5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/1

Europos regionų komiteto rezoliucija „Poslinkiai tarpinstitucinėse derybose dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos“

(2020/C 39/01)

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

COM(2018) 375 final

1 pakeitimas

32 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Be 31 straipsnyje nurodytos techninės paramos, valstybė narė gali siūlyti imtis papildomų techninės paramos veiksmų, kad sustiprintų valstybės narės valdžios institucijų, paramos gavėjų ir atitinkamų partnerių pajėgumus, būtinus siekiant rezultatyviai administruoti ir naudoti fondus, taip pat kad sustiprintų vietos ir regionų valdžios institucijų institucinius ir administracinius gebėjimus, įskaitant papildomas investicijas į įrangą. […]

Paaiškinimas

Atsižvelgdamas į tai, kad nebebus siekiama 11 teminio tikslo, RK mano, kad svarbu užtikrinti paramą vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimui vykdant 11 teminiam tikslui priskirtinus veiksmus pagal visas programas.

COM(2018) 383 final/2

Rekomendacija dėl 2 pakeitimo

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Bendrasis Programos tikslas yra „apsaugoti ir skatinti ES sutartyse įtvirtintas teises ir vertybes, įskaitant paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, kad būtų palaikoma atvira, demokratinė ir įtrauki visuomenė“.	1. Bendrasis Programos tikslas yra „apsaugoti ir skatinti ES sutartyse įtvirtintas teises ir vertybes, įskaitant paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, vietos ir regionų valdžios institucijoms ir jų atstovams , kad būtų palaikoma atvira, demokratinė, lygybe grindžiama ir įtrauki visuomenė“.

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos yra šios Programos lėšų gavėjos ir turi atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma skatinti piliečių dalyvavimą ir ginti ES piliečių teises.

COM(2018) 383 final/2

Rekomendacija dėl 3 pakeitimo

18 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2. Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais tikslais.

2. Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, visų pirma per „Europe Direct“ informacijos centrų tinklą. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais tikslais.

3. ES stengsis kuo geriau informuoti visus potencialius paramos gavėjus apie finansavimo galimybes, siekdama užtikrinti įvairiose valstybėse narėse ir valstybėse partnerėse veikiančių įvairių organizacijų dalyvavimą. Pareiškėjams turi būti sudarytos sąlygos kreiptis į informacinį centrą, kuriame jiems bus suteikta pagalba, atsakyta į jų klausimus apie paraiškų teikimo tvarką ir patikrinta, ar jų paraiška yra išsami, prieš ją išsiunčiant.

Paaiškinimas

Svarbu kiek įmanoma išsamiau informuoti visas susidomėti Programa galinčias vietos ir regionų valdžios institucijas ir visus kitus suinteresuotuosius subjektus apie jų galimybes, siekiant užtikrinti, kad Programa pasinaudoti galėtų ne tik ES privilegijuotieji partneriai ar geriausiai informuotos organizacijos.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

dar kartą išreiškia apgailestavimą dėl siūlomo kitos DFP dydžio, nes tai gali pakenkti galutiniam pageidaujamam poveikiui atskirose ES politikos srityse. RK griežtai nepritaria pasiūlymams mažinti sanglaudos ir bendros žemės ūkio politikos biudžetą, nes tai turėtų neigiamo poveikio ES regionų ir miestų vystymuisi. Todėl RK dar kartą patvirtina savo tvirtą raginimą būsimai DFP skirti ne mažiau kaip 1,3 proc. ES 27 BNP, kad būtų užtikrintas ES piliečių poreikius, lūkesčius ir rūpimus klausimus atitinkantis biudžetas;

yra ypatingai susirūpinęs dėl Taryboje vykstančių diskusijų dėl 2021–2027 m. DFP lėtos pažangos ir abejoja, ar dar galima laikytis birželio mėn. vadovų nustatyto termino – baigti derybas dėl DFP iki 2019 m. pabaigos; ragina Europos Komisiją skubiai parengti nenumatytų atvejų planą, pagal kurį būtų išvengta galimo laikino programų nutraukimo tuo atveju, jei būtų DFP būtų patvirtinta vėliau;

pabrėžia, kad stipriai DFP reikia patikimų ir stabilių nuosavų išteklių. RK pasisako už ES biudžeto įplaukų struktūros supaprastinimą ir ypač už pasiūlymą palaipsniui atsisakyti visų valstybėms narėms taikomų korekcijų ir supaprastinti pridėtinės vertės mokesčiu pagrįstas pajamas. RK primena, kad susitarimo dėl DFP išlaidų dalies pasiekti neįmanoma nepadarius atitinkamos pažangos dėl programos pajamų dalies;

palankiai vertina Komisijos pastangas sukurti veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas teisinės valstybės principo laikymasis, įskaitant naujausią veiksmų planą, grindžiamą trimis ramsčiais (1. „Propagavimas. Žinių plėtimas ir bendros teisinės valstybės kultūros formavimas“; 2. „Prevencija. Bendradarbiavimas ir parama nacionaliniu lygmeniu stiprinant teisinės valstybės principo laikymąsi“; 3. „Atsakas. Laikymosi užtikrinimas Sąjungos lygmeniu, kai neveikia nacionaliniai mechanizmai“); atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos – vietos lygmeniu renkami organai – gali atlikti svarbų vaidmenį propaguojant teisinę valstybę ir nustatant jai gresiančius pavojus, įtraukiant piliečius į dalyvaujamąją demokratiją, kuriant teisinės valstybės kultūrą ir remiant šiuo tikslu esminį vaidmenį atliekančias organizacijas, įskaitant laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą. Todėl turėtų būti sustiprintas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo šioje trijų ramsčių struktūroje. Vis dėlto, nors RK teigiamai vertina Komisijos patikinimą, kad ji nori užtikrinti sklandų ES finansavimą galutiniams paramos gavėjams tuo atveju, jei būtų imtasi teisinių priemonių prieš valstybę narę, jis vis tik prieštarauja tam, kad būtų nustatytos sąlygos, pagal kurias regionų ir vietos valdžios institucijoms būtų apribotos galimybės gauti finansavimą pagal sanglaudos politiką, jei nacionaliniu lygmeniu nesilaikoma teisinės valstybės arba demokratijos principų. Todėl RK tikisi, kad Komisija parengs tolesnius veiksmus, skirtus galutinių paramos gavėjų interesams apsaugoti, ir pakartoja savo ankstesnį raginimą nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas yra visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai;

palankiai vertina Komisijos pasiūlymus padaryti DFP lankstesnę, kad būtų galima laiku spręsti naujas ir nenumatytas problemas, tačiau prieštarauja sujungtos bendros maržos priemonės idėjai, kurią siūlo Taryba derybų schemoje; pabrėžia, kad įgyvendinant programas, ypač pasidalijamojo valdymo programas, būtina užtikrinti didesnio lankstumo ir ilgalaikio planavimo tikrumo pusiausvyrą;

pritaria Europos Parlamento raginimui atlikti visavertį DFP laikotarpio vidurio persvarstymą, kad būtų galima išsamiai ištirti, kaip įgyvendinami pagrindiniai tikslai, ypač keliami dėl klimato kaitos ir darnaus vystymosi tikslų integravimo, būtų galima naudoti visas lankstumo priemones ir galimai jas pertvarkyti ir, galiausiai, reikšmingai koreguoti DFP išlaidų kategorijas, įskaitant galimybę sukurti naujas išlaidų kategorijas ar nustatyti viršutines ribas;

palankiai vertina tai, kad į derybų schemą dabar įrašyta formuluotė, pagal kurią reikalaujama, kad visos iš ilgalaikio ES biudžeto finansuojamos priemonės atitiktų lyčių lygybės principą. Be to, sudarant biudžetą reikia labiau, plačiau ir sistemingiau atsižvelgti į lyčių aspektą ir kuo skubiau priimti naują ilgalaikę lyčių lygybės strategiją;

pažymi, kad dėl savo geografinės padėties, pobūdžio ir (arba) prekybos ryšių masto kai kurie regionai, palyginti su kitais, patirs didesnį Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikį. Todėl RK mano, kad svarbu nustatyti praktinius paramos sprendimus siekiant spręsti tokių regionų problemas po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES; ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Tarybą užtikrinti, kad netvarkingo JK išstojimo sukelti restruktūrizavimo atvejai taip pat pateisintų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), Europos solidarumo fondo ir „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) lėšų ad hoc sutelkimą, ir pakartoja savo prašymą Europos Komisijai įvertinti galimą labiau struktūruoto sprendimo poreikį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu sukuriant regionams, kurie labiausiai nukentės nuo JK išstojimo iš ES, stabilizavimo fondą, finansuojamą papildomais ištekliais, o ne sanglaudos politikos sąskaita;

pakartoja savo susirūpinimą dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) pašalinimo iš Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR), nes tai gali pakenkti integruotam struktūrinių ir investicijų fondų lėšų naudojimui kaimo vietovėse; todėl ragina EŽŪFKP vėl įtraukti į BNR;

10.

primena, kad ESF+, kaip svarbi priemonė Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, turi išlikti esminiu sanglaudos politikos ramsčiu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Tarybos pasiūlymą – pareikštą dabartiniame derybų schemos projekte – parengti atskirą išlaidų pakategorę, skirtą ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

11.

pabrėžia partnerystės ir daugiapakopio valdymo principų svarbą ir išreiškia tvirtą nepritarimą bet kokiems mėginimams sušvelninti siūlomo BNR 6 straipsnio nuostatas; taip pat ragina visapusiškai laikytis elgesio kodekso rengiant ir įgyvendinant partnerystės susitarimus ir planus, siekiant užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas taptų visaverte partneryste;

12.

pabrėžia partnerystės susitarimų svarbą strateginiam fondų koordinavimui ir vietos ir regionų valdžios institucijų bei kitų partnerių dalyvavimui ankstyvajame proceso etape; todėl pasisako už tai, kad partnerystės susitarimai ir toliau būtų privalomi, nepriklausomai nuo fondų lėšų sumos ar programų skaičiaus;

13.

pakartoja griežtai nepritariąs neigiamai makroekonominių sąlygų koncepcijai, pagal kurią – susiejus ESI fondus su ekonominiu valdymu – nacionalinių vyriausybių vykdomos politikos įkaitais tampa miestai ir regionai. Šiuo požiūriu RK visiškai pritaria Europos Parlamento pasiūlymui panaikinti BNR 15 straipsnį;

14.

primygtinai reikalauja, kad, atsižvelgiant į BNR 21 straipsnį, bet kokie pervedimai tarp fondų ar iš fondų į kitas Sąjungos priemones taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą neturėtų viršyti 5 proc. programos finansinių asignavimų ir turi būti atliekami susitarus su atitinkamomis vadovaujančiomis institucijomis, būti svarbūs siekiant sanglaudos politikos tikslų, visiškai atitikti subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus ir nesilpninti fondams taikomo teritorinio požiūrio;

15.

nurodo, kad, laikantis Europos Parlamento pozicijos, tiems regionams, kurie 2021–2027 m. laikotarpiui priskirti prie žemesnės kategorijos nei anksčiau, skiriamas finansavimas turi būti toks pats, kokie buvo 2014–2020 m. asignavimai;

16.

atmeta Tarybos pasiūlymą dėl BNR 22 straipsnio, pagal kurį valstybėms narėms suteikiama teisė savo nuožiūra spręsti, ar naudoti integruotas teritorines priemones ar jų nenaudoti; veikiau ragina siekti, kad valstybėse narėse teritorinės priemonės būtų naudojamos daug plačiau ir kad visuose fonduose būtų privalomai numatytos lėšos atnaujintos Teritorinės darbotvarkės ir sanglaudos tikslų įgyvendinimui;

17.

pabrėžia, kad tiek partnerystės susitarimuose, tiek programose būtina atsižvelgti į ypatingą gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių vietovių, įskaitant salų regionų, padėtį ir specialius poreikius, kaip nustatyta SESV 174 straipsnyje;

18.

dar kartą patvirtina savo poziciją dėl BNR nuostatų, kurias Taryba įtraukė į derybų schemą, ypač dėl regionų tinkamumo gauti finansavimą, regioninės minimalios socialinės apsaugos sistemos, bendro finansavimo normų, išankstinio finansavimo lygio, įsipareigojimų panaikinimo taisyklių ir tradiciniam teritoriniam bendradarbiavimui skirto biudžeto;

19.

pabrėžia, kad reikia gerinti vietos ir regionų valdžios institucijų administracinius ir institucinius gebėjimus, kaip aiškiai rodo faktas, kad 2019 m. 17 valstybių narių buvo pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos spręsti regioninio ir vietos lygmens administracinių gebėjimų klausimus; atsižvelgdamas į riziką, kad taikant pasidalijamojo valdymo principą gali sumažėti vietos ir regionų valdžios institucijoms prieinamų lėšų, skirtų gebėjimų stiprinimo veiksmams, suma, rekomenduoja peržiūrėti siūlomo BNR 32 straipsnį arba siūlomo reglamento dėl ERPF ir Sanglaudos fondo 2 straipsnį, kad pagal dabartinę DFP pagal visas veiksmų programas būtų galima imtis veiksmų, panašių į tuos, kurie finansuojami pagal sanglaudos politikos 11 teminį tikslą;

20.

ERPF lėšomis įgyvendinamų programų klausimu primygtinai reikalauja, kad kiekvienoje valstybėje narėje lėšos būtų telkiamos regionų, klasifikuojamų pagal Komisijos siūlomus parametrus, kategorijoms ir sutinka su Parlamentu, kad tinkamai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose, valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamais regionais, galėtų prašyti sumažinti paramos telkimą pagal temas regionų kategorijos lygmeniu. Siekiant visiškai įgyvendinti ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, siektina paramos telkimo norma 2 politikos tikslui „Žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa“ turėtų būti ne mažesnė kaip 30 proc. visų kategorijų regionams;

21.

sutinka su Europos Parlamentu, kad bent 5 proc. nacionaliniu lygmeniu turimų ERPF lėšų reikia skirti integruotam teritoriniam vystymuisi ne miesto vietovėse, kuriose yra gamtinių, geografinių arba demografinių trūkumų ar kyla iššūkių, kaip nurodyta apibrėžtyse, siūlomose naujame 10a straipsnyje. Šioms strategijoms, ypač integruotiems projektams pagal „Pažangiųjų kaimų paktą“, taip pat gali būti naudingas finansavimas iš keleto fondų;

22.

pakartoja, kad apgailestauja dėl Komisijos pasiūlymo nuo 2,75 proc. iki 2,5 proc. sumažinti Europos teritoriniam bendradarbiavimui skirtą sanglaudos biudžeto dalį, ir griežtai prieštarauja sprendimui, kad 1-mo komponento tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų integruotas į 2-trą tarptautinio bendradarbiavimo komponentą; todėl tvirtai pritaria Europos Parlamento pasiūlymui pakeisti BNR 104 straipsnio 7 dalyje numatytus biudžeto asignavimus, kad tradicinio bendradarbiavimo biudžetas (1 ir 4 komponentai) būtų padidintas iki maždaug 3 proc. sanglaudos biudžeto;

23.

pabrėžia INTERREG svarbą, nes ši programa pasirodė esanti nepaprastai svarbi daugeliui regionų valdžios institucijų ne tik keičiantis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip spręsti pagrindines problemas, bet ir stiprinant žmonių ryšius bei propaguojant europinę tapatybę;

24.

pasisako už papildomą 970 mln. EUR biudžetą, skirtą tarpregioninėms investicijoms į inovacijas, pagal kurias pirmenybė teikiama kompetencijai, tačiau taip pat stiprinama teritorinė sanglauda, padedant inovacijų srityje atsiliekantiems regionams dalyvauti skatinant Europos tarpregionines inovacijas; Jokiomis aplinkybėmis nereikėtų toliau mažinti jau ir taip ribotų INTERREG lėšų;

25.

mano, kad, atsižvelgiant į būtinybę papildomai prie žuvininkystės finansuoti besiformuojančią mėlynąją ekonomiką, jūrų stebėjimą ir jūrų aplinkos apsaugą, bendras EJRŽF biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiu turėjo būti padidintas iki mažiausios 1 proc. DFP ribos;

26.

pakartoja RK poziciją, kad EJRŽF turėtų remti integruotą jūrų politiką ir mėlynosios ekonomikos augimą pasitelkiant regionines platformas, skirtas inovatyvių projektų finansavimui, ir kad į EJRŽF nacionalines veiksmų programas būtų įtraukta regioninė veiksmų programa, skirta subnacionalinėms valdžios institucijoms, atsakingoms už žuvininkystę ir jūrų reikalus;

27.

siūlo sustiprinti bendrą kaimo plėtrai teikiamą ES finansinę paramą, kuri gerokai sumažėjo, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, todėl nepritaria pasiūlymui 28 proc. sumažinti kaimo plėtros biudžetą pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir prieštarauja galimybei antrojo BŽŪP ramsčio lėšas perkelti į pirmąjį ramstį;

28.

mano, kad tik iš esmės padidinus Sąjungos biudžetą būtų galima pateisinti programos „Europos horizontas“ finansinio paketo persvarstymą ir tokiu atveju išteklius reikėtų sutelkti į Programos III veiklos sritį ir jos dalį „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, remiant platesnio masto dalyvavimą;

29.

mano, kad programą „Erasmus +“ būtina pratęsti siekiant stiprinti sanglaudą ES, didinti paramą Europos integracijai ir skatinti jaunų Europos piliečių ryšius;

30.

mano, kad būtina nustatyti aiškų įvairių fondų ir bendrosios programos sinergijos pagrindą; pabrėžia lemiamą veiksmingo bendro kūrimo svarbą, visų pirma siekiant įvesti Pažangumo ženklą;

31.

griežtai prieštarauja tam, kad dėl galimybės dalį sanglaudos politikos lėšų pervesti programai „Europos horizontas“ sprendimą priima valstybė narė, o ne susijusi vadovaujančioji institucija. Sprendimą dėl šių lėšų panaudojimo bendru sutarimu turi priimti tokia institucija ir Komisija, užtikrindamos, kad šios lėšos bus grąžintos susijusiai geografinei teritorijai;

32.

pabrėžia gero EGF priemonių įgyvendinimo svarbą sušvelninant netikėtų įvykių, kilusių dėl didelio restruktūrizavimo, padarinius; tvirtai remia Europos Parlamento poziciją, kad planuojamas EGF finansinės paramos vertinimas apimtų vėlesnius fondo lėšų panaudojimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis poveikio vertinimus;

33.

palankiai vertina siūlomą išplėstą EGF misiją ir platesnio masto taikymo sritį, numatant spręsti bet kokius netikėto didelio restruktūrizavimo klausimus, tačiau ragina Europos Parlamentą ir Tarybą susitarti dėl mažesnio prarastų darbo vietų skaičiaus ir ilgesnių ataskaitinių laikotarpių nei numatyta Komisijos pasiūlyme;

34.

palankiai vertina Euro grupės Sąlygų dokumentą dėl konvergencijos ir konkurencingumo biudžeto priemonės (2019 m. birželio 14 d.), taip pat išrinktosios Komisijos pirmininkės ketinimą nustatyti šią priemonę euro zonai, kad būtų galima „remti valstybių narių ekonomikos augimo reformas ir investicijas“ euro zonoje ir ES šalyse, norinčiose prisijungti prie euro zonos; vis dėlto tikisi, kad, laikantis subsidiarumo principo, bus pateiktas išankstinis Komisijos pasiūlymas dėl „struktūrinių reformų“, kurios atitiktų ES finansinės paramos teikimo reikalavimus, apibrėžties. Šiomis reformomis turėtų būti kuriama Europos pridėtinė vertė, susijusi su ES kompetencija, prisidedama prie Sutartyse numatyto sanglaudos tikslo įgyvendinimo ir siekiama skatinti ilgalaikes investicijas, įskaitant viešojo administravimo kokybės gerinimą Vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti sudarytos galimybės tiesiogiai naudotis šia priemone, kad jos galėtų remti savo investicinius ir reformų projektus ir kaip partnerės dalyvauti rengiant ir įgyvendinant šios priemonės intervencinius veiksmus;

35.

palankiai vertina išrinktosios Komisijos pirmininkės įsipareigojimą pakeisti Europos semestro kryptį, kad jis taptų priemone, į kurią būtų integruoti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (DVT). Remdamasi savo diskusijoms skirtu dokumentu, Komisija per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų turėtų pateikti ilgalaikę augimo ir užimtumo strategiją, kuri apimtų DVT, ir į jos kūrimo bei įgyvendinimo procesą kaip partneres įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

36.

pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad įsipareigojimas kovai su klimato kaita skirti 25 proc. ES biudžeto atrodo nepakankamas, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai. Reikėtų stengtis kitoje finansinėje programoje išlaidų, skirtų energetikos sektoriaus, pramonės ir transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir žiedinės ekonomikos kūrimui, dalį padidinti iki daugiau kaip 30 proc. Be to, turėtų būti pagerintas ES biudžeto anglies pėdsakas, be kita ko, nutraukiant valstybės pagalbos teikimą iškastiniam kurui;

37.

pritaria išrinktosios Komisijos pirmininkės nuomonei, kad būtina skatinti ES perėjimą prie poveikį klimatui neutralizuojančios ekonomikos iki 2050 m. taikant tinkamas pramonės strategijas, taip pat remti gyventojus ir regionus, patiriančius didžiausią visuomeninį, socialinį ir ekonominį bei ekologinį struktūrinių pokyčių poveikį Europos anglių pramonės regionuose, naujo 4,8 mlrd. EUR vertės Teisingo perėjimo fondo lėšomis; pritaria tam, kad toks fondas turėtų glaudžią sąsają su sanglaudos politikos programomis, tačiau būtų finansuojamas iš papildomų išteklių, o ne sanglaudos politikos sąskaita, suteikiant regionams pakankamai veiksmų laisvės konkurencijos politikos taisyklių atžvilgiu;

38.

pažymi, kad Europos Parlamentas 2020 m. biudžeto procedūroje siūlo du parengiamuosius veiksmus, susijusius anglių pramonės regionų pertvarka; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina nedelsiant sudaryti sąlygas sukurti Teisingo perėjimo fondą, kad būtų galima užtikrinti veiksmingiausią, decentralizuotą finansinę ir politinę paramą po 2020 m.;

39.

kalbant apie ateinančio laikotarpio programą „Kūrybiška Europa“, pabrėžia, kad būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp stambiems globaliems projektams skiriamų išteklių ir į vietos bei regiono lygmenį, įskaitant MVĮ, orientuotų priemonių ir veiksmų finansavimo; taip pat pabrėžia, kad į kitos DFP prioritetus reikia geriau įtraukti kultūrą ir kultūros paveldą, integruojant juos į kitas programas bei politikos sritis ir su jomis kuriant sinergiją;

40.

pabrėžia, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu 14 mlrd. EUR iš ESI fondų numatyta plačiajuosčio ryšio struktūros kūrimui. Tai nepanaikina galimybės didinti finansavimo priemones (pavyzdžiui, finansavimą paskolomis) bendradarbiaujant su Europos investicijų banku ir kitais plėtros bankais;

41.

mano, kad Komisijos pasiūlymas 2021–2027 m. laikotarpiu Skaitmeninės Europos programai skirti 9,2 mlrd. EUR yra absoliutus minimumas, atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninė sanglauda yra neatsiejama ES sutartyje apibrėžtos teritorinės sanglaudos dalis ir kad Europos Sąjungoje reikia panaikinti skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninės infrastruktūros spragas, taip pat į tai, kad daug finansinių išteklių reikės skirti dirbtinio intelekto plėtojimui;

42.

programos „Teisės ir vertybės“ atžvilgiu prašo ES institucijų bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis skatinti Europos korespondentų tinklą, skirtą informuoti vietos politikus apie Europos aktualijas ir jiems padėti rasti būdų, kaip geriau patenkinti piliečių lūkesčius; tai padėtų spręsti piliečių nesidomėjimo Europos klausimais problemą;

43.

pritardamas Europos Parlamento pozicijai dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas, pakartoja savo raginimą vietos ir regionų valdžios institucijoms ir joms atstovaujančioms institucijoms sudaryti galimybę tiesiogiai gauti finansavimą iš dabartinį PMIF pakeisiančio naujojo fondo ir dar kartą pabrėžia, kad svarbu nuosekliai taikyti partnerystės principą; pabrėžia, kad skubiai reikia padidinti bendrą šio fondo finansinį paketą, siekiant užtikrinti tinkamą finansavimą jo tikslams pasiekti ir suderintą požiūrį į visus su migracija ir integracija susijusius veiksmus ir politiką;

44.

pritardamas Europos Parlamento pozicijai dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, ragina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas – suteikiant joms tokią pat svarbią vietą kaip ir pilietinei visuomenei – į teminį ramstį, numatant specialų 500 mln. EUR biudžetą;

45.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Suomijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

Briuselis, 2019 m. spalio 8 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/7

Europos regionų komiteto rezoliucija dėl 2019 m. Europos semestro ir atsižvelgiant į 2020 m. metinę augimo apžvalgą

(2020/C 39/02)

Pateikė EPP, PES, „Renew Europe“, EA ir ECR frakcijos

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

—	atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą dėl 2019 m. metinės augimo apžvalgos (1) ir į 2019 m. Europos semestrą;

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl ekonominės politikos euro zonai ir atsižvelgiant į 2019 m. metinę augimo apžvalgą (2), taip pat į savo 2019 m. balandžio 10 d. nuomonę „Europos semestras ir Sanglaudos politika: struktūrinių reformų ir ilgalaikių investicijų derinimas“;

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2019 m. metinė augimo apžvalga“ (3);

palankiai vertina 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje numatytą dėmesį investicijoms ir reformoms, kuriomis skatinamas tvarus ir integracinis augimas siekiant didinti konkurencingumą ir sanglaudą tarp valstybių narių ir regionų bei jų viduje ir koordinuoti visą ES investicijų politiką, įskaitant sanglaudos politiką;

primygtinai reikalauja, kad, siekiant užtikrinti atsakomybę už Europos semestro proceso struktūrines reformas ir jų veiksmingumą, vietos ir regionų valdžios institucijos būtų oficialiai siejamos su šiuo procesu, remiantis partnerystės ir daugiapakopio valdymo principais (4) ir pasinaudojant RK pasiūlymu dėl Elgesio kodekso dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo Europos semestre (5);

pažymi, kad augimas lėtėja ir dėl įtampos prekybos srityje bei rizikos, kad „Brexit’as“ įvyks be susitarimo, kyla netikrumas, kuris atgraso investicijas. Atsižvelgdamas į tai, ragina ES apsvarstyti galimybę sutelkti priemones pradiniame etape, kad būtų sustiprintos ES investicijų programos, ir remti tas sritis, kurias galėtų labiausiai paveikti „Brexit’as“ be susitarimo;

pabrėžia, kad viešosios investicijos šalies lygmeniu labai sumažėjo ir išlieka per mažos, ypač šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės; pažymi, kad esant dideliems biudžeto suvaržymams einamosios išlaidos nebuvo sumažintos tiek, kiek investicijos; pabrėžia, kad subnacionalinės Vyriausybės, kurios yra atsakingos už daugiau kaip pusę viešųjų investicijų ES, turėjo neproporcingai sumažinti savo investicijas (6);

prašo Komisijos prieš vykdant Stabilumo ir augimo pakto reformų procesą, kuris numatytas 2020 m., pateikti Stabilumo ir augimo pakto lankstumo sąlygų taikymo nuo 2015 m. vertinimą. Mano, kad vykdant Stabilumo ir augimo pakto reformą turėtų būti nustatytos aiškesnės taisyklės, kurios padėtų išvengti procikliškos fiskalinės politikos, sudaryti sąlygas pagrįstai ir tvariai sumažinti labiausiai pažeidžiamų šalių skolą atsižvelgiant į žemą infliaciją, panaikinti nacionalinį bendrą sanglaudos politikos programų finansavimą iš Stabilumo ir augimo pakto viršutinių ribų apskaitos ir pradėti taikyti „auksinę“ viešosios apskaitos taisyklę, pagal kurią valdžios institucijoms visais lygmenimis būtų suteikta pakankamai fiskalinio manevravimo galimybių vykdyti ilgalaikes investicijas, kurių reikia tvariam vystymuisi užtikrinti;

pabrėžia, kad fiskalinio manevravimo galimybių turinčios valstybės narės turėtų imtis viešųjų investicijų ilgalaikiam augimui skatinti, o tai sumažintų makroekonominį disbalansą ES ir euro zonoje;

tvirtai remia išrinktosios Komisijos pirmininkės įsipareigojimą pakeisti Europos semestro kryptį, kad jis taptų priemone, į kurią būtų integruoti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai;

iš esmės palankiai vertina išrinktosios Komisijos pirmininkės ketinimą pateikti pasiūlymą dėl tvaraus Europos investicijų plano, skirto paremti 1 trln. EUR investicijų ateinantį dešimtmetį kiekviename ES kampelyje, tačiau tikisi, kad bus išsamiau paaiškinta, kaip šis planas susijęs su programa „InvestEU“ ir kaip jis turėtų daryti poveikį investicijoms į ES regionus ir miestus. Komitetas taip pat pritaria išrinktosios Komisijos pirmininkės ketinimui pasiūlyti žaliojo finansavimo strategiją;

pritaria išrinktosios Komisijos pirmininkės nuomonei, kad būtina skatinti ES perėjimą prie poveikį klimatui neutralizuojančios ekonomikos iki 2050 m. taikant tinkamas pramonės strategijas, taip pat remti labiausiai nukentėjusius gyventojus ir regionus naujojo Teisingo perėjimo fondo lėšomis. Siūlo, kad šis fondas būtų pirmiausia skirtas padėti sušvelninti visuomeninį, socialinį ir ekonominį bei ekologinį struktūrinių pokyčių poveikį Europos anglių pramonės regionuose;

10.

pabrėžia, kad prekybos susitarimai, dėl kurių derėjosi ir kuriuos sudarė Europos Sąjunga, turėtų padėti siekti darnaus vystymosi tikslų;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos įgyvendinamos lėtai ir nevienodai, taip pat mano, kad taip yra dėl nepakankamos atsakomybės ir institucinių bei administracinių gebėjimų; pabrėžia, kad 2019 m. 137 atskiros rekomendacijos, įtrauktos į platesnes konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas (smulkesnės rekomendacijos), buvo tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai skirtos vietos ir regionų valdžios institucijoms arba turėjo teritorinį poveikį, palyginti su 120 rekomendacijų 2018 m. Šiuo metu tai sudaro 62 % visų 2019 m. smulkesnių rekomendacijų (7). 112 iš šių smulkesnių rekomendacijų buvo susijusios su investicijų kliūtimis (jų padaugėjo palyginti su 2018 m., kai šių rekomendacijų buvo 79), nes šiais metais įgyvendinant Europos semestrą daugiau dėmesio skirta investicijoms, o 26 rekomendacijos buvo susijusios su vietos ir regionų valdžios institucijų administracinių gebėjimų stiprinimu ir buvo skirtos 17 valstybių narių. pažymi, kad šiose išvadose pabrėžiamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant Europos semestro tikslus, o tai nepakankamai pripažįstama semestro valdymo procese;

12.

pabrėžia, kad į 2019 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtrauktomis 55 smulkesnėmis rekomendacijomis buvo atsižvelgta į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį. Kadangi socialinius skirtumus dažnai lemia regioniniai skirtumai, jie turėtų būti išsamiai išnagrinėti šalių ataskaitose ir nacionalinėse reformų programose. Primena, kad bendradarbiaudamas su Eurostatu RK prisidėjo prie metodinio tyrimo, kaip parengti Europos regioninę socialinių rodiklių suvestinę, kuri galėtų būti naudojama Europos semestro kontekste siekiant stebėti Europos socialinių teisių ramsčio pažangą, ir prašo būsimos Komisijos toliau remti šį procesą;

13.

atkreipia dėmesį į Europos Komisijos daugiametį konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo vertinimą, iš kurio matyti, kad daugiau nei du trečdaliai konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki 2018 m., įgyvendintos bent su „tam tikra pažanga“ (8), tačiau vėlgi apgailestauja, kad kriterijams, kuriais remiantis atliekamas toks vertinimas, vis dar trūksta skaidrumo;

14.

palankiai vertina į šalių ataskaitas (D priedas) įtrauktas ESI fondų 2021–2027 m. programavimo gaires; vis dėlto pabrėžia, kad susijusi regioninių skirtumų analizė vis dar yra nepakankama, be kita ko, dėl nesugebėjimo įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į jos rengimo procesą, kaip paaiškėjo RK atlikus apklausą po šalių ataskaitų paskelbimo;

15.

pabrėžia, kad įgyvendinant Europos semestrą reikėtų kasmet įvertinti investicijų politikos įgyvendinimo padėtį; pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos per joms atstovaujančias organizacijas turėtų dalyvauti šiame vertinime paskelbus šalių ataskaitas, taip pat ir vykstant už šį klausimą atsakingo Komisijos pirmininko pavaduotojo ir valstybių narių dialogui;

16.

pabrėžia, kad dėl nepakankamo vietos ir regionų valdžios institucijų struktūruoto ir nuolatinio dalyvavimo visame Europos semestro procese, visų pirma rengiant ir įgyvendinant nacionalines reformų programas, atsiranda asimetrija tarp Europos semestro, kuris yra centralizuotas ir grindžiamas principu „iš viršaus į apačią“, ir sanglaudos politikos, kuri yra decentralizuota ir valdoma taikant pasidalijamojo valdymo principą. Siūlo skubiai spręsti šią problemą pradedant taikyti dabartinį partnerystės elgesio kodeksą taip pat ir Europos semestro politikos procesui;

17.

pabrėžia, kad nacionalinė reformų programa (NRP), be kita ko, yra vienintelis dokumentas, kuriame kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė kasmet Europos Komisijai pateikia konkrečią politiką, kurią ketina įgyvendinti, kad būtų pasiekti bendri tikslai, užtikrintas viešųjų finansų tvarumas ir įgyvendintos struktūrinės reformos, taip pat pasiūlymai, kaip pasiekti augimo ir užimtumo tikslų, vadovaujantis Europos semestro rekomendacijomis ir strategijos „Europa 2020“ dešimtmečio tikslais. Todėl, siekiant visapusiškai įgyvendinti daugiapakopio valdymo principą, regionai turėtų dalyvauti rengiant NRP; kai kurios valstybės, be kita ko, tai jau daro naudodamosi NRP kaip priemone integruotam veiksmų planavimui vietose, visų pirma atsižvelgiant į naujoves, nustatytas Sąjungos reglamentais dėl 2021–2027 m. programavimo laikotarpio, siekiant suderinimo su Europos semestru; atsižvelgdamas į tai, primena, kad RK parengė Europos regioninę socialinių rodiklių suvestinę (9), palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą į Europos semestro procesą įtraukti regioninį socialinių rodiklių suvestinės matmenį ir tikisi, kad ji bus greitai įgyvendinta;

18.

dar kartą išreiškia susirūpinimą, kad Europos Komisija iki šiol nepateikė struktūrinių reformų apibrėžties užtikrinant ES ekonomikos valdymą ir nenumatė galimos paramos pagal tokias ES programas, kaip, pavyzdžiui, siūloma Reformų rėmimo programa. Pagal subsidiarumo principą struktūrinės reformos, kurioms galima teikti ES finansavimą, turėtų apimti tik tas strategines politikos sritis, kurios yra susijusios su ES sutarties tikslų įgyvendinimu ir tiesiogiai priklauso ES kompetencijai;

19.

tikisi, kad Europos semestras suteiks platų, koordinuojamą ir integruotą ES atsaką reaguojant į neigiamą demografinių pokyčių poveikį, visų pirma stiprinant sanglaudos politikos efektyvumą ir propaguojant regionines strategijas, visų pirma tas, kurios skirtos pažangioms ir konkurencingoms kaimo vietovėms vystyti;

20.

pažymi, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose būsto rinka laikoma itin svarbia finansiniam stabilumui ir kad adekvataus ir įperkamo būsto trūkumas tampa vis didesne problema tam tikrose valstybėse narėse. Šios analizės rezultatai rodo, kad būtina įvertinti poreikį parengti Europos būsto darbotvarkę, paliekant valstybėms narėms plačią veiksmų laisvę jų atsakomybės srityje (10);

21.

pabrėžia, kad daugiašališkumas ir taisyklėmis grindžiama pasaulinė tvarka atitinka ES interesus ir turi būti ginami. Todėl palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti už vienodas veiklos sąlygas ir imtis griežtų priemonių prieš valstybes, kurios konkuruoja pasitelkdamos dempingą, reguliavimo panaikinimą ar subsidijavimą; vis dėlto įspėja, kad ES vidaus konkurencijos politikos taisyklės yra kur kas griežtesnės nei tarptautinės taisyklės, todėl kyla pavojus, kad Europos įmonės atsidurs nepalankioje padėtyje pasauliniu mastu;

22.

mano, kad derantis dėl laisvosios prekybos susitarimų, be kita ko, turėtų būti atsižvelgiama į poveikio regionams vertinimus, nes jie padėtų anksti nustatyti ir kiekybiškai įvertinti galimą asimetrišką poveikį Europos regionams, kad būtų galima skubiai imtis atsakomųjų viešosios politikos priemonių;

23.

remia Europos Vadovų Tarybos raginimą (11) laikytis kompleksinio politikos požiūrio į bendrosios rinkos plėtojimą ir stiprinimą, kurti ateičiai tinkamą pramonės politiką, spręsti su skaitmenine revoliucija susijusius klausimus ir užtikrinti teisingą bei veiksmingą apmokestinimą;

24.

palankiai vertina Europos Komisijos aukšto lygio darbo grupės dėl Europos pramonės ateities ataskaitą (12), kurioje pateikiama ilgalaikė Europos pramonės strategijos vizija ir pabrėžiamas tokios strategijos regioninis aspektas;

25.

pakartoja savo raginimą stiprinti ES paramą Europos masto ir tarpregioniniam bendradarbiavimui, kurio tikslas – kurti sąveikas ir užtikrinti kritinę masę bendrai investuojant į pramonės vertės grandinių inovacijas visoje Europoje, taip pat išnaudojant žiedinės ir anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos potencialą;

26.

pripažįsta, kad Europos ekonomikos ir pramonės konkurencingumas priklauso nuo MVĮ verslumo ir inovacijų potencialo; ragina Europos Komisiją ir Tarybą rengiant ilgalaikes ES ekonomikos strategijas atsižvelgti į konkrečius MVĮ poreikius, įskaitant priemones, skirtas panaikinti esamas kliūtis laisvam prekių ir paslaugų judėjimui ES bendrojoje rinkoje, nes tai ypač trukdo Europos MVĮ augimui;

27.

pabrėžia, kad pagerinus vietos ir regioninius viešuosius pirkimus padidėtų konkurencingumas ir veiksmingumas. Tai patvirtina RK atliktas analitinis darbas, iš kurio rezultatų matyti, kad sudėtingos dabartinės viešųjų pirkimų taisyklės ir perteklinio reglamentavimo tendencijos daugelyje valstybių narių didina klaidų tikimybę ir tolesnę teisinių veiksmų riziką, dėl to daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų, įgyvendindamos viešųjų pirkimų strategijas, perdėtai vengia rizikos įgyvendinant viešųjų pirkimų strategijas;

28.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Suomijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

Briuselis, 2019 m. spalio 9 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatas 2019 m. metinė augimo apžvalga. Stipresnė Europa pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis (COM(2018)770)

(2) https://webapi2016.cor.europa.eu/v1/documents/cor-2018-03900-00-00-res-tra-lt.docx/content

(3) http://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-8-2019-0201_LT.html

(4) Nuomonė „Europos semestras ir Sanglaudos politika: struktūrinių reformų ir ilgalaikių investicijų derinimas“, 2019 m. balandžio 10 d. vienbalsiai priimta RK plenarinėje sesijoje, https://webapi2016.cor.europa.eu/v1/documents/cor-2018-05504-00-00-ac-tra-lt.docx/content.

(5) https://webapi2016.cor.europa.eu/v1/documents/cor-2016-05386-00-00-ac-tra-lt.docx/content

(6) https://www.eib.org/attachments/efs/economic_investment_report_2018_key_findings_en.pdf

(7) RK, 2019 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų teritorinė analizė

(https://portal.cor.europa.eu/europe2020/Pages/welcome.aspx#).

(8) Komisijos komunikatas dėl 2019 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, p. 3.

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1560257977630&uri=CELEX%3A52019DC0500.

(9) https://cor.europa.eu/en/engage/studies/Documents/European%20Regional%20Social%20Scoreboard/European-Regional-Social-Scoreboard.pdf?_cldee=bWF0dGhpZXUuaG9ybnVuZ0Bjb3IuZXVyb3BhLmV1&recipientid=contact-09d0f0455cf2e4118a29005056a05119-28d790990cbf4dcc890968d369dec000&esid=8685471a-6dd4-e911-8116-005056a043ea

(10) 2019 m. birželio 27 d. RK rezoliucijos dėl pasiūlymų naujam Europos Sąjungos teisėkūros laikotarpiui 20 punktas https://webapi2016.cor.europa.eu/v1/documents/cor-2019-02550-00-01-res-tra-lt.docx/content.

(11) Kaip nurodyta 2019 m. birželio 20 d. išvadose https://www.consilium.europa.eu/media/39922/20-21-euco-final-conclusions-en.pdf.

(12) Paskelbta 2019 m. birželio 26 d. https://ec.europa.eu/growth/industry/policy/industry-2030_lt#vision2030.

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/11

Europos regionų komiteto nuomonė. Rekomendacijos dėl sėkmingo regioninių vystymosi strategijų rengimo po 2020 m.

(2020/C 39/03)

Pranešėjas

Adam Struzik (PL/EPP), Mazovijos vaivadijos maršalka

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

teikia rekomendacijas dėl veiksmingo regioninių vystymosi strategijų rengimo laikotarpiui po 2020 m., remdamasis regionų strateginei padėčiai svarbių veiksnių analize, atsižvelgdamas į regionams kylančius iššūkius ir pasinaudodamas iki šiol įgyta sanglaudos politikos patirtimi;

pabrėžia, kad šios rekomendacijos susijusios tik su prioritetinėmis investicijų sritimis ir veiksmingoms regioninėms vystymosi strategijoms taikomomis pagrindinėmis sąlygomis;

atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į faktinius poreikius, vietos ir regionų valdžios institucijoms reikalingos aiškiai apibrėžtos vidutinės trukmės ir ilgalaikės vystymosi strategijos, grindžiamos tiek numatomomis tendencijomis ir iššūkiais, tiek ir konkrečiomis kiekvienos teritorijos ypatybėmis;

primena, kad teritorijos (regiono, rajono, apskrities ir savivaldybės) strateginio planavimo esmė yra jos veikla ir vystymosi procesų optimizavimas proporcingai naudojant regioninius veiksnius ir išteklius prekėms gaminti ir paslaugoms teikti;

atkreipia dėmesį į tai, kad vystymosi strategijos yra viena svarbiausių regionų ir vietos valdymo priemonių. Tai dokumentai, kuriuose, nuosekliai vadovaujantis būsimo Europos vystymosi vizija, nurodoma sprendimų ir veiksmų kryptis, kurios reikia laikytis apibrėžiant tikslus ir prioritetus;

pažymi, kad šiuo požiūriu regioninės vystymosi strategijos ir pažangiosios specializacijos strategijos yra svarbi priemonė, užtikrinanti atskirų sektorių priemonių tarpusavio sinergiją ir papildomumą. Jos taip pat užtikrina tinkamą suinteresuotųjų subjektų įtraukimą laikantis teritorinio požiūrio į ekonominį, socialinį ir teritorinį atskirų vietovių vystymąsi;

atkreipia dėmesį į Europos semestro ir sanglaudos politikos tikslų neatitikimą. Sanglaudos politika iš esmės yra nepriklausoma politikos sritis ir visada turi būti siekiama Sutarties tikslo, t. y. ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Todėl būtina skirti dėmesio konkrečių šalių rekomendacijų ir sanglaudos programų susietumo lygiui ir nacionalinių, regionų bei vietos valdžios institucijų bendradarbiavimo svarbai tiek nacionalinių reformų programų, tiek sanglaudos programų atžvilgiu.

1 rekomendacija. Strateginis regioninis planavimas kaip sėkmingo vystymosi atspirties taškas

primena, kad Europos Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas, kaip nurodyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) yra vienas iš pagrindinių ES tikslų;

pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų susieti strateginius tikslus, kuriais siekiama spręsti Europos ir pasaulinio masto iššūkius, su ilgalaikėmis regionų ir vietos vystymosi strategijomis valstybėse narėse ir jų įgyvendinimu vietoje;

10.

pabrėžia, kad daugelis miestams ir regionams kylančių iššūkių yra susiję su ryškiu teritoriniu aspektu, nes jų poveikis neapsiriboja atskiromis vietovėmis ir jų administracinėmis sienomis. Todėl Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirų vietovių administracijos pavieniui negali įveikti su vystymusi susijusių iššūkių, tačiau kiekviena administracija visiškai savarankiškai nustato savo bendruomenės vystymosi politikos kryptį ir viziją pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą subsidiarumo principą;

11.

pabrėžia teritorinių strategijų svarbą integruotam ir koordinuotam investicijų valdymui: šiuo atveju „integruotas“ reiškia, kad visi administravimo lygmenys – nuo vietos iki europinio – dirba kartu, siekdami kiekvienos atskiros teritorijos tikslų, o „koordinuotas“ reiškia, kad atskiri finansavimo šaltiniai vienas kitą papildo ir padeda siekti tų pačių sutartų teritorinių tikslų;

12.

pabrėžia, kad priimant finansinius ir strateginius sprendimus labai svarbu remtis dabartiniais socialiniais ir ekonominiais vystymosi rodikliais. Pasiūlymai dėl 2021–2027 m. finansinės perspektyvos grindžiami 2014–2016 m. laikotarpio duomenimis, o tai labai iškreipia dabartinės socialinės ir ekonominės regiono padėties vaizdą. Analizė turėtų būti grindžiama tik rodikliais, surinktais ne anksčiau kaip prieš trejus metus iki finansavimo laikotarpio, šiuo atveju – 2017–2019 m. laikotarpio rodikliais;

13.

pabrėžia, kad rengiant būsimą vystymosi politiką, ypač pagal Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą (DFP), skirtą 2021–2027 m. ir vėlesnei finansinei perspektyvai, reikia atsižvelgti į dabartinį statistinį suskirstymą; todėl ragina Europos Komisiją rengiant DFP kruopščiai persvarstyti savo požiūrį šioje srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad persvarstant požiūrį ir įgyvendinant rekomendacijas turi dalyvauti Eurostatas.

14.

Eurostatas taip pat turėtų dėti daugiau pastangų siekiant optimizuoti duomenų rinkimo ir tvarkymo sistemą, kad būtų galima prisitaikyti prie naujų poreikių ir pagerinti bendradarbiavimą, taip pat padidinti duomenų rinkimo proceso veiksmingumą;

15.

primena, kad taikant BVP vertinama gamyba ir kad jis neatspindi ekologinio tvarumo, veiksmingo išteklių naudojimo, socialinės įtraukties ir socialinės pažangos apskritai; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad reikia įtraukti papildomus rodiklius, kurie padėtų tiksliau ir aiškiau įvertinti gyvenimo kokybę ir papildytų BVP;

16.

ragina nustatyti aiškius ir išmatuojamus rodiklius, kurie suteiktų informacijos klimato kaitos, biologinės įvairovės, išteklių naudojimo efektyvumo ir socialinės įtraukties požiūriais; be to, ragina sukurti rodiklius, kurias daugiau dėmesio būtų skiriama namų ūkių padėčiai ir kurie geriau atspindėtų jų pajamas, vartojimą ir gerovę;

2 rekomendacija. Darnaus vystymosi tikslai – ilgalaikių miestų ir regionų strategijų pagrindas

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad tiek strategijoje „Europa 2020“, tiek ir bendroje strateginėje programoje numatyti partnerystės susitarimų ir programų rengimo įgyvendinant 2014–2020 m. sanglaudos politiką pagrindai ir pagrindiniai principai, visų pirma siekiant užtikrinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) ir kitų priemonių koordinavimą;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES lygmeniu reikia parengti ilgalaikę politikos sistemą, kuri pakeistų strategiją „Europa 2020“ ir leistų sukurti nacionalines ir regionines arba vietos strategijas, kurios padėtų siekti darnaus vystymosi tikslų, atsižvelgiant ir į tarpvalstybinės partnerystės bendriems uždaviniams spręsti kūrimo naudą;

19.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija savo diskusijoms skirtu dokumentu „Darni Europa – iki 2030 m.“ pradėjo diskusiją ir ragina Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą pripažinti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir jos 17 tikslų įgyvendinimą politiniu prioritetu ir svarbiausiu kitos Europos Sąjungos strateginės darbotvarkės 2019–2024 m. laikotarpiui ir vėliau tikslu;

20.

mano, kad darnaus vystymosi tikslų ir susijusių politikos krypčių įgyvendinimas turėtų būti apibrėžtas vadovaujantis daugiapakopio valdymo principu, įtraukiant visus valdžios lygmenis ir suinteresuotuosius subjektus ir nustatant diferencijuotus tikslus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad tarp 17 darnaus vystymosi tikslų nėra specialaus regioninio tikslo, kuris apimtų SESV nustatytus tikslus, siekiant užtikrinti darnų ES regionų vystymąsi ir sumažinti atskirų regionų vystymosi skirtumus, kad nė viena teritorija neliktų nuošalyje;

22.

rekomenduoja miestams ir regionams darnaus vystymosi tikslus naudoti kaip pagrindinius savo regionų ir vietos vystymosi strategijų rengimo principus, ypač atsižvelgiant į tai, kad dar neparengta strategija dėl tvarios Europos sukūrimo iki 2030 m. Todėl būtina, kad miestai ir regionai, kaip arčiausiai piliečių, įmonių ir vietos bendruomenių esantis sprendimų priėmimo lygmuo, priderintų darnaus vystymosi tikslus prie konkrečių teritorinių aplinkybių;

3 rekomendacija. Miestai ir regionai savo regionines vystymosi strategijas turėtų pagrįsti išsamia perspektyvine analize

23.

pabrėžia, kad rengiant veiksmingas regionines vystymosi strategijas reikia atsižvelgti į būsimas tendencijas. Todėl ilgalaikis planavimas, prognozavimas ir kiti strateginiai prognozavimo metodai yra svarbios būsimos regioninės politikos formavimo priemonės;

24.

pabrėžia, kad regionines vystymosi strategijas po 2020 m. reikia susieti su nauja teritorine darbotvarke, kad būtų galima pasiekti rezultatų visos ES lygmeniu;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniai ateities vystymosi uždaviniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama regioninėse strategijose, yra susiję su didžiosiomis tendencijomis arba aplinkos pokyčiais ir todėl turės didelį poveikį visų ES regionų ekonomikai ir gyventojams;

26.

nurodo, kad dėl automatizavimo ir automatinio mokymosi atsirandantys technologiniai pokyčiai gali daryti didelį poveikį darbo rinkoms, todėl jie taip pat turės įtakos socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Be to, daugelis naujų technologijų gali būti naudingos kaimo vietovėms mažinant problemas, kylančias dėl mažo gyventojų tankumo ir ilgų atstumų;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasinaudoti naujosiomis technologijomis būtina sukurti pagrindinę techninę infrastruktūrą. Daugelis naujų technologijų teikiamų privalumų neatsiranda patys savaime – jiems reikalingos papildomos politikos priemonės, siekiant, pavyzdžiui, užtikrinti, kad žmonės turėtų reikiamų įgūdžių šioms technologijoms naudoti;

28.

pabrėžia, kad būtina visapusiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį. Nors ES socialinė pažanga jau pastebima, socialinio ramsčio principai turi būti geriau įgyvendinami visais valdymo lygmenimis; Šiuo požiūriu socialinis fondas atlieka jungiamąją funkciją tarp socialinio ramsčio tikslų ir regionams reikalingų priemonių ir investicijų regiono vystymuisi skatinti arba užtikrinant reikiamą kvalifikaciją;

29.

atkreipia dėmesį į su skaitmeninimu susijusius pokyčius darbo rinkoje; ragina parengti naujus verslo modelius, kuriais nebūtų pažeidžiamos darbo teisės, o taikant naujas užimtumas formas ragina užtikrinti deramą atlyginimą, socialinę apsaugą ir apsaugą nuo diskriminacijos;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingas nuoseklesnis teritorijų planavimas, atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos; be to, pažymi, kad teritorijų planavimas atlieka svarbų vaidmenį ribojant riziką, susijusią su padažnėjusiomis ekstremaliomis oro sąlygomis ir gaivalinėmis nelaimėmis;

31.

pabrėžia svarbų žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos bei sustabdant biologinės įvairovės nykimą; ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas atsižvelgti į biologinę įvairovę savo sprendimų priėmimo procese ir strateginiuose dokumentuose;

32.

apgailestauja, kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) buvo pašalintas iš Bendrųjų nuostatų reglamento. Esant skirtingoms sektorių reglamentavimo nuostatoms, bus sunku koordinuoti lėšas, susijusias su prisitaikymu prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės, taip pat bendras keletą fondų apimančias strategijas ir regioninio lygmens bendradarbiavimo struktūras;

33.

pabrėžia, kad į poveikį aplinkai reikia atsižvelgti jau pradiniame strateginio infrastruktūros planavimo etape ir tinkamai taikyti strateginį poveikio aplinkai vertinimą, dėl to vėliau bus mažiau problemų, susijusių su leidimų projektams išdavimu ir jų įgyvendinimu;

34.

laikosi nuomonės, kad taikant teritorinį požiūrį reikia atsižvelgti į regiono ir (arba)vietos identitetą ir primena, kad kai kurioms savivaldybėms suteikta tiesioginė atsakomybė ir kompetencija nustatyti politiką atsižvelgiant į savo teritorinius, socialinius ir kultūrinius ypatumus; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad kiekvienas regionas turi savo unikalių savybių, kurios yra svarbus ekonomikos augimo ir krizių valdymo veiksnys;

35.

kritiškai vertina tai, kad strategijoje „Europa 2020“ dėl tolesnės Europos Sąjungos plėtros nebuvo atsižvelgta į kultūrą; todėl ragina kultūrą, kartu su jos institucijomis ir vietovėmis, įtraukti kaip strateginę sritį į būsimą strategiją ir politikos planavimą; šiomis aplinkybėmis Komitetas ragina regionus, kurie kultūros paveldą laiko vienu didžiausių savo pranašumų, atsižvelgti į tai įgyvendinant savo pažangiosios specializacijos strategijas;

4 rekomendacija. Investicijos į institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimą, kaip veiksmingo viešųjų lėšų panaudojimo sąlyga

36.

pabrėžia, kad integruotos politikos kūrimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų kokybės ir kad instituciniai ir administraciniai gebėjimai yra svarbus tinkamo ESI fondų programų valdymo veiksnys, be to, jiems tenka svarbus vaidmuo stiprinant bendrą ekonominę gerovę;

37.

pabrėžia, kad, remiantis daugeliu tyrimų, viešųjų išlaidų veiksmingumas labiau siejamas su patikimu administravimu ir instituciniais rezultatais, o ne su pagrindiniais makroekonominiais rodikliais. Todėl investicijų grąža yra tiesiogiai susijusi su investicijų lygiu, o taip pat ir su administravimo kokybe;

38.

mano, kad geras valdymas (ir administravimas apskritai) yra svarbus veiksnys siekiant sėkmingai įgyvendinti regionines ir vietos vystymosi strategijas; todėl pažymi, kad Europos Sąjungai, o taip pat ir miestams ir regionams reikia lyderių, kurie nebijo kurti savo teritorijų ateities vystymosi vizijų ir įtraukti jų į vystymosi strategijas; Regionų valdžios institucijų veikla yra būtina sąlyga regionų vystymuisi;

39.

ragina tinkamai remti piliečių skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų ugdymą visais švietimo lygmenimis; pripažįsta, kad ES darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymas yra būtinas norint įveikti darbo rinkos pokyčių keliamus iššūkius ir išvengti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir gebėjimų spragų;

5 rekomendacija. Fondų ir kitų subjektų sąveikos skatinimas

40.

pažymi, kad sanglaudos politika, kaip ir visų kitų sričių ES politika, turi prisidėti prie Sutartyse įtvirtintų pagrindinių tikslų įgyvendinimo. Kita vertus, kitų sričių ES politika taip pat turi prisidėti įgyvendinant Sutartyje įtvirtintus sanglaudos politikos tikslus;

41.

atkreipia dėmesį į tai, kad nors pasitelkiant atskirus ESI fondus vis dar vykdomos Sutartyje nustatytos ir vis dar svarbios užduotys, šie fondai gali prisidėti siekiant sanglaudos politikos tikslų, be to, kiekvienas jų taip pat padeda vykdyti kitų fondų uždavinius;

42.

pabrėžia, kad siekiant sukurti atskirų priemonių sąveiką ir didinti jos poveikį ir veiksmingumą, jau pradiniais programos kūrimo etapais būtina pritaikyti strategijas ir veiklos būdus, taip pat įvairių subjektų bendradarbiavimą;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir strateginį naudojimą visais valdymo lygmenimis, ypač taikant aiškius ir nedviprasmiškus principus. Šiuo atveju reikėtų vengti skirtumų tarp valstybių narių, skirtingų valdžios lygmenų ar valstybių narių ir Europos Komisijos, o administracinė našta turėtų būti kuo mažesnė;

44.

mano, kad vietos ir regionų lygmeniu įgyvendinamos iniciatyvos, strategijos, veiksmų planai ir privačios ir viešosios partnerystės gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (STEAM) srityse gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant visos Europos vystymosi skirtumus; be to mano, kad švietimą STEAM srityse laikant vietos ir regionų prioritetu ir pirmenybę teikiant į jų plėtrą orientuotoms bendradarbiavimo iniciatyvoms ir investicijoms galima labai prisidėti mažinant žalingą protų nutekėjimo poveikį;

6 rekomendacija. Teritorinis bendradarbiavimas funkcinėse teritorijose

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad administracinės ribos dažnai neatitinka visoje teritorijoje esančių ekonominių ryšių. Pavyzdžiui, svarbūs ryšiai gali būti tarp miestų ir jų apylinkių, tarp kaimo ir miesto vietovių bei tarp kaimyninių regionų skirtingose šalyse;

46.

pabrėžia, kad teritorinis poveikis peržengia vietos ir administracines ribas beveik visais vystymosi klausimais, o sprendimai turi būti priimami kartu įvairiais lygmenimis; Prieš priimant šiuos sprendimus nuo pat pradžios turi būti užmegztas bendras dialogas ieškant atsakymų į šiuos klausimus;

47.

atkreipia dėmesį į tai, kad ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas atokiems, periferiniams ir atskirtiems regionams, retai apgyvendintiems ar pasienio regionams bei galimai menkiau išsivysčiusiems ir su ypatingomis problemomis susiduriantiems regionams, visų pirma kalnų ir salų regionams, ypač tais atvejais, kai reikia pagerinti šių vietų sujungiamumą ir plėtoti ryšius tarp jų;

48.

rekomenduoja rengti bendras funkcinių zonų strategijas ir, kai įmanoma, pritaikyti atitinkamas politikos strategijas ir programas;

7 rekomendacija. Bendri projektai su kaimyninių šalių nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis ESI fondų programomis

49.

rekomenduoja valdymo institucijoms visapusiškai pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia reglamentas dėl bendrų sanglaudos politikos nuostatų (Europos Komisijos pasiūlymo 57 straipsnio 4 dalis), siekiant programuoti tarpregioninio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus kartu su ESI fondų regioninėmis programomis, kad būtų galima tarpvalstybiniu mastu spręsti funkcinių sričių klausimus. Rengiant tokius projektus taip pat reikia glaudžiai koordinuoti atitinkamas Interreg programas, siekiant užtikrinti, kad jos papildytų viena kitą ir būtų išvengta dubliavimosi;

50.

Rengiant tokius projektus taip pat reikia glaudžiai koordinuoti atitinkamas Interreg programas, siekiant užtikrinti, kad jos papildytų viena kitą ir būtų išvengta dubliavimosi;

51.

mano, kad siūlomas ES tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmas turėtų didžiulį poveikį šalinant tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis ir trukdžius; pabrėžia, kad ES turi skubiai parengti tikrą kultūros diplomatijos strategiją; Šiuo tikslu būtina stiprinti komunikaciją ir meninius bei kultūrinius ES regionų, ypač atokiausių regionų, ir trečiųjų šalių mainus, be kita ko, sudarant sąlygas menininkams keliauti į trečiąsias šalis ir demonstruoti ten savo kūrinius, ir atvirkščiai;

8 rekomendacija. Teritorinio požiūrio stiprinimas išnaudojant visas integruotų priemonių (pvz., bendruomenės inicijuotos vietos plėtros) ir integruotų teritorinių investicijų (ITI) galimybes

52.

pabrėžia, kad siekiant stiprinti sanglaudą regionų ir vietos lygmenimis, įskaitant tarpvalstybinį lygmenį, reikia laikytis konkrečiam regionui skirto požiūrio „iš apačios į viršų“, kad būtų galima parengti tinkamus sprendimus vietoje;

53.

rekomenduoja plėtoti teritorines strategijas visose programose; šiomis aplinkybėmis Komitetas pabrėžia pridėtinę keletą fondų jungiančių programų vertę ir skatina aktyviau naudoti teritorines priemones funkcinėse srityse;

54.

pabrėžia bendruomenės inicijuotos vietos plėtros, kaip konkrečios subregioninio lygmens priemonės, papildančios kitas paramos formas vietos lygmeniu, vaidmenį;

55.

mano, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra teikia ypatingą pridėtinę vertę dėl vietos gyventojų ir visų viešųjų bei privačiųjų subjektų dalyvavimo, konsultacijų ir bendradarbiavimo, taip pat užtikrina vietos kompetencijos panaudojimą ir atsižvelgimą į konkrečius kiekvieno regiono poreikius;

56.

atkreipia dėmesį į svarbų pažangiosios specializacijos vaidmenį, visų pirma pasitelkiant Europos mokslinių tyrimų finansavimą, siekiant stiprinti regionines inovacijų sistemas, keistis žiniomis tarp regionų ir didinti sąveiką.

Briuselis, 2019 m. spalio 8 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/16

Europos regionų komiteto nuomonė „Geresnis informavimas apie sanglaudos politiką“

(2020/C 39/04)

Pranešėjas

Adrian Ovidiu TEBAN (RO/EPP), Kudžyro meras

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

nurodo, kad sanglaudos politikai 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu tenka apie trečdalis ES biudžeto – 351 mlrd. EUR. Tai yra ilgalaikė investicijų sistema regionams ir valstybėms narėms, suteikianti patikimesnio planavimo galimybę, palyginti su nacionaliniais metiniais arba dvimečiais biudžetais;

pažymi, kad didesnis Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) matomumas gali padėti pagerinti supratimą apie sanglaudos politikos veiksmingumą ir sustiprinti piliečių pasitikėjimą Europos projektu, tačiau reikalingas nuoseklus komunikacijos kanalas, grindžiamas ne tik principu „iš viršaus į apačią“ konkrečių ESI fondų rezultatų požiūriu, bet ir principu „iš apačios į viršų“, kad vietos valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai žinotų apie finansavimo galimybes ir kad suaktyvėtų visuomenės dalyvavimas įgyvendinimo procesuose;

nurodo, kad iš esmės komunikacija turėtų būti neatsiejama politikos formavimo ir įgyvendinimo dalis. Labai svarbu, kad pagalbos gavėjai ir pilietinė visuomenė žinotų apie ES finansuojamus projektus nepaisant skirtingų finansavimo sumų konkrečiuose regionuose. Tai galima užtikrinti tik bendromis visų susijusių valdymo lygmenų pastangomis. Prie veiksmingesnio informavimo apie ES politikos tikslus ir rezultatus gali prisidėti daugiapakopio valdymo modelis ir partnerystės principas, kurie yra grindžiami didesniu valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės veiklos koordinavimu;

pabrėžia, kad iš ESI fondų finansuojamų veiklos programų valdymo institucijos turi skelbti informaciją apie sanglaudos politikos programų ir projektų tikslus, finansavimo galimybes ir rezultatus. Todėl tai svarbi užduotis valdymo institucijoms ir pagalbos gavėjams valstybėse narėse – atsakyti į klausimus, pavyzdžiui, kokių yra investavimo galimybių, kaip pagalbos gavėjas gali spręsti viešinimo klausimus ar kokie subjektai gauna finansavimą ir kokiu tikslu;

atkreipia dėmesį į tai, kad ES sanglaudos politikai ir jos fondų intervencinėms priemonėms taikomi informavimo ir viešumo reikalavimai, o tai reiškia, kad nacionalinės ir regionų valdžios institucijos, kurioms pavesta užtikrinti įgyvendinimą, ir galutiniai paramos gavėjai yra teisiškai įpareigoti vykdyti komunikacijos veiklą. Per pastaruosius tris dešimtmečius šie reikalavimai nuo paprastų informavimo priemonių, pavyzdžiui, atminimo stendų, išsivystė į sudėtingesnes komunikacijos strategijas, įskaitant daugiametes strategijas, metinius planus, minimalius reikalavimus ir vertinimus, atliktinus kiekvienai veiksmų programai;

pabrėžia, kad svarbi programos valdymo dalis yra galimų paramos gavėjų informavimas apie finansavimo galimybes. Siekiant užtikrinti, kad pagal sanglaudos politiką būtų investuojama į svarbiausius ir inovatyviausius projektus, reikia informuoti kiek įmanoma platesnį galimų paramos gavėjų ratą. Tai galima pasiekti ne tik atkreipiant dėmesį į investavimo galimybes, bet ir parodant pasiektus rezultatus ir geriausią praktiką;

nurodo, kad ES sanglaudos politika daro teigiamą poveikį tiek ekonomikai, tiek piliečių gyvenimui, tačiau apgailestauja, kad apie pasiektus rezultatus ne visada buvo tinkamai pranešama ir kad apie šios politikos teigiamą poveikį pastarąjį dešimtmetį visada buvo žinoma nedaug. 2017 m. greitosios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, tik 35 % piliečių buvo girdėję apie ES bendrai finansuojamus projektus savo gyvenamojoje vietovėje. Tačiau apie tokius projektus girdėję žmonės teigė, kad jų poveikis regiono vystymuisi buvo teigiamas (78 %);

pastebi, kad, remiantis tuo pačiu „Eurobarometro“ tyrimu, apie Europos sanglaudos politiką vis dar menkai informuojama, o informacijos šaltiniai paprastai būna nelabai įvairūs. Apskritai, kitu programavimo laikotarpiu po 2020 m. skaitmeninei komunikacijai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio;

pabrėžia, kad skirtingose valstybėse narėse daroma nevienoda pažanga supaprastinant administracines procedūras platesnio regioninių ir vietos partnerių, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus, sutelkimo ir dalyvavimo požiūriu, ir atkreipia dėmesį į visuomenės dalyvavimo ir socialinio dialogo svarbą. Pažymėtina, kad svarbiausiu prioritetu laikomos investicijos į regionus, kuriuose didelis nedarbas. Didžiausios ES regioninės politikos investicijos turėtų būti skiriamos švietimui, sveikatos apsaugai ar socialinei infrastruktūrai, nes šie sektoriai laikomi svarbiausiomis investicijų sritimis. Be to, sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų priemonė, skirta regionams ir miestams įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Toks požiūris turėtų būti būtina plintančio DVT pritaikymo prie vietos sąlygų ir jų įgyvendinimo per sanglaudos politiką sąlyga (1), taip sudarant sąlygas pereiti nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos (2);

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingose gyventojų grupėse ir regionuose tiek sanglaudos politikos suvokimas, tiek parama ES gali būti nevienodi. Tačiau reikia daugiau įrodymų norint padaryti aiškias išvadas šiuo klausimu. Šiuo tikslu visiems ES regionams bus reikalinga informacija apie reprezentatyviąsias asmenų imtis. Todėl, planuojant reprezentatyvią „Eurobarometro“ apklausą visuose ES regionuose (NUTS 2 ar lygiaverčiuose), Komitetas siūlo įtraukti klausimus, susijusius su sanglaudos politikos suvokimu ir piliečių parama Europos projektui;

11.

pabrėžia, kad reikia gerinti žinias apie piliečių suvokimo apie ES sanglaudos politiką poveikį jų paramai Europos kūrimo procesui. Tai labai svarbu, kad būtų galima iš anksto įvertinti konkrečios komunikacijos politikos, kuria siekiama skatinti teigiamą požiūrį į sanglaudos politiką ir apskritai ES, veiksmingumą. Todėl siūloma į to paties standarto „Eurobarometro“ apklausas įtraukti konkrečius klausimus dėl paramos ES ir suvokimo apie ES sanglaudos politiką;

12.

pabrėžia, kad informuotumą gali skatinti ne tik ekonominiai veiksniai. Atliekant įvairias analizes nustatyta, kad kai kurių piliečių grupių informuotumas apie ES (sanglaudos) politiką yra tiesiogiai susijęs su jų tapatinimusi su Europos Sąjunga kaip politine struktūra. Taip pat atrodo, kad esama teigiamo ryšio tarp informuotumo apie tam tikras ES politikos sritis, įskaitant sanglaudos politiką, lygio ir rinkėjų aktyvumo Europos Parlamento rinkimuose. Kita vertus, atrodo, kad piliečiai daugiau žino apie ES (sanglaudos) politiką, kai jie stipriai tapatinasi su Europos Sąjunga ir bendra Europos istorija bei kultūra. Dėl šių priežasčių svarbu gerinti ir intensyvinti informavimą apie ES sanglaudos politikos rezultatus, siekiant sustiprinti Europos Sąjungos politinį teisėtumą ir jos piliečių priklausymo bendram projektui jausmą;

13.

taip pat pabrėžia, kad už komunikaciją sanglaudos politikos klausimais yra atsakinga ne tik Europos Komisija, bet veikiau visi suinteresuotieji subjektai, kurie naudojasi sanglaudos politika, įskaitant valstybes nares ir vietos valdžios institucijas;

14.

mano, kad apie sanglaudos politiką reikia informuoti kitaip, be kita ko, orientuotis į platesnę auditoriją, o ne tik į suinteresuotuosius subjektus. Tikslinė komunikacija turėtų būti nukreipta į plačiąją visuomenę ir turi būti artima žmonėms: reikia pasakoti apie poveikį vietos gyventojams, o ne tik skleisti skaičius ar rodyti diagramas apie tolimų darbo rinkų, atokios infrastruktūros ir toli gyvenančių žmonių problemas. Ji turėtų sutelkti dėmesį į ES, kaip valdymo lygmens, vaidmenį žmonių gyvenime, o ne į visuomenės informavimą apie įvairiausius fondus ir projektus. Iš esmės pasitikėjimas pasiuntiniu yra ne mažiau svarbus nei pati žinia. Visuomenė labiau pasitiki vietos ir regionų institucijomis nei nacionaline Vyriausybe ar ES. Todėl regionų ir vietos politikams galimai tenka lemiamas vaidmuo, o būtent RK nariai, kaip „Europos ambasadoriai regionuose, miestuose ir savivaldybėse“, turėtų rodyti pavyzdį;

15.

pabrėžia, kad reikalinga tikslinė komunikacija. Tikslinė komunikacija turi būti orientuota į tiesioginę aplinką – „kaimynystę“; ji turi būti susijusi su emocijomis, nes statistiniai duomenys žmonių nejaudina. Siekiant geresnės komunikacijos reikėtų laikytis daugiapakopio valdymo principo. 55 % paskutinio „Eurobarometro“ tyrimo respondentų mano, kad sprendimai turėtų būti priimami subnacionaliniu lygmeniu, iš jų beveik trečdalis (30 %) renkasi regionų lygmenį, o ketvirtadalis (25 %) pirmenybę teikia vietos lygmeniui, ir beveik kas penktas respondentas mano, kad šie sprendimai turėtų būti priimami Europos lygmeniu;

16.

pabrėžia būtinybę palaikyti pastovesnį dialogą su piliečiais siekiant dažniau juos įtraukti į sprendimų priėmimą, nes tai gali užtikrinti atskaitomybę ir sanglaudos politikos įgyvendinimo teisėtumą. Šiuo požiūriu, 2021–2027 m. laikotarpiu siekiant naujo visa apimančio 5 tikslo „Piliečiams artimesnė Europa“, reikėtų kuo geriau pasinaudoti turima patirtimi bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ir dalyvaujamojo biudžeto sudarymo vietos lygmeniu srityse bei kitomis piliečių dalyvavimą didinančiomis priemonėmis. RK narių, merų ir kitų vietos lygmeniu išrinktų atstovų įtraukimas į Europos Komisijos informavimo apie sanglaudos politiką kampanijas galėtų padėti susidaryti teigiamą nuomonę apie Europos Sąjungos teikiamą naudą kasdieniame piliečių gyvenime;

Matomumo iššūkis

17.

nurodo, kad didėjantis ESI fondų matomumas gali padėti gerinti Europos Sąjungos suvokimą ir atkurti visuomenės pasitikėjimą Europos politika;

18.

atitinkamai nurodo, kad su ekonominių, socialinių ir teritorinių skirtumų suvokimu taip pat yra susijęs euroskepticizmo ir tolesnei ES integracijai prieštaraujančių partijų populiarėjimas. Sanglaudos politika yra galinga priemonė teritoriniam atsparumui skatinti, ieškant sprendimų įgyvendinant politikos priemones, todėl informavimas apie teigiamą poveikį regionams ir žmonių gyvenimams tapo gyvybiškai svarbus;

19.

siūlo veiksmų programas orientuoti į žmonių poreikius ir komunikaciją, vykdomą ne tik žmonėms, bet visų pirma su žmonėmis. Šiuo požiūriu Komitetas pabrėžia, kad svarbu laikytis partnerystės sutarčių, numatančių mechanizmus dialogui su piliečiais rengiant pagal ES sanglaudos politiką bendrai finansuojamas priemones visais veiklos programų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapais, įskaitant rekomendacijas valstybėms narėms į visus etapus įtraukti vietos valdžios institucijas;

20.

ragina naudotis demokratinėmis inovacijomis, pavyzdžiui, dalyvaujamuoju biudžeto sudarymu ir svarstymu (vertinimo komisijos, ekspertų grupės ir apklausos), siekiant sudaryti sąlygas vietos žmonėms pareikšti savo nuomonę ir tokiu būdu radikaliai pakeisti tai, kaip piliečiai dalyvauja komunikacijos mechanizme;

21.

nurodo, kad už sanglaudos politikos investicijų matomumą yra kartu atsakingos Europos Komisija ir valstybės narės ir kad kompetentingos vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų dalyvauti rengiant veiksmingas komunikacijos strategijas;

22.

ragina Europos Komisiją pasimokyti iš sėkmingos komunikacijos apie ES lėšomis pasienio regionuose vykdomus nedidelės apimties ir žmonių tarpusavio ryšiais pagrįstus projektus; atkreipia dėmesį į didelį tokiuose projektuose dalyvaujančių žmonių aktyvumą ir jų indėlį į veiksmingą komunikaciją apie projektų rezultatus;

23.

palankiai vertina naujame sanglaudos politikos teisės aktų rinkinyje pateiktą pasiūlymą paskirti nacionalinius už komunikaciją atsakingus pareigūnus, kurie kompleksiškai spręstų veiklos, susijusios su regioniniu ERPF, Europos socialiniu fondu ir Sanglaudos fondu, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu, Integruoto sienų valdymo fondu ir Vidaus saugumo fondu, matomumo klausimus. Be to, reikėtų kuo geriau naudotis kitomis būsimomis, vietos lygiu matomomis ES programomis, pavyzdžiui, „Europos horizontas“, „InvestEU“ ir kt., taip pat „Europe Direct“ informacijos centrais;

24.

mano, kad naudojant REFIT požiūriu grindžiamas platformas, taikančias paprastus IRT sprendimus, skirtus komunikacijai su ES piliečiais, būtų galima veiksmingiau formuoti atitinkamą politiką atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius. Vietos valdžios institucijos šioje srityje yra sukaupusios didelės patirties ir jau naudoja taikmenas neatidėliotinoms problemoms vietoje spręsti. Tačiau dar reikėtų patobulinti dvikryptę komunikaciją;

25.

prašo Europos Komisijos į su valdymo institucijomis jau dedamas pastangas įtraukti ir regionų bei miestų atstovus, siekiant išbandyti naujus komunikacijos būdus. Vietos ir regionų valdžios institucijos ir paramos gavėjai yra veiksmingiausi ir artimiausi piliečiams pašnekovai;

26.

rekomenduoja informuojant apie sanglaudos politiką dėmesį sutelkti ne tik į ES finansuojamų projektų laimėjimus ir rezultatus, bet, visų pirma, į šių projektų naudą kasdieniam piliečių gyvenimui. Šiuo požiūriu vietos ir regionų lygmuo yra tinkamiausias tokiai komunikacijai (kaip ES padėjo mano savivaldybei, miestui ar regionui) ir reikėtų skatinti aktyvų „Europe Direct“ informacijos centrų vaidmenį;

27.

vis dėlto prašo, kad atsižvelgiant į teritorinės sanglaudos tikslą nacionalinės komunikacijos iniciatyvos, parengtos pagal bendrą žemės ūkio ir sanglaudos politiką, būtų koordinuojamos ir skirtos tam tikroms teritorijoms (įskaitant kaimo vietoves), kurios yra menkiau išsivysčiusios ir kuriose jausmas, kad jos paliekamos likimo valiai, pastaraisiais metais didino gyventojų euroskepticizmą;

28.

todėl prašo Tarybos ir Europos Parlamento į kito Bendrųjų nuostatų reglamento po 2020 m. techninės pagalbos dalį įtraukti konkretų komunikacijai skirtą finansinį paketą ir, jei reikia, padidinti privalomos sanglaudos politikos projektų viešinimo ir informacijos reikalavimų skaičių;

29.

siūlo imtis pažangios komunikacijos planavimo, kuris apimtų kompleksinių komunikacijos strategijų kūrimą, įskaitant rezultatų rodiklius su baziniais scenarijais, numatytu finansavimu ir nurodytomis sąnaudomis;

30.

ragina plačiau ir aktyviau naudotis skaitmeninėmis medijomis, vartoti mažiau techninės kalbos ir imtis geresnių tikslinių veiksmų ir rekomenduoja stebėti, kokį žmonių skaičių pasiekia komunikacijos veikla (pvz., apsilankymų interneto svetainėje skaičius po renginio);

31.

siūlo, kad atrankos kriterijumi projektams pagal sanglaudos politiką finansuoti būtų projektų veiksmingumas pasinaudojant rezultatais (kaip pagal ES programas „Horizontas 2020“ arba COSME). Vis dėlto privalomas viešinimas turėtų būti proporcingas projekto dydžiui, ypač kalbant apie mažus projektus, kuriuos įgyvendinant privalomo viešinimo taisyklės gali užkrauti didelę administracinę naštą galutiniams paramos gavėjams;

32.

mano, kad veiklos programų projektų atrankos kriterijuose turėtų būti apibrėžti bent jau komunikacijos principai siekiant palengvinti peržiūrą ir palyginamumą ES lygmeniu;

33.

siūlo Europos Komisijai parengti komunikacijos rezultatų vertinimų suvestinę, kurioje būtų pateikiami komunikacijos planai ir veiksmai, patobulinti metodai (apklausos, tikslinės grupės, medijų stebėsena), ES vertinimo gairės, mokymosi platforma, kuri būtų komunikacijos vertinimų saugykla, ir galiausiai gerosios komunikacijos praktikos duomenų bazė;

34.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą sukurti bendrą ES lygmens finansavimo portalą, kuriame būtų visi kvietimai teikti pasiūlymus ir bendras projektų sąrašas, taip pat atskiras nacionalines tinklavietes, suteikiančias galimybę susipažinti su informacija apie visas ES programas ir fondus; įvairių ES institucijų ir Komisijos skirtingų generalinių direktoratų teritoriniai interneto portalai turėtų būti sujungti į vieną „ES“ prekės ženklą;

Medijų strategija

35.

siūlo rengiant (socialinių) medijų strategijas nurodyti vietos aplinkybės, pavyzdžiui, poreikį stiprinti teigiamos nuomonės formavimą, kurti ilgalaikį naratyvą, susijusį su atskiromis istorijomis, ir aktyviai kovoti su neigiamos nuomonės kūrimu, o ne jį ignoruoti;

36.

mano, kad svarbus aspektas didinant sanglaudos politikos komunikacijos poveikį yra toliau įvairinti komunikacijos veiklą ir skatinti ES veiklos nušvietimą medijose;

37.

šiuo požiūriu nurodo, kad, siekiant padidinti ES įsitvirtinimą regionuose ir miestuose, komunikacijos veikla turi derėti su Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir įvairių programų, pavyzdžiui, „Interreg“, „Urbact“ ir ESPON, matomumu;

38.

palankiai vertina veiklos socialinėse medijose stiprinimą siekiant didinti paramą sanglaudos politikai remiantis kampanijos #CohesionAlliance pavyzdžiu. Ši iniciatyva subūrė politinius veikėjus, tvirtai pasisakančius už ES politiką, kuri naudinga visoms jos teritorijoms;

39.

nurodo, kad Europos regionų ir miestų savaitė yra svarbus politinis renginys apie sanglaudos politikos įgyvendinimą, suteikiantis galimybę politiniams atstovams, praktikams, mokslininkams ir žmonėms mokytis, keistis idėjomis, daryti įtaką ES ir reikšti konkrečią savo nuomonę dėl regionų ir miestų politikos;

40.

siūlo Europos Komisijai į naują Komisijos deleguotojo reglamento dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso redakciją įtraukti skirsnį dėl šio klausimo. Tai būtų būdas padidinti partnerystės ir daugiapakopės partnerystės principų laikymąsi ir į juos atsižvelgti rengiant komunikacijos veiksmus;

Informavimo apie sanglaudos politiką gerinimas po 2020 m.

41.

siūlo būsimos sanglaudos politikos po 2020 m. investicijas į komunikacijos projektus finansuoti pagal vieną tinkamai apibrėžtą išlaidų kategoriją, kadangi lyginant komunikacijos strategijas tampa aišku, kad šios veiklos biudžetus sudėtinga sutelkti ir palyginti, nes skirtinguose fonduose strategijos apibrėžiamos skirtingais lygmenimis, o išlaidų kategorijos ir metodai ne visada yra aiškiai apibrėžti;

42.

ragina tobulinti veiklos rodiklių apibrėžtį, nes šiuo metu yra labai įvairių rodiklių, kurie nėra pritaikyti prie komunikacinės veiklos;

43.

rekomenduoja rengiant strategijas 2021–2027 m. laikotarpiui atsižvelgti į tyrimų dėl informavimo apie sanglaudos politiką veiksmingumo per ES finansuotus projektus, pavyzdžiui, „Cohesify“ ir „Percieve“, duomenis ir nurodyti „nepasitenkinimo geografiją“, kuri atsirado dėl populistinių debatų apie Europos projektą;

44.

pabrėžia laksčių ženklinimo ir matomumo strategijų būtinybę: ES vėliava turėtų būti naudojama visoje privalomoje ar neoficialioje medžiagoje;

45.

palankiai vertina naujausią Europos Komisijos komunikatą (3), kuriame pabrėžiamas poreikis atremti ypatingą Europos komunikacijos iššūkį susiskaidymo ir dezinformacijos laikais ir siūloma sanglaudos politikai suteikti svarbų vaidmenį, kad ES komunikacija taptų bendru visų valdymo lygmenų ir ES institucijų siekiu;

46.

pritaria informavimo apie ES finansuojamus projektus supaprastinimui: bendras ženklinimas (jokios nuorodos į ESI fondus arba programos lygmenį); bendra nacionalinė interneto svetainė, kurioje suteikiama prieiga prie informacijos apie visas ES programas ir fondus; ypatingas strateginės svarbos veiklos ir didesnės nei 10 mln. EUR vertės projektų matomumas; nacionaliniai komunikacijos koordinatoriai, kurie prižiūrėtų ES fondus, ir svarbus vaidmuo už komunikaciją atsakingiems programų pareigūnams; komunikacijos strategijos (supaprastintos versijos) įtraukimas į programos turinį; galimybė valdymo institucijoms taikyti finansines pataisas (iki 5 %) paramos gavėjams, kurie nesilaiko komunikacijos taisyklių; sudaromos galimybės pakartotinai naudotis komunikacijos medžiaga – valdymo institucijos turės pasilikti teisę pakartotinai naudotis ES institucijoms parengta ir pateikta (pateikus prašymą) komunikacijos medžiaga.

Briuselis, 2019 m. spalio 8 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) https://cor.europa.eu/lt/events/Pages/ECON-sc-follow-up-UN-SDGs.aspx

(2) 2019 m. sausio 30 d. diskusijoms skirtas dokumentas „Tvarios Europos kūrimas iki 2030 m.“, Europos Komisija, COM(2019) 22, https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/rp_sustainable_europe_30-01_en_web.pdf.

(3) Europos Komisija (2019 m.), „Europa 2019 m. gegužės mėn. Pasirengimas vieningesnei, stipresnei ir demokratiškesnei Sąjungai vis neramesniame pasaulyje“, 2019 m. balandžio 30 d., Briuselis.

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/21

Europos regionų komiteto nuomonė „RK indėlis į atnaujintą Teritorinę darbotvarkę, ypatingą dėmesį skiriant bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai“

(2020/C 39/05)

Pranešėjas

Radim SRŠEŇ (CS/EPP), Olomouco regiono tarybos narys

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

ragina siekti, kad valstybėse narėse būtų daug plačiau naudojamos teritorinės priemonės (bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP), integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir kt.) ir visuose fonduose būtų privalomai numatytos lėšos atnaujintos Teritorinės darbotvarkės ir sanglaudos tikslams įgyvendinti;

pabrėžia, kad sanglaudos politika ir teritorinė sanglauda yra tarpusavyje susietos ir kad tikra sanglaudos politika negalima tinkamai neatsižvelgus į teritorinę sanglaudą;

primena, kad RK buvo pirmoji ES institucija, pateikusi konkretų pasiūlymą dėl BIVP įgyvendinimo (1) Kaip ir tada, RK mano, kad vietos plėtrą būtų tiksliau apibūdinti kaip holistinę koncepciją, kurioje dėmesys skiriamas įvairaus pobūdžio regionams – miesto, kaimo, miesto–kaimo ar funkciniams regionams – tenkantiems uždaviniams ir tų regionų potencialui;

prašo, kad Teritorinė darbotvarkė po 2020 m. sustiprintų įvairesnių politikos sričių teritorinį aspektą ir aktyviai skatintų taikyti daugiau pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtų teritorinių planų ir strategijų, kurie derėtų su platesne sistema;

pabrėžia, kad tokios teritorinės priemonės kaip BIVP arba ITI pateisino lūkesčius ir tikrai padeda „priartinti Europą prie piliečių“. LEADER (BIVP) laimėjimai parodė, kad vietos veiklos grupės gali ginti Europos vertybes, jeigu į jas žiūrima kaip į vietinę pokyčių ir vystymosi vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu varomąją jėgą. Aktyviai įtraukdama visus vietos suinteresuotuosius subjektus ir piliečius, ši priemonė gali reaguoti į Europos poreikius vietos priemonėmis ir tokiu būdu padeda stiprinti ES legitimumą. Be to, LEADER (BIVP) yra galinga priemonė darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti vietos lygmeniu. Todėl RK ragina laikotarpiu po 2020 m. išsikelti didesnio užmojo tikslus ir plėtoti teritorines priemones vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu;

pabrėžia, kad taikant integruotas teritorines priemones reikėtų atsižvelgti į konkrečius regionų ypatumus ir poreikius, kurie apibrėžti jų pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtose kompleksinėse strategijose, o ne vien dubliuoti šias priemones ir jas finansuojančių veiklos programų telkimą pagal temas ir teritorijas;

ragina Teritorinėje darbotvarkėje po 2020 m. stiprinti tiek kaimo ir miestų ryšius, tiek ir apskritai įvairių rūšių teritorijas, nes regionų ir vietos plėtra yra tik vienas aspektas ir jai reikia holistinio ir kompleksinio požiūrio;

pabrėžia, kad Teritorinė darbotvarkė 2020 iš tiesų pasiekė rezultatų, pirmiausia dėl įgyvendinamos sanglaudos politikos ir jos priemonių ir finansavimo – ši politika visais valdymo lygmenimis įvedė į vietos lygmenį orientuotą požiūrį ir užtikrino vietos bendruomenių dalyvavimą kuriant ir įgyvendinant tvarias vietos strategijas. Tačiau yra dalykų, kuriuos dar galima pagerinti: visų pirma, reikia didinti darbotvarkės matomumą subnacionaliniu lygmeniu (to galima siekti naudojant BIVP, ITI, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG), Europos teritorinį bendradarbiavimą ir kt.), reikia stiprinti teritorinio požiūrio įtaką visam ES politikos formavimo procesui, o Teritorinė darbotvarkė pati savaime turi būti geriau įgyvendinama vykdant nacionalinę politiką;

mano, kad atnaujinta Teritorinė darbotvarkė yra galimybė pristatyti naują ir pozityvų ES ateities ir suderinto visų regionų vystymosi naratyvą. Piliečiams ir plačiajai visuomenei reikėtų pateikti išsamų ir suprantamą dokumentą, kuriame būtų išdėstyta jų ateities vizija ir parodyti tikri poreikiai bei nurodytos spręstinos problemos. Juos reikėtų patikinti, kad nė vienas nebus paliktas nuošalyje ir kad visiems, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos, bus suteiktos vienodos oraus gyvenimo galimybės;

10.

ragina tvirčiau susieti sanglaudos politiką ir Teritorinę darbotvarkę visais programų sudarymo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapais ir nurodo, kad labai reikia pašalinti dabartinį geografinį ir sektorinį ES fondų atskyrimą. Vis dėlto valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Europos semestro procese būtų atsižvelgta į teritorinę dimensiją ir vietos ypatumus ir kad, kai bus nustatomi nacionaliniai prioritetai, būtų tinkamai tariamasi su vietos subjektais;

11.

pabrėžia bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gebėjimą sutelkti ir angažuoti vietos bendruomenes, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, socialinius ir pilietinius partnerius ir privatųjį sektorių. Dalyvaujamojo metodo taikymas reiškia, kad vietos plėtros strategijos derinamos prie besikeičiančių vietos sąlygų (socialinės sanglaudos, migracijos, regioninių branduolių, žaliosios ekonomikos, klimato kaitos, pažangių sprendimų, technologijų ir t. t.) ir prie jų pritaikomos;

12.

pabrėžia BIVP vaidmenį didinant sanglaudos politikos patikimumą, parodant, kad įvairūs ES fondai iš tiesų gali būti naudojami kompleksiškai ir veiksmingai;

13.

pastebi, kad RK vis dar pritaria idėjai, kad Teritorinė darbotvarkė po 2020 m. neturėtų būti visiškai naujas dokumentas, nes dabartinė Teritorinė darbotvarkė 2020 tebėra aktuali daugeliu aspektų;

14.

mano, kad Teritorinė darbotvarkė po 2020 m. yra būtina sprendžiant nelygybės tarp vietovių ir žmonių, kurie jose gyvena, problemą, taikant specialiai parengtas priemones, pavyzdžiui, integruotos teritorinės plėtros metodą;

15.

pabrėžia geresnio visų institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, kurie įgyvendina ir finansuoja Teritorinę darbotvarkę Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, veiksmų koordinavimo ir tinklaveikos svarbą. Geresnis koordinavimas ir tvirtas partnerystės principas yra labai svarbūs veiksmingam Teritorinės darbotvarkės poveikiui pasiekti. Geros praktikos pavyzdys šioje srityje būtų Teritorinės darbotvarkės koordinavimas Čekijoje, Švedijoje, Austrijoje ir kitose valstybėse narėse;

16.

pabrėžia, kad būtina labiau atsižvelgti į integruotas teritorinės plėtros strategijas, kad būtų tikslingiau orientuojamos investicijos regione, labiau atsižvelgiant į to regiono prioritetus. Integruotų teritorinės plėtros strategijų, skirtų įvairioms veiklos programoms įgyvendinti valstybėse narėse, kūrimas turėtų remtis piliečių poreikiais ir turėtų būti ne tik komunikuojamas piliečiams, bet pirmiausia komunikuojamas „su piliečiais“;

17.

pabrėžia, jog būtinas lankstus ir paprastas integruotų teritorinių priemonių įgyvendinimas, leidžiantis prisitaikyti prie teritorijos ir laikytis metodo, skatinančio principą „iš apačios į viršų“, pagal kurį dėmesys skiriamas partnerystei ir impulso suteikimui, taip pat vietos lygmens teritorinio vystymosi strategijoms. Galimi sprendimai yra supaprastintas išlaidų apmokėjimas, paprastas teritorinių priemonių įgyvendinimo modelis (viena nacionalinė veiklos programa ir viena valdymo institucija), „vieno langelio“ principu paremti sprendimai, bendras paprastų, ES lygmeniu suformuluotų taisyklių rinkinys, siekiant išvengti perteklinio reglamentavimo (BVIP priemonių rinkinys, aiškios rekomendacijos dėl strategijų struktūros, tvirtinimo procesų, pagrindinio fondo naudojimo, vertinimo ir kt. atžvilgiu);

18.

atkreipia dėmesį į IT sprendimų potencialą siekiant nacionaliniu ir vietos lygmenimis supaprastinti ir automatizuoti duomenų rinkimą. IT sistemos turi būti kuriamos realiai įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus ir skiriamos bendrai ESI fondų supaprastinimo strategijai remti visais lygmenimis;

19.

ragina siekti sklandaus Teritorinės darbotvarkės įgyvendinimo struktūrų perėjimo iš vieno ES programavimo laikotarpio į kitą, siekiant pašalinti riziką prarasti žinias, žmogiškuosius išteklius ir partnerystes;

20.

pabrėžia integruotų teritorinių priemonių, galinčių tinkamai padėti prie vietos lygmens priartinti, įgyvendinti, stebėti ir peržiūrėti darnaus vystymosi tikslus, vaidmenį;

21.

supranta puikų BIVP potencialą tapti veiksminga priemone stojimo į ES, kaimynystės ir vystymosi politikos procesuose. Gerosios praktikos pavyzdys – Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros kaimynystės programa (ENPARD) Gruzijoje;

Naujoji Teritorinė darbotvarkė

22.

pažymi, kad dabartiniai teritorinio vystymosi, kuris patvirtintas Teritorine darbotvarke 2020, iššūkiai iš esmės tebėra tie patys, ir pateikia dvi pastabas: 1) pokyčiai yra labiau susiję su tuo, kad iššūkiai stiprėja ir atsiranda naujų, todėl reikalingas didesnis ES valstybių narių solidarumas; 2) šiandienos migrantų judėjimai greičiausiai tebus nedidelė krizė, palyginti su galimais klimato kaitos padariniais;

23.

siūlo parengti spartaus Teritorinės darbotvarkės po 2020 m. atnaujinimo mechanizmą, kuris leistų nedelsiant reaguoti į naujus ir atsirandančius iššūkius, kurie gali formuoti Teritorinę darbotvarkę po 2020 m., ir leistų išvengti esminio viso dokumento peržiūrėjimo;

24.

siūlo, kad ateityje pirmininkausiančios valstybės narės arba rangovas, kuris rengs Teritorinę darbotvarkę po 2020 m., įtrauktų daugiau suinteresuotųjų subjektų, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės atstovų, kai bus atliekami tyrimai atnaujintos Teritorinės darbotvarkės po 2020 m. prioritetams ir turiniui nustatyti;

25.

pakartoja RK raginimą parengti strategiją, pakeisiančią strategiją „Europa 2020“;

26.

atkreipia dėmesį į SESV 174 straipsnio 3 pastraipoje pateiktą pirminės teisės reikalavimą ypatingą dėmesį visų pirma skirti kaimo vietovėms, pramonės pertvarką patiriančioms vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms. Į šį prioritetinį tikslą turėtų būti labiau nei anksčiau atsižvelgiama tiek Teritorinėje darbotvarkėje po 2020 m., tiek ESI fonduose, siekiant vienodų gyvenimo sąlygų visuose regionuose;

27.

pažymi, kad Teritorinėje darbotvarkėje 2020 taip pat turėtų būti remiamas regioninių sostinių vaidmuo užtikrinant lygias jų funkcinių zonų vystymosi galimybes ir kad jos įgyvendinimas turėtų prisidėti sprendžiant metropolinių regionų problemas visoje ES;

28.

pabrėžia, kad Teritorinė darbotvarkė po 2020 m. turėtų paremti mažų ir vidutinių miestų vaidmenį siekiant subalansuoto, policentrinio vystymosi visoje ES;

29.

šiuo požiūriu dar kartą ragina parengti kaimo vietovių darbotvarkę, pagal kurią kaimo vietovės būtų laikomos gyvenamosiomis ir ekonominės veiklos vietovėmis, o ne tik žemės ūkio plotais;

30.

pabrėžia, kad Teritorinė darbotvarkė turėtų ne tik remti darnaus vystymosi tikslą, kuris skirtas miestams (11 tikslą), tačiau siekti, kad teritorinis vystymasis įgautų platesnę perspektyvą, taip pat apimant kaimo plėtrą;

31.

siekiant supažindinti plačiąją visuomenę su pagrindinėmis Teritorinės darbotvarkės po 2020 m. idėjomis, siūlo vartotojams suprantama kalba ir aiškiai apibrėžta forma sudaryti 10–12 svarbiausių tezių sąrašą, kurio turinį skleistų visos valstybės narės ir ES institucijos;

32.

prašo Europos Komisiją pateikti paprastus modelius ir gaires ir nustatyti geriausią praktiką, kaip įgyvendinti integruotas teritorines priemones taikant finansavimo iš keleto fondų metodą valstybėse narėse;

33.

mano, kad Teritorinė darbotvarkė gali veiksmingai prisidėti prie urbanizacijos tendencijų ir jos keliamų iššūkių didmiesčiams sumažinimo visose valstybėse narėse;

34.

pabrėžia Europos teritorinio bendradarbiavimo sėkmės istorijas, kurios pasakoja apie teritorinį bendradarbiavimą pasienio regionuose arba tarpvalstybiniu lygmeniu – tai puikus Europos integracijos pridėtinės vertės pavyzdys;

35.

pabrėžia, jog būtina aiškiai apibrėžti Teritorinės darbotvarkės sekretoriato (ar netiesioginio aptarnavimo skyriaus), kurį būtų galima sukurti, vaidmenį. Teritorinės darbotvarkės po 2020 m. priede reikėtų apibrėžti tikslus, išmatuojamus rodiklius, pagal kuriuos būtų stebima, kaip siekiama tikslų, kaip atliekamos užduotys ir kokio biudžeto reikėtų tokiam skyriui ar įstaigai;

36.

pamini 2019 m. birželio 14 d. priimtą už miesto reikalus atsakingų ministrų Bukarešto deklaraciją, kurioje buvo pripažinta būtinybė sukurti veiksmingą Naujosios Leipcigo chartijos, ES miestų darbotvarkės ir Teritorinės darbotvarkės 2020 + ryšį;

37.

mano, kad tarpvyriausybinis, su teisėkūra nesusijęs Europos teritorinės darbotvarkės pobūdis puikiai tinka bendradarbiavimui su dabartinėmis ES valstybėmis narėmis ir būsimomis ES nepriklausančiomis valstybėmis, nes jis padėtų plėtoti visos Europos požiūrį į teritorinį vystymąsi, kuris gali būti remiamas įvairiomis programomis, pvz., LEADER, Interreg arba ESPON, kurios, remiantis dabartiniais 2021–2027 m. pasiūlymais, aiškiai leidžia ES nepriklausančioms valstybėms savanoriškai dalyvauti ir teikti bendrą finansavimą; Šios programos taip pat pasirodė esančios sėkmingos stabilizavimo ir susitaikymo priemonės (pavyzdžiui, LEADER yra svarbi įgyvendinant Didžiojo penktadienio susitarimą arba įtraukiant pilietinę visuomenę ir kuriant vietos demokratiją Turkijoje);

BIVP

38.

pritaria galimybei numatyti privalomą iš keleto fondų finansuojamos BIVP diegimą visuose ES regionuose, užtikrinant, kad BIVP principas būtų taikomas visų tipų teritorijose: kaimo (įskaitant atokias, kalnų ir salų vietoves), miesto ir pakrantės teritorijose. Visi ES regionai turi turėti galimybę pasinaudoti visomis galimomis lėšomis, kad galėtų patenkinti savo vietos plėtros strategijose numatytus poreikius;

39.

ragina privalomai visuose ESI fonduose ir EŽŪFKP numatyti 8 % BIVP, kad būtų galima visiškai išnaudoti priemonės potencialą ir skirtingų fondų sąveikos potencialą siekiant integruotos vietos plėtros;

40.

pabrėžia, jog reikia grįžti prie LEADER (BIVP) metodikos ištakų, stiprinant, pirmiausia, principu „iš apačios į viršų“ paremto požiūrio pagrindus, partnerystę, aktyvų taikymą ir integruotos vietos plėtros strategijų vaidmenį;

41.

siūlo valstybėse narėse BIVP valdymą pritaikyti prie atskirų teritorijų ir atsižvelgti į vietos lygmens dinamiką, struktūras ir veiksmus;

42.

palankiai vertina RK (2) ir Europos Parlamento (3) atliktą darbą siekiant užtikrinti, kad iš keleto fondų finansuojama BIVP ir toliau apimtų EŽŪFKP taip pat ir 2021–2027 m. laikotarpiu, ir primygtinai ragina, kad šios abiejų institucijų rekomenduojamos nuostatos išliktų galutiniame susitarime su Taryba, nes BIVP nauda negali būti visapusiška, jeigu nėra galimybės sujungti ESI fondų ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamus intervencinius veiksmus;

43.

ragina ES lygmeniu priimti BIVP reglamentą, remiantis pagrįstu poveikio vertinimu ir nustatant bendras taisykles visiems ESI fondams, siekiant sumažinti milžinišką biurokratinę naštą ir valstybių narių perteklinį reglamentavimą ir kartu užkirsti kelią valdymo institucijų ar mokėjimo agentūrų piktnaudžiavimui galia;

44.

pakartoja RK raginimą siekti, kad Bendrųjų nuostatų reglamentas (BNR) būtų taikomas ir Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP). Teritorinių priemonių, visų pirma BIVP (LEADER) ir jų vietos plėtros strategijų finansavimui būtina, kad visi fondai tobulai derėtų tarpusavyje;

45.

ragina siekti geresnio visų su BIVP susijusių subjektų (vietos veiklos grupių, valdymo institucijų, Europos Komisijos generalinių direktoratų, mokėjimo agentūrų, LEADER tinklų, pavyzdžiui, ELARD ir nacionalinių LEADER ir kaimo tinklų) dialogo ir koordinavimo, siekiant užkirsti kelią biurokratijos augimui ir dideliam vėlavimui pradėti programavimo laikotarpį ir skirti lėšų projektų pareiškėjams. Todėl RK siūlo, kad Komisija ES lygmeniu sukurtų BIVP rėmimo skyrių, kuris remtų komunikaciją, pajėgumų stiprinimą, tinklaveiką ir tarpvalstybinį visų vietos veiklos grupių bendradarbiavimą visuose fonduose;

46.

siūlo, kad keleto fondų finansuojama BIVP būtų remiama labiau, pavyzdžiui, nustatant didesnę bendro finansavimą normą. RK reiškia savo apgailestavimą, kad dabartinio Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 120 straipsnio 5 dalis dėl didesnių bendro finansavimo normų veiksmams, kuriems naudojamos integruotos teritorinės plėtros priemonės, nepateko į siūlomą naująjį BNR;

47.

ragina didinti supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimą pagal naujojo BNR 48–51 straipsnius, nes tai sumažintų audito naštą valdymo institucijoms ir galutiniams naudos gavėjams. Be to, supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas turėtų būti išplėstas ir taikomas ir EŽŪFKP, vėlgi tam, kad būtų suderintos procedūros keleto fondų finansuojamos veiklos atveju;

48.

pažymi, kad BIVP turėtų tapti puiku atskaitos tašku plačiai naudojamam vietos projektų įgyvendinimo metodui: vietos veiklos grupės neturėtų visiškai priklausyti nuo ES finansavimo, bet turėtų būti naudojamos kaip priemonė nacionaliniams, regionų ir vietos fondams įgyvendinti, nes vietos plėtra gerokai viršija Europos struktūrinių ir investicijų fondų sritį;

49.

ragina Tarybą ir Europos Parlamentą grįžti prie Komisijos pasiūlymo praėjus 12 mėnesių nuo atitinkamos paskutinės programos patvirtinimo, kad valdymo institucijos galėtų užbaigti pirmąjį strategijų atrankos etapą ir užtikrinti, kad atrinktos vietos veiklos grupės galėtų vykdyti savo užduotis;

50.

ragina patikslinti vietos veiklos grupių vaidmenį atrenkant projektus, taip išvengiant užduočių dubliavimosi, kai jas dar atliktų ir valdymo institucijos. Vietos veiklos grupių vaidmuo atrenkant projektus turėtų būti dominuojantis, o ne vien formalus, nes tai yra vienas pagrindinių LEADER (BIVP) principų;

51.

ragina sukurti aiškius ir paprastus BIVP vietos plėtros strategijų vertinimo ir stebėsenos modelius. Vertinimas turi būti bendruomenės mokymosi proceso dalis, todėl labai svarbu, kad vietos veiklos grupės nuolat rinktų informaciją ir vertintų, kaip įgyvendinamos jų strategijos. Reikėtų įdiegti pažangius IT sprendimus, skirtus duomenų rinkimui ir analizei, derinant juos su dalyvaujamaisiais procesais ir kokybine analize;

52.

pabrėžia, jog labai tikėtina, kad atsakomybė už rezultatus teigiamai prisidėtų prie ilgalaikių vystymosi strategijų stabilumo ir ilgalaikio poveikio, nes strategijas rengtų tie patys žmonės, kurie jas įgyvendina ir kuriems naudingi šių strategijų rezultatai;

53.

pažymi, kad sėkmingos esamos vietos partnerystės, kuri finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir (ar) Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), pavyzdžiai turėtų tapti pagrindu tolesniam BVIP finansavimui iš ERPF ir ESF. Tinklaveika ir bendradarbiavimas naudojantis veikiančiais tinklais arba naujų tinklų sukūrimas regionų, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu ar tarpregioniniu lygmeniu gali atlikti lemiamą vaidmenį, kaip ir konsultavimas bei mentorystė;

54.

pabrėžia, kad reikia geriau komunikuoti apie BIVP ir šios priemonės teikiamas galimybes: iš tiesų nors kaimo plėtrai ši priemonė buvo naudojama ilgesnį laiką, pirmiausia miesto plėtrai reikia didesnio stimulo ją naudoti. Reikia parengti išsamų vertinimą ir analizę, kaip šį klausimą sprendė konkrečios valstybės narės, pridedant ir rekomendacijas dėl veiksmingo įgyvendinimo;

55.

pažymi, kad BIVP (LEADER) kaip priemonę visoje Europos Sąjungoje naudoja 3 000 panašių subjektų (vietos veiklos grupių ir žuvininkystės vietos veiklos grupių). Šį faktą reikėtų įvertinti tam, kad būtų galima išplėsti teritorinį bendradarbiavimą ir, taikant pagal principą „iš apačios į viršų“ vykstantį tarpvalstybinį piliečių bendradarbiavimą, remti Europos įvairovę. Siekiant padidinti teritorinį bendradarbiavimą per BIVP, būtina sudaryti sąlygas, kurios leistų vietos veiklos grupėms susitelkti ties savo vaidmeniu – skatinti savo teritorijos dinamiškumą ir padėti iškelti geriausias idėjas, kurios būtų vėliau įgyvendinamos. Reikia užtikrinti pakankamą biudžeto dalį einamosioms ir aktyvaus taikymo išlaidoms, taip pat tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Kartu RK primygtinai rekomenduoja nustatyti pagrindinius principus ir taisykles BIVP tarptautinio bendradarbiavimo projektams Europos lygmeniu, siekiant užtikrinti jų veiksmingą ir sklandų įgyvendinimą;

56.

primena apie BIVP santykį su kitomis integruotos plėtros priemonėmis: kaip pasirenkama priemonė kartu su integruotomis teritorinėmis investicijomis BVIP prisideda prie platesnės vystymosi strategijos, kuri leidžia vietos lygmeniui pritaikyti politikos priemones, įgyvendinimo. Šiuo požiūriu RK ragina siekti didesnės BIVP ir ITI sąveikos: 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu BIVP galima naudoti kaip papildomą miesto ar teritorinės strategijos priemonę, kad ją būtų galima įtraukti į tokią ITI strategiją, kurioje BIVP siūlomas dalyvaujamasis principas padėtų spręsti tam tikras konkrečias vietos problemas;

57.

mano, kad BIVP yra labai svarbi priemonė siekiant įgyvendinti RK pasiūlymus (4), kuriuos vėliau patvirtino Europos Parlamentas (5) ir pagal kuriuos ERPF bendrai finansuojamose programose, skirtose vietovėms, kurios turi didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje, ypatingas dėmesys skiriamas šių vietovių konkretiems sunkumams spręsti.

58.

mano, kad vietos veiklos grupės yra tobulos partnerės, galinčios atlikti tarpininkių vaidmenį įgyvendinant pažangiųjų kaimų idėją ir išjudinant kaimo vietovių potencialą, nes daugeliu atvejų jos tai ir pasiekia. Vietos veiklos grupės yra geros endogeninės savo vietovių plėtros priemonės, jos palaiko tiesioginius ryšius su vietos įmonėmis, savivaldybėmis ir pilietine visuomene, todėl sukuria didelius pajėgumus savo vietovėje, įtraukiant vietos ir regionų išteklius ir žmonių įgūdžius;

59.

pritaria Europos Parlamento pasiūlymui, kad ERPF finansuojamiems projektams, skirtiems regionams, kuriems gresia struktūrinis demografinis nuosmukis, galėtų būti skirta 5 % ERPF lėšų integruotai teritorinei plėtrai ne miesto vietovėse, kuriuose yra gamtinių, geografinių ar demografinių kliūčių, yra susidariusios nepalankios sąlygos arba kyla sunkumų naudotis pagrindinėmis paslaugomis, ir bent 17,5 % šios sumos skirti kaimo vietovėms ir bendruomenėms tokiems projektams kaip pažangieji kaimai plėtoti. RK mano, kad BIVP daugelyje vietovių puikiai tinka tokiam plataus užmojo pasiūlymui įgyvendinti;

60.

supranta, kad vietos lygmens subjektų dalyvavimas ir gebėjimų stiprinimas yra vienas didžiausių BIVP metodikos privalumų. Integruota vietos plėtra pasirodė esanti geriausias būdas įvairius suinteresuotuosius subjektus susieti su vietos plėtros klausimais ir ieškoti jų sąveikos. Vietos veiklos grupės pasitvirtino kaip labai sėkminga strateginio planavimo, aktyvaus taikymo, tinklaveikos ir veiklos koordinavimo priemonė, pavyzdžiui, kuriant vietos veiksmų planus kai kurių valstybių narių švietimo ir socialinių paslaugų sektoriuje.

Briuselis, 2019 m. spalio 8 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) Regionų komiteto nuomonė „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra“, 2012 m. lapkričio 29 d., Briuselis, pranešėjas Graham Garvie, CdR CDR1684–2012, COTER-V-031 (OL C 17, 2013 1 19, p. 18).

(2) Regionų komiteto nuomonė „Bendrųjų nuostatų reglamentas“, pranešėjai Michael Schneider ir Catiuscia Marini, 2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis, CDR 3593/2018 (OL C 86, 2019 3 7, p. 41).

(3) Europos Parlamentas, Bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo+“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų finansinės taisyklės (Krehl/Novakov ataskaita), 2019 m. kovo 27 d., trečiadienis, Strasbūras. P8_TA-PROV(2019)0310 (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, pranešėjas Michiel Rijsberman, CdR 3594/2018 (OL C 86, 2019 3 7, p. 115).

(5) 2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (COM(2018)0372 – C8–0227/2018–2018/0197(COD)) (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/27

Europos regionų komiteto nuomonė „Darni Europa – iki 2030 m. Tolesnė veikla, susijusi su JT darnaus vystymosi tikslais, ekologine pertvarka ir Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos“

(2020/C 39/06)

Pranešėja	:	Sirpa Hertell (FI/EPP), Espo miesto tarybos narė
Pamatinis dokumentas	:	Diskusijoms skirtas dokumentas „Darni Europa – iki 2030 m.“ COM (2019) 22 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

Darni Europa – iki 2030 m. – planetos B nėra

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

atkreipia dėmesį į Tarybos išvadas (1) dėl darnaus vystymosi svarbos ir į savo paties didelį suinteresuotumą toliau atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. kaip svarbiausią prioritetą ES piliečių ir jų gerovės naudai ir kaip esminę priemonę siekiant atkurti ir sustiprinti ES patikimumą Europoje ir pasaulyje;

palankiai vertina naują postūmi diskusijoms dėl plataus užmojo ES klimato politikos ir išrinktosios Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlymą dėl „Europos žaliojo kurso“ nustačius didesnius ES 2030 m. tikslus ir ragina naujos sudėties Europos Komisiją plėtojant „Europos žaliąjį kursą“, kurio tikslas – iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas kaip tikras tvarumo ir klimato kaitos politikos partneres;

pabrėžia, kad svarbu parengti naują Europos strategiją „Darni Europa – iki 2030 m.“, kuri būtų ilgalaikės Europos ateities pagrindas. Europa jau yra pradininkė darnumo srityje, tačiau ji susiduria su sudėtingais pasauliniais iššūkiais, kuriuos Europos Sąjunga turi atremti. RK yra įsitikinęs, kad norint sukurti darnią Europos Sąjungą, įskaitant tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralizavimą, reikia esminių pokyčių, kurių turi būti siekiama bendromis visų valdymo lygmenų ir visų mūsų visuomenės sluoksnių pastangomis;

pabrėžia, kad pagrindiniai tvarios ir atsparios ateities politikos ramsčiai, be kita ko, yra ryžtingas perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant netoksinių medžiagų naudojimo ciklus, tvirtą įsipareigojimą dėl poveikio klimatui neutralizavimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, gamtos paveldo, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą, žemės ūkio ir maisto sistemų tvarumą, žemės ūkio ir aplinkos bei klimato politikos derėjimą ir nuoseklumą, taip pat saugią ir tvarią mažo anglies dioksido kiekio energetiką, pastatų ir judumo sektorius, ir apskaičiuota, jog ši pertvarka sukurs daugiau kaip 200 mln. naujų darbo vietų pasaulyje, kurių vertė iki 2030 m. sieks daugiau kaip 4 trln. EUR;

atkreipia dėmesį į asmenų, naujų technologijų, produktų, paslaugų, verslo modelių ir paramos įmonėms ir viešojo bei privataus sektoriaus finansavimui ir visų Europos Komisijos apibrėžtų „horizontaliųjų“ veiksnių svarbą įgyvendinant darnią ir atsparią Europą iki 2030 m.;

primena RK rekomendacijų dėl ilgalaikės ES strategijos dėl darnios Europos iki 2030 m. (2) ir Europos Komisijos pasiūlymų dėl teisinės valstybės principo stiprinimo, ES valdymo gerinimo, geresnio politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui ir geresnio reglamentavimo susiejimo su darnumu svarbą;

paaiškina, kad Darbotvarkę iki 2030 m. sudaro penki ramsčiai: taika, planeta, žmonės, klestėjimas ir partnerystė, tačiau šioje nuomonėje daugiausiai dėmesio bus skiriama planetos ramsčiui, išdėstant strateginį požiūrį į tai, kaip iki 2030 m. sudaryti sąlygas darniems Europos miestams ir regionams;

Darni Europa – iki 2030 m. Miestų ir regionų kelias

palankiai vertina perėjimą prie efektyvaus išteklių naudojimo, mažo anglies dioksido kiekio technologijų, neutralizuoto poveikio klimatui ir biologinės įvairovės ekonomikos ir pabrėžia, kad reikia nedelsiant imtis priemonių ir kad jas įgyvendinant turi dalyvauti visų lygmenų valdžios institucijos, ekonominiai subjektai, universitetai, mokslinių tyrimų centrai, pilietinė visuomenė ir piliečiai;

ragina visais valdymo lygmenimis sprendimus priimančius asmenis pripažinti aktyvų ir dažnai novatorišką vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį savo kompetencijos srityse įgyvendinant tikslus, nes jie yra šio proceso priešakyje ir yra atsakingi už 65 % darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo Europoje;

10.

pritaria žinomiems faktams, kad DVT uždavinių ir jų įgyvendinimo negalima pasiekti tik taikant principą „iš viršaus į apačią“, kad visų pirma labai reikalinga „iš apačios į viršų“ principu grindžiama veikla; kaip aktyvi pokyčių varomoji jėga turi dalyvauti visi regionai, miestai ir piliečiai;

11.

primena, kad įgyvendinant DVT visoje Europoje reikia taikyti visa apimantį ir sisteminį požiūrį siekiant užtikrinti politikos suderinamumą tarp įvairių DVT aspektų; pabrėžia, kad visi DVT yra tarpusavyje susiję ir kompleksiniai ir kad keturi darnaus vystymosi aspektai, t. y. ekonominis, ekologinis, socialinis ir kultūrinis, turi glaudžių tarpusavio sąsajų, todėl prireiks juos kruopščiai subalansuoti;

12.

pabrėžia, kad septynis iš 17 DVT (3) galima sieti su ekologine ir klimato kaitos pertvarka; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 11-asis DVT „darnūs miestai ir bendruomenės“ yra tiesiogiai priskiriamas vietos ir regionų valdžios institucijoms ir apima svarbius uždavinius, kuriems reikalingi politiniai veiksmai ir daugiapakopis valdymas;

13.

nurodo, kad miestams tenka 70 % pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o vietos valdžios institucijos yra atsakingos už daugiau kaip 70 % klimato kaitos mažinimo priemonių ir iki 90 % prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų įgyvendinimą;

14.

nurodo, kad regionai ir miestai pirmauja klimato politikos įgyvendinimo srityje; pabrėžia, kad reikalingas daugiapakopis bendradarbiavimas ir didesnis decentralizavimas ir ragina ES oficialiai pripažinti aktyvų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį rengiant klimato kaitos poveikio švelninimo politiką ir taisykles; todėl pakartoja savo raginimą valstybėms narėms visapusiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

15.

pabrėžia, kad siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų itin svarbus yra darnaus vystymosi veiksmų klimato, energetikos ir aplinkos politikos srityse pritaikymas vietos ir regionų lygmeniui; todėl ragina užtikrinti dar didesnę Europos partnerysčių (4), miestų ir regionų tinklų (5), pavyzdžiui, Under2 Coalition, tarpvalstybinio bendradarbiavimo (6) ir platformų plėtrą siekiant rengti bendras strategijas, koordinuoti veiklą, įgyvendinti veiksmingesnes strategijas ir sutelkti išteklius, visų pirma prisitaikant prie klimato kaitos ir švelninant jos poveikį, įgyvendinant aplinkos apsaugos priemones ir išsaugant biologinę įvairovę;

Darni Europa – iki 2030 m. Žiedinė, mažo anglies dioksido kiekio technologijų, neutralizuoto poveikio klimatui ir biologinės įvairovės ekonomika

16.

ragina, kad ES klimato kaitos politika būtų holistinė ir pagrįsta sisteminiu požiūriu, ir pažymi, kad kol kas ES politika dažnai būna išskaidyta tarp skirtingų sektorių bei kaimo ir miesto vietovių ir padalyta į skirtingas kategorijas, pavyzdžiui, sektorių, kuriam taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), sektorių, kuriam netaikoma ATLPS, ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorių; ragina regionus ir miestus iniciatyviai iki 2030 m. palaipsniui pereiti prie naujo sisteminio modelio ir pirmiems pradėti taikyti naujus ir universalesnius sprendimus;

17.

pritaria Europos Parlamento raginimui valstybėms narėms nustatyti tinkamą politiką ir skirti finansavimą siekiant veiksmingai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį; pabrėžia, kad ES atitinkamų fondų lėšos prireikus galėtų būti naudojamos papildomai paramai (7);

18.

ragina derinti tinkamus rinkos mechanizmus, keisti apmokestinimą, numatyti finansavimo priemones, valstybių narių ir regionų bei vietos valdžios institucijų lygmeniu – teisines nuostatas ir savanoriškus viešojo sektoriaus įsipareigojimus, siekiant pritraukti su klimato klimato kaita susijusių investicijų į sektorių, kuriam netaikoma ATLPS, kad ekonomiškai efektyviai būtų sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis; šiomis aplinkybėmis laukia, kol bus parengti paskirtosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbti pasiūlymai dėl „Europos žaliojo kurso“ ir Europos kovos su klimato kaita banko;

19.

vis dėlto yra įsitikinęs, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą būtina papildyti veiksmingomis priemonėmis, kuriomis siekiama laipsniškai panaikinti tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui (pvz., šiuo metu orlaivių degalams taikomą atleidimą nuo mokesčių), siekiant sukurti vienodas sąlygas atsinaujinančiųjų išteklių energijai, skatinti elgsenos pokyčius ir sukaupti reikiamų išteklių teisingai pertvarkai remti; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina išrinktosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pradėtą diskusiją dėl CO2 kainų ir anglies dioksido pasienio tarifų;

20.

siūlo taikyti dideles rinkos paskatas, kad būtų sukurta naujų anglies dioksido absorbentų ir didelio anglies dioksido išmetimo rodiklio medžiagų tvarių pakaitalų mažo anglies dioksido išmetimo rodiklio medžiagomis, taip pat dėti papildomų pastangų remiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant toliau plėtoti naujas išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologijos ir matavimo metodus;

21.

prašo sugriežtinti ES klimato politikos tikslus atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės nustatytą 1,5 °C tikslą iki tokio lygio, kuris būtų įgyvendinamas, ir siūlo numatyti anglies dioksido biudžetą bei įgyvendinti kitus mechanizmus, skirtus sumažinti likusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir persvarstyti bei suderinti 2030 m. ir 2040 m. tikslus su 2050 m. nulinės grynosios taršos tikslu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti socialinį teisingumą ir valstybių narių konkurencingumą, taip pat tarptautinį bendradarbiavimą;

22.

Suomijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu ragina Europos Komisiją, bendradarbiaujant su RK, inicijuoti tyrimą, kaip būtų galima suplanuoti ir įgyvendinti sistemingesnį sprendimą laikotarpiu po 2030 m.;

23.

ragina regionus ir miestus iki 2030 m. laipsniškai pereiti prie naujo sisteminio modelio ir išbandyti naujų priemonių;

24.

nurodo, kad klimato kaitos veiksmų veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas privalo būti pagrindiniai principai, kuriais reikia vadovautis kuriant sistemingesnę ES programą, taip pat taikant įvairias priemones, pavyzdžiui, išplečiant ir sustiprinant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą kartu didinant jos ilgaamžiškumą ir nuspėjamumą;

25.

nurodo, kad norint įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir klimato kaitos tikslus reikės iš esmės padidinti investicijas į „švarius“ sprendimus. Pavyzdžiui, jei iki 2050 m. ŠESD reikėtų sumažinti daugiau nei 90 %, metines „švarias“ investicijas, palyginti su esamu lygmeniu, reikėtų padidinti daugiau nei tris kartus;

26.

švelninant klimato kaitos poveikį siūlo išplėsti ir sustiprinti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Tačiau pažymi, kad pagrindinis principas turėtų būti sąnaudų ir ekonominio naudingumo pusiausvyra;

27.

pabrėžia Europos vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą ir įtaką ir pasauliniu lygiu svarbų piliečių vaidmenį įgyvendinant iniciatyvas, pavyzdžiui, Pasaulinį merų paktą dėl klimato ir energetikos ir JT DVT 25 + 5 „Cities Leadership“ platformą, kai skatinama keistis geriausia patirtimi siekiant užtikrinti DVT įgyvendinimą vietos lygiu;

28.

pabrėžia, kad vietos subjektai ir piliečiai geriausiai gali didinti informuotumą ir kovoti su klimato kaitos poveikiu; be to, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka atsakomybė imtis veiksmų, kad piliečiai galėtų gyventi paisydami DVT principų, taip pat padėti piliečiams sutelkti pastangas įgyvendinant uždavinius;

29.

įsipareigoja garsiau reikšti vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonę būsimuose tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 25) dėl klimato kaitos ir JT BĮK šalių konferencijoje (COP 15) dėl biologinės įvairovės, pasisakydamas už plataus užmojo, per nustatytą laiką įvykdomą, moksliškai pagrįstą laikotarpio po 2020 m. pasaulinę biologinės įvairovės programą, kuri būtų integruota į darnaus vystymosi tikslus; ragina šalis taikyti daugiapakopį valdymą, pagal kurį vietos ir regionų valdžios institucijos oficialiai įtraukiamos į planavimo, įgyvendinimo bei stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo procesus;

Išsamiai apie žiedinę, mažo anglies dioksido kiekio technologijų, neutralizuoto poveikio klimatui, biologinės įvairovės ekonomiką ir socialiniu požiūriu teisingą pertvarką

30.

pritaria tam, kad tarptautiniu mastu būtų parengta plataus užmojo, per nustatytą laiką įvykdytina, moksliškai pagrįsta pasaulinės žiedinės ekonomikos ir biologinės įvairovės išsaugojimo po 2020 m. programa, suderinta ir susieta su darnaus vystymosi tikslais;

31.

palankiai vertina neseniai ES padarytą pažangą, susijusią su perėjimu prie žiedinės ekonomikos, įskaitant geresnį atliekų tvarkymą, tačiau pažymi, kad siekiant žiedinės ekonomikos strategijos vis dar reikia, kad veiksmingiau veiktų ES lygmens finansinė sistema ir reguliavimo sistema; todėl ragina Europos Komisiją pagal savo paskelbtą naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą pateikti konkrečių pasiūlymų dėl tokiai nuosekliai sistemai trūkstamų elementų, tinkamai atsižvelgiant į pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir visų pirma sprendžiant su ištekliams imliais sektoriais, pavyzdžiui, statybų sektoriumi, ir pramoninio dizaino pakeitimais susijusius klausimus; mano, kad reikėtų aiškiau pabrėžti socialinę perėjimo prie žiedinės ekonomikos naudą;

32.

palankiai vertina būsimą ES 2019–2024 m. strateginę darbotvarkę (8), apimančią tvarų vartojimą ir gamybą, kovą su klimato kaita ir blogėjančios aplinkos būklės gerinimą, perėjimą prie tausiau išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos, skatinant ekologišką ekonomikos augimą, bioekonomiką ir tvarias inovacijas, sprendžiant namų ūkių ir įmonių energetinio saugumo ir energijos sąnaudų klausimus;

33.

ragina aplinkos apsaugos politikos srityje laikytis holistinio, vietos poreikiais pagrįsto požiūrio taikant daugiapakopio valdymo principą, stiprinant miestų ir regionų vaidmenį, didinant poveikio vertinimo ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos srities ataskaitas, prieigos prie aplinkos duomenų ir aplinkos apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimo svarbą;

34.

atkreipia dėmesį į esminį regionų ir miestų vaidmenį pereinant prie žiedinės ekonomikos. Kaip nurodyta RK nuomonėje dėl direktyvos dėl vienkartinių plastikinių gaminių, „žiediniams regionams“ reikia taikyti integruotą ir holistinį požiūrį (9);

35.

pabrėžia, kad siekiant iš esmės sumažinti išmetamą ŠESD kiekį reikia skirtingose valstybėse narėse taikomą nacionalinį energijos rūšių derinį skubiai pritaikyti prie ilgalaikės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijos reikalavimų; tai taip pat reikštų, jog reikia padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, kad ji viršytų šiuo metu sutartą 32 % ES tikslą, pasiektiną iki 2030 m., ypač bazinės apkrovos energijos atžvilgiu;

36.

ragina viešąjį sektorių ir pramoninių sprendimų priėmėjus sprendžiant klimato kaitos klausimus naudotis naujomis strateginėmis energetikos technologijomis ir ES strateginiu energetikos technologijų planu, suteikti didesnės svarbos vartotojų vaidmeniui pasitelkiant geresnį informavimą ir naudojimąsi pažangiaisiais elektros energijos tinklais;

37.

pabrėžia, kad su klimato kaita susijusiai pertvarkai reikia didžiulių žaliųjų ir mėlynų investicijų ir inovacijų; ragina siekti didesnės finansavimo šaltinių sąveikos ir glaudesnių viešojo ir privataus aplinkos srities finansavimo sąsajų; šiuo atžvilgiu taip pat palankiai vertina RK nuomonę, kurioje nagrinėjamos konkrečios problemos, kylančios labai nuo iškastinio kuro priklausantiems regionams (10);

38.

ragina visuose esamų aplinkos teisės aktų dėl vandens, dirvožemio, triukšmo ir oro kokybės vertinimuose ar tinkamumo patikrose taip pat pabrėžti esminę būtinybę didinti politikos nuoseklumą DVT požiūriu, propaguojant žiedinę ekonomiką, skatinant tvarią gamybą ir vartojimą ir sprendžiant naujų teršalų, pavyzdžiui, mikroplastiko, vaistų ir asmeninės higienos priemonių, pesticidų, šalutinių dezinfekavimo produktų ir pramoninių cheminių medžiagų, klausimą;

39.

yra labai susirūpinęs dėl nepaprastosios ekologinės padėties, kuri dabar yra susidariusi pasaulyje, kaip nurodyta neseniai atliktame visuotiname biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų vertinime; pabrėžia, kad biologinės įvairovės nykimas mažina daugelio šalių galimybes pasiekti DVT, todėl ragina miestus ir regionus nedelsiant imtis skubių veiksmų siekiant biologinę įvairovę (11) įtraukti į įvairių sektorių politikos sritis, įskaitant žemės ūkį, miestų ir regionų plėtrą, aiškiai nurodant, taip pat ir teisiškai privalomuose teisės aktuose, biologinės apsaugos tikslų svarbą; ragina Komisiją, siekiant kovoti su biologinės įvairovės nykimu ir klimato kaita, remti subnacionaliniu lygmeniu parengtas ir įgyvendinamas inovatyvias gamtos procesais paremtas priemones ir žaliąją infrastruktūrą;

40.

dar kartą ragina įsteigti Europos poveikio klimatui neutralizavimo observatoriją (12) ir pabrėžia aktyvų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį steigiant klimato kaitos stebėsenos observatorijas;

41.

ragina priimti naujos redakcijos Geriamojo vandens direktyvą, siekiant visiems užtikrinti galimybę gauti vandens – tam reikės išlaikyti gerą vandens telkinių ekologinę būklę, – sumažinti riziką sveikatai iki mažiau nei 1 %, sumažinti į butelius išpilstyto vandens suvartojimą, sutaupyti pinigų, sumažinti plastiko atliekų ir šio proceso metu išmetamo CO2 kiekį;

42.

ragina, kad Vandens pagrindų direktyvos nauja redakcija būtų pagrįsta tuo pačiu ar netgi platesniu užmoju, taip užtikrinant, kad būtų išsaugoti ir atkurti vandens telkiniai ir užtikrinta tinkama ES vandens ekosistemų būklė;

43.

kartoja raginimą didinti vandentvarkos veiksmingumą ES išplečiant ES reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik vandens naudojimą drėkinimui žemės ūkyje, bet ir žaliųjų plotų, pavyzdžiui, parkų ir viešojo naudojimo aikštelių, drėkinimą miestuose (13);

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad RK remiami teritorinio poveikio vertinimai gali būti naudinga priemonė siekiant skirtinguose ES regionuose įvertinti potencialų ir galimai labai skirtingą teisės aktų dėl klimato, energetikos ir ekologinės pertvarkos poveikį. Šiomis aplinkybėmis RK, siekdamas dar labiau sustiprinti savo veiksmus šioje srityje, galėtų aktyviau bendradarbiauti taikant Jungtinio tyrimų centro poveikio vertinimo priemones;

45.

mano, kad iš socialinės, teritorinės ir politinės perspektyvos, teisingos pertvarkos principas „nė vienas nepaliekamas nuošalyje“ yra vienas pagrindinių su klimato kaita susijusios ir ekologinės pertvarkos principų. Todėl, rengiant su energetika susijusią politiką ir programas, energijos nepritekliaus mažinimas turi būti laikomas vienu iš prioritetų nustatant konkretų tikslą iki 2030 m. jį sumažinti, o iki 2050 m. – panaikinti (14);

46.

pabrėžia didelę jaunimo įsipareigojimo svarbą. Vietos ir regionų jaunimo tarybos ir jaunimo judėjimai turėtų dalyvauti rengiant ir įgyvendinant klimato kaitos ir DVT politiką;

47.

pabrėžia, kad ekologinė pertvarka skatina steigti kokybiškas įmones ir kurti kokybiškas darbo vietas žiedinės ekonomikos, švarios energijos, maisto ir žemės ūkio sektoriuose, ir ragina ES didinti su klimatu susijusių tikslų nuoseklumą įgyvendinant sanglaudos politiką, Europos socialinį fondą (ESF+) ir iniciatyvą „InvestEU“, užtikrinant, kad DVT įgyvendinimas būtų pritaikytas prie vietos ir regioninių ypatumų;

Tikslai, rodikliai ir duomenys

48.

kartoja, kad, siekiant ekonominių, ekologinių, socialinių ir kultūrinių tvarumo tikslų pagal bendrą ES darnaus vystymosi strategiją ir valstybių narių darnaus vystymosi strategijas Darbotvarkei iki 2030 m. įgyvendinti, labai svarbu bendrai susitarti dėl konkrečių orientyrų, rodiklių, duomenų, susijusių su klimato kaita ir vietos savivaldybių, miestų ir regionų DVT, vertinimo realiu laiku;

49.

pabrėžia, kad reikia vietos ir regionų lygmens pagrindinių rodiklių, susijusių su Darbotvarke iki 2030 m., rinkinio ir patikimų subnacionalinių klimato duomenų ir kad svarbu naudotis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu, siekiant atkreipti dėmesį į vietos bendruomenių kovos su klimato kaita veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, RK primena, kad svarbu kuo geriau pasinaudoti Merų pakto duomenų baze ir galimybe susieti vietos ir regionų duomenis ir nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, įvedant vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

50.

atkreipia dėmesį į ankstesnę miestų ir regionų patirtį rengiant konkrečius rodiklius, susijusius su aplinka, piliečių gyvenimo kokybe ir gerove; svarbu, kad jie būtų konkrečiai pritaikyti prie vietos poreikių;

51.

pabrėžia, kad ES turėtų nustatyti, skatinti ir tinkamai finansuoti žinių perdavimą, bendrą žinių kūrimą, tarpusavio mainus, porinę ir kuravimo veiklą;

Būsimi veiksmai

52.

įsipareigoja atnaujinti savo procesus ir praktiką siekiant geriau remti vietos ir regionų valdžios institucijas pritaikant DVT vietos lygmeniui ir juos įgyvendinant pagal visos ES darnaus vystymosi strategiją, tokiu būdu atsakant į piliečių prašymus imtis daugiau veiksmų ir pasiekti konkrečių rezultatų kovojant su klimato kaita;

53.

ragina aktyviau naudotis viešojo ir privataus sektorių partneryste, žaliaisiais viešaisiais pirkimais ir bandomųjų projektų, susijusių su ekologine pertvarka ir kova su klimato kaita, įgyvendinimu;

54.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į ES laisvosios prekybos susitarimus su kitomis šalimis ir reikalauja, kad šie susitarimai atitiktų DVT, Paryžiaus susitarimą ir ES aplinkosaugos standartus;

55.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, naudodamosi savo perkamąja galia renkantis prekes, paslaugas ir darbų atlikimą, gali svariai prisidėti prie tvaraus naudojimo ir gamybos, tausiau išteklius naudojančios ekonomikos, taigi, ir prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo;

56.

pritaria Darbotvarkės iki 2030 m. tikslui siekti aplinkos atžvilgiu tvarių sąlygų ir procesų stiprinant gamtos išteklius ir pažeidžiamiausių ekosistemų apsaugą, primindamas subnacionalinio ir vietos lygmens veiksmų, susijusių su aplinka ir klimato kaita, svarbą laikantis politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principo; atkreipia dėmesį į decentralizuotą bendradarbiavimą, įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystę, mokymosi ir dalijimosi patirtį, įgytą mažinant vietos lygmens anglies pėdsaką ir išsprendžiant šią problemą išteklių suvartojimo ir išmetamo CO2 kiekio požiūriu;

57.

palankiai vertina Europos Parlamento įsipareigojimą siekti darnaus vystymosi tikslų, visų pirma Jungtinės grupės dėl klimato kaitos, biologinės įvairovės ir darnaus vystymosi manifestą, ir ragina 2019–2024 m. kadencijos metu vaisingai bendradarbiauti su kompetentingais komitetais ir jungtine grupe;

58.

ragina, bendradarbiaujant su RK, šias rekomendacijas įtraukti į būsimą ES institucijų darbą kitos kadencijos laikotarpiu.

Briuselis, 2019 m. spalio 8 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) Bendrųjų reikalų tarybos išvados, „Siekiant vis darnesnės Sąjungos iki 2030 m.“, 2019 balandžio 9 d..

(2) COR-2019–00239, „Darnaus vystymosi tikslai (DVT) – pagrindas ES ilgalaikei strategijai dėl darnios Europos iki 2030 m.“, ECON-VI/044, pranešėjas Arnoldas Abramavičius (LT/EPP) (OL C 404, 2019 11 29, p. 16).

(3) Iki 2030 m. visiems užtikrinta galimybė turėti saugų ir įperkamą būstą; saugus, įperkamas, prieinamas ir darnus transportas; didelis mirčių skaičiaus dėl nelaimių rizikos, oro ir vandens taršos sumažinimas; horizontalieji uždaviniai didinti piliečių dalyvavimą priimant sprendimus, kurti integruoto miesto ir kaimo planavimo bei socialinės integracijos strategijas, saugoti kultūros paveldą ir mažinti vienam gyventojui tenkantį miestų poveikį aplinkai;

(4) Pvz., „EIT Climate KIC“, Europos inovacijų partnerystės, Energetikos platforma, ES miestų darbotvarkės partnerystės ir Merų paktas dėl klimato ir energetikos.

(5) Pvz., Europos regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklas (ERRIN), „Eurocities“, Klimato aljansas ir Merų paktas.

(6) Pvz., Alpių ir Pirėnų tarpvalstybinės klimato kaitos stebėsenos observatorijos ir ypač Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG).

(7) 2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“ (2019/2582(RSP)) (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(8) COM(2019) 218 final „Europa 2019 m. gegužės mėn. Pasirengimas vieningesnei, stipresnei ir demokratiškesnei Sąjungai vis neramesniame pasaulyje“.

(9) COR-2018-03652 (OL C 461, 2018 12 21, p. 210).

(10) COR-2019-00617. Nuomonė „Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas vykdant novatorišką ir tvarią energetikos pertvarką regionų ir vietos lygmeniu“, ENVE-VI/040, pranešėjas Witold Stępień (PL/EPP) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 72).

(11) JT aplinkos programa. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) atliktas visuotinis biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų vertinimas.

(12) Kaip nurodyta nuomonėje COR-2018–05736 „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, ENVE-VI/037, pranešėjas Michele Emiliano (IT/PES) (OL C 404, 2019 11 29, p. 58).

(13) COR-2019-03645. Nuomonė dėl „Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų“, ENVE-VI/034, pranešėjas Oldřich Vlasák (CS/ECR) (OL C 86, 2019 3 7, p. 353).

(14) Kaip nurodyta nuomonėje COR-2018–05877 „Daugiapakopis valdymas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas energijos nepritekliui pašalinti“, ENVE-VI/038, pranešėja Kata Tüttő (HU/PES) (OL C 404, 2019 11 29, p. 53).

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/33

Europos regionų komiteto nuomonė „Švarios energijos dokumentų rinkinio įgyvendinimas. Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai – vietos ir teritorinio valdymo lygmens priemonė klimato, aktyviosios ir pasyviosios energijos srityje“

(2020/C 39/07)

Pranešėjas	:	József Ribányi (HU/EPP), Tolnos apygardos tarybos pirmininko pavaduotojas
Pamatinis dokumentas	:	Nuomonė savo iniciatyva

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina išrinktosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvas pagal būsimą Europos žaliąjį kursą ir jos norą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas siekiant, kad Europa taptų pirmuoju savo poveikį klimatui neutralizuojančiu žemynu;

palankiai vertina 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (1) dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriame ES valstybių narių reikalaujama parengti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, nustatančius pagrindą visapusiškam ir universaliam požiūriui į klimato ir energetikos politiką;

pabrėžia, kad dešimties metų nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai yra skirti 2021–2030 m. laikotarpiui ir turi padėti įgyvendinti naujus ES 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus nacionaliniu lygmeniu, taip pat nustatyti pagrindą sėkmingam ilgalaikės poveikio klimatui neutralizavimo strategijos iki 2050 m., kuria siekiama sulėtinti žmonijos veiksmų sukeltą visuotinį atšilimą, įgyvendinimui ir atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus. Todėl RK ragina valstybes nares iki 2019 m. pabaigos pasiekti ES plataus užmojo 2030 m. tikslus savo galutiniuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities planuose, ypač atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse. Preliminarūs Komisijos atlikti nacionalinių energetikos ir klimato srities planų vertinimai rodo, kad buvo padaryta didelė pažanga, tačiau daugelis planų neatitinka reikalavimų, ir kad vertinant bendrus ES tikslus ir tai, kaip jie įgyvendinami, visos valstybės narės turėtų priimti platesnio užmojo priemones, taigi papildyti, patikslinti ir patobulinti savo pasiūlymus. Visos valstybės narės, vadovaudamosi Komisijos rekomendacijomis, turėtų parengti savo galutinius nacionalinius energetikos ir klimato srities planus, užtikrindamos, kad jų planai atitiktų pirmiau minėtus uždavinius ir tikslus;

palankiai vertina tai, kad, laikantis principo „iš apačios į viršų“, Valdymo reglamente pripažįstamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo nuo pat nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų rengimo etapo, pabrėžiant veiksmingų viešųjų konsultacijų būtinybę ir siūlant pradėti daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais. Vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas turėtų apimti visus etapus, pradedant parengiamuoju etapu (reaguojant į Komisijos preliminarius vertinimus), baigiant įgyvendinimu ir peržiūra. Vis dėlto pastebi, kad šiuo metu daugeliui valstybių narių nepavyksta į šį procesą visapusiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijų; atkreipia dėmesį į faktą, kad vietos ir regionų valdžios institucijų, o ne vien valstybių narių įtraukimas į rengimo procesą, leis efektyviau ir įtraukiau pasiekti tikslus;

pažymi, kad daugelis valstybių narių savo turimas struktūras laiko pakankamomis viešųjų konsultacijų ir daugiapakopio dialogo klimato ir energetikos klausimais tikslams pasiekti: tai, kad valstybės narės manė galinčios viską padaryti pačios praeityje, buvo viena didžiausių problemų. RK rekomenduoja valstybėms narėms kritiškai įvertinti šias struktūras, ypač atsižvelgiant į turinį, kuris gali būti jose sukurtas, aprėptį ir vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, verslo bendruomenės, investuotojų, kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės atstovaujamumą, ir viešai skelbti šiose struktūrose sukauptą informaciją, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai pasiekti Valdymo reglamente nustatyti viešų konsultacijų ir daugiapakopio dialogo klimato ir energetikos klausimais tikslai, kad būtų siekiama didžiausio tikslo – prisidėti prie visų žmonių, o taip pat ateities kartų sveikatos ir gerovės;

nurodo, kad siekiant sukurti energetikos sąjungą turėtų būti pasinaudota vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencija, atsakomybe už įgyvendinimą ir finansiniais ištekliais, todėl rekomenduoja visapusiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į švarios energijos dokumentų rinkinio įgyvendinimo etapą ir deramai atsižvelgti į klausimus, kuriuos jos gali iškelti šiame procese, ateityje atliekant galimas peržiūras. RK nurodo, kad esminį vaidmenį padedant vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinti naują ES energetikos strategiją gali atlikti Merų paktas dėl klimato ir energetikos ir kitos panašios iniciatyvos;

ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su RK ir jo nariais rengiant savo atitinkamus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Tai galėtų būti svarbus aspektas vykdant atitinkamas viešas konsultacijas ir vedant daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais ir galėtų suteikti vertingos grįžtamosios informacijos iš vietos ir regionų lygmens;

pripažįsta, kad valstybėms narėms buvo skirta mažai laiko ir kilo tam tikrų sunkumų rengiant savo nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus, ir ragina siekti aukštesnių tikslų ir didesnės vertikaliosios integracijos galutiniuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, kurie turi būti patvirtinti iki 2019 m. pabaigos, kad Europai būtų užtikrintas tvirtas, Paryžiaus susitarimo reikalavimus atitinkantis poveikio klimatui neutralizavimo planas pagal aukščiausius tikslus keliantį scenarijų, pasiūlytą ilgalaikėje strategijoje iki 2050 m. Atsižvelgdamas į tai, RK taip pat ragina sukurti vietos lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų sistemą, kuri papildytų nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą, nes tai padidintų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį rengiant išsamius nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Vietos valdžios institucijos gali prisidėti prie veiksmingesnio tikslų įgyvendinimo rengdamos informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas ir šiuo tikslu joms reikia turėti gerai parengtus specialistus. Todėl siūloma ES lėšas skirti informacijos sklaidai ir darbo vietų kūrimui energetikos ir klimato politikos srityje siekiant galutinio tikslo – apsaugoti visų piliečių ir būsimų kartų sveikatą ir gerovę.

Aktyviosios ir pasyviosios energijos vaidmuo įgyvendinant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus

pažymi, kad pastatų sektoriuje vartojama sąvoka „aktyvioji energija“, taip pat žinoma kaip platesnė sąvoka „atsinaujinančioji energija“, yra vietos subjektų (viešųjų įstaigų, savivaldybių, privačių subjektų, namų ūkių) vietos lygmeniu gaminama, saugoma ir suvartojama energija. Tokios energijos pavyzdžiai – atsinaujinančiųjų išteklių ir švarios energijos šaltiniai (geoterminė, saulės, vėjo, šilumos, vandens, potvynių energija ar biomasė ir kt.). Tokie energijos ištekliai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant 2030 metams nustatytus nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų tikslus;

10.

pabrėžia, kad pastatų sektoriuje vartojama sąvoka „pasyvi energija“, kuri taip pat apima platesnę sąvoką „energijos vartojimo efektyvumas“ – tai energija, kuri sutaupoma veiksmingai naudojant visą pagamintą energiją, o savo ruožtu reiškia, kad sumažėja energijos suvartojimas ir atitinkamai galutinių vartotojų išlaidos energijai, taip pat taršos lygis. Atsižvelgiant į tai, vietos ir regionų valdžios institucijos turi veiksmingai organizuoti vietos ir regionų viešąsias energetikos paslaugas, pavyzdžiui, įgyvendindamos tvarių viešųjų pirkimų politiką;

11.

priduria, kad pasyviosios energijos sąvoka yra glaudžiai susijusi su klimato aspektais ir taip pat yra svarbi nustatant platesnio masto pastatų anglies pėdsaką ir yra sudėtinė žiedinės ekonomikos dalis. Vietos ir regionų valdžios institucijos išduodamos statybos leidimus turėtų, atsižvelgdamos į konkrečias vietos sąlygas ir pastatų ypatumus, skatinti naudoti statybines medžiagas, pagamintas iš vietoje esamų ir aplinkai nekenksmingų žaliavų (pvz., nendres, granules, šiaudus, žievę, kanapes, medieną, klijuotą medieną, kurios anglies dioksido išmetimo rodiklis yra lygus nuliui), o ne betoną ir kitas tradicines statybines medžiagas, kurias gaminant, taikant, ardant ir perdirbant išmetamas didelis CO2 kiekis. Jos taip pat turėtų skatinti taikyti kitas priemones, skirtas pastatų energiniam naudingumui didinti. Šios sąvokos turėtų būti integruotos į nacionalines ilgalaikes renovacijos strategijas, kurias valstybės narės turi pateikti iki 2020 m. kovo mėn.;

12.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį tiek aktyviosios, tiek pasyviosios energijos srityse. Jos yra pagrindiniai investuotojai, už pastatų priežiūrą atsakingi subjektai, viešojo transporto tinklų operatoriai, už visuomenės informavimą atsakingi subjektai, jos kovoja su energijos nepritekliumi, veikia kaip miestų ir teritorijų planavimą bei žemės paskirtį reguliuojančios institucijos, decentralizuotos energijos gamybos valdytojos ir perkančiosios organizacijos, atsakingos už žaliuosius viešuosius pirkimus. Veiksmingas vietos gamybos ir išteklių panaudojimo planavimas yra būtinas, kad šios institucijos galėtų tinkamai atlikti savo užduotis. Šiuo požiūriu dėmesys turėtų būti skiriamas įvairių rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijai, pastatų energiniam naudingumui, energijos vartojimo efektyvumui ir vietos natūralių ir ekologiškų statybinių medžiagų naudojimui;

13.

atkreipia dėmesį į didelį teigiamą vietos ir regionų valdžios institucijų paramos poveikį didinant aktyviosios energijos, visų pirma iš atsinaujinančių šaltinių, gamybą, saugojimą ir naudojimą. Pavyzdžiui, RK nurodo, kad transporto sektoriuje, ypač miesto ir tarpmiestinio transporto, itin svarbu didinti tausių biodegalų, kaip laikino sprendimo, naudojimą ir – vidutinės trukmės laikotarpiu – elektrinėmis transporto priemonėmis su baterija ir vandenilinėmis transporto priemonėmis grindžiamą elektromobilumą, taip pat labai svarbu integruotai spręsti transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekio klausimą, visų pirma skatinant naudojimąsi viešuoju transportu, dalijimąsi automobiliu ir kitus inovatyvius sprendimus, nes numatoma, kad transporto intensyvumas augs, o degimo varikliai ir toliau bus plačiai naudojami. Vienas iš tausių biodegalų, kaip laikino sprendimo, pavyzdžių galėtų būti bioetanolis, kaip vietoje gaminama, naudojama ir lengvai saugoma aktyvioji energija; iš bioetanolio gaminami naudojimui tinkami šalutiniai produktai (pvz., pašarai), juo mažinama priklausomybė nuo importo ir jis gali padėti sukurti daug darbo vietų. Labai svarbu užtikrinti, kad valstybės pagalbos taisyklių ir Energijos mokesčių direktyvos peržiūra neužkirstų kelio tvarios bioenergijos skatinimui;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo rengiant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus

14.

pabrėžia, kad turi būti sudarytos sąlygos vietos ir regionų valdžios institucijoms teikti pasiūlymus dėl savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ir jo pakeitimus, o jų vaidmuo – atskirtas nuo kitų ne viešojo administravimo suinteresuotųjų subjektų. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi turėti teisę tiesiogiai dalyvauti vykdant veiksmus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu, energetikos pertvarka ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, taip pat atlikti svarbų vaidmenį mažinant energijos nepriteklių pasitelkdamos visas ES vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujančias organizacijas (RK, Merų paktą);

15.

pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad valstybės narės būtų informuojamos apie lemiamą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant keletą pagrindinių energetikos sąjungos reglamento prioritetų. Šių institucijų tiesioginis dalyvavimas yra pagrįstas vykdant veiksmus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu, klimato kaita, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, skatinant energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių ir plėtojant tam reikalingą energijos infrastruktūrą, įskaitant saugojimo technologijas ir sektorių susiejimą. Jos taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį valdant energijos nepriteklių;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad plačioji visuomenė nėra informuota apie nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų rengimą ir kad dėl laiko stokos konsultacijų procesai, vykdomi dėl šių planų kūrimo, kol kas nėra tokie platūs ir išsamūs, kaip norėtųsi. Tenka dėl to apgailestauti, nes planai įgyvendinami vietos lygmeniu – savivaldybėse ir miestuose; todėl ragina valstybes nares, Komisiją ir vietos ir regionų valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant informuoti plačiąją visuomenę apie nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų procesą ir, pateikus galutinę šių planų versiją, sukurti mechanizmus, pagal kuriuos į šių planų įgyvendinimo procesą būtų įtraukiami visi suinteresuotieji subjektai;

17.

pažymi, kad su nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais susiję vietos ir regionų plėtros reikalavimai (pvz., pasiūlymai dėl projektų energijos vartojimo efektyvumo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir kovos su klimato kaita ar energijos nepritekliumi) buvo nustatyti remiantis apytikriais skaičiavimais. Taip yra iš dalies todėl, kad nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nepakankamai dalyvauja vietos ir regionų lygmuo; taip pat primena, kad Merų pakto duomenų bazė gali suteikti naudingų duomenų ir informacijos valstybėms narėms, kuriose yra daug pasirašiusiųjų subjektų;

Geras valdymas. Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų įgyvendinimas glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis

18.

primygtinai reikalauja, kad ES valstybės narės parengtų nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, į kuriuos būtų įtrauktos įgyvendinimo iniciatyvos, naudingos tiek energijos galutiniams vartotojams, tiek gaminantiems vartotojams, taip pat kitiems tiekėjams mažmeninėje energijos rinkoje. Tokios iniciatyvos energetikos sistemai gali būti labai naudingos (mažesnis perdavimo infrastruktūros ir techninės priežiūros poreikis, didesnis atsparumas ir lankstumas), įskaitant teisingą kainą arba naujoviškų kainodaros mechanizmų, susijusių su bet kokios perteklinės energijos, gaunamos iš tokių sistemų, įtraukimu į tinklą, parengimą;

19.

pabrėžia, kad siekiant nustatyti galimus nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ir daugiametės finansinės programos, Europos semestro ir ES ilgalaikės poveikio klimatui neutralizavimo strategijos iki 2050 m. neatitikimus ir sąveiką būtina vietos ir regionų valdžios institucijų, kaip įgyvendinančiųjų subjektų, patirtis ir žinios;

20.

pažymi, kad taip pat reikėtų koordinuoti vykdomas iniciatyvas ir geriausią praktiką. Šiuo požiūriu RK atkreipia dėmesį į dalyvaujamąsias iniciatyvas, įgyvendinamas pagal Merų paktą dėl klimato ir energetikos;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali paskatinti energijos vartotojus tapti gaminančiais vartotojais vykdydamos informuotumo didinimo iniciatyvas ir programas ir remdamos vietoje gaminamos, saugomos ir vartojamos energijos išteklių naudojimą, ypač per vietos energetikos bendruomenes, kurių potencialą vis dar reikia plėtoti. Tokiu atveju energiją gaminantys vartotojai galėtų tapti aktyviais vietos ir regionų valdžios institucijų sukurtų decentralizuotų, pažangiųjų elektros energijos tinklų nariais;

22.

remia daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais, nes jis sustiprins vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą politinėse diskusijose dėl nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų. Šis dialogas taip pat labai svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. Šiame procese reikėtų pripažinti glaudžią energetikos ir klimato priemonių sąsają ir poreikį jas veiksmingai susieti; todėl vietos ir regionų valdžios institucijose turėtų dirbti profesionalūs energijos vadybininkai. Atsižvelgiant į tai, Komitetas dar kartą pabrėžia, kad siūloma skirti ES lėšų darbo vietų kūrimui energetikos ir klimato politikos srityje siekiant galutinio tikslo – apsaugoti visų piliečių ir būsimų kartų sveikatą ir gerovę;

23.

atkreipia dėmesį, pavyzdžiui, į Airijos nacionalinį dialogą klimato kaitos klausimais, kuriuo, pasitelkiant informuotumo didinimo, dalyvaujamąją ir propagavimo veiklą, skatinamos kovos su klimato kaita iniciatyvos vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Taikant šią gerąją praktiką galima pasiekti bendrą sutarimą sprendžiant iškilusias problemas ir imtis reikiamų priemonių. Suinteresuotieji subjektai gali sukurti nuolatinius mechanizmus ir platformas konsultacijoms ekonomikos, socialiniais, aplinkos ir viešojo intereso klausimais, susijusiais su energetikos politika ir kova su klimato kaita. Tokiu būdu nacionalinis dialogas taip pat atlieka svarbų vaidmenį nustatant energetikos politikos ir klimato kaitos prioritetus; tokia praktika turi būti aktyviai skatinama ir plėtojama visose valstybėse narėse remiant informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas;

24.

rekomenduoja valstybėms narėms rengiant naujus energetikos ir klimato scenarijus regionų valdžios institucijas pripažinti tikrais partneriais. Svarbu suprasti ir įveikti sunkumus bei kliūtis vietos lygmeniu ir nustatyti tinkamas priemones ir veiksmingas įgyvendinimo strategijas, kad nacionaliniai ir Europos įsipareigojimai būtų įtikinami ir pavyktų užsitikrinti piliečių pritarimą būtiniems pokyčiams. Vietos ir regionų valdžios institucijos išlieka arčiausiai vartotojų esančiu valdymo lygmeniu ir valdo decentralizuotą energijos gamybą (pvz., pažangiųjų skaitiklių ir tinklų diegimas), taip pat daugelį būtinų esamos energetikos infrastruktūros pakeitimų. Be to, jos imasi vykdyti informavimo didinimo ir komunikacijos energetikos ir klimato klausimais programas, kurios padeda mažinti namų ūkių ir įmonių išlaidas ir anglies pėdsaką ir sukurti tinkamas investavimo sąlygas;

25.

pabrėžia, kad siekiant spręsti perėjimo prie švarios energijos problemas ir klimato klausimus svarbus yra įvairių valdymo lygmenų (ES, nacionalinio, regioninio, vietos) ir viešojo, privačiojo sektoriaus, mokslinių tyrimų ir inovacijų centrų ir mokslo bendruomenės bendradarbiavimas. Naudojant aktyviąją ir pasyviąją energiją taip pat remiamas šis procesas, nes energijos naudojimo mažinimas viso gyvavimo ciklo metu ir susiję nuogąstavimai dėl anglies dioksido išmetimo rodiklio daro poveikį perėjimui prie švarios energijos ir klimatui;

26.

pabrėžia, kad energijos nepriteklius yra sudėtinga problema, todėl nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ši problema turi būti sprendžiama energetikos ir klimato požiūriu, pasinaudojant ES energijos nepritekliaus observatorijos duomenų bazėmis ir leidiniais. Taip pat svarbu, kad Reglamente dėl energetikos sąjungos ir kovos su klimato kaita veiksmų valdymo 3 straipsnyje nurodytas įvertinimas, kiek namų ūkių patiria energijos nepriteklių, būtų pagrįstas tiksliais ir patikrinamais duomenimis;

27.

siūlo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos padėtų nacionalinėms valdžios institucijoms įgyvendinti į ateitį orientuotus Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) ir pagal JASPERS ir ELENA programas remiamus projektus, kurie padeda siekti Europos klimato ir energetikos politikos tikslų. Šiuo požiūriu, Europos investavimo konsultacijų centras turėtų parengti paspartintą paramos procedūrą miestams, įsipareigojusiems parengti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius miesto plėtros projektus;

28.

pabrėžia, kad geresnė ESI fondų ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) sinergija yra labai svarbus veiksnys įgyvendinant tarpvalstybinius projektus tvarios energetikos srityje;

29.

pabrėžia, kad nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais turėtų būti skatinamos energetikos inovacijos, kad būtų pereita prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir iki 2050 m. neutralizuotas poveikis klimatui ir kad būtų sukurta atspari, į ateitį orientuota energetikos sąjunga, grindžiama klimato politika, kuri skatintų darbo vietų kūrimą, augimą ir investicijas. Vietos ir regionų valdžios institucijos visų pirma turėtų dalyvauti pažangiųjų miestų iniciatyvose, įskaitant žaliuosius viešuosius pirkimus švarios energijos srityse, susijusius su energijos taupymu miesto transporte, tarpregioninio transporto strategijomis, bendradarbiavimu dėl naujų saugojimo technologijų ir išmaniaisiais viešaisiais pastatais;

30.

rekomenduoja, kad RK, kaip vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujanti ir bandomąjį regioninių centrų projektą įgyvendinanti institucija, atliktų pagalbininko vaidmenį nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų įgyvendinimo ir daugiapakopio dialogo energetikos ir klimato klausimais vedimo procese, suteikdama papildomą nei valstybių narių vidaus sistemos galimybę pasiekti vietos ir regionų lygmenį;

31.

šiuo tikslu prašo Europos Komisijos apsvarstyti galimybę bendrai organizuoti periodiškai susirenkantį forumą klimato ir energetikos klausimams, įskaitant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, aptarti. Tai sudarytų palankesnes sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijų, Klimato politikos generalinio direktorato, Energetikos generalinio direktorato, RK ENVE komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimui. Šis forumas galėtų būti organizuojamas panašiai kaip šiuo metu veikianti „Techninė bendradarbiavimo aplinkos srityje platforma – Aplinkos generalinis direktoratas ir Europos regionų komitetas“, kurios tikslas – skatinti dialogą dėl vietos ir regionų lygmens problemų ir sprendimų taikant ES aplinkos teisės aktus, kaip nurodyta bendrojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (7-ojoje AVP). Šis naujas forumas galėtų labai prisidėti prie skirtingose valstybėse narėse vedamų daugiapakopių dialogų klimato ir energetikos klausimais, sudarydamas sąlygas, be kita ko, keistis informacija, įvertinti pažangą, dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi, padėti gerinti klimato ir energetikos srities rezultatus ir stiprinti visų dalyvaujančių subjektų bendradarbiavimą ir ryšius;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad sėkmingas nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų įgyvendinimas padidins Europos Sąjungos konkurencingumą ir užtikrins didesnį jos ekonominį stabilumą, suteikdamas aiškią sistemą investuotojams;

33.

pabrėžia, kad nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai, kuriais skatinamas vietos išteklių naudojimas ir gamyba, padeda kurti miesto ir kaimo vietovių ryšius, o tai leidžia užtikrinti kaimo vietovėse gyvenančių žmonių ateitį ir patenkinti miesto zonų energijos poreikius nedarant neigiamo poveikio klimatui;

34.

pabrėžia, kad nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai nėra vienkartinė iniciatyva. Jų rengimo užbaigimas 2019 m. pabaigoje yra pirmas svarbus žingsnis, tačiau šiuos planus reikės nuolat tobulinti ir siekti pažangos. Todėl svarbu, kad ateityje būtų sukurtos struktūros ir forumai, skirti padėti toliau tobulinti šiuos planus, ir užtikrinti, kad daugiapakopiai dialogai klimato ir energetikos klausimais galėtų visapusiškai prie to prisidėti.

Briuselis, 2019 m. spalio 8 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) OL L 328, 2018 12 21, p. 1.

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/38

Europos regionų komiteto nuomonė „Regionų ir miestų indėlis siekiant naujos MVĮ skirtos ES politikos programos“

(2020/C 39/08)

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanga

pažymi, kad dalyje ES valstybių narių lėtėja ekonomikos augimas. Šios problemos geriausiai matomos regionų lygmeniu, nes sumažėjo darbo našumas ir gamybos efektyvumas, silpnėjo prekybos tendencijos, nuolat laikėsi žemas viešųjų ir privačių investicijų į transportą, energetiką ir skaitmeninę infrastruktūrą lygis ir išliko gana dideli ekonominiai ir socialiniai skirtumai. Šiems skirtumams įveikti ir pasaulinėms tendencijoms, pavyzdžiui, dar vienos pramonės revoliucijos, demografijos ir kintančio darbo pobūdžio, būtini novatoriški politiniai sprendimai;

pripažįsta, kad Europos šalių ekonomikos konkurencingumas grindžiamas MVĮ verslumo ir inovacijų potencialu, todėl pritaria Europos Komisijos ir Tarybos raginimui toliau vystyti visapusišką ES ekonomikos strategiją, atsižvelgiant į konkretų šio sektoriaus vaidmenį;

pabrėžia Europos iniciatyvos „Small Business Act“ poveikį MVĮ plėtrai praėjus dešimtmečiui nuo jos įgyvendinimo, tačiau kartu akcentuoja, kad siekiant paremti MVĮ būtina taikyti horizontalų požiūrį ir geriau stebėti iniciatyvos įgyvendinimo rezultatus;

pažymi, kad būtina kurti Europos Komisijos programose numatytus paramos MVĮ ramsčius, atsižvelgiant į MVĮ sektoriaus įvairialytiškumą, kartu pabrėžiant būtinybę laikytis lankstesnio į efektyvumą orientuoto požiūrio ir suteikti įmonėms galimybę įveikti kitus plėtros etapus. Komitetas tikisi, kad Europos Komisija imsis priemonių atsižvelgdama į RK tyrimo „ES MVĮ politikos pagrindas: padėtis ir iššūkiai“ rekomendacijas (1). Naujos priemonės daugiausia turėtų būti skirtos mažoms įmonėms, įgyvendinančioms rizikingus projektus;

pabrėžia valstybių narių ir regionų vaidmenį ir atsakomybę rengiant ir įgyvendinant MVĮ skirtos ES politikos įgyvendinimo priemones, kuriomis visų pirma turėtų būti remiamas tiek MVĮ darbuotojų, tiek pačių MVĮ kompetencijos didinimas, įskaitant skaitmeninimo veiklą, kuria bus prisidedama prie šių įmonių ilgalaikės plėtros;

pabrėžia, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į paramą MVĮ plėtrai ne didmiesčių regionuose, visų pirma įgyvendinant ES valstybių narių veiklos programas;

kalbant apie MVĮ, pripažįsta pradedančiųjų įmonių svarbą (2), nes būtent jos atsako už daugelio ardomųjų inovacijų diegimą, tačiau pabrėžia, kad taip pat būtina remti jau įsisteigusias įmones, kad jos galėtų plėstis ir diegti inkrementines inovacijas, t. y. Europos politikoje turi būti laikomasi platesnio požiūrio į paramą įmonėms – nuo veiklos pradžios vietos rinkoje iki patekimo į pasaulinę rinką;

mano, kad įgyvendinant ES politiką turėtų būti remiamas MVĮ įtraukimo į tarptautines vertės grandines visose Europos teritorijose procesas; pažymi, kad tam tikrų MVĮ ekonominės veiklos tarptautinimas peržengiant ES sienas gali padėti skleisti geriausius sprendimus ir būti naudingas Europos MVĮ, nes taip būtų užtikrintas didesnis jų našumas, visų pirma perduodant žinias ir praktinę patirtį;

pripažįsta nacionalinių MVĮ atstovų tinklo (angl. SME Envoys Network), kuris turėtų atlikti svarbų vaidmenį nustatant Europos verslininkų problemas ir galimybes, reikšmę;

10.

pabrėžia, kad būtina skatinti ir įgyvendinti trumpiau trunkančias administracines procedūras, taip pat mažinti naštą visais Europos ir nacionalinės administracijos lygmenimis, nes tai turi didelės įtakos MVĮ veiklai, įskaitant finansinius jų veiklos aspektus;

11.

pabrėžia, kad būtina remti naujų MVĮ finansavimo šaltinių kūrimo procesą ir suteikti daugiau galimybių naudotis tradiciniais finansavimo būdais kuo platesniam ratui MVĮ, vykdančių veiklą įvairiose ES teritorijose;

12.

pritaria raginimui persvarstyti šiuo metu ES lygmeniu taikomą MVĮ apibrėžtį siekiant atsižvelgti į tai, kad vidutinės įmonės (vidutinės kapitalizacijos įmonės, kuriose dirba iki 500 darbuotojų) yra struktūriškai labai panašios į MVĮ (turinčių mažiau negu 250 darbuotojų ir 50 mln. EUR neviršijančią metinę apyvartą arba 43 mln. EUR neviršijantį balansą), tačiau joms netaikomas lengvatinis režimas, palyginti su didelėmis įmonėmis;

13.

pabrėžia, koks svarbus vieno langelio principas teikiant paramą MVĮ, ir akcentuoja, kad šiuo tikslu MVĮ paramos tinklus būtina stiprinti Europos mastu; siūlo naudoti jau veikiantį Europos įmonių tinklą; Suderinus kelias MVĮ paramos formas viename tinkle ir šiam tinklui bendradarbiaujant su MVĮ atstovų tinklu, turėtų būti pasiektas numatytas MVĮ ir Europos Komisijos sinergijos poveikis;

Grėsmės ir iššūkiai tolesnei MVĮ plėtrai

14.

pažymi, kad Europos Sąjungos MVĮ susiduria su iššūkiais, kuriuos visų pirma lemia didėjanti pasaulinė konkurencija, naujų verslo modelių atsiradimas, skaitmeninimas ir naujų technologijų diegimas pramonės ir paslaugų srityse, žiedinės ir bendradarbiaujamosios ekonomikos plėtra, taip pat tvaraus vystymosi užtikrinimas;

15.

pabrėžia, kad svarbu remti specializuotų mažųjų ir vidutinių įmonių grupių (klasterių) bendradarbiavimą; ragina nuolat plėtoti šioje srityje turimas ES priemones, pavyzdžiui, ES klasterių portalą, Europos įmonių grupių stebėjimo centrą ir Europos pažangiųjų klasterių iniciatyvą;

16.

patvirtina, kad didėja įmonių socialinės atsakomybės visuomenei ir aplinkai vaidmuo;

17.

pažymi, kad tarp MVĮ ir didesnių įmonių esama skirtumų, susijusių su ekonominės plėtros tempu ir intensyvumu, o tai, atsižvelgiant į mažiau išsivysčiusių regionų ypatumus, lemia ES regionų ekonominę poliarizaciją;

18.

pabrėžia, kad dėl didėjančio administracinių taisyklių skaičiaus ir sudėtingumo ribojamas MVĮ, o ypač labai mažų įmonių, neturinčių atitinkamų administracinių ir finansinių priemonių šioms kliūtims įveikti, augimo potencialas, todėl ragina supaprastinti pernelyg sudėtingas administracines procedūras įmonėms ES, visų pirma tarpvalstybinių operacijų atvejais;

19.

pažymi, kad, daugėjant novatoriškų sprendimų rinkoje ir esant ribotoms MVĮ finansinėms galimybėms jais naudotis, būtina taikyti naują metodą, kuriuo būtų skatinamas vadinamųjų atvirųjų inovacijų kūrimas ir plėtojimas;

20.

pabrėždamas, kad programos „Horizontas“ ir COSME taps dar svarbesnės MVĮ, teigiamai vertina faktą, kad naujuoju 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu ERPF išliks svarbiausiu vietos ir regionų politikos, skirtos remti MVĮ, finansavimo šaltiniu, ypač atsižvelgiant į galimybes gauti finansavimą, remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei inovacijas, ugdyti įgūdžius, taip pat prieigą prie rinkų ir internacionalizacijos; tačiau kartoja nepritariąs pasiūlymui, kad ERPF lėšų telkimas pagal temas būtų orientuojamas į nacionalinį lygmenį, nes centralizuotas skirstymo mechanizmas prieštarautų vietos lygmeniu paremtam požiūriui ir daugiapakopio valdymo principui, kurie yra labai svarbūs veiksmingam ir efektyviam MVĮ rėmimui;

21.

atkreipia dėmesį į ES sektorių politikos, visų pirma susijusios su viešaisiais pirkimais, bankroto teise ir aplinkos apsauga, taip pat klasterių rėmimo ir požiūrių į konkurencijos taisykles skirtumus, galinčius daryti didelį poveikį MVĮ ir jų tolesnei plėtrai;

22.

pripažįsta, kad bendroji rinka yra ES laimėjimas, tačiau ją reikia ir toliau tobulinti, pavyzdžiui, pašalinti esamas kliūtis laisvam prekių ir paslaugų judėjimui – tai vienas iš sunkumų, su kuriais susiduria MVĮ, norėdamos plėtoti ekonominę veiklą ir pasinaudoti tarptautinimu;

23.

atkreipia dėmesį į skaitmeninę ekonomikos transformaciją, nes dėl jos MVĮ teks skirti daugiau lėšų technologijų ir praktinės patirties pirkimui ir (arba) plėtojimui;

24.

ragina Europos Komisiją parengti priemonių, skirtų MVĮ skaitmeninei transformacijai remti ES regionuose, atsižvelgiant į šiuo metu sėkmingai įgyvendinamas iniciatyvas, pavyzdžiui, iniciatyvą „Skaitmeninių miestų uždaviniai“ (angl. Digital Cities Challenge);

25.

mano, kad skaitmeninimas suteikia galimybę perkelti MVĮ produktus ir paslaugas į platesnę visos Europos ir ne Europos rinką, sudarant sąlygas tarpvalstybinės prekybos plėtrai;

26.

pabrėžia, kad ES iššūkis – toliau didinti našumą ir konkurencingumą (be kita ko, sąnaudų) pramonės vertės grandinėse, išlaikant plataus užmojo tikslus aplinkos apsaugos politikos srityje;

MVĮ lūkesčiai dėl būsimos augimo ir vystymosi politikos

27.

pabrėžia, kad MVĮ ir verslininkams gali būti naudingos ES lygmens investicijos į regioninių verslo ekosistemų integraciją; kartu ragina Europos Komisiją toliau plėtoti šiuo metu įgyvendinamą projektą „Verslus Europos regionas“ (VER), kuriuo siekiama suvienyti europietiškuosius „silicio slėnius“;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliui MVĮ sunku įdarbinti kvalifikuotų darbuotojų ir juos išlaikyti. MVĮ dėl gabių darbuotojų turi aršiai konkuruoti su didelėmis įmonėmis, kurios turi daugiau išteklių ir gali siūlyti didesnius atlyginimus. Taip yra nepaisant to, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir sudaro 99 % visų ES įmonių.

29.

pažymi, kad MVĮ atstovams, įskaitant MVĮ remiančius ir vienijančius subjektus, turėtų būti užtikrinta galimybė aktyviau dalyvauti rengiant ir koordinuojant Sąjungos politikos, tiesiogiai susijusios su šia verslininkų kategorija, įgyvendinimą;

30.

tikisi, kad regionų atstovai įsitrauks valdant ES MVĮ politiką ir glaudžiau bendradarbiaus su MVĮ atstovais;

31.

mano, kad ES pramonės politika turi būti orientuota į inovacijas plačiąja prasme, bazines didelio poveikio technologijas, taip pat į bendriems Europos interesams svarbius projektus, skaitmeninimą ir MVĮ;

32.

palaiko Europos Komisijos sumanymą supaprastinti administracines procedūras, taikomas siekiant gauti finansavimą ir rengiant ataskaitas, nes jomis itin apsunkinamos labai mažos ir mažosios įmonės, turinčios ribotų žmogiškųjų išteklių. Priėmus pasiūlymų, pavyzdžiui, dėl supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdų (fiksuotosios sumos, vienkartinės išmokos ir vieneto kainos), bus paprasčiau rengti projektų biudžetus ir vykdyti jų apskaitą ir dėl to padidės paramą gaunančių MVĮ skaičius;

33.

pritaria požiūriui, kuriuo pirmiausia atsižvelgiama į vietos ir regiono aspektus, o tik tada – į nacionalinius ir tarptautinius aspektus. Idėjų išbandymas nedideliu mastu ir inkrementinių inovacijų rėmimas leidžia greičiau plėtoti technologiškai naujus sprendimus ir juos įgyvendinti, MVĮ naudojant turimus finansinius išteklius;

34.

pažymi, kad siūloma bendrų taisyklių Europos struktūriniams ir investicijų fondams sistema turi būti lanksti, kad prireikus regionai galėtų savo veiklos programas susieti su MVĮ ir labai mažomis įmonėmis;

35.

skatina kurti MVĮ potencialo didinimo programas, pavyzdžiui, naudojant šiuolaikines finansines priemones, didinant informuotumą apie keitimosi informacija ir bendradarbiavimo svarbą ar apie galimybes ir poreikį kurti ilgalaikes augimo strategijas ir planus;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad vis svarbesnė tampa klasterių integracija, visų pirma pažangiosios specializacijos platformos, kuriose vietos valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį Europos lygmeniu kuriant integruotas vertės grandines, taip paremdamos MVĮ augimą tarptautiniu mastu;

37.

tikisi išlaikyti stiprią Europos įmonių tinklo punktų poziciją regioniniu ir vietos mastu. Jie ateityje galėtų atlikti naujų vaidmenų;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina išplėsti Europos įmonių tinklo siūlomas paslaugas, be kita ko, plečiant MVĮ veiklą, teikiant informaciją apie nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus, finansavimo galimybes įvairiose ES valstybėse narėse, partnerystes su kitais pramonės sektoriaus veiklos vykdytojais ir (arba) gamybos procese dalyvaujančiais subjektais ir pan.;

39.

pažymi, kad reikia stiprinti regionines MVĮ atstovybes, kurios, pavyzdžiui, per REFIT platformas galėtų reguliariai įsitraukti į diskusijas dėl siūlomų teisės aktų pakeitimų, taip pat dalyvauti stebint, tikrinant ir vertinant šių pakeitimų poveikį MVĮ;

40.

pabrėžia, kad svarbu įvairinti MVĮ finansavimo šaltinius ir spręsti esamų tam tikrų pramonės sektorių ar veiklos rūšių finansavimo spragų problemą. Tai turi būti vienas iš prioritetų;

41.

palankiai vertina susitarimus, pasiektus dėl kapitalo rinkų sąjungos, sudarysiančius palankesnes sąlygas MVĮ patekti į viešųjų pirkimų rinkas, taip pat taikyti supaprastinimo ir sąnaudų bei reguliavimo naštos mažinimo priemones;

42.

palankiai vertina kai kurių valstybių narių pradėtas iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti MVĮ dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose;

43.

atkreipia dėmesį į MVĮ galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose klausimą ir kartu pritaria tam, kad ši įmonių kategorija būtų įtraukta į Viešųjų pirkimų direktyvos reformą, taip pat ragina imtis tolesnių priemonių šia kryptimi;

44.

pabrėžia, kad pavėluoti mokėjimai, MVĮ informuotumo apie pagrindinius viešųjų pirkimų aspektus trūkumas ir didelės galimos teisinių veiksmų sąnaudos tebėra svarbiausios kliūtys skatinant MVĮ aktyviau dalyvauti šioje srityje ir išnaudojant galimybę plėsti jų veiklą;

Baigiamieji svarstymai

45.

pažymi, kad dėl didelio struktūrinio lankstumo ir gamybinio profilio MVĮ gali greitai reaguoti į dinamiškus socialinius ir ekonominius pokyčius. Tokiam suderinimui trukdo tai, kad jam reikalingos finansinės priemonės; tai reiškia, kad kiti pasiūlymai dėl paramos šioje srityje turi atitikti MVĮ poreikius;

46.

pabrėžia, kad dėl poveikio darbo rinkai ir vartotojams MVĮ yra svarbus suinteresuotasis subjektas, kuriam tenka dalis atsakomybės už žiedinės ekonomikos įgyvendinimą – į tai turėtų būti atsižvelgiama taikant mokesčių lengvatas arba suteikiant galimybių pasinaudoti Europos lėšomis;

47.

pripažįsta, kad Europos Komisija turėtų pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant „Small Business Act“ ir veiksmų planą „Verslumas 2020“. Reikia tobulinti ir supaprastinti dabartines procedūras, o ne imtis radikalių permainų ar atsisakyti iki šiol pasiektų laimėjimų, ieškant visiškai naujų sprendimų;

48.

pažymi, kad vis dar nepakanka iniciatyvų, kuriomis būtų sudaromos sąlygos stiprinti regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

49.

kartoja raginimą parengti naują horizontaliąją strategiją, kurios turinys atspindėtų ypatingą tiek ardomųjų, tiek inkrementinių inovacijų svarbą, skatinti bazines didelio poveikio technologijas ir bendriems Europos interesams svarbius projektus, taip pat ir susijusius su skaitmeninimu ir MVĮ;

50.

ragina Europos Komisiją ieškoti naujų sprendimų, kuriais būtų sudaromos palankesnės sąlygos MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pavyzdžiui, numatant joms paskatų dėl jų regioninės ir (arba) vietos kilmės, nes iki šiol padarytų pakeitimų nepakanka;

51.

pabrėžia, kad nepaisant teigiamai vertintinų plataus užmojo ir įvairias sritis apimančių Europos Komisijos veiksmų, parama MVĮ nebus veiksminga visoje ES, jei išliks kai kurios valstybės narės ir toliau nustatinės sudėtingas nacionalines taisykles;

52.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų tekti svarbus vaidmuo kuriant verslui palankią aplinką ir jos turi būti aprūpintos priemonėmis, galinčiomis padėti pritaikyti jų veiksmus prie kintančių MVĮ poreikių; mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti labiau įtraukiamos į būsimos ES pramonės politikos rengimo, įskaitant paramą MVĮ, procesą;

53.

pritaria Europos Parlamento požiūriui, kad reikia didinti 2021–2027 m. bendrosios rinkos programai skirtą ES bendrąjį biudžetą, siekiant stiprinti tarptautinį MVĮ konkurencingumą, plėsti veiklą ne ES rinkose ir pritaikyti inovacijas;

54.

mano, kad numatytas planas visas finansines priemones, kuriomis MVĮ gali naudotis pagal daugiametę finansinę programą, įtraukti į vieną programą „InvestEU“ padės pasiekti laukiamų rezultatų – supaprastinti procedūras;

55.

ragina ES institucijas ir valstybes nares dėti daugiau pastangų gerinant bendrosios rinkos veikimą, kad būtų išnaudotos visos jos galimybės;

56.

ragina Europos Komisiją ir Europos Parlamentą sukurti priemonių ir mechanizmų, kurie Europoje ir pasaulyje MVĮ užtikrintų vienodas sąlygas, visų pirma atsižvelgiant į technologijas, turinčias strateginės reikšmės Europai.

Briuselis, 2019 m. spalio 8 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) https://cor.europa.eu/en/engage/studies/Documents/EU-SMEs/EU-policy-SMEs.pdf

(2) Europos regionų komitetas „Pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių Europoje stiprinimas – vietos ir regionų perspektyva“, ECON-VI/021, pranešėjas Tadeusz Truskolaski, COR-2017–00032–00–01, 2017 m. liepos mėn.

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/43

Europos regionų komiteto nuomonė „Viešųjų pirkimų direktyvų įgyvendinimo ataskaita“

(2020/C 39/09)

Pranešėjas

Thomas Habermann (DE/EPP), Rėno-Grabfeldo apskrities viršininkas

I. BENDROSIOS PASTABOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

pabrėžia, kad ši nuomonė parengta įgyvendinant Regionų komiteto įsipareigojimą, bendradarbiaujant su Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupe ir įgyvendinant geresnio reglamentavimo darbotvarkę, pateikti grįžtamąją informaciją apie ES teisės aktų įgyvendinimą vietos ir regionų lygmenimis. Todėl Regionų komitetas kartu su Europos savivaldybių ir regionų taryba (CEMR) atliko ES masto apklausą ir aiškinosi, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos vertina viešųjų pirkimų teisinės sistemos įgyvendinimą, ir užsakė tyrimą šiuo klausimu; pabrėžia, kad dėl labai nevienodo valstybių narių atstovų dalyvavimo apklausos rezultatai negali atspindėti ES masto nuomonės, iš jų galima atpažinti tik tendencijas; be to, atkreipia dėmesį į 2019 m. liepos mėn. paskelbtą ataskaitą dėl pirmosios RK regioninių centrų tinklo (RegHub) konsultacijos (1), kurioje iš esmės patvirtinami CEMR ir RK apklausos rezultatai;

konstatuoja, kad 2014 m. išsamią viešųjų pirkimų direktyvų reformą valstybės narės į nacionalinę teisę iš dalies perkėlė 2016 m. ir iš dalies – gerokai vėliau; kadangi nuo tretiesiems asmenims tiesiogiai taikomų nacionalinių viešųjų pirkimų teisės aktų įsigaliojimo praėjo daugiausia treji metai, teisinę naujųjų nuostatų taikymo praktiką galima įvertinti tik labai ribotai;

pažymi, kad ir institucijos, ir ekonominės veiklos vykdytojai tik dabar prisitaikė prie pakeistos viešųjų pirkimų teisinės tvarkos ir kad šiuo metu dar iš dalies vyksta prisitaikymo procesai; taip pat pabrėžia, kad šie prisitaikymo procesai daug kur susiję su nemažomis mokymo ir konsultavimo išlaidomis, o kai kuriais atvejais – ir su išorės teisės konsultantų paslaugomis; todėl tvirtai tiki, kad per ateinančius kelerius metus nepatartina priimti naujų teisinių nuostatų;

pažymi, kad dėl minėtų priežasčių ši nuomonė orientuota ne į naują teisės aktų reformą – joje aptariami aktualūs vietos ir regionų lygmens perkančiųjų organizacijų sunkumai įgyvendinant reglamentavimo sistemą; be to, nuomonėje nagrinėjami pavieniai aspektai, kuriuos Komisija pastarąjį kartą nurodė savo 2017 m. spalio mėn. pateiktame ne teisėkūros komunikate dėl veiksmingesnių, tvaresnių ir profesionaliau parengtų viešųjų pirkimų (2);

remia direktyvų tikslą ir pagrindinius aspektus, ypač elektroninius viešuosius pirkimus ir MVĮ dalyvavimo skatinimą, naujas „vidaus“ viešųjų pirkimų koncepcijas ir savivaldybių bendradarbiavimą, galimybę institucijoms, laikantis savo politinių sprendimų priėmimo procesų, pasinaudoti strateginių viešųjų pirkimų kriterijais, taip pat skaidrumo ir vientisumo skatinimą;

pabrėžia, kad, kaip parodė apklausos rezultatai (3), tarpvalstybiniai vietos ir regionų valdžios institucijų viešieji pirkimai nesuteikė jokios pridėtinės vertės. Nepaisant ES mastu nuolat skelbtų brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių viešųjų pirkimų procedūrų, pateikiama labai mažai tarpvalstybinių pasiūlymų arba jų visai nepateikiama; to priežastis, veikiausiai, yra tai, kad valstybių elektroninės platformos skiriasi ir dėl to kaimyninių šalių įmonėms ir subjektams kyla su dalyvavimu susijusių kliūčių: valstybėse narėse sukurtose ir naudojamose platformose dažnai nenumatyta galimybė vartoti skirtingas kalbas arba įtraukti kitų valstybių, nei tos, kurioje yra perkančioji organizacija, administracinius reikalavimus.

atkreipia dėmesį į tai (4), kad teisingas viešųjų pirkimų sistemos teisės nuostatų taikymas jau tapo savaiminiu tikslu, o ne darbų, gaminių arba paslaugų užsakymo priemone;

pabrėžia, jog turi būti aiškiau išdėstyta, kokiomis aplinkybėmis vietos ir regionų valdžios institucijoms, siekiant tvarumo ir teigiamo bendro poveikio aplinkai, leidžiama trumpomis tiekimo grandinėmis (pvz., pagal vadinamąjį vietos gaminių įsigijimo principą) taip pat skatinti vietos ekonomiką bei vietos struktūras;

pabrėžia, kad, vykdant 2014 m. reformą, ir laikantis savivaldos principo, sudarytos sąlygos atsižvelgti į ekologiškesnius, labiau socialinius arba novatoriškesnius viešųjų paslaugų teikimo kriterijus ir tai turi būti visiškai patikėta atitinkamų vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai; mano, kad ateityje galimą įpareigojimą kiekvienam viešajam pirkimui taikyti strateginių viešųjų pirkimų tikslus reikia aiškiai atmesti, kad būtų galima išvengti nereikalingo viešųjų pirkimų procedūros perkrovimo; pažymi, kad daugelyje viešųjų pirkimų procedūrų, atsižvelgiant į strateginių viešųjų pirkimų tikslus, nepasiekiama jokio tikslo, pavyzdžiui, standartiniu būdu perkant produktus;

10.

pabrėžia, kad papildomi politiniai tikslai didina ir klaidų tikimybę, ir šių tikslų tarpusavio prieštaravimų riziką; pažymi, kad viešųjų pirkimų sistemoje tikslų gali būti užsibrėžiama tik tiek ir tik su tokia sąlyga, kad nebūtų pamintas pagrindinis tikslas – už pagrįstą kainą aprūpinti piliečius kokybiškais produktais ir paslaugomis;

11.

be to, pažymi, kad, vykdant 2014 m. reformą, buvo aiškiai pripažinta vietos ir regionų valdžios institucijų teisė joms reikalingas paslaugas teikti sau pačioms arba organizuoti per nuosavas įstaigas, savo valdomas įmones arba valstybines įmones bei pripažinta „vidaus“ koncepcija ir savivaldybių bendradarbiavimas. Taigi pirkimo sutarčių skyrimas tretiesiems asmenims yra tik viena iš daugelio viešųjų paslaugų teikimo alternatyvų (5). Galiausiai Regionų komitetas pabrėžia perkančiųjų organizacijų teisę tretiesiems asmenims skirtas sutartis vėl grąžinti savivaldybėms;

12.

mano, kad tikslas padidinti visoje Europoje skelbtinų viešųjų pirkimų sutartims taikomas ribas yra teisingas norint išsaugoti, viena vertus, skaidrumo, ir, kitą vertus, institucijoms ir MVĮ tenkančios administracinės naštos pusiausvyrą; šiuo požiūriu ragina Komisiją ilgalaikėje perspektyvoje PPO lygmeniu siekti gerokai padidinti Sutartyje dėl viešųjų pirkimų nustatytas ribas;

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

Strateginiai viešieji pirkimai

13.

mano, kad 2014 m. viešųjų pirkimų direktyvomis nustatyta perkančiųjų organizacijų galimybė vykdant viešuosius pirkimus atsižvelgti į strateginius viešųjų pirkimų tikslus pavieniais atvejais gali padėti pasiekti, kad viešieji pirkimai perkančiųjų organizacijų požiūriu būtų vykdomi sėkmingiau;

14.

pažymi, kad atitinkamos vietos ir regionų valdžios institucijų administracinės išlaidos turi būti proporcingos naudai, kurią viešieji pirkimai gali suteikti piliečiams. Viešaisiais pirkimais nėra visų pirma siekiama politinių tikslų, pavyzdžiui, aplinkos tvarumo, socialinės įtraukties ir inovacijų tikslų, arba skatinti tam tikras socialines ir politines tendencijas. Tačiau jie vis labiau naudojami kaip priemonė kitiems politiniams tikslams valdyti ir įgyvendinti. Nepaisant to, negalima pamiršti viešųjų pirkimų tikslo ir paskirties: vadovaujantis viešojo administravimo ūkiškumo ir ekonomiškumo principais, turi būti pasiektas geriausias kainos ir kokybės santykis;

15.

pažymi, kad, kaip parodė Regionų komiteto ir CEMR apklausos rezultatai, vietos ir regionų valdžios institucijos suvokia galimybę taikyti ekologinius, socialinius ir inovacinius viešųjų pirkimų kriterijus. Kaip pranešama, šie kriterijai iš dalies taikomi vangiai – viena vertus, todėl, kad nėra poreikio, o, kita vertus, todėl, kad, esant didesnei klaidų tikimybei, didėja ir teismo procesų tikimybė; ypač vietos ir regionų valdžios institucijos skundžiasi, kad trūksta profesionalumo, būtino tokio pobūdžio viešiesiems pirkimams skatinti;

16.

pažymi, kad, nepaisydamos galimybės viešųjų pirkimų sutartis skirti remiantis įvairiais kokybiniais kriterijais, vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai pirmenybę teikia mažiausiai kainai, nes, jų požiūriu, mažiausia kaina reiškia tinkamiausią viešųjų lėšų panaudojimą, be to, tai yra kriterijus, kurį lengviausia taikyti;

17.

atsižvelgia į Komisijos komunikate (6) išdėstytą kritiką, kad, vykdant 55 % viešųjų pirkimų procedūrų, sutartis skiriama remiantis vien mažiausios kainos kriterijumi; paaiškina, kad visai galimas dalykas, jog atitinkamose viešųjų pirkimų procedūrose galima atsižvelgti į strateginius tikslus, nes, pavyzdžiui, aplinkosaugos ir energijos vartojimo efektyvumo kriterijai paprastai gali būti nurodyti specifikacijose ir galiausiai sutartį atitinkamai skirti remiantis mažiausia kaina;

18.

pažymi, kad, remiantis apklausos rezultatais, strateginių viešųjų pirkimų kriterijų poreikis yra labai skirtingas. Rengiant viešuosius pirkimus, kuriais skatinamos inovacijos, tokio poreikio dažniausiai nėra, rengiant socialinius viešuosius pirkimus toks poreikis vertinamas neutraliai, o, rengiant į aplinką orientuotus viešuosius pirkimus, tokio poreikio buvimas dažniausiai patvirtinamas; konstatuoja, kad taikant visus kriterijus kyla sunkumų dėl teisinės sistemos sudėtingumo, taip pat nustatant sutarties vykdymo sąlygas ir ypač vertinant nacionalinių sertifikatų ir ženklų, kuriais turi būti įrodytas kriterijų laikymasis, lygiavertiškumą (7);

19.

pažymi, kad viešuosius inovacijų pirkimus, įskaitant inovacijų partnerystę arba ikiprekybinius viešuosius pirkimus, kol kas vykdė nedaug vietos ir regionų valdžios institucijų keliose valstybėse narėse. Pagrindinės priežastys – moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai retai skiriamas pagrindinis vaidmuo, perkami standartiniai produktai arba biudžetas yra ribotas. Viena iš priemonių viešiesiems inovacijų pirkimams skatinti galėtų būti Komisijos iniciatyva „Big Buyers“. Regionų komitetas pabrėžia, kad įvairių formų jungtiniai viešieji pirkimai ir pirkimo grupės vis dėlto palengvina ypač mažesnių vietos ir regionų valdžios institucijų pirkimus ir padeda padidinti efektyvumą;

MVĮ galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas

20.

primena, kad MVĮ skatinimas buvo vienas iš penkių pagrindinių 2014 m. viešųjų pirkimų teisės reformos prioritetų; pažymi, kad MVĮ ir startuoliams vis dar sunku tenkinti ekonominius arba techninius tinkamumo kriterijus. Be to, pavėluoti mokėjimai, MVĮ nepakankamos žinios apie pagrindinius viešųjų pirkimų aspektus ir didelės galimos teismo procesų išlaidos tebėra esminės kliūtys;

21.

pažymi, kad iki šiol taikytomis MVĮ dalyvavimo skatinimo priemonėmis, kaip parodė ir Regionų komiteto ir CEMR apklausa, nebuvo užtikrintas lauktas pagerėjimas;

22.

pabrėžia, kad strateginių viešųjų pirkimų tikslai būtent MVĮ nuolat tampa didele kliūtimi dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, palyginti su šioje srityje profesionaliomis didelėmis įmonėmis, nes MVĮ dažnai neturi reikiamų išteklių strateginių viešųjų pirkimų kriterijams patenkinti; pabrėžia, kad strateginių viešųjų pirkimų stiprinimas gali sutrukdyti siekti teisingo ir remtino tikslo – skatinti ir palengvinti MVĮ galimybes dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose;

23.

šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia persvarstyti dabar ES lygmeniu galiojančią MVĮ apibrėžtį (8); paaiškina, kad pagal galiojančią apibrėžtį vidutinių įmonių (vadinamųjų vidutinės kapitalizacijos įmonių, turinčių iki 500 darbuotojų), struktūrą visiškai galima palyginti su MVĮ (turinčių mažiau negu 250 darbuotojų per metus ir 50 mln. EUR neviršijančią apyvartą arba 43 mln. EUR neviršijantį balansą) struktūra, tačiau, nepaisant to, šioms įmonėms didelių įmonių atžvilgiu nesuteikiama jokių privilegijų; atsižvelgdamas į stiprėjančią svarbių rinkų protekcionizmo tendenciją, pabrėžia, kad ES, įvertindama konkurencinius pasaulio santykius, turi laikytis konstruktyvios ir pabrėžtinai atviros rinkos pozicijos, naudingos vietinei ES ekonomikai, ir atsižvelgti į vidurinį sluoksnį kaip svarbų ekonomikos veiksnį, ypač kaimo vietovėse;

24.

pažymi, kad naujoji socialinių ir kitų ypatingos svarbos paslaugų tvarka vietos ir regionų valdžios institucijoms kelia sunkumų, o patiriamos problemos, be kita ko, yra susijusios su ypatingu tokių paslaugų pobūdžiu ir ypatingomis jų teikimo aplinkybėmis; kritiškai vertina tai, kad dabar nuo tam tikros ribos (750 000 EUR) galioja pareiga skelbti konkursus, nors šių paslaugų srityje ir toliau laikomasi argumentų, jog šios paslaugos nėra reikšmingos vidaus rinkai; paaiškina, kad minėtos nuostatos iš dalies netinka nacionalinėms valstybių narių sistemoms. Tais atvejais, kai valdžios institucijos nepriima selektyvios atrankos sprendimo, kai paslaugų teikėjai veikia vien pagal leidimų suteikimo procedūrą arba vadinamuosius „open house“ modelius, Teisingumo Teismas yra priėmęs sprendimą, kad Viešųjų pirkimų direktyvos netaikomos (9). Vis dėlto Viešųjų pirkimų direktyvų taisyklės ne visada tinkamai dera su valstybių narių nacionalinėmis sistemomis ir tai gali lemti neproporcingą administracinę naštą vietos ir regionų valdžios institucijoms (10). Be to, dėl XIV priede esančių nuorodų į turinio požiūriu neapibrėžtus BVPŽ kodus tvarkos taikymo sritis yra nevienareikšmė;

25.

mano, kad viešųjų pirkimų procedūra, kurioje užsakymai skirstomi dalimis, skatina dalyvauti MVĮ ir vidutinio dydžio ekonominės veiklos vykdytojus, todėl yra laikytina tinkamu metodu; pažymi, kad nepajėgios įvykdyti užsakymų įmonės arba per mažos užsakymų dalys gali padidinti perkančiųjų organizacijų administravimo ir koordinavimo išlaidas;

Tarpvalstybinis prekių ir paslaugų pirkimas

26.

konstatuoja, kad bendra tarpvalstybinių viešųjų pirkimų dalis sumažėjo nuo 5,95 %2013 m. iki 3,4 % 2017 m. (11);

27.

pabrėžia, kad viešosios sutarties sąvoką reikia aiškinti funkciniu požiūriu; tačiau net ir taikant funkcinį požiūrį, kai apskaičiuojama sutarties vertė, nereikia sumuoti skirtingo pobūdžio planavimo paslaugų, jas veikiau galima laikyti atskiromis sutartimis; paaiškina, kad tai ypač svarbu siekiant užtikrinti MVĮ apsaugą ir paskatinti jas aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

28.

ragina Komisiją priimti išsamesnes elektroninių viešųjų pirkimų procedūrų gaires siekiant padidinti teisinį tikrumą ir pagerinti MVĮ dalyvavimą elektroniniuose viešuosiuose pirkimuose;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų direktyvos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES (12)) 10 straipsnio h dalyje nustatyta išimtis parodo, kokios svarbios yra ne pelno pagalbos organizacijos, kurios gali atsirasti visų pirma civilinės saugos atveju susitelkus savanoriams; mano, kad valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali aiškiai nustatyti, kurios organizacijos laikomos ne pelno, kai remiantis nacionaline teise užtikrinama, kad šios organizacijos atitinka ESTT (13) nustatytus „ne pelno“ kriterijus;

30.

pabrėžia, jog Regionų komiteto ir CEMR apklausoje 70 % apklaustųjų nurodo, kad tarpvalstybiniai viešieji pirkimai neteikia jokios papildomos pridėtinės vertės, nes nėra pasiūlymų iš kitų valstybių narių, ir tik 24 % nurodo, kad šie viešieji pirkimai skatina konkurenciją ir suteikia geresnių alternatyvų; atkreipia dėmesį į regioninių centrų tinklo ataskaitoje pateiktus faktus, kuriais remiantis, kai kuriems, ypač socialinės srities, sektoriams, yra savaime nebūdingas tarpvalstybinis aspektas, taigi trūksta ir reikalaujamos svarbos vidaus rinkai;

31.

iš esmės pritaria Komisijos tikslui, kad turėtų būti organizuojama daugiau tarpvalstybinių viešųjų pirkimų; pažymi, kad priežastys, kodėl tarpvalstybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauja mažai dalyvių, be kita ko, yra susijusios su viešųjų pirkimų dokumentų daugiakalbystės reikalavimu, o, norint jį įgyvendinti, reikia daug išteklių ir todėl neišvengiamai didėja išlaidos, be to, valstybės narės skirtingai aiškina viešųjų pirkimų direktyvas;

32.

paaiškina, kad dar viena pagrindinių priežasčių gali būti skirtingi standartai ir teisinės nuostatos, kuriuos valstybės narės, pavyzdžiui, taiko darbo ir darbuotojų apsaugos teisės arba statybų srityse; šie veiksniai atgraso galimus konkursų dalyvius iš užsienio, ypač MVĮ, nuo pasiūlymų teikimo, nes joms dažnai trūksta reikiamų dalykinių ir teisinių išteklių, kad įvykdytų kitų valstybių narių nurodymus;

33.

be to, pabrėžia, kad įmonės labai dažnai steigia patronuojamąsias įmones kitose valstybėse narėse, siekdamos būti arčiau vietos rinkų. Vietos ir regionų rengiamuose konkursuose pasiūlymus dažniausiai teikia ne patronuojančioji įmonė, o patronuojamosios įmonės. Tokie sandoriai nėra įtraukiami į tarpvalstybinių viešųjų pirkimų statistiką;

34.

galiausiai, ypač pabrėžia konkursų dalyvių sunkumus, patiriamus dėl įvairių valstybių narių nurodymų, susijusių su sertifikatų ir elektroninių parašų tarpvalstybiniais aspektais; todėl reikia numatyti bendras gaires siekiant parengti bendras reguliavimo ir IT sistemas ir sukurti elektronines platformas, kurios suteiktų galimybę dalyvauti kaimyninėse valstybėse įsisteigusioms įmonėms ir subjektams;

Įgyvendinimo pagerinimo priemonės

35.

pažymi, kad Komisijos paskelbta vadinamoji profesionalizacija, t. y. administracijos darbuotojų mokymo organizavimas, priklauso išimtinei valstybių narių, ypač vietos ir regionų valdžios institucijų, kompetencijai; be to, nuogąstauja, kad papildomos Komisijos rekomendacijos ir perkančiųjų organizacijų profesionalizacijos srities vadovai (pavyzdžiui, šiuo metu planuojamas parengti didelės apimties Europos profesionalizacijos planas) perkančiosioms organizacijoms, kurios susiduria ir taip su didelės apimties reglamentavimo nuostatų sistema, veikiau reikštų papildomas administracines išlaidas;

36.

palankiai vertina pagal Miestų darbotvarkę įgyvendinant partnerystę novatoriškų ir atsakingų viešųjų pirkimų srityje 2018 m. spalio 26 d. priimtą galutinį veiksmų planą (14) ir ypač pritaria ES lygmeniui skirtoms rekomendacijoms apsvarstyti galimybę ES finansavimą skirti bendriems tarpvalstybiniams viešiesiems pirkimams, viešiesiems inovacijų pirkimams, strateginiams viešiesiems pirkimams, visų pirma socialiniams (t. y. taikant socialinės apsaugos sąlygas ir sutarčių sudarymo kriterijus viešųjų pirkimų procedūrose ir sutartyse) ir žiediniams viešiesiems pirkimams, siekiant valstybių narių lygmeniu investuoti į gebėjimų stiprinimą novatoriškų ir atsakingų viešųjų pirkimų srityje ir tiek valstybių narių, tiek miestų lygmenimis rengti daugiau mokymų žiedinių bei novatoriškų ir atsakingų viešųjų pirkimų srityje;

37.

mano, kad ES turi užtikrinti įvairių ES politikos sričių, kurių nuostatomis reglamentuojami viešieji pirkimai, konkurencija ir valstybės pagalba, suderinamumą, ir taip užtikrinti, kad ES apskritai būtų stiprinama kaip pramoninis centras ir kad Europos įmonės globalizuotame pasaulyje būtų konkurencingos;

38.

ragina Komisiją, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir sumažinti vietos perkančiosioms organizacijoms administracinę naštą, paskatinti patikimų ir aiškių visoje ES pripažintų ženklų ir sertifikatų, ypač aplinkos tvarumo srityje, kūrimą;

39.

atkreipia dėmesį, kad nuosavų e. viešųjų pirkimų sistemų ir nacionalinių viešųjų pirkimų portalų kūrimas iš dalies lėmė tai, kad atsirado suderinamumo problemų tarp valstybių narių ir jų viduje; sukūrus visiškai suderinamas sistemas būtų galima gerokai supaprastinti ir paspartinti viešųjų pirkimų procedūras;

40.

galiausiai pažymi, kad priėmus direktyvas nebuvo patenkintas pagrindinis poreikis visapusiškai supaprastinti sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms; tačiau, siekdamas tęstinumo, taip pat dėl pirmiau išvardytų priežasčių mano, kad per ateinančius kelerius metus jokiu būdu nepatartina imtis naujos teisėkūros reformos.

Briuselis, 2019 m. spalio 8 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) Regionų komitetas, Subsidiarumo iniciatyvinė grupė, Regioninių centrų tinklas ES politikos įgyvendinimui įvertinti, Įgyvendinimo ataskaita, pirmoji konsultacija dėl viešųjų pirkimų, 2019 m. liepos mėn.

(2) 2017 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatas „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ (COM(2017) 572).

(3) Žr. Regionų komiteto kartu su Europos savivaldybių ir regionų taryba (CEMR) 2014 m. atliktą viešųjų pirkimų teisinės sistemos įgyvendinimo vertinimo apklausą: iššūkiai ir galimybės regionų ir vietos lygmenimis.

(4) Žr. bendrą Regionų komiteto ir CEMR apklausą.

(5) Žr. 2018 m. liepos 5 d. Europos regionų komiteto nuomonę „Viešųjų pirkimų dokumentų rinkinys“, pranešėjas Adrian Ovidiu Teban (RO/EPP).

(6) 2017 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatas „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ (COM(2017) 572 final).

(7) Regionų komiteto ir CEMR apklausa.

(8) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(9) Bylos C-410/14 „Falk Pharma“ ir C-9/17 M. Tirkkonen.

(10) 2019 m. kovo 14 d. REFIT platformos nuomonė dėl viešųjų pirkimų veiksmingumo ir efektyvumo (pagalba jaunimui ir socialinė parama), kurią parengė Nyderlandų visuomenės sveikatos, gerovės ir sporto ministerija.

(11) Europos Parlamentas, Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminis skyrius Contribution to Growth. European Public Procurement. Delivering Economic Benefits for Citizens and Businesses, 2019 m. sausio mėn.

(12) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(13) ESTT, 2019 3 21 sprendimas byloje C-465/17.

(14) https://ec.europa.eu/futurium/en/system/files/ged/final_action_plan_public_procurement_2018.pdf

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/48

Europos regionų komiteto nuomonė „Geresnis reglamentavimas. Padėties vertinimas ir įsipareigojimo išlaikymas“

(2020/C 39/10)

Pranešėjas

Olgierd Geblewicz (PL/EPP), Vakarų Pamario vaivadijos maršalka

Pamatiniai dokumentai

COM(2019) 178 final

SWD(2019) 156

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Pastabos

palankiai vertina Europos Komisijos padėties geresnio reglamentavimo srityje vertinimo veiklą ir pabrėžia, kad šia veikla iš tikrųjų neturėtų būti siekiama slapta liautis reglamentavus, o geresnis reglamentavimas ir įrodymais pagrįstas, skaidrus ir įtraukus politikos formavimas yra labai svarbūs tikslai tokiomis aplinkybėmis, kai kyla pavojus demokratijai ir kompromisiniams sprendimams, taip pat dėl to, kad geresnio reglamentavimo priemonės niekada neturėtų pakeisti demokratinio politinio sprendimų priėmimo proceso; pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo priemonės turi savo „kainą“ (laiko, žmogiškųjų išteklių ir kt. požiūriu), todėl jos turi būti veiksmingai parengtos; taip pat pažymi, kad geresnio reglamentavimo turi būti siekiama bendromis visų valdymo lygmenų pastangomis; todėl ypač palankiai vertina tai, kad teigiamai pripažįstama būtinybė labiau tiesiogiai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir Regionų komitetą į ES politikos procesą;

pažymi, kad Europos Sąjungos piliečiai turi teisę į gerus ir aiškius, papildomos vertės Europai suteikiančius teisės aktus, apie kurių tikslus aiškiai pranešama ir kurių poveikis stebimas. Vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendina ir taiko maždaug 70 % ES teisės aktų ir kartu yra arčiausiai piliečių, todėl jos taip pat turi tiesiogiai dalyvauti patikimų ES taisyklių kūrimo ir jų veiksmingumo vertinimo procesuose. Kadangi taisyklių įgyvendinimui ir ES įvaizdžiui labai svarbu, kad piliečiai suprastų taisyklių tikslus ir jų teikiamą naudą, vietos ir regionų valdžios institucijos, kuriomis piliečiai pasitiki, turi visapusiškai dalyvauti komunikacijos procese, t. y. skleidžiant informaciją, kuri yra suprantama vietos lygmeniu, taip pat aiškinant taisyklių paskirtį. Regionų komiteto, tarpininkaujančio tarp ES institucijų ir vietos ir regionų valdžios institucijų, vaidmuo yra labai svarbus;

pažymi, kad teisės aktų kokybė yra vienas pagrindinių sėkmingo ES integracijos proceso veiksnių. Tik tuo atveju, jei valdymo sistemoje užtikrinamas skirtingų valdymo ir administravimo lygmenų bendradarbiavimas siekiant įgyvendinti Sąjungos politiką, veiksmingai taikyti taisykles ir rasti visuomenei priimtiną atsaką pasauliniams iššūkiams, turėsime stiprią Europą, teisinės valstybės principais grindžiamas jos institucijas, veiksmingą politiką ir aktyvius, sprendimų priėmimo procese dalyvaujančius piliečius; šiuo požiūriu taip pat pritaria Europos Komisijos nuostatai, kad kiekybiniai metodai (kuriais siekiama tam tikra dalimi sumažinti vadinamąją administracinę naštą) yra nepakankami, kad būtų išspręstos ES reglamentavimo sudėtingumo ir įvairovės bei jo poveikio įvairiais lygmenimis keliamos problemos; šiomis aplinkybėmis pritaria Subsidiarumo darbo grupės rekomendacijoms, kad REFIT programoje reikėtų didžiausią dėmesį skirti teisės aktų gausos klausimui, atsižvelgiant į jo pridėtinę vertę; šiomis aplinkybėmis taip pat palankiai vertina būsimosios Komisijos pirmininkės įsipareigojimą 2020 m. surengti konferenciją dėl Europos ateities, ir primena, kad RK pageidautų visapusiškai dalyvauti visose diskusijose dėl ES valdymo gerinimo ir pasisiūlė sukurti nuolatinę ir struktūruotą piliečių dialogo sistemą, kad būtų galima stiprinti demokratinį ES veikimą;

sutinka, kad geresnio reglamentavimo programa yra priemonė, padedanti tobulinti ES politiką ir galinti būti pagrindu pagrįstiems politikos sprendimams tinkamu metu priimti. Šia programa siekiama užtikrinti, kad ES institucijų teisės aktų poveikis būtų veikiau teigiamas, o ne neigiamas, kitaip tariant, užtikrinti, kad teisinės priemonės būtų pagrįstos faktais ir gerai parengtos bei duotų apčiuopiamos ir ilgalaikės naudos piliečiams, įmonėms ir visai visuomenei. Tai taikoma tiek naujoms taisyklėms, tiek ir jau galiojantiems ES teisės aktams, kurių yra labai daug; suvokia, kad de facto ši priemonė yra proceso, kuriuo siekiama sukurti kuo geresnius teisėkūros mechanizmus, pradžia;

supranta, kad pagrindinis vaidmuo formuojant geresnio reglamentavimo politiką tenka Europos Komisijai, atsižvelgiant į Sutartyse numatytus įgaliojimus ir turimus žmogiškuosius išteklius. Tačiau Komitetas primena, kad geresnis reglamentavimas negali būti pasiektas tik ES lygmens priemonėmis. Jis ypač atkreipia dėmesį į svarbų ir iki šiol nevisiškai išnaudojamą bendradarbiavimo su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kuriame RK savaime atlieka tarpininko vaidmenį, potencialą;

primena ES įsipareigojimą, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsniu dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, priimti teisės aktus pasidalijamosios kompetencijos politikos srityse tik jei ir tik tokiu atveju, kai atitinkamos politinės priemonės tikslų negali deramai pasiekti valstybės narės, jų regionų ir vietos valdžios institucijos; pritaria Subsidiarumo ir proporcingumo darbo grupės išvadoms ir palankiai vertina pasiūlymą dėl atviresnės politikos, labiau įtraukiant visus valdymo lygmenis subsidiarumo principą ateityje laikant „aktyviu subsidiarumu“;

pabrėžia, kad šiuo metu vietos ir regionų valdžios institucijos nėra tiesiogiai įtrauktos į teisėkūros procedūros metu vykstančias EP ir Tarybos derybas ir jos taip pat tiesiogiai nedalyvauja oficialiame subsidiarumo stebėsenos mechanizme; vis dėlto primena, kad RK turi teisę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą tais atvejais, kai nesilaikoma subsidiarumo principo, ir naudojasi šia galimybe siekdamas sustiprinti savo politines nuostatas šia tema ir taip atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad vietos ir regionų valdžios institucijų balsas būtų išgirstas; ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip prie šių procesų galėtų labiau prisidėti regionų parlamentai, pavyzdžiui, oficialiai juos įtraukiant į išankstinio perspėjimo mechanizmą, ar išplėsti geltonosios ir raudonos kortelių sistemos taikymą įtraukiant regionų parlamentus siekiant užtikrinti, kad jie galėtų teigiamai prisidėti prie aktyvaus subsidiarumo plėtojimo;

nurodo, kad siekiant patobulinti teisės aktus, ypač svarbūs yra priežiūra ir vertinimas. RK atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai naujos taisyklės pradedamos įgyvendinti dar visapusiškai ir teisingai neįvertinus jau galiojančių taisyklių poveikio. Vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendina daugumą ES taisyklių ir todėl yra sukaupusios išsamiausių žinių apie jų praktinį poveikį piliečiams;

palankiai vertina Komisijos raginimą stiprinti REFIT priemones aktyviau dalyvaujant Regionų komitetui;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl savo ryšių su veikiančiais vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų tinklais Komitetas turi daug galimybių bendrauti su vietos bendruomenėmis ir konsultuotis su jomis valstybėse narėse;

Geresnio reglamentavimo priemonės ir vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo siekiant geresnio naudojimosi šiomis priemonėmis

11.

primena, kad konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais gali būti labai naudingos rengiant teisės aktų turinį ir paskatinti teisės aktų teisėtumą ir kartu pritarimą jiems, tokiu būdu dar labiau padidinti įgyvendinimo veiksmingumą; todėl palankiai vertina iniciatyvą sukurti interneto portalą „Išsakykite savo nuomonę“, skirtą keitimuisi nuomonėmis su piliečiais ir konsultavimuisi su jais. Vis dėlto Komitetas pažymi, kad atskirų piliečių atsakymų iki šiol gauta tik labai nedaug, tikriausiai todėl, kad portalas ir konsultacijų procesai dar nėra plačiai žinomi; todėl mano, kad reikėtų stiprinti priemones, skirtas informuoti apie šias konsultacijas ir jas propaguoti, visų pirma bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis; taip pat siūlo numatyti galimybę surengti konkrečias, tikslines konsultacijas vietos ir regionų valdžios institucijoms, ypač tose srityse, kurios joms labai svarbios. Šiomis aplinkybėmis RK, galinčio pasinaudoti savo ryšiais regionų ir vietos valdžios institucijų atstovų tinkluose, veikla galėtų padėti įtraukti didesnes atskirų asmenų ir institucinių suinteresuotųjų subjektų grupes, o tai savo ruožtu pagerins konsultacijų rezultatus;

12.

pažymi, kad teisės aktų poveikio vertinimas yra svarbi priemonė, suteikianti teisės aktams daugiau teisėtumo ir skaidrumo; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą atliekant tokį vertinimą ypatingą dėmesį skirti subsidiarumui ir proporcingumui; pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali pateikti itin vertingos su tuo susijusios informacijos;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia toliau rengti poveikio vertinimo rodiklius, atsižvelgiant į priemones, susijusias su subnacionaliniu lygmeniu, ypač į politikos kūrimo rodiklius, pavyzdžiui, siejamus su darnaus vystymosi tikslais arba socialinių rodiklių suvestine. Tokiu būdu Europos, nacionaliniai, regionų ir vietos sprendimus priimantys asmenys galės gauti informacijos apie poveikį įvairiuose regionuose ir turės galimybę nustatyti tobulintinus teisėkūros ir politikos formavimo vietos lygmeniu aspektus;

14.

atkreipia dėmesį į esamą Europos regionų įvairovę, dėl kurios ta pati taisyklė gali padaryti skirtingą poveikį miestams ir regionams. Atliekant poveikio vertinimus pradiniu etapu reikėtų nustatyti, ar į teritorinį politikos priemonių įgyvendinimo poveikį reikia atsižvelgti ankstyvuoju teisėkūros proceso etapu, todėl tokie poveikio vertinimai turėtų tapti įprasta visų Komisijos direktoratų ir tarnybų praktika, kad šį aspektą būtų galima išanalizuoti rengiant teisės aktus. Tai leistų jiems geriau nustatyti optimalias priemones savo politikos tikslams pasiekti ir parengti išsamesnius aktualių teisės aktų teritorinio poveikio vertinimus. Tai taip pat padėtų atkreipti visų Komisijos direktoratų dėmesį į galimą jų politinių sprendimų teritorinį ir geografinį poveikį;

15.

primena savo 2018 m. pradėtą įgyvendinti bandomąjį projektą regioninių centrų tinklui sukurti, skirtą rinkti vietos ir regioninius duomenis ES politikos įgyvendinimo srityje, naudojant konkrečius klausimynus („RegHub“); palankiai vertina tai, kad Komisija savo komunikate dėl geresnio reglamentavimo remia šį projektą. Jis ragina toliau dėti pastangų siekiant optimizuoti šį projektą ir po to, kai bandomasis etapas bus įvertintas teigiamai, jį integruoti į ES politikos formavimo ir teisėkūros sistemą;

16.

tvirtai remia REFIT platformos tikslus ir nuo jos įsteigimo 2015 m. priklauso jos suinteresuotųjų subjektų grupei; pritaria Subsidiarumo darbo grupės pasiūlymams išplėsti platformos įgaliojimus, po to, kai pastaroji nustatė nemažai problemų, trukdančių RK dar veiksmingiau prisidėti prie platformos darbo; pabrėžia, kad Komitetas, kaip patariamasis organas, turi geriausias galimybes dalykiškai prisidėti prie šio darbo, tačiau atsižvelgiant į labai specifinį ir techninį platformai skirto indėlio pobūdį bei trumpą jo pateikimo terminą RK negali nei visapusiškai išnaudoti savo potencialo, nei atitinkamai svariai prisidėti; be to, pabrėžia, kad regioninių centrų tinklas („RegHub“), tarpininkaujant RK, gali svariai prisidėti įgyvendinant REFIT platformos tikslus;

RK rekomendacijos

17.

pripažįsta ligšiolines Europos Komisijos pastangas persvarstyti galiojančius teisės aktus, tačiau rekomenduoja parengti konkretiems sektoriams skirtus teisės aktų persvarstymo planus, siekiant užtikrinti nuoseklų ir sistemingą Komisijos nustatytų tikslų įgyvendinimą; kartu pabrėžia, kad, tiek esamų taisyklių vertinimui, tiek ir naujų rengimui būtinas glaudesnis ir tarpusavio pasitikėjimu grindžiamas daugiapakopis bendradarbiavimas; pažymi, kad šis bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas aktyviai dalyvaujant regionams ir vietos valdžios institucijoms nuo Europos Komisijos metinės darbo programos rengimo iki teisėkūros vertinimo ir stebėsenos veiklos metinio programavimo etapo, ypač kai klausimai susiję su teritorinio poveikio aspektais;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal išsamesnę geresnio reglamentavimo darbotvarkę reikia stiprinti subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą ES priimant sprendimus; ragina daugiausia dėmesio skirti subsidiarumo ir proporcingumo principams, o subsidiarumo principą laikyti aktyviu subsidiarumu – galimybe užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į taikant principą „iš apačios į viršų“ gaunamą indėlį pagal esamas kompetencijas ES lygmeniu. Šie principai turi būti laikomi pagrindiniais ES sprendimų priėmimo proceso elementais. Šis procesas įgyvendinamas visų pirma glaudžiai bendradarbiaujant su Regionų komitetu – instituciniu vietos ir regionų valdžios institucijų atstovu, atsakingu už tiesioginį didelės dalies Europos teisės taikymą;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad REFIT platformos tikslas darbo metodų srityje yra integruoti techninius ir politinius lygius į tą pačią sistemą; taip pat pažymi, kad Regionų komitetas, būdamas vietos ir regionų valdžios institucijų atstovu, yra laikomas interesų grupe, o tai neatspindi jo sudėties pobūdžio; todėl ragina performuluoti metodą, kad RK atstovai būtų labiau tiesiogiai įtraukiami į politinį procesą apibrėžiant politinius platformos tikslus ir atliekant svarstytinų taisyklių atranką. Tai leistų platformoje dalyvaujantiems RK nariams visapusiškai dalytis savo patirtimi ir žiniomis, susijusiomis su Europos teisės įgyvendinimu ir su jos poveikiu piliečiams, tuo pat metu kurti reikiamus ryšius su paties Komiteto tinklu;

20.

primena, jog svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų galimybę ES reglamentavimą pritaikyti prie vietos ir regionų realijų ir nebūtų kuriama nereikalinga administracinė našta, apribojimai ar ekonominės kliūtys. Subsidiarumo ir proporcingumo darbo grupė atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktų gausa padidėjo, o aiškinimo laisvė, kuri turėtų būti suteikta įgyvendinant direktyvą, sumažėjo. Dėl šios tendencijos Komisijai sunkiau užtikrinti geresnį ir veiksmingesnį reglamentavimą. Todėl ateityje siekiant geresnio reglamentavimo reikėtų spręsti šią problemą;

21.

taip pat rekomenduoja keisti REFIT platformos struktūrą įtraukiant vietos ar regionų lygmens ekspertus į nacionalinių ekspertų grupių ir suinteresuotųjų subjektų grupių darbą; tai būtų papildoma galimybė atsižvelgti į Komisijos komunikate išdėstytas darbo grupės rekomendacijas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens teisėkūros procese stiprinimo;

22.

primena, kad Europos Komisija pareiškė ketinanti stiprinti bendradarbiavimą su Regionų komitetu ir su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei jo atstovaujamomis asociacijomis. Sėkmingai užbaigus bandomąjį etapą, Regioninių centrų tinklas („RegHub“) gali tapti svarbia priemone šiam bendradarbiavimui stiprinti; atkreipia dėmesį, kad šiuo tikslu Komisija, RK ir visi kiti suinteresuotieji subjektai su tinklais turės bendrai nustatyti tvarkaraštį, politikos turinį ir svarbą regionams ir miestams; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Komisiją aktyviau dalyvauti jau bandomame projekto etape;

23.

ragina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę išplėsti regioninių centrų tinklą („RegHub“), kai tik bus užbaigtas bandomasis etapas. Išplėtus tinklą ir įtraukus apie 280 regionų, gali stipriai padidėti pridėtinė projekto vertė. Visos Europos regioninių centrų tinklai galėtų būti svarbi priemonė sprendžiant kai kurias dabartines geresnio reglamentavimo projekto problemas. Nemažai regionų jau išreiškė didelį susidomėjimą dalyvauti bandomajame projekto etape. Tačiau tokių tinklų kūrimui ir priežiūrai reikėtų skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių, taip pat paramą regionams, kurie nori telktis savo viduje ir, pasibaigus bandomajam etapui, tvariai prisidėti prie tinklo veiklos;

24.

palankiai vertina 2016 m. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasirašytą Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir tai, kad šis susitarimas paskatino didesnį deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų priėmimo procedūrų tikrinimą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad pasirašiusios institucijos nevisiškai įgyvendino susitarimą ir kad pats Komitetas, deja, nebuvo įtrauktas rengiant susitarimą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pirmiau iškeltus klausimus, iš tiesų visoms ES institucijoms būtų naudinga įtraukti Europos regionų komitetą į visas būsimas tarpinstitucinio susitarimo peržiūras;

25.

ragina į Reglamentavimo patikros valdybą įtraukti paskirtą Regionų komiteto narį, nes Reglamentavimo patikros valdyba turi būti skubiai informuota apie ES teisės aktų regioninę ir vietos perspektyvą; yra įsitikinęs, kad tik stipresnis ir oficialiai reglamentuojamas vietos ir regionų valdžios institucijų ir RK vaidmuo formuojant ES politiką ir teisės aktus gali padėti užtikrinti veiksmingesnį reglamentavimą ir subsidiarumo bei proporcingumo principų laikymąsi, o vėliau ir sustiprinti teisėtumą;

26.

ragina Europos Parlamentą ir Tarybą atlikti visų svarbiausių teisėkūros proceso pakeitimų poveikio vertinimą; taip pat rekomenduoja, kad, prieš priimant galutinį sprendimą tais atvejais, kai labai nukrypstama nuo pirminio Komisijos poveikio vertinimo, bendradarbiaujant dalyvaujančioms institucijoms, būtų iš naujo apsvarstomas ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis poveikis bei reguliavimo našta; tokiais atvejais ragina, kad jis būtų reguliariai informuojamas apie EP ir Tarybos derybų eigą ir apie poveikį pradinėms nuostatoms ir, darant esminius pakeitimus, jei įmanoma, būtų iš naujo su juo konsultuojamasi;

27.

ragina Komisiją ateityje atliekant poveikio vertinimą be ekonominės naštos, kuri dėl naujo teisės akto tektų viešajam sektoriui, analizės taip pat atlikti ir teritorinę analizę. Tai suteiktų tvirtesnį pagrindą svarstymams, ar ES teisės aktai yra tinkama ir veiksminga priemonė;

28.

pritaria Europos Komisijos valstybėms narėms skirtam raginimui nurodyti priežastis, dėl kurių nacionaliniu lygmeniu ketinama įtraukti konkrečius reikalavimus Europos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę proceso metu (perteklinis reglamentavimas); tokiais atvejais ir ypač tais atvejais, kai šie reikalavimai sudaro papildomą naštą subnacionaliniams lygmenims įgyvendinant ES teisę, valstybės narės turėtų kuo anksčiau informuoti Europos Komisiją ir Regionų komitetą, kad būtų galima surengti tinkamą dialogą šiuo klausimu;

29.

ragina įtraukti RK į kitą Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, parengiant specialų, prie susitarimo pridedamą protokolą, visų pirma susijusį su tam tikrų vertinimo ir konsultavimosi mechanizmų įgyvendinimu;

30.

ragina Europos Komisiją, bendradarbiaujant su RK, vykdyti regionams ir vietos valdžios institucijoms skirtą informavimo ir mokymo veiklą geresnio reglamentavimo procedūrų ir priemonių klausimais, atsižvelgiant į valstybėse narėse regionų arba jiems atstovaujančių asociacijų šioje srityje jau vykdomas iniciatyvas siekiant skatinti ryšius, sąveiką, keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi tarp už šias iniciatyvas atsakingų asmenų ir tarp pastarųjų ir Europos Komisijos tarpininkaujant RK;

31.

rekomenduoja Komisijai, laikantis geresnio reglamentavimo metodo, parengti tokius komunikacijos metodus, kuriais skaidriai ir ankstyvuoju etapu būtų siekiama informuoti visuomenę apie sudėtingus ar prieštaringai vertinamus būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir jų svarbą;

32.

ragina atsižvelgti į konstitucinius teisėkūros įgaliojimus turinčius regionus ir suteikti jiems galimybę visapusiškai bei tiesiogiai dalyvauti rengiant teisėkūros procedūra priimamus aktus, kurie yra susiję su jų kompetencijos sritimis;

33.

pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad geresniam reglamentavimui būtinos bendros pastangos, ir kartu pabrėžia daugiapakopį geresnio reglamentavimo aspektą ir būtinybę dalytis šia atsakomybe visais valdžios lygmenimis; todėl rekomenduoja Europos Komisijai iš dalies pakeisti geresnio reglamentavimo gaires į programoje numatytas procedūras ir priemones įtraukiant teritorinį aspektą ir atsižvelgiant į visą politikos ciklą, įskaitant atitinkamas konsultacijas su RK koordinuojamasi regionų ir vietos valdžios institucijų tinklais;

34.

pabrėžia, kad tinkamas reguliavimas taip pat reiškia, kad piliečiams suprantamai paaiškinama šių teisės aktų prasmė ir privalumai, o dėl komunikacinių, kalbinių ir kultūrinių kliūčių ir atstumo to neįmanoma veiksmingai pasiekti Europos ar nacionaliniu lygmeniu; todėl rekomenduoja, kad informavimo apie teisėkūros procedūrą klausimu Europos Komisija nuo pat pradžių glaudžiai bendradarbiautų su Regionų komitetu, kuris yra vietos bendruomenių atstovas ir kurį remia vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijos visoje ES. Tokiu būdu informacija bus suprantamai perduodama tiesiogiai Europos Sąjungos teisę įgyvendinantiems subjektams ir tai pagerins suvokimą apie Europos institucijas ir jų priimamus teisės aktus.

Briuselis, 2019 m. spalio 8 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/53

Europos regionų komiteto nuomonė „Vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikata“

(2020/C 39/11)

Pranešėja

Birgitta SACRÉDEUS (SE/EPP), Dalarnos leno tarybos narė

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Politiniai prioritetai

ragina parengti tvirtą visuomenės sveikatos programą ir ES mokslinių tyrimų po 2020 m. programose, įskaitant programą „Europos horizontas“, biudžetinį prioritetą teikti sveikatinimo ir ligų prevencijos bei nelygybės sveikatos srityje mažinimo priemonėms;

reiškia paramą Europos inovacijų partnerystei vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje ir tikisi, kad Komisija ir toliau rems šią iniciatyvą. Pagalbinių technologijų inovacijos yra didelė paskata vyresnio amžiaus žmonėms gyventi aktyvų ir sveiką gyvenimą, todėl Europos regionų komitetas remia šios srities mokslinius tyrimus ir plėtrą;

ragina visas vietos ir regionų valdžios institucijas pasinaudoti e. sveikatos ir skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis ir dėti daugiau pastangų modernizuojant visų amžiaus grupių sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugas pasitelkiant skaitmenines inovacijas siekiant mažinti nelygybę sveikatos srityje ir pagerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač retai apgyvendintose vietovėse;

siūlo vietos ir regionų valdžios institucijoms į teritorijų planavimą įtraukti vyresniems žmonėms palankios aplinkos kūrimą bei savarankiško gyvenimo, bendruomeninės globos ir prieinamumo užtikrinimą;

yra įsitikinęs, kad senėjimas turi neatskleistų galimybių, ir remia Europos senjorų ekonomikos strategijos priemones, nes dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės atsiranda rinka naujiems, vyresnių žmonių aktyvumą ir sveikatą skatinantiems produktams ir paslaugoms prieinamomis kainomis;

atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant sėkmingai kurti ir įgyvendinti naujus, pažangius ir tvarius sprendimus, labai svarbu, kad Europos pramonė, kaip partnerė, glaudžiai bendradarbiautų su regionų ir vietos atstovais;

mano, kad dėl demografinių pokyčių kylančioms problemoms spręsti prireiks mokslinių tyrimų ir aktyvios Europos pramonės, siekiant atrasti, suprojektuoti ir pagaminti naujus novatoriškus sprendimus, pavyzdžiui, senėjančiai visuomenei skirtiems kasdieniams produktams, infrastruktūrai, technologijoms ir programinei įrangai; mano, kad tai yra galimybė ES įgyti pranašumą senjorų ekonomikoje kuriant darbo vietas vietos lygmeniu, kuriant gerovę ir eksportuojant novatoriškas naujoves į užsienį;

atkreipia dėmesį į savo tarpinstitucinį bendradarbiavimą su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioniniu biuru ir ragina vietos ir regionų politikus susipažinti su galimybėmis, kurias suteikia RK, PSO ir PSO tinklų „Sveiki regionai“ ir „Sveiki miestai“ bendradarbiavimo susitarimas;

pabrėžia, kad sveiko gyvenimo trukmės didinimas yra vienas iš pagrindinių ES sveikatos politikos tikslų, nes tai ne tik pagerintų kiekvieno asmens padėtį, bet ir sumažintų visuomenės sveikatos išlaidas bei padidintų tikimybę, kad vyresnio amžiaus žmonės galės ilgiau dirbti;

10.

pritaria PSO nuomonei (1), kad vyresnių žmonių aktyvumą ir sveikatą lemia: 1) sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sistemos; 2) su elgesiu susiję veiksniai; 3) asmeninės aplinkybės; 4) fizinė aplinka; 5) socialinė aplinka ir 6) ekonominiai veiksniai; pabrėžia, kad atitinkama politika gali veiksmingai prisidėti prie Europos senjorų ekonomikos rinkos plėtros;

11.

be to, pabrėžia socialinių partnerių svarbą užtikrinant vyresnių žmonių aktyvų ir sveiką senėjimą ir atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į 2017 m. Europos socialinių partnerių sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumu grindžiamo požiūrio. Pagal bendrąjį susitarimą numatoma įgyvendinti priemones, kad vyresniems darbuotojams būtų lengviau toliau aktyviai dirbti ir iki pensinio amžiaus išlikti darbo rinkoje, o tai skatina vyresnių žmonių aktyvumą ir sveikatą;

Statistinė informacija

12.

pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. 28 ES valstybėse narėse gyveno apie 511,5 mln. žmonių. 0–14 metų amžiaus jaunimo dalis 28 ES valstybėse narėse buvo 15,6 %, o darbingo amžiaus (15–64 metų) žmonės sudarė 64,9 % visų gyventojų. Vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių) žmonių dalis buvo 19,4 % (2,4 procentiniais punktais daugiau nei 2007 m.);

Europos inovacijų partnerystė vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje ir Komunikatas dėl skaitmeninės transformacijos sveikatos priežiūros srityje

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gegužės mėn. Komisija atliko Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą ir 2018 m. balandžio mėn. pateikė Komunikatą (2) dėl skaitmeninės sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijos bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (3). Komunikate pabrėžiamos trys skaitmeninės sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijos prioritetinės sritys:

—	saugi piliečių prieiga prie sveikatos duomenų ir galimybė jais dalytis tarpvalstybiniu mastu,

—	duomenų gerinimas siekiant skatinti mokslinių tyrimų, ligų prevencijos ir prie asmeninių poreikių pritaikytos sveikatos priežiūros ir slaugos pažangą,

—	skaitmeninės priemonės, suteikiančios piliečiams daugiau galių ir skatinančios į asmenį orientuotą slaugą;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos inovacijų partnerystė prisidėjo prie plataus masto tarpvalstybinių skaitmeninių sveikatos priežiūros ir slaugos sprendimų diegimo;

Aktualumas vietos ir regionų lygmeniui. Svarba Regionų komitetui

15.

pabrėžia, kad 20 iš 28 valstybių narių regionų valdžios institucijos – bent iš dalies – yra atsakingos už sveikatos priežiūros (o dažnai ir socialinės rūpybos) sistemas. Jų biudžetams tenka prisiimti išlaidas dėl lėtinių ligų ir augančias ilgalaikės priežiūros išlaidas;

16.

tuo pat metu vietos ir regionų valdžios institucijos apibrėžia, teikia ir valdo įvairias paslaugas, kurios daro teigiamą poveikį ir turi įtakos žmonių senėjimo jų aplinkoje sąlygoms. Pasitelkdamos pažangias prevencijos priemones sveikatos priežiūros ir slaugos srityje, propaguodamos sveiką gyvenseną, didindamos informuotumą ir rengdamos tikslines informavimo kampanijas vietos ir regionų valdžios institucijos gali užmegzti ryšius su visais žmonėmis ir padėti jiems išsaugoti ir (arba) prailginti sveiko gyvenimo trukmę. Be to, šios institucijos gali plėtoti savo jurisdikcijos ribas viršijantį novatorišką bendradarbiavimą, kad paremtų sprendimų, susijusių su individualiais poreikiais, kūrimą taikant integruotas sveikatos priežiūros formas;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir skatinant inovacijas, kurios palengvina vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą. Investuodamos į senjorų ekonomiką, remdamos inovatyvius gyvenimą palengvinančius sprendimus ir skatindamos asmeninės ir skaitmeninės sveikatos priežiūros plėtrą, Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijos gali „demografinį cunamį“ paversti realia galimybe pagerinti savo viešąsias paslaugas ir kartu skatinti naujas užimtumo galimybes;

Fiskalinis stabilumas ir su senėjimu susijusios išlaidos

18.

atkreipia dėmesį į Ecofin tarybos išvadas (4), kuriose valstybės narės raginamos įgyvendinti Europos semestro rekomendacijas, susijusias su viešųjų finansų tvarumu, taip pat taikyti trikryptę strategiją, kuria siekiama spręsti su senėjimo ekonominėmis pasekmėmis ir poveikiu biudžetui susijusias problemas mažinant valdžios sektoriaus skolą, didinant užimtumo lygį ir našumą ir reformuojant pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemas;

Ilgalaikės priežiūros ir socialinės medicinos darbuotojai

19.

atkreipia dėmesį į nerimą keliantį 2018 m. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato užsakymu parengtą ataskaitą (5) dėl ilgalaikės priežiūros ir jos išvadas: 1) priežiūra namuose ir bendruomeninė priežiūra vis dar nepakankamai išplėtota ir sunkiai prieinama; 2) neinstitucinės priežiūros apimtis auga, nes trūksta prieinamų alternatyvų, o tai turi neigiamų pasekmių moterims ir jų padėčiai darbo rinkoje; 3) labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų ilgalaikės priežiūros srityje; 4) socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūra yra fragmentiškos, o tai daro poveikį jų ilgalaikiam tvarumui;

20.

suvokia, kad dėl socialinių tarnybų darbo trūkumų ir bendradarbiavimo su pirminės sveikatos priežiūros grandimi stokos gali būti netinkamai naudojamasi medicinos paslaugomis, pavyzdžiui, kviečiant greitąją pagalbą ir lankantis ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose, taip pat gali per ilgai užtrukti vyresnio amžiaus žmonių hospitalizacija. Taip gali atsitikti dėl nepakankamo ligoninių ir priežiūros sektorių veiklos koordinavimo ir derinimo;

21.

ragina surengti naujas diskusijas dėl socialinių tarnybų ir sveikatos priežiūros integravimo siekiant užtikrinti, kad pacientai būtų laiku išleisti iš ligoninės, kad informacijos srautams nekiltų pavojus dėl jurisdikcijos ribų ir kad būtų galima taikyti koordinuotus ir integruotus priežiūros sprendimus; atsižvelgdamas į tai ragina labiau koordinuoti ligoninių ir priežiūros sektorių veiksmus siekiant užtikrinti, kad gydymas ir priežiūra būtų suderinti, kartu užtikrinant, kad informacijos srautams nekiltų pavojus dėl jurisdikcijos ribų ir kad būtų taikomi pacientui naudingi integruoti priežiūros sprendimai;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad augant vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga priežiūra, skaičiui, trūksta tinkamos kvalifikacijos darbuotojų socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sektoriuose. Taigi priežiūros sektoriuje reikia įdarbinti papildomų kvalifikuotų darbuotojų, iš dalies dėl to, kad priežiūra rūpintis netektų tik artimiesiems; taip pat pažymi, kad, kalbant apie neformalią priežiūrą, moterims dažnai tenka neproporcingai didelė našta, todėl ragina teikti didesnę paramą neformaliems slaugytojams;

Skaitmeninimas – visiškai naujos galimybės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinių paslaugų srityje

23.

atkreipia dėmesį į Europos Komisijos konsultacijų rezultatus (6), iš kurių matyti, kad dauguma europiečių šiuo metu neturi galimybės naudotis e. sveikatos priežiūros paslaugomis, ir pakartoja RK nuomonės dėl sveikatos priežiūros skaitmeninimo rekomendaciją Komisijai skatinti suderinti Europos, nacionalinius ir regioninius skaitmeninius planus ir strategijas ir finansavimą, kad plačiu mastu būtų diegiamos į asmenis orientuotos integruotos sveikatos priežiūros paslaugos, kuriomis galima naudotis pasitelkus skaitmenines priemones;

24.

pabrėžia, kad e. sveikata, skaitmeninimas ir keitimasis duomenimis naudojant skaitmenines priemones tarp pacientų ir jų slaugytojų bei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų padės užtikrinti į pacientą orientuotos priežiūros teikimą ir perėjimą nuo institucinės priežiūros prie bendruomeninės priežiūros, kartu suteikiant pacientams geresnių galimybių pasirinkti ir priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo priežiūros;

25.

mano, kad spartūs pokyčiai skaitmeninimo srityje, įskaitant dirbtinį intelektą, turi būti atidžiau stebimi, kad ateityje būtų galima rasti pažangių sprendimų geriau informuoti asmenis ir pacientus, parengti darbuotojus, kad jie gebėtų taikyti prevencines priemones, bei užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų vystymąsi ir ekonominį pajėgumą;

26.

atkreipia dėmesį į Europos namų robotų ir kitų vyresnio amžiaus žmonėms skirtų pagalbos priemonių rinkos dydį ir dar kartą pakartoja 2018 m. senjorų ekonomikos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas (7) plėtoti robotikos rinką siekiant sumažinti priežiūros paslaugas teikiančių asmenų naštą ir teikti pagalbą vyresnio amžiaus bei silpnos sveikatos asmenims;

Prieinamumas

27.

palankiai vertina tai, kad teisėkūros institucijos priėmė Europos prieinamumo aktą (8);

28.

atkreipia dėmesį į šiuo teisės aktu padarytus patobulinimus, susijusius su prieiga prie IRT, bankomatų, e. knygų ir e. skaityklių, e. prekybos svetainių ir mobiliųjų programėlių bei bilietų pardavimo automatų;

Vyresnio amžiaus žmonių priežiūra

29.

yra susirūpinęs dėl Europos geriatrijos gydytojų ir slaugytojų trūkumo ir ragina valstybes nares ir jų regionus, gydytojus ir slaugytojų organizacijas teikti pasiūlymus, kaip didinti profesijos patrauklumą ir kokios specialistų mokymo ir perkvalifikavimo programos ir atlyginimo sistemos paskatintų žmones rinktis šią profesiją, kad daugiau gydytojų savo specializacija pasirinktų geriatriją ir mažiau jų nuspręstų pasitraukti iš šios medicinos srities; taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę sugrąžinti į darbo rinką į pensiją išėjusius darbuotojus;

30.

yra įsitikinęs tarpusavio mokymosi nauda ir ragina skatinti sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant geriatrijos specialistus, judumą, panašiai kaip pagal programą „Erasmus+“;

31.

pritaria Europos geriatrinės medicinos draugijos išreikštam susirūpinimui dėl gydytojų, dirbančių slaugos namuose, kvalifikacinių reikalavimų ir mano, kad specialistų mokymas būtų naudingas tiek slaugytojams, tiek gyventojams, kuriems būtų teikiama geriausia galima priežiūra. Savaime suprantama, kad kiekviena valstybė narė pati priima politinius sprendimus šiuo klausimu;

Informacijos susiejimas

32.

pripažįsta, kad politinės priemonės aktyvaus senėjimo srityje yra socialinis iššūkis, reikalaujantis daug įvairių žinių ir metodų – nuo medicinos ir psichologijos, sociologijos ir socialinės gerontologijos iki inžinerijos, miestų planavimo ir ekonomikos;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis miestų ir regionų kuria aktyvaus senėjimo politiką, kuri suteikia gerų galimybių keistis idėjomis; ragina tarpvalstybinio bendradarbiavimo iniciatyvose ir vietos partnerystėse dar nedalyvaujančias savivaldybes ir regionus įvertinti tarpusavio mokymosi naudą ir susipažinti su daugelio ES iniciatyvų, įskaitant Europos inovacijų partnerystę vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, Interreg, URBACT (9) ir kt., teikiamomis galimybėmis;

34.

supranta visuomenės nuogąstavimus dėl tam tikrų vaistų trūkumo rinkoje ir prašo Komisijos išsiaiškinti priežastis, kodėl Sąjungoje vis dažniau iškyla sunkumų įsigyti vakcinų ir medikamentų; pažymi, kad vyresnio amžiaus pacientams paprastai reikia daugiau vaistinių preparatų ir kad jų sveikatai gali kilti rimtas pavojus, jeigu jie laiku negaus jiems gydytojų paskirtų vaistų;

35.

primena, kad galimybė gauti saugių, veiksmingų, kokybiškų ir prieinamų būtiniausių vaistų yra europiečių prioritetas ir svarbus ES įsipareigojimas pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir Europos socialinių teisių ramstį; tebėra įsitikinęs, kad Europos farmacijos pramonė gali pasiūlyti šių produktų ir toliau stiprinti savo vaidmenį inovacijų srityje bei siekti pirmavimo pasaulio pramonėje;

36.

rekomenduoja išnagrinėti PSO vyresniems žmonėms palankių pasaulio miestų vadovą (10), ypač vietos politikos formuotojams ir planuotojams skirtą priemonę „Vyresniems žmonėms palankios aplinkos kūrimas Europoje. Vietos politikos formuotojams ir planuotojams skirta priemonė“ (11); yra tvirtai įsitikinęs, kad prieinama ir saugi fizinė aplinka gali būti naudinga visiems gyventojams, ir ragina vietos ir regionų valdžios institucijas remti ir skatinti žmonėms su negalia pritaikyto būsto statybą, modernizuoti esamą infrastruktūrą ir panaikinti kliūtis judumui ir galimybėms naudotis viešuoju transportu ar naudotis infrastruktūra;

37.

atkreipia dėmesį į savo nuomonėje „Sveikata miestuose“ pateiktas rekomendacijas ir ragina vietos valdžios institucijas parengti „politiką, kuria būtų užtikrintas kokybiškas, aktyvus ir sveikas senėjimas (angl. healthy and active ageing) tiek fizinės, tiek psichinės ir socialinės gerovės bei santykių palaikymo požiūriu, taip pat skatinti dalyvavimą miesto laisvalaikio veikloje ir įvairias kartas apimančiose programose ir tokiu būdu spręsti vienatvės ir socialinės izoliacijos problemas“;

38.

taip pat primena savo nuomonę dėl sveikatos sistemų ir joje pateiktą rekomendaciją, kad „ES valstybės narės turi plėsti savo pirminę sveikatos priežiūrą, siekiant atsižvelgti į senėjančius gyventojus, sukurti geresnes slaugos grandines ir racionalizuoti stacionarų gydymą“;

39.

yra įsitikinęs, kad vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos pagrindas dedamas dar ankstyvoje jaunystėje, todėl, atsižvelgdamas į savo nuomonę „Vietos ir regionų valdžios institucijų priemonės sveikai ir subalansuotai mitybai skatinti“, rekomenduoja „skatinti sveikos mitybos įpročius ir kartu padėti jaunajai kartai pereiti prie tvaresnės mitybos, renkantis neapdorotus, šviežius, vietos ir sezoninius augalinės kilmės produktus“;

40.

ragina geriau pasinaudoti pagal įvairias ES programas finansuojamų Europos projektų, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas vyresnių žmonių sveikatai ir aktyvumui bei integruotos priežiūros skatinimui, rezultatais ir juos skleisti;

41.

pažymi, kad fizinis aktyvumas iki šiol laikomas vaikams ir jaunimui, o ne suaugusiems žmonėms skirta veikla (28 % suaugusiųjų niekada nesportuoja (12)); atkreipia dėmesį į tai, kad fizinė veikla yra svarbus vyresnių žmonių sveikatos veiksnys, ir ragina vietos ir regionų valdžios institucijas bendradarbiauti su vietos subjektais (sporto įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, vyresnio amžiaus žmonių organizacijomis ir kt.) siekiant užtikrinti geresnį sporto infrastruktūros, sporto centrų prieinamumą ir fizinio aktyvumo galimybes ir išplėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklus;

42.

palankiai vertina tai, kad moksliniai tyrimai (13) patvirtina, jog negalią didinančių ligų ir (arba) rizikos faktorių prevencija yra būtina bet kuriame amžiuje; todėl ragina sprendimus priimančius asmenis didinti prevencijai skirtų sveikatos biudžetų dalį (šiuo metu vidutiniškai skiriama 3 %);

Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje ateitis

43.

mano, kad po 2020 m. Europos inovacijų partnerystė turi neginčijamai tapti vienu iš Sąjungos politinių prioritetų ir būti glaudžiai susieta su bendrąja skaitmenine rinka, Europos socialinių teisių ramsčiu ir darnaus vystymosi tikslais sveikatos srityje; ragina užmegzti ryšius ir siekti bendradarbiavimo su naujuoju Komisijos nariu, kuris po 2019 m. rinkimų turės daugiausia įgaliojimų vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos politikos srityje, siekiant sukurti naują inovatyvią partnerystę;

44.

yra įsitikinęs, kad būsimą Europos inovacijų partnerystę taip pat reikės labiau susieti su Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyva ir jos naujausia politika ir praktika, susijusia su, pavyzdžiui, elektroniniais receptais ir elektroninių sveikatos įrašų sąveikumu;

45.

tikisi, kad būsimoje partnerystėje bus atsižvelgta į galimybes dalyvauti tarpregioniniuose viešuosiuose pirkimuose, bus nustatytos kliūtys ir sudarytos sąlygos sparčiau diegti ir skleisti pažangius e. sveikatos ir sveikatos priežiūros sprendimus;

46.

pažymi, kad vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria Europa aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, yra tarpvalstybinių inovacinių sprendimų įgyvendinimas ir plėtra, todėl remia Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje iniciatyvą „Innovation to Market (I2M)“. Šia iniciatyva siekiama labiau suderinti pasiūlą (įmonių, pradedančių įmonių ir tyrėjų) ir paklausą (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, politikos formuotojų ir draudimo bendrovių); yra įsitikinęs, kad abiejų šalių dialogas gali padidinti skaitmeninių inovacijų naudojimą ir sustiprinti verslo bei akademines bendruomenes, o tai savo ruožtu naudinga galutiniams vartotojams;

Briuselis, 2019 m. spalio 8 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/67215/WHO_NMH_NPH_02.8.pdf;jsessionid=F15F61D4E71955EDF2E37D4E8CFE8698?sequence=1

(2) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/communication-enabling-digital-transformation-health-and-care-digital-single-market-empowering

(3) RK į šį komunikatą reagavo pateikdamas nuomonę dėl skaitmeninimo sveikatos priežiūros srityje.

(4) https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2018/05/25/public-finances-conclusions-on-age-related-spending/

(5) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=8128&furtherPubs=yes

(6) https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/ehealth/docs/2018_consultation_dsm_en.pdf

(7) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/silver-economy-study-how-stimulate-economy-hundreds-millions-euros-year

(8) http://www.europarl.europa.eu/legislative-train/theme-deeper-and-fairer-internal-market-with-a-strengthened-industrial-base-labour/file-jd-european-accessibility-act

(9) https://urbact.eu/

(10) https://www.who.int/ageing/publications/Global_age_friendly_cities_Guide_English.pdf

(11) http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0018/333702/AFEE-tool.pdf?ua=1

(12) https://www.euronews.com/2019/03/28/over-a-quarter-of-europeans-do-not-exercise-at-all-eurostat

(13) https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1878764916300699

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/58

Europos regionų komiteto nuomonė „Socialiniai ir ekonominiai Europos anglių pramonės regionų struktūros pokyčiai“

(2020/C 39/12)

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Klimato politikos tikslų rėmimas

palankiai vertina ES valstybių tikslus klimato politikos srityje. 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vykusioje JT klimato kaitos konferencijoje 197 valstybės pasiekė pasaulinį susitarimą dėl klimato, kurį ratifikavo ir ES valstybės narės. Jame valstybės įsipareigoja visuotinį atšilimą apriboti iki gerokai mažiau nei 2 °C ir dėti pastangas apriboti vidutinės temperatūros padidėjimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu lygiu;

atkreipia dėmesį į tai, kad, rengiantis JT klimato konferencijai Katovicuose, Europos Komisija savo komunikate šiuo klausimu pažymi, kad iki 2050 m. ES turi neutralizuoti poveikį klimatui, jei nori būti pavyzdžiu pasauliui. Tačiau šiam tikslui pasiekti ES turi galiausiai beveik visiškai atsisakyti iškastinio kuro. Visų pirma reikėtų gerokai sumažinti elektros energijos gamybą naudojant anglis;

pabrėžia, kad šiuo metu 41 NUTS 2 regione dvylikoje valstybių narių (įskaitant Jungtinę Karalystę) vis dar kasamos anglys. Šiems regionams ekonominiu požiūriu labai svarbus yra anglių pramonės sektorius ir su tuo susijusios vertės grandinės kūrimo ir užimtumo sritys. Nepaisant to, šie regionai labai skiriasi, pavyzdžiui, geografine padėtimi, ekonominio išsivystymo lygiu ir demografinėmis perspektyvomis;

atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasiekti klimato politikos tikslus šie regionai turės atsisakyti anglių gavyba grindžiamų vertės grandinių arba joms ieškoti naujo pagrindo. Be to, trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu jie turės uždaryti anglių kasyklas (atvirąsias ir požemines).

primygtinai ragina, kad socialiniai ir ekonominiai Europos anglių regionų struktūros pokyčiai vyktų atsižvelgiant į visame pasaulyje didinamas pastangas palaipsniui atsisakyti naudoti anglis; ypač atkreipia dėmesį į jau normalia laikoma padėtį Kinijoje, kuri sunaudoja pusę visame pasaulyje išgaunamos anglies ir jai tenka panaši pasaulinio importo dalis; šiuo metu vidaus anglies paklausa Kinijoje pasiekė aukštumas, nepaisant didžiulių perteklinių vidaus gamybos pajėgumų; taip pat atkreipia dėmesį į didžiausios pasaulyje anglį eksportuojančios šalies Australijos Naujojo Pietų Velso valstijoje priimtą teismo sprendimą, kuriuo remiantis pirmą kartą įmonei uždrausta pradėti eksploatuoti naujas kasyklas, nes jos investicijos laikytinos neatitinkančiomis Paryžiaus susitarimo; todėl remia laipsniškam anglies atsisakymui skirtą tarptautinį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, „Powering Past Coal Alliance“, kuriam, inter alia, priklauso 30 nacionalinių Vyriausybių ir 22 subnacionalinės Vyriausybės;

Socialinių ir ekonominių transformacijos proceso pasekmių švelninimas

pabrėžia, kad planuojamas tolesnis angliakasybos ir elektros energijos gamybos naudojant anglį mažinimas bus susijęs su esmine šių regionų ekonominės struktūros transformacija, dėl kurios labai sumažės užimtumo lygis, pridėtinė vertė ir perkamoji galia. Dauguma anglių pramonės regionų yra tradicinės pramonės zonos, kuriose industrializacija buvo susijusi su vietos naudingosiomis iškasenomis. Todėl šie regionai visų pirma siejami su geležies, plieno ir metalo pramone, chemijos pramone ir kitais daug energijos suvartojančiais pramonės sektoriais; tikslas turi būti užtikrinti ekonominiu požiūriu sėkmingą, aplinkos atžvilgiu tvarų ir, svarbiausia, socialiai priimtiną struktūrinių pokyčių susijusiuose anglių pramonės regionuose procesą siekiant sukurti labiau diversifikuotą ir mažaanglę ekonomiką;

primena, kad šiuo metu angliakasybos sektoriuje visoje Europoje dar dirba 185 000 asmenų, dar 52 000 – elektros energijos gamybos naudojant anglis sektoriuje. Be to, anglių pramonė netiesiogiai susijusi su įvairiomis ūkio šakomis, pavyzdžiui, išteklių tiekėjais, gamybos priemonių gamintojais, paslaugų teikėjais ir vartojimo prekių gamintojais. Europos Komisijos duomenimis, nuo šios susijusios veiklos priklauso dar 215 000 darbuotojų. Kaip tvirtinama šiame tyrime, dėl dabartinių planų atsisakyti angliakasybos ir energijos gamybos naudojant anglį iki 2030 m. bus prarasta apie 160 000 darbo vietų;

atkreipia dėmesį į tai, kad ES valstybės narės susitarė pirmauti pasaulyje pereinant prie anglies dioksido poveikį neutralizuojančios ir žiedinės ekonomikos. Su tuo susijusi esminė visos energijos sistemos pertvarka ne tik kelia sunkumų, bet ir suteikia galimybių. Pradėjus įgyvendinti energetikos pertvarką Europoje jau sukurta daug naujų darbo vietų. Atsižvelgiant į būsimus poreikius, šį procesą reikėtų tęsti. Šiuo požiūriu reikėtų užtikrinti, kad ši raida būtų naudinga ir anglių pramonės regionams. Europos strategijoje dėl tikslų klimato srityje įgyvendinimo turėtų būti atsižvelgta į pasekmes šiems regionams;

primena, kad iki šiol šiuose regionuose įgyta patirtis rodo, kad tokie transformacijos procesai ilgai trunka. Todėl jau dabar reikia pradėti ieškoti naujų perspektyvų anglių pramonės regionams ir įvesti priemones. Tam būtinos didelės pastangos visais lygmenimis;

10.

pabrėžia, kad tam, kad ekonominės struktūros transformacija būtų sėkminga, susijusiems anglių pramonės darbuotojams reikia suteikti naują perspektyvą. Tai reiškia, kad jiems reikia įgyti kvalifikaciją naujai veiklai. Be to, reikėtų sudaryti daugiau galimybių gauti naują darbą regione arba kaimyniniuose regionuose;

Socialinės ir ekonominės transformacijos skatinimas anglių pramonės regionuose

11.

yra įsitikinęs, kad siekiama energetikos pertvarka ir su tuo susiję struktūriniai pokyčiai anglių pramonės regionuose yra Europos užduotis. Tam būtina laikytis visa apimančio požiūrio, pagal kurį visų pirma būtų numatomos infrastruktūros kūrimui, inovacijoms, tyrimams ir mokslui, įmonių rėmimui ir plėtojimui, specialistų rengimui, rinkodarai, kultūros ir turizmo sritims skirtos priemonės;

12.

pažymi, kad siekiant tvarių struktūrinių pokyčių regionuose, reikėtų išnaudoti dabartinius jų pranašumus. Esamos pramonės ir energetikos struktūros turėtų būti būsimo vystymosi pagrindas, o inovacijų ir investicijų cikluose turėtų būti atsižvelgiama į dabartinius pramonės subjektus. Todėl būtina naudotis regionų pramonės branduoliais ir įmonių kompetencija, specialistų gebėjimais ir turimais mokslinių tyrimų ir plėtros pranašumais;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių pradinių sąlygų kyla pavojus, kad susijusiuose regionuose bus rengiamos labai panašios transformacijos proceso strategijos. Kad būtų galima išvengti neveiksmingumo, pavyzdžiui, dėl paralelinės raidos, būtina Europos lygmeniu tarpusavyje keistis informacija;

14.

todėl palankiai vertina Europos Komisijos sukurtą „Anglių pramonės regionų pereinamojo laikotarpio platformą“, kurios pirmasis susitikimas įvyko 2017 m. gruodžio 11 d. Šios platformos tikslas – remti 41 anglių pramonės regiono dvylikoje ES valstybių narių pastangas modernizuoti savo ekonomikos struktūrą ir juos paruošti struktūriniams ir technologiniams pokyčiams. Šis darbas turėtų būti ir toliau stiprinamas;

15.

mano, kad ši platforma gali būti naudojama kaip tarpregioninė priemonė teikti techninę pagalbą ES lygmeniu užtikrinant keitimąsi patirtimi ir koordinuotą prieigą prie Komisijos tarnybų, kur tai yra būtina;

16.

pabrėžia, jog svarbų vaidmenį turėtų atlikti tarpregioninis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas, pavyzdžiui, pagal esamas iniciatyvas, kaip antai iniciatyva „Vanguard“ arba taikant teritorinį požiūrį skiriant struktūrinių ir investicijų fondų lėšas, kuriant struktūrinių pokyčių koncepciją – taip pat ir šioje srityje ES galėtų perimti svarbesnį vaidmenį inicijuojant ir remiant tokį bendradarbiavimą;

17.

pabrėžia, jog būtinos saugios pamatinės sąlygos ilgalaikėms investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui. Šiuo tikslu regionuose, jei įmanoma, reikėtų toliau plėsti esamas vertės grandines. RK pabrėžia, kad reikėtų remti viešąsias ir privačias investicijas, visų pirma atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos augimą, kad būtų galima paspartinti investicijas į Europos pramonės, transporto ir energijos sistemų modernizavimą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą;

18.

pabrėžia, jog būtina stiprinti regionų inovacinį pajėgumą. RK primygtinai ragina anglių pramonės regionus kurti strategijas ir remti dabartines įmonių pastangas tapti novatoriškesnėmis, taip pat naujų įmonių steigimą, visų pirma į ateitį orientuotose srityse, pavyzdžiui, skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto. Šiuo požiūriu itin svarbu gerinti sąlygas pradedančiosioms įmonėms. RK atkreipia dėmesį, kad daugelyje anglių pramonės regionų vyrauja mažesni pramonės, komercijos ir amatų srities darbdaviai;

19.

mano, kad ekonominiam regionų vystymuisi labai svarbus yra mokslo sektorius. Todėl anglių pramonės regionai turėtų spartinti ir universitetų, kurių specializacija būtų ateities technologijos, steigimą, kad jie kaip branduoliai savo ruožtu skatintų naujų įmonių kūrimą. Šioje srityje ypač tikslingas Europos lygmens koordinavimas, siekiant išvengti neveiksmingo dubliavimosi. Be to, tyrimų srityje reikėtų skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą;

20.

mano, kad šiuolaikiška ir veiksminga transporto ir energetikos infrastruktūra, taip pat skaitmeninė infrastruktūra yra pagrindinė sėkmingų struktūrinių pokyčių sąlyga, siekiant padidinti ekonominį vietovių patrauklumą, kad jose steigtųsi įmonės. Šioje srityje taip pat būtų tikslingas Europos lygmens koordinavimas ir glaudesnė tinklaveika;

Finansinė parama anglių pramonės regionams

21.

pabrėžia, kad naujų ekonomikos sektorių plėtojimas regionuose yra ilgas procesas, kuriam būtini dideli finansiniai ištekliai. RK pažymi, kad anglių pramonės regionų vietos ir regionų valdžios institucijoms tam reikalinga parama, nes atsisakius angliakasybos ir elektros energijos gamybos naudojant anglį jos visų pirma praras įplaukas. Didžiąją investicijų į ekonominį vystymą dalį turi sudaryti susijusių valstybių narių viešieji ištekliai arba pritrauktos naujos privačiosios investicijos. Šiuo požiūriu RK ragina pirmiausia susijusias valstybes nares šiam tikslui skirti pakankamai finansinių ir kitokių išteklių;

22.

laikosi nuomonės, kad kultūros ir pramonės paveldas, paremtas turtinga praeitimi, taip pat sporto infrastruktūra ir tradicijos turėtų atlikti teigiamą vaidmenį vykstant šiai transformacijai ir neturėtų būti vertinami tik kaip praėjusių gerų laikų palikta našta;

23.

ragina struktūrinius pokyčius remti ir Europos lygmeniu. Europos regioninės plėtros fondas jau dabar yra svarbi paramos regionams priemonė. Europos socialinio fondo, programos „Horizontas 2020“ ir Europos investicijų banko indėlis į regionų plėtrą yra svarus. Vis dėlto RK atkreipia dėmesį, kad ten numatytų lėšų, kurios nėra tiesiogiai skirtos anglių pramonės regionams, ir atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria anglių pramonės regionai, ir tai, kad jomis naudojasi ir kiti regionai, yra per mažai. Todėl RK ragina numatyti papildomų išteklių, kurie būtų skirti specialiai anglių pramonės regionų poreikiams patenkinti;

24.

pabrėžia, kad ES finansinė parama ypač tikslinga tiems projektams, kuriuos numatoma įgyvendinti peržengiant nacionalines sienas. Kadangi šiuo metu visuose anglių pramonės regionuose vyksta struktūriniai pokyčiai, regionų bendradarbiavimas rengiant perspektyvius projektus gali duoti ypač gerų rezultatų. Be to, gali būti tikslinga į strategijas įtraukti kaimyninius regionus ir taip sukurti funkcinius vienetus;

25.

atsižvelgdamas į tai remia Europos Parlamento raginimą šiuo metu vykstančiose derybose dėl daugiametės finansinės programos (DFP) numatyti papildomų lėšų visuomeniniam, socialiniam ir ekonominiam bei ekologiniam struktūrinių pokyčių poveikiui Europos anglių pramonės regionuose sušvelninti naujam Teisingos energetikos pertvarkos fondui skiriant 4,8 mlrd. EUR; vis dėlto pabrėžia, kad šis fondas turėtų būti finansuojamas skiriant papildomus išteklius, o ne iš Europos struktūriniams ir investicijų fondams numatyto finansinio paketo; palankiai vertina tai, kad išrinktoji Komisijos pirmininkė 2019 m. liepos mėn. pateiktose politinėse gairėse taip pat išreiškė paramą tokio Teisingos energetikos pertvarkos fondo principui;

26.

vis dėlto yra įsitikinęs, kad lėšas reikėtų glaudžiai susieti su sanglaudos politika, kartu primygtinai ragindamas užtikrinti, kad šios lėšos nebūtų apskaičiuojamos laikantis XXII priede siūlomos viršutinės ribos, bet būtų skiriamos papildomai. Šias papildomas lėšas savo ruožtu būtų galima skirti šiems NUTS 2 regionams numatytoms ERPF ir ESF programoms stiprinti per artimiausius septynerius metus. Be to, šis susiejimas leistų remti visus anglių pramonės regionus atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Šiomis lėšomis būtų aktyviai skatinama europinė pridėtinė vertė ir jos galėtų būti skiriamos visiems anglių pramonės regionams, kuriuose vyksta struktūriniai pokyčiai. Lėšos galėtų būti skiriamos atsižvelgiant į šiuos kriterijus: bendras užimtumo angliakasybos sektoriuje lygis ir anglių gavybos apimtis 2019-ais ataskaitiniais metais. Neturėtų būti atmesti regionai, kuriuose jau pradėtas anglies kasyklų uždarymas ir kuriuose iš dalies jau įvyko tokie pokyčiai, su sąlyga, kad ten dar apskritai vykdoma angliakasyba;

27.

ragina šias lėšas, kaip ir ERPF lėšas, skirti tiesiogiai regionams, kuriuose yra šios anglies kasyklos. Parama susijusiems regionams būtų susieta su konkrečia laipsniško anglių atsisakymo strategija ir vertinama remiantis patikrinamais tikslais;

28.

siūlo tai finansuoti iš išteklių, kurie kitoje daugiametėje finansinėje programoje numatyti reformų įgyvendinimo priemonei;

29.

ragina Europos Parlamentą ir Tarybą šį pasiūlymą dėl ypatingo pereinamojo laikotarpio asignavimų skyrimo įtraukti į vykstančias derybas dėl kitos daugiametės finansinės programos;

Valstybės pagalbos teisės aktų persvarstymas

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia atsižvelgti į Europos valstybės pagalbos teisės aktus ir kad dabartinė valstybės pagalbos sistema baigs galioti 2020 m., jei valstybės pagalbos teisės nuostatų taikymas nebus pratęstas dvejiems metams (iki 2022 m. pabaigos). RK ragina Komisiją rengiant naujas gaires atsižvelgti į su struktūriniais pokyčiais anglių pramonės regionuose susijusias problemas ir užtikrinti, kad anglių pramonės regionams būtų suteikta pakankamai lankstumo socialiniu ir ekonominiu požiūriu perspektyviai laipsniškai atsisakyti anglių;

31.

pabrėžia, kad jau dabar atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles galima remti projektus, pagal kuriuos vyksta tarpvalstybinis bendradarbiavimas, visų pirma kai tai yra bendro europinio intereso projektai. Atsakingos ES institucijos turėtų intensyviau konsultuoti regionus tokių projektų planavimo ir įgyvendinimo klausimais;

32.

ragina atsižvelgiant į tai anglių pramonės regionus priskirti remiamiems regionams pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus ir ES valstybės pagalbos teisės aktus pritaikyti šiems ypatingiems regionams, kad būtų galima imtis struktūriniams pokyčiams įveikti skirtų priemonių, kurios atsvertų trūkstamą pridėtinę vertę, kurios nelieka dėl visa apimančių politinių tikslų. Be to, reikėtų patikrinti, ar dėl ypatingos ir pavyzdinės anglių pramonės regionų pertvarkymo klimato labui svarbos siekiant Europos Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, tokios paramos priemonės galėtų remtis SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu. Kad būtų galima greitai atsakyti į šiuos klausimus, siūloma nedelsiant sudaryti bendrą darbo grupę iš susijusių anglių pramonės regionų ir valstybių narių, Konkurencijos ir Regioninės politikos generalinių direktoratų ir RK atstovų.

Briuselis, 2019 m. spalio 9 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/62

Europos regionų komiteto nuomonė „Afrikinis kiaulių maras ir ES kiaulienos rinka“

(2020/C 39/13)

Pranešėjas

Sławomir SOSNOWSKI (PL/EPP), Liublino vaivadijos tarybos narys

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Politinis kontekstas

atkreipia dėmesį į tai, kad afrikinis kiaulių maras kelia grėsmę ir iššūkių vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, todėl Europos regionų komitetas (RK), kaip institucinis Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovas, turi parengti savo nuomonę ir dalyvauti sutelkiant visus suinteresuotuosius subjektus į kovą su šiuo labai pavojingu virusu;

pabrėžia, kad dėl afrikinio kiaulių maro protrūkių susidariusi padėtis kelia grėsmę aplinkai ir ekonomikai, visų pirma kaimo gyventojams ir tiems, kurie verčiasi kiaulių auginimu, ypač Vidurio ir Rytų Europoje;

laikosi nuomonės, kad kovojant su afrikiniu kiaulių maru reikėtų derinti BŽŪP, aplinkosaugos politikos ir kitų sričių politikos tikslus bei finansavimo programas, susijusias, pavyzdžiui, su socialiniais iššūkiais ir regionų plėtra, taip būtų užtikrintas nuoseklus atskirus sektorius aprėpiantis požiūris; atsižvelgdamas į 2020 m. biudžete numatytas sumas žemės ūkio rėmimo priemonėms, skirtoms kovai su afrikiniu kiaulių maru, pritaria pasiūlymui skirti 50 mln. EUR neatidėliotinoms priemonėms ir 28 mln. EUR vakcinos ir (arba) vaistų nuo afrikinio kiaulių maro kūrimui;

mano, kad afrikinis kiaulių maras yra tarptautinė problema. Europos regionai turi būti solidarūs reaguodami į afrikinio kiaulių maro keliamas grėsmes kaimo vietovėms, žemės ūkiui ir žemės ūkio produktų perdirbimo pramonei. Tolesnis viruso plitimas dabartiniu greičiu gali sužlugdyti Europos kiaulienos rinką ir atimti pajamų šaltinį iš šimtų tūkstančių ūkininkų. Ši problema nebėra vietos ar regionų lygmens – ji jau virto grėsme visai Europai. Šiuo metu ligos atvejų žinoma daugelyje Europos šalių:

—	Lenkijoje (1 492 atvejai ir 1 protrūkis),

—	Lietuvoje (728 atvejai šernų populiacijoje),

—	Latvijoje (286 atvejai),

—	Estijoje (150 atvejų),

—	Ukrainoje (26 atvejai, 22 ligos protrūkiai tarp kiaulių),

—	Čekijoje (25 atvejai),

—	Italijoje (24 atvejai, 2 protrūkiai),

—	Rumunija (3 protrūkiai).

*2018 m. sausio 1 d.–balandžio 15 d. duomenys.

mano, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 652/2014 (1) 5 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta parama kovai su afrikiniu kiaulių maru būtinai turėtų siekti 100 %, nes šis virusas kelia grėsmę, kuri daro didelį poveikį visuomenės sveikatai ir trikdo ekonomiką;

ypač pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kuris turėtų būti toks pat intensyvus kaip ir stichinių nelaimių atveju, poreikį; supranta, kad problema taip pat yra susijusi su teritorijomis prie ES išorės sienų, tačiau yra įsitikinęs, kad nepaprastai svarbu ir būtina stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia daugiau ir nuolatinių bendrų tarpvalstybinių veiksmų norint stabilizuoti padėtį ES kaimyninėse šalyse (Rusijos Federacijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Moldovoje);

nurodo keletą socialinių ir ekonominių grėsmių, kurios gali kilti dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio sukeltos krizės. Susirūpinimas kyla ne tik dėl visuomenės sveikatos, poveikio ES kiaulienos rinkai, su kiaulienos gamyba sijusių didelių struktūrinių pokyčių – gali nukentėti ir kiti sektoriai, pavyzdžiui, turizmas, miškininkystė, mėsos perdirbimas ir prekyba. Be to, afrikinio kiaulių maro protrūkis turi įtakos tiek susijusių šalių, tiek ir visos ES įvaizdžiui;

Siūlomos priemonės

pritaria priemonėms, kurių pagal dabartinę finansinę programą imasi Europos Parlamentas ir Europos Komisija kovai su afrikiniu kiaulių maru, tačiau mano, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti numatyti papildomi ištekliai, įskaitant didelę paramą moksliniams tyrimams, siekiant sukurti veiksmingus skiepus nuo afrikinio kiaulių maro;

ragina numatyti specialią šiam tikslui skirtą tarpvalstybinę paramą kovai su afrikiniu kiaulių maru įgyvendinant projektus, bendrai vykdomus bent dviejose šalyse;

10.

mano, kad ES valstybės narės ir Europos Komisija turėtų pradėti intensyvias diskusijas su pirmiau išvardytomis trečiosiomis šalimis dėl bendrų ir nuoseklių kovos su afrikiniu kiaulių maru priemonių. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę remti šias priemones įgyvendinant tarpvalstybines programas maisto saugos srityje. CORLEAP galėtų būti tinkamas forumas tokiems tarpvalstybiniams veiksmams aptarti;

11.

ragina ir skatina visus suinteresuotuosius subjektus, t. y.:

a)	vietos ir regionų valdžios institucijas;

b)	medžiotojus ir ūkininkus;

c)	veterinarijos tarnybas;

d)	atskirų valstybių narių nacionalines valdžios institucijas ir

e)	žiniasklaidos priemones

aktyviai dalyvauti kovos su afrikiniu kiaulių maru procese vadovaujant Europos Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (EMST);

12.

ragina padidinti suinteresuotųjų subjektų švietimo ir informavimo veiklos finansavimą, siekiant didinti informuotumą apie afrikinį kiaulių marą, taip pat apie ligos prevenciją ir kovą su ja, nes ši liga kelia didžiulę grėsmę kaimo vietovių plėtrai, vietos ir regionų ekonomikai, aplinkai, gyvulininkystei ir ypač žmonėms ir visuomenės sveikatai;

13.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, siekiant užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro plitimui, teikti išsamią informaciją apie tai, kaip laikytis privalomo patikrinimo reikalavimų, nuolat bendradarbiauti siekiant užtikrinti biologinio saugumo priemonių taikymą, ypač mažuose ūkiuose, ir dar glaudžiau bendradarbiauti ligos protrūkių pasienio zonose atveju. Ši informacija turėtų būti perduota visiems kiaulių augintojams ir visiems asmenims, turintiems sąlytį su šernais;

14.

ragina medžiotojus didinti epidemiologinę laukinių gyvūnų populiacijos priežiūrą užkrėstose teritorijose ir didinti medžioklę vietovėse, kuriose yra per daug šernų; pažymi, kad, nors žmonės, visų pirma medžiotojai, negali užsikrėsti šia liga, jie gali prisidėti prie ligos plitimo

—	bet kokio kontakto su užsikrėtusiais gyvais ir (arba) negyvais gyvūnais (lavonais) metu,

—	kontakto su afrikiniu kiaulių maru apkrėstais objektais (pvz., drabužiais, transporto priemonėmis, kita įranga) metu,

—	šerdami gyvulius mėsa ar (arba) mėsos produktais (pvz., dešra arba žalia mėsa) iš užsikrėtusių gyvūnų arba atliekomis, kurių sudėtyje yra užterštos mėsos (pvz., virtuvės atliekomis, paplavomis ir subproduktais);

15.

mano, kad kovos su afrikiniu kiaulių maru veiksmingumas priklauso nuo šernų populiacijos dydžio. Todėl reikėtų imtis priemonių ir atitinkamuose regionuose šernų populiaciją sumažinti iki regiono mastu tinkamo dydžio. Be to, turėtų būti skatinamos žemės ūkio ir aplinkos sektorių bendradarbiavimo programos (medžioklės valdymas, papildomo šėrimo draudimas (išskyrus šėrimą medžioklės tikslais (kaip masalą)), žemės ūkio praktika), pritaikytos konkrečiai padėčiai kiekvienoje valstybėje narėje;

16.

pripažįsta Europos Komisijos iki šiol dėtas pastangas kovojant su afrikiniu kiaulių maru, tačiau kartu siūlo Komisijai numatyti tolesnį šios srities veiksmų finansavimą pagal naująją programą „Europos horizontas“, nes visų kvietimų teikti pasiūlymus dėl afrikinio kiaulių maro pagal programą „Horizontas 2020“ terminai jau baigėsi;

17.

mano, kad nuo afrikinio kiaulių maro nukentėjusiems ES ūkiams speciali parama turėtų būti teikiama tokia forma:

a)	kompensuojamos sunaikintų gyvūnų vertės išlaidos nenustatant papildomų sąlygų;

b)	pagalbos priemonės atsižvelgiant į istorinius duomenis taikomos penkerius metus nuo gamybos nutraukimo dėl bandos sunaikinimo;

c)	finansinė parama teikiama žemės ūkio valdos pertvarkymui pasirenkant kitų produktų gamybą;

d)	parama diegiant visas biologinio saugumo priemones tuose ūkiuose, kuriuose ir toliau auginamos ir penimos kiaulės, taip pat padengiant finansinę naštą, susijusią su krizės atveju privalomai nustatytomis priemonėmis (tyrimais, reikalavimais dėl transporto ir kt.);

e)	kompensacija kiaulių augintojams, kurie dėl destabilizacijos kiaulienos rinkoje prarado dalį pajamų;

f)	parama ūkiams, siekiantiems plėtoti kiaulininkystę taikant biologinio saugumo priemones;

g)	parama ūkiams, kuriems dėl afrikinio kiaulių maro taikomos ribojamosios priemonės, susijusios su augalų auginimu;

h)	parama ūkiams, kuriuose gyvūnai buvo skerdžiami ir auginami nedideliu mastu;

i)	visų negyvų šernų sunaikinimas valstybės lėšomis;

18.

yra susirūpinęs dėl tolesnio afrikinio kiaulių maro plitimo ir ragina Europos Komisiją toliau dėti pastangas, stebėti ir vertinti priemones, skirtas kovai su afrikiniu kiaulių maru ES lygmeniu, įtraukiant regionų ir vietos valdžios institucijas.

Briuselis, 2019 m. spalio 9 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) OL L 189, 2014 6 27, p. 1.

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/65

Europos regionų komiteto nuomonė „Ganyklinė gyvulininkystė“

(2020/C 39/14)

Pranešėjas

Jacques Blanc (FR/EPP), La Canourgue meras

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

mano, kad ganyklinės gyvulininkystės veiklos išsaugojimas yra ypač svarbus siekiant ne tik visose teritorijose išsaugoti žemės ūkio veiklą, gyvybingą kaimo vietovių struktūrą ir taip pasiekti Lisabonos sutartyje įtvirtintą teritorinės sanglaudos tikslą, bet ir įgyvendinti aplinkos apsaugos, klimato ir biologinės įvairovės apsaugos tikslus;

primena, kad plėtoti ganyklinės gyvulininkystės veiklą trukdo įvairūs sunkumai, kurių negalima nurodyti eiliškumo tvarka ir kurie skirtinguose regionuose pasireiškia nevienodai, tačiau kai kurie iš jų gali šią veiklą sužlugdyti: nepakankamas dėmesys šios veiklos ypatumams skiriant paramą pagal bendrą žemės ūkio politiką (medžiais ir krūmais apaugusios ganyklos, judumas, bendros ganyklos ir pan.), sunkumai, susiję su ekonomine padėtimi, konkurencija dėl žemės, sunkumai perduodant žinias, aplinkosaugos apribojimai dėl ganymo organizavimo, konkurencija dėl ganyklų naudojimo su kitais naudotojais, ypač laisvalaikio tikslais, ir stambiųjų plėšrūnų grėsmė bandoms;

ragina nustatant naują BŽŪP paramą deramą dėmesį skirti tvariai ganyklinei gyvulininkystei ir ekstensyviajai gyvulininkystei atsižvelgiant į jų vaidmenį subalansuotam teritorijų vystymuisi ir aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimui, kaip nurodoma Komiteto nuomonėje dėl BŽŪP reformos;

palankiai vertina Europos Parlamento AGRI komiteto pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų rėmimo taisyklės, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti BŽŪP strateginių planų reglamento 4 straipsnį, kad medžiais ir krūmais apaugusios ganyklos būtų pripažintos žemės ūkio paskirties gamybos plotais, atitinkančiais reikalavimus gauti bazines išmokas; vis dėlto prašo peržiūrėti galutinę šio straipsnio redakciją ir į ją įtraukti ganyklų plotus, galinčius turėti žolinių išteklių (pavyzdžiui po medžiais) arba negalinčius jų turėti. Iš tiesų, siekiant aiškiai apibrėžti ganyklų plotų statusą ir jų tinkamumą finansuoti, ganyklų plotai turi būti atsieti nuo daugiamečių pievų ir pripažinti atskirais žemės ūkio paskirties plotais. Nuo daugiamečių pievų atskirtų ganymo plotų apibrėžtyje neturėtų būti jokios užuominos, kad juose turi būti žolinių išteklių; daugiametės pievos ir ganymo plotai galėtų būti sugrupuoti ir bendrai pavadinti daugiametėmis ganyklomis;

rekomenduoja naudojamus ganymo plotus visiškai pripažinti žemės ūkio paskirties gamybos plotais stabilioje ir patikimoje reglamentavimo sistemoje, kurioje būtų veiksmingai nustatyta pagal BŽŪP skiriamos pagalbos viršutinė riba, kaip ir kitų sektorių ūkiams;

atkreipia dėmesį į tai, kad ganyklinei gyvulininkystei, kuri grindžiama gamtoje esančiais ištekliais bandai maitinti, būtina lankstumo ir saugumo marža, kad būtų galima įveikti klimato kaitos problemas. Todėl gyvulių augintojams reikia „buferinėmis zonomis“vadinamų plotų, kurie nenaudojami kasmet arba naudojami labai skirtingu intensyvumu, tačiau kurie būtini sezoninės sausros atveju. Dažniausiai tai yra viržynai, salpos ir miškingi plotai. Dėl vykstančios klimato kaitos tokių plotų poreikis didėja. Pirmojo ramsčio ganyklų plotų pripažinimo nuostatomis turėtų būti pripažintas ir užtikrintas šių plotų, kurie nenaudojami kiekvienais metais ir kurių naudojimo negalima numatyti BŽŪP paraiškos pateikimo metu, naudojimo teisinis tikrumas. Be to, ganyklinėje gyvulininkystėje plėtojama ekologinio ūkininkavimo praktika, kaip antai dalijimasis ekosisteminėmis paslaugomis, kai papildomai pasinaudojama kitiems naudotojams priklausančiais plotais, pavyzdžiui, vynuogynais ir sodais; tai padeda mažinti gamybos sąnaudas ir mechanizuotą praktiką; ES politikoje ši praktika turėtų būti pripažįstama ir skatinama ir priimami teisiškai saugūs sprendimai, leidžiantys ją plėtoti, kad gyvulių augintojas galėtų naudotis kito ūkininko deklaruotais žemės plotais. Be to, ganyklinės gyvulininkystės srityje plėtojama su miškininkyste susijusi praktika, vadinama miškine gyvulininkyste, teikia abipusę naudą tiek miškų ūkio, tiek ir žemės ūkio subjektui; ES viešojoje politikoje turėtų būti pripažintas ir skatinamas mišrus šių plotų naudojimas ir ši praktika, kuri tam tikromis sąlygomis yra ypač palanki miškų apsaugai nuo gaisrų, pritaikymui prie klimato kaitos ir kurioje atsižvelgiama į regeneravimo ir miškininkystės produkcijos poreikius;

pritaria Europos Parlamento ENVI komiteto pasiūlymui dėl reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų rėmimo taisyklės, kuriuo siekiama nustatyti gyvulių laikymo tankio ūkyje ribas ir apriboti subsidijas šias ribas viršijantiems ūkiams;

palankiai vertina Europos Parlamento AGRI komiteto pasiūlymą iš dalies pakeisti to paties reglamento 68 straipsnį, kad EŽŪFKP ir toliau būtų remiamas šunų, saugančių gyvulius nuo Buveinių direktyva saugomų didžiųjų plėšrūnų, įsigijimas;

prašo nustatyti privalomą reikalavimą valstybėms narėms, kuriose yra kalnų, įgyvendinti integruotą kalnų politiką, tikslingai panaudojant didelę dalį numatytų priemonių (išmokos už gamtines kliūtis, parama mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms pagal antrąjį ramstį, speciali paprogramė kalnų regionams) ir skirti biudžetą priklausomai nuo šių teritorijų svarbos;

10.

ragina ES pripažinti gyvulių augintojų ir kalnų ir Viduržemio jūros regiono miškų savininkų, kurie turi vietoje sukauptų žinių, teikiamas ekosistemines paslaugas, apibrėžtas IPBES (Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma), ir teisingai atlyginti už šias visų gyventojų gerovei suteikiamas ekosistemines paslaugas;

11.

tikisi, kad kiekviena valstybė narė turės galimybę taikyti kai kurias pirmojo ramsčio (ekologinės sistemos) ir antrojo ramsčio priemones visam ganyklų plotui, o ne tik pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiam plotui. Tam tikros priemonės, pavyzdžiui, kai kurios lokalaus pobūdžio aplinkosaugos ir klimato priemonės (MAEC), tokios kaip miškų gaisrų prevencija (DFCI), turi būti taikomos visame fiziniame plote;

12.

siekiant išsaugoti žemės ūkio veiklą mažiau palankiose ūkininkauti ir kliūčių turinčiose vietovėse siūlo nustatyti privalomas kompensacines išmokas už nuolatines gamtines kliūtis toms valstybėms narėms, kuriose jos gali būti taikomos;

13.

ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas finansuoti investicijas į ganyklų vietas, kurios neprieinamos technikai. Infrastruktūros kūrimas (būstas piemenims, aptvarai, užtvarai, vandens ėmimo vietų įrengimas ir t. t.), priežiūros ar krūmynų šalinimo darbai yra būtini tvariam šių vietovių valdymui;

14.

mano, kad reikėtų remti žemės ūkio ir ganymo veiklos vietovių valdymą vietos lygiu. Kai žemės nuosavybę dalijasi keletas savininkų, būtina įsteigti atitinkamą žemės naudojimo organizaciją, kuri yra dinamiškos ganyklinės gyvulininkystės veiksnys;

15.

ragina valstybes nares ir vietos ir regionų valdžios institucijas sudaryti palankesnes sąlygas ganykline gyvulininkyste besiverčiantiems ūkininkams naudotis žeme, visų pirma sudarant specialius daugiamečius susitarimus, užtikrinant gyvulių augintojams ar naudotojų grupėms tik ganyklinę žemės paskirtį;

16.

ragina valstybes nares ir vietos ir regionų valdžios institucijas sukurti kolektyviniam valdymui pritaikytas paramos sistemas. Ganykline gyvulininkyste besiverčiantys ūkininkai, siekdami užsitikrinti ganyklų plotų naudojimui būtiną infrastruktūrą ir apsirūpinti žmogiškaisiais ištekliais, labai iš anksto ima plėtoti originalias kolektyvinės organizacijos formas, susijusias su naudojimo būdais, nepažeidžiant nuosavybės teisių. Tokiu būdu ganymo tikslu sujungiami privačios ir valstybinės žemės sklypai, esantys viename perimetre ir priklausantys vienam valdymo subjektui. Tai garantuoja saugius santykius su administracija ir įvairiais partneriais arba naudotojais;

17.

ragina ES ir toliau skatinti kokybės ženklais paženklintų žemės ūkio produktų plėtojimą ir kurti pridėtinę vertę užtikrinant kokybiškų ganyklinės gyvulininkystės žemės ūkio maisto produktų apsaugą. Todėl valstybės narės turėtų būti skatinamos vartoti neprivalomą kokybės terminą „kalnų produktas“, kuris daugelyje šalių vis dar nevartojamas, nors buvo priimtas 2014 m.;

18.

prašo, kad nuoroda „ganyklinės gyvulininkystės pieno, sūrio ir mėsos produktas“būtų skirta tik tiems produktams, kuriais užtikrinama, kad daugiau kaip 80 % gyvulių pašaro buvo gaunama iš ganyklų ganymo sezono metu;

19.

pažymi, kad dėl mažomis sąnaudomis pagamintų prekių importo gyvulių augintojai patiria nesąžiningą konkurenciją, o tai kelia grėsmę ganyklinės gyvulininkystės išlikimui Europoje. Tokia padėtis paskatino ES kompensuoti šį konkurencijos poveikį ir, kaip ir kituose sektoriuose, skirti ganyklinei gyvulininkystei paramą; prašo ES visapusiškai pasinaudoti savo kaip didžiausios maisto produktų eksportuotojos ir importuotojos pasaulyje įtaka, kad būtų pakeistos tarptautinės prekybos žemės ūkio produktais taisyklės (nustatytos PPO 1994 m.) siekiant teisingesnių ir solidaresnių prekybos santykių;

20.

palankiai vertina Europos Parlamento pradėtą įgyvendinti ir remiamą bandomąjį projektą, kuriuo siekiama sukurti regionines su vilkais, lokiais, lūšimis ir erniais susijusias platformas ir tokiu būdu spręsti konfliktines situacijas; ragina visapusiškai pripažinti su plėšrūnais ir bandų apsauga susijusias pasekmes bei jiems skirti tinkamą dėmesį valdymo planuose ir šioje platformoje apsvarstyti visas teisines priemones, įskaitant leidimą mažinti jų skaičių kaip atgrasančią priemonę; pažymi, kad kai kurie regionai savo iniciatyva taip pat įsteigė diskusijų forumus;

21.

prašo vykdyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ganyklinės gyvulininkystės srityje siekiant išvengti nestabilumo, kurį lemia nevienodos ir visai Europos teritorijai nepritaikytos priemonės;

22.

ragina biologinės įvairovės strategiją finansuoti naujo specialaus fondo, skirtu rūšių išsaugojimui, lėšomis. Šio fondo lėšomis turėtų būti atlyginama stambiųjų plėšrūnų padaryta žala, dėl kurios patirti nuostoliai smarkiai auga, taip pat finansuojama bandų apsauga, kuriai gali prireikti vis daugiau EŽŪFKP lėšų, tuo tarpu šio fondo biudžetas gerokai sumažintas. Jei toks naujas fondas nebus sukurtas, reikės naudoti esamas regionines ir, prireikus, nacionalines ir ES finansines priemones (įskaitant EŽŪFKP);

23.

ragina Komisiją 2020 m., remiantis kita Gamtos būklės ataskaita, įvertinti poreikį peržiūrėti Buveinių direktyvą atsižvelgiant į „Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai“rezultatus ir skirtingų rūšių populiacijų ir buveinių išsaugojimo būklę. Jeigu bus atliekama Buveinių direktyvos peržiūra, turėtų būti ištirta galimybė ateityje iš dalies keisti priedus taikant komitologijos procedūrą, kad būtų galima sparčiau reaguoti į konkrečių populiacijų pokyčius ir sumažinti arba padidinti apsaugos statusą kiekvienoje šalyje ar teritoriniame vienete, kai tai pagrįsta dėl teigiamų arba neigiamų saugomų populiacijų tendencijų ir dėl pavojaus ganyklinei veiklai;

24.

ragina Komisiją į mokslinius tyrimus labiau integruoti agronomijos ir zootechnikos mokslus siekiant paremti politinius sprendimus. Jie turėtų būti grindžiami pažangiausiomis gamtos, agronomijos ir socialinių mokslų žiniomis, sukauptomis remiantis pakankamai plačia ir ilgalaike patirtimi, kad būtų galima orientuoti viešąją politiką. Tyrimuose dėl ganyklinės gyvulininkystės ir stambiųjų plėšrūnų visų pirma reikia išsamiai išdėstyti nagrinėtus konkrečius atvejus, norint suprasti vietos sąlygas ir išsiaiškinti, ar su bandų apsauga ir didžiųjų plėšrūnų populiacijos valdymu susiję pavyzdžiai yra veiksmingi ir ar jie gali papildyti bendrus svarstymus ir rekomendacijas kitose teritorijose ar ne, taip pat pasimokyti iš klaidų ir nesėkmių siekiant išplėsti galimybes ES teisės aktus ir atitinkamas priemones pritaikyti prie vietos padėties, kad būtų galima geriau valdyti rūšių, ypač vilkų, populiacijas;

25.

ragina Komisiją skatinti mokslinius tyrimus dėl ganyklinės gyvulininkystės ir ganyklinių gyvulių produktų juslinių savybių pripažinimo;

26.

ragina ES parengti plataus užmojo miškų gaisrų prevencijos politiką skatinant miškuose ir viržynuose ganyti bandas, todėl būtina visų pirma šiuos plotus pripažinti žemės ūkio gamybos plotais, kaip nurodyta pirmiau;

27.

palankiai vertina UNESCO projektą „Paveldas ir ES“, kuriuo siekiama naudoti pasaulinį paveldą kaip priemonę Europos kaimo vietovių ekonominiam ir socialiniam tvarumui stiprinti, ir ragina Europos institucijas remti šią iniciatyvą. Ganyklų kraštovaizdžiai iš tiesų yra įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą, ne tik į kaip kultūrinio kraštovaizdžio dalis, bet ir kaip reliktiniai peizažai arba kaip senus gyvenimo būdus, kaip antai gyvenimą urvuose, iliustruojantys pavyzdžiai, o tai didina teritorijų turistinį patrauklumą;

28.

ragina ES skatinti ganytojo profesiją. Valstybės narės turėtų labiau vertinti tiek ganykline gyvulininkyste besiverčiančio ūkininko, tiek samdomo piemens darbą ir užtikrinti šios profesijos matomumą ne tik žemės ūkio sektoriuje. Geresnis piemenų mokymas ne tik apie gyvūnų elgseną ganykloje ir jų sveikatos valdymą, bet ir apie bandų apsaugą ir sarginių šunų priežiūrą, taip pat kuravimo programos su patyrusiais praktikais sudarytų galimybes geriau perduoti žinias. Piemenų gyvenimo ir darbo sąlygų tiek aukštikalnių, tiek ūkių ganyklose (ypač Viduržemio jūros regione) gerinimas, investicijos į infrastruktūrą, leidžiančią užtikrinti jiems deramas gyvenimo ir tinkamas darbo sąlygas, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir darbo biržų, kuriose būtų galima rasti sezoninių darbuotojų, kūrimas – tai skatinamosios priemonės, kurios turėtų būti labiau plėtojamos. Savo nuomonėje „Kaimo ekonomikos modernizavimas ir novatoriškumas“Regionų komitetas rekomendavo modernizuoti profesinį mokymą kaimo vietovėse ir jį pritaikyti prie pasaulinės konkurencijos sąlygų ir vietos įmonių reikmių bei daugiau ESF lėšų skirti profesiniam mokymui kaimo vietovėse, kuris šiuo metu yra labai silpnas.

Briuselis, 2019 m. spalio 9 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/68

Europos regionų komiteto nuomonė „Mokslinių tyrimų infrastruktūra – Europos mokslinių tyrimų erdvės ateitis žvelgiant iš regionų ir tarpvalstybinės perspektyvos“

(2020/C 39/15)

Pranešėjas

Eamon Dooley (IE/Renew Europe), Ofalio grafystės tarybos narys

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanga

palankiai vertina bendrą Europos Komisijos požiūrį nustatant, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra gali atlikti ir atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant žinių ir technologijų pažangos. Mokslinių tyrimų infrastruktūra ir jos naudojimas turi esminės reikšmės kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE); šiuo atžvilgiu remia Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo (ESFRI), kuris atlieka svarbų vaidmenį formuojant mokslinių tyrimų infrastruktūros politiką ES lygmeniu ir padeda kurti bendrą Europos mokslo rinką, veiklą;

pabrėžia, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra yra itin ryškaus teritorinio pobūdžio. Ši infrastruktūra, duodanti mokslinio darbo rezultatų, daranti poveikį švietimo ekosistemoms ir galiausiai atnešanti naudos visai rinkai ir visuomenei, yra absoliučiai būtina regioniniam vystymuisi;

pažymi, kad ESFRI strateginiame plane buvo nustatyta, kad visos Europos interesus atitinkanti mokslinių tyrimų infrastruktūra padeda tenkinti ilgalaikius Europos mokslinių tyrimų bendruomenių poreikius daugelyje mokslo sričių, taip pat palankiai vertina tai, kad jame investicijos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą įvardijamos kaip būdas didinti regionų konkurencingumą, taigi ir skirtingų valstybių narių bei regionų sanglaudą;

pabrėžia, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra atlieka svarbų vaidmenį siekiant atremti aplinkos ir klimato kaitos srityse kylančius pasaulinius iššūkius, kurie daro poveikį mūsų visuomenei visais lygmenimis – nuo vietos iki regionų, nacionalinio, Europos lygmens ir pasauliniu mastu;

dar kartą patvirtina ankstesnėse RK nuomonėse prieitą išvadą, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį kuriant veiksmingas inovacijų ekosistemas, ypač strategiškai nustatant regioninius mokslinių tyrimų prioritetus, šiuo tikslu plėtojant pažangiosios specializacijos strategijas (S3) (1);

pažymi, kad Europa parengė sėkmingą vidutinės trukmės ir ilgalaikę viziją, kuria siekiama kurti darnią mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistemą, kurioje būtų skatinamas esamų infrastruktūros objektų bendradarbiavimas, tuo pat metu rengiant planus statyti ir plėtoti naujos kartos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, apibrėžtą ESFRI;

pritaria Europos Vadovų Tarybos išvadoms, kad tinkamai veikianti EMTE padės gerokai padidinti bendros Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos veiksmingumą ir efektyvumą, ir pripažįsta, jog svarbu, kad valstybės narės ir Europos Komisija glaudžiai bendradarbiautų siekdamos bendromis pastangomis stiprinti EMTE, ypač įgyvendinant programą „Europos horizontas“, kaip pagrindinę finansavimo priemonę (2); vis dėlto apgailestauja, kad Taryba nepakankamai pripažįsta galimą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį šiame procese;

yra susirūpinęs, kad EMTE sistemoje esama įvairių trūkumų, susijusių su mokslinių tyrimų infrastruktūra, todėl atsiranda įgyvendinimo spraga, kuri mažina potencialią naudą ir veiksmingumą;

palankiai vertina tai, kad Komisija, siekdama pašalinti šiuos trūkumus, pasiūlė biudžete skirti 100 mlrd. EUR lėšų mokslui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms 2021–2027 m. laikotarpiu finansuoti; kartu reiškia susirūpinimą, kad gali sustiprėti nelygybė tarp miestų ir regionų, gaunančių bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansavimą, kurių biudžetas dar labiau padidės, ir kitų miestų ir regionų, kurie pajus sumažėjusio sanglaudos politikos biudžeto pasekmes (3);

10.

galiausiai pripažįsta, kad nemažiau svarbu bet kurioje ES politikos srityje parodyti ES suteikiamą pridėtinę vertę, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokios politikos sritys vis dažniau būna kruopščiai tikrinamos; pažymi, kad neseniai atlikta analizė rodo, kad, nors EMTE įgyvendinimo pažanga tęsiasi, ji vyksta lėčiau nei anksčiau ir išlieka dideli skirtumai tarp valstybių narių tiek veiklos rezultatų, tiek augimo rodiklių požiūriu (4); todėl pabrėžia, kad reikia geriau informuoti apie Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį pasitelkiant patikimesnius ir aiškesnius statistinius duomenis;

EMTE kylantys iššūkiai, nustatyti iš regioninės ir tarpvalstybinės perspektyvos

11.

apgailestauja, kad ES valdžios sektoriaus skiriamo mokslinių tyrimų finansavimo dalis 2014–2016 m. neaugo ir sudarė apie 2,03 % (5) Tai rodo, kad nacionalinių pajamų, išleistų MTTP, dalis yra gerokai mažesnė už 2002 m. nustatytą Barselonos tikslą, t. y. MTTP skirti 3 % bendrojo vidaus produkto, ir kad mažiau nei 1 % nacionalinio MTTP finansavimo išleidžiama tarptautiniams moksliniams tyrimams (6);

12.

be to, yra susirūpinęs dėl to, kad MTTP skiriamų bendrųjų vidaus išlaidų disbalansas atsispindi ir regionų lygmeniu, todėl tik 31 iš 281 NUTS 2 lygio regionų pranešė, kad juose 2015 m. investicijos į MTTP viršijo 3,0 % ES tikslą, o konkrečiuose ES regionuose yra akivaizdžiai susiformavę daug mokslinių tyrimų vykdantys „branduoliai“. Tai daugiausia Vokietijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Belgijos, Danijos, Prancūzijos ir Suomijos regionai (7);

13.

pažymi, kad EMTE įgyvendinimas taip pat rodo lėšų pagal programą „Horizontas 2020“ skyrimo ir investicijų į MTTP iš ESI fondų neatitikimus; ES 13 valstybės narės yra pagrindinės ESI fondų paramos gavėjos, tačiau taikant kompetencijos kriterijų pagal programą „Horizontas 2020“ vyksta finansavimo ir MTTP pajėgumų koncentracija daugiausia ES 15 valstybėse, todėl didėja inovacijų diegimo atotrūkis tarp ES 15 ir ES 13 šalių (8);

14.

įspėja, kad ilgalaikis tvarumas yra dar vienas didelis iššūkis, su kuriuo susiduria mokslinių tyrimų infrastruktūra, visų pirma didelės apimties visos Europos infrastruktūros objektai, kuriuos statyti, prižiūrėti ir eksploatuoti labai brangu ir kurių statybos sąnaudos dažnai viršija 1 mlrd. EUR, o susijusios metinės veiklos sąnaudos sudaro maždaug 10 % statybos sąnaudų. Kadangi valstybių narių mokslui skiriami biudžetai dažnai prilygsta šioms sąnaudoms arba jas viršija, jų ilgalaikio tvarumo klausimas vis dar lieka neišspręstas (9);

15.

pripažįsta, kad su prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūros susijusios išlaidos, ypač tarpvalstybiniais atvejais, gali būti kliūtis tyrėjams ir taip trukdyti mokslo pažangai;

16.

įspėja, kad visų pirma siekiant atremti vadinamuosius didžiuosius iššūkius, kaip antai klimato kaita, mokslinių tyrimų infrastruktūra turi būti pajėgi integruotis su kaimyninių šalių mokslinių tyrimų infrastruktūra, taip užtikrinant aktyvesnius žinių mainus ir prisidedant prie tarpdisciplininių mokslinių tyrimų. Šiuo atžvilgiu itin svarbi skaitmeninė mokslinių tyrimų infrastruktūra, todėl RK remia didesnį atvirųjų duomenų prieinamumą naudojantis Europos atvirojo mokslo debesija;

17.

pažymi, kad žmogiškieji ištekliai yra svarbi mokslinių tyrimų infrastruktūros dalis. Žmogiškųjų išteklių politika ir valdymas lemia darbuotojų, kurie gali būti įdarbinti, kokybę ir kiekybę ir yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti tinkamą mokslinių tyrimų infrastruktūros įdiegimą, veikimą ir poveikį (10). Todėl absoliučiai būtina ugdyti vadovų įgūdžius ir didinti jų judumą, taip pat plėtoti ES mokslinių tyrimų infrastruktūros naudotojų įgūdžius;

18.

yra susirūpinęs, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros poveikis pramonei ir visuomenei vis dar nepakankamai išvystytas; vis dėlto pripažįsta, kad Komisija deda pastangas, kad Europos mokslinė kompetencija virstų rinkoje paklausiais produktais ir paslaugomis;

19.

pripažįsta, jog norint, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra darytų poveikį platesnei visuomenei, ji turi tenkinti ir paslaugų pramonės poreikius. Todėl, siekiant spręsti sudėtingas problemas, patikima, tarpusavyje susieta mokslinių tyrimų ekosistema turėtų būti pajėgi pateikti tarpdisciplininių sprendimų;

20.

buvo įspėtas, kad piliečiai turi būti veiksmingiau informuojami apie esamą ir būsimą mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir jos objektuose atliekamus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus, vykdant bendrą ES komunikacinę veiklą apie ES naudą jos piliečiams;

Mokslinių tyrimų infrastruktūra. Politinės rekomendacijos

21.

ragina naująją Europos Komisiją ir toliau stebėti, ar valstybės narės ir regionai laikosi savo įsipareigojimo iki šio dešimtmečio pabaigos MTTP skirti 3 % BVP;

22.

ragina Komisiją šiuo tikslu skubiai pasiūlyti strategiją, pakeisiančią strategiją „Europa 2020“, kurioje būtų nustatyti ir MTTP srities kiekybiniai tikslai;

23.

mano, kad reikia toliau stiprinti bendras pastangas visais lygmenimis, taip pat imtis tolesnių nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų reformų, kad būtų sukurta gerai veikianti EMTE ir padedanti skleisti kompetenciją užtikrinant sinergiją; todėl iš esmės pritaria Komisijos pasiūlymams įtraukti naujas iniciatyvas, kuriomis būtų didinamas mokslinių tyrimų infrastruktūros veiksmingumas 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, įskaitant regioninių lėšų naudojimą, Europos reformų įgyvendinimo priemonę ir programą „Europos horizontas“, į kurią įtrauktas specialus ramstis, skirtas padėti stiprinti EMTE (11);

24.

mano, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra sukuria regioninių galimybių konkuruoti dėl ES lėšų investavimo į mokslinių tyrimų infrastruktūrą, o tai gali paskatinti inovacijų centrų plėtrą paskirstytojoje mokslinių tyrimų infrastruktūroje; mano, kad, siekiant užtikrinti ilgalaikį mokslinių tyrimų infrastruktūros tvarumą, reikia papildomų, konkrečių finansavimo modelių per visą mokslinių tyrimų infrastruktūros gyvavimo ciklą, kad būtų sprendžiama finansavimo trūkumo problema, kai Europos, nacionalinių ar kitų finansavimo šaltinių nepakanka. Konkrečiai kalbant, reikia specialių biudžeto eilučių, skirtų:

—	ikistatybinio ar priešeksploatacinio etapo finansavimui,

—	vykdomų mokslinių tyrimų infrastruktūros operacijų finansavimui ir

—	žmogiškųjų išteklių, t. y. darbuotojų atlyginimų, įdarbinimo, išlaikymo ir mokymo, sąnaudų finansavimui.

Šiuo tikslu būtų galima kūrybingiau naudoti ESI fondų, Interreg, bendrosios programos lėšas ir Europos investicijų banko paskolas, taip pat įtraukti programų „Erasmus+“, „Skaitmeninė Europa“, COSME, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos LIFE ir pan. lėšas, galimai kartu taikant bendro finansavimo modelį su nacionaliniais mokslinių tyrimų fondais. Tai absoliučiai būtina siekiant ilgalaikio mokslinių tyrimų infrastruktūros tvarumo;

25.

be to, remia programos „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ (12) požiūrį, kartu su ES valstybės pagalbos taisyklių priderinimu prie mokslinių tyrimų ir inovacijų srities poreikių, kaip mechanizmą, skirtą suvienodinti paramą ir išnaudoti visą visų ES regionų, įskaitant ir tuos, kuriuose nėra daug mokslinių tyrimų atliekančių branduolių, mokslinių tyrimų potencialą;

26.

visapusiškai remia iniciatyvą, kuri sujungia programą „Horizontas 2020“, Europos strateginių investicijų fondą ir Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą, siekiant pradėti vykdyti programą Venture ES, skirtą Europoje didinti rizikos kapitalą ir mokslinių tyrimų veiklai skirti daugiau privačių investicijų (13);

27.

siūlo programoje „Europos horizontas“ numatyti konkrečius veiksmus, kuriais būtų suteikiama prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūros, be kita ko, nustatyti, kad su prieiga susijusios sąnaudos yra tinkamos finansuoti, nes tai gali padėti plėtoti mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugas ir užtikrinti ilgalaikį tvarumą;

28.

ragina imtis daugiau veiksmų, kuriais būtų užtikrinta atviresnė prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūros, ir teigia, kad tai būtų galima pasiekti taikant tam tikras priemones:

—	sąnaudos, susijusios su prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų, turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti pagal kitą bendrąją programą,

—	numatyti galimybę nemokamai naudotis (kompetencija grindžiama arba plataus masto atvira prieiga) paslaugomis, sukurtomis arba išbandytomis pagal patvirtintus projektus,

—	numatyti finansavimą, skirtą potencialių mokslinių tyrimų infrastruktūros naudotojų bendruomenei skatinti ir ryšiams su ja palaikyti;

29.

pritaria, kad reikia labiau suderinti ir standartizuoti prieigos taisykles ir procedūras, visų pirma parengti chartijas dėl galimybės naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūromis, kad būtų užtikrintas teisingumas ir nuoseklumas (14);

30.

ypač pritaria mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos susiejimui su S3 plėtojimu ir įgyvendinimu, nes tai yra novatoriški metodai, skirti skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, remiantis nustatytais regionų poreikiais, susiejant regionus ir juos įtraukiant į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Be to, tai suteikia galimybę vietos ir regionų valdžios institucijoms vykdyti tarpregioninį ir tarpusavio bendradarbiavimą, įgyvendinant RIS3, siekiant patikslinti tikslus ir užtikrinti sinergiją bei geresnį suderinimą;

31.

ragina labiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvų kūrimo ir įgyvendinimo procesą, atsižvelgiant į nedidelių ir vidutinio dydžio mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų svarbą vietos ir regionų vystymuisi ir į tai, kad daugelis šių iniciatyvų yra įgyvendinamos vietos ir regionų lygmeniu;

32.

pakartoja, kad pritaria Europos regioninių ekosistemų ir inovacijų centrų tinklo įsteigimui, sukuriant sinergiją tarp esamų Europos, nacionalinių ir regioninių strategijų ir susiejant regionines ekosistemas ir inovacijų centrus su pagrindinėmis pramonės vertės grandinėmis, siekiant skatinti konkurencingą mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą ir taip kuo labiau padidinti kitos bendrosios programos poveikį visuomenei (15);

33.

ragina kurti labiau integruotus tarpregioninius ir tarpvalstybinius mokslinių tyrimų infrastruktūros parkus, kad būtų didinamos galimybės užmegzti glaudžius ryšius su regioninių ekosistemų, t. y. vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros, inkubatorių, technologijų parkų ir universitetų, subjektais; todėl reiškia tvirtą paramą strateginėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, ASTRONET ar APPEC;

34.

pažymi, kad aukštasis mokslas atlieka svarbų vaidmenį ugdant į ateitį orientuotus įgūdžius ir gebėjimus sėkmingai diegti inovacijas; ragina plėtoti tvirtesnį struktūruotą mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų ir universitetų bendradarbiavimą, kurį vykdant tarp šių sektorių padaugėtų judumo ir mainų programų;

35.

remia naują ESFRI strateginį požiūrį dėl geresnių tarpdalykinių sąsajų ir nuoseklesnio ESFRI ir nacionalinių strategijų bei veiksmų planų koordinavimo, siekiant ES ekosistemoje užtikrinti geresnį koordinavimą ir didesnį veiksmingumą, nes siekiant spręsti sudėtingas problemas, patikima, tarpusavyje susieta mokslinių tyrimų ekosistema turėtų būti pajėgi pateikti tarpdisciplininių sprendimų;

36.

pritaria tam, kad būtų konkrečiai skleidžiama informacija apie valstybės finansuojamas inovacijas bei inovacijų kūrėjus ir jų parengtį pateikti į rinką naudojant inovacijų radarą (16);

37.

pritaria bendrų vertinimo kriterijų taikymui, remiantis esamais kokybės užtikrinimo mechanizmais kaip priemone tarpvalstybiniam palyginamumui užtikrinti, ir remia 2018 m. gegužės mėn. ES Tarybos sprendimą, kuriuo valstybės narės raginamos parengti bendrą metodą mokslinių tyrimų infrastruktūros rezultatams stebėti (17);

38.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis renkant informaciją apie mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir su ja susijusią veiklą, įskaitant veiklos ir rezultatų kartografavimą, siekiant padidinti piliečių informuotumą apie jos teikiamą naudą tiek jiems asmeniškai, tiek regioninei, nacionalinei ir Europos ekonomikai.

Briuselis, 2019 m. spalio 9 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) RK, „Pažangiosios specializacijos strategijos (RIS3): poveikis regionams ir tarpregioniniam bendradarbiavimui“ (2017 m.)

(2) Europos Sąjungos Taryba: Tarybos išvadų dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės valdymo projektas, 2018 m. lapkričio mėn., Briuselis.

(3) RK nuomonė „Europos horizontas“ – 9-oji bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (COR-2018-03891) (OL C 461, 2018 12 21, p. 79).

(4) Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos 2018 m. ataskaita, COM(2019) 83.

(5) Eurostatas, Europe 2020 indicators – R&D and innovation.

(6) Europos Parlamento tyrimų tarnyba, European Added Value Unit: PE 603.239–2017 m. gruodžio mėn.

(7) Eurostatas, Europe 2020 indicators – R&D and innovation.

(8) Europos Parlamento informacinis pranešimas European Research Area Regional and Cross-Border Perspective, PE 637.939, 2019 m. balandžio mėn.

(9) SWD(2017) 323 final, Sustainable European Research Infrastructures – A Call for Action.

(10) ENEA, Reflection Paper on Research Infrastructure – the Future of the ERA from a regional and cross-border perspective, 2019 m. gegužės mėn.

(11) Europos Komisija, 2018 m. EMTE pažangos ataskaita, (2019)83, p. 4.

(12) https://ec.europa.eu/programmes/horizon2020/en/h2020-section/spreading-excellence-and-widening-participation

(13) Europos Komisija, Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė – Europos galimybė formuoti savo ateitį, 2018 m. gegužės mėn., COM(2018) 306 final.

(14) ENEA, Reflection Paper on Research Infrastructure – the Future of the ERA from a Regional and Cross-Border Perspective, 2019 m. gegužės mėn.

(15) RK, nuomonės projektas Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė – Europos galimybė formuoti savo ateitį, 2019 m.

(16) Innovation Radar, Identifying Innovations and Innovators with High Potential in ICT FP7, CIP, & H2020 projects.

(17) ES, Europos Sąjungos Tarybos išvados „Žinių judėjimo Europos Sąjungoje spartinimas“, 2018 m. gegužės mėn., Dok. Nr. 9507/1.

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/72

Europos regionų komiteto nuomonė „Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas vykdant novatorišką ir tvarią energetikos pertvarką regionų ir vietos lygmeniu“

(2020/C 39/16)

Pranešėjas	:	Witold STĘPIEŃ (PL/EPP), Lodzės vaivadijos tarybos narys
Pamatinis dokumentas	:	Nuomonė savo iniciatyva

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas vykdant greitą, veiksmingą ir daugiapakopę energetikos pertvarką

atkreipia dėmesį į tai, kad norint vykdyti novatorišką ir tvarią energetikos pertvarką reikia iš esmės pakeisti visą energetikos sistemą – gamybą, perdavimą ir vartojimą – ir tai padarytų tiesioginį poveikį infrastruktūrai, rinkai, aplinkai ir visuomenei. Tai galimybė sukurti saugesnę, teisingesnę ir skaidresnę energijos rinką, tarpvalstybinius tinklus, pagerinti prieigą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir jos paskirstymą, pašalinti energijos nepriteklių ir užtikrinti vartotojų ir gaminančių vartotojų (angl. prosumers) teises energetikos sistemoje;

pripažįsta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiosios ataskaitos išvadas ir visiškai pritaria, kad, norint užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, reikia nedelsiant imtis veiksmų ir iš esmės visiems sektoriams pereiti prie tvarios ir mažataršės energetikos sistemos (1). Šios pertvarkos mastas yra toks, kad reikės integruotų sprendimų ir glaudaus bendradarbiavimo visais valdymo ir pilietinės visuomenės lygmenimis siekiant darnaus vystymosi ir Paryžiaus susitarimo tikslų;

palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas (2) pripažino į ateitį orientuoto požiūrio būtinybę siekiant užtikrinti teisingą pertvarką ES piliečiams ir remti didžiausią iškastinio kuro mažinimo poveikį patiriančius regionus, nes perėjimas prie klimato požiūriu neutralios Europos didina ekonomikos konkurencingumą, apsaugo planetą ir gerina mūsų piliečių sveikatą ir gerovę;

palankiai vertina išrinktosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlymą dėl Europos žaliojo kurso, numatant pirmąją Europos klimato teisę, skirtą 2050 m. poveikio klimatui neutralizavimo tikslui įtvirtinti, ir ypač įsteigiamą naują Teisingos pertvarkos fondą, kuris padės anglių pramonės regionams pereiti prie švarios energijos, kartu didinant Europos konkurencingumą;

ragina Komisiją ir valstybes nares remti tvirtą vidutinės trukmės tikslą, atitinkantį energetikos sąjungos tikslus, kaip itin svarbų žingsnį, kad iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų lygus nuliui (3), ir padidinti Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (4) užmojį siekiant iki 2030 m. visos ekonomikos mastu Sąjungoje bent 50 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu; ypatingą dėmesį atkreipia į sektorius, kuriems netaikoma ATLPS, nes jų išmetamas teršalų kiekis dar nėra ribojamas ES apyvartinių taršos leidimų sistemos; pakartoja savo raginimą ES lygmeniu siekti platesnio užmojo ir realistiškų tikslų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kuri iki 2030 m. turėtų būti padidinta iki 40 %, srityse ir plačiai remti novatoriškų technologijų, kurios leistų siekti tolesnės pažangos, kūrimą;

ragina užtikrinti tinkamą visų valdymo lygmenų dalyvavimą ir įgalėjimą kuriant, įgyvendinant ir stebint veiksmingus ir į tikslus orientuotus veiksmus klimato kaitos ir energetikos srityse;. pabrėžia, kad didelė atsakomybės dalis tenka valstybėms narėms ir ES, nes jos nustato pagrindines sąlygas; mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali geriausiai įtraukti savo bendruomenes, pritraukti privačius investuotojus ir imtis plataus užmojo ir savalaikių veiksmų ne tik kaip administratorės, bet ir kaip energetinių paslaugų teikėjos ir svarbios energijos paslaugų pirkėjos (pvz., elektros tinklai, šildymo paslaugos, viešasis transportas, apšvietimas); be to, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali rodyti pavyzdį ir įkvėpti savo bendruomenes;

Žinių perdavimas ir sanglaudos skatinimas siekiant sudaryti sąlygas vieno greičio energetikos pertvarkai Europoje. Parama anglių pramonės regionams ir daug anglies dioksido išskiriantiems regionams bei saloms

pažymi, kad klimato kaita yra pasaulinė problema, o ES padarytos pažangos siekiant iki 2050 m. neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos turi siekti ir trečiosios šalys, prisiimdamos panašius įsipareigojimus; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į pavojų ES pasauliniam konkurencingumui, kylantį dėl trečiųjų šalių, kurių klimato srities tikslai nėra tokie aukšti; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares klimato kaitą toliau laikyti strateginiu diplomatiniu prioritetu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos pasaulio mastu;

pabrėžia, kad energetikos pertvarką svarbu valdyti arčiausiai piliečių esančiais lygmenimis, taip pat svarbu suprasti vietos ir regionų ypatumus ir finansinius, istorinius, geografinius ir geopolitinius apribojimus ir poreikius; ragina valstybes nares, remiant Europos institucijoms, rodyti daugiau solidarumo ir plėtoti vieno greičio, tvarią energetikos pertvarką, kartu skatinant ekonominę plėtrą ir socialinę sanglaudą Europoje; ypatingą dėmesį reikėtų sutelkti į tuos anglių kasybos regionus ir salas, kurie susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimo problema ir kurie pajus šios pertvarkos pasekmes, nes bus naikinamos darbo vietos, ir tokius regionus bei salas remti;

palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, įskaitant paramos anglių pramonės regionams ir daug anglies dioksido išskiriantiems pereinamojo laikotarpio regionams ir švarios energijos ES saloms iniciatyvas, kuriomis siekiama remti ir teikti techninę pagalbą ekonominiu ir socialiniu požiūriu silpnesniems regionams, kurių ypatumai trukdo vykdyti šią pertvarką, o jos tinkamas įgyvendinimas tampa sunkesnis ir labiau neatidėliotinas;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu dvylikoje ES šalių (įskaitant Jungtinę Karalystę) NUTS 2 lygiu yra 41 anglių pramonės regionas, o anglies sektoriuje sukuriama apie 240 000 tiesioginių darbo vietų anglių kasyklose ir anglimis kūrenamose elektrinėse ir apie 215 000 netiesioginių darbo vietų. Be to, yra regionų, kurie yra labai priklausomi nuo veiklos, kurios metu išskiriama daug anglies dioksido (įskaitant geležį, plieną ir durpes); todėl ragina ES ir valstybes nares teikti finansinę ir techninę paramą siekiant užtikrinti tiekimo saugumą regionuose, kuriuos paveikė sisteminiai pokyčiai, ir sušvelninti neigiamus socialinius ir ekonominius pertvarkos aspektus;

11.

pažymi, kad daugiau kaip 2 200 gyvenamų Europos salų, kuriose gyvena 12 mln. žmonių, energetikos pertvarka yra itin aktuali, nes šiose salose yra ne tik aukštos energijos kainos, bet ir jos labai priklauso nuo iškastinio kuro. Kartu salos gali tapti vertingomis bandymų laboratorijomis, kuriose būtų galima ieškoti įvairių lanksčių ir tvarių energetikos sprendimų, kaip pereiti prie sistemos be iškastinio kuro ir apriboti dabartines iškastinio kuro subsidijas;

12.

remia regioninių inovacijų centrų vystymą siekiant sutelkti mokslinius tyrimus, akademinę bendruomenę ir pramonę; pažymi, kad šie centrai turėtų veikti kaip konsultacinės grupės – informuoti piliečius ir vietos bendruomenes ir didinti jų sąmoningumą bei sudaryti sąlygas kurti ir interaktyviai įgyvendinti regionines inovacijų strategijas;

13.

kadangi pereinant prie švarios energijos jau sukurta 2 mln. darbo vietų visoje ES, ragina įsteigti regioninius profesinio mokymo centrus, kurie, vykstant energetikos pertvarkai, teiktų gebėjimų stiprinimo (įskaitant skaitmeninius įgūdžius) ir mokymo paslaugas, kad darbo įgūdžiai būtų perkeliami į tvaresnę pramonę;

14.

taip pat ragina daugiau dėmesio skirti energetikos pertvarkai pagal programas „Erasmus“ ir „Erasmus+“ siekiant didinti sąmoningumą ir asmenims, patiriantiems pertvarkos poveikį, gerinti sąlygas didinti savo galimybes per dalijimąsi idėjomis ir žiniomis; pakartoja, kad remia „strategines partnerystes“ (5), kurioms taikomas decentralizuotas valdymas, kad būtų sudarytos sąlygos vietos ir regionų valdžios institucijoms keistis geriausia patirtimi energetikos inovacijų srityje vykdant tarpvalstybinius ir tarptautinius projektus;

15.

pabrėžia, kad anglių pramonės ir daug anglies dioksido išskiriantys regionai, atsižvelgiant į jų ekonominį vystymąsi ir energijos svarbą civilizacijos raidai, nusipelno pripažinimo. Daugelis jų yra sukaupę specialiųjų žinių ir jiems nesvetimas kultūrinis sąmoningumas apie besikeičiančių energijos gamybos būdų svarbą ir yra atviri inovacijoms siekiant ekonominio ir socialinio vystymosi energetikos sektoriuje. Šiomis tradicijomis (šiais ištekliais) ir galimybėmis reikėtų pasinaudoti kuriant regionines strategijas, įskaitant žinių perdavimą ir perkvalifikavimą, žinias ir darbą nukreipiant į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir inovacijas;

Investicijos į perspektyvią energetikos pertvarką Europoje

16.

pažymi, kad energetikos pertvarka yra puiki galimybė investuoti į perspektyvią infrastruktūrą ir paskatinti pokyčius, kurie pagerintų visų europiečių gyvenimo kokybę; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares vietos ir regionų valdžios institucijoms skirti pakankamai išteklių, suteikti atitinkamus įgaliojimus ir paramą siekiant paspartinti energetikos pertvarką visoje Europoje;

17.

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina išrinktosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtą iniciatyvą įsteigti naują Teisingos pertvarkos fondą ir ragina jo finansavimą glaudžiai susieti su 2021–2027 m. sanglaudos politika, kad būtų sudarytos sąlygos susijusiems NUTS 2 lygio anglių pramonės regionams stiprinti savo veiklos programas, nes jie susiduria su didžiausiais sunkumais žalinant ekonomiką ir užtikrinant teisingą energetikos pertvarką savo piliečiams. Šis asignavimas neturėtų būti apskaičiuojamas laikantis XXII priede siūlomų viršutinių ribų, o turėtų būti skiriamas kaip papildomas finansavimas. Tada šias papildomas lėšas būtų galima skirti NUTS 2 lygio regionams numatytoms ERPF ir ESF programoms stiprinti per artimiausius septynerius metus ir aktyviai skatinti ES pridėtinę vertę;

18.

ragina ne tik labiau atsižvelgti į klimato apsaugą nustatant biudžetą, bet ir imtis veiksmingų priemonių, kad būtų palaipsniui nutrauktas tiesioginių ir netiesioginių subsidijų iškastiniam kurui teikimas (pvz., šiuo metu orlaivių degalams taikomą atleidimą nuo mokesčių), siekiant sukurti vienodas sąlygas atsinaujinančiųjų išteklių energijai, skatinti keisti elgseną ir skirti būtinus išteklius teisingai pertvarkai remti; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina išrinktosios Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pradėtą diskusiją dėl anglies dioksido kainų reguliavimo ir pasienio anglies dioksido mokesčio;

19.

pabrėžia bendro finansavimo normų svarbą ES fondams, kad mažos bendruomenės ir salos galėtų lengviau gauti finansavimą; ragina stiprinti jų gebėjimus, kad jie galėtų veikti kaip energetikos pertvarkos „laboratorijos“, t. y. kurti novatoriškus sprendimus ir koordinuoti politikos priemones, daugiausiai dėmesio skiriant politikos sistemoms, reguliavimo priemonėms, finansavimui, bendradarbiavimui ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui;

20.

palankiai vertina pasiūlymą dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama tvariam vystymuisi, ir pakartoja savo raginimą daugiau kaip 30 % biudžeto lėšų skirti klimato politikos integravimui; ragina didinti paramą pažangiosios specializacijos strategijų kūrimui siekiant plėtoti ir Europos rinkoje siūlyti naujoviškus produktus ir procesus (6); palankiai vertina pagal programą „Europos horizontas“ siūlomą mokslinių tyrimų sritį, susijusią su poveikį klimatui neutralizuojančiais ir pažangiaisiais miestais, siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas visoje ES;

21.

rekomenduoja finansavimo normą padidinti nuo siūlomų 60 % iki 70 % pelno siekiančioms organizacijoms ir 100 % – valdžios institucijoms ir ne pelno organizacijoms LIFE paprogramėje dėl perėjimo prie švarios energijos ir stengtis toliau pritraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir mažesnes organizacijas, pavyzdžiui, vietos energetikos agentūras; palankiai vertina „InvestEU“ fondo įsteigimą ir siūlo pasinaudoti šia galimybe siekiant palengvinti energetikos pertvarką, ypač pažeidžiamuose regionuose; siūlo šiose programose numatyti galimybę projektams, įgyvendinamiems pereinamojo laikotarpio regionuose, skirti papildomų balų;

22.

atsižvelgdamas į valstybės pagalbos sistemą po 2020 m., ragina padidinti leistinos valstybės pagalbos dalį ir užtikrinti pakankamą lankstumą su energetikos pertvarka susijusiems projektams anglių pramonės regionuose, daug anglies dioksido išskiriančiuose regionuose ir salose, taip pat vietos bendruomenėse, siekiant skatinti verslo sektoriaus investicijas;

23.

ragina sukurti mechanizmus labiau remti ir finansuoti energetikos pertvarkos projektus regionuose, kurie priskiriami anglių pramonės ar daug anglies dioksido išskiriantiems regionams, dėl keleto priežasčių: 1) nelaukiant, kol pertvarkos padariniai nepataisomai pakenks šiems regionams; 2) siekiant sudaryti sąlygas kiek galima labiau padidinti įmonėms, ypač didžiosioms, teikiamą paramą atsižvelgiant į jų galimybes investuoti šiose vietovėse ir jų galimą sverto poveikį; 3) siekiant sudaryti sąlygas imtis kitų pertvarkos poveikį švelninančių priemonių, pavyzdžiui, padidinti ERPF finansavimą; 4) anglių pramonės regionus reikėtų priskirti remiamoms vietovėms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus ir atitinkamai pritaikyti ES valstybės pagalbos teisės aktus šiems regionams;

24.

pakartoja raginimą mažinti biurokratiją ir supaprastinti mechanizmus, susijusius su vietos ir regionų valdžios institucijų projektų rengimu ir gebėjimų stiprinimu; primena savo raginimą toliau teikti konkrečiai pritaikytą techninę pagalbą ir tokiu būdu padėti miestams ir regionams užtikrinti investicijas į plataus užmojo projektus, siekiant tiek pasinaudoti Europos investicijų banko JASPERS ir ELENA programomis, tiek parengti tinkamus finansuoti projektus, įskaitant mažesnės apimties projektus; šiomis aplinkybėmis laukia pasiūlymų dėl Europos klimato banko, apie kuriuos paskelbė išrinktoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen;

25.

ragina siekti didesnės įvairių finansavimo šaltinių sąveikos ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis, taip pat užtikrinti tvirtesnę viešojo ir privačiojo finansavimo sinergiją siekiant veiksmingiau pereiti prie švarios energijos;

26.

pritaria tam, kad būtų sukurta finansinė priemonė, skirta teikti finansinę ir techninę paramą anglių pramonės regionams ir daug anglies dioksido išskiriantiems regionams kuo ankstyvesniu projektų rengimo etapu; rekomenduoja naujai parengtas regionines strategijas susieti su išsamiais iškastinio kuro ir netvarios praktikos atsisakymo planais, kartu sudarant galimybes užtikrinti aukštos kokybės užimtumą;

Inovacijų skatinimas ir strateginis technologijų taikymas

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos jau atlieka tarpininkių ir socialinių, Vyriausybinių ir technologinių inovacijų katalizatorių vaidmenį suteikdamos suinteresuotiesiems subjektams organizacines ir institucines platformas dalyvauti ir kartu plėtoti strategijas siekiant teisingos, tvarios ir inovatyvios energetikos pertvarkos;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad rinkoje jau yra įvairių techninių sprendimų siekiant ekonomiškai efektyvios, neutralizuoto poveikio klimatui Europos ir kad naudojant dabartines technologijas tarpusavyje sujungtoje energetikos sistemoje galima sumažinti iki 86 % išmetamo CO2 kiekio (7);

29.

atkreipia dėmesį į būtinybę skatinti plėtoti inovatyvius energijos kaupimo sprendimus, kurie nepriklauso nuo negausių ar geografiškai sutelktų gamtos išteklių; be to, ragina daryti pažangą anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo komercinių technologijų ir procesų, skirtų tiems pramoniniams procesams, kurie, remiantis turimomis žiniomis, negali tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro (pvz., integruotos plieno liejyklos), srityje;

30.

pabrėžia, kad pagrindinės kliūtys, trukdančios greitai įdiegti mažo anglies dioksido kiekio technologijas, yra susijusios su finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumu, esamomis politikos priemonėmis, teisės aktais ir organizacinėmis struktūromis, kurios vis dar priklauso nuo iškastiniu kuru grindžiamų vertės grandinių, taip pat su socialiniais ir kultūriniais veiksniais, pavyzdžiui, nepakankamu visuomenės pritarimu, nes anglių kasybos regionuose gali būti naikinamos darbo vietos ir sumažėti gyventojų skaičius; todėl sutinka, kad inovacijas turėtų lemti konkrečios vietos aplinkybės ir jomis reikėtų nedelsiant spręsti poveikio visai sistemai ir bendruomenei klausimą užkertant kelią procesams, kuriems nepritaria visuomenė;

31.

ragina dar labiau supaprastinti administracines procedūras ir mažinti reglamentavimo kliūtis, susijusias su naujų ir novatoriškų technologijų ir verslo modelių kūrimu ir įgyvendinimu;

32.

ragina gerinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vientisumą ir veikimą, kartu teikiant paramą pažeidžiamiems regionams ir grupėms, užtikrinant tvarų patikimos ir įperkamos energijos tiekimą;

Sudėtingoms problemoms spręsti reikalingi bendri sprendimai – reikia sudaryti sąlygas prisidėti įgyvendinant Paryžiaus susitarimą visais lygmenimis

33.

pabrėžia, kad būtina į šį procesą įtraukti ne tik visus subjektus – piliečius, pramonę, privatųjį sektorių – bet, visų pirma, dvejojančius dalyvius, atkreipiant jų dėmesį į visapusišką papildomą energetikos pertvarkos naudą: geresnė oro kokybė, sveikata, aplinka, žaliosios erdvės, biologinė įvairovė, pigesnė energija ir kt.;

34.

palankiai vertina tai, kad priimtas dokumentų rinkinys „Švari energija visiems“ (8) ir pabrėžia veiksmingo visuomenės dalyvavimo bei regionų bendradarbiavimo rengiant ir įgyvendinant nacionalinius energetikos ir klimato srities planus svarbą (9); ragina valstybes nares vykstant energetikos pertvarkai (10) plėtoti nuolatinį daugiapakopį dialogą klimato kaitos ir energetikos klausimais su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir stiprinti sistemingą horizontalų ir vertikalų politinių ir techninių sprendimų priėmimo koordinavimą, atsižvelgiant į tai, kad šis dialogas su regionų ir vietos valdžios institucijomis bei energetikos agentūromis yra labai svarbus, nes jos turi išsamių vietos žinių;

35.

pabrėžia, kad skubiai reikia visapusiškai išnaudoti nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų ir vietos bei regionų lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų papildomumą, remiant savanoriškus vietos ir regionų lygmens integruotus planus (11), suderinant ataskaitų teikimo reikalavimus ir kuo labiau didinant poveikį įvairiems sektoriams (12) ir valdžios lygmenims;

36.

pabrėžia, kad daugiau kaip 9 000 vietos ir regionų valdžios institucijų visoje Europoje yra įsipareigojusios siekti plataus užmojo tikslų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kovoti su klimato kaita dalyvaudamos iniciatyvose, pavyzdžiui, Europos merų pakte, ir rengdamos strategijas ir veiksmų planus tiesiogiai atsižvelgiant į savo bendruomenės poreikius ir tvarios ateities viziją;

Į gyventojus orientuotos energetikos pertvarkos formavimas

37.

pripažįsta, kad piliečiai ir energetikos bendruomenės dabar gali pasinaudoti precedento neturinčiomis galimybėmis ir tapti gaminančiais vartotojais (aktyviais rinkos dalyviais); palankiai vertina švarios energijos dokumentų rinkinyje numatytą oficialų vietos energetikos bendruomenių kūrimą bei ragina aiškiai nustatyti teises ir pareigas bei reikalavimus siekiant gauti nacionalinio lygmens paramą, kad būtų galima visapusiškai išnaudoti tokių struktūrų potencialą;

38.

kartoja savo raginimą, kad tam, kad vartotojai taptų labiau nepriklausomi ir atsakingi už savo energijos suvartojimą, reikia įrengti įperkamus, ekonomiškai efektyvius, veiksmingus, galinčius gerokai sumažinti sukčiavimo atvejų skaičių, patogius naudoti, saugius ir jų poreikius bei lūkesčius informacijos, vartojimo valdymo ir sąskaitų už energiją mažinimo srityje atitinkančius pažangiuosius tinklus ir skaitiklius (užtikrinant, kad būtų patenkinami galutinio vartotojo ekonominiai interesai);

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti gaminančius vartotojus visapusiškai išnaudoti decentralizuotos gamybos galimybes, sudarant sąlygas plėtoti elektros energijos tinklus ir užtikrinant reguliavimo tikrumą tiek mažoms, tiek ir didelėms investicijoms į energetiką, taip pat pagerinti vartotojų prieigą prie skaitmeninių perdavimo ir skirstymo sistemų, paslaugų ir platformų;

40.

pabrėžia, kad siekiant paspartinti energetikos pertvarką būtinos aiškios rinkos taisyklės, stabili politika, supaprastintos ir lanksčios administracinės procedūros ir tikslinės finansinės paramos priemonės;

Įvairių sektorių sisteminių pokyčių sinergijos stiprinimas

41.

pripažįsta šiluminės energijos sektorių kaip esminę sektorių susiejimo dalį ir ekonomiškai efektyviausią sprendimą, leidžiantį, naudojant jau turimas technologijas, integruoti iki 87 % ir daugiau sudarančią kintančių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį kartu suteikiant lankstumo ir užtikrinant bendrą integruotą ir tvarią energijos sistemą (13); pažymi, kad šiuo metu patiriama itin didelių energijos nuostolių, pavyzdžiui, dėl perteklinės šilumos elektros gamybos metu – jų teoriškai pakaktų aprūpinti visus Europoje esančius pastatus (14), kurie tiesiogiai išskiria 36 % CO2 ir iš kurių beveik 75 % yra laikomi neefektyviai energiją vartojančiais pastatais (15);

42.

pabrėžia, kad, vykdant tvarią energetikos pertvarką, reikia atsižvelgti į visą energetikos sistemą tarpusavyje susiejant gamybą, tiekimą, paskirstymą ir vartojimą; visiškai pritaria svarbiausiam privalomam tikslui siekti veiksmingumo ir įsipareigoti iki 2030 m. dabartinį 32 % tikslą padidinti iki 40 % atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kad iki 2050 m. būtų lėtinamas žmogaus sukelto visuotinio atšilimo tempas ir neutralizuotas poveikis klimatui, taip pat ragina siekti integruotos ir tarpsektorinės energijos rinkos, kurioje energijos nuostoliai būtų reguliuojami, o atsinaujinančiųjų išteklių energija – tiekiama veiksmingai;

43.

atkreipia dėmesį į iššūkius, susijusius su tvarios energetikos pertvarkos įgyvendinimu atokiausiuose regionuose. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas ragina Europos Komisiją pripažinti šiems regionams būdingus suvaržymus ir priimti teisės aktus, kuriais jiems bent jau būtų sudarytos tokios pačios sąlygos, kaip ir kitiems Europos regionams;

44.

pabrėžia, kad energetikos pertvarka suteikia galimybę formuoti saugesnę ir perspektyvesnę energetikos sistemą didinant energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant vartojimą, didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, taip pat kuriant infrastruktūrą ir jungtis visoje Europoje, kad būtų galima greitai reaguoti į tiekimo sutrikimus; todėl pritaria, kad būtų plėtojama miesto ir kaimo vietovių sąveika siekiant derinti jų potencialą, susijusį su atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir energijos nuostolių valdymu, kuriant optimizuotą ir atsparesnę energetikos infrastruktūrą, užtikrinančią mažesnius energijos nuostolius;

45.

pabrėžia žiedinės ekonomikos kaip neatsiejamos tvarios energetikos pertvarkos dalies svarbą, taikant gyvavimo ciklo koncepcijas infrastruktūros, produktų ir paslaugų paklausai ir pasiūlai; viešieji pirkimai atveria dideles galimybes mažinti klimato poveikį. Tai turėtų būti paremta ekologinio projektavimo reikalavimais, standartais ir informacinėmis sistemomis, skirtais gyvavimo ciklo duomenims, tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu; pabrėžia, kad inovacinių sprendimų viešieji pirkimai yra strateginė priemonė paremti šį integruotą požiūrį, pagal kurį vietos ir regionų valdžios institucijos gali itin svariai prisidėti užtikrinant energetikos pertvarkos įgyvendinimą įvairiuose sektoriuose ir plėtrą;

46.

pabrėžia, kad siekiant daugiapakopio perėjimo, regionų ir savivaldybių atveju vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų paskirti energetikos vadybininkus, kurie efektyviai koordinuotų skirtingų lygmenų vykdomą klimato ir energetikos politiką;

47.

ragina Komiteto narius įsteigti jungtinę grupę, kurią sudarytų anglių pramonės ir daug anglies dioksido išskiriančių regionų atstovai, taip pat ekspertai ir susiję suinteresuotieji subjektai, kurie nagrinėtų konkrečius pasiūlymus dėl novatoriškos ir tvarios energetikos pertvarkos ir keistųsi geriausia patirtimi visoje ES.

Briuselis, 2019 m. spalio 9 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) Pagal Paryžiaus susitarimo tikslus atitinkantį pasaulinį scenarijų iki 2050 m. 70–85 % elektros energijos turėtų būti pagaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) 2017 m. statistiniais duomenimis, energijos tiekimo sektorius yra didžiausias tiesiogiai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinis ES (28 %).

(2) 2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“ (2019/2582(RSP)).

(3) COM(2018) 773 final.

(4) Nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais ES ir jos valstybės narės įsipareigojo iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį Sąjungoje sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

(5) CDR 3950/2018 (OL C 168, 2019 5 16, p. 49).

(6) COM/2018/374 final.

(7) HRE 2050 scenario compared to 1990, Quantifying the Impact of Low-carbon Heating and Cooling Roadmaps (en).

(8) Dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems“ nustatyti 2030 m. tikslai: privalomas bent 32 % tikslas atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir bent 32,5 % energijos vartojimo efektyvumo tikslas, kuris 2023 m. galbūt bus peržiūrėtas ir padidintas.

(9) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(10) CDR 830/2017 (OL C 342, 2017 10 12, p. 111).

(11) Pavyzdžiui, tvarios energijos ir klimato veiksmų planai (SECAP) pagal Merų paktą.

(12) Įskaitant elektros energiją, šildymą ir vėsinimą, transportą, atliekas, žemės ūkį ir jų subsektorius.

(13) HRE 2050 scenario compared to 1990, Quantifying the Impact of Low-carbon Heating and Cooling Roadmaps (en).

(14) Guidelines for the Energy System Transition. The Energy Union Perspective (en).

(15) EASME, High energy performing buildings - Support for innovation and market uptake under Horizon 2020 energy efficiency.

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/78

Europos regionų komiteto nuomonė „Pažangieji miestai. Nauji teisingo perėjimo prie poveikio klimatui neutralizavimo iššūkiai. Kaip įgyvendinti DVT realiame gyvenime?“

(2020/C 39/17)

Pagrindinis pranešėjas	:	Andries GRYFFROY (BE/EA), Flandrijos parlamento narys
Pamatinis dokumentas	:	Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymas pateikti nuomonę

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

pripažįsta, kad pažangusis miestas yra vieta, kurioje miesto gyventojams ir įmonėms tarnaujantys tradiciniai tinklai ir teikiamos paslaugos yra efektyvesni dėl naudojamų skaitmeninių ir telekomunikacijos technologijų. Siekiant geriau panaudoti išteklius ir sumažinti išmetamus teršalus pažangiajame mieste ne tik naudojamos informacijos ir ryšių technologijos (IRT), bet ir veikia interaktyvi ir reaguojanti miesto administracija, kuri geriau aptarnauja savo gyventojus pasitelkdama pažangesnius miesto transporto tinklus, modernizuotą vandens tiekimą ir atliekų tvarkymą ir veiksmingiau apšviesdama ir šildydama pastatus, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje; pažangusis miestas taip pat turi būti tokia vieta, kurioje daug dėmesio skiriama įtraukios ir prieinamos švietimo ir mokymo struktūros kūrimui, kad būtų galima ugdyti gyventojų gebėjimus ir talentus ir užtikrinti jų dalyvavimą bendruomenės vystymesi; būtent dėl šios priežasties teigiamai vertina didesnį JT darnaus vystymosi tikslų kryptingumą, konkrečiai tai, kad jie atkreipia dėmesį į faktą, kad tvarumui užtikrinti reikia holistinio požiūrio į visus tų tikslų aspektus;

kaip jau buvo nurodyta nuomonėje „Daugiapakopis valdymas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas energijos nepritekliui pašalinti“ (pranešėja Kata Tüttő (HU/PES)) (1), dar kartą pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į energijos nepriteklių nustatant įvairių sričių politiką, ir mano, jog vienas iš svarbiausių pastarųjų metų politinių pokyčių yra aiškus pripažinimas, kad formuojant dabartinę ir būsimą energetikos ir klimato politiką turi būti atsižvelgta ir į jos socialinį poveikį;

kaip Ilmar Reepalu (SE/PES) nuomonėje „Pažangieji miestai ir gyvenvietės. Europos inovacijų partnerystė“ dar karta patvirtina, kad svarbu pripažinti, jog esama daug įvairių miesto gyvenviečių, nesvarbu, ar jos laikomos miestais ar ne, ir jų santykių ir papildomumo su aplinkinėms kaimo vietovėms svarbą; Enda Stenson (IE/EA) nuomonėje „Kaimo vietovių atgaivinimas pasitelkiant pažangiųjų kaimų iniciatyvą“ taip pat teigia, kad „panašiai kaip pažangiųjų miestų iniciatyva, pažangiųjų kaimo vietovių iniciatyva turėtų remtis plačiu požiūriu į vystymąsi ir inovacijas ir įtraukti šiuos šešis matmenis:

—	pažangią, novatorišką, verslią ir našią ekonomiką,

—	didesnį judumą, kartu su prieinamais, šiuolaikiškais ir darniais transporto tinklais,

—	aplinką tausojančios ir tvarios energetikos viziją,

—	kvalifikuotus ir aktyvius piliečius,

—	kokybišką gyvenimą kultūros, sveikatos, saugumo ir švietimo srityse,

—	veiksmingą, skaidrų ir plataus užmojo administravimą“,

tačiau pabrėžia, kad svarbus papildomas pažangumo propagavimo elementas privalo būti piliečių įtraukimas ir sąlygų jiems ugdyti savo potencialą užtikrinimas pasitelkiant šveitimą ir remiant mokslinius tyrimus, inovacijas ir socialinę sanglaudą. Tam taip pat reikia veiksmingo, skaidraus ir patikimo duomenų apsaugos ir duomenų naudojimo reglamentavimo;

pabrėžia, kad tarp regionų, didmiesčių, miestų ir nedidelių bendruomenių yra didelių skirtumų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, įgūdžių ir skaitmeninimo požiūriu. Todėl primena, kad pažangiosios plėtros strategijos turi būti pritaikytos prie bendruomenės dydžio ir šis požiūris turi atitikti kiekvienos iš šių bendruomenių konkrečią situaciją diegiant infrastruktūrą ir teikiant reikiamą paramą, kad visos grupės turėtų pakankamų prieigos galimybių prie informacinių ir skaitmeninių paslaugų;

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisija savo rekomendacijose, pateiktose įvertinus įvairių ES šalių pateiktus 2021–2030 m. integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, paragino imtis platesnio užmojo veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarime nustatyti 2030 m. klimato tikslai ir sėkmingai pereita prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos iki 2050 m., šiuo tikslu aktyviau naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir didinant energijos vartojimo efektyvumą, taip pat modernizuojant ekonomiką;

pripažįsta, kad dėl iššūkio masto ir daugelį sektorių apimančios klimato kaitos pobūdžio reikia kompleksiškų, į problemas orientuotų sprendimų, kurie būtų skirti daugeliui sąveikaujančių ir priešpriešinių procesų ir tikslų;

pabrėžia, kad svarbu glaudžiai susieti DVT su 2021–2027 m. sanglaudos politikos tikslais, ypač 2-uoju tikslu (Žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą), nes tai padėtų siekti DVT įgyvendinant konkrečius tikslus, nustatytus pasiūlymuose dėl reglamento;

pripažįsta, kad pereinant į neutralizuoto poveikio klimatui ateitį reikės ne tik imtis būtinų prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio priemonių ir mažinti energetikos, pastatų ir susisiekimo sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir pereiti prie žiedinės ekonomikos, tvariai transformuoti žemės ūkio ir maisto sistemas ir apsaugoti ekosistemas ir biologinę įvairovę. Todėl pritaria galimam Europos poveikio klimatui neutralizavimo observatorijos steigimui;

pripažįsta Merų pakto ir Švarios energijos tiekimo ES saloms iniciatyvos pastangas sutelkiant vietos valdžios institucijas, vietos įmones, vietos akademines bendruomenes ir mokslo įstaigas, taip pat vietos bendruomenės organizacijas kurti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijas, ir ragina Europos vietos ir regionų valdžios institucijas pasirašyti, įgyvendinti ir stebėti veiksmus pagal Merų paktą ir Švarios energijos tiekimo ES saloms iniciatyvą;

10.

ragina valstybes nares įtraukti pažangiųjų bendruomenių temą į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities planus, pripažįstant šių bendruomenių potencialą efektyvaus išteklių naudojimo, energetikos efektyvumo ir išmetamų teršalų mažinimo požiūriu;

Dėl pažangaus pažangių bendruomenių valdymo

11.

pabrėžia, kad pažangieji miestai ir bendruomenės suteikia puikią galimybę įgyvendinti pažangaus valdymo mechanizmus ir tokiu būdu didina vietos valdžios institucijų gebėjimą priimti sprendimus vis sudėtingesnėje aplinkoje;

12.

pabrėžia, kad reikia spartinti perėjimą prie pažangiojo valdymo modelio vietos ir regionų lygmeniu, sukuriant ir įgyvendinant elektronines paslaugas, kurios leistų piliečiams turint vieną sąskaitą pasinaudoti įvairesnėmis e. valdžios paslaugomis;

13.

ragina Europos semestrą, kuris yra ES ekonominės politikos koordinavimo priemonė, taip pat laikyti pagrindu, sudarančiu sąlygas stiprinti DVT, ir planuoti, stebėti ir vertinti jų įgyvendinimą visoje ES;

14.

patvirtina, kad daugiapakopiam valdymui tenka lemiamas vaidmuo užtikrinant, kad vietos valdžios institucijos galėtų veiksmingai kovoti su klimato kaita ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir mano, kad šiuo požiūriu pažangieji miestai yra svarbus įgalėjimo veiksnys;

15.

pripažįsta mokesčių ir viešųjų pirkimų naudojimą kaip priemonę paspartinti inovatyvių ir tvarių technologijų patekimą į rinką užtikrinant, kad jos būtų diegiamos atsižvelgiant į paklausą ir sudarytų sąlygas įgyvendinti decentralizuotus vietos lygmens sprendimus;

16.

mano, kad standartinio formato atvirieji duomenys yra svarbi priemonė, kuri padėtų kurti ir vystyti pažangiuosius miestus ir pabrėžia, kad kartu su šiais duomenimis, „atvirieji komponentai“ (t. y. atvirosios API) taps reikšmingu pagrindu, nuo kurio bus galima atsispirti sparčiau ir lanksčiau kuriant ir platinant pažangiųjų miestų sprendimus;

17.

pripažįsta realiai naudojamų vartotojų sąsajų, pavyzdžiui, piliečių mobiliojo ryšio prietaisų arba pažangiųjų skaitiklių, generuotų duomenų potencialą ir ragina sukurti visapusiškas sistemas, kurios integruotų ir naudotų vartotojų generuotus duomenis pažangiojo valdymo tikslais ir kartu užtikrintų duomenų savininkams reikalingą apsaugą;

18.

primena, kaip svarbu regionų ir vietos lygmeniu remti klimato tikslus, kai jie nustatomi tiesiogiai ir kai jie kyla iš aukštesniu lygmeniu iškeltų klimato tikslų, numatant patikimas technines ir mokslines nustatytų tikslų įgyvendinimo vietos lygmeniu trajektorijas;

19.

pabrėžia, kad pažangus tvarus miestų valdymas reiškia, jog atsisakoma trumpalaikės, neholistinės politikos ir pereinama prie ilgalaikio, sisteminio ir mokymu pagrįsto požiūrio. Tokiam perėjimui reikia strateginio ir nuolatinio pokyčių valdymo, taikomo šioms esamoms miesto valdymo struktūroms, kuris galėtų paskatinti trumpalaikius ir pavienius sprendimus;

20.

pabrėžia, kad svarbu ne tik nustatyti tikslus, bet kartu parengti ir būtinas konkrečias priemones ir jas toliau stebėti, kad būtų galima atlikti reikiamus pakeitimus. Su kitais subjektais ir su žinių centrais sukurti mokymosi tinklai pagerintų tikslų ir priemonių gretinimu paremtą mokymosi procesą;

Pažangieji miestai, miesteliai ir kaimai ir DVT įgyvendinimas

21.

primena, kad pastaraisiais metais RK intensyviai dirbo DVT srityje ir kad neseniai priimtose nuomonėse – Arnoldo Abramavičiaus (LT/EPP) nuomonėje „Darnaus vystymosi tikslai (DVT) – pagrindas ES ilgalaikei strategijai dėl darnios Europos iki 2030 m.„ (2) ir Sirpa Hertell (FI/EPP) nuomonėje “Darni Europa – iki 2030 m. Tolesnė veikla, susijusi su JT darnaus vystymosi tikslais, ekologine pertvarka ir Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos“ (3) – apibendrinama Regionų komiteto pozicija;

22.

kartoja S. Hertell (FI/EPP) parengtoje nuomonėje „Darni Europa – iki 2030 m. Tolesnė veikla, susijusi su JT darnaus vystymosi tikslais, ekologine pertvarka ir Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos“ pateiktą teiginį, kad „siekiant ekonominių, ekologinių, socialinių ir kultūrinių tvarumo tikslų labai svarbu bendrai susitarti dėl konkrečių orientyrų, rodiklių, duomenų, susijusių su klimato kaita ir vietos savivaldybių, miestų ir regionų DVT, vertinimo realiu laiku“ (4). Todėl pabrėžia, kad pažangieji miestai ir bendruomenės, taikydami pažangiąsias technologijas ir duomenų rinkimo procesus, gali tapti pradininkais šioje srityje;

23.

kartoja, kad „reikia patikimų subnacionalinių klimato duomenų ir kad svarbu naudotis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu, siekiant atkreipti dėmesį į vietos bendruomenių kovos su klimato kaita veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, RK primena, kad svarbu kuo geriau pasinaudoti Merų pakto duomenų baze ir galimybe susieti vietos duomenis ir nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, įvedant vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus“ (5). Šiomis aplinkybėmis dar kartą primena, jog yra nepaprastai svarbu suteikti pažangiesiems miestams ir bendruomenėms priemonių, kurios stiprintų jų gebėjimą rinkti ir analizuoti duomenis ir naudoti juos sprendimų priėmimo procesams pagerinti;

24.

mano, kad pažangumo strategija yra svarbiausia priemonė uždaviniams, susijusiems su 11-uoju darniems miestams ir bendruomenėms skirtu DVT ir su 13-uoju DVT dėl klimato kaitos, pasiekti;

25.

pripažįsta, kad pažangieji miestai privalo įtraukti savo piliečius, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti formuojant savo vietos kontekstą; žmonių iniciatyva, paremta ir papildyta IRT, ir prie piliečių poreikių pritaikytos vietos paslaugos gali sudaryti sąlygas nustatyti ir įgyvendinti pažangiuosius sprendimus ir kolektyvines idėjas, kurios pagerintų miestus ir padidintų jų tvarumą, kartu padidinant socialinį kapitalą ir bendruomenių atsparumą ir nepamirštant būtinybės spręsti energijos nepritekliaus problemą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu sumažinti skaitmeninę atskirtį ir gerinti piliečių įgūdžius, siekiant užtikrinti, kad pažangiosios bendruomenės nesegreguotų pažeidžiamų piliečių, ir išvengti bet kokios socialinės atskirties;

Pažangieji didmiesčiai, miestai ir kaimai ir perėjimas prie tausiai išteklius vartojančios, neutralaus poveikio klimatui ir biologinės įvairovės Europos

26.

mano, kad siekiant pažangaus perėjimo, strategiškai svarbu parengti specialias programas, kuriomis būtų didinami įvairių grupių ir profesijų gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai remiantis patirtimi ir geriausia praktika kaip ir pažangiųjų miestų projektų atveju;

27.

teigiamai vertina kai kurių pažangiųjų bendruomenių novatorišką patirtį jau dabar pereinant prie žiedinės ekonomikos sprendimų taikymo pastatams, susisiekimui, produktams, atliekų tvarkymui ir savo teritorijų planavimui ir valdymui ir ragina Europos Komisiją aktyviau siekti, kad šią kryptimi pasuktų visos pažangiosios bendruomenės. Šių bendruomenių indėlis bus labai reikšmingas siekiant DVT;

28.

pažymi, kad pažangiosios technologijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant švarios energijos dokumentų rinkinį ir sėkmingai pereinant prie švarios energijos. Todėl teigia, kad pažangieji miestai ir bendruomenės yra galinga priemonė, kuri padėtų užtikrinti, kad šios pažangiosios technologijos būtų įgyvendintos nuosekliai ir darniai, kuo daugiau pasinaudojant esama sinergija;

29.

mano, kad vietos energetikos bendruomenės galėtų tapti dideliu ištekliumi, kuris leistų užtikrinti teisingą perėjimą prie švarios energijos, ragina siekti piliečių dalyvavimo pažangiuosiuose miestuose ir bendruomenėse ir šiame kontekste primena savo nuomonėje šia tema pateiktus pasiūlymus (6);

30.

primena, kad gamta atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant DVT, kurie susiję su skurdu, badu, sveikata, gerove ir tvariais miestais. Komitetas pabrėžia, kad pažangieji miestai ir bendruomenės turėtų apsvarstyti galimybę su gamta susijusius sprendimus ir žaliąją infrastruktūrą naudoti kaip būtinas papildomas politikos priemones, užtikrinančias ekosistemų paslaugų ir biologinės įvairovės išsaugojimą ir skatinančias tvarų jų naudojimą bei užkirsti kelią žemės užėmimui;

31.

primena, kad Europos poveikio klimatui neutralizavimo strategijoje iki 2050 m. pripažįstama, kad pažangiosioms technologijoms ir miestams tenka pagrindinis vaidmuo siekiant neutralaus poveikio klimatui;

32.

primena, kad reikia ne tik labiau atsižvelgti į klimato apsaugą nustatant biudžetą, bet ir imtis veiksmingų priemonių, kad būtų palaipsniui nutrauktas tiesioginių ir netiesioginių subsidijų iškastiniam kurui teikimas, siekiant sukurti vienodas sąlygas atsinaujinantiems energijos ištekliams, skatinti keisti elgseną ir skirti būtinus išteklius teisingai pertvarkai remti;

33.

pažymi, kad perėjimas prie poveikio klimatui neutralizavimo kuria kokybiškas darbo vietas žiedinės ekonomikos, švarios energijos, maisto ir žemės ūkio sektoriuose, ir ragina ES didinti su klimatu susijusių tikslų nuoseklumą įgyvendinant sanglaudos politiką, pasitelkiant Europos socialinį fondą (ESF+) ir iniciatyvą „InvestEU“;

34.

atkreipia dėmesį, kad „pažangiojo vandens“ sprendimai įgyja vis daugiau svarbos, nes tai yra išbaigtos pažangiųjų miestų politikos, kuria siekiama klimato požiūriu tvarių sprendimų, sudedamoji dalis;

35.

primena, kaip svarbu įgyvendinti pažangiąją infrastruktūrą, ir mano, kad pažangieji miestai ir bendruomenės natūraliai tampa šios srities pradininkais;

36.

primena, kad pastatų energijos vartojimo efektyvumas yra labai svarbus klausimas siekiant sėkmingai neutralizuoti poveikį klimatui ir kad pažangieji sprendimai turėtų atlikti lemiamą vaidmenį; todėl primena, kad šie sprendimai būtų veiksmingesni, jeigu jie būtų įtraukti į pažangiųjų miestų ir bendruomenių kontekstą ir jeigu jie nebūtų įgyvendinami kaip pavieniai sprendimai; šiomis aplinkybėmis taip pat primena svarbų pažangiųjų pastatų iniciatyvos finansavimo vaidmenį šiam tikslui teikiant finansavimo mechanizmus;

37.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį vykdant darnią būsto politiką ir taip reikšmingai prisideda prie ES politinių tikslų praktinio įgyvendinimo;

38.

ragina numatyti paskatų, orientuotų į maksimalų naujų pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir senų pastatų atnaujinimą pagal standartus, suderintus su pasyviojo namo standartu, kartu, kai tinkama, pastatuose naudojant pažangiąsias technologijas;

39.

primena, kad RK pritaria Darnaus judumo mieste planams, paremtiems įvairiarūšiu transportu ir koordinuotu mažą arba nulinį teršalų kiekį išmetančiu miesto ir regionų transportu ir logistika, pabrėžiant labai svarbų geležinkelio ir vandens transporto vaidmenį mažinant išmetamų teršalų kiekį;

40.

primena, kad miesto transporto sektorius šiuo metu formuoja paradigminę slinktį ir pats ją išgyvena, šiam procesui sutampant su pertvarka energijos vartojimo srityje (elektrifikavimu, alternatyviais degalais), technologijų (ITS) ir elgsenos pokyčiais (dalijimosi ekonomika, dėmesys aktyviam keliavimui). Šie pokyčiai turi įtakos keleivių ir krovinių vežimui, verslo ir laisvalaikio kelionėms. Ši paradigminė slinktis gali būti kreipiama pažangiojo miesto tikslams pasiekti, pavyzdžiui, stimuliuojant vietos inovacijų rinką, racionalizuojant geriausias turimas technologijas ir žiniomis paremtą sprendimų priėmimą.

41.

taip pat mano, kad pažangaus judumo technologijos gali padėti rasti tvarius judumo sprendimus retai apgyvendintose teritorijose, kaimo vietovėse ir priemiesčio regionuose bei skatinti aktyvaus mobilumo modelį, kuris gali pagerinti piliečių sveikatą;

Daugiau galimybių pažangiosioms bendruomenėms finansuoti ir sparčiai įgyvendinti inovatyvius sprendimus

42.

nurodo, kad atokiausi regionai ir kiti salų regionai yra ideali vieta išbandyti alternatyvias technologijas, energetiką ir procedūras ir kad jie laikomi „gyvomis laboratorijomis“. Jų atokumas, atstumas nuo Europos centro ir didelė biologinė įvairovė, jūros artumas ir prieinamumas, ekstremalūs aplinkos reiškiniai (atmosferiniai ir geologiniai) ir turima geoterminė energija yra ne trūkumai ieškant sprendimų, kaip įgyvendinti DVT, o verčiau geografiniai privalumai, kurie suteikia galimybę išbandyti prototipus kontroliuojamomis sąlygomis, tačiau aukščiausiu sudėtingumo lygmeniu.

43.

pabrėžia vietos zonų, kuriose realiomis miesto sąlygomis galima išbandyti lanksčias ir inovatyvias reguliavimo priemones arba alternatyvas reguliavimui, potencialą, nes taip galima sudaryti sąlygas nustatyti ir galbūt vėliau įgyvendinti tvarias inovacijas (pvz., būsto srityje); miestas kaip „mokymosi mašina“ sudaro sąlygas socialiniam mokymuisi ir skatina socialinę riziką mažinti galintį bendradarbiavimą;

44.

pabrėžia decentralizavimo mokesčių srityje svarbą, kad būtų sudarytos sąlygos geriau vietos kontekste įtvirtinti regionines ir (dideles) miesto į klimatą orientuotas mokestines priemones;

45.

pabrėžia, kaip svarbu vietos bendruomenes aprūpinti priemonėmis ir gebėjimų stiprinimo veikla, siekiant sudaryti sąlygas joms tapti pažangiomis bendruomenėmis, sumažinant skaitmeninį atotrūkį ir užtikrinant, kad joks pilietis ar regionas nebūtų paliktas nuošalyje;

46.

primena svarbų viešųjų ir privačių partnerysčių vaidmenį įgyvendinant pažangiuosius miestus ir bendruomenes ir ragina Europos Komisiją dėti daugiau pastangų sudaryti geras sąlygas didelėms ir mažoms savivaldybėms taikyti šią priemonę;

47.

primena apie pažangiosioms bendruomenėms kaip pažangios ir įtraukios energetikos pertvarkos skatintojoms tenkantį vaidmenį ir ragina Europos Komisiją toliau remti pažangiuosius miestus ir bendruomenes ir jų veiklą specialiomis ir prieinamomis finansavimo priemonėmis;

48.

teigiamai vertina Europos Komisijos sprendimą naujojoje pagrindų programoje „Europos horizontas“ nustatyti misiją dėl neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų;

49.

ragina siekti, kad ES klimato politika būtų holistinė ir remtųsi sisteminiu ir integruotu požiūriu, pažymėdamas, kad iki šiol ES ir nacionalinė politika dažnai būdavo labai fragmentiška, pasklidusi po skirtingus sektorius ir kategorijas ir padalyta tarp miesto ir kaimo vietovių.

Briuselis, 2019 m. spalio 9 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) COR-2018-05877-00-01-AC-TRA (LT) (OL C 404, 2019 11 29, p. 53).

(2) COR-2019-00239-00-00-AC-TRA (LT) (OL C 404, 2019 11 29, p. 16).

(3) COR-2019-00965-00-01-PAC-TRA (LT) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 27).

(4) COR-2019-00965-00-01-PAC-TRA (LT).

(5) COR-2019-00965-00-01-PAC-TRA (LT).

(6) OL C 86, 2019 3 7, p. 36.

5.2.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/83

Europos regionų komiteto nuomonė „Skaitmeninė Europa visiems. Pažangių ir įtraukių skaitmeninių sprendimų taikymas vietoje“

(2020/C 39/18)

Pranešėja

Anne KARJALAINEN (FI/PES), Keravos miesto tarybos narė

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanga

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymu rengia rimtus pasiūlymus, kaip vietos ir regionų bendruomenės galėtų kurti ir taikyti pažangius ir įtraukius skaitmeninius sprendimus kiekvienam piliečiui, neatsižvelgiant į tai, kurioje Europos Sąjungos šalyje jis gyvena;

atkreipia dėmesį į RK pirmininko ir pirmininko pirmojo pavaduotojo pasiūlymus, išdėstytus strateginiame dokumente „Skaitmeninė Europa visiems“ (1), kad jie būtų įtraukti į naujos sudėties Europos Komisijos strateginę darbotvarkę dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo;

norėtų, kad šie pasiūlymai papildytų Europos Komisijos Skaitmeninės Europos programos strateginius metodus, kurie apibrėš darbo programų turinį ir konkrečias paraiškas dėl finansavimo 2021–2022 m. laikotarpiu; norėtų prisidėti prie Skaitmeninės Europos programos investavimo prioritetų: itin našių kompiuterinių sistemų, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ir kuo platesnio skaitmeninių technologijų naudojimo skatinimo įvairiose visuomenės grupėse;

Visuomenės iššūkiai, kuriems reikia skaitmeninių sprendimų

yra susirūpinęs, kad, nors būsimos Komisijos politinės darbotvarkės prioritetais pabrėžiamas poreikis propaguoti pažangiąsias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą ir platformų ekonomiką, jais nepakankamai akcentuojama įtrauki bendroji skaitmeninė rinka;

pabrėžia, kad bendrosios skaitmeninės rinkos sėkmė bus ilgalaikė, tik jei ji bus naudinga visiems Europos Sąjungos piliečiams;

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui dėl solidžios Skaitmeninės Europos programos, kuri vis dėl to turi būti taikoma visoje Europos Sąjungoje pasitelkiant pagal šią programą finansuojamą regioninių skaitmeninių inovacijų centrų tinklą, kad visi turėtų pakankamai galimybių pasinaudoti informacijos mainais, mokymusi vieniems iš kitų ir plėtojamomis tarpregioninėmis partnerystėmis;

mano, kad būsimam sėkmingam vietos ir regionų vystymuisi itin svarbi prieiga prie skaitmeninės ekonomikos ir aktyvus dalyvavimas joje;

mano, kad „skaitmeninės sanglaudos“ sąvoka yra svarbus papildomas ES Sutartyje apibrėžtos tradicinės ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos aspektas. Todėl RK siūlo atvirą diskusiją dėl būsimo skaitmeninimo vaidmens skatinant sanglaudą Europos Sąjungoje. Taip būtų siekiama spręsti visuomenės problemas, pavyzdžiui, demografinių iššūkių, klimato kaitos ir kintančios darbo aplinkos klausimus, kartu užtikrinant, kad nė vienas asmuo ir nė vienas regionas neliktų nuošalyje, ir skatinant verslumą;

palankiai vertina Komisijos taikomą reiškiniais pagrįstą požiūrį, kuriuo siekiama pasinaudoti moksliniais tyrimais ir inovacijomis sprendžiant pasaulines problemas. Skaitmeninės technologijos yra labai svarbios ES valstybėms narėms stengiantis spręsti dideles visuomenės problemas, su kuriomis susiduria vietos ir regionų valdžios institucijos ES, pavyzdžiui, klimato kaitos, demografinių ir darbo rinkos pokyčių srityse;

10.

visų pirma pabrėžia esamų ir naujų technologijų potencialą viešajame sektoriuje mažinant administracinę naštą ir atliekas, didinant veiksmingumą ir ieškant naujų būdų, kaip spręsti visuomenės problemas;

11.

pritaria Europos, kurioje skaitmeninės technologijos, inovacijos ir dirbtinis intelektas gali suteikti Europos žmonėms konkurencingų darbo vietų, geresnę sveikatą ir gyvenimo kokybę, geresnių viešųjų paslaugų ir prieigą prie tarptautinių žinių srautų, vizijai;

12.

ragina užtikrinti tvirtą europinį visų valdymo lygmenų bendradarbiavimą ES, kad miestai ir bendruomenės galėtų geriau naudotis į piliečius orientuota skaitmenine transformacija, ji būtų toliau tobulinama ir plėtojama;

13.

nurodo, kad žvelgiant iš ES politikos perspektyvos itin svarbu investuoti į inovatyvių ekosistemų kūrimą, skatinti inovacijas diegiant itin svarbias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, daiktų internetą ir 5G vietos ir regionų lygmeniu visoje ES ir kaip svarbią galimybę išskiria atitinkamų ES fondų finansuojamas regionines pažangiosios specializacijos strategijas;

14.

mano, jog svarbu, kad regionai galėtų įvertinti esamų centrų būklę pagal skaitmeninių inovacijų centrų kriterijus ir būsimas užduotis. Siekiant, kad MVĮ ir vietos valdžios institucijoms iš tikrųjų būtų naudinga centrų patirtis, centrai ir jų tinklai turėtų veikti efektyviai, remdamiesi aukšto lygio ekspertinėmis žiniomis ir paslaugomis. Šiam tikslui pasiekti svarbi regioninė ir teminė centrų aprėptis ir bendradarbiavimas su vietos mokyklomis ir universitetais bei regioninėmis ekosistemomis;

15.

pabrėžia, kad visoje ES reikėtų skatinti skaitmeninių inovacijų centrų tinklo veiklą siekiant užtikrinti, kad visi NUTS2 regionai turėtų po vieną centrą, įsteigtą remiant Skaitmeninės Europos programai;

16.

nurodo, kad Europos privalumas turėtų būti jos gebėjimas įžvelgti dirbtinio intelekto teikiamas galimybes ir nustatyti etinius klausimus bei juos suderinti. Europos pagrindinės bendros vertybės suteikia puikių galimybių dirbtinį intelektą derinti su demokratija ir žmogaus teisėmis. Dirbtinio intelekto srityje reikalingos etikos gairės ir teisinis pagrindas;

17.

pabrėžia būtinybę vietos ir regionų valdžios institucijoms plačiai bendradarbiauti siekiant pagerinti viešojo administravimo institucijų sąveikumą ir viešųjų paslaugų teikimą. Vienas iš Skaitmeninės Europos programos elementų, galinčių užtikrinti realią Europos pridėtinę vertę, yra tarpvalstybinės infrastruktūros kūrimas, sąveikumas ir bendri standartai. Reikėtų toliau tarpusavyje jungti didelę Europos, nacionalinę ir regionų infrastruktūrą. Šiuo tikslu ragina tęsti programą ISA2 (Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimai) ir po 2020 m.;

Vietos ir regionų valdžios institucijų įgalėjimas

18.

primena, kad įvairių dydžių Europos miestai ir regionai turi dalyvauti Europos skaitmeninėje transformacijoje. Regionai ir savivaldybės turi priimti sprendimus dėl pakartotinio administracinio vertinimo, techninės infrastruktūros, paslaugų ir duomenų politikos. Pagal Skaitmeninės Europos programą regionų ir vietos administratoriams turėtų būti numatytos sektorinės mokymo programos, skirtos aukšto lygio skaitmeniniams įgūdžiams įgyti;

19.

pritaria būsimai EUROCITIES deklaracijai „Bendradarbiavimas, įgalėjimas, palaikymas“ dėl jėgų sutelkimo siekiant skatinti skaitmeninę transformaciją Europos miestuose ir bendruomenėse, kad būtų puoselėjamas tvirtas europinis bendradarbiavimas tarp visų valdžios lygmenų ES, kad miestuose ir bendruomenėse būtų užtikrintas geresnis naudojimasis į piliečius orientuota skaitmenine transformacija, tolesnis jos tobulinimas ir plėtra;

20.

pritaria EUROCITIES, kad miestai ir bendruomenės yra ideali erdvė skaitmeniniams sprendimams išbandyti užtikrinant koordinuotą suinteresuotųjų subjektų ir aktyvų piliečių dalyvavimą;

21.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti visų valdžios lygmenų ir pramonės atstovų, darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų dialogą dėl darbo sąlygų ir darbuotojų teisių vis labiau suskaitmenintoje darbo aplinkoje persvarstant ES valstybių narių užimtumo politiką, kad ja būtų atsižvelgta į naujausių technologijų keliamus iššūkius;

22.

pažymi, kad gamtinių išteklių pasiūlos užtikrinimas ir anglies pėdsako mažinimas yra svarbiausi darnaus vystymosi aspektai. Skaitmeninimu ir pažangių sprendimų taikymu versle, kasdieniame gyvenime ir viešųjų paslaugų srityje, visų pirma transporto ir energijos vartojimo efektyvumo sektoriuose, galima paspartinti darnų vystymąsi;

23.

ragina regionų ir vietos subjektus kiek įmanoma naudotis atvirojo šaltinio licencijomis. Vietos valdžios institucijų savo reikmėms užsakyta programinė įranga ir programinės įrangos komponentai iš esmės turėtų būti gaminami pagal programinės įrangos licenciją, kuri klientui suteiktų galimybę pagal savo pageidavimus ir poreikius redaguoti, tobulinti produktą ir juo dalytis arba pavesti tai atlikti trečiajai šaliai. Tai skatina tikrą ekosistemų kūrimą ir atvirą, žiniomis pagrįstą konkurenciją. Be to, didžioji dalis kompensacijos atvirojo šaltinio projektų atveju mokama vietos ir regionų subjektams, o ne ES nepriklausančioms šalims. Sprendimai, kuriuos galima pakartotinai naudoti, didina pasitikėjimą ir užtikrina skaidrumą, todėl įgyjamas piliečių pritarimas;

24.

pabrėžia, kad sąveikių viešųjų paslaugų kontekste būtų pageidautina, kad viešojo administravimo institucijų tvarkoma skaitmeninė informacija atitiktų atvirąsias specifikacijas ir (arba) standartus ir būtų prieinama bei pakartotinai naudojama kaip atvirieji duomenys, išskyrus atvejus, kai taikomi konkretūs apribojimai (pvz., susiję su asmens duomenų, konfidencialumo ar intelektinės nuosavybės teisių apsauga) (2). Šiuo tikslu jis sutinka, kad reikia „užtikrinti vienodas atvirosios programinės įrangos veikimo sąlygas ir aktyviai bei teisingai apsvarstyti galimybes naudoti atvirojo kodo programinę įrangą, atsižvelgiant į visas sąnaudas, susijusias su atsakomybe priimant tokį sprendimą“ (3), pirmenybę teikiant atvirosioms specifikacijoms;

25.

pritaria 2019 m. skaitmeninės asamblėjos metu Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD pateiktam pasiūlymui parengti vietos Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) siekiant papildyti jau esamą, kiekvienais metais nacionaliniu lygmeniu rengiamą DESI indeksą; rekomenduoja glaudžiai bendradarbiauti Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD, Europos regionų komitetui, Europos teritorijų planavimo stebėjimo tinklo (ESPON) programos ir kitų iniciatyvų rengėjams bei institucijoms, kad būtų parengta tokio indekso koncepcija, kurią kiekvienais metais Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD turėtų derinti su nacionaliniu DESI indeksu;

26.

mano, kad vietos DESI indeksas yra svarbi priemonė vertinant teritorinį poveikį ir nukreipiant būsimą ES politiką, kad būtų skatinama didesnė skaitmeninė įtrauktis ir nustatyti konkretūs skaitmeninių skirtumų keliami iššūkiai. RK pabrėžia, kad vietos DESI indeksas taip pat būtų naudingas Europos miestams ir regionams nustatant bendrus iššūkius ir sėkmingą praktiką bei skatinant mokymąsi vieniems iš kitų ir bendradarbiavimą tarp miestų ir regionų;

27.

remdamasis teigiama patirtimi, įgyta įgyvendinant iniciatyvą „WiFi4EU“, siūlo parengti panašių paprastų naudoti iniciatyvų, kurios gavėjams neužkrautų pernelyg didelės administracinės naštos. Vietos lygmeniu būtų galima taikyti skaitmeninio audito kuponų sistemą, pagal kurią dalyvaujančios vietos valdžios institucijos gautų kuponą pradiniam skaitmeninių paslaugų prieinamumo ir kokybės bendruomenėje vertinimui, kurio išvados galėtų būti panaudotos informacija pagrįstoms diskusijoms vietos taryboje ir su vietos piliečiais. Šiomis audito ataskaitomis taip pat reikėtų naudotis teikiant konsultacijas, kaip susieti panašias kitų ES vietos valdžios institucijų iniciatyvas ir prireikus gauti papildomos ES paramos;

28.

pabrėžia, kad skaitmeninė transformacija turi būti grindžiama tvaria, konkurencinga ir į žmogų orientuota duomenų ekonomika ES, kuri turi būti pagrįsta duomenų kokybe ir kuri nepažeistų asmens teisių ir privatumo. Europa turėtų parengti visuotinį metodą, sukurti duomenų valdymo sistemą, duomenis laikydama viešosiomis gėrybėmis ir demokratijos bei vietos vystymosi ištekliais, ir parengti pagrindinius duomenų principus nenuoseklumui ir susiskaidymui pašalinti;

29.

ragina didinti asmens duomenų apsaugą, visų pirma sprendžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo visuotinės svarbos srityse klausimą, ir pabrėžia, kad reikia teritoriniu lygmeniu parengti europinę visuotinės svarbos duomenų apibrėžtį;

30.

pabrėžia būtinybę spręsti itin svarbų duomenų ir duomenų dirbtinio intelekto kontekste klausimą ir atsižvelgti į tai, kaip juos tvarko vietos ir regionų valdžios institucijos. Šiuo požiūriu Komitetas galėtų prisidėti sudarydamas sąlygas keistis geriausia praktika ir nuodugniau išnagrinėdamas, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos tvarko asmens ir viešuosius duomenis. Be to, RK pabrėžia atvirųjų duomenų vaidmenį skaitmeninių inovacijų sklaidai teritorijose, nes jie padeda užtikrinti demokratiją ir vėl paskatina piliečių dalyvavimą. Tuo pat metu jis ragina iš esmės išnagrinėti duomenų cirkuliavimo principus atsižvelgiant į visuotinės svarbos duomenų apsaugos ir nepriklausomumo nuo skaitmeninių gigantų principus;

Dėmesio sutelkimas į piliečius

31.

ragina visus valdžios lygmenis dirbti siekiant didinti piliečių dalyvavimą ir juos įgalėti skaitmeninimo srityje suteikiant jiems galimybę atlikti tam tikrą vaidmenį kartu kuriant naujus skaitmeninius sprendimus, atliepiančius įvairius piliečių poreikius, visų pirma pažangesnių miestų ir bendruomenių projektų kontekste. Užuot kūrus technologijomis grindžiamus produktus, dėmesį reikėtų skirti į žmogų, įskaitant į vartotoją, orientuotų metodų, paslaugų, ir produktų kūrimui, bendram kūrimui ir greitam išbandymui;

32.

pabrėžia, kad skaitmeninimas yra pasitikėjimo klausimas, be kurio neįmanoma sukurti viešųjų e. paslaugų ar užtikrinti būtinos vartotojų apsaugos;

33.

pabrėžia būtinybę plėtoti vietos viešuosius pajėgumus siekiant atremti skaitmeninius iššūkius ir kurti vietos valdžios institucijų autonomiją skaitmeninių gigantų akivaizdoje. Žingsnis tinkama linkme yra vietos viešųjų ir pilietinės visuomenės platformų kūrimas siekiant, be kita ko, rengti skaitmeninius mokymus;

34.

nurodo, kad skaitmeninės technologijos ne tik atvėrė naujų galimybių piliečiams palaikyti ryšius ir skleisti informaciją, bet ir kelia naujų pavojų. Tai pasakytina apie kibernetinius išpuolius ir sukčiavimą, duomenų vagystes, grėsmę piliečių laisvėms ir viešiems veiksmams, ypač vietos lygmeniu, ir mėginimus destabilizuoti demokratiją. Investuoti į kibernetinį saugumą yra itin svarbu, nes pasitikėjimas ir informuotumas yra strategijos „Skaitmeninė Europa visiems“ pagrindas;

35.

pažymi raštingumo dirbtinio intelekto srityje svarbą, kad piliečiai galėtų dalyvauti visuomenės diskusijoje dėl dirbtinio intelekto ir kritiškai vertinti bet kokius pareiškimus;

36.

pabrėžia vartotojų apsaugos svarbą skaitmeninių paslaugų srityje. Esamų taisyklių taikymas ir informavimas apie jas gali paskatinti piliečius naudotis teise kreiptis į teismą ir padidinti jų pasitikėjimą e. prekybos sektoriumi. Pavyzdžiui, planuojamas parengti Skaitmeninių paslaugų aktas turėtų padėti pagerinti šią padėtį;

37.

primena, kad 2017 m. 43 % ES gyventojų neturėjo pakankamų skaitmeninių įgūdžių (4) ir tik penktadalis įmonių teigė savo darbuotojams rengusios IRT mokymus (5). Regionų komitetas pabrėžia, kad vietos ir regionų subjektai turėtų užtikrinti, kad visais švietimo lygmenimis, pradedant nuo ankstyvojo ugdymo iki studijų, kurių metu įgyjama profesinė ar akademinė kvalifikacija (o tai sudaro didelę mokymosi visą gyvenimą dalį), būtų sistemingai lavinami skaitmeniniai įgūdžiai naudojantis Piliečiams skirta Europos skaitmeninės kompetencijos programa („DigComp“) ir kitomis panašiomis skaitmeninių įgūdžių programomis. Komitetas pabrėžia, kad skaitmeninis švietimas turėtų kartu lavinti kritinio mąstymo įgūdžius, kad skaitmeninių technologijų naudotojai nebūtų tokie pasyvūs vartodami turinį ir kad jie būtų įgalėti racionaliai naudoti skaitmenines technologijas socialinėms reikmėms;

38.

ragina dalytis skaitmeninių įgūdžių, visų pirma pažeidžiamų grupių įgūdžių, ugdymo už formaliojo švietimo sistemos ribų gerąja patirtimi, be kita ko, geriau naudojantis skaitmeninių įgūdžių iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos kodo savaite, Saugesnio interneto dienos iniciatyva, Nacionaline skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijos iniciatyva ir „Europass CV“ priemone;

39.

pabrėžia, kad skaitmeninei transformacijai keičiant darbo įpročius, darbo turinį ir profesijas, neišvengiamai išnyksta kai kurios darbo vietos, todėl viešasis sektorius ir įmonės turi keistis ir perkvalifikuoti darbuotojus. Siekiant nuolat tobulinti dirbančių žmonių įgūdžius, reikalingos įvairios priemonės ir mechanizmai;

40.

pabrėžia, kad prieinamos viešos elektroninės paslaugos ir mobiliosios programos turi būti tokios, kad jomis galėtų naudotis bet kokioje padėtyje esantys vartotojai, neatsižvelgiant į nepalankias sąlygas ar neįgalumą. Reikia nedelsiant įgyvendinti Prieinamumo direktyvą;

41.

primena, kad skaitmeninimas gerina viešųjų paslaugų prieinamumą žmonėms, kurie moka ir nori naudotis internetu. Tuo pat metu skaitmeninimas gali būti iššūkis tiems asmenims, kuriems skaitmeninių paslaugų gali reikėti labiausiai, todėl auga skaitmeninės nelygybės grėsmė. Dėl šios priežasties vietos valdžios institucijos turėtų stebėti skaitmeninės nelygybės tendencijas ir ieškoti būdų užkirsti kelią skaitmeninei atskirčiai;

42.

prašo, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į visas skaitmenines priemones. Palankiai vertina įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, deklaraciją „Digital4Her“, skatinančią moterų integraciją į technologijų sektorius;

Infrastruktūra

43.

pabrėžia kiekvieno Europos piliečio teisę prisijungti prie interneto, kad jis galėtų dalyvauti skaitmeninėje visuomenėje ir turėtų prieigą prie skaitmeninių paslaugų. Pagrįsta ir skvarbi skaitmeninė infrastruktūra suteiks galimybę visiems, neatsižvelgiant į buvimo vietą, naudotis skaitmeninio amžiaus teikiamais pranašumais. Ateityje ES politika turėtų būti orientuota į plačiajuosčio ryšio tinklų diegimo ir naudojimo sąnaudų mažinimą vietos bendruomenėse, neatsižvelgiant į jų dydį ir gyventojų tankį;

44.

atkreipia dėmesį į sunkumus diegiant skaitmeninę infrastruktūrą atokiausiuose regionuose dėl įvairių apribojimų ir atstumo nuo žemyninės Europos. Todėl pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad šie regionai, kaip ir kiti Europos regionai, įskaitant atokius regionus, turėtų visapusišką teisę prisijungti prie interneto;

45.

pabrėžia, kad skaitmeninėms ir e. Vyriausybės paslaugoms reikia didelės spartos, nenutrūkstamo plačiajuosčio ryšio, kuris taip pat turėtų būti prieinamas vietovėse, kuriose esamos komercinės sąlygos nėra palankios jungčių kūrimui. Pageidautina, kad šviesolaidiniai tinklai būtų kuriami remiantis atvirąja prieiga, kai tinklo savininkas, pavyzdžiui, regioninis kooperatyvas, visiems suinteresuotiesiems operatoriams leidžia teikti paslaugas galutiniams paslaugų gavėjams. Esamus šviesolaidžių tinklus reikėtų atverti konkurencijai;

46.

palankiai vertina Skaitmeninės Europos programos investicijas į pažangią didelio pajėgumo skaitmeninę infrastruktūrą, pavyzdžiui, į 5G tinklus, kurie yra būtini siekiant sudaryti sąlygas skaitmeninių paslaugų ir technologijų diegimui visoje Europoje. Komitetas mano, kad šiomis aplinkybėmis plačiajuostis ryšys gali padėti kurti inovatyvias ir konkurencingas skaitmenines paslaugas, jei spartus 5G standartizavimas užtikrintų telekomunikacijų tinklų sąveikumą;

47.

pabrėžia, kad Europoje reikalingos patikimos didelės spartos duomenų jungtys ne tik siekiant remti skaitmenines paslaugas ir duomenų ekonomiką, bet ir visiškai išnaudoti pažangių technologijų potencialą įvairiose srityse, pavyzdžiui, automatizavimo ir pažangaus ūkininkavimo. Kalbant apie išmanioms ir sąveikioms sistemoms ir paslaugoms skirtas ryšių technologijas, reikėtų remti technologijų neutralumo principus;

Finansavimas ir sąveika su kitomis ES politikos sritimis

48.

tikisi, kad pagal naująją Skaitmeninės Europos programą bus skiriama pakankamai lėšų įgūdžių lavinimui, itin našioms kompiuterinėms sistemoms, inovacijų centrams ir dirbtinio intelekto technologijų naudojimo skatinimui;

49.

siūlo, kad Skaitmeninės Europos programa būtų įgyvendinama pasitelkiant plataus masto regioninius skaitmeninių inovacijų centrus, kurie būtų finansuojami pagal šią programą ir būtų įtraukti į visų pirma regionams skirtas skaitmenines strategijas, kurios būtų prieinamos visiems visuomenės sluoksniams (ir finansuojamos pagal ESI fondų programas);

50.

mano, jog svarbu, kad Skaitmeninės Europos programa ir kitos su skaitmeninėmis priemonėmis susijusios Europos programos, pavyzdžiui, „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir ESF+ būtų derinamos kaip įmanoma aiškiau ir vadovaujantis papildomumo principu, siekiant išvengti dubliavimosi ir kurti sinergijas.

Briuselis, 2019 m. spalio 9 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) COR-2019-03082-00-00-TCD-TRA.

(2) Naujoji Europos sąveikumo sistema. Skatinti sklandų paslaugų teikimą ir duomenų srautus Europos viešojo administravimo institucijoms (https://ec.europa.eu/isa2/sites/isa/files/eif_brochure_final.pdf).

(3) Ten pat.

(4) 2019 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas.

(5) Įmonės, savo darbuotojams rengiančios mokymus IRT įgūdžiams lavinti, 2017 m.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 39

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	63 metai 2020m. vasario 5d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Regionų komitetas
2020/C 39/01	Europos regionų komiteto rezoliucija Poslinkiai tarpinstitucinėse derybose dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos	1
	REZOLIUCIJOS
2020/C 39/02	Europos regionų komiteto rezoliucija dėl 2019 m. Europos semestro ir atsižvelgiant į 2020 m. metinę augimo apžvalgą	7
	NUOMONĖS
	Regionų komitetas
2020/C 39/03	Europos regionų komiteto nuomonė. Rekomendacijos dėl sėkmingo regioninių vystymosi strategijų rengimo po 2020 m.	11
	NUOMONĖS
2020/C 39/04	Europos regionų komiteto nuomonė Geresnis informavimas apie sanglaudos politiką	16
2020/C 39/05	Europos regionų komiteto nuomonė RK indėlis į atnaujintą Teritorinę darbotvarkę, ypatingą dėmesį skiriant bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai	21
2020/C 39/06	Europos regionų komiteto nuomonė Darni Europa – iki 2030 m. Tolesnė veikla, susijusi su JT darnaus vystymosi tikslais, ekologine pertvarka ir Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos	27
2020/C 39/07	Europos regionų komiteto nuomonė Švarios energijos dokumentų rinkinio įgyvendinimas. Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai – vietos ir teritorinio valdymo lygmens priemonė klimato, aktyviosios ir pasyviosios energijos srityje	33
2020/C 39/08	Europos regionų komiteto nuomonė Regionų ir miestų indėlis siekiant naujos MVĮ skirtos ES politikos programos	38
2020/C 39/09	Europos regionų komiteto nuomonė Viešųjų pirkimų direktyvų įgyvendinimo ataskaita	43
2020/C 39/10	Europos regionų komiteto nuomonė Geresnis reglamentavimas. Padėties vertinimas ir įsipareigojimo išlaikymas	48
2020/C 39/11	Europos regionų komiteto nuomonė Vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikata	53
2020/C 39/12	Europos regionų komiteto nuomonė Socialiniai ir ekonominiai Europos anglių pramonės regionų struktūros pokyčiai	58
2020/C 39/13	Europos regionų komiteto nuomonė Afrikinis kiaulių maras ir ES kiaulienos rinka	62
2020/C 39/14	Europos regionų komiteto nuomonė Ganyklinė gyvulininkystė	65
2020/C 39/15	Europos regionų komiteto nuomonė Mokslinių tyrimų infrastruktūra – Europos mokslinių tyrimų erdvės ateitis žvelgiant iš regionų ir tarpvalstybinės perspektyvos	68
2020/C 39/16	Europos regionų komiteto nuomonė Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas vykdant novatorišką ir tvarią energetikos pertvarką regionų ir vietos lygmeniu	72
2020/C 39/17	Europos regionų komiteto nuomonė Pažangieji miestai. Nauji teisingo perėjimo prie poveikio klimatui neutralizavimo iššūkiai. Kaip įgyvendinti DVT realiame gyvenime?	78
2020/C 39/18	Europos regionų komiteto nuomonė Skaitmeninė Europa visiems. Pažangių ir įtraukių skaitmeninių sprendimų taikymas vietoje	83