Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9588 – Shell Energy Retails / Hudson Energy Supply)

(Tekstas svarbus EEE)

(2019/C 393/01)

2019 m. lapkričio 14 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32019M9588. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Euro kursas (1)

2019 m. lapkričio 19 d.

(2019/C 393/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1077
JPY	Japonijos jena	120,46
DKK	Danijos krona	7,4721
GBP	Svaras sterlingas	0,85573
SEK	Švedijos krona	10,6475
CHF	Šveicarijos frankas	1,0979
ISK	Islandijos krona	136,30
NOK	Norvegijos krona	10,0853
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,565
HUF	Vengrijos forintas	334,93
PLN	Lenkijos zlotas	4,2877
RON	Rumunijos lėja	4,7763
TRY	Turkijos lira	6,3310
AUD	Australijos doleris	1,6234
CAD	Kanados doleris	1,4633
HKD	Honkongo doleris	8,6709
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7259
SGD	Singapūro doleris	1,5070
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 292,01
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,3211
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7829
HRK	Kroatijos kuna	7,4429
IDR	Indonezijos rupija	15 607,49
MYR	Malaizijos ringitas	4,6053
PHP	Filipinų pesas	56,371
RUB	Rusijos rublis	70,6272
THB	Tailando batas	33,458
BRL	Brazilijos realas	4,6465
MXN	Meksikos pesas	21,3370
INR	Indijos rupija	79,3975

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2019/C 393/03)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„CINTA SENESE“

ES Nr. PDO-IT-0491-AM01–2019 4 5

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Consorzio di Tutela della Cinta Senese DOP

Strada di Cerchiaia, 41/4

53100 Siena

ITALIJA

Tel. +39 5771606961

Faks. +39 5771601244

El. paštas info@cintasenesedop.it

Asociaciją „Consorzio di Tutela della Cinta Senese DOP“ sudaro „Cinta Senese“ gamintojai, todėl ji turi teisę teikti pakeitimo paraišką pagal 2013 m. spalio 14 d. Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos (Ministero delle politiche agricole alimentari e forestali) dekreto Nr. 12511 13 straipsnio 1 dalį.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

☐ Produkto pavadinimas

☒ Produkto aprašymas

☒ Geografinė vietovė

☐ Kilmės įrodymas

☒ Gamybos būdas

☐ Ryšys su geografine vietove

☒ Ženklinimas

☒ Kita (kontrolė)

4.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

☒ Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

☐ Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

5.   Pakeitimai

Produkto aprašymas

—

Specifikacijos 1 straipsnio tekstas: „Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) „Cinta Senese“ skirta išskirtinai kiaulienai, gautai iš Toskanos regione atsivestų, užaugintų ir paskerstų kiaulių, kurios atitinka šioje specifikacijoje, parengtoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006, nustatytas sąlygas ir reikalavimus, žymėti.“

keičiamas taip:

Naujovės, be kita ko, yra tokios:

1.

Žodis „kiaulienai“ keičiamas žodžiais „visoms valgomoms kiaulės skerdenos dalims“, nes specifikacijos 2 straipsnio naujojoje versijoje nustatyta, kad SKVN „Cinta Senese“ skirta ne tik skerdenos dalims, kurias galima vadinti „mėsa“, bet ir visoms kitoms valgomoms tos skerdenos dalims žymėti. Šis pakeitimas taikomas 2011 m. liepos 7 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 200/16 paskelbtos specifikacijos 4.2 punktui, be to, jis perkeliamas į prie šios pakeitimo paraiškos pridedamo bendrojo dokumento 3.2 punktą.

2.	Siekiant specifikaciją suderinti su SKVN, saugomų geografinių nuorodų (SGN) ir garantuotų tradicinių gaminių (GTG) srityje galiojančiais naujausiais standartais, nuoroda į „Reglamentą (EB) Nr. 510/2006“ keičiama nuoroda į „Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012“.

—

Specifikacijos 2 straipsnio tekstas: „SKVN „Cinta Senese“ skirta mėsai, gautai atsižvelgiant į šios specifikacijos nuostatas. — Fizinės ir cheminės savybės Tam, kad mėsai būtų taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda „Cinta Senese“, mėsa turi atitikti tokias fizines ir chemines savybes (100 g valgomos mėsos praėjus 24 val. po skerdimo): — vandens kiekis ne didesnis nei 78 %, — longissimus dorsi raumens riebalų kiekis ne mažesnis nei 2,5 %, — pH 45 (matuojamas praėjus 45 min. po skerdimo) – 6–6,5. — Mėsos išvaizda ir juslinės savybės Tam, kad mėsai būtų taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda „Cinta Senese“, mėsos išvaizda ir juslinės savybės turi būti tokios: — ryškiai rožinė ir (arba) raudona spalva; — švelni tekstūra; — konsistencija tvirta, šiek tiek riebalinga, mėsa minkšta, sultinga, jaučiamas šviežios mėsos kvapas.“

keičiamas taip:

„SKVN „Cinta Senese“ skirta visiems valgomiems mėsos gabalams, atsižvelgiant į šios specifikacijos nuostatas gautiems iš kiaulių skerdenos, kurios mėsai būdingos toliau nurodytos savybės, žymėti.

—	Fizinės ir cheminės savybės (100 g valgomos mėsos praėjus 24 val. po skerdimo): — vandens kiekis ne didesnis nei 78 %, — riebalų kiekis ne mažesnis nei 2,5 %, — pH 45 (matuojamas praėjus 45 min. po skerdimo) – 6–6,5.

—	Juslinės savybės: — ryškiai rožinė ir (arba) raudona spalva, — švelni tekstūra, — konsistencija tvirta, šiek tiek riebalinga, mėsa minkšta, jaučiamas šviežios mėsos kvapas.“

Naujovės, be kita ko, yra tokios:

1.

Žodžiai „mėsai, gautai“ žodžiais „visiems valgomiems mėsos gabalams <...> gautiems“ keičiami tam, kad SKVN „Cinta Senese“ galėtų būti taikoma ne tik skerdenos dalims, kurios apibūdinamos kaip „mėsa“, bet ir visoms kitoms valgomoms skerdenos dalims, nes pagal tradiciją gali būti valgoma ne tik mėsa, bet ir visos kitos valgomos kiaulės dalys.

2.

Nustatyta, jog savybės, kurios turi būti būdingos mėsos gabalui, kad jis būtų laikomas „mėsa“, atitinkamai leidžia apibūdinti ir skerdeną, taigi SKVN „Cinta Sinese“ gali būti skirta ne tik „mėsai“, bet ir visoms kitoms valgomoms skerdenos dalims žymėti. Todėl: — įtraukiami žodžiai „iš kiaulių skerdenos, kurios mėsai būdingos toliau nurodytos savybės“, — išbraukiamos toliau nurodytos pastraipos, kuriose SKVN „Cinta Senese“ taikoma tik mėsai: — „Tam, kad mėsai būtų taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda „Cinta Senese“, mėsos fizinės ir cheminės savybės turi būti tokios“, — „Tam, kad mėsai būtų taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda „Cinta Senese“, mėsos išvaizda ir juslinės savybės turi būti tokios“.

3.

Išbraukiami žodžiai „longissimus dorsi raumens“, nes riebalų kiekis gali būti tikrinamas ir kitose skerdenos vietose, o taip gautas rezultatas yra lygiai toks pat patikimas ir įrodo patvirtinto produkto kokybę. Taigi prievolė šiuos duomenis stebėti remiantis tik „longissimus dorsi raumens“ duomenimis yra ribojanti ir ją reikia išbraukti, juo labiau kad kalbant apie tokius parametrus kaip vandens kiekis ar pH nėra konkrečiai nurodyta, kuri anatominė dalis turi būti tiriama. Šis pakeitimas taikomas 2011 m. liepos 7 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 200 paskelbtos specifikacijos 4.2 punktui, be to, jis perkeliamas į prie šios pakeitimo paraiškos pridedamo bendrojo dokumento 3.2 punktą.

4.

Žodžiai „mėsos išvaizda ir juslinės savybės“ keičiami žodžiais „juslinės savybės“, nes šis žodžių junginys techniškai labiau tinka norint išsamiai nurodyti kategorijoje apibrėžtas savybes (spalvą, tekstūrą ir konsistenciją). Šis pakeitimas taikomas 2011 m. liepos 7 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 200 paskelbtos specifikacijos 4.2 punktui, be to, jis perkeliamas į prie šios pakeitimo paraiškos pridedamo bendrojo dokumento 3.2 punktą.

5.

Išbraukiamas žodis „sultinga“, nes jis susijęs su parametru (skoniu), kuris nurodo maisto produkto savybę sužadinti seilių išsiskyrimą produktą kramtant, o šio produkto atveju tokio parametro neįmanoma patikrinti paprastu tyrimu. Šis pakeitimas taikomas 2011 m. liepos 7 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 200 paskelbtos specifikacijos 4.2 punktui, be to, jis perkeliamas į prie šios pakeitimo paraiškos pridedamo bendrojo dokumento 3.2 punktą.

Geografinė vietovė

—	Specifikacijos 3 straipsnyje nustatyta: „SKVN „Cinta Senese“ mėsos gamybos vietovė apima visą Toskanos regioną iki 1 200 m virš jūros lygio – didesniame aukštyje gamtos sąlygos auginimui nebetinka.“

Išbraukiamas žodis „mėsos“, nes 2 straipsnio naujojoje versijoje nustatyta, kad SKVN „Cinta Senese“ skirta ne tik toms skerdenos dalims, kurios apibūdinamos kaip „mėsa“, bet ir visoms kitoms valgomoms tos skerdenos dalims žymėti.

Gamybos būdas

—	Specifikacijos 5 straipsnio tekstas: „Veislė: mėsai su saugoma kilmės vietos nuoroda „Cinta Senese“ gauti naudojamos tik kiaulės, atsivestos sukergus į „Cinta Senese“ genetinio tipo gyvulių auginimo registrus ir (arba) į genealoginę knygą įrašytus gyvulius.“

keičiamas taip:

Norint šią teksto dalį suderinti su naująja 2 straipsnio versija, kurioje nurodoma, kad SKVN „Cinta Senese“ yra skirta ne tik toms skerdenos dalims, kurios apibūdinamos kaip „mėsa“, bet ir visoms kitoms valgomoms tos skerdenos dalims žymėti, žodžiai „mėsai <...> gauti“ keičiami žodžiais „skerdenos gabalams <...> gauti“.

—	Specifikacijos 5 straipsnio tekstas: „Tačiau iki keturių mėnesių amžiaus kiaulidėje auginamiems paršeliams pašarų priedai gali atstoti pagrindinį racioną.“

keičiamas taip:

Daromi tokie pakeitimai:

1.

Įtraukiami žodžiai „ir žindančioms kiaulėms“, nes galimybę patenkinti kasdienius mitybos poreikius gaunant maistinių priedų kiekį, kuris būtų lygus visam reikalingam pašarui, norima suteikti ne tik jaunesniems nei keturių mėnesių paršeliams, bet ir kiaulėms laktacijos laikotarpiu, nes jos tuo metu taip pat išgyvena ypač sudėtingą gyvenimo ciklo etapą ir joms reikia tinkamo baltyminių priedų kiekio.

2.

Įtraukiami žodžiai „nepriklausomai nuo naudojamų priedų tipo“, nes siekiama nustatyti, kad į jaunesnių nei keturių mėnesių paršelių ir žindančių kiaulių mitybos racioną įeinantys produktai galėtų skirtis nuo tų, kurie naudojami ruošiant mitybos racioną visais kitais atvejais, nes jaunesni nei keturių mėnesių paršeliai ir žindančios kiaulės tuo metu išgyvena ypač sudėtingą gyvenimo ciklo etapą ir jiems reikia tinkamo baltyminių priedų kiekio.

—

Specifikacijos 5 straipsnio tekstas: „Kaip pašarų priedus leidžiama naudoti šiuos produktus: — energetinius produktus: visas neapdorotas grūdines kultūras, — baltyminius produktus: aliejinius augalus (išskyrus soją ir jos produktus) ir visus ankštinius neapdorotus augalus, — pluoštinius augalus: pašarinius augalus, šviežius vaisius ir daržoves, antrinius grūdų malimo produktus.“

keičiamas taip:

„Kaip pašarų priedus leidžiama naudoti šiuos produktus:

—	energinius produktus: visas neapdorotas grūdines kultūras ir (arba) jų antrinius produktus, įskaitant antrinius malimo produktus,

—	baltyminius produktus: aliejinius augalus (išskyrus sojas ir jų produktus), visus ankštinius neapdorotus augalus ir (arba) jų antrinius produktus,

—	pluoštinius augalus: pašarus, šviežius vaisius bei daržoves ir (arba) antrinius jų produktus.“

Daromi tokie pakeitimai:

1.

Į visas pašarų priedų, kurie gali būti naudojami racionui, kategorijas įtraukiami žodžiai „ir (arba) antrinius jų produktus“ siekiant sudaryti galimybę, kad kiekvienoje iš tų kategorijų (įtraukiant arba pakeičiant) būtų galima naudoti konkrečius atitinkamus antrinius produktus, atsižvelgiant į tai, kad tie produktai neturi jokių kontraindikacijų sanitarijos atžvilgiu, o jų vartojimas nedaro jokios neigiamos įtakos skerdenų pusių, pažymėtų SKVN „Cinta Senese“, mėsos gabalų kokybei.

2.	Įtraukoje „ląsteliena“ žodžiai „antrinius grūdų malimo produktus“ išbraukiami, o įtraukoje, susijusioje su „grūdais“, pakeičiami žodžiais „įskaitant antrinius malimo produktus“, nes atrodo logiškiau juos įtraukti šioje vietoje, kad tekstą būtų lengviau skaityti.

Šis pakeitimas įtraukiamas į prie šios pakeitimo paraiškos pridedamo bendrojo dokumento 3.3 punktą.

—	Specifikacijos 5 straipsnio tekste po sakinio: „Įdagu ir (arba) identifikavimo ženklu žymima atitinkamai skerdimo ir (arba) išpjaustymo patalpoje.“

įtraukiamas (be pakeitimų) sakinys, kuris iš pradžių buvo pateiktas specifikacijos 8 straipsnio tekste:

Toks pakeitimas grindžiamas tuo, kad ši nuostata yra susijusi su produkto vaizdu (įdagu), kuris atitinka ankstesnį nei produkto pateikimo rinkai etapą (skerdimas) ir kuris nustatomas 5 straipsnyje, o 8 straipsnyje nurodyta informacija, kuri turi būti pateikta ant paties produkto (paskerdus ir supjausčius), kai jis pateikiamas parduoti.

—	Specifikacijos 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: „Paskerdus gyvulį mėsa atvėsinama ir pjaustoma vartoti arba tradiciniams Toskanos mėsos gaminiams skirtais gabalais arba išpjovomis“,

žodis „mėsa“ keičiamas žodžiais „skerdenos pusės“, nes naujojoje 2 straipsnio versijoje nustatyta, kad SKVN „Cinta Senese“ skirta ne tik skerdenos dalims, kurios gali būti apibūdinamos kaip „mėsa“, bet ir visoms kitoms valgomoms skerdenos pusių dalims žymėti. Todėl:

Ženklinimas

—

Specifikacijos 8 straipsnio tekstas: „Visi iš įdagu pažymėtos skerdenos pusės išpjauti ir galutiniam vartotojui skirti gabalai turi būti pažymėti identifikavimo ženklu, kuriame pateikiama ši informacija: 1. 9 straipsnyje nustatytas logotipas; 2. saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas: „Cinta Senese D.O.P.“; 3. bendrijos simbolis arba nuoroda „Denominazione d’Origine Protetta“ (liet. saugoma kilmės vietos nuoroda); 4. atsekamumo kodas, kuriuo remiantis gyvulį galima identifikuoti (atsivedimo vieta ir data) ir nustatyti skerdimo ir išpjaustymo vietą ir datą bei parduoti skirtą kiekį. Identifikavimo ženklas, kuriame pateikiama minėta informacija ir kuriuo žymimos anatominės dalys ir (arba) iš anksto supakuoti produktai, turi būti nepažeidžiamas. Vartotojams gali būti pateikta informacija apie galiojimo laiką.“

keičiamas taip:

„Visi iš įdagu pažymėtos skerdenos pusės išpjauti ir galutiniam vartotojui skirti gabalai turi būti pažymėti identifikavimo ženklu, kuriame pateikiama ši informacija:

1.	9 straipsnyje nustatytas logotipas;

2.	saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas: „Cinta Senese D.O.P.“;

3.	Sąjungos simbolis;

4.	atsekamumo kodas, kuriuo remiantis gyvulį galima identifikuoti (atsivedimo vieta ir data) ir nustatyti skerdimo ir išpjaustymo vietą, datą ir parduoti skirtą kiekį.

Identifikavimo ženklas, kuriame pateikiama minėta informacija ir kuriuo žymimi galutiniam vartotojui skirti iš anksto supakuoti produktai, turi būti nepažeidžiamas.

Be to, vartotojams gali būti pateikta informacija apie galiojimo laiką.“

Naujovės, be kita ko, yra tokios:

1.

Siekiant palengvinti nuostatų supratimą trečioje sąrašo įtraukoje žodis „bendrijos“ išbraukiamas ir pakeičiamas žodžiu „Sąjungos“, o žodžiai „arba nuoroda „Denominazione d’Origine Protetta“ išbraukiami, nes remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 12 straipsnio 3 dalimi Sąjungos simbolį nurodyti būtina ir jis negali būti keičiamas žodžiais „Denominazione d’Origine Protetta“ (liet. saugoma kilmės vietos nuoroda) arba atitinkama santrumpa „D.O.P.“ (liet. SKVN) (beje, ši nuoroda jau pateikta antroje šio sąrašo įtraukoje). Šis pakeitimas taikomas 2011 m. liepos 7 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 200 paskelbtos specifikacijos 4.8 punktui, be to, jis perkeliamas į prie šios pakeitimo paraiškos pridedamo bendrojo dokumento 3.6 punktą.

2.

Sakinys „Identifikavimo ženklas, kuriame pateikiama minėta informacija ir kuriuo žymimos anatominės dalys ir (arba) iš anksto supakuoti produktai, turi būti nepažeidžiamas“ šios nuostatos aiškumo sumetimais keičiamas taip: „Identifikavimo ženklas, kuriame pateikiama minėta informacija ir kuriuo žymimi galutiniam vartotojui skirti iš anksto supakuoti produktai, turi būti nepažeidžiamas.“ Šis pakeitimas taikomas 2011 m. liepos 7 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 200 paskelbtos specifikacijos 4.8 punktui, be to, jis perkeliamas į prie šios pakeitimo paraiškos pridedamo bendrojo dokumento 3.6 punktą.

3.	Prieš 8 straipsnio žodžius „Vartotojams gali būti pateikta informacija apie galiojimo laiką“ siekiant geresnio teksto supratimo įtraukiama „Be to“.

Kita

Kontrolė

—

Specifikacijos 7 straipsnio tekstas: „Produkto atitiktį specifikacijai tikrina kontrolės įstaiga pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 10 ir 11 straipsnių nuostatas. Kontrolės įstaiga: Istituto Nord Est Qualità – I.N.E.Q, Via Nazionale, 33/35–33030 Villanova di San Daniele del Friuli (Udine), Italija, tel. 432 956951; faks. 432 956955; el. paštas info@ineq.it“

iš dalies keičiamas siekiant suderinti su pirmiau minėtais teisės aktų pakeitimais SKVN, SGN ir GTG srityje, taip pat siekiant atnaujinti kontrolės įstaigos duomenis, nes priėmus specifikacijos tekstą kontrolės įstaiga pakeitė pavadinimą ir adresą:

BENDRASIS DOKUMENTAS

„CINTA SENESE“

ES Nr. PDO-IT-0491-AM01–2019 4 5

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Cinta Senese“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Cinta Senese“ skirta visoms valgomoms kiaulės skerdenos dalims, gautoms iš lauke ar iš dalies lauke užaugintų „Cinta Senese“ veislės mėsinių kiaulių, atsivestų sukergus į „Cinta Senese“ genetinio tipo gyvulių auginimo registrus ir (arba) į genealoginę knygą įrašytus gyvulius.

Paruoštos vartoti SKVN „Cinta Senese“ mėsos fizinės ir cheminės savybės yra tokios (100 g valgomos mėsos praėjus 24 val. po skerdimo): vandens kiekis ne didesnis nei 78 %, riebalų kiekis ne mažesnis nei 2,5 %, pH 45 (matuojamas praėjus 45 min. po skerdimo): 6–6,5.

Be to, mėsos juslinės savybės turi būti šios: ryškiai rožinė ir (arba) raudona spalva; smulki struktūra; konsistencija tvirta, šiek tiek riebalinga, mėsa minkšta, jaučiamas šviežios mėsos kvapas.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Gyvuliai minta 4 punkte nustatytos vietovės miško ir (arba) lauko ganyklose, kur auga pašarinės ir grūdinės kultūros. Vyresniems nei 4 mėnesių gyvuliams galima duoti pašarų priedų; jie sudaro tik leistiną dalį kasdienio raciono ir neviršija 2 % gyvojo svorio.

Kasdien naudoti pašarų priedus, kurie sudaro ne daugiau kaip 3 % gyvojo svorio ir kurie skirti įprastai gyvulių mitybai užtikrinti, išskirtinai leidžiama tik tada, jei dėl nepalankių oro sąlygų ar dėl to susidariusios padėties (sausra, ilgai trunkančios liūtys arba ilgai besilaikanti sniego danga) negalima visiškai išnaudoti lauko arba miško ganyklų išteklių.

Ne mažiau kaip 60 % visų gyvuliams duodamų pašarų priedų turi būti gauta iš geografinės gamybos vietovės.

Kaip pašarų priedus leidžiama naudoti šiuos produktus:

—	energinius produktus: visas neapdorotas grūdines kultūras ir (arba) jų antrinius produktus, įskaitant antrinius grūdų malimo produktus,

—	baltyminius produktus: aliejinius augalus (išskyrus sojas ir jų produktus), visus ankštinius neapdorotus augalus ir (arba) jų antrinius produktus,

—	pluoštinius augalus: pašarinius augalus, šviežius vaisius ir daržoves ir (arba) antrinius jų produktus.

Taip pat galima naudoti vitaminų ir (arba) mineralų papildus.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi gamybos etapai – SKVN „Cinta Senese“ mėsai gauti skirtų kiaulių atsivedimas, auginimas ir skerdimas – turi būti vykdomi šio bendrojo dokumento 4 punkte nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Toliau išvardytos „Cinta Senese“ skerdenų pusių vietos turi būti pažymėtos įdagu: kumpis, nugarinės išpjova, šoninė, priekinis kumpis ir pažandė. Įdagą sudaro saugomos kilmės vietos nuorodos „Cinta Senese“ logotipas ir skerdyklos numeris.

Visi iš įdagu pažymėtos skerdenos pusės išpjauti ir galutiniam vartotojui skirti gabalai turi būti pažymėti identifikavimo ženklu, kuriame pateikiama ši informacija:

1.	logotipas;

2.	saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas: „Cinta Senese D.O.P.“;

3.	Sąjungos simbolis;

4.	atsekamumo kodas, kuriuo remiantis gyvulį galima identifikuoti (atsivedimo vieta ir data) ir nustatyti skerdimo ir išpjaustymo vietą, datą ir parduoti skirtą kiekį.

Identifikavimo ženklas, kuriame pateikiama minėta informacija ir kuriuo žymimi galutiniam vartotojui skirti iš anksto supakuoti produktai, turi būti nepažeidžiamas.

Logotipą sudaro tamsiai raudonos spalvos heraldinis ženklas, kuriame pavaizduota tamsiai pilkos spalvos kiaulė, apjuosta balta juosta. Visą piešinį juosia tamsiai raudonos spalvos apskritimas, kuriame yra įrašas „allevata in Toscana secondo tradizione“ („išauginta Toskanoje laikantis tradicijų“). Po heraldiniu ženklu, už apskritimo ribų, nurodytas pavadinimas „Cinta Senese D.O.P.“ Logotipas su to paties šrifto užrašais gali būti nespalvotas, pateiktas ant įvairių medžiagų, jo dydis gali būti mažesnis ar didesnis, jei tik laikomasi proporcijų ir teksto išdėstymo.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Gamybos vietovė apima visą Toskanos regioną iki 1 200 m virš jūros lygio – didesniame aukštyje gamtos sąlygos kiaulėms auginti netinka.

5.   Ryšys su geografine vietove

SKVN „Cinta Senese“ žymimo gaminio ir kilmės vietos ryšys grindžiamas būtent auginimo metodu ir veisliniams gyvuliams duodamu pašaru, kuris gaminiui suteikia 3.2 punkte aprašytas savybes. Nustatytai geografinei vietovei būdingi mišrūs miškai, kuriuose auga daug rūšių ąžuolų, tinkamų gilėms auginti, ir nuošalūs sėjai tinkami žemės plotai. Kadangi Toskanos krašto dirvožemio ir klimato aplinkai būdingos gamyklos dažnai yra skurdžios ir molingos, jose auga daugiausia pašariniai augalai. Dėl žmogaus veiklos amžiams bėgant buvo išvesta „Cinta Senese“ veislė – šios veislės gyvuliams būdingos tvirtos galūnės ir apskritai tvirtas sudėjimas; jie pasižymi atsparumu, taip pat ligoms, nereiklumu, lengvu prisitaikymu prie aplinkos ir gali būti auginami beveik išskirtinai naudojant Toskanos kraštui būdingus gamtinius išteklius. Dar ir šiandien, kaip seniau, šie gyvuliai paprastai auginami lauke ar iš dalies lauke. Kiaulės paleidžiamos ganytis miške ir pritaikytuose sklypuose ir pargenamos nakčiai ar sudėtingu laikotarpiu prieš ar po jauniklių atsivedimo. Toks auginimo būdas, kai kiaulės naudoja miško ir žemės išteklius, leidžia išvengti daugelio sanitarinių problemų, o gyvuliai nepatiria streso; šie veiksniai daro teigiamą įtaką mėsos sudėčiai ir kokybei. Iš tiesų, mėsai būdingi tik nedideli tarpraumeniniai riebalai, matomi išpjovose, ir mažiausias riebalų kiekis, nurodytas 3.2 punkte. Tai nėra būdinga visų rūšių kiaulienai ir laikoma svarbiu elementu, padedančiu užtikrinti skonį ir kvapą. Kitas įdomus „Cinta Senese“ mėsos ypatumas – nesočiųjų riebalų rūgščių sudėtis, kuriai būdingas didelis oleino rūgšties kiekis. Dėl šios savybės mėsa pasižymi maloniu aromatu, kuris teigiamai veikia mėsos juslines savybes. Be to, mėsa pasižymi nedideliu linolo rūgšties kiekiu, kuris susijęs su kiaulėms šerti naudojamais Toskanos miškų ir ganyklų augalais; jei minėtos rūgšties yra daug, produkto kokybė gali suprastėti.

Be to, toks ganymo būdas turi įtakos genetinei mėsos sudėčiai. Mėsa tampa ypač tinkama vartoti šviežia ir perdirbti, nes šis veiksnys pasireiškia didesne vandens sulaikymo geba, taigi labai nedideliais verdant ar kepant atsirandančiais nuostoliais dėl vandens praradimo ir nedideliais nuostoliais mėsą sūdant pirmajame perdirbtų produktų brandinimo etape.

Reikėtų pabrėžti, kad šiandien „Cinta Senese“ mėsa tiesiogiai susijusi su kilmės vietove, ypač dėl to, kad praeityje ji buvo labai vertinama dėl savo savybių ir laikoma Toskanos mitybos tradicijų pavyzdžiu. Dėl regioninės valdžios veiksmų „Cinta Senese“ mėsa rinkoje įsitvirtino vis labiau, o patiekalų iš SKVN „Cinta Senese“ žymimos mėsos iš įvairių skerdenos gabalų net atsirado restoranų valgiaraščiuose.

Ir šiandien SKVN „Cinta Senese“ pažymėta mėsa yra ypač vertinama, prekyboje jos kaina didesnė nei kitokios mėsos. Tai matyti iš 2001 ir 2002 m. Sienos prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmų sudarytos tarifų lentelės.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335.

Be to, jį galima peržiūrėti

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spustelėjus nuorodą „Qualità“ (kokybė), paskui ekrano kairėje – „Prodotti DOP IGP STG“ (SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi produktai) ir galiausiai – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos produktų specifikacijos).

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą

(2019/C 393/04)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA

„AMATRICIANA TRADIZIONALE“

ES Nr. TSG-IT-02390–2018 1 31

Italija

1.   Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)

„Amatriciana Tradizionale“

2.   Pprodukto rūšis

2.21 klasė. Paruošti vartoti patiekalai

3.   Registravimo pagrindas

3.1.   Produktas

☐ kurio gamybos ar perdirbimo metodas arba sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas;

☒ gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.

Tradicinės padažo „Amatriciana Tradizionale“ ypatybės siejamos su Lagos kalnuose esančioje gaminimo vietovėje, iš kurios ir kildinamas šis padažas, naudojamomis sudedamosiomis dalimis ir specialiu paruošimo būdu.

Padažas „Amatriciana Tradizionale“ gali būti dviejų rūšių (patiekiamas iš karto arba paruoštas vartoti vėliau) ir yra patiekiamas su makaronais.

3.2.   Pavadinimas

☒ tradiciškai vartojamas konkrečiam produktui pavadinti;

☐ perteikia produkto tradicinį ar specifinį pobūdį.

Pavadinimu „Amatriciana Tradizionale“ nurodomas maisto ruošimo būdas, pagal kurį taikomas labai senas Amatričės regionui būdingas gaminimo metodas ir (arba) receptas, taip pat naudojamos konkrečios sudedamosios dalys (pomidorai, kiaulienos pažandė), nulemiančios produkto savybes.

Padažas „Amatriciana Tradizionale“ žinomas visame pasaulyje; geografinis regionas, kuriame jis gaminamas, nedaro poveikio jo kokybei ar savybėms.

4.   Aprašymas

4.1.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas, įskaitant pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ar juslines savybes, kuriomis grindžiamas to produkto specifinis pobūdis (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Padažas „Amatriciana Tradizionale“ yra maisto produktas, kuris pateikiama vartoti šių rūšių:

—	padažas, skirtas patiekti iš karto,

—	padažas, skirtas vartoti vėliau.

Vartoti pateiktas padažas pasižymi šiomis juslinėmis savybėmis:

—	spalva – įvairaus ryškumo raudona,

—	produkto išvaizda – kreminis ir vientisas, su grūdėta pomidorų pasta (it. passata) ir (arba) tiršta tyre, kurioje juntami pomidorų gabalėliai,

—	skonis – įprastas prinokusių pomidorų su juntamomis aštraus skonio natomis dėl padaže esančios tradiciniu būdu brandintos kiaulienos pažandės (it. guanciale) ir džiovintų arba šviežių aitriųjų pipirų ir (arba) juodųjų pipirų,

—	kvapas – įprastas prinokusių pomidorų, tipiškas šviežio produkto kvapas,

—	riebalų kiekis – ne mažiau kaip 15 g riebalų 100 g produkto (taikoma tik padažui, skirtam vartoti vėliau).

4.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant, jei tinka, naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių rūšį bei savybes, ir paruošimo metodo aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

PRIVALOMOS SUDEDAMOSIOS DALYS

Padažui „Amatriciana Tradizionale“ gaminti tradiciškai naudojamos sudedamosios dalys, nurodant jų dalį visame galutiniame produkte, yra tokios:

—

18–30 % Amatričės regionui būdingu metodu paruoštos kiaulienos pažandės. Padažui „Amatriciana Tradizionale“ gaminti naudojama kiaulienos pažandės mėsa imama iš šviežios sunkiųjų kiaulių pažandės, išpjautos trikampiu, prasidedančiu prie gerklės. Išpjovai būdingos šios savybės: — forma – išgaubto pagrindo trikampis, — spalva – balta su raudonos spalvos dėmėmis vidinėje pusėje; riebioji dalis būna didesnė nei liesoji dalis, — brandinimas – ne trumpiau kaip 30 dienų nuo pasūdymo,

—	ypač grynas alyvuogių aliejus – 0,5–1 %,

—

69–81 % pomidorų pastos ir (arba) nuluptų ir susmulkintų pomidorų (tyrės), — padažui „Amatriciana Tradizionale“ ruošti naudojama pomidorų pasta pasižymi šiomis juslinėmis savybėmis: — spalva – raudona, būdinga prinokusiems pomidorams, pagal Gardnerio spalvų skalę (a/b) – > 2,00, — skonis – įprastas prinokusių pomidorų, maloniai rūgštus, be juntamų poskonių ir (arba) šalutinių skonių, — kvapas – įprastas prinokusių pomidorų, tipiškas šviežio produkto kvapas, be jokių šalutinių aromatų, — išvaizda – vientisa su juntamu grūdėtumu, priklausančiu nuo naudoto sietelio tipo, — rafinavimas – natūraliai daržovėms būdingi odelių ir sėklų kiekiai, — pagal Brikso skalę – > 8,0 esant 20 °C temperatūrai, invertuotojo cukraus kiekis – > 50. Draudžiamos bet kokios rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, — padažui „Amatriciana Tradizionale“ ruošti naudojami nulupti ir susmulkinti pomidorai (tyrė) pasižymi šiomis juslinėmis savybėmis: — spalva – raudona, būdinga prinokusiems pomidorams, pagal Gardnerio spalvų skalę (a/b) – > 1,90, — skonis – įprastas prinokusių pomidorų, maloniai rūgštus, be juntamų poskonių ir (arba) šalutinių skonių, — kvapas – įprastas prinokusių pomidorų, tipiškas šviežio produkto kvapas, be jokių šalutinių aromatų, — išvaizda – tiršta tyrė su juntamais gabalėliais, — pagal Brikso skalę – > 7,0 esant 20 °C temperatūrai, invertuotojo cukraus kiekis – > 48. Draudžiamos bet kokios rūgštingumą reguliuojančios medžiagos,

—	druskos – pagal skonį,

—	baltojo vyno – pagal skonį,

—	džiovintų arba šviežių aitriųjų pipirų ir (arba) juodųjų pipirų – pagal skonį.

REKOMENDUOJAMOS SUDEDAMOSIOS DALYS

Tarkuotas Amatričės pekorinas arba SKVN žymimas sūris „Pecorino Romano“ iš Lacijaus regiono.

Iš šviežio avių pieno gaminamas Amatričės pekorinas pasižymi šiomis savybėmis:

—	forma – cilindro su plokščiais kraštais,

—	sūrio masės spalva – nuo baltos iki šiaudų geltonumo,

—	brandinimas – ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Priešingai nei kitų panašių padažų atveju, padažo „Amatriciana Tradizionale“ recepte nenumatyta naudoti tokių sudedamųjų dalių kaip česnakas, svogūnas ar šoninė, kurios naudojamos gaminant beveik visus makaronų pagardus ir padažus.

PRODUKTO RUOŠIMO METODAS

Padažui „Amatriciana Tradizionale“ ruošti gali būti naudojamos tik 4.2 punkte išvardytos sudedamosios dalys nurodytais kiekiais. Priklausomai nuo 4.1 punkte nurodytos rūšies, taikomi du skirtingi gamybos metodai.

Padažas, skirtas patiekti iš karto

Pašalinę odą ir supjaustę kiaulienos pažandę juostelėmis, kepkite ją prikaistuvyje arba keptuvėje, ypač gryname alyvuogių aliejuje, nedidelėje kaitroje.

Kepkite tol, kol iš kiaulienos pažandės išsiskyrusios putos išgaruos, tuomet supilkite baltąjį vyną.

Kiaulienos pažandės juostelėms apskrudus, išimkite jas iš keptuvės į atskirą indą. Į tą pačią keptuvę sukrėskite pomidorų pastą ir (arba) tyrę, pabarstykite druska, suberkite šviežius ar džiovintus aitriuosius pipirus ir (arba) juoduosius pipirus. Leiskite užvirti ir pavirkite didelėje kaitroje maždaug 10–20 minučių, kol padažas įgaus kreminę konsistenciją. Tuomet sudėkite kiaulienos pažandės juosteles ir pavirkite dar 5–10 minučių.

Padažas, skirtas vartoti vėliau

Pašalinę odą ir supjaustę kiaulienos pažandę juostelėmis, kepkite jas tinkamoje keptuvėje, ypač gryname alyvuogių aliejuje.

Kepkite tol, kol iš kiaulienos pažandės išsiskyrusios putos išgaruos, tuomet supilkite baltąjį vyną.

Kiaulienos pažandės juostelėms apskrudus, į tą pačią keptuvę sukrėskite pomidorų pastą ir (arba) tyrę, pabarstykite druska, suberkite šviežius ar džiovintus aitriuosius pipirus ir (arba) juoduosius pipirus. Virkite, kol padažas įgaus kreminę konsistenciją. Tuomet padažas išpilstomas į maisto produktams skirtus hermetiškai uždaromus ir termiškai apdorotus indelius; po to indeliai paženklinami.

Paruoštas vėliau vartoti skirtas padažas gali būti giliai užšaldomas.

Vėliau vartoti skirtas GTG „Amatriciana Tradizionale“ turi būti išpilstomas į atitinkamus maistui skirtus indelius, neviršijant 5 kg.

Abiejų rūšių padažą „Amatriciana Tradizionale“ patiekus su makaronais, rekomenduojama užtarkuoti Amatričės pekorino arba SKVN žymimo sūrio „Pecorino Romano“ iš Lacijaus regiono.

Naudojamų sudedamųjų dalių pobūdis ir savybės, taip pat tradicinis gamybos metodas suteikia padažui „Amatriciana Tradizionale“ jo nepakartojamas savybes, išryškinančias brandintos kiaulienos pažandės ir pekorino sūrio skonį; šio recepto ištakos glūdi socialinėje ir ekonominėje Amatričės regiono, iš kurio jis ir kildinamas, istorijoje.

4.3.   Pagrindinių produkto tradicinį pobūdį lemiančių elementų aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Padažo „Amatriciana Tradizionale“ ruošimui būdingos griežtos tradicijos ir išsiskiriantis pobūdis, turint omenyje naudojamas sudedamąsias dalis, ypatingą ruošimo būdą, taip pat socialines ir ekonomines Lagos kalnuose esančios gaminimo vietovės, iš kurios ir kildinamas padažas, ypatybes.

Naudojama brandinta kiaulienos pažandė visų pirma yra įrodymas, kad padažas „Amatriciana Tradizionale“ perteikia ryšį, kuris ištisus šimtmečius išskirtinai siejo žmones su sudėtingomis sąlygomis pasižyminčia vietove. Praeityje vietiniai piemenys, sezoniškai pervarydami gyvulius į kitas ganyklas (dėl to jie buvo priversti 4–5 mėnesius per metus, paprastai gegužės–rugsėjo mėn., gyventi toli nuo namų), su savimi pasiimdavo ilgai negendančių maisto produktų, pvz., sūdytos kiaulienos pažandės ir miltų.

Turėdami šių paprastų sudedamųjų dalių piemenys keptuvėje su ilga rankena galėjo pasigaminti kuklų, bet gausų makaronų patiekalą.

Amatričės gyventojai, atkurdami ir patobulindami šį labai primityvų kaimišką patiekalą, visų pirma XIX amžiaus pradžioje papildę jį pomidorais, sukūrė vieną populiariausių Italijos tradicinių patiekalų.

XVIII-o amžiaus pabaigoje neapoliečiai vieni pirmųjų Europoje įvertino svarbiausias pomidorų juslines savybes. Nuo XIII amžiaus Neapolio karalystei priklausiusios Amatričės gyventojai valgydavo pomidorus ir sumanė pridėti jų ruošdami brandintą kiaulienos pažandę; taip pagamintas makaronų padažas buvo toks skanus, kad jo geras vardas paplito už šalies ribų ir įsitvirtino tarptautinėje virtuvėje.

XIX-ame amžiuje daug gyventojų iš Amatričės persikėlė į Romą ir atsivežė šio padažo receptą; daugelis šių migrantų darbą susirado viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos maisto produktais iš jų regiono srityse. Nuo XVIII amžiaus pabaigos iki XIX amžiaus pradžios Amatričės bendruomenė Romoje ypač garsėjo savo pigiais ir visų mėgstamais patiekalais.

Bet kur pasaulyje makaronai su padažu „Amatriciana Tradizionale“ (tradiciškai – spagečiai arba kiauriniai spagečiai, tačiau taip pat ir trumpi makaronai) yra laikomi itališkos virtuvės par excellence makaronų patiekalu. Šis patiekalas visuomet buvo gaminamas su kiaulienos pažande ir niekuomet su rūkyta ar šviežia šonine (it. pancetta). Būtent kiaulienos pažandė, kuriai būdingas didesnis riebalų kiekis, suteikia padažui jo ypatingumą ir išskirtinumą, stiprų ir sodrų skonį.

Receptas įtrauktas į Lacijaus regiono tradicinių žemės ūkio maisto produktų sąrašą.

Istorinės aplinkybės

—

1983 m. Roma Amor leidyklos išleistos knygos „Romanistų dovana – Romos įkūrimas“ (it. Strenna dei Romanisti – Natale di Roma) 175 puslapyje kalbama apie padažą „Amatriciana Tradizionale“: „<...> šio skanaus patiekalo pavadinimas susijęs su romėnų virtuvės puikumu <...> geras Romoje gyvenantis virėjas iš Amatričės sugalvojo padažą, gaminamą, be kitų sudedamųjų dalių, iš kiaulienos pažandės (visi žino, kad ji kur kas sunkiau sukramtoma nei šoninė ir tai suteikia padažui jo išskirtinę tekstūrą) ir pomidorų <...> šiam padažui būdingas saldžiarūgštis skonis, išliekantis ir padažą išvirus. Kartu su pabarstytu sūriu „Pecorino Romano“ šios sudedamosios dalys sudaro patiekalo pagrindą.“

—

1980 m. savo straipsnyje „Kiaulės gyvavimo ciklas Sabinoje“ (it. Il ciclo del maiale in Sabina) (Brads, ištrauka Nr. 9, p. 40 ir 41, publikuota Kaljaryje) R. Lorenzetti ir R. Marinelli rašė, kad kiaulės pažandė, kuri yra išpjaunama iš kiaulės kaklo ir kurią galima sūdyti ir kaip lašinius išlaikyti šviežią, yra slaptoji padažo, su kuriuo Amatričės ir jos apylinkių gyventojai patiekia spagečius ir kuris tapo žinomas visame pasaulyje, sudedamoji dalis.

—

Carlo Baccari savo eilėraštyje La pasta amatriciana, išspausdintame žurnale Abbruzzo oggi (Nr. 40, 1984 m. rugsėjo–spalio mėn.), liaupsina tradicines padažo sudedamąsias dalis – kiaulienos pažandę ir pomidorų padažą, – giria kiaules, iš kurių išgaunama pažandė, ir padažą, kurio skonis nustebina visus jo paragavusius. Štai jo ištrauka: „<...> ir štai vidur bandos, lyg burtų apkerėtos, keistai džiaugsmingos pasirodė ten švelni avis ir putli kiaulė <...> kartu apdovanojo jos mus sūriu ir pažande. Sunkioj, garuojančioj keptuvėj, štai padažas nustebinęs visus. Tu – tokio neapsakomo gardumo, kad tavęs paskanaut kiekvienas gi piemuo svajoja, ir tau lygių pasaulyje nėra.“

—

Livio Jannattoni savo 1998 m. išspausdintame veikale „Romos ir Lacijaus virtuvė“ (it. La cucina romana e del Lazio) kiaulienos pažandę ir pomidorus nurodo kaip Spaghetti all’Amatriciana recepto sudedamąsias dalis (receptą pateikė Amatričės turizmo centras): „Sudedamosios dalys 5–6 asmenims: 500 g spagečių, 125 g sūdytos kiaulienos pažandės, šaukštas ypač gryno alyvuogių aliejaus, šlakelis sauso baltojo vyno, 6–7 San Marzano pomidorai (arba 400 g konservuotų nuluptų pomidorų), gabalėlis aitriojo pipiro, 100 g tarkuoto pekorino sūrio, druskos. Į keptuvę (geriausia geležinę) supilkite aliejų, suberkite aitrųjį pipirą ir gabalėliais supjaustytą kiaulienos pažandę...“

—

Tradicinio padažo „Amatriciana“ sudedamosios dalys taip pat pavaizduotos 2008 m. rugpjūčio mėn. Italijos Respublikos išleistame pašto antspaude, kuris priklauso serijai „Pagaminta Italijoje“ (angl. Made in Italy) ir yra skirtas festivaliui Spaghetti all’Amatriciana. Jos taip pat įtrauktos į receptą, kuris 2005 m. Žemės ūkio, maisto, miškininkystės ir turizmo politikos ministerijos buvo pripažintas tradiciniu gaminiu (Oficialusis leidinys Nr. 174, 2005 m. liepos 28 d.).

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.