62-osios Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) indėlis.

Helsinkis, 2019 m. gruodžio 1–3 d.

(2020/C 9/01)

U. von der Leyen Komisijos paskyrimas ir darbo programa

1.

COSAC sveikina Pirmininkę Ursulą von der Leyen ir kolegijos narius su naujosios Europos Komisijos paskyrimu. COSAC mano, kad Pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse pateikta ateities darbotvarkė yra išsami ir subalansuota. COSAC pažymi, kad dauguma darbotvarkės klausimų yra skubūs, todėl COSAC nariai parlamentai artimiausiu metu tikisi pradėti konstruktyvią konkrečių Komisijos pasiūlymų peržiūrą.

Konferencija dėl Europos ateities

2.

Kalbant apie Konferenciją dėl Europos ateities, COSAC pažymi, kad tiek Europos Parlamentas, tiek nacionaliniai parlamentai, kaip pagrindinių demokratinių Europos Sąjungos vertybių atstovai, atitinkamai atsižvelgus į jų kompetenciją, turėtų būti visapusiškai įtraukti. COSAC atkreipia dėmesį, kad nors Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų pozicijos dar nėra parengtos, tikimasi, kad visiems teks prisidėti prie Konferencijos dėl Europos ateities tikslų formavimo, konferencijos organizavimo ir įgyvendinimo.

3.

COSAC tikisi, kad Europos Parlamentas ir visi ES valstybių narių parlamentai turės pakankamą skaičių atstovų, turinčių visas teises dalyvauti Konferencijoje dėl Europos ateities, įskaitant teisę teikti pasiūlymus.

Daugiametė finansinė programa

4.

COSAC ragina laiku ir tinkamai patvirtinti 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP), primindamas, kad dėl ne laiku priimtos programos vėluojama įgyvendinti Europos Sąjungos strateginius tikslus. Kadangi valstybės narės, susidūrusios su tokiais svarbiais politiniais iššūkiais kaip klimato kaita ir migracija, negali susidoroti su jais pačios vienos, jiems įveikti reikalingi bendri ir koordinuoti veiksmai. COSAC pabrėžia, kad 2019 m. gruodžio mėnesį įvyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime tikimasi didelės pažangos sprendžiant šiuos klausimus.

5.

COSAC pažymi, kad visoms valstybėms narėms yra svarbūs šie Sąjungos strateginiai tikslai: konkurencingumas, inovacijų skatinimas, klimato kaitos politika ir biologinė įvairovė. Iš valstybių narių reikalaujama, kad būtų laikomasi konstruktyvaus požiūrio tvirtinant DFP, t. y. kad nominalūs biudžeto tikslai būtų subalansuoti taip, kad atitiktų tikėtiną tarpusavyje sutartų investicijų naudą ateityje. COSAC primena, kad žemės ūkio ir sanglaudos išlaidos yra sutartų tikslų dalis, todėl ragina skirti deramą dėmesį vykdomai politikai, kad būtų užtikrintas toks išlaidų lygis, kuris užtikrintų Sąjungos sanglaudą, įskaitant jos atokiausius regionus.

6.

COSAC pažymi, kad tvirtinant DFP siekiama susitarimo ir dėl pačios ES išteklių sistemos peržiūros.

7.

COSAC pabrėžia, kad būtina taikyti naujus objektyvius Sąjungos finansinių interesų apsaugos mechanizmus, kai tiems interesams iškyla grėsmė dėl teisinės valstybės principų nesilaikymo arba esama sisteminės grėsmės vertybėms, įtvirtintoms Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje. Naujieji mechanizmai turėtų atitikti Sutartis, duoti papildomos naudos ir nedubliuoti jau egzistuojančių susitarimų. COSAC pabrėžia, kad Europos Sąjunga yra bendrija, kurioje vadovaujamasi pagarbaus abipusio dialogo taisykle, o sankcijos taikomos tik kraštutiniu atveju, kai nepavyksta susitarti ir kai prevenciniai mechanizmai neveikia.

Pagrindinės teisės ir teisinė valstybė

8.

COSAC primena, kad 2019 m. minimos Lisabonos sutarties ir ES Pagrindinių teisių chartijos tiesioginio veikimo įsigaliojimo metinės. Primindama, kad Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarbos žmogiškajam orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, COSAC dar kartą patvirtina, kad šių vertybių turėtų būti laikomasi visose Europos Sąjungos politikos. COSAC nuomone, piliečiai teisinę valstybę suvokia kaip vieną iš pagrindinių ES teisėtumo principų. COSAC gerai vertina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros darbą ir patvirtina, kad Agentūra atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pagrindinių teisių paisymą, kai ES vykdo savo įprastines funkcijas.

9.

COSAC pažymi, kad ES vertybių puoselėjimas yra nuolatinio budrumo reikalaujantis procesas. COSAC mano, kad pagal Europos Sąjungos sutartį visos valstybės įsipareigojo laikytis teisinės valstybės principo, taigi jos visos turėtų sutikti, kad valstybėse narėse būtų vykdoma skaidri ir nešališka teisinės valstybės principo laikymosi stebėsena ir tarpusavio vertinimas. Toks stebėsenos modelis jau taikomas šalims kandidatėms. COSAC patvirtina, kad tais atvejais, kai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai gali pakenkti bendrosios rinkos veikimui arba Europos politikos įgyvendinimui, Sąjunga ir valstybės narės gali pagrįstai susirūpinti ir imtis atitinkamų veiksmų.

Sėkminga Europos klimato strategija

10.

COSAC atkreipia dėmesį į 2019 m. spalio 7 d. Helsinkyje vykusios tarpparlamentinės konferencijos dėl klimato kaitos išvadas, kuriose dar kartą primenamas ES įsipareigojimas siekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir pabrėžiama klimato kaitos keliama grėsmė. COSAC susirūpinimą kelia Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitos Nr. 15 išvados, kuriose teigiama, kad, siekiant išvengti nepataisomos žalos aplinkai, pasaulio klimato atšilimas turi būti sustabdytas ir nebegali viršyti 1,5 laipsnių. COSAC pažymi, kad aktyviai vykdoma klimato kaitos politika bus ypač svarbi Sąjungos pramonės konkurencingumui ateityje ir jos gebėjimui išlaikyti socialinę ir regioninę sanglaudą, kai bus neišvengiamai keičiami Europos ekonominiai modeliai. COSAC pažymi, kad toks klimato kaitos politikos įgyvendinimas visoje Sąjungoje pareikalaus didelių investicijų ir atitinkamų priemonių, kurios padėtų išvengti galimų sunkumų pereinant prie pažangesnio klimato kaitos ekonominio modelio.

11.

COSAC ragina Europos Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą išlaikyti ES tvirtą lyderės poziciją įgyvendinant klimato kaitos politiką ir toliau pirmaujant šioje srityje bei didinti ES klimato kaitos politikos ambicijas pasauliniu mastu. COSAC su džiaugsmu atkreipia dėmesį į Europos Vadovų Tarybos vykdomą įsipareigojimą siekiant poveikio klimatui neutralizavimo tikslų ir mano, kad reikėtų skirti dar daugiau pastangų jiems įgyvendinti iki numatyto termino 2050 m.

12.

COSAC siūlo Europos Komisijai ištirti Europos semestro mechanizmo galimybes. Šis mechanizmas galėtų padėti siekti ir klimato kaitos ir Jungtinių Tautų 2030 m. darbotvarkėje numatytų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

13.

COSAC apgailestauja dėl Jungtinių Valstijų sprendimo pasitraukti iš tarptautinių įsipareigojimų pagal Paryžiaus klimato susitarimą ir ragina Komisiją bei Tarybą imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Europos įmonėms, sykiu išlaikant plataus užmojo Europos klimato politiką.

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių ateitis

14.

COSAC apgailestaudama pažymi ne tik tai, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos yra neišvengiamas, bet ir tai, kad nėra jokių garantijų, kad „Brexit’as“ įvyks tvarkingai ir abiems pusėms priimtinomis sąlygomis. COSAC tikisi, kad po šį mėnesį įvykusių rinkimų Jungtinė Karalystė pagaliau galės priimti tokią nacionalinę poziciją, kuri leistų judėti į priekį. COSAC susirūpino, kad pereinamuoju laikotarpiu po „Brexit’o“, dėl kurio susitarė Europos Komisija ir Jungtinės Karalystės Vyriausybė, gali pritrūkti laiko deryboms dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių. COSAC ragina visas šalis šiame procese siekti kuo didesnio efektyvumo ir vadovautis gera valia. COSAC ir ateityje yra pasiryžusi remti kuo glaudesnius būsimus JK ir ES santykius, kurie derėtų su Sąjungos vientisumu ir atitiktų abiejų šalių interesus.