|
ISSN 1977-0960 |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 271 |
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
62 metai |
|
Turinys |
Puslapis |
|
|
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės |
|
|
|
REKOMENDACIJOS |
|
|
|
Europos sisteminės rizikos valdyba |
|
|
2019/C 271/01 ESRV/2019/3 |
|
|
II Komunikatai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2019/C 271/02 |
|
|
IV Pranešimai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2019/C 271/03 |
||
|
2019/C 271/04 |
|
|
V Nuomonės |
|
|
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2019/C 271/05 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.9354 – AXA / NN Group / JV). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 ) |
|
|
|
KITI AKTAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2019/C 271/06 |
||
|
2019/C 271/07 |
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE. |
|
LT |
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
REKOMENDACIJOS
Europos sisteminės rizikos valdyba
|
13.8.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 271/1 |
EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS REKOMENDACIJA
2019 m. kovo 21 d.
kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2016/14 dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą spragų užpildymo
(ESRV/2019/3)
(2019/C 271/01)
EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (1), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalies b, d ir f punktus ir 16–18 straipsnius,
atsižvelgdama į 2011 m. sausio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos sprendimą ESRV/2011/1, kuriuo patvirtinamos Europos sisteminės rizikos valdybos darbo tvarkos taisyklės (2), ypač į jo 18–20 straipsnius,
kadangi:
|
(1) |
įgyvendinant nekilnojamojo turto sektoriaus pokyčių stebėsenos sistemą finansinio stabilumo tikslais, Sąjungos lygiu reikia reguliariai rinkti ir paskirstyti palyginamus duomenis apie šalis tam, kad būtų galima tiksliau įvertinti su nekilnojamuoju turtu susijusias rizikas valstybėse narėse, palyginti makroprudencinės politikos priemonių naudojimą, siekiant spręsti su nekilnojamuoju turtu susijusį pažeidžiamumą; |
|
(2) |
Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2016/14 (3) buvo siekiama suderinti apibrėžtis ir rodiklius, naudojamus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (RRE) ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto (CRE) rinkoms stebėti ir spręsti klausimą dėl esamų spragų, susijusių su duomenų apie RRE ir CRE rinkas Sąjungoje prieinamumu ir palyginamumu; |
|
(3) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 (4) ir Komisijos sprendimas 2012/504/ES (5) nustato Europos statistikos teisinę sistemą. Atsižvelgiant į Bendrijos statistikos institucijos, t. y. Komisijos (Eurostatas) patirtį teikiant aukštos kokybės statistinius duomenis Europai, siekiant sudaryti sąlygas ir palengvinti palyginimus tarp šalių, Komisijos (Eurostato) indėlį į sistemą, nustatytą Rekomendacija ESRV/2016/14, Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) laiko itin svarbiu siekiant, kad nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms būtų paprasčiau rinkti duomenis apie fizinės CRE rinkos rodiklius. Savo ruožtu, turėdamos tokius duomenis, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos galės greičiau įgyvendinti rizikos stebėsenos sistemos įgyvendinimą, siekdamos veiksmingai stebėti CRE rinką ir taip sudarys sąlygas identifikuoti riziką finansiniam stabilumui, kuri kyla iš CRE rinkos. Dėl šios priežasties labai svarbu sukurti bendrą būtinąją sistemą, kuria remiantis būtų sudaroma duomenų bazė, kurios reikia nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms veiksmingai stebėti fizinę CRE rinką. Tokios suderintos sistemos poreikis ypač išryškėja, atsižvelgiant į reikšmingą tarptautinio CRE finansavimo apimtį. Šiuo požiūriu Rekomendaciją ESRV/2016/14 reikia papildyti nauja rekomendacija, skirta skatinti bendrą būtinąją sistemą, skirtą atitinkamų suderintų rodiklių tobulinimui, rengimui ir sklaidai. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir atitinkamų statistinių duomenų kokybę, taip pat sumažinti atskaitomybės naštą, Komisija (Eurostatas) taip pat turėtų kurti ir skatinti naudoti statistinius standartus, metodus ir procesus reikiamiems statistiniams duomenims rinkti; |
|
(4) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 1096/2010 (6) 2 straipsnį ECB turi užtikrinti ESRV sekretoriato paslaugas ir tokiu būdu teikti ESRV analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę paramą. Be to, vadovaujantis Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 5 straipsnio 3 dalimi, ECB turi prireikus prisidėti prie taisyklių ir praktikos, kuria vadovaujamasi renkant, kaupiant ir platinant statistinę informaciją jo kompetencijos srityse, suderinimo. Šiuo požiūriu svarbu užtikrinti glaudų Europos statistikos sistemos (7) ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) bendradarbiavimą. Tuo tikslu ir vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 6 straipsnio 3 dalimi, nuolatinės Komisijos (Eurostato) ir ECB konsultacijos ir bendradarbiavimas yra itin svarbus, siekiant kurti reikiamus statistikos standartas, metodus ir procedūras; |
|
(5) |
ECBS statistikos komiteto, padedamo jo Nekilnojamojo turto darbo grupės, neseniai atliktas darbas statistikos srityje, susijusioje su duomenų apie rodiklius, susijusių su CRE ir RRE finansavimu, šaltiniais išryškino poreikį iš dalies pakeisti tam tikras apibrėžtis, palengvinant nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų vykdomą stebėsenos veiklą. Pripažįstant, kad vien tik Europos Centrinio Banko reglamentu (ES) 2016/867 (8), kuriuo buvo sukurtas AnaCredit projektas, negali būti kliaujamasi atsakant į nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų poreikius, komercinės paskirties nekilnojamojo turto ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto apibrėžtys Rekomendacijoje ESRV/2016/14 turėtų vis tiek būti iš dalies pakeistos tam, kad jos būtų labiau suderintos su platesnėmis apibrėžtimis, naudojamomis Reglamente (ES) 2016/867, kad būtų sudarytos sąlygos reikiamai finansinio stabilumo analizei ir visiškam palyginamumui tarp šalių; |
|
(6) |
tačiau aplinkybė, kad Rekomendacijoje ESRV/2016/14 pateiktos apibrėžtys iš dalies keičiamos, neturėtų užkirsti kelio nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms naudoti papildomus nekilnojamojo turto rodiklius ir paskirstymus, kurie yra grindžiami tų nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų apibrėžtimis ir parametrais, atsižvelgia į jų nacionalinių CRE ir RRE rinkų ypatumus ir yra svarbūs finansinio stabilumo perspektyvos požiūriu. Tai užtikrintų, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi Rekomendacijoje ESRV/2016/14 numatyto proporcingumo principo; |
|
(7) |
pagal Rekomendaciją ESRB/2016/14 adresatai turi pranešti ESRV ir Tarybai apie veiksmus, kurių buvo imtasi laikantis tos rekomendacijos, arba tinkamai pateisinti savo neveikimą, laikantis rekomendacijoje numatyto grafiko. Šiuo požiūriu adresatai padarė pažangą, įgyvendindami Rekomendaciją ESRB/2016/14 laikantis rekomenduojamo grafiko. Tačiau kelių nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų darbas užtruko dėl praktinių priežasčių, kaip antai, poreikio sukurti atskaitomybės struktūrą, identifikuoti duomenų šaltinius ir išspręsti klausimus, susijusius su duomenų konfidencialumu; |
|
(8) |
dėl to, siekiant užtikrinti Rekomendacijos ESRB/2016/14 įgyvendinimą, reikia pratęsti kai kuriuos joje nustatytus terminus. Šių terminų pratęsimas suteiks nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms daugiau laiko aukščiau minėtiems klausimams išspręsti. Dėl bendrai sutartų praktinių apibrėžčių trūkumo, kiek tai susiję su atitinkamais fizinės CRE rinkos rodikliais, taip pat dėl operacinių apribojimų nesant duomenų apie atitinkamus rodiklius, yra sunku tiksliai įvertinti ir palyginti riziką nacionalinėse rinkose. Dėl to Rekomendacijos ESRB/2016/14 įgyvendinimo terminai, susiję su tais rodikliais, apie kuriuos nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos neturi atitinkamos informacijos, turėtų būti pratęsti, siekiant suteikti pakankamai laiko būtinoms apibrėžtims sukurti ir duomenims surinkti; |
|
(9) |
Bendroji valdyba nemano, kad tam tikrų Rekomendacijoje ESRB/2016/14 numatytų terminų pratęsimas keltų pavojų sklandžiam finansinių rinkų veikimui. Be to, Bendroji valdyba nemano, kad dėl tokio pratęsimo atsirastų galimybė, jog adresatai neįgyvendins Rekomendacijos ESRB/2016/14; |
|
(10) |
ESRV taip pat pripažįsta, kad gali reikėti papildomų techninių gairių bei toliau dirbti ties tikslinėmis apibrėžtimis ir rodikliais tam, kad būtų sudarytos sąlygos atsižvelgti į rinkų ar rinkos segmentų ypatumus, taip pat užtikrinti statistinę duomenų kokybę. Rekomendaciją ESRB/2016/14 gali reikėti vėliau dar kartą iš dalies keisti, atsižvelgiant į ateities pokyčius, susijusius su šiomis tikslinėmis apibrėžtimis ir rodikliais; |
|
(11) |
todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Rekomendaciją ESRB/2016/14, |
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
PAKEITIMAI
Rekomendacija ESRB/2016/14 iš dalies keičiama taip:
|
1) |
C rekomendacijos 1 skirsnio 1 dalis pakeičiama taip:
|
|
2) |
D rekomendacijos 1 skirsnio 2 dalis pakeičiama taip:
|
|
3) |
1 skyriuje pridedama šį rekomendacija: „F rekomendacija – fizinės komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos bendros būtinosios sistemos sukūrimas
|
|
4) |
2 skirsnio 1 dalies 1 punktas pakeičiamas taip:
|
|
5) |
2 skirsnio 3 dalis pakeičiama taip:
|
|
6) |
I priedas pakeičiamas šios rekomendacijos I priedu; |
|
7) |
II priedas pakeičiamas šios rekomendacijos II priedu; |
|
8) |
III priedas pakeičiamas šios rekomendacijos III priedu; |
|
9) |
IV priedas pakeičiamas šios rekomendacijos IV priedu; |
|
10) |
V priedas pakeičiamas šios rekomendacijos V priedu. |
Priimta Frankfurte prie Maino 2019 m. kovo 21 d.
ESRV bendrosios valdybos vardu
ESRV sekretoriato vadovas
Francesco MAZZAFERRO
(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.
(3) 2016 m. spalio 31 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2016/14 dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą spragų užpildymo (OL C 31, 2017 1 31, p. 1).
(4) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
(5) 2012 m. rugsėjo 17 d. Komisijos sprendimas 2012/504/ES dėl Eurostato (OL L 251, 2012 9 18, p. 49).
(6) 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1096/2010 kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (OL L 331, 2010 12 15, p. 162).
(7) Europos statistikos sistema (ESS) – tai Bendrijos statistikos institucijos, Komisijos (Eurostato) ir nacionalinių statistikos institutų (NSI) bei kitų nacionalinių institucijų, kurios kiekvienoje valstybėje narėje yra atsakingos už Europos statistikos tobulinimą, rengimą ir sklaidą, partnerystė.
(8) 2016 m. gegužės 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2016/867 dėl neapibendrintų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo (ECB/2016/13) (OL L 144, 2016 6 1, p. 44).
I PRIEDAS
Rekomendacijos ESRV/2016/14 I priedas pakeičiamas taip:
„I PRIEDAS
REKOMENDACIJŲ ATITIKTIES KRITERIJAI
1. A rekomendacija
Laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi A rekomendacijos 1 ir 2 dalių, kai jos:
|
a) |
įvertina, ar susiję gyvenamosios paskirties RRE paskolų skolinimo standartų rodikliai jų jurisdikcijoje svarstomi arba įgyvendinti RRE sektoriaus rizikos stebėsenos sistemoje; |
|
b) |
įvertina pažangą dėl A rekomendacijos 1 dalyje nurodytų rodiklių tokiai stebėsenai naudojimo; |
|
c) |
įvertina apimtį, kuria informacija apie susijusius rodiklius jau yra prieinama arba tikimasi, kad bus prieinama, pakankamai atspindi dabartinius jų RRE paskolų rinkos skolinimo standartus; |
|
d) |
įvertina, ar būstas, pirktas nuomos tikslais, yra reikšmingas rizikos, kylančios iš vidaus nekilnojamojo turto sektoriaus, šaltinis arba visų RRE paskolų likučių arba srautų reikšminga dalis; |
|
e) |
tais atvejais, kai laikoma, kad būstas, pirktas nuomos tikslais, yra reikšmingas rizikos, kylančios iš vidaus nekilnojamojo turto sektoriaus, šaltinis arba visų RRE paskolų reikšminga dalis, įvertina pažangą dėl A rekomendacijos 2 dalyje nurodytų rodiklių tokiai rizikos stebėsenai naudojimo; |
Laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi A rekomendacijos 3 ir 4 dalių, kai jos:
|
a) |
užtikrina, kad bus priimti IV priede nurodyti metodai A rekomendacijos 1 ir 2 dalyse nurodytiems rodikliams apskaičiuoti; |
|
b) |
tais atvejais, kai atitinkamiems rodikliams apskaičiuoti naudojamas kitas metodas šalia nurodyto IV priede, teikia duomenis apie metodo technines savybes ir jo veiksmingumą stebint iš RRE sektoriaus kylančią riziką; |
|
c) |
užtikrina, kad A rekomendacijos 1 ir 2 dalyse išvardinti atitinkami rodikliai naudojami stebėti riziką RRE sektoriuje bent jau kasmet. |
2. B rekomendacija
Laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi B rekomendacijos 1 ir 2 dalių, kai jos:
|
a) |
įvertina pažangą dėl atitinkamų rodiklių pasiskirstymo pagal vieną požymį ir pasirinktus bendrus pasiskirstymus, kaip nurodyta II priedo A šablone; |
|
b) |
įvertina pažangą dėl B rekomendacijos 2 dalyje ir II priedo A šablone nurodytos informacijos, kaip atitinkamų rizikos stebėsenos gairių, naudojimo. |
Tais atvejais, kai traktuojama, kad būstas, pirktas nuomos tikslais, yra reikšmingas rizikos, kylančios iš vidaus nekilnojamojo turto sektoriaus, šaltinis arba visų RRE paskolų likučio arba srautų reikšminga dalis, laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi B rekomendacijos 3 dalies, kai jos:
|
a) |
įvertina pažangą dėl atskirai stebimų atitinkamų būsto, pirkto nuomos tikslais, ir būsto, kuriame gyvena savininkai, rodiklių; |
|
b) |
įvertina pagal kriterijus suskirstytų atitinkamų duomenų, kaip nurodyta II priedo A ir B šablonuose, stebėsenos pažangą. |
3. C rekomendacija
Laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi C rekomendacijos 1 ir 2 dalių, kai jos:
|
a) |
įvertina, ar susiję vidaus CRE pozicijų rodikliai jų jurisdikcijoje svarstomi arba įgyvendinti rizikos stebėsenos sistemoje CRE sektoriuje; |
|
b) |
užtikrina fizinės rinkos rodiklių, finansų sistemos kredito pozicijų rodiklių ir skolinimo standartų rodiklių įtraukimą į rizikos stebėsenos sistemą; |
|
c) |
įvertina, ar investicijos laikomos svarbiu vidaus CRE sektoriaus finansavimo šaltiniu; |
|
d) |
jei investicijos laikomos svarbiu vidaus CRE sektoriaus finansavimo šaltiniu, įvertina pažangą dėl C rekomendacijos 2 dalyje nurodytų papildomų rizikos stebėjimo rodiklių naudojimo; |
|
e) |
įvertina pažangą, naudojant bent jau C rekomendacijos 1 dalyje, ir, jei taikoma, C rekomendacijos 2 dalyje, nurodytus rodiklius; |
|
f) |
įvertina, ar informacija apie šiuos rodiklius (jau prieinama arba tikimasi, kad bus prieinama) pakankamai atspindi vidaus CRE rinką. |
Laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi C rekomendacijos 3 ir 4 dalių, kai jos:
|
a) |
užtikrina C rekomendacijos 1 ir 2 dalyse išvardintų rodiklių apskaičiavimo metodų, kaip nustatyta V priede, ir kai taikytina CRE, IV priede, priėmimą; |
|
b) |
tais atvejais, kai atitinkamiems rodikliams apskaičiuoti naudojamas kitas metodas šalia nurodyto IV priede ir V priede, teikia duomenis apie metodo technines savybes ir jo veiksmingumą stebėdamos iš CRE sektoriaus kylančią riziką; |
|
c) |
užtikrina, kad C rekomendacijos 1 dalyje išvardinti rodikliai naudojami stebėti bent kas ketvirtį fizinės CRE rinkos rodiklių, skolinimo srautų (įskaitant neveiksnių paskolų ir atidėjinių paskolos nuostoliams padengti srautus) bei atitinkamų skolinimo standartų ir bent kasmet paskolų likučių (įskaitant neveiksnių paskolų ir atidėjinių paskolos nuostoliams padengti likučius) ir atitinkamų skolinimo standartų CRE sektoriaus pokyčius; |
|
d) |
jei investicijos laikomos svarbiu vidaus CRE sektoriaus finansavimo šaltiniu, užtikrina, kad C rekomendacijos 2 dalyje išvardyti rodikliai naudojami investicijų srautų pokyčiams CRE sektoriuje stebėti, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį (įskaitant investicijų vertinimo rezultatų koregavimą) ir ne rečiau kaip kartą per metus – investicijų likučių atveju (įskaitant investicijų vertinimo rezultatų koregavimą). |
4. D rekomendacija
Laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi D rekomendacijos, kai jos:
|
a) |
įvertina atitinkamų rodiklių, kaip nurodyta III priedo A, B ir C šablonuose, stebėsenos pažangą; |
|
b) |
įvertina pažangą dėl D rekomendacijos 2 dalyje ir III priedo A, B ir C šablonuose nurodytos informacijos, kaip atitinkamos rizikos stebėsenos gairių, naudojimo; |
|
c) |
jei investicijos laikomos svarbiu vidaus CRE sektoriaus finansavimo šaltiniu, įvertina atitinkamos informacijos, nurodytos D rekomendacijos 3 dalyje ir III priedo B šablone, panaudojimo pažangą kaip rekomendaciją stebint atitinkamą riziką; |
|
d) |
atvejais, kai naudojami papildomi rodikliai stebėti pokyčius CRE sektoriuje, teikia duomenis apie rizikai stebėti naudojamą papildomą informaciją. |
5. E rekomendacija
Laikoma, kad EPI laikosi E rekomendacijos, kai jos:
|
a) |
parengia šabloną, kuriame skelbiamos subjektų, patenkančių į jų priežiūros sritį, pozicijos kiekvienoje iš Sąjungos nacionalinių CRE rinkų; |
|
b) |
bent kasmet skelbia pagal esamus atskaitomybės reikalavimus surinktus suvestinius duomenis apie subjektų, patenkančių į jų priežiūros sritį, pozicijas kiekvienoje iš Sąjungos nacionalinių CRE rinkų. |
6. F rekomendacija
Laikoma, kad Komisija (Eurostatas) laikosi E rekomendacijos, kai:
|
a) |
remdamasi atitinkamų fizinės CRE rinkos rodiklių, kurie dabar naudojami valstybėse narėse, apibrėžčių ir suskirstymų tinkamumu, teikia Sąjungos teisės aktų pasiūlymus, pagal kuriuos sukuriama bendra būtinoji sistema tokių rodiklių duomenų bazei tobulinti, rengti ir skleisti, siekiant suderinti šiuos rodiklius; |
|
b) |
užtikrina, kad pasiūlyti teisės aktai yra suderinti su rodikliais ir jų apibrėžtimis, kurie naudojami priežiūros ar finansinio stabilumo tikslais, kad būtų išvengta nepagrįsto atskaitingųjų subjektų atskaitomybės naštos padidėjimo; |
|
c) |
užtikrina atitinkamų fizinės CRE rinkos rodiklių kokybę, tobulindama statistikos standartus, šaltinius, metodus ir procedūras, naudojamas atitinkamų rodiklių duomenų bazei tobulinti; |
|
d) |
užtikrina, kad įgyvendinant patobulintus statistikos standartus, šaltinius, metodus ir procedūras, susijusius su atitinkamų fizinės CRE rinkos rodiklių duomenų baze, nebūtų nepagrįstai padidinta atskaitingųjų subjektų atskaitomybės našta; |
|
e) |
skatina statistikos standartų, šaltinių, metodų ir procedūrų, skirtų atitinkamų fizinės CRE rinkos rodiklių duomenų bazei parengti, įgyvendinimą. |
II PRIEDAS
Rekomendacijos ESRV/2016/14 II priedas pakeičiamas taip:
„II PRIEDAS
GYVENAMOSIOS PASKIRTIES NEKILNOJAMOJO TURTO SEKTORIAUS RODIKLIŲ INFORMACINIAI ŠABLONAI
1. A šablonas: RRE paskolų rodikliai ir susiję suskirstymai
Šablonai gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui
|
SRAUTAI = naujos RRE paskolos skolintojo nuožiūra ataskaitiniu laikotarpiu. Nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms, kurios sugeba atskirti iš tiesų naujas RRE paskolas nuo persvarstytų paskolų, suteikiama galimybė išskirti persvarstytas paskolas pagal atskirą paskirstymą. LIKUČIAI = duomenys apie RRE paskolų likučius ataskaitinę dieną (pvz., metų pabaigoje) ncu = suma nacionaline valiuta # = sutarčių skaičius y = metai Avg = atitinkamo rodiklio vidurkis iš jų: |
PASISKIRSTYMAS PAGAL VIENĄ POŽYMĮ
|
RRE paskolų portfelio apžvalga |
|
SRAUTAI |
|
|
Paskolos apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LSTI-O) |
|
SRAUTAI |
|
Išmokėtos paskolos |
|
ncu,# |
|
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg (%) |
|
iš jų: pirkimo nuomos tikslais |
|
ncu,# |
|
|
iš jų: pirkimo nuomos tikslais |
|
Avg (%) |
|
iš jų: nekilnojamajam turtui, kuriame gyvena savininkai |
|
ncu,# |
|
|
iš jų: nekilnojamajam turtui, kuriame gyvena savininkai |
|
Avg (%) |
|
iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams |
|
ncu,# |
|
|
iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams |
|
Avg (%) |
|
iš jų: paskolos užsienio valiuta |
|
ncu,# |
|
|
iš jų: paskolos užsienio valiuta |
|
Avg (%) |
|
iš jų: visiškai amortizuotos |
|
ncu,# |
|
|
iš jų: visiškai amortizuotos |
|
Avg (%) |
|
iš jų: iš dalies amortizuotos |
|
ncu,# |
|
|
iš jų: iš dalies amortizuotos |
|
Avg (%) |
|
iš jų: neamortizuotos (*1) |
|
ncu,# |
|
|
iš jų: neamortizuotos (*1) |
|
Avg (%) |
|
iš jų: atskirose teritorijose (*2) |
|
ncu,# |
|
|
iš jų: atskirose teritorijose (*2) |
|
Avg (%) |
|
iš jų: ≤ 1y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
ncu,# |
|
|
iš jų: ≤ 1y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
Avg (%) |
|
iš jų: 1y; 5y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
ncu,# |
|
|
iš jų: 1y; 5y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
Avg (%) |
|
iš jų: 5y; 10y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
ncu,# |
|
|
iš jų: 5y; 10y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
Avg (%) |
|
iš jų: > 10y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
ncu,# |
|
|
iš jų: > 10y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
Avg (%) |
|
iš jų: persvarstytos (neprivaloma) |
|
ncu,# |
|
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
|
|
|
|
|
≤10% |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
|
]10% ; 20%] |
|
ncu,# |
|
Paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O) |
|
SRAUTAI |
|
|
]20% ; 30%] |
|
ncu,# |
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg (%) |
|
|
]30% ; 40%] |
|
ncu,# |
|
iš jų: pirkimo nuomos tikslais |
|
Avg (%) |
|
|
]40% ; 50%] |
|
ncu,# |
|
iš jų: nekilnojamajam turtui, kuriame gyvena savininkai |
|
Avg (%) |
|
|
]50% ; 60%] |
|
ncu,# |
|
iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams |
|
Avg (%) |
|
|
> 60% |
|
ncu,# |
|
iš jų: paskolos užsienio valiuta |
|
Avg (%) |
|
|
Nėra |
|
ncu,# |
|
iš jų: visiškai amortizuotos |
|
Avg (%) |
|
|
|
|
|
|
iš jų: iš dalies amortizuotos |
|
Avg (%) |
|
|
|
|
|
|
iš jų: neamortizuotos (*1) |
|
Avg (%) |
|
|
Įsiskolinimo apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DSTI-O) (PASIRINKTINA) |
|
SRAUTAI |
|
iš jų: atskirose teritorijose (*2) |
|
Avg (%) |
|
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg (%) |
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
≤ 50% |
|
ncu,# |
|
|
≤10% |
|
ncu,# |
|
]50% ; 60%] |
|
ncu,# |
|
|
]10% ; 20%] |
|
ncu,# |
|
]60% ; 70%] |
|
ncu,# |
|
|
]20% ; 30%] |
|
ncu,# |
|
]70% ; 80%] |
|
ncu,# |
|
|
]30% ; 40%] |
|
ncu,# |
|
]80% ; 90%] |
|
ncu,# |
|
|
]40% ; 50%] |
|
ncu,# |
|
]90% ; 100%] |
|
ncu,# |
|
|
]50% ; 60%] |
|
ncu,# |
|
]100% ; 110%] |
|
ncu,# |
|
|
> 60% |
|
ncu,# |
|
> 110% |
|
ncu,# |
|
|
Nėra |
|
ncu,# |
|
Nėra |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
|
Dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C) |
|
|
LIKUČIAI |
|
Paskolos ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LTI-O) |
|
SRAUTAI |
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
|
Avg (%) |
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg |
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
≤ 50% |
|
|
ncu,# |
|
≤3 |
|
ncu,# |
|
]50% ; 60%] |
|
|
ncu,# |
|
]3 ; 3,5 ] |
|
ncu,# |
|
]60% ; 70%] |
|
|
ncu,# |
|
]3,5 ; 4] |
|
ncu,# |
|
]70% ; 80%] |
|
|
ncu,# |
|
]4 ; 4,5 ] |
|
ncu,# |
|
]80% ; 90%] |
|
|
ncu,# |
|
]4,5 ; 5] |
|
ncu,# |
|
]90% ; 100%] |
|
|
ncu,# |
|
]5 ; 5,5 ] |
|
ncu,# |
|
]100% ; 110%] |
|
|
ncu,# |
|
]5,5 ; 6] |
|
ncu,# |
|
> 110% |
|
|
ncu,# |
|
> 6 |
|
ncu,# |
|
Nėra |
|
|
ncu,# |
|
Nėra |
|
ncu,# |
|
Terminai sandorio sudarymo metu |
|
SRAUTAI |
|
|
Įsiskolinimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DTI-O) |
|
SRAUTAI |
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg (metai) |
|
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg |
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
≤ 5y |
|
ncu,# |
|
|
≤3 |
|
ncu,# |
|
]5y ; 10y] |
|
ncu,# |
|
|
]3 ; 3,5 ] |
|
ncu,# |
|
]10y ; 15y] |
|
ncu,# |
|
|
]3,5 ; 4] |
|
ncu,# |
|
]15y ; 20y] |
|
ncu,# |
|
|
]4 ; 4,5 ] |
|
ncu,# |
|
]20y ; 25y] |
|
ncu,# |
|
|
]4,5 ; 5] |
|
ncu,# |
|
]25y ; 30y] |
|
ncu,# |
|
|
]5 ; 5,5 ] |
|
ncu,# |
|
]30y ; 35y] |
|
ncu,# |
|
|
]5,5 ; 6] |
|
ncu,# |
|
> 35y |
|
ncu,# |
|
|
]6,5 ; 7] |
|
ncu,# |
|
Nėra |
|
ncu,# |
|
|
> 7 |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
|
Nėra |
|
ncu,# |
BENDRAS PASKIRSTYMAS
|
SRAUTAI |
|
Paskolos apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LSTI-O) |
|
SRAUTAI |
|
Paskolos apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LSTI-O) |
||||
|
|
|
≤30% |
]30% ; 50%] |
>50% |
|
Pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
≤30% |
]30% ; 50%] |
>50% |
|
LTV-O ≤ 80% |
|
|
|
|
|
iš jų: ≤ 1y |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
Terminai sandorio sudarymo metu iš jų |
|
|
|
|
|
iš jų: ] 1y; 5y] |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
≤ 20y |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
iš jų: ] 5y; 10y] |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
]20y ; 25y] |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
iš jų: > 10y |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
> 25y |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
|
|
|
|
|
|
LTV-O ]80%-90%] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Terminai sandorio sudarymo metu |
|
|
|
|
|
SRAUTAI |
|
Įsiskolinimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DTI-O) |
||
|
≤ 20y |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
Paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O) |
|
≤ 4 |
]4 ; 6] |
> 6 |
|
]20y ; 25y] |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
LTV-O ≤ 80% |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
> 25y |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
LTV-O ]80%90%] |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
LTV-O ]90%-110%] |
|
|
|
|
|
LTV-O ]90%110%] |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
Terminai sandorio sudarymo metu |
|
|
|
|
|
LTV-O > 110% |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
≤ 20y |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
|
|
|
|
|
|
]20y ; 25y] |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
|
|
|
|
|
|
> 25y |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
|
|
|
|
|
|
LTV-O > 110% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Terminai sandorio sudarymo metu |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
≤ 20y |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
|
|
|
|
|
|
]20y ; 25y] |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
|
|
|
|
|
|
> 25y |
|
ncu,# |
ncu,# |
ncu,# |
|
|
|
|
|
|
2. B šablonas: būsto, pirkto nuomos tikslais, ir būsto, kuriame gyvena savininkai, RRE paskolų rodikliai ir susiję suskirstymai
Papildomi šablonai šalims, kuriose yra didelė pirkimo nuomos tikslais rizika ar rinka
|
SRAUTAI = naujos RRE paskolos skolintojo nuožiūra ataskaitiniu laikotarpiu. Nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms, kurios sugeba atskirti iš tiesų naujas RRE paskolas nuo persvarstytų paskolų, suteikiama galimybė išskirti persvarstytas paskolas pagal atskirą paskirstymą. LIKUČIAI = duomenys apie RRE paskolų likučius ataskaitinę dieną (pvz., metų pabaigoje) ncu = suma nacionaline valiuta # = sutarčių skaičius y = metai Avg = atitinkamo rodiklio vidurkis iš jų: |
PASKOLOS NEKILNOJAMAJAM TURTUI, PERKAMAM NUOMOS TIKSLAIS
|
Paskolų nekilnojamajam turtui, perkamam nuomos tikslais, apžvalga |
|
SRAUTAI |
|
Paskolos palūkanų padengimo rodiklis sandorio sudarymo metu (ICR-O) |
|
SRAUTAI |
|
Išmokėtos paskolos |
|
ncu,# |
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg |
|
iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams |
|
ncu,# |
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
iš jų: paskolos užsienio valiuta |
|
ncu,# |
|
≤ 100 % |
|
ncu,# |
|
iš jų: visiškai amortizuotos |
|
ncu,# |
|
] 100 % ; 125 %] |
|
ncu,# |
|
iš jų: iš dalies amortizuotos |
|
ncu,# |
|
] 125 % ; 150 %] |
|
ncu,# |
|
iš jų: neamortizuotos (*3) |
|
ncu,# |
|
] 150 % ; 175 %] |
|
ncu,# |
|
iš jų: turtas atskirose teritorijose (*4) |
|
ncu,# |
|
] 175 % ; 200 %] |
|
ncu,# |
|
iš jų: ≤ 1y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
ncu,# |
|
> 200 % |
|
ncu,# |
|
iš jų: ] 1y; 5y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
iš jų: ] 5y; 10y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
iš jų: > 10y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Paskolos ir nuompinigių santykis (LTR-O) |
|
SRAUTAI |
|
Paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O) |
|
SRAUTAI |
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg |
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg (%) |
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
≤ 5 |
|
ncu,# |
|
≤ 50 % |
|
ncu,# |
|
] 5 ; 10] |
|
ncu,# |
|
]50 % ; 60 %] |
|
ncu,# |
|
] 10 ; 15] |
|
ncu,# |
|
]60 % ; 70 %] |
|
ncu,# |
|
] 15 ; 20 ] |
|
ncu,# |
|
]70 % ; 80 %] |
|
ncu,# |
|
> 20 |
|
ncu,# |
|
]80 % ; 90 %] |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
]90 % ; 100 %] |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
]100 % ; 110 %] |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
> 110 % |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
Nėra |
|
ncu,# |
|
|
|
|
PASKOLOS NEKILNOJAMAJAM TURTUI, KURIAME GYVENA SAVININKAI
|
Paskolų nekilnojamajam turtui, kuriame gyvena savininkai, apžvalga |
|
SRAUTAI |
|
Paskolos apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LSTI-O) |
|
SRAUTAI |
|
Išmokėtos paskolos |
|
ncu,# |
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg (%) |
|
iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams |
|
ncu,# |
|
iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams |
|
Avg (%) |
|
iš jų: paskolos užsienio valiuta |
|
ncu,# |
|
iš jų: paskolos užsienio valiuta |
|
Avg (%) |
|
iš jų: visiškai amortizuotos |
|
ncu,# |
|
iš jų: visiškai amortizuotos |
|
Avg (%) |
|
iš jų: iš dalies amortizuotos |
|
ncu,# |
|
iš jų: iš dalies amortizuotos |
|
Avg (%) |
|
iš jų: neamortizuotos (*3) |
|
ncu,# |
|
iš jų: neamortizuotos (*3) |
|
Avg (%) |
|
iš jų: turtas atskirose teritorijose (*4) |
|
ncu,# |
|
iš jų: turtas atskirose teritorijose (*4) |
|
Avg (%) |
|
iš jų: ≤ 1y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
ncu,# |
|
iš jų: ≤ 1y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
Avg (%) |
|
iš jų: ] 1y; 5y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
ncu,# |
|
iš jų: ] 1y; 5y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
Avg (%) |
|
iš jų: ] 5y; 10y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
ncu,# |
|
iš jų: ] 5y; 10y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
Avg (%) |
|
iš jų: > 10y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
ncu,# |
|
iš jų: > 10y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis |
|
Avg (%) |
|
|
|
|
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
Dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C) |
|
SRAUTAI |
|
≤10 % |
|
ncu,# |
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg (%) |
|
]10 % ; 20 %] |
|
ncu,# |
|
iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams |
|
Avg (%) |
|
]20 % ; 30 %] |
|
ncu,# |
|
iš jų: paskolos užsienio valiuta |
|
Avg (%) |
|
]30 % ; 40 %] |
|
ncu,# |
|
iš jų: visiškai amortizuotos |
|
Avg (%) |
|
]40 % ; 50 %] |
|
ncu,# |
|
iš jų: iš dalies amortizuotos |
|
Avg (%) |
|
]50 % ; 60 %] |
|
ncu,# |
|
iš jų: neamortizuotos (*3) |
|
Avg (%) |
|
> 60 % |
|
ncu,# |
|
iš jų: turtas atskirose teritorijose (*4) |
|
ncu,# |
|
Nėra |
|
ncu,# |
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
|
|
|
|
≤ 50 % |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
]50 % ; 60 %] |
|
ncu,# |
|
Paskolos ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LTI-O) |
|
SRAUTAI |
|
]60 % ; 70 %] |
|
ncu,# |
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg |
|
]70 % ; 80 %] |
|
ncu,# |
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
]80 % ; 90 %] |
|
ncu,# |
|
≤3 |
|
ncu,# |
|
]90 % ; 100 %] |
|
ncu,# |
|
]3 ; 3,5 ] |
|
ncu,# |
|
]100 % ; 110 %] |
|
ncu,# |
|
]3,5 ; 4] |
|
ncu,# |
|
> 110 % |
|
ncu,# |
|
]4 ; 4,5 ] |
|
ncu,# |
|
Nėra |
|
ncu,# |
|
]4,5 ; 5] |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
]5 ; 5,5 ] |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
]5,5 ; 6] |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
> 6 |
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
Nėra |
|
ncu,# |
|
Dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C) |
|
|
LIKUČIAI |
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
|
Avg (%) |
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
|
≤ 50 % |
|
|
ncu,# |
|
]50 % ; 60 %] |
|
|
ncu,# |
|
]60 % ; 70 %] |
|
|
ncu,# |
|
]70 % ; 80 %] |
|
|
ncu,# |
|
]80 % ; 90 %] |
|
|
ncu,# |
|
]90 % ; 100 %] |
|
|
ncu,# |
|
]100 % ; 110 %] |
|
|
ncu,# |
|
> 110 % |
|
|
ncu,# |
|
Nėra |
|
|
ncu,# |
|
|
|
|
|
|
Terminai sandorio sudarymo metu (metais) |
|
SRAUTAI |
|
|
SVERTINIS VIDURKIS |
|
Avg (metai) |
|
|
PASISKIRSTYMAS |
|
|
|
|
≤ 5y |
|
ncu,# |
|
|
]5y ; 10y] |
|
ncu,# |
|
|
]10y ; 15y] |
|
ncu,# |
|
|
]15y ; 20y] |
|
ncu,# |
|
|
]20y ; 25y] |
|
ncu,# |
|
|
]25y ; 30y] |
|
ncu,# |
|
|
]30y ; 35y] |
|
ncu,# |
|
|
> 35y |
|
ncu,# |
|
|
Nėra |
|
ncu,# |
|
(*1) Jei reikalinga, neamortizuotos paskolos, kurioms taikomos išpirkimo priemonės, turėtų būti išskiriamos atskirai.
(*2) Bet kurios valstybės narės vidaus finansų sistemoje suteiktos RRE paskolos gali būti užtikrintos RRE turtu, esančiu užsienio teritorijose. Kiekvienai tokiai užsienio teritorijai turėtų būti pridedama eilutė, jei ši teritorija laikoma svarbia finansinio stabilumo tikslais.
(*3) Jei reikalinga, neamortizuotos paskolos, kurioms taikomos išpirkimo priemonės, turėtų būti išskiriamos atskirai.
(*4) Bet kurios valstybės narės vidaus finansų sistemoje suteiktos RRE paskolos gali būti užtikrintos RRE turtu, esančiu užsienio teritorijose. Kiekvienai tokiai užsienio teritorijai turėtų būti pridedama eilutė, jei ši teritorija laikoma svarbia finansinio stabilumo tikslais.
III PRIEDAS
Rekomendacijos ESRV/2016/14 III priedas pakeičiamas taip:
„III PRIEDAS
KOMERCINĖS PASKIRTIES NEKILNOJAMOJO TURTO SEKTORIAUS RODIKLIŲ INFORMACINIAI ŠABLONAI
1. A šablonas: fizinės rinkos rodikliai
Fizinės rinkos rodikliai
|
|
Rodiklis |
|
Suskirstymas |
|
|
Dažnumas |
Turto rūšis (1) |
Turto buvimo vieta (2) |
||
|
Fizinė rinka |
CRE kainų indeksas |
Ketvirčio |
I |
I |
|
Nuompinigių indeksas |
Ketvirčio |
I |
I |
|
|
Nuomos pelningumo indeksas |
Ketvirčio |
I |
I |
|
|
Neužimto ploto normos |
Ketvirčio |
R |
R |
|
|
Pradėtos statybos |
Ketvirčio |
# |
# |
|
|
I= indeksas R= Santykis #= Kvadratiniai metrai |
||||
2. B šablonas: finansų sistemos pozicijų rodikliai
Pozicijų rodikliai
nc= suma nacionaline valiuta
|
|
Rodiklis |
|
Suskirstymas |
Iš viso |
|||||
|
Dažnumas |
Turto rūšis (3) |
Turto buvimo vieta (4) |
Skolintojo rūšis (6) |
||||||
|
Srautai (8) |
Investicijos CRE (10) |
Ketvirčio |
nc |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
|
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
|
|
nc |
|
nc |
nc |
||
|
CRE investicijų vertinimo rezultatų koregavimas |
Ketvirčio |
nc |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
||
|
Skolinimas CRE (įskaitant vystomą ar statomą CRE turtą) |
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Neveiksnios CRE paskolos (įskaitant vystomą ar statomą CRE turtą) |
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
CRE skolinimo atidėjinių paskolos nuostoliams padengti (įskaitant vystomą ar statomą CRE turtą); |
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Ketvirčio |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
|
Rodiklis |
|
Suskirstymas |
Iš viso |
|||||
|
Dažnumas |
Turto rūšis (3) |
Turto buvimo vieta (4) |
Skolintojo rūšis (6) |
||||||
|
Likučiai (9) |
Investicijos CRE (10) |
Kasmet |
nc |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
|
|
Kasmet |
nc |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
||
|
Kasmet |
|
|
nc |
|
nc |
nc |
||
|
CRE investicijų vertinimo rezultatų koregavimas |
Kasmet |
nc |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
||
|
Skolinimas CRE (įskaitant vystomą ar statomą CRE turtą) |
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
CRE skolinimo atidėjinių paskolos nuostoliams padengti |
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Skolinimas vystomam CRE turtui (CRE skolinimo dalis) |
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
|
Skolinimo vystomam CRE turtui atidėjiniai paskolos nuostoliams padengti |
Kasmet |
nc |
nc |
|
nc |
nc |
nc |
||
3. C šablonas: skolinimo standartų rodikliai
Skolinimo standartų rodikliai (11)
R= Santykis
|
|
Rodiklis |
Dažnumas |
Svertinis santykių vidurkis |
|
|
Srautai (12) |
Paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O) |
Ketvirčio |
R |
|
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Paskolos palūkanų padengimo rodiklis sandorio sudarymo metu (ICR-O) |
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Įsiskolinimo apmokėjimo padengimo rodiklis sandorio sudarymo metu (DSCR-O) |
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
||
|
Ketvirčio |
R |
|
|
Rodiklis |
Dažnumas |
Svertinis santykių vidurkis |
|
|
Atsargos (13) |
Dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C) |
Metų |
R |
|
|
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Dabartinis paskolos palūkanų padengimo rodiklis (ICR-C) |
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Dabartinis įsiskolinimo apmokėjimo padengimo rodiklis (DSCR-C) |
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
||
|
Metų |
R |
(1) Turto rūšis suskirstyta į biurus, mažmeninės prekybos paskirties, pramoninės paskirties, gyvenamosios paskirties ir kita (visa vidaus rinka).
(2) Turto buvimo vieta suskirstyta į vidaus prestižinę ir vidaus ne prestižinę.
(3) Turto rūšis suskirstyta į biurus, mažmeninės prekybos paskirties, pramoninės paskirties, gyvenamosios paskirties ir kita (visa vidaus rinka), kai tai svarbu to rodiklio atveju.
(4) Turto buvimo vieta suskirstyta į vidaus prestižinę, vidaus ne prestižinę ir užsienio.
(5) Investuotojų rūšys suskirstytos į bankus, draudimo bendroves, pensijų fondus, investicinius fondus, nekilnojamojo turto bendroves ir kita.
(6) Skolintojų rūšys suskirstytos į bankus, draudimo bendroves, pensijų fondus, investicinius fondus, nekilnojamojo turto bendroves ir kita.
(7) Pilietybė suskirstyta į vidaus, Europos ekonominės erdvės ir likusio pasaulio.
(8) Srautai nurodomi bendrąja verte investicijoms, skolinimui ir neveiksnioms paskoloms (tik naujos paskolos/ investicijos yra padengtos neatsižvelgiant į esamų sumų grąžinimą arba sumažinimą).
Srautai nurodomi grynąja verte investicijų nuvertėjimui ir atidėjiniams paskolos nuostoliams padengti.
(9) CRE investicijų likučių, CRE investicijų nuvertėjimo, CRE (neveiksnių) paskolų ir CRE skolinimo atidėjinių paskolos nuostoliams padengti likučių duomenys ataskaitinę dieną.
(10) Tik tuomet, jei investicijos sudaro svarbią CRE finansavimo dalį.
nc= suma nacionaline valiuta
(11) Išskyrus vystomą turtą, kurį galima stebėti taikant paskolos ir sąnaudų santykį (LTC).
(12) Srautų duomenys apie naujų CRE paskolų ataskaitiniu laikotarpiu rengimą.
(13) CRE paskolų likučių duomenys ataskaitinę dieną.
R= Santykis
IV PRIEDAS
Rekomendacijos ESRV/2016/14 IV priedas pakeičiamas taip:
„IV PRIEDAS
RODIKLIŲ MATAVIMO IR APSKAIČIAVIMO METODŲ GAIRĖS
Šis priedas pateikia metodų, skirtų apskaičiuoti rodikliams, naudojamiems II priedo ir kai taikytina, taip pat III priedo šablonuose, aukšto lygio gaires. Jų tikslas nėra pateikti išsamius techninius nurodymus, kaip užpildyti šablonus visais įmanomais atvejais. Be to, gairės turėtų būti aiškinamos kaip apimančios tikslines sąvokas ir tikslinius metodus, o kai kuriais atvejais nukrypimai gali būti pateisinami, kad būtų atsižvelgta į rinkų arba rinkų segmentų specifiką.
1. Paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O)
|
1. |
LTV-O apibrėžiamas kaip:
|
|
2. |
Skaičiavimo tikslais, „L“:
|
|
3. |
Skaičiavimo tikslais, „V“:
|
|
4. |
Greta LTV-O apskaičiavimo naudojant 2 and 3 dalyse apibūdintą metodą, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos, manydamos, kad tai būtina siekiant atsižvelgti į savo rinkų ypatumus, taip pat gali apskaičiuoti LTV-O, atimdamos iš 3 dalyje apibrėžto „V“ visą negrąžintos RRE paskolos sumą, išmokėtą arba neišmokėtą, kuri yra užtikrinta „pirmesnėmis“ kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis į nuosavybę, vietoj šių paskolų įtraukimo apskaičiuojant „L“, kaip apibūdinta 2 dalyje. |
|
5. |
Kai paskolų rinkos būsto, pirkto nuomos tikslais, ir būsto, kuriame gyvena savininkai, savybės yra stebimos atskirai, taikoma LTV-O apibrėžtis, atsižvelgiant į šias išimtis:
|
|
6. |
Nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų kreipti dėmesį į aplinkybę, kad LTV santykiai yra procikliško pobūdžio ir todėl tokius santykius turėtų traktuoti atsargiai bet kurioje rizikos stebėsenos sistemoje. Jos taip pat galėtų tyrinėti papildomų parametrų, pavyzdžiui, paskolos ir turto ilgalaikės vertės santykio naudojimą, kai vertė koreguojama pagal rinkos kainos indekso ilgalaikius pokyčius. |
2. Dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C)
|
1. |
LTV-C apibrėžta kaip:
|
|
2. |
Skaičiavimo tikslais, „LC“:
|
|
3. |
Skaičiavimo tikslais, „VC“:
|
|
4. |
Kai RRE paskolų būsto, pirkto nuomos tikslais, ir būsto, kuriame gyvena savininkai, rinkos savybės yra stebimos atskirai, taikoma LTV-C apibrėžtis, atsižvelgiant į šias išimtis:
|
3. Paskolos ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LTI-O)
|
1. |
LTI-O apibrėžta kaip:
|
|
2. |
Skaičiavimo tikslais „L“ turi tą pačią reikšmę kaip ir 1 skyriaus 2 skirsnyje. |
|
3. |
Skaičiavimo tikslais „I“ yra skolininko visos metinės disponuojamosios pajamos, kurias užregistravo kredito teikėjas sandorio dėl RRE paskolos sudarymo metu. |
|
4. |
Nustatant skolininko disponuojamąsias pajamas adresatai skatinami laikytis 1-os apibrėžties, kiek tai labiausiai įmanoma, ir bent jau 2-os apibrėžties:
1-a apibrėžtis: „Disponuojamosios pajamos“ = samdomų darbuotojų pajamos + savarankiškai dirbančių asmenų pajamos (pvz., pelnas) + pajamos iš valstybės mokamų pensijų + pajamos iš privačių ir profesinių pensijų + pajamos iš nedarbo išmokų + pajamos iš socialinių pervedimų, išskyrus nedarbo išmokas + reguliarūs privatūs pervedimai (pavyzdžiui, alimentai) + bendros nuomos pajamos iš nekilnojamojo turto + pajamos iš finansinių investicijų + pajamos iš privataus verslo arba partnerystės + nuolatinės pajamos iš kitų šaltinių + paskolos subsidijos – mokesčiai – sveikatos / socialinė apsauga / sveikatos draudimo įmokos + mokesčių nuolaidos. Šioje apibrėžtyje:
2-a apibrėžtis: „Disponuojamosios pajamos“ = samdomų darbuotojų pajamos + savarankiškai dirbančių asmenų pajamos (pvz., pelnas) – mokesčiai. |
|
5. |
Kai RRE paskolų būsto, pirkto nuomos tikslais, ir būsto, kuriame gyvena savininkai, rinkos savybės yra stebimos atskirai, taikoma LTI-O apibrėžtis, atsižvelgiant į šias išimtis:
|
4. Įsiskolinimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DTI-O)
|
1. |
DTI-O apibrėžta kaip:
|
|
2. |
Apskaičiavimo tikslais „D“ apima visą skolininko skolą, neatsižvelgiant į tai, ar ji užtikrinta ar neužtikrinta nekilnojamuoju turtu, įskaitant visas negrąžintas finansines paskolas, t. y. RRE paskolos davėjų ir kitų skolintojų suteiktas paskolas sandorio dėl RRE paskolos sudarymo metu. |
|
3. |
Skaičiavimo tikslais „I“ vartojama ta pačia reikšme kaip ir 3 skyriaus 4 skirsnyje. |
5. Paskolos apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LSTI-O)
|
1. |
LSTI-O apibrėžta kaip:
|
|
2. |
Skaičiavimo tikslais „LS“ yra RRE paskolos, apibrėžtos kaip „L“ 1 skyriaus 2 skirsnyje, sandorio dėl paskolos sudarymo metu metinės skolos apmokėjimo išlaidos. |
|
3. |
Skaičiavimo tikslais „I“ vartojama ta pačia reikšme kaip ir 3 skyriaus 4 skirsnyje. |
|
4. |
Kai RRE paskolų būsto, pirkto nuomos tikslais, ir būsto, kuriame gyvena savininkai, rinkos savybės yra stebimos atskirai, taikoma LSTI-O apibrėžtis, atsižvelgiant į šias išimtis:
|
6. Įsiskolinimo apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DSTI-O)
|
1. |
DSTI-O apibrėžta kaip:
|
|
2. |
Skaičiavimo tikslais „DS“ yra visos skolininko skolos, apibrėžtos kaip „D“ 4 skyriaus 2 skirsnyje, metinės įsiskolinimo apmokėjimo išlaidos sandorio dėl paskolos sudarymo metu. |
|
3. |
Skaičiavimo tikslais „I“ vartojama ta pačia reikšme kaip ir 3 skyriaus 4 skirsnyje. |
|
4. |
DTI-O turėtų būti laikomas pasirinktinu rodikliu, nes gali būti, kad kai kurių jurisdikcijų skolintojai negali gauti reikalingos informacijos, kad galėtų apskaičiuoti jo skaitiklius. Tačiau, jurisdikcijose, kuriose skolintojai gali gauti tokią informaciją (pavyzdžiui, iš kredito registrų arba mokesčių įrašų), makrolygio rizikos ribojimo institucijos labai skatinamos šį rodiklį įtraukti taip pat į savo rizikos stebėsenos sistemą |
7. Paskolos palūkanų padengimo rodiklis (ICR)
|
1. |
ICR apibrėžta kaip:
|
|
2. |
Skaičiavimo tikslais:
|
|
3. |
Šis santykis gali remtis jo verte paskolos sandorio sudarymo metu (ICR-O) arba jo dabartine verte (ICR-C); |
8. Paskolos ir nuompinigių santykis sandorio sudarymo metu (LTR-O)
|
1. |
LTR-O apibrėžta kaip:
|
|
2. |
Skaičiavimo tikslais:
Grynosios metinės nuomos pajamos turėtų būti naudojamos apskaičiuoti LTR-O. Jei nėra šios informacijos, kaip alternatyva gali būti pasitelkta informacija apie naudojamas bendras metines nuomos pajamas. |
(1) Jei vyksta nekilnojamojo turto statybos, LTV-O tam tikru momentu n gali būti apskaičiuota kaip:
Kai i = 1, …, n nurodo paskolų dalis, išmokėtas iki laiko n, V0
yra pradinė nekilnojamojo turto įkaito (pvz. žemės) vertė ir
atspindi turto vertės pokytį, kuris įvyko laikotarpiais iki n paskolos dalies išmokėjimo.
V PRIEDAS
Rekomendacijos ESRV/2016/14 V priedas pakeičiamas taip:
„V PRIEDAS
GAIRĖS DĖL APIBRĖŽČIŲ IR RODIKLIŲ
Šiame priede pateiktos gairės dėl tam tikrų klausimų, susijusių su rodiklių apibrėžtimis ir ypač III priedu. Jų tikslas nėra pateikti išsamius techninius nurodymus, kaip užpildyti III priedo šablonus visais įmanomais atvejais. Be to, gairės turėtų būti aiškinamos kaip apimančios tikslines sąvokas ir tikslinius metodus, o kai kuriais atvejais nukrypimai gali būti pateisinami, kad būtų atsižvelgta į rinkų arba rinkų segmentų specifiką.
1. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto apibrėžtys
Šiuo metu Sąjungos mastu nėra CRE apibrėžties, kuri būtų pakankamai tiksli makropudenciniams tikslams.
|
a) |
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 75 punktas apibrėžia RRE, bet nepateikia tikslios CRE apibrėžties, kitokios negu „biurai ar kitos komercinės patalpos“ 126 straipsnyje. Šis reglamentas taip pat reikalauja, kad turto vertė taip pat nepriklausytų nuo skolintojo kredito kokybės arba susijusio projekto vykdymo CRE atžvilgiu. |
|
b) |
EBI nustato naudingą papildomą kriterijų: pagrindinė turto paskirtis turėtų būti „susieta su ekonomine veikla“ (1). Nors ir naudingas, šis kriterijus nėra pakankamai tikslus makropudenciniams tikslams. |
|
c) |
Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2016/867 (ECB/2016/13) (2) yra kitas galimas CRE apibrėžties šaltinis. Nors pagrindimas, kuriuo iš pat pradžių buvo grindžiama ši rekomendacija, pateisino konkretesnių apibrėžčių nustatymą finansinio stabilumo tikslais, naujausi statistikoje įvykę pokyčiai išryškino poreikį dar labiau suderinti CRE apibrėžtį su Reglamentu (ES) 2016/867, kad būtų sudarytos sąlygos nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms vykdyti stebėjimo veiklą ir atlikti finansinio stabilumo analizę, taip pat visiškam palyginamumui tarp šalių. |
|
d) |
G 20 duomenų spragų iniciatyva (3) yra sudaryta iš 20 rekomendacijų dėl ekonominės ir finansų statistikos tobulinimo, ji buvo pradėta, kad būtų pagerintas ekonominių ir finansinių duomenų turėjimas ir palyginamumas po 2007–2008 m. finansų krizės. G20 Duomenų spragų iniciatyvos antrojo etapo (DGI-2) (4) II.17 ir II.18 rekomendacijose pabrėžiamas reikalavimas pagerinti gyvenamosios paskirties ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto statistikos prieinamumą. Tęsdama šią iniciatyvą, 2017 m. Komisija (Eurostatas) paskelbė ataskaitą „Komercinės paskirties turto kainų rodikliai: šaltiniai, metodai ir problemos“ (angl. Commercial property price indicators: sources, methods and issues) (5), kurioje pateikiamas indėlis į duomenų šaltinius ir metodus, susijusius su komercinės paskirties turto kainų rodikliais, siekiant geriau informuoti rengėjus ir naudotojus apie alternatyvius duomenų šaltinius, matavimo metodus ir iškylančias problemas. |
|
e) |
Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto konsultacinis dokumentas dėl kredito rizikos standartizuoto metodo pataisymų (6) taip pat apibrėžia CRE kaip priešingą RRE. RRE pozicija yra apibrėžta kaip pozicija, užtikrinta nekilnojamuoju turtu, kuris yra gyvenamosios paskirties, ir atitinkantis visus taikytinus įstatymus, leidžiančius jame gyventi, t. y. naudoti pagal gyvenamąją paskirtį. CRE pozicija apibrėžiama kaip pozicija, užtikrinta nekilnojamuoju turtu, kuris nėra gyvenamosios paskirties. |
Atsižvelgiant į pirmiau minėtų apibrėžčių apribojimus, ši rekomendacija numato CRE praktinę apibrėžtį, skirtą specialiai makroprudenciniams tikslams. Ji apibrėžia CRE kaip pajamas kuriantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra pastatytas arba yra vystomas, įskaitant nuomojamą būstą; arba nekilnojamąjį turtą, kurį turto savininkai naudoja savo verslui, tikslui arba veiklai vykdyti, kuris yra pastatytas arba yra statomas; kuris nepriskiriamas RRE ir apima socialinį būstą.
Gali būti diskutuojama, ar vystomas turtas turėtų būti laikomas CRE. Šiuo požiūriu nacionalinė praktika skiriasi. Tačiau kai kurių valstybių narių paskutinės finansų krizės patirtis parodė, kaip svarbu finansinio stabilumo tikslais stebėti investicijas į šią ekonominę veiklą ir jos finansavimą.
Pajamas kuriantis nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip visas nekilnojamasis turtas, kai pajamos gaunamos iš nuomos arba iš pelno, gauto pardavus nekilnojamąjį turtą. Todėl būstas, pirktas nuomos tikslais, ir nuomojamas būstas yra pajamas kuriančio turto pogrupiai.
Būstas, pirktas nuomos tikslais, nurodo bet kokį nekilnojamąjį turtą, kurio tiesioginiai savininkai yra fiziniai asmenys, kurių pradinis tikslas yra nuomoti nuomininkams. Būstas, pirktas nuomos tikslais, yra ribinė sritis tarp RRE ir CRE. Tačiau kadangi šią veiklą paprastai vykdo neprofesionalūs nuomotojai ne pilną darbo dieną, turintys nedidelį nekilnojamojo turto portfelį, finansinio stabilumo tikslais gali būti aiškinama, kad tai labiau priskirtina RRE sektoriui negu CRE sektoriui. Dėl šios priežasties būstas, pirktas nuomos tikslais laikomas RRE ir dėl to jo automatiškai neapima CRE apibrėžtis, nors jis ir yra laikomas pajamas kuriančiu nekilnojamuoju turtu. Tačiau dėl išskirtinių jo rizikos savybių nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama stebėti šios rinkos dalies pokyčius pagal atskirą suskirstymą, jei ši veikla atspindi reikšmingą rizikos šaltinį arba reikšmingą viso RRE skolinimo likučių ar srautų dalį. Dėl šios priežasties RRE paskolų suskirstymas taip pat buvo įtrauktas siekiant atskirti būsto, pirkto nuomos tikslais, paskolas nuo būsto, kuriame gyvena savininkai, paskolų. Statomas būstas, pirktas nuomos tikslais, taip pat laikomas RRE. Panašiai gyvenamosios patalpos, kurios statomos ir kurias savininkai turi tikslą naudoti apsigyvenimo tikslais, taip pat laikomos RRE turtu.
Nuomojamas būstas reiškia nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį juridiniams asmenims (kaip antai, profesionaliems investuotojams), kurį siekiama išnuomoti nuomininkams. Toks turtas taip pat laikomas pajamas kuriančiu nekilnojamuoju turtu ir priskiriamas CRE. Be to, nuomojamas būstas, kuris yra statomas, taip pat priskiriamas CRE ir ypač kaip vystomas pajamas kuriantis nekilnojamasis turtas. Finansinio stabilumo tikslais gali būti aktualu atskirai stebėti nuomojamo būsto finansavimą. Dėl šios priežasties šių paskolų atvejų buvo numatyti atskiri suskirstymai.
Pajamas kuriantis nekilnojamasis turtas, išskyrus būstą, pirktą nuomos tikslais ir nuomojamą būstą, kuris yra pastatytas arba yra statomas, taip pat įtraukiamas į CRE apibrėžtį. Tokių kitų rūšių pajamas kuriančio nekilnojamojo turto pavyzdžiu yra išnuomoti biurų pastatai ir išnuomotos verslo patalpos. Statybų metu tokios pajamas kuriančio nekilnojamojo turto rūšys laikomos vystomu pajamas kuriančiu nekilnojamuoju turtu, kuris priskiriamas CRE.
Nekilnojamasis turtas, kurį turto savininkai naudoja savo verslui, tikslui ar veiklai vykdyti, apima verslo patalpas, taip pat nekilnojamąjį turtą labiau sui generis prigimties, kaip antai, bažnyčias, universitetus, muziejus ir pan. Gali būti diskutuojama dėl to, ar nekilnojamasis turtas, kurį turto savininkai naudoja savo verslui, tikslui ar veiklai vykdyti, turėtų būti laikomas CRE. Šiuo požiūriu nacionalinė praktika skiriasi, kadangi rizika, susijusiu su tokiu nekilnojamuoju turtu tam tikrose valstybėse narėse gali būti laikoma kitokia, nei su CRE susijusi rizika. Nepaisant to, pripažįstant, kad rizika valstybėse narėse gali būti skirtinga, taip pat yra svarbu stebėti tokią riziką finansinio stabilumo tikslais. Dėl šios priežasties, nekilnojamasis turtas, kurį turto savininkai naudoja savo verslui, tikslui ar veiklai vykdyti, buvo įtrauktas į CRE apibrėžtį. Be to, siekiant atsižvelgti į skirtingų nekilnojamojo turto rinkų valstybėse narėse finansavimo ypatumus, taip pat numatyti atskiri suskirstymai, siekiant stebėti riziką, susijusią su kiekviena atskira tokio finansavimo rūšimi. Nekilnojamasis turtas, kurį turto savininkai naudoja savo verslui, tikslui ar veiklai vykdyti, turėtų būti laikomas CRE statybų metu ir joms pasibaigus.
Socialinis būstas yra sudėtingas nekilnojamojo turto rinkos segmentas, nes jis valstybėse narėse gali būti skirtingų formų. Atsižvelgiant į tai, kad socialinį būstą paprastai stato, įsigyja ar atnaujina ne fiziniai asmenys, jis priskiriamas CRE, bet ne RRE. Tačiau tam tikrose valstybėse narėse, finansinio stabilumo aspektais, svarbu stebėti riziką, kylančią iš tokios veiklos, pagal atskirą suskirstymą. Dėl šios priežasties šių rūšių paskoloms buvo numatyti atskiri suskirstymai. Be to, socialinis būstas, kuris nuosavybės teise tiesiogiai priklauso valstybei, laikomas turtu, kurį ketinama naudoti vykdant Vyriausybės tikslą, ir dėl to taip pat laikomas CRE. Socialinis būstas, kuris vis dar yra statomas, taip pat laikomas CRE, kadangi jis laikomas vystomu pajamas kuriančiu nekilnojamuoju turtu.
Bet koks kitas statomas turtas turėtų būti laikomas RRE arba CRE, vadovaujantis bendromis apibrėžtimis, įtvirtintomis atitinkamai 2 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies 4 ir 38 punktuose.
2. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto duomenų šaltiniai
2.1. Fizinės CRE rinkos rodikliai
Fizinės CRE rinkos rodikliai gali būti gaunami iš:
|
a) |
viešųjų šaltinių, pavyzdžiui, nacionalinių statistikos agentūrų arba žemės registrų, arba |
|
b) |
privataus sektoriaus duomenų teikėjų, kurie užima esminę CRE rinkos dalį. |
ESRV ataskaita apie komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą ir finansinį stabilumą ES pateikia turimų kainų indeksų ir galimų duomenų šaltinių apžvalgą (7).
2.2. Finansų sistemos CRE pozicijos rodikliai
Rinkos dalyvių pozicijos, bent jau finansų sektoriaus, gali būti renkamos iš priežiūros ataskaitų. Kai kuriuos duomenis ECB ir EDPPI jau surinko nacionaliniu lygiu. Tačiau jie nėra labai išsamūs. Nauji priežiūros ataskaitų šablonai bankams, t. y. finansinės atskaitomybės (FINREP) ir bendrosios atskaitomybės (COREP) draudikams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB (8) ir investiciniams fondams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES (9) gali pateikti išsamesnį vaizdą dėl finansų įstaigų CRE pozicijų.
Statistiniame Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (NACE 2 red.) pateikta klasifikacija gali būti naudinga alternatyviai įvertinant finansų įstaigų CRE pozicijas, nes dėl jos Sąjungos institucijos plačiai susitarė ir ji naudojama teisės aktais bankams ir draudimo bendrovėms nustatytuose ataskaitų teikimo šablonuose. Šiuo aspektu yra aktualūs du skirsniai:
|
a) |
F skirsnis: statybos, išskyrus inžinerinių statinių statybą, ir |
|
b) |
L skirsnis: nekilnojamojo turto veikla, išskyrus nekilnojamojo turto agentūras. |
Pagrindinis NACE klasifikacijų naudojimo trūkumas yra tas, kad jos susietos su ekonominiais sektoriais, o ne paskolomis. Pavyzdžiui, duomenys apie nekilnojamojo turto bendrovei suteiktą paskolą pirkti mašinų parką būtų pateikti L sekcijoje, net jei tai ne CRE paskola.
2.3. Privataus sektoriaus duomenų naudojimas
Kai nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos naudoja privataus sektoriaus duomenų teikėjo duomenis tam, kad parengtų CRE rodiklius, tikimasi, kad jos nustatys taikymo srities ir apibrėžčių, lyginant su reikalaujamomis šioje rekomendacijoje, skirtumus. Jos taip pat turėtų sugebėti pateikti išsamią informaciją apie duomenų teikėjo naudotą susijusią metodiką ir atrankos apimtį. Privataus sektoriaus duomenų teikėjo duomenys turėtų atspindėti visą rinką ir D rekomendacijoje nustatytus susijusius suskirstymus:
|
a) |
turto rūšį; |
|
b) |
turto buvimo vietą; |
|
c) |
investuotojo pobūdį ir pilietybę; |
|
d) |
skolintojo pobūdį ir pilietybę. |
3. Atitinkami rodiklių suskirstymai
D rekomendacijoje nurodytų atitinkamų rodiklių suskirstymų atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų sugebėti įvertinti, kiek tokie suskirstymai yra svarbūs jų CRE rinkai, kai jos naudoja juos stebėsenos tikslais, taip pat atsižvelgiant į proporcingumo principą.
„Turto rūšis“ nurodo pagrindinę komercinės paskirties turto paskirtį. CRE rodiklių atveju šis suskirstymas turėtų apimti šias kategorijas:
|
a) |
gyvenamosios paskirties, pvz., patalpos, kuriose yra daug namų ūkių; |
|
b) |
mažmeninės prekybos, pvz., viešbučiai, restoranai, prekybos centrai; |
|
c) |
biurai, pvz., turtas, kuris dažniausiai naudojamas kaip profesiniai arba verslo biurai; |
|
d) |
pramoninės paskirties, pvz., turtas, naudojamas gamybos, paskirstymo ir logistikos tikslais; |
|
e) |
kitos komercinės paskirties turto rūšys. |
Jei turtas yra mišrios paskirties, jis turėtų būti laikomas skirtingais turto vienetais (pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kiek ploto yra skiriama pagal kiekvieną paskirtį), kai yra įmanoma atlikti tokį suskirstymą, kitais atvejais turto rūšis nustatoma pagal vyraujančią paskirtį.
„Turto vieta“ nurodo nekilnojamojo turto rinkos geografinį suskirstymą (pavyzdžiui, pagal regionus) arba antrines nekilnojamojo turto rinkas, ir šis suskirstymas taip pat turėtų apimti prestižines ir ne prestižines vietas. Paprastai prestižinė vieta laikoma geriausia vieta konkrečioje rinkoje ir tai taip pat atspindi nuomos pelningumą (paprastai žemiausią rinkoje). Biurų pastatų atveju tai galėtų būti vieta didelio miesto centre. Mažmeninės prekybos pastatų atveju tai gali būti miesto centras, kuriame daug pėsčiųjų, arba centre esantis prekybos centras. Logistikos pastatų atveju tai gali būti vieta, kurioje yra reikalinga infrastruktūra ir paslaugos, turinti puikią prieigą prie transporto tinklų.
Turto teritorija – teritorija, kurioje yra turtas, naudojamas kaip įkaitas paskolai, suteiktai bet kurios valstybės narės vidaus finansų sistemoje, užtikrinti. Suskirstymas turėtų apimti šiuos pogrupius:
|
a) |
vidaus teritoriją; |
|
b) |
užsienio teritoriją, suskirstytą pagal atskiras šalis, kurias nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laiko svarbiomis finansinio stabilumo tikslais. |
„Investuotojo pobūdis“ nurodo plačias investuotojų kategorijas, pavyzdžiui:
|
a) |
bankai; |
|
b) |
draudimo bendrovės; |
|
c) |
pensijų fondai; |
|
d) |
investiciniai fondai; |
|
e) |
nekilnojamojo turto bendrovės; |
|
f) |
kita. |
Tikėtina, kad bus prieinami tik duomenys apie įregistruotą skolininką arba investuotoją. Tačiau, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų žinoti, kad įregistruotas skolininkas arba investuotojas gali skirtis nuo galutinio skolininko arba investuotojo, kuris susijęs su galutine rizika. Todėl institucijos taip pat yra skatinamos, esant galimybei, stebėti informaciją apie galutinį skolininką arba investuotoją, pvz., atsižvelgdamos į surinktą iš rinkos dalyvių informaciją, siekiant geriau suprasti rinkos dalyvių elgesį ir riziką.
„Skolintojo pobūdis“ nurodo plačias skolintojų kategorijas, pavyzdžiui:
|
a) |
bankai, įskaitant „blogus bankus“; |
|
b) |
draudimo bendrovės; |
|
c) |
pensijų fondai. |
Nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms gali tekti pakoreguoti investuotojų ir skolintojų pobūdžių sąrašą, kad būtų atspindėtos vietinio CRE sektoriaus savybės.
„Pilietybė“ nurodo rinkos dalyvio įsisteigimo šalį. Investuotojų ir skolintojų pilietybė turėtų būti suskirstyta bent į šias tris geografines kategorijas:
|
a) |
vidaus; |
|
b) |
likusios Europos ekonominės erdvės; |
|
c) |
likusio pasaulio sektoriaus. |
Nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų žinoti, kad įregistruoto investuotojo arba skolintojo pilietybė gali skirtis nuo galutinio investuotojo arba skolintojo, kuris susijęs su galutine rizika, tautybės. Todėl institucijos taip pat yra skatinamos stebėti informaciją apie galutinio skolintojo arba investuotojo pilietybę, pvz., atsižvelgdamos į surinktą iš rinkos dalyvių informaciją.
D rekomendacijos 2 dalyje nurodyti suskirstymai laikytini rekomenduojamu minimumu. Tačiau tai neužkerta kelio nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms naudoti papildomus suskirstymus, kurie grindžiami jų apibrėžtimis ir parametrais, ir, atsižvelgiant į jų nacionalinių CRE rinkų ypatumus, gali būti laikomi būtinais finansinio stabilumo tikslais. Šių papildomų suskirstymų atžvilgiu nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos gali pasirinkti stebėti ir suskirstyti į kategorijas šiuos rinkos segmentus, taip, kaip jos laiko tinkama jų nacionalinių CRE rinkų atveju. Be to, kai tam tikri CRE ar RRE pogrupiai nelaikomi svarbiais finansinio stabilumo tikslais, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos gali pasirinkti nestebėti rizikos, kylančios iš tokių turto rūšių ir (arba) iš jų finansavimo. Tokiais atvejais nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų neveikimas bus laikomas pateisinamu, jei pateikiami pakankami paaiškinimai.
4. Fizinės rinkos rodikliams apskaičiuoti skirti metodai
CRE kaina yra nuolatinė kokybės atskaitinė išraiška (angl. quality numéraire), t. y. turto rinkos vertė, atėmus kokybinius pokyčius, tokius kaip nuvertėjimas (ir nusidėvėjimas) arba vertės padidėjimas (pvz., atnaujinimas), atlikus kokybės koregavimą.
Eurostato inicijuotose gairėse patariama, kad duomenys apie kainas turėtų būti surinkti iš faktinių sandorių. Jei jų nėra ir (arba) jie nėra visiškai reprezentatyvūs, jie gali būti nustatomi pagal apytikslius arba tikslius vertinimo duomenis (angl. appraisal or valuation data), jei šie duomenys atspindi dabartinę rinkos kainą, o ne tvarų kainos matavimo metodą.
5. Finansų sistemos komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijų vertinimas
Finansų sistemos CRE pozicijas sudaro skolinimas, kurį dažnai vykdo bankai, o kartais taip pat draudimo bendrovės, bei investicijos, kurias dažnai atlieka draudimo bendrovės, pensijų fondai ir investicijų fondai. Investicijos gali būti tiesiogiai turimas CRE, pvz., turint CRE nuosavybės teise, ir netiesiogiai turimas CRE, pvz., per vertybinius popierius ir investicinius fondus. Jei skolintojas ar investuotojas pasinaudoja specialiosios paskirties įmone (SPV) kaip specialiu CRE finansavimo metodu, toks skolinimas ar investicijos laikytinos tiesioginiu CRE skolinimu ar aktyvais (tai vadinama skaidrumo metodu).
Vertindamos šias visos sistemos pozicijas, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų žinoti apie dvigubo skaičiavimo riziką. Investuotojai į CRE gali investuoti tiesiogiai ir netiesiogiai. Pavyzdžiui, pensijų fondai ir draudimo bendrovės į CRE dažnai investuoja netiesiogiai.
Taip pat gali būti sunkiau apskaičiuoti užsienio rinkos dalyvių pozicijas, kurios gali sudaryti reikšmingą rinkos dalį (10). Kadangi šie rinkos dalyviai yra svarbūs CRE rinkos veikimui, patartina stebėti jų veiklą.
Kadangi CRE veiklos nuostoliai dažnai yra sutelkti bankų skolinime, skirtame CRE, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos skatinamos savo stebėsenos metu skirti ypatingą dėmesį šiai veiklai.
6. LTV apskaičiavimo metodai
IV priede nustatyti LTV-O ir LTV-C apskaičiavimo metodai. Tačiau yra kai kurių ypatumų, į kuriuos reikia atsižvelgti šiuos santykius apskaičiuojant CRE.
Sindikuotosios paskolos atveju LTV-O turėtų būti apskaičiuotas kaip visų skolininkui suteiktų paskolų, pradinė suma, susijusi su turto verte sandorio sudarymo metu. Jei tai susiję su keletu turto vienetų, LTV-O turėtų būti skaičiuojamas kaip pradinės (-ių) paskolos (-ų) sumos santykis su visa susijusių turto vienetų verte.
Kadangi turto vienetų skaičius yra daug mažesnis ir turtas CRE sektoriuje yra įvairesnis negu RRE sektoriuje, labiau tikslinga apskaičiuoti LTV-C remiantis atskiro nekilnojamojo turto vertės įvertinimu negu naudojant vertės arba kainų indeksą.
Galiausiai, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turi stebėti LTV pasiskirstymą, kreipdamos ypatingą dėmesį į rizikingiausias paskolas, t. y. tas, kurių LTV aukščiausias, nes nuostoliai dažnai atsiranda iš tokios mažos tikimybės didelio poveikio rizikos.
7. Paskolos palūkanų padengimo santykio (ICR) ir įsiskolinimo apmokėjimo padengimo santykio (DSCR) apskaičiavimo metodai
Paskolos palūkanų padengimo santykis (ICR) ir įsiskolinimo apmokėjimo padengimo santykis (DSCR) rodo nuomos pajamas, gaunamas iš pajamas kuriančio turto arba turto komplekso, arba pinigų srautą, kurį sukūrė turto ar turto komplekso savininkų vykdomas verslas, tikslas arba veikla, atėmus mokesčius ir veiklos išlaidas, kurias skolininkas turi patirti, kad išlaikytų turto vertę ir – pinigų srauto atveju – patikslinus kitas sąnaudas ir naudą, tiesiogiai susijusius su turto naudojimu.
ICR apibrėžta kaip:
ICR skaičiavimo tikslais:
|
a) |
grynosios metinės nuomos pajamos apima metines nuomos pajamas, susikaupiančias iš nuomininkams išnuomoto CRE, arba metinį pinigų srautą, kurį sukūrė turto savininkų vykdomas verslas, tikslas arba veikla, atėmus mokesčius ir visas veiklos sąnaudas, kad būtų išlaikyta turto vertė ir – pinigų srauto atveju – patikslinus kitas sąnaudas ir naudą, tiesiogiai susijusius su turto naudojimu; |
|
b) |
metinės palūkanų išlaidos yra metinės palūkanų išlaidos, susijusios su paskola, užtikrinta CRE turtu arba turto kompleksu. |
ICR tikslas yra išmatuoti apimtį, kuria iš turto kilusių pajamų pakanka, kad būtų sumokėtos tą turtą perkant skolininko patirtos su palūkanomis susijusios išlaidos. Todėl ICR turėtų būti analizuojamas turto lygiu.
DSCR apibrėžta kaip:
DSCR skaičiavimo tikslais:
|
a) |
grynosios metinės nuomos pajamos yra metinės nuomos pajamos, susikaupiančios iš būsto, pirkto nuomos tikslais arba metinį pinigų srautą, kurį sukūrė turto savininkų vykdomas verslas, tikslas arba veikla, atėmus mokesčius ir veiklos išlaidas, kad būtų išlaikyta turto vertė, ir – pinigų srauto atveju – patikslinus kitas sąnaudas ir naudą, tiesiogiai susijusius su turto naudojimu.; |
|
b) |
metinis įsiskolinimo apmokėjimas yra metinis įsiskolinimo apmokėjimas, susijęs su paskola, užtikrinta CRE turtu arba turto kompleksu. |
DSCR tikslas yra įvertinti visos skolos naštos, kurią turtas sukuria skolininkui, svertinį dydį. Todėl vardiklis apima ne tik palūkanų išlaidas, bet ir paskolų amortizaciją, t. y. grąžinamos paskolos sumas. Tokio rodiklio pagrindinis klausimas yra tai, ar jis turėtų būti skaičiuojamas turto lygiu, ar skolininko lygiu. CRE finansavimas įprastai teikiamas be regreso teisės, t. y. skolintojas turi teisę gauti išmokas tik iš turto gaunamų pajamų, o ne iš skolininko kitų pajamų ar turto. Todėl labiau praktiška ir tinkama DSCR apskaičiuoti turto lygiu. Be to, telkiant dėmesį į skolininko bendras pajamas kiltų svarbių konsolidacijos problemų, dėl kurių būtų sunkiau apibrėžti parametrus, kurie būtų palyginami tarp valstybių narių.
8. Papildomi su vystomu pajamas kuriančiu turtu susiję rodikliai
Vystomo pajamas kuriančio turto atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos gali stebėti ne LTV atsiradimo metu, bet verčiau paskolos ir kaštų santykį (LTC). LTC atspindi pradinės visų suteiktų paskolų sumos ir kaštų, susijusių su statyba iki jos užbaigimo, santykį.
Be to, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų daugiausia vykdyti rizikingiausių projektų, pvz., tų, kurie pasižymi labai žemais išankstinės nuomos arba išankstinio pardavimo santykiais, stebėseną. Nebaigtų statinių atveju, išankstinės nuomos santykis yra lygus ploto, kurį nekilnojamojo turto rangovas jau yra išnuomavęs, kai yra suteikta paskola, santykiui su visu plotu, kurį galima naudoti užbaigus statybas; panašiai, išankstinio pardavimo santykis yra lygus plotui, kurį nekilnojamojo turto rangovas jau yra pardavęs, kai yra suteikta paskola, santykiui su visu plotu, kurį galima naudoti užbaigus statybas.
9. EPI kasmet skelbiamos komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijos
Rekomenduojama, kad EPI, remdamosi iš įstatymais nustatytų ataskaitų teikimo šablonų gauta informacija, bent kasmet atskleistų suvestinę ir taip pat neapibendrintą informaciją apie skirtingų nacionalinių CRE rinkų Sąjungoje pozicijas subjektams savo vykdomos priežiūros srityje. Tikimasi, kad toks viešas atskleidimas sustiprins nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų žinias apie kitų valstybių narių subjektų veiklą jų vidaus CRE rinkoje. Jei kyla abejonių dėl skelbiamų duomenų apimties ar kokybės, kartu skelbiamos ir atitinkamos pastabos.
Paprastai EPI turėtų suteikti galimybes bet kuriai Sąjungos nacionalinei makrolygio rizikos ribojimo institucijai įvertinti visų Sąjungos finansų įstaigų pozicijas jų nacionalinėje rinkoje. Tai reiškia, kad iš visų finansų įstaigų Sąjungoje surinkti duomenys turėtų būti apibendrinti šalies lygiu.
EPI, atskleisdamos tokią suvestinę informaciją, turėtų pasinaudoti įstatymais nustatytų ataskaitų teikimo šablonų, kuriuose pateiktas kredito pozicijų ir (arba) (tiesioginių ir netiesioginių) investicijų geografinis suskirstymas, informacija. Kai ataskaitų teikimo šablonuose pateikiamas suskirstymas pagal NACE kodus (11), CRE galėtų būti nurodytas „F“ ir „L“ skyriuose, tačiau traktuojant griežtai, kai kurie pogrupiai turėtų būti pašalinti atsižvelgiant į šioje rekomendacijoje priimtą CRE apibrėžtį.
(1) Žr.: 2014 m. lapkričio 21 d. EBI klausimas ID 2014_1214.
(2) 2016 m. gegužės 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 2016/867 dėl neapibendrintų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo (ECB/2016/13) (OL L 144, 2016 6 1, p. 44).
(3) Finansinio stabilumo taryba ir Tarptautinis valiutos fondas, Finansų krizė ir informacijos spragos – pranešimas G 20 finansų ministrams ir centrinių bankų valdytojams (angl. The financial crisis and information gaps – report to the G-20 finance ministers and central bank governors), 2009 m. spalio 29 d.
(4) Finansinio stabilumo taryba ir Tarptautinis valiutos fondas, Šeštoji ataskaita apie pažangą įgyvendinant G20 Duomenų spragų iniciatyvą (angl. Sixth Progress Report on the Implementation of the G-20 Data Gaps Initiative), 2015 m. rugsėjo mėn.
(5) „Komercinės paskirties turto kainų rodikliai: šaltiniai, metodai ir problemos“ (angl. Commercial property price indicators: sources, methods and issues), Statistikos ataskaitos, išleista 2017 m., Eurostatas, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017.
(6) Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto Kredito rizikos standartizuoto metodo peržiūra – antras konsultacinis dokumentas (angl. Revisions to the Standardised Approach to credit risk – second consultative document), 2015 m. gruodžio mėn.
(7) ESRV, Ataskaita apie komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą ir finansinį stabilumą ES (angl. Report on commercial real estate and financial stability in the ES), 2015 m. gruodis, ypač II priedo 2 skyriaus 2 skirsnis.
(8) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
(9) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
(10) ESRV, Ataskaita apie komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą ir finansinį stabilumą ES (angl. Report on commercial real estate and financial stability in the ES), 2015 m. gruodis, ypač 2 skyriaus 3 skirsnis ir 1 intarpas.
(11) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
|
13.8.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 271/43 |
KOMISIJOS KOMUNIKATAS
Prekes siūlančių trečiųjų šalių subjektų dalyvavimo ES viešųjų pirkimų rinkos konkursuose gairės
(2019/C 271/02)
Turinys
| Kodėl šios gairės parengtos? | 44 |
| Teisinė sistema | 45 |
|
1. |
Subjektų ir prekių iš trečiųjų šalių patekimas į ES pirkimų rinką. | 46 |
|
1.1. |
Tarptautinės viešųjų pirkimų sutartys ir tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė | 46 |
|
1.2. |
Konkretiems sektoriams ir projektams skirtos taisyklės ir susitarimai | 47 |
|
1.2.1. |
Pagal tarpvyriausybinius susitarimus rengiami pirkimai | 48 |
|
1.2.2. |
Komunalinių paslaugų sektoriuje taikomos priemonės | 48 |
|
1.2.3. |
Pirkimai gynybos ir saugumo srityse | 49 |
|
1.3. |
Praktiniai aspektai | 50 |
|
2. |
Neįprastai mažos kainos pasiūlymai | 51 |
|
2.1. |
Neįprastai mažos kainos pasiūlymų nustatymas | 52 |
|
2.2. |
Neįprastai mažos kainos pasiūlymų nagrinėjimas | 52 |
|
2.3. |
Neįprastai mažos kainos pasiūlymų atmetimas | 53 |
|
2.4. |
Praktiniai aspektai | 54 |
|
3. |
Kokybės standartai. Strateginis požiūris į viešuosius pirkimus | 54 |
|
3.1. |
Investicijų planavimas | 56 |
|
3.2. |
Vykdant viešųjų pirkimų procedūrą taikytinų kokybės kriterijų nustatymas | 58 |
|
3.3. |
Sutarties vykdymo stebėsena | 61 |
|
3.4. |
Praktiniai aspektai | 62 |
|
4. |
Europos Komisijos teikiama praktinė pagalba | 62 |
|
5. |
Glausta santrauka | 63 |
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
|
Santrumpa |
Apibrėžtis |
|
ESTT |
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas |
|
EEE |
Europos ekonominė erdvė |
|
EMAS |
Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema |
|
ES |
Europos Sąjunga |
|
LPS |
Laisvosios prekybos susitarimas |
|
ŽVP |
Žalieji viešieji pirkimai |
|
SVP |
Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl viešųjų pirkimų |
|
TDO |
Tarptautinė darbo organizacija |
|
TVPP |
Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė |
|
EBPO |
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija |
|
MTTP |
Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra |
|
SESV |
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo |
|
PPO |
Pasaulio prekybos organizacija |
Kodėl šios gairės parengtos?
2019 m. kovo mėn. Europos Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai priėmė bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (1) (toliau – komunikatas), kuriame raginama „aktyviai siekti didinti ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinti vienodas sąlygas“.
ES turėtų toliau siekti užtikrinti didesnę pusiausvyrą ir didesnį abipusiškumą savo ekonominių santykių srityje. Šiuo atžvilgiu viešieji pirkimai, sudarantys apytikriai 14 % ES bendrojo vidaus produkto, yra svarbus elementas.
Bendrosios viešųjų pirkimų rinkos sukūrimas yra vienas iš pagrindinių vidaus rinkos laimėjimų. Skelbiant viešųjų pirkimų konkursus ES mastu, užtikrinamas skaidrumas ir suteikiama galimybių įmonėms visoje Sąjungoje. Geresniu taisyklių taikymu konkurso dalyviams iš užsienio šalių siekiama užtikrinti aukščiausius kokybės standartus visais proceso etapais, ekonominę naudą, projektų tvarumą ir vienodas sąlygas viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančioms ES ir ne ES įmonėms.
Todėl Komisija, „atsižvelgdama į ES ir tarptautines viešųjų pirkimų taisykles, taip pat į taisykles dėl siūlomų neįprastai mažų kainų, saugumo, darbo ir aplinkosaugos standartus bei valstybės pagalbos taisykles, [įsipareigojo paskelbti] gaires dėl ES viešųjų pirkimų rinkos konkursuose dalyvaujančių ir prekes siūlančių užsienio subjektų“ (7 veiksmas).
Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos požiūriui ir paragino Sąjungą imtis veiksmų, teigdama, kad „atsižvelgdama į nesąžiningą trečiųjų šalių praktiką, ES privalo apsaugoti savo interesus visapusiškai pasinaudodama prekybos apsaugos priemonėmis ir mūsų viešųjų pirkimų taisyklėmis, taip pat užtikrindama veiksmingą abipusiškumą viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvauja trečiosios šalys, srityje“. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė, kad „bendrojoje rinkoje ir pasaulio mastu turėtų būti užtikrinta sąžininga konkurencija, tiek siekiant apsaugoti vartotojus, tiek siekiant skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, vadovaujantis ilgalaikiais strateginiais Sąjungos interesais“ (2).
Be to, Komisija taip pat įsipareigojo kartu su valstybėmis narėmis iki 2019 m. pabaigos peržiūrėti, kaip įgyvendinama dabartinė sistema, siekiant nustatyti jos trūkumus. Bet kokios spragos, nustatytos atlikus šią peržiūrą, bus nuodugniai įvertintos, ypač didelį dėmesį skiriant galimoms spragoms, trukdančioms užtikrinti vienodas sąlygas viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančioms ES ir ne ES įmonėms.
Pirkimų konkursuose dalyvaujantiems trečiųjų šalių subjektams, prekėms ir paslaugoms ne visada taikomi tokie patys arba lygiaverčiai privalomi aplinkosaugos, socialiniai ar darbo standartai, kokių turi laikytis ES ekonominės veiklos vykdytojai. Trečiųjų šalių subjektams taip pat nebūtinai taikomos tokios pačios griežtos valstybės pagalbos taisyklės, kokios taikomos ES. Todėl konkursų dalyviai iš ES ir jų siūlomos prekės bei paslaugos gali atsidurti nepalankioje padėtyje. Siekiant užtikrinti, kad konkursų dalyviams iš ES ir trečiųjų šalių būtų taikomi vienodi arba lygiaverčiai standartai ir reikalavimai, reikia taikyti ES viešųjų pirkimų taisykles.
Dėl trečiųjų šalių subsidijų ar kitokio pobūdžio valstybės remiamo finansavimo Europos viešųjų pirkimų rinkose atsiradusiems iškraipymams ištaisyti veikiausiai reikės daugiaetapės intervencijos. Šiuo požiūriu labai svarbu taikyti su neįprastai mažų kainų pasiūlymais susijusias nuostatas, bet to gali nepakakti ir gali reikėti atlikti tolesnę analizę.
Komunikate taip pat primenamas Komisijos įsipareigojimas užtikrinti abipusiškas galimybes patekti į užsienio šalių viešųjų pirkimų rinkas. Ilgainiui ES dideliu mastu atvėrė savo viešųjų pirkimų rinkas trečiosioms šalims, bet ES įmonės, norėdamos pasinaudoti viešųjų pirkimų galimybėmis kai kurių užsienio šalių rinkose, dažnai susiduria su sunkumais. 2016 m. Komisija pateikė pakeistą pasiūlymą dėl tarptautinių viešųjų pirkimų priemonės (TVPP) (3), kurią priėmus mūsų įmonėms bus atvertos durys ir jos galės vienodomis sąlygomis konkuruoti su ne ES įmonėmis.
Komunikate įsipareigodama imtis veiksmų, Komisija patvirtino mananti, kad viešųjų pirkimų srityje svarbu skatinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas vidaus rinkoje.
Laikantis komunikato „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“, šiomis gairėmis siekiama pasiūlyti pagalbą viešiesiems pirkėjams, padedant jiems geriau suprasti tam tikrus atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytų viešųjų pirkimų procedūrų praktinius aspektus, susijusius su trečiųjų šalių dalyvavimu konkursuose. Gairėmis taip pat siekiama skatinti vadovautis principu, pagal kurį vykdant viešųjų pirkimų procedūras atsižvelgiama ne tik į kainą, bet ir į aukštus Europos standartus, visų pirma darbo, aplinkosaugos ir saugumo srityse. Taip padedama užtikrinti vienodas sąlygas konkuruoti su ES konkursų dalyviais, prekėmis ir paslaugomis. Šios gairės parengtos remiantis komunikatu „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ (4), kuriuo užmezgami platūs partnerystės ryšiai su valstybėmis narėmis, siekiant padidinti viešųjų pirkimų veiksmingumą. Teisinės sistemos išmanymas ir naudojimasis jos teikiamomis galimybėmis padės stiprinti bendrąją rinką ir užtikrinti vienodas sąlygas ES viešųjų pirkimų rinkoje.
Teisinė sistema
Viešųjų pirkimų sistema yra išdėstyta keliose priemonėse. Remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) (5), viešiesiems pirkimams ES taikomi pagrindiniai skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai. Viešųjų pirkimų direktyvose išdėstytos būtinosios suderintos viešųjų pirkimų taisyklės. Šiomis taisyklėmis reglamentuojama, kaip viešojo sektoriaus institucijos ir tam tikros komunalinių paslaugų įmonės perka prekes, darbus ir paslaugas. Šios taisyklės yra perkeltos į nacionalinę teisę ir taikomos pasiūlymams, kurių piniginė vertė viršija tam tikrą sumą. Procedūrinės taisyklės taikomos kiekvienam atskiram pirkimui, nepriklausomai nuo konkurso dalyvio kilmės šalies.
Tarptautiniu lygmeniu ES sudarytose sutartyse nurodoma, kas turi užtikrintą galimybę patekti į ES viešųjų pirkimų rinką. Pagrindinė susijusi sutartis – Sutartis dėl viešųjų pirkimų (SVP) (6), pagal kurią ES viešųjų pirkimų rinka atveriama kitoms Sutarties šalims. Be to, kai kuriuose ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) yra skyriai dėl viešųjų pirkimų. Šios gairės nepakeičia atitinkamų viešųjų pirkimų teisės aktų ir neturėtų būti laikomos naudojimosi instrukcija, kurioje nurodoma, „kaip laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų“. Tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra kompetentingas pateikti galutinį ir teisiškai privalomą ES teisės aiškinimą (7). Gairės nedaro poveikio ES tarptautiniams įsipareigojimams savo prekybos partneriams.
1. Subjektų ir prekių iš trečiųjų šalių patekimas į ES viešųjų pirkimų rinką
|
Direktyvos 2014/24/ES 25 straipsnis Kiek jie numatyti 1, 2, 4 ir 5 prieduose (8) bei SVP Europos Sąjungos I priedėlio bendrosiose pastabose, taip pat kituose tarptautiniuose susitarimuose, kurie Sąjungai yra privalomi, perkančiosios organizacijos tuos susitarimus pasirašiusių šalių darbus, prekes, paslaugas ir ekonominės veiklos vykdytojus vertina ne mažiau palankiai nei Sąjungos darbus, prekes, paslaugas ir ekonominės veiklos vykdytojus. |
ES aktyviai siekia suteikti viešųjų pirkimų galimybių Europos įmonėms, ragindama abipusiškai atverti trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas. Tarptautinėse derybose ES pritarė tam, kad būtų plačiau taikomi kokybės kriterijai, įskaitant aplinkosaugos, socialinius, darbo ir inovacijų aspektus, ir plačiai atvertos tarptautinės viešųjų pirkimų rinkos.
Pagal keletą tarptautinių susitarimų (tokių kaip Sutartis dėl viešųjų pirkimų ir dvišaliai laisvosios prekybos susitarimai, į kuriuos įtraukti skyriai dėl viešųjų pirkimų) ES įsipareigojo suteikti galimybę tam tikriems darbams, prekėms, paslaugomis ir ekonominės veiklos vykdytojams iš kai kurių trečiųjų šalių patekti į jos viešųjų pirkimų rinką.
Taigi viešųjų pirkimų direktyvose numatyta, kad viešieji pirkėjai ES tuos susitarimus pasirašiusių šalių darbams, prekėms, paslaugoms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kiek jie numatyti šiuose tarptautiniuose susitarimuose, taiko ne mažiau palankesnį režimą nei Sąjungos darbams, prekėms, paslaugoms ir ekonominės veiklos vykdytojams (9).
Nepaisant to įpareigojimo, ekonominės veiklos vykdytojai iš trečiųjų šalių, neturintys jokio susitarimo, kuriuo būtų numatomas ES viešųjų pirkimų rinkos atvėrimas, arba prekės, paslaugos ir darbai, kuriems toks susitarimas netaikomas, neturi užtikrintos galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ES ir gali būti pašalinti.
1.1. Tarptautinės viešųjų pirkimų sutartys ir tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė
|
Sutartis dėl viešųjų pirkimų (SVP) Pagal Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pasirašytą Sutartį dėl viešųjų pirkimų (SVP), ekonominės veiklos vykdytojai iš kitų 19 dalyvaujančių PPO šalių partnerių gali dalyvauti konkursuose dėl viešųjų darbų pirkimo sutarčių sudarymo, o ES įmonės gali dalyvauti konkursuose dėl sutarčių sudarymo kitose 19 dalyvaujančių PPO šalių partnerių. |
|
Dvišaliai laisvosios prekybos susitarimai ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus (LPS) su šalimis iš viso pasaulio, pagal kuriuos šalių įmonės turi geresnes galimybes patekti į viena kitos viešųjų pirkimų rinkas. Taip yra, pavyzdžiui, neseniai sudarytų susitarimų su Kanada ir Japonija atveju. |
Jeigu viešasis pirkėjas gauna pasiūlymą iš ne ES ekonominės veiklos vykdytojo, jis turėtų patikrinti, ar pasiūlymui taikomos ES pasirašytos tarptautinės viešųjų pirkimų sutartys, pvz., Sutartis dėl viešųjų pirkimų arba laisvosios prekybos susitarimai, kad nustatytų, ar pasiūlymo pateikėjas turi užtikrintą galimybę dalyvauti šiame viešajame pirkime.
|
Šiuo metu Sutartį dėl viešųjų pirkimų yra pasirašiusios 20 šalių: ES savo 28 valstybių narių vardu, Armėnija, Australija, Kanada, Kinijos Taipėjus, Honkongas (Kinija), Islandija, Izraelis, Japonija, Lichtenšteinas, Juodkalnija, Moldova, Norvegija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Singapūras, Šveicarija, Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Nyderlandai (Arubos vardu). |
SVP ir LPS skyriai dėl viešųjų pirkimų nėra automatiškai taikomi visiems Sutarties šalių viešiesiems pirkimams. SVP ir LPS sudaryti iš dviejų dalių:
|
a) |
teisinio teksto, kuriame išdėstytos taisyklės dėl principų ir procedūrų, ir |
|
b) |
kiekvienos Sutarties šalies dalies planų. |
Planuose nustatyta, kurie viešieji pirkėjai turi laikytis sutartų taisyklių ir kokiu mastu jų rengiamuose viešuosiuose prekių ir paslaugų pirkimuose gali dalyvauti SVP šalių ar LPS partnerių ekonominės veiklos vykdytojai (ir jų siūlomos prekės bei paslaugos).
SVP taikoma tik tiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė viršija kiekvienos Sutarties šalies dalies planuose nurodytas ribas.
ES rinkos dalies planai nurodomi SVP I priedėlio prieduose ir susijusiuose atitinkamų LPS prieduose. Šiuose šaltiniuose viešasis pirkėjas gali patikrinti ir nustatyti, ar pasiūlymo pateikėjas (arba jo siūlomos prekės ir paslaugos) turi užtikrintą galimybę dalyvauti jo viešajame pirkime.
Savo LPS ES skatina taikyti aplinkosaugos, socialinius ir su darbu susijusius aspektus, jeigu tai daroma laikantis nediskriminavimo principo. Tais susitarimais dar labiau atveriamos ES ir trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkos.
Laisvosios prekybos susitarimų (LPS) atveju perkančiosios organizacijos taip pat turi tikrinti planuojamų viešųjų pirkimų taikymo sritį. Į daugelį savo LPS ES yra įtraukusi taisykles dėl viešųjų pirkimų ir įsipareigojimus dėl rinkos atvėrimo. Dauguma LPS parengti atsižvelgiant į SVP struktūrą.
|
Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė Komisija yra pasiūliusi tarptautinių viešųjų pirkimų priemonę (TVPP) (10), kuria siekiama skatinti abipusiškumą ir kuria suteikiamas svertas derėtis su trečiosiomis šalimis dėl jų viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo ES verslui. Tokį svertą kovojant su diskriminacinėmis priemonėmis ir visišku rinkų užvėrimu neabejotinai reikia turėti. Būtent todėl Europos Vadovų Taryba savo 2019 m. kovo 21 d. išvadose paragino „atnaujinti diskusijas dėl ES tarptautinių viešųjų pirkimų priemonės“ (11). |
1.2. Konkretiems sektoriams ir projektams skirtos taisyklės ir susitarimai
|
Tarpvyriausybiniai susitarimai Į tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis gali būti įtrauktos konkrečios viešųjų pirkimų taisyklės, jeigu jos atitinka Sutartyje nustatytus skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus. |
|
Komunalinių paslaugų sektorius Komunalinių paslaugų sektoriuje viešieji pirkėjai gali atmesti pasiūlymus skirti tiekimo sutartį, jeigu bendra produktų iš tam tikrų trečiųjų šalių dalis bus didesnė nei 50 % |
|
Gynyba ir saugumas Rengdamos viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityse, valstybės narės išlaiko teisę pačios spręsti, ar viešieji pirkėjai gali leisti užsienio subjektams dalyvauti konkursuose. |
1.2.1.
Ypatingais atvejais ir vykdydamos konkrečius projektus valstybės narės gali planuoti skirti sutartis pagal tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurios taiko skirtingą viešųjų pirkimų tvarką, palyginti su europine sistema.
Esant direktyvose nustatytoms sąlygoms, pirkimo procedūroms pagal tokius susitarimus ES viešųjų pirkimų teisės aktai netaikomi, jeigu tarptautiniame susitarime nustatytos konkrečios viešųjų pirkimų taisyklės visapusiškai atitinka ES sutartį, visų pirma skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus. Apie tokius susitarimus turi būti pranešama Komisijai.
Pagal tokius tarptautinius susitarimus rengiami viešieji pirkimai turi atitikti ES sutarties principus, įskaitant reikalavimą dėl jų tinkamo ir atviro paskelbimo, suteikiant visoms įmonėms galimybę dalyvauti, nepriklausomai nuo jų įsteigimo vietos ar kilmės šalies. Su šiais pagrindiniais principais nesuderinamas tiesioginis sutarties skyrimas, dėl kurio pobūdžio neužtikrinamas skaidrumas ir konkurencija.
Tarptautiniu lygmeniu joks valstybės narės su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis sudarytas tarptautinis susitarimas negali būti pagrindas tiesiogiai skirti sutartis trečiosioms šalims ar jų ekonominės veiklos vykdytojams. Tai būtų nesuderinama su ES išimtine kompetencija, susijusia su bendra prekybos politika, ir pagrindiniais ES sutarčių principais, susijusiais su viešaisiais pirkimais. Palankios projekto finansavimo sąlygos taip pat negali būti pagrindas tiesiogiai skirti sutartį.
1.2.2.
|
Direktyvos 2014/25/ES 85 straipsnis. Pasiūlymai, apimantys trečiųjų šalių kilmės produktus
|
Pagal Direktyvos 2014/25/ES 43 straipsnį užtikrinta galimybė patekti į ES viešųjų pirkimų rinką suteikiama ne visiems trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojams. Be to, direktyvoje numatoma konkreti tvarka, taikoma pasiūlymams, apimantiems trečiųjų šalių kilmės produktus. Ši tvarka išdėstyta Direktyvos 2014/25/ES 85 straipsnyje.
Viešieji pirkėjai, vykdantys veiklą vandens, energijos tiekimo, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, gali atmesti pasiūlymus skirti tiekimo sutartį, jeigu trečiųjų šalių kilmės produktų dalis viršija 50 % bendros pasiūlymo produktų vertės.
Ši tvarka taikoma tik tiems produktams, kurie nėra įtraukti į susitarimą, kuriuo ES įmonėms užtikrinamos panašios ir veiksmingos galimybės patekti į šių trečiųjų šalių rinkas.
Jei viešasis pirkėjas, užuot atmetęs tokį pasiūlymą, leidžia jį pateikti viešajam konkursui, reikalaujama, kad viešasis pirkėjas pirmenybę teiktų lygiaverčiams pasiūlymams, kuriuose trečiųjų šalių kilmės produktų dalis sudaro mažiau kaip 50 % (12) Reikalavimas, kad viešasis pirkėjas tokiam pasiūlymui teiktų pirmenybę, netaikomas, jei jį priėmus viešajam pirkėjui tektų įsigyti įrangą, kurios techninės charakteristikos skiriasi nuo turimos įrangos charakteristikų, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas, techninių eksploatacijos bei priežiūros sunkumų arba būtų patirtos pernelyg didelės išlaidos.
|
Neseniai viešasis pirkėjas pasinaudojo Komunalinio sektoriaus direktyvos 85 straipsnyje numatyta lankstumo galimybe reikalauti, kad konkurso dalyvis pateiktų savo produktų kilmės deklaraciją. Kadangi daugiau kaip 50 % tiekiamų produktų buvo kilę iš trečiųjų šalių, pasiūlymas buvo atmestas. |
1.2.3.
|
Direktyvos 2009/81/ES 18 konstatuojamoji dalis Pasaulio prekybos organizacijos sudarytas Viešųjų pirkimų susitarimas (VPS) pirkimų ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų pirkimams, kuriuos atlieka gynybos srityje veikiančios perkančiosios organizacijos (subjektai), netaikomas. Kitiems pirkimams, kuriems taikoma ši direktyva, VPS taip pat netaikomas remiantis jo XXIII straipsniu (13). <…> Ši išimtis taip pat reiškia, kad konkrečiose gynybos ir saugumo rinkose valstybėms narėms paliekama teisė leisti arba neleisti trečiosioms šalims dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose. Jos turėtų priimti sprendimus, siekdamos geriausio kainos ir kokybės santykio, pripažindamos konkurencingos Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės poreikį pasaulio mastu bei atviros ir teisingos rinkos svarbą ir siekdamos abipusės naudos. Valstybės narės turėtų nuolat siekti vis labiau atverti rinkas. Europos Sąjungos partneriai taip pat turėtų demonstruoti atvirumą remdamiesi tarptautinėmis taisyklėmis, ypač kiek tai susiję su atvira ir teisinga konkurencija. |
Prekių ir paslaugų pirkimai gynybos ir saugumo sektoriuose dažnai yra opus klausimas. Tokiems pirkimams taikomi konkretūs reikalavimai yra nustatyti Direktyvoje 2009/81/EB (14), atsižvelgiant į valstybių narių poreikį užtikrinti tiekimo saugumą ir įslaptintos informacijos apsaugą.
Vykdant pirkimus pagal Direktyvą dėl viešųjų pirkimų saugumo ir gynybos srityse kiekviena valstybė narė pati savo nacionalinėse taisyklėse (15) nustato, ar viešieji pirkėjai gali leisti ekonominės veiklos vykdytojams iš trečiųjų šalių dalyvauti sutarties skyrimo procedūrose (16). Jeigu viešasis pirkėjas nusprendžia neleisti ekonominės veiklos vykdytojams iš trečiųjų šalių dalyvauti konkursuose ar neleisti juose siūlyti prekių iš trečiųjų šalių, tokį bendrą apribojimą jis gali jau nurodyti skelbime apie pirkimą ir pirkimo dokumentuose. Priimdamas sprendimą dėl sutarties skyrimo, jis taip pat gali pasirinkti atmesti šiuos pasiūlymus individualiai. Šiuo atveju viešasis pirkėjas pirkimo dokumentuose turėtų nurodyti, kad pasilieka galimybę pasinaudoti teise atmesti pasiūlymus dėl gynybos ir saugumo priežasčių.
Siekdami apsaugoti savo konkrečius interesus saugumo srityje, viešieji pirkėjai taip pat gali imtis kitų priemonių:
|
— |
jie gali reikalauti, kad konkurso dalyviai pateiktų nacionalinius patikimumo pažymėjimus, ir priimti užsienio patikimumo pažymėjimus, bet tik tuo atveju, jei, remiantis atitinkamų šalių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimo lygiu, jie pripažįstami kaip lygiaverčiai; |
|
— |
jie gali reikalauti, kad konkurse dalyvaujantys užsienio subjektai pateiktų pažymėjimus, kuriais patvirtinama, kad bus leista gabenti įrangą, taip pat pristatyti papildomą įrangą krizinės situacijos atvejais; |
|
— |
jie taip pat gali reikalauti, kad konkurso dalyviai prisiimtų įsipareigojimus, susijusius su galimybe susipažinti su įslaptinta informacija ir jos konfidencialumu; |
|
— |
jie gali reikalauti, kad tiekėjai ir sprendimai atitiktų papildomus reikalavimus, nustatytus konkrečiuose saugumo srities teisės aktuose. Pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityje Kibernetinio saugumo direktyvoje (17) yra numatyta priemonių, kuriomis užtikrinamas aukštas bendras tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis visoje Sąjungoje. |
Viešieji pirkėjai gali reikalauti, kad rangovai atvertų savo tiekimo grandinę konkurenciniams viešiesiems pirkimams. Taip prie tiekimo grandinės galės prisijungti nauji dalyviai (18).
Tam tikri išskirtiniai pirkimai gynybos ir saugumo srityse yra susiję su nacionaliniais saugumo interesais. Į kai kurias sutartis būtina įtraukti tokius ypač griežtus reikalavimus dėl tiekimo saugumo arba jos yra tokios konfidencialios ir svarbios nacionaliniam suverenumui, kad konkrečių Direktyvos 2009/81/EB nuostatų gali nepakakti, siekiant apsaugoti esminius valstybių narių saugumo interesus.
Tokiems pirkimams taikoma SESV 346 straipsnyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią valstybės narės gali skirti sutartis, netaikydamos direktyvoje nustatytų taisyklių (19). Kiekvienu konkrečiu atveju valstybės narės turi nustatyti, ar ši išimtis gali būti taikoma, nustatydamos susijusius esminius saugumo interesus ir įvertindamos konkrečios priemonės reikalingumą, atsižvelgdamos į proporcingumo principą ir griežto tokios nukrypti leidžiančios nuostatos aiškinimo poreikį (20).
1.3. Praktiniai aspektai
|
Tarptautinės viešųjų pirkimų sutartys
Pagal tarpvyriausybinius susitarimus rengiami viešieji pirkimai
Pagal Komunalinio sektoriaus direktyvą rengiami viešieji pirkimai
Pirkimai gynybos ir saugumo srityse
|
2. Neįprastai mažos kainos pasiūlymai
|
Direktyvos 2014/24/ES 69 straipsnis
|
Viešiesiems pirkėjams neįprastai mažos kainos pasiūlymų nustatymas, nagrinėjimas ir atmetimas yra būdas užtikrinti vienodas sąlygas.
Rengdami pirkimo specifikacijas, viešieji pirkėjai turėtų kreipti deramą dėmesį į tikėtiną prekių ar paslaugų kainą arba sąnaudas. Viešojo pirkėjo sąmatoje turi būti atsižvelgta į visus pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, įskaitant sutarties vykdymo reikalavimus, atrankos ir sutarties skyrimo kriterijus.
Nuodugnus skaičiavimas prieš pradedant pirkimų procedūrą padės išvengti vėliau galinčių kilti sunkumų. Pirkimo dokumentuose yra pateikiama informacija apie sutarčių išdėstymą pagal dydį, be kita ko, pagal piniginę vertę, kuria remdamiesi, kaip tikisi viešasis pirkėjas, konkurso dalyviai gali numanyti apie tai, kokio kokybės lygio tikimasi, ir kuri padės išvengti netinkamų pasiūlymų.
Gavęs pasiūlymus, viešasis pirkėjas turės įvertinti, ar pasiūlymų kainos atrodo tinkamai apskaičiuotos. Pavyzdžiui, pasiūlyme pateikta kaina arba sąnaudos gali skirtis nuo kitų konkurso dalyvių pasiūlytos kainos arba sąnaudų arba nuo paties viešojo pirkėjo sąmatos, bet nebūtų nurodyta jokių ypatumų, palyginti su kitais pasiūlymais, kuriais būtų aiškiai pagrįstas skirtumas. Viešiesiems pirkėjams gali kilti abejonių dėl to, ar pasiūlymas yra ekonomiškai tvarus ir ar sutartis gali būti vykdoma laikantis konkurso reikalavimų bei taikytinų teisinių prievolių, arba dėl to, kad pasiūlymo kaina yra neįprastai maža.
|
Žinokite kainą
|
2.1. Neįprastai mažos kainos pasiūlymų nustatymas
Direktyvose nėra apibrėžta, kas yra neįprastai mažos kainos pasiūlymas, taip pat jose nėra pateikta jokio konkretaus neįprastai mažos kainos ribos apskaičiavimo metodo. Kai kurios valstybės narės yra nustačiusios savanoriškai arba privaloma tvarka taikytinus metodus. Valstybės narės turi teisę pačios nustatyti nacionalines taisykles arba metodus, taikytinus nustatant pasiūlymus, keliančius įtarimų dėl jų neįprastai mažos kainos, jeigu šios taisyklės yra objektyvios ir nediskriminacinės (21). Jos gali taikyti aritmetinius metodus, atsižvelgdamos į pasiūlymo nukrypimo nuo vidutinės visų pasiūlymų kainos (22) arba nuo paties viešojo pirkėjo apskaičiuotos pirkimo vertės įvertinimą. Mažiausios kainos pasiūlymo ir antro pagal mažiausią kainą pasiūlymo skirtumų palyginimas taip pat gali būti patikimas metodas. Į tokias taisykles gali būti įtrauktos konkrečios procentinės ribos, taikytinos nustatant neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Jei nacionalinės teisės aktais nėra nustatyta jokių metodų, viešieji pirkėjai gali patys nustatyti skaidrius ir nediskriminacinius metodus.
Pasiūlymų kaina gali atrodyti neįprastai maža bet kurių atitinkamų parametrų ir sutarties skyrimo kriterijų atžvilgiu. Taip gali būti, pavyzdžiui, kai siūlomos kokybės ir kainos santykis yra įtartinas.
Kai viešasis pirkėjas gauna pasiūlymą, kurį laiko įtartinu dėl neįprastai mažos kainos, jis teisiškai privalo paprašyti, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pateiktų paaiškinimą dėl siūlomos kainos (23). Nesuteikęs ekonominės veiklos vykdytojui galimybės paaiškinti ir pagrįsti kainą, viešasis pirkėjas negali atmesti pasiūlymo. Tai galioja ir taikant aritmetinius įtartinų pasiūlymų nustatymo metodus. Taikant tokius metodus neleidžiama iš karto atmesti pasiūlymą jo neišnagrinėjus.
|
Neįprastai mažos kainos pasiūlymų nustatymas IŠNAGRINĖKITE VISUS PASIŪLYMO PARAMETRUS
Nesate įsitikinę, ar pasiūlymas pagrįstas? |
2.2. Neįprastai mažos kainos pasiūlymų nagrinėjimas
Paprastai viešasis pirkėjas turėtų paprašyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas įrodytų techninių, ekonominių ar teisinių prielaidų arba praktikos, kuriomis pasiūlymas grindžiamas, pagrįstumą. Kad galėtų įvertinti konkurso dalyvio pateiktus paaiškinimus, viešasis pirkėjas turėtų paprašyti, kad būtų pateikta visa išsami informacija, kurią laiko tinkama (24). Visų pirma, pagal teismų praktiką reikalaujama, kad viešasis pirkėjas raštu paprašytų pateikti išsamią informaciją apie įtartinus neįprastus pasiūlymo aspektus, kurie konkrečiu atveju sukėlė viešajam pirkėjui abejonių (25). Jis turėtų skirti ypatingą dėmesį konkurso dalyvio pajėgumui už siūlomą kainą įvykdyti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, įskaitant socialiai atsakingo viešojo pirkimo ir žaliojo viešojo pirkimo reikalavimus.
Iš esmės, viešasis pirkėjas gali prašyti pateikti informaciją visais klausimais, kuriuos jis laiko svarbiais vertinant siūlomos kainos ar sąnaudų lygį. Kaip nurodyta direktyvoje, tie klausimai gali būti susiję su gamybos proceso ekonominiais aspektais, įskaitant pasiūlytų sąnaudų pagrindą visą gyvavimo ciklą, techniniais sprendimais ar pasiūlymo originalumu (26). Tokių aspektų sąrašas yra nebaigtinis.
Viešieji pirkėjai taip pat skatinami (27) išsiaiškinti, ar pasiūlymu laikomasi Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba X priede išvardytomis tarptautinės aplinkosaugos, socialinės ir darbo teisės nuostatomis (28) nustatytų įsipareigojimų aplinkosaugos, socialinėje ir darbo srityse. Šie įsipareigojimai taikomi tiesiogiai, nepriklausomai nuo to, ar jie įtraukti į pirkimo dokumentus.
Paaiškinimai, kurių reikalaujama iš konkurso dalyvių, taip pat gali būti susiję su galima nesąžininga prekybos praktika, pvz., užsienio subsidijomis arba dempingu, dėl kurių iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Aiškindamiesi dėl nesąžiningos prekybos praktikos, viešieji pirkėjai ypatingą dėmesį turėtų skirti pasiūlymams, apimantiems prekes arba paslaugas iš trečiųjų šalių, kurių kainos ir sąnaudos gali būti iškraipytos dėl valstybės remiamo finansavimo. Finansinė parama iš užsienio valstybės galėtų būti visuotinio pasiūlymo gyvybingumo vertinimo dalis.
Konkurso dalyvis turės pateikti visus reikiamus įrodymus, kad paaiškinimas būtų priimtinas. Tai gali būti išsami informacija, prie kurios pridėti atitinkami dokumentai, susiję su gamybos procesu, patalpomis, socialinėmis sąlygomis, sertifikatais, aplinkosaugos standartais ir t. t. Pasiūlymo gyvybingumui pagrįsti konkurso dalyvio pateikti argumentai turi atitikti pirminio pasiūlymo sąlygas (29). Šiuo atžvilgiu viešieji pirkėjai neturėtų apsiriboti prašymu, kad konkurso dalyvis pateiktų oficialias deklaracijas, kuriomis jis patvirtina, kad ketina laikytis tų pareigų.
Nagrinėdamas pasiūlymą, viešasis pirkėjas gali pateikti papildomų klausimų, ypač siekdamas nustatyti, ar pateikta informacija yra tikra. Jis taip pat gali paprašyti, kad konkurso dalyvis pateiktų papildomos išsamios informacijos, susijusios su klausimais ir aspektais, kurių viešasis pirkėjas savo pirminiame prašyme nenustatė, bet kurie iškilo vertinant pateiktą informaciją.
|
Neįprastai mažos kainos pasiūlymų nagrinėjimas PRAŠYKITE, KAD KONKURSO DALYVIS PATEIKTŲ INFORMACIJOS PAVYZDŽIAI:
Konkurso dalyvio paaiškinimas jūsų neįtikino? |
2.3. Neįprastai mažos kainos pasiūlymų atmetimas
Viešasis pirkėjas gali atmesti pasiūlymą nepateikdamas pagrindimo, kai, nepaisant surinktų įrodymų, jis nėra įsitikinęs, kad konkurso dalyvis galės įvykdyti sutartį siūloma kaina arba siūlomomis sąnaudomis ir laikydamasis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų bei taikytinų teisinių įsipareigojimų.
Sprendimas gali būti grindžiamas vienu elementu arba keliais veiksniais, įskaitant tai, ar yra laikomasi darbo ir aplinkosaugos standartų ir ar buvo suteikta valstybės pagalba, kurie lems galutinį viešojo pirkėjo įvertinimą.
Pagal Direktyvos 2014/24/ES 69 straipsnio 3 dalį viešieji pirkėjai privalo atmesti pasiūlymą, kai nustato, kad pasiūlyta kaina arba sąnaudos neįprastai mažos todėl, kad konkurso dalyvis nesilaiko privalomų Sąjungos teisės, nacionalinės teisės, kolektyvinių sutarčių arba tarptautinių socialinės, darbo ar aplinkosaugos teisės srities nuostatų (Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 2 dalis kartu su Direktyvos X priedu, žr. pirmesnį 2 skyrių).
|
Neįprastai mažos kainos pasiūlymų atmetimas TURITE BŪTI ĮSITIKINĘ
|
2.4. Praktiniai aspektai
|
Neįprastai mažos kainos pasiūlymai
|
3. Kokybės standartai. Strateginis požiūris į viešuosius pirkimus
Komisija pripažįsta viešųjų pirkimų svarbą, nes tai yra veiksminga priemonė efektyviai, tvariai ir strategiškai panaudoti viešąsias lėšas. Savo komunikate „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ (30) Komisija pabrėžia, kad, siekiant įveikti visuomeninius, aplinkosaugos ir ekonominius iššūkius, labai svarbu, kad centrinės ir vietos valdžios institucijos taikytų aukštus kokybės standartus. Pabrėždama strateginių viešųjų pirkimų reikalingumą, Komisija siekia, kad valstybės narės būtų geriau informuotos apie jų svarbą tiek Sąjungos viduje, tiek nagrinėjant trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų pasiūlymus.
Strateginiai viešieji pirkimai suteikia galimybę atsakingiau ir strategiškiau naudoti viešąsias lėšas ir remti investicijas ES, taip pat jie gali padėti sukurti vienodas sąlygas, užtikrinant, kad visi konkurso dalyviai, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies, laikytųsi vienodų standartų.
Šiuo metu strateginių viešųjų pirkimų galimybės nėra pakankamai išnaudojamos. Nepaisant to, kad, pagal viešųjų pirkimų direktyvas, viešiesiems pirkėjams paliekama visiška laisvė rinktis pirkimus pagal išlaidų efektyvumą ir kokybe grindžiamus kriterijus, daugiau kaip pusėje viešųjų pirkimų procedūrų mažiausia kaina vis dar naudojama kaip vienintelis sutarties skyrimo kriterijus.
Viešųjų pirkimų procedūrose taikydami kokybės kriterijus, viešieji pirkėjai gali įsigyti tvaresnių ir naujoviškesnių prekių ir paslaugų. Taikant kokybės kriterijus taip pat galima užtikrinti tiek ES, tiek trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų ir prekių atitiktį aplinkosaugos, socialiniams ir darbo standartams.
Konkursų dalyviams, prekėms ir paslaugoms iš trečiųjų šalių ne visada yra taikomi tokie patys aukšti standartai, kokių privalo laikytis jų konkurentai arba prekės ir paslaugos iš ES. Tačiau dabartinėje ES viešųjų pirkimų sistemoje yra numatytos taisyklės, kurios gali ir turėtų būti taikomos, siekiant užtikrinti, kad konkursuose dalyvaujantys trečiųjų šalių subjektai, prekės ir paslaugos atitiktų tokius pačius aukštus standartus kaip ir konkursų dalyviai iš ES. Strateginis požiūris į viešuosius pirkimus lemia rinkos dalyvių, viešųjų pirkėjų ir visų visuomenės narių elgsenos pokyčius.
Aiškūs kokybės standartai turėtų padėti užtikrinti, kad konkursuose vienodomis sąlygomis galėtų dalyvauti kuo platesnis dalyvių ratas. Visiems konkursų dalyviams ir visoms prekėms, nepriklausomai nuo jų kilmės vietos, turėtų būti taikomi vienodi standartai, kriterijai ir reikalavimai. Aiškiai apibrėžti kokybės standartai leidžia viešiesiems pirkėjams sudaryti visiems konkursų dalyviams tinkamas sąlygas konkuruoti atvirai ir vienodomis sąlygomis.
Socialiai atsakingi viešieji pirkimai, žalieji viešieji pirkimai ir viešieji inovacijų pirkimai padeda viešiesiems pirkėjams integruoti į savo viešųjų pirkimų konkursus tvarumo ir su inovacijomis susijusius aspektus.
Socialiai atsakingais viešaisiais pirkimais, kuriuos rengiant į viešųjų pirkimų procedūras įtraukiami socialiniai aspektai, siekiama socialinio poveikio bendruomenėms. Tokiais viešaisiais pirkimais gali būti remiamas darnus vystymasis, prisidedama prie Vyriausybės pastangų pasiekti tarptautinius darnumo tikslus (31), skatinamos etiškos rinkos ir tiekimo grandinės bei teigiami socialiniai rezultatai nacionaliniu ir vietos lygmenimis. 2020 m. Komisija paskelbs išsamias socialinių aspektų įtraukimo į viešuosius pirkimus gaires ir išplatins socialiai atsakingų viešųjų pirkimų gerosios patirties pavyzdžių rinkinį.
Žalieji viešieji pirkimai (ŽVP) suteikia viešiesiems pirkėjams galimybę į visus savo pirkimo proceso etapus įtraukti aplinkosaugos reikalavimus. ŽVP skatina pirkti prekes, paslaugas ir darbus, kurie visą jų gyvavimo ciklą daro mažesnį poveikį aplinkai. Taigi ŽVP yra remiamas žaliųjų technologijų ir produktų plėtojimas. Vykdydami ŽVP, viešieji pirkėjai gali padėti siekti aplinkos politikos tikslų, susijusių su klimato kaita, efektyviu išteklių naudojimu, tvariu vartojimu ir žiedine ekonomika. ŽVP taip pat skatina atsižvelgti į sutarties sąnaudas visą jos gyvavimo ciklą, o ne tik į pirkimo kainą.
Pagal Netaršių transporto priemonių direktyvą valstybės narės privalo pasiekti minimalius netaršių transporto priemonių įsigijimo tikslus, kad būtų skatinama netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių rinka. Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad viešieji pirkėjai, pirkdami tam tikras kelių transporto priemones, atsižvelgtų į transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai, įskaitant suvartojamos energijos ir išmetamo CO2 bei tam tikrų teršalų kiekį (32).
Šiuo metu Komisija siūlo ŽVP kriterijų rinkinius, skirtus 19 produktų grupių (33), kurie gali būti tiesiogiai įtraukti į pirkimo dokumentus. Be to, Komisija yra parengusi viešiesiems pirkėjams skirtą ŽVP vadovą (34) ir ŽVP mokymo priemonių rinkinį (35), skirtą naudoti mokymo kursuose ir seminaruose. Komisija rengia ES viešiesiems pirkėjams skirtas ŽVP mokymo programas, plėtoja konkretiems sektoriams skirtas viso gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo priemones ir yra sukūrusi ŽVP gerosios patirties pavyzdžių duomenų bazę (36).
Viešieji inovacijų pirkimai gali būti susiję su inovacijų procesų (mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros) pirkimu arba su inovacijų procesų rezultatų (inovacinių sprendimų) pirkimu. Rengdami savo viešųjų pirkimų procedūras, kuriomis skatinamos inovacijos, viešieji pirkėjai turi daugiau galimybių sulaukti pažangesnių, geriau pritaikytų ir įvairesnių sprendimų, kurie dažnai yra pigesni, daro mažesnį poveikį aplinkai ir yra socialiai atsakingesni. 2018 m. Komisija paskelbė viešiesiems pirkėjams skirtas Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų gaires (37).
|
SOCIALIAI ATSAKINGI VIEŠIEJI PIRKIMAI Švedijos lenų tarybos. Išsamus patikrinimas chirurgijos instrumentų tiekimo grandinėje NVO „Swedwatch“ pranešė, kad gaminant chirurgijos instrumentus trečiosiose šalyse išnaudojami vaikai, dirbama pavojingomis sąlygomis ir pažeidžiama tarptautinė darbo teisė. Todėl Švedijos lenų tarybos nusprendė įtraukti į savo sutartis konkrečias sutarčių vykdymo sąlygas. Kaip nurodyta šiose sąlygose, reikalaujama, kad visi tiekėjai sutiktų atlikti išsamius patikrinimus savo tiekimo grandinėse ir laikytųsi tarptautinių socialinės ir darbo sričių įpareigojimų. Naudodamos klausimynus, atlikdamos auditus ir užmegzdamos glaudžius ryšius su tiekėju, lenų tarybos užtikrina sėkmingą priežiūrą, kaip laikomasi sąlygų. Be to, taip prisidedama prie vienodų sąlygų užtikrinimo ES ir trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojams. |
|
ŽALIASIS VIEŠASIS PIRKIMAS Hamburgo miestas. Kokybiškas perdirbtas kelių asfaltas Hamburgo miestas, siekiantis perdirbti 100 % pirminių statybos medžiagų renovuojant kelius ir keičiant jų dangą, leido privačių įmonių grupei, sukūrusiai perdirbimo technologiją, išbandyti savo produktą viešuose keliuose. Atlikus patikrinimus technologijų kokybė buvo patvirtinta, tad miestas pradėjo rengti ribotą konkursą. Buvo reikalaujama, kad konkurse dalyvaujančios įmonės, gamindamos ir tiekdamos perdirbtą asfaltą, vadovautųsi tam tikra veiksmų tvarka. Hamburgas sutaupė 30 %, palyginti su įprastomis kelio dangos keitimo sąnaudomis, be to, šis darbas buvo atliktas greičiau. Žaliasis asfaltas turi tas pačias savybes ir yra toks pats patvarus kaip įprastas asfaltas. |
|
INOVACINIŲ SPRENDIMŲ VIEŠIEJI PIRKIMAI ES masto strateginis bendradarbiavimas viešųjų pirkimų srityje, siekiant įrengti efektyviau energiją vartojančias kompiuterines sistemas Itin našios kompiuterinės sistemos yra strategiškai svarbios Europai įvairiose viešojo sektoriaus srityse, įskaitant kibernetinio saugumo, energetikos, klimato kaitos ir sveikatos sritis. Šios sistemos suteikia galimybę kurti, bandyti ir diegti itin sudėtingas taikomąsias programas. 2014 m. pagrindiniai Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Jungtinės Karalystės ir Suomijos superkompiuterių centrai suvienijo pajėgas rengiant PRACE3IP ikiprekybinį viešąjį pirkimą, siekdami kartu įsigyti su energiją efektyviau vartojančiais superkompiuteriais susijusias mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugas. Šių paslaugų teikimo vietai taikytos sąlygos padėjo užtikrinti, kad jų teikėjai vykdytų visą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą Europoje. Superkompiuterių centrai, remdamiesi ankstesniais moksliniais tyrimais, nuo 2017 m. pradėjo rengti inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus. |
Kad būtų kuo labiau padidintas viešųjų pirkimų proceso poveikis, labai svarbu nustatyti kokybės tikslus, siekiant užtikrinti aukštus socialinius, aplinkosaugos ir pažangiausių technologijų kokybės standartus. Į proceso pradžioje viešųjų pirkėjų priimtus sprendimus atsižvelgiama įgyvendinant vėlesnius veiksmus, kurie visi turi atitikti platesnę viešojo pirkėjo strategiją.
Viešieji pirkėjai savo žinioje turi visas priemones, kurių reikia siekiant į viešojo pirkimo sutartis įtraukti socialinius, inovacijų ir aplinkosaugos aspektus. Siekdami rasti geriausią techninių specifikacijų, atrankos kriterijų, sutarties skyrimo kriterijų ir vykdymo sąlygų derinį, jie gali naudoti įvairius sprendimus.
3.1. Investicijų planavimas
|
Prieš nuspręsdamas surengti viešąjį pirkimą, viešasis pirkėjas turėtų atlikti nuodugnią sąnaudų ir naudos analizę ir užtikrinti reikiamus viešojo pirkimo valdymo pajėgumus ir išteklius. Labai svarbu kuo anksčiau pradėti konsultacijas su rinkos dalyviais, siekiant nustatyti galimus sprendimus, kuriuos gali pasiūlyti rinka, ir informuoti galimus konkurso dalyvius apie viešojo pirkimo proceso planą ir sutartis. Tokios konsultacijos gali suteikti galimybę geriau suderinti viešųjų pirkėjų poreikius ir sprendimus, kuriuos gali pasiūlyti galimi tiekėjai, įskaitant smulkesnius tiekėjus ar socialines įmones. Plėtojant dialogą su galimais tiekėjais gali paaiškėti, kad yra aplinkai nekenkiančių alternatyvių sprendimų, kuriuos galima iš karto taikyti. Be to, dialogas gali padėti viešiesiems pirkėjams patikrinti, ar gali būti įgyvendinti tam tikri techniniai ir procedūriniai sprendimai ir ar rinkoje yra pageidaujamas charakteristikas turinčių prekių, darbų ir paslaugų. Viešieji pirkėjai gali surengti pirmines rinkos konsultacijas, jei jos neiškraipo konkurencijos, yra atviros, skaidrios, nediskriminacinės ir jei su visais suinteresuotais ekonominės veiklos vykdytojais elgiamasi vienodai (38).
Taip pat patartina konsultuotis su kitais viešaisiais pirkėjais, siekiant susipažinti su panašiais projektais ir pirkimais.
Proceso pradžioje viešieji pirkėjai turėtų nustatyti galimus rizikos veiksnius tiekimo grandinėje, įskaitant etikos klausimus gamybos procese. Gali būti labai skirtingų rizikos veiksnių, priklausomai nuo tiekėjų geografinės vietos, ypač pagrindinėse eksportuojančiose šalyse. Jie gali būti susiję su įvairias elementais:
|
— |
sektoriumi ir pirkimo kategorija, taigi ir su susijusio gamybos proceso pobūdžiu (pvz., vykdant statybos darbus gali kilti konkreti sveikatos ir saugos rizika; gaminant tekstilės gaminius gali būti nesilaikoma darbo teisės normų, darbuotojai gali patirti pavojingų medžiagų poveikį ir t. t.); |
|
— |
geografine gamybos proceso vieta (pagrindinėse rinkoje dalyvaujančiose eksportuojančiose šalyse darbuotojų sąlygos gali labai skirtis); |
|
— |
tiekimo grandinės sudėtingumu (kuo sudėtingesnė, geografiškai labiau susiskaidžiusi ir neskaidresnė tiekimo grandinė, tuo didesnė netinkamos praktikos ir žmogaus teisių pažeidimų tikimybė); |
|
— |
reikalavimų dėl privatumo, duomenų apsaugos, konfidencialumo, intelektinės nuosavybės teisių (įskaitant teisės aktus dėl autorių teisių) paisymu ir prievolių užtikrinti atvirąją prieigą laikymusi. |
Siekiant užtikrinti, kad viešasis pirkimas būtų sėkmingas, labai svarbu pasirinkti tinkamą procedūrą. Viešieji pirkėjai turėtų nuodugniai apsvarstyti visas teisinėje sistemoje numatytas procedūrines alternatyvas.
Pavyzdžiui, inovacijų procesai dažniausiai perkami mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) paslaugų pavidalu. MTTP paslaugos gali būti perkamos atskirai arba kartu su komerciniu mastu praktikoje įdiegiamu galutiniu sprendimu.
Į ES viešųjų pirkimų direktyvas MTTP paslaugos nėra įtrauktos ir jų atveju viešasis pirkėjas nepasilieka teisės naudotis visais MTTP rezultatais tik savo reikmėms (39). Šioms paslaugoms paprastai netaikomi dvišaliai ar daugiašaliai ES tarptautiniai įsipareigojimai. Kai MTTP paslaugos yra perkamos atskirai ir intelektinės MTTP paslaugų rezultatų nuosavybės teisės paliekamos tiekėjams, kaip yra ikiprekybinių viešųjų pirkimų atveju, ekonominės veiklos vykdytojai iš trečiųjų šalių neturi užtikrintos galimybės dalyvauti pirkimuose. Jiems gali būti taikomos sutarties vykdymo vietos sąlygos.
Pirkdami inovacijų rezultatus, viešieji pirkėjai turi užtikrinti, kad jų pirkimo procedūros būtų parengtos taip, kad ir inovaciniai, ir tradiciniai sprendimai galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis. Šį tikslą galima pasiekti optimaliai naudojant funkcines ir rezultatais grindžiamas specifikacijas ir leidžiant tiekėjams pateikti pasiūlymo variantų.
|
Geroji patirtis
|
3.2. Vykdant viešųjų pirkimų procedūrą taikytinų kokybės kriterijų nustatymas
|
Svarbu atminti, kad techninės specifikacijos, reikalavimai ir kriterijai, taikytini atrankos ir sutarties skyrimo etapais, ir sutarties vykdymo sąlygos visada turi būti susiję su sutarties dalyku.
Techninėse specifikacijose sutarties dalykas turėtų būti aiškiai apibrėžtas, atsižvelgiant į visus planuojant pirkimą nustatytus kokybės reikalavimus. Į technines specifikacijas gali būti įtrauktas konkretus prašomų darbų, prekių gamybos ar paslaugų tiekimo procesas bet kuriuo jų gyvavimo ciklo etapu (40). Toliaregiškai parengtose techninėse specifikacijose jau atsižvelgiama į reikiamas įrodinėjimo priemones.
Viešieji pirkėja gali reikalauti, pavyzdžiui, kad perkamos prekės būtų pagamintos iš konkrečios medžiagos arba kad jose būtų tam tikra procentinė perdirbtų ir pakartotinai panaudotų medžiagų dalis. Taip pat gali būti įtraukti reikalavimai dėl pavojingų medžiagų naudojimo produkte ribojimo. Pagal ES teisę, viešieji pirkėjai yra konkrečiai įpareigoti į perkamų fiziniams asmenims naudoti skirtų gaminių, paslaugų ir apstatytos aplinkos technines specifikacijas įtraukti būtinuosius prieinamumo reikalavimus (41).
|
Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnis <…> 2. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vykdydami viešąsias sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba X priede išvardytomis aplinkos, socialinės ir darbo tarptautinės teisės nuostatomis. |
|
Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnis <…> 4. Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojams esantiems bet kurioje iš šių situacijų: a) kai perkančioji organizacija gali tinkamomis priemonėmis įrodyti, kad buvo pažeistos 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos taikytinos pareigos. |
Pašalinimo kriterijai padeda užtikrinti, kad viešasis pirkėjas galėtų pasikliauti patikimais ekonominės veiklos vykdytojais. Šioje direktyvoje nurodomi pašalinimo pagrindai. Ekonominės veiklos vykdytojai turi būti pašalinti iš konkurso, jeigu jie yra nuteisti dėl korupcijos, sukčiavimo, vaikų darbo ar prekybos žmonėmis, nusikalstamos veikos ir teroristinių nusikaltimų arba jeigu yra priimtas privalomas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad ekonominės veiklos vykdytojas nemoka mokesčių arba socialinio draudimo įmokų (42).
Kitais atvejais viešieji pirkėjai gali pašalinti arba gali būti savo valstybės narės įpareigoti pašalinti iš konkurso ekonominės veiklos vykdytojus, esančius situacijoje, kuri kelia pavojų jų patikimumui (43). Ši nuostata taikoma, kai, pavyzdžiui, yra nesilaikoma Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų socialinėje, darbo ir aplinkos srityse. Direktyvoje nurodomi privalomi standartai, nustatyti tarptautinėje aplinkos ir darbo teisėje, visų pirma pagrindinėse TDO konvencijose (44), kurių turi būti laikomasi. Direktyvos 2014/24/ES 71 straipsnio 1 dalyje šis reikalavimas taikomas ir subrangovams. Kai kurių valstybių narių nacionalinėse taisyklėse yra aiškiai nustatyta, kad taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo srityse nesilaikantys konkurso dalyviai privalo būti pašalinti.
Jeigu viešasis pirkėjas abejoja dėl reikiamo dokumento, susijusio su pašalinimo pagrindų patikrinimu, patikimumo ir autentiškumo, jis gali prašyti pateikti papildomų paaiškinimų. Jis turėtų reikalauti, kad dokumentai iš trečiųjų šalių būtų parengti oficialiąja Europos Sąjungos kalba ir būtų pridedamas patvirtintas vertimas. Jis gali reikalauti, kad autentiškumas būtų patvirtinamas kitais būdais.
|
Aplinkos, socialinės ir darbo teisės reikalavimų laikymosi užtikrinimas
|
|
Aukštų socialinių, aplinkosaugos ir darbo standartų nustatymas ir jų laikymosi užtikrinimas
|
Siekiant užtikrinti, kad konkurso dalyviai būtų pajėgūs vykdyti sutartį, labai svarbu nustatyti tinkamus atrankos kriterijus. Jie taikomi vykstant ribotam konkursui ir deryboms, taip pat konkurenciniam dialogui, kai reikia sudaryti galutinį konkurse dalyvauti pakviestų kandidatų sąrašą. Direktyvose (45) pateiktas išsamus su konkurso dalyvio finansiniu pajėgumu ir jo profesiniu tinkamumu, techniniu pajėgumu ir patirtimi susijusių kriterijų, kuriuos gali reikėti taikyti, kategorijų sąrašas.
Atrankos kriterijumi gali būti ir konkretus sutartį vykdančios grupės mokymas arba įgūdžiai (pvz., pavojingų medžiagų tvarkymas arba sudėtingos technologijos diegimas), profesinės kvalifikacijos arba reikiamos įrangos turėjimas. Viešieji pirkėjai taip pat gali reikalauti, kad konkurso dalyviai įrodytų, jog turi patirties panašių ar susijusių projektų įgyvendinimo srityje. Atrankos kriterijai, kuriuos reikia nustatyti atsižvelgiant į sutarčiai įvykdyti būtinas konkrečias savybes, gali labai veiksmingai apsaugoti viešojo pirkėjo interesą, jei tik jie nėra diskriminaciniai.
Daugiau kaip pusėje viešųjų pirkimų procedūrų mažiausia kaina vis dar naudojama kaip vienintelis sutarties skyrimo kriterijus. Nepaisant to, kad viešųjų pirkimų direktyvomis viešiesiems pirkėjams suteikiamos lanksčios galimybės pirkti pagal ekonominio efektyvumo ir kokybės kriterijus, kokybiniai kriterijai dar nėra dažnai taikomi. Nustatydami ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, viešieji pirkėjai gali ir yra skatinami atsižvelgti į tinkamiausią kainos ir kokybės santykį.
Jeigu viešieji pirkėjai nusprendžia taikyti tinkamiausią kainos ir kokybės santykį, o ne mažiausią kainą arba mažiausias sąnaudas, vertinant pasiūlymą atsižvelgiama į įvairius kriterijus, įskaitant socialinius ir aplinkosaugos aspektus, kokybę ir kainą arba sąnaudas.
Pavyzdžiui, viešieji pirkėjai pirmenybę gali teikti tiems konkurso dalyviams, kurie:
|
— |
siūlo geresnes darbo sąlygas vykdant sutartį; |
|
— |
palankiai vertina neįgaliųjų ir palankių sąlygų neturinčių darbuotojų integravimo galimybę; |
|
— |
sumaniai naudojasi naujovėmis, siekdami pasiūlyti aukštesnės kokybės ar mažesnių sąnaudų sprendimus, ir |
|
— |
siūlo tvariai pagamintas prekes. |
Jie tai siūlo nepriklausomai nuo to, ar pareigos užtikrinti tokias darbo sąlygas arba laikytis tvarumo reikalavimų yra teisiškai nustatytos.
Gyvavimo ciklo sąnaudų sąmata taip pat suteikia galimybę įvertinti produktų poveikį aplinkai. Kai viešieji pirkėjai skiria sutartis remdamiesi tik kainos kriterijumi, jie negali atsižvelgti į ilgalaikes projektų sąnaudas ir ilgalaikę jų naudą, o tai lemia mažesnę ekonominę naudą. Kai vykdomi viešieji pirkimai, apskaičiuoti viso gyvavimo ciklo sąnaudas ypač svarbu ilgalaikių infrastruktūros projektų atveju, kurių investicinės ir veiklos sąnaudos dažniausiai yra didelės. Šiuo atžvilgiu Komisija jau 2013 m. (46) rekomendavo valstybėms narėms taikyti produkto arba organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodą vertinant gyvavimo ciklą. Į gyvavimo ciklo sąnaudų sąmatą galima įtraukti, pavyzdžiui, žaliavų gavybą ir perdirbimą, gamybą ir kitus gamybos proceso etapus nuo naudojimo iki šalinimo.
Viešieji pirkėjai turėtų pasirinkti tuos sutarties skyrimo kriterijus, kuriuos taikydami jie gali įsigyti jų poreikius atitinkančius darbus, prekes ir paslaugas (47). Protingas sutarties skyrimo kriterijų nustatymas atsižvelgiant ir į kokybę, ir į kainą yra puiki galimybė viešiesiems pirkėjams skatinti konkurso dalyvių konkurenciją ir pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kartu siekiant strateginių politikos tikslų.
Standartų, ženklinimo arba sertifikavimo sistemų naudojimas vykdant viešuosius pirkimus yra praktiškas ir patikimas būdas viešiesiems pirkėjams patikrinti, ar konkurso dalyviai atitinka konkrečius sektorinius ar kokybės reikalavimus. Vykdant viešųjų pirkimų procedūras taikomi standartai ir ženklinimas įprastai yra susiję su kokybės užtikrinimu, aplinkosauginiu sertifikavimu, ekologiniu ženklinimu, aplinkosaugos vadybos sistemomis ir sąžiningos prekybos produktais. Siekiant techninėse specifikacijose nustatyti minimalius kokybės standartus arba, nustačius sutarties skyrimo kriterijus, paskatinti platesnio užmojo pasiūlymus, gali būti taikomas ženklinimas ir ženklinimo reikalavimai. Kandidatams, atitinkantiems ženklinimo reikalavimus, bet negavusiems ženklo, turi būti suteikta galimybė atitiktį įrodyti alternatyviais būdais.
Viešieji pirkėjai turėtų remtis tik nepriklausomų, pageidautina ES arba tarptautinio lygmens, organizacijų parengtais standartais, pvz., ES ekologiniu ženklu (48), aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS), produkto arba organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodu arba ES lygmens sertifikavimo sistema, pvz., CE ženklu, arba Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) standartais. Taikant Europos standartus, ženklinimo ir sertifikavimo sistemas, užtikrinama sprendimų atitiktis Europos saugos, visuomenės sveikatos apsaugos, aplinkos ir kitiems teisės aktams. Kai viešieji pirkėjai reikalauja taikyti nacionalinį arba regioninį sertifikavimą, jie turi priimti lygiaverčius sertifikatus iš kitų ES valstybių narių arba kitokius atitikties reikalavimui įrodymus. Aiškūs ir nedviprasmiški reikalavimai, kaip pateikti kokybės, saugos ir visuomenės sveikatos apsaugos standartų lygiavertiškumo įrodymus, gali veiksmingai padėti užtikrinti aukštus aplinkosaugos ir kitus standartus.
Dažnai veiksmingas ir tinkamas būdas skatinti aukštus kokybės standartus – įtraukti atitinkamas sutarties vykdymo sąlygas. Jos gali būti susijusios su sutarties vykdymo kokybės aspektais, įskaitant ekonominius, socialinius, aplinkosauginius, užimtumo aspektus arba novatoriškus elementus. Sutarties vykdymo sąlygos turi būti susietos su sutarties dalyku ir jose neturi būti reikalavimo nustatyti bendrąją įmonės politiką.
Iš rangovų gali būti reikalaujama užtikrinti, kad visos jų siūlomos prekės, nepriklausomai nuo jų kilmės, atitiktų aiškiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus aukštus kokybės, socialinius ir aplinkosaugos standartus.
Pavyzdžiui, gali būti reikalaujama, kad rangovas:
|
— |
pasamdytų darbuotojų, priklausančių tam tikroms palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, |
|
— |
surengtų darbuotojų profesinį arba saugos mokymą, susijusį su konkrečiais vykdomos sutarties aspektais, |
|
— |
praneštų apie išmetamus teršalus arba žmogaus teisių pažeidimų nustatymo ir prevencijos priemones, |
|
— |
patvirtintų konkrečias atliekų šalinimo priemones. |
Į sutartį gali būti įtrauktos konkrečios sutarties vykdymo sąlygos, reikalaujančios, kad ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi elgesio kodekso, pagal kurį reikalaujama atskleisti informaciją apie tiekėjus ir ar jie laikosi darbo sąlygų, ir kad nustatytų žmogaus teisių pažeidimų riziką, užkirstų jai kelią ir ją sumažintų pagal Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir EBPO išsamaus patikrinimo gaires atsakingam verslui. Viešieji pirkėjai taip pat gali reikalauti, kad konkurso dalyviai, vykdydami sutartį, laikytųsi pagrindinių tarptautinių darbo standartų, nepriklausomai nuo konkurso dalyvio šalyje ar gamybos vietoje taikomų teisinių prievolių. Nustačius pažeidimus, gali būti reikalaujama, kad rangovai imtųsi vykdymo užtikrinimo veiksmų ir taikytų tiekėjui sankcijas, įskaitant tiekimo operacijų sustabdymą.
Gali būti nustatytas aiškus reikalavimas, kad rangovai laikytųsi aplinkosaugos ir socialinių standartų, kurie nelaikomi teisinėmis prievolėmis pagal ES arba nacionalinę teisę. Taip pat gali būti reikalaujama, kad užsienio rangovai laikytųsi teisinių prievolių, kurių vykdydami sutartį privalo laikytis ES ekonominės veiklos vykdytojai, nesvarbu, ar jiems taikomos tos pačios teisinės prievolės. Tokie reikalavimai taip pat gali būti taikomi sutartyje nurodytų prekių gamybai.
Jeigu pasiūlymas šių sąlygų neatitinka, jis atmetamas. Tokie reikalavimai padeda vienodinti sąlygas, kurios gali būti nevienodos dėl skirtingų teisinių reikalavimų konkurso dalyvio arba jo siūlomų paslaugų ar prekių kilmės šalyje.
|
Geroji patirtis
|
3.3. Sutarties vykdymo stebėsena
|
Vykdant viešuosius pirkimus kokybės kriterijai taikomi veiksmingai tik tuo atveju, kai viešasis pirkėjas, rengdamas konkursą ir vykdydamas atrankos procedūrą, užtikrina aukštą kompetencijos lygį, kai jis vykdo nuolatinę ir efektyvią sutarties vykdymo stebėseną ir užtikrina, kad sutartį vykdantis rangovas ir toliau laikytųsi konkurso reikalavimų.
Sutarties vykdymo stebėsenos formos gali būti įvairios, ir viešajam pirkėjui gali tekti imtis įvairaus intensyvumo pastangų. Sutarties sąlygose gali būti nustatyti papildomi reikalavimai, kad būtų:
|
— |
periodiškai teikiama informacija apie tam tikrus sutarties vykdymo aspektus, |
|
— |
užpildyti klausimynai, susiję su sutarties sąlygų laikymųsi, |
|
— |
pateikti rašytiniai sąlygų laikymosi įrodymai arba |
|
— |
leista atlikti auditus ar patikrinimus vietoje. |
Turėtų būti visada nuodugniai tikrinama, kaip laikomasi taikytinų aplinkos, socialinės ir darbo teisės sričių prievolių, be kita ko, subrangovų lygmeniu ir atitinkamais atvejais visoje tiekimo grandinėje. Įtraukęs sankcijas ir laipsniško sąlygų laikymosi užtikrinimo sistemas, viešasis pirkėjas sutarties vykdymo etapu taip pat gali paveikti rangovą, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi sutarties sąlygų.
Viešojo pirkėjo derybinė galia labai padidėja numačius bendravimo su rangovu būdus, pvz., reikalauti pateikti paaiškinimus, nustatyti galutinius terminus padėčiai ištaisyti arba teikti įspėjimo pranešimus.
Nustačius praktiškai įgyvendinamas sutarties sąlygas ir stebėsenos metodus didėja galimybės, kad sutartis bus tinkamai įvykdyta, ir užtikrinama, kad nuo viešojo pirkimo pradžios taikomos vienodos sąlygos tokios liks visą sutarties vykdymo laikotarpį.
|
Geroji patirtis
|
3.4. Praktiniai aspektai
|
Aukštų kokybės standartų ir vienodų sąlygų užtikrinimas
|
4. Europos Komisijos teikiama praktinė pagalba
Europos Komisija teikia viešiesiems pirkėjams ir valstybėms narėms keleriopą praktinę pagalbą (49). Taip plėtojama partnerystė remiantis Komisijos komunikatu „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“. Tokiu būdu Komisija skatina keitimąsi informacija, žiniomis ir patirtimi. Remiantis šiuo komunikatu ir tarpininkaujant Komisijai, plėtojamas platus politinis dialogas ir bendradarbiaujama su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis, ES institucijomis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais.
Pavienių didelės apimties infrastruktūros projektų atvejais Komisija siūlo naudotis konsultacijų tarnybos pagalba ir pranešimo mechanizmu, naudojamu atliekant „su viešaisiais pirkimais susijusių didelės apimties infrastruktūros projektų aspektų ex ante vertinimą“ (50). Tokius projektus įgyvendinantiems viešiesiems pirkėjams kyla didesnė rizika, kad svarbūs infrastruktūros projektai nebus laiku užbaigti ar įvykdyti taip, kaip planuota, kad juos įgyvendinant dėl įvairių priežasčių išaugs sąnaudos arba rizika bus perkelta viešajam pirkėjui. Viešosios lėšos gali būti naudojamos taip, kad piliečiams ir visuomenei ne visada užtikrinama kuo didesnė pridėtinė vertė. Todėl viešieji pirkėjai yra skatinami naudotis visa siūloma pagalba.
Toliau pateikiama įvairių konsultavimo ir pagalbos mechanizmų apžvalga (51).
|
Praktinės pagalbos apžvalga
|
5. Glausta santrauka
|
Teisinė sistema ir jos teikiamos galimybės Dabartinė ES viešųjų pirkimų teisinė sistema apima direktyvas, kuriomis reglamentuojamos viešųjų pirkimų sutartys, paslaugos, koncesijos ir viešieji pirkimai gynybos ir saugumo srityse bei galimybės peržiūrėti procedūras. Kaip nurodyta šiuose teisės aktuose nustatytose taisyklėse, visoje ES viešiesiems pirkėjams sudromos sąlygos labai lanksčiai pirkti prekes, paslaugas ir darbus:
Apskritai direktyvos viešiesiems pirkėjams suteikia labai lanksčių galimybių pritaikyti viešuosius pirkimus prie konkrečių poreikių. |
|
Klausimai ir atsakymai
|
|
Komisijos paramos priemonės ir viešųjų pirkimų gairės
|
(1) JOIN (2019)5.
(2) 2019 m. kovo 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas, EUCO 1/19.
(3) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, pakeistas pasiūlymas, COM(2016) 34 final.
(4) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“, COM(2017) 572 final.
(5) Konsoliduota Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo redakcija, OL C 326, 2012 10 26.
(6) https://www.wto.org/english/tratop_e/gproc_e/gp_gpa_e.htm
(7) Šis dokumentas nėra teisiškai privalomas. Nors jame kai kuriose vietose yra dėstomos ES teisės aktų nuostatos, tai nereiškia, kad tuose teisės aktuose nustatytos teisės ir pareigos yra išplečiamos ar susiaurinamos. Kadangi dokumentas galėtų būti suprantamas kaip ES teisės aktų aiškinimas, jame pabrėžtinai patvirtinama, kad tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra kompetentingas pateikti teisiškai privalomą ES teisės aiškinimą. Šiame dokumente minimų pavyzdžių atitiktis ES teisei nebuvo patikrinta.
(8) Pagal dabartinį SVP tekstą, 25 straipsnyje minimi priedai dabar atitinka 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 priedus.
(9) Šiuo klausimu žr. Direktyvos 2014/24/ES 25 straipsnį, Direktyvos 2014/25/ES 43 straipsnį.
(10) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, pakeistas pasiūlymas, COM(2016) 34 final.
(11) 2019 m. kovo 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas, EUCO 1/19.
(12) Direktyvos 2014/85/ES 85 straipsnio 1 ir 2 dalys, skaitomos kartu.
(13) Dabartiniame SVP tekste atitinkamos nuostatos dabar yra įtrauktos į III, o ne į XXIII straipsnį.
(14) OL L 216, 2009 8 20, p. 76.
(15) Valstybės narės turėtų priimti tokį sprendimą, siekdamos geriausio kainos ir kokybės santykio, pripažindamos konkurencingos Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės poreikį pasaulio mastu bei atvirų ir teisingų rinkų svarbą ir siekdamos tikslo gauti abipusės naudos. Tas sprendimas taip pat galėtų būti atrankinis, t. y. gali būti leista dalyvauti tik ekonominės veiklos vykdytojams iš visų arba kai kurių SVP šalių, bet ne iš kitų trečiųjų šalių (ne EEE šalių, kurios nėra SVP šalys ir su kuriomis ES nėra pasirašiusi dvišalių susitarimų dėl viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo).
(16) Žr. Direktyvos 2009/81/EB 18 konstatuojamosios dalies antrą pastraipą.
(17) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2016/1148/ES dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti.
(18) Direktyvos 2009/81/EB 21 straipsnis.
(19) Kaip nurodyta direktyvos 16 konstatuojamojoje dalyje (taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimą byloje T-26/01), už savo esminių saugumo interesų apibrėžimą atsakingos tik pačios valstybės narės.
(20) Žr. 2007 m. gruodžio 13 d. ESTT sprendimo Bayerischer Rundfunk, C-337/06, 64 punktą.
(21) Žr. sprendimo sujungtose bylose C-285/99 ir C-286/99, Impresa Lombardini SpA, 68 punktą.
(22) Atlikti tokį „santykinį“ palyginimą (apimantį visus pateiktus pasiūlymus) gali būti pageidautina tais atvejais, kai gautų pasiūlymų skaičius yra pakankamas, nes toks palyginimas veikiausiai geriausiai atspindės rinkos sąlygas.
(23) ESTT sprendimas sujungtose bylose C-285/99 ir C-286/99, 43 ir 73 punktai.
(24) ESTT sprendimas sujungtose bylose C-285/99 ir C-286/99, 43 ir 55 punktai.
(25) ESTT sprendimas sujungtose bylose C-285/99 ir C-286/99, 51 punktas.
(26) Direktyvos 2014/24/ES 69 straipsnio 2 dalis.
(27) 69 straipsnio 2 dalies d punktas ir 69 straipsnio 3 dalis.
(28) Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 2 dalis.
(29) PIT sprendimas T-422/11, Computer Resources International, 87 punktas.
(30) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“, COM(2017) 572 final.
(31) Pavyzdžiui, JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma DVT Nr. 12.7 (skatinti darnią viešųjų pirkimų praktiką vadovaujantis nacionaline politika ir prioritetais). 2019 m. kovo mėn. JT aplinkosaugos asamblėjos rezoliucijoje visos valstybės narės raginamos siekti darnaus vartojimo ir gamybos, sukurti darnią viešųjų pirkimų politiką ir atnaujinti savo teisines viešųjų pirkimų sistemas, laikantis įsipareigojimų siekti DVT Nr. 12.7; žr. rezoliuciją:
http://wedocs.unep.org/bitstream/handle/20.500.11822/28517/English.pdf?sequence=3&isAllowed=y
(32) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1161, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones.
(33) http://ec.europa.eu/environment/gpp/eu_gpp_criteria_en.htm
Tarptautiniu lygmeniu ypač svarbūs ŽVP kriterijai, taikomi šioms produktų grupėms: kompiuteriams ir monitoriams (2016 m.), kelių transportui (2019 m.), sveikatos priežiūros sektoriuje naudojamai elektros ir elektroninei įrangai (2014 m.). ES ŽVP kriterijų rinkinyje dėl kiekvieno kriterijaus nurodoma, ar jis turėtų būti taikomas kaip atrankos kriterijus, techninė specifikacija, sutarties skyrimo kriterijus ar sutarties vykdymo sąlyga. ŽVP kriterijai grindžiami duomenimis, surinktais iš duomenų bazės, šiuo metu taikomais ekologinio ženklo kriterijais ir informacija, surinkta iš pramonės suinteresuotųjų subjektų, pilietinės visuomenės atstovų ir valstybių narių. Į duomenų bazę įtraukiama mokslinė informacija ir duomenys, ji grindžiama gyvavimo ciklo metodu ir suinteresuotųjų subjektų, kurie drauge aptaria kylančius klausimus ir siekia sutarimo, indėliu.
(34) http://ec.europa.eu/environment/gpp/pdf/Buying-Green-Handbook-3rd-Edition.pdf
(35) http://ec.europa.eu/environment/gpp/toolkit_en.htm
(36) http://ec.europa.eu/environment/gpp/case_group_en.htm
(37) Daugiau informacijos Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų gairės, C(2018) 3051 final, paskelbtos 2018 m. gegužės 5 d., https://ec.europa.eu/docsroom/documents/29261
(38) Direktyvos 24/2014/ES 40 straipsnis ir Direktyvos 25/2014/ES 58 straipsnis apima nuostatas dėl pirminių rinkos konsultacijų.
(39) COM(2007) 799 final ir susijęs Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SEC(2007) 1668 „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“.
(40) Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnis.
(41) 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamentas priėmė Europos prieinamumo aktą (2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų). Aktu nustatomi privalomi ES reikalavimai dėl tam tikrų gaminių ir paslaugų, taikytini, be kita ko, skiriant viešąsias sutartis.
(42) Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 ir 2 dalys. Taip pat žr. Direktyvos 2014/25/ES 80 straipsnio 1 dalį.
(43) Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalyje pateiktas išsamus kategorijų sąrašas.
(44) TDO Konvencija (Nr. 87) dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo; Konvencija (Nr. 98) dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo; Konvencija (Nr. 29) dėl priverstinio ar privalomojo darbo; Konvencija (Nr. 105) dėl priverstinio darbo panaikinimo; Konvencija (Nr. 138) dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus; Konvencija (Nr. 111) dėl diskriminacijos (darbo ir profesinės veiklos srityje); Konvencija (Nr. 100) dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą; Konvencija (Nr. 182) dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti.
(45) Direktyvos 2014/24/ES 58 straipsnis. Taip pat žr. Direktyvos 2014/25/ES 80 straipsnio 2 dalį.
(46) 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1). Taip pat žr. naujausią informaciją, susijusią su „ES Pilot“ etapu ir pereinamojo laikotarpio etapu: http://ec.europa.eu/environment/eussd/smgp/index.htm
(47) Žr. Direktyvos 2014/24/ES 92 konstatuojamąją dalį.
(48) www.ecolabel.eu
(49) https://ec.europa.eu/growth/single-market/public-procurement_lt
(50) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Su viešaisiais pirkimais susijusių didelės apimties infrastruktūros projektų aspektų savanoriškas ex-ante vertinimas investicijoms skatinti“, COM(2017) 573.
(51) Visos susijusios nuorodos ir saitai pateikti 5 skyriuje „Glausta santrauka“.
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
|
13.8.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 271/67 |
Euro kursas (1)
2019 m. rugpjūčio 12 d.
(2019/C 271/03)
1 euro =
|
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
|
USD |
JAV doleris |
1,1194 |
|
JPY |
Japonijos jena |
117,69 |
|
DKK |
Danijos krona |
7,4633 |
|
GBP |
Svaras sterlingas |
0,92615 |
|
SEK |
Švedijos krona |
10,7315 |
|
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,0876 |
|
ISK |
Islandijos krona |
137,50 |
|
NOK |
Norvegijos krona |
10,0003 |
|
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
|
CZK |
Čekijos krona |
25,831 |
|
HUF |
Vengrijos forintas |
324,65 |
|
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,3275 |
|
RON |
Rumunijos lėja |
4,7250 |
|
TRY |
Turkijos lira |
6,2161 |
|
AUD |
Australijos doleris |
1,6589 |
|
CAD |
Kanados doleris |
1,4807 |
|
HKD |
Honkongo doleris |
8,7825 |
|
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,7352 |
|
SGD |
Singapūro doleris |
1,5520 |
|
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 364,55 |
|
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
17,2164 |
|
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
7,9014 |
|
HRK |
Kroatijos kuna |
7,3908 |
|
IDR |
Indonezijos rupija |
15 951,00 |
|
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,7022 |
|
PHP |
Filipinų pesas |
58,424 |
|
RUB |
Rusijos rublis |
73,4092 |
|
THB |
Tailando batas |
34,506 |
|
BRL |
Brazilijos realas |
4,4660 |
|
MXN |
Meksikos pesas |
21,9971 |
|
INR |
Indijos rupija |
79,7460 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
|
13.8.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 271/68 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
2019 m. rugpjūčio 8 d.
dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 49 straipsnyje nurodytos paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje
(„Αρσενικό Νάξου“ („Arseniko Naxou“) (SKVN))
(2019/C 271/04)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 50 straipsnio 2 dalies a punktą,
kadangi:
|
(1) |
Graikija pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 49 straipsnio 4 dalį Komisijai pateikė paraišką dėl pavadinimo „Αρσενικό Νάξου“ („Arseniko Naxou“) apsaugos; |
|
(2) |
Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnį išnagrinėjo tą paraišką ir padarė išvadą, kad ji atitinka tame reglamente nustatytas sąlygas; |
|
(3) |
kad būtų galima pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį pateikti pranešimus apie prieštaravimą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje reikėtų paskelbti to reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą bendrąjį dokumentą ir nuorodą į paskelbtą produkto specifikaciją, susijusius su pavadinimu „Αρσενικό Νάξου“ („Arseniko Naxou“), |
NUSPRENDĖ:
Vienintelis straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas bendrasis dokumentas ir nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją, susiję su pavadinimu „Αρσενικό Νάξου“ („Arseniko Naxou“) (SKVN), pateikiami šio sprendimo priede.
Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsniu, šio sprendimo paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje suteikia teisę per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paprieštarauti šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto pavadinimo įregistravimui.
Priimta Briuselyje 2019 m. rugpjūčio 8 d.
Komisijos vardu
Phil HOGAN
Komisijos narys
PRIEDAS
BENDRASIS DOKUMENTAS
„ΑΡΣΕΝΙΚΟ ΝΑΞΟΥ“ („ARSENIKO NAXOU“)
ES Nr. PDO-GR-02323 – 2017 11 6
SKVN ( X ) SGN ( )
1. Pavadinimas (-ai)
„Αρσενικό Νάξου“ („Arseniko Naxou“)
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Graikija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.3 klasė. Sūriai
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
„Arseniko Naxou“ – brandintas kietasis sūris, tradiciškai gaminamas iš nepasterizuoto ožkų ir avių pieno.
„Arseniko Naxou“ parduodamas nepjaustytomis galvomis. Sūriui būdingos tokios fizinės savybės: cilindro forma, svoris – nuo 1 iki 4 kg, spalva – nuo dramblio kaulo baltos iki šviesiai geltonos, žievė kieta ir palyginti plona.
Riebalų kiekis sausojoje medžiagoje negali būti mažesnis nei 43 %, baltymų kiekis negali būti mažesnis nei 27 %, drėgnis negali viršyti 38 %, o druskos kiekis negali būti didesnis nei 3,5 %.
Šį produktą iš kitų kietųjų sūrių išskiria tokios juslinės savybės kaip intensyvus, pikantiškas, saldžiai sūrus, malonus skonis, kreminė, minkšta tekstūra ir sodrus aromatas. Brandinamas produktas tampa dar pikantiškesnis ir aromatingesnis.
„Arseniko Naxou“ gaminti naudojamas nepasterizuotas pienas, todėl šis sūris, prieš pateikiamas vartotojams, turi būti brandinamas ne trumpiau kaip 3 mėnesius, siekiant užtikrinti, kad jame nebūtų nepageidaujamų mikroorganizmų. Sūris gaminamas nuo gruodžio iki gegužės mėn.
3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
Nakso kalnų ir priekalnių vietovėse auginamos avys ir ožkos yra vietinių veislių ir sukryžminus šias veisles gautų veislių, prisitaikiusių prie šio regiono sąlygų ir tradiciškai auginamų ekstensyviojo ūkininkavimo ūkiuose. Maždaug nuo gruodžio iki gegužės, laikotarpiu, kai padidėja pieno gavyba ir pradedamas gaminti sūris „Arseniko Naxou“, gyvuliai minta vietiniais regiono augalais (čiobreliais, prožirniais, švitrūnais, frigana, dygiaisiais lėpštais, mastikinėmis pistacijomis, krūminiais ąžuolais ir pan.), kurie nuo žiemos ir pavasario lietaus gerokai ūgteli. Esant nepalankioms oro sąlygoms, gyvuliai šeriami geografinėje vietovėje pagamintais sausaisiais pašarais (miežiais, avižomis, vikiais, dobilais). Nuo birželio iki rugsėjo, kuomet gaunama mažai pieno ir produktas negaminamas, gyvuliai minta ganyklų žole, vietoje pagamintais pašarų papildais ir kitose geografinėse vietovėse pagamintais pašarais (grūdais, kuriuose gausu krakmolo, sėlenomis, šiaudais). Nuo spalio iki lapkričio, kai gamtoje sumažėja augalų, o gyvulių maistinių medžiagų poreikiai išauga, jie papildomai šeriami vietinės gamybos sausaisiais pašarais ir pašarais iš kitų geografinių vietovių. Didžiausias ne geografinėje vietovėje pagamintų pašarų papildų kiekis negali viršyti 40 % sausosios medžiagos per metus.
Pagrindinės „Arseniko Naxou“ gamybos žaliavos: pienas, šliužo fermentas, druska ir aliejus.
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Nustatytoje geografinėje vietovėje vyksta pieno gamyba, perdirbimas, galutinio produkto gamyba ir brandinimas.
3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Produktas turi būti pakuojamas nustatytoje geografinėje vietovėje, siekiant užtikrinti: a) produkto kokybę sandėliavimo ir transportavimo metu, apsaugant nuo fizinių veiksnių (drėgnio, šviesos, temperatūros, dulkių, išmetamųjų dujų) ir biologinių veiksnių (bakterijų, grybelių, virusų), b) produkto atsekamumą ir c) reikiamą pagaminto, supakuoto ir parduoto kiekio stebėseną ir atitiktį leidžiamoms žaliavoms ir gamybos metodams.
Gamintojas produktą turi pakuoti į popierių arba kitą maistui tinkamą pakavimo medžiagą.
3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės
Ant nepjaustytos sūrio galvos turi būti etiketė, kurioje nurodoma ši informacija:
|
— |
pavadinimas „Arseniko Naxou“, po kurio įrašomi žodžiai „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba santrumpa „SKVN“, |
|
— |
žodžiai „iš žalio pieno“, |
|
— |
gamybos ir (arba) pakavimo įmonės pavadinimas ir adresas, |
|
— |
pagaminimo data. |
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Vietovė, kurioje sūris gaminamas ir brandinamas, apima visą šių savivaldybių administracinę teritoriją: Apeiranthos, Damarionas, Danakos, Keramoti, Koronida, Koronos, Kinidaros, Messi, Moni, Filoti ir Chalkio (Nakso ir Mažųjų Kikladų savivaldybė).
5. Ryšys su geografine vietove
5.1. Geografinės vietovės ypatumai
Sūrio gamybos vietovė yra kalnų ir priekalnių dalyje salos šiaurės ir rytų pakraščiuose. Regionui būdingas nuožulnus reljefas, pakopomis išsidėsčiusios aptvertos terasos ir didžiuliai ganyklų plotai.
Nakse vyrauja švelnus Viduržemio jūros salų klimatas: vidutinis, šiltas, drėgnas, su stipriais vėjais. Salos kalnuotose vietovėse temperatūra yra maždaug 5 °C mažesnė nei kitose dalyse, vidutinis metinis santykinis drėgnis siekia 85 %, o kritulių kiekis – 770 mm. Kartais iškrenta daug sniego.
Dėl specifinės temperatūros, drėgnio ir kritulių šiame regione auga kalnų vietovėms būdinga augmenija, kuri yra pagrindinis avių ir ožkų pašaras.
Nustatytoje vietovėje gausiai auginami alyvmedžiai ir vynmedžiai. Uolėtus kalnų šlaitus dengia žemaūgė augmenija (garigos) ir vidutinio ūgio arba aukštaūgė augmenija (makijos). Makijos augmenijoje vyrauja dygieji lėpštai (Calycotome vilosa), mastikinės pistacijos (Pistacia lentiscus), krūminiai ąžuolai (Quercus coccifera), Kretos klevai (Acer sempervirens), akmeniniai ąžuolai (Quercus ilex) ir rytiniai platanai (Platanus orientalis), kurie yra vertingas mitybos šaltinis, ypač ožkoms. Vietovės ganyklose gausu savaime augančių augalų rūšių, tokių kaip žoliniai augalai Allium luteolum, Alyssum foliosum, Bolanthus greacus, Bupleurum aira, Campanula calaminthifolia, Centaurea oliverana, Cerastium runemarkii, Corydalis integra, Erysimum hayekii, Erysimum naxense, Galanthus ikariae, Galium conforme, Scutellaria virgaurea, Symphytum davisii, Verbascum adeliae, kurios tinka gyvulių pašarams.
Ožkos ir avys yra visiškai prisitaikiusios prie regiono sąlygų. Jos mažaūgės, mažapienės. Laikantis laisvo ganymo (ekstensyviojo auginimo) tradicijos, gyvuliai ganomi regiono ganyklose ir maitinami vietos augmenija.
Sūris „Arseniko Naxou“ nuo seno labai svarbus gyventojų gyvenime ir racione. Dar ir šiandien augintojai ir sūrininkai sūrį gamina laikydamiesi tradicijų. Sūrininkų patirtis įvairiuose sūrio gamybos etapuose yra svarbi produkto ypatumus lemianti detalė ir vėlesnės produkto kokybės veiksnys. Sūrio gamybos proceso pagrindas – sūrininko gebėjimas tiksliai nustatyti pieno sutraukinimo laiką, kai reikia pjaustyti sutrauką. Siekiant išgauti pienišką tekstūrą, sutrauka supjaustoma tinkamu įrankiu, tuomet lėtai išmaišoma, kad atsiskirtų išrūgos, ir rankomis suspaudžiama į formas, kad būtų pašalinti skysčiai ir suformuota galutinė forma – visa tai patvirtina, kad produkto gamybos procesas atliekamas rankomis. Patyrę sūrininkai puikiai žino, kada brandinimo metu reikia: a) pasirinkti pagal atitinkamą metodą pagamintas sūrio formas ir nenaudoti netinkamų formų, b) apversti sūrio formą ir c) ištepti sūrius alyvuogių aliejumi arba jo nuosėdomis, siekiant padaryti lemiamą įtaką sūrio kokybei.
5.2. Produkto ypatumai
„Arseniko Naxou“
|
— |
yra intensyvaus, pikantiško, saldžiai sūraus, malonaus skonio ir sodraus aromato sūris. Jo juslines savybes lemia vietinių rūšių augalų naudojimas gyvulių pašarams, o tai pienui ir iš jo pagamintam „Arseniko Naxou“ suteikia intensyvų malonų skonį ir sodrų aromatą. Kadangi taikoma išskirtinė gamybos technologija – naudojamas nepasterizuotas pienas, išsaugomos regione gaunamo pieno savybės ir vietinės pieno bakterijos, kurios yra labai svarbios sūrio skoninėms savybėms ir prisideda prie jo pikantiško ir saldžiai sūraus skonio. Sūrio kreminę ir švelnią tekstūrą lemia didelis riebalų kiekis. Sūris „Arseniko Naxou“ gaminamas iš pirmo šviežio nenugriebto pieno, todėl jame yra daugiau riebalų. |
|
— |
Sūriui formą suteikia speciali sūrio formavimo forma. Dėl ilgo brandinimo sūrio žievė tampa kieta ir plona. Prie žievės susidarymo prisideda ir sutraukos maišymas formose ir sūrio įtrynimas druska bei aliejumi. |
|
— |
Riebalų kiekis sausojoje medžiagoje (43 %) ir baltymų kiekis (27 %) yra didesni nei kituose to paties tipo sūriuose. |
|
— |
Šį sūrį regiono ūkininkai ir sūrininkai vadina specialiu pavadinimu „arseniko“, kuris reiškia, kad sūris yra kietas ir ilgai išsilaikantis, be to, jame yra ypač daug riebalų ir baltymų. Tai savybės, susijusios su vyriškumo sąvoka (graikų kalba „arseniko“ reiškia „vyriškosios lyties“). |
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys
„Arseniko Naxou“ savybes lemia regiono dirvožemio ir klimato sąlygų, ekstensyvios auginimo sistemos ir tradicinio gamybos būdo derinys.
Vietovės geoistorija, geomorfologija, topografija ir uolienų įvairovė prisidėjo prie turtingos augmenijos, kuri yra pagrindinis avių ir ožkų, iš kurių pieno gaminamas sūris, pašaras. Dėl laisvo ganymo kalnų ir priekalnių ganyklose vietinės avių ir ožkų veislės yra neėdrios, ištvermingos ir visiškai prisitaikiusios prie šios geografinės aplinkos.
Regiono klimato sąlygos palankios:
|
a) |
daugeliui Labiatae (lūpažiedžių), Umbelliferae (skėtinių), Compositae (graižažiedžių) ir kitoms šeimoms priklausančių vijoklinių aromatinių, žolinių augalų, medžių ir krūmų, kuriais minta avys ir ožkos ir kurie pienui ir iš jo gaminamam sūriui suteikia aromatą ir skonį; |
|
b) |
ilgalaikiam avių bei ožkų ganymui regiono natūraliose ganyklose ir geresniam vietinių augalų rūšių panaudojimui; |
|
c) |
sūrio „Arseniko Naxou“ brandinimui. Temperatūros ir drėgmės sąlygos šiame regione, kuriame temperatūra ne žemesnė kaip 10 °C, o drėgnis – nuo 70 iki 90 %, padeda natūraliai brandinti produktą sandėliuose ir gaminti sūrį, kuriam būdinga išskirtinė struktūra ir sudėtis. Pastovus, iš esmės nesikeičiantis temperatūros ir drėgmės lygis lemia laipsnišką produkto brendimą ir taip prisideda prie brandinimo metu vykstančių kokybinių ir kiekybinių pokyčių, kurie padeda formuoti būdingą sūrio struktūrą. |
Auginimo sistema (ganyklinė), kurią tradiciškai praktikuoja regiono ūkininkai ir arba sūrininkai, grindžiama jo ganyklų ir vietos augmenijos, kuri prisideda prie produkto juslinių savybių, naudojimu.
Sūrio „Arseniko Naxou“ gamybos būdo specifiškumą lemia nepasterizuoto pieno naudojimas, nes taip dėl tvartų ir sūrio gamybos cecho aplinkos susidaro vietinė mikroflora, daranti didelę įtaką sūrio skoninėms savybėms. Bręstant sūrio aromatai ir skonis tampa intensyvesni. Dėl aktyvių proteolizės ir lipolizės procesų, kuriuos brandinimo metu sukelia vietinės pieno rūgšties bakterijos, kuo sūris brandesnis, tuo jo skonis pikantiškesnis, aromatas sodresnis, tekstūra būdingesnė.
Vietinių sūrininkų, kurie produkto sutraukimo, formavimo ir brandinimo etapuose visus veiksmus atlieka rankomis, įgūdžiai yra labai svarbūs produkto fizinėms, cheminėms ir juslinėms savybėms.
Gamybos procesas glaudžiai susijęs su sūrininkų žiniomis: atsižvelgdami į regiono klimato sąlygas ir augalijos sudėtį jie žino, kada metas pradėti gaminti sūrį. Šis procesas taip pat susijęs su rankiniu darbu, todėl produkcija nebūna didelė.
Informacijos apie sūrį „Arseniko Naxou“ galima rasti spaudoje, internete ir televizijoje. Šis sūris apibūdinamas kaip tradiciškas Nakso sūris – vienas garsiausių salos sūrių, kuriam būdingas specifinis, išskirtinis, intensyvus ir malonus skonis, laikui bėgant tampantis pikantiškesnis ir aromatingesnis. Tai aukščiausios kokybės sūris ir įkvėpimo šaltinis. Geras produkto vardas pasklido už gamybos vietovės ribų ir yra vertinamas ir kitų regionų vartotojų.
Kaip rodo istoriniai šaltiniai, spausdintiniai ir internetiniai leidiniai, taip pat šio produkto pirkimo ir pardavimo sąskaitos faktūros, „Arseniko Naxou“ pavadinimas yra stipriai įsitvirtinęs.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)
http://www.minagric.gr/images/stories/docs/agrotis/POP-PGE/prodiagrafes_arsenikou_naxou.pdf
V Nuomonės
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Europos Komisija
|
13.8.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 271/73 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla M.9354 – AXA / NN Group / JV)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
(2019/C 271/05)
1.
2019 m. rugpjūčio 5 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:
|
— |
„Lindisfarne S.L.“ (Ispanija), „ESI One S.à.r.l.“ (Prancūzija) „Alterimmo Europe S.à.r.l.“ (Prancūzija), kurių visų galutinė kontrolė priklauso „AXA S.A“ (toliau – AXA, Prancūzija), |
|
— |
„REI Spain B.V.“ (Nyderlandai), priklausančia „NN Group“ (Nyderlandai). |
AXA ir „NN Group“ netiesiogiai įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 4 dalyje, bendrą įsteigtos naujos bendrosios įmonės kontrolę.
Koncentracija vykdoma perkant įsteigtos naujos bendrosios įmonės akcijas.
2.
Įmonių verslo veikla:|
— |
AXA – pasaulinė draudimo bendrovė, kuri taip pat užsiima investicijų valdymu. „Lindisfarne S.L.“, „ESI One S.à.r.l.“, „Alterimmo Europe S.à.r.l.“ taip pat užsiima nekilnojamojo turto valdymu Ispanijoje ir Europoje, |
|
— |
„NN Group“ – pasaulinė finansų įstaiga, teikianti investavimo ir draudimo paslaugas. „REI Spain B.V.“ užsiima nekilnojamojo turto Europoje įsigijimu, nuosavybe ir valdymu, |
|
— |
Bendroji įmonė: vykdys veiklą Ispanijos gyvenamųjų patalpų nuomos rinkoje. |
3.
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.
4.
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.Pastabos Komisijai turi būti pateiktos per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:
M.9354 – AXA / NN Group / JV
Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:
|
E. paštas: COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu |
|
Faksas +32 22964301 |
|
Pašto adresas: |
|
European Commission |
|
Directorate-General for Competition |
|
Merger Registry |
|
1049 Bruxelles/Brussel |
|
BELGIQUE/BELGIË |
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).
KITI AKTAI
Europos Komisija
|
13.8.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 271/75 |
Reikšmingo produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
(2019/C 271/06)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA
Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.
„RISO DEL DELTA DEL PO“
ES Nr. PGI-IT-0712-AM01 – 2017 6 21
SKVN ( ) SGN ( X )
1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas
|
Consorzio di Tutela del Riso del Delta del Po IGP |
|
Via J.F. Kennedy, 134 |
|
45019 Taglio di Po (Ro) |
|
Tel. +39 05321716402 |
|
E. paštas: info@consorziorisodeltapoigp.it |
Konsorciumas Consorzio di Tutela del Riso del Delta del Po IGP turi teisę teikti pakeitimo paraišką pagal 2013 m. spalio 14 d. Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos dekreto Nr. 12511 13 straipsnio 1 dalį.
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Italija
3. Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)
|
— |
☐ |
Produkto pavadinimas |
|
— |
☒ |
Produkto aprašymas |
|
— |
☐ |
Geografinė vietovė |
|
— |
☒ |
Kilmės įrodymas |
|
— |
☒ |
Gamybos būdas |
|
— |
☐ |
Ryšys su geografine vietove |
|
— |
☒ |
Ženklinimas |
|
— |
☒ |
Kita [pakavimas, produkto logotipas, atnaujintos nuorodos į teisės aktus] |
4. Pakeitimo (-ų) rūšis
|
— |
☒ |
Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris negali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą |
|
— |
☐ |
Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą |
5. Pakeitimas (-ai)
Produkto aprašymas
— Produkto specifikacijos 1 straipsnio sakinys:
„Saugoma geografine nuoroda „Riso del Delta del Po“ žymimi tik tie ryžių grūdai, kurie atitinka šioje produkto specifikacijoje nustatytas sąlygas ir reikalavimus.“
iš dalies keičiamas taip:
„Saugoma geografine nuoroda „Riso del Delta del Po“ žymimi tik tie ryžiai, kurie atitinka šioje produkto specifikacijoje nustatytas sąlygas ir reikalavimus.“
Terminas „ryžių grūdai“ pakeistas terminu „ryžiai“.
Šiuo pakeitimu nuoroda „Riso del Delta del Po SGN“ leidžiama žymėti įvairiomis formomis pateikiamus ryžius, paruoštus parduoti vartotojams, t. y. grūdus perdirbus pramoniniais būdais ir priemonėmis, leidžiamais pagal galiojančius teisės aktus ir laikantis produkto specifikacijoje nustatytų reikalavimų.
— Specifikacijos 2 straipsnio ir bendrojo dokumento 3.2 punkto sakinys:
„Nuoroda „Riso del Delta del Po“ suteikiama tik Japonica rūšies, superfino grupės Carnaroli, Volano, Baldo ir Arborio porūšių ryžių grūdams.“
iš dalies keičiamas taip:
„Nuoroda „Riso del Delta del Po“ žymimi tik porūšio Japonica grupės Superfino veislių Carnaroli, Volano, Baldo, Arborio Cammeo, Karnak, Telemaco, Caravaggio ir Keope ryžiai.“
Prašome įtraukti naujas ryžių veisles, būtent: Cammeo, Karnak, Telemaco, Caravaggio ir Keope.
Poreikis į nuo pradžių numatytų veislių sąrašą įtraukti smulkiagrūdes pakaitines veisles atsirado dėl to, kad tradicinės veislės buvo išvestos prieš daug metų (seniausios – Arborio ir Carnaroli – praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje) ir joms būdingos tokios agronominės savybės (visų pirma didelis jautrumas grybelinėms ligoms, taip pat tai, kad šių veislių ryžiai lengvai išguldomi), dėl kurių jas sunku auginti pakartotinai neapdorojant augalų apsaugos produktais, o dėl to nukenčia galutinio produkto sveikumas ir auginimo tvarumas.
Be to, naujai išvestos veislės yra atsparesnės grybelinėms ligoms ir jas lengviau ištveria, taip pat yra ne taip lengvai išguldomos, taigi, galima išauginti sveiką ir homogenišką produktą, kurio organoleptinės savybės panašios į jau auginamų veislių ryžių.
— Sakinys:
„„Riso del Delta del Po“ ryžių grūdai dideli, skaidrūs, kieti, turi daug baltymų ir gali būti balti arba nulukštenti.“
iš dalies keičiamas taip:
„Ryžių „Riso del Delta del Po“ grūdai dideli, skaidrūs ir (arba) perlų spalvos, kieti, turi daug baltymų ir gali būti perdirbami pramoniniais būdais ir priemonėmis, leidžiamais pagal galiojančius teisės aktus.“
Būdvardis „skaidrūs“ taikomas visoms specifikacijoje išvardytoms veislėms, todėl nėra tikslus. Iš dabartinių veislių tik veislės Baldo grūdai yra skaidrūs, o veislių Arborio, Carnaroli ir Volano grūdai – perlų spalvos. Todėl siūlome terminą „skaidrūs“ pakeisti į „skaidrūs ir (arba) perlų spalvos“.
Būdvardžiai „balti arba nulukštenti“ išbraukti ir pakeisti fraze „perdirbami pramoniniais būdais ir priemonėmis, leidžiamais pagal galiojančius teisės aktus“, siekiant atsižvelgti į spartų pramoninio perdirbimo procesų raidos tempą, prisitaikant prie kintančių vartotojų pageidavimų.
— Pastraipa:
„Vartoti pateiktų SGN „Riso del Delta del Po“ ryžių grūdų savybės turi būti tokios:
|
Rūšis |
Virtų ryžių klampumas g/cm |
Baltymų (%) (*1) |
|
Baldo |
> 4,5 |
> 6,60 |
|
Carnaroli |
> 1,5 |
> 6,60 |
|
Volano |
> 3,0 |
> 6,60 |
|
Arborio |
> 3,5 |
> 6,60 |
iš dalies keičiama taip:
„SGN žymimų ryžių „Riso del Delta del Po“ grūdų savybės turi būti tokios:
|
Veislė |
Konsistencija kg/cm2 |
Sausojoje medžiagoje esančių baltymų kiekis % |
|
ne mažiau kaip |
ne mažiau kaip |
|
|
Arborio, Volano, Telemaco |
0,65 |
6,60 |
|
Baldo, Cammeo |
0,60 |
6,60 |
|
Carnaroli, Karnak, Caravaggio, Keope |
0,85 |
6,60 |
Šias savybes būtina nustatyti prieš perdirbant pramoniniu būdu, mėginius imant iš sausų ryžių laukų, kurie atspindėtų padėtį visuose ūkiui priklausančiuose laukuose.“
Klampumo rodiklis pakeistas konsistencijos rodikliu. Abi savybės atvirkščiai proporcingos viena kitai ir jomis apibūdinama maisto produkto kokybė jį išvirus. Konkrečiau kalbant, kuo ryžiai lipnesni (klampesni), tuo mažesnė jų konsistencija ir atvirkščiai. Nėra jokio patvirtinto metodo, kaip patikrinti lipnumą (klampumą), nes iki šiol UNI ir ISO negalėjo nustatyti patikimo ir atkuriamo metodo, priešingai nei konsistencijos atveju – toks tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas metodas yra nustatytas (standartas UNI EN ISO 11747:2012).
Konsistencijos rodiklio vertes pasiūlė Nacionalinė ryžių taryba, remdamasi kelių jos produktų tyrimų laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatais.
Todėl tikslinga nurodyti, kad ryžių konsistenciją ir baltymų kiekį būtina patikrinti prieš juos perdirbant.
Kilmės įrodymas
Produkto specifikacijos 4 straipsnis
Visas šio straipsnio tekstas perrašytas, istorinę informaciją apie ryžių auginimą geografinėje vietovėje, kuri pateikta pirmose penkiose 4 straipsnio pastraipose, perkeliant į atitinkamą straipsnį apie geografinės vietovės ir produkto ryšį. 4 straipsnis performuluojamas taip:
„Produkto kilmę taip pat įrodo augintojų, perdirbėjų ir pakuotojų įrašai atitinkamuose registruose, kuriuos saugo ir atnaujina specifikacijos 7 straipsnyje nurodyta kontrolės institucija.“
Gamybos būdas
Produkto specifikacijos 5 straipsnis
Šio straipsnio tekstas perrašytas, siekiant atsižvelgti ir į perdirbimo bei gamybos technologijų pokyčius, ir į praktinius rezultatus, pasiektus įsigaliojus specifikacijai.
Žemės įdirbimas
— Sakinys:
„Privaloma arti 25–30 cm gylio vagas, ir po to bent kartą suakėti; paskui dirvožemį būtina išlyginti, kad kuo geriau pasiskirstytų vanduo.“
iš dalies keičiamas taip:
„Privaloma arti 25–30 cm gylio vagas, ir po to bent kartą suakėti; tačiau leidžiama taikyti ir kitus žemės įdirbimo būdus, kuriais užtikrinama, kad bus tinkamai paruoštos sėklų guoliavietės.“
Įprastus žemės įdirbimo veiksmus (arimą, akėjimą) dabar galima pakeisti alternatyviais veiksmais (valymu, purenimu), kuriuos atliekant pasiekiamas tas pats tikslas, bet sunaudojama mažiau energijos ir labiau saugoma aplinka. Visų pirma, arimas papildytas kitais, šiuolaikiškesniais dirvožemio paruošimo būdais, kurie šiais laikais laikomi tausesniais aplinkos požiūriu.
Dirvožemio tyrimas
— Sakinys:
„Ūkiuose, kuriuose auginami ryžiai „Riso del Delta del Po“, ne rečiau kaip kas penkerius metus turi būti atliekami dirvožemio tyrimai ir ištiriamos šios savybės: struktūra, pH, organinės medžiagos, aktyvioji klintis, įsisavinamas fosforas, judrusis kalis, bendras azoto kiekis, anglies ir azoto (C/N) santykis, judrusis kalcis, magnis ir natris, taip pat magnio ir kalio (Mg/K) santykis, kad ūkis turėtų žemės ūkio specialisto parengtą teisingo tręšimo planą.“
iš dalies keičiamas taip:
„Ūkiuose, kuriuose auginami ryžiai „Riso del Delta del Po“, ne rečiau kaip kas penkerius metus turi būti atliekami dirvožemio tyrimai ir ištiriamos šios savybės: struktūra, pH, organinės medžiagos, aktyvioji klintis, įsisavinamas fosforas, judrusis kalis, bendras azoto kiekis, anglies ir azoto (C/N) santykis, judrusis kalcis, magnis ir natris, taip pat magnio ir kalio (Mg/K) santykis, kad ūkis turėtų pagal realius poreikius parengtą teisingo tręšimo planą.“
Įpareigojimas turėti „žemės ūkio specialisto“ parengtą tręšimo planą išbrauktas, nes planus žemės ūkio valdose taip pat galima parengti pasinaudojant per patirtį įgytais ūkininko, kuris nebūtinai turi žemės ūkio specialisto kvalifikaciją, įgūdžiais.
— Išbraukiami toliau pateikti sakiniai:
„Carnaroli rūšis gali būti auginama tik molingoje dirvoje ir tik dirvožemyje, kurio pH yra didesnis nei 7,5. Kitas tris rūšis galima auginti visoje geografinėje vietovėje, nustatytoje šios specifikacijos 3 straipsnyje.“
Nuspręsta, kad galima ištrinti nuorodą į dirvožemio pH (kriterijų, taikomą tik veislei Carnaroli), nes pastebėta, kad auginimo vietovėje, taip pat pavieniuose ūkiuose arba net atskirame sklype pH būna labai skirtingas, todėl neturi jokios įtakos nurodytos veislės kokybei. Be to, nuo balandžio iki rugpjūčio mėn. žemės paviršiuje esantis vandens kiekis veikia kaip kliūtis rūgščiai terpei ir kelia pH.
Šis pakeitimas taip pat taikomas bendrojo dokumento 3.5 punktui.
Trąšos
— Didžiausias leidžiamas azoto (N) kiekis trąšose padidintas nuo 130 kg/ha iki 160 kg/ha.
Gamybos vietovei būdingi durpingi ir molingi dirvožemiai, ir siekiant išauginti ir pateikti rinkai homogenišką ir reikiamas savybes turintį produktą, tręšti reikia skirtingai, atsižvelgiant į dirvožemio tipą. Todėl nuspręsta, kad galima padidinti didžiausią leistiną azoto kiekį, kad grūduose esantis baltymų kiekis būtų toks, kaip ir kituose dirvožemiuose užaugintuose grūduose.
Sėja
— Sakinys:
„Didžiausias naudojamas sėklų kiekis vienam hektarui yra 240 kg. Sėti galima grūdus išbarstant į vandenį arba į sausą išdirbtą dirvą, kuri tuojau pat turi būti užpilama vandeniu.“
iš dalies keičiamas taip:
„Didžiausias naudojamas sėklų kiekis vienam hektarui yra 300 kg. Sėti galima išbarstant grūdus arba sodinant į vandenį arba į sausą išdirbtą dirvą, kuri turi būti tuojau pat užpilama vandeniu.“
Padidintas didžiausias sėklų kiekis, nes kai kuriose vietovėse 240 kg/ha į vandenį sėjamų ryžių nepakanka norint tinkamai užsėti visą žemės plotą. Pernelyg retai susodinti ryžių sodinukai yra nepakankamai atsparūs piktžolėms, todėl juos reikia nuolat ravėti. Taip pat pridėtas sausos sėjos būdas, siekiant apriboti sunaudojamo vandens kiekį.
Kenkėjų ir piktžolių kontrolė
— Sakinys:
„Siekiant kovoti su įprastomis ryžių kriptogaminėmis ligomis (fuzarioze, helmintosporioze ir deguliagrybiu (ryžių deglige), sėklas būtina apdoroti.“
iš dalies keičiamas taip:
„Siekiant kovoti su įprastomis ryžių kriptogaminėmis ligomis (fuzarioze, helmintosporioze ir deguliagrybiu, sėklas leidžiama apdoroti.“
Kad ryžių auginimas turėtų kuo mažesnį poveikį aplinkai, dabar galima rinktis, ar apdoroti sėklas, nes sėkloms be užkrato tai nėra būtina.
— Išbraukiamas toliau pateiktas sakinys:
„Pasitaikius problemų, sukeltų ryžių fitofagų (vėžiagyvių, vabzdžių ir kirminų), privaloma nusausinti ryžių lauką ir leisti jam džiūti saulėje.“
Pašalintas įpareigojimas nusausinti ryžių lauką, siekiant padidinti aplinkos tvarumą ir apriboti sunaudojamo vandens kiekį.
— Sakinys:
„Piktžoles galima naikinti naudojant patvirtintus augalų apsaugos produktus, taip pat nušienaujant laukų pakraščius, kad pernelyg neplistų piktžolių sėklos, reguliuojant vandens kiekį ir prieš sėją tikslingai paruošiant dirvožemį.“
iš dalies keičiamas taip:
„Piktžoles galima naikinti naudojant patvirtintus augalų apsaugos produktus, taip pat nušienaujant laukų pakraščius, kad pernelyg neplistų piktžolių sėklos, reguliuojant vandens kiekį ir prieš sėją tikslingai paruošiant dirvožemį, taip pat laikinai jį nusausinant, laikantis geros dirvožemio paruošimo praktikos, kad būtų pašalinti fitofagai.“
Kad būtų aiškiau, nuspręsta skyriuje apie kenkėjų kontrolę paminėti ir fitofagus, ir piktžoles, kaip jau numatyta pagal dabartinę formuluotę. Taip pat nuspręsta, kad galima papildyti specifikaciją įtraukiant galimybę pasirinkti laikiną nusausinimą. Auginant ryžių pasėlius įgyta patirtis parodė, kad tikslingai nusausinant ryžių laukus išsprendžiamos fitofagų keliamos problemos, nenaudojant jokių papildomų priemonių.
Derliaus nuėmimas, džiovinimas, saugojimas, perdirbimas
— Toliau nurodytas didžiausias per vieną auginimo ciklą nuimamo sausųjų žaliavinių ryžių derliaus kiekis:
|
Carnaroli |
: |
6,0 tonos/ha |
|
Volano |
: |
8,0 tonos/ha |
|
Baldo |
: |
8,0 tonos/ha |
|
Arborio |
: |
7,5 tonos/ha |
iš dalies keičiamas taip:
|
Veislė |
Tonos/ha |
|
Arborio: |
7,5 |
|
Baldo: |
8,0 |
|
Cammeo: |
8,5 |
|
Carnaroli: |
6,5 |
|
Telemaco: |
8,5 |
|
Karnak: |
8,5 |
|
Volano: |
8,0 |
|
Caravaggio: |
8,5 |
|
Keope: |
8,5 |
Įtraukti naujų veislių ryžių derliaus kiekiai, taip pat, atsižvelgiant į pastaruoju metu padarytą auginimo pažangą, šiek tiek padidintas didžiausias veislės Carnaroli derlius.
— Sakinys:
„Pramoninis perdirbimas atliekamas gamyklose ir laikantis procedūrų, užtikrinančių, kad bus išlaikytos „Riso del Delta del Po“ ryžių savybės.“
iš dalies keičiamas taip:
„Pramoninis perdirbimas iš žaliavinių ryžių į ryžius (lukštenimas ir šlifavimas) turi būti atliekamas SGN vietovėje esančiose gamyklose ir laikantis procedūrų, užtikrinančių, kad bus išlaikytos 3.2 punkte nurodytos ryžių „Riso del Delta del Po“ savybės. Gamybos vietovės ypatumai sudaro sąlygas išsaugoti produkto savybes lukštenimo ir šlifavimo etapais ir padeda sumažinti tikimybę, kad grūdas suskils ir (arba) sutrupės, o tai būtina norint užtikrinti, kad ryžiai virtų vienodai.“
Metams bėgant įgyta patirtis parodė, kad ryžių lukštenimo ir šlifavimo vietovė turi įtakos galutinio produkto kokybei. Šiais etapais vienas svarbiausių veiksnių siekiant išsaugoti geriausias produkto savybes ir užtikrinti, kad grūdai būtų kuo mažiau suspausti ir (arba) kad kuo mažiau suskiltų (o vėliau vienodai virtų), – ypatinga gamybos vietovės gamta.
Ypač palankų SGN „Riso del Delta del Po“ vietovės mikroklimatą, temperatūrą ir aplinkos sąlygas lemia ypatingas vidutinis santykinis oro drėgnis, kuris yra pati geriausia sąlyga siekiant atitikti ryžiams „Riso del Delta del Po“ taikomus kokybės reikalavimus.
Dėl išsamumo pabrėžiame, kad ryžių „Riso del Delta del Po“ gamybos vietovės specifiškumas žinomas visiems šio sektoriaus veiklos vykdytojams ir patvirtintas jį aprašant leidiniuose. SGN auginimo vietovėse, kurios plyti vidutiniškai trijų metrų virš jūros lygio aukštyje, tinkamas drėgmės lygis užtikrinamas natūraliai – tai yra šiai Italijos daliai būdingas veiksnys.
Šis pakeitimas taip pat taikomas bendrojo dokumento 3.6 punktui.
— Iš 3.6 punkto išbraukiami toliau pateikti sakiniai:
„Ryžiai džiovinami džiovyklose, ant luobelės nepaliekant deginimo liekanų ar pašalinių kvapų. Džiovyklas su netiesiogine arba tiesiogine ugnimi galima naudoti tik jei jos kūrenamos metanu arba suskystintomis gamtinėmis dujomis.“
Džiovintų žaliavinių ryžių drėgmė neturi viršyti 14 %.
Šis pakeitimas yra vien tik redakcinio pobūdžio, nes pirmiau pateikti sakiniai susiję veikiau su gamybos metodu nei su specialiomis pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklėmis. Pažymime, kad pakeitimu niekaip nekeičiama produkto specifikacija, nes atitinkamame 5 straipsnyje „Gamybos būdas“ esančios dvi nuostatos nekeičiamos ir toliau galioja.
Ženklinimas ir pakavimas
Produkto specifikacijos 8 straipsnis
— Toliau pateiktas sakinys:
„Ryžiai pakuojami į maistui tinkamas dėžutes arba maišelius po 0,5 kg, 1 kg, 2 kg arba 5 kg. Jie taip pat gali būti pakuojami vakuuminiu būdu arba kontroliuojamoje atmosferoje.“
iš dalies keičiamas taip:
„Ryžiai pakuojami į maistui tinkamas dėžutes arba maišelius. Jie taip pat gali būti supakuojami vakuume arba kontroliuojamoje atmosferoje.“
Išbraukti svoriui ir pakavimo ypatumams taikomi reikalavimai, kad pakuotojai galėtų lanksčiau rinktis pakuotės rūšis.
— Tolesnės pastraipos:
„Tara turi būti ženklinama saugomos geografinės nuorodos logotipu, kurio mažiausi matmenys: 40 × 30 mm, o ženklų dydis atitinkamas (aukštis ne mažesnis nei 5 mm) bei užrašu „Riso del Delta del Po“, po kurio užrašyta „Indicazione geografica protetta“ arba santrumpa „I.G.P.“
Ant pakuotės taip pat privaloma nurodyti ryžių rūšį (Arborio, Carnaroli, Volano, Baldo) ir galima nurodyti tipą – „nulukštenti ryžiai“.
Be to, ant pakuotės turi būti nurodomas pakuotojo arba pakavusios įmonės pavadinimas ir adresas.
Kiti užrašai, išskyrus „Riso del delta del Po – Indicazione geografica protetta“ turi būti ne didesni negu trečdalis užrašo „Riso del Delta del Po“ dydžio.“
performuluojama taip:
„Tara turi atitikti išankstines teisines sąlygas ir ant jos turi būti pateiktas:
|
1) |
pavadinimas „Riso del Delta del Po“, o po jo – „Indicazione geografica protetta“ (arba santrumpa IGP) pakankamo dydžio ženklais (ne mažesniu nei 7 pt dydžio šriftu); |
|
2) |
saugomos geografinės nuorodos logotipas, kurio mažiausi matmenys – 40 × 25 mm. Jei logotipas būtų didesnis, turi būti išlaikytos proporcijos; ant pakuotės privaloma nurodyti vieną iš 2 straipsnyje išvardytų ryžių veislių, t. y. Carnaroli, Volano, Baldo, Arborio, Cammeo, Karnak, Telemaco, Caravaggio arba Keope; taip pat galima nurodyti dabartiniais teisės aktais numatytą perdirbimo būdą; |
|
3) |
Europos Sąjungos SGN simbolis.“ |
Išbrauktos nuorodos, kuriomis reguliuojamas mažiausias leistinas frazės „Riso del Delta del Po“ raidžių aukštis, taip pat tos, kurios jau numatytos pagal galiojančius teisės aktus (pakuotojo vardas, pavardė arba pakavusios įmonės pavadinimas ir adresas). Be to, nuspręsta nenustatyti specialių pakavimo ir ženklinimo taisyklių, atsižvelgiant į tai, kad tradicinių ryžių „Riso del Delta del Delta del Po PGI“ pakavimo būdų nėra, ir įtraukti reikalavimą nurodyti galiojančiais teisės aktais reikalaujamą pramoninio perdirbimo būdą.
Produkto logotipas
Kad produkto logotipą ant pakuotės būtų galima atkurti tiksliai, patikslintas ir pataisytas logotipo dydis (žr. pirmesnio pakeitimo 2 punktą) ir spalvų kodai: žalia – „Pantone 557C“ ir geltona – „Pantone 117C“. Į specifikaciją įtraukiama tokia pastraipa:
„Toliau pateikiami tikslūs spalvų kodai:
Pantone Solid Coated
|
kreminė: |
1205 C |
|
žalia: |
557 C |
|
geltona: |
117 C |
Keturių spalvų modelis CMYK:
|
kreminė: |
C 0 |
M 3 |
Y 43 |
K 0 |
|
žalia: |
C 48 |
M 4 |
Y 35 |
K 10 |
|
geltona: |
C 7 |
M 28 |
Y 100 |
K 12“ |
Kad būtų galima tiksliai atkurti logotipą spausdintuvais, reikia pagal sistemą „Pantone“ techniškai patikslinti jo spalvą ir spalvos kodą.
Atnaujinti teisės aktai ir tikrinimas
Produkto specifikacijos 7 straipsnis
Atnaujintos nuorodos į galiojančius teisės aktus, taip pat nurodytas tikrinimo įstaigos pavadinimas ir adresas.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„RISO DEL DELTA DEL PO“
ES Nr. PGI-IT-0712-AM01 – 2017 6 21
SKVN ( ) SGN ( X )
1. Pavadinimas
„Riso del Delta del Po“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Italija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
Nuoroda „Riso del Delta del Po“ žymimi tik porūšio Japonica grupės Superfino veislių Carnaroli, Volano, Baldo, Arborio, Cammeo, Karnak, Telemaco, Caravaggio ir Keope ryžiai.
Ryžių „Riso del Delta del Po“ grūdai dideli, skaidrūs ir (arba) perlų spalvos, kieti, turi daug baltymų ir gali būti perdirbami taikant pramoninius būdus ir priemones, leidžiamus pagal galiojančius teisės aktus.
Kadangi šie ryžiai gerai sugeria vandenį, netenka nedaug krakmolo ir netyžta verdami, taip pat pasižymi tokiomis organoleptinėmis savybėmis kaip ypatingas skonis ir kvapas, jie puikiausiai tinka ruošti geriausiems rizoto patiekalams.
Ryžių „SGN „Riso del Delta del Po“ grūdų savybės turi būti tokios:
|
Veislė |
Konsistencija kg/cm2 |
Sausojoje medžiagoje esančių baltymų kiekis % |
|
ne mažiau kaip |
ne mažiau kaip |
|
|
Arborio, Volano, Telemaco |
0,65 |
6,60 |
|
Baldo, Cammeo |
0,60 |
6,60 |
|
Carnaroli, Karnak, Caravaggio, Keope |
0,85 |
6,60 |
3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
—
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Dėl specifinių ryžių auginimo sąlygų, gamybos etapas vykdomas 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.
Sėti galima išbarstant grūdus arba sodinant į vandenį arba į sausą išdirbtą dirvą, kuri turi būti tuojau pat užpilama vandeniu.
Pramoninis perdirbimas iš žaliavinių ryžių į ryžius (lukštenimas ir šlifavimas) turi būti atliekamas SGN vietovėje esančiose gamyklose ir laikantis procedūrų, užtikrinančių, kad bus išlaikytos 3.2 punkte nurodytos ryžių „Riso del Delta del Po“ savybės. Gamybos vietovės ypatumai sudaro sąlygas išsaugoti produkto savybes lukštenimo ir šlifavimo etapais ir padeda sumažinti tikimybę, kad grūdas suskils ir (arba) sutrupės, o tai yra būtina norint užtikrinti, kad ryžiai virtų vienodai.
3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Ryžiai pakuojami į maistui tinkamas dėžutes arba maišelius. Jie taip pat gali būti supakuojami vakuume arba kontroliuojamoje atmosferoje.
Tara turi būti taip užsandarinta, kad paimti jos turinį nepraplėšiant pakuotės būtų neįmanoma.
3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės
Tara turi atitikti išankstines teisines sąlygas ir ant jos turi būti pateiktas:
|
1) |
pavadinimas „Riso del Delta del Po“, o po jo – „Indicazione geografica protetta“ (arba santrumpa „IGP“) pakankamo dydžio ženklais (ne mažesniu nei 7 pt dydžio šriftu); |
|
2) |
saugomos geografinės nuorodos logotipas, kurio mažiausi matmenys – 40 × 25 mm. Jei logotipas būtų didesnis, turi būti išlaikytos proporcijos; ant pakuotės privaloma nurodyti vieną ryžių veislę, t. y. Carnaroli, Volano, Baldo, Arborio, Cammeo, Karnak, Telemaco, Caravaggio arba Keope; taip pat galima nurodyti galiojančiais teisės aktais numatytą perdirbimo būdą; |
|
3) |
Europos Sąjungos SGN simbolis. |
Oficialus produkto logotipas „Riso del Delta del Po“ yra kreminės spalvos ovalo formos su žaliu krašteliu. Viršutinėje ovalo dalyje yra užrašas RISO DEL DELTA DEL PO, o apatinėje – užrašas INDICAZIONE GEOGRAFICA PROTETTA. Abu šie užrašai pateikiami didžiosiomis žalios spalvos raidėmis.
Ovalo viduje kairėje ir dešinėje pusėse žaliame fone kremine spalva pavaizduoti tipiški Po upės deltos motyvai (stilizuotos nendrės ir paukščiai), o centre – stilizuotas geltonos spalvos moters, laikančios ryžių glėbį, atvaizdas.
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Tipiška ryžių „Riso del Delta del Po“ auginimo vietovė yra labiausiai į rytus nutolusioje Po upės slėnio dalyje, Veneto ir Emilijos-Romanijos regionuose. Šioje vietovėje dirvą suformavo Po upės dumblas ir nuosėdos. Rytuose vietovė ribojasi su Adrijos jūra, šiaurėje – su Adidžės upe, o pietuose – su Feraros–Porto Garibaldžio kanalu.
Veneto regione ryžiai „Riso del Delta del Po“ auginami Rovigo provincijos Ariano nel Polezinės, Porto Viro, Taljo di Po, Porto Tolės, Korbolos, Papocės, Rozolinos ir Loreo komunose.
Emilijos-Romanijos regione jie auginami Feraros provincijos Komakjo, Goro, Kodigoro, Lagosanto, Masa Fiskaljos, Miljaro, Miljarino, Ostelato, Mezolos, Jolanda di Savojos ir Beros komunose.
5. Ryšys su geografine vietove
Aplinkos veiksniai
Pagrindiniai ryžių „Riso del Delta del Po“ auginimą šioje vietovėje lemiantys ir jam poveikio turintys veiksniai yra dirvožemio savybės, švelnus klimatas ir greta esanti jūra. Ši vietovė idealiai tinka ryžiams auginti, nes tai vienintelė kultūra, kurią galima auginti nuolatos pusiau apsemtoje žemėje.
Aliuviniai Po upės deltos dirvožemiai, suformuoti upės paliktų nuosėdų, itin derlingi, nes juose yra daug mineralinių medžiagų, ypač kalio, todėl papildomai naudoti kalio trąšų nebūtina.
Be to, nors dirvos struktūra yra skirtinga, tačiau dėl aukšto gruntinio vandens lygio jos druskingumas didelis (elektrinis laidis didesnis nei 1 mS/cm).
Dėl ypatingos geografinės padėties, t. y. greta esančios jūros, susidaro ryžiams auginti itin palankus mikroklimatas: nuolat pučia brizas, todėl santykinė drėgmė nedidelė, temperatūrų skirtumai taip pat nedideli (žiemą retai kada nukrinta žemiau 0 °C, o vasarą per trisdešimt metų temperatūra niekada nepakilo aukščiau 32 °C), metinis kritulių kiekis neviršija 700 mm per metus ir paprastai vienodai pasiskirsto per visus metus. Dėl ypatingų oro sąlygų patogeninių grybelių vystymasis ribotas, todėl fungicidų reikia naudoti mažiau.
Istoriniai ir žmogiškieji veiksniai
Praėjus vos keliems dešimtmečiams nuo tada, kai Po lygumoje imta plačiai auginti ryžius (1450 m.), pasirodė pirmieji dokumentai, liudijantys apie ryžių auginimą Polezinėje (Rovigo provincijos teritorijoje) ir būtent Po upės deltoje. Ši veikla buvo glaudžiai susijusi su vietovės nusausinimu, nes taip buvo sudarytos sąlygos paspartinti sūrios žemės plotų dirbimą jiems taikant sėjomainą (apie tai rašoma 1594 m. Venecijos Respublikos įstatyme). XVIII amžiaus pabaigoje nusausintose žemėse nuolatos auginti ryžius pradėjo Venecijos patricijai.
Šiandien „Riso del Delta del Po“ auginami apie 9 000 hektarų užimančiuose ryžių laukuose. Ryžių auginimo įtaka pastebima vietos kultūroje ir socialiniame vietovės vystymesi. Jau daug metų ryžius pavadinimu „Riso del Delta del Po“ pakuoja ir pardavinėja daug įmonių, o dėl ypatingų organoleptinių savybių, kuriomis šie ryžiai išsiskiria nuo kitų Italijoje auginamų ryžių, juos pripažįsta ir vertina visos šalies vartotojai. Galiausiai, jų geras vardas susijęs ir su kasmet šioje teritorijoje vykstančiomis tradicinėmis mugėmis bei festivaliais, pavyzdžiui, Jolanda di Savojoje (Feraros provincija) švenčiamu ryžių „Riso del Delta del Po“ festivaliu ir Porto Tolės muge.
Specifines ryžių „Riso del Delta del Po“ savybes lemia tai, kad jie turi daug baltymų, grūdai dideli, gerai sugeria vandenį, krakmolo netenka nedaug ir yra geros kokybės; dėl visų šių savybių jie netyžta verdami.
Be to, šių ryžių skonis ir kvapas ypatingi ir skiriasi nuo kitose, nedruskingose zonose užaugintų ryžių.
Šis produktas dėl savo organoleptinių ir prekinių savybių, kurias jam suteikia nusausintoje žemėje esančios druskos nuosėdos, specifinis auginimui naudojamas vanduo ir aukšto sūraus gruntinio vandens lygis, yra lengvai atpažįstamas ir itin vertinamas rinkoje.
Aliuviniuose dirvožemiuose yra daug mineralinių medžiagų, ypač kalio, todėl jie itin derlingi ir dėl to ryžiuose daug baltymų, o verdami jie netyžta.
Be to, nors dirvos struktūra yra skirtinga, jos druskingumas didelis (elektrinis laidis didesnis nei 1 mS/cm), dėl to ryžiai įgyja ypatingą skonį ir kvapą.
Nuo jūros nuolat pučia brizas, todėl stipriai sumažėja ryžių laukuose vyraujančio mikroklimato drėgmės lygis ir dėl to reikia naudoti daug mažiau fungicidų. Taip užauginami aukštos kokybės ryžiai.
Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją
(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)
2017 m. gegužės 2 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 100 paskelbusi SGN „Riso del Delta del Po“ produkto specifikacijos pakeitimo paraišką, ministerija pradėjo nacionalinę prieštaravimo pareiškimų teikimo procedūrą.
Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje
http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335.
arba
tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità“, paskui ekrano kairėje – „Prodotti DOP IGP STG“ („SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi produktai“) ir galiausiai – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ („ES nagrinėjamos produktų specifikacijos“).
(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.
(*1) sausosios medžiagos kiekis“
|
13.8.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 271/86 |
Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
(2019/C 271/07)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.
BENDRASIS DOKUMENTAS
ΚΡΙΤΣΑ (KRITSA)
ES Nr. PGI-GR-02317 – 2017 7 6
SKVN ( ) SGN ( X )
1. Pavadinimas (-ai)
„Κριτσά“ („Kritsa“)
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Graikija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.5 klasė. Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
Alyvuogių aliejus „Kritsa“ yra gaminamas tik iš ‘Koroneiki’ veislės alyvuogių. Aliejaus spalva – nuo žalios iki aukso žalumo.
|
— |
rūgštingumas (oleino rūgšties masės procentas): ≤ 0,5 |
|
— |
ekstinkcijos koeficientas K270: ≤ 0,15 |
|
— |
ekstinkcijos koeficientas K232: ≤ 1,90 |
|
— |
ekstinkcijos koeficiento pokytis Delta-K: ≤ 0 |
|
— |
vaisiškumas: ≤ 2,5 |
|
— |
defektas: ≤ 0,0 |
3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
Alyvuogių aliejus „Kritsa“ gaminamas tik iš ‘Koroneiki’ veislės alyvuogių.
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Alyvuogių auginimas ir visi ypač gryno alyvuogių aliejaus „Kritsa“ gamybos veiksmai turi būti vykdomi nustatytoje geografinėje vietovėje.
3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Alyvuogių aliejus „Kritsa“ garsus tiek Graikijoje, tiek tarptautiniu mastu, o gerą jo vardą lemia išskirtinė jo kokybė (žemas rūgštingumo lygis, žemi ekstinkcijos koeficientai) ir vaisiškumas. Šioms savybėms kenkia temperatūros pokyčiai, šviesa ir deguonis, kurie aliejų dažniau veikia jį perkeliant iš saugojimo talpyklos į cisterninį sunkvežimį ir atvirkščiai, iš vieno cisterninio sunkvežimio į kitą arba cisterninio sunkvežimio viduje. Be to, veikiamas aukštos temperatūros ir deguonies, aliejus sparčiai praranda jam būdingą vaisiškumą. Dėl šių priežasčių alyvuogių aliejus „Kritsa“ turėtų būti laikomas nerūdijančio plieno talpyklose, nustatytoje vietovėje, siekiant užtikrinti, kad jo gerą vardą lemiančios savybės išliktų nepakitusios. Alyvuogių aliejus „Kritsa“ taip pat yra pakuojamas nustatytoje vietovėje, konkrečiau – toje vietoje, kur yra gaminamas. Tokiu būdu užtikrinama, kad aliejaus kokybę lemiančios savybės nebūtų paveiktos ar pakeistos, gaminį yra lengviau patikrinti ir užtikrinamas jo atsekamumas.
3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės
—
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Alyvuogių aliejus „Kritsa“ gaminamas tik Kricos apylinkės savivaldybėje ir kaimyninėse Mesos, Ekso Lakonijos ir Krusto bendruomenėse, Agios Nikolajo savivaldybėje. Be didelio Kricos kaimo, į minėtą savivaldybę įeina šios gyvenvietės: Ammoudara, Vathy, Theologos, Katharó, Kalyvos, Mardati, Rousa Limni, Tapes.
5. Ryšys su geografine vietove
„Kritsa“ yra vienas garsiausių Kretoje gaminamų alyvuogių aliejų, tapęs žinomu ir už Graikijos ribų. Gerą aliejaus vardą lemia tik jo kokybė, juslinės ir cheminės savybės, kurios, savo ruožtu, yra susijusios ir su geografine vietove, ir su žmogiškuoju veiksniu, kuris turi daug įtakos pagaminto aliejaus kokybei.
Plačiai paplitęs geras aliejaus vardas yra pagrindinė priežastis teikti paraišką įregistruoti alyvuogių aliejų „Kritsa“ kaip saugomą geografinę nuorodą (SGN).
Alyvuogių aliejus „Kritsa“ gaminamas palyginti nedideliame regione, kur dirvožemio ir klimato sąlygos visur yra maždaug tokios pačios, o tai reiškia, kad galutiniam produktui būdingos vienodos savybės. Be to, ‘Koroneiki’ yra vienintelė šiame regione auginama alyvuogių veislė.
Regione vyrauja švelnus Viduržemio jūros klimatas, nėra žymių temperatūros svyravimų. Dėl dirvožemio ypatybių – padėties ir reljefo – žemė regione gauna daug saulės šviesos – daugiau nei 2 900 valandų per metus. Alyvmedžių giraitės sodinamos sausame, gerai vandenį sulaikančiame klinčių dirvožemyje. Molingas dirvožemis labai tinka nedrėkinamoms alyvmedžių giraitėms. Be to, sąlygos regione nėra itin palankios alyvuogių vaisinėms muselėms veistis, todėl alyvmedžiai šiais parazitais užkrečiami retai.
Aliejus spaudžiamas iš didžiosios dalies regione užauginamų alyvuogių, per 48 valandas nuo derliaus nuėmimo, kad nuimtas derlius kuo mažiau sugestų. Vadovaujantis per daugelį metų sukaupta gamintojų patirtimi, uogos nuimamos tik tinkamai prinokusios, jų spalvai besikeičiant iš gelsvai žalios į tamsiai purpurinę, – tai veiksnys, susijęs su juslinėmis pagaminto aliejaus savybėmis.
Taigi tiek gamtos, tiek žmogiškieji veiksniai nulėmė alyvuogių aliejui „Kritsa“ būdingas savybes: žemą rūgštingumo lygį, neviršijantį 0,5 %, žemas ekstinkcijos koeficientų vertes (K270: ≤ 0,15, K232: ≤ 1,90, Delta-K: ≤ 0) ir vaisiškumą (≥ 2,5).
Daugybė aliejaus aromatinių sudedamųjų dalių, kurias lemia saulės šviesos gausa, sausas klinčių dirvožemis ir tai, kad derlius nuimamas tinkamu laiku, suteikia aliejui jam būdingą vaisiškumą. Žemas ekstinkcijos koeficientų (Κ270, Κ232 ir Delta-K) vertes lemia geografinės vietovės aukštis virš jūros lygio ir tai, kad aliejus yra spaudžiamas iškart nurinkus alyvuoges.
Alyvuogių aliejus „Kritsa“ plačiai minėtas Norvegijos, Slovėnijos ir Japonijos žurnaluose, kuriuose ypatingas dėmesys buvo skiriamas jo kokybę lemiančioms savybėms.
Alyvuogių aliejus „Kritsa“ taip pat reklamuojamas su kelionėmis ir kaimo turizmu susijusiose interneto svetainėse, kuriose lankytojams patariama neišvykti iš Kricos kaimo neįsigijus vietos alyvuogių aliejaus.
Alyvuogių aliejus „Kritsa“ taip pat minimas gerai žinomo restorano Atėnuose interneto svetainėje – šiame restorane patiekalai gaminami naudojant tik šį aliejų. Alyvuogių aliejus „Kritsa“ taip pat yra vienas pagrindinių ingredientų, naudojamų garsiojoje Prancūzijos konditerijos mokykloje „Valrhona“.
Produkto reklama vietos renginiuose, per vietos ir nacionalinį radiją, televiziją bei spaudoje įrodo gerą jo vardą ir ryšį su vietos gyventojais bei supančia aplinka.
Alyvuogių aliejaus „Kritsa“ ryšį su vietos gyventojais ir jų istorija paaiškina rašytojas ir žurnalistas Tomas Muelleris 2014 m. išleistoje knygoje Extra Virginity: The Sublime and Scandalous World of Olive Oil (liet. „Aukščiausios kokybės grynumas. Didingas ir skandalingas alyvuogių aliejaus pasaulis“).
Kaip rašoma portale „Olive Oil Times“, alyvuogių aliejus „Kritsa“ taip pat buvo minimas tarptautinėje spaudoje, konkrečiau – amerikiečių televizijos CNN naujienų portale ir britų dienraštyje „The Times“.
Be to, gerą produkto vardą ir tai, kad Krica buvo laikoma svarbia alyvuogių aliejaus gamybos vieta, patvirtina XIX a. keliautojų pasakojimai.
Konkrečiai 1835 m. leidinyje Bulletin de la Société de Géographie (liet. „Geografų draugijos biuletenis“) M. A. Fabreguettes’as rašo, kad „<…> Krica <…> kaimas, turtingas įvairiausių produktų, alyvuogių aliejaus, migdolų, saldžiųjų ceratonijų, sūrio ir kt.“, o 1894 m. leidinyje Kritika iti Topografia kai Odoiporika tis Nisou Kritis (liet. „Kretos topografija ir kelionės po Kretos salą“) Ν. Kalomenopoulos rašo: „<…> Derlingasis Kricos slėnis – nedidelė lyguma, kurią kerta mažas upelis, apsodinta alyvmedžiais <…>“, o „Lakonijos slėnyje <…> auga daugybė alyvmedžių ir vyšnių <…>“.
Nuo 2006 m. alyvuogių aliejus „Kritsa“ pelnė 24 apdovanojimus – 16 apdovanojimų nacionaliniuose ir 8 tarptautiniuose konkursuose, ypač vidutinio ir intensyvaus vaisiškumo aliejaus kategorijose. Aukščiausias – aukso – apdovanojimas pelnytas 2008 m. vidutinio vaisiškumo aliejaus kategorijoje, tarptautiniame konkurse „Mario Solinas“, kurį rengia Tarptautinė alyvuogių taryba. Kiti svarbūs laimėjimai: 3-ia vieta tame pačiame konkurse 2006 m., aukso apdovanojimai konkurse „Extra Virgin Olive Oil Competition“ Los Andžele (2010 m.) ir apdovanojimuose „Great Taste“ Londone (2012 m.), sidabro apdovanojimai parodoje „Prodexpo“ Maskvoje (2012 m.) ir konkurse „Olive Japan“ (2013 m.) bei restorano „Cat Cora’s Kitchen“ įsteigtas sidabro apdovanojimas (2013 m.). Graikijoje aliejus pelnė aukso apdovanojimus šiuose konkursuose: konkurse „Panhellenic Extra Virgin Olive Oil Producers’ Competition“ (2007 m.), konkurse „1st Greek Extra Virgin Olive Oil Competition“ (2008 m.) ir parodoje „Eleotechnia“ (2008 ir 2011 m.).
Be pirmiau minėtų apdovanojimų, alyvuogių aliejus „Kritsa“ neseniai pelnė bronzos apdovanojimą ypač gryno alyvuogių aliejaus kategorijoje konkurse „London International Quality Olive Oil Competition“ (2017 m.). Tais pačiais metais jis taip pat apdovanotas bronza už skonį vidutinio vaisiškumo aliejaus kategorijoje 5-ajame Graikijos ypač gryno alyvuogių aliejaus konkurse. Apie abu šiuos apdovanojimus rašė Graikijos internetinė spauda. 2016 ir 2017 m. Kricos žemės ūkio kooperatyvo alyvuogių aliejaus gamykla pelnė du Kretos alyvuoges auginančių savivaldybių asociacijos apdovanojimus: sidabrinę Mino alyvuogę „geros alyvuogių aliejaus prekybos praktikos“ kategorijoje ir auksinę Mino alyvuogę „geros alyvuogių aliejaus gamybos praktikos“ kategorijoje.
Galiausiai, istorinį vietovės ryšį su alyvuogėmis ir alyvuogių aliejaus gamyba įrodo senovės miesto Lato, kurio griuvėsiai išlikę nuo tų laikų, kai mieste gyveno dorėnai (V ir IV a. pr. Kr.), teritorijoje rasti aliejaus spaudimo presai (bent du). Pačiame mieste, esančiame maždaug už trijų kilometrų nuo Kricos kaimo, aptikti radiniai patvirtina, kad čia buvo saugomas alyvuogių aliejus. Po visą regioną išsibarsčiusios senos aliejaus gamyklos taip pat liudija, kad alyvuogių auginimas buvo neatsiejamas nuo vietos gyventojų kasdienybės. Užuominų apie tai kupini ir keliautojų pasakojimai, kurių galima rasti XIX a. ir vėliau išleistose knygose.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)
http://www.minagric.gr/images/stories/docs/agrotis/POP-PGE/prod_ladi_kritsa070119.pdf