Bendrasis įvadas

0.1.

Europos Audito Rūmai (EAR) yra Europos Sąjungos (ES) institucija (1) ir ES finansų išorės auditorius (2). Vykdydami šiuos įgaliojimus, mes atliekame nepriklausomo visų ES piliečių finansinių interesų sergėtojo vaidmenį ir padedame gerinti ES finansų valdymą. Daugiau informacijos apie mūsų darbą galima rasti mūsų metinėse veiklos ataskaitose, mūsų specialiosiose ataskaitose, mūsų padėties apžvalgose bei mūsų nuomonėse apie naujus ar atnaujintus ES teisės aktus arba kitus sprendimus, turinčius poveikį finansų valdymui (3).

0.2.

Šioje metinėje ataskaitoje, mūsų 42-ojoje ES biudžeto vykdymo ataskaitoje, nagrinėjami 2018 finansiniai metai. Atskira metinė ataskaita skirta Europos plėtros fondams.

0.3.

Kiekvienais metais Taryba ir Europos Parlamentas tvirtina ES bendrąjį biudžetą. Mūsų metine ataskaita, taip pat specialiosiomis ataskaitomis, jei tinkama, remiamasi atliekant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kai Parlamentas, Tarybai pateikus rekomendaciją, sprendžia, ar Komisija tinkamai įvykdė savo su biudžetu susijusias pareigas. Mes metinę ataskaitą, ją paskelbus, siunčiame nacionaliniams parlamentams, Europos Parlamentui ir Tarybai.

0.4.

Svarbiausia mūsų ataskaitos dalis yra patikinimo pareiškimas dėl ES konsoliduotų finansinių ataskaitų patikimumo bei operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Šis pareiškimas papildomas konkrečiais kiekvienos didelės ES veiklos srities įvertinimais.

0.5.

Kaip ir ankstesniais metais, šiais metais ataskaitos struktūra yra tokia: — 1 skyriuje pateikiamas patikinimo pareiškimas ir mūsų atlikto finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų tvarkingumo audito rezultatų santrauka; — 2 skyriuje pateikiama mūsų biudžeto ir finansų valdymo analizė; — 3 skyriuje daugiausia aptariama, ką mums atskleidžia ES biudžeto veiksmingumo rodikliai, pristatomi reikšmingi rezultatai iš mūsų 2018 m. veiksmingumui skirtų specialiųjų ataskaitų ir analizuojama, kaip Komisija įgyvendino rekomendacijas, kurias mes pateikėme 2015 m. specialiosiose ataskaitose; — 4 skyriuje pristatomi nustatyti faktai, susiję su ES pajamomis; — su pagrindinėmis dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) (4) išlaidų kategorijomis susijusiuose 5–10 skyriuose parodyti mūsų operacijų tvarkingumo testavimo ir Komisijos metinių veiklos ataskaitų ir kitų jos vidaus kontrolės sistemų elementų bei valdymo priemonių nagrinėjimo rezultatai.

0.6.

Kadangi atskirų finansinės būklės ataskaitų atskiroms DFP išlaidų kategorijoms nėra, kiekviename skyriuje pateiktos išvados nėra audito nuomonės. Šiuose skyriuose aprašomi kiekvienai DFP išlaidų kategorijai būdingi svarbūs klausimai.

0.7.

Mes siekiame pristatyti savo pastabas aiškiai ir glaustai. Ne visada galime išvengti tik ES, jos politikoms ir biudžetui ar apskaitai ir auditui būdingų terminų. Savo svetainėje paskelbėme terminų žodynėlį pateikdami daugumos šių specifinių terminų apibrėžtis ir paaiškinimus (5). Žodynėlyje apibrėžti terminai pažymėti kursyvu pirmą kartą juos panaudojus kiekviename skyriuje.

0.8.

Komisijos atsakymai į mūsų pastabas (arba, kai tinkama, kitų ES institucijų ir įstaigų atsakymai) pateikti šioje ataskaitoje. Mes, kaip išorės auditorius, privalome pranešti apie audito metu nustatytus faktus ir padaryti būtinas išvadas, kad pateiktume nepriklausomą ir nešališką finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų tvarkingumo įvertinimą.

---

(1)  EAR, kaip institucija, buvo įsteigti Europos Sąjungos sutarties, taip pat žinomos kaip Mastrichto sutartis, 13 straipsniu (OL C 191, 1992 7 29, p. 1). Tačiau jie, kaip nauja už išorės audito funkciją atsakinga Bendrijos įstaiga, buvo pirmą kartą įsteigti Briuselio sutartimi 1977 m. (OL L 359, 1977 12 31, p. 1).

(2)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 285–287 straipsniai (OL C 326, 2012 10 26, p. 47).

(3)  Galima rasti mūsų svetainėje adresu www.eca.europa.eu

(4)  Mes nepateikiame 6 išlaidų kategorijos („Kompensacijos“) arba išlaidų, kurių neapima DFP, specialiojo vertinimo. Į mūsų 3 išlaidų kategorijos („Saugumas ir pilietybė“) ir 4 išlaidų kategorijos („Europos vaidmuo pasaulyje“), kurios atitinkamai pateiktos 8 ir 9 skyriuose, analizę įvertintas klaidų lygis neįtrauktas.

(5)  https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/GLOSSARY_AR_2018/GLOSSARY_AR_2018_LT.pdf

1 SKYRIUS

Patikinimo pareiškimas ir patvirtinamoji informacija

TURINYS

Audito Rūmų patikinimo pareiškimas, teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai. Nepriklausomo auditoriaus ataskaita

I–XXX

Įvadas

1.1–1.5

Europos Audito Rūmų vaidmuo

1.1–1.3

ES išlaidos – svarbi priemonė siekiant politikos tikslų

1.4–1.5

Atliekant 2018 finansinių metų auditą nustatyti faktai

1.6–1.41

Finansinių ataskaitų patikimumas

1.6–1.9

Finansinės ataskaitos nebuvo paveiktos reikšmingų iškraipymų

1.6–1.8

Pagrindiniai audito klausimai, susiję su 2018 m. finansinės būklės ataskaitomis

1.9

Operacijų tvarkingumas

1.10–1.32

Mūsų auditas apima 2018 m. Komisijos patvirtintas išlaidas

1.11–1.14

Mūsų 2018 m. audito rezultatai rodo, kad klaidos yra susijusios su konkrečiomis išlaidų rūšimis

1.15

Taisyklių sudėtingumas ir tai, kokiu būdu yra išmokamos ES lėšos, turi poveikį klaidų rizikai

1.16–1.32

Komisijos informacija apie tvarkingumą

1.33–1.41

Komisijos klaidų lygio įvertis yra truputį žemiau mūsų intervalo

1.35–1.36

Atskiros Komisijos įverčio sudėtinės dalys ne visuomet atitinka mūsų nustatytus faktus

1.37–1.39

Rizika užbaigiant programą priklauso nuo įvertintų būsimų pataisymų ir susigrąžinimų

1.40–1.41

Apie įtariamo sukčiavimo atvejus pranešame OLAF

1.42–1.46

Išvados

1.47–1.49

Audito rezultatai

1.48–1.49

1.1 priedas. Audito metodas ir metodika

Audito Rūmų patikinimo pareiškimas, teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai. Nepriklausomo auditoriaus ataskaita

Nuomonė

I. Mes auditavome: a) 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotas finansines ataskaitas, kurias sudaro konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos (1) ir biudžeto vykdymo ataskaitos (2) ir kurias Komisija patvirtino 2019 m. birželio 26 d.; b) atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, kaip to reikalauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 straipsnis.

Finansinių ataskaitų patikimumas

Nuomonė dėl finansinių ataskaitų patikimumo II. Mūsų nuomone, 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Europos Sąjungos (ES) konsoliduotose finansinėse ataskaitose 2018 m. gruodžio 31 d. ES finansinė būklė bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, laikantis Finansinio reglamento ir apskaitos taisyklių, pagrįstų tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais.

Finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

Pajamos

Nuomonė dėl pajamų teisėtumo ir tvarkingumo III. Mūsų nuomone, 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

Išlaidos

Sąlyginė nuomonė dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo IV. Mūsų nuomone, išskyrus Pagrindo pareikšti sąlyginę nuomonę dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo dalyje aprašytų dalykų poveikį, 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose patvirtintos išlaidos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

Pagrindas pareikšti nuomonę

V. Mes auditą atlikome remdamiesi IFAC tarptautiniais audito standartais (TAS) ir etikos kodeksais ir INTOSAI tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais (TAAIS). Su šiais standartais susijusi mūsų atsakomybė išsamiau aprašyta toliau skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už konsoliduotų finansinių ataskaitų ir atspindimų operacijų auditą“. Mes taip pat laikėmės nepriklausomumo reikalavimų ir atlikome savo etines pareigas pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos (IESBA) Buhalterių profesionalų etikos kodeksą. Esame įsitikinę, kad savo nuomonei pagrįsti surinkome pakankamus ir tinkamus audito įrodymus. Sąlyginės nuomonės dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo pagrindas VI. 2018 m. nustatėme, kad didelės rizikos išlaidos (daugiausia kompensavimu pagrįstos išlaidos, kurioms taikomos sudėtingos taisyklės) (3) yra paveiktos reikšmingo klaidų lygio. Mūsų įvertintas klaidų lygis didelės rizikos išlaidose yra 4,5 %. Mūsų bendras įvertintas (2,6 %) klaidų lygis vis dar viršija mūsų reikšmingumo ribą, tačiau nėra paplitęs. Nedidelės rizikos išlaidos, kurios daugiausia patiriamos teisių į išmokas pagrindu ir kurioms taikomos supaprastintos/mažiau sudėtingos taisyklės, nėra paveiktos reikšmingo klaidų lygio (4).

Pagrindiniai audito dalykai

Mes įvertinome galimą Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikį 2018 m. finansinėms ataskaitoms VII. 2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai pranešė Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš ES. 2019 m. balandžio 10 d. Europos Vadovų Taryba sutiko pratęsti JK išstojimo dienos terminą (5) tiek, kiek reikia, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 31 d. Remiantis Tarybos sprendimu, JK turėtų išstoti iš ES pirmą kito mėnesio po ratifikavimo procedūrų pabaigos dieną arba 2019 m. lapkričio 1 d., atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė. Jungtinė Karalystė liks valstybe nare iki naujosios išstojimo dienos, turėdama visas teises ir pareigas pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį, ji turi teisę bet kuriuo metu atšaukti savo pranešimą. VIII. Kaip nurodyta II dalyje, 2018 m. ES konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos taip, kad atspindėtų 2018 m. gruodžio 31 d. ES finansinę padėtį ir 2018 m. rezultatus, pinigų srautus ir grynojo turto pokyčius. 2018 m. ES konsoliduotos ataskaitos atspindi derybų padėtį 2018 m. gruodžio 31 d. Tą dieną ir iki tos dienos, kurią baigėme savo audito darbą, JK vis dar buvo ES valstybė narė. IX. Mes nenustatėme jokių įvykių, susijusių su išstojimo procesu, dėl kurių reikėtų atlikti patikslinimus pagal tarptautinį apskaitos standartą dėl įvykių po atskaitomybės datos (6). X. Mes toliau vertinsime galimą JK išstojimo iš Europos Sąjungos poveikį ES konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms. Būsimose ES konsoliduotose finansinėse ataskaitose turėsime atsižvelgti į išstojimo proceso padėtį ar rezultatus. Nuo tos dienos, kai atlikome 2018 m. finansinių ataskaitų auditą, dar nebuvo žinoma, ar Jungtinė Karalystė iš tikrųjų išstos iš ES, o jei išstos, tai kurią dieną ir kokiomis sąlygomis. XI. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, 2018 m. ES konsoliduotose metinėse finansinėse ataskaitose nereikia pateikti finansinio poveikio, ir darome išvadą, kad 2018 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose tą dieną teisingai atspindėtas išstojimo procesas. Mes įvertinome pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimą XII. 2018 m. pabaigoje ES balansas apėmė 80,5 milijardo eurų pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimą. Tai vienas didžiausių įsipareigojimų balanse, sudarantis daugiau nei trečdalį visų 235,9 milijardo eurų įsipareigojimų 2018 m. XIII. Didžioji šio pensijoms ir kitoms išmokoms darbuotojams skirto įsipareigojimo dalis (70,0 milijardo eurų) yra susijusi su Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų pensijų sistema („EPPS“). Į finansines ataskaitas įrašytas įsipareigojimas atspindi sumą, kuri būtų buvusi įtraukta į pensijų fondą, jei jis būtų įsteigtas apmokėti esamus su senatvės pensija susijusius įsipareigojimus (7). Be senatvės pensijų jis apima invalidumo pensijas ir ES darbuotojų našlių ar našlaičių pensijas. Išmokos pagal šią pensijų sistemą mokamos iš ES biudžeto. Valstybės narės bendrai užtikrina išmokų mokėjimą, o pareigūnai padengia vieną trečdalį sistemos finansavimo. Eurostatas Komisijos apskaitos pareigūno vardu apskaičiuoja šį įsipareigojimą remdamasis Komisijos aktuarinių konsultantų įvertintais parametrais. XIV. Antra pensijoms ir kitoms išmokoms darbuotojams (8,7 milijardo eurų) skirto įsipareigojimo reikšmingiausia dalis yra ES įvertintas įsipareigojimas, susijęs su bendrąja sveikatos draudimo sistema (BSDS). Šis įsipareigojimas susijęs su ES darbuotojų sveikatos priežiūros sąnaudomis, kurios turi būti sumokėtos laikotarpiais po veiklos vykdymo (jų įnašais atskaičius mokesčius). XV. Atlikdami auditą, su pensijomis susijusio įsipareigojimo atveju įvertinome aktuarines prielaidas ir susijusį vertinimą. Šį vertinimą grindėme išorės aktuarinių ekspertų atliktu darbu, siekiant parengti tyrimą dėl pensijų ir BSDS įsipareigojimų. Mes patikrinome kiekybinius duomenis, aktuarinius parametrus ir įsipareigojimo skaičiavimą ir pateikimą konsoliduotame balanse ir konsoliduotų finansinės būklės ataskaitų aiškinamosiose pastabose. Kaip nurodyta konsoliduotųjų finansinės būklės ataskaitų 2.9 pastaboje, Komisija ir toliau dirbo stiprindama savo išmokų darbuotojams įsipareigojimo apskaičiavimo procesus, kuriuos nuolat stebėsime. Mes vertinome finansinėse ataskaitose pateiktus reikšmingus metų pabaigos įverčius XVI. 2018 m. pabaigoje įvertintų paramos gavėjų patirtų, bet dar nepraneštų tinkamų finansuoti išlaidų vertė buvo 99,8 milijardo eurų (2017 m. pabaigoje: 100,9 milijardo eurų). Šios sumos į apskaitą įrašytos kaip sukauptos sąnaudos (8). XVII. 2018 m. pabaigoje finansinėms priemonėms pagal pasidalijamojo valdymo principą ir pagalbos schemoms nepanaudota įvertinta suma, įrašyta į ES finansines ataskaitas, buvo 6,5 milijardo eurų (2017 m. pabaigoje: 4,7 milijardo eurų), balanse pateikta kaip „Kiti avansai valstybėms narėms“. XVIII. Siekdami įvertinti šiuos metų pabaigos įverčius, patikrinome Komisijos įdiegtą sistemą, pagal kurią atliekami finansinių metų atskyrimo skaičiavimai, ir įsitikinome jos tikslumu ir išsamumu generaliniuose direktoratuose, kuriuose atliekama dauguma mokėjimų. Sąskaitų faktūrų ir išankstinių mokėjimų imties audito metu patikrinome atitinkamus finansinių metų atskyrimo skaičiavimus, kad būtų išvengta klaidų sukauptose sumose rizikos. Mes prašėme Komisijos apskaitos tarnybų paaiškinti bendrą metodiką, skirtą nustatyti šiuos įverčius. XIX. Darome išvadą, kad bendros sukauptų sąnaudų ir kitų avansų valstybėms narėms sumos įvertis, pateiktas konsoliduotajame balanse nurodytas teisingai.

Kita

XX. Vadovybė yra atsakinga už „kitos informacijos“ teikimą. Ją sudaro „Finansinės būklės ataskaitų aptarimas ir analizė“, bet ne konsoliduotos finansinės ataskaitos ar su jomis susijusi mūsų ataskaita. Mūsų nuomonė dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų neapima šios kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios su ja susijusios patikinimo išvados. Mūsų pareiga, susijusi su mūsų konsoliduotų finansinių ataskaitų auditu, yra perskaityti šią kitą informaciją ir įvertinti, ar ji nėra iš esmės nesuderinama su konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis ar mūsų audito metu įgytomis žiniomis ir ar neatrodo kitaip reikšmingai iškraipyta. Jei mes darome išvadą, kad kita informacija yra reikšmingai iškraipyta, mes privalome apie tai pranešti. Šiuo klausimu mes neturime nieko pranešti.

Vadovybės atsakomybė

XXI. Pagal SESV 310–325 straipsnius ir Finansinį reglamentą vadovybė yra atsakinga už ES konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą, laikantis tarptautiniu mastu pripažintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų, bei už jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Ši atsakomybė apima vidaus kontrolės priemonių parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą, siekiant parengti ir pateikti finansinės būklės ataskaitas, kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių iškraipymų. Vadovybė taip pat privalo užtikrinti, kad finansinės būklės ataskaitose atspindima veikla, finansinės operacijos ir informacija atitiktų jas reglamentuojančius teisės aktus. Galutinė atsakomybė už ES finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą tenka Komisijai (SESV 317 straipsnis). XXII. Rengiant ES konsoliduotas finansines ataskaitas, Komisijai tenka atsakomybė įvertinti, ar ES geba užtikrinti veiklos tęstinumą, atskleisti svarbius su tęstinumu susijusius dalykus ir taikyti veiklos tęstinumo prielaidą apskaitai, nebent jis ketina likviduoti subjektą ar nutraukti operacijas arba yra priverstas tą padaryti, neturėdamas kitos realios išeities. XXIII. Komisija atsakinga už ES finansinės atskaitomybės proceso priežiūrą. XXIV. Pagal Finansinį reglamentą (XIII antraštinę dalį) Komisijos apskaitos pareigūnas turi pristatyti audito tikslams ES konsoliduotas finansines ataskaitas, pirma kaip negalutines finansines ataskaitas iki kitų metų kovo 31 d. ir kaip galutines finansines ataskaitas – iki liepos 31 d. Jau negalutinėse ataskaitose turėtų būti pateiktas tikras ir teisingas ES finansinės padėties vaizdas. Todėl labai svarbu, kad visi negalutinių ataskaitų straipsniai būtų pristatyti kaip galutiniai skaičiavimai, leidžiantys mums atlikti mūsų užduotį pagal Finansinio reglamento XIV antraštinę dalį per nustatytą laikotarpį. Bet kokie pakeitimai tarp negalutinių ir galutinių finansinių ataskaitų paprastai turėtų būti tik mūsų pastabų rezultatas.

Auditoriaus atsakomybė už konsoliduotų finansinių ataskaitų ir atspindimų operacijų auditą

XXV. Mūsų tikslai yra gauti pakankamą patikinimą dėl to, ar ES konsoliduotose finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, bei, remiantis mūsų auditu, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai patikinimo pareiškimą dėl finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Pakankamas patikinimas užtikrina aukštą patikinimo lygį, tačiau jis nėra garantija, kad audito metu visuomet buvo nustatyti galimi reikšmingi iškraipymai ar neatitikties atvejai. Tokius atvejus gali nulemti sukčiavimas ar klaidos ir jie laikomi reikšmingais jei, imant atskirai ar subendrinus, galima pagrįstai tikėtis, jog jie darys įtaką bet kokiems ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis. XXVI. Pajamų srityje mūsų PVM ir BNPj pagrįstas nuosavų išteklių tikrinimas pradedamas nuo makroekonominių suvestinių duomenų, pagal kuriuos šios pajamos yra skaičiuojamos, taip pat įvertinamos Komisijos sistemos, skirtos šiems duomenims apdoroti iki tol, kol yra gaunami ir į konsoliduotas finansines ataskaitas įtraukiami valstybių narių įnašai. Tradicinių nuosavų išteklių srityje mes tikriname muitinės įstaigų finansines ataskaitas bei analizuojame muito mokesčių srautą iki tol, kol sumas gauna Komisija ir jos įtraukiamos į finansines ataskaitas. XXVII. Išlaidų srityje mes nagrinėjame mokėjimų operacijas, kai išlaidos buvo padarytos, užregistruotos ir patvirtintos. Šis tikrinimas apima visas mokėjimų kategorijas, išskyrus avansus jų išmokėjimo momentu. Išankstiniai mokėjimai tikrinami lėšų gavėjui pateikus jų tinkamo panaudojimo įrodymą ir institucijai ar įstaigai sutikus su tuo įrodymu ir patvirtinus išankstinį mokėjimą, o tai gali užsitęsti iki kitų metų. XXVIII. Atlikdami auditą pagal TAS ir TAAIS, per visą auditą mes remiamės profesine nuovoka ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat: a) Nustatome ir įvertiname dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių reikšmingų iškraipymų konsoliduotose finansinėse ataskaitose ar susijusių operacijų reikšmingos neatitikties ES teisės aktams riziką. Atsižvelgdami į šias rizikas, mes parengiame ir vykdome audito procedūras ir surenkame savo audito nuomonei pagrįsti pakankamus ir tinkamus audito įrodymus. Aptikti dėl sukčiavimo atsiradusius reikšmingus iškraipymus arba neatitiktį yra sudėtingiau nei tada, kai jie atsiranda dėl klaidų, kadangi sukčiavimas gali apimti sąmokslą, klastojimą, tyčinio pobūdžio neveikimą, klaidingų duomenų pateikimą arba vidaus kontrolės nepaisymą. Todėl yra didesnė rizika, kad tokie atvejai nebus aptikti. b) Susipažįstame su auditui svarbia vidaus kontrole tam, kad galėtume parengti tinkamas audito procedūras, bet ne tam, kad pareikštume nuomonę dėl vidaus kontrolės veiksmingumo. c) Įvertiname vadovybės taikomos apskaitos politikos tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų ir susijusios atskleistos informacijos pagrįstumą. d) Darome išvadą dėl vadovybės apskaitos veiklos tęstinumo principo tinkamumo ir, remdamiesi gautais audito įrodymais, nustatome, ar egzistuoja reikšmingas su įvykiais arba sąlygomis susijęs netikrumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl subjekto gebėjimo toliau užtikrinti veiklos tęstinumą. Jei mes darome išvadą, kad toks reikšmingas netikrumas egzistuoja, mes privalome atkreipti dėmesį savo ataskaitoje į susijusią konsoliduotose finansinėse ataskaitose atskleidžiamą informaciją arba, jei ši atskleidžiama informacija yra netinkama, pakeisti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, gautais iki mūsų ataskaitos pateikimo dienos. Tačiau dėl būsimų įvykių arba sąlygų subjektas gali daugiau neužtikrinti veiklos tęstinumo. e) Įvertiname bendrą konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant visą atskleidžiamą informaciją, ir tai, ar konsoliduotose finansinėse ataskaitose operacijos ir įvykiai pateikti teisingai. f) Gauname pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, susijusių su finansine informacija apie subjektus, patenkančių į ES konsolidavimo apimtį, kad galėtume pateikti nuomonę dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų ir jose atspindimų operacijų. Mes atsakome už vadovavimą auditui, jo priežiūrą ir jo atlikimą, ir esame tik patys atsakingi už mūsų audito nuomonę. XXIX. Mes su vadovybe aptariame, be kita ko, planuojamą audito apimtį ir tvarkaraštį bei reikšmingus audito metu nustatytus faktus, įskaitant bet kokius nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus. XXX. Iš tų dalykų, kurie buvo aptarti su Komisija ir kitais audituojamais subjektais, mes nustatome tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi einamojo laikotarpio konsoliduotų finansinių ataskaitų auditui ir todėl yra pagrindiniai audito dalykai. Mes apibūdiname šiuos dalykus savo ataskaitoje, nebent remiantis įstatyminiu teisės aktu ar reglamentu jų negalima viešai atskleisti arba mes ypač retomis aplinkybėmis nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateiktas mūsų ataskaitose, kadangi pagrįstai galima tikėtis, jog neigiamos tokio veiksmo pasekmės nusvers viešojo intereso naudą.

2019 m. liepos 18 d.

Klaus-Heiner LEHNE

Pirmininkas

Europos Audito Rūmai

12, rue Alcide De Gasperi, Liuksemburgas, LIUKSEMBURGAS

Įvadas

Europos Audito Rūmų vaidmuo

1.1.

Mes esame Europos Sąjungos nepriklausomas auditorius. Vadovaudamiesi Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), mes: a) teikiame nuomonę dėl ES finansinių ataskaitų; b) tikriname, ar ES biudžetas naudojamas laikantis galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų; c) teikiame ataskaitą dėl ES lėšų panaudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo (9); d) teikiame patarimus dėl siūlomų finansinį poveikį turinčių teisės aktų.

1.2.

Su patikinimo pareiškimu susijęs mūsų darbas (paaiškintas 1.1 priede ) skirtas įgyvendinti pirmąjį ir antrąjį tikslus. Rengiant metinę ataskaitą, mūsų darbas daugelyje ES išlaidų sričių (10) taip pat skirtas tikrinti išlaidų ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą. Mes pranešame apie įvairius Komisijos įdiegtos sistemos, skirtos užtikrinti tinkamą lėšų panaudojimą, aspektus (11). Apskritai mūsų audito darbas taip pat yra svarus indėlis mums rengiant nuomones dėl siūlomų teisės aktų.

1.3.

Šiame metinės ataskaitos skyriuje: a) pateikta su mūsų patikinimo pareiškimu susijusi aiškinamoji informacija ir apžvelgti mūsų nustatyti faktai ir išvados dėl finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų tvarkingumo; b) pateikta informacija apie įtariamo sukčiavimo atvejus, apie kuriuos pranešame OLAF; c) apibendrintas mūsų audito metodas (žr. 1.1 priedą ).

ES išlaidos – svarbi priemonė siekiant politikos tikslų

1.4.

ES išlaidos yra svarbi, bet ne vienintelė, priemonė siekiant politikos tikslų. Kitos svarbios priemonės – teisės aktų taikymas ir laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo visoje ES užtikrinimas. 2018 m. ES išlaidos siekė 156,7 milijardo eurų (12), jos sudarė 2,2 % ES valstybių narių visų bendro valdžios sektoriaus išlaidų ir 1,0 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (žr. 1.1 langelį ). 1.1 langelis 2018 m. ES išlaidos, išreikštos kaip bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj) ir bendro valdžios sektoriaus išlaidų dalis Šaltinis: valstybių narių BNPj: 2018 m. Europos Komisijos metinės finansinės ataskaitos. A priedas. Pajamos; valstybių narių bendros valdžios sektoriaus išlaidos: Eurostatas, metinės nacionalinės finansinės ataskaitos. ES išlaidos: Europos Komisija. 2018 m. Europos Sąjungos konsoliduotos metinės finansinės ataskaitos.

1.5.

ES lėšos išmokamos paramos gavėjams kaip vienkartinės išmokos/metinės dalinės išmokos arba kaip periodiniai mokėjimai pagal daugiametes išlaidų schemas. 2018 m. mokėjimai iš ES biudžeto sudarė [126,8] (13) milijardo eurų vienkartinių, tarpinių arba galutinių mokėjimų ir 29,9 milijardo eurų išankstinio finansavimo. Kaip parodyta 1.2 langelyje didžiausia ES biudžeto dalis skirta „Gamtos ištekliams“, „Sanglaudai“ ir „Konkurencingumui“. 1.2 langelis 2018 m. mokėjimai pagal daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijas DFP 1a. Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti („Konkurencingumas“) DFP 1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda („Sanglauda“) DFP 2. Gamtos ištekliai DFP 3. Saugumas ir pilietybė DFP 4. Europos vaidmuo pasaulyje DFP 5. Administravimas DFP 6. Kompensacijos („Kita“) Šaltinis: Audito Rūmai.

Atliekant 2018 finansinių metų auditą nustatyti faktai

Finansinių ataskaitų patikimumas

Finansinės ataskaitos nebuvo paveiktos reikšmingų iškraipymų

1.6.

Mūsų pastabos teikiamos dėl 2018 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotų finansinių ataskaitų (14) („ataskaitų“). Mes jas gavome kartu su apskaitos pareigūno vadovybės pareiškimu 2019 m. birželio26 d. iki galutinio jų pateikimo termino pagal Finansinį reglamentą (15). Šios ataskaitos teikiamos kartu su dokumentu „Svarstymai dėl finansinės būklės ataskaitų ir jų analizė“ (16). Ši analizė mūsų audito nuomonėje nėra nagrinėjama. Tačiau laikydamiesi audito standartų mes įvertinome, ar ji atitinka finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją.

1.7.

Komisijos paskelbtose finansinėse ataskaitose matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. visi įsipareigojimai sudarė 235,9 milijardo eurų, palyginti su visu 174,4 milijardo eurų turtu. 2018 m. ekonominis rezultatas yra 13,9 milijardo eurų.

1.8.

Audito metu nustatėme, kad finansinės ataskaitos nebuvo paveiktos reikšmingų iškraipymų. Mūsų pastabos dėl su ES lėšomis susijusio finansų ir biudžeto valdymo pateiktos 2 skyriuje.

Pagrindiniai audito klausimai, susiję su 2018 m. finansinės būklės ataskaitomis

1.9.

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi mūsų einamojo laikotarpio finansinės būklės ataskaitų auditui. Šie dalykai buvo nagrinėjami mūsų bendro finansinės būklės ataskaitų audito kontekste ir rengiant susijusią audito nuomonę, tačiau apie juos mes neteikiame atskiros nuomonės. Pagal tarptautinį aukščiausiųjų audito institucijų standartą (TAAIS) 1701 patikinimo pareiškime pranešame apie pagrindinius audito klausimus.

Operacijų tvarkingumas

1.10.

Mes tikriname ES pajamas ir išlaidas siekdami įvertinti, ar jos atitinka taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. 4 skyriuje pateikiame savo audito rezultatus, susijusius su pajamomis, o 5–10 skyriuose – su išlaidomis.

Mūsų auditas apima 2018 m. Komisijos patvirtintas išlaidas

1.11.

Atlikdami auditą mes tikrinome ES finansinėse ataskaitose atspindimas operacijas. Išlaidas sudarė lėšų pervedimai iš ES biudžeto galutiniams ES lėšų gavėjams. Mes tikriname išlaidas tame etape, kai galutiniai ES lėšų gavėjai vykdė veiklą arba patyrė išlaidų, ir kai Komisija šias išlaidas patvirtino (patvirtintos išlaidos). Praktiškai tai reiškia, kad mūsų operacijų populiacija apima tarpinius ir galutinius mokėjimus. Mes netikrinome išankstinio finansavimo sumų, nebent jos buvo patvirtintos 2018 m.

1.12.

Kaip pabrėžta mūsų 2017 m. metinėje ataskaitoje, 2014–2020 m. sektorinės teisės aktų „Sanglaudos“ srityje pakeitimai turėjo įtakos tam, ką Komisija laiko „patvirtintomis išlaidomis“ šioje srityje (17). Todėl nuo 2017 m. su šia DFP išlaidų kategorija susijusi mūsų audito populiacija apima galutinius mokėjimus (įskaitant išankstinį finansavimą, kuris buvo patvirtintas) 2007–2013 m. laikotarpiu ir išlaidas, įtrauktas finansines ataskaitas, kurias kasmet patvirtina Komisija, 2014–2020 m. laikotarpiu (žr. 1.1 priedo 2–4 dalis ir 6.7–6.8 dalis). Tai reiškia, kad mes testavome operacijas, kurių atžvilgiu atitinkami taisomieji veiksmai buvo atlikti valstybių narių lygmeniu, joms pačioms nustačius klaidas.

1.13.

1.3 langelyje parodytas mūsų 2018 m. audito populiacijos pasiskirstymas į vienkartinius, tarpinius (Komisijos patvirtintus) ir galutinius mokėjimus, patvirtintas išankstinio finansavimo sumas ir metinius sprendimus dėl finansinių ataskaitų patvirtinimo. Mūsų 2018 m. audito populiacija iš viso sudarė 120,6 milijardo eurų. „Sanglaudos“ srities atveju 2014–2020 m. laikotarpio 2018 m. atlikti tarpiniai mokėjimai bus įtraukti į mūsų populiaciją vėlesniais metais, kai tik Komisija patvirtins finansines ataskaitas ir kai jie bus patvirtinti metiniu sprendimu. 1.3 langelis Mūsų audito populiacijos (120,6 milijardo eurų) ir ES išlaidų (156,7 milijardo (1) eurų) palyginimas pagal DFP išlaidų kategorijas 2018 m. (1) Dėl apvalinimo mokėjimai pagal DFP išlaidų kategorijas padidėja iki 156,6, o ne iki 156,7. (2) „Sanglaudos“ srityje 47,4 milijardo eurų išankstinio finansavimo suma apima tarpinius mokėjimus 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais, kurie sudaro 37,4 milijardo eurų. Pagal mūsų metodą šioje srityje šie mokėjimai nėra mūsų audito populiacijos rengiant 2018 m. metinę ataskaitą dalis. Šaltinis: Audito Rūmai.

1.14.

1.4 langelyje parodyta, kad „Gamtos ištekliai“ sudaro didžiausią mūsų bendros populiacijos dalį (48,2 %), toliau seka „Sanglauda“ (19,6 %) ir „Konkurencingumas“ (14,8 %). 1.4 langelis Šaltinis: Audito Rūmai.

Mūsų 2018 m. audito rezultatai rodo, kad klaidos yra susijusios su konkrečiomis išlaidų rūšimis

1.15.

Dėl ES pajamų ir išlaidų tvarkingumo, pagrindiniai mūsų nustatyti faktai buvo šie: a) Pajamose nebuvo reikšmingo klaidų lygio. Mūsų tikrintos su pajamomis susijusios sistemos buvo veiksmingos, tačiau pagrindinės mūsų įvertintos tradicinių nuosavų išteklių (TNI) vidaus kontrolės priemonės Komisijoje ir kai kuriose valstybėse narėse buvo tik iš dalies veiksmingos (žr. 4.22 dalį); b) Dėl išlaidų, mūsų bendri audito įrodymai rodo, kad klaidų lygis buvo reikšmingas. Mūsų įvertintas bendras klaidų lygis išlaidose yra 2,6 % (18), tačiau reikšmingas klaidų lygis buvo susijęs su išlaidomis, kurioms taikomos sudėtingos taisyklės (iš esmės kompensavimu grindžiamomis išlaidomis) (žr. 1.19–1.22 dalis), kurios sudaro apie 50,6 % mūsų audito populiacijos. Mūsų bendras įvertintas klaidų lygis, palyginti su praėjusiais metais, nežymiai padidėjo (žr. 1.5 langelį ). 1.5 langelis Įvertintas klaidų lygis (2016–2018 m.) Šaltinis: Audito Rūmai. Klaida yra pinigų suma, kuri neturėjo būti sumokėta iš ES biudžeto, kadangi ji nebuvo panaudota pagal ES taisykles ir neatitinka Tarybos ir Parlamento tikslų, kurių siekiama atsižvelgiant į atitinkamus ES teisės aktus, ar konkrečių nacionalinių taisyklių valstybėse narėse.

Taisyklių sudėtingumas ir tai, kokiu būdu yra išmokamos ES lėšos, turi poveikį klaidų rizikai

1.16.

Atlikę ankstesniais audito rezultatais pagrįstą rizikos analizę, mes padalijome susijusių operacijų audito populiaciją į didelės rizikos ir mažos rizikos išlaidas. Mūsų 2018 m. audito rezultatai patvirtina mūsų ankstesniais metais nustatytus faktus, konkrečiai tai, kad klaidų rizikai poveikį turi būdas, kuriuo lėšos yra išmokamos. — Klaidų rizika yra didelė išlaidoms, kurioms taikomos sudėtingos taisyklės. Tai daugiausia susiję su kompensavimu grindžiamais mokėjimais, kai paramos gavėjai turi pateikti prašymus dėl turėtų tinkamų finansuoti sąnaudų. Šiuo tikslu, taip pat parodydami, kad jie vykdo veiklą, kuriai gali būti skirta parama, jie privalo pateikti informaciją, įrodančią patirtas sąnaudas, už kurias jie gali prašyti kompensacijos. Tai darydami jie privalo laikytis sudėtingų taisyklių, susijusių su tuo, kas gali būti prašoma apmokėti (tinkamumas) ir kaip gali būti tinkamai patiriamos sąnaudos (viešieji pirkimai ar valstybės pagalbos taisyklės). — Klaidų rizika yra mažesnė išlaidoms, kurioms taikomos supaprastintos / mažiau sudėtingos taisyklės. Šio tipo išlaidos iš esmės yra teisėmis į išmokas grindžiami mokėjimai, kai paramos gavėjai gauna išmoką, jei įvykdo tam tikras sąlygas. Tokiuose mokėjimuose klaidų rizika paprastai būna mažesnė, jei nustatytos sąlygos nėra perdėm sudėtingos.

1.17.

2018 m. mes ir toliau nustatėme, kad mažos rizikos (daugiausia teisėmis į išmokas grindžiamose) išlaidose (19) nebuvo reikšmingo klaidų lygio, tačiau didelės rizikos (daugiausia kompensavimu grindžiamose) išlaidose ir toliau buvo reikšmingas klaidų lygis ( 1.6 langelis ). 1.6 langelis 2018 m. mažos rizikos ir didelės rizikos išlaidų pasiskirstymas Šaltinis: Audito Rūmai.

Apie 50 % mūsų audito populiacijos nebuvo reikšmingų klaidų lygio

1.18.

Dėl 49,4 % mūsų audito populiacijos, remdamiesi savo audito darbu, darome išvadą, kad įvertintas klaidų lygis yra žemesnis už 2 % reikšmingumo ribą, kaip ir 2017 m. Mažos rizikos išlaidos daugiausia yra teisėmis į išmokas grindžiami mokėjimai ir administracinės išlaidos (žr. 1.7 langelį ). Teisėmis į išmokas grindžiami mokėjimai yra stipendijos studentams ir tyrėjams („Konkurencingumas“ – 5 skyrius), tiesioginė pagalba ūkininkams („Gamtos ištekliai“ – 7 skyrius) ir parama ne ES trečiųjų šalių biudžetams („Europos vaidmuo pasaulyje“ – 9 skyrius). Administracines išlaidas daugiausia sudaro ES pareigūnų atlyginimai ir pensijos („Administravimas“ – 10 skyrius). 1.7 langelis Didelės ir mažos rizikos išlaidų pasiskirstymas pagal DFP išlaidų kategorijas (1) (1) Dėl apvalinimo mažos rizikos išlaidos padidėja iki 59,5, o ne iki 59,6. Šaltinis: Audito Rūmai.

Reikšmingos klaidos išlieka išlaidose, kurioms taikomos sudėtingos tinkamumo sąlygos

1.19.

Tais atvejais, kai buvo taikomos sudėtingos sąlygos, nustatėme didelę klaidų riziką. Tai taikoma išlaidų kompensavimu grindžiamoms išlaidoms ir nedidelei teisėmis į išmokas grindžiamų išlaidų daliai, kuriai taikomos sudėtingos sąlygos (kai kurios kaimo plėtros schemos). Šios rūšies didelės rizikos išlaidos sudaro apie 50,6 % mūsų audito populiacijos. Mes įvertinome, kad klaidų lygis šios rūšies išlaidose yra 4,5 % (2017 m.: 3,7 %), o tai viršija 2 % reikšmingumo ribą (žr. 1.6 langelį ).

1.20.

Didžioji dalis kompensavimu grindžiamų ES išlaidų yra panaudojamos mokslinių tyrimų projektams („Konkurencingumas“ – 5 skyrius), su įdarbinimu susijusiems projektams („Sanglauda“ – 6 skyrius), regioninės ir kaimo plėtros projektams („Sanglauda“ – 6 skyrius ir „Gamtos ištekliai“ – 7 skyrius) ir vystymosi projektams ne ES šalyse („Europos vaidmuo pasaulyje“ – 9 skyrius) (žr. 1.7 langelį ).

1.21.

Dėl tokio sudėtingumo atsiranda klaidų, kurios turi įtakos mūsų išvadai dėl „Konkurencingumo“ (žr. 5.35 dalį), „Sanglaudos“ (žr. 6.71 dalį) ir „Gamtos išteklių“ (7.37 dalį).

Mes nustatėme reikšmingą klaidų lygį „Konkurencingumo“, „Sanglaudos“ ir „Gamtos išteklių“ išlaidose.

1.22.

Šiais metais, kaip ir 2017 m., mes teikiame specialų vertinimą dėl keturių DFP išlaidų kategorijų: „Konkurencingumo“, „Sanglaudos“„Gamtos išteklių“ ir „Administravimo“.

1.23.

Mes nevertiname klaidų lygių kitose išlaidų srityse, įskaitant skyrius „Saugumas ir pilietybė“ (8 skyrius) ir „Europos vaidmuo pasaulyje“ (9 skyrius). Iš viso su mūsų patikinimo pareiškimu susijusios išlaidos šiose dviejose srityse sudarė 11,0 milijardo eurų (9,1 % mūsų audituotų išlaidų). Su šiomis sritimis susijęs darbas ir toliau prisideda prie mūsų bendrų išvadų dėl 2018 m.

1.24.

„Konkurencingumas“ (5 skyrius). Mūsų įvertintas klaidų lygis yra žemesnis nei paskutiniais dvejais metais. Kaip ir ankstesniais metais, išlaidos mokslinių tyrimų srityje išlieka didelės rizikos sritimi ir yra pagrindinis klaidų šaltinis. Klaidos su moksliniais tyrimais susijusiose išlaidose apima skirtingas netinkamų finansuoti sąnaudų kategorijas (visų pirma tiesiogines personalo sąnaudas, kitas tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas ir subrangos sąnaudas).

1.25.

„Sanglauda“ (6 skyrius). Šios srities išlaidos daugiausia yra susijusios su kompensacijomis. Pagrindinės audito institucijų nustatytų klaidų rūšys buvo netinkamos finansuoti sąnaudos ir viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai. Dėl šių klaidų valstybių narių institucijos taikė pataisymus, kad sumažintų likutinius klaidų lygius tiek, kad jie nesiektų 2 % reikšmingumo ribos. Tačiau mes taip pat nustatėme klaidų, kurių nebuvo aptikusios audito institucijos, pavyzdžiui, ES valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus. Nei valstybės narės, nei Komisija iki šiol šioms klaidoms netaikė finansinių pataisymų. Atsižvelgę į klaidas, kurias nustatė audito institucijos ar mes patys, ir į visus atitinkamus finansinius pataisymus, mes vertiname, kad klaidų lygis yra reikšmingas.

1.26.

„Gamtos ištekliai“ (7 skyrius). Iš esmės ši sritis yra reikšmingai paveikta klaidų. Tačiau tiesioginiai mokėjimai iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), kurie sudaro 71,8 % šios srities išlaidų, nėra paveikti reikšmingo klaidų lygio. Tiesioginiai mokėjimai ūkininkams yra grindžiami teisėmis į išmokas, joms buvo taikomos supaprastintos žemės tinkamumo finansuoti taisyklės ir veiksminga kontrolės sistema (IAKS – integruota administravimo ir kontrolės sistema), kurią taikant galima atlikti automatizuotas kryžmines patikras tarp duomenų bazių. Mes ir vėl nustatėme reikšmingą klaidų lygį kitose išlaidų srityse (kaimo plėtros, EŽŪGF rinkos priemonių, žuvininkystės, aplinkos ir klimato politikos). Išlaidos šiose srityse daugiausia paremtos sąnaudų kompensavimu ir turi atitikti sudėtingas tinkamumo finansuoti sąlygas. Netinkami finansuoti paramos gavėjai, veikla ar deklaruotos sąnaudos ir pateikta netiksli informacija apie plotus ar gyvulius daugiau nei pusėje atvejų prisidėjo prie įvertinto klaidų lygio šioje DFP išlaidų kategorijoje.

1.27.

„Administravimas“ (10 skyrius). Šioje srityje nėra reikšmingo klaidų lygio. Didžiausią administracinių išlaidų dalį sudaro ES institucijų ir įstaigų mokami atlyginimai, pensijos ir išmokos.

Tinkamumo finansuoti klaidos ir toliau daugiausia prisideda prie įvertinto klaidų lygio išlaidų, kurioms taikomos sudėtingos sąlygos, atveju

1.28.

Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skyrėme klaidų, aptiktų išlaidose, kurioms taikomos sudėtingos taisyklės (daugiausia kompensavimu grindžiamose išlaidose), rūšims, kadangi tai sritis, kurioje reikšmingas klaidų lygis išlieka. 1.8 langelyje pateiktas 2018 m. įvertinto klaidų lygio 4,5 % pasiskirstymas didelės rizikos (daugiausia kompensavimu grindžiamose) išlaidose pagal klaidų tipą. Jame taip pat pateikti palyginamieji skaičiai pagal 2017 m. (3,7 %) 2016 m. (4,8 %) įverčius. 1.8 langelis Prisidėjimas prie 2018 m. įvertinto klaidų lygio didelės rizikos (daugiausia kompensavimu grindžiamose) išlaidose pagal klaidų tipą Šaltinis: Audito Rūmai.

1.29.

Išlaidų kategorijos „Sanglauda“ (,43,0 %), „Kaimo plėtra“, EŽŪGF rinkos priemonės, žuvininkystė, aplinka ir klimato kaita pagal išlaidų kategoriją „Gamtos ištekliai“ (30,2 %), „Konkurencingumas“ (12,2 %) ir „Europos vaidmuo pasaulyje“ (4,5 %) daugiausia prisidėjo prie mūsų įvertinto 2018 m. klaidų lygio didelės rizikos išlaidose.

1.30.

Kaip ir ankstesniais metais, tinkamumo finansuoti klaidos (t. y. netinkamos finansuoti sąnaudos išlaidų deklaracijose arba netinkami finansuoti projektai, veikla ar paramos gavėjai) daugiausia prisidėjo prie įvertinto klaidų lygio didelės rizikos išlaidose. Tačiau jų poveikis buvo mažesnis nei 2017 m. (2018 m.: 68 %; 2017: 93 %). Taip atsitiko dėl to, kad 2018 m. nustatėme daug didesnį klaidų skaičių, susijusių su viešaisiais pirkimais, valstybės pagalbos taisyklėmis ir dotacijų skyrimo procedūromis. Šios klaidos prisidėjo 16 % prie mūsų įvertinto didelės rizikos išlaidų klaidų lygio (2017 m.: 1 %). Jų daugiausia buvo išlaidų kategorijose „Sanglauda“ ir „Gamtos ištekliai“.

1.31.

Šiais metais patvirtintos su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir Sanglaudos fondu susijusios išlaidos sudarė 74 % visų „Sanglaudos“ išlaidų. Šių fondų lėšomis bendrai finansuojamose operacijose dažniau daromos su viešaisiais pirkimais susijusios klaidos (žr. 6.26–6.28 dalis).

1.32.

Išlaidų kategorijose „Sanglauda“ ir „Gamtos ištekliai“ daugiausia buvo tarpinių institucijų (20) padarytų administracinių klaidų (žr. kategoriją „kita“ 6.2 langelyje ir kategoriją „administracinės klaidos“ 7.2 langelyje ). Šios klaidos apima neteisingus pagalbos skaičiavimus.

Komisijos informacija apie tvarkingumą

1.33.

Pagal SESV 317 straipsnį Komisijai tenka galutinė atsakomybė už ES biudžeto įvykdymą, ir ji valdo ES išlaidas kartu su valstybėmis narėmis (21). Komisija atsiskaito už savo veiksmus trijose ataskaitose, kurios visos sudaro „Integruotą finansinės atskaitomybės rinkinį“ (22): a) ES konsoliduotos finansinės ataskaitos (negalutinės kovo mėn.; galutinės birželio mėn.); b) ES biudžeto metinė valdymo ir veiksmingumo ataskaita (MVVA) (be negalutinės versijos; galutinė versija birželio mėn.); c) Tolesnių veiksmų, susijusių su praėjusių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu, ataskaita (liepos mėn.).

1.34.

Pagal mūsų 2018–2020 m. strategiją nusprendėme grįsti savo patikinimo pareiškimą atestavimo metodu, kitaip tariant, ateityje ketiname pateikti patikinimą dėl Komisijos (vadovybės) pareiškimo. Sprendimas pagrįstas mūsų patirtimi, susijusia su šio metodo taikymu nuo 1994 m. audituojant finansinių ataskaitų patikimumą. Dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų tvarkingumo, mes bendradarbiaujame su Komisija siekdami nustatyti sąlygas, būtinas pažangai taikant šį metodą. Svarbus elementas yra savalaikis informacijos pateikimas rengiant dokumentus ir vykdant auditą (23).

Komisijos klaidų lygio įvertis yra truputį žemiau mūsų intervalo

1.35.

MVVA Komisija 2018 m. finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų atveju pateikia rizikos atliekant mokėjimą vertinimą. Rizika atliekant mokėjimą – tai Komisijos apskaičiuota suma mokėjimo metu, kuri buvo išmokėta nesilaikant galiojančių taisyklių. Ši sąvoka labiausiai atitinka mūsų klaidų lygio įvertį.

1.36.

1.9 langelyje Komisijos rizikos atliekant mokėjimą skaičiai pateikti su mūsų įvertinto klaidų lygio intervalu. 2018 m. Komisijos rizikos atliekant mokėjimą įvertis yra truputį žemiau mūsų 1,7 % intervalo. Mūsų įvertintas klaidų lygis yra 2,6 % (2017 m.: 2,4 %) intervale tarp 1,8 % ir 3,4 %. 1.9 langelis Komisijos rizikos atliekant mokėjimą įvertis, palygintas su mūsų įverčiu Šaltinis: Audito Rūmai.

Atskiros Komisijos įverčio sudėtinės dalys ne visuomet atitinka mūsų nustatytus faktus

1.37.

Komisija naudoja patikinimo pareiškimus, kuriuos jos generaliniai direktoriai teikia savo metinėse veiklos ataskaitose (MVA) kaip pagrindą jos rizikos atliekant mokėjimą bendram teisėtumo ir tvarkingumo vertinimui įvairiose politikos srityse. Rizika atliekant mokėjimą daugiausia grindžiama Komisijos atliktų ex post patikrinimų srityse, kurioms taikomas tiesioginis arba netiesioginis valdymas, arba nacionalinių institucijų atliktų patikrinimų srityse, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, rezultatais. 1.10 langelyje parodytas rizikos atliekant mokėjimą pagrindas įvairiose išlaidų srityse. 1.10 langelis Komisijos rizikos atliekant mokėjimą įvertinimo pagrindas — „Konkurencingumas“ – programos „Horizonto 2020“ atveju Komisijos bendra audito tarnyba vidutiniškai kas 18 mėnesių parengia reprezentatyvią sąnaudų ataskaitų imtį. Remdamasi audito, atlikto iki 2018 m. pabaigos, rezultatais ji įvertina riziką atliekant mokėjimą. Atliekant 2018 m. vertinimą, mokslinių tyrimų generaliniai direktoratai naudojo audito rezultatus, remdamiesi išlaidų imtimis nuo programos pradžios iki 2018 m. vasario mėn. pabaigos. Septintosios bendrosios programos („Horizontas 2020“ pirmtakės) audito rezultatai yra susiję su patirtomis išlaidomis iki 2016 m. — „Sanglauda“ – dauguma 2018 m. išlaidų dar nebuvo perėjusios viso kontrolės ciklo. Todėl DG REGIO ir DG EMPL riziką mokėjimą apskaičiavo taikydami aukščiausią iš šių dviejų lygių: arba patvirtintą likutinį bendrą išlaidų klaidų lygį išlaidoms (2016–2017 ataskaitinių metų išlaidos), arba likutinį bendrą klaidų lygį, kurį pateikė audito institucijos 2017–2018 ataskaitiniais metais. — „Gamtos ištekliai“ – DG AGRI naudoja iš mokėjimo agentūrų gautus nacionalinius statistinius kontrolės duomenis. Jis taip atlieka patikslinimus, remdamasis sertifikavimo įstaigų atliktų auditų rezultatais ir savo paties patikrinimais bei profesine nuovoka, kad gautų patikslintą tiesioginių išmokų, kaimo plėtros ir rinkos priemonių sričių klaidų lygį. — „Europos vaidmuo pasaulyje“ – Komisija rizikos atliekant mokėjimą įvertį šioje srityje daugiausia grindžia likutinio klaidų lygio tyrimu, kurį kasmet užsako DG DEVCO ir DG NEAR. Šio tyrimo tikslas – įvertinti klaidų, išvengusių visų valdymo patikrų, lygį. Konkrečių metų (n metų) klaidų lygio tyrimas grindžiamas sutartimis, baigtomis nuo n-1 metų rugsėjo 1 d. iki n metų rugpjūčio 31 d. Tyrimas neapima sutarčių, su kuriomis susijusios operacijos vykdytos daugiau kaip prieš penkerius metus, arba kurių atveju yra neįmanoma atlikti būtino darbo. — „Administravimas“ – rizika atliekant mokėjimą pagrįsta 2018 m. išlaidų patikrų rezultatais.

1.38.

Komisija nurodo riziką, kuri gali būti priskiriama konkrečiai politikos sričių grupei, o ne kiekvienai DFP išlaidų kategorijai (24). 1.11 langelyje palyginame mūsų įvertintą klaidų lygį šiose DFP išlaidų kategorijose, kurioms pateikiame specialųjį vertinimą, su Komisijos bendro įverčio sudedamosiomis dalimis. Atsižvelgėme į skirtumą, kaip mes vertiname klaidų lygį ir kaip Komisija pateikia savo duomenis MVVA (25). 1.11 langelis Mūsų įvertintas klaidų lygis, palyginti su Komisijos rizikos atliekant mokėjimą įverčiu pagal DFP išlaidų kategorijas (1) Komisijos generaliniai direktoratai ir tarnybos: CNECT, EAC, EASME, ECFIN, ENER, ERCEA, FISMA, GROW, INEA, JRC, MOVE, REA, RTD ir TAXUD. Kai kurie generaliniai direktoratai priskirti daugiau nei vienai DFP išlaidų kategorijai (EACEA, ECHO ir INEA). (2) DG REGIO, INEA ir DG EMPL. (3) DG AGRI, CLIMA, ENV ir MARE. (4) Administracinių išlaidų atveju nei mes, nei Komisija nenustatėme reikšmingo klaidų lygo.

1.39.

Nustatėme, kad: — DFF išlaidų kategorijos „Konkurencingumas“ atveju bendras rizikos atliekant mokėjimą įvertis (1,6 %), kurį apskaičiavome remdamiesi MVVA pateikta informacija, patenka į mūsų įvertinto klaidų lygio intervalą (žr. 5.36 ir 5.38 dalis). — DFF išlaidų kategorijos „Sanglauda“ atveju Komisijos (26) bendras įvertis (1,7 %) yra žemiau mūsų įvertinto klaidų lygio intervalo (žr. 6.56 ir 6.74 dalis). — DFF išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai“ atveju bendras rizikos atliekant mokėjimą įvertis (2,1 %), kurį apskaičiavome remdamiesi MVVRA pateikta informacija ir Komisijos atliktais visų BŽŪP išlaidų ir tiesioginių išmokų įverčiais, atitinka mūsų išvadą (žr. 1.38, 7.37 ir 7.38 dalis).

Rizika užbaigiant programą priklauso nuo įvertintų būsimų pataisymų ir susigrąžinimų

1.40.

Komisija MVVA pateikia dar vieną tvarkingumo rodiklį, vadinamą rizika užbaigiant programą. Tai yra rizika atliekant mokėjimą (žr. 1.36 dalį), atėmus įvertintus būsimus pataisymus ir susigrąžinimus, kuriuos tikisi atlikti ES lėšų valdytojai, atsižvelgiant į 2018 m. išlaidas kitais ar ateinančiais vykdomų programų metais.

1.41.

Kad parengtų būsimų pataisymų ir susigrąžinimų įvertį, Komisija naudoja istorinį vidurkį, pagrįstą ankstesnių metų operacijomis. Norint užtikrinti, kad jis būtų aktualus dabartinėms programoms, pagal Komisijos vidaus gaires reikalaujama, kad kiti generaliniai direktoratai patikslintų istorinius vidurkius arba, prireikus, naudotų kitą vertinimo metodą ir nurodytų šiuos patikslinimus ir metodą, kurį jie taikė MVA. 2018 m. dauguma Komisijos generalinių direktoratų patikslino savo istorinius vidurkius.

Apie įtariamo sukčiavimo atvejus pranešame OLAF

1.42.

Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kovoje su ES biudžetui žalą darančiu sukčiavimu. Mes OLAF pranešame apie visus įtariamo sukčiavimo, korupcijos ar kitos nelegalios veikos, turinčios įtakos ES finansų interesams, atvejus, kuriuos mes nustatome mūsų audito darbo metu (įskaitant mūsų su veiksmingumu susijusį darbą) arba remdamiesi mums tiesiogiai pranešta trečiųjų šalių informacija. Tuomet OLAF nagrinėja šiuos atvejus, nusprendžia, ar reikia atlikti tyrimą, ir, prireikus, bendradarbiauja su valstybių narių institucijomis.

1.43.

2018 m.: a) dirbdami su mūsų metine ataskaita susijusį audito darbą, įvertinome 728 operacijos tvarkingumą ir parengėme 35 specialiąsias ataskaitas; b) pranešėme OLAF apie 9 mūsų auditų metu nustatytus įtariamo sukčiavimo atvejus (2017 m. – 13); OLAF nepranešėme apie jokį atvejį, remdamiesi trečiųjų šalių pateikta informacija (2017 m. – 6).

1.44.

2018 m. dažniausiai pasitaikantys įtariamo sukčiavimo atvejai, nustatyti mūsų darbo metu ir apie kuriuos pranešėme OLAF, buvo susiję su įtarimais sudaryti dirbtines sąlygas ES finansavimui gauti, sąnaudų, neatitinkančių tinkamumo finansuoti kriterijų, deklaravimu ar pirkimų pažeidimais. Kai kurie įtariamo sukčiavimo atvejai, apie kuriuos pranešėme OLAF, susiję su keliais pažeidimais.

1.45.

Atlikę audito darbą, 2018 m. OLAF pranešėme apie devynis atvejus. OLAF pradėjo du tyrimus. Septyniais atvejais OLAF nepradėjo tyrimo dėl vienos iš šių priežasčių: — OLAF manė, kad nacionalinė institucija arba ES institucija, įstaiga, organas ar agentūra yra geriau pasirengusi nagrinėti bylą ir atitinkamai ją perdavė, — tyrimas jau buvo pradėtas nacionaliniu lygmeniu, apie kurį mes nežinojome, — dėl proporcingumo, — dėl nepakankamo įtarimo.

1.46.

Remdamasi iš mūsų 2010–2018 m. gauta audito informacija, OLAF rekomendavo iš viso susigrąžinti iš 312,8 milijono eurų. Atitinkamos finansinės rekomendacijos susijusios su 24 bylų, atlikus mūsų audito darbą (27).

Išvados

1.47.

Pagrindinė šio skyriaus funkcija – paremti patikinimo pareiškime pateiktą audito nuomonę.

Audito rezultatai

1.48.

Mes nustatėme, kad finansinės ataskaitos [ne]buvo paveiktos reikšmingų iškraipymų.

1.49.

Dėl operacijų tvarkingumo, mes darome išvadą, kad pajamose reikšmingo klaidų lygio nebuvo. Išlaidų srityje mūsų audito rezultatai rodo, kad įvertintas klaidų lygis praėjusiais metais nežymiai padidėjo. Kaip ir praėjusiais metais, mes darome išvadą, kad išlaidose, kurioms taikomos supaprastintos (mažiau sudėtingos taisyklės) (daugiausia teisėmis į išmokas grindžiamose išlaidose) nėra reikšmingo klaidų lygio. Reikšmingas klaidų lygis nustatytas tik išlaidose, kurioms taikomos sudėtingos taisyklės (daugiausia kompensavimu grindžiamose išlaidose), kurios šiais metais sudarė 50,6 % mūsų audito populiacijos.

---

(1)  Konsoliduotas finansinės būklės ataskaitas sudaro balansas, finansinių rezultatų ataskaita, pinigų srautų lentelė, grynojo turto pokyčių ataskaita, svarbių apskaitos metodų santrauka ir kita aiškinamoji informacija (įskaitant segmentų informaciją).

(2)  Biudžeto vykdymo ataskaitos taip pat apima aiškinamąją informaciją.

(3)  Jos sudarė 61,0 milijardo eurų. Daugiau informacijos pateikiame mūsų 2018 m. metinės ataskaitos 1.19–1.21 dalyse.

(4)  Jos sudarė 59,6 milijardo eurų. Daugiau informacijos pateikiame mūsų 2018 m. metinės ataskaitos 1.18 dalyje.

(5)  EUCO XT 20 013/19 – Europos Vadovų Tarybos sprendimas, priimtas kartu su Jungtine Karalyste, kuriuo pratęsiamas išstojimo laikotarpis pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį.

(6)  Žr. 14 Tarptautinį viešojo sektoriaus apskaitos standartą (TVSAS) „Ūkiniai įvykiai po atskaitomybės datos“.

(7)  Žr. 39 TVSAS „Išmokos darbuotojams“. Dėl EPPS, nustatyto dydžio išmokos įsipareigojimas atspindi dabartinę numatomų būsimų mokėjimų, kuriuos ES turės atlikti, vykdydama pensijos įsipareigojimus, susijusius su darbuotojo tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais, vertę.

(8)  Jos apima 62,9 milijardo eurų sukauptų sąnaudų balanso įsipareigojimų pusėje ir 36,9 milijardo eurų balanso turto pusėje, sumažinančių išankstinio finansavimo vertę.

(9)  Žr. žodynėlį: patikimas finansų valdymas.

(10)  Žr. 5, 6, 7, 8 ir 9 skyrių 2 dalis .

(11)  Žr. 3 skyrių.

(12)  Žr. 2018 metų ES konsoliduotąsias metines finansines ataskaitas, biudžeto vykdymo ataskaitas ir aiškinamąją informaciją, DFP 4.3: „Mokėjimų asignavimų panaudojimas“.

(13)  37,4 milijardo eurų šių tarpinių mokėjimų yra pagal DFP 1b 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais. Pagal mūsų šioje srityje taikomą metodą šie mokėjimai nepriklauso mūsų audito populiacijai 2018 m. metinės ataskaitos tikslais.

(14)  Konsoliduotas finansines ataskaitas sudaro:

a)

konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos, kurias sudaro balansas (kuriame pateiktas turtas ir įsipareigojimai finansinių metų pabaigoje), finansinių rezultatų ataskaita (kurioje pripažįstamos finansinių metų pajamos ir išlaidos), pinigų srautų ataskaita (kurioje parodyta, kaip sąskaitų pokyčiai paveikia pinigus ir pinigų ekvivalentus) ir grynojo turto pokyčių ataskaita bei prie finansinės būklės ataskaitų pridedamos pastabos;

b)	biudžeto vykdymo ataskaitos dėl finansinių metų pajamų ir išlaidų ir susijusios aiškinamosios pastabos.

(15)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(16)  Žr. 2-ą Tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos (IPSASB) rekomenduojamą praktikos gairę (RPG 2) „Svarstymai dėl finansinės būklės ataskaitų ir jų analizė“.

(17)  Žr. mūsų 2017 m. metinės ataskaitos 1.12 ir 1.13 dalis.

(18)  Esame 95 % įsitikinę, kad įvertintas klaidų lygis populiacijoje yra tarp 1,8 % ir 3,4 % (atitinkamai apatinė ir viršutinė klaidų ribos).

(19)  Teisėmis į išmokas pagrįstos išlaidos apima administracines išlaidas.

(20)  Pasidalijamojo valdymo atveju tarpinės įstaigos yra nacionalinės institucijos.

(21)  SESV 317 straipsnis:

„Biudžetą vykdo Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, laikydamasi pagal 322 straipsnį priimtų reglamentų nuostatų, savo pačios atsakomybe ir neperžengdama nustatytų asignavimo ribų, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus. Siekdamos užtikrinti, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus, valstybės narės bendradarbiauja su Komisija.“

(22)  https://ec.europa.eu/info/publications/annual-management-and-performance-report-2018–0_en

(23)  Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 27/2016 „Valdymas Europos Komisijoje – geriausia patirtis?“ 2 rekomendacijos f punktą.

(24)  Kadangi mes pateikiame specialiuosius vertinimus ir vertiname klaidų lygį DFP 1a išlaidų kategorijoje „Konkurencingumas“, 1b „Sanglauda“, 2 „Gamtos ištekliai“ ir 5 „Administravimas“.

(25)  Pavyzdžiui, Komisija pateikia DG MARE duomenis pagal kategoriją „Sanglauda, migracija ir žuvininkystė“, o 1.11 langelyje duomenys įtraukti į kategoriją „Gamtos ištekliai“.

(26)  Žr. 2018 m. metinės ES biudžeto valdymo ir veiksmingumo ataskaitos 2 priedo B lentelę, p. 205.

(27)  Informaciją pateikė OLAF, mes jos netikriname.

2 SKYRIUS

Biudžeto ir finansų valdymas

TURINYS

Įvadas

2.1–2.3

Biudžeto valdymas 2018 m.

2.4–2.21

Biudžete turimi Įsipareigojimai ir mokėjimai buvo beveik visiškai panaudoti

2.4–2.7

DFF įgyvendinimui turėjo įtakos ESI fondų įgyvendinimo vėlavimas

2.8–2.21

Iš esmės dėl vėlavimų didelės ESI fondų nepanaudoto metinio išankstinio finansavimo sumos buvo grąžintos į ES biudžetą

2.9–2.11

Neprireikė didelės bendrosios mokėjimų maržos mokėjimams sumos

2.12–2.16

Neįvykdyti įsipareigojimai vis didėja

2.17–2.18

Iškyla rizika, kad būsimuose biudžetuose bus nepakankamai mokėjimų asignavimų

2.19–2.21

Finansų valdymo klausimai, susiję su 2018 m. biudžetu ir ateitimi

2.22–2.41

Valstybių narių ESI fondų lėšų įsisavinimas tebėra iššūkis

2.22–2.24

Padidėjus garantijoms, padidėja ES biudžetui kylanti rizika

2.25–2.32

Europos investicijų bankas – neatsiejama ES struktūros dalis, bet skirtinga atskaitomybės tvarka

2.33–2.41

Išvados ir rekomendacijos

2.42–2.48

Išvados

2.42–2.47

Rekomendacijos

2.48

2.1 priedas. EIB skirti ES įgaliojimai. Pagrindinės kategorijos

2.2 priedas. EIB grupės valdomos finansinės priemonės

Įvadas

2.1.

Šiame skyriuje pateikta mūsų atlikta biudžeto ir finansų valdymo klausimų peržiūra. Jame taip pat nurodytos rizikos ir iššūkiai, su kuriais susidurs ES biudžetas ateinančiais metais, remiantis mūsų dabartiniu darbu ir mūsų specialiosiose ataskaitose, skubiose atvejo apžvalgose, apžvalginiuose pranešimuose ir nuomonėse pateikta nuomone.

2.2.

2018 m. gegužės mėn. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai (kurios kartu sudaro biudžeto valdymo instituciją) pateikė pasiūlymą dėl naujos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) (1). Šiuo metu vyksta derybos, kad iki 2019 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas. Mes šiuo klausimu pateikėme nuomonę apžvalginiame pranešime (2).

2.3.

Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES neturi poveikio 2018 m. biudžeto sąskaitoms. Savo analizės dalyse pateikiame prognozes dėl būsimų ES biudžetų. Tokiais atvejais darėme prielaidą, kad Jungtinės Karalystės ir ES išstojimo susitarimo projektas (3) bus patvirtintas ir įgyvendintas.

Biudžeto valdymas 2018 m.

Biudžete turimi Įsipareigojimai ir mokėjimai buvo beveik visiškai panaudoti

2.4.

Kiekvienais metais biudžeto valdymo institucija nustato naujų ES finansinių įsipareigojimų (įsipareigojimų asignavimų) ir mokėjimų, kurie gali būti atlikti iš ES biudžeto (mokėjimų asignavimų), ribą.

2.5.

2018 m. įsipareigojimų asignavimai buvo panaudoti beveik visiškai. Iš 2018 m. ES biudžete turimų 160,7 milijardo eurų asignavimų buvo panaudoti 159,9 milijardo eurų (99,5 %) (žr. 2.1 langelį ).

2.6.

ES taip pat panaudojo beveik visus į galutinį biudžetą įtrauktus mokėjimų asignavimus (4). Iš turimų 144,8 milijardo eurų buvo atlikti 142,7 milijardo eurų mokėjimai (98,6 %) (5) (žr. 2.1 langelį ). Po dvejų metų, kuriais atliktų mokėjimų suma buvo mažesnė, nei pradžioje įrašyta į biudžetą. 2018 m. labai padidėjo valstybių narių mokėjimų prašymų iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) (6). Šie fondai sudaro apie 43 % 2014–2020 m. DFF (7).

2.7.

Skirtumas tarp pradinio ir galutinio biudžeto buvo nedidelis. 2018 m. priimti šeši taisomieji biudžetai pridėjo tik 583 milijonus eurų (8) įsipareigojimų asignavimų ir 87 milijonus eurų mokėjimų asignavimų. 2.1 langelis Biudžeto vykdymas 2018 m. Pastaba. Viršutinė DFP riba – tai didžiausia metinė suma, kuri gali būti panaudota pagal dabartinį DFP reglamentą. Tačiau leidžiama, kad įsipareigojimų asignavimai ir jų panaudojimas viršutinę ribą viršytų specialiųjų priemonių verte (žr. DFP reglamento 3 straipsnio 2 dalį). Šaltinis: 2018 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotos metinės finansinės ataskaitos, biudžeto vykdymo ataskaitos ir aiškinamosios pastabos, 4.1–4.3 pastabos ir 2018 m. techninis patikslinimas.

DFF įgyvendinimui turėjo įtakos ESI fondų įgyvendinimo vėlavimas

2.8.

ESI fondai turi įtakos planuojant ir įgyvendinant DFF dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, jie yra pagrindinė DFP dalis. Antra, jie įgyvendinami per daugiamečius įsipareigojimus, o mokėjimo prašymai gali būti pateikti bet kuriais vėlesniais metais. ESI fondų įgyvendinimo vėlavimai, apie kuriuos Komisija yra pranešusi anksčiau ir kuriuos mes patvirtinome (9), vis dar turi įtakos galutiniams šios DFP metams. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) atveju įgyvendinimo lygiai buvo ženkliai aukštesni nei kitų ESI fondų atveju. Didelės vertės mokėjimo prašymų vykdymas buvo atidėtas ir jie bus pateikti ateinančiais metais. Kaip aprašyta toliau, tai paveikė išankstinio finansavimo naudojimą ir neįvykdytų įsipareigojimų raidą ir turės įtakos mokėjimų asignavimų poreikiams kitos DFP pradžioje.

Iš esmės dėl vėlavimų didelės ESI fondų nepanaudoto metinio išankstinio finansavimo sumos buvo grąžintos į ES biudžetą

2.9.

Kiekvienais metais valstybės narės gauna metinį išankstinį finansavimą ESI fondų operacijoms (išskyrus EŽŪFKP) iš ES biudžeto (10). Jei valstybė narė pateikia prašymus sumai, kuri yra mažesnė už gautą išankstinio finansavimo sumą, nepanaudotas išankstinis finansavimas grąžinamas į kitų metų ES biudžetą. Tai yra ESI fondų metinio finansinių ataskaitų tikrinimo ir pripažinimo procedūros, kuri buvo įdiegta dabartinėje DFP ir pirmą kartą taikyta 2017 m., dalis.

2.10.

Šios nepanaudotos išankstinio finansavimo sumos yra iš naujo įtraukiamos į biudžetą kaip asignuotosios pajamos. Jos skirtos naudoti tik atitinkamoms ESI fondų biudžeto eilutėms. Jos tampa įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimais, kurie papildo metų biudžeto asignavimus. Įsipareigojimų asignavimai naudojami nedelsiant. Mokėjimų asignavimai turi būti naudojami mokėjimams valstybėms narėms tais pačiais arba kitais metais, kad nebūtų panaikinti.

2.11.

Valstybės narės 2016 m. gavo 6,8 milijardo eurų ir 2017 m. 9,0 milijonus eurų metinio išankstinio finansavimo. Daugiausia dėl įgyvendinimo vėlavimų valstybės narės grąžino dideles šio nepanaudoto metinio išankstinio finansavimo sumas: 6,6 milijardo eurų 2017 m. ir atitinkamai 8,1 milijardo eurų 2018 m. Tai ženkliai padidino asignuotąsias pajamas šiais dvejais metais. Dėl šių gražintų sumų susidarę mokėjimų asignavimai buvo panaudoti mokėjimams pagal valstybių narių prašymus, kurie viršijo patvirtintą metų biudžetą. Jie sudarė 5,4 milijardo eurų 2017 m. ir 6,9 milijardo eurų 2018 m. (žr. toliau 2.2 langelį ). Jei šių mokėjimų asignavimų nebūtų buvę pakartotiniam naudojimui, galbūt 2018 m. būtų reikėję naudoti bendrąją mokėjimų maržą. 2.2 langelis Iš asignuotųjų pajamų išmokėtos sumos Šaltinis: EAR, remiantis Europos Komisijos 2014–2018 m. biudžeto ir finansų valdymo ataskaitomis.

Neprireikė didelės bendrosios mokėjimų maržos mokėjimams sumos

2.12.

Bendroji mokėjimų marža – dabartinėje DFP įvestas mechanizmas, siekiant, kad mokėjimų asignavimai būtų lankstesni. Jos tikslas – išvengti mokėjimų asignavimų trūkumo, kaip atsitiko ankstesnės DFP paskutiniais metais (11). Šis mechanizmas suteikia galimybę kiekvienų metų nepanaudotus asignavimus, laikantis DFP numatytos viršutinės ribos, perkelti ir naudoti ateinančiais metais.

2.13.

Turimos bendrosios mokėjimų maržos suma, perkelta į 2018–2020 m. iš ankstesnių metų yra 33,7 milijardo eurų (2018 m.: 5,3 milijardo eurų; 2019 m.: 12,9 milijardo eurų ir 2020 m.: 15,5 milijardo eurų) (žr. 2.3 langelį ). DFP viršutinė riba yra 36,5 milijardo eurų naudojant bendrąją mokėjimų maržą 2018–2020 m. (2018 m.: 8,0 milijardai eurų; 2019 m.: 12,9 milijardo eurų ir 2020 m.: 15,5 milijardo eurų). 2.3 langelis Turima bendroji mokėjimų marža ir viršutinės ribos Pastaba. Metų bendrosios mokėjimų maržos skyrimas pagrįstas mokėjimų poreikių, kurių tikisi Komisija, profiliu. Šaltinis: EAR, remiantis DFP techniniais patikslinimais, ES konsoliduotų finansinių ataskaitų biudžeto vykdymo ataskaitomis ir aiškinamosiomis pastabomis.

2.14.

2018 m. nereikėjo atlikti papildomų mokėjimų ir neprireikė turimos bendrosios mokėjimų maržos 5,3 milijardo eurų sumos iš ankstesnių metų. Tačiau jie negalėjo būti perkelti į ateinančius metus, nes buvo pasiektos 2019 m. ir 2020 m. bendrosios mokėjimų maržos viršutinės ribos. Dėl tos pačios priežasties 2018 m. nepanaudotų mokėjimų asignavimų 11,2 milijardo eurų papildoma suma (12) negalėjo būti perkelta į 2019 arba 2020 m.

2.15.

Pagal pradinį 2019 m. biudžetą 12,9 milijardo eurų turimos metų bendrosios mokėjimų maržos taip pat neprireiks įvykdyti mokėjimų reikalavimus (13). Be to, remiantis 2020 m. biudžeto projektu (14), visos turimos 15,5 milijardo eurų bendrosios mokėjimų maržos 2020 m. gali nereikėti. Todėl iš viso 2018–2020 m. gali nereikėti 33,7 milijardo eurų turimos bendrosios mokėjimų maržos sumos.

2.16.

33,7 milijardo eurų turima bendrosios mokėjimų maržos suma 2020 m. liks nepanaudota, nebent 2019–2020 m. padidės mokėjimų poreikiai. Kartu su 2018 m. 11,2 milijardo eurų nepanaudotų mokėjimų asignavimų, kurie negalėjo būti perkelti į ateinančius metus (žr. 2.14 dalį), iki 2020 m. iš viso gali likti nepanaudota 44,9 milijardo eurų mokėjimų asignavimų suma. Lankstumas, kuris užtikrinamas bendrąja mokėjimų marža, baigiasi su dabartine DFP 2020 m. Ja negalima patenkinti jokių lankstumo poreikių kitoje DFP (žr. 2.19–2.21 dalis).

Neįvykdyti įsipareigojimai vis didėja

2.17.

Neįvykdyti įsipareigojimai toliau augo ir 2018 m. pabaigoje pasiekė 281,2 milijardo eurų (2017 m.: 267,3 milijardo eurų). Nuo 2011 m., atitinkamų ankstesnės DFP metų, per septynerius metus jie padidėjo 36 % (73,7 milijardo eurų) (žr. 2.4 langelį ). Remiantis Komisijos ilgalaike prognoze (15), neįvykdyti įsipareigojimai iki 2023 m. sudarys 313,8 milijardo eurų. Ši prognozė yra panaši į mūsų prognozę. 2.4 langelis Neįvykdyti įsipareigojimai, įsipareigojimai ir mokėjimai, įskaitant prognozes iki 2023 m. Šaltinis: 2007–2018 m. ES konsoliduotos metinės finansinės ataskaitos. Prognozėms: EAR, remiantis 2019 m. biudžetu ir COM(2018) 687 – Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Ilgalaikė ES biudžeto gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozė (2019–2023 m.).

2.18.

Mes išsamiai išnagrinėjome neįvykdytus įsipareigojimus mūsų skubioje atvejo apžvalgoje „Neįvykdyti įsipareigojimai ES biudžete – atidesnis žvilgsnis“ (16), kuri apima laikotarpį iki 2017 m. pabaigos. Padarėme išvadą, kad jie padidėjo dėl trijų pagrindinių priežasčių: metinio įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų skirtumo, lėto ESI fondų įgyvendinimo ir ES biudžeto apimties padidėjimo.

Iškyla rizika, kad būsimuose biudžetuose bus nepakankamai mokėjimų asignavimų

2.19.

Iškyla rizika, kad nebus pakankamai mokėjimų asignavimų, kad būtų galima padengti visas sumas, mokėtinas pirmaisiais naujosios DFP metais. Remiantis Komisijos ilgalaike prognoze (17), mokėjimų asignavimai 2019 m. ir 2020 m. bus gerokai žemiau viršutinės ribos (18). Tai reiškia, kad mokėjimų poreikiai, kuriuos anksčiau planuota patenkinti 2019–2020 m., bus perkelti į pirmuosius naujosios DFP metus.

2.20.

2021–2023 m. pateiktų prašymų vertė daugiausia priklausys nuo to, kaip valstybės narės įgyvendina savo ESI fondų veiksmų programas. Remiantis mūsų peržiūra, 2021–2027 m. DFP pradžioje turimų mokėjimų asignavimų gali neužtekti padengti visus mokėjimų reikalavimus pirmaisiais laikotarpio metais. Tai gali būti ypač taikytina 2021 m., t. y. pirmaisiais naujos DFP metais.

2.21.

Komisijos ilgalaikėje prognozėje numatyta, kad 2021 m. mokėjimų asignavimai, susiję su įsipareigojimais iki 2021 m. pagal 1b ir 2 išlaidų kategorijas (19), kurie daugiausia susiję su ESI fondais, sudarys 63,7 milijardo eurų. Pagal 2007–2013 m. DFP apie 40 % sanglaudos fondų vis dar neįvykdytų įsipareigojimų 2013 m. pabaigoje, paskutiniais šios DFP metais, išmokėta 2014 m., pirmaisiais dabartinės DFP metais. Darant prielaidą, kad panašia dalimi (40 %) ESI fondų įsipareigojimų iš dabartinės DFP, kurie vis dar bus neįvykdyti iki 2020 m. pabaigos ir kuriais bus atlikti mokėjimai 2021 m., numatytos 63,7 milijardo eurų mokėjimų asignavimų sumos gali neužtekti. ESI fondų neįvykdyti įsipareigojimai 2018 m. pabaigoje pasiekė 200,9 milijardo eurų ir bus dar didesni 2020 m. pabaigoje; 40 % 2018 m. ESI fondų neįvykdytų įsipareigojimų jau sudaro 80 milijardų eurų (gerokai daugiau nei numatyti 63,7 milijardo eurų mokėjimų asignavimų), todėl 40 % 2020 m. neįvykdytų įsipareigojimų greičiausiai bus didesnė suma. Rizika, kad mokėjimų asignavimų nepakaks yra dar didesnė, atsižvelgiant į tai, kad ESI fondų įgyvendinimas buvo dar labiau atidėtas nei ankstesnėje DFP, ir kad gali būti pateikta daugiau prašymų nei 2014 m.

Finansų valdymo klausimai, susiję su 2018 m. biudžetu ir ateitimi

Valstybių narių ESI fondų lėšų įsisavinimas tebėra iššūkis

2.22.

ESI fondų įsisavinimas įgavo pagreitį 2018 m. – penktaisiais dabartinės DFP metais. Tačiau metų pabaigoje vidutiniškai tik 27,3 % bendros visai DFP skirtos asignavimų sumos buvo sumokėta, palyginti su 33,4 % su 2011 m. pabaigoje, atitinkamais ankstesnės DFP metais. 2018 m. visų asignavimų sumokėta dalis sudarė 10,9 %, ji buvo panaši ankstesnės DFP 2011 m. sumokėtų asignavimų dalį (11,3 %). Kadangi įgyvendinimas buvo lėtesnis nei numatyta ankstesniais dabartinės DFP metais (20), dabartinis bendras įgyvendinimo lygis yra daug žemesnis nei ankstesnės DFP atveju. Be nepakankamų mokėjimų asignavimų prasidėjus kitai DFP rizikos, iš esmės sutaps DFP laikotarpiai, todėl tikėtina, kad valstybių narių administracijos turės per daug darbo ir bus vėlavimų pirmaisiais 2021–2027 m. DFP metais panašių į tuos, su kuriais susidurta įgyvendinant dabartinę DFP.

2.23.

2.5 langelio diagramoje parodyta, kiek iš viso ESI fondų asignavimų pagal dabartinę daugiametę finansinę programą buvo išmokėta iki 2018 m. pabaigos ir kiek buvo išmokėta iki 2011 m. pabaigos, atitinkamų ankstesnės DFP metų. Taip pat matyti, kad tik Bulgarija, Liuksemburgas, Austrija, Rumunija ir Suomija sparčiau įsisavina lėšas dabartinės DFP laikotarpiu, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. 2.5 langelis ESI fondų lėšų įsisavinimo lygiai pagal valstybes nares 2018 m. pabaigoje ir 2011 m. pabaigoje Šaltinis: EAR, remiantis Komisijos informacija.

2.24.

Dėl žemo įsisavintų ESI fondų lygio padidėjo ESI fondų neįvykdyti įsipareigojimai. Toliau 2.6 langelyje parodyti kiekvienos valstybės narės neįvykdyti įsipareigojimai suma eurais ir kaip jų 2018 m. bendrųjų valdžios sektoriaus išlaidų procentinė dalis. 2.6 langelis ESI fondų neįvykdyti įsipareigojimai pagal valstybes nares Šaltinis: EAR, remiantis Komisijos informacija. Eurostato duomenys apie 2018 m. bendrąsias valdžios sektoriaus išlaidas.

Padidėjus garantijoms, padidėja ES biudžetui kylanti rizika

2.25.

Kaip parodyta 2.7 langelyje , garantijos per pastaruosius kelerius metus padidėjo, daugiausia dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) garantijos ir Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) garantijos. Šių garantijų tikslas buvo pritraukti išorės lėšų, siekiant didinti galimą ES biudžeto poveikį. Kitos garantijos, remiamos ES biudžeto, yra išorės skolinimo įgaliojimo garantijos, kurios suteikiamos EIB (21), ir ES garantijos skolinimosi ir skolinimo veiklai, kurios daugiausia skiriamos valstybėms narėms (22) ir kurios egzistavo daug metų gana nuosekliu lygiu. Tačiau dėl šio didėjimo ES biudžetui iškilo galima rizika, kuri turi būti nuolat stebima, kad netaptų pernelyg didelė (23). 2.7 langelis Didžiausias galimas ir faktinis ES biudžeto panaudojimas, atsižvelgiant į garantijas Šaltinis: EAR, remiantis 2015–2018 m. Europos Sąjungos konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis.

2.26.

Viršutinės ribos rodo didžiausią galimą ES biudžeto panaudojimą. Pratęsus ESIF (24) ir įdiegus EDVF garantiją, 2018 m. viršutinės ribos padidėjo – jos 2018 m. pabaigoje siekė 125,5 milijardo eurų. Faktinis panaudojimas palaipsniui didės, nes atliekamos išmokos (25). 2018 m. pabaigoje iš viso faktinis panaudojimas sudarė 92,8 milijardo eurų.

2.27.

Kai kurios iš šių garantijų yra remiamos garantijų fondų, kurie suteikia likvidumo apsaugą galimiems nuostoliams padengti. Trijų garantijų fondų turtas 2018 m. pabaigoje iš viso sudarė 8,3 milijardo eurų (5,5 milijardo eurų ESIF garantijų fondo, 2,5 milijardo eurų Išorės veiksmų garantijų fondo ir 0,3 milijardo eurų EDVF garantijų fondo). Mokėjimai atliekami iš šių garantijų fondų, kai vykdomi kvietimai dėl garantijų. 2018 m. pabaigoje reikšmingų kvietimų dėl šių garantijų nebuvo vykdoma.

2.28.

Įvykiai ateityje gali turėti įtakos kvietimams dėl garantijų, kurias reikės sumokėti nedelsiant. Vertindama šių įvykių atsitikimo riziką, Komisija remiasi istoriniais įvykiais, lyginamaisiais kriterijais, esamomis sąlygomis ir profesine patirtimi. Rizikos vertinimo pavyzdys įtrauktas į Komisijos ESIF garantijų naują vertinimą kaip jos pasiūlymo pratęsti ESIF dalis (26). Komisija taip pat parengia metinę ataskaitą dėl biudžete numatytų garantijų, kurioje analizuojama tokia rizika (27).

2.29.

Esama įvairių priemonių, siekiant teikti neatidėliotiną paramą tuo atveju, kai bus pasinaudota garantijomis, pavyzdžiui, garantijų fondai (28). Šie fondai padengia nuostolius, susijusius su ES garantijomis, ir buvo sukurti naudojant ES biudžeto lėšas, neviršijant DFF viršutinės ribos. Įprastomis aplinkybėmis mokėjimo poreikiai gali būti patenkinti šiais garantijų fondais ir mokėjimų asignavimais iki DFP viršutinės ribos. Be to, yra nustatyta nuosavų išteklių viršutinė riba aukščiau ir žemiau DFP viršutinės ribos (žr. 2.8 langelį ), kaip atsargos rezervas, padengti su ekstremaliomis aplinkybėmis susijusias išlaidas, pavyzdžiui, esant dideliam ekonominiam nuosmukiui. Visų nuosavų išteklių, surinktų iš valstybių narių, suma atitinkamais metais neturi viršyti 1,2 % visų valstybių narių BNPj sumos. Turima suma tarp DFF viršutinės ribos ir nuosavų išteklių viršutinės ribos, skirta padengti mokėjimų asignavimus, kasmet skiriasi ir ji kasmet perskaičiuojama kaip DFP techninio patikslinimo dalis nepriklausomai nuo kitų pajamų sumų. 2018 m. ji sudarė 33,9 milijardo eurų arba 0,22 % bendros visų valstybių narių BNPj sumos. 2.8 langelis DFP ir nuosavų išteklių viršutinės ribos (*) Nepriklausomai nuo visų kitų galimai gautų pajamų. Šaltinis: EAR, remiantis 2018 m. techniniu patikslinimu.

2.30.

Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, sumažės valstybių narių BNPj suma, o į ES biudžetą įtraukus Europos plėtros fondą (EPF), padidės DFP viršutinės ribos. Dėl šių koregavimų, Komisija pasiūlė kitu DFP laikotarpiu padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą 0,09 % (29) iki 1,29 % visų valstybių narių BNPj sumos, kad būtų atsižvelgta į šiuos pakeitimus.

2.31.

Be to, 2021–2027 m. DFP laikotarpiu Komisija sutelks garantijų fondus į bendrą atidėjinių fondą, remiantis veiksminga atidėjinių norma (30), kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos geriau valdyti suteiktas garantijas (31).

2.32.

Naujame Finansiniame reglamente pripažįstama vis didesnė garantijų, finansinės pagalbos ir finansinių priemonių svarba. Į jo naują X antraštinę dalį (208–220 straipsniai) įtrauktos visos svarbios nuostatos, siekiant išspręsti su šia sritimi susijusius klausimus. Mūsų nuomonėje dėl Finansinio reglamento mes palankiai įvertinome X antraštinės dalies įtraukimą (32).

Europos investicijų bankas – neatsiejama ES struktūros dalis, bet skirtinga atskaitomybės tvarka

2.33.

EIB grupės (33) tikslas – teikti paskolas, garantijas ar kitų rūšių paramą nesiekiant pelno ir atstovauti ES interesams. 2018 m. pabaigoje bendra EIB grupės suteiktų ir negrąžintų paskolų suma buvo 536 milijardai eurų (2017 m.: 548 milijardai eurų) (34).

2.34.

EIB grupės veiklos dalis reglamentuojama su ES susijusiais įgaliojimais (žr. 2.1 priedą ). Pastaraisiais metais ES vis dažniau naudojo finansines priemones ir biudžeto garantijas, skiriamas EIB grupei, siekiant apimti dalį jos finansinės veiklos. Didžiausias padidėjimas buvo per ESIF nuo 2015 m. 2018 m. pabaigoje EIB grupė buvo pasirašiusi sutarčių, susijusių su ESIF remiamomis finansinėmis operacijomis, kurių vertė – 53,6 milijardo eurų (2017 m.: 36,7 milijardo eurų). Mes paskelbėme specialiąją ataskaitą dėl ESIF operacijų 2019 m., nurodydami, kokie veiksmai, mūsų manymu, yra būtini užtikrinti visapusišką ESIF sėkmę (35). Be to, pirmiau buvome pranešę apie EIB grupės vykdomą kitų ES fondų valdymą (36).

2.35.

2.9 langelyje pateikti ES įsipareigojimai ir mokėjimai EIB grupei kasmet nuo 2007 m. visų pirma susiję su mokesčiais už konsultavimo paslaugas, ES lėšų valdymu ir su finansinėmis priemonėmis susijusiais perkėlimais. Šias sumas sudaro išlaidos iš visų biudžeto dalių, išskyrus DFP 5 išlaidų kategoriją „Administravimas“. Didžiausia išlaidų dalis yra iš 1 DFP išlaidų kategorijos „Pažangus ir integracinis augimas“ ir iš 4 išlaidų kategorijos „Europos vaidmuo pasaulyje“. 2007–2018 m. laikotarpiu bendra [14,7] milijardo eurų suma buvo įsipareigota EIB grupei iš ES biudžeto ir bendra 12,3 milijardo eurų suma buvo išmokėta (37). Diagrama atspindi tvirtą ilgalaikę mokėjimų EIB grupei tendenciją, kurie kiekvienais metais skiriasi (38). 2.9 langelis Metiniai asignavimai ir mokėjimai EIB grupei Šaltinis: EAR, remiantis Komisijos duomenimis.

2.36.

2.10 langelyje parodyti įsipareigojimai ir mokėjimai iš ES biudžeto nuo 2007 m. metiniams įnašams į Išorės veiksmų garantijų fondą ir ESIF garantijų fondą (39). Įsipareigojimai įnašams į du garantijų fondus per tą patį laikotarpį sudarė 9,8 milijardo eurų, o mokėjimai – 7,1 milijardo eurų, dauguma jų susiję su 2015–2018 m. laikotarpiu. 2.10 langelis Metiniai asignavimai ir mokėjimai dviem garantijų fondams Šaltinis: EAR, remiantis Komisijos duomenimis.

2.37.

Abi diagramos atspindi EIB grupės kaip partnerės įgyvendinant ES biudžetą ilgainiui vis didėjančią svarbą. Didžiausias padidėjimas yra įnašai į ESIF garantijų fondą.

2.38.

ES biudžeto ir EIB grupės ryšys yra sudėtingas ir reikšmingas, nors EIB grupė nėra biudžeto dalis. ES biudžeto parama teikiama iš įvairių biudžeto eilučių įvairiais būdais, pavyzdžiui, tiesioginėmis dotacijomis, ES biudžeto garantijomis, suteikiamomis garantijų fondų, ir ES finansavimu, patikėtu valstybių narių institucijų EIB grupei pagal pasidalijamojo ir netiesioginio valdymo principą. EIB grupė taip pat valdo daug ES skirtų finansinių priemonių, kuriomis remiamos įvairios ES politikos (žr. 2.2 priedą ). EIB mus informavo, kad nuo 2018 m. beveik 35 % metinės skolinimo sumos yra skirta operacijoms pagal įgaliojimą, kurių didelė dalis yra operacijos su ES.

2.39.

EIB tik labai vėlai audito pabaigoje mums pranešė apie jos valdomų ES įgaliojimų finansinę apimtį, finansuojamą iš ES biudžeto ar EPF, todėl mes negalėjome atlikti išsamios analizės ir patikrinti pateiktos informacijos. 2.11 langelyje pateikiame pagrindines ES biudžeto ir EPF vienoje pusėje ir EIB grupės kitoje pusėje finansinių ryšių sudedamąsias dalis. Diagramoje atsispindi lėšų valdymas ir srautai tarp valstybių narių, Komisijos ir EIB grupės. 2.11 langelis Lėšų valdymas ir srautai tarp valstybių narių, Komisijos ir EIB grupės Šaltinis: Audito Rūmai.

2.40.

Remiantis negalutiniu ir daliniu 2019 m. balandžio mėn. Europos Parlamento ir Tarybos susitarimu, EIB grupė turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant ES politiką kitu DFP vykdant programą „InvestEU“, pagrįsta ESIF patirtimi (žr. 2.12 langelį ). 2.12 langelis Programa „InvestEU“ Programa „InvestEU“ apima „InvestEU“ fondą, „InvestEU“ konsultacijų centrą ir „InvestEU“ portalą. Ja siekiama remti konkurencingumą, augimą ir užimtumą investicijomis ir inovacijomis ES. Komisija pasiūlė programą „InvestEU“, paremtą ESIF biudžeto garantijų modeliu. Programa siekiama pritraukti 650 milijardus eurų papildomų investicijų, teikiant 38 milijardo eurų garantiją iš ES biudžeto. Numatoma garantijos atidėjinių norma yra 40 % – tai reiškia, kad pagal šią programą iš ES biudžeto bus skirta 15,2 milijardo eurų padengti visus su garantija susijusius kvietimus. Pagrindinis ES įgyvendinantis partneris bus EIB grupė. Šaltinis: Komisijos pasiūlymas COM(2018) 439.

2.41.

EIB grupė nėra ES institucija, tačiau ji yra neatsiejama ES struktūros dalis, kuri buvo įsteigta pagal ES sutartis, kad būtų pasiekti ES tikslai. Tačiau, siekiant atsižvelgti į jos ypatingą pobūdį, ji turi skirtingą valdymo ir vadovavimo tvarką, palyginti su likusiu ES biudžetu. Šiuo metu EIB grupės operacijų, kurios finansuojamos ne iš ES biudžeto, tačiau kuriomis siekiama tų pačių ES tikslų, mūsų audito įgaliojimai neapima. Tai reiškia, kad Audito Rūmai negali pateikti visų EIB grupės operacijų bendro vaizdo. Savo apžvalginiame pranešime dėl ES finansų ateities (2018 m. vasario mėn.) pasiūlėme, kad mes taip pat turėtumėme būti pakviesti atlikti EIB su ES biudžetu nesusijusių operacijų auditą. Tai netrukdytų EIB laikytis dabartinės audito tvarkos su privačiomis audito įmonėmis dėl finansinių ataskaitų patikimumo. Europos Parlamentas pritarė mūsų pasiūlymui rezoliucijoje dėl metinės ataskaitos dėl 2017 m. EIB finansinės veiklos (40).

Išvados ir rekomendacijos

Išvados

2.42.

Remdamiesi savo pastabomis toliau atkreipiame dėmesį svarbiausius klausimus, darančius poveikį 2018 m. ES biudžeto ir finansų valdymui. Kai kurie jų gali kelti riziką būsimiems biudžetams, visų pirma pirmaisiais kitos DFP metais.

2.43.

Galutiniame biudžete turimi įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai buvo beveik visiškai panaudoti (žr. 2.4–2.7 dalis).

2.44.

Vėlavimai įgyvendinti ESI turėjo įvairios įtakos įgyvendinant DFP ir taip pat gali turėti įtakos būsimai DFP: — Didelės išankstinio finansavimo sumos buvo grąžintos į ES biudžetą (žr. 2.8–2.11 dalis). — Didelė bendrosios mokėjimų maržos suma nebuvo reikalinga, bet negali būti perkelta į naują DFP (žr. 2.12–2.16 dalis). — Aukštas neįvykdytų įsipareigojimų lygis buvo daugiausia dėl to, kad buvo lėtai įgyvendinami ESI fondai, bet taip pat dėl metinio įsipareigojimų ir mokėjimų skirtumo ir dėl padidėjusio ES biudžeto. Neįvykdyti įsipareigojimai ir toliau didėjo 2018 m. (žr. 2.17 ir 2.18 dalis). — Pirmaisiais naujos DFP metais gali kilti rizika dėl nepakankamų mokėjimų asignavimų (žr. 2.19–2.21 dalis).

2.45.

Iš esmės valstybių narių ESI fondų įsisavinimas buvo mažesnis, palyginti su atitinkamais ankstesnės DFP metais (žr. 2.22–2.24 dalis).

2.46.

Garantijos, remiamos iš ES biudžeto, pastaraisiais metais padidėjo. Dėl to padidėja ES biudžeto naudojimo rizika. Komisijos numatytų nuostolių lygį užtikrina garantijų fondai, kurie pagal naują DFP bus integruoti į bendrą atidėjinių fondą (žr. 2.25–2.32 dalis).

2.47.

EIB grupė yra sudėtinė ES struktūros dalis. Pastaraisiais metais ES vis dažniau naudojo finansines priemones ir biudžeto garantijas, skiriamas EIB grupei. Taip pat tikimasi, kad kitu DFP laikotarpiu ji atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant ES politiką. EIB grupė turi sudėtingus ryšius su ES biudžetu ir įvairias atskaitomybės taisykles su ES institucijomis. Šiuo metu EIB grupės operacijų, kurios finansuojamos ne iš ES biudžeto, tačiau kuriomis siekiama tų pačių ES tikslų, mūsų audito įgaliojimai neapima. Tai reiškia, kad Audito Rūmai negali pateikti EIB grupės operacijų ir ES biudžeto ryšių bendro vaizdo. Todėl pakartojame savo pasiūlymą, kad turėtumėme būti pakviesti atlikti EIB su ES biudžetu nesusijusių operacijų auditą (žr. 2.33–2.41 dalis).

Rekomendacijos

2.48.

Mes rekomenduojame Komisijai:

2.1 rekomendacija

Imtis priemonių, siekiant išvengti pernelyg didelio spaudimo mokėjimų asignavimų lygiui pirmaisiais 2021–2027 m. DFP metais. Šios priemonės galėtų būti:

a)	mokėjimų poreikių prognozių tikslumo gerinimas;

b)

raginimas Europos Parlamentui ir Tarybai: i) užtikrinti deramą pusiausvyrą tarp biudžete numatytų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų kitoje DFP. To būtų galima pasiekti didinant mokėjimų asignavimus, keičiant panaikinimo taisykles ir (arba) sumažinant įsipareigojimų asignavimus; ii) tai darant atsižvelgti į didelės mokėjimo prašymų 2021 ir 2022 m. sumos galimybę ir į tai, kad nepanaudoti mokėjimų asignavimai negali būti perkelti į kitą DFP;

c)	palankesnių sąlygų laiku priimti teisinį pagrindą sudarymas ir valstybių narių ankstyvo projektų planavimo skatinimas.

Terminas: prieš prasidedant laikotarpiui po 2020 m.

2.2 rekomendacija

Kai tik bus sukurtas bendras atidėjinių fondas, užtikrinti veiksmingą ES biudžeto panaudojimo atsižvelgiant į susijusias garantijas valdymą ir nuolatinį stebėjimą. Šiame kontekste Komisija turėtų grįsti savo veiksmingos atidėjinių normos skaičiavimą apdairia metodika, pagrįsta pripažinta geriausia praktika.

Terminas: prieš prasidedant laikotarpiui po 2020 m.

2.3 rekomendacija

Biudžeto valdymo institucijai kasmet pateikti bendrą sumą ir lėšų, pervestų iš ES biudžeto EIB grupės valdomoms finansinėms priemonėms, pasiskirstymą.

Biudžeto valdymo institucijai būtų suteikta svarbi informacija, skirta paremti jos darbą tikrinant EIB grupę ir jos operacijos, tuo pačiu metu padidinant šių operacijų skaidrumą.

Terminas: iki 2020 m. vidurio.

---

(1)  Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, COM(2018) 322 final.

(2)  Apžvalginis pranešimas. Komisijos pasiūlymas dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, 2018 m. liepos mėn.

(3)  Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos projektas (OL C 66 I, 2019 2 19, p. 1).

(4)  Galutinį biudžetą sudaro pradinis biudžetas ir vėlesni taisomieji biudžetai, kuriuos patvirtino biudžeto valdymo institucija.

(5)  2018 m. mokėjimai iš viso sudarė 156,7 milijardo eurų, iš kurių 142,7 milijardo eurų mokėjimai iš galutinio 2018 m. biudžeto, 1,9 milijardo eurų perkėlimai į kitus metus ir 12,1 milijardo eurų asignuotosios pajamos. Perkėlimų į kitus metus ir asignuotųjų pajamų neįtraukėme, kadangi jie nėra patvirtinto biudžeto dalis ir jiems taikomos skirtingos taisyklės. Daugiau informacijos rasite „2018 m. finansinių metų Europos Komisijos biudžeto ir finansų valdymo ataskaitos“ A4-A5 dalyje.

(6)  ESI fondus sudaro ankstesnės DFF Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF).

(7)  Remiantis Komisijos pateiktais duomenimis, valstybėms narėms skiriant 464,9 milijardo eurų ESI fondų programų lėšų ir 2014–2020 m. DFP 1 087,2 milijardo eurų įsipareigojimų asignavimų, atlikus 2018 m. techninį patikslinimą, COM(2017) 473.

(8)  Didžiausias buvo taisomasis biudžetas Nr. 3, kuriame numatyta 500 milijonų eurų suma Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei kaip priemonės 3 milijonų eurų „antrosios dalies“ dalis 2018 ir 2019 m. laikotarpiu, kaip susitarta 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškime.

(9)  Žr. mūsų 2017 m. metinės ataskaitos 2.5–2.16 dalis ir atitinkamus Komisijos atsakymus.

(10)  EŽŪFKP atveju išankstinis finansavimas skiriamas tik pirmuosius trejus 2014–2020 m. laikotarpio metus (pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 35 straipsnio 1 dalį).

(11)  Žr. mūsų 2012 m. metinės ataskaitos 1.51–1.53 dalis.

(12)  Tik maža 219 milijonų eurų (183 milijonų eurų 2011 m. kainomis) bendrosios mokėjimų maržos suma iš turimos 11,4 milijardo eurų sumos 2018 m. nepanaudotų mokėjimų asignavimų buvo perkelta į 2020 m. Žr. COM(2019) 310, p. 7.

(13)  Mokėjimų asignavimų viršutinė riba 2019 m. yra 166,7 milijardo eurų ir apimą bendrąją mokėjimų maržą. NET jei bendroji mokėjimų marža sumažinama 12,9 milijardo eurų, viršutinė riba vis dar bus aukštesnė nei 148,2 milijardo eurų mokėjimų asignavimų 2019 m. balsuotame biudžete.

(14)  Žr. 2020 m. biudžeto projektą, COM(2019) 400.

(15)  COM(2018) 687 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Ilgalaikė ES biudžeto gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozė (2019–2023 m.)“.

(16)  Paskelbta 2019 m. balandžio mėn.

(17)  Žr. 15 išnašą.

(18)  Tai patvirtinta 2019 m. balsuotame biudžete, į kurį įtraukti 148,2 milijardo eurų mokėjimų asignavimai – 18,5 milijardo eurų žemiau viršutinės 166,7 milijardo eurų sumos.

(19)  1b išlaidų kategorija „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“: 48,5 milijardo eurų ir 2 išlaidų kategoriją „Tvarus augimas. Gamtos ištekliai“: 15,2 milijardo eurų.

(20)  Žr. 2017 m. metinės ataskaitos 2.13–2.19 dalis.

(21)  Šios garantijos remiamos Išorės veiksmų garantijų fondo, jos suteikia likvidumo apsaugą galimiems nuostoliams padengti. Šis fondas turi būti išlaikytas 9 % garantuotų negrąžintų paskolų metų pabaigoje. Mokėjimai atliekami iš garantijų fondo, kai vykdomi kvietimai dėl garantijų.

(22)  Žr. mūsų 2017 m. metinės ataskaitos 2.42–2.45 dalis ir 2018 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotų finansinės būklės ataskaitų 4.1.1–4.1.3 aiškinamąsias pastabas.

(23)  Iš ES biudžeto remiami įvairūs įsipareigojimai – faktiniai įsipareigojimai balanse, biudžeto įsipareigojimai, pavyzdžiui, neįvykdyti įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai, kurie daugiausia yra garantijos.

(24)  2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2396, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų (OL L 345, 2017 12 27, p. 34).

(25)  Išmokos atspindi garantijomis paremtas sumas, skirtas galutiniams paramos gavėjams.

(26)  SWD(2016) 297 final, Komisijos tarnybų darbo dokumentas, Vertinimas, papildantis Komisijos pasiūlymą COM(2016) 597 final.

(27)  Naujausia ataskaita yra COM(2018) 609 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendrajame biudžete nustatytų garantijų, 2017 m. gruodžio 31 d. padėtis.

(28)  Žr. 2018 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotų finansinės būklės ataskaitų 2.4.1 aiškinamąją pastabą.

(29)  (COM(2018) 325 final, pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos.

(30)  Tai norma, naudojama nustatyti pinigų ir pinigų ekvivalentų sumą, kurios reikia bendrame atidėjinių fonde, kad būtų atsižvelgta į garantijų kvietimus.

(31)  Finansinio reglamento 213 straipsnis (Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046).

(32)  Nuomonė Nr. 1/2017 dėl pasiūlymo peržiūrėti Finansinį reglamentą.

(33)  EIB grupę sudaro Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF) ir ES mikrofinansų platforma.

(34)  2018 m. EIB grupės finansinė ataskaita, p. 44.

(35)  Specialioji ataskaita Nr. 3/2019 „Europos strateginių investicijų fondas. Kad ESIF būtų visiškai sėkmingas, būtina imtis veiksmų“.

(36)  Pavyzdžiui, žr. specialiąją ataskaitą Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“, specialioji ataskaita Nr. 1/2018 „Bendra parama Europos regionų projektams (JASPERS) – laikas paramą teikti tikslingiau“.

(37)  Šias sumas sudaro įsipareigojimai ir mokėjimai iš ES biudžeto ir EPF.

(38)  2008 m. pasiektas aukščiausias taškas sutampa su 10-ojo EPF pradžia. 2008 m. didelė suma susijusi su EPF įsipareigojimų apskaita – visi įsipareigojimai visu programos laikotarpiu vykdomi septynerių metų laikotarpio pradžioje. ES biudžeto atveju įsipareigojimai į apskaitą įtraukiami kasmet.

(39)  ESIF garantijų fondą valdo Komisija, o Išorės veiksmų garantijų fondą valdo EIB.

(40)  Žr. 2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2017 m. EIB finansinės veiklos kontrolės (2018/2151 (INI)) P8_TA-PROV (2019)0036 72 dalį.

3 SKYRIUS

Siekiant ES biudžeto rezultatų

TURINYS

Įvadas

3.1

1 dalis. Ką mums rodo ES biudžeto veiksmingumo rodikliai?

3.2-3.35

A skirsnis. Rodikliai rodo gana didelį pasiekimų išsisklaidymą ir apskritai nedidelę pažangą

3.7-3.20

1a išlaidų kategorija. Iš rodiklių matyti, kad padaryta nemaža pažanga įgyvendinant programą „Erasmus+“ ir ESIF programą ir nedidelė pažanga įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę

3.13

1b išlaidų kategorija. Rodikliai rodo palyginti mažą pažangą Sanglaudos srityje dėl vėlyvos programų pradžios

3.14

2 išlaidų kategorija. Remiantis rodikliais buvo neįmanoma nustatyti pažangos pagal daugumą išlaidų srityje „Gamtos ištekliai“

3.15

3 išlaidų kategorija. Iš rodiklių matyti, kad įgyvendinant dvi programas padaryta nemaža pažanga, vieną – nedidelė pažanga ir dar vieną – atsiliekama.

3.16-3.17

4 išlaidų kategorija. Rodikliai rodo bendrą priimtiną programų „Europos vaidmuo pasaulyje“ pažangą

3.18-3.19

Specialios priemonės. Nepakankama informacija apie pasiektą pažangą

3.20

B skirsnis. Iš rodiklių ne visada buvo galima susidaryti gerą faktinės pažangos vaizdą

3.21-3.35

Daug rodiklių nebuvo gerai pasirinkta

3.22-3.27

Daugelio rodiklių atveju pažanga negalėjo būti apskaičiuota

3.28-3.30

Kai kurių programų turimi duomenys buvo nepakankamos kokybės

3.31-3.33

Kai kuriose programose nustatyti tikslai nėra pakankamai reiklūs

3.34-3.35

2 dalis. Audito Rūmų veiksmingumo auditų rezultatai: pagrindinės išvados ir rekomendacijos

3.36-3.71

Įvadas

3.36

1a išlaidų kategorija „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ ir 1b išlaidų kategorija „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“

3.37-3.49

2 išlaidų kategorija „Gamtos ištekliai“

3.50-3.52

3 išlaidų kategorija „Saugumas ir pilietybė“ ir 4 išlaidų kategorija „Europos vaidmuo pasaulyje“

3.53-3.61

5 išlaidų kategorija. Administravimas

3.62-3.64

Ataskaitos „Gerai veikianti bendroji rinka ir pinigų sąjunga“

3.65-3.71

3 dalis. Atsižvelgimas į rekomendacijas

3.72-3.78

Išanalizavome visas 2015 m. Komisijai pateiktas rekomendacijas

3.73-3.74

Kaip Komisija atsižvelgė į mūsų rekomendacijas?

3.75-3.78

Išvados ir rekomendacijos

3.79-3.85

Išvados

3.79–3.83

Rekomendacijos

3.84–3.85

3.1 priedas.

Mūsų imties programų sąrašas

3.2 priedas.

2018 m. rekomendacijos valstybėms narėms

3.3 priedas.

Detali 2015 m. rekomendacijų vykdymo būklė pagal ataskaitas

3.4 priedas.

Pasiekti teigiami poslinkiai ir likę ataskaitoje nurodyti iš dalies įgyvendintų rekomendacijų trūkumai

3.5 priedas.

Atsižvelgimas į ankstesnes rekomendacijas dėl veiksmingumo klausimų

Įvadas

3.1.

Kiekvienais metais šiame skyriuje mes nagrinėjame įvairius su veiksmingumu susijusius aspektus – pasiektus ES biudžeto, kurį Komisija vykdo kartu su valstybėmis narėmis (1), veiklos rezultatus. Šiais metais konkrečiai domėjomės: 1) ką mums rodo ES biudžeto veiksmingumo rodikliai; 2) iš mūsų 2018 m. specialiųjų veiksmingumo ataskaitų atrinktais pagrindiniais rezultatais; 3) kaip buvo įgyvendintos 2015 m. paskelbtų mūsų specialiųjų ataskaitų rekomendacijos.

1 dalis. Ką mums rodo ES biudžeto veiksmingumo rodikliai?

3.2.

Per pastaruosius dvejus metus peržiūrėjome, kaip Komisija atsižvelgia į gerąją patirtį teikdama veiksmingumo ataskaitas. Taip pat įvertinome, ar priimdama sprendimus Komisija tinkamai naudojosi informacija apie veiksmingumą. Šiais metais išanalizavome Komisijos paskelbtą informaciją apie veiksmingumą. Visų pirma peržiūrėjome veiksmingumo rodiklius: i) prie 2019 m. biudžeto projekto pridedamose programų ataskaitose (2); ii) 2014–2020 m. ES biudžeto programų veiksmingumo apžvalgoje (PVA), pirmą kartą paskelbtoje 2018 m. gegužės mėn. (3).

3.3.

PVA skiriama po du puslapius kiekvienai programai. Juose pateikiama bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų bei su atrinktais rodikliais susijusios padarytos pažangos pusės puslapio santrauka; tačiau atrankos logika nėra gerai paaiškinta. PVA skelbimas yra didelis žingsnis į priekį ir parodo Komisijos norą rengti skaitytojui patogias ataskaitas. Komisija nurodė, kad PVA buvo ištrauka iš prie 2019 m. biudžeto projekto pridedamų programų ataskaitų. Ji buvo parengta siekiant glaustai ir vienodai pateikti visas ES išlaidų programas (2014–2020 m.), paaiškinti, su kuo buvo susijusi kiekviena programa ir kaip ja buvo ketinama atnešti naudos ES piliečiams, pateikti informaciją apie įgyvendinimo būklę, pateikti programos veiksmingumo sistemą ir pabrėžti naujausius pagrindinius laimėjimus.

3.4.

Programos ataskaitos pateikiamos kaip 557 puslapių dokumentas, kuris nėra labai patogus skaitytojui. Joje nepateikiama apžvalga apie tai, ar 2014–2020 m. DFP numatytų 60 programų rezultatai yra geri.

3.5.

Savo analizei mes atrinkome 22 iš 60 išlaidų programų, pasirinkdami keturias programas, turinčias didžiausias planuojamas išlaidas pagal kiekvieną iš penkių 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) kategorijų bei dvi programas, skirtas specialiosioms priemonėms. 22 atrinktos programos apėmė 97 % septynerių metų laikotarpio finansinio programavimo (žr. 3.1 priede pateiktą programų sąrašą).

3.6.

A skirsnyje mes subendrintu lygmeniu pateikėme remiantis ES biudžeto veiksmingumo rodikliais gautos informacijos santrauką. Bet koks šios analizės aiškinimas turi atsižvelgti į ES biudžeto veiksmingumo rodiklių teikiamos informacijos ribotumą, kurį aprašome B skirsnyje.

A skirsnis. Rodikliai rodo gana didelį pasiekimų išsisklaidymą ir apskritai nedidelę pažangą

3.7.

Išmatuoti pasiekimus ES prioritetų, politikos ir programų srityje yra sudėtinga. Gali būti sunku atskirti ES biudžeto poveikį nuo nacionalinių biudžetų ir išorės veiksnių poveikio. Tačiau veiksmingas veiklos rezultatų stebėjimas yra būtinas, kad būtų galima suprasti padėtį, nustatyti kylančias problemas ir priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, siekiant užtikrinti tinkamą veiksmingumą.

3.8.

Atlikdami savo peržiūrą daugiausia dėmesio skyrėme kiekybiniams veiksmingumo rodiklių duomenims. Kaip pažymėjome 2016 m. metinėje ataskaitoje (4), Komisija neteikia informacijos apie programų ataskaitose pateiktų duomenų patikimumą.

3.9.

Pateikiame du kiekvienos mūsų nagrinėtos programos informacijos apie veiksmingumą rinkinius: — pažanga, palyginti su pradine reikšme (5), siekiant tikslinės reikšmės, remiantis programų ataskaitose pateiktais duomenimis. Ši metodika yra plačiai taikoma ir pagal ją lengva skaičiuoti (6). Komisija šį metodą nurodė savo „Geresnio reglamentavimo gairėse“ ir patarė: „Numatoma poveikio svarba turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į pokyčius nuo pradinės reikšmės“ (7), — pažanga apskaičiuota nuo nulio tikslinės reikšmės, įtrauktos į Komisijos PVA, link (8). Nurodyti skaičiai skiriasi nuo skaičių, pateiktų pirmiau nurodytoje pirmoje įtraukoje, nes jie yra pagrįsti Komisijos atlikta rodiklių atranka ir buvo paprastai apskaičiuojami paskutinį faktinį rezultatą dalijant iš tikslinės reikšmės, neatsižvelgiant į pradinę reikšmę. Šie skaičiai taip pat apėmė pažangos siekiant tikslinės reikšmės procentinių dydžių prognozes, kurios nustatytos daug didesnės dviem programoms – Sanglaudos fondo (SF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF). Tai paaiškina didžiąją dalį skirtumo tarp mūsų apskaičiavimų pagal programų ataskaitas ir apskaičiavimų, atliktų bendruoju lygmeniu pagal PVA. 3.1 langelyje parodyti šių dviejų pažangos skaičiavimo būdų skirtumai. 3.1 langelis Skirtingi pažangos apskaičiavimo būdai     Pradinė rodiklio reikšmė Faktinis rezultatas Tikslinė reikšmė Pažanga Pažanga (%)     Apskaičiuota pažanga siekiant tikslinės reikšmės, palyginti su pradine reikšme 40 70 100 30 30/(100-40) = 50 %     Apskaičiuota pažanga siekiant tikslinės reikšmės, palyginti su nuliu 40 70 100 70 70/100 = 70 %   Šaltinis: EAR.

3.10.

Pažangos nuo pradinių reikšmių procentiniai dydžiai yra programos, kurios būtini duomenys buvo pateikti programos ataskaitose, visų rodiklių vidurkiai. Mes manome, kad tokie vidurkiai turėtų suteikti naudingos informacijos apie programos veiksmingumą, jeigu visi programos rodikliai yra reikiamos kokybės. Nagrinėdami Komisijos PVA apskaičiavome vidutinę pasirinktų rodiklių siekimo pažangą. Taip pat apskaičiavome kiekvienos DFP išlaidų kategorijos svertinius vidurkius, remdamiesi 2014–2020 m. abiejų rūšių pažangos rodiklių finansiniu programavimu. Pažymime, kad tokia informacija gali būti ribota ir kad išsamų vaizdą apie veiksmingumą yra geriau susidaryti jį papildant kokybine informacija.

3.11.

Informacijos apie veiksmingumą prieinamumas skyrėsi priklausomai nuo programos valdymo būdo. Komisijos pagal tiesioginį valdymą valdomų programų naujausi turimi duomenys paprastai buvo 2017 m. pabaigos duomenys. Naujausi valstybių narių pateikti duomenys, susiję su pagal pasidalijamąjį valdymą valdomomis programomis, paprastai buvo 2016 m. pabaigos duomenys. Pagal netiesioginį valdymą valdomų programų duomenys daugiausia buvo 2017 arba 2016 m. duomenys, tačiau kai kuriais atvejais jie buvo 2015 m. arba net senesni. Apskritai, mūsų imtyje naujausi turimi duomenys buvo 2016 m. 42 % atvejų ir 2017 m. 48 % atvejų.

3.12.

Nors numatoma veiksmingumo rodiklių pažanga nuo 2014 iki 2020 m. dauguma atvejų nėra tiesinė, jeigu taip būtų, ji sudarytų 43 % 2016 m. ir 57 % 2017 m. (9). Apskritai, iš Komisijos pateiktų duomenų matyti, kad įgyvendinant programas pasiekti rezultatai gana daug skiriasi ir buvo padaryta vidutinė bendra pažanga (žr. 3.2 langelį ). 3.2 langelis Bendra 22 programų imtis. Pažanga, remiantis ES biudžeto veiksmingumo rodikliais   DFP išlaidų kategorija Rodiklių skaičius Vidutinė pažanga siekiant tikslo, apskaičiuota taikant skirtingas metodologijas (žr. 3.9 dalį)     Iš viso Pažanga, palyginti su išmatuojama pradine reikšme remiantis programų ataskaitomis remiantis PVA     1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti 147 57 46 % 71 %     1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda 87 60 31 % 40 %     2. Gamtos ištekliai 105 54 31 % 51 %     3. Saugumas ir pilietybė 74 48 49 % 64 %     4. Europos vaidmuo pasaulyje 65 49 49 % 68 %     Specialios priemonės 2 1 100 % 100 %     Iš viso 480 269       Pastaba. Kadangi nebuvo duomenų, į pažangos siekiant tikslinės reikšmės svertinio vidurkio skaičiavimus nebuvo įtrauktas EŽŪGF ir ESSF (tiek skaičiavimo remiantis programos ataskaitomis, tiek PVA atveju). Šaltinis: EAR.

1a išlaidų kategorija. Iš rodiklių matyti, kad padaryta nemaža pažanga įgyvendinant programą „Erasmus+“ ir ESIF programą ir nedidelė pažanga įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę

3.13.

Mes išanalizavome keturių iš 23 DFP 1A išlaidų kategorijos „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“ programų rodiklius (taip pat žr. 5 skyrių): — įvertinta bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos („Horizontas 2020“) pažanga buvo nedidelė – 40 % (žr. 3.3 langelį ). Komisijos PVA išreikšta žinia apie padarytą pažangą buvo pozityvesnė. Remdamiesi septyniais Komisijos PVA pasirinktais rodikliais, mes apskaičiavome, kad vidutinis pažangos siekiant tikslo rodiklis sudarė 73 %, — kadangi nebuvo duomenų, buvo neįmanoma įvertinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) pažangos pagal 31 iš 44 rodiklių. Iš kitų rodiklių buvo matyti nedidelė 37 % pažanga. PVA skaičiai parodo tik susitarimų dėl dotacijų verčių sumą, t. y. biudžeto lėšų panaudojimą, o ne veiksmingumą, — Komisijos PVA Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa („Erasmus+“) buvo įvertinta 100 %. Tačiau atliekant šį vertinimą faktiniai rezultatai buvo lyginami su 2017 m. tarpine reikšme, o ne 2020 m. tiksline reikšme. Vertinant pažangą, palyginti su 69 % pradine reikšme, buvo remiamasi 26 rodikliais, pagal kuriuos ją buvo galima apskaičiuoti, — Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) tikslas yra iki 2020 m. sutelkti 500 milijardų eurų investicijų. Faktinis 2017 m. skaičius buvo 256,3 milijardo eurų. PVA rezultatai buvo palyginti su 315 milijardų eurų 2018 m. vidurio tiksline reikšme, iš pradžių nustatyta pirmiems trejiems veiklos metams. PVA pasirinkti šeši rodikliai parodė, kad 2017 m. tarpinės tikslinės reikšmės buvo pasiektos 100 % (10). 3.3 langelis DFP 1a išlaidų kategorija. Pažanga, remiantis ES biudžeto veiksmingumo rodikliais   Programa Rodiklių skaičius Vidutinė pažanga siekiant tikslo, apskaičiuota taikant skirtingas metodologijas (žr. 3.9 dalį)     Iš viso Pažanga, palyginti su išmatuojama pradine reikšme remiantis programų ataskaitomis remiantis PVA     „Horizontas 2020“ 52 13 40 % 73 %     EITP 44 13 37 % 23 %     „Erasmus+“ 38 26 69 % 100 %     ESIF 13 5 82 % 100 %     Iš viso 147 57         Svertinis vidurkis     46 % 71 %   Šaltinis: EAR.

1b išlaidų kategorija. Rodikliai rodo palyginti mažą pažangą Sanglaudos srityje dėl vėlyvos programų pradžios

3.14.

Nors apskaičiuota procentinė pažanga nuo pradinių reikšmių (31 %) buvo gana žema, pagal Komisijos PVA mūsų apskaičiuotas skaičius (40 %) parodė vidutinę pažangą DFP 1B išlaidų kategorijoje „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“, kai buvo skaičiuojama įtraukiant prognozę, o ne faktinius duomenis. Šiuos rezultatus iš esmės paaiškina vėlyvas teisės aktų priėmimas ir tolesnis vėlavimas įgyvendinti sanglaudos programas, t. y. SF, ERPF ir Europos socialinį fondą (ESF). Ši išlaidų kategorija apima keturias programas (taip pat žr. 6 skyrių), kurios visos buvo įtrauktos į mūsų imtį: — SF ir ERPF rodikliai parodė nedidelę pažangą taip pat ir dėl to, kad buvo pranešami tik visiškai įgyvendintų operacijų (11) rezultatai. NET ir įtraukiant prognozes, kurių šaltinis nėra paaiškintas, remiantis Komisijos PVA mūsų apskaičiuotas skaičius parodė tik vidutinę 35 % pažangą SF atveju ir 34 % pažangą ERPF atveju (žr. 3.4 langelį ). — ESF atveju apskaičiuota 75 % procentinė pažanga nuo pradinių reikšmių galėjo būti apskaičiuota tik remiantis trimis iš 13 rodiklių. Skaičius, kurį mes apskaičiavome remdamiesi Komisijos PVA (12), buvo žemesnis ir sudarė 55 %. — Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo atveju mes apskaičiavome vidutinę 39 % procentinę pažangą nuo pradinių reikšmių tik vienam konkrečiojo tikslo rodikliui, kuriuo matuojamas „Asmenų, gaunančių paramą iš fondo, skaičius“. Mūsų bendra 50 % procentinė pažanga buvo didesnė, nes pagal vieną bendrojo tikslo rodiklį „Žmonės, kuriems kyla skurdo arba socialinės atskirties rizika“ buvo padaryta 61 % pažanga. 3.4 langelis DFP 1b išlaidų kategorija. Pažanga, remiantis ES biudžeto veiksmingumo rodikliais   Programa Rodiklių skaičius Vidutinė pažanga siekiant tikslo, apskaičiuota taikant skirtingas metodologijas (žr. 3.9 dalį)     Iš viso Pažanga, palyginti su išmatuojama pradine reikšme remiantis programų ataskaitomis remiantis PVA     ERPF 50 42 13 % 34 %     ESF 13 3 75 % 55 %     SF 22 13 26 % 35 %     Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas 2 2 50 % 100 %     Iš viso 87 60         Svertinis vidurkis     31 % 40 %   Šaltinis: EAR.

2 išlaidų kategorija. Remiantis rodikliais buvo neįmanoma nustatyti pažangos pagal daugumą išlaidų srityje „Gamtos ištekliai“

3.15.

2 išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai“ pagal slankųjį vidurkį apskaičiuota vidutinė pažanga, remiantis mūsų imtimi, buvo 31 % (žr. 3.5 langelį ) – mažiausia iš visų DFP išlaidų kategorijų kartu su DFP 1b išlaidų kategorija. ES įgyvendina savo politiką pagal DFP 2 išlaidų kategoriją vykdydama penkias programas (taip pat žr. 7 skyrių), kurių didžiausias keturias mes įtraukėme į savo imtį: — Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) atveju, iš esmės dėl kiekybinių tikslų nebuvimo, mes galėjome apskaičiuoti tik vieno iš 27 rodiklių, įtrauktų į programos ataskaitą, pažangą nuo pradinių reikšmių. Vienas susijęs rodiklis – „(EŽŪGF+EŽŪFKP) išlaidų, apie kurias yra statistinių duomenų arba dėl kurių atlikti 100 % tikrinimai, procentinė dalis“ – nėra pakankamas, kad būtų galima susidaryti reprezentatyvų vaizdą apie programos pasiekimus. EŽŪGF tenka keturi penktadaliai 2 išlaidų kategorijos išlaidų. — Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) atveju pažanga buvo 28 %, remiantis 24 rodikliais. Daugeliu atvejų šis skaičius atspindėjo tik rezultatus, pasiektus pirmais įgyvendinimo metais. Naujausi duomenys buvo 2016 metų, ir didžioji dauguma kaimo plėtros programų, kurias vykdydamos valstybės narės ir regionai įgyvendina EŽŪFKP, buvo pradėtos 2015 m. Pažanga buvo didesnė 10 rodiklių, kuriuos Komisija pasirinko įtraukti į PVA, atveju. — Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) programą ir Aplinkos ir klimato politikos programą (LIFE), kurių pažangą, palyginti su pradine reikšme, galėjome apskaičiuoti pagal daugiau kaip pusę rodiklių. Rezultatas buvo toks: EJRŽF – 58 % (remiantis aštuoniais iš 15 rodiklių) ir LIFE – 77 % (remiantis 21 iš 33 rodiklių). 3.5 langelis DFP 2 išlaidų kategorija. Pažanga, remiantis ES biudžeto veiksmingumo rodikliais   Programa Rodiklių skaičius Vidutinė pažanga siekiant tikslo, apskaičiuota taikant skirtingas metodologijas (žr. 3.9 dalį)     Iš viso Pažanga, palyginti su išmatuojama pradine reikšme remiantis programų ataskaitomis remiantis PVA     EŽŪGF 27 1 N. d. N. d.     EŽŪFKP 30 24 28 % 51 %     EJRŽF 15 8 58 % 33 %     LIFE 33 21 77 % 89 %     Iš viso 105 54         Svertinis vidurkis, išskyrus EŽŪGF     31 % 51 %   Pastaba. Dėl duomenų trūkumo į pažangos siekiant tikslinės reikšmės svertinio vidurkio skaičiavimus nebuvo įtrauktas EŽŪGF (tiek skaičiavimo remiantis programos ataskaitomis, tiek PVA atveju). Šaltinis: EAR.

3 išlaidų kategorija. Iš rodiklių matyti, kad įgyvendinant dvi programas padaryta nemaža pažanga, vieną – nedidelė pažanga, ir dar vieną – atsiliekama

3.16.

Mes atrinkome keturias iš vienuolikos programų pagal DFP 3 išlaidų kategoriją „Saugumas ir pilietybė“ (taip pat žr. 8 skyrių): Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, Vidaus saugumo fondas, Maistas ir pašaras bei Kūrybiškos Europos programa. Jų bendra svertinė vidutinė pažanga, palyginti su pradine reikšme, iš esmės buvo priimtina – 49 % (žr. 3.6 langelį ).

3.17.

Vidutinė pažanga, kai ji galėjo būti apskaičiuota, naudojant 2017 m. duomenis, leidžia manyti, kad tiek Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (53 %), tiek Vidaus saugumo fondas (56 %) buvo vykdomi pagal planą. Kūrybiškos Europos programos pažanga buvo vidutinė (41 %), tuo tarpu vykdant Maisto ir pašarų programą, regis, buvo vėluojama (20 % pažanga). 3.6 langelis DFP 3 išlaidų kategorija. Pažanga, remiantis ES biudžeto veiksmingumo rodikliais   Programa Rodiklių skaičius Vidutinė pažanga siekiant tikslo, apskaičiuota taikant skirtingas metodologijas (žr. 3.9 dalį)     Iš viso Pažanga, palyginti su išmatuojama pradine reikšme remiantis programų ataskaitomis remiantis PVA     Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas 23 20 53 % 60 %     Vidaus saugumo fondas 20 19 56 % 55 %     Maistas ir pašarai 7 2 20 % 81 %     Programa „Kūrybiška Europa“ 24 7 41 % 84 %     Iš viso 74 48         Svertinis vidurkis     49 % 64 %   Šaltinis: EAR.

4 išlaidų kategorija. Rodikliai rodo bendrą priimtiną programų „Europos vaidmuo pasaulyje“ pažangą

3.18.

Mes išnagrinėjome keturias iš 15 programų pagal DFP 4 išlaidų kategoriją „Europos vaidmuo pasaulyje“: Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), Europos kaimynystės priemonę (EKP), Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) ir Humanitarinę pagalbą (taip pat žr. 9 skyrių). Svertinė vidutinė pažanga, palyginti su pradine reikšme, iš esmės buvo priimtina (49 %) (49 iš visų 65 programų, kurių rodiklius buvo galima apskaičiuoti, duomenys pateikiami 3.7 langelyje ).

3.19.

Komisijos PVA pateiktas daug aukštesnis visų programų, išskyrus vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), pažangos lygis dėl rodiklių pasirinkimo. VBP atveju Komisija išimties tvarka apskaičiavo siekiant tikslinės reikšmės padarytą pažangą, lygindama ją su pradine reikšme, tačiau nepaaiškindama PVA, kad naudojo šią metodiką. 3.7 langelis DFP 4 išlaidų kategorija. Pažanga, remiantis ES biudžeto veiksmingumo rodikliais   Programa Rodiklių skaičius Vidutinė pažanga siekiant tikslo, apskaičiuota taikant skirtingas metodologijas (žr. 3.9 dalį)     Iš viso Pažanga, palyginti su išmatuojama pradine reikšme remiantis programų ataskaitomis remiantis PVA     VBP 11 11 50 % 31 %     EKP 24 18 46 % 79 %     PNPP II 19 11 41 % 94 %     Humanitarinė pagalba 11 9 67 % 93 %     Iš viso 65 49         Svertinis vidurkis     49 % 68 %   Šaltinis: EAR.

Specialios priemonės. Nepakankama informacija apie pasiektą pažangą

3.20.

Iš programų ataskaitų matyti, kad dviejų DFP 2014–2020 m. specialių priemonių tikslinės reikšmės buvo pasiektos, nors tai nėra pagrįsta: — Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) atveju Komisija laikėsi nuomonės, kad 2017 m. tikslinė reikšmė buvo pasiekta taikant priemonių derinį, kuris apėmė 100 % krizės paveiktų gyventojų. Tačiau į 2018 m. gegužės mėn. paskelbtas ataskaitas įtrauktame pranešime apie faktinius rezultatus pateikiama tik nedaug informacijos apie keturias iš dešimties paraiškų dėl paramos, kurios buvo gautos 2017 m., — panaudojus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas, ataskaitose buvo nurodyta, kad į darbo rinką buvo reintegruota 57 % atleistų darbuotojų, t. y. buvo viršyta 50 % tikslinė reikšmė. Tačiau į teisės aktą įtrauktas tikslas (13) buvo kitoks, nes teisės akte kalbama apie „paramos gavėjus, randančius tvarų darbą kuo greičiau <…>“. 3.8 langelis Specialios priemonės. Specialios priemonės – pažanga, remiantis ES biudžeto veiksmingumo rodikliais   Programa Rodiklių skaičius Vidutinė pažanga siekiant tikslo, apskaičiuota taikant skirtingas metodologijas (žr. 3.9 dalį)     Iš viso Pažanga, palyginti su išmatuojama pradine reikšme remiantis programų ataskaitomis remiantis PVA     ESSF 1 0 N. d. N. d.     EGF 1 1 100 % 100 %     Iš viso 2 1         Svertinis vidurkis, išskyrus ESSF     100 % 100 %   Pastaba. Dėl duomenų trūkumo į pažangos siekiant tikslinės reikšmės svertinio vidurkio skaičiavimus nebuvo įtrauktas ESSF (tiek skaičiavimo remiantis programos ataskaitomis, tiek PVA atveju). Šaltinis: EAR.

B skirsnis. Iš rodiklių ne visada buvo galima susidaryti gerą faktinės pažangos vaizdą

3.21.

Šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriame trūkumams, kuriuos nustatėme Komisijos pateiktoje informacijoje apie veiksmingumą. Teisės aktuose, kuriais grindžiamos 2014–2020 m. DFP programos, apibrėžiami veiksmingumo rodikliai, kuriuos Komisija turi pateikti ataskaitose.

Daug rodiklių nebuvo gerai pasirinkta

Dauguma rodiklių buvo orientuota į indėlius ir išdirbius, o ne į rezultatus ir poveikį

3.22.

Vykdant veiksmingumo stebėjimą reikia sekti programos indėlius, išdirbius, rezultatus ir poveikį (žr. 3.1 lentelę ). Indėlių ir išdirbių rodikliai yra svarbūs vykdant kasdienį viešųjų išlaidų valdymo programų valdymą. Rezultatų ir poveikio rodikliai yra naudingesni vertinant pažangą siekiant programos tikslų, todėl jie yra tinkamesni aukšto lygio ataskaitoms, pavyzdžiui, programų ataskaitoms. 3.1 lentelė. Indėliai, išdirbiai, rezultatai ir poveikis     Rodiklio apibrėžtis Aiškinamieji rodiklių pavyzdžiai iš programų ataskaitų     Indėliai Programai įgyvendinti skirti finansiniai, žmogiškieji ir materialieji ištekliai — Visos investicijos į energijos taupymą ir vartojimo efektyvumą (EŽŪFKP) — Visų atsietų tiesioginių išmokų (EŽŪGF) % — Investicijų į bendro intereso projektus apimtis (EITP)     Išdirbiai (14) Konkretūs intervencinių priemonių rezultatai — Intervencinių priemonių, kuriomis siekiama remti 7-osios aplinkos veiksmų programos (LIFE) įgyvendinimą, skaičius — Bendras naujų arba pagerintų tramvajų ir metro linijų ilgis (ERPF) — Mokinių, studentų ir stažuotojų, dalyvaujančių Programoje, skaičius, suskirstytas pagal šalis, sektorius, veiksmus ir lytį („Erasmus+“)     Rezultatai Tiesioginis intervencinės priemonės poveikis – visų pirma tiesioginiams adresatams — Darbo vietų, sukurtų įgyvendinant LEADER projektus, skaičius (EŽŪFKP) — Sumažėjęs metinis viešuosiuose pastatuose suvartotos pirminės energijos kiekis (ERPF) — Patento paraiškos ir suteikti patentai ateities ir besiformuojančių technologijų srityje („Horizontas 2020“)     Poveikis Numatytas intervencinės priemonės rezultatas, kalbant apie jos poveikį platesnei ekonomikai / visuomenei, o ne tik tiesiogiai su intervencine priemone susijusiai ekonomikai / visuomenei — ES žemės ūkio produktų eksporto į pasaulio rinką dalis (EŽŪGF) — ES akvakultūros produkcijos vertė (EJRŽF) — Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime (SF)   Šaltinis: EAR.

3.23.

Mūsų analizė rodo, kad daugiau kaip 60 % rodiklių, įtrauktų į programų ataskaitas, buvo indėlio arba išdirbio rodikliai (15) (žr. 3.9 langelį ). Dėl šio indėlio ir išdirbio rodiklių vyravimo pateikiamos informacijos apie pažangą siekiant tikslų nauda yra ribota (16). 3.9 langelis Didelis indėlio ir išdirbio rodiklių santykis Šaltinis: EAR.

Kai kurie veiksmingumo rodikliai nebuvo aiškiai susieti su ES išlaidomis

3.24.

Viena iš pagrindinių programos ataskaitų funkcijų yra „teikti informaciją pagal kiekvieną išlaidų programą apie <…> programos veiklos rezultatų srityje padarytą pažangą <…> ir programos indėlį įgyvendinant pagrindinę ES politiką ir tikslus“ (17). Šis tikslas geriausiai pasiekiamas naudojant rezultatų ir poveikio rodiklius, kurie yra glaudžiai susieti su programos tikslais ir kuriems minėta ES programa gali turėti reikšmingą poveikį (18).

3.25.

Nustatėme atvejų, kai naudojami rodikliai buvo visiškai netinkami ES išlaidų poveikiui įvertinti (žr. 3.2 lentelę ). Kai kuriais atvejais programos ataskaitose net buvo pabrėžiama tai, kad programos neturėjo poveikio rodikliams (19). 3.2 lentelė. Rodiklių, neaiškiai susietų su ES išlaidomis ir tikslais, pavyzdžiai   Programa Nustatytas tikslas Rodiklis Analizė     Humanitarinė pagalba Suteikti laikiną pagalbą ir paramą žmonėms trečiosiose šalyse, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų katastrofų, ir juos apsaugoti, siekiant patenkinti dėl šių įvairių situacijų atsiradusius humanitarinius poreikius. Žūčių dėl gaivalinių nelaimių skaičius Vienintelis rodiklis, kurį labai tiesiogiai veikia programos įgyvendinimas     EŽŪGF Teikti Komisijai pakankamą patikinimą, kad valstybės narės įdiegė valdymo ir kontrolės sistemas <…>, siekiant apsaugoti ES finansinius interesus. Išlaidų (EŽŪGF ir EŽŪFKP), kurių statistiniai duomenys yra arba kurios yra patikrintos 100 %, procentinė dalis. Tikslas ir rodiklis nėra tiesiogiai susiję su programos rezultatais   Šaltinis: EAR.

Nėra tam tikrų kai kurių programos tikslų aspektų rodiklių

3.26.

Programų ataskaitos yra hierarchinės struktūros, pagal kurią tikslai išdėstyti dviem pakopomis: aukštesnio lygmens „bendrų tikslų“ ir žemesnio lygmens „konkrečių tikslų“ (20). Kiekvienam tikslui (bendram arba konkrečiam) yra nustatytas bent vienas ir paprastai daugiau kaip vienas rodiklis. Daugeliu atvejų bendrų ir konkrečių rodiklių sąsajos yra aiškios, tačiau jos nėra aiškiai nurodytos programų ataskaitose. Kai kurie konkretūs tikslai gali būti susieti su daugiau kaip vienu bendru tikslu, ir atvirkščiai.

3.27.

Mūsų peržiūrai atrinktų 22 programų ataskaitų analizė parodė, kad rodiklis neapėmė kai kurių tikslų aspektų, pavyzdžiui: — SF: 4 konkrečiam tikslui („Tvaraus transporto propagavimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“) buvo nustatyti šeši rodikliai, tačiau nė vienas nebuvo skirtas „kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimui“, — VBP: 1 konkrečiam tikslui („Skurdo mažinimas ir tvaraus ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos srities vystymosi skatinimas“) buvo nustatyti penki rodikliai, tačiau nė vienas neapėmė „tvaraus <…> aplinkosaugos srities vystymosi“, — ERPF: 9 konkrečiam tikslui („Socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir bet kokia diskriminacija“) buvo nustatyti keturi rodikliai, susiję su socialine įtrauktimi, tačiau nė vienas iš jų nebuvo susijęs su kova su skurdu arba diskriminacija.

Daugelio rodiklių atveju pažanga negalėjo būti apskaičiuota

3.28.

A skirsnyje pateikėme mūsų nustatytus įvairių DFP išlaidų kategorijų pažangos procentinius dydžius. Tačiau, kaip matyti 3.10 langelyje , buvo neįmanoma apskaičiuoti šio procentinio dydžio beveik pusei mūsų imtyje esančių rodiklių (44 %), daugiausia dėl to, kad: — nebuvo konkrečios kiekybinės tikslinės reikšmės (pavyzdžiui, tikslinė reikšmė buvo apibrėžta kaip „didinti“, „išlaikyti“ ir pan.) ir (arba) — nebuvo nurodyta pradinė reikšmė, — nebuvo duomenų apie pasiektą pažangą, — pradinė reikšmė, pasiektos pažangos duomenys ir tikslinė reikšmė nebuvo pateikiami tokia pačia forma. 3.10 langelis Pažangos siekiant tikslinės reikšmės negalima apskaičiuoti beveik pusės rodiklių atveju Šaltinis: EAR.

3.29.

EŽŪGF ir „Horizontas 2020“ programos yra du programų pavyzdžiai, kai nebuvo įmanoma apskaičiuoti daugelio rodiklių pažangos procentinio dydžio (atitinkamai 26 iš 27 rodiklių ir 39 iš 52 rodiklių). ESSF programoje buvo tik vienas rodiklis (21), kuriam dėl turimo didelio duomenų kiekio buvo neįmanoma apskaičiuoti pažangos.

3.30.

Metinių tarpinių reikšmių dažnai nebuvo nustatyta. Jei tarpinės reikšmės buvo nustatytos, Komisijai kilo abejonių dėl jų naudojimo (22), nors mes jas laikėme svarbiomis atliekant veiksmingumo stebėjimą.

Kai kurių programų turimi duomenys buvo nepakankamos kokybės

Nebuvo daugelio kai kurių programų rodiklių duomenų po 2015 m. arba visai nebuvo duomenų apie pasiektą pažangą

3.31.

Atkreipėme dėmesį į tai, kad prie kai kurių programų (žr. 3.11 langelį ) nebuvo pateikta daugiau kaip 25 % rodiklių duomenų po 2015 m. arba visai nebuvo pasiektos pažangos duomenų. Taip pat atkreipėme dėmesį į tai, kad į veiksmingumo sistemą buvo įtraukti tam tikri rodikliai, nepaisant žinomų problemų, susijusių su duomenų prieinamumu (23).

3.32.

Savo rekomendacijoje dėl 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo Taryba pabrėžė poreikį „įtraukti atnaujintą informaciją apie veiksmingumą į veiklos rezultatų ataskaitas dėl pažangos, padarytos siekiant tikslų“ (24). Analogiškai Europos Parlamentas savo 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje paragino Komisiją „įtraukti naujausią informaciją apie veiksmingumą į veiksmingumo ataskaitas, įskaitant MVVRA, dėl pažangos, padarytos siekiant tikslų <…>“ (25). 3.11 langelis Daugeliui rodiklių nėra naujausių duomenų arba nėra faktinių duomenų Šaltinis: EAR.

Kitos duomenų kokybės problemos

3.33.

Pažangos analizę dar labiau apsunkina keletas kitų duomenų kokybės problemų, pavyzdžiui: — reikšmingi rodiklio aprėpties pakeitimai, dėl kurių atsiranda pradinės reikšmės, duomenų apie pasiektą pažangą ir tikslinės reikšmės neatitikimų, pavyzdžiui, Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) 2 konkretaus tikslo 2 rodiklio „VBP lėšomis finansuojamų projektų, kuriais siekiama propaguoti demokratiją, teisinę valstybę, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms valstybėse PVB paramos gavėjose, skaičius“ atveju. Bendroji RELEX informacinės sistemos (CRIS) kodų, naudojamų atrenkant duomenis šiam rodikliui, skaičius nuo 2016 m, gerokai padidėjo „siekiant apimti daugiau sektorių, įtrauktų į šį rodiklį“, — pradinė reikšmė, tarpinė reikšmė ir duomenų apie pasiektą pažangą pateikiami skirtinga forma, todėl neįmanoma įvertinti padarytos pažangos, pavyzdžiui, programos „Horizontas 2020“ 8 ir 12 konkrečių tikslų 2 rodiklio atveju. Šių rodiklių rezultatai („patento paraiškų skaičius“) pateikiami ne tokia pat forma, kaip pradinė reikšmė ir tikslinė reikšmė; tai rodo „patento paraiškų skaičius 10 milijonų eurų finansavimo“, — pasenusios rodiklio pradinės reikšmės, dėl kurių gaunami nerealūs rodiklių „pažanga siekiant tikslinės reikšmės“ ir „atotrūkis iki tikslinės reikšmės“ rezultatai, pavyzdžiui, ERPF programos 1 bendro tikslo 3 rodiklio „Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis“ atveju (taip pat naudojamos Sanglaudos fondo (SF) 1 bendro tikslo 1 rodikliui). Pavyzdžiui, planuojamo 20 % išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2020 m. pradinė reikšmė yra 1990 m., tačiau, remiantis programos ataskaitomis, 19,8 % sumažinimas jau buvo pasiektas iki programų pradžios 2014 m.

Kai kuriose programose nustatyti tikslai nėra pakankamai reiklūs

3.34.

Daugelyje programų (17 iš 22 tikrintų programų) buvo nustatyta tikslinių reikšmių, kurias laikėme nereikliomis. Kiek reikli yra tikslinė reikšmė galima spręsti remiantis profesine nuovoka. Nustatėme šias kategorijas, kurias vienareikšmiškai laikėme nereikliomis: 1) tikslinės reikšmės, pasiektos per pirmuosius penkerius septynerių metų įgyvendinimo laikotarpio metus: pavyzdžiui, EJRŽF rodiklis „ES žvejybos laivyno pelningumas pagal laivyno segmentą“, kurio tikslinė reikšmė, esant ES žvejybos laivyno grynajam vidutiniam pelno dydžiui 10–12 %, jau buvo pasiekta iki 2015 m.; 2) ypač mažos tikslinės reikšmės: pavyzdžiui, Sanglaudos fondo rodiklio „Bendras naujų geležinkelio linijų ilgis“ visam programavimo laikotarpiui nustatyta tikslinė reikšmė yra 64 km (TEN-T), t. y. maždaug 9 km per metus visai ES (26); 3) tikslinės reikšmės, atitinkančios pradinę reikšmę / artimos pradinei reikšmei: Programos „Horizontas 2020“ rodiklio „Patento paraiškos ir suteikti patentai įvairių didelio poveikio ir pramoninių technologijų srityje“, skirto 5 konkrečiam tikslui „Pramonės pirmavimas“, nustatyta tikslinė reikšmė buvo net mažesnė už pradinę reikšmę (27).

3.35.

3.12 langelyje pateiktos programos, kurioms nustatytų tokių rodiklių, kurių tikslinės reikšmės buvo nereiklios, dalis sudarė 15 % arba daugiau. 3.12 langelis Kai kuriose programose daug nereiklių tikslinių reikšmių Šaltinis: EAR.

2 dalis. Audito Rūmų veiksmingumo auditų rezultatai: pagrindinės išvados ir rekomendacijos

Įvadas

3.36.

Kasmet paskelbiame nemažai specialiųjų ataskaitų, kuriose nagrinėjame, kaip tinkamai patikimo finansų valdymo principai buvo taikomi vykdant ES biudžetą. 2018 m. paskelbėme 35 specialiąsias ataskaitas (28) (29). Jose buvo aptartos visos DFP išlaidų kategorijos (30) ir pateikta 380 rekomendacijų labai įvairiomis temomis (žr. 3.13 langelį ). Iš paskelbtų atsakymų į mūsų ataskaitų pastabas matyti, kad audituojami subjektai visiškai sutiko su 78 % mūsų rekomendacijų, palyginti su 68 % 2017 m. (žr. 3.14 langelį ). 3.2 priede apibendrinamos mūsų 2018 m. specialiosiose ataskaitose valstybėms narėms skirtos rekomendacijos. 3.13 langelis Rekomendacijos apima labai įvairias temas Šaltinis: EAR. 3.14 langelis Mūsų audituojami subjektai priėmė didžiąją daugumą mūsų rekomendacijų Šaltinis: EAR.

1a išlaidų kategorija „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ ir 1b išlaidų kategorija „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“

3.37.

2018 m. paskelbėme dvylika specialiųjų ataskaitų dėl šių DFP išlaidų kategorijų (31). Norime atkreipti dėmesį į kai kurias pagrindines išvadas ir rekomendacijas, pateiktas keturiose iš šių ataskaitų.

a)   Specialioji ataskaita Nr. 8/2018. ES parama produktyvioms investicijoms į įmones – daugiau dėmesio reikia skirti tvarumui

3.38.

Nustatėme, kad vykdant audituotus projektus iš esmės buvo gauti planuoti išdirbiai ir dauguma atvejų išdirbiai vis dar egzistavo ir buvo naudojami. Tačiau penktadaliu atvejų pasiekti rezultatai ilgiau neišsilaikė. Padarėme išvadą, kad iš esmės tai buvo susiję su nepakankamu Komisijos ir nacionalinių / regioninių institucijų dėmesiu rezultatų tvarumui valdymo srityje programų ir projektų lygmenimis.

3.39.

Rekomendavome, kad: — Komisija atskirai išnagrinėtų, kokių priemonių valstybės narės imasi dėl projektų rezultatų tvarumo tuo metu, kai yra tvirtinamos veiksmų programos, — valstybės narės pagerintų projektų atrankos procedūras ir kriterijus.

b)   Specialioji ataskaita Nr. 9/2018. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ES

3.40.

Nustatėme, kad, nors taikant VPSP metodą atsiranda galimybė greičiau įgyvendinti politiką, taip pat per visą VPSP sutarčių laiką užtikrinti gerą priežiūros lygį, ne visi audituoti ES remti VPSP projektai buvo veiksmingai valdomi ir ne visada buvo pasiekta pakankama ekonominė nauda. Dažnai nebuvo pasiekta galima audituotų VPSP projektų nauda, kadangi, panašiai kaip ir įgyvendinant projektus, kurių viešieji pirkimai vyksta įprastai, neišvengta vėlavimo ir išlaidų didėjimo, taip pat nepakankamai naudotasi projektų rezultatais. Be to, tinkamai neišnagrinėta galimybė taikant VPSP metodą pasiekti didesnę ekonominę naudą, taip pat neparengtos tinkamos VPSP metodo taikymo strategijos bei institucinės ir teisinės sistemos.

3.41.

Rekomendavome Komisijai ir valstybėms narėms vengti skatinti intensyviau ir plačiau taikyti VPSP metodą, kol nebus išspręstos nustatytos problemos.

c)   Specialioji ataskaita Nr. 12/2018. Plačiajuostis ryšys ES valstybėse narėse

3.42.

Nustatėme, kad nors plačiajuosčio ryšio aprėptis ES apskritai gerėjo, pavyks pasiekti ne visus strategijos „Europa 2020“ tikslus. Nors visos valstybės narės parengė plačiajuosčio ryšio strategijas, mūsų nagrinėtų strategijų tikslinės reikšmės ne visada atitiko strategijos „Europa 2020“ siektinas reikšmes. Be to, ne visos valstybės narės sukūrė tinkamą teisinę ir reglamentavimo aplinką, skirtą paslaugų teikėjų konkurencijai. Galiausiai, ne visuomet buvo tinkamai atsižvelgiama į plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kaimo ir priemiesčio vietovėse finansavimo poreikius.

3.43.

Rekomendavome, kad: — valstybės narės parengtų naujus planus, skirtus laikotarpiui po 2020 m., — Komisija paaiškintų, kaip turi būti taikomos valstybės pagalbos gairės ir padėtų valstybėms narėms skatinti plačiajuosčio ryšio tiekėjų konkurenciją, — Europos investicijų bankas vietovėse, kurioms labiausiai reikalinga viešoji parama, pirmiausia remtų mažus ir vidutinius projektus.

d)   Specialioji ataskaita Nr. 17/2018. Lėšų panaudojimas

3.44.

Jie nustatė, kad ir 2007–2013 m., ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais dėl to, kad buvo pavėluotai priimtas teisinis pagrindas, buvo vėluojama priimti veiksmų programas. Tai turėjo grandininį poveikį paskirtų lėšų naudojimo pradžiai. Nors Komisijai ėmusis tam tikrų priemonių gerokai padidėjo lėšų panaudojimas 2007–2013 m. laikotarpiu, mažai dėmesio buvo skirta rezultatams.

3.45.

Rekomendavome Komisijai: — pasiūlyti teisėkūros institucijoms tvarkaraštį, leidžiantį užtikrinti, kad veiksmų programas būtų galima pradėti įgyvendinti programavimo laikotarpio pradžioje, — užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama rezultatams pasiekti.

e)   Specialioji ataskaita Nr. 30/2018. Keleivių teisės

3.46.

Mes nustatėme, kad pagrindinių rūšių transporto priemonėms yra taikomi reglamentai ir šiuo atžvilgiu ES keleivių teisių sistema yra viena tokia pasaulyje. Tačiau daug keleivių buvo nepakankamai informuoti apie savo teises ir dažnai negalėjo pasinaudoti jomis, nes kilo problemų dėl vykdymo užtikrinimo. Be to, nors pagrindinėmis teisėmis siekiama apsaugoti visus keleivius visų keturių viešojo transporto rūšių atveju, apsaugos mastas priklauso nuo pasinaudotos transporto rūšies.

3.47.

Rekomendavome Komisijai: — didinti ES keleivių teisių sistemos nuoseklumą, aiškumą ir veiksmingumą, — imtis veiksmų, kad nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos būtų skatinamos vykdyti informuotumo didinimo kampanijas ir koordinuotų savo veiksmus, — savo pasiūlymuose dėl esamų reglamentų pataisų atsižvelgti į poreikį suteikti nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms papildomų priemonių, skirtų keleivių teisių laikymuisi užtikrinti.

(e)   Specialioji ataskaita Nr. 28/2018. Programa „Horizontas 2020“

3.48.

Mūsų šioje specialiojoje ataskaitoje padaryta išvada buvo ta, kad dauguma supaprastinimo priemonių, kurių ėmėsi Komisija, padėjo veiksmingai sumažinti programos „Horizontas 2020“ paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, nors ne visi veiksmai davė norimą rezultatą ir vis dar yra gerinimo galimybių. Paramos gavėjams reikia daugiau naudotojams suprantamų rekomendacijų ir priemonių, o Komisija turi atlikti tolesnius naujų finansavimo schemų tinkamumo ir panaudojimo bandymus. Stabilios taisyklės taip pat yra svarbios ir, nors paramos gavėjai geba prisitaikyti prie sudėtingumo, dėl dažnų gairių pakeitimų jiems gali kilti painiava ir atsirasti neužtikrintumas.

3.49.

Rekomendavome Komisijai: — palaikyti glaudesnius ryšius su pareiškėjais ir paramos gavėjais, — suintensyvinti vienkartinių sumų testavimą, — išnagrinėti dviejų etapų pasiūlymų vertinimo galimybes, — persvarstyti atlyginimų sąlygas vertintojams ekspertams, — padidinti pažangumo ženklo pripažinimą, — užtikrinti dalyviams taisyklių ir gairių stabilumą, — pagerinti užsakomųjų auditų kokybę, — toliau paprastinti priemones ir rekomendacijas, skirtas MVĮ.

2 išlaidų kategorija „Gamtos ištekliai“

3.50.

Paskelbėme aštuonias specialiąsias ataskaitas dėl tvaraus ekonomikos augimo ir gamtos išteklių bei aplinkosaugos ir klimato politikos veiksmų. Taip pat paskelbėme apžvalginį pranešimą dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities, o vėliau – Nuomonę Nr. 7/2018 dėl pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika po 2020 m.

3.51.

Mūsų specialiosiose ataskaitose, kuriose nagrinėjami įvairūs žemės ūkio politikos aspektai, buvo pateiktos rekomendacijos dėl BŽŪP priemonių, finansavimo ir schemų veiksmingumo didinimo, pavyzdžiui: — Specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2018, pabrėžėme, kad tarp atsinaujinančiosios energijos politikos ir tvariai kaimo plėtrai palengvinti skirtų fondų esama galimų sinergijų, tačiau jos iš esmės liko neišnaudotos. Mūsų rekomendacijos buvo skirtos būsimos atsinaujinančiosios energijos politikos tvarumui, — Specialiojoje ataskaitoje Nr. 10/2018 padarėme išvadą, kad ūkininkams skirta bazinės išmokos schema, nors ir veiklos požiūriu tinkamai veikianti, padarė tik labai ribotą poveikį supaprastinimui, tikslingam pagalbos skirstymui ir pagalbos lygių konvergencijai. Rekomendavome, kad ūkininkams siūlomos pajamų rėmimo priemonės būtų susietos su tinkamais veiklos tikslais ir pradinėmis reikšmėmis, su kuriomis būtų galima palyginti priemonių veiksmingumą, — Specialiojoje ataskaitoje Nr. 11/2018 nagrinėjome naujus būdus finansuoti kaimo plėtros projektus, kurie nors ir yra paprastesni, bet nėra orientuoti į rezultatus. Rekomendavome, kad Komisija įvertintų galimybes atsisakyti išlaidų kompensavimo ir pereiti prie rezultatais pagrįsto kompensavimo.

3.52.

Kitose specialiosiose ataskaitose, apimančiose tokias politikos sritis, kaip energetika, klimatas, aplinka, oro kokybė ir gyvūnų gerovė, taip pat buvo pateikiamos rekomendacijos, kuriomis buvo siekiama padidinti ES biudžeto veiksmingumą užtikrinant didesnę sektorių sinergiją ir didesnę atskaitomybę. Pavyzdžiui: — integruojant oro kokybės politiką į kitų sričių ES politiką (Specialioji ataskaita Nr. 23/2018), — stiprinant ryšį tarp kompleksinės paramos sistemos ir gyvūnų gerovės (Specialioji ataskaita Nr. 31/2018), — labiau suderinat žemės ūkio, klimato, aplinkos ir mokslinių tyrimų sistemas, turint tikslą sustiprinti dirvožemio apsaugą Specialioji ataskaita Nr. 33/2018), — tobulinant esminius valdymo ir atskaitomybės elementus ES programoje dėl aplinkai nekenksmingo anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ir naujoviškų atsinaujinančiosios energijos technologijų komercinio demonstravimo (Specialioji ataskaita Nr. 24/2018), — tobulinant projektų atranką, remiantis objektyviais ir tinkamais kriterijais, taikomais potvynių prevencijos projektams (Specialioji ataskaita Nr. 25/2018), anglies dioksido surinkimo arba naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams (Specialioji ataskaita Nr. 24/2018).

3 išlaidų kategorija „Saugumas ir pilietybė“ ir 4 išlaidų kategorija „Europos vaidmuo pasaulyje“

3.53.

Paskelbė aštuonias specialiąsias ataskaitas dėl šių DFP išlaidų kategorijų. Norime atkreipti dėmesį į kai kurias pagrindines išvadas ir rekomendacijas, pateiktas keturiose iš šių ataskaitų.

a)   Specialioji ataskaita Nr. 7/2018. Turkija

3.54.

Nustatėme, kad apskritai pagalba buvo tinkamai parengta ir buvo gaunami projektų išdirbiai. Tačiau daugiausia dėl politinės valios stygiaus ir kadangi Komisija mažai naudojosi sąlygomis, teikiant ES pagalbą buvo nepakankamai atsižvelgiama į kai kuriuos pagrindinius šalies poreikius, siekiant pagerinti jos valdymą ir teisinės valstybės principo taikymą. Be to, rezultatų tvarumui dažnai kilo rizika. Todėl manėme, kad finansavimo veiksmingumas buvo labai nedidelis.

3.55.

Rekomendavome Komisijai ir atitinkamais atvejais Europos išorės veiksmų tarnybai: — tikslinės reikšmės „Pasirengimo narystei pagalbos priemonė“ lėšas konkrečiau skirti sritims, kuriose vėluojama įgyvendinti reformas, — pagerinti sektorinio požiūrio vertinimus, — labiau naudotis sąlygomis, — pagerinti projektų veiksmingumo stebėjimą, — sumažinti susikaupusį darbo krūvį selektyviai taikant netiesioginio valdymo principą.

b)   Specialioji ataskaita Nr. 20/2018. Afrikos taikos ir saugumo struktūra (ATSS)

3.56.

Nustatėme, kad ES parama, finansuojama iš Europos plėtros fondo, darė mažą poveikį ir ją reikėjo tikslingiau paskirstyti. Nors buvo įdiegta plati strateginė sistema, ES parama ATSS ilgą laiką buvo skiriama pagrindinėms veiklos sąnaudoms paremti. Kadangi Afrikos Sąjunga prisiima mažą finansinę atsakomybę, ATSS jau daugelį metų yra labai priklausoma nuo donorų paramos. Nepaisant ES finansinių įnašų į ATSS sudedamąsias dalis, šių dalių pajėgumai labai skyrėsi ir liko daug neįveiktų sunkumų.

3.57.

Rekomendavome Komisijai ir atitinkamais atvejais Europos išorės veiksmų tarnybai: — skatinti Afrikos Sąjungą prisiimti atsakomybę už ATSS, siekiant finansinio savarankiškumo, ir skirti ES paramą gebėjimų stiprinimo priemonėms, o ne veiklos sąnaudoms remti, — siekti, kad intervencinės priemonės būtų nuosekliai grindžiamos rezultatais, būtų mažiau vėluojama sudaryti sutartis ir mažiau finansuojama atgaline data, taip pat tobulinti stebėjimą ir nuosekliai naudoti finansines priemones.

c)   Specialioji ataskaita Nr. 27/2018. Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė

3.58.

Nustatėme, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė esant sudėtingoms aplinkybėms greitai sutelkė 3 milijardų eurų sumą siekiant suteikti greitą atsaką į pabėgėlių krizę. Vis dėlto jos tikslas veiksmingai šį atsaką koordinuoti nebuvo visiškai pasiektas. Vykdant audituotus projektus pabėgėliams buvo suteikta naudingos paramos, pasiekta didžioji dalis jų išdirbių, tačiau dar nepasiekti pusės jų numatyti rezultatai. Be to, mes nustatėme paramos grynaisiais pinigais projektų efektyvumo didinimo galimybių. Todėl padarėme išvadą, kad Priemonė galėjo būti veiksmingesnė ir kad ji galėjo užtikrinti, kad lėšos būtų racionaliau panaudojamos.

3.59.

Rekomendavome Komisijai: — veiksmingiau tenkinti pabėgėlių poreikius, susijusius su savivaldos infrastruktūra ir socialine ir ekonomine parama, — pagerinti paramos optimizavimą ir papildomumą aiškiai paskirstant užduotis įvairiems finansavimo šaltiniams, — įgyvendinti perėjimo nuo humanitarinės pagalbos prie paramos vystymuisi strategiją, — pagerinti pagalbos grynaisiais pinigais projektų efektyvumą, — bendradarbiauti su Turkijos institucijomis, siekiant pagerinti tarptautinių NVO veiklos aplinką, — išplėsti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės stebėjimą ir ataskaitų teikimą.

d)   Specialioji ataskaita Nr. 32/2018. Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas

3.60.

Nustatėme, kad ES patikos fondas Afrikai yra lanksti priemonė. Atsižvelgiant į precedento neturinčius iššūkius, su kuriais jis susidūrė, jį kuriant reikėjo skirti daugiau dėmesio. ES patikos fondas Afrikai greičiau pradėdavo vykdyti projektus, palyginti su tradicinėmis priemonėmis, tačiau jis susidūrė su panašiais iššūkiais, dėl kurių buvo vėluojama juos įgyvendinti. Nors buvo tik prasidėjęs audituojamų projektai ankstyvasis etapas, bet jau buvo matyti jų pirmieji išdirbiai.

3.61.

Rekomendavome Komisijai: — pagerinti ES patikos fondo Afrikai tikslų kokybę, — peržiūrėti projektų atrankos procedūra, — imtis priemonių įgyvendinimui paspartinti, — pagerinti ES patikos fondo Afrikai stebėjimą.

5 išlaidų kategorija. Administravimas

3.62.

2018 m. administravimo srityje paskelbėme tris specialiąsias ataskaitas. Norime atkreipti dėmesį į kai kurias pagrindines išvadas ir rekomendacijas, pateiktas vienoje iš šių ataskaitų.

a)   Specialioji ataskaita Nr. 34/2018. ES institucijų biuro patalpos

3.63.

Apskritai nustatėme, kad institucijos savo išlaidas biuro patalpoms tvarkė efektyviai, tačiau su biuro patalpomis susijusios strategijos ne visada buvo oficialiai įforminamos dokumentais. Institucijos bendradarbiavo ir taikė panašius sprendimų priėmimo principus. Tačiau biudžeto valdymo institucijoms pateiktos ataskaitos neleido atlikti palyginimo ir efektyvumo analizės. Mūsų nagrinėti didelių statybos projektų finansavimo mechanizmai dažnai buvo sudėtingi, o tai darė poveikį skaidrumui. Daugumą šių projektų buvo vėluojama įgyvendinti, todėl kai kuriais atvejais atsirado papildomų išlaidų.

3.64.

Rekomendavome šioms institucijoms: — atnaujinti ir oficialiai įforminti dokumentais savo pastatų strategijas ir reguliariai atnaujinti planavimo dokumentus, — padidinti statybos projektų finansavimo mechanizmų biudžeto skaidrumą, — nustatyti tinkamas didelio masto statybos ir renovacijos projektų valdymo procedūras ir — pagerinti pastatų portfelio duomenų nuoseklumą ir stebėjimą.

Ataskaitos „Gerai veikianti bendroji rinka ir pinigų sąjunga“

3.65.

Galiausiai, paskelbėme keturias specialiąsias ataskaitas „Gerai veikianti bendroji rinka ir pinigų sąjunga“. Norime atkreipti dėmesį į kai kurias pagrindines išvadas ir rekomendacijas, pateiktas trijose iš šių ataskaitų.

a)   Specialioji ataskaita Nr. 2/2018 „ECB vykdomos bankų krizių valdymo veiklos efektyvumas“

3.66.

Šio audito metu buvo įvertintas Europos Centrinio Banko (ECB) veiklos valdymo efektyvumas, susijęs su viena konkrečia priežiūros užduotimi – krizių valdymu. ECB sukūrė krizių valdymo veiklos sistemą, tačiau išliko spręstinų neefektyvaus įgyvendinimo trūkumų ir ženklų. Yra parengtos bankų gaivinimo planams vertinti skirtos procedūros ir vertintojai turi prieigą prie naudingų priemonių ir rekomendacijų. Tačiau gaivinimo planų vertinimų rezultatai nėra sistemiškai naudojami nustatant krizes ir į jas reaguojant. ECB neturėjo sukūrusi su konkrečiais bankais susijusių kriterijų naudojimo sistemos, kuria naudojantis būtų buvę galima atskleisti bet kokį tikėtiną banko finansinės būklės pablogėjimą. Be to, ne iki galo buvo parengtos greito ankstyvos intervencijos vertinimo sistemos ir gairės, o valdymo ataskaitas dėl prastos bankų turto kokybės ir atitinkamų vietos pajėgumų reikėjo tobulinti.

3.67.

Rekomendavome ECB: — toliau tobulinti savo gaires dėl ankstyvo vertinimo, įskaitant dėl greito reagavimo į krizę, — nustatyti aiškius krizių nustatymo ir reagavimo į jas rodiklius, — gerinti gaivinimo plano informacijos stebėjimą ir naudojimą.

b)   Specialioji ataskaita Nr. 3/2018 „Makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) auditas“

3.68.

Išnagrinėjome, kaip Europos Komisija įgyvendino makroekonominio disbalanso procedūrą, kuria siekiama nustatyti makroekonominius disbalansus, užkirsti jiems kelią ir imtis dėl jų priemonių, kadangi jie gali neigiamai paveikti ekonominį stabilumą. Nustatėme, kad, nors MDP struktūra paprastai buvo tinkama, Komisija neįgyvendino jos taip, kad užtikrintų veiksmingą disbalansų prevenciją ir naikinimą. Apskritai, Komisijos paskelbtose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose buvo keletas trūkumų, disbalansų turinčių valstybių narių klasifikavimui trūko skaidrumo, Komisijos nuodugni analizė, nepaisant to, kad ji atitiko aukštus standartus, tapo mažiau matoma ir visuomenės supažindinimas su procedūra ir jos reikšme buvo nepakankamas. Be to, ši procedūra nebuvo tinkama, kad padėtų iš anksto nustatyti disbalansus, nes joje buvo naudojami pasenusiais duomenimis ir kintančiais vidurkiais pagrįsti rodikliai, kurie neatspindi naujausių įvykių.

3.69.

Todėl rekomendavome Komisijai, kad ji reikšmingai pagerintų tam tikrus savo valdymo aspektus ir suteiktų žinomumo MDP.

c)   Specialioji ataskaita Nr. 18/2018 „Ar įgyvendintas pagrindinis prevencinės Stabilumo ir augimo pakto dalies tikslas?“

3.70.

Nustatėme, kad keliose didelę skolą turinčiose valstybėse narėse įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą nepadaryta pakankama pažanga siekiant, kad per pagrįstą laikotarpį būtų pasiekti vidutinės trukmės tikslai. Siekdama sumažinti reikalaujamas korekcijas, Europos Komisija savo diskrecinius įgaliojimus naudojo labai plačiai – nustatydama įgyvendinimo taisykles ir priimdama atskirus sprendimus.

3.71.

Rekomendavome Komisijai: — pakeisti reikalavimų matricoje pateiktus reikalaujamų korekcijų koeficientus, siekiant padidinti koregavimo reikalavimus valstybėms narėms, kurių skolos ir BVP santykis yra didesnis nei 60 %, ir suteikiant keletą lankstumo sąlygų skirti dėmesio leidžiamo nuokrypio suminiam poveikiui, — reformuoti dabartinį lankstumo sąlygų taikymą, kad jos būtų taikomos tik faktinėms fiskalinėms reformų išlaidoms ir būtų užtikrinta, kad investicijų sąlyga jos dabartine forma nebebūtų taikoma ir ji būtų pakeista, siekiant užtikrinti, kad visos papildomos išlaidos, atsirandančios dėl nuokrypio nuo pradinio plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo (t. y. kiekvienais metais nuo tada, kai patvirtinama sąlyga), būtų susijusios su investicija ir dėl jų padidėtų viešųjų investicijų dalis BVP, — užtikrinti reikalavimų pagal prevencinę ir korekcinę dalis suderinamumą, — konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose pateikti aiškesnius reikalavimus, kartu pateikiant tinkamesnius jų paaiškinimus ir riziką, kilsiančią jei jie nebūtų laiku įgyvendinti.

3 dalis. Atsižvelgimas į rekomendacijas

3.72.

Kasmet peržiūrime, kokiu mastu mūsų audituoti subjektai ėmėsi veiksmų, reaguodami į mūsų rekomendacijas. Tolesnė mūsų rekomendacijas peržiūra yra svarbus veiklos audito ciklo etapas. Ją atliekant gaunama grįžtamoji informacija apie mūsų darbą ir mūsų audituojami subjektai skatinami įgyvendinti mūsų rekomendacijas.

Išanalizavome visas 2015 m. Komisijai pateiktas rekomendacijas

3.73.

Ankstesniais metais analizavome tik atrinktas rekomendacijas, pateiktas prieš trejus metus. Šiais metais išanalizavome visas 185 Komisijai skirtas rekomendacijas, pateiktas 2015 m. priimtose 25-iose specialiosiose ataskaitose. Vienos rekomendacijos nenagrinėjome, nes ji jau buvo nebeaktuali. Taip pat toliau neperžiūrėjome 48 valstybėms narėms skirtas rekomendacijas.

3.74.

Kad atliktume savo tolesnę peržiūrą, atlikome dokumentų peržiūras ir surengėme pokalbius su Komisijos darbuotojais. Siekdami užtikrinti teisingą ir subalansuotą peržiūrą, savo nustatytus faktus nusiuntėme Komisijai ir savo galutinėje analizėje atsižvelgėme į jos atsakymus.

Kaip Komisija atsižvelgė į mūsų rekomendacijas?

3.75.

Komisija visiškai įgyvendino 114 (62 %) rekomendacijų iš 184 peržiūrėtų rekomendacijų. Iš likusių rekomendacijų, 26 (14 %) ji įgyvendino daugeliu atžvilgių, 33 (18 %) – tam tikrais atžvilgiais, o 11 (6 %) – visiškai neįgyvendino (žr. 3.15 langelį ). 3.3 priede pateikiama išsami informacija apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę. 3.15 langelis Mūsų 2015 m. veiklos audito rekomendacijų įgyvendinimas Šaltinis: EAR.

3.76.

Kai kuriose srityse Komisija ypač jautriai reagavo į mūsų rekomendacijas. Trijose specialiosiose ataskaitose, susijusiose su atsinaujinančiųjų išteklių energetika Rytų Afrikoje (SA 15/2015), sunkumų patyrusioms šalims suteikta finansine parama (SA 18/2015) ir Graikijai suteikta technine pagalba (SA 19/2015) pateiktos visos rekomendacijos buvo įgyvendintos visiškai.

3.77.

Komisija pritarė 15 rekomendacijų ir iš dalies pritarė 17. Tačiau 10 iš 17 iš dalies priimtų rekomendacijų buvo galiausiai visiškai įgyvendintos, o į dvi atmestas rekomendacijas buvo atsižvelgta visapusiškai ir dar dvi – kai kuriais atžvilgiais.

3.78.

Galiausiai pastebėjome, kad mums atlikus veiklos auditus, padaryti tam tikri svarbūs patobulinimai, tačiau išliko tam tikrų nustatytų trūkumų. 3.4 priede apibūdinami trūkumai, likę iš dalies įgyvendinus rekomendacijas.

Išvados ir rekomendacijos

Išvados

1)   Rodikliai rodo gana didelį pasiekimų skirtumą ir apskritai nedidelę pažangą (3.7–3.20 dalys)

3.79.

Apskritai, iš duomenų, įtrauktų į programų ataskaitas, matyti, kad pažanga siekiant veiksmingumo tikslų yra vidutinė. Vėlyva ir lėta tiek sanglaudos, tiek kaimo plėtros programų pradžia buvo svarbus ribojantis veiksnys.

2)   Iš rodiklių ne visada buvo galima susidaryti gerą faktinės pažangos vaizdą (3.21–3.35 dalys)

3.80.

Tiek pažangos siekiant tikslinės reikšmės, palyginti su pradine reikšme, tiek pažangos siekiant tikslinės reikšmės, Komisijos nurodytos PVA, skaičiavimus reikėtų vertinti atsargiai dėl įvairių priežasčių: a) Daug rodiklių nebuvo gerai pasirinkti (3.22–3.27 dalys) — Rodikliai buvo orientuoti į indėlius ir išdirbius, o ne į rezultatus ir poveikį, — pagal kai kuriuos rodiklius nebuvo įvertinami biudžeto vykdymo rezultatai, — nebuvo kai tam tikrų kai kurių programos tikslų aspektų rodiklių. b) Daugelio rodiklių atveju pažanga negalėjo būti apskaičiuota (3.28–3.30 dalys) — Beveik pusei rodiklių buvo neįmanoma apskaičiuoti pažangos, siekiant tikslinės reikšmės, palyginti su pradines reikšme. Nors tai galima paaiškinti įvairiais veiksniais, pagrindinė priežastis buvo ta, kad nebuvo pradinės reikšmės, padarytos pažangos ir (arba) tikslinės reikšmės skaičių. c) Kai kurių programų turimi duomenys buvo nepakankamos kokybės (3.31–3.33 dalys) — Nebuvo daugybės kai kurių programų rodiklių duomenų po 2015 m. arba visai nebuvo pasiektos pažangos duomenų, — pažangos analizę dar labiau apsunkino keletas kitų duomenų kokybės problemų. d) Kai kuriose programose nustatyti tikslai nėra pakankamai reiklūs (3.34–3.35 dalys) — Daugelyje programų buvo nustatytos tikslinės reikšmės, kurias laikėme nereikliomis. Septyniose programose šios tikslinės reikšmės sudarė bent 15 % visų siektinų reikšmių.

3.81.

3.16 langelyje apibendrinamos mūsų išvados dėl to, kokio dydžio poveikį a–d dalyse nurodyti trūkumai turėjo konkrečioms programoms: a) programoms, kurių indėlio ir išdirbio rodiklių santykis viršijo 66 %; b) programoms, kurių 33 % rodiklių pažangos nebuvo įmanoma įvertinti; c) programoms, kuriose nebuvo bent 25 % rodiklių duomenų po 2015 m. arba visai nebuvo pasiektos pažangos duomenų; d) programoms, kurių bent 15 % rodiklių atveju buvo nustatytos nereiklios tikslinės reikšmės. Tai rodo, kad mūsų imtyje nebuvo nė vienos programos, kurios nebūtų paveikę šie trūkumai. 3.16 langelis Išvadų santrauka   Peržiūrėtos programos ir 2014–2020 m. finansinės programos % imtyje, kiekviename langelyje Vidutinė pažanga siekiant tikslinės reikšmės EAR skaičiavimai (palyginti su pradine reikšme)     Vidutinė pažanga siekiant tikslinės reikšmės yra ne didesnė kaip 20 % Vidutinė pažanga siekiant tikslinės reikšmės yra didesnė kaip 20 %, tačiau yra mažesnė kaip 50 % Vidutinė pažanga siekiant tikslinės reikšmės yra ne mažesnė kaip 50 %     Veiksmingumo sistema, kurioje nėra nė vieno iš keturių nustatytų trūkumų           Veiksmingumo sistema, kurioje yra vienas iš keturių nustatytų trūkumų ERPF, „Maistas ir pašarai“ EŽŪFKP, EKP, PNPP II „Erasmus+“, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, Vidaus saugumo fondas, VBP, Humanitarinė pagalba, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas     imtyje – 21 % finansinės programos imtyje – 13 % finansinės programos imtyje – 6 % finansinės programos     Veiksmingumo sistema, kurioje yra du iš keturių nustatytų trūkumų   „Horizontas 2020“, EITP, SF, „Kūrybiška Europa“ ESIF, Europos socialinis fondas, EJRŽF, LIFE     imtyje – 17 % finansinės programos imtyje – 11 % finansinės programos   Pastaba. Buvo neįmanoma apskaičiuoti EŽŪGF ir Europos Sąjungos solidarumo fondo pažangos siekiant tikslinės reikšmės (imtyje – 32 % finansinės programos). Šaltinis: EAR.

3.82.

3.36–3.71 dalyse pateikiame pagrindines išvadas ir rekomendacijas iš atrinktų specialiųjų ataskaitų, kurias paskelbėme 2018 m.

3.83.

Šiais metais vykusia ankstesnių rekomendacijų tolesne peržiūra (žr. 3.72–3.78 dalis) patvirtinama, kad 76 % rekomendacijų, kurias mes įvertinome, buvo visiškai arba daugeliu atžvilgių įgyvendintos. 18 % atvejų rekomendacijos buvo įgyvendintos tik tam tikrais atžvilgiais, reikšmingi trūkumai išlikę. Tik 6 % rekomendacijų nebuvo įgyvendintos.

Rekomendacijos

3.84.

3.5 priede pateikti tolesnių veiksmų peržiūros, kaip buvo įgyvendintos trys mūsų 2015 m. metinės ataskaitos 3 skyriuje pateiktos rekomendacijos, nustatyti faktai. Visos trys rekomendacijos kai kuriais atžvilgiais buvo įgyvendintos.

3.85.

Remdamiesi savo 2018 m. išvadomis, pateikiame šias rekomendacijas:

3.1 rekomendacija. Komisija turėtų skatinti į programų ataskaitas įtraukti rodiklius, kurie:

a)	geriau subalansuojant indėlius, išdirbius, rezultatus ir poveikį, suteikia aktualesnės informacijos apie ES išlaidų programų pasiekimus;

b)	turi aiškią sąsają su iš ES išlaidų programų finansuojamais veiksmais;

c)	atspindi ES išlaidų programų pasiekimus, o ne Komisijos ir kitų jas įgyvendinančių institucijų veiksmingumą;

d)	apima programų tikslus.

Įgyvendinimo data: 2022 m. programų ataskaitų, skirtų 2023 m. biudžetui, laida

3.2 rekomendacija. Kad būtų galima apskaičiuoti pažangą nuo pradinės iki tikslinės reikšmės, Komisija turėtų pasiūlyti visoms programoms veiksmingumo sistemas, kurių veiksmingumo rodikliai turėtų toliau išvardytas savybes. Jei Komisija mano, kad tam tikro rodiklio atveju tai nėra prasminga, ji turėtų savo sprendimą paaiškinti programos ataskaitoje.

a)	kiekybinės pradinės reikšmės, nurodant pradinės reikšmės metus;

b)	kiekybinės tarpinės reikšmės;

c)	kiekybinės tikslinės reikšmės, nurodant tikslinės reikšmės metus;

d)	reikalaujamos kokybės duomenys, kad būtų lengva apskaičiuoti siektiną reikšmę, palyginti su pradine reikšme.

Įgyvendinimo data: 2022 m. programų ataskaitų, skirtų 2023 m. biudžetui, laida

3.3 rekomendacija. Komisija turėtų siekti laiku gauti veiksmingumo informaciją, skirtą visiems veiksmingumo rodikliams, pavyzdžiui, interneto platformose įdiegdama naujas ataskaitų teikimo priemones.

Įgyvendinimo data: projekto įgyvendinimo pradžia 2021 m.

3.4 rekomendacija. Komisija turėtų dokumentuoti pasiūlytas tikslines reikšmes, kad biudžeto valdymo institucijos galėtų įvertinti jų reiklumo lygį. Šiuo tikslu reikės išlaidų programose visiems rodikliams pateikti siūlomas tikslines reikšmes.

Įgyvendinimo data: 2022 m. programų ataskaitų, skirtų 2023 m. biudžetui, laida

3.5 rekomendacija. Komisija turėtų toliau gerinti programų veiksmingumo apžvalgą, visų pirma:

a)	naudodama vieną pažangos nuo pradinės iki tikslinės reikšmės apskaičiavimo metodą. Jei Komisija mano, kad tam tikro rodiklio atveju to negalima padaryti, ji turėtų savo metodą paaiškinti PVA;

b)	paaiškindama loginį pagrindą, naudotą parenkant veiksmingumo rodiklius kiekvienai programai.

Įgyvendinimo data: 2021 m. programų veiksmingumo apžvalgos laida

---

(1)  Sutarties dėl ES veikimo 317 straipsnis.

(2)  Žr. „2019 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas, darbinio dokumento I dalis, programų veiklos išlaidų ataskaitos, COM(2018) 600, 2018 m. gegužės mėn.“

(3)  Žr. „2014–2020 m. programų veiksmingumo apžvalga – ištrauka iš prie 2019 m. biudžeto projekto pridedamų programų veiklos išlaidų ataskaitų, COM(2018) 600, 2018 m. gegužės mėn.“

(4)  Pastaba: 2016 m. metinės ataskaitos 3 skyriaus 5 rekomendacijoje (3.77 dalyje) mes paprašėme Komisijos „nurodyti pagrindinėse veiksmingumo ataskaitose, ar jų turimomis žiniomis informacija apie veiksmingumą yra pakankamos kokybės“.

(5)  Pradinės reikšmės priklausė nuo informacijos prieinamumo, tačiau iš esmės jos buvo 2014 m. sausio 1 d. turėti atitinkamo programos aspekto duomenys.

(6)  Pavyzdžiui, žr. „Likusios distancijos iki darnaus vystymosi tikslų (DVT) išmatavimas. EBPO šalių padėties įvertinimas. 2017 m. birželio mėn., EBPO“, p. 15, 3 lentelė. Įvairių norminimo procedūrų privalumai ir trūkumai“.

(7)  Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Geresnio reglamentavimo gairės“, SWD(2017) 350 final, 2017 7 7, p. 26.

(8)  Kaip paaiškinta PVA, „Metodinė pastaba“, p. 2.

(9)  Atitinkamai po trejų ir ketverių metų iš septynerių metų.

(10)  Pastaba. Kad apskaičiuotume pažangą, palyginti su pradine reikšme, laikėme, kad rodikliai buvo lygūs nuliui, nors ši informacija į programų ataskaitas nebuvo įtraukta.

(11)  Vyksta atitinkamo teisės akto dalinis keitimas, siekiant leisti teikti iš dalies įgyvendintų veiksmų ataskaitas.

(12)  Pagal penkis rodiklius.

(13)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 855).

(14)  Apibrėžtys „Išdirbis“, „Rezultatas“ ir „Poveikis“ pateikiamos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (2018 m. liepos mėn.) 2 straipsnyje ir Geresnio reglamentavimo gairių (SWD(2017) 350 final) p. 49.

(15)  Kai kuriais atvejais mūsų rodiklių klasifikacija skyrėsi nuo Komisijos naudojamos arba atitinkamame ES teisės akte nustatytos klasifikacijos.

(16)  EBPO Viešojo valdymo direktorato Viešojo valdymo komiteto išleistame dokumente „EBPO rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo gerosios praktikos pavyzdžiai“ (GOV/PGC/SBO(2018)7, 2018 m. lapkričio 23 d.) taip pat atkreipiamas dėmesys į šį klausimą. „3 gerosios praktikos pavyzdys“ apima: „Vyriausybė naudoja veiksmingumo rodiklių derinį, kad suderintų poreikį išmatuoti ilgesnio laikotarpio politikos rezultatus su poreikiu stebėti pažangą trumpesniu laikotarpiu“.

(17)  COM(2018) 600, 2018 m. gegužės mėn.: 2019 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas, darbinio dokumento I dalis, programų veiklos išlaidų ataskaitos, p. 5.

(18)  Atitinkamais atvejais, taip pat pateikiant kartu su išlaidomis nesusijusią politiką (pavyzdžiui, pasinaudojant ES reglamentu).

(19)  Pavyzdžiui, žr. šią dviejų Humanitarinės pagalbos programos bendrų konkrečių rodiklių („EM-DAT duomenų bazėje užregistruotų žūčių dėl gaivalinių nelaimių skaičius“ ir INFORM rodyklėje nurodytų, nelaimių atžvilgiu įvertintų kaip didelės rizikos, šalių skaičius“) išnašą: „Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad svarbi metinių rezultatų dalis ir šio rodiklio raida priklauso nuo išorės veiksnių, kurie visiškai nepriklauso nuo Komisijos. Konkretų humanitarinės pagalbos prisidėjimą prie šio rodiklio raidos sunku įvertinti.“

(20)  Visoms programoms nustatyti konkretūs tikslai. Tačiau kai kurioms programoms nėra nustatyta jokių bendrų tikslų.

(21)  „Gyventojų, kuriems buvo padėta įveikti krizę, kai dėl jos jų gyvenimo sąlygos pablogėjo, skaičius“.

(22)  Pavyzdžiui, REGIO GD MVA 11 priede pateikiamose veiksmingumo lentelėse nurodyta, kad „Kalbant apie tarpinių reikšmių skaičius, įtrauktus į šias lenteles, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie yra tik orientaciniai įverčiai, kurie turėtų būti naudojami nepakankamo veiksmingumo atvejams nustatyti“.

(23)  Pavyzdžiui, vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) 1 tikslo 2 rodiklis „Pagal lytį suskirstytų moksleivių, pradedančių pradinio ugdymo įstaigos pirmą klasę ir pasiekiančių paskutinę klasę, proporcija“, kurios išnašoje nurodyta: „Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad šiuo rodikliu dar negalima naudotis – metodika nenustatyta, nėra duomenų. Remiantis UNESCO, kuri yra lyderė švietimo apie DVT rodiklius srityje, prireiks 3–5 metų, kol bus galima naudoti šį rodiklį.“

(24)  „Tarybos rekomendacija dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą“, 3 skyriaus 3 dalis.

(25)  „2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Komisija ir vykdomosios įstaigos“ P8_TA(2019) 0242 236 dalis.

(26)  Nors visuotinį ES tinklą sudaro daugiau kaip 138 000 km geležinkelio linijų.

(27)  Pradinė reikšmė ir tikslinė reikšmė atitinkamai buvo 3,2 ir 3,0 patento paraiškų 10 milijonų eurų finansavimo.

(28)  https://www.eca.europa.eu

(29)  Mūsų 2018 m. leidiniuose taip pat pateikiami devyni peržiūra grindžiami produktai: dvi padėties apžvalgos, šeši apžvalginiai pranešimai ir viena skubi atvejo apžvalga.

(30)  1a („Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui“), 1b („Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“), 2 („Tvarus augimas: gamtiniai ištekliai“), 3 („Saugumas ir pilietybė“), 4 („Europos vaidmuo pasaulyje“), 5 („Administravimas“).

(31)  Pastaba. Specialiosios ataskaitos, kuriose aptariami ES aplinkosaugos ir klimato srities veiksmai, yra įtrauktos 2 išlaidų kategoriją toliau.