23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/2

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Fashion ID GmbH & Co.KG/Verbraucherzentrale NRW eV

(Byla C-40/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis - Direktyva 95/46/EB - 2 straipsnio d punktas - Sąvoka „duomenų valdytojas“ - Interneto svetainės, į kurią integruotas socialinis modulis, leidžiantis perduoti šios svetainės lankytojo asmens duomenis minėto modulio teikėjui, administratorius - 7 straipsnio f punktas - Duomenų tvarkymo teisėtumas - Atsižvelgimas į interneto svetainės administratoriaus arba socialinio modulio teikėjo interesus - 2 straipsnio h punktas ir 7 straipsnio a punktas - Duomenų subjekto sutikimas - 10 straipsnis - Duomenų subjekto informavimas - Nacionalinės teisės aktai, leidžiantys vartotojų teisių gynimo asociacijoms pareikšti ieškinį)

(2019/C 319/02)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Fashion ID GmbH & Co.KG

Kita apeliacinio proceso šalis: Verbraucherzentrale NRW eV

Kiti proceso dalyviai: Facebook Ireland Limited, Landesbeauftragte für Datenschutz und Informationsfreiheit Nordrhein-Westfalen

Rezoliucinė dalis

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 22–24 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiamos nacionalinės taisyklės, leidžiančios vartotojų teisių gynimo asociacijoms pareikšti ieškinį tariamam asmens duomenų apsaugos pažeidėjui.

Interneto svetainės administratorius, kaip antai Fashion ID GmbH & Co. KG, kuris toje interneto svetainėje įterpia socialinį modulį, leidžiantį šios svetainės lankytojo naršyklei prašyti minėto modulio teikėjo turinio ir perduoti šiam teikėjui lankytojo asmens duomenis, gali būti laikomas duomenų valdytoju, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio d punktą. Vis dėlto tokia atsakomybė jam tenka tik už tą asmens duomenų tvarkymo operaciją arba operacijų rinkinį, kurių tikslus ir būdus jis realiai nustatė, t. y. už nagrinėjamą duomenų rinkimą ir perdavimą.

Esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai interneto svetainės administratorius į minėtą svetainę integruoja socialinį modulį, leidžiantį šios svetainės lankytojo naršyklei prašyti minėto modulio teikėjo turinio ir perduoti šiam teikėjui lankytojo asmens duomenis, būtina, kad ir šis administratorius, ir šis teikėjas tokiomis tvarkymo operacijomis siektų teisėtų interesų, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46 7 straipsnio f punkte, kad tokios operacijos galėtų būtų pagrįstos šiuo atžvilgiu.

Direktyvos 95/46 2 straipsnio h punktas ir 7 straipsnio a punktas turi būti aiškinami taip, kad esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai interneto svetainės administratorius integruoja į minėtą svetainę socialinį modulį, leidžiantį šios svetainės lankytojo naršyklei prašyti minėto modulio teikėjo turinio ir perduoti šiam teikėjui lankytojo asmens duomenis, šiose nuostatose nurodytą sutikimą šis administratorius privalo gauti tik dėl asmens duomenų tvarkymo operacijos ar operacijų rinkinio, kurių tikslus ir būdus minėtas administratorius realiai nustato. Be to, šios direktyvos 10 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tokiu atveju šioje nuostatoje numatyta pareiga pateikti informaciją tenka ir minėtam administratoriui; vis dėlto informacija, kurią jis privalo pateikti duomenų subjektui, turi būti susijusi tik su asmens duomenų tvarkymo operacija ar operacijų rinkiniu, kurių tikslus ir būdus jis realiai nustato.

(1) OL C 112, 2017 4 10.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/3

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Cour constitutionnelle (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Inter-Environnement Wallonie ASBL, Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen ASBL/Conseil des ministres

(Byla C-411/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Aplinka - Espo konvencija - Orhuso konvencija - Natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsauga - Direktyva 92/43/EEB - 6 straipsnio 3 dalis - „Projekto“ sąvoka - Poveikio konkrečiai teritorijai vertinimas - 6 straipsnio 4 dalis - „Imperatyvių viršesnio viešojo intereso pagrindų“ sąvoka - Laukinių paukščių apsauga - Direktyva 2009/147/EB - Tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimas - Direktyva 2011/92/ES - 1 straipsnio 2 dalies a punktas - „Projekto“ sąvoka - 2 straipsnio 1 dalis - 4 straipsnio 1 dalis - Poveikio aplinkai vertinimas - 2 straipsnio 4 dalis - Vertinimo netaikymas - Laipsniškas branduolinės energijos naudojimo nutraukimas - Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias numatyta, pirma, beveik dešimčiai metų atnaujinti elektros energijos pramoninę gamybą išjungtoje atominėje elektrinėje, todėl pirminė nacionalinės teisės aktų leidėjo nustatyta elektrinės išjungimo ir elektros energijos pramoninės gamybos joje nutraukimo data nukeliama dešimčiai metų, ir, antra, taip pat dešimčiai metų nukelti pirminį nacionalinės teisės aktų leidėjo nustatytą elektros energijos pramoninės gamybos veikiančioje elektrinėje nutraukimo terminą - Poveikio aplinkai vertinimo neatlikimas)

(2019/C 319/03)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour constitutionnelle

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Inter-Environnement Wallonie ASBL, Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen ASBL

Atsakovė: Conseil des ministres

dalyvaujant: Electrabel SA

Rezoliucinė dalis

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 1 straipsnio 2 dalies a punkto pirmą įtrauką, 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad elektros energijos pramoninės gamybos išjungtoje atominėje elektrinėje atnaujinimas beveik dešimčiai metų, lemiantis nacionalinės teisės aktų leidėjo nustatytos elektrinės išjungimo ir veiklos nutraukimo pirminės datos nukėlimą dešimčiai metų, ir to paties teisės aktų leidėjo nustatyto veikiančios elektrinės išjungimo ir elektros energijos pramoninės gamybos joje nutraukimo pirminio termino nukėlimas taip pat dešimčiai metų — priemonės, kurios apima atitinkamų elektrinių modernizavimo darbus, galinčius fiziškai paveikti vietovę — yra projektas, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, kuriam iš principo ir su sąlyga, kad bus atliktas patikrinimas, kurį turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, turi būti taikomas poveikio aplinkai vertinimas iki šių priemonių priėmimo. Tai, kad tų priemonių įgyvendinimas apima tolesnių aktų priėmimą, pavyzdžiui, naujo individualaus leidimo gaminti elektros energiją pramoniniais tikslais išdavimą vienai iš atitinkamų elektrinių, šiuo klausimu neturi lemiamos reikšmės. Su minėtomis priemonėmis neatsiejamai susijusiems darbams taip pat turi būti taikomas toks vertinimas iki šių priemonių priėmimo, jeigu (o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) tuo etapu galima pakankamai nustatyti jų pobūdį ir galimą poveikį aplinkai.

Direktyvos 2011/92 2 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama kaip leidžianti valstybei narei netaikyti tokiam projektui, kaip aptariamas pagrindinėje byloje, poveikio aplinkai vertinimo, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo šalyje saugumą, tik jeigu ši valstybė narė įrodo, kad grėsmė tokio tiekimo saugumui yra pagrįstai tikėtina ir kad nagrinėjamas projektas yra toks skubus, kad galima pateisinti tokio vertinimo nebuvimą, su sąlyga, kad laikomasi šios direktyvos 2 straipsnio 4 dalies antros pastraipos a–c punktuose numatytų pareigų. Tačiau tokia galimybė taikyti išimtį galioja nepažeidžiant pareigų, kurios atitinkamai valstybei narei tenka pagal minėtos direktyvos 7 straipsnį.

3.	Direktyvos 2011/92 1 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad nacionalinės teisės aktas, kaip antai aptariamas pagrindinėje byloje, nėra specialusis nacionalinės teisėkūros aktas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kuris pagal tą nuostatą nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokios priemonės, kaip aptariamos pagrindinėje byloje, ir modernizavimo darbai ir atitikties galiojančioms saugumo normoms užtikrinimas yra projektas, kuriam taikomas tinkamas poveikio konkrečioms saugomoms teritorijoms vertinimas. Šios priemonės turi būti vertinamos prieš teisės aktų leidėjui jas priimant. Tai, kad minėtų priemonių įgyvendinimas apima tolesnių aktų priėmimą, pavyzdžiui, naujo individualaus leidimo gaminti elektros energiją pramoniniais tikslais išdavimą vienai iš atitinkamų elektrinių, šiuo klausimu neturi lemiamos reikšmės. Su pačiomis priemonėmis neatsiejamai susijusiems darbams taip pat turi būti taikomas toks vertinimas iki šių priemonių priėmimo, jeigu (o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) tuo etapu galima pakankamai nustatyti jų pobūdį ir galimą poveikį saugomoms teritorijoms.

Direktyvos 92/43 6 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad tikslas bet kuriuo metu užtikrinti valstybėje narėje elektros energijos tiekimo saugumą yra imperatyvus viršesnio viešojo intereso pagrindas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Šios direktyvos 6 straipsnio 4 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai saugomoje teritorijoje, kurią gali neigiamai paveikti projektas, yra prioritetinis natūralių buveinių tipas arba prioritetinė rūšis, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tik būtinybė užkirsti kelią realiai ir didelei grėsmei, kad atitinkamoje valstybėje narėje bus nutrauktas elektros energijos tiekimas, tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis gali būti viešojo saugumo priežastis, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.

Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas gali, jeigu tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, išimties tvarka palikti galioti padarinius, sukeltus tokių priemonių, kaip aptariamos pagrindinėje byloje, kurios buvo priimtos pažeidžiant direktyvose 2011/92 ir 92/43 nustatytas pareigas, jeigu tokį palikimą galioti pateisina imperatyvūs pagrindai, susiję su būtinybe užkirsti kelią realiai ir didelei grėsmei, kad atitinkamoje valstybėje bus nutrauktas elektros energijos tiekimas ir tam negalima užkirsti kelio kitais būdais ir alternatyvomis, visų pirma vidaus rinkos srityje. Palikti galioti minėtus padarinius galima tik tol, kol to neišvengiamai reikia tokiam neteisėtumui pašalinti.

(1) OL C 300, 2017 9 11.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/5

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Funke Medien NRW GmbH/Vokietijos Federacinė Respublika

(Byla C-469/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Autorių teisės ir gretutinės teisės - Direktyva 2001/29/EB - Informacinė visuomenė - Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas - 2 straipsnio c punktas - Atgaminimo teisė - 3 straipsnio 1 dalis - Viešas paskelbimas - 5 straipsnio 2 ir 3 dalys - Išimtys ir apribojimai - Apimtis - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija)

(2019/C 319/04)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Atsakovė ir kasatorė: Funke Medien NRW GmbH

Ieškovė ir kita kasacinio proceso šalis: Vokietijos Federacinė Respublika

Rezoliucinė dalis

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 2 straipsnio a punktas ir 3 straipsnio a dalis turi būti aiškinami kaip priemonės, kuriomis visiškai suderinamas juose nurodytų teisių materialinis turinys. Šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies c punkto antra alternatyva ir d punktas turi būti aiškinami taip, kad tai nėra priemonės, kuriomis visiškai suderinama juose numatytų išimčių ar apribojimų taikymo sritis.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta informacijos laisvė ir žiniasklaidos laisvė negali pateisinti nukrypimo nuo autorių išimtinių teisių atgaminti savo kūrinius (minėtos direktyvos 2 straipsnio a punktas) ir juos viešai skelbti (minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalis), nepatenkančio į Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas išimtis ir apribojimus.

Nacionalinis teismas, nustatydamas, pirma, Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkte ir 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų autoriaus išimtinių teisių ir, antra, saugomų objektų naudotojų teisių, kurios įtvirtintos Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto antroje alternatyvoje ir d punkte numatytose nukrypti leidžiančiose nuostatose, pusiausvyrą, o tai jis turi atlikti atsižvelgdamas į visas atitinkamo atvejo aplinkybes, turi vadovautis šių nuostatų aiškinimu, kuris, atsižvelgiant į jų formuluotę ir išsaugant jų veiksmingumą, visiškai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje užtikrintas pagrindines teises.

(1) OL C 382, 2017 11 13.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/6

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pelham GmbH, Moses Pelham, Martin Haas/Ralf Hütter, Florian Schneider-Esleben

(Byla C-476/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Autorių teisės ir gretutinės teisės - Direktyva 2001/29/EB - Informacinė visuomenė - Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas - Garsinių fragmentų ėmimas (sampling) - 2 straipsnio c punktas - Fonogramų gamintojai - Atgaminimo teisė - Atgaminimas „iš dalies“ - 5 straipsnio 2 ir 3 dalys - Išimtys ir apribojimai - Apimtis - 5 straipsnio 3 dalies d punktas - Citavimas - Direktyva 2006/115/EB - 9 straipsnio 1 dalies b punktas - Platinimo teisė - Pagrindinės teisės - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 13 straipsnis - Menų laisvė)

(2019/C 319/05)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Atsakovai ir kasatoriai: Pelham GmbH, Moses Pelham, Martin Haas

Ieškovai ir kitos kasacinio proceso šalys: Ralf Hütter, Florian Schneider-Esleben

Rezoliucinė dalis

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 2 straipsnio c punktas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartiją, turi būti aiškinamas taip, kad pagal šią nuostatą fonogramų gamintojui suteikta išimtinė teisė leisti ar uždrausti atgaminti savo fonogramą reiškia, jog fonogramų gamintojas gali neleisti trečiajai šaliai naudoti jo fonogramos garsinio fragmento, net ir labai trumpo, siekiant jį įtraukti į kitą fonogramą, išskyrus atvejus, kai šis garsinis fragmentas yra įtrauktas pakeista forma, kurios neįmanoma atpažinti klausantis.

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/115 dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje 9 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad fonograma, kurioje yra iš kitos fonogramos perkeltų garsinių fragmentų, nėra tos kitos fonogramos „kopija“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nes fonogramoje nėra įtraukti visi toje kitoje fonogramoje įrašyti garsai ar esminė jų dalis.

3.	Valstybė narė nacionalinėje teisėje negali nustatyti Direktyvos 2001/29 2 straipsnio c punkte numatytos fonogramų gamintojo teisės išimties ar apribojimo, išskyrus nurodytuosius šios direktyvos 5 straipsnyje.

4.	Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje minima sąvoka „citavimas“ neapima situacijos, kai neįmanoma atpažinti su nagrinėjama citata susijusio kūrinio.

5.	Direktyvos 2001/29 2 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas kaip priemonė, kuria visiškai suderinamas jame nurodytos teisės materialinis turinys.

(1) OL C 347, 2017 10 16.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/7

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Spiegel Online GmbH/Volker Beck

(Byla C-516/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Autorių teisės ir gretutinės teisės - Direktyva 2001/29/EB - Informacinė visuomenė - Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas - 5 straipsnio c punktas - Išimtys ir apribojimai - Apimtis - 5 straipsnio 3 dalies c ir d punktai - Naujienų pranešimas - Citavimas - Hipersaitų naudojimas - Teisėtas padarymas viešai prieinamo - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 11 straipsnis - Saviraiškos ir informacijos laisvė)

(2019/C 319/06)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė ir atsakovė: Spiegel Online GmbH

Kita kasacinio proceso šalis ir ieškovas: Volker Beck

Rezoliucinė dalis

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 3 dalies c punkto antra alternatyva ir d punktas turi būti aiškinami taip, kad tai nėra priemonės, kuriomis visiškai suderinama juose numatytų išimčių ar apribojimų taikymo sritis.

Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto antra alternatyva turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės norma, ribojanti šioje nuostatoje numatytos išimties ar apribojimo taikymą tais atvejais, kai pagrįstai neįmanomas išankstinis prašymas leisti naudoti saugomą kūrinį, siekiant pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius.

5.	Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad toje nuostatoje vartojama sąvoka „citatos“ apima nuorodą — pateiktą kaip hipersaitas — į atskirai parsisiunčiamą dokumentą.

6.	Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad kūrinys jau yra teisėtai padarytas viešai prieinamas, kai jis konkrečiu pavidalu anksčiau buvo viešai paskelbtas gavus autoriaus leidimą arba pagal nesavanorišką licenciją ar net pagal teisėtą leidimą.

(1) OL C 392, 2017 11 20.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/8

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Pécsi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Alekszij Torubarov/Bevándorlási és Menekültügyi Hivatal

(Byla C-556/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Bendra prieglobsčio ir papildomos apsaugos politika - Bendra tarptautinės apsaugos suteikimo tvarka - Direktyva 2013/32/ES - 46 straipsnio 3 dalis - Išsamus ex nunc nagrinėjimas - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis - Teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę - Pirmosios instancijos teismo įgaliojimų apimtis - Įgaliojimų pakeisti sprendimą nebuvimas - Kompetentingos administracinės arba kvaziteisminės institucijos atsisakymas laikytis šio teismo sprendimo)

(2019/C 319/07)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Pécsi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Alekszij Torubarov

Atsakovė: Bevándorlási és Menekültügyi Hivatal

Rezoliucinė dalis

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 46 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, turi būti aiškinama taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir ex nunc išnagrinėjęs visas tarptautinės apsaugos prašytojo pateiktas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, kad pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų numatytus kriterijus šiam prašytojui jo prašyme nurodytu pagrindu turi būti suteikta tokia apsauga, o vėliau administracinė arba kvaziteisminė institucija, nenustačiusi naujų aplinkybių, pateisinančių prašytojo tarptautinės apsaugos poreikių naują įvertinimą, priima priešingą sprendimą, šis teismas turi pakeisti šį sprendimą, kuris neatitinka jo ankstesnio sprendimo, ir priimti savo sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo, prireikus netaikydamas nacionalinio įstatymo, pagal kurį taip veikti jam draudžiama.

(1) OL C 5, 2018 1 8.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/9

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Superior de Justicia de Cataluña (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Prenatal S.A./Tribunal Económico Administrativo Regional de Cataluña (TEARC)

(Byla C-589/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Tekstilės produktų, klaidingai deklaruotų kaip Jamaikos kilmės, importas - Importo muitų išieškojimas a posteriori - Prašymas neišieškoti muitų - Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 - Bendrijos muitinės kodeksas - 220 straipsnio 2 dalies b punktas ir 239 straipsnis - Komisijos sprendimas atmesti prašymą konkrečiu atveju - Galiojimas)

(2019/C 319/08)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Cataluña

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Prenatal S.A.

Kita proceso šalis: Tribunal Económico Administrativo Regional de Cataluña (T.E.A.R.C.)

Rezoliucinė dalis

Išnagrinėjus 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimą COM(2008) 6317 final, kuriame konstatuota, kad importo muitai gali būti įtraukti į apskaitą a posteriori ir kad negalima atsisakyti išieškoti šiuos muitus konkrečiu atveju (Byla REM 03/07), atsižvelgiant į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktą ir 239 straipsnį, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos šio sprendimo galiojimui.

(1) OL C 22, 2018 1 22.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/10

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Székesfehérvári Törvényszék (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hochtief Solutions AG Magyarországi Fióktelepe/Fővárosi Törvényszék

(Byla C-620/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Viešieji pirkimai - Peržiūros procedūros - Direktyva 89/665/EEB - Direktyva 92/13/EEB - Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą - Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai - Teismų sprendimų, kuriais nepaisoma Sąjungos teisės, peržiūra - Valstybės narės atsakomybė dėl nacionalinio teismo padaryto Sąjungos teisės pažeidimo - Atlygintinos žalos įvertinimas)

(2019/C 319/09)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Székesfehérvári Törvényszék

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hochtief Solutions AG Magyarországi Fióktelepe

Atsakovas: Fővárosi Törvényszék

Rezoliucinė dalis

Valstybės narės atsakomybei už žalą, kurią lėmė nacionalinio galutinės instancijos teismo sprendimu padarytas Sąjungos teisės normos pažeidimas, taikomos Teisingumo Teismo, visų pirma 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Köbler (C-224/01, EU:C:2003:513) 51 punkte, nustatytos sąlygos, tačiau neatmestina galimybė, kad remiantis nacionaline teise šios valstybės atsakomybė gali kilti ir ne tokiomis griežtomis sąlygomis. Atsakomybė negali būti netaikoma vien dėl to, kad tas sprendimas įsiteisėjo. Nustatydamas šią atsakomybę nacionalinis teismas, kuriam pateiktas prašymas atlyginti žalą, atsižvelgdamas į visus nagrinėjamą situaciją apibūdinančius veiksnius, turi įvertinti, ar galutinės instancijos nacionalinis teismas padarė pakankamai aiškų Sąjungos teisės pažeidimą akivaizdžiai nepaisydamas taikytinos Sąjungos teisės, įskaitant reikšmingą Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Kita vertus, Sąjungos teisė draudžia nacionalinės teisės normą, pagal kurią šalies dėl nepalankaus nacionalinio teismo sprendimo patirtos išlaidos tokiu atveju apskritai nelaikomos atlygintina žala.

Sąjungos teisė, visų pirma 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeista 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB, ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo, iš dalies pakeista Direktyva 2007/66, taip pat lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos neleidžiama peržiūrėti tos valstybės narės teismo įsiteisėjusio sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą dėl perkančiosios organizacijos akto panaikinimo, tačiau nenagrinėjant klausimo, kurio nagrinėjimas numatytas ankstesniame Teisingumo Teismo sprendime, priimtame atsakant į toje byloje, kurioje nagrinėtas šis skundas dėl panaikinimo, pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Vis dėlto, jeigu taikytinos vidaus proceso teisės normos apima nacionalinio teismo galimybę peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą siekiant ištaisyti dėl šio sprendimo susiklosčiusią situaciją, kad ji atitiktų ankstesnį galutinį nacionalinio teismo sprendimą, apie kurį teismas, priėmęs pirmąjį sprendimą, ir bylos, kurioje jis priimtas, šalys jau žinojo, šia galimybe, vadovaujantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principais, turėtų būti pasinaudota pirmiausia, kad būtų atkurta situacijos atitiktis Sąjungos teisei, kaip ji išaiškinta ankstesniame Teisingumo Teismo sprendime.

(1) OL C 22, 2018 1 22.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/11

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Bayerische Motoren Werke AG/Europos Komisija, Freistaat Sachsen

(Byla C-654/17 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Valstybės pagalba - Regioninė investicinė pagalba - Dideliam investiciniam projektui suteikta pagalba - Pagalba, iš dalies nesuderinama su vidaus rinka - SESV 107 straipsnio 3 dalis - Pagalbos reikalingumas - SESV 108 straipsnio 3 dalis - Reglamentas (EB) Nr. 800/2008 - Pagalba, viršijanti atskiro pranešimo ribą - Pranešimas - Bendrosios išimties apimtis - Priešpriešinis apeliacinis skundas - Leidimas įstoti į bylą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme - Priimtinumas)

(2019/C 319/10)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Bayerische Motoren Werke AG (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokatų M. Rosenthal, G. Drauz ir M. Schütte

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, atstovaujama F. Erlbacher, A. Bouchagiar ir T. Maxian Rusche; Freistaat Sachsen, atstovaujama advokato T. Lübbig

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti pagrindinį ir priešpriešinį apeliacinius skundus.

2.	Bayerische Motoren Werke AG padengia ne tik savo, bet ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pagrindiniu apeliaciniu skundu.

3.	Freistaat Sachsen padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pagrindiniu apeliaciniu skundu.

4.	Europos Komisija padengia savo ir Bayerische Motoren Werke AG bei Freistaat Sachsen bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant priešpriešinį apeliacinį skundą.

(1) OL C 94, 2018 3 12.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/12

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Istituto nazionale della previdenza sociale (INPS)/Azienda Napoletana Mobilità SpA

(Byla C-659/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Valstybės pagalba - Pagalba užimtumui - Atleidimas nuo socialinio draudimo įmokų, susijusių su mokymo ir darbo sutartimis - Sprendimas 2000/128/EB - Pagalbos schemos, susijusios su Italijos įgyvendintomis užimtumo skatinimo priemonėmis - Su vidaus rinka iš dalies nesuderinama pagalba - Sprendimo 2000/128/EB taikymas įmonei, kuri išimtine tvarka teikia vietos viešojo transporto paslaugas, jai tiesiogiai patikėtas savivaldybės - SESV 107 straipsnio 1 dalis - Sąvoka „konkurencijos iškraipymas“ - Sąvoka „įtaka prekybai“ tarp valstybių narių)

(2019/C 319/11)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Istituto nazionale della previdenza sociale (INPS)

Kita kasacinio proceso šalis: Azienda Napoletana Mobilità SpA

Rezoliucinė dalis

1999 m. gegužės 11 d. Komisijos sprendimas 2000/128/EB dėl pagalbos, kurią Italija suteikė užimtumui skatinti, turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas įmonei, kaip antai aptariamai pagrindinėje byloje, kuri teikė vietinio viešojo transporto paslaugas, kurias jai tiesiogiai ir išimtinai patikėjo savivaldybė, ir kuri naudojosi socialinio draudimo įmokų sumažinimu pagal nacionalinės teisės aktus, kurie tuo sprendimu buvo pripažinti iš dalies nesuderinamais su SESV 107 straipsnio 1 dalyje skelbiamu draudimu, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(1) OL C 52, 2018 2 12.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/13

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Utrecht (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sumanan Vethanayagam, Sobitha Sumanan, Kamalaranee Vethanayagam/Minister van Buitenlandse Zaken

(Byla C-680/17) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė - Bendrijos vizų kodeksas - Reglamentas (EB) Nr. 810/2009 - 5 straipsnis - Valstybė narė, turinti kompetenciją išnagrinėti prašymą išduoti vizą ir priimti sprendimą dėl jo - 8 straipsnis - Atstovavimo susitarimas - 32 straipsnio 3 dalis - Skundas dėl sprendimo atsisakyti išduoti vizą - Valstybė narė, turinti kompetenciją išnagrinėti skundą esant atstovavimo susitarimui - Asmenys, turintys teisę pateikti skundą)

(2019/C 319/12)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Utrecht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Sumanan Vethanayagam, Sobitha Sumanan, Kamalaranee Vethanayagam

Atsakovas: Minister van Buitenlandse Zaken

Rezoliucinė dalis

Pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, iš dalies pakeisto 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013, 32 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją neleidžiama referenciniam asmeniui savo vardu pateikti apeliacinio skundo dėl sprendimo atsisakyti išduoti vizą.

Reglamento Nr. 810/2009, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 610/2013, 8 straipsnio 4 dalies d punktą ir 32 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad tais atvejais, kai sudarytas dvišalis atstovavimo susitarimas, pagal kurį atstovaujančiosios valstybės narės konsulinėms įstaigoms suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus dėl atsisakymo išduoti vizą, tos valstybės narės kompetentingos institucijos priima sprendimus dėl apeliacinių skundų, pateiktų dėl sprendimo atsisakyti išduoti vizą.

Bendras Reglamento Nr. 810/2009, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 610/2013, 8 straipsnio 4 dalies d punkto ir 32 straipsnio 3 dalies aiškinimas, pagal kurį apeliacinis skundas dėl sprendimo atsisakyti išduoti vizą turi būti pateikiamas atstovaujančiajai valstybei, atitinka pagrindinę teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

(1) OL C 63, 2018 2 19.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/14

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas (Tribunale di Bari (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Massimo Gambino, Shpetim Hyka

(Byla C-38/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose - Direktyva 2012/29/ES - Būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai - 16 ir 18 straipsniai - Pirmosios instancijos bylą nagrinėjančio baudžiamojo teismo vykdoma nukentėjusiojo apklausa - Bylą nagrinėjančio teismo sudėties pasikeitimas - Pakartotinė nukentėjusiojo apklausa vienos iš proceso šalių prašymu - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 47 ir 48 straipsniai - Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į gynybą - Betarpiškumo principas - Apimtis - Nukentėjusiojo teisė į apsaugą vykstant baudžiamajam procesui)

(2019/C 319/13)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Bari

Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Massimo Gambino, Shpetim Hyka

dalyvaujant: Procura della Repubblica presso il Tribunale di Bari, Ernesto Lappostato, Banca Carige SpA — Cassa di Risparmio di Genova e Imperia

Rezoliucinė dalis

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, 16 ir 18 straipsniai turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos, jeigu nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo buvo apklaustas pirmosios instancijos bylą nagrinėjančio baudžiamojo teismo, o vėliau teismo sudėtis pasikeitė, šis asmuo iš esmės turi būti iš naujo apklaustas naujos sudėties teismo, kai viena iš proceso šalių nesutinka, kad tos sudėties teismas remtųsi minėto asmens pirmosios apklausos protokolu.

(1) OL C 142, 2018 4 23.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/14

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje Red Bull GmbH/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Marques, Optimum Mark sp. z o.o.

(Byla C-124/18 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Europos Sąjungos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 - 4 straipsnis ir 7 straipsnio 1 dalies a punktas - Absoliutus atmetimo pagrindas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Dviejų spalvų derinys - Sisteminio išdėstymo, kuriame spalvos susiejamos iš anksto nustatytu ir nuosekliu būdu, nebuvimas)

(2019/C 319/14)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Red Bull GmbH, atstovaujama Rechtsanwalt A. Renck, abogada S. Petivlasova

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama A. Folliard-Monguiral ir D. Botis; Marques, atstovaujama solisitoriaus R. Mallinson ir Rechtsanwalt T. Müller; Optimum Mark sp. z o.o., atstovaujama adwokaci R. Skubisz, J. Dudzik ir M. Mazurek ir advocate E. Jaroszyńska-Kozłowska

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Red Bull GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 200, 2018 6 11.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/15

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Austrijos Respublika

(Byla C-209/18) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyvos 2006/123/EB ir SESV 49 ir 56 straipsnių pažeidimas - Apribojimai ir reikalavimai, susiję su statybos inžinerijos, patentinių patikėtinių ir veterinarijos bendrovių buveinės vieta, teisine forma, dalyvavimu valdant kapitalą ir daugiasrite veikla)

(2019/C 319/15)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braun ir H. Tserepa-Lacombe

Atsakovė: Austrijos Respublika, atstovaujama G. Hesse

Atsakovės pusėje įstojusi į bylą šalis: Vokietijos Federacinė Respublika, iš pradžių atstovaujama T. Henze ir D. Klebs, vėliau — D. Klebs

Rezoliucinė dalis

Austrijos Respublika, palikdama galioti statybos inžinerijos ir patentinių patikėtinių bendrovėms taikomus buveinės vietos reikalavimus, statybos inžinerijos, patentinių patikėtinių ir veterinarijos bendrovėms taikomus teisinės formos ir kapitalo valdymo reikalavimus, taip pat statybos inžinerijos ir patentinių patikėtinių bendrovėms taikomą daugiasritės veiklos apribojimą, neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 14 straipsnio 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalį, 2 dalies b ir c punktus, 3 dalį ir 25 straipsnį.

2.	Austrijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidos.

3.	Vokietijos Federacinė Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 190, 2018 6 4.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/16

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunalul Bacău (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Radu Lucian Rusu, Oana Maria Rusu/SC Blue Air — Airline Management Solutions Srl

(Byla C-354/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 - Oro transportas - Atsisakymas vežti - Sąvokos „kompensacija“ ir „papildoma kompensacija“ - Atlygintinos žalos rūšis - Turtinė arba neturtinė žala - Išskaitymas - Papildoma kompensacija - Pagalba - Keleiviams pateikta informacija)

(2019/C 319/16)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Bacău

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai (ieškovai pagrindinėje byloje): Radu Lucian Rusu, Oana Maria Rusu

Apeliantė (atsakovė pagrindinėje byloje): SC Blue Air — Airline Management Solutions Srl

Rezoliucinė dalis

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 7 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad toje nuostatoje numatyta suma nėra skirta žalai, kaip antai negautam darbo užmokesčiui, atlyginti, antra, kad tokia žala gali būti atlyginta išmokant papildomą kompensaciją, numatytą Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnio 1 dalyje, ir, trečia, būtent nacionalinis teismas turi nustatyti ir įvertinti įvairius tą žalą sudarančius veiksnius ir kompensacijos už tą žalą dydį, remdamasis tinkamu teisiniu pagrindu.

Reglamentas Nr. 261/2004, ypač jo 12 straipsnio 1 dalies antras sakinys, turi būti aiškinamas taip, kad juo leidžiama kompetentingam nacionaliniam teismui iš papildomos kompensacijos išskaičiuoti pagal tą reglamentą suteiktos kompensacijos sumą, tačiau jis neįpareigojamas to daryti, nes tame reglamente kompetentingam nacionaliniam teismui nenustatytos sąlygos, kuriomis remdamasis jis galėtų atlikti tokį išskaitymą.

Reglamento Nr. 261/2004 4 straipsnio 3 dalis, siejama su to reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją reikalaujama, jog skrydį vykdantis oro vežėjas suteiktų atitinkamiems keleiviams išsamią informaciją apie visas antrojoje iš šių nuostatų numatytas galimybes, o atitinkami keleiviai neprivalo aktyviai prisidėti prie informacijos paieškos šiuo tikslu.

4.	Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad siekiant taikyti šią nuostatą prievolė įrodyti, kad nukreipimas kitu maršrutu buvo įvykdytas kuo greičiau, tenka skrydį vykdančiam oro vežėjui.

(1) OL C 294, 2018 8 20.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/17

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje Europos vaistų agentūra/Shire Pharmaceuticals Ireland Ltd, Europos Komisija

(Byla C-359/18 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Reglamentas (EB) Nr. 141/2000 - Retieji vaistai - 5 straipsnis - Paraiška priskirti vaistą „retųjų vaistų“ kategorijai - Pripažinimas tinkama - Ankstesnis leidimas prekiauti, išduotas dėl to paties vaisto)

(2019/C 319/17)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos vaistų agentūra, iš pradžių atstovaujama S. Marino, S. Drosos, T. Jabłoński ir A. Spina, vėliau S. Marino, S. Drosos ir T. Jabłoński

Kitos proceso šalys: Shire Pharmaceuticals Ireland Ltd, atstovaujama solisitoriaus G. Castle, QC D. Anderson, baristerio M. Birdling, solisitorės S. Cowlishaw; Europos Komisija, atstovaujama K. Petersen ir A. Sipos

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Europos vaistų agentūra (EMA) padengia savo ir Shire Pharmaceuticals Ireland Ltd patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 294, 2018 8 20.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/17

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Finanzamt A/B

(Byla C-388/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Mokesčių teisės aktų suderinimas - Direktyva 2006/112/EB - Bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema - 288 straipsnio pirmos pastraipos 1 punktas ir 315 straipsnis - Speciali smulkiojo verslo įmonėms skirta schema - Speciali apmokestinamiesiems prekybininkams skirta schema - Apmokestinamasis prekybininkas, kuriam taikoma maržos apmokestinimo schema - Metinė apyvarta, nulemianti specialios smulkiojo verslo įmonėms skirtos schemos taikymą - Marža arba gautos sumos)

(2019/C 319/18)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Atsakovė ir kasatorė: Finanzamt A

Ieškovas ir kita kasacinio proceso šalis: B

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 288 straipsnio pirmos pastraipos 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamas nacionalinės teisės aktas arba administracinė praktika, pagal kuriuos apyvarta, kuria remiamasi taikant smulkiojo verslo įmonėms skirtą schemą apmokestinamajam asmeniui, kuriam taikoma speciali apmokestinamiesiems prekybininkams numatyta maržos apmokestinimo schema, apskaičiuojama pagal šios direktyvos 315 straipsnį atsižvelgiant tik į uždirbtą maržą. Ši apyvarta turi būti nustatoma pagal visas šio apmokestinamojo prekybininko gautas arba gautinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio, neatsižvelgiant į tai, pagal kokią tvarką šios sumos yra faktiškai apmokestinamos.

(1) OL C 328, 2018 9 17.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/18

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje Shanxi Taigang Stainless Steel Co. Ltd/Europos Komisija, Eurofer, Association Européenne de l'Acier, ASBL

(Byla C-436/18 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Dempingas - Galutinio antidempingo muito nustatymas tam tikroms Kinijos kilmės prekėms - Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1429 - Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 - 2 straipsnio 7 dalies a punktas - Normalioji vertė - Apskaičiavimas pagal trečiosios rinkos ekonomikos valstybės kainą - Tinkamos trečiosios valstybės parinkimas - Trečioji rinkos ekonomikos valstybė, kuri yra to paties tyrimo objektas - Koregavimai)

(2019/C 319/19)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Shanxi Taigang Stainless Steel Co. Ltd, atstovaujama advocaten E. Vermulst ir J. Cornelis

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, atstovaujama J.-F. Brakeland ir A. Demeneix, Eurofer, Association Européenne de l'Acier, ASBL, atstovaujama baristerio J. Killick ir advokatų G. Forwood bei C. Van Haute

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Shanxi Taigang Stainless Steel Co. Ltd bylinėjimosi išlaidas

(1) OL C 341, 2018 9 24.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/19

2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Győri Ítélőtábla (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Tibor-Trans Fuvarozó és Kereskedelmi Kft./DAF TRUCKS N.V.

(Byla C-451/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 - Specialioji jurisdikcija - 7 straipsnio 2 punktas - Bylos dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto - Vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis - Žalos atsiradimo vieta - Prašymas atlyginti žalą, padarytą karteliniu susitarimu, pripažintu prieštaraujančiu SESV 101 straipsniui ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsniui)

(2019/C 319/20)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Győri Ítélőtábla

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Tibor-Trans Fuvarozó és Kereskedelmi Kft.

Atsakovė: DAF TRUCKS N.V.

Rezoliucinė dalis

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad nagrinėjant ieškinį dėl žalos, padarytos SESV 101 straipsnio pažeidimu, kurį, be kita ko, sudaro slapti susitarimai dėl sunkvežimių kainų nustatymo ir bendrų kainų didinimo, atlyginimo, esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis,“ reikia laikyti rinką, kurią paveikė šis pažeidimas, t. y. vietą, kur rinkos kainos buvo iškraipytos ir kur nukentėjusysis tariamai patyrė šią žalą, net jei ieškinys pareikštas atitinkamo kartelinio susitarimo dalyviui, su kuriuo šis nukentėjusysis nebuvo sukūręs sutartinių santykių.

(1) OL C 319, 2018 9 10.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/20

2019 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa — CAAD) (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Galeria Parque Nascente-Exploração de Espaços Comerciais SA/Autoridade Tributária e Aduaneira

(Byla C-438/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Bendra mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą - Direktyva 90/434/EEB - 4 ir 11 straipsniai - Direktyva 2009/133/EB - 4 ir 15 straipsniai - „Atvirkštinis“ jungimasis - Mokesčių sistema, pagal kurią „atvirkštinio“ jungimosi atveju patronuojančiosios bendrovės patirtos išlaidos, kilusios iš pastarosios sudarytos paskolos įsigyti patronuojamosios bendrovės akcijas, kurios yra atskaitomos šiai patronuojančiajai bendrovei, laikomos neatskaitomomis šiai patronuojamajai bendrovei)

(2019/C 319/22)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa — CAAD)

Šalys

Ieškovė: Galeria Parque Nascente-Exploração de Espaços Comerciais SA

Atsakovė: Autoridade Tributária e Aduaneira

Rezoliucinė dalis

1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą, iš dalies pakeista 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/98/EB, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos įsigyjančios bendrovės išlaidos, kurias įsigyjama bendrovė patyrė prieš šių bendrovių susijungimą, nėra laikomos atskaitomomis mokesčių tikslais, ir kurios būtų laikomos atskaitomomis, jei toks susijungimas nebūtų įvykęs.

(1) OL C 319, 2018 9 10.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/21

2019 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Tribunalul Ilfov (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) EP/FO

(Byla C-530/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų - Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 - 15 straipsnis - Bylos perdavimas kitos valstybės narės teismui, kuris yra tinkamesnis nagrinėti bylą - Bendrosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurią jurisdikciją turi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismas, išimtis - Konkretus ryšys su kita valstybe nare - Kriterijai, leidžiantys nustatyti teismą, kuris yra tinkamesnis nagrinėti bylą - Skirtingų teisės normų egzistavimas - Vaiko interesas)

(2019/C 319/23)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Ilfov

Šalys

Ieškovė: EP

Atsakovas: FO

Rezoliucinė dalis

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 15 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jame nustatyta šio reglamento 8 straipsnyje įtvirtintos bendrosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurią valstybių narių teismų jurisdikcija nustatoma pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, kokia ji yra kreipimosi į tokius teismus dieną, išimtis.

Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jeigu tenkinamas vienas ar keli iš penkių minėtame straipsnyje nurodytų alternatyvių kriterijų, kurių sąrašas yra baigtinis ir kurie skirti įvertinti, ar tarp vaiko ir valstybės narės, kuri nėra jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė narė, yra konkretus ryšys, jurisdikciją pagal šio reglamento 8 straipsnį turintis teismas turi teisę perduoti bylą teismui, kuris, pirmojo teismo nuomone, yra tinkamesnis nagrinėti jam pateiktą bylą, tačiau neprivalo to daryti. Jeigu jurisdikciją turintis teismas padaro išvadą, kad atitinkamo vaiko ir jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės ryšiai yra stipresni, palyginti su ryšiais, kuriais jis susijęs su kita valstybe nare, tokios išvados pakanka tam, kad nebūtų taikomas minėto reglamento 15 straipsnis.

Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnį reikia aiškinti taip, kad vienoje valstybėje narėje, kurios teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, taikomų teisės normų ir kitoje valstybėje narėje, su kuria atitinkamą vaiką sieja konkretus ryšys, taikomų teisės normų, visų pirma procesinių normų, skirtumų, kaip antai tokių, kad bylas uždarame posėdyje nagrinėja specializuoti teismai, egzistavimas, vertinant bendrai ir abstrakčiai, negali būti laikomas svarbiu veiksniu, kai, atsižvelgiant į vaiko interesą, siekiama įvertinti, ar šios kitos valstybės narės teismai yra tinkamesni nagrinėti tokią bylą. Jurisdikciją turintis teismas gali atsižvelgti į šiuos skirtumus, tik jeigu jie gali turėti realią ir konkrečią pridėtinę vertę priimant su vaiku susijusį sprendimą, palyginti su atveju, jeigu jis pats nagrinėtų bylą.

(1) OL C 399, 2018 11 5.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/22

2019 m. vasario 11 d. Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no 24 de Madrid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sindicato Único de Sanidad e Higiene de la Comunidad de Madrid y Sindicato de Sanidad de Madrid de la CGT/Consejería de Sanidad de la Comunidad de Madrid

(Byla C-103/19)

(2019/C 319/24)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no 24 de Madrid

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjos: Sindicato Único de Sanidad e Higiene de la Comunidad de Madrid ir Sindicato de Sanidad de Madrid de la CGT

Atsakovė: Consejería de Sanidad de la Comunidad de Madrid

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 1999/70/EB (1) priede pateiktą bendrąjį susitarimą, konkrečiai jo 5 punktą, bendrosios dalies 6 ir 8 punktus ir 2016 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendime (ECLI:EU:C:2016:679) nustatytus kriterijus atitinka apskųstas teisės aktas — 2017 m. gegužės 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimas Nr. 406/2017, kuriuo, visuomenės sveikatos sektoriuje atnaujinus paeiliui sudarytas terminuotas darbo sutartis, grindžiamas nacionalinės teisės nuostatomis, leidžiančiomis atnaujinti šias sutartis siekiant patenkinti laikino, pagalbinio arba išimtinio pobūdžio paslaugų poreikį ir užtikrinti jų teikimą, nors iš tikrųjų dirbant pagal jas buvo tenkinami nuolatiniai ir ilgalaikiai poreikiai, yra įgyvendinta priemonė, susijusi su 9 126 darbo vietų pobūdžio pakeitimu, t. y. pagalbiniai darbuotojai pagal terminuotas sutartis tapo statutiniais darbuotojais pagal terminuotas sutartis, o šio proceso tikslas — tas darbo vietas įtraukti į viešąjį darbo pasiūlymą ir taip nutraukti darbo santykius su darbuotojais pagal terminuotas sutartis?

Ar tinkamas šio teismo pateiktas aiškinimas, kad Estatuto Marco (Bendrasis statutas) 9 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo būdas, nurodytas ir įgyvendintas 2017 m. gegužės 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos nutarime Nr. 406/2017, neatitinka bendrojo susitarimo 5 punkto, bendrosios dalies 6 ir 8 punktų ir 2016 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendime (ECLI:EU:C:2016:679) nustatytų kriterijų, nes gali būti niekada nenubausta už piktnaudžiavimą sudarant terminuotas darbo sutartis, kai siekiama patenkinti nuolatinius poreikius ir ištaisyti pripažintus struktūrinius trūkumus, ir taip neįgyvendinami direktyvos tikslai ir įtvirtinama situacija, nepalanki pagal terminuotą sutartį dirbantiems statutiniams darbuotojams?

Ar tinkamas šio teismo pateiktas aiškinimas, kad remiantis šioje nutartyje nurodytais bendrojo susitarimo 5 punktu, bendrosios dalies 6 ir 8 punktais ir 2016 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendime (ECLI:EU:C:2016:679) nustatytais kriterijais darytina išvada, jog 2017 m. gegužės 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimas Nr. 406/2017 neatitinka Direktyvos 1999/70 2 straipsnio pirmos pastraipos, nes Ispanijos valstybė neužtikrina, kad būtų pasiekti direktyvoje nustatyti rezultatai, — taikant šį nutarimą tuo atveju, jeigu piktnaudžiaujama įdarbinant darbuotojus pagal terminuotas sutartis, neužtikrinama veiksminga ir lygiavertė darbuotojų apsauga, siekiant tinkamai nubausti už šį piktnaudžiavimą ir panaikinti Sąjungos teisės pažeidimo pasekmes, taip pat nenubaudžiama už piktnaudžiavimą, todėl sudaromos sąlygos sveikatos priežiūros sektoriuje neįgyvendinti EB direktyvos?

Ar, remdamasis tuo, kad nacionalinės teisės aktuose absoliučiai draudžiama viešajame sektoriuje paeiliui sudarytas terminuotas darbo sutartis pakeisti neterminuotomis sutartimis arba nuo piktnaudžiavimo nukentėjusį darbuotoją priimti į nuolatines pareigas, taip pat tuo, kad šiuose nacionalinės teisės aktuose nėra kitų veiksmingų priemonių siekiant išvengti piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ir, jei reikia, už jį nubausti, šis teismas gali vadovautis aiškinimu, kad 2017 m. gegužės 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimas Nr. 406/2017 (juo pavėluotai įgyvendinta bendrojo statuto 9 straipsnio 3 dalis) ir vėliau surengtas laisva konkurencija grindžiamas atrankos konkursas, negali būti laikomi veiksmingomis priemonėmis siekiant išvengti piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ir, jei reikia, už jį nubausti, nes, kaip mano ir pakartoja šis teismas, taip vengiama taikyti ir įgyvendinti pačia EB direktyva reikalaujamus tikslus?

2017 m. gegužės 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimas Nr. 406/2017 taikomas tik pagalbiniams darbuotojams, o dėl kitų pagal terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų, įdarbinamų pernelyg ilgam laikotarpiui pagal nacionalinės teisės aktus, institucija nenagrinėja tokį pernelyg ilgą įdarbinimą pagrindžiančių priežasčių siekdama prireikus įvertinti, ar reikia sukurti nuolatinę darbo vietą įstaigoje, kad iš tikrųjų nestabili darbuotojų padėtis taptų stabili; už tokį piktnaudžiavimą nebaudžiama ir šiems darbuotojams netaikomos jokios apsaugos priemonės — nei veiksmingos, nei lygiavertės, siekiant tinkamai nubausti už piktnaudžiavimą ir panaikinti Sąjungos teisės pažeidimo pasekmes. Ar atsižvelgiant į tai reikia daryti išvadą, kad susidarius tokiai situacijai nevykdomi 2016 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendime (ECLI:EU:C:2016:679) nustatyti reikalavimai ir taip pažeidžiamas Sąjungos teisės aktas?

(1) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368).

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/24

2019 m. gegužės 22 d. Europos Centrinio Banko pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. kovo 13 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-730/16 Espírito Santo Financial Group/ECB

(Byla C-396/19 P)

(2019/C 319/26)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Europos Centrinis Bankas, atstovaujamas F. Malfrère ir M. Ioannidis bei advokato H.-G. Kamann

Kita apeliacinio proceso šalis: Insolvent Estate of Espírito Santo Financial Group SA

Apelianto reikalavimai

—	Panaikinti 2019 m. kovo 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Insolvent Estate of Espírito Santo Financial Group SA/Europos Centrinis Bankas (T-730/16) rezoliucinės dalies 1 punktą;

—	taip pat atmesti ieškinį, kiek jis susijęs su ECB atsisakymu atskleisti kredito sumą, nurodytą 2014 m. liepos 28 d. ECB valdančiosios tarybos sprendimo protokole;

—	subsidiariai, grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą;

—	įpareigoti ieškovę pirmojoje instancijoje ir kitą apeliacinio proceso šalį sumokėti du trečdalius (2/3), o ECB — vieną trečdalį (1/3) bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmas ir vienintelis apeliacinio skundo pagrindas: Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto (toliau — statutas) 10 straipsnio 4 dalies ir Sprendimo 2004/258 (1) 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos pastraipos pažeidimas.

ECB teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė statuto 10 straipsnio 4 dalį ir Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmąją pastraipą, kai skundžiamame sprendime, konkrečiai jo 39, 53–63, 111 ir 138 punktuose nusprendė, kad Valdančiosios tarybos diskrecija dėl jos posėdžio protokolo atskleidimo turi būti įgyvendinama laikantis Sprendime 2004/258 nustatytų sąlygų (60 punktas), o tai konkrečiu atveju reiškia, kad ECB privalo nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl Valdančiosios tarybos posėdžio protokole pateiktos informacijos atskleidimas konkrečiai ir faktiškai prieštarauja viešajam interesui, kiek tai susiję su ECB sprendimus priimančių tarnybų procedūrų konfidencialumu (61 punktas).

Statuto 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad informacija, kuri pateikiama per Valdančiosios tarybos procedūras, yra konfidenciali tam, kad būtų apsaugotas ECB nepriklausomumas ir veiksmingumas. Ši pirminės teisės taisyklė, nuo kurios negali būti nukrypta pagal antrinę teisę, taip pat taikoma Valdančiosios tarybos sprendimus fiksuojančių protokolų dalims. Tai pakartota Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje pastraipoje, kuri todėl turi būti visada aiškinama kartu su statuto 10 straipsnio 4 dalimi. Iš bendrojo Valdančiosios tarybos procedūrų konfidencialumo principo, kaip įtvirtinta statuto 10 straipsnio 4 dalyje, darytina išvada, kad ECB neprivalo savo sprendimams viešai paskelti savo svarstymų rezultatus taikyti tuos pačius turinio ir procedūrinius standartus, kokie įtvirtinti Sprendime 2004/258. Konkrečiai kalbant jis neprivalo pagrįsti savo sprendimo, pateikdamas nuorodą, kodėl tokio Valdančiosios tarybos protokolo atskleidimas konkrečiai ir faktiškai pakenktų viešajam interesui, kiek tai susiję su Valdančiosios tarybos procedūrų konfidencialumu.

(1) 2004 m. kovo 4 d. Europos centrinio banko sprendimas 2004/258 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais (OL L 80, 2004, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 5 t., p. 51).

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/25

2019 m. liepos 2 d. Islamic Republic of Iran Shipping Lines, Hafize Darya Shipping Lines (HDSL), Safiran Payam Darya Shipping Lines (SAPID), Khazar Sea Shipping Lines Co., Rahbaran Omid Darya Ship Management Co., Irinvestship Ltd ir IRISL Europe GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-434/15 Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt./Taryba

(Byla C-506/19 P)

(2019/C 319/27)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Islamic Republic of Iran Shipping Lines, Hafize Darya Shipping Lines (HDSL), Safiran Payam Darya Shipping Lines (SAPID), Khazar Sea Shipping Lines Co., Rahbaran Omid Darya Ship Management Co., Irinvestship Ltd ir IRISL Europe GmbH, atstovaujamos solisitorės M. Taher, baristerio R. Blakeley

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą,

—	pripažinti, kad įtraukdama apeliantes į sąrašus Taryba padarė pakankamai aiškų teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimą,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis nuspręstų dėl ieškinyje nurodytų tyrimo priemonių, o tada išnagrinėtų priežastinio ryšio ir žalos dydžio klausimus,

—	priteisti iš Tarybos apeliančių bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje ir Bendrajame Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrasis Teismas padarė penkias teisės klaidas, dėl kurių sprendimas turi būti panaikintas:

1.	klaidingai taikė išvadą, kad Taryba neturi diskrecijos;

2.	padarė klaidą, kai Sprendimo dėl panaikinimo IRISL (2013 m.) motyvus taikė pakankamai aiškaus pažeidimo kriterijui;

3.	teisiškai nepagrindė „įrodymų nebuvimo“ ir „netinkamų įrodymų“ skirtumo, kuris bet kuriuo atveju netaikytinas;

4.	padarė teisės klaidą, kai rėmėsi Bendrajam Teismui nepateiktais įrodymais;

5.	padarė teisės klaidą, kai taikė Sprendimą HTTS keldamas non concedit venire contra factum proprium ar res judicata klausimą.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/26

2019 m. liepos 4 d. Areios Pagos (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AB/Olympiako Athlitiko Kentro Athinon — Spyros Louis

(Byla C-511/19)

(2019/C 319/28)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Areios Pagos

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: AB

Atsakovė: Olympiako Athlitiko Kentro Athinon — Spyros Louis

Prejudiciniai klausimai

Ar netiesiogine diskriminacija dėl amžiaus, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/78 (1) 2 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies b punkte, taip pat 3 straipsnio 1 dalies c punkte, turėtų būti laikomi valstybės narės teisės aktai, kuriuos kaip darbdaviai taiko valstybė, vietos valdžios institucijos ir viešosios teisės reglamentuojami juridiniai asmenys ir apskritai visos išplėstinio viešųjų paslaugų sektoriaus įstaigos (privatinės teisės reglamentuojamos įstaigos), kaip antai nurodytos Įstatymo Nr. 4024/2011 34 straipsnio 1 dalies c punkte, 3 dalies pirmoje pastraipoje ir 4 dalyje, pagal kuriuos tų įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurios reglamentuojamos pagal privatinės teisės normas, yra taikoma darbo jėgos rezervo sistema, kurios laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt keturi (24) mėnesiai, taikant vienintelį esminį kriterijų — kad netrukus būtų įvykdytos senatvės pensijos skyrimo sąlygos, t. y., kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. įmokos pensijai gauti būtų mokėtos trisdešimt penkerius (35) metus, kartu atsižvelgiant į aplinkybę, kad pagal atitinkamu laikotarpiu draudimo srityje galiojusius teisės aktus, be kitų nagrinėjamu atveju nesvarbių atvejų, siekiant įgyti teisę į senatvės pensiją dirbant pagal darbo sutartį, reikalauta, kad asmuo būtų dirbęs (ne mažiau kaip) 10 500 darbo dienų (35 metus) ir tą laiką būtų buvęs apdraustas IKA ar kitoje samdomų darbuotojų draudimo įstaigoje ir būtų (ne mažiau kaip) 58 metų amžiaus, neatmetant galimybės, kad konkrečiu atveju draudimo laikotarpis (35 metai) gali pasibaigti ir asmeniui esant kitokio amžiaus?

Jeigu atsakymas į klausimą A) būtų teigiamas, ar darbo jėgos rezervo sistemos taikymas galėtų būti, vadovaujantis Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčiu ir 6 straipsnio 1 dalies a punktu, objektyviai ir racionaliai pagrįstas poreikiu nedelsiant užtikrinti organizacinius, veiklos ir balanso rezultatus, visų pirma — poreikį skubiai sumažinti viešąsias išlaidas, kad iki 2011 m. pabaigos būtų pasiekti konkretūs kiekybiniai tikslai, paminėti įstatymo aiškinamojoje ataskaitoje, kaip nurodyta vidutinės trukmės biudžeto strategijoje, kad būtų vykdomi valstybės įsipareigojimai partneriams kreditoriams, siekiant įveikti ūmią ir užsitęsusią ekonomikos ir finansų krizę, kurią tuo metu patyrė šalis, ir kartu racionalizuoti bei sustabdyti viešojo sektoriaus plėtrą?

Jeigu atsakymas į klausimą B) būtų teigiamas,

ar taikant tokią priemonę, kokia nustatyta Įstatymo Nr. 4024/2011 34 straipsnio 1 dalies c punkte, kuriame numatytas drastiškas darbuotojų, kuriems taikoma darbo jėgos rezervo sistema, bazinio darbo užmokesčio sumažinimas 60 proc. jo bazinės algos, gautos tuo metu, kai jam pradėta taikyti darbo jėgos rezervo sistema, neįpareigojant tokių darbuotojų dirbti atitinkamoje viešojoje įstaigoje, dėl kurio jie (de facto) laikotarpiu nuo perkėlimo į darbo jėgos rezervą iki atleidimo iš darbo siekiant išleisti į senatvės pensiją netenka galimybės gauti didesnį darbo užmokestį ir būti paaukštinti tarnyboje, yra tinkama ir būtina minėtam tikslui pasiekti pagal Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį ir 6 straipsnio 1 dalies a punktą tokiu atveju, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

būdami darbo jėgos rezerve, tokie darbuotojai išsaugo galimybę susirasti kitą darbą (privačiajame sektoriuje) arba gali užsiimti laisvąja profesija ar amatu, neprarasdami teisės gauti pirmiau minėtą bazinės algos sumą, išskyrus atvejus, kai darbo užmokestis arba pajamos iš naujos veiklos viršija darbo užmokestį, gautą iki perkėlimo į darbo jėgos rezervą, o tokiu atveju perviršio suma yra išskaičiuojama iš pirmiau minėtos bazinės algos sumos — 34 straipsnio 1 dalies f punktas;

viešoji įstaiga darbdavė, o jos panaikinimo atveju — OAED įsipareigoja iki darbuotojo išėjimo į pensiją sumokėti atitinkamai draudimo įstaigai tiek darbdavio, tiek darbuotojo socialinio draudimo įmokas pagrindinei pensijai, papildomai pensijai, socialinei ir sveikatos priežiūrai, atsižvelgdama į darbo užmokestį, jo gautą prieš pradedant jam taikyti darbo jėgos rezervo sistemą — 34 straipsnio 1 dalies d punktas;

yra numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo darbo jėgos rezervo sistemos, taikomos pažeidžiamoms socialinėms grupėms, kurioms reikalinga apsauga (darbo jėgos rezervui priskirto asmens sutuoktiniui, sutuoktiniui arba vaikui, kurio neįgalumo lygis yra ne mažesnis kaip 67 proc. ir kuris gyvena kartu su darbuotoju bei yra jo išlaikomas, darbuotojui, kurio neįgalumo lygis yra ne mažesnis kaip 67 proc., didelėms šeimoms, vienišiems tėvams, gyvenantiems kartu su darbuotoju ir nuo jo priklausomiems) — 34 straipsnio 1 dalies b punktas;

pirmenybė teikiama galimybei tokius darbuotojus perkelti į kitas laisvas darbo vietas viešosiose įstaigose, remiantis objektyviais ir nuopelnais pagrįstais kriterijais, įtraukiant juos į ASEP reitingus (34 straipsnio 1 dalies a punktas), tačiau ši galimybė visgi praktiškai ribojama dėl drastiško įvairių viešųjų įstaigų darbuotojų skaičiaus sumažinimo dėl poreikio sumažinti išlaidas;

imamasi priemonių siekiant sugrąžinti paskolas, kurias į darbo jėgos rezervą perkelti darbuotojai buvo gavę iš Indėlių ir paskolų kasos, ir siekiant Graikijos valstybės ir Graikijos bankų asociacijos susitarimo, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas sugrąžinti paskolas, kurias tie darbuotojai buvo gavę iš kitų bankų, proporcingai jų bendroms namų ūkio pajamoms ir jų turtui — 34 straipsnio 10 ir 11 dalys);

neseniai priimtame įstatyme (Įstatymo Nr. 4038/2012, OL A serija, Nr. 14, 1 straipsnio 15 dalyje) yra numatyta, kad griežtos pirmenybės tvarka turi būti priimtas reglamentas dėl pensijų ir apmokėjimo b ir c punktuose nurodytiems darbuotojams, ir bet kuriuo atveju tai turi būti padaryta per keturis mėnesius nuo atleidimo iš darbo ir atitinkamų dokumentų pensijai gauti pateikimo;

daugeliu atvejų, įskaitant ir nagrinėjamą atvejį, laikotarpiu, kuriuo pagal privatinės teisės reglamentuojamas darbo sutartis dirbę darbuotojai bus pervesti į darbo jėgos rezervą, ir iki jų atleidimo iš darbo siekiant išleisti į senatvės pensiją, nebus prarastos pirmiau minėtos karjeros ir darbo užmokesčio padidėjimo galimybės, nes darbuotojas, ilgą laiką išdirbęs viešojoje įstaigoje, bus išnaudojęs galiojančiuose teisės aktuose už daromą pažangą numatytas darbo užmokesčio didinimo ir (arba) karjeros raidos galimybes.

Ar tokia priemonė, kokia yra numatyta Įstatymo Nr. 4024/2011 34 straipsnio 1 dalies e punkte ir dėl kurios, taikant Įstatymo Nr. 3198/1955 8 straipsnio b punktą, visiškai (arba analogiškai) prarandama darbuotojo atleidimo iš darbo atveju arba darbo sutarties nutraukimo atveju skiriama išmoka, nes įvykdomos sąlygos gauti senatvės pensiją, kurios suma sudaro 40 % papildomą draudimą turintiems darbuotojams skiriamos išeitinės išmokos (kuri komunalines paslaugas teikiančios viešosios įstaigos atveju arba valstybės subsidijuojamo privatinės teisės reglamentuojamo juridinio asmens (atsakovo šioje byloje) atveju negali viršyti 15 000,00 EUR), ir ta išmoka kompensuojama sumažintu darbo užmokesčiu, mokamu darbuotojo priskyrimo darbo jėgos rezervui laikotarpiu, yra tinkama ir būtina direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytam tikslui pasiekti, turint omenyje, kad bet kuriuo atveju pagal minėtus galiojančius darbo teisės aktus toks darbuotojas būtų gavęs sumažintą išmoką tiek tuo atveju, jeigu būtų pats išėjęs iš darbo, tiek tuo atveju, jeigu įstaiga, kurioje jis dirbo, būtų jį atleidusi iš darbo?

(1) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79).

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/28

2019 m. rugpjūčio 2 d. Deutsche Lufthansa AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-764/15, Deutsche Lufthansa AG/Europos Komisija

(Byla C-594/19 P)

(2019/C 319/29)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Deutsche Lufthansa AG, atstovaujama advokato A. Martin-Ehlers

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Land Rheinland-Pfalz

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo nutartį byloje T-764/15;

—	patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktą reikalavimą ir panaikinti 2014 m. spalio 1 d. Komisijos pagrindinį sprendimą SA.32833 (1);

—	nepatenkinus šių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės nurodo šiuos pagrindus:

—	Apeliantė jau priėmus Sprendimą Montessori (2) turėjo teisę pareikšti ieškinį. Taip yra todėl, kad 45 milijonų eurų paskolos iš likvidumo fondo suteikimas Flughafen Frankfurt-Hahn GmbH yra valstybės pagalba. Be to, šios paskolos lėšos akivaizdžiai atiteko Ryanair.

—

Jeigu būtų taikoma vadinamoji Mory jurisprudencija (3), tuomet subsidiariai būtų taikoma pirmoji alternatyva. Komisija neatsižvelgė į esmines faktines aplinkybes ir papildomas lengvatas. Dėl pažeistų apeliantės procesinių teisių negali būti laikoma, kad Komisija tinkamai vykdė procedūrą. Ir šiuo atveju apeliantei buvo daromas konkretus poveikis ir todėl ji turi teisę pareikšti ieškinį.

—

Subsidiariai ieškinys turėtų būti pripažintas priimtinu ir tuomet, jei būtų taikoma antroji vadinamosios Mory jurisprudencijos alternatyva, pagal kurią apeliantė turi įrodyti, kad pagalba darė reikšmingą neigiamą poveikį jos padėčiai rinkoje. Šiuo atveju, be kita ko, perkeliama įrodinėjimo pareiga, arba bent įrodinėjimo pareiga sušvelninama apeliantės naudai, nes Komisija savavališkai iškraipė jai žinomas reikšmingas bylos aplinkybes. Galiausiai alternatyviai reikia pažymėti, kad apeliantė iš tikrųjų įrodė tokį reikšmingą neigiamą poveikį. Kitoks Bendrojo Teismo teisinis vertinimas išeina iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos ribų ir yra grindžiamas klaidingu atitinkamos rinkos suvokimu. Bendrasis Teismas iškraipė ir sutrumpino apeliantės nurodytas faktines aplinkybes, pakeitė ginčijamo sprendimo turinį ir pažeidė taisykles, susijusias su įrodinėjimo pareiga.

(1) 2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/788 dėl valstybės pagalbos SA.32833 (11/C) (ex 11/NN), kurią Vokietija Frankfurto Hano oro uostui suteikė 2009–2011 m. finansavimo priemonėmis (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 6850) (OL L 134, 2016, p. 1).

(2) 2018 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Scuola Elementare Maria Montessori Srl ir kt. (C-622/16 P–C-624/16 P, EU:C:2018:873).

(3) 2015 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Mory SA ir kt./Komisija (C-33/14 P, EU:C:2015:609).

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/29

2019 m. liepos 19 d. pareikštas ieškinys byloje VDV eTicket Service/Komisija ir INEA

(Byla T-516/19)

(2019/C 319/30)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: VDV eTicket Service GmbH & Co. KG (Kelnas, Vokietija), atstovaujama advokato A. Bartosch

Atsakovės: Europos Komisija ir Exekutivagentur für Innovation und Netze (INEA)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pagal SESV 272 straipsnį pripažinti, kad 407 443,04 euro išlaidų nepripažinimas rašte, dėl kurio pareikštas ieškinys, yra neteisėtas,

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti ginčijamą sprendimą pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinys pareikštas dėl 2019 m. gegužės 13 d. Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (INEA) sprendimo ARES(2019)3151305, kiek juo ieškovės patirtos 407 443,04 euro išlaidos įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ projektą Nr. 636126 — European Travellers Club pripažintos neatitinkančiomis reikalavimų.

Ieškinys grindžiamas dviem pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas: Piktnaudžiavimas teise, nes turėjo būti žinoma, kad išlaidos paskirstytos neteisingai

—	Atsakovės piktnaudžiavo teise, nes, pirma, nepripažino ieškovės patirtų samdos išlaidų ir, antra, iš daugelio dokumentų turėjo suprasti, kad ieškovės patirtos samdos išlaidos buvo daug didesnės, nei nurodyta atitinkamo dotacijų susitarimo 2 priede.

Antrasis ieškinio pagrindas: teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

—	Dėl tų pačių priežasčių, nurodytų pirmajame ieškinio pagrinde, atsakovės pažeidė ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/30

2019 m. rugpjūčio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Global Steel Wire ir kt./Komisija

(Byla T-545/19)

(2019/C 319/31)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovės: Global Steel Wire, SA (Serdanjòla del Valjèsas, Ispanija), Moreda-Riviere Trefilerías, SA (Chichonas, Ispanija), Global Special Steel Products, SA (Los Korales de Buelna, Ispanija), atstovaujamos advokatų F. González Díaz, J. Blanco Carol ir B. Martos Stevenson

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti ieškinį nepriimtinu;

—	panaikinti 2019 m. gegužės 24 d. Europos Komisijos sprendimą ir

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys, kuris grindžiamas 2000 m. vasario mėn. pateiktu nepajėgumu sumokėti grindžiamu prašymu procedūroje COMP/38.344 — ištemptas plienas, pateiktas dėl Europos Komisijos sprendimo, kuriuo atmetamas prašymas pratęsti mokėjimo terminą atsižvelgiant į pareiškėjų finansinę situaciją 2018 m. gruodžio 20 d.

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi penkiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas gynybos teisių pažeidimu, kadangi ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesuteikus ieškovėms galimybės šiuo klausimu pateikti savo nuomonę.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas motyvavimo trūkumu, kai buvo atmestas ieškovių pateiktas prašymas.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė faktinių ir teisinių klaidų, vertinama ieškovių finansinę būklę ir jų pajėgumą sumokėti baudą.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija priėmė ginčijamą sprendimą pažeisdama bendrą kolegialumo principą, o tai reiškia kompetencijos nebuvimą.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo principo nebuvimu.

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/31

2019 m. rugpjūčio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija/Komisija

(Byla T-554/19)

(2019/C 319/32)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. García-Valdecasas Dorrego

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti pranešimą apie konkursą ir

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pateikiamas dėl pranešimo apie konkursą EPSO/AD/374/19 ‒ šių sričių administratoriai AD 7: 1. Konkurencijos teisė, 2. Finansų teisė, 3. Ekonominės ir pinigų sąjungos teisė, 4. ES biudžetui taikomos finansinės taisyklės, 5. Euro monetų apsauga nuo padirbinėjimo (1).

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1/58 (2) 1 ir 2 straipsnių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau ‒ Chartija) 22 straipsnio ir Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 1 quinquies straipsnio pažeidimu, padarytu apribojant EPSO ir kandidato komunikavimo režimą išimtinai anglų, prancūzų ir vokiečių arba italų kalbomis bei apribojant kalbas, kuriomis gali būti papildyta kandidato formos skiltis, susijusi su gabumais.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1/58 1 ir 6 straipsnių, Chartijos 22 straipsnio, Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 1 quinquies straipsnio 1 ir 6 dalių, 27 straipsnio ir 28 straipsnio f punkto pažeidimu, padarytu nepagrįstai leidžiant pasirinkti antrą kalbą tik iš keturių kalbų (prancūzų, anglų, vokiečių ir italų), tačiau ne iš kitų oficialių Europos Sąjungos kalbų.

3.	Leidimas pasirinkti tik iš anglų, prancūzų, vokiečių ir italų kalbų yra savavališkas ir sukelia diskriminaciją dėl kalbos, o tai prieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų 1 quinquies straipsnio 1 ir 6 dalims, 27 straipsniui ir 28 straipsnio f punktui.

Tai, kad pranešime apie konkursą konkrečiai nenurodoma, kad pirma kalba turi būti kalba, kurią kandidatai moka bent C1 lygiu, suteikia pagrindą dvigubai diskriminacijai ‒ dėl pilietybės ir dėl kalbos, kuria kalbama, ‒ taip pažeidžiant Pareigūnų tarnybos nuostatų 1 quinquies straipsnio 1 ir 6 dalis, 27 straipsnį ir 28 straipsnio f punktą.

(1) OL C 191 A, 2019, p. 1.

(2) Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3).

23.9.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/32

2019 m. rugpjūčio 13 d. pareikštas ieškinys byloje Luz Saúde/EUIPO — Clínica La Luz (HOSPITAL DA LUZ LEARNING HEALTH TRAINING, RESEARCH & INNOVATION CENTER)

(Byla T-558/19)

(2019/C 319/33)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: portugalų

Šalys

Ieškovė: Luz Saúde, SA (Lisabona, Portugalija), atstovaujama advokato G. Moreira Rato

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Clínica La Luz, SL (Madridas, Ispanija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Sąjungos prekių ženklo „HOSPITAL DA LUZ LEARNING HEALTH TRAINING, RESEARCH & INNOVATION CENTER“ paraiška — Registracijos paraiška Nr. 16 433 823.

Procedūra EUIPO: protesto procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2019 m. liepos 1 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2239/2018-4.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 319

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	62 metai 2019m. rugsėjo 23d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2019/C 319/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1

	V Nuomonės
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2019/C 319/02	Byla C-40/17: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Fashion ID GmbH & Co.KG/Verbraucherzentrale NRW eV (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis — Direktyva 95/46/EB — 2 straipsnio d punktas — Sąvoka duomenų valdytojas — Interneto svetainės, į kurią integruotas socialinis modulis, leidžiantis perduoti šios svetainės lankytojo asmens duomenis minėto modulio teikėjui, administratorius — 7 straipsnio f punktas — Duomenų tvarkymo teisėtumas — Atsižvelgimas į interneto svetainės administratoriaus arba socialinio modulio teikėjo interesus — 2 straipsnio h punktas ir 7 straipsnio a punktas — Duomenų subjekto sutikimas — 10 straipsnis — Duomenų subjekto informavimas — Nacionalinės teisės aktai, leidžiantys vartotojų teisių gynimo asociacijoms pareikšti ieškinį)	2
2019/C 319/03	Byla C-411/17: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Cour constitutionnelle (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Inter-Environnement Wallonie ASBL, Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen ASBL/Conseil des ministres (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Aplinka — Espo konvencija — Orhuso konvencija — Natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsauga — Direktyva 92/43/EEB — 6 straipsnio 3 dalis — Projekto sąvoka — Poveikio konkrečiai teritorijai vertinimas — 6 straipsnio 4 dalis — Imperatyvių viršesnio viešojo intereso pagrindų sąvoka — Laukinių paukščių apsauga — Direktyva 2009/147/EB — Tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimas — Direktyva 2011/92/ES — 1 straipsnio 2 dalies a punktas — Projekto sąvoka — 2 straipsnio 1 dalis — 4 straipsnio 1 dalis — Poveikio aplinkai vertinimas — 2 straipsnio 4 dalis — Vertinimo netaikymas — Laipsniškas branduolinės energijos naudojimo nutraukimas — Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias numatyta, pirma, beveik dešimčiai metų atnaujinti elektros energijos pramoninę gamybą išjungtoje atominėje elektrinėje, todėl pirminė nacionalinės teisės aktų leidėjo nustatyta elektrinės išjungimo ir elektros energijos pramoninės gamybos joje nutraukimo data nukeliama dešimčiai metų, ir, antra, taip pat dešimčiai metų nukelti pirminį nacionalinės teisės aktų leidėjo nustatytą elektros energijos pramoninės gamybos veikiančioje elektrinėje nutraukimo terminą — Poveikio aplinkai vertinimo neatlikimas)	3
2019/C 319/04	Byla C-469/17: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Funke Medien NRW GmbH/Vokietijos Federacinė Respublika (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Autorių teisės ir gretutinės teisės — Direktyva 2001/29/EB — Informacinė visuomenė — Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas — 2 straipsnio c punktas — Atgaminimo teisė — 3 straipsnio 1 dalis — Viešas paskelbimas — 5 straipsnio 2 ir 3 dalys — Išimtys ir apribojimai — Apimtis — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija)	5
2019/C 319/05	Byla C-476/17: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pelham GmbH, Moses Pelham, Martin Haas/Ralf Hütter, Florian Schneider-Esleben (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Autorių teisės ir gretutinės teisės — Direktyva 2001/29/EB — Informacinė visuomenė — Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas — Garsinių fragmentų ėmimas (sampling) — 2 straipsnio c punktas — Fonogramų gamintojai — Atgaminimo teisė — Atgaminimas iš dalies — 5 straipsnio 2 ir 3 dalys — Išimtys ir apribojimai — Apimtis — 5 straipsnio 3 dalies d punktas — Citavimas — Direktyva 2006/115/EB — 9 straipsnio 1 dalies b punktas — Platinimo teisė — Pagrindinės teisės — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — 13 straipsnis — Menų laisvė)	6
2019/C 319/06	Byla C-516/17: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Spiegel Online GmbH/Volker Beck (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Autorių teisės ir gretutinės teisės — Direktyva 2001/29/EB — Informacinė visuomenė — Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas — 5 straipsnio c punktas — Išimtys ir apribojimai — Apimtis — 5 straipsnio 3 dalies c ir d punktai — Naujienų pranešimas — Citavimas — Hipersaitų naudojimas — Teisėtas padarymas viešai prieinamo — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — 11 straipsnis — Saviraiškos ir informacijos laisvė)	7
2019/C 319/07	Byla C-556/17: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Pécsi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Alekszij Torubarov/Bevándorlási és Menekültügyi Hivatal (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bendra prieglobsčio ir papildomos apsaugos politika — Bendra tarptautinės apsaugos suteikimo tvarka — Direktyva 2013/32/ES — 46 straipsnio 3 dalis — Išsamus ex nunc nagrinėjimas — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis — Teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę — Pirmosios instancijos teismo įgaliojimų apimtis — Įgaliojimų pakeisti sprendimą nebuvimas — Kompetentingos administracinės arba kvaziteisminės institucijos atsisakymas laikytis šio teismo sprendimo)	8
2019/C 319/08	Byla C-589/17: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Superior de Justicia de Cataluña (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Prenatal S.A./Tribunal Económico Administrativo Regional de Cataluña (TEARC) (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tekstilės produktų, klaidingai deklaruotų kaip Jamaikos kilmės, importas — Importo muitų išieškojimas a posteriori — Prašymas neišieškoti muitų — Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 — Bendrijos muitinės kodeksas — 220 straipsnio 2 dalies b punktas ir 239 straipsnis — Komisijos sprendimas atmesti prašymą konkrečiu atveju — Galiojimas)	9
2019/C 319/09	Byla C-620/17: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Székesfehérvári Törvényszék (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hochtief Solutions AG Magyarországi Fióktelepe/Fővárosi Törvényszék (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Viešieji pirkimai — Peržiūros procedūros — Direktyva 89/665/EEB — Direktyva 92/13/EEB — Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą — Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai — Teismų sprendimų, kuriais nepaisoma Sąjungos teisės, peržiūra — Valstybės narės atsakomybė dėl nacionalinio teismo padaryto Sąjungos teisės pažeidimo — Atlygintinos žalos įvertinimas)	10
2019/C 319/10	Byla C-654/17 P: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Bayerische Motoren Werke AG/Europos Komisija, Freistaat Sachsen (Apeliacinis skundas — Valstybės pagalba — Regioninė investicinė pagalba — Dideliam investiciniam projektui suteikta pagalba — Pagalba, iš dalies nesuderinama su vidaus rinka — SESV 107 straipsnio 3 dalis — Pagalbos reikalingumas — SESV 108 straipsnio 3 dalis — Reglamentas (EB) Nr. 800/2008 — Pagalba, viršijanti atskiro pranešimo ribą — Pranešimas — Bendrosios išimties apimtis — Priešpriešinis apeliacinis skundas — Leidimas įstoti į bylą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme — Priimtinumas)	11
2019/C 319/11	Byla C-659/17: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Istituto nazionale della previdenza sociale (INPS)/Azienda Napoletana Mobilità SpA (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Valstybės pagalba — Pagalba užimtumui — Atleidimas nuo socialinio draudimo įmokų, susijusių su mokymo ir darbo sutartimis — Sprendimas 2000/128/EB — Pagalbos schemos, susijusios su Italijos įgyvendintomis užimtumo skatinimo priemonėmis — Su vidaus rinka iš dalies nesuderinama pagalba — Sprendimo 2000/128/EB taikymas įmonei, kuri išimtine tvarka teikia vietos viešojo transporto paslaugas, jai tiesiogiai patikėtas savivaldybės — SESV 107 straipsnio 1 dalis — Sąvoka konkurencijos iškraipymas — Sąvoka įtaka prekybai tarp valstybių narių)	12
2019/C 319/12	Byla C-680/17: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Utrecht (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sumanan Vethanayagam, Sobitha Sumanan, Kamalaranee Vethanayagam/Minister van Buitenlandse Zaken (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė — Bendrijos vizų kodeksas — Reglamentas (EB) Nr. 810/2009 — 5 straipsnis — Valstybė narė, turinti kompetenciją išnagrinėti prašymą išduoti vizą ir priimti sprendimą dėl jo — 8 straipsnis — Atstovavimo susitarimas — 32 straipsnio 3 dalis — Skundas dėl sprendimo atsisakyti išduoti vizą — Valstybė narė, turinti kompetenciją išnagrinėti skundą esant atstovavimo susitarimui — Asmenys, turintys teisę pateikti skundą)	13
2019/C 319/13	Byla C-38/18: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas (Tribunale di Bari (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Massimo Gambino, Shpetim Hyka (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose — Direktyva 2012/29/ES — Būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai — 16 ir 18 straipsniai — Pirmosios instancijos bylą nagrinėjančio baudžiamojo teismo vykdoma nukentėjusiojo apklausa — Bylą nagrinėjančio teismo sudėties pasikeitimas — Pakartotinė nukentėjusiojo apklausa vienos iš proceso šalių prašymu — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — 47 ir 48 straipsniai — Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į gynybą — Betarpiškumo principas — Apimtis — Nukentėjusiojo teisė į apsaugą vykstant baudžiamajam procesui)	14
2019/C 319/14	Byla C-124/18 P: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje Red Bull GmbH/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Marques, Optimum Mark sp. z o.o. (Apeliacinis skundas — Europos Sąjungos prekių ženklas — Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 — 4 straipsnis ir 7 straipsnio 1 dalies a punktas — Absoliutus atmetimo pagrindas — Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra — Dviejų spalvų derinys — Sisteminio išdėstymo, kuriame spalvos susiejamos iš anksto nustatytu ir nuosekliu būdu, nebuvimas)	14
2019/C 319/15	Byla C-209/18: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Austrijos Respublika (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyvos 2006/123/EB ir SESV 49 ir 56 straipsnių pažeidimas — Apribojimai ir reikalavimai, susiję su statybos inžinerijos, patentinių patikėtinių ir veterinarijos bendrovių buveinės vieta, teisine forma, dalyvavimu valdant kapitalą ir daugiasrite veikla)	15
2019/C 319/16	Byla C-354/18: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunalul Bacău (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Radu Lucian Rusu, Oana Maria Rusu/SC Blue Air — Airline Management Solutions Srl (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 — Oro transportas — Atsisakymas vežti — Sąvokos kompensacija ir papildoma kompensacija — Atlygintinos žalos rūšis — Turtinė arba neturtinė žala — Išskaitymas — Papildoma kompensacija — Pagalba — Keleiviams pateikta informacija)	16
2019/C 319/17	Byla C-359/18 P: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje Europos vaistų agentūra/Shire Pharmaceuticals Ireland Ltd, Europos Komisija (Apeliacinis skundas — Reglamentas (EB) Nr. 141/2000 — Retieji vaistai — 5 straipsnis — Paraiška priskirti vaistą retųjų vaistų kategorijai — Pripažinimas tinkama — Ankstesnis leidimas prekiauti, išduotas dėl to paties vaisto)	17
2019/C 319/18	Byla C-388/18: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Finanzamt A/B (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Apmokestinimas — Mokesčių teisės aktų suderinimas — Direktyva 2006/112/EB — Bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema — 288 straipsnio pirmos pastraipos 1 punktas ir 315 straipsnis — Speciali smulkiojo verslo įmonėms skirta schema — Speciali apmokestinamiesiems prekybininkams skirta schema — Apmokestinamasis prekybininkas, kuriam taikoma maržos apmokestinimo schema — Metinė apyvarta, nulemianti specialios smulkiojo verslo įmonėms skirtos schemos taikymą — Marža arba gautos sumos)	17
2019/C 319/19	Byla C-436/18 P: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje Shanxi Taigang Stainless Steel Co. Ltd/Europos Komisija, Eurofer, Association Européenne de l'Acier, ASBL (Apeliacinis skundas — Dempingas — Galutinio antidempingo muito nustatymas tam tikroms Kinijos kilmės prekėms — Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1429 — Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 — 2 straipsnio 7 dalies a punktas — Normalioji vertė — Apskaičiavimas pagal trečiosios rinkos ekonomikos valstybės kainą — Tinkamos trečiosios valstybės parinkimas — Trečioji rinkos ekonomikos valstybė, kuri yra to paties tyrimo objektas — Koregavimai)	18
2019/C 319/20	Byla C-451/18: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Győri Ítélőtábla (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Tibor-Trans Fuvarozó és Kereskedelmi Kft./DAF TRUCKS N.V. (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 — Specialioji jurisdikcija — 7 straipsnio 2 punktas — Bylos dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto — Vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis — Žalos atsiradimo vieta — Prašymas atlyginti žalą, padarytą karteliniu susitarimu, pripažintu prieštaraujančiu SESV 101 straipsniui ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsniui)	19
2019/C 319/21	Byla C-481/18: 2019 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Italijos Respublika (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2012/39/ES — Žmogaus audinių ir ląstelių ištyrimo techniniai reikalavimai — Nepranešimas arba neperkėlimas per nustatytą terminą)	19
2019/C 319/22	Byla C-438/18: 2019 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa — CAAD) (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Galeria Parque Nascente-Exploração de Espaços Comerciais SA/Autoridade Tributária e Aduaneira (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis — Bendra mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą — Direktyva 90/434/EEB — 4 ir 11 straipsniai — Direktyva 2009/133/EB — 4 ir 15 straipsniai — Atvirkštinis jungimasis — Mokesčių sistema, pagal kurią atvirkštinio jungimosi atveju patronuojančiosios bendrovės patirtos išlaidos, kilusios iš pastarosios sudarytos paskolos įsigyti patronuojamosios bendrovės akcijas, kurios yra atskaitomos šiai patronuojančiajai bendrovei, laikomos neatskaitomomis šiai patronuojamajai bendrovei)	20
2019/C 319/23	Byla C-530/18: 2019 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Tribunalul Ilfov (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) EP/FO (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis — Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų — Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 — 15 straipsnis — Bylos perdavimas kitos valstybės narės teismui, kuris yra tinkamesnis nagrinėti bylą — Bendrosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurią jurisdikciją turi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismas, išimtis — Konkretus ryšys su kita valstybe nare — Kriterijai, leidžiantys nustatyti teismą, kuris yra tinkamesnis nagrinėti bylą — Skirtingų teisės normų egzistavimas — Vaiko interesas)	21
2019/C 319/24	Byla C-103/19: 2019 m. vasario 11 d. Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no 24 de Madrid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sindicato Único de Sanidad e Higiene de la Comunidad de Madrid y Sindicato de Sanidad de Madrid de la CGT/Consejería de Sanidad de la Comunidad de Madrid	22
2019/C 319/25	Byla C-150/19: 2019 m. vasario 21 d. Sąd Rejonowy w Koszalinie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje V.C. Sp. z o.o./P.K.	23
2019/C 319/26	Byla C-396/19 P: 2019 m. gegužės 22 d. Europos Centrinio Banko pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. kovo 13 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-730/16 Espírito Santo Financial Group/ECB	24
2019/C 319/27	Byla C-506/19 P: 2019 m. liepos 2 d. Islamic Republic of Iran Shipping Lines, Hafize Darya Shipping Lines (HDSL), Safiran Payam Darya Shipping Lines (SAPID), Khazar Sea Shipping Lines Co., Rahbaran Omid Darya Ship Management Co., Irinvestship Ltd ir IRISL Europe GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-434/15 Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt./Taryba	25
2019/C 319/28	Byla C-511/19: 2019 m. liepos 4 d. Areios Pagos (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AB/Olympiako Athlitiko Kentro Athinon — Spyros Louis	26
2019/C 319/29	Byla C-594/19 P: 2019 m. rugpjūčio 2 d. Deutsche Lufthansa AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-764/15, Deutsche Lufthansa AG/Europos Komisija	28
	Bendrasis Teismas
2019/C 319/30	Byla T-516/19: 2019 m. liepos 19 d. pareikštas ieškinys byloje VDV eTicket Service/Komisija ir INEA	29
2019/C 319/31	Byla T-545/19: 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Global Steel Wire ir kt./Komisija	30
2019/C 319/32	Byla T-554/19: 2019 m. rugpjūčio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija/Komisija	31
2019/C 319/33	Byla T-558/19: 2019 m. rugpjūčio 13 d. pareikštas ieškinys byloje Luz Saúde/EUIPO — Clínica La Luz (HOSPITAL DA LUZ LEARNING HEALTH TRAINING, RESEARCH & INNOVATION CENTER)	32