18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/2

P8_TA(2018)0095

Europos baltyminių augalų propagavimo strategija

2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos baltyminių augalų propagavimo strategija. Baltymių ir ankštinių augalų auginimo Europos žemės ūkio sektoriuje skatinimas“(2017/2116(INI))

(2019/C 390/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją „Baltymų deficitas ES: kaip išspręsti šią ilgalaikę problemą?“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių („Omnibus“reglamentas) (COM(2016)0605) ir į su juo susijusį pakeitimą, kurio tikslas – įtraukti į reglamentą prašymą Komisijai iki 2018 m. pabaigos paskelbti Baltymų planą (2),

—	atsižvelgdamas į deklaraciją dėl Europos sojos, kurią 2017 m. birželio 12 d. Vokietija ir Vengrija pateikė Žemės ūkio tarybai ir kurią vėliau pasirašė 14 valstybių narių (3),

—	atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimą 93/355/EEB dėl Europos ekonominės bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumo dėl tam tikrų aliejingųjų sėklų sudarymo pagal GATT sistemą (4),

—	atsižvelgdamas į dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kurį 2015 m. rugsėjo 25 d. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, visų pirma į jame nurodytus 2, 12 ir 15 darnaus vystymosi tikslus,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos per 68-ąją sesiją priimtą sprendimą 2016 metus oficialiai paskelbti Tarptautiniais ankštinių augalų metais, remiant Maisto ir žemės ūkio organizacijai (FAO) (5),

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto prašymu Parlamento B teminio skyriaus pavestą atlikti tyrimą „Baltyminių augalų vaidmuo aplinkos srityje, vykdant naująją bendrą žemės ūkio politiką“ (6),

—	atsižvelgdamas į Parlamente surengtą klausymą tema „Europos augalinių baltymų tiekimo gerinimas“,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 19 d. Dunojaus sojų deklaraciją;

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0121/2018),

kadangi Europoje Sąjungoje ir toliau labai trūksta augalinių baltymų ir taip yra dėl jos gyvulininkystės sektoriaus, kuris yra priklausomas nuo pašarų importo iš trečiųjų valstybių, poreikių; kadangi ši padėtis, deja, mažai tepasikeitė, nors šia tema per pastaruosius daugiau kaip 15 metų paskelbta daug ketinimų ir iniciatyvų ir nors gyvūnų pašaruose naudojami biokuro gamybos gretutiniai produktai; kadangi dabartinė ES padėtis, kuriai būdingas augalinių baltymų (daugiausia sojų) importas iš Pietų Amerikos, negali tęstis ir rodo, kad turėtume imtis aktyvesnių veiksmų, visų pirma siekdami padidinti tokio importo tvarumą;

kadangi labai svarbu sumažinti didelę Sąjungos priklausomybę nuo augalinių baltymų, visų pirma naudojamų gyvūnų pašarams, importo; kadangi dabartinė padėtis kartu su poveikiu aplinkai sojų auginimo regionuose kelia didelę grėsmę, ypač ES gyvulininkystės sektoriui, nes labai padidėjo kainų svyravimas tarptautinėse rinkose;

C.	kadangi Parlamentas ne kartą išreiškė savo nuomonę dėl baltymų ir būtinybės sukurti ES aprūpinimo baltymais planą, bet jo iniciatyvos nepadarė realaus poveikio, dėl kurio galėtų pasikeisti esama padėtis, kai ES yra priklausoma nuo augalinių baltymų tiekimo;

D.	kadangi dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) krizės protrūkio buvo pagrįstai uždrausta Europoje naudoti gyvūnų miltus pašaruose (7), tačiau dėl to itin išaugo sojų importas iš Lotynų Amerikos;

E.	kadangi dėl to baltymių augalų auginimui skiriama vos 3 proc. Europos Sąjungos ariamos žemės plotų ir daugiau kaip 75 proc. jai reikalingų augalinių baltymų importuojama, daugiausia iš Brazilijos, Argentinos ir Jungtinių Amerikos Valstijų;

F.	kadangi Sąjungos gyvulininkystės sektoriai labai jautriai reaguoja į kainų svyravimą ir konkurencijos iškraipymą ir yra priklausomi nuo įperkamų ir aukštos kokybės augalinių baltymų importo, o tai yra tikras iššūkis Europos ūkiams;

kadangi iš Europos baltyminių augalų gaunami aliejiniai šalutiniai produktai, kurie pagal žiedinės ekonomikos logiką gali būti tinkami vartoti žmonėms, naudojami atsinaujinančiajai energijai ar žaliesiems chemikalams; kadangi bendrai gaminant baltymus ir šalutinius produktus Europoje galima sumažinti genetiškai modifikuotų organizmų baltymų ir biokuro, dėl kurio vyksta miškų naikinimas, importą;

H.	kadangi pašaruose naudojamų augalinių baltymų problema pernelyg dažnai buvo nagrinėjama atsižvelgiant tik į baltymines medžiagas ir siejant ją su augalinių baltymų trūkumo problema, taip pat su žaliavų, skirtų ūkinių gyvūnų pašarų daviniams papildyti, paieškos problema;

kadangi būtina atlikti bendresnę augalinių baltymų Europoje klausimo analizę siekiant turėti ilgalaikę strategiją ir kuo daugiau priemonių, kuriomis būtų galima pasinaudoti siekiant padidinti veiksmų, kuriais siekiama sumažinti mūsų priklausomybę nuo importuotų augalinių baltymų, efektyvumą; kadangi ši strategija yra priemonė siekiant sukurti darnesnės žemės ūkio maisto produktų ir ūkininkavimo sistemas;

J.	kadangi baltymai, kaip ir energija, yra esminė mūsų mitybos sudedamoji dalis ir gali būti tiekiami augalinės arba gyvulinės žaliavos pavidalu;

K.	kadangi augaliniai baltymai yra esminis problemų, susijusių su apsirūpinimo maistu saugumu ir savarankiškumu, aplinkos apsauga, visuotiniu atšilimu, atsinaujinančiųjų išteklių energija, aspektas; kadangi baltymai būtini gyvybei ir jų yra tiek visuose maisto produktuose, tiek visuose pašaruose;

kadangi 1994–2014 m. laikotarpiu visas ES užauginamų baltymių augalų produkcijos kiekis išaugo nuo 24,2 iki 36,3 mln. tonų (+50 proc.), tačiau suvartojimas per tą patį laiką išaugo nuo 39,7 iki 57,1 mln. tonų (+44 proc.); taigi, bendras Sąjungos baltymų deficitas auga (20,8 tonų 2014 m.); kadangi pasaulinė augalinių baltymų rinka, susijusi su sojų pupelėmis ir sojų rupiniais, per pastaruosius penkiasdešimt metų labai išaugo ir labai išaugo šių žaliavų suvartojimas visose valstybėse narėse: nuo 2,42 mln. tonų sojų 1960 m. iki beveik 36 mln. tonų šiuo metu; kadangi ES gyvulininkystės sektorius labai priklauso nuo sojų pupelių ir rupinių importo iš trečiųjų valstybių, visų pirma iš Pietų Amerikos; kadangi, siekiant patenkinti sojų paklausą ES, naudojamas beveik 15 mln. hektarų plotas, iš kurių 13 mln. hektarų yra Pietų Amerikoje;

M.	kadangi baltyminių augalų auginimas sukuria didelę papildomą vertę aplinkai, kuriai nekelia grėsmės santykinis augalų apsaugos produktų naudojimas;

kadangi per keletą pastarųjų metų Kinija tapo didžiausia pasaulyje sojų importuotoja ir pradėjo taikyti nuosavą tikrą ir neskaidrią tiekimo saugumo strategiją, neatitinkančią klasikinių rinkos mechanizmų ir grindžiamą gamybos sutartimis su didžiausia sojų tiekėja pasaulyje – Brazilija – bei didžiulėmis investicijomis į gamybą, perdirbimą (traiškymą) ir uosto transporto infrastruktūrą šioje šalyje, nepaisant aplinkai daromos žalos; kadangi ši Kinijos žemės ūkio maisto produktų pramonės tarptautinimo strategija galėtų paveikti dabartinį ES, kuri irgi yra svarbi Brazilijos klientė, sojų ir aliejinių augalų rinkos aprūpinimą ir kelti grėsmę Sąjungos rinkų stabilumui;

kadangi dauguma į Sąjungą importuojamų sojų pupelių, ypač iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, gaunamos iš genetiškai modifikuotų augalų, o Europos vartotojai nepasitiki šia technologija; kadangi vis labiau domimasi vietiniais GMO neturinčiais produktais ir kyla vis didesnis susirūpinimas dėl importo anglies pėdsako; kadangi ES daug sojų pupelių augintojų ir perdirbėjų, gyvūnų pašarų gamintojų ir maisto pramonės atstovų (mėsos gamintojų, pieno ir kiaušinių gamintojų ir kitų sojų pupelių naudotojų), prekybos grandinių ir kitų atitinkamų institucijų remia darnias sertifikuotas GMO neturinčių sojų pupelių auginimo sistemas;

kadangi, siekiant patenkinti ES maisto poreikius, Europos žemės ūkis buvo pertvarkytas pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP); kadangi jis tapo intensyvesnis, atsivėrė žemės ūkio produktų ir žaliavų rinkos, todėl padidėjo ES priklausomybė nuo augalinių baltymų iš Šiaurės ir Pietų Amerikos; kadangi dėl globalizacijos supanašėjo mitybos įpročiai ir ūkių specializacija, todėl pradėta dideliu mastu ilgus atstumus vežti baltymų gamybos žaliavas – sintetines azoto trąšas arba baltymines žaliavas pašarams, o tai veikia aplinką ir klimatą;

kadangi baltyminių augalų, ypač sojų, importuojamų pašarams, auginimas yra vienas iš pagrindinių žemės naudojimo keitimo veiksnių ir svarbus visuotinio miškų naikinimo veiksnys daugelyje ne Europos regionų; kadangi auginant daugiau baltyminių augalų Europoje būtų galima reikšmingai papildyti priemones, kuriomis remiamos žemės ūkio žaliavų tiekimo grandinės, nenaikinant miškų; kadangi pasaulinė miškų naikinimo ir miškų nykimo problema tapo dar aktualesnė, atsižvelgiant į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarimą;

kadangi azoto, būtino augalų mitybai ir augalinių baltymų gamybai, poreikis šiuo metu visų pirma patenkinamas naudojant sintetines azoto trąšas, kurios yra brangios ir kurioms pagaminti suvartojama daug energijos, dėl jų teršiami ir vandens, ir oro ištekliai ir jos palieka didelį ekologinį pėdsaką, nes vykstant gamybos procesui naudojami dideli iškastinio kuro kiekiai; kadangi tai nepadeda siekti žiedinės ekonomikos tikslo ir veiksmingiau naudoti išteklių ir atliekų srautų; kadangi tokiomis sąlygomis svarbu persvarstyti baltymų klausimą – nuo gamybos iki pat vartojimo etapo, atsižvelgiant į našumą ir aplinkosauginį veiksmingumą ir siekiant geriau valdyti azoto ciklą, be kita ko, naudojant ir kuriant organines azoto trąšas, tokias kaip iš organinių atliekų srauto perdirbtos maistinės medžiagos, pvz., gyvūnų mėšlą;

kadangi siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo augalinių baltymų importo reikia domėtis ne tik baltyminiais augalais, skirtais atrajotojų ir neatrajotojų reikmėms, bet ir visais kitais augalais, kurie, nors baltymų juose yra mažiau, auginami dideliuose plotuose visoje Sąjungos teritorijoje (įskaitant pašarų plotus ir ganyklas); kadangi atrajotojų ganymas ganyklose turi daug privalumų, įskaitant mažesnes ūkių sąnaudas;

kadangi augalinių baltymų gamyba neišaugs, jeigu nepadidės šių augalų pelningumas, ir kadangi šiuo metu būtina įgyvendinti strateginį, veiksmingą ir plataus užmojo augalinių baltymų tiekimo planą siekiant užtikrinti darnų Europos žemės ūkio vystymąsi; kadangi siekiant įgyvendinti tokį planą reikia sutelkti kelių sričių Sąjungos politikos, visų pirma BŽŪP, priemones;

kadangi Europos Sąjunga pastaraisiais dešimtmečiais panaudojo tris pagrindinius veikimo svertus, siekdama paremti savarankiško ES apsirūpinimo baltymais tikslą, t. y. savanorišką susietąją paramą baltyminių ir aliejinių augalų auginimui, ES biodegalų politiką ir sąlygą, kad 30 proc. po pastarosios BŽŪP reformos teikiamos tiesioginės pagalbos būtų skiriama žalinimo priemonėms, įskaitant pareigą 5 proc. ariamos žemės plotų skirti ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms ir sprendimą leisti auginti azotą kaupiančius augalus ir tarpinius pasėlius;

kadangi itin išaugo ūkininkų susidomėjimas azotą kaupiančiais ir baltyminiais augalais, nes jie padeda ūkininkams įvykdyti reikalavimus, keliamus ekologiškesnio ūkininkavimo srityje, ir kadangi toks susidomėjimas paskatins selekcininkus iš naujo imtis su šiais augalais susijusios veiklos arba ją toliau vystyti;

kadangi vien tik pagal BŽŪP 2000–2013 m. laikotarpiu taikytomis priemonėmis nepavyko pakeisti baltymų produkcijos masto mažėjimo ar stagnacijos tendencijos, bet nuo 2013 m. šią paramą derinant su žalinimo priemone, pagal kurią baltyminius augalus leidžiama auginti ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse, itin padidėjo baltyminių augalų auginimo mastas Europoje;

X.	kadangi 2013 m. Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasiektame politiniame susitarime dėl BŽŪP numatoma galimybė auginti azotą kaupiančius augalus ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse;

Y.	kadangi tyrimai parodė, kad pašarų gamintojai dažnai deda į pašarus daugiau baltymų nei manoma esant reikalinga ir kadangi veiksmingumą galima padidinti tiksliau nustačius tikslinei rūšiai reikalingą baltymų koncentraciją;

kadangi dėl to, kad ES auginama nedidelė baltyminių augalų dalis, ES mažėja augalinių baltymų mokslinių tyrimų programų ir profesinio mokymo, inovacijų bei praktinės patirties įgijimo ES mastas; kadangi turėtų būti padidintas inovacijų veiksmingumas ir sustiprinti baltymų moksliniai tyrimai, tačiau tai pavyktų tik tuo atveju, jei šie tikslai būtų paremti vidutinės trukmės ir ilgalaikiais politiniais įsipareigojimais; kadangi baltymų mokslinių tyrimų politika taip pat turėtų apimti vietos sąlygoms pritaikytų ankštinių augalų auginimą vietoje;

AA.

kadangi bus svarbu remti augalų selekcijos veiklą, kad būtų galima kurti naujas baltyminių augalų rūšis, kurios padėtų padidinti ES baltyminių augalų auginimo mastą; kadangi veiksmingai augalų selekcijos veiklai reikalinga pakankamai finansuojama ilgalaikė mokslinių tyrimų politika ir tinkama reglamentavimo aplinka, skatinanti inovacijas;

AB.

kadangi Komisija jau finansavo ir šiuo metu finansuoja keletą svarbių projektų, įskaitant projektus, priskirtus išlaidų kategorijai „SFS-44-2016. Bendra augalų selekcijos programa, kuria siekiama sumažinti ES ir Kinijos priklausomybę nuo baltymų importo“; kadangi turėtų būti užtikrintas tinkamas tokių projektų rezultatų perdavimas, sklaida ir naudojimas, kad būsimi politikos sprendimai šioje srityje būtų grindžiami įrodymais;

AC.	kadangi nuo 2007 m. sojų kainos faktiškai padidėjo maždaug dvigubai;

mano, kad laikas įgyvendinti platų strateginį Europos augalinių baltymų gamybos ir tiekimo planą, grindžiamą darniu visų ES auginamų augalų vystymu; taip pat mano, kad šis pokytis reiškia, jog reikia iš esmės pakeisti mūsų gamybos sistemas siekiant patenkinti ūkininkų pragyvenimo poreikius ir žiedinės ekonomikos bei darnios žemės ūkio gamybos reikalavimus, grindžiamus tokiais principais kaip agroekologija ar kiti aplinkai nekenkiantys būdai, įskaitant mažai sąnaudų reikalaujančias atrajotojų šėrimo strategijas, grindžiamas ganymu tiek daugiametėse ganyklose, tiek laikinose pievose ariamojoje žemėje;

ragina Komisiją imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išvengti dabartinio baltyminių augalų auginimo lygio mažinimo, deramai atsižvelgiant į naudą aplinkai dėl tradicinio azotą kaupiančių augalų auginimo ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse;

pažymi, kad ankštiniai augalai gali duoti naudos aplinkai dėl gebėjimo kaupti azotą iš atmosferos; priduria, kad naudos duoda ir mažesnis iš iškastinio kuro pagamintų trąšų naudojimas, dirvožemio kokybės ir derlingumo gerinimas, o taikant sėjomainą mažėja dėl nuolatinio monokultūrų auginimo atsirandančių ligų mastas ir didėja biologinė įvairovė; be to, pabrėžia, kad šių augalų biologinis azoto kaupimas gali padėti sumažinti auginimo sąnaudas ir galimą neigiamą poveikį aplinkai, susijusį su pernelyg gausiu trąšų naudojimu;

ragina sukurti Europos platformą, kurią remtų Europos kultūrinių augalų rinkos observatorija, kad būtų galima: nustatyti Europos baltyminių augalų auginimo teritorijas pagal augalų kategoriją ir vietą, parengti technines rekomendacijas, prieinamas visiems ūkininkams, nustatyti Europos baltymų gamybos pajėgumą siekiant palengvinti jų tiekimą rinkai ir sudaryti visų su baltymais susijusių viešųjų ir privačių mokslinių tyrimų sąrašą;

rekomenduoja dėmesį skirti visiems augalinių baltymų šaltiniams, taigi tiek maistui, tiek pašarams naudojamiems augalams, ir teikti reglamentavimo paramą naujų augalinių baltymų plėtojimui ir tiekimui rinkai; be to, mano, kad turėtų būti atliekama daugiau alternatyvių baltymų šaltinių mokslinių tyrimų;

pripažįsta, kad sojų auginimas Pietų Amerikoje yra svarbus žemės naudojimo keitimo veiksnys ir lemia daug ekologinių problemų, pvz., požeminių vandenų taršą pesticidais, dirvožemio eroziją, vandens išeikvojimą ir miškų naikinimą, todėl pražūtingai nyksta biologinė įvairovė; pripažįsta, kad sojų auginimas turi neigiamų socialinių ir sveikatos padarinių šalyse gamintojose ir šią problemą dar labiau apsunkina netvirtos žemės naudojimo teisės, žemės grobimas, priverstinis iškeldinimas ir kiti žmogaus teisių pažeidimai;

primena, kad dėl XX a. dešimtojo dešimtmečio galvijų spongiforminės encefalopatijos krizės ir draudimo pašaruose naudoti perdirbtus gyvūninius baltymus, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 999/2001, Europoje padidėjo augalinių baltymų paklausa; pažymi, kad Europos žuvų auginimo sektoriuje naudojami alternatyvūs Europos baltyminių pašarų šaltiniai, pavyzdžiui, žuvų miltai;

Daugialypiai plano tikslai

mano, kad pagal šį planą tinkamuose žemės ūkio plotuose reikia darniai auginti kuo daugiau biomasės plečiant daugiametės augalinės dangos plotą, kurio dalis gali būti skirta apsirūpinimui baltymais;

laikosi nuomonės, kad būtina visų pirma išnagrinėti galimybes, kurias teikia ankštiniai augalai – tiek ankštiniai javai, tiek pašariniai ankštiniai augalai, nes ši augalų šeima teikia įvairią agronominę bei ekonominę naudą, taip pat naudą aplinkai, o pagrindinis jų pranašumas tas, kad jie kaupia azotą iš oro naudodamiesi simbiozės sistema, todėl reikia mažiau sintetinių azotinių trąšų ir labai mažai pesticidų; pabrėžia, kad ankštiniai augalai užtikrina gerą dirvožemio sudėtį po jų auginamiems augalams, nes prisotina dirvą azoto tiek, kad derlius gali padidėti 10–20 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad sėjomaina naudinga dirvožemio kokybei, dėl jos mažėja ligų mastas ir remiama biologinė įvairovė;

10.

be to, pabrėžia, kad taikant sėjomainos sistemas, apimančias ankštinius augalus, nutraukiami kenkėjų ir užkratų reprodukciniai ciklai, todėl mažėja augalų ligų mastas ir pesticidų naudojimo poreikis; atkreipia dėmesį į papildomą naudą, nes atsisakant ilgamečių monokultūrų taip pat didėja biologinė įvairovė;

11.

rekomenduoja remti, ypač pagal BŽŪP, sojų auginimą ES, užtikrinant, kad tai būtų pelninga ir konkurencinga, nes dėl naujų veislių šiuo metu atsiveria naujos perspektyvos kai kuriems regionams, kuriuose šie augalai gali prisitaikyti, tačiau pažymi, kad tai neturėtų nustelbti kitų grūdinių baltyminių augalų (lubinų, paprastųjų pupų, žirnių, avinžirnių, valgomųjų arachių, pupų ir kt.) auginimo; mano, kad tokia didelė įvairovė sudarytų sąlygas maksimaliai padidinti baltymų gamybą visuose Europos regionuose, atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas;

12.

prašo didesnį dėmesį skirti žolinių augalų ir dobilų valdymui – šie augalai, atsižvelgiant į didelius jų plotus, labai padeda patenkinti baltymų poreikius gaminant pašarus (tik atrajotojų); pažymi, kad ankštiniai augalai, pvz., dobilai, gerai auga ganyklose;

13.

rekomenduoja vėl įtraukti baltyminius augalus, tokius kaip sojos, mėlynžiedės liucernos, pupos, žirniai ir kiti augalai, pvz., dobilai, bandvikiai, ir daug kitų ankštinių augalų į plataus masto auginimo ir pašarų sistemas;

14.

mano, kad reikia plėtoti vietos ir regionines baltymų gamybos ir perdirbimo grandines sudarant ūkininkų grupes ir kuriant glaudesnes sąsajas tarp lauko augalų augintojų ir gyvulių augintojų (tiekimo ir mainų sutartys, decentralizuotų mažų ir vidutinių žaliųjų baltymų biologinio perdirbimo įrenginių statyba), kad būtų galima keistis žiniomis apie tinkamas ankštinių augalų veisles, sėjomainą ir dirvožemį; mano, kad šiuo tikslu naudinga teikti paramą – pagal BŽŪP – subjektams, kurie, pradėdami veiklą trumpose baltyminio maisto ir baltyminių pašarų tiekimo grandinėse, prisiima riziką; pabrėžia augintojų ir pašarų gamintojų tiesioginių sutarčių svarbą;

15.

ragina, reaguojant į vis didesnį Europos vartotojų susidomėjimą GMO neturinčiais produktais, skatinti kokybiškų GMO neturinčių augalinių baltymų gamybą užtikrinant aiškų atsekamumą ir ženklinimą (gamybos vietos ir naudotų būdų aspektais);

16.

mano, kad ūkių ir regionų lygmeniu būtina remti didesnio masto savarankišką ūkių apsirūpinimą pašarais, skirtais atrajotojams ir vieną skrandį turintiems gyvūnams, įskaitant pašarų gamybą ūkyje;

17.

laikosi nuomonės, kad pageidautina kuo labiau sumažinti derliaus nuostolius ir atliekų srautus ir pagerinti maistines savybes, sudarant geresnes derliaus nuėmimo, sandėliavimo ir perdirbimo sąlygas (džiovinimo, vyniojimo ir kt.);

18.

mano, kad norint padidinti augalinių baltymų gamybą reikia padidinti šių augalų pelningumą ir išvystyti tokius būdus kaip sėjomaina (ne trumpiau kaip trejus metus) ir ankštinių augalų įsėjimas, taip pat didesniu mastu naudoti įvairias veisles ir augalus ankštinių augalų auginimo (dobilus su rapsais, kvietrugius su žirniais ir kt.) ir pašarų (ankštinių žolių, kviečių ir rugių mišinio ir kt.) gamybos sektoriuose, kad būtų galima pereiti prie darnesnės žemės ūkio maisto produktų sistemos, remiant didelių sąnaudų pasėlių monokultūrų pertvarką ES ir už jos ribų į diversifikuotą agroekologinę sistemą;

19.

ragina mokslinius tyrimus pradėti nuo šių klausimų: tinkamumo naudoti vykdant sėjomainą ir auginant mišriąsias kultūras; naujų veislių ir rūšių, kurios suteiktų ūkininkams galimybių lanksčiai prisitaikyti prie klimato kaitos, selekcijos; atsparumo nepalankioms sąlygoms; mišriosios augalininkystės; derliaus didinimo; baltymų kiekio ir pašarų virškinamumo (daigintų sėklų, rapsų ir kt.); augalų atsparumo ligoms didinimo; piktžolių daigumo biologijos kaip piktžolių kontrolės būdo; pašarų sąnaudų ir biostimuliatorių; pabrėžia, kad siekiant kovoti su kenksmingaisiais organizmais ir kitais veiksniais, kurie gali turėti neigiamos įtakos augalų derliui ir augimui, reikia, kad ūkininkai turėtų tinkamą priemonių rinkinį, įskaitant valdymo praktiką, būdus ir augalų apsaugos produktus;

20.

mano, jog reikia labai daug investuoti į mokslinius tyrimus, įskaitant veislių mokslinius tyrimus, kad būtų galima padidinti agronominį šių augalų našumą ir užtikrinti baltyminių augalų ekonominį patrauklumą, nes juos auginant gaunamas pelnas, palyginti su kitais augalais, gali būti mažesnis, išvesti daugiau augalų veislių siekiant užtikrinti derlių, išspręsti agronomines problemas, trukdančias baltyminių augalų auginimui, ir užtikrinti, kad jų kiekis būtų pakankamas, nes tai itin svarbu norint suformuoti gamybos ir platinimo grandines; pabrėžia, kad taip pat būtina išvesti baltyminius augalus, kurie būtų geriau pritaikyti Europos klimatui, padidinti jų baltyminę vertę ir užtikrinti investicijų saugumą siekiant skatinti mokslinius tyrimus;

21.

rekomenduoja plačiau naudoti tikslųjį ūkininkavimą, visų pirma pasitelkiant skaitmeninimą, siekiant augalus tręšti kuo tiksliau ir šerti gyvūnus kuo tikslesniais daviniais, kad būtų apribotas atliekų kiekis ir kai kurių rūšių tarša, taip pat rekomenduoja plačiau naudoti mechanines piktžolių kontrolės sistemas;

22.

ketina skatinti: įgyti naujų žinių; perduoti žinias; vykdyti pradinį ir tęstinį mokymą ir remti visų kitų rūšių taikomąsias inovacijas ir mokslinius tyrimus maisto ir pašarų srityse;

23.

ragina remti visų formų inovacijas ir taikomuosius mokslinius tyrimus skatinant telkti patirtį ir žinias ir ypač remiantis vietiniais suinteresuotaisiais subjektais, siūlančiais inovacinius sprendimus;

24.

ragina taikyti darnumo kriterijus pašarų importui, siekiant užtikrinti darnų baltyminių augalų auginimą trečiosiose šalyse, kuris neturėtų neigiamo poveikio aplinkai ar socialinio poveikio;

25.

pabrėžia svarbų švietimo mitybos klausimais vaidmenį maisto produktų paklausos formavimui; pabrėžia, kad ES arba valstybių narių lygmeniu reikia patvirtinti mitybos gaires, kuriomis būtų siekiama propaguoti sveiką mitybą ir kartu spręsti su maisto produktų gamyba susijusias aplinkosaugos problemas;

26.

mano, kad būtina teikti didesnę techninę pagalbą ūkininkams ir konsultacijas, siekiant paskatinti darnią grūdinių ir pašarinių baltymų gamybą;

Plano priemonės

27.

mano, kad norint įgyvendinti šį planą reikia sutelkti ir koordinuoti kelių sričių ES politiką: BŽŪP; mokslinių tyrimų politiką; aplinkosaugos ir klimato politikos veiksmus; energetikos politiką; kaimynystės politiką ir prekybos politiką;

28.

mano, kad pagal BŽŪP svarbu remti baltyminių augalų auginimą taikant įvairias priemones, pvz., teikiant savanorišką susietąją paramą, kuri neturėtų būti skirta tik sunkumų patiriantiems augalams ir regionams, kad būtų galima padidinti veiksmų aprėptį, ir mokant žalinimo išmoką, taip pat naudojantis antruoju ramsčiu, visų pirma taikant agrarinės aplinkosaugos priemones ekologiniam ir kitų rūšių ūkininkavimui, užtikrinant investavimo kokybę, diegiant ūkių konsultavimo sistemą, vykdant mokymą ir nepamirštant inovacijų, diegiamų įgyvendinant Europos inovacijų partnerystę (EIP); pabrėžia, kad pradėjus taikyti susietąją paramą buvo paskatintas baltyminių augalų auginimas kai kuriose valstybėse narėse;

29.

mano, kad reikėtų atsižvelgti į neseniai nustatyto draudimo naudoti pesticidus ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse naudą ir iš to pasimokyti, nors 2016 m. jos sudarė 15 proc. Europos ariamosios žemės (8 mln. hektarų), ir kad apie 40 proc. šių vietovių naudojamos azotą kaupiantiems augalams ir tarpiniams pasėliams auginti; mano, kad, siekiant panaudoti visą tinkamą naudoti žemės ūkio paskirties žemę, kaip numatyta apsirūpinimo augaliniais baltymais savarankiškumo plane, ekologiniu požiūriu svarbios vietovės gali būti panaudotos baltyminių augalų auginimui tiek tradiciniuose ūkiuose – vykdant integruotąją kenkėjų kontrolę –, atsižvelgiant į tai, kad šiuos augalus ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse auginantys ūkininkai ne visada gali būti tikri, kad galės susidoroti su kenkėjų antplūdžiu, tiek ekologiniuose ūkiuose, nes, siekiant kompensuoti į ES importuojamą sojų kiekį, ES sojų auginimui reikėtų skirti apie 17 mln. hektarų žemės; kadangi ekologiniu požiūriu svarbios vietovės taip pat būtinos siekiant didinti biologinę įvairovę, kuriai gresia pavojus, ir apsirūpinimo maistu saugumą, nes užtikrinus biologinę įvairovę dėl geresnio augalų apdulkinimo šalia esančių pasėlių našumas gali padidėti apie 20 proc., ir tai gali būti baltyminių augalų pasėliai;

30.

rekomenduoja pritaikyti žalinimo nuostatas siekiant išsaugoti daugiametes pievas, kad tam tikruose regionuose būtų geriau atsižvelgiama į mėlynžiedžių liucernų ypatumus, auginant jas atskirai arba drauge su žoliniais augalais laikinose pievose ilgiau kaip penkerius metus, nes dėl šio trukmės apribojimo jos priskiriamos teisės aktuose apibrėžtai daugiamečių pievų kategorijai, todėl sėjomaina gali vykti ne anksčiau kaip kas penkerius metus, nors pakartotinai sėjant būtų galima gauti daug pašarinių baltymų ir užtikrinti didesnį ūkių apsirūpinimo baltymais savarankiškumą;

31.

palankiai vertina tai, kad, atliekant BŽŪP peržiūrą pagal „Omnibus“reglamentą, Europos Parlamentas pasiekė, kad azotą kaupiantiems augalams taikomas perskaičiavimo koeficientas būtų padidintas nuo 0,7 iki 1, taip kompensuojant draudimą naudoti pesticidus ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse;

32.

mano, kad Europos baltymų strategijoje turėtų būti atsižvelgta į nauja redakcija išdėstytą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, dvejopą baltymų naudojimą ir jų šalutinių produktų, atliekų ir gamybos liekanų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje ir pagal ją turėtų būti skatinama sėjomaina ir pasėlių įvairinimas, taip pat pūdymų naudojimas pagal BŽŪP numatytas žalinimo priemones;

33.

mano, kad vykdant BŽŪP ateityje svarbu atsižvelgti į papildomus pasiūlymus remti baltyminių augalų auginimą, pvz., į pasiūlymus sėjomainą ariamojoje žemėje vykdyti bent kas trejus metus, kad būtų galima įtraukti ankštinius augalus; šiuo požiūriu pabrėžia, kad valstybėse narėse, kuriose dėl lietingo klimato sąlygų dažnai pasireiškia ligos, gali reikėti taikyti ilgesnį sėjomainos laikotarpį; taip pat mano, kad itin svarbu sukurti už žalinimo išmoką lankstesnę ekosistemos išmoką siekiant pripažinti ankštinių ir aliejinių augalų naudą biologinei įvairovei, be kita ko, apdulkintojų mitybai, pasirūpinti rizikos prisiėmimo mechanizmais inovacijas diegiantiems subjektams ir sukurti antrinį kaimo plėtros politikos prioritetą „Baltymai“;

34.

pabrėžia, kad reikia įdiegti naujas priemones, kurios padėtų didinti augalinių baltymų, visų pirma sojų, pasiūlą, ir užtikrinti teisingą jų įgyvendinimą visose valstybėse narėse;

35.

mano, kad dabartiniai moksliniai tyrimai baltyminių augalų strategijos srityje yra fragmentiški ir jiems trūksta sutelktumo; ragina intensyviau vykdyti mokslinius tyrimus (visų pirma viešuosius) ir technologinę plėtrą, susijusius su mažai išvystytais baltyminiais augalais, kurie yra tinkami tiek maistui, tiek pašarams ir kuriais privatūs investuotojai nesidomi arba domisi mažai, taip pat susijusius su alternatyviaisiais baltymais, tokiais kaip vabzdžių ir dumblių baltymai; ragina viešąsias ir privačiąsias mokslinių tyrimų institucijas glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje; pabrėžia, kad būtina reglamentavimo sistema, kuria būtų remiamos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, siekiant užtikrinti didesnio masto konkurencingą baltymų gamybą;

36.

rekomenduoja padidinti investicijas į pramonės ir žemės ūkio mokslinių tyrimų projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama maistui tinkamų funkcinių baltymų kokybei ir įvairovei;

37.

mano, kad mums būtina užsitikrinti apsirūpinimo sojomis nepriklausomumą glaudžiau bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis ir įvairinti ne ES pagaminamų baltymų tiekimo šaltinius, ypač iš europinius siekius pasirinkusių ES kaimynių, auginančių sojas, kurias į ES galima įvežti Dunojaus upe; ragina užtikrinti, kad importuojami produktai atitiktų tokius pat socialinius ir aplinkos kokybės standartus kaip ES pagaminti produktai, ir pripažįsta, kad, siekiant patenkinti vartotojų poreikius, palankiai vertinamas GMO neturinčių sojų auginimas;

38.

pripažįsta, kad šiuolaikinio žemės ūkio neįmanoma įsivaizduoti be sojų ir kad šie itin svarbūs ankštiniai augalai dar visai neseniai buvo beveik nebeauginami, ir kad sojų auginimas išaugo nuo 17 mln. tonų 1960 m. iki 319 mln. tonų 2015 m.;

39.

ragina pakoreguoti antrąjį BŽŪP ramstį siekiant labiau pripažinti tokių augalų įnašą į apdulkintojų mitybą kritiniu sezono metu (ankstyvieji pavasarį žydintys augalai) ir įnašą siekiant išvengti apdulkintojų populiacijos mažėjimo ir už tai atlyginti;

40.

pritaria skaidrių produktų ženklinimo sistemų, paremtų sertifikuotais gamybos standartais (pvz., Dunojaus sojų arba Europos sojų standartais), nustatymui;

41.

mano, kad, nors 1992 m. „Blair House“susitarimas dėl baltymų vis dar galioja, jis de facto yra pasenęs ir dėl jo gali būti trukdoma Europoje darniai baltyminių augalų auginimo plėtrai;

o o

42.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 58.

(2) Žr. pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES (A8-0211/2017).

(3) Tarybos generalinis sekretoriatas (originalo kalba – anglų), Nr. 10055/17, Briuselis, 2017 m. birželio 7 d.

(4) OL L 147, 1993 6 18, p. 25.

(5) Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), „Tarptautiniai ankštinių augalų metai: Maistingos sėklos tvariai ateičiai“.

(6) IP/B/AGRI/IC/2012-067 (PE 495.856).

(7) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/10

P8_TA(2018)0100

Septintosios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimas

2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo (2017/2030(INI))

(2019/C 390/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (1) (7-oji AVP),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 ir 192 straipsnius, kuriais siekiama padėti išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos ir žmonių sveikatos kokybę,

—	atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje įvykusią 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir į tai, kad jie yra tarpusavyje susiję ir integruoti,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „2016 m. EAA aplinkos rodiklių ataskaita remiant 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „2017 m. EAA aplinkos rodiklių ataskaita remiant 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 3 d. Komisijos komunikatą „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“(COM(2017)0063) ir prie jo pridėtas 28 šalių ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES aplinkos politikos rezultatų užtikrinimas atliekant reguliarią aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą“(COM(2016)0316),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“ (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo (6),

—	atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015 m. (SOER 2015)“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Gamtos padėtis ES“,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą 2017 m. lapkričio mėn. Europos teisės aktų įgyvendinimo vertinimą „7-osios aplinkosaugos veiksmų programos (2014–2020 m.) įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra“ir jo papildomą tyrimą,

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos „Geresnė aplinkosauga geresniam gyvenimui“prioritetų nustatymo (7),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“(COM(2016)0739),

—	atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“(COM(2011)0571),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“(COM(2017)0713),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0059/2018),

A.	kadangi 7-ojoje AVP nustatyti teisiškai privalomi tikslai aplinkos ir klimato kaitos srityse, kurie turi būti pasiekti iki 2020 m.; kadangi joje taip pat išdėstyta ilgalaikė vizija iki 2050 m.;

kadangi 7-ojoje AVP nėra laikotarpio vidurio peržiūros sąlygos; kadangi Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimas dėl 7-osios AVP įgyvendinimo yra galimybė įvertinti AVP pažangą ir pateikti įrodymais pagrįstas rekomendacijas dėl tolesnio dabartinės AVP įgyvendinimo ir būsimų AVP; kadangi šioje ataskaitoje neturėtų būti apsiribota pakartotiniu gerai žinomų problemų išdėstymu, o turėtų būti siekiama pasiūlyti sprendimus 7-ojoje AVP nustatytiems tikslams pasiekti;

C.	kadangi Komisija rengia vertinimo ataskaitą, kurioje didžiausias dėmesys bus skiriamas 7-osios AVP struktūrai ir strateginiam vaidmeniui; kadangi ta ataskaita visų pirma siekiama patikrinti, ar sistema, dėl kurios susitarta, padeda mums pažangiai įgyvendinti devynis prioritetinius tikslus;

kadangi ES yra parengusi gerų aplinkosaugos teisės aktų, tačiau jų silpnas ir neveiksmingas įgyvendinimas yra ilgalaikė problema; kadangi šie įgyvendinimo trūkumai kelia grėsmę darniam vystymuisi, daro neigiamą tarpvalstybinį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai bei lemia dideles socialines ir ekonomines sąnaudas; kadangi, be to, įgyvendinimo spragos kenkia ES patikimumui;

kadangi iki šiol padaryta pažanga siekiant 2020 m. tikslų yra labai nevienoda: mažai tikėtina, kad bus pasiektas 1-asis tikslas (gamtinio kapitalo apsauga), tačiau gali būti, kad kai kurie 2-ojo tikslo (mažą anglies dioksido kiekį išskirianti ekonomika ir efektyvus išteklių naudojimas) uždaviniai bus pasiekti; neaišku, ar bus pasiektas 3-iasis tikslas (su aplinka susijusio spaudimo mažinimas ir rizika žmogaus sveikatai);

F.	kadangi dėl to, kad vis nepavyksta įgyvendinti teisės aktų ir integruoti specializuotų žinių į politikos formavimą tokiose srityse kaip oro kokybė, aplinkos triukšmas ir cheminių medžiagų poveikis, kyla didelė grėsmė sveikatai ir blogėja ES piliečių gyvenimo kokybė bei trumpėja jų gyvenimo trukmė;

kadangi Europos aplinkos agentūros paskelbti naujausi duomenys patvirtina pirmiau apibūdintas bendras tendencijas kiekvieno teminio tikslo srityje, bet ir rodo, kad kai kuriose srityse padaryta pažanga; kadangi kai kuriais atvejais, pvz., susijusiais su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir energijos vartojimo efektyvumu, dėl šių naujų tendencijų perspektyvos pasiekti tarpinius tikslus lieka nepakitusios;

H.	kadangi dabar neaišku, ar tikslas dėl išmetamo amoniako kiekio bus pasiektas, ir nėra tikėtina, kad bus pasiektas tikslas dėl žemės užėmimo;

I.	kadangi dėl rodiklių trūkumo ir esamų rodiklių apribojimų kyla daug neaiškumų dėl įgyvendinimo; kadangi tolesnei pažangai kliudo žinių trūkumas trimis lygmenimis – rizikos suvokimas, tinkamos rizikos valdymo ir rizikos mažinimo politikos formavimas ir politikos efektyvumo stebėsenos vykdymas;

kadangi žinių dažnai turima, tačiau jos nepanaudojamos formuojant politiką arba neperduodamos už įgyvendinimą atsakingiems subjektams; kadangi tai dažnai nutinka dėl nepakankamos politinės valios ir tarpusavyje prieštaraujančių interesų, kurie nėra laikomi derančiais su AVP arba aplinkos politikos tikslais apskritai; kadangi nuolatinis ekonomikos augimas taip pat priklauso nuo švarios aplinkos;

K.	kadangi siekiant įgyvendinti programos tikslus reikia pagerinti Sąjungos politikos aukšto lygio priemonių ir AVP sąveiką;

L.	kadangi 7-osios AVP įgyvendinimo finansavimas kai kuriais lygmenimis yra nepakankamas; kadangi ES lygmens finansavimas kai kuriais atvejais nedavė rezultatų, kurių tikėtasi, ir tai daugeliu atveju įvyko dėl blogai administruojamo finansavimo, o ne dėl pinigų stokos;

M.	kadangi 7-osios AVP taikymo sritis atitinka dabartinius poreikius aplinkos politikos srityje, nors daug suinteresuotųjų subjektų rekomenduoja ją papildyti naujais uždaviniais, siekiant programą padaryti aktualesnę ateityje;

N.	kadangi suinteresuotieji subjektai taip pat pirmenybę teikia ne tokiai sudėtingai ir labiau koncentruotai AVP;

O.	kadangi apskritai pritariama tam, kad būtų priimta 8-oji AVP;

Pagrindinės išvados

mano, kad 7-oji AVP turi pridėtinę vertę ir daro teigiamą poveikį ES ir valstybių narių lygmens aplinkos politikai bei teikia naudą piliečiams, gamtai ir ekonominės veiklos vykdytojams;

pakartoja, kad 7-oji AVP turi aiškią ilgalaikę viziją iki 2050 m., kad būtų užtikrinta stabili aplinka tvarioms investicijoms ir augimui neviršijant planetos ekologinių galimybių;

palankiai vertina teigiamas praeityje užfiksuotas daugelio 7-osios AVP papildomų tikslų įgyvendinimo tendencijas ir vilčių teikiančias tendencijas dėl kai kurių 2020 m. tikslų įgyvendinimo;

vis dėlto pabrėžia, kad dar daug ką galima patobulinti, ir ragina Komisiją ir valstybių narių kompetentingas institucijas aukščiausiuoju lygiu parodyti didesnę politinę valią įgyvendinti 7-ąją AVP;

apgailestauja, kad prioritetinis tikslas saugoti, tausoti ir puoselėti Sąjungos gamtinį kapitalą greičiausiai bus nepasiektas; be to, susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. ir Biologinės įvairovės konvencijos tikslai nebus pasiekti be neatidėliotinų didelių papildomų pastangų;

atkreipia dėmesį į tai, kad padaryta pažanga su 2-uoju prioritetiniu tikslu susijusiose srityse, visų pirma įgyvendinant su klimatu ir energija susijusius tikslus; tačiau pažymi, kad būtina labiau stengtis efektyvaus išteklių naudojimo srityje; pakartoja, kad Ekologinio projektavimo direktyva (8) ir Ekologinio ženklinimo reglamentas (9) gali padėti pagerinti produktų aplinkosauginius rodiklius ir išteklių naudojimo efektyvumą visą jų gyvavimo ciklą, sprendžiant klausimus, susijusius, be kita ko, su produkto patvarumu, galimybe jį pataisyti, pakartotinai naudoti, perdirbti, su perdirbtomis medžiagomis ir produkto naudojimo trukme;

apgailestauja, kad papildomas tikslas, susijęs su tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą paviršinio vandens telkinių kokybės būklę, nebus įgyvendintas dėl taršos, vandentakių fizinės formos keitimo ir pernelyg didelio vandens naudojimo hidroelektrinėse;

pabrėžia, kad 7-ąja AVP siekiama būtiniausių tikslų ir kad reikia daug papildomų pastangų siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus ir darnaus vystymosi tikslus;

primena, kad ES ir jos valstybės narės yra pasirašiusios Paryžiaus susitarimą ir todėl yra įsipareigojusios įgyvendinti jo tikslus, taip pat jos nacionaliniu lygmeniu yra nustačiusios įpareigojantį veiksmą siekiant tikslo iki 2030 m. Sąjungoje visų ekonomikos sektorių mastu 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; pabrėžia, kad 2030 m. tikslą ir ilgalaikį tikslą, kad į aplinką visiškai nebūtų išmetama teršalų, reikia visapusiškai įtraukti į visas Sąjungos politikos sritis ir finansavimo programas; ragina Komisiją peržiūrėti klimato ir energetikos politikos pagrindinius tikslus plėtojant 2018 m. skatinamąjį dialogą ir kas penkerius metus atliekant visuotinę inventorizaciją bei parengti ES strategiją, pagal kurią iki šimtmečio vidurio būtų pasiekta nulinė tarša, kurioje būtų numatyti ekonomiškai efektyvūs būdai siekti Paryžiaus susitarime nustatyto išmetamų teršalų poveikio neutralizavimo tikslo;

10.

pažymi, kad kyla didelių abejonių dėl pažangos siekiant tikslų, susijusių su žmonių sveikata ir gerove; pabrėžia, kad žinių trūkumas ir riboti rodikliai trukdo politikos plėtojimui ir stebėsenai;

11.

teigiamai vertina esamas iniciatyvas, kurios padeda sumažinti žinių trūkumą, įskaitant „veikiančiųjų jėgų – aplinkos apkrovos – būklės – sąlyčio – poveikio – atsako“(DPSEEA) modelį, taikomą siekiant suprasti veiksnius, trikdančius ekosisteminių paslaugų teikimą; „žmogaus biologinės stebėsenos“(HBM) modelį, taikomą siekiant nustatyti teršalų poveikį gyventojams ir galimus padarinius jų sveikatai, ir cheminių medžiagų stebėsenos informacijos platformą (IPCheM);

12.

kadangi į specialiąsias žinias ir mokslinius įrodymus ne visada tinkamai atsižvelgiama formuojant politiką arba jie neperduodami už įgyvendinimą atsakingiems subjektams; pabrėžia, kad bioenergija, palmių aliejus, augalų apsaugos produktai, endokrininę sistemą ardančios medžiagos, maisto gamyba ir vartojimas, GMO, miestų planavimas ir projektavimas, oro ir triukšmo tarša ir maisto atliekos miestuose yra pavyzdžiai sričių, kuriose moksliniai įrodymai apie riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai viešuose ir politiniuose debatuose paliekami nuošalyje; mano, kad plačios mokslinės žinios ir atsargumo principo laikymasis, kai nėra pakankamai tokių mokslinių žinių, turėtų būti politinių sprendimų priėmimo orientyras; primena, kad šiuo atveju svarbios ES agentūrų teikiamos mokslinės rekomendacijos; pabrėžia, kad kiti pagrindiniai ES aplinkosaugos teisės ir politikos principai apima principą „teršėjas moka“, prevencinę veiklą ir žalos aplinkai klausimo sprendimą vietoje;

13.

labai kritiškai vertina tai, kad Komisija nesilaiko teisės aktuose numatytų suderintų pavojaus lygiu grindžiamų endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų nustatymo kriterijų parengimo ir Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 (10) (Kosmetikos gaminių reglamentas) nuostatų, susijusių endokrininę sistemą ardančių medžiagų, peržiūros terminų; ragina Komisiją šios užduoties daugiau neatidėlioti ir nedelsiant peržiūrėti Kosmetikos reglamento nuostatas dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų; apgailestauja, kad nepakankama pažanga endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimu kelia pavojų gyventojų sveikatai ir trukdo siekti 7-osios AVP 3-iojo prioritetinio tikslo;

14.

apgailestauja, kad padaryta nedidelė pažanga rengiant Sąjungos netoksinės aplinkos strategiją, kuria skatinami medžiagų ciklai, kuriuose nenaudojamos toksinės medžiagos, ir mažinamas sąlytis su kenksmingomis medžiagomis, įskaitant produktuose esančias chemines medžiagas; pabrėžia, kad reikia imtis aktyvesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2020 m. visos atitinkamos labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, įskaitant endokrininę sistemą ardančių savybių turinčias medžiagas, būtų įtrauktos į REACH medžiagų kandidačių sąrašą, kaip numatyta 7-ojoje AVP; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visais atitinkamais Sąjungos teisės aktais kuo skubiau būtų veiksmingai sprendžiamos bendro cheminių medžiagų poveikio problemos, ypač pabrėžiant vaikams dėl kenksmingų medžiagų poveikio kylančius pavojus; palankiai vertina Komisijos strategiją dėl plastiko ir ragina ją sparčiai įgyvendinti; atsižvelgdamas į tai, dar kartą pabrėžia, kad netoksinių medžiagų ciklų skatinimas yra labai svarbus sklandžiam veikiančios antrinių žaliavų rinkos plėtojimui;

15.

pabrėžia, kad aplinkos apsaugos klausimai nepakankamai integruojami į kitas politikos sritis ir tai yra viena iš esminių priežasčių, nulemiančių aplinkos apsaugos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo spragas; mano, kad sinergija su kitomis aukšto lygio ES politikos priemonėmis (pavyzdžiui, bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), bendra žuvininkystės politika (BŽP), struktūriniais fondais ir sanglaudos politika) ir didesnis aukšto lygio politinių prioritetų suderinamumas vis dar yra labai svarbūs siekiant 7-osios AVP tikslų; ragina Komisiją ir Tarybą visose savo sudėtyse pagerinti politikos koordinavimą ir 7-osios AVP tikslų integravimą; be to, pabrėžia, kad būtina integruoti visus likusius 7-osios AVP aspektus į aukšto lygio priemones, įskaitant Europos semestrą;

16.

pabrėžia, kad galimybė sukurti naujus biologinės įvairovės išsaugojimo finansavimo mechanizmus siekiant įgyvendinti 2020 m. tikslus yra nedidelė dėl dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) galiojimo laikotarpio; atsižvelgdamas į tai, ragina kuo optimaliau pasinaudoti dabartinėje DFP numatytomis priemonėmis, įskaitant programą LIFE, BŽŪP ir struktūrinius fondus, ir įtraukti biologinės įvairovės išsaugojimui skirtus naujus finansavimo mechanizmus į kitą DFP;

17.

palankiai vertina pagerėjusią BŽP ir sanglaudos politikos padėtį, dėl kurios padidėjo suderinamumas su 7-ąja AVP; tačiau apgailestauja, kad, nepaisant patobulintos reglamentavimo sistemos, BŽP ir toliau įgyvendinama prastai; primena sveikų žuvų išteklių svarbą;

18.

pripažįsta, kad BŽŪP palaipsniui integruoja aplinkos apsaugos aspektus, bet vis dar kelia problemų įgyvendinant AVP tikslus, ypač daug išteklių naudojančios gamybos ir biologinės įvairovės atvejais; primena, kad BŽŪP tenka sunki užduotis užkirsti kelią aplinkos būklės blogėjimui, kurį sukelia netinkama ūkininkavimo praktika (pavyzdžiui, netvarūs biodegalai), netvarus žemės ūkio veiklos intensyvinimas ir žemės apleidimas, kartu teikiant daugiau geresnės kokybės ir daugiau maisto produktų ir žemės ūkio žaliavų pasaulio gyventojams, kurių vis daugėja; pabrėžia, kad tolesnės iniciatyvos ir parama aplinkos požiūriu tvariems ūkininkavimo metodams, įskaitant sėjomainą ir azotą fiksuojančius augalus, yra labai svarbios ir jose žemės ūkis ir ūkininkai turėtų būti laikomi sprendimo dalimi;

19.

pabrėžia, kad pagrindiniai pertvarkytos BŽŪP prioritetai turėtų būti aprūpinimo maistu apsauga ir gerinimas ilguoju laikotarpiu, užkertant kelią aplinkos žalai, ir tvarios maisto sistemos, pagal kurią maisto produktai pagrįstomis kainomis siūlomi vartotojams, kūrimas; pabrėžia, kad šie tikslai gali būti pasiekti tik tvariai valdant gamtinius išteklius ir imantis politinių priemonių, kuriomis užtikrinama ekosistemų apsauga;

20.

primena, kad keičiantis klimatui ir augant pasaulio gyventojų skaičiui didėjanti gyvūninės kilmės baltyminio maisto paklausa daro didelį spaudimą aplinkai žemės ūkio paskirties žemėje ir vis pažeidžiamesnėse ekosistemose; taip pat pabrėžia, kad mityba vartojant per didelį kiekį gyvūninių riebalų vis labiau siejama su neužkrečiamųjų ligų našta;

21.

primena Komisijos 2016 m. įsipareigojimą įtraukti darnaus vystymosi tikslus į ES politiką ir iniciatyvas; pripažįsta, kad šiam įsipareigojimui trūksta aiškios strategijos ir konkrečių pasiūlymų dėl institucinių struktūrų ir valdymo sistemos, kuriomis būtų užtikrintas DVT tikslų integravimas į ES politikos sritis, teisėkūros pasiūlymus, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą; mano, jog svarbu, kad ES, kaip pradininkė, būtų visiškai įsipareigojusi siekti Darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų; be to, pabrėžia, kad 7-oji AVP yra viena iš pagrindinių priemonių įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus;

22.

atkreipia dėmesį į aukštą Sąjungos geriamojo vandens kokybės lygį; tikisi, kad persvarstant Direktyvą 98/83/EB (11) (Geriamojo vandens direktyva) ši teisinė sistema bus atitinkamai atnaujinta; ragina Komisiją ir valstybes nares ES vandens srities tikslus labiau įtraukti į AVP numatytas kitų sektorių politines strategijas, ypač BŽŪP;

23.

palankiai vertina kai kuriais ES finansuojamais projektais užtikrintus teigiamus pokyčius, tačiau apgailestauja dėl neišnaudotų galimybių pasiekti geresnių rezultatų, kaip nurodė Europos Audito Rūmai; pabrėžia, kad DFP po 2020 m. turi būti nukreipta į darnų vystymąsi ir ja turi būti užtikrintas didesnis aplinkosaugos politikos integravimas į visus finansavimo mechanizmus ir biudžeto eilutes; pabrėžia poreikį paspartinti žaliąsias investicijas, inovacijas ir tvarų augimą naudojant naujas finansavimo priemones, tiek viešąsias, tiek privačiąsias, ir taikant skirtingus požiūrius į dabartinę investicijų politiką, pvz., laipsnišką aplinkai kenksmingų subsidijų atsisakymą, kad būtų išpildyta ilgalaikė 7-osios AVP vizija; mano, kad visiems ES struktūriniams ir investicijų fondams turėtų būti taikomi aiškiai apibrėžti tvarumo kriterijai ir rezultatais grindžiami tikslai; ragina efektyviau ir tikslingiau naudoti dabartinės DFP ir sanglaudos bei regioninės plėtros politikos lėšas ir skubiai spręsti minėtas Europos Audito Rūmų nurodytas problemas; ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti tam, kad toliau būtų skiriamos ir galbūt didinamos ES biudžeto lėšos su aplinka ir klimato kaita susijusiems veiksmams;

24.

apgailestauja, kad įvairiuose Europos regionuose vis dar esama didelių trūkumų miesto nuotekų valymo srityje; pabrėžia nuotekų valymo ir pakartotinio panaudojimo potencialą siekiant sumažinti vandens trūkumą, mažinti tiesioginę vandens gavybą, gaminti biodujas ir užtikrinti geresnį vandens išteklių valdymą, visų pirma žemės ūkio srityje vykdant drėkinimą; laukia pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pakartotinio nuotekų panaudojimo, kurį Komisija pateiks 2018 m. pradžioje;

25.

pažymi, kad didžiausi aplinkos pavojai sveikatai aiškiausiai pastebimi miestuose, nors jie juntami ir periferinėse vietovėse, ir kad tikimasi, jog iki 2020 m. 80 proc. žmonių gyvens miestuose ir priemiesčiuose; pabrėžia, kad į atmosferą išmetami teršalai ir netinkamas planavimas bei infrastruktūra turi dramatiškų pasekmių ekonomikai, socialinei politikai, visuomenės sveikatai ir aplinkai; pažymi, kad oro tarša lemia daugiau kaip 400 000 priešlaikinės mirties atvejų ES (12) ir kad su sveikata susiję išoriniai kaštai siekia nuo 330 mlrd. iki 940 mlrd. EUR;

26.

pabrėžia, kad ES ne mažiau kaip 10 tūkstančių žmonių miršta pirma laiko dėl ligų, kurias sukelia triukšmo tarša, ir kad 2012 m. maždaug ketvirtadalis ES gyventojų patyrė triukšmo taršą, kuri viršijo numatytas ribas; ragina valstybes nares pirmenybę teikti triukšmo lygio stebėsenai pagal Direktyvą 2002/49/EB (13), siekiant užtikrinti, kad taikytinos triukšmo patalpose ir lauke ribinės vertės nebūtų viršytos;

27.

pripažįsta, kad padaryta pažanga mažinant išmetamą tam tikrų atmosferos teršalų kiekį, ypač miestuose, tačiau apgailestauja dėl nuolatinių oro kokybės problemų, prie kurių labai prisideda kelių transportas ir žemės; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija 2018 m. lapkričio mėn. pateikė judumo dokumentų rinkinį, o 2016 m. – Europos mažataršio judumo strategiją, kurie galėtų atverti kelią mažataršiam judumui Sąjungoje;

28.

teigiamai vertina pažangą, susijusią su žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkiniu; primygtinai ragina visas šalis stengtis susitarti dėl plataus užmojo tikslų;

Rekomendacijos

29.

ragina valstybes nares įvertinti savo pažangą siekiant 7-osios AVP tikslų ir prireikus perorientuoti savo veiksmus; primygtinai ragina valstybes nares viešai paskelbti rezultatus;

30.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visi nauji pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų padėtų visapusiškai įgyvendinti 7-osios AVP tikslus ir priemones;

31.

ragina Komisiją užtikrinti aktyvų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą vertinant ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą;

32.

prašo atitinkamų ES institucijų ir agentūrų teikti pirmenybę moksliniams tyrimams ir panaikinti žinių spragas šiose srityse: aplinkos pavojaus slenksčių (kritinių ribų), žiedinės ekonomikos paradigmos, bendro cheminių medžiagų poveikio, nanomedžiagų, neigiamo poveikio nustatymo metodų, mikroplastiko poveikio, įvairių rūšių sisteminės rizikos sąryšio su kitais sveikatą lemiančiais veiksniais ir invazinių svetimų rūšių;

33.

palankiai vertina aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą, kuri yra geras mechanizmas ES aplinkosaugos teisės aktų ir politikos įgyvendinimui gerinti ir kuri gali prisidėti prie 7-osios AVP įgyvendinimo stebėsenos, kaip jau pabrėžta jo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje dėl ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros; mano, kad į šią peržiūrą turėtų būti įtraukti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę, ir ji turėtų apimti visą AVP teminių prioritetinių tikslų taikymo sritį;

34.

ragina Sąjungą ir valstybes nares skubiai ir galutinai panaikinti aplinkai kenkiančias subsidijas;

35.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų ir jas koordinuoti siekiant skatinti bandymams su gyvūnais alternatyvių metodų kūrimą ir patvirtinimą, kad taip būtų prisidėta prie 7-osios AVP 5-ojo prioritetinio tikslo įgyvendinimo;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti ES aplinkos politikos strategijų kognityvinį ir mokslinį pagrindą ir padidinti duomenų prieinamumą piliečiams, taip pat skatinti visuomenės dalyvavimą moksliniuose tyrimuose;

37.

ragina ES institucijas ir nacionalinės bei regioninės valdžios institucijas, kai tinkama, formuojant politiką ir atliekant jos vykdymo stebėseną visapusiškai naudotis turimomis specialistų žiniomis apie riziką aplinkai ir žmonių sveikatai;

38.

ragina tobulinti ES pesticidų autorizacijos sistemą, kad ji būtų pagrįsta tarpusavyje įvertintais moksliniais tyrimais ir kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas poveikio žmonėms ir aplinkai lygio bei pavojų sveikatai klausimu; ragina nustatyti griežtesnius pesticidų stebėsenos standartus ir jų naudojimo mažinimo tikslus; atkreipia dėmesį į 2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“(C(2017)8414);

39.

ragina skirti pakankamai materialinių ir žmogiškųjų išteklių, kad ES agentūros galėtų atlikti savo užduotis ir teikti geriausius mokslinius duomenis, analizes ir įrodymus;

40.

ragina Komisiją užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų nustatyti ilgalaikiai veiksmai, kuriais siekiama tikslo, kad aplinka nebūtų toksiška;

41.

prašo susijusių ES agentūrų ir Komisijos padidinti rodiklių, naudojamų pažangai stebėti, skaičių ir kokybę; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti rengiant ir renkant naujus duomenis, kad būtų sukurta naujų rodiklių ir pagerinti esami;

42.

ragina užtikrinti, kad įgyvendinimo klausimas būtų kaip nuolatinis punktas įtrauktas į trijų (pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės prioritetus ir programas, kad šiuo klausimu būtų diskutuojama Aplinkos taryboje bent kartą per metus, galbūt rengiant ypatingą įgyvendinimo klausimui skirtą tarybos posėdį, ir kad diskusijos būtų papildytos kitu forumu, kuriame taip pat dalyvautų Parlamentas ir Regionų komitetas; ragina rengti bendrus Tarybos posėdžius, kuriuose būtų nagrinėjama, kaip sprendžiami tarpsektoriniai, kompleksiniai klausimai ir bendri uždaviniai, taip pat naujos problemos, galinčios turėti tarpvalstybinį poveikį;

43.

prašo nedelsiant paskatinti ES biologinės įvairovės strategijos visapusišką įgyvendinimą;

44.

ragina rengiant infrastruktūros projektus, visų pirma susijusius su TEN-T, visapusiškai atsižvelgti į poveikį aplinkai regioniniu ir projekto lygmeniu; pažymi, kad taip pat svarbu, kad įvairių sričių aplinkos politika derėtų tarpusavyje; pabrėžia, kad įgyvendinant jūrų ir hidroelektrinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūros projektus svarbu atsižvelgti į aplinką ir biologinę įvairovę;

45.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant išsaugoti gėlo vandens telkinius, atsižvelgiant į netikrumą dėl galimybės įgyvendinti susijusį papildomą tikslą, įtrauktą į 7-ąją AVP; ragina valstybes nares kuo skubiau gerinti paviršinio vandens būklę, kadangi šio sektoriaus tikslai veikiausiai nebus įgyvendinti iki 2020 m; ragina kompetentingas valstybių narių institucijas spręsti su vandens telkiniais susijusias problemas užkertant kelią vandens taršai, nustatant teritorijas, kuriose draudžiama statyti hidroelektrines ir užtikrinant, kad bus išsaugota ekologiška upių tėkmė; ragina Komisiją nedelsiant atlikti valstybių narių pagal Vandens pagrindų direktyvą patvirtintų upių baseinų valdymo planų antro ciklo atitikties vertinimą;

46.

primygtinai ragina toliau reformuoti BŽŪP siekiant suderinti tvarios maisto gamybos ir aplinkosaugos politikos tikslus, įskaitant biologinės įvairovės tikslus, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu dabar ir ateityje; pabrėžia, kad reikia pažangios žemės ūkio politikos, pagal kurią būtų tvirtai įsipareigota teikti viešąsias gėrybes ir ekosistemines paslaugas, susijusias su dirvožemiu, vandens ištekliais, biologine įvairove, oro kokybe, klimato politikos veiksmais ir viešųjų kraštovaizdžio paslaugų teikimu; ragina įgyvendinti integruotą politiką, grindžiamą tikslingesniu, platesnio užmojo, bet lanksčiu požiūriu, kurį taikant paramos teikimas žemės ūkio sektoriui būtų susietas ir su aprūpinimo maistu užtikrinimu, ir su rezultatais aplinkosaugos srityje; ragina valstybes nares pripažinti žemės ūkio ir miškininkystės plotus ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (14) 46 straipsnį, ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje peržiūrint BŽŪP būtų numatyta skirti tinkamą paramą aplinkai naudingai ūkininkavimo praktikai;

47.

ragina valstybes nares ir Komisiją didesniu mastu diegti aplinkosaugos iššūkiams įveikti skirtus sprendimus, ypač kai techninių sprendimų yra, bet jie dar nėra visapusiškai taikomi, kaip antai amoniako kiekio mažinimas žemės ūkio sektoriuje;

48.

ragina Komisiją labai padidinti AVP tikslams siekti skirtų ES lėšų kiekį ir pagerinti jų panaudojimą ir administravimą; ragina užtikrinti geresnę stebėseną, skaidrumą ir atskaitomybę; ragina integruoti klimato ir kitus aplinkosaugos klausimus į ES biudžetą;

49.

ragina Komisiją nedelsiant parengti išsamią ir visa apimančią DVT įgyvendinimo ES pagrindų strategiją, apimančią visas politikos sritis ir peržiūros mechanizmą įgyvendinimo pažangai vertinti; prašo Komisijos pradėti tikrinti visų naujų politikos sričių ir teisės aktų atitiktį DVT ir užtikrinti visapusišką politikos suderinamumą įgyvendinant DVT;

50.

ragina Komisiją visomis jos turimomis priemonėmis, pvz., pažeidimų nagrinėjimo procedūromis, garantuoti esamų ES teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir užtikrinti, kad valstybės narės visapusiškai laikytųsi 7-osios AVP tikslų;

51.

teigiamai vertina esamas Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas ir veiklos auditus ir ragina Audito Rūmus išnagrinėti kitas su AVP susijusias sritis, kurios iki šiol nebuvo įtrauktos į darbo programą;

52.

ragina Komisiją ir valstybių narių kompetentingas institucijas nares teikti tinkamas rekomendacijas, kad ES lėšos taptų labiau prieinamomis, be kita ko, vietos lygmens projektams, visų pirma žaliosios infrastruktūros, biologinės įvairovės ir Paukščių ir Buveinių direktyvų srityse;

53.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinti teisės aktai dėl oro kokybės; ragina regionines valdžios institucijas sukurti paramos sistemą, visų pirma skirtą miesto planavimui ir vietos politikos formavimui, kad būtų pagerinta sveikatos būklė visose vietovėse, bet pirmiausiai tose, kurios yra labiausiai užterštos;

54.

ragina kompetentingas nacionalines ir regionines valdžios institucijas nustatyti patikimų priemonių planus, kad būtų išspręsta ES teisės aktuose nustatytų dienos ir metinių smulkių ir itin smulkių kietųjų dalelių ribinių verčių viršijimo problema miestuose, kuriuose oro kokybė yra bloga; pabrėžia, kad tai labai svarbu norint įgyvendinti 7-osios AVP 2-ąjį, 3-iąjį, ir 8-ąjį prioritetinius tikslus;

55.

siūlo imtis šių veiksmų oro kokybei miestuose pagerinti: sukurti mažos taršos zonas; skatinti dalijimosi automobiliu ir pavėžėjimo centrus ir paslaugas; laipsniškai panaikinti lengvatinį mokesčių režimo taikymą labai taršioms transporto priemonėms; numatyti vadinamuosius darbuotojų judumo biudžetus kaip alternatyvą įmonės automobiliams; taikyti tokią automobilių statymo politiką, kuria transportu perkrautose vietose mažinamas eismas; tobulinti infrastruktūrą siekiant skatinti važiavimą dviračiais ir padidinti daugiarūšio transporto jungčių skaičių bei padidinti važiavimo dviračiais saugą; kurti pėsčiųjų zonas;

56.

ragina vykdyti aktyvesnę miestų planavimo ir plėtros politiką atitinkamais valdžios lygmenimis siekiant kuo greičiau pritaikyti infrastruktūrą elektrinėms ir netaršioms transporto priemonėms, pvz., įdiegiant įkrovimo infrastruktūrą ir užtikrinant naudą aplinkai ir sveikatai, t. y. sumažinant šilumos salos efektą ir padidinant fizinį aktyvumą, pvz., didinant žaliosios infrastruktūros mastą ir atkuriant apleistas arba nuniokotas pramonines zonas; pripažįsta, kad šiomis priemonėmis būtų pagerinta oro kokybė, būtų kovojama su ligomis ir priešlaikiniu mirtingumu, kurį sukelia tarša, bei sukurtos sąlygos netaršiam judumui kurti;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti sąžiningą transporto rūšių tarpusavio konkurenciją ir perėjimą prie tvarių transporto rūšių;

58.

ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2019 m. pateikti visa apimančią Sąjungos aplinkos politikos veiksmų programą, skirtą laikotarpiui po 2020 m., kaip reikalaujama pagal SESV 192 straipsnio 3 dalį; pabrėžia, kad vykdant ES politikos stebėseną svarbu užtikrinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę; todėl pabrėžia, kad į kitą AVP turėtų būti įtraukti išmatuojami ir rezultatais grindžiami vidurio laikotarpio orientyrai;

59.

ragina kitą Komisiją kitos kadencijos prioritetine sritimi nustatyti darnų vystymąsi, aplinkos ir klimato apsaugą, o konkrečiai – 7-osios AVP ir būsimos 8-osios AVP tikslų įgyvendinimą;

o o

60.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams, Europos aplinkos agentūrai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0450.

(3) OL C 265, 2017 8 11, p. 65.

(4) OL C 35, 2018 1 31, p. 2.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0441.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0100.

(7) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 115.

(8) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

(9) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1).

(10) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59).

(11) 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).

(12) 2017 m. spalio 11 d. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą Nr. 13/2017 dėl oro kokybės Europoje 2017 m.

(13) 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).

(14) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/19

P8_TA(2018)0101

Lyčių lygybė ES žiniasklaidos sektoriuje

2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lyčių lygybės ES žiniasklaidos sektoriuje (2017/2210(INI))

(2019/C 390/03)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 ir 23 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (2),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (COM(2017)0253),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl trečiosios vidutinės trukmės Bendrijos veiksmų programos dėl moterų ir vyrų lygių galimybių 1991–1995 m. (COM(90)0449),

—	atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 5 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl moterų ir vyrų įvaizdžio reklamoje ir žiniasklaidoje (3),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Bendrijos pagrindų strategijos lyčių klausimu rengimas (2001–2005 m.)“ (COM(2000)0335),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas „Visuomenėje įsišaknijusių lyčių stereotipų griovimas“,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Tarybos išvadas dėl moterų, kaip sprendimus priimančių asmenų, vaidmens didinimo žiniasklaidoje,

—	atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.), kurį 2011 m. kovo mėn. priėmė Europos Sąjungos Taryba,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Moterų ir vyrų lygybės gaires (2006–2010) (COM(2006)0092),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją (COM(2010)0491),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

—	atsižvelgdamas į savo 1997 m. liepos 25 d. rezoliuciją dėl moterų diskriminacijos reklamoje (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo skaitmeniniame amžiuje (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių užimtumo galimybių direktyvos) taikymo (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (13),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją dėl lyčių lygybės ir žiniasklaidos,

—	atsižvelgdamas į 2002 m. balandžio 24 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendaciją Nr. 1555 dėl moterų įvaizdžio žiniasklaidoje,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 26 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendaciją Nr. 1799 dėl moterų įvaizdžio reklamoje,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 27 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją dėl lyčių lygybės audiovizualiniame sektoriuje,

—

atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2013 m. tyrimą „Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra. Moterys ir žiniasklaida – lyčių lygybės stiprinimas žiniasklaidos priemonių sprendimų priėmimo organuose“ (angl. Review of the implementation of the Beijing Platform for Action in the EU Member States. Women and the Media – Advancing gender equality in decision-making in media organisations),

—	atsižvelgdamas į 1995 m. Pekine vykusioje ketvirtojoje pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais priimtą deklaraciją bei veiksmų programą ir jos priedus,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. Europos Tarybos ataskaitą „Žiniasklaida ir moterų įvaizdis“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0031/2018),

kadangi moterų ir vyrų lygybė yra esminis Europos Sąjungos principas, įtvirtintas SESV 8 straipsnyje, kuriame teigiama, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę; kadangi ES lyčių lygybės skatinimo politika padėjo pagerinti daugelio ES piliečių gyvenimą;

kadangi žiniasklaida veikia kaip ketvirtoji valdžia, yra pajėgi daryti įtaką viešajai nuomonei ir galiausiai ją formuoti; kadangi žiniasklaida yra vienas iš kertinių demokratinės visuomenės akmenų, todėl privalo užtikrinti informacijos laisvę, nuomonių įvairovę ir žiniasklaidos pliuralizmą, skatinti pagarbą žmogaus orumui ir kovoti su visų formų diskriminacija ir nelygybe, be kita ko, rodydama įvairius socialinių vaidmenų modelius; kadangi, atsižvelgiant į tai, žiniasklaidos organizacijos turi būti apie tai informuotos;

kadangi 1995 m. Pekine vykusioje ketvirtojoje pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais buvo pripažinta moterų ir žiniasklaidos santykio svarba siekiant moterų ir vyrų lygybės, be to, į Pekino veiksmų platformą buvo įtraukti du strateginiai tikslai:

a)	žiniasklaidos priemonėse bei naujose ryšių technologijose ir pasitelkiant šias priemones bei technologijas didinti moterų aktyvumą naudojantis saviraiškos laisve bei dalyvavimą priimant sprendimus ir jų teisę naudotis saviraiškos laisve bei dalyvauti priimant sprendimus;

b)	skatinti proporcingą ir nestereotipišką moterų vaizdavimą žiniasklaidoje;

kadangi moterų ir vyrų vaizdavimas žiniasklaidoje įvairiuose kontekstuose, įskaitant politinį, ekonominį, socialinį, akademinį, religinį, kultūrinį ir sporto, gali būti nevienodas: vyrai paprastai atlieka aktyvius socialinius vaidmenis, o moterims tenka pasyvesni vaidmenys; kadangi iš visų stereotipų, turinčių įtakos moterų ir vyrų įvaizdžiui, puikus pavyzdys yra moters kūno seksualizavimas, kuris labiausiai matomas bulvarinėje spaudoje ir reklamoje; kadangi smurto erotizavimas ir moterų sudaiktinimas žiniasklaidoje neigiamai veikia kovą siekiant panaikinti smurtą prieš moteris; kadangi lyčių stereotipai dažnai susiję su kitais stereotipais ir diskriminacija dėl bet kokių priežasčių;

kadangi žiniasklaida daro didelę įtaką kultūrinėms lyčių normoms ir moterų ir vyrų socialinio vaizdavimo formavimui bei raidai, taip pat, stereotipiškai vaizduodama kūnus ir skleisdama stereotipines idėjas apie vyriškumą ir moteriškumą, pvz., moterų vaizdavimu reklamoje ir būdu, kuriuo prekės reklamuojamos potencialiems vartotojams, veikia visuomenę; kadangi tais atvejais, kai žiniasklaida ir toliau stereotipiškai vaizduoja moteris ir vyrus, įskaitant LGBTI asmenis, žmonės labai dažnai tą vaizdavimą suvokia kaip teisėtą, todėl tampa sunku arba neįmanoma iškelti abejonę dėl jų teisingumo;

kadangi šiuolaikinėje visuomenėje reklamos sektoriui tenka labai svarbus vaidmuo žiniasklaidos struktūroje, nes jis savo komunikacijoje naudoja į mūsų emocijas apeliuojančius vaizdus ir idėjas, taigi gali formuoti mūsų vertybes, požiūrius ir pasaulio suvokimą; kadangi iškreiptai vaizduodama lytis, reklama gali nueiti iki seksizmo ir diskriminacinės praktikos atkartojimo; kadangi reklama gali būti laikomi diskriminacine, jei lytis vaizduojama žeminamai ir įžeidžiamai arba rodoma kaip mažiau gebanti, ne tokia protinga arba mažiau verta;

kadangi dėl naujų technologijų keičiasi tradiciniai žiniasklaidos verslo modeliai; kadangi audiovizualinis sektorius yra labai svarbus ekonominę vertę turintis sektorius, kuriame tiesiogiai dirba daugiau kaip milijonas ES gyventojų; kadangi siekiant prisitaikyti prie naujųjų internetinių ryšių ir multimedijos sistemų, nepažeidžiant derybų dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos rezultatų, nacionaliniu lygmeniu reikia atlikti būtinus priežiūros ir savireguliacijos sistemų pakeitimus;

kadangi norint susidaryti išsamų ir įvairiapusį vaizdą apie kiekvieną socialinės realybės aspektą, reikia vienodai atsižvelgti ir į moterų, ir į vyrų perspektyvą; kadangi svarbu nepalikti neišnaudoto moterų potencialo ir gebėjimų perduoti informaciją, faktus ir nuomones apie problemas, su kuriomis susiduria moterys žiniasklaidoje, kartu pripažįstant, kad moterys negali būti laikomi vienalyte grupe;

kadangi reikia pakeisti žiniasklaidos priemonėmis taikant elektronines, spaudos, vaizdo ir garso technologijas ir toliau kuriamą neigiamą ir žeminantį moterų įvaizdį; kadangi lyčių nelygybė taip pat kuriama ir atkartojama pasitelkiant žiniasklaidos kalbinę raišką ir vaizdus; kadangi vaikai labai jauname amžiuje susiduria su lyčių nelygybe, nes televizijos serialais ir programomis, diskusijomis, žaidimais, vaizdo žaidimais ir reklamomis skatinami vaidmenų modeliai; kadangi lyčių vaidmenys daugiausia formuojami vaikystėje bei paauglystėje ir turi įtakos visą gyvenimą; kadangi žiniasklaidos specialistų švietimas ir mokymas yra veiksmingos priemonės kovojant su lyčių stereotipais ir juos naikinant, taip pat didinant informuotumą ir skatinant lygybę;

J.	kadangi 28 ES valstybėse narėse 2015 m. moterys sudarė 68 % žurnalistikos ir komunikacijos studijų absolventų (14), tačiau iš ES 28 valstybių narių 2008–2015 m. užimtumo duomenų matyti, kad žiniasklaidos sektoriuje dirbančių moterų vidutinė procentinė dalis nuolat stagnuoja ties 40 %;

K.	kadangi, be to, 28 ES valstybėse narėse 2015 m. moterų, dalyvaujančių priimant sprendimus žiniasklaidos srityje, dalis tebebuvo žemiau lyčių pusiausvyros ribos (40–60 %) ir sudarė vos 32 %, o moterų valdybos pirmininkių dalis siekė tik 22 % (15);

L.	kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai yra nuolatinė ES problema ir yra akivaizdūs įvairiuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant žiniasklaidą, kur vyrų ir moterų darbo užmokesčiai skiriasi 17 %;

kadangi dėl įvairių veiksnių, įskaitant organizacinės kultūros, kuri dažnai nepalanki profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, procedūras ir konkurencinę aplinką, kurioje vyrauja įtampa, nelankstūs terminai ir ilgos darbo valandos, moterys žiniasklaidoje vis dar susiduria su vadinamosiomis stiklo lubomis ir jų galimybės perkeliant į aukštesnes pareigas ir darant karjerą ne visada yra lygios; kadangi moterys turi mažiau galių priimant sprendimus dėl naujienų temų, nes yra mažiau moterų, einančių vyresniųjų vadovų pareigas;

kadangi valstybių narių žiniasklaidos organizacijos gali nustatyti savo lygybės politiką, o tai nulemia labai įvairią praktiką ES: pradedant labai daug aprėpiančiomis politikos sistemomis, kurios apima žiniasklaidos turinį ir užtikrina atstovavimo moterims ir vyrams sprendimų priėmimo organuose pusiausvyrą, ir baigiant atvejais, kai nevykdoma jokia politika šiuo klausimu;

kadangi tyrimai parodė, kad tik 4 % naujienų nepropaguojamas stereotipinis vaizdavimas; kadangi iš žmonių, apie kuriuos kalbama arba rašoma žiniose, tik 24 % yra moterys (16); kadangi moterys parengia apie 37 % tiek internete, tiek ne internetine skelbiamų naujienų reportažų, ir tai padėtis, kuri per pastaruosius dešimt metų nepagerėjo (17); kadangi moterų dažniausiai prašoma pateikti visuomenės nuomonę (41 %) ar asmeninę patirtį (38 %) ir jos retai cituojamos kaip ekspertės (tik 17 % naujienų reportažų); kadangi tyrimai taip pat parodė, kad iš penkių ekspertų ar komentatorių mažiau kaip vienas yra moteris (18 %) (18);

kadangi, nepaisant žiniasklaidos priemonių įvairovės valstybėse narėse, moterims yra neproporcingai menkai atstovaujama naujienų ir informacijos priemonėse ir jos yra dar mažiau matomos tokiose srityse kaip sportas, politika, ekonomika ir finansai; kadangi atitinkamo turinio žiniasklaidoje, kaip antai biografinės dokumentinės apybraižos, istoriškai svarbių moterų beveik nėra;

kadangi lygus moterų ir vyrų dalyvavimas rengiant turinį ir informacijos šaltinius itin svarbus ne tik siekiant vienodo atstovų skaičiaus, bet ir dėl lygių galimybių ir visapusiško jų patirties ir žinių pripažinimo; kadangi Europos žiniasklaidos aplinkoje esama veiksnių, kurie trukdo įsipareigoti laikytis atsakingo požiūrio į lyčių lygybę, atsižvelgiant į finansinius suvaržymus ir darbo sąlygas, įskaitant darbo vietų nesaugumą ir profesinės patirties lygį, o prie to dar prisideda vis didėjantis informacijos greitis ir komerciniai sumetimai;

R.	kadangi yra moterų, dirbančių aukščiausio lygio profesionalų darbą, pvz., pripažintų filmų kūrėjų, žurnalisčių ir reporterių, kurios, nors dirba ne prasčiau už vyrus, dažniau susiduria su smurtu dėl lyties bei diskriminacija darbo vietoje ir ne visada gauna tokį vertinimą, kaip jų kolegos vyrai;

kadangi prie socialiniuose tinkluose aktyvių moterų vis dažniau priekabiaujama; kadangi dėl tokio priekabiavimo moterys gali pradėti bijoti reikšti savo nuomonę ir mažiau dalyvauti visuomenės gyvenime; kadangi iš surinktų viso pasaulio duomenų matyti, kad pusė žiniasklaidos srityje dirbančių moterų patyrė seksualinę prievartą, ketvirtadalis jų patyrė fizinį smurtą, o trys ketvirtadaliai šių moterų buvo bauginamos, joms buvo grasinama arba jos buvo užgauliojamos (19); kadangi vis labiau rūpinamasi dėl smurto prieš moteris ir mergaites kibernetinėje erdvėje ir manoma, kad ES viena iš dešimties moterų nuo 15 metų amžiaus kibernetinėje erdvėje patyrė kokios nors formos smurtą; kadangi ES lygmeniu trūksta duomenų ir mokslinių tyrimų, susijusių su smurtu prieš moteris ir mergaites kibernetinėje erdvėje; kadangi psichologinis ir seksualinis priekabiavimas yra žmogaus teisių pažeidimai; kadangi žiniasklaida ir nacionalinės ir tarptautinės reguliavimo institucijos, siekdamos spręsti šias problemas, turėtų nustatyti taisykles, įskaitant sankcijas, kurios būtų taikomos žiniasklaidos organizacijoms;

T.	kadangi tiriamąją veiklą vykdančios žurnalistės dažnai patiria smurtą ir tampa mirtinų išpuolių aukomis, kaip parodė Veronicos Guerin ar Daphne Caruanos Galizios atvejai;

kadangi, pagal Europos moterų audiovizualinio tinklo tyrimą (20), septyniose nagrinėtose Europos šalyse tik vieno iš penkių filmų režisierė yra moteris, be to, didžioji finansavimo išteklių dalis skiriama filmams, kurių režisieriai nėra moterys, nors maždaug pusė kino mokyklų absolventų yra moterys;

kadangi žiniasklaidos įmonės turėtų nustatyti savireguliacijos sistemas ir elgesio kodeksus, kuriais būtų nustatomos procedūrinės taisyklės, taip pat su karjera ir informacijos pateikimu žiniasklaidoje susiję kriterijai, siekiant apsaugoti ir skatinti lyčių lygybę; kadangi tokio pobūdžio savireguliacijos sistemos ir elgesio kodeksai turi būti rengiami bendradarbiaujant su pramonės sektoriaus profesinėmis sąjungomis, aiškiai laikantis lyčių lygybės politikos;

Moterys žiniasklaidoje

pabrėžia, jog neatsižvelgiant į tai, kad šioje srityje aukštojo mokslo diplomą turinčios moterys sudaro didelę darbo jėgos dalį, per mažai jų eina vadovaujamas ir aukščiausio lygio pareigas; mano, kad teikiant viešas ir privačias žiniasklaidos paslaugas įsipareigojama užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai; ragina valstybes nares rengti politikos paskatas siekiant sumažinti kliūtis, trukdančias moterims gauti vadovaujamas pareigas ir tapti žiniasklaidos organizacijų vadovėmis;

apgailestauja, kad moterų skaičius ES viešosiose žiniasklaidos priemonėse lygis apskritai yra žemas: tiek einančių strategines ir aukšto lygio pagrindinės veiklos pareigas, tiek dirbančių valdybose (2017 m.: vykdomosios pareigos – 35,8 %, nevykdomosios pareigos – 37,7 % ir valdybos narių pareigos – 33,3 %) (21);

primena, kad, atsižvelgdamas į labai svarbios Pekino veiksmų platformos su moterimis žiniasklaidoje susijusių sričių stebėseną, EIGE nustatė šiuos rodiklius:

—	moterų ir vyrų, einančių su sprendimų priėmimu susijusias pareigas ES žiniasklaidos organizacijose ir žiniasklaidos organizacijų valdybose, dalis;

—	moterų ir vyrų dalis ES žiniasklaidos organizacijų valdybose;

—	lyčių lygybės žiniasklaidos organizacijose skatinimo politika;

primena, kas nors Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje teigiama, kad jos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kad jų būtų lengviau siekti Sąjungos lygmeniu, joje nėra jokių nuorodų į vienodą vyrų ir moterų skaičių žiniasklaidos organizacijose;

pažymi, kad nepaisant to, jog moterims jose šiuo metu atstovaujama nepakankamai, viešosiose žiniasklaidos organizacijose jų galimybės būti įdarbintoms eiti aukšto lygio pareigas ar būti į jas perkeltoms vis dar yra didesnės nei privačiose (22);

ragina valstybes nares ir žiniasklaidos organizacijas remti ir kurti skatinamąsias priemones, įskaitant kvotas, kad vyrų ir moterų, einančių su sprendimų priėmimu susijusias pareigas taptų vienodas ir teikti daugiau reikšmės veiksmingam tokių pastangų stebėjimui tose organizacijose; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų atnaujintas direktyvos dėl moterų valdybose svarstymas, kurį Taryba užblokavo 2013 m.;

atkreipia dėmesį į tai, kad ilgą laiką žiniasklaidos sektoriuje buvo įdarbinami ir laisvai samdomi, ir nuolatiniai darbuotojai, ir į tebesitęsiantį žiniasklaidos skaitmeninimą, kuris lėmė pajamų ir tradicinių pardavimų ir reklamos sumažėjimą, o tai daro poveikį šiame sektoriuje siūlomoms darbo sutartims; be to, pažymi, kad visoje darbo rinkoje yra daugiau moterų, dirbančių daug netipinio pobūdžio darbų; pažymi, kad panašu, jog dėl vis didesnio žiniasklaidos sektoriui daromo spaudimo išlaikyti ekonominį perspektyvumą tokio pobūdžio sutarčių daugės;

mano, kad šie stereotipai gali lemti neigiamą socialinę aplinką moterims ir paskatinti diskriminaciją dėl lyties darbo vietoje; atkreipia dėmesį į teigiamos socialinės aplinkos svarbą padedant darbuotojams susidoroti su dideliu darbo intensyvumu;

primena, kad žiniasklaidos organizacijos yra laisvos nustatyti savo darbuotojų –tiek vyrų, tiek moterų – funkcijas, tačiau primygtinai ragina jas tai daryti laikantis didžiausios pagarbos asmens orumui ir profesionalumui; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančius atvejus, kai reporterės laikomos tinkamesnėmis televizijos žurnalistikai dėl jų numanomo patrauklumo žiūrovams, o, kai tampa vyresnės, jos pakeičiamos jaunesnėmis kolegėmis;

10.

be to, smerkia dažnai pasitaikančius seksualinio priekabiavimo ir kitokio pobūdžio užgauliojimo atvejus, visų pirma internetinių žaidimų srityje ir socialiniuose tinkluose, ir skatina žiniasklaidos įmones kurti saugią aplinką, kurioje būtų reaguojama į bet kokios formos priekabiavimą; todėl ragina imtis įvairių priemonių, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas bei vidaus taisykles dėl drausminės sankcijos pažeidėjams, ir teikti psichologinę ir (arba) teisinę paramą tokio elgesio aukoms, siekiant užkirsti kelią patyčioms ir seksualiniam priekabiavimui darbe, taip pat interneto aplinkoje, ir su tuo kovoti;

11.

griežtai smerkia išpuolius prieš žurnalistes, kurios drąsiai kalba apie labai svarbias politines ir kriminalines problemas, ir ragina dėti kuo didesnes pastangas siekiant užtikrinti visų žurnalistų apsaugą ir saugą;

12.

ragina viešąsias ir privačiąsias žiniasklaidos organizacijas nustatyti vidaus politiką, kaip antai lygių galimybių ir įvairovės politika, kuri apimtų kovos su priekabiavimu priemones, motinystės ar vaiko priežiūros atostogų sistemas, lanksčias darbo sąlygas, kurios padėtų derinti darbą ir asmeninį gyvenimą bei sudarytų sąlygas moterims ir vyrams vienodai pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis, o vyrai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų, užtikrinant teisingą vaikų priežiūros pasiskirstymą, taip pat kuravimo ir vadybos mokymo programas, nuotolinį darbą ir tiek moterims, tiek vyrams taikomas lanksčias darbo sąlygas savanorišku pagrindu ir nedarant poveikio jų karjerai;

13.

prašo žiniasklaidos sektoriaus atstovų gerbti moterų ir vyrų teisę pasinaudoti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogomis; pažymi, jog nė viena nėščia moteris neturėtų būti diskriminuojama dėl savo būklės ir neturėtų būti atsisakyta įdarbinti nė vienos moters dėl to, kad ji gali nuspręsti pastoti; ragina žiniasklaidos organizacijas ir reguliavimo institucijas atskleisti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, nustatyti darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimus ir taikant privalomas priemones įgyvendinti vienodo užmokesčio už vienodą darbą principą;

14.

siūlo žiniasklaidos organizacijoms sukurti moterų eksperčių daugelyje sričių, ypač tų, kuriose moterų mažiau, duomenų bazes, kad prireikus būtų galima jomis naudotis; be to, ragina rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie bet kokį įmanomą žiniasklaidos turinį;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares pasitelkiant žiniasklaidos priemones ir naujas ryšių technologijas didinti moterų aktyvumą naudojantis saviraiškos laisve bei dalyvavimą priimant sprendimus ir jų teisę naudotis saviraiškos laisve bei dalyvauti priimant sprendimus;

16.

mano, kad visi žiniasklaidos darbuotojai galėtų pasinaudoti bendra pažanga, susijusia su moterų sąlygomis darbo vietoje; tačiau mano, kad tokios pažangos nepakanka ir vis dar esama nelygybės; pabrėžia, kad valstybės narės ir Komisija turi skatinti ir užtikrinti vienodo užmokesčio principą pagal SESV 157 straipsnį, be kita ko, kovojant su vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumais, mažinant mažų garantijų darbą (23), užtikrinant nebrangios ir kokybiškos vaikų priežiūros prieinamumą ir geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką, taip pat teises į kolektyvines derybas;

17.

pakartoja, kad žiniasklaidos sektoriuje turi būti kuo skubiau įgyvendinama vienodo užmokesčio už vienodą darbą politika ir nustatyta darbo užmokesčio skaidrumo prievolė, suteikiant moterims būti perkeltoms į aukštesnes pareigas, dalyvauti mokymuose ir naudotis kitais papildomais pranašumais vienodomis sąlygomis su vyrais;

18.

atkreipia dėmesį į teigiamą moterų tarybų ir pareigūnų moterų lygybės klausimais vaidmenį darbo vietose; ragina, kad lyčių lygybė būtų skatinama kaip kompleksinė žmogiškųjų išteklių politikos priemonė žiniasklaidos sektoriuje; mano, kad, siekiant žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti moterų lygybę visais lygmenimis, visų pirma sprendimų priėmimo lygmeniu, būtina kultūra, kurios dėmesio centre būtų darbuotojas, ir vyresniųjų vadovų komanda, atsižvelgianti į lyčių aspektą; rekomenduoja nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir žiniasklaidos organizacijoms vadovautis Komisijos rekomendacija 2014/124/ES dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą (24), parengti gaires dėl sąžiningų atrankos procedūrų, įtvirtinti visapusišką lygybės politiką, apimančią žiniasklaidos turinį ir galimybę moterims patekti į sprendimų priėmimo organus, taip pat nustatyti vidaus procedūras, kurios būtų taikomos sprendžiant priekabiavimo darbo vietoje problemas; ragina Komisiją toliau stebėti, ar teisingai taikoma ir vykdoma Direktyva 2006/54/EB, pagal kurią perkeliama įrodinėjimo našta diskriminacijos dėl lyties atvejais;

Žiniasklaidos turinys ir moterys

19.

pabrėžia žiniasklaidos kaip socialinių pokyčių skatintojos vaidmenį ir jos įtaką formuojant viešąją nuomonę ir ragina valstybes nares viešojoje žiniasklaidoje skatinti lyčių lygybės turinį; pažymi, kad iki šiol visi reguliavimo veiksmai, susiję su seksizmu ir stereotipiniu lyčių vaizdavimu žiniasklaidos turinyje, priklausė valstybių narių kompetencijai; primena, kad pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą diskriminacija dėl lyties žiniasklaidoje draudžiama; be to, pabrėžia, kad nors reguliavimo veiksmų turi būti imamasi deramai atsižvelgus į saviraiškos laisvės principą, redakcijos laisve jokiomis aplinkybėmis neturi būti naudojamasi siekiant paskatinti ar įteisinti žeminantį moterų ar LGBTI asmenų vaizdavimą; primygtinai ragina valstybes nares saugant minėtas laisves reglamentuoti prieigą prie žalingą interneto turinį teikiančių vaizdo žaidimų ir pornografijos internete;

20.

pabrėžia, kad ekonominiai argumentai negali būti dingstis ir toliau internete stereotipiškai vaizduoti lytis;

21.

pabrėžia, kad smurtinis ir seksistinis žiniasklaidos turinys turi neigiamos įtakos moterims ir jų dalyvavimui visuomenės gyvenime; reiškia susirūpinimą dėl tam tikrų komercinių audiovizualinių pranešimų, psichologiškai ar fiziškai kenksmingų vaikams ir jaunimui; primygtinai ragina atitinkamus suinteresuotuosius asmenis ir valdžios institucijas spręsti reklamos, kuria skatinami mitybos sutrikimai, pvz., anoreksija, problemą ir imtis kitų priemonių, kad nuo šio turinio būtų apsaugoti ypač pažeidžiami asmenys, įskaitant mergaites ir merginas;

22.

primygtinai ragina, kad žiniasklaidos turinys, įskaitant reklamą, susijęs su šeimos planavimu, seksualinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, motinos ir vaiko sveikata ir švietimu, būtų skiriamas ir vyrams, ir moterims;

23.

pabrėžia, kad svarbu skatinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams teikti iniciatyvas dėl mokymo tinkamai naudotis žiniasklaidos priemonėmis atsižvelgiant į lyčių aspektą, siekiant paskatinti jaunimą gilinti kritinio mąstymo įgūdžius ir padėti jam atpažinti ir viešai pasisakyti prieš seksistinį vaizdavimą ir diskriminaciją, smurtą dėl lyties, patyčias kibernetinėje erdvėje, neapykantą kurstančią kalbą ir smurtą, kurių priežastis – asmens lytis, lytinė tapatybė, lyties raiška, lytinė orientacija ar lyties ypatumai; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti saugesnį naudojimąsi internetu, skaitmeninį raštingumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, reikia prevencinių priemonių, įskaitant šifravimą ir tėvų kontrolę; atkreipia dėmesį į tai, kad stereotipai reklamoje ir kituose žiniasklaidos produktuose gali turėti įtakos vaikų socializacijai, taigi ir tam, kaip jie suvokia save, savo šeimos narius ir išorinį pasaulį; pažymi, kad reklama gali būti veiksminga priemonė stereotipams – pvz., lyčių stereotipams ir stereotipams, nukreiptiems prieš LGBTI asmenis – įveikti; todėl ragina daugiau dėmesio skirti profesinio mokymo ir švietimo veiklai, kaip priemonei kovoti su diskriminacija ir skatinti lyčių lygybę bei LGBTI asmenų lygiateisiškumą;

24.

mano, kad žiniasklaidos organizacijose dar daugiau dėmesio reikia skirti neprivalomosioms priemonėms, pvz., lyčių lygybės įgyvendinimo planams arba gairėms, ir rekomenduoja, kad šiuose protokoluose būtų nustatyti teigiamo moterų vaizdavimo reklamoje, žiniose, reportažuose, taip pat rengiant arba transliuojant laidas standartai ir kad jie apimtų visas jautraus turinio temas, pvz., galios ir valdžios vaizdavimą, kompetenciją, sprendimų priėmimą, seksualumą, smurtą, vaidmenų įvairovę ir neseksistinės kalbos vartojimą; be to, skatina į visą viešosios ir privačiosios žiniasklaidos turinį integruoti lyčių lygybės aspektą ir patvirtinti lyčių lygybės įgyvendinimo planus, kurie atspindėtų socialinę įvairovę;

25.

rekomenduoja už žiniasklaidą ir komunikaciją atsakingų valdžios institucijų leidžiamose reglamentavimo nuostatose nustatyti kriterijus, kuriais būtų užtikrintas nestereotipinis moterų ir mergaičių vaizdavimas, taip pat į juos įtraukti galimybę (laikinai) pašalinti įžeidžiamą turinį; taip pat rekomenduoja į šių reglamentavimo nuostatų įgyvendinimo stebėseną įtraukti specializuotas organizacijas, tokias kaip nacionalinės lygybės įstaigos ir nevyriausybinės moterų organizacijos;

26.

pažymi, kad valstybės narės turi visais tinkamais būdais užtikrinti, kad žiniasklaidoje, įskaitant internetinę ir socialinę žiniasklaidą, ir reklamoje nebūtų skatinamas smurtas ar neapykanta prieš jokį asmenį ar asmenų grupę; pabrėžia, kad siekiant spręsti smurto kibernetinėje erdvėje, seksualinio priekabiavimo internete, grasinimų, seksistinių užuominų ir neapykantą moterims ir mergaitėms, įskaitant tas, kurios yra LGBTI, kurstančios kalbos internete problemas, būtina rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis ir bendradarbiaujant su EIGE atlikti tyrimus; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti mokymams apie tai, kaip žiniasklaidoje turi būti pranešama apie smurto dėl lyties, įskaitant smurtą prieš LGBTI asmenis, atvejus; siūlo žiniasklaidos specialistams, įskaitant tuos, kurie eina vadovaujamas pareigas, suteikti tęstinio mokymosi galimybę lyčių vaizdavimo žiniasklaidos turinyje tema; rekomenduoja žurnalistikos ir komunikacijos pirmosios pakopos ir pouniversitetinių studijų mokymo programose atsižvelgti į lyčių lygybę;

27.

ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti žiniasklaidos savireguliaciją ir bendrą reguliavimą parengiant elgesio kodeksus;

Gerosios praktikos pavyzdžiai

28.

su džiugesiu atkreipia dėmesį į įvairius gerosios patirties pavyzdžius, kurių galima rasti visose valstybėse narėse, be kita ko: žiniasklaidos kampanijas, specialius teisės aktus, apdovanojimus ar antiapdovanojimus už stereotipinę ir seksistinę reklamą, moterų eksperčių duomenų bazes, pramonės profesionalų mokymo kursus ir žiniasklaidos organizacijų lygybės įgyvendinimo planus, elgesio kodeksus ir lygių galimybių bei įvairovės politiką, taip pat į nustatytus minimalius skirtingų lyčių atstovų skaičius žiniasklaidos reguliavimo institucijų valdymo organuose;

29.

ragina valstybes nares remti tokias kampanijas kaip Belgijos „Expertalia tool“, Čekijos apdovanojimai „Sexist Piggy“ ar Švedijos iniciatyva „#TackaNej“ (liet. „Ne, ačiū“); ragina valstybes nares reguliariai vykdyti informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas apie lyčių požiūriu diskriminacinį žiniasklaidos turinį ir reguliariai teikti ataskaitas dėl lyčių lygybės tendencijų žiniasklaidoje; ragina Komisiją numatyti specialų finansavimą paprogramiams, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama moterų galimybių žiniasklaidos sektoriuje didinimui, ir remti žiniasklaidos asociacijas ir tinklus, vykdančius viešas ir atskirų sektorių informuotumo didinimo kampanijas; ragina Komisiją įsteigti ES apdovanojimą, kuris būtų skiriamas žiniasklaidos studentams už su lyčių lygybės skatinimu susijusį darbą;

30.

primygtinai ragina pilietinės visuomenės organizacijas rengti komunikacijos strategijas, skirtas ne tik tradicinei, bet ir internetinei žiniasklaidai, siekiant daryti didesnę įtaką žiniasklaidos srities darbotvarkei ir išplėsti jos stebėsenos apimtį;

Kitos rekomendacijos

31.

ragina valstybes nares kartu su lygybės įstaigomis visapusiškai įgyvendinti esamus teisės aktus, kuriais sprendžiami lyčių lygybės klausimai, ir skatinti reguliavimo institucijas teikti dėmesį moterims žiniasklaidos sektoriuje bei jų galimybių šiame sektoriuje didinimui ir nestereotipiniam žiniasklaidos turiniui; ragina valstybes nares vykdyti reguliarius pažangos šiose srityse vertinimus ir parengti, jei tai dar nebuvo padaryta, teisės aktus dėl nestereotipinio žiniasklaidos turinio; pabrėžia valstybių narių vaidmenį, kiek leidžia, kaip viešųjų paslaugų teikėjų, funkcija, užtikrinti, kad būtų geriau panaudoti esami žiniasklaidos ištekliai siekiant, kad būtų vaizduojama labiau lyčių požiūriu subalansuota ir demokratiškesnė visuomenė;

32.

ragina Komisiją atlikti daugiau moterų dalyvavimo einant vadovaujamas pareigas žiniasklaidos srityje tyrimų; palankiai vertina EIGE darbą šioje srityje ir ragina jį toliau plėtoti ir stebėti atitinkamus rodiklius, įskaitant, be kita ko, moterų dalyvavimą priimant sprendimus, jų darbo sąlygas ir lyčių lygybę žiniasklaidos turinyje, taip pat atkreipti dėmesį į naujas socialinės žiniasklaidos technologijas, siekiant parengti metodiką, kaip užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir priekabiavimui socialinėje žiniasklaidoje;

33.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti moterų organizacijas, kurios aktyviai dalyvauja skatinant lyčių lygybę žiniasklaidoje, įskaitant organizacijas, kurios remia moteris ir mergaites, nukentėjusias nuo smurto dėl lyties, tarpsektorinės diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo, ir teikti joms finansinę paramą;

34.

ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmų programas, kuriomis būtų užtikrintas moterų dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant veiksmingą ir efektyvią lyčių lygybės politiką ir programas žiniasklaidos organizacijose;

35.

ragina valstybes nares parengti programas, kuriomis būtų siekiama pagerinti moterų įgūdžius, susijusius su gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos (MTIM) dalykais, kurie yra svarbūs siekiant karjeros labiau techninėse žiniasklaidos sektoriaus srityse, pvz., garso ir audiovizualinių sistemų techniko darbo; pabrėžia profesinio rengimo ir mokymo svarbą siekiant įvairinti profesijos pasirinkimą ir supažindinti moteris ir vyrus su galimybėmis rinktis netradicines profesijas, kad būtų įveikta horizontalioji ir vertikalioji atskirtis;

o o

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(2) OL L 95, 2010 4 15, p. 1.

(3) OL C 296, 1995 11 10, p. 15.

(4) OL C 304, 1997 10 6, p. 60.

(5) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 43.

(6) OL C 36, 2016 1 29, p. 18.

(7) OL C 66, 2018 2 21, p. 44.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0360.

(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0260.

(11) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0290.

(12) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0364.

(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0417.

(14) UNESCO, EPBO ir Eurostato (UOE) bendras duomenų rinkinys, kurį galima rasti adresu: http://eige.europa.eu/gender-statistics/dgs/indicator/ta_educ_part_grad__educ_uoe_grad02

(15) Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2017 m. lyčių lygybės indeksas.

(16) https://www.womenlobby.org/IMG/pdf/factsheet_women_and_media.pdf

(17) Lenka Vochocová, FEMM komiteto 2017 m. birželio 26 d. viešasis klausymas „Lyčių lygybė ES žiniasklaidos sektoriuje“, įrašą galima rasti adresu http://www.europarl.europa.eu/ep-live/en/committees/video?event=20170626-1500-COMMITTEE-FEMM.

(18) Iniciatyvos „Global Media Monitoring project“ Europai skirta regioninė ataskaita (2015), kurią galima rasti adresu http://cdn.agilitycms.com/who-makes-the-news/Imported/reports_2015/regional/Europe.pdf.

(19) Tarptautinės žurnalistų federacijos kampanija dėl smurto dėl lyties darbe, žr. adresu https://www.ifj-stop-gender-based-violence.org/.

(20) „Where are the women directors in European films? Gender equality report on female directors (2006-2013) with best practice and policy recommendations“, žr. adresu http://www.ewawomen.com/en/research-.html.

(21) „Lyčių lygybė valdžioje ir sprendimų priėmimo procese. Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra“, 2017 (Šaltinis: EIGE lyčių statistikos duomenų bazė, „Moterys ir vyrai sprendimų priėmimo procese“).

(22) Europos lyčių lygybės institutas (EIGE): „Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra. Moterys ir žiniasklaida – lyčių lygybės stiprinimas žiniasklaidos priemonių sprendimų priėmimo organuose“ (2013).

(23) Žr. 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo.

(24) OL L 69, 2014 3 8, p. 112.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/28

P8_TA(2018)0102

Moterų ir mergaičių įgalinimas per skaitmeninį sektorių

2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių (2017/3016(RSP))

(2019/C 390/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir Veiksmų platformą, patvirtintas per 1995 m. vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų klausimų konferenciją, ypač į susirūpinimą keliančią dalį „Moterys ir žiniasklaida“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio posėdžio dėl bendros Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais rezultatų įgyvendinimo peržiūros baigiamąjį dokumentą,

—	atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192) ir į jos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą „Sujungta bendroji skaitmeninė rinka visiems“ (COM(2017)0228),

—

atsižvelgdamas į Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos II-ąjį ramstį, kuriuo siekiama sukurti tinkamas ir vienodas sąlygas ir aplinką, kuriomis galėtų klestėti skaitmeniniai tinklai ir novatoriškos paslaugos, taip pat į III-iąjį ramstį, kuriuo remiama įtrauki skaitmeninė visuomenė, kurioje piliečiai turi tinkamų įgūdžių naudotis interneto teikiamomis galimybėmis ir gerina savo galimybes gauti darbą,

—	atsižvelgdamas į bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programą „ET 2020“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos tyrimą „Darbui skirtos informacinės ir ryšių technologijos. Darbo vietoje reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai“ (angl. ICT for work: Digital skills in the workplace) ir į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato paskelbtą išsamią analizę „Moterų internete įgalinimas“ (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 1 d. Komisijos ataskaitą „Moterų aktyvumas IRT sektoriuje“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Europos lyčių lygybės instituto (angl. EIGE) tyrimą „Lyčių aspektas skaitmeninėje darbotvarkėje“ (angl. Gender and Digital Agenda),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“ (4), ypač į Didžiąją koaliciją skaitmeniniams įgūdžiams ir užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo skaitmeniniame amžiuje (6),

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių (O-000004/2018 – B8-0010/2018),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

kadangi skaitmeninimas sukėlė revoliuciją ir iš esmės pakeitė žmonių gaunamos ir teikiamos informacijos, bendravimo, socialinio gyvenimo, mokymosi ir darbo būdus, nes atsirado naujų galimybių dalyvauti viešose ir politinėse diskusijose, švietimo sistemoje ir darbo rinkoje, taip pat gyventi nepriklausomą gyvenimą, o Europos Sąjungoje ir už jos ribų atsirado milžiniškų ekonominių galimybių; kadangi skaitmeninimas daro poveikį ne tik rinkoms, bet ir visai visuomenei;

B.	kadangi informacinių ir ryšių technologijų (IRT) skatinama informacinė visuomenė suteikia didžiulių galimybių kurti ir paskirstyti gerovę ir žinias;

kadangi visame pasaulyje moterys, kaip demografinė grupė, yra mažiau linkusios būti prisijungusios prie interneto negu vyrai; kadangi 68 proc. vyrų ir 62 proc. moterų nuolat naudojasi kompiuteriais ir internetu; kadangi 54 proc. vyrų naudojasi internetu mobiliuosiuose įrenginiuose, o moterų – 48 proc.; kadangi 33 proc. vyrų patys diegia programinę įrangą savo įrenginiuose, tačiau taip daro tik 18 proc. moterų; kadangi 41 proc. vyrų naudojasi internetiniu radiju ir televizija, o moterų – 35 proc.; kadangi 47 proc. vyrų naudojasi elektronine bankininkyste, o moterų – 35 proc.; kadangi 22 proc. vyrų internetu parduoda prekes, tačiau taip daro tik 17 proc. moterų; kadangi 20 proc. vyrų internetu perka prekes, o moterų – 13 proc.;

kadangi skaitmeniniai bendravimo modeliai padeda sudaryti palankias sąlygas platesniu mastu skleisti prieš moteris nukreiptas neapykantą kurstančias kalbas ir grasinimus – 18 proc. moterų Europoje nuo paauglystės yra patyrusios tam tikros formos kibernetinį priekabiavimą; kadangi padaugėjo grasinimų moterims, taip pat grasinimų mirtimi; kadangi visuomenė vis dar nepakankamai informuota apie skaitmeninių formų smurtą; kadangi teisinėje sistemoje vis dar visapusiškai neatsižvelgiama į įvairių formų internetinį smurtą;

kadangi tik 2 proc. visų darbo rinkoje esančių moterų dirba techninį, profesinį ir mokslinį darbą, o tokį darbą dirbančių vyrų yra 5 proc.; kadangi tik 9 proc. turinio kūrėjų Europoje yra moterys ir tik 19 proc. IRT ir ryšių sektorių įmonių vyresniųjų vadovų pareigas eina moterys (kituose paslaugų sektoriuose – 45 proc.), taip pat moterys sudaro tik 19 proc. visų šių sektorių verslininkų (kituose paslaugų sektoriuose – 54 proc.);

F.	kadangi, siekiant pasinaudoti profesinėmis ir švietimo galimybėmis, susijusiomis su informacinėmis ir ryšių technologijomis ir darbo kompiuteriu įgūdžiais, susiduriama su didele lyčių nelygybe;

G.	kadangi dėl seksizmo ir lyčių stereotipų labai sunku užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir toliau didėja lyčių nelygybė skaitmeniniame sektoriuje, todėl moterims sudėtinga visapusiškai naudotis savo, kaip naudotojų, novatorių ir kūrėjų, pajėgumais;

H.	kadangi norint dirbti – ir ne vien tik IRT sektoriuje – vis dažniau reikalingi tam tikri e. įgūdžiai ir skaitmeninis raštingumas, ir ateityje ši tendencija greičiausiai stiprės, nes daugumai profesijų ir darbo vietų bus reikalingi įvairesni skaitmeniniai įgūdžiai;

kadangi skaitmeninių įgūdžių ir IT raštingumo gerinimas suteikia išskirtinę galimybę didinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą suteikiant daugiau galimybių šviestis ir mokytis ir palengvinant ne tik moterų ir mergaičių, bet ir specialiųjų poreikių turinčių asmenų, pavyzdžiui, neįgaliųjų, taip pat kaimo vietovių ir atokių regionų, esančių toli nuo miestų centrų, gyventojų integraciją į darbo rinką; kadangi dėl darbo vietų skaitmeninimo gali kilti tam tikrų problemų, kurias reikia spręsti; kadangi didinant moterų skaičių IRT sektoriuje – viename iš didžiausią darbo užmokestį mokančių sektorių – būtų galima joms padėti įgyti daugiau finansinių galių ir užsitikrinti finansinę nepriklausomybę, todėl sumažėtų bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir padidėtų moterų finansinė nepriklausomybė; kadangi iš beveik 8 mln. žmonių, Europoje dirbančių IRT sektoriuje, tik apie 16 proc. yra moterys;

kadangi skaitmeninimas moterims suteikia naujų galimybių imtis verslo, įskaitant nedidelio masto skaitmeninį verslą, kuriam daugeliu atvejų nereikia didelio pradinio kapitalo, ir socialinės ekonomikos sistemoje veikiančias įmones, padedančias didinti socialinę įtrauktį;- kadangi būtina remti moterų skaitmeninį verslumą, nes skaitmeninis verslas yra vienas iš sparčiausiai augančių ir klestinčių ekonomikos sektorių, suteikiančių daug galimybių diegti inovacijas ir užtikrinti ekonomikos augimą, o moterys sudaro tik 19 proc. šios srities verslininkų;

kadangi, įtraukiant daugiau moterų į IRT sektorių, būtų skatinama rinka, kurioje, kaip manoma, ims trūkti darbo jėgos, o vienodas dirbančių moterų skaičius padėtų kasmet padidinti ES BVP apie 9 mlrd. EUR; kadangi vis dar labai mažai moterų renkasi studijų programas, kurias baigus suteikiamas IRT srities mokslo laipsnis: jos sudaro tik apie 20 proc. šios srities absolventų ir tik 3 proc. visų absolvenčių įgyja IRT srities mokslo laipsnį; kadangi moterys, integruodamosi į IRT sektorių ir jame likdamos, patiria daug sunkumų; kadangi dėl vyrų dominuojamos darbo aplinkos, kurioje tik 30 proc. darbuotojų yra moterys, formuojama tendencija, kai daug moterų per kelerius metus nuo universiteto baigimo palieka IRT sektorių; kadangi su amžiumi mažėja moterų dalyvavimas skaitmeninėje darbo rinkoje; kadangi IRT srities mokslo laipsnį turinčios moterys iki 30 metų sudaro 20 proc. IRT sektoriaus darbuotojų, o 31–45 metų – 15,4 proc. ir vyresnės kaip 45 metų – 9 proc.;

L.	kadangi atlikus tyrimą „Moterų aktyvumas IRT sektoriuje“ nustatyta, kad iki 2020 m. Europos IRT sektoriuje bus 900 000 laisvų darbo vietų; kadangi IRT sektorius sparčiai auga ir jame kasmet sukuriama apie 120 000 naujų darbo vietų;

kadangi IRT sektoriui būdingas labai aukštas vertikaliosios ir horizontaliosios segregacijos lygis, taip pat moterų profesinės kvalifikacijos ir jų padėties IRT sektoriuje atotrūkis; kadangi moterys sudaro mažiau nei 20 proc. IRT srityje dirbančių verslininkų; kadangi dauguma (54 proc.) IRT srityje dirbančių moterų dirba mažiau apmokamą darbą ir eina žemesnės kvalifikacijos darbuotojų pareigas ir tik nedidelė jų dalis (8 proc.) eina aukštos kvalifikacijos programinės įrangos inžinierių pareigas; kadangi moterims taip pat nepakankamai atstovaujama šiame sektoriuje priimant sprendimus – moterys vadovauja tik 19,2 proc. IRT sektoriaus darbuotojų (kituose sektoriuose – 45,2 proc. darbuotojų);

kadangi 55 metų ir vyresnėms moterims kyla itin didelė nedarbo ir neaktyvumo darbo rinkoje rizika – 2016 m. vidutinis ES 55–64 metų moterų užimtumo lygis siekė tik 49 proc., o vyrų – 62 proc.; kadangi dėl žemo IT raštingumo ir e. įgūdžių lygio ši rizika dar labiau padidėja; kadangi gerinant 55 metų ir vyresnių moterų skaitmeninius įgūdžius ir į juos investuojant būtų didinamos jų galimybės įsidarbinti ir užtikrinama tam tikra apsauga nuo išstūmimo iš darbo rinkos;

kadangi, 2014 m. Eurostato duomenimis, daugiau moterų negu vyrų (atitinkamai 42,3 ir 33,6 proc.) siekia aukštojo išsilavinimo, tačiau daugiau moterų studijuoja ne tiksliųjų, o humanitarinių mokslų dalykus; kadangi tik 9,6 proc. aukštojo išsilavinimo siekiančių moterų siekia įgyti su IRT susijusį mokslinį laipsnį, o tokio laipsnio siekiančių vyrų yra 30,6 proc.; kadangi įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip „ES programuotojų savaitė“ (angl. EU Code Week), „IRT geresniam švietimui“ (angl. ICT for Better Education), „Europos startuolių lyderių klubas“ (angl. Startup Europe Leaders Club) ir Didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti, kuriomis siekiama toliau skatinti e. švietimą ir ugdyti e. įgūdžius, ir toliau dalyvauja labai mažai moterų;

P.	kadangi dėl sudėtingos lyčių stereotipų, kuriais pradedama vadovautis ankstyvaisiais gyvenimo ir mokymosi etapais ir kurie toliau daro įtaką profesinės karjeros laikotarpiu, sąveikos moterys ir mergaitės aktyviai nedalyvauja su IRT susijusio švietimo programose ir vėliau nedirba šioje srityje;

ragina Komisiją naudotis skaitmenine darbotvarke ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategija ir geriau jas įgyvendinti, siekiant panaikinti didelę lyčių nelygybę IRT sektoriuje ir skatinti visapusiškai įtraukti moteris į šį sektorių, ypač kiek tai sietina su techninėmis ir telekomunikacijų srities profesijomis, taip pat skatinti moterų ir mergaičių švietimą ir mokymą IRT ir kitų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų srityje;

palankiai vertina į strateginę veiklą siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m. įtrauktus veiksmus, kuriais siekiama remti moterų integraciją ir dalyvavimą skaitmeninėje visuomenėje; ragina Komisiją įgyvendinti veiksmus, kuriais siekiama mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pajamų ir pensijų skirtumus, taip kovojant su moterų skurdu, ir aktyviau skatinti moteris dirbti IRT sektoriuje, kovoti su lyčių stereotipais ir, atsižvelgiant į bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programoje „ET 2020“ nustatytus prioritetus, skatinti lyčių lygybę visais lygmenimis ir visose švietimo sistemose, be kita ko, kiek tai sietina su lyčių aspekto įtaka pasirenkant studijų dalyką ir karjeros kryptį;

ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis strateginės bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programos „ET 2020“ atviro bendradarbiavimo principu, siekiant surasti sprendimus ir dalytis geriausios patirties pavyzdžiais, susijusius su ankstyvuoju skaitmeniniu švietimu, įskaitant e. įgūdžius ir programavimą, kurie turi būti prieinami mergaitėms, taip pat vėlesniais švietimo etapais – su programomis, kuriomis siekiama didinti moterų, nusprendžiančių studijuoti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus ir įgyti šių sričių mokslo laipsnius, skaičių, nes taip moterys tokiomis pat sąlygomis kaip vyrai galėtų visapusiškai naudotis elektroninėmis paslaugomis ir pasinaudoti inžinieriams ir IT specialistams numatomomis įsidarbinimo galimybėmis;

ragina ES ir valstybes nares parengti, remti ir įgyvendinti veiksmus, kurių imtis ragina JT ir jų organai, visų pirma pagal Pekino deklaraciją ir Veiksmų platformą ir atsižvelgiant į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą informacinės visuomenės klausimais (angl. WSIS), be kita ko, rengiant mokyklų mokymo programas, kad moterys skaitmeniniame amžiuje ES ir pasaulio lygmenimis galėtų įgyti daugiau galių;

ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti lyčių nelygybę IRT sektoriuje atkreipiant dėmesį į įvairovės naudą verslui ir teikiant papildomas ir didesnes paskatas tiek įmonėms, tiek moterims, pavyzdžiui, pristatant sektinus pavyzdžius, mentorystės programas ir karjeros galimybes, kad būtų didinamas moterų matomumas; ragina valstybes nares imtis veiksmų tokiose srityse kaip interneto turinio, kuriuo skatinama lyčių lygybė, kūrimas, skatinimas naudotis IRT kaip kovos su diskriminacija dėl lyties priemone, pavyzdžiui, smurto dėl lyties srityje, ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimas ir šiuos procesus remti;

palankiai vertina 2017–2019 m. ES kovos su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu veiksmų planą (COM(2017)0678); pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad būtų griežčiau laikomasi ES sutartyje įtvirtinto vienodo užmokesčio abiejų lyčių darbuotojams už vienodą darbą principo, ir ragina Komisiją įgyvendinti į šio plano II-ąjį veiksmą įtrauktas iniciatyvas, kuriomis siekiama paskatinti daugiau moterų rinktis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių profesijas, nes, pasak EIGE, dėl didesnio su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika susijusių darbo vietų našumo būtų galima iki 2050 m. panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;

ragina Komisiją ir valstybes nares skirti lėšų ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis esamomis lėšomis, kad būtų galima skatinti ir remti verslininkes, visų pirma pramonės skaitmeninimo etapu, siekiant užtikrinti, kad bet kokia įmonė, neatsižvelgiant į jos dydį, sektorių, kuriame vykdoma veikla, ar vietą Europoje, galėtų pasinaudoti skaitmeninėmis inovacijomis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad skaitmeninių inovacijų centruose, kurie yra labai svarbūs palengvinant skaitmeninę transformaciją, daugiausia dėmesio reikėtų skirti verslininkėms ir moterų įsteigtiems startuoliams; ragina Komisiją visapusiškai ir išsamiai spręsti lyčių nelygybės vykdant skaitmeninimo procesą problemą;

ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokymąsi visą gyvenimą, taip pat mokymą ir programas, galinčias padėti jų dalyviams, atsižvelgiant į daugelyje įvairių sektorių didėjančią e. įgūdžių paklausą, geriau prisitaikyti prie galimų karjeros pokyčių arba jiems pasirengti, itin daug dėmesio skiriant 55 metų ir vyresnėms moterims, ypač toms moterims, kurios turi su slauga susijusių pareigų, taip pat karjeros pertrauką padariusioms arba į darbo vietą grįžtančioms moterims, kad būtų užtikrinama, kad vis greičiau pereinant prie skaitmeninių technologijų jos nebūtų paliekamos nuošalyje, ir kad jos būtų apsaugomos nuo išstūmimo iš darbo rinkos;

pabrėžia, kad veiksminga naudotis internetu kampanijoms ir forumams rengti, taip pat sektinų moterų pavyzdžių matomumui didinti, nes taip sparčiau įgyvendinamas lyčių lygybės principas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares populiarinti internetinius moterų tinklus, nes juose vadovaujamasi principu „iš apačios į viršų“ grindžiamu požiūriu į moterų įgalėjimą;

10.

ragina Komisiją skatinti kurti pilietinės visuomenės ir profesinių žiniasklaidos organizacijų tinklus, kad moterys įgytų daugiau galių aktyviai dalyvauti ir kad žiniasklaidos sektoriuje būtų pripažįstami konkretūs jų poreikiai;

11.

pabrėžia, kad interneto valdymo srityje pilietinė visuomenė atlieka pagrindinį vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares dalykiškai bendradarbiauti su skaitmeninės pilietinės visuomenės organizacijomis ir jas remti;

12.

ragina visas valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės atstovus padėti kurti ir plėtoti e. paslaugas, e. įgūdžius ir skaitmenines darbo formas, galinčias padėti didinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą mūsų visuomenėje, kartu užtikrinant, kad moterims nebūtų užkraunama dviguba našta; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti skaitmeninimo teikiamas galimybes ir keliamas problemas, be kita ko, susijusias su darbo sąlygomis, pavyzdžiui, nestabilių darbo santykių formas ir su darbu susijusias psichikos sveikatos problemas;-

13.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti lyčių aspekto integravimą švietimo sektoriuje skatinant skaitmeninį raštingumą ir moterų ir mergaičių dalyvavimą IRT švietimo ir mokymo programose, šiuo tikslu įtraukiant programavimą, naujas žiniasklaidos ir technologijų priemones į visų lygių švietimo programas, taip pat į užklasinio švietimo, savaiminio mokymosi ir neformaliojo švietimo sistemas ir visų rūšių švietimo ir mokymo programas, be kita ko, skirtas mokytojams (dėstytojams), kad būtų galima sumažinti ir panaikinti skaitmeninių įgūdžių trūkumą ir skatinti mergaites ir merginas pradėti karjerą gamtos mokslų ir IRT srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant panaikinti lyčių nelygybę šioje srityje, svarbu nuolat palaikyti dialogą su socialiniais partneriais;

14.

ragina valstybes nares ankstyvaisiais mokymosi mokykloje etapais nustatyti atitinkamam amžiui tinkamas IRT švietimo programas, itin daug dėmesio skiriant siekiui įkvėpti mergaites pradėti domėtis skaitmeniniu pasauliu ir ugdyti talentus šioje srityje, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares populiarinti mergaitėms skirtą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų mokymą nuo ankstyvo amžiaus, nes dėl lyčių stereotipų, susijusių su šiais dalykais, sektinų pavyzdžių trūkumo ir veiklos bei žaislų segregacijos mergaitės ankstyvuoju mokymosi etapu pradeda rinktis su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika nesusijusius dalykus, todėl nedaug moterų studijuoja šiuos dalykus universitetuose ir tokia padėtis perkeliama į darbo vietą;

15.

ragina valstybes nares ir Komisiją, visų pirma rengiant informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, skatinti moteris įsitraukti į verslo sektorius, kurie stereotipiškai laikomi vyriškais, pavyzdžiui, į skaitmeninimo sektorių; pabrėžia būtinybę rengti sąmoningumo ugdymo, mokymo ir lyčių aspekto integravimo kampanijas, skirtas visiems įgyvendinant skaitmeninimo politiką dalyvaujantiems subjektams; pabrėžia būtinybę padėti moterims įgyti e. įgūdžių tuose sektoriuose, kuriuose IRT nėra plačiai taikomos, tačiau kuriuose artimiausioje srityje reikės skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų;-

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares, taip pat įmones skatinti lyčių lygybę IRT sektoriuje renkant pagal lytis suskirstytus duomenis apie naudojimąsi IRT, nustatant tikslus, rodiklius ir lyginamuosius standartus pažangai moterų galimybių naudotis IRT srityje stebėti, ir IRT įmonėse populiarinti geriausios patirties pavyzdžius; ragina EIGE rinkti duomenis apie tai, kaip būtų galima geriau naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, siekiant užtikrinti jų naudą moterims ir lyčių lygybę;

17.

pabrėžia, kad svarbu nustatyti problemas, kurių kyla tais atvejais, kai IRT ir internetu naudojamasi nusikaltimams vykdyti, grasinti, priekabiauti ar smurtauti prieš moteris; primygtinai ragina politikos formuotojus tinkamai spręsti šias problemas ir pasirūpinti, kad būtų įdiegta sistema teisėsaugos institucijų gebėjimams veiksmingai tirti kibernetinius nusikaltimus užtikrinti; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti mergaičių apsaugą nuo reklamos skaitmeninėje aplinkoje, kuri galėtų paskatinti jų sveikatai žalingą elgesį;

18.

ragina ES institucijas ir valstybes nares rengti kampanijas, kuriomis būtų didinamas moterų informuotumas ne tik apie IRT teikiamą naudą, bet ir apie su jomis susijusią riziką, ir per kurias jos įgytų būtinų žinių apie tai, kaip apsisaugoti naudojantis internetu;

19.

ragina ES institucijas, agentūras ir įstaigas, taip pat valstybes nares ir jų teisėsaugos institucijas bendradarbiauti ir imtis konkrečių veiksmų, siekiant koordinuoti savo veiksmus, kuriais siekiama neleisti naudotis IRT nusikaltimams, susijusiems su prekyba žmonėmis, kibernetiniu priekabiavimu ir persekiojimu kibernetinėje erdvėje, vykdyti, nes šie nusikaltimai dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir koordinuoti veiksmus ES lygmeniu yra labai svarbu, kad būtų galima traukti baudžiamojon atsakomybėn už šiuos nusikaltimus;- ragina valstybes nares peržiūrėti savo baudžiamąją teisę siekiant užtikrinti, kad būtų apibrėžtos ir pripažintos naujos skaitmeninio smurto formos;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) 2015 m. spalio mėn. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“ ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto išsami analizė „Moterų internete įgalinimas“.

(2) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75.

(3) OL C 36, 2016 1 29, p. 18.

(4) OL C 93, 2016 3 9, p. 120.

(5) OL C 349, 2017 10 17, p. 56.

(6) OL C 66, 2018 2 21, p. 44.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/33

P8_TA(2018)0103

Vystomojo bendradarbiavimo priemonės, humanitarinės pagalbos priemonės ir Europos plėtros fondo įgyvendinimas

2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės, humanitarinės pagalbos priemonės ir Europos plėtros fondo įgyvendinimo (2017/2258(INI))

(2019/C 390/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208–211 ir 214 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę, kuri 2011 m. buvo nustatyta Pusane įvykusiame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais ir atnaujinta 2016 m. Nairobyje įvykusiame aukšto lygio susitikime,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 14–18 d. Sendajuje (Japonija) surengtą trečiąją JT Pasaulio konferenciją nelaimių rizikos mažinimo klausimais,

—	atsižvelgdamas į JT rezoliuciją „Mūsų pasaulio transformavimas: 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė“, kuri buvo priimta 2015 m. rugsėjo 25 d. įvykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais, ir į šią rezoliuciją įtrauktus 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23 ir 24 d. Stambule surengtą pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą humanitariniais klausimais ir kelių didžiausių paramos ir pagalbos teikėjų pasiektą susitarimą „Grand Bargain“,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą ir 2005 m. birželio 25 d. bei 2010 m. birželio 22 d. pakeistą AKR ir ES šalių partnerystės susitarimą (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (2),

—	atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (3),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (4),

—

atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarimą dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis (toliau – Vidaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/322 dėl 11-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo (5),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (6),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (7),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos (8),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi (9),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „ES infrastruktūros patikos fondas Afrikai: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai“ (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė. Europos dalyvavimas remiant tvarų vystymąsi“ (13),

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2014 „EuropeAid vertinimo ir į rezultatus orientuoto stebėjimo sistemos“,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūros ataskaita“(COM(2017)0720) ir susijusius tarnybos darbo dokumentus: „Vystomojo bendradarbiavimo priemonės vertinimas“(SWD(2017)0600) ir „11-ojo Europos plėtros fondo vertinimas“(SWD(2017)0601),

—	atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir išorės rangovų grupės atliktą 11-ojo Europos plėtros fondo išorės vertinimą (galutinė 2017 m. birželio mėn. ataskaita),

—	atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir išorės rangovų grupės atliktą Vystomojo bendradarbiavimo priemonės išorės vertinimą (galutinė 2017 m. birželio mėn. ataskaita),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“(COM(2018)0098),

—	atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir išorės rangovų grupės atliktą vertinimą „Nuoseklumo ataskaita – Išorės finansinių priemonių išorės vertinimų įžvalgos“(galutinė 2017 m. liepos mėn. ataskaita),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0118/2018),

kadangi nuo to laiko, kai buvo patvirtintos išorės finansavimo priemonės (IFP), tarptautinė ir ES politikos sistema iš esmės pasikeitė priėmus svarbius dokumentus, pavyzdžiui, Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, Adis Abebos veiksmų darbotvarkę, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. sistemą ir Darbotvarkę žmonijai; kadangi ES atliko pagrindinį vaidmenį derantis dėl šių dokumentų;

kadangi Lisabonos sutartis, Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslai (DVT) kartu su Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos ir nauju Europos konsensusu dėl vystymosi bei Pusano veiksmingo vystymosi principais apibrėžia ES vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos strategiją; kadangi, be to, Taryba priėmė Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, kuri, be kita ko, apima ir vystomąjį bendradarbiavimą;

kadangi, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 214 straipsniu ir Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos, humanitarinė parama turi būti teikiama laikantis humanitarinių principų (humaniškumo, neutralumo, nepriklausomumo ir nešališkumo) ir paremta poreikiais pagrįstu požiūriu; kadangi humanitarinė pagalba neturi būti krizių valdymo priemonė;

kadangi vystymosi politika turėtų papildyti ES užsienio politiką ir migracijos valdymą, kartu užtikrindama, kad vystymuisi skiriamas finansavimas būtų naudojamas tik su vystymusi susijusiems tikslams ir iš jo nebūtų dengiamos kitiems tikslams, pavyzdžiui, sienų kontrolei ar prieš migraciją nukreiptai politikai vykdyti skirtos išlaidos;

kadangi pagrindinis vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) tikslas yra sumažinti, o ilguoju laikotarpiu – panaikinti skurdą besivystančiose šalyse, kurioms neskiriama lėšų iš Europos plėtros fondo (EPF), pagal Europos kaimynystės priemonę ar pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), teikti teminę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms valstybėse partnerėse su visuotinių viešųjų gėrybių ir uždavinių plėtra susijusiose srityse ir remti strateginę Afrikos ir ES partnerystę; kadangi VBP yra pagrindinė ES biudžete numatyta geografinė priemonė vystomojo bendradarbiavimo srityje (jai 2014–2020 m. laikotarpiu skirta 19,6 mlrd. eurų suma);

kadangi pagrindinis EPF tikslas yra mažinti, o ilguoju laikotarpiu – panaikinti skurdą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) regione ir pasiekti tvarią užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) plėtrą; kadangi EPF yra pagrindinė ES vystomojo bendradarbiavimo priemonė (vienuoliktojo EPF biudžetas 2014–2020 m. laikotarpiui yra 30,5 mlrd. EUR);

kadangi pagrindinis humanitarinės pagalbos priemonės tikslas yra teikti pagalbą, paramą ir apsaugą nuo gamtos arba žmogaus sukeltų nelaimių nukentėjusiems asmenims ir padėti kitais ekstremaliais atvejais, dėmesį sutelkiant į labiausiai pažeidžiamas aukas nepaisant jų pilietybės, religijos, lyties, amžiaus, etninės kilmės ar politinių pažiūrų, atsižvelgiant į realius poreikius, tarptautinius humanitarinius principus ir Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos;

H.	kadangi humanitarinės pagalbos priemonė, be pagrindinės gyvybių gelbėjimo užduoties, apima ir paramą nuo ilgalaikių krizių nukentėjusiems asmenims, trumpalaikę reabilitaciją ir atstatymo darbus, pasirengimą nelaimėms ir gyventojų judėjimų padarinių šalinimą;

kadangi vystomasis bendradarbiavimas gali būti veiksmingas tik taikant naujovišką požiūrį, suteikiant paramos teikėjams galimybę greitai reaguoti į vietos poreikius, dirbti kartu su vietos organizacijomis ir remti vietos verslo įmones ir verslininkus, ypač neturtingiausiose ir labiausiai pažeidžiamose šalyse; kadangi ES audito sistema turi suteikti paramos teikėjams lankstumo prisiimti pagrįsto dydžio riziką vykdant tokius projektus – taip būtų padidintos ES galimybės greitai reaguoti ir suteikti efektyvią pagalbą;

J.	kadangi ES yra pasaulinė lyderė vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikimo srityje; kadangi, teikdama šią paramą, ES yra lyderė imantis pastangų mažinti skurdą ir skatinti pasaulinius ir ES interesus ir pagrindines vertybes;

K.	kadangi per 2017 m. lapkričio 29–30 d. Abidžane įvykusį Afrikos Sąjungos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimą buvo patvirtintas įsipareigojimas sukurti tikrą, modernią, globalizuotą ir plačių užmojų partnerystę ir sudaryti tikrą lygybę užtikrinančias politines ir ekonomines sąlygas;

L.	kadangi sparčiai didėjo su trečiosiomis šalimis (įskaitant Kiniją, Rusiją, Turkiją, Braziliją ir Indiją) pasirašytų vystomojo bendradarbiavimo susitarimų skaičius;

M.	kadangi didelį susirūpinimą kelia visuotinio nutildymo taisyklės atnaujinimas ir taikymo srities išplėtimas ir finansavimo nutraukimas organizacijoms, moterims ir mergaitėms teikiančioms šeimos planavimo ir seksualinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas;

kadangi trečiųjų šalių vyriausybės turi realių lūkesčių, kad bus greitai imtasi veiksmų, kad jie bus veiksmingi ir kad bus skubiai atsižvelgta į poreikį išlaikyti sklandžią vystymosi bendradarbiavimo partnerysčių veiklą; kadangi šalyse partnerėse reikia plėtoti atviras ir našias ekonomikas sykiu atsižvelgiant į naujas aplinkybes ir naujus ekonominius subjektus tarptautinėje arenoje;

O.	kadangi, atsižvelgiant į tai, kad po 2020 m. Jungtinė Karalystė šiose programose nedalyvaus, dėl jos išstojimo iš ES biudžetas sumažės nuo 12 iki 15 proc.;

P.	kadangi atlikus EPF ir VBP vertinimą patvirtinta, jog įmanoma nuosekliai vykdyti skirtingas geografines ir temines priemones;

kadangi 11-ajame EPF pabrėžiama, jog esama realaus pavojaus, kad EPF gali patekti į padėtį, kai bus vykdomos darbotvarkės, atitolinsiančios jį nuo pirminio skurdo mažinimo tikslo, kurias sunku suderinti su pagrindinėmis EPF vertybėmis ir kurios susilpnina fondo galimybę atlikti darbą gerai, kad nepaisant konsultacijų, vyriausybės ir [pilietinės visuomenės organizacijų] požiūrio (išskyrus kai kurias svarbias išimtis, pvz., Ramiojo vandenyno regioną) retai buvo atsižvelgiama į programavimo metu priimtus sprendimus ir kad 11-uoju EPF programavimo laikotarpiu telkimo principui buvo taikomas požiūris „iš viršaus į apačią“, tačiau Kotonu susitarimo pagrindinio partnerystės principo sąskaita;

kadangi, kaip matyti iš 11-ojo EPF vertinimo rezultatų, iki 2017 m. balandžio mėn. beveik 500 mln. eurų iš EPF rezervo buvo išmokėta Komisijos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų (ECHO) skyriui paremti, beveik 500 mln. EUR skirta pavienėms šalims kaip skubi parama ir 1,5 mlrd. EUR išmokėta ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui; kadangi EPF taip pat prisideda naujojo Europos darnaus vystymosi fondo finansavimo;

kadangi atlikus VBP vertinimą nurodoma, jog VBP iš esmės veikia tinkamai ir atitinka paskirtį – tiek įsteigimo momentu, tiek jo įgyvendinimo laikotarpio viduryje; jis iš esmės atitinka naujuosius politikos dokumentus (pvz., naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.), nors dėl dabartinio formato jam gali būti sunku įgyvendinti tam tikrus prioritetus;

T.	kadangi patvirtinant 2014–2020 m. IFP Parlamentas pageidavo nustatyti atskirą IFP, skirtą vystomajam bendradarbiavimui, ir ragino numatyti tikslinius vystymosi fondus, jeigu EPF būtų įtrauktas į biudžetą;

kadangi, kalbant apie ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą, EPF vertinime teigiama, jog, palyginti su tipiniais EPF projektais, sutrumpintas parengimo ir tvirtinimo laikas, ES netiesiogiai įtraukiamas į projekto įgyvendinimą, ir pabrėžiamas faktas, kad šie projektai rengiami atsižvelgiant į ES prioritetus, o ne kaip atsakas į [šalių partnerių] ilgalaikius prioritetus, visiems nerimą keliančius ES veiksmingumo ir tvarumo klausimų sprendimo [iš skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo] projektus ir ES gebėjimas atidžiai stebėti jų įgyvendinimą;

V.	kadangi finansiniai srautai iš Sąjungos į valstybes, gaunančias paramą iš plėtrai skirtų finansinių priemonių, yra mažesni už privačiai Europoje gyvenančios tų valstybių išeivijos siunčiamas perlaidas;

W.	kadangi nepaisant to, jog Afrikos taikos priemonė daugelį metų gauna milijonus eurų iš EPF, taip pat nepaisant Komisijos rimtų nuogąstavimų dėl jos finansinio lėšų valdymo, ši priemonė nebuvo įtraukta į EPF vertinimą; kadangi Afrikos taikos priemonė nėra vertinta nuo 2011 m.;

kadangi atitinkamuose vertinimuose ir Komisijos IFP laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje tvirtinama, kad sunku įvertinti bendrą VBP ir EPF veiksmingumą ir jų ilgalaikį poveikį įgyvendinant jų tikslus todėl, kad esama rimtų trūkumų apibrėžiant tinkamas stebėsenos ir vertinimo sistemas ir vertinant išorės veiksnių vaidmenį, taip pat dėl to, kad priemonės apima įvairias šalis ir temas; kadangi, remiantis vertintojais, derinimas paskatina papildomus išteklius tik vienu iš dviejų atvejų;

kadangi Parlamentui buvo nustatyti labai trumpi terminai įgyvendinimo priemonių projektų tikrinimui; kadangi nustatant šiuos terminus nebuvo tinkamai atsižvelgta į Parlamento veiklos ypatumus; kadangi tuo metu įgyvendinimo priemonių projektai Parlamentui buvo siunčiami po nustatyto termino ar prieš laikotarpius, kai veikla nevykdoma; tai dar labiau apribojo Parlamento galimybę tinkamai vykdyti savo tikrinimo įgaliojimus;

Z.	kadangi ES yra pripažinusi partnerysčių su pilietinės visuomenės organizacijomis svarbą išorės santykiuose; kadangi partnerystės taip pat apima pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant išorės priemones;

VBP, EPF ir Humanitarinės pagalbos priemonės įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūros faktai ir išvados

Bendrosios aplinkybės

palankiai vertina tai, kad atlikti VBP, EPF ir Humanitarinės pagalbos priemonės vertinimai rodo, jog šių priemonių uždaviniai buvo iš esmės susiję su politiniais prioritetais, kurie galiojo jų nustatymo metu, ir kad jie iš esmės atitinka tikslus ir dera su DVT vertybėmis ir uždaviniais; pažymi, kad norint pasiekti DVT metinis finansavimo trūkumas yra maždaug 200 mlrd. JAV dolerių;

pažymi, kad kai kuriose šalyse, kuriose įgyvendinamos EPF ir VBP geografinės programos, per paskutiniuosius dešimt metų pavyko sumažinti skurdą ir paspartinti žmonių ir ekonominės veiklos plėtrą, tačiau kitose šalyse padėtis išliko kritinė;

su pasitenkinimu pažymi, kad VBP ir EPF prioritetai suderinti su DVT vertybėmis ir tikslais, atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kurį ES atliko juos priimant, taip pat pažymi, kad dėl šios priežasties daug paprasčiau atlikti šių priemonių vidurio laikotarpio peržiūrą;

pažymi, kad per pirmuosius VBP ir EPF įgyvendinimo metus ES buvo sudarytos sąlygos reaguoti į naujas krizes ir poreikius dėl plataus priemonėse nustatytų uždavinių pobūdžio; tačiau pažymi, kad krizių padažnėjimas ir naujų politinių prioritetų atsiradimas sukėlė finansinį spaudimą VBP, EPF ir humanitarinės pagalbos priemonei, ir šios priemonės pasiekė savo galimybių ribas, be to, buvo priimtas sprendimas sukurti naujų ad hoc mechanizmų, pavyzdžiui, patikos fondų, kurie pasižymi rimtomis problemomis, pavyzdžiui, skaidrumo, demokratinės atskaitomybės srityse, taip pat jie nesusieti su vystymosi tikslais; primena neseniai įsteigtą Europos darnaus vystymosi fondą, kuriuo siekiama padidinti finansinio sverto poveikį;

yra patenkintas dėl didesnio vidinio VBP ir EPF nuoseklumo, iš esmės dėl kokybiškų vertinimų, suderintų sprendimo priėmimo procesų ir sektoriaus koncentracijos;

pažymi, kad esama atvejų, kuriais biudžeto parama kritikuojama dėl tinkamumo ir veiksmingumo trūkumo, nors tai paramos forma, atitinkanti šiuolaikinę bendradarbiavimo koncepciją ir puikiai pritaikyta tikroms vystymosi partnerystėms, sudaranti galimybes partnerių ir valstybių atsakomybei ir pasižyminti lankstumu ir veiksmingumu; todėl ragina imtis veiksmų politinei ir institucinei partnerystei, skatinančiai iš biudžeto skiriamą paramą, stiprinti, kartu užtikrinant veiksmingą ekonomikos valdymą ir pagarbą demokratinėms vertybėms; atkreipia dėmesį į tai, jog vystomojo bendradarbiavimo politika turi būti vykdoma atsižvelgiant į šalių ir gyventojų, kuriems šios politikos reikia, pageidavimus, užtikrinant jų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir tai, kad jie prisiimtų atsakomybę už skaidrų ir veiksmingą šios politikos įgyvendinimą;

pabrėžia, kad daugelis valstybių tapo didesnes nei vidutines pajamas gaunančiomis šalimis, o to rezultatas – kad jos jau nebetenkina kriterijų dvišaliam bendradarbiavimui pagal VBP vykdyti arba sumažintoms dvišalėms bendradarbiavimo dotacijoms iš EPF gauti, nes su sėkminga nacionaline politika suderinta vystymosi parama gali padėti pasiekti teigiamų rezultatų; primena, kad skurdas ir vystymasis yra daugialypiai reiškiniai, todėl kliautis vien BVP kaip vystymosi rodikliu nepakanka; atkreipia dėmesį į tai, kad didžiausia dalis neturtingų žmonių gyvena vidutinių pajamų šalyse, kuriose didelė nelygybė, todėl staigus paramos nutraukimas vidutinių pajamų šalims gali sukliudyti pasiekti DVT; todėl primygtinai pabrėžia, kad šiuo sudėtingu etapu reikia ir toliau remti šias šalis ir suteikti joms galimybę toliau vystytis;

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad vystymosi parama būtų naudojama tuo tikslu, kuriam ji skirta, tinkamai atsižvelgiant į paramos ir vystymosi veiksmingumo principus; primena, kad ES vystomasis bendradarbiavimas turėtų būti suderintas su šalių partnerių planais ir poreikiais;

pabrėžia, kad jokiomis aplinkybėmis ES trumpalaikiai (saugumo ar migracijos srities) interesai neturėtų paveikti jos vystymosi darbotvarkės, ir kad paramos ir vystymosi veiksmingumo principų turi būti laikomasi visais vystomojo bendradarbiavimo atvejais;

10.

pažymi, jog Komisija padarė išvadą, kad priemonių nuoseklumą būtų galima padidinti optimizuojant; pabrėžia, kad jokiame vertinime nėra daroma nuorodos į tokį finansavimą;

11.

yra susirūpinęs dėl vertintojų nustatytų faktų, kad nėra stebėsenos ir vertinimo sistemų, nes tai apsunkina rezultatų vertinimą; kita vertus, atkreipia dėmesį į daugelį teigiamų su ES vystymosi politika susijusių rezultatų, kurie pateikti Europos Audito Rūmų audito ataskaitose; primena Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2014 „EuropeAid vertinimo ir į rezultatus orientuoto stebėjimo sistemos“pateiktas pastabas; ragina Komisiją pasinaudoti šia galimybe ir toliau tobulinti savo vertinimo sistemą vadovaujantis Audito Rūmų pateiktomis rekomendacijomis;

12.

yra nustebęs, kad tarp vertinimo rezultatų ir Komisijos parengtoje laikotarpio vidurio peržiūroje pateiktų išvadų yra nesutapimų; apgailestauja, kad rimtos problemos, susijusios su partnerystės trūkumu įgyvendinant priemones ir su rizika, kad vis mažiau dėmesio bus skiriama skurdo panaikinimui, visiškai neminimos Komisijos išvadose, nors tai pagrindinė vertinimo dalis;

13.

yra susirūpinęs dėl duomenų trūkumo arba dėl to, kad jie nepakankamai išsamūs; pažymi, kad neturint stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuri apimtų ne tik tūkstantmečio vystymosi tikslus ir DVT, neįmanoma tiksliai įvertinti pokyčių, pavyzdžiui, priemonės lankstumo aspektu, arba įvertinti, kokiu mastu ji suderinama su kitomis priemonėmis;

14.

be to, pažymi, kad neturint atskiro finansavimo skyriaus, kuris būtų skirtas konkrečiai politiniams debatams skatinti, ypač didelį dėmesį skiriant politinių partijų rėmimui, nesukuriama palankios aplinkos tvaraus vystymosi tikslų siekimui;

15.

ragina pagerinti ataskaitų teikimą nustatant automatinį statistikos ir rodiklių generavimą;

16.

apgailestauja, kad atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija nepasinaudojo proga priderinti savo politikos prie naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi nustatytų reikalavimų dėl paramos smulkiesiems ir tvaraus agroekologinio ūkininkavimo metodą taikantiems ūkininkams; pažymi, kad, priešingai, siūlomos priemonės apima netgi didesnę paramą stambiems ūkininkams ir žemės ūkio srities verslininkams;

VBP

17.

pažymi, kad VBP yra svarbi visų pirma todėl, kad naudojant šią priemonę galima lanksčiai reaguoti į nenumatytus įvykius pasirenkant programavimo ir įgyvendinimo metodus, taip pat perskirstant lėšas priemonės viduje ir tarp priemonių ir panaudojant rezervines lėšas; atkreipia dėmesį į tai, kad daugiamečio programavimo lankstumas taip pat suteikė galimybių priderinti programavimo laikotarpio trukmę prie esamos padėties, greitai perskirstyti finansavimą įvykus dideliems pokyčiams ir naudoti specialias priemones;

18.

palankiai vertina tai, kad vertinimuose atkreiptas dėmesys į strateginę VBP teminės programos svarbą, visų pirma į joje numatytas galimybes remti pasaulinius veiksmus, susijusius su viešosiomis gėrybėmis;

19.

atkreipia dėmesį į supaprastintas, suderintas ir išplėstas įgyvendinimo sąlygas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 236/2014 dėl bendrų IFP įgyvendinimo taisyklių, kurios padėjo užtikrinti didesnį VBP veiksmingumą; pabrėžia, kad Reglamente (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, nėra nustatyta, kokia turi būti priemonės veiklos vertinimo stebėsenos ir vertinimo sistema; yra itin susirūpinęs dėl to, kad įgyvendinimo procedūros, iš kurių keletas yra nustatyta Finansiniame reglamente, vis dar ilgos ir sunkiai vykdomos, o tai diskredituoja ES ir didina palankumą kai kurių šalių taikomiems metodams, kurie laikomi kur kas mažiau formaliais ir kuriems taikoma mažiau sąlygų; šiomis aplinkybėmis primena, kad kai kurios procedūros numatytos Finansiniame reglamente, o ne IFP, o kiti reikalavimai grindžiami pagrindinių vystomojo bendradarbiavimo principų, tokių kaip partnerystė ir atsakomybė, taikymu;

20.

pažymi, kad iš Komisijos darbo dokumentų matyti, jog išmokėtos sumos yra gana mažos, palyginti su prisiimtais įsipareigojimais; pabrėžia, kad tais atvejais, kai susiduriama su „konkurencija“paramos vystymuisi srityje, tai yra pagrindinė problema; todėl ragina geriau informuoti apie finansavimo galimybes ir užtikrinti, kad ši informacija pasiektų ES partnerius; ragina rengti ES dokumentų ruošimo kursus vietos suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant valstybės tarnautojus, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų kriterijus ir atitinkamai padidintų savo galimybes pateikti sėkmingus prašymų projektus; pažymi, kad tokie kursai taip pat galėtų būti orientuojami į dalyvavimą kitų tarptautinių organizacijų rengiamuose konkursuose;

21.

yra susirūpinęs dėl to, kad per VBP laikotarpio vidurio peržiūrą atkreiptas dėmesys į riziką dėl vyraujančios nuomonės, kad nesilaikoma reikalavimo ne mažiau kaip 20 proc. pagal VBP skiriamos paramos skirti pagrindinėms socialinėms paslaugoms (pvz., sveikatos apsaugai) ir viduriniam išsilavinimui bei kitoms socialinėms paslaugoms, jei šie poreikiai labai svarbūs tų šalių vystymuisi; yra taip pat susirūpinęs dėl to, kad nacionalinėms sveikatos sistemoms teikiama nepakankama parama, ir dėl duomenų apie pasiektus rezultatus švietimo srityje trūkumo; primena naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi prisiimtą įsipareigojimą skirti bent 20 proc. ES oficialios paramos vystymuisi (OPV) socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai;

22.

yra patenkintas teminės programos, skirtos pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos institucijoms, uždaviniais ir rezultatais, ir ragina ją išlaikyti būsimose priemonėse; tačiau yra labai susirūpinęs dėl to, kad programų planavimo ir įgyvendinimo etapais pilietinės visuomenės organizacijoms suteikiama mažiau veikimo laisvės, ir ragina sustiprinti šių institucijų (taip pat kaip paslaugų teikėjų) vaidmenį ir taikyti specialiai joms pritaikytas bendradarbiavimo sąlygas bei labiau strateginį požiūrį; pabrėžia, kad šių šalių išsivystymas gali būti visapusiškai pasiektas tik bendradarbiaujant su teisėtomis vietos institucijomis;

23.

ragina Komisiją įgyvendinti politiką, kurią vykdant būtų skatinama įtraukti Afrikos išeivius kaip pagrindinius vystymosi suinteresuotuosius asmenis;

EPF

24.

pažymi, kad EPF atliko svarbų vaidmenį naikinant skurdą ir siekiant DVT; tačiau pažymi, kad pažangos įrodymai yra silpnesni regioniniu lygmeniu ir kad EPF nepadėjo sukurti nuolatinės tvirtos sinergijos ir nuoseklumo su pagal šį fondą įgyvendinamomis nacionalinėmis, regioninėmis ir AKR tarpusavio bendradarbiavimo programomis;

25.

apgailestauja, kad laikotarpio vidurio peržiūra neapėmė Afrikos taikos priemonės, nors ji jau daugelį metų nebuvo tinkamai vertinta; mano, kad šiais laikais, kai vis daugiau dėmesio skiriama saugumo ir vystymosi tarpusavio sąsajai, labai svarbus yra įrodymais pagrįstas politikos formavimas;

26.

palankiai vertina tai, kad EPF atitinka jam keliamus tikslus sparčiai besikeičiančioje aplinkoje dėl to, kad buvo sutrumpintas planavimo ciklas, supaprastintos procedūros ir pagerintas biudžeto valdymas; vis dėlto pažymi, kad jis vis dar nepakankamai priderintas prie pasikeitusios aplinkos, o procedūros kiek nelanksčios ir sudėtingos;

27.

pažymi, kad labai skirtingi AKR šalių ir UŠT, kurioms taikomas EPF, poreikiai ir pobūdis verčia abejoti visiems tinkančio požiūrio, kuriuo vadovaujamasi pasirenkant procedūras ir veikimo būdus, tinkamumu, ir galiausiai teritorine EPF taikymo sritimi; primena, kad turi būti plėtojama nauja ir tikra lygių subjektų partnerystė, o pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas žmogaus teisėms;

28.

pažymi, kad EPF buvo daromas spaudimas patenkinti vis daugiau politinių reikalavimų, pavyzdžiui, dėl saugumo ir migracijos, kuriuos gali būti sudėtinga suderinti su pagrindinėmis pagal EPF įgyvendinamos ES vystymosi ir bendradarbiavimo politikos vertybėmis ir principais, būtent su skurdo panaikinimu;

Humanitarinės pagalbos priemonė

29.

džiaugiasi, kad buvo pasiektas humanitarinės pagalbos priemonės tikslas teikti pagalbą nelaimės atvejais remiantis visapusišku tarptautinės viešosios teisės laikymusi, kartu užtikrinant, kad humanitarine pagalba nebūtų naudojamasi politiniais tikslais ir kad būtų paisoma žmoniškumo, nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principų;

30.

pažymi, kad įvairios humanitarinės krizės ir nelaimės, kurioms buvo skiriamos humanitarinės pagalbos priemonės lėšos, per pastaruosius keletą metų gerokai padidėjo, todėl buvo visiškai išnaudotas neatidėliotinos pagalbos rezervas ir atsirado poreikis panaudoti papildomas lėšas, taip pat pažymi, kad mažai tikėtina, jog ši situacija pagerės trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu, turint omenyje didėjantį įvairiuose pasaulio regionuose kylančių krizių skaičių; pažymi, kad tai reiškia, jog reikia smarkiai padidinti neatidėliotinos pagalbos rezervą ir greičiau bei lanksčiau panaudoti visus turimus išteklius;

31.

mano, kad žmonės ir bendruomenės turėtų išlikti pagrindiniais humanitarinės pagalbos priemonės adresatais ir suinteresuotaisiais subjektais ir kad vietos vyriausybės ir valdžios institucijos, taip pat vietos bendruomenės, religinės į vystymąsi orientuotos organizacijos ir pilietinės visuomenės veikėjai visomis aplinkybėmis turėtų laikytis lankstaus, koordinuoto, prie konkrečių poreikių pritaikyto požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės dalyvių nuomones; pabrėžia, kad dauguma šių organizacijų, įskaitant Europoje įsikūrusias išeivių organizacijas, atlieka vertingą darbą įvairiose svarbiose srityse ir humanitarinei pagalbai gali suteikti pridėtinės vertės;

32.

primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija nesaugius abortus laiko viena iš trijų pagrindinių gimdyvių mirtingumo priežasčių; primena tarptautiniu mastu pripažintą teisės į lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir seksualinio smurto aukų bei nuo konfliktų nukentėjusių žmonių teisių teisinį pagrindą;

Rekomendacijos likusiam įgyvendinimo laikotarpiui

33.

pažymi, kad VBP, EPF ir humanitarinės pagalbos priemonė turėtų būti įgyvendinamos atsižvelgiant į naują tarptautinę ES politikos sistemą, įskaitant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, Adis Abebos veiksmų darbotvarkę ir Darbotvarkę žmonijai;

34.

primena, kad DVT turi būti pasiekti pasauliniu mastu visiems tarptautiniams veikėjams dedant bendras pastangas ir bendradarbiaujant, įskaitant besivystančias ir išsivysčiusias valstybes ir tarptautines organizacijas; pabrėžia, kad tam reikalingos ES lygmens išorės politikos priemonės, parengtos ir įgyvendinamos bendrai, nuosekliai ir koordinuotai, laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui (PSVL) principų; mano, PSVL turi būti laikomas pagrindiniu veiksniu apibrėžiant ir įgyvendinant IFP ir nustatant kitų sričių ES politiką ir priemones atsižvelgiant į vidaus ir išorės ES politikos sričių tarpusavio sąveiką; tačiau laikosi nuomonės, kad turėtų būti dar labiau pagerintas bendras priemonių nuoseklumas, visų pirma gerinant geografinių ir teminių programų nuoseklumą ir koordinavimą ir pasiekus geresnį koordinavimą ir papildomumą su kitų sričių ES politika;

35.

nerimauja, kad didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys, kurios viršijo EPF ir VBP reikalavimus, gali susidurti su finansavimo spraga, dėl kurios jos atsiduria pažeidžiamoje padėtyje; ragina Komisiją galvoti apie pasekmes, svarstyti, kokiomis priemonėmis būtų galima išvengti neigiamų pasekmių, ir suteikti daugiau galimybių didesnes nei vidutines pajamas gaunančioms šalims pasinaudoti jų poreikiams pritaikytomis EFP, ypač didinant pastangas skatinti gerą valdymą ir kovoti su korupcija, mokestiniu sukčiavimu ir nebaudžiamumu, užtikrinant teisinės valstybės principus ir rengiant laisvus ir sąžiningus rinkimus, užtikrinant vienodas teises kreiptis į teismą ir naikinant institucinius trūkumus; pripažįsta darbą, kurį šioje srityje atliko EUROsociAL; tačiau pabrėžia, kad pirmenybė turi būti teikiama pagalbai mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurių padėtis nestabili, kurios susiduria su reikšmingomis struktūrinėmis tvaraus vystymosi kliūtimis ir dėl to yra labai priklausomos nuo tarptautinio viešojo finansavimo;

36.

laikosi nuomonės, kad IFP toliau reikėtų remti ES ir vietos PVO, vietos bendruomenes, vietos ir regionų vyriausybes ir vietos valdžios institucijas šalyse partnerėse ir jų partnerystę su Europos vietos ir regioninėmis vyriausybėmis, taip pat sistemiškai lengvinti jų aktyvų dalyvavimą įvairių suinteresuotųjų subjektų dialoguose ES politikos ir visų programavimo procesų, nustatytų visose priemonėse, klausimais; be to, mano, kad ES turėtų remti PVO, kaip stebėtojų, vaidmenį tiek ES viduje, tiek už jos ribų, ir remti decentralizacijos reformas šalyse partnerėse; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos ketinimą plėtoti ir apjungti partnerysčių kūrimo pastangas ir dialogą su pilietine visuomene, vykdančia veiklą vystymosi srityje, ir skatinti įsitraukti į dialogą bei įtraukti PVO tinklus į ES politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus; primena, kad ES turėtų remti demokratinį konsolidavimą nustatydama paramos organizacijų trečiosiose šalyse veiklos mechanizmus, kad būtų prisidedama prie viešųjų gėrybių valdymo tarptautinių standartų stabilizavimo ir gerinimo;

37.

patvirtina savo pasiryžimą stebėti, kaip vykdomas ES įsipareigojimas nuolat remti žmogaus socialinę raidą siekiant, kaip numatyta DVT, pagerinti žmonių gyvenimą; primena, kad VBP atveju reikia skirti bent 20 proc. paramos pagrindinėms socialinėms paslaugoms, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos apsaugai ir švietimui, taip pat viduriniam mokymui; todėl yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar esant abejonių, ar bus pasiektas 20 proc. žmogaus socialinės raidos tikslas, Komisija perkelia finansavimą iš žmogaus raidai skirtų priemonių investicijoms;

38.

ragina griežtai taikyti išankstines sąlygas, leidžiančias veiksmingai naudoti biudžeto paramą ir daug sistemingiau stebėti šį pagalbos teikimo būdą šalyse partnerėse, kad būtų padidinta atskaitomybė, skaidrumas, pagalbos veiksmingumas ir kad iš biudžeto skiriama parama būtų suderinta su jos tikslais;

39.

perspėja dėl piktnaudžiavimo naudojant patikos fondus, – tai kelia grėsmę ES vystomojo bendradarbiavimo politikos specifiškumui; primygtinai ragina juos naudoti tik tais atvejais, kai užtikrinama pridėtinė vertė, palyginti su kitais paramos teikimo būdais, ypač nelaimių atvejais, ir kad jie būtų visada naudojami visapusiškai laikantis paramos veiksmingumo principų ir vystymosi politikos pagrindinio tikslo – skurdo naikinimo; nerimauja dėl fakto, kad valstybių narių ir kitų donorų įnašai į patikos fondus buvo mažesni, nei tikėtasi, o tai turėjo neigiamą poveikį fondų veiksmingumui; primena, kad šiems fondams turi būti taikoma parlamentinė kontrolė; yra labai susirūpinęs dėl kai kurių per EPF vertinimą padarytų išvadų dėl ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo veiksmingumo;

40.

primena, kad naudodama patikos fondus Komisija turėtų užtikrinti skaidrumą, be kita ko, reguliariai teikdama Parlamentui informaciją ir užtikrindama savo tinkamą dalyvavimą atitinkamose valdymo struktūrose, kaip numatyta galiojančioje ES teisėje; taip pat primena, kad patikos fondams turi būti taikomi visi veiksmingo vystymosi principai, jie turi atitikti ilgalaikius vystymosi prioritetus, principus ir vertybes, nacionalines ir ES strategijas ir kitas atitinkamas priemones ir programas, ir kas dvejus metus turi būti skelbiamos kontrolės ataskaitos, kuriose būtų įvertinama ši atitiktis; primena, kad ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo tikslas – išspręsti pagrindines migraciją sukeliančias problemas skatinant susitaikymą, ekonomines galimybes, lygias galimybes, saugumą ir plėtrą;

41.

primena, kad ES išorės veiksmams skiriamas biudžetas yra nuolat telkiamas ir didinamas panaudojant visas turimas maržas, kad būtų galima susidoroti su vis dažniau kylančiomis krizėmis; laikosi nuomonės, kad šiomis daugybės krizių ir neužtikrintumo aplinkybėmis IFP turi būti pakankamai lanksčios, kad jas būtų galima greitai pritaikyti prie kintančių prioritetų ir nenumatytų įvykių ir sparčiai įgyvendinti vietoje; šiuo tikslu rekomenduoja protingai naudoti IFP rezervą arba nepanaudotas lėšas, užtikrinti didesnį lankstumą daugiametėse programose, tinkamai derinti finansavimo būdus ir užtikrinti paprastesnį įgyvendinimą; tačiau pabrėžia, kad didesnis lankstumas neturėtų būti pasiektas veiksmingumo ir nuspėjamumo, ilgalaikių geografinių ir teminių prioritetų ar įsipareigojimų vykdyti reformas šalyse partnerėse sąskaita;

42.

ragina Komisiją įgyvendinti humanitarinės pagalbos priemones tokiu būdu, kuris būtų suderintas su humanitariniais principais, įsipareigojimais, dėl kurių susitarta pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime priėmus susitarimą „Grand Bargain“, ir Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 15/2016 (14) išvadomis; ragina Komisiją visų pirma padidinti strateginio programavimo ir finansavimo atrankos procedūros skaidrumą, skirti tinkamą dėmesį veiklos išlaidų veiksmingumui nemažinant humanitarinės pagalbos tikslų ir noro padėti labiausiai pažeidžiamiems asmenims sykiu išlaikant pajėgumą vadovautis humanitarinėmis normomis teikiant pagalbą labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir vykdant veiklą ten, kur to labiausiai reikia, gerinti stebėseną įgyvendinimo metu, skirti daugiau finansavimo nacionaliniams ir vietos respondentams, sumažinti biurokratinę naštą suderinus ataskaitų teikimo reikalavimus ir kasmet parengti strategiją, programavimą ir numatyti finansavimą, kad būtų užtikrintas didesnis humanitarinio atsako nuspėjamumas, lankstumas, greitumas ir tęstinumas;

43.

primygtinai ragina, kad humanitarinė pagalba ir toliau būtų teikiama krizių apimtose teritorijose esantiems asmenims, o ją teikiančios organizacijos turėtų galėti saugiai pasiekti aukas konfliktų zonose ir pažeidžiamose šalyse, kad galėtų vykdyti savo veiklą;

44.

ragina Komisiją užtikrinti, kad, be greito atsako į humanitarines krizes, humanitarinės pagalbos priemonės kartu su VBP ir EPF ir juos papildydamos padėtų, taip pat atsižvelgiant į humanitarinę ir vystymosi sąsają, atsilaikyti prieš būsimus sukrėtimus teikiant ankstyvus įspėjimus ir rengiant prevencines strategijas ir struktūras, duotų didesnę naudą vystymuisi ilgesniuoju laikotarpiu atsižvelgiant į poreikį susieti pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi, ir toliau telktų dėmesį į pamirštas krizes, visapusiškai laikydamasi principo nė vieno nepalikti nuošalyje;

45.

pažymi, kad turi būti padidintas vystymosi priemonių ir humanitarinės pagalbos priemonės papildomumas, visų pirma atsižvelgiant į humanitarinę ir vystymosi sąsają, naująjį strateginį požiūrį į atsparumą ir ES įsipareigojimą mažinti nelaimių riziką ir pasirengimą, nekeliant pavojaus atitinkamų tikslų ir įgaliojimų vykdymui;

46.

primena, kad vystymasis papildo humanitarinę pagalbą, jei turėsime omenyje sukrėtimų ir krizių prevenciją;

47.

ragina ES biudžete pripažinti humanitarinės pagalbos specifiką, o tai reiškia, jog reikia užtikrinti, kad neatidėliotinos pagalbos rezervas būtų lanksti reagavimo į naujas krizes turint pakankamai lėšų priemonė;

48.

laikosi nuomonės, kad ES delegacijos turėtų būti labiau įtraukiamos į vystomojo bendradarbiavimo programavimo galimybes pasitelkdamos skirtingas jų valdomas IFP; mano, kad tai suteiktų galimybę pagerinti papildomumą ir sinergiją, taip pat padėtų geriau suderinti poreikius ir šalių partnerių atsakomybę;

49.

primygtinai reikalauja užtikrinti pakankamus žmogiškuosius išteklius Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos biuruose ir ES delegacijose, turint mintyje tiek darbuotojų skaičių, tiek jų patirtį paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos srityse;

50.

yra nepatenkintas tuo, kad Parlamentui nustatyti labai trumpi terminai įgyvendinimo priemonių pagal VBP projektų tikrinimui; primygtinai ragina Komisiją iki 2018 m. gruodžio mėn. pakeisti VBP ir Humanitarinės pagalbos komitetų Darbo tvarkos taisykles, kad Parlamentas ir Taryba turėtų daugiau laiko savo tikrinimo įgaliojimams vykdyti;

51.

primygtinai ragina Komisiją ir EIVT padidinti ir pagerinti paramos teikėjų koordinavimą taikant bendrą programavimą ir bendrą įgyvendinimą kartu su kitomis valstybėmis narėmis ir paramos teikėjais, suderinti su šalių partnerių nacionalinėmis vystymosi programomis vadovaujant ir koordinuojant ES delegacijoms;

52.

ragina Parlamentą padidinti 11-ojo EPF programavimo dokumentų politinę kontrolę kaip priemonę padidinti skaidrumą ir atskaitomybę;

Rekomendacijos dėl VBP ir EPF struktūros po 2020 m. ir dėl būsimo humanitarinės pagalbos priemonės įgyvendinimo

53.

dar kartą atkreipia dėmesį į savarankišką ES vystymosi ir humanitarinę politiką, kuri yra pagrįsta konkrečiais Sutartyse įtvirtintais teisiniais pagrindais ir kurioje nustatytos konkrečios vertybės ir tikslai, kurie neturėtų priklausyti nuo ES geopolitinės strategijos ir visada turėtų būti suderinti su vystymosi veiksmingumo principais, o humanitarinės pagalbos atveju – su žmoniškumo, nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principais;

54.

pabrėžia, kad absoliučiai būtina išlaikyti atskiras vystymosi ir humanitarinės pagalbos priemones, kurias įgyvendinant laikomasi pagrindinių vystymosi principų, atsižvelgiant į EPF ir VBP vertinimo metu padarytas išvadas dėl partnerystės trūkumo ir pavojaus, kad naujojoje sistemoje pakeitus politikos prioritetus nebus pasiektas skurdo panaikinimo tikslas;

55.

primena, kad EPF, VBP ir humanitarinės pagalbos priemonės biudžeto vykdymo rezultatai yra teigiami, o šios priemonės yra labai svarbi tarptautinio solidarumo išraiška, prisidedanti prie ES patikimumo didinimo pasaulio arenoje; mano, kad, nepaisant galimų minėtų priemonių struktūrinių pakeitimų arba sujungimų, įskaitant galimą EPF įtraukimą į ES biudžetą, reikėtų kitoje DFP numatyti didesnę bendrą asignavimų sumą, tačiau nereikėtų sušvelninti OPV kriterijų, taip pat kad pagal būsimą išorės finansavimo priemonių struktūrą patikos fondai ir priemonės turėtų būti įtraukiami skaidriau, vadovaujantis pagrindiniais demokratinės atsakomybės ir vystymosi efektyvumo principais, ir galėtų būti tęsiamas Išorės investicijų planas, jei šį planą įvertinus būtų matyti akivaizdus jo papildomumas vystymosi požiūriu ir jo poveikis žmogaus teisių, socialiniu ir aplinkosaugos aspektais;

56.

ragina Tarybą, Komisiją ir Europos investicijų banką sudaryti tarpinstitucinį susitarimą su Parlamentu dėl skaidrumo, atskaitomybės ir parlamentinės kontrolės naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi nustatytų politinių principų pagrindu, turint omenyje pasikeitusius paramos teikimo būdus nuo tiesioginių dotacijų iki patikos fondų ir mišraus finansavimo, įskaitant Europos darnaus vystymosi fondą;

57.

atkreipia dėmesį į teigiamą įvaizdį, kurį tarptautinėje bendruomenėje turi ES kaip bendradarbiaujanti pasaulinė dalyvė, tačiau įspėja, kad rizikuojama jį prarasti dėl biurokratijos ir vėlavimų; mano, kad tai didina ES švelniąją galią tarptautiniuose santykiuose, kurie po 2020 m. turi būti pagrįsti tvirta ir savarankiška vystymosi politika, įskaitant diferencijuotas vystymosi priemones;

58.

pažymi, kad skurdo mažinimas ir panaikinimas ilguoju laikotarpiu kartu su DVT ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimu bei bendrų pasaulinių išteklių apsauga turėtų būti pagrindiniai ES vystymosi politikos ir jos priemonių uždaviniai, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie susiduria su didžiausia rizika;

59.

pabrėžia, kad po 2020 m. VBP ir EPF struktūra ir humanitarinės pagalbos priemonės įgyvendinimas turi būti suderinti su ES tarptautiniais įsipareigojimais, įskaitant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir DVT, Paryžiaus susitarimą ir ES politikos sistemą, įskaitant naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi, naująją pasaulinę ES užsienio ir saugumo politikos strategiją ir Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos;

60.

mano, kad naujųjų IFP struktūra turėtų būti formuojama atsižvelgiant į laiko patikrintas gerai veikiančias dabartines IFP, OPV tinkamumą ir būtinybę pasiekti DVT;

61.

mano, kad turint omenyje Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir daugelio DVT pasaulinį pobūdį reikia naujo politinio požiūrio, kurį taikydami visi, tiek besivystančių, tiek išsivysčiusių šalių, politiniai veikėjai stengtųsi prisidėti prie DVT siekimo taikydami nuoseklią ir koordinuotą vidaus ir išorės politiką, ir mano, kad naujosios IFP po 2020 m. ir naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi bus naudingi šioje srityje;

62.

yra įsitikinęs, kad itin svarbu skatinti žmogaus teisėmis ir principais pagrįstą požiūrį į vystymąsi, kartu skatinant demokratijos principus, pagrindines vertybes ir žmogaus teises visame pasaulyje; ragina Komisiją ir EIVT atitinkamai apjungti paramą pagal IFP ir politinį dialogą tiek dvišalėse derybose, tiek regioninėse ir tarptautinėse organizacijose, kad būtų propaguojami šie principai, vertybės ir teisės;

63.

mano, kad į visas vystymosi politikos sritis būtina įtraukti horizontaliąją ir daugelį sektorių apimančią gamtos apsaugą ir aplinkosaugos politikos teikiamas galimybes; apgailestauja, kad padaryta nepakankama pažanga integruojant demokratijos, žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspektus; be to, primygtinai ragina, kad kuriant būsimas priemones ir programas būtų visapusiškai atsižvelgiama į Paryžiaus susitarime numatytus įsipareigojimus ir užtikrintas tinkamas vykdymo stebėjimas; todėl mano, kad kova su klimato kaita turėtų atlikti vis svarbesnį vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo srityje;

64.

mano, kad būtina atlikti įgytos patirties analizę, kad būtų nustatyti trūkumai ir pagerintas ES IFP ir kitų tarptautinių institucijų vykdomų finansavimo priemonių koordinavimas siekiant užtikrinti sąveiką ir kuo labiau padidinti šių finansavimo priemonių poveikį besivystančiose šalyse;

65.

mano, kad atsižvelgiant į būsimą IFP po 2020 m. struktūrą būtina padidinti dabartinius ES OPV lygius ir nustatyti aiškius terminus, kad ES galėtų laikytis savo kolektyvinio įsipareigojimo skirti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) OPV ir 0,2 proc. OPV / BNP skirti mažiausiai išsivysčiusioms šalims; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina naujausią Komisijos komunikatą dėl naujos DFP; primena valstybėms narėms, kad reikia laikytis įsipareigojimo skirti 0,7 proc. BNP OPV; primena, kad reikia įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komiteto rekomendacijas, kad vidutinis dotacijos elementas siektų 86 proc. visų OPV įsipareigojimų;

66.

laikosi nuomonės, kad nedarant poveikio didesniam skaidrumui ir (arba) rezervams IFP struktūroje po 2020 m. turėtų ir toliau būti vykdomos įvairios geografinės ir teminės daugiametės programos, leidžiančios imtis įvairaus masto vystymosi veiksmų; mano, kad parama šalims partnerėms regioninio bendradarbiavimo ir integravimo srityse yra svarbus veiksnys, būtinas siekiant panaikinti skurdą ir skatinti ilgalaikį tvarų vystymąsi;

67.

pažymi, kad ES išorės vystymosi veiksmai turi būti grindžiami tinkamai subalansuotu paramos vystymuisi lankstumo ir nuspėjamumo deriniu, įskaitant pakankamą finansavimą; kartu pripažįsta, kad paramos vystymuisi nuspėjamumas gali būti pasiektas, be kita ko, taikant gerai veikiančias ankstyvo perspėjimo sistemas, visų pirma labiausiai pažeidžiamose ir mažiausiai atspariose valstybėse;

68.

mano, kad lėšos siekiant tikslų turėtų būti perskirstomos ir priemonės prioritetai turėtų būti keičiami tik atsižvelgiant į realius šalių partnerių poreikius nepažeidžiant priemonės principų ir uždavinių ir užtikrinant tinkamą stebėsenos institucijos dalyvavimą; visų pirma ragina daryti aiškų skirtumą tarp OPV tinkamo finansavimo ir kito, OPV netinkamo, finansavimo; griežtai prieštarauja bet kokiam „DACable“veiklai skirtų lėšų perkėlimui į programas, kurių negalima apskaityti kaip OPV programų lėšų; pabrėžia, kad siekiant tai užtikrinti reikia OPV tikslus įtraukti į IFP reglamentus;

69.

mano, kad IFP struktūrą po 2020 m. turėtų sudaryti įvairūs rodikliai ir griežtas tikslinis lėšų paskirstymas, taip pat įsipareigojimų įtraukimas siekiant užtikrinti pakankamai lėšų svarbiausiems prioritetams;

70.

mano, kad nenumatyti poreikiai turėtų būti tenkinami naudojant nemažus nenumatytų atvejų rezervus skirtinguose IFP, ir kad nepanaudotos arba susigrąžintos tam tikrų metų lėšos turėtų būti perkeltos į kitų metų nenumatytų atvejų rezervus;

71.

primena, kad reikia išlaikyti tvirtą ir nepriklausomą humanitarinės pagalbos priemonę, kaip raginama pagal Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos; mano, kad reikėtų turėti atskirą vien humanitarinei pagalbai skirtą rezervą turint omenyje tai, kad didėjant poreikiams visame pasaulyje neatidėliotinos pagalbos rezervas dabartinės DFP laikotarpiu buvo nuolat naudojamas; primena, kad nors ir pripažįsta Komisijos pastangas reaguoti į vis didėjančius iššūkius, Parlamentas nuolat pabrėždavo, kad reikia padidinti humanitarinės pagalbos finansavimą, ir primygtinai ragino panaikinti didėjantį atotrūkį tarp įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų ir padidinti iš ES biudžeto skiriamos humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi veiksmingumą ir gebėjimą reaguoti;

72.

atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokia nauda, kurią duoda finansinis lankstumas ir supaprastinimas, neturėtų būti gaunama vienos iš teisėkūros institucijų stebėsenos ir priežiūros gebėjimų sąskaita, nes tai pažeistų atskaitomybės ir skaidrumo principus; pabrėžia, kad visais programavimo laikotarpio etapais reikia aiškiai nurodyti lėšų skyrimo kriterijus; laikosi nuomonės, kad naujoji IFP struktūra turėtų būti lanksti ir moderni, ją taikant turėtų būti galima optimizuoti išteklius ir šalims partnerėms pateikti vystymosi rezultatus;

73.

pabrėžia, kad naujųjų IFP finansinis lankstumas taip pat turėtų apimti lankstumą šalies viduje suteikiant galimybę savo nuožiūra skirti nedideles dotacijas vietos PVO, įmonėms ir verslininkams; mano, kad Komisija turėtų persvarstyti savo galiojančius audito reikalavimus, taikomus vystymosi paramai, kad būtų galima padidinti rizikos profilį mažoms dotacijoms šalies viduje;

74.

pabrėžia, kad vystymosi politika ir humanitariniai uždaviniai neturėtų būti priskirti nei šalims paramos teikėjoms, nei ES saugumo uždaviniams ar sienų kontrolei ir migracijos srautų valdymui; todėl šiuo atveju mano, kad OPV visų pirma turėtų būti naudojama skurdui sumažinti ir kad dėl šios priežasties veiksmai ir programos, kurie yra suderinti tik su nacionaliniais paramos teikėjų saugumo interesais, neturėtų būti finansuojami naudojant paramą vystymuisi; mano, kad sykiu būtina skatinti šalių partnerių atsparumą turint tikslą sudaryti palankias sąlygas tvariai plėtrai;

75.

mano, kad būsimojoje DFP ES vidaus tikslams siekti skirtos išlaidos pagal migracijai, prieglobsčiui ir vidaus saugumui skirtas išlaidų kategorijas yra, viena vertus, orientuotos į naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi įgyvendinimą, ir, kita vertus, turi būti atskiriamos; laikosi nuomonės, kad šių dviejų atskirų išlaidų kategorijų sujungimas padidintų naudojimosi ES pagalba riziką, pavyzdžiui, nustatant bendradarbiavimo migracijos srityje sąlygą;

76.

šiomis aplinkybėmis siūlo dar labiau stiprinti visuomenių ir valstybių atsparumą pasitelkiant pagalbą vystymuisi, daugiau finansinių ir politinių priemonių skirti konfliktų prevencijai, pasirengimui nelaimėms ir ankstyviems veiksmams susidūrus tiek su konfliktais, tiek su gaivalinėmis nelaimėmis;

77.

ragina Komisiją negrįsti finansavimo asignavimų šalims partnerėms ir bendradarbiavimo sąlygoms vien BVP – ragina taikyti platų kriterijų spektrą, apimantį įtraukią žmogaus raidą, žmogaus teises ir nelygybės naikinimą;

78.

primena savo prašymą įtraukti EPF į biudžetą ir laikyti jį pagrindine vystymosi ir kitų ES politikos sričių nuoseklumą užtikrinančia priemone, taip pat stiprinti Parlamento biudžetinę kontrolę; pakartoja, kad EPF įtraukimas į biudžetą būtų naudingas, pavyzdžiui, padėtų užtikrinti tvirtesnį priemonės demokratinį teisėtumą ir priežiūrą, didesnį panaudojimo pajėgumą, taip pat padidintų matomumą ir skaidrumą, o sykiu ir ES išlaidų šioje srityje aiškumą, ir padidintų ES pagalbos vystymuisi veiksmingumą ir efektyvumą; primena, kad parlamentiniai debatai vystymosi politikos tema padeda piliečiams pagerinti ES išlaidų programų vykdymą;

79.

pabrėžia, kad įtraukiant EPF į biudžetą turėtų būti užtikrinama, kad ankstesnio EPF lėšos nebus pervedamos į kitas biudžeto eilutes ir kad turės būti atsižvelgiama į visus trečiųjų šalių paramos teikėjus; taip pat pabrėžia, kad Afrikos taikos priemonė turėtų ir toliau nebūti įtraukiama į ES biudžetą ir turėtų būti vykdoma kaip speciali priemonė;

80.

pažymi, kad įtraukiant EPF į biudžetą turėtų būti proporcingai padidinta nustatyta ES biudžeto viršutinė riba, kad nesumažėtų nei ES finansinis įsipareigojimas AKR šalims, nei bendra ES parama vystymuisi DFP, kuri bus vykdoma po 2020 m.;

81.

mano, kad atviro pobūdžio humanitarinės pagalbos priemonė davė teigiamų rezultatų; todėl rekomenduoja išlaikyti atskiras priemones ir biudžetus humanitariniams ir vystymosi veiksmams kartu išlaikant tvirtus, strateginius šių dviejų sričių ryšius;

82.

pabrėžia demokratinio teisėtumo stiprinimo svarbą struktūroje po 2020 m. ir poreikį pakeisti sprendimų priėmimo procedūrą; pabrėžia, kad šioje naujoje struktūroje po 2020 m. teisėkūros institucijos turėtų turėti įgaliojimus visapusiškai naudotis savo tikrinimo įgaliojimais tiek teisiniu, tiek politiniu lygmenimis priemonių ir jų įgyvendinimo programų kūrimo, priėmimo ir įgyvendinimo etapais; pabrėžia, kad šiems uždaviniams turi būti skiriama pakankamai laiko;

83.

laikosi nuomonės, kad turėtų būti visiškai išnaudotas bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis potencialas vystymosi programų kūrimo ir įgyvendinimo etapais, visų pirma taikant bendrą programavimą ir remiantis bei derinant jį su nacionalinėmis vystymosi programomis;

84.

ragina atlikti IFP struktūros po 2020 m. laikotarpio vidurio vertinimą ir peržiūrą, kad būtų galima patobulinti jos valdymą, ieškoti būdų, kaip ją padaryti nuoseklesnę ir paprastesnę, taip pat užtikrinti tolesnę jos atitiktį veiksmingos plėtros principams ir suderinimą su jais; ragina suinteresuotuosius asmenis visapusiškai į tai įsitraukti;

o o

85.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijai.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(2) OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(3) OL L 163, 1996 7 2, p. 1.

(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(5) OL L 58, 2015 3 3, p. 1.

(6) OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

(7) OL L 77, 2014 3 15, p. 44.

(8) OL C 25, 2008 1 30, p. 1.

(9) OL C 210, 2017 6 30, p. 1.

(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0437.

(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0337.

(12) OL C 86, 2018 3 6, p. 2.

(13) OL C 208, 2016 6 10, p. 25.

(14) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2016 „Ar Komisija veiksmingai valdė nuo konfliktų nukentėjusiems Afrikos Didžiųjų ežerų regiono gyventojams teikiamą humanitarinę pagalbą?“, 2016 m. liepos 4 d.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/46

P8_TA(2018)0104

Besivystančių šalių skolos tvarumo didinimas

2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl besivystančių šalių skolos tvarumo didinimo (2016/2241(INI))

(2019/C 390/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Adis Abebos veiksmų darbotvarkės skirsnį dėl skolos ir skolos tvarumo (1),

—	atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2014 m. liepos 22 d., 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. liepos 31 d. pranešimus dėl išorės skolos tvarumo ir plėtros,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) principus dėl atsakingo paskolų teikimo ir atsakingo valstybės skolinimosi,

—	atsižvelgdamas į UNCTAD veiksmų gaires siekiant tvaraus valstybės skolos restruktūrizavimo (2015 m. balandžio mėn.),

—	atsižvelgdamas į G 20 veiksmų gaires dėl tvaraus finansavimo,

—	atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją Nr. 68/304 „Daugiašalės teisinės sistemos valstybės skolai restruktūrizuoti kūrimas“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 69/319 dėl valstybės skolos restruktūrizavimo procesų pagrindinių principų,

—	atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro parengtus pagrindinius principus dėl išorės skolos ir žmogaus teisių,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo (2), visų pirma jos 10, 26, 40, 46 ir 47 dalis,

—	atsižvelgdamas į svarstymų grupės ataskaitą „Global Financial Integrity“, kurioje įvertinama neteisėtų finansinių srautų apimtis ir sudėtis,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 12 d. Belgijos įstatymą dėl kovos su grobuoniškų fondų veikla („Moniteur belge“, 2015 m. rugsėjo 11 d.),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A8-0129/2018),

A.	kadangi besivystančių šalių valstybės skolos problemos sprendimas yra svarbus tarptautinio bendradarbiavimo elementas ir gali padėti pasiekti darnaus vystymosi tikslų (DVT) besivystančiose šalyse;

B.	kadangi padedant siekti DVT besivystančiose šalyse reikia didelių investicijų ir kadangi dabartinis šios srities finansavimo trūkumas yra maždaug 2,5 trln. JAV dolerių per metus (3);

C.	kadangi paskolos yra vienas iš galimų vystymosi finansavimo šaltinių ir kadangi paskolos turi būti teikiamos atsakingai ir būti nuspėjamos; kadangi jų teikimo išlaidos turi būti visiškai kompensuojamos investicijų grąža ir turi būti atidžiai įvertinta su įsiskolinimu susijusi rizika;

kadangi besivystančios šalys XX a. 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose patyrė skolos krizę ir įvykdžius didelę skolos mažinimo kampaniją TVF ir Pasaulio bankas pradėjo Labai įsiskolinusių neturtingų šalių (LĮNŠ) iniciatyvą ir Daugiašalę skolų mažinimo iniciatyvą (DSMI), kad šalys galėtų daryti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

E.	kadangi LĮNŠ iniciatyvos ir DSMI nepakanka siekiant nutraukti šią skolos krizę;

kadangi šios iniciatyvos ir labai išaugusios biržos prekių kainos sutvirtino daugelio besivystančių šalių finansus ir itin žemos palūkanų normos nuo 2008 m. finansų krizės taip pat palaikė skolos tvarumą; tačiau kadangi biržos prekių kainos nuo 2008 m. sumažėjo; kadangi skurstančiose šalyse prasidėjo nauja skolos krizė – Mozambikas, Čadas, Kongas ir Gambija negali apmokėti savo skolų;

G.	kadangi nauja skolos krizė, kurią lėmė mažėjančios biržos prekių kainos ir nestabilus kapitalo judėjimas, nuolat kelia grėsmę skolos tvarumui, ypač besivystančiose šalyse; kadangi tos šalys ir toliau yra priklausomos nuo biržos prekių eksporto;

H.	kadangi besivystančių šalių, kurias TVF ir Pasaulio bankas priskiria šalims, turinčioms nepakeliamą skolos naštą ar esančioms didelės arba vidutinės rizikos grupėje, skaičius padidėjo ir kadangi daugelis mažas pajamas gaunančių šalių dabar priklauso vienai iš šių kategorijų;

I.	kadangi, anot TVF, sparčiai augo skolos medianos lygis Užsachario Afrikoje, nuo 34 proc. BVP 2013 m. iki 48 proc. –2017 m.;

J.	kadangi kelių šalių, įskaitant Etiopiją, Ganą ir Zambiją, skolos lygis siekia 50 proc. BVP ar daugiau ir kadangi tai yra didelė skolos našta, jei atsižvelgiama į nedidelę mokesčio bazę daugumoje Afrikos šalių;

K.	kadangi skolos aptarnavimo mokestis, skaičiuojant pagal valdžios sektoriaus išlaidų procentinę dalį, nuo 2013 m. ženkliai išaugo ir kadangi dėl to gerokai mažėja viešųjų investicijų galimybės;

L.	kadangi pastaraisiais dešimtmečiais įvyko didžiuliai valstybės skolos pasaulinės padėties pokyčiai ir kaip centriniai veikėjai iškilo privatūs investuotojai, taip pat Kinija;

kadangi privatiems kreditoriams ir prekybos sąlygoms atliekant vis svarbesnį vaidmenį ir didėjant finansų rinkų nepastovumo poveikiui pasikeitė besivystančių šalių skolos sudėtis, o tai daro poveikį skolos tvarumui; kadangi skolinantis nacionaline valiuta panaikinama valiutų kurso rizika, tačiau dėl nepakankamo nacionalinio kapitalo ši padėtis gali tapti nepalanki ar nepakeliama;

kadangi pavojai skolos tvarumui apima prekybos sąlygų suprastėjimą, gamtines ir žmogaus sukeltas nelaimes, nepalankius pokyčius ir tarptautinių finansų rinkų nepastovumą, taip pat neatsakingą skolinimą ir skolinimąsi, blogą viešųjų finansų valdymą, netinkamą lėšų naudojimą ir korupciją; kadangi geriau veikiantis vidaus išteklių sutelkimas teikia didelių galimybių pagerinti skolos tvarumą;

O.	kadangi būtina padėti stiprinant mokesčių administratorių pajėgumus ir perduodant žinias šalyse partnerėse;

kadangi UNCTAD paskolų ir atsakingo valstybės skolinimosi principai ir G 20 veiksmų gairės dėl tvaraus finansavimo yra neabejotinai naudingas indėlis siekiant nustatyti reglamentavimo sistemą, tačiau visų pirma reikia taikant skaidrius principus ir privalomomis bei vykdomomis atgrasomosiomis priemonėmis ir, jei pagrįsta, sankcijomis uždrausti neatsakingus veiksmus;

kadangi valstybių skolos tvarumas priklauso ne tik nuo jų skolų sankaupos, o taip pat nuo aiškių ir numanomų finansinių garantijų (neapibrėžtųjų įsipareigojimų), kurias jos galėjo suteikti, ir nuo kitų veiksnių; kadangi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės dažnai apima susijusias garantijas, o rizika, kad ateityje teks gelbėti bankus valstybės lėšomis, taip pat gali būti svarbi;

kadangi atliekant skolos tvarumo analizę neturėtų būti susitelkiama tik ties ekonominėmis aplinkybėmis, kaip antai valstybės skolininkės būsimo ekonomikos augimo perspektyvos ir jos gebėjimas aptarnauti savo skolas, bet būtina atsižvelgti į skolų naštos poveikį šalies pajėgumams paisyti visų žmogaus teisių;

kadangi augantis naudojimasis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis besivystančiose šalyse pagal ES išorės investicijų planą ir G 20 Susitarimą su Afrika galėtų padidinti valstybės skolą; kadangi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės investuotojai yra apsaugoti pagal dvišales investicijų sutartis, būtent pagal šių sutarčių investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmus, pagal kuriuos investuotojai gali bylinėtis su priimančiosiomis valstybėmis;

T.	kadangi esama odiozinių skolų, kurias autoritariniai režimai prisiėmė, kad galėtų vykdyti korumpuotus sandorius ar kitas neteisėtas operacijas, apie kurių neteisėtumą kreditoriai žino ir kurios yra didelė našta gyventojams, ypač tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami;

kadangi paskolų, suteiktų besivystančioms šalims, skaidrumas yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti paskolų teikimo atskaitomybę; kadangi skaidrumo trūkumas buvo pagrindinis veiksnys, padėjęs suteikti Mozambikui neatsakingas paskolas, kurios buvo suteiktos neatlikus rimtų šalies gebėjimų jas grąžinti patikrų ir todėl šios paskolos yra nematomos finansų rinkoms ir Mozambiko liaudžiai;

kadangi odiozinė skola apibrėžiama kaip skola, kurią prisiėmė režimas, siekdamas finansuoti veiksmus, kurie prieštarauja atitinkamos valstybės piliečių interesams, ir apie tai žinojo kreditoriai, ir kadangi tai yra tokia asmeninė režimo skola, prisiimta pasinaudojant kreditoriais, kurie puikiai žinojo apie besiskolinančiojo ketinimus; kadangi vis dėlto nesama sutarimo dėl odiozinės skolos sampratos dėl to, kad tam tikri kreditoriai tam labai priešinasi;

kadangi vidaus išteklius sutelkti trukdo mokesčių slėpimas ir žalinga mokesčių konkurencija, taip pat visų pirma tarpvalstybinių įmonių pelno perkėlimas; kadangi EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) iniciatyva yra sveikintinas, tačiau nepakankamas atsakas į šį reiškinį; kadangi reikia įsteigti tarpvyriausybinį JT globojamą organą bendradarbiavimui mokesčių srityje, kad besivystančios šalys galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti vykdant visuotinę dabartinių tarptautinių mokesčių taisyklių reformą, kaip ragino Parlamentas savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (4);

kadangi besivystančių šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių neteisėti finansiniai srautai siekia 1 trln. JAV dolerių per metus ir nuolat sekina šių šalių nacionalinius išteklius, ypač reikalingus siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT); kadangi šie srautai veikia kaip išorės skolinimosi variklis ir smukdo gebėjimą grąžinti skolas;

kadangi įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkę reikia apsvarstyti naujas DVT finansavimo galimybes, kaip antai nustatant finansinių sandorių mokesčius ir sandorių užsienio valiuta mokestį; kadangi Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) skaičiavimais sandorių užsienio valiuta mokesčio, sudarančio 0,1 proc., lėšomis būtų galima lengvai finansuoti DVT visose mažas pajamas gaunančiose šalyse ir mažesnes vidutinio dydžio pajamas gaunančiose šalyse (5);

kadangi reikia spręsti neteisėtų finansinių srautų problemą, kad būtų galima galutinai juos panaikinti iki 2030 m., be kita ko, kovojant su mokesčių slėpimu ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą taikant priemones, kurios palengvintų mokesčių duomenų atskleidimą kompetentingoms institucijoms ir mokesčių skaidrumą tiek kilmės, tiek paskirties šalyje;

AA.

kadangi esamos priemonės, taikomos valstybių skolos aptarnavimo įsipareigojimų nevykdymui, smarkiai skiriasi nuo nacionalinėse jurisdikcijose įsisteigusių įmonių nemokumo bylų, nes nėra nešališko teisminio arbitro; kadangi trumpalaikes paskolas, susijusias su sąlygomis ir išmokamas dalimis, teikia TVF, kurio užduotis – užtikrinti tarptautinės finansų sistemos stabilumą; kadangi valstybių kreditorių Paryžiaus klubas priima sprendimus tik dėl skolų, susijusių su jo narių vykdomu oficialiu dvišaliu skolinimu, mažinimo; kadangi privačiųjų kreditorių Londono klubas priima sprendimus tik dėl jo narių teikiamų komercinių bankų paskolų; kadangi nesama nuolatinio forumo, kuriame būtų priimami suderinti visų šalies, atsidūrusios kritinėje padėtyje dėl skolos, kreditorių sprendimai dėl skolos restruktūrizavimo;

AB.	kadangi TVF ir toliau yra pagrindinis forumas, kuriame aptariami klausimai, susiję su valstybės skolos restruktūrizavimu, kuris daro didelę įtaką ES ir jos valstybėms narėms;

AC.	kadangi grobuoniški fondai, nusitaikantys į kritinėje padėtyje esančius skolininkus ir įsikišantys į jų skolų restruktūrizavimo procesą, neturėtų gauti teisinės ir teisminės paramos savo destruktyviai veiklai ir kadangi šiuo klausimu reikia imtis papildomų priemonių;

AD.

kadangi, nors skolos mažinimas suteikia mažas pajamas gaunančioms šalims naujas galimybes, pažymėtina, kad tai vienkartinis įsikišimas siekiant atkurti skolos tvarumą, kuriuo nesprendžiamos pagrindinės netvarių skolų kaupimosi priežastys, ir kadangi tokios problemos kaip korupcija, silpnos institucijos ir neatsparumas išorės sukrėtimams turi būti sprendžiamas prioriteto tvarka;

pabrėžia, kad atsakingi ir nuspėjami kreditai yra besivystančioms šalims būtina priemonė siekiant joms užtikrinti orią ateitį; kita vertus pabrėžia, kad tvari skola yra būtina sąlyga, kad būtų įgyvendinta Darbotvarkė po 2030 m.; vis dėlto pažymi, kad skolų finansavimas turėtų būti tiktai papildoma priemonė ir antras iš geriausių pasirinkimų taikant skolų nekuriančias priemones, kaip antai pajamos iš mokesčių ir muitų tarifų bei OPV, nes skolų finansavimas savaime ir dideliu mastu susijęs su krizės pavojais ir dėl to reikia, kad būtų nustatytos tinkamos skolų krizių prevencijos ir sprendimų institucijos;

pabrėžia, kad galimybė naudotis tarptautinėmis finansų rinkomis sudaro galimybes besivystančioms šalims sukaupti lėšų tam, kad būtų pasiekti vystymosi tikslai;

susirūpinęs pažymi, kad nuo 2008 m. labai išaugo skolinimas skurstančioms šalims; baiminasi dėl naujo skolos krizės ciklo; pabrėžia, kad reikia daugiau skaidrumo, geresnio skolintojų reguliavimo ir mokestinio teisingumo, taip pat reikia imtis veiksmų siekiant sudaryti galimybes šalims mažiau priklausyti nuo biržos prekių eksporto;

pabrėžia, kad skolinimasis yra svarbus investicijų rėmimo būdas, kuris yra būtinas, kad būtų pasiekta tvaraus vystymosi, įskaitant DVT;

mano, kad paskola yra neatskiriama nuo kitų vystymosi finansavimo priemonių, ypač nuo komercinių pajamų, mokestinių pajamų rezultato, migrantų perlaidų į besivystančias šalis, taip pat nuo oficialios paramos vystymuisi; ypač primena, kad nacionalinių išteklių mobilizavimas naudojant apmokestinimą yra svarbiausias darnaus vystymosi finansavimo pajamų šaltinis; šiuo tikslu primygtinai ragina ES padidinti savo pajėgumų stiprinimo pagalbą besivystančiose šalyse siekiant pažaboti neteisėtus finansinius srautus, remti veiksmingą, pažangią ir skaidrią mokesčių sistemą vadovaujantis gero valdymo principais ir padidinti pagalbą kovai su korupcija bei siekiant susigrąžinti pavogtą turtą;

yra susirūpinęs dėl daugelyje besivystančių šalių didėjančių privačiojo ir viešojo sektorių skolų ir šio didėjimo neigiamo poveikio jų galimybėms finansuoti investicijų į sveikatos priežiūrą, švietimą, ekonomiką, infrastruktūrą ir kovą su klimato kaita išlaidas;

atkreipia dėmesį į tai, kad XX a. paskutiniajame dešimtmetyje pernelyg įsiskolinusioms valstybėms taikyti struktūrinio koregavimo planai labai trukdė vystyti pagrindines socialines paslaugas ir sumažino jų gebėjimus vykdyti pagrindines valstybės funkcijas, kad išlaikytų saugumą;

pabrėžia, kad pagal skolos mažinimo priemones neturėtų būti galima trukdyti užtikrinti pagrindines paslaugas ir trukdyti paisyti visų žmogaus teisių, ypač ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, taip pat šios priemonės neturėtų trukdyti plėtrai valstybėje paramos gavėjoje;

mano, kad nors pagrindinė atsakomybė už pernelyg didelį valstybės įsiskolinimą (išorinį) tenka ją valdantiems valstybės vadovams, tačiau skolininkai ir kreditoriai turi būti bendrai atsakingi už netvarių skolų susidarymo prevenciją ir jų problemos sprendimą; apskritai pabrėžia bendrą skolininkų ir kreditorių pareigą užkirsti kelią skolos krizei ir ją spręsti taikant atsakingesnį skolinimą ir skolinimąsi;

10.

nurodo, kad derinimas gali sukelti skolų burbulą, ypač Užsachario Afrikos regiono ir Karibų regiono šalyse, ir dėl to šios šalys gali likti su ribotomis pajamas savo skoloms tvarkyti; atitinkamai ragina paramos teikėjus didžiąją dalį savo paramos mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikti dotacijų forma; pakartoja, kad bet koks sprendimas skatinti taikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes naudojant derinimą besivystančiose šalyse turėtų būti pagrįstas išsamiu šių mechanizmų vertinimu visų pirma vystymosi ir finansinio papildomumo, skaidrumo ir atskaitomybės aspektais, taip pat praeityje įgyta patirtimi; prašo, kad Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) peržiūra apimtų aiškius kriterijus dėl skolos tvarumo;

11.

pabrėžia, kaip svarbu apibrėžti apsaugos mechanizmus siekiant neleisti, kad galimi valdžios sektoriaus įsipareigojimai pakenktų besivystančių šalių skolos tvarumui; ypač ragina daugiašalius plėtros bankus atlikti viešųjų ir privačiųjų partnerysčių projektų ex ante fiskalinės rizikos poveikio vertinimus (atsižvelgiant į visa fiskalinę riziką, kylančią per visą viešųjų ir privačiųjų partnerysčių projektų gyvavimo ciklą), kad nebūtų pakenkta besivystančių šalių skolos tvarumui; mano, kad TVF ir Pasaulio bankas į savo skolos tvarumo analizę turėtų įtraukti visas viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sąnaudas;

12.

mano, kad dabar taikomos taisyklės arba priemonės yra arba nepakankamos, arba mažai ar nepakankamai privalomos;

13.

ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai kovoti su mokesčių rojais, mokestiniu sukčiavimu ir neteisėtais finansiniais srautais, kurie tik didina besivystančių šalių skolos naštą, bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis siekiant kovoti su agresyviu mokesčių vengimu ir ieškoti būdų, kaip padėti besivystančioms šalims atsilaikyti prieš spaudimą įsitraukti į mokesčių konkurenciją, nes tai trukdo telkti šalies vidaus išteklius vystymosi tikslams;

14.

mano, kad tais atvejais, kai valdžios institucijos nustato netinkamą viešųjų lėšų naudojimą, kreditoriai turi pradėti taikyti perspėjimo priemones, o jei šios priemonės būtų neveiksmingos, taikyti sankcijas, pagal kurias būtų sustabdytas paskolų teikimas arba net reikalaujama, kad paskolos būtų grąžintos anksčiau negu sueis terminas, pagal kurį jos buvo suteiktos;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares padėti besivystančioms šalims skatinti duomenų apie jų valstybės skolą viešą prieinamumą ir remti socialinį švietimą šioje srityje, nes išsami informacija apie viešųjų finansų padėtį retai prieinama pilietinei visuomenei besivystančiose šalyse;

16.

ragina parengti teisės aktą, pagal kurį būtų užkertamas kelias teikti paskolas akivaizdžiai korumpuotoms vyriausybėms ir taikomos sankcijos bet kokiems kreditoriams, kurie sąmoningai teikia paskolas tokioms vyriausybėms;

17.

prašo Komisijos bendradarbiaujant su visais svarbiausiais tarptautiniais veikėjais ir susijusiomis valstybėmis baltosios knygos pavidalu parengti tikrą kovos su pernelyg dideliu besivystančių šalių įsiskolinimu strategiją, laikantis daugiašalio požiūrio nustatant visų susijusių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat apsvarstyti institucines priemones, kurios būtų tinkamiausios siekiant teisingai ir tvariai spręsti įsiskolinimo problemas; ragina parengti kreditų valdymo kodeksą instituciniams, politiniams ir privatiesiems suinteresuotiesiems subjektams;

18.

pabrėžia, kad daugelis darnaus vystymosi tikslų yra lygiaverčiai žmogaus teisėms, todėl jais siekiama kovos su skurdu, o ne skolos grąžinimo, kuris yra tik priemonė;

19.

patvirtina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pagrindinius principus dėl išorės skolos ir žmogaus teisių, pagal kuriuos teisė į darnaus vystymosi tikslus turėtų būti viršesnė už pareigą grąžinti skolą; ragina Europos Sąjungos valstybes nares skatinti, kad kaip skolos tvarumo vertinimo, kurį atlieka Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas, dalis būtų sistemingai naudojamas poveikio žmogaus teisėms vertinimas;

20.

ragina ES ir jos valstybes nares laikytis šių principų teikiant dvišales paskolas ir imantis veiksmų tarptautinėse finansų įstaigose;

21.

pažymi, kad skolintojai, reguliuodami savo skolinimo veiklą, paprastai naudojasi TVF ir Pasaulio banko skolų tvarumo vertinimais; pabrėžia, kad reikia spręsti jų trūkumų problemas, visų pirma išorės privačiosios skolos valdymo ir neįtraukiamų žmogaus teisių problemas;

22.

ragina vystymosi partnerius įvertinti, kokį poveikį skolos tvarkymas daro labai įsiskolinusių šalių finansavimo pajėgumams, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus (DVT), su kuriais susijusių rezultatų jos privalo pasiekti iki 2030 m. ir kuriems turėtų būti teikiama pirmenybė kreditorių, kurie sąmoningai skolina korumpuotoms vyriausybėms, teisių atžvilgiu;

23.

pritaria UNCTAD rekomendacijai įsteigti Afrikos biržos prekių kainų stabilizavimo fondą siekiant sumažinti poreikį griebtis skolinimosi, kai prekių kainos sumažėja;

24.

ragina valstybes nares ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus teikti didesnį finansavimą DVT investicijoms ir vykdyti savo ilgalaikį pažadą teikti 0,7 proc. savo BNP kaip oficialią paramą vystymuisi; ragina jas teikti šį finansavimą dotacijų, o ne paskolų forma tais atvejais, kai vertinimo ataskaitos rodo, kad dėl viešųjų finansų būklės blogėjimo ilgą laiką nepavyks įgyvendinti darnaus vystymosi tikslų; be to, ragina šalis kreditores sukurti inovatyvius ir įvairius naujus finansavimo šaltinius, kad būtų pasiekti DVT, pavyzdžiui, sandorių užsienio valiuta mokestį ir finansinių sandorių mokestį, kurie galėtų prisidėti prie kiekvienos šalies skolos tvarumo, ypač finansų krizės laikotarpiais;

25.

yra susirūpinęs, kad EBPO Paramos vystymuisi komitetas (DAC) peržiūri OPV ataskaitų teikimo kriterijus, visų pirma skirtus privačiojo sektoriaus priemonėms, nes platesnio masto ataskaitų teikimo kriterijai sudaro paskatas naudotis tam tikrų rūšių paramos priemonėmis, visų pirma paskolomis ir garantijomis; pažymi, kad, nors šios diskusijos tebevyksta, šiuo metu paramos teikėjams jau leidžiama ataskaitose pateikti tam tikras paskolas ir garantijas kaip OPV, nors dar nėra susitarta dėl taisyklių rinkinio; pabrėžia, kad reikia įdiegti apsaugos priemones dėl skaidrumo ir įsiskolinimo;

26.

pabrėžia, kad siekiant didinti susijusių veikėjų atskaitomybę reikėtų skatinti skaidrumą; pabrėžia, kad svarbu dalintis duomenimis ir procesais, susijusiais su valstybės skolos restruktūrizavimu;

27.

sutinka su Jungtinių Tautų Konferencijos prekybos ir plėtros siekiant atsakingos kreditų politikos apibrėžtais paskolų teikimo principais, kuriais visų pirma pabrėžiama bendra kreditorių ir skolininkų atsakomybė (UNCTAD atsakingo paskolų teikimo ir valstybių skolinimosi principai), taip pat sutinka dėl būtinos parlamentinės viešojo finansavimo operacijų kontrolės ir ragina Europos Sąjungą remti UNCTAD principų įgyvendinimą; mano, kad UNCTAD atsakingo skolinimo ir skolinimosi principai turėtų tapti teisiškai privaloma ir vykdoma priemone;

28.

mano, kad skaidrumas ir atskaitomybė yra itin svarbūs siekiant remti atsakingą valstybės skolinimą ir skolinimąsi; šiuo tikslu ragina valstybes nares remtis įsipareigojimais, prisiimtais pagal Adis Abebos veiksmų darbotvarkę ir G 20 veiksmų gaires dėl tvaraus finansavimo siekiant, kad skolintojai būtų labiau atsakingi už savo paskolas, remiantis galiojančiais skaidrumo ir atskaitomybės principais, kurie vyrauja gavybos pramonėje (Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva, GPSI); taip pat skatinti duomenų apie valstybės skolą, įskaitant nenumatytus įsipareigojimus, viešą prieinamumą, lyginant šiuos duomenis centralizuotame viešajame registre; ragina valstybes nares sistemingai skelbti informaciją apie savo skolinimo besivystančioms šalims veiklą;

29.

pabrėžia, jog reikia susitarti dėl privalomų tarptautinių taisyklių, kad būtų galima spręsti odiozinių ir neteisėtų skolų problemas; todėl mano, kad skolų restruktūrizavimą turėtų remti nepriklausomas skolų auditas, nes taip būtų galima atskirti neteisėtas ir odiozines skolas nuo kitų skolų; pabrėžia, kad neteisėtas ir odiozines skolas reikėtų panaikinti;

30.

apgailestauja, kad 2015 m. rugsėjo 7 d., Tarybai priėmus bendrąją poziciją (6), valstybės narės atsisakė patvirtinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 69/319 dėl valstybės skolos restruktūrizavimo operacijų pagrindinių principų, nors ši rezoliucija balsų dauguma buvo priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 2015 m. rugsėjo 10 d.;

31.

pabrėžia, koks svarbus veiksmų, kurių imtasi TVF lygmeniu ir Jungtinėse Tautose, nuoseklumas ir kuo geresnis valstybių narių pozicijų koordinavimas;

32.

pabrėžia, kad reikia spręsti skolų krizę sąžiningai, greitai ir tvariai, nustatant tarptautinius skolų restruktūrizavimo mechanizmus, grindžiamus UNCTAD gairėmis dėl valstybės skolos restruktūrizavimo ir vadinamosios J. Stiglitz komisijos idėja įsteigti Tarptautinį skolos restruktūrizavimo teismą (IDRC);

33.

ragina ES valstybes nares pradėti taikyti 2015 m. rugsėjo 10 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 69/319 priimtą įgaliojimą siekiant:

a)	sukurti išankstinio perspėjimo mechanizmus, grindžiamus pranešimais apie skolos tvarumo platesnio masto pablogėjimą; šis mechanizmas padėtų iš anksto nustatyti labai įsiskolinusių šalių riziką ir pažeidžiamumą;

derinant su TVF, sudaryti sąlygas nustatyti daugiašalės valstybės skolos tvarkingo ir nuspėjamo restruktūrizavimo teisinę sistemą, siekiant išvengti valstybės skolos tapimo nepakeliama ir padidinti nuspėjamumą investuotojams; ragina, kad būtų sąžiningai atstovaujama besivystančioms šalims tarptautinių finansų įstaigų sprendimų priėmimo organuose;

c)	ragina ES remti besivystančias šalis kovojant su korupcija, nusikalstama veika, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti tarptautiniuose forumuose ir kartu su privačiuoju sektoriumi parengti reguliavimo sistemą, pagal kurią bus užtikrintas visiškas paskolų teikimo besivystančioms šalims sąlygų skaidrumas ir atsakomybė už šias paskolas, kaip antai kai kurių finansų įstaigų aptartas Skaidraus skolinimo susitarimas;

35.

apgailestauja dėl spaudimo, taikomo tokioms šalims kaip Tunisas, siekiant paskatinti jas nevykdyti savo skolų kilmės ir sąlygų viešo audito; ragina ES dirbti su kitais paramos teikėjais ir tarptautinėmis institucijomis, kaip antai TVF, siekiant apsaugoti ir skatinti valstybių teisę atlikti viešus skolų auditus;

36.

primygtinai ragina priimti taisyklę, kuri būtų taikoma kilus nemokumo pavojui, pagal kurią teismai galėtų atimti kreditorių teisę pateikti ieškinį dėl skolos tuo atveju, jei atitinkamą paskolą valstybė pasiėmė pažeisdama savo nacionalinio parlamento išleistą įstatymą;

37.

ragina valstybes nares, paskatinus Komisijai, priimti Belgijos teisės aktais dėl kovos su grobuoniškų fondų skolos spekuliacija grindžiamą reglamentą;

38.

ragina institucinius ir privačius kreditorius įvykus stichinei nelaimei ar didelei humanitarinei krizei, įskaitant atvejį, kai atvyksta didelis migrantų skaičius, pripažinti skolos moratoriumą, kad paskolą pasiėmusi valstybė galėtų visus savo išteklius panaudoti normaliai padėčiai atkurti;

39.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Žr. p. 27–29.

(2) OL C 353, 2016 9 27, p. 2.

(3) World Investment Report 2014. Investing in the SDGs: An Action Plan (2014 m. pasaulio investicijų ataskaita. Investavimas į DVT: veiksmų planas), UNCTAD 2014, p. 140–145.

(4) OL C 101, 2018 3 16, p. 79.

(5) „Revisiting Debt Sustainability in Africa“(Nauja skolos tvarumo peržiūra Afrikoje). „Background Paper for UNCTAD’s 2016 Economic Development in Africa Report“(UNCTAD 2016 m. ekonomikos vystymosi Afrikoje ataskaitos informacinis dokumentas): „Debt Dynamics and Development Finance in Africa“(Skolos dinamika ir vystymosi finansavimas Afrikoje).

(6) Dok. 11705/15.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/53

P8_TA(2018)0105

Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas ES

2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Europos Sąjungoje: septintoji Europos Komisijos ataskaita“(2017/2279(INI))

(2019/C 390/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) sutarties 3 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 162, 174–178 ir 349 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (3),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006 (4),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (5),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. Komisijos septintąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Mano regionas, mano Europa, mano ateitis. Septintoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita“(COM(2017)0583),

—	atsižvelgdamas į Amsterdamo paktą, kuriuo nustatoma ES miestų darbotvarkė, dėl kurios susitarta 2016 m. gegužės 30 d. Amsterdame vykusiame neoficialiame ES valstybių narių ministrų, atsakingų už miestų klausimus, susitikime,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą (6),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos išvadas dėl sanglaudos politikos veiksmingumo, aktualumo ir matomumo mūsų piliečiams didinimo (7),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 15 d. Tarybos išvadas dėl sinergijos ir supaprastinimo rengiant sanglaudos politiką po 2020 m. (8),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 1 d. Komisijos baltąją knygą dėl Europos ateities „Kokia ES 27 bus 2025 m.? Apmąstymai ir scenarijai“(COM(2017)2025),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. diskusijoms skirtą Komisijos dokumentą dėl socialinio Europos aspekto (COM(2017)0206),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 10 d. diskusijoms skirtą Komisijos dokumentą dėl globalizacijos suvaldymo (COM(2017)0240),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. diskusijoms skirtą Komisijos dokumentą dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities (COM(2017)0291),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 28 d. diskusijoms skirtą Komisijos dokumentą dėl ES finansų ateities (COM(2017)0358),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Konkurencingumas mažas pajamas gaunančiuose ir lėto augimo regionuose. Atsiliekančių regionų ataskaita“(SWD(2017)0132),

—	atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą „Kodėl regioninė plėtra svarbi Europos ekonomikos ateičiai?“ (9),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“(COM(2018)0098),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(COM(2017)0623),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 11 d. Regionų komiteto nuomonę „Sanglaudos politikos ateitis po 2020 m. Už stiprią ir veiksmingą Europos sanglaudos politiką po 2020 m.“ (10),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“ (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Naujos teritorinio vystymosi priemonės 2014–2020 m. sanglaudos politikoje: integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)“ (14),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją „Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje“ (15),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, skirtų pažangiosios specializacijos (RIS3) iniciatyvai (16),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Europos teritorinis bendradarbiavimas. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės“ (17),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Ataskaitos vertinimas pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį“ (18),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų (19),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl didesnio partnerių dalyvavimo ir matomumo užtikrinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumą (20),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimas. SESV 349 straipsnio taikymas“ (21),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities (22),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl mažiau išsivysčiusių regionų ES (23),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ (24),

—	atsižvelgdamas į aukšto lygio darbo grupės, stebinčios supaprastinimo procesą ESI fondų paramos gavėjų atžvilgiu, išvadas ir rekomendacijas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0138/2018),

kadangi sanglaudos politika siekiama skatinti darnią ir subalansuotą visos Sąjungos ir jos regionų plėtrą ir ją vykdant stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, vadovaujantis solidarumo principu ir siekiant skatinti darnų augimą, užimtumą, socialinę įtrauktį ir mažinti skirtumus tarp regionų ir jų viduje, taip pat įveikti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, laikantis Sutarčių;

kadangi Septintoji sanglaudos ataskaita rodo, kad regionų skirtumai vėl mažėja, bet padėtis labai nevienoda, pvz., kalbant apie vienam gyventojui tenkantį BVP, užimtumo ar kitus rodiklius, ir kad tam tikri skirtumai tarp regionų ir valstybių narių ar regionų ir valstybių viduje, įskaitant euro zoną, išlieka, pasireiškia kitose srityse arba auga;

C.	kadangi Septintojoje sanglaudos ataskaitoje nurodyta nerimą kelianti informacija apie nedarbo rodiklius, įskaitant jaunimo nedarbo rodiklius, kurie daugelyje regionų vis dar aukštesni nei prieš krizę, taip pat apie konkurencingumą, skurdą ir socialinę įtrauktį;

D.	kadangi beveik 120 mln. (24 proc.) europiečių yra neturtingi, gyvena ties skurdo riba, patiria didelį materialinį nepriteklių ir (arba) gyvena mažo užimtumo namų ūkiuose; kadangi dirbančių skurstančiųjų skaičius didėja ir bedarbių jaunuolių skaičius tebėra didelis;

kadangi nedarbas ir jaunimo nedarbas Sąjungoje nuo 2013 m. palaipsniui mažėja, tačiau vis dar yra didesnis už 2008 m. buvusį nedarbą – šiuo metu jis siekia atitinkamai 7,3 proc. ir 16,1 proc. (2017 m. gruodžio mėn.) (25), o jo lygis įvairiose valstybėse narėse, ypač labiausiai nuo finansinės krizės nukentėjusiose ES valstybėse narėse, labai skiriasi; kadangi regioniniai skirtumai pradėjo mažėti; kadangi nedarbo rodikliai valstybėse narėse vis dar labai skiriasi ir, naujausiais duomenimis (26), įvairuoja nuo 2,4 proc. Čekijoje ir 3,6 proc. Vokietijoje iki 16,3 proc. Ispanijoje ir 20,9 proc. Graikijoje; kadangi paslėpto nedarbo lygis (rodantis norinčius dirbti, tačiau darbo aktyviai neieškančius bedarbius) 2016 m. buvo 18 proc.;

kadangi Septintojoje sanglaudos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į didelę regionų ir teritorijų, net ir kalbant apie kiekvieną esamą regionų kategoriją atskirai, įvairovę, kurią lemia jų specifinės sąlygos (atokumas, mažas gyventojų tankumas, mažos pajamos, menkas augimas ir pan.), todėl būtinas atitinkamas regioninis požiūris;

G.	kadangi vienas svarbiausių Septintojoje sanglaudos ataskaitoje pateiktos naujos informacijos aspektų yra susijęs su tam tikrų regionų, kurie yra patekę į vadinamus vidutinių pajamų spąstus ir kuriems gresia atsilikimas, stagnacija ar nuosmukis, nustatymu;

H.	kadangi Septintojoje sanglaudos ataskaitoje pabrėžiama, kad esama skurdo salų, gresia teritorinis susiskaidymas ir skirtumų didėjimas regionų viduje, net ir palyginti turtinguose regionuose;

I.	kadangi Septintojoje sanglaudos ataskaitoje nurodoma, kad „globalizacijos, migracijos, skurdo ir inovacijų stokos, klimato kaitos, energetikos srities permainų ir oro taršos poveikis būdingas ne tik mažiau išsivysčiusiems regionams“;

kadangi sanglaudos politika atliko svarbų vaidmenį gaivinant ES ekonomiką, nes buvo skatinamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas, tačiau viešosios investicijos ES vis dar nesiekia prieškrizinio lygio ir didžiausias jų deficitas atsirado kai kuriose labiausiai nuo krizės nukentėjusiose valstybėse narėse – jose šios investicijos sumažėjo nuo 3,4 proc. BVP 2008 m. iki 2,7 proc. 2016 m.;

kadangi Septintojoje sanglaudos ataskaitoje aiškiai pateikiami sanglaudos politikos rezultatai, susiję su augimu, darbo vietomis, transportu, energetika, aplinka ir švietimu bei mokymu, kaip rodo faktai, kad per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį parama skirta 1,1 mln. MVĮ ir dėl to tiesiogiai sukurta dar 420 000 naujų darbo vietų, daugiau kaip 7,4 mln. bedarbių padėta rasti darbą ir, be to, daugiau kaip 8,9 mln. žmonių padėta įgyti naują kvalifikaciją – taigi, ši politika yra Europą vienijantis veiksnys;

Sanglaudos politikos pridėtinė vertė

mano, jog būtina, kad per naują programavimo laikotarpį sanglaudos politika ir toliau tinkamai apimtų visus Europos regionus ir liktų pagrindine Sąjungos viešųjų investicijų priemone, grindžiama ilgalaike strategija ir perspektyvomis, ir kad jos biudžetas atitiktų jai šiuo metu keliamus ir naujus uždavinius, taip užtikrinant, kad būtų įgyvendinti pagrindiniai šios politikos tikslai; pabrėžia, kad sanglaudos politikos vykdymas tik mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose trukdytų siekti pažangos visos Sąjungos politinių prioritetų srityse;

pabrėžia, kad sanglaudos politika suteikia Europos pridėtinės vertės, nes prisideda prie Europos viešųjų gėrybių ir prioritetų (pvz., augimo, socialinės įtraukties, inovacijų ir aplinkos apsaugos), taip pat prie viešųjų ir privačiųjų investicijų, ir kad ji yra pagrindinė priemonė siekiant Sutarties tikslo šalinti skirtumus – gerinti pragyvenimo lygį ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą;

pakartoja, kad tvirtai remia pasidalijamojo valdymo ir partnerystės principus – jie turėtų būti išlaikyti ir tvirčiau taikomi po 2020 m., taip pat daugiapakopio valdymo ir subsidiarumo principus, nes jie padeda didinti sanglaudos politikos sukuriamą pridėtinę vertę; pabrėžia, kad šios politikos pridėtinė vertė visų pirma atsiranda dėl gebėjimo atsižvelgti į nacionalinius vystymosi poreikius ir drauge į įvairių regionų ir teritorijų poreikius bei ypatumus ir gebėjimo priartinti Sąjungą prie jos piliečių;

pabrėžia, kad Europos pridėtinė vertė gerai matyti Europos teritoriniame bendradarbiavime visais jo aspektais (tarpvalstybiniame, tarptautiniame ir tarpregioniniame bendradarbiavime, tiek Sąjungos vidaus, tiek išorės) – toks bendradarbiavimas padeda siekti bendrų ekonominių, socialinių ir teritorinių sanglaudos tikslų, taip pat padeda užtikrinti solidarumą; pakartoja raginimą didinti bendradarbiavimui skirtą sanglaudos politikos biudžeto dalį ir gerinti įvairių programų koordinavimą, siekiant išvengti dubliavimosi; primena makroregioninių strategijų įgyvendinimo svarbą siekiant sanglaudos politikos tikslų;

pažymi, kad įgyvendinant sanglaudos politiką konkrečiame regione gali atsirasti poveikis kitiems regionams ir tiesioginė ar netiesioginė nauda visai ES, be kita ko, dėl padidėjusios prekybos, stiprėjant bendrajai rinkai; vis dėlto pažymi, kad ši nauda įvairioms valstybėms narėms labai skiriasi, priklausomai visų pirma nuo valstybių narių ekonomikos geografinio artumo ir struktūros;

pabrėžia, kad reikia parengti nuostolio dėl sanglaudos politikos veiksmų nebuvimo apskaičiavimo metodiką, siekiant pateikti papildomų sanglaudos politika kuriamos Europos pridėtinės vertės įrodymų, pasinaudojant Europos Parlamento veiklos klausimais, susijusiais su nuostoliu dėl Europos masto veiksmų nebuvimo, pavyzdžiu;

Teritorinis aspektas

atkreipia dėmesį į tai, kad miesto vietovės, viena vertus, turi didelių augimo, investicijų ir inovacijų galimybių, tačiau, kita vertus, susiduria su įvairiais aplinkos, ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, be kita ko, dėl žmonių koncentracijos ir skurdo salų, įskaitant ir palyginti turtingus miestus; todėl pabrėžia, kad pagrindinis iššūkis tebėra skurdo ar socialinės atskirties rizika;

pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti sanglaudos politikos teritorinį aspektą, daugiau dėmesio reikia skirti priemiesčių ir kaimo vietovių problemoms, remtis vietos valdžios institucijų ekspertinėmis žiniomis ir ypač atkreipti dėmesį į kiekvienos valstybės narės vidutinio dydžio miestus;

pabrėžia, kad svarbu remti visokeriopą kaimo vietovių įvairovę vertinant jų potencialą, skatinant investicijas į projektus, kuriais remiama vietos ekonomika, taip pat geresnės transporto jungtys, prieinamumas ir labai didelės spartos plačiajuostis ryšys, ir padėti toms vietovėms įveikti joms kylančius iššūkius, susijusius su konkrečiai kaimo tuštėjimu, socialine įtrauktimi, darbo galimybių, verslumo paskatų ir įperkamo būsto trūkumu, gyventojų skaičiaus mažėjimu, miestelių centrų negyvybingumu, vietovėmis, kuriose nėra sveikatos priežiūros, ir t. t.; į tai atsižvelgdamas pabrėžia, kad skatinant darnų kaimo vystymąsi labai svarbus antrasis BŽŪP ramstis;

10.

ragina nustatant investavimo prioritetus labiau atsižvelgti į tam tikrus specifinius teritorinius ypatumus, pvz., SESV 174 straipsnio 3 dalyje nurodytų ypatumų turinčius regionus, tokius kaip salų, kalnų, kaimo, pasienio, šiauriausi, pakrančių ar nuošalūs regionai; pabrėžia, kad labai svarbu sukurti šiems skirtingiems regionams pritaikytas strategijas, programas ir veiksmus, arba netgi būtų galima išnagrinėti galimybes įgyvendinti naujas specialias darbotvarkes, remiantis ES miestų darbotvarkės ir Amsterdamo pakto pavyzdžiu;

11.

primena, kad pagal SESV 349 straipsnį specialios priemonės, įskaitant priemones, susijusias su tiems regionams taikomomis struktūrinių fondų lėšų panaudojimo sąlygomis, pagrįstai taikomos dėl ypatingos atokiausių regionų struktūrinės, ekonominės ir socialinės padėties; pabrėžia, kad reikia išlaikyti visas leidžiančias nukrypti nuostatas, kad būtų kompensuojami nepalankūs struktūriniai veiksniai, taip pat tobulinti šiems regionams skirtas specialias priemones, prireikus jas koreguojant; ragina Komisiją ir valstybes nares, vadovaujantis ES Teisingumo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu, užtikrinti, kad nustatant struktūrinių fondų lėšų panaudojimo sąlygas būtų tinkamai taikomas SESV 349 straipsnis; visų pirma siūlo išplėsti atokiausiems regionams skiriamo finansavimo taikymo sritį, įtraukiant socialinę sferą, išsaugoti dabartinį Sąjungos bendro finansavimo, skiriamo šiems regionams, lygį ir geriau individualizuoti šių lėšų teminę koncentraciją; pabrėžia atokiausių regionų potencialą, pvz., jie gali būti palanki vieta bandomiesiems projektams įgyvendinti;

12.

mano, kad integruotų darnios miestų plėtros strategijų taikymas davė gerų rezultatų ir todėl vertėtų jas stiprinti, taikyti ir kitose subregionų teritorijose, pvz., šalia teminių tikslų nustatant ir integruotą teritorinę koncepciją, tačiau nedarant poveikio lėšų koncentracijai teminėse srityse; pabrėžia bendruomenės inicijuotos vietos plėtros svarbą, stiprinant sanglaudos politikos galimybes įtraukti vietos dalyvius; pabrėžia, kad reikia išnagrinėti galimybę pradėti rengti nacionalines ir regionines veiklos programas, grindžiamas integruotomis teritorinėmis strategijomis ir pažangiosios specializacijos strategijomis;

Vadinamieji vidutinių pajamų regionai: atsparumo didinimas ir pažeidžiamų teritorijų ekonomikos nuosmukio prevencija

13.

pabrėžia, kad vadinamųjų vidutinių pajamų regionų ekonomika augo ne taip sparčiai kaip mažų pajamų regionų (nors šiems vis dar reikia pasivyti kitus ES regionus) ir labai didelių pajamų regionų, nes jie susiduria su vadinamųjų vidutinių pajamų spąstų iššūkiu, kadangi jų sąnaudos gerokai didesnės, palyginti su mažų pajamų regionais, o inovacijų sistemos pernelyg menkos, palyginti su labai didelių pajamų regionais; be to, pažymi, kad šiems regionams būdinga silpna gamybos pramonė ir didelis neatsparumas globalizacijos sukeliamiems sukrėtimams ir dėl to vykstantiems socialiniams ir ekonominiams pokyčiams;

14.

yra įsitikinęs, kad pagrindinis būsimosios sanglaudos politikos uždavinys – teikti tinkamą paramą vidutinių pajamų regionams, siekiant, be kita ko, sukurti investicijoms palankią aplinką, ir kad sanglaudos politika turi būti siekiama tiek sumažinti skirtumus ir nelygybę, tiek išvengti pažeidžiamų regionų ekonomikos nuosmukio, atsižvelgiant į įvairias tendencijas, dinamiką ir sąlygas;

15.

ragina Komisiją spręsti problemas, kylančias vidutinių pajamų regionams, kuriems būdingas mažas augimo tempas, palyginti su ES vidurkiu, taip, kad būtų skatinamas darnus bendras Sąjungos vystymasis; primena, kad siekiant paremti vidutinių pajamų regionus ir pasiūlyti jų problemų sprendimo būdus, būsimoje sanglaudos politikoje jie turėtų būti tinkamai numatyti, remiami ir įtraukiami į kitą programavimo laikotarpį, be kita ko, sukuriant ir įgyvendinant jiems pritaikytas strategijas, programas ir veiksmus; atsižvelgdamas į tai, primena, kad labai svarbūs papildomi rodikliai, ne tik BVP, kad būtų tiksliau apibūdinamos šių specifinių regionų socialinės ir ekonominės sąlygos; mano, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti tam, kad pažeidžiamos sritys būtų anksti nustatytos, siekiant sudaryti sąlygas pagal sanglaudos politiką didinti regionų atsparumą ir visų tipų regionuose neleisti atsirasti naujiems skirtumams;

16.

teigiamai vertina tai, kad Komisija pradėjo įgyvendinti bandomąjį projektą, pagal kurį siekiama teikti pritaikytą paramą specifinėms pramonės pereinamojo laikotarpio regionų problemoms spręsti; ragina Komisiją pasisemti patirties iš bandomojo projekto ir tikisi kuo greičiau pamatyti numatytus rezultatus; mano, kad pažangiosios specializacijos strategijos teikia galimybių, taikant holistinį požiūrį, geriau padėti šiems regionams vykdant jų plėtros strategijas ir apskritai skatinti diferencijuotą įgyvendinimą regionų lygmeniu, tačiau prie jų taip pat galėtų prisidėti papildomas bendradarbiavimas ir regionų žinių bei patirties mainai; palankiai vertina tokius veiksmus kaip iniciatyva „Vanguard“, nes naudojamasi pažangiosios specializacijos strategija, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas ir pramonės atnaujinimas prioritetinėse ES vietovėse;

17.

pabrėžia, kad konvergencija socialinės apsaugos ir mokesčių srityse padeda siekti sanglaudos ir sykiu gerina bendrosios rinkos veikimą; mano, kad skirtinga šių sričių praktika gali būti kliūtis siekiant sanglaudos tikslo ir gali tapti dar pavojingesnė teritorijoms, kurios atsilieka arba gali labiausiai nukentėti nuo globalizacijos, ir atkreipia dėmesį į tai, kad mažiau išsivysčiusiems regionams reikia nuolat vytis likusią Sąjungos dalį; mano, kad sanglaudos politika galėtų padėti paskatinti socialinę ir fiskalinę konvergenciją (neskaitant ekonominės ir teritorinės konvergencijos) teikdama teigiamas paskatas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia galimybę remtis, pvz., Europos socialinių teisių ramsčiu; ragina Komisiją geriau atsižvelgti į šį aspektą per Europos semestrą, kad socialinis sanglaudos politikos aspektas būtų geriau integruotas į ekonomikos politiką, ir drauge tinkamai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, siekiant padidinti proceso veiksmingumą ir sustiprinti atsakomybę už jį;

Veiksmų sritys

18.

remia tvirtą teminę riboto skaičiaus prioritetų, susijusių su pagrindiniais Europos politikos tikslais, koncentraciją, drauge suteikiant laisvės valdymo institucijoms rengti teritorines strategijas pagal savo poreikius ir galimybes, partnerystės susitarimų parengiamuosius darbus atliekant po bendrų vietos ir regioninių konsultacijų; pabrėžia, kad užimtumas (įskaitant jaunimo nedarbą), socialinė įtrauktis, kova su skurdu, parama inovacijoms, skaitmenizacija, parama MVĮ ir startuoliams, kova su klimato kaita, žiedinė ekonomika ir infrastruktūra yra prioritetinės būsimosios sanglaudos politikos veiksmų sritys;

19.

palankiai vertina tai, kad priimtas Europos socialinių teisių ramstis, nes tai žingsnis į priekį kuriant socialinę Europą; pakartoja, kad remia ESF, kaip tvirtą integruotą ESI fondų dalį, Jaunimo garantijų iniciatyvą ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir Europos solidarumo korpusą, atsižvelgdamas į jų vaidmenį siekiant spręsti uždavinius, susijusius su užimtumu, ekonomikos augimu, socialine įtrauktimi, mokymusi ir profesiniu mokymu;

20.

pabrėžia, kad būsimojoje sanglaudos politikoje turėtų būti labiau akcentuojama bendruomenių ir teritorijų, kurias neigiamai veikia globalizacija (gamyklų išsikėlimas, darbo vietų praradimas), taip pat panašios tendencijos ES viduje, apsauga ir parama joms; ragina išnagrinėti galimybę pradėti koordinuoti struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramą atitinkamais atvejais, siekiant apimti, be kita ko, įmonių perkėlimo ES viduje atvejus;

21.

pažymi, kad skirtingi regionai yra labai nevienodai atsparūs klimato kaitai; mano, kad ESI fondų lėšomis turėtų būti kuo veiksmingiau naudojamasi siekiant padėti ES vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus klimato susitarimą (COP21), pvz., kalbant apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą arba keitimąsi gerąja patirtimi, visų pirma būsto sektoriuje, ir atsižvelgti į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus; primygtinai nurodo, kad gaivalinės nelaimės atveju turėtų būti galima kuo skubiau, atsižvelgiant į aplinkybes, panaudoti solidarumo priemones, visą laiką užtikrinant jų koordinavimą;

22.

ragina pasinaudoti ESI fondais siekiant darniai spręsti demografijos (senėjimo, gyventojų skaičiaus mažėjimo, demografinio spaudimo, nepajėgumo pritraukti ar išlaikyti pakankamo žmogiškojo kapitalo) problemas, kurios labai įvairiai slegia Europos regionus; visų pirma pabrėžia, kad būtina teikti tinkamą paramą tokioms teritorijoms, kaip atokiausi regionai;

23.

pabrėžia, kad pagal SESV 349 straipsnį turi būti sukurtas naujas laikotarpio po 2020 m. finansavimo mechanizmas, skirtas migrantams integruoti atokiausiuose regionuose, kurie dėl savo specifinių ypatumų turi susidoroti su didesniu migracijos spaudimu, ir taip prisidedama prie darnaus šių regionų vystymosi;

24.

laikosi nuomonės, kad ES fondai turi būti valdomi laikantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jų veikla turėtų būti siekiama ir toliau skatinti deinstitucionalizavimą;

25.

pabrėžia galimybę toliau investuoti į kultūrą, švietimą, paveldą, jaunimą, sportą ir darnų turizmą, kad būtų kuriamos darbo vietos, visų pirma jaunimui skirtos kokybiškos darbo vietos, taip pat užtikrinamas ekonomikos augimas ir didinama socialinė sanglauda, sykiu kovojant su skurdu ir diskriminacija, nes tai itin svarbu, pvz., atokiausiems, kaimo ir nuošaliems regionams; remia kultūros ir kūrybos sektorių, glaudžiai susijusių su inovacijomis ir kūrybiškumu, plėtrą;

Programavimo po 2020 m. principai

26.

pažymi, kad Septintojoje sanglaudos ataskaitoje pabrėžiama, kad, siekiant paskirstyti lėšas pagal nustatytus iššūkius ir poreikius ir susidaryti tikslesnį socioekonominių sąlygų vaizdą, taip pat subregioniniu lygmeniu, būtina atsižvelgti į papildomus rodiklius, ne tik į BVP vienam gyventojui, kuris turėtų išlikti pagrindiniu rodikliu; pabrėžia, kad svarbu remtis kokybiškais, patikimais, atnaujintais, susistemintais ir prieinamais duomenimis; todėl prašo Komisijos ir Eurostato pateikti kuo išsamesnę ir geografiniu požiūriu išskaidytą sanglaudos politikai svarbią statistiką, kad būtų tinkamai atsižvelgta į regionų poreikius programavimo procese; pritaria tam, kad būtų atsižvelgiama į socialinius, aplinkosauginius ir demografinius kriterijus, visų pirma į nedarbo lygį ir jaunimo nedarbo lygį;

27.

pritaria platesniam integruoto požiūrio taikymui ir primygtinai pabrėžia, kad ESF ir toliau turi būti neatskiriama ES regioninės politikos dalimi, nes pagrindinis jos aspektas yra sanglaudos aspektas;

28.

pabrėžia, kad dotacijos turėtų ir toliau būti pagrindinė sanglaudos politikos finansavimo priemonė, tačiau pripažįsta, kad finansinės priemonės gali būti veiksmingu svertu ir turėtų būti taikomos, jeigu jos sukuria pridėtinę vertę, remiantis tinkamu išankstiniu vertinimu; tačiau pabrėžia, kad jų panaudojimas turi nebūti savitikslis, kad jų veiksmingumas priklauso nuo daugelio veiksnių (projekto, teritorijos ar rizikos pobūdžio) ir kad visi regionai, nepaisant jų išsivystymo lygio, turi turėti galimybę laisvai nusistatyti tinkamiausią finansavimo būdą; nepritaria jokiems privalomiems finansinių priemonių panaudojimo tiksliniams rodikliams;

29.

ragina supaprastinti finansinių priemonių naudojimo sąlygas ir paskatinti derinti šias priemones su dotacijomis, atsižvelgiant į papildomumą, efektyvumą ir teritorijos realijas; pabrėžia, kad svarbu administracinis pajėgumas ir valdymo kokybė, taip pat papildomas nacionalinių plėtros bankų ir institucijų vaidmuo įgyvendinant prie vietos poreikių pritaikytas finansines priemones; mano, kad būtina kuo labiau suderinti finansinėms priemonėms taikomas taisykles, neatsižvelgiant į jų valdymo būdą; siūlo papildomai prie jau esamų sanglaudos politikos finansavimo priemonių propaguoti ir kapitalo finansines priemones;

30.

mano, kad sanglaudos politikos susiejimas su aplinkos, kuri būtų palanki investavimui, lėšų panaudojimo veiksmingumui ir tinkamumui, užtikrinimu taip pat padėtų siekti sanglaudos politikos tikslų, ir sykiu pabrėžia, kad sanglaudos politika negali būti vien priemonė įgyvendinti su jos tikslais nesusijusius prioritetus; pabrėžia, kad reikia laikytis sutartos pozicijos dėl Stabilumo ir augimo pakto, kalbant apie lankstumą dėl ciklinių sąlygų, struktūrinių reformų ir valdžios sektoriaus investicijų; mano, kad reikėtų kruopščiai išanalizuoti priemones, kuriomis ESI fondų efektyvumas susiejamas su patikimu ekonomikos valdymu, kaip išdėstyta Reglamente (ES) Nr. 1303/2013, be kita ko, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus; mano, kad Komisija turėtų svarstyti, kaip pakoreguoti sanglaudos politikos ir Europos semestro sąsajas, siekiant sustiprinti teritorinį ir socialinį semestro aspektą, taip pat atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie padeda siekti sanglaudos tikslų, pvz., realią konvergenciją; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai ir įgyvendinant Europos semestrą, išnagrinėti galimybę teikti bendrą regioninį ir nacionalinį finansavimą iš ESI fondų ir išnagrinėti, kaip jis veikia nacionalinį deficitą;

31.

ragina, kad pažangiosios specializacijos strategijos būtų sustiprintos kaip naujas būdas siekti investicijų į ilgalaikio ekonomikos augimo potencialą spartaus technologijų kitimo ir globalizacijos sąlygomis; pripažįsta išankstinių sąlygų naudą, tačiau pabrėžia, kad kai kuriais atvejais dėl jų tapo sudėtinga parengti programas ir vėluota pradėti jas įgyvendinti; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl išankstinių sąlygų, išsakytas Specialiojoje ataskaitoje Nr. 15/2017; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atitinkamais atvejais sumažinti išankstinių sąlygų skaičių ir šioje srityje griežčiau taikyti proporcingumo ir subsidiarumo principus, kuo labiau remiantis esamais strateginiais dokumentais, kuriais būtų galima užtikrinti, kad būtų laikomasi išankstinių sąlygų ateityje; pabrėžia, kad išankstinės sąlygos turėtų būti glaudžiai susietos su investicijų veiksmingumu ir sykiu užtikrinti vienodą požiūrį į visas valstybes nares;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo administravimo kokybė ir stabilumas, kuriuos lemia geras išsilavinimas, mokymas ir teikiama vietos konsultavimo pagalba, tebėra pagrindinis regioninės plėtros ir ESI fondų veiksmingumo veiksnys; pabrėžia, kad būtina gerinti valdymo kokybę ir užtikrinti, kad būtų teikiama pakankama techninė pagalba, nes tai turi didelės įtakos patikimam sanglaudos politikos įgyvendinimui ir gali labai skirtis valstybėse narėse, kaip yra ypač matoma, pvz., atsiliekančiuose regionuose; ragina Komisiją visų pirma įvertinti būsimą JASPERS programą atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų rekomendacijas;

33.

remia sanglaudos politikos krypties pakeitimą, kad ji būtų labiau orientuota į rezultatus ir turinį, pereinant nuo buhalterinės logikos prie rezultatyvumo logikos ir paliekant valdymo institucijoms didesnę veiksmų laisvę rinktis, kaip siekti tikslų, sykiu laikantis horizontaliųjų, be kita ko, partnerystės, skaidrumo ir atskaitomybės principų;

34.

mano, kad būtina kovoti su sukčiavimu ir primygtinai ragina visiškai netoleruoti korupcijos;

Supaprastinta sanglaudos politika

35.

ragina Komisiją, rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisės aktų, atsižvelgti į aukšto lygio darbo grupės, stebinčios supaprastinimo procesą, rekomendacijas;

36.

pabrėžia, kad reikia sukurti sistemą, kuri užtikrintų teisinį stabilumą paprastomis, aiškiomis ir nuspėjamomis taisyklėmis, visų pirma valdymo ir audito srityje, siekiant užtikrinti tinkamą rezultatyvumo ir supaprastinimo tikslų pusiausvyrą; ragina per kitą programavimo laikotarpį sumažinti teisės aktų ir gairių apimtį (atsargiai, kad, glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, būtų užtikrintas būtinas taisyklių ir procedūrų, su kuriais suinteresuotieji subjektai ir valdymo institucijos yra susipažinę, tęstinumas); ragina, kad atitinkami dokumentai būtų išversti į visas ES kalbas ir kad būtų kiek įmanoma vengiama bet kokio taisyklių taikymo ir interpretavimo atgaline data; ragina nustatyti suvienodintą tarpvalstybinių projektų teisinę sistemą ir gaires;

37.

kartu pabrėžia, kad būtina vengti pernelyg didelio reguliavimo ir kad reikia veiksmų programas paversti tikrai glaustesniais ir lankstesniais strateginiais dokumentais, programavimo metu nustatant supaprastintą jų tikslinio keitimo procedūrą (pvz., gaivalinių nelaimių atveju), siekiant tinkamai reaguoti į kintančias pasaulines realijas ir regioninius poreikius;

38.

ragina įvesti tikrai bendrą ESI fondams taikytinų taisyklių sąvadą, be kita ko, dar labiau suderinti bendras taisykles, taikomas priemonėms, kurios padeda siekti to paties teminio tikslo; mano, kad reikia supaprastinti ESI fondų viešuosius pirkimus ir paspartinti valstybės pagalbos procedūrą, kai privaloma atitikti reikalavimus; pritaria tam, kad nuoseklus požiūris į tiesiogiai valdomus ES fondus ir į sanglaudos politikos lėšas būtų nuosekliau taikomas tais atvejais, kai reikalinga valstybės pagalba, ir apskritai pritaria suderintoms ES priemonių, skirtų tokiems patiems paramos gavėjams, taisyklėms; pabrėžia, jog svarbu, kad sanglaudos politika ir būsima ES mokslinių tyrimų programa geriau papildytų viena kitą, siekiant geriau aprėpti visą ciklą, pradedant nuo pamatinių tyrimų ir baigiant komercinėmis prietaikomis; mano, kad ir toliau reikėtų išlaikyti teminę koncentraciją, siekiant užtikrinti skirtingų finansavimo šaltinių sinergiją projektų lygmeniu;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad įsteigta Subsidiarumo ir proporcingumo darbo grupė, ir tikisi, kad ši darbo grupė pateiks konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti šių dviejų principų laikymąsi vykdant sanglaudos politiką; pritaria tam, kad šie principai būtų taikomi siekiant tikro daugiapakopio valdymo – tam reikia, kad būtų suteiktos atitinkamos galios vietos ir regionų valdžios institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams;

40.

apgailestauja dėl to, kad Komisija neatliko labiau integruoto tarpsektorinės politikos vertinimo ir nepateikė informacijos apie įvairių Europos politikos priemonių sinergiją; ragina įgyvendinti plataus užmojo strategijas, finansavimą ir veiksmus, kurie padidintų sinergiją su kitais ES fondais ir pritrauktų papildomą finansinę paramą; pabrėžia, kad reikia toliau optimizuoti ESI fondų ir kitų priemonių, įskaitant Europos strateginių investicijų fondą (EFSI), sinergiją, taip pat sinergiją su kitomis centralizuotai valdomomis programomis, pvz., programa „Horizontas 2020“, kuri papildo sanglaudos politiką remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas;

41.

ragina, kad ESI fondų programavimui, įgyvendinimui ir kontrolei taikomi reikalavimai ateityje būtų grindžiami skaidriais ir teisingais kriterijais pagrįstais diferencijavimo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į programoms skirtas sumas, rizikos profilį, administravimo kokybę ir pačių paramos gavėjų teikiamo finansavimo lygį;

42.

mano esant būtina, kad Komisijos ir valdymo institucijų santykiai taptų pasitikėjimu grindžiamais sutartiniais santykiais; į tai atsižvelgdamas primena, kad svarbu turėti tinkamą ir veikiančią daugiapakopio valdymo sistemą; ragina Komisiją remtis jau nuveiktu darbu patikimo viešųjų finansų valdymo srityje, įvedant principą, kad valdymo institucijoms, kurios įrodė, jog sugeba laikytis taisyklių, būtų suteikiamas tam tikras naujas ženklas; ragina kontrolės srityje labiau vadovautis nacionalinėmis ir regioninėmis taisyklėmis, jeigu jų veiksmingumas patikrintas ir patvirtintas;

43.

ragina griežtinti bendro audito principo taikymą, spartinti e. sanglaudos įgyvendinimą ir įdiegti visuotinę supaprastintą ir standartizuotą sąnaudų apskaitą, nes jau patvirtinta, kad šiuos elementus, be kita ko, lengva įgyvendinti ir jie nelemia jokių klaidų; pabrėžia skaitmenizacijos teikiamas galimybes, susijusias su kontrolės ir ataskaitų teikimo veikla; mano, kad turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos keistis ekspertinėmis žiniomis sukuriant keitimosi gerąja patirtimi portalą;

44.

ragina Komisiją pateikti idėjų, kaip pagal sanglaudos politiką būtų galima geriau reaguoti į nenumatytus įvykius; atsižvelgdamas į tai primena savo raginimą sukurti tam tikro pobūdžio rezervą, kad regionams būtų galima suteikti papildomos veiksmų laisvės nepakenkiant ilgalaikiams veiksmų programų tikslams;

Uždaviniai ir perspektyvos

45.

yra ypatingai susirūpinęs dėl pastarųjų Komisijos pateiktų variantų, susijusių su galimu sanglaudos politikos biudžeto mažinimu kitoje DFP, nes sumažinus biudžetą daug regionų sanglaudos politika nebebūtų taikoma; pritaria pakankamai dideliam biudžetui, kuris atitiktų iššūkius, su kuriais susiduria regionai, ir ragina nepaversti sanglaudos politikos koreguojamu kintamuoju; primena, kad, Europos Parlamento požiūriu, absoliučiai privaloma aprėpti visus Sąjungos regionus; pabrėžia, kad vadinamųjų ekonominės plėtros centrų teorija patvirtina, jog labai svarbi diferencijuota parama visiems ES regionams, neišskiriant labai didelių pajamų regionų, nes jie turi likti konkurencingi atitinkamų pasaulio regionų atžvilgiu;

46.

mano, kad sanglaudos politika gali padėti išspręsti naujas problemas, pvz., susijusias su saugumu ar pabėgėlių integracija teikiant tarptautinę apsaugą; tačiau pabrėžia, jog negalima tikėtis, kad sanglaudos politika padės įveikti visas krizes, prieštarauja tam, kad sanglaudos politikos lėšos būtų naudojamos su jos taikymo sritimi nesusijusiems trumpalaikio finansavimo poreikiams, ir primena, kad sanglaudos politikos tikslas – vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis socioekonominis ES vystymasis;

47.

atkreipia dėmesį į teigiamus EFSI rezultatus, tačiau turi būti investuojama dar skaidriau ir tikslingiau; pabrėžia, kad, neatsižvelgiant į regionų išsivystymo lygį, sanglaudos politika ir Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) veikla yra grindžiamos skirtingomis koncepcijomis ir tikslais, kurie tam tikrais atvejais gali papildyti vienas kitą, bet negali pakeisti vienas kito, visų pirma dėl to, kad EFSI, priešingai nei struktūrinių fondų, veikla daugiau grindžiama paskolomis; primena, kad svarbu tinkamai atskirti EFSI ir sanglaudos politiką, taip pat nustatyti aiškias jų derinimo galimybes;

48.

pakartoja, kad pasisako už ilgalaikį programavimą; mano, kad vienintelė tinkama esamos septynerių metų programos alternatyva galėtų būti 5+5 metų trukmės DFP su laikotarpio vidurio peržiūra; ragina Komisiją parengti aiškų pasiūlymą, kuriame būtų nustatyti praktinio 5+5 metų trukmės finansinės programos įgyvendinimo metodai;

49.

ragina dėti visas pastangas siekiant išvengti naujo laikotarpio programavimo vėlavimų, kad būtų išvengta vėluojančių mokėjimų ir įsipareigojimų panaikinimo, nes jie trukdo siekti teigiamų sanglaudos politikos rezultatų; pabrėžia, kad svarbu laiku pateikti visus būsimosios teisinės sistemos dokumentus visomis oficialiosiomis kalbomis, siekiant užtikrinti, kad visi paramos gavėjai būtų teisingai ir laiku informuoti;

50.

ragina pagerinti Sąjungos piliečiams skirtą komunikaciją ir taip didinti visuomenės informuotumą apie konkrečius sanglaudos politikos pasiekimus; ragina Komisiją sustiprinti valdymo institucijų ir projektų rengėjų, kurie naudoja novatoriškus vietos komunikacijos metodus, siekdami informuoti žmones apie lėšų panaudojimą teritorijoje, vaidmenį; pabrėžia, kad reikia gerinti informavimą ir komunikaciją ne tik galutiniame etape (apie ESI fondų pasiekimus), bet ir pradiniame (apie finansavimo galimybes), visų pirma smulkiųjų projektų rengėjų atžvilgiu; ragina Komisiją ir valstybes nares įdiegti bendradarbiavimo mechanizmus ir didelės aprėpties institucines platformas, kad būtų užtikrinamas geresnis matomumas ir didinamas informuotumas;

51.

pažymi, kad tam tikrus ES regionus ypač paveiks „Brexit“padariniai; pabrėžia, kad būsimąja sanglaudos politika reikės kuo labiau sumažinti neigiamą „Brexit“poveikį kitiems Europos regionams, ir ragina atidžiai išnagrinėti galimybę tęsti partnerystes vykdant teritorinį bendradarbiavimą;

o o

52.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.

(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 281.

(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(6) 2015 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Parlamentas ir Komisija prieš Tarybą, C-132/14 – C-136/14, ECLI:EU:C:2015:813.

(7) Dok. Nr. 8463/17.

(8) Dok. Nr. 14263/17.

(9) Iammarino, S., Rodríguez-Pose, A., Storper, M. (2017). „Kodėl regioninė plėtra svarbi Europos ekonomikos ateičiai?“Darbo dokumentai 07/2017, Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas, Europos Komisija.

(10) OL C 306, 2017 9 15, p. 8.

(11) OL C 303, 2016 8 19, p. 94.

(12) OL C 316, 2017 9 22, p. 132.

(13) OL C 316, 2017 9 22, p. 124.

(14) OL C 76, 2018 2 28, p. 2.

(15) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0222.

(16) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0320.

(17) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0321.

(18) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053.

(19) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0254.

(20) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0245.

(21) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0316.

(22) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0401.

(23) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0067.

(24) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0075.

(25) http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/8631691/3-31012018-BP-EN.pdf/bdc1dbf2-6511-4dc5-ac90-dbadee96f5fb

(26) http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/8701418/3-01032018-AP-EN/37be1dc2-3905-4b39-9ef6-adcea3cc347a

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/63

P8_TA(2018)0117

Komisijos sąžiningumo politika, ypač Europos Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimas

2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos sąžiningumo politikos, ypač Europos Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimo (2018/2624(RSP))

(2019/C 390/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 12 d. Komisijos pareiškimą dėl Komisijos sąžiningumo politikos, ypač Europos Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimo,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 25 d. Komisijos atsakymus į Biudžeto kontrolės (CONT) komiteto narių klausimus raštu ir klausimus, pateiktus per šio komiteto 2018 m. kovo 27 d. surengtą klausymą,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus, ypač į jų 4, 7 ir 29 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi labai svarbu, kad Europos Komisija – Sutarčių sergėtoja – veiktų laikydamasi taisyklių raidės ir dvasios,

kadangi pasitikėjimą Europos projektu ir Europos Sąjunga bus galima išlaikyti, tik jei Europos Sąjungos institucijos veiks kaip sektini pavyzdžiai teisinės valstybės, skaidrumo ir gero administravimo srityse ir parodys, kad jose veikia tinkama vidaus stabdžių ir atsvarų sistema, kuri sudaro sąlygas tinkamai reaguoti kiekvienu atveju, kai kyla grėsmė minėtiems pagrindiniams principams;

kadangi pagal Sutartis visos ES institucijos yra autonomiškos klausimais, susijusiais su jų organizacija ir personalo politika, be kita ko, pasirenkant savo aukščiausio rango pareigūnus atsižvelgiant į nuopelnus, patirtį ir pasitikėjimą, laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų ir jų atitinkamų darbo tvarkos taisyklių;

D.	kadangi dažnai į viešai paskelbtas darbo vietas atrenkami vidaus kandidatai, kurie neatitinka paraiškų teikimo pagal vidaus taisykles reikalavimų, taigi taip apeina įprastas karjeros galimybes;

E.	kadangi skyrimas į aukštas, pvz., generalinio sekretoriaus, pareigas turėtų būti vykdomas nepriklausomai nuo kitų skyrimų, taip išvengiant bet kokio įtarimo, kad sudaryti neskaidrūs susiję susitarimai arba kompromisai, pagrįsti slapta informacija;

kadangi Europos ombudsmenė šiuo metu vykdo minėtos skyrimo procedūros tyrimą ir Parlamentas yra įsitikinęs, kad ombudsmenė pateiks Komisijai ir Parlamentui savo nuomonę ir informuos apie bet kokius galimus netinkamo administravimo atvejus, kuriuos ji atskleidė ir dėl kurių reikėtų imtis tolesnių veiksmų;

G.	kadangi Komisija pripažino, kad jos pranešimuose, susijusiuose su skyrimu, yra trūkumų, taip pat pripažino būtinybę stiprinti pastangas šioje srityje;

H.	kadangi personalo komitetai – išrinkti ES institucijų darbuotojų atstovai – paprašė laikytis skaidrių skyrimo į visas vadovaujamas pareigas procedūrų;

apgailestauja dėl to, kad naujo Europos Komisijos generalinio sekretoriaus 2018 m. vasario 21 d. skyrimo procedūra įvykdyta taip, kad sukėlė plataus masto visuomenės, Europos Parlamento narių ir Europos Sąjungos viešosios tarnybos susierzinimą ir nepritarimą; pažymi, kad šios procedūros rezultatai kelia grėsmę ne tik Europos Komisijos, bet ir visų Europos Sąjungos institucijų reputacijai; ragina Komisiją pripažinti, kad ši procedūra ir pranešimai apie ją žiniasklaidoje, Parlamente ir visuomenėje neigiamai atsiliepė jos pačios reputacijai;

Faktinės aplinkybės

pažymi, kad:

—	2018 m. sausio 31 d. paskelbta laisva generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigybė ir nustatytas standartinis 10 darbo dienų terminas paraiškoms teikti (t. y. 2018 m. vasario 13 d.);

—

paraiškas pateikė tik du kandidatai, vienas vyras ir viena moteris, jie abu dirbo Komisijos pirmininko kabinete; naujasis generalinis sekretorius buvo vienas iš kandidatų pareigybei užimti; antroji kandidatė 2018 m. vasario 8 d. pateikė paraišką laisvai darbo vietai užimti, 2018 m. vasario 12 d. dalyvavo visą dieną trukusiame vertinime vertinimo centre, atsiėmė savo paraišką prieš pokalbį patariamajame paskyrimų komitete, kuris buvo numatytas 2018 m. vasario 20 d., ir tuomet buvo paskirta naująja Komisijos pirmininko kabineto vadove;

—

naujasis generalinis sekretorius dalyvavo procedūroje, kuri numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnyje ir kuri apima:

a)	visą dieną trunkantį vertinimą vertinimo centre (2018 m. vasario 15 d.);

b)	pokalbį (2018 m. vasario 16 d.) patariamajame paskyrimų komitete, jo vertinimą ir nuomonę (2018 m. vasario 20 d.);

c)	pokalbį su už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingu Komisijos nariu ir Europos Komisijos pirmininku (2018 m. vasario 20 d.);

—	neparengti šių pokalbių protokolai, taip pat nenurodyta jų trukmė;

—	Kolegija 2018 m. vasario 21 d. vienbalsiai priėmė sprendimą paskirti Komisijos pirmininko kabineto vadovą generalinio sekretoriaus pavaduotoju;

—	vėliau per tą patį posėdį generalinis sekretorius pranešė, kad išeina į pensiją; jis tos dienos rytą išsiuntė oficialų laišką Komisijos pirmininkui ir pranešė, kad ketina išeiti į pensiją 2018 m. kovo 31 d.;

—

Europos Komisijos pirmininkas ir jo kabineto vadovas jau nuo 2015 m. žinojo, kad generalinis sekretorius ketina po 2018 m. kovo mėn. išeiti į pensiją; šį ketinimą jis dar kartą patvirtino 2018 m. pradžioje; tačiau Komisijos pirmininkas neatskleidė šios informacijos, kad nepakenktų generalinio sekretoriaus darbui, bet pranešė ją savo kabineto vadovui;

—

Europos Komisijos pirmininkas po to, kai jam kelis kartus nepavyko įtikinti tuometinio generalinio sekretoriaus ilgiau eiti savo pareigas, turėtų bent pranešti už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingam Komisijos nariui apie būsimą laisvą darbo vietą, kad vadovaujantis įprasta bei geriausia praktika ir laiku būtų galima imtis veiksmų laisvai darbo vietai užpildyti;

—

Kolegija, atsižvelgdama į Komisijos pirmininko pasiūlymą, susitarusi su už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingu Komisijos nariu, nors posėdžio darbotvarkėje nebuvo įrašytas naujojo generalinio sekretoriaus skyrimo punktas, vadovaudamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsniu, priėmė sprendimą perkelti naujai paskirtą generalinio sekretoriaus pavaduotoją ir jo pareigybę į Europos Komisijos generalinio sekretoriaus pareigas (perkėlimas į kitas pareigas nepaskelbus apie pareigybę);

Naujojo generalinio sekretoriaus karjera

pažymi, kad:

—	naujasis generalinis sekretorius, laimėjęs atvirą AD konkursą COM/A/10/01, pradėjo dirbti Europos Komisijoje kaip AD6 lygio pareigūnas 2004 m. lapkričio mėn.; jis buvo paaukštintas į AD 7 lygį 2007 m., AD 8 lygį – 2009 m., AD 9 lygį – 2011 m. ir AD 10 lygį – 2013 m.;

—

nuo 2010 m. vasario 10 d., vis dar užimdamas savo pagrindinės veiklos AD 8 lygio pareigas, jis buvo deleguotas eiti Komisijos pirmininko pavaduotojos V. Reding kabineto vadovo pareigas – tai buvo direktoriaus lygmens AD 14 kabineto vadovo funkcija – laikantis tuo metu galiojusių kabinetų sudėties taisyklių (SEC(2010)0104);

—	naujasis generalinis sekretorius nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. išėjo atostogų dėl asmeninių priežasčių, kad galėtų vadovauti PPE frakcijos pagrindinio kandidato į Europos Komisijos pirmininkus kampanijai;

—	po to, kai 2014 m. birželio 1 d. sugrįžo į tarnybą, jis buvo paskirtas eiti AD 14 pareigūno – Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato pagrindinio patarėjo – pareigas;

—	naujasis generalinis sekretorius, sėkmingai užbaigęs atrankos procedūrą, 2014 m. liepos 1 d. buvo paskirtas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pagrindiniu patarėju; šiuo paskyrimu jis tapo savo pagrindinės veiklos AD 14 lygio pareigūnu;

—	nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. naujasis generalinis sekretorius AD 14 lygiu buvo deleguotas eiti išrinkto Europos Komisijos pirmininko pereinamojo laikotarpio grupės vadovo pareigas;

—	2014 m. lapkričio 1 d. jis buvo deleguotas eiti AD 15 lygio Komisijos pirmininko kabineto vadovo pareigas, laikantis nuo 2004 m. galiojančių komitetų sudėties taisyklių (žr. sprendimus SEC(2004)0185, SEC(2010)0104 ir C(2014)9002);

—

2017 m. sausio 1 d., laikantis Komisijos narių kolegijos sprendimo (PV(2017)2221), jis buvo paaukštintas į savo pagrindinės veiklos (ne pareigų, į kurias buvo deleguotas) AD 15 lygį vykdant 10-ąją vyresniųjų pareigūnų paaukštinimo procedūrą; taigi, prieš 2018 m. vasario 21 d. posėdį jis buvo Komisijos AD 15 lygio pareigūnas, kurio pagrindinė veikla buvo Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato pagrindinis patarėjas;

atkreipia dėmesį į nepaprastai greitą naujojo generalinio sekretoriaus kilimą karjeros laiptais: per šiek tiek daugiau nei 13 metų jis iš AD 6 lygio pakilo į AD 15 lygį ir šiuo laikotarpiu aštuonerius metus praleido įvairiuose kabinetuose (po darbo pirmame kabinete jis buvo paaukštintas iš AD 10 lygio į AD 14 lygį, o po darbo antrame kabinete – iš AD 14 lygio į AD 15 lygį);

Ankstesnių generalinių sekretorių karjera

pabrėžia, kad, anot Komisijos, ankstesni trys generaliniai sekretoriai, prieš juos paskiriant eiti generalinio sekretoriaus pareigas, ėjo direktoriaus, generalinio direktoriaus ir kabineto vadovo pareigas, o naujasis generalinis sekretorius nevykdė jokių vadovavimo užduočių Komisijos tarnybose; ypač pažymi, kad 2018 m. vasario 21 d. jis nėjo generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigų ir buvo savo pagrindinės veiklos AD 15 lygio pareigūnas mažiau nei 14 mėnesių;

Skyrimo procedūra

pažymi, kad, anot Komisijos, atsižvelgus į tarnybos interesus naujai paskirtas generalinis sekretorius buvo perkeltas į kitas pareigas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį ir kad postas nebuvo paskelbtas, nes jis nebuvo laikomas laisvu; taigi atkreipia dėmesį į tai, kad kiti pareigūnai negalėjo pateikti savo kandidatūros į šį postą, nes buvo surengta perkėlimo su pareigybe į kitas pareigas procedūra, o ne perkėlimas siaurąja prasme, kuomet tinkamai paskelbiama laisva darbo vieta;

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija taikė tą pačią perkėlimo procedūrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį trijų ankstesnių generalinių sekretorių atvejais (perkėlimas su pareigybe į kitas pareigas, o ne perkėlimas siaurąja prasme); vis dėlto pabrėžia, kad nė vienas iš pirmiau minėtų generalinių sekretorių nebuvo per tą patį kolegijos posėdį paskirtas generalinio sekretoriaus pavaduotoju ir iš karto – generaliniu sekretoriumi; taip pat pabrėžia, kad visų trijų ankstesnių generalinių sekretorių kandidatūros buvo pasiūlytos kolegijai per tą patį kolegijos posėdį, kai jų pirmtakai atitinkamai buvo perkelti į kitą pareigybę arba paskelbė apie savo išėjimą į pensiją;

pabrėžia, kad tokią skyrimo pagal perkėlimo procedūrą praktiką pradėjo Europos Komisijos pirmininkas kartu su Komisijos nariu, atsakingu už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, pasikonsultavęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju (su juo buvo konsultuojamasi dėl kandidato asmenybės, bet jokiu būdu ne dėl procedūros);

pripažįsta, kad Komisija netaiko AD15 lygio direktorių perkėlimo į generalinio direktoriaus pareigas praktikos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teisiniu požiūriu Komisija mano, jog kolegija galbūt būtų nusprendusi perkelti vyriausiąjį patarėją į generalinio sekretoriaus pareigas;

10.

kelia klausimą, kodėl Komisija tam pačiam kandidatui ir per tą patį kolegijos posėdį taikė skirtingą generalinio sekretoriaus pavaduotojo ir generalinio sekretoriaus skyrimo tvarką;

Nustatyti faktai

11.

pabrėžia, kad iš Komisijos atsakymų matyti, jog Komisijos pirmininkas ir jo kabineto vadovas nuo 2015 m. žinojo apie buvusio generalinio sekretoriaus ketinimą išeiti į pensiją netrukus po 2018 m. kovo 1 d., o 2018 m. pradžioje jis dar kartą patvirtino šį ketinimą; pabrėžia, kad turint šią informaciją būtų buvę įmanoma paskirti generalinio sekretoriaus pareigų perėmėją pagal įprastą paskyrimo procedūrą taikant vieną iš dviejų viešų konkurso procedūrų, numatytų Pareigūnų tarnybos nuostatuose: 1) kolegija paskiria pareigūną po, to kai laisva vieta buvo paskelbta ir įvyko atrankos procedūra pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnį; arba 2) atsižvelgus į tarnybos interesus pareigūnas perkeliamas į kitą darbo vietą vadovaujantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsniu, taip pat po to, kai laisva vieta buvo paskelbta, kad bet kuris suinteresuotas pareigūnas galėtų pateikti prašymą dėl tokio perkėlimo;

12.

atkreipia dėmesį į Komisijos nuomonę, kad laisvos darbo vietos paskelbimas neturi būti laikomas taisykle pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, ypač kiek tai susiję su generalinio sekretoriaus pareigybe, kuriai reikalinga ne tik ypatinga patirtis, bet ir tam tikras Pirmininko ir Komisijos narių kolegijos pasitikėjimo lygis;

13.

pabrėžia, kad, pasirinkusi perkėlimo procedūrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį, kai naujai paskirtas generalinio sekretoriaus pavaduotojas su etatu buvo perkeltas į kitas pareigas, šiuo atveju į generalinio sekretoriaus postą, nebuvo būtina skelbti buvusio generalinio sekretoriaus postą jam išeinant į pensiją; pažymi, kad, nors ta pati procedūra buvo taikyta ankstesniems generaliniams sekretoriams paskirti, tie asmenys iki tol ėjo generalinio direktoriaus pareigas, turėdami aukšto lygio valdymo ir su biudžetu susijusią atsakomybę; vis dėlto pabrėžia, kad ši nepaskelbimo tradicija pasiekė savo ribas, nes ji neatitinka šiuolaikinių skaidrumo standartų, kurių turėtų laikytis Komisija, Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija plačiai taiko darbo vietų užpildymo vykdant perkėlimus institucijos viduje praktiką, t. y perkėlimo su pareigybe į kitas pareigas praktiką, kuri taip pat vykdoma įdarbinant vadovaujamosioms pareigoms eiti; pripažįsta, kad šioje srityje institucijos turi dideles galimybes veikti savo nuožiūra, bet yra susirūpinęs dėl to, kad tai gali pakenkti lygių galimybių principui ir nebus atrenkami labiausiai kvalifikuoti kandidatai; ragina visas Sąjungos institucijas vykdyti įdarbinimą pasinaudojant minėtais perkėlimais tik tinkamai apie tai pranešus personalui ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir teikti pirmenybę atviroms ir skaidrioms procedūroms, kurias vykdant siekiama atrinkti labiausiai kvalifikuotus kandidatus;

15.

pabrėžia, kad tik Pirmininkas, Komisijos narys, atsakingas už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, pirmasis pirmininko pavaduotojas, buvęs ir naujasis generaliniai sekretoriai iš anksto žinojo tai, kad 2018 m. vasario 21 d. Komisijos narių kolegijos posėdyje bus pateiktas pasiūlymas nedelsiant paskirti naują generalinį sekretorių;

16.

pažymi, kad, panašu, jog visiems kitiems kolegijos nariams ši procedūra buvo netikėta, taip pat buvo išvengta Komisijos narių diskusijos, nes naujojo generalinio sekretoriaus paskyrimas nebuvo įtrauktas į 2018 m. vasario 21 d. Komisijos narių kolegijos posėdžio darbotvarkę;

17.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl tokio naujojo generalinio sekretoriaus paskyrimo gali kilti abejonių dėl anksčiau vykusios generalinio sekretoriaus pavaduotojo paskyrimo procedūros, nes ji pirmiausia vykdyta ne siekiant užpildyti šią laisvą darbo vietą, o veikiau siekiant sudaryti sąlygas tam, kad įvykdžius šį perkėlimą būtų galima perkelti asmenį į generalinio sekretoriaus pareigas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį nepaskelbus apie pareigybę; mano, kad, nors tokia procedūra galbūt tenkina visiškai formalius reikalavimus, visgi ji prieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų esmei ir užkerta galimybę kitiems reikalavimus atitinkantiems darbuotojams konkuruoti dėl šios pareigybės;

Išvados

18.

yra nusivylęs dėl to, kad nė vienas Komisijos narys, atrodo, nesuabejojo šiuo netikėtu paskyrimu, nepaprašė, kad sprendimo dėl šio paskyrimo priėmimas būtų atidėtas, ir nereikalavo surengti principinės diskusijos dėl būsimo generalinio sekretoriaus Komisijoje vaidmens ir šio vaidmens supratimo, ir atkreipia dėmesį į tai, kad šis punktas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę;

19.

primena, kad Europos institucijų generaliniai direktoriai yra atsakingi už šimtus darbuotojų ir, kaip leidimus suteikiantys pareigūnai, už didelių biudžetų įvykdymą, taip pat kiekvienų finansinių metų pabaigoje turi pasirašyti patikinimo pareiškimus, pateikiamus jų metinėse veiklos ataskaitose; todėl kvestionuoja Komisijos tvirtinimą, kad Pirmininko kabineto vadovo postas galėtų būti laikomas lygiaverčiu generalinio direktoriaus postui kalbant apie valdymą ir su biudžetu susijusias pareigas, jeigu tokios pareigos nėra einamos, kaip tai buvo ankstesnių Komisijos generalinių sekretorių atveju; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. lapkričio 1 d. Pirmininko vidaus komunikatas Komisijai, kuriame reglamentuojama Komisijos narių kabinetų ir atstovo spaudai tarnybos sudėtis, nepakeičia ar iš dalies nepakeičia Pareigūnų tarnybos nuostatų;

20.

pažymi, kad dviejų etapų generalinio sekretoriaus paskyrimas galėtų būti laikomas į perversmą panašiu veiksmu, kurį vykdant pasiektos ir galbūt net peržengtos teisės aktuose numatytos ribos;

21.

pabrėžia, kad Parlamentas nemano, kad būta rimtos situacijos, kai reikia skubiai veikti, kaip paaiškino Parlamento teisės tarnyba, kad būtų galima pateisinti perkėlimo į kitas pareigas procedūrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį nepaskelbus apie pareigybę;

Būtini veiksmai

22.

žino, kad paprastai dėl teisinių apribojimų negalima atšaukti administracinio akto, kuriuo priimtas palankus sprendimas, bet vis dėlto prašo Komisijos iš naujo įvertinti naujojo generalinio sekretoriaus paskyrimo procedūrą, siekiant suteikti kitiems galimiems kandidatams iš Europos viešojo administravimo sektoriaus galimybę pateikti paraišką ir taip sudaryti sąlygas rinktis iš potencialių kandidatų, priklausančių tai pačiai pareigų grupei ir kategorijai; ragina Komisiją ateityje vykdyti atviras ir skaidrias paraiškų teikimo procedūras;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant išlaikyti aukštos kokybės, nepriklausomą, lojalią ir motyvuotą Europos civilinę tarnybą Pareigūnų tarnybos nuostatai turi būti taikomi paisant jų formos ir turinio; pabrėžia, kad tai reiškia, jog, visų pirma, reikia visapusiškai laikytis Tarnybos nuostatų 4, 7 ir 29 straipsnių nuostatų, taigi „apie laisvas darbo vietas institucijoje pranešama tos institucijos personalui, jei paskyrimų tarnyba nusprendžia, kad tą laisvą darbo vietą reikia užimti“, ir šio skaidrumo reikalavimo taip pat turi būti laikomasi perkėlimo atvejais pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį, išskyrus labai išimtinius ir tinkamai pagrįstus atvejus, kaip pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

24.

primena, kad tik tinkamai paskelbus apie laisvas darbo vietas įmanoma užtikrinti plačias galimybes rinktis iš labiausiai kvalifikuotų kandidatų bei lyčių pusiausvyrą ir priimti informacija pagrįstą bei optimalų paskyrimo sprendimą; pabrėžia, kad visos Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos neturi vykdyti tokių paskelbimo procedūrų, kai vienintelis jų tikslas – įvykdyti formalų paskelbimo reikalavimą;

25.

rekomenduoja būtinai pagerinti Komisijos narių kolegijos sprendimų priėmimo procesus ir procedūras, kad būtų išvengta bet kokių neapdairių paskyrimų ar kitų svarbių sprendimų netinkamo priėmimo, todėl būtina, kad visi tokie klausimai būtų įtraukiami į darbotvarkės projektą;

26.

taigi ragina visas Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas daugiau netaikyti vadinamosios parašiutinio asmenų paskyrimo į pareigas praktikos, nes dėl to kyla pavojus, kad bus pakenkta procedūroms, o kartu ir ES patikimumui; pabrėžia, kad politinė įtaka neturi būti Pareigūnų tarnybos nuostatų taikymo apribojimo priežastis; mano, kad apie visas laisvas darbo vietas turėtų būti skelbiama siekiant užtikrinti skaidrumą, sąžiningumą ir lygias galimybes; pabrėžia, kad, jeigu institucijos visgi nuspręstų nukrypti nuo šio principo, jos šia galimybe turėtų naudotis tik ribotai, kaip nustatyta remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija;

27.

siūlo užtikrinti, kad darbuotojų atstovai būtų įtraukiami į Parlamento vyresniųjų pareigūnų atrankos komisijas;

28.

prašo Komisijos ir visų kitų atitinkamų ES institucijų panaikinti sprendimus, kuriuose Pirmininko kabineto vadovo pareigybė laikoma lygiaverte generalinio direktoriaus pareigybei, o Komisijos nario kabineto vadovo pareigybė laikoma lygiaverte direktoriaus pareigybei; taip pat prašo Komisijos užtikrinti, kad, kai pagal įprastą teisėkūros procedūrą bus atliekama kita Pareigūnų tarnybos nuostatų peržiūra, būtų sudarytos tinkamos karjeros galimybės pareigūnams, kurių karjeros raida vyksta tradiciniu būdu, ir kabinetų nariams, ir todėl:

—	kalbant apie 7 straipsnį, būtų patikslinta pareigūno ir jo pareigybės perskyrimo perkeliant į kitas pareigas procedūra, nustatyta tik Teismo praktikoje,

—	numatytos atitinkamos narių biurų ir (arba) kabinetų vidaus taisyklės, taip pat

—	nustatytos visiškai skaidrios generalinių sekretorių skyrimo procedūros;

29.

ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos peržiūrėti savo vyresniųjų pareigūnų skyrimo administracinę procedūrą siekiant visapusiškai užtikrinti, kad būtų atrenkami geriausi kandidatai garantuojant kuo didesnį skaidrumą ir lygias galimybes, ir taip parodyti pavyzdį kitoms Europos Sąjungos institucijoms;

30.

pripažįsta, kad pagal Komisijos darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnį generaliniam sekretoriui pavedamos ypatingos su valdymu susijusios pareigos ir jis turėtų turėti plataus masto ir valdymo patirties ir Pirmininko pasitikėjimą; mano, kad reikia atnaujinti ir patikslinti šias taisykles siekiant užtikrinti neutralų generalinio sekretoriaus vaidmenį politinėje (partijų) aplinkoje; tikisi, kad bus apie tokius pakeitimus informuotas iki 2018 m. rugsėjo mėn.;

o o

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją visoms Europos institucijoms.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/69

P8_TA(2018)0118

Pažanga dėl JT pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių

2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl JT Pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių pažangos (2018/2642(RSP))

(2019/C 390/09)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

—	atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarkę ir ypač į 2011 m. TDO konvenciją dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams (Konvencija Nr. 189),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/71/1 „Niujorko deklaracija dėl pabėgėlių ir migrantų“ (1),

—	atsižvelgdamas į Niujorko deklaracijos dėl visapusiško atsako į pabėgėlius sistemos I priedą,

—	atsižvelgdamas į Niujorko deklaracijos dėl pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos II priedą,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires ir 2017 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą dėl vaikų migrantų apsaugos (COM(2017)0211),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 6 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/71/280 dėl tarpvyriausybinių derybų dėl pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos tvarkos (2),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 28 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pranešimą, pavadinimu „Specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais pranešimas dėl darbotvarkės iki 2035 m. siekiant palengvinti asmenų judumą“ (3),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) dokumentą „Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių link. Veiksmų gairės“ (4),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 11 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pranešimą „Migracijos tikslų įgyvendinimas visų labui“ (5),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. UNHCR pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių pirmąjį projektą (6),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 5 d. pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos pirmąjį projektą (7) ir 2018 m. kovo 5 d. pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos pirmąjį papildytą projektą (8),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. 5-ojo Afrikos Sąjungos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Abidžano deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/1 pavadinimu „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ir į 17 jos Darnaus vystymosi tikslų, patvirtintų 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime (9),

—	atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimų narių teisių apsaugos, priimtą 1990 m. gruodžio 18 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/45/158 (10),

—	atsižvelgdamas į Visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos komiteto ir Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą dėl vaikų žmogaus teisių atsižvelgiant į tarptautinę migraciją,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“ (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl atsparumo kaip strateginio ES išorės veiklos prioriteto (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją „Pabėgėlių ir migrantų srautų klausimo sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“ (14) ir 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (15),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto priimtą pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos pabėgėlių perkėlimo sistema ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014 (A8-0316/2017), ir į ES poreikį pagal kasmetinius numatytus visuotinius perkėlimo poreikius perkelti mažiausiai 20 proc. asmenų,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

kadangi pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnio 2 dalį „[k]iekvienas turi teisę išvykti iš bet kurios šalies, įskaitant savąją, ir sugrįžti į savo šalį“; kadangi 1999 m. JT Žmogaus teisių komitetas savo bendrojoje pastaboje Nr. 273 (8 dalis) paaiškino, kad ši teisė „negali būti priklausoma nuo konkretaus tikslo ar nuo laikotarpio, kurį asmuo nusprendžia likti už šalies ribų“;

kadangi 2016 m. rugsėjo 19 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukščiausiojo lygio susitikime dėl pabėgėlių ir migracijos Jungtinės Tautos vieningai priėmė Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų, kurios pagrindu buvo pradėti du atskiri, skirtingi ir nepriklausomi, bet iš esmės susiję procesai, siekiant 2018 m. priimti Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių ir Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, kurie 2018 m. gruodžio mėn. bus pasirašyti konferencijoje Maroke;

kadangi Niujorko deklaracijos I priede nustatyta visapusiško atsako į pabėgėlius sistema, grindžiama atsakomybės pasidalijimo tarptautiniu lygmeniu principu ir dalies JT valstybių narių apsisprendimu šalinti pagrindines priverstinio gyventojų perkėlimo priežastis; kadangi pasitelkiant visapusiško atsako į pabėgėlius sistemą pateikiami konkretūs veiksmai, siekiant sumažinti įtampą, kurią patiria priimančiosios valstybės, sustiprinti pabėgėlių savarankiškumą, didinti galimybes naudotis trečiųjų šalių sprendimais ir sudaryti sąlygas kilmės šalyse sugrįžti saugiai ir oriai;

D.	kadangi JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro jo 2018 m. Generalinei Asamblėjai parengtoje metinėje ataskaitoje buvo prašoma rengti konsultacijas dėl veiksmų programos, kuri papildytų visapusiško atsako į pabėgėlius sistemą, ir pateikti pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių pasiūlymą;

kadangi ES ir jos valstybės narės buvo įsitraukusios į parengiamąjį procesą ir diskusijas, po kurių pristatyti pirmieji projektai; kadangi procesui pasiekus kritiškesnį etapą ir dėl JAV sprendimo pasitraukti iš derybų, tapo dar svarbiau, kad ES ir jos valstybės narės imtųsi vadovaujamo vaidmens, siekiant užtikrinti svarų, į žmones orientuotą ir į žmogaus teisėmis grindžiamą tekstą;

kadangi migracija yra sudėtingas žmogiškas reiškinys; kadangi pabėgėliai, nors konkrečiai apibrėžiami ir ginami tarptautinės teisės kaip žmonės, dėl persekiojimo, konfliktų, smurto ar kitų aplinkybių baimės gyvenantys ne savo kilmės šalyje, ir kuriems dėl šių priežasčių reikalinga tarptautinė apsauga, tokie pabėgėliai ir migrantai yra žmogaus teisių turėtojai ir dažnai per visą migracijos procesą yra labiau pažeidžiami, patiria daugiau smurto ir prievartos; kadangi tiek Pasaulinis susitarimas dėl pabėgėlių, tiek Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos yra papildomi procesai, kuriems įgyvendinti reikės imtis bendrų veiksmų;

kadangi žmonių judumas ir migracija – realybė, su kuria susiduriama vis didesniu mastu, kuomet maždaug 258 mln. tarptautinių migrantų migruoja visame pasaulyje; kadangi migrantų dalis nuo 2,8 proc. 2000 m. proporcingai padidėjo iki 3,4 proc. 2017 m.; kadangi 48 proc. migrantų yra moterys; kadangi didžioji dalis migrantų keliauja saugiai ir tvarkingai; kadangi 85 proc. migrantų keliauja tarp vienodo išsivystymo lygio šalių; kadangi 2017 m. Europa buvo antroji pagal tarptautinių migrantų skaičių (61 mln.) (16);

kadangi, remiantis UNHCR duomenimis, 2015 m. pabaigoje apie 65 mln. žmonių, iš kurių 12 mln. – sirų, gyveno priverstinės migracijos sąlygomis; kadangi Pasaulio banko duomenimis, 2012–2015 m. buvo perkelta apie 9 mln. žmonių, o tai sukėlė rimtų problemų pasaulinei humanitarinės pagalbos sistemai; kadangi 84 proc. pasaulio pabėgėlių ir 99 proc. šalies viduje perkeltų asmenų priima besivystančios šalys ar regionai, kurių dauguma yra Afrikos žemyne, o Europos šalys, neskaitant Turkijos, priima tik 10 proc. visų pabėgėlių; kadangi UNHCR duomenimis, prognozuojama, kad 2018 m. visuotinai perkelti reikės beveik 1,2 mln. asmenų; kadangi nuo 2000 m. užsienyje ieškodami saugumo ir orumo, pasaulyje mirė daugiau nei 46 000 migrantų ir pabėgėlių, įskaitant mažiausiai 14 500 mirties atvejų nuo 2014 m. centrinės Viduržemio jūros regiono dalyje (17);

kadangi istoriškai Europa buvo tiek tikslo regionas, tiek regionas, iš kurio migruojama; kadangi europiečiai migruoja į užsienį taip pat dėl ekonominių sunkumų, konfliktų ar politinio persekiojimo; kadangi dėl vykstančios ekonomikos ir finansų krizės daug europiečių buvo priversti emigruoti, taip pat į Pietų pusrutulio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis;

kadangi daug migrantų vaikų patiria smurtą, prievartą ir išnaudojimą; kadangi žinoma, jog daugiau nei 100 valstybių sulaiko vaikus dėl su migracija susijusių priežasčių (18); kadangi vaikai pabėgėliai, palyginti su kitais vaikais, yra penkis kartus labiau linkę nebūti mokykloje ir mažiau nei vienas ketvirtis paauglių pabėgėlių lanko vidurinę mokyklą;

K.	kadangi migrantai darbuotojai dažnai patiria diskriminaciją, išnaudojimą ir pažeidžiamos jų teisės; kadangi 23 proc. iš 24,9 mln. žmonių, dirbančių priverstinį darbą pasaulyje, yra tarptautiniai migrantai;

kadangi patirtis rodo, jog migrantai labai prisideda prie šalių, kuriose gyvena, ir buveinės šalių gerovės; kadangi migrantai prisideda mokėdami mokesčius ir apie 85 proc. savo darbo užmokesčio skirdami tų šalių, kuriose gyvena, ekonomikai; kadangi 2017 m. atlikta 596 mlrd. USD perlaidų pasaulyje, iš kurių 450 mlrd. USD buvo pervesti į besivystančias šalis, – ši suma iki trijų kartų viršijo oficialios paramos vystymuisi sumą;

labai pritaria Niujorko deklaracijos dėl pabėgėlių ir migrantų tikslams ir atitinkamam procesui, kuriuo būtų sukurtas visuotinio valdymo režimas siekiant geriau koordinuoti tarptautinę migraciją, žmonių judumą, didelius migrantų judėjimo srautus ir užsitęsusias pabėgėlių situacijas bei įdiegti ilgalaikius sprendimus ir metodus, aiškiai apibrėžiant, kaip svarbu apsaugoti pabėgėlių ir migrantų teises;

ragina ES valstybes nares priimti vieningą ES poziciją ir aktyviai ginti ir skatinti derybas dėl svarbių JT Pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių klausimų;

yra įsitikinęs, kad stipriai tarpusavyje susijusiame pasaulyje su žmonių judumu susijusius sunkumus veiksmingai spręsti geriausiai gali visa tarptautinė bendruomenė; todėl palankiai vertina tai, kad pradėtos tarpvyriausybinės derybos dėl Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir tai, kad pirmųjų projektų pagrindu pradedamos oficialios konsultacijos dėl Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių, kurios turės būti baigtos 2018 m. liepos mėn.;

ragina Europos Sąjungą, būtent Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisiją pasinaudoti visa savo diplomatine įtaka ir sutelkti ES delegacijas ne tik Niujorke ir Ženevoje, bet taip pat kitose pagrindinėse šalyse, ypač besivystančiose šalyse, kurių veiksmingas dalyvavimas šiame procese labai svarbus, nes šios šalys yra ne tik kilmės ir tranzito šalys, bet taip pat paskirties šalys, ir siekiant užtikrinti proceso sėkmę, joms turėtų būti padedama ES lygmeniu;

pabrėžia, kad pagrindinėse tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse pripažįstamos visų žmonių, įskaitant migrantus ir pabėgėlius, teisės, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą, ir įpareigoja valstybes jas, įskaitant pagrindinį negrąžinimo principą, ginti; ragina ypatingą dėmesį skirti žmonėms, atsidūrusiems pažeidžiamoje padėtyje ir tiems, kuriems reikalinga specialioji medicininė ar psichologinė pagalba, be kita ko, dėl to, kad patyrė fizinį smurtą dėl diskriminacijos, seksualinį smurtą ar smurtą dėl lyties, ar buvo kankinami; pritaria tam, kad į pasaulinius susitarimus šiuo požiūriu būtų įtrauktos konkrečios priemonės; be to, primena, kad asmenys tampa pažeidžiami kilmės, tranzito ir priimančiosiose ar paskirties šalyse dėl aplinkybių, kylančių ne tik dėl asmens tapatybės, bet taip pat dėl politinių pažiūrų, nelygybės, struktūrinės ir socialinės raidos;

primena, kad darnaus vystymosi tikslais (DVT), išdėstytais darbotvarkėje iki 2030 m., pripažįstama, kad įgyvendinant suplanuotą ir gerai valdomą migracijos politiką galima pasiekti darnų vystymąsi ir įtraukų augimą, taip pat sumažinti nelygybę valstybėse narėse ir tarp jų; ragina, kad DVT ir Pasaulinių susitarimų aspektams, susijusiems su migracija, būtų skiriamas deramas dėmesys; ragina ES ir valstybes nares įvykdyti savo įsipareigojimą pasiekti su vaikais susijusius DVT, įgyvendinant 2017 m. kovo 6 d. ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires;

ragina JT valstybes nares prisiimti atskirą įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę bei moterų ir mergaičių įgalėjimą, kaip pagrindinį Pasaulinio susitarimo elementą pagal 5-ąjį DVT; be to, primena, kad migracija gali pagreitinti moterų įgalėjimą ir lygybę, turint galvoje tai, kad 48 proc. migrantų yra moterys ir du trečdaliai jų dirba;

ragina JT valstybes nares prisiimti atskirą įsipareigojimą užtikrinti vaikų migrantų apsaugą; pabrėžia, kad visi vaikai, neatsižvelgiant į jų migrantų ar pabėgėlių statusą, visų pirma yra vaikai, kurie gali naudotis visomis JT Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintomis teisėmis, ir kad priimant su jais susijusius sprendimus ar imantis veiksmų, visų pirma reikia atsižvelgti į jų interesus; mano, kad pasauliniai susitarimai – tai galimybė sustiprinti vaikų, paveiktų migracijos ir priverstinio perkėlimo, apsaugos standartus; palankiai vertina tai, kad į pirmąjį projektą įtraukti aiškūs įsipareigojimai dėl konkrečių, neatidėliotinų klausimų, kaip antai raginimas nutraukti vaikų sulaikymą, su dingusiais migrantais susijusių veiksmų tobulinimas, tvirtas šeimų susijungimo rėmimas ir kiti įprasti būdai, vaikystės be pilietybės prevencija ir vaikų pabėgėlių ir prieglobsčio ieškančių vaikų įtraukimas į nacionalines vaikų apsaugos, švietimo ir sveikatos sistemas; ragina ES ir jos valstybes nares ryžtingai remti šiuos pasiūlymus, siekiant užtikrinti, kad jie liktų galutiniame tekste, kuris bus priimtas gruodžio mėn.;

pabrėžia, kad reikėtų sutelkti dėmesį į įvairius neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo veiksnius (konfliktai, persekiojimas, etninis valymas, paplitęs smurtas ar kiti veiksniai, pavyzdžiui, ypač didelis skurdas, klimato kaita ar gaivalinės nelaimės);

10.

apgailestauja dėl pasikartojančio ir plačiai paplitusio bepilietybės reiškinio, dėl kurio kyla rimtų problemų žmogaus teisių srityje; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad dabartinėse derybose dėl Pasaulinių susitarimų šiai problemai būtų skiriamas deramas dėmesys;

11.

pabrėžia, kad konsultacijos ir derybos turi vykti skaidriai ir įtraukiai, kad į jas, nepaisant tarpvyriausybinio derybų pobūdžio, kuo labiau būtų įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, vietos ir regioninės valdžios institucijos bei pilietinė visuomenė, įskaitant migrantų organizacijas; pabrėžia, kad galutiniame proceso, kuris baigsis susitarimo priėmimu, etape reikia suvaldyti parlamentų vaidmenį, ir visų pirma pažymi, kad reikia stiprinti ES pozicijos parlamentinį aspektą;

12.

mano, kad siekiant užtikrinti dviejų susitarimų papildomumą ir su daugialypiškumu susijusių problemų nuoseklumą, turėtų būti sukurtas koordinavimo mechanizmas;

13.

pabrėžia, kad svarbu rinkti ir stebėti suskirstytus migracijos ir pabėgėlių duomenis, kartu su migrantams būdingais rodikliais, kurie ypač svarbūs politikos formavimui ir grindžiami realiais duomenimis, o ne mitais ar klaidingu suvokimu, kartu užtikrinant pagrindinių teisių standartus, įskaitant teisę į privatumą, ir duomenų apsaugos standartus ir apsaugant duomenų subjektus nuo rimtų žmogaus teisių pažeidimų;

14.

pabrėžia, kad siekiant išvengti skirtingų šalių à la carte požiūrio, artimoje ateityje reikia stiprinti abiejų Pasaulinių susitarimų įgyvendinimo tolesnio stebėjimo aspektą, ypač atsižvelgiant į jų neprivalomą pobūdį; šiuo atžvilgiu ragina atidžiai stebėti, kai galima, nustatant tinkamus standartus ir rodiklius; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad JT ir jos atitinkamoms agentūroms būtų suteikiami ištekliai, reikalingi bet kokiai užduočiai, kurią valstybės narės nusprendžia joms skirti, įgyvendinant ir vykdant tolesnę Susitarimų stebėseną;

15.

pripažįsta, kad migracijai valdyti reikia didelių investicijų, tinkamų išteklių ir lanksčių bei skaidrių priemonių ir kad artimiausiais metais reikės gerai parengtų, lanksčių ir supaprastintų priemonių su migracija susijusioms problemoms spręsti; ragina, kad įgyvendinant Pasaulinius susitarimus ES finansavimo priemonėms tektų svarbesnis vaidmuo; ragina į kitą daugiametę finansinę programą (DFP) įtraukti finansinį nuoseklumą ir peržiūrėti ilgalaikę biudžeto paramą pasauliniuose susitarimuose numatytai migracijos ir prieglobsčio politikai ir veiksmams; mano, kad vystymosi biudžetai ir toliau turi būti skiriami darnaus skurdo panaikinimo reikmėms;

Pasaulinis susitarimas dėl pabėgėlių

16.

palankiai vertina Susitarimo dėl pabėgėlių projektą ir jo į žmogaus teises ir į žmones orientuotą požiūrį; sveikina Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą dėl jo darbo ir įsipareigojimo kuo visapusiškiau įgyvendinti savo įgaliojimus; ragina visas šalis įsipareigoti teisingiau dalytis atsakomybe priimti ir remti pabėgėlius visame pasaulyje ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti ir vykdyti savo atsakomybės dalį; ragina priimti pasaulinį atsakomybės pasidalijimo mechanizmą, kuriuo palaikomas siūlomam Susitarimui taikytinas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris;

17.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti tvirtą ir tvarią pagalbą besivystančioms šalims, kurios priima daug pabėgėlių, ir užtikrinti, kad pabėgėliams būtų teikiami ilgalaikiai sprendimai, be kita ko, tapti savarankiškais ir būti integruotais į bendruomenes, kuriose jie gyvena; primena, kad Susitarimu suteikiama išskirtinė galimybė sustiprinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi politikos krypčių sąsają ir didinti pabėgėlių apsaugos ir spendimo būdų efektyvumą, veiksmingumą ir tvarumą, parengti visapusišką priemonę ir sutelkti visus suinteresuotuosius subjektus;

18.

pabrėžia, kad formuojant Susitarimą ir kitas tarptautines pabėgėlių situacijų priemones, reikia įtraukti pabėgėlius, kaip aktyvius suinteresuotuosius subjektus;

19.

ragina nekriminalizuoti humanitarinės pagalbos; ragina didinti nelaimės ištiktų žmonių paieškos ir gelbėjimo pajėgumus, užtikrinti didesnį pajėgumų panaudojimą visose valstybėse ir pripažinti privačių subjektų ir nevyriausybinių organizacijų teikiamą paramą vykdant gelbėjimo operacijas jūroje ir žemėje;

20.

ragina, kad taikant konkrečius ir suderintus įsipareigojimus, kuriais bus nustatyta ar išplėsta perkėlimo programų taikymo sritis, dydis ir kokybė, siekiant atitikti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro nustatytus visuotinius perkėlimo poreikius, Susitarime, dėl kurio deramasi, būtų tvirtai nustatyti ir sustiprinti perkėlimo sprendimai, kaip pagrindinis teisingo atsakomybės pasidalijimo elementas; ypač ragina ES valstybes nares atlikti savo darbą ir sustiprinti savo įsipareigojimus šiuo klausimu;

21.

primygtinai ragina visapusiškai atsižvelgti į teisę į šeimos susijungimą ir reikalauja, kad, be perkėlimo, pabėgėliams būtų sudaromos saugios ir teisėtos galimybės, įskaitant humanitarinius koridorius, humanitarines tarptautines vizas, regioninius perkėlimo režimus ir kitus papildomus teisėtus būdus (kaip antai privatus finansavimas, studijų vizos, pabėgėlių stipendijų programos ir lanksti vizų išdavimo tvarka) tam, kad pabėgėliai galėtų pasiekti tikslą pasinaudodami tinkamomis ir oriomis būsto sąlygomis;

22.

ragina visas valstybes pasirašyti, ratifikuoti 1951 m. Ženevos Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvencija) ir jų laikytis;

23.

pabrėžia tai, kad reikia pasinaudoti šia galimybe visapusiškai išplėtoti atnaujintą ir horizontalią lyčių perspektyvą kolektyviniam tarptautiniam atsakui pabėgėliams, kuria atsižvelgiama į konkrečius moterų apsaugos poreikius, be kita ko, kovojant su smurtu prieš moteris, ir kuria stiprinami moterų visų visuomenių atkūrimo ir atsparumo gebėjimai ir įgūdžiai, kartu pakeičiant moterų, kaip vien aukų, įvaizdį; šiuo požiūriu ragina visapusiškai įtraukti moteris, pradedant nuo vaikystės, suteikiant mergaitėms švietimo galimybę, be kita ko, ekstremaliųjų situacijų ir konfliktų zonose, joms dalyvaujant pabėgėlių krizės politikos formavimo ir sprendimų procese, siekiant kad jie taptų tvaresni, tinkamesni ir veiksmingesni, išklausyti jas ir atsižvelgti į jų poreikius ir tikrovę;

Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos

24.

primygtinai prašo, kad Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos būtų orientuotas į žmones ir grindžiamas žmogaus teisėmis, jame būtų numatytos ilgalaikės, tvarios ir visapusiškos priemonės visų dalyvaujančių šalių naudai, paremtas partnerystės ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp kilmės, tranzito ir paskirties šalių principu;

25.

mano, kad Susitarimas yra išskirtinė galimybė sąsają tarp vystymosi ir migracijos įtraukti į pasaulinės politikos darbotvarkę; tvirtai tiki, kad darnaus vystymosi tikslai yra holistinis ir visapusiškas pagrindas migracijos ir vystymosi sąsajai pagrįsti;

26.

primena, kad JT generalinio sekretoriaus pranešime „Migracijos tikslų įgyvendinimas visų labui“pabrėžiama, kad yra aiškių įrodymų, jog, nepaisant realių sunkumų, migracija ekonominiu ir socialiniu požiūriais naudinga tiek migrantams, tiek priimančioms bendruomenėms, ir gali būti ekonomikos augimo ir inovacijų variklis; labai palaiko teigiamą migracijos aprašymo aspektą ir skatina rengti ES ir tarptautines informavimo kampanijas, kuriomis būtų atkreipiamas dėmesys į akivaizdžias rasistines ir ksenofobines tendencijas mūsų visuomenėje ir tai, kaip jas neutralizuoti;

27.

ragina JT valstybes nares sumažinti perlaidų siuntimo sąnaudas ir atsižvelgti į šį klausimą dabartinėse derybose dėl Susitarimo;

28.

pabrėžia, kad migracija buvo pripažinta kaip aktyvi prisitaikymo strategija, pragyvenimo programa prieš skurdą, prie įtraukaus augimo ir darnaus vystymosi prisidedantis veiksnys;

29.

tvirtai tiki, kad dabar yra laikas sutelkti visus JT struktūros elementus, įskaitant Tarptautinę migracijos organizaciją (TMO), siekiant palaikyti tarptautines pastangas suvaldyti migraciją ir sustiprinti bendradarbiavimą; todėl labai apgailestauja, kad JAV administracija nusprendė nutraukti savo dalyvavimą derybose dėl Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos; ragina ES šiame procese imtis lyderės vaidmens ir pasmerkti kitas valstybes, kurios nutraukia derybas arba kurioms pavyksta susilpninti galutinio Susitarimo turinį; ragina ES prisiimti savo, kaip pasaulinio masto veikėjos, atsakomybę ir dirbti siekiant užtikrinti sėkmingą derybų pabaigą; primygtinai pabrėžia, kad ES valstybės narės turi demonstruoti vieningumą ir laikytis vienodos pozicijos, palaikydamos tarptautinį žmogaus teisėmis grindžiamą režimą migracijai valdyti;

30.

mano, kad suteikiant daugiau teisinių migracijos būdų, be kita ko, grindžiamų tikromis darbo rinkos poreikių analizėmis, neteisėta migracija būtų suvaržyta, sumažėtų mirties atvejų, mažiau neteisėtų migrantų būtų išnaudojami nelegalios imigracijos tarpininkų ir mažiau neteisėtų migrantų būtų išnaudojami nesąžiningų darbdavių;

31.

ragina visas šalis imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias žmogaus teisių pažeidimui ir migrantų išnaudojimui jų pačių teritorijose, be kita ko, darbdavių; tuo tikslu ragina valstybes pasirašyti, ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, priimtą 1990 m. gruodžio 18 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 45/158, ir jos laikytis; pabrėžia, kad Susitarimas turėtų atitikti tarptautinius darbo standartus, visų pirma pagrindinius darbo principus ir teises ir atitinkamas TDO ir JT Konvencijas dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių apsaugos, ir derėti su jais;

32.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą paramą savanoriškam sugrįžimui ir į savo tėvynę grįžtančių žmonių reintegracijai; pabrėžia, kad vaikai turėtų būti sugrąžinami tik tada, kai visiškai paisoma jų interesų, saugiai, užtikrinant pagalbą ir savanoriškai, pasinaudojant konkrečios vaikų kilmės šalies informacinėmis ataskaitomis ir suteikiant ilgalaikę pagalbą jų reintegracijai užtikrinti;

33.

skatina JT valstybes nares apsvarstyti galimybę patvirtinti išsamius nacionalinius ar subnacionalinius veiksmų planus, kuriais įgyvendinant Susitarimo rekomendacijas būtų skatinamas susietas požiūris, siekiant atsižvelgti į skirtingus migracijos aspektus, įskaitant vystymąsi, žmogaus teises, saugumą, socialinius aspektus, amžių ir lytį, ir atsižvelgiant į politikos poveikį sveikatai, švietimui, vaiko apsaugai, būstui, socialinei įtraukčiai, teisingumui, užimtumui ir socialinei apsaugai;

34.

pritaria Niujorko deklaracijos raginimui sistemingai stebėti ir peržiūrėti valstybių narių įsipareigojimus dėl migracijos; pareiškia apie savo pasirengimą būti susietam su šiuo procesu ES lygmeniu ir pritaria migrantų ir kitų suinteresuotųjų subjektų įtraukimui;

35.

ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai visapusiškai informuoti Parlamentą apie visus proceso, kuris baigsis Pasaulinių susitarimų priėmimu, etapus;

o o

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui ir Tarptautinei migracijos organizacijai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) JT Rezoliucija 71/1 http://www.un.org/en/development/desa/population/migration/generalassembly/docs/A_RES_71_1_E.pdf.

(2) https://www.un.org/en/development/desa/population/migration/generalassembly/docs/A_RES_71_280.pdf.

(3) A/HRC/35/25 https://daccess-ods.un.org/TMP/8451200.72364807.html.

(4) http://www.unhcr.org/58e625aa7.pdf.

(5) https://refugeesmigrants.un.org/SGReport.

(6) http://www.unhcr.org/Zero-Draft.pdf.

(7) https://refugeesmigrants.un.org/sites/default/files/180205_gcm_zero_draft_final.pdf.

(8) https://refugeesmigrants.un.org/sites/default/files/2018mar05_zerodraft.pdf.

(9) JT Rezoliucija 70/1 http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E.

(10) http://www.un.org/documents/ga/res/45/a45r158.htm.

(11) OL C 58, 2018 2 15, p. 109.

(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0404.

(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0242.

(14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0124.

(15) OL C 58, 2018 2 15, p. 9.

(16) Jungtinės Tautos, Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas, Gyventojų skyrius (2017). Tarptautinių migrantų grupių tendencijos: 2017 m. peržiūra (Jungtinių Tautų duomenų bazė, POP/DB/MIG/Stock/Rev.2017).

(17) https://missingmigrants.iom.int/latest-global-figures.

(18) UNICEF pranešimas, „Iškeldinti. Didėjanti pabėgėlių ir migrantų vaikų krizė“2016 m. rugsėjo mėn., p. 39, https://www.unicef.org/videoaudio/PDFs/Uprooted.pdf.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/76

P8_TA(2018)0119

ES išorės finansavimo priemonių įgyvendinimas: 2017 m. laikotarpio vidurio peržiūra ir būsima struktūra po 2020 m.

2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES išorės finansavimo priemonių įgyvendinimas: 2017 m. laikotarpio vidurio peržiūra ir būsima struktūra po 2020 m.“ (2017/2280(INI))

(2019/C 390/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II) (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (3),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/2306, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (4),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 234/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė (5),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 235/2014, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (6),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (VBP reglamentas) (7),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros (8),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (9),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas (10),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (11) (Finansinis reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 18 d. Užsienio reikalų komiteto nuomonę, pateiktą Biudžeto komitetui ir Biudžeto kontrolės komitetui dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES (COM(2016)0605 – C8-0372/2016 – 2016/0282(COD)) (12),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (13) (Reglamentas dėl komiteto procedūros),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Komisijos sprendimą C(2014)9615 dėl Europos Sąjungos regioninio patikos fondo, sukurto reaguojant į krizę Sirijoje (fondo „Madad“) įsteigimo ir 2015 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimą C(2015)9691, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas C(2014)9615,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimą C(2015)7293 dėl Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti įsteigimo ir 2017 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimą C(2017)0772, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas C(2015)7293,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimą C(2015)9500 dėl Sąjungos ir kitų valstybių narių veiksmų koordinavimo taikant koordinavimo mechanizmą – Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę (14) ir į Komisijos 2016 m. vasario 10 d. sprendimą C(2016)0855 (15) bei į 2017 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimą C(2017)2293 (16) dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, kuriais iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas C(2015)9500,

—	atsižvelgdamas į įvairias Europos Audito Rūmų ataskaitas dėl ES išorės finansavimo, o ypač į Specialiąją ataskaitą Nr. 18/2014 „EuropeAid vertinimo ir į rezultatus orientuoto stebėjimo sistemos“,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2017)0720) ir prie jos pridėtus tarnybų darbinius dokumentus dėl Bendro įgyvendinimo reglamento vertinimo (SWD(2017)0606), dėl Europos kaimynystės priemonės vertinimo (SWD(2017)0602), dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės vertinimo (SWD(2017)0463), dėl Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, vertinimo (SWD(2017)0607), dėl Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės vertinimo (SWD(2017)0608) ir dėl Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės vertinimo (SWD(2017)0604),

—	atsižvelgiant į Išorės finansavimo priemonių išorinius vertinimus (17),

—	atsižvelgdamas į vykstančias Europos Parlamento procedūras dėl būsimos daugiametės finansinės programos po 2020 m.,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos Europos įgyvendinimo vertinimą „ES išorės finansavimo priemonės ir struktūra po 2020 m.“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2015 m. metinė Europos Sąjungos vystymosi ir išorės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2014 m. ataskaita“ (COM(2015)0578),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2016 m. Europos Sąjungos priemonių, skirtų finansuoti išorės veiksmams, įgyvendinimo 2015 m. metinė ataskaita“ (COM(2016)0810),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“ (JOIN(2017)0021),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (18),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros (19),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“ (20),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl visapusiško ES požiūrio ir jo padarinių ES išorės veiksmų suderinamumui (21),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo (22),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui (23),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos (24),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliucijas dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Albanijos (25) ir 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Bosnijos ir Hercegovinos (26),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Juodkalnijos (27),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliucijas dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Kosovo (28),dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (29) ir dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Serbijos (30),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065);

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė. Europos dalyvavimas remiant tvarų vystymąsi“ (31),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (32),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. pristatytą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją (33),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje,

—	atsižvelgdamas į ES strategiją „Prekyba visiems“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 9 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo (SWD(2017)0364),

—

atsižvelgdamas į įgaliojimus, pavestus jo Užsienio reikalų komitetui kaip komitetui, atsakingam už visą teisėkūrą, programavimą ir priežiūrą, susijusius su veiksmais, vykdomais pagal Europos kaimynystės priemonę, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, Partnerystės priemonę ir Priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, bei juos pagrindžiančiomis politikos priemonėmis (Darbo tvarkos taisyklių V priedo I dalis),

—	atsižvelgdamas į prie reglamentų, kuriais įsteigiamos išorės finansavimo priemonės, pridėtą Europos Komisijos pareiškimą, kuriame ji įsipareigoja dalyvauti vykdant strateginius dialogus su Parlamentu dėl Komisijos programų,

—	atsižvelgdamas į Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetų darbo tvarkos taisykles,

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones ir poziciją pakeitimų forma (A8-0112/2018),

A.	kadangi Europos Sąjunga tebėra didžiausia pasaulyje išorės pagalbos teikėja;

B.	kadangi išorės finansavimo priemonės yra pagrindinės priemonės, kuriomis palaikomi ES veiksmai pasaulyje, ir kadangi ES išorės veikla ES piliečiams tampa vis svarbesnė;

C.	kadangi dėl ribotų išteklių išorės finansinės priemonės dažnai išnaudojamos iki jų pajėgumų ribos;

D.	kadangi Komisija savo laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje pateikia nuomonę, kad dabartinė išorės priemonių struktūra apskritai atitinka paskirtį;

E.	kadangi priemonių sujungimas negali būti savitikslis;

F.	kadangi ES susiduria su daugybe iššūkių ne tik artimose kaimyninėse šalyse, bet ir visame pasaulyje;

kadangi vykdant ES išorės veiklą pirmenybė turi būti skiriama tokiems lemiamos reikšmės pasauliniams tikslams kaip taika ir darnus vystymasis ir turi būti pripažįstama, kad siekiant šių tikslų esminę svarbą turi parama visų asmenų žmogaus teisėms, teisės viršenybei ir demokratijai, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei ir socialiniam teisingumui, taip pat žmogaus teisių gynėjams;

H.	kadangi ES išorės finansinė pagalba yra pagrindinė paramos ekonominėms reformoms ir demokratijos, politikos ir institucijų stiprinimo šalyse partnerėse priemonė;

I.	kadangi nėra vienodo ir tvirto visų priemonių parlamentinio tikrinimo;

kadangi siekiant geriau informuoti apie ES paramos naudą skubiai reikia ES pagalbą padaryti geriau matoma tiek šalių partnerių, tiek Europos Sąjungos piliečiams; kadangi siekiant šio tikslo gali būti labai verta investuoti į konkrečius ir apčiuopiamus projektus, kurie yra geriau matomi plačiajai visuomenei, ir tuo pačiu metu kurti išsamią, veiksmingą ir sistemingą informavimo apie kiekvieną priemonę strategiją;

kadangi vykdant strateginę komunikaciją dažnai susiduriama su daugiau pastangų reikalaujančiomis išorės problemomis, įskaitant dezinformacijos apie ES ir valstybes nares kampanijas; kadangi dėl to itin svarbu remti objektyvią, nepriklausomą ir nešališką informaciją ir spręsti žiniasklaidos aplinkos ten, kur taikomos ES priemonės ir vykdomi ES veiksmai, teisinių aspektų klausimus;

L.	kadangi tarptautinė prekyba yra pagrindinė ES priemonė, skirta šalių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi paremti ir žmogaus teisėms, pagrindinėms vertybėms bei teisinės valstybės principui apsaugoti ir propaguoti;

M.	kadangi pagal Sutartis prekybos politika turėtų būti prisidedama prie Sąjungos išorės tikslų, įskaitant darnų vystymąsi;

kadangi bendra parama, 2014 – 2020 m. laikotarpiui numatyta Europos kaimynystės priemonei (15,4 mlrd. EUR), PNPP II (11,7 mlrd. EUR), Priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (2,5 mlrd. EUR), Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei (1,3 mlrd. EUR) ir Partnerystės priemonei (1 mlrd. EUR), sudaro 32 mlrd. EUR;

O.	kadangi PNPP II naudojama valdant migraciją;

kadangi Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei ir Priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, taikomas teisinis pagrindas – SESV 209 ir 212 straipsniai, kuriuose daroma nuoroda į SESV 208 straipsnį, kuriame teigiama, kad „Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą“;

kadangi Komisija yra atsakinga už pagal šias priemones vykdomos ES paramos identifikavimą, rengimą, įgyvendinimą, stebėjimą ir vertinimą; kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba atsako už ES išorės politikos tęstinumo ir suderinamumo užtikrinimą, be kita ko, naudojant šias priemones; kadangi Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų rengėjų vykdant bendro sprendimo procedūrą, atsako už demokratinę priežiūrą ir tikrinimą;

R.	kadangi dėl dvilypio Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigų pobūdžio, tokias pareigas einantis asmuo privalo vaidinti esminį vaidmenį koordinuojant pagal šias priemones Sąjungos teikiamos paramos politiką;

S.	kadangi dabartinėmis priemonėmis paremti įvairūs projektai ir dotacijos negali būti visapusiškai įvertinti, nes vis dar yra ankstyvose įgyvendinimo stadijose; kadangi kai kurie tikslai savaime kokybiniai ir susiję su teisės aktais, praktika ir požiūriu, kuriuos sunku įvertinti kiekybiškai;

kadangi savo laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje Komisija tvirtina, kad sunku įvertinti bendrą priemonių veiksmingumą įgyvendinant jų tikslus iš dalies todėl, kad sunku apibrėžti tinkamas stebėsenos ir vertinimo sistemas priemonių lygmeniu (p. 10); primena, kad Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2014 atkreipė dėmesį į rimtus EuropeAid vertinimo sistemos trūkumus;

U.	kadangi į Bendrą įgyvendinimo reglamentą įtrauktos svarbios nuostatos dėl vystymosi ir pagalbos veiksmingumo principų, pvz., pagalbos atsiejimo ir naudojimosi pačių šalių partnerių institucijomis, sistemomis ir procedūromis;

kadangi dabartinės administracinės procedūros dažnai yra pernelyg didelė biurokratinė našta subjektams, kurioms galėtų būti teikiama parama, ir dėl to mažesnėms pilietinės visuomenės organizacijoms ir socialinių partnerių organizacijoms sunku įsitraukti į projektų rengimą ir vykdymą, nes joms dažnai trūksta praktinių žinių ir administracinių pajėgumų, kad jos galėtų pateikti finansuoti tinkamų ir sėkmingų pasiūlymų;

kadangi reglamentais, kuriais įsteigiamos išorės finansavimo priemonės, nustatoma, kad įgyvendinimo įgaliojimai Komisijai suteikiami pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 ir kadangi šiais reglamentais taip pat nustatoma, kad Komisijai šiuo klausimu talkins Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetai;

kadangi įgyvendinimo aktų projektus būtina nusiųsti Tarybai ir Parlamentui tuo pat metu kaip ir Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetų nariams, ir kadangi šių komitetų darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad įgyvendinimo aktų projektus šių komitetų nariams reikia atsiųsti likus ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų iki atitinkamo komiteto posėdžio; kadangi dėl to įgyvendinimo aktų projektus Parlamentui reikėtų nusiųsti likus ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų iki šių posėdžių ir kadangi tinkamai pagrįstais atvejais šių įgyvendinimo aktų priėmimo rašytinėms procedūroms taikoma šios taisyklės išimtis;

Y.	kadangi rengiant įgyvendinimo aktus Komisijai tenka ganėtinai ilgas vidinis parengiamasis etapas, kuris dažniausiai tęsiasi keletą mėnesių, įskaitant tarpžinybines konsultacijas;

Laikotarpio vidurio peržiūra

pažymi, kad remiantis Komisijos laikotarpio vidurio peržiūros išvadomis, dabartinės priemonės iš esmės laikomos atitinkančiomis paskirtį;

apgailestauja dėl to, kad ES finansavimo pagal dabartinės daugiametės finansinės programos 4 išlaidų kategoriją dydis ir lankstumo bei nuoseklumo trūkumas rodo nepakankamą ES užmojį būti tikra pasaulinio masto veikėja; vis dėlto pažymi, kad daugelio šalių partnerių ir klausimų atvejais, kai panaudotos ES išorės finansavimo priemonės, pasiekta pažangos, o tai įrodo išorės finansavimo priemonių tinkamumą ir svarbą;

tačiau yra susirūpinęs dėl kai kurių išvadų, įskaitant dėl politinių gairių ir bendros vizijos trūkumo, dėl nenuoseklaus ES vertybių ir partnerystės principų įgyvendinimo, dėl lėtos ar jokios pažangos siekiant su socialine ir teisine reforma platesnėje kaimynystėje susijusių tikslų, dėl patikimų stebėsenos ir vertinimo mechanizmų nebuvimo bei dėl riboto lankstumo;

apgailestauja, kad nėra vieno aiškios vizijos dokumento, kuriame būtų išaiškinamos priemonių sinergijos ir koks jų vaidmuo bendroje, visaapimančioje ES užsienio politikos strategijoje;

yra susirūpinęs, kad ES ir jos priemonės susiduria su dideliais sunkumais, įskaitant politinius kompromisus tarp vertybių bei teisių stiprinimo ir trumpalaikių saugumo interesų, naujų veikėjų pasaulinio valdymo ir tarptautinių finansinių institucijų srityje iškilimą, didelį skaičių pasaulinio masto smurtinių konfliktų įvairiuose pasaulio regionuose, įskaitant nestabilumą ES tiesioginėse kaimynėse (tiek rytuose, tiek pietuose), taip pat vis agresyvesnę ir kategoriškesnę Rusijos politiką;

pažymi, kad ES patikos fondai buvo įsteigti siekiant kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis; apgailestauja dėl to, kad dėl ES biudžeto įnašų į ES patikos fondus ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę sumažėjo bendras Sąjungos veiksmų nuoseklumas, ilgalaikė vizija ir poveikis; dar kartą pabrėžia, kad nauji prioritetai turi būti finansuojami naujais asignavimais; labai apgailestauja, kad jokiu sprendimo priėmimo proceso dėl vadinamojo Turkijos pareiškimo etapu su Parlamentu nebuvo oficialiai konsultuotasi ir nebuvo paprašyta jo pritarimo;

pakartoja, kad reikalingos papildomos ir prie vietos aplinkybių pritaikytos priemonės, kuriomis būtų galima greitai ir veiksmingai reaguoti į naujus ir nenumatytus iššūkius nepamirštant pirminių tikslų;

apgailestauja, kad priemonėse nėra numatytos aiškios nuorodos į galimybę pagalbą nutraukti tais atvejais, kai ją gaunanti šalis (ypač, kai naudojamas netiesioginis valdymas su paramą gaunančia šalimi) nesilaiko tokių principų kaip demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus teisių paisymas;

pažymi, kad ES pagalba vystymuisi (oficiali parama vystymuisi, OPV) nesiekia Jungtinių Tautų tikslinio rodiklio (0,7 %); todėl ragina padidinti paramai vystymuisi skirtus išteklius, kad būtų laikomasi „Darbotvarkė iki 2030 m.“ įsipareigojimų;

Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)

10.

skatina pastangas padidinti ilgalaikį PNPP II strateginį aktualumą ir pasiekti konkrečių rezultatų įgyvendinant prie paramos gavėjo konkrečiai pritaikytą planavimą ir sektorinę strategiją; mano, kad tokia strategija galėtų padėti sumažinti dideles neišnaudotas PNPP I ir PNPP II lėšų sumas Turkijoje, kurios atsirado dėl netiesioginio valdymo su paramą gaunančia šalimi neefektyvumo ir silpnų įsisavinimo pajėgumų;

11.

yra labai susirūpinęs dėl Turkijos nusigręžimo nuo teisės viršenybės ir demokratijos, nors dabartiniu Daugiametės finansinės programos laikotarpiu PNPP II skirta 4,5 mlrd. EUR; pripažįsta, kad dabartinė Turkijos įstojimo į ES perspektyva didina plačiai paplitusį netikrumą dėl PNPP II vertės šioje šalyje; pažymi, kad PNPP II lėšos panaudotos vadinamajame Turkijos pareiškime numatytiems įsipareigojimams finansuoti;

12.

pažymi, kad keliose Vakarų Balkanų šalyse, kurioms teikiama ilgalaikė PNPP II parama, pažangos lygis nebuvo vienodas; konstatuoja, kad kai kuriais atvejais PNPP II paramos rezultatai orientuojant reformas buvo riboti (ypač teisės viršenybės, viešojo administravimo ir kovos su korupcija srityse);

13.

atkreipia dėmesį į išliekančius šalies programų ir veiklos dokumentų rodiklių kokybės trūkumus;

14.

pabrėžia, jog reikia turėti galimybę pristabdyti arba perskirti PNPP II lėšas tais atvejais, kai Komisijai atlikus išsamią analizę paaiškėja, kad šalys partnerės sistemingai nesilaiko savo įsipareigojimų arba stipriai politiškai regresuoja; apgailestauja, kad praeityje tokių priemonių imtis trukdė sisteminis ir politinis nesugebėjimas veikti;

15.

atkreipia dėmesį į tai, jog egzistuoja veiklos rezultatų planas; tačiau apgailestauja, kad dar reikia svarstyti ir suteikti atlygį už pasiektus rezultatus; ragina šiuo klausimu įdėti daugiau pastangų siekiant toliau gerinti planą, taip pat atsižvelgiant į neigiamų veiklos rezultatų atvejus ir finansavimo mažinimą;

16.

pakartoja, kad PNPP II svarbi kaip pagrindinė ES finansavimo priemonė, skirta pasirengimo narystei laikotarpiu finansuoti pagrindines socialines, ekonomines, politines ir institucines reformas prioritetinėse srityse, siekiant suderinti šalis su ES acquis; pažymi, kad tokios reformos ilgainiui taip pat gali padidinti regioninį saugumą; teigiamai vertina padidėjusį PNPP II strateginį sutelktumą, bet pabrėžia, jog finansavimas pagal PNPP II turi būti plataus užmojo ir nukreiptas į ateitį, taip pat turi atitikti realius su prisijungimo procesu ir ES naryste susijusius poreikius, įpareigojimus ir lūkesčius; šiuo klausimu primena, kad finansavimas turėtų būti naudojamas laikantis konkrečių su priemone susijusių tikslų;

17.

pripažįsta, kad PNPP II pilietinės visuomenės priemonė labai padeda vietos pilietinės visuomenės organizacijoms; pabrėžia, kad įsipareigojimai neatitinka realių vietos poreikių; šioje srityje ragina didinti PNPP II papildomumą kitų priemonių veiksmams, ypač Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės ir Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos; pažymi, kad tam reikia labiau derinti veiklą tiek planavimo, tiek programavimo etapuose;

18.

mano, kad sektorinis požiūris yra tinkamas, tačiau apgailestauja, kad dėl suskaidytos atsakomybės aiškiai neprisiimama atsakomybės už projektus; pažymi, kad netiesioginis valdymas padidino bendrą atsakingumą už programas, tačiau dėl jo sumažėjo įgyvendinimo sparta ir efektyvumas;

19.

palankiai vertina iniciatyvas nustatyti sistemas, kuriomis siekiama geriau stebėti ir vertinti veiklos rezultatus, be kita ko, sektoriaus stebėsenos komitetų, vidinių gairių ir sukurtos naujos informacijos valdymo sistemos (OPSYS) dėka;

Europos kaimynystės priemonė

20.

džiaugiasi dėl paramos struktūrinėms reformoms, teikiamoms suplanuotos pagalbos pavidalu, ir pabrėžia ypatingą Europos kaimynystės priemonės pobūdį, kuri ES sudaro sąlygas kurti prie šalių partnerių specifinių poreikių pritaikytą politiką;

21.

pritaria Komisijos vertinimui, kad tai, jog esama specialiai kaimynystei skirtos finansavimo priemonės, yra konkretus įrodymas, kad ES teikia didelę politinę svarbą santykiams su kaimyninėmis šalimis ir tam, kad regione stiprėtų politinis bendradarbiavimas ir ekonominė integracija;

22.

pripažįsta, kad dabartinės problemos ir poreikiai kaimyninėse šalyse, taip pat tikslų, interesų ir finansinių išteklių neatitikimai daro didelį spaudimą Europos kaimynystės priemonės biudžetui ir žmogiškiesiems ištekliams, taip pat pabrėžia, kad reikia daugiau lankstumo;

23.

yra susirūpinęs, kad Europos kaimynystės priemonės finansavimas buvo mažiau veiksmingas tose šalyse partnerėse, kurios mažiau įsipareigojusios dėl reformų, ir jis lieka sudėtingas, nors ir būtinas esant politiškai jautrioms ir konfliktinėms situacijoms, ypač kai tai susiję su bendrųjų demokratinių ir žmogaus teisių vertybių skatinimu; apgailestauja, kad neveiksmingai naudotas principas „parama pagal pažangą“ bei paskatomis pagrįsta politika ir kad šalys, kurios aiškiai nesilaiko savo prisiimtų įsipareigojimų dėl žmogaus teisių ir demokratinių reformų, pastaruoju programavimo laikotarpiu gavo didėjančią finansinę paramą;

24.

pakartoja, kad nuo 2014 m. kaimyninės šalys dėl ilgalaikių ir naujų iškylančių sunkumų (kaip antai Rusijos neteisėtai įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija ir konfliktas Rytų Ukrainoje, Sirijos krizė, padėtis Libijoje, radikalizacija ir terorizmas, jaunimo nedarbas ir migracijos problema) susiduria su iki šiol nematytomis problemomis

25.

nerimauja dėl to, kad dėl šių pokyčių, taip pat neatikties tarp tiek ES, tiek šalių partnerių tikslų bei interesų ir turimų finansinių išteklių šios priemonės finansiniai pajėgumai pasiekė galimybių ribą, o tai dar kartą rodo didesnio lankstumo poreikį;

26.

pabrėžia, kad ES vertybės ir principai, įskaitant demokratiją, teisinės viršenybę, žmogaus teises ir efektyvias, atskaitingas ir skaidrias viešąsias institucijas, atitinka kaimyninių šalių visuomenės interesus, taip pat pačios ES interesus užtikrinti stabilumą, saugumą ir gerovę; džiaugiasi dėl paramos struktūrinėms reformoms, teikiamos suplanuotos pagalbos pavidalu; pabrėžia, kad diferenciacijos principo įgyvendinimas sudarė sąlygas ES savo paramą pritaikyti prie šalių partnerių poreikių ir siekių;

27.

atkreipia dėmesį į Europos kaimynystės priemonės indėlius į fondą „Madad“ ir į Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą;

28.

pabrėžia, kad siekia geriau remti ir stiprinti privačiojo sektoriaus vystymąsi reikia regionines ir dvišales programas geriau derinti su investicinėmis priemonėmis; pažymi, kad su bendro programavimo kartu su valstybėmis narėmis stoka susiję trūkumai buvo šiek tiek ištaisyti;

29.

pritaria, kad Europos kaimynystės priemonės pagalba būtų stebima vykdant rezultatų stebėseną; apgailestauja, kad priemonių lygiu nėra darnių stebėsenos ir vertinimo sistemų;

30.

pabrėžia, kad su prekyba susijusi techninė parama ir ekonominė pagalba, pagal Europos kaimynystės politiką teikiama artimiems Sąjungos partneriams prie jos pietinių ir rytinių sienų, yra svarbus indėlis į šių regionų demokratinę raidą; pažymi, kad Europos kaimynystės priemonės lėšos gali būti naudojamos prekybai palengvinti ir jos gali papildyti esamą ES finansavimą, skiriamą prekybos lengvinimo susitarimui, taip geriau užtikrinant vidutinės trukmės ir ilgalaikį politinį stabilumą;

Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos

31.

pripažįsta, kad didžiausia pridėtinė Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, vertė yra jos greitis ir lankstumas sprendžiant konfliktus, taip pat tai, kad ji turi daug pilietinių veikėjų, su kuriais ES gali bendradarbiauti; primena, kad Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, yra vienintelė ES turima civilinių konfliktų prevencijos priemonė, apimanti tarpininkavimą, dialogą ir susitaikymą;

32.

atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama renkant duomenis ir vertinant Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, rezultatus – abu šie veiksmai buvo nelengvi dėl sunkumų įvertinti politines pasekmes, rezultatų priskyrimo priemonės veiksmams, kai buvo imamasi tolesnių tuo pačiu metu vykdomų veiksmų pagal kitas priemones, taip pat sunkumų patenkant į konfliktų vietoves;

33.

pažymi, kad pastaruoju laikotarpiu ypač padidėjo poreikis užsiimti konfliktų prevencija ir spręsti saugumo problemas; yra įsitikinęs, kad yra susitaikymo, tarpininkavimo bei dialogo iniciatyvų poreikis daugelyje šalių, kuriose patiriama pokarinė krizė; pabrėžia, kad kilus krizėms ir konfliktams reikia imtis skubių veiksmų; pabrėžia poreikį gerokai padidinti tokioms iniciatyvoms skiriamas lėšas; pažymi, kad 2017 m. lapkričio mėn. dalinių Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, pakeitimų tikslas – sustiprinti trečiųjų šalių saugumo pajėgumus, kad būtų galima toliau skatinti stabilumą, saugumą ir tvarų vystymąsi; pažymi, kad Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, veikia kaip kraštutinė priemonė ar kaip kitomis priemonėmis finansuojamų ilgalaikių veiksmų pirmtakė;

34.

pažymi, kad Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, yra ankstyvuose pasaulinės kovos su kibernetinėmis grėsmėmis etapuose; ragina daugiau dėmesio skirti kibernetiniam saugumui, taip pat ir vykdant darnią visiems ES išorės veiksmams taikomą strategiją; ragina taip pat padidinti pagal Priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, kibernetiniam saugumui skiriamas lėšas, nes ši priemonė tinka kovai su tokiomis grėsmėmis;

35.

pažymi, kad padidėjo bendradarbiavimas su bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiksmais ir Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijomis bei misijomis, taip pat teikiant humanitarinę ES pagalbą;

Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė

36.

pabrėžia Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės pasaulinio masto holistinio požiūriu sukuriamą pridėtinę vertę nepaisant sąlyginai mažo priemonės biudžeto, pilietinės visuomenės organizacijų svarbą siekiant priemonės tikslų, taip pat jos unikalią ypatybę, kad ji yra vienintelė priemonė, kuria ES gali remti pilietinės visuomenės veiksmus nepaisydama, ar valstybės, kurią tokie veiksmai liečia, valdžios institucijos su tuo sutinka;

37.

pažymi, kad dabartiniu laikotarpiu Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė buvo naudota lanksčiau ir užtikrinant daugiau papildomumo nei per ankstesnį laikotarpį, greičiau reaguojant į kylančias žmogaus teisių ir demokratijos krizes; džiaugiasi, kad ji papildo finansavimą iš kitų šaltinių ( pavyzdžiui, Europos demokratijos fondas), nes tai sustiprina Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės finansavimo veiksmingumą skubiais atvejais; palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama žmogaus teisių gynėjams, be kita ko, per ES delegacijų lygiu prieinamą skubiosios pagalbos fondą ir įsteigiant paramos žmogaus teisių gynėjams mechanizmą „ProtectDefenders.eu“ bei sėkmingai vykdant jo veiklą; pabrėžia, kad kvietimo teikti paraiškas procesas yra ilgas, nepatogus ir sukelia per daug konkurencijos;

38.

atkreipia dėmesį į priemonės „ProtectDefenders.eu“, kurią įgyvendina pilietinė visuomenė ir kurią taikant buvo suteikta lemiama parama dideliam skaičiui žmogaus teisių gynėjų, naudą; primygtinai ragina toliau teikti paramą tokioms priemonėms;

39.

yra susirūpinęs dėl sunkumų, susijusių su žmogaus teisių ir demokratinių vertybių integravimu geografinėse programose, ir dėl sumažėjusios ES paramos pilietinės visuomenės organizacijoms, nes taip Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei sukuriamas vis stipresnis spaudimas tuo metu, kai visame pasaulyje mažinama pilietinės visuomenės erdvė;

40.

mano, kad ES turi atlikti vadovaujamąjį vaidmenį ir parodyti ryžtą vykdydama visaapimančią politiką, skirtą jos paramai demokratijai integruoti į visus jos išorės santykius; taigi mano, kad demokratijos paramai skiriamas finansavimas turi būti didinamas ypač atsižvelgiant į visame pasaulyje vykdomus išpuolius prieš demokratiją; primygtinai teigia, jog reikia užtikrinti, kad leidžiant 1 tikslui skirtas lėšas konkrečiai šaliai skirtai paramos programai, būtų veiksmingai ir efektyviai padėta tiems žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla didžiausias pavojus; ragina ES delegacijas šioje srityje skirti visą reikiamą paramą;

41.

pripažįsta, kad įvertinti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės veiksmus sudėtinga dėl to, kad nėra strateginių ir veiklos rodiklių; pažymi, kad sunkumų vertinant taip pat kyla dėl to, kad gana daug pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisių gynėjams skiriamos paramos dėl suprantamų priežasčių yra teikiama konfidencialiai, siekiant neišduoti paramos gavėjų tapatybės ir juos apsaugoti;

42.

dar kartą pakartoja, kad ES rinkimų stebėjimo misijos turi pridėtinę vertę, nes šioje srityje ES pirmauja pasaulio lygiu; palankiai vertina tai, kad padaugėjo rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijų vykdymo stebėjimo ir su jomis susijusių veiksmų misijų;

43.

pabrėžia, kad Partnerystės priemonė konkrečiai skiriama teminiams ES ir abipusiams su trečiosiomis šalimis interesams įgyvendinti, taip pat aljansams kurti ir bendradarbiavimui su dabartiniais ir naujais strateginiais partneriais stiprinti; pažymi, kad realiai Partnerystės priemonės naudojama kaip kraštutinė priemonė, kai ji laikoma vienintele priemone ES politikos darbotvarkei vykdyti ir pasaulinėms problemoms spręsti;

44.

pažymi, kad taikant Partnerystės priemonę, palyginti su ankstesnėmis priemonėmis, pavyko rasti glaudesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis (įskaitant strategines partneres, šalis, išaugusias iš dvišalės vystymosi pagalbos, ir įvairius tarptautinius forumus) galimybių, tačiau mano, kad būtina skirti daugiau išteklių ir politikos formavimo pagalbos siekiant užtikrinti, kad tos valstybės visapusiškai dalyvautų rengiant, programuojant ir įgyvendinant veiksmus, taip pat būtina stiprinti aktyvų ES delegacijų vaidmenį formuojant veiksmus ir skatinant keitimąsi informacija su valstybėmis narėmis;

45.

ragina didinti Partnerystės priemonės tikslų matomumą bei žinias apie juos ir jų aiškumą, ypač ES institucijose;

46.

apgailestaudamas pažymi, jog vertinimą atlikti trukdo tai, kad dėl vėlavimo priimti rezultatų rodiklių sistemą nebuvo sukurta centrinė veiksmų dokumentacijos bazė ir kad daugelis projektų dar nebaigti;

Bendras įgyvendinimo reglamentas

47.

primena, kad ES išorės finansavimo priemonės yra sudėtingas priemonių rinkinys, skirtas ES remti ir stiprinti savo veiksmus tarptautinėje arenoje, ir tai, kad jų sudėtinga struktūra koordinuojama Bendruoju įgyvendinimo reglamentu; pakartoja, kad Bendrasis įgyvendinimo reglamentas turi atitikti biudžeto tikrinimo ir demokratinės priežiūros kriterijus; apgailestauja, kad Bendrojo įgyvendinimo reglamento sudėtingumas ir ribojamasis pobūdis trukdo efektyviai panaudoti Sąjungos išteklius ir neleidžia laiku reaguoti į naujus iššūkius bei partnerių poreikius; apgailestauja, kad priėmus bendras taisykles pagal priemones teikiama pagalba nėra programuojama taip pat bendrai;

48.

pažymi, kad Bendrasis įgyvendinimo reglamentas buvo priimtas siekiant suderinimo, įgyvendinimo supaprastinimo, didesnio Sąjungos išteklių naudojimo lankstumo, darnos, nuoseklumo ir efektyvumo, taip pat sklandžios ir papildomos visų priemonių įgyvendinimo strategijos;

49.

mano, kad labai svarbu skirti pakankamai laiko tam, kad Parlamentas galėtų tinkamai ir deramai vykdyti savo tikrinimo įgaliojimus, susijusius su įgyvendinimo aktų projektais; mano, kad atsižvelgiant į įgyvendinimo aktų projektų, prieš jiems pasiekiant Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetus, rengimo trukmę, negalima pateisinti atvejų, kai nesilaikoma 20-ies dienų termino pristatyti dokumentus Parlamentui ir Tarybai galutiniu įgyvendinimo akto priėmimo etapu; todėl apgailestauja, kad ne visada laikomasi 20-ies dienų termino, ir mano, kad pažeidžiama Parlamento teisė tikrinti; ragina pateikti visų įgyvendinimo priemonių projektus likus ne mažiau kaip 20 dienų ir ragina Komisiją pakeisti Europos kaimynystės priemonės, PNPP II, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Partnerystės priemonės bei Vystomojo bendradarbiavimo priemonės komitetų darbo tvarkos taisykles siekiant prailginti šį 20-ies dienų pateikimo terminą, taip sudarant sąlygas Parlamentui lengviau vykdyti savo tikrinimo įgaliojimus;

50.

apgailestauja, kad ES išorės veiksmų finansavimo politikos matomumas tebėra ribotas tretiesiems veikėjams aktyviai siekiant dezinformacijos būdu sutrukdyti ES vykdyti užsienio politiką;

Rekomendacijos 2017 (2018)–2020 m. laikotarpiui

51.

ragina ES ir visuotines vertybes, taip pat žmogaus teises išlaikyti visų ES išorės veiksmų centre;

52.

ragina visas 4 išlaidų kategorijos priemones naudoti sąveikiau ir darniau, taip pat jas labiau derinti su valstybių narių (ir, kai įmanoma, kitų paramos teikėjų) dvišalėmis pagalbos programomis; todėl ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą stiprinti bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, be kita ko, su pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos subjektais, ir vykdyti savo užduotis pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21 straipsnį;

53.

ragina sukurti patikimus, nuoseklius ir skaidrius stebėjimo ir vertinimo mechanizmus; pakartoja, kad tokie mechanizmai leistų stebėti apčiuopiamą pažangą siekiant svarbiausių su reforma susijusių tikslų kaimyninėse šalyse, o tai ypač svarbu ten, kur tos reformos užstrigo ar dėl kitokių priežasčių vėluoja;

54.

ragina sukurti tvirtesnes parlamentinės kontrolės ir tikrinimo procedūras ir sistemas, derančias su visomis priemonėmis; rekomenduoja didinti skaidrumą įsteigiant vieną bendrą skaidrią viešąją duomenų apie projektus ir veiksmus bazę;

55.

pabrėžia, jog PVO reikia teikti papildomų finansinių išteklių ir remti jų mokymą; primygtinai reikalauja nedelsiant imtis veiksmų siekiant toliau mažinti biurokratinę naštą ir procedūrines kliūtis, su kuriomis susiduria pilietinės visuomenės organizacijos, ypač vietinės; ragina pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumams stiprinti skirti specialias biudžeto eilutes, kad būtų galima stiprinti jų gebėjimus gauti finansavimą; apgailestauja dėl to, kad Komisijos laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje nebuvo iškeltas nepakankamo pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo planuojant ir įgyvendinant išorės priemones klausimas; ragina Komisiją į visas išorės priemones ir programas įtraukti labiau strateginio pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą, kaip reikalauja Taryba ir Parlamentas;

56.

pritaria, kad ES politika, jos finansinė parama ir matomumas būtų labiau tiesiogiai ir aktyviau stiprinami;

57.

pakartoja savo poziciją, kad reikėtų numatyti galimybę perkelti nepaskirstytas Europos kaimynystės priemonės ir PNPP II lėšas, neviršijant 10 % kiekvienos priemonės pradinių asignavimų, kad būtų padidinti pajėgumai reaguoti į nenumatytus įvykius, kartu laikantis atitinkamose Europos kaimynystės priemonės ir PNPP II taisyklėse nustatytų tikslų;

Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)

58.

pritaria ES sutarties 21 straipsnyje išvardytiems principams ir rekomenduoja daugiau dėmesio skirti demokratinių institucijų stiprinimui, kovai su korupcija ir viešojo administravimo reformoms, teisės viršenybės ir gero valdymo stiprinimui bei žmogaus ir mažumų teisių įgyvendinimo nuoseklumo didinimui; ragina daugiau paramos teikti tiems sektoriams, kurie yra svarbūs prisijungimo prie ES procesui, taip pat skatinti regioninį bendradarbiavimą siekiant papildyti ES plėtros politiką;

59.

rekomenduoja leisti pervesti lėšas pilietinei visuomenei, jeigu valstybinės institucijos nenori įgyvendinti ES nurodytų tikslų arba nenori bendradarbiauti siekiant priemonės tikslų; ragina Komisiją sumažinti arba sustabdyti finansavimą toms šalims, kurios stipriai pažeidžia pagrindines ES vertybes, įskaitant pagrindinius Kopenhagos kriterijus; ragina sumažinti administracinę naštą paramą gaunančioms pilietinės visuomenės organizacijoms, teikiančioms paraiškas dėl ES finansavimo;

60.

reikalauja įtraukti Parlamentą atvejais, kai ketinama sustabdyti finansavimą arba gerokai pakoreguoti maksimalias orientacines skiriamas sumas;

61.

primygtinai reikalauja, kad paramos gavėjai prisiimtų tvirtą atsakomybę – nuo programavimo iki stebėjimo ir audito; ragina Komisiją teikti tikslinę paramą nacionalinėms audito institucijoms metodikos, planavimo, įdarbinimo, mokymo ir priežiūros srityje;

62.

rekomenduoja teikti didesnę paramą toms nacionalinėms valdžios institucijoms, kurios yra atsakingos už tų paramos teikėjų, kurių pajėgumai nedideli, tačiau kurie rodo politinį ryžtą pasiekti tikslus, koordinavimą; apgailestauja, kad trūksta skaidrumo dėl šių lėšų įsisavinimo pajėgumų;

63.

ragina lėšas nukreipti į tuos sektorius, kuriuose pasiekta realių pokyčių, ir vengti tolesnių užsitęsusių vėlavimų, kurių būta valdant lėšas netiesiogiai kartu su paramą gaunančia šalimi, ypač Turkijoje;

64.

ragina, atsižvelgiant į tai, kad ES plėtros politika yra labai svarbi, didinti PNPP II matomumą regione, pavyzdžiui, rengiant tinkamas tikslines komunikacijos ir informavimo kampanijas nacionalinėse, regioninėse ir vietos žiniasklaidos priemonėse arba bet kuriomis kitomis priemonėmis, kurios gali būti laikomos tinkamomis, taikant būtiniausius reikalavimus ir jų stebėseną, kuriuos nustato Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su paramos gavėjais; remia tikslines kovos su propaganda ir strateginės komunikacijos pastangas, ypač kai aktyviai taikomasi į ES įvaizdį ir interesus bei jiems kenkiama;

65.

rekomenduoja naudoti PNPP II lėšas, kad būtų sukurti įmonių, ypač MVĮ, ryšių kanalai tiek valstybėse narėse, tiek narystei besirengiančiose valstybėse, siekiant sukurti stiprius atitinkamų sričių prekybos ryšius, kurie būtų labai naudingi rengiant paramą gaunančias šalis prisijungimui prie bendrosios rinkos;

66.

dar kartą pakartoja, kad finansinis atlygis už rezultatus, skiriamas pažangą darančioms šalims, kaip nurodyta PNPP II reglamente, yra naudingas;

67.

mano, kad lankstumas ir finansavimo naudojimas konkrečioms krizinėms situacijoms spręsti turi atitikti priemonės svarbiausius prioritetus ir plėtros strategijos bei plėtros proceso pagrindus, kurie turi likti pačiame PNPP II dėmesio centre;

68.

ragina geriau koordinuoti ir sukurti papildomų sinergijų per PNPP II planavimo ir programavimo etapus su veiksmais, vykdomais pagal kitas priemones, t. y. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone ir Priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir sustiprinti papildomumą tiek viduje tarp jos pačios tikslų ir programų, tiek su kitomis išorės finansavimo priemonėmis;

Europos kaimynystės priemonė

69.

akcentuoja poreikį parengti bendro pobūdžio strateginį dokumentą, skirtą Europos kaimynystės priemonės įgyvendinimui, paramą derinant su platesnio masto politiniu pagrindu, taip pat poreikį šią priemonę geriau koordinuoti su kitomis priemonėmis; pabrėžia, kad Europos kaimynystės priemonės programavimo prioritetai turėtų taip pat apimti socialinę ir ekonominę plėtrą, jaunimo klausimus ir tvarų energijos išteklių valdymą;

70.

apgailestauja, kad daugiametis programavimas dėl paramos gavėjų daugumos jau įvyko 2017 m., prieš užbaigiant tose šalyse teikiamos paramos laikotarpio vidurio peržiūrą; primena, kad Parlamentas 2017 m. balandžio mėn. per strateginį dialogą su Komisija pateikė savo rekomendacijas dėl programavimo;

71.

pabrėžia ES politinį matomumą ir papildomą naudą, kurią Europos kaimynystės priemonė ES kaimynystėje (tiek rytuose, tiek pietuose) teikia kaip atskira finansavimo priemonė;

72.

prašo išlaikyti esamą finansinę pusiausvyrą skirstant išteklius tarp Sąjungos pietinių ir rytinių kaimynių;

73.

pabrėžiamas sąsajas tarp stabilizavimo, paramos demokratizacijai, konfliktų prevencijos ir sprendimo, pagarbos žmogaus teisėms ir teisės viršenybei, švietimo bei socialinės ir ekonominės plėtros; pabrėžia projektų, kurie padeda jaunimui įgyti išsilavinimą ir įsidarbinti, svarbą;

74.

pakartoja, kad svarbu gebėti greičiau reaguoti į iššūkius;

75.

pabrėžia, kad investicijos į kaimyninių šalių stabilizavimą ir vystymąsi padeda spręsti tokias problemas kaip migracija, terorizmas, vietiniai konfliktai ir ekonomikos nestabilumas, o tai ilgainiui bus naudinga visai ES;

76.

pabrėžia, kad dėl iššūkių, su kuriais susiduriama kaimyninėse šalyse, pobūdžio, reikia taikyti integruotą ir visapusišką požiūrį, atsižvelgiant į įvairius paramos gavėjų poreikius ir atvejus, be kita ko, pasinaudojant sinergija su kitomis išorės finansavimo priemonėmis ir Sąjungos politikos sritimis; pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių tikslų – greitai ir veiksmingai įgyvendinti asociacijos susitarimus ir išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves (IVLPE) ir visas susijusias reformas, kurias ES turi remti tinkamais finansiniais ištekliais;

77.

dar kartą pakartoja, jog, neskaitant geros pažangos bendrų analizių, koordinavimo ir susitarimo dėl pagalbos teikėjų prioritetų srityse, svarbu kartu su valstybėmis narėmis vykdyti išsamesnį bendrą programavimą; ragina gerinti pagalbos teikėjų veiklos koordinavimą, ypač, kai derinama su lėšomis, teikiamomis pagal kitas ES priemones, su kitais paramos teikėjais ir tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, siekiant paremti ekonominius pokyčius ir stabilumą šalyse partnerėse;

78.

yra susirūpinęs dėl to, kad priemonės reagavimo ir finansiniai pajėgumai buvo beveik išnaudoti; apgailestauja, kad planavimo stadijoje nebuvo atlikta pakankamai išsami politinės ir geopolitinės rizikos analizė;

79.

daro išvadą, kad atsižvelgiant į dabartinius iššūkius kaimyninėse šalyse, teisėkūros pakeitimu gali tekti padidinti orientacinius finansinius asignavimus;

80.

dar kartą pakartoja, kad pagal Europos kaimynystės priemonę numatytų lėšų tikslai turi būti išlaikomi, kai tokios lėšos perkeliamos kitoms priemonėms, kaip antai patikos fondai, ir kad parlamento tikrinimas ir priežiūra yra reikalingi ir niekada neturi būti apeinami;

81.

ragina nustatant poreikius labiau įtraukti pilietinę visuomenę;

82.

ragina visapusiškai pasinaudoti sąlygomis ir skatinamaisiais mechanizmais, kuriais prireikus remiamos politinės ir ekonominės reformos ir kurie susiję su reformomis ir strateginiais tikslais; apgailestauja dėl to, kad Europos kaimynystės priemonė negalėjo suteikti pakankamų paskatų valstybėms, kurios nelinkusios vykdyti politinių reformų; ragina Europos kaimynystės priemonę veiksmingai stebėti priemonių lygiu;

83.

yra susirūpinęs dėl ES finansuojamos pagalbos trečiosiose valstybėse sunaikinimo ir konfiskavimo; ragina dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti ES strateginę komunikaciją ir matomumą kaimyninėse šalyse;

Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos

84.

ragina dėti daugiau pastangų siekiant sustiprinti Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, įtaką vykdant nuolatinius strateginius dialogus su partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis; taigi prašo užtikrinti kitų svarbių paramos teikėjų, kurie yra suinteresuoti susijusių veiksmų rezultatais, teikiamą finansavimą;

85.

ragina tobulinti strateginę sistemą ir stiprinti sinergiją tarp Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir su kitomis priemonėmis bei veikėjais susijusių tolimesnių veiksmų;

86.

ragina labiau tarpusavyje bendradarbiauti tarptautines organizacijas, vyriausybes ir ES institucijas kovojant su naujomis grėsmėmis tokiose srityse kaip hibridiniai konfliktai ir kibernetinis saugumas, kai galima būtų panaudoti Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) žinias;

87.

rekomenduojama strategiškiau naudoti Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, tarpininkavimo pajėgumus – net tik vietos poveikio konfliktams, bet ir siekiant remti taikos procesą ir dialogą esamuose ar atsirandančiuose pasaulinės reikšmės konfliktuose, taip pat ragina kurti geresnes išankstinio perspėjimo sistemas ir konfliktų analizės priemones, kurios padėtų užtikrinti geresnę prevenciją ir kurti taiką;

88.

pabrėžia, kad ši priemonė dabar sudaro sąlygas Sąjungai finansuoti mokymo veiklą ir tiekti žudyti nepritaikytą įrangą (kaip antai informatikos sistemos, ligoninės ir t. t.) trečiųjų šalių ginkluotosioms pajėgoms, taip reaguojant į skubius poreikius trumpos ir vidutinės trukmės laikotarpiu, siekiant su darniu vystymusi susijusių tikslų;

Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė

89.

pakartoja, kad itin yra svarbu trečiosiose šalyse remti ir skatinti demokratiją bei žmogaus teises, įskaitant žmogaus teisių gynėjų apsaugą, nepriklausomai nuo trečiųjų šalių valdžios institucijų įsikišimo;

90.

atkreipia dėmesį į Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės veiksmingumą ir svarbą šioje srityje, kai mažėja pilietinės visuomenės veiklos galimybės; pritaria, kad esama nuolatinio poreikio skirti specialų finansavimą žmogaus teisėms ir demokratijai, jo nemažinant; be to, ragina svarstyti galimybę padidinti finansavimą, skiriamą skubiai pagalbai žmogaus teisių gynėjams, ir veiksmingai stiprinti tokių lėšų pasiekiamumą;

91.

pakartoja, kad Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės taikymo sritis neturėtų būti ribojama ar naudojama tik siekiant užpildyti kitų priemonių spragas, tačiau jos aiškus ir strateginis tikslas savaime turėtų būti kryptingas demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimas;

92.

primygtinai ragina Komisiją rasti sprendimus, kaip kovoti su pilietinės visuomenės erdvės mažėjimu, pagausėjusiais žmogaus teisių pažeidimais ir represijomis, pavyzdžiui, didinant pasaulinėms, atsakomosioms programoms skiriamas lėšas, kaip antai ES žmogaus teisių gynėjų mechanizmas „ProtectDefenders.eu“; ragina ES ir toliau finansuoti žmogaus teisių gynėjus, ypač tuos, kuriems gresia pavojus, pilietinę visuomenę ir socialiai atskirtas grupes (pavyzdžiui, moterų, čiabuvių tautų, romų, LGBTI asmenų, neįgaliųjų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių);

93.

rekomenduoja vykdyti aktyvesnį strateginį planavimą, pasitelkiant ES institucijų politines rekomendacijas ir siekti darnos su kitomis priemonėmis, ypač šalyse, kuriose pastebimas žmogaus teisių ir demokratijos standartų silpnėjimas, kovojant su pasauliniu mastu pastebima autoritarizmo tendencija;

94.

pabrėžia, jog svarbu susitelkti į tarptautiniu mastu svarbius teminius klausimus, kuriais trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilgos trukmės laikotarpiu gali remtis žmogaus teisių globalizacija ir tarptautinės teisės bei teisingumo viršenybė; ragina teikti daugiau Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės pagalbos sprendžiant daugelį kylančių teminių problemų, be kita ko, kovojant su korupcija, užtikrinant įmonių pagarbą žmogaus teisėms, užtikrinant su aplinka susijusias teises ir migrantų teises;

95.

palankiai vertina paramą tarptautinėms ir regioninėms žmogaus teisių organizacijoms ir atskaitomybės mechanizmams, kaip antai Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT);

96.

rekomenduoja toliau dėti pastangas siekiant, kad visame pasaulyje būtų panaikinta mirties bausmė;

97.

pakartoja Komisijos įsipareigojimus toliau remti pilietinę visuomenę ir remti pilietinės visuomenės organizacijoms palankesnę aplinką šalyse partnerėse; primygtinai reikalauja nedelsiant imtis veiksmų toliau mažinant biurokratines kliūtis, su kuriomis susiduria vietos pilietinės visuomenės organizacijos; ragina ES delegacijas aktyviai siekti, kad žmogaus teisių gynėjai ir su opiais klausimais susijusią veiklą vykdančios pilietinės visuomenės organizacijos, kuriems reikia finansavimo, dėl jo kreiptųsi, skelbti kvietimus teikti pasiūlymus vietos kalbomis ir leisti pareiškėjams teikti projektų pasiūlymus tomis kalbomis, taip stiprinant vietos atsakomybę ir ilgalaikį projektų integruotumą;

98.

ragina daugiau dėmesio skirti pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę finansuojamiems veiksmams, ypač rinkimų stebėjimo misijų atžvilgiu, kur esama didelės erdvės žinių perdavimui vietos veikėjams paskatinti ir su rekomendacijomis susijusiems tolesniems veiksmams patobulinti; ragina rinkimų stebėjimų misijų planavimą geriau koordinuoti su Parlamento rinkimų stebėjimo veikla;

99.

ragina Komisiją skirti specialių lėšų projektams, kuriais siekiama kovoti su didėjančiu piktnaudžiavimu stebėjimo technologijomis ir represijas vykdančių vyriausybių ir nevalstybinių subjektų internetiniais išpuoliais;

100.

ragina sukurti stebėsenos ir vertinimo sistemas, kurios apimtų žmogaus teisių gynėjų indėlį;

101.

ragina tęsiant veiksmus, kuriais kovojama su nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir genocidu, veiklą koordinuoti su Priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos;

102.

džiaugiasi dėl dėmesio strateginiams Sąjungos interesams;

103.

rekomenduoja užtikrinti labiau strateginį ir konsoliduotą menkų lėšų, prieinamų pagal Partnerystės priemonę, naudojimą, užtikrinant visų Komisijos padalinių bei Europos išorės veiksmų tarnybos integracinį indėlį ir veiksmų identifikavimą, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, taip pat pabrėžia, jog pakankamai ištekliais aprūpinta Partnerystės priemonė svarbi tam, kad būtų aktyviai ginamos ES vertybės ir interesai, atsižvelgiant į tai, kad mažėja bendras transatlantinis sutarimas ir daugėja vidutinių pajamų šalių, kurių strateginė svarba sparčiai didėja (be kita ko, Azijoje ir Lotynų Amerikoje);

104.

rekomenduoja vykdant kitą orientacinę daugiametę programą persvarstyti lėšų skyrimą įvairiems geografiniams regionams, siekiant prisitaikyti prie esamų iššūkių; siūlo šioje srityje stiprinti finansavimą bendradarbiavimui su trečiosiomis nestrateginėmis šalimis, kaip antai vidutinių pajamų šalys, su kuriomis dabar bendradarbiaujama nepakankamai;

105.

ragina veiksmus geriau derinti su Bendro įgyvendinimo reglamento tikslais ir susijusiomis temomis;

106.

rekomenduoja užbaigti jo stebėjimo ir vertinimo sistemą, įskaitant susijusius kokybinius rodiklius;

107.

mano, kad Partnerystės priemonė galėtų būti svarbi priemonė laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimui remti, ypač remiant vietos patarėjų grupių darbą; pabrėžia, kad būtina įvertinti lėšų naudojimą ir paskirstymą bei partnerystės priemonės ir programų „Business Avenue“ ir „EU Gateway“, kurios turėtų papildyti valstybių narių kompetenciją užsienio prekybos skatinimo srityje, efektyvumą;

108.

pažymi, kad vienas iš partnerystės priemonės tikslų yra viešoji diplomatija, siekiant ne ES šalyse stiprinti pasitikėjimą ES politika ir jos supratimą; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas yra itin svarbus ir palankiai vertina tai, kad skirti 3 mln. EUR pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui vietos patarėjų grupėse remti;

Bendras įgyvendinimo reglamentas

109.

rekomenduoja geriau pasinaudoti suderintomis taisyklėmis, vykdant galimus bendrus kvietimus teikti pasiūlymus ir geriau bendradarbiaujant visiems Komisijos padaliniams ir Europos išorės veiksmų tarnybai;

110.

ragina į Bendro įgyvendinimo reglamento nuostatas įtraukti lyčių aspekto integravimą;

111.

ragina toliau stiprinti pastangas didinti ES išorės politikos finansavimo matomumą vykdant išsamią ir nuoseklią komunikacijos strategiją, kuri apimtų kovos su dezinformacija priemones; ragina priemones įgyvendinantiems partneriams nustatyti sąlygomis grindžiamus mechanizmus tiems atvejams, kai nesilaikoma priemonių, kuriomis siekiama padidinti ES matomumą;

112.

primena, kad, kaip pabrėžta Bendrame įgyvendinimo reglamente, didelė svarba išorės veiksmuose tenka vystymosi ir pagalbos veiksmingumo principams, ir ragina Komisiją laikytis šių principų įgyvendinant visas priemones, kurių ji imsis atsižvelgdama į laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą;

113.

pažymi, kad reikėtų apsvarstyti ES MVĮ galimybes naudotis išorės finansavimo priemonėmis, numatant ne tokį sudėtingą ir palankesnį reguliavimą, kuris galėtų sudaryti sąlygas lankstesniam lėšų naudojimui ir kartu padėti MVĮ įgyti tarptautinės patirties; prašo Komisijos įvertinti esamas priemones, kuriomis siekiama skatinti MVĮ tarptautinimą, atsižvelgiant į jų suderinamumą su kitomis Sąjungos MVĮ paramos priemonėmis, pvz., Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME), taip pat atsižvelgiant į subsidiarumą, nedubliavimą ir papildomumą atitinkamų valstybių narių programų atžvilgiu; ragina Komisiją laiku pateikti pasiūlymus dėl šių programų laikotarpio vidurio peržiūros, siekiant pagerinti jų efektyvumą ir veiksmingumą; pabrėžia, kad būtina gerinti MVĮ informavimą ir informuotumą apie esamas priemones, ypač nacionaliniu lygmeniu;

Struktūra po 2020 metų

114.

ragina finansuojant išorės veiksmų priemones atspindėti ambicingus išorės veiksmus ir padidinti ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, biudžetą, toliau jį grindžiant vertybėmis bei pagrindinėmis ir žmogaus teisėmis ir principais; pakartoja, kad ES išorės veiksmais taip pat pasitarnaujama ir bendriems ES piliečių interesams;

115.

pabrėžia, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos dabartinė išorės veiklai skiriama biudžeto dalis turėtų būti padidinta arba bent jau išlaikyta dabartinio lygio, tą patį principą taikant esamoms priemonėms, politikos sritims ir prioritetams;

116.

pakartoja, kad norint užtikrinti didesnę atskaitomybę, skaidrumą ir viešąją priežiūrą, taip pat padidinti efektyvumą, darną ir reaktyvumą bei veiksmingumą ir lankstumą yra būtina dabartinės priemonės struktūros reforma; mano, kad reforma taip pat galėtų padidinti sąnaudų veiksmingumą, sumažinti dubliavimąsi ir interesų konfliktus tarp įvairių subjektų ir Komisijos tarnybų, taip pat padėtų spręsti dabartinius uždavinius, susijusius su strategija, programavimu ir įgyvendinimu;

117.

primena svarbų Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, vaidmenį priimant reglamentą dėl kitos Daugiametės finansinės programos; dar kartą pakartoja savo pasirengimą bendradarbiauti su Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba ir Taryba siekiant pagerinti išorės finansavimo priemonių struktūrą; vis dėlto pabrėžia, kad bet kokio priemonių struktūros keitimo tikslas turėtų būti didesnis skaidrumas, atskaitomybė, efektyvumas, nuoseklumas ir lankstumas; pabrėžia, kad šių tikslų neįmanoma pasiekti neturint valdymo struktūros, kuri sudarytų sąlygas politinei kontrolei ir būtų pagrįsta strategija, įtrauki ir atskaitinga; pabrėžia, kad Parlamentas nesutiks su jokia priemonių reforma, kol nebus tvirtos valdymo struktūros; primygtinai ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą pasiūlyti priemonių, apimančių tokio valdymo struktūrą, reformos planą; pabrėžia laikotarpio vidurio peržiūros išvadų ir Komisijos pasiūlymų pertvarkyti dabartinę struktūrą neatitikimus; be to, pabrėžia, kad turi būti užtikrintas tvirtas, demokratinis ir skaidrus nacionalinių parlamentų ir Europos parlamento atliekamas tikrinimas;

118.

ragina ES patikos fondus ir priemones geriau integruoti į biudžetą siekiant padidinti išorės finansavimo priemonių skaidrumą ir jų demokratinį tikrinimą; primena, jog, atliekant pastarąjį Finansinio reglamento persvarstymą, susitarta, kad prieš steigiant naują patikos fondą teminiams veiksmams finansuoti turi būti konsultuojamasi su Parlamentu ir Taryba; be to, ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamią informaciją apie visus svarbius savarankiškus perkėlimus arba įsipareigojimų panaikinimus pagal 4 išlaidų kategoriją;

119.

pabrėžia, kad ES delegacijos, kartu su valstybėmis narėmis, taip pat galėtų padėti MVĮ naudotis šioms finansinėmis priemonėmis, siekiant sukurti ES įmonių ir paramą gaunančių šalių ekonomikų vidutinės trukmės ryšius;

120.

pabrėžia, kad jokia priemonė negali egzistuoti neįtraukiant aiškių, įvairiems ES išorės veiksmų tikslams ir prioritetams numatytų finansinių paketų ir paskirtų lėšų, apimant tokias sritis kaip demokratija, žmogaus teisės, teisės viršenybė, parama pilietinei visuomenei, konfliktų sprendimas, nestabilios valstybės, plėtros politika ir skurdo panaikinimas, ekonominė ir socialinė plėtra bei parama šalims įvairiose stojimo į ES stadijose ir ES kaimynystėje;

121.

teigiamai vertina ES įsipareigojimus spręsti tokius klausimus kaip žmogaus teisės, demokratija ir parama pilietinei visuomenei, taip pat teigiamai vertina dabartinių priemonių įvairius tikslus, uždavinius ir konkrečią politinę ir strateginę vertę; pabrėžia, kad reforma neturėtų pakenkti kiekvienos atskiros priemonės politikos tikslams; supranta, kad Europos kaimynystės priemonės, PNPP II ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės tikslai ir įgyvendinimas yra specifiniai, todėl mano, kad šios priemonės turėtų išlikti nepriklausomos dėl strateginių ir politinių sumetimų;

122.

primena, kad nuo 2006 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė buvo konkreti ES įsipareigojimo remti ir skatinti demokratiją ir žmogaus teises trečiosiose šalyse išraiška ir leido ES nesikišant vyriausybėms imtis veiksmų remiant užsiregistravusias ir neregistruotas NVO, be kita ko, srityse, kuriose ne visada veikia ES valstybės narės;

123.

pabrėžia turi būti nustatomi bendri tikslai, įskaitant poreikį stiprinti teisėmis pagrįstą požiūrį ir integruoti žmogaus teises, taip įgyvendinant ES sutarties 21 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad ES siektų įtvirtinti demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę, nes tai yra būtinas išorinių santykių tikslas;

124.

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją užtikrinti, kad šalims partnerėms būtų aiškiai pranešama apie visas reformas;

125.

ragina sukurti patikimas, nuoseklias vertinimo bei stebėjimo procedūras, kuriomis būtų galima atlikti kiekybinio ir kokybinio vertinimo analizę ir fiksuoti pažangą, daromą siekiant nustatytų tikslų naudojantis ES lėšomis, teikiamomis pagal įvairias priemones;

126.

pabrėžia poreikį, kad ilgalaikis finansavimas būtų nuspėjamas, kartu nustatant tam tikras sumas, kurios turi būti naudojamos lanksčiai; pakartoja, kad lankstumas reikalauja galimybės perkelti lėšas iš vieno paketo į kitą; primena, kad išorės veiksmų tikslams skirtų lėšų negalima perskirti kitiems tikslams, įskaitant migracijos valdymo ir vidaus saugumo tikslus; pabrėžia, kad turėtų būti numatyta galimybė bendrame išorės veiksmų priemonės biudžete perkelti nepaskirstytas lėšas, neviršijant 10 % priemonės pradinių asignavimų, kad būtų galimi lankstūs ir (arba) neatidėliotini veiksmai, kartu laikantis priemonės politikos tikslų;

127.

pabrėžia, kad pagalbai šalims lėšos turėtų būti skiriamos nepriklausomai nuo susitarimų dėl migracijos su ES ir finansavimas neturėtų būti nukreipiamas iš skurdžių šalių ir regionų į migrantų kilmės ar tranzito į Europą šalis remiantis vien tik tuo, kad jomis eina migracijos maršrutai.

128.

primena apie sunkumus, su kuriais paramos gavėjai šiuo metu susiduria norėdami užsitikrinti paramą pagal šias priemones; ragina supaprastinti procedūras, sumažinti administravimo naštą ir, kai įmanoma, nustatyti bendras procedūras įvairioms susijusioms Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos tarnyboms, įsteigti vieno langelio principu pagrįstą tarnybą, skirtą organizacijoms, prašančioms ES finansavimo, ir, kur tai įmanoma, naudoti skaitmeninius sprendimus, racionalizuojant ir sumažinant biurokratinę naštą, tačiau nemažinant biudžetinės priežiūros, atsekamumo ir kontrolės;

129.

pabrėžia būtinybę visoms Komisijos tarnyboms ir Europos išorės veiksmų tarnybai dirbti kartu, paverčiant ES išorės finansavimą paremtu labiau politika, o ne priemone, kuo būtų siekiama išvengti neatitikimų, nenuoseklumo, nereikalingų sąnaudų, praktinių žinių dubliavimosi ir nepanaudojimo bei būtų siekiama bendrų ES išorės veiksmų tikslų;

130.

pabrėžia, kad reikia labiau strateginių politinių gairių ir įvairias sritis apimančios strategijos bei pridedamų dokumentų, parengtų kartu su visomis susijusiomis Komisijos tarnybomis ir Europos išorės veiksmų tarnyba bei šioms tarnyboms bendrai naudojamų, valdomų ir stebimų valdymo struktūros, kurią dar reikia sukurti, o nustatant ES išorės veiksmų tikslus ateinančiam laikotarpiui bei būdus, kuriuo ši priemonė bus panaudota jų siekiant; ragina nustatant tokius tikslus pasinaudoti tiek vidinėmis, tiek išorinėmis žiniomis; rekomenduoja, kad kiekvienas programavimas apimtų jautrumo konfliktams analizę, politinę ekonomikos analizę ir rizikos vertinimą bei jos mažinimo priemones, kurias būtų galima lanksčiai iš naujo taikyti tais atvejais, kai kyla tokia rizika;

131.

ragina ištirti būdus, kaip padidinti koordinavimą ir darną su ES valstybių narių išorės finansavimo politika, be kita ko, stiprinant bendrą programavimą;

132.

ragina didinti NVO finansavimo galimybes, išaiškinant ir suteikiant didesnes bendro finansavimo galimybes, numatant daugiametę partnerystę ir užtikrinant veiklos tvarumą;

133.

ragina patobulinti reikalavimus dėl greitesnio sprendimų priėmimo, kuo būtų sustiprinti ES pajėgumai sparčiai reaguoti į įvykius;

134.

pabrėžia, jog svarbu, be kita ko, naudojant ES strateginės komunikacijos darbo grupę, didinti ES išorės veiklos matomumą ir jos suvokimą bei įtaką pasaulyje; ragina, kad tai būtų laikoma politikos tikslu; taigi pabrėžia skubų poreikį ES delegacijose naudoti konkrečiai šaliai ir (arba) regionui pritaikytą strateginę komunikaciją ir gerokai aktyviau koordinuoti ES delegacijų ir valstybių narių veiksmus bei keistis informacija;

135.

pabrėžia, kad ES delegacijos atlieka esminį vaidmenį vykdant programavimą vietoje, programavimo priežiūrą, galimą lėšų išmokėjimą ir paramos gavėjų identifikavimą, ypač kai tai susiję su žmogaus teisių gynėjais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, veikiančiais pavojingose zonose; pakartoja, kad ES delegacijos negali būti atsakingos už finansavimo sprendimus vien dėl savo darbo ir statuso trečiosiose šalyse;

136.

pabrėžia, kad programuojant priemones turi būti glaudžiai įtraukiama atitinkamų šalių pilietinė visuomenė ir programavimas turėtų būti labiau grindžiamas decentralizuotu bendradarbiavimu kuriant jo koncepciją, jį plėtojant ir įgyvendinant, siekiant sudaryti tvirtas ir ilgalaikes partnerystes, patenkinti konkrečius gyventojų poreikius ir atsižvelgti į atitinkamų tautų socialinę realybę;

137.

primena, kad tam tikrais atvejais ES politinių tikslų, kaip antai žmogaus teisės, teisės viršenybė ir vystymasis, geriau pasiekiama išmokant kelias mažesnes dotacijas vietos organizacijoms, o ne išmokant didelę sumą vienam gavėjui;

138.

pabrėžia paramos pagal pažangą ir sąlygiškumo principų svarbą; mano, kad reikėtų patvirtinti griežtesnius sąlygiškumo mechanizmus, kuriais remiantis būtų galima sustabdyti tiesioginį finansavimą iš biudžeto valstybinėms institucijoms ar valdžios įstaigoms bei nevalstybiniams subjektams arba, kai tai įmanoma, tą finansavimą nukreipti pilietinei visuomenei tais atvejais, kai minėti subjektai nesilaiko skirto finansavimo tikslų arba pažeidžia teisės viršenybę ir žmogaus teises;

139.

reikalauja, paramą vystymuisi naudojant privačiojo sektoriaus investicijų skatinimui, užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę, vystymosi papildomumą, pagalbos ir vystymosi veiksmingumo principų laikymąsi ir tvirtą aplinkos, žmogaus teisių ir socialinę apsaugą;

140.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę naudojant išorės finansavimo priemones skirti lėšų bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, ypač besivystančiomis šalimis, ir joms teikiamai techninei pagalbai, kad būtų skatinama narystė Vasenaro susitarime, Australijos grupėje, Raketų technologijų kontrolės režime ir Branduolinių tiekėjų grupėje bei užkertamas kelias žmogaus teisių pažeidimams, atsižvelgiant į šiuo metu rengiamą naują Dvejopo naudojimo reglamento redakciją.

141.

pabrėžia, kad ateities struktūrai būtina: tinkama stabdžių ir atsvarų sistema, skaidrumas, teisė tikrinti įgyvendinimą, įskaitant sustiprintą strateginį Parlamento politinį indėlį ir įgyvendinimo tikrinimą, deleguotųjų teisės aktų panaudojimas peržiūrint teminius prioritetus, jeigu jų yra prieduose prie teisėkūros aktų, o taip pat būtina patvirtinti tokius esminius papildomus elementus kaip strateginiai ir daugiamečiai programavimo dokumentai;

142.

yra įsitikinęs, kad laikotarpio po 2020 m. išorės finansavimo priemonės turi būti atitikti biudžeto tikroviškumo ir vieningumo principus;

143.

mano, jog laikotarpio vidurio peržiūros ir biudžeto kontrolės procesai turėtų būti pakankamai griežti ir skaidrūs, kad būtų galima užtikrinti kuo didesnį galimą lėšų panaudojimą ir sudaryti galimybes tinkamiems pakeitimams siekiant padidinti lėšų panaudojimo pajėgumus, kai reikia.

o o

144.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Tarybai.

(1) OL L 77, 2014 3 15, p. 27.

(2) OL L 77, 2014 3 15, p. 11.

(3) OL L 77, 2014 3 15, p. 1.

(4) OL L 335, 2017 12 15, p. 6.

(5) OL L 77, 2014 3 15, p. 77.

(6) OL L 77, 2014 3 15, p. 85.

(7) OL L 77, 2014 3 15, p. 44.

(8) OL L 77, 2014 3 15, p. 95.

(9) OL L 201, 2010 8 3, p. 30.

(10) OL L 249, 2017 9 27, p. 1.

(11) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(12) Žr. pranešimą A8-0211/2017.

(13) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(14) OL C 407, 2015 12 8, p. 8.

(15) OL C 60, 2016 2 16, p. 3.

(16) OL C 122, 2017 4 19, p. 4.

(17) Paskelbta Komisijos tinklalapyje: https://ec.europa.eu/europeaid/public-consultation-external-financing-instruments-european-union_en

(18) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.

(19) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0026.

(20) OL C 58, 2018 2 15, p. 109.

(21) OL C 408, 2017 11 30, p. 21.

(22) OL C 265, 2017 8 11, p. 110.

(23) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0440.

(24) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0306.

(25) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0036.

(26) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0037.

(27) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0094.

(28) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0262.

(29) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0263.

(30) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0261.

(31) OL C 208, 2016 6 10, p. 25.

(32) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0408.

(33) https://eeas.europa.eu/archives/docs/top_stories/pdf/eugs_review_web.pdf

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/94

P8_TA(2018)0120

Metinės 2015 ir 2016 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitos

2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinių 2015 ir 2016 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų (2017/2010(INI))

(2019/C 390/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir į naujausią jo versiją – 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1),

—	atsižvelgdamas į praktines priemones, skirtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą, dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 17 d. rezoliuciją dėl 2014 m. metinės ataskaitos dėl subsidiarumo ir proporcingumo (2) ir į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl metinių 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2015 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitą (COM(2016)0469) ir į Komisijos metinę 2016 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitą (COM(2017)0600),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. metinę ataskaitą „Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykiai“(COM(2016)0471) ir į Komisijos 2016 m. metinę ataskaitą „Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykiai“(COM(2017)0601),

—	atsižvelgdamas į visus ankstesnius Komisijos komunikatus dėl geresnio reglamentavimo būtinybės, siekiant užtikrinti geresnius rezultatus ES piliečių labui,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimą dėl Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės įsteigimo (C(2017)7810),

—

atsižvelgdamas į Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) 2014 m. birželio 19 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. spalio 18 d. bei 2017 m. gegužės 3 d. pusmečio ataskaitas dėl parlamentiniam tikrinimui svarbių Europos Sąjungos procedūrų ir praktikos pokyčių,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Regionų komiteto 2014 m. vasario 5 d. pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą,

—	atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2015 m. metinę subsidiarumo ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 ir 132 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0141/2018),

kadangi 2015 m. ir 2016 m. – pirmieji dveji pilni J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos, pradėjusios dirbti 2014 m. lapkričio mėn., veiklos metai; kadangi Pirmininkas J.-C. Juncker įsipareigojo užtikrinti, kad subsidiarumas taptų Europos demokratinio proceso kertiniu akmeniu ir kad teisėkūros proceso metu būtų visapusiškai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

B.	kadangi į naująjį 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros įtrauktas trijų institucijų įsipareigojimas laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų bei juos įgyvendinti;

C.	kadangi 2015 m. Komisija gavo aštuonias pagrįstas nuomones, susijusias su trimis Komisijos pasiūlymais; kadangi tais metais Komisija iš viso gavo 350 kreipimųsi;

kadangi 2016 m. Komisija gavo 65 pagrįstas nuomones, susijusias su 26 Komisijos pasiūlymais; kadangi, palyginti su 2015 m. gautomis aštuoniomis pagrįstomis nuomonėmis, šis rodiklis rodo padidėjimą 713 proc. ir tai trečias pagal dydį skaičius, per vienus kalendorinius metus užfiksuotas nuo tada, kai 2009 m. Lisabonos sutartimi buvo pradėtas taikyti subsidiarumo kontrolės mechanizmas (po 2012 m. pateiktų 84, o 2013 m. – 70 nuomonių); kadangi kreipimųsi, kuriuos tais metais gavo Komisija, skaičius gerokai išaugo ir iš viso siekia 620;

E.	kadangi 2015 m. gegužės 19 d. Komisija priėmė geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį ir naujas integruotas geresnio reglamentavimo gaires, įskaitant atnaujintą vadovą, skirtą nustatyti, kaip subsidiarumo ir proporcingumo principų laikomasi vertinant naujų iniciatyvų poveikį;

kadangi 2015 m. Komisija inicijavo interneto svetainę „Palengvinkite naštą – išsakykite savo nuomonę“ (4) ir REFIT platformą (veiksmingam ir naudingam reglamentavimui užtikrinti), suteikdama suinteresuotosioms šalims dar daugiau galimybių pranešti Komisijai apie bet kokius trūkumus, susijusius su esamomis reglamentavimo priemonėmis, įskaitant klausimus dėl subsidiarumo ir (arba) proporcingumo;

kadangi 2015 m. Europos Parlamento tyrimų tarnyba parengė 13 pirminių įvertinimų, vieną esminių Parlamento pakeitimų poveikio įvertinimą ir šešis ex post poveikio įvertinimus; kadangi ji taip pat parengė keturias ES masto veiksmų nebuvimo kainos ataskaitas ir du Europos pridėtinės vertės įvertinimus; kadangi 2016 m. Europos Parlamento tyrimų tarnyba parengė 36 pirminius įvertinimus, vieną esminių Parlamento pakeitimų poveikio įvertinimą ir 14 ex post Europos poveikio įvertinimų; kadangi ji taip pat parengė septynias ES masto veiksmų nebuvimo kainos ataskaitas ir penkis Europos pridėtinės vertės įvertinimus;

H.	kadangi tais atvejais, kai būtinas lankstumas ir veiksmingumas, tačiau šito negalima užtikrinti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, Sąjungos teisės aktais suteikiami deleguotieji įgaliojimai; kadangi priimti taisykles, kurios itin svarbios nagrinėjamam klausimui, palikta teisėkūros institucijoms;

kadangi subsidiarumo ir proporcingumo principai yra esminiai klausimai atliekant poveikio ir retrospektyvius vertinimus, kurių metu nustatoma, ar būtina imtis veiksmų ES lygmeniu, ar pasirinkus kitas priemones tikslai nebūtų pasiekti veiksmingiau, taip pat ar jie tikrai duotų lauktų rezultatų turint galvoje veiksmingumą, naudingumą, nuoseklumą, svarbą ir ES pridėtinę vertę;

J.	kadangi 2014 m. trys nacionaliniai parlamentai / nacionalinių parlamentų rūmai (Danijos Folketingas, Nyderlandų Antrieji Rūmai ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai) parengė ataskaitas su išsamiais pasiūlymais, kaip būtų galima sustiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį sprendimų priėmimo procese;

primena Komisijos rengiamų metinių subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos metinės 2015 m. ir 2016 m. ataskaitos išsamesnės ir visapusiškesnės negu ankstesniais metais;

pabrėžia, jog, siekiant mažinti demokratijos deficitą, svarbu, kad Europos Sąjunga imtųsi veiksmų tik kai ji gali užtikrinti pridėtinę vertę;

pabrėžia, jog subsidiarumas ir proporcingumas – fundamentalūs principai, į kuriuos ES institucijos turėtų atsižvelgti naudodamosi ES kompetencijomis, kad būtų užtikrinta Sąjungos veiksmų pridėtinė vertė; primena, jog šiais principais siekiama stiprinti Sąjungos veikimą pagrindžiant, kad imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu būtina, įsitikinant, kad veikdamos atskirai valstybės narės negalėtų tinkamai pasiekti jais numatytų tikslų, ir užtikrinant, kad šių veiksmų pobūdis ir esmė neviršytų to, kas būtina Sutarčių tikslams pasiekti, bei kad jų visuomet būtų imamasi tinkamiausiu valdymo lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad šiais principais gali būti piktnaudžiaujama siekiant naudos prieš ES nusiteikusiems subjektams, ir pabrėžia, kad ES institucijos turėtų būti budrios, vengti šios rizikos ir ją neutralizuoti;

primena, kad subsidiarumas – kertinis federacijų principas ir iki galo neapibrėžta teisinė samprata, taigi turėtų būti pateiktas politinis jos išaiškinimas;

supranta, kad subsidiarumo principas negali būti naudojamas įgaliojimams, kurie Sąjungai suteikti pagal Sutartis, ribotai interpretuoti;

mano, jog bet kokios diskusijos apie subsidiarumą ir jo kontrolę turėtų vykti atsižvelgiant į tai, kad piliečiai vis labiau ragina Sąjungą imtis tokių svarbiausių visuotinių iššūkių, kaip, inter alia, tarpžemyniniai finansiniai srautai, saugumas, migracija ir klimato kaita;

palankiai vertina tai, kad subsidiarumas paminėtas 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracijoje; laikosi nuomonės, kad subsidiarumui turėtų būti skiriama daug dėmesio diskutuojant apie ES ateitį;

atkreipia dėmesį į iniciatyvą sukurti Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupę, apie kurią skaitydamas savo 2017 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį paskelbė Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker ir kuriai turėtų vadovauti Komisijos pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans; primena, jog Parlamentas nusprendė, kad įsitraukimas į Komisijos steigiamos darbo grupės veiklą reikštų Parlamento institucinio vaidmens ir jo – vienintelės tiesiogiai renkamos Europos Sąjungos institucijos, atstovaujančios piliečiams Sąjungos lygmeniu ir atliekančios Komisijos politinės kontrolės vaidmenį – pozicijos nepaisymą, taigi jis nusprendė atsisakyti kvietimo dalyvauti šios darbo grupės veikloje;

atkreipia dėmesį į metodiką, kurią Komisija taikė rengdama metines 2015 m. ir 2016 m. ataskaitas: pagal ją nacionalinių parlamentų pateiktos pagrįstos nuomonės dėl konkretaus pasiūlymų rinkinio statistiškai klasifikuojamos kaip viena pagrįsta nuomonė, o ne kaip pagrįsta nuomonė dėl kiekvieno atskiro pasiūlymo;

10.

pripažįsta, kad pagrįstų nuomonių, kurias 2016 m. pateikė nacionaliniai parlamentai, skaičius (65) yra trečias pagal dydį per vienus kalendorinius metus nuo tada, kai Lisabonos sutartimi buvo pradėtas taikyti subsidiarumo kontrolės mechanizmas; pažymi, kad, lyginant su aštuoniomis 2015 m. pateiktomis pagrįstomis nuomonėmis, šis skaičius smarkiai padidėjo (+713 proc.); be to, pripažįsta, kad gerokai – nuo 350 iki 620 – išaugo nuomonių, kurios Komisijai teikiamos politinio dialogo pagrindu, skaičius; pabrėžia, jog šios tendencijos išryškėjo sumažėjus teisėkūros veiklos apimčiai, o tai rodo ir tai, kad, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nacionalinių parlamentų aktyvumas; palankiai vertina tai, kad nacionaliniai parlamentai rodo ryškų domėjimąsi ES sprendimų priėmimu;

11.

palankiai vertina tai, kad pagrįstas nuomones pateikė daugiau nacionalinių parlamentų rūmų (26 iš 41 2016 m., palyginti su aštuoniais 2015 m.); atkreipia dėmesį į ryškius skirtumus tarp parlamentų rūmų, kurie veikia politinio dialogo ir pagrįstų nuomonių pagrindu; pabrėžia, kad galimybė paveikti ES teisės aktų turinį nacionalinius parlamentus ir toliau domina labiau negu atvejų, kai gali kilti problemų dėl subsidiarumo, nustatymas; pažymi, kad galimybė nacionaliniams parlamentams stebėti, ar paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų, apima ir teisę prašyti ES teisės aktų leidėjo prireikus imtis veiksmų ES lygmeniu;

12.

pripažįsta darbą, kurį atliko Poveikio vertinimo valdyba (PVV) ir nuo 2015 m. liepos mėn. jos darbą perėmusi Reglamentavimo patikros valdyba (RPV); pažymi, jog PVV ir RPV laikėsi nuomonės, kad 23 proc. poveikio įvertinimų, kuriuos jos peržiūrėjo 2015 m., turėjo būti tobulinami arba subsidiarumo, arba proporcingumo, arba abiejų šių principų požiūriu; pažymi, kad 2016 m. procentinė poveikio įvertinimų, kurie, RPV nuomone, buvo nepatenkinami, dalis siekė 15 proc.; teigiamai vertina tai, kad, palyginti su ankstesniais metais, šios procentinės dalys mažesnės; pabrėžia, kad Komisija peržiūrėjo visus susijusius poveikio įvertinimus atsižvelgdama į RPV analizes;

13.

pažymi, kad geresnės teisėkūros darbotvarkės įgyvendinimas leido Komisijai parengti griežtesnes vidaus priemones ir procedūras, kurias taikant siekiama vengti subsidiarumo principo pažeidimų; pabrėžia, kad poveikio vertinimai – esminė priemonė norint užtikrinti subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi bei skatinti atskaitomybę; visų pirma atkreipia ypatingą dėmesį į RPV vaidmenį ir teigiamai vertina tai, kad nuo šiol subsidiarumo ir proporcingumo principai įtraukti į šios valdybos atliekamą kokybės patikrą; nežiūrint į tai pabrėžia, kad būtina dar labiau stiprinti RPV nepriklausomumą;

14.

teigiamai vertina Komisijos 2015 m. gegužės mėn. priimtą naują geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinį, skirtą užtikrinti, kad ES teisės aktai veiksmingiau tarnautų viešajam interesui ir kad jais būtų visapusiškiau garantuojamas subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymasis, o tai, savo ruožtu, prisidės prie skaidresnio ES sprendimų priėmimo; mano, kad naujoji geresnio reglamentavimo sistema turėtų būti priemonė Europos Sąjungai veikti visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų; nežiūrint į tai, kas išdėstyta pirmiau, pabrėžia, jog, nors pagal sistemą turėtų būti numatyti šių principų laikymosi patikrinimai, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga imtųsi veiksmų tik kai jais kuriama pridėtinė vertė, dėl jos neturėtų būti be reikalo vėluojama priimti reikiamus teisės aktus;

15.

palankiai vertina Komisijos 2017 m. spalio 24 d. paskelbtą komunikatą „Geresnio reglamentavimo darbotvarkės įgyvendinimas. Geresni sprendimai siekiant geresnių rezultatų“, kuriame ji išsamiai apibūdina savo pastangas, skirtas didesniam jos darbo geresnės teisėkūros srityje skaidrumui, teisėtumui ir atskaitomybei už jį užtikrinti, ypač kai tai susiję su konsultacijų procesu ir galimybėmis suinteresuotosioms šalims teikti grįžtamąją informaciją apie jos pasiūlymus;

16.

palankiai vertina tai, kad 2015 m. Komisija ėmė taikyti konsultacijų ir grįžtamojo ryšio mechanizmus, susijusius su naujosiomis politikos iniciatyvomis;

17.

pabrėžia, kad svarbu tinkamai paaiškinti, kodėl būtinos teisėkūros iniciatyvos ir kokį poveikį jos daro visiems svarbiems (ekonomikos, aplinkos apsaugos, socialiniam) sektoriams, siekiant užtikrinti subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi;

18.

pritaria Komisijos įsipareigojimui iš pradžių atlikti vertinimą ir tik tada svarstyti galimus teisės aktų pakeitimus; atsižvelgdamas į tai mano, jog Europos Sąjunga ir valstybių narių valdžios institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad užtikrintų geresnę faktinio ES reglamentavimo poveikio piliečiams, ekonomikai, socialinei struktūrai ir aplinkai stebėseną, matmenis ir vertinimą;

19.

teigiamai vertina Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2016 m. pasirašytą naująjį Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros; primena, kad Komisija įsipareigojusi savo aiškinamuosiuose memorandumuose paaiškinti, kaip jos pasiūlymai grindžiami atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus; teigiamai vertina tai, kad, vadovaudamasi Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros, Komisija įsipareigojo sudaryti nacionaliniams parlamentams galimybę susipažinti su jos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimais; primena, jog šiame susitarime taip pat pabrėžiama, kad būtinas didesnis teisėkūros procedūros skaidrumas ir kad nacionaliniams parlamentams teikiama informacija turi leisti jiems visapusiškai pasinaudoti savo prerogatyvomis, kurios numatytos pagal Sutartis;

20.

ragina nacionalinius parlamentus iš pat pradžių aiškiai pažymėti, kad jų teikiamas kreipimasis yra pagrįsta nuomonė, parengta vadovaujantis Sutarčių protokolu Nr. 2, ir nurodyti pasiūlymą ar pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, su kuriais ji susijusi, taip pat aiškiai įvardyti priežastis, dėl kurių, jų nuomone, konkretus pasiūlymas pažeidžia subsidiarumo principą, įtraukti trumpą argumentų santrauką ir laikytis aštuonių savaičių nuo atitinkamo teisės akto projekto perdavimo datos termino; pažymi, kad taip visoms susijusioms institucijoms bus lengviau laiku ir tinkamai išnagrinėti pagrįstas nuomones;

21.

laikosi nuomonės, kad nuo tada, kai buvo priimta Lisabonos sutartis, nacionalinių parlamentų dalyvavimas ES teisėkūros procedūrose gerokai pažengė jiems palaikant ryšius su kitais nacionaliniais parlamentais; ragina nacionalinius parlamentus toliau palaikyti tarpparlamentinius ryšius ir juos dar labiau stiprinti, taip pat ir dvišaliu pagrindu – tai būtų priemonė valstybių narių bendradarbiavimui stiprinti – ir daryti tai laikantis demokratiškos Europos idėjos, pagal kurią Sąjunga gali kurti pridėtinę vertę, ir solidarumo dvasia bei vadovaujantis teisinės valstybės principu ir pagrindinėmis teisėmis; pabrėžia, kad šie ryšiai gali palengvinti keitimąsi geriausia praktika subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo srityje;

22.

teigiamai vertina tai, kad Parlamentas vis dažniau ir reguliariau atlieka dialogo su nacionaliniais parlamentais partnerio ir jų tarpininko vaidmenį kilus klausimų dėl subsidiarumo ir proporcingumo mechanizmų; mano, kad politinio lygmens dialogo su nacionaliniais parlamentais stiprinimas galėtų būti būdas racionalizuoti subsidiarumo ir proporcingumo patikras geriau sprendžiant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turinio klausimus;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. keturiolika vienuolikos nacionalinių parlamentų rūmų pateikė pagrįstas nuomones dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama 1996 m. gruodžio 16 d. Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje COM(2016)0128, taigi buvo pasiekta trečdalio balsų riba, pagal Sutarčių protokolo Nr. 2 7 straipsnio 2 dalį būtina norint pradėti vadinamąją geltonosios kortelės procedūrą; primena, kad dėl nacionalinių parlamentų pateiktų argumentų Parlamente buvo išsamiai diskutuojama su Komisija; pažymi, kad Komisija bendradarbiavo su nacionaliniais parlamentais COSAC veiklos pagrindu; pažymi, kad Komisija paskelbė komunikatą, kuriame išsamiai išdėstė priežastis, kodėl pasiūlymas turėtų būti išsaugotas (5); mano, kad, nepaisant susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos iškėlė kai kurie nacionaliniai parlamentai, Komisija, šiame komunikate pateikdama argumentus, įvykdė savo pareigą nurodyti savo sprendimo priežastis;

24.

pažymi, kad, kalbant apie pirmiau minėtą Komisijos pasiūlymą, septyneri nacionalinių parlamentų rūmai atsiuntė nuomones politinio dialogo pagrindu, kuriose pasiūlymas daugeliu aspektų buvo laikomas atitinkančiu subsidiarumo principą; pažymi, jog Regionų komiteto Subsidiarumo ekspertų grupė laikėsi nuomonės, kad pasiūlymo tikslas būtų geriau pasiektas ES lygmeniu;

25.

primena, kad praeityje geltonosios kortelės procedūros imtasi dukart (po vieną kartą 2012 m. ir 2013 m.) ir kad tai kartu su šia nauja geltonosios kortelės procedūra įrodo, jog sistema veikia, o nacionaliniai parlamentai gali lengvai ir laiku įsitraukti į diskusiją dėl subsidiarumo principo, kai šito pageidauja; bet kuriuo atveju mano, kad, gerėjant nacionalinių parlamentų vaidmens supratimui ir jų bendradarbiavimui, galėtų pagerėti subsidiarumo ex ante stebėsena;

26.

primena, kad, remiantis Sutarčių protokolo Nr. 2 7 straipsniu, ES institucijos turėtų atsižvelgti į nacionalinių parlamentų ar atitinkamų nacionalinio parlamento rūmų parengtas pagrįstas nuomones; pažymi, kad praeityje kai kurie nacionaliniai parlamentai yra pareiškę nusivylimą atsakymais, kuriuos Komisija pateikė atvejais, kai buvo imtasi geltonosios kortelės procedūros; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ėmė taikyti procedūras, skirtas užtikrinti, kad nacionaliniai parlamentai laiku gautų pagrįstą jos politinį atsaką į jų iškeltus klausimus; ragina Komisiją sistemingai persiųsti savo atsakymus į pagrįstas nuomones Europos Parlamentui;

27.

atkreipia dėmesį į kai kurių nacionalinių parlamentų pasiūlytus subsidiarumo kontrolės mechanizmo pakeitimus; teigiamai vertina COSAC padarytą išvadą, kad subsidiarumo kontrolės mechanizmo tobulinimas neturėtų apimti Sutarčių keitimo; pažymi, kad, norint pratęsti aštuonių savaičių terminą, per kurį nacionaliniai parlamentai gali parengti pagrįstą nuomonę, reikėtų iš dalies keisti Sutartis arba jų protokolus; primena 2009 m. gruodžio 1 d. laiško dėl praktinės subsidiarumo kontrolės mechanizmo taikymo tvarkos, kurį Komisijos Pirmininkas ir jo pavaduotojas išsiuntė nacionalinių parlamentų primininkams, kontekstą: jame Komisija pažymėjo, kad, siekiant atsižvelgti į nacionalinių parlamentų vasaros darbo pertrauką, rugpjūčio mėnuo nebus įskaičiuojamas nustatant Protokole Nr. 2 minimą terminą; primena kai kurių nacionalinių parlamentų siūlymą, kad Komisija taip pat turėtų svarstyti galimybę neįtraukti nacionalinių parlamentų gruodžio mėnesio pertraukos, kai skaičiuojamas aštuonių savaičių terminas;

28.

pabrėžia, kad, norint priimti teisės aktus, būtina didžiąja balsų dauguma susitarti Taryboje, kurioje posėdžiauja visų valstybių narių nacionaliniai ministrai – jie turėtų atsiskaityti savo nacionaliniams parlamentams;

29.

pažymi, kad ir dabar esama įvairių priemonių, kuriomis naudodamiesi nacionaliniai parlamentai ir piliečiai gali dalyvauti kiekvienu teisėkūros proceso etapu ir kuriomis užtikrinama subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi stebėsena; todėl ragina visapusiškai naudotis šiomis turimomis priemonėmis, kai įmanoma, vengiant kurti dar sudėtingesnes administracines struktūras ir ilgai trunkančias procedūras šiais laikais, kai ES iš visų jėgų stengiasi būti suprasta savo piliečių ir visada siekia gerbti ir saugoti jų teises bei interesus; ragina valstybes nares rengti informavimo kampanijas ir reikiamus seminarus, siekiant tiksliai informuoti piliečius apie jų galimybes dalyvauti kiekvienu teisėkūros proceso etapu;

30.

pabrėžia, jog teisės aktai turi būti išsamūs ir aiškūs, kad susijusios šalys galėtų suprasti savo teises ir pareigas, įskaitant deramus atskaitomybės, stebėsenos ir vertinimo reikalavimus, kartu vengiant neproporcingų išlaidų, be to, jie turi būti praktiški įgyvendinimo požiūriu;

31.

pabrėžia, kad svarbu viešinti prieigą prie Komisijos parengtų poveikio įvertinimų ir planų, dalyvauti Komisijos ir (arba) Europos Parlamento organizuojamose viešose konsultacijose ir (arba) konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis bei teikti pasiūlymus naudojantis REFIT platforma „Palengvinkite naštą: pasiūlymai“; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į sklandžiai veikiančią interneto svetainę ir 2016 m. įsigaliojusią veiksmingą reglamentavimo programą (REFIT);

32.

primena, jog būtina stiprinti esamus bendradarbiavimo formatus ir numatyti platformos IPEX tobulinimo galimybes, kad nacionaliniai parlamentai būtų geriau informuojami apie savo vaidmenį atliekant subsidiarumo ir proporcingumo patikras, kad jiems būtų padedama veiksmingiau apdoroti informaciją, gaunamą taikant išankstinio įspėjimo sistemą, ir kad būtų gerinamas jų bendradarbiavimas ir koordinavimas; ragina nacionalinius parlamentus teikti nuomones dėl Komisijos pasiūlymų, kuriuos visus bet kuriuo metu galima rasti ir peržiūrėti vidaus duomenų bazėje CONNECT; primena, kad visa informacija prieinama platformoje REGPEX;

33.

ragina nacionalinius ir regioninius parlamentus toliau plėtoti ryšius su Regionų komitetu: jis turi 12 ekspertų grupę, kuri tikrina pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgdama į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

34.

teigiamai vertina kai kurių nacionalinių parlamentų parodytą susidomėjimą pozityvesniu ir iniciatyvesniu vaidmeniu svarstant ES reikalus pagal vadinamąją žaliosios kortelės procedūrą; pažymi, kad nacionaliniai parlamentai turi skirtingą požiūrį į šios procedūros sąlygas; mano, kad neformalus mechanizmas, pagrįstas tarpparlamentiniu bendradarbiavimu, gali padėti stiprinti politinį dialogą su nacionaliniais parlamentais;

35.

ryšium su tuo, kas išdėstyta pirmiau, pažymi, kad 2015 m. 20 parlamento rūmų kartu pasirašė pirmąją žaliosios kortelės iniciatyvą dėl maisto atliekų arba ją parėmė ir kad 2016 m. birželio mėn. devyneri parlamento rūmai kartu pasirašė antrąją žaliosios kortelės iniciatyvą bei paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių socialinės atsakomybės principų įgyvendinimo ES lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad vėliau į kai kuriuos pirmosios žaliosios kortelės iniciatyvos pasiūlymus buvo atsižvelgta dokumentų dėl žiedinės ekonomikos rinkinyje, kurį Komisija priėmė 2015 m. gruodžio mėn.; todėl pažymi, kad nacionaliniai parlamentai jau atlieka konstruktyvų vaidmenį institucinėje sistemoje ir kad šiuo metu nebūtina kurti naujų institucinių ir administracinių struktūrų, dėl kurių visas procesas taptų bereikalingai sudėtingas;

36.

pažymi, kad 2016 m. kai kurie regioniniai parlamentai tiesiogiai informavo Komisiją apie savo nuomonę dėl kai kurių jos pasiūlymų; pažymi, kad tinkamais atvejais Komisija atsižvelgė į šias nuomones; primena, kad, remiantis Protokolo Nr. 2 6 straipsniu, kiekvienas nacionalinis parlamentas arba kiekvieni atitinkamo nacionalinio parlamento rūmai prireikus gali konsultuotis su teisėkūros galiomis disponuojančiais regioniniais parlamentais;

37.

atkreipia dėmesį į 2015 m. ir 2016 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką subsidiarumo ir proporcingumo principų srityje; pabrėžia, jog Teismas yra pažymėjęs, kad tai, kaip ES teisės aktų leidėjas vykdo įsipareigojimą pateikti su subsidiarumo principu susijusias priežastis, turėtų būti vertinama ne tik atsižvelgiant į ginčijamo akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą bei konkrečios bylos aplinkybes, taip pat kad pateikiama informacija turėtų būti pakankamai išsami ir suprantama nacionaliniams parlamentams, piliečiams bei teismams; be to, pabrėžia, jog proporcingumo klausimu Teismas yra patvirtinęs, kad ES teisės aktų leidėjui turi būti suteikta didelė veiksmų laisvė srityse, kurios apima politinius, ekonominius ir socialinius sprendimus ir kuriose jis raginamas atlikti sudėtingus vertinimus;

38.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0210.

(3) OL C 58, 2018 2 15, p. 33.

(4) http://ec.europa.eu/smart-regulation/refit/simplification/consultation/contributions_lt.htm

(5) 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams dėl Direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva dėl darbuotojų komandiravimo, pasiūlymo atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir vadovaujantis Protokolu Nr. 2 (COM(2016)0505).

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/100

P8_TA(2018)0174

Baltarusija

2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Baltarusijos (2018/2661(RSP))

(2019/C 390/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir rekomendacijas dėl Baltarusijos,

—	atsižvelgdamas į Baltarusijoje 2016 m. rugsėjo 11 d. vykusius parlamento rinkimus, 2015 m. spalio 11 d. vykusius prezidento rinkimus ir 2018 m. vasario 18 d. vykusius vietos valdžios rinkimus,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai 2018 m. vasario 20 d. pareiškimą dėl vietos valdžios rinkimų Baltarusijoje,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 25 d. vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl įvykių Baltarusijoje rengiantis Laisvės dienai ir ją švenčiant,

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Baltarusijos, visų pirma 2016 m. vasario 15 d. išvadas, kuriomis panaikinamos sankcijos 170 asmenų ir trims Baltarusijos įmonėms ir nustatomi politinio dialogo pagrindai ir ES ir Baltarusijos santykių sąlygos siekiant sukurti pozityvesnę darbotvarkę, visų pirma demokratinių reformų klausimais,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 24 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas ir tai, kad buvo patvirtinta 20 tikslų iki 2020 m., kuriais siekiama užtikrinti piliečiams tam tikrų rezultatų,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio mėn. Komisijos nario J. Hahn vizitą Baltarusijoje ir tebevykstančias derybas dėl ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos sprendimą vienais metais iki 2019 m. vasario mėn. pratęsti likusias Baltarusijai taikomas ribojamąsias priemones, įskaitant ginklų embargą, draudimą eksportuoti vidaus represijoms naudojamas prekes ir turto įšaldymą bei draudimą keliauti keturiems asmenims, įtrauktiems į sąrašą dėl neišaiškinto dviejų opozicijos politikų, vieno verslininko ir vieno žurnalisto dingimo 1999 m. ir 2000 m.,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas žmogaus teisių konvencijas, kurias Baltarusija yra pasirašiusi,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 28 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

kadangi po 2015 m. surengtų prezidento rinkimų ir 2016 m. surengtų parlamento rinkimų Baltarusija 2018 m. vasario 18 d. surengė vietos valdžios rinkimus; Baltarusijoje iki šiol nesiimta veiksmų dėl seniai pateiktų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (DIŽTB) ir Venecijos komisijos rekomendacijų rinkimų teisės ir procesų srityje; kadangi, užsienio diplomatų ir Baltarusijos stebėtojų duomenimis, tokie trūkumai buvo tik dar kartą patvirtinti per 2018 m. vasario mėn. vykusius vietos valdžios rinkimus;

B.	kadangi 2016 m. vasario mėn. ES, siekdama parodyti gerą valią ir paraginti Baltarusiją gerinti žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėtį, panaikino daugumą Baltarusijos pareigūnams ir juridiniams asmenims taikytų ribojamųjų priemonių;

kadangi ES yra ne kartą pareiškusi, kad pagarba pagrindinėms laisvėms, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms yra aiški sąlyga, kad būtų pagerinti ir toliau plėtojami Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykiai; kadangi vis dėlto padėtis šalyje ir toliau kelia susirūpinimą, nes šiuo klausimu imtasi tik labai nedaug parengiamųjų veiksmų padėčiai pagerinti;

D.	kadangi vėluojama vykdyti ilgai lauktas konstitucines ir teisėkūros reformas, kurios sudarytų galimybes kurti tikrą demokratiją;

kadangi nebuvo bandoma vykdyti jokių rinkimų reformų ir, kaip parodė 2018 m. vasario mėn. vykę vietos valdžios rinkimai, tebėra nemažai didelių trūkumų ir procedūrinių pažeidimų, įskaitant griežtą teisinę sistemą politinių teisių atžvilgiu visais rinkimų kampanijų etapais ir problemas, susijusias su balsavimo stebėjimu, balsavimu ir balsų skaičiavimu; kadangi nuo 1994 m. Baltarusijoje nebuvo surengta jokių laisvų ir sąžiningų rinkimų;

kadangi tarptautiniai stebėtojai nebuvo pakviesti stebėti šiuos rinkimus, o Baltarusijos stebėtojai savo ruožtu surinko patikimų įrodymų, jog visoje šalyje masiškai buvo mėginama dirbtinai padidinti dalyvavimo rinkimuose rezultatus ir balsuojama karuseliniu būdu – šis būdas naudotas pirmą kartą per kelerius metus;

kadangi toliau imamasi bauginimo veiksmų, įskaitant daugybę nepriklausomų ir opozicijos aktyvistų, politikų ir žurnalistų sulaikymo atvejus; kadangi žymiems opozicijos nariams ir demokratijos ir žmogaus teisių gynėjams vėl buvo neleista dalyvauti 2018 m. kovo 25 d. Minske vykusioje nesankcionuotoje demonstracijoje pažymint 100-ąsias Baltarusijos nepriklausomybės paskelbimo metines, kai kurie buvo suimti ją rengiant arba jos metu, nors vėliau dauguma buvo paleisti nepateikus jokių kaltinimų;

H.	kadangi du politiniai kaliniai Michailas Žamčužny ir Dzmitrijus Palijenka tebėra kalinami;

I.	kadangi Europos Parlamentas jau daug metų remia Baltarusijos pilietinę visuomenę ir, be kitų iniciatyvų, 2004 m. Sacharovo premiją skyrė Baltarusijos žurnalistų sąjungai, o 2006 m. – Aliaksandrui Milinkievičiui;

J.	kadangi 2018 m. Laisvės dienos įvykiai dar kartą parodo, kad Baltarusijos vyriausybė neketina atsisakyti savo senosios piliečių, mėginančių naudotis konstitucijoje ir tarptautinėse sutartyse nustatytomis teisėmis, masinių represijų politikos;

kadangi 2018 m. sausio 24 d. Informacijos ministerija nepagrįstai blokavo prieigą prie pagrindinės naujienų interneto svetainės Charter97.org Baltarusijos teritorijoje; kadangi prieš nepriklausomus tinklaraštininikus buvo pradėtos baudžiamosios bylos; kadangi Žiniasklaidos įstatymo pakeitimų projektas, jei bus priimtas, kels naują didelę grėsmę žodžio laisvei šioje šalyje;

L.	kadangi 2016 m. spalio 25 d. Baltarusija priėmė savo pirmąjį Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą, kuris buvo patvirtintas Baltarusijos ministrų tarybos rezoliucija ir kuriame apibrėžiamos principinės šalies įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimo veiksmų kryptys;

kadangi Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, kurioje vykdoma mirties bausmė; kadangi JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais pažymėjo, kad mirties bausmes Baltarusijoje galima laikyti labai ginčytinomis, nes nėra nepriklausomų teismų ir teisingo teismo proceso;

kadangi ES ir Baltarusija šiuo metu derasi dėl konkretiems poreikiams pritaikytų partnerystės prioritetų, kurių pagrindinės interesų sritys apima ekonomikos vystymąsi ir modernizaciją, institucijų stiprinimą ir gerą valdymą, sujungiamumą ir žmonių tarpusavio ryšius; kadangi Baltarusijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad ji siekia, kad būtų normalizuoti santykiai su ES, panaikintos likusios sankcijos ir liberalizuotas vizų režimas; kadangi vis dėlto pažanga šioje srityje yra būtinai siejama su Baltarusijos politine valia ir įsipareigojimu siekti demokratinių vertybių, teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių;

pritaria ES kritiškam požiūriui į Baltarusiją tol, kol jo laikantis keliama sąlyga, jog bus imamasi konkrečių veiksmų siekiant demokratizacijos ir Baltarusijos valdžios institucijos visapusiškai gerbs pagrindines laisves ir žmogaus teises;

su nusivylimu pažymi, kad, nepaisant ankstesnių prašymų, neįgyvendinamos rekomendacijos, kurias po 2015 m. prezidento rinkimų ir 2016 m. parlamento rinkimų pateikė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras ir Venecijos komisija ir kurios turėjo būti įgyvendintos prieš 2018 m. vietos valdžios rinkimus; ragina Baltarusijos valdžios institucijas vėl nedelsiant imtis visapusiškų rinkimų reformų kaip platesnio masto demokratizacijos proceso dalies ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais;

apgailestauja dėl žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos persekiojimo Baltarusijoje po vietos rinkimų, be kita ko, įskaitant neteisėtą kanalo „Belsat TV“žurnalisto Andraus Kozelo išvežimą iš rinkimų vietos ir brutalų elgesį su juos bei naujienų portalo „Charter97“užblokavimą;

ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai liautis blokavus populiariausią nepriklausomą naujienų interneto svetainę „Charter97.org“, atsisakyti Žiniasklaidos įstatymo pakeitimų, kuriuos priėmus kiltų grėsmė saviraiškos laisvei, ir nutraukti nepriklausomų tinklaraštininkų persekiojimą už naudojimąsi saviraiškos laisve;

pažymi, kad demokratinės opozicijos atstovų skaičius apylinkių lygmens balsavimo vietose buvo neproporcingai mažas, lyginant su pateiktų paraiškų skaičiumi;

reiškia nusivylimą dėl to, kad pakartotinai atsisakoma registruoti demokratinės opozicijos partijas; ragina panaikinti politinėms partijos Baltarusijoje taikomus apribojimus ir palengvinti jų registracijos procedūras; pabrėžia, kad visoms politinėms partijoms turi būti leidžiama vykdyti nevaržomą politinę veiklą, ypač vykstant rinkimų kampanijoms; ragina panaikinti Baltarusijos baudžiamojo kodekso 193/1 straipsnį, kuriuo kriminalizuojamas dalyvavimas neregistruotų organizacijų veikloje;

apgailestauja dėl neproporcingai griežtos Baltarusijos valdžios institucijų reakcijos į opozicijos veikėjų mėginimą 2018 m. kovo 25 d. švenčiant Laisvės dieną be leidimo surengti mitingą: dėl to buvo suimta daugybė asmenų, įskaitant opozicijos lyderius ir buvusius kandidatus į prezidento postą Mikalajų Statkevčių ir Uladzimirą Niakliajevą; pakartoja, kad susirinkimų ir asociacijų laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė; pabrėžia, kad bet koks rimtas atsitraukimas nuo demokratijos ir pagarbos pagrindinėms teisėms, įskaitant dar didesnį sulaikomų politinių kalinių skaičių, kas kartą sulauks aiškios ES reakcijos jos santykių su Baltarusija atžvilgiu;

ryžtingai ragina išlaisvinti Michailą Žamčužny ir Dzmitrijų Palijenką – du pilietinės visuomenės veikėjus, kurie šiuo metu sulaikyti dėl politinių priežasčių – ir reabilituoti visus buvusius politinius kalinius bei atkurti jų pilietines ir politines teises;

pakartoja savo raginimą Baltarusijos valdžios institucijoms visomis aplinkybėmis užtikrinti pagarbą demokratiniams principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir tarptautiniais bei regioniniais žmogaus teisių dokumentais, kuriuos yra ratifikavusi Baltarusija;

10.

pažymi, kad pagarba pagrindinėms laisvėms yra esminis sveikos demokratijos elementas; ragina Baltarusijos valdžios institucijas įsitraukti į konstruktyvų ir atvirą dialogą su demokratine opozicija bei pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant užtikrinti piliečių laisves ir teises, visų pirma teisę jungtis į asociacijas, rinktis į taikius susibūrimus ir saviraiškos teisę, bei pagrindą veikti laisvai ir nepriklausomai žiniasklaidai;

11.

tvirtai pakartoja savo raginimą Baltarusijai prisijungti prie visuotinio mirties bausmės vykdymo moratoriumo – tai būtų pirmas žingsnis į galutinį jos panaikinimą; primena, kad mirties bausmė yra nežmoniškas ir žeminamas elgesys, jos atgrasomasis poveikis neįrodytas, o teismų klaidos yra nepataisomos; apgailestaudamas pažymi, kad 2018 m. Baltarusijos teismai skyrė naujas mirties bausmes;

12.

ragina EIVT ir Komisiją toliau remti pilietinės visuomenės organizacijas Baltarusijoje ir užsienyje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina paremti visus nepriklausomus Baltarusijos visuomenės informavimo šaltinius, įskaitant žiniasklaidos priemones, transliuojančias baltarusių kalba ir iš užsienio;

13.

atkreipia dėmesį į ES ir Baltarusijos sektorių dialogus techniniu lygmeniu ir į besiplečiantį bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip ekonomikos reformavimas, efektyvus išteklių naudojimas, žalioji ekonomika ir aplinkos apsauga; ragina EIVT ir Komisiją teikti prioritetą Astravo branduolinės jėgainės Baltarusijoje saugumui ir užtikrinti, kad ES ir Baltarusijos santykių pažanga priklausytų nuo didesnio atvirumo ir bendradarbiavimas bei nuo to, ar Baltarusija visapusiškai laikysis tarptautinių branduolinio ir aplinkosauginio saugumo standartų;

14.

apgailestauja, kad dabartinis dialogas žmogaus teisių srityje neduoda konkrečių rezultatų, ir ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais rasti būdų ir priemonių, kuriais Baltarusijoje būtų skatinama visapusiška ir veiksminga žmogaus teisių apsauga; ragina išlaisvinti visus politinius kalinius;

15.

atkreipia dėmesį į vykstančias derybas dėl ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų ir nekantrauja jas netrukus baigti: taip bus išplėsta dvišalio bendradarbiavimo apimtis abiejų šalių piliečių naudai, o Baltarusijai taps prieinama didesnės apimties finansinė pagalba ir bendradarbiavimas su sąlyga, kad ji aiškiai ir apčiuopiamai pasistūmės demokratizacijos ir atvirumo link, įskaitant visapusiškos rinkimų reformos įgyvendinimą prioritetine tvarka; šiame kontekste teigiamai vertina Komisijos planą padidinti finansinę pagalbą, kurią ketinama skirti 2018–2020 m. laikotarpiu; primygtinai ragina Baltarusijos vyriausybę prisiimti aiškesnius įsipareigojimus reformų srityje ir rekomenduoja parengti veiksmų planą siekiant glaudesnių ES ir Baltarusijos santykių, kuris apimtų šių įsipareigojimų įgyvendinimo kriterijus ir tvarkaraštį;

16.

ragina ES nenutrūkstamai remti pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumu ir atsižvelgti į jo rekomendacijas; ragina Baltarusijos vyriausybę užtikrinti piliečių dalyvavimą vietos ir nacionalinio lygmenų politikos kūrimo procesuose vadovaujantis Europos Tarybos 2017 m. lapkričio 27 d. priimtomis gairėmis; atkreipia dėmesį į vis didesnį Baltarusijos ir šios organizacijos bendravimą;

17.

atsižvelgdamas į tai, ragina EIVT ir Komisiją rasti būdų, kaip Baltarusijos pilietinė visuomenė galėtų būti informuota apie vykstantį ES ir Baltarusijos dialogą ir derybas, bei konsultuotis su ja šiuo klausimu;

18.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad pradėta įgyvendinti ES ir Baltarusijos judumo partnerystė, ir nekantrauja baigti ES ir Baltarusijos susitarimų dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos procesą, kuriais bus neabejotinai prisidėta prie žmonių tarpusavio ir verslo ryšių skatinimo;

19.

teigiamai vertina Minsko valdžios institucijų sprendimą, kuriuo remiantis nuo 2018 m. vasario mėn. Baltarusijoje leidžiamos trumpalaikės bevizės 80 šalių piliečių viešnagės;

20.

teigiamai vertina pažangą, padarytą skatinant ES ir Baltarusijos jaunimo mainus bei žmonių tarpusavio ryšius – taip pat ir įgyvendinant ES judumo programą MOST, programas „Erasmus+“ir „Horizontas 2020“bei Techninės pagalbos ir informacijos mainų programą (TAIEX) ir Baltarusijai įsitraukiant į Bolonijos procesą; ragina įgyvendinti Bolonijos procesą vadovaujantis veiksmų planu, dėl kurio bendrai susitarė Europos aukštojo mokslo erdvės atstovai ir Baltarusija: ši priemonė bus naudinga jauniesiems baltarusiams, be to, ją taikant bus dar labiau gerinami mainai bei žmonių tarpusavio ryšiai su ES;

21.

ragina atnaujinti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus; ragina Baltarusijos vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su specialiuoju pranešėju; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti paramą ir pritarimą siekiant JT specialiojo pranešėjo įgaliojimų pratęsimo bei kviečia ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais bendradarbiauti su JT specialiuoju pranešėju, kad padėtis šalyje pagerėtų;

22.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Tarybai, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui, Europos Tarybai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Baltarusijos valdžios institucijoms.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/104

P8_TA(2018)0175

Filipinai

2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Filipinų (2018/2662(RSP))

(2019/C 390/13)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Filipinuose, ypač į 2016 m. rugsėjo 15 d. (1) ir 2017 m. kovo 16 d. (2) rezoliucijas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 16 d. EIVT atstovo spaudai pareiškimą dėl Filipinų ir Tarptautinio baudžiamojo teismo,

—	atsižvelgdamas į ES delegacijos ir į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimus,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 19 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą tarnybų darbo dokumentą dėl padėties Filipinuose įvertinimo 2016–2017 m. laikotarpiu pagal ES specialios darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (BLS+) (SWD(2018)0032),

—	atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ad Al Husseino pareiškimus dėl Filipinų vyriausybės pareikštų kaltinimų, kad JT specialioji pranešėja čiabuvių tautų teisių klausimais ir kiti žmogaus teisių gynėjai dalyvavo teroristinėje veikloje;

—	atsižvelgdamas į ASEAN ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo 40-ųjų ASEAN ir ES dialogo santykių pradžios metinių paminėjimo proga rezultatus ir į ASEAN ir ES veiksmų planą 2018–2022 m laikotarpiui,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 23 d. Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) pirmininko pareiškimą, kad senatorės L. De Limos įkalinimas nepareiškus jai kaltinimų yra nepriimtinas,

—	atsižvelgdamas į diplomatinius Filipinų ir ES (anksčiau vadintos Europos ekonomine bendrija (EEB)) santykius, kurie buvo užmegzti 1964 m. gegužės 12 d. paskiriant Filipinų ambasadorių EEB,

—	atsižvelgdamas į Filipinų kaip Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalies steigėjos statusą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,

—	atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių,

—	atsižvelgdamas į Romos statutą,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

kadangi Filipinus ir ES sieja ilgalaikiai diplomatiniai, ekonominiai, kultūriniai ir politiniai santykiai; kadangi ratifikuodami Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą Filipinai ir Europos Sąjunga patvirtino bendrą įsipareigojimą laikytis gero valdymo, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių principų, skatinti socialinius ir ekonominius pokyčius, taiką ir saugumą regione;

kadangi nuo 2016 m. liepos 1 d. per vykdomą kampaniją prieš narkotikus (tarptautinėje arenoje vadinamą prezidento R. Dutertes karu su narkotikais) Filipinuose buvo nužudyta apie 12 000 žmonių, tarp jų daug moterų ir vaikų; kadangi prezidentas R. Duterte pažadėjo tęsti savo kampaniją prieš narkotikus iki pat prezidento kadencijos pabaigos 2022 m.; kadangi ES išlieka labai susirūpinusi dėl daugybės nužudymų, siejamų su kova prieš neteisėtus narkotikus Filipinuose;

kadangi Filipinų kilmės JT specialioji pranešėja čiabuvių tautų teisių klausimais Victoria Tauli-Corpuz buvo apkaltinta terorizmu ir kartu su kitais 600 asmenų, įskaitant čiabuvių lyderius ir žmogaus teisių gynėjus, 2018 m. kovo mėn. Filipinų vyriausybės buvo įrašyta į teroristinių organizacijų sąrašą; kadangi JT ekspertams taikomas teisinis imunitetas; kadangi kaltinimai buvo pareikšti po to, kai V. Tauli-Corpuz pasmerkė išpuolius prieš lumadų čiabuvių tautas Mindanao; kadangi V. Tauli-Corpuz atkreipė dėmesį į tai, kad prie čiabuvių, taikiai ginančių savo nuosavybę, priekabiaujama, jie kankinami ir areštuojami;

kadangi senatorė Leila De Lima, žmogaus teisių aktyvistė ir aršiausia Filipinų prezidento R. Dutertes karo su narkotikais kritikė, 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo atleista iš Senato Teisingumo ir žmogaus teisių komiteto pirmininkės pareigų, o 2017 m. vasario 23 d. suimta; kadangi senatorė L. De Lima vadovavo tyrimui dėl neteisminių egzekucijų Davao prezidento R. Dutertes kadencijos miesto mero poste laikotarpiu; kadangi yra rimtų įtarimų, jog praktiškai visi kaltinimai senatorei L. M. de Limai yra suklastoti ir politiškai motyvuoti;

kadangi prieš čiabuvių tautas nukreipti Filipinų valdžios institucijų veiksmai kelia didžiulį susirūpinimą; kadangi gruodžio pabaigoje JT įspėjo dėl masinių žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš lumadų tautas Filipinų Mindanao saloje; kadangi, JT ekspertų vertinimu, nuo 2017 m. spalio mėn. buvo perkelta ne mažiau kaip 2 500 lumadų; kadangi baiminamasi, jog kai kurie iš šių išpuolių grindžiami pagrindo neturinčiais įtarimais, kad lumadai dalyvauja teroristinėse grupuotėse, arba jie vykdomi dėl to, kad šios tautos priešinasi kasybos veiklai jų protėvių žemėse;

kadangi 2000 m. gruodžio 28 d. Filipinai pasirašė Romos statutą ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. jį ratifikavo; kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuratūra pradėjo preliminarų padėties Filipinuose tyrimą, per kurį nagrinės šalyje bent nuo 2016 m. liepos 1 d. tariamai įvykdytus nusikaltimus Filipinų vyriausybės pradėto karo su narkotikais kontekste;

G.	kadangi 2018 m. kovo 19 d. TBT gavo oficialų JT pranešimą, kad 2018 m. kovo 17 d. Filipinai pateikė raštišką pranešimą dėl pasitraukimo iš Romos statuto;

kadangi Filipinų Atstovų Rūmai 2017 m. kovo 7 d. patvirtino įstatymą, kuriuo grąžinama mirties bausmė; kadangi šis įstatymas dar turi būti patvirtintas Senate prieš jį pasirašant prezidentui ir prieš jam įgyjant įstatymo galią; kadangi prezidentas R. Duterte aktyviai siekė grąžinti mirties bausmę; kadangi mirties bausmės grąžinimas būtų aiškus Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) Antrojo neprivalomo protokolo, kurį Filipinai pasirašė 2007 m., pažeidimas;

I.	kadangi Filipinai užima 111-ąją vietą iš 180 valstybių „Transparency International“ kasmet skelbiamame korupcijos pasauliniame sąraše;

J.	kadangi erdvės pilietinei visuomenei lieka vis mažiau; kadangi, remiantis pranešimais, žmogaus teisių gynėjams aplinka Filipinuose tampa vis nepalankesnė; kadangi prezidentas R. Duterte padarė pareiškimų, skatinančių policijos išpuolius prieš žmogaus teisių grupes ir gynėjus;

K.	kadangi asmenys, viešai reiškiantys priešišką nuomonę dėl neteisminių egzekucijų, rizikuoja būti neįleisti į Filipinus;

L.	kadangi prezidentas R. Duterte padarė ne vieną pasibjaurėtiną moteris žeminantį pareiškimą ir nuolat teigia, kad prievartavimai yra pateisinami, o moteris reikia šaudyti;

kadangi žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams ir aktyvistams nuolat grasinama, jie patiria priekabiavimą, bauginimą ir smurtą dėl to, kad siekia atskleisti įtarimus dėl be teismo sprendimo vykdomų egzekucijų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų Filipinuose; kadangi LGTBI bendruomenė nuolat patiria priekabiavimą;

N.	kadangi Filipinai naudojasi Europos Sąjungos bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (BLS+);

O.	kadangi ES ir Filipinų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime raginama įsteigti žmogaus teisių darbo grupę ir tokiu būdu pradėti prasmingą dialogą žmogaus teisių klausimais;

ragina Filipinų vyriausybę nedelsiant nutraukti neteismines egzekucijas, vykdomas prisidengiant „karo su narkotikais“ pretekstu; griežtai smerkia tai, kad vykdant kovos su narkotikais kampaniją ginkluotosios pajėgos ir tvarkdarių grupės įvykdė daugybę neteisminių egzekucijų; reiškia užuojautą aukų šeimoms; reiškia didelį susirūpinimą dėl daugelio patikimų pranešimų apie Filipinų policijos pajėgų vykdomą įkalčių klastojimą siekiant pateisinti neteismines egzekucijas, taip pat dėl to, kad aukomis dažniausiai tampa neturtingi miestiečiai;

atkreipia dėmesį į vyriausybės neseniai priimtas iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti vienodesnį ir labiau integruotą požiūrį į kovos su narkotikais pastangas, grindžiamą vykdymu, teisingumu, gynimu ir reabilitacija bei integracija; palankiai vertina 2017 m. rugsėjo 25 d. Filipinų Senato pateiktą rezoliuciją Nr. 516, kuria valdžios institucijos raginamos imtis būtinų veiksmų, kad būtų sustabdyti žudymai, ypač vaikų; ragina vyriausybę teikti prioritetą kovai su prekybos narkotikais tinklais ir „narkotikų baronais“, o ne gaudyti smulkius narkotikų vartotojus; pabrėžia, kad Filipinų valdžios institucijos privalo toliau kovoti su nelegaliais narkotikais, daugiausia dėmesio skirdamos visuomenės sveikatai ir visapusiškai laikydamosi tinkamo proceso, vadovaujantis nacionaline ir tarptautine teise; ragina vyriausybę patvirtinti konkrečią nesmurtinę politiką;

ragina valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti taikant JT specialiąsias procedūras; ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant imtis nešališkų ir prasmingų šių neteisminių egzekucijų tyrimų ir patraukti nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn bei siekti teisingumo; ragina ES ir visas valstybes nares remti Jungtinių Tautų vadovaujamą tyrimą dėl žudynių Filipinuose ir, kad už juos atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

dar kartą ragina Filipinų valdžios institucijas išlaisvinti senatorę Leilą De Lima ir tuo pačiu metu kol ji yra sulaikyta užtikrinti tinkamas saugumo ir sanitarijos sąlygas; taip pat dar kartą pakartoja savo raginimą valdžios institucijoms užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą ir panaikinti visus senatorei taikomus politika pagrįstus kaltinimus; ragina ES ir toliu atidžiai stebėti bylos prieš senatorę L. De Limą raidą;

ragina Filipinų valdžios institucijas išbraukti žmogaus teisių gynėjus iš teroristų sąrašo, panaikinti visus jiems pareikštus kaltinimus ir leisti jiems ramiai vykdyti savo veiklą; primena Filipinų valdžios institucijoms, kad Victoriai Tauli-Corpuz galioja imuniteto privilegija pagal 1946 m. konvenciją dėl privilegijų ir imunitetų;

palankiai vertina TBT iniciatyvą tirti įtarimus dėl nusikaltimų žmoniškumui vykdant nužudymus „karo su narkotikais“ kontekste; ragina Filipinų vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūros tarnyba atliekant preliminarų tyrimą Filipinų klausimu; labai apgailestauja dėl Filipinų vyriausybės sprendimo pradėti savo pasitraukimą iš Romos statuto; ragina vyriausybę pakeisti šį sprendimą;

dar kartą išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl Atstovų rūmų sprendimo grąžinti mirties bausmę; dar kartą ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti visas su mirties bausmės grąžinimu susijusias procedūras; primena, kad ES laiko mirties bausmę žiauria ir nehumaniška bausme, kuri neatgraso nuo nusikalstamo elgesio; ragina Filipinų vyriausybę nebemažinti baudžiamosios atsakomybės amžiaus;

yra susirūpinęs dėl vis augančios korupcijos, vadovaujant dabartinei Filipinų administracijai; ragina Filipinų valdžios institucijas veiksmingiau kovoti su korupcija; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbu laikytis pagrindinių demokratijos ir teisinės valstybės principų;

smerkia visus grasinimus, priekabiavimą, bauginimą ir smurtą prieš tuos, kurie siekia atskleisti įtarimus dėl be teismo vykdomas egzekucijas ir kitus žmogaus teisių pažeidimus Filipinuose, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir aktyvistus; ragina Filipinų Vyriausybę užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir aktyvistai galėtų atlikti savo darbą palankioje aplinkoje ir nesibaimindami represijų;

10.

ragina Filipinus sustabdyti draudimą atvykti į šalį asmenims, kurie laikomi Prezidento R. Dutertės politikos kritikais;

11.

ragina Filipinus laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę – apsaugoti čiabuvių žmogaus teises, be kita ko, vykstant ginkluotiems konfliktams;

12.

smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir primena, kad toks smurtas yra šiurkštus moterų ir mergaičių žmogaus teisių ir orumo pažeidimas; griežtai smerkia Prezidento R. Dutertės žeminančius ir neapykantos pilnus pareiškimus moterų kovotojų atžvilgiu; Primena Prezidentui, kad skatinimas taikyti seksualinį smurtą ginkluotų konfliktų metu yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas; ragina Prezidentą pagarbiai elgtis su moterimis ir susilaikyti nuo smurto prieš moteris skatinimo;

13.

ragina ES ir jos valstybes nares apsvarstyti galimybę pareikalauti Filipinų Respubliką pašalinti iš Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos dar iki pasibaigiant jos kadencijai 2018 m. pabaigoje;

14.

primena Filipinų valdžios institucijoms apie jų įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą ir pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, visų pirma žmogaus teisių atžvilgiu ir dėl įsipareigojimų nevykdymo pasekmių; pabrėžia, kad pažanga, padaryta įgyvendinant BLS + konvencijas, yra pakankamai teigiama, tačiau didelį susirūpinimą kelia žmogaus teisių pažeidimai, susiję su kova prieš narkotikus; atsižvelgdamas į tai, primena savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Filipinų ir ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, siekiant įtikinti Filipinus nutraukti neteisminės egzekucijos, susijusias su kampanija prieš narkotikus, ir, nesant realios pažangos, pradėti procesinius veiksmus, dėl kurių gali tekti laikinai panaikinti BLS + prekybos lengvatas; primygtinai ragina ES panaudoti visas turimas priemones, siekiant padėti Filipinų vyriausybei laikytis prisiimtų tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Filipinų Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ASEAN valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0349.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0088.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/111

P8_TA(2018)0183

Tiriamosios žurnalistikos atstovų apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis

2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „Tiriamosios žurnalistikos atstovų apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis“ (2018/2628(RSP))

(2019/C 390/15)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 4, 5, 6, 9 ir 10 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8, 10, 11, 12 ir 47 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (ECHR) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

—	atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių komiteto bendrąsias pastabas Nr. 34 dėl TPPTP 19 straipsnio (nuomonės ir saviraiškos laisvės),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 24 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 2141 (2017) dėl išpuolių prieš žurnalistus ir žiniasklaidos laisvės Europoje,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2014 m. balandžio 30 d. deklaraciją dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos atstovų saugumo,

—	atsižvelgdamas į ESBO įsipareigojimus žiniasklaidos laisvės, žodžio laisvės ir laisvo informacijos judėjimo srityse,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl informatorių, kurie atskleisdami konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės Maltoje (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija (4),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 6 d. 17 žiniasklaidos organizacijų atvirą laišką Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude’ui Junckeriui,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus „Tiriamosios žurnalistikos atstovų apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

kadangi pagarba teisinės valstybės principui, demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat vertybėms bei principams, įtvirtintiems ES sutartyse ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, yra įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė Sąjunga ir jos valstybės narės, ir jų turi būti paisoma;

B.	kadangi ES sutarties 6 straipsnio 3 dalyje patvirtinama, kad pagrindinės teisės, kurios garantuojamos EŽTK ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus;

C.	kadangi ES veikia remiantis tarpusavio pasitikėjimu grindžiama prielaida, kad valstybės narės laikosi demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, įtvirtintų EŽTK, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir TPPTP;

D.	kadangi laisva ir nepriklausoma ir netrikdoma žiniasklaida yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės aspektų; kadangi valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų teritorijoje būtų ginama spaudos laisvė ir būtų apsaugoti žurnalistai;

E.	kadangi teisės į žodžio laisvę ir nuomonių laisvę yra būtinos sąlygos, siekiant visiškai įgyvendinti skaidrumo ir atskaitomybės principus;

kadangi ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios gerbti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, taip pat teisę gauti informaciją ir teisę į žodžio laisvę, kaip nustatyta Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje, EŽTK 10 straipsnyje ir TPPTP 19 straipsnyje; kadangi žiniasklaidos kaip viešosios sergėtojos funkcijos yra labai svarbios siekiant išsaugoti šias teises ir ginti visas kitas pagrindines teises;

G.	kadangi Sąjunga turi galimybę imtis veiksmų, kad būtų apsaugotos bendrosios vertybės, kuriomis ji grindžiama; kadangi teisinės valstybės ir principai ir pagrindinės teisės turėtų būti taikomi vienodai aktyviai visose valstybėse narėse;

H.	kadangi 2018 m. vasario 25 d. Slovakijos tiriamosios žurnalistikos atstovas Ján Kuciak ir jo partnerė Martina Kušnírová buvo rasti nužudyti savo namuose Veľká Mača savivaldybėje;

I.	kadangi teisė į nepriklausomą ir skaidrų teisingumą yra esminis teisinės valstybės principas; kadangi ne tik šių žmogžudysčių, bet ir ankstesnių nusikaltimų vykdytojai visgi turi būti patraukti atsakomybėn ir turi būti smerkiama nebaudžiamumo kultūra;

kadangi tai yra penktas atvejis per pastaruosius dešimt metų, kai ES valstybėje narėje nužudomas žurnalistas (5), ir antra tyrimą dėl Panamos dokumentų atliekančio žurnalisto žmogžudystė ES, po to, kai 2017 m. spalio mėn. Maltoje buvo nužudyta Daphne Caruana Galizia; kadangi išpuoliai prieš tiriamąją žurnalistiką yra nusikaltimai prieš demokratinę valstybę ir demokratiją;

kadangi Jáno Kuciako specializacija buvo didelio masto mokesčių slėpimo skandalų, mokestinio sukčiavimo, korupcijos ir pinigų plovimo tyrimai, o jo paskutiniame straipsnyje, kuris buvo paskelbtas po jo po mirties, buvo nagrinėjamas galimas su ES žemės ūkio subsidijomis susijęs Italijos mafijos grupuotės „‘Ndrangheta“ vykdomas turto prievartavimas, kuris taip pat siejamas su aukštas pareigas užimantiems politikams artimais valdžios sektoriaus pareigūnais;

kadangi po šios žmogžudystės buvo surengti didžiausio masto taikūs protestai ir masinės demonstracijos nuo 1989 m. vykusios Aksominės revoliucijos, kuriuose buvo reikalaujama teisingumo, atskaitomybės, teisinės valstybės principų laikymosi, žiniasklaidos laisvės paisymo ir kovos su korupcija veiksmų; kadangi protestuotojai ir Slovakijos visuomenė išreiškė didelį nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir pareigūnais, įskaitant policiją; kadangi turi būti grąžintas pasitikėjimas valstybės institucijomis;

M.	kadangi, anot Europos Tarybos, dėl smurto ir nusikaltimų prieš žurnalistus neabejotinai užgniaužiama žodžio laisvė ir stiprėja vidinės cenzūros reiškinys;

kadangi vykdant Organizuoto nusikalstamumo ir pranešimų apie korupciją projektą pranešta, kad Jáno Kuciako asmeninė informacija galėjo būti nutekinta po to, kai jis Slovakijos valstybės institucijoms pateikė keletą su informacijos laisve susijusių prašymų. kadangi, sulaukęs Slovakijos verslininko grasinimų, Ján Kuciak pateikė skundą prokuratūrai dėl nusikalstamos veikos, o vėliau nurodė, kad praėjus 44 dienoms nuo skundo pateikimo byla nebuvo paskirta konkrečiam policijos pareigūnui ir buvo baigta nagrinėti neišklausius liudininkų;

kadangi valstybėse narėse taikomos skirtingos žurnalistų ir žurnalistinių šaltinių, įskaitant informatorius, apsaugos priemonės ir daugelyje jų neužtikrinama veiksminga apsauga nuo keršto, kaltinimų šmeižtu, grasinimų, bauginimų pateikti ieškinį ar kitų neigiamų pasekmių; kadangi dėl netinkamos žurnalistų apsaugos kai kuriose valstybėse narėse, taip pat dėl kai kurių viešų asmenų demonstruojamo vis didesnio priešiškumo žurnalistų atžvilgiu smarkiai sumenkinamos jų pagrindinės laisvės;

kadangi Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2016 m. šaliai skirtoje ataskaitoje dėl padėties Slovakijoje, nurodoma, kad politiniam nepriklausomumui kyla didelė rizika, visų pirma dėl to, kad vietos žiniasklaidos priemonėms finansavimą skiria savivaldybės, kurioms dažnai tos žiniasklaidos priemonės netiesiogiai priklauso, ir jos gali patirti politinį spaudimą; kadangi ataskaitoje taip pat paminėtos esamos apsaugos priemonės žurnalistų šaltiniams, pavyzdžiui, teisminė kontrolė ir teisinės apibrėžtys;

Q.	kadangi atsižvelgiant į „Žurnalistų be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksą (2017 m.) šmeižtas Slovakijoje baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, o tai yra sunkiausia bausmė už šį nusikaltimą ES; kadangi vis dėlto šiame indekse Slovakija yra 17-oje vietoje;

R.	kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ generalinis sekretorius 2018 m. kovo 2 d. lankydamasis Bratislavoje apgailestavo dėl tam tikrose valstybėse narėse daugelio Europos politikų, įskaitant vyriausybės vadovus, palaikomos ir netgi kuriamos „apgailėtinos aplinkos žurnalistams“;

S.	kadangi nuo 2007 m. pranešta apie keletą išpuolių prieš žurnalistus Slovakijoje, o du žurnalistai vis dar yra dingę;

kadangi Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis (2017 m.), Slovakija pagal korupcijos mastą užima 117-ą vietą iš 137 šalių, kuriose atliktas tyrimas; kadangi smarkiai sumažėjo baudžiamojo persekiojimo už su korupcija susijusius nusikaltimus mastas; kadangi 2018 m. Europos semestro šaliai skirtoje ataskaitoje dėl padėties Slovakijoje teigiama, kad nepadaryta jokios pažangos siekiant aktyviau kovoti su korupcija;

U.	kadangi 2018 m. kovo 7–9 d. Parlamentas surengė faktų nustatymo misijos vizitą į Slovakiją, o misijos darbo grupę sudarė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariai ir Biudžeto kontrolės komiteto nariai;

kadangi Parlamento delegacijos misijos ataskaitoje buvo nurodyti NVO atstovų išreikšti rimti susirūpinimą keliantys klausimai, visų pirma dėl galimų interesų konfliktų, kaip antai tarp Generalinės prokuratūros ir jos veiklą turinčių koordinuoti organų, taip pat tarp Vidaus reikalų ministro ir policijos viršininko; kadangi ir aukščiausio lygio prokurorų atranka buvo apibūdinta kaip smarkiai politizuota, taip pat buvo kritikuojama tai, kad nėra nepriklausomos institucijos, kuri būtų kompetentinga nagrinėti skundus dėl policijos; kadangi kilo abejonių, ar tinkamai ginama žiniasklaidos laisvė ir užtikrinamas pakankamas žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas;

kadangi, Slovakijos aukščiausiajai audito institucijai ėmusis tyrimo dėl visų ES lėšas tvarkančių ir tarpininkaujančių institucijų, tik Slovakijos žemės ūkio mokėjimo agentūroje nustatyta probleminių atvejų; kadangi audito institucija perdavė savo išvadas Slovakijos generaliniam prokurorui ir Nacionalinei kovos su nusikalstamumu agentūrai;

itin smerkia Slovakijos tiriamosios žurnalistikos atstovo Jáno Kuciako ir jo partnerės Martinos Kušnírovos nužudymą;

apgailestauja dėl to, kad per pastarąjį pusmetį tai yra antras mirtinas išpuolis prieš žurnalistą ES, po to, kai 2017 m. spalio 16 d. Maltoje buvo nužudyta Daphne Caruana Galizia;

ragina Slovakijos institucijas pasitelkti visus reikiamus išteklius, kad būtų užtikrintas visapusiškas, kruopštus ir nepriklausomas Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos nužudymo tyrimas, kuris padėtų patraukti atsakomybėn už tai atsakingus asmenis; palankiai vertina Slovakijos institucijų ketinimą vykstant tyrimams visapusiškai bendradarbiauti su tarptautinėmis teisėsaugos institucijomis ir Italijos kovos su mafija tyrimų direktoratu (DIA); labai rekomenduoja sukurti bendrą tyrimų grupę, kuriai bendrai vadovautų Europolas, ir sudaryti galimybę visapusiškai susipažinti su bylos dokumentais;

ragina Slovakijos generalinį prokurorą dar kartą išnagrinėti Jáno Kuciako pateiktą skundą dėl nusikalstamos veikos po to, kai jis sulaukė grasinimų, ir ištirti pranešimus dėl to, kad Jánui Kuciakui pateikus Slovakijos institucijoms keletą su informacijos laisve susijusių prašymų buvo nutekinta jo asmeninė informacija;

primygtinai ragina Slovakijos institucijas užtikrinti, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai būtų apsaugoti nuo bauginimo, kaltinimų šmeižtu, grasinimų ar fizinių išpuolių, taip pat imtis veiksmingų priemonių, kurios padėtų savo žodžio laisve besinaudojančius asmenims apsaugoti nuo išpuolių, kuriais siekiama juos nutildyti;

pripažįsta, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai gali atlikti svarbias demokratijos ir demokratinės valstybės principo sergėtojų funkcijas; smerkia įžeidžiančias ES politikų pastabas apie žurnalistus; pažymi, kad kuo geresnė tiriamosios žurnalistikos atstovų ir informatorių apsauga yra itin svarbi visai visuomenei; ragina ir Komisiją, ir valstybes nares teikti pasiūlymus dėl teisėkūros ar ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų siekiama ES apsaugoti žurnalistus, kuriems nuolat keliamos bylos siekiant cenzūruoti jų darbą ir juos įbauginti, įskaitant visoje Europoje taikomas kovos su strateginių bylų prieš visuomenės dalyvavimą (angl. anti-SLAPP) taisykles;

ragina Komisiją užtikrinti, skatinti ir taikyti Europos Sąjungos sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje, taip pat TPPTP įtvirtintas vertybes ir atsižvelgiant į tai stebėti ir spręsti sunkumus, kylančius visoje ES dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo, kartu laikantis subsidiarumo principo; ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių imtasi;

pažymi, kad informatorius pagrįstai galima laikyti esminiu tiriamosios žurnalistikos ir nepriklausomos spaudos šaltiniu, taip pat kad šaltinių konfidencialumo užtikrinimas yra pagrindinė spaudos laisvės sąlyga; todėl pabrėžia, kad informatoriai prisideda prie demokratijos, politikos ir ekonomikos skaidrumo ir visuomenės informuotumo; ragina Slovakijos institucijas ir visas ES valstybes nares užtikrinti tiriamosios žurnalistikos atstovų ir informatorių asmens ir pragyvenimo šaltinio apsaugą; prašo Komisijos parengti veiksmingą, išsamų ir horizontaliuoju lygmeniu taikomą ES direktyvą dėl informatorių apsaugos, visapusiškai laikantis Europos Tarybos rekomendacijų ir 2017 m. vasario 14 d. (6) bei 2017 m. spalio 24 d. Parlamento rezoliucijų;

ragina Komisiją sukurti nuolatinės finansinės pagalbos sistemą, įskaitant atskirą tam skirtą biudžetą, perskirstant esamus išteklius, siekiant remti nepriklausomą tiriamąją žurnalistiką;

10.

ragina savo Pirmininkų sueigą pasiūlyti, kaip Parlamentas galėtų išreikšti pagarbą už Daphnės Caruanos Galizios ir Jáno Kuciako atliktą darbą, ir apsvarstyti galimybę pervadinti žurnalistams skirtą stažuotę Parlamente Jáno Kuciako vardu;

11.

atkreipia dėmesį, kad Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centro (CMPF) pateiktoje 2016 m. Žiniasklaidos pliuralizmo ataskaitoje nurodoma, kad dėl horizontalios žiniasklaidos priemonių nuosavybės koncentracijos Slovakijoje kyla vidutinė arba didelė rizika; mano, kad daugelyje valstybių narių žiniasklaidos pliuralizmui kyla grėsmė dėl to, kad žiniasklaidą kontroliuoja politinės įstaigos ar asmenys arba tam tikros komercinės organizacijos; pabrėžia, kad paprastai valdžios sektoriaus atstovai neturėtų piktnaudžiauti savo padėtimi darydami įtaką žiniasklaidai; rekomenduoja į metinius Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos duomenis įtraukti išsamesnės informacijos apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę;

12.

palankiai vertina Tiriamosios žurnalistikos ES iniciatyvą (IJ4EU), kuria siekiama skatinti ir stiprinti ES dirbančių tiriamosios žurnalistikos atstovų tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

13.

yra susirūpinęs dėl kaltinimų korupcija, netinkamo ES lėšų panaudojimo, piktnaudžiavimo valdžia ir interesų konfliktų Slovakijoje, nes dėl to gali blogėti demokratijos padėtis; ragina Slovakijos priežiūros bei teismines institucijas ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) ištirti visus įtariamus pažeidimus ir sukčiavimo atvejus, įskaitant PVM karuselinio sukčiavimo atvejus ir su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai bei kitais struktūriniais fondais susijusius atvejus;

14.

reiškia didelį susirūpinimą dėl galimo organizuoto nusikalstamumo struktūrų dalyvavimo vykdant žmogžudystę ir jų įsiskverbimo į politikos, visų lygmenų viešojo valdymo, ekonomikos ir finansų sektorius riziką; pabrėžia, kad šio reiškinio negalima nuvertinti; primena, kad tarptautiniai nusikalstami tinklai yra labai aktyvūs ir kad organizuoto nusikalstamumo mastas ir veiklos sudėtingumas didėja; ragina Slovakiją ir visas valstybes nares pagerinti bendradarbiavimą ir koordinavimą, siekiant paspartinti bendrų standartizuotų procedūrų kūrimą remiantis gerąja patirtimi, sukaupta tose teisinėse sistemose, kurios yra pažangiausias kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje;

15.

atkreipia dėmesį, kad Slovakijos aukščiausioji audito institucija paskelbė tris svarbias ataskaitas dėl Žemės ūkio mokėjimo agentūros (APA); ragina Slovakijos institucijas užtikrinti, kad būtų kruopščiai išnagrinėtos Aukščiausiosios audito institucijos išvados; ragina Europos Audito Rūmus atlikti tyrimą ir paskelbti Specialiąją ataskaitą dėl išmokų žemės ūkiui Slovakijoje;

16.

ragina Parlamento Specialųjį komitetą finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais įvertinti įtarimus, susijusius su PVM sukčiavimu, pinigų plovimu ir netinkamu Europos lėšų panaudojimu, taip pat tai, ar numatytos pakankamos nacionalinės taisyklės dėl lėšų poėmio, jei įvykdoma su tuo susijusi nusikalstama veika, ypatingą dėmesį skiriant Jáno Kuciako ir kitų tiriamosios žurnalistikos atstovų darbui;

17.

ragina Tarybą bendradarbiauti su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis siekiant kuo greičiau įsteigti Europos prokuratūrą, kad būtų galima imtis koordinuotų veiksmų prieš ES vykdomą sukčiavimą ir kitus nusikaltimus, turinčius įtakos Sąjungos finansiniams interesams;

18.

reiškia susirūpinimą dėl Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto ataskaitoje išdėstytų išvadų, pateiktų po jų faktų nustatymo misijos vizito į Slovakiją, kuriose teigiama, kad aukščiausio lygio prokurorų atranka laikoma smarkiai politizuota ir kad aukščiausio lygio pareigūnams pareikšta daug įtarimų korupcija, dėl kurių nebuvo atliktas tinkamas tyrimas; ragina Slovakijos institucijas didinti teisėsaugos nešališkumą ir atsižvelgti į pagrindines išvadas ir rekomendacijas, pateiktas Parlamento narių komandiruotės informacijos rinkimo tikslu ataskaitoje; prašo Slovakijos vyriausybės ir parlamento imtis visų reikiamų veiksmų siekiant atkurti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, įskaitant policiją;

19.

pakartoja, jog apgailestauja, kad Komisija nusprendė 2017 m. neskelbti ES kovos su korupcija ataskaitos, ir ragina Komisiją nedelsiant atnaujinti kasmetinį kovos su korupcija stebėjimą visose valstybėse narėse; ragina Komisiją parengti griežtų rodiklių sistemą ir nustatyti lengvai taikomus, vienodus kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamas korupcijos lygis valstybėse narėse ir vertinama jų kovos su korupcija politika, vadovaujantis 2016 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. metinės ataskaitos „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (7);

20.

pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi ES sutarties 2 straipsnyje nustatytų bendrų Europos vertybių ir kad būtų garantuojamos ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytos pagrindinės teisės;

21.

aktyviai ragina vykdyti reguliarų stebėsenos ir dialogo procesą, į kurį būtų įtrauktos visos valstybės narės, siekiant apsaugoti ES pagrindines demokratijos, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės vertybes, dalyvaujant Tarybai, Komisijai ir Parlamentui, kaip siūloma jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo (Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto) sukūrimo;

22.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Slovakijos Respublikos Prezidentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0402.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0438.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0403.

(5) Žr.: https://rsf.org/en/journalists-killed

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0022.

(7) OL C 50, 2018 2 9, p. 2.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/121

P8_TA(2018)0186

Sutarties nuostatų dėl nacionalinių parlamentų įgyvendinimas

2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sutarties nuostatų dėl nacionalinių parlamentų įgyvendinimo (2016/2149(INI))

(2019/C 390/18)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 5 straipsnį dėl kompetencijos suteikimo ir subsidiarumo, 10 straipsnio 1 dalį dėl atstovaujamosios demokratijos, 10 straipsnio 2 dalį dėl ES piliečių atstovavimo, 10 straipsnio 3 dalį dėl ES piliečių teisės dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, 11 straipsnį dėl dalyvaujamosios demokratijos, 12 straipsnį dėl nacionalinių parlamentų vaidmens, 48 straipsnio 3 dalį dėl įprastos peržiūros procedūros ir 48 straipsnio 7 dalį (nuostata dėl pereigos),

—	atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 42 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į savo 1997 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių (1), 2002 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų ryšių vykdant Europos integraciją (2), 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių plėtojimo pagal Lisabonos sutartį (3) ir 2014 m. balandžio 16 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijas dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis (5), dėl euro zonos biudžeto pajėgumo (6) ir dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų (7),

—

atsižvelgdamas į Komisijos metines ataskaitas dėl Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių, visų pirma į 2015 m. liepos 2 d. 2014 m. ataskaitą (COM(2015)0316) ir 2016 m. liepos 15 d. 2015 m. ataskaitą (COM(2016)0471), taip pat į Komisijos metines ataskaitas dėl subsidiarumo ir proporcingumo, visų pirma į 2016 m. liepos 15 d. 2015 m. ataskaitą (COM(2016)0469) ir 2017 m. birželio 30 d. 2016 m. ataskaitą (COM(2017)0600),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento Ryšių su nacionaliniais parlamentais direktorato metines ataskaitas, visų pirma į 2016 m. laikotarpio vidurio ataskaitą dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl 2015 m. ES teisės taikymo stebėjimo (2015 m.) (8),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 1 d. Komisijos Baltąją knygą dėl Europos ateities ir į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio pranešimą apie Sąjungos padėtį, per kurį buvo pristatytos veiksmų gairės,

—

atsižvelgdamas į Italijos Respublikos Deputatų Rūmų, Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Deputatų Rūmų pirmininkų 2015 m. rugsėjo 14 d. pasirašytą deklaraciją „Gilesnė Europos integracija: tolesni veiksmai“ (angl. Greater European Integration: The Way Forward), kuriai šiuo metu pritaria 15 nacionalinių parlamentų rūmų ES,

—	atsižvelgdamas į ES parlamentų pirmininkų konferencijos (ES pirmininkų konferencija) išvadas, priimtas per posėdžius, surengtus įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, visų pirma per 2016 m. Liuksemburge ir 2017 m. Bratislavoje vykusius posėdžius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos parlamentų Europos reikalų komitetų konferencijos (pranc. COSAC) posėdžių, surengtų įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, indėlį ir šių posėdžių, visų pirma 2017 m. Valetoje ir Taline vykusių posėdžių, išvadas, taip pat COSAC du kartus per metus skelbiamas ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) 13 straipsnį, kuriame numatyta rengti tarpparlamentines konferencijas siekiant aptarti biudžeto politikos ir kitus klausimus, kuriems taikoma sutartis,

—

atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Senato 2016 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją (11-osios kadencijos 26 rezoliucija), Italijos Respublikos Senato 2016 m. spalio 19 d. rezoliuciją (dokumentas XVIII Nr. 164) ir į Europos Sąjungos politikos komiteto 2017 m. gegužės 2 d. pastabas, Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos 2017 m. gegužės 31 d. pastabas (dokumento numeris 2017/058) ir į Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų (atstovų rūmai) Nuolatinio komiteto Europos klausimais 2017 m. gruodžio 22 d. laišką (laiškas A(2018)1067),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0127/2018),

A.	kadangi nacionaliniai parlamentai aktyviai prisideda užtikrinant Europos Sąjungos konstitucinį veikimą (ES sutarties 12 straipsnis), taip atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ir kuo plačiau įgyvendinant jos demokratinį teisėtumą;

B.	kadangi nacionalinių vyriausybių parlamentinė atskaitomybė Europos reikalų srityje priklauso nuo konkrečios nacionalinės praktikos ir yra nacionalinių parlamentų vaidmens pagrindas pagal galiojančių Europos sutarčių sistemą;

kadangi siekiant pagerinti atsakomybę nacionaliniai parlamentai turėtų kontroliuoti nacionalines vyriausybes, taip kaip Europos Parlamentas kontroliuoja Europos Sąjungos vykdomąją valdžią. kadangi, nepaisant to, nacionalinių parlamentų poveikio nacionalinėms vyriausybėms lygmuo skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi;

D.	kadangi nacionaliniai parlamentai dažnai apgailestauja dėl ribotų galimybių dalyvauti sprendžiant Sąjungos reikalus ir norėtų būti labiau įtraukti į Europos integracijos procesą;

E.	kadangi dėl ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumo stokos kyla rizika, kad sumažės pagal Sutartis ir atitinkamus protokolus nustatytos nacionalinių parlamentų prerogatyvos, visų pirma, savo vyriausybių priežiūros prerogatyva;

F.	kadangi nacionaliniams parlamentams būdingas pliuralizmas labai naudingas Sąjungai, nes skirtingų politinių pozicijų visose valstybėse narėse suderinimas gali sutvirtinti ir išplėtoti įvairų sektorių diskusijas Europos lygmeniu;

G.	kadangi sprendžiant Europos reikalus nepakankamai atstovaujamų parlamentinių mažumų problemą reikėtų kompensuoti visapusiškai atsižvelgiant į kiekvieno nacionalinio parlamento daugumą ir laikantis proporcingo atstovavimo principo;

H.	kadangi nacionaliniai parlamentai visais atvejais dalyvauja persvarstant Europos sutartis ir neseniai buvo pakviesti aktyviai dalyvauti keliuose ES demokratiniuose forumuose;

kadangi Europos viešoji erdvė galėtų būti skatinama pasitelkus forumus dėl Europos ateities, kuriuos organizuotų nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas, kaip suprantama, atstovaujantys Europos visuomenei; kadangi tokie forumai turėtų būti remiami surengus bendrą Europos savaitę, per kurią nacionaliniai parlamento rūmai tuo pačiu metu diskutuotų Europos klausimais su Komisijos nariais ir Europos Parlamento nariais;

J.	kadangi, kaip matyti atsižvelgiant į nesenų rinkimų tendencijas, dėl ekonomikos, finansų ir socialinės krizės padidėjo ES piliečių nepasitikėjimas ir nusivylimas dabartiniu atstovaujamosios demokratijos modeliu ir Europos, ir nacionaliniu lygmenimis;

K.	kadangi įgyvendinus nacionalinių parlamentų teisę tikrinti, ar laikomasi subsidiarumo principo, remiantis vadinamąja ankstyvojo perspėjimo sistema, pagerėjo ES institucijų ir nacionalinių parlamentų santykiai;

L.	kadangi kartais nacionaliniai parlamentai kritiškai vertina ankstyvojo perspėjimo sistemą ir teigia, kad jos nuostatas nelengva įgyvendinti praktiškai ir jos taikymo sritis turėtų būti platesnė;

kadangi įgyvendinant ankstyvojo perspėjimo sistemą padaryta pažanga, kaip matyti atsižvelgiant į naujausius duomenis apie bendrą nacionalinių parlamentų nuomonių, pateiktų pagal politinio dialogo sistemą, skaičių; kadangi atsižvelgiant į ribotą geltonosios kortelės ir oranžinės kortelės procedūrų naudojimą matyti, kad dar yra ką tobulinti ir kad galima geriau koordinuoti nacionalinius parlamentus šiuo klausimu;

N.	kadangi paaiškėjo, jog Protokolo Nr. 1 4 straipsnyje nustatyto aštuonių savaičių laikotarpio nepakanka norint laiku stebėti, ar laikomasi subsidiarumo principo;

O.	kadangi ankstyvojo perspėjimo sistema gali būti papildyta sistema, pagal kurią šiuo metu nacionaliniai parlamentai gali pateikti konstruktyvius pasiūlymus Komisijai apsvarstyti, tinkamai atsižvelgiant į jos iniciatyvos teisę;

P.	kadangi keli nacionaliniai parlamentai išreiškė susidomėjimą priemone pagerinti politinį dialogą, kuris suteiktų jiems galimybę teikti konstruktyvius pasiūlymus Komisijai apsvarstyti, tinkamai atsižvelgiant į Komisijos iniciatyvos teisę;

kadangi vykstant politiniam dialogui nacionaliniai parlamentai gali bet kuriuo metu paskelbti nuomones, įgalioti savo vyriausybes reikalauti formuluoti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Taryboje arba pagal SESV 225 straipsnį paprasčiausiai raginti Parlamentą pateikti pasiūlymus Komisijai;

R.	kadangi šiame Europos integracijos proceso etape neįmanoma įgyvendinti raudonosios kortelės procedūros;

S.	kadangi išsami teisių į informaciją sritis, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, galėtų būti išplėtota, jeigu nacionaliniams parlamentams būtų suteikta daugiau išteklių ir laiko apdoroti dokumentams, kuriuos jiems persiunčia Europos institucijos;

T.	kadangi IPEX – platforma, per kurią nacionaliniai parlamentai nuolat keičiasi informacija tarpusavyje ir su Europos institucijomis, – turėtų būti toliau tobulinama pagal skaitmeninę strategiją, kurioje Europos Parlamentas atlieka svarbų pagalbinį vaidmenį;

kadangi tarpinstitucinis bendradarbiavimas pagerėjo po to, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, ir vadinamąja J. M. Barroso iniciatyva 2006 m. rugsėjo mėn. Komisija pradėjo politinį dialogą, kuris suteikia nacionaliniams parlamentams galimybę teikti pastabas, konstruktyvią grįžtamąją informaciją ar kritikuoti Komisijos pasiūlymus;

V.	kadangi nacionaliniai parlamentai kartais skundžiasi dėl savo santykių su Europos Sąjunga ir teigia, kad jie yra pernelyg sudėtingi;

W.	kadangi nacionaliniai parlamentai turi reikiamą kompetenciją laisvės, saugumo ir teisingumo srityse pagal SESV 70, 85 ir 88 straipsnius, todėl turėtų atlikti svarbų vaidmenį rengiant būsimą Sąjungos saugumo ir gynybos politiką;

X.	kadangi nacionaliniu ir Europos lygmeniu turėtų būti daugiau parlamentinės kontrolės fiskalinės ir ekonominės politikos, sprendimų priėmimo ir valdymo srityse ES lygmeniu;

Y.	kadangi Teisingumo Teismui 2017 m. gegužės 16 d. priėmus sprendimą dėl Europos Sąjungos ir Singapūro mišraus pobūdžio prekybos susitarimo pasikeitė nacionalinių parlamentų dalyvavimo rengiant prekybos susitarimus ateityje būdas;

Z.	kadangi pagerinus sąveiką ir keitimąsi informacija tarp EP narių ir nacionalinių parlamentų narių, taip pat nacionalinių parlamentų valstybės tarnautojų, kurie padėtų pagerinti Europos diskusijas nacionaliniu lygmeniu ir tokiu būdu skatintų tikrą ES parlamentinę ir politinę kultūrą;

Vyriausybių veiklos Europos klausimais kontrolė

mano, kad nacionalinių parlamentų teisių ir pareigų, nustatytų Lisabonos sutartyje, įgyvendinimas sustiprino jų vaidmenį Europos konstitucinėje sistemoje, taigi sudaromos geresnės sąlygos pliuralizmui, demokratiniam teisėtumui ir geram Sąjungos veikimui;

pripažįsta, kad nacionalinės vyriausybės yra demokratiškai atskaitingos nacionaliniams parlamentams pagal jų nacionalinę tvarką, kaip pripažįstama ES sutarties 10 straipsnio 2 dalyje; laikosi nuomonės, kad toks atskaitingumas yra nacionalinių parlamento rūmų vaidmens Europos Sąjungoje pagrindas; ragina nacionalinius parlamentus visapusiškai naudotis savo funkcijomis Europos srityje siekiant daryti tiesioginį poveikį Europos politikos turiniui ir jį kontroliuoti, visų pirma stebėti savo nacionalines vyriausybes, kurios yra Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos narės;

ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionaliniams parlamentams būtų skiriama pakankamai laiko, suteikti įgaliojimai ir užtikrintos galimybės, gauti būtiną informaciją, kad jie galėtų vykdyti savo konstitucinį vaidmenį ir tikrinti nacionalinių vyriausybių veiksmus Europos lygmeniu tiek Taryboje, tiek Europos Vadovų Taryboje; pripažįsta, kad ši Europos funkcija turėtų būti vykdoma visiškai laikantis atitinkamų valstybių narių konstitucinių tradicijų; mano, kad siekiant išsaugoti ir sustiprinti šį vaidmenį, turėtų būti stiprinami ir skatinami nacionalinių parlamentų gerosios patirties mainai ir ryšiai;

mano, kad darbo metodų ir sprendimų priėmimo procesų ES institucijose skaidrumas yra būtina išankstinė sąlyga norint, kad nacionaliniai parlamentai galėtų veiksmingai atlikti savo institucinį vaidmenį pagal Sutartis; be to, ragina nacionalinius parlamentus visapusiškai naudotis savo kompetencija siekiant kontroliuoti vyriausybių veiksmus Europos lygmeniu, tuo tikslu, be kita ko, suderinant savo vidaus struktūras, darbotvarkes ir darbo tvarkos taisykles; taip pat siūlo nacionalinių parlamentų rūmams keistis geriausia patirtimi, atitinkamiems ministrams ir nacionalinių parlamentų specializuotiems komitetams prieš Tarybos posėdžius ir Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir po jų nuolat rengti diskusijas, taip pat rengti reguliarius susitikimus su nacionalinių parlamentų nariais, Komisijos nariais ir Europos Parlamento nariais;

mano, kad reikia pasirūpinti siekiant išvengti bet kokio valstybių narių vykdomo ES teisės aktų perteklinio įgyvendinimo ir šiuo klausimu nacionaliniai parlamentai turi atlikti svarbiausią vaidmenį; vis dėl primena, kad tai nedaro jokio poveikio valstybių narių teisei nacionaliniu lygmeniu netaikyti teisės aktų atgaline tvarka arba nustatyti, pavyzdžiui, aukštesnius socialinius ir ekologinius standartus;

primena, kad tuo pat metu skatinant stiprinti politinį dialogą su nacionaliniais parlamentais, ir pripažįstant, kad neabejotinai reikia sutvirtinti parlamentų dalyvavimą, sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į konstitucinius įgaliojimus ir į tai, kad nėra aiškios ribos tarp atitinkamų sprendimų priėmimo kompetencijos nacionaliniu arba Europos institucijų lygmeniu;

pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų aktyviau dalyvauti vykdant Europos semestrą ir rekomenduoja viso proceso metu nacionaliniu ir Europos lygmenimis geriau koordinuoti biudžeto kalendorius, siekiant skatinti veiksmingiau pasinaudoti šia priemone; be to, primena, kad, Europos semestrą suderinus su nacionalinių parlamentų darbotvarkėmis būtų galima labiau prisidėti koordinuojant ekonominę politiką ir pabrėžia, kad toks suderinimas neturėtų pažeisti savivaldos įgaliojimų ir kiekvienų parlamento rūmų darbo tvarkos taisyklių;

siūlo įgyvendinti biudžetinio dialogo nacionalinį laikotarpį, per kurį nacionaliniai parlamentai galėtų svarstyti Europos semestrą ir prisidėti prie jo rengimo, įgaliodami savo vyriausybes, kurios palaiko ryšius su Komisija ir Taryba;

pabrėžia, kad per paskutinį Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) plenarinį posėdį, vykusį Taline, buvo pripažinta, jog dauguma nacionalinių parlamentų aktyviai dalyvauja plenarinių posėdžių diskusijose ES klausimais reguliariai arba ad hoc pagrindu, ir mano, kad rengiant daugiau plenarinių posėdžių diskusijų ES klausimais būtų padidintas Sąjungos matomumas ir suteikta galimybė piliečiams daugiau sužinoti apie ES darbotvarkę ir politinių partijų pozicijas šiais klausimais;

Europos viešosios erdvės kūrimas

10.

pažymi, kad skirtingų politinių pozicijų visose valstybėse narėse derinimas galėtų sustiprinti ir išplėtoti įvairų sektorių diskusijas Europos lygmeniu; todėl rekomenduoja nacionalines parlamentines delegacijas, siunčiamas į Europos institucijas, sudaryti iš narių, atstovaujančių parlamentų politinei įvairovei; pabrėžia proporcingo atstovavimo nariams iš skirtingų politinių partijų principo svarbą šiuo požiūriu;

11.

pabrėžia, kad privaloma parlamentinių daugumų valia galėtų būti išreikšta nacionalinių parlamentų skelbiamose nuomonėse naudojant ankstyvojo perspėjimo sistemą arba jos nenaudojant; vis dėlto pritaria tam, kad nacionalinių parlamentų politinės mažumos galėtų pareikšti atskirąsias nuomones, kurios vėliau galėtų būti įtrauktos į tokių nuomonių priedus; mano, kad šios nuomonės turėtų būti skelbiamos griežtai laikantis proporcingumo principo ir vadovaujantis kiekvienų nacionalinio parlamento rūmų darbo tvarkos taisyklėmis;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu buvo raginama šaukti įvairius demokratinius konventus visoje Europoje; atsižvelgdamas į tai mano, kad kasmet rengiant Europos savaitę Europos Parlamento ir Komisijos nariai, visų pirma, pirmininkų pavaduotojai, atsakingi už grupes, kartu su EP nariais ir pilietinės visuomenės atstovais, galėtų susitikti su nacionalinėmis parlamentinėmis asamblėjomis, aptarti ir paaiškinti Europos darbotvarkę; siūlo persvarstyti savo darbo tvarkos taisykles, kad būtų galima paremti iniciatyvą, ir ragina nacionalinius parlamentus padaryti tą patį; taip pat mano, kad nacionalinių ir Europos politinių frakcijų susitikimai vykdant tarpparlamentinį bendradarbiavimą gali turėti pridėtinę vertę, susijusią su tikromis Europos politinėmis diskusijomis;

Ankstyvojo perspėjimo sistemos pagalbinė reforma

13.

pabrėžia, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ankstyvojo perspėjimo sistema buvo naudojama retai, ir mano, kad ji galėtų būti pertvarkyta pagal dabartinę konstitucinę sistemą;

14.

pažymi, kad atsižvelgiant į pradėtas taikyti geltonosios kortelės procedūras, pavyzdžiui, dėl Komisijos 2016 m. pasiūlymo persvarstyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą, matyti, kad ankstyvojo perspėjimo sistema veikia; pabrėžia, kad nedažnai taikoma geltonosios kortelės procedūra, galėtų reikšti, jog ES pakankamai laikomasi subsidiarumo principo; todėl mano, kad ankstyvojo perspėjimo sistemos procedūriniai trūkumai neturėtų būti laikomi neginčijamais įrodymais, jog nesilaikoma subsidiarumo principo; be to primena, kad nacionaliniai parlamentai, prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto kaip žaliąją ar baltąją knygą arba prieš kasmetinį Komisijos darbo programos pateikimą, taip pat gali imtis veiksmų ir išnagrinėti subsidiarumo principo laikymosi klausimą;

15.

primena, kad Komisija, rengdama bet kokį naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo aktą, turi išnagrinėti, ar ES turi teisę imtis veiksmų ir ar šie veiksmai pagrįsti; be to pabrėžia, jog atsižvelgiant į ankstesnę patirtį matyti, kad kartais sunku ir sudėtinga nustatyti ribą tarp subsidiarumo principo politinio aspekto ir proporcingumo principo teisinio aspekto; todėl ragina Komisiją savo atsakymuose į pagrįstas nuomones, pateiktas naudojant ankstyvojo perspėjimo sistemą arba jos nenaudojant, ne tik paaiškinti subsidiarumo principą, bet ir atsižvelgti į proporcingumo principą ir, jeigu reikia, į visus kitus klausimus dėl siūlomų politikos krypčių;

16.

atkreipia dėmesį į nacionalinių parlamentų pateiktą prašymą pratęsti aštuonių savaičių terminą, per kurį jie pagal Protokolo Nr. 1 3 straipsnį gali pateikti pagrįstą nuomonę; vis dėlto pabrėžia, kad pagal dabartinės Sutarties sistemą nenumatyta tokio pratęsimo; todėl mano, kad Komisija pagal ankstyvojo perspėjimo sistemą turėtų taikyti techninį pranešimo laikotarpį, kad galėtų skirti papildomai laiko nuo dienos, kai nacionalinių parlamentų rūmai techniškai gauna teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus, ir dienos, kai pradedamas skaičiuoti aštuonių savaičių terminas; atsižvelgdamas į tai, primena, kad kitą subsidiarumo kontrolės mechanizmo veikimo praktinę tvarką Komisija pradėjo praktiškai taikyti 2009 m.;

17.

atkreipia dėmesį į keleto nacionalinių parlamentų pateiktą prašymą pratęsti aštuonių savaičių laikotarpį, per kurį jie pagal Protokolo Nr. 2 6 straipsnį gali pateikti pagrįstą nuomonę;

18.

siūlo, atsižvelgiant į politinį dialogą, kurį Komisija pradėjo 2016 m., visapusiškai išnaudoti sistemą, pagal kurią nacionaliniai parlamentai galėtų pateikti konstruktyvius pasiūlymus Komisijai siekdami daryti teigiamą įtaką diskusijose dėl Europos ir Komisijos iniciatyvos teisei; atsižvelgdamas į tai, mano, kad Komisija galėtų naudotis savo nuožiūra arba priimti tokius pasiūlymus, arba pateikti oficialų atsakymą, pabrėždama tokio sprendimo priežastis; pažymi, kad tokios procedūros negali apimti teisės inicijuoti teisės aktus arba teisės panaikinti ar iš dalies keisti teisės aktus, nes taip būtų pažeistas Sąjungos metodas ir kompetencijos padalijimas tarp Europos ir nacionalinio lygmens, taigi pažeistos Sutartys; rekomenduoja, kad ateityje peržiūrint Sutartis, teisėkūros iniciatyvos teisė turėtų būti suteikta Europos Parlamentui, kaip tiesioginiam ES piliečių atstovui;

Teisės į informaciją įgyvendinimas

19.

dar kartą patvirtina, kad pagal ES sutarties 12 straipsnį ir Protokolą Nr. 1 nacionaliniams parlamentams suteikta teisė gauti informaciją tiesiogiai iš Europos institucijų;

20.

pabrėžia, kad nacionaliniai parlamentai galėtų geriau susidoroti su informacija, jiems siunčiama naudojantis ankstyvojo perspėjimo sistema arba įgyvendinant jų teisę į informaciją, jeigu IPEX platformai būtų suteikta Agora arba forumo svarba, kad nacionaliniai parlamentai galėtų palaikyti nuolatinį dialogą tarpusavyje ir su Europos institucijomis; todėl yra pasiryžęs skatinti naudoti platformą, siekiant sustiprinti politinį dialogą; rekomenduoja nacionaliniams parlamentams naudotis IPEX platforma laiku užtikrinant, kad kuo greičiau būtų pradėtas nacionalinis tikrinimo mechanizmas; rekomenduoja naudotis IPEX kaip sistemingo dalijimosi informacija ir ankstyvo perspėjimo apie subsidiarumo problemas sistema; mano, kad yra galimybių plėtoti IPEX kaip pagrindinę komunikacijos ir ES institucijų atitinkamų dokumentų perdavimo nacionaliniams parlamentams ir atgal priemonę, ir, atsižvelgdamas į tai, įsipareigoja nacionalinių parlamentų administracijoms teikti paramą aiškinant, kaip dirbti su platforma; taip pat ragina organizuoti daugiau Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų institucijų administracijų ir politinių frakcijų pareigūnų mainų;

Geresnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo numatymas

21.

atkreipia dėmesį į dabartinį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą Europos Sąjungos parlamentų Europos reikalų komitetų konferencijoje (COSAC), Tarpparlamentinėje bendros užsienio ir saugumo politikos konferencijoje (CFSP-IPC) ir pagal Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje 13 straipsnį; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas turėtų būti plėtojamas remiantis susitarimo, dalijimosi informacija ir konsultavimosi principais, siekiant kontroliuoti atitinkamas jų vyriausybes ir administracijas;

22.

pakartoja, kad pagal dabartinę sistemą Sąjungos ir nacionalinių parlamentų ryšiai galėtų būti supaprastinti ir suderinti siekiant jų efektyvumo ir veiksmingumo; atsižvelgdamas į tai, ragina peržiūrėti Sąjungos ir nacionalinių parlamentų įsipareigojimus visose veikiančiose platformose ir forumuose siekiant šiuos santykius stiprinti ir priderinti prie dabartinių poreikių; vis dėlto primygtinai prašo aiškiai apibrėžti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento sprendimų priėmimo kompetencijos sritis, nustatant, kad nacionaliniai parlamentai savo Europos lygmens vaidmenį vykdytų remdamiesi nacionalinėmis konstitucijomis, visų pirma tikrindami savo nacionalinių vyriausybių narius, kurie yra Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos nariai, šiuo lygmeniu jie turi geriausias galimybes stebėti Europos Sąjungos teisėkūros procesą; todėl dėl skaidrumo, atskaitomybės ir veiklos kompetencijos nesutinka, kad būtų sukurti bendri parlamentiniai sprendimų priėmimo organai;

23.

pažymi, kad politinio ir techninio dialogo tarp parlamentinių komitetų stiprinimas tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu būtų labai produktyvus žingsnis siekiant visapusiško tarpparlamentinio bendradarbiavimo; svarsto galimybę siekiant šio tikslo skirti papildomų išteklių ir, jei įmanoma, naudoti vaizdo konferencijas;

24.

pripažįsta Protokolo Nr. 1 9 ir 10 straipsnius rengiamų tarpparlamentinių komitetų posėdžių pagal svarbą; mano, kad būtų galima užtikrinti geresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, jei Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariai tarpparlamentinių komitetų posėdžiams suteiktų daugiau svarbos ir būtų pasirengę glaudžiau bendradarbiauti;

25.

rekomenduoja nacionaliniams parlamentams aktyviai dalyvauti ateityje rengiant bendrą saugumo ir gynybos politiką; mano, kad toks dalyvavimas turėtų būti skatinamas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir visiškai laikantis nacionalinių konstitucinių nuostatų saugumo ir gynybos politikos srityje, taip pat vykdant bendrus nacionalinių parlamentų atstovų ir Europos Parlamento narių tarpparlamentinius posėdžius ir palaikant politinį dialogą tarp visapusiškai įgalioto Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto ir atitinkamų nacionalinių parlamentų komitetų; atkreipia dėmesį į tai, kad taip neutralios ES valstybės narės turi galimybių vykdyti konstruktyvią priežiūrą šioje srityje;

26.

mano, kad geresnis politinis ir teisėkūros dialogas tarp nacionalinių parlamentų ir su jais būtų naudingas siekiant įgyvendinti tikslus, kaip nustatyta tarpinstituciniame susitarime dėl geresnio reglamentavimo;

o o

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 200, 1997 6 30, p. 153.

(2) OL C 284 E, 2002 11 21, p. 322.

(3) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 94.

(4) OL C 443, 2017 12 22, p. 40.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0049.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0050.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0048.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0421.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/128

P8_TA(2018)0187

Metinė konkurencijos politikos ataskaita

2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės konkurencijos politikos ataskaitos (2017/2191(INI))

(2019/C 390/19)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 39, 42, 101–109 ir 174 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2017)0285) ir prie jos pridėtą tą pačią dieną paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2017)0175),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Baltąją knygą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“ (COM(2014)0449),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentą (ES) 2017/1084, kuriuo dėl pagalbos uostų ir oro uostų infrastruktūrai, dėl pranešimo apie pagalbą kultūrai ir paveldo išsaugojimui ir pagalbą sporto ir daugiafunkcinėms laisvalaikio infrastruktūroms ribų ir dėl atokiausiems regionams skirtų regioninės veiklos pagalbos schemų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 ir dėl tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 702/2014 (2),

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą (COM(2017)0142),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 19 d. Komisijos pranešimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją „ES bendradarbiavimo susitarimai konkurencijos politikos įgyvendinimo srityje. Tolesnė veikla“ (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ypatingos salų padėties (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl 2014 m. metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos (7) ir savo ankstesnių metų rezoliucijas šia tema,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano dėl mažmeninių finansinių paslaugų (8),

—	atsižvelgdamas į atitinkamas Komisijos taisykles, gaires, sprendimus, rezoliucijas, komunikatus ir dokumentus konkurencijos klausimais,

—	atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos parengtos 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitos,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (9),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0049/2018),

palankiai vertina 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos pateiktą 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitą iš kurios matyti, kad sąžiningoje konkurencinėje aplinkoje vykdomos investicijos ir inovacijos yra esminis Europos ateities elementas;

tvirtai pritaria Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumui joms vykdant savo misiją – formuoti ir veiksmingai užtikrinti ES konkurencijos taisyklių įgyvendinimą siekiant naudos visiems ES piliečiams ir ES veikiančioms įmonėms;

palankiai vertina ir skatina Komisijos pastangas, kartu vykdant struktūrinį dialogą su už konkurenciją atsakingu Komisijos nariu Margrethe Vestager, išlaikyti nuolatinius kontaktus su Europos Parlamento šia tema atsakingo komiteto nariais ir šio komiteto Darbo grupe konkurencijos politikos klausimais; yra įsitikinęs, kad Komisijos metinės konkurencijos politikos ataskaita yra svarbi procedūra vykdant demokratinę priežiūrą ir palankiai vertina Komisijos pastabas apie visus konkrečius Parlamento patvirtintus prašymus;

ragina Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas ir su juo būtų keičiamasi informacija apie ES teisės aktų, tarptautinių susitarimų ir kitų privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų, susijusių su konkurencijos politika, rengimą ir įgyvendinimą, kaip tai numatyta Tarpinstituciniame susitarime (TIS) tarp Komisijos ir Parlamento; pažymi, kad šis procesas nevyksta taip gerai kaip norėtųsi, pvz. konsultacijose dėl ES ir Kanados susitarimo dėl keitimosi informacija nagrinėjant bylas konkurencijos pažeidimų srityje; ragina Tarybą kaip įmanoma greičiau ratifikuoti ES ir Kanados susitarimą; ketina skatinti reguliarų keitimąsi nuomonėmis atsakingame komitete su Europos konkurencijos tinklu (EKT) ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms;

ragina Komisiją vykdyti teisės aktų, susijusių su bendrosios rinkos sukūrimu įgyvendinimo stebėseną energetikos (įskaitant pasigamintos energijos vartojimą) ir transporto sektoriuose, skaitmeninės rinkos ir mažmeninių finansinių paslaugų sektoriuose, siekiant pagerinti ES konkurencijos taisyklių vykdymą ir užtikrinti nuoseklų jų taikymą valstybėse narėse;

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalba gali būti nepakeičiama priemonė užtikrinant reikalingą infrastruktūrą ir tiekimą tiek energijos, tiek ir transporto sektoriuose, visų pirma Europoje, kur vyksta perėjimas prie mažiau taršių ir mažiau klimatui kenkiančių energijos tiekimo ir transporto sistemų;

atkreipia dėmesį, kad valstybės pagalba gali būti reikalinga siekiant užtikrinti, kad būtų teikiamos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, įskaitant energetikos, transporto ir telekomunikacijų paslaugas; pabrėžia, kad valstybės kišimasis dažnai yra tinkamiausia politikos priemonė teikti paslaugas, kurios yra itin svarbios remiant izoliuotus, atokius arba pakraščių Sąjungos regionus ir salas;

mano, kad yra svarbu užtikrinti konkurenciją, išlaikant galimybę užtikrinti tarpvalstybinius įsigijimus Europos finansinių paslaugų vidaus rinkoje, įskaitant draudimo paslaugas;

pabrėžia, kad periferinių regionų ir salų sujungiamumas yra labai svarbus siekiant palaikyti ir plėtoti priimtiną ekonominės ir socialinės iniciatyvos lygį išlaikant esminius verslo ryšius;

10.

pabrėžia, kad galimybė gauti grynųjų pinigų iš bankomatų yra būtina viešoji paslauga, kuri turi būti teikiama netaikant jokios diskriminacinės, antikonkurencinės ar nesąžiningos praktikos, taigi jos naudotojai neturi patirti pernelyg didelių išlaidų;

11.

palankiai vertina Konkurencijos GD pastangas ir toliau siekti užtikrinti stabilią ir subalansuotą darbo jėgą visais 2016 m.; be to, teigiamai vertina tai, kad pagerėjo Konkurencijos GD žmogiškųjų išteklių valdymas ir tai, kad darbuotojų kaita pasiekė žemiausią lygį nuo tokių duomenų fiksavimo pradžios (nuo 13,9 % 2015 m. iki 10,8 % 2016 m. (10)); ragina Komisiją skirti savo Konkurencijos GD pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir užtikrinti patikimą finansavimą direktorato elektroninių bei informacinių priemonių modernizavimui, siekiant susitvarkyti su didėjančiu darbo krūviu ir technologine pažanga; dar kartą ragina griežtai atskirti padalinius, kurie rengia gaires, nuo padalinių, atsakingų už jų taikymą;

12.

teigiamai vertina Konkurencijos GD pažangą lygių galimybių srityje, įskaitant tai, kad vidurinės grandies vadovų lygmenyje moterys sudaro 36 %;

13.

dar karta pabrėžia, kad korupcija vykdant viešuosius pirkimus ypač iškraipo rinką ir tai turi didžiulio poveikio Europos konkurencingumui; primena, kad viešieji pirkimai yra viena iš vyriausybės veiklos sričių, kuriose ypač didelė korupcijos rizika; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse ES finansuojami viešieji pirkimai susiduria su didesne korupcijos rizika nei viešieji pirkimai naudojant nacionalines lėšas; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant užkirsti kelią netinkamam ES lėšų panaudojimui ir skatinti atskaitomybę viešųjų pirkimų srityje; be to, palankiai vertina Europos prokuratūros sukūrimą;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES taisyklėse nėra nustatyta tikslinių antimonopolinių taisyklių pažeidimų tyrimų atlikimo terminų, o tai reiškia, jog sprendimai kartais priimami per vėlai, kai konkurentai jau buvo priversti pasitraukti iš rinkos;

15.

ragina Komisiją nustatyti orientacines gaires, kuriomis būtų sutrumpinta antimonopolinių taisyklių pažeidimų tyrimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia pozicija rinkoje tyrimų trukmė, siekiant išvengti netikrumo ir per didelės naštos įmonėms bei sukurti konkurencinę aplinką, kuri vartotojams suteiktų naudos; įspėja, kad lankstesnius terminus turėtų būti leidžiama taikyti tik sudėtingais atvejais, kai tyrimas turi būti pratęstas todėl, kad įtraukiamos papildomos bendrovės;

16.

pabrėžia, kad nors tyrimų atlikimo greitis turi būti suderintas su poreikiu tinkamai apsaugoti gynybos teises ir tyrimų kokybę, orientaciniai terminai gali padėti antimonopolinėms institucijoms efektyviau naudoti savo išteklius; pažymi, kad siekiant paspartinti pagrindinius antimonopolinius tyrimus Komisija ir suinteresuotosios šalys galėtų dažniau naudotis supaprastintomis antimonopolinėmis procedūromis ir pagerinti prieigą prie atitinkamų dokumentų;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis sprendimų, susijusių su antimonopoliniais klausimais yra priimami nacionaliniu lygmeniu; todėl ragina Komisiją stebėti, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus, konkurencijos politikos nuoseklumą ir nepriklausomumą pasauliniu mastu ir jos įgyvendinimą vidaus rinkoje, Europos konkurencijos tinklo (EKT) pagalba; pabrėžia, kad nacionalinių konkurencijos institucijų (NKI) nepriklausomumas yra labai svarbus, ir todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos konkurencijos tinklo (EKT +), kuriuo siekiama stiprinti NKI pajėgumus veiksmingiau užtikrinti ES konkurencijos teisės aktų vykdymą;

18.

mano, kad Komisija turėtų patikrinti, ar siekiant, kad ji galėtų atlikti savo darbą visiškai nepriklausomai, nacionalinės konkurencijos institucijos turi pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių ir patikrinti, kad direktorių ir vyresniosios vadovybės rinkimų arba skyrimo procedūra būtų skaidri ir nemotyvuota politiškai; pabrėžia, kad NKI savarankiškumas biudžeto aspektu yra ypač svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą ES konkurencijos teisės aktų vykdymą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos viešai skelbtų metines ataskaitas, kuriose būtų pateikiami statistiniai duomenys ir argumentuota apibendrinamoji ataskaita apie savo veiklą ir prašo, kad Komisija pateiktų Europos Parlamentui metinę ataskaitą šiais svarbiais klausimais; mano, kad nacionalinės konkurencijos institucijos savo viduje privalo nustatyti procedūras, siekiant užtikrinti, jog jų darbuotojai ir direktoriai, per pagrįstą laikotarpį nuo išėjimo iš darbo susilaikytų nuo profesinės veiklos, kuri galėtų sukelti interesų konfliktą konkrečiu atveju, su kuriuo jie dirbo dar būdami NKI; pabrėžia EKT svarbą, kuris suteikia galimybę nuolat keistis informacija tarp Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų, siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų konkurencijos taisyklių taikymą; ragina Komisiją atsižvelgti į NKI nuomonę;

19.

mano, kad tyrimas dėl informuotumo ir supratimo įmonių viduje, ypač MVĮ, apie ES konkurencijos teisę ir valstybės pagalbos taisykles, galėtų būti naudingas siekiant stiprinti ES konkurencijos teisės vykdymą, o taip pat galėtų būti naudingas kaip gairės;

20.

mano, kad laikinosios priemonė gali būti svarbus metodas, visų pirma skaitmeninės ekonomikos srityje, siekiant užtikrinti, kad pažeidimai kol dar yra vykdomas tyrimas smarkiai ir nepataisomai nepakenktų konkurencijai; ragina Komisiją išnagrinėti turimas galimybes arba paspartinti konkurencijos institucijų vykdomus nagrinėjimus dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo, arba palengvinti laikinųjų priemonių patvirtinimą; ragina Komisiją šiuo klausimu atlikti tyrimą ir pateikti Parlamentui ir Tarybai savo išvadas arba, kai tinkama, pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

21.

todėl, atsižvelgiant į galimą Susijungimų reglamento reformą, ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti ar atliekant dabar taikomas vertinimo procedūras pakankamai atsižvelgiama į padėtį skaitmeninėse rinkose; mano, kad gali būti reikalinga susijungimų skaitmeninėje ekonomikoje vertinimo kriterijų korekcija; taip pat pabrėžia, kad nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas turėtų būti užtikrinamas ne tik taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, bet ir laikantis Europos įmonių jungimosi taisyklių; todėl, pabrėžia poreikį šioje srityje sukurti vienodas ES lygmens taisykles;

22.

palankiai vertina nuolatines Komisijos pastangas siekiant paaiškinti įvairius valstybės pagalbos sąvokos aspektus, kas parodoma jos pranešime dėl valstybės pagalbos sąvokos, minimos SESV 107 straipsnio 1 dalyje, kuri yra svarbi valstybės pagalbos modernizavimo iniciatyvos sudėtinė dalis; ypač atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas paaiškinti sąvokas „įmonė“ ir „ekonominė veikla“; tačiau pastebi, kad vis dar sunku, ypač socialinių reikalų srityje, atskirti ekonominę ir neekonominę veiklas; be to, nurodo, kad užtikrinti tinkamą Sutarties aiškinimą yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo;

23.

primena, kad sąžininga konkurencija mokesčių srityje yra svarbi vidaus rinkos vientisumui, o visi rinkos dalyviai, įskaitant skaitmenines įmones, turėtų mokėti savo pagrįstą mokesčių dalį ten, kur yra gaunamas pelnas ir konkuruoti vienodomis sąlygomis; palankiai vertina išsamius Komisijos tyrimus šioje srityje, ir pabrėžia, kad kova su sukčiavimu mokesčių srityje ir agresyviu mokesčių planavimu yra būtina norint užtikrinti vienodas veiklos sąlygas bendroje rinkoje ir konsoliduoti patikimus viešuosius biudžetus; akcentuoja, kad valstybės pagalbos taisyklės taip pat taikomos ir atleidimui nuo mokesčių, ir yra būtina panaikinti iškraipomąjį poveikį turinčias antikonkurencines praktikas, kaip pvz. pasirinktinė mokestinė nauda; ragina valstybes nares užtikrinti, kad Komisija turėtų prieigą prie visos svarbios informacijos, kuria keičiamasi tarp nacionalinių mokesčių institucijų, siekiant įvertinti jų sprendimų ir susitarimų dėl mokesčių derėjimą su ES konkurencijos taisyklėmis;

24.

išreiškia susirūpinimą dėl konkurencijos institucijų nesugebėjimo imtis veiksmų prieš paramos schemų panaikinimą atgaline data investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius srityje; pabrėžia, kad dėl tokio neveiksnumo yra dar labiau iškraipoma konkurencija, nes tarptautiniai investuotojai turėjo galimybę gauti žalos atlyginimą, o vietos investuotojams to pasiekti nepavyko; ragina Komisiją ištirti esamų mokėjimų už pajėgumus ir mokėjimų už branduolinės energijos naudojimo sustabdymą iškraipantį poveikį elektros energijos rinkoms;

25.

ragina valstybės pagalbos gaires dėl apmokestinimo persvarstyti taip, kad jos būtų taikomos nesąžiningos konkurencijos atvejais ir ne vien tik sprendimų dėl mokesčių ir sandorių kainodaros srityje, o platesniu spektru;

26.

pabrėžia, kad reikia paprastos ir skaidrios mokesčių politikos ir reguliavimo;

27.

ypač palankiai vertina Komisijos sprendimą dėl neteisėtų mokesčio lengvatų bendrovei „Amazon“ nesuteikimo ir jos ankstesnius svarbius sprendimus dėl neteisėtų atrankiųjų mokesčių lengvatų ir pabrėžia, kad laiku susigrąžinti neteisėtą pagalbą yra labai svarbu; pažymi, kad Liuksemburgas pranešė apie savo ketinimą pateikti apeliaciją dėl sprendimo bendrovės „Amazon“ atveju, kaip Airija tai padarė bendrovės „Apple“ atveju; ragina Komisiją ir toliau stebėti padėtį visose valstybėse narėse ir priimti sprendimus kovojant su bet kokia neteisėta valstybės pagalba visose panašiose bylose, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį ir atkurti vienodas sąlygas;

28.

pabrėžia, kad skaitmeninių paslaugų bendroves reikia apmokestinti remiantis jų realia veikla valstybėse narėse, fiksuojant apyvartą, gautą naudojant skaitmenines platformas, taip išvengiant situacijos, kurioje bendrovei stiprinant savo nuolatinę fizinę buveinę jai kiltų nepalanki konkurencinė padėtis;

29.

mano, kad sąžiningai konkurencijai vidaus rinkoje gali trukdyti mokesčių planavimas, nes nauji rinkos dalyviai ir MVĮ, vykdančios verslą tik vienoje šalyje, atsiduria nepalankesnėje padėtyje, palyginti su tarptautinėmis korporacijomis, kurios gali perkelti pelną ar vykdyti kitų formų agresyvų mokesčių planavimą pasitelkiant įvairius sprendimus ir priemones, prieinamus tik joms; su susirūpinimu pažymi, kad dėl mažesnių mokestinių įsipareigojimų tarptautinėms korporacijoms tenka didesnis pelnas atskaičius mokesčius ir bendrojoje rinkoje sudaromos nevienodos sąlygos, palyginti su jų konkurentais, kurie negali naudotis agresyviu mokesčių planavimu ir išlaiko ryšį tarp vietos, kurioje jie gauna pelną, ir vietos, kurioje pelnas apmokestinamas;

30.

prašo Komisijos pradėti derybas su visomis valstybėmis ir teritorijomis, kurios turi gerą prieigą prie bendrosios rinkos ir kuriose trūksta veiksmingos valstybės pagalbos kontrolės kovos su nesąžininga konkurencija mokesčių srityje;

31.

atkreipia dėmesį į galimybę naudoti viešąsias lėšas svarbiems atitinkamo regiojo bankams gelbėti nuo bankroto; ragina Komisiją paaiškinti, kokiomis sąlygomis tai įmanoma, ypač atsižvelgiant į ES valstybės pagalbos ir gelbėjimo privačiomis lėšomis taisykles; mano, kad dabartinė teisinė sistema neaiški ir ragina Komisiją ją patobulinti;

32.

primena, kad pagal Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų, indėlių garantijų sistemų naudojimas siekiant užkirsti kelią kredito įstaigos įsipareigojimų nevykdymui turėtų būti vykdomas vadovaujantis aiškiai apibrėžta sistema ir bet kuriuo atveju laikantis valstybės pagalbos taisyklių;

33.

ragina Komisiją kasmet persvarstyti, ar tebėra tenkinami SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimai dėl galimybės teikti valstybės pagalbą finansų sektoriui;

34.

mano, kad po finansų krizės bankų sektoriaus koncentracija padidėjo ir, kai kuriais atvejais, tai paskatino Europos ir nacionalinės priežiūros institucijos; ragina Komisiją stebėti šį reiškinį ir atlikti tyrimą Europos lygmeniu išnagrinėjant padėtį kiekvienoje šalyje ir ištiriant šio reiškinio poveikį konkurencijai;

35.

palankiai vertina Komisijos narės M. Vestager 2017 m. lapkričio 21 d. struktūrinio dialogo su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu metu prisiimtus įsipareigojimus apsvarstyti galimus konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl Europos Centrinio Banko bendrovių sektoriaus pirkimo programos ir pateikti kokybinį atsakymą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad valstybės pagalbos atrankumo sąvoka yra esminis kriterijus, kurį reikia kruopščiai išnagrinėti; papildomai šiuo klausimu atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį, kurioje minimas vadinamasis lojalumo principas;

36.

ragina Komisiją atidžiai stebėti veiklą mažmeninės bankininkystės sektoriuje ir finansinių paslaugų sektoriuje dėl bet kokių antimonopolinių taisyklių pažeidimų ir kartelių veiklą bei glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis užtikrinant ES antimonopolinių taisyklių vykdymą;

37.

mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklių bus laikomasi griežtai ir nešališkai sprendžiant bankų krizių problemas ateityje, kad mokesčių mokėtojai būtų apsaugoti nuo bankų gelbėjimo naštos;

38.

pritaria Komisijos elektroninės prekybos sektoriaus tyrimo išvadai, kad tarpvalstybinė e. prekyba gali prisidėti prie didesnės bendrosios rinkos integracijos, gali suteikti konkurencinį pranašumą įmonėms ir suteikti vartotojams didesnį pasirinkimą, tačiau geografinio blokavimo priemonės yra reikšmingas trukdis; pakartoja, kad tokia tvarka tam tikromis aplinkybėmis gali prieštarauti 101 straipsniui; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą siekti stiprinti ES konkurencijos taisykles, kurios buvo nustatytos arba vis plačiau išplito didėjant skaitmeninės ekonomikos svarbai; taip pat palankiai vertina Komisijos ketinimą išplėsti dialogą su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis siekiant užtikrinti nuoseklų ES konkurencijos taisyklių taikymą, atsižvelgiant į e. prekybos praktiką;

39.

prašo Europos vyriausiojo derybininko dėl „Brexit“, bendradarbiaujant su Komisijos nare M. Vestager, kuo greičiau inicijuoti sąžiningas ir skaidrias diskusijas dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių konkurencijos požiūriu;

40.

mano, kad „Brexit“ tvarkaraštis neturėtų kelti pavojaus nė vienam šiuo metu vykdomam tyrimui (11) galimų ES konkurencijos teisės pažeidimų, kuriuos galėjo padaryti Jungtinė Karalystė arba bendrovės, kurių centrinė būstinė yra Jungtinėje Karalystėje, ir kad bet koks galutinis sprendimas, kurį priims Komisija po 2019 m. kovo 29 d., ir toliau turėtų būti privalomas;

41.

atkreipia dėmesį į Komisijos prieštaravimo pareiškimą ir jos preliminarią išvadą, kad „Google“ kaip paieškos sistema piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi rinkoje, suteikdama neteisėtą pranašumą kitam savo produktui – kainų palyginimo priemonei; ragina Komisiją užtikrinti, kad bendrovė taisomąją priemonę įgyvendintų veiksmingai ir skubiai, siekiant užkirsti kelią tolesniam piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi; pabrėžia, kad Komisija turi atlikti išsamią analizę ir stebėti, kaip bendrovės „Google“ pasiūlymas veiks praktikoje siekiant atkurti vienodas sąlygas, reikalingas konkurencijos ir inovacijų klestėjimui; pažymi, kad aukcionu grindžiamas požiūris negalės padėti užtikrinti vienodų veiklos sąlygų, jeigu bendrovės „Google“ bendrosios ir specializuotos paieškos paslaugos iš tikrųjų nebus struktūriškai atskirtos; kviečia Komisiją ir bendrovės „Google“ generalinį direktorių dalyvauti bendrame Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto viešame klausyme; laikosi nuomonės, kad visos bendrovės, taip pat bendrovės skaitmeniniame sektoriuje, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu, taip pat dalyvauti viešuose klausymuose;

42.

ragina Komisiją imtis platesnio užmojo priemonių ir panaikinti neteisėtas kliūtis konkurencijai internete siekiant užtikrinti, kad ES vartotojai galėtų apsipirkti internetu be kliūčių, pirkdami iš pardavėjų, kurie įsikūrę kitoje valstybėje narėje, ir tuo pat metu nesukurti naujų kliūčių, kurių atsiranda dėl galiojančių vartotojų teisės aktų skirtumų;

43.

ragina Komisiją kruopščiai atlikti ir kuo greičiau užbaigti visus kitus nebaigtus antimonopolinius tyrimus, pvz., dėl „Android“, „AdSense“, taip pat tyrimus kelionių ir vietos paieškų sektoriuose, kuriuose bendrovė „Google“ tariamai piktnaudžiauja dominuojančia esamų ir potencialių konkurentų sąskaita padėtimi, kurie negalėjo patekti į šios srities rinką ir plėstis; pabrėžia, kad Komisija turi būti gerai pasirengusi ir turėtų reikiamą techninę bazę sprendžiant pirmą didžiųjų duomenų, kurie sudaro apie 5,2 terabaitus duomenų, bylą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad didelės aukštųjų technologijų įmonės naudoja asmens duomenis labai dideliu mastu ir vartotojai dažnai nežino arba nėra informuoti, kokiu mastu jų duomenys naudojami, pvz., tikslinės reklamos ar profilio nustatymas; mano, kad skaitmeninės įmonės yra ypatingas iššūkis konkurencijos ir mokesčių institucijoms, visų pirma tais atvejais, kai kalbama apie algoritmus, dirbtinį intelektą ar duomenų vertę; ragina Komisiją parengti politiką ir vykdymo užtikrinimo priemones, susijusias su skaitmeninės ekonomikos atsiradimu, užtikrinant, kad būtų numatyta visokeriopa vidinė aukštųjų ir pažangiausių technologijų inžinierių ir specialistų parama, kad būtų galima stebėti padėtį ir imtis veiksmų prieš antikonkurencinį elgesį, susijusį su skaitmenine ir platformų ekonomika;

44.

pabrėžia, kad farmacijos sektoriuje vykdomi tyrimai yra svarbūs, atsižvelgiant į rinkos iškraipymo šioje srityje įrodymus, įskaitant kiekybinius apribojimus, manipuliavimą kainomis ir kliūtis generinių vaistų prieinamumui;

45.

palankiai vertina 2017 m. spalio 6 d. Komisijos informacijos suvestinę, kurioje patvirtinama, kad ji vykdo patikrinimus, apie kuriuos iš anksto nepranešama, dėl prieigos prie banko sąskaitos informacijos konkuruojančių paslaugų tikslu; ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį šiuo klausimu, ypač kai įsigalios techniniai reguliavimo standartai dėl griežto kliento autentiškumo patvirtinimo ir saugių ryšių;

46.

palankiai vertina Komisijos tyrimą dėl sunkvežimių kartelio ir jo išvadas;

47.

prašo Komisijos išaiškinti valstybės pagalbos taisykles Europos ir ne Europos oro linijoms, siekiant nustatyti vienodas sąlygas jų veiklai, nukreiptai į Europos ir ne Europos rinkas; mano, kad restruktūrizavimo pagalba tam tikrais atvejais gali daryti iškraipomąjį poveikį; Mano, kad tokios pat konkurencijos taisyklės turėtų būti taikomos visiems oro vežėjams, kurie skraido į ES ar iš ES, tiek nacionaliniams, tiek mažų sąnaudų oro vežėjams, atsižvelgiant į oro vežėjų, kurių veikla nedaro didelio poveikio rinkai, padėtį; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija leido bendrovei „Lufthansa“ įsigyti „Air Berlin“ patronuojamąją įmonę „LGW“, su sąlyga, kad bus laikomasi tam tikrų įsipareigojimų, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų; ragina Komisiją stebėti padėtį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais ir spręsti visus antikonkurencinės praktikos klausimus, su kuriais susiduria aviacijos pramonė ir kurie prieštarauja vartotojų apsaugos teisės aktams;

48.

prašo Komisijos ištirti hegemoniją, kuria naudojasi pigių skrydžių oro linijos įvairiuose oro maršrutuose Europoje ir kainų nustatymo modeliais tuose maršrutuose; pažymi, kad tokia padėtis dažnai pasiekiama dėl agresyvaus ar net plėšraus elgesio rinkoje, panaikinant konkurenciją ir paliekant vartotojams nešti didesnių tarifų ir išlaidų naštą;

49.

prašo, kad Komisija atidžiai vertintų visus oro bendrovių susijungimo susitarimus pagal ES susijungimų kontrolės procedūrą, įskaitant jų poveikį konkurencijai rinkoje ir galimą žalą, kurią jie gali sukelti vartotojams, visų pirma pasireiškiančią didesnėmis kainomis ir apribojimais tiesioginiam patekimui į paskirties vietas;

50.

ragina Komisiją užbaigti bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimą, užtikrinti visišką pinigų srauto tarp infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių skaidrumą ir užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė turėtų stiprią ir nepriklausomą nacionalinę antimonopolinę reguliavimo instituciją;

51.

yra susirūpinęs dėl didžiųjų institucinių investuotojų bendros nuosavybės antikonkurencinio poveikio; mano, kad tai, jog šiems investuotojams priklauso didelė dalis tiesioginių konkurentų, veikiančių tame pačiame sektoriuje, pvz., oro transporto bendrovių, akcijų, sukuria beveik oligopolio sąlygas ir, apribojant konkurenciją, daro neigiamą poveikį vartotojams bei ekonomikai apskritai; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant spręsti galimą bendros nuosavybės antikonkurencinio poveikio klausimą; be to, ragina Komisiją tirti bendros nuosavybės klausimą ir parengti ataskaitą, kuri būtų pateikta Parlamentui, apie bendros nuosavybės poveikį Europos rinkoms, ypač kainoms ir inovacijoms;

52.

teigiamai vertina Reglamento (EB) Nr. 868/2004 nuostatų dėl sąžiningos konkurencijos apsaugos peržiūrą, kuria siekiama užtikrinti abipusiškumą ir panaikinti nesąžiningą praktiką, įskaitant tariamą valstybės pagalbą oro transporto bendrovėms iš kai kurių trečiųjų šalių, ir reglamentavimo klausimų, įskaitant darbo sąlygas, ir aplinkosaugos klausimų sprendimą; sutinka su Komisija, kad geriausia būtų priimti naują išsamią teisinę priemonę, kuria būtų sprendžiamas tarptautinio transporto rinkos iškraipymo klausimas, skatinamas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) įtraukimas į regioninių oro susisiekimo bendrovių konkurencingumą ir skatinama sąžininga konkurencija, grindžiama oro susisiekimo paslaugų susitarimais; mano, kad finansų skaidrumo sąžiningai konkuruojant sąlyga yra esminis elementas norint užtikrinti vienodas sąlygas; laikosi nuomonės, kad šis reglamentas arba kiti atitinkami teisės aktai turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui antikonkurencine padėtimi bilietų platinimo srityje, pavyzdžiui, kai tam tikros oro linijos nustato papildomus mokesčius arba ribotą prieigą prie informacijos tiems, kurie naudojasi kitais, o ne savo bilietų užsakymo kanalais;

53.

pakartoja, kad aviacijos sektorius labai prisideda prie susisiekimo ES, tiek tarp valstybių narių, tiek su trečiosiomis šalimis, ir atlieka labai svarbų vaidmenį ES integracijos ir konkurencingumo srityse, taip pat labai smarkiai prisideda prie ekonomikos augimo ir užimtumo; atkreipia dėmesį į tai, kad bendras ES susisiekimo junglumas dideliu mastu priklauso nuo oro susisiekimo paslaugų, kurias teikia ES oro vežėjai;

54.

palankiai vertina tai, kad Komisija supaprastino taisyklės, skitas viešajam investavimui į uostus, oro uostus, kultūrą ir atokiausiuose regionuose vykdomus projektus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į atokiausių ir periferinių regionų susiekimo poreikius ir laikantis dabartinių Komisijos gairių, visi oro uostai finansuojami iš ES biudžeto ar Europos investicijų banko turėtų būti grindžiami pozityvia sąnaudų ir naudos analize ir vidutinės trukmės ir ilgalaikiu veiklos ir ekonominiu gyvybingumu, kad būtų išvengta oro uostų vaiduoklių finansavimo Europoje;

55.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skrydžio informacijos skaidrumą ir neutralumą, užtikrinti vienodas sąlygas rinkoje ir galiausiai apsaugoti Europos vartotojų galimybę priimti informacija grindžiamus sprendimus; todėl ragina Komisiją tvirtai laikytis šių principų peržiūrint elgesio kodeksą kompiuterinių rezervavimo sistemų klausimais ir Oro susisiekimo paslaugų reglamentą;

56.

ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą konkurenciją transporto sektoriuje, siekiant baigti kurti bendrąją rinką, atsižvelgiant į viešąjį interesą bei ekologinius aspektus ir užtikrinant susisiekimą su salų ir periferinių regionais; ragina Komisiją stebėti atvejus, kai viešojo sektoriaus uostų ir oro uostų tinklai valdomi monopoliniu būdu;

57.

pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant globalizacijos sąlygomis veiksmingai taikyti konkurencijos teisės principus; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos nuolat dalyvauja daugiašaliuose forumuose, kaip antai Tarptautiniame konkurencijos tinkle, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konkurencijos komitete, Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD); prašo Komisijos įtraukti skyrius dėl konkurencijos į tarptautinės prekybos ir investicijų susitarimus; ragina Komisiją toliau skatinti konkurencijos politikos priemonių ir praktikos konvergenciją, taip pat pasitelkiant dvišalį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, remiantis 2013 m. ES ir Šveicarijos antrosios kartos bendradarbiavimo susitarimu; palankiai vertina Komisijos ir Kinijos dialogą dėl valstybės pagalbos kontrolės ir atidžiai stebi, kaip Kinija priima sąžiningos konkurencijos peržiūros sistemą, skirtą užtikrinti, kad valstybės priemonės nedarytų neigiamo poveikio patekimui į rinką ir pasitraukimui iš jos bei laisvam prekių judėjimui; dar kartą prašo, kad Komisijos narė M. Vestager veiksmingai užtikrintų, kad Komisija informuotų Parlamento kompetentingą komitetą apie savo išorės veiklą konkurencijos politikos srityje ir reguliariai šią informaciją atnaujintų;

58.

pabrėžia, kad daugiausia naudos iš funkcinės konkurencijos Europos vidaus rinkoje gauna vartotojas; mano, kad griežtos ir nešališkos konkurencijos politikos taikymu gali būti svariai prisidedama prie pagrindinių politinių prioritetų, pavyzdžiui, stipresnės ir teisingesnės vidaus rinkos, sujungtos bendrosios skaitmeninės rinkos ir integruotos klimatui nekenkiančios energetikos sąjungos; primena, kad tradiciniai konkurencijos politikos rinkos modeliai ne visada gali būti tinkami skaitmeninei rinkai, kaip platformomis grįsti verslo modeliai ar daugialypės rinkos;

59.

atkreipia dėmesį į tai, kad bendras pelno mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklių rinkinys galėtų panaikinti nesąžiningą konkurenciją mokesčių srityje, pavyzdžiui, tam tikrų daugiašalių įmonių ir valstybių narių mokesčių sutarčių sudarymą; atkreipia dėmesį į vykstančias derybas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB);

60.

pažymi palankios reguliavimo sistemos svarbą oro uostams siekiant pritraukti ir sutelkti privačiąsias investicijas; mano, kad Komisijos atliktas Oro uostų mokesčių direktyvos vertinimas, derinant jį su veiksmingomis oro transporto bendrovės ir (arba) oro uosto konsultacijomis, turėtų padėti išaiškinti, ar dabartinės nuostatos yra veiksminga priemonė siekiant skatinti konkurenciją ir toliau remti Europos vartotojų interesus, ar reikia reformos;

61.

palankiai vertina tai, kad Ispanijos vyriausybė yra pasirengusi atverti oro susisiekimo susitarimą tarp Ispanijos ir Rusijos, kuris sudarytų sąlygas vykdyti tiesioginius skrydžius tarp Barselonos ir Tokijo;

62.

prašo Komisijos išnagrinėti dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

63.

ragina Komisiją apsvarstyti galimą „Brexit“ poveikį konkurencijai aviacijos sektoriuje ir spręsti su tuo susijusius klausimus, ypač jei tai paveiktų Jungtinės Karalystės narystę Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) susitarime, dėl ko būtų apribotos galimybės patekti į visas ES paskirties vietas ir atvirkščiai;

64.

mano, kad vienodų sąlygų įmonėms užtikrinimas ES vidaus rinkoje taip pat priklauso nuo pastangų iš esmės kovoti su socialiniu dempingu;

65.

ragina Komisiją toliau nagrinėti nutrauktų diskusijų apie būsimus teisės aktus pagal ES aviacijos strategiją ilgalaikes pasekmes;

66.

palankiai vertina Komisijos įžanginį poveikio vertinimą ir viešas konsultacijas dėl maisto tiekimo grandinės; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas jau ragino Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas reaguoti į susirūpinimą keliančius klausimus, kilusius dėl, viena vertus, greitos platintojų sektoriaus koncentracijos nacionaliniu lygmeniu ir, kita vertus, didžiųjų platintojų Europos ir tarptautiniu lygmeniu sudaromų aljansų bendro poveikio tiek maisto produktų tiekimo grandinės pradinei grandžiai, tiek platintojams ir vartotojams; mano, kad dėl tokių struktūrinių pokyčių tenka baimintis galimo strateginio suderinimo, konkurencijos mažėjimo ir mažesnių galimybių investicijoms į inovacijas maisto tiekimo grandinėje, nerimauti dėl tinkamo gamintojų, ypač smulkiųjų ūkininkų, organizacijų veikimo, ir patvirtintų rūšių, pritaikytų ekologinėms žemės ūkio sąlygoms, pasirinkimo; ragina Komisiją parengti ES lygmens privalomą teisinę sistemą, kad būtų kovojama su nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje, darančia neigiamą poveikį ūkininkams;

67.

palankiai vertina Komisijos nuodugnų tyrimą dėl bendrovių „Monsanto“ ir „Bayer“ susijungimo; yra labai susirūpinęs dėl to, kad jei bus pritarta „Monsanto“ ir „Bayer“ susijungimui, trims bendrovėms („ChemChina“-„Syngenta“, „Du Pont“-„Dow“ ir „Bayer“-„Monsanto“) priklausys ir jos prekiaus iki 60 % pasaulyje patentuotų sėklų ir 64 % pasaulio pesticidų ir herbicidų; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia koncentracija neabejotinai sukels kainų kilimą, padidins ūkininkų technologinį ir ekonominį priklausomumą nuo keleto pasauliniu mastu integruotų, „vieno langelio“ principu veikiančių platformų, pasireikš apribota sėklų įvairove ir inovacijų veiklos nukreipimu nuo gamybos modelio, kurio laikantis tausojama aplinka ir išlaikoma biologinė įvairovė, ir galiausiai sumažins inovacijų, nes sumažęs konkurencija; todėl prašo Komisijos atidžiai išanalizuoti tai, kad keli susijungimai šiame sektoriuje vyksta tuo pačiu metu, įvertinti koncentracijos lygį ir susijungimų daromą poveikį konkurencijai įvairiose atitinkamose rinkose;

68.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad Komisija pritarė bendrovių „Bayer“ ir „Monsanto“ susijungimui, nes, nepaisant siūlomo bendrovės „Bayer“ turto pardavimo, šis susijungimas dar labiau sustiprina ir taip jau didžiulę žemės ūkio verslo koncentraciją ir veiksmingai trukdo perėjimui nuo žemės ūkio, priklausomo nuo chemikalų, prie iš tiesų darnaus ūkininkavimo; ragina persvarstyti konkurencijos teisės aktus siekiant sudaryti galimybes veiksmingai pasipriešinti tokio pobūdžio susijungimams ateityje; todėl primygtinai ragina Komisiją įvertinti, ar susijungimai žemės ūkio sektoriuje gali reikšmingai trukdyti veiksmingai konkurencijai, atliekant ne ribotos aprėpties tyrimą, kuriuo koncentruojamasi tik į susijungimo poveikį kainoms, produkcijos apimčiai ir inovacijoms, bet įvertinant visas socialines tokių susijungimų pasekmes, atsižvelgiant į jų platesnį poveikį aplinkos apsaugai ir į tarptautines su biologine įvairove susijusias prievoles, kaip reikalaujama pagal SESV 11 straipsnį;

69.

mano, kad prekybos subsidijos ir lengvatos, kaip antai BLS ir BLS +, skiriamos ne ES valstybėms, kad jos skatintų žmogaus ir darbo teises, tačiau kurios taip pat pasirodė esančios labai svarbios skatinant ES konkurencingumą tarptautinėje arenoje, turi būti tinkamai stebimos ir skiriamos atsižvelgiant į poveikį ES pramonei; todėl ragina Komisiją sustabdyti paramą ar palankumą, jei ES nepriklausančios šalys tuo piktnaudžiauja;

70.

primena, kad Komisija nuo 2014 m. birželio mėn. nagrinėjo įmonei „McDonald’s“ Liuksemburgo taikomą mokesčių režimą ir 2015 m. gruodžio mėn. priėmė sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, bet kad galutinis sprendimas iki šiol nebuvo priimtas; prašo Komisijos dėti pastangas, kad greitai šiuo klausimu būtų priimtas galutinis sprendimas;

71.

ragina Komisiją reguliariai vertinti valstybių narių veiksmingumą užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kuri yra esminis sveikos konkurencijos politikos elementas; pabrėžia, kad prekių ženklų apsauga yra labai svarbi siekiant nustatyti ir atskirti produktus rinkoje; Pabrėžia, kad be prekių ženklų ir gebėjimo suteikti žmonėms galimybę diferencijuoti produktus, gamintojams tampa labai sunku, o gal net ir neįmanoma, patekti į naujas rinkas; be to, mano, kad sutelkiant konkurenciją vien į kainas, gamintojams, užimantiems mažą rinkos dalį, sunku sustiprinti savo padėtį rinkoje; todėl pabrėžia, kad prekių ženklų panaikinimu arba jų naudojimo apribojimais sukuriama didelių kliūčių patekti į rinką ir silpninamas esminis laisvos ir sąžiningos konkurencijos aspektas Europos Sąjungoje;

72.

aktyviai remia 2016 m. Konkurencijos politikos ataskaitoje Komisijos išsakytą teiginį, kad „kai įmonės plečia veiklą visame pasaulyje, tą patį turi daryti ir konkurencijos užtikrinimo institucijos“; mano, kad siekiant sąžiningos pasaulinės prekybos plėtojimo, būtina užtikrinti, kad būtų taikomos pasaulinio masto konkurencijos ir skaidrumo taisyklės ir būtų vykdoma konkurencijos institucijų aukščiausio lygio koordinavimo veikla, įskaitant su keitimusi informacija nagrinėjant konkurencijos bylas susijusią veiklą; primena, kad kova su nesąžininga prekybos praktika, be kita ko, įgyvendinant konkurencijos politiką, yra būtina norint užtikrinti, kad pasauliniu lygmeniu būtų sudaromos vienodos sąlygos darbuotojams, vartotojams ir įmonėms, ir kad ji yra viena iš Sąjungos prekybos strategijos prioritetų; pabrėžia, jog diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo nurodoma, kad Sąjunga turi imtis priemonių vienodoms konkurencijos sąlygoms užtikrinti, ir ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias politikos priemones šioje srityje;

73.

ragina modernizuoti prekybos apsaugos priemones, kad jos taptų stipresnės, greitesnės ir veiksmingesnės; palankiai vertina naują antidempingo muitų skaičiavimo metodą, kuriuo būtų tinkamai užtikrinamas bent toks pat veiksmingumas kaip anksčiau nustatytomis antidempingo priemonėmis, visiškai laikantis mūsų prisiimtų PPO įsipareigojimų; primena, kad svarbu stebėti veiksmingą jo įgyvendinimą; taip pat pabrėžia, kad ypač svarbu naudotis kompensacine priemone sprendžiant su nesąžininga pasauline konkurencija susijusias problemas, taip pat sudaryti galimybę taikyti ją tokiomis pat sąlygomis, kaip ES valstybės pagalbos taisykles;

74.

pabrėžia, kad abipusiškumas turi tapti vienu iš Sąjungos prekybos politikos ramsčių, siekiant sudaryti vienodas sąlygas ES įmonėms, ypač viešųjų pirkimų srityje; akcentuoja, kad pastangos užtikrinti geresnes sąlygas patekti į užsienio viešųjų pirkimų rinkas neturi trukdyti kurti ES taisyklių, susijusių su socialiniais ir aplinkos apsaugos kriterijais; pabrėžia, jog svarbu, kad Sąjunga turėtų Tarptautinę viešųjų pirkimų priemonę, kuria būtų užtikrinamas reikiamas abipusiškumas tais atvejais, kai prekybos partneriai nesuteikia prieigos prie savo viešųjų pirkimų rinkų; primena tiesioginių užsienio investicijų privalumus ir mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl užsienio investicijų kontrolės turėtų padėti užtikrinti didesnį prieigos prie rinkos abipusiškumą;

75.

prašo Komisijos prekybos derybose skirti ypatingą dėmesį MVĮ, siekiant užtikrinti joms geresnes galimybes patekti į rinkas ir padidinti jų konkurencingumą; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad Komisija didelio dėmesio sulaukusiais atvejais ėmėsi priemonių siekdama panaikinti nesąžiningą konkurenciją, tačiau pabrėžia, kad taip pat nepaprastai svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją MVĮ;

76.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos prekybos politika ir prekybos susitarimai gali padėti kovoti su korupcija;

77.

primena, kaip svarbu taikyti veiksmingus ir suderintus ES muitinės kontrolės veiksmus kovojant su nesąžininga konkurencija;

78.

ragina Komisiją išsamiau paaiškinti, kaip nesąžiningos prekybos praktikos problemą galima spręsti pagal dabartinę konkurencijos politiką;

79.

todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos konkurencijos tinklo (EKT +), įskaitant atgrasomųjų baudų svarbą konkurencijos politikai; be to, pabrėžia, kad valdžios institucijos, į kurią kreipiamasi su prašymu vykdyti sprendimą dėl baudos skyrimo, atsisakymas tai daryti visada turi būti tinkamai pagrįstas, be to, reikėtų nustatyti sistemą, pagal kurią tokiais atvejais būtų galima spręsti galimus ginčus tarp valdžios institucijų;

80.

atkreipia dėmesį į e. prekybos sektoriaus tyrimą ir jo galutinę ataskaitą, kurioje nurodoma, kad elektroninės prekybos sektoriuje daugelis esamų verslo praktikų daro neigiamą poveikį sąžiningai konkurencijai ir riboja vartotojų pasirinkimo laisvę; mano, kad atsižvelgiant į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, šis tyrimas turėtų būti dalimi platesnių Komisijos pastangų užtikrinti, kad konkurencijos politika būtų visapusiškai taikoma ir mažmeninės prekybos internetu įmonėms;

81.

pritaria Komisijos ketinimui užtikrinti ES konkurencijos taisyklių vykdymą paplitusių verslo praktikų, kurios atsirado ar išsivystė dėl e. prekybos augimo, atveju; ir pabrėžia, kad Komisija turi dėti daugiau pastangų siekdama užtikrinti nuoseklų ES konkurencijos taisyklių taikymą visose valstybėse narėse, be kita ko, su e. prekyba susijusių verslo praktikų atžvilgiu; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į asimetriškus santykius tarp stambių mažmeninės prekybos internetu įmonių ir jų tiekėjų, Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų aktyviai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą, nes tiekėjai, ypač MVĮ, neturi ekonomiškai efektyvių galimybių naudotis teisių gynimo priemonėmis;

82.

ragina stiprinti vartotojų pasirinkimo laisvę bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; mano, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (Reglamentas (ES) 2016/679) įtvirtinta teisė į duomenų perkeliamumą yra tinkama vartotojų teisių ir konkurencijos stiprinimo strategija;

83.

mano, kad veiksminga konkurencijos politika gali papildyti reguliavimo srities iniciatyvas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir mano, kad tuo atveju, kai reguliavimo veiksmus visų pirma paskatina atsakas į kai kurių rinkos subjektų veiksmus, žala galėtų būti atlyginta taikant konkurencijos politikos priemones, skirtas kovai su antikonkurenciniais veiksmais, netrukdant siekiantiems konkuruoti;

84.

yra susirūpinęs dėl to, kad gamintojai pardavimui internetu dažniau taiko sutartinius apribojimus (tai patvirtina e. prekybos sektoriaus tyrimas), ir ragina Komisiją atidžiau peržiūrėti tokias nuostatas, siekiant užtikrinti, kad jomis nebūtų nepagrįstai ribojama konkurencija; taip pat prašo Komisijos, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, peržiūrėti Vertikaliųjų apribojimų gaires ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 330/2010;

85.

atkreipia dėmesį į 2017 m. liepos 26 d. generalinio advokato N. Wahlio išvadą byloje C-230/16 Coty Germany GmbH prieš Parfümerie Akzente GmbH, kad platinimo susitarime numatytas pardavimo elektroninėse prekyvietėse apribojimas neturėtų būti laikomas pagrindiniu apribojimu pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 330/2010;

86.

pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą, kuri galėtų apimti ir galimybę pasinaudoti kolektyviniu teisių gynimu, yra itin svarbi norint pasiekti ES konkurencijos politikos tikslus; pabrėžia, kad stokojant tokių galimybių silpninama konkurencija, vidaus rinkos veikimas ir vartotojų teisės;

87.

primena, kad norint veiksmingai kovoti su antikonkurenciniais veiksmais valstybės narės turi patvirtinti tokią ekonomikos politiką, kuri atitiktų atviros rinkos ekonomikos, grindžiamos laisva konkurencija, principus, nes tiktai protekcionistinės priemonės kenkia bendrosios rinkos veikimui; pabrėžia, kad būtina pašalinti visus nesąžiningos konkurencijos aspektus, įskaitant neregistruotą darbą ir taisyklių dėl darbuotojų komandiravimo apėjimą, nedarant poveikio laisvam darbuotojų judėjimui – vienai iš pagrindinių vidaus rinkos laisvių;

88.

mano, kad Komisijos atliktos konsultacijos dėl galimybės pagerinti ES susijungimų kontrolę yra labai svarbios; mano, jog būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, visų pirma skaitmeninėje erdvėje, kad susijungimai nevaržytų konkurencijos vidaus rinkoje; todėl dar kartą ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, ar atliekant dabar taikomas vertinimo procedūras pakankamai atsižvelgiama į padėtį skaitmeninėse rinkose ir rinkų internacionalizaciją; taip pat ragina Komisiją vertinant įtaką rinkoje atsižvelgti į prieigos prie duomenų ir informacijos svarbą, taip pat į tai, ar susijungiant įmonėms duomenų ir informacijos apie klientus apjungimas iškraipo konkurenciją, ir į tai, kokiu mastu įmonės išimtinė prieiga prie tam tikrų analizės metodų ir patentų išstumia konkurentus; dar kartą prašo Komisijos paaiškinti, kaip ji nustato sąžiningai konkurencijai būtiną minimalų rinkos dalyvių skaičių, ir kaip ji išlaiko galimybę naujoms įmonėms, ypač pradedančiosioms įmonėms, patekti į labai koncentruotas rinkas;

89.

ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą ES viešųjų pirkimų taisyklių vykdymą siekiant kovoti su konkurencijos iškraipymu, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į socialinius, aplinkos ir vartotojų apsaugos kriterijus, taip pat skatinti gerąją praktiką viešųjų valdžios institucijų veikloje; mano, kad plėtojant elektronines viešųjų pirkimų procedūras, bus sudarytos palankesnės sąlygos MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, bus padidintas skaidrumas ir užtikrinta veiksmingesnė konkurencijos taisyklių pažeidimų stebėsena; be to, ragina Komisiją skatinti MVĮ galimybes patekti į rinką pasitelkiant mažesnes sutartis, kai tai suderinama su svarbiausiais viešųjų pirkimų tikslais, ir atidžiai stebėti, kaip užtikrinamas su pirkimų centralizavimu viešųjų pirkimų rinkose susijusių taisyklių vykdymas;

90.

teigiamai vertina priimtas taisykles dėl išankstinio mokėjimo paslaugų perkeliamumo pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, nes tai pagerins konkurenciją vidaus rinkoje ir užtikrins didesnes vartotojų teises;

91.

mano, kad prisijungimo prie pasirinktinio platinimo arba franšizės tinklų kriterijai turėtų būti skaidrūs siekiant užtikrinti, kad tokie kriterijai nepažeistų konkurencijos politikos ir laisvo bendrosios rinkos veikimo; pabrėžia, kad tokie kriterijai turi būti objektyvūs, kokybiniai ir nediskriminaciniai ir kad jais neturi būti viršijama to, kas griežtai būtina; ragina Komisiją imtis priemonių šiam skaidrumui užtikrinti;

92.

atkreipia dėmesį į tai, jog konkurentų susitarimų rizika didėja, be kita ko, dėl kainų stebėsenos programinės įrangos; mano, kad ir tais atvejais, kai ryšiai tarp konkurentų yra silpnesni nei numatyta pagal dabartines normas, gali būtų vykdomi, galbūt net automatizuojami, suderinti veiksmai, kai algoritmai sąveikauja nepriklausomai nuo vieno ar daugiau rinkos subjektų nurodymų; prašo Komisijos atidžiai stebėti tokius naujus iššūkius laisvai konkurencijai;

93.

palankiai vertina Komisijos pastangas bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais ir daugiašaliais forumais konkurencijos politikos srityje; mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra vis svarbesnis tais atvejais, kai įmonės, kurioms taikomas vykdymas, veikia įvairiose jurisdikciją turinčiuose subjektuose;

94.

mano, kad Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų tinklo plėtimas bus naudingas konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimui visame pasaulyje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ieškoti naujų prekybos susitarimų galimybių ir į tokius būsimus susitarimus įtraukti griežtas antimonopolines ir valstybės pagalbos taisykles;

95.

mano, kad konkurencijos politikoje turi būti atsižvelgiama į specifinį žemės ūkio sektoriaus pobūdį; primena, kad SESV 42 straipsniu žemės ūkio sektoriui konkurencijos teisės požiūriu suteikiamas specialus statusas, jis patvirtintas per paskutinę bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą nustatant nemažai nuo SESV 101 straipsnio nukrypti leidžiančių nuostatų ir išimčių; pažymi, kad BŽŪP tikslas – užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį žemės ūkio bendruomenei, nuolat patiriančiai ekonominius ir su klimato kaita susijusius pavojus; primena, kad konkurencijos politika daugiausia ginami vartotojų interesai ir nepakankamai atsižvelgiama į specifinius žemės ūkio produktų gamintojų interesus ir problemas; pabrėžia, kad konkurencijos politika turi būti vienodai ginami žemės ūkio produktų gamintojų ir vartotojų interesai, užtikrinant teisingas konkurencijos ir patekimo į vidaus rinką sąlygas, siekiant skatinti investicijas ir inovacijas, siekti užimtumo, žemės ūkio įmonių gyvybingumo ir suderinto ES kaimo vietovių vystymosi, kartu propaguojant rinkos dalyviams užtikrinamą skaidrumą;

96.

atkakliai tvirtina, kad sąvoka „teisinga kaina“ neturėtų būti aiškinama kaip kuo mažesnė kaina vartotojams; priešingai, ji turi būti pagrįsta ir suteikti teisingą atlygį kiekvienai maisto tiekimo grandinės grandžiai;

97.

mano, kad gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vykdomi kolektyviniai veiksmai, įskaitant gamybos planavimą ir derybas dėl pardavimo bei sutarčių sąlygų, yra būtini siekiant bendros žemės ūkio politikos tikslų, nustatytų SESV 39 straipsnyje, todėl jiems turėtų būti taikomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo SESV 101 straipsnio, jei šiais bendrais veiksmais iš tikrųjų naudojamasi ir taip padedama didinti ūkininkų konkurencingumą; pažymi, kad Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 (Vieno BRO reglamentas) išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos nebuvo visapusiškai išnaudojamos, be to, ūkininkams ir jų organizacijoms nebuvo užtikrinamas pakankamas teisinis tikrumas dėl to, kad šios nukrypti leidžiančios nuostatos nebuvo pakankamai aiškios, jas įgyvendinant buvo susiduriama su sunkumais, o nacionalinės konkurencijos institucijos jas taikė nevienodai; palankiai vertina tai, kad Reglamentu (ES) 2017/2393 (12) bus supaprastintos ūkininkų jungimuisi į organizacijas taikomos taisyklės ir išaiškintas ekonominę veiklą vykdančių gamintojų organizacijų vaidmuo ir įgaliojimai, susiję su konkurencijos teise, siekiant sustiprinti ūkininkų derybines galias, kartu užtikrinant SESV 39 straipsnyje nustatytus principus;

98.

atsižvelgdamas į teigiamas 2012 m. pieno sektoriaus teisės aktų rinkinio įgyvendinimo peržiūras (13) ir į jo indėlį stiprinant pieninių gyvulių augintojų poziciją maisto tiekimo grandinėje, palankiai vertina tai, kad šis teisės aktų rinkinys per tam tikrą laiką bus išplėstas pagal Reglamentą (ES) 2017/2393; vis dėlto prašo Komisijos atlikti poveikio įvertinimą siekiant išsiaiškinti, ar derybų dėl pieno ir pieno produktų sektoriaus sutarčių nuostatos turėtų būti išplėstos įtraukiant kitus žemės ūkio sektorius, nes ūkininkų ir gamintojų organizacijos turėtų turėti daugiau laisvės planuoti gamybą, teisę į kolektyvines derybas ir į derybas dėl pardavimo ir sutarčių, kuriose aiškiai nustatomos kainos ir apimtis, sąlygų;

99.

prašo numatyti aiškią automatinę nuo SESV 101 straipsnio leidžiančią nukrypti nuostatą, taikomą remiantis būtinumo ir proporcingumo principais, pagal kurią tarpšakinėms žemės ūkio organizacijoms būtų leidžiama įgyvendinti Vieno BRO reglamentu joms patikėtus uždavinius, siekiant SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų;

100.

siūlo, kad Vieno BRO reglamento nuostatų, pagal kurias galima priimti sūrių su kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda (150 straipsnis), SKVN arba SGN ženklinamo kumpio (172 straipsnis) ir vynų (167 straipsnis) pasiūlos reguliavimo priemones, taikymo sritis būtų išplėsta, įtraukiant kokybės ženklu pažymėtus produktus, siekiant užtikrinti geresnes galimybes pasiūlą pritaikyti prie paklausos;

101.

palankiai vertina tai, kad Reglamentu (ES) 2017/2393 sukuriama procedūra, kuria ūkininkų grupė gali paprašyti Komisijos parengti neprivalomą nuomonę dėl kolektyvinių veiksmų suderinamumo su bendrąja nuo konkurencijos taisyklių leidžiančia nukrypti nuostata pagal Vieno BRO reglamento 209 straipsnį; tačiau, vadovaudamasis Žemės ūkio rinkų darbo grupės rekomendacija, ragina Komisiją patikslinti žemės ūkio sektoriui taikomos bendrosios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sritį, siekiant suformuluoti išimtį taip, kad SESV 101 straipsnio netaikymas jame nustatytais atvejais būtų įvykdomas ir veiksmingas;

102.

atkreipia dėmesį į tai, kad didelio rinkos pusiausvyros sutrikimo laikotarpiais, kai žemės ūkio sektoriui kyla pavojus ir kai visiems piliečiams įtakos turi galima žala pagrindinių maisto produktų tiekimui, pagal į rinką orientuotą BŽŪP turi būti teikiama parama ūkininkams ir suteikiamos papildomos, ribotos trukmės ir tinkamai pagrįstos konkurencijos taisyklių išimtys; palankiai vertina tai, kad dėl Reglamentu (ES) 2017/2393 įdiegtų pakeitimų, bus lengviau taikyti Vieno BRO reglamento 222 straipsnio nuostatas, kuriomis leidžiama laikinai taikyti tokias nuo konkurencijos teisės leidžiančias nukrypti nuostatas;

103.

ragina toliau plėtoti Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonę siekiant geriau nustatyti krizes žemės ūkio ir maisto sektoriuje pasitelkus kokybiškesnius ir labiau suskirstytus duomenis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad apibrėžiant ir renkant duomenis reikia įtraukti ūkininkų organizacijas;

104.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pripažino, jog žemės ūkio produktų gamintojai sudaro mažiausiai koncentruotą maisto tiekimo grandinės lygį, o jų žaliavų tiekėjai ir klientai paprastai yra daug didesni ir labiau koncentruoti, todėl susidaro nesubalansuoti santykiai ir neigiama ir nesąžininga prekybos praktika (kai kurių didesnių mažmeninės prekybos tinklų, perdirbėjų ir mažmeninės prekybos subjektų atveju), kurios negalima išspręsti vien konkurencijos politika, todėl būtinas suderinamumas su kitomis politikos sritimis; todėl ragina Komisiją aiškiau apibrėžti dominuojančią padėtį ir piktnaudžiavimą tokia padėtimi, atsižvelgiant į koncentracijos laipsnį ir žaliavų, perdirbimo ir mažmeninės prekybos sektorių derybines galias; todėl mano, kad Reglamente (ES) 2017/2393 bus nustatytos tam tikros nuostatos dėl teisės sudaryti rašytines sutartis ir derėtis dėl sutarčių sąlygų, kuriomis remiantis vertė bus geriau paskirstoma tiekimo grandinėje, siekiant sušvelninti suinteresuotųjų subjektų santykius, kovoti su nesąžininga komercine praktika, užtikrinti, kad ūkininkai labiau reaguotų į rinkos signalus, gerinti pranešimą apie kainas bei jų perdavimą ir pasiūlą labiau pritaikyti prie paklausos; be to, ragina Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas užtikrinti, kad prekės būtų tinkamai klasifikuojamos ir joms būtų tinkamai nustatomos kainos ir kad piktnaudžiavimo ir nesąžiningos prekybos veiksmai, darantys įtaką ūkininkams, būtų stebimi ir šalinami privalomomis priemonėmis ir už juos būtų baudžiama; mano, kad reikėtų išnagrinėti esamas nacionalines sistemas, siekiant nustatyti geriausią praktiką;

105.

pripažįsta, kad kol kas nei Europos, nei nacionaliniu lygmenimis konkurencijos teisės aktai nebuvo taikomi siekiant kovoti su nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje; pažymi, kad šiuo atžvilgiu įgyvendintos konkrečios nacionalinės taisyklės, tačiau jos nepasirodė esančios visapusiškai veiksmingos sprendžiant šalims būdingą nesąžiningos prekybos praktikos ir sutrikusios galios pusiausvyros maisto tiekimo grandinėje problemą; ragina Komisiją paskelbti ir nedelsiant patvirtinti pateiktą ES pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nesąžiningos prekybos praktikos, nustatyti suderintą teisinę sistemą, kuri padėtų geriau apsaugoti gamintojus ir ūkininkus nuo nesąžiningos prekybos praktikos, ir užtikrinti, kad vidaus rinka būtų toliau stiprinama;

106.

primena, kad Europos Parlamentas jau paragino Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas veiksmingai spręsti nerimą keliančias problemas, kylančias dėl kaupiamojo poveikio, kurį sparti prekybos sektoriaus koncentracija nacionaliniu mastu ir ES bei tarptautiniu mastu susiformuojantys didžiųjų prekybos tinklų susivienijimai daro tiek pradinei maisto tiekimo grandinės grandžiai, tiek platintojams ir vartotojams; mano, kad šis struktūrinis pokytis kelia rūpesčių dėl galimo strateginio derinimo, konkurencijos mažėjimo ir mažesnių galimybių investicijoms į inovacijas maisto tiekimo grandinėje;

107.

ragina valstybes nares ir ES institucijas teikti pirmenybę bendrosios rinkos stiprinimui po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES užtikrinant visišką atitiktį ES konkurencijos teisės aktams, nukrypti nuo jų leidžiančioms nuostatoms ir kitiems standartams, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir vienodas sąlygas valstybėms narėms;

108.

primena, kad individuali viršutinė riba skiriant de minimis pagalbą žemės ūkio sektoriuje 2013 m. buvo padvigubinta (nuo 7 500 EUR iki 15 000 EUR), siekiant įveikti paaštrėjusias klimato, sveikatos ir ekonomines krizes; pažymi, kad nacionalinė de minimis viršutinė riba tuo metu buvo tik šiek tiek patikslinta (nuo 0,75 proc. iki 1 proc. šalies žemės ūkio produkcijos vertės), taip sumažinant valstybių veiksmų laisvę siekiant padėti sunkumų patiriantiems ūkiams; todėl prašo, kad nacionalinė de minimis pagalbos viršutinė riba būtų padidinta iki 1,25 proc. šalies žemės ūkio produkcijos vertės, siekiant pagerinti sunkią ūkininkų ekonominę padėtį; pažymi, kad nuosekliomis de minimis pagalbos teikimo taisyklėmis pavyktų pagerinti ūkininkų padėtį ir tokiu būdu nereikėtų vėl nacionalizuoti žemės ūkio politikos;

109.

pabrėžia lėšų, kuriomis siekiama užtikrinti didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų prieinamumą, svarbą, siekiant neatsilikti nuo technologijų pažangos ir padidinti konkurenciją, ypač kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose;

110.

pabrėžia, kad ES rinkos atvėrimas labai konkurencingiems prekybos partneriams ir stambiems žemės ūkio produktų eksportuotojams, kuriems taikomi įvairūs skirtingi standartai, gali sukelti pavojų labiausiai pažeidžiamiems ES ūkininkavimo sektoriams; ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į galimų rinkos iškraipymų, kylančių sudarius prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis, poveikį Europos žemės ūkio produktų gamintojams, turint omenyje keblią jų finansinę padėtį ir itin svarbų vaidmenį visuomenėje;

111.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms bei, kai tinkama, regioninėms konkurencijos institucijoms.

(1) OL L 187, 2014 6 26, p. 1.

(2) OL L 156, 2017 6 20, p. 1.

(3) OL C 262, 2016 7 19, p. 1.

(4) OL C 93, 2017 3 24, p. 71.

(5) OL C 35, 2018 1 31, p. 71.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0434.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0027.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0428.

(9) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(10) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/aar-comp-2016_en_0.pdf

(11) Pavyzdžiui, Komisijos išsamus tyrimas dėl galimos valstybės pagalbos schemos dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties Jungtinėje Karalystėje (SA.44896).

(12) 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2393, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos (OL L 350, 2017 12 29, p. 15).

(13) Pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos padėties raidos ir pieno sektoriaus teisės aktų rinkinio nuostatų taikymo ataskaitos (COM(2016)0724 ir COM(2014)0354).

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/141

P8_TA(2018)0188

Nepasitikėjimas skiepais ir sumažėjęs pasiskiepijusių žmonių skaičius Europoje

2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nepasitikėjimo skiepais ir sumažėjusio pasiskiepijusių žmonių skaičiaus Europoje (2017/2951(RSP))

(2019/C 390/20)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Tarybos išvadas „Vaikų imunizacija: vaikų imunizacijos Europoje laimėjimai bei uždaviniai ir tolesni veiksmai“ (1), kurias 2011 m. birželio 6 d. priėmė ES valstybių narių sveikatos ministrai,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl skiepijimo kaip veiksmingos priemonės visuomenės sveikatos srityje (2),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas“(COM(2017)0339),

—	atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasaulinį skiepijimo veiksmų planą (angl. Global Vaccine Action Plan, GVAP), kuriam 2012 m. gegužės mėn. pritarė 194 Pasaulio sveikatos asamblėjos valstybės narės,

—	atsižvelgdamas į PSO rezoliuciją 68.6, kurią 2015 m. gegužės 26 d. priėmė 194 Pasaulio sveikatos asamblėjos valstybės narės,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. PSO patvirtintą 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo planą,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 27 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) techninę ataskaitą „Imunizacijos informacinės sistemos ES ir EEE“(angl. „Immunisation information systems in the EU and EEA“),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. ECDC techninę ataskaitą „Ligos, kurių galima išvengti skiepijant, ir imunizacija. Pagrindiniai gebėjimai“(angl. „Vaccine-preventable diseases and immunisation: Core competencies“),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 21 d. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikime (Niujorkas, JAV) padarytą politinį pareiškimą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. Pasaulio banko ataskaitą „Vaistams atsparios infekcijos. Grėsmė mūsų ekonomikos ateičiai“(angl. Drug-Resistant Infections: A Threat to Our Economic Future),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. rekomendaciją 2009/1019/ES dėl skiepijimo nuo sezoninio gripo (3),

—	kadangi daugėja tarpžemyniniais maršrutais keliaujančių asmenų;

—	atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl nepasitikėjimo skiepais ir sumažėjusio pasiskiepijusių žmonių skaičiaus Europoje (O-000008/2018 – B8-0011/2018) ir (O-000009/2018 – B8-0012/2018),

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi 2010 m. gruodžio mėn. pasaulio sveikatos apsaugai vadovaujantys asmenys įsipareigojo užtikrinti, kad būtų atrasti, kuriami ir visame pasaulyje tiekiami gyvybiškai svarbūs skiepai, ypač skurdžiausioms šalims, ir ateinančius 10 metų (2011–2020) paskelbė skiepų dešimtmečiu;

kadangi viso skiepų rinkinio vienam vaikui kaina, net ir skaičiuojant mažiausiomis pasaulio kainomis, nuo 2001 iki 2014 m. padidėjo 68 kartus; kadangi šis kainos padidėjimas yra nepagrįstas ir nesuderinamas su darnaus vystymosi tikslu užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti įvairaus amžiaus žmonių gerovę;

C.	kadangi ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys labai skiriasi rekomenduojamų skiepų ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo požiūriu;

D.	kadangi visos ES valstybės narės pritarė PSO 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo planui;

E.	kadangi pakankamai aukštas imunizacijos lygis apsaugo piliečius nuo ligų, kurių galima išvengti skiepijant ir kurios yra pandeminės šalyse, kuriose skiepijimo ir imunizacijos lygis žemas;

kadangi, remiantis mokslinių tyrimų grupės „Vaccine Confidence Project“atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, Europos regione gauta daugiausiai neigiamų atsakymų į klausimus apie skiepų svarbos suvokimą ir jų saugumą bei veiksmingumą, todėl gyventojų nepasitikėjimas skiepais jame yra didžiausias (4);

G.	kadangi dėl sumažėjusio skiepijimosi masto Europoje buvo nemažai tymų protrūkių ir su tuo susijusių mirties atvejų keliose Europos šalyse;

kadangi įvairios valstybės narės, vadovaudamosi bendros sveikatos koncepcija, ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių skiepijimą laiko svarbia priemone, kuria siekiama užkirsti kelią tarpvalstybinio masto gyvūnų ligų protrūkiams ir apriboti tolesnio užkrato plitimo riziką, ir pradėjo skiepyti nuo Barneto koksielių (lot. Coxiella burnetii) sukeliamų infekcijų ir kitų bakterinių bei virusinių ligų, kurios kelia riziką ir visuomenės sveikatai;

I.	kadangi 2008–2015 m. Europoje buvo užregistruota 215 000 ligų, kurių galima išvengti skiepijant, išskyrus gripą, atvejų (5);

pripažįsta vaidmenį, kurį skiepai galėtų atlikti kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) ir kurį reikėtų toliau tirti;

pripažįsta vaidmenį, kurį skiepai galėtų atlikti mažinant antibiotikų poreikį, taip padėdami apriboti AMM plitimą, ir kurį reikėtų toliau tirti; tačiau pabrėžia, kad skubus piktnaudžiavimo antibiotikais, netinkamo jų naudojimo ir nenumatyto poveikio mažinimas turi išlikti svarbiausias prioritetas;

pažymi, kad skiepijant kiekvienais metais visame pasaulyje išvengiama apie 2,5 mln. mirčių ir mažinamos konkrečios ligos gydymo išlaidos, įskaitant antimikrobinį gydymą;

palankiai vertina tai, kad pradėjus plataus masto profilaktinį skiepijimą Europoje gerokai prisidėta prie daugelio infekcinių ligų išnaikinimo ar sumažėjimo; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nerimą keliančio nepasitikėjimo skiepais reiškinio, taip pat dėl to, kad trūksta nacionalinių rekomendacijų, kaip atsižvelgti į visuomenės senėjimą, ir ragina užtikrinti didesnį skaidrumą gaminant vakcinas ir parengti Europos Sąjungos piliečiams nuraminti skirtų priemonių;

pažymi, kad, prieš PSO atliekant kvalifikacinę vakcinų atranką ir Europos vaistų agentūrai (EMA) jas patvirtinant, jos yra griežtai tikrinamos įvairiais bandymų etapais; atkreipia dėmesį į tai, kad tyrėjai turi deklaruoti visus interesų konfliktus;

siūlo iš vertinimo grupių pašalinti į interesų konfliktą patekusius tyrėjus; ragina panaikinti EMA vertinimo grupės svarstymų konfidencialumo nuostatą; siūlo mokslinius ir klinikinius tyrimus, kuriais grindžiamos grupės išvados ir kurių anonimiškumas buvo iš anksto užtikrintas, paskelbti viešai;

primena, kad bendros sveikatos koncepcija grindžiamame Europos kovos su AAM veiksmų plane teigiama, jog imunizacija skiepais yra ekonomiškai efektyvi visuomenės sveikatos priežiūros srities intervencinė priemonė kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (6);

palankiai vertina aktyvų Komisijos dalyvavimą skiepijimo klausimu ir tai, kad skiepijimo iniciatyva įtraukta į 2018 m. Komisijos darbo programą; palankiai vertina tai, kad buvo paskelbtos Tarybos rekomendacijos dėl glaudesnio bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, veiksmų gairės;

pritaria Komisijos kovos su AMR veiksmų plane paskelbtam ketinimui nustatyti skatinamąsias priemones, kuriomis būtų siekiama didinti diagnostikos priemonių ir antimikrobinių medžiagų pakaitalų bei vakcinų naudojimo mastą (7);

10.

palankiai vertina tai, kad bus pradėtas taikyti bendras veiksmų planas, bendrai finansuojamas pagal ES sveikatos programą, kuriuo siekiama padidinti pasiskiepijusių žmonių skaičių;

11.

ragina valstybes nares ir Komisiją sustiprinti imunizacijos aprėpties teisinį pagrindą; atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nustatyta 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo veiksmų plano 1 tiksle, nustatyti ir įgyvendinti tinkamą teisės aktų sistemą yra itin svarbu siekiant apibrėžti nacionalinius prioritetus ir imtis apčiuopiamų veiksmų, kad būtų prisiimti tvarūs su imunizacija susiję įsipareigojimai;

12.

tvirtai remia susitarimą dėl bendro pirkimo, kuris suteikia valstybėms narėms ir Komisijai pagrindą bendrai apsirūpinti vakcinomis ir taip sutelkti valstybių narių perkamąją galią, taigi užtikrinti, kad būtų apsirūpinta pakankamu kiekiu pandeminių ir kitokių vakcinų, užtikrinta prieiga prie vakcinų ir kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į visas dalyvaujančias valstybes nares;

13.

palankiai vertina tai, kad 24 valstybės narės pasirašė susitarimą dėl bendro pirkimo, nes tai reiškia, kad jis apima 447,8 mln. iš 508,2 mln. ES piliečių; ragina susitarimo dar nepasirašiusias valstybes nares tai padaryti, siekiant užtikrinti, kad jis būtų taikomas visiems ES piliečiams;

14.

primena skaidrumo svarbą didinant ir išlaikant visuomenės pasitikėjimą vaistais;

15.

primena Klinikinių tyrimų reglamento (8) svarbą skatinant ir palengvinant naujų skiepų tyrimus ir užtikrinant klinikinių tyrimų rezultatų skaidrumą; ragina Komisiją ir Europos vaistų agentūrą (EMA) daugiau nedelsiant įgyvendinti Klinikinių tyrimų reglamentą, visų pirma sukuriant ES portalą ir duomenų bazę, kurių diegimas gerokai – daugiau kaip dvejus metus – vėluoja; be to, ragina visas susijusias šalis užtikrinti, kad dabartinis EMA perkėlimo iš Londono procesas nesukeltų jokių papildomų agentūros darbo sutrikdymų ar vėlavimų;

16.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi sveikatos priežiūros darbuotojai būtų užtektinai paskiepyti; ragina Komisiją pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, spręsti sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimo masto klausimą;

17.

mano, kad Komisijos iniciatyva, susijusi su pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, kurią ketinama pateikti 2018 m. antrame ketvirtyje ir kuria siekiama paremti valstybes nares joms įgyvendinant skiepijimo programas, skirtas mažinti nepasitikėjimą skiepais, gerinti vakcinų tiekimą ir apskritai didinti skiepijimo mastą, yra tinkamas žingsnis; ragina Komisiją ir Tarybą rengiant rekomendacijas atsižvelgti į Parlamento poziciją;

18.

susirūpinęs pažymi, jog epidemiologiniai duomenys apie dabartinę skiepijimo padėtį valstybėse narėse rodo, jog esama daug su skiepų naudojimu susijusių spragų ir skiepijimo mastas yra nepakankamas, kad būtų užtikrinta tinkama apsauga; yra susirūpinęs dėl to, kad augantis ir plačiai paplitęs nepasitikėjimas skiepais pasiekė susirūpinimą keliantį mastą, nes valstybėse narėse jis sukelia įvairius su sveikata susijusius padarinius; ragina valstybes nares atsižvelgti į skiepijimo, kaip prevencinės priemonės, naudą ir užtikrinti, kad būtų skiepijama ne tik kūdikystėje ir kad visos gyventojų grupės galėtų būti įtrauktos į skiepijimo visą gyvenimą programą;

19.

pabrėžia, kad visame pasaulyje mažėjantis visuomenės pasitikėjimas skiepais kelia susirūpinimą ir yra didelis išbandymas visuomenės sveikatos priežiūros specialistams; pažymi, kad dėl nepasitikėjimo skiepais šiuo metu Europa susiduria su išvengiamais tymų protrūkiais keliose šalyse; ragina Komisiją toliau didinti paramą nacionalinėms skiepijimo pastangoms, kurias dedant siekiama padidinti skiepijimo mastą;

20.

pažymi, kad didesnis vakcinų ir jų adjuvantų vertinimo proceso skaidrumas ir nepriklausomų galimo jų šalutinio poveikio mokslinių tyrimų programų finansavimas padėtų atkurti pasitikėjimą skiepais;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti duomenų rinkimo infrastruktūrą, kad būtų galima nustatyti infekcinės ligos ypatumus ir realų skiepų poveikį, siekiant paremti imunizacijos programų įgyvendinimą;

22.

yra susirūpinęs dėl didelių skirtingose valstybėse narėse rekomenduojamų, tiekiamų ir (arba) privalomų skiepų skirtumų; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šių skiepijimo skirtumų didėja valstybių narių sveikatos priežiūros skirtumai ir kenkiama pastangoms sumažinti ir išnaikinti ligas, kurių galima išvengti;

23.

smerkia nepatikimos, klaidinančios ir moksliškai nepagrįstos informacijos skleidimą ir šią padėtį dar pabloginančią polemiką žiniasklaidoje, žiniasklaidos sensacijų vaikymąsi ir prastą žurnalistiką; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmingų priemonių, nukreiptų prieš tokios klaidinančios informacijos sklaidą, taip pat didinti informuotumą ir rengti informavimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama atkurti pasitikėjimą skiepais, ir plėtoti švietimą bei dialogą, ypač su tėvais, be kita ko, sukuriant Europos platformą, skirtą padidinti skiepijimo mastą ir neleisti, kad klaidinanti informacija būtų paveiki;

24.

pabrėžia, kad piliečiams būtina teikti išsamią faktinę ir moksliškai pagrįstą informaciją; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas bendrauti su pilietinės visuomenės, visuomeninių judėjimų, akademinės bendruomenės, žiniasklaidos ir nacionalinių sveikatos priežiūros institucijų suinteresuotaisiais subjektais, siekiant kovoti su nepatikima, klaidinančia ir moksliškai nepagrįsta informacija apie skiepus;

25.

yra susirūpinęs dėl riboto kai kurių valstybių narių biudžeto, skirto konkrečiai skiepams, taip pat dėl aukštų kai kurių gyvybiškai svarbių skiepų kainų ir kainų svyravimo, nes dėl to gali dar labiau padidėti sveikatos priežiūros skirtumai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau įgyvendinti priemones, kurių Parlamentas ragino imtis savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliucijoje dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų (9), ir drauge pabrėžia, kad skiepijimas yra viena iš veiksmingiausių visuomenės sveikatos priežiūros srities intervencinių priemonių, žvelgiant iš ilgalaikės sveikatos priežiūros sistemų perspektyvos;

26.

yra susirūpinęs dėl to, kad didelės skiepų kainos neproporcingai veikia mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis, įskaitant šalis, kurios praranda paramos teikėjų paramą, anksčiau teiktą per Skiepų aljansą GAVI (angl. Gavi, the Vaccine Alliance); ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant palengvinti prieigą prie skiepų atitinkamose šalyse;

27.

palankiai vertina vilčių teikiančią pažangą kovojant su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeliamomis ligomis ir vėžiu, padarytą dėl skiepijimo nuo ŽPV programų; ragina valstybes nares toliau plėtoti šias programas ir ištirti būdus, kaip padidinti skiepijimo mastą ir užkirsti kelią kitų formų vėžiui, pvz., įtraukiant berniukus į skiepijimo programas;

28.

mano, kad itin svarbu atlikti į ES šalis atvykstančių migrantų ir pabėgėlių atrankines skiepijimo patikras ir teikti jiems skiepijimo paslaugas; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti, kokia konkreti skiepijimo veikla vykdoma į ES šalis atvykstančių migrantų ir pabėgėlių atžvilgiu, ir dirbti siekiant veiksmingai šalinti nustatytus trūkumus;

29.

yra susirūpinęs dėl skiepų trūkumo ir ragina Komisiją ir valstybes nares rasti būdų, kaip padidinti skiepų tiekimą ir prieinamumą, įskaitant susitarimus dėl skiepų atsargų kaupimo;

30.

ragina valstybes nares ir Komisiją remti sveikatos priežiūros specialistų, kurie skiepija, informuotumo didinimo kampanijas, kurias vykdant būtų pabrėžiama jų moralinė ir etinė pareiga apsaugoti visuomenės sveikatą pacientams (ar pacientų teisėtiems globėjams) teikiant pakankamą informaciją apie rekomenduojamus skiepus, kad jie galėtų priimti informacija paremtą sprendimą;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros specialistai yra visuomenės pritarimo skiepams pagrindas ir kad jų rekomendacijos yra nuolat nurodomos kaip pagrindinė priežastis pasiskiepyti (10);

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti išsamų ES veiksmų planą, kuriame būtų keliama socialinė nepasitikėjimo skiepų problema, didinami valstybių narių imunizacijos, kaip prioritetinės priemonės visuomenės sveikatos priežiūros srityje, įsipareigojimai, įskaitant prioritetinius ir konkretiems regionams pritaikytus veiksmus, ir atsižvelgiama į kintančias aplinkybes ir specifines problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės;

33.

ragina Komisiją pateikti labiau suvienodintą ir geriau suderintą ES masto skiepijimo grafiką, siekiant dalytis geriausia patirtimi, drauge su kitomis valstybėmis narėmis išnagrinėti galimybes sukurti ES skiepų saugumo ir veiksmingumo stebėjimo platformą, užtikrinti vienodą skiepijimo mastą visoje Europoje, sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus ir padėti didinti pasitikėjimą skiepijimo programomis ir skiepais; ragina Komisiją imtis tikslinių skiepijimo iniciatyvų, pvz., paskelbti Europos skiepijimo nuo gripo dieną, per kurią kiekvienais metais būtų galima pradėti skiepijimo kampaniją, kurios tikslas – 75 proc. aprėptis, nustatyta Tarybos rekomendacijose dėl sezoninio gripo;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares, pasitelkiant finansines ir politines skatinamąsias priemones, imtis konkrečių bendros sveikatos koncepcija grindžiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama padidinti žmonių ir, jei reikia, gyvūnų skiepijimo mastą ir taip ekonomiškai efektyviau kovoti su infekcinėmis ligomis bei atsparumu antibiotikams, be kita ko, vykdant būsimą bendros žemės ūkio politiką po 2020 m.;

35.

ragina valstybes nares laiku teikti Komisijai, ECDC ir PSO duomenis apie skiepijimą ir ligas, kurių galima išvengti skiepijantis;

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Pasaulio sveikatos organizacijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 202, 2011 7 8, p. 4.

(2) OL C 438, 2014 12 6, p. 3.

(3) OL L 348, 2009 12 29, p. 71.

(4) Larson, Heidi J. et al. (2016), „The State of Vaccine Confidence 2016: Global Insights Through a 67-Country Survey“, EBioMedicine; Volume 12, 2016, pp. 295-301.

(5) Užsienio santykių taryba, „Vaccine-Preventable Outbreak Maps“, 2015.

(6) Žr. veiksmų planą, p. 10.

(7) Žr. veiksmų planą, p. 12.

(8) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0061.

(10) Leask J., Kinnersley P., Jackson C., Cheater F., Bedford H., Rowles G., „Communicating with parents about vaccination: a framework for health professionals“, BMC Pediatrics, 2012, Volume 12, pp.12-154.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/146

P8_TA(2018)0189

Europos apsaugos orderio direktyvos įgyvendinimas

2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio įgyvendinimo (2016/2329(INI))

(2019/C 390/21)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 18, 19, 21, 79 ir 82 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 6, 20, 21, 23, 24, 41 ir 47 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

—	atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—	atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 20 d. priimtą JT deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Niujorke priimtą JT vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į vėlesnius rezultatų dokumentus, priimtus per specialiąsias JT sesijas „Pekinas + 5“(2000 m.), „Pekinas + 10“(2005 m.), „Pekinas + 15“(2010 m.) ir „Pekinas + 20“(2015 m.),

—	atsižvelgdamas į JT Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. rugpjūčio 26 d. priimtą bendrąją pastabą dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos 6 straipsnio („Neįgalios moterys ir mergaitės“),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir į 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimus (ES) 2017/865 (1) ir (ES) 2017/866 (2) dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo Europos Sąjungos vardu,

—	atsižvelgdamas į tai, kad visos valstybės narės yra pasirašiusios Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (3),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (4),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms (5),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (6), ir į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (7),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“(COM(2012)0286),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio (8),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose (9),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (10),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui (11),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (12),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 10 d. Tarybos rezoliuciją dėl nusikaltimų aukų teisių užtikrinimo ir apsaugos, ypač baudžiamosiose bylose, gerinimo veiksmų plano (13),

—	atsižvelgdamas į dokumentą „Stokholmo programa – atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (14),

—	atsižvelgdamas į 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietybės programą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“(SWD(2015)0278),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) pranešimą „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas“,

—	atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo (15),

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.) (16),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris (17),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m. (18),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) Direktyvos 2011/99/ES įgyvendinimo Europoje vertinimą (PE 603.272), kurį parengė Ex post vertinimo skyrius,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo procedūros 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir šio sprendimo 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į bendrus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės (FEMM) komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į LIBE ir FEMM komitetų pranešimą (A8-0065/2018),

A.	kadangi bet kokios formos smurtas prieš žmogų tiesiogiai pažeidžia žmogaus orumą, kuris yra pats visų pagrindinių žmogaus teisių pagrindas, todėl turi būti gerbiamas ir saugomas; kadangi smurtas prieš moteris yra brutalus būdas diskriminuoti, be to, tai žmogaus ir pagrindinių teisių pažeidimas;

kadangi smurto ir prievartos aukos rizikuoja patirti antrinę ir pakartotinę viktimizaciją, kerštą ir bauginimą; taigi kadangi reikiamos apsaugos joms užtikrinimas – taip pat ir tarpvalstybiniu lygmeniu – labai priklauso nuo aukų, visuomenės apskritai ir visų su aukomis bendraujančių specialistų, įskaitant tokius susijusius subjektus, kaip prieglaudos, sąmoningumo;

C.	kadangi, žmogui nesuteikiant tinkamos apsaugos nuo smurto dėl lyties, neigiamą poveikį patiria visa visuomenė;

D.	kadangi vienas svarbiausių kiekvienos visuomenės saugumo aspektų yra asmens neliečiamumo ir kiekvieno asmens laisvės apsauga; kadangi kaip prioritetai į Europos saugumo darbotvarkę turėtų būti įtraukti asmens saugumo užtikrinimas ir visų asmenų apsauga nuo smurto dėl lyties;

kadangi moterys neproporcingai kenčia dėl smurto ir fizinės, psichologinės bei seksualinės prievartos (19); kadangi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą ES yra patyrusi viena iš trijų 15 metų sulaukusių moterų; kadangi kai kuriose valstybėse narėse į smurto prieš moteris mastą ir žiaurumą dažnai nekreipiama dėmesio ir tai sumenkinama, be to, nerimą toliau kelia paplitusi tendencija kaltinti aukas; kadangi į tarnybas kreipiasi tik apie trečdalis savo partnerių fizinį arba seksualinį smurtą patiriančių moterų;

F.	kadangi lyčių lygybės užtikrinimas visose politikos srityse yra pagrindinis Europos Sąjungos principas ir esminis kovos su smurtu dėl lyties elementas;

kadangi Stambulo konvencijoje, kurią ES ir visos valstybės narės pasirašė, tačiau neratifikavo (20), pažymima, kad visos jos nuostatos – visų pirma aukų teisių apsaugos priemonės – turi būti užtikrinamos nediskriminuojant nė vienu pagrindu, o signatarės atvirai raginamos pripažinti persekiojimą nusikalstama veika; kadangi Stambulo konvencijos ratifikavimas ir visapusiškas įgyvendinimas padės įveikti iššūkius, su kuriais susiduriama taikant Europos apsaugos orderį, sukuriant nuoseklią Europos teisinę sistemą smurto prieš moteris prevencijai ir kovai su juo užtikrinti;

kadangi, siekdamos sumažinti numanomą smurto atvejų, apie kuriuos nepranešama, skaičių, valstybės narės turi diegti ir stiprinti moterims skirtas ankstyvojo perspėjimo ir apsaugos priemones, kad jos jaustųsi saugios ir turėtų galimybę pranešti apie smurtą dėl lyties; kadangi gali būti, kad itin didelis neužfiksuotų smurto dėl lyties atvejų skaičius susijęs su viešųjų išteklių trūkumu; kadangi susijusios tarnybos turi užtikrinti, kad veiktų tokios įstaigos, kaip prieglaudos, kuriose būtų teikiama medicininė ir teismo ekspertizės parama, psichologinės konsultacijos ir teisinė pagalba ir kuriose galėtų saugiai prisiglausti smurto dėl lyties aukomis tapusios moterys;

kadangi teisė laisvai judėti ES reiškia, kad žmonės neretai persikelia iš vienos šalies į kitą; kadangi Europos apsaugos orderis grindžiamas būtinybe apsaugoti aukų teises ir laisves ir pirmiausia gerbti aukų ir potencialių aukų teisę naudotis judėjimo laisve bei užtikrinti joms nuolatinę apsaugą, kai jos naudojasi šia teise;

kadangi smurto prevencija investuojant į sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas, įskaitant veiksmingą nušvietimą žiniasklaidoje ir specialistų švietimą bei mokymą, yra esminiai kovos su smurtu dėl lyties elementai; kadangi pagal Stambulo konvenciją šalys įpareigojamos užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir lyčių stereotipams keliant žiniasklaidos vaidmens klausimą; kadangi tai, kad aukos, kurios naudojasi nacionalinėmis apsaugos priemonėmis, bendrai stokoja žinių apie Europos apsaugos orderio buvimą, neigiamai veikia pastarojo įgyvendinimą; kadangi sąmoningumo didinimo kampanijos ir jautrumo problemai ugdymo programos, skirtos kovoti su smurto namuose ir smurto dėl lyties menkinimu, padeda stiprinti aukų ryžtą pranešti apie prievartą ir kreiptis dėl nacionalinių ir Europos apsaugos orderių bei skatina jas pasitikėti atitinkamomis tarnybomis;

kadangi 2010 m., kai Europos Vadovų Taryba pateikė pasiūlymą dėl Europos apsaugos orderio, apsaugos priemonėmis, susijusiomis su smurtu dėl lyties, naudojosi 118 000 ES gyvenančių moterų; kadangi, remiantis 2011 m. skaičiavimais, nuolatinės tarpvalstybinės apsaugos priemonės ES reikalingos vidutiniškai 1 180 asmenų;

L.	kadangi gyvybiškai svarbų vaidmenį padedant aukoms daugelyje valstybių narių dažnai atlieka NVO;

M.	kadangi Europos apsaugos orderis yra tarpusavio pripažinimo ir bendradarbiavimo priemonė, taigi tinkamas jo veikimas ir aukų apsauga jį taikant negalima tol, kol jo visapusiškai neįgyvendina visos valstybės narės;

N.	kadangi būtent smurto atvejais vienos valstybės narės apsaugos priemones išduoda remdamosi baudžiamuoju procesu, o kitos apsaugos orderius išduoda pagal civilinį procesą;

kadangi visose ES valstybėse narėse taikomi įvairiausi apsaugos orderiai ir kadangi valstybių narių teismų sistemos skiriasi, įgyvendinant Europos apsaugos orderį susiduriama su daugybe sunkumų, o tai, savo ruožtu, gali pakenkti tinkamam Europos apsaugos orderio taikymui aukų atžvilgiu ir neigiamai paveikti išduodamų Europos apsaugos orderių skaičių;

kadangi daugumoje valstybių narių nėra registrų sistemos duomenims apie Europos apsaugos orderius rinkti, be to, nesama ir Europos centrinės registrų sistemos visiems susijusiems ES duomenims rinkti; kadangi neturint pakankamų duomenų sunku vertinti Europos apsaugos orderio įgyvendinimą ir spręsti teisės aktų ar įgyvendinimo trūkumų problemą;

kadangi Europos apsaugos orderis taikytinas visų tipų nusikaltimų aukoms, įskaitant terorizmo, prekybos žmonėmis, smurto dėl lyties ir organizuoto nusikalstamumo aukas; kadangi su nusikaltimo aukomis tapusiais pažeidžiamaisiais asmenimis, kurie kreipiasi dėl Europos apsaugos orderio, turi būti elgiamasi ypač dėmesingai;

R.	kadangi Europos apsaugos orderio veikimas ir Direktyvoje 2012/29/ES nustatyti minimalūs standartai, susiję su nusikaltimo aukų teisėmis, pagalba joms ir jų apsauga, yra tvirtai susiję;

ragina valstybes nares vienareikšmiškai pasmerkti visų formų smurtą dėl lyties ir smurtą prieš moteris, įsipareigoti jį panaikinti ir užtikrinti visišką šių formų smurto netoleravimą;

ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti lyčių aspektą į visų sričių politiką, ypač tą, kuri gali būti susijusi su informavimo apie smurtą prieš moteris didinimu ir tokio smurto atvejų nustatymu bei su aukų apsauga ir jų neliečiamumo užtikrinimu;

Bendras direktyvos įgyvendinimo vertinimas ir rekomendacijos, kaip pagerinti įgyvendinimo padėtį ir Europos apsaugos orderio veikimą

pripažįsta, kad visos valstybės narės, kurios turi taikyti Europos apsaugos orderio direktyvą, yra informavusios Komisiją apie jos perkėlimą į nacionalinę teisę;

suvokia, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas gali teigiamai paveikti tarpvalstybinę aukų apsaugą; mano, kad Europos apsaugos orderis turi potencialo tapti veiksminga aukų apsaugos šiuolaikiniame pasaulyje, kuriam būdingas didelis judumas ir vidaus sienų nebuvimas, priemone; tačiau su nerimu pažymi, kad nuo tada, kai Europos apsaugos orderio direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę, visose valstybėse narėse nustatyti tik septyni Europos apsaugos orderio išdavimo atvejai, nors nacionalinių apsaugos orderių, dėl kurių pastaraisiais metais kreiptasi ir kurie buvo išduoti valstybėse narėse, skaičius siekia tūkstančius (21);

apgailestauja, kad Komisija iki 2016 m. sausio 11 d. Parlamentui ir Tarybai nepateikė Europos apsaugos orderio direktyvos taikymo ataskaitos; ragina Komisiją vykdyti savo atskaitomybės įsipareigojimus, nustatytus direktyvoje, ir į savo ataskaitą įtraukti nacionalinių apsaugos priemonių schemą, mokymų veiklos apžvalgą, analizę, kaip valstybėse narėse aukoms užtikrinama teisė į nemokamą teisinę pagalbą, įskaitant informaciją apie tai, ar aukoms tenka padengti kokias nors išlaidas, susijusias su apsaugos orderiu, bei valstybėse narėse rengiamų sąmoningumo didinimo kampanijų apžvalgą;

primena vykdančiosios valstybės pareigą pripažinti Europos apsaugos orderį tokia pat prioritetine tvarka, kokios laikėsi ir išduodančioji valstybė, nepaisant įvairių su tuo susijusių keblumų ir teisinių iššūkių;

reiškia susirūpinimą dėl to, kad vykdant Europos apsaugos orderį susiduriama su didele valstybių narių tarpusavio veiklos koordinavimo ir komunikacijos spraga; ragina valstybes nares gerinti ir bendromis jėgomis stiprinti bendradarbiavimą bei komunikaciją sprendžiant su Europos apsaugos orderiu susijusius klausimus, nes tai leistų imtis gerokai veiksmingesnių procedūrų ir vienalaikių tarpvalstybinių veiksmų tarp valstybių narių;

primygtinai laikosi nuomonės, kad, siekiant įvertinti problemos mastą ir smurto dėl lyties veiksmų rezultatus, turi būti gerinamas statistikos duomenų rinkimas; ragina valstybes nares standartizuoti ir suskaitmeninti Europos apsaugos orderio formas ir procedūras bei sukurti nacionalinę Europos apsaugos orderio registro sistemą duomenims rinkti, taip pat gerinti informacijos mainus su Komisija ir valstybėmis narėmis; ragina valstybes nares kaupti ir reguliariai teikti Komisijai pagal lytį išskirstytus duomenis, taip pat duomenis, susijusius su Europos apsaugos orderių, dėl kurių kreiptasi, kurie buvo išduoti ir vykdomi, skaičiumi bei informaciją apie nusikaltimų tipus;

ragina Komisiją sukurti Europos registro sistemą informacijai apie Europos apsaugos orderį iš visų valstybių narių rinkti;

10.

ragina parengti vieną standartinę formą, kurią tiek su baudžiamuoju, tiek su civiliniu procesu susijusiais atvejais būtų galima naudoti visose valstybėse narėse, ir naudoti ją teikiant paraišką dėl apsaugos orderio ir jį pripažįstant; be to, prašo naudoti skaitmeninę valdymo sistemą, kad būtų lengviau koordinuoti ir standartizuoti surinktus duomenis bei paspartinti tiek orderių administravimą, tiek veiklos statistikos rengimą ES lygmeniu;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares paskelbti išsamų kompetentingų institucijų, atsakingų už Europos apsaugos orderių išdavimą ir pripažinimą, ir centrinių institucijų, perduodančių ir priimančių Europos apsaugos orderius valstybėse narėse, sąrašą bei užtikrinti, kad sąrašas būtų lengvai prieinamas, o saugomi asmenys ir aukoms padedančios organizacijos galėtų kreiptis dėl Europos apsaugos orderių ar spręsti susijusius klausimus; ragina valstybes nares stiprinti savo nacionalines ir vietos institucijas bei kompetentingas valdžios institucijas, siekiant užtikrinti geresnį Europos apsaugos orderių prieinamumą ir taikymą taip, kad tai būtų palanku Europos apsaugos orderių išdavimo požiūriu;

12.

ragina Komisiją skatinti visokeriopus geros praktikos mainus ir bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei pilietinės visuomenės, siekiant užtikrinti tinkamą Europos apsaugos orderių veikimą;

13.

pabrėžia, kad konkreti atsakinga institucija turėtų automatiškai ir tinkamai tiek žodžiu, tiek raštu pranešti ir priminti nusikaltimų aukoms, kurioms buvo išduotas nacionalinis apsaugos orderis ar kurios ketina svarstyti galimybę jį gauti, apie tai, kad baudžiamojo proceso metu galima prašyti išduoti Europos apsaugos orderį; pabrėžia, kad saugomas asmuo, kuris kreipiasi dėl Europos apsaugos orderio išdavimo, neturėtų dengti finansinių išlaidų;

14.

ragina valstybes nares atlikti atskirą vertinimą pagalbos ir paramos priemonių užtikrinimo kreipiantis dėl Europos apsaugos orderio klausimu, vadovaujantis požiūriu, pagal kurį būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

15.

apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse galimybė kreiptis į teismą ir pasinaudoti teisine pagalba nesuteikiama nė vieno tipo nusikaltimų aukoms, o dėl to auka menkai informuojama apie galimybę kreiptis dėl Europos apsaugos orderio; mano, kad valstybėse narėse turėtų būti užtikrinamas nemokamos teisinės pagalbos, administracinės paramos ir tinkamos informacijos apie Europos apsaugos orderį teikimas, nes tai nepaprastai svarbu šios priemonės naudojimui ir veiksmingumui tiek jos išdavimo, tiek vykdymo etapais; ragina valstybes nares skirti daugiau išteklių smurtui prieš moteris kaimo vietovėse stebėti ir jo prevencijai užtikrinti;

16.

ragina valstybes nares informuoti saugomus asmenis apie priimančiojoje valstybėje prieinamus papildomus socialinės paramos išteklius, pvz., išmokas šeimoms, būstą ir t. t., nes šios priemonės nepatenka į Europos apsaugos orderio taikymo sritį;

17.

pakartoja, kad užtikrinant apsaugą ir atliekant papildomą socialinį darbą ypatingas dėmesys turi būti teikiamas aukomis tapusiems vaikams ir nusikaltimų aukų vaikams, ypač kai jiems gresia seksualinės prievartos pavojus;

18.

apgailestauja dėl to, kad prieš išduodant Europos apsaugos orderį, jo išdavimo metu ir po jo išdavimo valstybės narės neužtikrina vertimo raštu ir žodžiu į aukai suprantamą kalbą paslaugų;

19.

pabrėžia, kad aukos visuomet turėtų turėti teisę būti išklausytos vykstant Europos apsaugos orderio procedūroms; pabrėžia, kad vertimo raštu ir žodžiu paslaugos turi būti prieinamos ir nemokamos viso Europos apsaugos orderio proceso metu; todėl pabrėžia, kad visi svarbūs dokumentai turėtų būti išverčiami į aukai suprantamą kalbą;

20.

apgailestauja dėl to, kad trūksta valstybių narių įgyvendinamų specialių priemonių aukoms, kurių padėtis pažeidžiama, arba specifinių poreikių turinčioms aukoms; mano, kad viešųjų išlaidų mažinimas dažnai daro neigiamą poveikį ištekliams, kurie skiriami šioms specialioms priemonėms; todėl ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija ir susijusiomis organizacijomis, dirbančiomis aukų apsaugos srityje, patvirtinti specialias gaires ir priemones, kuriomis naudojantis Europos apsaugos orderį būtų lengviau gauti aukoms, kurių padėtis pažeidžiama arba kurios turi specifinių poreikių;

21.

pabrėžia, kad dėl stiprėjančios pavojingos prekybos žmonėmis tendencijos Europos apsaugos orderis gali būti labai naudinga priemonė prekybos žmonėmis aukoms; todėl ragina Komisiją įtraukti Europos apsaugos orderį į ES kovos su prekyba žmonėmis strategiją;

22.

mano, kad, siekiant išnaudoti apsaugos orderio potencialą ir užtikrinti lygiavertes apsaugos priemones tiek išduodančiojoje, tiek vykdančiojoje valstybėje, apsaugos orderio išdavimas turi būti kuo greitesnis, veiksmingesnis ir automatiškesnis, o su tuo susijusi biurokratinė našta – minimali; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aiškų ir trumpą dviejų savaičių laikotarpį, per kurį valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų išduoti Europos apsaugos orderį ir apie tai pranešti, kad saugomi asmenys išvengtų dar didesnės nežinomybės ir dar didesnio spaudimo negu jau patiria, ir tuo pačiu tikslu pavesti kompetentingoms institucijoms suteikti aukoms pakankamai informacijos vykstant sprendimo dėl jų prašymo išduoti Europos apsaugos orderį priėmimo procesui, įskaitant jų informavimą apie bet kokį incidentą, su kuriuo susiduriama procedūros metu; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares skirti pakankamai išteklių valdžios institucijoms, dirbančioms su Europos apsaugos orderiais, siekiant padėti užtikrinti veiksmingą sistemą, kurią taikant būtų atsižvelgiama į aukos padėtį;

23.

ragina valstybes nares deramai atsižvelgti į saugomo asmens interesus ir būti saugiu uostu žmonėms, kurie praneša apie smurtą, visapusiškai laikantis pareigos neinformuoti pavojų keliančio asmens apie saugomo asmens buvimo vietą ir kontaktinius duomenis, nebent tai griežtai būtina apsaugos orderio tikslams pasiekti; pabrėžia, jog kaskart, kai situacija reikalauja, kad nusikaltėliui būtų pateiktos kokios nors detalės apie Europos apsaugos orderį, apie šį sprendimą turi būti informuota auka;

24.

ragina valstybes nares numatyti specialias procedūras Europos apsaugos orderio išdavimui paskatinti, siekiant apsaugoti šeimos narius, gyvenančius su auka, kuri jau saugoma Europos apsaugos orderiu;

25.

atkreipia dėmesį į vis veiksmingesnes naująsias technologijas, pvz., GPS stebėsenos sistemas ir išmaniųjų telefonų programėles, kuriomis kilus grėsmei aktyvuojamas pavojaus signalas, kaip būdą Europos apsaugos orderių veiksmingumui ir pritaikomumui tiek išduodančiojoje, tiek vykdančiojoje valstybėje gerinti; nerimauja, kad tik nedaugelis valstybių narių naudoja tokias naująsias technologijas;

26.

pabrėžia, kad svarbu stebėti Europos apsaugos orderius vykdančiojoje valstybėje atsižvelgiant į aukai gresiantį pavojų, siekiant nustatyti, ar priimtos apsaugos priemonės tinkamai įgyvendinamos ir ar jų nereikia peržiūrėti;

27.

ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinama ši direktyva, ir nedelsiant inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš visas ją pažeidžiančias valstybes nares;

28.

ragina – atsižvelgiant į smurto dėl lyties aukų asociacijų dažnai kartojamą nuomonę – išbandyti procedūras, kurias taikant pasikeistų tradicinis požiūris į apsaugą daugumoje valstybių narių; pabrėžia, kad, užuot didžiausią dėmesį teikus aukoms skirtoms priemonėms, kaip būna dažniausiai, rizikos vengimo metodai turėtų apimti apsaugą nuo žalą sukeliančių asmenų, jų sekimą, kontrolę ir stebėseną ir kad taikomos prevencinės priemonės prioritetine tvarka turėtų apimti privalomą nusikaltėlių perauklėjimą;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares nuodugniai išnagrinėti galimus su Europos apsaugos orderiu susijusių teisės aktų tobulinimo ir veiksmingo jų įgyvendinimo visose ES valstybėse narėse bei praktinio rėmimo būdus, siekiant užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu saugomos smurto aukos galėtų naudotis teisėmis į tarptautinę apsaugą ir pagalbą bei paramą;

30.

ragina ES agentūras, pvz., FRA ir Europos lyčių lygybės institutą, reguliariai stebėti, kaip įgyvendinama direktyva;

31.

ragina Komisiją paraginti pilietinę visuomenę vykdyti stebėseną ir teikti informaciją, siekiant tobulinti Europos apsaugos orderio priemonės veikimą valstybėse narėse, bei šiuo tikslu NVO skirti ES lėšų;

32.

ragina Komisiją imtis raginimų, siekiant paskatinti mokslinius naudojimosi nacionaliniais ir Europos apsaugos orderiais tyrimus bei koordinuoti programas, kad valstybėse narėse būtų inicijuojamos sąmoningumo didinimo kampanijos, siekiant informuoti nusikaltimų aukas apie galimybę kreiptis dėl Europos apsaugos orderio ir apie tarpvalstybines apsaugos priemones;

33.

ragina valstybes nares labiau bendradarbiauti su NVO ir rengti privalomus, žmogaus teisėmis pagrįstus, į paslaugas orientuotus praktinius ir tarpsektorinius mokymo kursus visiems valstybės pareigūnams, kurie profesinės veiklos pagrindu dirba su aukomis sprendžiant su Europos apsaugos orderiu susijusius klausimus ir kurie yra labai svarbūs norint tinkamai įgyvendinti šią direktyvą; pabrėžia, kad visose valstybėse narėse turėtų būti rengiami konkretūs ir reguliarūs mokymai bei kursai Europos apsaugos orderio klausimais, skirti policijai, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, taip pat teisės specialistams, socialiniams darbuotojams, asociacijoms ir NVO, dirbančioms su smurto dėl lyties aukomis; ragina darbuotojams, dirbantiems su smurto dėl lyties atvejais, rengti tinkamus mokymus, susijusius su tuo, kaip atsižvelgti į specifinius smurto aukomis tapusių moterų poreikius, ir skirti pakankamai išteklių, kad prioritetas būtų teikiamas smurto dėl lyties problemai;

34.

atsižvelgdamas į mūsų visuomenėse giliai įsišaknijusią mizoginiją ir seksizmą ir į tai, kad vaikai ir paaugliai susiduria su vis didesne grėsme internete, ragina valstybes nares į pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo programas įtraukti švietimą apie lyčių lygybę ir smurto nenaudojimą, skatinant moksleivius dalyvauti diskusijose ir panaudojant visas įmanomas mokymo galimybes;

35.

pabrėžia, kad naujos ryšio priemonės, pvz., skaitmeninėse platformose, naudojamos kaip naujos formos smurtas dėl lyties, įskaitant grasinimus ir priekabiavimą; todėl ragina valstybes nares atsižvelgti į šiuos aspektus išduodant ir (arba) vykdant Europos apsaugos orderį;

Bendro pobūdžio rekomendacijos smurto dėl lyties klausimu

36.

ragina Komisiją įtraukti visų piliečių – ypač tų, kurių padėtis pažeidžiamiausia – apsaugą į Europos saugumo darbotvarkę, ypatingą dėmesį skiriant tokių nusikaltimų, kaip prekyba žmonėmis ar smurtas dėl lyties, aukoms, įskaitant terorizmo aukas, kurioms taip pat būtinas specialus dėmesys, parama ir socialinis pripažinimas;

37.

ragina Komisiją rengti kampanijas, siekiant paraginti moteris pranešti apie bet kokios formos smurtą dėl lyties, kad jos galėtų būti apsaugomos ir kad duomenys apie smurtą dėl lyties taptų tikslesni;

38.

pabrėžia, jog, remiantis Parlamento EPRS parengta vertinimo ataskaita, pirmoji priežastis, kodėl nevienodu mastu naudojami nacionaliniai ir Europos apsaugos orderiai, yra tai, kad aukos ir nemažai specialistų nežino apie direktyvoje siūlomas galimybes; todėl ragina valstybes nares prisiimti visapusišką atsakomybę už savo piliečius ir, dalyvaujant atitinkamoms NVO, imtis ilgalaikių sąmoningumo didinimo ir tarpsektorinių jautrumo problemai ugdymo kampanijų, susijusių su prieinamų apsaugos priemonių ir jų naudojimu klausimais, kurios būtų nukreiptos į a) visą visuomenę, b) galimas aukas, ypač moteris, turinčias galiojančius nacionalinius apsaugos orderius, ir c) specialistus, pvz., teisėsaugos pareigūnus, teismų sistemos pareigūnus ir teisinės pagalbos bei socialinių ir skubios pagalbos paslaugų teikėjus, kurie pirmieji susiduria su aukomis; todėl ragina Komisiją skirti finansavimą informavimo programoms inicijuoti;

39.

pabrėžia, kad yra sukurtas e. teisingumo portalas, kurį padedant valstybėms narėms administruoja Komisija; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą išplėsti dabartinį e. teisingumo portalo informacijos aukoms skirsnį ir įtraukti visą svarbią informaciją apie aukų teises, įskaitant konkrečios šalies gaires apie informavimo apie smurtą atvejus; pabrėžia, kad skirsnis aukoms turi būti parengtas kaip nesudėtinga naudoti praktiška priemonė ir informacijos šaltinis ir kad jis turėtų būti prieinamas visomis oficialiosiomis ES kalbomis; ragina valstybes nares parengti vartotojui patogią interneto svetainę, skirtą aukų teisėms, kuri apimtų ir Europos apsaugos orderį bei skaitmeninę platformą pranešimams teikti, kad būtų lengviau nustatyti smurto dėl lyties atvejus, ir kurią būtų galima nesunkiai pasiekti, pvz. per nacionalinius informacinius teisingumo portalus;

40.

ragina valstybes nares aktyviau bendradarbiauti su NVO, kurios užtikrina smurto aukų apsaugą, siekiant kurti strategijas, kurios apimtų tiek iniciatyvias, atsakomąsias priemones, susijusius su smurtu dėl lyties, tiek Europos apsaugos orderio priemonės veikimą, tiek reikiamus teisės aktų pakeitimus ir paramą;

41.

ragina Komisiją pateikti teisės aktą siekiant padėti valstybėms narėms užtikrinti visų formų smurto prieš moteris ir mergaites bei smurto dėl lyties prevenciją ir jį panaikinti;

42.

ragina Tarybą aktyvuoti nuostatą dėl pereigos priimant vieningą sprendimą, kuriuo smurtas prieš moteris ir mergaites (bei kitų formų smurtas dėl lyties) būtų priskiriamas nusikalstamoms veikoms, kaip nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje;

43.

ragina skubiai imtis veiksmų, kuriais būtų skatinama progresyvi teisės aktų dėl smurtinio elgesio, dėl kurio išduodami apsaugos orderiai, konvergencija; pabrėžia, kad išpuoliai, visų pirma nukreipti į moteris, yra rimta problema ir visose valstybėse narėse už juos turėtų būti baudžiama kaip už nusikaltimą, o sprendimai dėl apsaugos priemonių smurto dėl lyties atvejais turėtų būti priimami ir teismuose;

Už nuoseklią ES teisinę sistemą, pagal kurią būtų apsaugomos aukos

44.

teigiamai vertina tai, kad 2017 m. birželio 13 d. pasirašytas dokumentas dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos, pagal kurią laikomasi holistinio, visapusiško ir koordinuoto požiūrio, ypatingą dėmesį teikiant aukos teisėms, ir kuri turėtų būti visapusiškai susieta su Europos apsaugos orderiu; ragina ES baigti visapusiško prisijungimo prie Konvencijos procesą, kad būtų užkirstas kelias smurtui prieš moteris, kovojama su nebaudžiamumu ir apsaugomos aukos; pabrėžia šios priemonės svarbą įveikiant vieną iš Europos apsaugos orderio taikymo kliūčių, t. y. tai, kad persekiojimas nusikalstama veika pripažįstamas ne visose valstybėse narėse; atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos, prašo Komisijos paskirti ES koordinatorių smurto prieš moteris klausimais, kuris būtų atsakingas už ES politikos, dokumentų ir priemonių, skirtų užkirsti kelią visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites bei su juo kovoti, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą ir kuris būtų ES atstovas Konvencijos šalių komitete;

45.

ragina visas valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios ir visapusiškai nevykdo Stambulo konvencijos, tai padaryti ir skirti pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties prevencijai bei kovai su juo, įskaitant moterų ir mergaičių įgalėjimą, aukų apsaugą ir galimybės joms gauti kompensaciją sudarymą;

46.

ragina valstybes nares užtikrinti tinkamus mokymus, procedūras ir gaires visiems specialistams, kurie dirba su visų formų smurto, patenkančio į Stambulo konvencijos taikymo sritį, aukomis, siekiant išvengti diskriminacijos arba pakartotinės viktimizacijos vykstant teismo procesui, vykdant medicinines procedūras ir veiksmus atliekant policijai;

47.

teigiamai vertina pagal Stambulo konvenciją nustatytą įpareigojimą sukurti šalies masto pagalbos telefonu linijas, kurios veiktų 7 dienas per savaitę ir 24 valandas per parą ir būtų nemokamos bei konsultuotų skambinančiuosius klausimais, susijusiais su visų formų smurtu, patenkančiu į konvencijos taikymo sritį; ragina valstybes nares pasinaudoti šia priemone reikiamais atvejais ir teikti aukoms informaciją, susijusią su Europos apsaugos orderiu;

48.

pabrėžia, kad teisiniai ir praktiniai šios direktyvos įgyvendinimo trūkumai gali būti šalinami užtikrinus tinkamą įvairių ES teisės aktų dėl aukų apsaugos sąveiką ir koordinavimą, pvz., kalbant apie tokius teisės aktus, kaip Pamatinis sprendimas dėl kardomųjų priemonių kaip alternatyvos kardomajam kalinimui ir Pamatinis sprendimas 2009/829/TVR dėl lygtinio atleidimo priemonių, Reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose ir 2012 m. spalio 25 d. Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, kurioje apibrėžta teisė gauti informaciją ir nemokamas informacijos vertimo žodžiu bei raštu paslaugas ir kurioje vadovaujamasi visa apimančių požiūriu į specialiųjų poreikių turinčias aukas, įskaitant patyrusias smurtą dėl lyties;

49.

ragina valstybes nares informuoti aukas apie kitas apsaugos priemones, kai vykdančiajai valstybei ši direktyva nebetaikoma;

50.

ragina Komisiją imtis veiksmų, siekiant peržiūrėti galiojančius teisės aktus dėl teisinės nusikaltimų aukų apsaugos ir parengti jai skirtą nuoseklią ES teisinę sistemą;

51.

ragina Komisiją įvertinti, kaip ši direktyva taikoma atitinkamo teisės akto, susijusio su civilinėms byloms, o būtent Reglamento (ES) Nr. 606/2013 atžvilgiu ir pasiūlyti gaires, kaip šie du ES teisės aktai, kuriais siekiama aukas apsaugoti pripažįstant apsaugos priemones, priimtas vykstant nacionaliniams civiliniams arba baudžiamiesiems teismo procesams, galėtų būti veiksmingiau taikomi valstybėse narėse;

o o

52.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES pagrindinių teisių agentūrai ir Europos lyčių lygybės institutui.

(1) OL L 131, 2017 5 20, p. 11.

(2) OL L 131, 2017 5 20, p. 13.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0329.

(4) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

(5) OL L 261, 2004 8 6, p. 15.

(6) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.

(7) OL L 335, 2011 12 17, p. 1.

(8) OL L 338, 2011 12 21, p. 2.

(9) OL L 181, 2013 6 29, p. 4.

(10) OL L 337, 2008 12 16, p. 102.

(11) OL L 294, 2009 11 11, p. 20.

(12) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

(13) OL C 187, 2011 6 28, p. 1.

(14) OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

(15) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 53.

(16) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 35.

(17) OL C 285, 2017 8 29, p. 2.

(18) OL C 407, 2016 11 4, p. 2.

(19) FRA ataskaita Violence against women: an EU-wide survey. Main results report („Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas. Svarbiausių rezultatų ataskaita“) rodo, kad viena iš trijų 15 metų sulaukusių moterų (33 proc.) yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, viena iš penkių moterų (18 proc.) yra patyrusi persekiojimą ir kas antra moteris (55 proc.) yra susidūrusi su vienos ar daugiau formų seksualiniu priekabiavimu. Atsižvelgiant į tai, smurtas prieš moteris negali būti laikomas nereikšminga problema, su kuria gyvenime susiduria tik kai kurios moterys.

(20) https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/treaty/210/signatures?desktop=true

(21) EPRS tyrime European Protection Order Directive 2011/99/EU – European Implementation Assessment („Direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio. Įgyvendinimo Europoje vertinimas“) informuojama, kad, remiantis skaičiavimais, 2010 m. apsaugos priemonės, susijusios su smurtu dėl lyties, buvo taikomos daugiau nei 100 000 ES gyvenančių moterų.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/172

P8_TA(2018)0109

ES ir Australijos bendrasis susitarimas (rezoliucija)

2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija su pasiūlymu dėl ne teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15467/2016 – C8-0327/2017 – 2016/0367(NLE) – 2017/2227(INI))

(2019/C 390/33)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15467/2016),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo projektą (09776/2016),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį ir 212 straipsnio 1 dalį, kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu ir 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa (C8-0327/2017),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. priėmė Generalinė Asamblėja,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. spalio mėn. pasirašytą ES ir Australijos partnerystės programą, kurią turi pakeisti bendrasis susitarimas,

—	atsižvelgdamas į 1997 m. birželio 26 d. Liuksemburge priimtą Europos Sąjungos ir Australijos santykių bendrą deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Australija ir Naująja Zelandija pradžios (1) ir į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl siūlomų prekybos derybų su Australija įgaliojimų (2),

—	atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko ir Australijos Ministro Pirmininko Malcolmo Turnbullo 2015 m. lapkričio 15 d. bendrą pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Australijos užsienio reikalų ministrės 2015 m. balandžio 22 d. bendrą pareiškimą „Glaudesnės ES ir Australijos partnerystės link“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. pasirašytą Europos Sąjungos ir Australijos susitarimą, kuriuo nustatomos Australijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos (3),

—	atsižvelgdamas į Australijos ir Europos Sąjungos administracinį susitarimą, dėl kurio susitarta 2014 m. gruodžio mėn. ir kuriuo įsteigiama diplomatiniams mainams skirta programa,

—	atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Australijos 1998 m. pasirašytą standartų sertifikavimo savitarpio pripažinimo susitarimą (4) ir 2012 m. ES ir Australijos sudarytą susitarimą, iš dalies keičiantį tą susitarimą (5),

—	atsižvelgdamas į ES ir Australijos susitarimą dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR), pasirašytą 2011 m. rugsėjo 29 d. (6),

—	atsižvelgdamas į Australijos ir Europos Sąjungos 2010 m. sausio 13 d. pasirašytą susitarimą dėl įslaptintos informacijos saugumo (7),

—	atsižvelgdamas į 1994 m. pasirašytą Susitarimą dėl Europos bendrijos ir Australijos mokslinio ir techninio bendradarbiavimo (8),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 4–5 d. Strasbūre vykusį 38-ąjį ES ir Australijos tarpparlamentinį susitikimą,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. Sidnėjuje vykusį pirmąjį ES ir Australijos vadovų forumą, subūrusį politikos ir verslo lyderius, mokslininkus, žiniasklaidos atstovus ir pilietinę visuomenę;

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Australijos vyriausybės paskelbtą Užsienio politikos baltąją knygą, kurioje aprašomi Australijos išorės santykių prioritetai ir iššūkiai ir pabrėžiama vadinamojo Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono svarba Australijai,

—	atsižvelgdamas į tai, kad Užsienio politikos baltojoje knygoje nurodomos svarbiausios funkcijos, kurias Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir Australijos užsienio politikoje atlieka JAV ir Kinija, paminint Australijos santykių su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis svarbą,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. Klimato kaitos politikos apžvalgą, kurią Australijos vyriausybė paskelbė 2017 m. gruodžio mėn.,

—	atsižvelgdamas į Australijos vyriausybės dokumentą „Australijos klimato kaitos mokslas: nacionalinė programa“, paskelbtą 2009 m.,

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 18 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto (9),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0119/2018),

kadangi ES ir Australija 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarė bendrąjį susitarimą; kadangi glaudi ir aktyvi Australijos, ES ir jos valstybių narių partnerystė paremta giliais istoriniais saitais ir bendromis vertybėmis bei principais, pvz., pagarba demokratijai, žmogaus teisėms, lyčių lygybei, teisinei valstybei, įskaitant tarptautinę teisę, taip pat taika ir saugumu; kadangi žmonių ryšiai yra gilūs ir ilgalaikiai;

B.	kadangi 2017 m. ES ir Australija šventė 55 metų bendradarbiavimo ir diplomatinių santykių jubiliejų; kadangi šie santykiai per pastaruosius keletą metų vėl tapo dinamiški; kadangi visos valstybės narės palaiko diplomatinius santykius su Australija ir 25 iš jų turi ambasadas Kanberoje;

kadangi Australijos vyriausybės Užsienio politikos baltojoje knygoje minima, kad stipri Europos Sąjunga tebėra itin svarbi Australijos interesams ir bus vis svarbesnė partnerė saugant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir ją propaguojant; kadangi baltojoje knygoje pabrėžiama, jog reikia glaudžiai bendradarbiauti su ES ir jos valstybėmis narėmis tokiais probleminiais klausimais kaip terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, darnus vystymasis ir žmogaus teisės;

kadangi ES ir Australija bendradarbiauja ir palaiko dialogą su Pietryčių Azijoje esančiomis šalimis, taip pat dalyvaudamos Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN), ASEAN regioninio forumo (ARF), Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) ir Rytų Azijos valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo (EAS) veikloje; kadangi Australija yra Ramiojo vandenyno salų forumo (PIF) steigėja ir strateginė ASEAN partnerė; kadangi Australijoje 2018 m. kovo 17–18 d. vyko ASEAN ir Australijos specialusis aukščiausiojo lygio susitikimas;

kadangi kaip pasaulinio masto veikėja ES turėtų toliau stiprinti savo dalyvavimą dideliame ir dinamiškame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuriame Australija yra įprasta ES partnerė ir pati atlieka svarbų vaidmenį; kadangi stabilus, taikus ir taisyklėmis grindžiamas Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, kuriame vadovaujamasi mūsų principais ir standartais, yra naudingas pačios ES saugumui ir interesams;

F.	kadangi ES ir Australija yra glaudžiai susiderinusios užsienio politikos klausimais, pavyzdžiui, Ukrainos, Rusijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) ir Artimųjų Rytų klausimais;

G.	kadangi Australija palaiko glaudžius politikos, saugumo ir gynybos ryšius su JAV, kurie yra suderinami su stiprėjančiais jos ryšiais su Kinija, su kuria ji palaiko visapusišką strateginę partnerystę;

kadangi 2016 m. ES buvo antra pagal dydį Australijos prekybos partnerė – antras pagal dydį jos importo šaltinis (19,3 %) ir trečia pagal dydį eksporto paskirties šalis (10,3 %) – ir kadangi abi šalys turi platų bendrų ekonominių interesų spektrą; kadangi 2015 m. ES tiesioginių užsienio investicijų srautas Australijoje siekė 117,7 mlrd. EUR, o Australijos tiesioginių investicijų srautas ES buvo 21,7 mlrd. EUR;

kadangi Australija tvirtai įsipareigojusi laisvai prekiauti ir pasirašė dvišalius laisvosios prekybos susitarimus su svarbiomis Rytų Azijos šalimis – Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Singapūru, Malaizija ir Tailandu – (taip pat regioninį susitarimą su ASEAN), Naująja Zelandija, Čile, Jungtinėmis Valstijomis bei Peru, ir PACER Plus susitarimą su Ramiojo vandenyno salomis;

kadangi 2018 m. sausio 23 d. Australija ir 10 kitų Ramiojo vandenyno šalių paskelbė, kad pasiekė susitarimą dėl Ramiojo vandenyno regiono šalių prekybos susitarimo, vadinamojo Visapusiško ir pažangaus susitarimo dėl partnerystės abipus Ramiojo vandenyno, kuris buvo pasirašytas Čilėje 2018 m. kovo 8 d.; kadangi Australija šiuo metu derasi dėl daugybės prekybos susitarimų, taip pat ir dėl 2012 m. ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime inicijuotos Regioninės išsamios ekonominės partnerystės (RCEP);

kadangi Australija, kaip įsipareigojusi tarptautiniam pasauliniam valdymui šalis, penkis kartus buvo nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė ir nuo G 20 įsteigimo yra aktyvi šios organizacijos narė, pirmininkavusi 2014 m. Brisbane vykusiame šios organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime labai gerai bendradarbiaudama su ES; kadangi Australija neseniai išrinkta į JT žmogaus teisių tarybą;

L.	kadangi Australijos karinės pajėgos prisijungė prie Tarptautinės kovos su „Da'esh“koalicijos Irake ir Sirijoje; kadangi Australija buvo daugiausiai karių į Tarptautines saugumo paramos pajėgas (ISAF) Afganistane nusiuntusi ne NATO šalis;

M.	kadangi Australija prisidėjo prie daugelio JT remiamų taikos palaikymo misijų trijuose žemynuose, taip pat Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Saliamono salose;

kadangi 2014 m. Australija pirmą kartą prisidėjo prie ES vadovaujamos krizių valdymo misijos EUCAP NESTOR Somalio pusiasalyje; kadangi Australijos laivynas vykdo kovos su piratavimu ir terorizmu operacijas Somalio pusiasalyje ir Indijos vandenyno vakarinėje dalyje dalyvaudamas Jungtinių karinių jūrų pajėgų veikloje;

kadangi Australijos piliečiai savo šalyje ir už jos ribų nukentėjo nuo keleto radikalaus islamo kilmės teroristinių išpuolių; kadangi ES ir Australija bendradarbiauja kovojant su terorizmu ir, be kita ko, vykdo kovos su smurtiniu ekstremizmu veiksmus, deda pastangas užkirsti kelią teroristinių organizacijų finansavimui ir koordinuoja konkrečius pajėgumų stiprinimo projektus;

kadangi Džakartos bendradarbiavimo teisėsaugos srityje centro (JCLEC), kuris įsteigtas Australijos ir Indonezijos iniciatyva, tikslas – plėsti Pietryčių Azijos valstybių teisėsaugos agentūrų ekspertines žinias kovos su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu srityse, ir jis taip pat gavo ES finansavimą;

Q.	kadangi 2017 m. spalio mėn. Australijos vyriausybė paskelbė savo tarptautiniam bendradarbiavimui kibernetinėje erdvėje skirtą strategiją siekdama spręsti tokius klausimus, kaip antai, susijusius su skaitmenine prekyba, kova su elektroniniais nusikaltimais, tarptautiniu saugumu ir e. valdžia;

R.	kadangi Australija padėjo Filipinams skatinti saugumą ir kovoti su džihadizmu;

kadangi ES ir Australija aptaria migracijos klausimus metiniame ES ir Australijos vyresniųjų pareigūnų dialogo migracijos, prieglobsčio ir įvairovės klausimais susitikime; kadangi Australija bendrai pirmininkauja Balio procesui dėl neteisėto žmonių gabenimo, prekybos žmonėmis ir susijusių tarptautinių nusikaltimų;

kadangi Australijoje vienam gyventojui tenka labai didelės pajamos ir jos visuomenė yra atvira, demokratiška ir daugiakultūrė; kadangi daugiau nei ketvirtadalis Australijos gyventojų gimę užsienyje ir nuo 1945 m. joje įsikūrė maždaug septyni milijonai migrantų, įskaitant daugybę atvykusiųjų iš Europos, kadangi Australija yra ypatingoje geografinėje padėtyje, nes užima didelę teritoriją tarp Indijos vandenyno ir pietų Ramiojo vandenyno;

U.	kadangi Australija ir ES bendrajame susitarime patvirtina savo įsipareigojimą bendradarbiauti klimato kaitos srityje; kadangi 2017 m. klimato kaitos politikos apžvalgoje buvo pakartotas Australijos įsipareigojimas kovoti su šia grėsme;

V.	kadangi Australija dėl klimato kaitos patiria didžiulį poveikį aplinkai ir ekonomikai daugelyje sektorių, įskaitant aprūpinimo vandeniu saugumą, žemės ūkį, pakrančių bendruomenes ir infrastruktūrą;

kadangi Australija, kaip EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) narė, yra ypač įsipareigojusi remti gerą valdymą ir ekonomikos augimą Papua Naujojoje Gvinėjoje, Indonezijoje, Rytų Timore ir kitose Ramiojo vandenyno salose bei Azijos šalyse, kuriose ES ir jos valstybės narės taip pat yra pagrindinės paramos teikėjos;

kadangi Australijos vyriausybė investuoja į programas, pavyzdžiui, į Australijos klimato kaitos mokslo programą, Gamtos išteklių valdymo ir klimato kaitos poveikio bei prisitaikymo prie klimato kaitos mokslinių tyrimų programą, kad padėtų politikos formuotojams suprasti ir valdyti galimą klimato kaitos poveikį;

Y.	kadangi Australija sukūrė nacionalinę sistemą ir aukšto lygio koordinavimo grupę siekdama, kad būtų parengtas mokslinės veiklos klimato kaitos srityje įgyvendinimo planas ir nustatyta suderinta šio klausimo sprendimo bendruomenių lygmeniu visoje šalyje koncepcija;

kadangi 2016 m. lapkričio 10 d. Australija ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir Dohoje priimtą Kioto protokolo pakeitimą ir taip stipriau įsipareigojo imtis kovos su klimato kaita veiksmų, taip pat parengė nemažai politinių priemonių, kuriomis siekiama mažinti išmetamų teršalų kiekį šalyje ir paremti veiksmus pasauliniu lygmeniu;

AA.

kadangi Australijos vyriausybės klimato kaitos plane numatyta iki 2020 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 5 proc., palyginti su 2000 m. kiekiu, ir iki 2030 m. jį sumažinti 26–28 proc., palyginti su 2005 m. kiekiu, ir iki 2020 m. padvigubinti šalies atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus;

AB.	kadangi Australijos vyriausybė atliko pagrindinį vaidmenį remiant Ramiojo vandenyno nacionalines meteorologijos tarnybas ir regionines organizacijas, kad būtų parengtos ankstyvo perspėjimo apie klimato ir oro pasikeitimus sistemos;

teigiamai vertina parengtą bendrąjį susitarimą, šis susitarimas – tai teisiškai privaloma priemonė, kuria siekiama atnaujinti bei sustiprinti ES ir Australijos dvišalius santykius ir pagerinti bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip antai, užsienio politika bei saugumo klausimai, žmogaus teisės ir teisinė valstybė, pasaulinis vystymasis ir humanitarinė pagalba, ekonomikos ir prekybos reikalai, teisingumas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir kultūra, žemės ūkis, jūrų reikalai ir žuvininkystė, taip pat sprendžiant tokias pasaulines problemas, kaip antai, klimato kaita, migracija, visuomenės sveikata, kova su terorizmu ir masinio naikinimo ginklų platinimas;

pabrėžia, kad ES ir Australija yra stiprios panašių pažiūrų partnerės, turinčios gilius dvišalius santykius, kurias sieja bendros demokratijos vertybės ir principai, pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui, palaikančios stiprėjančius politinius bei ekonominius ryšius ir artimus bei aktyvius kultūrinius, akademinius ir žmonių tarpusavio ryšius;

pabrėžia ypatingą dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo regioniniais ir pasaulinės reikšmės klausimais naudą ES ir Australijai, kaip vienodai pasaulį suprantančioms partnerėms; atkreipia dėmesį į naudą, gaunamą ES ir Australijai kartu imantis veiksmų JT ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), taip pat tokiose struktūrose kaip G 20, siekiant išsaugoti ir stiprinti bendradarbiavimu ir taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką sudėtingame ir besikeičiančiame pasaulyje, kuriame esama daug netikrumo;

palankiai vertina Jungtinio komiteto steigimą pagal bendrąjį susitarimą, siekiant skatinti veiksmingą susitarimo įgyvendinimą ir išlaikyti bendrą ES ir Australijos santykių nuoseklumą;

pritaria tam, kad netrukus bus pradėtos derybos dėl ES ir Australijos laisvosios prekybos susitarimo ir kad jos turi būti vykdomos laikantis abipusiškumo, skaidrumo, atskaitomybės ir abipusės naudos principų, sykiu atsižvelgiant į tam tikrų produktų, pvz., žemės ūkio produktų, jautrumą importui, nes Australija yra didelio masto žemės ūkio produktų eksportuotoja; ragina abi partneres numatyti plačius užmojus paslaugų srityje; pabrėžia, kad derybose ES turėtų atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius ir prašymus ir nemažinti aplinkos apsaugos, socialinių ir darbo standartų; pabrėžia, kad šios derybos turi būti pradėtos laiku, atsižvelgiant į tai, kad Australija jau sudarė kelis LPS su svarbiomis Rytų Azijos bei Ramiojo vandenyno šalimis ir ketina juos sudaryti su kitomis atitinkamomis valstybėmis;

atkreipia dėmesį į aktyvų Australijos vaidmenį ES aukštojo mokslo bendradarbiavimo programose, jai dalyvaujant ES ir Australijos dvišalėje švietimo programoje, ir teigiamai vertina, kad nuo 2015 m. Australijos universitetai gali sudaryti „Erasmus+“judumo susitarimus; pažymi, kad tokį bendradarbiavimą reikėtų dar labiau stiprinti siekiant padidinti abipusę naudą studentams ir mokslo darbuotojams ir sudaryti jiems galimybes įgyti inovatyvių įgūdžių daugiakultūrėje aplinkoje;

primena, kad ES ir Australija yra svarbios partnerės, bendradarbiaujančios mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir taip siekiančios prisidėti prie tvarios ekonomikos plėtros ir toliau kurti žinių visuomenę;

palankiai vertina Australiją už jos paramą ir šios šalies sankcijų režimo suderinimą su ES režimu, įvestu po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir karinės intervencijos Rytų Ukrainoje;

palankiai vertina Australijos paramą tikslinėms tarptautinėms sankcijoms, taikomoms asmenims ir subjektams, atsakingiems už karinę agresiją, terorizmą ir žmogaus teisių pažeidimus, ir, be kita ko, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir okupuotame Kryme;

10.

palankiai vertina Australijos nacionalinio vertinimo biuro paramą atliekant tarptautines, politines, strategines ir ekonomines analizes ir jo ryšius su tarptautiniais partneriais užtikrinant bendro intereso klausimų sprendimą;

11.

pripažįsta itin svarbų Australijos vaidmenį žvalgybos aljanse „Penkios akys“ir jos paramą užtikrinant ES valstybių narių ir transatlantinių partnerių saugumą, palankiai vertina Australijos operatyvinės veiklos susitarimą su Europolu ir atkreipia dėmesį į galimybes toliau plėtoti keitimąsi žvalgybos duomenimis ir operatyvinį bendradarbiavimą su Australijos vyriausybe;

12.

pripažįsta Australijos vaidmenį kartu remiant JT ST 2014 m. rezoliucijas dėl MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimo pasmerkimo ir dėl Sirijos cheminio ginklo sunaikinimo; džiaugiasi svarbiu Australijos indėliu Saugumo Taryboje, siekiant pagerinti humanitarinę padėtį Sirijoje, valdyti pereinamąjį saugumo srities procesą Afganistane ir spręsti su žmogaus teisių padėtimi susijusius klausimus KLDR;

13.

palankiai vertina tvirtą abiejų partnerių įsipareigojimą bendradarbiauti kovojant su terorizmu, kaip nurodyta pagrindų susitarime; pabrėžia, kad svarbus vis glaudesnis dvišalis bendradarbiavimas keičiantis informacija apie užsienio teroristų kovotojus ir jų grįžimą; ragina abi partneres toliau užtikrinti veiksmingą keturių JT kovos su terorizmu strategijos ramsčių įgyvendinimą; palankiai vertina Australijos vaidmenį Tarptautinėje kovos su „Da'esh“koalicijoje ir atliekant svarbų darbą kovojant su tarptautiniu terorizmu Pietryčių Azijoje;

14.

atkreipia dėmesį į Australijos tarptautinės kibernetinės erdvės iniciatyvas ir palankiai vertina tai, kad pagal pagrindų susitarimą abi partnerės bendradarbiaus kibernetinio saugumo klausimais, įskaitant kovą su kibernetiniais nusikaltimais;

15.

ragina imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje organizuojant bendrus valstybių narių reagavimo į ekstremalią situaciją grupių bei ES agentūrų, pvz., Europolo ir jo Europos kovos su terorizmu centro, ir pagrindinių Australijos nacionalinio saugumo sistemos organų, pavyzdžiui, Australijos centrinės žvalgybos organizacijos, Australijos gynybos pajėgų bei Australijos federalinės policijos, mokymus ir pratybas;

16.

palankiai vertina ES ir Australijos įsipareigojimą, numatytą bendrajame susitarime, dėl jų dialogo ir bendradarbiavimo migracijos ir prieglobsčio klausimais stiprinimo; pabrėžia, kad siekiant išlaikyti aukštą visuotinio judumo lygį reikalingas tarptautiniu bendradarbiavimu ir bendra atsakomybe pagrįstas holistinis ir daugiašalis požiūris; palankiai vertina tai, kad abi partnerės aktyviai prisideda prie tebevykstančių derybų dėl JT Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių;

17.

pabrėžia tokių regioninių bendradarbiavimo su kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalimis programų, kaip antai, Balio procesas, svarbą, siekiant gelbėti gyvybes, išardyti nelegalios imigracijos tarpininkų tinklus ir valdyti migracijos ir pabėgėlių srautus; palankiai vertina tvirtą Australijos įsipareigojimą UNHCR dėl pabėgėlių perkėlimo ir jos pasaulinei humanitarinei pagalbai skirto finansavimo padidinimo; ragina Australiją ir toliau prisidėti siekiant rasti tinkamą sprendimą dėl Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Nauru laikomų prieglobsčio prašytojų ir migrantų padėties;

18.

palankiai vertina abiejų partnerių įsipareigojimą užtikrinti didesnę žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų apsaugą ir labiau juos skatinti, be kita ko, daugiašaliuose forumuose ir palaikant santykius su trečiosiomis šalimis, kaip numatyta bendrajame susitarime; palankiai vertina tai, kad Australija išrinkta į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą 2018–2020 m. laikotarpiui; pabrėžia, kad Australija 2008 m. inicijavo Atotrūkio mažinimo strategiją siekdama gerinti nepalankią čiabuvių padėtį, pvz., didinti jų gyvenimo trukmę ir naikinti kitokią nelygybę; pabrėžia, kad šią strategiją remia abi šalys ir kad Australijos ministras pirmininkas pateikė parlamentui metinę pažangos ataskaitą; atkreipia dėmesį į tai, kad Australijos vyriausybė dirba su valstybėmis ir teritorijomis ir su čiabuvių ir Toreso sąsiaurio salų tautomis, siekdama atnaujinti atotrūkio mažinimo strategiją;

19.

pakartoja, kad kovai su klimato kaita reikia visos tarptautinės bendruomenės paramos; palankiai vertina tai, kad Australija ratifikavo Paryžiaus susitarimą, ir džiaugiasi bendrajame susitarime numatytu įsipareigojimu stiprinti bendradarbiavimą ir dėti daugiau užsienio politikos pastangų kovojant su klimato kaita; atkreipia dėmesį į Australijos siekį iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 26–28 %, palyginti su 2005 m. kiekiu, – tai buvo dar kartą patvirtinta 2017 m. Klimato kaitos politikos apžvalgoje; pabrėžia, kad šioje apžvalgoje toliau laikomasi įsipareigojimo padėti kitoms šalims imantis dvišalių ir daugiašalių iniciatyvų; palankiai vertina Australijos dedamas pastangas teikiant finansinę paramą per pagalbos programas Ramiojo vandenyno regionui ir pažeidžiamoms besivystančioms šalims, kad jos galėtų tvariai vystyti ekonomiką ir mažinti teršalų išmetimą, siekiant padėti joms prisitaikyti prie klimato kaitos; atkreipia dėmesį į bendrą Australijos pirmininkavimą Žaliajam klimato fondui;

20.

primena, kad Australija, ES ir jos valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityse Ramiojo vandenyno regione; pabrėžia, kad bendradarbiaudamos abi šalys daugiausia dėmesio skiria tokioms sritims kaip ekonomikos augimas, geras valdymas ir atsparumas aplinkos poveikiui;

21.

primena savo susirūpinimą dėl įtampos Pietų Kinijos jūros regione; ragina abi partneres toliau skatinti stabilumą ir laivybos laisvę šiame labai svarbiame tarptautiniame vandens kelyje; palankiai vertina Australijos poziciją, kuria pasisakoma už taikų ginčų sprendimą, remiantis tarptautine teise;

o o

22.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Australijos parlamentui.

(1) OL C 35, 2018 1 31, p. 136.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0419.

(3) OL L 149, 2015 6 16, p. 3.

(4) OL L 229, 1998 8 17, p. 1.

(5) OL L 359, 2012 12 29, p. 2.

(6) OL L 186, 2012 7 14, p. 4.

(7) OL L 26, 2010 1 30, p. 31.

(8) OL L 188, 1994 7 22, p. 18.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0108.

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/196

P8_TA(2018)0181

Valstybių narių užimtumo politikos gairės *

2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2017)0677 – C8-0424/2017 – 2017/0305(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

(2019/C 390/45)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2017)0677),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0424/2017),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0140/2018),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)

valstybės narės ir Sąjunga turi veikti siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, visų pirma skatindamos kvalifikuotą , mokymuose dalyvavusią , gebančią prisitaikyti darbo jėgą ir darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, susijusią su vadovybės ir darbuotojų pareigomis, užimtumo skatinimą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje;

(1)

valstybės narės ir Sąjunga turi parengti ir pateikti veiksmingą ir suderintą užimtumo strategiją, visų pirma skatindamos įtraukiąsias darbo rinkas, reaguojančias į ekonomikos, visuomenės, technologijų ir aplinkos realybę ir pokyčius, kartu su kvalifikuota , mokymuose dalyvavusia , gebančia prisitaikyti darbo jėga bei visų darbuotojų įtraukiosiose darbo rinkose, prisitaikančių prie ekonomikos, socialinių ir aplinkos pokyčių, gerovę , kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo, socialinės rinkos ekonomikos ir socialinės pažangos tikslai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, susijusią su vadovybės ir darbuotojų pareigomis, užimtumo skatinimą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)

Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą, socialinę apsaugą, moterų ir vyrų lygybę. Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su skurdu bei socialine atskirtimi ir su aukšto lygio švietimu bei mokymu;

(2)

Sąjunga turi kovoti su visomis skurdo formomis, socialine atskirtimi ir diskriminacija visose gyvenimo srityse ir skatinti socialinį teisingumą, socialinę apsaugą, moterų ir vyrų lygybę. To bendro tikslo turėtų būti siekiama Sąjungos teisės aktuose ir kitų sričių politikoje. Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su skurdu bei socialine atskirtimi ir su aukšto lygio švietimu bei mokymu. Sąjunga turi skatinti aktyvų visų piliečių dalyvavimą ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime ;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)

pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės, makroekonominės ir struktūrinės politikos derinimo priemones. Šios valstybių narių užimtumo politikos gairės kartu su Tarybos rekomendacijoje (ES) 2015/1184 nustatytomis bendromis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis sudaro strategijos „Europa 2020“įgyvendinimo integruotas gaires. Jos atspindi valstybių narių tarpusavio priklausomybę ir jomis turi būti vadovaujamasi įgyvendinant politiką valstybėse narėse ir Sąjungoje. Tokiu būdu suderinta Europos ir nacionalinė politika bei reformos turi sudaryti tinkamą bendrą ekonominę ir socialinę politiką, kuria turėtų būti pasiekta teigiamo poveikio;

(3)

pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės, makroekonominės ir struktūrinės politikos derinimo priemones, turinčias svarbų poveikį padėčiai socialinėje ir užimtumo srityje Sąjungoje ir galimų padarinių, kaip pvz., nesaugumo, skurdo ir nelygybės problemų. Šios valstybių narių užimtumo politikos gairės kartu su Tarybos rekomendacijoje (ES) 2015/1184 nustatytomis bendromis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis sudaro strategijos „Europa 2020“įgyvendinimo integruotas gaires. Jos atspindi valstybių narių tarpusavio priklausomybę ir jomis turi būti vadovaujamasi įgyvendinant politiką valstybėse narėse ir Sąjungoje. Tokiu būdu suderinta Europos ir nacionalinė politika bei reformos turi sudaryti tinkamą bendrą ekonominę ir socialinę politiką, kuria turėtų būti pasiekta teigiamo poveikio, visose valstybėse narėse ;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3 a)

siekiant užtikrinti demokratiškesnį sprendimų dėl integruotų gairių, kurios daro poveikį piliečiams ir darbo rinkoms visoje Sąjungoje, priėmimo procesą, svarbu, kad Taryba atsižvelgtų į Europos Parlamento poziciją;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)

užimtumo politikos gairės atitinka Stabilumo ir augimo paktą, galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus ir įvairias ES iniciatyvas, įskaitant Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (3), Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (4), Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių (5) ir Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos pasiūlymą (6);

(4)

užimtumo politikos gairės atitinka Stabilumo ir augimo paktą, galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus ir įvairias ES iniciatyvas, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį , Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (7), Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (8), Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių (9) ir Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos pasiūlymą (10);

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)

Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos, biudžeto, užimtumo bei socialinės politikos priežiūrai, ir juo siekiama pasiekti strategijos „Europa 2020“tikslus, įskaitant užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo srityse, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/707/ES (11). Nuo 2015 m. Europos semestras buvo nuolat stiprinamas ir tobulinamas, visų pirma siekiant sustiprinti užimtumo ir socialinį aspektus ir sudaryti palankias sąlygas dialogui su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais;

(5)

Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos, biudžeto, užimtumo bei socialinės politikos priežiūrai, ir juo siekiama pasiekti strategijos „Europa 2020“tikslus, įskaitant užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo srityse, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/707/ES (12). Nuo 2015 m. Europos semestras buvo nuolat stiprinamas ir tobulinamas, visų pirma siekiant sustiprinti užimtumo ir socialinį aspektus ir sudaryti palankias sąlygas dialogui su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais, sykiu daug dėmesio skiriant struktūrinėms reformoms ir konkurencingumui ;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)

Europos Sąjungos atsigavimas po ekonomikos krizės prisideda prie teigiamų tendencijų darbo rinkoje, tačiau tarp valstybių narių ir jų viduje vis dar yra daug ekonominių ir socialinių veiklos rezultatų skirtumų ir svarbių uždavinių. Per krizę paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis SESV ir Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo. Suderinus pasiūlos ir paklausos priemones nustatyti politikos veiksmai turėtų apimti postūmį investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas, kuriomis gerinamas našumas, augimo rezultatai, socialinė sanglauda, ekonominis atsparumas įvairiems sukrėtimams, ir fiskalinės atsakomybės prisiėmimą, kartu atsižvelgiant į jų poveikį užimtumui ir socialinei sričiai;

(6)

Europos Sąjungos atsigavimas po ekonomikos krizės prisideda prie teigiamų tendencijų darbo rinkoje, tačiau tarp valstybių narių ir jų viduje vis dar yra daug ekonominių ir socialinių veiklos rezultatų skirtumų ir svarbių uždavinių, nes augant ekonomikai užimtumas savaime nedidėja. Per krizę paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir tvarių bei kokybiškų darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis SESV ir Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo. Suderinus pasiūlos ir paklausos priemones nustatyti politikos veiksmai turėtų apimti postūmį investicijoms, įskaitant žiedinės ekonomikos ir žaliosios ekonomikos bei socialines investicijas , atnaujintą įsipareigojimą tinkamu eiliškumu, socialiai ir ekonomikos atžvilgiu suderintai vykdyti struktūrines reformas, kuriomis gerinamas našumas, augimo rezultatai, socialinė sanglauda, ekonominis atsparumas įvairiems sukrėtimams, ir fiskalinės atsakomybės prisiėmimą, kartu užtikrinant, kad tos struktūrinės reformos turėtų teigiamą poveikį užimtumui ir socialinei sričiai;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)

reformos darbo rinkoje, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, turėtų atitikti nacionalinę socialinio dialogo praktiką ir palikti galimybę plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, be kita ko, konkurencingumo stiprinimo, darbo vietų kūrimo, mokymosi visą gyvenimą, mokymo politikos ir realiųjų pajamų klausimus;

(7)

reformos darbo rinkoje, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, turėtų atitikti nacionalinę socialinio dialogo praktiką ir palikti galimybę plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, be kita ko, gyvenimo lygio kėlimo, lygybės didinimo , konkurencingumo stiprinimo, našumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo, mokymosi visą gyvenimą, mokymo politikos ir realiųjų pajamų klausimus;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)

valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų taisyti ekonomikos ir finansų krizės socialinius padarinius ir siekti sukurti įtraukią visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje, kaip nurodyta ir Komisijos rekomendacijoje dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (13). Turėtų būti kovojama su nelygybe, turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės visiems ir sumažintas skurdas bei socialinė atskirtis (įskaitant vaikų), visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis šviestis, mokytis ir dalyvauti darbo rinkoje. Kadangi ES atsiranda naujų ekonominių ir verslo modelių, darbo santykiai irgi keičiasi. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nauji darbo santykiai išlaikytų ir stiprintų Europos socialinį modelį;

(8)

valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų taisyti ekonomikos ir finansų krizės socialinius padarinius ir siekti sukurti įtraukią ir socialiai teisingą visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje, kaip nurodyta ir Komisijos rekomendacijoje dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (14). Turėtų būti kovojama su nelygybe ir diskriminacija , turėtų būti užtikrintos vienodos galimybės visiems ir panaikintas skurdas bei socialinė atskirtis ( ypač vaikų skurdas ir socialinė atskirtis), visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir pakankamų ir veiksmingų socialinės apsaugos sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis šviestis, mokytis ir dalyvauti darbo rinkoje. Kadangi ES atsiranda naujų ekonominių ir verslo modelių, darbo santykiai irgi keičiasi. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nauji darbo santykiai išlaikytų ir stiprintų Europos socialinį modelį garantuojant, kad pagal naujus užimtumo modelius dirbantiems žmonėms būtų taikoma įdarbinimo teisės aktuose numatyta apsauga ir garantijos. Valstybės narės turėtų paskatinti neįgalių asmenų potencialą prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi ;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8 bis)

(8a) Komisija ir valstybės narės, remiamos specializuotų nevyriausybinių organizacijų ir skurdą patiriančių asmenų organizacijų, turėtų sukurti apmąstymų ir dialogo erdves siekiant užtikrinti, kad šie asmenys galėtų prisidėti vertinant jiems poveikį darančią politiką;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl sprendimo

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)

integruotos gairės turėtų būti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas. Valstybės narės turėtų visokeriopai pasinaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų parama, kad skatintų užimtumą, socialinę įtrauktį, sustiprintų mokymąsi visą gyvenimą ir švietimą bei pagerintų viešąjį administravimą. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos bendradarbiaujant su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus;

(11)

integruotos gairės ir Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti konkrečioms šalims skirtų tikslinių rekomendacijų, kurias Taryba pateikia valstybėms narėms, pagrindas. Valstybės narės turėtų visokeriopai pasinaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų parama, kad skatintų užimtumą, socialinę įtrauktį, sustiprintų mokymąsi visą gyvenimą ir švietimą bei pagerintų viešąjį administravimą. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos bendradarbiaujant su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl sprendimo

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)

Užimtumo komitetas ir Socialinės apsaugos komitetas, vadovaudamiesi atitinkamais Sutartyje nustatytais savo įgaliojimais, turėtų stebėti, kaip atsižvelgiant į užimtumo politikos gaires įgyvendinamos atitinkamos politikos kryptys. Šie komitetai ir kitos Tarybos parengiamosios įstaigos, susijusios su ekonominės ir socialinės politikos koordinavimu, turėtų glaudžiai bendradarbiauti,

(12)

Užimtumo komitetas ir Socialinės apsaugos komitetas, vadovaudamiesi atitinkamais Sutartyje nustatytais savo įgaliojimais, turėtų stebėti, kaip atsižvelgiant į užimtumo politikos gaires įgyvendinamos atitinkamos politikos kryptys. Siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę , šie komitetai ir kitos Tarybos parengiamosios įstaigos, susijusios su ekonominės ir socialinės politikos koordinavimu, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu, ypač jo Užimtumo ir socialinių reikalų komitetu ,

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 5 gairės pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kokybiškų darbo vietų kūrimui , mažinti kliūtis įmonėms įdarbinti žmones, skatinti verslumą ir savarankišką darbą ir , visų pirma, remti labai mažų ir mažųjų įmonių kūrimą ir augimą. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas.		Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas ir investuoti į tvarių, prieinamų ir kokybiškų darbo vietų kūrimą visais įgūdžių lygiais ir visuose darbo rinkos sektoriuose ir regionuose ir į jį investuoti, be kita ko, visapusiškai plėtojant į ateitį orientuotų sektorių , pvz., žaliosios ir žiedinės ekonomikos, priežiūros ir skaitmeninio sektorių, potencialą. Valstybės narės turėtų žmonėms suteikti galimybių derinti profesinį ir privatų gyvenimą, užtikrinti, kad darbo vietos būtų pritaikytos neįgaliesiems ir pagyvenusiems darbuotojams, ir padėti įmonėms įdarbinti žmones ir skatinti atsakingą verslumą ir savarankišką darbą, visų pirma, remiant labai mažų ir mažųjų įmonių kūrimą ir augimą. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas.

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 5 gairės antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės turėtų remti naujoviškas darbo formas, kuriomis atsakingai sukuriama darbo vietų visiems galimybių.		Valstybės narės turėtų remti naujoviškas darbo formas, kuriomis atsakingai sukuriama kokybiško darbo vietų visiems galimybių, visų pirma atsižvelgiant į plėtojamas naujas informacines ir komunikacijos technologijas, sykiu užtikrinant visišką atitiktį Sąjungos teisei, nacionaliniams užimtumo teisės aktams ir praktikai, taip pat darbo santykių sistemoms. Valstybės narės ir Komisija turėtų skleisti gerąją praktiką šioje srityje.

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 5 gairės 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
		Valstybės narės turėtų sumažinti biurokratizmą, kad būtų palengvinta mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkanti nereikalinga našta, nes jos labai prisideda prie darbo vietų kūrimo.

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 5 gairės trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Mokesčių našta nuo darbo jėgos turėtų būti perkelta kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas, atsižvelgiant į mokesčių sistemos perskirstomąjį poveikį, kartu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms.		Valstybės narės turėtų palaipsniui siekti sumažinti mokesčių naštą, tenkančią darbo jėgai ir turėtų ją perkelti kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas, atsižvelgiant į mokesčių sistemos perskirstomąjį poveikį, kartu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms, įskaitant investicijas į visuotinės svarbos viešąsias paslaugas .

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 5 gairės ketvirta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką ir gerbdamos socialinių partnerių savarankiškumą, turėtų skatinti skaidrius ir numatomus darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, kad darbo užmokestis galėtų priklausyti nuo našumo pokyčių, kartu užtikrinant sąžiningą darbo užmokestį, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis. Šiais mechanizmais reikėtų atsižvelgti į skirtingus įgūdžių lygius ir ekonominės veiklos rezultatų skirtumus tarp regionų, sektorių ir bendrovių. Valstybės narės ir socialiniai partneriai, laikydamiesi nacionalinės praktikos, turėtų užtikrinti tinkamo lygmens minimalaus darbo užmokesčio dydį, atsižvelgdami į jo poveikį konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir dirbančiųjų skurdui.		Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką ir gerbdamos socialinių partnerių savarankiškumą, turėtų skatinti skaidrius ir numatomus darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, kad darbo užmokestis galėtų priklausyti nuo našumo pokyčių, kartu užtikrinant sąžiningą darbo užmokestį, kuriuo tvariu ir atsakingu būdu užtikrinamas deramas gyvenimo lygis. Šiais mechanizmais reikėtų atsižvelgti į skirtingus įgūdžių lygius ir ekonominės veiklos rezultatų skirtumus tarp regionų, sektorių ir bendrovių. Valstybės narės ir socialiniai partneriai, laikydamiesi nacionalinės praktikos, turėtų užtikrinti tinkamo lygmens minimalaus darbo užmokesčio dydį, atsižvelgdami į jo poveikį konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir dirbančiųjų skurdui.

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 6 gairės antraštė

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
6 gairė. Darbo jėgos pasiūlos gerinimas: galimybės įsidarbinti, įgūdžiai ir kompetencija		6 gairė. Darbo jėgos pasiūlos didinimas ir galimybių įsidarbinti, įgūdžių ir kompetencijos gerinimas

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 6 gairės pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Atsižvelgiant į technologijų, aplinkos ir demografinius pokyčius, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes, užtikrindamos, kad būtų pakankama tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijos per visą profesinį gyvenimą pasiūla, atsižvelgiant į esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius . Valstybės narės turėtų daryti būtinas investicijas tiek į pirminį, tiek tęstinį švietimą ir mokymą. Jos turėtų dirbti išvien su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos spręsti struktūrines švietimo ir mokymo sistemų problemas, kad būtų teikiamas kokybiškas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą. Jos turėtų užtikrinti mokymų teisių perkėlimą keičiant profesinę veiklą . Tai turėtų visiems suteikti galimybę geriau pasirengti pokyčiams, prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių ir sėkmingai keisti profesinę veiklą, tokiu būdu didinant bendrą ekonomikos atsparumą sukrėtimams.		Atsižvelgiant į technologijų, aplinkos ir demografinius pokyčius, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene , turėtų skatinti tvarumą , našumą ir įsidarbinimo galimybes, užtikrindamos, kad būtų pakankama tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijos per visą profesinį gyvenimą pasiūla, reaguojant į esamas ir numatomas būsimas darbo rinkos galimybes, be kita, tiksliniu mokymo gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse skatinimu . Valstybės narės turėtų daryti būtinas investicijas tiek į pirminį, tiek tęstinį švietimą ir mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, nukreipdamas jas ne tik į formalųjį, bet ir neformalųjį švietimą bei savišvietą i r užtikrindamos vienodas galimybes visiems tuo naudotis . Jos turėtų dirbti išvien su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos didinti kokybę ir spręsti struktūrines švietimo ir mokymo sistemų problemas, kad būtų teikiamas kokybiškas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą, ypač atsižvelgiant į konkrečius neįgalių asmenų, etninių ir nacionalinių mažumų, imigrantų ir pabėgėlių poreikius . Jos turėtų užtikrinti mokymų teisių perkėlimą profesinės veiklos pokyčių metu, taikant taškų sistemą ir susijusių teisių kaupimą . Tai turėtų visiems suteikti galimybę geriau pasirengti pokyčiams, prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių, išvengti įgūdžių neatitikties ir sėkmingai keisti profesinę veiklą, tokiu būdu didinant bendrą ekonomikos atsparumą sukrėtimams.

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 6 gairės antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės turėtų skatinti lygias galimybes švietimo srityje ir didinti bendrą švietimo lygį, ypač žemiausios kvalifikacijos asmenų. Jos turėtų užtikrinti kokybiškus mokymosi rezultatus, stiprinti pagrindinius įgūdžius, mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, didinti aukštojo išsilavinimo atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti įgūdžių stebėseną ir prognozavimą ir padidinti suaugusiųjų dalyvavimą tęstinio švietimo ir mokymo sistemoje. Valstybės narės turėtų stiprinti mokymąsi darbo vietoje profesinio rengimo ir mokymo sistemose, be kita ko, pasitelkiant kokybiškas ir veiksmingas pameistrystės programas, didinti įgūdžių matomumą ir palyginamumą ir didinti galimybes pripažinti ir oficialiai patvirtinti ne formaliojo švietimo ir mokymo sistemoje įgytus įgūdžius ir kompetenciją. Jos turėtų modernizuoti ir plėsti lankstaus tęstinio profesinio mokymo pasiūlą ir paklausą. Valstybės narės taip pat turėtų remti menkų įgūdžių turinčius suaugusiuosius, kad išlaikytų arba padidintų jų ilgalaikio įsidarbinimo galimybes, gerindamos galimybes ir susidomėjimą naudotis kokybiško mokymosi pasiūla, nustatydamos tobulinimosi kryptis, įskaitant įgūdžių vertinimą, tinkamą švietimo ir mokymo pasiūlą ir įgytų įgūdžių patvirtinimą ir pripažinimą.		Valstybės narės turėtų skatinti lygias galimybes švietimo srityje, įskaitant ikimokyklinį ugdymą , ir didinti bendrą švietimo lygį, ypač žemiausios kvalifikacijos asmenų ir palankių sąlygų neturinčių besimokančių asmenų. Jos turėtų užtikrinti kokybiškus mokymosi rezultatus, puoselėti ir stiprinti pagrindinius įgūdžius, skatinti verslumo įgūdžius , mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, didinti aukštojo išsilavinimo atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti įgūdžių stebėseną ir prognozavimą ir padidinti suaugusiųjų dalyvavimą tęstinio švietimo ir mokymo sistemoje, taip pat pasitelkiant mokymuisi ir praktikai skirtų atostogų, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą politiką . Valstybės narės turėtų stiprinti mokymąsi darbo vietoje profesinio rengimo ir mokymo sistemose, be kita ko, pasitelkiant kokybiškas ir veiksmingas pameistrystės programas, didinti įgūdžių matomumą ir palyginamumą ir didinti galimybes pripažinti ir oficialiai patvirtinti ne formaliojo švietimo ir mokymo sistemoje įgytus įgūdžius ir kompetenciją. Jos turėtų modernizuoti ir plėsti lankstaus tęstinio profesinio mokymo pasiūlą ir paklausą. Valstybės narės taip pat turėtų remti menkų įgūdžių turinčius suaugusiuosius, kad išlaikytų arba padidintų jų ilgalaikio įsidarbinimo galimybes, gerindamos galimybes ir susidomėjimą naudotis kokybiško mokymosi pasiūla, nustatydamos tobulinimosi kryptis, įskaitant įgūdžių vertinimą, darbo rinkos galimybes atitinkančią švietimo ir mokymo pasiūlą ir įgytų įgūdžių patvirtinimą ir pripažinimą.

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 6 gairės 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
		Siekdamos skatinti ilgalaikę savo darbo jėgos gerovę ir našumą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų švietimo ir mokymo sistemos atitiktų darbo rinkos poreikius ir jomis būtų siekiama skatinti asmeninį tobulėjimą, socialinę sanglaudą, kultūrų tarpusavio supratimą ir aktyvų pilietiškumą.

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 6 gairės trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Turėtų būti kovojama su dideliu nedarbu ir neveiklumu, be kita ko, laiku teikiant konkrečiai pritaikytą pagalbą, pagrįstą parama darbo paieškai, mokymui ir perkvalifikavimui . Siekiant reikšmingai sumažinti struktūrinį nedarbą ir užkirsti jam kelią, turėtų būti taikomos visapusiškos strategijos, kurios apimtų išsamų konkrečios padėties įvertinimą vėliausiai po 18 mėnesių nedarbo. Jaunimo nedarbo ir didelio nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET) lygmens problemos turėtų būti ir toliau sprendžiamos gerinant perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką struktūrą, be kita ko, visiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą (15).		Turėtų būti kovojama su dideliu nedarbu, ilgalaikiu nedarbu ir ilgalaikiu neveiklumu, be kita ko, laiku teikiant konkrečiai ir integruotai pritaikytą pagalbą, pagrįstą parama darbo paieškai, mokymui, perkvalifikavimui ir taikyti tinkamus tolesnius veiksmus. Tuo tikslu reikia suderinto požiūrio į socialines ir įdarbinimo paslaugas, o tai reiškia, kad įdarbinimo tarnybos, socialinės tarnybos, socialiniai partneriai ir vietos valdžios institucijos turi glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti. Siekiant reikšmingai sumažinti ilgalaikį ir struktūrinį nedarbą ir užkirsti jam kelią, turėtų būti taikomos visapusiškos strategijos, kurios apimtų išsamų konkrečios padėties vertinimą, atliekamą kuo anksčiau . Jaunimo nedarbo ir didelio nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET) lygmens problemos turėtų būti ir toliau sprendžiamos gerinant perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką struktūrą, be kita ko, visiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą (16).

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 6 gairės ketvirta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Mokesčių reformų, kuriomis mokesčiai būtų perkeliami nuo darbo jėgos į kitur, tikslas turėtų būti šalinti kliūtis dalyvauti darbo rinkoje ir paskatas joje nedalyvauti , visų pirma kalbant apie labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis . Valstybės narės turėtų remti neįgaliesiems pritaikytą darbo aplinką, įskaitant tikslinę finansinę paramą ir paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.		Mokesčių reformų, kuriomis mokesčiai būtų palaipsniui perkeliami nuo darbo jėgos į kitur, tikslas turėtų būti šalinti nepagrįstas kliūtis ir per didelę biurokratiją ir teikti paskatas dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, sykiu užtikrinant, kad mokesčių reformos nekeltų pavojaus gerovės valstybės tvarumui . Valstybės narės turėtų remti neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims pritaikytą darbo aplinką, įskaitant tikslinę finansinę paramą ir paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir apskritai visuomenės gyvenime. Valstybės narės ir Komisija turėtų skatinti remiamą įdarbinimą atviroje ir įtraukioje darbo rinkoje.

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 6 gairės penkta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Turėtų būti pašalintos kliūtys dirbti ir siekti karjeros, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė ir didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, be kita ko, užtikrinant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą. Turėtų būti skatinamas darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas , visų pirma suteikiant galimybę naudotis ilgalaikės priežiūros paslaugomis ir prieinamomis kokybiškomis ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugomis . Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priežiūros pareigų turintys tėvai ir kiti asmenys turėtų galimybę pasinaudoti tinkamomis šeimos atostogomis ir susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų, kad galėtų suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ir skatinti, kad moterys ir vyrai tolygiai pasinaudotų šiomis teisėmis.		Turėtų būti pašalintos kliūtys dirbti ir siekti karjeros, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė ir didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, be kita ko, užtikrinant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą visuose sektoriuose ir profesijose . Valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti darbo užmokesčio skaidrumo ir darbo užmokesčio audito politiką, siekdamos panaikinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą. Valstybės narės turi vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB (17), nustatydamos, veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijos darbdaviams, kurie už tą patį darbą moka skirtingą užmokestį, priklausomai nuo to, ar jį atlieka vyras ar moteris. Turėtų būti užtikrinamas visų asmenų darbo, privataus bei šeimos gyvenimo derinimas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priežiūros pareigų turintys tėvai ir kiti asmenys turėtų galimybę pasinaudoti tinkamomis šeimos ir priežiūros atostogomis, prieinama kokybiška ilgalaike priežiūra bei ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra ir į darbuotoją orientuotais susitarimais, pvz., pasinaudojant nuotolinio darbo ir pažangaus darbo modelio galimybėmis , dėl lanksčių darbo sąlygų, kad galėtų suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ir skatinti, kad moterys ir vyrai tolygiai pasinaudotų šiomis teisėmis. Valstybės narės turėtų užtikrinti paramą slaugytojams, kurie yra priversti nutraukti arba apriboti profesinę veiklą, kad galėtų tinkamai prižiūrėti asmenis.

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Politika turėtų būti siekiama gerinti ir remti darbo rinkos poreikių atitiktį ir pereinamuosius procesus. Valstybės narės turėtų veiksmingai aktyvinti ir suteikti galimybių tiems, kurie gali dalyvauti darbo rinkoje. Jos turėtų stiprinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumą, plėsdamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir geriau jas susiedamos su pajamų parama, grindžiama nedirbančių žmonių teise ir atsakomybe aktyviai ieškoti darbo. Valstybės narės turėtų siekti, kad viešosios užimtumo tarnybos dirbtų veiksmingiau, laiku teikdamos konkrečiai pritaikytą pagalbą darbo ieškantiems asmenims, remdamos darbo rinkos paklausą ir įgyvendindamos veiklos rezultatais grindžiamo valdymo principą.		Politika turėtų būti siekiama gerinti ir remti darbo rinkos poreikių atitiktį ir pereinamuosius procesus, kad darbuotojai galėtų tobulėti profesinėje srityje. Valstybės narės turėtų veiksmingai aktyvinti ir suteikti galimybių tiems, kurie gali dalyvauti darbo rinkoje, teikdamos individualią paramą ir integruotas paslaugas, grindžiamas platesniu aktyvios įtraukties požiūriu. Jos turėtų stiprinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumą, didindamos jų finansavimą , plėsdamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir užtikrindamos tinkamą pajamų paramą nedirbantiems žmonėms, kol jie ieško darbo ir taip pat atsižvelgiant į bedarbių teises ir pareigas . Tai apima darbą su socialiniais partneriais ir kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, kad būtų padidintas šios politikos veiksmingumas ir atskaitomybė. Valstybės narės turėtų siekti, kad viešosios užimtumo tarnybos dirbtų veiksmingiau, būtų susietos tarpusavyje, kad laiku teiktų konkrečiai pritaikytą kokybišką pagalbą darbo ieškantiems asmenims ir sudarytų sąlygas jo ieškoti visoje Sąjungoje , remdamos darbo rinkos paklausą ir įgyvendindamos veiklos rezultatais grindžiamo valdymo principą.

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bedarbiams pagrįstą laikotarpį būtų mokamos tinkamo dydžio bedarbio pašalpos, atitinkančios jų įnašą ir nacionalines tinkamumo taisykles. Tokios pašalpos turėtų neskatinti jų gavėjų nesiekti kuo greičiau vėl įsidarbinti.		Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bedarbiams pakankamą laikotarpį, kurio reikia kokybiškai darbo vietai rasti , būtų mokamos tinkamo dydžio bedarbio pašalpos, atitinkančios jų įnašą ir nacionalines tinkamumo taisykles. Tokias pašalpas turėtų papildyti aktyvi darbo rinkos politika ir priemonės, kurios skatintų greitą grįžimą į kokybiškas darbo vietas.

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės ketvirta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Turėtų būti skatinamas besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas, siekiant didinti galimybes įsidarbinti ir visapusiškai pasinaudoti Europos darbo rinkos potencialu. Turėtų būti pašalintos judumo kliūtys švietimo ir mokymo, profesinių ir asmeninių pensijų ir kvalifikacijų pripažinimo srityse. Valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad užtikrintų, jog administracinėmis procedūromis nesudaromos kliūtys ar neapsunkinamos kitų valstybių narių darbuotojų galimybės įsidarbinti. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama esamomis taisyklėmis, ir spręsti galimo protų nutekėjimo iš tam tikrų regionų problemą.		Besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas turėtų tapti pagrindine laisve , siekiant didinti galimybes įsidarbinti ir visapusiškai pasinaudoti Europos darbo rinkos potencialu. Turėtų būti skatinamas ir vidaus judumas. Turėtų būti pašalintos judumo kliūtys švietimo ir mokymo, profesinių ir asmeninių pensijų, prieigos prie socialinės apsaugos ir kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimo srityse, taip pat panaikinti neproporcingi kalbiniai reikalavimai. Turėtų būti remiami mobilieji darbuotojai, be kita ko, pagerinant jų galimybę susipažinti su teisėmis darbe ir informuotumą apie jas. Valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad užtikrintų, jog administracinėmis procedūromis nesudaromos kliūtys ar neapsunkinamos kitų valstybių narių darbuotojų galimybės įsidarbinti. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama esamomis taisyklėmis, ir spręsti galimo protų nutekėjimo iš tam tikrų regionų problemą. Jos tai turėtų daryti didindamos ir remdamos investicijas į sektorius, tikrai turinčius potencialą kurti aukštos kokybės darbo galimybes, tokias kaip žalioji ir žiedinė ekonomika ar skaitmeninis ir priežiūros sektoriai.

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 7 gairės penkta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Atsižvelgiant į nacionalinę praktiką ir siekiant veiksmingesnio socialinio dialogo, geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad socialiniai partneriai laiku ir prasmingai būtų įtraukti į ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos reformų rengimą ir įgyvendinimą , be kita ko, remdamos didesnius socialinių partnerių gebėjimus. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami jiems svarbiais klausimais derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus, tačiau turi būti visapusiškai laikomasi jų autonomiškumo principo ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų.		Atsižvelgiant į nacionalinę praktiką ir partnerystės principus ir siekiant veiksmingesnio socialinio ir pilietinio dialogo, geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos laiku, iš tikrųjų ir prasmingai būtų įtraukti į ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos reformų rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą visais proceso etapais , be kita ko, remdamos didesnius socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus. Toks įtraukimas neturėtų apsiriboti tik konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami jiems svarbiais klausimais derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus, tačiau turi būti visapusiškai laikomasi jų autonomiškumo principo ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų. Taip pat turėtų būti remiama pagal netipines darbo sutartis ir savarankiškai dirbančių asmenų teisė jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas. Valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad sustiprintų socialinių partnerių vaidmenį.

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės antraštė

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
8 gairė. Lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu		8 gairė. Lygių galimybių, lygybės ir nediskriminavimo visiems skatinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės turėtų skatinti įtraukias ir atviras visiems darbo rinkas , įgyvendindamos veiksmingas priemones, skirtas nepakankamai atstovaujamų grupių lygioms galimybėms darbo rinkoje skatinti . Jos turėtų užtikrinti vienodą požiūrį užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo ir galimybės gauti prekių bei paslaugų srityje, nepaisant lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos .		Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis , turėtų įgyvendinti veiksmingas kovos su visų formų diskriminacija priemones ir skatinti lygias galimybes visiems dalyvauti visuomenės gyvenime. Tokios priemonės turėtų apimti įtraukių ir visiems atvirų darbo rinkų skatinimą , be kita ko, įgyvendinant priemones, kuriomis kovojama su diskriminacija patenkant į darbo rinką ir darbo rinkoje, siekiant paremti tuos, kurie šiuo metu diskriminuojami, nepakankamai atstovaujami arba yra atsidūrę keblioje padėtyje . Valstybės narės turėtų užtikrinti vienodą požiūrį ir kovoti su visomis diskriminacijos formomis užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo ir galimybės gauti prekių bei paslaugų srityje, nepaisant lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus seksualinės orientacijos arba socialinės ir ekonominės kilmės. Tuo tikslu būtina įgyvendinti konkrečias priemones asmenims, esantiems pažeidžiamoje padėtyje, remti ir jos turi būti tinkamai finansuojamos, kad nebūtų jokios galimos atitinkamų paramos gavėjų konkurencijos dėl išteklių.

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos teiktų veiksmingą, efektyvią ir tinkamą socialinę apsaugą visais asmens gyvenimo etapais, skatindamos socialinę įtrauktį ir aukštesnės socialinės padėties siekimą, skatindamos dalyvavimą darbo rinkoje ir kovodamos su nelygybe, be kita ko, pasitelkdamos mokesčių ir išmokų sistemas. Socialinės apsaugos sistemų modernizavimas turėtų užtikrinti geresnį prieinamumą, tvarumą, tinkamumą ir kokybę.		Valstybės narės turėtų pagerinti socialinės apsaugos sistemas, kad būtų teikiama veiksminga, efektyvi ir tinkama socialinė apsauga visais asmens gyvenimo etapais, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis , skatindamos socialinę įtrauktį ir aukštesnės socialinės padėties siekimą, skatindamos dalyvavimą darbo rinkoje ir kovodamos su nelygybe, be kita ko, pasitelkdamos mokesčių ir išmokų sistemas. Socialinės apsaugos sistemų tobulinimas ir inovacijos turėtų užtikrinti geresnę prieigą, prieinamumą , tvarumą, tinkamumą ir kokybę.

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti prevencijos ir integruotas strategijas, suderindamos tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukiąsias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis. Socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti visų, neturinčių pakankamai išteklių, teisę gauti tinkamo dydžio minimalias išmokas ir palaikyti socialinę įtrauktį, skatinant žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.		Valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti prevencijos ir integruotas strategijas, suderindamos tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukiąsias darbo rinkas ir galimybes naudotis individualiems poreikiams pritaikytomis kokybiškomis paslaugomis. Socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti visiems, neturintiems pakankamai išteklių, tinkamo dydžio minimalias išmokas ir palaikyti socialinę įtrauktį, skatinant žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės 3 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
		Valstybės narės, remiamos Komisijos, taip pat turi skatinti aktyvų NVO, kurių specializacija – kova su skurdu, ir skurdą patiriančių asmenų organizacijų dalyvavimą rengiant kovai su skurdu ir socialine atskirtimi skirtą politiką.

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės ketvirta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Nebrangios , prieinamos ir kokybiškos paslaugos , pavyzdžiui , vaikų priežiūra, nemokyklinė priežiūra, švietimas, mokymas, būstas, sveikatos paslaugos ir ilgalaikė priežiūra, yra itin svarbios lygioms galimybėms , įskaitant vaikų ir jaunuolių, užtikrinti . Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu, socialine atskirtimi, be kita ko, dirbančiųjų skurdo mažinimui. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi galėtų gauti pagrindines paslaugas, įskaitant vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansines paslaugas ir skaitmeninį ryšį . Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kuriems to reikia , ir pažeidžiami asmenys turėtų galimybę gauti tinkamą pagalbą socialinio būsto srityje , taip pat teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Atskirai turėtų būti sprendžiama benamystės problema. Turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias žmonių su negalia reikmes.		Galimybė naudotis nebrangiomis , prieinamomis ir kokybiškomis paslaugomis , tokiomis kaip vaikų priežiūra, nemokyklinė priežiūra, švietimas, mokymas, būstas, sveikatos paslaugos, reabilitacija ir ilgalaikė priežiūra, ir jų prieinamumas yra itin svarbūs norint užtikrinti lygias galimybes , įskaitant vaikų ir jaunuolių ir etninių mažumų bei migrantų galimybes. Skurde gyvenantys vaikai turėtų turėti galimybę naudotis nemokama sveikatos priežiūra , nemokamu švietimu, vaikų priežiūra, turėti deramą būstą ir gauti tinkamą maitinimą . Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, be kita ko, dirbančiųjų skurdo mažinimui, ir kovai su diskriminacija . Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi galėtų gauti pagrindines paslaugas, kurios būtų įperkamos , visų pirma švietimo, sveikatos priežiūros, būsto , vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio srityse . Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kuriems reikalinga pagalba , ar pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys turėtų galimybę gauti tinkamą socialinį būstą , taip pat teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Atskirai turėtų būti sprendžiama benamystės problema. Turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias neįgalių asmenų reikmes ir jų potencialą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų persvarstyti negalios vertinimo sistemas, kad nebūtų sudaroma kliūčių patenkant į darbo rinką.

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės 4 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
		Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neįgalius asmenis įdarbinantys darbdaviai galėtų pasinaudoti tinkamu konsultavimu ir parama. Siekiant neįgaliesiems sudaryti sąlygas pasinaudoti švietimo ir užimtumo paslaugomis, turėtų būti skatinamos ir remiamos asmeninės pagalbos paslaugos.

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės penkta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės turėtų užtikrinti teisę laiku gauti prieinamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų ir užtikrinti tvarumą ilguoju laikotarpiu.		Valstybės narės turėtų užtikrinti teisę laiku gauti įperkamų, prieinamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų ir užtikrinti tvarumą ilguoju laikotarpiu.

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedo 8 gairės šešta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Valstybės narės, atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius , turėtų užtikrinti moterų ir vyrų pensijų sistemų tvarumą ir tinkamumą, suteikti lygias galimybes abiejų lyčių darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims įgyti teises į pensiją, be kita ko, pasitelkiant papildomas pensijų sistemas , kad būtų užtikrintas orus gyvenimas. Pensijų reformos turėtų būti pagrįstos priemonėmis, kuriomis ilginamas darbinis amžius ir didinamas faktinis pensinis amžius, pavyzdžiui, apribojant ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos ir didinant teisės aktais nustatytą pensinį amžių, tokiu būdu atsižvelgiant į gyvenimo trukmės ilgėjimą. Valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir nustatyti tinkamą reformų laipsniškumą.		Valstybės narės turėtų nedelsiant užtikrinti moterų ir vyrų pensijų sistemų tvarumą ir tinkamumą, suteikti lygias galimybes visiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims įgyti tinkamas teisės aktais nustatytas teises į pensiją, kad būtų užtikrintas orus gyvenimas, taip pat siekti užtikrinti pakankamas pensijos pajamas, kurios bent viršytų skurdo ribą. Turėtų būti suteiktos nediskriminuojančios galimybės dalyvauti papildomose pensijų sistemose, kurios galėtų papildyti teisės aktais nustatytas pensijas. Priklausomai nuo valstybės narės nacionalinių susitarimų ir teisės aktų vien pirmosios pakopos pensija arba derinama su antrosios pakopos pensija turėtų sudaryti atitinkamas pakaitines pajamas, pagrįstas ankstesniais darbuotojo užmokesčiais. Valstybės narės turėtų teikti atitinkamus pensijų kreditus asmenims, kurie tam tikrą laiką nedirbo, nes teikė neformalią priežiūrą artimiesiems. Pensijų reformos, įskaitant galimą faktinio pensinio amžiaus ilginimą , turėtų būti suderintos su vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos strategija ir paremtos priemonėmis, kuriomis ilgiau dirbti norintiems asmenims ilginamas darbinis amžius. Darbuotojams, kurie priartėjo prie išėjimo į pensiją, turėtų būti suteikta galimybė savanoriškai sutrumpinti darbo laiką. Valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene ir visas reformas pradėti taikyti palaipsniui.

(1) Textes adoptés de cette date, P8_TA(2016)0355.

(2) OL C 265, 2017 8 11, p. 201.

(3) OL C 120, 2013 4 26, p. 1–6.

(4) OL C 67, 2016 2 20, p. 1–5..

(5) OL C 484, 2016 12 24, p. 1–6..

(6) COM(2017)0563 galutinis – 2017/0244 (NLE).

(7) OL C 120, 2013 4 26, p. 1..

(8) OL C 67, 2016 2 20, p. 1..

(9) OL C 484, 2016 12 24, p. 1..

(10) COM(2017)0563 galutinis – 2017/0244 (NLE).

(11) OL L 308, 2010 11 24, p. 46– 5.

(12) OL L 308, 2010 11 24, p. 46..

(13) COM(2008)0639 galutinis.

(14) COM(2008)0639 galutinis.

(15) OL C 120, 2013 4 26, p. 1–6.

(16) OL C 120, 2013 4 26, p. 1.

(17) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).

18.11.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 390/215

P8_TA(2018)0182

2019 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos. I skirsnis – Europos Parlamentas

2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2019 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (2018/2001(BUD))

(2019/C 390/46)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1),ypač į jo 36 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (toliau - 2013 m. gruodžio 2 d. TIS),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (4),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (5),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2017 m. spalio 25 d. priimtą rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto bendro projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino vykdant biudžeto procedūrą (7),

—	atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus Biurui pateiktą pranešimą dėl Europos Parlamento 2019 finansinių metų pirminio sąmatos projekto rengimo,

—	atsižvelgdamas į pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnio 7 dalį ir 96 straipsnio 1 dalį 2018 m. balandžio 16 d. Biuro parengtą pirminį sąmatos projektą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 96 straipsnio 2 dalį parengtą sąmatos projektą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 96 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0146/2018),

A.	kadangi ši biudžeto procedūra yra ketvirtoji visa šios kadencijos procedūra ir šeštoji procedūra, vykdoma 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) metais;

kadangi 2019 m. biudžetas, kaip pasiūlyta generalinio sekretoriaus pranešime, rengiamas atsižvelgiant į V išlaidų kategorijos viršutinės ribos padidėjimą tiek infliacijos, tiek faktiniu požiūriu, kuris sudaro daugiau galimybių augimui ir investicijoms, taip pat taupymo, efektyvumo gerinimo ir rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo politikos įgyvendinimo tąsai;

kadangi generalinis sekretorius pasiūlė 2019 m. biudžetui nustatyti, be kita ko, šiuos prioritetinius tikslus: 2019 m. Europos Parlamento rinkimų kampanija, saugumo projektai, daugiamečiai pastatų projektai, IT plėtra, EP nariams teikiamų paslaugų gerinimas ir ekologiško požiūrio į transportą skatinimas;

kadangi generalinis sekretorius Parlamento 2019 m. preliminaraus biudžeto sąmatos projekte pasiūlė 2 016 644 000 EUR sumą, t. y. 3,38 % daugiau, palyginti su 2018 m. biudžetu (įskaitant 37,3 mln. EUR Parlamento kadencijos pasikeitimui ir 34,3 mln. EUR kitoms nenumatytoms išlaidoms), ir ta suma 2014–2020 m. DFP V išlaidų kategorijoje sudarys 18,79 % dydžio dalį;

kadangi beveik du trečdalius biudžeto sudaro su indeksu susietos išlaidos, kurios daugiausia susijusios su dabartinių ir į pensiją išėjusių Parlamento narių ir darbuotojų atlyginimais, pensijomis, medicinos išlaidomis ir išmokomis (EP nariams – 23 %, o darbuotojams – 34 %), taip pat pastatais (13 %), ir šios išlaidos patikslintos pagal Tarnybos nuostatus, konkrečių sektorių indeksavimą arba infliacijos lygį;

F.	kadangi Parlamentas savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (8) pabrėžė, kad 2016 m. biudžetas turėtų būti realistiškas ir atitikti biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo principus;

G.	kadangi Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijos, patikimumas tam tikra dalimi priklauso nuo jo gebėjimo valdyti savo paties išlaidas ir nuo jo gebėjimo plėtoti demokratiją Sąjungos lygmeniu;

H.	kadangi savanoriškas pensijų fondas buvo įsteigtas 1990 m. pagal Biuro taisykles, reglamentuojančias papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo programą (9);

Bendroji sistema

pabrėžia, kad 2019 m. Parlamento biudžeto dalis V išlaidų kategorijoje ir toliau turėtų neviršyti 20 %; pažymi, kad 2019 m. biudžeto sąmatos lygis sudaro 18,53 %, o tai yra mažiau, nei pasiekta 2018 m. (18,85 %), ir tai yra mažiausia V išlaidų kategorijos dalis per pastaruosius 15 metų;

pabrėžia, kad didžiausia Parlamento biudžeto dalis yra nustatyta statutiniuose ar sutartiniuose įsipareigojimuose ir jai taikomas metinis indeksavimas;

pažymi, kad dėl 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų išlaidos bus gerokai didesnės tam tikrose srityse, ypač atsižvelgiant į pakartotinai neišrinktus Parlamento narius ir jų padėjėjus, o lėšų bus sutaupyta, nors ir mažesniu mastu, kitose srityse dėl sumažėjusios Parlamento darbo apimties rinkimų metais;

pritaria Biuro ir Biudžeto komiteto 2018 m. kovo 26 d. ir 2018 m. balandžio 10 d. derinimo posėdyje pasiektam susitarimui biudžetą 2018 m. atžvilgiu padidinti 2,48 %, t. y., kad bendra jo 2019 m. sąmatos suma siektų 1 999 144 000 EUR, sumažinti sąmatos projekto, kurį Biuras patvirtino 2018 m. kovo 12 d., išlaidų lygį 17,5 mln. EUR ir atitinkamai sumažinti asignavimus šiose biudžeto eilutėse: 1004 – Įprastinės kelionės išlaidos; 105 – Kalbų ir kompiuterių kursai; 1404 – Pareigūnų stažuotės, stipendijos ir mainai; 1612 – Tęstinis kvalifikacijos kėlimas; 1631 – Judumas; 2000 – Nuoma; 2007 – Pastatų statyba ir patalpų įrengimas; 2022 – Pastatų priežiūra, remontas, eksploatavimas ir valymas; 2024 – Energijos suvartojimas; 2100 – Kompiuterių sistemos ir telekomunikacijos; 2101 – Kompiuterių sistemos ir telekomunikacijos. Nuolatinė veikla — Infrastruktūra; 2105 – Kompiuterių sistemos ir telekomunikacijos. Investicijos į projektus; 212 – Baldai; 214 – Techninė įranga ir įrenginiai; 230 – Kanceliarinės prekės, raštinės ir kiti įvairūs reikmenys; 238 – Kitos administracinės veiklos išlaidos; 300 – Personalo komandiruočių ir kelionės tarp trijų darbo vietų išlaidos; 302 – Svečių priėmimo ir reprezentacinės išlaidos; 3040 – Įvairios vidaus susirinkimų išlaidos; 3042 – Susirinkimai, kongresai, konferencijos ir delegacijos; 3049 – Išlaidos kelionių agentūrai; 3243 – Europos Parlamento lankytojų centrai; 3248 – Garso ir vaizdo informacijos išlaidos; 325 – Su ryšių biurais susijusios išlaidos; 101 – Rezervas nenumatytoms išlaidoms; 1400 punktui – Kiti darbuotojai – Generalinis sekretoriatas ir frakcijos – suteikia 50 000 EUR, 320 punktui –Dalykinių žinių įgijimas – 50 000 EUR ir 3211 punktui – Išlaidos Europos mokslo žiniasklaidos centrui – 800 000 EUR asignavimų; palankiai vertina tai, kad tuos pakeitimus Biuras priėmė 2018 m. balandžio 16 d.;

pabrėžia, kad Parlamento pagrindinės funkcijos yra kartu su Taryba priimti teisės aktus ir spręsti dėl Sąjungos biudžeto, atstovauti piliečiams ir tikrinti kitų institucijų darbą;

atkreipia dėmesį į Parlamento vaidmenį kuriant europinį politinį sąmoningumą ir skleidžiant Sąjungos vertybes;

pažymi, kad preliminarus sąmatos projektas ir lydimieji dokumentai gauti vėlai – tik po to, kai jas Biuras patvirtino 2018 m. kovo 12 d.; prašo ateityje generalinio sekretoriaus pranešimą Biurui dėl preliminaraus sąmatos projekto, įskaitant jo priedus, pateikti laiku;

Skaidrumas ir prieinamumas

palankiai vertina atsakymą į įvairiose biudžeto rezoliucijose išreikštą Biudžeto komiteto prašymą dėl papildomos informacijos apie vidutinės trukmės ir ilgalaikį planavimą, investicijas, Tarnybos nuostatuose nustatytas prievoles, veiklos išlaidas ir metodiką, remiantis dabartiniais poreikiais, o ne koeficientais; pažymi, kad vienkartinės išmokos yra naudinga ir pripažinta priemonė siekiant padidinti lankstumą ir skaidrumą;

pažymi, kad, kaip ir ankstesniųjų metų atveju, siūloma numatyti sumą „nenumatytoms“investicijoms ir išlaidoms, t. y. investicijoms ir išlaidoms, kurios Parlamentui yra neįprastos ar nebūdingos ir retos; pažymi, kad 2019 m. šios investicijos ir išlaidos sudaro 71,6 mln. EUR, iš kurių 37,3 mln. EUR skiriama naujai Parlamento kadencijai ir 34,3 mln. EUR kitoms nenumatytosioms išlaidoms; primena, kad 2016 m. biudžete numatytas ir į paskesnius biudžetus įtrauktas įprastų ir nenumatytų išlaidų atskyrimas buvo daromas tik siekiant reaguoti į poreikį įgyvendinti skubias pastatų apsaugos ir kibernetinio saugumo priemones po teroristų išpuolių; mano, kad pernelyg dažnas tokio atskyrimo, t. y. kitų išlaidų įtraukimo į nenumatytas išlaidas, naudojimas iškreipia biudžeto maržos raidos vaizdą, taigi prieštarauja Parlamento išlaidų skaidrumo principui;

10.

tikisi, kad 2019 m. Parlamento biudžetas bus realistiškas ir tikslus, turint mintyje poreikių ir jiems patenkinti skirtų išlaidų atitikimą, siekiant kiek galima labiau išvengti biudžeto perviršio;

„Brexit’as“

11.

pažymi, kad 2017 m. gruodžio 8 d. Sąjungos ir JK derybininkai pasiekė susitarimą iš esmės dėl finansinio susitarimo su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos, kuriame numatyta nuostata, kad Jungtinė Karalystė prisidės prie Sąjungos metinių biudžetų 2019 m. ir 2020 m. taip, tarsi vis dar būtų Sąjungos valstybė narė, ir prisidės finansuojant iki 2020 m. gruodžio 31 d. prisiimtus Sąjungos įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo fondas į ES balansą yra įtrauktas kaip įsipareigojimas ir kad įnašo pagal esamus įsipareigojimus suma, kurios reikia norint padengti anksčiau prisiimtus, bet po 2020 m. tebesitęsiančius pensijų įsipareigojimus, bus dalies derybų objektas;

12.

pažymi, kad Konstitucinių reikalų komitetas 2018 m. vasario mėn. balsavimu plenariniame posėdyje patvirtino pranešimą savo iniciatyva dėl Europos Parlamento sudėties, visų pirma EP narių skaičiaus sumažinimo iki 705 narių, po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos; pažymi, kad po 2018 m. vasario 23 d. vykusio neoficialaus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimo pirmininkas D. Tusk pranešė, kad šis pasiūlymas susilaukė didelės paramos; pažymi, kad tuo atveju, jeigu Jungtinė Karalystė vis dar būtų valstybė narė 2019–2024 m. Parlamento kadencijos pradžioje, EP narių skaičius bus 751 tol, kol Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos taps teisiškai galiojančiu; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad tokiai tvarkai būtinas vienbalsis Europos Vadovų Tarybos sprendimas gavus Europos Parlamento pritarimą; pabrėžia, kad kol kas Parlamento sąmatoje atspindima esama padėtis, kai nuo 2019 m. kovo 30 d. iki aštuntosios kadencijos pabaigos Parlamentą sudarys 678 nariai iš 27 valstybių narių, o nuo devintosios kadencijos laikotarpio pradžios iki 2019 finansinių metų pabaigos Parlamentą sudarys 705 nariai iš 27 valstybių narių; džiaugdamasis atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus pasiūlytus koregavimus, kuriuos Biuras patvirtino 2018 m. kovo 12 d.;

2019 m. Europos Parlamento rinkimai

13.

pritaria komunikacijos kampanijai, nes ji yra naudinga priemonė, padedanti piliečiams paaiškinti, koks yra Sąjungos ir Parlamento tikslas; pabrėžia, kad šios kompanijos užduotis turėtų būti, be kita ko, Sąjungos vaidmens ir Parlamento įgaliojimų, jo funkcijų, pavyzdžiui, rinkti Komisijos pirmininką, ir jo poveikio piliečių gyvenimui aiškinimas;

14.

primena, kad, kaip patvirtinta per 2018 m. biudžeto procedūrą, bendras kampanijos biudžetas siekia 33,3 mln. EUR dvejiems metams, iš kurių 25 mln. EUR skirti 2018 m. (dėl laiko, kurio reikia vykdyti viešųjų pirkimų procedūras ir sudaryti sutartis) ir 8,33 mln. EUR – 2019 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. lapkričio mėn. Biuras patvirtino per ankstesnius rinkimus įgytos patirties analize grindžiamą strategiją;

15.

pabrėžia, kad Europos Parlamento rinkimų komunikacijos procesai apima tris pakopas: labiausiai matoma pakopa yra skirta nacionalinėms ir Europos politinėms partijoms ir jų kandidatams, antroji pakopa yra pagrindiniams kandidatams (vok. Spitzenkandidaten) skirtas procesas, pirmą kartą nustatytas 2014 m., o trečioji pakopa yra institucinė kampanija, kurios metu primenama, kas yra Parlamentas, kokia jo veikla, kaip jis daro poveikį piliečių gyvenimams ir kodėl svarbu dalyvauti rinkimuose;

16.

pabrėžia, kad Parlamentui trūksta išteklių, kurių reikia siekiant palaikyti ryšius su 400 mln. teisę balsuoti turinčių rinkėjų, todėl jis šiuo tikslu turi kuo geriau panaudoti savo poveikio didinimo tinklus; mano, kad taip pat svarbų vaidmenį atliks pranešimai socialinės žiniasklaidos svetainėse; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos lygmeniu 2018 m. bus surengta daug piliečių ir suinteresuotųjų subjektų konferencijų ir kad nacionaliniu lygmeniu bus labai svarbus ryšių biurų vaidmuo; naudojant tinklaveikos metodą bus toliau įtraukiamas Europos regionų komitetas ir jo vietos ir regionų atstovai; mano, kad galutiniu priešrinkiminiu laikotarpiu Europos politinės partijos kartu su nacionalinėmis partijomis atliks esminį vaidmenį, ypač pagrindinių kandidatų procese; taigi siūloma sudaryti joms sąlygas vykdyti šią misiją, ypač 2019 m. skiriant daugiau lėšų;

Saugumas ir kibernetinis saugumas

17.

pažymi, kad į 2019 m. biudžetą bus įrašytos tolesnės didelių investicijų, kurios pradėtos dar 2016 m., dalys, siekiant iš esmės padidinti Parlamento saugumą; atkreipia dėmesį į tai, kad šie projektai apima įvairias sritis, yra daugiausia susiję su pastatų saugumu, t. y. įėjimo saugumo gerinimu, įranga ir personalu, kaip antai iPACS projektas, taip pat su patobulinimais kibernetinio saugumo ir komunikacijos saugumo srityje;

18.

džiaugiasi, kad 2017 m. įsigaliojo Belgijos vyriausybės ir Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos ir kitų Briuselyje įsikūrusių institucijų pasirašytas susitarimo memorandumas dėl visų į Sąjungos institucijas norinčių patekti išorės sutartininkų darbuotojų saugumo patikimumo pažymėjimų patikrų; primena 2018 m. Parlamento pajamų ir išlaidų sąmatoje pateiktą savo raginimą generaliniam sekretoriui apsvarstyti, ar nereikėtų išplėsti šio susitarimo memorandumo taikymo, įtraukiant pareigūnus, Parlamento narių padėjėjus ir stažuotojus, siekiant sudaryti galimybes atlikti būtinas saugumo patikras prieš įdarbinimą; todėl prašo generalinio sekretoriaus pranešti Biudžeto komitetui apie šioje srityje padarytą pažangą;

19.

mano, kad informacinių technologijų (IT) priemonės yra svarbios Parlamento narių ir personalo darbo atlikimo priemonės, tačiau jos nėra apsaugotos nuo kibernetinių išpuolių; todėl palankiai vertina tai, kad buvo šiek tiek padidinti numatyti asignavimai, sudarant sąlygas institucijai geriau apsaugoti savo turtą ir informaciją tęsiant Kibernetinio saugumo veiksmų planą;

Pastatų politika

20.

pakartoja savo raginimą užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje, remiantis išankstine informacija ir deramai atsižvelgiant į Finansinio reglamento 203 straipsnį;

21.

atkreipia dėmesį į Parlamento narių ir darbuotojų darbo aplinkos gerinimo procesą, dėl kurio Biuras nusprendė 2017 m. gruodžio mėn. ir kuris bus tęsiamas 2019 m. siekiant, kad Parlamento nariams būtų suteiktos lanksčios darbo vietos norint patenkinti poreikius, atsirandančius dėl kintančių darbo modelių, ir po 2019 m. rinkimų suteikti jiems tris kabinetus Briuselyje ir du Strasbūre; vis dėlto pabrėžia, kad būtų naudingiau Strasbūre numatyti lanksčias posėdžių patalpas; atkreipia dėmesį į išlaidas, susijusias su Parlamento pastatų priežiūra 2019 m., įskaitant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus; reiškia abejones dėl labai aukštų kainų, susijusių su kai kuriais siūlomais renovacijos projektais: bibliotekos ir su ja susijusių biurų perkraustymu, Parlamento narių restorano renovacija (ASP pastatas) ir W. Churchillio pastato restorano renovacija; ragina generalinį sekretorių iki 2018 m. rudenį vyksiančio Parlamento biudžeto svarstymo pateikti Biudžeto komitetui visą informaciją apie tuos sprendimus, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie projektai bus atidėti;

22.

reiškia abejones dėl to, kad planuojama skirti 1,58 mln. EUR P.-H. Spaako pastato renovacijos tyrimams, turint mintyje, kad 2018 m. biudžete tokiai renovacijai jau numatyta 14 mln. EUR; ragina generalinį sekretorių iki 2018 m. rudenį vyksiančio Parlamento biudžeto svarstymo pateikti Biudžeto komitetui visą informaciją apie šį sprendimą;

23.

prašo pateikti išsamesnės informacijos apie Briuselio pastato ASP baldų būklę, dėl kurios būtų pateisinama juos keisti, ir apie renkantis naujus baldus taikytą procedūrą, visų pirma apie kainos ir poreikio keisti santykį;

24.

atkreipia dėmesį į informacijos biurų, kurie, remiantis 2017 m. lapkričio mėn. Biuro sprendimu, dabar vadinami ryšių biurais, atnaujintą užduočių aprašymą; atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinė ryšių biurų užduotis – informuoti ir vietos lygiu politiškai nešališkai komunikuoti Parlamento vardu, siekiant pateikti informaciją apie Europos Sąjungą ir jos politiką išorės suinteresuotiesiems subjektams vykdant veiklą vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiais, įskaitant Europos regionų komiteto narius;

25.

pažymi, kad naujojo KAD pastato rytinės pusės pirmosios dalys bus perduotos ir užimtos 2018 m. pabaigoje, o likę rytinės pusės biurai ir posėdžių salės bus užimti palaipsniui per 2019 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad netrukus po to bus pradėti vakarinės pusės darbai;

26.

primena 2014 m. Audito Rūmų analizę, kurioje apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 114 mln. EUR per metus; be to, atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos (10) pateiktą išvadą, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsklaidymo rezultatas; pabrėžia, jog pranešime taip pat nurodoma, jog apskaičiuota, kad dėl geografinio išsklaidymo daromas poveikis aplinkai siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų išmetamo CO2; pabrėžia, kad turint vieną būstinę galima sutaupyti Parlamento biudžeto lėšų, todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės veiksmų gaires;

27.

primena Parlamento įsipareigojimą, susijusį su Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (11), kad dėl didelio jo pastatų matomumo ir dėl to, kad jam turėtų tekti pagrindinis vaidmuo, susijęs su jo pastatų energiniu naudingumu, jis „nedarydamas poveikio taikytinoms biudžeto ir viešųjų pirkimų taisyklėms įsipareigoja jam priklausantiems ir jo naudojamiems pastatams taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir reikalavimai, taikytini valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausantiems ar jų naudojamiems pastatams pagal“tos direktyvos „5 ir 6 straipsnius“; pabrėžia šio pareiškimo laikymosi būtinumą, bent jau dėl savo paties patikimumo vykstančiose su pastatų energetiniu naudingumu ir su energijos vartojimo efektyvumu susijusių direktyvų peržiūrose;

Su EP nariais ir akredituotais padėjėjais susiję klausimai

28.

palankiai vertina Parlamento sekretoriato, frakcijų sekretoriatų ir EP narių biurų darbą, kuriuo siekiama EP nariams sudaryti sąlygas vykdyti jų kadenciją; ragina nuolat tobulinti tas paslaugas, kurios sustiprina EP narių pajėgumus tikrinti Komisijos ir Tarybos darbą ir atstovauti piliečiams;

29.

ypač džiaugiasi vis kokybiškesnėmis Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) ir teminių skyrių EP nariams ir komitetams teikiamomis konsultavimo ir tyrimų paslaugomis; atkreipia dėmesį į bendradarbiavimo tarp šių dviejų tarnybų vidurio laikotarpio vertinimą, kurį generalinis sekretorius pateikė 2017 m. spalio mėn.; prašo generalinio sekretoriaus pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip šios dvi tarnybos koordinuoja savo veiklą siekdamos išvengti darbo dubliavimosi ir tenkinti klientų poreikius; palankiai vertina naujus ir esamus specifinius IT programos projektus, kurie bus visiškai arba iš dalies įgyvendinti 2019 m.: Projektas „e. Parlamentas“, elektroninių įrašų tvarkymo sistemos (ERMS) projektas, Atvirosios skaitmeninės bibliotekos projektas, naujas projektas kompiuterio mokymosi naudojant vertimo atmintis tyrimų ir plėtros klausimais ir konferencijų bei renginių dalyvių registracijos priemonė;

30.

primena minėtąją Europos Parlamento 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos ir 2017 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto; pakartoja, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą kalbant apie Parlamento narių bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką; ragina Parlamento Biurą parengti geresnes gaires dėl atskaitomybės už išlaidas, kurias galima padengti iš šios išmokos, nesukuriant papildomų sąnaudų ir administracinės naštos Parlamento administracijai; pažymi, kad įdiegus išsamią išmokos, susijusios su Parlamento nario įgaliojimais, kontrolės sistemą reikėtų 40–75 naujų administracinių etatų (12), o tai prieštarautų personalo skaičiaus mažinimo programai;

31.

primena įgaliojimų nepriklausomumo principą; pabrėžia, kad už išlaidų, skirtų Parlamento veiklai, naudojimą yra atsakingi Parlamento nariai ir kad pageidaujantys Parlamento nariai gali paskelbti savo bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų užregistruotas išlaidas savo asmeniniuose tinklalapiuose; pabrėžia, kad vienkartinės išmokos yra plačiai naudojamos ir pripažįstamos kaip naudinga priemonė valstybėse narėse; pabrėžia, kad dėl dabar naudojamų vienkartinių išmokų nereikia papildomų Parlamento administracijos darbuotojų arba dėl jų nepatiriama papildomų sąnaudų, taip pat dėl šių išmokų nesukuriama privalomų papildomų sąnaudų ir administracinės naštos Parlamento nariams ir jų biurams; pakartoja, kad didesnis bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos efektyvumas ir skaidrumas nereiškia, kad bus pažeidžiamas privatumas;

32.

primygtinai ragina Biuro darbo grupę Parlamento narių bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos klausimais užbaigti savo darbą taip, kad rekomendacijas, pagrįstas 2017 m. spalio mėn. pareikšta pozicija, būtų galima apsvarstyti prieš 9-osios kadencijos Parlamento rinkimus;

33.

dar kartą ragina Biurą užtikrinti, kad būtų paisoma Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų socialinių teisių ir teisių į pensiją ir kad būtų užtikrinamos tinkamos finansinės lėšos; ryšium su tuo, pakartoja savo raginimą rasti tinkamą sprendimą dėl tų akredituotų Parlamento narių padėjėjų, kurie dirbo dvi Parlamento kadencijas ir pasibaigus dabartinei kadencijai negalės naudotis Europos pensijų teisių sistema, kai pasieks pensinį amžių, nes nebus išdirbę būtino dešimties metų laikotarpio (ir trūkstamas laikas nebus ilgas), kaip nurodyta Tarnybos nuostatuose, dėl to, kad 2014 m. Parlamento rinkimai įvyko anksčiau ir vėluota patvirtinti naujas akredituotų Parlamento narių padėjėjų sutartis dėl didelio darbo krūvio po 2009 m. ir 2014 m. rinkimų; primena, kad Parlamento narių statuto 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „turimos ir turėsimos teisės yra visiškai išsaugomos“; vis dėlto pažymi, kad su savanorišku pensijų kaupimo fondu siejamos nuolatinės problemos, ir prašo Biurą ir generalinį sekretorių imtis veiksmų siekiant išnagrinėti visas pasirinkimo galimybes, kad būtų sumažinta našta Parlamento biudžetui;

34.

mano, kad 422 biudžeto eilutės „Parlamento narių padėjėjų išlaidos“asignavimai yra tinkami;

35.

palankiai vertina tai, kad buvo persvarstytos išmokų, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams mokamų dėl tarnybinių kelionių tarp trijų Parlamento darbo vietų, normos; primena savo prašymą Biurui imtis veiksmų, kad nuo kitos kadencijos būtų visiškai suvienodintos pareigūnams, kitiems tarnautojams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams taikomos sąlygos;

36.

atsižvelgdamas į kitą Parlamento kadenciją vėl ragina pirmininkų sueigą persvarstyti Delegacijų darbą ir misijas už Europos Sąjungos ribų reglamentuojančias įgyvendinimo nuostatas; pabrėžia, kad atliekant tokį persvarstymą turėtų būti atsižvelgiama į galimybę akredituotiems parlamento narių padėjėjams laikantis tam tikrų sąlygų lydėti Parlamento narius į oficialias Parlamento delegacijas ir misijas;

37.

ragina EP Biurą iš dalies pakeisti 2010 m. balandžio 19 d. Biuro sprendimą dėl taisyklių dėl Parlamento narių stažuotojų siekiant stažuotojų sutartyje užtikrinti deramą atlyginimą; pabrėžia, kad EP narių biuruose ar frakcijose dirbančių stažuotojų atlyginimai turėtų būti bent jau tokio lygio, kad iš jų atlyginimų būtų galima padengti gyvenimo Briuselyje ar mieste, kuriame vyksta stažuotė, išlaidas;

38.

mano, kad reikia skirti tinkamą finansavimą Gairių dėl prevencinių ir ankstyvosios pagalbos priemonių koregavimo siekiant spręsti konfliktus ir priekabiavimo problemas tarp Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų bei kitų darbuotojų įgyvendinimui;

Su darbuotojais susiję klausimai

39.

sumažina savo generalinio sekretoriato 2019 m. etatų planą 59 etatais (1 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas), laikydamasis 2015 m. lapkričio 14 d. su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto, pagal kurį nustatyta, kad Parlamento metinio darbuotojų skaičiaus mažinimo priemonės bus taikomos iki 2019 m.;

40.

mano, kad laikotarpiu, kuriuo Sąjungos institucijoms skiriami finansiniai ir personalo ištekliai tikriausiai nuolat mažės, svarbu, kad pačios institucijos gebėtų samdyti ir išlaikyti gabiausius darbuotojus, kad galėtų įvykdyti būsimus sudėtingus uždavinius tokiu būdu, kuris atitiktų rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principus;

41.

mano, kad iki darbo pertraukos dėl rinkimų Parlamentas pateks į ypatingą padėtį, nes įprasta kadencijos pabaigos skuba dėl sudėtingų su DFP susijusių teisėkūros pasiūlymų paketo sutaps su „Brexit’u“ir gausėjančiais trišaliais susitikimais; mano, kad siekiant Parlamentui ir jo komitetams sudaryti sąlygas vykdyti jų pagrindinę veiklą itin svarbu užtikrinti tinkamą logistikos ir žmogiškųjų išteklių lygį;

42.

prašo generalinį sekretorių remtis esamais bendradarbiavimo susitarimais tarp Europos Parlamento, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, kurių labai teigiamas pavyzdys yra Europos Parlamento tyrimų tarnyba; prašo nustatyti sritis, įskaitant (tačiau ne tik) IT paslaugas ir saugumą, kuriose galima būtų padidinti administracinių funkcijų sąveiką naudojantis Parlamento ir šių dviejų įstaigų patirtimi ir visapusiškai atsižvelgiant į valdymo sunkumus ir į skirtumus masto požiūriu, siekiant sudaryti sąžiningo bendradarbiavimo susitarimus; be to, ragina generalinį sekretorių ištirti, kokias galimas sąveikas administracinių funkcijų ir paslaugų srityje būtų galima sukurti su kitomis institucijomis;

43.

ragina įvertinti, kiek lėšų sutaupyta ir naudos gauta dėl Parlamento, Europos Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo susitarimo tiek bendrųjų paslaugų srityse, tiek bendradarbiavimo srityse, ir galimų būsimų susitarimų su kitomis institucijomis ir agentūromis galimas santaupas ir naudą;

44.

palankiai vertina Europos Parlamento rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (13); laikosi nuomonės, kad ši rezoliucija yra svarbus žingsnis siekiant veiksmingiau kovoti su seksualiniu priekabiavimu ir bet kokiu netinkamu elgesiu Europos Sąjungoje ir jos institucijose, įskaitant Europos Parlamentą; prašo skirti tinkamų išteklių, kad būtų galima patenkinti rezoliucijos reikalavimus;

Kiti klausimai

45.

pažymi, kad, siekiant panaudoti daugiau lėšų vykdomiems pastatų projektams, toliau naudojami metų pabaigos kaupiamieji perkėlimai; remdamasis 2014, 2015, 2016 ir 2017 m. duomenimis pabrėžia, kad šių metų pabaigos kaupiamieji perkėlimai vyksta sistemingai tuose pačiuose skyriuose ir antraštinėse dalyse ir, išskyrus kelias išimtis, visiškai tose pačiose eilutėse; todėl kelia klausimą, ar yra suplanuotas šių biudžeto skyrių ir eilučių pervertinimas, siekiant sukaupti lėšų biudžeto politikai finansuoti;

46.

kelia klausimą dėl būtinybės Briuselyje ir Strasbūre visų Parlamento narių padėjėjų kabinetuose įrengti ausines ir internetines vaizdo kameras, nors daugelis padėjėjų šių priemonių net neprašė; taigi kelia klausimą dėl tokio sprendimo sąnaudų ir jo priėmimo priežasčių; ragina generalinį sekretorių pateikti Biudžeto komitetui visą informaciją apie tą sprendimą;

47.

pažymi, kad galimybių patekti į Parlamento maitinimo patalpas apribojimai buvo panaikinti 2017 m. sausio 1 d.; pritaria praktikai, kad į Parlamento valgyklas ir restoranus gali patekti visi, kas dirba Parlamento pastate ar atvyksta į jo patalpas dalyvauti tarpinstituciniame posėdyje; vis dėlto pastebi, kad dėl lankytojų grupių tapo labai sunku patekti į Briuselyje esančio ASP pastato ir Strasbūre esančio LOW pastato valgyklas; taigi ragina nedelsiant prie įėjimo į tas dvi valgyklas vėl pradėti vykdyti kontrolę – ne dėl kitų institucijų narių ir darbuotojų, bet siekiant reguliariai nukreipti lankytojų grupes į jiems skirtas maitinimo vietas;

48.

atkreipia dėmesį į besitęsiantį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dialogą; pabrėžia poreikį padaryti daugiau nei daroma pagal esamą Europos parlamentų savaitės sistemą siekiant sudaryti sąlygas nuolatinėms sąveikoms, kalbant apie Europos Parlamento santykius su nacionaliniais parlamentais; ragina stiprinti dialogą siekiant užtikrinti geresnį Parlamento ir Sąjungos įnašo supratimą valstybėse narėse;

49.

ragina atnaujinti 2018 m. biudžete patvirtintą Europos mokslo žiniasklaidos centrą, skirtą bendradarbiavimui su televizijos stotimis, socialiniais tinklais ir kitais partneriais, siekiant nustatyti jaunų žurnalistų mokymo tikslus, ypač atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ir remiantis faktais pagrįstomis, specialistų peržiūrėtomis naujienomis;

50.

palankiai vertina Parlamento pastangas skatinti tvarų judumą;

51.

ragina Parlamentą laikytis aplinkai palankaus požiūrio ir užtikrinti, kad dauguma Parlamente vykdomos veiklos būtų palanki aplinkai;

52.

pažymi, kad sukurta Judumo darbo grupė, kuri turėtų dirbti įtraukiai ir pagal aiškiai nustatytus įgaliojimus; pažymi, kad Parlamentas turi laikytis visų darbo vietose ir, be kita ko, judumo zonoje taikytinų regioninių teisės aktų; pritaria skatinimui naudotis įdiegta tiesioginių traukinių jungtimi tarp Briuselyje esančios Parlamento būstinės ir oro uosto; ragina atsakingas tarnybas atsižvelgiant į šias aplinkybes iš naujo įvertinti savo transporto priemonių parko sudėtį ir dydį; ragina Biurą nedelsiant sukurti paskatų sistemą, pagal kurią būtų skatinama naudotis dviračiais kelionėms iš namų į darbą ir atgal; pažymi, kad tokia sistema jau įdiegta kitose institucijose, pavyzdžiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete;

53.

ragina generalinį sekretorių ir Biurą visoje Parlamento administracijoje įdiegti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo kultūrą ir taupaus valdymo požiūrį, siekiant didinti institucijos vidaus darbo našumą, sumažinti administracinius formalumus ir biurokratiją; pabrėžia, kad taupus valdymas yra nuolatinis darbo procedūros gerinimas supaprastinimo ir administracijos darbuotojų patirties dėka;

o o

54.

patvirtina 2019 finansinių metų sąmatą;

55.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir sąmatą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(4) OL L 287, 2013 10 29, p. 15.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0114.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0408.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0458.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172.

(9) Biuro priimti tekstai, PE 113.116/BUR./rev. XXVI/01-04-2009.

(10) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0498.

(11) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0150.

(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0417.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 390

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	62 metai 2019m. lapkričio 18d.

	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS PARLAMENTAS
2019/C 390/23	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Libano Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Libano Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, sudarymo projekto (11967/2017 – C8-0344/2017 – 2017/0199(NLE))	158
2019/C 390/24	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Mauricijaus Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto (12476/2017– C8-0445/2017 – 2017/0223(NLE))	159
2019/C 390/25	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl papildomų prekybos žemės ūkio produktais lengvatų sudarymo projekto (13357/2017 – C8-0434/2017 – 2017/0259(NLE))	160
2019/C 390/26	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo (COM(2016)0479 – C8-0330/2016 – 2016/0230(COD))	161
	Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/… dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES	162
2019/C 390/27	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo (COM(2016)0482 – C8-0331/2016 – 2016/0231(COD))	163
	Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/…, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013	164
2019/C 390/28	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (COM(2017)0481 – C8-0307/2017 – 2017/0219(COD))	165
	Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo	165
2019/C 390/29	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (COM(2016)0765 – C8-0499/2016 – 2016/0381(COD))	166
	Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo	167
2019/C 390/30	Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2018 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1430 (C(2018)01231 – 2018/2618(DEA))	168
2019/C 390/31	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas atstovų į Europos Parlamentą devintųjų rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laikotarpis, projekto (07162/2018 – C8-0128/2018 – 2018/0805(CNS))	170
2019/C 390/32	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15467/2016 – C8-0327/2017 – 2016/0367(NLE))	171
2019/C 390/33	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija su pasiūlymu dėl ne teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15467/2016 – C8-0327/2017 – 2016/0367(NLE) – 2017/2227(INI))	172
2019/C 390/34	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (14494/2017 – C8-0450/2017 – 2017/0265(NLE))	178
2019/C 390/35	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomo protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (14498/2017 – C8-0451/2017 – 2017/0266(NLE))	179
2019/C 390/36	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (COM(2015)0596 – C8-0385/2015 – 2015/0276(COD))	180
	Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų	180
2019/C 390/37	P8_TA(2018)0113 Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, baterijų ir akumuliatorių atliekos ir elektros ir elektroninės įrangos atliekos ***I 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (COM(2015)0593 – C8-0383/2015 – 2015/0272(COD))	181
	Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų	182
2019/C 390/38	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (COM(2015)0595 – C8-0382/2015 – 2015/0275(COD))	183
	Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų	184
	TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS	185
2019/C 390/39	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (COM(2015)0594 – C8-0384/2015 – 2015/0274(COD))	186
	Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų	187
2019/C 390/40	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 87/217/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/31/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013, Tarybos direktyvos 86/278/EEB ir Tarybos direktyvos 94/63/EB nuostatos dėl aplinkos srities ataskaitų teikimo procedūrinių taisyklių ir panaikinama Tarybos direktyva 91/692/EEB (COM(2016)0789 – C8-0526/2016 – 2016/0394(COD))	188
	Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/…, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 94/63/EB ir 2009/31/EB bei Tarybos direktyvų 86/278/EEB ir 87/217/EEB nuostatos dėl aplinkos srities ataskaitų teikimo procedūrinių taisyklių ir panaikinama Tarybos direktyva 91/692/EEB	188
2019/C 390/41	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl prievolės taikyti minimalų standartinį tarifą (COM(2017)0783 – C8-0007/2018 – 2017/0349(CNS))	189
2019/C 390/42	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2009/101/EB (COM(2016)0450 – C8-0265/2016 – 2016/0208(COD))	190
	Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 19 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES	191
2019/C 390/43	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros (COM(2016)0031 – C8-0015/2016 – 2016/0014(COD))	192
	Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 19 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/… dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB	192
2019/C 390/44	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX/XXX [Oficialios kontrolės reglamentas] ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (COM(2014)0180 – C7-0109/2014 – 2014/0100(COD))	193
	Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. balandžio 19 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/… dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007	194
	TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS	195
2019/C 390/45	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2017)0677 – C8-0424/2017 – 2017/0305(NLE))	196
2019/C 390/46	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2019 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (2018/2001(BUD))	215

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2018‒2019 m. SESIJA 2018 m. balandžio 16 – 19 d.posėdžiai Posėdžių protokolai paskelbti OL C 450, 2018 12 13 . 2018 m. balandžio 18 d. priimti tekstai dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, susijusio su 2016 m. vykdymu, buvo paskelbti OL L 248, 2018 10 3 . PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
2019/C 390/01	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija Europos baltyminių augalų propagavimo strategija. Baltymių ir ankštinių augalų auginimo Europos žemės ūkio sektoriuje skatinimas(2017/2116(INI))	2
	REZOLIUCIJOS
2019/C 390/02	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo (2017/2030(INI))	10
2019/C 390/03	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lyčių lygybės ES žiniasklaidos sektoriuje (2017/2210(INI))	19
2019/C 390/04	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių (2017/3016(RSP))	28
2019/C 390/05	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės, humanitarinės pagalbos priemonės ir Europos plėtros fondo įgyvendinimo (2017/2258(INI))	33
2019/C 390/06	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl besivystančių šalių skolos tvarumo didinimo (2016/2241(INI))	46
2019/C 390/07	2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Europos Sąjungoje: septintoji Europos Komisijos ataskaita(2017/2279(INI))	53
2019/C 390/08	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos sąžiningumo politikos, ypač Europos Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimo (2018/2624(RSP))	63
2019/C 390/09	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl JT Pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių pažangos (2018/2642(RSP))	69
2019/C 390/10	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija ES išorės finansavimo priemonių įgyvendinimas: 2017 m. laikotarpio vidurio peržiūra ir būsima struktūra po 2020 m. (2017/2280(INI))	76
2019/C 390/11	2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinių 2015 ir 2016 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų (2017/2010(INI))	94
2019/C 390/12	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Baltarusijos (2018/2661(RSP))	100
2019/C 390/13	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Filipinų (2018/2662(RSP))	104
2019/C 390/14	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Gazos Ruože (2018/2663(RSP))	108
2019/C 390/15	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija Tiriamosios žurnalistikos atstovų apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis (2018/2628(RSP))	111
2019/C 390/16	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl poreikio parengti Europos vertybių priemonę siekiant remti pilietinės visuomenės organizacijas, propaguojančias pagrindines vertybes Europos Sąjungoje vietos ir nacionaliniu lygmeniu (2018/2619(RSP))	117
2019/C 390/17	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija Žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų pažeidimas. Dviejų Graikijos karių, areštuotų ir sulaikytų Turkijoje, atvejis.(2018/2670(RSP))	120
2019/C 390/18	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sutarties nuostatų dėl nacionalinių parlamentų įgyvendinimo (2016/2149(INI))	121
2019/C 390/19	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės konkurencijos politikos ataskaitos (2017/2191(INI))	128
2019/C 390/20	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nepasitikėjimo skiepais ir sumažėjusio pasiskiepijusių žmonių skaičiaus Europoje (2017/2951(RSP))	141
2019/C 390/21	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio įgyvendinimo (2016/2329(INI))	146
2019/C 390/22	2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija Bolonijos proceso įgyvendinimas. Dabartinė padėtis ir tolesni veiksmai(2018/2571(RSP))	155