—

saugios piliečių prieigos prie savo sveikatos duomenų ir galimybės jais dalytis tarpvalstybiniu mastu,

—

duomenų gerinimo siekiant skatinti mokslinių tyrimų, ligų prevencijos ir prie asmeninių poreikių pritaikytos sveikatos priežiūros ir slaugos pažangą,

—

skaitmeninių priemonių, suteikiančių piliečiams daugiau galių ir skatinančių į asmenį orientuotą slaugą.

—

Kaip galėtume skatinti nuolatinį aktyvų mokymąsi, kaip naudotis informacija ir kaip atskirti patikimus ir nepatikimus skaitmeninius šaltinius, pavyzdžiui, propaguoti „IC-Health“ atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus? Šiai problemai spręsti reikia visuotinės paramos ir mokymo priemonių, nes 47 % ES darbo jėgos neturi pakankamai e. įgūdžių (28).

—

Kaip galime suteikti išteklių (pvz., pramoginių priemonių), kurie padidintų žmonių susidomėjimą naudojimusi patikimais skaitmeniniais informacijos šaltiniais?

—

Kaip galime remti sėkmingų programų perkėlimą? Pavyzdžiui, programa „Sophia“ (29) yra inovatyvi sveikatos draudimo priemonė Prancūzijoje, skirta diabetu arba LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga) sergantiems asmenims, paremta sveikatos mokymu. Sukurti programą „Sophia“ įkvėpė užsienyje (JAV, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje) vykdomas eksperimentinis ligų valdymas (30).

—

Kokį vaidmenį galėtų atlikti įvairios švietimo įstaigos (universitetai, suaugusiųjų mokymo centrai ir kt.), siekiant sustiprinti įvairius gebėjimus, pavyzdžiui, darbe naudoti naujas technologijas, dalyvauti labdaringoje veikloje ir rūpintis savo sveikata bei perduoti socialines ir technines žinias?

—

Kaip galima naudotis esamomis priemonėmis (pvz., reguliavimo institucijos patvirtinta informacija apie vaistus)?

—

Kaip galime skatinti skirtingų kartų keitimąsi žiniomis ir patirtimi, susijusiais su raštingumu sveikatos srityje ir skaitmeniniais įgūdžiais?

—

Raštingumas sveikatos srityje yra labai susijęs su kontekstu ir turiniu. Raštingumo sveikatos srityje strategija rekomenduojama siekiant remti piliečių teises sveikatos srityje, įskaitant dėmesio sutelkimą į skaitmeninį raštingumą sveikatos srityje visą asmens gyvenimą.

—

Raštingumas sveikatos srityje susieja skaitmeninius gebėjimus su sveikatos klausimais. Abiems gebėjimams reikia konkretaus švietimo ir mokymo.

—

Reikalinga strategija ir įgyvendinimo planas.

—

Skaitmeninėmis paslaugomis gali naudoti tik tie, kurie turi prieigą prie interneto. Kaip galime panaikinti skaitmeninę atskirtį Europoje, dėl kurios regionai, salos ir kaimo vietovės neturi prieigos prie interneto, o tai reiškia, kad ateityje žmonės negalės naudotis skaitmenine sveikatos priežiūra? Europa ir valstybės narės turi daug investuoti, kad užtikrintų interneto prieigą visiems, jei norime, kad visi galėtų pasinaudoti šių pokyčių teikiamais privalumais.

—

Daugelis viešųjų paslaugų teikiamos internetu ir norint jomis pasinaudoti reikalingi konkretūs įgūdžiai ir ištekliai. Skaitmeninis atotrūkis gali padidinti Europos gerovės visuomenių nelygybę.

—

Aplinka, sąlygos, bendruomenės ir miestai gali padėti sudaryti sąlygas atvirai ir laisvai prieigai prie interneto, kad piliečiai galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

—

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė gali padėti visoje Europoje užtikrinti laisvą prieigą prie interneto visiems.

—

Prieiga prie interneto yra žmogaus teisė, kai Vyriausybės yra taip stipriai priklausomos nuo skaitmeninių paslaugų.

a)

ekonomiškai neaktyvūs asmenys turėtų turėti galimybę toliau mokytis ir dalyvauti persikvalifikavimo projektuose ir tuo pačiu metu gauti bedarbio pašalpą;

b)

konkrečiomis ir veiksmingomis priemonėmis reikia sudaryti sąlygas, remti ir skatinti neįgaliųjų integravimą į darbo rinką, o šiuo tikslu būtina parengti konkretesnius užimtumo planus ir paramos schemas;

c)

taip pat būtina skirti ypatingą dėmesį kitoms pažeidžiamoms gyventojų grupėms, tokioms kaip migrantai arba romams skirtos programos dalyviams;

d)

žinoma, dėl įvairiausių priežasčių daugelis asmenų nebesikreipia į užimtumo tarnybas, atsisakė jų paslaugų ir jose nebesiregistruoja, todėl jie turi iš naujo užmegzti būtiną ryšį su jomis ir taip vėl suaktyvinti savo galimybes gauti darbą;

e)

akivaizdu, kad valstybių narių užimtumo tarnybos turi dirbti daugiau ir geriau, tačiau aišku, kad šiuo metu daugelis jų neturi tam reikalingų pajėgumų, todėl reikia įdarbinti reikiamų kompetencijų šioje srityje turinčius darbuotojus, kurie sėkmingai padėtų surasti darbo vietą visiems ieškantiems darbo ir norintiems dirbti;

f)

kai kurios valstybės narės, žinoma, gali pasiūlyti šių problemų sprendimo gerosios praktikos pavyzdžių, kuriuos derėtų pakartoti visoje Europos Sąjungoje;

g)

be to, Europos Sąjungoje būtina didinti darbo užmokestį iki deramo lygio.

a)

dabartiniai patvirtinti darbo rinkos rodikliai suteikia mažai aktualios informacijos apie ekonomiškai neaktyvius gyventojus, neturi aiškios sąsajos su jais ir su spręstinais klausimais ir daugiausia yra pagrįsti individo, o ne šeimos aplinkybėmis;

b)

pagrindinis dėmesys skiriamas registruotiems bedarbiams;

c)

yra mažai duomenų apie sveikatos problemas, priežiūros pareigas ar paskatas.

a)

pastarojo meto profesinės patirties neturėjimas;

b)

žemas išsilavinimo ir įgūdžių lygis;

c)

labai maža darbo patirtis arba jos neturima;

d)

apribojimai dėl sveikatos priežasčių;

e)

rūpinimosi šeima pareigos;

f)

ribotos užimtumo galimybės;

g)

niekada neturėtas mokamas darbas;

h)

diskriminacija dėl amžiaus, lyties, negalios ir kt. ir kai kurių įmonių žmogiškųjų išteklių politika.

a)

profesinis orientavimas;

b)

interneto portalas, kuriame skelbiami pranešimai apie laisvas darbo vietas ir užimtumo galimybes;

c)

tiesiogiai suinteresuotiesiems asmenims skirtos nuorodos ir informacija;

d)

pagalbos priemonės judumui;

e)

profesinio mokymo programos;

f)

galimos subsidijos darbdaviams.

a)

priemonės, skirtos plėtoti atitinkamas kokybiškas socialinės pagalbos viešąsias paslaugas, atitinkančias (visų pirma vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių) priežiūros poreikius siekiant išlaisvinti tuos, kurie nori dirbti (dažniausiai moterys), kad jie tai galėtų daryti nesibaimindami, o šiuo metu tai neįmanoma dėl rūpinimosi šeima pareigų (18);

b)

ekonomiškai neaktyvių gyventojų sugrąžinimo į darbo rinką politikos stebėsena ir šios politikos poveikio vertinimas, pavyzdžiui:

c)

stiprinti integracinį augimą ir gerovę plėtojant darbo rinką sukuriant daugiau ir geresnės kokybės darbo vietų, didinant įtrauktį, atsparumą ir prisitaikomumą;

d)

Komisija ir valstybės narės- laikosi „3P“ politikos principų:

e)

savivaldybėse kurti darbo vietas, kurios atitiktų ekonomiškai neaktyvių vietos darbuotojų kvalifikaciją, t. y. atitiktų ekonomiškai neaktyvių asmenų gebėjimus, ir kelti jų kvalifikaciją, tuo tikslu rengiant atitinkamus mokymo kursus;

f)

sukurti aplinką, kuri būtų palanki socialinio dialogo stiprinimui (dialogo su socialiniais partneriais) visais lygmenimis, kartu gerbiant socialinių partnerių savarankiškumą ir kolektyvines derybas, taip pat vesti dialogą su kitomis atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis (19).

a)

remtis perduodamais gebėjimais,

b)

gerinti švietimo ir mokymo įstaigų, verslininkų ir profesinių sąjungų tarpusavio ryšius,

c)

didinti jaunų ir kitų dėl darbo vietų trūkumo darbo neturinčių asmenų informuotumą apie galimas perspektyvas darbo rinkoje ir su tuo susijusius reikalavimus,

d)

skatinti švietimo ir mokymo įstaigų, įmonių, darbdavių, viešojo sektoriaus, profesinių sąjungų ir nesimokančio, nedirbančio bei mokymuose nedalyvaujančio jaunimo bei kitų ekonomiškai neaktyvių grupių, įskaitant migrantus, partnerystę (22),

e)

parengti specialią veiksmų programą, skirtą kiekvienam ekonomiškai neaktyvių gyventojų pogrupiui, ir stebėti bei vertinti jos įgyvendinimą ištaisant galimus trūkumus,

f)

sumažinti savaitės darbo valandų skaičių, pradedant viešosiomis tarnybomis, ir sudaryti galimybes dirbti visiems.

—

neleidžia piliečiams būti patenkintiems savo darbu ir karjeros galimybėmis, mažina jų patiriamą vertingumo jausmą ir gali stabdyti darbo užmokesčio didėjimą,

—

užkerta kelią asmenybės augimui ir vystymuisi, taip pat asmens gebėjimų bei potencialo panaudojimui,

—

mažina darbo našumą: remiantis kai kuriais vertinimais, dėl įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties Europos Sąjungoje našumas (17) sumažėja maždaug 0,8 EUR už kiekvieną darbo valandą (18),

—

mažina įmonių konkurencingumą, nes darbuotojų įdarbinimo procesas tampa lėtesnis ir brangesnis ir reikia papildomų išlaidų mokymui.

—

Įgyvendinant darbotvarkę iki 2030 m., EESRK pirmiausia ragina parengti visa apimančią tvarumo strategiją, kurios vykdymas būtų užtikrintas numatant plataus užmojo ES biudžetą.

—

Konkurencingumas ir tvarumas neprieštarauja vienas kitam, jeigu socialiniai ir aplinkos aspektai yra neatskiriama konkurencingumo apibrėžties dalis. Konkurencingumas neturi būti apibrėžiamas remiantis tik kiekybe ir kainų nustatymu, bet veikiau atsižvelgiant į Europos vertybes, kokybę ir tvarumą, kaip visiškai sukurtos ir tinkamai veikiančios bendrosios rinkos dalį.

—

Europai reikalingas naujas augimo modelis, kuris kokybiniu požiūriu skirtųsi nuo iki šiol naudojamo modelio, socialiniu požiūriu būtų įtraukesnis ir ekologiškai tvaresnis ir sudarytų sąlygas skatinti ir stebėti mūsų šalių ir visuomenės konvergenciją vykstant pertvarkai skaitmeninėje ir ekologinėje srityse.

—

Tvarios investicijos yra esminė priemonė, padedanti skatinti ir remti Europos lyderystės stiprinimą kuriant tvarią visuomenę. Šios investicijos turi skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, švietimo sistemas, įperkamą ir prieinamą ekologišką viešąjį transportą, ekologiškai suprojektuotas skaitmenines technologijas, mokslinius tyrimus ir inovacijas.

—

Europos įmonės turi atlikti savo vaidmenį bei pareigas ir rodyti pavyzdį pasauliniu mastu, jeigu mūsų Europos sistemos konkurencingumas ir ekonominis tvarumas bus iš naujo apibrėžtas atsižvelgiant į mūsų vienintelės planetos pajėgumus.

—

Struktūrizuotas pilietinis dialogas privalo tapti realia demokratinio dalyvavimo priemone, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse (8).

—

EESRK, kaip ES organizuotos pilietinės visuomenės institucinis atstovas, ir toliau aktyviai dalyvaus politikos formavimo procese.

—

Taip pat reikia toliau remti ir tobulinti Europos piliečių iniciatyvą (EPI), kuri nustatyta ES sutarties 11 straipsnio 4 dalyje ir yra pirmoji pasaulyje tarpvalstybinė dalyvavimo priemonė. Savo ruožtu EESRK kovoja dėl paprastesnių ir labiau suprantamų šios iniciatyvos įgyvendinimo taisyklių (9), be to, jis veikia kaip Komisijos ir piliečių tarpininkas, visų pirma organizuodamas kasmetinę EPI dienos konferenciją ir teikdamas pagalbą bei paramą EPI rengėjams.

—

Į Europos politikos procesą turėtų įsitraukti ir jame dalyvauti jaunimas (10). Siekiant šio tikslo, reikia skatinti platesnį piliečių įsitraukimą, visų pirma balsuojant, savanoriaujant, prisijungiant prie jaunimo organizacijų ir dalyvaujant demokratijos ir socialinio dialogo procese darbo vietoje (11). EESRK skatins jaunimą dalyvauti savo veikloje ir organizuos jaunimui skirtus renginius, pavyzdžiui, „Tavo Europa, tavo balsas!“, bei skirs premijas jauniesiems verslininkams.

—

Reikėtų imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinama didesnė ES institucijų ir nacionalinių vyriausybių, įskaitant regionų ir vietos lygmens valdžios institucijas, atsakomybė už priimamus sprendimus ir tokių sprendimų skaidrumas, siekiant gauti piliečių pritarimą, kaip antai Tarybos darbo metodų reforma, kad būtų didesnis skaidrumas ir išspręstos atskaitomybės ir skaidrumo problemos, susijusios su dažnu uždarų trišalių dialogų rengimu prieš priimant teisės aktus per pirmąjį ir antrąjį įprastos teisėkūros procedūros svarstymą (12) (13).

—

Reikėtų nustatyti institucinius mechanizmus siekiant didinti EESRK nuomonių poveikį ES politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose, pavyzdžiui, atliekant atidesnę tolesnių veiksmų, kurių imamasi Komitetui priėmus nuomonę, stebėseną ir sudarant bendradarbiavimo susitarimą su ES Taryba, siekiant, inter alia, užtikrinti, kad Tarybos darbo grupėms būtų sistemingiau teikiama informacija apie Komiteto nuomones.

—

Labai svarbu užsitikrinti visuomenės pritarimą įgyvendinant JT darbotvarkę iki 2030 m., susijusią su nauju socialiniu susitarimu.

—

Būtinas naujas socialinis susitarimas, kuriuo visiems piliečiams siūloma sukurti sąžiningesnę ir lygesnę visuomenę. Būtent todėl EESRK ragina nustatyti socialinių veiksmų programą, kuria JT darbotvarkė iki 2030 m. būtų perkelta į visų lygmenų darbotvarkes.

—

EESRK ragina iš esmės pagerinti švietimo sistemas ir daugiau į jas investuoti, taip pat remia visuotinę teisę ir mokymąsi visą gyvenimą, kuris sudaro sąlygas žmonėms įgyti įgūdžių, persikvalifikuoti ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją, o investicijos į institucijas, politiką ir strategijas, kurios padės žmonėms ateityje pakeisti darbą, ir lanksčios ir išmatuojamos lyčių lygybės darbotvarkės įgyvendinimas turėtų sulaukti plačios paramos (14).

—

Viešosios politikos ir teisėkūros priemonėmis turi būti užtikrinama, kad visi Europos piliečiai ir gyventojai gautų vienodą apsaugą ir galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis. ES privalo tobulinti savo politiką ir veiksmus, kad užtikrintų lyčių lygybę ir garantuotų, kad visi žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių patiria diskriminaciją, turėtų vienodas galimybes visuomenėje.

—

Didėjant susirūpinimui dėl nevienodos valstybių narių pažangos ir atsižvelgiant į socialinės konvergencijos procesą ES, priemonės minimaliam darbo užmokesčiui ir minimalioms pajamoms užtikrinti gali tapti svarbiu socialinės apsaugos elementu. Tai padėtų pasiekti deramą gyvenimo lygį visose šalyse, kartu prisidėtų prie augimo ir skatintų konvergenciją ES arba padėtų išvengti skirtumų didėjimo (15).

—

Tvariai pertvarkai užtikrinti reikalingos investicijos į veiksmingas ir integruotas socialinės apsaugos sistemas, kuriose teikiamos kokybiškos paslaugos (16).

—

Socialinių partnerių vedamo socialinio dialogo ir patikimų kolektyvinių derybų sistemos turėtų būti taikomos kaip pagrindinės priemonės pertvarkai ir pokyčiams numatyti ir valdyti.

—

Pirmiau nurodytos priemonės turėtų padėti sukurti vienodas sąlygas, kad būtų lengviau visapusiškai įgyvendinti bendrąją rinką.

—

Ši strategija turi padėti užtikrinti, kad bent jau Paryžiaus susitarimas būtų visiškai ir nedelsiant įgyvendintas ir kad jo nuostatų būtų laikomasi ES išmetamųjų teršalų mažinimo iki 2030 ir 2050 m. tikslus suderinant su įsipareigojimu apriboti temperatūros kilimą, kad jis neviršytų 1°C, ir įgyvendinant plataus užmojo ES klimato politiką, įskaitant greitą visų rūšių iškastinio kuro atsisakymą, perėjimą nuo energijos vartojimo efektyvumo prie absoliutaus energijos vartojimo sumažinimo. ES turėtų paspartinti teisingą ir tvarų perėjimą prie aukščiausio įmanomo (21) atsinaujinančiosios energijos, kuri būtų švari ir įperkama, kuria remiama bendruomenės atsakomybė ir kuri nelemia energijos nepritekliaus ir nekenkia tvariam Europos įmonių konkurencingumui pasauliniu lygmeniu, tiekimo.

—

Finansų ir klimato kaitos pakte turi būti aptarti visi klimato kaitos politikos aspektai, pavyzdžiui, teisinga pertvarka siekiant sumažinti klimato kaitos padarinius ir kompensuoti žalą bei nuostolius, taip pat reali prisitaikymo prie klimato kaitos politika.

—

EESRK pakartoja savo raginimą parengti visapusišką ES maisto politiką (22), kuria siekiama užtikrinti sveiką mitybą iš tvarių maisto sistemų, susieti žemės ūkį su mitybos ir ekosistemų funkcijomis ir užtikrinti tiekimo grandines, kuriomis būtų apsaugota visų Europos visuomenės sluoksnių sveikata. Labai svarbu maisto tiekimo grandinėje užtikrinti sąžiningą pridėtinės vertės paskirstymą.

—

Žemės ūkis galėtų prisidėti prie sprendimo, kaip mažinti klimato kaitą (žiedinė ekonomika, CO2 saugojimas ir pan.), nes žemės ūkio veikla apima didžiulę Europos teritorijos dalį. Be to, tvarus žemės ūkis atlieka svarbų vaidmenį palaikant socialinę ir ekonominę struktūrą kaimo vietovėse.

—

ES privalo pertvarkyti linijinę ekonomiką į žiedinę ekonomiką, kurioje neišskiriama anglies junginių. Žiedinės ekonomikos politika turėtų užtikrinti, kad ciklai būtų ilgalaikiai, maži, vietiniai ir švarūs. Kai kuriuose pramoninės veiklos sektoriuose ciklai gali būti gana ilgi (23).

—

Siekiant užtikrinti švarų orą ir vandenį ir apsaugoti mūsų vandenynus, reikėtų nustatyti bendrus standartus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Siekiant sustabdyti miškų naikinimą ir biologinės įvairovės nykimą Europoje ir visame pasaulyje ir nutraukti netvarų gamtos išteklių, įskaitant iš pietų pusrutulio tiekiamus gamtos išteklius, naudojimą, reikia įgyvendinti plataus užmojo priemones. Reikėtų imtis priemonių siekiant suderinti Europos suvartojimo lygius su Žemės planetos gamybiniais pajėgumais, be kita ko, įgyvendinant pakankamumo strategijas (24).

—

Vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės keičia pasaulio ekonomiką, ypač gamybą ir su pramone susijusias paslaugas. Europai reikalinga tikra skaitmeninė transformacija, kad būtų susigrąžintas tvarus konkurencingumas pasaulyje ir užtikrintas tvarus augimas bei darbo vietų kūrimas. Europai reikia bendros transformacijos, kad ji taptų dinamiškiausiu skaitmeniniu regionu pasaulyje atsižvelgiant į pasaulinį skaitmeninės ekonomikos pobūdį ir verslo integraciją į pasaulines vertės grandines.

—

Remdama šias inovacijas, Europos Sąjunga turi galimybę tapti lydere diegiant novatoriškus tvarius ekonomikos modelius, pagal kuriuos ekonominio klestėjimo, kokybiškos socialinės apsaugos ir ekologinio tvarumo sąvokos tampa neatsiejamos ir kurie apibrėžia „Europos prekių ženklą“.

—

Europos įmonės turi išlikti inovacijų ir kūrybiškumo lyderėmis ir visoje Europoje laikytis aukštų su darbu, vartotojais ir aplinka susijusių standartų. Nors pažangiam politikos formavimui ir geram valdymui tenka svarbus vaidmuo nustatant teisingą sistemą, inovacijas diegia ir sprendimus pateikia įmonės ir jų darbuotojai, glaudžiai bendradarbiaudami su mokslininkais ir tyrėjais ir atsižvelgdami į visuomenės poreikius.

—

Verslo aplinka, kuri padėtų pasirengti ateičiai, yra grindžiama atviromis rinkomis ir sąžininga konkurencija, kai socialiniai ir aplinkos aspektai yra sudedamoji jos apibrėžties dalis ir kai ja sukuriamos verslui palankios ir jį remiančios sąlygos.

—

Reikia paskelbti rekomendacijas ir teikti paramą, kad visos įmonės, ypač MVĮ, galėtų pasinaudoti skaitmeninimu, priešinga linkme nukreipiant netinkamas tendencijas, susijusias su investicijomis į technologijas ir inovacijas, didinant informuotumą, skatinant finansavimą, remiant MTTP ir investicijas į tinkamus įgūdžius.

—

Kaip ir ES diplomatijoje bei kaimynystės politikoje, taip ir jos prekybos politikoje turi atsispindėti ES, kaip pasaulinės tvarumo lyderės, vertybės ir ši politika turi derėti su šiomis vertybėmis. ES turėtų turėti galimybę išlaikyti savo konkurencingumą ir valdyti savo aljansus, kuriuose dalyvauja pagrindiniai partneriai, kartu išlaikydama, stiprindama ir gerindama savo aukštų standartų aplinkos ir socialinėse sferose modelį.

—

EESRK visų pirma ragina įgyvendinti plataus užmojo prekybos politikos darbotvarkę visais trimis lygmenimis – vienašaliu, dvišaliu ir daugiašaliu – t. y. politiką, kuri padės kurti augimą ir darbo vietas ES ir kartu skatins pasauliniu lygmeniu laikytis taisyklėmis pagrįstos prekybos politikos.

—

ES vienašališkai turėtų atnaujinti ir gerinti bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS) ir principą „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG), kad paskatintų mažiausiai išsivysčiusių šalių ir besivystančių šalių vystymąsi.

—

ES dvišališkai turėtų toliau atverti naujas rinkas ir didinti verslo galimybes bei vartotojų pasitenkinimą įtraukdama daugiau partnerių ir užtikrindama aukštus socialinius ir aplinkosaugos standartus žemės ūkio, pramonės ir paslaugų srityje.

—

Daugiašališkai ES turėtų atlikti lyderės vaidmenį reformuojant PPO, siekiant išvengti Ginčų sprendimo tarybos Apeliacinio komiteto veiklos paralyžiaus. EESRK neseniai priėmė plataus užmojo, į ateitį orientuotų pasiūlymų dėl šios reformos trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu rinkinį (27). Taip siekiama užtikrinti, kad PPO, kuri yra vienintelė tarptautinės prekybos sergėtoja, iš esmės prisidėtų siekiant DVT, palaikytų prekybos taisyklių ir tarptautinių prekybos standartų suderinamumą ir palengvintų pagal Paryžiaus susitarimą duotų įsipareigojimų vykdymą.

—

Norint užtikrinti atvirumą prekybos srityje, reikalingos veiksmingos prekybos apsaugos priemonės ir veikiantis patikrinimo mechanizmas, taikomas tiesioginėms užsienio investicijoms į strateginius ES sektorius. Taip, žinoma, siekiama apsaugoti ES ir jos vartotojus, darbuotojus ir įmones nuo nesąžiningos ir grobikiškos praktikos.

—

Labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu su visomis atitinkamomis organizacijomis (EBPO, UNECE, TDO, PPO ir pan.), siekiant veiksmingai spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant klimato kaitą, skurdą, sukčiavimą, mokesčių vengimą ir kibernetinius išpuolius.

—

Valdžios institucijos turi siekti darnaus vystymosi tikslų savo viešojo pirkimo sutartyse aktyviai taikydamos aplinkos ir socialinius pirkimo kriterijus, kaip apibrėžta naujame Europos teisės akte dėl viešųjų pirkimų.

—

Pagrindinės viešosios paslaugos (30), pavyzdžiui, švietimas, sveikatos ir vaikų priežiūra ir viešasis transportas, ir viešosios prekės, pavyzdžiui, švarus geriamasis vanduo, švarus oras, nesugadinta dirva ir pan., turi būti prieinamos visiems ir už prieinamą kainą.

—

Būtina EPS reforma turėtų apimti didesnį savo narių mokesčių koordinavimą ir vieningą euro atstovavimą tarptautinėse organizacijose.

—

EESRK remia sąžiningą apmokestinimą ir kovą su sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir mokesčių rojų finansine praktika; bendras ES institucijų, vyriausybių ir įmonių tikslas turi būti dirbti kartu, kad būtų įdiegti veiksmingi mechanizmai, kaip antai dvi kovos su mokesčių vengimu direktyvos (31).

—

Koordinavimas kovojant su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu turėtų apimti priemones, nukreiptas prieš įmonių mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą: Europos Komisija apskaičiavo, kad prieš pradedant įgyvendinti priemones tai atsieidavo 50–70 mlrd. EUR per metus. Apskaičiuota, kad per metus nesurenkama apie 150 mlrd. EUR PVM.

—

ES turi bendradarbiauti su kitais ekonominiais regionais, kad galėtų veiksmingai kovoti su korupcija ir mokesčių vengimu visame pasaulyje ir užtikrinti, kad tarptautinės įmonių pelno mokesčio taisyklės būtų aiškios, skaidrios, objektyvios ir nuspėjamos.

—

Visuomenė vis dažniau reikalauja, kad mokesčiai būtų naudojami siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą, kovoti su visuotiniu atšilimu ir skatinti tvarų augimą.

—

EESRK ragina imtis veiksmingų ir suderintų apmokestinimo priemonių siekiant užtikrinti, kad visos bendrovės mokėtų teisingą mokesčių dalį ir prisidėtų prie nacionalinių ir Europos viešųjų biudžetų, kad vyriausybės galėtų pasinaudoti savo socialinėmis teisėmis (32). EESRK remia Komisijos pasiūlymą dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) sukūrimo (33).

—

Nauji verslo modeliai, kai naudojamos interneto platformos ir kitos skaitmeninės priemonės, reiškia, kad įmonėms vis mažiau reikalinga fizinė buveinė tam tikroje šalyje. EESRK mano, kad labai svarbu plėtoti naujus principus, nustatančius, kaip įmonių pelną priskirti ES valstybei ir jį apmokestinti, palaikant dialogą su prekybos partneriais, ir aktyviai dalyvauti vykstančiose diskusijose EBPO/G20 lygmeniu dėl visuotinio susitarimo dėl skaitmeninės ekonomikos, kad prekybos ir mokesčių srityje nedidėtų įtampą tarp pagrindinių pasaulio ekonominių veikėjų (34).

—

ES turi užtikrinti, kad visos jos vidaus ir išorės politikos sritys būtų nuoseklios ir suderintos su DVT, siekiant deramai atsižvelgti į veiksmingumo, proporcingumo ir tvarumo principus.

—

Kitas būdas darnų vystymąsi toliau integruoti į Europos politiką – tai taikyti Europos Komisijos geresnio reglamentavimo priemones. Visuose Komisijos poveikio vertinimuose būtina įvertinti poveikį aplinkai, klimatui ir socialinį bei ekonominį poveikį, kad būtų tinkamai atsižvelgta į tvarumą ir jo paisoma. Per ex post vertinimus taip pat privaloma visus tris aspektus analizuoti pagal griežtai integruotą modelį. Taip pat reikia konsultuotis su socialiniais partneriais, kartu gerbiant Sutarties nuostatas, pagal kurias reikalaujama rengti konkrečias konsultacijas dėl darbo ir valdymo atsižvelgiant į socialinius klausimus reglamentuojančius teisės aktus (154 straipsnio 2 dalis); konsultacijos su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Europos regionų komitetu ir nacionaliniais parlamentais yra kitas geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio elementas, kuriuo siekiama įvykdyti įtraukties reikalavimą, kuris yra kertinis darbotvarkės iki 2030 m. pagrindas.

—

Atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus, REFIT platforma ir poveikio vertinimai ir įvertinimai turi padėti užtikrinti, kad teisės aktai būtų palankūs įmonėms ir piliečiams. Ateityje taikant šias priemones, toliau reikėtų naudoti visus prieinamus išteklius, įskaitant pilietinę visuomenę, siekiant įvertinti, kaip pagerinti ES teisės aktų veiksmingumą ir efektyvumą atsižvelgiant į jų tikslus. Šiomis priemonėmis turėtų būti prisidedama prie plataus masto visų darnaus vystymosi aspektų reglamentavimo gerinimo, siekiant ne tik supaprastinti ir sumažinti nereikalingą naštą ir užtikrinti veiksmingą teisės aktuose nustatytų tikslų pasiekimą jų nesumažinant, bet ir padėti peržiūrėti, patvirtinti, pakeisti ir pagerinti teisės aktus arba užtikrinti geresnį jų vykdymą.

—

Europos semestras kaip ES ekonomikos valdymo sistema tam tikrais atžvilgiais yra orientuotas į užimtumo ir socialinės veiklos rezultatus, tačiau, kaip nurodyta 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje (35), jo metu mažai dėmesio skiriama klimato kaitos keliamiems pavojams ir ES pažangai siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų. EESRK ragina parengti į ateitį orientuotą darnaus vystymosi strategiją, kuri būtų įtraukta į darnaus vystymosi ciklą, pagrįstą papildomais socialiniais, ekonominiais ir aplinkos rodikliais ir tikslais.

—

Socialinis dialogas turi būti pripažintas vystymosi programos įgyvendinimo priemone. Socialiniam dialogui būtina sudaryti palankesnes sąlygas ir sukurti veiksmingą institucinę struktūrą. Pirmiausia turi būti užtikrinta asociacijų laisvė ir teisė į kolektyvines derybas. ES turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais, kad skatintų patikimą darbo santykių praktiką ir sklandų darbo administracijų veikimą.

—

Europos Sąjunga turėtų sustiprinti savo ryšius su valstybėmis narėmis ir atkurti savo piliečių pasitikėjimą tinkamai įgyvendindama bendruomenės inicijuota vietos plėtra (angl. CLLD) pagrįstą metodą, kuris sudaro sąlygas integruotai vietos plėtrai ir piliečių ir jų organizacijų dalyvavimui žemiausiu lygmeniu. EESRK yra įsitikinęs, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra turėtų daug privalumų kaip sėkminga Europos vietos plėtros priemonė (36).

—

ES turėtų patvirtinti politiką ir priemones, kurios stiprintų saugią, tvarkingą ir teisėtą migraciją, taip pat įtrauktį bei socialinę sanglaudą. Dirbdama su TDO, ES turėtų užtikrinti geresnį koordinavimą, susijusį su darbuotojų migracijos ir integracijos programomis.

—

EESRK pasisako už saugius ir teisėtus pabėgėlių atvykimo į ES maršrutus. Siekiant numatyti daugiau šeimos susivienijimo, perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į ES galimybių, reikalingas koordinuotas visų valstybių narių, Europos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų požiūris, pagrįstas bendra atsakomybe, sąžiningu paskirstymu, konvergencija ir pagarba žmogaus teisėms.

—

Dėl integracijos nebuvimo kyla ekonominė, socialinė ir kultūrinė bei politinė rizika ir patiriama sąnaudų. Todėl investicijos į migrantų integraciją yra geriausia apsidraudimo nuo galimų būsimų sąnaudų, problemų ir įtampos priemonė.

—

Integracija yra dvikryptis procesas, o priimančioji bendruomenė ir migrantai turi teisių ir pareigų; todėl abi šalys turi pasidalyti atsakomybę. Nėra nei sąžininga, nei toliaregiška tikėtis, kad atvykėliai savarankiškai integruosis esant didelėms socialinėms, kultūrinėms ir ekonominėms kliūtims. Siekiant, kad šis procesas vyktų sklandžiau ir norint išvengti ES priešiškų ir ksenofobiškų pareiškimų, viešąja politika reikėtų siekti įveikti įvairių ES gyventojų grupių baimę, susirūpinimą ir spręsti joms rūpimus klausimus. Šiuo tikslu atitinkamos politikos priemonės turėtų apimti aiškų, nuoseklų ir pagrįstą įpareigojimų rinkinį, jomis taip pat turėtų būti nuolat smerkiama bet kokia prieš migrantus nukreipta retorika ir elgesys.

—

Karas, klimato kaita ir perspektyvų trūkumas trečiosiose šalyse gali sukelti nenutrūkstamą ir netgi gausesnį pabėgėlių ir migrantų antplūdį. Migraciją skatinančių veiksnių ribojimas apskritai yra pasaulinė problema. Dėl intensyvėjančio perkeltųjų asmenų reiškinio didės visų rūšių migracija (įskaitant pabėgėlius dėl klimato). Šiuo tikslu ES turi būti geriau pasirengusi koordinuoti jų paskirstymą valstybėms narėms. EESRK jau atkreipė dėmesį į tai, kaip šiomis aplinkybėmis nesuderinti ekonominiai procesai gali padidinti destabilizaciją. Todėl EESRK remia poziciją, kad Lisabonos sutartyje numatyti pakankamai platūs įgaliojimai peržiūrėti imigracijos politiką, siekiant reguliuoti „dėl aplinkos pokyčių perkeltųjų asmenų“ padėtį.

—

Siekiant įgyvendinti naujus ir esamus ekonominius, socialinius ir aplinkos prioritetus, šiuo politiniu požiūriu kritiniu momentu ES reikalingas tvirtas ES biudžetas. Komisijos pasiūlymas dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos yra nuosaikus ir mažo užmojo. Kaip ir Europos Parlamentas ir Europos regionų komitetas, EESRK ragina ištekliams nustatyti 1,3 proc. BNP dydį ir didžiąją dalį pajamų gauti iš ES nuosavų išteklių, taikant Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais (HLGOR), kuriai pirmininkavo Mario Monti, pasiūlytus mokesčių tarifus (38).

—

EESRK manymu, ištekliai valstybėms narėms turi būti pervedami laikantis paskirstomojo teisingumo kriterijų, siekiant atkurti ekonominės ir socialinės konvergencijos kryptį, kuri buvo nutraukta dėl krizės (39).

—

EESRK mano, kad kitoje DFP būtina didinti finansavimą, siekiant sudaryti galimybes: i) valstybėms narėms įgyvendinti Geteborgo deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio, siekiant skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą darnaus vystymosi aplinkybėmis, ii) įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir iii) įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, kuriuo skatinamas teisingas perėjimas prie žalios ir skaitmeninės visuomenės.

—

ES reikia plataus užmojo biudžetų, kurie leistų įgyvendinti politiką, kurią vykdant kuriama aiški Sąjungos stiprinimo strategija užtikrinant didesnę integraciją ir daugiau demokratijos, labiau remiant pilietinės visuomenės organizacijas ES ir už jos ribų, taip pat aplinkos ir skaitmenines problemas sprendžiančias įmones, stiprinant socialinį aspektą ir labiau remiant gyvenimą kaime. Tik taip ES gali riboti išcentrines vidaus jėgas ir spręsti su išorės geopolitinėmis rizikomis susijusias problemas.

—

EESRK pritaria pasiūlymui, pagal kurį valstybės narės ES lėšų gautų tik tuo atveju, jei jose būtų visapusiškai paisoma teisinės valstybės principo – vieno pagrindinių Sąjungos vertybių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, ramsčių.

—

Esminis EESRK vaidmuo šalinant atotrūkį nuo Europos piliečių turi būti geriau pripažįstamas ir remiamas ES.

—

ES taip pat privalo decentralizuoti savo piliečių dialogus, kad savivaldybės ir regionai galėtų pradėti kurti bendrą Europos tikslą ir tapatybę.

—

Vykdant ES politiką turėtų būti kur kas labiau atsižvelgiama į piliečių, bendruomenių ir pilietinės visuomenės organizacijų pasiūlymus ir jiems suteikiamas motyvas dalyvauti.

—

EESRK turėtų kasmet įvertinti, kaip valstybėse narėse įgyvendinama ES politika, ir tai daryti remiantis šioje nuomonėje nustatytais politikos tikslais, kad pateiktų piliečiams konkrečius atsakymus dėl ES narystės poveikio jų kasdieniam gyvenimui.

—

laisvu asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimu,

—

didžiausia bendrąja rinka pasaulyje,

—

aktyvesniais ekonominiais tarpusavio ryšiais, laisva ir sklandžia prekyba,

—

bendrais prekybos susitarimais, dėl kurių susiderėta iš galios pozicijos visų valstybių narių labui,

—

aukštos kokybės ir didesne socialine gerove, grindžiama Europos socialinių teisių ramsčiu (ESTR),

—

Europos socialiniu modeliu,

—

glaudesniu bendradarbiavimu žvalgybos, karinių reikalų ir teisėsaugos srityse,

—

geresniais aplinkos standartais, geresne oro ir vandens kokybe,

—

piliečių pagrindinės teisės į privatumą skaitmeninėje aplinkoje apsauga,

—

geresniais sveikatos ir saugos standartais,

—

abipusėmis sveikatos priežiūros sistemomis visoje Sąjungoje,

—

nediskriminavimo taisyklėmis ir politika, visų pirma mažumų ir moterų atžvilgiu,

—

ypatingomis švietimo galimybėmis, pagrįstomis mainų programomis, pavyzdžiui, „Erasmus+“

—

ir kt.