7.6.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 192/1

Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl atstovavimo ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius

(2019/C 192/01)

VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

PRIMINDAMI:

2000 m. gruodžio 4 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvadas dėl kovos su dopingu (1).

2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvadas dėl ES vaidmens tarptautiniu mastu kovojant su dopingu (2).

2011 m. gruodžio 20 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl atstovavimo ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir ES bei jos valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius (3).

2015 m. gruodžio 15 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvadas, kuriomis peržiūrima 2011 m. Rezoliucija dėl atstovavimo ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir ES bei jos valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius (4), kuriose numatyta, kad ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. turi būti dar kartą peržiūrėta taikant šią rezoliuciją įgyta patirtis.

PRIPAŽĮSTA, KAD:

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų turėti galimybę pasinaudoti savo kompetencija ir atlikti savo vaidmenį Pasaulinei antidopingo agentūrai (WADA) rengiant, inter alia, taisykles, standartus ir gaires, dėl jų derantis ir jas priimant.

Trys vietos WADA steigiamojoje valdyboje yra skirtos ES valstybių narių atstovams.

Reikia nustatyti praktinę tvarką, susijusią su ES valstybių narių atstovų dalyvavimu WADA steigiamosios valdybos veikloje, taip pat su ES bei jos valstybių narių pozicijų derinimu prieš CAHAMA (5) ir WADA posėdžius. Ši praktinė tvarka turėtų atspindėti pareigą lojaliai bendradarbiauti ir siekti skatinti vienybę atstovaujant ES išorėje, kartu išvengiant darbo CAHAMA dubliavimo.

Europos žemyno pozicijų derinimas prieš WADA posėdžius turėtų vykti CAHAMA ir turėtų būti užtikrinta, kad tame organe priimtais sprendimais būtų visapusiškai laikomasi visų taikytinų ES teisės aktų.

Labai svarbu, kad atstovavimas ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje būtų tęstinis ir vykdomas laikantis įsipareigojimų, gavus politinius įgaliojimus ir užtikrinant tinkamą kompetenciją.

TODĖL SUSITARIA, KAD:

ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje bus atstovaujama ministrų lygmeniu, o vietos bus paskirstytos taip:

—	viena vieta bus skirta asmeniui, atsakingam už sportą ministrų lygmeniu, kuris būtų iš valstybės narės, priklausančios esamai trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupei,

—	viena vieta bus skirta asmeniui, atsakingam už sportą ministrų lygmeniu, kuris būtų iš valstybės narės, priklausančios trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupei,

—	vieną vietą Taryboje posėdžiaujančios valstybės narės kartu paskirs ministrų lygmens asmeniui, atsakingam už sportą (toliau – Vyriausybinio lygmens ekspertas).

Atstovavimo ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje tvarka, pateikta I priede, įsigalios nuo 2019 m. birželio 30 d., nedarant poveikio iki tos dienos patvirtintiems įgaliojimams.

Esamos trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupės atstovas WADA steigiamojoje valdyboje kitame Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje pateiks ataskaitą apie WADA steigiamosios valdybos posėdžio rezultatus, o Tarybos Sporto darbo grupei raštu pateiks ataskaitą apie tai.

Vengdami veiklos su CAHAMA dubliavimosi, Sporto darbo grupėje posėdžiaujantys valstybių narių delegatai gali suderinti bendrąją poziciją valstybių narių kompetencijai priklausančiais klausimais, jeigu tokia bendroji pozicija suteikia akivaizdžios pridėtinės vertės. Tokią bendrąją poziciją turi patvirtinti Nuolatinių atstovų komitete (COREPER) posėdžiaujantys valstybių narių atstovai, išskyrus atvejus, kai valstybės narės susitaria kitaip.

Visos ES valstybių narių sutartos bendrosios pozicijos turi atitikti sutartas ES pozicijas ir jas CAHAMA posėdžiuose pateiks pirmininkaujanti valstybė narė. ES valstybės narės turėtų siekti, kad ši bendroji pozicija būtų įtraukta į Europos žemyno poziciją, kurią parengia CAHAMA.

ES valstybių narių atstovai WADA steigiamojoje valdyboje kalbės ir balsuos laikydamiesi CAHAMA sutartos Europos žemyno pozicijos, su sąlyga, kad tokia pozicija atitinka ES acquis.

Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Taryboje posėdžiausiančių valstybių narių Vyriausybių atstovai peržiūrės taikant šią rezoliuciją įgytą patirtį ir apsvarstys, ar reikalingi šia rezoliucija nustatytos tvarkos pakeitimai.

Ši rezoliucija, įskaitant pridedamą atstovavimo ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje tvarką ir pasirengimo WADA posėdžiams Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais praktinę tvarką, kurią Taryba priėmė 2019 m. gegužės 23 d., pakeičia Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl atstovavimo ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir ES bei jos valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius (2011/C/372/02) (6).

(1) OL C 356, 2000 12 12, p. 1.

(2) OL C 324, 2010 12 1, p. 18.

(3) OL C 372, 2011 12 20, p. 7.

(4) OL C 417, 2015 12 15, p. 45.

(5) Pasaulinės antidopingo agentūros klausimų ad hoc Europos komitetas (CAHAMA) yra ekspertų, atsakingų už Europos kultūros konvencijos šalių pozicijų derinimą Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) vardu, komitetas.

(6) OL C 372, 2011 12 20, p. 7.

I PRIEDAS

Atstovavimo ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje tvarka

ES valstybės narės susitaria dėl šios atstovavimo sistemos:

TRIJŲ PIRMININKAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ GRUPĖS IR TRIJŲ PIRMININKAUSIANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ GRUPĖS ATSTOVAI

—

Valstybės narės, sudarančios esamą trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupę, pasikonsultavusios tarpusavyje išrinks vieną valstybę narę ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje atstovauti. Išrinktoji valstybė narė laikydamasi savo vidaus procedūrų paskirs atstovą tam tikslui. Šis atstovas turi būti ministrų lygmens asmuo, atsakingas už sporto reikalus toje valstybėje narėje. ES Tarybos Generaliniam sekretoriatui (TGS) bus pranešta apie valstybę narę, išrinktą skirti atstovą, ir to atstovo vardas bei pavardė.

—	Jeigu atstovas nustoja eiti pareigas ministrų lygmeniu, valstybė narė paskirs kitą už sportą atsakingą ministrų lygmens atstovą.

—	Pirmiau nurodytos taisyklės taip pat bus taikomos valstybėms narėms, priklausančioms būsimai trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupei.

—	Pirmiau nurodytų atstovų kadencijos trukmė yra 3 metai.

—	Valstybių narių, priklausančių būsimai trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupei, atstovas lieka eiti pareigas ir tada, kai ši grupė tampa esama trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupe, siekiant užtikrinti tęstinumą ir trejų metų kadencijos trukmę.

TARYBOJE POSĖDŽIAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ KARTU PASKIRTAS VYRIAUSYBINIO LYGMENS EKSPERTAS

—

Pasiūlymus dėl atstovo eksperto valstybės narės pateiks ne vėliau kaip mėnesį iki ES Tarybos posėdžio, kuriame šis atstovas bus paskirtas. Neturėtų būti siūlomi valstybių narių, kurios priklauso esamai trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupei ar būsimai trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupei, ministrai. Pasiūlymai dėl atstovo eksperto turi būti siunčiami Tarybos Generaliniam sekretoriatui.

—

Jeigu atstovo eksperto vietai užimti pateikiama daugiau nei viena kandidatūra, pirmininkaujanti valstybė narė sieks valstybių narių bendro sutarimo Sporto darbo grupėje surengti preliminarų balsavimą, kad būtų paskirtas atstovas ekspertas. Pirmininkaujanti valstybė narė pasiūlys balsavimo procedūrą ir valstybės narės dėl jos susitars bendru sutarimu.

—

Atstovo eksperto kadencija bus treji metai, išskyrus atvejus, kai jis (ji) nustoja eiti pareigas ministrų lygmeniu savo valstybėje narėje. Tokiu atveju bus pradėta nauja skyrimo procedūra. Esamas atstovas ekspertas lieka eiti pareigas tol, kol bus baigta nauja skyrimo procedūra. Kadencijos trukmė atitiks WADA taisykles ir bet kuriuo atveju neviršys trijų kadencijų.

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TAISYKLĖS

—	Galiojančios atstovavimo ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje taisyklės, išdėstytos pirmiau nurodytoje 2011 m. rezoliucijoje, bus taikomos iki 2019 m. birželio 30 d.

TARYBOJE POSĖDŽIAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ ATLIEKAMO PATVIRTINIMO PROCESAS

—

Vyriausybinio lygmens ekspertus ir esamos trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupės bei būsimos trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupės išrinktas valstybes nares, kurios skiria atstovus į WADA steigiamąją valdybą, tvirtins Taryboje posėdžiaujančios valstybės narės pakankamai iš anksto apie tai pranešus.

—	Visų WADA steigiamosios valdybos narių, kurie atstovauja ES valstybėms narėms, vardai ir pavardės per Tarybos Generalinį sekretoriatą bus pranešami WADA.

II PRIEDAS

Pasirengimo WADA posėdžiams Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais praktinė tvarka

Nedarant poveikio Tarybos darbo tvarkos taisyklių ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatoms dėl ES sprendimų priėmimo proceso, Taryba susitaria dėl toliau išdėstytos praktinės tvarkos, siekiant užtikrinti pasirengimo Pasaulinės antidopingo agentūros klausimų ad hoc Europos komiteto (CAHAMA) ir WADA posėdžiams nuspėjamumą ir skaidrumą.

1.	Prieš kiekvieną WADA posėdį Komisijos prašoma parengti ir Tarybai pateikti pasiūlymą dėl ES pozicijos Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais, daugiausia dėmesio skiriant ES acquis; tai padaryti prašoma likus pakankamai laiko iki CAHAMA ir WADA posėdžių.

2.	Šį ES pozicijos projektą išnagrinės Sporto darbo grupė.

3.	Sporto darbo grupei susitarus dėl ES pozicijos Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais projekto, tas ES pozicijos projektas bus pateiktas Nuolatinių atstovų komitetui patvirtinti. Prireikus Nuolatinių atstovų komitetas gali perduoti dokumentą Tarybai atitinkamai priimti.

4.	Skubos atvejais, kai pozicijas reikia priimti per trumpą laikotarpį, pirmininkaujanti valstybė narė gali siekti susitarimo taikydama rašytinę arba supaprastintą procedūrą.

5.	Jeigu CAHAMA sušaukiamas, kad priimtų teisinį poveikį turintį dokumentą, Komisijos prašoma dėl to dokumento pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį.

6.	CAHAMA posėdžiuose Komisijos prašoma pristatyti ES poziciją, kiek tai leidžiama pagal CAHAMA taisykles. Priešingu atveju ją pristatys pirmininkaujančios valstybės narės atstovas.

7.	Bet kuriuo metu ir prireikus pirmininkaujanti valstybė narė gali vietoje sušaukti valstybių narių ir Komisijos ES koordinavimo posėdžius, ir ji jiems pirmininkauja.

Ši praktinė tvarka ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl atstovavimo ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje tvarką ir valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius, kurios buvo priimtos 2019 m. gegužės 23 d., pakeičia Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl atstovavimo ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir ES bei jos valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius (2011/C/372/02) (1).

(1) OL C 372, 2011 12 20, p. 7.

7.6.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 192/6

Tarybos išvados dėl ES strateginio požiūrio į tarptautinius kultūros ryšius ir veiksmų programos

(2019/C 192/04)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

REMDAMASI:

2005 m. UNESCO konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (1);

2017 m. gegužės 23 d. Tarybos išvadomis dėl ES strateginio požiūrio į tarptautinius kultūros ryšius (2);

2017 m. birželio 7 d. Naujuoju Europos konsensusu dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ (3);

2018 m. gegužės 23 d. Tarybos išvadomis dėl poreikio kultūros paveldui suteikti svarbią vietą visų sričių ES politikoje (4);

2018 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadomis dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje (5);

PALANKIAI VERTINDAMA:

2016 m. Europos Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“;

2018 m. Komisijos komunikatą „Naujoji Europos kultūros darbotvarkė“;

ATKREIPDAMA DĖMESĮ Į:

2018 m. liepos mėn. pranešimą apie ES nacionalinių kultūros institutų (EUNIC) grupių ir ES delegacijų partnerystės dabartinę padėtį ir jame pateiktas rekomendacijas (6);

tai, kad pradėtas projektas „Europos kultūros rūmai“, skirtas novatoriškiems Europos subjektų ir vietos suinteresuotųjų subjektų ne ES šalyse bendradarbiavimo modeliams išbandyti ir įgyvendinti (7);

PRIPAŽINDAMA, KAD:

10.

Europos Sąjungos užsienio politika yra grindžiama valstybių narių politinio tarpusavio solidarumo plėtojimu, bendros svarbos klausimų nustatymu ir kuo didesnės valstybių narių veiksmų konvergencijos pasiekimu;

11.

Sąjungos veiksmai kultūros srityje yra grindžiami ES kompetencija vykdyti veiksmus, kuriais remiami, koordinuojami ar papildomi valstybių narių veiksmai;

12.

kultūros įvairovė ir kultūrų dialogas yra neatsiejama Europos Sąjungos vertybių dalis ir atlieka svarbų vaidmenį propaguojant žmogaus teises, meninę laisvę, pagarbą ir toleranciją kitų asmenų atžvilgiu, tarpusavio supratimą, konfliktų prevenciją, susitaikymą ir kovą su ekstremizmu ir prisideda prie demokratizacijos, gero valdymo ir taikesnių visuomenių;

13.

būdama pati savaime vertybe kultūra daro teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį, gerina gyvenimo kokybę, o jos teigiamas vaidmuo išorės santykių srityje sulaukia vis didesnio pripažinimo;

SIEKDAMA:

14.

didinti ES užsienio politikos veiksmingumą ir poveikį integruojant tarptautinius kultūrinius ryšius į įvairias savo užsienio politikos priemones, ypač turinčias ilgalaikę perspektyvą;

15.

didinti ES pozicijų ir veiksmų suderinamumą daugiašaliu lygmeniu, kad padidėtų ES kaip tarptautinių santykių darną skatinančios jėgos veiksmingumas, be kita ko, pašalinant veiksmingai veikti trukdančias kliūtis visiems suinteresuotiesiems subjektams;

16.

skatinti ES ir jos partnerių tarpusavio mokymąsi, kultūrų supratimą ir pasitikėjimą išorės santykių srityje, kartu įgalinant vietos kultūros sektorius, kurie yra įtraukaus ir darnaus vystymosi, socialinės ir kultūrinės pažangos varikliai, ir skatinant kultūros įvairovę, inovacijas bei ekonominį atsparumą;

17.

abipusiai stiprinti kultūros politikos, programų ir projektų išorės aspektus, taip pat ES ir jos valstybių narių tarptautinių santykių kultūrinį ir kūrybinį aspektą, stiprinant įvairius sektorius apimantį Sąjungos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą jose;

18.

siekti ES ir jos valstybių narių, įskaitant jų diplomatines ir konsulines atstovybes bei EUNIC tinklą, trečiosiose šalyse vykdomos veiklos sinergijos ir papildomumo;

DERAMAI ATSIŽVELGDAMA Į:

19.

atitinkamas valstybių narių, Komisijos ir EIVT kompetencijos sritis, taip pat subsidiarumo ir papildomumo principus;

GERBDAMA:

20.

kultūros įvairovę, meninę laisvę ir kultūros sektoriaus nepriklausomumą;

PRIPAŽINDAMA, KAD REIKIA:

21.

kompleksinio požiūrio į kultūrą, kuris apimtų kultūros ir kūrybos pramonę, menus, mokslą, švietimą, turizmą, kultūros paveldą ir kt.;

22.

tęsti kovą su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis;

23.

įtraukumo: reikėtų skatinti ir lengvinti valstybių narių veiklos vykdymą trečiosiose valstybėse, įskaitant tas valstybes, kuriose jos neturi diplomatinių ir konsulinių atstovybių;

24.

naujos dialogo, tarpusavio supratimo ir mokymosi dvasios, kuri apimtų bendradarbiavimą su vietos suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene visais lygmenimis (planavimo, projektų kūrimo, įgyvendinimo) ir vienodomis sąlygomis, siekiant, kad būtų laikomasi principu „iš apačios į viršų“ ir žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamo požiūrio, įgalėjimo vietos lygmeniu, dalyvavimo ir bendros kūrybos;

25.

decentralizuoto požiūrio, pagal kurį politika ir projektai būtų pritaikyti prie vietos konteksto, poreikių ir siekių;

26.

aiškinamosios veiklos ir informuotumo didinimo, be kita ko, apie ES institucijų ir valstybių narių kartu su jų diplomatinėmis ir konsulinėmis atstovybėmis, kultūros institutais ir jų tinklais, pavyzdžiui, EUNIC, taip pat kitų suinteresuotųjų subjektų atitinkamus vaidmenis ir abipusius lūkesčius;

27.

lankstumo rengiant finansavimo ir administravimo priemones, siekiant taip pat remti mažus bei vidutinio dydžio projektus ir prisiderinti prie vietos pajėgumų;

TODĖL NUSTATO TOKIĄ VEIKSMŲ PROGRAMĄ PRAŠYDAMA VALSTYBIŲ NARIŲ:

28.

stiprinti, kai tikslinga, atitinkamų ministerijų, visų pirma kultūros ir užsienio reikalų ministerijų, bendradarbiavimą;

29.

kai aktualu, toliau plėtoti esamus žinių ir kompetencijos plėtojimo tinklus ir skatinti mainus tarp akademinės bendruomenės ir specialistų tarptautinių kultūros ryšių srityje;

30.

šio strateginio požiūrio analizės ir pagalbos įgyvendinant tikslais pirmininkavimo ES Tarybai metu išnaudoti neformalius kultūros ministerijų vyresniųjų specialistų ir užsienio reikalų ministerijų vyresniųjų kultūros specialistų susitikimus, vykstančius per Tarybos ir jos atitinkamų geografinių ir teminių parengiamųjų organų, kuriems toliau tenka pagrindinis svoris nustatant politines gaires, formuojant sprendimus ir priimant sprendimus, posėdžius;

31.

stiprinti jų dalyvavimą rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant bendras vietos kultūros strategijas ir projektus trečiosiose valstybėse. EUNIC ir diplomatinių bei konsulinių atstovybių bendradarbiavimas galėtų prisidėti siekiant šio tikslo;

RAGINDAMA KOMISIJĄ IR SĄJUNGOS VYRIAUSIĄJĮ ĮGALIOTINĮ UŽSIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI:

32.

įtvirtinti šio strateginio požiūrio principus bei tikslus ir stiprinti bendradarbiavimą su atitinkamais Tarybos organais rengiant ir įgyvendinant esamas ir būsimas temines bei geografines programas, pavyzdžiui, plėtros, vystymosi ir Europos kaimynystės politikos šalių ar strateginių partnerių kontekste;

33.

užtikrinti tinkamas ekspertines žinias kultūros ryšių srityje;

34.

paskirti kultūros ryšių centrus ir užtikrinti, kad ES delegacijose būtų pakankamai kultūros srities pajėgumų;

35.

sukurti vieną bendrą internetinį kontaktinį punktą, per kurį būtų galima susipažinti su informacija apie ES politiką, programas ir veiksmus, kurių Komisija ir EIVT imasi tarptautinių kultūros ryšių srityje;

36.

kai tikslinga, įtraukti tarptautinių kultūros ryšių aspektą į reguliariai teikiamas ataskaitas dėl užsienio politikos veiksmų ir programų, be kita ko, Visuotinės strategijos kontekste;

RAGINDAMA VALSTYBES NARES, KOMISIJĄ IR SĄJUNGOS VYRIAUSIĄJĮ ĮGALIOTINĮ UŽSIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI JŲ ATITINKAMOSE KOMPETENCIJOS SRITYSE IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO IR PAPILDOMUMO PRINCIPĄ:

37.

stiprinti veiksmų koordinavimą, sinergiją ir strategines gaires dėl geriausio tarptautinių kultūros ryšių skatinimo būdo, visų pirma reguliariai dalyvaujant Tarybai ir jos atitinkamiems parengiamiesiems organams ir specialioms ekspertų grupėms;

38.

toliau stiprinti kultūros vaidmenį politikoje ir programose išorės santykių sistemoje, be kita ko, pagal BUSP;

39.

skatinti bendradarbiavimą, laikantis šio strateginio požiūrio tikslų, su trečiosiomis valstybėmis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač UNESCO ir Europos Taryba;

40.

dėti daugiau pastangų siekiant bendrų ES pozicijų daugiašaliuose forumuose ir tinkluose ir, kai tikslinga, laikytis vienos pozicijos klausimais, darančiais poveikį tarptautiniams kultūros ryšiams;

41.

remti pastangas stiprinti kultūros kaip horizontaliojo veiksnio siekiant darnaus vystymosi tikslų vaidmenį;

42.

naudojantis tinkamomis institucinėmis ir teisinėmis sistemomis ir paramos priemonėmis sudaryti palankesnes sąlygas menininkų ir kultūros specialistų judumui tarp ES ir trečiųjų valstybių;

43.

plėtoti partnerystes su tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis, kurios propaguoja kultūros ir kultūros paveldo vaidmenį užtikrinant taiką konflikto ir pokonfliktinėse zonose;

44.

dėti itin daug pastangų įgyvendinant bendrus projektus ir bendrus veiksmus trečiosiose valstybėse, remiantis bendra strategine valstybių narių, jų diplomatinių ir konsulinių atstovybių, jų kultūros institutų, EUNIC, ES delegacijų ir vietos suinteresuotųjų subjektų vietos lygmeniu parengta vizija; tuo tikslu turėtų būti parengtos atitinkamos programos ir priemonės;

45.

geriau pasinaudoti esamais forumais, mechanizmais, tinklais ir duomenų bazėmis, skirtais keistis informacija ir dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais, įskaitant kultūros diplomatijos platformą.

(1) https://en.unesco.org/creativity/convention

(2) OL L 189, 2017 6 15, p. 38.

(3) OL C 210, 2017 6 30, p. 1.

(4) OL C 196, 2018 6 8, p. 20.

(5) OL C 460, 2018 12 21, p. 12.

(6) https://www.eunicglobal.eu/news/report-on-the-current-state-of-the-partnership-between-eunic-clusters-and-eu-delegations

(7) https://www.eunicglobal.eu/european-houses-of-culture

PRIEDAS

Pagrindinės politinės nuorodos

—	1954 m. Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija;

—	1970 m. UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija;

—	1972 m. UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija;

—	2003 m. UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija;

—	2005 m. UNESCO konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

—	2015 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.;

—	Europos Tarybos konvencijos dėl kultūros, architektūros paveldo, archeologijos paveldo, kultūros paveldo vertės visuomenei ir kraštovaizdžiui;

—	2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvados dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiuose;

—	2015 m. lapkričio 24 d. Tarybos išvados dėl kultūros ES išorės santykių srityje, ypač daug dėmesio skiriant kultūros svarbai vystomojo bendradarbiavimo srityje;

—	2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvados dėl visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos.

7.6.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 192/11

Tarybos išvados dėl geresnės Europos audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinės sklaidos, daugiausia orientuojantis į bendros gamybos kūrinius

(2019/C 192/05)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA:

politinį kontekstą, išdėstytą šių išvadų I priede (1), visų pirma 2018 m. lapkričio 27 d. priimtą 2019–2022 m. darbo planą kultūros srityje,

PRIPAŽĮSTA, KAD:

Europos kultūros ir kalbų įvairovė yra didelis Europos audiovizualinio sektoriaus turtas. Visapusiškai naudojantis skaitmeninėmis interneto technologijomis, audiovizualinis turinys gali įveikti geografines ir kalbines kliūtis ir taip propaguoti kultūros įvairovę ir bendras Europos vertybes, skatinti priklausymo bendrai kultūrinei erdvei jausmą ir Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą;

audiovizualiniai kūriniai, visų pirma filmai, kelių serijų filmai ir serialai, tiek skirti rodyti kine, tiek audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms teikti, atspindi Europos kultūrų gausą bei įvairovę ir yra laikomi paveldu, kuris turi būti skatinamas ir išsaugotas būsimoms kartoms ir pastarųjų;

dėl skaitmeninės plėtros tapo įmanoma užtikrinti kino teatrų ir linijinių bei nelinijinių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų sambūvį, o tai turėjo poveikio auditorijos įpročiams ir preferencijoms (2). Vis dėlto kino teatrai išlieka pagrindine vaidybinių filmų naudojimo platforma (3);

Europos lygmeniu buvo imtasi reikšmingų veiksmų siekiant kovoti su audiovizualinių kūrinių piratavimu internete, tačiau reikia dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti kūrybos ekonomiką skaitmeniniame amžiuje, apsaugoti jos kultūros įvairovę ir užtikrinti, kad žmonėms Europoje ir už jos ribų būtų prieinama daugiau kūrinių;

apskritai audiovizualinių kūrinių sklaida skatinama nacionalinėmis ir tarptautinėmis finansavimo priemonėmis, susijusiomis su propagavimu ir rinkodara, be kita ko, kūrimo etape pasitelkiant įvairias skaitmenines priemones, taip pat peržiūromis festivaliuose ir t. t. Europos audiovizualinio sektoriaus teisinė sistema, visų pirma Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, yra svarbus Europos audiovizualinių kūrinių matomumo ES šalyse užtikrinimo ramstis;

Europos audiovizualinės observatorijos atlikti tyrimai (4) rodo, kad didelė dalis ES pagamintų filmų yra Europos bendros gamybos kūriniai, ir visų pirma akcentuoja bendros gamybos privalumus, t. y. galimybę pasiekti didesnes auditorijas ir rinkas nei tai galėtų padaryti nacionaliniai filmai (5) ir galimybę pasinaudoti daugiau finansavimo šaltinių, įskaitant viešąjį finansavimą (6). Be to, bendros gamybos kūriniai yra kūrybinio, finansinio ir praktinio bendradarbiavimo, grindžiamo dalijimusi praktine patirtimi, rezultatas; jie tiesia tiltus tarp skirtingų geografinių ir kalbinių teritorijų ir kontekstų, darydami teigiamą poveikį bendros gamybos partneriams, nesvarbu, ar jų įnašas sudaro didžiąją ar mažąją bendros gamybos dalį, ir visam audiovizualiniam sektoriui;

siekiant gerinti audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinę sklaidą naudojantis skirtingomis platformomis ir katalogais, būtina vadovautis suderintu požiūriu į politiką šioje srityje, be kita ko, į naujų technologijų, kaip antai dirbtinis intelektas, naudojimą;

paskirtį atitinkanti reglamentavimo sistema ir įvairių finansavimo šaltinių tarpusavio papildomumas yra būtini veiksniai siekiant paskatinti aukštos kokybės kūrinių kūrimą ir gamybą audiovizualiniame sektoriuje, atsižvelgiant į audiovizualinių rinkų ypatumus ir jų pajėgumus, esamą rėmimo politiką ir priemones nacionaliniu lygmeniu, taip pat į tam tikrų audiovizualinių kūrinių finansavimo ir licencijavimo mechanizmų, dažnai grindžiamų išimtinių teritorinių licencijų išdavimu, ypatumus. Dažniausiai svarbiausius išteklius audiovizualinio sektoriaus projektams užtikrina nacionaliniai kino fondai, pasitelkdami skirtingas rėmimo schemas ir skirtingų rūšių dotacijas, paskolas bei mokestines paskatas, ir Europos finansavimo mechanizmai daugiašaliams projektams, pvz., papogramė MEDIA ir fondas „Eurimages“. Nors yra bandomos ir plėtojamos naujos finansavimo priemonės, išankstiniai pardavimai skirtingų šalių visuomeniniams ir privatiesiems transliuotojams ir platintojams bei šių transliuotojų ir platintojų investicijos išlieka labai svarbūs Europos filmų finansavimo šaltiniai (7). Pradedant regioniniu ir baigiant Europos lygmenimis, viešosios lėšos užtikrino vis daugiau finansavimo galimybių, įskaitant gamybos paskatas ir mažosios įnašo dalies bendros gamybos schemas;

Europos audiovizualiniam sektoriui būdingi geografiniai ir (arba) kalbiniai ypatumai, dėl kurių gali atsirasti rinkos susiskaidymas. Siekiant to išvengti, bendros gamybos kūriniais galima suintensyvinti tarptautinę audiovizualinių kūrinių sklaidą ir tokie kūriniai gali prisidėti prie nacionalinių gamybos ir platinimo pajėgumų didinimo bei nacionalinių audiovizualinių kūrinių konkurencingumo ir matomumo didinimo;

10.

bendros gamybos kūrinių įtraukimas į filmų festivalius yra galimybė užtikrinti kokybiškų kūrinių matomumą ir suintensyvinti jų sklaidą. Filmų festivaliai irgi atlieka svarbų vaidmenį skatinant skirtingų subjektų bendradarbiavimą vertės grandinėje (pvz., dalijimąsi ištekliais ir praktine patirtimi),

ŠIAME KONTEKSTE PABRĖŽDAMA, KAD:

11.

2015–2018 m. darbo plano kultūros srityje įgyvendinimo kontekste buvo įsteigta Atvirojo koordinavimo metodo (AKM) ekspertų grupė dėl Europos filmų platinimo. Ji rekomendavo skatinti daugiau investuoti į bendros gamybos kūrinius teikiant paskatas bendros gamybos kūriniams nacionalinėse teisinėse sistemose ir audiovizualinio sektoriaus rėmimo schemose, be kita ko, remiant dvišalius bendros gamybos ar bendro kūrimo fondus. Be to, ji rekomendavo skatinti įvairių partnerių iš įvairiausių valstybių narių bendros gamybos kūrinius;

12.

2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje kontekste nauja AKM ekspertų grupė daugiausia dėmesio skirs bendros gamybos kūriniams audiovizualiniame sektoriuje. Ši grupė turėtų remtis AKM ekspertų grupės dėl Europos filmų sklaidos atliktu darbu; be to, tikimasi, kad ji konkrečiau įvertins bendros gamybos kūrinių klausimą, be kita ko, su ES nepriklausančiomis šalimis, ir pateiks Tarybai konkrečių rekomendacijų;

13.

atsižvelgiant į pirmiau nurodytą raidą ir neviršijant turimų išteklių ribų, būtina daugiausia dėmesio skirti dviem toliau nurodytoms veiksmų kryptims.

A. TIESIOGINĖS BENDROS GAMYBOS KŪRINIŲ SKATINIMO PRIEMONĖS

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PABRĖŽIA, KAD:

14.

bendros gamybos partneriai, kurių įnašas sudaro tiek didžiąją, tiek mažąją bendros gamybos dalį, naudojasi bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis kalbant apie finansavimą, techninę įrangą, praktinę patirtį ir žinias, didelę gamybos vertę ir su bendra gamyba siejamą intensyvesnę sklaidą;

15.

nacionaliniai kino fondai, institutai ir agentūros – dažnai bendros gamybos susitarimų kontekste – reikšmingai prisideda prie bendros gamybos kūrinių kūrimo ir rinkodaros Europoje, remdami juos visuose etapuose (kūrimo, gamybos ir platinimo);

16.

2014–2020 m. paprogramė MEDIA apima daug skirtingų finansavimo schemų ir veiksmų, kuriais skatinami ir remiami Europos bendros gamybos kūriniai. Pagal šią paprogramę teikiama tiesioginė parama bendros gamybos kūriniams apima tarptautinių bendros gamybos fondų valdymą, konkrečius plėtojamus veiksmus (pavienių projektų ir projektų rinkinių finansavimą) ir televizijos programavimo schemą, taip pat pagal ją remiamos platinimo strategijos, kuriomis gerinama finansuotų kūrinių sklaida;

17.

dvišalėmis bendros gamybos sutartimis arba susitarimais palengvinamos galimybės gauti nacionalinį finansavimą ir naudotis rėmimo sistemomis, o Europos Tarybos konvencija dėl bendros kino filmų gamybos (1992 m. konvencija, peržiūrėta 2017 m.) nustatyta daugiašalės bendros gamybos ir dvišalės bendros gamybos visapusiška teisinė sistema ir standartai, taikomi Šalims, kurios nėra sudariusios dvišalės sutarties;

18.

„Eurimages“, Europos Tarybos kultūros sektoriaus rėmimo fondas, yra labai svarbi bendros gamybos kūrinių finansavimo priemonė ir yra aktualus pilnametražių vaidybinių filmų, animacinių filmų ir dokumentinių filmų platinimui ir naudojimui;

19.

bendros gamybos kūriniai tarp geografiškai ir (arba) kultūriškai artimų šalių kai kuriais atvejais sustiprino struktūrinio bendradarbiavimo visoje vertės grandinėje praktiką;

20.

tiek Europos, tiek tarptautiniai bendros gamybos kūriniai, dažniausiai remiami pirmiau minėtų regioninių, nacionalinių ir Europos fondų, yra įrodę didesnes sklaidos galimybes ir jie labai dažnai buvo įvertinti prestižiškiausiomis pasaulio filmų premijomis ir apdovanojimais;

21.

tarptautinės bendros gamybos struktūroje ir procese gamintojai vis dažniau naudojasi skaitmeninės aplinkos teikiamomis naujomis galimybėmis;

22.

viešojo finansavimo įstaigų keliami skirtingi administraciniai reikalavimai ir regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis egzistuojantys įvairūs taisyklių rinkiniai kartais gali tapti iššūkiu bendros gamybos partneriams vertinant techniniu, meniniu ir finansiniu požiūriu;

23.

nors šios išvados taikomos tik Europos šalių bendros gamybos kūriniams, svarbu pabrėžti, kad Europos audiovizualinio sektoriaus suinteresuotumas gaminti bendrus kūrinius su svarbiomis ne Europos šalimis didėja. Tai ne tik pritraukia talentų iš viso pasaulio, bet ir turi didelį potencialą didinti tarptautinę bendrai pagamintų Europos kūrinių sklaidą,

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS, ATSIŽVELGIANT Į ATITINKAMĄ SAVO KOMPETENCIJĄ:

24.

toliau skatinti bendrą Europos kūrinių gamybą tarp skirtingų audiovizualinio sektoriaus pajėgumų šalių ir (arba) tarp šalių, kurių kalbinė erdvė ar geografinė teritorija yra ribota, taip pat skatinti šių kūrinių sklaidą ir matomumą;

25.

intensyviau dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais ir rasti sprendimus, kuriais būtų supaprastintos skirtingų viešųjų fondų taisyklių administracinės procedūros ir padidintas šių taisyklių suderinamumas ir skaidrumas, be kita ko, pasitelkiant skaitmenines technologijas, siekiant dar labiau palengvinti Europos bendrą kūrinių gamybą;

26.

atsižvelgti į galimybę pagerinti filmų sklaidą, propagavimą ir naudojimą rengiant jų rėmimo schemas ir apsvarstyti galimybę įvertinti savo viešojo finansavimo schemas atsižvelgiant į aiškius tikslus dėl bendrai finansuotų kūrinių kokybės ir jų potencialo būti skleidžiamais ES;

27.

paskatinti visus subjektus, įskaitant internetinių paslaugų teikėjus, dalytis auditorijos tyrimo duomenimis su valdžios institucijomis bei teisių turėtojais ir pasinaudoti šiais duomenimis siekiant pažinti ir geriau suprasti savo auditoriją norint atitinkamai pritaikyti rėmimo schemas,

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

28.

apsvarstyti galimybę įgyvendinti rėmimo schemas, įskaitant mažosios įnašo dalies bendros gamybos schemas, kuriomis būtų papildytas privatus finansavimas ir Europos finansinės priemonės, siekiant paskatinti Europos kūrinių gamybą ir propagavimą visose platformose;

29.

toliau remti regioninius ir nacionalinius fondus jiems atliekant pagrindinį bendros gamybos tarpininkų vaidmenį, kai įmanoma, užtikrinant papildomumą su kitomis paramos priemonėmis;

30.

naudotis naujomis technologijomis sutarčių sudarymo ir finansavimo proceso skaitmeninimo srityje siekiant supaprastinti galimybes gauti finansavimą, užtikrinti efektyvesnį ir skaidrų viešųjų pinigų panaudojimą ir sumažinti su bendra gamyba susijusių teisinių problemų skaičių;

31.

akcentuoti nepriklausomų gamintojų vaidmenį bendros gamybos procese,

PRAŠO KOMISIJOS:

32.

išnagrinėti būdus, kaip toliau plėtoti, propaguoti ir dar labiau supaprastinti bendros gamybos kūrinių finansavimo galimybes pagal paprogramę MEDIA;

33.

skatinti priemones, kuriomis būtų užtikrintas didesnis Europos audiovizualinių kūrinių matomumas ir sklaida, kartu užtikrinant vienodas sąlygas, kuriomis atsižvelgiama į valstybių narių geografinius ir kalbinius ypatumus, susijusius su gamybos, platinimo ir auditorijos pajėgumais;

34.

apsvarstyti alternatyvas siekiant didinti visų bendros gamybos partnerių, kurių įnašas sudaro tiek didžiąją, tiek mažąją bendros gamybos dalį, matomumą paprogramės MEDIA remiamų kūrinių atveju;

35.

bendradarbiaujant su Europos audiovizualine observatorija pateikti bendros gamybos kūrinių Europoje įvertinimą, įskaitant bendros gamybos kūrinių galimybių patekti į rinką aprašą, siūlant bendradarbiavimo didinimo būdus;

36.

stiprinti bendradarbiavimą, struktūrinį politinį dialogą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais su atitinkamomis regioninėmis ir nacionalinėmis įstaigomis, Europos kino agentūromis, Europos kino agentūrų direktorių tinklo nariais (EFDA), taip pat su Europos Taryba, visų pirma fondu „Eurimages“ ir Europos audiovizualine observatorija, ieškant galimos sinergijos ir bendradarbiavimo galimybių ir informuojant valstybes nares apie šio keitimosi rezultatus;

37.

išnagrinėti alternatyvas siekiant remti iniciatyvas, pavyzdžiui, kūrybines laboratorijas ar rašymo kambarius, kuriuose gamintojai, autoriai ir režisieriai galėtų dirbti kartu kurdami bendros gamybos kūrinius.

B. TVARIOS EKOSISTEMOS RĖMIMAS BENDROS GAMYBOS KŪRINIŲ TIKSLU

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PABRĖŽIA, KAD:

38.

galima labiau išnaudoti Europos bendros gamybos galimybes puoselėjant ekosistemą, kuri skatina ir propaguoja bendrai pagamintus kūrinius visoje vertės grandinėje. Tai apima priemonių, skirtų netiesiogiai remti bendros gamybos kūrinius, įgyvendinimą, taip pat bendradarbiavimo scenarijaus rašymo ir kūrinio kūrimo etape palengvinimą ir bendrai pagamintų kūrinių platinimą po jų išleidimo ir galimybių su jais susipažinti užtikrinimą;

39.

AKM ekspertų grupė dėl Europos filmų sklaidos apskritai rekomenduoja, kad siekiant padidinti sklaidą reikia imtis veiksmų tokiose srityse kaip propagavimas, kino teatrai, festivaliai, užsakomosios vaizdo paslaugos, auditorijos tyrimo duomenys, rėmimo schemos, bendradarbiavimas politikos klausimais, galimybės gauti finansavimą ir viešojo finansavimo rezultatų stebėsena;

40.

turėtų būti užtikrintas bendros gamybos kūriniams suteiktos finansinės paramos skaidrumas. Visų pirma, viešojo finansavimo įstaigoms turėtų būti prieinama informacija apie bendros gamybos projektams iš įvairių šaltinių – ar tai būtų (sub)nacionaliniai, ar Europos šaltiniai – suteiktą tiesioginį ir netiesioginį viešąjį finansavimą;

41.

pagal paprogramę MEDIA bendros gamybos kūrinių skatinimo netiesioginės priemonės apima mokymus, galimybių patekti į rinką užtikrinimą ir tarptautinę tinklaveikos veiklą, kuria skatinami ir didinami tarpvalstybinio bendradarbiavimo pajėgumai;

42.

platinimas ir naudojimas – svarbūs bendrai pagamintiems kūriniams skirtos auditorijos formavimo etapai. Paprogramės MEDIA lėšomis remiamas tinklas „Europa Cinemas“ teikia didžiulę paramą nenacionalinių Europos filmų peržiūrai. Tačiau būtina dėti daugiau pastangų užtikrinti, kad bendrai pagaminti kūriniai būtų plačiai platinami, naudojami ir propaguojami tarptautiniu mastu visuose platinimo kanaluose ir platformose. Visų pirma, bendradarbiavimas propaguojant bendrai pagamintus kūrinius yra labai svarbus jų tarptautinės sėkmės veiksnys;

43.

audiovizualinė politika iš esmės yra sukoncentruota į aukštos kokybės, kultūros ir kalbiniu atžvilgiu įvairaus turinio tiekimą. Būtina ugdyti aukštos kokybės, originaliems ir novatoriškiems Europos audiovizualiniams kūriniams skirtą auditoriją ir didinti šios rūšies turinio matomumą ir galimybes su juo susipažinti. Remiantis Europos audiovizualinės laboratorija, esama didelio disbalanso tarp išleistų Europos filmų skaičiaus ir jų dalies pagal bendrą nupirktų bilietų skaičių, todėl būtina stiprinti ryšius tarp filmų ir jų tikslinės auditorijos;

44.

kalbant apie audiovizualinių kūrinių platinimą skaitmeninėse platformose, svarbu užtikrinti subalansuotą ekosistemą ir autorių teisių laikymąsi kaip vieną iš kūrybiškumo skatinimo priemonių;

45.

talentas yra Europos audiovizualinio sektoriaus pagrindas. Todėl investavimas į Europos audiovizualinio sektoriaus specialistus, be kita ko, į jų mokymą, tebėra išankstinė konkurencingos ekosistemos sąlyga,

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS, ATSIŽVELGIANT Į ATITINKAMĄ SAVO KOMPETENCIJĄ IR NEVIRŠIJANT TURIMŲ IŠTEKLIŲ RIBŲ:

46.

toliau remti audiovizualinį sektorių ir apsvarstyti galimybę panaudoti sektorių programas šiam tikslui pasiekti;

47.

toliau skatinti priemones, kuriomis teikiama netiesioginė parama bendros gamybos kūriniams, įskaitant tarptautinę tinklaveiką, filmų specialistams skirtus mokymus, talentų ugdymą, praktinius seminarus bendros gamybos tema, keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais ir bendradarbiavimo veiklą, nes bendradarbiaujamieji kūrybiški procesai turi potencialo sukurti aukštos kokybės ir sėkmingus projektus;

48.

įvertinti, ar būtų tikslinga nustatyti konkrečias priemones, kuriomis jauni specialistai būtų paskatinti kurti ir inicijuoti savo pirmuosius projektus, taigi, prisidėti prie Europos kino plėtros;

49.

palengvinti auditorijos galimybes susipažinti su audiovizualiniais kūriniais ir turiniu taikant priemones, kuriomis skatinamas tarpvalstybinis propagavimas ir platinimas, įskaitant skaitmeninių technologijų plėtojimą, kad būtų galima dubliuoti ir subtitruoti kūrinius kuo daugiau Europos kalbų. Tai apima audiovizualinius kūrinius, kurie buvo bendrai pagaminti šalių ar regionų, kurių kalbos ne taip plačiai vartojamos, siekiant skatinti kalbų įvairovę, kartu tuo pačiu metu įveikiant kalbos ar specialių poreikių keliamas kliūtis;

50.

suintensyvinti pastangas užtikrinti, kad bendrai pagaminti kūriniai būtų remiami ir propaguojami visoje vertės grandinėje, be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu, ir kad jie pasiektų kiek įmanoma didesnę tarptautinę auditoriją;

51.

toliau bendradarbiauti plėtojant Europos filmų katalogą, kuris dar labiau padidins internete pateikiamų bendrai pagamintų Europos kūrinių matomumą ir skaidrumą;

52.

skatinti struktūrizuotą ir išsamų dialogą su kiek įmanoma įvairesniais privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais, siekiant puoselėti jų nuolatinį įsipareigojimą prisidėti prie bendros gamybos kūrinių ekosistemos ir užtikrinti finansavimo šaltinių papildomumą;

53.

deramai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, toliau skatinti ir remti filmų raštingumo iniciatyvas formaliojo švietimo, savaiminio mokymosi ir neformaliojo švietimo kontekste, suteikiant jauniems europiečiams kūrybinių įgūdžių ir skatinant jų novatoriškumą. Filmų raštingumas atlieka esminį vaidmenį įtraukiant jaunas kartas ir suteikiant joms galių atrasti Europos kino paveldą bei kultūrų įvairovę ir suprasti viso to vertę.

(1) I priede išvardyti su nagrinėjamais klausimais susiję atitinkami dokumentai (teisėkūros procedūra priimti aktai, Tarybos išvados Europos Komisijos komunikatai, t. t.).

(2) Europos audiovizualinės observatorijos duomenimis, 2017 m. ES filmai 37 prenumeruojamų užsakomųjų vaizdo paslaugų šalių kataloguose vidutiniškai sudarė 20 %

Vidutiniškai 22 % kasmet ES pagaminamų filmų buvo bendros gamybos kūriniai, kurių 24 % buvo talpinami kataloge „Flimmit“, o 53 % – kataloguose „Horizon“/„UPC Prime“. 27 „Netflix“ kataloguose vidutiniškai 36 %filmų buvo bendros gamybos kūriniai.

Kalbant apie 2005–2014 m. laikotarpiu pagamintus ir ES kino teatruose parodytus filmus, 64 % filmų buvo ES kilmės, 16 % – JAV kilmės, 15 % – tarptautinės kilmės ir 4 % – kitų Europos šalių kilmės. Nenacionaliniai ES bendros gamybos kūriniai kataloguose sudarė daugumą nenacionalinių ES filmų.

(3) Tik 47 % per tą patį laikotarpį kino teatruose parodytų Europos filmų buvo įtraukti į bent vieną užsakomąją vaizdo paslaugą (VOD), o Europos filmai sudarė apie 25 % visų filmų užsakomųjų vaizdo paslaugų platformose.

Žr. II priedo sąrašo 1 ir 4 punktuose nurodytus Europos audiovizualinės observatorijos tyrimus.

(4) Žr. II priedo 1–3 punktuose nurodytus tyrimus.

(5) 2005–2014 m. laikotarpiu bendros gamybos kūriniai sudarė 24 % visų Europos kūrinių, tačiau bendros gamybos kūriniai pagal nupirktų bilietų skaičių pasauliniu mastu sudarė 50,3 % visų Europos filmų pagal nupirktų bilietų skaičių (56,9 % ES filmų), šiek tiek viršijant vien tik nacionalinių filmų dalį pagal nupirktų bilietų skaičių. Europos bendros gamybos kūriniai pagal nupirktų bilietų skaičių vidutiniškai daugiau nei tris kartus viršija vien tik nacionalinius filmus.

(6) Žr. II priedo 4 punkte nurodytą tyrimą.

(7) Išankstiniai pardavimai transliuotojams ir platintojams įvairiose teritorijose iš viso sudarė 41 % bendros finansavimo apimties 445 Europos vaidybinių filmų imtyje. Žr. II priedo 5 punkte nurodytą tyrimą.

I PRIEDAS

Teisėkūros procedūra priimti aktai

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa ƒ„Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) (OL L 347, 2013 12 20, p. 221).

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje (OL L 168, 2017 6 30, p. 1).

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).

Tarybos išvados

Tarybos išvados dėl Europos kino paveldo, įskaitant skaitmeninės eros iššūkius (OL C 324, 2010 12 1, p. 1).

Tarybos išvados dėl Europos turinio stiprinimo skaitmeninėje ekonomikoje (OL C 457, 2018 12 19, p. 2).

Tarybos išvados dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje (OL C 460, 2018 12 21, p. 12).

2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 2017 1 19).

Tarybos rekomendacijos

Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (OL C 189, 2018 6 4, p. 1).

Komisijos komunikatai

2010 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikatas „Europos kino galimybės ir problemos skaitmeniniame amžiuje“ (COM (2010) 487 galutinis).

10.

2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatas „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (COM (2018) 267 galutinis).

Tarptautinės konvencijos

11.

2005 m. spalio 20 d. UNESCO konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.

12.

Europos Tarybos konvencija dėl bendros kino filmų gamybos (peržiūrėta, 2017 m. sausio 30 d.).

II PRIEDAS

Europos audiovizualinės observatorijos tyrimai

13.

„How do films circulate on VOD services and in cinemas in the European Union? A comparative analysis“ (Kaip filmai platinami užsakomųjų vaizdo paslaugų platformos programose ir kino teatruose Europos Sąjungoje? Lyginamoji analizė), Christian Grece, 2016 m.

14.

„Film production in Europe. Production volume, co-production and worldwide circulation“ (Filmų gamyba Europoje. Gamybos apimtys, bendra gamyba ir platinimas pasauliniu mastu), Julio Talavera Milla, 2017 m.

15.

„YearBook 2017/2018. Key trends. Television, cinema, video-on-demand audiovisual services – the pan-European picture“ (2017–2018 m. kasmetinis leidinys. Pagrindinės tendencijos. Televizija, kinas, užsakomųjų vaizdo paslaugų platformos audiovizualinės paslaugos), Francisco Cabrera, Gilles Fontaine, Christian Grece, Marta Jimenez Pumares, Martin Kanzler, Ismail Rabie, Agnes Schneeberger, Patrizia Simone, Julio Talavera, Sophie Valais, 2018 m.

16.

„The legal framework for international co-productions“ (Tarptautinių bendros gamybos kūrinių teisinė sistema), Francisco Javier Cabrera Blázquez, Maja Cappello, Enric Enrich, Julio Talavera Milla, Sophie Valais, 2018 m., IRIS Plus.

17.

„Fiction film financing in Europe: A sample analysis of films released in 2016“ (Vaidybinių filmų finansavimas Europoje: 2016 m. išleistų filmų imties analizė), Martin Kanzler, 2018 m.

7.6.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 192/18

Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų išvados dėl negalią turinčių asmenų galimybių sportuoti

(2019/C 192/06)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

KADANGI

Manoma, kad iki 2020 m. ES gyvens 120 milijonų negalią turinčių asmenų. ES skatina užtikrinti negalią turinčių asmenų lygias galimybes ir naudojimosi galimybes. Viena iš pagrindinių jos strategijos dalių yra siekis kurti Europą be kliūčių (1).

Negalią turinčių asmenų dalyvavimui sporto veikloje lygiai su kitais asmenimis ypač aktualūs yra Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (JT NTK) (2) 3 straipsnyje išdėstyti bendrieji principai, 2 straipsnyje pateikta universalaus dizaino apibrėžtis ir 30 straipsnyje išdėstytos konkrečios nuostatos dėl dalyvavimo kultūriniame gyvenime, aktyvaus poilsio, laisvalaikio ir sporto.

Europos Sąjungoje negalia ir liga dažnai nurodomos kaip priežastys nedalyvauti sporto ir fizinėje veikloje (3).

Sportas gali būti specialiai skirtas negalią turintiems asmenims arba pritaikytas taip, kad būtų sudarytos sąlygos sportuoti negalią turintiems asmenims, neatsižvelgiant į tai, kokia yra jų fizinė, protinė ar jutiminė negalia. Tam tikromis sąlygomis negalią turintys asmenys gali sportuoti kartu su negalios neturinčiais asmenimis, o tai rodo, kad sportas yra įtraukaus pobūdžio.

Su socialine įtrauktimi susijusios sporto vertybės, ypač sporto vaidmuo skatinant ir integruojant mažumų ir marginalizuotų grupių integraciją, yra plačiai pripažįstamos.

Negalią turintiems asmenims skirtų didelių sporto renginių populiarumas padidėjo, kaip rodo pastarosios vasaros ir žiemos parolimpinės žaidynės, pritraukusios masinę TV žiūrovų auditoriją visame pasaulyje, ir negalią turintiems asmenims toliau organizuojami dideli tarptautiniai renginiai.

PABRĖŽIA, KAD

Tikimybė, kas negalią turintys asmenys atsidurs nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje, yra didesnė, pavyzdžiui, jie gali susidurti su skurdu ir mažomis pajamomis, socialine atskirtimi, diskriminacija, ribotomis galimybėmis patekti į darbo rinką, ribotomis galimybėmis naudotis transportu, mažiau švietimo galimybių ir su sveikatos apsauga susijusiais aspektais. Šios problemos turi neigiamą poveikį negalią turinčio asmens galimybėms dalyvauti sporto veikloje.

Kiek tai tiesiogiai susiję su sporto kontekstu, negalią turintiems asmenims gali tekti įveikti įvairius iššūkius:

Sutrikimo sunkumas gali apriboti judumą ir net sukelti fizinį skausmą treniruojantis tam tikrą sporto šaką ar žaidžiant žaidimus. Šiuos veiksnius, kartu su įvairiomis kliūtimis, gali dar labiau apsunkinti neigiamas arba ribojantis savo negalios suvokimas, visų pirma dėl to, kad trūksta pasitikėjimo savo gebėjimais sportuoti.

b)	Reikia, kad asmenys, dirbantys su negalią turinčiais asmenimis su sportu susijusios fizinės veiklos aplinkoje, visų pirma, fizinio lavinimo mokytojai, sporto treneriai ir kiti sporto darbuotojai, turėtų su negalia susijusių specialių įgūdžių ir žinių.

c)	Reikia prieinamos sporto infrastruktūros, kad ten būtų įrangos negalią turintiems asmenims treniruotis arba dalyvauti sporto renginiuose, taip pat sporto infrastruktūros, skirtos negalią turintiems asmenims sportuoti, arba sporto renginių, kuriuose negalią turintys asmenys galėtų dalyvauti.

d)	Atsiranda papildomų finansinių išlaidų, susijusių su specializuotos sporto įrangos arba paramos paslaugų įsigijimu, be kurių nebūtų galima treniruotis ir sportuoti.

Dalyvavimas sporto veikloje turėtų būti vertinamas sporto, kaip fizinio aktyvumo formos, požiūriu ir dalyvavimo socialinėje veikloje požiūriu, pavyzdžiui, lankymasis sporto renginiuose arba aktyvus dalyvavimas sporto bendruomenėje kaip savanoriui, sporto klubo ar sirgalių klubo nariui.

10.

Dalyvavimas sporto veikloje gali padėti gerinti negalią turinčių asmenų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą, kartu didinti asmeninį judumą bei autonomiją ir skatinti socialinę įtrauktį.

11.

Nuo ankstyvo amžiaus praktikuojamas sportas negalią turintiems asmenims teikia papildomos naudos, nes daro teigiamą poveikį judėjimo įgūdžių ugdymui, o tai – labai svarbu gerinant bendrą asmens gyvenimo kokybę.

12.

Didesnis žiniasklaidos dėmesys, skiriamas aukšto lygio negalią turinčių asmenų sporto renginiams ar negalią turintiems sportininkams, gali paskatinti žmones – tiek turinčius negalią, tiek jos neturinčius – pradėti sportuoti. Siekiant, kad negalią turintiems asmenims sportas taptų patrauklesnis, turėtų būti dedamos pastangos užtikrinti, kad mėgėjiškam sportui būtų skiriamas tinkamas žiniasklaidos dėmesys (nedarant poveikio žiniasklaidos laisvei).

13.

Pagalbinės technologijos gali būti svarbios siekiant padėti negalią turintiems asmenims sportuoti tiek mėgėjų lygiu, tiek aukštu lygiu. Tačiau gali teikti pasirūpinti, kad jos būtų plačiai prieinamos ir įperkamos.

14.

Svarbiausi veiksniai skatinant tvarų negalią turinčių asmenų sporto plėtojimą yra antidopingo taisyklių ir taisyklių, skirtų kovoti su susitarimais dėl varžybų baigties, įgyvendinimas ir laikymasis, taip pat užtikrinimas, kad negalios vertinimas būtų tikslus, o pagalbinės technologijos naudojamos tinkamai.

15.

Savanoriška veikla yra labai svarbi parama sporto sektoriui, įskaitant negalią turinčių asmenų sportą.

16.

Į strategijas ir politiką, kuriomis siekiama didinti negalią turinčių asmenų dalyvavimą sporto veikloje, svarbu įtraukti lyčių aspektą.

17.

Sportas gali tapti negalią turinčių ir negalios neturinčių asmenų tarpusavio socialinių ryšių arena, todėl sportas yra vertinga priemonė įtraukčiai ir tarpusavio supratimui skatinti.

RAGINA VALSTYBES NARES, LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO IR ATITINKAMAIS LYGMENIMIS,

18.

Remti šeimos nariams, teisėtiems globėjams, asmeniniams padėjėjams, fizinio lavinimo mokytojams, treneriams, sporto darbuotojams ir kitiems atitinkamiems sporto bendruomenės dalyviams (negalią turintiems ar jos neturintiems) skirtas socialinio sąmoningumo ir švietimo kampanijas siekiant skatinti atvirą ir palankų požiūrį į negalią turinčius asmenis, taip pat dalyvavimo sporto veikloje galimybių ir naudos visiems, įskaitant negalią turinčius vaikus ir suaugusiuosius, atitinkamą supratimą. Kai tinkama, negalią turinčių asmenų šeimos nariams ir teisėtiems globėjams siūlyti pagalbą siekiant skatinti negalią turinčių asmenų dalyvavimą sporto veikloje.

19.

Remti tolesnį fizinio lavinimo mokytojų, trenerių, kitų sporto darbuotojų ir savanorių, apskritai, negalią turinčių ar jos neturinčių, švietimą ir mokymą, suteikiant jiems reikiamų žinių, konkrečių įgūdžių ir tinkamą kompetencijos pripažinimą, kad jie galėtų įtraukti negalią turinčius asmenis į įvairią fizinio lavinimo ar sporto veiklą. Tokiose mokymo programose turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus į dalyvavimą orientuotų ir į rezultatus orientuotų asmenų poreikius.

20.

Imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek negalią turintys, tiek jos neturintys asmenys turėtų prieigą prie sporto infrastruktūros, įskaitant lankymąsi sporto renginiuose, treniravimąsi ar dalyvavimą sporto veikloje. Priemonės gali apimti sporto infrastruktūros prieinamumo standartų kūrimą arba gerinimą, individualizuotos žmogiškosios paramos teikimą, lėšų skyrimą, sporto organizacijų informuotumo apie esamas ES finansavimo galimybes didinimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis arba atitinkamų palankesnių sąlygų sudarymą negalią turinčių sportininkų atstovų dalyvavimui atitinkamuose sporto organizacijų organuose.

21.

Kai tinkama, nacionalinėse mokyklų sistemose propaguoti įtraukias sporto ir fizinio lavinimo programas, siekiant patenkinti negalią turinčių vaikų poreikius, kad būtų sudarytos lygios galimybės visiems vaikams, skatinant jų dalyvavimą su sportu susijusioje fizinėje veikloje ir skatinant juos domėtis sportu.

22.

Naudoti esamus valstybių narių bendradarbiavimo kanalus siekiant skatinti keitimąsi profesinėmis žiniomis ir gerąja praktika, kad negalią turintiems asmenims sporto prieinamumas būtų didesnis.

23.

Aukšto lygio ir didelio efektyvumo sportininkų klausimą nagrinėti lygių galimybių ir negalią turinčių asmenų nediskriminavimo kontekste, taip pat skatinti už sportą atsakingų institucijų valstybėse narėse bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje.

RAGINA VALSTYBES NARES IR EUROPOS KOMISIJĄ ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE:

24.

Apsvarstyti galimybę teikti finansinę paramą organizacijoms, kurios konkrečiai propaguoja sportą tarp negalią turinčių asmenų, ir įprastinėms sporto organizacijoms, kurios organizuoja sporto veiklą negalią turintiems asmenims, siekiant, inter alia, suartinti abi sporto bendruomenes.

25.

Skatinti ir remti veiksmus, kai tinkama, ES lygmeniu, susijusius su reguliariu statistinių duomenų rinkimu ir rodiklių, susijusių sportu ir negalia, rengimu, pavyzdžiui, dalyvavimo sporto veikloje lygiu, dalyvavimo kliūtimis, negalią turinčių asmenų, registruotų sporto klubuose, skaičiumi arba domėjimosi sportu lygiu (4).

26.

Apsvarstyti galimybę atitinkamų ekspertų grupių darbe nagrinėti klausimus, susijusius su visapusišku ir realiu negalią turinčių asmenų dalyvavimu sporto veikloje, įskaitant specialius įgūdžius ir mokymą, kurių reikia norint treniruoti negalią turinčius asmenis (5).

27.

Naudotis su sportu susijusia „Erasmus +“ finansavimo dalimi, siekiant propaguoti sportą tarp negalią turinčių asmenų ir keistis geriausios praktikos ir politikos pavyzdžiais tarp valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų; taip pat naudotis Europos socialiniais fondais, siekiant teikti profesinį mokymą sporto darbuotojams arba užtikrinti įtrauktį per sporto veiklą; naudotis Europos regioninės plėtros fondais, siekiant spręsti sporto infrastruktūros prieinamumo klausimą; ir atitinkamai panaudoti pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamų projektų mokslinių tyrimų rezultatus, siekiant skatinti novatoriškus sprendimus, kad negalią turintys asmenys būtų įtraukti į sporto veiklą.

28.

Kai tikslinga, skelbti tokias finansavimo galimybes ir finansuotų projektų rezultatus negalią turintiems asmenims, sporto organizacijoms ir kitiems atitinkamiems nevyriausybiniams subjektams.

29.

Didinti informuotumą apie sporto srityje vykdomo darbo teigiamus rezultatus negalią turintiems asmenims, įskaitant teigiamą sporto poveikį negalią turinčių asmenų socialinei įtraukčiai.

RAGINA EUROPOS KOMISIJĄ

30.

Toliau įtraukti sportą į būsimus pagrindinius veiksmus, kuriais bus remiama būsima politika negalios srityje remiantis iki šiol įgyta patirtimi įgyvendinant dabartinę Europos strategiją dėl negalios.

31.

Per ES lygmens socialinio dialogo procesus sporto klausimus aptariant su socialiniais partneriais, įtraukti ir ES politiką bei priemones, kuriomis atsižvelgiama į negalią turinčių asmenų poreikius ir skatinamas negalią turinčių asmenų ir jų atstovų organizacijų dalyvavimas (6).

32.

Pasinaudoti geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto apdovanojimo iniciatyva, kad būtų atkreiptas dėmesys į miestus, kuriuose sudarytos palankesnės sąlygos negalią turintiems asmenims naudotis sporto infrastruktūra, ir įvertinti, kaip naudojimasis Europos neįgaliojo kortele gali prisidėti prie to, kad sporto renginiuose lankytųsi daugiau ir negalią turinčių asmenų.

33.

Į įvairius ES lygmeniu sprendžiamus sporto klausimus įtraukti negalią turinčių asmenų sportą, pavyzdžiui, nagrinėjant klausimus dėl dvikryptės sportininkų karjeros arba sveikatinamojo fizinio aktyvumo (HEPA) (7).

RAGINA SPORTO SEKTORIAUS ATSTOVUS

34.

Glaudžiai bendradarbiaujant su negalią turinčiais asmenimis ir juos atstovaujančiomis organizacijomis, skatinti negalią turinčių asmenų dalyvavimą bendro profilio sporto veikloje visais lygmenimis (8), siekiant prisidėti prie to, kad sporto socialinė ir švietimo funkcija būtų sėkmingai vykdoma.

35.

Pasinaudoti esamais solidarumo mechanizmais, visų pirma profesionalaus sporto lygmeniu, kad būtų galima tinkamai finansuoti negalią turinčių asmenų sportą.

36.

Kuriant sporto turnyrų sistemas arba skatinant dalyvauti sporto veikloje apskritai laikytis įtraukaus požiūrio, skatinant imtis tokių priemonių kaip varžybų ir apdovanojimo ceremonijų rengimas negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Laikantis tokio pat požiūrio, sudaryti palankesnes sąlygas, kai tinkama, įtraukti negalią turinčius asmenis į negalios neturinčių asmenų treniruotes ar komandas.

37.

Užtikrinti, kad treniruočių, sporto ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų infrastruktūra būtų prieinama (9), ir kad būtų suteiktas tinkamai negalią turinčių asmenų poreikius tenkinantis apgyvendinimas (10).

38.

Didinti negalią turinčių asmenų informuotumą apie esamas jų poreikius atitinkančias sportavimo ir treniravimosi galimybes.

39.

Kurti partnerystes su atitinkamais instituciniais privačiojo ar viešojo sektoriaus subjektais, kurie veikia negalios sektoriuje, kad būtų geriau suprasti negalią turinčių asmenų poreikiai ir interesai ir skatinamas didesnis dalyvavimas sporto programose (11).

(1) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1141#navItem-3

(2) https://www.un.org/development/desa/disabilities/convention-on-the-rights-of-persons-with-disabilities.html

(3) TNS Opinion & Social (2018); Sportas ir fizinis aktyvumas, Specialusis Eurobarometras Nr. 472; Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato, koordinuojant su Komunikacijos generaliniu direktoratu, užsakytas tyrimas; Fieldwork, 2017 m. gruodžio mėn.

(4) Laikantis JT NTK 31 straipsnio

(5) Laikantis JT NTK 30 straipsnio

(6) Laikantis JT NTK 4 straipsnio 3 dalies.

(7) http://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/physical-activity/activities/hepa-europe

(8) Laikantis JT NTK 30 straipsnio 5 dalies.

(9) Laikantis JT NTK 9 straipsnio.

(10) Laikantis JT NTK 5 straipsnio 3 dalies.

(11) Laikantis JT NTK 4 straipsnio 3 dalies.

PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI PRIMENA

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį (1), kuriame pabrėžiama sporto socialinė ir švietimo funkcija.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (2), kurios šalis yra ES ir kuria pripažįstama, pavyzdžiui, negalią turinčių asmenų teisė lygiai su kitais asmenimis dalyvauti kultūriniame gyvenime, rekreacinėje, laisvalaikio ir sporto veikloje.

Europos Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“, kuriame, kiek tai susiję su sportu, pabrėžiama, jog reikia pagerinti sporto prieinamumą, skatinti dalyvauti sporto renginiuose ir skatinti rengti specialiai neįgaliesiems skirtus sporto renginius (3).

Tarybos išvadas „Parama 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimui“ (4).

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (5).

Tarybos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2017–2020 m.) (6), kurioje ypatingas dėmesys skiriamas socialinei įtraukčiai.

Tarybos išvadas dėl sporto vaidmens kuriant ir plėtojant aktyvią socialinę įtrauktį (7).

Tarybos išvadas dėl sporto įnašo į ES ekonomiką, visų pirma sprendžiant jaunimo nedarbo ir socialinės įtraukties klausimus (8).

Tarybos išvadas dėl sporto kaip socialinės įtraukties per savanorišką veiklą platformos (9).

10.

Tarybos išvadas dėl trenerių vaidmens visuomenėje (10).

(1) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A12008E165

(2) https://www.un.org/development/desa/disabilities/convention-on-the-rights-of-persons-with-disabilities.html

(3) Dok. 16489/10 - COM(2010) 636 final.

(4) OL C 300, 2011 10 11, p. 1.

(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.

(6) OL C 189, 2017 6 15, p. 5.

(7) OL C 326, 2010 12 3, p. 5.

(8) OL C 32, 2014 2 4, p. 2.

(9) OL C 189, 2017 6 15, p. 40.

(10) OL C 423, 2017 12 9, p. 6.

7.6.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 192/30

Pranešimas apie antisubsidijų tyrimo dėl importuojamų Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktų inicijavimą

(2019/C 192/15)

Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo skundą, pateiktą pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas) 10 straipsnį, kuriame teigiama, kad importuojami Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktai yra subsidijuojami ir dėl to daroma žala (2) Sąjungos pramonei.

1. Skundas

Skundą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų ištisinių gijų stiklo pluošto produktų Sąjungoje, vardu 2019 m. balandžio 24 d. pateikė Europos stiklo pluošto gamintojų asociacija „APFE“ (toliau – skundo pateikėjas).

Suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikiama nekonfidenciali skundo versija ir Sąjungos gamintojų paramos lygio analizė. Šio pranešimo 5.6 skirsnyje pateikiama informacija apie suinteresuotųjų šalių galimybę susipažinti su byla.

2. Tiriamasis produktas

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – ne ilgesnės kaip 50 mm kapotos stiklo pluošto sruogos (toliau – kapotos sruogos); stiklo pluošto pusverpaliai, išskyrus impregnuotus ir padengtus stiklo pluošto pusverpalius, kurių degimo nuostoliai yra didesni nei 3 % (kaip nustatyta ISO standarte 1887), (toliau – pusverpaliai) ir iš stiklo pluošto gijų pagaminti dembliai, išskyrus stiklo vatos demblius (toliau – dembliai) (toliau – tiriamasis produktas).

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti informacijos apie produkto apibrėžtąją sritį, privalo tai padaryti per 10 dienų nuo šio pranešimo (3) paskelbimo dienos.

3. Įtarimas dėl subsidijavimo

Kaip įtariama, subsidijuojamas produktas yra Egipto kilmės (toliau – nagrinėjamoji šalis) tiriamasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra 7019 11 00, ex 7019 12 00, 7019 31 00 (TARIC kodai 7019120022, 70191200257019120026 ir 7019120039). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija.

Komisijos manymu, skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad Egipto tiriamojo produkto gamintojams taikytos įvairios subsidijos, priskirtinos Egipto Vyriausybei.

Šios, kaip įtariama, teikiamos subsidijos – tai, inter alia, i) tiesioginis lėšų pervedimas, ii) Vyriausybės negautos arba nesurinktos pajamos ir iii) Vyriausybės tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos už mažesnį nei pakankamą atlygį. Skunde pateikta įrodymų, pvz., dėl lengvatinių politikos paskolų ir mokesčių lengvatų pagal Egipto įstatymus, taip pat dėl atleidimo nuo žaliavų ir gamybos įrangos importo muito.

Pareiškėjo teigimu, be Egipto Vyriausybės suteiktų tiesioginių subsidijų Egipto tiriamojo produkto gamintojams taip pat taikomos subsidijos, kurias Egipto Vyriausybė suteikia tiesiogiai arba per Egipto subjektus Egiptui bendradarbiaujant su Kinijos Liaudies Respublika ir siekiant paskatinti investicijoms specialioje ekonominėje zonoje (Kinijos ir Egipto Sueco ekonomikos ir prekybos bendradarbiavimo zonoje). Skunde pateikta įrodymų, kad Kinijos ir Egipto Vyriausybės sudarė bendradarbiavimo susitarimus, taip pat kad Kinijos valstybinės arba valstybės kontroliuojami subjektai Egipto valstybiniams bankams teikė paskolas. Atsižvelgdamas į šių susitarimų ir paskolų tikslus, skundo pateikėjas teigia, kad tokios paskolos yra naudingos Kinijos eksportuojančiam gamintojui Egipte.

Skundo pateikėjas taip pat tvirtina įtariantis, kad minėtos priemonės prilygsta subsidijavimui, nes jas taikydama Egipto Vyriausybė (įskaitant viešąsias įstaigas) teikia finansinę paramą, o tiriamąjį produktą eksportuojantys gamintojai gauna naudos. Tvirtinama, kad jos teikiamos tik tam tikroms įmonėms, pramonės šakoms ar įmonių grupėms ir (arba) priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl yra konkrečios ir kompensuotinos. Atsižvelgiant į tai, tariamos subsidijų sumos atrodo reikšmingos Egiptui.

Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisija parengė memorandumą dėl įrodymų pakankamumo, kuriame pateikiama Komisijos atlikta visų jos turimų įrodymų, susijusių su Egiptu, analizė, ir kuriuo remdamasi Komisija inicijuoja tyrimą. Šį memorandumą galima rasti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje.

Komisija pasilieka teisę ištirti kitas atitinkamas subsidijas, kurios gali būti nustatytos atliekant tyrimą.

4. Įtarimai dėl žalos ir priežastinis ryšys

Skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad tiriamojo produkto importas iš nagrinėjamosios šalies apskritai padidėjo absoliučiaisiais skaičiais ir pagal rinkos dalį.

Iš skundo pateikėjo pateiktų įrodymų matyti, kad importuoto tiriamojo produkto kiekis ir kainos, be kitų padarinių, padarė neigiamą poveikį Sąjungos pramonės parduotam kiekiui, todėl darė didelę neigiamą įtaką Sąjungos pramonės finansinei padėčiai, užimtumo padėčiai ir bendriems veiklos rezultatams.

5. Procedūra

Informavusi valstybes nares ir nustačiusi, kad Sąjungos pramonė pateikė skundą ar kad toks skundas buvo pateiktas jos vardu ir kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą, Komisija inicijuoja tyrimą pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį.

Atliekant tyrimą bus nustatyta, ar nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamasis produktas yra subsidijuojamas ir ar šis subsidijuotas importas padarė ar grasina padaryti materialinės žalos Sąjungos pramonei.

Jei tyrimo išvados tai patvirtins, bus tiriama, ar priemonių nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams.

Egipto Vyriausybė pakviesta dalyvauti konsultacijose.

2018 m. birželio 8 d. įsigaliojusiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/825 (4) (prekybos apsaugos priemonių modernizavimo dokumentų rinkiniu) padaryta įvairių pakeitimų, susijusių su tvarkaraščiu ir terminais, anksčiau taikytais antisubsidijų tyrimuose. Visų pirma Komisija turi pateikti informaciją apie numatomą laikinųjų muitų nustatymą likus 3 savaitėms iki laikinųjų priemonių nustatymo. Sutrumpinti terminai, per kuriuos suinteresuotosios šalys turi pranešti apie save, ypač ankstyvajame tyrimo etape. Todėl Komisija prašo suinteresuotųjų šalių laikytis šiame pranešime ir tolesniuose Komisijos pranešimuose nurodytų procedūros etapų ir terminų.

5.1. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą bus nagrinėjamas 2018 m. balandžio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas bus nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

5.2. Pastabos dėl skundo ir tyrimo inicijavimo

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti pastabų dėl skundo (įskaitant klausimus, susijusius su žala ir priežastiniu ryšiu) arba bet kokių aspektų, susijusių su tyrimo inicijavimu (įskaitant pritarimo skundui lygį), privalo tai padaryti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Prašymai išklausyti dėl tyrimo inicijavimo turi būti pateikti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

5.3. Subsidijavimo nustatymo procedūra

Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti tiriamąjį produktą iš nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai (5). Kuo glaudžiau bendradarbiauti su Komisija taip pat kviečiamos kitos šalys, iš kurių Komisija sieks gauti atitinkamos informacijos, kad nustatytų tiriamajam produktui taikomas kompensuotinas subsidijas ir jų sumą.

5.3.1. Eksportuojančių gamintojų tyrimas

Visi Egipto eksportuojantys gamintojai ir eksportuojančių gamintojų asociacijos raginami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo susisiekti su Komisija (pageidautina e. paštu) ir pranešti apie save bei paprašyti klausimyno.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą su eksportuojančiais gamintojais susijusiam tyrimui, Komisija eksportuojantiems gamintojams, visoms žinomoms eksportuojančių gamintojų asociacijoms ir Egipto valdžios institucijoms nusiųs klausimynus.

Egipto eksportuojantys gamintojai turi užpildyti klausimyną per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Klausimynas taip pat bus prieinamas visoms žinomoms eksportuojančių gamintojų asociacijoms ir Egipto valdžios institucijoms.

Eksportuojantiems gamintojams skirto pirmiau nurodyto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje http://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2404.

5.3.2. Nesusijusių importuotojų (6) tyrimas (7)

Šiame tyrime kviečiami dalyvauti tiriamąjį produktą iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą importuojantys nesusiję importuotojai.

Atsižvelgdama į galimą su šiuo tyrimu susijusių nesusijusių importuotojų skaičių ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų nesusijusių importuotojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi nesusiję importuotojai arba jų vardu veikiantys atstovai prašomi per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos Komisijai pateikti šio pranešimo priede nurodytą informaciją apie savo bendroves.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą nesusijusių importuotojų atrankai, Komisija taip pat gali kreiptis į visas žinomas importuotojų asociacijas.

Jei atranka būtina, importuotojai gali būti atrenkami remiantis didžiausia tipiška tiriamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

Kai Komisija gaus reikiamą informaciją bendrovėms atrinkti, ji informuos atitinkamas šalis apie savo sprendimą dėl atrinktų importuotojų. Komisija prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos taip pat pridės pastabą dėl atrankos. Visos pastabos dėl atrankos turi būti gautos per 3 dienas nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrankos dienos.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui, Komisija atrinktiems nesusijusiems importuotojams pateiks klausimynus. Tos šalys užpildytą klausimyną privalo pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrankos dienos, jei nenurodyta kitaip.

Importuotojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje http://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2404.

5.4. Žalos nustatymo ir Sąjungos gamintojų tyrimo procedūra

Nustatant žalą remiamasi tiesioginiais įrodymais ir objektyviai vertinama subsidijuoto importo apimtis, jo įtaka kainoms Sąjungos rinkoje ir poveikis Sąjungos pramonei. Siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti Sąjungos tiriamojo produkto gamintojai.

Atsižvelgdama į susijusių Sąjungos gamintojų skaičių ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija nusprendė sumažinti tirtinų Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka vykdoma pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

Komisija preliminariai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Išsamesnės informacijos galima rasti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje. Suinteresuotosios šalys raginamos teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Be to, kiti Sąjungos gamintojai ar jų vardu veikiantys atstovai, manantys, kad yra priežasčių, dėl kurių jie turėtų būti atrinkti, turi susisiekti su Komisija per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Visos pastabos dėl preliminariai atrinktų bendrovių turi būti gautos per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, jei nenurodyta kitaip.

Komisija visiems žinomiems Sąjungos gamintojams ir (arba) Sąjungos gamintojų asociacijoms praneš apie galiausiai atrinktas bendroves.

Atrinkti Sąjungos gamintojai užpildytą klausimyną turės pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl jų atrinkimo dienos, jei nenurodyta kitaip.

Sąjungos gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje http://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2404.

5.5. Sąjungos interesų vertinimo procedūra

Nustačius, kad vykdomas subsidijavimas ir dėl to padaryta žala, pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį bus sprendžiama, ar antisubsidijų priemonių priėmimas neprieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, vartotojams atstovaujančios organizacijos ir profesinės sąjungos raginami pateikti Komisijai informaciją apie Sąjungos interesus.

Informacija dėl Sąjungos interesų vertinimo turi būti pateikta per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, jei nenurodyta kitaip. Šią informaciją galima teikti laisva forma arba pildant Komisijos parengtą klausimyną. Klausimynų, įskaitant tiriamojo produkto naudotojams skirtą klausimyną, kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje http://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2404. Bet kuriuo atveju į pateiktą informaciją bus atsižvelgta tik tuomet, jei pateikiant ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais.

5.6. Suinteresuotosios šalys

Kad galėtų dalyvauti tyrime, suinteresuotosios šalys, pvz., eksportuojantys gamintojai, Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, profesinės sąjungos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos, pirmiausia turi įrodyti, kad jų veikla ir tiriamasis produktas yra objektyviai susiję.

Eksportuojantys gamintojai, Sąjungos gamintojai, importuotojai ir atstovaujančios asociacijos, kurie pateikė informaciją pagal 5.3, 5.4 ir 5.5 skirsniuose aprašytas procedūras, bus laikomi suinteresuotosiomis šalimis, jei jų veikla ir tiriamasis produktas yra objektyviai susiję.

Kitos šalys galės dalyvauti tyrime kaip suinteresuotosios šalys tik nuo to momento, kai apie save praneš, ir su sąlyga, kad jų veikla ir tiriamasis produktas yra objektyviai susiję. Dėl to, kad subjektas laikomas suinteresuotąja šalimi, nedaromas poveikis pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymui.

Suinteresuotosioms šalims susipažinti su byla galima per Tron.tdi adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI. Kad gautumėte prieigą, laikykitės tame puslapyje pateiktų nurodymų.

5.7. Galimybė būti išklausytiems Komisijos tyrimo tarnybų

Visos suinteresuotosios šalys gali prašyti būti išklausytos Komisijos tyrimo tarnybų.

Visi prašymai išklausyti turi būti pateikiami raštu, juose turi būti nurodytos prašymo priežastys ir santrauka klausimų, kuriuos suinteresuotoji šalis nori aptarti per klausymą. Per klausymą bus nagrinėjami tik klausimai, kuriuos suinteresuotosios šalys iš anksto pateikė raštu.

Klausymų tvarkaraštis yra toks:

—	kad klausymas galėtų vykti iki laikinųjų priemonių nustatymo, prašymas turėtų būti pateiktas per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, o klausymas paprastai surengiamas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos;

—	pasibaigus pirminiam etapui prašymas turėtų būti pateiktas per 5 dienas nuo pirminio faktų atskleidimo arba informacinio dokumento dienos, o klausymas paprastai surengiamas per 15 dienų nuo pranešimo apie atskleidimą arba informacinio dokumento dienos;

—

galutiniame etape prašymas turėtų būti pateiktas per 3 dienas nuo galutinio faktų atskleidimo dienos, o klausymas paprastai surengiamas per laikotarpį, skirtą pastaboms dėl galutinio faktų atskleidimo pateikti. Jei atskleidžiamos papildomos galutinės išvados, prašymas turėtų būti pateiktas iš karto po šio papildomo galutinio faktų atskleidimo, o klausymas paprastai surengiamas per pastaboms dėl šio atskleidimo pateikti skirtą terminą.

Nurodytu tvarkaraščiu nedaromas poveikis Komisijos tarnybų teisei tinkamai pagrįstais atvejais leisti rengti klausymus ne pagal šį tvarkaraštį ir Komisijos teisei tinkamai pagrįstais atvejais atsisakyti rengti klausymą. Jeigu Komisijos tarnybos atmeta prašymą išklausyti, atitinkamai šaliai bus pranešta apie tokio atsisakymo priežastis.

Iš esmės per klausymus nebus pristatoma į bylą iki tol neįtraukta faktinė informacija. Nepaisant to, siekiant užtikrinti gerą administravimą ir sudaryti sąlygas Komisijos tarnyboms atlikti tyrimą, suinteresuotųjų šalių gali būti paprašyta po klausymo pateikti naujos faktinės informacijos.

5.8. Rašytinės informacijos teikimo, užpildytų klausimynų siuntimo ir susirašinėjimo tvarka

Prekybos apsaugos tyrimams atlikti Komisijai pateikiama informacija neturi būti saugoma autorių teisių. Prieš pateikdamos Komisijai informaciją ir (arba) duomenis, kurių autorių teisės priklauso trečiajai šaliai, suinteresuotosios šalys turi paprašyti autorių teisių subjekto specialaus leidimo, kuriuo būtų aiškiai leidžiama: a) Komisijai naudoti informaciją ir duomenis atliekant šį prekybos apsaugos tyrimą ir b) pateikti informaciją ir (arba) duomenis šio tyrimo suinteresuotosioms šalims taip, kad jos galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

Visa laikyti konfidencialia prašoma rašytinė informacija, įskaitant šiame pranešime prašomą informaciją, užpildytus klausimynus ir suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinama „riboto naudojimo“ (8) grifu. Šiam tyrimui informaciją teikiančių šalių prašoma nurodyti priežastis, dėl kurių prašoma informaciją laikyti konfidencialia.

Šalys, teikiančios „riboto naudojimo“ informaciją, pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio 2 dalį privalo kartu pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, paženklintą grifu „suinteresuotosioms šalims susipažinti“. Santrauka turėtų būti pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę.

Jei konfidencialią informaciją teikianti šalis nenurodo tinkamos prašymo laikyti informaciją konfidencialia priežasties arba nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, Komisija į tokią informaciją gali neatsižvelgti, nebent remiantis atitinkamais šaltiniais įrodoma, kad ši informacija yra teisinga.

Visą informaciją ir prašymus, įskaitant nuskenuotus įgaliojimus ir sertifikatus, suinteresuotosios šalys raginamos teikti per TRON.tdi (https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI). Naudodamos TRON.tdi arba e. paštą suinteresuotosios šalys sutinka su elektroninio informacijos teikimo taisyklėmis, nustatytomis dokumente „Susirašinėjimas su Europos Komisija nagrinėjant prekybos apsaugos bylas“, paskelbtame Prekybos generalinio direktorato svetainėje http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2011/june/tradoc_148003.pdf. Suinteresuotosios šalys turi nurodyti savo pavadinimą, adresą, telefono numerį ir galiojantį e. pašto adresą, be to, jos turėtų užtikrinti, jog nurodytas e. pašto adresas būtų oficialios darbinės dėžutės, kuri kasdien tikrinama. Kai bus pateikti kontaktiniai duomenys, Komisija bendraus su suinteresuotosiomis šalimis tik per TRON.tdi arba e. paštu, nebent šios aiškiai nurodytų pageidaujančios visus dokumentus iš Komisijos gauti kitomis ryšio priemonėmis arba dokumentus dėl jų pobūdžio tektų siųsti registruotu paštu. Išsamesnių taisyklių ir informacijos dėl susirašinėjimo su Komisija, įskaitant informacijos teikimo per TRON.tdi ir e. paštu principus, suinteresuotosios šalys gali rasti minėtose susirašinėjimo su suinteresuotosiomis šalimis gairėse.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: CHAR 04/039

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

TRON.tdi adresas https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI

E. paštas

TRADE-AS657-GFR-SUBSIDY-EGYPT@ec.europa.eu

TRADE-AS657-GFR-INJURY@ec.europa.eu

6. Tyrimo tvarkaraštis

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį tyrimas bus paprastai baigtas per 12 mėnesių ir ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį laikinosios priemonės paprastai gali būti nustatytos ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Pagal pagrindinio reglamento 29 a straipsnį Komisija pateiks informaciją apie numatomą laikinųjų muitų nustatymą likus 3 savaitėms iki laikinųjų priemonių nustatymo. Suinteresuotosios šalys gali prašyti šios informacijos raštu per 4 mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Suinteresuotosios šalys galės per 3 darbo dienas raštu pateikti pastabas dėl skaičiavimų tikslumo.

Tais atvejais, kai Komisija ketina nenustatyti laikinųjų muitų, bet tęsti tyrimą, suinteresuotosioms šalims raštu bus pranešta apie muitų netaikymą likus 3 savaitėms iki pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos.

Suinteresuotosios šalys iš esmės galės per 15 dienų raštu pateikti pastabas dėl negalutinių išvadų arba informacinio dokumento ir per 10 dienų raštu pateikti pastabas dėl galutinių išvadų, jei nenurodyta kitaip. Kai taikoma, papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumente bus nurodyti terminai, per kuriuos suinteresuotosios šalys gali raštu pateikti pastabas.

7. Informacijos pateikimas

Paprastai suinteresuotosios šalys informaciją gali pateikti tik per šio pranešimo 5 ir 6 skirsniuose nustatytus terminus. Pateikiant bet kokią kitą į tuos skirsnius neįtrauktą informaciją, turėtų būti laikomasi šio tvarkaraščio:

—	visa informacija negalutinių išvadų etape turėtų būti pateikta per 70 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, jei nenurodyta kitaip;

—

pirminiame etape suinteresuotosios šalys neturėtų pateikti naujos faktinės informacijos pasibaigus pastabų dėl pirminio faktų atskleidimo arba informacinio dokumento pateikimo terminui, jei nenurodyta kitaip. Pasibaigus šiam terminui suinteresuotosios šalys naują faktinę informaciją gali pateikti tik tada, jei jos gali įrodyti, kad tokia nauja faktinė informacija būtina siekiant paneigti kitų suinteresuotųjų šalių pateiktus faktinius teiginius ir jei tokią naują faktinę informaciją galima patikrinti per turimą laiką siekiant laiku užbaigti tyrimą;

—	kad tyrimas būtų baigtas iki privalomų terminų, Komisija nepriims informacijos iš suinteresuotųjų šalių po pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo pateikimo termino arba, jei taikytina, po pastabų dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo pateikimo termino.

8. Galimybė teikti pastabas dėl kitų šalių pateiktos informacijos

Siekiant užtikrinti teises į gynybą, suinteresuotosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos. Suinteresuotosios šalys gali teikti pastabas dėl klausimų, iškeltų kitų suinteresuotųjų šalių pateiktoje informacijoje, bet negali kelti naujų klausimų.

Tokios pastabos turėtų būti pateiktos laikantis šių terminų:

—	visos pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių iki laikinųjų priemonių nustatymo pateiktos informacijos turėtų būti pateiktos per 75 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, jei nenurodyta kitaip;

—	pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su negalutinių išvadų atskleidimu arba informaciniu dokumentu, turėtų būti pateiktos per 7 dienas nuo pastabų dėl negalutinių išvadų arba informacinio dokumento pateikimo termino, jei nenurodyta kitaip;

—

pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su galutinių išvadų atskleidimu, turėtų būti pateiktos per 3 dienas nuo pastabų dėl galutinių išvadų pateikimo termino, jei nenurodyta kitaip. Jei įvyksta papildomas galutinis faktų atskleidimas, pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su šiuo papildomu faktų atskleidimu, turėtų būti pateiktos per 1 dieną nuo pastabų dėl šio papildomo atskleidimo pateikimo termino, jei nenurodyta kitaip.

Nurodytu laikotarpiu nedaromas poveikis Komisijos teisei tinkamai pagrįstais atvejais prašyti suinteresuotųjų šalių pateikti papildomos informacijos.

9. Šiame pranešime nustatytų terminų pratęsimas

Prašyti pratęsti šiame pranešime nurodytus terminus galima tik išimtinėmis aplinkybėmis ir jie bus pratęsti tik tinkamai pagrįstais atvejais.

Atsakymo į klausimynus terminas gali būti pratęstas paprastai ne daugiau kaip 3 dienomis, jei tai yra tinkamai pagrįsta. Paprastai terminai pratęsiami ne daugiau kaip 7 dienomis. Terminas, per kurį turi būti pateikta kita šiame pranešime nurodyta informacija, gali būti pratęstas 3 dienomis, nebent įrodoma, kad yra išimtinių aplinkybių.

10. Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį išvados (negalutinės arba galutinės, teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją gali būti neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais.

Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei bendradarbiavimo atveju.

Atsakymo pateikimas ne kompiuterine forma nelaikomas nebendradarbiavimu, jeigu suinteresuotoji šalis įrodo, kad atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu sudarytų pernelyg didelių sunkumų ar nepagrįstų papildomų išlaidų. Suinteresuotoji šalis turėtų nedelsdama susisiekti su Komisija.

11. Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas tikrina prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminą ir visus kitus prašymus, susijusius su suinteresuotųjų šalių ir trečiųjų šalių teisėmis į gynybą, kurie gali būti pateikti tyrimo metu.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali surengti klausymą ir veikti kaip suinteresuotosios šalies (-ių) ir Komisijos tarnybų tarpininkas, kad būtų visapusiškai užtikrintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. Prašymai išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti teikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Bylas nagrinėjantis pareigūnas išnagrinės prašymo priežastis. Šie klausymai turėtų vykti tik tuo atveju, jei klausimai per tinkamą laiką nebuvo išspręsti su Komisijos tarnybomis.

Visi prašymai turi būti pateikti pakankamai iš anksto, kad nebūtų sutrukdyta sklandžiai vykdyti tyrimus. Todėl prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas, suinteresuotosios šalys turėtų kuo greičiau po tokio įvykio, dėl kurio toks dalyvavimas yra pagrįstas. Iš esmės 5.7 skirsnyje nustatytas prašymų išklausyti dalyvaujant Komisijos tarnyboms tvarkaraštis taikomas mutatis mutandis prašymams išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Jeigu prašymai išklausyti pateikiami nesilaikant atitinkamų tvarkaraščių, bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat išnagrinės tokių pavėluotai pateiktų prašymų priežastis, iškeltų klausimų pobūdį ir šių klausimų poveikį teisėms į gynybą, tinkamai atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti gerą administravimą ir laiku baigti tyrimą.

Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/trade-policy-and-you/contacts/hearing-officer/.

12. Asmens duomenų tvarkymas

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (9).

Pranešimą apie duomenų apsaugą, kuriuo visi asmenys informuojami apie asmens duomenų tvarkymą vykdant Komisijos prekybos apsaugos veiklą, galima rasti Prekybos GD svetainėje http://trade.ec.europa.eu/doclib/html/157639.htm.

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(2) Bendras terminas „žala“ reiškia materialinę žalą, materialinės žalos grėsmę arba materialines kliūtis pramonei kurtis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio d punkte.

(3) Nuorodos į šio pranešimo paskelbimą yra nuorodos į šio pranešimo paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(4) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/825, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 143, 2018 6 7, p. 1).

(5) Eksportuojantis gamintojas – bet kuri nagrinėjamosios šalies bendrovė, gaminanti ir į Sąjungos rinką tiesiogiai ar per trečiąją šalį eksportuojanti tiriamąjį produktą, taip pat ir visos su ja susijusios bendrovės, dalyvaujančios gaminant, vidaus rinkoje parduodant ar eksportuojant tiriamąjį produktą.

(6) Šis skirsnis skirtas tik su eksportuojančiais gamintojais nesusijusiems importuotojams. Su eksportuojančiais gamintojais susiję importuotojai turi užpildyti šiems eksportuojantiems gamintojams skirto šio pranešimo priedą. Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais, jeigu: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį; arba h) jie yra vienos šeimos nariai (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar turintys tik vieną bendrą tėvą ar motiną), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia, vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 4 dalį asmuo – tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(7) Nesusijusių importuotojų pateikti duomenys taip pat gali būti naudojami dėl kitų šio tyrimo aspektų, ne vien subsidijavimui nustatyti.

(8) „Riboto naudojimo“ dokumentas yra konfidencialus dokumentas pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį ir PPO susitarimo dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo (Antisubsidijų susitarimo) 6 straipsnį. Toks dokumentas taip pat saugomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 43) 4 straipsnį.

(9) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

PRIEDAS

Tekstas paveikslėlio

☐ Riboto naudojimo

☐ Suinteresuotosioms šalims susipažinti

(pažymėti tinkamą langelį)

ANTISUBSIDIJŲ TYRIMAS DĖL IMPORTUOJAMŲ EGIPTO KILMĖS IŠTISINIŲ GIJŲ STIKLO PLUOŠTO PRODUKTŲ

NESUSIJUSIŲ IMPORTUOTOJŲ ATRANKAI TEIKTINA INFORMACIJA

Šios formos paskirtis – padėti nesusijusiems importuotojams pateikti pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 skirsnyje nurodytai atrankai svarbią informaciją.

Formos „riboto naudojimo“ versija ir versija „suinteresuotosioms šalims susipažinti“ turėtų būti grąžintos Komisijai, kaip nustatyta pranešime apie inicijavimą.

1. BENDROVĖS PAVADINIMAS IR KONTAKTINIAI DUOMENYS

Pateikite šiuos savo bendrovės duomenis:

Bendrovės pavadinimas

Adresas

Asmuo ryšiams

E. paštas

Telefonas

Faksas

2. APYVARTA IR PARDAVIMO APIMTIS

Nurodykite bendrą bendrovės apyvartą eurais (EUR) bei tiriamojo produkto, kaip apibrėžta pranešime apie inicijavimą, importo į Sąjungą (1) ir perpardavimo Sąjungos rinkoje importavus iš Egipto per tiriamąjį laikotarpį (2018 m. balandžio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d.) apyvartą ir svorį arba kiekį, taip pat atitinkamą svorį arba kiekį.

Apimtis (tonos)

Vertė eurais (EUR)

Bendra jūsų bendrovės apyvarta eurais (EUR)

Tiriamojo produkto importas į Sąjungą

Iš Egipto importuoto tiriamojo produkto perpardavimas Sąjungos rinkoje

(1) 28 Europos Sąjungos valstybės narės: Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Kroatija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Tekstas paveikslėlio

3. JŪSŲ BENDROVĖS IR SUSIJUSIŲ BENDROVIŲ (2) VEIKLA

Tiksliai aprašykite bendrovės ir visų susijusių bendrovių (išvardykite jas ir nurodykite ryšį su jūsų bendrove), dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant (eksportui ir (arba) vidaus rinkai) tiriamąjį produktą, veiklą. Prie tokios veiklos gali būti priskiriama (tačiau tuo neapsiribojama) tiriamojo produkto pirkimas ar jo gamyba pagal subrangos sutartis arba tiriamojo produkto perdirbimas ar prekyba juo.

Bendrovės pavadinimas ir vieta

Veikla

Ryšys

4. KITA INFORMACIJA

Pateikite kitą susijusią informaciją, kurią bendrovė mano esant naudingą Komisijai vykdant bendrovių atranką.

5. PATVIRTINIMAS

Pateikdama nurodytą informaciją bendrovė sutinka, kad gali būti atrenkama. Jei bendrovė bus atrinkta, ji turės užpildyti klausimyną ir leisti apsilankyti jos patalpose, kad būtų patikrinti jos atsakymai. Jeigu bendrovė nurodys nesutinkanti, kad gali būti atrenkama, tai bus laikoma atsisakymu bendradarbiauti atliekant tyrimą. Komisijos išvados dėl nebendradarbiaujančių importuotojų yra grindžiamos turimais faktais, todėl rezultatas šaliai gali būti mažiau palankus nei bendradarbiavimo atveju.

Įgaliotojo pareigūno parašas:

Įgaliotojo pareigūno vardas, pavardė ir pareigos:

Data:

(2) Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais, jeigu: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį; arba h) jie yra vienos šeimos nariai (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar turintys tik vieną bendrą tėvą ar motiną), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia, vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 4 dalį asmuo – tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 192

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	62 metai 2019m. birželio 7d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Taryba
2019/C 192/01	Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl atstovavimo ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2019/C 192/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.9375 – Clearlake / Insight / Appriss) ( 1 )	5
2019/C 192/03	Komisijos komunikatas, kuriuo iš dalies keičiamas Komunikatas Išskaitymo iš kvotų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis gairės – 2012/C 72/07	5

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2019/C 192/04	Tarybos išvados dėl ES strateginio požiūrio į tarptautinius kultūros ryšius ir veiksmų programos	6
2019/C 192/05	Tarybos išvados dėl geresnės Europos audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinės sklaidos, daugiausia orientuojantis į bendros gamybos kūrinius	11
2019/C 192/06	Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų išvados dėl negalią turinčių asmenų galimybių sportuoti	18
2019/C 192/07	Pranešimas tam tikriems asmenims ir subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2014/145/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, numatytos ribojamosios priemonės	23
	Europos Komisija
2019/C 192/08	Euro kursas	24
2019/C 192/09	Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai	25
2019/C 192/10	Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė	26
2019/C 192/11	Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė	27
2019/C 192/12	Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė	28
	Audito Rūmai
2019/C 192/13	Specialioji ataskaita Nr. 7/2019 ES veiksmai tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje. Užmojai platūs, bet būtina gerinti valdymą	29
2019/C 192/14	Specialioji ataskaita Nr. 8/2019. Elektros gamyba iš vėjo ir saulės energijos. Norint pasiekti ES tikslus, būtina imtis reikšmingų veiksmų	29

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2019/C 192/15	Pranešimas apie antisubsidijų tyrimo dėl importuojamų Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktų inicijavimą	30
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2019/C 192/16	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.9362 – Suez Organique / Avril PA / Terrial). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	40
2019/C 192/17	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.9357 – FIS / Worldpay) ( 1 )	42
2019/C 192/18	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.9377 – MIRA / BCI / iGH). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	43

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1266
JPY	Japonijos jena	121,82
DKK	Danijos krona	7,4687
GBP	Svaras sterlingas	0,88558
SEK	Švedijos krona	10,6175
CHF	Šveicarijos frankas	1,1174
ISK	Islandijos krona	139,30
NOK	Norvegijos krona	9,8083
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,663
HUF	Vengrijos forintas	321,30
PLN	Lenkijos zlotas	4,2788
RON	Rumunijos lėja	4,7221
TRY	Turkijos lira	6,5014
AUD	Australijos doleris	1,6132
CAD	Kanados doleris	1,5096
HKD	Honkongo doleris	8,8333
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6983
SGD	Singapūro doleris	1,5363
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 328,90
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,7523
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7880
HRK	Kroatijos kuna	7,4215
IDR	Indonezijos rupija	15 990,96
MYR	Malaizijos ringitas	4,6872
PHP	Filipinų pesas	58,249
RUB	Rusijos rublis	73,4704
THB	Tailando batas	35,285
BRL	Brazilijos realas	4,3659
MXN	Meksikos pesas	22,2767
INR	Indijos rupija	78,0180