23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/9

P8_TA(2018)0325

Po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdai

2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų (2017/2277(INI))

(2019/C 433/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Europos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl tarpinstitucinės deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio,

—	atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 3 d. Europos socialinę chartiją,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (1) (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva), taikymo,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos lėtinių ligų aljanso bendrą deklaraciją dėl „Didesnio lėtinėmis ligomis sergančio žmonių užimtumo Europoje“,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK) ir tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB nuo 2011 m. sausio 21 d. ji galioja Europos Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. bendrą Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Psichosocialinė rizika Europoje. Paplitimas ir prevencijos strategijos“,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 30 d., rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas (4),

—	atsižvelgdamas į 1944 m. gegužės 10 d. Filadelfijos deklaraciją dėl Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) siekių ir tikslų,

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo (5),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“(COM(2008)0412),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 24 d. Komisijos pranešimą dėl socialinių partnerių patvirtinto bendrojo susitarimo dėl streso darbe įgyvendinimo (SEC(2011)0241),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatą „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“(COM(2007)0062),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (6),

—

atsižvelgdamas į kovos su diskriminacija direktyvą 2000/78/EB ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, pvz., 2013 m. balandžio 11 d. sujungtas bylas C-335/11 ir C-337/11 (HK Denmark), kuriose nustatomas draudimas darbdaviams diskriminuoti, kai ilgalaikė prasta sveikata gali būti prilyginta invalidumui, ir prievolė darbdaviams atitinkamai pritaikyti darbo sąlygas,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. pradėtus ES Psichikos sveikatos ir gerovės bendruosius veiksmus,

—	atsižvelgdamas į EU-OSHA vykdomą kampaniją „Sveika darbo aplinka – mažesnis stresas“,

—	atsižvelgdamas į savo naujausią bandomąjį projektą dėl vyresnio amžiaus darbuotojų sveikatos ir saugos, kurį vykdo EU-OSHA,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. EU-OSHA ataskaitą „ES ir valstybių narių politikos, strategijų ir programų analitinė ataskaita „Reabilitacija ir grįžimas į darbą“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. Eurofound ataskaitą dėl lėtinėmis ligomis sergančių žmonių užimtumo galimybių,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. organizacijos „Business Europe“dokumentą „Darbdavių taikoma vyresnių žmonių aktyvumo skatinimo praktika“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0208/2018),

kadangi su darbu susijęs stresas yra antra pagal dažnumą ir vis didėjanti su darbu susijusi sveikatos problema Europoje; kadangi 25 proc. (7) darbuotojų teigia, jog patiria stresą darbe; kadangi darbe patiriamas stresas gali pakenkti asmens teisei į sveikas darbo sąlygas; kadangi dėl su darbu susijusio streso ir toliau daugėja neatvykimo į darbą atvejų, mažėja pasitenkinimas darbu ir našumas – tai sudaro beveik pusę kiekvienais metais prarastų darbo dienų;

kadangi Europos darbo jėgos senėjimo tendencijos kelia naujų iššūkių darbo aplinkos ir kintančio darbo organizavimo požiūriu; kadangi senėjimas eina greta su didesne lėtinių psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimų ir sveikatos problemų rizika, įskaitant negalią ir ligas, todėl, siekiant išlaikyti darbo vietas ir užtikrinti pensijų ir socialinės apsaugos sistemų tvarumą, yra svarbi prevencijos, reintegracijos ir reabilitacijos politika; kadangi lėtinės ligos yra ne vien vyresnių žmonių problema;

kadangi ilgalaikis nedarbingumas turi žalingą poveikį psichinei ir fizinei sveikatai, dėl jo patiriamos didelės socialinės ir ekonominės išlaidos ir gali būti sunku grįžti į darbą; kadangi sveikata ir gerovė yra svarbiausios kuriant tvarią ekonomiką; kadangi svarbu atsižvelgti į didžiulį finansinį ligų ar negalios poveikį šeimoms, jei pasveikę asmenys negali grįžti į darbą;

D.	kadangi nepaisant to, jog negalia, trauma, liga ir su amžiumi susijusios būklės skiriasi, dažnai jos persipina ir kiekvieną individualų atvejį reikia vertinti visapusiškai, bet atskirai;

kadangi senėjimas yra vienas iš svarbiausių ES socialinių iššūkių; kadangi dėl to reikia taikyti politikos priemones, kuriomis būtų skatinamas vyresnių žmonių aktyvumas ir kad jie dirbtų iki pat pensinio amžiaus arba net ilgiau; kadangi vyresnioji karta su savo patirtimi būtina darbo rinkai; kadangi toliau norintys dirbti vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai ieško galimybių dirbti lanksčiomis, prie jų poreikių priderintomis darbo valandomis; kadangi ligos, negalia ir atskirtis nuo darbo rinkos turi rimtų finansinių padarinių;

kadangi rūkymas, alkoholis ir narkotikų vartojimas yra bene didžiausi rizikos veiksniai, su kuriais susiduria ES darbingo amžiaus gyventojai, nes jie siejami ne tik su traumomis, bet ir su įvairiomis neužkrečiamosiomis ligomis (8); kadangi 20–25 proc. visų nelaimų darbo vietoje ištinka nuo alkoholio apsvaigusius asmenis (9) ir yra apskaičiuota, kad 5–20 proc. darbingo amžiaus Europos gyventojų turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo (10); kadangi darbdaviams kyla specifinių problemų siekiant reintegruoti darbuotojus, kurie yra turėję problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis;

kadangi neįgalieji, lėtinėmis ligomis sergantys ar po traumos arba ligos atsigaunantys asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir jiems turėtų būti teikiama individuali parama grįžtant į savo darbo vietą arba į darbo rinką; kadangi kai kurie lėtinėmis ligomis sergantys žmonės nenori arba negali grįžti į darbą;

H.	kadangi profesinis perkvalifikavimas ir grįžimas į darbą galėtų suteikti vertingą galimybę savanoriškai veiklai, pvz., tai galėtų būti savanoriška veikla po išėjimo į pensiją; kadangi savanoriška veikla turėtų būti remiama bet kokiame amžiuje;

I.	kadangi darbdaviai turi visų pirma skatinti sveikatos ir saugos kultūrą darbo vietoje; kadangi savanoriškas dalyvavimas profesinės sveikatos ir saugos veikloje, pvz., darbo grupėse, taip pat galėtų padėti pakeisti darbo kultūrą;

kadangi darbas padeda sveikti ir palengvina reabilitacijos procesą, nes duoda reikšmingą psichologinę ir socialinę naudą darbuotojams; kadangi darbo jėgos našumas ir motyvacija labai priklauso nuo taikomos darbuotojų saugos ir sveikatos praktikos, o tai savo ruožtu padeda įmonėms išlikti konkurencingoms ir novatoriškoms, užtikrinti darbuotojų gerovę ir išlaikyti vertingus įgūdžius ir darbo patirtį, sumažinti darbuotojų kaitą ir užkirsti kelią atskirčiai, nelaimingiems atsitikimams ir traumoms; kadangi dėl šios priežasties Komisija turėtų imtis visų išlaidų aktyvios ir socialinės įtraukties apskaitymo praktikos; kadangi labai svarbu taikyti tinkamus ir individualiai pritaikytus metodus nuo traumų ar ligų sveikstantiems žmonėms reintegruoti į kokybišką užimtumą, kad būtų išvengta papildomų nedarbo dienų ar darbo sergant;

K.	kadangi valstybėse narėse vartojamos skirtingos riboto darbingumo asmens apibrėžtys;

kadangi MVĮ ir labai mažos įmonės turi specifinių poreikių šioje srityje, nes jos turi mažiau išteklių įsipareigojimams ligų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos srityje vykdyti ir todėl joms dažnai reikia pagalbos, kad pasiektų savo darbuotojų saugos ir sveikatos tikslus; kadangi, kita vertus, gera darbuotojų saugos ir sveikatos praktika yra būtina MVĮ ir labai mažoms įmonėms, ypač jų verslo tvarumui; kadangi įvairiose ES finansuojamose programose siūloma galimybių keistis vertingomis inovacijomis ir geriausia patirtimi tvarios darbuotojų saugos ir sveikatos srityje;

kadangi neigiami psichosocialiniai veiksniai darbo vietoje yra susiję ne tik su padariniais sveikatai, bet ir su padažnėjusiu neatvykimu į darbą ir mažu pasitenkinimu darbu; kadangi individualios darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės gali padėti pasikeitusio darbingumo asmeniui likti darbo vietoje ir gali būti naudingos visai darbo jėgai; kadangi, nors kartais nevykti į darbą reikia dėl medicininių priežasčių, asmenys, kurie ilgesnį laikotarpį nedirba ir dėl to mažėja tikimybė, kad jie grįš į darbą, patiria ir kitokį neigiama psichologinį ir socialinį poveikį; kadangi ankstyva koordinuota priežiūra, didžiausią dėmesį skiriant darbuotojo gerovei, yra būtina darbo našumui pagerinti ir ilgalaikiam neigiamam asmeniui daromam poveikiui pašalinti;

kadangi ES lygmens duomenys apie profesines ligas dažnai yra nepakankami ir jie sunkiai palyginami; kadangi, Eurofound duomenimis, maždaug 28 proc. Europos gyventojų turi lėtinių fizinės arba psichinės sveikatos problemų, ligų arba negalią (11); kadangi apskaičiuota, jog vienas iš keturių darbinio amžiaus žmonių turi ilgalaikių sveikatos problemų (12); kadangi negalia ir prasta sveikata sykiu yra ir skurdo priežastis, ir jo pasekmė; kadangi EBPO tyrime nustatyta, jog neįgaliųjų pajamos yra vidutiniškai 12 proc. mažesnės nei kitų gyventojų (13); kadangi kai kuriose šalyse šis pajamų skirtumas siekia net 30 proc.; kadangi, 2013 m. tyrimo duomenimis, 21,8 proc. 18–57 metų vėžiu sergančių asmenų prarado darbą iškart, kai jiems buvo nustatyta diagnozė, o 91,6 proc. šios grupės asmenų tapo bedarbiais praėjus 15 mėnesių po diagnozės nustatymo (14); kadangi 2011 m. Eurostato tyrimu (15) nustatyta, kad tik 5,2 proc. dirbančių asmenų, kurie dėl ilgalaikių sveikatos problemų ir (arba) pagrindinės veiklos sutrikimo yra riboto darbingumo, naudojasi specialiomis darbo sąlygomis; kadangi tame pačiame Eurostato tyrime teigiama, jog 24,2 proc. darbo neturinčių asmenų nurodė, kad specialios sąlygos jiems padėtų grįžti į darbą;

kadangi skaitmeninimas turėtų labai pakeisti darbo organizavimo metodus ir galėtų padėti pagerinti galimybes darbuotojams, pavyzdžiui, tiems, kurių fiziniai gebėjimai sumažėjo; kadangi šiuo požiūriu vyresnė karta tikriausiai susidurs su jai būdingais iššūkiais; kadangi vyresni žmonės taip pat turėtų pasinaudoti šiais pokyčiais;

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje yra įtvirtinta kiekvieno darbuotojo teisė į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas, ir kadangi geros darbo sąlygos pačios savaime turi teigiamą vertę; kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į jo sveikatą ir gerovę tenkinančias gyvenimo sąlygas ir teisę į darbą, taip pat į teisingas ir palankias darbo sąlygas, kaip numatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje; kadangi užtikrinus geresnę sveikatos priežiūrą ir darbuotojų reintegraciją didėja bendra visuomenės gerovė, valstybės narės, darbuotojai, įskaitant vyresnius darbuotojus ir sveikatos problemų turinčius darbuotojus, ir darbdaviai gauna ekonominės naudos ir padedama išlaikyti įgūdžius, kurie kitaip būtų prarasti; kadangi darbdaviams, darbuotojams, šeimoms ir bendruomenėms yra naudinga, kai nedarbingumas paverčiamas darbingumu;

Prevencija ir ankstyvoji intervencija

mano, kad itin svarbu valstybėse narėse geriau valdyti nebuvimą darbe dėl ligos ir labiau pritaikyti darbo vietas lėtinėmis ligomis sergantiems ir neįgaliems darbuotojams kovojant su diskriminacija ir geriau įgyvendinant Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus; pripažįsta, kad siekiant pažangos valstybėse narėse turi būti gerai veikiantys teisės aktai ir veiksminga apžvalga, kad būtų užtikrinta, jog darbdaviai dės pastangas sudarydami įtraukias sąlygas nuo lėtinių ligų ar negalios kenčiantiems darbuotojams, įskaitant, pavyzdžiui, užduočių, įrangos pritaikymą ir įgūdžių ugdymą; primygtinai ragina valstybes nares remti pagrįstą darbo vietų pritaikymą ir užtikrinti greitą grįžimą į darbą;

ragina Komisiją skatinti integracijos ir reabilitacijos priemones ir remti valstybių narių pastangas didinant informuotumą ir nustatant gerą sąlygų sudarymo ir darbo vietos pritaikymo praktiką ir dalytis jos pavyzdžiais; ragina visus atitinkamus darbuotojų grįžimu į darbą suinteresuotus veikėjus padėti palengvinti informacijos mainus apie galimas nemedicinines grįžimo į darbą kliūtis ir koordinuoti veiksmus jas šalinant;

ragina Eurofound toliau nagrinėti ir analizuoti lėtinėmis ligomis sergančių žmonių užimtumo ir įsidarbinimo galimybes; ragina, kad įrodymais pagrįstos politikos naudojimas taptų standartine praktika ir ja būtų grindžiami grįžimo į darbą metodai; ragina politikos formuotojus imtis svarbiausio vaidmens užtikrinant, kad darbuotojai galėtų susipažinti su informacija ir gautų medicininę priežiūrą ir kad geriausia patirtimi būtų dalijamasi Europos lygmeniu;

mano, kad būsimoje ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje po 2020 m. turėtų būti toliau teikiama pirmenybė investicijoms naudojant ES lėšas, kuriomis siekiama sukurti sveikesnes ilgesnio gyvenimo ir darbo sąlygas bei rasti individualius darbo sprendimus, taip pat remti įdarbinimą ir tinkamai pritaikytą grįžimą į darbą, jei darbuotojas to pageidauja ir jei tai įmanoma atsižvelgiant į jo sveikatos būklę; mano, kad neatskiriama šios strategijos dalis turėtų būti investicijos į pirmines ir antrines prevencijos priemones diegiant, pvz., e. sveikatos technologijas; ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę teikti su darbu susijusios rizikos ir profesinių ligų prevencijai;

ragina valstybes nares visapusiškai dalyvauti būsimoje 2020–2022 m. ES masto su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevencijos kampanijoje, rasti naujoviškų ne teisėkūros sprendimų ir dalytis informacija ir gerąja patirtimi su socialiniais partneriais; ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti platinant EU-OSHA teikiamą informaciją; primena savo raginimą Komisijai nedelsiant pateikti teisės aktą dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų; ragina valstybes nares atlikti dirbančių gyventojų raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų tyrimus pagal lytį, amžių ir ekonominės veiklos sektorių, siekiant užkirsti kelią šių sutrikimų atsiradimui ir parengti visapusišką ES lėtinių ligų prevencijos ir ankstyvosios intervencijos strategiją;

ragina valstybes nares ir darbdavius aktyviai dalyvauti integruojant EU-OSHA teikiamą informaciją į savo darbo vietų politiką ir programas; palankiai vertina naują Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros interneto svetainės skiltį, skirtą su darbu susijusioms ligoms, reabilitacijai ir grįžimui į darbą, siekiant pateikti daugiau informacijos apie prevenciją, politikos priemones ir praktiką;

mano, kad sisteminė psichosocialinės rizikos prevencija yra esminis šiuolaikinių darbo vietų aspektas; susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais padaugėjo pranešimų apie psichikos sveikatos ir psichosocialines problemas, ir tai, kad darbe patiriamas stresas yra didėjanti darbuotojų ir darbdavių problema; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius remti įmones, įgyvendinančias suderintas darbo vietos politikos priemones ir programas, kad būtų sustiprinta šių problemų prevencija, panaikinta psichikos sveikatos stigma ir suteikta parama tokių sveikatos sutrikimų turintiems darbuotojams; pabrėžia, turint tikslą dar labiau paskatinti darbdavius imtis veiksmų, psichosocialinės rizikos prevencijos ir sveikatos stiprinimo naudą, įskaitant įrodytą investicijų grąžą; pažymi, kad valstybėse narėse skiriasi teisės aktai ir psichosocialinės rizikos bei psichikos sveikatos problemų, pvz., nuolatinio streso ir išsekimo, pripažinimas;

pabrėžia, kad svarbu atnaujinti ir pateikti bendras su darbu susijusių ligų apibrėžtis, įskaitant stresą darbe, ir visos ES statistinius duomenis, kad būtų galima nustatyti sergamumo profesinėmis ligomis rodiklių mažinimo tikslus;

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir įgyvendinti programą, pagal kurią būtų siekiama sistemiškai stebėti psichosocialinę riziką (įskaitant stresą, depresiją ir išsekimą) patiriančius darbuotojus, jais rūpintis ir juos remti, be kita ko, siekiant parengti veiksmingas kovos su šia rizika rekomendacijas ir gaires; pabrėžia, kad pripažįstama, jog nuolatinis stresas darbe yra pagrindinė našumo ir gyvenimo kokybės kliūtis; atkreipia dėmesį į tai, kad psichosocialinių problemų rizika ir stresas darbe yra struktūrinės problemos, susijusios su darbo organizavimu, ir kad įmanoma užkirsti kelią šiai rizikai ir ją valdyti; pabrėžia, kad būtina atlikti tyrimus, sustiprinti prevenciją ir dalytis geriausia patirtimi ir priemonėmis siekiant reintegruoti į darbo rinką susijusius asmenis;

10.

ragina liautis stigmatizavus psichikos sveikatos ir mokymosi sutrikimus; skatina vykdyti iniciatyvas informuotumui didinti ir palengvinti pokyčius šioje srityje formuojant psichosocialinės rizikos prevencijos politiką ir imantis veiksmų įmonių lygmeniu; šiomis aplinkybėmis džiaugiasi socialinių partnerių veiksmais valstybėse narėse, kuriais prisidedama prie teigiamų pokyčių; primena, kad svarbu deramai apmokyti darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėjus ir darbo inspektorius psichosocialinės rizikos valdymo srityje; ragina glaudžiau bendradarbiauti ir atgaivinti ES iniciatyvas, kuriomis kovojama su psichosocialine rizika darbe, ir skirti pirmenybę šiam klausimui būsimoje ES darbuotojų saugos ir sveikatos programoje;

11.

pripažįsta, kad darbdaviams kyla specifinių problemų siekiant reintegruoti darbuotojus, kurie yra turėję problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į modelį „Alna“, kurį vykdo Švedijos socialiniai partneriai (16), kad padėtų darbovietėms imtis aktyvių ir ankstyvų intervencijos priemonių ir padėtų reabilituotis darbuotojams, kurie turėjo su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis susijusių problemų;

12.

palankiai vertina kampaniją „Sveika darbo aplinka – mažesnis stresas“; pabrėžia, kad į iniciatyvas, kuriomis siekiama įveikti stresą darbe, dėl specifinių moterų darbo sąlygų būtina įtraukti lyčių aspektą;

13.

pabrėžia didesnių investicijų į rizikos prevencijos politiką ir prevencijos kultūros rėmimo svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad prevencinių paslaugų kokybė yra svarbiausia teikiant paramą įmonėms; ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingą politiką dėl sveikos mitybos, alkoholio ir tabako vartojimo ir oro kokybės ir remti tokią politiką darbo vietoje; taip pat ragina valstybes nares plėtoti sveikatos paslaugas, integruotas su socialinėmis, psichologinėmis, darbo paslaugomis ir darbo medicina; ragina valstybes nares užtikrinti deramą sveikatos priežiūros prieinamumą darbuotojams, kad fizinės ir psichikos ligos būtų nustatytos pačioje jų pradžioje ir taip palengvintų reintegracijos procesą; primena, kad ankstyvos investicijos ir prevenciniai veiksmai gali duoti ilgalaikę psichosocialinę naudą asmeniui ir sumažinti bendras išlaidas visuomenei;

14.

prašo, kad reintegracijos politika būtų:

—	suderinta su požiūriu, kad švietimas, mokymasis visą gyvenimą, socialinė ir užimtumo politika yra visą gyvenimą trunkantis ciklas;

—	individualiai pritaikyta, kryptinga ir orientuota į tikslus, ir ją taikant dalyviui nebūtų keliamos sąlygos, kurias jis vargiai galėtų patenkinti dėl savo būklės;

—	dalyvaujamojo pobūdžio ir grindžiama integruotu požiūriu, taip pat

—	nepažeistų išankstinių sąlygų, kurios yra būtinos, kad būtų galima dalyvauti, ir nekiltų pavojus pragyvenimą užtikrinančiam darbo užmokesčiui;

15.

mano, kad valstybės narės turėtų teikti tikslingas papildomas socialines išmokas neįgaliems ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, kurios padengtų papildomas išlaidas, susijusias, be kita ko, su asmenine pagalba ir palaikymu, specialių įrenginių naudojimu ir medicinine bei socialine priežiūra, taip pat nustatant prieinamas vaistų kainas socialiai remtinoms grupėms; pabrėžia būtinybę užtikrinti tinkamą invalidumo ir senatvės pensijų lygį;

Grįžimas į darbą

16.

pripažįsta, kad darbas yra teigiamas asmenų psichosocialinės gerovės šaltinis ir kad ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką taikant individualiems poreikiams pritaikytas priemones yra vienas svarbiausių veiksnių kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, jis taip pat teikia kitokios prevencinės psichosocialinės naudos; pabrėžia, kad po traumos ar ligos (fizinės ar psichinės) į darbą grįžtančių asmenų integravimas turi įvairialypio teigiamo poveikio: teigiamai veikia susijusio asmens gerovę, sumažina išlaidas nacionalinei socialinės apsaugos sistemai ir pavienėms įmonėms ir plačiąja prasme remia ekonomiką, pvz., pensijų ir socialinės apsaugos sistemos tampa tvaresnės ateities kartoms; pažymi sunkumus, kuriuos darbuotojai patiria naudodamiesi kompensacijų sistemomis, dėl kurių gali būti be reikalo atidėtas gydymas, ir kurios tam tikrais atvejais gali būti toli nuo realybės; ragina visose su darbuotojų reintegracija susijusiose administracinėse procedūrose nedelsiant pradėti taikyti į klientą orientuotą požiūrį; ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija ir susijusiomis ES agentūromis imtis veiksmų siekiant pažaboti neigiamą ilgalaikio nebuvimo darbe poveikį, pvz., izoliaciją, psichosocialinius sunkumus, socialinius ir ekonominius padarinius ir sumažėjusias įsidarbinimo galimybes;

17.

mano, kad ir valstybės narės, ir darbdaviai turėtų laikytis teigiamo ir į darbą nukreipto požiūrio į neįgalius ir vyresnio amžiaus darbuotojus, taip pat į darbuotojus, grįžusius į darbą po psichikos arba fizinės ligos ar traumos, taip pat į darbuotojus, kuriems diagnozuota mirtina liga, pirmiausia ir anksti įvertinant likusį asmens darbingumą ir pasirengimą dirbti, ankstyvu etapu organizuojant psichologines, socialines ir užimtumo konsultacijas, pritaikant darbo vietą pagal asmens profesinį profilį ir socialinę ir ekonominę padėtį, taip pat įmonės padėtį; ragina valstybes nares tobulinti savo socialinės apsaugos sistemų nuostatas, kuriomis būtų skatinama grįžti į darbą, jei to pageidauja darbuotojas ir tai įmanoma atsižvelgiant į jo sveikatos būklę;

18.

pažymi teigiamą socialinių įmonių, konkrečiai darbo integracijos socialinių įmonių, vaidmenį reintegruojant ilgalaikius bedarbius į darbo rinką; ragina valstybes nares deramai pripažinti šias įmones ir teikti joms techninę paramą;

19.

atsižvelgdamas į tai ragina įgyvendinant visas susijusias priemones ir politiką remtis JT NTK ir jos neprivalomu protokolu (A/RES/61/106) ir naudotis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautine funkcionavimo, negalios ir sveikatos klasifikacija; pritaria nuomonei, kad negalia yra tam tikromis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis įgyjama sveikatos srities patirtis;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares rengti ir pateikti geriausios patirties gaires ir mokyti, remti ir konsultuoti darbdavius, kaip sudaryti ir įgyvendinti reintegracijos planus, sykiu užtikrinant tęstinį socialinių partnerių dialogą, kad darbuotojams būtų teikiama informacija apie jų teises nuo grįžimo į darbą proceso pradžios; taip pat ragina valstybes nares, profesines bendruomenes, socialinius partnerius, NVO ir politikos formuotojus dalytis geriausia patirtimi po ligų ar traumų sveikstančių darbuotojų reintegracijos srityje;

21.

ragina valstybes nares bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir teikti išorės pagalbą, kad MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kurios turi nedaug patirties profesinės reabilitacijos ir grįžimo į darbą priemonių taikymo srityje, būtų teikiamos konsultacijos ir užtikrinama techninė parama; pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti ne tik į MVĮ ir labai mažų įmonių, bet ir į tam tikrų viešųjų paslaugų sektorių padėtį, specifinius poreikius ir su reikalavimų laikymusi susijusius sunkumus įgyvendinant priemones įmonės lygmeniu; pabrėžia, kad siekiant šiame procese padėti MVĮ ir labai mažoms įmonėms, nepaprastai svarbus informacijos teikimas, dalijimasis gerąja patirtimi, konsultavimas ir internetinės platformos; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau tobulinti praktines priemones ir gaires, kurios gali padėti MVĮ ir labai mažoms įmonėms, turinčioms nedaug patirties profesinės reabilitacijos ir grįžimo į darbą priemonių taikymo srityje; pripažįsta investicijų į vadovų mokymus svarbą;

22.

atkreipia dėmesį į riziką, kad gali būti atsisakyta finansuoti kūrybiškesnius metodus labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims reintegruoti, vietoj to pasirinkus siauresnį požiūrį, grindžiamą lengvai kiekybiškai įvertinamais rezultatais; todėl ragina Komisiją padidinti struktūrinių fondų finansavimą pagal principą „iš apačios į viršų“finansuojamoms strategijoms, visų pirma iš ESF;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad reintegravimo programų atvejų valdymo metodas buvo sėkmingas, ir pabrėžia, kad socialiniai darbuotojai arba paskirti konsultantai, atsižvelgdami į asmens padėtį, turi teikti individualiems poreikiams pritaikytą paramą; mano, kad bendrovėms itin svarbu palaikyti glaudų ryšį su darbuotojais arba jų atstovais nedarbo dėl ligos ar traumos metu;

24.

mano, kad grįžimo į darbą ir reintegracijos politika turi būti platesnio holistinio požiūrio į sveiką darbinį gyvenimą dalis; ja siekiama užtikrinti fiziškai ir psichiškai saugią ir sveiką darbo aplinką visą žmogaus profesinį gyvenimą ir visų vyresnio amžiaus darbuotojų aktyvumą ir sveikatą; pabrėžia didžiulę bendravimo, specialistų pagalbos profesinės reabilitacijos valdymo srityje (darbo asistentų) ir integruoto požiūrio įtraukiant visas susijusias šalis svarbą įgyvendinant sėkmingą fizinę ir profesinę darbuotojų reabilitaciją; mano, kad grįžimo į darbą sistemose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas darbo vietai; giria sėkmingą Austrijos programoje „fit2work“ (17) taikomą nebiurokratišką ir praktišką požiūrį, pagal kurį daug dėmesio skiriama lengvo bendravimo priemonėms, kuriomis gali naudotis visi darbuotojai (pvz., galimybei vartoti supaprastintą kalbą);

25.

pabrėžia, kad riboto darbingumo asmenims svarbu išlikti darbo rinkoje, taip pat svarbu užtikrinti, kad MVĮ ir labai mažos įmonės turėtų išteklių, kad veiksmingai galėtų tai įgyvendinti; primygtinai ragina reintegruoti po ligos ar traumos sveikstančius žmones į kokybiškas darbo vietas, jei darbuotojai to pageidauja ir tai įmanoma atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, juos perkvalifikuojant ir keliant jų kvalifikaciją; pabrėžia, kad svarbu politikos nuostatas orientuoti į asmenų darbingumą, taip pat svarbu parodyti darbdaviams darbuotojų, kuriuos rizikuojama prarasti dėl nuolatinio nedarbingumo dėl ligos, patirties ir žinių išsaugojimo naudą; vis dėlto pripažįsta, kad svarbi stipri nacionalinė socialinė apsaugos sistema asmenims, kurie į darbą grįžti negali;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti aktyvią darbo rinkos politiką ir taikyti politines skatinimo priemones darbdaviams, kad būtų remiamas neįgalių arba lėtinėmis ligomis sergančių asmenų užimtumas, be kita ko, darbo vietoje atliekant reikiamus pakeitimus ir šalinant kliūtis, kad jiems būtų lengviau iš naujo integruotis darbe; primena, kad būtina informuoti įmones ir susijusius asmenis apie esamas paskatas ir teises;

27.

šiomis aplinkybėmis pripažįsta, kad lanksčioms, individualiems poreikiams pritaikytoms darbo sąlygoms, pavyzdžiui, nuotoliniam darbui, lanksčiam ir sutrumpintam darbo laikui, pritaikytai įrangai ir sumažintam darbo krūviui tenka svarbus vaidmuo grįžtant į darbą; pabrėžia, kad svarbu skatinti darbuotojus anksti arba palaipsniui grįžti į darbą (jei tai įmanoma atsižvelgiant į jų sveikatos būklę), be to, turėtų būti skiriamos dalinės ligos išmokos, kad būtų užtikrinta, jog grįžęs į darbą asmuo nepraras pajamų, tačiau įmonės išlaikytų finansines paskatas; pabrėžia, kad šios sąlygos, apimančios geografinį, darbo laiko ir pareigų lankstumą, turi būti įgyvendinamos ir darbuotojams, ir darbdaviams, padėti organizuoti darbą ir atsižvelgti į gamybos ciklo svyravimus;

28.

palankiai vertina nacionalines programas ir iniciatyvas, kurios padeda lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims reintegruotis į kokybišką darbą, pvz., Vokietijos programą „Job4000“ (18), kurioje taikant integruotą požiūrį gerinamas stabilus didelę negalią turinčių ir ypatingai sunkiai darbą randančių asmenų profesinis integravimas, ir reintegracijos agentūrų, padedančių lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms rasti jų padėtį ir gebėjimus atitinkantį darbą, steigimą (19);

29.

pažymi svarbią psichologinę naudą ir didesnį našumą, gaunamą padidinus savarankiškumą darbo vietoje; mano, kad savarankiškumas darbo vietoje gali būti esminis veiksnys, palengvinantis sergančių ir traumas patyrusių darbuotojų, turinčių skirtingus sutrikimus ir poreikius, reintegraciją;

30.

pripažįsta grįžimo į darbą svarbą slaugos procese, nes daugumai asmenų darbas suteikia finansinį nepriklausomumą, pagerina gyvenimo kokybę, o tai kartais gali būti lemiamas veiksnys sveikstant;

31.

ragina valstybes nares iškart nepanaikinti socialinių išmokų, kai lėtinėmis ligomis sergantys žmonės įsidarbina, kad būtų išvengta „išmokų spąstų“;

Keičiamas požiūris į darbuotojų reintegraciją

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, rengiant komunikatus, gaires ir formuojant politiką užtikrinti, kad darbdaviai reintegracijos procesą vertintų kaip galimybę panaudoti darbuotojų įgūdžius, kompetenciją ir patirtį; mano, kad darbdaviai ir darbuotojų atstovai nuo pat pradžių yra svarbūs grįžimo į darbą proceso dalyviai, jie taip pat dalyvauja sprendimų priėmimo procese;

33.

primena JT NTK 26 ir 27 straipsnius, kuriais konvencijos šalys įpareigojamos organizuoti, stiprinti ir plėsti reabilitacijos paslaugas ir programas, visų pirma sveikatos, užimtumo, švietimo ir socialinių paslaugų srityse, ir remti užimtumo ir karjeros galimybes neįgaliesiems darbo rinkoje bei padėti jiems grįžti į darbo rinką;

34.

pabrėžia, kad informuotumo apie profesinės reabilitacijos ir grįžimo į darbą politikos priemones ir programas didinimas ir įmonių kultūros gerinimas yra itin svarbūs sėkmės veiksniai grįžimo į darbą procese, kovojant su neigiamu požiūriu ir su išankstinėmis nuostatomis bei diskriminacija; laikosi nuomonės, kad ekspertų grupių, pvz., psichologų ir profesinės reabilitacijos instruktorių, paslaugomis galėtų efektyviai dalytis įvairios bendrovės, kad jų patirtimi galėtų pasinaudoti ir mažesnės įmonės; mano, kad šiame procese yra galimybių įtraukti NVO ir savanorius, kad jie teiktų paramą ir vykdytų papildomus veiksmus;

35.

giria įmones, kurios imasi iniciatyvos teikti paramą sveikatos problemų ar negalią turintiems asmenims ir pakitusio darbingumo asmenims, vykdydamos visapusiškas prevencines programas, pritaikydamos užduotis, rengiančios mokymus ir perkvalifikavimo kursus, arba informuodamos kitus darbuotojus apie pasikeitusius grįžtančių darbuotojų gebėjimus ir taip padedančios jiems reintegruotis; primygtinai ragina daugiau įmonių įsitraukti į šią veiklą ir imtis tokių iniciatyvų vykdymo; mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad darbuotojų reintegraciją įmonėje skatinančios priemonės būtų įmonių kultūros dalis;

36.

ragina geriau suprasti problemas ir diskriminaciją, dėl kurių sveikatos problemų ar negalią turintys asmenys turi mažiau galimybių, pavyzdžiui, trūksta supratimo apie sveikatos problemą, iš anksto susidaroma nepalanki nuomonė, tikima, kad šių asmenų mažas našumas, jaučiama socialinė stigma;

37.

laikosi nuomonės, kad švietimas ir įmonių kultūros pokyčiai, taip pat ES masto kampanijos, pvz., kampanija „Vision Zero“, atlieka svarbų vaidmenį keičiant viešąją nuomonę; ragina didinti informuotumą apie demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Europos darbo rinkos; laiko nepriimtinu faktą, kad vyresnio amžiaus asmenys dažnai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus; pabrėžia kampanijų, kuriomis kovojama su darbuotojų diskriminacija dėl amžiaus ir kuriomis remiamos prevencijos ir darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, svarbą; ragina valstybes nares ir Sąjungą atsižvelgti į Parlamento bandomojo projekto dėl vyresnio amžiaus darbuotojų sveikatos ir saugos išvadas;

38.

mano, kad nacionalinėms politikos sistemoms tenka svarbiausias vaidmuo kuriant aplinką, kurioje remiamas žmogiškųjų išteklių valdymas atsižvelgiant į darbuotojų amžių ir vyresnių žmonių aktyvumas bei sveikata; mano, kad tam būtų galima suteikti efektyvią paramą ES veiksmais, pvz., politika, gairėmis, žinių mainais ir įvairiomis finansinėmis priemonėmis, kaip antai naudojant ESF ir ESIF fondus; ragina valstybes nares skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų reabilitacijos ir reintegracijos priemones, kai tai įmanoma ir kai darbuotojai to pageidauja, pavyzdžiui, įgyvendinant ES bandomojo projekto, susijusio su vyresnio amžiaus darbuotojų sveikata ir sauga, rezultatus;

39.

pripažįsta, kad asmenys, kuriems buvo diagnozuota mirtina liga, nepraranda teisės dirbti; taip pat pripažįsta, kad jiems tenka įveikti unikalius su jų užimtumu susijusius iššūkius, kurie labai skiriasi nuo iššūkių, kuriuos tenka įveikti kitoms pacientų grupėms, nes dažnai jie turi mažai laiko prisitaikyti prie kintančios sveikatos būklės, o įmonės turi mažai laiko atitinkamai pritaikyti darbo sąlygas; giria iniciatyvas, pvz., „Dying to Work“kampaniją, siekiant suteikti daugiau informacijos apie šias konkrečias problemas; ragina darbdavius kuo glaudžiau bendradarbiauti su darbuotojais, kuriems buvo diagnozuota mirtina liga, kad būtų atlikti visi reikalingi ir galimi pakeitimai, kad darbuotojas galėtų toliau dirbti, jei tik to pageidauja; laikosi nuomonės, kad daugumai pacientų labai svarbu toliau dirbti dėl asmeninių, psichologinių ar ekonominių priežasčių, be to, tai svarbiausias jų orumo ir gyvenimo kokybės veiksnys; primygtinai ragina valstybes nares remti pagrįstą darbo vietų pritaikymą atsižvelgiant į unikalias šios žmonių grupės patiriamas problemas; ragina Komisiją užpildyti duomenų apie vėžiu sergančių asmenų užimtumo statusą spragą ir padėti rinkti geresnius duomenis, kuriuos būtų galima palyginti visose valstybėse narėse, kad šiems asmenims būtų galima teikti geresnes paramos paslaugas;

40.

šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu tobulinti ir atnaujinti darbuotojų įgūdžius, atitinkančius įmonės ir rinkos poreikius, visų pirma pabrėžiant skaitmeninius įgūdžius, tinkamai apmokant darbuotojus ir suteikiant jiems galimybę mokytis visą gyvenimą; pabrėžia, kad darbo rinka vis labiau skaitmeninama; pažymi, kad skaitmeninių įgūdžių tobulinimas gali būti neatskiriama pasirengimo grįžti į darbą dalis, visų pirma vyresniems darbuotojams;

41.

pažymi, kad tiek formalieji, tiek neformalieji slaugytojai atlieka itin svarbų vaidmenį profesinės reabilitacijos srityje; pripažįsta, kad 80 proc. slaugos paslaugų Europoje suteikia neapmokami slaugytojai (20) ir kad faktas, jog jie teikia šias slaugos paslaugas, reikšmingai sumažina ilgalaikes šios asmenų grupės įsidarbinimo perspektyvas; taip pat pripažįsta, kad atsižvelgiant į tai, jog didžioji dauguma slaugytojų yra moterys, nagrinėjant slaugytojų užimtumo padėties klausimą išryškėja aiškus lyčių aspektas; ragina Sąjungą, valstybes nares ir darbdavius skirti ypatingą dėmesį artimuosius slaugančių asmenų užimtumo problemoms;

o o

42.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 204, 2018 6 13, p. 179.

(2) OL C 366, 2017 10 27, p. 117.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0474.

(4) OL C 101, 2018 3 16, p. 138.

(5) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.

(6) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(7) https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/reports/psychosocial-risks-eu-prevalence-strategies-prevention/view

(8) „Institute for Health Metrics and Evaluation“(2016 m.), GBD duomenų palyginimo vizualizacija. http:// vizhub.healthdata.org/gbd-compare

(9) Europos alkoholio ir sveikatos forumo mokslo grupė (2011 m.), „Alkoholis, darbas ir produktyvumas“. https://ec.europa.eu/health//sites/health/files/alcohol/docs/science_02_en.pdf

(10) Eurofound (2012 m.), „Alkoholio ir narkotikų vartojimas darbo vietoje“. https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_files/docs/ewco/tn1111013s/tn1111013s.pdf

(11) Eurofound trečiasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas 2001–2012 m., https://www.eurofound.europa.eu/lt/surveys/european-quality-of-life-surveys/european-quality-of-life-survey-2012

(12) p. 7, https://ec.europa.eu/health//sites/health/files/social_determinants/docs/final_sum_ecorys_web.pdf

(13) p. 7, pagrindinės išvados, https://www.oecd.org/els/emp/42699911.pdf

(14) p. 5, https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/policies/docs/2017_chronic_framingdoc_en.pdf

(15) Eurostat, 2011 m. LFS ad hoc modulis, paminėtas čia: https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/policies/docs/2017_chronic_framingdoc_en.pdf

(16) http://www.alna.se/in-english

(17) EU-OSHA Austrijos atvejo studija. Programa „Fit2Work“https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/austria-fit2work/view

(18) Šaltinis: „Pathways project deliverable 5.2 „Scoping Paper on the Available Evidence on the Effectiveness of Existing Integration and Re-Integration into Work Strategies for Persons with Chronic Conditions““

(19) Šaltinis: „Return to work coaching services for people with a chronic disease by certified “experts by experience“: Nyderlandai. Atvejo tyrimas. JT-NTK.

(20) http://www.ecpc.org/WhitePaperOnCancerCarers.pdf

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/31

P8_TA(2018)0331

Bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešose vietose ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonės

2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonių (2018/2055(INI))

(2019/C 433/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 19 ir 157 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojusią kartu su Lisabonos sutartimi (1), ir ypač į jos 1, 20, 21, 23 ir 31 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2014 m. ataskaitą „ES masto apklausa „Smurtas prieš moteris“ (2),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (3),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kurioje apibrėžiamas ir smerkiamas priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas (4),

—	atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Lyčių lygybės indeksą,

—	atsižvelgdamas į EIGE 2017 m. leidinį „Smurtas prieš moteris ir mergaites internete“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 19 d. ES pirmininkaujančių valstybių narių trejeto (Estija, Bulgarija ir Austrija) deklaraciją dėl moterų ir vyrų lygybės,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų teisines priemones žmogaus teisių ir ypač moterų teisių klausimais, pvz., Jungtinių Tautų Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, tarptautines konvencijas dėl pilietinių ir politinių teisių ir dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos protokolą bei Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ir baudimą,

—

atsižvelgdamas į JT priemones seksualinio priekabiavimo ir smurto prieš moteris klausimais, pvz., 1993 m. birželio 25 d. Pasaulio žmogaus teisių konferencijoje priimtas Vienos deklaraciją ir veiksmų programą, 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo, 1997 m. liepos 21 d. rezoliuciją dėl nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios teisės priemonių, taikomų siekiant panaikinti smurtą prieš moteris, JT specialiųjų pranešėjų ataskaitas dėl smurto prieš moteris ir Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komiteto Bendrąsias rekomendacijas Nr. 19,

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, ir į vėlesnius rezultatų dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“(2000 m.), „Pekinas + 10“(2005 m.), „Pekinas + 15“(2010 m.) ir „Pekinas + 20“(2015 m.),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (5) (Nusikaltimų aukų teisių direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose) (COM(2012)0614),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 26 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC/CES), Europos verslo įmonių konfederacijos (BUSINESSEUROPE), Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacijos (UEAPME) ir Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centro (CEEP) pagrindų susitarimą dėl priekabiavimo ir smurto darbe,

—	atsižvelgdamas į Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo (EQUINET) ataskaitą „Tebesitęsianti moterų diskriminacija, priekabiavimas prie jų ir jų nelygybė. Lygybės įstaigų darbas formuojant naują Europos Komisijos lyčių lygybės strategiją“, paskelbtą 2015 m.,

—	atsižvelgdamas į EQUINET ataskaitą „Priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Lygybės įstaigų darbo rėmimas“, paskelbtą 2014 m.,

—

atsižvelgdamas į Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, ypač jos 2 ir 40 straipsnius (6), ir į Parlamento 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl priekabiavimo darbo vietoje (8), 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo (9), 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų (10), 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vidurio laikotarpio peržiūros (11), 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris (12) bei prie jos pridėtą 2013 m. lapkričio mėn. Europos pridėtinės vertės vertinimą, taip pat į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m. (14), 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje (15) ir 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl informatorių, kurie atskleisdami konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių (16),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (17),

—

atsižvelgdamas į Europos profesinių sąjungų konfederacijos ataskaitą „Saugumas namuose ir darbe. Profesinių sąjungų strategija, kuria siekiama užkirsti kelią priekabiavimui darbe ir smurtui prieš moteris, jiems valdyti ir panaikinti“(angl. „Safe at home, safe at work – Trade union strategies to prevent, manage and eliminate work-place harassment and violence against women“),

—	atsižvelgdamas į ataskaitą, skirtą Tarptautinės darbo organizacijos surengtam ekspertų susitikimui dėl smurto prieš moteris ir vyrus darbo rinkoje (2016 m. spalio 3–6 d.),

—	atsižvelgdamas į Tarpparlamentinės sąjungos tyrimą „Seksizmas, priekabiavimas prie parlamentarių moterų ir smurtas prieš jas“, paskelbtą 2016 m. (18),

—	atsižvelgdamas į tyrimą „Bauginimas ir seksualinis priekabiavimas darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES“ (19), kurią 2018 m. kovo mėn. paskelbė Europos Sąjungos vidaus politikos generalinis direktoratas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0265/2018),

A.	kadangi lyčių lygybė – pagrindinė ES vertybė, pripažinta Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje; kadangi smurtas dėl lyties kyla dėl nevienodos galios ir atsakomybės santykio tarp vyrų ir moterų ir yra susijęs su patriarchatu ir besitęsiančia diskriminacija dėl lyties;

B.	kadangi vyresnio amžiaus asmenys, ypač vyresnės vienišos moterys, yra itin pažeidžiama visuomenės grupė, kai jos patiria psichologinį ir fizinį priekabiavimą ir patyčias;

kadangi seksualinis priekabiavimas Direktyvoje 2002/73/EB apibrėžiamas kaip elgesys, „kai bet kokiu nepageidaujamu fiziniu, žodiniu, nežodiniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas, pirmiausia sukuriant bauginančią, priešišką, menkinančią, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“;

D.	kadangi ši apibrėžtis turėtų būti performuluota atsižvelgiant į visuomenės, technologijų ir papročių, kurie laikui bėgant formavosi ir keitėsi, kaitą;

E.	kadangi būtina kovoti su priekabiavimu dėl nėštumo ir priekabiavimu prie motinų siekiant užtikrinti tikrą moterų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

kadangi seksualinis priekabiavimas yra smurto forma ir kraštutinė, tačiau gaji diskriminacijos dėl lyties forma; kadangi apie 90 proc. seksualinio priekabiavimo aukų yra moterys ir apie 10 proc. – vyrai; kadangi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ES mastu atlikto 2014 m. tyrimo „Smurtas prieš moteris“duomenimis, trečdalis moterų būdamos suaugusios yra patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą; kadangi ES beveik 55 proc. moterų patyrė seksualinį priekabiavimą; kadangi 32 proc. visų aukų ES nurodė, kad kaltininkas buvo viršininkas, kolega ar klientas; kadangi 75 proc. tam tikros specialios kvalifikacijos reikalaujančiose profesijose ar vadovaujamose pareigose dirbančių moterų patyrė seksualinį priekabiavimą; kadangi 61 proc. paslaugų sektoriuje dirbančių moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą; kadangi, apskritai, 5–10 proc. visų Europos Sąjungos darbuotojų bent kartą patiria bauginimą darbe;

G.	kadangi ES lygmeniu draudžiamas tiek seksualinis, tiek psichologinis priekabiavimas darbe, be kita ko, susijęs su galimybe įsidarbinti, profesiniu mokymu ir paaukštinimu, ir jam taikomi sveikatos ir saugos reikalavimai;

H.	kadangi ES institucijos ir agentūros yra atsakingos už veikiančių priemonių gerinimą įgyvendinant veiksmingiausias taisykles, siekiant didinti žinomumą apie seksualinio priekabiavimo sąvoką ir apsaugoti darbuotojus;

kadangi dėl mažo socialinio sąmoningumo šiuo klausimu, baimės ir gėdos kalbėti su kitais asmenimis šia tema, baimės prarasti darbą, įrodymų rinkimo sudėtingumo, trūkstamų pranešimo, stebėjimo ir aukų apsaugos kanalų, taip pat smurto normalizavimo pranešama apie labai nedaug seksualinio priekabiavimo atvejų;

J.	kadangi pranešimas apie seksualinį priekabiavimą darbe daugeliu atvejų gali baigtis nukentėjusio asmens atleidimu iš darbo arba jo izoliacija darbo vietoje; kadangi ne tokios sunkios nusikalstamos veikos, jei dėl jų nesiskundžiama, motyvuoja vykdyti dar sunkesnes nusikalstamas veikas;

kadangi bauginimas ir seksualinis priekabiavimas ir toliau kelia didelių problemų įvairiais socialinio gyvenimo aspektais, įskaitant darbą, viešąsias erdves, virtualias erdves, pvz., internetą, taip pat politinį gyvenimą, ir tokie veiksmai vis dažniau vykdomi pasitelkiant naujas technologijas, pvz., interneto svetaines ar socialinius tinklus, dėl to kaltininkai, dengiami anonimiškumo, jaučiasi saugūs;

kadangi atsirandant naujoms darbo organizavimo ir socialinio gyvenimo formoms ir išsitrinant riboms tarp privataus, profesinio ir socialinio gyvenimo, gali padaugėti neigiamo elgesio apraiškų, nukreiptų prieš asmenis ar socialines grupes; kadangi patyčios darbe labai dažnai gali būti vykdomos įvairiomis formomis, tiek vertikaliai (kai kaltininkas yra vadovas arba pavaldinys), tiek horizontaliai (kai kaltininkas yra tos paties rango bendradarbis);

kadangi seksualinio ir psichologinio priekabiavimo reiškiniai aprėpia visų amžiaus, išsilavinimo ir kultūrinės aplinkos, pajamų ir socialinės padėties grupių aukas ir kaltininkus ir kadangi šis reiškinys aukai sukelia fizinių, seksualinių, emocinių ir psichologinių padarinių; kadangi lyčių stereotipai ir seksizmas, įskaitant neapykantą kurstančią seksistinę kalbą internete ir realiame gyvenime, yra įvairių smurto prieš moteris formų ir jų diskriminacijos pagrindinės priežastys ir užkerta kelią moterų įgalėjimui;

kadangi Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje smurtas dėl lyties apibrėžiamas kaip aukos pagrindinių laisvių pažeidimas ir aprėpia seksualinį smurtą (įskaitant išžaginimą, seksualinį išpuolį ir priekabiavimą); kadangi moterims, nukentėjusioms nuo smurto dėl lyties, ir jų vaikams dėl didelės pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikos, susijusios su tokiu smurtu, neretai reikia specialios paramos ir apsaugos;

O.	kadangi smurto darbo aplinkoje klausimas dažnai sprendžiamas nenuosekliai, didžiausią dėmesį skiriant matomesnėms formoms, pvz., fiziniam smurtui; kadangi vis dėlto seksualinis ir psichologinis priekabiavimas asmeniui gali turėti gerokai žalingesnį poveikį;

P.	kadangi seksizmo aktai ir su jais susijęs seksualinis priekabiavimas, su kuriuo moterys gali susidurti darbo vietoje, yra vienas iš veiksnių, prisidedančių prie moterų išstūmimo iš darbo rinkos, o tai daro neigiamą poveikį jų ekonominei nepriklausomybei ir šeimos pajamoms;

Q.	kadangi nuo priekabiavimo ir smurto nukentėjusioms moterims kaimo ir atokiose vietovėse Europos Sąjungoje paprastai yra sunkiau gauti visapusišką pagalbą ir apsaugą nuo smurtautojų;

kadangi fizinis ir žodinis priekabiavimas, įskaitant tokius veiksmus internete, sukelią ne tik trumpalaikę, bet ir ilgalaikę žalą; gali būti, pvz., patiriamas stresas ir sunki klinikinė depresija, ir tai gali privesti nukentėjusiuosius net iki savižudybės, kaip parodė vis daugiau pranešimų apie tokius atvejus; kadangi be to, kad kenkia sveikatai, patyčios ir seksualinis priekabiavimas darbo vietoje daro neigiamą poveikį ir asmens karjerai, organizacijoms ir visuomenei, pvz., lemia daugiau pravaikštų, sumažina našumą ir paslaugų kokybę, taip pat prarandamas žmogiškasis kapitalas;

kadangi ES teisės aktuose valstybių narių ir ES institucijų ir agentūrų reikalaujama užtikrinti, kad būtų įsteigta lygybės įstaiga, kuri priekabiavimo aukoms teiktų nepriklausomą paramą, atliktų nepriklausomus tyrimus, rinktų susijusius, išskaidytus ir palyginamus duomenis, atliktų tyrimus apibrėžčių ir klasifikacijų srityje, skelbtų nepriklausomas ataskaitas ir teiktų rekomendacijas užimtumo ir mokymo, galimybės gauti prekes ir paslaugas bei jų tiekimo srityje, taip pat rekomendacijas savarankiškai dirbantiems asmenims;

kadangi dėl skirtingos valstybių narių politikos ir teisės aktų Europos Sąjungoje moterys nevienodai saugomos nuo smurto dėl lyties ir seksualinio bei psichologinio priekabiavimo; kadangi teismų sistemos ne visada užtikrina pakankamą paramą moterims; kadangi smurtaujantis dėl lyties asmuo dažnai yra gerai aukai pažįstamas asmuo ir kadangi auka dažnai yra nuo jo priklausoma, todėl baimė pranešti apie smurtą būna dar didesnė;

U.	kadangi Stambulo konvenciją pasirašė visos valstybės narės, tačiau ne visos ją ratifikavo, ir kadangi šios kliūtys trukdo visapusiškai įgyvendinti šią konvenciją;

kadangi seksizmas ir seksualinis bei psichologinis priekabiavimas prie parlamentarių moterų yra tikri ir plačiai paplitę reiškiniai; kadangi priekabiaujantys ir smurtaujantys asmenys yra ne tik politiniai oponentai, bet gali būti ir tos pačios politinės partijos nariai, taip pat religiniai lyderiai, vietos valdžios institucijų darbuotojai ir netgi šeimos nariai;

W.	kadangi politikams, kaip išrinktiems piliečių atstovams, tenka itin svarbi atsakomybė elgtis taip, kad jie būtų sektini prevencijos ir kovos su seksualiniu priekabiavimu visuomenėje teigiami pavyzdžiai;

X.	kadangi kartais vis dar kyla abejonių dėl moterų vaidmens teisėtumo politikos srityje ir kadangi joms taikomi stereotipai, kurie atgraso jas nuo dalyvavimo politikoje, o tai yra reiškinys, itin pastebimas visuose lygmenyse, kur moterims politikoje yra mažiau atstovaujama;

kadangi visi nacionaliniai ir regionų parlamentai ar visos vietos tarybos nėra sukūrusios konkrečių struktūrų ir nėra priėmusios vidaus taisyklių, kuriomis būtų nustatyti tinkami saugų ir konfidencialų skundų dėl priekabiavimo pateikimą ir nagrinėjimą užtikrinantys kanalai; kadangi visiems parlamentų, įskaitant Europos Parlamentą, darbuotojams ir nariams turėtų būti privalomi mokymai apie seksualinį ir psichologinį priekabiavimą;

Z.	kadangi smurtas artimoje aplinkoje taip pat yra aspektas, susijęs su darbo vieta, nes gali daryti poveikį aukos darbo kokybei, našumui ir saugai;

AA.	kadangi seksualinis ir psichologinis priekabiavimas vyksta ne tik darbe, bet ir viešosiose erdvėse, be kita ko, formaliojo ir savaiminio mokymosi aplinkoje, sveikatos priežiūros ir laisvalaikio įstaigose, gatvėje ir viešajame transporte;

AB.

kadangi persekiojimas ir priekabiavimas kibernetinėje erdvėje aprėpia informacinių ir ryšių technologijų naudojimą asmeniui persekioti, prie jo priekabiauti, jį valdyti ar juo manipuliuoti; kadangi ypač jaunos moterys susiduria su priekabiavimu kibernetinėje erdvėje, nes daugiau naudojasi šiomis priemonėmis; kadangi 20 proc. (18–29 metų amžiaus) jaunų moterų 28 ES valstybėse narėse patyrė priekabiavimą kibernetinėje erdvėje;

AC.	kadangi 2016 m. tyrime nustatyta, kad daugiau kaip pusė apklaustų moterų patvirtino patyrusios kurios nors formos seksualinį priekabiavimą JK darbo vietose, tačiau keturios iš penkių moterų savo darbdaviui apie priekabiavimą nepranešė (20);

AD.	kadangi naujos technologijos taip pat gali padėti analizuoti ir suprasti smurto atvejus bei užkirsti jiems kelią;

AE.

kadangi moterys, ypač jaunos, patiria patyčias ir seksualinį priekabiavimą naudojantis naujomis technologijomis, pvz., interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose, kartais tokie veiksmai organizuojami pasitelkiant slaptus forumus ar grupes socialinėje žiniasklaidoje; kadangi tokie veiksmai apima grasinimus išžaginti, nužudyti, mėginimus pagrobti, taip pat asmeninės informacijos ir nuotraukų skelbimą; kadangi, plačiai naudojant internetinę ir socialinę žiniasklaidą, manoma, kad viena iš dešimties (maždaug 15 metų amžiaus) mergaičių jau patyrė kurios nors formos smurtą kibernetinėje erdvėje, įskaitant kibernetinį persekiojimą ir priekabiavimą; kadangi viešąsias pareigas einančios moterys, taip pat žurnalistės ir ypač LGBTI ir neįgalios moterys, yra pirminis patyčių kibernetinėje erdvėje ir smurto internete taikinys ir kadangi kai kurios moterys buvo priverstos liautis naudotis socialiniais tinklais, nes patyrė fizinę baimę, stresą, koncentracijos problemų, baimę eiti namo ir rūpestį dėl mylimų asmenų;

AF.	kadangi priekabiavimo darbinėje aplinkoje prevenciją galima užtikrinti tik privačioms ir viešosioms bendrovėms sukuriant kultūrą, kurioje moterys laikomos lygios ir darbuotojai vieni su kitais elgiasi pagarbiai;

AG.

kadangi moksliniai tyrimai atskleidė, jog priekabiavimas darbo vietose paplitęs ten, kur vyrai dominuoja valdymo srityje ir moterys turi mažai galios, pvz., pramogų ir žiniasklaidos sektoriuose, tačiau tai taip pat vyksta technologijų ir teisės bendrovėse, pardavimų ir daugelyje kitų sektorių, jei vyrų dominuojamos valdymo grupės toleruoja seksualizuotą elgesį su darbuotojais; kadangi bendrovėse, kuriose valdymo lygmenyje dirba daugiau moterų, yra mažiau seksualinio priekabiavimo;

Bendrosios rekomendacijos

griežtai smerkia visų formų smurtą prieš moteris, kaip aprašyta Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Stambulo konvencijoje;

pabrėžia, kad seksualinis priekabiavimas yra žmogaus teisių pažeidimas, susijęs su patriarchalinės jėgos struktūromis, kurias skubiai reikia reformuoti;

atkreipia dėmesį į svarbų visų vyrų vaidmenį panaikinant visas priekabiavimo ir seksualinio smurto formas; ragina Komisiją ir visas valstybes nares aktyviai įtraukti vyrus į informuotumo didinimo ir prevencijos kampanijas, taip pat į švietimo programas lyčių lygybės srityje; pabrėžia, kad prevencijos kampanijose dėmesį reikia kreipti ir į ne tokias sunkias nusikalstamas veikas;

pabrėžia, kad informuotumo didinimo priemonės ir kampanijos, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites, taip pat turi būti taikomos berniukams ir turi būti organizuojamos pirmaisiais ugdymo etapais;

ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti tinkamą ES direktyvų, kuriomis draudžiamas seksualinis priekabiavimas, įgyvendinimą;

ragina valstybes nares parengti išsamius nacionalinius veiksmų planus ir teisės aktus smurto prieš moteris srityje, deramai atsižvelgiant į pakankamų išteklių skyrimą lygybės įstaigoms, įskaitant, bet neapsiribojant, darbuotojų mokymams ir pakankamam finansavimui;

ragina Komisiją rinkti kovos su seksualiniu ir psichologiniu priekabiavimu ir priekabiavimu dėl nėštumo ir priekabiavimu prie motinų darbe ir kitose srityse geriausios patirties pavyzdžius ir išplatinti šio vertinimo rezultatus;

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visų lygmenų tinkamus ir pakankamus kovos su seksualiniu ir psichologiniu priekabiavimu prieš moteris programų ir veiksmų finansavimo mechanizmus, ypač daug dėmesio skiriant naujų technologijų ir priemonių, kurias suteikia inovacijos, naudojimui, pvz., didesnėms investicijoms į mokslinių tyrimų ir inovacijų procesus, kuriais siekiama kovoti su šiuo reiškiniu;

ragina Europos ombudsmenę rinkti duomenis apie skirtingas esamas apsaugos taisykles ES institucijose ir agentūrose ir pateikti įpareigojančias išvadas siekiant suderinti taisykles su geriausiais standartais;

10.

apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės dar neratifikavo Stambulo konvencijos, ir dar kartą ragina visas valstybes nares, kurios to dar nepadarė, nedelsiant ją ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti; taip pat ragina valstybes nares, kurios jau ratifikavimo Stambulo konvenciją, ją visapusiškai įgyvendinti;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti geresnius ir moksliškai pagrįstesnius tyrimus ir, remiantis jais, aiškiai įvertinti seksualinio priekabiavimo klausimą visoje ES, įskaitant naujus iššūkius, kaip antai, patyčias kibernetinėje erdvėje;

12.

palankiai vertina naujas plataus masto viešas diskusijas, taip pat ir socialinėje žiniasklaidoje, kuriomis prisidedama prie ribų, susijusių su seksualiniu priekabiavimu ir priimtinu elgesiu, perbraižymo; ypač palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip #MeToo judėjimą, ir tvirtai palaiko visas moteris ir mergaites, dalyvavusias šioje kampanijoje, įskaitant tas, kurios įskundė nusikaltimų vykdytojus;

13.

ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl akto, skirto kovai su bauginimu darbe ir seksualiniu priekabiavimu darbe, visuomeniniame ir politiniame gyvenime, ir nustatyti atnaujintą išsamią priekabiavimo (seksualinio ir ne tik) ir bauginimo darbe apibrėžtį;

14.

pabrėžia, kaip svarbu kovoti su nuolatiniu ir ilgalaikiu darbuotojų bauginimu ar persekiojimu, kuriuo siekiama ar ketinama juos pažeminti, izoliuoti ar išstumti iš darbuotojų kolektyvo;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Eurostatu ir EIGE, gerinti, skatinti ir užtikrinti sistemingą susijusių, pagal lytį ir amžių išskaidytų ir palyginamų duomenų apie seksualinės ir lyties pagrindu vykdomos diskriminacijos, taip pat psichologinio priekabiavimo, įskaitant priekabiavimą kibernetinėje erdvėje, atvejus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu rinkimą; ragina darbdavių organizacijas, profesines sąjungas ir darbdavius aktyviai dalyvauti duomenų rinkimo procese ir teikti su sektoriumi ir darbu susijusią ekspertinę informaciją;

16.

pažymi, kad siekiant gauti palyginamų skaičių apie seksualinio priekabiavimo ir bauginimo mastą visose valstybėse narėse, pirmenybę reikėtų teikti didesniam problemos suvokimui ir pripažinimui, pasitelkiant koordinuotus veiksmus informacijai skleisti ir mokymui;

17.

dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos siekiant kovoti su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites ir smurtu dėl lyties, kuriame būtų pateiktos bendros skirtingų smurto prieš moteris formų apibrėžtys, įskaitant atnaujintą išsamią (seksualinio ar kitokio) priekabiavimo ir bauginimo darbe apibrėžtį, taip pat bendri smurto prieš moteris kriminalizavimo teisiniai standartai; ragina Komisiją pateikti išsamią ES kovos su visų formų smurtu dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir moterų ir mergaičių išnaudojimą, strategiją, remiantis moterų liudijimais ir patirtimi;

18.

ragina valstybes nares skirti deramą viešąjį finansavimą siekiant užtikrinti, kad teisėsaugos pareigūnai, teisėjai ir visi valstybės tarnautojai, kurie dirba su bauginimo ir seksualinio priekabiavimo bylomis, būtų apmokyti suvokti smurtą ir priekabiavimą darbe ir už jo ribų;

19.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad smurto dėl lyties ir seksualinio bei psichologinio priekabiavimo aukoms būtų teikiamos kokybiškos, paprastai prieinamos ir deramai finansuojamos specializuotos paslaugos, ir pripažinti, kad šios smurto prieš moteris apraiškos yra tarpusavyje susijusios ir turi būti įveiktos laikantis holistinio požiūrio, kurio laikantis siekiama atsižvelgti į socialinius ir kultūrinius aspektus, skatinančius smurtą prieš moteris, ir sudaryti sąlygas specializuotoms tarnyboms įgyti technologinių šio reiškinio prevencijos ir valdymo priemonių;

20.

ragina valstybes nares ir vietos bei regionines valdžios institucijas nustatyti tinkamus planus ir išteklius siekiant užtikrinti, kad smurto ir priekabiavimo aukoms kaimo ir atokiose vietovėse būtų suteiktos galimybės gauti pagalbą bei apsaugą ir kad šios galimybės nebūtų ribojamos;

21.

ragina Komisiją kovoti su naujų formų smurtu dėl lyties, pvz., priekabiavimu internete, išplečiant neteisėto neapykantos kurstymo apibrėžtį, nustatytą ES teisėje pagal Pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, įtraukiant neapykantos moterims nuostatą, ir užtikrinti, jog į Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą būtų įtraukti ir šie nusikaltimai; ragina sukurti švietimo programas, kuriomis moterys būtų raginamos gerinti savo įgūdžius naudotis naujomis technologijomis, kad jos geriau reaguotų į visų formų seksualinį priekabiavimą ir bauginimą kibernetinėje erdvėje, ir paskatintų specializuotas tarnybas bendradarbiauti siekiant įsteigti duomenų ir išteklių sistemas, kuriomis naudojantis būtų galima stebėti ir analizuoti smurto dėl lyties problemą nepažeidžiant naujo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (Reglamentas (ES) 2016/679);

22.

be to, smerkia dažnai pasitaikančius seksualinio priekabiavimo ir kitokio pobūdžio užgauliojimo atvejus, visų pirma internetinių žaidimų srityje ir socialinėje žiniasklaidoje, ir skatina žiniasklaidos įmones ir operatorius stebėti padėtį ir nedelsiant reaguoti į bet kokį priekabiavimą; todėl ragina imtis įvairių priemonių, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas, specialius mokymus bei vidaus taisykles dėl drausminių sankcijų pažeidėjams, ir teikti psichologinę ir (arba) teisinę paramą tokio elgesio aukoms, siekiant užkirsti kelią patyčioms ir seksualiniam priekabiavimui darbe, taip pat interneto aplinkoje, ir su tuo kovoti;

Smurtas darbe

23.

pabrėžia, kad valstybėms narėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms, darbdavių organizacijoms ir profesinėms sąjungoms būtina nedelsiant suvokti, su kokiomis kliūtimis moterys susiduria pranešdamos apie seksualinio priekabiavimo atvejus, diskriminaciją dėl lyties ir smurtą, todėl teikti visapusišką paramą moterims ir skatinti jas pranešti apie seksualinio priekabiavimo, diskriminavimo dėl lyties, priekabiavimo dėl nėštumo ir priekabiavimo prie motinų ir bauginimo atvejus nesibaiminant galimų padarinių, taip pat sukurti mechanizmus, kurie padėtų moterims saugiai pranešti apie pažeidimus ir jas remtų;

24.

ragina valstybes nares įgyvendinti aktyvią ir veiksmingą politiką siekiant užkirsti kelią visų formų smurtui prieš moteris, kurį dauguma jų patiria darbe, įskaitant seksualinį priekabiavimą, seksizmo apraiškas ir bauginimą, ir su juo kovoti;

25.

pabrėžia, kad reikia nedelsiant priimti standartus dėl smurto ir priekabiavimo darbe, kuriuo vyriausybėms, darbdaviams, įmonėms ir profesinių sąjungų visų lygmenų veiksmams būtų suteikta teisės aktų sistema;

26.

pažymi, kad tam tikruose sektoriuose ir profesijose, ypač sveikatos priežiūros, viešosios pagalbos tarnybos, politikos, švietimo, transporto, namų ekonomikos, žemės ūkio ir kaimo ekonomikos, taip pat tekstilės, aprangos, odos ir avalynės sektoriuose, kyla didesnis pavojus patirti smurtą;

27.

pažymi, kad bauginimas ir smurtas darbe gali labiau paveikti tam tikras darbuotojų grupes, ypač nėščias moteris ir tėvus, neįgalias moteris, moteris migrantes, vietines moteris, LGBTI asmenis ir ne visą darbo laiką ar pagal terminuotąją darbo sutartį dirbančias moteris arba stažuotojus;

28.

mano, kad nepageidaujamas elgesys vienu metu gali kilti iš įvairių šaltinių ar būti taip pat susijęs su profesiniu, privačiu ar socialiniu gyvenimu ir daryti neigiamą poveikį visoms asmenų, profesinių ar socialinių grupių veiklos sritims;

29.

ragina valstybes nares priimti smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos ir kovos su jais priemones vykdant politiką, kuria būtų numatytos prevencijos priemonės, veiksmingos, skaidrios ir konfidencialios skundų nagrinėjimo procedūros, svarios ir atgrasomosios sankcijos kaltininkams, ir teikti išsamią informaciją ir rengti mokymo kursus, kurias būtų užtikrinta, kad darbuotojai suvoktų politiką ir procedūras, ir remti bendroves joms rengiant visų šių priemonių įgyvendinimo veiksmų planus; pabrėžia, kad šių priemonių nereikėtų įtraukti į esamas struktūras, jeigu šiose struktūrose jau esama kliūčių dėl lyties;

30.

ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su psichologais specialistais, investuoti į darbo inspektorių mokymą ir užtikrinti, kad įmonės ir organizacijos aukoms teiktų kvalifikuotą profesinę ir psichosocialinę paramą;

31.

ragina valstybes nares ir socialinius partnerius užtikrinti, kad tiek viešosios, tiek privačios bendrovės ir organizacijos rengtų visiems darbuotojams ir vadovybei skirtus privalomus mokymus apie seksualinį priekabiavimą ir bauginimą; pabrėžia, kad veiksmingi mokymai turėtų būti interaktyvūs, tęstiniai, pritaikyti prie atitinkamos darbo vietos ir teikiami išorės ekspertų;

32.

pabrėžia, kad nepranešama apie labai daug priekabiavimo atvejų, ir tvirtina, kad labai svarbu, jog kiekvienoje organizacijoje būtų apmokyti konfidencialumą užtikrinantys patarėjai, teikiantys paramą aukoms, padedantys pranešti apie tokius atvejus ir teikiantys teisinę pagalbą;

33.

pabrėžia, kad bendrovės turėtų laikytis visiško nepakantumo seksualiniam priekabiavimui požiūrio ir atitinkamos politikos kad bendrovės turi užtikrinti, kad visi darbuotojai žinotų apie šią politiką, pranešimo procedūras ir savo teises ir atsakomybę, susijusias su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje;

34.

ragina žiniasklaidos bendroves apsaugoti ir remti žurnalistus, nukentėjusius nuo patyčių kibernetinėje erdvėje, taikyti įvairią gerąją patirtį, pvz., rengti informuotumo didinimo kampanijas, rengti deramus mokymus vadovams, taip pat vengti gėdinti nukentėjusiuosius ir vėl versti juos jaustis kaltais, taikyti priemones, kuriomis būtų didinamas kibernetinis saugumas, ir teikti teisinę paramą nukentėjusiems asmenims teikiant skundą;

35.

ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas vienodas darbo užmokestis moterims ir vyrams, kaip piktnaudžiavimo galia prevencijos ir skatinimo rodyti pagarbą žmogaus orumui priemonė, kuri būtina kovojant su smurtu prieš moteris; pabrėžia, kad vienodas darbo užmokestis turėtų būti užtikrintas pasitelkiant skaidraus darbo užmokesčio sistemą ir išlaikant teisę į informaciją numanomoms aukoms, užtikrinant vienodą elgesį ir darbo galimybes moterims ir vyrams, taip pat užtikrinant moterims galimybę užimti vadovaujančias pareigas ir pareigas, kuriose priimami sprendimai, ir sudarant palankesnes sąlygas tam, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose, taip garantuojant vienodą atstovavimą moterims direktorių valdybose; todėl ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų, kad būtų atnaujintas Direktyvos dėl moterų valdybose svarstymas, kurį Taryba užblokavo 2013 m.;

36.

mano, kad reikalingas visapusiškas požiūris į smurtą darbe, kuriuo turėtų būti pripažinta, kad egzistuoja bauginimas, seksualinis priekabiavimas ir priekabiavimas dėl nėštumo ir priekabiavimas prie motinų, taip pat įvairios nemokamo darbo formos oficialioje ir neoficialioje ekonomikoje (pvz., natūrinis ūkininkavimas, maisto ruošimas, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūra) ir įvairiose darbo patirties įgijimo programose (pvz., pameistrystė, stažuotės ir savanoriška veikla);

37.

ragina nedelsiant priimti peržiūrėtą Direktyvą dėl rašytinės pažymos (Tarybos direktyva 91/533/EEB);

38.

pripažįsta, kad smurtas namuose neretai plinta į darbą ir tai neigiamai veikia darbuotojų gyvenimą ir įmonių našumą, taip pat, kad gali būti atvirkščiai ir smurtas iš darbo gali būti perkeltas į namus; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pateikti gaires dėl Europos apsaugos orderių taikymo darbe ir išaiškinti darbdavių atsakomybę;

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad egzistuoja priekabiavimo dėl nėštumo ir priekabiavimo prie motinų darbo vietoje reiškinys;

Smurtas politiniame gyvenime

40.

ragina visus politikus laikytis aukščiausių elgesio normų ir būti sektinais prevencijos ir kovos su seksualiniu priekabiavimu parlamentuose ir už jų ribų pavyzdžiais;

41.

smerkia visų rūšių priekabiavimą prie moterų politikių, kuris pasireiškia provokavimo (angl. trolling) forma, aprėpia seksistinių ir užgaulių žinučių bei grasinimų mirtimi ir išžaginimu skelbimą socialinėje žiniasklaidoje;

42.

pabrėžia, kaip svarbu priimti tarppartinę politiką ir procedūras, kad būtų apsaugoti politinėms pareigoms eiti išrinkti asmenys ir darbuotojai;

43.

pripažįsta, kad lyčių lygybės sąrašai visais lygmenimis atlieka svarbų vaidmenį sudarant galimybę moterims dalyvauti politikoje ir reformuoti moteris diskriminuojančias galios struktūras; ragina valstybes nares pradėti taikyti tokius sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą;

44.

ragina visas politines partijas, įskaitant Europos Parlamente atstovaujamas partijas, imtis konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti, be kita ko, priimti veiksmų planus ir peržiūrėti partijų vidaus taisykles ir į jas įtraukti visiško nepakantumo, prevencinių priemonių, skundų nagrinėjimo procedūrų ir atitinkamų sankcijų taikymo prie moterų politikių seksualiai priekabiaujantiems ir jas bauginantiems asmenims politiką;

45.

ragina nacionalinius ir regionų parlamentus bei vietos tarybas visapusiškai remti aukas laikantis vidaus procedūrų ir (arba) kreipiantis į policiją, nagrinėti atvejus, tvarkyti per tam tikrą laiką įvykusių atvejų registrą, užtikrinti privalomą visų darbuotojų ir narių mokymą pagarbos ir orumo srityje ir laikytis kitos gerosios patirties, kad atitinkamose jų institucijose visais lygmenimis būtų užtikrintas visiškas nepakantumas;

46.

primygtinai ragina visus susijusius veikėjus užtikrinti visapusišką ir spartų 2017 m. rezoliucijos dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES įgyvendinimą; mano, kad Europos Parlamentas turi pareigą užtikrinti visišką nepakantumą seksualiniam priekabiavimui ir tinkamai apsaugoti ir remti nukentėjusius asmenis; atsižvelgdamas į tai, ragina:

—	nepriklausomų ekspertų darbo grupę išnagrinėti padėtį, susijusią su seksualiniu priekabiavimu ir išnaudojimu Parlamente;

—	įvertinti ir, jei reikia, peržiūrėti Parlamento kompetentingų organų narių sudėtį, siekiant užtikrinti nepriklausomumą ir lyčių pusiausvyrą;

—	surengti privalomus mokymus visiems darbuotojams ir Parlamento nariams;

—	nustatyti aiškų visapusiško visų rezoliucijos reikalavimų įgyvendinimo tvarkaraštį;

47.

ragina politikus skatinti vadovų mokymus ir juos lankyti patiems, siekiant išvengti požiūrio, kai vadovai laikosi nesikišimo požiūrio, ir nustatyti smurto prieš moteris atvejus;

Smurtas viešosiose erdvėse

48.

ragina Komisiją parengti viešosios erdvės apibrėžtį, atsižvelgiant į ryšių technologijų raidą, ir taip pat įtraukti į šią apibrėžtį virtualias viešąsias erdves, kaip antai socialinius tinklus ir interneto svetaines;

49.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti konkrečius teisės aktus dėl priekabiavimo viešosiose erdvėse, įskaitant intervencines programas, kurios būtų konkrečiai sutelktos į pašalinių asmenų intervencijos vaidmenį;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti papildomus seksualinio priekabiavimo viešosiose erdvėse priežasčių ir pasekmių mokslinius tyrimus, taip pat ištirti poveikį, kurį seksistinė ir stereotipais pagrįsta reklama gali turėti smurto ir priekabiavimo paplitimui;

51.

pabrėžia, kad informuotumo didinimo kampanijos (kovojančios su lyčių stereotipais, patriarchaliniais jėgos santykiais ir skatinančios visišką nepakantumą seksualiniam priekabiavimui) – vienos iš geriausių priemonių, padedančių spręsti smurto dėl lyties viešosiose erdvėse klausimą;

52.

pabrėžia, kad švietimas apie lyčių lygybę visais lygmenimis yra pagrindinė priemonė, padėsianti išvengti šių netinkamo elgesio formų ir jas išnaikinti, nes pakeis požiūrį ir sumažins kultūrinę seksizmo ir seksualinio priekabiavimo toleranciją; pabrėžia, kad būtina sukurti švietimo programas ir rengti debatus šiomis temomis mokyklose; pabrėžia, kad, bendradarbiaujant su NVO ir lygybės organais, šios programos ir debatai, kai tai būtina ir dera, turėtų apimti informaciją ir diskusijas apie seksualinio priekabiavimo prevenciją ir kovos su juo priemones, siekiant informuoti apie nukentėjusiųjų teises ir priminti jo sąsajas su moterų sudaiktinimu;

53.

ragina valstybes nares skatinti vidurinėse mokyklose rengti informuotumo didinimo kampanijas ir patyčių kibernetinėje erdvėje temą įtraukti mokyklų ir universitetų mokymo programas; ypač ragina tęsti sėkmingą kampaniją „Sustabdykime patyčias kibernetinėje erdvėje“(angl. Delete Cyberbullying) ir saugesnio interneto iniciatyvą, siekiant kovoti su patyčiomis ir seksualiniu priekabiavimu, kad jauni žmonės – būsimi ES piliečiai – suprastų būtinybę siekti didesnės lyčių lygybės ir užtikrinti pagarbą moterims;

54.

ragina valstybes nares mokyklose įdiegti pranešimo sistemą, siekiant sekti visus patyčių kibernetinėje erdvėje atvejus;

55.

pažymi, kad valstybėse narėse buvo veiksmingos tokios priekabiavimo viešosiose erdvėse mažinimo priemonės, kaip oficialus stebėjimas (policijos ir (arba) transporto sektoriaus darbuotojų skaičiaus didinimas viešajame transporte, apsauginė vaizdo stebėjimo sistema (AVSS) ir natūralus stebėjimas (geresnis matomumas ir apšvietimas);

56.

ragina valstybes nares interneto paslaugų teikėjams priminti jų pareigą apsaugoti savo interneto vartotojus sprendžiant pakartotinio įžeidinėjimo ar persekiojimo atvejus, kad būtų apsaugota auka, pranešti kaltininkui, kad jis negali veikti nebaudžiamas, ir taip pakeisti jo elgesį;

57.

ragina valstybes nares, pasitelkiant IT specialistus ir atitinkamas priežiūros institucijas, pvz., pašto policijos pajėgas, vykdyti griežtesnę interneto svetainių priežiūrą, kad būtų apsaugotos patyčių ir seksualinio priekabiavimo aukos, ir prireikus užkirsti kelią tokiems veiksmams bei nubausti kaltininkus;

58.

ragina valstybes nares taikyti tinkamas priemones, kuriomis iš žiniasklaidos, politinio ir viešojo diskurso būtų pašalinta raiška, skatinanti smurtinį elgesį ir menkinanti moteris, pažeidžiant jų žmogiškąjį orumą;

59.

ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti savo teisės aktus ir smurto dėl lyties apibrėžtis, vadovaujantis smurto prieš moteris apibrėžtimi Stambulo konvencijoje, siekiant padidinti teisės aktų veiksmingumą kovos su priekabiavimu ir bauginimu srityse;

60.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares geriau stebėti tinkamo ES teisės aktų, draudžiančių seksualinį priekabiavimą, įgyvendinimo mechanizmus ir užtikrinti, kad lygybės institucijos visose valstybėse narėse turėtų pakankamai išteklių veikti prieš diskriminaciją;

o o

61.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 326, 2012 10 26, p. 391.

(2) http://fra.europa.eu/en/publication/2014/violence-against-women-eu-wide-survey-main-results-report

(3) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(4) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

(5) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

(6) https://rm.coe.int/168008482e

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0329.

(8) OL C 77 E, 2002 3 28, p. 138.

(9) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 53.

(10) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.

(11) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 102.

(12) OL C 285, 2017 8 29, p. 2.

(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0451.

(14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0073.

(15) OL C 316, 2016 8 30, p. 2.

(16) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0402.

(17) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0417.

(18) https://www.ipu.org/resources/publications/reports/2016-10/sexism-harassment-and-violence-against-women-parliamentarians

(19) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimas „Bauginimas ir seksualinis priekabiavimas darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES“, 2018 m. kovo mėn.

(20) https://www.tuc.org.uk/sites/default/files/SexualHarassmentreport2016.pdf

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/50

P8_TA(2018)0333

Skaidrus ir atsakingas gamtos išteklių valdymas besivystančiose šalyse. Miškai

2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaidrus ir atsakingas gamtos išteklių valdymas besivystančiose šalyse. Miškai“ (2018/2003(INI))

(2019/C 433/09)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) veiksmų planą (2001 m. rugsėjo mėn.) ir FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimus (SPS) su trečiosiomis šalimis,

—	atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į jos 208 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (1) (ES medienos reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2015–2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—	atsižvelgdamas į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) pasiektą Paryžiaus susitarimą,

—	atsižvelgdamas į Komisijos tyrimo „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui. Išsami ES vartojimo poveikio miškų naikinimui analizė“ galutinę ataskaitą (2013 m.),

—	atsižvelgdamas į Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato užsakytos (2017 m.) galimybių studijos dėl galimybių stiprinti ES veiksmus, nukreiptus prieš miškų naikinimą, projektą,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“ (COM(2008)0645),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. pasaulinį mažmenininkus, gamintojus ir paslaugų teikėjus vienijantį pramonės tinklą „Consumer Goods Forum“, kuris išsikėlė tikslą iki 2020 m. visiškai sustabdyti miškų naikinimą savo narių tiekimo grandinėse,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. Bonos uždavinį – pasaulines pastangas pasiekti, kad iki 2020 m. būtų atkurta 150 mln. hektarų, o iki 2030 m. – 350 mln. hektarų iškirstų pasaulio miškų ir nualintos žemės,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. atogrąžų miškų aljansą,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. Niujorko deklaraciją dėl miškų ir veiksmų darbotvarkės,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Tarybos išvadas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Amsterdamo deklaraciją „Siekiant pašalinti miškų naikinimą iš žemės ūkio prekių grandinių su Europos šalimis“,

—	atsižvelgdamas į Komisijos strategiją „Prekyba visiems“ (2015 m.),

—	atsižvelgdamas į JT dėl miškų naikinimo ir alinimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo programos (REDD+) mechanizmą,

—	atsižvelgdamas į 2017–2030 m. JT strateginį miškų planą (angl. UNSPF), kuriame nustatyti šeši visuotiniai tikslai miškų srityje ir 26 susiję tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m.,

—	atsižvelgdamas į 1994 m. birželio 17 d. priimtą JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymosi programos (UNDP) kuriamas nacionalines tvarių prekių platformas,

—	atsižvelgdamas į dvišalio bendradarbiavimo su Kinija mechanizmą dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (angl. BCM-FLEG) (2009 m.),

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į 1969 m. Amerikos žmogaus teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 1987 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires (angl. VGGT),

—	atsižvelgdamas į FAO 2014 m. atsakingo investavimo žemės ūkyje ir maisto sistemose principus,

—	atsižvelgdamas į naujausią ataskaitą dėl planetos galimybių ribų,

—	atsižvelgdamas į 1973 m. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (angl. CITES),

—	atsižvelgdamas į 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, jos 2000 m. Kartachenos biosaugos protokolą ir 2010 m. Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo,

—	atsižvelgdamas į aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais galutinę ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos patvirtintus verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir 2011 m. atnaujintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (3),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. pilietinės visuomenės atstovų pareiškimą dėl ES vaidmens apsaugant miškus ir teises,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) pasaulinę kovos su nusikaltimais laukinei gyvūnijai ir miškams programą,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms (4),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8-0249/2018),

A.	kadangi biologine įvairove pasižymintys miškai labai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie biologinės įvairovės išsaugojimo;

kadangi 300 mln. žmonių gyvena miškuose ir 1,6 mlrd. žmonių pragyvenimas tiesiogiai priklauso nuo miškų, įskaitant daugiau nei 2 000 čiabuvių grupių; kadangi miškai itin svarbūs vietos ekonomikos plėtojimui; kadangi miškuose gyvena apie 80 proc. visų sausumos rūšių ir todėl jie yra svarbus biologinės įvairovės telkinys; kadangi, anot Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), kasmet prarandama apie 13 mln. hektarų miškų;

C.	kadangi miškų naikinimas ir miškų alinimas daugiausia vyksta Pietų pusrutulyje ir atogrąžų miškuose;

D.	kadangi miškai užkerta kelią dirvožemio degradacijai ir dykumėjimui ir todėl mažina potvynių, nuošliaužų ir sausrų riziką;

E.	kadangi miškai itin svarbūs tvariam žemės ūkiui ir gerina aprūpinimą maistu ir mitybą;

kadangi miškai taip atlieka esmines ekosistemų funkcijas, kuriomis remiamas tvarus žemės ūkis reguliuojant vandens srautus, stabilizuojant dirvožemį, palaikant dirvožemio derlingumą, reguliuojant klimatą ir teikiant gyvybingas buveines laukiniams apdulkintojams ir žemės ūkio kenkėjais mintantiems plėšrūnams;

G.	kadangi miško produktai sudaro 1 proc. pasaulio BVP;

H.	kadangi miškų atkūrimas yra viena iš labai svarbių strategijų siekiant apriboti pasaulio klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio; kadangi visos vyriausybės turi prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų siekiant sumažinti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų savo šalyse;

I.	kadangi miškų naikinimas ir alinimas yra antra svarbiausia žmogaus sukelta anglies dioksido išmetimo priežastis, dėl kurios išmetama beveik 20 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

J.	kadangi medienos kuras vis dar yra svarbiausias miško produktas besivystančiose šalyse ir svarbiausias energijos šaltinis daugelyje Afrikos ir Azijos šalių; kadangi Užsachario Afrikoje keturi iš penkių žmonių gamindami maistą naudoja medieną;

K.	kadangi pirminiuose miškuose esama turtingos biologinės įvairovės ir jie sukaupia 30–70 proc. daugiau anglies dioksido nei kertami arba alinami miškai;

L.	kadangi aiški, nuosekli ir aktuali informacija apie miškingumą yra itin svarbi stebėsenai ir teisėsaugai;

M.	kadangi, nors FLEGT SPS pasirodė esą vertingi padedant gerinti miškų valdymą, jie vis dar turi daug trūkumų;

N.	kadangi pagal FLEGT SPS daigiausia dėmesio skiriama pramoninei medienos ruošai, o dauguma neteisėtos medienos ruošos vykdoma amatininkų metodais ir ūkiuose;

O.	kadangi pagal FLEGT SPS teisėtumo apibrėžtis labai siaura ir kartais neapima itin svarbių klausimų, susijusių su žemės naudojimo teisėmis ir vietos gyventojų teisėmis;

P.	kadangi FLEGT SPS, REDD+ ir sertifikavimas ir toliau yra atskiros iniciatyvos, kurias reikėtų toliau koordinuoti;

kadangi FLEGT tikslų įgyvendinimas labai priklauso nuo pagrindinių šalių gamintojų, perdirbėjų ir prekiautojų, kaip antai Kinija, Rusija, Indija, Pietų Korėja ir Japonija, ir tų šalių įsipareigojimo kovoti su neteisėta medienos ruoša ir prekyba neteisėtos medienos produktais, taip pat kadangi plėtojant dvišalius politinius dialogus su šiais partneriais kol kas pasiekta ribotų rezultatų;

kadangi ES medienos reglamentu (angl. EUTR) siekiama užtikrinti, kad ES rinkai nebūtų teikiama neteisėta mediena; kadangi 2016 m. atlikus ES medienos reglamento peržiūrą padaryta išvada, kad šio reglamento įgyvendinimas ir jo vykdymo užtikrinimas buvo nepakankami; kadangi šių metų pradžioje pradėtos viešosios konsultacijos dėl galimų ES medienos reglamento aprėpties pakeitimų;

kadangi svarbiausias bet kurio strateginio požiūrio į laukinės gamtos apsaugą aspektas turėtų būti saugomos teritorijos; kadangi šios teritorijos turėtų būti patikimos ir įtraukios ekonominės plėtros centrai, grindžiami darniu ūkininkavimu, energetika, kultūra ir turizmu, ir jos turėtų lemti gero valdymo plėtrą;

T.	kadangi viešosios ir privačiosios partnerystės yra itin svarbios tvariai parkų plėtrai Užsachario Afrikoje, paisant miškų bendruomenių teisių;

kadangi korupcija ir silpnos institucijos yra didžiausios kliūtys siekiant apsaugoti ir išsaugoti miškus; kadangi 2016 m. JT aplinkos programos (UNEP) ir Interpolo bendrame pranešime (5) nustatyta, kad nusikaltimai miškui yra viena iš penkių didžiausių problemų siekiant DVT, ir teigiama, kad neteisėta medienos ruoša sudaro 15–30 proc. teisėtos pasaulio prekybos; kadangi, anot Pasaulio banko, poveikį patiriančios šalys kasmet dėl neteisėtos medienos ruošos ir prekybos mediena paranda apytikriai 15 mlrd. USD;

kadangi nusikaltimai miškui gali būti įvairaus pobūdžio, pavyzdžiui, neteisėtas labai vertingos medžių rūšių (išvardytų CITES sąraše), kurioms iškilęs pavojus, medienos naudojimas; neteisėta medienos ruoša statybinių medžiagų ir baldų gamybai; neteisėta medienos ruoša ir medienos „legalizavimas“ naudojantis priedangos įmonėmis, užsiimančiomis plantacijomis ir žemės ūkiu, siekiant tiekti plaušieną popieriaus pramonei, taip pat naudojantis dideliu mastu nereguliuojamu medienos kuru ir prekyba medžio anglimis siekiant paslėpti neteisėtą medienos ruošą saugomose teritorijose ir už jų ribų;

kadangi urbanizacija, blogas valdymas, didelio masto miškų naikinimas žemės ūkio tikslais, kasyba ir infrastruktūros vystymas lemia sunkius žmogaus teisių pažeidimus, darančius pražūtingą poveikį miškų teritorijose gyvenančioms tautoms ir vietos bendruomenėms, kaip antai žemės grobimai, priverstiniai iškeldinimai, policijos vykdomas bendruomenių vadovų, žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų persekiojimas, jų savavališkas sulaikymas ir kriminalizavimas;

X.	kadangi JT darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytas tikslas iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą ir alinimą; kadangi šis įsipareigojimas pakartojamas Paryžiaus klimato susitarime ir jo vykdymas neturėtų būti atidėliojamas;

Y.	kadangi 15-ajame darnaus vystymosi tiksle aiškiai minima, kad reikalingas geras miškų valdymas ir miškai gali padėti pasiekti daugelį kitų darnaus vystymosi tikslų;

Z.	kadangi programa REDD+ buvo naudinga aplinkos ir socialiniu požiūriais daugelyje besivystančių šalių, nuo biologinės įvairovės išsaugojimo iki kaimo plėtros ir geresnės miškotvarkos; kadangi vis dėlto ši programa buvo plačiai kritikuojama dėl daromo spaudimo miškų bendruomenėms;

AA.	kadangi daugėja įrodymų, jog užtikrinus bendruomenių žemės naudojimo teises mažiau naikinami miškai ir vykdoma tvaresnė miškotvarka;

AB.

kadangi žemės ūkiui tenka atsakomybė už 80 proc. visame pasaulyje sunaikinamų miškų; kadangi gyvulininkystė ir didelės pramoninės sojų ir alyvpalmių plantacijos visų pirma yra svarbiausi miškų naikinimo veiksniai, ypač atogrąžų šalyse, dėl augančios šių produktų paklausos išsivysčiusiose šalyse ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, taip pat dėl žemės ūkio pramonės plėtros visame pasaulyje; kadangi 2013 m. Komisijos tyrime nustatyta, kad ES-27 buvo didžiausia pasaulyje prekių, susijusių su miškų naikinimu, neto importuotoja (1990–2008 m.); kadangi dėl to ES turi atlikti lemiamą vaidmenį kovojant su miškų naikinimu ir miškų alinimu, ypač atsižvelgiant į jos paklausą ir išsamaus patikrinimo reikalavimus, taikomus žemės ūkio prekėms;

AC.	kadangi sojų auginimo plėtra lėmė socialines ir aplinkos problemas, kaip antai dirvos eroziją, vandens išeikvojimą, taršą pesticidais ir prievartinį žmonių perkėlimą; kadangi čiabuvių tautų bendruomenės yra tarp labiausiai dėl to nukentėjusių;

AD.	kadangi alyvpalmių plantacijų plėtra lėmė masinį miškų naikinimą ir socialinius konfliktus, kurie supriešino plantacijų bendroves su čiabuvių grupėmis ir vietos bendruomenėmis;

AE.

kadangi pastaraisiais metais privatusis sektorius vis labiau dalyvauja miškų apsaugos veikloje ir kadangi per 400 bendrovių yra įsipareigojusios pasiekti, kad jų produktai ir tiekimo grandinės nebūtų susiję su miškų naikinimu, kaip nustatyta pagal Niujorko deklaraciją dėl miškų, visų pirma dėmesį skiriant tokioms prekėms kaip alyvpalmių aliejus, sojos, jautiena ir mediena; kadangi vis dėlto ir toliau palyginti retai imamasi viešųjų priemonių dėl žemės ūkio produktų;

primena, kad Darbotvarkėje iki 2030 m. pripažįstama, jog biologine įvairove pasižymintys miškai atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant darnaus vystymosi, taip pat Paryžiaus susitarimo tikslų; pakartoja, kad tvari ir įtrauki miškotvarka ir atsakingas miško produktų naudojimas yra veiksmingiausia ir pigiausia gamtinė anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistema;

prašo ES integruoti miškų ir žemės valdymo tikslus į daug miškų turinčių besivystančių šalių nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

primena, jog Paryžiaus susitarime reikalaujama, kad visos šalys imtųsi veiksmų absorbentams, įskaitant miškus, išsaugoti ir stiprinti;

pažymi, kad sustabdžius miškų naikinimą ir alinimą ir leidžiant miškams ataugti tai sudarytų ne mažiau kaip 30 proc. visų klimato kaitos švelninimo veiksmų, kurių reikia norint apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5°C (6);

pažymi, kad dėl miškų naikinimo išmetama 11 proc. dėl žmogaus veiklos pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio – daugiau nei išmeta visi keleiviniai automobiliai kartu sudėjus;

patvirtina miškotvarkos rūšies svarbą siekiant anglies dioksido pusiausvyros atogrąžose, kaip teigiama naujausiuose dokumentuose (7) – juose buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog ne tik didelio masto miškų naikinimas, kaip manyta anksčiau, bet ir subtilesnių formų miškų būklės blogėjimas yra labai svarbus išmetamo anglies dioksido šaltinis, sudarantis daugiau kaip pusę išmetamų teršalų;

atkreipia dėmesį į tai, kad miško atkūrimas, esamų nualintų miškų atkūrimas ir medžiais apaugusių plotų žemės ūkio kraštovaizdžiuose didinimas yra vienintelis prieinamas neigiamo išmetamų teršalų lygio šaltinis, kuris gali labai padėti siekti Paryžiaus susitarimo tikslų;

primena Bonos uždavinį (8), kuriuo nustatomas tikslas iki 2030 m. atkurti 350 mln. hektarų nualinto miško ir iškirstų miškų žemės, kurį įgyvendinus būtų galima kasmet gauti 170 mlrd. USD grynojo pelno dėl vandens baseino apsaugos, didesnio pasėlių derlingumo ir miško produktų ir galėtų būti kasmet sugeriama iki 1,7 mlrd. tonų anglies dioksido ekvivalento;

ragina Komisiją laikytis ES tarptautinių įsipareigojimų, be kita ko, prisiimtų Paryžiaus klimato konferencijoje COP 21, Jungtinių Tautų Miškų forume (UNFF), pagal JT biologinės įvairovės konvenciją (JTBĮK), Niujorko deklaraciją dėl miškų ir 15-ojo darnaus vystymosi tikslo, ypač 15.2 uždavinio iki 2020 m. įgyvendinti tvarų visų miškų rūšių valdymą, sustabdyti miškų naikinimą, atkurti sunykusius miškus ir pasauliniu mastu gerokai padidinti miškų įveisimą ir atkūrimą;

10.

konkrečiai primena, kad Sąjunga įsipareigojo siekti Biologinės įvairovės konvencijos Aičio tikslų, pagal kuriuos reikalaujama iki 2020 m. išsaugoti 17 proc. visų buveinių, atkurti 15 proc. pažeistų ekosistemų ir pasiekti, kad miškų mažėjimas būtų artimas nuliui arba bent jau perpus mažesnis;

11.

pažymi, kad aviacijos pramonė labai priklauso nuo anglies dioksido kompensacinių vienetų, įskaitant miškus; vis dėlto pabrėžia, kad miškų priskyrimas kompensaciniams vienetams yra labai kritikuojamas, nes miškų kompensacinį poveikį sunku išmatuoti ir jo neįmanoma užtikrinti; mano, kad Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (angl. ICAO) turėtų neįtraukti miškų kaip kompensacinių vienetų į Tarptautinei aviacijai skirtos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo schemos (CORSIA) mechanizmą;

12.

pabrėžia, kad miškų naikinimo skatinimo veiksniai veikia ne tik miškų sektorių per se ir yra susiję su labai įvairiais klausimais, kaip antai žemės naudojimo teisės, čiabuvių tautų teisių apsauga, žemės ūkio politika ir klimato kaita; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti FLEGT SVS ir spręsti miškų naikinimo problemas holistiškai, taikant nuoseklią politikos sistemą, t. y. užtikrinat veiksmingą nuo miškų priklausomų bendruomenių žemės naudojimo teisių pripažinimą ir jų paisymą, ypač ES vystymuisi skiriamų lėšų atvejais, taip pat vykdant FLEGT SPS patikrinimo procesą ir tokiu būdu, kad būtų sudarytos sąlygos pragyventi užsiimant bendruomenine miškininkyste vietos mastu, kartu užtikrinant ekosistemų išsaugojimą;

13.

ragina Komisiją kas dvejus metus parengti FLEGT veiksmų plano pažangos ataskaitą; pabrėžia, kad ši ataskaita turėtų apimti SPS įgyvendinimo, numatytų terminų ir patirtų sunkumų bei priemonių, kurių imtasi arba planuojama imtis, vertinimą;

14.

pažymi, kad bus daugiau galimybių sėkmingai įgyvendinti SPS, jeigu juos įgyvendinant bus numatoma labiau tikslinė parama pažeidžiamoms grupėms, įsitraukusioms į medienos išteklių valdymą (smulkiesiems žemės savininkams, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nepriklausomiems veiklos vykdytojams „neformaliajame“ sektoriuje); pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tai, kad vykdant sertifikavimo procesą būtų atsižvelgiama į labiau pažeidžiamų grupių, įsitraukusių į miškotvarką, interesus;

15.

pabrėžia, kad svarbu kovoti su neteisėta prekyba atogrąžų mediena; siūlo Komisijai vykdant būsimas derybas dėl FLEGT eksporto licencijų į ES eksportuojamiems medienos produktams, kurių teisėtumas yra patvirtintas, atsižvelgti į patirtį, susijusią su Indonezijos sistema, įsigaliojusia nuo 2016 m. lapkričio mėn.; prašo Komisijos atlikti savarankišką Indonezijos medienos teisėtumo užtikrinimo sistemos įgyvendinimo poveikio vertinimą, kurį reikėtų pateikti per tinkamą laikotarpį;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų dėl rizikos, susijusios su mediena iš konflikto zonų, siekiant užtikrinti, kad, taikant SPS procesą, ji būtų apibrėžiama kaip neteisėta; mano, kad teisėtumo apibrėžtis pagal medienos teisėtumo užtikrinimo sistemą turėtų būti išplėsta, kad į visus SPS būtų įtrauktos žmogaus teisės, ypač bendruomenių žemės naudojimo teisės;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti siūlomu „FLEGT struktūriniu dialogu“ ir atlikti tinkamą korupcijos rizikos miškų sektoriuje vertinimą bei parengti priemones, kuriomis siekia stiprinti dalyvavimą, skaidrumą, atskaitomybę ir sąžiningumą, kurie yra kovos su korupcija strategijos elementai;

18.

ragina ES parengti ekologiškos medienos viešųjų pirkimų politiką siekiant remti miškų ekosistemų apsaugą ir atkūrimą visame pasaulyje;

19.

susirūpinęs pažymi, kad miškų sektorius yra itin neatsparus prastam valdymui, įskaitant korupciją, sukčiavimą ir organizuotą nusikalstamumą, kurių atvejais vyrauja didelio masto nebaudžiamumas; apgailestauja, kad net valstybėse, kuriose galioja geri miškų teisės aktai, įgyvendinimas silpnas;

20.

pripažįsta, kad, remiantis skaičiavimais, su miškais susijusių nusikaltimų, pvz., neteisėtos medienos ruošos, vertė pasaulio mastu padidėjo nuo 30–100 mlrd. USD 2014 m. iki 50–152 mlrd. USD 2016 m. ir šie nusikaltimai pagal gautas pajamas užima pirmą vietą tarp nusikaltimų aplinkai; pažymi, kad neteisėta medienos ruoša atlieka svarbų vaidmenį finansuojant organizuotą nusikalstamumą ir kad dėl jos skursta vyriausybės, tautos ir vietos bendruomenės, nes nesurenkamos įplaukos (9);

21.

yra labai susirūpinęs, kad padaugėjo žmogaus teisių pažeidimų, žemės grobimo ir čiabuvių tautų žemės atėmimo atvejų, kuriuos skatina infrastruktūros plėtra, monokultūrų plantacijos maisto, kuro ir pluošto gavimo tikslais, medienos ruoša ir anglies dioksido mažinimo veiksmai, kaip antai biokuro, gamtinių dujų a didelio masto hidroenergijos projektų vystymas;

22.

susirūpinęs pažymi, kad apie 300 000 miškų gyventojų (taip pat vadinamų pigmėjais arba batvais) Centrinės Afrikos atogrąžų miškuose patiria precedento neturintį spaudimą jų žemėms, miškų ištekliams ir visuomenėms, nes miškai yra kertami, naikinami siekiant gauti plotų žemės ūkiui arba paverčiami išimtinai laukinės gamtos draustiniais;

23.

primygtinai ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų pagal punktus, nurodytus 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (10), be kita ko, atkreipiant dėmesį į bendroves, vykdančias veiklą šioje srityje; primygtinai ragina Komisiją visų pirma įgyvendinti priemones, kurių raginama imtis šioje rezoliucijoje, siekiant nustatyti ir nubausti atsakingus už minėtus pažeidimus, kai tokius veiksmus galima tiesiogiai ar netiesiogiai priskirti tarptautinėms įmonėms, veikiančioms valstybės narės jurisdikcijoje;

24.

pabrėžia, kad neteisėta medienos ruoša lemia besivystančių šalių mokestinių pajamų praradimą; ypač apgailestauja, kad mokesčių rojais ir mokesčių vengimo schemomis yra naudojamasi siekiant finansuoti didelių plaušienos, medienos ruošos ir gavybos bendrovių, susijusių su miškų naikinimu, priedangos ir patronuojamąsias įmones, kaip patvirtinta Panamos ir „Paradise“ dokumentuose, ir ši veikla vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kai nereglamentuojamos finansų globalizacijos padariniai gali daryti neigiamą poveikį miškų išsaugojimui ir aplinkos tvarumui; dar kartą primygtinai ragina ES parodyti tvirtą politinę valią ir ryžtą kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu, tiek pačioje ES, tiek trečiosiose šalyse;

25.

palankiai vertina tai, kad buvo paskelbta ilgai laukta galimybių studija dėl galimybių stiprinti ES veiksmus, nukreiptus prieš miškų naikinimą (11), kurią užsakė Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas; pažymi, kad šioje studijoje daugiausia dėmesio skiriama septyniems pavojų keliantiems produktams, t. y. alyvpalmių aliejui, sojoms, kaučiukui, jautienai, kukurūzams, kakavai ir kavai, ir pripažįsta, kad ES akivaizdžiai prisideda prie pasaulinio miškų nykimo problemos;

26.

ragina Komisiją nedelsiant pradėti išsamų poveikio vertinimą ir išsamias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, kuriose visų pirma dalyvautų vietos gyventojai ir moterys, siekiant parengti reikšmingą ES veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir alinimo, į kurį būtų įtrauktos konkrečios ir nuoseklios reglamentavimo priemonės, įskaitant stebėsenos mechanizmą, užtikrinančios, kad su ES susijusios tiekimo grandinės ar finansiniai sandoriai netaptų miškų naikinimo, alinimo ar žmogaus teisių pažeidimo priežastimi; ragina šiuo veiksmų planu skatinti teikti didesnę finansinę ir techninę pagalbą šalims gamintojoms siekiant konkretaus tikslo – apsaugoti, išlaikyti arba atkurti miškus ir itin svarbias ekosistemas ir užtikrinti pragyvenimo šaltinius nuo miškų priklausomoms bendruomenėms;

27.

primena, kad čiabuvių tautų moterys ir moterys ūkininkės atlieka itin svarbų vaidmenį apsaugant miškų ekosistemas; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad gamtinių išteklių valdymo procese nesama moterų įtraukties ir įgalėjimo; apgailestauja, kad trūksta miškininkystės mokymo programų; mano, kad lyčių lygybė miškininkystės mokymo programų srityje yra itin svarbus tvarios miškotvarkos aspektas, kuris turėtų atsispindėti ES veiksmų plane;

28.

pažymi, kad pradedamos viešos konsultacijos dėl Medienos reglamento produktų aprėpties; mano, kad galimybė klausimyne pasirinkti variantą dėl reglamento taikymo srities siaurinimo yra nepagrįsta, turint mintyje tai, kad neteisėta prekyba klesti pagal dabartinę reglamento taikymo sritį; taip pat pažymi palankią Europos medienos apdirbimo pramonės konfederacijos poziciją dėl Medienos reglamento taikymo srities išplėtimo į ją įtraukiant visus medienos produktus;

29.

pažymi, kad 2016 m. peržiūrint ES medienos reglamentą (SWD(2016)0034) nebuvo įmanoma įvertinti, ar valstybių narių nustatytos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, nes iki šiol pritaikytų sankcijų skaičius buvo labai mažas; atsižvelgdamas į tarptautinį nusikaltimo aspektą ir į tai, kad jis užima pirmą vietą tarp nusikaltimų aplinkai pasaulyje, abejoja, ar kai kurios valstybės narės nustatytoms sankcijoms taikys kriterijų „nacionalinės ekonominės sąlygos“;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares iki galo įgyvendinti ES medienos reglamentą ir užtikrinti jo vykdymą bei į šį reglamentą įtraukti visus produktus, kurie pagaminti arba gali būti gaminami iš medienos ir kurių sudėtyje yra arba gali būti medienos; pabrėžia reikalavimą atlikti tinkamas ir veiksmingas patikras, įskaitant nuostatas dėl sudėtingų tiekimo grandinių ir importo iš perdirbimo šalių, ir ragina nustatyti griežtas ir atgrasias sankcijas visiems ekonomikos subjektams, atsižvelgiant į tai, kad tai yra tarptautinis nusikaltimas, kuris iš visų nusikaltimų aplinkai atneša didžiausias pajamas;

31.

pažymi, jog buvo atskleista, kad FLEGT eksporto licencijomis leidžiama neteisėtai įgytą medieną maišyti su teisėta mediena, todėl neteisėtai įgyta mediena galėtų būti eksportuojama į ES kaip ES medienos reglamento nuostatas atitinkanti mediena (12);

32.

ragina Komisiją atnaujinti ES medienos reglamento gaires, siekiant išspręsti medienos iš konflikto zonų problemą, ir rekomenduoja numatyti išsamesnes rizikos mažinimo priemones siekiant sugriežtinti reglamento vykdymo užtikrinimą, be kita ko, reikalaujant, kad veiklos vykdytojai, importuojantys iš konflikto zonų ir didelės rizikos regionų, vykdytų išsamesnius patikrinimus, kad sutartyse su tiekėjais būtų numatytos kovos su kyšininkavimu sąlygos ir būtų įgyvendinamos kovos su korupcija reikalavimų laikymosi nuostatos, audituojamos finansinės ataskaitos ir vykdomi kovos su korupcija auditai;

Miškų ir žemės valdymas

33.

pripažįsta, kad JT Europos ekonomikos komisija (UNECE) ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) atliko svarbų darbą klausimais, susijusiais su pasauline tvaria miškotvarka, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį tvarios prekybos miško produktais srityje;

34.

ragina ES glaudžiau bendradarbiauti ir sukurti veiksmingas partnerystes su daugiausia medienos naudojančiomis šalimis ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, JT, visų pirma FAO, Tarptautinių miškininkystės mokslinių tyrimų centru (CIFOR) ir Pasaulio banko miškų programa (PROFOR), siekiant pasauliniu mastu veiksmingiau mažinti prekybą neteisėtai paruošta mediena ir apskritai geriau vykdyti miškų valdymą;

35.

pabrėžia, kad antriniai miškai, kurie didele dalimi atsikuria vykstant natūraliems procesams po žmogaus sukelto arba natūralaus pirminių miškų niokojimo, kartu su pirminiais miškais taip pat atlieka svarbias ekosistemų funkcijas, yra vietos gyventojų pragyvenimo šaltinis, taip pat tiekia medieną; mano, kad, kadangi antrinių miškų išlikimui taip pat grėsmę kelia neteisėta medienos ruoša, bet kokia priemonė, kuria siekiama miškotvarkos skaidrumo ir atskaitomybės, turėtų būti taikoma ne tik pirminiams, bet ir antriniams miškams;

36.

pabrėžia, kad reikia skatinti dalyvaujamąją bendruomenės miškotvarką stiprinant pilietinės visuomenės dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant miškotvarkos politiką ir projektus, didinant informuotumą ir užtikrinant, kad vietos bendruomenės gautų naudos iš miško išteklių;

37.

susirūpinęs pažymi, kad miškų teritorijose gyvenančių tautų bendruomenių naudojimosi žeme nesaugumas yra pagrindinė kliūtis kovojant su miškų naikinimu;

38.

primena, kad atsakingas naudojimosi žeme ir miškais valdymas yra pagrindinis socialinio stabilumo, tvaraus aplinkos naudojimo ir atsakingo investavimo į tvarų vystymąsi veiksnys;

39.

pažymi, kad esama bendruomeninių miškininkystės modelių ir (arba) kolektyvinio paprotinio žemės naudojimo, kuris gali teikti nemažos naudos (13), įskaitant miškingų plotų ir prieinamų vandens išteklių padidėjimą, mažesnes neteisėtos medienos ruošos apimtis nustatant aiškias leidimo naudoti medieną taisykles ir tvirtą miškų stebėsenos sistemą; siūlo, kad būtų atliekama daugiau mokslinių tyrimų ir teikiama didesnė parama, siekiant padėti sukurti teisines sistemas bendruomeninės miškininkystės srityje;

40.

primygtinai ragina šalis partneres pripažinti ir apsaugoti nuo miškų priklausomų vietos bendruomenių ir čiabuvių tautų, visų pirma čiabuvių tautų moterų, teisę į papročius atitinkančią jų žemių, teritorijų bei gamtos išteklių nuosavybę ir kontrolę, kaip nustatyta tarptautinėse žmogaus teisių priemonėse, pavyzdžiui, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP) ir TDO konvencijoje Nr. 169; ragina ES remti šalis partneres dedant šias pastangas ir skrupulingai taikant laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principą didelio masto žemės įsigijimo atvejais;

41.

smerkia tai, kad mažėja erdvės pilietinei visuomenei ir auga išpuolių prieš pilietinę visuomenę ir vietos bendruomenių žodžio laisvę, susijusią su miškų valdymu;

42.

ragina Komisiją pasiekti, kad FAO Neprivalomos atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairės (angl. VGGT) taptų privalomos įgyvendinant Išorės investicijų planą; pabrėžia, kad šių gairių laikymuisi reikalinga veiksminga nepriklausoma stebėsena ir vykdymo užtikrinimas, įskaitant tinkamus ginčų sprendimo ir skundų teikimo mechanizmus; pakartoja, kad naudojimosi žeme standartai turi būti įtraukti į projektų rengimą, stebėseną ir metinių ataskaitų teikimą ir turi tapti privalomi visiems ES išorės veiksmams, finansuojamiems pagal oficialią paramą vystymuisi (OPV);

43.

primygtinai prašo, kad Komisija ir valstybės narės nedelsdamos nustatytų veiksmingą administracinių skundų nagrinėjimo mechanizmą žmogaus teisių pažeidimų ir kitų neigiamų poveikių, kurių priežastis – OPV lėšomis finansuojama veikla, aukoms, siekiant pradėti tyrimo ir susitaikymo procesus; pabrėžia, kad šis mechanizmas turėtų turėti standartizuotas procedūras, būti administracinio pobūdžio ir todėl papildyti teisminius mechanizmus ir kad ES delegacijos galėtų atlikti vieno langelio principu veikiančios įstaigos vaidmenį;

44.

ragina ES patvirtinti privalomo informacijos apie miškų naikinimą atskleidimo taisyklę, kai tokia informacija įrodo, kad esama finansinių investicijų, susijusių su miškams pavojų keliančių produktų gamyba ar perdirbimu;

45.

primena, kad iki 2018 m. lapkričio 27 d. Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateikta Komisijos ataskaita dėl Skaidrumo direktyvos 2013/50/ES, kuria nustatomas atskleidimo reikalavimas, taikomas mokėjimams valdžios institucijoms, kuriuos atlieka biržinės ir stambios nebiržinės įmonės, vykdančios veiklą gavybos pramonėje ir pirminių (natūralių ir pusiau natūralių) miškų medienos ruošos srityje, veikimo; taip pat pažymi, kad ši ataskaita turi būti pateikiama kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; atsižvelgdamas į galimą peržiūrą ragina Komisiją pasvarstyti galimybę išplėsti šią pareigą įtraukiant kitus pramonės sektorius, turinčius poveikį miškams, ir kitus nei pirminius miškus;

46.

apgailestauja, kad daugelyje šalių įprasta, jog vietos subjektai nedalyvauja ir nesama miškų bendruomenių susitarimų dėl žemės paskirties suskirstymo zonomis ir lengvatų suteikimo; mano, kad į medienos teisėtumo užtikrinimo sistemas reikėtų įtraukti procedūrines apsaugos priemones, kuriomis bendruomenėms suteikiami įgaliojimai, siekiant sumažinti galimybes, kad žemės skyrimas ar perdavimas bus iškraipytas ar neteisingas;

47.

pabrėžia, kad duomenų skaidrumas, geresnis kartografavimas, nepriklausomos stebėsenos ir audito priemonės bei keitimasis informacija yra labai svarbūs norint pagerinti valdymą bei tarptautinį bendradarbiavimą ir palengvinti įsipareigojimų visiškai nenaikinti miškų laikymąsi; ragina ES teikti didesnę finansinę ir techninę paramą šalims partnerėms, kad būtų pasiekti šie tikslai, ir padėti joms įgyti patirties, kuri būtina siekiant patobulinti vietos miškų valdymo struktūras ir atskaitomybę;

Atsakingos tiekimo grandinės ir finansavimas

48.

pažymi, kad ES pasienyje reikėtų kruopščiau tikrinti medienos ir medienos produktų importą, siekiant užtikrinti, kad importuojami produktai iš tiesų atitiktų kriterijus, būtinus patekti į ES;

49.

pažymi, kad pusė pagamintų ir į pasaulinę rinką eksportuojamų produktų yra neteisėtai naikinant mišką pagaminti produktai; pabrėžia, kad vertinant miškams pavojų keliančius žemės ūkio produktus apskaičiuota, kad 65 proc. Brazilijos ir 9 proc. Argentinos jautienos eksporto, 41 proc. Brazilijos, 5 proc. Argentinos ir 30 proc. Paragvajaus sojų eksporto gali būti susiję su neteisėtu miškų naikinimu; taip pat pažymi, kad ES gamintojai didelį kiekį pašarų ir baltymų importuoja iš besivystančių šalių (14);

50.

pabrėžia itin svarbų privačiojo sektoriaus vaidmenį siekiant tarptautinių tikslų miškų srityje, įskaitant miškų atkūrimą; tačiau pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad pasaulinės tiekimo grandinės ir finansiniai srautai remtų tik teisėtą, tvarią ir miškų nykimo nesukeliančią gamybą ir neskatintų žmogaus teisių pažeidimų;

51.

teigiamai vertina tai, kad pagrindiniai privačiojo sektoriaus subjektai (labai dažnai iš ES) įsipareigojo pašalinti miškų naikinimą iš savo tiekimo grandinių ir investicijų; vis dėlto pažymi, kad ES turi imtis spręsti šį uždavinį ir politikos bei kitokiomis priemonėmis didinti privačiojo sektoriaus pastangas sukurti visoms įmonėms bendrą atskaitos scenarijų ir suvienodinti jų veiklos sąlygas; mano, kad dėl to didėtų įsipareigojimai, atsirastų pasitikėjimas ir įmonės taptų atskaitingesnės už savo įsipareigojimus;

52.

primena, kad būtina laikytis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; pritaria vykdomoms deryboms, kuriomis siekiama sukurti įpareigojančią JT priemonę dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių, atsižvelgiant į žmogaus teises, ir pabrėžia, kad svarbu, jog ES aktyviai įsitrauktų į šį procesą;

53.

ragina bendroves imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią korupcijai savo verslo veikloje, visų pirma susijusioje su žemės naudojimo teisės paskyrimu, ir išplėsti savo darbo standartų išorės stebėsenos sistemas siekiant įtraukti platesnio masto įsipareigojimus, susijusius su miškų naikinimu;

54.

ragina ES nustatyti privalomus reikalavimus finansų sektoriui atlikti patikimą išsamų patikrinimą įvertinant finansinę ir nefinansinę poveikio aplinkai, socialinę ir valdymo riziką; taip pat ragina viešai atskleisti išsamaus patikrinimo procesą, bent jau vykdant metinių investuotojų ataskaitų teikimą;

55.

ragina ES spręsti pasaulinio miškų naikinimo klausimą reglamentuojant prekybą Europos miškams pavojų keliančiais produktais, kaip antai sojos, alyvpalmių aliejus, eukaliptai, jautiena, oda ir kakava, ir jų vartojimą, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant FLEGT veiksmų planą, Medienos reglamentą, Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentą, Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą, teisės aktus dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos ir kitas ES iniciatyvas, skirtas tiekimo grandinėms reguliuoti;

56.

mano, kad šia reguliavimo sistema turėtų būti:

a)	nustatyti privalomi kriterijai, taikomi tvariems ir miškų nykimo nesukeliantiems produktams,

b)	nustatytos privalomo išsamaus patikrinimo prievolės tiek gamintojų, tiek vartotojų grandies veiklos vykdytojams miškams pavojų keliančių produktų tiekimo grandinėse,

c)	užtikrintas produktų atsekamumas ir skaidrumas visoje tiekimo grandinėje,

d)	reikalaujama valstybių narių kompetentingų institucijų vykdyti ES piliečių ar ES įsisteigusių įmonių, kurios naudojasi nelegaliu žemės paskirties keitimu šalyse gamintojose, veiklos tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą,

e)	laikomasi tarptautinės žmogaus teisių teisės, gerbiamos paprotinės teisės, kaip nustatyta VGGT, ir užtikrintas visų galimai susijusių bendruomenių laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principas per visą produkto gyvavimo ciklą;

57.

ragina ES užtikrinti, kad dėl įgyvendintų priemonių ir reglamentavimo sistemos nepadidėtų nepagrįsta našta mažiesiems ir vidutinio dydžio gamintojams arba nebūtų užkertamas kelias jų patekimui į rinkas ir tarptautinę prekybą;

58.

taip pat ragina ES propaguoti panašią teisiškai privalomą reguliavimo sistemą tarptautiniu lygmeniu ir integruoti miškų politiką į savo kovos su klimato kaita politiką, siekiant skatinti šalis, kurios apdirba ir (arba) importuoja didelį atogrąžų medienos kiekį, pavyzdžiui, Kiniją ir Vietnamą, priimti veiksmingus teisės aktus, kuriais būtų draudžiama importuoti neteisėtai paruoštą medieną ir reikalaujama, kad veiklos vykdytojai atliktų išsamų patikrinimą (palyginamą su numatytu ES medienos reglamente); todėl ragina Komisiją padidinti skaidrumą, susijusį su diskusijomis ir veiksmais, kurių imtasi pagal dvišalio bendradarbiavimo su Kinija mechanizmą dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (angl. BCM-FLEGT);

59.

nepritaria tam, kad Kongo Demokratinės Respublikos vyriausybė ginčija naujų licencijų dėl medienos ruošos Kongo Demokratinės Respublikos drėgnuosiuose visžaliuose atogrąžų miškuose suteikimo dviem Kinijos bendrovėms moratoriumą; ragina išlaikyti šį moratoriumą iki kol šios medienos ruošos bendrovės, vyriausybė ir vietos nuo miško priklausomos bendruomenės pasieks susitarimą dėl protokolų, pagal kuriuos užtikrinamas patenkinamas valdymas aplinkos ir socialinių požiūriais;

60.

ragina ES vykdant bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą pašarams nustatyti kompleksinio paramos susiejimo kriterijus siekiant užtikrinti, kad viešosios subsidijos būtų teikiamos tvariems ir miškų nykimo nesukeliantiems maisto produktams, siekiant sumažinti baltyminių pašarų ir gyvulių importą, kartu įvairinant ir stiprinant baltyminių pasėlių produkciją ES viduje, siekiant, kad miškams pavojų keliančių produktų (pvz., sojų, kukurūzų) importui nebūtų teikiama tiesioginė arba netiesioginė būsimos ES maisto ir žemės ūkio politikos parama;

61.

pabrėžia, kad nauja BŽŪP turės būti suderinta su ES tarptautiniais įsipareigojimais, įskaitant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos;

62.

ragina, kad DVT rodikliai būtų naudojami BŽŪP išorės poveikiui vertinti, kaip siūlo EBPO;

63.

primena, kad Malaizija ir Indonezija yra pagrindinės alyvpalmių aliejaus gamintojos (skaičiuojama, kad jų pasaulinės gamybos dalis sudaro 85–90 proc.) ir kad šio produkto paklausos augimas lemia miškų naikinimą, sukelia didelių reikalavimų žemėnaudai ir turi didelį poveikį vietos bendruomenėms, sveikatai ir klimato kaitai; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikėtų pasinaudoti derybomis dėl prekybos susitarimų su Indonezija ir Malaizija, siekiant pagerinti padėtį vietoje;

64.

alyvpalmių aliejaus klausimu pripažįsta teigiamą esamų sertifikavimo schemų poveikį, bet apgailestauja dėl to, kad Tvaraus alyvpalmių aliejaus apskritojo stalo (angl. RSPO,), Indonezijos tvaraus alyvpalmių aliejaus (angl. ISPO), Malaizijos tvaraus alyvpalmių aliejaus (angl. MSPO) ir visos kitos pripažintos svarbios sertifikavimo schemos veiksmingai nedraudžia jų nariams atogrąžų miškų ar durpynų paversti alyvpalmių plantacijomis; todėl laikosi nuomonės, kad šiomis pagrindinėmis sertifikavimo schemomis nepavyksta efektyviai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio plantacijų kūrimo ir veiklos etapais ir kad dėl šios priežasties jos nesugebėjo apsaugoti miškų ir durpynų nuo didžiulių gaisrų; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atliktas nepriklausomas tų sertifikavimo schemų auditas ir stebėsena, kad būtų galima užtikrinti, jog ES rinkai pateikiamas alyvpalmių aliejus atitiktų visus būtinus standartus ir būtų tvarus; pažymi, kad alyvpalmių aliejaus sektoriuje tvarumo klausimo nepavyks išspręsti vien tik savanoriškomis priemonėmis ir politika – alyvpalmių aliejaus bendrovėms taip pat reikia taikyti privalomas taisykles ir privalomas sertifikavimo programas;

65.

pabrėžia, kad reikia didinti savanoriško sertifikavimo sistemų patikimumą taikant žymėjimą etiketėmis, siekiant užtikrinti, kad į ES rinką patektų tik tas alyvpalmių aliejus, kuris nesusijęs su miškų naikinimu, miškų alinimu, neteisėtu žemės pasisavinimu ir kitais žmogaus teisių pažeidimais, kaip reikalaujama pagal 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (15), ir kad sistemos, pavyzdžiui, Tvarus alyvpalmių aliejaus apskritasis stalas (angl. RSPO), apimtų visus alyvpalmių aliejaus galutinio naudojimo būdus; taip pat pabrėžia, kad vartotojai turi būti geriau informuojami apie netvarios alyvpalmių aliejaus gamybos žalingą poveikį aplinkai galiausiai siekiant, kad ženkliai sumažėtų alyvpalmių aliejaus vartojimas;

66.

primygtinai ragina Europos Komisiją ir visas ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, padėti nustatyti ES lygmens įsipareigojimą užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų įsigyjamas tik sertifikuotas ir tvarus alyvpalmių aliejus, be kita ko, pasirašant ir įgyvendinant Amsterdamo deklaraciją „Siekiant pašalinti miškų naikinimą iš žemės ūkio prekių grandinių su Europos šalimis“ ir siekti, kad pramonė prisiimtų savanorišką įsipareigojimą, be kita ko, pasirašant ir įgyvendinant Amsterdamo deklaraciją „Siekiant paremti visiškai tvarią alyvpalmių aliejaus tiekimo grandinę iki 2020 m.“;

Politikos suderinamumas vystymosi labui

67.

primena, kad DVT galima pasiekti tik jeigu tiekimo grandinės taps tvarios ir bus sukurta įvairių politikos sričių sąveika; yra labai susirūpinęs, kad didelė ES priklausomybė nuo importuotų pašarų (sojų pupelių forma) lemia miškų naikinimą užsienyje; yra susirūpinęs dėl poveikio aplinkai, kurį lemia augantis biomasės importas ir didėjanti medienos paklausa Europoje, visų pirma siekiant įgyvendinti ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus; ragina ES laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kuris įtvirtintas SESV 208 straipsnyje, nes tai – pagrindinis ES įnašo į Darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarimo ir Europos konsensuso dėl vystymosi įgyvendinimą aspektas; todėl ragina ES užtikrinti savo vystymosi, prekybos, žemės ūkio, energetikos ir kovos su klimato kaita politikos darną;

68.

ragina Komisiją supaprastinti ir geriau koordinuoti savo kovos su neteisėta miško ruoša pastangas, dedamas pagal skirtingas ES politikos sritis ir jos tarnybose, dalyvaujančiose minėtose politikos srityse; ragina Komisiją būsimuose dvišaliuose arba daugiašaliuose su prekyba susijusiuose susitarimuose derėtis dėl medienos importo standartų, siekiant nepakenkti įgyvendinant FLEGT veiksmų planą su medieną gaminančiomis šalimis pasiektiems rezultatams;

69.

primena, kad 80 proc. miškų yra tradicinės čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių žemės ir teritorijos; susirūpinęs pažymi, kad JT specialusis pranešėjas čiabuvių tautų teisių klausimais pranešė, kad gaunama vis daugiau pranešimų apie įtariamus atvejus, kai klimato kaitos švelninimo projektai turėjo neigiamos įtakos čiabuvių tautų teisėms, o būtent atsinaujinančiųjų šaltinių energijos projektai, kaip antai biodegalų gamyba ir hidroelektrinių užtvankų statyba; pabrėžia, kad būtina vietos miškų bendruomenėms užtikrinti žemės naudojimo teises, įskaitant paprotines teises; pabrėžia rezultatais grindžiamas išmokas ir REDD+ programą kaip galimybę stiprinti miškų valdymą, žemės naudojimo teises ir pragyvenimo šaltinius;

70.

pabrėžia, kokios gyvybiškai svarbios yra čiabuvių tautos siekiant tvaraus gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo; primena, kad Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC) ragina valstybes jos šalis gerbti čiabuvių tautų žinias ir teises kaip apsaugos priemones įgyvendinant REDD+ programą; primygtinai ragina šalis partneres patvirtinti priemones, kuriomis siekiama veiksmingai įtraukti čiabuvių tautas į prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones;

71.

ragina ES ir jos valstybes nares didinti sąveiką tarp FLEGT SPS ir REDD+;

72.

reiškia didelį susirūpinimą dėl didelio masto pramoninio monokultūrinių miškų naudojimo energijos gamybai, kuri spartina pasaulio biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą;

73.

primena, kad ES biodegalų politika turėtų būti suderinta su darnaus vystymosi tikslais ir politikos suderinamumo vystymosi labui principu; pakartoja, kad ES vėliausiai iki 2030 m. turėtų palaipsniui nutraukti visas politines paskatas agrodegalams;

74.

apgailestauja, kad vykdant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūrą neįtraukti socialiniai tvarumo kriterijai ir kiti netiesioginiai žemės naudojimo padariniai, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į žemės grobimo riziką; primena, kad ši direktyva turėtų derėti su tarptautinėmis žemės naudojimo teisių normomis, t. y. TDO konvencija Nr. 169, FAO Neprivalomomis atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairėmis ir FAO atsakingo investavimo žemės ūkyje ir maisto sistemose principais; taip pat pabrėžia, kad reikia taikyti griežtesnius kriterijus dėl miško biomasės, kad nebūtų propaguojama bioenergija, skatinanti miškų naikinimą užsienyje;

75.

pažymi, jog yra surinkta tvirtų įrodymų, kad dėl atogrąžų miškų pavertimo žemės ūkio, plantacijų ir kitos žemės naudojimo paskirties žeme prarandama daug rūšių, ypač tik miškams būdingų rūšių; pabrėžia, kad reikia atkurti natūralius, biologine įvairove pasižyminčius miškus, nes tai kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės apsaugos priemonė, kaip numatyta pagal Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, ypač pagal 15-ąjį tikslą; mano, kad pagal miškų atkūrimo programas turėtų būti pripažįstamos vietos paprotinės teisės į žemę, šios programos turi būti įtraukios ir pritaikytos prie vietos sąlygų, taip pat pagal jas turėtų būti propaguojami gamtos procesais grindžiami sprendimai, kaip antai miško kraštovaizdžio atkūrimas siekiant žemės paskirties pusiausvyros, įskaitant saugomas teritorijas, agrarinę miškininkystę, ūkininkavimo sistemas, nedideles plantacijas ir gyvenvietes; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES vartojimo poveikio miškų naikinimui užsienyje problema būtų sprendžiama atsižvelgiant į tikslus, nustatytus ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m.;

76.

ragina ES remti daug miškų turinčių besivystančių šalių iniciatyvas, kuriomis siekiama kompensuoti nevaržomą žemės ūkio praktikos ir kasybos veiklos plėtrą, kuri turėjo neigiamą poveikį miškotvarkai, čiabuvių tautų pragyvenimui ir kultūriniam vientisumui bei neigiamų pasekmių socialiniam stabilumui ir savarankiškam ūkininkų apsirūpinimui maistu;

77.

pakartoja, kad tvarios medienos grandinės, kai mediena gaunama iš tvariai valdomų miškų, įskaitant tvarias miško plantacijas ir šeimos ūkių vykdomą miškų auginimą, gali labai padėti pasiekti DVT ir įvykdyti įsipareigojimus kovos su klimato kaita srityje; pakartoja, kad tais atvejais, kai miškų alinimas arba jų funkcijų trikdymas lemia 68,9 proc. bendro anglies dioksido praradimo atogrąžų ekosistemose (16), viešosios lėšos, skirtos kovai su klimato kaita ir vystymuisi finansuoti, neturėtų būti naudojamos žemės ūkio plėtrai, medienos ruošai pramoniniu mastu, kasybai, išteklių gavybai ar infrastruktūros plėtrai į nepaliestus miškus, taip pat, bendresne prasme, lėšoms iš viešųjų fondų turėtų būti taikomi griežti tvarumo kriterijai; taip pat ragina ES ir jos valstybes nares šiuo požiūriu koordinuoti paramos teikėjų politiką (17);

78.

mano, kad pastangos sustabdyti miškų naikinimą turi apimti pagalbą ir paramą produktyviausiai naudojamiems esamiems pasėlių plotams, kartu taikant pažangiųjų kaimų koncepciją; pažymi, kad ekologinio žemės ūkio metodai teikia dideles galimybes kuo labiau padidinti ekosistemos funkcijas ir atsparumą auginant įvairius, kelių rūšių pasėlius vienu metu, plėtojant agrarinę miškininkystę, taikant permakultūros metodus, kurie tinkami ir tokioms kultūroms, kaip alyvpalmės, kakava arba kaučiukas, ir gali teikti didžiulės naudos socialinių rezultatų, gamybos įvairinimo ir našumo srityse neturint toliau keisti miškų žemės paskirties;

Nusikaltimai miškams

79.

pažymi, kad, pasak Jungtinių Tautų aplinkos programos (angl. UNEP) ir Interpolo, neteisėta medienos ruoša ir prekyba mediena yra vienas iš penkių svarbiausių sektorių, susijusių su nusikaltimais aplinkai, ir šioje srityje vis didesnį vaidmenį atlieka tarptautinės nusikalstamos grupuotės;

80.

pabrėžia, kad siekiant kovoti su neteisėta tarptautine prekyba reikia imtis suderintų ir įtraukių veiksmų, kuriais siekiama sustabdyti alinimą, miškų naikinimą, neteisėtą medienos ruošą ir kovoti su sukčiavimu, gyvūnų žudymu ir miško produktų bei laukinių gyvūnų paklausa;

81.

pabrėžia, kad nusikaltimai miškams, nuo nereglamentuoto ir neteisėto medžio anglių degimo iki plataus masto įmonių nusikaltimų, susijusių su mediena, popieriumi ir plaušiena, daro itin didelį poveikį pasaulinei klimato kaitą sukeliančiai taršai, vandens atsargoms, dykumėjimui ir kritulių ciklo kintamumui;

82.

susirūpinęs pažymi, kad, anot UNEP ir Interpolo, laikoma, kad daugelyje šalių kovos su nusikaltimais aplinkai teisės aktai yra nepakankami dėl, be kita ko, patirties ir darbuotojų trūkumo, nedidelių baudų arba baudžiamųjų sankcijų nebuvimo ir kt., o tai trukdo veiksmingai kovoti su šiais nusikaltimais;

83.

pabrėžia, kad, siekiant kovoti su neteisėta medienos ruoša ir prekyba mediena, svarbu taikyti iš tiesų atgrasančias ir veiksmingas baudas šalyse gamintojose;

84.

ragina Komisiją išplėsti Direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (18) taikymo sritį įtraukiant į ją neteisėtą medienos ruošą;

85.

ragina ES teikti paramą siekiant stiprinti miškų naikinimo ir neteisėtos veiklos stebėjimą;

86.

pabrėžia, kad reikia nagrinėti pagrindines nusikaltimų aplinkai priežastis, o būtent skurdą, korupciją ir prastą valdymą, taikant integruotą ir holistinį požiūrį, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą finansų srityje ir taikant visas tinkamas priemones, skirtas kovoti su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, įskaitant nusikalstamu būdu įgyto turto areštą ir konfiskavimą bei kovos su pinigų plovimu veiksmus;

87.

pabrėžia, kad reikia stiprinti nacionalines teisines sistemas, teikti paramą kuriant nacionalinius teisėtvarkos tinklus ir sustiprinti tarptautinės teisės, kuri svarbi skatinant skaidrų ir atskaitingą miškų valdymą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, inter alia, keičiantis geriausia praktika, nustatant griežtus informacijos atskleidimo reikalavimus, atliekant patikimus poveikio darniam vystymuisi vertinimus ir diegiant stebėsenos bei ataskaitų teikimo sistemas; ragina plėtoti tvirtesnį įvairius sektorius ir agentūras apimantį bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, visų pirma su Interpolu ir Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru (UNODC), įskaitant keitimąsi žvalgybos duomenimis ir teisminių institucijų bendradarbiavimą, taip pat Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jurisdikcijos aprėpties išplėtimą, kad ji apimtų ir nusikaltimus aplinkai;

88.

primena, kad sudarius geresnes galimybes susipažinti su muitinės duomenimis, susijusiais su į ES įvežamomis prekėmis, padidėtų pasaulinės vertės grandinės skaidrumas ir atskaitomybė; ragina Komisiją išplėsti muitinės duomenų reikalavimus, į juos kaip privalomus muitinių duomenų elementus įtraukiant duomenis apie eksportuotoją ir gamintoją, taip padidinant pasaulinių vertės grandinių skaidrumą ir atsekamumą;

Prekybos klausimai

89.

pabrėžia, kad Sąjungos prekybos derybose turi būti laikomasi Sąjungos įsipareigojimų imtis veiksmų, siekiant sumažinti miškų naikinimą ir alinimą bei padidinti anglies sankaupas besivystančių šalių miškuose;

90.

pabrėžia, kad reikia išplėsti ir sustiprinti nuostatas dėl ES dvišalių ir daugiašalių laisvosios prekybos ir investicijų susitarimų (LPS) poveikio aplinkai ir žmogaus teisėms prevencijos, stebėsenos ir patikrinimo, be kita ko, pasitelkiant patikrinamus rodiklius ir nepriklausomas bendruomenės stebėsenos ir ataskaitų teikimo iniciatyvas;

91.

primygtinai ragina ES į savo prekybos ir darnaus vystymosi skyrius visada įtraukti privalomas ir įgyvendinamas nuostatas, skirtas neteisėtai medienos ruošai, miškų naikinimui, miškų alinimui ir žemės grobimui bei kitiems žmogaus teisių pažeidimams sustabdyti, kurioms būtų taikomi tinkami ir veiksmingi ginčų sprendimo mechanizmai, ir, be įvairių vykdymo užtikrinimo metodų, apsvarstyti sankcijomis pagrįstą mechanizmą ir nuostatas, skirtas užtikrinti teisę į nuosavybę, išankstines konsultacijas ir asmens, kuriam prieš tai buvo suteikta informacija, sutikimą; ragina Komisiją taikant nuostatą dėl peržiūros, tokias nuostatas, ypač įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, įtraukti į jau sudarytus LPS; pabrėžia, kad svarbu vykdyti šių nuostatų stebėseną, ir poreikį nedelsiant pradėti vyriausybės konsultacijų procedūras, jeigu prekybos partneriai nesilaikys šių taisyklių, ir inicijuoti tokius esamus vykdymo užtikrinimo mechanizmus kaip ginčų sprendimo mechanizmai, nustatyti pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrių sistemą;

92.

ragina Komisiją į visus ES prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti ryžtingas konkrečias nuostatas dėl miškų; pabrėžia, kad šios nuostatos turėtų būti teisiškai privalomos ir vykdytinos ir tuo tikslu turėtų būti taikomi veiksmingi stebėsenos ir sankcijų mechanizmai, pagal kuriuos būtų sudarytos sąlygos asmenims ir bendruomenėms ES ir už jos ribų ginti savo teises;

93.

pabrėžia, kad įgyvendinant ES prekybos politiką reikėtų spręsti su neteisėta medienos ruoša susijusios korupcijos klausimą; primygtinai ragina Komisiją į savo LPS įtraukti su neteisėta medienos ruoša susijusias nuostatas dėl kovos su korupcija, kurios būtų vykdytinos ir veiksmingai bei visiškai įgyvendinamos;

94.

primygtinai ragina Komisiją į vykdytinų, su kova su korupcija susijusių LPS nuostatų taikymo sritį įtraukti neteisėtą miškininkystės praktiką, pavyzdžiui, pernelyg žemos medienos kainos nustatymą vykdant koncesiją, komercinių įmonių vykdomą saugomų medžių kirtimą, miško produktų kontrabandą per sienas, neteisėtą medienos ruošą ir miško žaliavų apdorojimą neturint licencijos;

95.

pažymi, kad Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) reglamentas tebeturi ribotą taikymo sritį miškininkystės išteklių apsaugai ir atsakingam jų valdymui; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdoma su miškais susijusių konvencijų, kurioms taikomos BLS ir BLS+ sistemos, stebėsena, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, siekiant užtikrinti miškų apsaugą šalyse partnerėse, be kita ko, numatant galimybę nustatyti skundų nagrinėjimo tvarką siekiant garantuoti, kad suinteresuotųjų šalių skundai būtų tinkamai nagrinėjami; pabrėžia, kad pagal šią tvarką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas čiabuvių tautų ir nuo miško priklausomų bendruomenių teisėms, taip pat atitinkamais atvejais teisėms, suteiktoms pagal TDO konvenciją Nr. C169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų;

96.

primena, kad gamtos išteklius eksportuojančiose šalyse informatoriams turi būti sukurtos tinkamos galimybės kreiptis į teismą ir naudotis teisių gynimo priemonėmis siekiant užtikrinti bet kurio teisės akto ar iniciatyvos veiksmingumą;

o o

97.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 295, 2010 11 12, p. 23.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0098.

(3) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0330.

(5) Nellemann, C. (vyr. red.); Henriksen, R., Kreilhuber, A., Stewart, D., Kotsovou, M., Raxter, P., Mrema, E., and Barrat, S. (redaktoriai), „The Rise of Environmental Crime – A Growing Threat to Natural Resources, Peace, Development and Security“ („Nusikaltimų aplinkai suklestėjimas. Auganti grėsmė gamtos ištekliams, taikai, vystymuisi ir saugumui“), UNEP ir Interpolo skubiai atliktas vertinimas, Jungtinių Tautų aplinkos programa ir RHIPTO Rapid Response, Norwegian Center for Global Analyses, www.rhipto.org, 2016 m.

(6) Goodman, R.C. ir Herold M. „Why Maintaining Tropical Forests is Essential and Urgent for Maintaining a Stable Climate“ („Kodėl siekiant išlaikyti stabilų klimatą būtina skubiai imtis atogrąžų miškų išsaugojimo?“), darbinis dokumentas Nr. 385, Pasaulinio vystymosi centras, Vašingtonas, 2014 m. McKinsey & Company, „Pathways to a low-carbon economy“ („Kelias į mažą anglies dioksido kiekį išmetančių technologijų ekonomiką“), 2009 m. McKinsey & Company, „Pathways to a low-carbon economy: Version 2 of the global greenhouse gas abatement cost curve“ („Kelias į mažą anglies dioksido kiekį išmetančių technologijų ekonomiką. Visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo sąnaudų kreivės 2-oji versija“), 2013 m.

(7) Baccini, A. ir kt., „Tropical forests are a net carbon source based on aboveground measurements of gain and loss“ („Pagal antžeminius anglies dioksido padidėjimo ir sumažėjimo matavimus, atogrąžų miškai yra grynasis anglies dioksido šaltinis“), Science, T. 358, Nr. 6360, 2017 m., pp. 230-234.

(8) Žr. https://www.iucn.org/theme/forests/our-work/forest-landscape-restoration/bonn-challenge

(9) Nellemann, C. (vyriausiasis redaktorius); Henriksen, R., Kreilhuber, A., Stewart, D., Kotsovou, M., Raxter, P., Mrema, E., ir Barrat, S. (redaktoriai), „Auganti grėsmė gamtos ištekliams, taikai, vystymuisi ir saugumui“, UNEP ir Interpolo skubiai atliktas vertinimas, Jungtinių Tautų aplinkos programa ir RHIPTO Rapid Response – Norwegian Center for Global Analyses, www.rhipto.org, 2016 m.

(10) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.

(11) http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/feasibility_study_deforestation_kh0418199enn_main_report.pdf

(12) Aplinkosauginių tyrimų agentūros (angl. EIA) ir Indonezijos miškų stebėsenos tinklo (Jaringan Pemantau Independen Kehutanan / JPIK) 2014 m. Leidimo vykdyti nusikaltimus ataskaitoje nustatyta, kad kai kurios medienos teisėtumo užtikrinimo sistemos licencijas turinčios įmonės dalyvauja „medienos plovime“, neteisėtai įgytą medieną maišant su teisėta mediena. Šiuo metu ši mediena galimai galėtų būti eksportuojama į ES kaip mediena, kuriai išduota FLEGT licencija. Paskelbta: http://www.wri.org/blog/2018/01/indonesia-has-carrot-end-illegal-logging-now-it-needs-stick; pirminis šaltinis: https://eia-international.org/wp-content/uploads/Permitting-Crime.pdf

(13) Atvejis Nepale, kurį pateikė organizacija „ClientEarth“, pateikiamas https://www.clientearth.org/what-can-we-learn-from-community-forests-in-nepal/.

(14) „Forest Trends Report Series : Consumer Goods and Deforestation: An Analysis of the Extent and Nature of Illegality in Forest Conversion for Agriculture and Timber Plantations“ („Miškų tendencijų ataskaitų serija. Vartojimo prekės ir miškų naikinimas. Neteisėtų veiksmų miškus paverčiant žemės ūkio paskirties žeme ir medienos plantacijomis masto ir pobūdžio analizė“), 2014 m.

(15) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.

(16) Baccini, A. ir kt., „Tropical forests are a net carbon source based on aboveground measurements of gain and loss“ („Pagal antžeminius anglies dioksido padidėjimo ir sumažėjimo matavimus, atogrąžų miškai yra grynasis anglies dioksido šaltinis“), Science, T. 358, Nr. 6360, 2017 m., pp. 230-234. http://science.sciencemag.org/content/early/2017/09/27/science.aam5962

(17) Baccini, A. ir kt., op. cit.

(18) OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/66

P8_TA(2018)0340

Padėtis Vengrijoje

2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga (2017/2131(INL))

(2019/C 433/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, visų pirma į jos 2 straipsnį ir 7 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos protokolus,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į tokias tarptautines Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos žmogaus teisių sutartis, kaip Europos socialinė chartija ir Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 17 d. rezoliuciją dėl padėties Vengrijoje (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. (2) ir 2015 m. birželio 10 d. (3) rezoliucijas dėl padėties Vengrijoje,

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika (pagal 2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją)“ (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje (5) ir 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 20 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis. Pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, ir jų rėmimas“ (8),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 15 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis. Pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, ir jų rėmimas“ (9),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45, 52 ir 83 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0250/2018),

kadangi Sąjunga grindžiama tokiomis vertybėmis, kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises – taip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje ir atspindėta ES pagrindinių teisių chartijoje bei įtvirtinta tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse – ir kadangi šios vertybės, kurios yra bendros valstybėms narėms ir kurių laikytis visos valstybės narės įsipareigojo laisva valia, yra teisių, kuriomis naudojasi Sąjungos gyventojai, pamatas;

kadangi bet koks aiškus šiurkštaus vertybių, nurodytų ES sutarties 2 straipsnyje, pažeidimo valstybėje narėje pavojus nėra susijęs vien su konkrečia valstybe nare, kurioje minėtasis pavojus kyla, – jis daro poveikį ir kitoms valstybėms narėms, jų tarpusavio pasitikėjimui ir pačiam Sąjungos pobūdžiui bei jos piliečių pagrindinėms teisėms, numatytoms Sąjungos teisėje;

kadangi, kaip pažymima 2003 m. Komisijos komunikate dėl ES sutarties 7 straipsnio, šios sutarties 7 straipsnio taikymo sritis neapsiriboja pagal Sutartis numatytomis pareigomis, apie kurias kalbama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnyje, ir kadangi Sąjunga gali įvertinti, ar yra iškilęs aiškus šiurkštaus bendrų vertybių srityse, kurios priklauso valstybių narių kompetencijai, pažeidimo pavojus;

kadangi ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi numatomas prevencinis etapas, suteikiant Sąjungai galimybę imtis veiksmų, jeigu iškyla aiškus šiurkštaus bendrų vertybių pažeidimo pavojus; kadangi įgyvendinant šiuos prevencinius veiksmus numatytas dialogas su atitinkama valstybe nare ir jais siekiama išvengti galimų sankcijų;

kadangi Vengrijos valdžios institucijos yra nuolat pasirengusios aptarti bet kurių konkrečių priemonių teisėtumą, tačiau veiksmų padėčiai ištaisyti nesiimama ir lieka nemažai susirūpinimą keliančių klausimų, neigiamai veikiančių Sąjungos įvaizdį ir jos gebėjimą veiksmingai ir patikimai ginti pagrindines teises, žmogaus teises ir demokratiją apskritai bei parodančių, kad minėtuosius klausimus Sąjunga turi spręsti išvien;

pažymi, kad susirūpinimą Parlamentui kelia šie klausimai:

—	konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimas,

—	teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumas bei teisėjų teisės,

—	korupcija ir interesų konfliktai,

—	privatumas ir duomenų apsauga,

—	saviraiškos laisvė,

—	akademinė laisvė,

—	religijos laisvė,

—	asociacijų laisvė,

—	teisė į vienodą požiūrį,

—	mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir žydus, teisės ir apsauga nuo neapykantos kurstymo šių mažumų atžvilgiu,

—	pagrindinės migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisės,

—	ekonominės ir socialinės teisės;

mano, kad šios rezoliucijos priede išdėstyti faktai ir tendencijos kartu kelia sisteminę grėsmę ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms vertybėms ir aiškų šiurkštaus bendrų vertybių pažeidimo pavojų;

atkreipia dėmesį į Vengrijos parlamento rinkimų, kurie įvyko 2018 m. balandžio 8 d., rezultatus; pabrėžia, kad bet kuri Vengrijos vyriausybė yra atsakinga už šiurkštaus ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimo pavojaus pašalinimą – net jeigu šis pavojus yra užsitęsusi politinių sprendimų, kuriuos yra pasiūliusios ar kuriems yra pritarusios ankstesnės vyriausybės, pasekmė;

todėl, remdamasis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi, pateikia priede pateiktą pagrįstą pasiūlymą Tarybai ir ragina Tarybą nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes, ir šiuo požiūriu parengti Vengrijai atitinkamas rekomendacijas;

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir prie jos pridedamą pagrįstą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0216.

(2) OL C 399, 2017 11 24, p. 127.

(3) OL C 407, 2016 11 4, p. 46.

(4) OL C 75, 2016 2 26, p. 52.

(5) OL C 249 E, 2013 8 30, p. 27.

(6) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 154.

(7) OL C 215, 2018 6 19, p. 162.

(8) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 408.

(9) COM(2003)0606.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį nustatoma, jog esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 7 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į pagrįstą Europos Parlamento pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

Sąjunga grindžiama Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje išdėstytomis vertybėmis, kurios yra bendros valstybėms narėms ir apima pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms. Remiantis ES sutarties 49 straipsniu, norint įstoti į Sąjungą, būtina gerbti ir skatinti ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytas vertybes;

(2)	Vengrijos įstojimas į Sąjungą buvo savanoriškas aktas, pagrįstas suvereniu sprendimu ir plačiu viso Vengrijos politinio spektro atstovų konsensusu;

(3)

savo pagrįstame pasiūlyme Europos Parlamentas išdėstė, kas jam kelia susirūpinimą dėl padėties Vengrijoje. Pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai pirmiausia susiję su konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimu, teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumu, teisėjų teisėmis, korupcija ir interesų konfliktais, privatumu ir duomenų apsauga, saviraiškos laisve, akademine laisve, religijos laisve, asociacijų laisve, teise į vienodą požiūrį, mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir žydus, teisėmis ir apsauga nuo neapykantos kurstymo šių mažumų atžvilgiu, pagrindinėmis migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisėmis bei ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis;

(4)	Europos Parlamentas taip pat pažymėjo, kad Vengrijos valdžios institucijos yra nuolat pasirengusios aptarti bet kurios konkrečios priemonės teisėtumą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kurie buvo rekomenduojami ankstesnėse jo rezoliucijose;

(5)

Europos Parlamentas savo 2017 m. gegužės 17 d. rezoliucijoje dėl padėties Vengrijoje pažymėjo, kad, esant dabartinei padėčiai Vengrijoje, aiškiai rizikuojama stipriai paminti vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, ir esama pagrindo ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai procedūrai inicijuoti;

(6)

Komisija savo 2003 m. komunikate dėl ES sutarties 7 straipsnio išvardijo daugybę informacijos šaltinių, į kuriuos turi būti atsižvelgta stebint, ar gerbiamos ir remiamos bendros vertybės, pvz., į tarptautinių organizacijų ataskaitas, NVO ataskaitas ir regioninių bei tarptautinių teismų sprendimus. Daugybė nacionalinio, Europos ir tarptautinio lygmens subjektų yra pareiškę gilų susirūpinimą dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties Vengrijoje – tarp jų Sąjungos institucijos ir organai, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Jungtinės Tautos (JT) ir įvairios pilietinės visuomenės organizacijos – tačiau tai laikoma teisiškai neįpareigojančiomis nuomonėmis, nes Sutarčių nuostatas gali aiškinti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT);

Konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimas

(7)

Venecijos komisija ne kartą pareiškė susirūpinimą dėl konstitucijos kūrimo proceso Vengrijoje – tiek kalbant apie Pagrindinį įstatymą, tiek apie jo pataisas. Ji teigiamai įvertino tai, kad Pagrindiniu įstatymu nustatoma konstitucinė tvarka, pagrįsta demokratija, teisine valstybe ir pagrindinių teisių apsauga kaip pagrindiniais principais, ir pripažino pastangas nustatyti konstitucinę tvarką laikantis bendrų Europos demokratinių vertybių ir standartų bei reglamentuoti pagrindines teises ir laisves vadovaujantis privalomais tarptautiniais dokumentais. Kritika buvo sutelkta į tai, kad procesui trūko skaidrumo, jame deramai nedalyvavo pilietinė visuomenė, nevyko tikros konsultacijos, iškilo pavojus valdžių padalijimui ir buvo susilpninta nacionalinė stabdžių ir atsvarų sistema;

(8)

įgyvendinus konstitucinę reformą buvo apribotos Vengrijos Konstitucinio Teismo kompetencijos – taip pat ir kalbant apie biudžeto klausimų nagrinėjimą, actio popularis panaikinimą, galimybę Teismui remtis savo teismų praktika iki 2012 m. sausio 1 d. ir Teismo galimybės peržiūrėti bet kurių Pagrindinio įstatymo pataisų, išskyrus tas, kurios yra tik procedūrinio pobūdžio, konstitucingumą apribojimą. Venecijos komisija pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl šių apribojimų ir dėl teisėjų skyrimo tvarkos bei į savo 2012 m. birželio 19 d. priimtą nuomonę dėl 2011 m. Akto Nr. CLI dėl Vengrijos Konstitucinio Teismo ir į 2013 m. birželio 17 d. priimtą nuomonę dėl Vengrijos Pagrindinio įstatymo ketvirtosios pataisos įtraukė rekomendacijas Vengrijos valdžios institucijoms, kaip užtikrinti būtiną stabdžių ir atsvarų sistemos veikimą. Savo nuomonėse Venecijos komisija paminėjo ir ne vieną teigiamą reformų elementą, pvz., nuostatas dėl biudžeto garantijų, teisėjų perrinkimo atsisakymo ir teisės inicijuoti procesą ex post peržiūrai atlikti priskyrimo pagrindinių teisių komisarui;

(9)

JT Žmogaus teisių komitetas 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą, kad dėl dabartinės konstitucinių skundų tvarkos labiau ribojamos galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, nėra nustatytas terminas konstitucinei peržiūrai atlikti ir ją taikant nesustabdomas užginčyto tesės akto galiojimas. Jis taip pat paminėjo, kad dėl naujojo Konstitucinio Teismo akto nuostatų susilpnėjo teisėjų kadencijos saugumas ir, pakeitus teisėjų skyrimo tvarką, Teismo teisėjų skaičių ir jų pensinį amžių, padidėjo vyriausybės įtaka Konstitucinio Teismo sudėčiai ir veikimui. Komitetas pareiškė esąs susirūpinęs ir dėl to, kad apribota Konstitucinio Teismo kompetencija ir įgaliojimai peržiūrėti teisės aktus, turinčius įtakos biudžeto klausimams;

(10)

ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija savo 2018 m. birželio 27 d. ataskaitoje pažymėjo, kad techniniu požiūriu rinkimai buvo administruojami profesionaliai ir skaidriai, kad apskritai pagrindinių teisių ir laisvių buvo paisoma, tačiau rinkimų atmosfera buvo priešiška. Rinkimų administracija savo įgaliojimus vykdė profesionaliai ir skaidriai, o suinteresuotosios šalys ja apskritai pasitikėjo ir vertino kaip nešališką. Kampanija buvo dinamiška, tačiau dėl priešiškos ir bauginančios kampanijos retorikos esminėms diskusijoms reikalinga erdvė buvo apribota, taigi rinkėjai turėjo mažiau galimybių priimti informacija pagrįstą sprendimą. Viršutinės viešojo kampanijos finansavimo ir išlaidų ribos buvo nustatytos siekiant užtikrinti vienodas galimybes visiems kandidatams. Vis dėlto kandidatų galimybes varžytis vienodomis sąlygomis stipriai pakirto pernelyg didelės valdžios išlaidos reklamai, skirtai visuomenei informuoti: tai sustiprino valdančiosios koalicijos kampanijos žinią. Tai, kad informaciją apie išlaidas buvo reikalaujama pateikti tik po rinkimų, rinkėjams iš esmės neleido sužinoti apie kampanijų finansavimą, o tai itin svarbu priimant informacija pagrįstą sprendimą. Rinkimų stebėjimo misija taip pat pareiškė susirūpinimą dėl vienmandačių rinkimų apygardų nustatymo. Panašiai susirūpinimas buvo pareikštas bendroje 2012 m. birželio 18 d. nuomonėje dėl Akto dėl Vengrijos parlamento narių rinkimų, kurią priėmė Venecijos komisija ir Demokratinių rinkimų taryba ir kurioje buvo pažymėta, kad rinkimų apygardos turi būti nustatomos skaidriai ir profesionaliai – užtikrinant objektyvų ir nepriklausomą procesą, t. y. vengiant trumpalaikių politinių tikslų (nesąžiningo rinkimų apygardų ribų nustatymo);

(11)

pastaraisiais metais Vengrijos vyriausybė aktyviai naudojosi nacionalinėmis konsultacijomis, išplėsdama tiesioginę demokratiją nacionaliniu lygmeniu. 2017 m. balandžio 27 d. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad ne vienas per nacionalinę konsultaciją „Sustabdykime Briuselį“ nuskambėjęs teiginys ir tvirtinimas neatitiko faktų arba buvo smarkiai klaidinantis. 2015 m. gegužės mėn. Vengrijos vyriausybė taip pat surengė konsultaciją „Migracija ir terorizmas“, o 2017 m. spalio mėn. – konsultaciją, nukreiptą prieš vadinamąjį G. Soroso planą. Šių konsultacijų metu buvo brėžiama paralelė tarp terorizmo ir migracijos, skatinama neapykanta migrantams, o pirmiausia taikytasi į George‘o Soroso asmenį ir Sąjungą;

Teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumas bei teisėjų teisės

(12)

2011 m. atlikus didelius teisinės sistemos pakeitimus, sukurtos naujosios Nacionalinės teismų administracijos pirmininkui buvo patikėti dideli įgaliojimai. Venecijos komisija pastaruosius kritiškai įvertino savo 2012 m. kovo 19 d. priimtoje nuomonėje dėl 2011 m. Akto Nr. CLXII dėl teisėjų juridinio statuso ir darbo užmokesčio bei dėl 2011 m. Akto Nr. CLXI dėl Vengrijos teismų struktūros ir administravimo, taip pat savo 2012 m. spalio 15 d. priimtoje nuomonėje dėl konstitucinių įstatymų dėl teisminių institucijų. Panašų susirūpinimą 2012 m. vasario 29 d. ir 2013 m. liepos 3 d. pareiškė JT specialusis pranešėjas teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais, o savo 2015 m. kovo 27 d. priimtame pranešime – ir Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO). Visi šie subjektai pabrėžė būtinybę stiprinti kolektyvinės institucijos – Nacionalinės teismų tarybos, kaip priežiūros instancijos – vaidmenį, nes Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas, kurį renka Vengrijos parlamentas, negali būti laikomas teismų savivaldos institucija. Vadovaujantis tarptautinėmis rekomendacijomis, Nacionalinės teismų administracijos pirmininko statusas buvo pakeistas, o pirmininko įgaliojimai apriboti, siekiant labiau subalansuoti pirmininko ir Nacionalinės teismų tarybos funkcijas;

(13)

nuo 2012 m. Vengrija ėmėsi teigiamų veiksmų, kad kai kurios Nacionalinės teismų administracijos pirmininko funkcijos būtų perduotos Nacionalinei teismų tarybai, siekiant labiau subalansuoti šių dviejų institucijų veiklą. Tačiau būtina eiti dar toliau. Savo 2015 m. kovo 27 d. priimtame pranešime GRECO ragino kuo labiau sumažinti potencialią riziką, susijusią su sprendimais, kuriuos savo nuožiūra priima Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas. Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas, be kita ko, gali perkelti ir paskirti teisėjus, be to, jis atlieka tam tikrą vaidmenį užtikrinant teisminę drausmę. Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas taip pat teikia rekomendacijas Vengrijos prezidentui dėl teismų vadovų, įskaitant apeliacinių teismų pirmininkus ir jų pavaduotojus, paskyrimo ir pašalinimo. GRECO palankiai įvertino neseniai priimtą Teisėjų etikos kodeksą, tačiau laikėsi nuomonės, kad jis galėtų būti aiškesnis ir kad darbuotojams galėtų būti rengiami mokymai. GRECO taip pat pripažino 2012–2014 m. Vengrijoje atliktus teisėjų įdarbinimo ir atrankos procedūrų taisyklių pakeitimus: taip Nacionalinei teismų tarybai buvo suteiktas didesnis priežiūros vaidmuo atrankos proceso metu. 2018 m. gegužės 2 d. Nacionalinė teismų taryba surengė posėdį, kuriame vienbalsiai priėmė sprendimus dėl Nacionalinės teismų administracijos pirmininko praktikos, kai kvietimai teikti paraiškas teisėjo ir aukštesnio rango pareigoms užimti paskelbiami nesėkmingais. Šiais sprendimais pirmininko praktika buvo pripažinta neteisėta;

(14)	2018 m. gegužės 29 d. Vengrijos vyriausybė pristatė Pagrindinio įstatymo septintosios pataisos projektą (T/332), o 2018 m. birželio 20 d. šią pataisą priėmė. Remiantis ja nustatyta nauja administracinių teismų sistema;

(15)

2012 m. lapkričio 6 d. ESTT paskelbus sprendimą byloje Komisija / Vengrija, C-286/12 (1), kuriame pažymima, kad, priimdama nacionalinę sistemą, pagal kurią teisėjai, prokurorai ir notarai privalo išeiti į pensiją sulaukę 62 metų, Vengrija nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, 2013 m. Vengrijos parlamentas priėmė Aktą Nr. XX, kuriame numatyta, kad teisėjų pensinis amžius dešimties metų laikotarpiu laipsniškai mažės iki 65 metų, ir nustatyti grąžinimo į pareigas arba kompensacijos išmokėjimo kriterijai. Remiantis šiuo aktu, į pensiją išėjusiems teisėjams palikta galimybė grįžti į ankstesnes pareigas tame pačiame teisme tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iki priimant nuostatas dėl išėjimo į pensiją, arba, jeigu jie nepageidauja grįžti, jiems skiriama 12 mėnesių vienkartinė išmoka už neišmokėtą atlyginimą arba sudaroma galimybė kreiptis į teismą dėl papildomos kompensacijos, tačiau grąžinimas į vadovaujamas administracines pareigas neužtikrinamas. Nežiūrint į tai, Komisija pripažino Vengrijos priemones, skirtas šios šalies teisės dėl išėjimo į pensiją nuostatas suderinti su Sąjungos teise. Tarptautinės advokatų asociacijos Žmogaus teisių institutas savo 2015 m. spalio mėn. ataskaitoje pažymėjo, kad dauguma pašalintų teisėjų į savo pradines pareigas negrįžo – iš dalies todėl, kad jų ankstesnės pareigos jau buvo užimtos. Jis taip pat pažymėjo, kad Vengrijos teisminių institucijų nepriklausomumas ir nešališkumas negali būti užtikrintas ir kad teisinės valstybės padėtis tebėra nusilpusi;

(16)

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo 2015 m. liepos 16 d. sprendime Gazsó prieš Vengriją pažymėjo, kad buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą. EŽTT padarė išvadą, jog pažeidimus lėmė praktika, apimanti pasikartojantį Vengrijos nesugebėjimą užtikrinti, kad procedūros, pagal kurias nustatomos pilietinės teisės ir pareigos, būtų baigtos per deramą laiką, ir imtis priemonių, kad ieškovai galėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo už nacionaliniu lygmeniu pernelyg ilgai trunkantį civilinį procesą. Šis sprendimas dar nevykdomas. 2016 m. priimtame Civilinio proceso kodekse numatytas greitesnis civilinis procesas pradedant taikyti dviejų etapų procedūrą. Vengrija informavo Europos Tarybos Ministrų Komitetą, kad iki 2018 m. spalio mėn. bus priimtas naujas įstatymas, kuriuo bus sukurta veiksminga teisių gynimo priemonė, taikytina užsitęsusių procedūrų atveju;

(17)

EŽTT savo 2016 m. birželio 23 d. sprendime Baka prieš Vengriją pažymėjo, kad buvo pažeista Andráso Bakos, 2009 m. birželio mėn. išrinkto Aukščiausiojo Teismo pirmininku šešerių metų kadencijai, tačiau nustojusio eiti šias pareigas remiantis Pagrindinio įstatymo pereinamosiomis nuostatomis, pagal kurias numatyta, kad Aukščiausiojo Teismo teisių perėmėja tampa Vengrijos Kurija, teisė kreiptis į teismą ir saviraiškos laisvė. Šis sprendimas dar nevykdomas. 2017 m. kovo 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas paragino imtis priemonių, siekiant užkirsti kelią tolesniam pirmalaikiam teisėjų šalinimui panašiais pagrindais ir bet kokiam piktnaudžiavimui šiuo atžvilgiu. Vengrijos vyriausybė pažymėjo, kad šios priemonės nėra susijusios su sprendimo įgyvendinimu;

(18)

2008 m. rugsėjo 29 d. Duomenų apsaugos komisijos vadovu šešerių metų kadencijai buvo paskirtas András Jóri. Tačiau Vengrijos parlamentas nusprendė reformuoti duomenų apsaugos sistemą ir komisiją pakeisti nacionaline duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucija, šiam sprendimui įsigaliojant 2012 m. sausio 1 d. A. Jóri teko palikti pareigas iki pasibaigiant jo kadencijos laikotarpiui. 2014 m. balandžio 8 d. ESTT nusprendė, kad priežiūros institucijų nepriklausomumas neišvengiamai apima pareigą leisti joms dirbti visą savo kadenciją ir kad Vengrija nevykdė savo įsipareigojimų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (2). Vengrija iš dalies pakeitė komisijos vadovo skyrimo taisykles, pateikė atsiprašymą ir išmokėjo sutartą kompensacijos sumą;

(19)

Venecijos komisija savo 2012 m. birželio 19 d. priimtoje nuomonėje dėl 2011 m. Akto Nr. CLXIII dėl prokuratūros ir 2011 m. Akto Nr. CLXIV dėl generalinio prokuroro, prokurorų ir kitų prokuratūros darbuotojų statuso bei prokuroro karjeros Vengrijoje nustatė ne vieną trūkumą. GRECO savo 2015 m. kovo 27 d. priimtame pranešime ragino Vengrijos valdžios institucijas imtis papildomų veiksmų, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir sustiprinti prokuratūros nepriklausomumą, inter alia, atsisakant galimybės generaliniam prokurorui būti pakartotinai išrinktam. Be to, GRECO ragino užtikrinti, kad drausminės procedūros prieš eilinius prokurorus būtų skaidresnės, o sprendimai perduoti vieno prokuroro bylas kitam būtų priimami vadovaujantis griežtais teisiniais kriterijais ir pagrindais. Pasak Vengrijos vyriausybės, 2017 m. GRECO atitikties ataskaitoje pripažinta pažanga, kurią Vengrija padarė spręsdama prokurorų klausimą (Vengrijos valdžios institucijos dar nėra davusios leidimo jos paskelbti, nepaisant GRECO plenariniuose posėdžiuose skambėjusių raginimų). Šiuo metu laukiama antrosios atitikties ataskaitos;

Korupcija ir interesų konfliktai

(20)

GRECO savo 2015 m. kovo 27 d. priimtame pranešime ragino parengti Vengrijos parlamento narių elgesio kodeksus, susijusius su orientavimu interesų konflikto atvejais. Be to, parlamento nariai taip pat turėtų būti įpareigoti ad hoc pranešti apie kylančius interesų konfliktus, kartu numatant griežtesnį įsipareigojimą teikti turto deklaracijas. Turėtų būti numatytos ir nuostatos, kuriomis būtų leidžiama taikyti sankcijas už klaidingų turto deklaracijų pateikimą. Maža to, turto deklaracijos turėtų būti viešinamos internete, siekiant užtikrinti tikrą visuotinę kontrolę. Turėtų būti sukurta standartinė elektroninė duomenų bazė, kurioje, laikantis skaidrumo principo, būtų galima rasti visas deklaracijas ir jų pakeitimus;

(21)

ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija savo 2018 m. birželio 27 d. ataskaitoje padarė išvadą, kad ribota kampanijų išlaidų stebėsena ir išsamių ataskaitų apie kampanijų finansavimo šaltinius nebuvimas iki pasibaigiant rinkimams pakerta kampanijų finansinį skaidrumą ir galimybę rinkėjams priimti informacija pagrįstą sprendimą, o tai prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams ir gerajai praktikai. Valstybės audito biuras turi kompetenciją stebėti ir kontroliuoti, ar vykdomi teisiniai reikalavimai. Į ataskaitą nebuvo įtraukta oficiali Valstybės audito biuro parengta 2018 m. parlamento rinkimų audito ataskaita, kuri tuo metu dar nebuvo baigta;

(22)

2016 m. gruodžio 7 d. atvirų vyriausybių partnerystės iniciatyvinis komitetas gavo Vengrijos vyriausybės laišką, kuriuo paskelbiama apie tai, kad ji nedelsiant traukiasi iš partnerystės, savanorišku pagrindu telkiančios 75 šalis ir šimtus pilietinės visuomenės organizacijų. Nuo 2015 m. liepos mėn. atvirų vyriausybių partnerystė stebi Vengrijos vyriausybę dėl susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos iškėlė pilietinės visuomenės organizacijos, visų pirma dėl šių organizacijų galimybių veikti šalyje. Ne visos valstybės narės yra atvirų vyriausybių partnerystės narės;

(23)

Vengrija naudojasi Sąjungos finansavimu, kuris sudaro 4,4 proc. jos BVP arba daugiau negu pusę viešųjų investicijų. Sutarčių, skiriamų po viešųjų pirkimų procedūrų, kurioms buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, dalis lieka aukšta: 2016 m. ji siekė 36 proc. Vengrijai tenka didžiausia Sąjungoje OLAF rengiamų finansinių rekomendacijų dėl struktūrinių fondų ir žemės ūkio 2013–2017 m. laikotarpiu procentinė dalis. 2016 m. OLAF baigė 1,7 mlrd. EUR vertės transporto projekto Vengrijoje, kuriame pagrindinis vaidmuo teko kelioms tarptautinėms statybos specialistų bendrovėms, tyrimą. Tyrimo metu atskleista labai rimtų pažeidimų, taip pat galimas sukčiavimas ir korupcija vykdant projektą. 2017 m. OLAF, tirdama 35 gatvių apšvietimo sutartis, paskirtas bendrovei, kuriai tuo metu vadovavo Vengrijos ministro pirmininko sūnus, nustatė rimtų pažeidimų ir interesų konfliktų. Savo galutinę ataskaitą su finansinėmis rekomendacijomis OLAF nusiuntė Komisijos Regioninės ir miestų politikos generaliniam direktoratui, kad būtų susigrąžinta 43,7 mln. EUR suma, o juridines rekomendacijas – Vengrijos generaliniam prokurorui. 2017 m. OLAF baigė tarpvalstybinį tyrimą, susijusį su įtarimais dėl galimai netinkamo Sąjungos lėšų panaudojimo įgyvendinant 31 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą. Vengrijoje, Latvijoje ir Serbijoje vykdytas tyrimas atskleidė subrangos schemą, kuri buvo naudojama siekiant dirbtinai padidinti projektų sąnaudas ir nuslėpti faktą, kad galutiniai tiekėjai buvo tarpusavyje susijusios bendrovės. Taigi OLAF baigė tyrimą parengdama finansinę rekomendaciją Komisijai susigrąžinti 28,3 mln. EUR ir juridinę rekomendaciją Vengrijos teisminėms institucijoms. Vengrija nusprendė nedalyvauti kuriant Europos prokuratūrą, kuri bus atsakinga už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą už jas, taip pat jų vykdytojų ir bendrininkų perdavimą teismui;

(24)

remiantis Septintąja ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita, valdymo veiksmingumas Vengrijoje nuo 1996 m. mažėjo ir tai viena iš valstybių narių, kurios vyriausybė – tarp neveiksmingiausių Sąjungoje. Valdymo kokybės požiūriu visi Vengrijos regionai yra gerokai žemiau Sąjungos vidurkio. Remiantis Komisijos 2014 m. paskelbta ES kovos su korupcija ataskaita, Vengrijoje korupcija laikoma paplitusius reiškiniu (89 proc.). Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje 2017–2018 m. Pasaulio konkurencingumo ataskaitoje aukštas korupcijos lygis vadinamas vienu problemiškiausių veiksnių, trukdančių verslui Vengrijoje;

Privatumas ir duomenų apsauga

(25)

EŽTT savo 2016 m. sausio 12 d. sprendime Szabó ir Vissy prieš Vengriją pažymėjo, kad buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą, nes nebuvo suteiktos pakankamos teisinės garantijos, susijusios su galimai neteisėtu slaptu sekimu nacionalinio saugumo tikslais – taip pat ir telekomunikacijų naudojimo požiūriu. Ieškovai neteigė, kad jų atžvilgiu buvo taikomos slapto sekimo priemonės, todėl nepanašu, kad būtų reikėję papildomų atskirų priemonių. Būtina iš dalies keisti susijusį teisės aktą – tai būtų bendro pobūdžio priemonė. Šiuo metu kompetentingų Vengrijos ministerijų ekspertai aptaria pasiūlymus siekiant iš dalies pakeisti Aktą dėl nacionalinio saugumo tarnybų. Todėl minėtasis EŽTT sprendimas dar nevykdomas;

(26)

JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl to, kad pagal Vengrijos teisinę slapto sekimo nacionalinio saugumo tikslais sistemą leidžiama masiškai perimti informaciją ir kad minėtoji sistema neapima pakankamai apsaugos nuo savavališko teisės į privatumą pažeidimo priemonių. Jis taip pat pareiškė susirūpinimą dėl trūkstamų nuostatų, pagal kurias būtų užtikrinama veiksminga teisinė gynyba piktnaudžiavimo atvejais ir susijęs asmuo kuo greičiau informuojamas nesukeliant pavojaus apribojimo tikslui, kai sekimo priemonės taikymas nutraukiamas;

Saviraiškos laisvė

(27)

2015 m. birželio 22 d. Venecijos komisija priėmė savo nuomonę dėl Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos (Aktas Nr. CLXXXV dėl žiniasklaidos paslaugų ir žiniasklaidos, Aktas Nr. CIV dėl spaudos laisvės ir teisės aktai dėl žiniasklaidos pajamų, gaunamų iš reklamos, apmokestinimo), kurioje paragino atlikti keletą Akto dėl spaudos ir Akto dėl žiniasklaidos akto pakeitimų, visų pirma susijusių su neteisėto žiniasklaidos turinio apibrėžtimi, žurnalistų informacijos šaltinių atskleidimu ir sankcijomis žiniasklaidos priemonėms. Panašus susirūpinimas pareikštas analizėje, kurią 2011 m. vasario mėn. užsakė ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais biuras, buvusio Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2011 m. vasario 25 d. nuomonėje dėl Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos, atsižvelgiant į Europos Tarybos standartus žiniasklaidos laisvės srityje, ir Europos Tarybos ekspertų 2012 m. gegužės 11 d. paskelbtame Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos srityje įvertinime. Europos Tarybos generalinis sekretorius savo 2013 m. sausio 29 d. pareiškime teigiamai įvertino tai, kad diskusijos žiniasklaidos srityje leido atlikti keletą svarbių pakeitimų. Nežiūrint į tai, likę susirūpinimą keliantys klausimai buvo pakartoti Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitoje, parengtoje jam apsilankius Vengrijoje ir paskelbtoje 2014 m. gruodžio 16 d. Komisaras taip pat paminėjo problemas, susijusias su žiniasklaidos nuosavybės koncentracija ir savicenzūra, bei pažymėjo, kad turėtų būti panaikintas teisinis pagrindas, pagal kurį kriminalizuojamas garbės ir orumo įžeidimas;

(28)

Venecijos komisija savo 2015 m. birželio 22 d. nuomonėje dėl teisės aktų dėl žiniasklaidos pripažino, kad, bėgant metams, Vengrijos vyriausybė stengėsi tobulinti pirminį teisės aktų dėl žiniasklaidos tekstą atsižvelgdama į įvairių stebėtojų, įskaitant Europos Tarybą, pastabas, ir teigiamai įvertino Vengrijos valdžios institucijų ryžtą tęsti dialogą. Nežiūrint į tai, Venecijos komisija primygtinai laikėsi nuomonės, kad būtina keisti taisykles, kuriomis reglamentuojami Žiniasklaidos tarybos narių rinkimai, siekiant užtikrinti teisingą visuomenei svarbių politinių ir kitų grupių atstovavimą, ir kad turėtų būti peržiūrėtas Žiniasklaidos tarybos pirmininko arba Žiniasklaidos tarnybos pirmininko skyrimo būdas ir pareigos, siekiant mažinti įgaliojimų koncentraciją ir užtikrinti politinį neutralumą. Panašiai turėtų būti reformuota ir Globėjų taryba. Venecijos komisija taip pat rekomendavo decentralizuoti visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjų valdymą ir užtikrinti, kad Nacionalinė naujienų agentūra nebūtų vienintelis naujienų visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjams šaltinis. Panašus susirūpinimas pareikštas analizėje, kurią 2011 m. vasario mėn. užsakė ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais biuras, buvusio Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2011 m. vasario 25 d. nuomonėje dėl Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos, atsižvelgiant į Europos Tarybos standartus žiniasklaidos laisvės srityje, ir Europos Tarybos ekspertų 2012 m. gegužės 11 d. paskelbtame Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos įvertinime. Europos Tarybos generalinis sekretorius savo 2013 m. sausio 29 d. pareiškime teigiamai įvertino tai, kad diskusijos žiniasklaidos srityje leido atlikti keletą svarbių pakeitimų. Nežiūrint į tai, likę susirūpinimą keliantys klausimai buvo pakartoti Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitoje, parengtoje jam apsilankius Vengrijoje ir paskelbtoje 2014 m. gruodžio 16 d.;

(29)

2012 m. spalio 18 d. Venecijos komisija priėmė savo nuomonę dėl 2011 m. Akto Nr. CXII dėl informacijos privatumo ir informacijos laisvės Vengrijoje. Nepaisant apskritai teigiamo įvertinimo, Venecijos komisija nustatė, kad aktą būtiną dar labiau tobulinti. Vis dėlto, atlikus tolesnius šio akto pakeitimus, teisė susipažinti su vyriausybės informacija buvo dar gerokai apribota. Šie pakeitimai buvo kritiškai įvertinti analizėje, kurią 2016 m. kovo mėn. užsakė ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais biuras. Joje pažymėta, jog suma, kurią ketinama taikyti už tiesiogines išlaidas, atrodo visiškai pagrįsta, tačiau mokestis už laiką, kurį valstybės pareigūnai užtrunka, kad atsakytų į užklausas, yra neleistinas. Komisijos 2018 m. šalies ataskaitoje pažymima, kad Duomenų apsaugos komisijos vadovas ir teismai, įskaitant Konstitucinį Teismą, laikėsi pažangios pozicijos su skaidrumu susijusiais klausimais;

(30)

ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija, stebėjusi 2018 m. Vengrijos parlamento rinkimus, savo 2018 m. birželio 27 d. ataskaitoje pažymėjo, kad galimybė susipažinti su informacija bei žiniasklaidos ir asociacijų laisvės buvo ribojamos – taip pat ir dėl neseniai atliktų teisinių pakeitimų – ir kad žiniasklaida kampaniją nušvietė išsamiai, tačiau joje buvo jaučiamas didelis susipriešinimas ir trūko kritinės analizės, nes žiniasklaidos nuosavybė labai politizuota, o vyriausybės reklamos kampanijos darė didelę įtaką. Visuomeninis transliuotojas įvykdė savo pareigą skirti nemokamo eterio laiko varžovams, tačiau jo žinių laidos ir redakcinė medžiaga buvo akivaizdžiai palankios valdančiajai koalicijai, o tai prieštarauja tarptautiniams standartams. Daugumos komercinių transliuotojų informacija buvo šališka ir palanki arba valdančiajai, arba opozicinėms partijoms. Platformą pliuralistiniams į problemas orientuotiems politiniams debatams užtikrino interneto žiniasklaida. Rinkimų stebėjimo misija taip pat pridūrė, kad nuosavybės politizavimas kartu su ribojančia teisine sistema ir nepriklausomo žiniasklaidos reguliavimo organo nebuvimas neigiamai paveikė redakcinę laisvę ir sutrukdė rinkėjams gauti pliuralistinės informacijos. Ji taip pat pažymėjo, kad pakeitimais nustatyti nederami galimybės susipažinti su informacija apribojimai, nes buvo išplėsta neatskleistinos informacijos apibrėžtis ir padidintas mokestis už informacijos prašymų nagrinėjimą;

(31)

JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymų ir praktikos, kuriais ribojama nuomonės ir saviraiškos laisvė. Susirūpinimą jam kėlė tai, kad po keleto iš eilės įstatymo pakeitimų pagal dabartinę teisinę sistemą nėra visapusiškai užtikrinama necenzūruojama ir nevaržoma spauda. Jis su susirūpinimu pažymėjo, kad Žiniasklaidos tarybai ir Žiniasklaidos tarnybai stinga pakankamo nepriklausomumo savo funkcijoms atlikti ir kad joms suteikti pernelyg dideli reguliavimo ir sankcijų taikymo įgaliojimai;

(32)

2018 m. balandžio 13 d. ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais griežtai pasmerkė tai, kad viena Vengrijos žiniasklaidos priemonė paskelbė daugiau kaip 200 asmenų sąrašą ir pareiškė, jog daugiau nei 2 000 asmenų, įskaitant tuos, kurių vardai ir pavardės buvo paviešinti, tariamai siekė nuversti vyriausybę. Sąrašas balandžio 11 d. buvo paskelbtas Vengrijoje leidžiamame žurnale „Figyelő“ ir į jį įtraukta nemažai žurnalistų bei kitų piliečių. 2018 m. gegužės 7 d. ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais pareiškė gilų susirūpinimą dėl atsisakymo akredituoti keletą nepriklausomų žurnalistų – dėl to jie negalėjo rengti reportažų apie naujojo Vengrijos parlamento steigiamąją posėdį. Be to, pažymėta, kad tokiu renginiu neturėtų būti naudojamasi kaip priemone kritika grindžiamo informavimo turiniui varžyti ir kad tokia praktika yra prastas precedentas Vengrijos parlamentui padedant naująją kadenciją;

Akademinė laisvė

(33)

2017 m. spalio 6 d. Venecijos komisija priėmė nuomonę dėl 2017 m. balandžio 4 d. Akto Nr. XXV dėl 2011 m. Akto Nr. CCIV dėl nacionalinio aukštojo mokslo pakeitimo. Ji padarė išvadą, kad taisyklių sugriežtinimas užsienio universitetams, kurie jau veikia Vengrijoje ir teisėtai ten veikė daugybę metų, neturint labai svarių priežasčių – kartu su griežtais terminais ir sunkiomis teisinėmis pasekmėmis – teisinės valstybės ir pagrindinių teisių principų bei garantijų požiūriais labai problemiškas. Šie universitetai ir jų studentai saugomi nacionalinių ir tarptautinių nuostatų dėl akademinės laisvės, saviraiškos ir susirinkimų laisvės bei teisės į švietimą ir švietimo laisvės. Venecijos komisija Vengrijos valdžios institucijoms pirmiausia rekomendavo užtikrinti, kad taikant naująsias taisykles dėl reikalavimo turėti leidimą dirbti nebūtų neproporcingai pakenkta akademinei laisvei ir kad jos būtų taikomos nediskriminuojant ir lanksčiai, nerizikuojant švietimo, kurį jau užtikrina veikiantys universitetai, kokybe ir jo tarptautiniu pobūdžiu. Susirūpinimu dėl 2011 m. Akto Nr. CCIV dėl nacionalinio aukštojo mokslo pakeitimo savo 2017 m. balandžio 11 d. pareiškime pasidalijo ir JT specialieji pranešėjai nuomonės ir saviraiškos laisvės, teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę bei kultūros teisių klausimais. JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pažymėjo, kad tokiems minties, saviraiškos ir asociacijų laisvės bei akademinės laisvės apribojimams nustatyti nesama pakankamo pagrindo;

(34)

2017 m. spalio 17 d. Vengrijos parlamentas, atsižvelgdamas į susijusių įstaigų prašymą ir remdamasis Vengrijos rektorių sueigos prezidiumo rekomendacija, iki 2019 m. sausio 1 d. pratęsė terminą, iki kurio šalyje veikiantys užsienio universitetai turi įgyvendinti naujus reikalavimus. Venecijos komisija teigiamai įvertino šį žingsnį. Vengrijos vyriausybės ir užsienio aukštojo mokslo įstaigų derybos pirmiausia neigiamai paveikė Centrinės Europos universitetą. Joms tebevykstant, užsienio universitetai lieka teisinėje nežinioje, nors Centrinės Europos universitetas ir laiku įgyvendino naujuosius reikalavimus;

(35)

2017 m. gruodžio 7 d. Komisija nusprendė kreiptis į ESTT dėl Vengrijos tuo pagrindu, kad dėl 2011 m. Akto Nr. CCIV dėl nacionalinio aukštojo mokslo pakeitimo neproporcingai ribojama Sąjungos ir jai nepriklausančių šalių universitetų veikla ir kad šis aktas turi būti iš naujo suderintas su Sąjungos teise. Komisija nustatė, kad naujieji teisės aktai prieštarauja teisei į akademinę laisvę, teisei į mokslą ir laisvei užsiimti verslu, kurios numatytos ES pagrindinių teisių chartijoje, taip pat Sąjungos teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal tarptautinę prekybos teisę;

(36)

2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo paviešintas Vengrijos vyriausybės planas atšaukti lyčių studijų magistrantūros programą valstybiniame Eötsvös Lorannd universitete (ELTE) ir nepripažinti lyčių studijų programos magistro laipsnio, įgyto privačiame Centrinės Europos universitete. Europos parlamentas pažymi, kad Vengrijos viešajame diskurse vyrauja klaidingas lyties sampratos aiškinimas, ir apgailestauja, kad lyties ir lyčių lygybės sąvokos sąmoningai interpretuojamos klaidingai. Europos Parlamentas smerkia išpuolius prieš laisvą mokymą ir mokslinius tyrimus, visų pirma lyčių srities tyrimus, kurių tikslas – analizuoti galios santykius, diskriminaciją ir lyčių santykius visuomenėje, taip pat ieškoti nelygybės problemos sprendimų, nes tai yra tapę šmeižto kampanijų taikiniu. Europos Parlamentas ragina visapusiškai atkurti ir apsaugoti pamatinį demokratinį akademinės laisvės principą;

Religijos laisvė

(37)

2011 m. gruodžio 30 d. Vengrijos parlamentas priėmė Aktą Nr. CCVI dėl teisės į sąžinės ir religijos laisvę bei dėl Vengrijos bažnyčių, religinių grupių ir religinių bendruomenių juridinio statuso, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. Aktu peržiūrėtas įvairių religinių organizacijų teisinis subjektiškumas ir iki 14 sumažintas bažnyčių, kurios teisiškai pripažįstamos Vengrijoje, skaičius. 2011 m. gruodžio 16 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras laiške, išsiųstame Vengrijos valdžios institucijoms, pasidalijo susirūpinimu dėl šio akto. 2012 m. vasario mėn. Vengrijos parlamentas, reaguodamas į tarptautinį spaudimą, padidino pripažįstamų bažnyčių skaičių iki 31. 2012 m. kovo 19 d. Venecijos komisija priėmė nuomonę dėl 2011 m. Akto Nr. CCVI teisės į sąžinės ir religijos laisvę bei dėl Vengrijos bažnyčių, religinių grupių ir religinių bendruomenių juridinio statuso, kurioje pažymėjo, kad nemažai į aktą įtrauktų su bažnyčios pripažinimu susijusių reikalavimų yra pertekliniai ir grindžiami savavališkais kriterijais. Be to, ji pažymėjo, kad dėl šio akto teko panaikinti šimtų anksčiau teisėtai pripažintų bažnyčių registraciją ir kad aktu tam tikru mastu skatinamas nevienodas ir netgi diskriminacinis požiūris į religinius įsitikinimus ir bendruomenes priklausomai nuo to, ar jos pripažįstamos;

(38)

2013 m. vasario mėn. Vengrijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pripažintų bažnyčių registracijos panaikinimas prieštarauja Konstitucijai. Reaguodamas į Konstitucinio Teismo sprendimą, Vengrijos parlamentas 2013 m. kovo mėn. iš dalies pakeitė Pagrindinį įstatymą. 2013 m. birželio ir rugsėjo mėn. Vengrijos parlamentas iš dalies pakeitė 2011 m. Aktą Nr. CCVI, kad būtų sukurta dviejų pakopų klasifikacija, sudaroma religinių bendruomenių ir įregistruotųjų bažnyčių. 2013 m. rugsėjo mėn. Vengrijos parlamentas iš dalies pakeitė ir Pagrindinį įstatymą, akivaizdžiai siekdamas suteikti sau įgaliojimus pasirinkti religines bendruomenes, kurios bendradarbiautų su valstybe vykdant viešojo intereso požiūriu svarbią veiklą, bei veiksmų laisvę pripažinti religinę organizaciją dviejų trečdalių balsų dauguma;

(39)

EŽTT savo 2014 m. balandžio 8 d. sprendime byloje Magyar Keresztény Mennonita Egyház ir kiti prieš Vengriją pažymėjo, kad Vengrija pažeidė asociacijų laisvę, aiškinamą atsižvelgiant į sąžinės ir religijos laisvės principus. Vengrijos Konstitucinis Teismas nustatė, kad kai kurios taisyklės, kuriomis reglamentuojamos pripažinimo bažnyčia sąlygos, yra antikonstitucinės, ir įpareigojo teisės aktų leidėją suderinti atitinkamas taisykles su Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimais. Atitinkamas aktas, savo ruožtu, Vengrijos parlamentui buvo pateiktas 2015 m. gruodžio mėn., tačiau reikiamos daugumos nesurinko. Šis sprendimas dar nevykdomas;

Asociacijų laisvė

(40)

2014 m. liepos 9 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras savo laiške Vengrijos valdžios institucijoms pažymėjo, kad yra susirūpinęs dėl stigmatizuojančios retorikos, kurią politikai naudoja kvestionuodami NVO darbo teisėtumą, Vengrijos vyriausybės Kontrolės tarnybai atlikus auditą, susijusį su NVO, kurios buvo EEE NVO fondo (Norvegijos dotacijos) veiklos vykdytojos ir naudos gavėjos. Vengrijos vyriausybė yra pasirašiusi susitarimą su fondu, taigi dotacijų išmokos gaunamos toliau. JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais 2016 m. vasario 8–16 d. lankėsi Vengrijoje ir savo ataskaitoje pažymėjo, kad su didžiuliais iššūkiais susiduriama dėl esamos teisinės sistemos, kuria reglamentuojamas naudojimasis tokiomis pagrindinėmis laisvėmis, kaip teisės į nuomonės ir saviraiškos bei susirinkimų ir asociacijų laisves, taip pat kad teisės aktai, susiję su nacionaliniu saugumu ir migracija, irgi gali daryti ribojamąjį poveikį sąlygoms, kuriomis veikia pilietinė visuomenė;

(41)

2017 m. balandžio mėn. Vengrijos parlamentui buvo pateiktas įstatymo dėl organizacijų, gaunančių paramą iš užsienio, skaidrumo projektas. Kaip pažymima, jo tikslas – nustatyti reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ar terorizmo prevencija. Venecijos komisija 2013 m. pripažino, kad valstybė gali turėti įvairių priežasčių riboti iš užsienio gaunamą finansavimą – taip pat ir pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo prevencijos tikslu – tačiau šie teisėti siekiai neturėtų būti tapti pretekstu NVO kontroliuoti ar jų galimybėms vykdyti teisėtą darbą, visų pirma žmogaus teisių gynimo srityje, riboti. 2017 m. balandžio 26 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras nusiuntė laišką Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkui, kuriame pažymėjo, kad įstatymo projektas buvo pateiktas nuolat skambant priešiškai kai kurių valdančiosios koalicijos narių retorikai: jie užsienio agentėmis viešai paskelbė keletą NVO atsižvelgdami į jų finansavimo šaltinį ir kvestionavo jų teisėtumą. Vis dėl to užsienio agento sąvoka į įstatymo projektą nebuvo įtraukta. Panašus susirūpinimas išdėstytas Europos Tarybos tarptautinių NVO sueigos pirmininkės ir NVO teisės ekspertų tarybos pirmininko 2017 m. kovo 7 d. pareiškime bei NVO teisės ekspertų tarybos parengtoje 2017 m. balandžio 24 d. nuomonėje, taip pat JT specialiųjų pranešėjų žmogaus teisių gynėjų padėties ir teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais 2017 m. gegužės 15 d. pareiškime;

(42)

2017 m. birželio 13 d. Vengrijos parlamentas priėmė įstatymo projektą su kai kuriais pakeitimais. Venecijos komisija savo 2017 m. birželio 20 d. nuomonėje pripažino, kad organizacijos, gaunančios paramą iš užsienio, sąvoka yra neutrali ir aprašomojo pobūdžio, taip pat kad kai kuriais iš minėtųjų pakeitimų dokumentas svariai patobulintas, visgi tuo pat metu nebuvo atsižvelgta į tam tikrus kitus susirūpinimą keliančius klausimus ir pakeitimų nepakako nuogąstavimams, jog įstatymu bus neproporcingai ir bereikalingai trikdomos asociacijų ir saviraiškos laisvės, teisė į privatumą bei diskriminacijos draudimas, sušvelninti. JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pažymėjo, kad stokojama pakankamo pagrindo šiems reikalavimams taikyti ir kad jie, kaip matyti, buvo dalis mėginimo diskredituoti kai kurias NVO, įskaitant NVO, kurios yra pasišventusios žmogaus teisių apsaugai Vengrijoje;

(43)

2017 m. gruodžio 7 d. Komisija, atsižvelgdama į NVO įstatymo nuostatas, kuriomis, Komisijos nuomone, įtvirtinama netiesioginė diskriminacija ir neproporcingi apribojimai sumų, kurias pilietinės visuomenės organizacijos gauna iš užsienio, atžvilgiu, nusprendė pradėti teismo procesą prieš Vengriją dėl įsipareigojimų pagal Sutarties nuostatas dėl laisvo kapitalo judėjimo nesilaikymo. Be to, Komisija įtarė, kad Vengrija pažeidė teisę į asociacijų laisvę bei teises į privatumo ir asmens duomenų apsaugą, įtvirtintas ES pagrindinių teisių chartijoje, skaitomas kartu su Sutarties nuostatomis dėl laisvo kapitalo judėjimo, kurios apibrėžtos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje ir 56 bei 63 straipsniuose;

(44)

2018 m. vasario mėn. Vengrijos vyriausybė pristatė teisės aktų rinkinį, sudaromą trijų įstatymų projektų (T/19776, T/19775, T/19774). 2018 m. vasario 14 d. Europos Tarybos tarptautinių NVO sueigos pirmininkė ir NVO teisės ekspertų tarybos pirmininkas paskelbė pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad rinkinys nesuderinamas su asociacijų laisve, pirmiausia kalbant apie NVO, kurios dirba su migrantais. 2018 m. vasario 15 d. panašų susirūpinimą pareiškė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras. 2018 m. kovo 8 d. JT specialusis pranešėjas teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais, specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais, nepriklausomas ekspertas žmogaus teisių ir tarptautinio solidarumo klausimais, specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių klausimais ir specialusis pranešėjas šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais įspėjo, kad, priėmus šiuos dokumentus, Vengrijoje būtų nederamai apribotos asociacijų ir saviraiškos laisvės. JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą, kad, darant užuominą į „tautos išlikimą“ ir piliečių bei kultūros apsaugą, o NVO darbą susiejant su tariamu tarptautiniu sąmokslu, teisės aktų rinkiniu būtų įtvirtinta NVO stigmatizacija ir apribotas jų pajėgumas vykdyti svarbią veiklą remiant žmogaus teises, o pirmiausia – pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų teises. Be to, jis nuogąstavo, kad iš užsienio gaunamo finansavimo apribojimų taikymas, nukreiptas į NVO, gali būti naudojamas siekiant daryti joms neteisėtą spaudimą ir nepagrįstai kištis į jų veiklą. Viename iš įstatymų projektų siekiama 25 proc. tarifu apmokestinti bet kokias lėšas, kurios NVO pasiekia iš už Vengrijos ribų, įskaitant Sąjungos finansavimą. Teisės aktų rinkinyje taip pat numatyta nesudaryti NVO galimybės pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis savavališkiems sprendimams apskųsti. 2018 m. kovo 22 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetas kreipėsi į Venecijos komisiją su prašymu pateikti nuomonę dėl teisės aktų projektų rinkinio;

(45)

2018 m. gegužės 29 d. Vengrijos vyriausybė pristatė įstatymo projektą, kuriuo iš dalies keičiami kai kurie įstatymai, susiję su kovos su neteisėta migracija priemonėmis (T/333). Šis projektas yra persvarstyta ankstesnio teisės aktų rinkinio versija ir jame siūlomos baudžiamosios sankcijos už „neteisėtos imigracijos skatinimą“. Tą pačią dieną JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras paragino atsiimti pasiūlymą ir pareiškė susirūpinimą, kad, priėmus šiuos pasiūlymus, žmonės, priversti palikti savo namus, neteks gyvybiškai svarbios pagalbos ir paslaugų, taip pat kad šiais pasiūlymais dar labiau kurstomas įtemptas viešasis diskursas ir skatinamos ksenofobinės nuotaikos. 2018 m. birželio 1 d. panašų susirūpinimą pareiškė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras. 2018 m. gegužės 31 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetas patvirtino prašymą Venecijos komisijai pateikti nuomonę dėl naujojo pasiūlymo. Projektas buvo priimtas 2018 m. birželio 20 d. – prieš Venecijos komisijai priimant nuomonę. 2018 m. birželio 21 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pasmerkė Vengrijos parlamento sprendimą. 2018 m. birželio 22 d. Venecijos komisija ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras pažymėjo, kad nuostata dėl baudžiamosios atsakomybės gali pristabdyti saugią organizacinę veiklą ir saviraišką bei pažeidžia teisę į asociacijų ir saviraiškos laisvę, taigi turėtų būti panaikinta. 2018 m. liepos 19 d. Komisija išsiuntė laišką Vengrijos valdžios institucijoms su oficialiu pranešimu dėl naujų teisės aktų, kuriais kriminalizuojama prašymus dėl prieglobsčio ir apsigyvenimo remianti veikla ir dar labiau apribojama teisė į prieglobstį;

Teisė į vienodą požiūrį

(46)

2016 m. gegužės 17–27 d. Vengrijoje lankėsi JT darbo grupė moterų diskriminacijos teisėje ir praktikoje klausimais. Savo ataskaitoje darbo grupė pažymėjo, jog konservatyvus šeimos modelis, kurio apsauga užtikrinama laikantis įsitikinimo, kad tai esminis tautos išlikimo veiksnys, neturėtų neproporcingai nusverti moterų politinių, ekonominių ir socialinių teisių bei moterų įgalėjimo. Darbo grupė taip pat pažymėjo, kad moters teisė į lygybę negali būti traktuojama tik pažeidžiamų grupių, pvz., vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų, apsaugos požiūriu, nes jos yra sudėtinė visų šių grupių dalis. Į naujus mokyklų vadovėlius toliau įtraukiami lyčių stereotipai: moterims pirmiausia tenka motinos ir žmonos vaidmuo, o kai kurias atvejais motina vaizduojama ne tokia protinga kaip tėvas. Kita vertus, darbo grupė pripažino Vengrijos vyriausybės pastangas stiprinti darbo ir šeimos gyvenimo derinimą taikant itin dosnias nuostatas, susijusias su šeimų rėmimo sistema bei ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija, stebėjusi 2018 m. Vengrijos parlamento rinkimus, savo 2018 m. birželio 27 d. ataskaitoje pažymėjo, kad moterys nepakankamai atstovaujamos politiniame gyvenime, taip pat kad nesama jokių teisinių reikalavimų lyčių lygybei rinkimuose skatinti. Nors vienos iš didžiausių partijų pagrindinė kandidatė nacionaliniame sąraše buvo moteris, o kai kurios partijos į savo programas įtraukė su lytimi susijusių klausimų, moterų įgalėjimo klausimui kampanijos metu buvo skirtas menkas dėmesys – taip pat žiniasklaidoje;

(47)

JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose teigiamai įvertino Stambulo konvencijos pasirašymą, tačiau apgailestavo, kad Vengrijoje tebevyrauja stereotipinis patriarchalinis požiūris į moters vietą visuomenėje, ir su susirūpinimu atkreipė dėmesį į diskriminacines politikų pastabas moterų atžvilgiu. Jis taip pat pažymėjo, kad pagal Vengrijos baudžiamąjį kodeksą nėra visapusiškai saugomos moterys, tapusios smurto namuose aukomis. Jis pažymėjo esąs susirūpinęs, kad nepakankamai moterų užima su sprendimų priėmimu susijusias pareigas viešajame sektoriuje, visų pirma vyriausybės ministerijose ir Vengrijos parlamente. Stambulo konvencija iki šiol neratifikuota;

(48)

į Vengrijos Pagrindinį įstatymą įtrauktos privalomos nuostatos dėl tėvų darbo vietų apsaugos ir vienodo požiūrio principo laikymosi. Taigi taikomos specialios darbo teisės normos moterims, taip pat motinoms ir tėvams, kurie augina vaikus. 2017 m. balandžio 27 d. Komisija paskelbė pagrįstą nuomonę, kurioje paragino Vengriją teisingai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB (3), kadangi Vengrijos teisėje numatyta diskriminacijos dėl lyties draudimo išimtis yra gerokai platesnė negu numatytoji minėtoje direktyvoje. Tą pačią dieną Komisija pateikė Vengrijai pagrįstą nuomonę dėl Tarybos direktyvos 92/85/EEB (4) nesilaikymo. Šioje direktyvoje nustatyta, jog darbdaviai turi pareigą pritaikyti darbo sąlygas besilaukiančių arba krūtimi maitinančių darbuotojų reikmėms, kad būtų išvengta pavojaus jų sveikatai ar saugumui. Vengrijos vyriausybė įsipareigojo iš dalies pakeisti reikiamas 2003 m. Akto Nr. CXXV dėl vienodo požiūrio ir lygių galimybių skatinimo bei 2012 m. Akto dėl Darbo kodekso nuostatas. 2018 m. birželio 7 d. byla, savo ruožtu, buvo baigta;

(49)

JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą, kad į konstitucinį diskriminacijos draudimą aiškiai neįtraukti tokie diskriminacijos pagrindai, kaip seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė, ir kad jame pateikta ribota šeimos apibrėžtis gali tapti diskriminacijos priežastimi, nes neapima konkrečių šeimos modelių, įskaitant tos pačios lyties poras. Komitetas taip pat nuogąstavo dėl smurto prieš lesbietes, gėjus, biseksualius ar translyčius asmenis aktų ir jų atžvilgiu įsigalėjusių neigiamų stereotipų bei prietarų, visų pirma užimtumo ir švietimo sektoriuose;

(50)

JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose taip pat minėjo priverstinį daugybės asmenų, turinčių psichikos, proto ar psichosocialinę negalią, guldymą į medicinos įstaigas, izoliavimą ir priverstinį gydymą, pranešimus apie smurtą ir žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį bei įtarimus, susijusius su dideliu neištirtų mirties atvejų skaičiumi uždarose įstaigose;

Mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir žydus, teisės ir apsauga nuo neapykantos kurstymo šių mažumų atžvilgiu

(51)

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras savo ataskaitoje, parengtoje po apsilankymo Vengrijoje ir paskelbtoje 2014 m. gruodžio 16 d., pažymėjo esąs susirūpinęs dėl padėties Vengrijoje blogėjimo, susijusio su rasizmu ir netolerancija: kaip rodo išskirtinai šiurkštūs veiksmai, nukreipti prieš romus, įskaitant smurtą, ir sukarintų grupuočių eitynės bei patruliavimas romų gyvenamuose kaimuose, priešiškumas romams yra akivaizdžiausia netolerancijos forma. Jis taip pat pažymėjo, kad, nepaisant Vengrijos valdžios institucijų prisiimtos pozicijos smerkti antisemitizmo kurstymą, antisemitizmas yra vis sugrįžtanti problema, pasireiškianti neapykantos žydų tautybės asmenų atžvilgiu kurstymu ir smurto prieš juos ar išpuolius prieš jų nuosavybę atvejais. Be to, jis minėjo paaštrėjusią ksenofobiją, nukreiptą prieš migrantus, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, bei netoleranciją, dėl kurios kenčia kitos socialinės grupės, pvz., LGBTI asmenys, skurstantieji ir benamiai. Panašius nuogąstavimus savo ataskaitoje dėl Vengrijos, paskelbtoje 2015 m. birželio 9 d., išdėstė Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija;

(52)

Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamasis komitetas savo Ketvirtojoje nuomonėje dėl Vengrijos, priimtoje 2016 m. vasario 25 d., pažymėjo, kad romai toliau patiria sisteminę diskriminaciją ir nelygybę visose gyvenimo srityse, įskaitant aprūpinimą būstu, užimtumą, švietimą, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bei dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime. Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijoje rekomendavo Vengrijos valdžios institucijoms nuolat veiksmingai stengtis užkirsti kelią nelygybei ir diskriminacijai, kurią patiria romai, su jomis kovoti ir už jas bausti, gerinti jų gyvenimo sąlygas, galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir įsidarbinti, artimai konsultuojantis su romų bendruomenės atstovais, imtis veiksmingų priemonių siekiant panaikinti praktiką, dėl kurios mokyklose toliau segreguojami romų vaikai, ir dėti dvigubas pastangas siekiant pašalinti trūkumus, su kuriais romų vaikai susiduria švietimo srityje, užtikrinti, kad romų vaikai turėtų vienodas galimybes įgyti kokybišką visų lygmenų išsilavinimą, bei toliau taikyti priemones, kad vaikai nebūtų neteisėtai siunčiami į specialiąsias mokyklas ir klases. Vengrijos vyriausybė ėmėsi įvairių esminių priemonių romų įtraukčiai skatinti. 2012 m. liepos 4 d. ji priėmė Darbo apsaugos veiksmų planą, skirtą socialiai remtinų darbuotojų darbo vietoms apsaugoti ir ilgalaikių bedarbių užimtumui skatinti. Ji taip pat priėmė sektorinę sveikatos priežiūros strategiją „Sveika Vengrija 2014–2020 m.“, kad būtų sumažinta nelygybė sveikatos srityje. 2014 m. ji priėmė 2014–2020 m. laikotarpio strategiją, skirtą lūšnynais virtusių būstų problemai segreguotose gyvenvietėse spręsti. Nežiūrint į tai, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018 m. Pagrindinių teisių ataskaita, romų tautybės jaunuolių, kurių pagrindinė veikla šiuo metu nėra susijusi su darbu, švietimu ar mokymusi, procentinė dalis nuo 38 proc. 2011 m. padidėjo iki 51 proc. 2016 m.;

(53)

EŽTT savo 2013 m. sausio 29 d. sprendime Horváth ir Kiss prieš Vengriją pažymėjo, kad praktiškai taikomuose susijusiuose Vengrijos teisės aktuose stokojama deramų saugiklių, todėl dėl sistemingo neteisingo psichikos negalios diagnozavimo pernelyg daug romų vaikų atsiduria specialiosiose mokyklose ir patiria segregaciją, o tai prilygsta teisės į mokslą nepatiriant diskriminacijos pažeidimui. Šis sprendimas dar nevykdomas;

(54)

2016 m. gegužės 26 d. Komisija išsiuntė laišką Vengrijos valdžios institucijoms su oficialiu pranešimu dėl Vengrijos teisės aktų ir administracinės praktikos, kuriuos taikant neproporcingai daug romų vaikų atsiduria specialiosiose mokyklose psichikos negalią turintiems vaikams, o mokydamiesi įprastose mokyklose patiria nemažą segregaciją švietimo srityje, taigi taip trikdoma jų socialinė įtrauktis. Vengrijos vyriausybė įsitraukė į aktyvų dialogą su Komisija. Pagal Vengrijos įtraukties strategiją ypatingas dėmesys skiriamas įtraukaus švietimo skatinimui, segregacijos mažinimui, kovai su sunkumų perdavimo iš kartos į kartą reiškiniu ir įtraukios mokyklų aplinkos kūrimui. Be to, 2017 m. sausio mėn. į Nacionalinio valstybinio švietimo aktą buvo įtrauktos papildomos garantijos, 2011–2015 m. Vengrijos vyriausybė ėmėsi oficialaus audito, o po jo buvo įgyvendinami vyriausybės įstaigų veiksmai;

(55)

EŽTT savo 2015 m. spalio 20 d. sprendime Balázs prieš Vengriją pažymėjo, kad, neatsižvelgus į tariamą priešiškumo romams motyvą įvykus išpuoliui, buvo pažeistas diskriminacijos draudimas. EŽTT savo 2016 m. balandžio 12 d. sprendime R. B. prieš Vengriją ir 2017 m. sausio 17 d. sprendime Király ir Dömötör prieš Vengriją pažymėjo, kad, netinkamai tyrus įtarimus dėl rasiniu pagrindu įvykdyto smurto, buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą. EŽTT savo 2017 m. spalio 31 d. sprendime M. F. prieš Vengriją pažymėjo, kad, valdžios institucijoms neištyrus galimų rasistinių nagrinėto incidento motyvų, buvo pažeistas diskriminacijos draudimas, įskaitant nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimą. Abu šie sprendimai dar nevykdomi. Tačiau, paskelbus sprendimus Balázs prieš Vengriją ir R. B. prieš Vengriją, 2016 m. spalio 28 d. Baudžiamajame kodekse įsigaliojo pataisa, susijusi su smurto ar neapykantos kurstymo bendruomenės atžvilgiu nusikaltimo faktų visuma, siekiant įgyvendinti Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/JHA (5). 2011 m. Baudžiamasis kodeksas buvo iš dalies pakeistas, kad, apibrėžiant nusikaltimą, padarytą vilkint uniformą, būtų užkirstas kelias dešiniųjų radikalų sukarintų grupuočių kampanijoms, numatant trejų metų kalėjimo bausmę už bet kokį provokacinio pobūdžio antivisuomeninį elgesį, dėl kurio bauginami tautinių, etninių ar religinių bendruomenių nariai;

(56)

ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras 2015 m. birželio 29 d. – liepos 1 d. lankėsi Vengrijoje, kad atliktų vertinimą vietoje gavus pranešimų apie priverstinio romų iškeldinimo veiksmus, kurių ėmėsi Miškolco miesto savivaldybė. Vietos valdžios institucijos prieš romus nukreiptų priemonių modelį pritaikė dar nė nepakeitus 2014 m. vietos dekreto, o miesto visuomenės veikėjai neretai skelbė prieš romus nukreiptus pareiškimus. Remiantis informacija, 2013 m. vasario mėn. Miškolco meras pareiškė norįs išvalyti miestą nuo „asocialių romų iškrypėlių“, esą neteisėtai pasinaudojusių programa „Lizdas“ (vengr. Fészekrakó) būsto pašalpoms gauti ir socialinio būsto gyventojais, mokančiais nuomos ir priežiūros mokesčius. Jo žodžiai žymėjo serijos iškeldinimų pradžią, o tą mėnesį penkiasdešimt butų buvo išbraukti iš 273 atitinkamos kategorijos butų sąrašo – taip pat ir siekiant atlaisvinti žemę stadiono renovacijai. Remdamasis atsakingosios vyriausybės tarnybos skundu, Aukščiausiasis Teismas savo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu atitinkamas nuostatas anuliavo. Pagrindinių teisių komisaras ir Tautinių mažumų teisių komisaro pavaduotojas 2015 m. birželio 5 d. paskelbė bendrą nuomonę dėl romų pagrindinių teisių pažeidimų Miškolce, tačiau savivaldybė jų rekomendacijų neįgyvendino. Vengrijos vienodo požiūrio tarnyba taip pat atliko tyrimą ir 2015 m. liepos mėn. priėmė sprendimą, kuriame ragino savivaldybę nutraukti visus iškeldinimus ir parengti veiksmų planą, kaip būtų galima pasiūlyti būstą paisant žmogaus orumo principų. 2016 m. sausio 26 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras išsiuntė laiškus dėl romų iškeldinimo Albanijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Vengrijos, Italijos, Serbijos ir Švedijos vyriausybėms. Vengrijos valdžios institucijoms adresuotame laiške reiškiamas susirūpinimas dėl elgesio su romais Miškolce. 2016 m. balandžio 21 d. buvo priimtas veiksmų planas, o tuo tarpu buvo sukurta ir socialinio būsto agentūra. Vienodo požiūrio tarnyba savo 2016 m. spalio 14 d. sprendime pažymėjo, kad savivaldybė įvykdė savo pareigas. Tačiau Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija savo išvadose dėl rekomendacijų Vengrijai įgyvendinimo, paskelbtose 2018 m. gegužės 15 d., pažymėjo, kad, nepaisant kai kurių teigiamų permainų romų būsto sąlygoms pagerinti, jos rekomendacijos įgyvendintos nebuvo;

(57)

Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijoje rekomendavo Vengrijos valdžios institucijoms toliau gerinti dialogą su žydų bendruomene, kad jis vyktų nuolat, ir didesnį prioritetą teikti kovai su antisemitizmu viešosiose vietose, dėti nuolatines pastangas siekiant veiksmingai užkirsti kelią visiems rasiniu ir etniniu pagrindu vykdomiems arba antisemitizmo aktams, įskaitant vandalizmo ir neapykantos kurstymo aktus, juos įvardyti, tirti, už juos traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti bei svarstyti galimybę iš dalies pakeisti teisės nuostatas, kad būtų užtikrinta kuo didesnė teisinė apsauga nuo rasistinių nusikaltimų;

(58)

2012 m. Vengrijos vyriausybė nusprendė 50 proc. padidinti Holokaustą išgyvenusių asmenų anuitetą iki gyvos galvos, 2013 m. įsteigė 2014 m. Vengrijos holokausto atminimo komitetą, 2014-uosius paskelbė Holokausto atminimo metais, inicijavo keleto Vengrijos sinagogų ir žydų kapinių renovavimo ir restauravimo programas ir šiuo metu rengiasi 2019 m. Europos „Maccabi“ žaidynėms, kurios vyks Budapešte. Vengrijos teisės nuostatomis apibrėžtas ne vienas nusikaltimas, susijęs su neapykanta ar neapykantos kurstymu, įskaitant antisemitinius arba Holokausto neigimo ar juodinimo aktus. 2015–2016 m. Vengrijai buvo patikėtas pirmininkavimas Tarptautiniam Holokausto aukų atminimo aljansui (IHRA). Nežiūrint į tai, Vengrijos ministro pirmininkas savo kalboje, 2018 m. kovo 15 d. sakytoje Budapešte, polemiškai – ir, be kita ko, naudodamas aiškiai antisemitinius stereotipus – užsipuolė George‘ą Sorosą, o tai galėtų būti laikoma baustinu veiksmu;

(59)

JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie tai, kad romų bendruomenė toliau susiduria su paplitusia diskriminacija ir atskirtimi, nedarbu bei segregacija būsto ir švietimo srityse. Jis ypač nerimavo, kad, nepaisant Valstybinio švietimo akto, segregacija tebėra įsigalėjusi mokyklose, ypač bažnytinėse ir privačiose mokyklose, o romų vaikų, kurie siunčiami mokytis į mokyklas, skirtas lengvą negalią turintiems vaikams, skaičius tebėra neproporcingai didelis. Jis taip pat pažymėjo nuogąstaująs dėl paplitusių neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo politiniame diskurse, žiniasklaidoje ir internete prieš mažumas, ypač romus, musulmonus, migrantus ir pabėgėlius – taip pat ir vykstant vyriausybės remiamoms kampanijoms. Komitetas pareiškė susirūpinimą dėl antisemitinių stereotipų įsigalėjimo. Komitetas taip pat su susirūpinimu atkreipė dėmesį į įtarimus dėl nepaprastai mažo užregistruojamų neapykantos nusikaltimų skaičiaus, nes policija dažnai netiria skundų dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo bei nevykdo su tuo susijusio baudžiamojo persekiojimo. Pagaliau komitetas nuogąstavo dėl pranešimų apie policijos nuolat taikomą romų rasinio profiliavimo praktiką;

(60)

pirmosios instancijos teismo sprendime, susijusiame su byla dėl Dendešpatos kaimo, kur vietos policija baudas už smulkius eismo taisyklių pažeidimus skirdavo tik romams, pažymima, kad ši praktika liudija apie romų persekiojimą ir tiesioginę diskriminaciją, net jeigu atskiros priemonės ir buvo teisėtos. Antrosios instancijos teismas ir Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Vengrijos piliečių laisvių sąjunga (HCLU), pateikusi actio popularis ieškinį, negalėjo pagrįsti diskriminacijos atvejo. Byla perduota EŽTT;

(61)

remiantis Pagrindinio įstatymo ketvirtąja pataisa, saviraiškos laisve negali būti naudojamasi siekiant pažeisti Vengrijos tautos ar bet kurios tautinės, etninės, rasinės ar religinės bendruomenės orumą. Už smurto ar neapykantos prieš bendruomenės narį kurstymą baudžiama pagal Vengrijos baudžiamąjį kodeksą. Vyriausybė sukūrė darbo grupę kovai su neapykantos nusikaltimais, kuri rengia mokymus policijos pareigūnams ir padeda aukoms bendradarbiauti su policija bei pranešti apie incidentus;

Pagrindinės migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisės

(62)

2015 m. liepos 3 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pareiškė susirūpinimą dėl įstatymo dėl prieglobsčio keitimo skubos tvarka. 2015 m. rugsėjo 17 d. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pareiškė manąs, kad savo elgesiu su pabėgėliais ir migrantais Vengrija pažeidė tarptautinę teisę. 2015 m. lapkričio 27 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras pareiškė, kad Vengrijos atsakas į pabėgėlių problemą nesuderinamas su žmogaus teisėmis. 2015 m. gruodžio 21 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, Europos Taryba ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras primygtinai paragino Vengriją susilaikyti nuo politikos ir praktikos, kuriomis skatinama netolerancija ir baimė bei kurstoma ksenofobija pabėgėlių ir migrantų atžvilgiu. 2016 m. birželio 6 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pareiškė esąs susirūpinęs dėl daugėjančių įtarimų, jog prieglobsčio prašytojai ir migrantai Vengrijoje patiria sienos apsaugos institucijų pareigūnų smurtą, ir dėl platesnių ribojamųjų pasienyje taikomų ir teisinių priemonių, įskaitant susijusias su galimybe pasinaudoti prieglobsčio procedūromis. 2017 m. balandžio 10 d. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras paragino nedelsiant sustabdyti asmenų perkėlimą į Vengriją pagal Dublino reglamentą. 2017 m. iš 3 397 Vengrijoje pateiktų tarptautinės apsaugos prašymų atmesta 2 880, taigi atmetimo koeficientas siekia 69,1 proc. 2015 m. iš 480 teismo apeliacijų, susijusių su tarptautinės apsaugos prašymais, teigiamas sprendimas priimtas 40, t. y. 9 proc., atvejų. 2016 m. buvo pateiktos 775 apeliacijos, o teigiamas sprendimas priimtas dėl 5, t. y. dėl 1 proc. 2017 m. apeliacijų nepateikta;

(63)

2016 m. spalio mėn. ir 2017 m. kovo mėn. Vengrijoje lankėsi Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pagrindinių teisių pareigūnas, kuriam susirūpinimą kėlė tai, kad agentūra galimai veikia sąlygomis, kuriomis nevykdoma pareiga gerbti, saugoti ir užtikrinti Vengrijos ir Serbijos sieną kertančių asmenų teises, ir dėl to agentūra gali atsidurti padėtyje, kai de facto pažeidžiamos ES pagrindinių teisių chartijos nuostatos. 2017 m. kovo mėn. pagrindinių teisių pareigūnas nustatė, jog pavojus, kad agentūra dalijasi atsakomybę už pagrindinių teisių pažeidimą pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento 34 straipsnį, išlieka labai didelis;

(64)

2014 m. liepos 3 d. JT darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais pažymėjo, kad būtina iš esmės gerinti neteisėtų prieglobsčio prašytojų ir migrantų padėtį bei skirti dėmesio priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinta apsauga nuo savavališko laisvės atėmimo. Panašų susirūpinimą dėl sulaikymo – visų pirma kalbant apie nelydimus nepilnamečius – savo ataskaitoje, po apsilankymo Vengrijoje paskelbtoje 2014 m. gruodžio 16 d., pareiškė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras. 2015 m. spalio 21–27 d. Vengrijoje lankęsi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą atstovai savo ataskaitoje atkreipė dėmesį į tai, kad pateikta nemažai užsienio piliečių (įskaitant nelydimus nepilnamečius) skundų dėl patirtos policijos pareigūnų ir ginkluotų apsaugininkų, dirbančių elgesio imigracijos ar prieglobsčio prašytojų sulaikymo įstaigose, fizinės jėgos. 2017 m. kovo 7 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pareiškė esąs susirūpinęs dėl naujojo įstatymo, dėl kurio balsavo Vengrijos parlementas ir kuriuo numatomas privalomas visų prieglobsčio prašytojų, įskaitant vaikus, sulaikymas visu prieglobsčio procedūros laikotarpiu. 2017 m. kovo 8 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras paskelbė pareiškimą, kuriame panašiai nuogąstavo dėl šio įstatymo. 2017 m. kovo 31 d. JT kankinimo prevencijos pakomitetis primygtinai paragino Vengriją nedelsiant spręsti klausimą dėl perteklinio sulaikymo naudojimo ir ieškoti alternatyvų;

(65)

EŽTT savo 2016 m. liepos 5 d. sprendime byloje O. M. prieš Vengriją pažymėjo, kad, pritaikius sulaikymą, faktiškai prilygusį savivalei, buvo pažeista teisė į laisvę ir saugumą. Visų pirma valdžios institucijos nesiėmė atsargumo priemonių, kai nurodė sulaikyti ieškovą neatsižvelgusios į tai, ar pažeidžiamiems asmenims – pvz., LGBT asmenims, kuriems priskiriamas ir ieškovas – saugu būti kartu su kitais sulaikytaisiais, nes dauguma jų atvyksta iš šalių, kuriose stipriai įsigalėję kultūriniai ar religiniai prietarai tokių asmenų atžvilgiu. Šis sprendimas dar nevykdomas;

(66)

2017 m. birželio 12–16 d. Serbijoje ir dviejose tranzito zonose Vengrijoje lankėsi Europos Tarybos generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis migracijos ir pabėgėlių klausimais. Savo ataskaitoje specialusis įgaliotinis pažymėjo, jog tai, kad migrantai ir pabėgėliai jėga išstumiami iš Vengrijos atgal į Serbiją, kelia susirūpinimą pagal EŽTK 2 straipsnį (teisė į gyvybę) ir 3 straipsnį (kankinimo uždraudimas). Specialusis įgaliotinis taip pat pažymėjo, kad dėl ribotos prieglobsčio prašytojų įleidimo į Reskės ir Tompos tranzito zonas praktikos prieglobsčio prašytojams neretai tenka ieškoti neteisėtų būdų kirsti sieną, naudojantis kontrabandininkų ir prekiautojų žmonėmis paslaugomis, įskaitant visą su tuo susijusią riziką. Jis pažymėjo, jog pagal prieglobsčio procedūras, kurios taikomos tranzito zonose, nėra numatytos deramos apsaugos priemonės, kad prieglobsčio prašytojai būtų apsaugoti nuo grąžinimo į šalį, kur jie rizikuotų patirti elgesį, nesuderinamą su EŽTK 2 ir 3 straipsnių nuostatomis. Baigdamas specialusis įgaliotinis pažymėjo, jog būtina, kad Vengrijos teisės aktai ir praktika atitiktų EŽTK reikalavimus. Specialusis įgaliotinis parengė keletą rekomendacijų, įskaitant raginimą Vengrijos valdžios institucijoms imtis reikiamų priemonių – taip pat ir peržiūrint atitinkamą teisės aktų sistemą bei pakeičiant susijusią praktiką – siekiant užtikrinti, kad nė vienas prie sienos atvykstantis arba Vengrijos teritorijoje esantis užsienio pilietis neatsisakytų ketinimo pateikti tarptautinės apsaugos prašymą. 2017 m. liepos 5–7 d. Europos Tarybos Lansarotės komiteto (Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvencijos šalių komitetas) atstovai taip pat lankėsi dviejose tranzito zonose ir parengė įvairias rekomendacijas, įskaitant raginimą pasirūpinti, kad visi jaunesni nei 18 metų amžiaus asmenys būtų traktuojami kaip vaikai, nediskriminuojant jų dėl amžiaus, ir užtikrinti, kad visi Vengrijos jurisdikcijoje esantys vaikai būtų apsaugoti nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos, bei sistemingai juos siųsti į įprastas vaikų apsaugos institucijas, kad jie būtų apsaugoti nuo galimo suaugusiųjų ar paauglių seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos tranzito zonose. Europos Tarybos Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (GRETA) delegacija, kuri Vengrijoje – įskaitant dvi tranzito zonas – lankėsi 2017 m. gruodžio 18–20 d., nustatė, kad tranzito zona, kuri faktiškai yra laisvės atėmimo vieta, negali būti laikoma tinkama ir saugia vieta prekybos žmonėmis aukoms apgyvendinti. Ji paragino Vengrijos valdžios institucijas priimti teisės aktų sistemą, skirtą prekybos žmonėmis aukoms tarp trečiųjų šalių piliečių, kurie nėra teisėti gyventojai, atpažinti, ir tobulinti savo procedūras, pagal kurias prekybos žmonėmis aukos būtų atpažįstamos tarp prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų. Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikomi papildomi teisės aktai, kuriais apskritai didelis dėmesys skiriamas nepilnamečiams, o ypač – nelydimiems nepilnamečiams. Be kita ko, buvo sukurta speciali mokymo programa nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams. Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija savo išvadose dėl rekomendacijų Vengrijai įgyvendinimo, paskelbtose 2018 m. gegužės 15 d., pažymėjo pripažįstanti, kad dėl masinio migrantų ir pabėgėlių atvykimo Vengrijai teko atremti didžiulius iššūkius, tačiau komisiją pribloškė atsakomosios priemonės, kurių buvo imtasi, ir smarkus padėties pablogėjimas nuo tada, kai buvo paskelbta jos penktoji ataskaita. Valdžios institucijos turėtų nedelsdamos nutraukti sulaikymą tranzito zonose – visų pirma kalbant apie šeimas su vaikais ir visus nelydimus nepilnamečius;

(67)

2018 m. rugpjūčio viduryje imigracijos institucijos nustojo tiekti maistą suaugusiems prieglobsčio prašytojams, kurie prašymus nesuteikti prieglobsčio apskundė teisme. Keletas prieglobsčio prašytojų kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl laikinųjų priemonių, kad vėl gautų maisto. EŽTT nustatė laikinąsias priemones dviem atvejais 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir vienu atveju 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir nurodė tiekti maistą pareiškėjams. Vengrijos valdžios institucijos įvykdė teismo sprendimus;

(68)

EŽTT savo 2017 m. kovo 14 d. sprendime byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją nustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į laisvę ir saugumą. EŽTT taip pat nustatė, kad, pareiškėjus išsiuntus į Serbiją, buvo pažeistas nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas, o, atsižvelgiant į sulaikymo sąlygas Reskės tranzito zonoje, buvo pažeista teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Šiuo metu bylą rengiasi nagrinėti EŽTT didžioji kolegija;

(69)

2018 m. kovo 14 d. Kipre gyvenantis siras Ahmed H., 2015 m. rugsėjo mėn. mėginęs padėti savo šeimai pabėgti iš Sirijos bei kirsti Serbijos ir Vengrijos sieną, Vengrijos teismo buvo nuteistas 7 metų įkalinimo bausme ir išsiuntimu iš šalies 10 metų, apkaltinus jį teroro aktų vykdymu, taigi kyla klausimas dėl tinkamo kovos su terorizmu įstatymų taikymo Vengrijoje ir dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą;

(70)

ESTT savo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu sujungtose bylose C-643/15 ir C-647/15 visiškai atmetė Slovakijos ir Vengrijos pateiktus ieškinius dėl laikinojo privalomo prieglobsčio prašytojų perkėlimo mechanizmo, vadovaujantis Tarybos sprendimu (ES) 2015/1601. Tačiau, teismui priėmus šį sprendimą, Vengrija Tarybos sprendimo nevykdė. 2017 m. gruodžio 7 d. Komisija nusprendė kreiptis į ESTT dėl to, kad Čekijos Respublika, Vengrija ir Lenkija nevykdo savo teisinių prievolių, susijusių su perkėlimu;

(71)

2017 m. gruodžio 7 d. Komisija nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Vengriją dėl jos teisės aktų dėl prieglobsčio ir išsiuntė pagrįstą nuomonę. Komisijos nuomone, Vengrijos teisės aktai neatitinka Sąjungos teisės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2013/32/ES (6), 2008/115/EB (7) ir 2013/33/ES (8) bei keleto ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų. 2018 m. liepos 19 d. Komisija nusprendė kreiptis į ESTT dėl to, kad Vengrijos prieglobsčio ir grąžinimo teisės aktai neatitinka Sąjungos teisės;

(72)

JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl to, kad 2017 m. kovo mėn. priimtas Vengrijos įstatymas, pagal kurį visus prieglobsčio prašytojus, išskyrus nelydimus vaikus, kurie, kaip nustatoma, yra jaunesni nei 14 metų amžiaus, automatiškai leidžiama perkelti į tranzito zonas jų prieglobsčio procedūros trukmės laikotarpiu, neatitinka teisinių standartų, nes leidžiama taikyti ilgą neapibrėžtos trukmės sulaikymo laikotarpį, nesama jokių teisinių reikalavimų konkrečiai kiekvieno susijusio asmens padėčiai skubiai įvertinti ir procedūrinių saugiklių, kad būtų galima svariai užginčyti perkėlimą į tranzito zonas. Komitetas ypač nerimavo dėl pranešimų apie tai, kad Vengrijoje veikiančiose sulaikymo įstaigose plačiai taikoma automatiško imigrantų sulaikymo praktika, ir nuogąstavo, kad asmens laisvės apribojimai naudojami kaip bendro pobūdžio priemonė, skirta atgrasyti nuo neteisėto atvykimo, o ne kaip priemonė rizikai kiekvienu atskiru atveju nustatyti. Be to, susirūpinimą komitetui kėlė įtarimai dėl prastų sąlygų kai kuriose sulaikymo įstaigose. Jis su susirūpinimu atkreipė dėmesį į įstatymą dėl imigrantų išstūmimo, pradėtą taikyti 2016 m. birželio mėn., pagal kurį policijai leidžiama kolektyviai iš šalies išsiųsti visus asmenis, kurie kerta sieną neteisėtai ir yra sulaikomi Vengrijos teritorijoje 8 km spinduliu nuo sienos (vėliau šis atstumas buvo išplėstas ir apima visą Vengrijos teritoriją), bei į Dekretą Nr. 191/2015, pagal kurį Serbija įvardijama kaip saugi trečioji šalis, leidžiant išstumti Vengrijos pasienyje su Serbija esančius žmones. Komitetas su susirūpinimu atkreipė dėmesį į pranešimus apie tai, kad žmonės išstumiami nesirenkant ir kad asmenų, kurių atžvilgiu buvo pritaikyta ši priemonė, galimybės pateikti prieglobsčio prašymą arba teisės pateikti skundą labai ribotos. Jis taip pat su susirūpinimu atkreipė dėmesį į pranešimus apie kolektyvinį išsiuntimą jėga, įskaitant įtarimus, kad žmonės buvo stipriai mušami, puldomi policijos šunų ir apšaudomi guminėmis kulkomis – dėl to kai kurie patyrė sunkius sužeidimus, o gyvybės neteko mažiausiai vienas prieglobsčio prašytojas. Susirūpinimą jam kėlė ir pranešimai, kad vaikų prieglobsčio prašytojų ir nelydimų nepilnamečių amžiaus patikrinimas tranzito zonose atliekamas netinkamai, kad jo metu smarkiai pasikliaujama eksperto vizualine apžiūra ir kad jis yra netikslus, taip pat pranešimai apie įtarimus, kad šie prieglobsčio prašytojai neturi deramų galimybių naudotis švietimo, socialinėmis ir psichologo paslaugomis bei teisine pagalba. Remiantis naujuoju pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos tvarka ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES, medicininis amžiaus nustatymas yra laikytinas kraštutine priemone;

Ekonominės ir socialinės teisės

(73)

2012 m. vasario 15 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. JT specialusis pranešėjas ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais bei JT specialusis pranešėjas teisės į deramą būstą klausimais paragino Vengriją persvarstyti teisės aktus, pagal kuriuos vietos valdžios institucijoms leidžiama bausti už benamystę, ir palaikyti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl benamystės dekriminalizavimo. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras savo ataskaitoje, 2014 m. gruodžio 16 d. paskelbtoje po apsilankymo Vengrijoje, pažymėjo esąs susirūpinęs dėl priemonių, kurių imtasi siekiant uždrausti nakvoti gatvėje ir statyti namelius bei lūšnas ir kurias daugelis apibūdina kaip praktinį benamystės kriminalizavimą. Komisaras primygtinai ragino Vengrijos valdžios institucijas ištirti pranešimus apie priverstinio iškeldinimo be alternatyvaus sprendimo atvejus, taip pat atvejus, kai dėl prastų socioekonominių sąlygų iš šeimų paimami vaikai. JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl valstybinių ir vietos teisės aktų, grindžiamų Pagrindinio įstatymo ketvirtąja pataisa, pagal kuriuos nemažai viešųjų erdvių priskiriamos vietoms, kuriose draudžiama nakvoti, ir numatomos faktinės bausmės už benamystę. 2018 m. birželio 20 d. Vengrijos parlamentas priėmė Pagrindinio įstatymo septintąją pataisą, pagal kurią uždrausta nuolat gyventi viešoje vietoje. Tą pačią dieną JT specialusis pranešėjas teisės į deramą būstą klausimais Vengrijos veiksmus siekiant kriminalizuoti benamystę pavadino žiauriais ir nesuderinamais su tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatomis;

(74)

2017 m. Europos socialinių teisių komiteto išvadose pažymima, kad Vengrija nesilaiko Europos socialinės chartijos, nes savarankiškai dirbantys asmenys ir namų ūkio bei kitų kategorijų darbuotojai nėra saugomi darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatomis, kad priemonės, kurių imtasi siekiant sumažinti gimdyvių mirtingumą, yra nepakankamos, kad minimali senatvės pensija yra nepakankamo dydžio, kad minimali paramos ieškančiajam darbo suma yra nepakankama, kad maksimalus laikotarpis, kuriuo ieškančiajam darbo mokamos išmokos, yra per trumpas ir kad minimali reabilitacijos ir neįgalumo išmokos suma tam tikrais atvejais nepakankama. Komitetas taip pat nustatė, kad Vengrija nesilaiko Europos socialinės chartijos, nes socialinė parama, mokama vienišiems išteklių neturintiems asmenims, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis, yra nepakankamo dydžio, teisėtai apsigyvenusiems visų minėtosios chartijos šalių piliečiams neužtikrinamos vienodos galimybės naudotis socialinėmis paslaugomis ir nenustatyta, kad būsto pažeidžiamoms šeimoms pasiūla būtų pakankama. Kalbant apie profesinių sąjungų teises, komitetas pažymėjo, kad nepakankamai užtikrinama darbuotojų teisė į mokamas atostogas, kad nesiimama priemonių siekiant paskatinti sudaryti kolektyvines sutartis, nors darbuotojų apsauga taikant šias sutartis Vengrijoje akivaizdžiai silpna, o valstybės tarnyboje teisė paskelbti streiką palikta tik toms profesinėms sąjungoms, kurios yra su vyriausybe sudarytos sutarties šalys. Kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiami valstybės tarnautojai, kuriems atsisakoma suteikti teisę streikuoti, nepatenka į chartijos taikymo sritį. Valstybės tarnybos profesinės sąjungos gali paskelbti streiką tik pritarus susijusių darbuotojų daugumai;

(75)

Viktoro Orbano vyriausybei priėmus vadinamojo Akto dėl streikų pakeitimą, nuo 2010 m. gruodžio mėn. streikai Vengrijoje tapo iš principo neteisėtais. Pasikeitusi padėtis reiškia, kad streikai iš principo bus leidžiami bendrovėse, kurias su vyriausybės administracija sieja viešųjų paslaugų sutartys. Šis pakeitimas netaikomas profesinėms grupėms, kurios paprasčiausiai neturi tokios teisės, pvz., traukinio mašinistams, policijos pareigūnams, medikams ir skrydžių vadovams. Problema slypi kitur – ji labiausiai susijusi su darbuotojų, kurie turi balsuoti dėl streiko, norint, kad jį būtų galima surengti, procentine dalimi, t. y. iki 70 proc. Tuomet sprendimą dėl streiko teisėtumo turi priimti darbo teismas, kuris yra visiškai pavaldus valstybei. 2011 m. buvo pateiktos devynios paraiškos siekiant gauti leidimą streikuoti. Septynios iš jų buvo atmestos nenurodžius priežasties. Dvi iš jų buvo išnagrinėtos, bet, kaip paaiškėjo, priimti sprendimo buvo neįmanoma;

(76)

JT Vaiko teisių komitetas savo ataskaitoje „Baigiamosios pastabos dėl sujungtų trečiosios, ketvirtosios ir penktosios periodinių ataskaitų dėl Vengrijos“, paskelbtoje 2014 m. spalio 14 d., pareiškė susirūpinimą dėl to, kad daugėja atvejų, kai vaikai paimami iš savo šeimų dėl prastos socioekonominės padėties. Tėvai gali netekti savo vaiko dėl nedarbo, socialinio būsto stygiaus ir vietos laikinojo apgyvendinimo įstaigose trūkumo. Remiantis Europos romų teisių centro atliktu tyrimu, dėl šios praktikos neproporcingai nukenčia romų šeimoms ir vaikai;

(77)

Komisija savo 2018 m. gegužės 23 d. rekomendacijoje, susijusioje su Tarybos rekomendacija dėl 2018 m. Vengrijos nacionalinės reformų programos ir apimančioje Tarybos nuomonę dėl 2018 m. Vengrijos konvergencijos programos, pažymėjo, kad asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, dalis 2016 m. sumažėjo iki 26,3 proc., tačiau tebeviršija Sąjungos vidurkį. Apskritai vaikams gresia didesnis skurdo pavojus negu kitų amžiaus grupių asmenims. Minimalias pajamas užtikrinančių išmokų dydis vienam namų ūkiui nesiekia 50 proc. skurdo ribos, taigi yra vienas mažiausių Sąjungoje. Bedarbio pašalpų tinkamumas vertintinas kaip labai mažas: maksimali 3 mėnesių trukmė yra trumpiausia Sąjungoje ir atitinka maždaug tik ketvirtį vidutinės laiko trukmės, reikalingos asmeniui susirasti darbą. Be to, išmokų dydis yra vienas mažiausių Sąjungoje. Komisija rekomendavo gerinti socialinės paramos ir bedarbio išmokų tinkamumą ir sumą;

(78)	2018 m. [....] Taryba išklausė Vengriją vadovaudamasi ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi;

(79)	dėl šių priežasčių remiantis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi turėtų būti konstatuota, jog yra iškilęs aiškus pavojus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga.

2 straipsnis

Taryba rekomenduoja, kad Vengrija per tris mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą imtųsi šių veiksmų: […].

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja […] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vengrijai.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2012 m. lapkričio 6 d. ESTT sprendimas byloje Komisija / Vengrija, C-286/12, ECLI:EU:C:2012:687.

(2) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(3) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).

(4) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, 1992 11 28, p. 1).

(5) 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 328, 2008 12 6, p. 55).

(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).

(7) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(8) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96).

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/89

P8_TA(2018)0342

ES ir JAV santykių padėtis

2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir JAV santykių padėties (2017/2271(INI))

(2019/C 433/12)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, kurį 2016 m. birželio 28 d. pristatė Komisijos pirmininko pavaduotoja / Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė) ir į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrą komunikatą dėl strateginio požiūrio į atsparumą ES išorės veiksmų srityje (JOIN(2017)0021),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Vašingtone ir 2014 m. kovo 26 d. Briuselyje vykusių ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimų rezultatus,

—

atsižvelgdamas į bendrus pareiškimus, padarytus per 2016 m. lapkričio 28–29 d. Vašingtone vykusio 79-ojo transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo (TTALD) tarpparlamentinį susitikimą, 2017 m. birželio 2–3 d. Valetoje vykusį 80-ąjį TTALD, 2017 m. gruodžio 5 d. Vašingtone vykusį 81-ąjį TTALD ir 2018 m. birželio 30 d. Sofijoje (Bulgarija) vykusį 82-ąjį TTALD,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“ (JOIN(2016)0018),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą pareiškimą dėl bendro pasiūlymų rinkinio, kurį 2016 m. gruodžio 5–6 d. patvirtino ES ir NATO tarybos, ir į 2017 m. birželio 14 d. ir gruodžio 5 d. jo įgyvendinimo pažangos ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. ES ir NATO bendrą deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 18 d. JAV nacionalinę saugumo strategiją ir į 2018 m. sausio 19 d. JAV nacionalinę gynybos strategiją,

—	atsižvelgdamas į Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initiative),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Užsienio reikalų tarybos patvirtintą ES klimato diplomatijos veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) bei 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

—	atsižvelgdamas į 1996 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2271/96, saugantį nuo trečiosios šalies priimtų teisės aktų ekstrateritorialaus taikymo poveikio ir tuo grindžiamų ar iš to kylančių veiksmų (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl ES regionų ir miestų vaidmens įgyvendinant COP 21 Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, ypač į jos 13 dalį (2),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, visų pirma į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV santykių gerinimo pagal Transatlantinės partnerystės sutartį (3), savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose (4), savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl 2011 m. lapkričio 28 d. vyksiančio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo (5) ir į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens skatinant platesnę transatlantinę partnerystę (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) įgyvendinimo (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) padėties (10),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0251/2018),

kadangi ES ir JAV partnerystė grindžiama tvirtais politiniais, kultūriniais, ekonominiais ir istoriniais ryšiais, bendromis vertybėmis, pavyzdžiui, laisvės, demokratijos, taikos ir stabilumo rėmimo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principais, ir bendrais tikslais, pavyzdžiui, gerove, saugumu, atvira ir integruota ekonomika, socialine pažanga ir įtrauktimi, tvaria plėtra ir taikiu konfliktų sprendimu, ir kadangi ir JAV, ir ES šalys yra demokratinės valstybės, kuriose užtikrinamas teisinės valstybės principas su veikiančia kontrolės ir atsvarų sistema; kadangi įgyvendinant šią partnerystę trumpuoju laikotarpiu kyla nemažai problemų ir sutrikimų, tačiau ilgalaikiai pagrindiniai principai lieka tvirti, o ES ir JAV, kaip vienminčių partnerių, bendradarbiavimas tebėra labai svarbus;

kadangi ES ir JAV, remdamosi savo tvirtu bendrų vertybių ir principų pagrindu, turėtų išnagrinėti alternatyvius būdus stiprinti transatlantinę partnerystę ir veiksmingai reaguoti į svarbius iššūkius, su kuriais susiduriame, naudodamos visus turimus komunikacijos kanalus; kadangi JAV Kongresas ir Europos Parlamentas kaip teisės aktų leidėjai atlieka svarbų ir įtakingą vaidmenį mūsų demokratinėse valstybėse ir turėtų visapusiškai išnaudoti tarpusavio bendradarbiavimo galimybes, siekiant išlaikyti demokratinę, liberalią ir daugiašalę tvarką bei skatinti stabilumą ir tęstinumą mūsų žemyne ir pasaulyje;

kadangi globaliame, sudėtingame ir vis labiau daugiapoliame pasaulyje ES ir JAV privalo atlikti vadovaujamą pagrindinį konstruktyvų vaidmenį stiprindamos ir remdamos tarptautinę teisę, skatindamos ir saugodamos pagrindines teises ir principus ir kartu įveikdamos regioninius konfliktus ir pasaulinio masto problemas;

kadangi ES ir JAV susiduria su geopolitiniais pokyčiais ir panašiomis kompleksinėmis grėsmėmis – tiek įprastomis, tiek hibridinėmis – kurias kelia valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai iš Pietų ir Rytų; kadangi kibernetiniai išpuoliai tampa vis dažnesni ir sudėtingesni ir bendradarbiaudamos NATO ES ir JAV gali papildyti abiejų šalių pastangas ir apsaugoti ypatingos svarbos vyriausybės gynybos ir kitos informacijos infrastruktūrą; kadangi šioms grėsmėms įveikti reikia tarptautinio bendradarbiavimo;

kadangi ES pripažįsta JAV nuolatinę karinę paramą, teikiamą siekiant užtikrinti ES saugumą ir gynybą, ir kadangi ES turi būti dėkinga visiems amerikiečiams, kurie paaukojo savo gyvybes tam, kad būtų užtikrintas Europos saugumas per konfliktus Kosove ir Bosnijoje; kadangi ES šiuo metu siekia užtikrinti savo pačios saugumą, kurdama didesnę strateginę autonomiją;

F.	kadangi JAV nusprendė 600 mln. USD sumažinti savo taikos palaikymo biudžetą Jungtinėse Tautose;

kadangi sunkiau prognozuojama JAV užsienio politika lemia didėjantį netikrumą tarptautinių ryšių srityje ir galėtų suteikti galimybių atsirasti kitiems veikėjams pasaulio arenoje, tokiems kaip Kinija, kurios politinė ir ekonominė įtaka pasaulyje didėja; kadangi daug pagrindinių šalių Azijoje, kurios anksčiau buvo artimesnės JAV, dabar linksta prie Kinijos;

kadangi ES išlieka visiškai atsidavusi daugiašališkumui ir bendrų vertybių, be kita ko, demokratijos ir žmogaus teisių, propagavimui; kadangi taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka yra naudinga tiek JAV, tiek ES; kadangi šiuo atžvilgiu nepaprastai svarbu, kad ES ir JAV, kadangi šiuo atžvilgiu nepaprastai svarbu, kad ES ir JAV, remdamos taisyklėmis grindžiamą tvarką, kurią užtikrina tvirtos, patikimos ir veiksmingos viršvalstybinės organizacijos ir tarptautinės institucijos, veiktų kartu ir vadovaudamosi sąveikos principais;

kadangi JAV ir Europos partnerystė daugiau nei septynis dešimtmečius yra labai svarbi pasaulio ekonominei, politinei ir saugumo tvarkai; kadangi nuo tada, kai buvo išrinktas prezidentas D. Trumpas, transatlantinių santykių srityje susiduriama su daugybe iššūkių ir patiriamas vis didesnis spaudimas sprendžiant daugybę klausimų;

J.	kadangi pagal Visuotinę ES strategiją klimato politika įtraukta į užsienio ir saugumo politiką ir sustiprintas energetikos ir klimato, saugumo ir vystymosi tikslų bei migracijos, taip pat sąžiningos laisvosios prekybos tarpusavio ryšys;

K.	kadangi ES išlieka visapusiškai įsipareigojusi remti taisyklėmis grindžiamą atvirą ir nediskriminacinę daugiašalę prekybos sistemą; kadangi PPO, kaip vienintelė institucija, galinti užtikrinti tikrai vienodas prekybos sąlygas, yra pasaulio prekybos sistemos šerdis;

L.	kadangi ir JAV, ir ES turėtų remti Vakarų Balkanų šalių siekius prisijungti prie transatlantinės bendrijos; kadangi šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad, ES sustiprinus bendradarbiavimą, JAV ir toliau būtų įsipareigojusios;

M.	kadangi Sąjungai tenka vis didesnė atsakomybė užsitikrinti saugumą per pastaruosius kelerius metus gerokai pablogėjusioje strateginėje aplinkoje;

N.	kadangi Europos saugumas grindžiamas bendro strateginio savarankiškumo troškimu, kaip 2016 m. birželio mėn. paskelbtoje Visuotinėje ES strategijoje pripažino 28 valstybių ir vyriausybių vadovai;

Visa apimanti bendromis vertybėmis grindžiama sistema

primena ir atkakliai tvirtina, kad ilgalaikė ES ir JAV partnerystė ir aljansas yra ir turėtų toliau būti grindžiama dalijimusi bendromis vertybėmis, be kita ko, laisve, teisinės valstybės principu, taika, demokratija, lygybe, taisyklėmis grindžiamu daugiašališkumu, rinkos ekonomika, socialiniu teisingumu, darniu vystymusi ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, taip pat kolektyviniu saugumu, pirmenybę teikiant taikiam konfliktų sprendimui, ir bendru tų vertybių skatinimu; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti šiuos tikslus svarbu stiprinti ES ir JAV santykius, kurie yra viena iš pagrindinių bendradarbiavimo globalizuotame pasaulyje ašių;

teigiamai vertina Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio ir JAV Prezidento D. Trumpo susitikimą, kuris 2018 m. liepos 25 d. įvyko Vašingtone, kaip dvišalių santykių gerėjimo ženklą; atkreipia dėmesį į jų pareiškimą ir pasiryžimą siekti transatlantinės įtampos prekybos srityje deeskalavimo; atsižvelgdamas į tai primena, kad tarifai, įvedami siekiant nubausti, daro destruktyvų poveikį; tuo pat metu pakartoja, kad palaiko platų ir visapusišką požiūrį į prekybos susitarimus ir daugiašališkumą;

pabrėžia, kad ES ir JAV santykiai yra pasaulinio stabilumo užtikrinimo pagrindas, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo mūsų pastangų užtikrinti taiką, gerovę ir stabilumą mūsų visuomenėse kertinis akmuo ir yra taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamo daugiašalio politinio ir ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos sistemos užtikrinimo pagrindas; dar kartą patvirtina, kad ES ir JAV santykiai yra strateginiai ir nuoširdūs ir kad tvirtas transatlantinis ryšys yra naudingas abiem pusėms ir pasauliui; mano, kad dabartinė vienašalė „svarbiausia – Amerika“ politikos kryptis kenkia tiek ES, tiek JAV interesams, jų tarpusavio pasitikėjimui ir taip pat gali turėti platesnį poveikį pasaulio stabilumui ir gerovei; primena ES interesą plėtoti ilgalaikius abipusiai naudingus partnerystės susitarimus, grindžiamus bendromis vertybėmis ir principais, kurie yra prioritetiniai, palyginti su trumpalaike sandorių nauda;

pabrėžia, kad partnerystė gerokai viršija stricto sensu užsienio politikos ir prekybos klausimus ir apima kitas sritis, kaip antai (kibernetinis) saugumas, ekonomika, skaitmeniniai ir finansų klausimai, klimato kaita, energetika, kultūra, taip pat mokslas ir technologijos; pabrėžia, kad šie klausimai glaudžiai susiję ir turėtų būti svarstomi taikant tą pačią visa apimančią sistemą;

yra susirūpinęs dėl po prezidento D. Trumpo rinkimų atsiradusių skirtingų požiūrių į tai, kaip įveikti pasaulinio masto problemas ir regioninius konfliktus; pabrėžia, kad Europos Sąjungai yra svarbūs transatlantiniai santykiai ir tvarus dialogas, kuriame didelis dėmesys skiriamas ES ir JAV suartinantiems klausimams; siekia aiškumo, ar dešimtmečiais apibrėžti mūsų transatlantiniai santykiai šiandien tebėra lygiai taip pat aktualūs mūsų Amerikos partneriams; pabrėžia, kad vertybėmis grindžiama mūsų partnerystės sistema yra labai svarbi siekiant išlaikyti ir toliau stiprinti pasaulio ekonomikos ir saugumo struktūrą; pabrėžia, kad JAV ir ES vienijantys klausimai galiausiai turėtų būti svarbesni už tai, kas jas skiria;

pažymi, kad tarptautinėje sistemoje, kuriai nuolat būdingas didelis nestabilumas ir neapibrėžtumas, Europai tenka atsakomybė užsitikrinti savo strateginį savarankiškumą, kad galėtų išspręsti vis daugiau bendrų uždavinių; todėl atkakliai tvirtina, kad Europos šalys, siekdamos apginti savo interesus, turi išsaugoti savo gebėjimą spręsti ir imtis veiksmų savarankiškai; primena, kad strateginis savarankiškumas yra ne tik teisėtas Europos troškimas, bet ir prioritetinis tikslas, kuris turi būti susietas su pramonės ir veiklos sritimis bei pajėgumais;

Partnerystės stiprinimas

primena apie šios partnerystės teikiamas dideles galimybes ir strateginę naudą tiek JAV, tiek ES, siekiant abipusės gerovės ir saugumo ir stiprinant taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą tvarką, kuria remiamos tarptautinės institucijos ir kuri suteikia joms priemonių gerinti pasaulio valdymą; ragina puoselėti mūsų dialogą visais šios partnerystės aspektais ir visais bendradarbiavimo lygmenimis, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, ir į jį įsitraukti; pabrėžia, kad mūsų spendimai ir veiksmai daro poveikį pasaulio ekonomikos ir saugumo struktūrai ir abiejų partnerių interesams, todėl jais turėtų būti rodomas pavyzdys;

pabrėžia JAV, kaip pasaulinės veikėjos, pareigas ir ragina JAV administraciją laikytis pagrindinių bendrų vertybių, kuriomis grindžiami transatlantiniai santykiai, ir užtikrinti, kad visomis aplinkybėmis būtų gerbiama tarptautinė teisė, demokratija, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, laikantis JT chartijos ir kitų tarptautinių dokumentų, kurias JAV yra pasirašiusios ar ratifikavusios;

pabrėžia, kad ES ir JAV yra svarbiausios viena kitos partnerės daugiapoliame pasaulyje ir kad vienašaliais veiksmais tik silpninama transatlantinė partnerystė, kuri turi būti dialogu grindžiama lygiavertė partnerystė ir kuria siekiama atkurti abipusį pasitikėjimą;

10.

apgailestauja dėl ilgo vėlavimo paskirti naują JAV ambasadorių Europos Sąjungoje, bet teigiamai vertina tai, kad naujasis ambasadorius buvo paskirtas ir, savo ruožtu, 2018 m. birželio 29 d. patvirtintas JAV Senate;

11.

griežtai kritikuoja naujojo JAV ambasadoriaus Vokietijoje Richardo Grenello pareiškimus, kuriais jis reiškia savo siekį suteikti galių nacionalistiniams populistams visoje Europoje, ir primena, kad diplomatų vaidmuo – ne remti atskiras politines jėgas, o skatinti tarpusavio supratimą ir partnerystę; be to, laikosi nuomonės, kad D. Trumpo administracijos pareigūnų pareiškimai, kuriuose reiškiama panieka ES bei remiamos ksenofobiškos ir populistinės jėgos, siekiančios sunaikinti Europos projektą, yra priešiški ir nesuderinami su transatlantinės partnerystės dvasia;

12.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, Tarybą, Komisiją ir ES valstybes nares gerinti ES politikos JAV atžvilgiu koordinavimą, nuoseklumą ir veiksmingumą, siekiant parodyti, kad ES yra vieninga ir veiksminga tarptautinė veikėja, turinti nuoseklią poziciją;

13.

primena, kad dėl gynybos ir saugumo interesų konvergencijos ir tvirtų dvišalių santykių JAV yra viena svarbiausių partnerių; ragina kuo greičiau surengti ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, siekiant įveikti dabartinius iššūkius ir toliau spręsti abiem partnerėms ir pasauliniu bei regioniniu mastu rūpestį keliančius klausimus;

14.

mano, kad yra svarbu, jog JAV karinės pajėgos yra dislokuotos Europos šalyse, kuriose tai būtina, ir toliau laikantis sutartinių įsipareigojimų;

15.

atkakliai tvirtina, kad struktūrinis ir strateginis transatlantinio lygmens dialogas dėl užsienio politikos, kuriame taip pat dalyvautų EP ir JAV Kongresas, yra labai svarbus transatlantinės struktūros, įskaitant bendradarbiavimą saugumo srityje, stiprinimui, ir ragina išplėsti ES ir JAV dialogo užsienio politikos taikymo sritį;

16.

primena savo pasiūlymą sukurti Transatlantinę politikos tarybą, kaip nuolatinių konsultacijų užsienio ir saugumo politikos klausimais ir šios politikos koordinavimo organą, kuriai vadovautų Komisijos pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis ir JAV valstybės sekretorius, ir su kuria reguliariai palaikytų ryšius politiniai direktoriai, siekiant ją sustiprinti;

17.

palankiai vertina nuolatinę ir nepertraukiamą TTALD veiklą puoselėjant ES ir JAV santykius, vykdant parlamentinį dialogą ir koordinuojant bendrojo pobūdžio klausimus; dar kartą pabrėžia žmonių tarpusavio bendravimo ir dialogo svarbą stiprinant transatlantinius santykius; todėl ragina JAV Senatą ir Atstovų Rūmus ir Europos Parlamentą aktyviau bendradarbiauti; palankiai vertina tai, kad 115-tos kadencijos Kongrese atnaujinta dvipartinė Kongreso darbo grupė ES klausimais, ir prašo Europos Parlamento ryšių biuro bei ES delegacijos Vašingtone palaikyti su ja glaudesnius ryšius;

18.

primena, kad ES ir JAV visuomenės yra stiprios, grindžiamos liberalia demokratija ir teisinės valstybės principu bei paremtos veikėjų įvairove, įskaitant, be kita ko, mūsų vyriausybes, parlamentus, decentralizuotus organus ir subjektus, įvairias politines institucijas, įmones ir profesines sąjungas, pilietinės visuomenės organizacijas, laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą, religines grupes ir akademines bei mokslo tyrėjų bendruomenes; pabrėžia, kad, siekdami puoselėti transatlantinės partnerystės teikiamus pranašumus ir pabrėžti jos svarbą, darydami tai įvairiais lygmenimis, o ne vien sutelkiant dėmesį į Rytų ir Vakarų pakrantes, turėtume skatinti abiejų Atlanto vandenyno pusių ryšius; ragina numatyti sustiprintas ir specialias programas bei šiuo tikslu skirti reikiamą finansavimą;

19.

teigiamai vertina Europos institucijų ir JAV federalinių valstijų bei didmiesčių regionų santykių vaidmenį stiprinant bendrus transatlantinius santykius, ypač porinės partnerystės ryšius; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į bendradarbiavimą, vykdomą pagal susitarimo memorandumą „Under2 MOU“; ragina JAV federalines valstijas stiprinti savo ryšius su ES institucijomis;

20.

pabrėžia, kad kultūriniai mainai įgyvendinant švietimo programas yra itin svarbūs puoselėjant bendras vertybes ir stiprinant transatlantinių partnerių ryšius; taigi ragina stiprinti studentų judumo tarp JAV ir ES programas įgyvendinant programą „Erasmus +“, padidinti šių programų skaičių ir sudaryti palankesnes sąlygas jose dalyvauti;

21.

yra ypač susižavėjęs JAV mokinių susitelkimu, kaip atsako į daugybę dėl ginklų naudojimo mokyklose įvykusių tragedijų, reikalaujant griežtinti ginklų įstatymus ir priešinantis „National Rifle Association“ įtakai teisės aktų leidėjams;

Kartu įveikti pasaulinio masto problemas

22.

atkakliai tvirtina, kad ES ir JAV turėtų ir toliau atlikti pagrindinį konstruktyvų vaidmenį kartu įveikiant regioninius konfliktus ir pasaulinio masto problemas pagal tarptautinė teisės principus; pabrėžia, kad JAV ir kitų didžiųjų pasaulio valstybių laikysena skatina vis daugiau abejonių dėl daugiašališkumo, kurį Europa labai brangina; primena, koks svarbus daugiašališkumas saugant taiką ir stabilumą, skatinant su teisinės valstybės principu susijusias vertybes ir sprendžiant pasaulinio masto problemas, ir primygtinai reikalauja, kad tai būtų aptarta atitinkamuose tarptautiniuose forumuose; todėl yra susirūpinęs, kad naujausi vienašališki JAV sprendimai, būtent pasitraukimas iš svarbių tarptautinių susitarimų, kai kurių įsipareigojimų atšaukimas, tarptautinių taisyklių pažeidimas, pasitraukimas iš tarptautinių forumų ir įtampos diplomatijos bei prekybos srityse kurstymas gali nukrypti nuo šių bendrų vertybių ir sukelti įtampą santykiuose bei jiems pakenkti; ragina ES vieningai, tvirtai ir proporcingai reaguoti į tokius sprendimus; taigi ragina ES valstybes nares vengti bet kokių veiksmų ar žingsnių, kuriais siekiama įgyti dvišalių pranašumų pakenkiant nuosekliam bendram Europos požiūriui;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad kitos didžiosios pasaulio valstybės, kaip antai Rusija ir Kinija, turi tvirtas politines ir ekonomines strategijas, daugeliu kurių gali būti prieštaraujama ir keliamas pavojus mūsų bendroms vertybėms, tarptautiniams įsipareigojimams ir pačiai transatlantinei partnerystei; primena, kad dėl tokių pokyčių ES ir JAV bendradarbiavimas tampa dar labiau būtinas, kad galėtume išlaikyti atviras visuomenes, puoselėti ir apsaugoti mūsų bendras teises, principus ir vertybes, įskaitant tarptautinės teisės laikymąsi; todėl ragina ES ir JAV labiau koordinuoti veiksmus derinant ir nustatant bendrą sankcijų politiką, siekiant padidinti jos veiksmingumą;

24.

laikosi nuomonės, kad reikia bendro transatlantinio atsako į Rusijos mėginimus daryti spaudimą ir įtaką Vakarų šalių visuomenių demokratiniams sprendimams, jas destabilizuoti ir pasinaudoti jų silpnybėmis; todėl mano, kad ES ir JAV turėtų teikti pirmenybę suderintiems veiksmams Rusijos atžvilgiu, atitinkamais atvejais įtraukiant NATO; šiuo požiūriu su susirūpinimu atkreipia dėmesį į JAV ir Rusijos prezidentų pareiškimus, paskelbtus per jų susitikimą, kuris 2018 m. liepos 16 d. įvyko Helsinkyje; primena apie akivaizdų pavojų mūsų demokratijai, kurį kelia melagingos naujienos, dezinformacija ir visų pirma piktybiškas Rusijos šaltinių kišimasis; ragina vykdyti politinį ir visuomeninį dialogą, kuris užtikrintų anonimiškumo ir atsakomybės pusiausvyrą socialinės žiniasklaidos priemonėse;

25.

pabrėžia, kad saugumas yra įvairiapusis, įvairūs jo aspektai persipynę, o jo apibrėžtis apima ne tik karinį, bet taip pat aplinkos apsaugos, energetikos, prekybos, kibernetikos ir ryšių, sveikatos, plėtros, atskaitomybės, humanitarinį ir kt. aspektus; primygtinai reikalauja, kad saugumo klausimai būtų sprendžiami taikant platų požiūrį; atsižvelgdamas į tai, yra susirūpinęs dėl pasiūlymų smarkiai mažinti biudžetą, pavyzdžiui, sumažinti biudžeto lėšas valstybės kūrimui Afganistane, paramai vystymuisi Afrikoje, humanitarinei pagalbai, taip pat sumažinti JAV įnašus į JT programas, operacijas ir agentūrų biudžetus;

26.

pabrėžia, kad suderintas ir abiem pusėms naudingas transatlantinis prekybos susitarimas turėtų poveikį, kuris gerokai viršytų prekybos ir ekonominį aspektus;

27.

teigia, kad NATO tebėra pagrindinis kolektyvinės Europos gynybos garantas; teigiamai vertina tai, kad JAV dar kartą patvirtino esanti įsipareigojusi NATO ir įsipareigojusi siekti Europos saugumo, ir pabrėžia, kad stiprinant ES ir NATO bendradarbiavimą taip pat stiprinama transatlantinė partnerystė;

28.

pabrėžia, koks svarbus bendradarbiavimo, koordinavimo ir sąveikos poveikis saugumui ir gynybai; pabrėžia, kaip svarbu tinkamiau leisti lėšas gynybai, ir, atsižvelgdamas į tai, atkakliai tvirtina, kad naštos pasidalijimas turėtų būti nukreiptas ne tik į įnašus (tikslas gynybai skirti 2 proc. BVP), bet ir į rezultatus (įvertinti naudotinų, pasirengusių ir tvarių pajėgų pajėgumus); primena, kad iš šio kiekybiškai išreikšto tikslinio įnašo vis dėlto matyti, kad europiečiai prisiima vis didesnę atsakomybę už savo pačių saugumą, kuris yra būtinas blogėjant jų strateginei aplinkai; teigiamai vertina tai, kad gynyba tampa didesnio prioriteto sritimi ES ir jos valstybėms narėms, o taip užtikrinamas didesnis karinis efektyvumas tiek ES, tiek NATO labui, ir šiuo atžvilgiu teigiamai vertina tai, kad ES teritorijoje yra dislokuotos JAV karinės pajėgos; tvirtina, kad NATO tebėra labai svarbi kolektyvinei Europos ir jos sąjungininkų gynybai užtikrinti (Vašingtono sutarties 5 straipsnis); pabrėžia, kad NATO pajėgumas vykdyti savo užduotis ir toliau labai priklauso nuo transatlantinių santykių tvirtumo;

29.

ragina ES stiprinti Europos gynybos sąjungą, siekiant stiprinti pajėgumus, kuriais užtikrinamas ES strateginis svarumas gynybos ir saugumo srityje, pvz., užtikrinant didesnę valstybių narių išlaidų gynybai, mokslinių tyrimų, viešųjų pirkimų, techninės priežiūros ir mokymo sąveiką ir veiksmingumą; tvirtina, kad didesnis ES lygmens bendradarbiavimas gynybos srityje stiprina Europos indėlį į regioninę bei tarptautinę taiką, saugumą ir stabilumą, tuo taip pat skatindamas įgyvendinti NATO aljanso tikslus ir stiprindamas mūsų transatlantinį ryšį; todėl pritaria naujausioms pastangoms didinti Europos gynybos struktūrą, įskaitant Europos gynybos fondą ir neseniai įsteigtą nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO);

30.

palankiai vertina PESCO inicijavimą ir remia pirmuosius jo projektus, pvz., karinio judumo srityje; pabrėžia, kad PESCO yra naudingas tiek ES, tiek NATO, ir turėtų būti tolesnio abiejų organizacijų bendradarbiavimo veiksnys stiprinant pajėgumus ir konsoliduojant ES dalį NATO, atsižvelgiant į kiekvienos šalies konstituciją;

31.

pakartoja, kad ES ir JAV reikia stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityje, visų pirma pasitelkiant specializuotas agentūras ir darbo grupes, tokias kaip ENISA, Europolas, Interpolas, būsimų PESCO ir Europos gynybos fondo struktūrų, ypač kovojant su kibernetiniais išpuoliais, ir bendrai plėtoti pastangas kuriant išsamią ir skaidrią tarptautinę sistemą, kuria nustatomi būtinieji kibernetinio saugumo politikos standartai, kartu užtikrinant pagrindines laisves; mano, jog labai svarbu, kad ES ir NATO aktyviau keistųsi žvalgybos informacija, kad būtų galima oficialiai nustatyti kibernetinių išpuolių vykdytoją, taigi ir sudaryti galimybę nustatyti ribojamąsias sankcijas už kibernetinius išpuolius atsakingiems subjektams; pabrėžia JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos svarbą ir teigiamą indėlį į ES valstybių narių saugumą;

32.

pabrėžia, kad didėjantis dirbtinio intelekto ir kompiuterių mokymosi aktualumas reikalauja intensyvesnio ES ir JAV bendradarbiavimo ir kad reikėtų imtis priemonių, siekiant paskatinti JAV ir Europos technologijų įmonių bendradarbiavimą, kad būtų kuo geriau naudojamos vystymosi ir taikymo partnerystės;

33.

ragina JAV Kongresą įtraukti Europos Parlamentą į savo keitimosi informacija apie kibernetines grėsmes programą, vykdomą su Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės parlamentais;

34.

pabrėžia, kad reikia bendro požiūrio į skaitmeninių platformų reguliavimą ir jų atskaitomybės didinimą, siekiant aptarti tinklo cenzūros, autorių teisių ir teisių turėtojų teisių, asmens duomenų ir tinklo neutralumo sąvokos klausimus; pakartoja, kad reikia kartu dirbti skatinant atvirą, sąveikų ir saugų internetą, valdomą pagal daugiasubjektį modelį, kuris skatina žmogaus teises, demokratiją, teisinę valstybę ir saviraiškos laisvę ir sudaro sąlygas ekonominiam klestėjimui ir inovacijoms, kartu gerbiant privatumą ir saugant nuo apgaulės, sukčiavimo ir vagysčių; ragina bendromis pastangomis parengti normas ir taisykles bei raginti taikyti tarptautinę teisę kibernetinėje erdvėje;

35.

pakartoja, kad tinklo neutralumas yra įtvirtintas ES teisėje; apgailestauja dėl Federalinės komunikacijų komisijos sprendimo panaikinti tinklo neutralumo taisykles; teigiamai vertina neseniai JAV Senate įvykusį balsavimą dėl sprendimo panaikinti šį sprendimą; ragina JAV Kongresą vadovautis Senato sprendimu, siekiant išlaikyti atvirą, saugų ir patikimą internetą, kad nebūtų sudarytos sąlygos diskriminuojamai tvarkyti interneto turinį;

36.

pabrėžia, kad reikalingos tinkamos derybos standartizacijos klausimu, visų pirma atsižvelgiant į vis spartesnę technologijų raidą, ypač informacinių technologijų srityje;

37.

pabrėžia, kad didelę dalį stiprinamų ES ir JAV kovos su terorizmu pastangų sudaro ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga, įskaitant bendrų standartų gerinimą ir suderinamumo bei sąveikos skatinimą, ir visapusiškas požiūris į kovą su terorizmu, be kita ko, jį koordinuojant regioniniuose, daugiašaliuose ir pasauliniuose forumuose ir bendradarbiaujant su teroristine veikla susijusių duomenų mainų srityje; pakartoja, kad reikia remti tokius mechanizmus kaip ES kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir kitas bendras pastangas, kuriomis galima labai pagerinti kovą su terorizmu ir ekstremizmu ir pasiekti pažangos šioje srityje; primena abiem šalims, kad kova su terorizmu turi būti vykdoma laikantis tarptautinės teisės ir demokratinių vertybių, visapusiškai gerbiant pilietines laisves ir pagrindines žmogaus teises;

38.

yra susirūpinęs dėl to, kad Gina Haspel neseniai paskirta Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) direktore, turint mintyje prastus jos rezultatus žmogaus teisių srityje, įskaitant jos bendrininkavimą vykdant CŽV ypatingųjų perdavimų ir slaptų sulaikymų programą;

39.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad JAV administracija pranešė panaikinanti dronų programai taikomus ribotus apribojimus, dėl to didėja civilių aukų ir neteisėtų nužudymų rizika bei trūksta skaidrumo, susijusios su JAV dronų programa ir kai kurių ES valstybių narių teikiama pagalba; ragina JAV ir ES valstybes nares užtikrinti, kad ginkluotųjų dronų naudojimas atitiktų įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinę teisę, įskaitant tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę, ir kad būtų nustatyti griežti privalomi standartai, kuriais reglamentuojamas visų rūšių pagalbos, susijusios su mirtinomis dronų operacijomis, teikimas;

40.

pabrėžia, jog ES ir JAV turi kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir kitais finansiniais nusikaltimais ir užtikrinti skaidrumą;

41.

ragina toliau glaudžiai bendradarbiauti kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, visų pirma pagal ES ir JAV Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) susitarimą, kuris turėtų būti sustiprintas, kad būtų įtraukta informacija apie finansinius srautus, susijusius su užsienio šalių kišimusi arba neteisėtomis žvalgybos operacijomis; be to, ragina ES ir JAV bendradarbiauti su EBPO kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir agresyviu mokesčių planavimu, nustatant tarptautines taisykles ir normas šiai pasaulinei problemai spręsti; pabrėžia, kad norint padidinti mūsų bendrą saugumą labai svarbu tęsti bendradarbiavimą teisėsaugos srityje, ir ragina JAV užtikrinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą šioje srityje; apgailestauja, kad iš dalies panaikintas Doddo ir Franko aktas, todėl JAV bankų priežiūra smarkiai susilpnėjo;

42.

atkreipia dėmesį į nuolatinius „privatumo skydo“ trūkumus, susijusius su duomenų subjektų pagrindinių teisių laikymusi; teigiamai vertina ir palaiko raginimus JAV teisės aktų leidėjui imtis veiksmų, kad būtų priimtas bendras privatumo ir duomenų apsaugos aktas; nurodo, kad Europoje asmens duomenų apsauga yra viena iš pagrindinių teisių ir kad JAV nėra nustatyta taisyklių, kurias būtų galima palyginti su naujuoju Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu;

43.

primena apie platų transatlantinį solidarumą reaguojant į Sergejaus Skripalio apnuodijimą Solsberyje, po kurio 20 ES valstybių narių, Kanada, JAV, Norvegija ir penkios ES šalys kandidatės išsiuntė Rusijos diplomatus iš savo šalių;

44.

pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad 2017 m. kovo mėn. Kongresas atmetė Federalinės komunikacijų komisijos pateiktą taisyklę dėl plačiajuosčio ryšio ir kitų telekomunikacijų paslaugų vartotojų privatumo apsaugos, taip iš esmės panaikindamas plačiajuosčio ryšio privatumo taisykles, pagal kurias būtų reikalaujama, kad interneto paslaugų teikėjai gautų aiškų vartotojų sutikimą prieš parduodami ar dalindamiesi žiniatinklio naršymo duomenimis ir kita privačia informacija su reklamos ir kitomis įmonėmis; mano, kad tai dar viena grėsmė privatumo apsaugai JAV;

45.

primena, kad ES bevizio režimo sąraše JAV yra vienintelė ne ES šalis, kuri nesuteikia bevizio režimo visų ES valstybių narių piliečiams; primygtinai ragina Jungtines Amerikos Valstijas kuo greičiau į JAV bevizio režimo programą įtraukti atitinkamas penkias ES valstybes nares (Bulgariją, Lenkiją, Kiprą, Kroatiją ir Rumuniją); primena, kad Komisija yra teisiškai įpareigota per 24 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo atitinkamų pranešimų paskelbimo datos (šis terminas baigėsi 2016 m. balandžio 12 d.) priimti deleguotąjį aktą – laikinai sustabdyti bevizio režimo taikymą trečiųjų šalių, kurios nepanaikino vizų reikalavimo tam tikrų valstybių narių piliečiams, piliečiams; ragina Komisiją, remiantis SESV 265 straipsniu, priimti reikiamą deleguotąjį aktą;

46.

pabrėžia, kad ES įsipareigojusi ne karinėmis priemonėmis, visų pirma įgyvendindama asociacijos susitarimus, stiprinti demokratiją, žmogaus teises, teisinę valstybę, gerovę, stabilumą, atsparumą ir saugumą savo artimiausiose kaimyninėse šalyse; ragina ES ir JAV stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir geriau koordinuoti savo veiksmus, planus ir pozicijas Europos Sąjungos kaimynystėje, tiek jos rytuose, tiek pietuose; primena, kad ES visame pasaulyje vykdoma vystymosi ir humanitarinės politika taip pat prisideda prie pasaulinio saugumo;

47.

teigiamai vertina JAV strateginį dėmesį ir atvirumą regiono atžvilgiu ir primena, kad Balkanai yra didžiulis iššūkis Europai ir viso žemyno saugumui, todėl ragina JAV prisidėti prie tolesnių bendrų pastangų Vakarų Balkanų šalyse, visų pirma stiprinant teisinę valstybę, demokratiją, saviraiškos laisvę ir bendradarbiavimą saugumo srityje; rekomenduoja vykdyti daugiau bendrų veiksmų, pvz., kurti kovos su korupcija mechanizmus ir stiprinti institucijas, kad būtų užtikrintas didesnis regiono šalių saugumas, stabilumas, atsparumas ir ekonominė gerovė, taip pat imtis vaidmens sprendžiant ilgalaikius klausimus; mano, kad ES ir JAV turėtų pradėti naują aukšto lygio dialogą dėl Vakarų Balkanų, siekiant užtikrinti, kad politikos tikslai ir pagalbos programos būtų suderinti, ir vėliau imtis atitinkamų priemonių;

48.

ragina ES ir JAV aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti sprendžiant konfliktą Ukrainos teritorijoje ir remti visas pastangas siekiant ilgalaikio taikaus sprendimo, kuriuo būtų atsižvelgiama į Ukrainos vienybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą ir numatomas Krymo pusiasalio grąžinimas Ukrainai, ir primygtinai ragina vykdyti ir remia Ukrainos reformų procesus ir jos ekonominį vystymąsi, kurie turi būti visiškai suderinti su Ukrainos įsipareigojimais ir tarptautinių organizacijų pateiktomis rekomendacijomis; reiškia gilų nusivylimą tuo, kad vis dar nepakanka pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus ir blogėja saugumo ir humanitarinė padėtis Rytų Ukrainoje; todėl teigia, kad sankcijos prieš Rusiją vis dar reikalingos ir kad JAV turėtų koordinuoti savo pastangas su ES; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei JAV specialųjį įgaliotinį Ukrainoje glaudžiau bendradarbiauti;

49.

taip pat primena ES ir JAV, kad svarbu ieškoti įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimų;

50.

primena, kad tarptautinė tvarka grindžiama tarptautinių susitarimų laikymusi; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad JAV nusprendė nepritarti Kanadoje vykusio G 7 aukščiausiojo susitikimo išvadoms; pakartoja savo įsipareigojimą laikytis tarptautinių teisės aktų ir visuotinių vertybių, ypač atskaitomybės, branduolinio ginklo neplatinimo ir taikaus ginčų sprendimo; pabrėžia, kad mūsų branduolinio ginklo neplatinimo strategijos nuoseklumas yra ypač svarbus mūsų, kaip svarbaus pasaulinio veikėjo ir derybininko, patikimumui užtikrinti; ragina ES ir JAV bendradarbiauti siekiant sudaryti sąlygas branduoliniam nusiginklavimui bei veiksmingam branduolinei grėsmei mažinti skirtų priemonių taikymui;

51.

pabrėžia, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP) su Iranu yra svarbus daugiašalis susitarimas ir puikus daugiašalės diplomatijos ir ES diplomatijos laimėjimas, siekiant skatinti stabilumą visame regione; primena, kad ES pasiryžusi dėti visas pastangas, kad išsaugotų BVVP su Iranu, nes tai pagrindinis tarptautinės ginklų neplatinimo struktūros ramstis, kuris taip pat svarbus sprendžiant Šiaurės Korėjos klausimą, ir yra pagrindinis saugumo ir stabilumo regione elementas; pakartoja, jog atitinkamais formatais ir atitinkamuose forumuose reikia kritiškiau vertinti Irano veiklą, susijusią su balistinėmis raketomis ir regiono stabilumu, visų pirma Irano dalyvavimą įvairiuose šiame regione vykstančiuose konfliktuose, taip pat žmogaus teisių bei mažumų teisių padėtį Irane – šis klausimas neįtrauktas į BVVP; pabrėžia, kad, sprendžiant šias problemas, transatlantinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus; pabrėžia, kad, remiantis daugeliu Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitų, Iranas vykdo savo įsipareigojimus pagal BVVP; labai kritiškai vertina prezidento D. Trumpo sprendimą vienašališkai pasitraukti iš BVVP ir Irane veikiančioms ES įmonėms taikyti ekstrateritorines priemones; pabrėžia, kad ES pasiryžusi apsaugoti savo ir įmonių bei investuotojų interesus JAV taikant ekstrateritorines sankcijas; todėl teigiamai vertina sprendimą pradėti taikyti blokavimo reglamentą, kuriuo siekiama apsaugoti ES prekybos interesus Irane nuo JAV ekstrateritorinių sankcijų poveikio, ir ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą imtis bet kokių tolesnių priemonių, kurias jos laiko būtinomis BVVP apsaugoti;

52.

yra susirūpinęs dėl JAV saugumo ir prekybos politikos Rytų ir Pietryčių Azijoje, įskaitant politinį vakuumą, atsiradusį po JAV pasitraukimo iš partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (TPP); dar kartą pabrėžia konstruktyvaus ES bendradarbiavimo Rytų ir Pietryčių Azijoje svarbą ir, atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina aktyvią ES prekybos politiką šioje pasaulio dalyje, taip pat su saugumu susijusias ES iniciatyvas, kaip nurodyta, visų pirma, Tarybos išvadose dėl sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija, taip pat siekiant politinės ir ekonominės pusiausvyros;

53.

palankiai vertina tai, kad pradedami aukšto lygio politiniai dialogai su Šiaurės Korėja (KLDR) ir kad neseniai (2018 m. birželio 12 d.) Singapūre vyko aukščiausiojo lygio susitikimas, primena, kad šių derybų apčiuopiamų ir patikrinamų rezultatų kol kas dar nematyti, tačiau jų tikslas – taikus įtemptų santykių sprendimas, taigi, ir regioninės ir pasaulinės taikos, saugumo ir stabilumo skatinimas; pabrėžia, kad tuo pačiu metu tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES ir JAV, turi toliau daryti spaudimą KLDR, kol ji iš tikrųjų atsisakys branduolinio ginklo, ratifikuodama Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT) ir suteikdama galimybę Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamajai komisijai ir TATENA dokumentuoti jos branduolinių ginklų atsisakymą; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos KLDR pažangos atsisakant branduolinio ginklo – dėl to 2018 m. rugpjūčio 24 d. Prezidentas D. Trump atšaukė KLDR planuotas derybas, kuriose turėjo dalyvauti valstybės sekretorius Mike Pompeo;

54.

primena Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad jos vis dar nėra ratifikavusi Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT), nepaisant to, kad jos yra II priede nurodyta šalis, kurios parašas būtinas tam, kad sutartis įsigaliotų; pakartoja vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos primygtinį raginimą pasaulio lyderiams ratifikuoti šią sutartį; ragina JAV kuo greičiau ratifikuoti CTBT ir toliau remti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizaciją (CTBTO), įtikinant likusias į II priedą įtrauktas valstybes ratifikuoti Sutartį;

55.

primygtinai reikalauja laikytis tarptautinės jūrų teisės, taip pat Pietų Kinijos jūroje; todėl ragina JAV ratifikuoti JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS);

56.

ragina ES ir JAV aktyviau bendradarbiauti siekiant taikaus regioninių konfliktų ir trečiųjų šalių kurstomo karinio konflikto Sirijoje sprendimo, nes nesant bendros strategijos kenkiama taikiam konfliktų sprendimui, ir ragina visas konflikte dalyvaujančias šalis ir regioninius subjektus susilaikyti nuo smurto ir bet kokių veiksmų, galinčių pabloginti situaciją; dar kartą patvirtina, koks svarbus JT vadovaujamas Ženevos procesas siekiant išspręsti konfliktą Sirijoje pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2254, dėl kurios derėjosi konflikto šalys ir kurią palaiko svarbiausi tarptautiniai ir regiono veikėjai; ragina visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, kurias Astanos derybų šalys pažeidžia, ir jų laikytis; ragina dėti bendras pastangas užtikrinant visapusišką humanitarinę pagalbą tiems žmonėms, kuriems jos reikia, ir atliekant nepriklausomą, nešališką, išsamų ir patikimą tyrimą bei patraukiant atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn; taip pat ragina, be kita ko, remti Tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo (IIIM), taikomo tiriant nuo 2012 m. kovo mėn. Sirijos Arabų Respublikoje įvykdytus tarptautinius nusikaltimus, darbą;

57.

primena, kad ES remia svarbaus Artimųjų Rytų taikos proceso atnaujinimą siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, pagrindu laikant 1967 m. sienas, pagal kurį viena šalia kitos taikiai bei saugiai egzistuotų nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos valstybė ir saugi Izraelio valstybė bei kitos kaimyninės šalys, ir primygtinai tvirtina, kad būtina vengti bet kokių veiksmų, kuriais būtų pakenkta šioms pastangoms; todėl labai apgailestauja dėl JAV vyriausybės sprendimo perkelti savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę ir oficialiai pripažinti šį miestą Izraelio sostine; pabrėžia, kad Jeruzalės klausimas turėtų būti įtrauktas į galutinį Izraelio ir Palestinos taikos susitarimą; pabrėžia, kad reikėtų sustiprinti bendras veiksmų gaires, ir atkreipia dėmesį į poreikį JAV derinti savo veiksmus su savo Europos partneriais siekiant taikos Artimuosiuose rytuose;

58.

teigiamai vertina Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) ir atsidavusius jos darbuotojus už jų puikų ir nepaprastai reikalingą humanitarinį darbą bei darbą vystymosi srityje, dirbamą Palestinos pabėgėlių (Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, Gazos Ruožą, Jordaniją, Libaną ir Siriją) labui, – tai gyvybiškai svarbu regiono saugumui ir stabilumui; labai apgailestauja dėl JAV administracijos sprendimo sumažinti finansavimą, kurį ji skiria UNRWA, ir ragina JAV administraciją jį persvarstyti; pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjunga be perstojo remia agentūrą, ir ragina ES valstybes nares skirti papildomą finansavimą, siekiant užtikrinti UNRWA veiklos tvarumą ilguoju laikotarpiu;

59.

skatina tolesnį ES ir JAV bendradarbiavimą vykdant pasaulines programas, kuriomis skatinama demokratija, žiniasklaidos laisvės, laisvi ir teisėti rinkimai ir žmogaus teisių, be kita ko, pabėgėlių ir migrantų, moterų, rasinių ir religinių mažumų teisių apsauga; pabrėžia gero valdymo, atskaitingumo, skaidrumo ir teisinės valstybės, kuri yra žmogaus teisių gynimo pagrindas, svarbą; pakartoja ES tvirtą ir principinę poziciją nepritarti mirties bausmei ir siekti visuotinio mirties bausmės moratoriumu siekiant jos panaikinimo pasaulyje; pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti krizių prevencijos ir taikos stiprinimo srityse, taip pat reaguojant į humanitarinės pagalbos poreikį;

60.

pakartoja, kad ES ir JAV turi bendrų interesų Afrikoje, kur abi privalo koordinuoti ir stiprinti savo pastangas vietos, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis, siekdamos gero valdymo, demokratijos, žmogaus teisių laikymosi, tvaraus socialinio vystymosi, aplinkos apsaugos, migracijos valdymo, ekonomikos valdymo ir saugumo, taip pat taikaus regioninių konfliktų sprendimo, kovos su korupcija, neteisėtais finansiniais sandoriais, smurtu ir terorizmu vykdymo; mano, kad geresnis ES ir JAV veiksmų koordinavimas, įskaitant sustiprintą politinį dialogą ir bendrų Afrikos strategijų rengimą, deramai atsižvelgiant į regioninių organizacijų ir subregioninių grupių požiūrį, sudarytų sąlygas imtis veiksmingesnių veiksmų ir efektyviau panaudoti išteklius;

61.

pabrėžia ES ir JAV bendrų politinių, ekonominių ir saugumo interesų svarbą, atsižvelgiant į tokių šalių kaip Kinija ir Rusija ekonominę politiką, ir primena, kad bendros pastangos, įskaitant PPO lygiu, galėtų būti naudingos sprendžiant, be kita ko, pasaulinės prekybos disbalanso ir padėties Ukrainoje klausimus; ragina JAV administraciją susilaikyti nuo tolesnio teisėjų skyrimo blokavimo PPO Apeliaciniame komitete; pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant Kinijos strategijos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo klausimą, taip pat plėtojant ES ir Keturšalio saugumo dialogo grupės (QUAD), kuriai priklauso JAV, Indija, Japonija ir Australija, bendradarbiavimą šiuo klausimu;

62.

nurodo, kad reikia geriau bendradarbiauti Arkties regiono politikos klausimais, visų pirma Arkties taryboje, ypač kai vykstant klimato kaitai gali atsiverti nauji laivybos maršrutai ir tapti prieinami nauji gamtos ištekliai;

63.

atkakliai tvirtina, kad migracija yra visuotinis reiškinys, todėl turėtų būti sprendžiamas bendradarbiaujant, sudarant partnerystes ir užtikrinant žmogaus teisių apsaugą ir saugumą, tačiau taip pat valdant migracijos maršrutus ir siekiant visuotinio požiūrio JT lygmeniu, laikantis tarptautinės teisės, ypač 1951 m. Ženevos konvencijos ir jos 1967 m. protokolo; teigiamai vertina iki šiol JT dėtas pastangas siekti pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių ir apgailestauja dėl 2017 m. gruodžio mėn. JAV sprendimo pasitraukti iš šių diskusijų; ragina vykdyti bendrą politiką, siekiant pašalinti pagrindines migracijos priežastis;

64.

pritaria, kad reikia stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą energetikos klausimais, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, remiantis ES ir JAV energetikos tarybos sistema; taigi iš naujo ragina toliau rengti susitikimus; be to, ragina glaudžiau bendradarbiauti energetikos mokslinių tyrimų ir naujų technologijų srityje ir mano, kad turėtų būti stiprinamas bendradarbiavimas energetikos infrastruktūros apsaugos nuo kibernetinių išpuolių srityje; primygtinai ragina bendradarbiauti energijos tiekimo saugumo srityje ir pabrėžia, kad reikia išsamiau paaiškinti, koks bus tolesnis Ukrainos, kaip tranzito šalies, vaidmuo;

65.

pabrėžia, kad yra susirūpinęs dėl dujotiekio „Nord Stream II“ ir jo potencialiai nenuoseklaus vaidmens užtikrinant valstybių narių energetinį saugumą ir solidarumą, ir teigiamai vertina JAV paramą užtikrinant energetinį saugumą Europoje;

66.

apgailestauja, kad JAV pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo, bet giria nuoseklias pavienių JAV asmenų, įmonių, miestų ir valstijų, kurios vis dar siekia Paryžiaus susitarimo tikslų ir kovoja su klimato kaita, pastangas, taip pat pabrėžia, kad ES turi toliau bendradarbiauti su šiais veikėjais; pažymi, kad klimato kaita nebėra JAV nacionalinės saugumo strategijos dalis; dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo ir JT darbotvarkės iki 2030 m., ir pabrėžia, kad būtina juos įgyvendinti siekiant užtikrinti saugumą ir plėtoti tvaresnę ekonomiką ir visuomenę; primena, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos suteikia daugybę darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo galimybių;

67.

skatina toliau bendradarbiauti inovacijų, mokslo ir technologijų srityje ir ragina atnaujinti JAV ir ES susitarimą dėl mokslo ir technologijų;

Ginti taisyklėmis grindžiamą prekybos tvarką neramiais laikais

68.

pažymi, kad 2017 m. JAV buvo didžiausia ES eksporto rinka ir antras pagal dydį ES importo šaltinis; pažymi, kad skiriasi ES ir JAV prekybos balanso deficitas ir perteklius prekybos prekėmis, prekybos paslaugomis, skaitmeninės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų srityse; pabrėžia, kad ES ir JAV prekybos ir investicijų santykiai – didžiausio masto visame pasaulyje ir visuomet grindžiami bendromis vertybėmis – yra vienas iš svarbiausių pasaulio ekonomikos augimo, prekybos ir gerovės veiksnių; taip pat pažymi, kad ES prekybos prekėmis su JAV perteklius siekia 147 mlrd. USD; pažymi, kad ES įmonėse JAV dirbo 4,3 mln. darbuotojų;

69.

pabrėžia, kad ES ir JAV yra dvi pagrindinės veikėjos globalizuotame pasaulyje, kuris keičiasi precedento neturinčiu greičiu ir nepaprastai intensyviai ir kad, atsižvelgiant į bendrus uždavinius, ES ir JAV yra kartu suinteresuotos bendradarbiauti bei koordinuoti prekybos politikos klausimus, siekdamos formuoti būsimą daugiašalę prekybos sistemą ir pasaulinius standartus;

70.

atkreipia dėmesį į pagrindinį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vaidmenį daugiašalėje sistemoje – tai geriausias būdas siekiant užtikrinti atvirą, sąžiningą ir taisyklėmis pagrįstą sistemą, kurią taikant atsižvelgiama į įvairius jos narių interesus ir tie interesai suderinami; pakartoja, kad remia tolesnį daugiašalės prekybos sistemos stiprinimą; pritaria Komisijos veiksmams, kuriais siekiama toliau bendradarbiauti su JAV, kad būtų pateiktas teigiamas bendras atsakas į esamus institucinius ir sisteminius iššūkius;

71.

atkreipia dėmesį į PPO vaidmenį sprendžiant su prekyba susijusius ginčus; ragina visas PPO nares užtikrinti tinkamą PPO ginčų sprendimo sistemos veikimą; šiuo požiūriu apgailestauja dėl to, kad Jungtinės Valstijos blokuoja naujas kandidatūras, turinčias užpildyti laisvas vietas Apeliaciniame komitete, ir dėl to keliama grėsmė PPO ginčų sprendimo sistemos funkcionavimui; ragina Komisiją ir visas PPO nares ieškoti būdų, kaip išeiti iš šios PPO apeliacinio komiteto teisėjų atnaujinimo aklavietės ir, jei reikia, reformuoti ginčų sprendimo sistemą; mano, kad tokiomis reformomis galėtų būti siekiama užtikrinti didžiausią sistemos efektyvumo ir nepriklausomumo lygį, tuo pačiu metu toliau nuosekliai laikantis vertybių ir bendro požiūrio, kuriuos ES nuolat gynė nuo PPO įsteigimo, visų pirma skatinant laisvą ir sąžiningą prekybą pasaulio mastu, laikantis teisinės valstybės principo ir reikalavimo visoms PPO narėms laikytis visų PPO įsipareigojimų;

72.

nors ir apgailestauja dėl nepakankamų rezultatų 11-ojoje PPO ministrų konferencijoje, palankiai vertina tai, kad buvo pasirašytas bendras pareiškimas dėl JAV, ES ir Japonijos taikomos nesąžiningos rinką iškraipančios ir protekcionistinės praktikos, į kurią taip pat buvo atkreiptas dėmesys Didžiojo dvidešimtuko (G 20) 2017 m. liepos mėn. pareiškime, panaikinimo; ragina šiuo klausimu toliau bendradarbiauti su JAV ir Japonija siekiant šalinti nesąžiningos prekybos praktiką, pvz., diskriminaciją, patekimo į rinką apribojimus, dempingą ir subsidijas;

73.

ragina Komisiją kartu su JAV ir kitomis PPO narėmis parengti darbo planą dėl iškraipančių subsidijų medvilnės ir žuvininkystės sektoriuose panaikinimo (tai ypač susiję su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba); ragina bendradarbiauti skatinant daugiašalę darbotvarkę dėl tokių naujų klausimų kaip elektroninė prekyba, skaitmeninė prekyba, įskaitant skaitmeninę plėtrą, geresnių sąlygų investicijoms sudarymas, prekyba ir aplinka, prekyba ir lytis, taip pat skatinant konkrečią politiką, kurią įgyvendinant būtų sudarytos palankesnės sąlygos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti pasaulio ekonomikoje;

74.

ragina ES ir JAV skatinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu siekiant stiprinti tarptautinius susitarimus viešųjų pirkimų srityje, visų pirma Sutartį dėl viešųjų pirkimų;

75.

ragina Komisiją pradėti dialogą su Jungtinėmis Valstijomis siekiant atnaujinti derybas dėl keliašalio Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (EGA) ir Prekybos paslaugomis susitarimo (TISA);

76.

ragina ES ir JAV sutelkti išteklius kovojant su nesąžiningos prekybos politika ir praktika, sykiu laikantis daugiašalių taisyklių ir ginčų sprendimo proceso PPO ir vengiant vienašalių veiksmų, nes jie yra kenksmingi visoms pasaulinėms vertės grandinėms, kuriose veikia ES ir JAV įmonės; labai apgailestauja dėl netikrumo tarptautinėje prekybos sistemoje, kuris kilo dėl JAV naudojimosi dokumentais ir politikos priemonėmis (pvz., 232 skirsnis (1962 m.), 301 skirsnis (1974 m.)), kurie buvo parengti prieš sukuriant PPO ir jos ginčų sprendimo sistemą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad JAV sprendimas nustatyti tarifus plienui ir aliuminiui pagal 232 skirsnį negali būti pagrįstas nacionalinio saugumo sumetimais, ir ragina JAV suteikti ES ir kitoms sąjungininkėms visišką ir nuolatinį atleidimą nuo šių priemonių taikymo; ragina Komisiją ryžtingai reaguoti tuo atveju, jei šie tarifai būtų naudojami siekiant apriboti ES eksportą; taip pat pabrėžia, kad bet kokios sankcijos, kurias kaip reagavimo priemones JAV gali pradėti taikyti Europos prekėms po to, kai buvo paskelbta Apeliacinio komiteto parengta atitikties ataskaita atsižvelgiant į JAV skundą prieš ES dėl prekybai dideliais civiliniais orlaiviais poveikį darančių priemonių, būtų neteisėtos, nes PPO atmetė 204 iš 218 JAV pateiktų teiginių ir laukiama tolesnės ataskaitos dėl susijusios bylos prieš JAV dėl neteisėtų subsidijų;

77.

atkreipia dėmesį į toliau vykstantį ES ir JAV dvišalį bendradarbiavimą įvairiais reglamentavimo klausimais, tai įrodo neseniai sudarytas dvišalis susitarimas dėl prudencinių taisyklių, susijusių su draudimu ir perdraudimu, ar tarpusavio pripažinimo susitarimas dėl vaistų gamintojų patikrų pripažinimo; ragina Komisiją ir Tarybą visapusiškai gerbti Europos Parlamento vaidmenį šiame procese;

78.

atkreipia dėmesį į labai didelę intelektinės nuosavybės svarbą ES ir JAV ekonomikai; ragina abi šalis remti mokslinius tyrimus ir inovacijas abiejose Atlanto vandenyno pusėse ir garantuoti aukšto lygio intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, taip pat užtikrinti, kad kokybiškų novatoriškų produktų kūrėjai galėtų kurti toliau;

79.

ragina ES ir JAV padidinti MVĮ, eksportuojančių į JAV ir ES, galimybes patekti į rinką, didinant galiojančių taisyklių skaidrumą ir rinkos atvėrimą abipus Atlanto vandenyno, pvz., sukuriant MVĮ portalą;

80.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES mažosioms ir vidutinėms įmonėms JAV rinka yra labai svarbi; ragina ES ir JAV abipus Atlanto vandenyno šalinti neproporcingą tarifų, netarifinių ir techninių prekybos kliūčių poveikį MVĮ, apimant ne tik tarifų mažinimą, bet ir muitinės procedūrų supaprastinimą bei galimus naujus mechanizmus, kuriais siekiama padėti MVĮ dalytis patirtimi ir geriausios pirkimo ir pardavimo ES ir JAV rinkose praktikos pavyzdžiais;

81.

ragina ES ir JAV, vykdant dvišalį bendradarbiavimą, susilaikyti nuo tarpusavio mokesčių konkurencijos, nes ji lems tik mažesnes investicijas į abiejų šalių ekonomiką;

82.

ragina ES ir JAV susitarti dėl skaitmeninės prekybos sistemos, kuri atitiktų kiekvienos šalies galiojančias teisines sistemas ir susitarimus, duomenų apsaugos teisės aktus ir duomenų privatumo taisykles, kurie ypač svarbūs paslaugų sektoriuje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES ir JAV turėtų bendradarbiauti, siekdamos paskatinti trečiąsias šalis priimti griežtus duomenų apsaugos standartus;

83.

prašo ES ir JAV padidinti bendradarbiavimą klimato kaitos srityje; ragina ES ir JAV pasinaudoti dabartinėmis ir būsimomis prekybos derybomis visais lygmenimis siekiant užtikrinti tarptautiniu mastu sutartų standartų, pvz., Paryžiaus susitarimo, taikymą, skatinti prekybą ekologiškomis prekėmis, įskaitant technologijas, ir užtikrinti pasaulinę energetikos pertvarką, numatant aiškią ir suderintą tarptautinę prekybos darbotvarkę, kad būtų apsaugota aplinka ir sukurtos darbo vietos bei paskatintas ekonomikos augimas;

84.

mano, kad negalima derėtis dėl galimo naujo susitarimo dėl ES ir JAV prekybos ir investicijų santykių, jei daromas spaudimas arba grasinama, ir kad ES būtų suinteresuota sudaryti tik plataus masto bei užmojo subalansuotą ir išsamų susitarimą, apimantį visas prekybos sritis; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad būtų naudinga nustatyti galimą specialų ir nuolatinį reglamentavimo ir konsultacinio bendradarbiavimo mechanizmą; ragina Komisiją esant tinkamoms aplinkybėms atnaujinti derybas su JAV;

85.

pabrėžia, kad dėl prekybos srautų vis labiau reikia naujų, greitesnių ir saugesnių prekių ir paslaugų gabenimo per sienas būdų; ragina ES ir JAV – pagrindines prekybos partneres – bendradarbiauti su prekyba susijusių skaitmeninių technologinių sprendimų srityje, siekiant palengvinti prekybą;

86.

primena, kad vykstantis ES ir JAV dialogas ir bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje yra labai svarbus; pripažįsta ES ir JAV pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, nes šios pastangos yra pagrindinis žinių ir ekonomikos augimo veiksnys, ir pritaria tam, kad būtų toliau įgyvendinamas ir po 2018 m. pratęstas ES ir JAV susitarimas dėl mokslo ir technologijų, siekiant skatinti mokslinius tyrimus, inovacijas, naujas besiformuojančias technologijas, apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ir sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, užtikrinti tvarią prekybą ir integracinį augimą;

87.

kartu su JAV reiškia susirūpinimą dėl pasaulinių perteklinių plieno gamybos pajėgumų; tuo pat metu apgailestauja, kad vienašalės su PPO nesuderintos priemonės tik pažeis taisyklėmis grindžiamos prekybos tvarkos vientisumą; pabrėžia, kad net ir nuolatinis ES atleidimas nuo JAV tarifų negali pateisinti šios veiksmų eigos; ragina Komisiją bendradarbiauti su JAV ir dėti daugiau pastangų šalinant plieno perteklinius pajėgumus G 20 pasaulinio forumo sistemoje, kad būtų panaudotas didžiulis daugiašalių veiksmų potencialas; pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog bendri ir suderinti veiksmai taisyklėmis grindžiamose prekybos sistemose yra geriausias būdas siekiant spręsti tokias pasaulines problemas;

88.

pakartoja, jog svarbu, kad ES ir JAV koordinuotai ir konstruktyviai imtųsi būtino PPO modernizavimo, siekiant, kad ji būtų veiksmingesnė, skaidresnė ir atskaitingesnė, taip pat užtikrintų, kad formuojant tarptautines prekybos taisykles ir politiką būtų tinkamai integruoti lyties, socialinis, aplinkosaugos ir žmogaus teisių aspektai;

89.

pažymi, kad ES gina neiškreiptos rinkos ekonomiką, taip pat atvirą, vertybėmis ir taisyklėmis grindžiamą bei sąžiningą prekybą; dar kartą reiškia paramą Komisijos strategijai, kuria reaguojama į dabartinę Jungtinių Valstijų prekybos politiką, sykiu paisant daugiašalės prekybos sistemos taisyklių; ragina visas ES valstybes nares būti vieningas ir ragina Komisiją parengti bendrą požiūrį į tai, kaip elgtis tokioje padėtyje; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti ES valstybių narių vienybę šiuo klausimu, nes parodyta, kad bendri ES veiksmai pagal bendrą prekybos politiką ir ES muitų sąjunga tarptautiniu lygmeniu, taip pat palaikant dvišalius santykius su JAV, yra daug veiksmingesni nei bet kokios iniciatyvos, kurių imasi atskiros valstybės narės; pakartoja, kad ES yra pasirengusi bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis dėl abiem šalims svarbių prekybos klausimų, laikantis daugiašalės prekybos sistemos taisyklių;

90.

apgailestauja dėl prezidento D. Trumpo sprendimo dėl JAV pasitraukimo iš Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP), ir dėl poveikio, kurį šis sprendimas turės Irane veikiančioms ES įmonėms; pritaria visoms ES pastangoms, kuriomis siekiama apsaugoti Irane investuojančių ES įmonių interesus, visų pirma Komisijos sprendimui pradėti taikyti blokavimo statutą, taip parodant ES įsipareigojimą BVVP; mano, kad toks pats statutas galėtų būti naudojamas visada, kai tai taikytina;

91.

ragina ES ir JAV stiprinti bendradarbiavimą ir pastangas, dedamas siekiant įgyvendinti ir plėsti įmonių išsamaus patikrinimo sistemas, kad tarptautiniu mastu būtų sustiprinta žmogaus teisių apsauga, be kita ko, prekybos naudingosiomis iškasenomis ir metalais iš konfliktinių zonų srityje;

92.

apgailestauja dėl JAV pasyvumo aplinkos apsaugos klausimais; atsižvelgdamas į tai ir turėdamas mintyje, kad JAV yra didžiausia dramblių medžioklės trofėjų importuotoja, apgailestauja dėl prezidento D. Trumpo sprendimo panaikinti tokių trofėjų importo iš tam tikrų Afrikos šalių, įskaitant Zimbabvę ir Zambiją, apribojimus;

93.

ragina ES ir JAV tęsti ir stiprinti transatlantinį parlamentinį bendradarbiavimą, kuris turėtų sudaryti sąlygas sukurti geresnę ir platesnę politinę sistemą, kurioje būtų tobulinami ES ir JAV prekybos ir investicijų ryšiai;

94.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad JAV ir Kinija gali sudaryti susitarimą, kuris nebūtų visiškai suderinamas su PPO taisyklėmis, dėl to galėtų būti pakenkta mūsų interesams ir padaryta žala transatlantiniams prekybos santykiams; todėl primygtinai tvirtina, kad reikia sudaryti bendresnį susitarimą su pagrindiniais prekybos partneriais, su kuriais mus sieja bendri interesai pasauliniu lygmeniu;

o o

95.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, EIVT, Komisijai, valstybių narių ir narystės siekiančių šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, JAV prezidentui, JAV Senatui ir Atstovų Rūmams.

(1) OL L 309, 1996 11 29, p. 1.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0068.

(3) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 226

(4) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 198

(5) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 124

(6) OL C 65, 2016 2 19, p. 120.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0435.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0492.

(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0042.

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/103

P8_TA(2018)0343

ES ir Kinijos santykių padėtis

2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Kinijos santykių padėties (2017/2274(INI))

(2019/C 433/13)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į tai, kad ES ir Kinijos diplomatiniai santykiai užmegzti 1975 m. gegužės 6 d.,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. pradėtą ES ir Kinijos strateginę partnerystę,

—	atsižvelgdamas į svarbiausią santykių su Kinija teisinį pagrindą, t. y. į 1985 m. gegužės mėn. pasirašytą EEB ir Kinijos prekybos ir ekonomikos bendradarbiavimo susitarimą (1), kuris apima ekonominius ir prekybinius santykius bei ES ir Kinijos bendradarbiavimo programą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. ES ir Kinijos strateginę bendradarbiavimo darbotvarkę, dėl kurios susitarta 2013 m. lapkričio 21 d.,

—

atsižvelgdamas į 1994 m. oficialiai pradėtą ES ir Kinijos struktūrinį politinį dialogą ir į 2010 m. pradėtą aukšto lygio strateginį dialogą strateginiais ir užsienio politikos klausimais, visų pirma, į 5-tąjį ir 7-ąjį ES ir Kinijos aukšto lygio strateginio dialogo susitikimus, surengtus Pekine 2015 m. gegužės 6 d. ir 2017 m. balandžio 19 d.,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. pradėtas derybas dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio mėn. pradėtas derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 1–2 d. Briuselyje įvykusį 19-ąjį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 22 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“ (JOIN(2016)0030),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Kinijos,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 24 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ataskaitą „Ypatingasis administracinis Kinijos regionas Honkongas. 2017 m. metinė ataskaita“ (JOIN(2018)0007),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 15 d. Tarybos paskelbtas ES užsienio ir saugumo politikos Rytų Azijoje gaires,

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. liepos 1 d. Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas priėmė naują nacionalinio saugumo įstatymą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Baltąją knygą dėl Kinijos karinės strategijos,

—	atsižvelgdamas į 1995 m. prasidėjusį ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į 2017 m. birželio 22–23 d. Briuselyje įvykusį jo 35-ąjį raundą,

—	atsižvelgdamas į tai, kad ES ir Kinija surengė daugiau nei 60 sektorinio dialogo susitikimų,

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. vasario mėn. pradėtas ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogas, apimantis visas ES ir Kinijos bendras šios srities iniciatyvas,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. įsigaliojusį Europos bendrijos ir Kinijos susitarimą dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo (2) ir į 2009 m. gegužės 20 d. pasirašytą mokslo ir technologijų partnerystės susitarimą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Paryžiaus klimato susitarimą, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.,

—	atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Kinijos dialogą energetikos klausimais,

—	atsižvelgdamas į ES ir Kinijos apskritojo stalo diskusijas,

—	atsižvelgdamas į 19-ąjį Kinijos komunistų partijos nacionalinį kongresą, kuris vyko 2017 m. lapkričio 18–24 d.,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. Nacionalinio Liaudies Kongreso paskelbtą Aplinkos apsaugos mokesčio įstatymą, kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.,

—	atsižvelgdamas į tai, kad Tarptautinė migracijos organizacija teigia, jog aplinkos veiksniai daro poveikį nacionalinės ir tarptautinės migracijos srautams, nes asmenys palieka vietas, kuriose dėl spartesnės klimato kaitos yra atšiaurios arba prastėjančios sąlygos (3),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 19 d. Venecijoje paskelbtus 2018 m. ES ir Kinijos turizmo metus,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 30 d. paskelbtą Kinijos užsienio korespondentų klubo pranešimą dėl darbo sąlygų, pavadinimu „Prieiga nesuteikiama. Priežiūra, priekabiavimas ir bauginimas: žurnalistų darbo sąlygos Kinijoje blogėja“,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. vykusios Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos 37-osios sesijos ES pareiškimo 4 punktą „Žmogaus teisių padėtis, į kurią reikia atkreipti Tarybos dėmesį“,

—	atsižvelgdamas į 41-ąjį EP ir Kinijos tarpparlamentinį susitikimą, kuris įvyko Pekine, 2018 m. gegužės mėn.,

—

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Kinijos, visų pirma, į 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją „ES užsienio politika dėl Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, Pietų Afrikos (BRICS) ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių: tikslai ir strategijos“ (4), 2012 m. gegužės 23 d. rezoliuciją „ES ir Kinija: nesubalansuota prekyba?“ (5), 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl branduolinės grėsmės ir žmogaus teisių Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (6), 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (7), 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Šiaurės Korėjoje (8), 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl Šiaurės Korėjos (9) ir 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių (11), 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija (12), 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių (13), 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos derybų dėl dvišalio investicijų susitarimo (14) ir 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir Taivano prekybos santykių (15), 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių (16) ir savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Honkongo praėjus 20 metų po perdavimo (17),

—

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, visų pirma, į 2011 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl Tibeto, ypač vienuolių vyrų ir moterų susideginimo atvejų (18), 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Tibete (19), 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl organų ėmimo persodinimui Kinijoje (20), 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų (21), 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2017 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose (22), 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Nobelio premijos laureato Liu Xiaobo ir Lee Ming-che atvejų (23) ir 2018 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių aktyvistų Wu Gano, Xie Yango, Lee Mingo-cheh, Tashi Wangchuko ir Tibeto vienuolio Choekyi bylos (24),

—

atsižvelgdamas į ES ginklų embargą, kuris buvo paskelbtas po 1989 m. birželio mėn. Tiananmenio represijų ir kuriam Parlamentas pritarė 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų (25),

—

atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2002 m. iki 2010 m. surengti devyni derybų raundai tarp aukšto rango Kinijos vyriausybės atstovų ir Dalai Lamos, į Kinijos baltąją knygą dėl Tibeto „Tibeto vystymasis priklauso nuo neįveikiamų istorinių aplinkybių“, kurią 2015 m. balandžio 15 d. paskelbė Kinijos valstybinių reikalų tarybos informacijos biuras, atsižvelgdamas į 2008 m. memorandumą ir 2009 m. pranešimą dėl tikrosios autonomijos, kuriuos pateikė 14-ojo Dalai Lamos atstovai,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetų nuomones (A8-0252/2018),

kadangi 2017 m. surengtame 19-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime paskatinta dvišalė strateginė partnerystė, kuri turi pasaulinio lygmens poveikį, ir atkreiptas dėmesys į bendrus įsipareigojimus, prisiimtus siekiant spręsti pasaulines problemas, šalinti bendras saugumo grėsmes ir skatinti daugiašališkumą; kadangi yra daug sričių, kuriose konstruktyvus bendradarbiavimas galėtų atnešti abipusę naudą, taip pat tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip Jungtinės Tautos ir Didysis dvidešimtukas (G 20); kadangi ES ir Kinija patvirtino savo ketinimą sustiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant 2015 m. Paryžiaus susitarimą ir kovojant su klimato kaita, mažinant iškastinio kuro naudojimą, skatinant švarią energiją ir mažinant taršą; kadangi būtinas tolesnis abiejų šalių bendradarbiavimas ir koordinavimas šiame sektoriuje, taip pat mokslinių tyrimų ir keitimosi geriausia patirtimi srityse; kadangi Kinija patvirtino apyvartinių anglies dioksido taršos leidimų prekybos sistemą, paremtą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; kadangi ES daugiašalio valdymo vizija – tai taisyklėmis ir visuotinėmis vertybėmis, kaip antai demokratija, žmogaus teisės, teisinė valstybė, skaidrumas ir atskaitomybė, pagrįsta tvarka; kadangi dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis kaip niekada anksčiau yra svarbu skatinti daugiašališkumą ir taisyklėmis pagrįstą sistemą; kadangi ES tikisi, kad jos santykiai su Kinija bus abipusiškai naudingi ir politiniu, ir ekonominiu požiūriu; kadangi ES taip pat tikisi, kad Kinija prisiims atsakomybę, atitinkančią jos visuotinį poveikį, ir rems taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką, kuri yra naudinga ir jai;

kadangi ES ir Kinijos bendradarbiavimas užsienio politikos, saugumo ir gynybos bei kovos su terorizmu srityse yra labai svarbus; kadangi abiejų šalių bendradarbiavimas buvo labai svarbus užtikrinant, kad būtų sudarytas Irano branduolinis susitarimas; kadangi Kinijos pozicija atliko pagrindinį vaidmenį kuriant sąlygas deryboms Šiaurės Korėjos krizės metu;

kadangi Europoje iš esmės ignoruojama tai, kad Kinijos lyderiai laipsniškai ir sistemingai didina pastangas, kad paverstų savo ekonominę įtaką politine įtaka, visų pirma pasitelkdama investicijas į strateginius infrastruktūros objektus ir naujas transporto jungtis, taip pat strateginius ryšius, kuriais siekiama daryti poveikį Europos politinius ir ekonominius sprendimus priimantiems asmenims, žiniasklaidai, universitetams bei akademiniams leidėjams ir plačiajai visuomenei, siekiant suformuoti nuomonę apie Kiniją ir pateikti teigiamą šalies įvaizdį, kuriant pritariančių Europos organizacijų ir įvairiausių visuomenės atstovų „tinklus“; kadangi kyla susirūpinimas dėl to, kad Kinija seka daugybę žemyninės Kinijos studentų, kurie šiuo metu mokosi Europoje, taip pat stengiasi kontroliuoti į Europą iš Kinijos pabėgusius asmenis;

kadangi Kinija ir vienuolika Vidurio ir Rytų Europos šalių bei penkios Balkanų šalys 2012 m. po finansų krizės nustatė „16+1“ susitikimų formatą, ir šis procesas yra Kinijos subregioninės diplomatijos dalis, kuriuo siekiama plėtoti didelio masto infrastruktūros projektus ir stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos ir prekybos srityse; kadangi Kinijos suplanuotos investicijos ir finansavimas šiose šalyse yra labai dideli, bet ne tokie svarbūs kaip ES investicijos ir dalyvavimas; kadangi pagal šį formatą dalyvaujančios Europos šalys turėtų apsvarstyti, ar nereikėtų suteikti daugiau svarbos vieningos ES pozicijos sąvokai palaikant santykius su Kinija;

E.	kadangi Kinija yra sparčiausiai auganti ES maisto produktų rinka;

kadangi Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, įskaitant Kinijos Arkties politiką, yra didžiausio užmojo užsienio politikos iniciatyva, kurią kada nors patvirtino ši šalis, apimanti geopolitinius ir su saugumu susijusius aspektus, ir todėl jos taikymo sritis yra platesnė nei nurodyta ekonomikos ir prekybos politika; kadangi iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ buvo dar labiau sustiprinta 2015 m. įsteigus Azijos infrastruktūros investicijų banką (AIIB); kadangi ES primygtinai reikalauja, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ valdymo struktūra būtų daugiašalė ir kad ji būtų įgyvendindama nediskriminaciniu būdu; kadangi Europa siekia garantuoti, kad įgyvendinant bet kokį jungčių projektą pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ būtų laikomasi Paryžiaus susitarime numatytų prievolių ir užtikrinama, kad būtų paisoma kitų tarptautinių aplinkos apsaugos, darbo ir socialinių standartų bei čiabuvių teisių; kadangi dėl Kinijos infrastruktūros projektų galėtų susidaryti didelės Europos valstybių vyriausybių skolos Kinijos valstybei priklausantiems bankams, kurie siūlo paskolas neskaidriomis sąlygomis, o juos vykdant bus sukurta nedaug darbo vietų Europoje; kadangi vykdant kai kuriuos su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusius infrastruktūros projektus trečiųjų šalių vyriausybės jau pernelyg daug įsiskolino; kadangi iki šiol Kinijos bendrovėms buvo paskirta didžioji visų iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ sutarčių dalis; kadangi Kinija diskriminuodama taiko kai kuriuos savo pramonės standartus su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusiuose projektuose; kadangi su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusių projektų sutartys negali būti sudarytos rengiant neskaidrius viešuosius konkursus; kadangi įgyvendindama iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ Kinija naudoja daugybę kanalų; kadangi neseniai 27 ES šalių nacionaliniai ambasadoriai Pekine parengė pranešimą, kuriame smarkiai kritikuojamas iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ projektas, nurodant, kad jis parengtas siekiant trukdyti laisvai prekybai ir suteikti Kinijos įmonėms pranašumą; kadangi iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, deja, nesuteikia jokių žmogaus teisių apsaugos priemonių;

kadangi 19-asis partijos kongresas ir šių metų Nacionalinis Liaudies Kongresas (NLK) parodė, kad Kinijos diplomatija tampa vis tvirtesnė – mažiausiai penki aukšto rango pareigūnai yra atsakingi už šalies užsienio politiką ir gerokai padidintas Užsienio reikalų ministerijos biudžetas; kadangi neseniai sukurta Valstybinė tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra bus atsakinga už augančio Kinijos biudžeto pagalbai užsienio šalims koordinavimą;

kadangi Kinija, reaguodama į kultūros revoliucijos kraštutinumus, praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje nustatė kadencijos ribas; kadangi 2018 m. kovo 11 d. NLK beveik vienbalsiai balsavo už tai, kad būtų panaikintas apribojimas, pagal kurį Kinijos Liaudies Respublikos prezidento ir prezidento pavaduotojo pareigas galima eiti tik dvi kadencijas iš eilės;

I.	kadangi Kinijos aukščiausioji vadovybė, nors teigia nesikišanti į kitų šalių vidaus reikalus, savo oficialiuose pranešimuose nuolat abejoja Vakarų šalių politine sistema;

J.	kadangi 2018 m. kovo 11 d. NLK patvirtino, kad įsteigiama nacionalinė priežiūros komisija – nauja partijos kontroliuojama įstaiga, kuriai pavesta oficialiai įtvirtinti ir išplėsti visų Kinijos valstybės tarnautojų kontrolę; ši komisija Kinijos Konstitucijoje įvardyta kaip valstybės įstaiga;

kadangi 2014 m. Kinijos valstybės taryba paskelbė išsamius planus sukurti socialinių kreditų sistemą siekiant apdovanoti, partijos nuomone, finansiniu, ekonominiu, socialiniu ir politiniu požiūriu atsakingą elgesį ir taikyti sankcijas jos politikos nepaisymo atvejais; kadangi tikėtina, kad socialinių kreditų skyrimo projektas taip pat paveiks Kinijoje gyvenančius ir dirbančius užsieniečius, įskaitant ES piliečius, ir turės poveikį ES ir kitų užsienio šalių bendrovėms, vykdančioms veiklą šalyje;

kadangi aišku, jog dėl temperatūros svyravimo, kritulių ir kitų ekstremalių klimato sąlygų kai kuriuose Kinijos regionuose pablogės kaimo gyventojų pragyvenimo šaltiniai; kadangi perkėlimo planavimas tapo veiksminga prisitaikymo politikos galimybe, siekiant sumažinti klimato kaitos sukeltą pažeidžiamumą ir skurdą (26);

kadangi žmogaus teisių padėtis Kinijoje toliau blogėja, įskaitant tai, kad auga vyriausybės priešiškumas taikių protestų, saviraiškos ir religijos laisvių bei teisinės valstybės atžvilgiu; kadangi pilietinės visuomenės aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai yra sulaikomi, patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiami remiantis neapibrėžtais kaltinimais, pvz., ardomąja veikla valstybės atžvilgiu ir ginčų bei neramumų provokavimu, dažnai kalinant juos vienutėse, nežinomose vietose, neteikiant medicinos pagalbos ar teisinio atstovavimo paslaugų; kadangi sulaikyti žmogaus teisių gynėjai ir aktyvistai kartais kalinami vykdant jų namų stebėjimo veiksmus konkrečioje vietoje – tai metodas, naudojamas siekiant neleisti sulaikytiesiems asmenims turėti ryšių, ir šiais atvejais dažnai pranešama apie kankinimus ir netinkamą elgesį; kadangi Kinija ir toliau nesuteikia žodžio laisvės ir laisvės informuoti ir daugybė žurnalistų, tinklaraštininkų bei nepriklausomų nuomonės formuotojų buvo įkalinti; kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje ES įsipareigojo propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visose be išimties ES išorės veiksmų srityse ir kad ES žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas; kadangi ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimai turi būti naudojami siekiant konkrečių rezultatų žmogaus teisių srityje, t. y. išlaisvinti įkalintus žmogaus teisių gynėjus, teisininkus ir aktyvistus;

N.	kadangi kartais Kinijos valdžios institucijos trukdė ES diplomatams stebėti teisminius procesus ar lankyti žmogaus teisių gynėjus vykdant ES žmogaus teisių gynėjų gaires atitinkančią veiklą;

O.	kadangi Kinija sukūrė plataus masto valstybinę skaitmeninio sekimo sistemą, pradedant prognozavimo strategija ir baigiant savavališku biometrinių duomenų rinkimu nepaisant privatumo teisių;

kadangi Kinijos vyriausybė priėmė daugybę naujų įstatymų, visų pirma įstatymą dėl valstybės saugumo, priimtą 2015 m. liepos 1 d., įstatymus dėl kovos su terorizmu, dėl kibernetinio saugumo ir dėl užsienio NVO valdymo, kuriais remiantis pilietinis aktyvumas ir taiki kritika vyriausybės atžvilgiu priskiriama prie valstybės saugumo grėsmių, griežtinama asmenų ir socialinių grupių cenzūra, stebėjimas bei kontrolė, taip pat asmenys atgrasomi nuo kampanijų už žmogaus teises rengimo;

kadangi įstatymas dėl užsienio NVO valdymo, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., yra vienas iš didžiausių iššūkių tarptautinėms NVO, nes šiuo įstatymu reglamentuojama visa Kinijoje vykdoma veikla, kurią finansuoja tarptautinės NVO, o provincijos saugumo pareigūnai yra visų pirma atsakingi už įstatymo dėl užsienio NVO valdymo įgyvendinimą;

kadangi 2018 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauji reglamentai dėl religijos, kuriais remiantis labiau suvaržomos religinės grupės ir veikla ir jos visos priverčiamos labiau laikytis partijos politikos; kadangi pagal naujas taisykles asmenims, susijusiems su religinėmis bendruomenėmis be teisinio statuso šalyje, gresia bauda už vykimą į užsienį siekiant įgyti religinį išsilavinimą plačiąja prasme ir juo labiau aplankyti šventąsias vietas – už tai jiems skiriama bauda, keletą kartų didesnė nei mažiausias darbo užmokestis; kadangi religijos ir sąžinės laisvės mažiausiai paisoma nuo to laiko, kai XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėtos ekonominės reformos ir Kinija atsivėrė pasauliui; kadangi įvairios religinės bendruomenės susiduria su vis didėjančiomis represijomis Kinijoje, o krikščionys, tiek pogrindžio, tiek valstybės sankcionuojamose bažnyčiose, yra persekiojami ir sulaikomi, griaunamos bažnyčios ir imamasi griežtų priemonių prieš krikščionių susibūrimus;

kadangi padėtis Sindziange, kur gyvena 10 mln. musulmonų uigūrų ir etninių kazachų, sparčia blogėjo, ypač nuo Prezidento Xi Jinpingo patekimo į valdžią, nes absoliuti Sindziango kontrolė tapo aukščiausiu prioritetu – tai lėmė tiek nuolatiniai uigūrų teroristiniai išpuoliai Sindziango regione arba tariamai su šiuo regionu susiję teroristiniai išpuoliai ir strateginė Sindziango uigūrų autonominio regiono vieta siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; kadangi sukurta kalinimo be teismo sprendimo programa, pagal kurią sulaikoma dešimtys tūkstančių žmonių, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, taip pat sukurtas sudėtingas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą, masiškai dislokuojamos policijos pajėgos ir griežtai apribojama religinė praktika, uigūrų kalba bei papročiai;

kadangi per pastaruosius kelis metus, nepaisant ekonomikos augimo ir infrastruktūros plėtros, padėtis Tibete blogėjo, nes Kinijos vyriausybė riboja galimybes naudotis įvairiomis žmogaus teisėmis remdamasi saugumo ir stabilumo pretekstais ir nuolat vykdo išpuolius prieš tibetiečių tapatybę ir kultūrą; kadangi per pastaruosius kelis metus taikoma vis daugiau stebėjimo ir kontrolės priemonių, taip pat buvo savavališkai sulaikyti, kankinami žmonės ir netinkamai su jais elgiamasi; kadangi Kinijos vyriausybė Tibete sukūrė sąlygas, kuriomis valstybės valdžiai netaikomi jokie apribojimai, vyrauja baimė, o visi viešojo ir privataus gyvenimo aspektai yra griežtai kontroliuojami ir reguliuojami; kadangi Tibete bet kokie taikūs protestai ar valstybės politikos kritika, susijusi su etninėmis ar religinėmis mažumomis, gali būti vertinama kaip „atsiskyrimo tendencijos“, todėl laikoma baudžiamąja veika; kadangi galimybė užsieniečiams, įskaitant ES piliečius, visų pirma, žurnalistams diplomatams ir kitiems nepriklausomiems stebėtojams patekti į Tibeto autonominį regioną šiuo metu ribojama labiau nei kada nors anksčiau ir dar sunkiau į jį patekti Tibeto kilmės ES piliečiams; kadangi per pastaruosius keletą metų nebuvo padaryta pažanga sprendžiant Tibeto krizę, nes paskutinis taikos derybų raundas vyko 2010 m.; kadangi pablogėjus humanitarinei padėčiai Tibete padidėjo susideginimo atvejų skaičius (iš viso 156 atvejų nuo 2009 m.);

kadangi Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) valstybės taryba 2014 m. birželio 10 d. paskelbė baltąją knygą dėl politikos „viena šalis, dvi sistemos“ įgyvendinimo Honkonge, pabrėždama, kad Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono (YAR) Honkongo autonomija galiausiai priklauso nuo Kinijos Liaudies Respublikos centrinės vyriausybės leidimo; kadangi bėgant metams Honkongo žmonės matė masines demonstracijas, kuriose buvo pasisakoma už demokratiją, žiniasklaidos laisvę ir visapusišką pagrindinio įstatymo įgyvendinimą; kadangi Honkongo tradicinė atvira visuomenė sudarė sąlygas tam, kad būtų sukurta tikra ir nepriklausoma pilietinė visuomenė, kuri aktyviai ir konstruktyviai dalyvauja YAR Honkongo viešajame gyvenime;

kadangi Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano politiniai pokyčiai labai skirtingi (vienoje šalyje – vis labiau autoritarinis ir nacionalistinis partijos valdomos valstybės režimas, o kitoje šalyje – daugiapartinė demokratinė sistema) ir dėl to kyla pavojus, kad abipusiai santykiai gali paaštrėti; kadangi ES Taivano atžvilgiu laikosi politikos „viena Kinija“, o Honkongo atžvilgiu remia principą „viena šalis, dvi sistemos“;

kadangi po daugiau nei trejų metų derybų Kinija ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) 2017 m. rugpjūčio mėn. susitarė dėl „vieno puslapio“ programos, kuri bus pagrindas būsimoms diskusijoms dėl visų Pietų Kinijos jūros šalių elgesio kodekso; kadangi ginčijamas Kinijos žemės sankasų formavimas daugiausia buvo vykdomas Spratlio salose, tačiau praėjusiais metais buvo tęsiamas ir labiau į Šiaurę esančiose Paracelio salose;

X.	kadangi Kinija taip pat tampa aktyvesne ir svarbesne išorės veikėja Artimuosiuose Rytuose dėl akivaizdžių ekonominių, saugumo ir geopolitinių interesų;

Y.	kadangi Kinija teikia vis didesnę oficialią paramą vystymuisi (OPV) ir tampa pagrindine veikėja vystymosi politikos srityje, suteikdama labai reikalingas paskatas vystymosi politikai, tačiau kartu kyla susirūpinimas dėl atsakomybės už projektus vietos lygmeniu;

Z.	kadangi Kinijos veikla ir investicijos Afrikoje labai išaugo, dėl to gamtos ištekliai dažnai buvo naudojami nepasikonsultavus su vietos gyventojais;

dar kartą patvirtina, kad ES ir Kinijos visapusiška strateginė partnerystė yra viena iš svarbiausių ES partnerysčių ir kad vis dar yra daug daugiau galimybių toliau stiprinti šiuos santykius ir toliau bendradarbiauti tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą pasaulinio valdymo srityje ir tarptautinėse institucijose, visų pirma JT ir G 20 lygmeniu; pabrėžia, kad sudėtingo, globalizuoto ir daugiapolio pasaulio, kuriame Kinija tapo svarbia ekonomine ir politine veikėja, aplinkybėmis ES turi toliau užtikrinti konstruktyvaus dialogo ir bendradarbiavimo galimybes ir skatinti visas reikiamas reformas bendro intereso srityse; primena Kinijai apie jos kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės tarptautines prievoles ir pareigas padedant siekti taikos ir pasaulinio saugumo;

primena, kad ES ir Kinijos visapusiška strateginė partnerystė yra paremta bendru įsipareigojimu užtikrinti atvirumą ir bendradarbiavimą, nes tai yra taisyklėmis grindžiamos tarptautinės sistemos dalis; pabrėžia, kad abi šalys įsipareigojo sukurti skaidrią, teisingą ir nešališką pasaulinio valdymo sistemą, kurioje būtų dalijamasi atsakomybe už taikos, gerovės ir darnaus vystymosi skatinimą; primena, kad ES bendradarbiavimas su Kinija turėtų būti principingas, praktiškas ir pragmatiškas, nepaminant savo interesų ir vertybių; yra susirūpinęs dėl to, kad per pastarąjį dešimtmetį didėjanti Kinijos pasaulinė ekonominė ir politinė įtaka buvo bendrų įsipareigojimų, kurie yra ES ir Kinijos santykių pagrindas, išbandymas; pabrėžia Kinijos, kaip pasaulio supervalstybės, atsakomybę ir ragina valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti pagarbą tarptautinei teisei, demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, laikantis JT Chartijos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir kitų tarptautinių priemonių, kurias Kinija yra pasirašiusi arba ratifikavusi; ragina Tarybą, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją užtikrinti, kad ES ir Kinijos bendradarbiavimas būtų grindžiamas teisinės valstybės principu, žmogaus teisių universalumu, abiejų šalių prisiimtais tarptautiniais žmogaus teisių įsipareigojimais ir įsipareigojimu daryti pažangą siekiant aukščiausio lygio žmogaus teisių apsaugos; pabrėžia, kad visose bendradarbiavimo srityse turėtų būti stiprinamas abipusiškumas, vienodos sąlygos ir sąžininga konkurencija;

pabrėžia, kad siekiant spręsti pasaulinius ir regioninius uždavinius, pvz., saugumo, nusiginklavimo, ginklų neplatinimo, kovos su terorizmu ir kibernetinės erdvės, bendradarbiavimo siekiant taikos, klimato kaitos, energijos, vandenynų ir efektyvaus išteklių naudojimo, miškų naikinimo, neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais, migracijos, pasaulinės sveikatos, vystymosi ir kovos su kultūros paveldo objektų naikinimu ir plėšimu bei neteisėta prekyba antikvarinėmis vertybėmis srityse, būtina užtikrinti tikrą ES ir Kinijos partnerystę; primygtinai ragina ES pasinaudoti Kinijos įsipareigojimu spręsti pasaulines problemas, tokias kaip klimato kaita, ir toliau plėtoti sėkmingą bendradarbiavimą taikos palaikymo operacijose su Kinija, kuri yra viena iš didžiausius įnašus į JT biudžetą mokanti ir vis dažniau prie JT taikos palaikymo operacijų savo pajėgomis prisidedanti šalis, taip pat kitose bendro intereso srityse, kartu skatinant daugiašališkumą ir pasaulinį valdymą, grindžiamą pagarba tarptautinei teisei, įskaitant tarptautinę humanitarinę ir žmogaus teisių teisę; todėl teigiamai vertina nuo 2011 m. vykdomą sėkmingą bendradarbiavimą kovos su piratavimu srityje Adeno įlankoje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai skatinti ES ekonominius ir politinius interesus bei ginti ES vertybes ir principus; pabrėžia, kad daugiašališkumas – tai viena iš pagrindinių ES vertybių, susijusių su pasauliniu valdymu, ir kad ji turi būti aktyviai saugoma bendradarbiaujant su Kinija;

pažymi, kad Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendras komunikatas „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“ kartu su 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadomis yra ES santykių su Kinija ateinančiais metais politikos programa;

pabrėžia, jog Taryba padarė išvadą, kad palaikydamos santykius su Kinija valstybės narės, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisija bendradarbiaus, kad užtikrintų suderinamumą su ES teise, taisyklėmis ir politika ir kad bendri rezultatai būtų naudingi visai ES;

primena, kad Kinija, toliau augant jos ekonomikai ir jai integruojantis į pasaulio ekonomiką, įgyvendinant 2001 m. paskelbtą „investavimo užsienyje“ (angl. going out) politiką, siekia padidinti Kinijos prekių ir paslaugų patekimą į Europos rinką, taip pat pagerinti savo prieigą prie technologijų ir praktinės patirties, kad paremtų tokius planus kaip „Pagaminta Kinijoje 2025“ ir sustiprintų savo politinę ir diplomatinę įtaką Europoje; pabrėžia, kad šie užmojai ypač išaugo po 2008 m. pasaulinės finansų krizės ir formavo naują ES ir Kinijos santykių dinamiką;

ragina valstybes nares, dalyvaujančias „16+1“ formato susitikimuose, užtikrinti, kad jų dalyvavimas šiame formate sudarytų sąlygas ES turėti vieningą poziciją palaikant santykius su Kinija; ragina minėtas valstybes nares atlikti išsamią pasiūlytų infrastruktūros projektų analizę ir patikrą, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, ir užtikrinti, kad nebūtų pakenkta nacionaliniams ir Europos interesams dėl trumpalaikės finansinės paramos ir ilgalaikių įsipareigojimų, prisiimamų dėl Kinijos dalyvavimo strateginiuose infrastruktūros projektuose, taip pat dėl potencialiai didesnės politinės įtakos, nes tai susilpnintų ES bendrąsias pozicijas Kinijos atžvilgiu; žino apie didėjančią Kinijos įtaką ES šalių kandidačių infrastruktūrai ir rinkoms; pabrėžia, kad būtina užtikrinti šio formato skaidrumą pakviečiant ES institucijas į susitikimus ir visapusiškai informuojant jas apie jo veiklą, kad būtų užtikrinta, jog visi atitinkami aspektai būtų suderinami su ES politika ir teisės aktais ir visos šalys gautų abipusę naudą bei galimybes;

atkreipia dėmesį į Kinijos susidomėjimą investicijomis į Europos strategines infrastruktūras; daro išvadą, kad Kinijos vyriausybė, įgyvendindama iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, naudoja ją kaip labai veiksmingą savo užsienio politikos elementų naratyvą ir kad, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, ES viešosios diplomatijos pastangos turi būtų sustiprintos; remia tai, kad Kinija raginama laikytis viešųjų pirkimų skaidrumo principų, taip pat aplinkosaugos ir socialinių standartų; ragina visas ES valstybes nares remti ES viešosios diplomatijos reagavimo veiksmus; rekomenduoja, kad su ES institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis būtų dalijamasi duomenimis apie visas Kinijos investicijas į infrastruktūrą ES valstybėse narėse ir šalyse, kurios vykdo stojimo į ES derybų procesą; primena, kad tokios investicijos yra bendros strategijos, pagal kurią Kinijos valstybės kontroliuojamos arba valstybės finansuojamos bendrovės įgyja bankų ir energetikos sektoriaus, taip pat kitų tiekimo grandinių kontrolę, dalis; pabrėžia šešis pagrindinius iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ keliamus iššūkius: daugiašalis požiūris į iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ valdymą; įdarbinta labai mažai vietos darbuotojų, labai ribotas priimančiosios šalies ir trečiųjų šalių rangovų dalyvavimas (apie 86 proc. iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ projektų yra susiję su Kinijos rangovais), statybinės medžiagos ir įranga importuojamos iš Kinijos, stokojama konkursų skaidrumo ir galimas Kinijos, o ne tarptautinių standartų naudojimas; primygtinai ragina užtikrinti, kad iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ apimtų žmogaus teisių apsaugos priemones, ir mano, kad itin svarbu visiškai skaidriai ir įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, taip pat laikantis ES teisės aktų, kurti sąveiką ir rengti projektus, tuo pačiu metu papildant ES politiką ir projektus, kad būtų užtikrinta nauda visoms palei planuojamus maršrutus esančioms šalims; teigiamai vertina ES ir Kinijos jungčių platformos, kuria skatinamas bendradarbiavimas transporto infrastruktūros srityje visame Eurazijos žemyne, sukūrimą; su pasitenkinimu pažymi, kad buvo nustatyti keli infrastruktūros projektai, ir pabrėžia, kad projektai turėtų būti įgyvendinami vadovaujantis pagrindiniais principais, pvz., ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu tvarių projektų skatinimu, geografine pusiausvyra, vienodomis sąlygomis investuotojams ir projektų vykdytojams bei skaidrumu;

teigiamai vertina tai, kad ES politika Kinijos atžvilgiu sudaro dalį kompleksinio politinio požiūrio į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, visapusiškai išnaudojant ir atsižvelgiant į glaudžius ES santykius su tokiais partneriais, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Pietų Korėja, ASEAN šalys, Australija ir Naujoji Zelandija;

10.

pabrėžia, kad ES ir Kinijos bendradarbiavimas turėtų būti labiau orientuotas į piliečius ir teikti jiems realesnę naudą, siekiant sukurti abipusį pasitikėjimą ir supratimą; ragina ES ir Kiniją vykdyti pažadus, duotus per 2017 m. vykusį 4-ąjį ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogą, ir skatinti didesnį žmonių tarpusavio bendravimą, pvz., stiprinant kultūrinį bendradarbiavimą švietimo, mokymo, jaunimo ir lyčių lygybės srityse ir bendras iniciatyvas žmonių tarpusavio mainų srityje;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia labiau remti Europoje esančius Kinijos studentus ir mokslo darbuotojus, kad jie būtų mažiau pažeidžiami dėl Kinijos valdžios institucijų daromo spaudimo sekti vieni kitus ir netaptų Kinijos valstybės įrankiais, ir kad labai svarbu atidžiai ištirti akademinėms institucijoms visoje Europoje žemyninės dalies skiriamą didelį finansavimą;

12.

teigiamai vertina 2017 m. lapkričio 13–14 d. Šanchajuje įvykusio 4-ojo ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogo rezultatus; pabrėžia, kad aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogas turėtų padėti stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir sustiprinti ES ir Kinijos kultūrų tarpusavio supratimą;

13.

teigiamai vertina 2018 m. ES ir Kinijos turizmo metus; pabrėžia, kad jie turi ne tik ekonominę reikšmę, bet yra puikus ES kultūros diplomatijos pavyzdys įgyvendinant ES ir Kinijos strateginę partnerystę, taip pat galimybė Europos ir Kinijos žmonėms geriau suprasti vieni kitus; pabrėžia, kad 2018 m. ES ir Kinijos turizmo metai sutampa su Europos kultūros paveldo metais ir kad vis daugiau Kinijos turistų labai vertina Europos kultūros turtingumą;

14.

ragina ES valstybes nares skubiai ir ryžtingai sustiprinti bendradarbiavimą ir labiau suderinti savo politiką dėl Kinijos, be kita ko, JT forumuose, atsižvelgiant į tai, kad ES pirmą kartą patyrė nesėkmę siekdama 2017 m. birželio mėn. JT žmogaus teisių taryboje Ženevoje pateikti bendrą pareiškimą dėl Kinijos žmogaus teisių padėties; primygtinai siūlo pasinaudoti daug didesnės Europos kolektyvinės derybinės galios pranašumu vedant derybas su Kinija ir ginti Europos demokratiją, kad būtų galima geriau reaguoti į nuolatines Kinijos pastangas, dedamas siekiant daryti įtaką jos politikams ir pilietinei visuomenę ir taip suformuoti palankesnę nuomonę dėl Kinijos strateginių interesų; atsižvelgdamas į tai, ragina didesnes valstybes nares panaudoti savo politinę ir ekonominę įtaką Kinijai siekiant skatinti ES interesus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinija taip pat bando daryti įtaką švietimo ir mokslo įstaigoms ir jų mokymo programoms; siūlo, kad ES ir valstybės narės remtų aukštos kokybės Europos ekspertų grupes, nagrinėjančias su Kinija susijusius klausimus, siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti nepriklausomų ekspertų patarimais nustatant strategines gaires ir priimant strateginius sprendimus;

15.

pabrėžia, kad žmogaus teisių ir teisinės valstybės propagavimas turi būti esminė ES bendradarbiavimo su Kinija dalis; griežtai smerkia žmogaus teisių gynėjų, teisininkų, žurnalistų, tinklaraštininkų, mokslininkų ir darbo teisių gynėjų, taip pat jų šeimų, įskaitant užsieniečius tiek žemyninėje Kinijoje, tiek užsienyje, bauginimą, savavališkus areštus ir baudžiamąjį persekiojimą neužtikrinus tinkamo proceso; pabrėžia, kad aktyvi pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių gynėjų darbas yra atviros ir klestinčios visuomenės pagrindas; pabrėžia, jog svarbu, kad ES, palaikydama santykius su Kinija, imtųsi aktyvių veiksmų siekdama skatinti visapusišką pagarbą žmogaus teisėms ir daugiausia dėmesio skirtų tiek greitiems rezultatams, kaip antai vyriausybės taikomų griežtų priemonių prieš žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės veikėjus ir disidentus, taip pat jų teisminio priekabiavimo ir bauginimo nutraukimas ir greitas ir besąlygiškas visų politinių kalinių, įskaitant ES piliečius, paleidimas, tiek vidutinio laikotarpio ir (arba) ilgalaikiams tikslams, pvz., teisinėms ir politinėms reformoms, įgyvendinamoms vadovaujantis tarptautine žmogaus teisių teise, ir parengtų, įgyvendintų ir toliau pritaikytų strategiją siekiant išlaikyti ES veiksmų žmogaus teisių srityje Kinijoje matomumą, įskaitant viešųjų ryšių strategiją; primygtinai reikalauja, kad ES ir valstybių narių diplomatams nebūtų užkertamas kelias arba trukdoma įgyvendinti ES žmogaus teisių gynėjų gaires; nurodo, kad ES turėtų teikti pirmenybę žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, apsaugai ir paramai;

16.

ragina ES ir jos valstybes nares siekti platesnio užmojo, vieningesnės ir skaidresnės politikos žmogaus teisių Kinijoje klausimu ir intensyviai konsultuotis ir bendradarbiauti su pilietine visuomene, ypač prieš rengiant aukšto lygio susitikimus ir dialogus žmogaus teisių klausimais; pabrėžia, kad ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais 35-ojo raundo metu ES atkreipė dėmesį į pablogėjusią civilinių ir politinių teisių Kinijoje padėtį, įskaitant žodžio laisvės apribojimus; ragina Kiniją imtis veiksmų, susijusių su per dialogą žmogaus teisių klausimais iškeltomis problemomis, vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus ir gerbti konstitucines garantijas, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo; primygtinai reikalauja palaikyti nuolatinį, aukšto lygio ir į rezultatus orientuotą dialogą žmogaus teisių klausimais; yra susirūpinęs dėl to, kad dialogo žmogaus teisių klausimais su Kinija vertinimas niekada nebuvo paskelbtas viešai ir su juo niekada negalėjo susipažinti nepriklausomoms Kinijos grupės; ragina ES nustatyti aiškius pažangos kriterijus, užtikrinti didesnį skaidrumą ir įtraukti į diskusijas Kinijos nepriklausomus nuomonės reiškėjus; ragina ES ir jos valstybes nares atskleisti visų formų priekabiavimą vizų srityje, nukreiptą prieš mokslo darbuotojus, žurnalistus ar pilietinės visuomenės organizacijų narius (vėlavimas arba atsisakymas išduoti vizą ir (arba) suteikti galimybę gauti vizą, nepateikiant priežasčių ir Kinijos valdžios institucijoms darant spaudimą prašymo teikimo procese pokalbių forma, kai dalyvaujantys Kinijos atstovai nenori nurodyti savo tapatybės), teikti informaciją apie tokį priekabiavimą ir spręsti šį klausimą;

17.

yra labai susirūpinęs dėl Kinijos užsienio korespondentų klubo (angl. FCCC) 2017 m. ataskaitoje pateiktų išvadų, kad Kinijos vyriausybė dar intensyviau bando neleisti ar apriboti galimybes užsienio žurnalistams patekti į dideles šalies teritorijas, tuo pačiu metu vis dažniau naudojant vizos atnaujinimo procesą siekiant daryti spaudimą nepageidaujamiems korespondentams ir naujienų tarnyboms; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares reikalauti, kad Kinijos valdžios institucijos laikytųsi abipusiškumo principo spaudos laisvės srityje, ir įspėja nedaryti spaudimo užsienio korespondentams jų kilmės šalyse, nes Kinijos diplomatai susisiekia su žiniasklaidos būstinėmis, kad kritikuotų vietoje veikiančių žurnalistų darbą;

18.

pažymi, kad KLR yra antra pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES yra didžiausia KLR prekybos partnerė; atkreipia dėmesį į nuolat augančią prekybą tarp dviejų šalių, tačiau mano, kad prekybos prekėmis balansas yra asimetriškas KLR naudai; ragina laikytis bendradarbiavimu pagrįsto požiūrio ir konstruktyvios pozicijos siekiant veiksmingai spręsti susirūpinimą keliančius klausimus ir naudotis didelėmis ES ir KLR prekybos galimybėmis; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą su KLR;

19.

pažymi, jog atlikus naujausius tyrimus nustatyta, kad nuo 2008 m. Kinija Europoje įsigijo turto už 318 mlrd. USD; pažymi, kad šis skaičius neapima kelių susijungimų, investicijų ir bendrųjų įmonių;

20.

pažymi, kad KLR yra pagrindinė pasaulio prekybos dalyvė ir kad didelė šios šalies rinka galėtų iš esmės reikšti, ypač atsižvelgiant į dabartines pasaulines prekybos aplinkybes, geras galimybes ES ir Europos įmonėms; primena, kad Kinijos įmonės, įskaitant valstybės valdomas įmones, gauna naudos iš labai atvirų ES rinkų; pripažįsta puikius KLR rezultatus per pastaruosius keturis dešimtmečius ištraukiant šimtus milijonų piliečių iš skurdo;

21.

pažymi, kad ES tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Kinijos Liaudies Respublikoje nuo 2012 m. nuolat mažėjo, ypač tradiciniame gamybos sektoriuje, ir paraleliai didėjo investicijos į aukštųjų technologijų paslaugas, viešąsias paslaugas ir žemės ūkio bei statybos paslaugas, o KLR investicijos ES per pastaruosius kelerius metus sparčiai augo; pripažįsta, kad nuo 2016 m. KLR yra grynoji investuotoja Europos Sąjungoje; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. valstybės valdomų įmonių investicijos sudarė 68 proc. Kinijos investicijų į Europą; yra susirūpinęs dėl valstybės organizuojamų įsigijimų, kurie gali trukdyti strateginiams Europos interesams, su viešuoju saugumu susijusiems tikslams, konkurencingumui ir užimtumui;

22.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl TUI tikrinimo mechanizmo saugumo ir viešosios tvarkos srityse, nes jis yra viena iš ES pastangų prisitaikyti prie kintančios pasaulinės aplinkos, konkrečiai neišskiriant kokio nors vieno ES tarptautinio prekybos partnerio; įspėja, kad mechanizmas neturėtų lemti paslėpto protekcionizmo; vis dėlto ragina jį greitai priimti;

23.

palankiai vertina Prezidento Xi Jinpingo prisiimtus įsipareigojimus toliau atverti Kinijos rinką užsienio investuotojams ir gerinti investicijų aplinką, užbaigti neigiamo užsienio investicijų sąrašo peržiūrą ir panaikinti Europos įmonėms taikomus apribojimus, taip pat stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir sudaryti vienodas sąlygas užtikrinant didesnį KLR rinkos skaidrumą ir geresnį reguliavimą; ragina vykdyti šiuos įsipareigojimus;

24.

pakartoja, kad svarbu nutraukti visą prieš užsienio investuotojus nukreiptą diskriminacinę praktiką; atsižvelgdamas į tai primena, kad tokios reformos bus naudingos Kinijos ir Europos įmonėms, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

25.

ragina Komisiją propaguoti naują Sąjungos bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą kaip pavyzdinį standartą plėtojant prekybos santykius su Kinija; atkreipia dėmesį į poreikį sistemingai vykdyti dialogą su Kinija ir kitomis PPO partnerėmis dėl reguliavimo reikalavimų, susijusių su mūsų ekonomikos skaitmeninimu ir jo daugialypiu poveikiu prekybai, gamybos grandinėms, tarpvalstybinėms skaitmeninėms paslaugoms, 3D spausdinimui, vartojimo modeliams, mokėjimams, mokesčiams, asmens duomenų apsaugai, nuosavybės teisių klausimams, audiovizualinių paslaugų teikimui ir apsaugai, žiniasklaidai ir žmonių tarpusavio ryšiams;

26.

ragina KLR paspartinti prisijungimo prie PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų procesą ir pateikti prisijungimo pasiūlymą, siekiant Europos įmonėms suteikti prieigą prie Kinijos rinkos tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis jau naudojasi Kinijos įmonės, norėdamos pateikti į ES rinką; apgailestauja dėl to, kad Kinijos viešųjų pirkimų rinka užsienio tiekėjams ir toliau yra iš esmės uždara, todėl Europos įmonės patiria diskriminaciją ir stokoja galimybių patekti į Kinijos rinką; ragina KLR sudaryti Europos įmonėms ir darbuotojams nediskriminacines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; ragina Tarybą skubiai priimti tarptautinę viešųjų pirkimų priemonę; ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar sutartys nesudaromos su užsienio įmonėmis, kurios įtariamos dempingo praktika, ir prireikus imtis veiksmų;

27.

ragina koordinuoti veiksmus bendradarbiaujant su KLR dėl iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, remiantis abipusiškumo, darnaus vystymosi ir gero valdymo principais bei atviromis ir skaidriomis taisyklėmis, visų pirma dėl viešųjų pirkimų; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad Europos investicijų fondui ir KLR šilko kelio fondui pasirašius susitarimo memorandumą, taip pat Europos investicijų bankui (EIB), Azijos plėtros bankui, Azijos infrastruktūros investicijų bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Naujam plėtros bankui ir Pasaulio bankui pasirašius susitarimo memorandumą verslo aplinka Europos įmonėms ir darbuotojams dar nepagerėjo; apgailestauja dėl to, kad trūksta profesionalių poveikio darniam vystymuisi vertinimų įgyvendinant įvairius projektus, susijusius su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti investicijų kokybę, ypač atsižvelgiant į teigiamą poveikį užimtumui, darbo teisėms, ekologiškai gamybai ir klimato kaitos švelninimui, laikantis daugiašalio valdymo principų ir tarptautinių standartų;

28.

pritaria vykstančioms deryboms dėl išsamaus ES ir KLR investicijų susitarimo, kurios pradėtos 2013 m., ir ragina KLR aktyviau dalyvauti šiame procese; ragina abi šalis iš naujo dėti pastangas, kad būtų daroma pažanga derybose, kuriomis siekiama sudaryti iš tikrųjų vienodas sąlygas Europos įmonėms ir darbuotojams ir užtikrinti, kad patekimo į rinką srityje būtų taikomas abipusiškumo principas, siekiant nustatyti konkrečias nuostatas dėl MVĮ ir viešųjų pirkimų; be to, ragina abi šalis pasinaudoti investicijų susitarimu suteikiama galimybe didinti jų bendradarbiavimą aplinkos ir darbo teisių srityje ir į tekstą įtraukti tvaraus vystymosi skyrių;

29.

primena, kad dėl bendrųjų įmonių prievolių keliuose pramonės sektoriuose ir užsienio kapitalo įmonėms taikomų papildomų diskriminacinių techninių reikalavimų, įskaitant privalomą duomenų vietos nustatymą ir šaltinio kodo atskleidimą, taip pat reglamentavimo taisyklių ES įmonės KLR susiduria su vis daugiau patekimą į rinką ribojančių priemonių; šiuo požiūriu palankiai vertina KLR valstybės tarybos 2017 m. paskelbtą pranešimą dėl kelių priemonių didesniam atvirumui ir aktyviam užsienio investicijų panaudojimui skatinti, tačiau apgailestauja, kad nenumatytas tvarkaraštis siekiant jo tikslų; todėl ragina Kinijos valdžios institucijas skubiai įgyvendinti šiuos įsipareigojimus;

30.

ragina ES bei jos valstybes nares ir Kiniją intensyviau bendradarbiauti siekiant sukurti žiedinę ekonomiką – šis neatidėliotinas poreikis tapo dar akivaizdesnis Kinijai priėmus teisėtą sprendimą uždrausti plastiko atliekų iš Europos importą; ragina abi partneres intensyviau bendradarbiauti ekonomikos ir technologijų srityse siekiant užtikrinti, kad formuojant pasaulines gamybos grandines, vykdant prekybą ir teikiant transporto ir turizmo paslaugas nesusidarytų nepriimtinos plastiko taršos mūsų vandenynuose sankaupos;

31.

ragina KLR siekti atlikti atsakingą vaidmenį pasaulio arenoje, visiškai suvokiant įsipareigojimus, susijusius su jos ekonomine veikla ir šios veiklos rezultatais trečiosiose šalyse bei pasaulio rinkose, be kita ko, aktyviai remiant daugiašalę taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą ir PPO; mano, kad dabartinėmis pasaulinių vertės grandinių aplinkybėmis padidėjusi įtampa tarptautinės prekybos srityje turėtų būti mažinama pasitelkiant derybas, tuo pačiu metu pakartoja, kad būtina siekti daugiašalių sprendimų; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti prievoles, įtvirtintas KLR stojimo į PPO protokole, ir apsaugoti jos veiklos mechanizmus; atkreipia dėmesį į pagal PPO susitarimus numatytas pranešimo ir skaidrumo prievoles, susijusias su subsidijomis, ir reiškia susirūpinimą dėl dabartinės tiesioginio arba netiesioginio Kinijos įmonių subsidijavimo praktikos; ragina koordinuoti veiksmus su svarbiausiais ES prekybos partneriais dėl bendrų pastangų ir veiksmų siekiant kovoti su rinkos iškraipymais, atsirandančiais dėl valstybės kišimosi ir darančiais poveikį pasaulio prekybai, ir juos šalinti;

32.

apgailestauja dėl to, kad, nors Europos antidempingo muitų nustatymo metodikos reformos procedūra užbaigta, KLR dar neatsiėmė PPO apeliaciniam komitetui pateikto ieškinio prieš ES;

33.

reiškia susirūpinimą dėl tarifų didinimo priemonių, kurių imasi Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos;

34.

reiškia susirūpinimą dėl apribojimų, įskaitant 2017 m. užsienio investicijų kataloge ir 2017 m. laisvosios prekybos zonos neigiamame sąraše nustatytuosius, su kuriais KLR ir toliau susiduria Europos įmonės, ypač labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, taip pat tuose sektoriuose, kuriuose taikomas „Pagaminta Kinijoje 2025“ planas; ragina greitai sumažinti šiuos apribojimus siekiant visapusiškai panaudoti bendradarbiavimo ir Europoje diegiamų sistemų „Pramonė 4.0“ ir strategijos „Pagaminta Kinijoje 2025“ sąveikos kūrimo galimybes, nes būtina pertvarkyti mūsų gamybos sektorius siekiant diegti pažangias gamybos sistemas, įskaitant bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose rengiant ir nustatant atitinkamus pramonės standartus; primena, kad svarbu KLR mažinti vyriausybės subsidijas;

35.

ragina KLR atsisakyti praktikos, pagal kurią patekimas į rinką vis labiau priklauso nuo priverstinio technologijų perkėlimo, kaip nurodyta Europos Sąjungos prekybos rūmų 2017 m. pozicijos dokumente dėl Kinijos;

36.

ragina atnaujinti derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (EGA), remiantis rezultatyviu ES ir KLR bendradarbiavimu kovojant su klimato kaita ir tvirtu bendru įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą; atkreipia dėmesį į prekybos suteikiamas galimybes bendradarbiauti technologijų srityje kuriant švarias technologijas;

37.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitos dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir užtikrinimo trečiosiose šalyse išvadas, kuriose nurodyta, kad KLR yra pagrindinė problema; pakartoja, kad reikia užtikrinti Europos žinių ekonomikos apsaugą; ragina KLR kovoti su neteisėtu europinių licencijų naudojimu, kurį vykdo Kinijos įmonės;

38.

ragina Komisiją numatyti Europos Sąjungai galimybę dalyvauti parodoje „China International Import Expo“, kuri vyks 2018 m. lapkričio mėn. Šanchajuje, ir visų pirma suteikti MVĮ galimybę pristatyti savo veiklą; ragina Komisiją užmegzti ryšius su prekybos rūmais, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios šiuo metu ne taip aktyviai prekiauja su Kinija, siekiant skatinti šią galimybę;

39.

reiškia susirūpinimą dėl KLR valstybės priemonių, dėl kurių iškraipoma prekyba, įskaitant pramonės perteklinį pajėgumą tokiuose žaliavų sektoriuose, kaip, be kita ko, plieno ir aliuminio sektoriai; primena, kad Pasaulinio forumo dėl plieno perteklinio pajėgumo pirmajame ministrų susitikime, įvykusiame 2017 m., buvo prisiimti įsipareigojimai neteikti rinką iškraipančių subsidijų, tačiau apgailestauja, kad Kinijos delegacija nepateikė duomenų apie pajėgumą; ragina KLR vykdyti savo įsipareigojimą nustatyti ir atskleisti duomenis apie savo subsidijas ir paramos priemones, skirtas plieno ir aliuminio pramonei; pripažįsta pasaulinio pramonės perteklinio pajėgumo ir staiga išaugusio protekcionistinių prekybos priemonių kiekio ryšį ir toliau primygtinai ragina bendradarbiauti daugiašaliu lygmeniu, kad būtų sprendžiamos struktūrinės su pertekliniu pajėgumu susijusios problemos; teigiamai vertina siūlomus trišalius JAV, Japonijos ir ES veiksmus PPO lygmeniu;

40.

pabrėžia, kad svarbu parengti plataus užmojo ES ir KLR susitarimą dėl geografinių nuorodų, remiantis aukščiausiais tarptautiniais standartais, ir teigiamai vertina 2017 m. ES ir KLR bendrą pranešimą dėl 200 Kinijos ir Europos geografinių nuorodų sąrašo – dėl šių nuorodų apsaugos bus diskutuojama derybų metu; vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, jog derybos buvo pradėtos 2010 m., mano, kad sąrašas – tai labai kuklus rezultatas, ir apgailestauja dėl nepakankamos pažangos šioje srityje; ragina greitai užbaigti derybas ir primygtinai ragina abi šalis apsvarstyti galimybę pasinaudoti būsimu ES ir KLR aukščiausiojo lygio susitikimu, kuris yra gera proga iš tikrųjų padaryti pažangą siekiant šio tikslo; pakartoja, kad reikia toliau bendradarbiauti sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių srityje siekiant sumažinti ES eksportuotojams tenkančią naštą;

41.

teigiamai vertina Kinijos sprendimą vieniems metams atidėti naujo importuojamų maisto produktų ir gėrimų sertifikavimo, dėl kurio būtų labai sumažėjęs maisto produktų importas iš ES, įgyvendinimą; be to, teigiamai vertina tai, kad atidėtas naujų elektromobilių standartų įgyvendinimas, ir ragina vesti turiningą dialogą ir užtikrinti didesnį koordinavimą tokių iniciatyvų klausimu;

42.

rekomenduoja, kad ES ir Kinijos vyriausybė pradėtų bendrą G 20 iniciatyvą siekiant sukurti Pasaulinį forumą dėl aliuminio perteklinio pajėgumo, suteikiant įgaliojimus nagrinėti su visa boksito, aliuminio oksido ir aliuminio pramonės vertės grandine susijusius klausimus, įskaitant žaliavų kainas ir aplinkos aspektus;

43.

ragina Komisiją aktyviai stebėti Kinijos taikomas prekybą iškraipančias priemones, turinčias poveikio ES įmonių pozicijoms pasaulio rinkose, ir imtis atitinkamų veiksmų PPO ir kituose forumuose, įskaitant ginčų sprendimo priemones;

44.

pažymi, kad šiuo metu rengiamas naujas Kinijos užsienio investicijų įstatymas; primygtinai ragina susijusius Kinijos subjektus siekti skaidrumo, atskaitomybės, nuspėjamumo ir teisinio tikrumo ir atsižvelgti į šiuo metu vykstant ES ir Kinijos dialogui dėl prekybos ir investicijų santykių pateiktus pasiūlymus ir išreikštus lūkesčius;

45.

reiškia susirūpinimą dėl naujo kibernetinio saugumo įstatymo, apimančio, be kita ko, naujas reglamentavimo kliūtis užsienio įmonėms, kurios parduoda telekomunikacijų ir IT įrangą bei paslaugas; apgailestauja, kad dėl tokių neseniai patvirtintų priemonių, taip pat Kinijos komunistų partijos grupių privačiose įmonėse, įskaitant užsienio bendroves, sukūrimo ir tokių priemonių, kaip NVO įstatymas, KLR verslo aplinka apskritai tampa priešiškesnė užsienio ir privatiesiems ekonominės veiklos vykdytojams;

46.

pažymi, kad 2016 m. KLR bankų sistema, kuri dabar yra didžiausia pasaulyje, aplenkė euro zonos bankų sistemą; ragina KLR leisti užsienio bankų įmonėms lygiomis teisėmis konkuruoti su šalies institucijomis ir bendradarbiauti su ES finansų reguliavimo srityje; palankiai vertina KLR sprendimą sumažinti tarifus 187 vartojimo prekėms ir panaikinti užsienio subjektų nuosavybės apribojimus bankams;

47.

primena savo 2015 m. ataskaitą dėl ES ir KLR santykių, kurioje raginama pradėti derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu; nurodo, kad Komisija ne kartą skelbė pradedanti derybas dėl investicijų su Honkongu ir Taivanu, tačiau apgailestauja, kad faktiškai jokios derybos iki šiol nepradėtos; pakartoja, kad pritaria dvišaliam investicijų susitarimui su Taivanu ir Honkongu; pripažįsta, kad abu partneriai galėtų būti ES įmonių atspirties taškas norint patekti į žemyninę Kiniją;

48.

ragina Komisiją koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis ir konsultuojantis su Parlamentu parengti vieningą Europos poziciją ir bendrą ekonomikos strategiją KLR atžvilgiu; ragina visas valstybes nares nuosekliai laikytis šios strategijos;

49.

atkreipia dėmesį į galimas pasiūlytos socialinių kreditų sistemos pasekmes verslo aplinkai ir ragina ją įgyvendinti skaidriai, sąžiningai ir teisingai;

50.

teigiamai vertina ES padarytą teisėkūros pažangą, susijusią su Reglamentu (ES) 2017/821 dėl alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolių dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo, ir panašius Kinijoje parengtus konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti, kad vykdant prekybą minėtomis naudingosiomis iškasenomis nebūtų finansuojamas ginkluotas konfliktas; pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią tam, kad konfliktinių zonų naudingosios iškasenos būtų panaudojamos mūsų mobiliuosiuose telefonuose, automobiliuose ir papuošaluose; ragina Komisiją ir Kinijos vyriausybę užtikrinti struktūrizuotą bendradarbiavimą siekiant remti naujų teisės aktų įgyvendinimą ir veiksmingai užkirsti kelią tam, kad pasaulio, Kinijos ir ES lydyklos bei rafinavimo įmonės naudotų konfliktinių zonų naudingąsias iškasenas, apsaugoti kalnakasius, įskaitant vaikus, nuo išnaudojimo ir reikalauti, kad ES ir Kinijos įmonės užtikrintų šių naudingųjų iškasenų ir metalų importą tik iš atsakingų šaltinių;

51.

pažymi, kad 2017 m. spalio mėn. vykusiame 19-ajame partijos kongrese ir per paskutinę NLK sesiją Generalinis Sekretorius ir Prezidentas Xi Jinping sustiprino savo galios poziciją partijoje ir sudarė sąlygas neribotai pratęsti jo įgaliojimus, taip pat padidino partijos organų atliekamą valstybės aparato ir ekonomikos kontrolę, įskaitant partijos organų steigimą užsienio įmonėse; pažymi, kad šis KLR politinės sistemos pertvarkymas vykdomas kartu toliau sutelkiant politinį dėmesį į politiką, grindžiamą atidžiu stebėjimu visose srityse;

52.

pabrėžia, kad Nacionalinės priežiūros komisijos, kurios juridinis statusas yra toks pats, kaip teismų ir prokuroro, įsteigimas yra drastiškas žingsnis siekiant sulieti partijos ir valstybės funkcijas, nes ja įsteigiama valstybės priežiūros institucija, kuri vykdo pavedimus iš biurų ir dalijasi jais bei darbuotojais su Centrine drausmės inspekcijos komisija (CDIK); yra susirūpinęs dėl šio partijos stebėjimo išplėtimo, aprėpiant daug žmonių, plataus masto asmeninių pasekmių, nes jis reiškia, kad kovos su korupcija kampanija gali būti išplėsta siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne tik partijos narius, bet ir valstybės tarnautojus – nuo valstybinių įmonių vadovų iki universitetų dėstytojų bei kaimo mokyklų direktorių;

53.

pažymi, kad, nors socialinių kreditų sistema vis dar kuriama, juodieji reikalavimų nesilaikančių asmenų ir juridinių subjektų sąrašai, taip pat vadinamieji raudonieji sąrašai, į kuriuos įrašomi pavyzdingi asmenys ir įmonės, sudaro dabartinio įgyvendinimo etapo pagrindą, kai didžiausias dėmesys skiriamas į juoduosius sąrašus įrašytų asmenų baudimui ir į raudonuosius sąrašus įrašytų asmenų apdovanojimui; pažymi, kad 2017 m. pradžioje Kinijos Aukščiausiasis Liaudies Teismas pareiškė, kad daugiau nei šešiems milijonams Kinijos piliečių buvo uždrausta skristi dėl socialinių pažeidimų; griežtai prieštarauja tam, kad į juoduosius sąrašus įtraukti žmonės būtų viešai smerkiami – tai yra neatskiriama socialinių kreditų sistemos dalis; pabrėžia, kad svarbu ir būtina vykdyti ES institucijų ir jų Kinijos kolegų dialogą visų rimtų pasekmių visuomenei dėl dabartinio centrinio planavimo ir vietos socialinių kreditų sistemos eksperimentų klausimu;

54.

reiškia susirūpinimą dėl Kinijos masinio kibernetinės erdvės stebėjimo sistemų ir ragina priimti reglamentą dėl įgyvendinamų privatumo teisių; smerkia tai, kad Kinijos valdžios institucijos taiko griežtas priemones, apribojančias interneto laisvę, ypač laisvę naudotis užsienio interneto svetainėmis, ir apgailestauja dėl kai kurių Kinijoje veikiančių Vakarų bendrovių taikomos vidinės cenzūros politikos; primena, kad aštuonios iš 25 populiariausių pasaulio interneto svetainių, įskaitant didžiausių IT bendrovių svetaines, yra blokuojamos Kinijoje;

55.

atkreipia dėmesį į tai, kad Xi Jinpingo pareiškimas apie labai didelę „ilgalaikio stabilumo“ svarbą Sindziange siekiant sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ paskatino aktyvesnį ilgalaikių kontrolės strategijų įgyvendinimą, jas papildant įvairiomis technologinėmis inovacijomis ir sparčiai padidintomis vidaus saugumo išlaidomis, taip pat kovos su terorizmu priemonių naudojimu siekiant kriminalizuoti kitokią nuomonę ir disidentus, taikant plačią terorizmo apibrėžtį; yra susirūpinęs dėl to, kad valstybė įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užtikrinti „visapusišką regiono priežiūrą“ diegiant Kinijos „Skynet“ elektroninio stebėjimo sistemą pagrindiniuose miestų rajonuose, įrengiant GPS stebėjimo įrenginius visose motorinėse transporto priemonėse, naudojant veido atpažinimo skaitytuvus kontrolės punktuose, traukinių stotyse ir degalinėse ir Sindziango policijai imant kraujo mėginius, siekiant dar labiau išplėsti Kinijos DNR duomenų bazę; reiškia didžiausią susirūpinimą dėl to, kad tūkstančiai uigūrų ir etninių kazachų išsiųsti į vadinamąsias politinio perauklėjimo stovyklas, remiantis duomenų, surinktų taikant prognozėmis grindžiamo viešosios tvarkos palaikymo sistemą, analize, be kita ko, dėl kelionių į užsienį arba pripažinus pernelyg didelį pamaldumą; teigia, kad Xi Jinpingo pareiškimas, jog iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ bus naudinga viso pasaulio žmonėms, nes ji bus grindžiama Šilko kelio taikos ir bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukties dvasia, visiškai neatitinka realybės, kurią išgyvena uigūrai ir etniniai kazachai Sindziange; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas išlaisvinti asmenis, kurie, kaip pranešama, buvo sulaikyti dėl jų įsitikinimų ar kultūrinės praktikos ir tapatybės;

56.

pabrėžia, kad Kinijos diplomatijos stiprinimas instituciniu ir finansiniu požiūriu rodo, kad Xi Jinping savo vizijoje, pagal kurią iki 2049 m. Kinija turi tapti supervalstybe, didelę prioritetinę reikšmę teikia užsienio politikai; pažymi, kad per paskutinę NLK sesiją atlikti atsakomybės už užsienio politiką pokyčiai rodo didėjantį užsienio politikos vaidmenį partijos sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad Valstybinės tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūros įsteigimas rodo, kad Xi Jinpingo vadovavimo metu labai didelė reikšmė teikiama pasaulinio saugumo interesų skatinimui taikant ekonomines priemones, pvz., labiau remiant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; todėl daro išvadą, kad per kitus penkerius metus Kinija bus aktyvesnė ir labiau dalyvaus užsienio šalyse įgyvendindama diplomatines ir ekonomines iniciatyvas ir kad ES ir jos valstybės narės turi rasti bendrus atsakymus į šiuos veiksmus ir nustatyti bendras strategijas;

57.

pabrėžia, kad, siekiant regiono stabilumo, svarbu užtikrinti taiką ir saugumą Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose; pabrėžia, jog svarbu, kad daugeliui Azijos ir Europos valstybių būtų užtikrinta navigacijos laisvė ir saugumas regione; pažymi, kad pastaraisiais metais Pietų Kinijos jūroje esančiose Spratlio ir Paraselio salose pastatytos struktūros apima didžiulius angarus palei 3 km ilgio lėktuvų kilimo ir nusileidimo takus, sutvirtintas raketų platformoms skirtas slėptuves, dideles požemines saugyklas, gausybę administracinių pastatų, karinę trukdymo įrangą, didelius aukšto dažnio radarų ir už veiksmo ribų veikiančių radarų bei daviklių matricų tinklus – tai reiškia plataus masto stebėjimo ir karinių pajėgumų konsolidavimo bei tolesnio plėtojimo etapą, o tolesnis salų militarizavimas kuriant dar pažangesnes karines platformas gali būti panaudotas kaip galimas atsakas į naujus teisinius veiksmus arba didesnį tarptautinio karinio jūrų laivyno dislokavimą; ragina Kiniją ir ASEAN paspartinti konsultacijas dėl elgesio kodekso siekiant taikiai išspręsti ginčus ir nesutarimus šioje srityje; primygtinai reikalauja, kad šis klausimas būtų sprendžiamas pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS) numatytas tarptautinės teisės nuostatas; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės, kaip UNCLOS šalys, pripažįsta arbitražo teismo priimtą sprendimą; pakartoja savo raginimą Kinijai pripažinti teismo sprendimą; pabrėžia, kad ES norėtų palaikyti tarptautinę tvarką, pagrįstą teisinės valstybės principais;

58.

yra labai susirūpinęs dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės nuo tada, kai 2012 m. į valdžią atėjo Xi Jinping, ypač atsižvelgiant į 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymą dėl užsienio NVO valdymo, pagal kurį visoms užsienio nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant ekspertų grupes ir akademines institucijas, tenka didesnė administracinė našta ir daromas ekonominis spaudimas, jas griežtai kontroliuoja Visuomenės saugumo ministerijos priežiūros skyrius, taip darant labai didelį neigiamą poveikį jų veiklai ir finansavimui; tikisi, kad Europos NVO naudosis Kinijoje tokiomis pačiomis laisvėmis, kokiomis Kinijos NVO naudojasi Europos Sąjungoje; ragina Kinijos valdžios institucijas panaikinti ribojamojo pobūdžio teisės aktus, pvz., įstatymą dėl užsienio NVO valdymo, kuris nesuderinamas su teise į asociacijų, nuomonės ir saviraiškos laisves;

59.

primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas užtikrinti, kad su visais sulaikytais asmenimis būtų elgiamasi pagal tarptautines normas ir kad jiems būtų suteikta teisė kreiptis į advokatą ir gauti medicininį gydymą, laikantis JT bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvado;

60.

ragina Kiniją, artėjant 20-osioms Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pasirašymo metinėms, ratifikuoti šį paktą ir užtikrinti visapusišką jo įgyvendinimą, be kita ko, nutraukiant bet kokį piktnaudžiavimą ir prireikus pritaikant savo teisės aktus;

61.

smerkia mirties bausmės taikymą ir primena, kad Kinija įvykdė daugiau mirties bausmių nei visos kitos šalys kartu – vien 2016 m. šalyje įvykdyta apie 2 000 mirties bausmių; primygtinai ragina Kiniją atkreipti dėmesį į mirties bausmių mastą šalyje ir užtikrinti teisminį skaidrumą; ragina ES dėti daugiau diplomatinių pastangų ir reikalauti, kad būtų paisoma žmogaus teisių ir panaikinta mirties bausmė;

62.

yra labai susirūpinęs, kad dėl pagrindinio naujų religijos taisyklių turinio Kinijos vyriausybė suteiks tam tikrą etiketę kiekvienai religijai, nepaisant to, ar ją išpažinti leidžiama, ar neleidžiama, ir nereliginėms etinėms asociacijoms; pabrėžia, kad Kinijoje yra daug namuose veikiančių bažnyčių kongregacijų, kurios dėl teologinių priežasčių atsisako prisijungti prie partijos ir valstybės patvirtinto Autonominio patriotinio judėjimo komiteto (angl. Three-Self Patriotic Movement Committee) ir Krikščionių tarybos; ragina Kinijos vyriausybę daugybei namuose veikiančių bažnyčių, kurios nori užsiregistruoti, leisti tai padaryti tiesiogiai vyriausybiniame Civilinių reikalų departamente, kad būtų apsaugotos jų kaip socialinių organizacijų teisės ir interesai;

63.

primygtinai ragina Kiniją persvarstyti savo politiką dėl Tibeto; ragina Kiniją persvarstyti ir iš dalies pakeisti pastaraisiais metais priimtus įstatymus, kitus teisės aktus ir priemones, kuriais labai ribojamas pilietinių ir politinių tibetiečių teisių įgyvendinimas, įskaitant jų saviraiškos laisvę ir religijos laisvę; primygtinai ragina Kinijos vadovybę įgyvendinti vystymosi ir aplinkos apsaugos politiką, kuria būtų paisoma Tibeto gyventojų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių ir būtų integruojami vietos gyventojai, laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų; ragina Kinijos vyriausybę ištirti nuolatinio priverstinio tibetiečių dingimo, kankinimo ir netinkamo elgesio su jais atvejus, taip pat gerbti jų teises į asociacijų, taikių susirinkimų, religijos ir tikėjimo laisvę, laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų; pabrėžia, kad kiekvieno ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo metu sistemingai reikia kelti blogėjančios žmogaus teisių padėties Tibete klausimą; ragina atnaujinti konstruktyvų ir taikų Kinijos valdžios institucijų ir Tibeto gyventojų atstovų dialogą; primygtinai ragina Kiniją laikytis abipusiškumo principo ir suteikti ES diplomatams, žurnalistams ir piliečiams nevaržomą galimybę vykti į Tibetą, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos keliautojai gali laisvai ir nevaržomai patekti į visas ES valstybių narių teritorijas; ragina Kinijos valdžios institucijas leisti tibetiečiams Tibete laisvai keliauti ir gerbti jų teisę į judėjimo laisvę; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas leisti nepriklausomiems stebėtojams, įskaitant Jungtinių Tautų vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą, patekti į Tibetą; primygtinai ragina ES institucijas per diskusijas dėl ES ir Kinijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo išsamiai apsvarstyti patekimo į Tibetą klausimą;

64.

atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos 2017 m. metinėje ataskaitoje dėl Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono (YAR) Honkongo daroma išvada, kad, nepaisant tam tikrų problemų, principas „viena šalis, dvi sistemos“ apskritai taikytas sėkmingai, buvo išlaikytas teisinės valstybės principas, o žodžio ir informacijos laisvės principų iš esmės yra paisoma, tačiau šioje ataskaitoje taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl laipsniško principo „viena šalis, dvi sistemos“ silpnėjimo, kuris kelia pagrįstų klausimų dėl jo įgyvendinimo ir didelio Honkongo autonomijos laipsnio ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad metinėje ataskaitoje pažymima, kad sustiprėjo dvi neigiamos tendencijos, susijusios su žodžio ir informacijos laisve, t. y. vidinė cenzūra pranešant Kinijos vidaus ir užsienio politikos klausimais ir spaudimas žurnalistams; visapusiškai pritaria ES raginimui YAR Honkongui ir centrinės valdžios institucijoms atnaujinti rinkimų reformą pagal pagrindinį įstatymą, kad būtų pasiektas susitarimas dėl demokratinės, sąžiningos, atviros ir skaidrios rinkimų sistemos; pabrėžia, kad Honkongo žmonės turi teisėtą teisę ir toliau remtis patikimomis teisminėmis institucijomis, teisinės valstybės principu ir žemu korupcijos lygiu, skaidrumu, žmogaus teisėmis, nuomonės laisve ir aukštais visuomenės sveikatos standartais bei sauga; pabrėžia, kad visapusiškas Honkongo autonomijos paisymas galėtų suteikti modelį, pagal kurį būtų galima įgyvendinti išsamias demokratines politines reformas Kinijoje ir laipsniškai liberalizuoti ir atverti Kinijos visuomenę;

65.

ragina ES ir jos valstybes nares dėti visas pastangas ir primygtinai raginti KLR susilaikyti nuo tolesnių karinių provokacijų Taivano atžvilgiu keliant grėsmę Taivano sąsiaurio taikai ir stabilumui; pabrėžia, kad visi sąsiauryje kylantys ginčai turėtų būti sprendžiami taikiai ir remiantis tarptautine teise; reiškia susirūpinimą dėl vienašališko Kinijos sprendimo pradėti skraidyti naujais maršrutais virš Taivano sąsiaurio; ragina atnaujinti oficialius Pekino ir Taipėjaus dialogus; pakartoja, kad nuolat remia prasmingą Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, pvz., Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO), nes tai, kad į šias organizacijas toliau neįtraukiamas Taivanas, neatitinka ES interesų;

66.

primena, kad Kinija, kaip didžiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė ir pagrindinis maisto ir energijos šaltinis, ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant spręsti Šiaurės Korėjos pasaulio mastu grėsmę keliančių provokacijų klausimą kartu su tarptautine bendruomene; todėl teigiamai vertina tai, kad neseniai Kinija ketino remti kai kurias tarptautines sankcijas prieš Pchenjaną, įskaitant anglies importo iš Šiaurės Korėjos sustabdymą ir Šiaurės Korėjos asmenų bei įmonių finansinės veiklos apribojimą, taip pat prekybos apribojimus tekstilės ir jūros gėrybių srityje, be to, teigiamai vertina Pekino pastangas užmegzti dialogą su Pchenjanu; ragina ES pareikšti vieningą poziciją dėl Kinijos ir taip atlikti konstruktyvų vaidmenį remiant būsimą Šiaurės ir Pietų Korėjos aukščiausiojo lygio susitikimą, taip pat Šiaurės Korėjos ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, siekiant aktyviai padėti Šiaurės Korėjai atsisakyti branduolinio ginklo ir įtvirtinti ilgalaikę taiką Korėjos pusiasalyje;

67.

teigiamai vertina tai, kad Kinija laikosi Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų; ragina Kiniją konstruktyviai prisidėti sprendžiant situaciją Korėjos pusiasalyje ir toliau taikyti sankcijas Šiaurės Korėjai, kol ji padarys didelę pažangą ir atsisakys branduolinių ginklų, pakeis savo retoriką Pietų Korėjos ir Japonijos atžvilgiu ir pradės gerbti žmogaus teises;

68.

atkreipia dėmesį į Kinijos pastangų siekti taikos, saugumo ir stabilumo Korėjos pusiasalyje svarbą;

69.

teigiamai vertina Kinijos indėlį į Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos taikos palaikymo veiksmus; pažymi, kad ES siekia sustiprinti savo bendradarbiavimą su Kinija užsienio politikos ir saugumo klausimais, skatindama Kiniją mobilizuoti savo diplomatinius ir kitus išteklius tarptautiniam saugumui remti ir prisidėti prie taikos ir saugumo ES kaimyninėse šalyse, laikantis tarptautinės teisės; pažymi, kad bendradarbiavimas su Kinija eksporto kontrolės, nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir branduolinio ginklo atsisakymo Korėjos pusiasalyje klausimais yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti Rytų Azijos regiono stabilumą;

70.

teigiamai vertina Kinijos siekį tapti tvaria ekonomika; pabrėžia, kad ES gali remti Kinijos ekonomikos reformos programą teikdama savo praktinę patirtį; pabrėžia, kad Kinija yra pagrindinė ES partnerė kovojant su klimato kaita ir pasauliniais aplinkosaugos iššūkiais; siekia bendradarbiauti su Kinija ir paspartinti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą;

71.

teigiamai vertina reformas, kurių ėmėsi Kinija po to, kai pradėjo taikyti savo „ekologinės civilizacijos“ metodą; mano, kad specialus statusas, suteiktas aplinkos apsaugos srities NVO teismuose, pareigūnų darbo poveikio aplinkai auditai ir didelės investicijos į elektromobilumą bei švarią energiją – tai teisingos krypties reformos;

72.

teigiamai vertina Kinijos 2016 m. veiksmų planą, pagal kurį siekiama kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms; pabrėžia Kinijos, kurioje suvartojama pusė pasaulinio metinio suvartojamų antimikrobinių vaistų kiekio, ir ES bendradarbiavimo svarbą kovojant su šia pasauline grėsme; atkakliai tvirtina, kad į dvišalius ES ir Kinijos prekybos susitarimus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl gyvūnų gerovės;

73.

atkreipia dėmesį į Kinijos sprendimą uždrausti kietųjų atliekų importą, nes taip pabrėžiama produktų kūrimo, gamybos, taisymo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo proceso svarba, ypač daug dėmesio skiriant plastiko gamybai ir naudojimui; primena apie Kinijos pastarąsias pastangas uždrausti retųjų žemių elementų eksportą ir prašo Komisijos, teikiant pirmenybę ES politikai, atsižvelgti į pasaulio ekonomikos tarpusavio priklausomybę;

74.

mano, kad ES ir ASEAN turėtų galimybių ir būtų suinteresuotos bendradarbiauti, siekdamos sukurti bendrą žiedinės ekonomikos strategiją, ir kad tam yra poreikis; mano, kad Kinija galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant šią iniciatyvą ASEAN struktūroje;

75.

teigia, kad Kinija ir Europos Sąjunga gautų naudos skatindamos savo ekonomikų tvarumą ir plėtodamos daugelį sektorių apimančią tvarią ir žiedinę bioekonomiką;

76.

palankiai vertina susitarimą padidinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas, kaip antai maisto, žemės ūkio ir biotechnologijų, aplinkosaugos ir tvarios urbanizacijos, antžeminio transporto, saugesnės ir ekologiškesnės aviacijos, aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti skirtų biotechnologijų, dėl kurių susitarta 2017 m. birželio mėn. vykusiame trečiajame ES ir Kinijos dialoge dėl bendradarbiavimo inovacijų srityje ir atitinkamose gairėse dėl ES ir Kinijos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje nuo 2017 m. spalio mėn.; ragina ES ir Kiniją toliau dėti šias pastangas ir praktiškai įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų rezultatus;

77.

pažymi, kad ES ir Kinija yra labai priklausomos nuo iškastinio kuro ir kartu suvartoja maždaug trečdalį viso pasaulinio suvartojamo kiekio, dėl to Kinija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sąraše užima aukščiausią vietą pagal mirtinai pavojingą lauko oro taršą; pabrėžia, kad padidėjusi prekyba iš atsinaujinančių medžiagų pagamintais bioekonomiškais produktais gali padėti sumažinti Kinijos ir Sąjungos ekonomikos priklausomumą nuo iškastinio kuro; ragina ES ir Kiniją sustiprinti savo santykius kitose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo srityse, pvz., elektromobilumo, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, tęsti ir išplėsti ES ir Kinijos veiksmų gaires dėl bendradarbiavimo energijos srityje po 2020 m., taip pat sustiprinti bendras pastangas dėl žaliojo finansavimo, ypač klimato finansavimo, priemonių kūrimo; ragina Kiniją ir ES ištirti tarptautinių elektros energijos perdavimo linijų, kuriose naudojama aukštos įtampos nuolatinės srovės technologija, išankstinį planavimą ir plėtrą bei juose dalyvauti siekiant, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai būtų prieinamesni;

78.

ragina ES ir Kiniją tęsti savo partnerystę dėl tvarios urbanizacijos, be kita ko, netaršaus transporto, oro kokybės gerinimo, žiedinės ekonomikos ir ekologinio projektavimo srityse; pabrėžia, jog būtina imtis tolesnių aplinkos apsaugos priemonių, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei 90 proc. miestų nesilaiko nacionalinio standarto, pagal kurį oro tarša turi neviršyti kietųjų dalelių (KD) 2,5 koncentracijos, ir kad Kinijoje kasmet daugiau nei milijonas žmonių miršta dėl ligų, susijusių su oro tarša;

79.

pabrėžia, kad ES ir Kinija abipusiai suinteresuotos skatinti anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamą vystymąsi ir spręsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) problemą skaidriose, viešose ir gerai reguliuojamose energijos rinkose; mano, kad strateginė ES ir Kinijos partnerystė yra būtina siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir veiksmingai kovoti su klimato kaita; ragina ES ir Kiniją panaudoti savo politinę įtaką ir skatinti Paryžiaus susitarimo, taip pat Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą ir primygtinai ragina laikytis į bendradarbiavimą orientuoto požiūrio JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijoje ir JT aukšto lygio politiniame forume; ragina abi šalis priimti bendrą pareiškimą dėl klimato politikos, siekiant parodyti bendrą įsipareigojimą tvirtai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir aktyviai dalyvauti 2018 m. „Talanoa“ dialoge bei 24-oje Klimato kaitos konferencijoje; ragina abi šalis atlikti atsakingą vaidmenį tarptautinėse derybose, prisidedant prie uždavinio riboti visuotinį atšilimą pasitelkiant atitinkamą vidaus klimato politiką, taip pat teikiant finansinius įnašus tam, kad būtų pasiektas tikslas iki 2020 m. švelninimui ir prisitaikymui kasmet skirti 100 mlrd. USD;

80.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. Kinijoje nacionaliniu mastu buvo įdiegta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; pažymi, kad parengiamuoju etapu Kinija ir ES sėkmingai bendradarbiavo, o tai sudarė sąlygas sistemos įdiegimui; pripažįsta Kinijos vadovybės norą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir laukia vykdomos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo rezultatų, kurie yra labai svarbūs siekiant užtikrinti gerą sistemos veikimą; atkreipia dėmesį į visą ekonomiką apimančių kovos su klimato kaita veiksmų svarbą ir teigiamai vertina ketinimą plėsti šiuos veiksmus siekiant aprėpti pramonės sektorius ir pagerinti sistemos prekybos tvarką; ragina ES ir Kiniją tęsti savo partnerystę įgyvendinant bendradarbiavimo projektą dėl Kinijos anglies dioksido rinkos sukūrimo, kad ji taptų veiksminga priemone, kuriančia prasmingas paskatas mažinti išmetamą teršalų kiekį, ir toliau ją derinti su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; ragina abi šalis toliau skatinti anglies dioksido kainodaros mechanizmus kitose šalyse ir regionuose, naudojant savo pačių patirtį ir dalykines žinias bei keičiantis gerąja patirtimi, taip pat prisidedant prie pastangų paskatinti esamų anglies dioksido rinkų bendradarbiavimą, kad būtų siekiama užtikrinti vienodas sąlygas pasaulio mastu;

81.

tikisi, kad Kinija nutrauks ekonomikos augimo ir ekologinės būklės blogėjimo ryšį ir integruos biologinės įvairovės apsaugą į savo įgyvendinamas pasaulines strategijas, taip padėdama vykdyti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti darnaus vystymosi tikslus, taip pat veiksmingai įgyvendindama prekybos dramblio kaulu draudimą; atkreipia dėmesį į darbą, atliktą taikant ES ir Kinijos dvišalį koordinavimo mechanizmą dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (FLEG), siekiant kovoti su neteisėtu miškų kirtimu visame pasaulyje; tačiau primygtinai ragina Kiniją ištirti didelę prekybą mediena neturint patvirtinamųjų dokumentų tarp miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) savanoriškos partnerystės susitarimą pasirašiusių valstybių ir Kinijos;

82.

rekomenduoja priimti privalomas Kinijos politikos gaires dėl atsakingų užjūrio investicijų į miškininkystę, kurios būtų įgyvendinamos kartu su šalimis tiekėjomis, įtraukiant Kinijos įmones į kovą su neteisėta prekyba mediena;

83.

palankiai vertina tai, kad Kinija ir ES pasirašė susitarimo memorandumą dėl vandens politikos, siekdamos stiprinti dialogą dėl vandens išteklių apsaugos teisės aktų rengimo ir įgyvendinimo užtikrinimo; labai pritaria 2017 m. rugsėjo mėn. Turku deklaracijai, kurią pasirašė ES ir Kinija ir kurioje pabrėžiama, kad vykdant gerą vandens išteklių valdymą pirmenybė turėtų būti teikiama ekologijai ir žaliajam vystymuisi, daug dėmesio skiriant vandens apsaugai ir vandens ekosistemos atkūrimui; pabrėžia, kad susitarimo memorandumu, kuriuo nustatomas ES ir Kinijos dialogas vandens politikos srityje, ne tik praturtinama Kinijos ir ES strateginė partnerystė, bet ir nurodoma bendradarbiavimo kryptis, aprėptis, metodai ir finansinės priemonės;

84.

pripažįsta, kad Komisijos finansuojamas Europos ir Kinijos organizacijų bendradarbiavimo projektas, kuris buvo įgyvendinamas 2014–2017 m. ir remiamas bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonės (BBSSP), atliko pagrindinį vaidmenį vertinant radiologinio ir branduolinio pavojaus valdymo Kinijoje standartus ir tvarką, taip pat stiprinant Kinijos branduolinės energijos technologijų mokslinių tyrimų instituto pajėgumus didelių avarijų valdymo rekomendacijų srityje;

85.

ragina Kinijos ir Europos investuotojus patvirtinti geresnius pasaulinius socialinės atsakomybės ir atsakomybės už aplinkos apsaugą standartus ir pagerinti gavybos pramonės saugumo standartus pasaulio mastu; pakartoja, kad, atsižvelgiant į derybas dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų su Kinija, Europos Sąjunga turi teikti paramą darnaus vystymosi iniciatyvoms, ragindama atsakingai teikti investicijas ir skatindama pagrindinius aplinkos bei darbo standartus; prašo Kinijos ir Europos valdžios institucijų taikyti paskatas, siekiant paraginti Kinijos ir Europos kasybos įmones vykdyti savo veiklą besivystančiose šalyse laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir paskatinti investuoti į pajėgumų stiprinimą žinių ir technologijų perdavimo bei vietos gyventojų įdarbinimo srityse;

86.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime „Viena planeta“ (angl. One Planet) Kinija paskelbė siekianti užtikrinti, kad Kinijoje esančių bendrovių ir Kinijos investicijų užsienyje daromas poveikis aplinkai būtų skaidresnis; yra susirūpinęs dėl to, kad infrastruktūros projektai, pvz., Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, gali daryti neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui ir galėtų lemti tai, kad kitose šalyse, kuriose vykdoma infrastruktūros plėtra arba kurios dalyvauja ją vykdant, padidės iškastinio kuro naudojimas; ragina ES institucijas ir valstybes nares atlikti poveikio aplinkai vertinimus ir į visus bendradarbiavimo projektus pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ įtraukti sąlygas dėl tvarumo; primygtinai ragina įkurti jungtinį komitetą, kurį sudarytų dalyvaujančių šalių ir trečiųjų šalių atstovai ir kuris stebėtų poveikį aplinkai ir klimatui; palankiai vertina Komisijos ir EIVT iniciatyvą 2018 m. pirmoje pusėje parengti ES ir Azijos jungčių strategiją; primygtinai tvirtina, kad į šią strategiją turėtų būti įtraukti tvirti įsipareigojimai dėl tvarumo, aplinkos apsaugos ir veiksmų klimato kaitos srityje;

87.

palankiai vertina Kinijos pažangą didinant maisto saugos standartus – pagrindines priemones, skirtas Kinijos vartotojams apsaugoti ir išvengti sukčiavimo maisto produktų srityje; pabrėžia, kad vartotojams suteikiamų galių didinimas – svarbus žingsnis Kinijoje besiformuojant vartotojų kultūrai;

88.

ragina Kinijos ir Europos policiją bei teisėsaugos tarnybas imtis bendrų veiksmų, siekiant kontroliuoti narkotikų eksportą ir dalytis žvalgybos informacija apie prekybą narkotikais, keičiantis informacija, skirta asmenims ir nusikaltėlių tinklams identifikuoti; remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) paskelbtu tyrimu „2017 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita: tendencijos ir pokyčiai“, dauguma naujų psichoaktyviųjų medžiagų į Europą tiekiamos iš Kinijos, naujas medžiagas dideliais kiekiais Kinijoje gamina cheminių medžiagų ir farmacijos įmonės, o iš ten jos gabenamos į Europą, kur yra perdirbamos į produktus, pakuojamos ir parduodamos;

89.

pažymi, kad šeimos ir asmenys migravo dėl sausros ir kitų gaivalinių nelaimių ir kad Kinijos valdžios institucijos, reaguodamos į tai, suplanavo kelis didelio masto perkėlimo projektus; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų iš Ningsios regiono apie daugybę su naujais miestais susijusių problemų ir dėl atsakomųjų veiksmų, kurių imtasi prieš asmenis, atsisakiusius išsikraustyti; reiškia susirūpinimą dėl to, kad aplinkos apsaugos gynėjai yra sulaikomi, patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiami ir kad registruotos vietos aplinkos apsaugos NVO vis dažniau susiduria su Kinijos priežiūros institucijų vykdomu tikrinimu;

90.

prašo Kinijos dėti daugiau pastangų teisėsaugos srityje, siekiant kovoti su neteisėta žvejyba, nes Kinijos žvejybos laivai ir toliau neteisėtai žvejoja užsienio valstybių vandenyse, įskaitant Korėjos Vakarų jūrą, Rytų Kinijos jūrą, Pietų Kinijos jūrą, Indijos vandenyną ir net Pietų Ameriką;

91.

prašo Kinijos eksportuotojų ir Europos importuotojų sumažinti nuodingus likučius Kinijoje pagamintuose drabužiuose, nustatant tinkamas cheminių medžiagų valdymo taisykles ir laipsniškai atsisakant naudoti šviną, nonilfenolio etoksilatą, ftalatą, perfluorjunginius, formaldehidą ir kitus tekstilėje randamus nuodingus produktus;

92.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai, valstybių narių, stojančių šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, Kinijos Respublikos Nacionaliniam Liaudies Kongresui, Taivano vyriausybei ir Taivano parlamentui.

(1) OL L 250, 1985 9 19, p. 2.

(2) OL L 6, 2000 1 11, p. 40.

(3) https://www.iom.int/migration-and-climate-change

(4) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 1.

(5) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 33.

(6) OL C 36, 2016 1 29, p. 123.

(7) OL C 93, 2017 3 24, p. 93.

(8) OL C 443, 2017 12 22, p. 83.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0024.

(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.

(11) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 219.

(12) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 132.

(13) OL C 36, 2016 1 29, p. 126.

(14) OL C 181, 2016 5 19, p. 45.

(15) OL C 181, 2016 5 19, p. 52.

(16) OL C 399, 2017 11 24, p. 92.

(17) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0495.

(18) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 121.

(19) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 69.

(20) OL C 468, 2016 12 15, p. 208.

(21) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0505.

(22) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0089.

(23) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0308.

(24) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0014.

(25) OL C 288 E, 2006 11 25, p. 59.

(26) Y. Zhen, J. Pan, X. Zhang, „Perkėlimas – politinis atsakas į klimato kaitos sukeltą pažeidžiamumą Šiaurės Kinijoje“ (angl. Relocation as a policy response to climate change vulnerability in Northern China), ISSC ir UNESCO 2013, 2013 m. pasaulinė socialinių mokslų ataskaita „Kintanti pasaulinė aplinka“ (angl. World Social Science Report 2013, Changing Global Environments), p. 234-241.

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/136

P8_TA(2018)0352

Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija

2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos (2018/2035(INI))

(2019/C 433/19)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos ataskaitą dėl aerobiškai skaidaus plastiko, įskaitant aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius, naudojimo poveikio aplinkai (COM(2018)0035),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą ir tarnybų darbinį dokumentą „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (COM(2018)0032),

—

atsižvelgdamas į Komisijos paskelbtą 2016–2019 m. ekologinio projektavimo darbo planą (COM(2016)0773), visų pirma į tikslą nustatyti tikslesnius reikalavimus gaminiams ir daugiau horizontaliųjų reikalavimų tokiose srityse kaip ilgaamžiškumas, taisymo, funkcijų išplėtimo galimybė, išmontavimui pritaikyta konstrukcija ir lengvesnis pakartotinis naudojimas ir perdirbimas,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/849, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/850, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (2),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (3),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/852, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (4),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB (5),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (6) (toliau – Ekologinio projektavimo direktyva), ir įgyvendinimo reglamentus bei savanoriškus susitarimus, priimtus pagal tą direktyvą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. (7),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos išvadas „Ekologinės inovacijos: sąlygų perėjimui prie žiedinės ekonomikos sudarymas“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio mėn. specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 468 dėl ES piliečių požiūrio į aplinką,

—	atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“ (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“ (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.“ (10),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A8-0262/2018),

A.	kadangi plastikas yra vertinga medžiaga, plačiai naudojama visose vertės grandinėse, naudinga mūsų visuomenei ir ekonomikai, jeigu naudojama ir tvarkoma atsakingai;

kadangi būdas, kuriuo šiandien plastikai gaminami, naudojami ir šalinami, turi niokojamų padarinių aplinkai, klimatui ir ekonomikai ir gali daryti neigiamą poveikį tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatai; kadangi todėl pagrindinis uždavinys yra gaminti ir naudoti plastiką atsakingai ir tausiai, siekiant sumažinti susidarančių plastiko atliekų kiekį ir, kai įmanoma, sumažinti plastiko gaminiuose naudojamą pavojingų medžiagų kiekį; kadangi šioje srityje svarbus vaidmuo tenka naujų technologijų ir alternatyvų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

C.	kadangi padariniai kelia plačiosios visuomenės susirūpinimą: 74 proc. ES piliečių išreiškia susirūpinimą dėl plastikų poveikio sveikatai, o 87 proc. teigia, kad yra susirūpinę dėl poveikio aplinkai;

D.	kadangi reikėtų pasinaudoti dabartiniu politiniu postūmiu ir siekti pereiti prie darnios žiedinės plastikų ekonomikos, kad pagal atliekų hierarchiją pirmenybė būtų teikiama plastiko atliekų susidarymo prevencijai;

E.	kadangi kelios valstybės narės jau yra nustačiusios nacionalines teisines priemones, kuriomis siekiama uždrausti mikroplastikus, specialiai dedamus į kosmetikos produktus;

F.	kadangi Europos šalys jau seniai eksportuoja plastiko atliekas, taip pat į šalis, kuriose veikia netinkamos atliekų tvarkymo ir perdirbimo sistemos, keliančios žalą aplinkai ir pavojų vietos bendruomenių, visų pirma atliekas tvarkančių asmenų, sveikatai;

kadangi plastiko atliekos yra pasaulinė problema, todėl reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas, kad būtų galima įveikti šį iššūkį; kadangi ES yra įsipareigojusi pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir kai kurie iš jų yra susiję su tausiu plastikų vartojimu ir gamyba, kad būtų daromas mažesnis poveikis jūroms ir sausumai;

H.	kadangi 2015 m. metinis pagaminamo plastiko kiekis pasiekė 322 mln. tonų ir tikimasi, kad per ateinančius 20 metų šis kiekis padvigubės;

I.	kadangi ES kasmet susidaro 25,8 mln. tonų plastiko atliekų;

J.	kadangi ES surenkama tik 30 proc. plastiko atliekų, siekiant jas perdirbti; kadangi tik 6 proc. rinkai tiekiamų plastiko gaminių pagaminta iš perdirbto plastiko;

K.	kadangi plastiko atliekų šalinimo sąvartynuose (31 proc.) ir deginimo (39 proc.) rodikliai tebėra aukšti;

L.	kadangi šiuo metu ekonomika praranda apie 95 proc. plastiko pakuočių medžiagų vertės, t. y. kasmet netenka 70–105 mlrd. EUR;

M.	kadangi ES užsibrėžusi pasiekti 2030 m. tikslą perdirbti 55 proc. plastiko pakuočių;

N.	kadangi plastiko perdirbimas duotų didelės naudos klimato kaitos srityje, nes sumažėtų išmetamas CO2 kiekis;

O.	kadangi kasmet pasaulyje 5–13 milijonai tonų plastiko patenka į pasaulio vandenynus ir šiuo metu, turimais duomenimis, vandenynuose yra daugiau kaip 150 milijonų tonų plastiko;

P.	kadangi ES kasmet į jūras ir vandenynus patenka 150 000 – 500 000 tonų plastiko atliekų;

Q.	kadangi, remiantis Jungtinių Tautų cituojamais tyrimais, nesiėmus jokių priemonių, 2050 m. vandenynuose bus daugiau plastikų nei žuvų;

R.	kadangi plastikas sudaro 85 proc. jūrų pakrančių šiukšlių ir daugiau kaip 80 proc. jūrų šiukšlių;

kadangi vandenyne galima rasti praktiškai visų tipų plastikinių medžiagų, pradedant nuo pasaulinio sąvartyno Ramiajame vandenyne, kuriame yra ne mažiau kaip 79 000 tonų plastiko, plūduriuojančio 1,6 mln. kvadratinių kilometrų plote, ir baigiant atokiausiomis Žemės vietomis, pvz., giliausio vandenyno dugnu ir Arktimi;

T.	kadangi jūrų šiukšlės taip pat daro neigiamą poveikį ekonominei veiklai ir žmonių maisto grandinei;

U.	kadangi 90 proc. visų jūros paukščių praryja plastiko dalelių;

V.	kadangi visas plastiko atliekų poveikis augalijai, gyvūnijai ir žmonių sveikatai dar nėra gerai žinomas; kadangi nustatyti katastrofiniai padariniai jūrų gyvūnams – vandenynuose dėl plastiko šiukšlių kasmet žūsta daugiau kaip 100 mln. jūrų gyvūnų;

kadangi priimant sprendimus, kaip mažinti į jūrą išmetamų plastiko šiukšlių kiekį, negalima atsiriboti nuo bendros plastikų strategijos; kadangi Žuvininkystės kontrolės reglamento (11) 48 straipsnis yra žingsnis tinkama linkme – jame nustatytos priemonės, skirtos prarastų žvejybos įrankių susigrąžinimui skatinti, tačiau jo taikymo sritis yra pernelyg ribota, nes valstybės narės didžiajai daliai žvejybos laivų gali taikyti šio įpareigojimo išimtis ir ataskaitų teikimo reikalavimų tebesilaikoma prastai;

kadangi svarstomos galimybės Europos teritorinio bendradarbiavimo lėšomis finansuoti projektus Adrijos jūroje, pvz., naujas valdymo priemones ir gerosios praktikos pavyzdžius, siekiant sumažinti žvejybos įrankių išmetimo reiškinio mastą ir, jei įmanoma, šį reiškinį visai išnaikinti, taip pat suteikti naują jūros sergėtojų vaidmenį žvejybos laivynams;

Y.	kadangi valstybės narės yra pasirašiusios Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvenciją) ir turėtų siekti visapusiškai įgyvendinti jos nuostatas;

kadangi vyksta vaiduoklinė žvejyba, kai jūrų gyvūnai pakliūva ar įsipainioja į jūroje pamestus ar į ją išmestus biologiškai neskaidžius žvejybos tinklus, gaudykles ir ūdas, susižeidžia, negali gauti maisto ir žūsta; kadangi vaiduoklinės žvejybos reiškinys atsiranda dėl žvejybos įrankių praradimo ir išmetimo į jūrą; kadangi Žuvininkystės kontrolės reglamente nustatyta, kad privaloma ženklinti žvejybos įrankius, pranešti apie prarastus žvejybos įrankius ir juos susigrąžinti; kadangi todėl kai kurie žvejai savo iniciatyva į uostą pristato iš jūros išgriebtus pamestus tinklus;

AA.

kadangi sunku tiksliai įvertinti, kiek jūrų šiukšlių išmeta akvakultūra, tačiau manoma, kad 80 proc. jūrų šiukšlių sudaro plastikas ir mikroplastikas ir kad 20–40 proc. į jūrą išmestų plastiko šiukšlių yra iš dalies susijusios su žmogaus veikla jūroje, įskaitant prekybinius ir kruizinius laivus, o likusi dalis šiukšlių susidaro sausumoje, ir kadangi, neseniai atlikto FAO tyrimo duomenimis (12), apie 10 proc. šiukšlių kiekio sudaro prarasti ir į jūrą išmesti žvejybos įrankiai; kadangi prarasti ir į jūrą išmesti žvejybos įrankiai yra viena iš į jūrą išmestų plastiko šiukšlių kategorijų, o apie 94 proc. į vandenyną patekusio plastiko nusėda ant jūros dugno, todėl būtina naudotis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF), kad žvejai tiesiogiai dalyvautų jūrų šiukšlių žvejybos programose, t. y. suteikti jiems piniginių ar kitų finansinių ir materialinių paskatų;

AB.	kadangi į ES aplinką kasmet išmetama 75 000 – 300 000 tonų mikroplastiko, įskaitant specialiai į plastiko gaminius dedamą mikroplastiką, naudojant gaminius išsiskiriantį mikroplastiką ir plastiko gaminiams yrant susidarantį mikroplastiką;

AC.	kadangi mikroplastikas ir nanodalelės kelia specifinius viešosios politikos uždavinius;

AD.	kadangi mikroplastikų randama 90 proc. į butelius išpilstyto vandens;

AE.	kadangi teigiamai vertintinas Komisijos prašymas Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) išnagrinėti mokslinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima apriboti mikroplastikų, kurių specialiai dedama į vartotojams ir specialistams skirtus gaminius, naudojimą;

AF.	kadangi teigiamai vertintinas Komisijos prašymas ECHA parengti pasiūlymą dėl galimo aerobiškai skaidaus plastiko naudojimo apribojimo;

AG.	kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsnį, norint įvesti naujų nuosavų išteklių priemones, reikia laikytis specialios teisėkūros procedūros ir privalomas valstybių narių vienbalsis sutarimas bei konsultavimasis su Parlamentu;

Bendrosios pastabos

teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028) kaip žingsnį pirmyn siekiant ES perėjimo nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos; pripažįsta, kad plastikas yra naudingas mūsų ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, tačiau turi didelių neigiamų padarinių; todėl mano, kad pagrindinis uždavinys yra darniai valdyti plastiką visoje vertės grandinėje, taigi, pakeisti plastiko gamybos ir naudojimo būdus, kad mūsų ekonomika neprarastų jo vertės, nedarant žalos aplinkai, klimatui ir visuomenės sveikatai;

pabrėžia, kad išankstinė plastiko atliekų prevencija, apibrėžta Atliekų pagrindų direktyvoje, turėtų būti svarbiausias prioritetas pagal atliekų hierarchiją; be to, mano, kad, siekiant remti darnų ekonomikos augimą, apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą, labai svarbu, kad iš esmės pagerėtų mūsų plastikų perdirbimo rezultatai; ragina visus suinteresuotuosius subjektus vertinti neseniai Kinijos nustatytą plastiko atliekų importo draudimą kaip galimybę investuoti į plastiko atliekų prevenciją, be kita ko, skatinti pakartotinį naudojimą ir žiedinių gaminių projektavimą, taip pat investuoti į modernius surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo įrenginius ES; mano, kad keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais šioje srityje yra labai svarbus, ypač MVĮ;

yra įsitikinęs, kad plastikų strategija taip pat turėtų padėti skatinti naujus pažangius, tausius ir žiedinės ekonomikos principais grindžiamus verslo, gamybos ir vartojimo modelius, apimančius visą vertės grandinę, laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo Nr. 12 dėl tausaus vartojimo ir gamybos ir įtraukiant išorės sąnaudas; ragina Komisiją šiuo tikslu skatinti aiškias Sąjungos atliekų, cheminių medžiagų ir gaminių politikos sąsajas, be kita ko, kuriant netoksiškų medžiagų ciklus, kaip nustatyta 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje;

ragina Komisiją parengti žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos politiką po 2020 m., grindžiamą tvirtu mokslinių tyrimų ir inovacijų ramsčiu, ir užtikrinti, kad naujojoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtų numatyti reikiami įsipareigojimai; ypač pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą siekiant kurti inovacinius sprendimus ir įgyti žinių apie makro-, mikro- ir nanoplastikų poveikį ekosistemoms ir žmonių sveikatai;

pabrėžia, kad yra įvairių plastikų ir jie naudojami labai įvairiai, todėl įvairioms vertės grandinėms reikia taikyti specialų, dažnai konkrečiam gaminiui pritaikytą metodą ir įvairų sprendimų derinį, atsižvelgiant į poveikį aplinkai, esamas alternatyvas, vietos ir regioninius poreikius ir užtikrinant, kad būtų patenkinti funkciniai poreikiai;

pabrėžia, kad reikia visų suinteresuotųjų subjektų bendrų ir koordinuotų veiksmų visoje vertės grandinėje, įskaitant vartotojus, norint sėkmingai pasiekti rezultatą, kuris būtų naudingas ekonomikai, aplinkai, klimatui ir sveikatai;

pabrėžia, kad susidarančių atliekų kiekių mažinimas yra bendra atsakomybė ir kad vienas iš svarbių uždavinių yra visuotinį susirūpinimą dėl plastiko atliekų paversti visuomenės atsakomybe; pabrėžia, kad šiuo atveju naujų vartojimo modelių kūrimas, skatinant vartotojų elgsenos pokyčius, yra labai svarbus veiksnys; ragina didinti vartotojų informuotumą apie plastiko atliekų taršos poveikį, prevencijos, tinkamo atliekų tvarkymo ir esamų alternatyvų svarbą;

Perėjimas nuo projektavimo, kuriuo užtikrinama perdirbimo galimybė, prie projektavimo, kuriuo užtikrinamas žiediškumas

ragina valstybių narių kompetentingas institucijas užtikrinti, kad visas gaminių ir atliekų acquis būtų visapusiškai ir sparčiai įgyvendintas ir būtų užtikrintas jo vykdymas; pažymi, kad ES surenkama tik 30 proc. plastiko atliekų, siekiant jas perdirbti, taigi, ištekliai labai švaistomi; pabrėžia, kad 2030 m. plastikai nebebus priimami į sąvartynus ir kad valstybės narės turi tvarkyti savo plastiko atliekas laikydamosi Direktyvos 2008/98/EB nuostatų; pakartoja, kad valstybės narės turėtų ekonominėmis ir kitomis priemonėmis skatinti laikytis atliekų hierarchijos; pabrėžia, kad svarbu turėti atskiro surinkimo ir rūšiavimo sistemas, kad būtų sudarytos sąlygos kokybiškam perdirbimui ir kad būtų skatinama panaudoti kokybiškas antrines žaliavas;

ragina pramonės suinteresuotuosius subjektus jau dabar pradėti imtis konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. visos plastikinės pakuotės būtų tinkamos ekonomiškai efektyviai pakartotinai naudoti arba perdirbti, susieti savo prekės ženklo tapatybę su tausaus ir žiedinės ekonomikos principais grindžiamo verslo modeliais ir pasinaudoti savo įtaka rinkoje, siekiant propaguoti ir skatinti tausaus ir žiedinės ekonomikos principais grindžiamo vartojimo modelius; ragina Komisiją stebėti ir vertinti pokyčius, skatinti geriausią praktiką ir tikrinti ekologiškumo teiginius, kad būtų išvengta ekomanipuliavimo;

10.

mano, kad pilietinė visuomenė turėtų būti tinkamai įtraukiama ir informuojama, kad galėtų reikalauti, kad pramonė laikytųsi įsipareigojimų ir prievolių;

11.

primygtinai ragina Komisiją vykdyti įsipareigojimą iki 2020 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti pagrindinius Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos reikalavimus, atsižvelgiant į santykines skirtingų pakavimo medžiagų savybes, remiantis gyvavimo ciklo vertinimais, ypatingą dėmesį skiriant prevencijai ir projektavimui, kuriuo užtikrinamas žiediškumas; ragina Komisiją pateikti aiškius, įgyvendinamus ir veiksmingus reikalavimus, be kita ko, reikalavimus, susijusius su ekonomiškai efektyviai pakartotinai naudoti ir perdirbti tinkamomis plastiko pakuotėmis ir su perteklinėmis pakuotėmis;

12.

ragina Komisiją padaryti efektyvų išteklių naudojimą ir žiediškumą pagrindiniais principais, taip pat atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti žiedinės medžiagos, gaminiai ir sistemos, taikant šiuos principus ne tik plastiko pakuotėms, bet ir kitiems plastiko gaminiams; mano, kad to gali būti pasiekta, be kita ko, nustatant didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, plėtojant gaminių standartus, atliekant gyvavimo ciklo vertinimus, išplečiant ekologinio projektavimo teisės aktų sistemą, kad ji apimtų visas pagrindines plastikinių gaminių grupes, priimant ekologinio ženklinimo nuostatas ir taikant gaminio aplinkosauginio pėdsako metodą;

Tikros bendrosios perdirbtų plastikų rinkos sukūrimas

13.

pažymi, kad esama įvairių priežasčių, dėl kurių ES mažai naudojamas perdirbtas plastikas: be kita ko, iš dalies dėl subsidijų žemos iškastinio kuro kainos, pasitikėjimo stoka ir kokybiško plastiko pasiūlos stoka; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, būtina užtikrinti stabilią antrinių žaliavų vidaus rinką; ragina Komisiją pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria ši rinka, ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas;

Kokybės standartai ir tikrinimas

14.

ragina Komisiją greitai pateikti kokybės standartus, siekiant užtikrinti pasitikėjimą ir skatinti antrinių plastiko žaliavų rinką; primygtinai ragina Komisiją, kai ji rengs tuos kokybės standartus, atsižvelgti įvairius perdirbimo lygius, suderinamus su skirtingų gaminių funkcionalumu, sykiu užtikrinant visuomenės sveikatos apsaugą, maisto saugą ir aplinkos apsaugą; ragina Komisiją užtikrinti saugų perdirbtų medžiagų naudojimą su maistu besiliečiančiose medžiagose ir skatinti inovacijas;

15.

prašo Komisijos atsižvelgti į nepriklausomo trečiosios šalies vykdomo sertifikavimo gerosios patirties pavyzdžius ir skatinti perdirbtų medžiagų sertifikavimą, nes tikrinimas yra būtinas, siekiant padidinti tiek pramonės, tiek vartotojų pasitikėjimą perdirbtomis medžiagomis;

Perdirbtos medžiagos gaminiuose

16.

ragina pramonės įmones paversti savo pažadus visuomenei naudoti daugiau perdirbtų plastikų oficialiais įsipareigojimais ir įgyvendinti konkrečius veiksmus;

17.

mano, kad gali prireikti nustatyti privalomas taisykles dėl perdirbtų medžiagų gaminiuose, siekiant skatinti antrinių žaliavų naudojimą, nes perdirbtų medžiagų rinkos dar neveikia; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti reikalavimus užtikrinti, kad tam tikrų plastiko gaminių, tiekiamų ES rinkai, sudėtyje būtų bent minimalus perdirbtų medžiagų kiekis, sykiu paisant maisto saugos reikalavimų;

18.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti sumažintą pridėtinės vertės mokestį (PVM) gaminiams, kurių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų;

Žiediniai viešieji pirkimai

19.

pabrėžia, kad viešasis pirkimas yra būtina perėjimo prie žiedinės ekonomikos priemonė, nes ji gali paskatinti verslo modelių inovacijas ir efektyvaus išteklių naudojimo gaminių ir paslaugų kūrimą; pabrėžia svarbų vietos ir regioninės valdžios institucijų vaidmenį šioje srityje; ragina Komisiją sukurti ES mokymosi žiedinių pirkimų srityje tinklą, kad būtų dalijamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant bandomuosius projektus; mano, kad tokie savanoriški veiksmai galėtų sudaryti palankias sąlygas, remiantis patikimu poveikio vertinimu, nustatyti privalomas ES žiedinių viešųjų pirkimų taisykles ir kriterijus;

20.

ragina valstybes nares laipsniškai atsisakyti visų neigiamai vertintinų paskatų, kurios trukdo siekti kuo aukštesnio plastikų perdirbimo lygio;

Atliekų ir cheminių medžiagų sąsaja

21.

ragina valstybių narių kompetentingas institucijas sugriežtinti importuojamų medžiagų ir produktų kontrolės priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES cheminių medžiagų ir produktų teisės aktų;

22.

atkreipia dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio gyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“;

Plastiko atliekų susidarymo prevencija

Vienkartiniai plastikai

23.

pažymi, kad nėra jokios universalios priemonės, kuri padėtų išvengti vienkartinių plastikų daromo žalingo poveikio aplinkai, ir mano, kad šiam sudėtingam klausimui spręsti reikia savanoriškų ir reglamentavimo priemonių derinio, taip pat vartotojų žinių, elgsenos ir veiksmų pokyčių;

24.

atkreipia dėmesį į kai kuriose valstybėse narėse jau įgyvendinamus veiksmus, todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl specialios teisės aktų sistemos, siekiant sumažinti tam tikrų plastiko gaminių, visų pirma vienkartinių plastikų, poveikį aplinkai; mano, kad šis pasiūlymas turėtų padėti gerokai sumažinti jūrų taršą šiukšlėmis, iš kurių daugiau kaip 80 proc. sudaro plastikas, ir taip prisidėti prie 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės tikslo užkirsti kelią visų rūšių jūrų taršai ir ją gerokai sumažinti;

25.

mano, jog svarbu tai, kad ši sistema valstybių narių kompetentingoms institucijoms būtų plataus užmojo priemonių rinkinys, kuris būtų suderinamas su bendrosios rinkos vientisumo principu, turėtų konkretų teigiamą poveikį aplinkai ir socioekoniominį poveikį ir padėtų užtikrinti vartotojams reikalingą funkcionalumą;

26.

pripažįsta, kad vienkartinių plastikinių gaminių kiekio mažinimas ir ribojimas gali atverti galimybių tausaus verslo modeliams;

27.

atkreipia dėmesį į su šiuo pasiūlymu susijusioje įprastoje teisėkūros procedūroje atliekamą darbą;

28.

pabrėžia, kad yra įvairių būdų pasiekti aukštus atskiro atliekų surinkimo ir perdirbimo rodiklius ir sumažinti plastiko šiukšlių kiekį, įskaitant didesnės gamintojos atsakomybės sistemas, taikant diferencijuotus mokesčius, užstato grąžinimo sistemas ir didesnį visuomenės informuotumą; pripažįsta skirtingų valstybių narių nustatytos tvarkos privalumus ir valstybių narių galimybes keistis gerąja patirtimi; pabrėžia, kad sprendimas dėl konkrečios sistemos pasirinkimo ir toliau priklauso valstybės narės kompetentingos institucijos kompetencijai;

29.

teigiamai vertina tai, jog Direktyvoje 94/62/EB nustatyta, kad iki 2024 m. pabaigos valstybės narės privalo įdiegti privalomas didesnės gamintojo atsakomybės sistemas visų pakuočių atveju, ir ragina Komisiją įvertinti galimybę taikyti šią prievolę ir kitų plastikinių gaminių atveju pagal Direktyvos 2008/98/EB 8 ir 8a straipsnius;

30.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2018)0325), kuriame siūloma įvesti įnašą, apskaičiuojamą pagal neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kiekį; pabrėžia, kad tokio galimo įnašo skatinantis poveikis turi atitikti atliekų hierarchiją; pabrėžia, kad todėl atliekų susidarymo prevencijai turėtų būti teikiama pirmenybė;

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares prisijungti prie 2016 m. lapkričio mėn. Marakeše vykusioje 22-ojoje Klimato kaitos konferencijoje suburtos tarptautinės koalicijos, siekiančios sumažinti plastikinių maišelių taršą, ir ją remti;

32.

mano, kad prekybos centrai atlieka lemiamą vaidmenį mažinant vienkartinio plastiko naudojimą ES; teigiamai vertina iniciatyvas, pvz., prekybos centrų lentynų be plastiko iniciatyvą, nes taip prekybos centrai gali išbandyti kompostuojamas biologines medžiagas kaip alternatyvą plastikinėms pakuotėms;

33.

pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Direktyvos dėl uosto priėmimo įrenginių (COM(2018)0033), kuria siekiama gerokai sumažinti žvejams tenkančią naštą ir išlaidas, susijusias su žvejybos įrankių ir plastiko atliekų gabenimu į uostą; pabrėžia, kad žvejai galėtų atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma rinkdami plastiko atliekas jūroje žvejybos metu ir atgabendami jas į uostą, kur jos būtų tinkamai tvarkomos; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti šią veiklą, o žvejams nebūtų taikomas mokestis už jų tvarkymą;

34.

apgailestauja, kad į Komisijos 2017 m. vertinimo ir įgyvendinimo ataskaitą nebuvo įtrauktas Žuvininkystės kontrolės reglamento 48 straipsnio 3 dalyje nustatytų prarastų žvejybos įrankių susigrąžinimo ir pranešimo apie juos įpareigojimų įgyvendinimas; pabrėžia, kad reikia išsamiai įvertinti, kaip įgyvendinami Žuvininkystės kontrolės reglamento reikalavimai, susiję su žvejybos įrankiais;

35.

ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus remti šiukšlių surinkimo jūroje planus, įtraukiant, kai įmanoma, žvejybos laivus, įdiegti uosto priėmimo ir jūrų šiukšlių šalinimo įrenginius ir naudoti nebetinkamų tinklų perdirbimo sistemą; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti FAO neprivalomų žvejybos įrankių ženklinimo gairių rekomendacijomis, palaikant glaudų ryšį su žvejybos sektoriumi, kad būtų kovojama su vaiduokline žvejyba;

36.

ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus užtikrinti geresnį duomenų, susijusių su plastiku jūroje, rinkimą – sukurti ir įgyvendinti visoje ES privalomą skaitmeninę duomenų apie atskirų žvejybos laivų prarastus įrankius teikimo sistemą, siekiant skatinti įrankių susigrąžinimo veiksmus, pasinaudojant regioninių duomenų bazių duomenimis, kad būtų galima dalytis informacija Žuvininkystės kontrolės agentūros tvarkomoje Europos duomenų bazėje, arba plėtoti „SafeSeaNet“, kad ji taptų patogia naudoti visoje ES taikoma sistema, kuria besinaudojantys žvejai galėtų pranešti apie prarastus įrankius;

37.

pabrėžia, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad parengtų į jūrą išmetamų žvejybos įrankių kiekio mažinimo strategijas ir planus, pvz., naudojantis EJRŽF subsidijomis, struktūrinių fondų ir Europos teritorinio bendradarbiavimo fondų parama ir tinkamai bei aktyviai dalyvaujant regionams;

Bioplastikai, biologiškai skaidūs plastikai ir kompostuojami plastikai

38.

tvirtai remia Komisijos siekį pateikti aiškius papildomus standartus ir aiškias suderintas taisykles ir apibrėžtis, susijusius su biologinėmis medžiagomis, biologiniu skaidumu (nuo žaliavos nepriklausanti savybė) ir kompostuojamomis medžiagomis, siekiant pakeisti šiuo metu vyraujančią klaidingą nuomonę ir įsitikinimus ir suteikti vartotojams aiškios informacijos;

39.

pabrėžia, kad darnios bioekonomikos skatinimas gali padėti sumažinti Europos priklausomybę nuo importuojamų žaliavų; pabrėžia, kad bioplastikas ir biologiškai skaidus plastikas gali atlikti svarbų vaidmenį, jei tai pasirodytų naudinga atsižvelgiant į visą gyvavimo ciklą; mano, kad biologinis skaidumas turi būti vertinamas atitinkamomis realiomis sąlygomis;

40.

pabrėžia, kad biologiškai skaidūs ir kompostuojami plastikai gali prisidėti prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos, bet jie nėra universali kovos su jūrų šiukšlėmis priemonė ir nepateisina nereikalingų vienkartinių plastikinių gaminių; todėl ragina Komisiją parengti aiškius naudingų produktų ir gaminių iš biologiškai skaidžių plastikų, įskaitant pakuotes ir žemės ūkiui skirtus gaminius, kriterijus; ragina toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą šioje srityje; pabrėžia, kad biologiškai skaidūs ir biologiškai neskaidūs plastikai turi būti tvarkomi skirtingai, atsižvelgiant į tinkamo atliekų tvarkymo principus;

41.

pabrėžia, kad bioplastikai suteikia galimybę iš dalies diferencijuoti žaliavas, ir ragina toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą šioje srityje; pripažįsta, kad rinkoje jau yra naujoviškų biologinių medžiagų; pabrėžia, kad reikalingas neutralus ir vienodas požiūris į pakaitines medžiagas;

42.

ragina ES iki 2020 m. visiškai uždrausti aerobiškai skaidų plastiką, nes šios rūšies plastikas iš tiesų biologiškai nesiskaido, nėra kompostuojamas, daro neigiamą poveikį įprastinio plastiko perdirbimui ir neturi įrodytos naudos aplinkai;

Mikroplastikai

43.

ragina Komisiją iki 2020 m. uždrausti naudoti mikroplastikus kosmetikos gaminiuose, asmens higienos produktuose, skalbikliuose ir valikliuose; be to, ragina ECHA įvertinti ir prireikus parengti draudimą naudoti mikroplastikus, specialiai dedamus į kitų produktų sudėtį, atsižvelgiant į tai, ar yra perspektyvių alternatyvų;

44.

ragina Komisiją nustatyti produktams, visų pirma tekstilės gaminiams, padangoms, dažams ir cigarečių filtrams, skirtuose teisės aktuose minimaliuosius reikalavimus, siekiant gerokai sumažinti mikroplastikų kiekį, išskiriamą į aplinką iš šių šaltinių;

45.

atkreipia dėmesį į gerąją praktiką pagal programą „Operation Clean Sweep“ ir įvairias „nulinės taršos mikroplastiko granulėmis“ iniciatyvas; mano, kad yra galimybių šias iniciatyvas įgyvendinti ES ir pasaulio lygmeniu;

46.

ragina Komisiją, atliekant šiuo metu vykstančią Vandens pagrindų direktyvos ir Direktyvos dėl potvynių tinkamumo patikrą, išnagrinėti klausimus, susijusius su makroplastikų ir mikroplastikų patekimo į nuotekų valymo ir lietaus nuotekų tvarkymo sistemas priežastimis, jų platinimu, tolesne migracija ir daromu poveikiu; be to, ragina valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendintos ir vykdomos Miesto nuotekų valymo direktyva ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva; taip pat ragina Komisiją remti nuotekų dumblo valymo ir vandens valymo technologijų mokslinius tyrimus;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

47.

teigiamai vertina Komisijos pranešimą, kad iš programos „Horizontas 2020“ lėšų bus skirta papildoma 100 mln. EUR suma investicijoms į efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos sprendimus, pvz., prevencijos ir projektavimo galimybes, žaliavų įvairinimą ir naujoviškas perdirbimo technologijas, tokias kaip molekulinis ir cheminis perdirbimas, taip pat mechaninio perdirbimo gerinimą, skatinti; pabrėžia startuolių inovacinį potencialą šioje srityje; pritaria tam, kad būtų priimta strateginė medžiagų žiediškumo mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė, ypatingą dėmesį skiriant plastikui ir plastiko turinčioms medžiagoms (ne tik pakuotėms), kuri būtų finansavimo sprendimų pagal programą „Europos horizontas“ gairėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad bus reikalingas tinkamas finansavimas, siekiant padėti pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų; pabrėžia, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės gali padėti paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

48.

pabrėžia didelį skaitmeninės darbotvarkės ir žiedinės ekonomikos darbotvarkės susiejimo potencialą; pabrėžia, kad reikia šalinti su reguliavimu susijusias kliūtis inovacijoms, ir ragina Komisiją išnagrinėti galimas ES inovacijų programas, kad būtų pasiekti tikslai, nustatyti plastikų strategijoje ir platesnėje žiedinės ekonomikos darbotvarkėje;

49.

ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus skatinti naudoti inovatyvius žvejybos įrankius: skatinti žvejus iškeisti senus tinklus į naujus ir prie turimų tinklų pritvirtinti sekimo įtaisus ir jutiklius, susietus su išmaniųjų telefonų prietaikomis, radijo dažninio atpažinimo mikroschemas ir laivo sekimo įtaisus, kad kapitonai galėtų atidžiau sekti tinklus ir prireikus juos susigrąžinti; pripažįsta, kad technologijai tenka svarbus vaidmuo vykdant plastiko atliekų patekimo į jūrą prevenciją;

50.

ragina į programą „Europos horizontas“ įtraukti „Vandenyno be plastiko misiją“, kad būtų naudojamasi inovacijomis siekiant sumažinti į jūros aplinką patenkančių plastikų kiekį ir surinkti plastikus, jau esančius vandenynuose; pakartoja raginimus kovoti su jūrų šiukšlinimu (įskaitant prevenciją, žinių apie vandenynus gerinimą, informuotumo apie plastiko taršos ir kitų rūšių jūrų šiukšlių keliamą aplinkosaugos iššūkį didinimą ir valymo kampanijas, pvz., šiukšlių žvejybą ir pakrančių valymą), kaip nurodyta 2016 m. lapkričio 10 d. bendrame Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė “ (JOIN(2016)0049), ragina politikos formuotojus, suinteresuotuosius subjektus ir ekspertus pradėti ES politikos dialogą apie jūrų šiukšles;

Pasaulinio masto veiksmai

51.

ragina ES imtis iniciatyvaus vaidmens rengiant visuotinį protokolą dėl plastikų ir užtikrinti, kad būtų galima vykdyti integruotą ir skaidrią įvairių ES ir pasaulinio masto įsipareigojimų įgyvendinimo stebėseną; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvaus lyderių vaidmens 2017 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos įsteigtos darbo grupės veikloje, siekiant tarptautinių kovos su jūrų šiukšlinimu plastiku ir mikroplastikais veiksmų; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis plastiko atliekų vandenyne susidaro iš Azijos ir Afrikos šalių, taršos plastiku ir atliekų tvarkymo pajėgumų klausimai turi būti ES išorės politikos programos dalis;

52.

ragina visas ES institucijas drauge su ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos padaliniu ypatingą dėmesį skirti prevencijai, išnagrinėti savo vidaus viešųjų pirkimų taisykles ir plastiko atliekų tvarkymo praktiką ir gerokai sumažinti susidarančių plastiko atliekų kiekį, visų pirma pakeičiant vienkartinį plastiką kitais gaminiais, sumažinant ir apribojant jo naudojimą;

o o

53.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 150, 2018 6 14, p. 93.

(2) OL L 150, 2018 6 14, p. 100.

(3) OL L 150, 2018 6 14, p. 109.

(4) OL L 150, 2018 6 14, p. 141.

(5) OL L 115, 2015 5 6, p. 11.

(6) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(7) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.

(8) OL C 265, 2017 8 11, p. 65.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0287.

(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0004.

(11) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(12) Abandoned, lost or otherwise discarded fishing gear.

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/153

P8_TA(2018)0354

Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas

2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų plano (2017/2254(INI))

(2019/C 433/21)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gaires dėl medicininiu požiūriu svarbių antimikrobinių medžiagų naudojimo maistiniams gyvūnams,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 29 d. Europos veterinarijos gydytojų federacijos pranešimą, kuriame pateikti atsakymai į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos vaistų agentūros (EMA) klausimus dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo maistiniams gyvūnams (1),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl tolesnių veiksmų pagal bendros sveikatos koncepciją siekiant kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl farmacijos sistemų pusiausvyros stiprinimo ES ir jos valstybėse narėse,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Tarybos išvadas „Vaikų imunizacija: vaikų imunizacijos Europoje laimėjimai bei uždaviniai ir tolesni veiksmai“, kurias priėmė ES valstybių narių sveikatos ministrai,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas dėl skiepijimo kaip veiksmingos priemonės visuomenės sveikatos srityje,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją „Saugesnė sveikatos priežiūra Europoje: pacientų saugumo didinimas ir kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms“ (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Mikrobų keliamos problemos. Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamos grėsmės“ (3),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (4),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas“ (COM(2017)0339),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl naujosios 2016–2020 m. gyvūnų gerovės strategijos (5),

—	atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasaulinį skiepijimo veiksmų planą (angl. Global Vaccine Action Plan, GVAP), kuriam 2012 m. gegužės mėn. pritarė 194 Pasaulio sveikatos asamblėjos valstybės narės,

—	atsižvelgdamas į PSO 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo planą,

—	atsižvelgdamas į bendro intereso dokumentą „Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) vaidmuo kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM)“, 2018 m. paskelbtą leidinyje „Food Protection Trends“,

—	atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Veiksmų gairės. Strateginis požiūris į vaistinius preparatus ir jų poveikį aplinkai“ ir dabartinį strateginio požiūrio projektą (6),

—	atsižvelgdamas į JT politinį pareiškimą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, padarytą per Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimą 2016 m. rugsėjo 21 d.,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. Pasaulio banko ataskaitą „Vaistams atsparios infekcijos. Grėsmė mūsų ekonomikos ateičiai“ (angl. Drug-Resistant Infections: A Threat to Our Economic Future);

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veterinarinių vaistų (COM(2014)0558),

—

atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2015 m. rugsėjo mėn. ataskaitą „Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms G 7 šalyse ir kitur. Ekonominiai klausimai, politinės priemonės ir galimi veiksmai“ (angl. Antimicrobial Resistance in G7 Countries and Beyond: Economic Issues, Policies and Options for Action);

—	atsižvelgdamas į EMA ir EFSA parengtą bendrą mokslinę nuomonę dėl priemonių, skirtų mažinti būtinybę naudoti antimikrobines medžiagas gyvulininkystės sektoriuje Europos Sąjungoje, ir jų poveikio maisto saugai (RONAFA nuomonė),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 29 d. 17-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimtą rezoliuciją dėl sepsio prevencijos, diagnozavimo ir klinikinio valdymo gerinimo,

—

atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), EFSA ir EMA pirmąją bendrai parengtą ataskaitą (JIACA I), paskelbtą 2015 m., ir antrąją bendrai parengtą ataskaitą (JIACA II), paskelbtą 2017 m., dėl kompleksinės antimikrobinių medžiagų vartojimo ir bakterijų, žmonių ir maistinių gyvūnų antimikrobinio atsparumo atvejų analizės,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų (7),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. ECDC ataskaitą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos Europoje;

—	atsižvelgdamas į EFSA ir ECDC 2016 m. parengtą Europos Sąjungos apibendrinamąją ataskaitą dėl žmonių ir gyvūnų organizmuose bei maisto produktuose aptiktų zoonotinių ir indikatorinių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (8),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0257/2018),

kadangi be saiko ir neteisingai naudojant antibiotikus, ypač gyvulininkystėje (antibiotikai naudojami kaip prevencijos priemonė ir augimo aktyvikliai), ir dėl menkos infekcijų kontrolės praktikos tiek medicinoje, tiek ir veterinarijoje atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) palaipsniui tapo didžiule grėsme žmonių ir gyvūnų sveikatai;

B.	kadangi, remiantis apskaičiavimais, vykdant ilgalaikes ir daugiaaspektes infekcijų prevencijos ir kontrolės programas galima išvengti ne mažiau kaip 20 proc. su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų (9);

C.	kadangi racionalus antibiotikų naudojimas ir infekcijų prevencija ir kontrolė visuose sveikatos priežiūros sektoriuose, įskaitant gyvūnų sveikatos sektorių, – tai kertiniai akmenys siekiant veiksmingos antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimo ir plitimo prevencijos;

kadangi 50 proc. žmonėms skiriamų antibiotikų neveiksmingi ir 25 proc. atvejų žmonės netinkamai vartoja antibiotikus; kadangi 30 proc. hospitalizuotų pacientų vartoja antibiotikus ir kadangi daugeliui vaistų atsparios bakterijos kelia ypatingą pavojų ligoninėse, slaugos namuose ir pacientams, kurių priežiūrai reikalingos tokios priemonės kaip vėdintuvai ir kraujo kateteriai;

kadangi antibiotikai ir toliau naudojami gyvulininkystėje ligų prevencijos tikslais, taip pat siekiant kompensuoti prastą higieną, vietoj to, kad būtų skiriami pagal būtinybę, o tai prisideda prie to, kad gyvūnų organizmuose atsiranda antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų, kurios savo ruožtu gali būti perduodamos žmonėms;

F.	kadangi ES agentūros taip pat patvirtino, jog egzistuoja ryšys tarp maistiniuose gyvūnuose (pvz., mėsiniuose viščiukuose) nustatyto atsparumo antibiotikams ir didelio žmonių bakterinių infekcijų, kilusių dėl šių gyvūnų mėsos (paukštienos) apdorojimo, paruošimo ir vartojimo, skaičiaus (10);

kadangi dėl netinkamo antibiotikų naudojimo mažėja jų veiksmingumas ir plinta itin atsparūs mikrobai, kurie yra ypač atsparūs kraštutiniu atveju skiriamiems antibiotikams; kadangi, EBPO pateiktais duomenimis, kiekvienais metais apie 700 000 mirties atvejų visame pasaulyje gali būti sukelti AAM; kadangi iš jų 25 000 mirties atvejų užfiksuojama ES, o likę – už ES ribų, todėl labai svarbu bendradarbiauti vystymosi politikos srityje ir tarptautiniu lygmeniu koordinuoti ir stebėti AAM;

kadangi, jei nebus imamasi jokių veiksmų, 2050 m. AAM galėtų nulemti iki 10 mln. mirčių per metus; kadangi, anot apskaičiavimų, 9 mln. tokių mirties atvejų būtų užregistruota besivystančiose šalyse už ES ribų, visų pirma Azijoje ir Afrikoje; kadangi infekcijos ir atsparios bakterijos lengvai plinta, reikia skubiai imtis veiksmų pasauliniu mastu;

kadangi skiepai ir greitos diagnostikos priemonės gali padėti apriboti piktnaudžiavimą antibiotikais; kadangi naudodamiesi greitos diagnostikos priemonėmis sveikatos priežiūros specialistai gali greitai diagnozuoti bakterinę ar virusinę infekciją ir atitinkamai sumažinti netinkamą antibiotikų naudojimą ir atsparumo antibiotikams atsiradimo riziką (11);

kadangi dėl to, kad itin atsparios bakterijos ir toliau plinta, ateityje gali būti neįmanoma užtikrinti geros sveikatos priežiūros, kai atliekamos invazinės operacijos, arba taikyti įprastų gydymo būdų kai kurioms pacientų, kuriems reikalingos radioterapijos, chemoterapijos ar transplantacijos procedūros, grupėms;

K.	kadangi bakterijos nuolat evoliucionuoja, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP) ir reglamentavimo aplinka sudėtinga, tam tikrų infekcijų pasitaiko retai, o pelnas, kurio tikėtasi naudojant naujas antimikrobines medžiagas, vis dar ribotas;

kadangi su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas lemia prevencijos priemonių stoka ir prasta higiena, ypač ligoninėse, o dėl to atsiranda antibiotikams atsparios bakterijos; kadangi, ECDC apskaičiavimais, su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis ES kiekvienais metais užsikrečia apie 4 mln. Pacientų, o šios infekcijos tiesiogiai sukelia maždaug 37 000 mirties atvejų per metus; kadangi tokių mirties atvejų skaičius galėtų būti net dar didesnis; kadangi paaiškėjo, kad ankstesnis skaičius – 25 000 mirties atvejų Sąjungoje – buvo nepakankamai tiksliai nustatytas – tokių atvejų žymiai daugiau;

kadangi besivystančiose šalyse vis dar daugiau žmonių miršta dėl to, kad sunku gauti veiksmingų antibiotikų, nei nuo AAM; kadangi dėl veiksmų, kuriais siekiama spręsti AAM problemą ir kuriais pernelyg daug dėmesio skiriama siekiui apriboti galimybes gauti antibiotikų, gali dar pagilėti jau ir taip dėl nepakankamų galimybių įsigyti vaistų rimta krizė, dėl kurios šiuo metu per metus miršta daugiau kaip milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus; kadangi veiksmų, kuriais siekiama spręsti AAM problemą, tikslas turi būti užtikrinti visiems tvarias galimybes gauti vaistų – tai reiškia suteikti galimybių tiems, kuriems jų reikia, tačiau niekam nesuteikti jų per daug;

kadangi kai kuriose valstybėse narėse sparčiai daugėja daugeliui vaistų atsparių grybelių, dėl kurių labai ilgėja užsikrėtusių pacientų gulėjimo ligoninėje trukmė ir didėja mirštamumas; kadangi JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras informavo apie šią problemą; kadangi ši konkreti problema akivaizdžiai nėra įtraukta į Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą Europos kovos su AAM veiksmų planą;

O.	kadangi įrodyta, kad vykdant aktyvios atrankinės patikros programas ir naudojantis greitos diagnostikos priemonėmis galima labai prisidėti prie hospitalinių infekcijų valdymo ir veiksmingai sumažinti jų plitimą ligoninėse ir tarp pacientų (12);

P.	kadangi įrodyta, kad naudojant antibiotikų junginius neklinikinėms vartojimo prekėms gaminti didėja vaistams atsparių bakterijų padermių atsiradimo rizika (13);

Q.	kadangi tinkama rankų higiena, t. y. kai rankos tinkamai plaunamos ir džiovinamos, gali padėti apsisaugoti nuo AAM ir infekcinių ligų perdavimo;

R.	kadangi naudojant medicinos priemones galima išvengti operacinės žaizdos infekcijų ir taip užkirsti kelią AAM atsiradimui ir jį kontroliuoti (14);

S.	kadangi esama programų, kuriomis buvo siekiama pagerinti visuotinę prieigą prie vaistų nuo ŽIV, tuberkuliozės ir maliarijos, sėkmės pavyzdžių;

T.	kadangi hospitalinės infekcijos kelia didelį pavojų tam, kad būtų išlaikyta ir užtikrinta pagrindinė sveikatos priežiūra visame pasaulyje;

U.	kadangi, jei dabartinės tendencijos nepasikeis, 2050 m. nuo AAM galėtų mirti daugiau žmonių nei nuo vėžio (15);

V.	kadangi ECDC ir EFSA dar kartą patvirtino, kad AAM yra viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai (16);

W.	kadangi vaistams atspari tuberkuliozė yra pagrindinė mirties dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms atvejų priežastis;

X.	kadangi savo 2017 m. kovo mėn. ataskaitoje Pasaulio bankas įspėjo, kad 2050 m. vaistams atsparios infekcijos galėtų sukelti pasaulio ekonomikai nuostolių, prilygstančių 2008 m. finansų krizei;

kadangi AAM turi būti laikomas grėsme žmonių, gyvūnų ir planetos sveikatai ir tiesiogine grėsme siekiant įgyvendinti keletą visuotinio darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2020 m. išdėstytų darnaus vystymosi tikslų (DVT), įskaitant, be kita ko, DVT 1, DVT 2, DVT 3 ir DVT 6, ir atitinkamai suvokiamas;

Z.	kadangi bendros sveikatos koncepcijos tikslai yra šie: užtikrinti, kad žmonių ir gyvūnų infekcinių ligų gydymo būdai ir toliau išliktų veiksmingai, sumažinti AAM atsiradimo ir plitimo atvejų ir skatinti naujų veiksmingų antimikrobinių medžiagų kūrimą ir galimybes jų gauti ES ir likusiame pasaulyje;

AA.

kadangi Tarybos išvadose dėl tolesnių veiksmų pagal bendros sveikatos koncepciją siekiant kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (17) Komisijos ir valstybių narių prašoma, pasitelkus bendros sveikatos koncepcijos tinklą AAM klausimais, suvienodinti strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes, susijusias su esamomis ES MTTP iniciatyvomis dėl naujų antibiotikų, alternatyvų ir diagnostikos;

AB.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstama pagrindinė piliečių teisė į sveikatos priežiūrą ir gydymą; kadangi teisė į sveikatą yra ekonominė, socialinė ir kultūrinė teisė naudotis pagal būtinus visuotinius standartus teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kuri priklauso visiems fiziniams asmenims;

AC.	kadangi vienas pagrindinių bet kokios ES masto kovos su AAM strategijos ramsčių turi būti sveikatos priežiūros specialistų tęstinio mokymo naujausių mokslinių tyrimų laimėjimų ir geriausios patirties, susijusios su AAM prevencija ir plitimu, srityje užtikrinimas;

AD.	kadangi Pasaulio sveikatos asamblėjos apskaičiavo, kad kasmet visame pasaulyje nuo sepsio (sindrominės reakcijos į infekcines ligas) miršta maždaug 6 mln. žmonių, o tokių mirties atvejų dažniausiai galima išvengti;

AE.	kadangi ECDC, EFSA ir EMA, naudodamiesi bendrais įgaliojimais, šiuo metu rengia rezultatų rodiklius, susijusius su AAM ir maistinių gyvūnų ir žmonių antimikrobinių medžiagų vartojimu;

AF.	kadangi gamtoje yra daugybė veiksmingų antibiotikų, kurie galėtų būti kur kas dažniau vartojami, nei tai daroma šiuo metu;

AG.

kadangi, naujausi EMA duomenys rodo, kad įvairiose ES šalyse imtasi nevienodų veiksmų siekiant sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą veterinarijoje (18); kadangi kai kuriose valstybėse narėse vykdant plataus užmojo nacionalinę politiką per trumpą laiką pasiekta, kad veterinarinių antimikrobinių medžiagų būtų naudojama gerokai mažiau, kaip matyti iš keleto Komisijos Sveikatos ir maisto audito ir analizės direktorato vykdytų kelionių renkant informaciją rezultatų (19);

AH.

kadangi AAM sukelia tarpvalstybinę grėsmę sveikatai, bet padėtis valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi dėl to Komisija privalo nustatyti sritis, teikiančias didelę papildomą naudą Europai, ir jose imtis veiksmų, gerbdama valstybių narių kompetenciją, nes joms tenka pareiga kurti savo sveikatos politiką;

AI.	kadangi efektyvūs veiksmai prieš AAM turi būti platesnės tarptautinės iniciatyvos dalis, į kurią turėtų būti įtraukta kuo daugiau tarptautinių institucijų, agentūrų ir ekspertų, taip pat privatusis sektorius;

AJ.

kadangi pagrindinės AAM priežastys, be kita ko, yra netinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas ir piktnaudžiavimas jomis, vaistų kokybės užtikrinimo sistemų trūkumai, antimikrobinių medžiagų naudojimas siekiant skatinti gyvulių augimą arba užkirsti kelią ligoms, infekcijų prevencijos ir kontrolės sistemų trūkumai ir priežiūros sistemų trūkumai;

AK.	kadangi pacientai turėtų turėti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gydytis pagal savo pasirinkimą ir pageidavimus, taip pat naudotis vienas kitą papildančiais ir alternatyviais gydymo metodais ir vaistais;

AL.	kadangi numatoma, kad pasaulinio masto veiksmai, susiję su AAM, 10 metų laikotarpiu kainuos iki 40 mlrd. JAV dolerių;

AM.

kadangi su AAM susiję iššūkiai ateityje didės ir veiksmų efektyvumas priklausys nuo tęstinių įvairius sektorius apimančių investicijų į viešuosius ir privačiuosius mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad pagal bendros sveikatos (angl. One Health) koncepciją būtų galima sukurti geresnes priemones, produktus ir prietaisus, naujus gydymo būdus ir alternatyvius metodus;

AN.

kadangi pagal Penktąją, Šeštąją ir Septintąją bendrąsias programas (BP 5, BP 6 ir BP 7) į AAM mokslinius tyrimus investuota daugiau kaip 1 mlrd. EUR, o pagal programą „Horizontas 2020“ iš viso iki šiol panaudota daugiau kaip 650 mln. EUR; kadangi Komisija įsipareigojo investuoti daugiau kaip 200 mln. AAM srityje per paskutinius trejus programos „Horizontas 2020“ metus;

AO.

kadangi taikant įvairias finansavimo priemones pagal programą „Horizontas 2020“ bus gauti AAM mokslinių tyrimų rezultatai, visų pirma kalbant apie:

—

naujoviškų vaistų iniciatyvą (IMI), kurią vykdant apimami visi antibiotikų kūrimo aspektai, įskaitant AAM mechanizmų mokslinius tyrimus, vaistų atradimą, vaistų kūrimą, ekonominius ir priežiūros aspektus, ir kuri apima septynis pagal programą „Nauji vaistai nuo kenksmingų bakterijų“ (angl. „New Drugs for Bad Bugs“, ND4BB) vykdomus projektus, kurių bendras biudžetas sudaro daugiau kaip 600 mln. EUR Komisijos lėšų ir bendrovių nepiniginių įnašų;

—

Europos ir besivystančių šalių partnerystę klinikinių tyrimų srityje (EDCTP), kurią vykdant daugiausia dėmesio skiriama naujų ir geresnių vaistų, vakcinų, mikrobicidų ir diagnostikos priemonių kūrimui, siekiant kovoti su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija, ir kuri apima 32 vykdomus projektus, kurių vertė siekia daugiau kaip 79 mln. EUR;

—	bendro programavimo iniciatyvą dėl AAM, kurią vykdant daugiausia dėmesio skiriama nacionalinės mokslinių tyrimų veiklos, kuri kitaip būtų fragmentuota, konsolidavimui; ši iniciatyva apima 55 mln. EUR vertės vykdomus projektus;

—	Europos mokslinių tyrimų tarybą (ERC), vykdančią tyrėjų inicijuotus arba principu „iš apačios į viršų“ pagrįstus mokslinių tyrimų projektus;

—	kovos su užkrečiamomis ligomis finansinę priemonę „InnovFin“, skirtą su rinkos veikla susijusiems projektams, kuriai iki šiol suteiktos septynios paskolos, iš viso siekiančios 125 mln. EUR;

—	MVĮ priemonę ir projektą „Spartus inovacijų diegimas“, kuriuos vykdant remiamos MVĮ, kuriančios naujoviškus sprendimus ir priemones siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų, jas diagnozuoti, gydyti ir gerinti infekcijų kontrolę; jie apima 36 su AAM susijusius projektus ir jų biudžetas yra 33 mln. EUR;

AP.

kadangi iki XX a. 7-ojo dešimtmečio buvo sukurta 20 naujų antibiotikų klasių, tačiau nuo to laiko buvo sukurta tik viena nauja antibiotikų klasė, nors plinta ir vystosi naujos atsparios bakterijos; be to, kadangi esama aiškių atsparumo naujoms esamų antibiotikų klasių veikliosioms medžiagoms įrodymų;

AQ.	kadangi esama teigiamo naujų antimikrobinių medžiagų šalutinio poveikio visuomenės sveikatai ir mokslui;

AR.

kadangi antibiotikų naudojimas zootechniniais tikslais – pvz., gyvulių augimui skatinti, – yra netinkamas šių sveikatos priežiūros prekių vartojimas, smerkiamas visų tarptautinių sveikatos organizacijų, kurios rekomenduoja jį uždrausti siekiant įveikti AAM; kadangi antibiotikų kaip augimą skatinančių medžiagų naudojimas ES draudžiamas nuo 2006 m.;

AS.

kadangi su daugeliu mikroorganizmų sukeliamų ligų galima veiksmingai kovoti skiriant ne antibiotikus, dėl kurių atsiranda atsparumas vaistams, o ankstyvosios diagnostikos priemones kartu su gydymu naujais ir esamais vaistais bei kitais galimais ir leidžiamais naudoti ES metodais ir praktikomis, taip išgelbėjant milijonų žmonių ir gyvūnų gyvybes visoje ES;

AT.

kadangi atsiranda vis didesnis atotrūkis tarp didėjančio AAM ir naujų antimikrobinių vaistų kūrimo; kadangi iki 2050 m. metinis mirčių dėl vaistams atsparių ligų skaičius gali siekti 10 mln. mirčių visame pasaulyje; kadangi dėl vaistams atsparių infekcijų ES kasmet miršta mažiausiai 25 000 žmonių ir tai kainuoja 1,5 mlrd. EUR per metus, nors per pastaruosius 40 metų buvo sukurta tik viena nauja antibiotikų klasė;

AU.

kadangi norint išsaugoti vien žmonių vartojimui skirtų antibiotikų veiksmingumą ir kuo labiau sumažinti atsparumo šiems kritiniams antibiotikams riziką, turi būti uždrausta vartoti tam tikrų grupių antibiotikus veterinarijoje; kadangi Komisija turi nurodyti, kuriais antibiotikais ar antibiotikų grupėmis turi būti gydomos tik žmonių infekcinės ligos;

AV.

kadangi politinėje deklaracijoje, kuriai valstybių vadovai pritarė per Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją 2016 m. rugsėjo mėn. Niujorke, ir 2015 m. gegužės mėn. Pasauliniame veiksmų plane pareikštas pasaulio įsipareigojimas laikytis plataus, koordinuoto požiūrio siekiant kovoti su pagrindinėmis atsparumo antimikrobinėms medžiagoms priežastimis įvairiuose sektoriuose;

AW.

kadangi dažnai minimas 25 000 mirties dėl AAM atvejų Europoje skaičius ir susijusios daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR išlaidos yra 2007 m. duomenys ir kadangi dėl to reikalinga nuolat atnaujinama informacija apie tikrą su AAM susijusią naštą; pabrėžia, jog problemos mastas – taip aiškus įrodymas, kad reikalingas Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su AAM veiksmų planas;

ES kaip geriausios patirties regionas

mano, jog norint, kad kovos su AAM priemonės būtų pakankamos, pagrindinį vaidmenį turi atlikti bendros sveikatos koncepcija, pagal kurią būtų atsižvelgiama į tai, kad žmonių ir gyvūnų sveikata ir aplinka yra susijusios ir kad žmonės perduoda ligas gyvūnams, o šie – žmonėms; todėl pabrėžia, kad reikia gydyti ir žmonių, ir gyvūnų ligas ir drauge ypač atsižvelgti į maisto grandinę ir aplinką, nes jos gali būti dar vienas atsparių mikroorganizmų šaltinis; pabrėžia svarbų Komisijos vaidmenį koordinuojant ir prižiūrint valstybių narių įgyvendinamus nacionalinius veiksmų planus ir tarpžinybinio bendradarbiavimo svarbą;

pabrėžia, kad reikia nustatyti Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos veiksmų plano įgyvendinimo terminą; ragina Komisiją ir valstybes nares į Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos veiksmų planą ir nacionalinius veiksmų planus įtraukti išmatuojamus privalomus tikslus ir plataus užmojo uždavinius, kad būtų galima atlikti lyginamąją analizę;

pabrėžia, kad tinkamas ir racionalus antimikrobinių medžiagų naudojimas yra būtinas siekiant apriboti AAM atsiradimą žmonių sveikatos priežiūros, gyvulininkystės ir akvakultūros srityse; pabrėžia, kad valstybių narių AAM problemos valdymo ir sprendimo būdai labai skiriasi, todėl itin svarbu koordinuoti nacionalinius planus su nustatytais konkrečiais tikslais; pabrėžia, kad Komisija atlieka vieną svarbiausių vaidmenų koordinuojant ir prižiūrint nacionalines strategijas; pabrėžia visus sektorius ir mišrias medijas apimančio bendros sveikatos koncepcijos įgyvendinimo (visų pirma kitoje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrojoje programoje (9BP)) būtinybę, kurio dar nepavyko atitinkamai pasiekti Komisijos veiksmų plane; primygtinai ragina griežtai reglamentuoti antibiotikų vartojimą prevencijos tikslais veterinarijoje, vadovaujantis būsimo reglamento dėl veterinarinių vaistų nuostatomis;

rekomenduoja į sukurtą naują Bendros sveikatos tinklą, taip pat į ES bendrus veiksmus dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų (angl. EU-JAMRAI) be valstybių narių įtraukti ir kitus atitinkamus pagrindinius suinteresuotuosius subjektus;

ragina Komisiją atlikti Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo veiksmų plano laikotarpio vidurio ir baigiamąjį vertinimą ir paskelbti vertinimo rezultatus, taip pat į vertinimo procedūrą įtraukti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

pabrėžia, kad bendri ES veiksmai prieš didėjančią antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai gali būti sėkmingi tik jei bus grindžiami standartizuotai renkamais duomenimis; todėl ragina Komisiją parengti ir pasiūlyti atitinkamas procedūras ir rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ir palyginti kovojant su AAM padarytą pažangą, ir užtikrinti standartizuotų duomenų teikimą ir vertinimą;

pažymi, kad neseniai nustatyti ES rodikliai, kurie padeda valstybėms narėms stebėti kovojant su AAM padarytą pažangą, yra susiję tik su antibiotikų vartojimu ir neatspindi, ar antibiotikai naudojami tinkamai; ragina ECDC atitinkamai iš dalies pakeisti ES rodiklius;

ragina Komisiją rinkti duomenis apie gamintojų pagamintų antibiotikų kiekį ir apie juos pranešti;

ragina Komisiją ir valstybes nares suvienodinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms modelių ir toms medžiagoms atsparių užkratų kontrolę, stebėjimą ir ataskaitų dėl jų teikimą ir pateikti šiuos duomenis, kad jie būtų įtraukti į pasaulinio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms priežiūros sistemą (GLASS); taip pat pabrėžia, kad itin svarbu sistemingai rinkti visus atitinkamus ir palyginamus duomenis apie pardavimų apimtį, ragina Komisiją, konsultuojantis su EMA, EFSA ir ECDC ir atsižvelgiant į PSO visuotinį prioritetinį užkratų sąrašą (PPL), parengti ES prioritetinį užkratų sąrašą, taikomą žmonėms ir gyvūnams, ir taip aiškiai nustatyti būsimus MTTP prioritetus; be to, ragina Komisiją skatinti valstybes nares ir padėti joms nustatyti nacionalinius AAM ir hospitalinių infekcijų kontrolės ir mažinimo tikslus ir stebėti, kaip jie įgyvendinami;

10.

ragina Komisiją parengti standartizuotas apklausas siekiant surinkti duomenis apie hospitalines infekcijas ir didelėms žmonių ir gyvūnų grupėms kylančią grėsmę epidemijų ir pandemijų metu;

11.

pabrėžia, kad geriau dalydamosi vietos, regionine ir nacionaline informacija ir duomenimis apie naujas su žmonių ir gyvūnų sveikata susijusias problemas ir naudodamos ankstyvojo perspėjimo sistemas valstybės narės gali lengviau priimti atitinkamas ribojimo priemones, skirtas atsparių organizmų plitimui apriboti;

12.

primygtinai ragina Komisiją kovojant su AAM ir hospitalinėmis infekcijomis išplėsti visų atitinkamų ES agentūrų vaidmenį ir suteikti joms daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių; mano, jog labai svarbu, kad ES agentūros ir ES finansuojami projektai glaudžiai bendradarbiautų;

13.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares teikti reguliarias ir tikslias ataskaitas apie patvirtintą žmonių AAM atvejų skaičių kartu su tiksliais ir atnaujintais mirštamumo dėl AAM statistiniais duomenimis;

14.

pabrėžia, kad gyvūnų auginimas žemės ūkio ir maisto pramonės reikmėms, infekcijų prevencija, sveikatos ugdymas, biologinio saugumo priemonės, aktyvių patikrų programos ir kontrolės metodai yra būtini, siekiant kontroliuoti visus infekcinius mikroorganizmus, nes taip sumažinamas antimikrobinių medžiagų poreikis ir atitinkamai galimybės, kad mikroorganizmai taps atsparūs ir tas atsparumas plis; pabrėžia, jog reikia nustatyti, kad būtų privaloma pranešti visuomenės sveikatos institucijoms apie visus pacientus, kurie yra užsikrėtę arba nustatyta, kad jie itin atsparių bakterijų nešiotojai; pabrėžia, kad reikia nustatyti gaires dėl hospitalizuotų nešiotojų izoliavimo ir daugiadisciplinės specialistų darbo grupės, kuri tiesiogiai informuotų valstybių narių sveikatos priežiūros ministerijas, kūrimo;

15.

pabrėžia, kad reikia nustatyti ES duomenų apie tinkamą visų antibiotikų naudojimą rinkimo sistemą; prašo ES lygmeniu rengti antibiotikų receptų išrašymo ir jų vartojimo protokolus, pripažįstant, be kita ko, veterinarijos gydytojų ir pirminės sveikatos priežiūros specialistų atsakomybę šiuo klausimu; taip pat prašo, kad nacionaliniu lygmeniu būtų privaloma rinkti visus antibiotikų receptus ir registruoti juos duomenų bazėje, kurią kontroliuotų ir koordinuotų infekcijų srities ekspertai, kad būtų galima skleisti žinias apie geriausią jų naudojimo būdą;

16.

šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad Komisija laiku nepriėmė strateginių nuostatų dėl vandens taršos vaistiniais preparatais, kaip kad to reikalaujama Vandens pagrindų direktyvoje (20); todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant parengti ES strategiją dėl vaistų likučių vandenyje ir aplinkoje, skiriant pakankamai dėmesio stebėsenai, duomenų rinkimui ir geresnei AAM poveikio vandens ištekliams ir vandens ekosistemai analizei; atkreipia dėmesį į integruotos grandinės požiūrio į vaistų likučius ir AAM aplinkoje naudą (21);

17.

pabrėžia, kad vandens ir dirvožemio tarša žmonėms ir gyvūnams skirtų antibiotikų likučiais tampa vis didesne problema ir kad pati aplinka yra galimas naujų atsparių mikroorganizmų šaltinis; todėl ragina Komisiją įgyvendinant bendros sveikatos koncepciją aplinkos aspektui skirti gerokai daugiau dėmesio;

18.

primena, kad dažnai minimas 25 000 mirties dėl AAM atvejų Europoje skaičius ir susijusios daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR išlaidos yra 2007 m. duomenys ir kad dėl to reikalinga nuolat atnaujinama informacija apie tikrą su AAM susijusią naštą;

19.

primena, kad sveikata yra našumo ir konkurencingumo veiksnys, taip pat vienas iš piliečiams labiausiai rūpimų klausimų;

20.

ragina Komisiją skirti daugiau lėšų Europos antimikrobinio jautrumo tyrimo komitetui (EUCAST), kuris nagrinėja techninius fenotipinių in vitro antimikrobinio jautrumo tyrimų aspektus ir veikia kaip komitetas, atsakingas už ribinių verčių nustatymą EMA ir ECDC;

21.

primygtinai ragina Komisiją 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatyti papildomą finansavimą moksliniams tyrimams negydomųjų alternatyvų pašarams, kurias būtų galima taikyti gyvulininkystės sektoriuje, srityje;

22.

pritaria, kaip būtiniausiam pagrindui, Tarybos atsakymui į Maisto kodekso (Codex Alimentarius) atsparumo antimikrobinėms medžiagoms sumažinimo ir sustabdymo praktikos kodekso projektą ir jo 18 ir 19 principams dėl atsakingo ir racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo;

23.

skatina daugiau dėmesio skirti pastangoms laikytis infekcijų kontrolės gairių, įtraukti užsikrėtimo atvejų skaičiaus mažinimo tikslus ir skatinti gerąją patirtį siekiant padėti spręsti pacientų saugos problemą ligoninėse;

24.

ragina Komisiją, ECDC ir valstybes nares skatinti naudoti vienkartinius rankšluosčius vietose, kuriose ypač svarbu užtikrinti higieną, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros institucijose, maisto perdirbimo įmonėse ir vaikų lopšeliuose bei darželiuose;

25.

primena, kad maistas yra vienas iš galimų atsparių bakterijų perdavimo iš gyvūnų žmonėms kanalų, ir, be to, vaistams atsparios bakterijos gali plisti žmonių ir gyvūnų populiacijose per vandenį ir aplinką; atkreipia dėmesį į riziką užsikrėsti atspariais organizmais per užterštus augalus, apdorotus antimikrobinėmis medžiagomis, arba per gyvūnų mėšlą ir ūkių nuotėkas į gruntinį vandenį. šiuo klausimu atkreipia dėmesį į tai, kad tokių bakterijų plitimą veikia prekyba, kelionės ir tiek žmonių, tiek gyvūnų migracija;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares rengti pranešimus visuomenės sveikatos klausimais, siekiant didinti visuomenės informuotumą ir taip skatinti keisti elgesį, t. y. atsakingai vartoti antibiotikus ir su jais elgtis, visų pirma kalbant apie profilaktinį naudojimą; pabrėžia, kad svarbu skatinti sveikatos raštingumą, nes itin svarbu, kad pacientai suprastų informaciją apie sveikatos priežiūrą ir galėtų tiksliai laikytis gydymo nurodymų; pabrėžia, kad reikėtų taikyti daugiau prevencinių priemonių, įskaitant gerą higieną, siekiant sumažinti antibiotikų poreikį žmonėms gydyti; pabrėžia, kad informuotumas apie savigydos ir pernelyg dažno vaistų skyrimo riziką turėtų būti viena pagrindinių prevencijos strategijos sudedamųjų dalių;

27.

ragina valstybes nares rengti pranešimus visuomenės sveikatos klausimais, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie infekcijų ir asmens higienos sąsają; pabrėžia, kad siekiant veiksmingai sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą visų pirma reikia užkirsti kelią infekcijų plitimui; šiuo atžvilgiu ragina skatinti rūpinimosi savimi iniciatyvas;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares rengti strategijas, kuriomis pacientai būtų skatinami laikytis medicinos specialistų nurodymų kalbant apie gydymą antibiotikais ir kitais atitinkamais būdais ir juos vykdyti;

29.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remiantis bendros sveikatos koncepcija pasiūlyti gaires, kuriose būtų nustatyta geriausia suderintų kokybės standartų rengimo praktika, kad jie būtų įgyvendinami mokymo programose visoje ES siekiant skatinti tarpdalykinį švietimą, infekcijų prevencija ir mokymo programas, skirtas sveikatos priežiūros specialistams ir visuomenei, siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros specialistų ir veterinarijos gydytojų vykdomą antimikrobinių medžiagų ir AAM užterštų medžiagų (22) išrašymą, dozavimą, naudojimą ir šalinimą, taip pat užtikrinti, kad ligoninėse būtų įsteigtos ir veiktų tinkamo antibiotikų vartojimo grupės, kurias sudarytų įvairių sričių specialistai;

30.

pabrėžia, kad trečdalis receptų išrašoma pirminės sveikatos priežiūros sektoriuje ir kad dėl to šis sektorius turėtų būti laikomas prioritetiniu antibiotikų vartojimo protokoluose; pabrėžia, jog reikia, kad infekcinių ligų specialistai dalyvautų rengiant šiuos protokolus, juos kontroliuojant ir imantis tolesnių veiksmų; ragina Komisiją parengti tokių protokolų naudojimo žmonių sveikatos srityje gaires; ragina valstybes nares peržiūrėti visus parengtus protokolus, visų pirma susijusius su profilaktiniu antibiotikų vartojimu per operacijas; palankiai vertina šiuo metu nacionaliniu lygmeniu vykdomus projektus, pavyzdžiui, integruotą hospitalinių infekcijų kontrolės ir tinkamo antibiotikų vartojimo programą PIRASOA, kaip racionalaus antibiotikų naudojimo pirminės sveikatos priežiūros sektoriuje ir ligoninėse gerosios patirties pavyzdį; skatina kurti mechanizmus, pagal kuriuos būtų dalijamasi geriausios patirties pavyzdžiais ir protokolais;

31.

suvokia, kad sveikatos priežiūros specialistai dažnai turi greitai priimti sprendimus dėl terapinių indikacijų dėl gydymo antibiotikais; pažymi, kad greitos diagnostikos testai gali padėti paremti veiksmingą ir tikslų sprendimų priėmimą;

32.

skatina valstybes nares užkirsti kelią infekcijų, kurias sukelia atsparios bakterijos, plitimui vykdant aktyvios atrankinės patikros programas ir naudojantis greitos diagnostikos technologijomis, siekiant greitai nustatyti pacientus, užsikrėtusius daugeliui vaistų atspariomis bakterijomis, ir taikyti atitinkamas infekcijų kontrolės priemones (pvz., pacientų izoliavimas arba grupavimas kohortos būdu ir griežtesnių higienos priemonių taikymas);

33.

suvokia, kad greitos diagnostikos priemonių kaina gali viršyti antibiotikų kainą; ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti pramonei paskatų kurti veiksmingus, nebrangiai kainuojančius ir efektyvius testų metodus ir naudoti greitos diagnostikos priemones; pabrėžia, kad tik 40 proc. EBPO šalių turi galimybę naudotis greitos diagnostikos priemonėmis visoje šalyje; ragina sveikatos draudėjus padengti papildomas išlaidas, patiriamas dėl greitos diagnostikos priemonių naudojimo, atsižvelgiant į naudą, kurią ilgainiui duoda nereikalingo antimikrobinių medžiagų naudojimo prevencija;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares apriboti ar nutraukti antibiotikų pardavimą, vykdomą tų žmonių ir gyvūnų sveikatos specialistų, kurie juos taip pat skiria, ir panaikinti bet kokias – finansines ar kitokias – paskatas skirti antibiotikus, kartu užtikrinant pakankamai greitą prieigą prie neatidėliotinos veterinarinės pagalbos; pabrėžia, kad daug antimikrobinių medžiagų naudojama tiek žmonėms, tiek gyvūnams gydyti, kad kai kurios iš šių antibakterinių medžiagų yra itin svarbios žmonių gyvybei pavojų keliančių infekcijų prevencijai ar gydymui ir kad dėl to jų naudojimą gyvūnams reikėtų uždrausti; pabrėžia, kad šias antimikrobines medžiagas reikėtų skirti tik žmonėms, siekiant kuo ilgiau išsaugoti šių antimikrobinių medžiagų veiksmingumą gydant žmonių infekcijas; mano, kad valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įgyvendinti arba toliau taikyti griežtesnes priemones, kuriomis ribojamas antibiotikų pardavimas;

35.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis griežtų veiksmų, siekiant kovoti su neteisėtu antimikrobinių medžiagų pardavimu ar pardavimu be gydytojo ar veterinarijos gydytojo recepto ES;

36.

pabrėžia skiepų ir diagnostikos priemonių vertę kovojant su AAM ir hospitalinėmis infekcijomis; rekomenduoja įtraukti gyventojų, visų pirma pažeidžiamų grupių asmenų, skiepijimo visą gyvenimą ir kontrolės tikslus kaip vieną iš pagrindinių elementų į nacionalinius kovos su AAM veiksmų planus; be to, pabrėžia prieinamos informacijos ir plačiosios visuomenės informuotumo didinimo svarbą, kad būtų padidintas skiepijimo lygis žmonių sveikatos priežiūros ir veterinarijos sektoriuje, ir tokiu būdu būtų ekonomiškai efektyviai gydomos ligos ir sprendžiama AAM problema;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad Bendros sveikatos koncepcija grindžiamame Europos kovos su AAM veiksmų plane pastebėta, kad imunizacija skiepijimo būdu – tai ekonomiškai efektyvi sveikatos priežiūros srities intervencija kovojant su AAM (23), ir į tai, kad Komisija veiksmų plane paskelbė paskatas, siekiant paskatinti diagnostikos, antimikrobinių medžiagų pakaitalų ir vakcinų naudojimą (24), tačiau, kad, palyginti su tradicinių antibiotikų sąnaudomis, diagnostikos, antimikrobinių medžiagų pakaitalų ir skiepijimo sąnaudos yra santykinai didesnės ir tai tampa kliūtimi siekiant didinti vakcinacijos lygį, kaip nustatyta veiksmų plane (25); atkreipia dėmesį į tai, kad įvairiose valstybėse narėse skiepijimas jau dabar laikomas svarbia politine priemone tiek tarpvalstybinių gyvūnų ligų protrūkio prevencijos, tiek tolesnės ES žemės ūkio produkcijos rinkos užsikrėtimo rizikos apribojimo tikslais ir dėl to jau yra taikomas tokiu būdu;

38.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti sepsį galinčių sukelti infekcijų prevenciją ir kontrolę; ragina valstybes nares į nacionalinius kovos su AAM veiksmų planus įtraukti tikslines priemones, skirtas sepsio prevencijai, ankstyvam nustatymui ir diagnozavimui ir klinikiniam gydymui gerinti;

39.

ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima geriausiai pasinaudoti Europos retųjų ligų referencijos centrų tinklų teikiamomis galimybėmis, ir įvertinti galimą jų vaidmenį atliekant AAM mokslinius tyrimus;

40.

pabrėžia, kad aplinkos tarša žmonėms ir gyvūnams skirtų antibiotikų likučiais, visų pirma dėl to, kad jie išmetami gyvulininkystės sektoriuje, ligoninėse ir namų ūkiuose, tampa vis didesne problema, kuriai spręsti reikalingos nuoseklios politikos priemonės, kad AAM nepaplistų tarp ekosistemų, gyvūnų ir žmonių; ragina atlikti tolesnius perdavimo dinamikos ir santykinio šios taršos poveikio AAM mokslinius tyrimus; todėl ragina plėtoti bendros sveikatos koncepcijos sąveiką su turimais aplinkos stebėsenos duomenimis, gaunamais visų pirma pagal Vandens pagrindų direktyvą sekant stebėjimo sąrašus, siekiant patobulinti turimas žinias apie antimikrobinių medžiagų atsiradimą ir plitimą aplinkoje;

41.

pažymi, kad herbicidų veikiamos bakterijos skirtingai reaguoja į klinikiniu požiūriu svarbius antibiotikus; pažymi atsparumo antibiotikams pokyčių, kuriuos sukelia patvirtintų herbicidų ir antibiotikų naudojimas, dažnumą ir tai, kad šių pokyčių poveikiui nepatenka į reguliavimo priežiūrą;

42.

ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių, kad būtų sprendžiama vaistinių preparatų, įskaitant antimikrobines medžiagas, išleidimo į aplinką per nuotekų ir nuotekų valymo įrenginius problema, kuri yra pagrindinis AAM atsiradimo veiksnys;

43.

ragina atlikti rizikos aplinkai vertinimų peržiūrą – tai būtų rinkodaros leidimo suteikimo antimikrobinėms medžiagoms, proceso dalis, ir tą peržiūrą atlikti taip pat senesnių, jau rinkai tiekiamų produktų atžvilgiu; ragina griežtai laikytis ES geros gamybos praktikos (GGP) ir žaliųjų viešųjų pirkimų taisyklių, kiek tai sietina su vaistų gamyba, jų platinimu ir antibiotikų išleidimu į aplinką;

44.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti sparčiai daugėjančių daugeliui vaistų atsparių grybelių problemą, šiuo tikslu persvarstant fungicidų naudojimo žemės ūkio ir pramonės sektoriuose praktiką;

45.

ragina Komisiją ir valstybes nares laipsniškai atsisakyti neklinikinėmis sąlygomis naudojamų antimikrobinių junginių ar cheminių medžiagų, pavyzdžiui, mažinti jų kiekį kasdien naudojamose valymo priemonėse ir kitose vartojimo prekėse;

46.

pabrėžia, kad būtina nedelsiant atlikti išsamius antimikrobinių medžiagų, esančių maistiniuose augaluose ir pašaruose, poveikio AAM atsiradimui ir mikrobinėms bendrijoms dirvožemyje mokslinius tyrimus;

47.

šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būtina atlikti kruopštų išankstinį socialinių išlaidų, kylančių dėl kontrolės paskutiniajame vartojimo etape, vertinimą;

48.

ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti savo geros žemės ūkio praktikos kodeksus, taip pat pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą (26) peržiūrėti atitinkamus geriausius prieinamus gamybos būdus, siekiant įtraukti nuostatas dėl mėšlo, kurio sudėtyje yra antibiotikų ir (arba) antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų, tvarkymo;

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares šioje srityje skatinti tvarių vaistų, pasižyminčių mažu poveikiui aplinkai ir vandeniui, ir tolesnių inovacijų plėtrą farmacijos sektoriuje;

50.

pabrėžia, kad ne visos valstybės narės turi pakankamai išteklių, kad parengtų ir įgyvendintų visapusiškas nacionalines kovos su AAM strategijas; primygtinai ragina Komisiją teikti valstybėms narėms aiškią informaciją apie esamus ES paramos šaltinius, skirtus kovai su AAM, ir šiam tikslui skirti didesnį tikslinį finansavimą;

51.

ragina Komisiją pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą peržiūrėti ir atnaujinti geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus, susijusius su antibiotikus gaminančių gamyklų išmetamais teršalais;

52.

primygtinai ragina Komisiją visose su AAM susijusiose srityse veiksmingai naudotis galiojančiais teisės aktais, siekiant užtikrinti, kad su šia grėsme būtų kovojama visose politikos srityse;

53.

atkreipia dėmesį į gyvavimo ciklo analizės – nuo gamybos ir skyrimo iki farmacijos atliekų tvarkymo – metodo svarbą; prašo Komisijos spręsti antibiotikų šalinimo klausimą, kuomet turėtų būti išnagrinėtos deginimui alternatyvios galimybės, pavyzdžiui, dujinimas;

54.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad aplinkosaugos klausimai būtų įtraukiami į žmonėms skirtų vaistų farmakologinio budrumo sistemą ir griežčiau vertinami veterinarinių vaistų sistemoje, ypač kiek tai sietina su AAM;

55.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti kokybės standartus (ribines vertes) arba rizikos vertinimo reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad atitinkamų antibiotikų ir antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų koncentracija mėšle, nuotekų dumble ir drėkinimo vandenyje prieš juos naudojant žemės ūkio laukuose neviršytų saugaus lygio;

56.

ragina Komisiją, kad ji, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pradėtų vartotojams ir įmonėms skirtą visos ES informacinę kampaniją apie akvakultūrą bendrai ir konkrečiai apie skirtumus tarp aukštų ir visapusiškų ES rinkos standartų ir standartų, taikomų iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms, ypač daug dėmesio skiriant problemoms, kurias maisto saugai ir visuomenės sveikatai kelia į Sąjungą patenkantys ypač atsparūs mikroorganizmai ir AAM;

57.

ragina laipsniškai atsisakyti įprasto profilaktinio ir metafilaktinio antimikrobinių medžiagų naudojimo ūkinių gyvūnų grupėse ir ragina visiškai uždrausti kraštutiniu atveju skiriamus antibiotikus naudoti maistiniams gyvūnams; pabrėžia, kad tinkami gyvulininkystės metodai, higienos praktika, ūkių valdymas ir investicijos šiose srityse prisideda prie infekcijų prevencijos ir taip padeda sumažinti antibiotikų vartojimą; primygtinai ragina Komisiją pristatyti naują ES strategiją dėl gyvūnų gerovės, kaip anksčiau nurodė Europos Parlamentas, kurios ilgalaikis tikslas būtų parengti gyvūnų gerovės teisės aktą; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti likusius ES strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. punktus;

58.

pabrėžia, kad geras ūkių valdymas, biologinis saugumas ir gyvulininkystės sistemos padeda užtikrinti maistinių gyvūnų sveikatą ir gerovę ir, jeigu šiomis priemonėmis naudojamasi tinkamai, mažinti jautrumą bakterinėms ligoms ir poreikį duoti gyvūnams antibiotikų;

59.

mano, kad turi būti skatinamas pakankamas investicijų į ūkius, pvz., į kokybiškas patalpas, vėdinimą, valymą, dezinfekavimą, skiepijimą ir biologinį saugumą, finansavimas ir jis neturėtų būti mažinamas pagal būsimą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP); šiuo klausimu pripažįsta ūkininkų bendruomenės narių informuotumo apie gyvūnų gerovę, gyvūnų sveikatą ir maisto saugą svarbą; pažymi, kad svarbu skatinti ir taikyti gerąją praktiką visais maisto produktų gamybos ir perdirbimo etapais, taip pat atkreipia dėmesį į saugių ir mitybos subalansuotų pašarų svarbą, konkrečias šėrimo strategijas, pašarų sudėtį, pašarų receptūrą ir pašarų perdirbimą;

60.

ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti didesnę sąveiką – taip pat peržiūrint BŽŪP – ir, atsižvelgiant į Bendra sveikatos koncepcija grindžiamo kovos su AAM veiksmų plano nuostatas, suteikti veiksmingas finansines paskatas ir paramą gyvūnų augintojams, kurie gali įrodyti, kad gerokai sumažino antibiotikų naudojimą ir pasiekė aukštą jų auginamų gyvūnų ar gyvulių vakcinacijos lygį;

61.

pabrėžia, kad gera ūkių sanitarija ir higiena yra esminiai dalykai; prašo Komisijos parengti antibiotikų naudojimo auginant gyvūnus ir ūkių higienos sąlygų gaires; ragina valstybes nares parengti konkrečius planus ir griežtinti sanitarinių sąlygų kontrolę;

62.

dar kartą nurodo profilaktikos priemones, kurių reikia imtis prieš pradedant taikyti visos maistinių gyvūnų grupės gydymą antimikrobinėmis medžiagomis (masinė profilaktika):

—	naudoti sveikus veislinius pulkus, kurie augtų natūraliai, užtikrinant tinkamą genetinę įvairovę;

—	sudaryti tokias sąlygas, kuriomis būtų atsižvelgiama į gyvūnų rūšių elgesio poreikius, įskaitant jų socialinius ryšius ir hierarchijas;

—	užtikrinti tokį gyvūnų laikymo tankį, dėl kurio nedidėtų ligų perdavimo rizika;

—	izoliuoti sergančius gyvūnus nuo kitų grupės gyvūnų;

—	išskirstyti (viščiukų ir kitų nedidelių gyvūnų) pulkus į mažesnes, fiziškai atskirtas grupes;

—	kompleksinės paramos taisyklėse jau esamų gyvūnų gerovės taisyklių įgyvendinimas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 II priede pateiktais teisės aktų nustatytais valdymo reikalavimais Nr. 11, 12, 13 (27);

63.

mano, kad ženklinimo reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų daroma nuoroda į antibiotikų vartojimą, pagerintų vartotojų žinias ir leistų vartotojams rinktis turint daugiau informacijos; ragina Komisiją kurti suderintą ženklinimo sistemą, pagrįstą gyvūnų gerovės standartais ir gera gyvulininkystės praktika, kaip jau buvo numatyta 2009 m. (28);

64.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad naujausių (2018 m. vasario mėn.) mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog žmonėms užsiimant gyvulininkystės veikla ir vartojant mėsą ESBL (išplėstinio spektro beta laktamazės) perduodamos tik tam tikru mastu ir kad daugiausia ESBL vieni kitiems perduoda žmonės (29);

65.

pabrėžia, kad didelio tankio gyvulininkystės ūkiuose antibiotikai gali būti netinkamai ir reguliariai įmaišomi į galvijų ir naminių paukščių pašarus siekiant skatinti spartesnį jų augimą ir kad jie taip pat plačiai naudojami profilaktikos tikslais, siekiant užkirsti kelią ligų plitimui dėl to, kad gyvūnai auginami ankštai, uždarai ir tokiomis sąlygomis jiems sukeliamas stresas ir slopinama jų imuninė sistema, antibiotikai taip pat naudojami siekiant kompensuoti antisanitarines auginimo sąlygas;

66.

mano, kad mes jau pakankamai gerai suprantame, kaip AAM plinta iš ūkiuose laikomų gyvūnų žmonėms, ir kad Veiksmų plane į tai nebuvo tinkamai atsižvelgta; pažymi, kad Veiksmų plane tik raginama išsamiau ištirti ir šalinti žinių spragas šioje srityje, tačiau dėlto galėtų būti atidėti labai reikalingi veiksmai;

67.

ragina Komisiją ir valstybes nares atskirti ūkinius gyvulius ir gyvūnus augintinius, visų pirma rengiant mechanizmus, skirtus antimikrobinių medžiagų naudojimui veterinarijoje stebėti ir vertinti, taip pat rengiant priemones, skirtas jų naudojimui reglamentuoti;

68.

pabrėžia, jog bendradarbiaujant su veterinarijos gydytojais buvo sukurta visapusiška antibiotikų naudojimo žemės ūkio sektoriuje stebėsena, kurią vykdant antibiotikų naudojimas išsamiai dokumentuojamas ir jų taikymas toliau gerinamas; apgailestauja dėl to, kad žmonių medicinoje iki šiol nėra panašios sistemos;

69.

pažymi, kad ES agentūros taip pat patvirtina, jog egzistuoja ryšys tarp maistiniuose gyvūnuose (pvz., mėsiniuose viščiukuose) nustatyto atsparumo antibiotikams ir didelio žmonių bakterinių infekcijų, kilusių dėl šios šių gyvūnų mėsos (paukštienos) apdorojimo, paruošimo ir vartojimo, skaičiaus (30);

70.

pabrėžia, kad tyrimų rezultatai rodo, jog intervencinės priemonės, kuriomis ribojamas antibiotikų naudojimas maistiniams gyvūnams, nulemia tai, kad tuose gyvūnuose sumažėja antibiotikams atsparių bakterijų (31);

71.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į šį naujausią tyrimą (32), o priimant priemones veikti atsargiai ir proporcingai, atidžiai vertinti bei klasifikuoti „antibiotikus“ ir „atsparumą antimikrobinėms medžiagoms“ visuose susijusiuose teisės aktuose, kad nesant būtinybės Europos gyvulininkystės sektoriuje nebūtų apribotos kovos su tam tikrais protozojais, pvz., kokcidijomis (coccidia), priemonės ir netyčia padidinta rizika, kad žmonės per maistą užsikrės pavojingomis bakterijomis, pvz., salmonelėmis (salmonella), ir mikrobais;

72.

apgailestauja, kad Bendros sveikatos koncepcija grindžiamam Europos kovos su AAM veiksmų planui neskiriama jokių išteklių ir kad intensyviau nenaudojamos teisėkūros priemonės; prašo Komisijos ateityje rengiant bet kokį veiksmų planą būti ambicingesnei ir ryžtingiau siekti jo visapusiško įgyvendinimo;

73.

apgailestauja, kad iš principo teisingas strateginis Komisijos požiūris pernelyg dažnai apsiriboja ketinimų deklaracijomis, todėl ragina Komisiją jį sukonkretinti;

74.

ragina Komisiją koordinuoti ir stebėti nacionalines strategijas, kad valstybės narės galėtų dalytis geriausia patirtimi;

75.

primygtinai ragina valstybes nares parengti plataus užmojo nacionalines kovos su AAM gyvulininkystės sektoriuje strategijas ir įtraukti kiekybinius tikslus mažiau naudoti veterinarinių antimikrobinių medžiagų, sykiu atsižvelgiant į vietos aplinkybes; pabrėžia, kad įgyvendinant šias strategijas ir tikslus turėtų dalyvauti visi sektoriai visoje maisto grandinėje;

76.

pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse esama teisės aktų nuostatomis reglamentuojamų ir tinkamą profesinę kvalifikaciją turinčių konsultantų veterinarijos klausimais, kuriems atitinkamos valdžios institucijos leidžia skirti tam tikrus veterinarinius vaistus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant labai svarbų vaidmenį, kurį šie asmenys gali atlikti atokiose kaimo vietovėse, pagal nacionalinius veiksmų planus dėl AAM šiems asmenims neturėtų būti draudžiama esant būtinybei skirti ir tiekti tam tikrų veterinarinių vaistų;

77.

nurodo, kad valstybėms narėms svarbu keistis geriausia patirtimi, o Komisija turėtų koordinuoti šiuos mainus; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad antibiotikų suvartojimas 2009–2016 m. Nyderlandų gyvulininkystės sektoriuje sumažėjo 64,4 proc., o remiantis paskelbtu nacionaliniu užmoju, siekiama jį toliau mažinti iki 2020 m.; ragina Komisiją ir valstybes nares šį valdžios institucijų, sektoriaus atstovų, mokslininkų ir veterinarijos specialistų viešo ir privataus bendradarbiavimo pavyzdį perimti ir kitose Sąjungos dalyse;

78.

primygtinai ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę taikyti teigiamas mokesčių paskatas (pvz., ūkininkų atleidimas nuo mokesčių) ir neigiamas mokesčių paskatas, taikomas ūkininkavimo sektoriuje ne gydymo tikslais naudojamiems antibiotikams (pvz., Belgijoje ir Danijoje sėkmingai nustatyti mokesčiai antibiotikų pardavimui);

Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms srityje skatinimas

79.

pabrėžia, kad ES, investavusi 1,3 mlrd. EUR į AAM mokslinius tyrimus, yra lyderė šioje srityje, ir kad ES laimėjimai, be kita ko, yra tai, kad pradėta vykdyti programa „Nauji vaistai nuo kenksmingų bakterijų“ (angl. New Drugs for Bad Bugs (ND4BB) ) (33) ir Bendro programavimo iniciatyva dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (JPIAMR) (34); pabrėžia būtinybę užtikrinti mokslinių tyrimų veiksmingumą ir juos koordinuoti; todėl palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip ERA-NET, kuriomis siekiama užtikrinti JPIAMR ir programos „Horizontas 2020“ sąveiką; pabrėžia, kad iki praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio buvo sukurta daugiau kaip 20 naujų antibiotikų klasių, ir susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais nepasiūlyta jokių iš tikrųjų naujų antimikrobinių medžiagų klasių;

80.

primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti naują teisės aktų sistemą, kuria būtų skatinama kurti naujas žmonėms skirtas antimikrobines medžiagas, kaip jau reikalavo Parlamentas 2016 m. kovo 10 d. priimtuose reglamento dėl veterinarinių vaistų pakeitimuose ir savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliucijoje; pažymi, kad Europos kovos su AAM veiksmų plane pagal bendros sveikatos koncepciją Komisija taip pat prisiėmė įsipareigojimą, kad „[analizuos] ES reguliavimo ir skatinamąsias priemones, visų pirma retųjų ir vaikams skirtų vaistų teisės aktus, kad jas panaudotų kurti naujoms antimikrobinėms medžiagoms“;

81.

palankiai vertina tai, kad EFSA ir EMA neseniai peržiūrėjo ir aptarė keletą alternatyvų antimikrobinių medžiagų naudojimui maistiniams gyvūnams, kelios iš jų per eksperimentinius tyrimus parodė daug žadančius rezultatus gerinant gyvūnų sveikatos parametrus; todėl rekomenduoja suteikti naują postūmį alternatyvų moksliniams tyrimams ir sukurti tokią ES teisės aktų sistemą, kuria būtų skatinama ieškoti tokių alternatyvų ir paruošti dirvą jų aprobavimui;

82.

primena, kad išnaudotos visos tradicinių antibiotikų kartos, grindžiamos iš gamtos perimtais antibiotikų modifikacijos metodais, galimybės ir kad investicijos į MTTP, kuriomis siekiama kurti naujos kartos antibiotikus, turėtų pakeisti tradicinių antibiotikų paradigmą; palankiai vertina naujus jau sukurtus metodus, pavyzdžiui, monokloninius antikūnus, kurie mažina bakterijų virulentiškumą jų nesunaikindami, o tik paversdami nenaudingomis;

83.

nurodo, kad mokslas ir moksliniai tyrimai atlieka esminį vaidmenį kuriant kovos su AAM standartus;

84.

palankiai vertina pastarojo meto alternatyvaus gydymo antibiotikais, pavyzdžiui, bakteriofagų terapijos, mokslinių tyrimų projektus, pvz., ES finansuojamą projektą „Phagoburn“; pažymi, kad iki šiol bakteriofagų terapija ES lygmeniu neleidžiama; ragina Komisiją pateikti bakteriofagų terapijai skirtą teisės aktų sistemą, grindžiamą naujausiais moksliniais tyrimais;

85.

atkreipia dėmesį į naujausius mokslinius tyrimus, susijusius su naujos kartos probiotikų, skirtų vartoti gydant antibiotikais klinikinėmis sąlygomis, kūrimu – kaip matyti, tokie probiotikai padeda mažinti su hospitalinių infekcijų, kurias sukelia antibiotikams itin atsparios bakterijos, skaičių (35);

86.

pažymi, kad ne mažiau svarbūs yra naujų infekcijų gydymo ir jų prevencijos būdų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra ir kad jie gali aprėpti tokius klausimus kaip imuniniam atsakui į bakterines infekcijas stiprinti naudojamos medžiagos, pavyzdžiui, prebiotikai ir probiotikai;

87.

ragina EMA bendradarbiaujant su EFSA ir ECDC peržiūrėti visą turimą informaciją apie senesnių antimikrobinių medžiagų, įskaitant įvairių antibiotikų derinius, naudą ir riziką ir apsvarstyti, ar nereikia kaip nors pakeisti patvirtintų tų medžiagų naudojimo paskirčių; pabrėžia, kad reikėtų skatinti novatorius ir reguliavimo institucijas kuo anksčiau pradėti dialogą, kad prireikus būtų galima pritaikyti reglamentavimo sistemą, siekiant greičiau kurti antimikrobines medžiagas ir šiam procesui teikti pirmenybę, taip pat sudaryti sąlygas greičiau gauti šias medžiagas;

88.

ragina Komisiją nustatyti pagreitintą procedūrą, kad tais atvejais, kai įtariama, kad antimikrobinės medžiagos, patvirtintos naudoti pramonės ar žemės ūkio tikslais, daro didelį neigiamą poveikį AAM, būtų galima laikinai uždrausti naudoti šias medžiagas, kol bus atlikti tolesni šių antimikrobinių medžiagų poveikio tyrimai;

89.

primena, kad prasta vaistų ir veterinarinių vaistų, kurių veikliųjų medžiagų koncentracija žema, kokybė ir (arba) jų ilgalaikis vartojimas, arba šie veiksniai kartu skatina atsparių mikrobų atsiradimą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti ir parengti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta, kad vaistai būtų saugūs ir veiksmingi, kad jų kokybė būtų garantuota ir kad juos naudojant būtų laikomasi griežtų principų;

90.

ragina Komisiją padidinti finansavimą ankstyviesiems tarpsektoriniams ir tarpdisciplininiams moksliniams tyrimams antimikrobinėms medžiagoms atsparių užkratų epidemiologijos ir imunologijos srityse ir hospitalinių infekcijų atrankinėms patikroms, visų pirma nustatant ligų perdavimo tarp gyvūnų, žmonių ir aplinkos būdus; ragina Komisiją remti rankų higienos ir įvairių rankų plovimo ir rankų šluostymo metodų poveikio galimo užkrato perdavimui mokslinius tyrimus;

91.

ragina Komisiją vienodai investuoti tiek į gyvūnų sveikatai skirtų alternatyvių neantibiotinių medžiagų, įskaitant augimą skatinančias medžiagas, tiek į naujų molekulių, skirtų naujiems antibiotikams kurti, kūrimo procesus; pabrėžia, kad nauji antibiotikai neturi būti naudojami gyvūnų sveikatai gerinti ar augimui skatinti, o tie pramonės sektoriai, kuriems skiriamos viešosios lėšos naujiems antibiotikams kurti, turi liautis platinę ir (arba) naudoję bet kokius antibiotikus gyvūnų sveikatai gerinimo ir augimo skatinimo tikslais;

92.

palankiai vertina pastarojo meto tarpvalstybinius antimikrobinio gydymo priežiūros ir infekcijų prevencijos mokslinių tyrimų projektus, pavyzdžiui, ES lėšomis finansuojamą iniciatyvos INTERREG projektą „i-4-1-Health“; ragina Komisiją didinti finansavimą, skiriamą moksliniams tyrimams hospitalinių infekcijų prevencijos priemonių srityje;

93.

ragina Komisiją įgyvendinant kitą ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą toliau remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą AAM srityje, įskaitant darnaus vystymosi tiksluose nustatytas pasaulines infekcijas, ypač vaistams atsparią tuberkuliozę, taip pat maliariją, ŽIV ir apleistas tropines ligas, be kita ko, šioje programoje nustatant konkrečią užduotį visame pasaulyje kovoti su AAM;

94.

ragina Komisiją nustatyti apribojimus dėl gyvų gyvūnų vežimo iš zonų, kur taikant dabartinę stebėsenos sistemą buvo nustatytos antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų padermės;

95.

pažymi, kad tam tikri augalų apsaugos produktai taip pat galėtų turėti antimikrobinių savybių, o tai gali daryti poveikį AAM plitimui; ragina toliau tirti galimą kontakto su komerciniais pesticidų ir herbicidų preparatais ir AAM atsiradimo ryšį; pripažįsta, kad reguliariai atliekami bandymai herbicidų toksiškumui nustatyti, tačiau nėra bandymų nemirtinam poveikiui mikrobams nustatyti, ir pabrėžia, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių svarbu apsvarstyti galimybę reguliariai atlikti šiuos bandymus;

96.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ankstyvą ir nenutrūkstamą dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais ir parengti atitinkamas MTTP AAM srityje skatinimo priemones; pripažįsta, kad vieno požiūrio, kuris tiktų visiems, nėra; primygtinai ragina Komisiją į diskusijas pagal bendros sveikatos koncepciją oficialiai įtraukti pilietinę visuomenę, pavyzdžiui, sukuriant specialų suinteresuotųjų subjektų tinklą ir jam skiriant finansavimą;

97.

pabrėžia, kad reikia kitokių bendradarbiavimo modelių, kuriems vadovautų viešasis sektorius ir į kuriuos būtų įtraukiami pramonės atstovai; pripažįsta, kad pramonės pajėgumai atlieka pagrindinį vaidmenį atliekant MTTP AAM srityje; pabrėžia, kad, nepaisant to, kas paminėta pirmiau, viešasis sektorius turi toliau teikti pirmenybę šios svarbios srities MTTP ir juos koordinuoti; todėl ragina Komisiją sukurti viešą viešosiomis lėšomis finansuojamų AAM srityje vykdomų MTTP projektų ir visų MTTP veiksmų koordinavimo platformą;

98.

todėl pabrėžia, kad dabartinė inovacijų sistema neleidžia efektyviai skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje, ir ragina Europos lygmeniu pritaikyti ir suderinti intelektinei nuosavybei taikomą tvarką, visų pirma siekiant geriau suderinti apsaugos trukmę su laikotarpiu, kurio prašoma dėl atitinkamo naujoviško vaisto;

99.

mano, kad skirtingose Sąjungos dalyse jau atliekami moksliniai tyrimai kovos su AAM tema, tačiau iki šiol neatlikta tinkama mokslinių tyrimų padėties apžvalga ES kaip visumoje; todėl siūlo, kad šiuo tikslu būtų sukurta speciali ES lygmens platforma, siekiant ateityje veiksmingiau panaudoti moksliniams tyrimams skiriamus išteklius;

100.

primena, kad naujų antibiotikų kūrimo, greitos diagnostikos ir naujų gydymo būdų srityse naudinga kurti akademinės bendruomenės ir biofarmacijos įmonių sąjungas;

101.

palankiai vertina PSO, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) bendro techninio simpoziumo atsparumo antimikrobinėms medžiagoms klausimais išvadas pavadinimu „Inovacijų, galimybių gauti antibiotikų ir tinkamo jų vartojimo skatinimas“ (36), kuriose buvo aptariami nauji MTTP modeliai, kuriais būtų galima skatinti MTTP, kartu panaikinant antibiotikų pelningumo ir jų parduodamo kiekio tarpusavio ryšį;

102.

primena, kad Klinikinių tyrimų reglamentas (37) padės skatinti naujų antimikrobinių medžiagų mokslinius tyrimus ES; ragina Komisiją ir EMA nedelsiant įgyvendinti Klinikinių tyrimų reglamentą;

103.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti naujų ekonominių modelių, bandomųjų projektų ir pradinių investicijų ir paklausos paskatų, kuriais siekiama skatinti naujų gydymo būdų, diagnostikos priemonių, antibiotikų, medicinos priemonių, vakcinų ir alternatyvų antimikrobinėms medžiagoms kūrimą, įgyvendinimą ir panaudojimą; mano, kad šios priemonės yra prasmingos, jeigu jos ilguoju laikotarpiu yra tvarios ir orientuojamos į poreikius, grindžiamos ilgalaikiais įrodymais, jomis siekiama įgyvendinti pagrindinius viešuosius prioritetus ir remiamas tinkamas naudojimas medicinos tikslais;

104.

ragina Komisiją įvertinti šiuo metu ligoninėse ir sveikatos priežiūros įstaigose taikomos higienos praktikos ir sanitarijos metodų efektyvumą; prašo Komisijos išnagrinėti galimybes naudoti probiotikus ir kitas tvarias higienos technologijas kaip veiksmingus sanitarijos metodus, siekiant mažinti su AAM siejamų hospitalinių infekcijų skaičių ir joms užkirsti kelią;

105.

ragina naudotis išlaidų požiūriu veiksmingomis technologijomis, kurios padeda mažinti hospitalinių infekcijų (angl. HAI) poveikį ligoninėse ir sustabdyti daugeliui vaistų atsparių mikroorganizmų plitimą;

106.

ragina valstybes nares skatinti taikyti alternatyvias išlaidų kompensavimo sistemas, kad nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose būtų galima lengviau diegti naujoviškas technologijas;

107.

atkreipia dėmesį į tai, kad įprastas vaistų kūrimo verslo modelis netinka antibiotikams kurti, nes atsparumas antibiotikams gali išsivystyti laikui bėgant, taip pat todėl, kad antibiotikai turi būti skiriami laikinai ir tik kraštutiniu atveju; primena pramonei apie jos įmonių socialinę atsakomybę – padėti kovoti su AAM, t. y. ieškoti būdų, kaip būtų galima pratęsti antibiotikų galiojimo laiką, tokiu būdu užtikrinti nuolatinį veiksmingų antibiotikų tiekimą, ir ragina pasirūpinti šios srities mokslinių tyrimų skatinimo priemonėmis, o taip pat apibrėžti reglamentavimo būdą;

108.

primena, kad abi institucijos – Europos Parlamentas ir Taryba – paprašė peržiūrėti šiuo metu taikomas skatinamąsias priemones, t. y. Retųjų vaistų reglamente (38) nustatytas paskatas, nes jos taikomos netinkamai ir dėl jų galutinė kaina yra didelė; todėl ragina Komisiją išnagrinėti šiuo metu taikomą MTTP skatinimo modelį, įskaitant perkeliamų išimtinių pateikimo rinkai teisių modelį, kad būtų galima kurti naujus modelius ir apibrėžti reglamentavimo būdą;

109.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su tyrėjais ir pramonės atstovais kurti naujus skatinimo modelius, pagal kuriuos mokėjimas būtų atsiejamas nuo skiriamų vaistų kiekio ir kuriais būtų skatinama investuoti per visą produkto kūrimo ir gyvavimo ciklą; pabrėžia, kad galutinis MTTP iniciatyvų tikslas turi būti užtikrinti kokybiškų antibiotikų įperkamumą ir galimybes jų gauti;

110.

pripažįsta, kad, vaistininkai atlieka pagrindinį vaidmenį didinant informuotumą apie tinkamą antimikrobinių medžiagų vartojimą, taip pat AAM prevencijos srityje; ragina valstybes nares išplėsti jų įgaliojimus: leisti ruošti ir išduoti tam tikrą šių medžiagų kiekį ir vaistinėse naudoti tam tikras vakcinas, taip pat atlikti greitus diagnostinius tyrimus;

111.

ragina kaip galimas tvarias skatinamąsias priemones apsvarstyti perkeliamas išimtines pateikimo rinkai teises ir atlygį už pateikimą rinkai;

112.

ragina Komisiją, siekiant kovoti su AAM ir šiuo tikslu skatinant taikyti įrodymais grindžiamus geriausios patirties, susijusios su ankstyvąja diagnostika, modelius, atlikti pasaulio lyderės vaidmenį;

Pasaulinės darbotvarkės formavimas

113.

pabrėžia, kad nesiimant suderintų veiksmų pasaulio mastu pasaulis juda link poantibiotikinės eros, kurioje paprastos infekcijos vėl galėtų tapti mirtinomis;

114.

primena, kad dėl problemos sudėtingumo, jos tarpvalstybinio aspekto, sunkių padarinių aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai ir didelės ekonominės naštos AAM srityje būtina imtis skubių koordinuotų ES lygmens, pasaulinių ir tarpsektorinių veiksmų; todėl prašo ES ir valstybių narių aiškiai įsipareigoti Europos ir tarptautiniu lygmenimis kurti partnerystes ir pradėti įgyvendinti kompleksinę visuotinę kovos su AAM strategiją, apimančią tokias politikos sritis kaip tarptautinė prekyba, vystymasis ir žemės ūkis;

115.

palankiai vertina PSO sudarytą 20-ies pavojingiausių antibiotikams atsparių mikroorganizmų sąrašą (39); ragina skubiai parengti MTTP projektus, susijusius su šiuo prioritetiniu antibiotikams atsparių bakterijų sąrašu, kad būtų sukurti jas įveikti galintys vaistai; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad naujų vaistų moksliniai tyrimai nėra vienintelė reikalinga veikla ir kad privalu spręsti netinkamo ir pernelyg dažno naudojimo žmonėms ir gyvūnams problemą;

116.

pripažįsta, kad AAM yra tarpvalstybinis klausimas ir kad produktai į Europą patenka iš viso pasaulio; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, siekiant mažinti antibiotikų naudojimo ūkininkavimo sektoriuje mastą ir susijusią aplinkos taršą; taip pat ragina Komisiją kartu su trečiosiomis šalimis įgyvendinti bendras mokslinių tyrimų programas, siekiant mažinti piktnaudžiavimą antibiotikais; ragina Komisiją, sudarant laisvosios prekybos susitarimus, uždrausti importuoti gyvūninius maisto produktus, jeigu gyvūnai buvo auginami nesilaikant ES standartų, ypač draudimo naudoti antibiotikus kaip augimą skatinančias medžiagas;

117.

atkreipia dėmesį į ataskaitą „Kova su vaistams atspariomis infekcijomis pasaulyje. Galutinė ataskaita ir rekomendacijos“ (angl. „Tackling drug-resistant infections globally: final report and recommendations“) (40), kurioje apskaičiuota, kad pasaulinio masto veiksmai kovojant su AAM per 10 metų kainuos 40 mlrd. JAV dolerių, o tai yra labai mažai, palyginti su neveikimo kaina, ir tai yra labai nedidelė tos sumos, kurią G 20 šalys šiuo metu išleidžia sveikatos apsaugai, dalis (apie 0,05 proc.); ragina Komisiją išnagrinėti galimybę nustatyti pramonei visuomenės sveikatos mokestį, kuris būtų jos įmonių socialinės atsakomybės dalis;

118.

teigia, kad AMR klausimą reikia nagrinėti visuose būsimuose susitarimuose su JK po jos išstojimo iš ES ir nustatyti sąlygą, kad Jungtinė Karalystė privalo perimti visus tolesnius ES veiksmus kovos su AAM srityje, siekiant apsaugoti vartotojus ir darbuotojus tiek ES, tiek ir JK;

119.

palankiai vertina PSO Pasaulinį veiksmų planą dėl AAM, kuris buvo vienbalsiai priimtas 68-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje 2015 m. gegužės mėn.; pabrėžia būtinybę suderinti pasaulinius, ES ir nacionalinius veiksmų planus su minėtuoju PSO Pasauliniu veiksmų planu;

120.

palankiai vertina naujas PSO gaires dėl medicinos požiūriu svarbių antimikrobinių medžiagų naudojimo maistiniams gyvūnams (41); pabrėžia, kad kai kuriose šalyse apie 50–70 proc. medicinos požiūriu svarbių antibiotikų suvartojama gyvulininkystės sektoriuje, daugiausia – sveikų gyvūnų augimui skatinti; prašo, kad pagal bendros sveikatos koncepciją šis klausimas būtų įtrauktas į ES prekybos politiką ir į derybas su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, PPO, ir asocijuotosiomis ar trečiosiomis šalimis, kad visame pasaulyje politiniu lygmeniu būtų uždrausta naudoti antibiotikus sveikiems gyvūnams tukinti;

121.

pažymi, kad AAM kelią didelį susirūpinimą daugelio su skurdu susijusių ir apleistų ligų (angl. PRND), įskaitant ŽIV/AIDS, maliariją ir tuberkuliozę, taip pat su pandemijomis ir epidemijomis susijusias ligas, atvejų; atkreipia dėmesį į tai, kad apie 29 proc. mirties dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms atvejų priežastis yra vaistams atspari tuberkuliozė; ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai didinti paramą moksliniams tyrimams ir taikymui sveikatos priežiūros priemonių, kuriomis siekiama gydyti su skurdu susijusias ir apleistas ligas, paveiktas AAM, srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares remiantis Partnerystės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (angl. PRIMA) ir Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje (angl. EDCTP) modeliu kurti partnerystes, kad būtų galima įgyvendinti tarptautinius sveikatos srities MTTP projektus, kurie aprėptų įvairius geografinius regionus ir opiausius sveikatos klausimus, pavyzdžiui, AAM, vakcinas, vėžio gydymą ir galimybes gauti vaistų;

122.

pabrėžia ES iniciatyvų, pavyzdžiui, ECDC programų, skirtų infekcinėms ligoms, įskaitant AIDS, tuberkuliozę ir maliariją, gydyti, svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad šios iniciatyvos yra gerosios patirties pavyzdžiai, demonstruojantys ES gebėjimą reaguoti ir tinkamą veikimą iškilus naujų antibiotikų poreikiui, ir kad ECDC turėtų atlikti esminį vaidmenį nustatant MTTP poreikių prioritetus, koordinuojant visų subjektų veiksmus ir juos įtraukiant, skatinant tarpsektorinį darbą ir stiprinant gebėjimus pasitelkiant MTTP tinklus;

123.

atkreipia dėmesį į daugeliui vaistų atsparių bakterijų atsiradimo problemą, nes tos bakterijos tuo pat metu yra atsparios kelių rūšių antibiotikams ir galiausiai gali tapti superbakterijomis, atspariomis visiems esamiems antibiotikams, įskaitant kraštutiniu atveju skiriamus antibiotikus; pabrėžia būtinybę sukurti šių daugeliui vaistų atsparių bakterijų, įskaitant AIDS, tuberkuliozės, maliarijos, gonorėjos, Escherichia coli ir kitų vaistams atsparių bakterijų, duomenų bazę;

124.

atkreipia dėmesį į tai, kad maistui auginamiems gyvuliams JAV duodama antibiotikų dozė penkis kartus viršija ūkiniams gyvūnams Jungtinėje Karalystėje duodamą kiekį; todėl pabrėžia, kad svarbu kontroliuoti mėsos importą į ES;

125.

ragina Komisiją sudarant prekybos susitarimus ginti ES standartus ir priemones, naudojamus kovojant su AAM, bei įtraukti nuostatas dėl apdairaus antibiotikų vartojimo, o taip pat imtis veiksmų pasitelkiant PPO, siekiant iškelti AAM klausimą; pažymi, kad antibiotikų naudojimas kaip augimą skatinančių medžiagų maistiniams gyvūnams ES yra uždraustas nuo 2006 m., bet šalyse už ES ribų antibiotikai vis dar gali būti naudojami gyvulių pašaruose kaip augimą skatinančios medžiagos; ragina Komisiją į visus laisvosios prekybos susitarimus įtraukti nuostatą, kad iš trečiųjų šalių importuojami maisto produktai negali būti gaminami naudojant antibiotikus kaip augimą skatinančios medžiagas, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES gyvulininkystės ir akvakultūros sektoriams ir kovoti su AAM; ragina Komisiją uždrausti bet kokį maisto produktų importą iš trečiųjų šalių, jeigu importuojami maisto produktai pagaminti iš gyvūnų, gydytų antibiotikais ar antibiotikų grupėmis, kuriais ES gydomos tik tam tikros infekcinės ligos, kuriomis serga žmonės;

126.

ragina Komisiją ir valstybes nares sugriežtinti kovos su neteisėta praktika, susijusia su antimikrobinių medžiagų gamyba, prekyba, naudojimu ir šalinimu, priemones; pabrėžia, kad antimikrobinių medžiagų gyvavimo ciklo grandinėje dalyvaujantys subjektai turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus;

127.

atkreipia dėmesį į tai, kokį poveikį daro esamų antibiotikų universalumas, įperkamumas bei plačios galimybės jų gauti; mano, kad reikėtų užtikrinti visiems tikslinį gydymą konkrečiais antibiotikais, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo netinkamais antibiotikais ir pernelyg dažno plataus spektro antibiotikų vartojimo; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis griežtesnių priemonių kovojant su didelių antimikrobinių medžiagų, ypač kritiniais atvejais žmonėms skiriamų antibiotikų, partijų pardavimu dempingo kainomis;

128.

prašo vykdyti nuodugnią antibiotikų gamintojų kontrolę, kad išlaukos laikotarpiai būtų pritaikyti atsižvelgiant į realybę, siekiant užtikrinti, kad maisto produktuose nebūtų antibiotikų;

129.

ragina Komisiją stengtis užtikrinti nuolatinį aukšto lygio politinį dėmesį ir įsipareigojimą AAM veiksmams, be kita ko, JT forumuose, G 7 ir G 20 šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad ES mokslo įstaigos, pavyzdžiui, ECDC, turi galimybę atlikti pasaulinių prižiūrėtojų vaidmenį; ragina Komisiją remti ES ir tarptautinių organizacijų, įskaitant PSO, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO) ir Pasaulinę gyvūnų sveikatos organizaciją (OIE), tarpusavio bendradarbiavimą; palankiai vertina per 2016 m. sausio mėn. Davose vykusį Pasaulio ekonomikos forumą paskelbtą Davoso deklaraciją dėl kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, kurioje farmacijos, biotechnologijų ir diagnostikos priemonių pramonės sektorių atstovai ragina imtis kolektyvinių veiksmų siekiant sukurti tvarią ir nuspėjamą antibiotikų, vakcinų ir diagnostikos priemonių rinką, kuri padidintų galimybes išlaikyti naujus ir esamus gydymo metodus;

130.

ragina skatinti ir sudaryti galimybes naudoti agroekologija grindžiamą gamybos būdą ir pereiti prie jo;

o o

131.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui, Europos vaistų agentūrai, Europos cheminių medžiagų agentūrai, Europos maisto saugos tarnybai, Europos aplinkos agentūrai ir Pasaulio sveikatos organizacijai ir Pasaulinei gyvūnų sveikatos organizacijai.

(1) Europos veterinarijos gydytojų federacija, „Antimikrobinių medžiagų naudojimas maistiniams gyvūnams: atsakymai į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos vaistų agentūros (EMA) klausimus“, 2016 m.

(2) OL C 353, 2016 9 27, p. 12.

(3) OL C 434, 2015 12 23, p. 49.

(4) OL L 293, 2013 11 5, p. 1.

(5) OL C 366, 2017 10 27, p. 149.

(6) https://ec.europa.eu/info/consultations/public-consultation-pharmaceuticals-environment_lt#add-info

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0061.

(8) http://www.efsa.europa.eu/en/press/news/180227

(9) https://ecdc.europa.eu/sites/portal/files/media/en/publications/Publications/healthcare-associated-infections-antimicrobial-use-PPS.pdf

(10) EFSA, ECDC, „2014 m. Europos Sąjungos apibendrinamoji ataskaita dėl žmonių ir gyvūnų organizmuose bei maisto produktuose aptiktų zoonotinių ir indikatorinių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms“, 2016 m.

(11) Pasaulio sveikatos organizacija, „Visuotinės gairės dėl operacinės žaizdos infekcijų prevencijos“ (2016 m.). Paskelbta šiuo adresu: http://www.who.int/gpsc/ssi-guidelines/en/

(12) Celsus akademie voor Betaalmal Zorg, „Politikos priemonių, kuriomis siekiama riboti antimikrobinio atsparumą Nyderlandų sveikatos priežiūros organizacijose, ekonominis veiksmingumas“, 2016 m. sausio mėn. Paskelbta: https://goo.gl/wAeN3L

(13) http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_021.pdf

(14) Pasaulio sveikatos organizacija, „Visuotinės gairės dėl operacinės žaizdos infekcijų prevencijos“ (2016 m.). Paskelbta šiuo adresu: http://www.who.int/gpsc/ssi-guidelines/en/

(15) https://amr-review.org/sites/default/files/160525_Final%20paper_with%20cover.pdf

(16) http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2018.5182/epdf

(17) http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/06/17/epsco-conclusions-antimicrobial-resistance/

(18) http://www.ema.europa.eu/ema/index.jsp?curl=pages/news_and_events/news/2017/10/news_detail_002827.jsp&mid=WC0b01ac058004d5c1

(19) http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/audit_reports/index.cfm

(20) 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/39/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje, 8c straipsnis (OL L 226, 2013 8 24, p. 1).

(21) Parengė Nyderlandų Infrastruktūros ir vandens ūkio ministerijos bei Valstybinio visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto (RIVM), vandens ūkio ir vandens reikalų valdybų atstovai.

(22) Būsimo reglamento dėl veterinarinių vaistų 78 straipsnis.

(23) Europos Komisija, „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“, 2017 m. birželio mėn., p. 10.

(24) Ten pat, p. 12.

(25) Ten pat, p. 15.

(26) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

(27) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549), 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23); 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/630/EEB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos reikalavimus (OL L 340, 1991 12 11, p. 33); 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/629/EEB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 340, 1991 12 11, p. 28).

(28) https://ec.europa.eu/food/sites/food/files/animals/docs/aw_other_aspects_labelling_ip-09-1610_en.pdf

(29) D. Mevius, ir kt. „ESBL-Attribution-Analysis (ESBLAT). Searching for the sources of antimicrobial resistance in humans“, 2018 m. Paskelbta: http://www.1health4food.nl/esblat

(30) Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir Europos maisto saugos tarnyba: https://ecdc.europa.eu/sites/portal/files/media/en/publications/Publications/antimicrobial-resistance-zoonotic-bacteria-humans-animals-food-EU-summary-report-2014.pdf

(31) http://www.thelancet.com/pdfs/journals/lanplh/PIIS2542-5196(17)30141-9.pdf

(32) D. Mevius, ir kt. „ESBL-Attribution-Analysis (ESBLAT). Searching for the sources of antimicrobial resistance in humans“, 2018 m. Paskelbta: http://www.1health4food.nl/esblat

(33) http://www.imi.europa.eu/content/nd4bb

(34) http://www.jpiamr.eu

(35) E. G. Pamer, „Žarnyno mikrofloros atkūrimas kovojant su antibiotikams atspariais užkratais“ (angl. Resurrecting the Intestinal Microbiota to Combat Antibiotic-Resistant Pathogens), Science, tomas 352(6285), 2016 m., p. 535–538.

(36) http://www.wipo.int/publications/en/details.jsp?id=4197

(37) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).

(38) 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų (OL L 18, 2000 1 22, p. 1);

(39) http://www.who.int/mediacentre/news/releases/2017/bacteria-antibiotics-needed/en/

(40) https://amr-review.org/sites/default/files/160518_Final%20paper_with%20cover.pdf

(41) http://www.who.int/foodsafety/areas_work/antimicrobial-resistance/cia_guidelines/en/

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/173

P8_TA(2018)0355

Europa kelyje. Judumo ateities ES darbotvarkė

2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europa kelyje. Judumo ateities ES darbotvarkė“(2017/2257(INI))

(2019/C 433/22)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“(COM(2017)0283),

—	atsižvelgdamas į Paryžiaus klimato susitarimą, kurį Europos Parlamentas ir Taryba ratifikavo 2016 m. spalio 4 d. (1),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (2),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems (3),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Transporto sektoriaus skaitmeninimo ir robotizavimo poveikis ES politikos rengimui“ (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl pažangiųjų transporto sistemų veiksmų plano (5),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. pranešimą „CARS 2020: stiprios, konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas“ (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl integruotos daugiarūšio transporto bilietų sistemos Europoje kūrimo (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „2011 m. Baltoji knyga dėl transporto politikos įgyvendinimo. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link“ (8),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. deklaraciją „Valetos deklaracija dėl kelių eismo saugumo“,

—	atsižvelgdamas į Europos Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“(COM(2011)0144),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. tyrimą „Save valdantys automobiliai. Kelių transporto ateitis?“,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. tyrimą „Infrastruktūros finansavimo problemos bendro vartojimo ekonomikoje“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tyrimą „Skaitmeninimo ir užsakomųjų paslaugų ekonomikos poveikis darbo rinkoms ir padariniai užimtumui bei darbo santykiams“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0241/2018),

A.	kadangi transporto sektoriuje vyksta struktūriniai pokyčiai ir transporto ES ateitis yra ties visa apimančių 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos, Europos švaraus oro programos ir ES eismo saugumo gairių 2011–2020 m. prioritetų sankirta;

B.	kadangi transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir mažataršių technologijų naudojimas suteikia galimybių judumui ir tvariam ekonomikos augimui ateityje;

kadangi bendradarbiaujamoji ir dalijimosi ekonomika keičia transporto sektorių visame pasaulyje; kadangi skaičiuojama, jog 2015 m. bendradarbiaujamosios ekonomikos sandorių transporto sektoriuje vertė sudarė 5,1 mlrd. EUR, (tai yra 77 proc. daugiau nei praėjusiais metais), o nepiniginis dalijimosi ekonomikos įnašas gerokai viršija šį scenarijų, taigi šio reiškinio svarba akivaizdi;

D.	kadangi manoma, jog nuo 2010 iki 2050 m. keleivinio transporto apimtis išaugs maždaug 42 proc., o krovininio transporto apimtis per tą patį laikotarpį – 60 proc.;

kadangi 2011 m. Baltojoje knygoje dėl transporto politikos buvo reikalaujama, kad iki 2030 m. 30 proc. krovinių būtų vežama ne keliais, o tvaresniu kitų rūšių transportu, pvz., geležinkeliais; iki 2050 m. ši dalis turėtų padidėti iki 50 proc. ir sykiu turi būti plėtojama tinkama žalioji infrastruktūra;

F.	kadangi taikant principą „naudotojas ir teršėjas moka“visoms transporto rūšims, įskaitant kelių, geležinkelių, jūrų ir aviacijos sektorius, bus prisidedama kuriant vienodas sąlygas visoms transporto rūšims;

kadangi naujomis judumo paslaugomis siekiama ir galima iš esmės pagerinti miesto transportą ir aplinką, sumažinant spūstis ir išmetamų teršalų kiekį ir suteikiant alternatyvą privačiai automobilių nuosavybei, kadangi privatus automobilis kol kas yra pagrindinė transporto priemonė, skaičiuojant pagal kelionių skaičių; kadangi šios paslaugos gali sudaryti sąlygas pereiti prie daugiarūšio ir bendro, taip pat tvaresnio transporto, kuris papildytų viešąjį transportą ir aktyvias transporto formas;

kadangi transporto sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant ES ekonomikos veikimą – jo indėlis į ES BVP siekia maždaug 4 proc. ir daugiau kaip 5 proc. visų ES darbo vietų sukuriama transporto sektoriuje (9); kadangi tik 22 proc. šio sektoriaus darbo jėgos sudaro moterys, o trečdalis visų sektoriaus darbuotojų yra vyresni nei 50 m.;

I.	kadangi tikimasi, jog susietosios ir autonominės transporto priemonės padidins kelių transporto veiksmingumą, saugą ir saugumą, nes žmogaus klaidos yra dažniausia visų eismo įvykių Europos keliuose priežastis;

kadangi per pastaruosius dešimtmečius padaryta didelė pažanga ir ES tapo vienu iš saugiausių kelių transporto regionų pasaulyje; kadangi tai, jog keliuose vykstančiose avarijose nukenčia daug žmonių (praėjusiais metais Europos keliuose 25 500 žmonių žuvo, o 135 000 buvo sunkiai sužeista), sukelia daug kančių žmonėms ir dėl to patiriamos didelės išlaidos (apie 100 mlrd. eurų per metus), ir kadangi 2020 m. tikslas – sumažinti aukų keliuose skaičių per pusę, palyginti su 2010 m., nebus pasiektas, o pažeidžiamų eismo dalyvių (pėsčiųjų, dviratininkų ir dviračių motorolerių vairuotojų) dalis tarp žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų smarkiai didėja;

K.	kadangi transportas yra pagrindinė oro taršos miestų teritorijose priežastis: transporto priemonės išmeta daugiau kaip 25 proc. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (iš jų daugiau kaip 70 proc. tenka kelių transportui), ir ši dalis toliau auga;

kadangi naujausi moksliniai tyrimai ir vertinimai rodo, jog yra glaudus ryšys tarp oro taršos poveikio ir didesnio pavojaus visuomenės sveikatai, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, tokias kaip insultą ir išemines širdies ligas, taip pat vėžį, ir kadangi vertinama, jog ES kietosios dalelės sukelia 399 000 priešlaikinių mirčių per metus (atitinkamai 75 000 sukelia azoto oksidai, o 13 600 – ozonas); kadangi miesto aplinkoje gyvenantys žmonės ypač susiduria su šiuo pavojumi;

M.	kadangi šiuo metu visame pasaulyje dedamos didžiulės pastangos siekiant sukurti labiau integruotą, saugesnį ir teisingesnį transporto sektorių, taip pat nustatant plataus užmojo tikslus ir privalomus standartus, ir kadangi ES neturėtų prarasti galimybės pirmauti kuriant šias socialines naujoves;

Transporto pertvarkos poveikis įgūdžiams ir darbo metodams

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“, kuriame pripažįstama, kad judumo sektoriuje vyksta dideli pokyčiai, ir pabrėžiama, kad skaitmeninės judumo revoliucijos rezultatas turėtų būti saugesnis, naujoviškesnis, labiau integruotas, tvaresnis, teisingesnis, konkurencingesnis ir švaresnis kelių transporto sektorius, tarpusavyje susietas su kitomis tvaresnėmis transporto rūšimis; palankiai vertina komunikate pateiktą strateginį požiūrį, kuriuo siekiama užtikrinti nuoseklią vis sudėtingesnės kelių transporto srities reguliavimo sistemą;

atkreipia dėmesį į tai, kad ES susisiekimo sektoriuje reikia pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis; mano, kad turėtų būti kuriami ir skatinami nauji verslo modeliai, kurie leistų atsirasti dalijimosi transporto priemonėmis paslaugoms, įskaitant naujas internetines krovinių vežimo operacijų platformas, bendrą automobilių parką, dalijimosi automobiliais ar dviračiais paslaugas arba išmaniųjų telefonų programas, tikruoju laiku teikiančias analizę ir duomenis apie eismo sąlygas;

ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti ir taikyti sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų (C-ITS) priemones, laikantis 2011 m. Baltojoje knygoje dėl transporto politikos ir 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos nustatytų tikslų ir iniciatyvų;

pabrėžia, kad ES automobilių pramonės sektoriuje dirba 8 mln. asmenų, jame sukuriama 4 proc. ES bendrosios pridėtinės vertės ir gaunamas 120 mlrd. eurų prekybos perteklius;

pabrėžia, kad su skaitmeninimu, automatizavimu ar ekologiškesniais automobiliais susiję automobilių pramonės pokyčiai pareikalaus naujų įgūdžių ir darbo metodų; pabrėžia, kad dėl šių pokyčių turėtų atsirasti naujų galimybių paversti transporto sektorių patrauklesniu ir panaikinti jame esantį darbo jėgos trūkumą; atkreipia dėmesį į tai, kad švaresnių technologijų, geriau susietų ir labiau automatizuotų transporto priemonių gamyba paveiks jų kūrimą, tobulinimą, techninę priežiūrą ir aptarnavimą, ir pareikalaus naujų įgūdžių, pvz., elektrinių variklių surinkimo ar antrosios kartos baterijų, kuro elementų, kompiuterinės ar jutiklinės įrangos gamybos įgūdžių; atkreipia dėmesį į tai, kad jau dabar labai trūksta tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų, ir nors tikimasi, kad inžinierių darbų vietų skaičius toliau didės, būtent programinės įrangos įgūdžiai yra naujas reikalavimas, į kurį turi atsižvelgti bendrovės; ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti ES vežėjų tęstinį mokymą ir įgūdžių tobulinimą prie šių naujų iššūkių;

pabrėžia, kad darbotvarkėje dėl transporto ateities pirmenybė turėtų būti teikiama lygioms moterų ir vyrų galimybėms; pabrėžia, kad transporto sektoriuje daugiausia dirba vyrai, kurie sudaro tris ketvirtadalius visos darbo jėgos, ir kad būtina skatinti lyčių pusiausvyrą; palankiai vertina tai, kad buvo sukurta platforma „Moterys ir transportas – Permainų platforma“, skirta moterų užimtumui skatinti ir lygioms galimybėms transporto sektoriuje užtikrinti; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti tvarkant šią platformą, kad moterims skirtų darbo vietų kūrimas ir sektoriaus skaitmeninimas būtų neatsiejami vienas nuo kito;

pabrėžia, kad skaitmeninė revoliucija iš naujo formuos automobilių pramonės vertės grandinę, mokslinių tyrimų ir investavimo prioritetus bei technologines galimybes, kurie turi būti skaidrūs, nuoseklūs ir atitikti teisinius standartus, nes tai turės įtakos jos konkurencinei padėčiai pasaulyje;

primena, kad automatizuotas vairavimas turės didelį poveikį transporto sektoriui darbo jėgos požiūriu ir kad susijusių profesijų darbuotojams reikės naujos kvalifikacijos; ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių siekiant iš anksto pasiruošti šioms permainoms darbo rinkoje ir jas vykdyti sykiu užtikrinant tvirtesnį socialinį dialogą; ragina Komisiją parengti ES lygmens strategiją, kuri apimtų naujas užimtumo galimybes, sukurtas skaitmeninant transportą, ir kurioje būtų atsižvelgta į valstybių narių gerąją patirtį, turint tikslą paskatinti kurti darbo vietas transporto sektoriuje, įskaitant visų pirma sąžiningas pereinamojo laikotarpio nuostatas darbuotojams, kurių profesijos dėl skaitmeninimo tampa nebereikalingomis;

pabrėžia, kad pradėjus taikyti automatizuotą vairavimą reikėtų įvertinti galiojančius ES teisės aktus dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių aiškinimo; ragina Komisiją nuolat stebėti, ar reikalingi teisėkūros veiksmai;

10.

atkreipia dėmesį į teigiamą transporto sektoriaus skaitmeninimo poveikį, nes jis padės sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti tiek valdžios institucijų, tiek įmonių vykdomas procedūras, pradėjus taikyti skaitmeninius tachografus bus galima veiksmingiau kontroliuoti, ar laikomasi vairavimo ir poilsio trukmės teisės aktų ir kabotažo taisyklių, o tai padės pagerinti profesionalių vairuotojų darbo sąlygas ir sudaryti vienodas sąlygas visiems transporto operatoriams;

11.

palankiai vertina Komisijos Naują Europos įgūdžių darbotvarkę ir tokias iniciatyvas, kaip Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas ir Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija, kuriomis skatinamas profesinių sąjungų, mokymo įstaigų ir privačiojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimas siekiant numatyti, nustatyti ir spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties klausimą;

12.

palankiai vertina tai, kad automobilių pramonė yra vienas iš šešių sektorių, kuriuose atliekami bandomieji projektai ir kuriems finansavimas buvo skiriamas pagal sektorių įgūdžių ugdymo sąjungų veiksmus įgyvendinant programą „Erasmus+“;

13.

ragina Komisiją pateikti pradėtų projektų, skirtų įgūdžiams automobilių sektoriuje gerinti, įskaitant trejų metų mokslinių tyrimų projektą SKILLFULL ir aukšto lygio darbo grupės „GEAR 2030“pateiktas rekomendacijas, laikotarpio vidurio vertinimą; mano, kad, remiantis projekto SKILLFUL rezultatais, bus galima įvertinti kelių transporto vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, visų pirma atsižvelgiant į naujas profesijas ir įgūdžius;

14.

ragina valstybes nares, užuot reagavus į konkrečias problemas, reaguoti į skaitmeninimą apskritai ir priimti visapusiškus ir strateginius sprendimus, paremtus technologijų neutralumu, kuriais būtų siekiama kuo labiau padidinti galimą naudą, ir stengtis susitarti dėl ES požiūrio į svarbiausius klausimus;

15.

pabrėžia esminį vaidmenį, kurį gali atlikti naudotojai ir vartotojai transporto pertvarkos srityje, ir ragina Komisiją ir valstybes nares didinti skaidrumą ir atitinkamų duomenų viešą prieinamumą, kad būtų padidintas visuomenės informuotumas ir vartotojai galėtų priimti sprendimus, remdamiesi išsamia informacija;

Pertvarka pasitelkiant pažangą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europa yra pasaulio lyderė ir gamybos, ir transporto operacijų srityje, ir pabrėžia, jog nepaprastai svarbu, kad Europos transporto sektorius ir toliau tvariai vystytųsi, investuotų, diegtų naujoves ir atsinaujintų, kad išliktų technologijų srities lyderiu ir išsaugotų konkurencinę padėtį;

17.

primena pagrindinį laisvos bendros Europos transporto erdvės kūrimo tikslą, kad, taikant veiksmingo atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimo principą, kiekviena transporto rūšis turėtų savo vietą ir būtų didinama transporto rūšių sąveika, todėl ragina valstybes nares sukurti tinkamas, paskatomis grindžiamas bendrąsias sąlygas, kad galėtų būti didinamas transporto rūšių veiksmingumas ir būtų panaikintos esamos kliūtys ir nereikalinga administracinė našta;

18.

primena, kad norint padidinti kelių eismo saugumą, sustabdyti klimato kaitą ir sumažinti anglies dioksido išmetimą, oro taršą bei spūstis reikės tvarių ir naujoviškų transporto technologijų ir judumo sprendimų ir kad taip pat reikės inovacijas skatinančios Europos reguliavimo sistemos; atsižvelgdamas į tai, ragina skirti daugiau lėšų susietiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai susietųjų ir autonominių automobilių, geležinkelių ir kelių infrastruktūros elektrifikacijos, pakaitinių degalų, transporto priemonių projektavimo ir gamybos, tinklo ir eismo valdymo, pažangaus judumo paslaugų ir infrastruktūros srityse, nepamirštant esamų sistemų ir kituose sektoriuose; pažymi, kad norint veiksmingai plėtoti svarbiausias inovacijas reikės jose taikyti įvairias su pramone susijusias žinias; pažymi, kad šiomis aplinkybėmis sąveikiosios, automatizuotos ir susietosios transporto priemonės gali padėti padidinti Europos pramonės konkurencingumą ir sumažinti energijos suvartojimą bei transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį ir prisidėti mažinant mirčių eismo įvykiuose skaičių; todėl siekiant užtikrinti, kad šios sistemos galėtų saugiai veikti, reikėtų nustatyti infrastruktūros reikalavimus;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant neatsilikti nuo technologijų plėtros ir pasiūlyti ES piliečiams geriausius galimus transporto ir judumo sprendimus sykiu užtikrinant, kad Europos įmonės galėtų išsaugoti ir plėsti savo konkurencinį pranašumą, Europai reikia geresnės bendrų veiksmų sistemos su transportu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; mano, kad būsimos plačių užmojų transporto sistemos tikslai gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei naujos idėjos ir koncepcijos bus kuriamos, išbandomos ir įgyvendinamos jas glaudžiai susiejus su politikos ir reglamentavimo darbotvarkėmis;

20.

ragina toliau teikti skaidrią finansinę paramą moksliniams tyrimams, inovacijoms ir mokymui, kaip buvo daroma pagal pažangiosios specializacijos strategijas, pagal kurias teikiant bendrą finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo buvo suteikta parama tokiose srityse, kaip galios pavaros ar intelektinės transporto sistemos;

21.

primena, kad 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje Europos finansavimas bus labai svarbus baigiant kurti tarpvalstybinę infrastruktūrą ir pašalinti kliūtis transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindiniuose koridoriuose, ir pažymi, kad infrastruktūros finansavimas skatina privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijas į aukštos kokybės tvarias transporto paslaugas ir technologijas; todėl ragina skirti finansavimą pagal būsimą DFP, siekiant paskatinti sparčiai kurti ir diegti sistemas, paslaugas ir skaitmeninius sprendimus ateities transporto sektoriuje;

22.

pabrėžia, kad turėtų būti sumažintos finansinės kliūtys ir supaprastintos galimybės gauti lėšų, nes biurokratija ir administracinės išlaidos sukelia didesnę naštą MVĮ dėl to, kad joms trūksta įgūdžių ir gebėjimų; ragina Komisiją stebėti, ar viešieji valstybių narių kvietimai dalyvauti konkursuose dėl pažangiosios transporto infrastruktūros atitinka Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų nuostatas dėl palankesnių sąlygų MVĮ dalyvauti šiuose konkursuose;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europa turi tobulinti inovacijų ekosistemą, apimančią visą spektrą nuo pagrindinių technologijų mokslinių tyrimų iki naujų paslaugų ir verslo modelių mokslinių tyrimų, kuriais skatinamos socialinės inovacijos (plačiai pritaikytos rinkoje); pabrėžia, kad viešoji parama inovacijų ekosistemai turėtų būti sutelkta į rinkos sutrikimų mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą bei inovacijoms palankią politiką, sudarančią sąlygas Europos standartizacijai ir reglamentavimui bei finansinėms priemonėms, siekiant skatinti privačiojo sektoriaus investicijas į inovacijas;

24.

pažymi, kad ES lygmens moksliniai tyrimai, visų pirma pagal programą „Horizontas 2020“, atliks pagrindinį vaidmenį siekiant rezultatų – tai matyti iš tokių viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių, kaip Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė ir Europos ekologiškų transporto priemonių iniciatyva; pritaria Europos Komisijos darbui kuriant Europos baterijų aljansą ir ragina toliau teikti finansinę paramą tvarių baterijų ir akumuliatorių elementų, skirtų būsimoms anglies dioksido neišmetančioms ir mažataršėms transporto priemonėms, kūrimui, gamybai ir perdirbimui, taip pat laikytis visuotinio sąžiningos prekybos požiūrio importuojant medžiagas, pvz., litį ir kobaltą, nes šių technologijų pažanga turės įtakos netaršaus ir tvaraus judumo ateičiai;

25.

pabrėžia, kad svarbu kurti nuoseklias ekonomikos ir pramonės plėtros strategijas, kuriose tikslų siekimą (pvz., elektrinių transporto priemonių gamybos suklestėjimo ir mažataršių transporto priemonių naudojimo tikslus) atitiktų tinkamas finansavimas šiems tikslams pasiekti, kiek tai susiję su infrastruktūra ir naudojimui skirtomis sudėtinėmis dalimis, pvz. baterijomis (akumuliatoriais); tai aspektas, kuriam Komisija ir valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį rengiant ES baterijų gamybos strategiją; pabrėžia, kad svarbu teikti paskatas gamintojams ir skverbimuisi į rinką, norint sumažinti sąnaudas;

26.

palankiai vertina tai, kad Komisija taip pat nurodė sąsają su žiedine ekonomika, ypatingą dėmesį skirdama retoms žaliavoms ir baterijoms; todėl ragina Komisiją toliau vertinti baterijų gamybos ir perdirbimo poveikį aplinkai, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių poveikį aplinkai ir lengviau palyginti skirtingų pavaros sistemų gyvavimo ciklo tvarumą;

27.

atkreipia dėmesį į pakartotinio transporto priemonių baterijų panaudojimo, pavyzdžiui, pažangiųjų tinklų ir išmaniųjų namų energijos kaupimo sprendimuose, galimą naudą ir ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinius tyrimus ir bandomuosius projektus šioje srityje taikant finansavimo schemas;

28.

įgyvendinant principą „teršėjas moka“remia platesnį skaitmeninių technologijų, pagrįstų transporto priemonių aplinkosauginiu veiksmingumu, kaip antai „eTolling“ir „eTicketing“, naudojimą; palankiai vertina Komisijos miestams skirtas gaires dėl eismo mieste reguliavimo; vis dėlto pabrėžia, kad reikia nuveikti daugiau Europos lygmeniu, kad būtų išvengta bendros transporto erdvės susiskaidymo; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu teikti finansavimą transporto infrastruktūros projektams ir skirti dideles investicijas labiausiai aplinką tausojančio, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio kuro gamybai siekiant skatinti transporto sistemos pertvarką ir užtikrinti energijos ir transporto priemonių integraciją kaip priemonę paspartinti perėjimą prie tvaresnio energijos rūšių derinio; mano, jog svarbu, kad kovos su klimato kaita tikslų skatinimas būtų kaip vienas su transportu susijusio ES finansavimo projektų tinkamumo kriterijų;

29.

pakartoja ES įsipareigojimą kovoti su klimato kaita, laikantis Paryžiaus susitarimo, JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategijos; palankiai vertina jau priimtas priemones, pvz., pasaulinės suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūros (WLTP) bandymų ciklą, taip pat realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio teisės aktų rinkinius, kuriais siekiama mažinti skirtumą tarp patvirtintų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų ir realaus kelių transporto išmetamų teršalų kiekio; prašo Komisiją stebėti šių priemonių veiksmingumą ir, jei reikia, pasiūlyti tolesnių patobulinimų; mano, kad lengvųjų automobilių degalų suvartojimo ir išmetamo CO2 apskaičiavimo požiūriu WLTP yra žingsnis tinkama linkme;

30.

pažymi, kad būtina teikti informaciją vartotojams apie lengvąsias transporto priemones, kad būtų greičiau atsisakoma transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro, ir todėl ragina teikti tikslesnę, patikimą ir labiau prieinamą informaciją apie transporto priemonių išmetamų teršalų ir kuro suvartojimo kiekį, be kita ko, žymint transporto priemones standartizuotais, gerai matomais ir aiškiais ženklais, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir būtų skatinami įmonių ir privačių asmenų elgesio pokyčiai ir ekologiškesnis judumas; pabrėžia, kad tikslesnė informacija taip pat padės valstybių narių, regionų ir miestų viešosioms administracijoms geriau pasinaudoti žaliaisiais viešaisiais pirkimais; palankiai vertina Komisijos rekomendaciją (EU) 2017/948 (10) ir sykiu ragina Komisiją apsvarstyti galimybę persvarstyti Automobilių ženklinimo direktyvą 1999/94/EB (11);

31.

atkreipia dėmesį į dabartines finansines ir nefinansines kliūtis, su kuriomis vartotojai susiduria įsigydami mažataršes transporto priemones; primena, kad galutinio naudotojo pasirinkimas naudoti mažataršes transporto priemones labai priklauso nuo visuotinės aprėpties tarpvalstybinės infrastruktūros prieinamumo ir pasiekiamumo; todėl palankiai vertina esamas privačias ir viešąsias iniciatyvas sudaryti galimybes įkrovimo infrastruktūros operatorių tarptinkliniam ryšiui; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos tarptinkliniam ryšiui ir įkrovimo infrastruktūros prieinamumui Europoje; ragina Komisiją labiau remti valstybių narių pastangas plėsti jų alternatyvaus kuro infrastruktūrą, kad būtų kuo greičiau pasiekta ES masto aprėptis;

32.

mano, kad siekiant paspartinti mažataršių degalų skverbimąsi į rinką ir visapusiškai pasinaudoti jų teikiama nauda klimatui, būtina numatyti paskatų juos naudoti ir gaminti jais varomas transporto priemones; tačiau primena, kad siekiant laikytis Paryžiaus susitarimo, transporto išmetamas ŠESD kiekis iki amžiaus vidurio turės stabiliai judėti link nulio; pabrėžia, kad Europos kelių transporto sektorius negali būti tapti tvariu ekologiniu ir ekonominiu požiūriu, jeigu bus toliau laikomasi visiems taikomo technologinio požiūrio, ir kad dėl šios priežasties, kuriant įvairius judumo poreikius atitinkančias ateities transporto priemones, turės būti pereita prie technologiniu požiūriu iš tiesų neutralaus pavaros sistemų vertinimo; pabrėžia, kad, siekiant paspartinti investicijas į mažataršių degalų infrastruktūrą, kuri yra būtina sąlyga platesniam alternatyviais degalais varomų transporto priemonių diegimui ir naudojimui, būtina imtis veiksmų įvairiuose sektoriuose;

33.

pabrėžia, kad Netaršių transporto priemonių direktyvoje (12) turi būti atsižvelgta į savivaldybių ir regionų valdžios institucijų poreikius ir turimus išteklius, kad būtų galima išnaudoti visą direktyvos potencialą, visų pirma atsižvelgiant į sudėtingumo ir administracinės naštos klausimus;

34.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2018 m. gegužės 2 d. pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamų CO2 kiekių ir suvartojamų kuro kiekių standartų, siekiant užtikrinti nuoseklius sunkiąsias transporto priemones reglamentuojančius teisės aktus; šis pasiūlymas turėtų būti plataus užmojo, realistiškas ir paremtas duomenimis, surinktais naudojantis transporto priemonės energijos sąnaudų skaičiavimo priemone (VECTO); pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad VECTO būtų greitai ir reguliariai atnaujinama siekiant sudaryti galimybę tiksliai perimti naujas technologijas ir laiku padidinti transporto priemonių veiksmingumą;

35.

pabrėžia, kad plataus užmojo tikslai, susiję su sunkiųjų transporto priemonių išmetamu CO2, turi būti suderinti su būsimais tikslais sumažinti išmetamų teršalų kiekį, pavyzdžiui, vadovaujantis EURO 7, taip pat Direktyva (ES) 2015/719 dėl masės ir matmenų (13);

36.

primena Europos aplinkos ir sveikatos transporto sektoriuje tyrimų grupės (EUGT), kurią finansuoja didžiosios automobilių gamybos įmonės, pasibaisėtinus su žmonėmis ir beždžionėmis vykdytus poveikio dūmais eksperimentus; primena, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio automobilių pramonės skandalas; ragina užtikrinti, kad visi moksliniai tyrimai, kuriais remiantis formuojama ES politika, būtų visiškai nepriklausomi nuo automobilių pramonės, taip pat nuo jų teikiamo finansavimo ir subrangos;

Visiems naudotojams tinkama transporto pertvarka

37.

pabrėžia, kad autonominių transporto priemonių tarpusavio sujungiamumas, transporto priemonių ir infrastruktūros, transporto priemonių, dviračių ir pėsčiųjų, taip pat paties tinklo sujungiamumas turi būti ypač svarbus ilgalaikis tikslas siekiant užtikrinti sklandų eismo srautą; todėl ragina Komisiją spręsti su duomenų naudojimu ir tvarkymu susijusius klausimus (pabrėžiant duomenų apsaugą) ir įvertinti visas taikomąsias programas, kurios gali naudoti automatizuotą projektavimą ir kuriomis užtikrinamas didesnis savarankiškumas ir teikiamos pridėtinę vertę turinčios paslaugos; pabrėžia, kad reikia plėtoti telekomunikacijų ir palydovinę infrastruktūrą, skirtą geresniam padėties nustatymo ir ryšio tarp transporto priemonių ir infrastruktūros paslaugų teikimui, ir ragina Komisiją nustatyti, kokiais atvejais ir iki kada esamą transporto infrastruktūrą reikia suderinti su pažangiosios transporto infrastruktūros standartais;

38.

pabrėžia, kad autonominio vairavimo ir netaršių transporto priemonių reikmėms reikės integruoto infrastruktūros planavimo ir investicijų, kad keliai būtų aprūpinti reikiama telekomunikacijų ir įkrovimo infrastruktūra, pvz., elektra varomiems automobiliams, ir kad būtų teikiami aukštos kokybės kelio duomenys, pvz., didelės raiškos skaitmeniniams žemėlapiams ir visiškai sąveikiai automobilio įrangai; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti investicijas siekiant finansuoti inovatyvius ir tvarius transporto infrastruktūros atnaujinimus;

39.

primena Komisijai, kad norint užtikrinti tinkamą sujungiamumą transporto srityje ir tinkamai valdyti saugą, signalizaciją, automatizavimą, skaitmenines funkcijas vartotojams ir saugų duomenų tvarkymą, turi būti kuo greičiau sukurta visiška 5G aprėptis, apimanti TEN-T koridorius geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto srityse; ragina vystyti išmaniųjų greitkelių projektus ir diegti išmaniųjų transporto sistemų koridorius; mano, kad pagrindiniuose keliuose turėtų būti nutiestas šviesolaidinis tinklas ir įrengtos belaidžio ir 5G mobiliojo ryšio bazinės stotys;

40.

primena, kad nulinio nukentėjusiųjų skaičiaus Europos keliuose vizija turėtų būti pagrindinis tikslas, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti saugų senų ir naujų transporto rūšių sambūvį, o šias permainas bus lengviau įvykdyti privalomai įdiegus tam tikras pagalbos vairuotojui sistemas ir užtikrinus tinkamą infrastruktūrą; ragina Komisiją atlikti išsamų ir technologijų požiūriu neutralų automatizuotų saugumo sistemų naudojimo transporto sektoriuje poveikio vertinimą taikant holistinį požiūrį į visų įvairiarūšio transporto sistemų poveikį saugai;

41.

pabrėžia, kad iki šiol nebuvo pasiekti užsibrėžti mirties atvejų ir rimtų sužeidimų per eismo įvykius skaičiaus mažinimo tikslai, todėl ateityje įgyvendinant Europos transporto politiką dėmesį reikėtų sutelkti į šių tikslų siekimą; pabrėžia, kad norint sukurti saugesnį kelių transporto sektorių svarbu priimti tinkamus saugos teisės aktus; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų ir aukų skaičių Europos keliuose visoje ES reikia užtikrinti tinkamas stovėjimo ir poilsio sąlygas;

42.

primena, kad susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių raida daugiausia buvo vykdoma pagal technologijas; todėl ragina ištirti ir pripažinti šios raidos socialinį poveikį ir mano, kad susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių diegimas turi būti visapusiškai derinamas su socialinėmis, žmogiškosiomis ir aplinkos vertybėmis bei tikslais; pabrėžia, kad eismo įvykio, į kurį pateko viena arba keletas autonominių transporto priemonių, atveju turi būti aišku, kam tenka atsakomybė – programinę įrangą pagaminusiai įmonei, transporto priemonės gamintojui, vairuotojui ar draudimo bendrovei;

43.

pabrėžia, kad būsimi pokyčiai neturėtų būti vykdomi socialinės įtraukties ir valstybių narių bei regionų, kuriuose esama judumo spragų, sąskaita; pažymi, kad reikia padidinti tinklo pajėgumą, naudojantis esama tinklų infrastruktūra ir būsimomis svarbiomis inovacijomis, siekiant plačiau diegti skaitmenines technologijas ir šalinti didelius sujungiamumo skirtumus tarp valstybių narių, miestų ir kaimų, centrinių ir atokių regionų – šiuo tikslu reikėtų parengti nemažai konkrečioms vietovėms pritaikytų sprendimų, kuriuos remtų viešasis ir privatusis sektoriai ir kurie būtų jų tarpusavyje koordinuojami; pabrėžia, kad įprastinės transporto rūšys, pavyzdžiui, autobusai, vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį atokiose ir kalnuotose vietovėse, ir į jas taip pat turi būti atsižvelgiama šiame procese; primena, jog daugelio ES valstybių patirtis rodo, kad kolektyvinio ir viešojo kelių transporto sutarčių struktūrizavimas pagal įsipareigojimą teikti viešąsias paslaugas, kai į sutartis įtraukiamos ir pelningos, ir nepelningos linijos, gali užtikrinti piliečiams optimalius rezultatus, viešuosius finansus ir rinkos konkurenciją;

44.

primena, kad siekiant sumažinti taršą, spūsčių bei avarijų skaičių ir pagerinti piliečių ir kelių eismo dalyvių sveikatos būklę būtina teikti pirmenybę kolektyvinėms ir saugesnėms krovininėms ir keleivinėms transporto priemonėms pagrindiniuose tarpvalstybiniuose koridoriuose ir metropolinėse zonose;

45.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti tvaraus judumo mieste planus ir tvaraus judumo kaime planus, kurie būtų grindžiami viešuoju interesu ir apimtų visas naujas transporto rūšis, kuriais būtų remiamas daugiarūšio transporto sistemos diegimas keleiviams, gerinamas susisiekimas ir piliečiams teikiamų paslaugų kokybė, įskaitant paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, suteikiama alternatyvų ir įtraukiamos arba mažinamos miestų patiriamos sveikatos ir išorinės aplinkos apsaugos sąnaudos, sykiu skatinant turizmą; pažymi, kad tokie planai turėtų skatinti atokesnių vietovių gyventojų įtrauktį, dalyvavimą ir užimtumą, kad būtų kovojama su gyventojų skaičiaus mažėjimo grėsme kaimo vietovėse, gerinamas prieinamumas ir bendravimas su atokiomis vietovėmis bei pasienio regionais; pabrėžia, kad judumas kaimo vietovėse smarkiai skiriasi nuo judumo miestuose: skiriasi ne tik atstumai ir viešojo transporto prieinamumas, bet ir aplinka bei ekonominiai veiksniai, pvz., jose jaučiamas mažesnis išmetamų teršalų poveikis aplinkai, gaunamos mažesnės vidutinės pajamos ir susiduriama su didesnėmis kliūtimis investuojant į infrastruktūrą;

46.

pažymi, kad iš ankstesnių ir tebevykdomų projektų, pvz., transporto srities darbo programos, Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir SMARTA (Tvarus ir dalijimusi transporto priemonėmis pagrįstas judumas, susietas su viešuoju transportu Europos kaimo vietovėse), įgyta patirtis padeda plėtoti pažangiuosius kaimus, įskaitant veiksmingesnę ir pažangesnę krovinių pristatymo gavėjui logistiką, inovatyvias koncepcijas užtikrinant judumą kaip paslaugą, pažangią kitos naujos kartos transporto infrastruktūrą, susietąjį ir automatizuotą transportą ir pažangųjį miestų judumą (vežimą į miestus ir iš jų);

47.

pabrėžia, kad judumas vis labiau suprantamas kaip paslauga, todėl turėtų būti teikiama daugiau sklandaus tarpvalstybinio daugiarūšio vežimo „nuo durų iki durų“paslaugų; todėl ragina valstybes nares teikti kelionių daugiarūšiu transportu informacijos tikruoju laiku ir jų užsakymo paslaugas; ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl daugiarūšio vežimo keleivių teisių; pabrėžia, kad tokios naujos transporto paslaugos, pvz., kelių apmokestinimo atveju, turėtų būti traktuojamos bent jau kaip lygiaverčiai arba netgi labiau pageidautini judėjimo būdai šalia individualių transporto priemonių, o jų diegimas neturėtų būti stabdomas teisinėmis kliūtimis;

48.

ragina Komisiją skatinti geriausią esamą nacionalinę ir vietos reglamentavimo praktiką, kuri apimtų naujas ir tradicines judumo formas, kurios remia vartotojų pasirinkimą, suteikia galimybę vartotojams naudotis daugiarūšio transporto ir bilietų pardavimo paslaugomis ir skatina vietoj privataus transporto rinktis viešąjį transportą arba kurios remia bendradarbiaujamosios transporto ekonomikos teikiamus pasiūlymus, suteikiančius postūmį ir reikiamą paramą tvaraus turizmo ir aplinkos bei kultūros paveldo skatinimui, visų pirma MVĮ, ir sutelktų dėmesį į valstybes nares ir teritorijas, kuriose yra judumo spragų;

49.

primena, kad kelionės yra vienas iš sektorių, kuriam skaitmeninimas turi daugiausia įtakos ir kad ši nauja ir įtakingesnė skaitmeninė aplinka suteikia vartotojams daugiau galimybių aktyviau veikti atliekant kelionių paiešką, jas perkant, užsakant ir apmokant; pabrėžia, kad būtina priversti laikytis esamų taisyklių, kuriomis garantuojamas skaidrumas ir neutralumas, kad vartotojai galėtų priimti patikima informacija pagrįstus sprendimus;

50.

primena apie judumo valdymo svarbą; mano, jog svarbu, kad žmonės būtų skatinami laikytis tvaraus judumo įpročių suteikiant jiems įvairių ekonominių paskatų ir išsamesnės informacijos apie tam tikrų transporto rūšių poveikį aplinkai, koordinuojant ir plėtojant mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančio transporto paslaugas, pavyzdžiui, viešąjį transportą, ir kuriant arba tobulinant tausojamajam judumui (važiavimui dviračiu, ėjimui pėsčiomis ir pan.) skirtą infrastruktūrą, kad gyventojai turėtų alternatyvą kelių transportui; pabrėžia, kad reikia finansuoti projektus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mažataršiam judumui vietos ir regionų lygmenimis, pvz., miesto dviračių planus;

51.

ragina Komisiją skatinti veiksmingą ir žaliąją logistiką, kad būtų lengviau spręsti numatomo krovinių paklausos didėjimo problemą, geriau optimizuojant sunkvežimių apkrovos pajėgumus ir mažinant tuščių ar iš dalies pakrautų sunkvežimių skaičių; ragina Komisiją sustiprinti pastangas siekiant paskatinti perėjimą prie daugiarūšio transporto ir remti daugiarūšio vežimo platformas vežimo paklausai koordinuoti; ragina valstybes nares kaip standartą ES naudoti elektroninius vežimo dokumentus, siekiant sumažinti biurokratiją ir administracinę naštą ir padidinti veiksmingumą;

52.

pabrėžia, kad sinchronizuotas sunkvežimių vairavimas (angl. platooning) ir ilgų krovininių transporto priemonių naudojimas gali labai padėti padidinti krovinių vežimo keliais veiksmingumą ir taupyti degalus, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Amsterdamo deklaracijos tikslus ir nustatyti paskatų už platesnį ilgų krovininių transporto priemonių naudojimą;

53.

ragina Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie spūsčių keliuose mažinimo ir jų išvengimo, neperkeliant transporto apimčių į alternatyvias kelių atkarpas, pvz., pasinaudoti geriausios patirties pavyzdžiais nustatant spūsčių mokesčius ir sėkmingas priemones pereinant prie daugiarūšio transporto;

54.

ragina Komisiją atlikti išsamų su duomenų privatumu ir atsakomybe už juos susijusių problemų, kurių galėtų kilti kuriant automatizuotus automobilius, vertinimą;

55.

atkreipia dėmesį į bendradarbiaujamosios ekonomikos modelių teikiamas galimybes padidinti transporto sistemos veiksmingumą ir sumažinti nepageidaujamą eismo išorės poveikį, pvz., spūstis ir išmetalų kiekį; ragina valdžios institucijas, laikantis subsidiarumo principo, apsvarstyti galimybę tikras bendro vartojimo ekonomika grindžiamas transporto paslaugas visiškai integruoti į tradicinę transporto sistemą, siekiant sudaryti palankias sąlygas kurti ištisas ir sklandžiai veikiančias transporto grandines ir siūlyti naujas tvaraus judumo rūšis;

56.

pabrėžia, kad bendradarbiaujamosios ekonomikos sąlygomis skubiai spręstini klausimai yra susiję su vartotojų apsauga, atsakomybės priskyrimu, apmokestinimu, draudimo sistemomis, socialine darbuotojų (dirbančių pagal sutartis arba savarankiškai) apsauga ir duomenų apsauga, ir tikisi, kad šiuo atžvilgiu bus imamasi reguliuojamojo pobūdžio intervencinių veiksmų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad bendradarbiaujamoji ekonomika neleistų atsirasti nesąžiningai konkurencijai, socialiniam ir fiskaliniam dempingui ir nepakeistų reguliuojamo viešojo transporto;

57.

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą C-434/15 (14) laikosi nuomonės, kad reikia aiškiai atskirti tarpininkavimą naudojantis internetinėmis platformomis ir transporto paslaugų teikimą; laiko, kad paslaugos nesiejamos su informacine visuomene, jeigu veikla daugiausia apima profesinių paslaugų teikimą, taip pat visais atvejais, kai naudojantis technologijų platforma tiesiogiai arba apytiksliai apibrėžiama teikiamų paslaugų kaina, kiekis arba kokybė;

58.

ragina valstybes nares patvirtinti priemones, kuriomis būtų sumažinta grėsmė ir tikimybė, kad teikiant su bendradarbiaujamąja ekonomika susijusias paslaugas bus vengiama mokesčių, ir reikalauja, kad pajamas gaunančios ir paslaugas teikiančios įmonės mokėtų mokesčius;

o o

59.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 282, 2016 10 19, p. 1.

(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(3) OL C 81, 2018 3 2, p. 195.

(4) OL C 345, 2017 10 13, p. 52.

(5) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 50.

(6) OL C 468, 2016 12 15, p. 57.

(7) OL C 265, 2017 8 11, p. 2.

(8) OL C 316, 2017 9 22, p. 155.

(9) ES transportas skaičiais – 2015 m. statistinių duomenų knyga, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2015 m.

(10) OL L 142, 2017 6 2, p. 100.

(11) OL L 12, 2000 1 18, p. 16.

(12) OL L 120, 2009 5 15, p. 5.

(13) OL L 115, 2015 5 6, p. 1.

(14) 2017 m. gruodžio 20 d. Teisingumo Teismo (Didžiosios kolegijos) sprendimas byloje Asociación Profesional Elite Taxi v Uber Systems Spain, SL, C-434/15, ECLI:EU:C:2017:981.

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/183

P8_TA(2018)0356

Augalų apsaugos produktų reglamento įgyvendinimas

2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo (2017/2128(INI))

(2019/C 433/23)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB (2),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (3),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų (5),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18 d. Europos ombudsmeno sprendimą byloje 12/2013/MDC dėl Komisijos augalų apsaugos produktų (pesticidų) autorizacijos ir jų pateikimo į rinką praktikos (6),

—	atsižvelgdamas į tyrimą „Europos įgyvendinimo vertinimas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir atitinkami jo priedai“, kurį Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas (EPRS) (7) paskelbė 2018 m. balandžio mėn.,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose C-673/13 P (Komisija prieš Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe) ir C-442/14 (Bayer CropScience prieš Augalų apsaugos produktų ir biocidų registravimo valdybą),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) Nr. 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų] (8),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento Specialiojo komiteto ES pesticidų autorizacijos procedūros klausimais (PEST) įgaliojimus ir darbus,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0268/2018),

A.	kadangi atlikus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (toliau – Reglamentas) vertinimą paaiškėjo, kad žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslai nebuvo visapusiškai pasiekti ir kad, siekiant įgyvendinti visus Reglamento tikslus, būtų galima atlikti daugiau patobulinimų;

kadangi Reglamento įgyvendinimo vertinimas turėtų būti svarstomas kartu su ES visa apimančia pesticidų politika, įskaitant taisykles, nustatytas Direktyvoje 2009/128/EB [Tausiojo naudojimo direktyva], Reglamente (ES) Nr. 528/2012 [Biocidų reglamentas], Reglamente (EB) Nr. 396/2005 [Didžiausio leistino liekanų kiekio reglamentas] ir Reglamente (EB) Nr. 178/2002 [Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentas];

C.	kadangi Reglamento įgyvendinimas nėra patenkinamas ir jis turėtų būti įgyvendinamas laikantis susijusios ES politikos, įskaitant politiką pesticidų srityje;

D.	kadangi turimi faktai rodo, kad trijų pagrindinių Reglamento priemonių – patvirtinimo, autorizacijos ir reguliavimo sprendimų vykdymo užtikrinimo – praktinis įgyvendinimas yra dar gerintinas ir juo neužtikrinamas šiuo reglamentu siekiamų tikslų visiškas įgyvendinimas;

E.	kadangi Komisija kai kurių Reglamento nuostatų apskritai netaikė, visų pirma 25 straipsnio dėl apsauginių medžiagų ir sinergiklių patvirtinimo ir 27 straipsnio dėl nepriimtinų koformuliantų, kurie negali būti naudojami, sąrašo;

F.	kadangi kitų nuostatų, pvz., pavojingumo ribojimo kriterijų taikymo veikliosioms medžiagoms, kurios yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos, taikymas gerokai vėlavo dėl neteisėto Komisijos elgesio;

kadangi suinteresuotieji subjektai yra iškėlę susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su įstatymu nustatytu vertinimo metodu, visų pirma dėl to, kas turėtų atlikti mokslinius tyrimus ir surinkti veikliųjų medžiagų vertinimams reikiamus faktus ir atliekant šiuos vertinimus taikyti pavojumi grindžiamą metodą;

kadangi įrodinėjimo pareiga ir toliau turėtų tekti pareiškėjui, siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos nebūtų naudojamos tyrimams, kurie galiausiai galėtų būti naudingi viešiesiems interesams; kadangi skaidrumas turi būti užtikrinamas visais registravimo procedūros etapais visapusiškai laikantis intelektinės nuosavybės teisių ir kartu užtikrinant, kad visoje Sąjungoje būtų nuosekliai laikomasi geros laboratorinės praktikos principų;

I.	kadangi yra rūpestį keliančių klausimų, susijusių su praktiniu nustatyto vertinimo metodo taikymu; kadangi visų pirma esama didelį rūpestį keliančių klausimų, susijusių su tuo, kad taikomi duomenų reikalavimai ir metodai dar nėra visiškai suderinti ir todėl gali trukdyti atlikti vertinimą;

kadangi nustatyta, kad nacionalinių kompetentingų institucijų veiklos efektyvumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką veikliųjų medžiagų vertinimui; kadangi tarp valstybių narių esama didelių skirtumų, susijusių su turimomis ekspertinėmis žiniomis ir darbuotojais; kadangi Reglamentas ir atitinkami teisiniai reikalavimai, kuriais jis remiamas, valstybėse narėse yra įgyvendinami nevienodai ir tai turi reikšmingų padarinių sveikatai ir aplinkai;

kadangi visais patvirtinimo procedūros etapais turėtų būti užtikrintas didesnis skaidrumas, o dėl to galėtų padidėti visuomenės pasitikėjimas augalų apsaugos produktų reglamentavimo sistema; kadangi su autorizavimu susijusi kompetentingų institucijų veikla daugeliu atvejų taip pat nėra pakankamai skaidri; kadangi Komisija pasiūlė Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamento pakeitimus, kuriais siekiama išspręsti problemas, susijusias su duomenimis ir faktais, pateiktais atliekant vertinimą, ir padidinti skaidrumą;

kadangi vykdant augalų apsaugos produktų autorizavimą, o tai daroma išimtinai nacionaliniu lygmeniu, dažnai susiduriama su vėlavimu priimant rizikos valdymo sprendimus; kadangi dėl to kai kuriais atvejais daugėja leidimų, kuriuos valstybės narės išduoda pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, pasinaudodamos Reglamento 53 straipsniu; kadangi yra atvejų, kai tokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas prieštarauja pirminiams teisėkūros institucijos ketinimas;

M.	kadangi Reglamente nustatoma, kad integruotoji kenkėjų kontrolė turėtų tapti teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų dalimi pagal bendros žemės ūkio politikos kompleksinės paramos susiejimo taisykles, ir kadangi tai dar turi būti padaryta;

N.	kadangi turimi įrodymai rodo, kad šiuo ES lygmens reglamentu stiprinamos nacionalinės pastangos ir veiksmai ir suteikiama papildomos naudos;

O.	kadangi alternatyvos dažnai rimtai svarstomos tik pasikeitus teisiniams reikalavimams; kadangi, pavyzdžiui, pratęsus neonikotinoidų draudimą (2018 m. gegužės 30 d.) (9) buvo įvertinta, kad esama alternatyvias priemones galima taikyti 78 proc. neonikotinoidų naudojimo atvejų;

P.	kadangi nuo 2016 m. gegužės 31 d. nebuvo pateikta tvirtinti jokių naujų veikliųjų medžiagų; kadangi inovacijos ir naujų produktų, ypač mažos rizikos produktų, tobulinimas yra svarbūs;

Q.	kadangi galimybė įsigyti rinkoje suklastotų pesticidų yra reali problema; kadangi suklastoti pesticidai gali būti žalingi aplinkai ir gali pakenkti Reglamento veiksmingumui;

Pagrindinės išvados

mano, kad ES yra tinkamas lygmuo, kuriuo toliau turėtų būti vykdomi reguliavimo veiksmai pesticidų srityje;

atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią patogenų ir kenkėjui plitimui, jį apriboti ir sustabdyti, turi išlikti visų dabartinių ir tolesnių veiksmų pagrindu;

mano, kad šio reglamento priėmimas ir įgyvendinimas yra reikšmingas žingsnis į priekį augalų apsaugos produktų naudojimo Europos Sąjungoje srityje, palyginus su ankstesniu laikotarpiu;

pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmeniui kuriant naujus produktus, nes MVĮ dažnai trūksta didelių išteklių, kurie yra būtini naujų medžiagų kūrimo ir patvirtinimo procese;

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Reglamentas nėra veiksmingai įgyvendinamas ir kad dėl to jo tikslai, susiję su žemės ūkio gamyba ir inovacijų diegimu, praktiškai yra nepasiekti; pabrėžia, kad iš dalies dėl žemo inovacijų diegimo lygio pesticidų veikliųjų medžiagų skaičius mažėja;

primena, kad reikia iš esmės taikyti integruotą požiūrį ir kad Reglamentas (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos (10) turi būti įtrauktas į vertinimą, o šios statistikos rezultatus panaudoti mažinant pesticidų kiekį, taigi ir jų riziką bei neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai;

pažymi, kad Reglamento tikslai ir priemonės bei jo įgyvendinimas ne visada pakankamai suderinti su ES politika žemės ūkio, sveikatos, gyvūnų gerovės, aprūpinimo maistu, vandens kokybės, kovos su klimato kaita, tvaraus pesticidų naudojimo ir didžiausių pesticidų likučių kiekių maiste ir pašaruose srityse;

yra susirūpinęs dėl to, kad reglamento įgyvendinimas, susijęs su gyvūnų naudojimu bandymams siekiant nustatyti pavojingumą ir įvertinti riziką, neatitinka Direktyvos 2010/63/ES dėl bandymų su gyvūnais reikalavimų – gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principų – ir kad dvejų metų biologiniai kancerogeniškumo tyrimai gali duoti prieštaringų rezultatų (11);

primena, kad atsargumo principas yra SESV sutarties 191 straipsnyje nustatytas bendrasis ES principas ir kad juo siekiama užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį priimant prevencinius sprendimus;

10.

laiko nepriimtina tai, kad dar nepradėti taikyti apsauginių medžiagų ir sinergiklių tvirtinimo reikalavimai, o tai prieštarauja Reglamento 25 straipsniui;

11.

laiko nepriimtina tai, kad dar nepatvirtintas koformuliantų, kurie negali būti naudojami, sąrašas, ypač uždraudus polietoksiluotų lajaus aminų ir glifosato derinį, kurį naudojant išaiškėjo neigiamas poveikis, kurį gali turėti tam tikri koformuliantai;

12.

atkreipia dėmesį į Komisijos atliekamą Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 vertinimą pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kurį planuojama užbaigti iki 2018 m. lapkričio mėn.; tikisi, kad šios išvados bus tinkamas pagrindas teisės aktų leidėjui apsvarstyti būsimus Reglamento patobulinimus;

13.

yra susirūpinęs dėl vis daugėjančių autorizavimo skubos tvarka pagal 53 straipsnį atvejų ir kai kuriose valstybėse narėse nustatytų piktnaudžiavimo šia tvarka atvejų; pažymi, kad kai kurios valstybės narės 53 straipsnį taiko gerokai dažniau nei kitos; atkreipia dėmesį į techninę pagalbą, kurią tiriant, kaip naudojami skubos tvarka suteikti leidimai, pagal Reglamento 53 straipsnio 2 dalį teikia Europos maisto saugos tarnyba (EFSA); atkreipia dėmesį į EFSA atliktų 2017 m. trims neonikotinoidams skubos tvarka suteiktų leidimų tyrimų rezultatus, iš kurių paaiškėjo, kad, nors kai kuriuos leidimus buvo būtina suteikti ir jie buvo suteikti laikantis teisės aktuose nustatytų parametrų, kiti leidimai nebuvo pagrįsti; mano, kad itin svarbu užtikrinti, jog valstybės narės teiktų duomenis, kurių reikia, kad EFSA galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus;

14.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog politikos formavimas būtų grindžiamas reglamentavimo mokslu, pateikiančiu patikrinamus ir pakartotinus įrodymus ir taikančiu tarptautiniu mastu sutartus mokslinius principus, susijusius su tokiais aspektais kaip gairės, gera laboratorinė praktika ir tarpusavio vertinimais patikrinti moksliniai tyrimai;

15.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl nepakankamai suderintų duomenų ir bandymų reikalavimų kai kuriose mokslo srityse taikomi neveiksmingi darbo metodai, trūksta nacionalinių institucijų tarpusavio pasitikėjimo ir vėluojama vykdyti autorizavimo procesą, o tai gali lemti neigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkio gamybai;

16.

apgailestauja dėl ribotos viešai prieinamos informacijos apie vertinimo ir autorizavimo procedūrą ir ribotos galimybės su ja susipažinti; apgailestauja, kad valstybių narių ataskaitų rengėjų (vykdant patvirtinimo procedūrą) yra neskaidri, mano, kad EFSA teikiamos informacijos prieinamumas ir suprantamumas galėtų būti pagerinti, taip pat apgailestauja dėl nepakankamo skaidrumo rizikos valdymo etapu, kurį problema laiko ir suinteresuotieji subjektai; teigiamai vertina Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) pastangas siekiant padidinti skaidrumą ir patogumą naudotojui pasinaudojant savo svetaine ir mano, kad toks modelis ateityje galėtų būti naudojamas skaidrumui didinti;

17.

pabrėžia, kad augalų apsaugos produktų leidimų išdavimo sistemos patikimumas labai priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo Europos agentūromis, pateikiančiomis mokslines nuomones, kuriomis grindžiami patvirtinimai ir rizikos valdymas; pabrėžia, kad mokslinio vertinimo proceso skaidrumas yra svarbus siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą; todėl ragina susijusioms agentūroms skirti pakankamą finansavimą ir pakankamai darbuotojų, kad būtų užtikrintas nepriklausomas, skaidrus ir laiku atliekamas leidimų suteikimo procesas; be to, teigiamai vertina EFSA nuolatines pastangas tobulinti savo sistemą, kuria užtikrinamas nepriklausomumas ir galimų interesų konfliktų valdymas ir kurią Audito Rūmai įvertino kaip pažangiausią 2012 m. tikrintų agentūrų sistemą, taip pat kuri atnaujinta visai neseniai, t. y. 2017 m. birželio mėn.; ragina Komisiją pasiūlyti patobulinimus, kad būtų dar labiau padidintas reglamentavimo proceso skaidrumas, įskaitant galimybę gauti gamintojų pateikiamus saugos tyrimų duomenis, nagrinėjant jų prašymus išduoti leidimus prekiauti augalų apsaugos produktais Europos Sąjungoje; pripažįsta, kad įvertinimo procedūra turi būti peržiūrėta, siekiant sugriežtinti vertinimus, padidinti institucijų, įgaliotų vykdyti tyrimus, nepriklausomumą, vengti interesų konfliktų ir padaryti procedūrą skaidresnę;

18.

ragina Komisiją sukurti Europos lygmens naudojimo katalogą, siekiant geriau suderinti reglamentą;

19.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriais atvejais rinkoje esantys augalų apsaugos produktai ir tai, kaip naudotojai juos taiko, nebūtinai atitinka atitinkamas autorizavimo sąlygas, susijusias su jų sudėtimi ir naudojimu; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti netinkamą šių produktų naudojimą, reikėtų, jei įmanoma, apriboti neprofesionalų jų naudojimą;

20.

pabrėžia, kad nuolatinis naudotojų mokymas yra svarbus siekiant užtikrinti tinkamą ir deramą augalų apsaugos produktų naudojimą; mano, kad derėtų atskirti profesionalius ir neprofesionalius naudotojus; pažymi, kad augalų apsaugos produktai naudojami privačiuose soduose, geležinkeliuose ir viešuosiuose parkuose;

21.

teigia, kad valstybių narių teisė atsisakyti leidžiamų naudoti augalų apsaugos produktų išlieka nepakitusi;

22.

pabrėžia, kad Reglamentas turėtų geriau atspindėti poreikį skatinti žemės ūkio praktiką, grindžiamą integruotąja kenkėjų kontrole, be kita ko, skatinant kurti mažos rizikos medžiagas; pabrėžia, kad menkas mažos rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumas trukdo plėtoti integruotąją kenkėjų kontrolę; susirūpinęs pažymi, kad iš visų beveik 500 ES rinkoje tiekiamų produktų tik 10 medžiagų buvo patvirtintos kaip mažos rizikos augalų apsaugos produktai;

23.

pabrėžia, kad mažos rizikos necheminių pesticidų autorizavimas ir skatinimas yra svarbi priemonė, skirta kenkėjų kontrolei naudojant mažai pesticidų remti; pripažįsta, kad reikia atlikti daugiau šių produktų mokslinių tyrimų, nes jų sudėtis ir veikimas iš esmės skiriasi nuo įprastinių produktų; pabrėžia, kad EFSA ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms reikia daugiau ekspertinių žinių, kad jos galėtų įvertinti šias biologines veikliąsias medžiagas; pabrėžia, kad biologinės kilmės augalų apsaugos produktai turėtų būti taip pat griežtai vertinami, kaip ir kitos medžiagos; atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų ragina Komisiją nepriklausomai nuo bendros peržiūros, susijusios su REFIT iniciatyva, pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, siekiant nustatyti skubią nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų vertinimo, autorizavimo ir registravimo procedūrą;

24.

mano, kad Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 taip pat turi būti pritaikytas, kad būtų labiau atsižvelgta į medžiagas, kurios nelaikomos augalų apsaugos produktais, ir kurios, naudojamos augalams apsaugoti, priklauso nuo to paties reglamento; pažymi, kad šios medžiagos yra įdomios alternatyvos, susijusios su integruotais gamybos metodais ir su tam tikrais biologinės kontrolės produktais;

25.

pabrėžia, kad ypatingas dėmesys ir parama turėtų būti teikiama mažos apimties naudojimui skirtiems augalų apsaugos produktams, nes šiuo metu yra mažai ekonominių paskatų įmonėms kurti tokius produktus; teigiamai vertina tai, kad buvo sukurta Mažos apimties naudojimo koordinavimo priemonė kaip forumas, kuriuo siekiama gerinti valstybių narių, augintojų organizacijų ir pramonės atstovų koordinavimą kuriant mažos apimties naudojimo sprendimus;

26.

pabrėžia, kad daug augalų apsaugos produktų nebuvo vertinti pagal ES standartus ilgiau nei 15 metų dėl autorizavimo procedūrų vėlavimo;

27.

pabrėžia, kad svarbu sukurti inovacijoms palankią reglamentavimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas senesnes chemines medžiagas pakeisti naujais ir geresniais augalų apsaugos produktais; pabrėžia, kad svarbu turėti plačią augalų apsaugos produktų, kurių veikimo būdai yra skirtingi, įvairovę, siekiant išvengti atsparumo vystymosi ir išsaugoti augalų apsaugos produktų naudojimo efektyvumą;

28.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad gairių suderinimas dar nekonsoliduotas;

29.

pabrėžia, kad tai, jog nėra gairių arba jos nėra išsamios, yra dideli trūkumai, turintys neigiamą poveikį Reglamento, taigi ir jo tikslų įgyvendinimui;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad turimi rekomendaciniai dokumentai nėra teisiškai privalomi, o dėl to pareiškėjams kyla neaiškumų dėl reglamentavimo, taip pat kyla abejonių dėl vertinimų, atliekamų vykdant patvirtinimo procedūras, rezultatų;

31.

teigiamai vertina zoninės sistemos koncepciją ir jos tikslą palengvinti veiksmingą augalų apsaugos produktų autorizavimą; mano, kad tarpusavio pripažinimo procedūra yra itin svarbi dalijantis darbo krūvį ir siekiant skatinti laikytis terminų; apgailestauja dėl įgyvendinimo problemų, susijusių su tarpusavio pripažinimo principu; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant pagerinti zoninės sistemos veikimą; pabrėžia, kad visapusišku galiojančių teisės aktų įgyvendinimu turėtų būti siekiama išvengti darbo dubliavimo, o galimybė ūkininkams naudoti naujas medžiagas neturėtų būti nepagrįstai vilkinama;

32.

pabrėžia, kad būtina keistis žiniomis ir įgyti įgūdžių, susijusių su cheminių pesticidų alternatyvomis ir integruotos kenkėjų kontrolės naudojimu, įskaitant optimalios sėjomainos nustatymą, atsižvelgiant į ūkininkų turgus ir klimato sąlygas; taip pat pažymi, kad tai jau numatyta BŽŪP horizontaliajame reglamente, visų pirma teikiant ūkių konsultavimo paslaugas, finansuojamas iš kaimo plėtros biudžeto;

33.

reiškia susirūpinimą dėl nedidelio naujų patvirtintų medžiagų kiekio; pabrėžia, jog svarbu, kad ūkininkams būtų sukurtas tinkamas augalų apsaugos produktų rinkinys, siekiant užtikrinti maisto tiekimą Europos Sąjungoje;

34.

reiškia susirūpinimą, kad pastaruoju metu vykstančiose diskusijose kyla vis daugiau abejonių dėl dabartinės ES moksliniais tyrimais pagrįstos augalų apsaugos produktų vertinimo sistemos; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir toliau stiprinti sistemą, kuri yra moksliškai pagrįsta, objektyvi ir grindžiama tarpusavio peržiūra pagrįstais įrodymais, pagal kurią leidimai naudoti bet kurias veiksliąsias medžiagas suteikiami taikant atvirą, nepriklausomą ir tarpdisciplininį moksliniais tyrimais pagrįstą metodą, laikantis ES rizikos analizės ir atsargumo principų, kaip numatyta pagal Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentą; primygtinai reikalauja, kad veikliųjų medžiagų pakartotinio patvirtinimo procedūroje būtų atsižvelgiama į praktinį augalų apsaugos produktų naudojimą, taip pat į mokslinę ir techninę pažangą šioje srityje; pažymi, kad dėl sudėtingos dabartinės vertinimo ir leidimų išdavimo sistemos nesilaikoma nustatytų terminų ir apskritai visa sistema netinkamai veikia; todėl pabrėžia, kad reikia peržiūrėti ir supaprastinti šią sistemą;

35.

atkreipia dėmesį į nevienodą paraiškų skaičių kai kuriose tos pačios zonos ir panašaus dydžio bei panašių ūkininkavimo sąlygų valstybėse narėse;

36.

mano, kad produktams, importuotiems iš ES nepriklausančių šalių, kuriose jie išauginti naudojant AAP, turėtų būti taikomi tokie pat griežti kriterijai kaip ir ES pagamintiems produktams; yra susirūpinęs, kad ES neregistruoti AAP gali būti naudojami importuojamų produktų gamybai;

Rekomendacijos

37.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą Reglamento įgyvendinimą, atsižvelgdamas į jų konkrečius vaidmenis, atliekamus vykdant patvirtinimo ir autorizavimo procedūras;

38.

ragina valstybes nares pagerinti padėtį, susijusią su dideliu ir nuolatinių nacionalinių kompetentingų institucijų darbuotojų trūkumu, dėl kurio vėluojama pavojingumo nustatymo ir valstybių narių atliekamo pradinio rizikos vertinimo etape;

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad procedūrinis patvirtinimo laikotarpio pratęsimas procedūros metu pagal reglamento 17 straipsnį nebūtų taikomas veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai ir todėl priklauso 1A arba 1B kategorijoms, arba veikliosioms medžiagoms, kurios turi endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių ir yra kenksmingos žmonėms ar gyvūnams, kaip šiuo metu yra medžiagų, tokių kaip flumioksazinas, tiaklopridas, chlortoluronas ir dimoksistrobinas, atveju (12);

40.

mutageninių, kancerogeninių, toksiškų reprodukcijai ir todėl 1A arba 1B kategorijoms priklausančių veikliųjų medžiagų arba endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių turinčių ir žmonėms ar gyvūnams kenksmingų veikliųjų medžiagų, kurių galiojimo laikotarpis procedūros metu jau buvo pratęstas vieną ar daugiau kartų pagal 17 straipsnį, naudojimas turi būti nedelsiant uždraustas;

41.

ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad pagrindinis teisės akto tikslas yra apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir aplinką tuo pat metu gerinant žemės ūkio gamybą ir išsaugant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą;

42.

ragina pramonę visus duomenis ir mokslinius tyrimus vienodu elektroniniu ir kompiuterio skaitomu formatu pateikti valstybėms narėms ataskaitos rengėjoms ir ES agentūroms; ragina Komisiją sukurti suderintą duomenų įvedimo modelį, pagal kurį valstybėms narėms būtų lengviau keistis duomenimis visais proceso etapais; pripažįsta, kad šie duomenys turi būti tvarkomi pagal ES duomenų apsaugos kriterijus ir intelektinės nuosavybės teisės aktus;

43.

ragina valstybes nares griežtai taikyti Reglamento 9 straipsnį dėl paraiškų priimtinumo ir priimti tik užpildytas paraiškas dėl veikliosios medžiagos vertinimo;

44.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką ir vienodą pavojingumo ribojimo kriterijų taikymą, laikantis galiojančių suderintų gairių, taip pat užtikrinti, kad, kaip reikalaujama pagal Reglamentą, medžiagos būtų vertinamos dėl jų keliamos rizikos tik jei esama įrodymų, jog jos neturi pavojingų savybių;

45.

ragina Komisiją galiausiai įgyvendinti nuostatas dėl koformuliantų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių, sudaryti nepriimtinų koformuliantų sąrašą ir nustatyti taisykles, pagal kurias apsauginės medžiagos ir sinergikliai būtų testuojami ES lygmeniu, ir užtikrinti, kad galėtų būti prekiaujama tik tomis cheminėmis medžiagomis, kurios atitinka ES tvirtinimo kriterijus;

46.

teigiamai vertina Komisijos atsargumo principo aiškinimą, pateiktą Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamento (13) vertinime pagal REFIT, kuriuo remiantis tai nėra alternatyva rizikos valdymo metodui, o konkreti rizikos valdymo forma; primena, kad šiam požiūriui taip pat pritariama ES teismo sprendimuose (14);

47.

ragina Komisiją ir valstybes nares, kurios užtikrina rizikos valdymą vykdant patvirtinimo ir autorizavimo procedūras, deramai taikyti atsargumo principą ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų grupių, apibrėžtų Reglamento 3 straipsnio 14 punkte, apsaugai;

48.

ragina Komisiją, agentūras ir kompetentingas institucijas peržiūrėti ir pagerinti savo komunikaciją rizikos vertinimo procedūrų ir rizikos vertinimo sprendimų klausimais, siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą autorizavimo sistema;

49.

ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu geriau įgyvendinti autorizavimo procedūras, siekiant apriboti nukrypti leidžiančių nuostatų ir galimybės pratęsti terminą pagal Reglamento 53 straipsnį taikymą ypatingų situacijų atvejais; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis pagal 53 straipsnio 2 ir 3 dalis; be to, ragina valstybes nares visapusiškai laikytis 53 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo teikti informaciją valstybėms narėms ir Komisijai, visų pirma apie bet kokias priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti naudotojų, pažeidžiamų grupių ir vartotojų saugumą;

50.

ragina Komisiją parengti metodus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kuomet tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos, visų pirma susijusius su „nereikšmingu poveikiu“ar „dideliu pavojumi augalų sveikatai“, nekeičiant teisės akto formuluotės ar esmės; įspėja Komisiją, kad bet koks naujas sąvokos „nereikšmingas poveikis“aiškinimas kaip sąvokos „nereikšminga rizika“prieštarautų teisės akto formuluotei ir esmei;

51.

ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti siekiant skatinti mokslinių tyrimų iniciatyvas, susijusias su veikliosiomis medžiagomis, įskaitant biologines mažos rizikos medžiagas, ir augalų apsaugos produktais ir vykdomas įgyvendinant programą „Europos horizontas“ir 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą; pabrėžia, kad augalų apsaugos produktų reglamentavimo ES lygmeniu sistema, kuri saugo aplinką ir žmonių sveikatą, taip pat skatina mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą, yra svarbi siekiant kurti veiksmingus ir saugius augalų apsaugos produktus ir užtikrinant tvarią žemės ūkio praktiką ir integruotąją kenkėjų kontrolę; pabrėžia, kad augalų sveikatai apsaugoti reikia daug įvairių saugių ir veiksmingų priemonių; atkreipia dėmesį į tiksliojo ūkininkavimo metodų ir technologinių inovacijų teikiamas galimybes padedant Europos ūkininkams kuo tikslingiau ir tvariau optimizuoti kovą su kenkėjais;

52.

ragina Komisiją griežtai apriboti patvirtinamųjų duomenų procedūros taikymą jos tikslu, nustatytu Reglamento 6 straipsnio f punkte, t. y. tuomet, kai vertinimo proceso metu ar dėl naujų mokslo ir technikos žinių nustatomi nauji reikalavimai; pabrėžia, kad išsamūs dokumentai yra svarbūs veikliųjų medžiagų patvirtinimui; apgailestauja dėl to, kad pritaikius leidžiančią nukrypti nuo patvirtinamųjų duomenų procedūros nuostatą ilgesniam laikotarpiui rinkoje liko tam tikrų augalų apsaugos produktų, kurie kitu atveju būtų uždrausti;

53.

ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti bendrą procedūrų skaidrumą, be kita ko, teikiant išsamius komiteto procedūros diskusijų ir atitinkamų pozicijų protokolus, visų pirma paaiškinant ir pagrindžiant Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto (PAFF komiteto) sprendimus;

54.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį Reglamento ir jo įgyvendinimo suderinamumą su susijusiais ES teisės aktais ir politika, visų pirma su Tvaraus pesticidų naudojimo direktyva, ir numatyti paskatas, be kita ko, suteikiant galimybę naudotis pakankamais ištekliais, kuriomis trumpuoju laikotarpiu būtų remiamas ir skatinamas saugių ir netoksiškų augalų apsaugos produktų alternatyvų kūrimas ir naudojimas; atkreipia dėmesį į tai, kad reglamentavimo sistemoje nebuvo apsvarstytas neišvengiamas netikslinis poveikis, visų pirma bitėms ir kitiems apdulkintojams bei kitiems vamzdžiams, kurie naudingi ūkininkavimui kaip kenkėjais mintantys plėšrūnai; pažymi neseniai atliktus mokslinius tyrimus, kuriuose atkreiptas dėmesys į „vabzdžių Armagedoną“, dėl kurio visuose Vokietijos regionuose, netgi gamtos rezervatuose, kur žemės ūkyje nebuvo naudojami pesticidai, išnyko 75 proc. sparnuotų vabzdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti Reglamento ir augalų apsaugos produktų teisės aktų suderinamumą, visų pirma išsaugant įsipareigojimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir Direktyvą 2009/128/EB teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (SMR 12 ir SMR 13) sąraše, kaip siūlė Komisija BŽŪP strateginių planų reglamente (15);

55.

ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą Reglamento vykdymą, ypač augalų apsaugos produktų, kuriais prekiaujama ES, kontrolę, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pagaminti ES, ar importuoti iš trečiųjų šalių;

o o

56.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.

(3) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(4) OL L 309, 2009 11 24, p. 71.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0042.

(6) https://www.ombudsman.europa.eu/lt/decision/lt/64069

(7) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/615668/EPRS_STU(2018)615668_EN.pdf

(8) COM(2018)0179.

(9) ANSES – „Agence nationale de sécurité sanitaire de l’alimentation, de l’environnement et du travail“(Prancūzija) – išvados, 2018 m.

(10) OL L 324, 2009 12 10, p. 1.

(11) Šaltinis: remiamasi įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimo informacija ir išvadomis. EPRS tyrimas, 2018 m. balandžio mėn., p. 36 & II-33.

(12) Šaltinis: https://www.foodwatch.org/fileadmin/foodwatch.nl/Onze_campagnes/Schadelijke_stoffen/Documents/Rapport_foodwatch_Ten_minste_onhoudbaar_tot.pdf.

(13) SWD(2018)0038.

(14) 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas, Prancūzija prieš Komisiją, T-257/07, ECLI:EU:T:2011:444.

(15) Pasiūlymas dėl BŽŪP strateginių planų reglamento COM(2018)0392.

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/191

P8_TA(2018)0357

Dvejopa produktų kokybė bendrojoje rinkoje

2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dvejopos produktų kokybės bendrojoje rinkoje (2018/2008(INI))

(2019/C 433/24)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (3),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisijos pranešimą dėl ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus. Maisto produktai,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo (taikymo) gairės“(SWD(2016)0163),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos komunikatą „Europos piliečiams ir įmonėms naudingas visapusiškas tarpvalstybinės e. prekybos skatinimo metodas“(COM(2016)0320),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „2018 m. Komisijos darbo programa. Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos darbotvarkė“(COM(2017)0650),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko Jean-Claude Juncker 2017 m. rugsėjo 13 d. pasakytą kalbą dėl Sąjungos padėties,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 9 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko išvadas, ypač į jų 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. įvykusio 3 524-ojo Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžio rezultatus,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 8 d. įvykusio 2 203-iojo Komisijos posėdžio protokolą,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. sausio mėn. savo A teminio skyriaus parengtą informacinį pranešimą dėl klaidinančios informacijos ant pakuotės pateikimo praktikos,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos, ypač į jos 6 dalį (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos (8), ypač į jos 14 dalį,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos, ypač į jos 178 dalį (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. platesnės apimties klausimą dėl produktų deklaracijų, sudėties ir skonio skirtumų ES vidurio, rytinėse ir vakarinėse rinkose (10),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos informacinį pranešimą „Dvejopa firminių maisto produktų kokybė. Sprendžiant galimą takoskyrą tarp rytų ir vakarų“,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos atliktą tyrimą dėl maisto produktų ir Čekijos vartotojų,

—

atsižvelgdamas į specialų tyrimą dėl dvejopos produktų, kuriais prekiaujama Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje, kokybės ir sudėties vartotojų apsaugos teisės (visų pirma, nesąžiningos komercinės praktikos), konkurencijos teisės (visų pirma, nesąžiningos konkurencijos) ir pramoninės nuosavybės teisės požiūriu, kurį 2017 m. parengė Olomouco miesto Palackio universiteto Teisės fakultetas,

—	atsižvelgdamas į įvairius tyrimus ir bandymus, kuriuos pastaraisiais metais atliko daugelio Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių maisto tikrinimo institucijos,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Nielsen ataskaitą dėl nuosavų prekių ženklų padėties visame pasaulyje,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos galimybės vartotojams“(COM(2018)0183),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ES vartotojų apsaugos taisyklių geresnio vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo (COM(2018)0185),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (11),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalį dėl intelektinės nuosavybės apsaugos,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. Kroatijos, Čekijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos bendrą laišką Komisijai dėl dvejopos produktų kokybės naujų galimybių vartotojams kontekste,

—	atsižvelgdamas į keliose ES valstybėse narėse vartotojų apsaugos institucijų ir organizacijų atliktų lyginamųjų tyrimų rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą 2005/29/EB, siekiant aiškiai nurodyti, kad nacionalinės valdžios institucijos gali įvertinti ir šalinti klaidinančią komercinę praktiką, kurią vykdant produktais prekiaujama kaip identiškais keliose ES šalyse, nors jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos saugos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0267/2018),

A.	kadangi produktus reklamuojančios, parduodančios arba tiekiančios įmonės turėtų teikti vartotojams tikslią ir lengvai suprantamą informaciją apie tikslią produkto sudėtį, įskaitant apie vietos produktus ir receptus, siekiant, kad kad jie galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl pirkimo;

B.	kadangi pagrindinis prekių ženklų principas turėtų būti vartotojų pasitikėjimas produkto sudėtimi, verte ir kokybe; kadangi tai yra gamintojų pareiga, todėl jie turi užtikrinti, kad šie lūkesčiai būtų patenkinti;

kadangi vartotojai nežino, kad to paties prekės ženklo ir tos pačios pakuotės produktai yra pritaikomi atsižvelgiant į vietos pageidavimus ir skonį, ir kadangi skirtinga gaminių kokybė kelia susirūpinimą dėl kai kurių valstybių narių skirtingo traktavimo; kadangi Europos Sąjunga jau yra sukūrusi etiketes siekdama patenkinti konkrečius vartotojų lūkesčius ir atsižvelgti į gamybos ypatumus, pripažintus vartojant kokybės terminus;

kadangi Direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva (NKVD)) yra pagrindinė Sąjungos teisėkūros priemonė, užtikrinanti vartotojų apsaugą nuo klaidinančios reklamos ir kitos nesąžiningos komercinės veiklos įmonėms sudarant sandorius su vartotojais, įskaitant prekybą tuo pačiu prekės ženklu pažymėtais produktais tokiu būdu, kuris gali klaidinti vartotojus;

kadangi nesąžininga komercinė veikla direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės veiklos gali būti apibrėžta taip, kad būtų draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis arba tam tikromis aplinkybėmis; kadangi vadovaujantis Komisijos išvadomis, veiklos įtraukimas į Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos I priedo sąrašą, kai tinkama, didina teisinį tikrumą ir taip užtikrina didesnę sąžiningą konkurenciją tarp rinkoje esančių gamintojų;

F.	kadangi vartotojai sieja prekių ženklą su produktu ir jo kokybe ir atitinkamai tikisi, kad to paties prekių ženklo ir (arba) vienodai atrodantys produktai bus vienodos kokybės, nesvarbu, ar jie parduodami jų šalyje ar kitoje valstybėje narėje;

kadangi vartotojai sieja žemės ūkio ar maisto produkto prekės ženklą (etiketę) arba pakuotę su jo kokybe ir tikisi, kad to paties prekės ženklo produktai, parduodami su tokia pačia ar panašiai atrodančia etikete, bus taip pat vienodos kokybės ir sudėties, nesvarbu, ar jie parduodami jų pačių šalyje ar kitoje valstybėje narėje; kadangi visi Europos Sąjungos ūkininkai gamina produktus pagal tuos pačius aukštus standartus, o klientai tikisi, kad toks kokybės vienodumas bus taikomas ir kitiems maisto grandinės produktams, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie gyvena;

H.	kadangi visi ES piliečiai nusipelno vienodo požiūrio, susijusio su maisto ir ne maisto produktais, parduodamais bendrojoje rinkoje;

I.	kadangi tokia nesąžininga praktika turi būti panaikinta, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, ir kadangi ši tarpvalstybinė problema gali būti išspręsta tik užtikrinant didelę sinergiją ES lygmeniu;

J.	kadangi vertinimą, ar komercinė veikla yra nesąžininga pagal NKVD, valstybės narės turi atlikti kiekvienu konkrečiu atveju, išskyrus veiklą, įtrauktą į I priede pateiktą veiklos sąrašą;

K.	kadangi Pirmininkas J.-C. Juncker savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė, jog nepriimtina, kad kai kuriose Europos šalyse žmonėms parduodami žemesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse, nepaisant to, kad pakuotės ir prekių ženklas yra tapatūs;

L.	kadangi įgyvendinant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą išryškėjo dideli skirtumai valstybėse narėse, o direktyvos metodinės procedūros ir sprendimų efektyvumas bei įgyvendinimas valstybėse narėse labai skiriasi;

M.	kadangi prekių ženklas dažnai atlieka svarbiausią vaidmenį sprendžiant dėl produkto vertės;

N.	kadangi sustiprinta ir veiksmingesnė bendradarbiavimo vykdymo užtikrinimo srityje sistema padidintų vartotojų pasitikėjimą ir sumažintų žalą vartotojams;

kadangi visi ES vartotojai turi tas pačias teises ir kadangi tyrimai parodė, kad tam tikri gamintojai parduoda kitokios kokybės, bet to paties prekių ženklo ir apgaulingai vienodai atrodančius produktus, o kai kuriose šalyse tam tikruose produktuose yra mažiau pagrindinės sudedamosios dalies arba aukštesnės kokybės sudedamosios dalys pakeičiamos prastesnės kokybės sudedamosiomis dalimis; kadangi ši problema labiau paplitusi valstybėse narėse, įstojusiose į ES po 2004 m.; kadangi atlikus tyrimus nustatyta atvejų, kai tie patys produktai arba apgaulingai vienodai atrodantys produktai ir prastesnės kokybės arba kitokių skonio, konsistencijos ir kitų juslinių savybių produktai įvairiose šalyse yra parduodami už labai skirtingą kainą; kadangi net ir tuo atveju, kai nėra pažeidžiami laisvosios rinkos ekonomikos principai arba pažeidžiamos dabartinės ženklinimo taisyklės ar kiti maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai, tai vis tik yra piktnaudžiavimas prekės ženklo tapatybe ir todėl kenkia principui, kad su visais vartotojais turėtų būti elgiamasi vienodai;

kadangi nustatyta atvejų, kai produktai, pvz., kūdikių maistas, labai skyrėsi, ir dėl to kyla abejonių dėl gamintojų, teigiančių, kad jie pritaiko savo produktus prie vietos pageidavimų, principų ir pareiškimų; kadangi kai kurie laboratorinių tyrimų duomenys patvirtina, kad žemesnės kokybės produktų sudėtyje gali būti mažiau sveikų sudedamųjų dalių derinių, todėl sudaromos kliūtys vienodo požiūrio į visus vartotojus principo taikymui; kadangi kai kurie gamintojų atstovai sutiko kai kuriose šalyse iš dalies pakeisti savo produktų receptūrą, kad visoje bendrojoje rinkoje būtų siūlomi vienodi produktai;

Q.	kadangi šią nepriimtiną praktiką taiko ir žinomos tarptautinės žemės ūkio maisto produktų sektoriaus įmonės, kurios tokiu būdu siekia gauti maksimalų pelną naudodamosi skirtinga įvairių valstybių narių perkamąja galia;

kadangi savo pasiūlyme „Naujos galimybės vartotojams“, kuris yra tikslinė ES vartotojų apsaugos direktyvų peržiūra, atlikus ES vartotojų ir rinkodaros teisės aktų tinkamumo patikrą, Komisija pasiūlė atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, aiškiai nurodant, kad nacionalinės valdžios institucijos gali vertinti ir šalinti nesąžiningą komercinę veiklą, jei skirtingose valstybėse narėse prekiaujama produktais kaip tapačiais, nors išties jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi;

S.	kadangi vartotojai neturėtų būti klaidinami, tačiau pats produktų diferencijavimas ir naujovės neturėtų būti ribojamos;

T.	kadangi bendroji rinka davė daug naudos maisto tiekimo grandinės veiklos vykdytojams, ir kadangi vis dažniau prekybai maisto produktais būdingas ryškus tarpvalstybinis aspektas ir ji itin svarbi bendrosios rinkos veikimui;

U.	kadangi norint visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos teikiamus privalumus, labai svarbu geriau taikyti galiojančius ES maisto ir vartotojų teisės aktus, siekiant nustatyti ir šalinti nepagrįstus dvejopus standartus ir taip apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningos informacijos ir komercinės veiklos;

V.	kadangi šiuo požiūriu nuolat reikia stiprinti vartotojų asociacijų vaidmenį; kadangi vartotojų asociacijos atlieka unikalų vaidmenį užtikrinant vartotojų pasitikėjimą ir todėl jas reikėtų toliau remti taikant papildomas teisines ir ekonomines priemones bei stiprinti jų gebėjimus;

kadangi įrodyta, kad panašių produktų sudedamųjų dalių skirtumai ilguoju laikotarpiu galėtų kelti pavojų vartotojų sveikatai, ypač pažeidžiamų vartotojų, pavyzdžiui, vaikų ir mitybos ir (arba) sveikatos problemų, atveju, taip prisidedant prie piliečių gerovės pablogėjimo; kadangi tai aktualu atvejais, kai pvz., riebalų ir (arba) cukraus kiekis yra didesnis nei tikėtasi, kai gyvūninės kilmės riebalai pakeičiami augalinės kilmės riebalais arba atvirkščiai, kai cukrus pakeičiamas dirbtiniais saldikliais, arba kai yra padidintas druskos kiekis; kadangi ženklinimas, netiksliai nurodant naudojamus priedus arba pakaitalus, kuriais pakeičiamos pagrindinės sudedamosios dalys, klaidina vartotojus ir gali kelti pavojų jų sveikatai;

kadangi Europos masto įstatymų dėl dvejopos kokybės nebuvimas reiškia, kad dvejopos kokybės neįmanoma palyginti ar ją nustatyti ir nėra priemonių, kurias būtų galima naudoti padėčiai ištaisyti; kadangi apie taikomų ES maistą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo, pvz., mechaniškai atskirtos mėsos ženklinimo (12) arba maisto priedų naudojimo (13), trūkumus buvo nuolat pranešama Komisijos Sveikatos ir maisto audito bei analizės tarnyboms;

Y.	kadangi vartotojų sveikatai poveikį galinčią daryti skirtingą sudėtį galima aptikti ne tik maisto produktuose, bet ir kosmetikos priemonėse, higienos produktuose ar valymo priemonėse;

Z.	kadangi daugelyje Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių vėluojama pakeisti sudėtį siekiant sumažinti riebalų, cukrų ar druskos kiekį maisto produktuose;

pabrėžia, kad keliose valstybėse narėse, daugiausiai Vidurio ir Rytų Europoje, naudojant įvairias laboratorinių tyrimų metodologijas, atliktų daugybės bandymų ir tyrimų rezultatai parodė, kad tarp bendrojoje rinkoje su tuo pačiu prekių ženklu ir tariamai tapačioje pakuotėje reklamuojamų ir parduodamų produktų yra įvairaus masto skirtumų, be kita ko, jų sudėties ir naudojamų sudedamųjų dalių skirtumų, kurie kenkia vartotojams; pažymi, kad pagal nacionalinės kompetentingos institucijos atliktą tyrimą, didžioji dauguma vartotojų yra susirūpinę dėl tokių skirtumų; todėl dar išvadą, kad remiantis šiomis tyrimų ir bandymų išvadomis vartotojai yra susirūpinę dėl diskriminacijos skirtingų valstybių narių rinkose; pabrėžia, kad bet kokia tokios formos diskriminacija yra nepriimtina, ir visi ES vartotojai turėtų turėti galimybę vartoti tokios pačios kokybės produktus;

pabrėžia, kad tokių didelių skirtumų atvejais, yra susiję ne tik su maisto produktais, bet dažnai ir su ne maisto produktais, įskaitant ploviklius, kosmetiką, tualeto reikmenis ir kūdikiams skirtus produktus;

primena, kad 2013 m. Parlamentas paragino Komisiją atlikti prasmingą tyrimą siekiant įvertinti, ar reikia koreguoti esamus Sąjungos teisės aktus ir informuoti Europos Parlamentą ir vartotojus apie rezultatus;

palankiai vertina naujausias Komisijos paskelbtas iniciatyvas šiam klausimui spręsti, visų pirma jos įsipareigojimą parengti bendrą bandymų metodiką, numatyti biudžeto lėšų jai rengti, vykdyti ir papildomiems patikimiems ir palyginamiems duomenims rinkti bei atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, taip pat pradėti Sukčiavimo maisto pramonės srityje ir kokybės žinių centro veiklą;

atkreipia dėmesį į Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumui Europos Tarybos suteiktus įgaliojimus spręsti dvejopos kokybės klausimą; ragina valstybes nares ir jų kompetentingas institucijas aktyviai dalyvauti įgyvendinamose iniciatyvose, įskaitant bendros bandymų metodikos rengimą bei jos integravimą į savo bandymų darbo veiklą ir papildomų duomenų rinkimą; pabrėžia, kad būtina aktyviai įtraukti vartotojų interesams atstovaujančias šalis ir leisti joms savo vardu pateikti nuomones, įskaitant vartotojų organizacijų, gamintojų ir mokslinių tyrimų organizacijų atstovus, kurie atliko produktų bandymus valstybėse narėse; mano, kad Parlamentas turėtų dalyvauti visose vykdomose iniciatyvose, kurios gali turėti poveikio bandymams spręsti dvejopos kokybės klausimą;

rekomenduoja atitinkamoms valstybėms narėms savarankiškai parengti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos vertinimo ir įgyvendinimo efektyvumo metodiką ir kitus galiojančius teisės aktus dėl dvejopos maisto produktų ir kitų produktų kokybės, taip pat pateikti juos Komisijai, kad būtų galima objektyviai įvertinti problemos mastą;

palankiai vertina tai, kad 2018 m. Parlamentas patvirtino bandomąjį projektą, kuriame numatyta keletas rinkos tyrimų dėl kelių kategorijų vartojimo prekių siekiant įvertinti įvairius dvejopos kokybės aspektus; tikisi, kad projektas bus vykdomas ir skelbiamas laiku, kaip iš pradžių buvo planuota; mano, kad projektas taip pat turėtų būti tęsiamas 2019 m., siekiant užtikrinti didesnį žinių mastą ir taip pat aprėpti ne maisto sektorių; ragina Europos Parlamento nariams suteikti daugiau galimybių įsitraukti į projekto priežiūrą; ragina Parlamentą, Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant bandomuosius ir nacionalinius projektus, kuriais būtų siekiama toliau vertinti skirtingus dvejopos produktų kokybės aspektus;

pabrėžia, kad išsami informacija apie valdžios instituciją, atsakingą už veiksmus ir atitinkamus administracinius arba teisminius procesus, įskaitant galimybę piliečiams pateikti skundus internetu, yra būtina, siekiant veiksmingai įgyvendinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą; todėl neigiamai vertina informacijos trūkumą atitinkamose valstybėse narėse, kurios, nepaisant valstybių narių pastabų dėl poreikio spręsti dvejopos produkto kokybės problemą, nepateikia šios informacijos atsakingų institucijų svetainėse;

pabrėžia, kad Komisija jau gavo pranešimą apie naują nacionalinę ženklinimo priemonę, skirtą įspėti vartotojus apie maisto produktų sudėties skirtumus;

10.

palankiai vertina tai, kad siekiant toliau gerinti ES vartotojų apsaugą ir remti įmones, Komisija pradėjo internetinę švietimo programą, padedančią įmonėms geriau suprasti ir taikyti ES vartotojų teisę;

Komisijos pranešimas dėl ES vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus

11.

atkreipia dėmesį į Komisijos pranešimą dėl ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės akto taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus; atkreipia dėmesį į tai, kad šis pranešimas skirtas padėti nacionalinėms valdžios institucijoms nustatyti, ar bendrovė pažeidžia ES maisto produktų ir vartotojų teisės aktus, parduodama dvejopos kokybės produktus skirtingose šalyse; taip pat jis skirtas patarti, kaip institucijos turėtų tarpusavyje bendradarbiauti; yra susirūpinęs, kad pranešime pasiūlytas metodas nacionalinėms institucijoms palaipsniui nustatyti ar gamintojai pažeidžia ES teisę, šiuo metu neatrodo praktiškai pritaikomu, o tai galėtų reikšti, kad vartotojų teisės yra pažeidžiamos;

12.

sutinka su Komisija, kad bendrojoje rinkoje, kur vartotojai bendrai gerai supranta laisvo prekių judėjimo ir vienodų galimybių naudotis prekėmis principus, vartotojai a priori nesitiki, kad skirtingose šalyse parduodami to paties prekių ženklo produktai galėtų skirtis; primena, kad, Komisijos nuomone, lojalumo prekių ženklui tyrimai parodė, kad vartotojų pasąmonėje prekių ženklas suvokiamas kaip kontroliuojamos ir pastovios kokybės sertifikatas; taip pat sutinka su Komisija, jog tai paaiškina, kodėl kai kurie vartotojai gali tikėtis, kad to paties prekių ženklo produktai bus, jei ir ne tokios pačios, bet lygiavertės kokybės, nesvarbu, kur ir kada jie įsigyjami, ir tikisi, kad to paties prekių ženklo savininkai informuos juos, kai nuspręs pakeisti savo produktų sudėtį;

13.

todėl mano, kad nepakanka pateikti bet kokią papildomą informaciją, nors ir pagrindiniame pakuotės regėjimo lauke, nebent vartotojas aiškiai supranta, kad atitinkamas produktas skiriasi nuo kitoje valstybėje narėje parduodamų to tariamai paties prekių ženklo produktų;

14.

be to, pritaria Komisijai, kad dėl to gamintojai nebūtinai turi pasiūlyti tapačius produktus skirtingose geografinėse vietovėse ir kad laisvas prekių judėjimas nereiškia, kad kiekvienas produktas turi būti vienodas visoje bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad verslo veiklos vykdytojai gali pateikti rinkai ir parduoti skirtingos sudėties ir savybių produktus, remdamiesi pagrįstais veiksniais, jeigu jie visiškai laikosi ES teisės aktų; vis dėlto pabrėžia, kad šie produktai neturėtų būti skirtingos kokybės, kai jie siūlomi vartotojams įvairiose rinkose;

15.

mano, kad labai svarbu teikti vartotojams tikslią ir lengvai suprantamą informaciją, siekiant spręsti dvejopos produktų kokybės problemą; yra įsitikinęs, kad tuo atveju, jei bendrovė ketina pateikti rinkai tam tikromis savybėmis besiskiriantį produktą skirtingose valstybėse narėse, toks produktas negali būti ženklinamas iš pažiūros tapačiai ir parduodamas su tuo pačiu prekių ženklu;

16.

pažymi, kad gali būti toleruojami vieno prekės ženklo produkto sudėties skirtumai ir kad produktai gali skirtis dėl regioninių vartotojų pageidavimų, vietinių sudedamųjų dalių gavimo priežasčių, nacionalinės teisės reikalavimų ar jų keitimo tikslų; pabrėžia, kad nėra tikslo deklaruoti ar suderinti maisto kokybės reikalavimus ir, kad nepageidautina gamintojams nurodyti laikytis tikslios atskirų produktų sudėties; tačiau mano, kad vartotojų pageidavimai neturėtų būti naudojami kaip pasiteisinimas mažinti kokybę arba siūlyti skirtingas kokybės klases skirtingose rinkose; pabrėžia, kad vartotojai turi būti aiškiai informuojami ir žinoti apie tokį kiekvieno atskiro produkto pritaikymą, ir ne tik pagrindžiant bendrais bruožais, kad ši įprastinė praktika egzistuoja;

17.

mano, kad pranešimas laikomas taikytinu, kaip iš pradžių ir numatyta, maisto produktams; mano, kad vartotojų apsaugos teisės aktų nuostatos turėtų būti taikomos visiems maisto ir ne maisto gaminiams apskritai, esantiems bendrojoje rinkoje, ir kad gaminio etiketė turi būti vartotojams įskaitoma, o joje pateikiama informacija apie gaminį turi būti išsami;

18.

atkreipia dėmesį į 2016 m. Komisijos gaires dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (NKVD) taikymo, kuriose nurodoma: „to paties prekių ženklo prekės, turinčios tą pačią arba panašią pakuotę, gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties, atsižvelgiant į gamybos vietą ir paskirties rinką, t. y. jos gali skirtis atskirose valstybėse narėse ir, kad pagal Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą komercinė praktika, kai prekiaujama skirtingos sudėties produktais, savaime nėra nesąžininga“; pabrėžia Komisijos paskelbtų gairių dokumentų svarbą, kuriais siekiama sudaryti geresnes sąlygas tinkamam ir nuosekliam Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymui; todėl ragina Komisiją patikslinti pranešimo, gairių ir Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo vidaus rinkos pogrupio parengto dokumento ryšį;

19.

pažymi, kad nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikomi reikalavimai dėl kontrolės metodų gali skirtis; pabrėžia, kad jau atlikti įvairūs tyrimai, kurie galėtų būti pagrindu rengiant ir įgyvendinant bendrą bandymų metodiką, net jei jų metodikos skyrėsi ir jų rezultatai nebuvo vertinami vienodai; mano, kad būtina aiškiai nurodyti Komisijos Jungtinio tyrimų centro vadovaujamo darbo kuriant metodiką tikslą, siekiant užtikrinti vieningą parengtos metodikos aiškinimą, įskaitant „reikšmingo skirtumo“apibrėžtį, kurią galėtų naudoti kompetentingos institucijos; atkreipia dėmesį į tai, kad bandymas nustatyti, kuris iš įvairių produktų yra pats standartiškiausias ir dėl to laikomas „referenciniu produktu“, gali trukdyti bendram vertinimui, nes jį gali būti pernelyg sunku nustatyti;

20.

teigiamai vertina Komisijos pastangas padėti nacionalinėms vykdymo užtikrinimo institucijoms nustatyti nesąžiningą komercinę veiklą parduodant produktus; ragina Komisiją koordinuoti nacionalines kompetentingas institucijas šiuo klausimu; pabrėžia, kad tokios metodikos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės bendrai rinktų patikimus ir palyginamus įrodymus ir prisidėtų prie bendro dvejopos kokybės pažeidimo lygio ir paplitimo vertinimo bendrojoje rinkoje; primena, kad faktinis nesąžiningos veiklos pobūdis gali būti įvertintas tik kiekvienu konkrečiu atveju, nes vartotojo klaidinimo mastas visuomet priklauso nuo subjektyvaus kompetentingos institucijos ar teismo vertinimo;

21.

teigiamai vertina tai, kad Komisija nusprendė paraginti kompetentingas institucijas valstybėse narėse atlikti daugiau rinkos tyrimų, kuriuose būtų palyginami produktai skirtinguose regionuose ir šalyse; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos nuomone, tokie bandymai turėtų būti atliekami taikant bendrą bandymų metodą, kuris dar nėra iki galo parengtas; pabrėžia, kad būtina laikytis grafiko, kad pagal bendrą bandymų metodą atliktų tyrimų rezultatai būtų baigti, paskelbti visomis oficialiosiomis ES kalbomis viešai prieinamoje duomenų bazėje ir būtų nagrinėjami kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. pabaigos; be to, pabrėžia, kad būtina nedelsiant atskleisti šiuos rezultatus siekiant informuoti vartotojus ir gamintojus, kad būtų didinamas informuotumas ir taip būtų lengviau sumažinti atvejus, kai produktai yra dvejopos kokybės;

Kiti dvejopos kokybės aspektai

22.

pabrėžia, kad nuosavi prekių ženklai tapo pagrindine preke vartotojų pirkinių krepšeliuose ir jų rinkos dalis per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik visose gaminių kategorijose daugelyje valstybių narių; mano, kad nuosavi prekių ženklai neturėtų sudaryti įspūdžio, kad jie yra prekių ženklo produktai, siekiant užkirsti kelią vartotojų klaidinimui; patvirtina, kad nuosaviems prekių ženklams Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį, kad būtų išvengta painiavos tarp nuosavų prekių ženklų ir to paties prekių ženklo produktų; pažymi, kad gamintojai gali patekti į bendrąją rinką, bet ji taip pat labai konkurencinga, o kai kurie prekių ženklai yra plačiai žinomi arba gerai vertinami visoje Sąjungoje;

23.

primena, kad Parlamentas ne kartą ragino Komisiją nustatyti, ar dvejopa kokybė turi neigiamą poveikį vietos ir regioninei gamybai, visų pirma MVĮ; apgailestauja dėl to, kad iki šiol Komisija nepateikė jokių duomenų;

24.

pabrėžia, kad to paties prekių ženklo produktų klastojimas kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugumui, kenkia jų pasitikėjimui prekių ženklais, dėl ko gamintojai praranda pajamas; pažymi, kad ES nustatytų suklastotų produktų asortimentas išlieka platus ir apima beveik visų rūšių prekes;

25.

yra susirūpinęs dėl prekybininkams nustatytų apribojimų, kai kalbama apie prekių, galinčių turėti neigiamo poveikio vartotojo pasirinkimui, įsigijimą; primygtinai ragina Komisiją nustatyti veiksnius, prisidedančius prie bendrosios prekių rinkos fragmentacijos ir neteisėtai ribojančius vartotojų galimybes visapusiškai naudotis bendrąja rinka, visų pirma teritorinius tiekimo suvaržymus ir jų poveikį; ragina Komisiją prireikus taikyti konkurencijos teisės aktus, siekiant spręsti tokios praktikos klausimus;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės kompetentingos institucijos gali atrinkti pavyzdžius ir atlikti tyrimus tik savo valstybėje narėje; pabrėžia poreikį glaudesniam, veiksmingesniam, skaidresniam ir spartesniam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir keitimuisi duomenimis ir informacija apie galimus reikalavimų neatitinkančius produktus ir nesąžiningą praktiką tarp nacionalinių vartotojų apsaugos ir maisto institucijų, vartotojų asociacijų ir Komisijos, siekiant išspręsti dvigubos kokybės klausimą ir pagerinti bei suderinti teisės aktų vykdymą; ragina Komisija ir valstybes nares aktyviau įsitraukti į tokį bendradarbiavimą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina persvarstyto Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje priėmimą, nes juo sustiprinami tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, gerinamas keitimasis informacija ir duomenimis, taip pat gerinamos galimybės susipažinti su atitinkama informacija ir nustatomos suderintos taisyklės dėl tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių koordinavimo procedūros;

27.

pripažįsta, kad tikslinė patikra, kaip svarbi vykdymo užtikrinimo koordinavimo pagal Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) forma, yra naudinga, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau ją stiprinti ir išplėsti jos taikymo sritį;

Rekomendacijos ir tolesni veiksmai

28.

pabrėžia plataus masto ir laiku vykdomų viešų diskusijų svarbą – jos lemia didesnį vartotojų informuotumą apie produktus ir jų savybes; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie gamintojai ir nuosavų prekių ženklų savininkai jau paskelbė apie ketinimus keisti receptūrą arba naudoti bendrą gamybos standartą ES lygmeniu; Pabrėžia svarbų pramonės vaidmenį gerinant su produktų sudėtimi, kokybe ir keitimu susijusį skaidrumą; todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą parengti elgesio kodeksą, ragina gamintojams ir mažmenininkams būtų sudarytos sąlygos dar aktyviau įsitraukti, atsižvelgiant į jų pačių interesus, kad jie padėtų rasti veiksmingą būdą, kaip kuo skubiau ištaisyti dabartinę padėtį, kad nereikėtų pasinaudoti vykdymo užtikrinimo procedūromis, ir sudaryti sąlygas Europos vartotojams naudotis vienodos kokybės produktais visoje bendrojoje rinkoje; ragina gamintojus apsvarstyti galimybę nurodyti ant pakuotės logotipą, kuris rodytų, kad to paties prekės ženklo turinys ir kokybė yra vienodi visose valstybėse narėse;

29.

ragina vartotojų organizacijas, pilietinę visuomenę ir informuotas nacionalines institucijas, atsakingas už Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą ir kitų atitinkamų teisės aktų vykdymą, aktyviau dalyvauti viešose diskusijose ir informuoti vartotojus; yra įsitikinęs, kad vartotojų organizacijos galėtų žymiai prisidėti sprendžiant dvejopos produktų kokybės problemą; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti savo paramą nacionalinėms vartotojų organizacijoms, pasitelkiant finansinius ir teisinius mechanizmus, kad jos galėtų stiprinti pajėgumus, plėtoti savo bandymų veiklą ir kartu su kompetentingomis institucijomis atlikti lyginamuosius bandymus, prisidėti prie nesąžiningo produktų diferencijavimo atvejų stebėsenos ir atskleidimo; be to, mano, kad tarp vartotojų asociacijų reikėtų skatinti glaudesnį tarpvalstybinį keitimąsi informacija;

30.

mano, kad kompetentingos institucijos, remdamosi ankstesne patirtimi, negalėjo veiksmingai išspręsti nei vieno konkretaus dvejopos kokybės atvejo nacionaliniu lygmeniu arba užtikrinti galiojančių teisės aktų vykdymą arba bandė tai daryti tik minimaliai, iš dalies dėl to, kad nėra aiškių ES lygmens teisinių nuostatų; primena, kad valstybės narės yra atsakingos už Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos vykdymo užtikrinimą ir todėl jos turėtų tai daryti siekdamos užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl nesąžiningos prekybos praktikos; pabrėžia, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų pakankamus techninius, finansinius ir žmogiškuosius pajėgumus, kad būtų užtikrintas veiksmingas vykdymas; ragina valstybes nares įsteigti vietą, kur vartotojai galėtų pateikti skundus ir kur būtų atliekamas jų nagrinėjimas ir kuo išsamiau informuoti vartotojus apie jų teises ir galimybes, susijusias su galiojančių teisės aktų ir pardavėjų įsipareigojimų informuoti apie produktų sudėtį ir, kai taikoma, jų kilmę vykdymu;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad dvejopos kokybės klausimas yra tiesiogiai susijęs su bendrosios rinkos veikimo esme ir vartotojų pasitikėjimu, kuriems kyla grėsmė, todėl, inter alia, šiam klausimui spręsti reikalingas Sąjungos lygmens sprendimas, taikant tiesiogiai vykdytinas priemones; yra įsitikinęs, kad veiksmai Sąjungos lygmeniu užtikrintų bendrosios rinkos vientisumą; ragina Komisiją nustatyti esamus nacionalinius maisto ir ne maisto produktų ES standartus ir įvertinti jų svarbą dvejopos kokybės atvejams bendrojoje rinkoje;

32.

ragina skubiai plėtoti ES lygmens pajėgumus ir mechanizmus veikiančios ES įstaigos (JRC, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ar kt.) specializuotame stebėsenos ir priežiūros padalinyje, taikant kuo mažesnius biurokratinius reikalavimus, siekiant stebėti sudėties pastovumą ir proporcingą sudėtinių dalių naudojimą tuo pačiu prekės ženklu pažymėtuose ir taip pat supakuotuose maisto produktuose ir įvertinti lyginamuosius laboratorinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti tokią nesąžiningą komercinę praktiką pateikiant maisto produktus į rinką;

33.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą „Naujos galimybės vartotojams“, kuriuo siekiama spręsti dvigubos produktų kokybės problemą, iš dalies keičiant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 6 straipsnį, nustatant, kad prekyba produktu kaip tapačiu tokiam pat keliose kitose valstybėse narėse parduodamam produktui, nors tų produktų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi, būtų laikoma nesąžininga komercine veikla; tačiau pažymi, kad pasiūlyme taip pat pateikiamos kai kurios neaiškios nuostatos, kurias reikia patikslinti, kad būtų užtikrintas tinkamas aiškinimas ir taikymas;

34.

vis dėlto yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingiausias nepateisinamų dvejopos kokybės atvejų sprendimo būdas būtų dalinis Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (NKVD) I priedo pakeitimas, kuriuo į vadinamąjį juodąjį sąrašą, apibrėžiantį bet kuriomis aplinkybėmis draudžiamą veiklą, būtų įtrauktas dar vienas punktas, vienareikšmiškai nurodant dvejopą to paties prekių ženklo kokybę, kai ji yra diskriminacinė ir neatitinka vartotojų lūkesčių;

35.

pabrėžia, kad teisėkūros proceso rezultatai turėtų apimti aiškų apibrėžimą, ką galima laikyti dvejopa kokybe ir kaip kompetentingos institucijos turėtų vertinti ir spręsti kiekvieną atvejį; todėl pabrėžia, kad nebaigtinis vadinamųjų „teisėtų veiksnių“sąrašas gali pakenkti kompetentingų institucijų gebėjimui atlikti vertinimą ir taikyti teisę; yra susirūpinęs dėl to, kad sąvokos „apibrėžti vartotojų pageidavimai“naudojimas vertinant, ar diferencijavimas dėl produkto sudėties yra pagrįstas, ar ne, gali lemti prieštaringus aiškinimus kompetentingose institucijose;

36.

ragina Komisiją išplėsti Jungtiniam tyrimų centrui suteiktus įgaliojimus parengti Europos mastu suderintą metodiką, skirtą palyginti ne maisto produktų savybes, taip pat gaires, skirtas produktų skaidrumui padidinti, per vienerius metus ir taip pat įvertinti bandymų rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinis tyrimų centras, siekdamas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje, turėtų stengtis bendradarbiauti su valstybių narių institucijomis, kurios jau atliko produktų bandymus, tačiau apie jų rezultatus dar nepranešė kitų valstybių narių nacionalinėms institucijoms;

37.

nurodo, kad maisto sauga ir kokybė bei vartotojų apsauga nuo klaidinimo yra didžiausi prioritetai; primena Komisijai apie jos įsipareigojimą geriau stebėti ir gerinti tinkamą ES teisės aktų taikymą; mano, kad kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų veiksmingai kontroliuoti, kaip laikomasi galiojančių šios srities teisės aktų;

38.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą, didinti maisto saugos mokslinių tyrimų skaidrumą, kad būtų suteikta daugiau galimybių susipažinti su informacija, reikalinga priimant sprendimus pirkti, remiantis patikimu ir moksliniais duomenimis pagrįstu rizikos vertinimu;

39.

ragina nacionalines maisto srities institucijas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar tokia įtariama diskriminacine praktika yra iš tikrųjų neteisėta, remiantis direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos nuostatomis ir tuo, ar ji tenkina sąžiningos informacijos reikalavimus, išdėstytus Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;

40.

pažymi, kad visi ES piliečiai patiria neigiamą dvejopos kokybės praktikos poveikį, be kita ko, kai keliauja į kitas valstybes nares;

41.

tačiau pabrėžia, kad dideli produktų mažiems vaikams, pvz. kūdikiams ir vaikams skirtų maisto produktų skirtumai negali būti pagrįsti vien tik regioninio skonio pirmenybe;

42.

tvirtai atmeta kai kurių gamintojų teiginį, kad sudėties ir (arba) kokybės pokyčiai atliekami taip, kad kainos atitiktų vartotojų lūkesčius; atkreipia dėmesį į tai, kad iš įvairių tyrimų matyti, jog prastesnės kokybės produktai dažnai būna brangesni nei jų kokybiškesni atitikmenys kitose ES vietose;

43.

labai ragina produktų pakuotėms taikyti žiedinės ekonomikos principą ir pabrėžia, kad, jei produkto pakuotė vienoje valstybėje narėje atitinka šį principą, gamintojas turėtų bendromis pastangomis siekti užtikrinti, kad tai būtų daroma ir su kitais produktais, kuriais visoje ES ir už jos ribų prekiaujama naudojant tą patį prekės ženklą ir tokios pat rūšies pakuotę;

44.

pabrėžia, kad kai kuriuos dvejopos kokybės produktų atvejus lemia prastas ES teisės laikymasis; ragina valstybių narių valdžios institucijas nedelsiant taikyti esamas ES maisto produktų ženklinimo taisykles, be kita ko, susijusių su, pavyzdžiui, mechaniškai atskirta mėsa;

45.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(2) OL L 345, 2017 12 27, p. 1.

(3) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.

(4) OL C 65, 2016 2 19, p. 2.

(5) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 11.

(6) OL C 93, 2017 3 24, p. 27.

(7) OL C 86, 2018 3 6, p. 40.

(8) OL C 11, 2018 1 12, p. 2.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0027.

(10) O-000019/2017.

(11) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(12) http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=76

(13) http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=115

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/203

P8_TA(2018)0319

Pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su specialia mažosioms įmonėms skirta schema *

2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su specialia mažosioms įmonėms skirta schema (COM(2018)0021 – C8-0022/2018 – 2018/0006(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

(2019/C 433/26)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0021),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0022/2018),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0260/2018),

pritaria iš dalies pakeistam Komisijos pasiūlymui;

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (1) valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti mažosioms įmonėms skirtas specialias schemas su sąlyga, kad bus laikomasi bendrų nuostatų ir siekiama glaudesnio suderinimo. Tačiau tos nuostatos yra pasenusios ir nepadeda mažinti mažosioms įmonėms tenkančios prievolių vykdymo naštos, nes yra pritaikytos bendrai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemai, pagrįstai apmokestinimo kilmės valstybėje narėje principu;

(1)

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (2) valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti mažosioms įmonėms skirtas specialias schemas su sąlyga, kad bus laikomasi bendrų nuostatų ir siekiama glaudesnio suderinimo. Tačiau tos nuostatos yra pasenusios ir nebeatitinka savo tikslo mažinti mažosioms įmonėms tenkančios prievolių vykdymo naštos, nes yra pritaikytos bendrai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemai, pagrįstai apmokestinimo kilmės valstybėje narėje principu;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)

PVM veiksmų plane (3) Komisija paskelbė parengsianti mažosioms įmonėms skirtą supaprastinimo dokumentų rinkinį, kuriuo bus siekiama mažinti joms tenkančią administracinę naštą ir padėti kurti jų augimui ir tarpvalstybinės prekybos plėtojimui palankią mokestinę aplinką. Tam reikėtų peržiūrėti specialią mažosioms įmonėms skirtą schemą, kaip nurodyta Komunikate dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų (4). Todėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos peržiūra yra svarbi PVM veiksmų plane numatyto reformos dokumentų rinkinio sudedamoji dalis;

(2)

PVM veiksmų plane (5) Komisija paskelbė parengsianti mažosioms įmonėms skirtą supaprastinimo dokumentų rinkinį, kuriuo bus siekiama mažinti joms tenkančią administracinę naštą ir padėti kurti jų augimui ir tarpvalstybinės prekybos plėtojimui palankią mokestinę aplinką bei gerinti PVM prievolių vykdymą . Sąjungos mažosios įmonės ypač aktyviai veikia tam tikruose sektoriuose, kuriuose veikla vykdoma tarpvalstybiniu mastu, kaip antai statybos, ryšių, maisto paslaugų ir mažmeninės prekybos, ir tai gali sudaryti svarbų užimtumo šaltinį. Siekiant PVM veiksmų plano tikslų, būtina peržiūrėti specialią mažosioms įmonėms skirtą schemą, kaip nurodyta Komunikate dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų (6). Todėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos peržiūra yra svarbi PVM veiksmų plane numatyto reformos dokumentų rinkinio sudedamoji dalis;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)

šios specialios schemos peržiūra yra glaudžiai susijusi su Komisijos pasiūlymu, kuriame nustatomi galutinės PVM sistemos, taikytinos tarp valstybių narių vykdomai įmonių tarpusavio prekybai, principai, pagal kuriuos tarpvalstybinis prekių tiekimas apmokestinamas paskirties valstybėje narėje (8). Nusprendus pereiti prie apmokestinimo paskirties šalyje principu pagrįstos PVM sistemos paaiškėjo, kad kai kurios dabartinės taisyklės tokiai mokesčių sistemai netinka. Pagrindiniai didesnės tarpvalstybinės prekybos sunkumai, iškylantys mažosioms įmonėms atsiranda dėl Sąjungoje esančių sudėtingų ir įvairių PVM taisyklių, taip pat dėl to, kad nacionalinis mažųjų įmonių atleidimas nuo PVM yra prieinamas tik toje valstybėje narėje, kurioje jos yra įsisteigusios.

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)

siekiant mažinti mažosioms įmonėms tenkančią neproporcingą prievolių vykdymo naštą, galimybė naudotis supaprastinimo priemonėmis turėtų būti suteikta ne tik pagal dabartines taisykles nuo PVM atleistoms įmonėms, bet ir įmonėms, kurios laikomos mažosiomis ekonominiu požiūriu. Tokių priemonių prieinamumas yra ypač svarbus, nes dauguma mažųjų įmonių, nepaisant to, ar jos yra atleistos nuo PVM, ar ne, praktiškai privalo naudotis konsultantų ar išorės konsultantų paslaugomis, kad joms būtų suteikta pagalba vykdant PVM prievoles, o dėl to toms įmonėms tenka papildoma finansinė našta. Siekiant supaprastinti PVM taisykles, mažosiomis būtų laikomos įmonės, kurios pagal apyvartą atitinka Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (10) pateiktą bendrąją labai mažų įmonių apibrėžtį;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)

atleidimo nuo PVM galimybe gali naudotis tik mažosios įmonės, kurių metinė apyvarta nesiekia valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM, taikomos ribos. Nustatydamos šias ribas, valstybės narės turėtų laikytis Direktyvoje 2006/112/EB nustatytų su ribomis susijusių taisyklių. Tos taisyklės, kurių dauguma buvo nustatyta 1977 m., yra nebetinkamos. Dėl lankstumo ir norint užtikrinti, kad valstybės narės galėtų nustatyti tinkamas mažesnes ribas, proporcingas jų ekonomikos dydžiui ir poreikiams, Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatyta tik didžiausia riba ;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)

valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti tokią nacionalinę atleidimo nuo PVM ribą, kuri labiausiai atitiktų jų ekonomines ir politines sąlygas ir neviršytų šioje direktyvoje nustatytos viršutinės ribos. Šiuo klausimu turėtų būti aiškiai nurodyta, kad skirtingas ribas taikančios valstybės narės turėtų tai pagrįsti objektyviais kriterijais. Siekiant palengvinti tarpvalstybinę veiklą, visoms mažosioms įmonėms, norinčioms vykdyti veiklą keliose valstybėse narėse, turėtų būti sudarytos sąlygos be kliūčių susipažinti su valstybių narių atleidimo nuo PVM ribomis ;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)	jei suteikiama atleidimo nuo PVM galimybė, ja besinaudojančioms mažosioms įmonėms turėtų būti nustatytos bent supaprastintos registravimosi PVM mokėtoju, sąskaitų faktūrų išrašymo, apskaitos tvarkymo ir ataskaitų teikimo prievolės;

(12)

jei suteikiama atleidimo nuo PVM galimybė, ja besinaudojančioms mažosioms įmonėms turėtų būti nustatytos bent supaprastintos registravimosi PVM mokėtoju, sąskaitų faktūrų išrašymo, apskaitos tvarkymo ir ataskaitų teikimo prievolės. Siekdama vengti painiavos ir teisinio netikrumo valstybėse narėse, Komisija turėtų parengti gaires dėl supaprastinto registravimo ir apskaitos, išsamiau paaiškindama, kokios procedūros turi būti supaprastintos ir kokiu mastu. Ne vėliau kaip ... [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] tą supaprastinimą turėtų įvertinti Komisija ir valstybės narės, siekdamos nustatyti, ar tai suteikia papildomos naudos ir turi realų teigiamą poveikį įmonėms ir vartotojams ;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)

be to, siekiant užtikrinti, kad valstybėje narėje neįsisteigusios įmonės atitiktų atleidimo nuo PVM toje valstybėje narėje sąlygas, būtina reikalauti, kad jos iš anksto praneštų apie ketinimą naudotis atleidimo nuo PVM galimybe. Tokius pranešimus mažosios įmonės turėtų pateikti valstybei narei, kurioje jos įsisteigusios . Tada ta valstybė narė, remdamasi deklaruota informacija apie tos įmonės apyvartą, turėtų pateikti tą informaciją kitoms atitinkamoms valstybėms narėms ;

(13)

be to, siekiant užtikrinti, kad valstybėje narėje neįsisteigusios įmonės atitiktų atleidimo nuo PVM toje valstybėje narėje sąlygas, būtina reikalauti, kad jos iš anksto praneštų apie ketinimą naudotis atleidimo nuo PVM galimybe. Tokie pranešimai turėtų būti teikiami naudojantis internetiniu portalu, kurį turi sukurti Komisija . Įsisteigimo valstybė narė, remdamasi deklaruota informacija apie tos įmonės apyvartą, turėtų informuoti kitas atitinkamas valstybes nares. Mažosios įmonės gali bet kada pranešti savo registravimo valstybei narei apie savo norą sugrįžti prie bendros PVM sistemos ;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)	kad sumažėtų nuo PVM neatleistoms mažosioms įmonėms tenkanti prievolių vykdymo našta, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas reikalavimas supaprastinti registravimosi PVM mokėtoju ir apskaitos tvarkymo prievoles ir pailginti mokestinius laikotarpius, kad reikėtų rečiau teikti PVM deklaracijas ;

(15)

kad sumažėtų nuo PVM neatleistoms mažosioms įmonėms tenkanti prievolių vykdymo našta, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas reikalavimas supaprastinti registravimosi PVM mokėtoju ir apskaitos tvarkymo prievoles. Be to, Komisija skirtingose valstybėse narėse turėtų įsteigti vieną bendrą prieigą PVM deklaracijoms teikti ;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)

šios direktyvos tikslo, t. y. sumažinti mažosioms įmonėms tenkančią prievolių vykdymo naštą, valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl jo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu. Todėl, laikydamasi subsidiarumo principo, nustatyto Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Tačiau PVM kontrolė, kuri yra reikalavimų atitikties tikrinimo pasekmė, yra vertinga kovos su mokestiniu sukčiavimu priemonė, todėl mažosioms įmonėms tenkančios reikalavimų laikymosi naštos supaprastinimas neturėtų būti vykdomas kovos su sukčiavimu PVM srityje sąskaita.

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punktas

Direktyva 2006/112/EB

284 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Prieš naudodamasi atleidimo nuo PVM galimybe kitose valstybėse narėse , mažoji įmonė praneša apie tai valstybei narei, kurioje ji įsisteigusi .		Komisija sukuria internetinį portalą, kuriuo naudodamosi registruojasi mažosios įmonės , norinčios pasinaudoti atleidimo nuo PVM galimybe kitoje valstybėje narėje .

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punktas

Direktyva 2006/112/EB

284 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Jei mažoji įmonė naudojasi atleidimo nuo PVM galimybe kitose valstybėse narėse nei toji, kurioje ji įsisteigusi, įsisteigimo valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų deklaruoti tikslūs mažosios įmonės metinės apyvartos Sąjungoje ir metinės apyvartos valstybėje narėje duomenys, ir pateikia informaciją kitų atitinkamų valstybių narių, kuriose mažoji įmonė tiekia prekes ir teikia paslaugas, mokesčių administratoriams.		Jei mažoji įmonė naudojasi atleidimo nuo PVM galimybe kitose valstybėse narėse nei toji, kurioje ji įsisteigusi, įsisteigimo valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų deklaruoti tikslūs mažosios įmonės metinės apyvartos Sąjungoje ir metinės apyvartos valstybėje narėje duomenys, ir pateikia informaciją kitų atitinkamų valstybių narių, kuriose mažoji įmonė tiekia prekes ir teikia paslaugas, mokesčių administratoriams. Valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad jos turėtų pakankamai žinių apie mažųjų įmonių statusą ir jų akcijų paketus ar nuosavybės struktūrą, kad galėtų patvirtinti jų mažosios įmonės statusą.

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 15 punktas

Direktyva 2006/112/EB

288a straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Jei paskesniais kalendoriniais metais mažosios įmonės metinė apyvarta valstybėje narėje viršija 284 straipsnio 1 dalyje nurodytą atleidimo nuo PVM ribą, mažoji įmonė tais metais dar gali naudotis atleidimo nuo PVM galimybe, jei jos metinė apyvarta valstybėje narėje tais metais neviršija 284 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos daugiau kaip 50 %.		Jei paskesniais kalendoriniais metais mažosios įmonės metinė apyvarta valstybėje narėje viršija 284 straipsnio 1 dalyje nurodytą atleidimo nuo PVM ribą, mažoji įmonė dar dvejus metus gali naudotis atleidimo nuo PVM galimybe, jei jos metinė apyvarta tuos dvejus metus valstybėje narėje neviršija 284 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos daugiau kaip 33% .

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 17 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)	291– 294 straipsniai išbraukiami.

(17)	291 ir 292 straipsniai išbraukiami;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 17 a punktas (naujas)

Direktyva 2006/112/EB

293 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

Kas ketverius metus nuo šios direktyvos priėmimo datos Komisija, remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, pateikia Tarybai pranešimą, kaip taikomas šis skyrius, o prireikus ir atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ilgalaikį nacionalinių nuostatų suvienodinimą, pasiūlymus šiais klausimais:

1)	smulkaus verslo įmonėms skirtos specialios schemos tobulinimas;

2)	nacionalinių sistemų suderinimas neapmokestinimo PVM ir laipsniškų PVM lengvatų srityje;

3)	2 skirsnyje numatytų viršutinių ribų suderinimas.

17a)	293 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„Kas ketverius metus, pradedant nuo šios direktyvos priėmimo datos Komisija, remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą, kaip taikomas šis skyrius, o prireikus ir atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ilgalaikį nacionalinių nuostatų suvienodinimą, pasiūlymus šiais klausimais:

i)	smulkaus verslo įmonėms skirtos specialios schemos tobulinimas;

ii)	nacionalinių sistemų suderinimas neapmokestinimo PVM srityje ir galimybė visoje Sąjungoje suderinti atleidimo nuo PVM ribas ;

iii)	2 skirsnyje numatytų viršutinių ribų suderinimas.“

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 17 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

17b)	294 straipsnis išbraukiamas;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 18 punktas

Direktyva 2006/112/EB

294e straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
294e straipsnis Valstybės narės gali atleisti nuo PVM atleistas mažąsias įmones nuo 250 straipsnyje nustatytos prievolės teikti PVM deklaracijas. Jei šia galimybe nesinaudojama, valstybės narės leidžia tokioms nuo PVM atleistoms mažosioms įmonėms pateikti supaprastintą PVM deklaraciją už vienų kalendorinių metų laikotarpį. Tačiau mažosios įmonės turi galimybę pasirinkti pagal 252 straipsnį nustatytą mokestinį laikotarpį.		294e straipsnis Valstybės narės arba atleidžia nuo PVM atleistas mažąsias įmones nuo 250 straipsnyje nustatytos prievolės teikti PVM deklaracijas, arba jos leidžia tokioms nuo PVM atleistoms mažosioms įmonėms pateikti supaprastintą PVM deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta bent ši informacija: mokėtinas PVM, atskaitomas PVM, grynoji PVM suma (mokėtina arba gautina suma), bendra pirkimo sandorių vertė ir bendra pardavimo sandorių vertė už vienų kalendorinių metų laikotarpį. Tačiau mažosios įmonės turi galimybę pasirinkti pagal 252 straipsnį nustatytą mokestinį laikotarpį.

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 18 punktas

Direktyva 2006/112/EB

294i straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
294i straipsnis Mažosios įmonės PVM deklaracijas teikia už vienų kalendorinių metų mokestinį laikotarpį. Tačiau mažosios įmonės turi galimybę pasirinkti pagal 252 straipsnį nustatytą mokestinį laikotarpį.		Išbraukta

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 18 punktas

Direktyva 2006/112/EB

294i a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
		294i a straipsnis Komisija įsteigia vieną bendrą prieigą, kuria naudodamosi mažosios įmonės galėtų pateikti PVM deklaracijas iš skirtingų valstybių narių, kuriose jos vykdo savo veiklą. Už PVM surinkimą yra atsakinga įmonės įsisteigimo valstybė narė.

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 18 punktas

Direktyva 2006/112/EB

294j straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
294j straipsnis Neatsižvelgdamos į 206 straipsnį, valstybės narės nereikalauja, kad mažosios įmonės atliktų tarpinius mokėjimus.		Išbraukta.

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl direktyvos

1a straipsnis (naujas)

Reglamentas (ES) Nr. 904/2010

31 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas		Pakeitimas
1. 1. Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad Bendrijos viduje prekes tiekiantys ar paslaugas teikiantys asmenys ir telekomunikacijų paslaugas, transliavimo paslaugas ir elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, visų pirma Direktyvos 2006/112/EB II priede nurodytas paslaugas, teikiantys neįsisteigę apmokestinamieji asmenys galėtų, kiek to reikia tokio pobūdžio operacijoms atlikti, elektroniniu būdu gauti bet kurio nurodyto asmens PVM mokėtojo kodo ir jo pavadinimo/vardo ir pavardės bei adreso galiojimo patvirtinimą. Ši informacija turi atitikti 17 straipsnyje nurodytus duomenis.		1a straipsnis Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 iš dalies keičiamas taip: 31 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad Bendrijos viduje prekes tiekiantys ar paslaugas teikiantys asmenys ir telekomunikacijų paslaugas, transliavimo paslaugas ir elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, visų pirma Direktyvos 2006/112/EB II priede nurodytas paslaugas, teikiantys neįsisteigę apmokestinamieji asmenys galėtų, kiek to reikia tokio pobūdžio operacijoms atlikti, elektroniniu būdu gauti bet kurio nurodyto asmens PVM mokėtojo kodo ir jo pavadinimo/vardo ir pavardės bei adreso galiojimo patvirtinimą. Ši informacija turi atitikti 17 straipsnyje nurodytus duomenis. PVM informacijos mainų sistemoje (VIES) nurodoma, ar reikalavimus atitinkančios mažosios įmonės naudojasi mažosioms įmonėms taikomu atleidimu nuo PVM. “

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.		Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Tas nuostatas jos taiko nuo 2022 m. liepos 1 d .		Tas nuostatas jos taiko nuo 2020 m. sausio 1 d .

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(3) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“(COM(2016)0148, 2016 04 07).

(4) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas veikti“(COM(2017)0566, 2017 10 04).

(5) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“(COM(2016)0148, 2016 04 07).

(6) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas veikti“(COM(2017)0566, 2017 10 04).

(7) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema (COM(2017)0569, 2017 10 04).

(8) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema (COM(2017)0569, 2017 10 04).

(9) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(10) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/228

P8_TA(2018)0330

Euratomo programa, kuria papildoma bendroji programa „Horizontas 2020“*

2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2019–2020 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“(COM(2017)0698 – C8-0009/2018 – 2017/0312(NLE))

(Konsultavimasis)

(2019/C 433/32)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2017)0698),

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 7 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0009/2018),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0258/2018),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)

siekiant užtikrinti branduolinių mokslinių tyrimų Bendrijos lygiu tęstinumą, reikia sukurti Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – Euratomo programa). Euratomo programos tikslai turėtų būti tokie patys, kaip 2014–2018 m. programos, ji turėtų remti tokią pačią veiklą ir naudoti tokį patį įgyvendinimo būdą, koks buvo efektyvus ir tinkamas programos tikslams pasiekti;

(4)

siekiant užtikrinti branduolinių mokslinių tyrimų Bendrijos lygiu tęstinumą ir pasiekti šios srities tikslus , reikia sukurti Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – Euratomo programa); Euratomo programos tikslai turėtų būti tokie patys, kaip 2014–2018 m. programos, ji turėtų remti tokią pačią veiklą ir naudoti tokį patį įgyvendinimo būdą, koks buvo efektyvus ir tinkamas programos tikslams pasiekti;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)

branduolinė energija gali turėti poveikį energijos tiekimui bei ekonominei plėtrai, tačiau didelės branduolinės avarijos gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Todėl Euratomo programoje kuo daugiau dėmesio turėtų būti skiriama branduolinės saugos ir atitinkamais atvejais saugumo aspektams, kuriuos nagrinėja Jungtinis tyrimų centras (toliau – JTC);

(6)

branduolinė energija gali turėti poveikį energijos tiekimui bei ekonominei plėtrai, tačiau didelės branduolinės avarijos gali sukelti vidutinės trukmės ir ilgalaikį pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai . Todėl Euratomo programoje kuo daugiau dėmesio turėtų būti skiriama branduolinės saugos ir atitinkamais atvejais saugumo aspektams, kuriuos nagrinėja Jungtinis tyrimų centras (toliau – JTC);

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)

pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (toliau – SET planas), išdėstytą 2008 m. vasario 28 d. Tarybos posėdžio Briuselyje išvadose, spartinamas mažo anglies dioksido kiekio technologijų kūrimas . 2011 m. vasario 4 d. susitikime Europos Vadovų Taryba susitarė, kad Sąjunga ir jos valstybės narės skatins investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, saugias ir tvarias mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir daug dėmesio skirs SET plane nustatytų technologijų prioritetų įgyvendinimui. Kiekviena valstybė narė gali pasirinkti, kokių tipų technologijas ji remtų;

(7)

pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (toliau – SET planas), išdėstytą 2008 m. vasario 28 d. Tarybos posėdžio Briuselyje išvadose, spartinamas inovacijų procesas Europos pažangesnių mažo anglies dioksido kiekio technologijų kūrimo srityje . 2011 m. vasario 4 d. susitikime Europos Vadovų Taryba susitarė, kad Sąjunga ir jos valstybės narės skatins investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, saugias ir tvarias mažo anglies dioksido kiekio technologijas, įskaitant branduolinę energiją , ir daug dėmesio skirs SET plane nustatytų technologijų prioritetų įgyvendinimui. Europos strateginio energetikos technologijų plano 10 veiksmo (branduolinė energija) tikslas: išlaikyti aukštą branduolinių reaktorių ir susijusių kuro ciklų saugos lygį veiklos proceso ir eksploatavimo nutraukimo metu, sykiu gerinant jų efektyvumą . Kiekviena valstybė narė gali pasirinkti, kokių tipų technologijas ji remtų;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)

branduolinės energetikos objektų turi arba radioaktyviąsias medžiagas naudoja (visų pirma medicinos reikmėms) visos valstybės narės, todėl Briuselyje 2008 m. gruodžio 1 ir 2 d. posėdžiavusi Taryba savo išvadose pripažino, kad reikia nuolatos tobulinti branduolinės srities gebėjimus, visų pirma organizuojant tinkamą švietimo ir mokymo veiklą, susietą su moksliniais tyrimais ir koordinuojamą Bendrijos lygiu ;

(8)

branduolinės energetikos objektų turi arba radioaktyviąsias medžiagas naudoja (visų pirma medicinos reikmėms) visos valstybės narės, todėl Briuselyje 2008 m. gruodžio 1 ir 2 d. posėdžiavusi Taryba savo išvadose pripažino, kad reikia nuolatos tobulinti branduolinės srities gebėjimus, visų pirma organizuojant tinkamą švietimo ir mokymo veiklą visais lygmenimis ir deramai koordinuojant Europos lygmens mokslinių tyrimų projektus ;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)	sprendimą, ar naudoti branduolinę energiją, priima kiekviena valstybė narė, tačiau kartu pripažįstama, kad branduolinė energija skirtingose valstybėse narėse atlieka skirtingą vaidmenį ;

(9)	sprendimą, ar naudoti branduolinę energiją, priima kiekviena valstybė narė, tačiau kartu pripažįstama, kad branduolinės energijos srities moksliniai tyrimai atlieka svarbų vaidmenį visose valstybėse narėse, visų pirma žmonių sveikatos srityje ;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)

kad branduolių sintezė taptų patikimu komercinės energijos gamybos būdu, visų pirma būtina sėkmingai ir laiku užbaigti ITER statybą ir pradėti jį eksploatuoti. Antra, reikia parengti plataus užmojo, tačiau realistišką elektros energijos gamybos iki 2050 m. veiksmų planą. Kad minėti tikslai būtų pasiekti, Europos branduolių sintezės programa turi būti orientuota į bendrą veiklos programą, kuria būtų įgyvendinamas šis veiksmų planas. Siekiant išsaugoti šiuo metu vykdomos branduolių sintezės mokslinių tyrimų veiklos pasiekimus ir užtikrinti ilgalaikį branduolių sintezės srities suinteresuotųjų šalių įsipareigojimą bei bendradarbiavimą, reikėtų užtikrinti Bendrijos paramos tęstinumą. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama visų pirma ne tik ITER rėmimo veiklai, bet ir su demonstracinio reaktoriaus kūrimu susijusiems veiksmams, atitinkamais atvejais įskaitant didesnį privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Toks racionalizavimas ir prioritetų perorientavimas turėtų būti įgyvendinti nepakenkiant Europos lyderystei branduolių sintezės mokslo bendruomenėje;

(11)

kad branduolių sintezė taptų patikimu komercinės energijos gamybos būdu, visų pirma būtina sėkmingai ir laiku užbaigti ITER statybą ir pradėti jį eksploatuoti, o Euratomo programa galėtų prie to svariai prisidėti . Antra, reikia parengti plataus užmojo, tačiau realistišką elektros energijos gamybos iki 2050 m. veiksmų planą. Kad minėti tikslai būtų pasiekti, Europos branduolių sintezės programa turi būti orientuota į bendrą veiklos programą, kuria būtų įgyvendinamas šis veiksmų planas. Siekiant išsaugoti šiuo metu vykdomos branduolių sintezės mokslinių tyrimų veiklos pasiekimus ir užtikrinti ilgalaikį branduolių sintezės srities suinteresuotųjų šalių įsipareigojimą bei bendradarbiavimą, reikėtų užtikrinti Bendrijos ilgalaikės paramos tęstinumą. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama visų pirma ne tik ITER rėmimo veiklai, bet ir su demonstracinio reaktoriaus kūrimu susijusiems veiksmams, atitinkamais atvejais įskaitant didesnį privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Toks racionalizavimas ir prioritetų perorientavimas turėtų būti įgyvendinti nepakenkiant Europos lyderystei branduolių sintezės mokslo bendruomenėje;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)

JTC turėtų toliau teikti nepriklausomą, į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir technologinę pagalbą, kuri reikalinga formuojant, plėtojant, įgyvendinant Bendrijos politiką ir vykdant jos stebėseną, visų pirma branduolinės saugos ir saugumo mokslinių tyrimų bei mokymo srityje. Siekiant optimizuoti žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti, kad moksliniai tyrimai Sąjungoje nebūtų dubliuojami, visa nauja JTC veikla turėtų būti analizuojama siekiant patikrinti jos suderinamumą su valstybėse narėse vykdoma veikla. Bendrosios programos „Horizontas 2020“saugumo aspektai turėtų apimti tik tiesioginius JTC veiksmus;

(12)

JTC turėtų toliau teikti nepriklausomą, į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir technologinę pagalbą, kuri reikalinga formuojant, plėtojant, įgyvendinant Bendrijos politiką ir vykdant jos stebėseną, visų pirma branduolinės saugos, saugumo ir branduolinių ginklų neplatinimo mokslinių tyrimų bei mokymo srityje. Siekiant optimizuoti žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti, kad moksliniai tyrimai Sąjungoje nebūtų dubliuojami, visa nauja JTC veikla turėtų būti analizuojama siekiant patikrinti jos suderinamumą su valstybėse narėse vykdoma veikla. Bendrosios programos „Horizontas 2020“saugumo aspektai turėtų apimti tik tiesioginius JTC veiksmus;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)

atsižvelgiant į visų jos valstybių narių interesus, Sąjungos vaidmuo yra parengti sistemą, pagal kurią būtų remiami pažangiausi bendri moksliniai tyrimai, žinių apie branduolių dalijimosi technologijas kaupimas ir išsaugojimas, ypač daug dėmesio skiriant saugai, saugumui, radiacinei saugai ir branduolinių ginklų neplatinimui. Tam reikalinga nepriklausoma mokslo bazė, kurią rengiant JTC gali atlikti itin svarbų vaidmenį. Tai pripažinta Komisijos 2010 m. spalio 6 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, kuriame Komisija pareiškė ketinanti su JTC pagalba sustiprinti politikai formuoti reikalingus mokslinius įrodymus. Tą užduotį JTC siūlo atlikti jo vykdomus branduolinės saugos ir saugumo srities mokslinius tyrimus orientuojant į Sąjungos politikos prioritetus;

(14)

atsižvelgiant į visų jos valstybių narių interesus, Sąjungos vaidmuo yra parengti sistemą, pagal kurią būtų remiami pažangiausi bendri moksliniai tyrimai, žinių apie branduolių dalijimosi technologijas kaupimas ir išsaugojimas, ypač daug dėmesio skiriant saugai, saugumui, branduolinių atliekų tvarkymui , radiacinei saugai ir branduolinių ginklų neplatinimui. Tam reikalinga nepriklausoma mokslo bazė, kurią rengiant JTC gali atlikti itin svarbų vaidmenį. Tai pripažinta Komisijos 2010 m. spalio 6 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, kuriame Komisija pareiškė ketinanti su JTC pagalba sustiprinti politikai formuoti reikalingus mokslinius įrodymus. Tą užduotį JTC siūlo atlikti jo vykdomus branduolinės saugos ir saugumo srities mokslinius tyrimus orientuojant į Sąjungos politikos prioritetus;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)

siekiant sustiprinti mokslo bei visuomenės ryšius ir padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, Euratomo programoje pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, propaguojant mokslinį švietimą, didinant mokslinių žinių prieinamumą, rengiant atsakingas mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kuriose atsižvelgiama į piliečiams bei pilietinei visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus ir lūkesčius, ir sudarant palankias sąlygas jiems dalyvauti veikloje pagal Euratomo programą;

(15)

siekiant sustiprinti mokslo bei visuomenės ryšius ir padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, Euratomo programa turėtų padėti užtikrinti geresnį informacijos teikimą, kad piliečiai ir pilietinė visuomenė galėtų sąmoningai dalyvauti sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, propaguojant mokslinį švietimą, didinant mokslinių žinių prieinamumą, rengiant atsakingas mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kuriose atsižvelgiama į piliečiams bei pilietinei visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus ir lūkesčius, ir sudarant palankias sąlygas jiems dalyvauti veikloje pagal Euratomo programą;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)

debatų, vykusių 2013 m. vasario 26 ir 27 d. Briuselyje Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendrai organizuotame simpoziume „Branduolių dalijimosi mokslinių tyrimų nauda ir suvaržymai kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką“, kurio pagrindas – tarpdisciplininė studija, kurią rengiant dalyvavo, be kita ko, energetikos, ekonomikos ir socialinių mokslų sričių ekspertai, išvadose pripažinta, kad reikia tęsti branduolinius mokslinius tyrimus Europos lygiu;

(17)

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)

įgyvendinant Euratomo programą turėtų būti prisidėta didinant mokslininko tyrėjo profesijos patrauklumą Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksui (1), taip pat kitoms susijusioms bazinėms gairėms, nustatytoms kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kartu atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;

(18)

įgyvendinant Euratomo programą turėtų būti prisidėta didinant mokslininko tyrėjo profesijos patrauklumą Sąjungoje ir padedama skatinti jaunimą įsitraukti į mokslinius tyrimus šioje srityje . Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksui (2), taip pat kitoms susijusioms bazinėms gairėms, nustatytoms kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kartu atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)

plėtojant veiklą pagal Euratomo programą turėtų būti siekiama skatinti laikytis moterų ir vyrų lygybės principo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma šalinant pagrindines lyčių nelygybės priežastis, išnaudojant visą abiejų lyčių mokslininkų tyrėjų potencialą ir įtraukiant lyčių aspektą į projektų turinį , kad būtų pagerinta mokslinių tyrimų kokybė ir skatinamos inovacijos. Vykdant veiklą taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje;

(19)

plėtojant veiklą pagal Euratomo programą turi būti laikomasi moterų ir vyrų lygybės principo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma šalinant pagrindines lyčių nelygybės priežastis, išnaudojant visą abiejų lyčių mokslininkų tyrėjų potencialą, gerinant jų prieigą prie mokslinių tyrimų programų , kad būtų pagerinta mokslinių tyrimų kokybė ir skatinamos inovacijos. Vykdant veiklą taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)

vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, remiamą pagal Euratomo programą, turėtų būti laikomasi svarbiausių etikos principų. Atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę energetikos klausimais. Vykdant mokslinius tyrimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, siekiant ilgainiui jo atsisakyti . Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį;

(20)

vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, remiamą pagal Euratomo programą, turėtų būti laikomasi svarbiausių etikos principų. Atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę energetikos klausimais. Vykdant mokslinius tyrimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir pakeistas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, siekiant ilgainiui uždrausti gyvūnų naudojimą . Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukščiausią žmonių sveikatos apsaugos lygį;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)

didesnio poveikio taip pat turėtų būti pasiekta, jei Euratomo programos ir privačiojo sektoriaus lėšos būtų bendrai skiriamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei svarbiausiose srityse, kur moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti Sąjungos bendrųjų konkurencingumo tikslų. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimui;

(21)

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais sankcijas. Persvarstyta kontrolės strategija, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama nebe klaidų dažnumo mažinimui, o rizika grindžiamai kontrolei ir sukčiavimo atvejų nustatymui, turėtų sumažinti kontrolės naštą dalyviams;

(25)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą po bendros audito procedūro s, prarastų, neteisėtai išmokėtų arba neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais sankcijas. Persvarstyta kontrolės strategija, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama nebe klaidų dažnumo mažinimui, o rizika grindžiamai kontrolei ir sukčiavimo atvejų nustatymui remiantis ES mastu taikomais bendrais principais ir kriterijais , turėtų sumažinti kontrolės naštą dalyviams;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)

svarbu užtikrinti Euratomo programos patikimą finansinį valdymą ir tai, kad ji būtų įgyvendinama kuo veiksmingiau ir naudotojams priimtiniausiu būdu, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir jos prieinamumą visiems dalyviams. Būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas) (3) atitinkamų nuostatų ir supaprastinimo bei geresnio reglamentavimo reikalavimų;

(26)

svarbu užtikrinti Euratomo programos patikimą finansinį valdymą ir tai, kad ji būtų įgyvendinama kuo veiksmingiau ir naudotojams priimtiniausiu būdu, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir tinkamą galimų paramos gavėjų informuotumą, kad būtų padidintas jos prieinamumas visiems dalyviams. Būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas) (4) atitinkamų nuostatų ir supaprastinimo bei geresnio reglamentavimo reikalavimų;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33)	norint pasiekti Euratomo programos tikslus atitinkamose srityse, būtina remti kompleksinę veiklą, vykdomą tiek vien pagal Euratomo programą, tiek kartu su bendrosios programos „Horizontas 2020“veikla;

(33)

norint pasiekti Euratomo programos tikslus atitinkamose srityse, būtina remti kompleksinę veiklą, vykdomą tiek vien pagal Euratomo programą, tiek kartu su bendrosios programos „Horizontas 2020“veikla, kaip, pavyzdžiui, programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, pagal kurią remiamas mokslininkų tyrėjų judumas, atveju ;

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
1. Bendrasis Euratomo programos tikslas – vykdyti branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą, itin akcentuojant nuolatinį branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos gerinimą, visų pirma siekiant potencialiai prisidėti prie saugos, efektyvumo ir saugumo principus atitinkančio ilgalaikio energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Bendrojo tikslo siekiama vykdant I priede nurodytų rūšių veiklą, apimančią tiesioginius ir netiesioginius veiksmus, kuriais siekiama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų konkrečių tikslų.		1. Bendrasis Euratomo programos tikslas – vykdyti branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą, itin akcentuojant nuolatinį branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos gerinimą, visų pirma siekiant prisidėti prie saugos, efektyvumo ir saugumo principus atitinkančio ilgalaikio energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Bendrojo tikslo siekiama vykdant I priede nurodytų rūšių veiklą, apimančią tiesioginius ir netiesioginius veiksmus, kuriais siekiama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų konkrečių tikslų.

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	didinti branduolinių sistemų saugą;

a)	didinti branduolinių sistemų saugą, inter alia, vykdant struktūrinius tarpvalstybinius patikrinimus, jei branduoliniai įrenginiai yra netoli vienos ar daugiau valstybių narių nacionalinių sienų ;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	prisidėti prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą, išskyrimą ir transmutaciją, saugių ilgesnio laikotarpio sprendimų kūrimo ;

b)	prisidėti prie bendradarbiavimo ES lygmeniu ir su trečiosiomis šalimis ieškant ir kuriant galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą, išskyrimą ir transmutaciją, saugių ilgesnio laikotarpio sprendimus ;

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	didinti branduolinę saugą, įskaitant branduolinių reaktorių ir kuro saugą, atliekų tvarkymą, įskaitant galutinį geologinį laidojimą ir išskyrimą bei transmutaciją; eksploatavimo nutraukimą ir avarinę parengtį;

a)	didinti branduolinę saugą, įskaitant branduolinių reaktorių ir kuro saugą, atliekų tvarkymą siekiant išvengti bet kokio nepageidaujamo poveikio žmonėms ar aplinkai , įskaitant galutinį geologinį laidojimą ir išskyrimą bei transmutaciją; eksploatavimo nutraukimą ir avarinę parengtį;

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	didinti branduolinį saugumą, įskaitant branduolinės saugos priemones, branduolinių ginklų neplatinimą, kovą su neteisėta prekyba ir branduolinę ekspertizę;

didinti branduolinį saugumą, įskaitant branduolinės saugos priemones, branduolinių ginklų neplatinimą, kovą su neteisėta prekyba ir branduolinę ekspertizę, žaliavų bei radioaktyvių atliekų šalinimą, kovą su kibernetiniais išpuoliais ir terorizmo aktų prieš atomines elektrines rizikos mažinimą, ir vykdyti struktūrinius tarpvalstybinius patikrinimus, jei branduoliniai įrenginiai yra netoli vienos ar daugiau ES valstybių narių nacionalinių sienų ;

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)	sudaryti palankias žinių valdymo, švietimo ir mokymo sąlygas;

d)	sudaryti palankias žinių valdymo, švietimo ir mokymo sąlygas, įskaitant ilgalaikį profesinį mokymą, siekiant atsižvelgti į nuolatinius pokyčius, kurie tampa galimi dėl naujų technologijų ;

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
4. Euratomo programa įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta, kad prioritetai bei remiama veikla atitiktų kintančius poreikius ir jais būtų atsižvelgiama į mokslo, technologijų, inovacijų, politikos formavimo, rinkų ir visuomenės pokyčius, siekiant optimizuoti žmogiškuosius bei finansinius išteklius ir išvengti veiklos dubliavimo vykdant branduolinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą Sąjungoje.		4. Euratomo programa įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta, kad prioritetai bei remiama veikla atitiktų kintančius poreikius ir jais būtų atsižvelgiama į mokslo, technologijų, inovacijų, politikos (ypač energetikos ir aplinkos politikos) formavimo, rinkų ir visuomenės pokyčius, siekiant optimizuoti žmogiškuosius bei finansinius išteklius, sukurti didesnę sinergiją tarp esamų programų ir projektų ir išvengti veiklos dubliavimo vykdant branduolinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą Sąjungoje.

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
2. Iš Euratomo programos finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su tai programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, kiek jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais, išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijai tvarkyti ir ja keistis, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama Euratomo programą. Nuolatiniams ir pasikartojantiems veiksmams, tokiems kaip kontrolė, auditas ir IT tinklai, skirtos išlaidos dengiamos laikantis 1 dalyje nurodytų Komisijos administracinių išlaidų ribų.		2. Iš Euratomo programos finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su tai programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, kiek jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais, išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijai tvarkyti ir ja keistis, ir tų tinklų saugumui užtikrinti skirtos išlaidos , taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama Euratomo programą. Nuolatiniams ir pasikartojantiems veiksmams, tokiems kaip kontrolė, auditas ir IT tinklai, skirtos išlaidos dengiamos laikantis 1 dalyje nurodytų Komisijos administracinių išlaidų ribų.

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(c)	Euratomo septintosios bendrosios programos arba 2014–2018 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos asocijuotosios šalys arba teritorijos.

c)	Euratomo septintosios bendrosios programos arba 2014–2018 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos asocijuotosios šalys arba teritorijos arba joje dalyvaujančios kaip valstybė narė .

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
3. Darbo programose, nurodytose 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiama į mokslo, technologijų ir inovacijų padėtį nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu mastu, taip pat į atitinkamus politikos, rinkos ir visuomenės pokyčius. Prireikus jos atitinkamai atnaujinamos.		3. Darbo programose, nurodytose 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiama į mokslo, technologijų ir inovacijų padėtį nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu mastu, taip pat į atitinkamus politikos, rinkos ir visuomenės pokyčius. Prireikus jos atitinkamai atnaujinamos, deramai atsižvelgiant į nepriklausomų Komisijos ekspertų grupių, sudarytų Euratomo programai įvertinti, pateiktas susijusias rekomendacijas .

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir apskritai privačiojo sektoriaus subjektų dalyvavimą Euratomo programoje ir atitinkamą inovacinį poveikį jiems. Taikant vertinimo ir stebėsenos priemones atliekami kiekybiniai ir kokybiniai MVĮ dalyvavimo vertinimai.		Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), įskaitant naujus novatoriškus veikėjus susijusiose mokslinių tyrimų srityse , ir apskritai privačiojo sektoriaus subjektų dalyvavimą Euratomo programoje ir atitinkamą inovacinį poveikį jiems. Taikant vertinimo ir stebėsenos priemones atliekami kiekybiniai ir kokybiniai MVĮ dalyvavimo vertinimai.

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
2. Komisija praneša ir paskelbia 1 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatus.		2. Komisija praneša ir viešai paskelbia 1 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatus ir perduoda juos Parlamentui .

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Branduolinė energija yra vienas iš diskusijos apie priemones, skirtas kovoti su klimato kaita ir Europos priklausomumui nuo energijos importo sumažinti, punktų . Platesniame kontekste, ieškant ateityje tvaraus energijos rūšių derinio, Euratomo programa, vykdant joje numatytą mokslinių tyrimų veiklą, bus taip pat prisidedama prie debatų apie branduolių dalijimosi energijos teikiamą naudą ir galimybių ribas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikoje. Užtikrinant nuolatinį branduolinės saugos gerinimą, pažangesnės branduolinės technologijos galėtų taip pat suteikti galimybių labai pagerinti išteklių veiksmingumą ir naudojimą ir sumažinti atliekų kiekį, palyginti su dabartinėmis technologijomis. Branduolinės saugos aspektams bus teikiama kuo daugiau dėmesio.		Branduolinė energija svariai prisideda kovojant su klimato kaita ir mažinant Europos priklausomybę nuo importuojamos energijos . Platesniame kontekste, ieškant ateityje tvaraus energijos rūšių derinio, Euratomo programa, vykdant joje numatytą mokslinių tyrimų veiklą, bus taip pat prisidedama prie branduolių dalijimosi energijos technologinių pranašumų išlaikymo mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikoje. Užtikrinant nuolatinį branduolinės saugos gerinimą, pažangesnės branduolinės technologijos galėtų taip pat suteikti galimybių labai pagerinti išteklių veiksmingumą ir naudojimą ir sumažinti atliekų kiekį, palyginti su dabartinėmis technologijomis. Branduolinės saugos aspektams bus teikiama kuo daugiau dėmesio.

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 6 dalies a punkto 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Atsižvelgiant į bendrąjį tikslą, padėti vykdyti bendrą mokslinių tyrimų veiklą, susijusią su Sąjungoje naudojamų reaktorių sistemų (įskaitant kuro ciklo objektus) arba, jei tai būtina norint išlaikyti plačias specialiąsias branduolinės saugos žinias Sąjungoje, atitinkamų tipų reaktorių, kurie gali būti naudojami ateityje, saugiu eksploatavimu ir eksploatavimo nutraukimu, dėmesį skiriant tik saugos aspektams, įskaitant visus kuro ciklo aspektus , pavyzdžiui, išskyrimą ir transmutaciją .		Atsižvelgiant į bendrąjį tikslą, padėti vykdyti bendrą mokslinių tyrimų veiklą, susijusią su Sąjungoje naudojamų reaktorių sistemų (įskaitant kuro ciklo objektus) arba, jei tai būtina norint išlaikyti plačias specialiąsias branduolinės saugos žinias Sąjungoje, atitinkamų tipų reaktoriai gali būti naudojami ateityje visais kuro ciklo aspektais , kaip antai išskyrimui ir transmutacijai .

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 9 dalies a punkto 2 dalies 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)

keitimąsi informacija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumą likviduoti branduolines avarijas ir incidentus, plėtojant įspėjimo apie radionuklidų sklaidą ore sistemas ir modelius ir sutelkiant išteklius ir specialiąsias žinias branduolinių avarijų analizės ir modeliavimo tikslais.

(3)

keitimąsi informacija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumą likviduoti branduolines avarijas ir incidentus, plėtojant įspėjimo apie radionuklidų sklaidą aplinkoje (ore, vandenyje ir dirvožemyje) sistemas ir modelius ir sutelkiant išteklius ir specialiąsias žinias branduolinių avarijų analizės ir modeliavimo tikslais.

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 11 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Kad būtų pasiekti Euratomo programos tikslai, bus užtikrinti tinkami ryšiai ir sąveika su bendrosios programos „Horizontas 2020“specialiąja programa, pavyzdžiui, skelbiami bendri kvietimai.		Kad būtų pasiekti Euratomo programos tikslai ir sukurta branduolinės ir nebranduolinės veiklos sinergija ir žinių perdavimas atitinkamose srityse , bus užtikrinti tinkami ryšiai ir sąveika su bendrosios programos „Horizontas 2020“specialiąja programa, pavyzdžiui, skelbiami bendri kvietimai.

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies b punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	Prisidėti prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą, išskyrimą ir transmutaciją, saugių ilgesnio laikotarpio sprendimų kūrimo

b)	Prisidėti prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą, išskyrimą ir transmutaciją, saugių ilgojo laikotarpio sprendimų kūrimo

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies g punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g)	Skatinti inovacijas ir pramonės konkurencingumą

g)	Skatinti inovacijas

(1) 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (OL L 75, 2005 3 22, p. 67).

(2) 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (OL L 75, 2005 3 22, p. 67).

(3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(4) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

23.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/248

P8_TA(2018)0337

Autorių teisės bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ***I

2018 m. rugsėjo 12 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvosdėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2016)0593 – C8-0383/2016 – 2016/0280(COD)) (1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2019/C 433/36)

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)

autorių teisių ir gretutinių teisių srityje priimtomis direktyvomis užtikrinta aukšto lygio teisių turėtojų apsauga ir sukurta sistema, pagal kurią įmanomas kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimas. Suderinta teisinė sistema padeda vidaus rinkai veikti sklandžiai ir skatina inovacijas, kūrybiškumą, investicijas ir naujo turinio gamybą, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje. Šioje teisinėje sistemoje numatyta apsauga taip pat padeda siekti Sąjungos tikslo saugoti ir puoselėti kultūrų įvairovę, kartu iškeliant bendrą Europos kultūros paveldą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Sąjunga imdamasi veiksmų atsižvelgtų į kultūros aspektus;

(2)

autorių teisių ir gretutinių teisių srityje priimtomis direktyvomis prisidedama prie vidaus rinkos veikimo , užtikrinta aukšto lygio teisių turėtojų apsauga, palengvintas leidimo naudotis autorių teisių saugomais kūriniais suteikimo procesas ir sukurta sistema, pagal kurią įmanomas kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimas. Suderinta teisinė sistema padeda iš tikrųjų integruotai vidaus rinkai veikti sklandžiai ir skatina inovacijas, kūrybiškumą, investicijas ir naujo turinio gamybą, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje, siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo . Šioje teisinėje sistemoje numatyta apsauga taip pat padeda siekti Sąjungos tikslo saugoti ir puoselėti kultūrų įvairovę, kartu iškeliant bendrą Europos kultūros paveldą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Sąjunga imdamasi veiksmų atsižvelgtų į kultūros aspektus;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)

dėl sparčios technologinės plėtros nesiliauja keitęsi kūrinių ir kitų objektų kūrimo, gamybos, platinimo ir panaudojimo būdai. Atsiranda vis naujų verslo modelių ir naujų rinkos dalyvių. Sąjungos autorių teisių sistemoje išdėstyti tikslai ir principai neprarado reikšmės. Tačiau ir teisių turėtojams, ir naudotojams stinga teisinio tikrumo dėl kūrinių ir kitų objektų tam tikrų naudojimo būdų, įskaitant tarpvalstybinio naudojimo būdus, skaitmeninėje aplinkoje. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „Šiuolaikiškos ir labiau visai Europai pritaikytos autorių teisių sistemos kūrimas“ (2), kai kuriose srityse būtina pritaikyti ir papildyti galiojančią Sąjungos autorių teisių sistemą. Šia direktyva nustatytos taisyklės, kuriomis tam tikros išimtys ir apribojimai pritaikomi skaitmeninei ir tarpvalstybinei aplinkai, ir priemonės, padėsiančios palengvinti tam tikrą licencijų teikimo tvarką, susijusią su kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, sklaida ir internetiniu audiovizualinių kūrinių pasiekiamumu užsakomųjų vaizdo programų platformose, siekiant padidinti galimybes susipažinti su turiniu. Siekiant sukurti sklandžiai veikiančią autorių teisių prekyvietę, taip pat reikėtų taisyklių dėl teisių į publikacijas, internetinių paslaugų teikėjų, kurie saugo naudotojų įkeltą turinį ir suteikia galimybę su juo susipažinti , vykdomo kūrinių ir kitų objektų naudojimo ir dėl autorių bei atlikėjų sutarčių skaidrumo;

(3)

dėl sparčios technologinės plėtros nesiliauja keitęsi kūrinių ir kitų objektų kūrimo, gamybos, platinimo ir panaudojimo būdai, todėl atitinkami teisės aktai turi būti perspektyvūs, kad jais nebūtų ribojama technologinė plėtra . Atsiranda vis naujų verslo modelių ir naujų rinkos dalyvių. Sąjungos autorių teisių sistemoje išdėstyti tikslai ir principai neprarado reikšmės. Tačiau ir teisių turėtojams, ir naudotojams stinga teisinio tikrumo dėl kūrinių ir kitų objektų tam tikrų naudojimo būdų, įskaitant tarpvalstybinio naudojimo būdus, skaitmeninėje aplinkoje. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „Šiuolaikiškos ir labiau visai Europai pritaikytos autorių teisių sistemos kūrimas“ (3), kai kuriose srityse būtina pritaikyti ir papildyti galiojančią Sąjungos autorių teisių sistemą. Šia direktyva nustatytos taisyklės, kuriomis tam tikros išimtys ir apribojimai pritaikomi skaitmeninei ir tarpvalstybinei aplinkai, ir priemonės, padėsiančios palengvinti tam tikrą licencijų teikimo tvarką, susijusią su kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, sklaida ir internetiniu audiovizualinių kūrinių pasiekiamumu užsakomųjų vaizdo programų platformose, siekiant padidinti galimybes susipažinti su turiniu. Siekiant sukurti sklandžiai ir sąžiningai veikiančią autorių teisių prekyvietę, taip pat reikėtų taisyklių dėl kūrinių ir kitų objektų naudojimo vykdymo bei užtikrinimo internetinių paslaugų teikėjų platformose ir dėl autorių bei atlikėjų sutarčių , taip pat dėl naudojimosi saugomais kūriniais pagal tas sutartis apskaitos skaidrumo;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)

ši direktyva grindžiama šioje srityje šiuo metu galiojančiose direktyvose, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/9/EB (4), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB (5), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/115/EB (6), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/24/EB (7), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/28/ES (8) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/26/ES (9), išdėstytomis taisyklėmis ir jas papildo;

(4)

ši direktyva grindžiama šioje srityje šiuo metu galiojančiose direktyvose, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/9/EB (10), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB (11), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB (12), la directive 200, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/115/EB (13), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/24/EB (14), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/28/ES (15) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/26/ES (16), išdėstytomis taisyklėmis ir jas papildo;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)

mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros paveldo išsaugojimo srityse dėl skaitmeninių technologijų tapo įmanomi naujų tipų naudojimo būdai, kuriems akivaizdžiai netaikomos galiojančios Sąjungos taisyklės dėl išimčių ir apribojimų. Be to, vidaus rinkos veikimas gali nukentėti dėl to, kad direktyvose 2001/29/EB, 96/9/EB ir 2009/24/EB nustatytos išimtys ir apribojimai šiose srityse yra laisvai pasirenkami. Tai ypač pasakytina apie tarpvalstybinio naudojimo būdus, kurie skaitmeninėje aplinkoje įgyja vis didesnę reikšmę. Todėl tikslinga atsižvelgiant į tuos naujus naudojimo būdus iš naujo įvertinti galiojančias moksliniams tyrimams, mokomajam darbui ir kultūros paveldo išsaugojimui svarbias Sąjungos teisės išimtis ir apribojimus. Turėtų būti nustatytos privalomos tekstų ir duomenų gavybos technologijų naudojimo būdų išimtys ar apribojimai mokslinių tyrimų srityje, mokomojo darbo iliustracijų tikslais skaitmeninėje aplinkoje ir kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Naudojimo būdams, kuriems netaikomi šioje direktyvoje nustatyti išimtys ar apribojimai, toliau taikomos esamos Sąjungos teisės išimtys ar apribojimai. Direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB turėtų būti pritaikytos;

(5)

mokslinių tyrimų, inovacijų , švietimo ir kultūros paveldo išsaugojimo srityse dėl skaitmeninių technologijų tapo įmanomi naujų tipų naudojimo būdai, kuriems akivaizdžiai netaikomos galiojančios Sąjungos taisyklės dėl išimčių ir apribojimų. Be to, vidaus rinkos veikimas gali nukentėti dėl to, kad direktyvose 2001/29/EB, 96/9/EB ir 2009/24/EB nustatytos išimtys ir apribojimai šiose srityse yra laisvai pasirenkami. Tai ypač pasakytina apie tarpvalstybinio naudojimo būdus, kurie skaitmeninėje aplinkoje įgyja vis didesnę reikšmę. Todėl tikslinga atsižvelgiant į tuos naujus naudojimo būdus iš naujo įvertinti galiojančias inovacijoms , moksliniams tyrimams, mokomajam darbui ir kultūros paveldo išsaugojimui svarbias Sąjungos teisės išimtis ir apribojimus. Turėtų būti nustatytos privalomos tekstų ir duomenų gavybos technologijų naudojimo būdų išimtys ar apribojimai inovacijų ir mokslinių tyrimų srityje, mokomojo darbo iliustracijų tikslais skaitmeninėje aplinkoje ir kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Naudojimo būdams, kuriems netaikomi šioje direktyvoje nustatyti išimtys ar apribojimai, toliau taikomos esamos Sąjungos teisės išimtys ar apribojimai. Taigi tose srityse esančias tinkamai veikiančias išimtis turėtų būti leidžiama ir toliau taikyti valstybėse narėse, jeigu jomis neribojama šioje direktyvoje numatytų išimčių ar apribojimų taikymo sritis . Direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB turėtų būti pritaikytos;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)

šia direktyva nustatytomis išimtimis ir apribojimu siekiama teisingos pusiausvyros, kai vienoje teisių ir interesų svarstyklių pusėje autoriai ir kiti teisių turėtojai, o kitoje naudotojai. Jie gali būti taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nekyla kliūčių naudoti kūrinį ar kitą objektą įprastiniu būdu ir be reikalo nepažeidžiami teisėti teisių turėtojų interesai;

(6)

šia direktyva nustatytomis išimtimis ir apribojimais siekiama teisingos pusiausvyros, kai vienoje teisių ir interesų svarstyklių pusėje autoriai ir kiti teisių turėtojai, o kitoje naudotojai. Jie gali būti taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nekyla kliūčių naudoti kūrinį ar kitą objektą įprastiniu būdu ir be reikalo nepažeidžiami teisėti teisių turėtojų interesai;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)

naujos technologijos sudaro sąlygas automatinei skaičiuojamajai skaitmeninio pavidalo informacijos, tokios kaip tekstas, garsai, vaizdai ar duomenys, analizei, paprastai vadinamai tekstų ir duomenų gavyba. Tos technologijos leidžia mokslininkams apdoroti didelius informacijos kiekius ir taip gauti naujų žinių ir atpažinti naujas tendencijas. Tekstų ir duomenų gavybos technologijos vyrauja skaitmeninėje ekonomikoje, tačiau plačiai pripažįstama, kad tekstų ir duomenų gavyba gali būti ypač naudinga mokslininkų bendruomenei ir taip paskatinti inovacijas. Tačiau Sąjungoje mokslinių tyrimų organizacijoms, tokioms kaip universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, trūksta teisinio tikrumo, kokiu mastu jos gali vykdyti turinio tekstų ir duomenų gavybą. Tam tikrais atvejais tekstų ir duomenų gavybos dalis gali būti autorių teisių ir (arba) sui generis duomenų bazės gamintojo teisės saugomi veiksmai, visų pirma kūrinių ar kitų objektų atgaminimas ir (arba) duomenų bazės turinio perkėlimas. Kai netaikoma jokia išimtis ar apribojimas, reikėtų gauti teisių turėtojų leidimą atlikti tokius veiksmus. Tekstų ir duomenų gavybai taip pat gali būti naudojami autorių teisės nesaugomi paprasti faktai ar duomenys, ir šiais atvejais leidimo nereikia;

(8)

naujos technologijos sudaro sąlygas automatinei skaičiuojamajai skaitmeninio pavidalo informacijos, tokios kaip tekstas, garsai, vaizdai ar duomenys, analizei, paprastai vadinamai tekstų ir duomenų gavyba. Tekstų ir duomenų gavyba leidžia nuskaityti ir analizuoti didelius skaitmeniniu būdu saugomos informacijos kiekius ir taip gauti naujų žinių bei atpažinti naujas tendencijas. Tekstų ir duomenų gavybos technologijos vyrauja skaitmeninėje ekonomikoje, tačiau plačiai pripažįstama, kad tekstų ir duomenų gavyba gali būti ypač naudinga mokslininkų bendruomenei ir taip paskatinti inovacijas. Tačiau Sąjungoje mokslinių tyrimų organizacijoms, tokioms kaip universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, trūksta teisinio tikrumo, kokiu mastu jos gali vykdyti turinio tekstų ir duomenų gavybą. Tam tikrais atvejais tekstų ir duomenų gavybos dalis gali būti autorių teisių ir (arba) sui generis duomenų bazės gamintojo teisės saugomi veiksmai, visų pirma kūrinių ar kitų objektų atgaminimas ir (arba) duomenų bazės turinio perkėlimas. Kai netaikoma jokia išimtis ar apribojimas, reikėtų gauti teisių turėtojų leidimą atlikti tokius veiksmus. Tekstų ir duomenų gavybai taip pat gali būti naudojami autorių teisės nesaugomi paprasti faktai ar duomenys, ir šiais atvejais leidimo nereikia;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8 bis)

(8a) Kad būtų vykdoma tekstų ir duomenų gavyba, dažniausiai reikia pirma prieiti prie informacijos ir po to ją atkurti. Paprastai tik po to, kai ta informacija normalizuojama, ją galima tvarkyti pasitelkiant tekstų ir duomenų gavybą. Kai galima teisėtai gauti informaciją, tik kai ta informacija normalizuojama, vykdomas autorių teisėmis saugomas naudojimas, nes tai lemia atgaminimą keičiant informacijos formatą ir gaunant ją iš duomenų bazės formatu, kuriam taikoma tekstų ir duomenų gavyba. Su autorių teisėmis susiję procesai naudojant tekstų ir duomenų gavybos technologiją yra ne pats tekstų ir duomenų gavybos procesas, kurį sudaro skaitmeniniu būdu saugomos, normalizuotos informacijos nuskaitymas ir analizė, o prieigos procesas ir procesas, kuriuo normalizuojama informacija, kad būtų įmanoma automatinė kompiuterinė analizė, kiek tas procesas apima gavimą iš duomenų bazės ar atgaminimą. Šioje direktyvoje tekstui ir duomenų gavybai numatytos išimtys turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į tokius autorių teisėmis svarbius procesus, būtinus teksto ir duomenų gavybai. Kai galiojantys autorių teisių teisės aktai netaikomi teksto ir duomenų gavybos naudojimui, ši direktyva neturėtų daryti įtakos tokiems naudojimo būdams;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)

šį teisinį netikrumą reikėtų šalinti nustatant privalomą atgaminimo teisės ir teisės neleisti perkelti duomenų iš duomenų bazės išimtį. Nauja išimtis neturėtų pažeisti Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos galiojančios privalomos laikinų atgaminimo veiksmų išimties, kuri turėtų būti toliau taikoma tekstų ir duomenų gavybos būdams, kuriais nekopijuojama daugiau, nei leidžiama pagal tą išimtį. Išimtis taip pat turėtų būti naudinga į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę įsitraukiančioms mokslinių tyrimų organizacijoms ;

(10)

šį teisinį netikrumą reikėtų šalinti nustatant privalomą atgaminimo teisės ir teisės neleisti perkelti duomenų iš duomenų bazės išimtį mokslinių tyrimų organizacijoms . Nauja išimtis neturėtų pažeisti Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos galiojančios privalomos laikinų atgaminimo veiksmų išimties, kuri turėtų būti toliau taikoma tekstų ir duomenų gavybos būdams, kuriais nekopijuojama daugiau, nei leidžiama pagal tą išimtį. Švietimo įstaigoms ir kultūros paveldo įstaigoms, kurios vykdo mokslinius tyrimus, taip pat turėtų būti taikomas tekstas ir duomenų gavybos išimtis, jeigu mokslinių tyrimų rezultatai neduoda naudos įmonei, turinčiai lemiamą įtaką visų pirma tokioms organizacijoms. Jeigu moksliniai tyrimai vykdomi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėje dalyvaujančios įmonės taip pat turėtų turėti teisėtą prieigą prie kūrinių ir kitų objektų. Tekstų ir duomenų gavybos tikslais pagamintos reprodukcijos ir ištraukos turėtų būti laikomos saugiai ir taip, kad būtų užtikrinta, jog kopijos būtų naudojamos tik mokslinių tyrimų tikslais ;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13 bis)

(13a) kad būtų skatinamos inovacijos ir privačiajame sektoriuje, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė numatyti išimtį, kuri būtų taikoma papildomai, palyginti su privaloma išimtimi, su sąlyga, kad kūrinių ir kitų joje nurodytų objektų naudojimas nebuvo aiškiai nustatytas jų teisių turėtojų, įskaitant mašininio nuskaitymo priemones;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)

nors nuotolinio mokymosi ir tarpvalstybinio švietimo programos labiausiai išplėtotos aukštojo mokslo lygmeniu, skaitmeninės priemonės ir ištekliai vis labiau naudojami visais švietimo lygmenimis, ypač siekiant pagerinti ir praplėsti mokymosi patirtį. Todėl šia direktyva nustatyta išimtis ar apribojimas turėtų būti naudingi visoms švietimo veiklą nekomerciniais tikslais vykdančioms pradinio, vidurinio, profesinio ir aukštojo mokslo įstaigoms. Švietimo įstaigos organizacinė struktūra ir finansavimo priemonės nėra lemiami veiksniai nustatant, ar veikla yra nekomercinio pobūdžio;

(15)

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)

išimtis ar apribojimas turėtų būti taikomi skaitmeninio kūrinių ir kitų objektų naudojimo būdams, tokiems kaip kūrinių dalių ar ištraukų naudojimas mokymo veiklai, įskaitant susijusią mokymosi veiklą, paremti, paįvairinti ar papildyti. Kūriniai ar kiti objektai pagal išimtį ar apribojimą turėtų būti naudojami tik mokymo ir mokymosi veiklos, už kurią atsakingos švietimo įstaigos, kontekste, įskaitant per egzaminus, ir ne daugiau, negu būtina tokios veiklos reikmėms. Išimtis ar apribojimas turėtų aprėpti ir skaitmeninių priemonių naudojimą klasėje , ir internetinį naudojimą per švietimo įstaigos saugųjį elektroninį tinklą , kurio prieiga turėtų būti apsaugota, pirmiausia autentiškumo patvirtinimo procedūromis. Išimtis ar apribojimas turėtų būti suprasti, kaip apimantys specialius neįgalių asmenų prieinamumo poreikius, susijusius su mokomojo darbo iliustracijomis;

(16)

išimtis ar apribojimas turėtų būti taikomi skaitmeninio kūrinių ir kitų objektų naudojimo būdams mokymo veiklai, įskaitant susijusią mokymosi veiklą, paremti, paįvairinti ar papildyti. Naudojimo išimtis ar apribojimas turėtų būti taikomi tik jei naudojamame kūrinyje ar kitame objekte nurodomas jo šaltinis, įskaitant autoriaus vardą ir pavardę, nebent to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su įvykdomumu. Kūriniai ar kiti objektai pagal išimtį ar apribojimą turėtų būti naudojami tik mokymo ir mokymosi veiklos, už kurią atsakingos švietimo įstaigos, kontekste, įskaitant per egzaminus, ir ne daugiau, negu būtina tokios veiklos reikmėms. Išimtis ar apribojimas turėtų aprėpti ir skaitmeninių priemonių naudojimą, kai mokymo veikla vykdoma tradiciniu būdu, įskaitant mokymą, vykstantį už švietimo įstaigos patalpų ribų, pavyzdžiui, bibliotekose ar kultūrinio paveldo įstaigose, jei už naudojimą atsako švietimo įstaiga , ir internetinį naudojimą per švietimo įstaigos saugią elektroninę aplinką , kurios prieiga turėtų būti apsaugota, pirmiausia autentiškumo patvirtinimo procedūromis. Išimtis ar apribojimas turėtų būti suprasti, kaip apimantys specialius neįgalių asmenų prieinamumo poreikius, susijusius su mokomojo darbo iliustracijomis;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16 bis)

(16a) saugi elektroninė aplinka turėtų būti suprantama kaip skaitmeninė mokymo ir mokymosi aplinka, kurios prieiga yra ribojama taikant tinkamą autentiškumo patvirtinimo procedūrą švietimo įstaigos pedagoginiam personalui ir mokiniams ar studentams, dalyvaujantiems studijų programoje;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)

siekiant palengvinti kūrinių ir kitų objektų naudojimą švietimo reikmėms, kai kuriose valstybėse narėse galioja skirtinga tvarka, kuri pagrįsta Direktyva 2001/29/EB nustatytos išimties įgyvendinimu arba kitiems naudojimo būdams taikomais susitarimais teikti licencijas. Tokia tvarka paprastai parengta atsižvelgiant į švietimo įstaigų poreikius ir skirtingas švietimo pakopas. Kadangi labai svarbu suderinti naujos privalomos išimties ar apribojimo taikymo skaitmeninio naudojimo būdams ir tarpvalstybinei mokymo veiklai sritį, įgyvendinimo forma valstybėse narėse gali skirtis tiek, kiek tai netrukdo veiksmingai taikyti išimties ar apribojimo arba tarpvalstybinio naudojimo būdų. Tai turėtų leisti valstybėms narėms pasinaudoti galiojančia nacionaliniu lygmeniu sukurta tvarka. Visų pirma, valstybės narės galėtų nuspręsti išimtį ar apribojimą iš dalies ar iki galo taikyti pagal tai, ar galima gauti tinkamų licencijų. Tokios licencijos gali būti kolektyvinės licencijavimo sutartys, išplėstos kolektyvinės licencijavimo sutartys ir licencijos, dėl kurių deramasi kartu, pavyzdžiui, universaliosios licencijos, kad švietimo įstaigoms nereikėtų individualiai derėtis su teisių turėtojais. Tokios licencijos turėtų būti įperkamos ir apimti bent jau tuos pačius naudojimo būdus kaip tie, kurie leidžiami pagal išimtį. Šis mechanizmas, pavyzdžiui, leistų suteikti pirmenybę licencijoms dėl medžiagos, kuri pirmiausia skirta švietimo rinkai ar mokymui šveitimo įstaigose arba natoms . Siekiant, kad toks mechanizmas švietimo įstaigoms netaptų teisinio netikrumo ar administracinės naštos priežastimi, šį požiūrį besirenkančios valstybės narės turėtų imtis konkrečių priemonių užtikrinti, kad tokių licencijų suteikimo schemos, pagal kurias leidžiama kūrinius ar kitus objektus naudoti skaitmeniniu būdu mokomajame darbe iliustracijų tikslais, būtų lengvai prieinamos ir kad švietimo įstaigos žinotų apie tokių licencijų suteikimo schemų egzistavimą; Valstybės narės turėtų galėti numatyti sistemas, skirtas užtikrinti, kad teisių turėtojams už naudojimą, kuriam taikomos tos išimtys ar apribojimai, būtų suteikta teisinga kompensacija. Valstybės narės turėtų būti skatinamos naudotis sistemomis, kurios nesudaro administracinės naštos, kaip antai sistemomis, pagal kurias numatytos vienkartinės išmokos ;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17 bis)

(17a) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą tais atvejais, kai valstybė narė nusprendžia taikyti sąlygą dėl tinkamų licencijų prieinamumo suteikiant išimtį, būtina nurodyti, kokiomis sąlygomis švietimo įstaiga gali naudoti saugomus kūrinius ar kitus objektus pagal tą išimtį, ar, priešingai, ji turėtų veikti pagal licencijų suteikimo schemą;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)

išsaugojimo veiksmui vykdyti gali reikėti atgaminti kultūros paveldo įstaigos rinkinyje esantį kūrinį ar kitą objektą , taigi gali reikėti gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą. Kultūros paveldo įstaigos dirba savo rinkinių išsaugojimo ateities kartoms darbą. Skaitmeninės technologijos atveria naujų kelių išsaugoti tuose rinkiniuose laikomą paveldą, tačiau kelia ir naujų iššūkių. Atsižvelgiant į tuos iššūkius, būtina pritaikyti galiojančią teisinę sistemą – nustatyti privalomą atgaminimo teisės išimtį, kad būtų galima vykdyti tuos išsaugojimo veiksmus;

(18)

kultūros paveldo įstaigos rinkinyje esančio kūrinio ar kito objekto išsaugojimo veiksmui vykdyti gali reikėti atlikti atgaminimą , taigi gali reikėti gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą. Kultūros paveldo įstaigos dirba savo rinkinių išsaugojimo ateities kartoms darbą. Skaitmeninės technologijos atveria naujų kelių išsaugoti tuose rinkiniuose laikomą paveldą, tačiau kelia ir naujų iššūkių. Atsižvelgiant į tuos iššūkius, būtina pritaikyti galiojančią teisinę sistemą – nustatyti privalomą atgaminimo teisės išimtį, kad tokios įstaigos galėtų vykdyti tuos išsaugojimo veiksmus;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)	skirtingi valstybių narių požiūriai į kultūros paveldo įstaigų vykdomą išsaugojimo veiksmus trikdo kultūros paveldo įstaigų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi išsaugojimo priemonėmis vidaus rinkoje , todėl ištekliai naudojami neveiksmingai;

(19)

skirtingi valstybių narių požiūriai į atgaminimo veiksmus siekiant išsaugojimo trikdo kultūros paveldo įstaigų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, dalijimąsi išsaugojimo priemonėmis ir tarpvalstybinių išsaugojimo tinklų kūrimą vidaus rinkos organizacijose, kurios dalyvauja išsaugojimo veikloje , todėl ištekliai naudojami neveiksmingai. Tai gali daryti neigiamą poveikį kultūros paveldo išsaugojimui ;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)

todėl valstybės narės turėtų nustatyti išimtį, kad kultūros paveldo įstaigos galėtų išsaugojimo tikslais atgaminti jų rinkiniuose nuolat esančius kūrinius ir kitus objektus, spręsti technologinio senėjimo ar autentiškų eksponatų irimo klausimus arba apdrausti kūrinius . Tokia išimtis leistų daryti kopijas ir reikiamą jų skaičių tinkamu išsaugojimo instrumentu, priemone ar technologija bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje bet kuriuo kūrinio ar kito objekto egzistavimo momentu ir kiek to reikia norint pagaminti kopiją vien išsaugojimo tikslais; Mokslinių tyrimų organizacijų ar visuomeninio transliavimo organizacijų archyvai turėtų būti laikomi kultūros paveldo institucijomis ir todėl šios išimties naudos gavėjais. Šios išimties taikymo tikslais valstybės narės turėtų turėti galimybę palikti nuostatas, pagal kurias viešai prieinamos galerijos traktuojamos kaip muziejai ;

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)	šioje direktyvoje turėtų būti laikoma, kad kūriniai ir kiti objektai nuolat yra kultūros paveldo įstaigos rinkinyje, kai jie priklauso kultūros paveldo įstaigai ar yra joje nuolat laikomi , pavyzdžiui, perleidus nuosavybę ar pagal licencijos suteikimo susitarimą;

(21)

šioje direktyvoje turėtų būti laikoma, kad kūriniai ir kiti objektai nuolat yra kultūros paveldo įstaigos rinkinyje, kai tokių kūrinių ar kitų objektų kopijos priklauso toms organizacijoms ar yra jose nuolat laikomos , pavyzdžiui, perleidus nuosavybę ar pagal licencijos suteikimo susitarimą, teisinio deponavimo arba ilgalaikio skolinimo atvejais. Kūriniai ar kiti objektai, kuriems kultūros paveldo institucijos laikinai suteikia prieigą trečiosios šalies serveriu, nelaikomi nuolat esančiais jų kolekcijose ;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21 bis)

(21a) patobulėjus technologijoms, atsirado informacinės visuomenės paslaugų, kuriomis besinaudojantys asmenys gali įkelti įvairių formų turinį arba padaryti jį viešai prieinamą siekdami įvairių tikslų, pavyzdžiui, iliustruoti idėją, pateikti kritiką, parodiją arba pastišą. Toks turinys gali apimti trumpas anksčiau sukurtų kūrinių ar kitų saugomų objektų ištraukas, kurias tokie naudotojai gali keisti, derinti arba perkurti;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21 ter)

(21b) nepaisant tam tikro dubliavimosi su šiuo metu galiojančiomis išimtimis ar apribojimais, taikomais, pvz., citatoms ir parodijoms, nors yra tam tikrų sutapimų su dabartinėmis išimtimis ar apribojimais, ne visam turiniui, kurį naudotojas įkėlė arba padarė viešai prieinamą ir kuris tinkamai apima kūrinių ar kitų saugomų objektų ištraukas, taikomas Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnis. Dėl tokios situacijos sukuriamas teisinis netikrumas tiek naudotojams, tiek teisių perėmėjams. Todėl reikėtų nustatyti naują konkrečią išimtį, kad būtų galima teisėtai naudoti anksčiau sukurtų kūrinių ar kitų saugomų objektų ištraukas turinyje, kurį naudotojai įkelia arba padaro viešai prieinamą. Jei turinys, kurį naudotojas įkėlė ar padarė viešai prieinamą, apima trumpą ir proporcingą kūrinio arba kito saugomo objekto citatų ar ištraukų naudojimą teisėtais tikslais, toks jų naudojimas turėtų būti apsaugotas taikant šioje direktyvoje nurodytą išimtį. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nekyla kliūčių įprastai naudoti kūrinį ar kitą saugomą objektą ir be reikalo nepažeidžiami teisėti teisių turėtojo interesai. Siekiant įvertinti tokį interesų pažeidimą, labai svarbu, kad prireikus būtų remiamasi atitinkamo turinio originalumo laipsniu, naudojamos citatos ar ištraukos ilgiu ar apimtimi, atitinkamo turinio profesionalumu arba padarytos ekonominės žalos dydžiu, nekliudant teisėtai naudotis išimtimi. Taikant šią išimtį neturėtų būti pažeistos kūrinių arba kitų saugomų objektų autorių moralinės teisės;

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21 quater)

(21c) į šios direktyvos 13 straipsnio taikymo sritį patenkantiems informacinės visuomenės paslaugų teikėjams neturėtų būti sudaromos sąlygos savo labui naudotis šioje direktyvoje numatyta išimtimi dėl ištraukų iš anksčiau sukurtų kūrinių naudojimo, dėl citatų ar saugomų kūrinių ištraukų ar kitokių įkeliamo ar naudotojų tomis informacinės visuomenės paslaugomis pateikiamo turinio objektų, siekiant sumažinti jų įpareigojimų pagal šios direktyvos 13 straipsnį apimtį;

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)

kultūros paveldo įstaigoms turėtų būti naudinga aiški kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir sklaidos, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, sistema. Tačiau dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, rinkinių ypatybių gauti atskirų teisių turėtojų išankstinį sutikimą gali būti labai keblu. To priežastis gali būti, pavyzdžiui, kūrinių ar kitų objektų amžius, ribota komercinė vertė arba tai, kad jie niekad nebuvo skirti naudoti komerciškai. Todėl būtina nustatyti priemones, skirtas licencijų dėl teisių į kūrinius , kuriais nebeprekiaujama ir kurie yra kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose, teikimo procesui palengvinti, ir taip leisti sudaryti susitarimus, kurių poveikis vidaus rinkoje yra tarpvalstybinis;

(22)

kultūros paveldo įstaigoms turėtų būti naudinga aiški kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir sklaidos, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, sistema. Tačiau dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, rinkinių ypatybių gauti atskirų teisių turėtojų išankstinį sutikimą gali būti labai keblu. To priežastis gali būti, pavyzdžiui, kūrinių ar kitų objektų amžius, ribota komercinė vertė arba tai, kad jie pirmiausia niekada nebuvo skirti naudoti komerciškai arba jais niekada nebuvo prekiaujama . Todėl būtina nustatyti priemones, kūrinių , kuriais nebeprekiaujama ir kurie yra kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose, naudojimui palengvinti, ir taip leisti sudaryti susitarimus, kurių poveikis vidaus rinkoje yra tarpvalstybinis;

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22 bis)

(22a) keletas valstybių narių jau yra nustačiusios išplėstinius kolektyvinių licencijų teikimo režimus, teisinius įgaliojimus arba teisines prezumpcijas, kuriais palengvinamas licencijų dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, teikimo procesas. Vis dėlto, atsižvelgiant į kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose esančių kūrinių ir kitų objektų įvairovę ir į įvairių valstybių narių bei kultūros produkcijos sektorių kolektyvinio administravimo praktikos skirtumus, tokios priemonės negali užtikrinti sprendimo visais atvejais, pvz., dėl to, kad nėra tam tikrų kūrinių tipų ar kitų objektų kolektyvinio administravimo praktikos. Todėl tokiais ypatingais atvejais reikia leisti kultūros paveldo įstaigoms jų rinkiniuose esančius kūrinius, kuriais nebeprekiaujama, pateikti internete nekomerciniais tikslais, taikant išimtį iš autorių teisių ir susijusių teisių. Nors labai svarbu suderinti naujosios privalomos išimties taikymo sritį siekiant suteikti galimybę naudoti kūrinius, kuriais nebeprekiaujama, tarpvalstybiniu mastu, vis dėlto valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudoti ar toliau naudoti kolektyvinius licencijų teikimo susitarimus, sudarytus su kultūros paveldo įstaigomis nacionaliniu lygiu dėl kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose nuolat esančių kūrinių kategorijų. Tai, kad nėra susitarta dėl licencijos sąlygų, neturėtų būti aiškinama kaip kolektyvinio licencijavimo sprendimų prieinamumo stygius. Visiems naudojimo pagal šią išimtį būdams turėtų būti taikomi tie patys galimybės netaikyti tam tikrų nuostatų ir viešumo reikalavimai, kaip ir pagal licencijų suteikimo mechanizmą leidžiamo naudojimo būdams. Siekiant užtikrinti, kad išimtis būtų taikoma tik įvykdžius tam tikras sąlygas, ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, valstybės narės, konsultuodamosi su teisių turėtojais, kolektyvinio administravimo organizacijomis ir kultūros paveldo įstaigomis, taip pat atitinkamais laiko tarpais turėtų nustatyti, kuriuose sektoriuose ir kurių rūšių kūrinių atitinkamų licencijavimo sprendimų nėra – tokiu atveju turėtų būti taikoma išimtis;

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23)

valstybėms narėms turėtų būti leista, nenutolstant nuo šia direktyva nustatytos sistemos, pagal savo teisines tradicijas, praktiką ar aplinkybes lanksčiai pasirinkti, kokio specifinio tipo bus mechanizmas, kuriuo leidžiama licencijas dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, taikyti ir kolektyvinio administravimo organizacijoje neatstovaujamų teisių turėtojų teisėms. Į tokius mechanizmus galima įtraukti išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimą ir atstovavimo prezumpcijas;

(23)

valstybėms narėms turėtų būti leista, nenutolstant nuo šia direktyva nustatytos sistemos, pagal savo teisines tradicijas, praktiką ar aplinkybes lanksčiai pasirinkti, kokio specifinio tipo bus mechanizmas, kuriuo leidžiama licencijas dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, taikyti ir atitinkamoje kolektyvinio administravimo organizacijoje neatstovaujamų teisių turėtojų teisėms. Į tokius mechanizmus galima įtraukti išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimą ir atstovavimo prezumpcijas;

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)

šių licencijų teikimo mechanizmų reikmėms svarbu, kad veiktų griežta ir sklandžiai veikianti kolektyvinio administravimo sistema. Ta sistema pirmiausia apima gero valdymo, skaidrumo ir ataskaitų teikimo taisykles ir reguliarų, stropų ir tikslų mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą atskiriems teisių turėtojams, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/26/ES. Visiems teisių turėtojams turėtų būti prieinamos papildomos tinkamos apsaugos priemonės, ir jie turėtų turėti galimybę neleisti tokių mechanizmų taikyti jų kūriniams ir kitiems objektams. Su šiais mechanizmais siejamos sąlygos neturėtų apriboti jų praktinės reikšmės kultūros paveldo įstaigoms;

(24)

šių licencijų teikimo mechanizmų reikmėms svarbu, kad veiktų griežta ir sklandžiai veikianti kolektyvinio administravimo sistema, ir ją valstybės narės turėtų skatinti . Ta sistema pirmiausia apima gero valdymo, skaidrumo ir ataskaitų teikimo taisykles ir reguliarų, stropų ir tikslų mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą atskiriems teisių turėtojams, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/26/ES. Visiems teisių turėtojams turėtų būti prieinamos papildomos tinkamos apsaugos priemonės, ir jie turėtų turėti galimybę neleisti tokių licencijų suteikimo mechanizmų ar tokių išimčių taikyti jų kūriniams ir kitiems objektams. Su šiais mechanizmais siejamos sąlygos neturėtų apriboti jų praktinės reikšmės kultūros paveldo įstaigoms;

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25)

kadangi kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose saugomi labai įvairūs kūriniai ir kiti objektai, svarbu, kad šioje direktyvoje numatyti licencijų suteikimo mechanizmai egzistuotų ir galėtų būti praktiškai naudojami įvairių tipų kūriniams ir kitiems objektams, įskaitant fotografijas, garso įrašus ir audiovizualinius kūrinius. Siekiant atsižvelgti į kūrinių ir kitų objektų skirtingų kategorijų ypatumus, susijusius su skelbimo ir platinimo būdais, ir padaryti tuos mechanizmus patogesnius naudoti, valstybėms narėms gali tekti nustatyti specialius tų licencijų teikimo mechanizmų praktinio taikymo reikalavimus ir procedūras. To imantis valstybėms narėms tikslinga konsultuotis su teisių turėtojais, naudotojais ir kolektyvinio administravimo organizacijomis;

(25)

kadangi kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose saugomi labai įvairūs kūriniai ir kiti objektai, svarbu, kad šioje direktyvoje numatyti licencijų suteikimo mechanizmai egzistuotų ir galėtų būti praktiškai naudojami įvairių tipų kūriniams ir kitiems objektams, įskaitant fotografijas, garso įrašus ir audiovizualinius kūrinius. Siekiant atsižvelgti į kūrinių ir kitų objektų skirtingų kategorijų ypatumus, susijusius su skelbimo ir platinimo būdais, ir padaryti šia direktyva įdiegiamus sprendimus dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo patogesnius naudoti, valstybėms narėms gali tekti nustatyti specialius tų licencijų teikimo mechanizmų praktinio taikymo reikalavimus ir procedūras. To imantis valstybėms narėms tikslinga konsultuotis su teisių turėtojais, kultūros paveldo įstaigomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis;

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)

tarptautinio mandagumo (comitas gentium) sumetimais šia direktyva nustatyti mechanizmai teikti licencijas skaitmeninti kūrinius , kuriais nebeprekiaujama, ir juos skleisti neturėtų būti taikomi kūriniams ar kitiems objektams, kurie pirmą kartą išleisti ar, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą transliuoti trečiojoje šalyje, arba (kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių atveju) kūriniams, kurių gamintojo būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje. Tie mechanizmai taip pat neturėtų būti taikomi trečiųjų šalių piliečių kūriniams ar kitiems objektams, išskyrus juos pirmą kartą išleidžiant, ar, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą transliuojant valstybės narės teritorijoje, arba (kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių atveju) kūriniams, kurių gamintojo būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje;

(26)

tarptautinio mandagumo (comitas gentium) sumetimais šia direktyva nustatyti mechanizmai teikti licencijas ir išimtis dėl kūrinių , kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir jų skleidimo neturėtų būti taikomi kūriniams ar kitiems objektams, kurie pirmą kartą išleisti ar, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą transliuoti trečiojoje šalyje, arba (kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių atveju) kūriniams, kurių gamintojo būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje. Tie mechanizmai taip pat neturėtų būti taikomi trečiųjų šalių piliečių kūriniams ar kitiems objektams, išskyrus juos pirmą kartą išleidžiant, ar, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą transliuojant valstybės narės teritorijoje, arba (kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių atveju) kūriniams, kurių gamintojo būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje;

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27)

kadangi masiško skaitmeninimo projektai kultūros paveldo įstaigoms gali reikšti dideles išlaidas, bet kokios pagal šia direktyva nustatytus mechanizmus suteiktos licencijos neturėtų joms trukdyti gauti pagrįstų įplaukų, kad būtų padengtos licencijų ir kūrinių ir kitų objektų, kurioms ji taikoma, skaitmeninimo ir sklaidos išlaidos ;

(27)	kadangi masiško skaitmeninimo projektai kultūros paveldo įstaigoms gali reikšti dideles išlaidas, bet kokios pagal šia direktyva nustatytus mechanizmus suteiktos licencijos neturėtų joms trukdyti padengti licencijų ir kūrinių bei kitų objektų, kurioms ji taikoma, skaitmeninimo ir sklaidos išlaidų ;

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)

reikėtų tinkamai paviešinti informaciją, kaip kultūros paveldo įstaigos naudoja ir ateityje naudos kūrinius ir kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, laikydamosi šia direktyva nustatytų mechanizmų teikti licencijas ir galiojančios tvarkos, pagal kurią visi teisių turėtojai gali neleisti taikyti licencijų savo kūriniams ar kitiems objektams. Tai ypač svarbu, kai naudojimas vyksta tarpvalstybiniu mastu vidaus rinkoje. Todėl tikslinga numatyti Sąjungai vieno viešai prieinamo internetinio portalo sukūrimą, kad tokia informacija būtų prieinama visuomenei pagrįstą laikotarpį iki pasinaudojimo tarpvalstybiniu mastu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 386/2012, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai pavedamos tam tikros jos biudžeto lėšomis finansuotinos užduotys ir veikla, kurių tikslas yra palengvinti nacionalinių valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir Sąjungos institucijų veiklą, skirtą kovai su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, įskaitant jų prevenciją, ir šią veiklą remti. Todėl steigiant ir valdant Europos portalą, kuriame galima susipažinti su tokia informacija, tikslinga pasinaudoti ta tarnyba;

(28)

reikėtų tinkamai paviešinti informaciją, kaip kultūros paveldo įstaigos naudoja ir ateityje naudos kūrinius ir kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, laikydamosi šia direktyva nustatytų mechanizmų ar išimties, susijusių su licencijų teikimu , ir galiojančios tvarkos, pagal kurią visi teisių turėtojai gali neleisti taikyti licencijų ar išimties savo kūriniams ar kitiems objektams. Tai ypač svarbu, kai naudojimas vyksta tarpvalstybiniu mastu vidaus rinkoje. Todėl tikslinga numatyti Sąjungai vieno viešai prieinamo internetinio portalo sukūrimą, kad tokia informacija būtų prieinama visuomenei pagrįstą laikotarpį iki pasinaudojimo tarpvalstybiniu mastu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 386/2012, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai pavedamos tam tikros jos biudžeto lėšomis finansuotinos užduotys ir veikla, kurių tikslas yra palengvinti nacionalinių valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir Sąjungos institucijų veiklą, skirtą kovai su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, įskaitant jų prevenciją, ir šią veiklą remti. Todėl steigiant ir valdant Europos portalą, kuriame galima susipažinti su tokia informacija, tikslinga pasinaudoti ta tarnyba;

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28 bis)

(28a) siekiant užtikrinti, kad nustatyti licencijų suteikimo mechanizmai, taikomi kūriniams, kuriais nebeprekiaujama, būtų tinkami ir veiktų tinkamai, kad taikant tuos mechanizmus teisių turėtojai būtų tinkamai apsaugoti, kad licencijos būtų tinkamai viešai skelbiamos ir kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas dėl kolektyvinio administravimo organizacijų reprezentatyvumo ir kūrinių klasifikavimo, valstybės narės turėtų skatinti su konkrečiu sektoriumi susijusį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais;

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30)

siekiant, kad būtų lengviau teikti licencijas dėl teisių į audiovizualinius kūrinius užsakomųjų vaizdo programų platformose, šia direktyva reikalaujama , kad valstybės narės sukurtų derybų mechanizmą , leidžiantį susitarimą sudaryti norinčioms šalimis sulaukti nešališko subjekto paramos. Subjektas turėtų susitikti su šalimis ir teikdamas profesionalias išorės konsultacijas padėti derėtis. Todėl valstybės narės turėtų nuspręsti, kokiomis sąlygomis veiks derybų mechanizmas, be kita ko, tai, kada per derybas teikiama parama, kiek jos teikiama ir kas padengia jos išlaidas . Valstybės narės turėtų užtikrinti administracinės ir finansinės naštos proporcingumą, kad derybų forumas būtų veiksmingas;

(30)

siekiant, kad būtų lengviau teikti licencijas dėl teisių į audiovizualinius kūrinius užsakomųjų vaizdo programų platformose, valstybės narės turėtų sukurti derybų mechanizmą , kurį valdys tam paskirtas esamas ar naujai įsteigtas nacionalinis subjektas , leidžiantį susitarimą sudaryti norinčioms šalimis sulaukti nešališko subjekto paramos. Dalyvavimas šiame derybų mechanizme ir paskesnis susitarimų sudarymas turėtų būti savanoriški. Jei derybose dalyvauja šalys iš skirtingų valstybių narių, tos šalys turėtų iš anksto susitarti dėl kompetentingos valstybės narės, jeigu jos nuspręstų remtis derybų mechanizmu. Subjektas turėtų susitikti su šalimis ir teikdamas nešališkas profesionalias išorės konsultacijas padėti derėtis. Todėl valstybės narės turėtų nuspręsti, kokiomis sąlygomis veiks derybų mechanizmas, be kita ko, tai, kada per derybas teikiama parama, kokia jos trukmė, kaip pasidalijamos visos susidarančios išlaidos ir kokia yra tokių subjektų sudėtis . Valstybės narės turėtų užtikrinti administracinės ir finansinės naštos proporcingumą, kad derybų forumas būtų veiksmingas;

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30 bis)

(30a) Sąjungos paveldo išsaugojimas yra labai svarbus ir turėtų būti stiprinamas ateities kartų labui. To reikėtų pasiekti visų pirma apsaugant paskelbtą paveldą. Todėl reikėtų sukurti Sąjungos teisėtą saugyklą, kad būtų užtikrinta, kad leidiniai susiję su Sąjunga, pvz., Sąjungos teise, Sąjungos istorija ir integracija, Sąjungos politika ir demokratija, instituciniais, Parlamento reikalais ir politika, taip pat Sąjungos intelektiniu registru ir būsimu paskelbtu paveldu, būtų sistemingai renkami. Toks paveldas turėtų būti išsaugotas kuriant Sąjungos leidinių, susijusių su Sąjungos reikalais, archyvą, tačiau jis taip pat turėtų būti prieinamas Sąjungos piliečiams ir būsimoms kartoms. Europos Parlamento biblioteka, kaip vienintelės Sąjungos piliečiams tiesiogiai atstovaujančios institucijos biblioteka, turėtų būti paskirta Sąjungos saugojimo biblioteka. Kad leidėjams, spaustuvininkams ir importuotojams nebūtų sukurta pernelyg didelė našta, Europos Parlamento bibliotekoje turėtų būti saugomi tik tokie elektroniniai leidiniai kaip e. knygos, e. moksliniai žurnalai ir e. žurnalai. Europos Parlamento bibliotekoje, jai prižiūrint, skaitytojams turėtų būti prieinami į Sąjungos teisėtą saugyklą, esančią Europos Parlamento bibliotekoje, mokslinių tyrimų ar tyrimų reikmėms įtraukti leidiniai. Tokie leidiniai neturėtų būti iš išorės prieinami internetu;

Pakeitimai 33 ir 137

Pasiūlymas dėl direktyvos

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31)

siekiant užtikrinti kokybišką žurnalistiką ir piliečių galimybę susipažinti su informacija, būtina laisva pliuralistinė spauda. Ji iš esmės prisideda prie viešų diskusijų ir sklandaus demokratinės visuomenės veikimo. Vykstant perėjimui nuo spaudos prie skaitmeninio formato, spaudos publikacijų leidėjams kyla problemų suteikti savo publikacijų naudojimo internete licencijas ir susigrąžinti savo investicijas. Kol spaudos publikacijų leidėjai nėra pripažinti teisių turėtojais, teikti licencijas ir užtikrinti vykdymą skaitmeninėje aplinkoje dažnai sudėtinga ir neveiksminga;

(31)

siekiant užtikrinti kokybišką žurnalistiką ir piliečių galimybę susipažinti su informacija, būtina laisva pliuralistinė spauda. Ji iš esmės prisideda prie viešų diskusijų ir sklandaus demokratinės visuomenės veikimo. Stiprėjantis disbalansas tarp galingų platformų ir spaudos leidėjų, kurie taip pat gali būti naujienų agentūros, jau lėmė tai, kad žiniasklaidos padėtis regioniniu lygmeniu gerokai pablogėjo. Vykstant perėjimui nuo spaudos prie skaitmeninio formato, spaudos publikacijų leidėjams ir naujoms agentūroms kyla problemų suteikti savo publikacijų naudojimo internete licencijas ir susigrąžinti savo investicijas. Kol spaudos publikacijų leidėjai nėra pripažinti teisių turėtojais, teikti licencijas ir užtikrinti vykdymą skaitmeninėje aplinkoje dažnai sudėtinga ir neveiksminga;

Pakeitimai 34 ir 138

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32)

reikia pripažinti leidėjų organizacinį ir finansinį įnašą į spaudos publikacijų gamybą ir toliau jį skatinti siekiant užtikrinti spaudos pramonės tvarumą. Todėl Sąjungos lygmeniu būtina suteikti suderintą skaitmeniniais būdais naudojamų spaudos publikacijų teisinę apsaugą. Tokią apsaugą reikėtų efektyviai užtikrinti Sąjungos teisėje nustatant skaitmeninio naudojimo būdų teises, susijusias su autorių teisėmis atgaminti ir padaryti viešai prieinamas spaudos publikacijas;

(32)

reikia pripažinti leidėjų organizacinį ir finansinį įnašą į spaudos publikacijų gamybą ir toliau jį skatinti siekiant užtikrinti spaudos pramonės tvarumą ir taip užtikrinti, kad būtų galima gauti patikimą informaciją. Todėl būtina, kad valstybės narės Sąjungos lygmeniu Sąjungoje užtikrintų skaitmeniniais būdais naudojamų spaudos publikacijų teisinę apsaugą. Tokią apsaugą reikėtų efektyviai užtikrinti Sąjungos teisėje nustatant skaitmeninio naudojimo skaitmeninėje aplinkoje būdų teises, susijusias su autorių teisėmis atgaminti ir padaryti viešai prieinamas spaudos publikacijas, siekiant už tokį naudojimą gauti teisingą ir proporcingą atlygį . Ši nuoroda neturėtų būti taikoma privataus naudojimo būdams. Be to, įtraukimas į paieškos sistemą neturėtų būti laikomas sąžiningu ir proporcingu atlygiu ;

Pakeitimas 139

Pasiūlymas dėl direktyvos

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33)

šios direktyvos reikmėms būtina taip apibrėžti spaudos publikacijos sąvoką, kad ji apimtų tik paslaugų teikėjo paskelbtas žurnalistų publikacijas, kurios periodiškai ar reguliariai atnaujinamos bet kurioje laikmenoje informacijos ar pramogų tikslais. Tai būtų, pavyzdžiui, bendro pobūdžio ar specializuotų dienraščių, savaitraščių ar mėnraščių ir žinių svetainių publikacijos. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiamoms periodinėms publikacijoms, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose, neturėtų būti taikoma pagal šią direktyvą spaudos publikacijoms suteikta apsauga. Ši apsauga netaikoma hipersaitų įterpimo veiksmams, nes jie nėra viešas paskelbimas ;

(33)

šioje direktyvoje būtina taip apibrėžti spaudos publikacijos sąvoką, kad ji apimtų tik paslaugų teikėjo paskelbtas žurnalistų publikacijas, kurias periodiškai ar reguliariai atnaujinamos bet kurioje terpėje informacijos ar pramogų tikslais. Tai būtų, pavyzdžiui, bendro pobūdžio ar specializuotų dienraščių, savaitraščių ar mėnraščių ir žinių svetainių publikacijos. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiamoms periodinėms publikacijoms, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose, neturėtų būti taikoma pagal šią direktyvą spaudos publikacijoms suteikta apsauga. Ši apsauga netaikoma hipersaitų įterpimo veiksmams. Apsauga taip pat netaikoma faktinei informacijai , kuri pranešama žurnalistiniuose straipsniuose remiantis spaudos publikacijomis, todėl ši apsauga niekam netrukdys pranešti tokios faktinės informacijos ;

Pakeitimai 36 ir 140

Pasiūlymas dėl direktyvos

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34)

pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteiktų teisių taikymo sritis turėtų būti tokia pati kaip Direktyvoje 2001/29/EB nustatytų teisių atgaminti ir padaryti viešai prieinamą, kiek tai susiję su skaitmeninio naudojimo būdais. Joms taip pat turėtų būti taikomos tos pačios išimčių ir apribojimų nuostatos , kaip ir tos, kurios taikomos Direktyva 2001/29/EB nustatytoms teisėms, įskaitant tos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytą išimtį dėl citavimo kritikos ar apžvalgos tikslais;

(34)

pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteiktų teisių taikymo sritis turėtų būti tokia pati kaip Direktyvoje 2001/29/EB nustatytų teisių atgaminti ir padaryti viešai prieinamą, kiek tai susiję su skaitmeninio naudojimo būdais. Valstybės narės turėtų galėti šioms teisėms taip pat taikyti tas pačias išimčių ir apribojimų nuostatas , kaip ir tos, kurios taikomos Direktyva 2001/29/EB nustatytoms teisėms, įskaitant tos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytą išimtį dėl citavimo kritikos ar apžvalgos tikslais;

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)

pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteikta apsauga neturėtų paveikti į jas integruotų kūrinių ir kitų objektų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, be kita ko, kiek tai susiję su mastu, kokiu autoriai ir kiti teisių turėtojai gali naudotis savo kūriniais ir kitais objektais nepriklausomai nuo spaudos publikacijų, į kurias jie integruoti. Todėl spaudos publikacijų leidėjams neturėtų būti galima naudotis jiems suteikta apsauga autorių ir kitų teisių turėtojų nenaudai. Tai nedaro poveikio sutartinėms nuostatoms, dėl kurių susitarė spaudos publikacijų leidėjai, kaip viena šalis, ir autorių bei kiti teisių turėtojai, kaip kita šalis. Nepaisant to, kad į spaudos publikaciją įtrauktų kūrinių autoriai gauna tinkamą atlygį už jų kūrinių naudojimą remiantis spaudos leidėjui suteiktos licencijos naudotis jų kūriniu sąlygomis, autoriai, kurių darbai įtraukiami į spaudos publikaciją, turėtų teisę gauti atitinkamą dalį naujų papildomų pajamų, kurias pagal šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje numatytas teises spaudos leidėjai gauna už tam tikrų rūšių antrinį jų publikacijų naudojimą, kurį vykdo informacinės visuomenės paslaugų teikėjai. Apskaičiuojant autorių kompensacijos sumą, turėtų būti atsižvelgiama į specialius pramonės licencijavimo standartus dėl darbų, įtrauktų į spaudos publikaciją, kurie pripažįstami tinkamais atitinkamoje valstybėje narėje; taip pat autoriams skiriama kompensacija neturėtų daryti poveikio autoriaus ir spaudos leidėjo sutartoms licencijos sąlygoms, susijusioms su tuo, kaip spaudos leidėjas naudoja autoriaus straipsnį ;

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl direktyvos

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36)

leidėjų, įskaitant spaudos publikacijų, knygų ar mokslinių publikacijų leidėjus, veikla dažnai grindžiama tuo , kad autorių teisės perleidžiamos pagal sutartinius susitarimus arba teisės aktų nuostatas. Tokiomis aplinkybėmis leidėjai investuoja tam , , ir kai kuriais atvejais gali netekti įplaukų, jei tokie kūriniai naudojami pagal išimtis ar apribojimus, pavyzdžiui, kopijuojami asmeniniam naudojimui ir atgaminami reprografijos būdu. Keliose valstybėse narėse kompensacijos už naudojimo būdus, kuriems taikomos šios išimtys, padalijamos autoriams ir leidėjams. Siekiant atsižvelgti į tokią padėtį ir pagerinti visų šalių, kurioms tai aktualu , teisinį tikrumą, valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti , kad, kai autorius perleido savo teises ar suteikė jų licenciją leidėjui arba kitaip prisideda savo kūriniais prie publikacijos ir kai veikia dėl išimties ar apribojimo patirto nuostolio kompensavimo sistemos, leidėjams leidžiama reikalauti tokios kompensacijos dalies , o leidėjo prievolė pagrįsti savo reikalavimą neturėtų viršyti to , kas reikalaujama pagal galiojančią sistemą ;

(36)

leidėjų, įskaitant spaudos publikacijų, knygų, mokslinių publikacijų ar muzikos kūrinių leidėjus, veikla dažnai grindžiama su autoriais sudarytais sutartiniais susitarimais. Tokiomis aplinkybėmis leidėjai investuoja ir įgyja teises , kurios kai kuriose srityse apima teises reikalauti kompensacijos dalies autorių ir leidėjų kolektyvinio administravimo organizacijoje, kad būtų naudojamasi kūriniais , ir todėl taip pat gali netekti įplaukų, jei tokie kūriniai naudojami pagal išimtis ar apribojimus, pavyzdžiui, kopijuojami asmeniniam naudojimui ir atgaminami reprografijos būdu. Daugelyje valstybių narių kompensacijos už naudojimo būdus, kuriems taikomos šios išimtys, padalijamos autoriams ir leidėjams. Siekiant atsižvelgti į šią padėtį ir pagerinti visų suinteresuotųjų šalių teisinį tikrumą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti lygiavertę kompensavimo pasidalijimo sistemą , jei tokia sistema toje valstybėje narėje buvo taikoma iki 2015 m. lapkričio 12 d. Tokios kompensacijos padalijimas autoriams ir leidėjams galėtų būti nustatomas kolektyvinio administravimo organizacijos, bendrai veikiančios autorių ir leidėjų vardu, vidinėse platinimo taisyklėse arba nustatomas valstybių narių įstatyme ar reglamente laikantis lygiavertės sistemos, kuri toje valstybėje narėje veikė iki 2015 m. lapkričio 12 d. Ši nuostata nedaro poveikio valstybių narių susitarimams dėl viešos panaudos teisių, dėl autorių teisių išimtimis ar apribojimais negrindžiamų teisių administravimo, kaip antai išplėstinių kolektyvinių licencijų suteikimo sistemos, arba dėl teisių į atlygį pagal nacionalinę teisę ;

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl direktyvos

36 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36 bis)

(36a) kultūros ir kūrybos sektoriai (KKS) atlieka laibai svarbų vaidmenį reindustrializuojant Europą, skatina ekonomikos augimą ir užima strateginę padėtį, suteikiančią jiems galimybę inicijuoti inovacijų rezultatų sklaidą kituose pramonės sektoriuose. Be to, KKS skatina inovacijas ir IRT plėtrą Europoje. Europoje kultūros ir kūrybos sektoriuose sukurta maždaug 12 mln. viso etato darbo vietų, o tai sudaro 7,5 proc. visos Sąjungos darbo jėgos, ir šių sektorių pridėtinės vertės dalis BVP siekia 509 mlrd. EUR (5,3 proc. visos ES bendrosios pridėtinės vertės). Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga yra KKS pajamų pagrindas;

Pakeitimai 40 ir 215 rev

Pasiūlymas dėl direktyvos

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37)

pastaraisiais metais internetinio turinio prekyvietės veikimas tapo vis sudėtingesnis. Internetinės paslaugos, suteikiančios galimybę susipažinti su autorių teisių saugomu turiniu, kurį įkėlė jų naudotojai nedalyvaujant teisių turėtojams, suklestėjo ir tapo pagrindiniu galimybės susipažinti su autorių teisių saugomu turiniu internete šaltiniu. Internetinės paslaugos yra priemonė, kuria suteikiama platesnė prieiga prie kultūros ir kūrybos darbų ir kultūros ir kūrybos sektoriams siūloma puikių galimybių kurti naujus verslo modelius. Tačiau, nors jomis sudaromos sąlygos įvairovei ir palengvinamos galimybės naudotis turiniu, jos taip pat kelia problemų, kai autorių teisių saugomas turinys yra įkeliamas be išankstinio teisių turėtojų leidimo. Tai turi įtakos teisių turėtojų galimybėms nustatyti, ar ir kokiomis sąlygomis jų kūriniai ir kiti objektai gali būti naudojami, ir jų galimybėms už tai gauti tinkamą atlygį, nes kai kurie naudotojų įkeliamo turinio paslaugų teikėjai nesudaro susitarimų teikti licencijas remdamiesi tuo, kad esą jiems taikomos Direktyvoje 2000/31/EB numatytos atleidimo nuo atsakomybės išimtys ;

Pakeitimas 143

Pasiūlymas dėl direktyvos

37 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37 bis)

(37a) tam tikros informacinės visuomenės paslaugos yra skirtos (ir tai įprasto naudojimosi jomis dalis) visuomenei suteikti prieigą prie autorių teisių saugomo turinio ar kitų objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai. Pagal šią direktyvą turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų apibrėžtis apima informacinės visuomenės paslaugų teikėjus, kurių vienas iš pagrindinių tikslų – saugoti ar visuomenei sudaryti galimybes naudoti arba transliuoti didelę dalį autorių teisių saugomo turinio, kurį įkelia ir (arba) naudotis pateikia jo naudotojai, ir tai gerina turinį, įskaitant, be kita ko, skatinant pelną įkeltus kūrinius ar kitus objektus rodyti, žymėti, kuruoti, nustatyti jų seką, nepriklausomai nuo tam naudojamų metodų, taigi, aktyviai veikti. Todėl jiems negali būti taikoma Direktyvos 2000/31/EB 14 straipsnyje numatyta atleidimo nuo atsakomybės išimtis. Pagal šią direktyvą turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų apibrėžtis neapima labai mažų įmonių ir mažųjų įmonių, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinėje dalyje, taip pat paslaugų teikėjų, veikiančių nekomerciniais tikslais, kaip antai, interneto enciklopedija, ir internetinių paslaugų, kurias teikiant turinys įkeliamas išduodant leidimą visiems susijusiems teisių turėtojams, pvz., švietimo ar mokslinių duomenų saugyklos, teikėjų. Asmeninio naudojimo debesijos paslaugų teikėjai, kurie nesuteikia viešos tiesioginės prieigos, atviros programinės įrangos kūrimo platformos ir elektroninės prekyvietės, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba internetu fizinėmis prekėmis, neturėtų būti laikomi turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais remiantis šioje direktyvoje pateikiama apibrėžtimi;

Pakeitimai 144, 145 ir 146

Pasiūlymas dėl direktyvos

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38)

(38) kai informacinės visuomenės paslaugų teikėjai saugo autorių teisių saugomus kūrinius ar kitus objektus, kuriuos įkėlė jų naudotojai, ir suteikia visuomenei galimybę su jais susipažinti, taigi atlieka viešo paskelbimo veiksmą, o ne vien teikia fizines priemones, jie privalo su teisių turėtojais sudaryti susitarimus teikti licencijas, išskyrus atvejus, kai jiems gali būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB 14 straipsnyje numatytas atleidimas nuo atsakomybės (17).

Kiek tai susiję su 14 straipsniu, reikia patikrinti, ar paslaugų teikėjo vaidmuo yra aktyvus, be kita ko, ar jis gerina įkeltų kūrinių arba objektų pateikimą ir ar juos reklamuoja, nepriklausomai nuo tam tikslui naudojamų priemonių pobūdžio.

Siekiant užtikrinti bet kokio susitarimo suteikti licenciją veikimą, informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų autorių teisių saugomų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia visuomenei galimybę su jais susipažinti, turėtų imtis tinkamų proporcingų priemonių užtikrinti kūrinių ir kitų objektų apsaugą, pavyzdžiui, įdiegdami efektyvias technologijas. Ši prievolė turėtų būti taikoma ir tada, kai informacinės visuomenės paslaugų teikėjams gali būti taikomas Direktyvos 2000/31/EB 14 straipsnyje numatytas atleidimas nuo atsakomybės;

(38)

internetinio turinio dalijimosi paslaugų teikėjai atlieka viešo paskelbimo veiksmą, todėl yra atsakingi už jo turinį ir turėtų su teisių turėtojais sudaryti susitarimus teisingai ir deramai teikti licencijas. Kai sudaromi susitarimai teikti licencijas , jie taip pat turėtų tokiu pačiu mastu ir taikymo sritimi apimti naudotojų atsakomybę , kai jie veikia nekomerciniais tikslais. Pagal 11 straipsnio 2a dalį internetinio turinio dalijimosi teikėjų atsakomybė pagal 13 straipsnį netaikoma hipersaitų įterpimo veiksmams, susijusiems su spaudos publikacijomis. Suinteresuotųjų subjektų dialogas itin svarbus skaitmeniniame pasaulyje. Jie turėtų apibrėžti geriausią patirtį, kurią taikant užtikrinamas licencijų suteikimo susitarimų veikimas ir internetinio turinio dalijimosi paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimas. Nustatant tą geriausią patirtį reikėtų atsižvelgti į su paslauga susijusio turinio autorių teisių pažeidimo mastą .

Pakeitimas 147

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39)

norint, kad veiktų technologijos , tokios kaip turinio atpažinimo technologijos , būtinas informacinės visuomenės paslaugų teikėjų, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų autorių teisių saugomų kūrinių ar kitų objektų kiekius ir suteikia visuomenei galimybę su jais susipažinti , ir teisių turėtojų bendradarbiavimas. Tokiais atvejais teisių turėtojai turėtų suteikti reikiamų duomenų , kad paslaugų teikėjai aptiktų jų turinį, o paslaugų teikėjai turėtų teisių turėtojus supažindinti su įdiegtomis technologijomis, kad būtų galima įvertinti, ar jos tinkamos. Visų pirma, paslaugų teikėjai turėtų informuoti teisių turėtojus, koks naudojamų technologijų tipas ir veikimo būdas ir kiek teisių turėtojų turinio pavyksta jomis atpažinti. Tos technologijos taip pat turėtų leisti teisių turėtojams gauti iš informacinės visuomenės paslaugų teikėjų informacijos, kaip naudojamas jų turinys , kuriam taikomas susitarimas ;

(39)

valstybės narės turėtų numatyti , kad , jei teisių turėtojai nenori sudaryti susitarimų teikti licencijas, turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai ir teisių turėtojai turėtų geranoriškai bendradarbiauti siekiant užtikrinti , kad jų paslaugos neapimtų saugomų darbų arba kitų objektų be leidimo. Bendradarbiaujant turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjams ir teisių turėtojams neturėtų būti užkertamas kelias teisių nepažeidžiančių kūrinių ar kitų objektų, įskaitant tuos, kuriems taikoma autorių teisių išimtis arba apribojimas , prieinamumui ;

Pakeitimas 148

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39 bis)

(39a) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyti turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai sukurtų veiksmingo ir greito skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmus, kuriais naudotojai galėtų naudotis tais atvejais, kai dėl 2a dalyje nurodyti bendradarbiavimo nepagrįstai pašalinamas jų turinys. Visi taikant minėtus mechanizmus pateikiami skundai turėtų būti išnagrinėjami nepagrįstai nedelsiant. Teisių turėtojai turėtų tinkamai pagrįsti savo sprendimus, kad būtų išvengta savavališko skundų atmetimo. Be to, vadovaujantis Direktyva 95/46/EB, Direktyva 2002/58/EB ir Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, dėl bendradarbiavimo neturėtų būti nurodoma pavienių naudotojų tapatybė ir tvarkomi jų asmens duomenys. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad naudotojai turėtų galimybę kreiptis į nepriklausomą ginčų sprendimo įstaigą ir teismą ar kitą atitinkamą teisminę instituciją, kad apgintų taikomą autorių teisių taisyklių išimtį arba apribojimą;

Pakeitimas 149

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39 ter)

(39b) įsigaliojus šiai direktyvai Komisija ir valstybės narės turėtų kuo skubiau rengti suinteresuotųjų subjektų dialogus siekiant suderinti ir apibrėžti geriausią praktiką. Jos turėtų paskelbti gaires siekiant užtikrinti susitarimų teikti licencijas veikimą ir gaires dėl turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimo jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo, kaip nustatyta šioje direktyvoje, klausimais. Apibrėžiant geriausią praktiką ypač turėtų būti atsižvelgiama į pagrindines teises ir išimčių ir apribojimų taikymą. Taip pat ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiui užtikrinti, kad MVĮ tenkanti našta liktų tinkama ir kad būtų vengiama automatinio turinio blokavimo;

Pakeitimai 44 ir 219

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39 quater)

(39c) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegtas tarpinis mechanizmas, kuris padėtų paslaugų teikėjams ir teisių turėtojams rasti draugišką bet kokio ginčo, kylančio dėl jų bendradarbiavimo susitarimų sąlygų, sprendimą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų paskirti visą tinkamą kompetenciją ir reikiamą patirtį turinčią nepriklausomą įstaigą, kad ji padėtų šalims išspręsti ginčą;

Pakeitimas 46

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39 quinquies)

(39d) iš esmės teisių turėtojai visada turėtų gauti sąžiningą ir tinkamą atlygį. Autoriai ir atlikėjai, sudarę sutartis su tarpininkais, tokiais kaip įrašų bendrovės ir gamintojai, iš jų turėtų gauti sąžiningą ir tinkamą atlygį pagal atskirus susitarimus ir (arba) kolektyvines sutartis, kolektyvinio administravimo susitarimus arba panašaus poveikio taisykles, pavyzdžiui, bendro atlyginimo taisykles. Šis atlygis turėtų būti aiškiai nurodytas sutartyse atsižvelgiant į kiekvieną naudojimo būdą, įskaitant internetinį naudojimą. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į kiekvieno sektoriaus ypatumus ir turėtų būti leidžiama numatyti, kad atlygis laikomas sąžiningu ir tinkamu, jei jis nustatomas remiantis kolektyvinėmis derybomis arba susitarimu dėl bendro atlygio;

Pakeitimas 47

Pasiūlymas dėl direktyvos

40 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40)

tam tikriems teisių turėtojams, tokiems kaip autoriai ir atlikėjai, reikia informacijos, kad būtų galima įvertinti savo teisių, kurios suderintos pagal Sąjungos teisę, ekonominę vertę. Tai ypač aktualu tada, kai tokie teisių turėtojai suteikia licenciją arba perleidžia teises mainais už atlygį. Derėdamiesi dėl savo teisių licencijos suteikimo arba perleisdami savo teises autoriai ir atlikėjai sutartiniuose santykiuose dažnai yra silpnesnė šalis, todėl jiems reikia informacijos norint įvertinti nuolatinę savo teisių ekonominę vertę, palyginti su atlygiu, gautu už licenciją ar perleidimą, tačiau jie dažnai susiduria su skaidrumo stoka. Todėl siekiant autorių ir atlikėjų atlygius reglamentuojančios sistemos skaidrumo ir pusiausvyros svarbu, kad kitos sutarties šalys ar jų teisių perėmėjai dalytųsi išsamia ir svarbia informacija. Informacija, kurios autoriai ir atlikėjai turi teisę tikėtis, turėtų būti proporcinga ir apimti visus naudojimo būdus, tiesiogines ir netiesiogines gautas įplaukas, įskaitant įplaukas iš prekybos, ir priklausantį atlygį. Informacija apie naudojimą taip pat turėtų apimti informaciją apie visų sublicencijos turėtojų arba paskesnių teisių perėmėjų tapatybę. Vis dėlto skaidrumo prievolė turėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai autorių teisėmis saugomos atitinkamos teisės ;

Pakeitimas 48

Pasiūlymas dėl direktyvos

42 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42)

tam tikros Sąjungos lygmeniu suderintų teisių naudojimo sutartys yra ilgalaikės ir teikia mažai galimybių autoriams ir atlikėjams iš naujo derėtis su kitomis sutarties šalimis arba jų teisių perėmėjais. Todėl, nepažeidžiant valstybėse narėse taikomos sutarčių teisės, turėtų veikti atlygio pritaikymo mechanizmas, taikomas atvejams, kai iš pradžių sutartas atlygis už licenciją ar teisių perleidimą yra neproporcingai mažas, palyginti su susijusiomis įplaukomis ir nauda, gautomis naudojant kūrinius ar atlikimo įrašą, be kita ko, atsižvelgiant į šia direktyva užtikrintą skaidrumą. Įvertinant padėtį reikėtų atsižvelgti į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes ir į skirtingų turinio sektorių ypatumus ir praktiką. Kai šalys nesusitaria dėl atlygio pritaikymo, autorius ar atlikėjas turėtų turėti teisę pateikti ieškinį teismui ar kitai kompetentingai institucijai;

(42)

tam tikros Sąjungos lygmeniu suderintų teisių naudojimo sutartys yra ilgalaikės ir teikia mažai galimybių autoriams ir atlikėjams iš naujo derėtis su kitomis sutarties šalimis arba jų teisių perėmėjais. Todėl, nepažeidžiant valstybėse narėse taikomos sutarčių teisės, turėtų veikti atlygio pritaikymo mechanizmas, taikomas atvejams, kai iš pradžių sutartas atlygis už licenciją ar teisių perleidimą yra neproporcingai mažas, palyginti su susijusiomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis įplaukomis ir nauda, gautomis naudojant kūrinius ar atlikimo įrašą, be kita ko, atsižvelgiant į šia direktyva užtikrintą skaidrumą. Įvertinant padėtį reikėtų atsižvelgti į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes, į skirtingų turinio sektorių ypatumus ir praktiką, taip pat į pobūdį ir autoriaus arba atlikėjo indėlį į kūrinį . Tokį prašymą pritaikyti sutartį taip pat galėtų pateikti autoriui ar atlikėjui atstovaujanti organizacija jo vardu, išskyrus atvejus, kai šis prašymas pakenktų autoriaus arba atlikėjo interesams. Kai šalys nesusitaria dėl atlygio pritaikymo, autorius ar atlikėjas arba jo paskirta atstovaujamoji organizacija turėtų turėti teisę autoriaus ar atlikėjo prašymu pateikti ieškinį teismui ar kitai kompetentingai institucijai;

Pakeitimas 49

Pasiūlymas dėl direktyvos

43 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43)	autoriai ir atlikėjai dažnai vengia užtikrinti savo teisių kitų sutarties partnerių atžvilgiu vykdymą teisme. Todėl valstybės narės turėtų numatyti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, pagal kurią būti svarstomi ieškiniai, susiję su skaidrumo prievolėmis ir sutarčių pritaikymo mechanizmu;

(43)

autoriai ir atlikėjai dažnai vengia užtikrinti savo teisių kitų sutarties partnerių atžvilgiu vykdymą teisme. Todėl valstybės narės turėtų numatyti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, pagal kurią būtų svarstomi ieškiniai, susiję su skaidrumo prievolėmis ir sutarčių pritaikymo mechanizmu. Autoriams ir atlikėjams atstovaujančios organizacijos, įskaitant kolektyvinio administravimo organizacijas ir profesines sąjungas, turėtų turėti galimybę autorių ir atlikėjų prašymu inicijuoti tokias procedūras. Išsami informacija apie tai, kas inicijavo procedūrą, turėtų likti neatskleista ;

Pakeitimas 50

Pasiūlymas dėl direktyvos

43 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43 bis)

(43a) kai autoriai ir atlikėjai suteikia licenciją ar perleidžia savo teises, jie tikisi, kad jų kūriniai ar atlikimo įrašai bus naudojami. Tačiau atsitinka taip, kad kūriniai ar atlikimo įrašai, kuriems buvo suteikta licencija arba teisės į juos buvo perduotos, yra visai nenaudojami. Kai šios teisės perduotos išimties tvarka, autoriai ir atlikėjai negali kreiptis į kitą partnerį, kad galėtų naudoti savo kūrinį. Tokiu atveju ir pasibaigus pagrįstam laikotarpiui, autoriai ir atlikėjai turėtų turėti teisę atšaukti, kuri jiems sudarytų galimybes savo teisę perleisti arba suteikti licenciją kitam asmeniui. Atšaukimas taip pat turėtų būti galimas, kai teisių perėmėjas arba licencijos gavėjas nevykdo savo atskaitomybės ir (arba) skaidrumo prievolės, numatytos šios direktyvos 14 straipsnyje. Atšaukimas turėtų būti svarstomas tik užbaigus visus alternatyvaus ginčų sprendimo etapus, visų pirma atsižvelgiant į ataskaitų teikimą. Kūrinių naudojimas gali skirtis priklausomai nuo sektorių, nacionaliniu lygmeniu galėtų būti priimtos konkrečios nuostatos siekiant atsižvelgti į sektorių, pavyzdžiui, audiovizualinio sektoriaus, arba kūrinių ir numatomų naudojimo laikotarpių ypatumus, visų pirma numatant terminus teisei atšaukti. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir atsižvelgti į tai, kad prieš pradedant faktiškai naudoti kūrinį reikia tam tikro laiko, autoriams ir atlikėjams turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti teise atšaukti tik praėjus tam tikram laikotarpiui po licencijos suteikimo arba teisių perdavimo susitarimo sudarymo. Tais atvejais, kai kūriniuose esama daugelio autorių arba atlikėjų įnašo, naudojimąsi teise atšaukti reguliuoja nacionaliniai įstatymai, atsižvelgiant į atitinkamą individualių įnašų svarbą;

Pakeitimas 51

Pasiūlymas dėl direktyvos

43 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43 ter)

(43b) siekiant remti veiksmingą atitinkamų šios direktyvos nuostatų taikymą visose valstybėse narėse, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų skatinti keitimąsi geriausia praktika ir propaguoti dialogą Sąjungos lygmeniu;

Pakeitimas 52

Pasiūlymas dėl direktyvos

46 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(46)

tvarkant bet kokius asmens duomenis pagal šią direktyvą, turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius, ir jie turi būti tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB35 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB36;

(46)

tvarkant bet kokius asmens duomenis pagal šią direktyvą, turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius, ir jie turi būti tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvos 2002/58/EB. Turėtų būti laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų, įskaitant teisę būti pamirštam ;

Pakeitimas 53

Pasiūlymas dėl direktyvos

46 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(46 bis)

(46a) tvarkant asmens duomenis komerciniais tikslais svarbu pabrėžti anonimiškumo svarbą. Be to, turėtų būti skatinama taikyti numatytojo nesidalijimo asmens duomenimis alternatyvą naudojant internetinės platformos sąsajas;

Pakeitimai 54 ir 238

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis 1. Šioje direktyvoje išdėstytos taisyklės, kuriomis siekiama labiau suderinti autorių ir gretutinėms teisėms vidaus rinkoje taikomą Sąjungos teisę atsižvelgiant, visų pirma, į saugomo turinio skaitmeninio ir tarpvalstybinio naudojimo būdus. Joje taip pat išdėstytos išimčių ir apribojimų taisyklės, licencijų suteikimo palengvinimo taisyklės ir taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti sklandžiai veikiančią kūrinių ir kitų objektų naudojimo prekyvietę. 2. Išskyrus 6 straipsnyje nurodytus atvejus, ši direktyva nekeičia esamų taisyklių, nustatytų šioje srityje galiojančiomis direktyvomis, visų pirma direktyvomis 96/9/EB, 2001/29/EB, 2006/115/EB, 2009/24/EB, 2012/28/ES ir 2014/26/ES, ir joms nedaro jokio poveikio.		1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis 1. Šioje direktyvoje išdėstytos taisyklės, kuriomis siekiama labiau suderinti autorių ir gretutinėms teisėms vidaus rinkoje taikomą Sąjungos teisę atsižvelgiant, visų pirma, į saugomo turinio skaitmeninio ir tarpvalstybinio naudojimo būdus. Joje taip pat išdėstytos išimčių ir apribojimų taisyklės, licencijų suteikimo palengvinimo taisyklės ir taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti sklandžiai veikiančią kūrinių ir kitų objektų naudojimo prekyvietę. 2. Išskyrus 6 straipsnyje nurodytus atvejus, ši direktyva nekeičia esamų taisyklių, nustatytų šioje srityje galiojančiomis direktyvomis, visų pirma direktyvomis 96/9/EB, 2000/31/EB , 2001/29/EB, 2006/115/EB, 2009/24/EB, 2012/28/ES ir 2014/26/ES, ir joms nedaro jokio poveikio.

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 1 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)	1) mokslinių tyrimų organizacija – universitetas, mokslinių tyrimų institutas ar bet kuri kita organizacija, kurios svarbiausias tikslas yra vykdyti mokslinius tyrimus arba vykdyti mokslinius tyrimus ir teikti švietimo paslaugas:

(1)	1) mokslinių tyrimų organizacija – universitetas, įskaitant jo bibliotekas , mokslinių tyrimų institutas ar bet kuri kita organizacija, kurios svarbiausias tikslas yra vykdyti mokslinius tyrimus arba vykdyti mokslinius tyrimus ir teikti švietimo paslaugas:

Pakeitimas 57

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
taip, kad įmonė, turinti esminės įtakos tokiai organizacijai, neturėtų pirmenybės susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais;		taip, kad įmonė, turinti didelės įtakos tokiai organizacijai, neturėtų pirmenybės susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais;

Pakeitimas 58

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)	2) tekstų ir duomenų gavyba – bet koks automatizuotas analitinis metodas, kuriuo siekiama analizuoti skaitmeninės formos tekstą ir duomenis , kad būtų gauta informacijos, tokios kaip modeliai, tendencijos ir koreliacijos ;

(2)	2) tekstų ir duomenų gavyba – bet koks automatizuotas analitinis metodas, kuriuo analizuojami skaitmeninės formos kūriniai ir kiti objektai , kad būtų gauta informacijos, įskaitant, be kita ko, modelius, tendencijas ir koreliacijas ;

Pakeitimas 59

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)

4) spaudos publikacija – užrašytas žurnalistinio pobūdžio literatūrinių kūrinių rinkinys, išleistas bet kokioje laikmenoje paslaugų teikėjo iniciatyva, jam prisiėmus redakcinę atsakomybę ir kontroliuojant, kurio dalis gali būti ir kiti kūriniai ar objektai ir kuris sudaro atskirą vienetą bendrą pavadinimą turinčiame periodiniame ar reguliariai atnaujinamame leidinyje, tokiame kaip laikraštis arba bendro pobūdžio ar specializuotas žurnalas, kurio paskirtis yra suteikti su naujienomis ar kitomis temomis susijusios informacijos.

(4)

4) spaudos publikacija – leidėjų ar naujienų agentūrų užrašytas žurnalistinio pobūdžio literatūrinių kūrinių rinkinys, išleistas bet kokioje laikmenoje paslaugų teikėjo iniciatyva, jam prisiėmus redakcinę atsakomybę ir kontroliuojant, kurio dalis gali būti ir kiti kūriniai ar objektai ir kuris sudaro atskirą vienetą bendrą pavadinimą turinčiame periodiniame ar reguliariai atnaujinamame leidinyje, tokiame kaip laikraštis arba bendro pobūdžio ar specializuotas žurnalas, kurio paskirtis yra suteikti su naujienomis ar kitomis temomis susijusios informacijos. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiamiems periodiniams leidiniams, pavyzdžiui, mokslo žurnalams, ši apibrėžtis netaikoma ;

Pakeitimas 60

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4 bis)

4a) kūrinys, kuriuo nebeprekiaujama –

a)	visas kūrinys ar kitas objektas, bet kokia jo versija ar apraiška, visuomenei valstybėje narėje nebepasiekiami įprastais prekybos srautais;

b)	kūrinys ar kitas objektas, kuriuo niekada nebuvo prekiaujama valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai dėl to atvejo aplinkybių akivaizdu, kad jo autorius paprieštaravo, jog kūrinys būtų prieinamas visuomenei;

Pakeitimas 150

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 4 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4 ter)

4b) turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjas – informacinės visuomenės paslaugos teikėjas, kurio vienas pagrindinių tikslų yra saugoti didelį kiekį autorių teisių saugomų kūrinių ar kitų saugomų objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai ir kuriuos paslauga optimizuoja ir reklamuoja pelno tikslais, ir suteikti prieigą prie jų visuomenei. Labai mažos ir mažos įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinėje dalyje, ir nekomerciniais tikslais teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, internetinės enciklopedijos, ir internetinių paslaugų, kurių turinys įkeltas gavus visų susijusių teisių turėtojų leidimą, pvz., švietimo ar mokslinių duomenų saugyklų paslaugų, teikėjai neturėtų būti laikomi turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Asmeninio naudojimo debesijos paslaugų teikėjai, kurie nesuteikia tiesioginės prieigos prie viešų, atviros programinės įrangos kūrimo platformų ir elektroninių prekyviečių, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba internetu fizinėmis prekėmis, neturėtų būti laikomi turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

Pakeitimas 62

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 4 c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4 quater)

4c) informacinės visuomenės paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 (18) 1 straipsnio 1 dalies b punkte ;

Pakeitimas 63

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 4 d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4 quinquies)

4d) automatinių vaizdo nuorodų paslauga – bet kokia internetinė paslauga, kurią teikiant indeksavimo ir nuorodų teikimo tikslais atkuriami arba pateikiami visuomenei grafiniai ar meno kūriniai arba fotografijos kūriniai, surinkti naudojantis trečiosios šalies internetine paslauga.

Pakeitimas 64

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
3 straipsnis Tekstų ir duomenų gavyba 1. Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį dėl mokslinių tyrimų organizacijų atlikto atgaminimo ir perkėlimo siekiant atlikti kūrinių ar kitų objektų, su kuriais jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą mokslinių tyrimų tikslais. 2. Netaikoma jokia 1 dalimi nustatytai išimčiai prieštaraujanti sutartinė nuostata. 3. Teisių turėtojams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias tinklų ir duomenų bazių, kuriuose priglobti kūriniai ar kiti objektai, saugumas ir vientisumas. Tokiomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. 4. Valstybės narės skatina teisių turėtojus ir mokslinių tyrimų organizacijas apibrėžti bendrai sutartą su 3 dalyje nurodytomis priemonėmis susijusią geriausią praktiką .		3 straipsnis Tekstų ir duomenų gavyba 1. Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį dėl kūrinių ar kitų objektų, su kuriais mokslinių tyrimų organizacijos gali teisėtai susipažinti, atgaminimo ir perkėlimo, tokių organizacijų atlikto siekiant tekstų ir duomenų gavybos mokslinių tyrimų tikslais. Valstybės narės numato, kad švietimo įstaigos ir kultūros paveldo įstaigos, atliekančios mokslinius tyrimus pagal 2 straipsnio 1 dalies a arba b punktą, taip pat galėtų pasinaudoti šiame straipsnyje numatyta išimtimi tokiu būdu, kad prieiga prie mokslinių tyrimų sukurtų rezultatų lengvatinėmis sąlygomis negalėtų naudotis įmonės, turinčios lemiamą įtaką tokioms organizacijoms. 1 bis. 1a. Tekstų ir duomenų gavybos tikslais atgaminti ir perkelti kūriniai saugomi saugiai, pavyzdžiui, šiam tikslui paskirtų patikimų įstaigų. 2. Netaikoma jokia 1 dalimi nustatytai išimčiai prieštaraujanti sutartinė nuostata. 3. Teisių turėtojams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias tinklų ir duomenų bazių, kuriuose priglobti kūriniai ar kiti objektai, saugumas ir vientisumas. Tokiomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. 4. Valstybės narės gali toliau taikyti tekstų ir duomenų gavybos išimtis pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies a punktą .

Pakeitimas 65

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
		3a straipsnis Neprivaloma tekstų ir duomenų gavybos išimtis ar apribojimas 1. Nedarydamos poveikio šios direktyvos 3 straipsniui, valstybės narės gali nustatyti Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį ar apribojimą dėl kūrinių ir kitų objektų, su kuriais galima teisėtai susipažinti, atgaminimo ir perkėlimo, kuris yra tekstų ir duomenų gavybos proceso dalis, su sąlyga, kad minėtų kūrinių ir kitų objektų teisių turėtojai aiškiai neuždraudė jų nenaudoti, taip pat ir kompiuterio skaitomomis priemonėmis. 2. Atgaminimas ir perkėlimas pagal 1 dalį atliekamas vien tik tekstų ir duomenų gavybos tikslais. 3. Valstybės narės gali toliau taikyti tekstų ir duomenų gavybos išimtis pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies a punktą.

Pakeitimas 66

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4 straipsnis

Kūrinių ir kitų objektų naudojimas skaitmeninėje ir tarpvalstybinėje mokymo veikloje

1. Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 ir 3 straipsniuose, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį ar apribojimą, kad leistų skaitmeninį kūrinių ir kitų objektų naudojimą tik mokymo iliustracijoms, įrodžius nekomercinį siekiamų tikslų pobūdį, su sąlyga, kad naudojimas:

a)	vyksta švietimo įstaigos patalpose ar per švietimo įstaigos saugųjį elektroninį tinklą , kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos moksleiviai ar studentai ir mokytojai (dėstytojai);

b)	vyksta nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus pavardę, nebent tai neįmanoma.

2. Valstybės narės gali nustatyti, kad pagal 1 dalį priimta išimtis netaikoma apskritai ar specifinių tipų kūrinių ar kitų objektų atžvilgiu, jei rinkoje galima lengvai gauti tinkamų licencijų, kuriomis leidžiami 1 dalyje aprašyti veiksmai.

Valstybės narės, kurios naudojasi pirmos pastraipos nuostata, imasi reikiamų priemonių, kad licencijos, kuriomis leidžiami 1 dalyje aprašyti veiksmai, būtų prieinamos ir matomos švietimo įstaigoms.

3. Kūrinių ir kitų objektų naudojimas tik mokymo iliustracijoms per saugiuosius elektroninius tinklus , vykdomas laikantis pagal šį straipsnį priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų, laikomas vykstančiu tik valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi švietimo įstaiga.

4. Valstybės narės gali numatyti teisingą kompensaciją už teisių turėtojų patirtą nuostolį dėl jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo pagal 1 dalį.

4 straipsnis

Kūrinių ir kitų objektų naudojimas skaitmeninėje ir tarpvalstybinėje mokymo veikloje

a)	vyksta švietimo įstaigos patalpose ar kitoje švietimo įstaigos vietoje, kurioje vyksta mokymo veikla, už kurią atsakinga švietimo įstaiga , ar per švietimo įstaigos saugiąją elektroninę aplinką , prie kurios prieigą turi tik švietimo įstaigos moksleiviai ar studentai ir mokytojai (dėstytojai);

b)	vyksta nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus pavardę, nebent tai neįmanoma dėl praktinių priežasčių .

2. Valstybės narės gali nustatyti, kad pagal 1 dalį priimta išimtis netaikoma apskritai ar specifinių tipų kūrinių ar kitų objektų, pavyzdžiui, medžiagos, kuri visų pirma yra skirta švietimo rinkai, ar natų lapų , atžvilgiu, jei rinkoje galima lengvai sudaryti tinkamų licencijų susitarimų , kuriais leidžiami 1 dalyje aprašyti veiksmai ir kurie pritaikyti prie švietimo įstaigų poreikių ir ypatumų .

3. Kūrinių ir kitų objektų naudojimas tik mokymo iliustracijoms per saugiąją elektroninę aplinką , vykdomas laikantis pagal šį straipsnį priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų, laikomas vykstančiu tik valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi švietimo įstaiga.

4. Valstybės narės gali numatyti teisingą kompensaciją už teisių turėtojų patirtą nuostolį dėl jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo pagal 1 dalį.

4a. Nedarant poveikio 2 daliai, nevykdytina nė viena sutartinė nuostata, kuri prieštarauja pagal 1 dalį nustatytai išimčiai ar apribojimui. Valstybės narės užtikrina, kad teisių turėtojai turėtų teisę suteikti nemokamas licencijas, už kurias negaunamas autorinis atlyginimas, kuriomis leidžiama atlikti 1 dalyje apibrėžtus veiksmus, susijusius apskritai su kūriniais ar kitais objektais, kuriuos jie gali pasirinkti, arba konkrečiomis jų rūšimis.

Pakeitimas 67

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
5 straipsnis Kultūros paveldo išsaugojimas Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį, leisdamos kultūros paveldo įstaigoms daryti bet kurių jų rinkiniuose nuolat esančių kūrinių ar kitų objektų kopijas bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje vien tokių kūrinių ar kitų objektų išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.		5 straipsnis Kultūros paveldo išsaugojimas 1. 1. Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį, leisdamos kultūros paveldo įstaigoms daryti bet kurių jų rinkiniuose nuolat esančių kūrinių ar kitų objektų kopijas bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių ar kitų objektų išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti. 1 bis. 1a. Valstybės narės užtikrina, kad bet kokiai medžiagai, gautai atgaminant medžiagą viešojoje srityje, nebūtų taikomos autorių ar gretutinės teisės, jei toks atgaminimas yra tiksli kopija, atlikta originalios medžiagos išsaugojimo tikslais. 1 ter. 1b. Netaikoma jokia 1 dalimi nustatytai išimčiai prieštaraujanti sutartinė nuostata.

Pakeitimas 68

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
6 straipsnis Bendrosios nuostatos Šioje antraštinėje dalyje nustatytoms išimtims ir apribojimui taikomos Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnio 4 dalies pirma, trečia ir penkta pastraipos.		6 straipsnis Bendrosios nuostatos 1. Naudojimasis turiniu, kuriam taikoma šioje direktyvoje nustatyta išimtis, nesuteikia naudotojams jokių teisių naudotis turiniu pagal kitą išimtį. 2. Šioje antraštinėje dalyje nustatytoms išimtims ir apribojimui taikomos Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnio 4 dalies pirma, trečia, ketvirta ir penkta pastraipos.

Pakeitimas 69

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 straipsnis

Kultūros paveldo įstaigų vykdomas kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimas

1. Valstybės narės nustato, kad kai kolektyvinio administravimo organizacija savo narių vardu suteikia kultūros paveldo įstaigai nekomercinės paskirties neišimtinę licenciją dėl įstaigos rinkiniuose nuolat esančių kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo, platinimo, viešo skelbimo ar pateikimo naudotis, į tokios neišimtinės licencijos taikymo sritį galima įtraukti ir kolektyvinio administravimo organizacijos neatstovaujamus tos pačios kategorijos teisių turėtojus, kaip ir tie, kuriems taikoma licencija, arba preziumuoti, kad ji jiems taikoma, jei:

a)	kolektyvinio administravimo organizacija pagal teisių turėtojų įgaliojimus plačiai atstovauja kategorijų, kurioms priklauso licencijos aprėpiami kūriniai ar kiti objektai ir teisės, teisių turėtojams;

b)	visiems teisių turėtojams užtikrinamos vienodos sąlygos, kiek tai susiję su licencijos nuostatomis;

c)	visi teisių turėtojai bet kuriuo metu gali paprieštarauti dėl jų kūrinių ir kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama, ir išbraukti savo darbus ar kitus objektus iš licencijos taikymo srities.

7 straipsnis

Kultūros paveldo įstaigų vykdomas kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimas

a)	kolektyvinio administravimo organizacija pagal teisių turėtojų įgaliojimus plačiai atstovauja kategorijų, kurioms priklauso licencijos aprėpiami kūriniai ar kiti objektai ir teisės, teisių turėtojams;

b)	visiems teisių turėtojams užtikrinamos vienodos sąlygos, kiek tai susiję su licencijos nuostatomis;

c)	visi teisių turėtojai bet kuriuo metu gali paprieštarauti dėl jų kūrinių ir kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama, ir išbraukti savo darbus ar kitus objektus iš licencijos taikymo srities.

1 bis. 1a. Valstybės narės numato Direktyvos 2001/29/EB 2 ir 3 straipsniuose, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį ar apribojimą, leisdamos kultūros paveldo įstaigoms pateikti internete jų rinkiniuose esančių nebeparduodamų kūrinių ar kitų objektų kopijas ne pelno siekimo tikslais, jeigu:

a)	nurodomi autoriai ar kitas nustatytas teisių turėtojas, nebent paaiškėja, kad tai yra neįmanoma;

b)	visi teisių turėtojai bet kuriuo metu gali paprieštarauti dėl jų kūrinių ir kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama, ir išbraukti savo darbus ar kitus objektus iš išimties taikymo srities.

1 ter. 1b. Valstybės narės nustatyto, kad pagal 1a dalį nustatyta išimtis netaikoma sektoriuose arba konkrečių rūšių kūriniams, jeigu galima pasinaudoti atitinkamais licencijavimo sprendimais, kurie yra prieinami, įskaitant 1 dalyje nustatytus sprendimus (bet jais neapsiribojant). Valstybės narės, pasikonsultavusios su autoriais, kitais teisių turėtojais, kolektyvinio administravimo organizacijomis ir kultūros paveldo institucijomis, nustato išplėstos apimties kolektyvinio licencijavimo sprendimų, susijusių su konkrečiais sektoriais arba konkrečių rūšių kūriniais, prieinamumą.

2. Laikoma, kad kūriniu ar kitu objektu nebeprekiaujama, kai visas kūrinys ar kitas objektas, visi jo vertimai, versijos ir apraiškos, nėra visuomenei pasiekiami įprastais prekybos srautais ir negalima pagrįstai tikėtis, kad taip įvyks.

Valstybės narės, konsultuodamosi su teisių turėtojais, kolektyvinio administravimo organizacijomis ir kultūros paveldo įstaigomis, užtikrina, kad reikalavimai, pagal kuriuos nustatoma, ar kūriniams ir kitiems objektams gali būti suteikta licencija pagal 1 dalį, nebūtų didesni, nei būtina ir pagrįsta, ir neatimtų galimybės nustatyti, ar nebeprekiaujama visu rinkiniu, kai pagrįsta preziumuoti, kad nebeprekiaujama visais rinkinio kūriniais ar kitais objektais.

2. Valstybės narės gali nustatyti galutinę datą, taikomą sprendžiant, ar kūrinys, kuriuo anksčiau buvo prekiaujama, laikomas kūriniu, kuriuo nebeprekiaujama.

Valstybės narės, konsultuodamosi su teisių turėtojais, kolektyvinio administravimo organizacijomis ir kultūros paveldo įstaigomis, užtikrina, kad reikalavimai, pagal kuriuos nustatoma, ar kūriniams ir kitiems objektams gali būti suteikta licencija pagal 1 dalį, arba jie gali būti naudojami pagal 1a dalį , nebūtų didesni, nei būtina ir pagrįsta, ir neatimtų galimybės nustatyti, ar nebeprekiaujama visu rinkiniu, kai pagrįsta preziumuoti, kad nebeprekiaujama visais rinkinio kūriniais ar kitais objektais.

3. Valstybės narės nustato, kad būtų imtasi tinkamų viešinimo priemonių dėl:

a)	kūrinių ar kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama;

b)	licencijos, ypač dėl jos taikymo neatstovaujamiems teisių turėtojams;

c)	1 dalies c punkte nurodytos teisių turėtojų galimybės prieštarauti;

be kita ko, per pagrįstą laikotarpį iki kūrinių ar kitų objektų skaitmeninimo, platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis.

3. Valstybės narės nustato, kad būtų imtasi tinkamų viešinimo priemonių dėl:

a)	kūrinių ar kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama;

b)	bet kokios licencijos, ypač dėl jos taikymo neatstovaujamiems teisių turėtojams;

c)	1 dalies c punkte ir 1a dalies b punkte nurodytos teisių turėtojų galimybės prieštarauti;

be kita ko, bent per šešis mėnesius iki kūrinių ar kitų objektų skaitmeninimo, platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis.

4. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų licencijų būtų prašoma iš kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri yra reprezentatyvi valstybėje narėje, kurioje:

a)	kūriniai ar fonogramos buvo pirmiausia išleisti arba, jei išleisti nebuvo, kurioje jie pirmą kartą transliuoti, išskyrus kinematografinius ir audiovizualinius kūrinius;

b)	yra kūrinių gamintojų būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta, jei tai kinematografiniai ir audiovizualiniai kūriniai, arba

c)	yra įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga, kai po pakankamų pastangų pagal a ir b punktus nebuvo galima nustatyti valstybės narės ar trečiosios šalies.

4. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų licencijų būtų prašoma iš kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri yra reprezentatyvi valstybėje narėje, kurioje:

a)	kūriniai ar fonogramos buvo pirmiausia išleisti arba, jei išleisti nebuvo, kurioje jie pirmą kartą transliuoti, išskyrus kinematografinius ir audiovizualinius kūrinius;

b)	yra kūrinių gamintojų būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta, jei tai kinematografiniai ir audiovizualiniai kūriniai, arba

c)	yra įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga, kai po pakankamų pastangų pagal a ir b punktus nebuvo galima nustatyti valstybės narės ar trečiosios šalies.

5. 1, 2 ir 3 dalys netaikomos trečiųjų šalių piliečių kūriniams ir kitiems objektams, išskyrus kai taikomi 4 dalies a ir b punktai.

Pakeitimas 70

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
8 straipsnis Tarpvalstybinio naudojimo būdai 1. Kūrinius ar kitus objektus, kuriems taikoma pagal 7 straipsnį suteikta licencija , kultūros paveldo įstaiga, laikydamasi licencijos sąlygų , gali naudoti visose valstybėse narėse. 2. Valstybės narės užtikrina, kad informacija, leidžianti nustatyti kūrinius ar kitus objektus, kuriems taikoma pagal 7 straipsnį suteikta licencija , ir informacija apie 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą teisių turėtojų galimybę prieštarauti būtų viešai prieinamos viename internetiniame portale bent šešis mėnesius iki kūrinių ar kitų objektų skaitmeninimo, platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis kitose valstybėse narėse, nei ta, kurioje suteikta licencija, ir per visą licencijos galiojimo laiką. 3. 2 dalyje nurodytą portalą pagal Reglamentą (ES) Nr. 386/2012 sukuria ir administruoja Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba.		8 straipsnis Tarpvalstybinio naudojimo būdai 1. Kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama ir kuriems taikomos 7 straipsnio nuostatos , kultūros paveldo įstaiga, laikydamasi šio straipsnio nuostatų , gali naudoti visose valstybėse narėse. 2. Valstybės narės užtikrina, kad informacija, leidžianti nustatyti kūrinius ar kitus objektus, kuriems taikomas 7 straipsnis , ir informacija apie 7 straipsnio 1 dalies c punkte ir 7 straipsnio 1a dalies b punkte nurodytą teisių turėtojų galimybę prieštarauti būtų nuolat, lengvai ir veiksmingai prieinamos viename viešame internetiniame portale bent šešis mėnesius iki kūrinių ar kitų objektų skaitmeninimo, platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis kitose valstybėse narėse, nei ta, kurioje suteikta licencija, arba 7 straipsnio 1a dalies taikymo atvejais, kai įsteigta kultūros paveldo įstaiga , ir per visą licencijos galiojimo laiką. 3. 2 dalyje nurodytą portalą pagal Reglamentą (ES) Nr. 386/2012 sukuria ir administruoja Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba.

Pakeitimas 71

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina reguliarų naudotojų ir teisių turėtojų reprezentatyvių organizacijų ir kitų svarbių suinteresuotųjų šalių dialogą, kad kiekvienam sektoriui tinkamu būdu didėtų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų suteikimo mechanizmų reikšmė ir jie taptų patogesni naudoti, kad būtų užtikrintas šiame skyriuje nurodytų teisių turėtojų apsaugos priemonių efektyvumas, ypač kiek tai susiję su viešinimo priemonėmis, ir kad, kai tinka, būtų prisidėta prie 7 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų reikalavimų suformulavimo.		Valstybės narės užtikrina reguliarų naudotojų ir teisių turėtojų reprezentatyvių organizacijų ir kitų svarbių suinteresuotųjų šalių dialogą, kad kiekvienam sektoriui tinkamu būdu didėtų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų suteikimo mechanizmų ir 7 straipsnio 1a dalyje nurodytų išimčių reikšmė ir jie taptų patogesni naudoti, kad būtų užtikrintas šiame skyriuje nurodytų teisių turėtojų apsaugos priemonių efektyvumas, ypač kiek tai susiję su viešinimo priemonėmis, ir kad, kai tinka, būtų prisidėta prie 7 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų reikalavimų suformulavimo.

Pakeitimas 72

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
10 straipsnis Derybų mechanizmas Valstybės narės užtikrina, kad, kai šalims norint sudaryti susitarimą tam, kad audiovizualiniai kūriniai būtų pasiekiami užsakomųjų vaizdo programų platformose, kyla sunkumų gauti licencijas dėl teisių, jos galėtų sulaukti atitinkamos patirties turinčio nešališko subjekto paramos. Subjektas teikia paramą per derybas ir padeda pasiekti susitarimus. Ne vėliau kaip [21 straipsnio 1 dalyje minima data] valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytą subjektą.		10 straipsnis Derybų mechanizmas Valstybės narės užtikrina, kad, kai šalims norint sudaryti susitarimą tam, kad audiovizualiniai kūriniai būtų pasiekiami užsakomųjų vaizdo programų platformose, kyla sunkumų gauti licencijas dėl audiovizualinių teisių, jos galėtų sulaukti atitinkamos patirties turinčio nešališko subjekto paramos. Šio straipsnio tikslais įsteigtas arba valstybių narių paskirtas nešališkas subjektas teikia paramą per derybas derybų šalims ir padeda joms pasiekti susitarimus. Ne vėliau kaip [21 straipsnio 1 dalyje minima data] valstybės narės informuoja Komisiją apie subjektą, kurį sukūrė arba paskyrė pagal pirmąją dalį . Siekiant paskatinti audiovizualinių kūrinių prieinamumą užsakomųjų vaizdo programų platformose, valstybės narės remia autoriams, gamintojams, užsakomosioms vaizdo programų platformoms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančių organizacijų dialogą.

Pakeitimas 73

Pasiūlymas dėl direktyvos

III antraštinės dalies 2 a skyriaus (naujo) 10 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a SKYRIUS

Galimybė susipažinti su Sąjungos leidiniais

10a straipsnis

Sąjungos teisėta saugykla

1. Visi elektroniniai leidiniai, susiję su Sąjunga, pvz., Sąjungos teise, Sąjungos istorija ir integracija, Sąjungos politika ir demokratija, instituciniais ir Parlamento reikalais bei politika, kurie viešai teikiami Sąjungoje, priklausys Sąjungos teisėtai saugyklai.

2. Europos Parlamento biblioteka turi teisę į nemokamą vienos kiekvieno 1 dalyje nurodyto leidinio kopijos pristatymą.

3. 1 dalyje nustatytas įpareigojimas taikomas leidinių leidėjams, spaustuvininkams ir importuotojams dėl kūrinių, kuriuos jie leidžia, spausdina ar importuoja Sąjungoje.

4. Nuo pateikimo Europos Parlamento bibliotekai dienos 1 dalyje nurodyti leidiniai tampa Europos Parlamento bibliotekos nuolatinio rinkinio dalimi. Jie prieinami naudotojams Europos Parlamento bibliotekos patalpose išimtinai mokslinių tyrimų ar tyrimų, kuriuos atlieka akredituoti mokslininkai ir kuriuos kontroliuoja Europos Parlamento biblioteka, tikslu.

5. Komisija priima teisės aktus, kuriais būtų nurodyti apribojimai, susiję su 1 dalyje nurodytų leidinių teikimu Europos Parlamento bibliotekai.

Pakeitimai 151, 152, 153, 154 ir 155

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
11 straipsnis Su skaitmeninio naudojimo būdais susijusi spaudos publikacijų apsauga 1. Valstybės narės spaudos publikacijų leidėjams suteikia Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi nustatytas teises dėl jų spaudos publikacijų skaitmeninio naudojimo . 2. 1 dalyje nurodytos teisės nekeičia Sąjungos teisėje nustatytų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, susijusių su kūriniais ir kitais objektais, įtrauktais į spaudos publikaciją, ir joms nedaro jokio poveikio. Tokiomis teisėmis negalima naudotis autorių ir kitų teisių turėtojų nenaudai ir visų pirma jos negali atimti iš jų teisės naudoti savo kūrinius ir kitus objektus nepriklausomai nuo spaudos publikacijos, į kurią jie yra įtraukti. 3. 1 dalyje nurodytų teisių atžvilgiu mutatis mutandis taikomi Direktyvos 2001/29/EB 5–8 straipsniai ir Direktyva 2012/28/ES. 4. 1 dalyje nurodytos teisės išnyksta praėjus 20 metų po spaudos publikacijos paskelbimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo metų, einančių po paskelbimo datos, sausio pirmos dienos.		11 straipsnis Su skaitmeninio naudojimo būdais susijusi spaudos publikacijų apsauga 1. Valstybės narės spaudos publikacijų leidėjams suteikia Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi nustatytas teises, kad jie galėtų gauti sąžiningą ir proporcingą atlygį už tai, kad jų spaudos publikacijas skaitmeniniu būdu naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai . 1a. 1 dalyje nurodytos teisės nėra kliūtis, dėl kurios atskiri naudotojai negalėtų naudotis spaudos publikacijomis teisėtais privačiais ir nekomerciniais tikslais. 2. 1 dalyje nurodytos teisės nekeičia Sąjungos teisėje nustatytų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, susijusių su kūriniais ir kitais objektais, įtrauktais į spaudos publikaciją, ir joms nedaro jokio poveikio. Tokiomis teisėmis negalima naudotis autorių ir kitų teisių turėtojų nenaudai ir visų pirma jos negali atimti iš jų teisės naudoti savo kūrinius ir kitus objektus nepriklausomai nuo spaudos publikacijos, į kurią jie yra įtraukti. 2a. 1 dalyje nurodytos teisės netaikomos vieniems hipersaitams, prie kurių prirašomi atskiri žodžiai. 3. 1 dalyje nurodytų teisių atžvilgiu mutatis mutandis taikomi Direktyvos 2001/29/EB 5–8 straipsniai ir Direktyva 2012/28/ES. 4. 1 dalyje nurodytos teisės išnyksta praėjus 5 metų po spaudos publikacijos paskelbimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo metų, einančių po paskelbimo datos, sausio pirmos dienos. 1 dalyje nurodytos teisės netaikomos atgaline data. 4 bis. 4a. Valstybės narės užtikrina, kad autoriai gautų tinkamą dalį papildomų pajamų, kurias spaudos publikacijų leidėjai gauna už tai, kad spaudos publikaciją naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.

Pakeitimas 75

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
12 straipsnis Teisingos kompensacijos reikalavimai Valstybės narės gali nustatyti, kad, autoriui perleidus teisę ar suteikus jos licenciją leidėjui, toks perleidimas ar licencija yra pakankamas teisinis pagrindas leidėjui reikalauti dalies kompensacijos už kūrinio naudojimą pagal perleistos ar licencijuotos teisės išimtį ar apribojimą.		12 straipsnis Teisingos kompensacijos reikalavimai Valstybės narės, kartu su dalijimosi kompensacija tarp autorių ir leidėjų, susijusia su išimtimis ir apribojimais, sistemomis gali nustatyti, kad, autoriui perleidus teisę ar suteikus jos licenciją leidėjui, toks perleidimas ar licencija yra pakankamas teisinis pagrindas leidėjui reikalauti dalies kompensacijos už kūrinio naudojimą pagal perleistos ar licencijuotos teisės išimtį ar apribojimą, su sąlyga, kad lygiavertė dalijimosi kompensacija sistema veikė valstybėje narėje iki 2015 m. lapkričio 12 d . Pirmos dalies nuostatos nedaro poveikio valstybių narių susitarimams dėl viešos panaudos teisių, teisių, negrindžiamų autorių teisių išimtimis ar apribojimais, administravimo, kaip antai išplėstinių kolektyvinių licencijų suteikimo sistemos, arba susijusių su teisėmis į atlygį pagal nacionalinę teisę.

Pakeitimas 76

Pasiūlymas dėl direktyvos

IV antraštinės dalies 1 a skyriaus (naujo) 12 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a SKYRIUS

Sporto renginių organizatorių apsauga

12a straipsnis

Sporto renginių organizatorių apsauga

Valstybės narės sporto renginių organizatoriams suteikia Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi ir Direktyvos 2006/115/EB 7 straipsniu nustatytas teises.

Pakeitimai 156, 157, 158, 159, 160 ir 161

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
13 straipsnis Informacinės visuomenės paslaugų teikėjų, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia galimybę su jais susipažinti, vykdomas saugomo turinio naudojimas 1. Informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia galimybę su jais susipažinti , bendradarbiaudami su teisių turėtojais imasi priemonių užtikrinti, kad veiktų su teisių turėtojais sudaryti susitarimai dėl jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo, arba neleisti naudojantis jų paslaugų teikimo priemone pasiekti turinio ar kito objekto, kurį bendradarbiaudami su paslaugų teikėjais nurodė teisių turėtojai. Tos priemonės, tokios kaip veiksmingo turinio atpažinimo technologijų naudojimas , turi būti tinkamos ir proporcingos. Paslaugų teikėjai suteikia teisių turėtojams pakankamai informacijos apie priemonių veikimą ir diegimą, o kai svarbu – tinkamai praneša apie kūrinių ir kitų objektų atpažinimą ir naudojimą . 2. Valstybės narės užtikrina , kad 1 dalyje nurodyti paslaugų teikėjai sukurtų skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmus , kuriais naudotojai gali naudotis kilus ginčams dėl 1 dalyje nurodytų priemonių taikymo . 3. Kai tinka, valstybės narės palengvina informacinės visuomenės paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimą organizuodamos suinteresuotųjų šalių dialogus, kad būtų nustatyta geriausia praktika, tokia kaip tinkamos ir proporcingos turinio atpažinimo technologijos , atsižvelgdamos , be kita ko , į paslaugų pobūdį , technologijų pasiekiamumą ir efektyvumą, turint omenyje technologinę plėtrą .		13 straipsnis Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia galimybę su jais susipažinti, vykdomas saugomo turinio naudojimas 1. Nedarant poveikio Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio 1 ir 2 dalims , turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai atlieka viešo paskelbimo veiksmą. Todėl jie turi su teisių turėtojais sudaryti sąžiningus ir tinkamus susitarimus teikti licencijas . 2. Susitarimai teikti licencijas , kuriuos sudarė turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai su teisių turėtojais dėl 1 dalyje nurodytų viešo paskelbimo veiksmų, apima atsakomybę už kūrinius , kuriuos įkėlė šių turinio dalijimosi internete paslaugų naudotojai, atsižvelgiant į sąlygas, nustatytas susitarime teikti licencijas, su sąlyga, kad šie naudotojai neveikia komerciniais tikslais . 2 bis. 2a. Valstybės narės numato, kad, jei teisių turėtojai nenori sudaryti susitarimų teikti licencijas, turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai ir teisių turėtojai geranoriškai bendradarbiautų siekiant užtikrinti, kad jų paslaugos neapimtų saugomų darbų arba kitų objektų be leidimo. Bendradarbiaujant turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjams ir teisių turėtojams neturi būti užkertamas kelias teisių nepažeidžiančių kūrinių ar kitų objektų, įskaitant tuos, kuriems taikoma autorių teisių išimtis arba apribojimas, prieinamumui. 2 ter. 2b. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai sukurtų veiksmingo ir greito skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmus, kuriais naudotojai galėtų naudotis tais atvejais, kai dėl 2a dalyje nurodyto bendradarbiavimo nepagrįstai pašalinamas jų turinys. Visi taikant minėtus mechanizmus pateikiami skundai išnagrinėjami nepagrįstai nedelsiant ir jie peržiūrimi. Teisių turėtojai turi tinkamai pagrįsti savo sprendimus, kad būtų išvengta savavališko skundų atmetimo. Be to, vadovaujantis Direktyva 95/46/EB, Direktyva 2002/58/EB ir Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, dėl bendradarbiavimo neturi būti nurodoma pavienių naudotojų tapatybė ir tvarkomi jų asmens duomenys. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad naudotojai turėtų galimybę kreiptis į nepriklausomą ginčų sprendimo įstaigą ir teismą ar kitą atitinkamą teisminę instituciją, kad apgintų taikomą autorių teisių taisyklių išimtį arba apribojimą;
		3. Nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data] Komisija ir valstybės narės organizuoja suinteresuotųjų subjektų dialogus, kad būtų suderinta ir nustatyta geriausia praktika, ir paskelbia gaires siekdamos užtikrinti susitarimų teikti licencijas veikimą ir gaires dėl turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimo jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo , kaip nustatyta šioje direktyvoje , klausimais. Nustatant geriausią praktiką ypač atsižvelgiama į pagrindines teises ir išimčių ir apribojimų taikymą , taip pat į siekį užtikrinti , kad MVĮ tenkanti našta liktų tinkama ir kad būtų vengiama automatinio turinio blokavimo .

Pakeitimai 78 ir 252

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
		13a straipsnis Valstybės narės numato alternatyvaus ginčų sprendimo sistemą, kuri galėtų būti taikoma teisių perėmėjų ir informacinės visuomenės paslaugų teikėjų ginčams dėl 13 straipsnio 1 dalies taikymo. Valstybės narės įsteigia arba paskiria nešališką reikiamą kompetenciją turinčią įstaigą, kurios tikslas – padėti subjektams išspręsti ginčus taikant šią sistemą. Valstybės narės praneša Komisijai apie šios įstaigos įsteigimą ne vėliau kaip (21 straipsnio 1 dalyje minima data).

Pakeitimas 79

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
		13b straipsnis Saugomo turinio naudojimas informacinės visuomenės paslaugoms teikti pasitelkiant automatines vaizdo nuorodas Valstybės narės užtikrina, jog informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie automatiškai atgamina arba nurodo didelius autorių teisėmis saugomų vizualinio meno kūrinių kiekius ir padaro juos viešai prieinamais indeksavimo ir nuorodų teikimo tikslais, su teisių turėtojais, kurie to reikalauja, sudarytų sąžiningas ir subalansuotas licencines sutartis, kad tiems teisių turėtojams būtų garantuojamas teisingas atlygis. Tokį atlygį gali administruoti atitinkamiems teisių turėtojams atstovaujančios kolektyvinio administravimo organizacijos.

Pakeitimas 80

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 skyriaus -14 straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
		-14 straipsnis Sąžiningo ir proporcingo atlygio principas 1. Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai gautų teisingą ir proporcingą atlygį už kiekvieną savo kūrinių ir objektų panaudojimo būdą, įskaitant jų panaudojimą internete. Tai gali būti pasiekta derinant susitarimus, įskaitant kolektyvines sutartis, ir teisės aktuose nustatyto atlygio mechanizmus. 2. 1 dalis netaikoma tais atvejais, kai autorius arba atlikėjas suteikia neišimtinę teisę visiems naudotojams naudotis jo kūriniu nemokamai. 3. Skatindamos proporcingą atlygį už teises, kurias suteikė autoriai ir atlikėjai, valstybės narės atsižvelgia į kiekvieno sektoriaus ypatumus. 4. Sutartyse nurodomas atlygis, taikomas kiekvienam naudojimo būdui.

Pakeitimas 81

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
14 straipsnis Skaidrumo prievolė 1. Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai iš tų subjektų, kuriems suteikė licenciją arba perleido savo teises, reguliariai ir, atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus, laiku gautų tinkamą ir pakankamą informaciją apie jų kūrinių ir atlikimo įrašų naudojimą, visų pirma apie naudojimo būdus, gautas įplaukas ir priklausantį atlygį. 2. 1 dalies prievolė turi būti proporcinga ir veiksminga ir užtikrinti tinkamo lygio skaidrumą kiekviename sektoriuje. Tačiau tais atvejais, kai dėl prievolės atsirandanti administracinė našta būtų neproporcinga pagal įplaukas, gautas naudojant kūrinį ar atlikimo įrašą, valstybės narės gali 1 dalies prievolę pritaikyti, su sąlyga, kad prievolė lieka veiksminga ir užtikrina tinkamo lygio skaidrumą. 3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalies prievolė netaikoma, kai autoriaus ar atlikėjo įnašas nėra reikšmingas atsižvelgiant į visą kūrinį ar atlikimo įrašą. 4. 1 dalis netaikoma subjektams, kuriems galioja Direktyva 2014/26/ES nustatyti skaidrumo reikalavimai.		14 straipsnis Skaidrumo prievolė 1. Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai iš tų subjektų, kuriems suteikė licenciją arba perleido savo teises, arba teisių perėmėjų reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus , ir, atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus bei į atitinkamą kiekvieno individualaus įnašo svarbą , laiku gautų tikslią, svarbią ir išsamią informaciją apie jų kūrinių ir atlikimo įrašų naudojimą, visų pirma apie naudojimo būdus, gautas tiesiogines ir netiesiogines įplaukas ir priklausantį atlygį. 1 bis. 1a. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai autorių ir atlikėjų licencijos turėtojas arba teisių perėmėjas vėliau suteikia licenciją dėl šių teisių kitai šaliai, pastaroji dalinasi 1 dalyje nurodyta informacija su pirmiau minėtu licencijos turėtoju arba teisių perėmėju. Pagrindinis licencijos turėtojas arba teisių perėmėjas perduoda visą pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją autoriui arba atlikėjui. Ši informacija nekeičiama, išskyrus atvejus, kai tai yra komercinė konfidenciali informacija, kaip apibrėžiama pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, kuriai, nepažeidžiant 15 ir 16a straipsnių nuostatų, gali būti taikomas konfidencialumo susitarimas, siekiant išlaikyti sąžiningą konkurenciją. Jeigu pagrindinis licencijos turėtojas arba teisių perėmėjas laiku nepateikia informacijos, nurodytos šioje pastraipoje, autorius arba atlikėjas turi teisę tiesiogiai prašyti sublicencijos turėtojo pateikti minėtą informaciją. 2. 1 dalies prievolė turi būti proporcinga ir veiksminga ir užtikrinti aukšto lygio skaidrumą kiekviename sektoriuje. Tačiau tais atvejais, kai dėl prievolės atsirandanti administracinė našta būtų neproporcinga pagal įplaukas, gautas naudojant kūrinį ar atlikimo įrašą, valstybės narės gali 1 dalies prievolę pritaikyti, su sąlyga, kad prievolė lieka veiksminga ir užtikrina aukšto lygio skaidrumą. 4. 1 dalis netaikoma subjektams, kuriems galioja Direktyva 2014/26/ES nustatyti skaidrumo reikalavimai, arba kolektyvinių sutarčių atvejais, kai pagal šiuos reikalavimus arba sutartis numatyti skaidrumo reikalavimai, palyginami su 2 dalyje nurodytais reikalavimais .

Pakeitimas 82

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai turėtų teisę paprašyti tinkamo papildomo atlygio iš subjekto, su kuriuo jie sudarė sutartį dėl teisių naudojimo, kai iš pradžių sutartas atlygis yra neproporcingai mažas, palyginti su vėlesnėmis susijusiomis įplaukomis ir nauda, gauta naudojant kūrinius ar atlikimo įrašus.		Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nesama kolektyvinių sutarčių, pagal kurias numatytas panašus mechanizmas , autoriai ir atlikėjai arba bet kokia jų vardu veikianti jiems atstovaujanti organizacija turėtų teisę reikalauti tinkamo ir sąžiningo papildomo atlygio iš subjekto, su kuriuo jie sudarė sutartį dėl teisių naudojimo, kai iš pradžių sutartas atlygis yra neproporcingai mažas, palyginti su vėlesnėmis susijusiomis tiesioginėmis ar netiesioginėmis įplaukomis ir nauda, gauta naudojant kūrinius ar atlikimo įrašus.

Pakeitimas 83

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės nustato, kad ginčai dėl skaidrumo prievolės pagal 14 straipsnį ir sutarčių pritaikymo mechanizmo pagal 15 straipsnį gali būti pateikti spręsti pagal savanorišką alternatyvią ginčų sprendimo procedūrą.		Valstybės narės nustato, kad ginčai dėl skaidrumo prievolės pagal 14 straipsnį ir sutarčių pritaikymo mechanizmo pagal 15 straipsnį gali būti pateikti spręsti pagal savanorišką alternatyvią ginčų sprendimo procedūrą. Valstybės narės užtikrina, kad autoriams ir atlikėjams atstovaujančios organizacijos galėtų inicijuoti tokias procedūras vieno ar daugiau autorių ir atlikėjų prašymu.

Pakeitimas 84

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
		16a straipsnis Teisė atšaukti 1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai autorius arba atlikėjas suteikė licenciją arba perleido savo teises į kūrinį ar kitą saugomą objektą išimties tvarka, autorius arba atlikėjas turi teisę tai atšaukti, jei kūrinys arba kitas saugomas objektas nenaudojamas arba jei nuolat nepakankamai atsiskaitoma, kaip numatyta pagal 14 straipsnį. Valstybės narės gali nustatyti specialias nuostatas, atsižvelgiant į įvairių sektorių bei darbų ypatumus ir numatytą naudojimo laikotarpį, o būtent nustatyti teisės atšaukti galiojimo trukmę. 2. 1 dalyje nustatyta teise atšaukti galima naudotis tik praėjus pagrįstam laikotarpiui po licencijos arba perleidimo sutarties sudarymo ir tik pagal rašytinį pranešimą, kuriame nustatytas tinkamas terminas, po kurio turi būti naudojamasi licencija ar teisių perleidimu suteiktomis teisėmis. Praėjus šiam terminui, autorius arba atlikėjas, užuot atšaukęs teises, gali pasirinkti nutraukti išimties, numatytos pagal sutartį, taikymą. Tais atvejais, kai kūrinyje ar kitame objekte esama daugelio autorių arba kūrėjų įnašo, šių autorių arba atlikėjų naudojimasis individualia teise atšaukti reguliuojamas nacionaliniais įstatymais, kuriais nustatomos teisės atšaukti, taikomos kolektyviniams kūriniams, atsižvelgiant į atitinkamą individualių įnašų svarbą. 3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jei teisėmis nesinaudojama daugiausia dėl aplinkybių, dėl kurių galima pagrįstai tikėtis, kad autorius arba atlikėjas jas ištaisys. 4. Sutartyje įrašyti arba kitokie susitarimai, kuriais nukrypstama nuo teisės atšaukti nuostatos, teisėti tik tuo atveju, jeigu susitarta sudarant sutartį, kuri grindžiama kolektyvine sutartimi.

Pakeitimas 85

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
		17a straipsnis Valstybės narės gali priimti arba išlaikyti galiojančias su Sąjungos teisėje nustatytomis išimtimis ir apribojimais suderinamas platesnes nuostatas, taikytinas naudojimo būdams, kuriems taikomos šioje direktyvoje numatytos išimtys ar apribojimai.

Pakeitimas 86

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
2. 2. 11 straipsnio nuostatos taip pat taikomos spaudos publikacijoms, paskelbtoms po [21 straipsnio 1 dalyje minimos datos].		Išbraukta.

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0245/2018).

(2) COM(2015) 626 final .

(3) COM(2015) 626 final .

(4) 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos, OL L 77, 1996 3 27, p. 20–28.

(5) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, OL L 167, 2001 6 22, p. 10–19.

(6) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje, OL L 376, 2006 12 27, p. 28–35.

(7) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos, OL L 111, 2009 5 5, p. 16–22.

(8) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo, OL L 299, 2012 10 27, p. 5–12.

(9) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje, OL L 84, 2014 3 20, p. 72–98.

(10) 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos, OL L 77, 1996 3 27, p. 20–28.

(11) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1.)

(12) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, OL L 167, 2001 6 22, p. 10–19.

(13) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje, OL L 376, 2006 12 27, p. 28–35.

(14) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos, OL L 111, 2009 5 5, p. 16–22.

(15) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo, OL L 299, 2012 10 27, p. 5–12.

(16) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje, OL L 84, 2014 3 20, p. 72–98.

(17) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje, OL L 178, 2000 7 17, p. 1–16.

(18) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 433

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	62 metai 2019m. gruodžio 23d.

	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS PARLAMENTAS
2019/C 433/25	P8_TA(2018)0318 Aprobavimo lygiavertiškumas ***I 2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2003/17/EB dėl Brazilijoje atliekamo pašarinių sėklinių augalų ir sėklinių javų aprobavimo lygiavertiškumo ir Brazilijoje užaugintos pašarinių augalų bei javų sėklos lygiavertiškumo, taip pat dėl Moldovoje atliekamo sėklinių javų, sėklinių daržovių ir sėklinių aliejinių bei pluoštinių augalų aprobavimo lygiavertiškumo ir dėl Moldovoje užaugintos javų, daržovių ir aliejinių bei pluoštinių augalų sėklos lygiavertiškumo (COM(2017)0643 – C8-0400/2017 – 2017/0297(COD))	201
	P8_TC1-COD(2017)0297 Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/..., kuriuo dėl Brazilijos Federacinėje Respublikoje atliekamo pašarinių augalų ir javų sėklinių pasėlių aprobavimo lygiavertiškumo ir Brazilijos Federacinėje Respublikoje užaugintos pašarinių augalų bei javų sėklos lygiavertiškumo, taip pat dėl Moldovos Respublikoje atliekamo javų, daržovių, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinių pasėlių aprobavimo lygiavertiškumo ir dėl Moldovos Respublikoje užaugintos javų, daržovių, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos lygiavertiškumo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2003/17/EB	202
2019/C 433/26	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su specialia mažosioms įmonėms skirta schema (COM(2018)0021 – C8-0022/2018 – 2018/0006(CNS))	203
2019/C 433/27	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl kontrolės priemonių taikymo naujoms psichoaktyvioms medžiagoms N-fenil-N-[1-(2-feniletil)piperidin-4-il]ciklopropankarboksamidui (ciklopropilfentaniliui) ir 2-metoksi-N-fenil-N-[1-(2-feniletil)piperidin-4-il]acetamidui (metoksiacetilfentaniliui) projekto (09420/2018 – C8-0278/2018 – 2018/0118(NLE))	216
2019/C 433/28	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Bulgarijai, Graikijai, Lietuvai ir Lenkijai (COM(2018)0360 – C8-0245/2018 – 2018/2078(BUD))	217
2019/C 433/29	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 4/2018 projekto, pridedamo prie pasiūlymo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Bulgarijai, Graikijai, Lietuvai ir Lenkijai (11738/2018 – C8-0395/2018 – 2018/2082(BUD))	220
2019/C 433/30	P8_TA(2018)0328 Europos solidarumo korpusas ***I 2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso teisinė sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1288/2013, (ES) Nr. 1293/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir Sprendimas Nr. 1313/2013/ES (COM(2017)0262 – C8-0162/2017 – 2017/0102(COD))	222
	P8_TC1-COD(2017)0102 Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso teisinė sistema ir iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 ir Sprendimas Nr. 1313/2013/ES	223
2019/C 433/31	P8_TA(2018)0329 Struktūrinių reformų rėmimo programa: finansinis paketas ir bendrasis tikslas ***I 2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/825 siekiant padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą ir pritaikyti jo bendrąjį tikslą (COM(2017)0825 – C8-0433/2017 – 2017/0334(COD))	225
	P8_TC1-COD(2017)0334 Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/825 siekiant padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą ir pritaikyti jo bendrąjį tikslą	226
2019/C 433/32	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2019–2020 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa Horizontas 2020(COM(2017)0698 – C8-0009/2018 – 2017/0312(NLE))	228
2019/C 433/33	P8_TA(2018)0334 Sąjungos rinkai pateikiamo vieno distiliavimo shochu vardiniai kiekiai ***I 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Sąjungos rinkai pateikiamo vieno distiliavimo shochu, pagaminto naudojant distiliavimo įrangą Pot stillir išpilstyto Japonijoje, vardinių kiekių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 (COM(2018)0199 – C8-0156/2018 – 2018/0097(COD))	244
	P8_TC1-COD(2018)0097Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/…, kuriuo dėl Sąjungos rinkai pateikiamo vieno distiliavimo shochu, pagaminto naudojant distiliavimo įrangą Pot still ir išpilstyto Japonijoje, vardinių kiekių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008	245
2019/C 433/34	2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 1 dalinio pakeitimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (05800/2018 – C8-0122/2018 – 2018/0009(NLE))	246
2019/C 433/35	2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo, atsižvelgiant į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, iš dalies keičiamas Kanados ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių susitarimas dėl oro susisiekimo, sudarymo Sąjungos ir jos valstybių narių vardu projekto (12256/2014 – C8-0080/2017 – 2014/0023(NLE))	247
2019/C 433/36	2018 m. rugsėjo 12 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2016)0593 – C8-0383/2016 – 2016/0280(COD)) 1 1	248
2019/C 433/37	P8_TA(2018)0338 Į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolė ***I 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (COM(2016)0825 – C8-0001/2017 – 2016/0413(COD))	302
	P8_TC1-COD(2016)0413 Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005	303
2019/C 433/38	P8_TA(2018)0339 Kova su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis ***I 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (COM(2016)0826 – C8-0534/2016 – 2016/0414(COD))	304
	P8_TC1-COD(2016)0414 Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/... dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis	305
2019/C 433/39	2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama, kad Eurojustas sudarytų Eurojusto ir Albanijos bendradarbiavimo susitarimą, projekto (08688/2018 – C8-0251/2018 – 2018/0807(CNS))	306
2019/C 433/40	P8_TA(2018)0348 Asmenų apsauga Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir laisvas tokių duomenų judėjimas ***I 2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017)0008 – C8-0008/2017 – 2017/0002(COD))	307
	P8_TC1-COD(2017)0002 Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB	308
2019/C 433/41	P8_TA(2018)0349 Bendrieji skaitmeniniai vartai ***I 2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo informacijai teikti, procedūroms atlikti ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugoms teikti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (COM(2017)0256 – C8-0141/2017 – 2017/0086(COD))	310
	P8_TC1-COD(2017)0086 Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012	311

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2018‒2019 m. SESIJA 2018 m. rugsėjo 10–13 d. posėdžiai Posėdžių protokolai paskelbti OL C 227, 2019 7 5 . PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
2019/C 433/02	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES sanglaudos politikos poveikio Šiaurės Airijai (2017/2225(INI))	2
	REZOLIUCIJOS
2019/C 433/03	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Graikijai skirtų specialių priemonių pagal Reglamentą (ES) 2015/1839 įgyvendinimo (2018/2038(INI))	5
2019/C 433/04	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų (2017/2277(INI))	9
2019/C 433/05	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir trečiųjų valstybių santykių, susijusių su finansinių paslaugų reguliavimu ir priežiūra (2017/2253(INI))	19
2019/C 433/06	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimo ES pasienio regionuose (2018/2054(INI))	24
2019/C 433/07	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonių (2018/2055(INI))	31
2019/C 433/08	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje (2018/2028(INI))	42
2019/C 433/09	2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija Skaidrus ir atsakingas gamtos išteklių valdymas besivystančiose šalyse. Miškai (2018/2003(INI))	50
2019/C 433/10	2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga (2017/2131(INL))	66
2019/C 433/11	2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl autonominių ginklų sistemų (2018/2752(RSP))	86
2019/C 433/12	2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir JAV santykių padėties (2017/2271(INI))	89
2019/C 433/13	2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Kinijos santykių padėties (2017/2274(INI))	103
2019/C 433/14	2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija Uganda: opozicijai priklausančių parlamento narių areštas (2018/2840(RSP))	121
2019/C 433/15	2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Mianmaro, visų pirma žurnalistų Wa Lone ir Kyaw Soe Oo atvejo (2018/2841(RSP))	124
2019/C 433/16	2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kambodžos, visų pirma Kemo Sokhos atvejo (2018/2842(RSP))	128
2019/C 433/17	2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2018 m. liepos mėn. Matyje (Graikijos Atikos regionas) įvykusių gaisrų ir ES atsako (2018/2847(RSP))	132
2019/C 433/18	2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl grėsmės, kad bus sugriautas Khan al-Ahmaras ir kiti beduinų kaimai (2018/2849(RSP))	134
2019/C 433/19	2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos (2018/2035(INI))	136
2019/C 433/20	2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai(2018/2589(RSP))	146
2019/C 433/21	2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų plano (2017/2254(INI))	153
2019/C 433/22	2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija Europa kelyje. Judumo ateities ES darbotvarkė(2017/2257(INI))	173
2019/C 433/23	2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo (2017/2128(INI))	183
2019/C 433/24	2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dvejopos produktų kokybės bendrojoje rinkoje (2018/2008(INI))	191