11.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 416/3

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl kovos su korupcija sporte

(2019/C 416/03)

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI

PRIPAŽINDAMI, KAD:

sportas grindžiamas džiaugsmu dėl įdėtų pastangų, gero pavyzdžio auklėjamąja galia, socialine atsakomybe ir visuotinių pagrindinių etikos principų gerbimu (1);

korupcija sporte nėra naujas reiškinys. Per pastaruosius 20 metų į dienos šviesą iškyla vis daugiau atvejų dėl sporto industrijoje vykstančių reikšmingų pokyčių, daugiausia susijusių su didėjančia sporto komercializacija bei nušvietimu žiniasklaidoje ir dėl to padidėjusiais pajamų ir finansiniais srautais;

įvairūs subjektai su korupcija sporte kovoja įvairiomis priemonėmis ir per daugelį metų pasiekta neblogų rezultatų;

aukšto lygio korupcijos atvejai parodė, kokią žalą korupcijos atvejai gali padaryti sporto reputacijai sąžiningumo ir sąžiningo žaidimo požiūriu. Be to, dėl korupcijos klesti ekonominio neveiksmingumo problemos ir pakertamas pasitikėjimas valdžia, viešosiomis institucijomis bei demokratija apskritai;

korupcija sporte vyksta varžybų ir valdymo lygmeniu (2). Esama įvairių korupcijos sporte formų – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimas pareigomis, manipuliavimas sporto varžybomis ir pinigų plovimas. Korupciją palengvina taisyklių nebuvimas arba esamų taisyklių dėl interesų konfliktų netinkamas įgyvendinimas, taip pat sukamųjų durų reiškinys tarp viešojo ir privačiojo sektorių. Be to, korupcija gali būti susijusi su dopingu;

korupcija sporte egzistuoja įvairiomis aplinkybėmis – pradedant ne pelno veikla ir baigiant veikla, apimančia aukšto lygio tarptautinius renginius. Dėl kompleksinio korupcijos sporte pobūdžio sporto valdomieji organai ir politikos formuotojai susiduria su didžiuliais iššūkiais identifikuodami problemas ir rengdami veiksmus, skirtus šioms problemoms išspręsti ir sporto sąžiningumui užtikrinti;

Jungtinių Tautų lygmeniu, visų pirma Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., tarptautinė bendruomenė yra pripažinusi sportą svarbiu darnų vystymąsi skatinančiu veiksniu (3), tačiau taip pat tai, kad korupcija daro žalą ekonomikos ir socialiniam vystymuisi, ir įsipareigojo iš esmės sumažinti visų rūšių korupciją ir kyšininkavimą (4). Kova su korupcija ir bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis propaguojant kovos su korupcija priemones yra ES ir jos valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo politikos dalis (5),

MANO, KAD

nors kova su tam tikrų formų korupcija sporte jau keletą metų yra bendradarbiavimo ES lygmeniu darbotvarkėje, nėra bendro ES požiūrio į kovos su korupcija priemones sporto srityje;

siekiant sėkmingai spręsti šį sudėtingą klausimą sporto srityje reikia ilgalaikės strategijos, kurioje būtų nustatytas bendras ES požiūris į kovą su korupcija sporte ir identifikuota korupcijos rizika, jos pagrindinės priežastys ir esamos teisinės sistemos bei mechanizmai,

PABRĖŽIA, KAD

10.

kova su korupcija sporte yra visų sporto srities suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nacionalines, Europos ir tarptautines sporto organizacijas, sporto klubus, kitas susijusias pilietinės visuomenės organizacijas, viešojo administravimo institucijas, teisėsaugos agentūras, sporto agentus, atletus ir jų aplinką, lažybų pramonę, laboratorijas, rėmėjus ir žiniasklaidą, bendra atsakomybė ir atitinka jų interesus;

11.

sporto organizacijų, kaip ir viešojo sektoriaus, valdymo spragos gali trukdyti jų pajėgumui užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti, taip pat neigiamai paveikti atletų dalyvavimą bei jų darbo sąlygas;

12.

vienas iš esminių kovos su korupcija elementų, ypač nustatant ir aptinkant korupcijos sporte atvejus, yra pranešėjų apsauga;

13.

pagrindiniai gero valdymo sporte principai yra, mažų mažiausiai, demokratinės struktūros, reguliarios ir atviros rinkimų procedūros, kompetentingas ir etiškas organizavimas ir valdymas, atskaitomybė ir skaidrumas sprendimų priėmimo ir finansinių operacijų srityse, taip pat sąžiningas narystės klausimų, įskaitant susijusius su lyčių lygybe ir solidarumu, tvarkymas (6);

14.

Sutartyse korupcija, neteisėta prekyba narkotikais, pinigų plovimas ir organizuotas nusikalstamumas pripažįstami „ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, sri[čių]“ nusikaltimais, dėl kurių gali būti nustatytos minimalios taisyklės dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo (7). Visi yra bendrai suinteresuoti užtikrinti, kad visos valstybės narės vykdytų veiksmingą kovos su korupcija politiką, o ES remtų valstybes nares šiame darbe, taip pat ir sporto srityje;

15.

sporto valdymo organai turėtų galėti išlaikyti aukštą autonomiškumo lygį vykdydami savo funkcijas visose sporto srityse. Tuo pačiu tai reiškia, kad tokį autonomiškumą šie organai gali užsitarnauti užtikrindami gerą valdymą ir laikydamiesi aukščiausių sąžiningumo standartų savo atitinkamoje sporto šakoje (8). Jau keletą metų sporto judėjimo subjektai inicijuoja projektus, tinklus ir kitas iniciatyvas, skirtas kovai su korupcija sporte. Svarstant tolesnius veiksmus reikėtų atsižvelgti į šį darbą ir jį toliau plėtoti;

16.

Europos ir tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos, EBPO, Europos Taryba, Interpolas ir Europolas, taip pat G 20 (9), yra parengusios kovos su korupcija priemonių apskritai ir, konkrečiau, kovai su korupcija sporto srityje skirtų priemonių. ES veiksmai turėtų būti grindžiami esamu tarptautiniu bendradarbiavimu, jį stiprinant ir papildant ten, kur gali būti suteikta pridėtinės vertės;

17.

esamų ir naujų formų tinklai gali būti naudingi siekiant bendro tikslo užkirsti kelią korupcijai ir skatinti gerą valdymą, nes jie suburia tarpvyriausybines organizacijas, tarptautines sporto organizacijas ir Vyriausybes, taip pat apjungia įvairių suinteresuotųjų subjektų pastangas kovoti su korupcija sporte. Galimas tokio neformalaus būsimo bendradarbiavimo pavyzdys yra tarptautinė partnerystė prieš korupciją sporte (IPACS);

18.

svarbus vaidmuo įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus tenka valstybėms narėms. Jos, bendradarbiaudamos su sporto organizacijomis, turėtų skatinti ir remti gero valdymo principų įgyvendinimą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, visų pirma taikydamos visiško korupcijos sporte netoleravimo politiką, stebėdamos, kaip jų nacionalinio sporto judėjimo subjektai įgyvendina gero valdymo principus, arba įtraukdamos gero valdymo principus į viešųjų dotacijų skyrimo sportui kriterijus;

19.

siekiant sėkmingai įgyvendinti kovos su korupcija priemones visais lygmenimis reikės užtikrinti veiksmingą atitinkamų esamų struktūrų bendradarbiavimą ir derinti išteklius,

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO IR ATITINKAMAIS LYGMENIMIS:

20.

stiprinti korupcijos sporte prevencijos ir kovos su ja pastangas, be kita ko, užtikrinant tinkamas teisėkūros ir teisėsaugos priemones;

21.

skatinti ir propaguoti represalijų prevencijos ir uždraudimo priemones bei veiklą ir nustatyti apsaugos priemones, kuriomis pranešėjai būtų apsaugoti nuo laikino nušalinimo, pažeminimo pareigose, bauginimo ar kitokių rūšių atsakomųjų veiksmų, visapusiškai gerbiant visų šalių teises;

22.

bendradarbiaujant su sporto organizacijomis, nustatyti arba peržiūrėti nacionalinius veiksmų planus ir (arba) priemones, skirtus korupcijos sporte prevencijai ir kovai su ja, siekiant sustiprinti visiško korupcijos sporte netoleravimo politiką;

23.

skatinti, kad sporto judėjimo subjektai tinkamai įgyvendintų gero valdymo principus, ir tai stebėti siekiant užkirsti kelią korupcijai sporte;

24.

peržiūrėti galimus su viešojo finansavimo suteikimu susijusius veiksmus, atsižvelgiant į organizacijų įsipareigojimus įgyvendinti gero valdymo užtikrinimo ir kovos su korupcija priemones;

25.

didinti atitinkamų pareigūnų, įskaitant pareigūnus, dirbančius teisėsaugos srityje, ir suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių su sportu susijusioje kovos su korupcija politikoje, informuotumą ir teikti jiems pradinį ir tęstinį švietimą ir mokymą;

26.

kartu su Komisija išnagrinėti, kaip išeiti iš aklavietės, susidariusios dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis, kuri įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 1 d., kad ES ir visos jos valstybės narės galėtų kuo greičiau užbaigti savo atitinkamus ratifikavimo procesus ir prisijungti prie konvencijos;

PRAŠO KOMISIJOS:

27.

atsižvelgiant į ankstesnį darbą šioje srityje, pateikti pasiūlymą dėl darnaus tarpsektorinio veiksmų plano, įskaitant, jei tikslinga, pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, dėl su varžybomis ir valdymu susijusios korupcijos sporte;

28.

skatinti bendradarbiavimą ir sinergiją su valstybėmis narėmis ir tarp valstybių narių, taip pat su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir tinklais, ypač su Europos Taryba, ir didinti informuotumą apie tokį bendradarbiavimą ir jo rezultatus;

29.

sudaryti sąlygas valdžios institucijų ir sporto judėjimo subjektų dialogui kovos su korupcija sporte klausimais ir jį stiprinti, taip pat kartu su tarptautinėmis sporto organizacijomis remti iniciatyvas, kuriomis siekiama užkirsti kelią korupcijai tarptautiniuose renginiuose ir tarpvalstybinėse varžybose;

30.

įvertinti, kaip pagal kitą Daugiametę finansinę programą (DFP) programomis ir priemonėmis galima remti kovos su korupcija sporte priemonių įgyvendinimą;

31.

naudotis su sportu susijusia programos „Erasmus+“ finansavimo dalimi, taip pat kitomis atitinkamomis finansavimo programomis remiant prevencines priemones, skirtas kovai su korupcija ir geram valdymui sporte, taip pat valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų keitimąsi gerosios praktikos ir politikos pavyzdžiais;

32.

apsvarstyti galimybę įtraukti korupcijos sporte temą įgyvendinant ES keitimosi patirtimi kovos su korupcija srityje programą (10) ir integruojant sporto klausimą į Komisijos iniciatyvas kovos su korupcija srityje;

33.

toliau padėti valstybių narių valdžios institucijoms naudojantis Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba, kad būtų toliau gerinama korupcijos sporte prevencija ir kova su ja.

PRAŠO SPORTO JUDĖJIMO SUBJEKTŲ

34.

didinti pastangas apsaugoti sporto sąžiningumą ir toliau dalyvauti užtikrinant korupcijos sporte prevenciją ir kovą su ja imantis iniciatyvų, susijusių su veiksmingomis kovos su korupcija priemonėmis ir sankcijomis, remiantis rizikos įvertinimu, ir įgyvendinti jas laikantis visiško netoleravimo požiūrio nuo mėgėjų sporto iki aukščiausio lygio sporto;

35.

vadovautis tvariais požiūriais ir įsipareigoti laikytis gero valdymo elgesio kodekso, įskaitant patikimą laikymosi sistemą, kurioje būtų numatyta stebėsena, sankcijų taikymas ir gebėjimų stiprinimas;

36.

didinti informuotumą, teikti pradinį ir tęstinį švietimą ir mokymą, teikti rekomendacijas ir skleisti geriausią praktiką korupcijos sporte prevencijos srityje, be kita ko, susijusią su geru valdymu, visais lygiais;

37.

patvirtinti tinkamas drausmines taisykles ir procesus, kuriais naudojantis būtų taikomos sankcijos korupcijoje dalyvaujantiems asmenims, ir tinkamas pranešėjų apsaugos priemones, kartu visapusiškai gerbiant visų šalių teises;

38.

viešojo finansavimo tikslais bendradarbiauti su valdžios institucijomis kuriant gero valdymo standartus ir vertinant, kaip tų standartų laikomasi;

39.

bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, agentūromis ir organizacijomis, atsakingomis už kovą su korupcija.

(1) Pagrindiniai olimpizmo principai, Tarptautinis olimpinis komitetas, 2015 m. rugsėjo mėn.

(2) Žr. priede pateiktas apibrėžtis.

(3) Jungtinių Tautų rezoliucija 70/1 Transforming our World: the 2030 Agenda for Sustainable Development (Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.) (37 punktas) ir Jungtinių Tautų rezoliucija 73/24 Sport as an enabler of sustainable development (Sportas – darnaus vystymosi veiksnys).

(4) Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., 16 tikslas (16.5 uždavinys) (anglų k.) https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld.

(5) Naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi (2017 m.) 50 punktas ir 2.4 skirsnis.

(6) Žr. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją CM/Rec(2005)8 valstybėms narėms.

(7) SESV 83 straipsnio 1 dalis.

(8) Future of Global Sport (Pasaulinio sporto ateitis), 2019 m., ASOIF. Taip pat žr. COM(2011) 12 final „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“.

(9) 2017 m. Hamburge įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime G 20 vadovai įsipareigojo tęsti darbą sąžiningumo sporte klausimu ir paragino tarptautines sporto organizacijas intensyvinti kovą su korupcija laikantis aukščiausių pasaulinių sąžiningumo ir kovos su korupcija standartų. Šiuo požiūriu G 20 vadovai įsipareigojo siekti bendro sutarimo dėl korupcijos rizikos, su kuria susiduriama rengiant balsavimus dėl svarbių sporto renginių rengimo vietos.

(10) Keitimosi patirtimi programą Europos Komisija pradėjo vykdyti 2015 m., kad padėtų valstybėms narėms, vietos NVO ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams spręsti konkrečias ES kovos su korupcija ataskaitoje nurodytas problemas (Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui „ES kovos su korupcija ataskaita“, COM(2014) 38 final, 20140203).

PRIEDAS

1. Nuorodos

Europos Sąjungos Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių Vyriausybių atstovai primena toliau išvardytus dokumentus.

Europos Sąjunga

—	1997 m. Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su ES pareigūnais ar valstybių narių pareigūnais ir 2003 m. Pamatinis sprendimas dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje

—	Europos Komisijos baltoji knyga dėl sporto, ypač 4.6 skyrius „Korupcija, pinigų plovimas ir kiti finansiniai nusikaltimai“ (2007 m. liepos mėn.) (1)

—	Gero valdymo sporto srityje ES ekspertų grupė (2011–2014 m.). „Gero valdymo sporte principai“ (2013 m. rugsėjo mėn.)

—	2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (2)

—	2015 m. birželio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl neseniai organizacijoje FIFA atskleistų aukšto lygio korupcijos atvejų (2015/2730(RSP)) (3)

—	Tarybos išvados dėl svarbių sporto renginių sąžiningumo ir skaidrumo didinimo bei geresnio valdymo (2016 m. gegužės mėn.) (4)

—	Gero valdymo sporto srityje ES ekspertų grupė (2014–2017 m.). „Esamų gero valdymo principų propagavimas (2016 m. liepos mėn.)“ (5)

—	2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucija „Integruotas požiūris į sporto politiką: geras valdymas, prieinamumas ir sąžiningumas“ (2016/2143(INI)) (6)

—	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2017 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d.) (7)

—	Korupcijos sporte Europos Sąjungoje tyrimas „Mapping of corruption in sport in the ES“, Europos Komisijos pavedimu atliktas ECORYS (2018 m. gruodžio mėn.) (8)

—	Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“, 50 punktas ir 2.4 skirsnis (9)

—	Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo (2019 m. liepos mėn., COM(2019) 370 final), ypač 2.1.6.1.1. skirsnis dėl profesionalaus futbolo

—	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (PE-CONS 78/19) (10)

—	Europos Komisijos pasižadėjimų gero valdymo klausimais sąrašas

Jungtinės Tautos

—	Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją (2003 m.)

—	Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte (2005 m.)

—	Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją; Apsaugos nuo korupcijos svarbiuose viešuose renginiuose strategija (2013 m.)

—	Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. (2015 m.) (11)

—	Kazanės veiksmų planas, UNESCO tarptautinė ministrų ir vyresniųjų pareigūnų, atsakingų už fizinį lavinimą ir sportą, šeštoji konferencija (MINEPS VI, 2017 m.)

Europos Taryba

—	Ministrų Tarybos rekomendacija CM/Rec(2018)12 valstybėms narėms dėl gero valdymo sporte propagavimo

—	Europos Tarybos antidopingo konvencija (ETS Nr. 135)

—	Europos Tarybos civilinės teisės konvencija dėl korupcijos (ETS Nr. 174), Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos (ETS Nr. 175) ir jos papildomas protokolas (ETS Nr. 191)

—	Europos Tarybos konvencija dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis (ETS Nr. 215)

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)

—	EBPO konvencija dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, derybų konferencijos priimta 1997 m. lapkričio 21 d.

—	Tarybos rekomendacija dėl mokestinių priemonių, kuriomis toliau kovojama su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, 2009 m. gegužės 25 d., C(2009)64

Įvairūs

—	Transparency International: Ataskaita dėl pasaulinės korupcijos: sportas (2016 m. vasario 23 d.)

—	G 20 vadovų deklaracija „Tarpusavio ryšiais susaistyto pasaulio kūrimas“ (2017 m. liepos 7–8 d., Hamburgas)

2. Terminų apibrėžtys

Šiose išvadose:

„Su varžybomis susijusi korupcija“ – korupcija sporte, susijusi su sporto varžybų rezultatu ir (arba) eiga.

„Su valdymu susijusi korupcija“ – korupcija sporte, nesusijusi su sporto varžybų rezultatu ir (arba) eiga.

(1) KOM(2007) 0391 galutinis

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.

(3) OL C 407, 2016 11 4, p. 81.

(4) OL C 212, 2016 6 14, p. 14.

(5) https://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetailDoc&id=25002&no=1

(6) OL C 252, 2018 7 18, p. 2.

(7) OL C 189, 2017 6 15, p. 5.

(8) https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/71c67c33-1dff-11e9-8d04-01aa75ed71a1

(9) OL C 210, 2017 6 30, p. 1.

(10) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/PE-78-2019-INIT/lt/pdf – 2019 m. spalio 7 d. Tarybos priimtas tekstas, dar nepaskelbtas ES OL.

(11) 2015 m. rugsėjo 25 d. JT GA rezoliucija A/RES/70/1

11.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 416/9

Mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas. Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) ataskaita, kurioje siūlomi 2019 m. kovo 12 d. Tarybos išvadų II priedo pakeitimai

(2019/C 416/04)

Pakeitimams įsigaliojant jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, 2019 m. kovo 12 d. Tarybos išvadų dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo II priedas (1), iš dalies pakeistas 2019 m. gegužės 22 d. (2), 2019 m. birželio 21 d. (3), 2019 m. spalio 17 d. (4) ir 2019 m. lapkričio 14 d. (5), pakeičiamas šiuo nauju II priedu:

„II PRIEDAS

Dabartinė bendradarbiavimo su ES padėtis, susijusi su prisiimtais įsipareigojimais įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus

1. Skaidrumas

1.1. Įsipareigojimas įgyvendinti automatinį keitimąsi informacija pasirašant daugiašalį kompetentingų institucijų susitarimą arba pagal dvišalius susitarimus

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2019 m. pabaigos įgyvendinti automatinį keitimąsi informacija:

Palau ir Turkija.

1.2. Narystė Pasauliniame skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forume (toliau – Pasaulinis forumas) ir įvertinimas „pakankama“, kiek tai susiję su keitimusi informacija gavus prašymą

Šie jurisdikciją turintys subjektai, kurie įsipareigojo iki 2018 m. pabaigos būti įvertinti „pakankama“, laukia papildomos Pasaulinio forumo peržiūros:

Angilija, Kiurasao ir Maršalo Salos.

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2019 m. pabaigos tapti Pasaulinio forumo nariais ir (arba) būti įvertinti „pakankama“:

Palau, Turkija ir Vietnamas.

1.3. EBPO daugiašalės Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje pasirašymas ir ratifikavimas arba visas ES valstybes nares apimančių susitarimų tinklas

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2019 m. pabaigos pasirašyti arba ratifikuoti Konvenciją dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje arba būti sudarę visas ES valstybes nares apimančių susitarimų tinklą:

Armėnija, Bosnija ir Hercegovina, Botsvana, Esvatinis, Jordanija, Juodkalnija, Maldyvai, Mongolija, Namibija, Palau, Tailandas, Vietnamas ir Žaliasis Kyšulys.

2. Sąžiningas apmokestinimas

2.1. Žalingų mokesčių režimų buvimas

Šiam jurisdikciją turinčiam subjektui, kuris įsipareigojo iki 2018 m. pabaigos iš dalies pakeisti arba panaikinti savo žalingus mokesčių režimus, apimančius gamybos veiklą ir panašią nelabai mobilią veiklą, ir pademonstravo apčiuopiamą pažangą 2018 m. pradėdamas šias reformas, suteikta laiko iki 2019 m. pabaigos pakoreguoti savo teisės aktus:

Marokas.

Šiems jurisdikciją turintiems subjektams, kurie įsipareigojo iki 2018 m. pabaigos iš dalies pakeisti arba panaikinti savo žalingus mokesčių režimus, bet negalėjo to padaryti dėl realių institucinių ar konstitucinių problemų, nepaisant apčiuopiamos pažangos 2018 m., suteikta laiko iki 2019 m. pabaigos pakoreguoti savo teisės aktus:

Kuko salos ir Maldyvai.

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2019 m. pabaigos iš dalies pakeisti arba panaikinti žalingus mokesčių režimus:

Antigva ir Barbuda, Australija, Belizas, Kiurasao, Marokas, Namibija, Seišeliai, Sent Kitsas ir Nevis ir Sent Lusija.

Šis jurisdikciją turintis subjektas yra įsipareigojęs iki 2020 m. pabaigos iš dalies pakeisti arba panaikinti žalingus mokesčių režimus:

Jordanija.

2.2. Mokesčių režimų, padedančių lengvatinių mokesčių struktūroms, kurios pritraukia pelno be realios ekonominės veiklos, buvimas

Šiems jurisdikciją turintiems subjektams, kurie įsipareigojo išspręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su ekonominiu turiniu kolektyvinio investavimo fondų srityje, palaikė pozityvų dialogą su Elgesio kodekso grupe ir toliau bendradarbiavo, suteikta laiko iki 2019 m. pabaigos pakoreguoti savo teisės aktus:

Bahamos, Bermuda, Kaimanų Salos ir Mergelių Salos (Didžioji Britanija).

Šis jurisdikciją turintis subjektas yra įsipareigojęs iki 2019 m. pabaigos išspręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su ekonominiu turiniu:

Barbadosas.

3. Kovos su BEPS priemonės

3.1. Narystė BEPS įtraukioje sistemoje arba įsipareigojimas įgyvendinti EBPO kovos su BEPS minimaliuosius standartus

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2019 m. pabaigos tapti BEPS įtraukios sistemos nariais arba įgyvendinti EBPO kovos su BEPS minimaliuosius standartus:

Juodkalnija.

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję tapti BEPS įtraukios sistemos nariais arba įgyvendinti EBPO kovos su BEPS minimaliuosius standartus, jeigu ir kai toks įsipareigojimas taps aktualus:

Nauru, Niujė ir Palau.

“

(1) OL C 114, 2019 3 26, p. 2.

(2) OL C 176, 2019 5 22, p. 2.

(3) OL C 210, 2019 6 21, p. 8.

(4) OL C 351, 2019 10 17, p. 7.

(5) OL C 386, 2019 11 14, p. 2.

11.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 416/18

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2019/C 416/10)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 5 dalį (1).

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„SICILIA“

PDO-IT-A0801-AM04

Pranešimo data: 2019 9 6

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Ampleografinė bazė. Vynuogių veislės

Aprašymas

Įtraukiama galimybė gaminant vynus iš dviejų vynuogių veislių naudoti aromatinių vynuogių veislę ’Zibibbo’.

Pagrindimas

Nors specifikacijoje nebuvo numatyta galimybė gaminant dviejų vynuogių veislių vynus naudoti aromatinių vynuogių veisles, nuo šiol leidžiama naudoti vynuogių veislę ’Zibibbo’. Galimybė gaminant dviejų vynuogių veislių vynus naudoti aromatinių vynuogių veislę, pavyzdžiui, ’Zibibbo’, pasirodė tinkama, nes tai vietinė, vietovėje labai paplitusi veislė, saloje auginama daugiau kaip tūkstantį metų. Todėl buvo nuspręsta geriau išnaudoti šią vietinę veislę, kuri jau naudojama gaminant vienos vynuogių veislės vynus, ir derinti ją su kitomis teritorijoje auginamomis vynuogių veislėmis, ypač su ’Grillo’ veisle.

Šis pakeitimas susijęs su specifikacijos 2 straipsniu, tačiau bendrajam dokumentui poveikio neturi.

2. Vynmedžių auginimo reikalavimai. Priežiūros būdai

Aprašymas

Galimybė gaminant SKVN „Sicilia“ vynus naudoti ir vynmedžius, kurie auginami uždengti, buvo pasodinti iki 2018–2019 vyno prekybos metų ir kurių mažiausias sodinimo tankis yra 1 100 auginių viename hektare, taikoma tik vynuogių veislei ’Calabrese’ arba jos sinonimui ’Nero d’Avola’ ir tik Agridžento ir Kaltanisetos provincijose, taip pat minėtose provincijose nuo 2019–2020 vyno prekybos metų atsodintiems tos pačios veislės ar jos sinonimo vynmedžiams.

Pagrindimas

Paraiška grindžiama tuo, kad šiose provincijose ’Nero d’Avola’ vynmedžiai tradiciškai auginami uždengti arba pergolose; toks priežiūros būdas daugiau kainuoja sodinimo etape, tačiau vėliau tokius vynmedžius paprasčiau prižiūrėti. Tai padeda augalams išgyventi vasaros klimatą, kuriam būdingi vis dažnesni dideli karščiai, lydimi karšto vėjo, tokio kaip sirokas, be žalos vynuogių kokybei. Plačiai išsiskleidę lapai padeda uogoms augti subalansuotai ir gerai apsaugo kekes.

Toks tradicinis priežiūros būdas jau numatytas esamai tradicinei geografinei nuorodai „Sicilia“. Pakeitimas susijęs su specifikacijos 4 straipsniu, tačiau bendrajam dokumentui poveikio neturi.

3. Didžiausias gamybos kiekis

Tai formos pakeitimas, kurio tikslas – paprasčiau išdėstyti informaciją apie didžiausius gamybos kiekius, sugrupuojant vynus pagal gamybos kiekį.. Keičiamas bendrojo dokumento 1.5.2 skirsnis („Vynininkystės metodai. Didžiausias gamybos kiekis“).

4. Vynų aprašymas

Aprašymas

Vynų aprašymas tapo išsamesnis ir geriau atitinka vyno kategorijas, o ne vynų grupes ar tipus.

Pagrindimas

Šis pakeitimas leidžia supaprastinti ir racionalizuoti SKVN „Sicilia“ vynų aprašymą. Jis, nepaisant daugybės numatytų tipų, nuo šiol yra labiau apibendrintas ir suprantamiau ir aiškiau nusako SKVN žymimų vynų gamybą. Keičiamas bendrojo dokumento 1.4 punktas.

5. Vartojamų vynų savybės

Aprašymas

Tiksliau aprašyta „Sicilia“ rožinio vyno spalva, nurodant atspalvius nuo blyškiai rausvos iki įvairaus intensyvumo rožinės, galimai su vario atspalviais.

Pagrindimas. Galimų spalvos atspalvių aprašymas išplėstas, nes juos nulemia jėga, kuria spaudžiamos vynuogės ir dėl kurios į sultis patenka daugiau ar mažiau spalvą paveikiančių odelių.

Tiksliau aprašyta „Sicilia“ rožinio vyno iš ’Pinot gris’ veislės vynuogių spalva, nurodant atspalvius nuo įvairaus intensyvumo šiaudų spalvos iki įvairaus intensyvumo rožinės ar vario spalvos.

Pagrindimas. ’Pinot gris’ veislės vynuogių odelės spalva gali būti nuo baltos iki rožinės. Dėl vynuogių spaudimo iš odelės spalvos galima išgauti įvairių vyno atspalvių.

Išsamiau aprašytos „Sicilia“ vynų iš veislių ’Grillo’, ’Catarratto’ ir ’Inzolia’ vynuogių su nuorodomis „vendemmia tardiva“ (pernokusių vynuogių vynas) juslinės savybės. Aprašant spalvą, žodžiai „nuo šiaudų iki aukso spalvos geltonos“ pakeičiami žodžiais „nuo šiaudų iki įvairaus intensyvumo aukso spalvos geltonos, kartais su gintaro atspalviais“. Aprašant aromatą, žodžiai „savitas, delikatus, išliekantis burnoje“ pakeičiami žodžiais „savitas, delikatus, kartais gėlių, ilgai išliekantis burnoje“.

Aprašant skonį, žodžiai „nuo sauso iki saldaus, tipiškas, harmoningas“ pakeičiami žodžiais „nuo sauso iki saldaus, savitas, kartais su aiškiu alkoholio pojūčiu ir (arba) migdolų prieskoniu“.

Pagrindimas. Kartais ilgai trunkantis vynuogių nokimo ant vynmedžių ir odelių maceravimo laikotarpis leidžia iš odelių ir misos išgauti optimalų dažomųjų medžiagų kiekį ir atspalvius nuo šiaudų iki įvairaus intensyvumo aukso spalvos geltonos, kartais turinčios gintaro atspalvių. Kalbant apie aromatą, kvapas tapo gerokai sudėtingesnis, aromatai išlieka ilgai, o skonis pasižymi stipresniu alkoholio pojūčiu, nes paprastai tokiame vyne labai daug cukrų, ir migdolų prieskoniu, kuris vyną brandinant gali stiprėti.

Numačius galimybę naudoti ’Zibibbo’ veislės vynuoges, pakeičiamas dviejų vynuogių veislių vynų tipų juslinių savybių aprašymas.

Pagrindimas. Dviejų vynuogių veislių derinių vynuose leidus naudoti ’Zibibbo’ veislės vynuoges, buvo nuspręsta patikslinti, kad dėl ryškių aromatinių savybių ši veislė kartais gali užgožti kitas naudojamas veisles.

Pakeitimai taikomi specifikacijos 6 straipsniui ir bendrojo dokumento 1.4 skirsniui („Vynų aprašymas“).

6. Ryšys su geografine vietove

Aprašymas ir pagrindimas

Ryšys su aplinka aprašytas iš naujo ir suskirstytas pagal produkto kategorijas.

Pagrindimas. Nuspręsta perrašyti ir išplėsti ryšio su geografine vietove aprašymą, kad jis atitiktų galiojančius ES teisės aktus, suskirstant aprašymą pagal specifikacijoje numatytas vynų kategorijas.

Keičiamas bendrojo dokumento 1.8 punktas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Sicilia

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4.	Putojantis vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

6.	Rūšinis aromatinis putojantis vynas

15.	Vynas iš vytintų vynuogių

16.	Vynas iš pernokusių vynuogių

4. Vyno (-ų) aprašymas

1 kategorija – vynas. „Sicilia“ su baltųjų vynuogių veislės nuoroda

Baltojo vyno tipo SKVN „Sicilia“ vynai, įskaitant vytintų vynuogių („passito“), pernokusių vynuogių („vendemmia tardiva“), „superiore“ ir „riserva“ vynus, gaminami iš labiausiai gamybos vietovėje paplitusių veislių, kaip antai ’Inzolia’, ’Catarratto’, ’Grillo’, ’Grecanico’ ir ’Chardonnay’, vynuogių. Jos naudojamos vienos arba maišomos su kitų veislių vynuogėmis (ne mažiau kaip 50 %). Šių veislių vynuogės taip pat naudojamos vienos veislės vynams gaminti, siekiant kuo labiau pabrėžti šios produkcijos privalumus, kartu su kitais vienos veislės vynuogių vynais, gaminamais iš ’Carricante’, ’Grecanico’, ’Fiano’, ’Damaschino’, ’Viogner’, ’Muller Thurgau’, ’Sauvignon blanc’, ’Pinot gris’, ’Moscato bianco’, ’Vermentino’ ir ’Zibibbo’ veislių vynuogių, papildančių daugybę saloje augančių vynuogių veislių.

Šių vynų spalva gali būti nuo šiaudų iki įvairaus intensyvumo aukso spalvos geltonos, kartais turi švelniai žalių atspalvių. ’Pinot gris’ vynuogių vynas kartais turi įvairaus intensyvumo rausvų ar vario atspalvių. Aromatas paprastai subtilus, elegantiškas, malonus, intensyvus, savitas, vaisinis, kartais su lengvomis gėlių ar aromatinėmis natomis, ilgai išliekantis.

Vynų skonis subalansuotas, savitas, gardus, harmoningas, sodrus ir malonus, pagal cukrų kiekį sausas arba pusiau sausas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra nuo 11,50 % (pagrindinių tipų vynų) iki 12 % („superiore“ tipo vynų) ir 12,5 % („riserva“ tipo vynų), o vytintų vynuogių ar pernokusių vynuogių vynų mažiausia alkoholio koncentracija tūrio procentais – 13 %.

Analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendras rūgščių kiekis	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

1 kategorija – vynas. „Sicilia“ su juodųjų vynuogių veislės nuoroda

Raudonojo vyno tipo SKVN „Sicilia“ vynai, įskaitant vytintų vynuogių, pernokusių vynuogių, „superiore“, „riserva“ ir rožinius vynus, gaminami iš gamybos vietovėje labiausiai paplitusių veislių, kaip antai ’Nero d’Avola’, ’Frappato’, ’Nerello mascalese’, ’Perricone’ ir ’Syrah’, vynuogių. Jos naudojamos vienos arba maišomos su kitų veislių vynuogėmis (ne mažiau kaip 50 %). Šių veislių vynuogės taip pat naudojamos vienos veislės vynams gaminti, siekiant kuo labiau pabrėžti šios produkcijos privalumus, kartu su kitais vienos veislės vynuogių vynais, gaminamais iš ’Nerello cappuccio’, ’Cabernet franc’, ’Merlot’, ’Cabernet sauvignon’, ’Syrah’, ’Pinot noir’, ’Nocera’, ’Mondeuse’, ’Carignano’, ’Alicante’, ’Petit Verdot’ ir ’Sangiovese’ veislių vynuogių, atspindinčių saloje augančių vynuogių veislių įvairovę.

Šių vynų spalva būna nuo raudonos iki rubino raudonumo, brandintų vynų, kaip antai „riserva“ tipo – granato atspalvio, rožinių vynų – įvairaus intensyvumo rožinio atspalvio, kartais su vario atspalviu.

Aromatas: būdingas naudojamoms vynuogių veislėms. Skonis – nuo sauso iki pusiau sauso, vytintų vynuogių ir pernokusių vynuogių vynų – saldus.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – nuo 12 % (raudonojo ar rožinio tipų vynų su vynuogių veislės nuoroda) iki 13 % (kai kurių „riserva“ tipo vynų, kaip antai „Nero d’Avola riserva“), o vytintų vynuogių arba pernokusių vynuogių vynų mažiausia alkoholio koncentracija tūrio procentais – 13 %. Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis didelis, nuo 22 g/l (raudonojo vyno) iki 24 g/l (vyno iš ’Nero d’Avola’ veislės vynuogių).

Analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendras rūgščių kiekis	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

4 kategorija – putojantis vynas, 5 kategorija – rūšinis putojantis vynas, 6 kategorija – rūšinis aromatinis putojantis vynas

Įvairių kategorijų putojančių vynų spalva būna nuo įvairaus intensyvumo šiaudų (baltųjų vynų) iki įvairaus intensyvumo rožinės (rožinių vynų). Burbuliukai smulkūs, vynai pasižymi gėlių ar vaisių kvapais, gaivumu ir aromatinėmis natomis, būtent tuomet, kai juos gaminant naudojamos ’Zibibbo’ ir ’Moscato’ veislių vynuogės. Vynams gaminti naudojamos vietinės ar tarptautinės baltųjų arba juodųjų vynuogių veislės. Iš pastarųjų pagal Charmat metodą gaminamas baltasis arba rožinis vynas arba pagal klasikinį metodą – baltojo ir rožinio tipų vynai.

Gamybai naudojamos labiausiai gamybos vietoje paplitusios vynuogių veislės, kaip antai ’Grillo’, ’Chardonnay’, ’Catarratto’, ’Carricante’, ’Grecanico’, ’Pinot gris’, ’Moscato’, ’Zibibbo’, ’Nero d’Avola’, ’Frappato’, ’Nerello Mascalese’, ’Pinot noir’, kurios maišomos arba naudojamos vienos, siekiant kuo labiau pabrėžti tokios produkcijos su vynuogių veislės nuoroda privalumus. Aromatas: būdingas naudojamoms vynuogių veislėms. Putojančių vynų iš ’Moscato’ ir ’Zibibbo’ veislių vynuogių skonis – natūralaus briuto, labai sausas arba saldus. Putojančių vynų iš ’Moscato’ ir ’Zibibbo’ veislių vynuogių mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,50 %, visų kitų vynų – 11,50 %, išskyrus tipus, pagamintus naudojant klasikinius būdus – jų mažiausia koncentracija turi būti 12 %. Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 15 g/l.

Analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendras rūgščių kiekis	5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

15 kategorija – vynas iš vytintų vynuogių, 16 kategorija – vynas iš pernokusių vynuogių

Šių kategorijų vynų skonis būna nuo sauso iki saldaus, o spalva – nuo šiaudų iki aukso spalvos geltonos arba, jei vynai pagaminti iš juodųjų vynuogių, rubino raudonumo, jei vynai brandinami – granato atspalvio. Jiems būdingas ilgai išliekantis, tačiau subtilus skonis, ypač jei naudojamos aromatinės vynuogių veislės, kaip antai ’Moscato’ ir ’Zibibbo’, taip pat puiki rūgštumo ir saldumo pusiausvyra ir, priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislės, vaisių ar gėlių kvapas. Vynuogių vytinimas nuėmus derlių ant demblių ar grotelių arba dėžėse ar specialiuose konteineriuose tinkamoje aplinkoje ir nenuskintų vynuogių vytinimas leidžia veiksmingai kauptis cukrui ir pagamintuose vynuose susidaryti 28 g/l (baltųjų vytintų vynuogių vynų) ir 32 g/l (raudonųjų vytintų vynuogių vynų) mažiausiems ekstrakto kiekiams. Baltųjų vytintų vynuogių vynų mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais –16 %, iš kurių 11 % yra faktinė koncentracija, o raudonųjų vytintų vynuogių vynų mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 17 %, iš kurių 12 % yra faktinė koncentracija.

Analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendras rūgščių kiekis	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a. Pagrindiniai vynininkystės metodai

NENURODYTA

b. Didžiausias gamybos kiekis

„Sicilia Bianco“, įskaitant „riserva“ ir „Sicilia“ su baltųjų vynuogių veislės nuoroda, įskaitant „riserva“

13 000 kg vynuogių iš hektaro

Baltasis putojantis vynas „Sicilia“, įskaitant vynus su baltųjų vynuogių veislės nuoroda

13 000 kg vynuogių iš hektaro

„Sicilia Grillo“, įskaitant putojančius ir „riserva“ vynus ir „Sicilia Nero d’Avola“, įskaitant putojančius, rožinius ir „riserva“ vynus

14 000 kg vynuogių iš hektaro

Baltasis aukščiausios kokybės vynas „Sicilia“ su baltųjų vynuogių veislės nuoroda ir nuoroda „superiore“

10 000 kg vynuogių iš hektaro

Putojantis vynas „Sicilia“ su ’Frappato’, ’Nerello Mascalese’, ’Pinot noir’ vynuogių veislių nuoroda

13 000 kg vynuogių iš hektaro

Raudonasis, rožinis „riserva“ vynas „Sicilia“ su juodųjų vynuogių veislės nuoroda

12 000 kg vynuogių iš hektaro

Baltasis ir raudonasis vynas „Sicilia“ su nuoroda „passito“ („vytintų vynuogių“) arba „vendemmia tardiva“ („pernokusių vynuogių“), įskaitant vynus su baltųjų arba juodųjų vynuogių veislės nuoroda

8 000 kg vynuogių iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Visa Sicilijos regiono administracinė teritorija.

7. Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

’Pinot gris’ – ’Pinot’

’Vermentino B.’

’Zibibbo B.’

’Alicante N.’

’Frappato N.’

’Müller Thurgau B.’

’Nerello cappuccio N.’

’Perricone N.’

’Sangiovese N.’

’Sauvignon B.’

’Syrah N.’

’Viogner B.’

’Cabernet franc N.’ – ’Cabernet’

’Cabernet sauvignon N.’ – ’Cabernet’

’Calabrese N.’ – ’Nero d’Avola N.’

’Carignano N.’

’Carricante B.’

’Ansonica B.’ – ’Inzolia’

’Petit Verdot N’

’Pinot noir N.’ – ’Pinot’

’Merlot N.’

’Mondeuse N.’

’Moscato bianco B.’ – ’Moscato’

’Nerello mascalese N.’

’Nocera N.’

’Grecanico dorato B.’ – ’Grecanico’

’Grillo B.’

’Catarratto bianco comune B.’ – ’Catarratto’

’Catarratto bianco lucido B.’ – ’Catarratto’

’Chardonnay B.’

’Damaschino B.’

’Fiano B.’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Ryšys su geografine vietove

Nustatytų ribų geografinė vietovė apima visą Sicilijos regiono administracinę teritoriją.

Sicilija, kaip liudija archeologinės liekanos ir daugybė literatūros kūrinių graikų ir lotynų kalbomis, kuriuose minimi garsūs sicilietiški vynai, yra vienas seniausių pasaulyje vynininkystės regionų. Apie jau nuo finikiečių laikų (IX–IV a. pr. Kr.) vykusią aliejaus ir vyno prekybą byloja randamos amforos, kuriose šie produktai buvo gabenami, ir kiti archeologiniai keramikos radiniai. Labiausiai vynuogynai suklestėjo salą kolonizavus graikams (VIII–III a. pr. Kr.) – jie atvežė ne vieną vynuogių veislę, kaip, tarkime, ’Grecanico’, kuri išliko iki mūsų dienų. Be to, patvirtinta, kad viešpataujant romėnams (III a. pr. Kr. – V a. po Kr.) ir ypač valdant Julijui Cezariui Sicilijos vynas buvo pasiekęs Galiją.

Viešpataujant musulmonams (827–1061 m.), nepaisant to, kad pagal Koraną draudžiama vartoti alkoholį, buvo auginamos valgomosios vynuogės ir būtent tuomet Pantelerijoje imtos auginti ’Zebib’ veislės vynuogės (dabar ’Zibibbo’ arba Aleksandrijos muskatinės), kurių pavadinimas kilo iš Afrikoje tiesiai priešais Pantelerijos salą esančio Zebibo kyšulio.

Ryšys su SKVN „Sicilia“ nustatytų ribų geografine vietove grindžiamas nustatytų ribų geografinei vietovei būdingomis dirvožemio, kalnuoto reljefo ir klimato savybėmis.

Šiaurinė jos dalis daugiausia kalnuota, vidurio pietūs ir pietvakarinė dalys – kalvotos; pietrytinėje dalyje plyti aukšta plokštuma, o rytinė Sicilijos dalis – vulkaninė. Lygumos daugiausia plyti pakrančių zonose.

Vynuogynai daugiausia išsidėstę ant kalvų, jiems augti tinkamiausiose, labai saulėtose vietose, pasižyminčiose gera oro apykaita. Čia itin palankios sąlygos augalams augti ir vesti vaisius ir išauginamos aukštos kokybės vynuogės.

Vynmedžių priežiūros būdai daugiausia tradiciniai, su neplačiais vynmedžiais, įvairiose salos vynuogių auginimo vietovėse skirtingi, pavyzdžiui, Marsaloje – tradicinio krūmo formos, kuri taip pat naudojama Trapanio provincijos pakrančių zonose, arba žema užuolaida ar pastovus arba dažniau pasitaikantis atnaujinamas kordonas, taip pat kai kuriuose derlinguose slėniuose salos viduje naudojamas plačių vynmedžių priežiūros būdas.

Didžiulėje SKVN „Sicilia“ teritorijoje galima gaminti vynus iš vietinių arba tarptautinių veislių ir dėl to siūlyti itin platų įvairių nustatytų vynų kategorijų produkcijos asortimentą.

1 kategorija – vynas

Ši kategorija apima daug vynų tipų:

raudonuosius, rožinius ir baltuosius vynus, įskaitant vytintų vynuogių, pernokusių vynuogių ir „riserva“ vynus. Naudojamos arba labai aukštos kokybės vietinės vynuogių veislės, kaip antai ’Inzolia’, ’Catarratto’ ir ’Grillo’ (pastaroji išvesta sukryžminus ’Catarratto’ ir ’Zibibbo veisles), arba atvežtinės vynuogių veislės ’Chardonnay’, ’Muller Thurgau’ ir ’Sauvignon’. Sicilija yra regionas, kuriame iš vietinių vynuogių veislių, ypač ’Nero d’Avola’, ’Frappato’ ir ’Nerello Mascalese’, taip pat atvežtinių veislių ’Cabernet Sauvignon’, ’Merlot’ ir ’Syrah’ gaminami vieni žinomiausių raudonųjų vynų. Neabejojama, kad tai lėmė ’Nero d’Avola’ vynuogių veislė, kuri, įskaitant derinius su kitomis veislėmis, leidžia apibūdinti ir nusakyti Sicilijos vynų originalumą ne tik dėl jų spalvos, bet ir dėl to, kad suteikia vynui Viduržemio jūros aromatais ir skoniais išreikšto tipiškumo.

Visiems šiems vynams analitiniu ir jusliniu požiūriais būdingos subalansuotos fizinės ir cheminės savybės, padedančios sukurti subalansuotą vyno skonį; visi šių tipų vynai pasižymi maloniu, harmoningu, savitu ir elegantišku aromatu, galimai su naudojamoms vynuogių veislėms būdingomis vaisių, gėlių ir augalų natomis.

Baltieji vynai būna įvairaus intensyvumo šiaudų ar tamsiai geltonos spalvos, o raudonieji – įvairaus intensyvumo rubino raudonumo, vynui bręstant gali atsirasti violetinių atspalvių, primenančių granato spalvą. Visi šie vynai subalansuoti, geros struktūros, turintys tinkamą alkoholio kiekį.

Daugybės dokumentų patvirtinta tūkstantmečius trukusi šios vietovės vynuogių auginimo istorija yra svarbiausias glaudaus žmogiškųjų veiksnių ir ypatingų SKVN „Sicilia“ vynų savybių ir kokybės ryšio ir sąveikos įrodymas. Šioje ypatingoje vietovėje ištisus amžius trunkanti žmogaus veikla perdavė tradicinius vynuogininkystės ir vyno gaminimo būdus. O šiais laikais, pasitelkus nenuginčijimą mokslo pažangą, jie buvo pagerinti ir ištobulinti. Dėl to SKVN „Sicilia“ vynai ir pelnė gerą savo vardą.

4 kategorija – putojantis vynas, 5 kategorija –rūšinis putojantis vynas, 6 kategorija – rūšinis aromatinis putojantis vynas

Baltiesiems putojantiems vynams būdinga įvairaus intensyvumo šiaudų spalva, rožiniams – įvairaus intensyvumo rožinė, iš ’Pinot gris’ vynuogių pagamintų vynų spalva gali būti su vario atspalviais. Burbuliukai smulkūs, vynai pasižymi gėlių ar vaisių kvapais, gaivumu, kurį lemia gausiai mineralų prisotintas dirvožemis, Viduržemio jūros klimatas ir daugiau ar mažiau juntami temperatūros pokyčiai, taip pat aromatinėmis natomis, ypač kai naudojamos ’Zibibbo’ ir ’Moscato’ veislių vynuogės. Vynams gaminti naudojamos vietinės ar tarptautinės vynuogių veislės, iš kurių vynai gaminami pagal Charmat metodą, kai teikiama vynuogių veislės nuoroda, arba klasikinį metodą, kai gaminami baltojo ir rožinio tipų vynai.

15 kategorija – vynas iš vytintų vynuogių, 16 kategorija – vynas iš pernokusių vynuogių

Saulėtam Viduržemio jūros klimatui būdingos karštos ir sausos vasaros, pasižyminčios vėjais ir daugiau ar mažiau kintančia temperatūra, tad vynuogės auga sveikos ir tinkamai sunoksta. Tradiciškai nuskintos vynuogės vytinamos ant demblių ar grotelių arba dėžėse ar specialiuose konteineriuose tinkamoje aplinkoje arba vytinamos nenuskintos, o tai leidžia veiksmingai kauptis cukrui ir susidaryti ekstraktams. Vynai yra kvapnūs, ypač kai naudojamos aromatinės, pavyzdžiui, ’Moscato’ ir ’Zibibbo’, vynuogių veislės. Jų skonis gali būti nuo sauso iki saldaus, spalva nuo šiaudų iki aukso geltonos, kartais su gintariniais atspalviais, o aromatas ilgai išliekantis, tačiau subtilus. Jiems būdinga puiki rūgštumo ir saldumo pusiausvyra ir, priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislės, vaisių ar gėlių kvapas.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

NENURODYTA

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/14379

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

11.12.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 416/26

Pranešimo apie vyno sektoriaus produktų nuorodos specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2019/C 416/11)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„CHEVERNY“

PDO-FR-A0164-AM02

Pranešimo data: 2019 m. rugsėjo 18 d.

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Geografinė vietovė

1 skyriaus IV antraštinės dalies 1 punkte pridedama Šamboro savivaldybė.

Šį pakeitimą lėmė tai, kad nustatant vietovės ribas buvo įtraukta Šamboro savivaldybė.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 6 punktas.

2. Nustatyti sklypai

Specifikacijos 1 skyriaus IV antraštinės dalies 2 punkte po žodžių „1986 m. gegužės 28 d.“ įtraukiami žodžiai „ir 2018 m. birželio 20 d.“

Šiuo pakeitimu siekiama įtraukti datą, kai kompetentingos valdžios institucijos patvirtino geografinėje gamybos vietovėje nustatytų sklypų pakeitimą. Sklypų ploto nustatymas reiškia geografinėje gamybos vietovėje esančių sklypų, kuriuose gali būti gaminamas saugomos kilmės vietos nuoroda žymimas produktas, parinkimą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

3. Vynuogių veislės

1 skyriaus V antraštinės dalies 1 punkto b papunktyje išbraukiama ’Cabernet franc’ veislė.

Šis pakeitimas padarytas todėl, kad kilmės vietos nuorodos vietovėje ’Cabernet franc’, kuri yra papildoma veislė, sunkiai noksta.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

4. Veislių proporcija vynuogyne

1 skyriaus V antraštinės dalies 2 punkto b papunktyje žodžiai „visos papildomos vynuogių veislės sudaro ne daugiau kaip 10 %“ keičiami žodžiais ’papildoma vynuogių veislė sudaro ne daugiau kaip 5 %’.

Išbraukus ’Cabernet franc’ veislę, peržiūrėtos veislių proporcijos taisyklės ir papildomos veislės dalis nuo 10 % sumažinta iki 5 %.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

5. Genėjimo taisyklės

„Cheverny“ nuorodos specifikacijos VI antraštinės dalies 1 punkto b papunktyje išbraukiamas sakinys „Vaisingų šakų po žydėjimo (23 Lorenz fenologinė stadija) yra ne daugiau kaip 11.“

Šiuo pakeitimu siekiama sušvelninti genėjimo taisykles, kad būtų galima prisitaikyti prie klimato reiškinių.

Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5.1 punktas.

6. Minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais

1 skyriaus VII antraštinės dalies 2 punkto b papunktis keičiamas taip:

„b)	minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais.

Šių vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 %.“

Lentelė pašalinama, nes pusiau sausi ir pusiau saldūs baltieji ir rožiniai vynai negaminami. Dėl to keičiama minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – nuo šiol visų šios nuorodos vynų ji yra 10 %.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 4 punktas.

7. Maišymas

IX antraštinės dalies 1 punkto a papunkčio trečia pastraipa keičiama taip: „Raudonieji vynai gaminami iš mišinio, kuriame pagrindinės ir papildomos veislės dalis bendrai sudaro ne mažiau kaip 95 %; pagrindinės veislės dalis sudaro ne mažiau kaip 60 % mišinio; papildomos veislės dalis sudaro ne mažiau kaip 5 % mišinio; pasirinktinos veislės dalis sudaro ne daugiau kaip 5 % mišinio“.

Šiuo pakeitimu sudaroma galimybė raudonųjų vynų mišinyje padidinti ’Pinot noir’ proporciją. ’Pinot noir’ būdingos puikios juslinės savybės.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

8. Fermentuojamųjų cukrų kiekis

1 skyriaus IX antraštinės dalies 1 punkto c papunktis keičiamas taip:

„c)	Analitinės savybės

Vynams būdingos tokios analitinės savybės:

Po fermentacijos fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis raudonuosiuose vynuose yra ne didesnis kaip 2 g/l.

Po išpilstymo kiekvienai vyno partijai būdingos tokios analitinės savybės:

Baltųjų ir rožinių vynų fermentuojamųjų cukrų kiekis: ne daugiau kaip 4 g/l gliukozės ir fruktozės.

Baltųjų ir rožinių vynų, kurių minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 13,5 %: ne daugiau kaip 6 g/l gliukozės ir fruktozės.“

Šis pakeitimas daromas todėl, kad panaikintos rožinių ir baltųjų vynų pusiau sauso ir pusiau saldaus vyno kategorijos.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 4 punktas.

9. Terminis apdorojimas

1 skyriaus IX antraštinės dalies 1 punkto d papunktyje įtraukiamas sakinys: „Gaminant raudonuosius vynus draudžiama vynuoges apdoroti aukštesne nei 40 °C temperatūra.“

Dėl tokios anksčiau šios nuorodos vynams netaikytos praktikos gali atsirasti nebūdingų aromatų. Ši praktika leidžia ištaisyti dėl blogos vynuogių sanitarinės kokybės atsiradusius vyno trūkumus, bet gali turėti neigiamą poveikį juslinėms vyno savybėms, o tai „Cheverny“ nuorodos vynams nepageidautina. Šis draudimas reiškia, kad vynuogėms taikomi aukšto lygio sanitarinės kokybės reikalavimai.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

10. Vyno išleidimas į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų

Išbraukiamas 1 skyriaus IX antraštinės dalies 5 punkto b papunktis dėl vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų datos.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

11. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1 skyriaus XI antraštinės dalies 1 punktas keičiamas taip:

„1.

Vynuogių veislės, veislių proporcijos vynuogyne ir vynų maišymo taisyklės

a)	Raudonųjų vynų, kuriems gali būti suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybai papildomos ’Cabernet franc N’ ir ’Cot N’ veislės gali būti naudojamos iki 2025 derliaus metų. Šių dviejų pasirinktinių veislių dalis sudaro ne daugiau kaip 10 % visų veislių.

Rožinių vynų, kuriems gali būti suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybai papildomos ’Cabernet franc N’, ’Cabernet sauvignon N’ ir ’Pineau d’Aunis N’ veislės, užaugintos nuo 2009 m. liepos 31 d. užsodintuose sklypuose, gali būti naudojamos iki 2025 derliaus metų. ’Cabernet franc N’, ’Cabernet sauvignon N’, ’Pineau d’Aunis N’ ir ’Cot N’ veislių dalis sudaro ne daugiau kaip 25 % visų veislių.

c)	Iki 2025 derliaus metų imtinai raudonieji vynai gali būti gaminami iš mišinio, kuriame ’Pinot noir N’ veislės dalis sudaro ne mažiau kaip 50 %, o ’Cabernet franc N’ ir ’Cot N’ veislės dalis – ne daugiau kaip 10 %.“

Pereinamojo laikotarpio priemonės peržiūrėtos siekiant išbraukti tas, kurių taikymo laikotarpis baigėsi, ir sudaryti galimybes vynuogynus paruošti vynuogių veislių keitimui.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

12. Ženklinimas

XII antraštinės dalies 2 punkte įtraukiamas e papunktis:

„e)	Etiketėse su visomis privalomomis nuorodomis draudžiama nurodyti vynuogių veislės pavadinimą.“

Šis pakeitimas susijęs su ’Pinot noir’ veislės didžiausios proporcijos padidinimu vynų mišinyje, kad būtų galima gaminti raudonuosius vynus, kuriuose ši veislė sudaro daugiau negu 85 %, o dėl to vynų etiketėse pagal taisykles reikėtų nurodyti šios veislės pavadinimą. Gamintojų grupė nepageidauja leisti taikyti tokią praktiką ir pabrėžia, kad vynas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į kilmės vietos nuorodą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

13. Pagrindiniai tikrinami punktai

Išbraukiamas 1 skyriaus IX antraštinės dalies 5 punkto b papunktis dėl vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

14. INAO nuoroda

3 skyriaus II antraštinėje dalyje Montrėjaus su Bua savivaldybė pakeičiama Montrėjaus savivaldybe.

Šio pakeitimo tikslas yra atsižvelgti į pakeistą savivaldybės pavadinimą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Cheverny

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Tai baltieji, raudonieji arba rožiniai neputojantys vynai.

Raudonuosiuose vynuose obuolių rūgšties kiekis yra ne didesnis kaip 0,3 g/l, o fermentuojamųjų cukrų kiekis – ne didesnis kaip 2 g/l.

Baltųjų ir rožinių vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 %.

Po išpilstymo kiekvienai vyno partijai būdingos tokios analitinės savybės:

Baltųjų ir rožinių vynų fermentuojamųjų cukrų kiekis: ne daugiau kaip 4 g/l gliukozės ir fruktozės.

Baltųjų ir rožinių vynų, kurių minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 13,5 %: ne daugiau kaip 6 g/l gliukozės ir fruktozės.

Kiti kriterijai atitinka galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Baltiesiems vynams visų pirma būdingi citrusinių vaisių ir baltų gėlių aromatai.

Raudonieji vynai pasižymi raudonų vaisių ir prieskonių aromatais. Ragaujant juntama rožinių vynų rūgštumo ir tam tikro saldumo pusiausvyra.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12,5
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendras rūgščių kiekis
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a. Pagrindiniai vynininkystės metodai

Sodrinimas

Baltieji ir rožiniai vynai, kurių fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis didesnis kaip 4 g/l, gaminami be sodrinimo etapo.

Rožinių vynų gamyba

Vyno gamybai taikomi apribojimai

Gaminant rožinius vynus draudžiama taikyti apdorojimą medžio anglimis, nepriklausomai nuo to, ar jos būtų naudojamos vienos, ar mišiniuose su kitais preparatais.

Vynmedžių auginimas

Auginimo praktika

Mažiausias vynuogyno tankumas – 4 500 vynmedžių sodinių viename hektare, atstumas tarp eilių – ne didesnis nei 2,10 m. Atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje yra 0,90–1,20 m.

Vynmedžiai genimi ant vynmedžio sodinio paliekant ne daugiau nei 13 pumpurų. Vynmedžiai genimi:

—	Guyot metodu, paliekant vieną ilgą kamieną ir daugiausiai dvi ataugas,

—	paliekant 2 trumpas šakas,

—	paliekant ataugas (formuojant vėduoklės formą arba auginant Cordon de Royat būdu).

b. Didžiausias gamybos kiekis

Baltieji vynai

72 hektolitrai iš vieno hektaro

Raudonieji ir rožiniai vynai

66 hektolitrai iš vieno hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius imamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami šiose Luaro ir Šero departamento savivaldybėse: Candé-sur-Beuvron, Cellettes, Chambord, Cheverny, Chitenay, Cormeray, Cour-Cheverny, Feings, Fougères-sur-Bièvre, Fresnes, Huisseau-sur-Cosson, Maslives, Les Montils, Montlivault, Mont-près-Chambord, Muides-sur-Loire, Ouchamps, Saint-Claude-de-Diray, Saint-Dyé-sur-Loire, Saint-Laurent-Nouan, Sambin, Seur, Tour-en-Sologne, Vineuil ir Monthou-sur-Bièvre savivaldybės kadastrinio plano E dalyje.

7. Pagrindinės vynuogių veislės

’Chardonnay B’

’Sauvignon gris G- Fié gris’

’Orbois B’

’Chenin B’

’Pinot noir N’

’Sauvignon B- Sauvignon blanc’

’Gamay N’

8. Ryšio (-ių) su kilmės vieta aprašymas

Skurdus vynuogyno dirvožemis, kuriame dominuoja smėlis bei klinčių pagrindas ir kuriam didelį poveikį daro Luara ir netoliese esantys dideli miškai, prisidedantys prie vėsaus oro, lėmė, kad šioje vietovėje auginamos šiek tiek vėliau sunokstančių ir prie vynuogėms auginti nepalankių sąlygų prisitaikiusių vynuogių veislės. Toks klimatas subtiliai prisideda prie skirtingoms veislėms būdingų aromatų formavimosi:

—	baltieji vynai yra rūgštoki, bet subalansuoti, dominuoja citrusinių vaisių, egzotinių vaisių arba baltų gėlių aromatai,

—	rožiniai vynai subalansuoti, ragaujant juntamas šioks toks saldumas, dažniausiai būdingos raudonų vaisių ir prieskonių natos,

—	raudoniesiems vynams būdingi raudonų ir juodų vaisių aromatai, kartais juntamos prieskonių natos. Jauniems vynams būdingas lengvumas, o ragaujant išlaikytus vynus, kurie gali turėti laukinių žvėrių aromatą, labiau juntami taninai.

9. Kitos svarbios sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Nuostatos dėl ženklinimo

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų reikalavimų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti papildomai pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“. Jos rašmenų dydis (aukštis, plotis ir storis) negali būti didesnis nei du trečdaliai rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Mažesnės geografinės vietovės pavadinimas

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų reikalavimų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Vynų etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji įtraukta į kadastrą ir nurodoma derliaus deklaracijoje.

Cukraus kiekio nuoroda

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų reikalavimų rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Baltieji ir rožiniai vynai, kurių fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra didesnis negu 9 g/l, ženklinami atitinkama nuoroda į vyne esantį kiekį, kaip tai nustatyta ES teisės aktuose.

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų reikalavimų rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

Arčiausiai esanti vietovė, kuriai taikoma su vyndaryste, vyno gamyba ir brandinimu susijusi nukrypti leidžianti nuostata, apima šias Luaro ir Šero departamento savivaldybes:

Bracieux, Chailles, Chambord, Chaumont-sur-Loire, Contres, Fontaines-en-Sologne, Monthou-sur-Bièvre, Oisly, Pontlevoy, Saint-Gervais-la-Forêt, Soings-en-Sologne, Thenay, Valaire.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-220bba6b-f97b-4aeb-a0a1-0f3d04dad06c

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 416

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	62 metai 2019m. gruodžio 11d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2019/C 416/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9475 – TDR / BCA) ( 1 )	1
2019/C 416/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8948 – Spirit / Asco) ( 1 )	2

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1077
JPY	Japonijos jena	120,27
DKK	Danijos krona	7,4731
GBP	Svaras sterlingas	0,84073
SEK	Švedijos krona	10,5565
CHF	Šveicarijos frankas	1,0922
ISK	Islandijos krona	134,70
NOK	Norvegijos krona	10,1823
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,527
HUF	Vengrijos forintas	330,85
PLN	Lenkijos zlotas	4,2903
RON	Rumunijos lėja	4,7773
TRY	Turkijos lira	6,4300
AUD	Australijos doleris	1,6275
CAD	Kanados doleris	1,4666
HKD	Honkongo doleris	8,6691
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6945
SGD	Singapūro doleris	1,5062
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 320,74
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,4121
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7968
HRK	Kroatijos kuna	7,4398
IDR	Indonezijos rupija	15 518,88
MYR	Malaizijos ringitas	4,6130
PHP	Filipinų pesas	56,243
RUB	Rusijos rublis	70,4627
THB	Tailando batas	33,558
BRL	Brazilijos realas	4,5891
MXN	Meksikos pesas	21,2903
INR	Indijos rupija	78,5610

Nuo	Iki	AT	BE	BG	CY	CZ	DE	DK	EE	EL	ES	FI	FR	HR	HU	IE	IT	LT	LU	LV	MT	NL	PL	PT	RO	SE	SI	SK	UK
2020 1 1	…	-0,31	-0,31	0,00	-0,31	2,25	-0,31	-0,12	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	0,26	0,30	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	-0,31	1,84	-0,31	3,21	0,11	-0,31	-0,31	0,94

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2019/C 416/03	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl kovos su korupcija sporte	3
2019/C 416/04	Mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas. Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) ataskaita, kurioje siūlomi 2019 m. kovo 12 d. Tarybos išvadų II priedo pakeitimai	9
	Europos Komisija
2019/C 416/05	2019 m. gruodžio 10 d. Euro kursas	11
2019/C 416/06	Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2020 m. sausio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų (Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu ( OL L 140, 2004 4 30, p. 1 ))	12
	Audito Rūmai
2019/C 416/07	Specialioji ataskaita Nr. 23/2019 Ūkininkų pajamų stabilizavimas: priimtas visapusiškas priemonių rinkinys, tačiau reikia išspręsti menko priemonių naudojimo ir kompensacijos permokų klausimus	13

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2019/C 416/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M. 9629 – Faurecia / SAS) Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	14
2019/C 416/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.9635 – BNP Paribas / Ageas / Koninklijke Belgische Touring Club / Optimile) Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	16
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2019/C 416/10	Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis	18
2019/C 416/11	Pranešimo apie vyno sektoriaus produktų nuorodos specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis	26


	(1) Tekstas svarbus EEE.