KOMISIJOS PRANEŠIMAS

dėl Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 26 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

(2020/C 32/01)

1.   ĮVADAS

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (toliau – reglamentas) (1) 26 straipsnio 3 dalį, kai maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta yra nurodyta, tačiau ji skiriasi nuo jo pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos, taip pat reikia nurodyti atitinkamos pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį ar kilmės vietą arba bent nurodyti, kad ji yra kita nei to maisto produkto.

2018 m. gegužės 28 d. Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/775 (2) (toliau – įgyvendinimo reglamentas), kuriuo nustatomos reglamento 26 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos. Visų pirma, įgyvendinimo reglamentu paaiškinama ir suderinama tai, kaip turi būti ženklinama pagrindinės (-ių) sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) kilmė.

Šio Komisijos pranešimo tikslas – suteikti maisto tvarkymo subjektams ir nacionalinėms institucijoms gaires dėl reglamento 26 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Šis pranešimas turėtų būti taikomas kartu su kitomis atitinkamomis reglamento ir įgyvendinimo reglamento nuostatomis. Visų pirma, šiomis gairėmis nedaromas poveikis reglamento 7 straipsnyje nustatytam klaidinančios informacijos teikimo vartotojams draudimui. Šiame pranešime paaiškinamos jau taikomų teisės aktų nuostatos. Juo nesiekiama nei išplėsti pareigų pagal tokius teisės aktus, nei nustatyti kokių nors papildomų reikalavimų atitinkamiems subjektams ir kompetentingoms institucijoms.

Šiuo pranešimu siekiama tik padėti piliečiams, verslo subjektams ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikyti reglamento 26 straipsnio 3 dalies ir įgyvendinimo reglamento nuostatas. Autoritetingai aiškinti Sąjungos teisę yra kompetentingas tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Šiame pranešime išreikštos nuomonės negali nulemti pozicijos, kurios Europos Komisija gali laikytis Sąjungos ir nacionaliniuose teismuose.

2.   SU REGLAMENTO 26 STRAIPSNIO 3 DALIES TAIKYMO SRITIMI SUSIJĘ KLAUSIMAI

Reglamento 26 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos dvi konkrečių pagrindinių sudedamųjų dalių ženklinimo reikalavimų taikymo sąlygos: 1) galutinio maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos buvimas ir 2) kad tokia nurodyta maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta skiriasi nuo jo pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos.

Pagal 26 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą konkrečios ženklinimo prievolės, nurodytos 26 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, taikomos tik tais atvejais, kurie patenka į įgyvendinimo reglamento taikymo sritį, kaip apibrėžta įgyvendinimo reglamento 1 straipsnyje.

Nustatyti du įgyvendinimo reglamento taikymo srities apribojimai.

Pirma, įgyvendinimo reglamento 1 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta gali būti nurodyta „pateikiant paaiškinimus, grafinius vaizdus, simbolius arba sąvokas su vietovių arba geografinių teritorijų nuorodomis, išskyrus įprastuose ir bendriniuose pavadinimuose esančius geografinius pavadinimus, kuriais paraidžiui nurodoma kilmė, tačiau kurie nėra bendrai suprantami kaip maisto produkto kilmės arba kilmės vietos nuoroda“.

Antra, įgyvendinimo reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „geografinės nuorodos, saugomos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 (3), Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 (4), Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 (5) ar Reglamentą (ES) Nr. 251/2014 (6), arba pagal tarptautinius susitarimus“, taip pat registruotieji prekių ženklai, jeigu juose yra nurodyta kilmė, nepatenka į įgyvendinimo reglamento taikymo sritį. Įgyvendinimo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta dėl šios antros išimties, kad, nors iš esmės reglamento 26 straipsnio 3 dalis turi būti taikoma ir šioje antroje išimtyje nurodytiems atvejams, atitinkamos įgyvendinimo taisyklės turi būti išsamiau išnagrinėtos ir bus priimtos vėliau.

2.1.   Nuoroda į maisto tvarkymo subjektą

2.1.1.   Ar etiketėje pateiktas maisto tvarkymo subjekto pavadinimas ir (arba) įmonės pavadinimas ir adresas galėtų būti pagrindas taikyti reglamento 26 straipsnio 3 dalį?

Remiantis reglamento 29 konstatuojamąja dalimi ir 2 straipsnio 2 dalies g punktu, etiketėje pateiktos nuorodos, susijusios su maisto tvarkymo subjekto pavadinimu, įmonės pavadinimu ar adresu, pagal šį reglamentą nelaikomos maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymu. Todėl joks maisto tvarkymo subjekto juridinio asmens nurodymas iš esmės nėra pagrindas taikyti reglamento 26 straipsnio 3 dalį.

Vis dėlto, remiantis reglamento 7 straipsniu, tokios nuorodos gali būti laikomos klaidinančiomis dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos, jei jos aiškiai nurodytos ant pakuotės ir jei konkreti kilmė ar kilmės vieta buvo aiškiai nurodyta ir ta kilmė skiriasi nuo pagrindinės maisto produkto sudedamosios dalies kilmės. Kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų įvertinti tokius atvejus, atsižvelgdamos į visą etiketėje pateiktą informaciją ir visą produkto pateikimo būdą.

2.2.   Prekių ženklai

2.2.1.   Ar prekių ženklai, kurie nėra saugomi registruotaisiais prekių ženklais, kaip nurodyta įgyvendinimo reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, gali būti pagrindas taikyti reglamento 26 straipsnio 3 dalį?

Įgyvendinimo reglamento 1 straipsnio 2 dalyje paaiškinta, kad net jei registruotiesiems prekių ženklams priskiriamos kilmės nuorodos patenka į reglamento 26 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, įgyvendinimo reglamentas tokioms nuorodoms netaikomas, kol bus priimtos konkrečios taisyklės, susijusios su 26 straipsnio 3 dalies taikymu tokioms nuorodoms. ES teisės aktų leidėjas pripažino pagal konkrečius Sąjungos teisės aktus reglamentuojamų registruotųjų prekių ženklų specifinį pobūdį ir tikslus, todėl Komisija išsamiau nagrinės, kaip turi būti pateikta pagrindinės sudedamosios dalies kilmės nuoroda, kuri turi būti nustatyta reglamento 26 straipsnio 3 dalyje, kai to reikia registruotosioms prekės ženklo nuorodoms. Priešingai, ši išimtis netaikoma prekių ženklams, kuriuose yra geografinių nuorodų ir kurie yra neregistruotieji prekių ženklai, todėl įgyvendinimo reglamentas jiems taikomas kartu su pagal reglamento 26 straipsnio 3 dalį atsirandančiomis prievolėmis.

2.3.   Maisto produkto pavadinimas

2.3.1.   Ar įprastiniai pavadinimai, kuriuose yra geografinių nuorodų, laikytini pavadinimais, kuriuose nurodoma maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta?

Reglamento 2 straipsnio 2 dalies o punkte „įprastinis pavadinimas“ apibrėžiamas kaip pavadinimas, kuris valstybės narės, kurioje maisto produktas parduodamas, vartotojams yra priimtinas kaip maisto produkto pavadinimas ir kurio nereikia išsamiau aiškinti.

Pagal įgyvendinimo reglamento 8 konstatuojamąją dalį ir 1 straipsnio 1 dalį į įgyvendinimo reglamento taikymo sritį nepatenka įprasti ir bendriniai pavadinimai, įskaitant geografinius pavadinimus, kuriais paraidžiui nurodoma kilmė, tačiau kurie nėra bendrai suprantami kaip maisto produkto kilmės arba kilmės vietos nuoroda. Dažnai tokie pavadinimai yra susiję su geografine vieta, regionu ar šalimi, kurioje atitinkamas maisto produktas buvo iš pradžių pagamintas arba parduotas, ir ilgainiui tapo tam tikros kategorijos maisto produktų bendriniais ir (arba) įprastiniais pavadinimais. Jeigu vartotojas dėl tokių bendrinių pavadinimų ir įprastinių pavadinimų nesusidaro nuomonės apie konkrečią atitinkamo maisto produkto geografinę kilmę, jų naudojimas nėra pagrindas taikyti reglamento 26 straipsnio 3 dalį.

Pavyzdžiui: Frankfurto dešra.

Kadangi klausimas yra susijęs su kiekvienos valstybės narės vartotojų supratimu ir ES vartotojų nuomonės dėl šių aspektų labai skiriasi, reikia kiekvienu konkrečiu atveju apsvarstyti, ar konkretus pavadinimas vartotojui yra aiškiai suprantamas kaip bendrinis ir (arba) įprastinis pavadinimas.

2.3.2.   Ar juridinių asmenų pavadinimai, kuriuose yra geografinė nuoroda, laikytini maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodomis?

Pagal reglamento 2 straipsnio 2 dalies n punktą „teisinis pavadinimas“ – maisto produkto pavadinimas, nustatytas jam taikomose Sąjungos nuostatose arba, jei tokių Sąjungos nuostatų nėra, įstatymuose ir kituose teisės aktuose, taikomuose valstybėje narėje, kurioje maisto produktas parduodamas galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigoms, numatytas pavadinimas.

Kitaip tariant, šie pavadinimai yra kodifikuoti įprastiniai pavadinimai, jei teisės aktų leidėjas mano, kad svarbu suderinti jų naudojimą ir dažnai – jais apibūdintų produktų sudėtį, siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti su konkrečiais pavadinimais parduodamų maisto produktų savybėmis susiję vartotojų lūkesčiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pagal reglamento 26 straipsnio 3 dalį nelaikoma, kad juridinių asmenų pavadinimuose, kuriuose yra geografinė nuoroda, nurodoma kilmės nuoroda, jei teisės aktų leidėjas jau atsižvelgė į 26 straipsnio 3 dalį.

2.4.   Skirtingi teiginiai etiketėje

2.4.1.   Ar tokios sąvokos, kaip „pagaminta“ ir „(kieno) gaminys“, po kurių pateikiama geografinė nuoroda, laikytinos maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodomis?

Tokius teiginius, kaip „pagaminta (šalyje)“ vartotojai sieja su kilmės nuoroda pagal 26 straipsnio 3 dalį ir todėl jie iš esmės turėtų būti laikomi maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuoroda. Be to, šios sąvokos yra susijusios su gamybos procesu, kuris, kalbant apie perdirbtus maisto produktus, pagal reglamentą galėtų atitikti kilmės šalies reikšmę, kaip apibrėžta Sąjungos muitinės kodekso (7) 60 straipsnio 2 dalyje, t. y. paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas maisto produkto perdirbimas arba apdorojimas, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas.

Panašiai, teiginys „(šalies) produktas“ paprastai vartotojo suprantamas kaip kilmės nuoroda pagal reglamento 26 straipsnio 3 dalį. Be to, tikėtina, kad sąvoka „(kieno) produktas“ vartotojui taip pat gali reikšti, kad visas maisto produktas, įskaitant jo sudedamąsias dalis, atvežtas iš etiketėje nurodytos šalies.

2.4.2.   Ar tokie teiginiai, kaip „supakuota (kur)“ arba „Y užsakymu pagamino X“, po kurių nurodomas maisto tvarkymo subjekto pavadinimas ir jo adresas, laikytini maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodomis?

Teiginys „supakuota (kur)“ aiškiai nurodo vietą, kurioje maisto produktas buvo supakuotas, ir todėl apskritai mažai tikėtina, kad vartotojas jį susies su kilmės nuoroda pagal reglamento 26 straipsnio 3 dalį. Taigi, nepaisant to, kad aptariama sąvoka yra susijusi su geografine vietove, neturi būti laikoma, kad ja nurodoma maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta.

Tokios sąvokos, kaip „pagamino (kas) / supakavo (kas)“ (maisto tvarkymo subjekto pavadinimas ir adresas) arba „Y užsakymu pagamino X“ tiesiogiai reiškia nuorodą į atitinkamą maisto tvarkymo subjektą ir apskritai mažai tikėtina, kad vartotojas jas susies su maisto produkto kilmės nuoroda. Kaip paaiškinta šio pranešimo 2.1.1 punkte, etiketėje pateiktos nuorodos, susijusios su maisto tvarkymo subjekto įmonės pavadinimu ar adresu, pagal reglamentą nelaikomos maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymu.

Nepaisant to, vartotojų suvokimą lemia visos etiketės sudedamosios dalys, įskaitant visą produkto pateikimo būdą. Todėl vertinant galimą klaidinantį maisto produkto pobūdį, susijusį su jo kilme, reikia atsižvelgti į visą pakuotę.

2.4.3.   Ar akronimai, grafiniai vaizdai ar bet kokie kiti teiginiai, savanoriškai pridėti vien tik siekiant padėti vartotojams daugiakalbėse etiketėse rasti savo vietos kalbą, laikytini maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodomis?

Tokios nuorodos neturėtų būti laikomos kilmės nuoroda, jei jomis aiškiai nurodomos etiketėje pateikiamos informacijos apie maisto produktą skirtingų kalbų versijos.

2.4.4.   Ar tokie teiginiai, kaip „rūšis“, „tipas“, „stilius“, „receptas“, „įkvėpė (kas)“ ar „pagal (kieno stilių)“, kuriuose pateikiama geografinė nuoroda, laikytini maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodomis?

Tokie teiginiai, kaip „rūšis“, „tipas“, „stilius“, „receptas“, „įkvėpė (kas)“ ar „pagal (kieno stilių)“ paprastai yra susiję su maisto produkto ar jo gamybos proceso receptūra ar specifinėmis savybėmis ir todėl iš esmės neturėtų būti laikomi kilmės nuoroda.

Tačiau vertinant galimą klaidinantį maisto produkto pobūdį, susijusį su jo kilme, reikia atsižvelgti į visą pakuotę. Taip pat paminėtina, kad, vadovaujantis reglamento 7 straipsniu, pirmiau nurodyti teiginiai yra pateisinami tik tada, jei atitinkamas maisto produktas turi specifinių savybių ar yra specifinio pobūdžio, arba buvo atliktas tam tikras gamybos procesas, kuris nulėmė deklaruojamą ryšį su etiketėje nurodyta geografine vieta.

2.4.5.   Ar nacionalinis simbolis arba vėliavos spalvos būtų laikytini maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodomis?

Vartotojų požiūriu, vėliavos ir (arba) žemėlapiai laikomi svarbiausiomis kilmės ženklinimo nuorodomis. Todėl iš esmės aiškiai ir matomoje vietoje pateiktos su konkrečia geografine teritorija susijusios vėliavos ir (arba) žemėlapiai turėtų būti laikomi kilmės nuoroda ir todėl turėtų būti taikoma reglamento 26 straipsnio 3 dalis. Vartotojas taip pat gali vertinti kitus nacionalinius simbolius, pvz., atpažįstamą nacionalinį paminklą, kraštovaizdį ar asmenį, kaip maisto produkto kilmės nuorodą. Vis dėlto, kadangi tai, kaip šie simboliai suprantami, paprastai priklauso nuo produkto ir šalies, minėti grafiniai vaizdai turi būti vertinami kiekvienu atveju atskirai. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės visų pirma turėtų atsižvelgti į simbolių ir (arba) grafinių vaizdų išdėstymą, jų dydį, spalvą, šrifto dydį ir bendrą maisto produktų ženklinimo kontekstą, t. y. kad visas ženklinimas etiketėmis vartotojams nekeltų painiavos dėl maisto produkto kilmės.

Kalbant apie prekių ženklus, reglamento 26 straipsnio 3 dalies taikymo klausimai išdėstyti šio pranešimo 2.2.1 punkte.

Reikėtų konkrečiai apsvarstyti galimybę naudoti nuotraukas ir kitus teiginius, kuriais nurodoma į nacionalinį ir (arba) vietos renginį arba į nacionalinę ir (arba) vietos sporto komandą šiam renginiui pažymėti. Šios nuorodos, atsižvelgiant į jų nereguliarų pobūdį, turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju siekiant nustatyti, ar turi būti taikoma 26 straipsnio 3 dalis.

2.4.6.   Ar pagal ES teisę arba prekių ženklais saugomomis geografinėmis nuorodomis pažymėtose maisto produktų etiketėse pateikti papildomi teiginiai galėtų būti pagrindas taikyti reglamento 26 straipsnio 3 dalį?

Įgyvendinimo reglamentas netaikomas pagal ES teisę saugomoms geografinėms nuorodoms ir registruotiesiems prekių ženklams, kol bus priimtos konkrečios taisyklės, kaip nurodyta jo 1 straipsnio 2 dalyje. Tačiau tais atvejais, kai maisto produkto etiketėje taip pat yra kitų vaizdinių teiginių, įskaitant tuos, kuriais daroma nuoroda į tas pačias ar skirtingas geografines vietoves, tokie teiginiai patektų į įgyvendinimo reglamento taikymo sritį, jei įvykdomos reglamento 26 straipsnio 3 dalies sąlygos.

2.5.   Kokia yra įgyvendinimo akto ir ES ekologiškų maisto produktų srities teisės aktų nuostatų sąveika?

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 834/2007 (8) („Ekologiškų produktų reglamentu“) nustatyta bendroji ekologinės gamybos taisyklių sistema, įskaitant nuostatas dėl su ekologine gamyba susijusių terminų vartojimo. Be to, tame reglamente nustatytos ekologiškų produktų ženklinimo ir ES logotipo naudojimo sąlygos ir reikalaujama, kad naudojant šį logotipą būtų nurodoma kilmės vieta, kurioje buvo užaugintos produkto sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos. Tokiomis taisyklėmis vartotojui bus suteikta informacija, kuri yra lygiavertė 26 straipsnio 3 dalyje numatytai informacijai.

Pagal reglamento 1 straipsnio 4 dalį reglamentas taikomas nedarant poveikio specialiose konkretiems maisto produktams taikomose Sąjungos nuostatose nustatytiems ženklinimo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, Ekologiškų produktų reglamento nuostatos laikomos lex specialis ir yra viršesnės už reglamento 26 straipsnio 3 dalį. Todėl tada, kai naudojamas ES ekologinės gamybos logotipas, reglamento 26 straipsnio 3 dalis netaikoma.

3.   PAGRINDINĖS SUDEDAMOSIOS DALIES NUSTATYMAS

Pagal reglamento 2 straipsnio 2 dalies q punktą „pagrindinė sudedamoji dalis“ – maisto produkto sudedamoji dalis arba sudedamosios dalys, kuri (-ios) sudaro daugiau kaip 50 proc. to maisto produkto arba kurią (-ias) vartotojas paprastai sieja su maisto produkto pavadinimu ir kurios (-ių) kiekį daugeliu atvejų reikia nurodyti.

3.1.   Kaip reikėtų nustatyti pagrindinę sudedamąją dalį?

Pagal reglamento 26 straipsnio 3 dalį maisto tvarkymo subjektai, remdamiesi reglamento 2 straipsnio 2 dalies q punkte pateikta apibrėžtimi, privalo pateikti informaciją apie šio maisto produkto pagrindinę (-es) sudedamąją (-ąsias) dalį (-is).

Pagrindinės sudedamosios dalies teisinėje apibrėžtyje nurodomi dviejų rūšių kriterijai, pagal kuriuos nustatoma pagrindinė maisto produkto sudedamoji dalis: a) kiekybinis kriterijus, pagal kurį sudedamoji dalis sudaro daugiau kaip 50 proc. maisto produkto, ir b) kokybinis kriterijus, pagal kurį vartotojai paprastai sieja sudedamąją dalį su maisto produkto pavadinimu.

Maisto tvarkymo subjektai, teikdami informaciją apie maisto produkto pagrindinę (-es) sudedamąją (-ąsias) dalį (-is), turėtų atsižvelgti į įvairius aspektus. Visų pirma, be kiekybinės maisto produkto sudėties, jie turi kruopščiai atsižvelgti į jo specifines savybes, pobūdį ir visą etiketės pateikimo būdą. Jie taip pat turi atsižvelgti į vartotojų suvokimą ir lūkesčius, susijusius su apie konkretų maisto produktą pateikta informacija. Maisto tvarkymo subjektai turėtų atsižvelgti į tai, ar tikėtina, kad tam tikros sudedamosios dalies kilmės nuoroda galėtų iš esmės paveikti vartotojų pirkimo sprendimus ir ar tokios kilmės nuorodos nebuvimas klaidintų vartotojus.

Taip pat paminėtina, kad pagal reglamento 7 straipsnį apie pagrindinės sudedamosios dalies kilmės nuorodą pateikta informacija neturi būti klaidinanti ir ja jokiu būdu neturėtų būti pažeidžiamos reglamento 26 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos ir tikslai.

Valstybių narių kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų tinkamai įgyvendintos pirmiau nurodytos reglamento nuostatos.

3.2.   Ar maisto produktas gali turėti daugiau kaip vieną pagrindinę sudedamąją dalį? Jei taip, ar ant maisto produkto, kuriame yra daugiau nei viena pagrindinė sudedamoji dalis, turėtų būti nurodoma visų pagrindinių sudedamųjų dalių kilmė?

Pagal reglamento 2 straipsnio 2 dalies q punkte pateiktą sąvokos „pagrindinė sudedamoji dalis“ apibrėžtį ši sudedamoji dalis gali būti sudedamoji dalis (vartojant žodžio vienaskaitą) arba sudedamosios dalys (vartojant žodžio daugiskaitą). Remiantis šia formuluote, reikėtų daryti išvadą, kad sąvokos „pagrindinė sudedamoji dalis“ apibrėžtyje nustatyta galimybė, kad maisto produkte gali būti daugiau nei viena maisto produkto sudedamoji dalis.

Be to, iš reglamento 26 straipsnio 3 dalies nuostatų aišku, kad jei maisto tvarkymo subjektas, remdamasis turima apibrėžtimi, nurodo daugiau nei vieną pagrindinę sudedamąją dalį, turi būti nurodyta visų šių pagrindinių sudedamųjų dalių kilmės šalis ar kilmės vieta.

3.3.   Ar gali būti, kad dėl pagrindinės sudedamosios dalies apibrėžties taikymo nebus pagrindinės maisto produkto sudedamosios dalies?

Taikant reglamento 26 straipsnio 3 dalį, pirmiausia turi būti įvertinta, ar, remiantis reglamento 2 straipsnio 2 dalies q punkte pateikta apibrėžtimi, kokia nors maisto produkto sudedamoji dalis laikytina jo pagrindine sudedamąja dalimi. Tai reiškia, kad pagal reglamentą maisto produktas neturės pagrindinės sudedamosios dalies, jei nė viena iš jo sudedamųjų dalių nesudaro daugiau nei 50 proc. to maisto produkto, vartotojas paprastai nesieja nė vienos iš jo sudedamųjų dalių su maisto produkto pavadinimu, o daugeliu atvejų nurodyti kiekį nereikalaujama.

3.4.   Ar reglamento 26 straipsnio 3 dalis ir atitinkamai įgyvendinimo reglamentas taikomas iš vienos sudedamosios dalies sudarytiems maisto produktams?

Reglamento 26 straipsnio 3 dalis galėtų būti taikoma maisto produktui, sudarytam iš vienos perdirbtos sudedamosios dalies, jei paskutinis esminis jo virsmas įvyko kitoje vietoje nei žaliavos sudedamosios dalies kilmės vieta arba jei sudedamoji dalis buvo gauta iš skirtingų vietų. Šiuo atveju reglamento 26 straipsnio 3 dalis būtų taikoma tada, jei nurodoma maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta, o pagrindinės sudedamosios dalies (vienintelės sudedamosios dalies) kilmės šalis ar kilmės vieta skiriasi nuo maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos.

3.5.   Jei vartotojai gerai žino, kad maisto produkto pagrindinė sudedamoji dalis gali būti įsigyjama tik ne ES, ar jos kilmė turėtų būti nurodyta?

Reglamentu nenustatoma jokių išimčių dėl pagrindinių sudedamųjų dalių kilmės šalies ar kilmės vietos nenurodymo, kai ši šalis ar vieta skiriasi nuo maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos. Todėl, net jei pagrindinė maisto produkto sudedamoji dalis gali būti įsigyta tik ne ES, o nurodant galutinio maisto produkto kilmę pateikiama nuoroda į ES (arba valstybę (-es) narę (-es), pagal reglamento 26 straipsnio 3 dalies nuostatas atitinkamos pagrindinės sudedamosios dalies kilmės nuoroda turi būti nurodyta.

3.6.   Ar pagrindinė sudedamoji dalis gali būti sudėtinė sudedamoji dalis?

Pagal reglamento 2 straipsnio 2 dalies h punktą sąvoka „sudėtinė sudedamoji dalis“ – sudedamoji dalis, kuri pati yra iš daugiau nei vienos sudedamosios dalies sudarytas produktas.

Sudėtinė sudedamoji dalis patenka į reglamento 26 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, jei ji atitinka reglamento 2 straipsnio 2 dalies q punkte nustatytos pagrindinės sudedamosios dalies apibrėžties sąlygas.

Jei informacija apie pagrindinės sudedamosios dalies kilmę turi būti pateikta pagal reglamento 26 straipsnio 3 dalį ir pagrindinė sudedamoji dalis yra sudėtinė sudedamoji dalis, maisto tvarkymo subjektai turi pateikti pakankamai informacijos, kuri geriausiai atitiktų konkretų maisto produktą. Šiomis aplinkybėmis jie turėtų atsižvelgti į specifinį atitinkamo maisto produkto pobūdį, jo sudėtį ir gamybos procesą, vartotojų supratimą, lūkesčius ir interesą, susijusius su produkto sudėtinės sudedamosios dalies pagrindinės sudedamosios dalies kilmės nuoroda (sudėtinės sudedamosios dalies pagrindinės sudedamosios dalies kilmės vieta, pvz., derliaus nuėmimo vieta arba auginimo vieta), taip pat į tai, kaip sudėtinės sudedamosios dalies sudedamosios dalys yra nurodytos sudedamųjų dalių sąraše.

Taip pat paminėtina, kad pagal reglamento 7 straipsnį apie sudėtinės sudedamosios dalies kilmės nuorodą pateikta informacija neturi būti klaidinanti ir ja jokiu būdu neturėtų būti pažeidžiamos reglamento 26 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos ir tikslai.

Valstybių narių kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų tinkamai įgyvendintos pirmiau nurodytos reglamento nuostatos.

4.   GEOGRAFINIAI LYGMENYS

Kad vartotojai galėtų pasirinkti turėdami pakankamai informacijos, įgyvendinimo reglamente nustatytos specialios taisyklės, kurios taikomos tada, kai pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalis ar kilmės vieta nurodoma remiantis reglamento 26 straipsnio 3 dalimi. Šiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad tokia informacija būtų pakankamai tiksli ir prasminga.

Šiuo tikslu įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio a punkte suderinamos geografinės vietovės, į kurias, nurodant pagrindinę sudedamąją dalį, turi būti pateikiama nuoroda.

4.1.   Ar būtų galima nurodyti tos pačios pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį ar kilmės vietą, pateikiant nuorodą į skirtingo geografinio lygmens vietoves (pvz., „ES ir Šveicarija“)?

Įgyvendinimo reglamento 2 straipsnyje pateikiamas geografinių vietovių, į kurias, nurodant pagrindinę sudedamąją dalį, turėtų būti pateikiama nuoroda, sąrašas. Kad būtų įvykdyti reglamento 26 straipsnio 3 dalies reikalavimai, maisto tvarkymo subjektai turi pasirinkti vieną iš įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio a punkte išvardytų geografinių vietovių. Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad įgyvendinimo reglamentu nesuteikiama galimybė nurodant vieną pagrindinę sudedamąją dalį sujungti tame reglamente išvardytų skirtingo geografinio lygmens vietovių pavadinimus.

Pavyzdžiui:

—	„Šveicarija“ atitinka 2 straipsnio a punkto iv papunktyje nustatytą geografinę vietovę. Tačiau „ES“ atitinka 2 straipsnio a punkto i papunktyje nustatytą geografinę vietovę. Galimybė sujungti šių dviejų vietovių pavadinimus įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio a punkte nenumatyta.

Tačiau maisto tvarkymo subjektai gali papildyti nuorodas „ES“ ir „ne ES“ pateikdami papildomos informacijos, jei ji atitinka reglamente nustatytus savanoriškai teikiamos informacijos apie maistą bendruosius reikalavimus (reglamento 36 straipsnis). Visų pirma tokia informacija neturėtų būti klaidinanti ar paini. Šiuo atžvilgiu maisto tvarkymo subjektai gali pateikti nuorodą „Šveicarija“ kaip papildomą savanoriškai teikiamą informaciją, kuria papildoma nuoroda „ne ES“.

Pavyzdžiui:

—	„ES ir ne ES (Šveicarija)“

—	„ES (Ispanija) ir ne ES (Šveicarija)“

4.2.   Ar siekiant nurodyti pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį ar kilmės vietą būtų galima sujungti ir valstybių narių, ir trečiųjų šalių pavadinimus?

Įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio a punkto iv papunkčiu suteikiama galimybė kaip pirminės sudedamosios dalies kilmės nuorodą nurodyti valstybę (-es) narę (-es) arba trečiąją (-iąsias) šalį (-is). Tai reiškia, kad maisto tvarkymo subjektai gali pasirinkti vieną iš šių nuorodų arba naudoti jas abi.

5.   IŠDĖSTYMAS IR PATEIKIMAS

Pagal reglamentą apie pagrindinę sudedamąją dalį pateikta informacija turėtų papildyti vartotojams teikiamą informaciją apie maisto produkto kilmės šalį ar kilmės vietą. Ši informacija turi būti lengvai matoma, aiškiai įskaitoma ir, jei taikoma, neištrinama. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, įgyvendinimo reglamento 3 straipsnyje nustatytos aptariamos informacijos išdėstymo ir pateikimo etiketėje taisyklės.

5.1.   Ar naudojant šalių kodus būtų galima nurodyti pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį?

Pagal reglamento 9 straipsnio 1 dalies i punktą privaloma nurodyti kilmės šalį arba kilmės vietą reglamento 26 straipsnyje nustatytais atvejais. Be to, reglamento 9 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad pagal reglamento 9 straipsnio 1 dalį privalomai nurodyti duomenys būtų nurodomi žodžiais ir skaičiais, ir jie gali būti papildomai perteikiami piktogramomis ar simboliais.

Remiantis reglamento nuostatomis, pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalis visada turi būti nurodoma žodžiais. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turi įvertinti, ar tam tikri šalių kodai galėtų būti laikomi žodžiais. Visų pirma, šalies kodas gali būti priimtinas, jei pagrįstai tikimasi, kad šalies, kurioje produktas parduodamas, vartotojai jį teisingai supras ir nebus klaidinami. Taip galėtų būti tokių santrumpų, kaip „JK“, „JAV“ ar „ES“, atveju.

5.2.   Jei produkto pavadinime yra kilmės nuoroda ir produkto pavadinimas nurodytas keliose pakuotės vietose, ar pagrindinės sudedamosios dalies kilmė turėtų būti nurodoma kiekvienąkart, kai etiketėje nurodomas produkto pavadinimas? Tas pats klausimas yra susijęs su grafinėmis nuorodomis, pavyzdžiui, su vėliavomis

Įgyvendinimo reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei maisto produkto kilmės nuoroda pateikiama žodžiais, informacija apie pagrindinės sudedamosios dalies kilmę turi būti pateikiama tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuoroda. Įgyvendinimo reglamentu nesuteikiama lankstumo, kuriuo remiantis būtų galima nurodyti pagrindinės sudedamosios dalies kilmę tik kartą, jei galutinio maisto produkto kilmės nuoroda etiketėje būtų pateikta keletą kartų.

Iš reglamento matyti, kad pagrindinės sudedamosios dalies kilmės nuoroda vartotojams turi būti pateikiama aiškiai ir ji turi būti matoma, visada tame pačiame regėjimo lauke kaip ir produkto kilmės nuoroda, įskaitant vėliavas. Todėl, jei ant pakuotės būtų pakartotas prekinis pavadinimas, kuriame yra kilmės nuoroda arba vėliavos, taip pat turi būti atitinkamai pakartota informacija apie pagrindinės (-ių) sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) kilmę.

5.3.   Ar reglamento 13 straipsnio 3 dalis taip pat taikoma pagal įgyvendinimo reglamento nuostatas pateikiamai pagrindinės sudedamosios dalies kilmės nuorodai?

Reglamento 13 straipsnyje nustatyti bendrieji principai, kuriais reglamentuojamas privalomos informacijos apie maisto produktus pateikimas, kaip nurodyta reglamento 9 straipsnio 1 dalyje, taigi ir informacijos apie kilmės šalį arba kilmės vietą, jei tai nustatyta 26 straipsnyje (reglamento 9 straipsnio 1 dalies i punktas). Reglamento 13 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos nepažeidžiant tam tikrų kategorijų maisto produktams taikomų konkrečių Sąjungos nuostatų.

Įgyvendinimo reglamente nustatyti konkretūs pagrindinės sudedamosios dalies kilmės nuorodos pateikimo reikalavimai. Visų pirma, jo 3 straipsnyje nustatyta, kad tokia informacija turi būti pateikiama tame pačiame regėjimo lauke, kaip ir maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuoroda, o naudojamo šrifto x aukštis turi siekti bent 75 proc. maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos šrifto x aukščio. Be to, nurodoma, kad bet kuriuo atveju informacija apie pagrindinės sudedamosios dalies kilmę turi būti pateikta šriftu, kuris negali būti mažesnis nei 1,2 mm dydžio šriftas.

Pirmiau nurodyti konkretūs įgyvendinimo reglamento reikalavimai turi būti papildyti horizontaliosiomis reglamento 13 straipsnio nuostatomis, kurios turėtų būti taikomos kartu.

Reglamento 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis dėl reikalaujamo šrifto dydžio nurodant mažų pakuočių (kurių paviršiaus plotas mažesnis nei 80 cm2) privalomus duomenis. Kadangi reglamento 13 straipsnio nuostatos taikomos reglamento 9 straipsnio 1 dalyje išvardytiems privalomiems duomenims, jos taip pat taikomos pagal reglamento 26 straipsnio 3 dalį pateikiamai pagrindinės sudedamosios dalies kilmės nuorodai. Todėl pakuočių arba taros, kurių didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis nei 80 cm2, atveju įgyvendinimo reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas šrifto dydžio x aukštis yra lygus 0,9 mm arba didesnis.

---

(1)  OL L 304, 2011 11 22, p. 18.

(2)  OL L 131, 2018 5 29, p. 8.

(3)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(4)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(5)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).

(6)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL L 84, 2014 3 20, p. 14).

(7)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija) (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(8)  2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

Euro kursas (1)

2020 m. sausio 30 d.

(2020/C 32/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1029
JPY	Japonijos jena	120,03
DKK	Danijos krona	7,4729
GBP	Svaras sterlingas	0,84183
SEK	Švedijos krona	10,6398
CHF	Šveicarijos frankas	1,0690
ISK	Islandijos krona	135,90
NOK	Norvegijos krona	10,1738
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,250
HUF	Vengrijos forintas	338,36
PLN	Lenkijos zlotas	4,2873
RON	Rumunijos lėja	4,7770
TRY	Turkijos lira	6,5970
AUD	Australijos doleris	1,6412
CAD	Kanados doleris	1,4577
HKD	Honkongo doleris	8,5678
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6973
SGD	Singapūro doleris	1,5030
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 315,00
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,2673
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,6504
HRK	Kroatijos kuna	7,4423
IDR	Indonezijos rupija	15 094,84
MYR	Malaizijos ringitas	4,5087
PHP	Filipinų pesas	56,246
RUB	Rusijos rublis	69,6719
THB	Tailando batas	34,405
BRL	Brazilijos realas	4,6836
MXN	Meksikos pesas	20,6985
INR	Indijos rupija	79,0110

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Specialioji ataskaita Nr. 4/2020

„Naujų vaizdo technologijų naudojimas bendros žemės ūkio politikos stebėjimui: apskritai daroma nuosekli pažanga, bet klimato ir aplinkos stebėjimo srityje ji lėtesnė“

(2020/C 32/03)

Europos Audito Rūmai šiuo raštu Jus informuoja, kad neseniai buvo paskelbta Specialioji ataskaita Nr. 4/2020 „Naujų vaizdo technologijų naudojimas bendros žemės ūkio politikos stebėjimui: apskritai daroma nuosekli pažanga, bet klimato ir aplinkos stebėjimo srityje ji lėtesnė“.

Ši ataskaita pateikta susipažinti arba parsisiųsti Europos Audito Rūmų interneto svetainėje http://eca.europa.eu.

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl pasiūlymų dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių santrauka

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje www.edps.europa.eu)

(2020/C 32/04)

2018 m. balandžio mėn. Komisija pateikė du pasiūlymus (reglamento pasiūlymą ir direktyvos pasiūlymą) siekdama nustatyti teisinę sistemą, kuriai esant policija ir teisminės institucijos, nagrinėdamos tarpvalstybines bylas, galėtų paprasčiau ir greičiau apsaugoti ir gauti prieigą prie elektroninių įrodymų. Vėliau Taryba patvirtino bendrąjį požiūrį į pasiūlymus, o Europos Parlamentas paskelbė keletą darbinių dokumentų. Europos duomenų apsaugos valdyba paskelbė savo nuomonę. Su šia sritimi susijusių pokyčių esama ir tarptautiniu lygmeniu, visų pirma – su Jungtinėmis Valstijomis pradėtos derybos dėl tarptautinio susitarimo dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų, taip pat imtasi veiksmų dėl Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Antrojo papildomo protokolo. Šia nuomone Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP), atsižvelgdamas į pirmiau paminėtus pokyčius, ES teisės aktų leidėjui nori suteikti naujos informacijos, reikalingos imantis tolesnių su pasiūlymais susijusių veiksmų.

Dėl naujų technologijų šiandienos pasaulis yra labai pasikeitęs, ir toms institucijoms reikia turėti galimybę gauti duomenis, būtinus jų uždaviniams vykdyti, taigi laikas dažnai tampa itin svarbus. Kartu, net ir tirdamos vidaus bylas, teisėsaugos institucijos vis dažniau susiduria su tarpvalstybiniais atvejais tiesiog dėl to, kad naudojamasi užsienio paslaugų teikėjų paslaugomis, tad informacija elektroniniu formatu būna saugoma kitoje valstybėje narėje. EDAPP pritaria siekiui užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos turėtų veiksmingų priemonių tirti nusikaltimams ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už juos, ir visų pirma palankiai vertina pasiūlymų tikslą, supaprastinant Europos Sąjungoje taikomas procedūras, paspartinti ir palengvinti prieigą prie duomenų nagrinėjant tarpvalstybines bylas.

Kartu, EDAPP nori pabrėžti, kad imantis bet kokios šios srities iniciatyvos turi būti visapusiškai gerbiamos ES pagrindinių teisių chartija įtvirtintos teisės ir laikomasi ES duomenų apsaugos sistemos reikalavimų, taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų visos būtinos apsaugos priemonės. Visų pirma, kad tarpvalstybiniu mastu renkant elektroninius įrodymus būtų veiksmingai užtikrinta pagrindinių teisių apsauga, turi aktyviau veikti vykdančiosios valstybės narės teisminės institucijos. Jos turėtų būti kuo anksčiau įtrauktos į šį procesą ir turėtų turėti galimybę patikrinti, ar orderiai atitinka Chartiją, be to, joms turėtų būti nustatyta pareiga, orderiams neatitikus Chartijos, atsisakyti vykdyti orderį.

Be to, siūlomame reglamente reikėtų pateikti aiškesnes duomenų kategorijų apibrėžtis, taip pat reikėtų užtikrinti, kad jos atitiktų kitas ES teisėje vartojamas duomenų kategorijų apibrėžtis. EDAPP taip pat rekomenduoja atsižvelgus į aktualią ES Teisingumo Teismo praktiką iš naujo įvertinti nusikaltimų rūšių, dėl kurių gali būti išduodami Europos įrodymų pateikimo orderiai, ir atitinkamų duomenų kategorijų pusiausvyrą.

Be to, EDAPP konkrečiai rekomenduoja patobulinti kelis pasiūlymų dėl elektroninių įrodymų aspektus – tai būtų orderių ir perduodamų duomenų autentiškumas ir konfidencialumas, ribotas saugojimas, taikant Europos įrodymų saugojimo orderius, duomenų subjektų teisės, duomenų subjektai, kuriems taikomi imunitetai ir privilegijos, teisiniai atstovai, terminai, per kuriuos reikia įvykdyti Europos elektroninių įrodymų pateikimo orderius, ir paslaugų teikėjų galimybė atsisakyti vykdyti orderius.

Galiausiai, EDAPP prašo aiškiau nurodyti siūlomo reglamento ir būsimų tarptautinių susitarimų sąveiką. Siūlomame reglamente turėtų būti užtikrinta aukšto lygio duomenų apsauga Europos Sąjungoje, o pats reglamentas turėtų būti atskaitos tašku derybose dėl tarptautinių susitarimų dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų.

1.   ĮVADAS IR PAGRINDINĖ INFORMACIJA

1.

2018 m. balandžio 17 d. Komisija paskelbė du pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (toliau – pasiūlymai) ir prie jų pridedamą poveikio vertinimą (1), ir tai yra: — Pasiūlymas dėl Reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių (2) (toliau – siūlomas reglamentas), — Pasiūlymas dėl Direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės (3) (toliau – siūloma direktyva).

2.

Siūlomas reglamentas egzistuotų kartu su Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (toliau – ETO direktyva) (4) – ja siekiama palengvinti įrodymų rinkimo kitos valstybės narės teritorijoje procesą ir ji taikoma visų rūšių įrodymų, įskaitant elektroninius duomenis, rinkimui (5). Visos valstybės narės, dalyvavusios priimant ETO direktyvą (6), turėjo iki 2017 m. gegužės mėn. įgyvendinti ją savo nacionalinės teisės aktuose (7).

3.

2018 m. rugsėjo 26 d. Europos duomenų apsaugos valdyba (8) (toliau – EDAV) priėmė nuomonę (9) dėl pasiūlymų.

4.

2018 m. gruodžio 7 d. ir 2019 m. kovo 8 d. Taryba patvirtino savo bendrąjį požiūrį atitinkamai į siūlomą reglamentą (10) ir siūlomą direktyvą (11). Europos Parlamentas paskelbė keletą darbinių dokumentų.

5.

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (toliau – EDAPP) palankiai vertina tai, kad Komisijos tarnybos su juo neformaliai konsultavosi prieš priimdamos pasiūlymus. EDAPP taip pat palankiai vertina tai, kad ši nuomonė paminėta siūlomo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje ir siūlomos direktyvos 24 konstatuojamojoje dalyje.

6.

2019 m. vasario 5 d. Komisija priėmė dvi rekomendacijas dėl Tarybos sprendimų: Rekomendaciją įgalioti pradėti derybas siekiant sudaryti Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tarptautinį susitarimą dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų vykdant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose (12) ir Rekomendaciją įgalioti Komisiją ES vardu dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (CETS Nr. 185) Antrojo papildomo protokolo (toliau – Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų) (13). Dėl abiejų rekomendacijų pateiktos dvi EDAPP nuomonės (14). Abejos derybos – ir derybos su JAV, ir Europos Taryboje vykstančios derybos – yra glaudžiai susijusios.

7.

2019 m. vasario mėn. Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos duomenų apsaugos valdybai pateikė panašius raštus ir jais paprašė atlikti teisinį JAV CLOUD įstatymo (15), JAV Kongreso priimto 2018 m. kovo mėn., poveikio Europos duomenų apsaugos teisinei sistemai vertinimą. 2019 m. liepos 12 d. EDAPP ir EDAV parengė bendrą atsakymą į šį prašymą ir jame pateikė savo pirminį vertinimą (16).

8.

2019 m. spalio 3 d. Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos pasirašė dvišalį susitarimą dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais (17). Tai pirmasis vykdomasis susitarimas, kuriuo JAV paslaugų teikėjams leidžiama pagal JAV CLOUD įstatymą vykdyti užsienio šalies prašymus pateikti turinio duomenis.

Ši nuomonė apima abu pasiūlymus, tačiau daugiausia dėmesio skiriama siūlomam reglamentui. Vykdydamas savo misiją EDAPP pirmiausia dėmesį skiria teisėms į privatumą bei asmens duomenų apsaugą ir siekia nuosekliai laikytis EDAV nuomonės 23/2018 bei ją papildyti, taip pat atsižvelgia į bendrąjį Tarybos požiūrį ir Europos Parlamento darbinius dokumentus.

5.   IŠVADOS

70.

EDAPP pritaria siekiui užtikrinti, kad, gyvenimui kintant dėl naujų technologijų, teisėsaugos ir teisminės institucijos turėtų veiksmingų priemonių tirti nusikaltimams ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už juos. Kartu EDAPP norėtų užtikrinti, kad imantis šių veiksmų būtų visapusiškai laikomasi Chartijos ir ES duomenų apsaugos acquis. Taikant siūlomą reglamentą asmens duomenis reikėtų saugoti ir perduoti Europos Sąjungoje ir už jos ribų – jais būtų keičiamasi tarp valstybių narių kompetentingų institucijų, privačių subjektų, o tam tikrais atvejais būtų įtrauktos ir trečiųjų šalių institucijos. Dėl to būtų ribojamos dvi pagrindinės teisės, įtvirtintos Chartijos 7 ir 8 straipsniais, – teisė į privatų gyvenimą ir teisė į asmens duomenų apsaugą. Kad tokie ribojimai būtų teisėti, jie privalo atitikti Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir visų pirma jie turi atitikti būtinumo sąlygą.

71.

EDAPP pirmiausia mano, kad reikėtų išsamiau vertinti kitas alternatyvas, kuriomis būtų galima užtikrinti geresnes apsaugos priemones ir pasiekti tuos pačius tikslus.

72.

Antra, EDAPP atkreipia dėmesį, kad į siūlomą reglamentą jau įtraukta keletas procedūrinių apsaugos priemonių. Tačiau EDAPP kyla susirūpinimas, kad svarbi atsakomybė už patikrinimą, ar Europos įrodymų pateikimo orderio sertifikatas ir Europos įrodymų saugojimo orderio sertifikatas atitinka Chartiją, tenka paslaugų teikėjams, ir rekomenduoja į elektroninių įrodymų rinkimo procesą kuo anksčiau įtraukti teismines institucijas, paskirtas vykdančiosios valstybės narės.

73.

EDAPP rekomenduoja užtikrinti, kad elektroninių įrodymų duomenų kategorijų apibrėžtys labiau atitiktų ES teisėje vartojamas specialių duomenų kategorijų apibrėžtis, ir iš naujo apsvarstyti prieigos duomenų kategoriją, arba prieigai prie šių duomenų taikyti sąlygas, panašias į sąlygas, taikomas prieigai prie sandorių duomenų ir turinio duomenų kategorijų. Siūlomame reglamente turėtų būti nustatytos aiškios ir paprastos kiekvienos duomenų kategorijos apibrėžtys, kad visiems dalyvaujantiems suinteresuotiesiems subjektams būtų užtikrintas teisinis tikrumas. EDAPP taip pat rekomenduoja iš dalies pakeisti siūlomą duomenų apie abonentą kategorijos apibrėžtį, kad ji būtų dar tikslesnė.

74.

EDAPP taip pat rekomenduoja, atsižvelgus į aktualią pastarojo laiko ES Teisingumo Teismo praktiką, iš naujo įvertinti nusikaltimų rūšių, dėl kurių gali būti išduodami Europos įrodymų pateikimo orderiai, ir atitinkamų duomenų kategorijų pusiausvyrą. Visų pirma, reikėtų nustatyti, kad Europos įrodymų pateikimo orderį, kuriuo reikalaujama pateikti sandorių duomenis ir turinio duomenis, būtų galima išduoti tik esant sunkiems nusikaltimams. EDAPP labiausiai pritartų konkrečių sunkių nusikaltimų, kurių atveju būtų galima išduoti Europos įrodymų pateikimo orderį, kuriuo reikalaujama pateikti sandorių duomenis ir turinio duomenis, baigtinio sąrašo nustatymui, nes jį nustačius taip pat padidėtų teisinis tikrumas visiems suinteresuotiesiems subjektams.

75.

EDAPP taip pat teikia rekomendacijų, kuriomis siekia užtikrinti, kad būtų gerbiamos teisės į duomenų apsaugą ir privatumą ir kad kartu, nagrinėjant konkrečią bylą, būtų galima sparčiai rinkti įrodymus. Tos rekomendacijos daugiausia susijusios su duomenų perdavimo tarp visų dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų saugumu, orderių bei sertifikatų autentiškumu ir ribotu duomenų saugojimu taikant Europos įrodymų saugojimo orderio sertifikatą.

76.

Be pirmiau pateiktų bendrų pastabų ir pagrindinių rekomendacijų, EDAPP šioje nuomonėje pateikė ir papildomų rekomendacijų, susijusių su šiais pasiūlymų aspektais: — nuoroda į taikytiną duomenų apsaugos sistemą, — duomenų subjektų teisėmis (didesniu skaidrumu ir teise į teisių gynimo priemones), — duomenų subjektų galimybe naudotis imunitetais ir privilegijomis, — teisinių atstovų skyrimu įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti, — terminais, per kuriuos reikia įvykdyti Europos įrodymų pateikimo orderio sertifikato reikalavimus ir pateikti duomenis, — paslaugų teikėjams teikiama galimybe atsisakyti vykdyti orderius dėl ribotų priežasčių.

77.

Galiausiai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui yra žinomas platesnis kontekstas, į kurį atsižvelgiant buvo teikiama iniciatyva, taip pat jis žino apie du priimtus Tarybos sprendimus – vieną dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Antrojo papildomo protokolo ir kitą dėl derybų su Jungtinėmis Valstijomis pradėjimo. EDAPP prašo aiškiau nurodyti siūlomo reglamento ir tarptautinių susitarimų sąveiką. EDAPP nori konstruktyviai prisidėti, kad būtų užtikrintas galutinių tekstų ir ES duomenų apsaugos sistemos nuoseklumas ir suderinamumas.

---

(1)  Commission Staff Working Document: Impact Assessment, SWD(2018) 118 final (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Poveikio vertinimas, SWD(2018) 118 final) (toliau – poveikio vertinimas), dokumentą galima rasti adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=SWD%3A2018%3A118%3AFIN.

(2)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių, COM(2018) 225 final.

(3)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės, COM(2018) 226 final.

(4)  2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose, OL L 130, 2014 5 1, p. 1; žr. siūlomo reglamento 23 straipsnį.

(5)  ETO direktyvoje nustatytas tiesioginis valstybės narės išduodančiosios institucijos ir kitos valstybės narės vykdančiosios institucijos bendradarbiavimas arba, tam tikrais atvejais, bendradarbiavimas per atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) paskirtą (-as) centrinę (-es) instituciją (-as). Direktyva taip pat siekiama supaprastinti ir paspartinti šį bendradarbiavimą – tam nustatytos standartizuotos formos ir griežti terminai, taip pat pašalintos kelios tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtys, pavyzdžiui, „[i]šduodančioji institucija gali išduoti ETO, kad būtų vykdoma priemonė, kuria siekiama laikinai užkirsti kelią objekto, kuris gali būti panaudotas kaip įrodymas, sunaikinimui, pakeitimui, perkėlimui, perdavimui ar perleidimui“ ir „[v]ykdančioji institucija sprendimą dėl laikinosios priemonės priima ir apie jį praneša kuo greičiau ir, kai tai praktiškai įmanoma, – per 24 valandas nuo ETO gavimo“ (32 straipsnis); ETO vykdymui asmenų, turinčių konkretaus telefono numerio abonementą arba IP adresą, tapatybės nustatymo tikslu taip pat neturi būti taikomas abipusio baudžiamumo reikalavimas (10 straipsnio 2 dalies e punktas kartu su 11 straipsnio 2 dalimi).

(6)  Visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją ir Airiją.

(7)  Visos dalyvaujančios valstybės narės ETO direktyvą savo nacionalinės teisės aktuose įgyvendino 2017 arba 2018 m. Žr. Europos teisminio tinklo įgyvendinimo būklę adresu https://www.ejn-crimjust.europa.eu/ejn/EJN_Library_StatusOfImpByCat.aspx?CategoryId=120.

(8)  Pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 68 straipsnį įsteigta EDAV pakeitė pagal Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnį įsteigtą darbo grupę, ir ši buvo panaikinta. Panašiai kaip ir 29 straipsnio darbo grupę, EDAV sudaro nacionalinių duomenų apsaugos institucijų atstovai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.

(9)  2018 m. rugsėjo 26 d. Nuomonė 23/2018 dėl Komisijos pasiūlymų dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių (70 straipsnio 1 dalies b punktas) (toliau – EDAV nuomonė 23/2008), pateikta adresu https://edpb.europa.eu/sites/edpb/files/files/file1/edpb-2018-09-26-eevidence_lt.pdf.

(10)  https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2018/12/07/regulation-on-cross-border-access-to-e-evidence-council-agrees-its-position/.

(11)  https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2019/03/08/e-evidence-package-council-agrees-its-position-on-rules-to-appoint-legal-representatives-for-the-gathering-of-evidence/.

(12)  Rekomendacija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų vykdant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, COM(2019) 70 final.

(13)  Rekomendacija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (CETS Nr. 185) Antrojo papildomo protokolo, COM(2019) 71 final. Iki dabar Europos Tarybos Konvenciją dėl glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo elektroninių nusikaltimų ir elektroninių įrodymų srityje pasirašė visos ES valstybės narės, ir beveik visos valstybės narės ją ratifikavo. Airija ir Švedija dar teberatifikuoja Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų. Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų yra privalomas tarptautinis dokumentas, ir juo reikalaujama, kad susitariančiosios šalys savo teisėje nustatytų konkrečius nusikaltimus, nukreiptus prieš elektroninius tinklus arba padarytus naudojant elektroninius tinklus, ir nustatytų konkrečius įgaliojimus ir procedūras, kad jų nacionalinės institucijos galėtų tirti nusikaltimus, įskaitant nusikaltimo įrodymų rinkimą elektronine forma. Konvencija taip pat skatinamas tarptautinis susitariančiųjų šalių bendradarbiavimas. Yra konkrečių priemonių spręsti problemoms, kylančioms dėl duomenų kintamumo. Šiuo atžvilgiu konvencijoje nustatytas operatyvus laikomųjų kompiuterinių duomenų išsaugojimas. Kadangi apsaugotų duomenų perdavimas prašančiajai valstybei priklauso nuo to, koks bus priimtas galutinis sprendimas dėl savitarpio teisinės pagalbos prašymo, išsaugojimui netaikomas visas atsisakymo pagrindų rinkinys, o dvigubo baudžiamumo sąlyga gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais (29 straipsnis).

(14)  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė 2/2019 dėl įgaliojimų derėtis dėl ES ir JAV susitarimo dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė 3/2019 dėl dalyvavimo derybose dėl Budapešto konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Antrojo papildomo protokolo.

(15)  Paskelbta https://www.congress.gov/bill/115th-congress/house-bill/1625/text.

(16)  https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents/letters/epdb-edps-joint-response-libe-committee-impact-us-cloud-act_lt.

(17)  https://www.gov.uk/government/publications/ukusa-agreement-on-access-to-electronic-data-for-the-purpose-of-countering-serious-crime-cs-usa-no62019.

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka

Viešųjų paslaugų įsipareigojimų, susijusių su reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimu, nustatymas

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 32/05)

Valstybė narė	Prancūzija
Maršrutas	Kajenas–Kamopi Sen Žoržas–Kamopi
Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų įsigaliojimo diena	2020 m. liepos 1 d.
Adresas, kuriuo galima gauti su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo tekstą ir visą atitinkamą su tuo įsipareigojimu susijusią informaciją ir (arba) dokumentus	2019 m. gruodžio 18 d. Sprendimas Nr. AP-2019-94 „Naujieji su viešąja paslauga susiję vidaus oro transporto įsipareigojimai“ https://www.ctguyane.fr/deliberations/

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka

Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo pakeitimas

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 32/06)

Valstybė narė	Prancūzija
Maršrutas	Kajenas–Maripazula Kajenas–Solis Kajenas–Gran Santi Sen Loran diu Maroni–Gran Santi Sen Loran diu Maroni–Maripazula
Pirmoji su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų įsigaliojimo diena	1996 m. liepos 30 d. (Kajenas–Maripazula ir Kajenas–Solis) 2005 m. balandžio 25 d. (Sen Loran diu Maroni–Gran Santi) 2005 m. birželio 1 d. (Kajenas–Gran Santi ir Sen Loran diu Maroni–Maripazula)
Pakeitimų įsigaliojimo diena	2020 m. liepos 1 d.
Adresas, kuriuo galima gauti su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo tekstą ir visą atitinkamą su tuo įsipareigojimu susijusią informaciją ir (arba) dokumentus	2019 m. gruodžio 18 d. Sprendimas Nr. AP-2019-94 „Naujieji su viešąja paslauga susiję vidaus oro transporto įsipareigojimai“ https://www.ctguyane.fr/deliberations/

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka

Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 32/07)

Valstybė narė	Prancūzija
Maršrutai	Pirma partija (Rytai): Kajenas–Kamopi Sen Žoržas–Kamopi Antra partija (Vakarai): Kajenas–Maripazula Kajenas–Solis Kajenas–Gran Santi Sen Loran diu Maroni–Gran Santi Sen Loran diu Maroni–Maripazula
Sutarties galiojimo trukmė	5 metai
Paraiškų ir pasiūlymų teikimo terminas	2020 m. kovo 31 d.
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) atitinkamus dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais	Hôtel de la Collectivité Territoriale de Guyane Carrefour de Suzini – 4179, route de Montabo BP 47025 – 97307 Cayenne Cedex https://www.ctguyane.fr/marches-publics/

SIK 2020 – Kvietimas teikti paraiškas

Idėjos, kurios keičia pasaulį. EIB instituto 2020 m. socialinių inovacijų konkursas

(2020/C 32/08)

EIB institutas organizuoja devintąjį socialinių inovacijų konkursą

Socialinių inovacijų konkurso tikslas – skatinti inovatyvias idėjas ir skirti apdovanojimus socialinį poveikį ir poveikį aplinkai darančioms iniciatyvoms, kuriomis įgyvendinami projektai įvairiausiose srityse – nuo švietimo, sveikatos priežiūros ir darbo vietų kūrimo iki naujų technologijų, sistemų ir procesų. Visi projektai varžysis dėl dviejų premijų bendrojoje kategorijoje, o projektai, skirti aplinkai, ypač pabrėžiantys bioįvairovės ir ekosistemų išsaugojimą (tokia pagrindinė šių metų tema) – ir dėl dviejų premijų specialiojoje kategorijoje. Nugalėtojams abiejose kategorijose skiriama 1-oji ir 2-oji premijos – atitinkamai 50 000 ir 20 000 EUR.

Mūsų Facebook paskyra: www.facebook.com/EibInstitute

Daugiau informacijos apie šį konkursą ir apie tai, kaip pateikti inovacinį pasiūlymą, ieškokite čia: http://institute.eib.org/programmes/social/social-innovation-tournament/

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9434 — UTC/Raytheon)

(Tekstas svarbus EEE)

(2020/C 32/09)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(2020/C 32/10)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos (1) deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Brachetto d’Acqui / ACQUI“

Nuorodos numeris: PDO-IT-A1382-AM04

Pranešimo data: 2019-09-25

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Vynų aprašymas

Aprašymas ir pagrindimas

Neputojančių ir putojančių vynų „Brachetto d’Acqui“ arba „Acqui“ mažiausias bendrasis rūgštingumas pakeistas iš 5 g/l į 4,5 g/l.

Putojančio vyno (Spumante) mažiausias becukrio ekstrakto kiekis sumažintas nuo 18 g/l iki 17 g/l.

Pagrindimas:

Klimato sąlygų pokyčiai paveikė fenologines stadijas ir dažnai ankstyvą vynuogių nokimą; be kita ko, sumažintas misos, taigi ir iš jos gaminamų vynų, rūgštingumas. Todėl nuspręsta, kad tinkama sumažinti mažiausią bendrąjį rūgštingumą 0,5 g/l.

Becukrio ekstrakto sumažinimas vienu gramu litre, atsižvelgiant į oficialųjį metodą, yra buvusios mažiausios grynosios sausosios medžiagos masės kiekio formalusis pakeitimas.

Šis pakeitimas susijęs su bendrojo dokumento 1.4 skyriumi ir produkto specifikacijos 6 straipsniu.

2.   Vyno gamybos ir išpilstymo į butelius vietovė

Aprašymas ir pagrindimas

a)	performuluotos nuostatos dėl vyno gamybos ir išpilstymo į butelius vietovės ir susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos, visas produkto specifikacijos 5 straipsnio 1 ir 11 dalyse jau išvardytas operacijas sugrupuojant 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

b)	pagal galiojančiuose ES teisės aktuose pateiktą nukrypti leidžiančią nuostatą visas vyno gamybos operacijas leidžiama vykdyti visame Pjemonto regione ir jos nėra apribojamos Asčio, Kuneo ir Alesandrijos provincijomis;

c)

pagal galiojančiuose ES teisės aktuose pateiktą nukrypti leidžiančią nuostatą vynų „Brachetto d’Acqui“ ir „Acqui“Spumante, kurie pagal cukraus kiekį gali būti tik nuo ekstra briuto iki pusiau sauso, antrinės fermentacijos procesas gali vykti kaimyninių regionų – Ligūrijos, Lombardijos, Emilijos-Romanijos ir Aostos Slėnio – administracinėje teritorijoje.

Pagrindimas:

A ir b punktai yra formalieji pakeitimai, kuriais sistemingai ir atsižvelgiant į galiojančius ES teisės aktus aprašomos vyno gamybos ir išpilstymo į butelius nuostatos, taip pat atitinkamos nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos įvairioms vyno rūšims.

C punkte nurodyto vietovės, kurioje vyno gamybos operacijos leidžiamos nukrypti leidžiančia nuostata, praplėtimo tik dėl tam tikrų putojančio vyno rūšių tikslas – suteikti naujų galimybių gamintojams, atsižvelgiant į naujus prekybos poreikius.

Šis pakeitimas susijęs su bendrojo dokumento 1.9 skyriumi („Kitos sąlygos“) ir produkto specifikacijos 5 straipsniu.

3.   Ženklinimas

Aprašymas ir pagrindimas

Pateikiant vynų „Brachetto d’Acqui“ arba „Acqui“ ir „Brachetto d’Acqui“ arba „Acqui“Spumante, žymimų „Denominazione di Origine Controllata e Garantita“ (DOCG) (liet. registruota ir garantuota kilmės vietos nuoroda), pavadinimą ir aprašymą, cukraus kiekio nebūtina nurodyti kitokiais nei pavadinime naudojamais rašmenimis.

Pagrindimas. Apribojimas panaikinamas suteikiant gamintojams daugiau laisvės pasirinkti etiketės dizainą.

Šis pakeitimas susijęs su bendrojo dokumento 1.9 skyriumi („Kitos sąlygos“) ir produkto specifikacijos 7 straipsniu.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Produkto pavadinimas

Brachetto d’Acqui

Acqui

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

6.

Rūšinis aromatinis putojantis vynas

4.   Vyno (-Ų) aprašymas

„Brachetto d’Acqui“ arba „Acqui“

Iš vynuogių „Brachetto“ gaminamas vynas, kurio tipiškas ir išskirtinis aromatas daugiau ar mažiau vyrauja priklausomai nuo naudojamo vyno gamybos metodo. Vynuogės auginamos apibrėžtoje Pjemonto vietovėje, 26 savivaldybėse, išsidėsčiusiose Asčio ir Alesandrijos provincijose.

Savybės ir vartojimas

Spalva: vidutinio intensyvumo rubino raudona, pereinanti į skaidrią granato, rožinę arba rausvą spalvą.

Aromatas: savitas, labai subtilus, kartais vaisiškas, mažesnį cukraus kiekį turinčių vynų – pereinantis į aštrų.

Skonis: subtilus, tipiškas, nuo sauso iki saldaus.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 11,50 %,

kai faktinis alkoholio kiekis yra bent 5 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 18 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

„Brachetto d’Acqui“ arba „Acqui“Spumante

Iš vynuogių „Brachetto“ gaminamas vynas, kurio tipiškas ir išskirtinis aromatas daugiau ar mažiau vyrauja priklausomai nuo naudojamo vyno gamybos metodo. Vynuogės auginamos apibrėžtoje Pjemonto vietovėje, 26 savivaldybėse, išsidėsčiusiose Asčio ir Alesandrijos provincijose.

Savybės ir vartojimas

Puta: nedidelė, ilgai išliekanti.

Spalva: vidutinio intensyvumo rubino raudona, pereinanti į skaidrią granato, rožinę arba rausvą spalvą.

Aromatas: savitas, subtilus, kartais vaisiškas, pereinantis į aštrų mažesnį cukraus kiekį turinčiuose vynuose.

Skonis: subtilus, tipiškas, nuo ekstra briuto iki saldaus.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 12 %, kai faktinis alkoholio kiekis yra bent 6 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 17 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	6
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

„Brachetto d’Acqui“ arba „Acqui“Passito

Šis saldus aromatinis vynas gaminamas iš vynuogių, auginamų apibrėžtoje Pjemonto vietovėje, tik 26 savivaldybėse, išsidėsčiusiose Asčio ir Alesandrijos provincijose.

Savybės ir vartojimas

Spalva: vidutinio intensyvumo rubino raudona, kartais pereinanti į granato spalvą.

Aromatas: vynuogių veislei „Brachetto“ būdingas labai subtilus muskuso aromatas, kartais juntamas medienos pokvapis.

Skonis: saldus, muskusinis, harmoningas, švelnus, kartais juntamas medienos prieskonis.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 16 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 20 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5.   Vyno gamybos metodai

a)   Pagrindiniai vynininkystės metodai

NENURODYTA

b)   Didžiausias derlius

„Brachetto d’Acqui“ arba „Acqui“, įskaitant Spumante ir Passito

8 000 kg vynuogių iš hektaro.

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Vynams „Brachetto d’Acqui“ arba „Acqui“ DOCG gaminti naudojamos vynuogės turi būti auginamos Pjemonto regione, 26 savivaldybėse, išsidėsčiusiose šiose Asčio ir Alesandrijos provincijose:

Asčio provincija:

šių provincijų visa administracinė teritorija: Vesime, Cessole, Loazzolo, Bubbio, Monastero Bormida, Rocchetta Palafea, Montabone, Fontanile, Mombaruzzo, Maranzana, Quaranti, Castel Boglione, Castel Rocchero, Sessame, Castelletto Molina, Calamandrana, Cassinasco, Nizza Monferrato (tik Belbo upės dešinėje esanti teritorija);

Alesandrijos provincija:

šių provincijų visa administracinė teritorija: Acqui Terme, Terzo, Bistagno, Alice Bel Colle, Strevi, Ricaldone, Cassina, Visone.

7.   Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Brachetto N.“

8.   Ryšys su geografine vietove

„Brachetto d’Acqui“ arba „Acqui“ DOCG

Vyno „Brachetto d’Acqui“ DOCG savybes daugiausia lemia jo gamybos vieta – Aukštutinis Monferatas. Ši vietovė driekiasi per 26 savivaldybes Asčio ir Alesandrijos provincijose; Nica Monferate yra molingi dirvožemiai, o Akvi Termėje ir jos apylinkėse – smėlingi ir kalkingi dirvožemiai. Šios auginimo sąlygos didžiąja dalimi nulemia vynuogių ir iš jų gaminamų vynų uodžiamąsias savybes.

Dėl to, kad vietovė tinkama vynuogėms auginti, taip pat dėl jos tam tikrų morfologinių bei klimato sąlygų bei vyndarystės įgūdžių ir tradicijų ilgainiui atsirado galimybė „atrinkti“ veislę „Brachetto“ kaip geriausiai šioms apylinkėms tinkančią vynuogių veislę.

1817 m. gamtininkas G. Gallesio apibūdino šį vyną kaip „žymųjį vyną“ (it. vino celebre) ir priskyrė jį prie alkoholinių šviesios spalvos desertinių vynų, kurie bręsdami įgyja portą arba cheresą primenantį skonį. Jis nurodė, kad vynai „Brachetto“ – tiek saldūs, tiek putojantys – buvo gerai žinomi ir paklausūs Pietų Amerikos rinkose: iš to galima spręsti, kad tuo metu turėjo būti vykdoma didelio masto gamyba. Pirmąją oficialią apibrėžtį 1922 m. pateikė Attilio Garino Canina, kuris iš tiesų moksliškai priskyrė šią vynuogių veislę tam tikrai klasei: „Vynas „Brachetto“ priklauso prabangių (deluxe) saldžių aromatinių raudonųjų vynų kategorijai. Tai vynas, turintis specifinį aromatą, nedidelį alkoholio ir cukraus kiekį, nėra labai intensyvios spalvos ir dažnai vartojamas kaip pusiau putojantis arba putojantis vynas <...>.“

Vienas iš įdomiausių A. G. Caninos istoriškai svarbių pasakojimų yra apie tai, kad, nors vynas „Brachetto“ buvo itin populiarus Akvi ir Nica Monferato regionuose, rinkai buvo pateikiama tik 500 hl.

Kas lėmė vyno, kuris dar prieš 50 metų buvo eksportuojamas dideliais kiekiais, „išnykimą“?

Atgimusi filoksera iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos nuniokojo vynuogynus: kai reikėjo atsodinti vynmedžius, vyndariai vietoj „Brachetto“ rinkosi kitas vynuogių veisles, nes jos geriau atitiko rinkos tendencijas nei pastaroji vynuogių veislė, kuriai reikėjo specialios priežiūros ir dėmesio. Būtent tai lėmė jos išnykimą. Jos atgimimas įvyko neseniai: maždaug XX a. 6-ajame dešimtmetyje pietų Pjemonto kalvose, kur ištikimų gerbėjų grupelė vis dar gamino vyną „Brachetto“, Arturo Bersano, tradicijas gerbiantis, tačiau į ateitį žvelgiantis gamintojas, sukūrė putojantį vyną „Brachetto“, kuris buvo perdirbamas autoklave naudojant Charmat metodą. Nuo tada vynas „Brachetto“ toliau užima svarbią vietą tarp puikiųjų aromatinių vynų ir išsiskiria ypatingomis savybėmis bei tuo, kad jį vertina rafinuočiausi žinovai. Visgi tradiciškai gaminami ir nesaldūs vynai „Brachetto“ – nuo XX a. pradžios Strevio, Aukštutinio Monferato ir Akvi Termės vietovėse gaminamas nesaldžios rūšies neputojantis vynas „Brachetto“, o vyno darykla „Cantine Spinola“ gamina pusiau sausą vyną „Brachetto“, atrinktą vyno gamybos konkursuose (1987 m. pusiau sausas rožinis vynas „Brachetto d’Acqui“ ir 1964 m. sausas vynas „Brachetto“). Šis vynas buvo paminėtas 1985 m. „Barolo & Co“ leidime, kuriame vynuogių veislė „Brachetto“ apibūdinta kaip „tipiška vietos veislė, iš kurios gaminamas sausas vynas, kurį taip pat galima teikti rinkai“. Jis minimas ir Carlo Lazzeri – Enoteca Regionale di Acqui „Terme e Vino“ (liet. Akvi regioninė vyninė „Spa ir vynas“) savininko – istoriniuose užrašuose apie sausą vyną „Brachetto“: „maždaug XX a. 9-ajame dešimtmetyje taurėse buvo patiekiamas vyno darykloje „Cantine Spinola“ pagamintas sausas vynas „Brachetto“, ypač kaip aperityvas, kuris buvo labai populiarus dėl lengvo ir ne per saldaus skonio. Tais metais sausas vynas „Brachetto“ taip pat buvo atrinktas vyno gamybos konkursuose Akvi Termėje.“ Po bandymų nuo 2008 m. sausas putojantis vynas gaminamas iš 100% vynuogių veislės „Brachetto“ vynuogių; buvo teigiama, kad šis vynas yra „produktas, kuris yra vertinamas bei vartojamas vietoje ir eksportuojamas kaip nišinis produktas į Japoniją, Pietų Korėją ir JAV“.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Teisinė sistema:

ES teisės aktai.

Kitų sąlygų tipas:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas:

Vynuogių džiovinimas, spaudimas, vyno gamyba ir antrinė fermentacija leidžiami ne tik nustatytoje gamybos vietovėje, bet ir visoje Pjemonto regiono teritorijoje.

Be to, pagal galiojančius ES teisės aktus vynų „Brachetto d’Acqui“ arba „Acqui“Spumante, kurie pagal cukraus kiekį gali būti nuo ekstra briuto iki pusiau sauso, antrinės fermentacijos procesas gali vykti Ligūrijos, Lombardijos, Emilijos-Romanijos ir Aostos Slėnio administracinėse teritorijose.

Išpilstymas į butelius nustatytoje geografinėje vietovėje

Teisinė sistema:

ES teisės aktai.

Kitų sąlygų tipas:

Išpilstymas nustatytoje geografinėje vietovėje.

Sąlygos aprašymas:

Išpilstymas į butelius turi vykti gamybos vietovėje, įskaitant vietoves, kuriose vyno gamyba leidžiama išimties tvarka.

Pagal Europos Sąjungos teisės aktus šia nuostata siekiama apsaugoti SKVN vynų „Brachetto d’Acqui“ ir „Acqui“ kokybę ir įvaizdį, garantuoti jų kilmę ir užtikrinti atitinkamų patikrų veiksmingumą ir savalaikiškumą. Šios sąlygos geriau užtikrinamos tada, kai išpilstymas į butelius vyksta šioje vietovėje, nes visų techninių taisyklių dėl transportavimo ir išpilstymo į butelius taikymas ir jų laikymasis patikėtas gamybos vietovėje įsikūrusiems ūkiams.

Be kita ko, kompetentingos įstaigos valdoma kontrolės sistema, kurios veiklos vykdytojai turi laikytis visais gamybos etapais, yra veiksmingesnė nustatytoje vietovėje.

Ženklinimo nuorodos

Teisinė sistema:

Nacionalinės teisės aktai

Kitų sąlygų tipas:

Papildomi ženklinimo reikalavimai

Sąlygos aprašymas:

Pateikiant vynų „Brachetto d’Acqui“ arba „Acqui“ ir „Brachetto d’Acqui“ arba „Acqui“Spumante, žymimų „Denominazione di Origine Controllata e Garantita“ (DOCG) (liet. registruota ir garantuota kilmės vietos nuoroda), pavadinimą ir aprašymą, cukraus kiekis negali būti nurodytas toje pačioje eilutėje kaip vyno pavadinimas; be to, cukraus kiekis turi būti nurodytas mažesniais rašmenimis nei pavadinimas.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/14376

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.