Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2019/C 372/01)

Paskutinis leidinys

OL C 363, 2019 10 28

Skelbti leidiniai

OL C 357, 2019 10 21

OL C 348, 2019 10 14

OL C 337, 2019 10 7

OL C 328, 2019 9 30

OL C 319, 2019 9 23

OL C 312, 2019 9 16

Šiuos tekstus galite rasti

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

Bylų paskyrimo kolegijoms kriterijai

(2019/C 372/02)

2019 m. spalio 4 d. plenarinėje konferencijoje Bendrasis Teismas nusprendė iš dalies pakeisti 2019 m. liepos 3 d. sprendimą dėl bylų paskyrimo kolegijoms kriterijų, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje2019 m. liepos 22 d. (OL C 246, 2019, p. 2), ir jo 2 bei 3 dalis išdėstyti taip:

„2.

Su viešąja tarnyba susijusios bylos, t. y. bylos, iškeltos pagal SESV 270 straipsnį, ir prireikus, pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50 a straipsnį, paskirstomos keturioms kolegijoms, šiuo tikslu konkrečiai nurodytoms sprendime dėl teisėjų paskyrimo į kolegijas, pagal eilės tvarką, nustatytą pagal bylų registracijos teismo kanceliarijoje tvarką.

3.

Bylos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis, numatytos Procedūros reglamento IV antraštinėje dalyje, paskirstomos šešioms kolegijoms šiuo tikslu konkrečiai nurodytoms sprendime dėl teisėjų paskyrimo į kolegijas pagal eilės tvarką, nustatytą pagal bylų registracijos teismo kanceliarijoje tvarką.“

Iš šių pakeitimų matyti, kad 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. spalio 4 d. sprendimuose Bendrojo Teismo remiantis Procedūros reglamento 25 straipsniu nustatyti bylų paskyrimo kolegijoms kriterijai yra šie:

1.	Bylos po ieškinio pareiškimo ir nedarant poveikio galimam vėlesniam Procedūros reglamento 28 straipsnio taikymui, kuo greičiau paskiriamos trijų teisėjų kolegijoms.

2.

Su viešąja tarnyba susijusios bylos, t. y. bylos, iškeltos pagal SESV 270 straipsnį, ir prireikus, pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50 a straipsnį, paskirstomos keturioms kolegijoms, šiuo tikslu konkrečiai nurodytoms sprendime dėl teisėjų paskyrimo į kolegijas, pagal eilės tvarką, nustatytą pagal bylų registracijos teismo kanceliarijoje tvarką.

3.

Bylos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis, numatytos Procedūros reglamento IV antraštinėje dalyje, paskirstomos šešioms kolegijoms šiuo tikslu konkrečiai nurodytoms sprendime dėl teisėjų paskyrimo į kolegijas pagal eilės tvarką, nustatytą pagal bylų registracijos teismo kanceliarijoje tvarką.

4.

Kitos nei 2 ir 3 punktuose išvardytos bylos paskirstomos kolegijoms pagal dvi skirtingas eilės tvarkas, nustatytas pagal bylų registracijos teismo kanceliarijoje tvarką: — byloms dėl įmonėms taikomų konkurencijos normų įgyvendinimo, normų, susijusių su valstybių teikiama pagalba, ir normų dėl prekybos apsaugos priemonių, — visoms kitoms byloms.

5.	Bendrojo Teismo pirmininkas, siekdamas, kad būtų atsižvelgta į ryšį tarp tam tikrų bylų arba kad būtų užtikrintas tolygus darbo krūvio padalijimas, gali nukrypti nuo 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų eilės tvarkų.

6.

Atsižvelgiant į 2019 m. birželio 19 d. Bendrojo Teismo plenarinėje konferencijoje priimtą sprendimą dėl Bendrojo Teismo veiklos tęsimo 2019 m. rugsėjo 1–26 d. (OL C 238, 2019, p. 2), kuriame numatyta, kad 2019 m. rugsėjo 1–26 d. toliau galios 2016 m. gegužės 11 d. Bendrojo Teismo sprendimas dėl bylų paskyrimo kolegijoms kriterijų (OL C 296, 2016, p. 2), pirmiau išdėstyti bylų paskyrimo kolegijoms kriterijai nustatyti laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.

Kolegijų sudėtis ir teisėjų paskyrimas į kolegijas

(2019/C 372/03)

2019 m. rugsėjo 30 d. neeilinėje plenarinėje konferencijoje Bendrasis Teismas, kurį sudaro 52 teisėjai, nusprendė laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudaryti dešimt penkių teisėjų kolegijų, posėdžiaujančių penkių arba trijų teisėjų sudėtimi, ir kai bylą nagrinėja trys teisėjai, suskirstyti kolegijas į šešias sudėtis. Kiekvienai iš dešimties Bendrojo Teismo kolegijų sudėčiai vadovauja kolegijos pirmininkas, išrinktas kaip kolegijos, posėdžiaujančios penkių ir trijų teisėju sudėtimi, pirmininkas.

2019 m. spalio 4 d. plenarinėje konferencijoje Bendrasis Teismas, remdamasis pirmininko pasiūlymu, pateiktu pagal Procedūros reglamento 13 straipsnio 2 dalį, nusprendė laikotarpiui nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. taip paskirti teisėjus į kolegijas:

Pirmoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas H. Kanninen, teisėjai M. Jaeger, N. Półtorak, O. Porchia ir M. Stancu.

Pirmoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas H. Kanninen;

Sudėtis A: teisėjai M. Jaeger ir N. Półtorak;

Sudėtis B: teisėjai M. Jaeger ir O. Porchia;

Sudėtis C: teisėjai M. Jaeger ir M. Stancu;

Sudėtis D: teisėjos N. Półtorak ir O. Porchia;

Sudėtis E: teisėjos N. Półtorak ir M. Stancu;

Sudėtis F: teisėjos O. Porchia ir M. Stancu.

Antroji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė V. Tomljenović, teisėjai I. Labucka, F. Schalin, P. Škvařilová-Pelzl ir I. Nõmm.

Antroji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė V. Tomljenović;

Sudėtis A: teisėjai I. Labucka ir F. Schalin;

Sudėtis B: teisėjos I. Labucka ir P. Škvařilová-Pelzl;

Sudėtis C: teisėjai I. Labucka ir I. Nõmm;

Sudėtis D: teisėjai F. Schalin ir P. Škvařilová-Pelzl;

Sudėtis E: teisėjai F. Schalin ir I. Nõmm;

Sudėtis F: teisėjai P. Škvařilová-Pelzl ir I. Nõmm.

Trečioji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas A. M. Collins, teisėjai V. Kreuschitz, Z. Csehi, G. De Baere ir G. Steinfatt.

Trečioji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas A. M. Collins;

Sudėtis A: teisėjai V. Kreuschitz ir Z. Csehi;

Sudėtis B: teisėjai V. Kreuschitz ir G. De Baere;

Sudėtis C: teisėjai V. Kreuschitz ir G. Steinfatt;

Sudėtis D: teisėjai Z. Csehi ir G. De Baere;

Sudėtis E: teisėjai Z. Csehi ir G. Steinfatt;

Sudėtis F: teisėjai G. De Baere ir G. Steinfatt.

Ketvirtoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai L. Madise, P. Nihoul, R. Frendo ir J. M. Martín y Pérez de Nanclares.

Ketvirtoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas S. Gervasoni;

Sudėtis A: teisėjai L. Madise ir P. Nihoul;

Sudėtis B: teisėjai L. Madise ir R. Frendo;

Sudėtis C: teisėjai L. Madise ir J. M. Martín y Pérez de Nanclares;

Sudėtis D: teisėjai P. Nihoul ir R. Frendo;

Sudėtis E: teisėjai P. Nihoul ir J. M. Martín y Pérez de Nanclares;

Sudėtis F: teisėjai R. Frendo ir J. M. Martín y Pérez de Nanclares.

Penktoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas D. Spielmann, teisėjai I. S. Forrester, U. Öberg, O. Spineanu-Matei ir R. Mastroianni.

Penktoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas D. Spielmann;

Sudėtis A: teisėjai I. S. Forrester ir U. Öberg;

Sudėtis B: teisėjai I. S. Forrester ir O. Spineanu-Matei;

Sudėtis C: teisėjai I. S. Forrester ir R. Mastroianni;

Sudėtis D: teisėjai U. Öberg ir O. Spineanu-Matei;

Sudėtis E: teisėjai U. Öberg ir R. Mastroianni;

Sudėtis F: teisėjai O. Spineanu-Matei ir R. Mastroianni.

Šeštoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė A. Marcoulli, teisėjai S. Frimodt Nielsen, J. Schwarcz, C. Iliopoulos ir R. Norkus.

Šeštoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė A. Marcoulli;

Sudėtis A: teisėjai S. Frimodt Nielsen ir J. Schwarcz;

Sudėtis B: teisėjai S. Frimodt Nielsen ir C. Iliopoulos;

Sudėtis C: teisėjai S. Frimodt Nielsen ir R. Norkus;

Sudėtis D: teisėjai J. Schwarcz ir C. Iliopoulos;

Sudėtis E: teisėjai J. Schwarcz ir R. Norkus;

Sudėtis F: teisėjai C. Iliopoulos ir R. Norkus.

Septintoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas R. da Silva Passos, teisėjai V. Valančius, I. Reine, L. Truchot ir M. Sampol Pucurull.

Septintoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas R. da Silva Passos;

Sudėtis A: teisėjai V. Valančius ir I. Reine;

Sudėtis B: teisėjai V. Valančius ir L. Truchot;

Sudėtis C: teisėjai V. Valančius ir M. Sampol Pucurull;

Sudėtis D: teisėjai I. Reine ir L. Truchot;

Sudėtis E: teisėjai I. Reine ir M. Sampol Pucurull;

Sudėtis F: teisėjai L. Truchot ir M. Sampol Pucurull.

Aštuntoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas J. Svenningsen, teisėjai R. Barents, C. Mac Eochaidh, T. R. Pynnä ir J. C. Laitenberger.

Aštuntoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas J. Svenningsen;

Sudėtis A: teisėjai R. Barents ir C. Mac Eochaidh;

Sudėtis B: teisėjai R. Barents ir T. R. Pynnä;

Sudėtis C: teisėjai R. Barents ir J. C. Laitenberger;

Sudėtis D: teisėjai C. Mac Eochaidh ir T. R. Pynnä;

Sudėtis E: teisėjai C. Mac Eochaidh ir J. C. Laitenberger;

Sudėtis F: teisėjai T. R. Pynnä ir J. C. Laitenberger.

Devintoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė J. Costeira, teisėjai D. Gratsias, M. Kancheva, B. Berke ir T. Perišin.

Devintoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė J. Costeira;

Sudėtis A: teisėjai D. Gratsias ir M. Kancheva;

Sudėtis B: teisėjai D. Gratsias ir B. Berke;

Sudėtis C: teisėjai D. Gratsias ir T. Perišin;

Sudėtis D: teisėjai M. Kancheva ir B. Berke;

Sudėtis E: teisėjos M. Kancheva ir T. Perišin;

Sudėtis F: teisėjai B. Berke ir T. Perišin.

Dešimtoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas A. Kornezov, teisėjai E. Buttigieg, J. Passer, K. Kowalik-Bańczyk ir G. Hesse.

Dešimtoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas A. Kornezov;

Sudėtis A: teisėjai E. Buttigieg ir J. Passer;

Sudėtis B: teisėjai E. Buttigieg ir K. Kowalik-Bańczyk;

Sudėtis C: teisėjai E. Buttigieg ir G. Hesse;

Sudėtis D: teisėjai J. Passer ir K. Kowalik-Bańczyk;

Sudėtis E: teisėjai J. Passer ir G. Hesse;

Sudėtis F: teisėjai K. Kowalik-Bańczyk ir G. Hesse.

Pirmoji, ketvirtoji, septintoji ir aštuntoji kolegijos nagrinėja bylas, iškeltas pagal SESV 270 straipsnį ir prireikus, pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50 a straipsnį, o antroji, trečioji, penktoji, šeštoji, devintoji ir dešimtoji kolegijos nagrinėja bylas, susijusias su intelektinės nuosavybės teisėmis, numatytas Procedūros reglamento IV antraštinėje dalyje.

Taip pat Bendrasis Teismas nusprendė, kad:

—	Teismo pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas nėra visam laikui paskiriami į kokią nors kolegiją,

—

per kiekvienus Teismo veiklos metus Teismo pirmininko pavaduotojas posėdžiauja kiekvienoje iš dešimties penkių teisėjų kolegijų, šiai nagrinėjant vieną bylą, tokia tvarka: — pirmoji byla, Bendrojo Teismo sprendimu perduota nagrinėti pirmajai, antrajai, trečiajai, ketvirtajai ar penktajai išplėstinei kolegijai, posėdžiaujančiai penkių teisėjų sudėtimi; — trečioji byla, Bendrojo Teismo sprendimu perduota nagrinėti šeštajai, septintajai, aštuntajai, devintajai ar dešimtajai išplėstinei kolegijai, posėdžiaujančiai penkių teisėjų sudėtimi.

Kai Teismo pirmininko pavaduotojas nurodyta tvarka posėdžiauja penkių teisėjų kolegijoje, šią sudaro Teismo pirmininko pavaduotojas, trijų teisėjų kolegijos, kuriai iš pradžių buvo paskirta byla, nariai ir dar vienas atitinkamos kolegijos teisėjas, nustatomas pagal atvirkštinę numatytajai Procedūros reglamento 8 straipsnyje vyresniškumo tvarką.

2019 m. vasario 12 d. Vitromed GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-821/17 Vitromed GmbH/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-124/19 P)

(2019/C 372/04)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Vitromed GmbH, atstovaujama advokato M. Linß

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) atmetė apeliaciją ir nurodė apeliantei padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. balandžio 17 d. Renew Consorzio Energie Rinnovabili pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimtos nutarties byloje T-39/19 Renew Consorzio Energie Rinnovabili/Komisija ir Italija

(Byla C-325/19)

(2019/C 372/05)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Renew Consorzio Energie Rinnovabili, atstovaujama advokato G. Passalacqua

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Italijos Respublika

2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) atmetė apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepriimtiną ir nurodė, kad Renew Consorzio Energie Rinnovabili padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. gegužės 6 d. PITEE Fogyasztóvédelmi Egyesület pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimtos nutarties byloje T-566/18 PITEE Fogyasztóvédelmi Egyesület/Europos Komisija

(Byla C-358/19 P)

(2019/C 372/06)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: PITEE Fogyasztóvédelmi Egyesület, atstovaujama advokato D. Lázár

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu atmetė apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir nurodė apeliantei padengti savo pačios bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. gegužės 29 d. Primed Halberstadt Medizintechnik GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-138/17 Prim/EUIPO - Primed Halberstadt Medizintechnik

(Byla C-421/19 P)

(2019/C 372/07)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Primed Halberstadt Medizintechnik GmbH, atstovaujama advokato R. Ingerl

Kitos proceso šalys: Prim, SA, atstovaujama abogada L. Broschat García; Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) konstatavo, kad apeliacinis skundas negali būti priimtas nagrinėti ir kad Primed Halberstadt Medizintechnik GmbH turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. birželio 4 d. Kurt Hesse pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. balandžio 4 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimo sujungtose bylose T-910/16 ir T-911/16, Kurt Hesse ir Wedl & Hofmann GmbH/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-426/19 P)

(2019/C 372/08)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Kurt Hesse, atstovaujamas advokato M. Krogmann

Kitos proceso šalys: Wedl & Hofmann GmbH, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (kolegija, sprendžianti dėl prašymų priimti apeliacinį skundą) nutarė, kad apeliacinis skundas nepriimamas nagrinėti ir kad apeliantas padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. birželio 28 d. Înalta Curte de Casație și Justiție (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UCMR – ADA Asociația pentru Drepturi de Autor a Compozitorilor/Asociația Culturală „Suflet de Român“ prin lichidator Pro Management Insolv IPURL

(Byla C-501/19)

(2019/C 372/09)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Înalta Curte de Casație și Justiție

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: UCMR – ADA Asociația pentru Drepturi de Autor a Compozitorilor

Kita kasacinio proceso šalis: Asociația Culturală „Suflet de Român“ prin lichidator Pro Management Insolv IPURL

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar teisių į muzikos kūrinius turėtojai teikia paslaugą, kaip apibrėžta 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) (PVM direktyvos) 24 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio a punkte, renginių organizatoriams, iš kurių kolektyvinio teisių administravimo organizacijos savo vardu šių teisių turėtojų naudai gauna atlyginimą už muzikos kūrinių viešą paskelbimą gavus leidimą – neišimtinę licenciją?

2.

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar tuo atveju, kai kolektyvinio teisių administravimo organizacijos gauna iš renginių organizatorių atlyginimą už teisę viešai skelbti muzikos kūrinius, jos veikia kaip apmokestinamieji asmenys, kaip apibrėžta PVM direktyvos 28 straipsnyje, ir privalo išrašyti PVM sąskaitas-faktūras atitinkamiems renginių organizatoriams, ir ar tuo atveju, kai atlyginimas paskirstomas autoriams ir kitiems muzikos kūrinių autorių teisių turėtojams, jie savo ruožtu turi išrašyti PVM sąskaitas-faktūras ir kolektyvinio teisių administravimo organizacijoms?

---

(1)  OL L 347, 2006, p. 1.

2019 m. liepos 11 d. Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje PO/Subdelegación del Gobierno en Ciudad Real

(Byla C-531/19)

(2019/C 372/10)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas ir apeliantas: PO

Atsakovas ir kita apeliacinio proceso šalis: Subdelegación del Gobierno en Ciudad Real

Prejudicinis klausimas

Ar aiškinimas, kaip antai pateiktas Tribunal Supremo2019 m. vasario 19 d. Sprendime Nr. 191/2019 (kasacinis skundas Nr. 5607/2017, EU:C:2019:580) ir 2019 m. vasario 27 d. Sprendime Nr. 257/2019 (kasacinis skundas Nr. 5809/2017, EU:C:2019:663), pagal kurį Direktyvą 2001/40/EB (1) galima aiškinti taip, kad bet kuris ilgalaikį leidimą gyventi šalyje turintis trečiosios šalies pilietis, įvykdęs nusikalstamą veiką, už kurią skiriama ne mažesnė nei vienų metų trukmės laisvės atėmimo bausmė, gali ir turi būti „automatiškai“ išsiųstas, t. y. be būtinybės kaip nors atsižvelgti į jo asmenines, šeimines, socialines ar darbo aplinkybes, atitinka 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos [direktyvos] 2003/109/EB (2) dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso 12 straipsnį ir, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą (byla C-636/16 (3)) ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą (byla C-371/08 (4)).“

---

(1)  2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (OL L 149, 2001, p. 34; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 107).

(2)  OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272.

(3)  2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimas López Pastuzano (C-636/16, EU:C:2017:949)

(4)  2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Ziebell (C-371/08, EU:C:2011:809).

2019 m. liepos 11 d. Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje RQ/Subdelegación del Gobierno en Ciudad Real

(Byla C-533/19)

(2019/C 372/11)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas ir apeliantas: RQ

Atsakovas ir kita apeliacinio proceso šalis: Subdelegación del Gobierno en Ciudad Real

Prejudicinis klausimas

Ar aiškinimas, kaip antai pateiktas Tribunal Supremo2019 m. vasario 19 d. Sprendime Nr. 191/2019 (kasacinis skundas Nr. 5607/2017, EU:C:2019:580) ir 2019 m. vasario 27 d. Sprendime Nr. 257/2019 (kasacinis skundas Nr. 5809/2017, EU:C:2019:663), pagal kurį Direktyvą 2001/40/EB (1) galima aiškinti taip, kad bet kuris ilgalaikį leidimą gyventi šalyje turintis trečiosios šalies pilietis, įvykdęs nusikalstamą veiką, už kurią skiriama ne mažesnė nei vienų metų trukmės laisvės atėmimo bausmė, gali ir turi būti „automatiškai“ išsiųstas, t. y. be būtinybės kaip nors atsižvelgti į jo asmenines, šeimines, socialines ar darbo aplinkybes, atitinka 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos [direktyvos] 2003/109/EB (2) dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso 12 straipsnį ir, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą (byla C-636/16 (3)) ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą (byla C-371/08 (4)).“

---

(1)  2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (OL L 149, 2001, p. 34; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 107).

(2)  OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272.

(3)  2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimas López Pastuzano (C-636/16, EU:C:2017:949)

(4)  2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Ziebell (C-371/08, EU:C:2011:809).

2019 m. liepos 11 d. Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SR/Subdelegación del Gobierno en Ciudad Real

(Byla C-534/19)

(2019/C 372/12)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas ir apeliantas: SR

Atsakovas ir kita apeliacinio proceso šalis: Subdelegación del Gobierno en Ciudad Real

Prejudicinis klausimas

Ar aiškinimas, kaip antai pateiktas Tribunal Supremo2019 m. vasario 19 d. Sprendime Nr. 191/2019 (kasacinis skundas Nr. 5607/2017, EU:C:2019:580) ir 2019 m. vasario 27 d. Sprendime Nr. 257/2019 (kasacinis skundas Nr. 5809/2017, EU:C:2019:663), pagal kurį Direktyvą 2001/40/EB (1) galima aiškinti taip, kad bet kuris ilgalaikį leidimą gyventi šalyje turintis trečiosios šalies pilietis, įvykdęs nusikalstamą veiką, už kurią skiriama ne mažesnė nei vienų metų trukmės laisvės atėmimo bausmė, gali ir turi būti „automatiškai“ išsiųstas, t. y. be būtinybės kaip nors atsižvelgti į jo asmenines, šeimines, socialines ar darbo aplinkybes, atitinka 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos [direktyvos] 2003/109/EB (2) dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso 12 straipsnį ir, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą (byla C-636/16 (3)) ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą (byla C-371/08 (4)).“

---

(1)  2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (OL L 149, 2001, p. 34; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 107).

(2)  OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272.

(3)  2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimas López Pastuzano (C-636/16, EU:C:2017:949)

(4)  2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Ziebell (C-371/08, EU:C:2011:809).

2019 m. liepos 15 d. Înalta Curte de Casație și Justiție (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje CY, Asociația „Forumul Judecătorilor din România“/Inspecția Judiciară, Consiliul Superior al Magistraturii, Înalta Curte de Casație și Justiție

(Byla C-547/19)

(2019/C 372/13)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Înalta Curte de Casație și Justiție

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorės: CY, Asociația „Forumul Judecătorilor din România“

Kitos kasacinio proceso šalys: Inspecția Judiciară, Consiliul Superior al Magistraturii, Înalta Curte de Casație și Justiție

Prejudicinis klausimas

Ar Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis, Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiama Konstituciniam Teismui (institucijai, kuri pagal nacionalinę teisę nėra teisminė institucija) imtis veiksmų dėl to, kaip Aukščiausiasis Teismas išaiškino ir pritaikė žemesnės nei Konstitucija teisinės galios teisės aktus, reglamentuojančius teismo kolegijų sudarymą?

2019 m. liepos 17 d. Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje DX/Subdelegación del Gobierno en Toledo

(Byla C-549/19)

(2019/C 372/14)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas ir apeliantas: DX

Atsakovas ir kita apeliacinio proceso šalis: Subdelegación del Gobierno en Toledo

Prejudicinis klausimas

Ar aiškinimas, kaip antai pateiktas Tribunal Supremo2019 m. vasario 19 d. Sprendime Nr. 191/2019 (kasacinis skundas Nr. 5607/2017, EU:C:2019:580) ir 2019 m. vasario 27 d. Sprendime Nr. 257/2019 (kasacinis skundas Nr. 5809/2017, EU:C:2019:663), pagal kurį Direktyvą 2001/40/EB (1) galima aiškinti taip, kad bet kuris ilgalaikį leidimą gyventi šalyje turintis trečiosios šalies pilietis, įvykdęs nusikalstamą veiką, už kurią skiriama ne mažesnė nei vienų metų trukmės laisvės atėmimo bausmė, gali ir turi būti „automatiškai“ išsiųstas, t. y. be būtinybės kaip nors atsižvelgti į jo asmenines, šeimines, socialines ar darbo aplinkybes, atitinka 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos [direktyvos] 2003/109/EB (2) dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso 12 straipsnį ir, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą (byla C-636/16 (3)) ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą (byla C-371/08 (4)).“

---

(1)  2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (OL L 149, 2001, p. 34; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 107).

(2)  OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272.

(3)  2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimas López Pastuzano (C-636/16, EU:C:2017:949)

(4)  2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Ziebell (C-371/08, EU:C:2011:809).

2019 m. liepos 23 d. Tribunalul Cluj (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Impresa Pizzarotti & C SPA Italia Sucursala Cluj/Agenția Națională de Administrare Fiscală – Direcția Generală de Administrare a Marilor Contribuabili

(Byla C-558/19)

(2019/C 372/15)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Cluj

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Impresa Pizzarotti & C SPA Italia Sucursala Cluj

Atsakovė: Agenția Națională de Administrare Fiscală – Direcția Generală de Administrare a Marilor Contribuabili

Prejudicinis klausimas

Ar pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnį ir 63 straipsnį draudžiamos tokios nacionalinės teisės normos, kaip nagrinėjamos šioje byloje [Legea nr. 571/2003 privind Codul fiscal (Įstatymas Nr. 571/2003, kuriuo nustatomas Mokesčių kodeksas) 11 straipsnio 2 dalis bei 29 straipsnio 3 dalis], pagal kurias bankinis lėšų pervedimas iš padalinio, įsisteigusio vienoje valstybėje narėje, patronuojančiajai įmonei, įsisteigusiai kitoje valstybėje narėje, gali būti perkvalifikuojamas į sandorį, iš kurio gaunama pajamų, todėl taikomas su tuo susijęs įpareigojimas taikyti sandorių kainodaros taisykles, o jeigu toks pat sandoris būtų buvęs atliktas tarp padalinio ir patronuojančiosios bendrovės, kurie abu yra įsisteigę toje pačioje valstybėje narėje, jo nebūtų buvę galima perkvalifikuoti tuo pačiu būdu ir jam nebūtų buvusios taikomos sandorių kainodaros taisyklės?

2019 m. liepos 23 d. Juzgado de lo Mercantil no 3 de Valencia (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje GT/Air Nostrum Líneas Aéreas del Mediterráneo S.A.

(Byla C-560/19)

(2019/C 372/16)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Mercantil no 3 de Valencia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: GT

Atsakovė: Air Nostrum Líneas Aéreas del Mediterráneo S.A.

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar galima laikyti, kad sąvoka „skrydį vykdantis vežėjas“ apima bendrovę, kurios veiklos tikslas yra skraidinti keleivius ir kuri parduoda bilietus, tačiau nevykdo skrydžio, t. y. jo nevykdo faktiškai?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar keleiviams suteikiama Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 7 straipsnyje numatyta teisė į kompensaciją tuo atveju, kai skrydis padalytas į kelis etapus ir dėl nedidelio vieno etapo skrydžio vėlavimo (mažiau nei trimis valandomis) labai (daugiau kaip trimis valandomis) vėluojama atvykti į galutinę paskirties vietą, nes keleiviai nespėjo į jungiamąjį skrydį? Jeigu būtų atsakyta teigiamai, ar tuo atveju, jei kelių etapų skrydžius vykdo skirtingi vežėjai, mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytą finansinę kompensaciją privalo tas skrydį vykdantis vežėjas, kurio etapo skrydis vėlavo nedaug (mažiau nei trimis valandomis), tačiau dėl to vėlavimo keleiviai nespėjo į jungiamąjį skrydį, todėl labai (daugiau nei trimis valandomis) vėlavo atvykti į galutinę paskirties vietą?

---

(1)  2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

2019 m. liepos 23 d. Armando Carvalho ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimtos nutarties byloje T-330/18 Carvalho ir kt./Parlamentas ir Taryba

(Byla C-565/19)

(2019/C 372/17)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantai: Armando Carvalho ir kt., atstovaujami Professor G. Winter, Rechtsanwältin R. Verheyen ir baristerio H. Leith

Kitos proceso šalys: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Apeliantų reikalavimai

Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą nutartį,

—	pripažinti, kad ieškiniai yra priimtini,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis iš esmės išnagrinėtų ieškinį dėl panaikinimo,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis iš esmės išnagrinėtų ieškinį dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės, ir

—	priteisti iš kitų proceso šalių bylinėjimosi šiame apeliaciniame procese ir bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo atmesti jų ieškinius kaip nepriimtinus apeliantai grindžia toliau nurodytais pagrindais.

Pirmasis pagrindas: Bendrasis Teismas klaidingai manė, kad apeliantai neatitinka byloje Plaumann įtvirtintų principų, pagal kuriuos būtina įrodyti konkrečią sąsają. Pagal tris teisės aktus dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (1) (2) (3) leidžiamas šių dujų išmetimas, skirtingai paveikiantis visus apeliantus. Be to, Plaumann testo kriterijai įvykdyti, nes trys aktai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pažeidžia apeliantų asmenines pagrindines teises.

Antrasis pagrindas: Alternatyviai Bendrasis Teismas taip pat padarė klaidą, kai nepritaikė Plaumann testo atsižvelgdamas į įtikinamą klimato kaitos iššūkį ir į tai, kad apeliantai rėmėsi savo asmeninėmis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę į šių teisių veiksmingą teisminę apsaugą. ESTT yra pripažinęs, jog tam, kad teise būtų galima veiksmingai naudotis, turi egzistuoti jos gynimo priemonės, o Bendrasis Teismas klaidingai manė, kad nacionaliniai teismai (ir prejudicinio sprendimo procedūra pagal SESV 267 straipsnį) arba ieškinys dėl Komisijos priimtų įgyvendinimo aktų yra tinkama teisių gynimo priemonių sistema šiuo atveju.

Šis teismas turėtų nuspręsti, kad tais atvejais, kai (kaip nagrinėjamu atveju) nėra veiksmingos teisių gynimo priemonės apeliantų pagrindinėms teisėms apsaugoti, „konkrečios sąsajos“ reikalavimas yra įvykdytas, jei teigiama ir įrodyta, kad teisės aktas šiurkščiai pažeidžia ieškovo asmeninę pagrindinę teisę arba paveikia šios teisės esmę. nagrinėjamu atveju šis reikalavimas įvykdytas.

Trečiasis pagrindas: Be to, kas nurodyta pirmajame ir antrajame pagrinduose, Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai teigė, kad Saminuorra association (Jaunųjų samių asociacija) neturi teisės kreiptis į teismą, neatsižvelgdamas (ir nepaaiškindamas, kodėl neatsižvelgė) į akivaizdų faktą, kad dauguma asociacijos narių yra konkrečiai paveikti ir turi teisę patys individualiai kreiptis į teismą. Alternatyviai Bendrasis Teismas turėjo netaikyti kriterijaus, pagal kurį būtina įrodyti locus standi tuo atveju, kai asociacijos atstovauja čiabuvių bendruomenei.

Ketvirtasis pagrindas: Atmesdamas ieškinius dėl deliktinės atsakomybės kaip nepriimtinus, Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį testą, nes įvedė naują reikalavimą – ieškovai turėjo įrodyti, kad jie turi teisę kreiptis į teismą pagal SESV 263 straipsnį. Šis reikalavimas nėra pagrįstas nei Sutarčių tekstu, nei jurisprudencija.

---

(1)  2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) 2015/1814 (OL L 76, 2018, p. 3).

(2)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018, p. 1).

(3)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018, p. 26).

2019 m. liepos 25 d. Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje LP/Subdelegación del Gobierno en Toledo

(Byla C-567/19)

(2019/C 372/18)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: LP

Atsakovas: Subdelegación del Gobierno en Toledo

Prejudicinis klausimas

Ar aiškinimas, kaip antai pateiktas Tribunal Supremo2019 m. vasario 19 d. Sprendime Nr. 191/2019 (kasacinis skundas Nr. 5607/2017, ECLI:ES:TS:2019:580) ir 2019 m. vasario 27 d. Sprendime Nr. 257/2019 (kasacinis skundas Nr. 5809/2017, ECLI:ES:TS:2019:663), pagal kurį Direktyvą 2001/40/EB (1) galima aiškinti taip, kad bet kuris ilgalaikį leidimą gyventi šalyje turintis trečiosios šalies pilietis, įvykdęs nusikalstamą veiką, už kurią skiriama ne mažesnė nei vienų metų trukmės laisvės atėmimo bausmė, gali ir turi būti „automatiškai“ išsiųstas, t. y. be būtinybės kaip nors atsižvelgti į tai, ar egzistuoja tikras ir esamas pavojus, ir į jo asmenines, šeimines, socialines ar darbo aplinkybes, atitinka 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos [direktyvos] 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (2) 12 straipsnį ir, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą (byla C-636/16 (3)) ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą (byla C-371/08 (4)).

---

(1)  2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (OL L 149, 2001, p. 34; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 107).

(2)  OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272.

(3)  2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimas López Pastuzano (C-636/16, EU:C:2017:949).

(4)  2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Ziebell (C-371/08, EU:C:2011:809).

2019 m. liepos 30 d. Verwaltungsgericht Darmstadt (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje RJ/Stadt Offenbach am Main

(Byla C-580/19)

(2019/C 372/19)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Darmstadt

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: RJ

Atsakovas: Stadt Offenbach am Main

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Direktyvos 2003/88/EB (1) 2 straipsnį reikia aiškinti taip, kad budėjimo laikas, kurio metu darbuotojas privalo galėti dėvėdamas ugniagesio aprangą gaisrinės automobiliu per dvidešimt minučių pasiekti savo tarnybos miesto ribą, yra laikytinas darbo laiku, nors darbdavys nėra nurodęs darbuotojui vietos, kur pastarajam privaloma fiziškai būti, bet, nepaisant to, darbuotojo galimybės pasirinkti buvimo vietą ir tenkinti savo asmeninius ir socialinius interesus yra smarkiai ribojamos?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:   Ar tokiomis aplinkybėmis, kaip antai nurodytos pirmajame prejudiciniame klausime, Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnį reikia aiškinti taip, kad apibrėžiant sąvoką „darbo laikas“ reikia atsižvelgti ir į tai, ar ir kiek budėjimo metu, kai darbdavys nėra nurodęs fizinės budėjimo vietos, paprastai yra tikėtinas iškvietimas?

---

(1)  2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).

2019 m. rugpjūčio 22 d. Csanád Szegedi pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. birželio 27 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-135/18 Csanád Szegedi/Europos Parlamentas

(Byla C-628/19 P)

(2019/C 372/20)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Apeliantas: Csanád Szegedi, atstovaujamas ügyvéd K. Bodó

Kita proceso šalis: Europos Parlamentas

Apelianto reikalavimai

Apeliaciniame skunde Csanád Szegedi prašo, kad Teisingumo Teismas:

1.

kiek tai susiję su apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu pakeistų Bendrojo Teismo sprendimą, patenkinti ieškinį ir panaikinti 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimą bei Europos Parlamento generalinio sekretoriato finansų generalinio direktorato išduotą debeto avizą nr. 2017-1635.

2.	kiek tai susiję su antruoju pagrindu, susijusiu su prašoma suma dėl László Tibor Erdélyi ir József Virág įdarbinimo Parlamento narių padėjėjais, panaikintų Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžintų bylą nagrinėti Bendrajam Teismui.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantas pateikia du pagrindus:

Pirmasis pagrindas:

Teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (EŽTK 6 straipsnio 1 dalis ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa) ir su ta teise susijusių principų (rungtyniškumo, procesinių teisių lygybės ir teisės į gynybą principų) pažeidimas per Europos Parlamento generalinio sekretoriato vykdomą susigrąžinimo procedūrą, nes apeliantas negalėjo susipažinti su OLAF ataskaita, kuria grindžiamas sprendimas, arba su tą ataskaitą pagrindžiančiais įrodymais ir negalėjo pasinaudoti teise būti išklausytas prieš priimant sprendimą, todėl buvo pažeistos Parlamento biuro sprendimo dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo priemonių (toliau – įgyvendinimo priemonės) 68 straipsnio 2 dalies nuostatos. Sprendimo 44 punkte Bendrasis Teismas padarė klaidą dėl to, kad rėmėsi Reglamento Nr. 883/2013 11 straipsnio 4 dalimi, nes tuo straipsnius reglamentuojama ne Generalinio sekretoriato, o OLAF vykdoma susigrąžinimo procedūra. Tokiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 45 punkte Bendrasis Teismas neteisingai taikė Sprendimo IMG/Komisija 35 punkte suformuotą jurisprudenciją. To paties sprendimo 48 punkte Bendrasis Teismas contra legem išaiškino įgyvendinimo priemonių 68 straipsnio 2 dalį, nes teisę pateikti pastabas prilygino teisei būti išklausytam. Skundžiamo sprendimo 51 punkte Bendrasis Teismas taip pat neteisingai išaiškino įgyvendinimo priemonių 68 straipsnį, kuriuo reglamentuojama susigrąžinimo procedūra, nes ta teisės norma apeliantui nesukuria nei teisių, nei pareigų, kiek tai susiję su įrodymų pateikimu per Generalinio sekretoriato vykdoma procedūrą.

Antrasis pagrindas:

Teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (EŽTK 6 straipsnio 1 dalis ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa) per procesą Bendrajame Teisme pažeidimas, nes teismas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių nepriėmė liudininkų parodymų iš József Virág ir László Tibor Erdélyi. Bendrojo Teismo sprendimas nepriimti įrodymų atėmė iš apelianto galimybę gintis dėl jam iškeltos bylos esmės.

2019 m. rugpjūčio 27 d. Svea Hovrätt, Patent- och marknadsöverdomstolen (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BY/CX

(Byla C-637/19)

(2019/C 372/21)

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Svea Hovrätt, Patent- och marknadsöverdomstolen

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: BY

Kita apeliacinio proceso šalis: CX

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB (1) dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „viešas“ turi vienodą reikšmę?

2.	Jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar turi būti laikoma, kad, atsižvelgiant į šių nuostatų reikšmę, teismas patenka į sąvokos „viešas“ taikymo sritį?

3.	Jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta neigiamai: a) ar tais atvejais, kai saugomas kūrinys paskelbiamas teismui, tas teismas gali patekti į sąvokos „viešas“ taikymo sritį? b) jeigu saugomas kūrinys platinamas teismui, ar tas teismas patenka į sąvokos „viešas“ taikymo sritį?

4.

Ar tai, kad nacionalinės teisės aktuose nustatytas bendrasis galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principas, pagal kurį bet kuris prašymą pateikęs asmuo gali susipažinti su teismui pateiktais dokumentais, išskyrus atvejus, kai juose yra konfidencialios informacijos, turi įtakos vertinimui, ar saugomo kūrinio pateikimas teismui reiškia „viešą paskelbimą“ arba „viešą platinimą“?

---

(1)  OL L 167, 2001, p. 10.

2019 m. rugpjūčio 30 d. Ja zum Nürburgring eV pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. birželio 19 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-373/15 Ja zum Nürburgring eV/Europos Komisija

(Byla C-647/19 P)

(2019/C 372/22)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Ja zum Nürburgring eV, atstovaujama advokatų Dr. D. Frey ir Dr. M. Rudolph

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1.	Panaikinti 2019 m. birželio 19 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-373/15.

2.

Panaikinti 2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą C(2014) 3634 final, kiek juo nuspręsta, kad: a. po konkurso parduoto turto įgijėjai capricorn Nürburgring Besitzgesellschaft GmbH ir jos dukterinėms įmonėms neturėjo įtakos galimas su vidaus rinka nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimas; taip pat b. Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH ir Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH turto pardavimas nėra valstybės pagalba capricorn Nürburgring Besitzgesellschaft GmbH ar jos dukterinėms įmonėms.

3.	Subsidiariai panaikinti 1 punkte nurodytą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo.

4.	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo apeliacinį skundą, apeliantė nurodo penkis pagrindus.

1.

Teisės klaida, padaryta paneigiant apeliantės kaip konkuruojančios įmonės sąsają:   Bendrasis Teismas nepaisė apeliantės pateiktų reikšmingų paaiškinimų ir argumentų, kurie aiškiai išplaukia iš bylos medžiagos, ir taip pažeidė pareigą motyvuoti. Bendrasis Teismas nepateikė motyvų ar bent jau jo motyvacija buvo nepakankama. Taip pat buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą (Chartijos 47 straipsnis). Be to, Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino ir taikė SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

2.

Teisės klaida, padaryta paneigiant apeliantės kaip profesinės organizacijos sąsają:   Bendrasis Teismas taip pat nepaisė apeliantės pateiktų reikšmingų paaiškinimų ir argumentų, kurie aiškiai išplaukia iš bylos medžiagos, ir taip pažeidė pareigą motyvuoti. Bendrasis Teismas nepateikė motyvų ar bent jau jo motyvacija buvo nepakankama. Taip pat šiuo aspektu buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą (Chartijos 47 straipsnis). Be to, Bendrasis Teismas iškraipė faktus ir pateiktus įrodymus. Taip pat jis neteisingai išaiškino ir taikė SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

3.

Proceso ir teisės klaida, padaryta paneigiant apeliantės kaip konkuruojančios įmonės ir profesinės organizacijos teisę pareikšti skundą dėl antrojo ginčijamo sprendimo:   Dėl motyvų, nurodytų apeliacinio skundo pirmame ir antrame pagrinduose, Bendrasis Teismas nepagrįstai paneigė apeliantės teisę pareikšti skundą dėl antrojo ginčijamo sprendimo.

4.

Teisės klaida, padaryta paneigiant Komisijos įsipareigojimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl naujos valstybės pagalbos suteikimo parduodant turtą Capricorn.   Bendrasis Teismas, pažeisdamas SESV 107 straipsnį ir 108 straipsnio 2 dalį, nesilaikydamas pareigos motyvuoti, pažeisdamas teisę būti išklausytam ir teisę į veiksmingą teisminę apsaugą, iškraipydamas faktus ir pateiktus įrodymus, klaidingai nusprendė, kad buvo surengta atvira, skaidri, nediskriminuojanti ir besąlyginė konkurso procedūra. Todėl rinkos kaina nebuvo nustatyta. Dėl to kilo rimtų abejonių, dėl kurių Komisija turėjo nurodyti pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

5.	Teisės klaida, padaryta Bendrojo Teismo motyvuojant tai, kad Komisija nepateikė motyvų dėl antrojo ginčijamo sprendimo:   Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į tai, kad ginčijamo sprendimo atveju Komisija pažeidė savo pareigą motyvuoti.

2019 m. rugsėjo 3 d. Vialto Consulting Kft. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. birželio 26 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-617/17 Vialto Consulting Kft/Europos Komisija

(Byla C-650/19 P)

(2019/C 372/23)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Apeliantė: Vialto Consulting Kft., atstovaujama advokato Dimitrios Sigalas

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2019 m. birželio 26 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-617/17;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinį skundą apeliantė grindžia trimis motyvais:

1.

Skundžiame sprendime, kiek jis susijęs su Reglamento Nr. 2185/96 (1) 7 straipsnio 1 dalies pažeidimu, iškraipomi faktai ir padaryta teisės klaida. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad realiai ieškinyje dėl žalos atlyginimo keliamas klausimas, ar OLAF pažeidė Reglamento Nr. 2185/96 7 straipsnio 1 dalį, kai prašė apeliantės leisti rinkti duomenis, kurie visiškai nebuvo susiję su OLAF tyrimu. Bendrasis Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad apeliantė realiai suteikė teisę OLAF patikrinti visų jos prašytų kategorijų duomenis.

2.	Skundžiame sprendime, kiek jis susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, padaryta teisės klaida ir jis nemotyvuotas. Bendrasis Teismas nepaaiškino, kurios iš trijų jurisprudencijoje nustatytų sąlygų dėl teisėtų lūkesčių apsaugos nebuvo tenkinamos nagrinėjamu atveju.

3.

Skundžiame sprendime, kiek jis susijęs su teisės būti išklausytam pažeidimu, iškraipomi faktai ir padaryta teisės klaida. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Komisijos priėmė poziciją, kuri privaloma perkančiajai organizacijai ir galėjo lemti apeliantei nenaudingo sprendimo priėmimą, jos neišklausius.

---

(1)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 9 sk., 1 t., p. 303).

2019 m. rugsėjo 2 d. Conseil d'État (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje JP/Commissaire général aux réfugiés et aux apatrides

(Byla C-651/19)

(2019/C 372/24)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: JP

Kita kasacinio proceso šalis: Commissaire général aux réfugiés et aux apatrides

Prejudicinis klausimas

Ar 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (1) 46 straipsnis, pagal kurį prašytojai turi turėti teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis siekdami apskųsti sprendimus „dėl jų tarptautinės apsaugos prašymo“, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tokia nacionalinės proceso teisės nuostata, kaip 1980 m. gruodžio 15 d.Loi sur l’accès au territoire, le séjour, l’établissement et l’éloignement des étrangers (Įstatymas dėl užsieniečių atvykimo į šalies teritoriją, gyvenimo, įsikūrimo šalyje ir išsiuntimo iš jos) 39/57 straipsnis, siejamas su to paties įstatymo 51/2 straipsniu, 57/6 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos 5 punktu ir 57/6/2 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nustatytas dešimties „kalendorinių“ dienų terminas nuo administracinio sprendimo įteikimo, per kurį galima apskųsti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio pateikto vėlesnio tarptautinės apsaugos prašymo nepriimtinumo, visų pirma tuo atveju, kai jis buvo įteiktas Pabėgėlių ir asmenų be pilietybės generaliniame komisariate, kuris „laikomas“ kasatoriaus pasirinkta vieta dokumentams įteikti?

---

(1)  OL L 180, 2013, p. 60.

2019 m. rugsėjo 5 d. NeXovation, Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. birželio 19 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-353/15, NeXovation/Komisija

(Byla C-665/19 P)

(2019/C 372/25)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: NeXovation, Inc., atstovaujama advokatų A. von Bergwelt, M. Nordmann, L. Hettstedt

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus bei 2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimo (1) dėl valstybės pagalbos SA.31550, kurią Vokietija suteikė Nürburgring (įskaitant 2015 m. balandžio 13 d. klaidų ištaisymą) 3 straipsnio 2 dalį ir 1 straipsnio paskutinę įtrauką,

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas dviem pagrindais:

Kiek tai susiję su pirmuoju ginčijamu sprendimu, Bendrasis Teismas klaidingai taikė SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, nes sprendimas buvo konkrečiai susijęs su apeliante. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad byla neatspindi tipinės situacijos, kurioje paveikiama konkurencija tarp kelių prekių tiekėjų; joje nagrinėjama situacija, kai paveikiama konkurencija tarp konkurso dalyvių, pageidaujančių įsigyti tam tikrą prekę.

Kiek tai susiję su antruoju ginčijamu sprendimu, Bendrasis Teismas klaidingai taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį, 296 straipsnio antrą pastraipą, Procedūrinio reglamento (EB) Nr. 659/1999 (2) 4 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir kruopštaus bei nešališko tyrimo principą.

---

(1)  2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/151 dėl valstybės pagalbos SA.31550 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija suteikė Nürburgring (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 3634) (OL L 34, 2016, p. 34).

(2)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).

2019 m. rugsėjo 10 d. Conseil du Contentieux des Étrangers (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X/Belgijos valstybė

(Byla C-671/19)

(2019/C 372/26)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil du Contentieux des Étrangers

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: X

Atsakovė: Belgijos valstybė

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Direktyvos 2016/801 (1) 34 straipsnio 5 dalyje esanti nuostata, kad šiame straipsnyje numatyta teisių gynimo priemonė turi būti numatyta „pagal nacionalinę teisę“, turi būti aiškinama taip, kad tik nacionalinis teisės aktų leidėjas gali nustatyti konkrečią naudojimosi tokia teisių gynimo priemone tvarką, tačiau nacionalinis teismas neprivalo tikrinti, ar ši tvarka atitinka teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį?

2.

a) Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar Direktyvos 2016/801 34 straipsnio 5 dalyje numatyta teisių gynimo priemonė, tam, kad ji būtų veiksminga, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį, turi apimti galimybę visais atvejais galėti pasinaudoti išimtine teisių gynimo priemone, kuri nagrinėjama ypatingos skubos tvarka, kai atitinkamas asmuo įrodo, kad jis parodė reikalaujamą skubą ir kad laikantis tokiai įprastai procedūrai nustatytų terminų būtų sudarytos kliūtys aptariamoms studijoms? b) Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar atsakymas taip pat būtų neigiamas tuo atveju, kai nepriėmus sprendimo per trumpą terminą atitinkamas asmuo gali negrįžtamai prarasti metus studijų?

3.

Jeigu į antrojo klausimo a ir b dalis būtų atsakyta teigiamai, ar nacionalinis teismas privalo pirmenybę teikti Direktyvos 2016/801 tikslą atitinkančiam įstatymo aiškinimui, kad būtų priimtas sprendimas, atitinkantis ja siekiamą tikslą, sutikdamas prašymą dėl šios direktyvos 20 straipsnyje nurodyto sprendimo vykdymo sustabdymo nagrinėti ypatingos skubos tvarka, nors iš įstatymo parengiamųjų darbų galbūt matyti, kad tokio ketinimo teisės aktų leidėjas neturėjo?

4.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar Direktyvos 2016/801 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisių gynimo priemone tam, kad ji atitiktų Chartijos 47 straipsnį, valstybėms narėms nustatoma pareiga numatyti, kad kai kuriomis aplinkybėmis teismas gali valdžios instituciją įpareigoti išduoti vizą?

---

(1)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016, p. 21).

2019 m. rugsėjo 10 d. Conseil du Contentieux des Étrangers (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X/Belgijos valstybė

(Byla C-672/19)

(2019/C 372/27)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil du Contentieux des Étrangers

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: X

Atsakovė: Belgijos valstybė

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Direktyvos 2016/801 (1) 34 straipsnio 5 dalyje esanti nuostata, kad šiame straipsnyje numatyta teisių gynimo priemonė turi būti numatyta „pagal nacionalinę teisę“, turi būti aiškinama taip, kad tik nacionalinis teisės aktų leidėjas gali nustatyti konkrečią naudojimosi tokia teisių gynimo priemone tvarką, tačiau nacionalinis teismas neprivalo tikrinti, ar ši tvarka atitinka teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį?

2.

a) Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar Direktyvos 2016/801 34 straipsnio 5 dalyje numatyta teisių gynimo priemonė, tam, kad ji būtų veiksminga, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį, turi apimti galimybę visais atvejais galėti pasinaudoti išimtine teisių gynimo priemone, kuri nagrinėjama ypatingos skubos tvarka, kai atitinkamas asmuo įrodo, kad jis parodė reikalaujamą skubą ir kad laikantis tokiai įprastai procedūrai nustatytų terminų būtų sudarytos kliūtys aptariamoms studijoms? b) Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar atsakymas taip pat būtų neigiamas tuo atveju, kai nepriėmus sprendimo per trumpą terminą atitinkamas asmuo gali negrįžtamai prarasti metus studijų?

3.

Jeigu į antrojo klausimo a ir b dalis būtų atsakyta teigiamai, ar nacionalinis teismas privalo pirmenybę teikti Direktyvos 2016/801 tikslą atitinkančiam įstatymo aiškinimui, kad būtų priimtas sprendimas, atitinkantis ja siekiamą tikslą, sutikdamas prašymą dėl šios direktyvos 20 straipsnyje nurodyto sprendimo vykdymo sustabdymo nagrinėti ypatingos skubos tvarka, nors iš įstatymo parengiamųjų darbų galbūt matyti, kad tokio ketinimo teisės aktų leidėjas neturėjo?

4.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar Direktyvos 2016/801 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisių gynimo priemone tam, kad ji atitiktų Chartijos 47 straipsnį, valstybėms narėms nustatoma pareiga numatyti, kad kai kuriomis aplinkybėmis teismas gali valdžios instituciją įpareigoti išduoti vizą?

---

(1)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016, p. 21).

2019 m. rugsėjo 12 d. Fulmen pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. liepos 2 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-405/15 Fulmen/Taryba

(Byla C-680/19 P)

(2019/C 372/28)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Fulmen, atstovaujama advokatų A. Bahrami, N. Korogiannakis

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Pagrindiniai reikalavimai:

—	iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	priimti galutinį sprendimą byloje,

—	priteisti iš Tarybos Fulmen6 456 507 EUR kaip turtinės žalos atlyginimą ir 100 000 EUR kaip neturtinės žalos atlyginimą su palūkanomis už praleistą terminą,

—	priteisti iš Tarybos visas bylinėjimosi išlaidas.

Nepatenkinus šių reikalavimų:

—	iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

—	priteisti iš Tarybos visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Dėl turtinė žalos nurodyta, kad Bendrasis Teismas, pirma, padarė teisės klaidą, pažeidė visiško žalos atlyginimo principą ir dėl jo SESV 340 straipsnio 2 dalis bei Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 3 dalis tapo neveiksmingos. Dėl Bendrojo Teismo reikalaujamo įrodymų lygio bet koks patirtos žalos atlyginimas tampa neįmanomas, nepaisant to, kad padarytas pakankamai sunkus Sąjungos teisės pažeidimas. Antra, skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida ir išdėstyti prieštaringi motyvai. Trečia, Bendrasis Teismas iškreipė įrodymus ir faktines aplinkybes.

Dėl neturtinės žalos nurodyta, kad skundžiamame sprendime visiškai nemotyvuoti kriterijai, taikyti ex aequo et bono vertinant žalos atlyginimo sumą.

2019 m. rugsėjo 12 d. Fereydoun Mahmoudian pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. liepos 2 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-406/15 Mahmoudian/Taryba

(Byla C-681/19 P)

(2019/C 372/29)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Fereydoun Mahmoudian, atstovaujamas advokatų A. Bahrami, N. Korogiannakis

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

Pagrindiniai reikalavimai:

—	iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	priimti galutinį sprendimą byloje,

—	priteisti iš Tarybos sumokėti apeliantui 966 581 EUR kaip turtinės žalos atlyginimą ir 500 000 EUR kaip neturtinės žalos atlyginimą su palūkanomis už praleistą terminą,

—	priteisti iš Tarybos visas bylinėjimosi išlaidas.

Nepatenkinus šių reikalavimų:

—	iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

—	priteisti iš Tarybos visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Dėl turtinė žalos nurodyta, kad Bendrasis Teismas, pirma, padarė teisės klaidą, pažeidė visiško žalos atlyginimo principą ir dėl jo SESV 340 straipsnio 2 dalis bei Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 3 dalis tapo neveiksmingos. Dėl Bendrojo Teismo reikalaujamo įrodymų lygio bet koks patirtos žalos atlyginimas tampa neįmanomas, nepaisant to, kad padarytas pakankamai sunkus Sąjungos teisės pažeidimas. Antra, skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida ir išdėstyti prieštaringi motyvai. Trečia, Bendrasis Teismas iškreipė įrodymus ir faktines aplinkybes.

Dėl neturtinės žalos nurodyta, kad skundžiamame sprendime visiškai nemotyvuoti kriterijai, taikyti ex aequo et bono vertinant žalos atlyginimo sumą.

2019 m. rugsėjo 18 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-53/18 Vokietijos Federacinė Respublika/Europos Komisija

(Byla C-688/19 P)

(2019/C 372/30)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller, R. Kanitz, padedamų advokatų M. Winkelmüller, F. van Schewick, M. Kottmann

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2019 m. liepos 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-53/18, Vokietija/Komisija,

—

panaikinti 2017 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/1995 (1), Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje palikti darniojo standarto EN 13341:2005 + A1:2011 dėl termoplastikinių stacionariųjų antžeminių buitinio krosnių kuro, žibalo ir dyzelino talpyklų nuorodinį žymenį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011,,

—	panaikinti 2017 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/1996 (2), Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje palikti darniojo standarto EN 12285-2:2005 dėl ceche pagamintų plieninių talpyklų nuorodinį žymenį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011,

—	nepatenkinus antrojo ir trečiojo reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą, apeliantė nurodo šiuos pagrindus:

Pirma, skundžiamas sprendimas pažeidžia Reglamento Nr. 305/2011 (3) 18 straipsnio 2 dalį, siejamą su jo 17 straipsnio 5 dalimi. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal šias nuostatas Komisija buvo įgaliota ir įpareigota priimti vieną iš Vokietijos Federacinės Respublikos pasiūlytų priemonių.

Antra, skundžiamas sprendimas pažeidžia Reglamento Nr. 305/2011 18 straipsnio 2 dalį, siejamą su jo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 17 straipsnio 3 dalimi. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal šias nuostatas Komisija buvo įpareigota patikrinti, ar dėl nagrinėjamų standartų taikymo kyla pavojus, kad bus nesilaikoma esminių statinių reikalavimų.

---

(1)  OL L 288, 2017, p. 36.

(2)  OL L 288, 2017, p. 39.

(3)  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011, p. 5).

2019 m. rugsėjo 18 d. VodafoneZiggo Group BV pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-660/18 VodafoneZiggo Group BV/Komisija

(Byla C-689/19)

(2019/C 372/31)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: VodafoneZiggo Group BV, atstovaujama advocaten W. Knibbeler, A.A.J. Pliego Selie, B.A. Verheijen

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2019 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo nutartį byloje T-660/18 (toliau – skundžiama nutartis),

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

—	atidėti bylinėjimosi išlaidų šioje instancijoje klausimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas: teisės klaidos Bendrojo Teismo išvadoje, kad Europos Komisijos sprendimas C(2018) 5848 final (toliau – ginčijamas sprendimas) nesukelia privalomų teisinių padarinių.

Pirmojo pagrindo pirma dalis: reikalavimas, kad nacionalinės reguliavimo institucijos „kuo labiau atsižvelg[tų]“ į Europos Komisijos pastabas, kylantis pagal Direktyvos 2002/21/EB (1) 7 straipsnio 3 dalį, prilygsta privalomai teisinei šių institucijų pareigai.

Pirmojo pagrindo antra dalis: pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 3 dalį pateiktos pastabos prilygsta leidimui, nes Europos Komisija pasirenka taip užbaigti savo tyrimą, nepasinaudodama savo veto teise.

Pirmojo pagrindo trečia dalis: ginčijamas sprendimas negali būti kvalifikuojamas kaip parengiamasis aktas, nes Europos Komisijos vykdoma procedūra yra atskira ir skiriasi nuo nacionalinės procedūros.

Pirmojo pagrindo ketvirta dalis: Bendrasis Teismas, nusprendęs, kad Komisijos pavartotas žodis „sprendimas“ buvo „netinkamas“, viršijo savo kompetenciją, susijusią su teismine kontrole.

Pirmojo pagrindo penkta dalis: skundžiamoje nutartyje nepakankamai motyvuotas pareiškimas, kad ginčijamo sprendimo dalykas yra „nesvarbus“.

Antrasis pagrindas: procedūrinės klaidos, padarytos neišnagrinėjus argumentų, galinčių iš esmės turėti įtakos bylos baigčiai.

Antrojo pagrindo pirma dalis: dėl argumento, kad vienu atveju nesuteikta galimybė BEREC pateikti pastabas.

Antrojo pagrindo antra dalis: dėl argumento, kad galimybės būti išklausytam nesuteikimas negali būti ištaisytas suteikiant kitas, nesusijusias galimybes būti išklausytam.

Trečiasis pagrindas: teisės klaidos Bendrojo Teismo išvadoje, kad apeliantės pagrindinės teisės nebuvo pažeistos. Apeliantei pagrindinės teisės kyla pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, tad būtent atsižvelgiant į šį straipsnį turi būti aiškinami jos argumentai ir priimtinumas. Be to, prejudicinio sprendimo priėmimo procesas negali užkirsti kelio pažeidimui.

---

(1)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva) (OL L 108, 2002, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349).

2019 m. rugsėjo 18 d. Italmobiliare SpA ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-523/15 Italmobiliare SpA ir kt./Komisija

(Byla C-694/19 P)

(2019/C 372/32)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantės: Italmobiliare SpA, Sirap-Gema SpA, Sirap France SAS, Petruzalek GmbH, Petruzalek Kft., Petruzalek sro, Petruzalek sro, atstovaujamos advokatės F. Moretti

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—	visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, ir atitinkamai panaikinti arba sumažinti apeliantėms skirtas baudas, arba

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pasinaudoti neribota jurisdikcija ir iš naujo nustatyti baudas, su visomis pasekmėmis sprendimo galiojimui.

Bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas šioje ir pirmojoje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis pagrindas: kiek tai susiję su Italmobiliare kaltinimu galimai padarius pažeidimą, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 101 straipsnį, netinkamai arba iš viso netaikė jurisprudencijos principų, susijusių su tėvų atsakomybės prezumpcija, viršijo savo įgaliojimus, nepateikė pakankamai motyvų ir pažeidė pagrindines teises. Apeliantės visų pirma teigia, kad tokia Italmobiliare atsakomybės prielaida visais atvejais pažeidžia teisinio saugumo, bausmių teisėtumo principus ir nekaltumo prezumpciją, numatytus Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 bei 49 straipsniuose, o taip pat pagrindinę teisę į nuosavybę, numatytą Konvencijos papildomo protokolo 1 straipsnyje ir Konvencijos 14 straipsnyje bei pažeidžia Nicos chartijos 17 ir 21 straipsnius, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principus.

Antrasis pagrindas: Bendrojo Teismo padarytas Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo pažeidimas ir (ar) klaidingas aiškinimas ir taikymas; neteisėtas imuniteto kitai įmonei suteikimas ir tiesioginis apeliančių suinteresuotumas prašyti jį panaikinti.

Trečiasis pagrindas: teisės ir (ar) esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, nes Bendrasis Teismas klaidingai laikė, kad skirtos baudos yra proporcingos ir tinkamos.

Ketvirtasis pagrindas: apeliantės Teisingumo Teismo prašo pasinaudoti neribota jurisdikcija, numatyta Reglamento (EB) 1/2003 (1) 31 straipsnyje, ir iš naujo nustatyti baudas, su visomis pasekmėmis sprendimo galiojimui.

---

(1)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 001, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 45 t., p. 205).

2019 m. rugpjūčio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Micreos Food Safety/Komisija

(Byla T-568/19)

(2019/C 372/33)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Micreos Food Safety BV (Vageningenas, Nyderlandai), atstovaujama advokato S. Pappas

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti, visumą sudarančius, Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. sprendimus, kuriais Komisija: a) galutinai atsisakė vykdyti reikalingą komitologijos procedūrą dėl Komisijos reglamento projekto „dėl leidimo naudoti Listex™ P100 siekiant sumažinti Listeria monocytogenes bakterijas gyvūninės kilmės vartoti paruoštuose maisto produktuose“ kaip dezinfekavimo priemonę pagal Reglamentą (EB) 853/2004 (1); b) atsisakė ištirti galimybę naudoti Listex™ P100 kaip nedezinfekuojančią pagalbinę perdirbimo medžiagą; c) pirmą kartą uždraudė tolesnį Listex™ P100, kuris nuo 2006 m. rinkoje naudojamas kaip pagalbinė gyvūninės kilmės vartoti paruoštų maisto produktų perdirbimo medžiaga, pateikimą rinkai; ir

—	nurodyti atsakovei padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jos ieškovės šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi aštuoniais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas, kiek juo buvo atmestas ieškovės prašymas pripažinti Listex™ P100 dezinfekavimo priemone, yra priimtas be išankstinio AGMP nuolatinio komiteto balsavimo, o tai prieštarauja SESV 289 straipsnio 1 daliai, 291 straipsnio 2 daliai ir Reglamento (ES) 182/2011 (2) 5 ir 6 straipsniams.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes buvo priimtas remiantis politiniais sumetimais, nepaisant to, kad tai yra įgyvendinimo aktas.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas klaidingu Reglamento (EB) 853/2004 3 straipsnio 2 dalies aiškinimu.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamo sprendimo motyvai nepakankami ir bet kuriuo atveju neteisėti, nes jame nedaromas skirtumas tarp dezinfekavimo priemonės ir nedezinfekuojančios pagalbinės perdirbimo medžiagos.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas nesikonsultavimu su AGMP nuolatiniu komitetu dėl ieškovės prašymo pripažinti Listex™ P100 nedezinfekuojančia pagalbine perdirbimo medžiaga.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas apsaugos nuo listeriozės ir jos prevencijos neužtikrinimu Listex™ P100 pagalba, taip pažeidžiant SESV 168 straipsnio 3 dalį.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas Reglamento (EB) 178/2002 (3) 14 straipsnio 9 dalies ir pagrindinės prekių judėjimo laisvės pažeidimu.

8.	Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas ieškovės teisėtų lūkesčių pažeidimu, nes Listex™ P100 rinkoje buvo nuo 2006 m., o 2016 m. EFSA patvirtino jo saugumą.

---

(1)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 p. 55; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 45 t., p. 14).

(2)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011, p. 13).

(3)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 463).

2019 m. rugsėjo 5 d. pareikštas ieškinys byloje Bartolomé Alvarado ir Grupo Preciados Place/EUIPO – Alpargatas (ALPARGATUS PASOS ARTESANALES)

(Byla T-606/19)

(2019/C 372/34)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovai: José Fernando Bartolomé Alvarado (Madridas, Ispanija) ir Grupo Preciados Place (Madridas), atstovaujami advokato P. García Remacha

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Alpargatas SA (San Paulas, Brazilija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkas: ieškovai Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis prekių ženklas ALPARGATUS PASOS ARTESANALES – Europos Sąjungos prekių ženklas Nr. 14 750 624

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2019 m. birželio 20 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1825/2018-1

Reikalavimai

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

—

Pripažinti, kad ieškinys dėl 2019 m. birželio 20 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo, apie kurį pranešta ieškovams 2019 m. liepos 5 d., buvo pateiktas tinkama forma ir per nustatytą terminą ir pagal reikalaujamus procedūros reikalavimus patenkinti ieškinį bei panaikinti ginčijamą sprendimą, atmesti visus ALPARGATAS S.A. reikalavimus ir palikti galioti Europos Sąjungos prekių ženklo paraišką Nr. 1475064 ir visas dėl to atsiradusias teises.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Nesuderinamumas su ginčijamu sprendimu, atsižvelgiant į res judicata, kuriuo rėmėsi ieškovai.

—	Nesuderinamumas, kalbant apie EUIPO atliktą prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo analizę.

—	Sprendimu monopolizuojamas pavadinimas „alpargata“; tai prieštarauja prekių ženklų sistemai ir pačios tarnybos pozicijai.

—	Rizikos supainioti su ankstesniu prekių ženklu ir suklaidinti nebuvimas.

2019 m. rugsėjo 5 d. pareikštas ieškinys byloje Itinerant Show Room/EUIPO (FAKE DUCK)

(Byla T-607/19)

(2019/C 372/35)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Itinerant Show Room Srl (San Giorgio in Bosco, Italija), atstovaujama advokato E. Montelione

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo FAKE DUCK paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 946 879

Ginčijamas sprendimas: 2019 m. liepos 1 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 830/2019-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Netinkamas prekių ženklo FAKE DUCK skiriamojo pobūdžio vertinimas.

—	Netinkamas prekių ženklo FAKE DUCK sudėtingumo ir kiaušinio paveikslėlio vertinimas.

—	Netinkamas vienodo požiūrio principo taikymas.

—	Netinkamas teisėtumo principo taikymas.

2019 m. rugsėjo 6 d. pareikštas ieškinys byloje Veronese Design Company/EUIPO – Veronese (VERONESE)

(Byla T-608/19)

(2019/C 372/36)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Veronese Design Company Ltd (Kaulūnas, Honkongas, Kinija), atstovaujama advokatės B. Lafont

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Veronese SAS (Paryžius, Prancūzija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas VERONESE – Sąjungos prekių ženklas Nr. 8 831 844

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2019 m. birželio 18 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2434/2018-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti ieškinį ir jo priedus priimtinais,

—	panaikinti ginčijamą sprendimą;

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 60 straipsnio 1 dalies, siejamos su 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pažeidimas.

2019 m. rugsėjo 19 d. pareikštas ieškinys byloje Daw/EUIPO (SOS Innenfarbe)

(Byla T-625/19)

(2019/C 372/37)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Daw SE (Aukštutinis Ramštatas, Vokietija), atstovaujama advokato A. Haberl

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Sąjungos prekių ženklo „SOS Innenfarbe“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 870 690

Ginčijamas sprendimas: 2019 m. liepos 18 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 277/2019-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

panaikinti 2019 m. sausio 7 d. EUIPO sprendimą tiek, kiek juo atmesta prekių ženklo „SOS Innerfarbe“ registracijos paraiška 2 klasės prekėms — „dažai, lakas, bespalvis lakas, paviršių dangos, antikorozinės medžiagos; dažų gruntai; dažikliai, dažančios medžiagos, dažomosios pastos, beicai; dažų tirštikliai, lakai ir dažymo priemonės; dažų skiedikliai; medieną nuo irimo saugančios medžiagos, medienos beicai ir medienos apsaugos aliejai; dažai, taip pat struktūruoti; baktericidiniai ir (arba) fungicidiniai dažai; antikoroziniai preparatai; metalų apsauginiai preparatai“,

—	nurodyti EUIPO paskelbti prekių ženklą, koks jis nurodytas paraiškoje,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų bei 2 dalies pažeidimas.

2019 m. rugsėjo 19 d. pareikštas ieškinys byloje Daw/EUIPO (SOS Loch- und Rissfüller)

(Byla T-626/19)

(2019/C 372/38)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Daw SE (Aukštutinis Ramštatas, Vokietija), atstovaujama advokato A. Haberl

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Sąjungos prekių ženklo „SOS Loch- und Rissfüller“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 870 692

Ginčijamas sprendimas: 2019 m. liepos 18 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 278/2019-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

panaikinti 2019 m. sausio 7 d. EUIPO sprendimą tiek, kiek juo atmesta prekių ženklo „SOS Loch- und Rissfüller“ registracijos paraiška — klasės prekėms „cheminiai preparatai pramonės reikmėms; mūrinių statinių, stogo čerpių, cemento ir betono konservavimo ir impregnavimo nuo drėgmės preparatai, išskyrus dažymo medžiagas ir aliejus; dirbtinės ir sintetinės žaliavinės dervos ir neapdoroti plastikai; cheminiai tirpikliai; glaisto masė dažymo medžiagų gruntui apdoroti (nepriskirta prie kitų klasių)“, — klasės prekėms „neapdorotos gamtinės dervos“, — 19 klasės prekėms „skiediniai (statybinės medžiagos); kvarcas; tinkas (tinkavimo medžiagos); tinkavimo medžiagos, audinių užglaistymo masė statybos reikmėms; glaisto masė kaip statybinė medžiaga; nemetaliniai arba didžia dalimi nemetaliniai audiniai statybos reikmėms, ypač stabilizavimo audiniai,

—	nurodyti EUIPO paskelbti prekių ženklą, koks jis nurodytas paraiškoje;

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų bei 2 dalies pažeidimas.