Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2019/C 238/01)

Paskutinis leidinys

OL C 230, 2019 7 8

Skelbti leidiniai

OL C 220, 2019 7 1

OL C 213, 2019 6 24

OL C 206, 2019 6 17

OL C 187, 2019 6 3

OL C 182, 2019 5 27

OL C 172, 2019 5 20

Šiuos tekstus galite rasti

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

Bendrojo Teismo veiklos vykdymas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 26 d.

(2019/C 238/02)

Per 2019 m. birželio 19 d. plenarinę konferenciją Bendrasis Teismas nusprendė, kad naujieji Bendrojo Teismo nariai prisieks Teisingumo Teisme 2019 m. rugsėjo 26 d., ir kad dėl to, vadovaujantis Protokolo dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 5 straipsnio trečia pastraipa, kol naujieji Bendrojo Teismo nariai pradės eiti savo pareigas:

—	Bendrajam Teismui pirmininkaus pirmininkas M. Jaeger;

—	Bendrojo Teismo pirmininką pavaduos pirmininko pavaduotojas M. van der Woude;

—	penkių ir trijų teisėjų kolegijoms pirmininkaus kolegijų pirmininkai I. Pelikánová, M. Prek, S. Frimodt Nielsen, H. Kanninen, D. Gratsias, G. Berardis, V. Tomljenović, A. M. Collins ir S. Gervasoni;

—

toliau bus taikomi Sprendimas dėl teisėjų paskyrimo į kolegijas, paskutinį kartą keistas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu (OL C 139, 2019, p. 2), 2016 m. liepos 13 d. sprendimai dėl didžiosios kolegijos sudarymo tvarkos ir dėl teisėjo, pakeičiančio pareigų negalintį vykdyti teisėją, paskyrimo tvarkos (OL C 296, 2016, p. 2) ir 2016 m. gegužės 11 d. Sprendimas dėl bylų paskyrimo kolegijoms kriterijų (OL C 296, 2016, p. 2).

2018 m. lapkričio 29 d. Volkswagen AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimo byloje T-623/16, Volkswagen AG/EUIPO

(Byla C-744/18 P)

(2019/C 238/03)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Volkswagen AG, atstovaujama advokatų F. Thiering ir L. Steidle

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

2019 m. gegužės 21 d. nutartimi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) atmetė apeliacinį skundą kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą ir nurodė apeliantei pačiai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2018 m. gruodžio 8 d. Anikó Pint pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. spalio 9 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-634/17 Pint/Komisija

(Byla C-770/18 P)

(2019/C 238/04)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Anikó Pint, atstovaujama advokato D. Lázár

Kita proceso šalis: Europos Komisija

2019 m. gegužės 21 d. nutartimi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) atmetė apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir nurodė apeliantei padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. sausio 11 d. Europos Sąjungos Audito Rūmų pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 8 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-874/16 RA/Audito Rūmai

(Byla C-27/19 P)

(2019/C 238/05)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Europos Sąjungos Audito Rūmai, atstovaujami E. von Bardeleben, C. Lesauvage

Kita proceso šalis: RA

2019 m. balandžio 24 d. nutartimi Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) išbraukė bylą iš Teisingumo Teismo registro.

2019 m. sausio 10 d. achtung! GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-832/17 achtung! GmbH/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-214/19 P)

(2019/C 238/06)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: achtung! GmbH, atstovaujama advokatų G. J. Seelig, D. Bischof

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė prašo

—	panaikinti 2019 m. sausio 10 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-832/17,

—	tenkinti pirmojoje instancijoje pateikto 2017 m. gruodžio 22 d. ieškinio pirmą ir trečią reikalavimus,

—	priteisti iš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos bylinėjimosi šioje byloje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė remiasi trimis toliau nurodomais apeliacinio skundo pagrindais.

Pirmasis teisinis pagrindas grindžiamas klaidingu prašomo įregistruoti (žodinio ir vaizdinio) prekių ženklo „achtung!“ skiriamojo požymio vertinimu pagal Reglamento Nr. 2017/1001 (1) 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime klaidingai teisiškai nusprendė, kad žymuo neturi skiriamojo požymio, jei pagal vieną galimą jo reikšmę jis gali būti suvokiamas kaip reklaminis šūkis. Be to, Bendrasis Teismas skiriamąjį požymį vertino atsižvelgdamas ne prašomą įregistruoti žymenį „achtung!“, o į žodį „Achtung“. Vertindamas skiriamąjį požymį Bendrasis Teismas rėmėsi netiksliomis faktinėmis aplinkybėmis, nepateikdamas įrodymų dėl bylai reikšmingų klausimų.

Antrasis teisinis pagrindas taip pat grindžiamas klaidingu skiriamojo požymio vertinimu pagal Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas klaidingai manė, kad tai, jog prekės ir paslaugos gali būti „reklamos objektas“ yra reikšminga bendra savybė pagrįsti automatišką atsisakymą pripažinti skiriamąjį požymį visoms paraiškoje nurodytoms prekėms ir paslaugoms.

Trečiasis teisinis pagrindas grindžiamas vienodo požiūrio ir gero administravimo principų pažeidimu. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nenagrinėjo, ar Apeliacinė taryba pakankamai išnagrinėjo reikšmingas ankstesnes apeliantės registracijas ir ar ji įvertino, ar turi priimti tokį pat sprendimą. Visiškas neatsižvelgimas į tapačias ankstesnes registracijas EUIPO yra teisės klaida.

---

(1)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1).

2019 m. kovo 20 d. Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no 2 de Ourense (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje FA/Tesorería General de la Seguridad Social (TGSS)

(Byla C-240/19)

(2019/C 238/07)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no 2 de Ourense

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: FA

Kita administracinio proceso šalis: Tesorería General de la Seguridad Social (TGSS)

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar tuo atveju, kai pagal nacionalinę nuostatą, kaip antai Įsakymo TAS 2865/2003 2 straipsnio 2 dalies a punktas, siekiant gauti savanorišką ar papildomą nuolatinį draudimą, reikalaujama būti išsiregistravus iš socialinės apsaugos sistemos, būtina būti išsiregistravus iš Ispanijos socialinės apsaugos sistemos, ar, priešingai, laikantis vienodo požiūrio į faktus principo, nustatyto Reglamento 883/2004 (1) 5 straipsnio b punkte, kompetentinga Ispanijos institucija privalo atsižvelgti į išsiregistravimą iš kitos valstybės narės panašios socialinės apsaugos sistemos, tartum jis būtų įvykęs Ispanijoje?

2.

Ar tuo atveju, kai pagal nacionalinę nuostatą, kaip antai Įsakymo TAS 2865/2003 3 straipsnio 3 dalis, siekiant gauti savanorišką ar papildomą nuolatinį draudimą reikalaujama įrodyti, kad tam tikrą laikotarpį mokėtos įmokos, būtina, kad suinteresuotajam asmeniui tam tikru metu praeityje būtų taikyti Ispanijos teisės aktai, ar, remiantis Reglamento 883/2004 6 straipsniu, kompetentinga Ispanijos institucija privalo atsižvelgti į įmokų mokėjimo pagal kitos valstybės narės teisės aktus laikotarpius, tartum įmokos būtų mokėtos Ispanijoje?

---

(1)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72).

2019 m. kovo 29 d. Juzgado de Primera Instancia no 7 de Orense (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UP/Banco Pastor S.A.U.

(Byla C-268/19)

(2019/C 238/08)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia no 7 de Orense

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: UP

Atsakovas: Banco Pastor S.A.U.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar neprivalomumo principą, nustatytą Direktyvos 93/13 (1) 6 straipsnio 1 dalyje, reikia aiškinti taip, kad pagal jį vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo susitarimas dėl nesąžiningos sąlygos pakeitimo negalioja esant aplinkybėms, kai a) nesąžininga sąlyga minėto susitarimo sudarymo momentu nebuvo pripažinta niekine ar paskelbta negaliojančia ir vartotojas nebuvo įspėtas apie tai, kad jos nesąžiningumas gali ilgainiui būti pripažintas, ir b) minėtas pakeitimo susitarimas nėra sandoris? Ar tokiu atveju minėto susitarimo galiojimas priklauso nuo to, ar vartotojas derėjosi dėl pakeitimo turinio?

2.

Ar Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad norint laikyti skaidria sąlygą, nustatytą vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo susitarime, kuriuo pakeičiama ankstesnė nesąžininga sąlyga, būtina, kad susitarimo pasiekimo momentu vartotojas būtų buvęs informuotas apie pradinės sąlygos nesąžiningumą, arba, prireikus, apie galimybę, kad minėtas nesąžiningumas bus pripažintas? Atsižvelgiant į tai, ar aplinkybė, kad dėl naujos sąlygos buvo atskirai derėtasi, visais atvejais reiškia, jog neatliekama jos nesąžiningumo kontrolės patikra?

---

(1)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).

2019 m. kovo 29 d. Curtea de Apel Cluj (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Banca B. SA/A.A.A.

(Byla C-269/19)

(2019/C 238/09)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Cluj

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Banca B. SA

Kita apeliacinio proceso šalis: A.A.A.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Direktyvos 93/13/EEB (1) 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad patvirtinus, jog sąlyga, apibrėžiantis kintamosios palūkanų normos nustatymo taikant formulę „nekintama marža ir referencinė palūkanų norma, kurias bankas taiko remdamasis neskaidriais kriterijais“ mechanizmą, yra nesąžininga, tuo atveju, kai kredito sutartyje nustatyta nekintama palūkanų norma taikoma tik pirmaisiais metais, o pagal pirmiau minėtą formulę apskaičiuota kintamoji palūkanų norma — paskesniais metais, nacionalinis teismas gali, siekdamas užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą, atsižvelgdamas į kredito sutartyje išdėstytus faktinius duomenis, pakoreguoti sutartį, nustatydamas kintamųjų palūkanų apskaičiavimo metodą, grindžiamą skaidriais lyginamaisiais indeksais (LIBOR/EURIBOR) ir banko nustatyta nekintama marža?

2.

Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad nustačius, jog tokia sąlyga, kaip nurodyta anksčiau, yra nesąžininga, nacionalinis teismas gali teismine tvarka taikyti nekintamą palūkanų normą, atsižvelgdamas į antriesiems sutarties vykdymo metams taikytiną nekintamą maržą arba pirmiesiems metams taikytiną nekintamą palūkanų normą?

3.

Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalis ir veiksmingumo principas turėtų būti aiškinami taip, kad po to, kai tokia sąlyga, kaip nurodyta pirmiau, pripažįstama nesąžininga, pagal juos nacionaliniam teismui draudžiama nurodyti sutarties šalims derėtis dėl naujos palūkanų normos nenustačius lyginamųjų indeksų?

4.	Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti vartotojų apsaugą pagal Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies nuostatas?

---

(1)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).

2019 m. balandžio 4 d. Amtsgericht Hannover (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje EUflight.de GmbH/TUIfly GmbH

(Byla C-283/19)

(2019/C 238/10)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Hannover

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: EUflight.de GmbH

Atsakovė: TUIfly GmbH

2019 m. gegužės 23 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi byla išbraukta iš Teisingumo Teismo registro.

2019 m. balandžio 11 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. vasario 12 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-201/17, Printeos/Komisija

(Byla C-301/19 P)

(2019/C 238/11)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama F. Dintilhac, P. Rossi ir F. Jimeno Fernández

Kita proceso šalis: Printeos, S.A.

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2019 m. vasario 12 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-201/17, Printeos S.A./Europos Komisija,

—

išnagrinėti bylą iš esmės ir: — atmesti visą remiantis SESV 266 antra dalimi, 268 ir 340 straipsniais, taip pat — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 3 dalimi pateiktą prašymą atlyginti žalą kaip nepagrįstą, — atmesti Reglamento Nr. 1268/2012 (1) 90 straipsnio 4 dalies a punktu grindžiamą prieštaravimą dėl teisėtumo kaip nepagrįstą, — pripažinti prašymą panaikinti 2017 m. sausio 26 d. el. laišką kaip nepriimtiną, subsidiariai — kaip nepagrįstą, — priteisti iš Printeos S.A. bylinėjimosi išlaidas, patirtas vykstant abiem procesams.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Europos Komisija tvirtina, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą dėl šių aspektų:

—

pirmasis pagrindas: Bendrasis Teismas pažeidė Europos Komisijos teisę į gynybą ir nesilaikė proceso taisyklių, taip pažeisdamas non ultra petita principą, nes jis nepagrįstai pakeitė ginčo dalyką ir iškraipė jo esmę, kai per teismo posėdį paragino ieškovę pakeisti interesų teisinį vertinimą, kurį ji pateikė ieškinyje.

—

Antrasis pagrindas: Bendrasis Teismas klaidingai aiškino SESV 266 straipsnį, nes nurodė, kad juo Komisijai nustatyta absoliuti ir besąlyginė pareiga mokėti palūkanas tuo atveju, jeigu būtų panaikintas sprendimas skirti sankciją ar baudą, skaičiuojant jas atgaline data, nuo laikinojo sumokėjimo momento.

—	Trečiasis pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai aiškino SESV 266 straipsnį atsižvelgdamas į Sprendimus IPK (2) ir Corus (3) ir į Nutartį Holcim (4); tai darydamas jis neatsižvelgė į naują teisinį sankcijų skyrimo konkurencijos srityje reglamentavimą.

—	Ketvirtasis pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nurodė, kad nagrinėjamu atveju tenkinamos sąlygos, kuriomis pagal jurisprudenciją kyla deliktinė atsakomybė.

—	Penktasis pagrindas: Bendrasis Teismas pažeidė teisėtumo ir saugumo principus, kai nagrinėjamu atveju netaikė Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnio, nepaisant to, kad jame numatytas ankstesnis sprendimas buvo galutinis.

---

(1)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1).

(2)  Byla Komisija/IPK International, C-336/13 P, 2015 m. vasario 12 d. sprendimas, EU:C:2015:83.

(3)  Byla Corus/Komisija, T-171/99, 2001 m. spalio 10 d. sprendimas, EU:T:2001:249.

(4)  Byla Holcim/Komisija, T-86/03, 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, EU:T:2005:157.

2019 m. balandžio 23 d. Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën, kita kasacinio proceso šalis: Exter BV

(Byla C-330/19)

(2019/C 238/12)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Staatssecretaris van Financiën

Kita kasacinio proceso šalis: Exter BV

Prejudicinis klausimas

Ar Bendrijos muitinės kodekso (1) 121 straipsnio 1 dalis reiškia, kad į lengvatinių muitų tarifų priemonę, kuri svarstytina importuotų prekių atveju tuo metu, kai taikant sąlyginio neapmokestinimo procedūrą joms buvo įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, galima atsižvelgti ir nustatant skolos muitinei sumą, atsirandančią išleidžiant šias prekes pakeistu arba nepakeistu pavidalu į laisvą apyvartą, jei ta priemonė buvo sustabdyta tuo metu, kai buvo priimta deklaracija prekių išleidimui į laisvą apyvartą įforminti?

---

(1)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307).

2019 m. balandžio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Ispanijos Karalystė

(Byla C-347/19)

(2019/C 238/13)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama K. Talabér-Ritz ir S. Pardo Quintillán

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį, kad nepriėmusi nacionalinės teisės normų, reglamentuojančių individualaus šilumos, vėsumos ir karšto vandens vartojimo skaičiavimo įrenginių diegimą pastatuose, vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (1) dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB 9 straipsnio 3 dalimi, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtas Direktyvos 2012/27/ES nuostatas.

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisijos teigimu, Ispanijos Karalystė Reino nepriėmė nacionalinės teisės normų, reglamentuojančių individualaus šilumos, vėsumos ir karšto vandens vartojimo skaičiavimo įrenginių diegimą pastatuose, vadovaujantis Direktyvos 2012/27/ES 9 straipsnio 3 dalimi.

---

(1)  OL L 315, 2012, p. 1.

2019 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. vasario 26 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-865/16, Fútbol Club Barcelona/Komisija

(Byla C-362/19 P)

(2019/C 238/14)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama P. Němečková, B. Stromsky ir G. Luengo

Kitos proceso šalys: Fútbol Club Barcelona ir Ispanijos Karalystė

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą sprendimą.

—	Grąžinti bylą nagrinėti Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

—	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas SESV 107 straipsnio 1 dalį, kiek tai konkrečiai susiję su valstybės pagalbos teikiamo pranašumo sąvoka ir Komisijos pareiga motyvuoti to pranašumo egzistavimą. Šį vienintelį kasacinio skundo motyvą galima skirstyti į dvi dalis, susijusias su nustatyta teisės klaida:

—

pirma, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad atliekant tyrimą, ar konkreti mokestinė tvarka suteikia pranašumo subjektams, kuriems ji taikoma, reikia ne tik išanalizuoti nagrinėjamai tvarkai būdingus nusistovėjusius kriterijus, dėl kurių subjektai, kuriems ta tvarka taikoma, atsiduria palankesnėje padėtyje, palyginti su kitomis įmonėmis, kurioms taikoma bendroji tvarka, bet ir kad atliekant šį vertinimą reikia išanalizuoti nepalankius veiksnius dėl su ta tvarka nesusijusių ir kiekvienais mokestiniais metais kintančių aplinkybių, net jei tie veiksniai yra atsitiktiniai ir negali sistemingai neutralizuoti pranašumo, ir kad, be to, jie negali būti numatyti nagrinėjant tvarką ex ante,

—

antra, net remdamasis klaidingu pranašumo sąvokos aiškinimu Bendrasis Teismas klaidingai aiškina Komisijai tenkančią rūpestingumo pareigą nagrinėjant, ar egzistuoja pagalbos schema, ir daro teisės klaidą dėl Komisijai tenkančios įrodinėjimo naštos siekiant įrodyti, kad šiuo atveju suteikiamas pranašumas.

2019 m. gegužės 14 d. Ústavný súd Slovenskej republiky (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Prezident Slovenskej republiky

(Byla C-378/19)

(2019/C 238/15)

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Ústavný súd Slovenskej republiky

Šalis pagrindinėje byloje

Ieškovas: Prezident Slovenskej republiky

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB (1) dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 35 straipsnio 4 dalis, visų pirma atsižvelgiant į direktyvos preambulės 33 konstatuojamąją dalį, gali būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybei narei neleidžiama, iš dalies keičiant vidaus teisės aktą, kuriuo ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, iš piliečių tiesiogiai renkamo Respublikos Prezidento atimti įgaliojimų skirti ir atleisti Reguliavimo institucijos pirmininką, siekiant suteikti juos Vyriausybei, jeigu dėl tokio įgaliojimų perkėlimo būtų atkurta teisinė padėtis, buvusi prieš perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę?

2.

Ar <...> Direktyvos 2009/72/EB <...> 35 straipsnio 5 dalis, visų pirma atsižvelgiant į direktyvos preambulės 34 konstatuojamąją dalį, gali būti aiškinama taip, kad ji draudžia vidaus teisės normą, pagal kurią, siekiant užtikrinti viešojo intereso gynimą, ministerijoms leidžiama dalyvauti Reguliavimo institucijos vykdomoje tarifų reguliavimo procedūroje?

---

(1)  OL L 211, 2009, p. 55.

2019 m. gegužės 23 d. Prancūzijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. kovo 12 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-26/18 Prancūzija/Komisija

(Byla C-404/19 P)

(2019/C 238/16)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama D. Colas, A.-L. Desjonquères, C. Mosser

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Iš dalies panaikinti 2019 m. kovo 12 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-26/18 Prancūzija/Komisija;

—

priimti galutinį sprendimą dėl ginčo siekiant panaikinti 2017 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/2014 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (1), kiek juo nustatytos Prancūzijai 100 proc. fiksuotosios sumos korekcijos dėl pagalbos kontrolės sistemos trūkumų Aukštosios Korsikos paviršiuje;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prancūzijos vyriausybė prašo Teisingumo Teismo iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo atmestas jos ieškinys dėl skundžiamo sprendimo dalies, susijusios su 2013 ir 2014 m. „Didelių trūkumų turinti kontrolės sistema Korsikoje“, nes joje nustatytos 100 proc. fiksuotosios sumos korekcijos dėl pagalbos kontrolės sistemos trūkumų Aukštosios Korsikos paviršiuje.

Grįsdama savo skundą Prancūzijos vyriausybė remiasi pagrindu, susijusiu su teisės klaida. Bendrasis Teismas rėmėsi klaidingu 2015 m. gairių 3.2.5 punkto, kuriuo nustatyta didesnė korekcijos norma — iki 25 proc., aiškinimu. Bendrasis Teismas supainiojo įrodymus situacijos, kai pagalbos suteikimas nepagrįstas jokiu teisiniu pagrindu ar pažeidžia Sąjungos teisės aktus, ir situacijos, kai pagalbos kontrolės sistemos trūkumai yra pakankami dideli, kad būtų galima teigti, jog pagalba suteikiama pažeidžiant Sąjungos teisės normas. Bendrasis Teismas suklydo nuspręsdamas, kad visų Sąjungos finansavimo išlaidų neskyrimas yra pateisinamas ir 100 proc. fiksuotosios sumos korekcija yra pagrįsta.

---

(1)  OL L 292, 2017, p. 61.

2019 m. gegužės 29 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-198/16 Italija ir kt./Komisija

(Byla C-425/19 P)

(2019/C 238/17)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama P. Stancanelli, L. Flynn, A. Bouchagiar, D. Recchia

Kita proceso šalis: Italijos Respublika, Banca Popolare di Bari Società Cooperativa per Azioni, Fondo interbancario di tutela dei depositi, Banca d’Italia

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2019 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą sujungtose bylose Italijos Respublika/Europos Komisija, T-98/16, Banca Popolare di Bari S.C.p.A./Europos Komisija, T-196/16, Fondo interbancario di tutela dei depositi/Europos Komisija T-198/16;

—	atmesti pirmojoje instancijoje pateiktus ieškinius, kiek juose tvirtinama, kad ginčijamame sprendime neįrodyta, jog tenkinamos sąlygos nagrinėjamas priemones priskirti valstybei ir pripažinti, kad jos finansuotos iš valstybės išteklių;

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis išnagrinėtų kitus pirmojoje instancijoje pareikštų ieškinių pagrindus;

—	atidėti bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidų paskirstymo klausimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą, nes „Komisija pakankamai neįrodė, kad Italijos viešosios valdžios institucijos dalyvavo priimant nagrinėjamą priemonę ir atitinkamai kad tokią priemonę galima priskirti valstybei, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį“ ir „ginčijamame sprendime nepakankamai įrodė, kad aptariamus išteklius kontroliavo ir atitinkamai jais disponavo Italijos viešosios valdžios institucijos“.

Komisija tvirtina, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas klaidingu teisės vertinimu ir faktinių aplinkybių iškraipymu; tai nepataisomai paveikė skundžiamame sprendime pateiktas išvadas ir jo rezoliucinę dalį. Komisija pateikia du apeliacinio skundo motyvus:

—

Pirma, Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį dėl dviejų priežasčių: — Bendrasis Teismas padarė klaidą vertindamas įrodinėjimo pareigą, kurią turėjo įvykdyti Komisija, kad galėtų nuspręsti, jog tenkinamos sąlygos priskirti priemonę valstybei ir pripažinti, kad panaudoti valstybės ištekliai, kai nurodė, kad Komisija turėjo įrodyti, jog visais proceso, per kurį priimtos nagrinėjamos priemonės, etapais egzistavo dominuojanti viešosios valdžios institucijų įtaka, nukreipta į pagalbą skiriantį subjektą, vien todėl, kad tai yra privatus subjektas; — Bendrasis Teismas padarė klaidą vertindamas įrodinėjimo pareigą, kurią turėjo įvykdyti Komisija, kad galėtų nuspręsti, jog tenkinamos sąlygos priskirti priemonę valstybei ir pripažinti, kad panaudoti valstybės ištekliai, kai nagrinėjo ir vertino ginčijamame sprendime Komisijos pateiktus įrodymus kiekvieną atskirai, nesvarstydamas jų kaip visumos ir neatsižvelgdamas į jų platesnį kontekstą.

—	Antra, Bendrojo Teismo išvadose yra didelių esminių netikslumų, susijusių su faktinėmis aplinkybėmis ir atitinkamos Italijos teisės aiškinimu, aiškiai matomų iš bylos dokumentų.

2019 m. gegužės 23 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Remag Metallhandel ir Jaschinsky/Komisija

(Byla T-631/16) (1)

(Deliktinė atsakomybė - Antidempingas - OLAF prašymas valstybėms narėms, kad jos išieškotų antidempingo muitą už Taivano kilmės silicio metalo importą, neįrodžius minėto metalo Kinijos kilmės - Reglamentas (EB) Nr. 398/2004 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 467/2010 - Priežastinis ryšys)

(2019/C 238/18)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Remag Metallhandel GmbH (Šteiras, Austrija) ir Werner Jaschinsky (St. Ulrich bei Steyr, Austrija), atstovaujami advokato M. Lux

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Caeiros ir A. Lewis

Dalykas

Pagal SESV 268 straipsnį pateiktas prašymas atlyginti žalą, kurią ieškovai patyrė dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) prašymo, kad valstybių narių muitinės išieškotų antidempingo muitą už visas silicio metalo siuntas, eksportuotas iš Taivano į ES.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Remag Metallhandel GmbH ir Werner Jaschinsky bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 392, 2016 10 24.

2019 m. gegužės 23 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Negru/EUIPO — Sky (SkyPrivate)

(Byla T-837/17) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „SkyPrivate“ paraiška - Ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas SKY - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

(2019/C 238/19)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Alexandru Negru (Jasai, Rumunija), iš pradžių atstovaujamas advokato I.-M. Iliescu, vėliau — T. Protopopescu

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama J. Ivanauskas ir H. O’Neill

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Sky Ltd, buvusi — Sky plc (Isleworth, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitoriaus K. Saliger ir QC P. Roberts

Dalykas

Ieškinys dėl 2017 m. spalio 12 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 349/2017-2), susijusio su protesto procedūra tarp Sky ir A. Negru

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Alexandru Negru bylinėjimosi išlaidas, įskaitant Sky Ltd patirtas bylinėjimosi Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) apeliacinėje taryboje išlaidas.

---

(1)  OL C 72, 2018 2 26.

2019 m. gegužės 23 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Dentsply De Trey/EUIPO — IDS (AQUAPRINT)

(Byla T-312/18) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo AQUAPRINT paraiška - Ankstesni nacionaliniai žodiniai prekių ženklai AQUACEM ir ankstesni nacionaliniai neįregistruoti prekių ženklai AQUACEM ir AQUASIL - Santykiniai atmetimo pagrindai - Galimybės supainioti nebuvimas - Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Didesnę negu vietinę reikšmę turinčio žymens naudojimas prekyboje - Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 4 dalis - Ieškinys dėl prisidengimo svetimu vardu (action for passing off) - Klaidinančio pateikimo nebuvimas)

(2019/C 238/20)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Dentsply De Trey GmbH (Konstancas, Vokietija), atstovaujama solisitoriaus S. Clark

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama G. Sakalaitės-Orlovskienės, J. Ivanausko ir H. O’Neill

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: IDS SpA (Savona, Italija), atstovaujama advokatų M. Andreolini ir F. Andreolini

Dalykas

Ieškinys dėl 2018 m. vasario 26 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1438/2017-2), susijusio su protesto procedūra tarp Dentsply De Trey ir IDS.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Dentsply De Trey GmbH bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 240, 2018 7 9.

2019 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje J. García Carrión/EUIPO — Codorníu (JAUME CODORNÍU)

(Byla T-358/18) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo JAUME CODORNÍU paraiška - Ankstesni žodiniai Ispanijos ir Europos Sąjungos prekių ženklai JAUME SERRA - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Žymenų panašumas - Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 5 dalis - Vardo ir pavardės skiriamasis požymis)

(2019/C 238/21)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: J. García Carrión, SA (Chumilja, Ispanija), atstovaujama advokato E. Arsuaga Santos

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama J. Crespo Carrillo ir H. O’Neill

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Codorníu, SA (Espluges de Ljobregatas, Ispanija), atstovaujama advokatų M. Ceballos Rodríguez ir M. Hernández Gásquez

Dalykas

Ieškinys dėl 2018 m. balandžio 11 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 451/2017-4), susijusio su protesto procedūra tarp J. García Carrión ir Codorníu.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš J. García Carrión SA bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 276, 2018 8 6.

2019 m. gegužės 23 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Arçelik/EUIPO (MicroGarden)

(Byla T-364/18) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „MicroGarden“ paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

(2019/C 238/22)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Arçelik AS (Stambulas, Turkija), atstovaujama advokatų A. Franke ir E. Flach

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama E. Sliwinska, S. Palmero Cabezas ir H. O’Neill

Dalykas

Ieškinys dėl 2018 m. balandžio 4 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 163/2018-2), susijusio su paraiška dėl žodinio žymens „MicroGarden“ kaip Europos Sąjungos prekių ženklo įregistravimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Arçelik AS bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 268, 2018 7 30.

2019 m. gegužės 23 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Sintokogio/EUIPO (ProAssist)

(Byla T-439/18) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija - Žodinis prekių ženklas „ProAssist“ - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas - Reglamento 2017/1001 94 straipsnis - Vienodas požiūris)

(2019/C 238/23)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Sintokogio Ltd (Nagoja, Japonija), iš pradžių atstovaujama advokatų V. Dalichau, S. Kirschstein-Freund, ir B. Breitinger, vėliau — S. Kirschstein-Freund ir B. Breitinger

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama S. Palmero Cabezas ir H. O’Neill

Dalykas

Ieškinys dėl 2018 m. gegužės 3 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2341/2017-2), susijusio su Europos Sąjungoje galiojančia žodinio prekių ženklo „ProAssist“ tarptautine registracija.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Sintokogio Ltd bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 328, 2018 9 17.

2019 m. balandžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Al Zoubi/Taryba

(Byla T-257/19)

(2019/C 238/24)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Khaldoun Al Zoubi (Damaskas, Sirija), atstovaujamas advokato L. Cloquet

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2019/87 (1), kiek jis taikomas ieškovui;

—	panaikinti 2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/85 (2), kiek jis taikomas ieškovui; ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi šešiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas atsakovės padaryta akivaizdžia vertinimo klaida, kai pastaroji nusprendė, kad ieškovas remia Sirijos režimą ir gauna iš jo naudos, kas yra visiškai nepagrįsta.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas bendrasis proporcingumo principas, o ginčijamuose aktuose nurodytos priemonės laikytinos neproporcingomis. Ieškovui taikomų sankcijų ekonominės pasekmės bus katastrofiškos ir neproporcingos tikslams, numatytiems ginčijamuose aktuose.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su neproporcingu teisės į nuosavybę ir teisės į darbą pažeidimu, nes ginčijamomis priemonėmis neleidžiama ieškovui taikiai disponuoti savo nuosavybe ir ekonomine laisve, tuo pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmąjį papildomą protokolą.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas piktnaudžiavimu įgaliojimais. Ginčijami aktai buvo priimti siekiant kitų tikslų nei juose nurodyti, t. y. dėl nežinomų priežasčių siekiant paveikti patį ieškovą, o ne režimą, todėl yra negaliojantys dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo nepaisyta SESV 296 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos nurodyti motyvus. Ginčijamuose aktuose nurodyti motyvai, iš tiesų, yra tik formalūs ir greičiausiai atsakovės neapsvarstyti.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo padarytas teisių į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas. Ieškovui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam prieš nustatant ginčijamas ribojamąsias priemones, todėl ieškovas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą, įskaitant ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, numatytą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 2 dalyje.

---

(1)  2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (BUSP) 2019/87, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 18I, 2019 1 21, p. 13).

(2)  2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/85, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 18I, 2019 1 21, p. 4).

2019 m. balandžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Foz/Taryba

(Byla T-258/19)

(2019/C 238/25)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Samer Foz (Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai), atstovaujamas advokatų L. Cloquet ir J. Buyle

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2019/87 (1), kiek jis taikomas ieškovui;

—	panaikinti 2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/85 (2), kiek jis taikomas ieškovui; ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi šešiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas atsakovės padaryta akivaizdžia vertinimo klaida, kai pastaroji nusprendė, kad ieškovas remia Sirijos režimą ir gauna iš jo naudos, kas yra visiškai nepagrįsta.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas bendrasis proporcingumo principas, o ginčijamuose aktuose nurodytos priemonės laikytinos neproporcingomis. Ieškovui taikomų sankcijų ekonominės pasekmės bus katastrofiškos ir neproporcingos tikslams, numatytiems ginčijamuose aktuose.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su neproporcingu teisės į nuosavybę ir teisės į darbą pažeidimu, nes ginčijamomis priemonėmis neleidžiama ieškovui taikiai disponuoti savo nuosavybe ir ekonomine laisve, tuo pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmąjį papildomą protokolą.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas piktnaudžiavimu įgaliojimais. Ginčijami aktai buvo priimti siekiant kitų tikslų nei juose nurodyti, t. y. dėl nežinomų priežasčių siekiant paveikti patį ieškovą, o ne režimą, todėl yra negaliojantys dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo nepaisyta SESV 296 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos nurodyti motyvus. Ginčijamuose aktuose nurodyti motyvai, iš tiesų, yra tik formalūs ir greičiausiai atsakovės neapsvarstyti.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo padarytas teisių į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas. Ieškovui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam prieš nustatant ginčijamas ribojamąsias priemones, todėl ieškovas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą, įskaitant ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, numatytą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 2 dalyje.

---

(1)  2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (BUSP) 2019/87, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 18I, 2019 1 21, p. 13).

(2)  2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/85, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 18I, 2019 1 21, p. 4).

2019 m. balandžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Aman Dimashq/Taryba

(Byla T-259/19)

(2019/C 238/26)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Aman Dimashq JSC (Damaskas, Sirija), atstovaujama advokatų L. Cloquet ir J. Buyle

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2019/87 (1), kiek jis taikomas ieškovei;

—	panaikinti 2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/85 (2), kiek jis taikomas ieškovei; ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas atsakovės padaryta akivaizdžia vertinimo klaida, kai pastaroji nusprendė, kad ieškovė remia Sirijos režimą ir gauna iš jo naudos, kas yra visiškai nepagrįsta.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas bendrasis proporcingumo principas, o ginčijamuose aktuose nurodytos priemonės laikytinos neproporcingomis. Ieškovei taikomų sankcijų ekonominės pasekmės bus katastrofiškos ir neproporcingos tikslams, numatytiems ginčijamuose aktuose.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su neproporcingu teisės į nuosavybę ir teisės užsiimti ekonomine veikla pažeidimu, nes ginčijamomis priemonėmis neleidžiama ieškovei taikiai disponuoti savo nuosavybe ir ekonomine laisve, tuo pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmąjį papildomą protokolą.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas piktnaudžiavimu įgaliojimais. Ginčijami aktai buvo priimti siekiant kitų tikslų nei juose nurodyti, t. y. dėl nežinomų priežasčių siekiant paveikti pačią ieškovę, o ne režimą, todėl yra negaliojantys dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo nepaisyta SESV 296 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos nurodyti motyvus. Ginčijamuose aktuose nurodyti motyvai, iš tiesų, yra tik formalūs ir greičiausiai atsakovės neapsvarstyti.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo padarytas teisių į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas. Ieškovei nebuvo suteikta teisė būti išklausytai prieš nustatant ginčijamas ribojamąsias priemones, todėl ieškovė negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą, įskaitant ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, numatytą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 2 dalyje.

---

(1)  2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (BUSP) 2019/87, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 18I, 2019 1 21, p. 13).

(2)  2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/85, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 18I, 2019 1 21, p. 4).

2019 m. gegužės 2 d. pareikštas ieškinys byloje Vokietija/ACER

(Byla T-283/19)

(2019/C 238/27)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller, S. Eisenberg ir advokatų M. Elspas, R. Bierwagen ir G. Brucker

Atsakovė: Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

1)	panaikinti 2019 m. vasario 21 d. atsakovės Sprendimo Nr. 02/2019 I priedo 5 straipsnio 8 ir 9 dalis ir II priedo 5 straipsnio 8 ir 9 dalis;

2)	panaikinti 2019 m. vasario 21 d. atsakovės Sprendimo Nr. 02/2019 I priedo 10 straipsnio 4 dalies antrą sakinio dalį, 10 straipsnio 5 dalį, 16 straipsnio 2 dalies antrą sakinį ir 3 dalies d punkto vii papunktį, taip pat II priedo 17 straipsnio 3 dalies d punkto vii papunktį;

3)

papildomai — jei Bendrasis Teismas manytų, kad I ir II priedų nuostatos, kurios turi būti panaikintos pagal 1 punktą, neatskiriamai susijusios su kitomis 2019 m. vasario 21 d. atsakovės Sprendimo Nr. 02/2019 atitinkamo straipsnio ar priedo arba viso sprendimo nuostatomis — panaikinti atitinkamus straipsnius, priedus ar visą sprendimą;

4)

papildomai — jei Bendrasis Teismas manytų, kad I ir II priedų nuostatos, kurios turi būti panaikintos pagal 2 punktą, neatskiriamai susijusios su kitomis 2019 m. vasario 21 d. atsakovės Sprendimo Nr. 02/2019 atitinkamo straipsnio ar priedo arba viso sprendimo nuostatomis — panaikinti atitinkamus straipsnius, priedus ar visą sprendimą; taip pat

5)	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šiais pagrindais.

1.

Naujai įsigaliojančio Reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos 14–16 straipsnių, siejamų su ESS 13 straipsnio 2 dalimi ir bendruoju teisinio saugumo principu, pažeidimas Pirmajame ieškinio pagrinde teigiama, kad atsakovė, paaiškindama Sprendimo Nr. 02/2019 I ir II priedų 5 straipsnio 8 dalies b ir c punktuose, kas yra kritinis tinklo elementas, pažeidžia pagrindinę nuo 2020 m. sausio 1 d. taikytino Reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos 14–16 straipsnių struktūrą. Reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos 14–16 straipsniuose reglamentuojama, kaip apskaičiuojant tarpvalstybinius prekybos pajėgumus atsižvelgiama į vidaus tinklo kliūtis. Pagal Reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos 16 straipsnio 8 dalį neginčytinai daroma prielaida, kad nėra tarpvalstybinių elektros energijos srautų diskriminacijos, jei vidaus ir tarpvalstybiniais tinklų elementais yra suteikiamas 70 % atitinkamo tinklo elemento minimalus pralaidumas, skirtas tarpvalstybinei prekybai. Remiantis Reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos 16 straipsnio 4 dalimi perskirstymas neturi būti naudojamas viršijant minimalų pralaidumą. Be to, jei laikomasi minimalaus pralaidumo, prekybos zona gali būti perkonfigūruota tik gavus atitinkamos valstybės narės sutikimą. Taip pat 70 % minimalus pralaidumas nustatomas laipsniška linijine trajektorija. Be to, 70 % minimalaus pralaidumo ir linijinės trajektorijos atveju atsižvelgiama į tai, kad vidaus tinklo plėtra užima daug laiko. Pagal sprendimo I ir II priedų 5 straipsnio 8 dalies b ir c punktus ši pagrindinė struktūra yra pakeista, nes 70 % minimalus pralaidumas vidiniams tinklo elementams galėtų būti taikomas tik tuomet, jei perdavimo sistemos operatorius galėtų įrodyti, kad prekybos zonos konfigūravimas arba didesnis perskirstymas ar didesni tinklo pokyčiai buvo mažiau efektyvūs. Be to, pagal I ir II priedų 5 straipsnio 8 dalies c punktą efektyvumo kriterijus pažeidžia nustatytą 70 % minimalų pralaidumą, nes praktiškai neįmanoma jo pasiekti. Iš anksto atsižvelgiant į taisomuosius veiksmus pagal I priedo 10 straipsnio 4 dalies antrą sakinio dalį, 10 straipsnio 5 dalį, 16 straipsnio 2 dalies antrą sakinį, 16 straipsnio 3 dalies d punkto vii papunktį ir II priedo 17 straipsnio 3 dalies d punkto vii papunktį pažeidžiama Reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos 16 straipsnio 4 dalis, pagal kurią rinkos dalyviams turi būti suteikiami didžiausi pajėgumai.

2.

Reglamento (EB) Nr. 714/2009 (1) pažeidimas Antrajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad sprendimu nepagrįstai apribojamos trys nustatytos išimtys, susijusios su atsižvelgimu į vidaus tinklo elementus pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 I priedo 1.7 punktą, nes sprendime numatytas tik efektyvumo kriterijus, kuris įgyvendinamas netinkamai.

3.

Reglamento (ES) 2015/1222 (2) pažeidimas Trečiajame ieškinio pagrinde teigiama, kad pagal sprendimo I ir II priedų 5 straipsnio 8 dalies c punktą efektyvumo kriterijus prieštarauja prekybos zonų peržiūros procedūrai pagal Reglamento (ES) Nr. 2015/1222 32 ir paskesnius straipsnius, taip pat reikalavimui atsižvelgti į tinklo elementus skaičiuojant pajėgumą, kaip nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 2015/1222 29 straipsnio 3 dalies b punktą.

4.

Proporcingumo principo pažeidimas Ketvirtajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad dėl vidaus tinklo elementų neįtraukimo į sprendimo I ir II priedų 5 straipsnio 8 dalies c punkte nustatytą efektyvumo kriterijų pažeidžiamas proporcingumo principas, nes šis neįtraukimas kenkia sistemos saugumui, o tai nėra švelniausia priemonė.

5.

Formalios ginčijamo sprendimo klaidos Penktajame ieškinio pagrinde teigiama, kad sprendimas prieštarauja 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, (OL 17, 1958 10 6, p. 385) 2 ir 4 straipsniams, nes buvo paskelbtas ir apie jį pranešta tik anglų kalba. Sprendimu taip pat buvo pažeista pareiga motyvuoti, ir agentūra jį priėmė neturėdama kompetencijos.

---

(1)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL L 211, 2009 8 14, p. 15).

(2)  2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (OL L 197, 2015 7 25, p. 24).

2019 m. gegužės 2 d. pareikštas ieškinys byloje Wonder Line/EUIPO — De Longhi Benelux (KENWELL)

(Byla T-284/19)

(2019/C 238/28)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Wonder Line, SL (Barselona, Ispanija), atstovaujama advokatų E. Manresa Medina ir J. Manresa Medina

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: De Longhi Benelux SA (Liuksemburgas, Liuksemburgas)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „KENWELL“ paraiška — Registracijos paraiška Nr. 13 532 296

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2019 m. vasario 11 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1351/2018-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš atsakovės ir prireikus iš bendraatsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2019 m. gegužės 13 d. pareikštas ieškinys byloje Achema ir Lifosa/Komisija

(Byla T-300/19)

(2019/C 238/29)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Achema AB (Jonava, Lietuva) ir Lifosa AB (Kėdainiai, Lietuva), atstovaujamos advokatų E. Righini ir N. Solárová

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2019 m. sausio 8 d. Komisijos sprendimą C(2018) 9209 final dėl valstybės pagalbos SA.45765 (2018/NN) — Lietuva — Parama elektrinėms, gaminančioms elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi vieninteliu pagrindu, grindžiamu tuo, kad Komisija nepradėjo oficialios tyrimo procedūros, tokiu būdu nesuteikdama ieškovėms procesinių teisių, numatytų SESV 108 straipsnio 2 dalyje.

—	Ieškovės teigia, kad remdamasi visais įrodymais Komisija turėjo suabejoti dėl valstybės pagalbos ir jos finansavimo modelio suderinimo su vidaus rinka ir ES teise. Dėl šios priežasties ji turėjo pradėti oficialų tyrimą.

—

Ieškovės remiasi daugeliu įrodymų, pradedant nuo laikotarpio iki pranešimo trukmės ir neproporcingo laiko paskirstymo tarp šio etapo ir pirminio patikrinimo procedūros, kitomis aplinkybėmis, kuriomis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, ir tariamais sprendimo, kuris, anot ieškovių, yra nepakankamai motyvuotas ir jame yra didelių vertinimo klaidų ar trūksta vertinimo, turinio trūkumais. Šie faktai atskleidžia, kad Komisija neatliko atitinkamų aspektų tinkamos analizės ir neturėjo visos informacijos, reikalingos nustatyti, kad valstybės pagalba ir jos finansavimo modelis nesuderinami su vidaus rinka ir ES teise.

—

Konkrečiai kalbant, įtariama, kad i) Komisija neteisingai įvertinio tariamai atskirą atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) sistemą ir AEŠ mokestį, klaidingai aiškindama Lietuvos Respublikos teisės aktų sistemą ir ieškovių skundus; ii) Komisija neįvertino investicinės paramos, skiriamos AEŠ generatoriams, todėl jos pagrindinė analizė yra neišsami ir nepakankama; iii) Komisija suklydo vertindama neapmokestinimo atvejus pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį; iv) Komisijos vertinimas dėl AEŠ sistemos suderinimo su vidaus rinka buvo netinkamas ir klaidingas; ir v) finansinių metodų suderinimo su ES teise vertinimas yra neteisingas bei nepakankamas.

2019 m. gegužės 14 d. pareikštas ieškinys byloje Yanukovych/Taryba

(Byla T-302/19)

(2019/C 238/30)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Oleksandr Viktorovych Yanukovych (Sankt Peterburgas, Rusija), atstovaujamas QC T. Beazley

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/354 (1), kiek jis taikomas ieškovui;

—	panaikinti Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/352 (2), kiek jis taikomas ieškovui;

—	nurodyti Tarybai padengti ieškovo šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi septyniais teisės pagrindais, kurie iš esmės yra tokie patys arba panašūs į tuos, kuriais remiamasi byloje T-301/18, Yanukovych/Taryba (3).

---

(1)  2019 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/354, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 64, 2019 3 5, p. 7).

(2)  2019 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/352, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 64, 2019 3 5, p. 1).

(3)  OL C 231, 2018 7 2, p. 48.

2019 m. gegužės 14 d. pareikštas ieškinys byloje Yanukovych/Taryba

(Byla T-303/19)

(2019/C 238/31)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Viktor Feodorovych Yanukovych (Rostovas prie Dono, Rusija), atstovaujamas QC T. Beazley

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/354 (1), kiek jis taikomas ieškovui;

—	panaikinti Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/352 (2), kiek jis taikomas ieškovui;

—	nurodyti Tarybai padengti ieškovo šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi septyniais teisės pagrindais, kurie iš esmės yra tokie patys arba panašūs į tuos, kuriais remiamasi byloje T-300/18, Yanukovych/Taryba (3).

---

(1)  2019 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/354, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 64, 2019 3 5, p. 7).

(2)  2019 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/352, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 64, 2019 3 5, p. 1).

(3)  OL C 231, 2018 7 2, p. 46.

2019 m. gegužės 23 d. pareikštas ieškinys byloje BU/Komisija

(Byla T-316/19)

(2019/C 238/32)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: BU, atstovaujamas advokato E. Bonanni

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2018 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos sprendimą;

—	įpareigoti Komisiją sumokėti 21 440 EUR sumą;

—	įpareigoti Komisiją sumokėti palūkanas už praleistą terminą nuo 2017 m. sausio 23 d. iki visiško atsiskaitymo;

—	atlyginti jo patirtą žalą, kurios dydis — 500 000 EUR arba kita teisingai nustatyta suma;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Nepatenkinus pirmiau nurodytų reikalavimų:

—	įpareigoti Komisiją pripažinti, kad nagrinėjamas atvejis yra (iki 2006 m. galiojusių) Taisyklių 10 straipsnyje aprašytas atvejis, ir kompensuoti pagrindiniame reikalavime prašomą sumą.

Nepatenkinus ir pastarojo reikalavimo:

—	įpareigoti Komisiją dar kartą paprašyti medicininės komisijos nuomonės pagal (nuo 2006 m. galiojančių) Bendrųjų taisyklių 20 ir 22 straipsnius.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovui šioje byloje, kuriam dėl profesinės ligos jau pripažintas nuolatinis ir visiškas invalidumas, Paskyrimų tarnyba atsisako taikyti iki 2006 m. sausio 1 d. galiojusių Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 10 straipsnį, kiek tai susiję su atviro sąkandžio, kuris neigiamai veikia profesinės ligos pažeistus ieškovo kvėpavimo takus, uždarymo gydymu susijusių išlaidų kompensavimu.

Grįsdamas ieškinį ieškovas nurodo:

1)	kad ieškovą gydančio gydytojo išvada ir pasiektas rezultatas nepalieka abejonių dėl jo gydymo skubos ir būtinumo, kaip tai suprantama pagal Taisyklių 10 straipsnį;

2)

tinkamo administravimo principų pažeidimą dėl ne visų dokumentų pateikimo ekspertui, kurio išvadomis rėmėsi Komisijos paskirtas gydytojas, numatytas 20 straipsnyje, taip pat dėl tame etape veikusių trijų gydytojų elgesio, kuris, keista, neatitiko profesinio elgesio reikalavimų, be kita ko, pagrindinių nosies funkcijų ir visų pirma pažeistų ieškovo kvėpavimo takų priešinfekcinės apsaugos nepripažinimą, taigi atsisakymą padėti uždarius atvirą sąkandį;

3)

Paskyrimų tarnybos atsisakymą pagal analogiją taikyti ieškovui Bendrųjų taisyklių 22 straipsnį vietoj 23 straipsnio, dėl ko buvo pripažintas netaikymas, nors pati Paskyrimų tarnyba Teisingumo Teismo pirmininko paprašė taikyti 22 straipsnį ex officio skiriant „kitą gydytoją“: rėmimasis medicinine komisija garantuotų ieškovui ir tinkamą mandato suformulavimą, ir bylos išsamumą.

2019 m. gegužės 27 d. pareikštas ieškinys byloje Maternus/EUIPO — adp Gauselmann (Jokers WILD Casino)

(Byla T-321/19)

(2019/C 238/33)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Maternus GmbH (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokatų M. Zöbisch ir R. Drozdz

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: adp Gauselmann GmbH (Liubekas, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: juodos, raudonos, geltonos ir baltos spalvų vaizdinis Sąjungos prekių ženklas „Jokers WILD Casino“ — Sąjungos prekių ženklas Nr. 9 515 321

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2019 m. vasario 27 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 803/2018-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 58 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas.

2019 m. gegužės 31 d. pareikštas ieškinys byloje Gerber/Parlamentas ir Taryba

(Byla T-326/19)

(2019/C 238/34)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Tibor Gerber (Milanas, Italija), atstovaujamas advokato N. Amadei

Atsakovai: Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą Reglamentą Nr. 2019/474, konkrečiai jo 1 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio antrą sakinį, ir pripažinti, kad dėl minėto panaikinimo Direktyva 2019/475 tampa neveiksminga, nes jos veiksmingumas priklauso nuo ginčijamo reglamento,

—	kol Bendrasis Teismas priims sprendimą, sustabdyti ginčijamo reglamento ir Direktyvos 2019/475 taikymą,

—

kol bus priimtas sprendimas, sustabdyti visų Reglamento Nr. 2019/474 ir direktyvos 2019/475 įgyvendinimo priemonių, konkrečiai susijusių su Automobilių registracija, numatytų 2018 m. gruodžio 1 d. Įstatyme Nr. 132 (Įstatymas, kuriuo 2018 m. spalio 4 d. Dekretas įstatymas Nr. 113 buvo pertvarkytas į įstatymą), taikymą,

—	priimti ieškovės parodymus, patvirtinančius ieškinyje aprašytas faktines aplinkybes,

—	bet kuriuo atveju, priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/474, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, konkrečiai jo dalių, susijusių su muitinės procedūra, taikytina Italijos Kampionės savivaldybei ir Italijai priklausančiai Lugano ežero daliai (1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio antras sakinys), panaikinimo.

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti nesilaikymu — Šiuo klausimu tvirtinama, kad ginčijamo reglamento motyvai yra nepakankami ir prieštaringi, todėl pažeista SESV 296 straipsnio 2 dalis. Iš tikrųjų dėl Kampionės įtraukimo į Sąjungos muitų teritoriją nurodoma, jog istorinės priežastys, dėl kurių minėta savivaldybė nebuvo įtraukta (pvz., izoliacija ir nepalanki ekonominė padėtis), nebėra aktualios. Tačiau savivaldybės izoliacija nepradingo, o nepalanki ekonominė padėtis pablogėjo dėl Kazino, kuris yra vienintelis savivaldybės pajamų šaltinis, paskelbimo nemokiu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tarptautinės teisės pažeidimu — Šiuo klausimu tvirtinama, kad be ESS 3 straipsnio 5 dalies, pareiga laikytis tarptautinės sutarčių ir papročių teisės buvo daug kartų patvirtinta Teisingumo teismo. Tačiau ginčijamu reglamentu (ir su juo siejama Direktyva 2019/475) buvo pakeista muitinės procedūra, kuri reglamentuojama Pačios Sąjungos pripažintos tarptautinės Italijos ir Šveicarijos papročių teisės, pagal kurią Kampionei taikoma Šveicarijos muitinės procedūra. Taigi ginčijamu reglamentu pažeistas tarptautinis įsipareigojimas, kurio turėjo būti laikomasi remiantis Sutartimi ir Teisingumo Teismo jurisprudencija.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas Europos piliečių judėjimo laisvės pažeidimu — Šiuo klausimu tvirtinama, kad ginčijamas reglamentas sukelia pasekmes, kurios prieštarauja SESV 21 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 45 straipsniu suteiktai taisei. Iš tikrųjų ne Šveicarijos, o Sąjungos muitinės procedūros taikymas Kampionės savivaldybei reiškia, jog tam, kad būtų tinkamai taikomos Europos ir Šveicarijos taisyklės, prie įvažiavimų ir įvažiavimų į Kampionę (tiek sausuma, tiek ežeru) turi būti įrengtos užtvaros ir vykdoma asmenų bei prekių kontrolė.