21.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 394/2

Pranešimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 4 dalį. Leidimas toliau taikyti nacionalines priemones, kurių nuostatos yra griežtesnės nei ES derinimo priemonės nuostatos

(Tekstas svarbus EEE)

(2019/C 394/02)

2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu, kurį Komisija gavo 2019 m. rugpjūčio 9 d., Slovakija pranešė Komisijai pageidaujanti palikti galioti nacionalinę nukrypti leidžiančią nuostatą dėl kadmio kiekio fosforo trąšose. Atitinkamoje nacionalinėje nuostatoje (Slovakijos Respublikos žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 577/2005, kuriuo nustatomi trąšų tipai, sudėtis, pakuotės ir ženklinimas, trąšų bandymų analizės metodai, rizikos elementai, atskirų trąšų grupių ribinės vertės, leistini žemės ūkio trąšų nuokrypiai ir apribojimai taikant Įstatymą Nr. 136/2000 dėl trąšų, 3 priedo 1 punktas) nustatyta kadmio kiekio ribinė vertė trąšose, kuriose esantis fosforas sudaro daugiau kaip 5 % fosforo pentoksido masės, – 20 mg/kg fosforo pentoksido. Tai neatitiktų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1009 (1) I priedo II dalies PFK 1(B) pakategorės 3 punkto a papunkčio ii dalies ir PFK 1(C)(I) pakategorės 2 punkto a papunkčio ii dalies.

Derinimo taisyklės trąšų srityje pirmą kartą nustatytos aštuntajame–devintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose (2). Šiuo metu taikomos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2003/2003 (3). 2022 m. liepos 16 d. jis bus panaikintas Reglamentu (ES) 2019/1009.

ES lygmeniu nustatytų derinimo taisyklių taikyti neprivaloma. Tai reiškia, kad gamintojas turi galimybę pasirinkti:

1)	prekiauti produktais taikydamas ES lygmeniu nustatytas derinimo taisykles; tokiu atveju šie produktai vadinami „suderintais produktais“ ir laisvai juda bendrojoje rinkoje;

arba prekiauti produktais taikydamas valstybėje narėje taikomas nacionalines nuostatas; tokie produktai vadinami nesuderintais produktais ir gali būti parduodami kitoje ES valstybėje narėje remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 34–36 straipsniais ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 764/2008 (4).

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 2003/2003, trąšos, priklausančios kuriam nors iš I priede išvardytų trąšų tipų ir atitinkančios tame reglamente nustatytas sąlygas, gali būti vadinamos EB trąšomis (suderintais produktais). Reglamento I priede išvardyti įvairūs trąšų tipai: kai kurių jų sudėtyje esantis fosforas sudaro daugiau kaip 5 % fosforo pentoksido masės.

Reglamentu (EB) Nr. 2003/2003 nenustatyta jokia teršalų EB trąšose (suderintuose produktuose) ribinė vertė. Juo valstybės narės įpareigojamos nedrausti, neriboti ar netrukdyti pateikti rinkai reikalavimus atitinkančių EB trąšų, be kita ko, jų sudėties, pvz., teršalų kiekio, dingstimi. Tačiau valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose gali būti nustatytos privalomos nesuderintiems produktams taikytinos teršalų ribinės vertės.

Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos ES tręšiamųjų produktų, kurie apima daugiau produktų kategorijų negu baigtinis Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo sąrašas, derinimo taisyklės. Jame pirmą kartą ES lygmeniu nustatomos teršalų suderintuose produktuose ribinės vertės.

Reglamente daroma nuoroda į fosforo trąšas – neorganines makroelementų trąšas arba organines-mineralines trąšas, kurių sudėtyje esantis fosforas sudaro ne mažiau kaip 5 % fosforo pentoksido masės. Nustatyta kadmio kiekio fosforo trąšose ribinė vertė yra 60 mg/kg fosforo pentoksido.

Panašiai kaip Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 atveju, valstybėms narėms neleidžiama trukdyti tiekti rinkai reikalavimus atitinkančių ES tręšiamųjų produktų su teršalų kiekiu susijusia dingstimi. Tačiau jos gali palikti galioti arba nustatyti bet kokias ribines teršalų, esančių nesuderintuose produktuose, vertes, kurias laikytų tinkamomis.

Slovakija nori palikti galioti nacionalinę kadmio ribinę vertę, nustatytą Įsakymo Nr. 577/2005 3 priedo 1 punkte (20 mg/kg fosforo pentoksido), visiems tręšiamiesiems produktams, kuriuose esantis fosforas sudaro ne mažiau kaip 5 % fosforo pentoksido masės.

2019 m. rugsėjo 27 d. rašte Slovakija paaiškino, kad 20 mg/kg fosforo pentoksido ribinę vertę fosforo trąšoms, sudėtinėms trąšoms ir trąšoms, kuriose yra ir mikroelementų, nacionalinės teisės aktais jie nustatė 2005 m. Ši ribinė vertė netaikoma EB trąšoms (suderintiems produktams). Slovakija patvirtino, kad ketina toliau taikyti šią nuostatą, kuria nukrypstama nuo nustatytos kadmio ribinės vertės fosforo trąšose (ir neorganinėse makroelementų trąšose, ir organinėse-mineralinėse trąšose).

Slovakija išanalizavo numatomą 60 mg/kg fosforo pentoksido ribinės vertės, nustatytos Reglamentu (ES) 2019/1009, nacionalinį poveikį. Ši ribinė vertė sukėlė didelį susirūpinimą dėl žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos. Kadmis laikomas kancerogenine medžiaga, klasifikuojama kaip vienas toksiškiausių elementų. Kadmį lengvai absorbuoja augalai ir taip kadmis patenka į maisto grandinę. Slovakija pastebėjo, kad kadmio padaugėjo vaikų maiste. Jie pabrėžia poreikį toliau mažinti su maistu į organizmą patenkančio kadmio kiekį.

Didžioji dauguma fosforo trąšų Slovakijos rinkoje yra EB trąšos (suderinti produktai). Nepaisant to, kadmio kiekis daugumoje rinkoje esančių trąšų nesiekia 20 mg/kg fosforo pentoksido ribos. Kadangi 95 % importuojamų trąšų jau atitinka 60 mg/kg fosforo pentoksido ribinę vertę, nustatytą Reglamentu (ES) 2019/1009, Slovakija yra susirūpinusi, kad importas ir ateityje išliks toks pat ir kad kadmis toliau kaupsis dirvožemyje, o paskui pateks į maisto grandinę. Slovakija taip pat pabrėžia, kad Slovakijoje nėra šio tipo trąšų nacionalinio gamintojo, todėl nacionalinė priemonė nėra protekcionistinė.

Dėl neigiamo kadmio poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai jo kiekis trąšose ES lygmeniu buvo svarstytas įvairiomis progomis. Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 15 konstatuojamojoje dalyje jau išsakytas Komisijos ketinimas spręsti atsitiktinio kadmio buvimo neorganinėse trąšose klausimą.

2016 m. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės (5). Komisija pasiūlė nustatyti 60 mg/kg fosforo pentoksido ribinę vertę fosforo trąšose ir per 12 metų nuo naujojo reglamento taikymo pradžios palaipsniui ją sumažinti iki 20 mg/kg fosforo pentoksido.

Remiantis šiuo pasiūlymu priimtame Reglamente (ES) 2019/1009 po intensyvių Europos Parlamento ir Tarybos derybų nustatyta 60 mg/kg fosforo pentoksido ribinė vertė, taikytina nuo 2022 m. liepos 16 d. Be to, Europos Komisija iki 2026 m. liepos 16 d. privalo peržiūrėti kadmio kiekio fosforo trąšose ribines vertes, kad įvertintų galimybę sumažinti šias ribines vertes iki mažesnio tinkamo lygio. Komisija turi atsižvelgti į aplinkos veiksnius, visų pirma dirvožemio ir klimato sąlygų, sveikatos veiksnių ir socioekonominių veiksnių, įskaitant tiekimo saugumo motyvus, kontekste.

Komisija apsvarstys Slovakijos pranešimą, atsižvelgdama į SESV 114 straipsnio 4 ir 6 dalis. 114 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad jei nustačius ES derinimo priemonę valstybė narė SESV 36 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo apsauga susijusiais svarbiais sumetimais nori toliau taikyti griežtesnes nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir jų tolesnio taikymo motyvus ji praneša Komisijai. Gavusi pranešimą apie Slovakijos nuostatą, Komisija turi ją patvirtinti arba atmesti per šešis mėnesius. Per šį laikotarpį Komisija turi patikrinti, ar Slovakijos nuostata gali būti laikoma iki suderinimo galiojusia priemone, nukrypstančia nuo derinimo taisyklių. Jei išvada teigiama, Komisija patikrins, ar tolesnis nuostatos taikymas pateisinamas remiantis SESV 36 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais, ar tai nėra savavališka diskriminacijos priemonė arba užslėptas prekybos apribojimas ir ar tokiu būdu nesudaroma nereikalingų ir neproporcingų kliūčių vidaus rinkos veikimui.

Pastabas apie šį pranešimą visos suinteresuotosios šalys toliau nurodytu adresu turi atsiųsti Komisijai per 30 dienų nuo jo paskelbimo. Į vėliau pateiktas pastabas atsižvelgiama nebus.

Daugiau informacijos apie šį Slovakijos pranešimą gali pateikti:

Europos Komisija

Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas

DG GROW D2 skyrius „Cheminės medžiagos“

Tel. +32 22950708

E. paštas: grow-fertilising-products@ec.europa.eu

(1) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 (OL L 170, 2019 6 25, p. 1).

(2) 1975 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 76/116/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių trąšas, suderinimo (OL L 24, 1976 1 30, p. 21) ir 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 80/876/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastosiomis amonio nitrato trąšomis, turinčiomis didelį azoto kiekį, suderinimo (OL L 250, 1980 9 23, p. 7).

(3) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL L 304, 2003 11 21, p. 1).

(4) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB (OL L 218, 2008 8 13, p. 21).

(5) COM(2016) 157 final, 2016/084 (COD).

21.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 394/5

(Tekstas svarbus EEE)

(2019/C 394/03)

2019 m. liepos 17 d. raštu, kurį Komisija gavo 2019 m. liepos 19 d., Vengrija pranešė Komisijai pageidaujanti palikti galioti nacionalinę nukrypti leidžiančią nuostatą dėl kadmio kiekio fosforo trąšose. Atitinkamoje nacionalinėje nuostatoje (2006 m. gegužės 18 d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro įsakymo Nr. 36/2006 dėl tręšiamųjų produktų leidimų, saugojimo, pardavimo ir naudojimo 3 potvarkio 1.2 punktas) nustatyta kadmio kiekio ribinė vertė trąšose, kuriose esantis fosforas sudaro daugiau kaip 5 % fosforo pentoksido masės, – 20 mg/kg fosforo pentoksido. Tai neatitiktų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1009 (1) I priedo II dalies PFK 1(B) pakategorės 3 punkto a papunkčio ii dalies ir PFK 1(C)(I) pakategorės 2 punkto a papunkčio ii punkto.

ES lygmeniu nustatytas derinimo taisyklių taikyti neprivaloma. Tai reiškia, kad gamintojas turi galimybę pasirinkti:

1)	prekiauti produktais taikydamas ES lygmeniu nustatytas derinimo taisykles; tokiu atveju šie produktai vadinami „suderintais produktais“ ir laisvai juda bendrojoje rinkoje;

Vengrija nori palikti galioti nacionalinę 20 mg/kg fosforo pentoksido kadmio ribinę vertę, kaip nustatyta Įsakymo Nr. 36/2006 3 potvarkio 1.2 punkte dėl visų tręšiamųjų produktų, kuriuose esantis fosforas sudaro ne mažiau kaip 5 % fosforo pentoksido masės.

Nuo 2001 m. Vengrija taikė kadmio kiekio trąšose ribinę vertę. Po įstojimo į ES 2004 m. Vengrija iš dalies pakeitė savo nacionalinės teisės aktus, kad 20 mg/kg fosforo pentoksido ribinė vertė būtų taikoma tik nesuderintiems produktams ir nebūtų taikoma EB trąšoms. 2019 m. rugsėjo 27 d. gautu raštu Vengrija patvirtino, kad Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede išvardytų tipų neorganinėms trąšoms nacionalinė priemonė yra taikoma, jei jos nėra EB trąšos (tačiau yra nesuderinti produktai).

Vengrija išanalizavo numatomą 60 mg/kg fosforo pentoksido ribinės vertės, nustatytos Reglamentu (ES) 2019/1009, nacionalinį poveikį. Ši ribinė vertė sukėlė didelį susirūpinimą dėl žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos. Kadmis laikomas kancerogenine medžiaga, klasifikuojama kaip vienas toksiškiausių elementų. Kadmį lengvai absorbuoja augalai ir taip kadmis patenka į maisto grandinę. Paprastai esama tiesinės koreliacijos tarp kadmio kiekio dirvožemyje ir augaluose. Kadangi Vengrija pirmauja Sąjungoje ir pasaulyje pagal mirčių nuo plaučių vėžio atvejų skaičių, jie yra rimtai nusiteikę toliau mažinti su maistu į organizmą patenkančio kadmio kiekį. Dirvožemio tarša kadmiu taip pat kelia rimtą pavojų įvairių grupių organizmams. Siekiant užtikrinti dirvožemio biotą ir biologinę įvairovę, svarbu kuo labiau sumažinti kadmio taršos poveikį organizmams dirvožemyje.

Didžioji dauguma fosforo trąšų Vengrijos rinkoje yra EB trąšos (suderinti produktai). Nepaisant to, kadmio kiekis daugumoje rinkoje esančių trąšų nesiekia 20 mg/kg fosforo pentoksido ribos. Vengrija mano, kad, kai kadmio kiekis fosforo trąšose pasieks 60 mg/kg fosforo pentoksido, šio kokybinio kriterijaus bus neišvengiamai paisoma mažiau, todėl rinkai bus tiekiama daug daugiau produktų, kuriuose kadmio teršalų bus daugiau kaip 20 mg/kg fosforo pentoksido.

Komisija apsvarstys Vengrijos pranešimą, atsižvelgdama į SESV 114 straipsnio 4 ir 6 dalis. 114 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad jei nustačius ES derinimo priemonę valstybė narė SESV 36 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo apsauga susijusiais svarbiais sumetimais nori toliau taikyti griežtesnes nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir jų tolesnio taikymo motyvus ji praneša Komisijai. Gavusi pranešimą apie Vengrijos nuostatą, Komisija turi ją patvirtinti arba atmesti per šešis mėnesius. Per šį laikotarpį Komisija turi patikrinti, ar Vengrijos nuostata gali būti laikoma iki suderinimo galiojusia priemone, nukrypstančia nuo derinimo taisyklių. Jei išvada teigiama, Komisija patikrins, ar tolesnis nuostatos taikymas pateisinamas remiantis SESV 36 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais, ar tai nėra savavališka diskriminacijos priemonė arba užslėptas prekybos apribojimas ir ar tokiu būdu nesudaroma nereikalingų ir neproporcingų kliūčių vidaus rinkos veikimui.

Pastabas apie šį pranešimą visos suinteresuotosios šalys turi atsiųsti Komisijai per 30 dienų nuo jo paskelbimo. Į vėliau pateiktas pastabas atsižvelgiama nebus.

Daugiau informacijos apie šį Vengrijos pranešimą gali pateikti:

Europos Komisija

Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas

DG GROW D2 skyrius „Cheminės medžiagos“

Tel. +32 22950708

E. paštas grow-fertilising-products@ec.europa.eu

(3) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL L 304, 2003 11 21, p. 1).

(5) COM(2016) 157 final, 2016/084 (COD).

21.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 394/11

Vyno sektoriaus produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnyje, paskelbimas

(2019/C 394/06)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (1) 98 straipsnį per du mėnesius nuo šio paskelbimo dienos

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS PAKEITIMO PARAIŠKA

„DEALU MARE“

PDO-RO-A1079 – AM01

Paraiškos pateikimo data: 2017 8 3

1. Pakeitimui taikomos taisyklės

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnis. Reikšmingas pakeitimas

2. Pakeitimo aprašymas ir priežastys

2.1. Atlikti pakeitimai, susiję su tam tikrų vyno gamybai naudojamų veislių vynuogių išeiga

Iš tam tikrų specifikacijoje nurodytų veislių, naudojamų šia saugoma kilmės vietos nuoroda žymimam vynui gaminti, vynuogių galima gauti didesnę išeigą, todėl būtina pakeisti išeigos dydį ir ją padidinti (veislių ‘Crâmpoșie selecționată’, ‘Negru de Drăgășani’ ir ‘Pinot gris’ atveju).

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis „Didžiausia išeiga“ ir specifikacijos IV skyrius, susijęs su vynuogių auginimu ir vyno gamyba.

2.2. Pakeista nustatyta gamybos vietovė siekiant įtraukti dvi komunas ir joms priklausančius kaimus

Prahovos apskrityje įsikūrusių Apostolakės ir Jordekianu komunų ir joms priklausančių Jordekianu, Močeščio ir Plavijos kaimų klimatas bei teritorijos ypatybės yra panašūs į likusios vietovės, todėl juos reikia įtraukti į kilmės vietos nuoroda žymimą geografinę vietovę. Šios komunos atsirado po administracinio apskrities perskirstymo, o savininkams (po to, kai jie atgavo nuosavybę iš komunistinio režimo) priklausantys vynuogynai yra būtent jose.

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis „Nustatyta geografinė vietovė“ ir specifikacijos III skyriaus 3 punktas, susijęs su nustatyta gamybos vietove.

2.3. Papildymas dėl ryšio su geografine vietove

Keičiamas specifikacijos II skyrius ir bendrojo dokumento skirsnis „Ryšys su geografine vietove“, kad būtų apibūdinti su šiuo ryšiu susiję žmogiškieji veiksniai, siekiant papildyti tą informaciją ir pagrįsti kilmės vietos nuorodos naudojimą.

Specifikacija ir bendrasis dokumentas papildomi informacija apie kiekvienos baltųjų, rožinių ir (arba) raudonųjų vynų kategorijos produktų kokybę ir savybes, siekiant pateikti daugiau informacijos ir pagrįsti kilmės vietos nuorodos naudojimą.

Specifikacijoje ir bendrajame dokumente priežastinis ryšys performuluojamas tam, kad pateikta informacija būtų apibūdintas nustatytos vietovės konkrečių gamtinių ypatybių priežastingumas atsižvelgiant į baltųjų, rožinių ir (arba) raudonųjų vynų savybes.

2.4. Kiekvienos baltųjų, rožinių ir (arba) raudonųjų vynų kategorijos vynų juslinių savybių apibūdinimas

Siekiant aiškumo ir objektyvumo, būtina nurodyti kiekvienos baltųjų, rožinių ir (arba) raudonųjų vynų kategorijos vynų juslines savybes.

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis „Vyno (-ų) aprašymas“ ir specifikacijos XI skyriaus b punktas.

2.5. Kiekvienos baltųjų, rožinių ir (arba) raudonųjų vynų kategorijos vynų analitinių savybių apibūdinimas pagal teisės aktus

Siekiant aiškumo, būtina nurodyti kiekvienos baltųjų, rožinių ir (arba) raudonųjų vynų kategorijos vynų analitines savybes, kurios turi atitikti galiojančius teisės aktus.

Keičiamas bendrojo dokumento skirsnis „Vyno (-ų) aprašymas“ ir specifikacijos XI skyriaus a punktas.

2.6. Pardavimo sąlygos

Prekybos tikslais vynas yra gabenamas laikantis galiojančių nuostatų, deramai atsižvelgiant į su konkrečių dokumentų rengimu susijusias nuostatas.

Apie tiekiamą neišpilstytą vyną turi būti pranešama vietos inspekcijai, o prie dokumentų, pagal kuriuos jis pateikiamas į apyvartą, turi būti pridėtas sertifikatas, kuriuo patvirtinama teisė parduoti vyną.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Dealu Mare

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Baltųjų vynų analitinės ir juslinės savybės

Vertinant kvapą, šiems vynams būdingas egzotinių vaisių, kriaušių, vynmedžio žiedų, nupjauto šieno, jazminų, akacijų žiedų aromatas ir paprastai jie yra geltonos, citrinos geltonumo, šiaudų geltonumo spalvos su žalsvais atspalviais.

Vynai yra gaivūs, vaisiniai, šiek tiek minerališki dėl rytinės Dealu Marės kalnų masyvo dalies dirvožemio, sudaryto iš Sarmatijos kalkakmenio, molio ir smiltainio, kurie puikiai tinka veislių ‘Pinot gris’ ir ‘Riesling’ vynuogėms augti. Vynai yra abrikosų, citrusinių vaisių, egzotinių vaisių arba subtilių prieskonių kvapo.

Valia Kelugeriaskėje gaminamų vynų didžiausias leidžiamas sieros dioksido kiekis yra tik 350,00 mg/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	5,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	250

Rožinių vynų analitinės ir juslinės savybės

Rožiniai vynai yra egzotinių vaisių, citrusinių vaisių aromato, o jų skonis – lengvas, gaivus, intensyvus, tinkamo rūgštumo, subalansuotas, juntamas vaisinis poskonis, vynai yra šviesiai rožinės persiko, šviesiai rausvos ir oranžinės spalvos.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	5,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	250

Raudonųjų vynų analitinės ir juslinės savybės

Raudoniesiems vynams būdingas rafinuotumas, nedidelis taninų kiekis, aksomiškumas ir ryški spalva.

Šie vynai yra subtilaus sunokusių raudonųjų vaisių, slyvų, juodųjų miško uogų, kartais cinamono, saldžiųjų migdolų aromato. Jie yra sodraus, išbaigto, harmoningo skonio, jiems būdingas gerai subalansuotas rūgštumas ir taninų kiekis bei tipiški aromatai, o spalva – įvairių atspalvių rubino raudonumo, granato raudonumo arba tamsiai raudona.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

5. Vyno gamybos metodai

a. Pagrindiniai vynininkystės metodai

LEIDŽIAMA PRAKTIKA

Auginimo praktika

—	Sodinimo tankumas. Ne mažiau kaip 3 000 sodinukų viename hektare arba ne mažiau kaip 75 % daigių sodinukų, palyginti su numatomu tankumu.

—

Plantacijų, kuriose auginamos vynuogės saugoma kilmės vietos nuoroda žymimiems vynams gaminti, veislinis grynis turi būti ne mažesnis kaip 85 %; poskiepiai iš kitų šių plantacijų veislių gali būti imami tik iš Vitis vinifera genties veislių. Nuimant derlių, tokioms veislėms priklausančios vynuogės turi būti atskiriamos nuo vynuogių, naudojamų vynams, kuriems suteikiama kilmės vietos nuoroda, gaminti.

b. Didžiausia išeiga

Pagal cukraus kiekį nuimant derlių (cules la înnobilarea boabelor, CIB [derlius nuimamas, kai vynuogės yra paveiktos kilniojo pelėsio])

10 000 kg vynuogių iš hektaro.

Pagal cukraus kiekį nuimant derlių (cules târziu, CT [vėlai nuimtas derlius])

12 000 kg vynuogių iš hektaro.

Pagal cukraus kiekį nuimant derlių (cules la maturitate deplină, CMD [derlius nuimamas, kai vynuogės yra visiškai sunokusios])

14 000 kg vynuogių iš hektaro.

Vynai, gaminami iš vynuogių, kurių cukraus kiekis nuimant derlių yra ne mažesnis kaip 240 g/l (cules la înnobilarea boabelor, CIB [derlius nuimamas, kai vynuogės yra paveiktos kilniojo pelėsio])

65 hektolitrai iš hektaro.

Vynai, gaminami iš vynuogių, kurių cukraus kiekis nuimant derlių yra ne mažesnis kaip 220 g/l (cules târziu CT [vėlai nuimamas derlius])

78 hektolitrai iš hektaro.

Vynai, gaminami iš vynuogių, kurių cukraus kiekis nuimant derlių yra ne mažesnis kaip 187 g/l (cules la maturitate deplină, CMD [derlius nuimamas, kai vynuogės yra visiškai sunokusios])

91 hektolitras iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Prahovos apskritis

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „DEALU MARE-BOLDEŞTI“

—	Boldeščiui-Skejeniui priklausantis Sečiu kaimas; – Bukovo komuna: Pliašos ir Bukovo kaimai; – Plopu komuna: Gilmėjos ir Plopu kaimai.

Prie smulkesnės kilmės vietos nuorodos „DEALU MARE-BOLDEŞTI“ galima nurodyti vieną iš šių vynininkystės vietovių pavadinimų: SECIU, DEALU FRUMOS, VALEA CORBULUI.

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „DEALU MARE-VALEA CĂLUGĂREASCĂ“

—	Valia Kelugeriaskės komuna: Valia Kelugeriaskės, Valia Largės, Valia Nikovanio, Valia Pojenio, Valia Mantėjaus, Valia Popio, Valia Ursojaus, Virfurilės, Skiau, Rekierio ir Valia Serakės kaimai,

—	Bukovo komuna: Kicoranio, Valia Orlėjaus, Bukovo ir Bigilino kaimai,

—	Albeščio-Paleologu komuna: Albeščio-Paleologu kaimas,

—	Urlaciui priklausantis Valia Mieiloro kaimas.

Prie smulkesnės kilmės vietos nuorodos „DEALU MARE-VALEA CĂLUGĂREASCĂ“ galima nurodyti vieną iš šių vynininkystės vietovių pavadinimų: CHIŢORANI, VALEA ORLEI, VALEA POPII, VALEA SĂRACĂ, VALEA MANTEI, VALEA POIENII, VALEA NICOVANI, VALEA LARGĂ, VALEA MIEILOR.

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „DEALU MARE-URLAŢI“

—	Urlaciui priklausantys Urlacio, Arionešti Nojaus, Arionešti Vekio, Kerbos, Meruntišo, Orzoaja de Žoso, Orzoaja de Suso, Valia Bobulujaus, Valia Kringulujaus, Valia Nučetulujaus, Valia Pietrėjaus, Valia Semano, Valia Urlojaus, Žerkelėjaus kaimai,

—	Apostolakės komuna: Apostolakės kaimas,

—	Jordekianu komuna: Jordekianu, Močeščio ir Plavijos kaimai.

Prie smulkesnės kilmės vietos nuorodos „DEALU MARE-URLAŢI“ galima nurodyti vieną iš šių vynininkystės vietovių pavadinimų: VALEA PIETREI, VALEA BOBULUI, VALEA NUCETULUI, VIA DOMNEASCĂ, VALEA URLOI, VALEA SEMAN, VALEA CRÂNGULUI.

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „DEALU MARE-CEPTURA“

—	Čeptūros komuna: Čeptūra de Žoso, Čeptūra de Suso, Malu Rošu, Rotario ir Šoimeščio kaimai,

—	Fintinelės komuna: Fintinelės ir Bozienio kaimai.

Prie smulkesnės kilmės vietos nuorodos „DEALU MARE-CEPTURA“ galima nurodyti vieną iš šių vynininkystės vietovių pavadinimų: MALU ROŞU, VALEA GARDULUI, VALEA MĂNĂSTIRII.

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „DEALU MARE-TOHANI“

—	Gūra Vadulujaus komuna: Gūra Vadulujaus, Peršunario ir Tohanio kaimai,

—	Vadu Sepato komuna: Vadu Sepato, Ginoaikos ir Ungurenio kaimai,

—	Keludžerenio komuna: Keludžerenio ir Valia Skeiloro kaimai,

—	Žugurenio komuna: Žugurenio ir Bobočio kaimai.

Prie smulkesnės kilmės vietos nuorodos „DEALU MARE-TOHANI“ galima nurodyti vieną iš šių vynininkystės vietovių pavadinimų: VÂRFUL CU DOR, GURA VADULUI, DUMBRAVA, VADU SĂPAT.

Buzeu apskritis

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „DEALU MARE-BREAZA“

—	Briazos komuna: Briazos, Bedenio, Grečankos, Veliankos-Vileneščio ir Vispeščio kaimai,

—	Nejenio komuna: Nejenio, Finceščio, Fintinelės, Proskos ir Virfo kaimai,

—	Sehetenio komuna: Sehetenio ir Istrica de Žoso kaimai.

Prie smulkesnės kilmės vietos nuorodos „DEALU MARE-BREAZA“ galima nurodyti vieną iš šių vynininkystės vietovių pavadinimų: BREAZA, GRECEANCA, NĂENI, VISPEŞTI, FINŢEŞTI, SĂHĂTENI.

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „DEALU MARE-MEREI“

—	Merėjaus komuna: Merėjaus, Dialul Viėjaus, Čobenoajos, Izvoru Dulčės, Gūra Serecio, Nenčuleščio,

—	Dobrileščio, Seratos-Monteoru, Merėjaus Valia Puculujaus, Ogrezilės kaimai,

—	Ulmenio komuna: Vilčelės kaimas.

Prie smulkesnės kilmės vietos nuorodos „DEALU MARE-MEREI“ galima nurodyti vieną iš šių vynininkystės vietovių pavadinimų: IZVORU DULCE, GURA SĂRĂŢII, DEALUL VIEI, DOBRILEŞTI, NENCIULEŞTI, VALEA PUŢULUI, CIOBĂNOAIA.

Smulkesnė kilmės vietos nuoroda „DEALU MARE-ZOREŞTI“

—	Verneščio komuna: Verneščio, Zoreščio, Seseni pe Valės, Seseni Nojaus, Seseni Vekio, Niškovo, Nenčiu, Kirlomeneščio ir Kindeščio kaimai.

Prie smulkesnės kilmės vietos nuorodos „DEALU MARE-ZOREŞTI“ galima nurodyti vieną iš šių vynininkystės vietovių pavadinimų: VALEA TEANCULUI, DEALUL ZORILOR, NIŞCOV.

7. Pagrindinė (-s) vyninių vynuogių veislė (-ės)

‘Chardonnay B’ – ‘Gentil blanc’, ‘Pinot blanc Chardonnay’

‘Busuioacă de Bohotin Rs’ – ‘Schwarzer Muscat’, ‘Muscat fioletovâi’, ‘Muscat violet cyperus’, ‘Tămâioasă violetă’

‘Cabernet Sauvignon N’ – ‘Petit Vidure’, ‘Bourdeos tinto’

‘Cabernet Franc N’

‘Burgund Mare N’ – ‘Grosser burgunder’, ‘Grossburgunder’, ‘Blaufrankisch’, ‘Kekfrankos’, ‘Frankovka’, ‘Limberger’

‘Barbera N’

‘Băbească neagră N’ – ‘Grossmuttertraube’, ‘Hexentraube’, ‘Crăcana’, ‘Rară neagră’, ‘Căldăruşă’, ‘Serecsia’

‘Grasă de Cotnari B’ – ‘Dicktraube’, ‘Grasă’, ‘Köver szölö’

‘Crâmpoşie selecţionată B’

‘Grenache Noir N’

‘Fetească albă B’ – ‘Păsărească albă’, ‘Poama fetei’, ‘Mädchentraube’, ‘Leanyka’, ‘Leanka’

‘Fetească regală B’ – ‘Königliche Mädchentraube’, ‘Königsast’, ‘Kiralyleanka’, ‘Dănășană’, ‘Galbenă de Ardeal’

‘Fetească neagră N’ – ‘Schwarze Mädchentraube’, ‘Poama fetei neagră’, ‘Păsărească neagră’, ‘Coada rândunicii’

‘Pinot Gris G’ – ‘Affumé’, ‘Grau Burgunder’, ‘Grauburgunder’, ‘Grauer Mönch’, ‘Pinot cendré’, ‘Pinot Grigio’, ‘Ruländer’

‘Pinot Blanc B’ – ‘Pinot Bianco’

‘Pinot Noir N’ – ‘Blauer Spätburgunder’, ‘Burgund mic’, ‘Burgunder roter’, ‘Klävner Morillon Noir’

‘Pinot noir N’ – ‘Spätburgunder’, ‘Pinot nero’

‘Petit Verdot N’

‘Nebbiolo N’

‘Negru de Drăgășani N’

‘Novac N’

‘Negru Aromat N’

‘Mourvedre N’

‘Merlot N’ – ‘Bigney rouge’

‘Muscat Ottonel B’ – ‘Muscat Ottonel blanc’

‘Sangiovese N’ – ‘Brunello di Montalcino’, ‘Morellino’

‘Syrah N’ – ‘Shiraz’, ‘Petit Syrah’

‘Riesling de Rhin B’ – ‘Weisser Riesling’, ‘White Riesling’

‘Riesling italian B’ – ‘Olasz Riesling’, ‘Olaszriesling’, ‘Welschriesling’

‘Sauvignon B’ – ‘Sauvignon verde’

‘Tămâioasă românească B’ – ‘Busuioacă de Moldova’, ‘Muscat blanc à petit grains’

‘Tămâioasă românească B’ – ‘Rumänische Weihrauchtraube’, ‘Tamianka’

‘Viognier B’ – ‘Bergeron’, ‘Barbin’, ‘Rebolot’, ‘Greffou’, ‘Picotin Blanc’, ‘Vionnier’

‘Viognier B’ – ‘Petit Vionnier’, ‘Viogne’, ‘Galopine’, ‘Vugava bijela’

‘Traminer Roz Rs’ – ‘Rosetraminer’, ‘Savagnin roz’, ‘Gewürztraminer’

‘Aligoté B’ – ‘Plant de trois’, ‘Plant gris’, ‘Vert blanc’, ‘Troyen blanc’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

a. Su ryšiu su geografine vietove susiję žmogiškieji veiksniai

Pirmieji rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimas vynuogių auginimas šiose šalies vietovėse, siekia XIV–XV a. Iš šių dokumentų matyti, kad Čeptūros, Valia Kelugeriaskės, Valia Mantėjaus ir Valia Popio vietovės buvo žinomos ir vertinamos dėl jose gaminamų vynų kokybės. To laikotarpio dokumentuose pateiktos žinios byloja, kad žymiausia vynuogių auginimo teritorija buvo Cepturile, vėliau – Cepturi, o dabar vadinama Ceptura (Čeptūra).

Seniau šiame vynuogyne tinkamai ir harmoningai buvo sodinami kelių vynuogių veislių vynmedžiai, derinant tinkamai nustatytas proporcijas, o iš jų gamintas labai populiarus vynas. Ilgainiui vynuogių auginimas tapo iš kartos į kartą perduodama tradicija ir kaimų, kur auginamos vynuogės, gyventojų gyvenimo būdo dalimi. Laikotarpiu prieš filokseros užkrato protrūkį Dealu Marėje buvo auginama apie 20 pagrindinių vynuogių veislių, vienoje vietoje grupuojant po tris ar keturias veisles, todėl iš tų vynuogių gaminamiems vynams buvo būdingos ryškios savybės. Filokseros vabzdžių antplūdis, apie kurį pirmiausia pranešta Dealu Marėje (1884 m. Kicoranyje), buvo kritinis laikotarpis vynuogyno plėtojimui. Jis greitai sukėlė milžinišką žalą šios vietovės vynuogininkystei ir iš pagrindų ją pakeitė.

Po šio protrūkio vynuogynai buvo atkurti, daugiausia sodinant prancūziškų, bet taip pat ir rumuniškų veislių vynmedžius. Tarpukariu vynui gaminti buvo naudojamos šių veislių vynuogės: baltiesiems vynams – ‘Fetească albă’, ‘Tămâioasă românească’, taip pat ‘Aligote’, ‘Sauvignon’ bei ‘Traminer’, o raudoniesiems vynams – ‘Feteasca neagră’, ‘Pinot noir’ ir ‘Merlot’. Pirmieji įstatymai, kuriais reglamentuojamas vynuogių auginimas ir vyno gamyba, buvo priimti 1915 m.

b. Produkto kokybės ir savybių ryšys

Vynai daugiausia gaminami kaip rūšiniai (vienos veislės vynuogių, pranc. monocepage) vynai, tačiau taip pat ir kaip vyno mišiniai, naudojant bent dvi ar tris vynuogių veisles. Dažniausiai naudojamos veislės yra ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’ ir ‘Fetească neagră’, o dėl jų proporcijų maišydami nusprendžia gamintojai, atsižvelgdami į galimybes, susijusias su maišyti skirtomis veislėmis, užregistruotomis tiems derliaus metams.

Baltieji vynai yra subalansuotos struktūros ir tinkamo rūgštumo dėl to, kad pietryčiuose vynuogės auginamos šlaituose, taip pat dėl jų auginimo būdų (paprastai vynmedžiai išauga gana aukšti, jiems naudojamos atramos sistemos, kuriomis užtikrinamas tinkamas lapijos išsidėstymas ir optimaliam vynuogių nokimui tinkamas auginimas).

Vidutinis žemyninis klimatas yra tinkamas baltiesiems vynams gaminti – jie pasižymi optimaliu alkoholio, rūgštumo ir cukraus balansu; jų aromatas – egzotinių vaisių, kriaušių, vynmedžių žiedų, nupjauto šieno, jazminų, akacijų žiedų, o spalva – nuo citrinos geltonumo iki šiaudų geltonumo su žalsvais atspalviais.

Vynai yra gaivaus vaisinio skonio, šiek tiek minerališki dėl rytinės Dealu Marės kalnų masyvo dalies dirvožemio, sudaryto iš Sarmatijos kalkakmenio, molio ir smiltainio. Vynai yra abrikosų, citrusinių vaisių, egzotinių vaisių, subtilaus prieskonių kvapo, o pagaminti iš šlaitų dirvožemyje (pasižyminčiame dideliu kalcio karbonato kiekiu) augančių vynuogių išlaiko aromatą ir gaivumą.

Rožiniai vynai yra egzotinių vaisių, citrusinių vaisių aromato, jų skonis lengvas, gaivus, intensyvus, tinkamo rūgštumo, subalansuotas, juntamas vaisinis poskonis.

Raudoniesiems vynams būdingas rafinuotumas, nedidelis taninų kiekis, aksomiškumas ir ryški spalva, nes Dealu Marės kalnų masyvo vakarinėje dalyje dirvožemiai yra rausvai rudos spalvos, juose gausu geležies druskos ir jie sudaryti iš raudonojo molio, mergelio ir smulkaus smėlio (jie lemia struktūrą ir subalansuotus taninus, kuriais ypač pasižymi vynai „Cabernet Sauvignon“, „Merlot“, „Fetească neagră“ ir „Shyraz“).

Juntamas sunokusių raudonųjų vaisių, slyvų, juodųjų miško uogų, cinamono bei saldžiųjų migdolų aromatas ir išbaigtas, sodrus skonis, subalansuotas rūgštumas bei taninai ir tipiški aromatai. Vynų spalva gali būti nuo rubino iki granato raudonumo ir (arba) tamsiai raudonos spalvos.

c. Priežastinė sąveika

Nustatytai geografinei vietovei pranašumo teikia Karpatų kalnų priedanga – kalnai aukštyn kyla palaipsniui ir yra tarsi apsauga nuo šaltų srovių iš šiaurės, šiaurės vakarų ir šiaurės rytų, taip pat padeda užtikrinti, kad šioje vietovėje būtų sutelkti helioterminiai ištekliai. Šios sąlygos yra itin palankios minėtųjų veislių vynuogių nokimui ir vynų, ypač raudonųjų vynų, pirminių aromatų išsaugojimui.

Dėl šioje geografinėje vietovėje vyraujančio vidutinio žemyninio klimato, lemiančio tinkamą fotosintezę ir optimalų vynuogių nokimą, baltieji ir (arba) rožiniai vynai pasižymi tinkamu cukraus ir rūgštumo balansu, gaivumu ir vaisiškumu, o raudonieji vynai – optimalia fenolio struktūra ir tinkamu taninų kiekiu.

Vakarinės Dealu Marės kalnų masyvo dalies dirvožemyje yra raudonojo molio, mergelio ir daug geležies oksido, dėl to galima gaminti miško uogų aromato, salsvus ir harmoningus raudonuosius vynus.

Raudonųjų vynuogių veislių, kaip antai ‘Merlot’ ir ‘Fetească neagră’, vynuogės, auginamos daugiausia netoli šlaitų viršūnių esančiose plantacijose, – tai saulę mėgstančių veislių vynuogės, pasižyminčios subalsuotu derliumi, – geriausiai noksta nuo rugsėjo mėn. pradžios iki spalio mėn. pabaigos tokiomis sąlygomis, kai šilumos kiekis ir intensyvumas padeda sukaupti pakankamai cukraus, kad būtų galima išgauti pirminį juodųjų miško uogų, prieskonių, sunokusių raudonųjų vaisių aromatą, salsvumą, augalų ir žolelių aromatą, taip pat daugialypį ir pastovų skonį. Žymiuose centruose, kaip antai Čeptūroje, Tohanyje ir Merėjuje, raudonieji vynai yra tvirtesni, stipresni ir ryškesnės spalvos; šias savybes lemia gausūs helioterminiai ištekliai ir lengva šių vietovių dirvožemių tekstūra.

Dėl šlaitų dirvožemio, kuriame yra daug kalcio karbonato, vynai būna aromatingi, jiems būdingas gaivumas ir juntamas gėlių aromatas.

9. Kitos pagrindinės sąlygos

NĖRA

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://onvpv.ro/sites/default/files/caiet_sarcini_doc_dealu_mare_modif_cf_cererii_1225_din_11.08.2014_si_notific_2019_no_track_changes_0.pdf

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 394

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	62 metai 2019m. lapkričio 21d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2019/C 394/01	2019 m. lapkričio 20 d. Euro kursas	1
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2019/C 394/02	Pranešimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 4 dalį. Leidimas toliau taikyti nacionalines priemones, kurių nuostatos yra griežtesnės nei ES derinimo priemonės nuostatos ( 1 )	2
2019/C 394/03	Pranešimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 4 dalį. Leidimas toliau taikyti nacionalines priemones, kurių nuostatos yra griežtesnės nei ES derinimo priemonės nuostatos ( 1 )	5

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2019/C 394/04	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.9598 – Allianz / T&R) Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	8
2019/C 394/05	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.9620 – Bridgepoint / Vermaat) Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	10
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2019/C 394/06	Vyno sektoriaus produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnyje, paskelbimas	11

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1059
JPY	Japonijos jena	119,96
DKK	Danijos krona	7,4731
GBP	Svaras sterlingas	0,85715
SEK	Švedijos krona	10,6935
CHF	Šveicarijos frankas	1,0977
ISK	Islandijos krona	135,90
NOK	Norvegijos krona	10,1455
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,541
HUF	Vengrijos forintas	333,41
PLN	Lenkijos zlotas	4,2932
RON	Rumunijos lėja	4,7803
TRY	Turkijos lira	6,3003
AUD	Australijos doleris	1,6227
CAD	Kanados doleris	1,4711
HKD	Honkongo doleris	8,6549
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7222
SGD	Singapūro doleris	1,5059
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 294,49
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,3671
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7786
HRK	Kroatijos kuna	7,4395
IDR	Indonezijos rupija	15 602,04
MYR	Malaizijos ringitas	4,6066
PHP	Filipinų pesas	56,279
RUB	Rusijos rublis	70,7748
THB	Tailando batas	33,382
BRL	Brazilijos realas	4,6409
MXN	Meksikos pesas	21,4802
INR	Indijos rupija	79,4230


	(1) Tekstas svarbus EEE.