—

panaikinti 2019 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-169/17;

—

panaikinti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos vykdomojo direktoriaus sprendimą PERS-AFFECT-16-134 ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą, patirtą dėl neteisėto pažeminimo pareigose;

—

subsidiariai panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

1.

Pareigūnų tarnybos nuostatų (1) 7 straipsnio ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio pažeidimas

Apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas netinkamai taikė Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį. Departamento skyriaus vadovo pažeminimas pareigose paskiriant jį į administratoriaus pareigas be karjeros galimybės ir netaikius jokios vertinimo ar drausminės procedūros, kuri apsaugotų apelianto teises, yra ne teisėtas perkėlimas į pareigas, bet neteisėtas pažeminimas pareigose. Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimu 2014 m. buvo padidintos galimybės skyrių vadovams būti paaukštintais į aukštesnius nei AD12 lygius. Paskyrimų tarnyba negali vienašališkai panaikinti šios teisės netaikydama tinkamos vertinimo ar drausminės procedūros. Nuo 2014 m. de lege tapo nebegalima laikyti, kad skyriaus vadovo pareigos ir paprasto administratoriaus be galimybės būti paaukštintam pareigos yra tapačios.

Be to, Bendrasis Teismas daro nuorodą į jurisprudenciją, suformuotą dėl perkėlimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį, bet iš to vėliau padaro klaidingas išvadas.

Galiausiai Bendrasis Teismas padarė teisės ir procesinę klaidą, nes nepriėmė išsamaus sprendimo dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo apelianto neteisėtu pažeminimu pareigose 2016 m. spalio 10 d., tuo pačiu metu neperkėlus jo į naujas pareigas (tai buvo padaryta tik 2016 m. spalio 17 d.). Dėl šios priežasties tai neatitinka perkėlimo sąvokos, kaip ji suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį (sprendimo 49–106 punktai).

2.

Faktų iškraipymas

Bendrasis Teismas skundžiamą sprendimą grindė ne tik faktais, kurie neišplaukė iš bylos medžiagos, bet ir faktais, kurie skyrėsi nuo bylos medžiagoje išdėstytų faktų.

Nagrinėjamoje bylioje akivaizdu, kad Bendrasis Teismas nevertino įrodymų. Jie jis būtų vertinęs įrodymus, būtų turėjęs įvertinti kitos apeliacinio proceso šalies pareiškimų patikimumą.

Be to, Bendrojo Teismo atliktas apelianto veiksmų, susijusių su jo pareiga pranešti apie neteisėtas priemones, vertinimas panaikina bet kokį Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnio 1 dalies ir 22a straipsnio veiksmingumą.

3.

Neteisėtas kaltinimo, grindžiamo psichologiniu priekabiavimu ir pareigos rūpintis pareigūnų gerove bei Teisingumo Teismo statuto 36 straipsniu pažeidimu, vertinimas

Bendrasis Teismas, pažeisdamas galiojančius teisės aktus, atmetė kaltinimą, kad priemonės, kurių ėmėsi vykdomasis direktorius laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. iki spalio 17 d., buvo psichologinis priekabiavimas. Pareigos rūpintis pareigūnų gerove pažeidimas ir psichologinis priekabiavimas yra glaudžiai susiję su neteisėtais sprendimais dėl pažeminimo pareigose ir perkėlimo, priimtais laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. iki spalio 17 d. Priešingai nei tvirtina Bendrasis Teismas, „veiksmų visuma“ nėra būtina sąlyga, kad būtų seksualinis priekabiavimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalį. Be to, Bendrasis Teismas nenagrinėjo pareigos rūpintis pareigūnų gerove pažeidimo, kai apeliantas buvo viešai šmeižiamas dėl profesinių pasiekimų, kai jis buvo perkeltas į kitas pareigas.

—

panaikinti visą 2019 m. balandžio 2 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimą byloje T-492/17,

—

panaikinti 2016 m. rugpjūčio 19 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Personalo direktorato direktoriaus, veikusio kaip sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba, priimtą sprendimą nutraukti su apeliantu sudarytą neterminuotą sutartį nuo 2017 m. birželio 19 d., taip pat priteisti iš EIVT atlyginti dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos apelianto patirtą neturtinę žalą,

—

nepatenkinus pirmųjų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

—

priteisti iš EIVT bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

1.

Ar Pagrindų sprendimas (1) taikomas esant situacijai, kai prašomas perduoti asmuo buvo nuteistas ir jam skirta bausmė trečiojoje valstybėje, tačiau pagal dvišalę tos trečiosios valstybės ir išduodančiosios valstybės sutartį trečiojoje valstybėje priimtas nuosprendis buvo pripažintas išduodančiojoje valstybėje ir vykdomas pagal išduodančiosios valstybės įstatymus?

2.

Jei taip, ką turi nuspręsti į vykdančioji teisminė institucija dėl nusikalstamos veikos, kuri, kaip teigiama, buvo įvykdyta trečiojoje valstybėje, tačiau iš tos nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad parengiamieji veiksmai buvo įvykdyti išduodančiojoje valstybėje, tais atvejais, kai vykdančioji valstybė narė savo nacionalinės teisės aktuose taikė Pagrindų sprendimo 4 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 7 dalies b punkte numatytus Europos arešto orderio neprivalomo nevykdymo pagrindus?

1.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 2 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį, siejamus su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu ir SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, reikia aiškinti taip, kad valstybės narės paskutinės instancijos teismas byloje dėl tarnybos santykių nebuvimo nustatymo gali nuspręsti, jog nėra teisėjas asmuo, kuriam įteiktas paskyrimo į teisėjo pareigas šiame teisme raštas, išduotas remiantis nuostatomis, kurios pažeidžia veiksmingos teisminės gynybos principą, arba taikant tvarką, kuri neatitinka šio principo, o teismui tyčia buvo užkirstas kelias išnagrinėti šias aplinkybes prieš rašto įteikimą?

2.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 2 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, siejamus su SESV 267 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad veiksmingos teisminės gynybos principas pažeidžiamas tuo atveju, kai paskyrimo į teisėjo pareigas raštas įteikiamas po to, kai nacionalinis teismas pateikė prejudicinį klausimą dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, nuo atsakymo į kurį priklauso nacionalinės teisės nuostatų, kurių taikymas suteikė teisę įteikti šį raštą, atitiktis Sąjungos teisei?

3.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 2 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 3 dalį ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį reikia aiškinti taip, kad veiksmingos teisminės gynybos principas pažeidžiamas neužtikrinant teisės kreiptis į teismą tuo atveju, kai paskyrimo į valstybės narės teismo teisėjo pareigas raštas įteikiamas pagal skyrimo procedūrą, kuri akivaizdžiai pažeidžia šios valstybės teisės aktų nuostatas dėl teisėjų skyrimo?

4.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 2 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, siejamus su SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, reikia aiškinti taip, kad veiksmingos teisminės gynybos principas pažeidžiamas, kai nacionalinis įstatymų leidėjas valstybės narės paskutinės instancijos teisme įsteigia struktūrinį padalinį, kuris nėra teismas, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę?

5.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 2 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, siejamus su SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, reikia aiškinti taip, kad dėl tarnybos santykių buvimo ir asmens, kuriam įteiktas paskyrimo į valstybės narės paskutinės instancijos teismo teisėjo pareigas raštas, teisėjo statuso negali spręsti pagal nacionalinės teisės nuostatas jurisdikciją turintis šio teismo struktūrinis padalinys (į kurį buvo paskirtas tas asmuo), susidedantis tik iš asmenų, kurių paskyrimas turi 2–4 klausimuose nurodytų trūkumų ir kuris dėl šių priežasčių nėra teismas, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, o turi spręsti kitas to teismo struktūrinis padalinys, kuris atitinka Sąjungos teisės reikalavimus, taikomus teismui?

—

panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/806, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, kiek jis susijęs su ieškovu;

—

panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/798, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kiek jis susijęs su ieškovu;

—

priteisti iš Tarybos visas bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas, įskaitant tas, kurias patyrė ieškovas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia faktų vertinimo klaida. Ieškovas mano, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą pateisindama jo atžvilgiu priimtas priemones tuo, kad jis tariamai yra „įtakingas Sirijoje veikiantis verslininkas“, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2013/255/BUSP 27 straipsnio 2 dalies a punktą ir 28 straipsnio 2 dalies a punktą. Jis nesutinka su tuo, kad laikomas „įtakingu verslininku“, ir su nuginčijama ryšių su Sirijos režimu prezumpcija, išplaukiančia iš ginčijamų aktų. Ieškovas tvirtina nepalaikantis jokių ryšių su Sirijos režimu.

Be to, pagal Sprendimo 2013/255/BUSP 27 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį ieškovas bando paneigti nuginčijamą prezumpciją, numatytą šio sprendimo 27 straipsnio 2 dalies a punkte ir 28 straipsnio 2 dalies a punkte, spontaniškai nurodydamas, kad, pirma, nėra arba nebėra susijęs su Sirijos režimu, antra, nedaro jam įtakos ir, trečia, nekelia realios grėsmės, kad bus apeitos dėl padėties Sirijoje Tarybos priimtos ribojamosios priemonės.

Ieškovo teigimu, neatsižvelgdama į šios prezumpcijos nuginčijimą, Taryba toliau daro akivaizdžią faktų vertinimo klaidą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas neproporcingu teisės į nuosavybę ir teisės užsiimti profesine veikla pažeidimu. Ieškovas mano, kad priimtomis sankcijomis Taryba neišvengiamai pakenkė jo teisei į nuosavybę ir teisei užsiimti profesine veikla, nes pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmąjį papildomą protokolą. Ieškovo teigimu, jam negali būti kliudoma taikiai naudotis savo turtu ir ekonomine laisve, o tai yra priežastis, dėl kurios ginčijamos priemonės turi būti panaikintos tiek, kiek jos susijusios su ieškovu.

—

panaikinti numanomą 2019 m. liepos 3 d. Sąjungos Tarybos atsisakymą pripažinti neveikimu tai, kad nebuvo atsakyta į 2019 m. gegužės 3 d. prašymą atidėti 2019 m. pabaigos Europos Parlamento rinkimus;

—

pripažinti, kad Sąjungos Taryba neteisėtai atsisakė atidėti Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pakeisti 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendime (ES, Euratom) 2018/767 numatytas datas tam, kad ieškovai, Jungtinės Karalystės piliečiai, galėtų aktyviai balsuoti 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose, kurie turėjo lemiamos reikšmės ypač atsižvelgiant į galimo Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimo dėl išstojimo ratifikavimą;

—

konstatuoti šį neveikimą;

—

priteisti iš Sąjungos Tarybos sumokėti kiekvienam ieškovui po 1 500 EUR gynybos išlaidoms padengti.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: pažeista pagal Sąjungos teisę užtikrinama ieškovų teisė balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Pateikdami šį pagrindą ieškovai nurodo:

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: neteisėtas Tarybos neveikimas trejopai pažeidė teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Pateikdami šį pagrindą ieškovai nurodo:

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas dėl Sąjungos Tarybos atsisakymo konstatuoti neveikimą ir atidėti Europos Parlamento rinkimus. Šis atsisakymas pagrįstas 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimu (ES, Euratomas), kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl susitarimo, kuriame nustatoma jos išstojimo iš Europos Sąjungos tvarka (dokumentas XT 21016/17), įskaitant šio sprendimo priedą, kuriame nustatomi šio susitarimo derybiniai nurodymai (dokumentas XT 21016/17 ADD 1 REV 2); jį ieškovai laiko neteisėtu.

—

pripažinti jos ieškinį priimtinu ir pagrįstu, todėl:

—

panaikinti 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą, apie kurį ieškovei pranešė Tarybos „vyriausiasis teisės patarėjas“ [X] tų pačių metų gegužės 6 d. ir kurį priėmė [Y] kaip Paskyrimų tarnyba, ir pagal kurį „1. Ieškovė, gimusi 1956 m. kovo 25 d. [konfidencialu] (1), AST 7 lygio pareigūnė, išleidžiama atostogų tarnybos labui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 42c straipsnį ir gali pasinaudoti šiame straipsnyje numatytomis finansinėmis lengvatomis. 2. Šis sprendimas įsigalioja 2015 m. gruodžio 31 d.“;

—

priteisti iš Tarybos 151 101,72 euro sumą, kuri gali būti padidinta arba sumažinta vykstant procesui, kaip turtinės žalos ir žalos ieškovės karjerai atlyginimą;

—

priteisti iš Tarybos 70 000 euro sumą, kuri gali būti padidinta arba sumažinta vykstant procesui, kaip neturtinės žalos ir žalos ieškovės reputacijai atlyginimą;

—

bet kuriuo atveju priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas pagal Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas SESV 266 straipsnio ir pagrindinių bei bendrųjų Sąjungos teisės principų, įskaitant teisėtų lūkesčių paisymo, gero administravimo, sąžiningumo, teisinio saugumo ir proporcingumo principus, pažeidimu.

Šiuo klausimu ieškovė mano, kad Paskyrimų tarnyba akivaizdžiai neteisingai taikė ir aiškino nurodytus principus ir teisės nuostatas, nes nesiėmė priemonių 2018 m. gruodžio 14 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo priimtam naikinamajam sprendimui FV/Taryba (T-750/16, EU:T:2018:972) įvykdyti. Ji taip pat mano, kad ši institucija pažeidė principą, pagal kurį administracija privalo priimti sprendimą, kuris nebūtų neproporcingas, kitaip tariant, būtų būtinas tikslams pasiekti, o tai reikalauja, kad sprendimo turinys ir forma atitiktų siekiamą tikslą. Galiausiai ieškovė nurodo, kad buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, kad administracija teisingai ir rūpestingai įvykdys minėtą teismo sprendimą byloje T-750/16 taikydama SESV 266 straipsnį ne tik teisingai, bet ir be grįžtamosios galios.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas, pirma, tuo, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų 42c straipsnio ir 2015 m. spalio 23 d. pranešimo personalui Nr. 71/15 sąlygas, o tai pažeidžia principą, pagal kurį administracija privalo priimti sprendimą remdamasi teisiškai leistinais motyvais, t. y. tokiais, kurie būtų reikšmingi ir kuriuose nebūtų akivaizdžių vertinimo, fakto ar teisės klaidų, ir, antra, piktnaudžiavimu procedūra.

Šiuo klausimu ieškovė mano, kad priimdama ginčijamą sprendimą tokiomis sąlygomis, Paskyrimų tarnyba akivaizdžiai neteisingai taikė ir aiškino minėtas Pareigūnų tarnybos nuostatų ir pranešimo personalui nuostatas, kai savo sprendimą grindė teisiškai ir faktiškai neteisingais motyvais. Ji mano, kad Taryba nepagrindė tarnybos intereso, kurį ji ketino tenkinti pritaikydama ieškovei Pareigūnų tarnybos nuostatų 42c straipsnį, ir nenustatė realių organizacinių poreikių, dėl kurių buvo būtina įgyti naujų kompetencijų, kurių ji negalėjo įgyti, be to, Paskyrimų tarnyba akivaizdžiai vietoj drausmės procedūros taikė 42c straipsnį.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas rūpestingumo pareigos pažeidimu. Šiuo klausimu ieškovė mano, kad, priimdama ginčijamą sprendimą tokiomis sąlygomis, Paskyrimų tarnyba nepaisė pusiausvyros, kuri reikalauja, kad institucija atsižvelgtų į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jos sprendimui, ir atsižvelgti tiek į tarnybos interesą, tiek į suinteresuotojo pareigūno interesą.

—

panaikinti šias 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo C(2019)4027 final dalis:

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija netinkamai naudojosi savo kompetencija apskaičiuoti sumą iš fondų, ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo nesilaikyta SESV 296 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos motyvuoti ir pažeistas gero administravimo principas.

—

panaikinti visą ginčijamą sprendimą, taigi patenkinti apeliacinį skundą ir atmesti visą protestą,

—

priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procedūra Protesto skyriuje, Apeliacinėje taryboje ir šiuo procesu Bendrajame Teisme.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 95 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą;

—

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamame sprendime yra padaryta akivaizdi teisės klaida, nes aiškinant Reglamento Nr. 141/2000 (2) 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sąvoką „geras būdas“, prieštaraujant šiai nuostatai, reikalaujama pateikti su Trecondi susijusių duomenų, lyginamų su neleidžiamomis Melphalan ir Cyclophosphamid terapinėmis indikacijomis.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas piktnaudžiavimu įgaliojimais, nes atsižvelgimas į neleistinas terapines indikacijas prieštarauja 2016 m. lapkričio 18 d. Komisijos pranešimui dėl Reglamento (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų 3, 5 ir 7 straipsnių taikymo (2016/C 424/03) (3).

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais pažeidžiamas vienodo požiūrio principas ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes vertindama gerus metodus, kaip jie suprantami pagal Reglamento (EB) Nr. 141/2000 3 straipsnio 1 dalies b punktą, per procedūrą Komisija kaip kriterijumi rėmėsi nebe kondicine terapija atliekant kamieninių ląstelių persodinimą, bet pačiu kamieninių ląstelių persodinimu kaip metodu.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžiu piktnaudžiavimu įgaliojimais dėl to, kad vertinant Trecondi„akivaizdų naudingumą“ pagal Reglamento (EB) Nr. 141/2000 3 straipsnio 1 dalies b punktą teisiškai klaidingai atsižvelgta ne į visus duomenis, nes į klinikinius duomenis, kurie gaunami netiesioginio lyginimo būdu, nebuvo atsižvelgta kaip į nepatikimus.

5.

Galiausiai penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas vienodo požiūrio principas ir tai yra specialus piktnaudžiavimo įgaliojimais pasireiškimas, nes dėl metodinių sumetimų nebuvo atsižvelgta į netiesioginio lyginimo duomenis, nors praeityje analogiškais atvejais būdavo atsižvelgiama į netiesioginio lyginimo duomenis, kurie būdavo grindžiami panašia metodika.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme ir EUIPO.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 straipsnio pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 72 straipsnio 6 dalies pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

konstatuoti, kad, nesiimdama pagal Direktyvos 93/42/EEB (1) 8 straipsnio 2 dalį jokių veiksmų ir nepriėmusi sprendimo 1998 m. sausio 7 d. Vokietijos inicijuotoje apsaugos sąlygos procedūroje dėl CE ženklu pažymėto medicinos prietaiso „Inhaler Broncho-Air“, Europos Komisija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: Europos Komisija pažeidžia Direktyvos 93/42/EEB 8 straipsnio 2 dalį, nes nepriėmė sprendimo po to, kai 1998 m. sausio 7 d. buvo pradėta apsaugos sąlygos procedūra dėl CE ženklu pažymėto medicinos prietaiso „Inhaler Broncho-Air“, ir neturėjo jokios diskrecijos to daryti.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: nepriėmusi sprendimo (neveikimu) Europos Komisija pažeidžia SESV 34 straipsnį ir teisę į laisvą prekių judėjimą medicinos prietaisui „Inhaler Broncho-Air“.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: nepriėmusi sprendimo Europos Komisija pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnį, nes dėl tokio pažeidimo ieškovui nesuteikiama galimybės susipažinti su sprendimo peržiūra ir neįgyvendinama jo teisė į gynybą pagal įstatymą įsteigtame teisme ir (arba) Teisingumo Teisme.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: Europos Komisija pažeidžia Chartijos 41 straipsnį, nes iki šiol nebuvo konsultuojamasi su šalimis, kurioms taikomas nacionalinis uždraudimo nutarimas, ir per pagrįstą laikotarpį nebuvo priimtas sprendimas, nepaisant Direktyvos 93/42/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų ES teisės aktų reikalavimų.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas: nepriėmusi sprendimo Europos Komisija pažeidžia Chartijos 17 straipsnyje įtvirtintą ieškovo teisę į nuosavybę, nes dėl šios priežasties ieškovas neturi galimybės į laisvą apyvartą išleisti savo prietaisą „Inhaler Broncho-Air“.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas: dėl neveikimo Europos Komisija pažeidžia Chartijos 20 straipsnį ir lygybės prieš įstatymą principą, nes ji priėmė sprendimus panašiose bylose. Dėl to taip pat pažeidžiamas Chartijos 21 straipsnyje nustatytas draudimas diskriminuoti.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas: nepriėmusi sprendimo Europos Komisija ieškovui daugiau nei 20 metų užkerta kelią naudotis teise užsiimti jam, kaip „Inhaler Broncho-Air“ išradėjui, laisvai pasirinkta profesija, o tai reiškia, kad Europos Komisija pažeidžia Chartijos 15 straipsnį.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme ir EUIPO.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 straipsnio pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 72 straipsnio 6 dalies pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą.

—

Pagrindinių procedūros reikalavimų (teisės į gynybą, teisės kreiptis į teismą) pažeidimas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 58 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

pakeisti ginčijamą sprendimą taip: i) patenkinti ieškovės skundą; ii) visiškai atmesti paraiškas dėl negaliojimo pripažinimo ICD 10292 ir ICD 10689, kurias pateikė pareiškėjos siekdamos, kad būtų pripažinta negaliojančia atitinkama Bendrijos dizaino registracija; iii) priteisti iš pareiškėjų, pateikusių paraiškas dėl negaliojimo pripažinimo, ieškovės per procedūras Apeliacinėje Taryboje ir Anuliavimo skyriuje patirtas išlaidas; iv) nepatenkinus pirmesnių reikalavimų, grąžinti bylą Anuliavimo skyriui, kad ją išnagrinėtų pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 4 straipsnio 1 dalį;

—

nurodyti padengti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

—

Tarybos reglamento Nr. 6/2002 (EB) 8 straipsnio 1 dalies ir 10 konstatuojamosios dalies pažeidimas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

panaikinti 2019 m. sausio 16 d. atsakovės sprendimą tiek, kiek Bendrijos dizaino Nr. 5807179-0001-0012 prioritetas nebuvo suteiktas; suteikti 2017 m. spalio 26 d. prašytą prioritetą ir koreguoti Bendrijos dizaino paskelbimą nurodant prioritetą;

—

grąžinti jai apeliacijos mokestį,

—

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas,

—

subsidiariai surengti naują teismo posėdį.

—

Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 41 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo apeliacija dėl prašymo panaikinti Europos Sąjungos prekių ženklo Nr. 8 435 695 registraciją prekėms „programinė įranga, ypač skirta kazino ir lošimo namams, lošimo automatams, automatams, veikiantiems naudojant monetas, automatiniams žaidimams internete, kazino žaidimams, automatiniams arba neautomatiniams lošimo aparatams, ypač skirtiems komerciniam naudojimui kazino ir lošimo namuose, su išmokamu laimėjimu ar be jo arba azartiniams lošimams internete; automatai, veikiantys naudojant monetas ir (arba) elektroniniai lošimo prietaisai, veikiantys atlikus mokėjimą, su išmokamu laimėjimu ar be jo; elektroniniai ir eletrotechniniai lošimo prietaisai, lošimo automatai, lošimo aparatai, veikiantys panaudojus monetas, žetonus, banknotus, bilietus arba elektronines, magnetines arba biometrines laikmenas, ypač skirti pramoniniam naudojimui lošimo namuose ir žaidimų salonuose su išmokamu laimėjimu ar be jo; lošimo aparatų, veikiančių naudojant monetas, automatinių ir neautomatinių lošimų aparatų korpusai; elektriniai, elektroniniai ar elektromechaniniai aparatai bingo žaidimams, loterijoms ar vaizdo loterijoms ir lažybų biurams, sujungti į tinklą ar nesujungti; elektrinės pneumatinės ir elektrinės traukimo mašinos (žaidimų automatai) buvo atmesta, ir pakeisti ginčijamą sprendimą taip, kad būtų atmestas kitos šalies prašymas panaikinti registraciją dėl šio aspekto, taip pat priteisti iš kitos šalies su apeliacijos ir registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra susijusias išlaidas,

—

subsidiariai, panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo apeliacija dėl prašymo panaikinti Europos Sąjungos prekių ženklo Nr. 8 435 695 registraciją nurodytoms prekėms buvo atmesta ir grąžinti bylą EUIPO, kad ji iš naujo išnagrinėtų šį klausimą,

—

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 58 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies antro sakinio pažeidimas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

atmesti Aldi Einkauf GmbH & Co. OHG protestą,

—

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.