6.6.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/2

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2019 m. balandžio 17 d.

dėl ramsčiais pagrįstos metodikos, naudojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046, naujos techninės užduoties nustatymo

(2019/C 191/02)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (1), ypač į jo 154 straipsnio 3 ir 4 dalis,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (toliau – Finansinis reglamentas) 154 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija atliktų asmenų arba subjektų, vykdančių Sąjungos lėšas pagal netiesioginį valdymą, sistemų, taisyklių ir procedūrų vertinimą, jei ji ketina pasikliauti tokiomis sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis veiksmui įgyvendinti. Vertinimu siekiama užtikrinti tokį Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygį, kuris būtų lygiavertis apsaugos lygiui, užtikrinamam, kai Komisija vykdo biudžetą pagal tiesioginį valdymą;

(2)

Finansinio reglamento 154 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Komisija įvertintų, ar pagal netiesioginį valdymą Sąjungos lėšas vykdantys asmenys ir subjektai taiko specialias sistemas, taisykles ir procedūras, susijusias, pavyzdžiui, su vidaus kontrolės priemonėmis, apskaita ir duomenų valdymu. Jeigu susitariama, Komisija taip pat gali įvertinti kitas atitinkamo asmens arba subjekto taikomas taisykles ir procedūras;

(3)	remiantis Finansinio reglamento 154 straipsnio 3 ir 4 dalimis atliekamus vertinimus paprastai atlieka išorės auditoriai pagal Komisijos nustatytą techninių užduočių rinkinį;

(4)

atsižvelgiant į Finansiniame reglamente nustatytus papildomus reikalavimus, be kita ko, biudžeto garantijų taisykles, ir naujausią Sąjungos politiką dėl kovos su mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, būtina persvarstyti dabartinę techninę užduotį ir jos metodiką, naudojamą atliekant vertinimus;

(5)

atsižvelgiant į Finansinio reglamento 154 straipsnio 4 dalį techninę užduotį turėtų sudaryti devynios skirtingos sritys (arba ramsčiai) – kai kurios iš jų yra privalomos visiems asmenims ir subjektams (konkrečiai, vidaus kontrolė, apskaita, išorės auditas), o kai kurios yra nustatomos pagal tai, kokią veiklą asmuo arba subjektas vykdys (konkrečiai, dotacijos, viešieji pirkimai ir finansinės priemonės; jos gali apimti draudimą gauti finansavimą, informacijos apie gavėjus paskelbimą ir asmens duomenų apsaugą). Visų taikomų ramsčių atžvilgiu techninė užduotis turėtų užtikrinti, kad Komisija gautų įrodymų, jog Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygis yra lygiavertis apsaugos lygiui, kuris užtikrinamas, kai Komisija vykdo biudžetą pagal tiesioginį valdymą, atsižvelgiant į priežiūros priemones, kurių Komisija gali imtis pagal Finansinio reglamento 154 straipsnio 5 dalį. Be to, Finansinio reglamento 154 straipsnio 6 dalies c punkte nustatyta, kad Komisija gali nuspręsti nereikalauti atlikti procedūrų, kurių konkrečiai ji reikalauja, įskaitant jos pačios procedūras ir pagrindiniuose aktuose nustatytas procedūras, ex antie vertinimo, kaip nurodyta 3 ir 4 dalyse;

(6)

atsižvelgiant į proporcingumo principą, techninėje užduotyje negali būti nustatytas konkrečios organizacinės struktūros arba tam tikro įdarbintų specialistų skaičiaus reikalavimas, nes tai nebūtų proporcinga mažų subjektų atveju. Tačiau siekiant įgyvendinti techninėje užduotyje nustatytus principus, netikslinga nustatyti išimtis naujiems ir (arba) mažiems subjektams, nes svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi aukšto valdymo standarto;

(7)

Finansinio reglamento 279 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (2) atliekami ramsčių vertinimai, toliau taikomi ir turi būti tinkamai peržiūrimi. Jeigu šiuo sprendimu nustatytoje techninėje užduotyje yra reikalavimų, kurių nebuvo ankstesnėje techninėje užduotyje, pagal ankstesnę techninę užduotį vertinami asmenys ir subjektai bus vertinami papildomai, įtraukiant tuos reikalavimus,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Techninė užduotis, naudojama atliekant vertinimus remiantis Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 154 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nustatyta šios sprendimo priede.

Priimta Briuselyje 2019 m. balandžio 17 d.

Komisijos vardu

Günther OETTINGER

Komisijos narys

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(2) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

PRIEDAS

<PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS FIRMINIS BLANKAS>

SUBJEKTO, PRAŠANČIO JAM PAVESTI VYKDYTI ES BIUDŽETĄ PAGAL NETIESIOGINIO VALDYMO PRINCIPĄ, RAMSČIAIS GRINDŽIAMO VERTINIMO TECHNINĖ UŽDUOTIS

[SUBJEKTO PAVADINIMAS]

Subjektas, prašantis atlikti įvertinimą	[Subjekto pavadinimas ir visas adresas]
Valstybė:	[Valstybė, kurioje įsteigtas subjektas]
Prašymo suteikti paslaugas nuoroda/data:	[Prašymo suteikti paslaugas ar kito subjekto išduoto analogiško dokumento nuoroda/data]
Vertinamas laikotarpis:	[Metai (12 mėn. laikotarpis), pasibaigiantys darbo vietoje (vietoje atliekamų procedūrų) pradžios dieną]
Vertinimo pradžios data:	[Preliminari pradžios data. Planuojama sutartinė vertinimo data (užsakyme nurodyta data)]
Vertinimo pabaigos data:	[Preliminari pabaigos data. Planuojama galutinės ataskaitos gavimo data]

TURINYS

Įvadas

Tikslai

Standartai ir gairės

Reikalavimai auditoriui

Apimtis

Vertinimo procedūros

Kiti klausimai

Priedai

ŠIOS TECHNINĖS UŽDUOTIES ATLIKIMO VADOVAS

Visas pilkame fone <kursyvu> pateiktas tekstas yra gairės, jis turėtų būti pašalintas.

Laužtiniuose skliaustuose nurodytą informaciją turi užpildyti subjektas.

Šioje techninėje užduotyje pateiktu tekstu ir formuluotėmis reikėtų vadovautis visais atvejais ir jų negalima pakeisti.

Ši instrukcija turėtų būti pašalinta iš TU.

1. ĮVADAS

Bendrosios aplinkybės

Bendrajam Europos Sąjungos (toliau – ES) biudžetui taikytino Finansinio reglamento (1) (toliau – FR) 154 straipsnyje išdėstyti biudžeto vykdymo metodai, įskaitant netiesioginį valdymą. Taikant netiesioginį valdymą, Komisija gali Sąjungos fondų ar biudžeto garantijų vykdymą patikėti valstybėms, organizacijoms ir įstaigomis (toliau – subjektai), nurodytoms FR 62 straipsnyje. Tai gali būti šie subjektai:

—	trečiosios valstybės arba jų paskirtos įstaigos, pavyzdžiui, Kambodžos Karalystės vidaus reikalų ministerija,

—	tarptautinės organizacijos ir jų agentūros, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų vystymosi programa (JTVP),

—	viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, pavyzdžiui, „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ (KfW),

—	įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, tačiau kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jei jos užtikrina tinkamas finansines garantijas, pavyzdžiui, „Cassa Depositi e Prestiti“ (CDP).

Kai šie subjektai valdo ES fondus, jie privalo užtikrinti, kad Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygis būtų lygiavertis tam, kurio reikalaujama FR. Konkrečiai jie privalo atitikti reikalavimus pagal devynis ramsčius. Šie ramsčiai yra susiję su:

1.	vidaus kontrolės sistema;

2.	apskaitos sistema;

3.	nepriklausomu išorės auditu;

taip pat taisyklėmis ir procedūromis, susijusiomis su:

4.	finansavimu iš ES fondų skiriant dotacijas;

5.	viešaisiais pirkimais;

6.	finansinėmis priemonėmis (2);

taip pat:

7.	draudimu gauti finansavimą;

8.	informacijos apie gavėjus skelbimu;

9.	asmens duomenų apsauga.

Todėl subjektams, pageidaujantiems dirbti su ES fondais pagal netiesioginio valdymo principą, turi būti atliktas išsamus ramsčiais grindžiamas vertinimas. Remdamasi ramsčiais grindžiamo vertinimo rezultatais, Komisija nuspręs, ar: i) galima biudžeto vykdymo užduotis pavesti subjektui; ii) galima su subjektu sudaryti konkrečius susitarimus (pavyzdžiui, susitarimus dėl įnašo taikant netiesioginį valdymą). Tačiau, jei tai būtina pagal teisinį pagrindą, šios sąlygos gali būti nurodytos susitarime su Komisija arba remiantis pagalbiniais dokumentais (pavyzdžiui, „Erasmus“ atveju – Vadove nacionalinėms agentūroms), siekiant užtikrinti suderintą vykdymą ir vienodas sąlygas ES programos naudos gavėjams visose dalyvaujančiose valstybėse.

Toliau pateikiama techninė užduotis (toliau – TU), pagal kurią [visas perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas] sutinka pasamdyti auditorių atlikti [subjekto pavadinimas] ramsčiais grindžiamą vertinimą ir parengti šio įvertinimo ataskaitą. Ši TU pridedama prie subjekto [prašymo suteikti paslaugas; ar analogiško dokumento].

TU bei 1–4 prieduose, kurie sudaro TU sudėtinę dalį, taikytinos toliau nurodytos sąvokos.

—

Sąvokos „ramsčiais grindžiamas vertinimas“, „vertinimas“ ir „užduotis“ reiškia, jog kalbama apie šią užtikrinimo užduotį. Atitinkamai, ramsčiai – tai plačios sritys, kurias apima šis vertinimas. Tai ir vidaus auditas, apskaita, nepriklausomas išorės auditas, draudimas gauti finansavimą, informacijos apie gavėjus skelbimas ir asmens duomenų apsauga. Subjektas visada turi būti įvertintas, siekiant nustatyti, ar jis atitinka tose minėtose srityse keliamus reikalavimus. Be išvardytų šešių privalomų ramsčių, yra dar trys neprivalomi ramsčiai, apimantys dotacijų procedūras ir taisykles, viešuosius pirkimus bei finansines priemones.

—

Auditorius – audito įmonė, su kuria sudaryta sutartis atlikti šią užduotį ir pateikti dėl jos ataskaitą Komisijai. Sąvoka „auditorius“ gali reikšti vertinimą atliekantį (-čius) asmenį (-is), paprastai tai – užduoties partneris ar kiti užduoties grupės nariai. Užduoties partneris – įmonės partneris ar kitas asmuo, kuris: i) atsako už užduotį ir jos vykdymą, taip pat už įmonės rengiamą ataskaitą; ii) yra tinkamai įgaliotas profesinės, teisinės ar reguliavimo įstaigos.

—	Subjektas – ramsčiais grindžiamo vertinimo subjektas. Atliekant šį vertinimą, subjektas paprastai (3) yra perkančioji organizacija.

—	Komisija – Europos Komisija, kuriai prireikus gali atstovauti atitinkamo Komisijos generalinio direktorato atitinkama tarnyba ar padalinys arba ES delegacija.

2. TIKSLAI

Auditorius samdomas, kad atliktų subjekto įdiegtų sistemų, taikomos kontrolės, taisyklių bei procedūrų vertinimą kiekvieno ramsčio atžvilgiu pagal Komisijos kiekvienam ramsčiui nustatytus kriterijus. Šio ramsčiais grindžiamo vertinimo tikslas: i) sudaryti galimybę auditoriui pranešti, ar subjektas atitinka Finansinio reglamento, taikytino Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, 154 straipsnio 4 dalies a–f punktuose nustatytus reikalavimus ir Finansinio reglamento, taikytino Europos plėtros fondui, 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus kiekvieno atitinkamo ramsčio atžvilgiu; ii) sudaryti galimybę auditoriui pateikti išvadą, ar subjektas:

—	įdiegė efektyvią, veiksmingą ir ekonomišką vidaus kontrolės sistemą ir užtikrina jos veikimą visais reikšmingais aspektais pagal tarptautinę geriausią praktiką ir Europos Komisijos nustatytus kriterijus,

—	naudoja apskaitos sistemą, kuri visais reikšmingais aspektais užtikrina tikslios, išsamios ir patikimos informacijos teikimą laiku pagal tarptautinius apskaitos standartus ir Europos Komisijos nustatytus kriterijus,

—	yra vertinamas atliekant nepriklausomą išorės auditą, kurį visais reikšmingais aspektais pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus privalo atlikti nuo atitinkamo subjekto nepriklausoma audito tarnyba pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus,

—	taiko visais reikšmingais aspektais tinkamas ES fondų finansavimo skyrimo dotacijų forma taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus, <pašalinti, jei ramstis netaikytinas>.

—	taiko visais reikšmingais aspektais tinkamas ES fondų finansavimo skyrimo vykdant viešuosius pirkimus taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus, <pašalinti, jei ramstis netaikytinas>.

—	taiko visais reikšmingais aspektais tinkamas ES fondų finansavimo (biudžeto garantijų) skyrimo taikant finansines priemones (biudžeto garantijas) taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus, <pašalinti, jei ramstis netaikytinas>.

—	taiko tinkamas taisykles ir procedūras, kai reikia uždrausti trečiosioms šalims gauti finansavimą pirkimų, dotacijų ir (arba) finansinių priemonių būdu,

—	tinkamai ir laiku paviešina informaciją apie lėšų gavėjus,

—	užtikrina FR 5 straipsnyje nurodytai apsaugai lygiavertę asmens duomenų apsaugą.

Be to, jei suderina su atitinkamu subjektu ir nedaro poveikio galutiniam įvertinimui balais, auditorius gali nustatyti, ar subjektas atitinka standartus, lygiaverčius nustatytiems taikytinuose ES teisės aktuose, bei suderintus tarptautinius ir ES standartus dėl mokesčių vengimo ir nebendradarbiaujančių jurisdikcijų kontrolės, kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu. Jei subjektas sutinka būti įvertintas minėtais konkrečiais aspektais, pasamdomas auditorius ataskaitai pagal 6 ramstį parengti. Kad galėtų įgyvendinti Sąjungos fondus per finansines priemones (nesvarbu, ar joms yra suteikta biudžeto garantija, ar ne), subjektas turės laikytis atitinkamų Finansinio reglamento reikalavimų, įtrauktų į papildomas 6B ir 6C dalis pasirašant atitinkamus sutartimis įformintus susitarimus, netgi jei jis pasirenka neatlikti šiose dalyse nurodyto ramsčiais grindžiamo vertinimo.

3. STANDARTAI IR GAIRĖS

Auditorius, atliekantis šį ramsčiais grindžiamą vertinimą, privalo vadovautis:

—

Tarptautinės buhalterių federacijos (angl. International Federation of Accountants, IFAC) nustatyta Tarptautine užtikrinimo užduočių sistema ir 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (TUUS) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ar peržvalgas“, jei jie taikytini atliekant šį konkretų ramsčiais grindžiamą vertinimą,

—

IFAC Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos (International Ethics Standards Board for Accountants, IESBA) patvirtintu IFAC Buhalterių profesionalų etikos kodeksu, nustatančiu pagrindinius auditorių etikos principus sąžiningumo, objektyvumo, nepriklausomumo, profesinės kompetencijos ir rūpestingumo, konfidencialumo, profesionalaus elgesio ir techninių standartų požiūriais,

—	IFAC Tarptautiniais kokybės kontrolės standartais (TKKS), kuriuose nustatyti auditoriaus kokybės kontrolės sistemos standartai ir pateikiami nurodymai.

4. REIKALAVIMAI AUDITORIUI

4.1. Bendrieji principai

Auditorius turi būti nepriklausomas išorės auditorius, Tarptautinei buhalterių federacijai (IFAC) priklausančios nacionalinės apskaitos ar audito organizacijos ar institucijos registruotas narys; be to, jis turi būti sertifikuotas auditorius.

Auditorius turi būti funkciškai nepriklausomas nuo atitinkamo subjekto. Todėl vertinamo subjekto vidaus auditorius neturi teisės atlikti ramsčiais grindžiamo vertinimo.

Priimdamas šią TU, auditorius patvirtina, kad jis atitinka bent vieną iš toliau išvardytų sąlygų.

—	Auditorius ir (arba) įmonė priklauso nacionalinei apskaitos ar audito organizacijai ar institucijai, kuri savo ruožtu priklauso Tarptautinei buhalterių federacijai (IFAC).

—	Auditorius ir (arba) įmonė priklauso nacionalinei apskaitos ar audito organizacijai ar institucijai. Nors ši organizacija nepriklauso IFAC, auditorius įsipareigoja vykdyti šią užduotį pagal IFAC standartus bei etikos principus, išdėstytus šioje TU.

—

Auditorius ir (arba) įmonė yra įtraukta į valstybės narės viešosios priežiūros įstaigos viešąjį registrą kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius pagal viešosios priežiūros principus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB (4). Tai taikytina ES valstybėje narėje įsisteigusiems auditoriams ir audito įmonėms.

—

Auditorius ir (arba) įmonė yra įtraukta į trečiosios valstybės viešosios priežiūros įstaigos viešąjį registrą, kuriam taikomi atitinkamos valstybės teisės aktuose nustatyti viešosios priežiūros principai (tai taikytina trečiojoje valstybėje įsisteigusiems auditoriams ir audito įmonėms)

Jei tai leistina pagal atitinkamą teisinį pagrindą (pavyzdžiui, programą „Erasmus“), auditorius gali būti nepriklausoma audito įstaiga, paskirta remiantis Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalimi.

4.2. Kvalifikacija, patirtis ir grupės sudėtis (5)

Kvalifikacija ir patirtis

Auditorius privalo turėti pakankamai darbuotojų, turinčių: i) pakankamą profesinę kvalifikaciją ir tinkamos patirties taikant IFAC standartus, visų pirma 3000-ajį Tarptautinį užtikrinimo užduočių standartą (TUUS) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ar peržvalgas“; ii) patirties atliekant institucijų ar atitikties vertinimus ir (arba) sistemų auditą arba analogiškas užduotis subjektuose, kurie savo dydžiu ir sudėtingumu panašūs į nagrinėjamą subjektą.

Be to, vertinant visą užduoties grupę jai būtina:

—

patirtis atliekant institucijų ar atitikties vertinimus ir (arba) sistemos auditą ar analogiškas užduotis, susijusias su ES finansuojamomis programomis bei projektais, finansuojamais nacionalinių ir (arba) tarptautinių paramos teikėjų ir institucijų. Pageidautina, kad darbo vietoje grupės vadovas, t. y. vadovas (2 kategorija) arba vyresnysis auditorius (3 kategorija), turėtų patirties atliekant ES finansuojamų išorės paramos veiksmų ir (arba) kitų ES finansuojamų veiksmų sistemų auditą ir (arba) atliekant paramos vystymuisi sektoriuje ir (arba) ekonomikos sektoriuje veikiančių organizacijų institucinį ar atitikties auditą.

—	[Neprivaloma: geros [nurodyti kalbą (s)] žinios].

Grupės sudėtis

Šį ramsčiais grindžiamą vertinimą turinčią auditorių grupę sudaro 1 kategorijos auditorius, kuriam tenka galutinė atsakomybė už įvertinimą, taip pat užduoties grupė, sudaryta iš tinkamo 2–4 kategorijų auditorių derinio. Būtent auditorius turi pasiūlyti ir naudoti užduoties grupę, sudarytą iš užduočiai tinkamo auditorių derinio.

Komisija įvardija keturias auditorių kategorijas.

1 kategorija – audito partneris

Audito partneris – aukštos kvalifikacijos ekspertas, turintis reikiamą profesinę kvalifikaciją ir pradedantis eiti ar einantis vyresniojo darbuotojo ar vadovo pareigas viešojo sektoriaus audito srityje.

Šis asmuo turėtų būti nacionalinės apskaitos ar audito organizacijos ar institucijos narys ir turėti bent 12 metų profesionalaus auditoriaus ar buhalterio darbo patirtį viešojo sektoriaus audito srityje. Atsižvelgiama ir į darbo su ES išorės paramą gaunančiomis valstybėmis patirtį.

Audito partneris ar kitas panašias į partnerio pareigas einantis asmuo audito įmonėje atsako už auditą ir jo atlikimą, taip pat už įmonės vardu teikiamą ataskaitą. Audito partneris yra tinkamai įgaliotas profesinės, teisinės ar reguliavimo organizacijos ir pagal audito įmonės registracijos valstybės įstatymus turi teisę patvirtinti ataskaitas.

2 kategorija – audito vadovas

Audito vadovai turi būti kvalifikuoti ekspertai, turintys atitinkamą universitetinį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją. Jiems būtina bent 6 metų profesionalaus auditoriaus ar buhalterio viešojo sektoriaus audito srityje patirtis, įskaitant atitinkamą vadovavimo audito grupėms patirtį.

3 kategorija – vyresnysis auditorius

Vyresnieji auditoriai turi būti kvalifikuoti ekspertai, turintys atitinkamą universitetinį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir bent 3 metų profesinę patirtį viešojo audito srityje.

4 kategorija – auditoriaus padėjėjas

Auditoriaus padėjėjai turėtų turėti atitinkamą universitetinį išsilavinimą ir bent 6 mėnesių profesinę patirtį viešojo audito srityje.

Gyvenimo aprašymas (CV)

Auditorius perkančiajai organizacijai pateikia partnerio ar kito audito įmonėje už ramsčiais grindžiamą vertinimą ir už ataskaitos pasirašymą atsakingo asmens CV, taip pat vadovų, vyresniųjų auditorių ir auditoriaus padėjėjų, siūlomų į užduoties komandą, CV. CV pateikiama reikiama informacija apie darbuotojų atliekamų užduočių pobūdį, nurodant jų galimybes ir gebėjimus atlikti vertinimą, taip pat pateikiama informacija apie konkrečią susijusią patirtį. Prieš pasirašydama užsakymo formą ar kitą reikiamą sutartinį dokumentą šiai užduočiai, perkančioji organizacija išnagrinėja CV ir pasilieka teisę juos atmesti, jei mano, kad jie neatitinka užduoties reikalavimų.

5. APIMTIS

5.1. Vertinimo vieta ir laikotarpis

Šis ramsčiais grindžiamas vertinimas atliekamas [nurodyti vietą (-as)]. <Svarbu tinkamai nurodyti vietą (-as), kur bus atliekamas vertinimas>. Auditorius turėtų suderinti vertinimo vietą (-as) su perkančiąja organizacija prieš darbo vietoje pradžią ir užtikrinti, kad per vertinimą būtų pateikti patvirtinamieji dokumentai ir būtų reikalingų darbuotojų. Auditorius turėtų atsižvelgti į tai, kad subjektui paprastai būtini susitikimai vertinimui parengti ir ataskaitos projektui aptarti ir kad tam gali prireikti papildomų kelionių (žr. 7 dalį).

Vertinimo laikotarpis paprastai turėtų apimti metus (12 mėn. laikotarpį), pasibaigiančius vertinimo darbo vietoje pradžios dieną, t. y. tą dieną, kai auditorius faktiškai pradeda vertinimo procedūras bei testus vietoje (t. y. subjekto buveinėje).

5.2. Užduoties aplinkybės

1 priedo „Užduoties aplinkybės. Pagrindinė informacija ramsčiais grindžiamam vertinimui atlikti“

Auditorius preliminariai susipažįsta su užduoties aplinkybėmis pagal 1 priedą„Užduoties aplinkybės – pagrindinė informacija ramsčiais grindžiamam vertinimui atlikti“. Auditorius turi būti pakankamai su jomis susipažinęs, kad perkančiajai organizacijai galėtų pateikti rimtą pasiūlymą.

2a priedo „Vertinimo anketa“ naudojimas

Subjektas pateikia užpildytą 2a priedą auditoriui kaip galima greičiau po to, kai perkančioji organizacija sudaro sutartį su auditoriumi, tačiau prieš auditoriui pradedant vertinimo procedūras.

Antrajame etape 2a priedas tampa pagalbine priemone, kurią auditorius turi naudoti rengdamas, planuodamas ir atlikdamas vertinimo procedūras ir atsižvelgdamas į kriterijus, kuriuos, Europos Komisijos manymu, būtina ar svarbu atitikti vertinamam subjektui.

Užpildyta 2a priedo anketa yra esminės svarbos vertinimo informacijos bei įrodymų šaltinis auditoriui. Tačiau tai jokiu būdu nėra vienintelis auditoriaus naudotinas šaltinis planuojant ir atliekant vertinimo procedūras ir darant išvadas. Visa subjekto įrašyta ir suteikta informacija yra preliminari ir tikrinama auditoriaus pasirinktomis vertinimo procedūromis. Auditorius negali pasikliauti informacija, jei atlikęs vertinimo procedūras dar nėra įsitikinęs, jog informacija yra pakankamai tiksli ir išsami, kad būtų galima atlikti vertinimą ir pateikti pagrįstas išvadas pagrindiniais klausimais.

Taigi auditorius gali savo nuožiūra patikslinti, papildyti informaciją ar pateikti naujos informacijos nustatytų faktų skiltyje. Auditorius gali užduoti papildomų klausimų, jei mano, jog tai būtina, siekiant padaryti pagrįstą išvadą pagrindiniais klausimais.

Per visą vertinimo procesą auditorius turi atsižvelgti į konkrečias užduoties aplinkybes ir remtis savo profesine nuomone. Auditorius visada išlieka visapusiškai atsakingas už vertinimo procedūrų, kurios, jo manymu, yra būtinos kartu su 2 priedo anketoje pateiktais klausimais bei procedūromis, rengimą, planavimą ir vykdymą.

Auditorius 2a priedo anketoje pateiktą informaciją bei vertinimo procedūrų rezultatus naudoja pildydamas 2 priede pateiktą „Vertinimo anketą ir kriterijus“ (žr. toliau pateiktą 5.4 punktą) ir darydamas išvadas dėl kiekvieno vertinamo ramsčio.

5.3. Kiekvienam ramsčiui taikomų procedūrų bei testų pobūdis, apimtis ir laikas

Kiekvieno ramsčio atžvilgiu auditorius privalo įvertinti atitinkamų sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų parengimą. Tai reiškia, kad auditorius turi atlikti procedūras bei testus ir jų pagrindu padaryti išvadą, ar sistema, kontrolės priemonės, taisyklės ir procedūros yra taikomos, kitaip tariant, ar jos yra.

Be to, auditorius privalo įvertinti sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų veikimo veiksmingumą visų ramsčių atžvilgiu (žr. pirmiau pateiktą 2 dalį „Tikslai“), išskyrus ramstį „nepriklausomas išorės auditas“, kurio atžvilgiu auditorius įvertina tik išorės audito procedūrų parengimą.

Atitinkamų sistemų, taisyklių ir procedūrų parengimas ir veikimo veiksmingumas turi būti įvertintas pagal Komisijos kiekvienam ramsčiui nustatytus kriterijus (žr. toliau pateiktą 5.4 punktą). Šiam tikslui auditorius privalo naudoti Komisijos pateiktas anketas.

Auditorius nustato visų procedūrų ir testų, jo manymu būtinų siekiant padaryti išvadą dėl sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų parengimo ir veikimo veiksmingumo, pobūdį, apimtį ir laiką.

5.4. Kriterijai ir reikšmingumas

Kiekvienam ramsčiui taikytini trys kriterijų lygmenys, kuriuos nustatė Europos Komisija, suformuluodama (pagrindinius) klausimus, pateiktus 2 priede „Vertinimo anketa ir kriterijai“ir 2a priede „Vertinimo anketa“.

Siekdamas nustatyti, kas yra reikšmingas sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų trūkumas ar nepakankamumas, auditorius privalo atsižvelgti į Komisijos nustatytus kriterijus ir svarbos lygmenis (vertinimo ribas), nes šie veiksniai gali turėti įtakos Komisijos sprendimui patikėti biudžeto vykdymo užduotis pagal netiesioginio valdymo principą subjektui.

1 lygmuo (Finansinis reglamentas)

Kiekvienam ramsčiui taikytinas vienas bendras 1 lygmens klausimas ( 2 priede „Vertinimo anketa ir kriterijai“), pagrįstas Finansiniu reglamentu. Tai yra esminis klausimas. Galimi išvadų variantai yra tik du.

—	1 lygmens atsakymas į klausimą yra „taip“. Tai reiškia, kad subjektas atitinka atitinkamo ramsčio reikalavimus. Auditoriaus išvados formuluotė turi būti teigiama, t. y. lygiavertė besąlyginei išvadai.

—	1 lygmens atsakymas į klausimą yra „ne“. Tai reiškia, kad subjektas neatitinka vertinamo ramsčio reikalavimų. Šiuo atveju išvados formuluotė yra neigiama, t. y. lygiavertė neigiamai išvadai pagal tarptautinius standartus.

2 lygmuo (pagrindinės ramsčių sudedamosios dalys)

2 lygmens pagrindiniai klausimai susiję su kriterijais, kuriuos Komisija laiko esminiais. Todėl pagrindiniai klausimai bei kriterijai nustatyti kiekvieno ramsčio pagrindinėms sudedamosioms dalims. Sudedamosios dalys iš esmės yra paramsčiai, kuriuos savo ruožtu sudaro klausimų grupės, pateiktos 2a priede „Vertinimo anketa“.

Vadovaudamasis savo profesine nuomone, auditorius privalo 2 priede „Vertinimo anketa ir kriterijai“balais nuo 0 iki 10 įvertinti kiekvieną 2 lygmens sudedamąją dalį, remdamasis pagal 2a priedą gauta informacija bei įrodymais.

3 lygmuo (Vertinimo anketa, sudaryta iš klausimų grupių)

2a priede „Vertinimo anketa“ pateiktos klausimų, susijusių su 2 lygmens pagrindinėmis ramsčių sudedamosiomis dalimis, grupės. Šios išsamių klausimų grupės nėra baigtinis klausimų sąrašas. Tai reiškia, kad auditorius turėtų panaudoti bent tris iš šių klausimų (jų grupių) vertindamas balais kiekvieną 2 lygmens sudedamąją dalį.

Auditorius gali suformuluoti papildomų klausimų ir atlikti papildomus testus bei procedūras, jei mano, kad tai būtina ar tinkama. Visų 2a priede pateiktų klausimų atžvilgiu auditorius visapusiškai remiasi savo profesine nuomone, kad balais įvertintų pagrindines ramsčio 2 lygmens sudedamąsias dalis.

5.5. Apimties apribojimai

Prieš atlikdamas vertinimą arba jo metu auditorius perkančiąją organizaciją informuoja apie nurodyto darbo apimties apribojimus ir aptaria su ja, kokių veiksmų gali prireikti, ar vertinimas turėtų būti tęsiamas ir kokiu būdu.

6. VERTINIMO PROCEDŪROS

Auditorius vertinimą atlieka remdamasis 3 priedu „Vertinimo procedūros“, kuriame aprašyti dokumentai bei įrodymai, planavimas, darbas vietoje ir ataskaitų rengimas. 3 priede nustatytos vertinimo procedūros, kurias auditorius turėtų taikyti, bei procedūros, kurias auditorius gali nuspręsti taikyti. Auditoriaus dėmesys atkreipiamas į konkrečius 6.1–6.3 punktuose išvarytus aspektus. Su deramu profesiniu atidumu ir remdamasis savo profesine nuomone, auditorius turėtų nustatyti vertinimo procedūrų pobūdį, laiką bei apimtį, tinkamą pagal vertinimo tikslus, apimtį bei aplinkybes.

6.1. Dokumentai ir įrodymai

Remdamasis 3000-uoju TUUS, auditorius parengia dokumentus ir surenka pakankamai tinkamų įrodymų, kad galėtų pagrįsti vertinimui reikalingus nustatytus faktus ir padaryti pagrįstas išvadas, kurios būtų pagrindas vertinimo išvadai pagal kiekvieną ramstį pateikti. Remdamasis savo profesine nuomone, auditorius įvertina, ar įrodymai yra pakankami bei tinkami (žr. 3.1 priedą).

6.2. Planavimas ir darbas vietoje

Vertinimo pradžia

Oficiali vertinimo pradžios data yra perkančiosios organizacijos užsakymo lapo ar kito taikytino sutartinio dokumento dėl vertinimo pasirašymo diena. Paskui auditorius turi kuo greičiau su subjektu suderinti darbo vietoje pradžios datą.

Parengiamasis susitikimas su subjektu

Subjektas suplanuoja parengiamąjį susitikimą su auditoriumi (žr. 3.2.1 priedą), kuris įvyks [subjekto pavadinimas ir adresas]. Subjektas apie šį susitikimą informuoja Komisiją, ir jos atstovai gali susitikime dalyvauti.

Vertinimo planavimo ir darbo vietoje procedūros

Auditoriaus procedūros turėtų apimti užduoties aplinkybių išsiaiškinimą, kad būtų galima parengti ir vykdyti tolesnes vertinimo procedūras. Atliekami šie veiksmai:

—	gaunami įrodymai, susiję su sistemomis, kontrolės priemonėmis, taisyklėmis ir procedūromis (3.3.1 priedas),

—	atliekami sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų naudojimo veiksmingumo testai (3.3.2 priedas),

—	prireikus sudaromos imtys ir taikomi kiti vienetų atrinkimo būdai testams atlikti (3.3.3 priedas),

—	prireikus pasitelkiami vidaus auditoriai (3.3.4 priedas).

6.3. Ataskaitų teikimas

4 priede pateikto ramsčiais grindžiamo vertinimo ataskaitos šablono naudojimas

4 priede pateikto ramsčiais grindžiamo vertinimo šablono naudojimas neprivalomas.

Kalba

Ataskaita turėtų būti pateikta [kalba]. [Su šia ataskaita turėtų būti pateikta vertinimo ataskaitos santrauka [anglų/prancūzų k.] (žr. 3.3.1 priedą). <Pašalinti, jei netaikytina>.

Nustatyti faktai

Nustatyti faktai yra dviejų rūšių:

—

Pagrindiniai nustatyti faktai yra faktai, susiję su reikšmingais sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų trūkumais ar nepakankamumu. Sąvoka „reikšmingas“ reiškia, kad auditorius šiuos veiksnius laiko tokiais svarbiais Komisijai, kad jie gali turėti įtakos jos sprendimui patikėti biudžeto vykdymo užduotis subjektui pagal netiesioginio valdymo principą. Taigi, jei ramsčio atžvilgiu nustatyti faktai yra reikšmingi, auditorius privalo pateikti neigiamą nuomonę dėl šio ramsčio.

Pagrindiniai nustatyti faktai taip pat apima atvejus, kai keli nustatyti faktai, vertinami atskirai, nėra susiję su reikšmingu trūkumu ar nepakankamumu, bet vertinant juos kartu, nustatomas reikšmingas trūkumas ar nepakankamumas. Tokių nustatytų faktų bendras poveikis toks rimtas (t. y. reikšmingas), jog gali lemti auditoriaus išvadą, kad subjektas neatitinka reikalavimų pagal atitinkamą ramstį (t. y. išvada – „Ne“).

—

Kiti nustatyti faktai yra nereikšmingi; apie juos auditoriaus nuomone, reikėtų informuoti subjektą. Šie faktai susiję su sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų trūkumais ir nepakankamumu, kurie, imant atskirai ar kartu, kelia mažesnį tiesioginį pavojų, kad pagal atitinkamą ramstį siekiami tikslai nebus pasiekti.

Nustatyti faktai turi būti išdėstyti 4 priede pateiktame ramsčiais grindžiamo vertinimo šablone nurodytu formatu (lentele). Pagrindiniai ir kiti auditoriaus nustatyti faktai gali sudaryti pagrindą Komisijai imtis priežiūros priemonių pagal Finansinio reglamento 154 straipsnio 5 dalį.

Rekomendacijos

Rekomendacijos yra dviejų rūšių.

—	Itin svarbios rekomendacijos yra susijusios su reikšmingais sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų trūkumais ir nepakankamumu, taip pat su atvejais, kai Komisijos kriterijų ir (arba) tarptautiniu mastu pripažintų ramsčiams taikytinų standartų (reguliariai) nėra laikomasi.

—

Kitos rekomendacijos yra susijusios su visais kitais nustatytais faktais, kurie nėra reikšmingi. Tokiais atvejais sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų trūkumai ir nepakankamumas neturi didelio ar tiesioginio poveikio šių sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų tikslams. Vis dėlto subjektui reikėtų įgyvendinti pasiūlytas priemones, nes tai suteiktų galimybę patobulinti jo sistemas, kontrolės priemones, taisykles ar procedūras, siekiant didesnio veiksmingumo ir (arba) efektyvumo.

Rekomendacijos turi būti išdėstytos 4 priede pateiktame ramsčiais grindžiamo vertinimo šablone nurodytu formatu (lentele).

Išvados

Vertinimo ataskaitoje turi būti pateikta išvada kiekvieno ramsčio atžvilgiu. Išvados yra dviejų rūšių. Išvados turi būti suformuluotos kaip teiginiai (t. y. „sukūrė“, „naudoja“, „jam taikomos“, „taiko“) arba kaip neiginiai (t. y. „nesukūrė“, „nenaudoja“, „jam nėra taikomos“, „netaiko“).

Sąlyginio pobūdžio išvados (t. y. pavartojant formuluotę „išskyrus“) ramsčiais grindžiamo vertinimo atveju negalimos.

Vertinimo ataskaitos data

Ataskaitų projekto ir negalutinės ataskaitos data turėtų būti jų išsiuntimo konsultacijoms diena. Galutinės vertinimo ataskaitos data turėtų būti diena, kai pasirašoma galutinė nepriklausomo auditoriaus ataskaita (3.4.2 priedas).

Ataskaitos projekto ir galutinės ataskaitos pateikimo procedūra ir grafikas

Auditorius turėtų laikytis konsultacijų ir vertinimo ataskaitos projekto bei galutinės vertinimo ataskaitos pateikimo procedūrų ir grafiko, kaip nurodyta 3.4.3 ir 3.4.4 prieduose.

Auditoriaus dėmesys visų pirma atkreipiamas į toliau nurodytus dalykus.

—	Auditorius ataskaitos projektą subjektui pateikia per [21; nustato perkančioji organizacija] kalendorines dienas nuo paskutinio posėdžio dienos (t. y. darbo vietoje pabaigos).

—

Laikotarpis nuo paskutinio vertinimo posėdžio ir galutinės vertinimo ataskaitos pateikimo subjektui neturėtų būti ilgesnis nei [105; nustato perkančioji organizacija] kalendorinės dienos arba [15] savaičių. Auditorius turėtų darbo dokumentuose pranešti bet kokį vėlavimą teikiant ataskaitas ir jį paaiškinti.

7. KITI KLAUSIMAI

7.1. Informacija apie išlaidų apskaičiavimo ir atsiskaitymo už jas praktiką

Bet kokia atliekant šį vertinimą subjekto pateikta informacija apie išlaidų apskaičiavimo ir atsiskaitymo už jas metodiką nelaikoma Komisijos patvirtinimu dėl konkretaus veiksmo biudžeto. Toks patvirtinimas galimas tik tuo atveju, jei buvo laikomasi konkrečių procedūrų, nustatytų Komisijos sprendime dėl vieneto įkainių ir fiksuotųjų sumų (taip pat vadinamų supaprastintu išlaidų apmokėjimu) išankstinio vertinimo. Jei supaprastinto išlaidų apmokėjimo išankstinis vertinimas neatliekamas, išlaidų tinkamumas finansuoti kiekvieno konkretaus veiksmo atžvilgiu įvertinamas remiantis tik atitinkamo (-ų) susitarimo (-ų) su subjektu nuostatomis.

7.2. Įgyvendinimas

Perkančioji organizacija gali paprašyti papildomos auditoriaus pagalbos įgyvendinant galutinę vertinimo ataskaitą. Perkančioji organizacija taip pat gali paprašyti auditoriaus atlikti pakartotinį įvertinimą pagal vieną ar keletą ramsčių, jei galutinėje ataskaitoje padaryta išvada, kad subjektas neatitinka reikalavimų pagal atitinkamą ramstį (-čius).

Ši TU neapima jokios auditoriaus teikiamos papildomos pagalbos perkančiajai organizacijai įgyvendinant galutinę vertinimo ataskaitą; jei tokia pagalba būtina, perkančioji organizacija turi papildyti užsakymo formą ar kitus reikiamus sutartinius užduoties dokumentus.

7.3. Įvairūs klausimai

Priedai

1 priedas	Užduoties aplinkybės. Pagrindinė informacija ramsčiais grindžiamam vertinimui atlikti
2 priedas	Vertinimo anketa ir kriterijai
2a priedas	Vertinimo anketa
3 priedas	Vertinimo procedūros
4 priedas	Ramsčiais grindžiamo vertinimo ataskaita

SVARBU: 1–4 priedai yra sudėtinė šios techninės užduoties dalis.

(1) Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046.

(2) Laikoma, kad sąvoka „finansinės priemonės“ apima ir biudžeto garantijas.

(3) Pagrįstais atvejais perkančiąja organizacija gali būti Komisija.

(4) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87), iš dalies pakeista 2014 m. balandžio16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES (OL L 158, 2014 5 27, p. 196).

(5) Jei audito įstaiga nėra iš privataus sektoriaus, turėtų būti taikomi atitinkami vyresniškumo, kvalifikacijų ir patirties reikalavimai.

1 priedas

Užduoties aplinkybės. Pagrindinė informacija ramsčiais grindžiamam vertinimui atlikti

VERTINAMAS SUBJEKTAS

AMSTIS

VERTINAMAS RAMSTIS (1)

1.	VIDAUS KONTROLĖ

TAIP

APSKAITA

TAIP

3.	IŠORĖS AUDITAS

TAIP

DOTACIJOS

TAIP/NE <pašalinti, kas netaikytina>

5.	VIEŠIEJI PIRKIMAI

TAIP/NE <pašalinti, kas netaikytina>

6.	Finansinės priemonės (2)

TAIP/NE <pašalinti, kas netaikytina>

7.	DRAUDIMAS GAUTI FINANSAVIMĄ

TAIP

8.	INFORMACIJOS APIE GAVĖJUS SKELBIMAS

TAIP

9.	ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

TAIP

1, 2, 3, 7, 8 ir 9 ramsčiai visuomet vertinami (3).

4–6 ramsčiai gali būti vertinami, atsižvelgiant į patikėtinų biudžeto vykdymo užduočių pobūdį.

KONTAKTINIAI DUOMENYS
Subjektas: [visas vertinamo subjekto pavadinimas]
Adresas	Valstybė
Tel.	Faks.
Interneto svetainė
Pagrindinis kontaktinis asmuo
Vardas, pavardė	Pareigos	<nurodyti einamas pareigas, pvz., direktorius, generalinis direktorius, finansų ir apskaitos vadovas>
El. paštas	Tel./faks.
Europos Sąjungos delegacija [valstybė] <lentelę pašalinti, jei netaikytina>
Adresas	Valstybė
Tel.	Faks.
Pagrindinis kontaktinis asmuo
Vardas, pavardė	Pareigos
El. paštas	Tel./faks.
Už atitinkamą ES finansavimo programą atsakinga Europos Komisijos tarnyba <pašalinti, jei netaikytina>
Pagrindinis kontaktinis asmuo
Vardas, pavardė	Pareigos/padalinys
E. paštas	Tel./faks.

1 RAMSTIS. VIDAUS KONTROLĖ

Prašom pateikti vidaus kontrolės sistemos aprašymą (ne daugiau kaip 5 psl.), kuriame būtų aptarti šie aspektai:

—

kontrolės aplinka:

—	sąžiningumas ir etinės vertybės,

—	organizacinė struktūra ir įgaliojimų suteikimas,

—	valdymo priežiūros struktūra,

—	rizikos vertinimas,

—

kontrolės veikla, įskaitant:

—	pareigų atskyrimą (įskaitant priemones interesų konfliktui išvengti),

—	informacijos apdorojimą ir kompiuterines informacijos sistemas (įskaitant bendras IT kontrolės priemones, programų kontrolės priemones, duomenų vientisumą ir audito seką),

—	klaidų, sukčiavimo ir pažeidimų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą,

—	banko (piniginių) operacijų valdymą,

—	darbo užmokesčio ir laiko valdymą,

—

informavimas ir komunikacija:

—	vidaus ataskaitos,

—	išorės ataskaitos: finansinės ataskaitos; ataskaitos paramos teikėjams,

—

stebėsena:

—	vidaus kontrolės sistemos (jos sudedamųjų dalių) stebėsena,

—	vidaus audito padalinys.

2 RAMSTIS. APSKAITA

Prašome pateikti apskaitos sistemos aprašymą (ne daugiau kaip 5 psl.), aptariant:

—	apskaitos sistemą ir politiką,

—	biudžeto sudarymą,

—	projektų, veiklos, (patikos) fondų ir finansinių priemonių apskaitą ir biudžeto sudarymą.

3 RAMSTIS. NEPRIKLAUSOMAS IŠORĖS AUDITAS

Prašom pateikti išorės kontrolės sistemos aprašymą (ne daugiau kaip 5 psl.), aptariant šiuos aspektus:

—	išorės audito reguliavimo sistemą,

—	subjekto išorės auditorių ir audito standartus.

4 RAMSTIS. DOTACIJOS

Prašom pateikti subjekto dotacijų sistemos aprašymą (ne daugiau kaip 5 psl.), kuriame būtų aptarti šie aspektai:

—	teisinė ir reguliavimo sistema,

—	dotacijų principai, visų pirma aprašant interesų konfliktų vengimo priemones, taikytinas per visą dotacijų skyrimo procesą,

—	skiriamų dotacijų tipai,

—	organizacija (užduotys ir pareigos),

—	dotacijų proceso dokumentų rengimas ir kaupimas,

—

su dotacijomis susijusios procedūros, įskaitant:

—	kvietimo teikti paraiškas paskelbimą,

—	paraiškų teikimą,

—	pasiūlymų saugumą ir konfidencialumą,

—	pasiūlymų gavimą, registravimą ir vokų su pasiūlymais atplėšimą,

—	atrankos ir vertinimo procedūras,

—	dotacijų skyrimą,

—	informavimą ir paskelbimą,

—	susitarimus ir sutartis dėl dotacijų.

5 RAMSTIS. VIEŠIEJI PIRKIMAI

Prašom pateikti subjekto viešųjų pirkimų sistemos aprašymą (ne daugiau kaip 5 psl.), kuriame būtų aptarti šie aspektai:

—	teisinė ir reguliavimo sistema,

—

viešųjų pirkimų principai, visų pirma:

—	skaidrumo priemonės, kaip antai ex ante konkurso paskelbimas ir ex post tiekėjų paskelbimas,

—	priemonės interesų konfliktui išvengti per visą pirkimų procesą,

—	taikomos pirkimų rūšys (darbai, paslaugos, prekės),

—	taikomos pirkimų konkursų rūšys,

—	organizacija (užduotys ir pareigos),

—	pirkimų proceso dokumentų rengimas ir kaupimas,

—

pirkimų procedūros:

—	kvietimas pateikti pasiūlymus,

—	atrankos ir vertinimo procedūros ir sutarties skyrimas.

—	apskundimo tvarka.

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS (4)

Prašom pateikti finansinių priemonių aprašymą (ne daugiau kaip 5 psl.), aptariant:

—

teisinę ir reguliavimo sistemą. Įtraukiami šie aspektai:

—	priemonių aprašai, nurodant investicijų strategijas ar politiką, skiriamos paramos pobūdį, finansų tarpininkų ir galutinių gavėjų tinkamumo kriterijus ir papildomus veiklos reikalavimus, atspindinčius priemonės politikos tikslus,

—	reikalavimai dėl tikslinės vertės intervalo siekiant sverto poveikio (ES įnašu į finansinę priemonę siekiama, kad visa investicijos suma viršytų ES įnašą pagal iš anksto nustatytus rodiklius),

—	netinkamos veiklos apibrėžtis,

—	priemonės interesams derinti ir galimiems interesų konfliktams spręsti,

—	nuostatos dėl finansų tarpininkų atrankos (finansų tarpininkai turi būti atrenkami taikant atviras, skaidrias, proporcingas ir nediskriminacines procedūras, vengiant interesų konflikto) ir specialios paskirties investavimo subjektų steigimo, jei taikytina,

—	nuostatos dėl įgaliotojo subjekto ir kitų finansinių priemonių įgyvendinime dalyvaujančių subjektų atsakomybės,

—	nuostatos dėl ginčų sprendimo,

—	nuostatos dėl priemonių valdymo,

—	priemonės dėl ES įnašo panaudojimo ir prireikus pakartotinio panaudojimo (FR 209 straipsnis),

—	nuostatos dėl ES įnašų valdymo ir patikos sąskaitų valdymo, įskaitant sandorio šalies riziką, leistinas iždo operacijas, atitinkamų šalių pareigas, taisomuosius veiksmus patikos sąskaitose susidarius pertekliniams likučiams, duomenų saugojimo ir ataskaitų teikimo,

—	apskaitos ir finansinės atskaitomybės taisyklės (atskira finansinė atskaitomybė kiekvienai finansinei priemonei),

—	nuostatos dėl priemonės galiojimo trukmės, pratęsimo galimybės ir vykdymo nutraukimo, įskaitant sąlygas dėl nutraukimo nesuėjus terminui ir, jei taikytina, pasitraukimo strategijų,

—	nuostatos dėl paramos finansų tarpininkams ir galutiniams gavėjams įgyvendinimo stebėsenos, įskaitant finansų tarpininkų ataskaitas,

—	pagrindiniai principai: finansinės priemonės naudojamos remiantis patikimo finansų valdymo, skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo, vienodo požiūrio ir subsidiarumo principais, atsižvelgiant į jų tikslus,

—	finansinių priemonių panaudojimo gairės ir veiklos taisyklės,

—	organizacija (užduotys ir pareigos),

—	kredito rizikos valdymo sistema ir vidaus rizikos reitingų sistema, jei taikytina (tik subjektams, planuojantiems prašyti ES biudžeto garantijos),

—	mokesčių vengimo ir nebendradarbiaujančių jurisdikcijų kontrolės taisyklės ir procedūros,

—	su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu susijusios kontrolės taisyklės ir procedūros.

7 RAMSTIS. DRAUDIMAS GAUTI FINANSAVIMĄ

Prašom pateikti subjekto draudimo gauti finansavimą sistemos aprašymą (ne daugiau kaip 5 psl.), kuriame būtų aptarti šie aspektai:

—	teisinė ir reguliavimo sistema,

—	draudimo gauti finansavimą kriterijai,

—	procedūros. Visų pirma nurodykite, ar minėti aspektai aprašyti procedūrų aprašuose ir kaip jos taikomos.

8 RAMSTIS. INFORMACIJOS APIE GAVĖJUS SKELBIMAS

Prašom pateikti subjekto informacijos apie gavėjus paskelbimo sistemos aprašymą (ne daugiau kaip 5 psl.), kuriame būtų aptarti šie aspektai:

—	teisinė ir reguliavimo sistema,

—

paskelbimo reikalavimai. Visų pirma nurodykite, ar procedūrų aprašuose aprašyti toliau nurodyti aspektai ir kaip jos taikomos:

—	pavadinimas, vieta, pobūdis ir paskirtis, suma,

—

laikas,

—	paskelbimo priemonės.

9 RAMSTIS. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

Prašom pateikti subjekto asmens duomenų apsaugos sistemos aprašymą (ne daugiau kaip 5 psl.), kuriame būtų aptarti šie aspektai:

—	teisinė ir reguliavimo sistema,

—	asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Visų pirma nurodykite, ar procedūrų aprašuose aprašyti toliau nurodyti reikalavimai ir kaip jie taikomi.

(1) Atsakymu „TAIP“ arba „NE“ subjektas nurodo, ar ramstis vertinamas.

(2) Laikoma, kad sąvoka „finansinės priemonės“ apima ir biudžeto garantijas.

(3) Tais išimtiniais atvejais, kai nevertinamos nei dotacijų taisyklės ir procedūros, nei viešieji pirkimai, nei finansinės priemonės (t. y. nė vienas iš 4–6 ramsčių), draudimo gauti finansavimą ir skelbimo (t. y. 7–8 ramsčių) taisyklių ir procedūrų vertinti nereikia.

(4) Sąvoka „finansinės priemonės“ apima ir biudžeto garantijas.

2 priedas

VERTINIMO ANKETA IR KRITERIJAI

1 RAMSTIS. VIDAUS KONTROLĖ

1 lygmuo (Finansinis reglamentas). Ar subjektas įdiegė veiksmingą, efektyvią ir ekonomišką vidaus kontrolės sistemą ir užtikrina jos veikimą visais reikšmingais aspektais pagal tarptautinę geriausią praktiką ir Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

TAIP/NE

2 lygmens kriterijai/klausimai (5 sudedamosios dalys, skirtos vidaus kontrolei)

BALAS

(0–10)

1.	Kontrolės aplinka Ar subjekto kontrolės aplinka suteikia tinkamą pagrindą vykdyti vidaus kontrolę visoje organizacijoje?

../10

2.	Rizikos vertinimas Ar subjektas nustato riziką, kylančią visame subjekte jo siekiamiems tikslams, įskaitant sukčiavimo galimybę, ir ar rizika analizuojama, siekiant nustatyti, kaip ji turėtų būti valdoma?

../10

3.	Kontrolės veikla Ar subjektas vykdo veiksmingą ir efektyvią kontrolės veiklą, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą ir ištaisymą?

../10

4.	Informavimas ir komunikacija Ar subjektas turi kontrolės priemones bei procedūras, kad užtikrintų vidaus ir išorės (gaunamų ir siunčiamų) ataskaitų patikimumą pagal taikytinus reikalavimus bei standartus?

../10

5.	Stebėsena Ar subjektas vykdo nuolatinę ir veiksmingą vidaus kontrolės stebėseną?

../10

Bendras balas

../50

BALAS

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „TAIP“, jei bendras visų 5 sudedamųjų dalių balas siekia bent 70 %, o kiekvienos atskiros sudedamosios dalies – bent 2/10, t. y. 20 %

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „NE“, jei bendras balas nesiekia 70 % arba kiekvienos atskiros sudedamosios dalies balas nesiekia 2/10, t. y. 20 %

2 RAMSTIS. APSKAITA

1 lygmuo (Finansinis reglamentas). Ar subjektas naudoja apskaitos sistemą, kuri visais reikšmingais aspektais užtikrina tikslios, išsamios ir patikimos informacijos teikimą laiku pagal tarptautinius apskaitos standartus ir Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

TAIP/NE

2 lygmens kriterijai/klausimai (3 sudedamosios dalys, skirtos apskaitai)

BALAS

(0–10)

1.	Apskaitos sistema ir politika Ar subjektas naudoja tinkamą apskaitos sistemą ir ar turi aiškią ir raštu išdėstytą apskaitos politiką?

../10

2.	Biudžeto sudarymas Ar subjektas turi biudžeto sistemą bei procedūras, lemiančias skaidrius ir patikimus jo operacijų ir veiklos biudžetus?

../10

Konkrečių projektų, veiklos, (patikos) fondų ir finansinių priemonių (1) apskaita ir biudžetų sudarymas, esant poreikiui

Ar subjektas turi: i) apskaitos ir biudžeto sudarymo procedūras, sudarančias galimybę tinkamai ir laiku atsiskaityti paramos teikėjams (finansuotojams) (įskaitant Europos Komisiją) dėl jų skirto finansavimo projektams, veiklai, (patikos) fondams ir finansinėms priemonėms panaudojimo; ii) reikiamus pajėgumus bei procesus finansinėms ataskaitoms pateikti (2)?

../10

Bendras balas

../30

BALAS

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „TAIP“, jei bendras visų 3 sudedamųjų dalių balas siekia bent 70 %, o kiekvienos atskiros sudedamosios dalies – bent 2/10, t. y. 20 %

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „NE“, jei bendras balas nesiekia 70 % arba kiekvienos atskiros sudedamosios dalies balas nesiekia 2/10, t. y. 20 %

3 RAMSTIS. NEPRIKLAUSOMAS IŠORĖS AUDITAS

1 lygmuo (Finansinis reglamentas). Ar subjektas vertinamas atliekant nepriklausomą išorės auditą, kurį visais reikšmingais aspektais pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus privalo atlikti nuo atitinkamo subjekto nepriklausoma audito tarnyba, remdamasi Europos Komisijos nustatytus kriterijais?

TAIP/NE

2 lygmens kriterijai/klausimai (3 sudedamosios dalys, skirtos nepriklausomam auditui)

BALAS

(0–10)

1.	Teisinė ir reguliavimo sistema. Ar subjektas turi aiškią išorės audito reguliavimo sistemą?

../10

Principai.

Atsižvelgiant į taikytiną reguliavimo sistemą ir audito standartus, galima numatyti tris galimus atvejus.

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo) – taikytinas, jeigu išorės auditą atlieka nepriklausoma profesionali išorės audito įmonė (privačiojo sektoriaus), remdamasi standartais, lygiaverčiais tarptautiniams audito standartams. Ar numatytas subjekto išorės auditas:

—	kurį atlieka profesionali išorės audito įmonė, nepriklausoma nuo subjekto ir atitinkanti pagrindinius profesinės etikos principus, įskaitant: sąžiningumą, objektyvumą, profesinę kompetenciją ir rūpestingumą, konfidencialumą ir profesionalų elgesį?

—	kuris vykdomas pagal audito standartus, lygiaverčius tarptautiniams audito standartams (toliau – TAS), parengtiems Tarptautinės audito ir užtikrinimo standartų valdybos (angl. International Auditing and Assurance Standards Board, IAASB)?

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo) – taikytinas, jeigu išorės auditą atlieka nacionalinė audito institucija (viešojo sektoriaus), remdamasi standartais, lygiaverčiais tarptautiniams audito standartams. Ar numatytas subjekto išorės auditas:

—

kurį atlieka nacionalinė audito institucija ar vyriausioji audito institucija (pavyzdžiui, nacionaliniai audito rūmai ar atitinkama institucija), nepriklausoma nuo subjekto ir atitinkanti pagrindinius profesinės etikos principus, įskaitant: sąžiningumą, objektyvumą, profesinę kompetenciją ir rūpestingumą, konfidencialumą ir profesionalų elgesį?

—	kuris vykdomas pagal audito standartus, lygiaverčius Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (angl. International Organisation of Supreme Audit Institutions, INTOSAI) nustatytiems principams, standartams ir rekomendacijoms?

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo) – taikytinas, jei išorės auditą atlieka išorės audito ar priežiūros įstaiga, veikianti pagal konkrečią reglamentavimo ar institucinę sistemą (pavyzdžiui, JT išorės auditorius) ir nepriklausoma nuo subjekto, pagal tarptautiniams audito standartams lygiaverčius standartus. Ar numatytas subjekto išorės auditas:

—	kurį atlieka išorės audito ar priežiūros įstaiga, nepriklausoma nuo subjekto ir atitinkanti pagrindinius profesinės etikos principus, įskaitant: sąžiningumą, objektyvumą, profesinę kompetenciją ir rūpestingumą, konfidencialumą ir profesionalų elgesį?

—	kuris atliekamas vadovaujantis audito standartais, lygiaverčiais tarptautiniams audito standartams (toliau – TAS) arba INTOSAI standartams?

../10

3.	Išorės audito procedūros Ar subjektui taikomos tinkamos išorės audito procedūros?

../10

Bendras balas

../30

BALAS

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „TAIP“, jei bendras visų 3 sudedamųjų dalių balas siekia bent 70 %, o kiekvienos atskiros sudedamosios dalies – bent 2/10, t. y. 20 %.

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „NE“, jei bendras balas nesiekia 70 % arba kiekvienos atskiros sudedamosios dalies balas nesiekia 2/10, t. y. 20 %.

4 RAMSTIS. DOTACIJOS

1 lygmuo (Finansinis reglamentas). Ar subjektas taiko tinkamas ES fondų finansavimo skyrimo dotacijų forma taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

TAIP/NE

2 lygmens kriterijai/klausimai (3 sudedamosios dalys, skirtos dotacijoms)

BALAS

(0–10)

1.	Teisinė ir reguliavimo sistema Ar subjektas turi aiškią dotacijų skyrimo teisinę ir reguliavimo sistemą?

../10

Principai

Ar į subjekto dotacijų skyrimo sistemos procedūras, taisykles ir kriterijus įtraukti skaidrumo, vienodo požiūrio, tinkamumo finansuoti kriterijų, dvigubo finansavimo ir interesų konfliktų vengimo principai?

Šie principai turi būti įtraukti į subjekto dotacijų skyrimo sistemos procedūras, taisykles bei kriterijus, remiantis bendruoju proporcingumo principu. Principai nėra absoliutūs, ir tam tikros išimtys gali būti numatytos, jei jos aiškiai nurodytos, pagrįstos ir pateisinamos.

../10

3.	Dotacijų procedūros Ar subjektas taiko tinkamas ES fondų finansavimo skyrimo dotacijų forma taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

../10

Bendras balas

../30

BALAS

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „TAIP“, jei bendras visų 3 sudedamųjų dalių balas siekia bent 70 %, o kiekvienos atskiros sudedamosios dalies – bent 2/10, t. y. 20 %.

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „NE“, jei bendras balas nesiekia 70 % arba kiekvienos atskiros sudedamosios dalies balas nesiekia 2/10, t. y. 20 %.

5 RAMSTIS. VIEŠIEJI PIRKIMAI

1 lygmuo (Finansinis reglamentas). Ar subjektas taiko visais reikšmingais aspektais tinkamas ES fondų finansavimo skyrimo vykdant viešuosius pirkimus taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

TAIP/NE

2 lygmens kriterijai/klausimai (3 sudedamosios dalys, skirtos viešiesiems pirkimams)

BALAS

(0–10)

1.	Teisinė ir reguliavimo sistema Ar subjektas turi aiškią viešųjų pirkimų teisinę ir reguliavimo sistemą?

../10

Principai

Ar į subjekto viešųjų pirkimų sistemos procedūras, taisykles ir kriterijus įtraukti skaidrumo, vienodo požiūrio, viešos prieigos prie viešųjų pirkimų informacijos, interesų konfliktų vengimo, konkurso procedūrų taikymo ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principai?

Šie principai turi būti įtraukti į subjekto pirkimų sistemos procedūras, taisykles bei kriterijus, remiantis bendruoju proporcingumo principu. Principai nėra absoliutūs, ir tam tikros išimtys gali būti numatytos, jei jos aiškiai nurodytos, pagrįstos ir pateisinamos.

../10

3.	Pirkimų procedūros Ar subjektas taiko tinkamas viešųjų pirkimų taisykles ir procedūras?

../10

Bendras balas

../30

BALAS

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „TAIP“, jei bendras visų 3 sudedamųjų dalių balas siekia bent 70 %, o kiekvienos atskiros sudedamosios dalies – bent 2/10, t. y. 20 %.

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „NE“, jei bendras balas nesiekia 70 % arba kiekvienos atskiros sudedamosios dalies balas nesiekia 2/10, t. y. 20 %.

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS (3)

1 lygmuo (Finansinis reglamentas). Ar ES fondų finansavimo (biudžeto garantijų) teikimui taikant finansines priemones (biudžeto garantijas), subjektas taiko visais reikšmingais aspektais tinkamas taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

TAIP/NE

2 lygmens kriterijai/klausimai (3 sudedamosios dalys, skirtos finansinėms priemonėms)

BALAS

(0–10)

1.	Teisinė ir reguliavimo sistema Ar subjektas turi aiškią finansinių priemonių (biudžeto garantijų) naudojimo ir įgyvendinimo teisinę ir reguliavimo sistemą?

../10

Principai

Ar į subjekto finansinių priemonių (biudžeto garantijų) procedūras, taisykles ir kriterijus įtraukti toliau išvardyti principai ir sąlygos?

Pagrindiniai principai (FR 209 straipsnio 1 dalis). Patikimas finansų valdymas, skaidrumas, proporcingumas, nediskriminavimas, vienodo požiūrio taikymas ir subsidiarumas.

Finansų tarpininkų atranka (FR 216 straipsnio 3 dalis). Finansų tarpininkai pasirenkami taikant atviras, skaidrias, proporcingas ir nediskriminacines procedūras, vengiant interesų konflikto.

Reikalavimai finansinėms priemonėms ir biudžeto garantijoms (FR 209 straipsnio 2 dalis). Finansinės priemonės ir biudžeto garantijos privalo atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: jomis turi būti sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos, papildomumo, sverto poveikio ir interesų derinimo, taip pat, jei taikytina, rinkos iškraipymo vidaus rinkoje ir atitikties valstybės pagalbos taisyklėms problemos.

../10

3.	Finansinių priemonių (biudžeto garantijų) procedūros Ar subjektas taiko tinkamas finansinių priemonių (biudžeto garantijų) naudojimo taisykles ir procedūras?

../10

Bendras balas

../30

BALAS

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „TAIP“, jei bendras visų 3 sudedamųjų dalių balas siekia bent 70 %, o kiekvienos atskiros sudedamosios dalies – bent 2/10, t. y. 20 %.

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „NE“, jei bendras balas nesiekia 70 % arba kiekvienos atskiros sudedamosios dalies balas nesiekia 2/10, t. y. 20 %.

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS. Papildoma 6A dalis (papildomi klausimai dėl biudžeto garantijų (4) )

2 lygmens kriterijai/klausimai (keturios papildomos sudedamosios dalys, skirtos biudžeto garantijoms). Ar subjektas turi kredito rizikos valdymo sistemą ir naudoja tinkamą vidaus rizikos reitingų sistemą, atsižvelgdamas į savo veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą?

TAIP/NE

1.	Rizikos politika (strateginė programa) Ar subjektas turi patikimą rizikos nustatymo, valdymo, įvertinimo ir kontrolės politiką bei strategiją (sutelkiant dėmesį į kredito riziką)?

../10

2.	Rizikos valdymas Ar subjektas turi tinkamą organizacinę struktūrą siekiant veiksmingo kredito rizikos valdymo, vertinimo ir kontrolės, taip pat kokybiškai ir kiekybiškai pakankamus žmogiškuosius ir techninius išteklius reikiamoms užduotims atlikti?

../10

3.	Kredito rizikos nustatymo, analizės ir stebėsenos sistema Ar subjektas turi gerai veikiančią kredito rizikos nustatymo, analizės ir stebėsenos sistemą?

../10

4.	Vidaus rizikos reitingų sistema (VRRS) Ar subjektas naudoja tinkamą vidaus rizikos reitingų sistemą (VRRS), atsižvelgdamas į savo veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą?

../10

Bendras balas

../40

BALAS

Į 2 lygmens klausimą atsakoma „TAIP“, jei bendras visų 4 sudedamųjų dalių balas siekia bent 70 %, o kiekvienos sudedamosios dalies – bent 2/10, t. y. 20 %.

Į 2 lygmens klausimą atsakoma „NE“, jei bendras balas nesiekia 70 % arba kiekvienos atskiros sudedamosios dalies balas nesiekia 2/10, t. y. 20 %.

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS. Papildomos 6B ir 6C dalys (neprivalomos (5) )

1 lygmuo. Ar atrinkdamas (vykdydamas) Sąjungos fondų remiamas finansines priemones (biudžeto garantijas) subjektas įgyvendina standartus, lygiaverčius taikytiniems Sąjungos teisės aktams bei suderintiems tarptautiniams ir Sąjungos standartams, ir dėl to: a) neremia veiksmų, kuriais padedama išvengti mokesčių mokėjimo; b) nevykdo operacijų su subjektais, įsteigtais mokesčių tikslais nebendradarbiaujančiose jurisdikcijose?

TAIP/NE

2 lygmens kriterijai/klausimai (2 sudedamosios dalys, skirtos kontrolės priemonėms, susijusioms su mokesčių vengimu ir nebendradarbiaujančiomis jurisdikcijomis)

BALAS

(0–10)

Su mokesčių vengimu ir nebendradarbiaujančiomis jurisdikcijomis (NR) susijusi kontrolė

Ar atrinkdamas (vykdydamas) Sąjungos fondų remiamas finansines priemones (biudžeto garantijas) subjektas įgyvendina standartus, lygiaverčius taikytiniems Sąjungos teisės aktams bei suderintiems tarptautiniams ir Sąjungos standartams (6), todėl:

1)	neremia veiksmų, kuriais padedama išvengti mokesčių mokėjimo, ir

2)	nevykdo operacijų su subjektais, įsteigtais mokesčių tikslais nebendradarbiaujančiose jurisdikcijose.

../10

1 lygmuo. Ar atrinkdamas (vykdydamas) finansines priemones (biudžeto garantijas) subjektas įgyvendina standartus, lygiaverčius taikytiniems Sąjungos teisės aktams bei suderintiems tarptautiniams ir Sąjungos standartams, todėl: c) neremia veiksmų, kuriais prisidedama prie pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo; d) nepradeda vykdyti naujų operacijų ir neatnaujina operacijų su subjektais, įsteigtais jurisdikcijose, kurios laikomos didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis?

TAIP/NE

2 lygmens kriterijai/klausimai (2 sudedamosios dalys, skirtos kontrolės priemonėms, susijusioms su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu)

BALAS

(0–10)

Kova su pinigų plovimu (KPL) ir kova su terorizmo finansavimu (KTF)

Ar atrinkdamas (vykdydamas) finansines priemones (biudžeto garantijas) subjektas taiko standartus, lygiaverčius taikytiniems Sąjungos teisės aktams bei suderintiems tarptautiniams ir Sąjungos standartams, užtikrinantiems pakankamai veiksmingas apsaugos priemones, todėl:

1)	neremia veiksmų, kuriais prisidedama prie pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo;

2)	nepradeda vykdyti naujų operacijų ir neatnaujina operacijų su subjektais, įsteigtais jurisdikcijose, kurios laikomos didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis (7).

../10

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „TAIP“, jei bendras atitinkamos dalies balas siekia bent 70 %.

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „NE“, jei bendras atitinkamos dalies balas siekia bent 70 %.

7 RAMSTIS. DRAUDIMAS GAUTI FINANSAVIMĄ

1 lygmuo (Finansinis reglamentas). Ar subjektas taiko tinkamas draudimo trečiosioms šalims gauti finansavimą viešųjų pirkimų, dotacijų ir (arba) finansinių priemonių forma (8) taisykles ir procedūras?

TAIP/NE

2 lygmens kriterijai/klausimai (3 sudedamosios dalys, skirtos draudimui gauti finansavimą)

BALAS

(0–10)

1.	Teisinė ir reguliavimo sistema Ar subjektas turi aiškią draudimo gauti finansavimą teisinę ir reguliavimo sistemą?

../10

2.	Draudimo gauti finansavimą kriterijai Ar draudimo gauti finansavimą kriterijai įtraukti į viešųjų pirkimų sutarčių, dotacijų ir (arba) finansinių priemonių skyrimo procedūras ir taisykles?

../10

3.	Draudimo gauti finansavimą procedūros Ar subjektas veiksmingai taiko 2 punkte minimas draudimo gauti finansavimą taisykles ir procedūras?

../10

Bendras balas

../30

BALAS

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „TAIP“, jei bendras visų 3 sudedamųjų dalių balas siekia bent 70 %, o individualus 1 ar 3 sudedamosios dalies balas yra 2/10 (20 %), arba individualus 2 sudedamosios dalies balas siekia bent 5/10, t. y. 50 %.

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „NE“, jei bendras balas nesiekia 70 % arba individualus 1 ar 3 sudedamosios dalies balas nesiekia 2/10 (20 %), arba individualus 2 sudedamosios dalies balas nesiekia 5/10, t. y. 50 %.

8 RAMSTIS. INFORMACIJOS APIE GAVĖJUS IR KITOS INFORMACIJOS SKELBIMAS

1 lygmuo (Finansinis reglamentas). Ar subjektas tinkamai ir laiku paviešina informaciją apie lėšų gavėjus (9) ?

TAIP/NE

2 lygmens kriterijai/klausimai (3 sudedamosios dalys, skirtos gavėjų paskelbimui)

BALAS

(0–10)

Teisinė ir reguliavimo sistema

Ar subjektas turi aiškią gavėjų skelbimo teisinę ir reguliavimo sistemą, pagal kurią: 1) skelbiama reikiama informacija apie fondų naudos gavėjus; 2) remiamasi bendru tarptautiniu standartu, užtikrinančiu pagrindinių teisių ir komercinių interesų apsaugą; (3) skelbiama informacija nuolat atnaujinama?

../10

2.	Reikalavimai Jei reguliavimo sistema įgyvendinama taikant papildomas paskelbimo procedūras, ar į jas įtraukti sistemos reikalavimai?

../10

3.	Paskelbimo procedūros Ar subjektas veiksmingai taiko 2 punkte minimas draudimo gauti finansavimą taisykles ir procedūras?

../10

Bendras balas

../30

BALAS

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „TAIP“, jei bendras visų 3 sudedamųjų dalių balas siekia bent 70 %, o kiekvienos atskiros sudedamosios dalies – bent 2/10, t. y. 20 %.

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „NE“, jei bendras balas nesiekia 70 % arba kiekvienos atskiros sudedamosios dalies balas nesiekia 2/10, t. y. 20 %.

9 RAMSTIS. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

1 lygmuo (Finansinis reglamentas). Ar subjektas užtikrina FR 5 straipsnyje nurodytai apsaugai lygiavertę asmens duomenų apsaugą (10) ?

TAIP/NE

2 lygmens kriterijai/klausimai (3 sudedamosios dalys, skirtos asmens duomenų apsaugai)

BALAS

(0–10)

1.	Teisinė ir reguliavimo sistema Ar subjektas turi aiškią asmens duomenų apsaugos teisinę ir reguliavimo sistemą?

../10

2.	Reikalavimai Ar reikalavimai įtraukti į asmens duomenų apsaugos procedūras ir taisykles?

../10

3.	Procedūros Ar subjektas veiksmingai taiko taisykles ir procedūras (pavyzdžiui, tinkamas technines ir organizacines priemones) asmens duomenims apsaugoti (kai finansavimas pagal poreikį skiriamas dotacijų/viešųjų pirkimų/finansinių priemonių forma), vadovaudamasis 2 punkte nurodytais reikalavimais?

../10

Bendras balas

../30

BALAS

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „TAIP“, jei bendras visų 3 sudedamųjų dalių balas siekia bent 70 %, o kiekvienos atskiros sudedamosios dalies – bent 2/10, t. y. 20 %.

Į 1 lygmens klausimą atsakoma „NE“, jei bendras balas nesiekia 70 % arba kiekvienos atskiros sudedamosios dalies balas nesiekia 2/10, t. y. 20 %.

(1) Sąvoka „finansinės priemonės“ apima ir biudžeto garantijas.

(2) Plg. 2018 m. Finansinio reglamento (FR) 209 straipsnio 4 dalį.

(3) Sąvokos „finansinės priemonės“ ir „ES fondai“ apima ir biudžeto garantijas.

(4) Taikytina tik tuo atveju, jei subjektas planuoja prašyti ES biudžeto garantijos.

(5) Kad galėtų įgyvendinti Sąjungos fondus per finansines priemones, subjektas turės laikytis atitinkamų Finansinio reglamento reikalavimų, įtrauktų į papildomas 6B ir 6C dalis pasirašant atitinkamus sutartimis įformintus susitarimus, netgi jei jis pasirenka neatlikti šiose dalyse nurodyto ramsčiais grindžiamo vertinimo.

(6) ES mokesčių politikos ir reguliavimo sistemą, kuri gali būti plėtojama, visų pirma sudaro: Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas, 1997 12 1 (OL C 2, 1998 1 6); 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 345, 2011 12 29, p. 8); 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių mokamoms palūkanoms ir honorarams (OL L 157, 2003 6 26, p. 49); 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendacija 2012/772/ES dėl agresyvaus mokesčių planavimo (OL L 338, 2012 12 12, p. 41); 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1); Komisijos kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinys: Komisijos komunikatas „Tolesnės pastangos užtikrinti veiksmingą apmokestinimą ir didesnį mokesčių skaidrumą ES“ (COM/2016/23), 2016 m. sausio 28 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2016/136 dėl kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonių įgyvendinimo (OL L 25, 2016 2 2, p. 67); 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1); Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos 2016 m. vasario 12 d., kovo 8 d., gegužės 25 d., birželio 17 d., lapkričio 8 d. ir gruodžio 5 d, 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. sausio 23 d. ir kovo 13 d. išvados.

(7) Atsižvelgiant į Direktyvą (ES) 2015/849.

(8) Draudimas trečiosioms šalims gauti finansavimą dotacijų, viešųjų pirkimų ir (arba) finansinių priemonių atvejais turi būti įvertintas, kai atitinkamas ramstis (dotacijos, pirkimai ir finansinės priemonės) jau įvertintas. Laikoma, kad sąvokos „finansinės priemonės“ ir „ES fondai“ apima ir biudžeto garantijas.

(9) Informacijos apie gavėjus skelbimas dotacijų, viešųjų pirkimų ir (arba) finansinių priemonių atvejais turi būti įvertintas, kai atitinkamas ramstis (dotacijos, pirkimai ir finansinės priemonės) jau įvertintas.

(10) Kaip reikalaujama reglamentuose (ES) 2018/1725 ir (ES) 2016/679.

2A priedas

VERTINIMO ANKETA

RAMSTIS

VERTINAMAS RAMSTIS (1)

1.	VIDAUS KONTROLĖ

TAIP

APSKAITA

TAIP

3.	IŠORĖS AUDITAS

TAIP

DOTACIJOS

TAIP/NE <pašalinti, kas netaikytina>

5.	VIEŠIEJI PIRKIMAI

TAIP/NE <pašalinti, kas netaikytina>

6.	FINANSINĖS PRIEMONĖS (2)

TAIP/NE <pašalinti, kas netaikytina>

7.	DRAUDIMAS GAUTI FINANSAVIMĄ

TAIP

8.	INFORMACIJOS APIE GAVĖJUS SKELBIMAS

TAIP

9.	ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

TAIP

1, 2, 3, 7, 8 ir 9 ramsčiai visuomet vertinami.

4–6 ramsčiai gali būti vertinami, atsižvelgiant į patikėtinų vykdymo užduočių pobūdį.

ŠIO DOKUMENTO PASKIRTIS IR NAUDOJIMAS

Per pirmąjį etapą subjekto bus paprašyta atsakyti į atitinkamus 2a priede išdėstytus klausimus ir užpildytą 2a priedą pateikti perkančiajai organizacijai (jei tai ne pats subjektas) bei auditoriui.

Dėmesio! Subjektas turi atsakyti į klausimus, prie kurių, skiltyje „Subjekto pastabos“, nurodyta „pildo subjektas“ (PS). Į pagrindinius klausimus auditorius atsako remdamasis tik savo profesine nuomone ir atliktomis procedūromis bei testais.

Perkančioji organizacija pateikia užpildytą 2a priedo anketą auditoriui kuo greičiau po to, kai su juo sudaroma sutartis, tačiau prieš prasidedant auditoriaus atliekamoms vertinimo procedūroms.

Antrajame etape 2a priedas auditoriaus bus naudojamas kaip pagalbinė priemonė rengiant, planuojant ir vykdant vertinimo procedūras, taip pat atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos Europos Komisija laiko esminiais ar svarbiais kriterijais, kuriuos turi atitikti vertinamas subjektas.

Užpildyta anketa yra labai svarbus vertinimo informacijos ir įrodymų šaltinis auditoriui. Tačiau tai jokiu būdu nėra vienintelis šaltinis, kurį auditorius turi naudoti planuodamas ir vykdydamas vertinimo procedūras ir darydamas išvadas. Visa subjekto įrašyta ir pateikta informacija įvertinama taikant auditoriaus pasirinktas procedūras. Auditorius negali pasikliauti informacija, kol vertinimo procedūromis neužtikrino, jog informacija yra pakankamai tiksli ir išsami, kad būtų galima atlikti vertinimą ir pateikti pagrįstas išvadas pagrindiniais klausimais.

Taigi auditorius gali savo nuožiūra patikslinti, papildyti informaciją ar pateikti naujos informacijos skiltyje „Auditoriaus pastabos“. Auditorius gali įtraukti papildomų klausimų, jei mano, jog tai būtina, siekiant padaryti pagrįstą išvadą pagrindiniais klausimais.

Stulpelio „Auditoriaus pastabos“ užpildymas: labai rekomenduotina, kad teikdamas pastabas ir aprašymus auditorius kuo dažniau naudotų santraukos formą, kad išvengtų ilgų tekstų šioje skiltyje. Informacijai ir pastaboms pateikti auditorius gali pakeisti šios skilties plotį ir (arba) ilgį. Be to, auditorius gali naudoti priedus (pavyzdžiui, ilgiems aprašymams ir (arba) iš subjekto gautiems dokumentams pateikti), į kuriuos galima daryti nuorodas.

Auditorius visada išlieka visapusiškai atsakingas už vertinimo procedūrų, kurios, jo manymu, būtinos norint padaryti išvadą dėl kiekvieno vertinamo ramsčio, rengimą, planavimą ir vykdymą. Per visą vertinimo procesą auditorius turi atsižvelgti į konkrečias užduoties aplinkybes ir remtis savo profesine nuomone.

1 RAMSTIS. VIDAUS KONTROLĖ
PAGRINDINIS KLAUSIMAS (1 lygmuo)	Auditoriaus pastabos
Ar subjektas įdiegė veiksmingą, efektyvią ir ekonomišką vidaus kontrolės sistemą ir užtikrina jos veikimą visais reikšmingais aspektais pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?
Gairės Finansinio reglamento 154 straipsnis Komisija gali pripažinti, kad subjektų ir asmenų, kuriems patikėta vykdyti Sąjungos lėšas ar įgyvendinti biudžeto garantijas, apskaitos sistemos ir vidaus kontrolės sistemos užtikrina pakankamą Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taip pat suteikia pakankamas garantijas, kad bus pasiekti valdymo tikslai.

1 RAMSTIS. VIDAUS KONTROLĖ

1.	KONTROLĖS APLINKA. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjekto kontrolės aplinka suteikia tinkamą pagrindą vykdyti vidaus kontrolę visoje organizacijoje?

Pastaba. Kontrolės aplinka apima valdymo ir vadovavimo funkcijas, taip pat asmenų, kuriems patikėtas valdymas bei vadovavimas, požiūrį, žinias bei veiksmus subjekto vidaus kontrolės ir jos svarbos subjekte požiūriu.

1.1.	Sąžiningumas ir etinės vertybės. Ar valdymas atspindi įsipareigojimą informuoti apie sąžiningumą ir etines vertybes ir juos užtikrinti?

1.1.1.

Ar yra rašytinis elgesio kodeksas, apie kurį informuoti visi darbuotojai arba vadovas darbuotojams su nuostatomis dėl etiško elgesio ir vertybių?

1.1.2.

Ar vadovai darbuotojams pabrėžia ir juos informuoja apie sąžiningumo ir etinių vertybių svarbą („požiūris iš viršaus“)?

1.1.3.

Ar nustatytos procedūros (pavyzdžiui, drausminės nuobaudos, finansinė ir asmeninė atsakomybė), skirtos darbuotojams, kurie nesilaiko sąžiningumo taisyklių ir etinių vertybių?

1.1.4.

Ar nustatytos procedūros galimiems interesų konfliktams vadovybės lygmeniu spręsti?

1.2.	Organizacinė struktūra ir įgaliojimų bei atsakomybės nustatymas Ar subjekto organizacinė struktūra aiški ir tinkama ir ar jo pagrindinės pareigos aiškiai apibrėžtos?

1.2.1.

Ar subjektas turi aiškią organizacinę struktūrą (t. y. sistemą, pagal kurią planuojama, vykdoma, kontroliuojama ir peržiūrima subjekto veikla, skirta jos tikslams pasiekti), padedančią siekti gero vadovavimo ir valdymo?

1.2.2.

Kokia yra sprendimų priėmimo struktūra ir kam suteikti aukščiausi sprendimų priėmimo įgaliojimai?

1.2.3.

Ar aiškiai nustatyti atskaitomybės ryšiai bei pareigos? Pavyzdžiui, ar pareigos, įgaliojimai bei atskaitomybės ryšiai aiškiai nurodyti darbo sutartyse ir (arba) veiklos instrukcijose?

1.2.4.

Ar parengti pareigų aprašymai?

1.2.5.

Kokiu būdu suteikiami įgaliojimai ir priskiriama atsakomybė už vykdomą veiklą ir kaip nustatomi atskaitomybės ryšiai bei įgaliojimų suteikimo hierarchija?

1.2.6.

Kokia politika ir praktika taikoma, pavyzdžiui, įdarbinimo, supažindinimo, mokymo, vertinimo, konsultavimo, skatinimo, apmokėjimo ir taisomųjų veiksmų srityse?

1.3.	Valdymo priežiūros struktūra. Ar subjektas turi tinkamą valdymo priežiūros struktūrą

1.3.1.

Ar yra nuo subjekto vadovybės nepriklausomas valdymo priežiūros organas (pavyzdžiui, priežiūros institucijos, audito komitetas, reguliuotojai, valdyba, vykdomasis organas)?

1.3.2.

Ar nustatytos valdymo priežiūros organo narių skyrimo, atlygio ir atsistatydinimo taisyklės?

1.3.3.

Jeigu nėra valdymo priežiūros organo, ar subjekto vadovybė ėmėsi priemonių, kad įgyvendintų valdymo priežiūros pareigas?

1.3.4.

Ar subjekte numatytas vidaus auditas? Jei taip, žr. 5.2 punktą.

1.3.5.

Jei ne, kaip (kokiomis priemonėmis) vadovybė prižiūri vidaus kontrolės plėtrą ir vykdymą?

1.4.	Kompetentingų darbuotojų pritraukimo, tobulinimo ir išsaugojimo procesas Ar subjektas įrodo savo įsipareigojimą pritraukti, ugdyti ir išsaugoti kompetentingus darbuotojus

1.4.1.

Ar subjektas turi oficialią raštu išdėstytą žmogiškųjų išteklių politiką ir praktiką?

1.4.2.

Ar subjektas turi įdarbinimo ir darbo užmokesčio politiką?

1.4.3.

Ar subjektas turi darbuotojų tobulinimosi (pagal tobulinimosi ir mokymo poreikius) ir vertinimo sistemą?

1 RAMSTIS. VIDAUS KONTROLĖ

2.	RIZIKOS VERTINIMAS. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas nustato riziką, kylančią visame subjekte jo siekiamiems tikslams, ir ar rizika analizuojama, siekiant nustatyti, kaip ji turėtų būti valdoma?

2.1.

Ar subjektas pakankamai aiškiai įvardija savo tikslus, kad būtų galima nustatyti ir įvertinti riziką, kylančią siekiamiems tikslams?

2.2.

Ar subjektas turi rizikos vertinimo procedūras, leidžiančias vadovybei nustatyti, įvertinti ir spręsti esamas ir galimas problemas, kurios gali trukdyti pasiekti subjekto tikslus?

2.3.

Ar rizika vertinama projekto lygiu ar viso subjekto mastu?

2.4.

Ar rizikos vertinimo procedūros įforminamos?

2.5.

Ar subjektas turi rizikos registrą?

2.6.

Ar subjektas turi rizikos vertinimo procedūras, pagal kurias:

—	nustatomi įvykiai bei rizika, turintys poveikį tikslų pasiekimui, įskaitant galimą sukčiavimą,

—	analizuojamas rizikos rimtumas ir pasikartojimo tikimybė,

—	nustatomi veiksmai ir tolesnės priemonės, kurių reikia imtis reaguojant į riziką,

—	vykdomos ir keičiamos kontrolės priemonės, reaguojant į nustatytos rizikos pokyčius?

1 RAMSTIS. VIDAUS KONTROLĖ

3.	KONTROLĖS VEIKLA. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): ar subjektas imasi veiksmingos ir efektyvios kontrolės veiklos?

3.1.	Bendra informacija Ar subjektas turi oficialią rašytinę kontrolės veiklos politiką bei procedūras?

3.1.1.

Ar subjektas vykdo kontrolės veiklą

—	pagal oficialią rašytinę politiką bei procedūras,

—	kuri padeda pakankamai sumažinti siekiamiems tikslams kylančią riziką

—	ir kuri yra tinkama, t. y. pagrįstos rizikos bei rizikai suvaldyti būtinos kontrolės įvertinimu?

3.1.2.

Ar subjekto vykdoma kontrolės veikla apima toliau nurodytus esminius aspektus:

—	apskaitos ir atsiskaitymo patikimumą (žr. 4 dalį „Informavimas ir komunikacija“),

—	turto ir informacijos apsaugą,

—	taisyklių laikymąsi vykdant viešuosius pirkimus ir kituose su išlaidomis susijusiuose procesuose,

—	klaidų, sukčiavimo ir pažeidimų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą.

3.2.

Pareigų atskyrimas. Bendra informacija

Ar užtikrintas veiksmingas pareigų atskyrimas vykdant toliau nurodytas pagrindines funkcijas:

—	leidimus suteikiančio pareigūno funkcijas (pavyzdžiui, įgaliojimus leisti vykdyti sandorius veiklos ir (arba) finansų srityse) ir apskaitos pareigūno funkcijas (pavyzdžiui, įgaliojimas atlikti mokėjimus),

—	leidimų vykdyti sandorius suteikimo, jų vykdymo, registravimo ir peržiūros funkcijas,

—	veiklos ir finansų priežiūrą?

3.2.1.

Ar pareigų atskyrimas oficialiai įformintas, pavyzdžiui, veiklos ar procedūrų vadove?

3.3.	Informacijos apsauga. Dokumentų rengimas, kaupimas ir duomenų saugojimas Ar subjektas turi tinkamas ir veiksmingas dokumentų rengimo, kaupimo ir duomenų saugojimo procedūras bei informacijos išsamumo ir tikslumo patikros priemones?

3.3.1.

Kokios yra pagrindinės subjekto dokumentų kaupimo sistemų savybės (kaupiama elektroninėje terpėje ar popieriuje, ar yra veiklos gairės, ar naudojamos duomenų bazės ir elektroninės archyvavimo sistemos)?

3.3.2.

Nurodykite ir dokumentais pagrįskite pagrindines archyvavimo sistemos (procedūrų) savybes.

3.3.3.

Ar subjektas turi konkrečią dotacijų, viešųjų pirkimų ir finansinių priemonių procesų dokumentų rengimo ir kaupimo politiką ar procedūras?

Pastaba. Gali būti taikomi specialūs, kaip antai skaidrumo ir konfidencialumo, reikalavimai.

3.4.	Informacijos apdorojimas ir kompiuterinės informacijos sistemos Ar subjektas turi veiksmingas IT sistemų procedūras ir kontrolės priemones, užtikrinančias informacijos vientisumą ir šiose sistemose tvarkomų duomenų saugumą?

3.4.1.

Ar subjektas turi oficialias rašytines savo IT sistemoms skirtas procedūras ir kontrolės priemones?

3.4.2.

Ar subjektas turi tinkamas ir veiksmingas sandorių inicijavimo, patvirtinimo, registravimo, tvarkymo ir apskaitos procedūras?

3.4.3.

Ar subjektas, vykdydamas vidaus kontrolę, taiko tinkamą rankiniu būdu vykdomų ir automatizuotų procesų derinį, atsižvelgdamas į subjekto naudojamų IT ir kompiuterinių informacijos sistemų pobūdį bei sudėtingumą?

3.4.4.

Ar subjekto IT sistemų kontrolės priemonės apima veiksmingas bendras IT kontrolės ir programų kontrolės priemones?

Gairės dėl kompiuterinių informacijos sistemų

Subjekto verslo (veiklos) procesai lemia sandorius, kurie inicijuojami, registruojami, tvarkomi ir apskaitomi informacinėje sistemoje, kuri valdoma rankiniu arba kompiuteriniu būdu arba panaudojant rankiniu būdu ir kompiuteriu atliekamų procedūrų derinį.

Ar tinkamai atskirtos pareigos vykdant pagrindines apskaitos funkcijas, t. y. sandorių inicijavimą, tvirtinimą, registravimą, tvarkymą (perkėlimą į didžiąją knygą) ir įtraukimą į finansines ataskaitas?

IT naudojimas turi įtakos kontrolės veiksmų vykdymui. IT sistemų kontrolės priemonės veiksmingos, jei jomis užtikrinami informacijos vientisumas ir tokių sistemų tvarkomų duomenų apsauga ir jei jos apima veiksmingas bendras IT kontrolės bei programų kontrolės priemones.

Bendros IT kontrolės priemonės – politikos priemonės ir procedūros, skirtos daugeliui programų ir prisidedančios prie veiksmingo programų kontrolės priemonių veikimo. Ji taikoma centrinio kompiuterio, asmeninio kompiuterio ir galutinio vartotojo aplinkoje. Bendros IT kontrolės priemonės, užtikrinančios informacijos vientisumą ir saugumą, paprastai apima šiems elementams taikomas kontrolės priemones:

—	duomenų centrui ir tinklo operacijoms,

—	sistemų programinės įrangos įsigijimui, keitimui ir techninei priežiūrai,

—	programų pokyčiams,

—	prieigos kontrolei,

—	programų sistemų įsigijimui, plėtojimui ir techninei priežiūrai.

Programų kontrolės priemonės – tai rankiniu būdu atliekamos arba automatizuotos procedūros, paprastai vykdomos verslo procesų lygmeniu ir taikytinos sandorius vykdant atskiromis programomis. Programų kontrolės priemonės gali būti skirtos prevencijai ar atskleidimui ir ja siekiama užtikrinti apskaitos duomenų vientisumą. Taigi programų kontrolės priemonės susijusios su sandorių ir kitų finansinių duomenų inicijavimo, registravimo, tvarkymo ir apskaitos procedūromis. Šios kontrolės priemonės padeda užtikrinti, kad sandoriai įvyktų, kad jiems būtų suteiktas leidimas ir kad jie būtų išsamiai ir tiksliai įregistruoti ir tvarkomi. Tai galėtų būti įvesties duomenų tikrinimas ir skaitmeninės sekos tikrinimas, rankiniu būdu ištaisant išimčių ataskaitose nurodytus neatitikimus arba duomenis įvesties metu.

Rankinių ar automatizuotų metodų naudojimas vidaus kontrolėje taip pat turi poveikį sandorių inicijavimo, registravimo, tvarkymo ir apskaitos būdams.

—

Rankiniu būdu vykdoma kontrolė gali apimti tokias procedūras kaip sandorių tvirtinimas ir peržiūra, taip pat sąskaitų suderinimas ir suderintų straipsnių ištaisymas. Tačiau subjektas gali naudoti ir automatines procedūras sandoriams inicijuoti, registruoti, tvarkyti ir apskaityti, ir tuo atveju vietoj popierinių dokumentų naudojami elektroniniai įrašai.

—

IT sistemų kontrolės priemones sudaro automatinės kontrolės priemonių (pavyzdžiui, kompiuterinėse programose įdiegtomis kontrolės funkcijomis) ir rankinių kontrolės priemonių derinys. Rankinės kontrolės priemonės gali būti nesusijusios su IT, gali remtis IT priemonėmis gauta informacija arba gali būti naudojamos tik veiksmingam IT ir automatinių kontrolės priemonių veikimui stebėti ir išimtims tvarkyti. Kai IT naudojamos sandoriams inicijuoti, registruoti arba pranešti ar kitiems finansiniams duomenims įtraukti į finansines ataskaitas, į sistemas ir programas gali būti įtrauktos kontrolės priemonės, susijusios su atitinkamais reikšmingų sąskaitų tvirtinimais arba jos gali būti labai svarbios, kad rankinės kontrolės priemonės, susijusios su IT, veiktų veiksmingai.

Rankiniu būdu vykdomų ir automatizuotų procesų derinys, subjekto naudojamas vidaus kontrolėje, kinta pagal subjekto naudojamų IT pobūdį bei sudėtingumą.

3.5.	Klaidų, sukčiavimo ir pažeidimų prevencija, nustatymas ir ištaisymas Ar subjektas turi tinkamas ir veiksmingas klaidų, sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo procedūras?

3.5.1.

Ar vertindamas siekiamiems tikslams kylančią riziką, subjektas įvertina klaidų, sukčiavimo ir pažeidimų tikimybę?

3.5.2.

Ar subjektas nustato (pažeidžiamus) postus, pasižyminčius neteisėtų susitarimų rizika (pavyzdžiui, pareigos, susijusios su bankinių operacijų ir pinigų valdymu, viešaisiais pirkimais ir pirkimu), ar numatytos priežiūros priemonės (pavyzdžiui, pareigų rotacija, papildomos kontrolės priemonės)?

3.5.3.

Ar nustatytos pranešimo apie klaidas, sukčiavimą ir pažeidimus ir jų ištaisymo procedūros?

3.6.	Ilgalaikio turto apsauga Ar subjektas turi tinkamą ir veiksmingą ilgalaikio ir nematerialiojo turto valdymo sistemą, kuri užtikrina ilgalaikio ir nematerialiojo turto apsaugą ir ilgalaikio turto sekimą finansinės apskaitos, profilaktinės techninės priežiūros ir atgrasymo nuo vagysčių tikslais?

3.6.1.

Ar subjektas turi savo turto valdymo sistemos procedūrų aprašą?

3.6.2.

Gerai susipažinkite su subjekto turto valdymo sistema, t. y. žemės ir pastatų, mechanizmų, transporto priemonių, įrangos ir nematerialiojo turto (pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisių, licencijų) įsigijimo bei valdymo būdais ir procedūromis.

Pastaba. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas viešųjų pirkimų taisyklėms, taikytinoms įsigyjant ilgalaikį ir nematerialųjį turtą (žr. 5 ramstį „Viešieji pirkimai“).

Gairės

Įforminkite minėtą procedūrą dokumentais, pateikdami aprašymus bei nuorodas į atitinkamų šaltinių medžiagą (pavyzdžiui, sistemas, struktūrines schemas, vadovus ir pan.) ir nurodykite bet kokius subjekto turto valdymo sistemos trūkumus.

Svarbūs šie klausimai: funkcijos ir atsakomybė (pareigų atskyrimas), susijusios su turto įsigijimo ir pirkimo procedūrų valdymu, turto registravimu (turto registrų, transporto priemonių žurnalų naudojimu), prieigos kontrolės priemonėmis ir procedūromis, kontrolės ir stebėsenos procedūromis, apsaugos ir prieigos procedūromis, turto disponavimu ir turto perleidimu.

3.7.

Atsargų apsauga; gautinos sumos ir skolos

Ar subjektas turi tinkamą ir veiksmingą atsargų (medžiagų, prekių ir žaliavų) valdymo sistemą, kuri užtikrina atsargų apsaugą ir sekimą finansinės apskaitos, profilaktinės techninės priežiūros ir atgrasymo nuo vagysčių tikslais?

Ar subjektas turi tinkamą ir veiksmingą valdymo sistemą, užtikrinančią mokėjimų suderinimą su gautinomis sumomis ir skolomis?

3.7.1.

Ar subjektas turi savo atsargų valdymo sistemos procedūrų aprašą?

3.7.2.

Gerai susipažinkite su subjekto atsargų valdymo sistema (medžiagų, pavyzdžiui, žaliavų, įrankių, atsarginių dalių ir biuro reikmenų įsigijimo, pirkimo ir valdymo būdais ir procedūromis).

Pastaba. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas viešųjų pirkimų taisyklėms, taikytinoms įsigyjant medžiagas, prekes ir žaliavas (žr. 5 ramstį „Viešieji pirkimai“).

Gairės

Svarbūs šie klausimai: i) funkcijos ir atsakomybė, susijusios su atsargų valdymu, įsigijimo ir pirkimo procedūromis bei atsargų apskaita; ii) apsaugos priemonės, prieiga ir naudojimas; iii) kontrolės ir stebėsenos procedūros, inventorizacija ir sąskaitų suderinimas; iv) atsargų panaudojimas ir disponavimas jomis.

3.8.	Bankinių operacijų valdymas ir pinigų bankuose apsauga Ar subjektas turi tinkamą ir veiksmingą bankų operacijų valdymo sistemą, užtikrinančią banko sąskaitų apsaugą ir leidžiančią vykdyti tinkamą surinktų ir panaudotų pinigų apskaitą?

3.8.1.

Ar subjektas turi bankinių operacijų valdymo sistemos aprašą arba procedūrų vadovą?

3.8.2.

Ar subjektas reguliariai (bent kartą per mėnesį) atlieka savo sąskaitose (didžiosios knygos sąskaitoje, kasos knygoje) esančių apskaitos duomenų suderinimą su banko sąskaitos duomenimis ir tai atlieka taip, kad neliktų jokių nepaaiškintų reikšmingų skirtumų?

3.8.3.

Gerai susipažinkite su subjekto bankinių operacijų valdymo sistema (banko sąskaitų valdymo praktika ir procedūromis).

Gairės

Svarbūs šie klausimai: funkcijos ir atsakomybė (pareigų atskyrimas, prieigos teisės, atskiros iždo funkcijos naudojimas) valdant bankines operacijas, sąskaitų rūšis (pavyzdžiui, mokamos palūkanos, naudojamos valiutos), dviejų parašų procedūrų naudojimas, nuolatinis banko duomenų derinimas, priežiūra ir kontrolė, projektams skirtų atskirų (specialių) banko sąskaitų naudojimas; iždo valdymo politika.

3.9.	Pinigų valdymas ir grynųjų pinigų apsauga Ar subjektas turi tinkamą ir veiksmingą pinigų valdymo sistemą, užtikrinančią pinigų (smulkiomis išlaidoms) apsaugą ir sudarančią galimybę vykdyti tinkamą surinktų ir panaudotų pinigų apskaitą?

3.9.1.

Ar subjektas turi pinigų valdymo sistemos aprašą arba procedūrų vadovą?

3.9.2.

3.9.3.

Ar yra tinkamos pinigų saugojimo ir pinigų skaičiavimo procedūros?

3.9.5.

Ar subjektas apmoka ir suderina tarpines sąskaitas ir avansus, t. y. atliktus pinigų mokėjimus, kurių atžvilgiu išlaidos dar neturi būti apskaitomos, bent kartą per mėnesį per 30 dienų nuo kiekvieno mėnesio pabaigos? Šie avansai gali būti kelionių avansai ir veiklos avansinės (3) sąskaitos. Tai gali būti ir pervedimai kitiems subjektams, kurie priskiriami išlaidoms, kai jie atliekami, net jei kurios nors nustatytos pervedamos dalies apskaita turi būti atliekama periodiškai.

3.9.6.

Gerai susipažinkite su subjekto pinigų valdymo sistema (pinigų valdymo praktika ir procedūromis).

Gairės

Įforminkite minėtą procedūrą dokumentais, pateikdami aprašymus bei nuorodas į atitinkamą pagrindinę medžiagą (pavyzdžiui, sistemas, struktūrines schemas, vadovus ir pan.) ir nurodykite bet kokius subjekto pinigų valdymo procedūrų trūkumus.

Svarbūs šie klausimai: funkcijos ir atsakomybė (pareigų atskyrimas, prieigos teisės, atskiros iždo funkcijos naudojimas) valdant pinigus; pinigų tvarkymo procedūros ir laikomų pinigų sumų apribojimai; nuolatinis pinigų smulkioms išlaidoms skaičiavimas ir suderinimas; pinigų avansų valdymas (naudojimas, leidimo suteikimas, apribojimai, stebėsena ir apmokėjimas).

3.10.

Įdarbinimas.

Ar subjektas taiko tinkamas ir veiksmingas darbuotojų (nuolatinių ir laikinų) įdarbinimo procedūras?

3.10.1.

Ar subjektas turi savo įdarbinimo sistemos aprašą ar procedūrų vadovą?

3.10.2.

Gerai susipažinkite su subjekto įdarbinimo sistema (užsienyje dirbančių, vietos ir kitų darbuotojų valdymo praktika ir procedūros).

3.10.3.

Nuosekliai įvertinkite įdarbinimo procesą nuo atrankos procedūros patvirtinimo iki darbo sutarties pasirašymo.

Gairės

Įforminkite minėtas procedūras dokumentais, pateikdami aprašymus bei nuorodas į atitinkamų šaltinių medžiagą (pavyzdžiui, sistemas, struktūrines schemas, vadovus ir pan.) ir nurodykite bet kokius subjekto įdarbinimo procedūrų trūkumus.

Svarbūs šie klausimai: darbuotojų valdymo funkcijos ir atsakomybė; atrankos ir patvirtinimo procedūros; darbo užmokesčio, išmokų ir kitų įdarbinimo sąlygų perengimas ir patvirtinimas; darbo sutarčių naudojimas; pareigų aprašymai.

3.11.

Darbo užmokesčio ir laiko valdymas

Ar subjektas turi tinkamą ir veiksmingą darbo užmokesčio ir laiko valdymo sistemą?

3.11.1.

Ar subjektas turi darbo užmokesčio ir laiko valdymo sistemos aprašą arba procedūrų vadovą?

3.11.2.

Gerai susipažinkite su subjekto darbo užmokesčio ir laiko valdymo sistema, t. y. darbo užmokesčio ir laiko valdymo praktika ir procedūromis.

3.11.3.

Ar darbuotojų duomenų bazė (4) tiesiogiai susieta su darbo užmokesčio suvestine, siekiant užtikrinti duomenų nuoseklumą? Ar suderinimas atliekamas nuolat (iš esmės kas mėnesį)?

3.11.4.

Ar darbo užmokesčio ir laiko valdymo sistemos susietos, siekiant užtikrinti tinkamą darbo užmokesčio ir atlyginimo apskaičiavimą, jei taikytina?

3.11.5.

Ar įgaliojimai daryti įrašų ir darbo užmokesčio suvestinės pakeitimus apriboti ir ar užtikrinta audito seka?

3.11.6.

Ar nustatytos tinkamos (patvirtinimo) procedūros darbuotojų duomenų pakeitimams atlikti?

3.11.7.

Ar nustatytos kontrolės trūkumų ir (arba) faktinio darbo neatliekančių darbuotojų nustatymo procedūros? Pavyzdžiui, ar (metinį) darbo užmokesčio auditą atlieka vidaus audito tarnyba?

3.11.8.

Ar subjektas turi darbuotojų, darbo užmokesčio ir susijusių išlaidų priskyrimo projektams sistemą?

3.11.9.

Pagal kokius principus (t. y. pagrindinių taikomų prielaidų tikėtinumo ir paskirstymo verčių) subjektas nustato atlyginimus ir su jais susijusias išlaidas projektams? Kaip tvirtinamas ir registruojamas darbuotojų konkretiems projektams skirtas laikas?

Gairės

Svarbūs šie klausimai: darbo užmokesčio ir laiko valdymo funkcijos ir atsakomybė; darbo užmokesčio ir jo sudedamųjų dalių (fiksuotų/kintamų; viršvalandžių; socialinio draudimo įmokų) įrašai, apskaičiavimas ir tvirtinimas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas subjekto laiko valdymo sistemai: laiko registravimo procedūros ir įrašai (laiko apskaitos žiniaraščių naudojimas), priežiūros kontrolė ir tvirtinimo procedūros.

3.12.

Kitų su atlyginimu susijusių išlaidų ir išmokų kontrolė.

Ar subjektas vykdo tinkamą ir veiksmingą kitų su darbo užmokesčiu susijusių išlaidų ir išmokų kontrolę?

Pagrindinis klausimas (3 lygmuo):

3.12.1.

Ar subjektas turi kitų su darbo užmokesčiu susijusių išlaidų ir išmokų kontrolės aprašą arba procedūrų vadovą?

3.12.2.

Kokios procedūros ir kontrolės priemonės naudojamos apskaičiuojant ir apmokant kelionės ir apgyvendinimo išlaidas (t. y. dienpinigius)?

3.12.3.

Kokios procedūros ir kontrolės priemonės naudojamos apskaičiuojant ir apmokant mokymų ir darbuotojų tobulinimosi išlaidas?

3.13.

Paslaugų įsigijimas ir paslaugų išlaidos

Ar subjektas vykdo tinkamą ir veiksmingą paslaugų įsigijimo ir paslaugų išlaidų apskaitos kontrolę?

3.13.1.

Kokias procedūras subjektas taiko pirkdamas paslaugas iš išorės paslaugų teikėjų (pavyzdžiui, studijų ir tyrimų, reklamos, populiarinimo, leidybos ir matomumo kampanijų organizavimo, vertinimo, audito, apskaitos ir teisines paslaugas, techninės pagalbos, vertimo žodžiu ir raštu, konferencijų, seminarų matomumo didinimo kampanijų organizavimo paslaugas)?

Pastaba. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas viešųjų pirkimų taisyklėms, taikytinoms įsigyjant paslaugas (žr. 5 ramstį „Viešieji pirkimai“).

3.14.

Išlaidų kontrolė ir kitos (ne darbo užmokesčio) išlaidos

Ar subjektas vykdo tinkamą ir veiksmingą kitų (ne darbo užmokesčio) išlaidų kontrolę?

Pastaba. Tai – visos išlaidos, išskyrus darbo užmokestį, su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas ir išmokas ir paslaugų išlaidas. Tai galėtų būti: biuro išlaidos, kaip antai nuomos, vartojimo reikmenų ir raštinės reikmenų įsigijimo išlaidos, komunaliniai mokesčiai (už elektrą, vandenį, dujas, kurą), mokesčiai ir rinkliavos (pavyzdžiui, nuotekų ir kietųjų atliekų surinkimo mokesčiai), valymo ir techninės priežiūros išlaidos; ryšių (telefono, fakso, interneto) išlaidos; draudimo, administravimo ir apskaitos, spausdinimo išlaidos.

3.14.1.

Ar subjektas turi kitų (ne darbo užmokesčio) išlaidų kontrolės aprašą arba procedūrų vadovą?

3.14.2.

Gerai susipažinkite su subjekto išlaidų kontrolės sistema (išlaidų kontrolės praktika ir procedūromis).

Gairės

Svarbūs šie klausimai: išlaidų kontrolės funkcijos ir atsakomybė; valdymo procedūros, užtikrinančios, kad išlaidų kontrolė atitiktų subjekto procedūras; leidimo išlaidoms davimas ir išlaidų patvirtinimas; nuolatinio biudžeto vykdymas – faktiniai išlaidų palyginimai.

3.15.

Veiklos rezultatų stebėsena.

Ar subjektas vykdo tinkamą ir veiksmingą veiklos rezultatų kontrolę?

3.15.1.

Ar subjektas turi veiklos rezultatų stebėsenos procedūrų aprašą arba vadovą?

3.15.2.

Kokiomis priemonėmis subjektas naudojasi vertindamas veiklos rezultatus, t. y. veiklos ir projektų įgyvendinimo pažangą?

3.15.3.

Ar subjektas taiko kokybės standartus (pavyzdžiui, ISO)?

3.15.4.

Jei nenaudojami išorės standartai, ar nustatyti vidaus standartai?

3.15.5.

Ar subjektas turi veiklos rezultatų įvertinimo (prieš įgyvendinimą, įgyvendinimo metu ir po įgyvendinimo) procedūras?

3.15.6.

Kas atlieka minėtus įvertinimus (išorės ar vidaus vertintojai), kaip pranešami rezultatai ir kokių tolesnių veiksmų imamasi?

3.16.

Lėšų panaudojimo nuostatų ir taisyklių laikymasis.

Ar subjektas vykdo tinkamą ir veiksmingą kontrolę, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi ES reglamentų ir taisyklių dėl subjekto veiklos ir projektų finansavimo?

3.16.1.

Ar subjektas turi procedūrų aprašą ar vadovą, kad užtikrintų lėšų panaudojimo reglamentų ir taisyklių laikymąsi?

3.16.2.

Ar subjektas taiko procedūras, užtikrinančias, kad vykdant veiklą ir projektus faktiškai patirtos išlaidos ir gautos pajamos atitiktų galiojančių taisyklių reikalavimus, t. y. sutartyse ir susitarimuose nustatytas sąlygas?

3.16.3.

Ar subjektas taiko procedūras, užtikrinančias, kad konkrečios taisyklės ir sąlygos būtų gerai žinomos ir jų laikomasi? Tokios taisyklė ir sąlygos gali būti susijusios, pavyzdžiui, su išlaidų tinkamumu, viešųjų pirkimų taisyklėmis (žr. 5 ramstį), kilmės taisyklėmis, ES finansuojamų veiksmų matomumo taisyklėmis ir taisyklėmis dėl turto perdavimo užbaigus projektą.

1 RAMSTIS. VIDAUS KONTROLĖ

4.	INFORMAVIMAS IR KOMUNIKACIJA. Klausimai/kriterijai

Gairės

Informavimas būtinas, kad subjektas galėtų vykdyti vidaus kontrolės pareigas, siekdamas savo tikslų. Subjektų vadovybė gauna, rengia ir naudoja svarbią ir patikimą informaciją, pasinaudodama ir vidaus, ir išorės šaltiniais, kad pagerintų kitų vidaus kontrolės sudedamųjų dalių veikimą.

Vidaus ataskaitos (vidaus informavimas ir komunikacija)

Tai susiję su vidaus ataskaitomis, įskaitant finansines ataskaitas ir atsiskaitymą subjekto vadovybei dėl veiklos ir projektų įgyvendinimo kokybinių aspektų subjekto viduje.

Išorės ataskaitos (išorės informavimas ir komunikacija)

Galima išskirti toliau nurodytus du išorės informavimo ir komunikacijos srautus.

—

Teikiamos išorės ataskaitos: finansinės ataskaitos ir ataskaitos išorės suinteresuotiems subjektams dėl kokybinių ir kiekybinių subjekto veiklos ir projektų įgyvendinimo aspektų.

Tai iš esmės susiję su subjekto metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir atskaitomybe suinteresuotiems (išorės) subjektams.

—	Gaunamos išorės ataskaitos: finansinės ataskaitos ir ataskaitos subjektui dėl kokybinių ir kiekybinių dotacijų gavėjų veiklos ir projektų įgyvendinimo aspektų.

Tai susiję su dotacijų gavėjų ataskaitų srautais subjektui ir jų atskaitomybe subjektui. Ataskaitos teikiamos pagal specialias subjekto nustatytas taisykles ir sąlygas, siekiant atitikties reikalavimams (įskaitant reikalavimus ataskaitoms), taikytiniems ES ir kitų paramos teikėjų teikiamam finansavimui. Šie ataskaitų srautai sudaro esminį vidaus kontrolės elementą.

Minėtos dviejų rūšių išorės ataskaitos aprašytos 2 ramsčio „Apskaita“ skyriuje.

1 RAMSTIS. VIDAUS KONTROLĖ

4.	INFORMAVIMAS IR KOMUNIKACIJA. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas turi kontrolės priemones bei procedūras, kad užtikrintų vidaus ir išorės (gaunamų ir siunčiamų) ataskaitų patikimumą pagal taikytinus reikalavimus bei standartus?

4.1.	Vidaus ataskaitos Ar subjektas vykdo tinkamą ir veiksmingą kontrolę, siekdamas užtikrinti, kad vidaus ataskaitose vadovybei būtų pateikta svarbi ir patikima informacija?

4.1.1.

Ar subjektas gauna arba rengia ir naudoja svarbią ir patikimą informaciją (pasinaudodamas vidaus ir (arba) išorės šaltiniais), kad parengtų valdymo ataskaitas?

4.1.2.

Ar subjekto vadovybė reguliariai (kas mėnesį, kas ketvirtį) gauna tikslų, veiklos ir projektų pažangos ataskaitas?

4.1.3.

Ar informuojama apie kokybinius įgyvendinimo aspektus, kaip antai veiklos rodiklius, įgyvendinimo eigą ir vėlavimą, pagrindines problemas ir klausimus?

4.1.4.

Ar informuojama apie finansinius aspektus, tokius kaip biudžeto ir faktinės padėties palyginimus ir patirtų išlaidų analizę pagal veiklą (projektą)?

4.1.5.

Ar subjektas teikia informaciją viduje, įskaitant informaciją apie vidaus kontrolės tikslus bei pareigas, kuri būtina siekiant geresnio vidaus kontrolės veikimo?

4.2.	Išorės ataskaitos (teikiamos) — finansinės ataskaitos Ar subjektas rengia ir teikia patikimas metines finansines ataskaitas pagal taikytinus tarptautinius standartus?

4.2.1.

Ar subjektas rengia ir teikia patikimas metines finansines ataskaitas?

„Patikima“ finansinė ataskaita – ataskaita:

—	kurioje tiksliai aprašyta subjekto finansinė padėtis, finansinės veiklos rezultatai ir pinigų srautai,

—	kuri parodo ne tik sandorių, kitų įvykių ir sąlygų teisinę formą, bet ir jų ekonominį turinį,

—	kuri yra neutrali, t. y. nešališka,

—	kuri yra parengta apgalvotai ir

—	kuri yra visai reikšmingais atžvilgiais išsami.

Gairės

Metų pabaigos finansinės ataskaitos yra ypatingai svarbi skaidrumo sąlyga. Gebėjimas laiku parengti metų pabaigos finansines ataskaitas yra svarbus apskaitos sistemos veikimo ir saugomų duomenų kokybės rodiklis.

Kad finansinės ataskaitos būtų naudingos ir padėtų siekti skaidrumo, jos turi būti suprantamos skaitytojui, jose turi būti skaidriai ir nuosekliai pateikta informacija apie sandorius, turtą bei įsipareigojimus. To siekiama finansinės atskaitomybės standartais. Kai kurios valstybės turi savo viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės standartus, kuriuos patvirtina Vyriausybė ar kita įgaliota institucija. Kad jie būtų bendrai pripažinti, tokie nacionaliniai standartai paprastai suderinami su tarptautiniai standartais, tokiais kaip Tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai (angl. International Public Sector Accounting Standards, TVSAS); kai kurie iš šių standartų taikytini valstybėse, pasirinkusiose kaupiamąją apskaitą, o kiti taikytini grynųjų pinigų principu vykdomos apskaitos sistemoms.

4.2.2.

Ar finansinėse ataskaitose pateikta finansinė informacija pasižymi toliau nurodytomis savybėmis, kad būtų naudinga naudotojams?

—	Svarba. Finansinė informacija turi būti svarbi naudotojams priimant sprendimus.

—	Reikšmingumas. Dėmesys turėtų būti skiriamas tai finansinei informacijai, kuri gali paveikti naudotojų sprendimus.

—	Tikslumas. Finansinė informacija turėtų būti tiksli, pateikta sąžiningai ir be iškraipymų.

—	Palyginamumas. Finansinė informacija turėtų būti palyginama pagal laikotarpius ir organizacijas.

—	Galimybė patikrinti. Pateikta informacija turėtų atspindėti pagrindinius subjekto veiklos ekonominius rodiklius.

—	Punktualumas. Neturėtų būti pernelyg vėluojama pateikti finansinę informaciją.

—	Suprantamumas. Finansinė informacija turi būti suprantama naudotojams, turintiems pakankamai žinių apie subjekto veiklą.

4.2.3.

Ar subjektas rengia ir teikia metines finansines ataskaitas pagal taikytinus tarptautinius standartus? Kokia finansinės atskaitomybės sistema taikoma? Kokių pagrindinių nuostatų ir taisyklių subjektas turi laikytis rengdamas ir teikdamas metines finansines ataskaitas?

4.2.4.

Kita informacija apie gerąją patirtį

Ar subjekto finansinėse ataskaitose nurodyta ši informacija:

—	subjekto adresas bei teisinė forma ir jurisdikcija, kurioje jis veikia,

—	subjekto veiklos pobūdis ir pagrindinės veiklos rūšys,

—	nuoroda į subjekto veikloje taikytiną teisinę ir reguliavimo sistemą,

—	kontroliuojančio subjekto pavadinimas ir tapatybė (kai taikytina),

—	biudžete numatytų ir faktinių asignavimų/įsipareigojimų ir išmokėtų sumų palyginimas,

—	informacija apie finansavimo šaltinius (gautos/gautinos sumos ir finansavimą skyrusio subjekto tapatybė),

—	finansinės padėties ataskaita ir finansinės veiklos ataskaita pagal veiklos rūšį, programą, projektą, (patikos) fondą ir finansinę priemonę, apimanti finansinį laikotarpį, už kurį teikiama finansinė ataskaita?

4.2.5.

Ar subjektas atitinka nacionalinius apskaitos (įskaitant finansinę atskaitomybę) standartus, taikytinus valstybėje, kurioje jis įsteigtas? Pavyzdžiui, Pasaulio bankas, t. y. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TPRB) ir Tarptautinė plėtros asociacija (TPA) vadovaujasi JAV bendraisiais apskaitos principais (JAV BAP).

4.2.6.

Ar subjektas atitinka tarptautinius apskaitos standartus (įskaitant finansinę atskaitomybę) arba apskaitos politiką bei taisykles, įtvirtintas specialiais reglamentais ar konvencijomis:

—	tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus (TVSAS),

—	tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) (angl. International Financial Reporting Standards, IFRS),

—	kitas specialias konvencijas bei taisykles, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų sistemų apskaitos standartus (JTSAS) (angl. United Nations System Accounting Standards, UNSAS)?

4.2.7.

Kokiu pagrindu subjektas rengia ir teikia finansines ataskaitas:

—	kaupiamosios apskaitos pagrindu,

—	grynųjų pinigų principu vykdomos apskaitos pagrindu,

—	modifikuotos grynųjų pinigų principu vykdomos ar modifikuotos kaupiamosios apskaitos (t. y. mišrios apskaitos) pagrindu?

Išnaša. „Kaupiamosios apskaitos pagrindas“ – tai apskaitos pagrindas, pagal kurį sandoriai ir kiti įvykiai pripažįstami, kai jie įvyksta (ne tik tada, kai gaunami ar sumokami pinigai ar jų ekvivalentai). Todėl sandoriai ir įvykiai registruojami apskaitos dokumentuose ir pripažįstami atitinkamų laikotarpių finansinėse ataskaitose. Elementai, pripažįstami vykdant kaupiamąją apskaitą, yra turtas, įsipareigojimai, grynasis turtas (nuosavas kapitalas), pajamos ir išlaidos.

4.2.8.

Kokį laikotarpį subjektas pasirinko savo finansiniais metais?

4.2.9.

Ar į subjekto finansinę ataskaitą įtrauktos šios sudedamosios dalys:

—	grynojo turto (nuosavo kapitalo) pokyčių ataskaita, finansinės padėties ataskaita (taip pat vadinama balansu arba turto ir įsipareigojimų ataskaita),

—	finansinės veiklos ataskaita (taip pat vadinama pajamų ir išlaidų ataskaita, pajamų ataskaita, veiklos ataskaita arba pelno ir nuostolių ataskaita),

—	grynojo turto (nuosavo kapitalo) pokyčių ataskaita,

—	pinigų srautų ataskaita ir

—	apskaitos politikos dokumentai ir pastabos dėl finansinių ataskaitų.

4.2.10.

Ar subjekto finansinės ataskaitos teikiamos išorės auditui atlikti per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos?

4.3.

Išorės ataskaitos (teikiamos) –specialios ataskaitos paramos teikėjams (finansuotojams)

Ar subjektas taiko ataskaitų teikimo procedūras, sudarančias galimybę tinkamai ir laiku atsiskaityti paramos teikėjams (finansuotojams) (įskaitant Europos Komisiją) dėl jų skirto finansavimo projektams, (patikos) fondams ir finansinėms priemonėms panaudojimo?

4.3.1.

Ar subjektas taiko konkrečias ir specialias ataskaitų teikimo procedūras, skirtas ES ir kitų paramos teikėjų finansuojamai veiklai, projektams arba (patikos) fondams bei finansinėms priemonėms?

4.4.	Išorės ataskaitos (gaunamos) – subjekto įgaliotųjų subjektų ir dotacijų gavėjų ataskaitos Ar subjektas imasi reikiamų priemonių, siekdamas pagal galimybes užtikrinti, kad dotacijų gavėjai laiku teiktų kokybiškas ataskaitas dėl subjekto jiems skirtų lėšų panaudojimo?

4.4.1.

4.4.2.

Ar subjektas sudaro reikiamas sąlygas, kad dotacijų gavėjai galėtų pateikti ataskaitas apie veiklos, projektų, (patikos) fondų ir finansinių priemonių įgyvendinimo kokybinius aspektus?

4.4.3.

Ar aiškiai ir tinkamai pateikta informacija apie ataskaitų teikimo sąlygas (pavyzdžiui, techninių užduočių, internete pateiktų gairių, instrukcijų, brošiūrų naudojimą)

—	Kokios yra pagrindinės ataskaitų teikimo sąlygos?

—	Ar šios sąlygos privalomos? Pavyzdžiui, ar sąlygos išdėstytos subjekto susitarimuose ir sutartyse su dotacijų gavėjais (jų prieduose)?

—	Ar paaiškinta, kokios sąlygų (pavyzdžiui, išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklių) nesilaikymo pasekmės?

4.4.4.

Ar subjektas stebi (tikrina), kaip laikomasi ataskaitų teikimo sąlygų?

4.4.5.

Ar subjektas nuolat gauna ir įvertina dotacijų gavėjų parengtas pažangos ataskaitas?

4.4.6.

Ar subjektas veiksmingai ir laiku sprendžia problemas, nustatytas įvertinus minėtas ataskaitas? Galimos problemos: reikšmingi skirtumai, nustatyti atlikus biudžeto ir faktinių išlaidų duomenų palyginimą, neįprastos išlaidos, (galimos) netinkamos išlaidos, vėlavimas įgyvendinant projektus, projektų veiklos įgyvendinimas nesilaikant plano.

1 RAMSTIS. VIDAUS KONTROLĖ

5.	STEBĖSENA – klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas vykdo nuolatinę ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemos (jos sudedamųjų dalių) stebėseną?

5.1.	Vidaus kontrolės sistemos (jos sudedamųjų dalių) stebėsena (jei subjektas neturi vidaus audito padalinio) Jei subjektas neturi vidaus audito padalinio, ar jis turi tinkamas ir veiksmingas vidaus kontrolės stebėsenos priemones?

5.1.1.

Kokią veiklą subjektas daugiausia vykdo stebėdamas vidaus kontrolės sistemą (jos sudedamąsias dalis)?

5.1.2.

Kaip subjektas inicijuoja savo vidaus kontrolės sistemos (jos sudedamųjų dalių) trūkumų ištaisymą?

5.2.	Vidaus audito padalinys Ar subjektas turi veiksmingai dirbantį vidaus audito padalinį?

5.2.1.

Standartai ir vidaus audito nuostatai

Ar vidaus audito padalinys atitinka tarptautinių profesinių standartų ir Vidaus auditorių instituto (www.theiia.org) parengto Etikos kodekso reikalavimus?

Gairės

Vadovybei nuolat ir tinkamai turi būti teikiama informacija apie vidaus kontrolės sistemų veikimą per vidaus audito padalinį ar lygiavertį sistemų stebėsenos padalinį. Kai kuriose valstybėse vidaus audito padaliniai nagrinėja tik išankstinį sandorių auditą, kuris laikomas sudėtine vidaus kontrolės veiklos dalimi.

5.2.2.

Standartai ir vidaus audito nuostatai (tęsinys)

Ar vidaus audito padalinys taiko vidaus audito nuostatus, vadovaudamasis Vidaus auditorių instituto parengta vidaus audito apibrėžtimi, Etikos kodeksu ir standartais?

Išnaša. Vidaus audito nuostatai yra oficialus dokumentas, kuriame išdėstyta vidaus audito veiklos paskirtis ir susiję įgaliojimai bei atsakomybė. Vidaus audito nuostatuose: i) nustatyta vidaus audito veiklos pozicija organizacijoje, įskaitant vyriausiojo audito vadovo funkcinę atskaitomybę valdybai; ii) suteikiama galimybė pasinaudoti dokumentais, darbuotojais bei materialiuoju turtu, reikalingu atliekant užduotis; iii) nustatyta vidaus audito veiklos apimtis. Galutinį vidaus audito nuostatų patvirtinimą atlieka subjekto vyresnioji vadovybė arba, jei tinkama, priežiūros organas (audito komitetas).

5.2.3.

Nepriklausomumas

Kaip vidaus audito padalinys įtraukiamas į subjekto organizacinę struktūrą?

5.2.4.

Nepriklausomumas

Ar vidaus audito padalinys nepriklausomas, t. y. ar jis nesuvaržytas sąlygomis, kurios trukdytų nešališkai atlikti vidaus audito pareigas?

5.2.5.

Nepriklausomumas (tęsinys)

Ar vyriausiasis auditorius (vidaus audito padalinio vadovas) gali, esant poreikiui, tiesiogiai ir be apribojimų kreiptis į vyresniąją vadovybę ir priežiūros organą.

5.2.6.

Darbo tikslai ir apimtis

Koks yra vidaus audito padalinio funkcijų pobūdis?

5.2.7.

Darbo tikslai ir apimtis (tęsinys)

Kokią veiklą vykdo ar turėtų vykdyti vidaus audito padalinys?

5.2.8.

Darbo tikslai ir apimtis

Ar vidaus audito nuostatuose apibrėžtas subjektui teikiamų (užtikrinimo) paslaugų pobūdis?

Pastaba. Užtikrinimo paslaugos – auditoriaus atliekamas objektyvus įrodymų įvertinimas, siekiant pateikti nepriklausomą nuomonę ar išvadas dėl subjekto, operacijos, funkcijos, proceso, sistemos ar kito klausimo. Užtikrinimo užduoties pobūdis ir apimtis nustatoma remiantis Tarptautiniais vidaus audito profesinės praktikos standartais (angl. International Standards for the Professional Practice of Internal Auditing).

5.2.9.

Darbo tikslai ir apimtis

Ar vidaus audito padalinys rengia veiklos ir (arba) struktūrinių padalinių (pavyzdžiui, departamentų, skyrių) rizikos vertinimus?

Pastaba. Veiksmingai dirbančio vidaus audito (arba sistemų stebėsenos) padalinio įrodymu būtų ir dėmesys didele rizika pasižyminčioms sritims.

5.2.10.

Darbo tikslai ir apimtis

Ar vidaus audito padalinys rengia daugiametį (paprastai trejų metų) audito planą bei metinius veiklos planus? Kas ir kaip atrenka ir patvirtina audito objektą?

5.2.11.

Darbo tikslai ir apimtis (tęsinys)

Ar šiuose planuose numatytos reikiamos įvairios audito rūšys, įskaitant atitikties auditą, finansinį auditą, darbo užmokesčio auditą, sistemų, įskaitant informacines technologijas, auditą, teismo ekspertizę ir veiklos auditą?

5.2.12.

Darbo tikslai ir apimtis

Ar vidaus auditas taikomas visai subjekto valdomai veiklai?

5.2.13.

Ataskaitų teikimas

Ar vidaus audito ataskaitos rengiamos ir skelbiamos pagal nustatytą grafiką ir išplatinamos vyresniajai vadovybei bei priežiūros organui arba audito komitetui, atsižvelgiant į poreikį?

5.2.14.

Ataskaitų teikimas (tęsinys)

Ar vidaus audito padalinys reguliariai (pavyzdžiui, kas mėnesį, kas ketvirtį) teikia pažangos ataskaitas subjekto vadovybei bei priežiūros organui arba audito komitetui, atsižvelgiant į poreikį?

5.2.15.

Tolesni veiksmai, atsižvelgiant į per auditą nustatytus faktus ir rekomendacijas

Ar per vidaus auditą nustatyti faktai bei pateiktos rekomendacijos pateikiamos tinkamiems gavėjams (subjekto vyresniajai vadovybei ir priežiūros organui ar audito komitetui, atsižvelgiant į poreikį) ir įgyvendinamos?

5.2.16.

Tolesni veiksmai, atsižvelgiant į per auditą nustatytus faktus ir rekomendacijas

Ar subjekto vadovybė nedelsdama reaguoja į per auditą nustatytus faktus?

5.2.17.

Tolesni veiksmai, atsižvelgiant į per auditą nustatytus faktus ir rekomendacijas

Ar vidaus audito rekomendacijos vykdomos visapusiškai ir laiku?

Pastaba. Veiksmingai dirbančio vidaus audito (arba sistemų stebėsenos) padalinio įrodymu būtų ir vadovybės veiksmai reaguojant į vidaus audito nustatytus faktus. Tai itin svarbu, nes nesiimant veiksmų dėl nustatytų faktų vidaus audito padalinys netenka prasmės.

5.3.	Vadovybės vertinimas dėl vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo Ar subjekto vadovybė pateikia savo vertinimą dėl vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo?

5.3.1.

Ar vadovybė į subjekto metines finansines ataskaitas (metinę ataskaitą) įtraukia savo vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo ataskaitą (t. y. vidaus kontrolės ataskaitą)?

Jei taip, apžvelkite bent 3 pastarųjų metų subjekto vidaus kontrolės ataskaitas bei nepriklausomo auditoriaus pranešimą dėl vadovybės pateikto vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo įvertinimo.

Jei taip, kokio pobūdžio nuomonę (besąlyginę, sąlyginę) pateikė išorės auditoriai dėl vadovybės pateikto vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo įvertinimo?

2 RAMSTIS. APSKAITA

PAGRINDINIS KLAUSIMAS (1 lygmuo)

Auditoriaus pastabos

Ar subjektas naudoja apskaitos sistemą, kuri visais reikšmingais aspektais užtikrina tikslios, išsamios ir patikimos informacijos teikimą laiku pagal nacionalinis ir (arba) tarptautinius apskaitos standartus ir Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

Gairės

Apskaitos politika yra tam tikri principai, pagrindai, formalumai, taisyklės ir praktika, kuriais subjektas vadovaujasi sudarydamas ir pateikdamas finansines ataskaitas. Patikimas pagrindas reiškia, kad subjektas taiko apskaitos politiką, atitinkančią vartotojų poreikius priimant sprendimus, o patikimumas reiškia, kad finansinės ataskaitos:

—	tiksliai aprašo subjekto finansinę padėtį, finansinės veiklos rezultatus ir pinigų srautus,

—	atskleidžia ne tik sandorių, kitų įvykių ir sąlygų teisinę formą, bet ir jų ekonominį turinį,

—	yra neutralios, t. y. nešališkos,

—	yra apgalvotai parengtos ir

—	yra visai reikšmingais atžvilgiais išsamios.

Finansinio reglamento 154 straipsnis

Komisija gali pripažinti, kad subjektų ir asmenų, kuriems bus patikėtos biudžeto įgyvendinimo užduotys Komisijos vardu, apskaitos sistemos ir vidaus kontrolės sistemos užtikrina pakankamą Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taip pat suteikia pakankamas garantijas, kad bus pasiekti valdymo tikslai.

2 RAMSTIS. APSKAITA

1.	APSKAITOS SISTEMA IR POLITIKA. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

1.	Apskaitos sistema ir politika

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas naudoja tinkamą apskaitos sistemą ir ar turi aiškią ir raštu išdėstytą apskaitos politiką?

1.1.

Ar subjekto taikoma apskaitos politika:

—	yra svarbi užtikrinant vartotojų sprendimo priėmimo poreikius ir suteikia tinkamą pagrindą subjekto finansinėms ataskaitoms rengti?

—	atitinka taikytinus nacionalinis ir (arba) tarptautinius apskaitos standartus arba apskaitos politiką bei taisykles, įtvirtintas specialiais reglamentais ar konvencijomis?

1.2.

Ar subjektas turi apskaitos politikos ir procedūrų vadovą su išsamiais apskaitos procedūrų, skirtų įvairių rūšių finansinėms ir apskaitos operacijoms, aprašais?

1.3.

Ar subjektas naudoja dvejybinio įrašo buhalterijos (apskaitos) sistemą?

Pastaba. Dvejybinio įrašo apskaitos sistema – tai taisyklės dėl finansinės informacijos įvedimo finansinės apskaitos sistemoje, kurioje kiekvienas sandoris ar įvykis pakeičia bent dvi skirtingas didžiosios knygos sąskaitas.

1.4.

Ar subjektas turi sąskaitų schemą, kurioje tinkamai pavaizduotos operacijos ir veikla?

1.5.

Ar subjektas nuolat vykdo banko duomenų ir kasos knygos duomenų suderinimą (jei reikia)?

1.6.

Ar subjektas atlieka nuolatinį tarpinių sąskaitų ir avansų suderinimą ir tvirtinimą? Ar skirtingiems projektams yra skirtos atskiros (didžiosios knygos) sąskaitos avansų ir galutinių mokėjimų apskaitai atlikti?

Pastaba. Kad būtų pateikiama patikima finansinė informacija, duomenų kaupimo praktika turi būti nuolat tikrinama ir vertinama. Tai svarbi vidaus kontrolės dalis ir kokybiškos informacijos teikimo vadovybei ir išorės ataskaitų rengėjams pagrindas. Duomenų patikimumui užtikrinti būtina laiku ir dažnai sutikrinti iš įvairių šaltinių gautus duomenis.

1.7.

Ar apskaitos sistemoje galima apdoroti ir pateikti apskaitos ir finansinę informaciją dėl konkrečių projektų, veiklos (patikos) fondų ir finansinių priemonių, neatsižvelgiant į tai, ar juos finansuoja pats subjektas, ar (taip pat ir) išorės šaltiniai (kaip antai Europos Komisija)?

1.8.

Ar subjektas gali užtikrinti apskaitos visų operacijų (pajamų ir išlaidų) seką konkrečių projektų, veiklos (patikos) fondų ir finansinių priemonių atžvilgiu, neatsižvelgiant į tai, ar juos finansuoja pats subjektas, ar (taip pat ir) išorės šaltiniai (kaip antai EK)?

1.9.

Kaip subjekto apskaitos dokumentuose atsiskaitoma už išorės organizacijos (pavyzdžiui, EK) subjektui sumokėtą avansą konkretiems projektams, veiklai (patikos) fondams ir finansinėms priemonėms finansuoti?

1.10.

Ar subjektas taiko avansų, kuriuos jis sumoka dotacijų gavėjams, patvirtinimo procedūras (pavyzdžiui, ar avansai patvirtinami pagal dotacijų gavėjų pateiktas lėšų panaudojimo audito ataskaitas)?

2 RAMSTIS. APSKAITA

2.	BIUDŽETO SUDARYMAS. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

2.	Biudžeto sudarymas

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): ar subjektas turi biudžeto sistemą bei procedūras, lemiančias skaidrius ir patikimus jo operacijų ir veiklos biudžetus?

2.1.

Ar biudžeto procedūros pateiktos oficialiai (pavyzdžiui, biudžeto vadovu arba aplinkraščiais)?

2.2.

Kokiais intervalais rengiami biudžetai (kasmet, kas pusmetį, kas ketvirtį)?

2.3.

Kas yra pagrindiniai biudžeto sudarymo proceso dalyviai?

2.4.

Kokie apskaitos ir kiti duomenų šaltiniai naudojami?

2.5.

Ar subjektas turi tinkamą biudžeto klasifikacijos sistemą (klasifikacijos kriterijai galėtų būti, pavyzdžiui, veiklos ir kapitalo išlaidos, biudžetai pagal veiklos rūšis arba funkcinė, analitinė klasifikacija, klasifikacija pagal projektus (projektų dalis)?

2.6.

Ar biudžetuose nuosekliai ir aiškiai pateiktos planuojamos (numatomos) išlaidos pagal subjekto veiklos rūšis, operacijas ir projektus?

2.7.

Ar biudžetai skaidrūs, išsamūs ir tinkamai atspindi subjekto veiklą?

2.8.

Ar prielaidos, kuriomis remtasi rengiant biudžetus ir apskaičiuojant planuojamas bei numatomas išlaidas, pagrįstos? Ar Išlaidų paskirstymo vertės, taikomos renkant biudžeto išlaidų duomenis, pagrįstos logiškomis, nuosekliomis ir pagrįstomis prielaidomis ir principais?

2.9.

Ar biudžeto duomenys svarbūs ir patikimi, kad jie būtų naudingi vadovybei ir (arba) kitiems vartotojams?

2.10.

Kas tvirtina biudžetus ir kokiu būdu?

2.11.

Ar apskaitos sistema gali užtikrinti išsamias ataskaitas dėl faktinių išlaidų, palyginamų su pradiniu biudžetu?

2.12.

Ar ataskaitos, kuriose nurodomos bendros išlaidos, palygintos su pradiniame biudžete numatytomis bendromis išlaidomis, rengiamos reguliariai (kas ketvirtį, kas pusmetį) ir ar jos pateikiamos per pagrįstą laiką (1 mėn.) nuo laikotarpio pabaigos?

2.13.

Ar skirtumai tarp faktinių išlaidų ir pradiniame biudžete numatytų išlaidų išnagrinėjami ir tinkamai paaiškinami?

2.14.

Tais atvejais, kai išlaidų sudėtis žymiai skiriasi nuo numatytos pradiniame biudžete, ar tokie skirtumai tinkamai patvirtinami?

2.15.

Ar ataskaitose dėl biudžeto įvykdymo atsiskaitoma ir už išlaidas, patirtas atliekant pervedimus subjekto padaliniams (pavyzdžiui, kitose vietovėse veikiantiems biurams), kurių veikla yra autonomiška/nepriklausoma nuo pagrindinės buveinės?

2 RAMSTIS. APSKAITA

3.	KONKREČIŲ PROJEKTŲ, VEIKLOS, (PATIKOS) FONDŲ, FINANSINIŲ PRIEMONIŲ IR BIUDŽETO GARANTIJŲ APSKAITA IR BIUDŽETŲ SUDARYMAS. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Šioje dalyje pateiktais klausimais siekiama įvertinti, ar subjekto apskaitos sistema gali užtikrinti patikimas ir laiku teikimas ataskaitas apie tai, kaip subjektas ir (arba) dotacijų gavėjai panaudoja lėšas, skirtas konkrečiai veiklai, projektams, (patikos) fondams ir finansinėms priemonėms (5). Šiomis ataskaitomis naudojasi subjekto vadovybė ir (arba) finansavimą skyrusios išorės šalys (pavyzdžiui, Europos Komisija).

3.	Projektų, veiklos, (patikos) fondų ir finansinių priemonių apskaita ir biudžeto sudarymas

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): ar subjektas turi tokias apskaitos ir biudžeto sudarymo procedūras, kad galėtų tinkamai ir laiku atsiskaityti paramos teikėjams (finansuotojams) (įskaitant Europos Komisiją) dėl jų skirto finansavimo projektams, veiklai, (patikos) fondams ir finansinėms priemonėms panaudojimo, taip pat finansinėms ataskaitoms parengti reikalingus pajėgumus ir procesus (6)?

3.1.

Ar subjekto apskaitos sistema ir procedūros sudaro galimybę gauti svarbią ir patikimą informaciją, reikalingą rengiant ataskaitas (su finansine ir kokybine informacija) bei finansines ataskaitas dėl ES ir kitų dotacijų gavėjų finansuojamos veiklos, projektų, (patikos) fondų ir finansinių priemonių?

3.2.

Ar subjekto apskaitos sistema sudaro galimybę parengti konkrečios veiklos, projektų, (patikos) fondų ir finansinių priemonių finansines ataskaitas arba parengti suvestinius apskaitos duomenis, kurie galėtų būti tiesiogiai naudojami sudarant finansines ataskaitas ir atskaitomybę?

Gairės

Subjekto informacinėje sistemoje paprastai naudojami įprastiniai žiniaraščių įrašai, kurie naudojami pasikartojančioms operacijoms registruoti. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, darbo užmokesčio išlaidų įrašai didžiojoje knygoje.

Subjekto finansinės apskaitos procese naudojami ir nestandartiniai žiniaraščio įrašai, skirti nesikartojančioms, neįprastoms operacijoms ar patikslinimams registruoti. Jų gali prireikti atsiskaitant už su konkretaus projekto išlaidų punktus (įskaitant išlaidų paskirstymą), kuriems nėra taikomos įprastinės apskaitos procedūros ir žiniaraščio įrašai. Rankiniu būdu pildomos bendrosios knygos sistemose, nestandartiniai žiniaraščio įrašai gali būti nustatomi patikrinant didžiąsias knygas, žiniaraščius ir patvirtinamuosius dokumentus.

3.3.

Kiek subjektui būtina daryti papildomus žiniaraščio įrašus, juos tikslinti ir (arba) kitaip rankiniu būdu apdoroti ir tvarkyti finansinius bei išlaidų duomenis, kad galėtų parengti išsamias ir patikimas ataskaitas?

3.4.

Kiek subjektas naudojasi tarpinėmis ir (arba) (išlaidų) paskirstymo lentelėmis, stebėdamas finansinę informaciją pagal projektus, įtraukiamą į subjekto didžiosios knygos sąskaitas ir (arba) išlaidų sąskaitas?

3.5.

Kiek subjektas be pagrindinės apskaitos programinės įrangos naudojasi papildoma programine įranga (pavyzdžiui, tokiomis skaičiuoklių programomis kaip „MS Excel“) finansinėms ataskaitoms rengti?

3.6.

Išsiaiškinkite, kaip projektų finansinė informacija (t. y. išlaidos) pateikiama subjekto apskaitos sistemoje (t. y. esminės prielaidos, paskirstymo principai) ir kaip ši informacija atskiriama ir įtraukiama (automatiškai/rankiniu būdu) į finansines ataskaitas.

3.7.

Ar subjekto biudžeto sudarymo sistema bei procedūros sudaro galimybę parengti svarbią ir patikimą informaciją biudžetams rengti, susijusią su veikla, projektais (patikos) fondais) ir finansinėmis priemonėmis?

Pastaba. Tokie patys klausimai iš esmės taikytini ir subjekto bendrojo biudžeto rengimo atžvilgiu.

3 RAMSTIS. NEPRIKLAUSOMAS IŠORĖS AUDITAS
PAGRINDINIS KLAUSIMAS (1 lygmuo)	Auditoriaus pastabos
Ar subjektas vertinamas atliekant nepriklausomą išorės auditą, kurį visais reikšmingais aspektais pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus turi atlikti nuo atitinkamo subjekto nepriklausoma audito tarnyba, remiantis Europos Komisijos nustatytus kriterijais?
Gairės Kokybiškas auditas yra iš esmės būtinas norint užtikrinti skaidrumą, kai subjektas naudoja išteklius, įskaitant paramos teikėjų skirtas lėšas. Esminiai išorinio audito kokybės elementai yra šie: audito tikslai ir apimtis, taip pat vadovavimasis tinkamais audito standartais, įskaitant dėl išorės auditoriaus, t. y. audito įstaigos nepriklausomumo.

3 RAMSTIS. NEPRIKLAUSOMAS IŠORĖS AUDITAS

1.	REGULIAVIMO SISTEMA. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas turi aiškią išorės audito reguliavimo sistemą?

1.1.

Ar numatytas subjekto išorės auditas, kurį atlieka nepriklausoma profesionali išorės audito įmonė (privačiojo sektoriaus) pagal tarptautiniams audito standartams lygiaverčius standartus?

Jei taip, atsakykite į 2.1 punkto „Principai“ ir 3 dalies „Išorės audito procedūros“.

1.2.

Ar numatytas subjekto išorės auditas, kurį atlieka nacionalinė audito įstaiga (viešojo sektoriaus), remdamasi tarptautiniams audito standartams lygiaverčiais standartais? Jei taip, atsakykite į toliau 3 dalyje pateiktus klausimus.

Jei taip, atsakykite į 2.2 punkto „Principai“ ir 3 punkto „Išorės audito procedūros“ klausimus.

1.3.

Ar numatytas subjekto išorės auditas, kurį atlieka išorės audito ar priežiūros įstaiga, veikianti pagal konkrečią reglamentavimo ar institucinę sistemą (pavyzdžiui, JT išorės auditorius) pagal standartus, lygiaverčius tarptautiniams audito standartams? Jei taip, atsakykite į toliau 4 dalyje pateiktus klausimus.

Jei taip, atsakykite į 2.3 punkto „Principai“ ir 3 punkto „Išorės audito procedūros“ klausimus.

3 RAMSTIS. NEPRIKLAUSOMAS IŠORĖS AUDITAS

2.	PRINCIPAI. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

2.1.

Išorės auditą atlieka nepriklausoma profesionali išorės audito įmonė (privačiojo sektoriaus), remdamasi standartais, lygiaverčiais tarptautiniams audito standartams.

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar numatytas subjekto išorės auditas:

—	kurį atlieka profesionali išorės audito įmonė, nepriklausoma nuo subjekto ir atitinkanti pagrindinius profesinės etikos principus, įskaitant: sąžiningumą, objektyvumą, profesinę kompetenciją ir rūpestingumą, konfidencialumą ir profesionalų elgesį,

—	kuris vykdomas pagal audito standartus, lygiaverčius Tarptautiniams audito standartams (toliau – TAS), patvirtintiems Tarptautinės audito ir užtikrinimo standartų valdybos (IAASB)?

2.1.1.

Ar auditą atlieka profesionali išorės audito įmonė, kuri yra pripažintos nacionalinės apskaitos ar audito organizacijos narė?

Ar nacionalinė apskaitos ir audito organizacija priklauso IFAC?

2.1.2.

Ar auditas vykdomas pagal galiojančius nacionalinius audito standartus, kurie atitinka Tarptautinės audito ir užtikrinimo standartų valdybos (IAASB) patvirtintus Tarptautinius audito standartus (TAS)?

2.1.3.

Ar auditą atliekančiam auditoriui taikytinas etikos kodeksas, kuriame nustatyti pagrindiniai auditorių etikos principai, susiję su sąžiningumu, objektyvumu, nepriklausomumu, profesine kompetencija ir rūpestingumu, konfidencialumu, profesionaliu elgesiu ir techniniais standartais?

Ar šis etikos kodeksas atitinka IFAC Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos (IESBA) patvirtinto IFAC Buhalterių profesionalų etikos kodekso reikalavimus?

2.1.4.

Ar visapusiškai laikomasi pagrindinio principo dėl nepriklausomumo?

2.2.

Išorės auditą atlieka nacionalinė audito institucija (viešojo sektoriaus), remdamasi standartais, lygiaverčiais tarptautiniams audito standartams.

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar numatytas subjekto išorės auditas:

—

—	kuris vykdomas pagal audito standartus, lygiaverčius Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) patvirtintiems principams, standartams ir rekomendacijoms?

2.2.1.

Ar auditą atlieka INTOSAI priklausant nacionalinė audito institucija?

2.2.2.

Ar auditas atliekamas pagal galiojančius nacionalinius audito standartus, kurie atitinka INTOSAI standartų reikalavimus?

2.2.3.

Ar minėtas etikos kodeksas atitinka INTOSAI etikos kodekso (ISSAI 30) ar lygiaverčius reikalavimus?

2.2.4.

Ar visapusiškai laikomasi pagrindinio principo dėl nepriklausomumo?

2.3.

Išorės auditą atlieka išorės audito ar priežiūros įstaiga, veikianti pagal konkrečią reglamentavimo ar institucinę sistemą (pavyzdžiui, JT išorės auditorius) ir nepriklausoma nuo subjekto, pagal standartus, lygiaverčius tarptautiniams audito standartams.

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar numatytas subjekto išorės auditas:

—	kurį atlieka išorės audito ar priežiūros įstaiga, nepriklausoma nuo subjekto ir atitinkanti pagrindinius profesinės etikos principus, įskaitant: sąžiningumą, objektyvumą, profesinę kompetenciją ir rūpestingumą, konfidencialumą ir profesionalų elgesį?

—	kuris atliekamas vadovaujantis audito standartais, lygiaverčiais tarptautiniams audito standartams (toliau – TAS) arba INTOSAI standartams?

2.3.1.

Ar auditą atlieka išorės audito ar priežiūros institucija, veikianti pagal konkrečią reguliavimo ar institucinę sistemą? Gaukite trumpą šios sistemos aprašymą

2.3.2.

Ar auditas atliekamas vadovaujantis standartais, lygiaverčiais Tarptautiniams audito standartams (toliau – TAS) arba INTOSAI standartams?

2.3.3.

Ar šis etikos kodeksas atitinka IFAC Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos (IESBA) patvirtinto IFAC buhalterių profesionalų etikos kodekso, INTOSAI etikos kodekso (ISSAI 30) ar lygiaverčio etikos kodekso principus?

2.3.4.

Ar visapusiškai laikomasi pagrindinio principo dėl nepriklausomumo?

3 RAMSTIS. NEPRIKLAUSOMAS IŠORĖS AUDITAS

3.	VIDAUS AUDITO PROCEDŪROS. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): ar subjektui taikomos tinkamos išorės audito procedūros?

2.1.

Kokia (-ios) audito rūšis (-ys) taikytina (-os) subjektui (pavyzdžiui, metinis subjekto finansinių ataskaitų auditas, atitikties auditas ir kt.)

Kokie yra minėtų rūšių audito tikslai ir apimtis? Ar atliekant auditą vertinami ir teisėtumo ir tvarkingumo aspektai, susiję su Europos Komisijos ir (arba) kitų finansuotojų teikiamu finansavimu?

Koks yra audito periodiškumas?

Kam auditorius pateikia ataskaitą?

2.2.

Koks (kokie) auditorius (-iai) atlieka šį auditą (žr. 1 skirsnį „Reguliavimo sistema“)?

2.3.

Per kiek mėnesių nuo subjekto finansinių metų pabaigos pateikiama audito ataskaita dėl jo finansinių ataskaitų?

Kokio pobūdžio audito nuomonė buvo pateikta dėl finansinių ataskaitų per pastaruosius 3 metus?

2.4.

Ar per išorės auditą nustatyti faktai ir rekomendacijos pateikiamos tinkamiems gavėjams (subjekto vyresniajai vadovybei ir priežiūros organui ar audito komitetui, atsižvelgiant į poreikį) ir įgyvendinamos?

2.5.

Ar subjekto vadovybė nedelsdama reaguoja į per išorės auditą nustatytus faktus?

2.6.

Ar išorės audito rekomendacijos vykdomos visapusiškai ir laiku?

4 RAMSTIS. DOTACIJOS

PAGRINDINIS KLAUSIMAS (1 lygmuo)

Auditoriaus pastabos

Ar subjektas taiko tinkamas ES fondų finansavimo skyrimo dotacijų forma taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

Gairės

Subjektas dotacijų sutartis gali sudaryti tiesiogiai su dotacijų gavėjais (7) . Dotacija yra finansinis įnašas, skiriamas konkrečiam naudos gavėjui jo vykdomai veiklai finansuoti arba naudos gavėjo veikimui (t. y. veiklos išlaidoms) finansuoti.

Subjektas turėtų taikyti procedūras, skirtas kiek įmanoma užtikrinti, kad minėti dotacijų gavėjai atitiktų vidaus kontrolės, apskaitos ir išorės audito reikalavimus. Dotacijų sistemos principai turi būti išdėstyti aiškiai apibrėžtoje ir skaidrioje teisinėje ir reguliavimo sistemoje, aiškiai nustatant tinkamą politiką, procedūras, atskaitomybę ir kontrolę. Nors dotacijų sistema yra atskira sistema, jai naudinga bendra kontrolės aplinka, įskaitant viešą prieigą prie informacijos, subjekto atliekama vidaus kontrolė, subjekto apskaitos sistema ir išorės auditas.

Komisija gali pripažinti, kad dotacijų taisyklės ir procedūros yra tinkamos, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)	jos atitinka proporcingumo, patikimo finansų valdymo, vienodų sąlygų ir nediskriminavimo principus;

b)	jos užtikrina skaidrumą, prireikus skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, o tiesioginio sutarčių sudarymo procedūros apsiriboja pagrįstomis sumomis arba yra tinkamai pagrindžiamos;

c)	jomis užkertamas kelias interesų konfliktams per visą dotacijų skyrimo procedūrą;

4 RAMSTIS. DOTACIJOS

1.	APSKAITOS SISTEMA IR POLITIKA. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas turi aiškią dotacijų skyrimo teisinę ir reguliavimo sistemą?

1.1.

Kokių tipų dotacijas subjektas skiria? Ar sistemoje tinkamai apibrėžta sąvoka „dotacija“ bei dotacijų formos (pavyzdžiui, maksimali suma, veiksmų bendrų (tinkamų finansuoti) išlaidų procentinė dalis, finansavimas išmokant vienkartinę sumą ir t. t.)?

1.2.

Kai dotacijos skiriamos skelbiant kvietimą teikti pasiūlymus, ar parengiamos gairės pareiškėjams ir ar šiose gairėse aiškiai aprašomos procedūros bei taisyklės, taikytinos nuo paraiškos pateikimo iki dotacijų skyrimo?

—	Ar šios gairės paskelbiamos ir lengvai prieinamos?

—	Ar šiose gairėse aiškiai išdėstomi pagrindiniai principai (žr. toliau) bei pagrindiniai klausimai, kaip antai taisyklės dėl tinkamumo finansuoti, reikalingi patvirtinamieji dokumentai, taip pat aprašoma veikla (veiksmai)?

—	Ar gairėse pateikiami tokie dokumentai kaip dotacijų paraiškos formos ir veiksmų biudžeto šablonai?

—	Ar numatytos teisių gynimo priemonės, kuriomis nesunku pasinaudoti ir kurios yra skaidrios, nediskriminacinės, efektyvios ir veiksmingos? Ar per visą procesą naudos gavėjai (pareiškėjai) informuojami apie jų teises?

1.3.

Ar subjektas naudojasi pavyzdinėmis dotacijų sutartimis?

Ar pavyzdinėse sutartyse numatyta galimybė aiškiai apibrėžti veiksmus (veiklą)?

Ar sutartyse nurodyti visi naudos gavėjai?

Ar sutartyse nurodyta bent ši informacija: dalykas, naudos gavėjas (-ai), trukmė, maksimali finansavimo suma, veiksmų ar darbo programos biudžetas ir naudos gavėjų pareigos?

1.4.

Ar sutartyse aiškiai išdėstytos privalomos sąlygos, taisyklės ir kriterijai?

Jei dotacija skiriama keliems subjektams, ar dotacijų sutartyse aiškiai nurodyti koordinatoriaus (jei toks yra) ir kitų naudos gavėjų įsipareigojimai ir pareigos, taip pat naudos gavėjo įtraukimo ar pašalinimo sąlygos?

Dotacijų sutartys negali būti iš dalies keičiamos taip, kad tai turėtų įtakos sprendimui skirti dotaciją arba vienodam požiūriui į pareiškėjus, kai taikytina. Ar šių kriterijų paisoma?

Ar nustatytos bendros taisyklės dėl tinkamų finansuoti išlaidų (pavyzdžiui, finansuojamos dotacijos gavėjo patirtos faktinės išlaidos)?

4 RAMSTIS. DOTACIJOS

2.	PRINCIPAI. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar į subjekto dotacijų skyrimo sistemos procedūras, taisykles ir kriterijus įtraukti skaidrumo, vienodo požiūrio, tinkamumo finansuoti kriterijų ir interesų konfliktų vengimo principai?

2.1.

Skaidrumas. Ar kvietimai teikti pasiūlymus skelbiami plačiajai auditorijai, informaciją pateikiant lengvai prieinamu būdu? Ar pareiškėjams dotacijoms gauti suteikta pakankamai laiko pasiūlymams pateikti?

2.2.

Vienodas požiūris. Ar kvietimus teikti pasiūlymus įvertina nešališkas įvertinimo komitetas pagal aiškius viešai paskelbtus kriterijus? Ar atranka vykdoma ir sutartys skiriamos remiantis tik paraiška? Ar šiuose etapuose galimas bendravimas su pareiškėjais dotacijoms gauti?

2.3.1.

Tinkamumo finansuoti kriterijai. Ar dotacijų skyrimo sistemoje nustatyti skaidrūs ir nediskriminaciniai tinkamumo kriterijai? Ar tinkamumo finansuoti kriterijai viešai paskelbti ir lengvai prieinami?

2.3.2.

Tinkamumo finansuoti kriterijai. Ar nustatyti pareiškėjų dotacijoms gauti tinkamumo finansuoti kriterijai (pavyzdžiui, teisinis ir administracinis statusas, pilietybės reikalavimai)?

2.3.3.

Tinkamumo finansuoti kriterijai. Ar nustatyti dotacijomis finansuojamų veiksmų tinkamumo kriterijai (pavyzdžiui, veiklos rūšys, sektoriai ar temos, dotacijos panaudojimo geografinė teritorija)?

2.5.

Dvigubo finansavimo vengimas. Ar dotacijų skyrimo sistemoje nustatytos bendros taisyklės, aiškiai nurodant, kad negali būti dukart finansuojamos tų pačių veiksmų tos pačios išlaidos?

2.6.

Interesų konfliktų vengimas. Ar dotacijų skyrimo sistemoje numatytos procedūros bei taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams per visą dotacijų skyrimo procesą?

4 RAMSTIS. DOTACIJOS

3.	DOTACIJŲ PROCEDŪROS. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): ar subjektas taiko tinkamas dotacijų skyrimo taisykles ir procedūras?

3.1.	Kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimas. Ar subjektas taiko tinkamas kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimo taisykles ir procedūras?

3.1.1.

Ar kvietimai teikti pasiūlymus skelbiami nacionalinės (tarptautinės) žiniasklaidos priemonėse (pavyzdžiui, spaudoje, internete)?

3.1.2.

Ar reikalingi dokumentai parengti ir pareiškėjams dotacijoms gauti lengvai pasiekiami (pavyzdžiui, interneto svetainėse)? Reikalingi dokumentai gali būti: gairės pareiškėjams, išdėstant svarbius kriterijus, tokius kaip pareiškėjų, veiksmų ir išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės, dotacijų paraiškų formos, pavyzdiniai dotacijų susitarimai ir sutartys ir priedai.

3.1.3.

Ar dotacijų skyrimo sistemoje numatyta galimybė skirti dotacijas nepaskelbus kvietimo teikti pasiūlymus (tiesioginis sutarčių sudarymas)? Ar tiesioginio sutarčių sudarymo procedūros sąlygos aiškiai nustatytos ir procedūra skirta tik išimtiniams, tinkamai pagrįstiems atvejams, pavyzdžiui, kai naudos gavėjos yra valstybės, iškilus krizei, monopolijų atveju ir pan.?

3.1.4.

Ar dotacijų skyrimo sistemoje numatytos pagalbos ir informavimo funkcijos (pavyzdžiui, ar rengiami informaciniai seminarai galimiems pareiškėjams, ar yra kontaktinis punktas (pagalbos linija), ar skelbiami dažnai užduodami klausimai, vadovai)?

—	Ar pareiškėjai dotacijoms gauti turi galimybę pateikti klausimus po kvietimų teikti pasiūlymus pateikimo, iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino?

—	Ar atsakymai į pareiškėjo klausimus paskelbiami ir kitiems pareiškėjams?

3.2.	Pasiūlymų pateikimas. Ar subjektas taiko tinkamas pasiūlymų pateikimo taisykles ir procedūras?

3.2.1.

Ar subjektas yra nustatęs pareiškėjų dotacijoms gauti pasiūlymų priėmimo, registravimo ir saugojimo procedūras?

Ar subjektas naudoja elektronines (IT) sistemas dotacijų paraiškoms registruoti ir tvarkyti? Ar numatytos priemonės ir kontrolė, siekiant užtikrinti dokumentų vientisumą, prieinamumą ir, prireikus, konfidencialumą, taip pat asmens duomenų apsaugą?

3.2.2.

Ar pareiškėjai dotacijoms gauti informuojami apie pasiūlymų pateikimo terminus?

3.3.	Pasiūlymų saugumas ir konfidencialumas. Ar subjektas taiko taisykles ir procedūras pasiūlymų saugumui ir konfidencialumui užtikrinti?

3.3.1.

Ar dotacijų skyrimo sistemoje nustatytos taisyklės pateiktų pasiūlymų saugumui ir konfidencialumui užtikrinti, visų pirma:

—	užtikrinant reikiamas pasiūlymų apsaugos ir laikymo priemones (pavyzdžiui, registruojant dokumentus, numeruojant visus dokumentus arba laikant juos centrinėje dokumentų saugykloje), taip pat ribojant prieigą prie dokumentų; ir

—	sprendžiant elektroninio saugumo problemas ir naudojant dokumentais patvirtintus elektroninio saugojimo ir ryšių procesus (pavyzdžiui, pasiūlymai teikiami elektroniniu būdu, ir prieiga negalima iki termino pabaigos; sistema automatiškai atmeta per vėlai pateiktus pasiūlymus).

3.4.	Pasiūlymų priėmimas, registravimas ir vokų su pasiūlymais atplėšimas. Ar subjektas taiko tinkamas pasiūlymų gavimo, registravimo ir vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūras?

3.4.1.

Ar dotacijų skyrimo sistemoje numatytos vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros, būtent:

—	sudarytas vertinimo komitetas, kuris atidaro pasiūlymus ir patvirtina jų autentiškumą kuo greičiau po nurodyto termino,

—	nustatyti komiteto narių skyrimo kriterijai,

—	nustatyta, kad atidarant pasiūlymus paskelbiama ir į oficialų protokolą įrašoma pagrindinė informacija apie pasiūlymą,

—	aiškiai nurodytos esminės aplinkybės, kurioms esant pasiūlymai negalioja (pavyzdžiui, pasiūlymas gautas pasibaigus terminui negalioja, nebent tai įvyko dėl dotaciją skiriančio subjekto klaidos; konkurso dalyvių tinkamumo kriterijai),

—	užtikrinta, kad pateiktų pasiūlymų patikslinimais nebūtų galima daryti esminių pakeitimų po galutinio paraiškų pateikimo termino ir

—	užtikrinta, kad prieš perduodant pasiūlymus vertintojams, būtų parengta aiški ir oficiali visų pateiktų pasiūlymų ataskaita.

3.5.	Atrankos ir vertinimo procedūros. Ar subjektas taiko tinkamas pasiūlymų dotacijoms gauti atrankos ir vertinimo taisykles ir procedūras?

3.5.1.

Vertintojai/vertinimo komitetas (rekomendacijos dėl vertinimo komiteto pateiktos dalyje „Viešieji pirkimai“)

—	Ar atrankos ir vertinimo procedūras atlieka daugiau nei vienas vertintojas arba, pageidautina, komitetas?

—	Ar nurodyti vertinimo komiteto sudarymo kriterijai? Atsižvelgiant į pasiūlymų vertę ir rizikos lygį, komiteto nariais galėtų būti ne tik pavaldumo ryšiais nesusiję skirtingų departamentų pareigūnai, bet galbūt ir išorės ekspertai.

—	Ar nurodytas vertinimo komiteto vaidmuo, funkcijos ir sudėtis bei darbo tvarkos taisyklės? Ar aiškiai išdėstytos balso teisės neturinčio pirmininko ir balso teisę turinčių komiteto narių pareigos?

—	Ar numatytos (konfidencialių) pasiūlymo dokumentų saugojimo ir prieigos prie jų taisyklės?

—	Ar vertinimui vadovaujantys pareigūnai nėra patekę į interesų konfliktą (pavyzdžiui, taikoma privaloma atskleidimo procedūra), ar jie saistomi konfidencialumo reikalavimų? Jei sudarytas vertinimo komitetas, atrenkant jo narius būtina atsižvelgti į sąžiningumo ir profesionalumo kriterijus.

—	Ar rašytinėje visų vertintojų (komiteto narių) pasirašytoje ataskaitoje aptarti visi svarbūs aspektai?

3.5.2.

Administraciniai ir oficialūs patikrinimai

Ar numatyti pateiktų pasiūlymų administraciniai ir oficialūs patikrinimai, atliekami vertinimo komiteto arba kitų darbuotojų, kurių darbo rezultatus turi peržiūrėti komitetas?

Ar atliekant patikrinimus pagrindinis dėmesys skiriamas išsamiam ir teisingam dotacijų paraiškos formos užpildymui ir reikalingų patvirtinamųjų dokumentų pateikimui?

Ar atlikus patikrinimą paraiška gali būti atmesta, t. y. pasiūlymas toliau nebevertinamas?

Ar pareiškėjai turi galimybę iki nustatyto termino pateikti trūkstamą informaciją ar patvirtinamuosius dokumentus arba patikslinimus?

3.5.3.

Tinkamumas finansuoti

Ar atliekami pateiktų pasiūlymų tinkamumo finansuoti patikrinimai, atliekami vertinimo komiteto arba kitų darbuotojų, kurių darbo rezultatus turi peržiūrėti komitetas?

Ar šie patikrinami atliekami naudojantis kontroliniu sąrašu su tinkamumo finansuoti kriterijais?

Pastaba. Tai gali būti pareiškėjų dotacijoms gauti tinkamumo finansuoti kriterijai (pavyzdžiui, teisinis ir administracinis statusas, pilietybės reikalavimai ir draudimo gauti finansavimą pagrindai) ir dotacijomis finansuojamų veiksmų tinkamumo kriterijai (pavyzdžiui, veiklos rūšys, sektoriai ar temos, dotacijos panaudojimo geografinė teritorija).

Ar atliekant patikrinimus peržiūrimi reikalingi patvirtinamieji dokumentai?

Ar atlikus patikrinimą paraiška gali būti atmesta, t. y. pasiūlymas toliau nebevertinamas?

3.5.4.

Finansiniai ir veiklos pajėgumai

Ar numatyti pasiūlymų patikrinimai dėl finansinių ir veiklos pajėgumų, atliekami vertinimo komiteto arba kitų darbuotojų, kurių darbo rezultatus turi peržiūrėti komitetas?

Ar šie patikrinimai atliekami remiantis kontroliniu sąrašu su išvardytais kriterijais?

Ar dotacijų skyrimo sistemoje nustatyti aiškūs, objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai, kuriais vadovaujantis vertinama, ar pareiškėjų finansiniai ir veiklos pajėgumai yra pakankami?

Ar šie kriterijai nurodyti ir paskelbti kvietime teikti pasiūlymus?

Pastaba. Finansiniai pajėgumai – nuolatinių ir pakankamų finansavimo šaltinių, užtikrinančių veiklos vykdymą per visą veiksmų laikotarpį, turėjimas. Veiklos pajėgumai – reikiamos profesinės kompetencijos, įgūdžių, kvalifikacijų ir patirties siūlomiems veiksmams atlikti turėjimas. Vertinimą galima atlikti remiantis pasiūlymo patvirtinamaisiais dokumentais, tokiais kaip finansinės ataskaitos, audito ataskaitos ir pareiškėjo įgyvendintų veiksmų įrodymai.

Ar atlikus patikrinimą paraiška gali būti atmesta, t. y. pasiūlymas toliau nebevertinamas?

3.5.5.

Veiksmų planavimas ir turinys

Ar dotacijų skyrimo sistemoje aiškiai išdėstytos pasiūlymų vertinimo pagal nustatytus kriterijus procedūros, taisyklės ir kriterijai? Galimi klausimai: veiksmų planavimas, prioritetai, veiklos rūšys, kokybės aspektai, laukiamas poveikis, tvarkymas, efektyvumas ir veiksmingumas, matomumas.

Ar naudojama vertinimo lentelė, kurioje išdėstyti visu svarbūs vertinimo kriterijai? Ar pagal vertinimo lenteles esminiai vertinimo aspektai vertinami balais?

3.5.6.

Vertinimo komiteto išvados

Ar vertinimo komitetas parengia ir pasirašo visų pasiūlymų įvertinimo ataskaitą, kurioje pasiūlymai išdėstomi pagal surinktą balų skaičių? Ar prie minėtos ataskaitos pridedamos užpildytos vertinimo lentelės?

Ar ataskaitoje pateikiamos aiškios išvados dėl konkurso laimėtojų ir nelaimėjusių dalyvių?

3.6.	Dotacijų skyrimas. Ar subjektas taiko tinkamas dotacijų skyrimo taisykles ir procedūras?

3.6.1.

Ar sprendimas skirti dotaciją priimamas reikiamu lygmeniu (pavyzdžiui, pasiūlymą pateikia vertinimo komitetas, o oficialų sprendimą priima subjekto vyresnioji vadovybė)?

3.6.2.

Ar sprendimų dėl dotacijų skyrimo forma tinkama (ar parengti sprendimų šablonai)?

Ar sprendimuose dėl dotacijų skyrimo nurodyta: visa finansavimo suma; dotacijos gavėjo duomenys; veiksmų (veiklos) pavadinimas (aprašymas); jei reikia, dotacijos skyrimo priežastys, ypač jei jos neatitinka vertinimo komiteto nuomonės; atmestų pareiškėjų pavadinimai ir atmetimo priežastys.

3.6.3.

Ar dėl atmestų paraiškų priimami atskiri sprendimai?

3.7.	Informavimas ir paskelbimas apie skiriama dotaciją. Ar subjektas taiko tinkamas informavimo ir paskelbimo apie skiriamas dotacijas taisykles ir procedūras?

3.7.1.

Pranešimas apie skiriamą dotaciją pareiškėjams

Ar netrukus po sprendimo skirti dotaciją priėmimo konkurso laimėtojai raštu informuojami apie skiriamą dotaciją ir jiems pateikiama susijusi informacija (pavyzdžiui, bent finansavimo suma)?

Ar netrukus po sprendimo skirti dotaciją priėmimo konkurso nelaimėję dalyviai raštu informuojami apie skiriamą dotaciją, nurodant priežastis kodėl jų paraiška buvo atmesta?

3.8.	Dotacijų sutartys. Ar subjektas taiko tinkamas dotacijų sutarčių sudarymo taisykles ir procedūras?

3.8.1.

Ar subjektas sudaro dotacijų sutartis su pareiškėjais (naudos gavėjais) netrukus po sprendimo skirti dotaciją priėmimo?

3.8.2.

Ar dotacijų sutartyse nurodytos dotacijų išmokėjimo sąlygos bei taisyklės, pavyzdžiui, dėl patvirtinamųjų dokumentų pateikimo, dotacijų sustabdymo, nutraukimo ar sumažinimo, kai įgyvendinimas netinkamas, dalinis ar pavėluotas? Ar tokiais atvejais naudos gavėjams suteikta galimybė pateikti pastabas?

3.8.3.

Ar subjektas taiko procedūras, skirtas įsitikinti, kad naudos gavėjų mokėjimo prašymuose (pavyzdžiui, finansinės ataskaitos forma pateiktoje deklaracijoje) nurodytos išlaidos yra tikros, tikslios, tinkamai įformintos ir tinkamos finansuoti pagal dotacijų sutartyje nurodytas sąlygas)?

3.8.4.

Ar subjektas taiko?

—	dotacijos įgyvendinimo, dotacijų mokėjimų ar naudos gavėjo dalyvavimo sustabdymo (nutraukimo) procedūras, kai nustatomi neatitikimai, sukčiavimo atvejai arba sutarties sąlygų pažeidimai,

—	tinkamas taisykles ir procedūras lėšoms išieškoti, prireikus pradedant teismo procesą ir stengiantis perduoti savo reikalavimus dotacijų gavėjų atžvilgiu perkančiajai organizacijai arba Europos Komisijai?

3.8.5.

Ar dotacijų sutartyse išdėstyti vidaus kontrolės, apskaitos (įskaitant finansinę atskaitomybę) ir vidaus audito reikalavimai?

3.8.6.

Ar subjektas taiko reikiamas procedūras, kad užtikrintų pagal galimybes, kad dotacijų gavėjai atitiktų (sutarčių) reikalavimus dėl vidaus kontrolės, apskaitos ir išorės audito?

5 RAMSTIS. VIEŠIEJI PIRKIMAI

PAGRINDINIS KLAUSIMAS (1 lygmuo)

Auditoriaus pastabos

Ar subjektas taiko visais reikšmingais aspektais tinkamas ES fondų finansavimo skyrimo vykdant viešuosius pirkimus taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

Gairės

Viešųjų pirkimų sistemos principai turi būti išdėstyti aiškiai apibrėžtoje ir skaidrioje teisinėje ir reguliavimo sistemoje, aiškiai nustatant tinkamą politiką, procedūras, atskaitomybę ir kontrolę. Vienas iš pagrindinių šios teisinės sistemos principų yra skaidrumas ir konkurencija, kaip priemonė siekiant sąžiningų ir pagrįstų kainų ir apskritai ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo? Nors viešųjų pirkimų sistema yra atskira sistema, jai naudinga bendra kontrolės aplinka, įskaitant viešą prieigą prie informacijos, subjekto atliekama vidaus kontrolė, subjekto apskaitos sistema ir išorės auditas.

Finansinio reglamento 154 straipsnyje išdėstyti principai

Komisija gali pripažinti, kad viešųjų pirkimų taisyklės ir procedūros yra tinkamos, jei įvykdytos šios sąlygos:

a)	jos atitinka plataus masto konkurso dalyvių konkurencijos principą, siekiant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, o derybų procedūros apsiriboja pagrįstomis sumomis arba yra tinkamai pagrįstos;

b)	jomis užtikrinamas skaidrumas ir tinkamas ex ante paskelbimas, visų pirma konkursų, taip pat tinkamas rangovų ex post paskelbimas;

c)	jomis užtikrinamos vienodos sąlygos, proporcingumas ir nediskriminavimas;

d)	jomis užkertamas kelias interesų konfliktams per visą viešųjų pirkimų procedūrą;

e)	taikomos tinkamos peržiūros procedūros ir taisyklės, siekiant išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, taip pat draudimo gauti finansavimą taisyklės (draudimo pagrindai vertinami pagal ramstį dėl draudimo gauti finansavimą).

Valstybių narių arba trečiųjų šalių nacionalinės teisės aktai, kuriais perkeliama Direktyva 2004/24/ES (kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB), laikomi lygiaverčiais institucijų pagal Finansinį reglamentą taikomoms taisyklėms.

5 RAMSTIS. VIEŠIEJI PIRKIMAI

1.	APSKAITOS SISTEMA IR POLITIKA. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas turi aiškią teisinę ir reguliavimo sistemą viešiesiems pirkimams vykdyti?

1.1.

Ar teisinėje ir reguliavimo sistemoje nustatyta hierarchija ir aiškiai nurodyta, kas turi viršenybę?

1.2.

Ar ji laisvai ir lengvai prieinama visuomenei, pasinaudojant tinkamomis priemonėmis?

1.3.

Ar ji taikytina visiems vykdomiems viešiesiems pirkimams?

1.4.

Kokio tipo viešiesiems pirkimams (pavyzdžiui, darbų, paslaugų, prekių) ši sistema taikytina?

5 RAMSTIS. VIEŠIEJI PIRKIMAI

2.	PRINCIPAI. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): ar į subjekto viešųjų pirkimų sistemos procedūras, taisykles ir kriterijus įtraukti skaidrumo, vienodo požiūrio, viešos prieigos prie pirkimų informacijos, interesų konfliktų vengimo, konkurso procedūrų taikymo ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principai?

2.1.

Skaidrumas. Ar viešųjų pirkimų sistema užtikrina reikiamą skaidrumo lygmenį per visą viešųjų pirkimų ciklą (t. y. įskaitant kvietimą teikti pasiūlymus, vertinimą, sutarties skyrimą ir ginčų sprendimą), siekiant sąžiningo ir teisingo elgesio su konkursų dalyviais, t. y. galimais tiekėjais ir rangovais.

2.2.1.

Vienodas požiūris. Ar viešųjų pirkimų sistemoje įtvirtintos procedūros užtikrina, kad visi tinkami finansuoti konkurso dalyviai turėtų vienodas galimybes konkuruoti ir nebūtų diskriminuojami?

2.2.2.

Vienodas požiūris. Ar viešųjų pirkimų sistemoje įtvirtintos nuostatos dėl vienodo požiūrio į visus galimus kandidatus? Pavyzdžiui, tai galėtų būti: nuostatos dėl apribojimų tam tikriems kandidatams netaikymo, paskelbimo ir reklamos priemonių, siekiant juo gausesnio dalyvavimo, nuostatos, užtikrinančios, kad konkurso sąlygose nebūtų nepagrįstų kliūčių kandidatų dalyvavimui (techninių, administracinių (pavyzdžiui, nustatant draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir sutarties skyrimo kriterijus), taip pat laiko bei terminų požiūriu).

2.2.3.

Vienodas požiūris. Ar viešųjų pirkimų sistemoje numatyta vengti nebūtinų apribojimų dėl dalyvių dydžio, sudėties ar pobūdžio?

2.2.4.

Vienodas požiūris. Ar sistemoje nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama, kad dalyvavimo konkurse išlaidos nebūtų didelės (pavyzdžiui, kad be reikalo nebūtų keičiama konkurso forma, kad nebūtų reikalaujama nebūtinos informacijos, kad būtų suteikiama pakankamai laiko pasiūlymams parengti ir, jei įmanoma, būtų naudojamos elektroninės pasiūlymų pateikimo sistemos).

2.2.5.

Vienodas požiūris. Ar numatytos priemonės rengti konkursus taip, kad būtų išvengta antikonkurencinio veiksmų derinimo? Pavyzdžiui, konkurso dalyvių tapatybė neatskleidžiama, naudojant ne jų pavadinimus, o numerius, taip pat skatinamas daugelio dalyvių dalyvavimas konkurse.

Gairės: antikonkurencinis veiksmų derinimas vyksta, kai konkurso dalyviai susitaria nekonkuruoti viešųjų pirkimų procese, ir dėl to visuomenei neužtikrinamos sąžiningos kainos.

2.3.

Informacijos apie viešąjį pirkimą skelbimas. Ar viešųjų pirkimų sistemoje sudaryta galimybė visuomenei susipažinti su visa svarbia viešųjų pirkimų informacija, t. y. viešųjų pirkimų planais, konkursais, skirtomis sutartimis ir išnagrinėtais viešųjų pirkimų skundais?

Gairės

Viešas informacijos apie viešųjų pirkimų procesus ir jų rezultatus skelbimas tinkamomis priemonėmis (pavyzdžiui, Vyriausybės ar agentūros lygmens interneto svetainėse, viešųjų pirkimų leidiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose laikraščiuose arba viešųjų pirkimų institucijų reikalavimu) yra esminis skaidrumo elementas. Siekiant užtikrinti patikimų duomenų teikimą laiku, duomenys apie viešųjų pirkimų sandorius turi būti renkami geroje ir saugioje informacinėje sistemoje.

2.4.

Interesų konfliktų vengimas. Ar viešųjų pirkimų sistemoje numatytos procedūros ir taisyklės siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams per visą viešųjų pirkimų procesą?

2.5.1.

Konkurso procedūrų taikymas ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Ar viešųjų pirkimų sistemoje numatytos konkurso procedūros, sudarančios galimybę reikiamos kokybės paslaugas, prekes ar darbus įsigyti kuo palankesnėmis kainomis?

2.5.2.

Konkurso procedūrų taikymas ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Ar viešųjų pirkimų sistemoje aiškiai nurodytos įvairios taikytinos viešųjų pirkimų procedūros ir jų naudojimo pagrindimo būdai? Reikia atsižvelgti į

—	viešųjų pirkimų pobūdį: paslaugas (pavyzdžiui, techninę pagalbą ir studijas), prekes (pavyzdžiui, įrangą ir medžiagas) ir darbus (pavyzdžiui, infrastruktūros ir kiti inžinerinius darbus),

—	pirkimų procedūros tipą: atvirą ir ribotą konkursą, ribotą konkursą, konkurencinių derybų procedūrą ir t. t.,

—	viešųjų pirkimų objekto vertę ir įvairioms sutartims, pavyzdžiui, paslaugų, prekių ir darbų, nustatytas vertės ribas.

2.5.3.

Konkurso procedūrų taikymas ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kurios iš toliau nurodytų viešųjų pirkimų procedūrų numatytos viešųjų pirkimų sistemoje: atviras (tarptautinis arba vietos) konkursas, ribotas konkursas, preliminarioji sutartis, dinaminė viešųjų pirkimų sistema, konkurencinis dialogas, konkurencinių derybų procedūra (konkurencinių derybų procedūra naudotina tik pagrįstoms sumoms arba turi būti tinkamai pagrįsta), procedūra remiantis vienintele paraiška ir t. t.?

2.5.4.

Konkurso procedūrų taikymas ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Ar konkursai rengiami taip, kad būtų sudarytos sąlygos sąžiningai ir skaidriai konkurencijai?

5 RAMSTIS. VIEŠIEJI PIRKIMAI

Gairės dėl viešųjų pirkimų procedūrų tipų

Atviras konkursas

Atviruose konkursuose (tarptautiniuose ir vietos) pasiūlymą gali pateikti visos įmonės ir kitų rūšių ūkio subjektai. Apie konkursą kuo plačiau informuojama, jį paskelbiant nacionalinėje ar tarptautinėje spaudoje ir kituose tinkamuose žiniasklaidos priemonėse. Kiekvienas konkurse dalyvauti pageidaujantis fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti prašymą konkurso dokumentams gauti (už tai gali būti imamas mokestis) pagal skelbime apie pirkimą nurodytą tvarką. Pasiūlymai nagrinėjami. Vykdant atranką, vertinamas konkurso dalyvių tinkamumas finansuoti bei jų finansiniai, ekonominiai, techniniai ir profesiniai pajėgumai. Pasiūlymai palyginami ir skiriama sutartis. Derybos negalimos.

Ribotas konkursas

Ribotų konkursų atveju, visų rūšių ūkio subjektai gali prašyti leisti pateikti pasiūlymą, tačiau kvietimą tai padaryti gali gauti tik tie, kurie atitinka atrankos kriterijus. Atrankos kriterijai ir vykdytinos užduotys aprašomi skelbime apie pirkimą. Ilgas į skelbimą atsiliepusių kandidatų sąrašas sutrumpinamas ir pagal jų pateiktus atsakymus sudaromas galutinis labiausiai kvalifikuotų kandidatų sąrašas. Apie konkursą kuo plačiau informuojama, jį paskelbiant nacionalinėje ar tarptautinėje spaudoje ir kituose tinkamuose žiniasklaidos priemonėse. Konkurso dokumentai išsiunčiami į galutinį sąrašą įtrauktiems kandidatams. Išnagrinėjus pasiūlymus, jie palyginami ir skelbiamas konkurso laimėtojas. Derybos negalimos.

Preliminariosios sutartys

Preliminarioji sutartis yra susitarimas tarp vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių ūkio subjektų. Ji skirta išdėstyti konkrečių per tam tikrą laikotarpį pasirašytinų sutarčių sąlygas, visų pirma dėl galiojimo termino, dalyko, kainos, didžiausios vertės, įgyvendinimo taisyklių ir planuojamų kiekių. Jei preliminarioji sutartis sudaroma su keliais ūkio subjektais, tai vadinama „preliminariąja sutartimi su keliais tiekėjais“. Tokią preliminariąją sutartį sudaro kelios atskiros sutartys, bet jų sąlygos yra vienodos. Konkurso sąlygose turi būti nurodytas mažiausias ir didžiausias subjektų, su kuriais perkančioji organizacija ketina sudaryti sutartis, skaičius. Tokių sutarčių galiojimo terminas negali viršyti tam tikro metų skaičiaus (pavyzdžiui, ketverių metų), išskyrus pagrįstas išimtis, susijusias visų pirma su preliminariosios sutarties dalyku. Susitariančiosios institucijos negali naudoti pagrindų sutarčių netinkamai ar siekdamos užskirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar iškreipti. Preliminariąją sutartimi pagrįstos konkrečios sutartys sudaromos pagal preliminariojoje sutartyje nurodytas sąlygas ir privalo atitikti skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principus.

Dinaminė pirkimo sistema

Dinaminė pirkimo sistema yra vien tik elektroninis procesas, skirtas įprastiems pirkimams atlikti per nustatytą laikotarpį. Jame dalyvauti gali bet kokia įmonė ar kitas ūkio subjektas, atitinkantis atrankos kriterijus ir pateikęs technines sąlygas atitinkantį orientacinį pasiūlymą. Netaikomos jokios vertės ribos. Kiekvienai sutarčiai perkančioji organizacija paskelbia skelbimą apie pirkimą ir pakviečia visus į sistemą priimtus rangovus teikti pasiūlymus. Sutartis skiriama ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiam dalyviui (t. y. vienintelis sutarties skyrimo kriterijus yra ekonominis naudingumas).

Konkurencinis dialogas

Itin sudėtingų sutarčių atveju, kai perkančioji organizacija mano, kad nei tiesioginis pasinaudojimas atviro konkurso procedūra, nei riboto konkurso procedūros neužtikrins ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, ji gali pasinaudoti konkurenciniu dialogu. Sutartis laikoma ypač sudėtinga, kai perkančioji institucija objektyviai negali nei nurodyti techninių priemonių, kurios galėtų patenkinti jos poreikius ar tikslus, nei apibrėžti teisinių ar finansinių projekto aspektų. Netaikomos jokios vertės ribos. Perkančiosios organizacijos privalo paskelbti skelbimą apie pirkimą, nurodydamos jame savo poreikius ir reikalavimus arba išdėstydamos juos skelbimo priede. Jos privalo pradėti dialogą su kandidatais, atitinkančiais skelbime apie pirkimą nurodytus atrankos kriterijus. Dialogas gali apimti visus konkurso aspektus. Tačiau jis vedamas atskirai su kiekvienu kandidatu jų pasiūlytų sprendimų ir idėjų pagrindu. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti dalyviams vienodas sąlygas ir jų pasiūlymų konfidencialumą. Taigi ji negali atsirinkti geriausius sprendimus iš skirtingų pasiūlymų. Teikti pasiūlymus turi būti pakviesti ne mažiau kaip trys kandidatai. Jei atrankos kriterijus atitinka mažiau kaip trys kandidatai, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą su vienu ar dviem kriterijus atitinkančiais kandidatais. Perkančioji organizacija negali papildyti dalyvių skaičiaus kitais ūkio subjektais, kurie nedalyvavo procedūroje, ar kandidatais, kurie neatitinka atrankos kriterijų. Dialogo metu perkančioji organizacija privalo sudaryti visiems dalyviams vienodas sąlygas ir užtikrinti pasiūlytų sprendimų ir kitos dialogo metu gautos informacijos konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai kandidatas sutinka juos atskleisti. Perkančioji organizacija privalo parengti ataskaitą ir joje pagrįsti vykdyto dialogo būdą.

Informavusios dalyvius apie dialogo pabaigą, perkančiosios institucijos turi pakviesti juos pateikti galutinius pasiūlymus, pagrįstus dialogo metu pasiūlytais ir patikslintais sprendimais. Šiuose pasiūlymuose turi būti visa projektui įvykdyti būtina ir reikalaujama informacija. Perkančiosios organizacijos prašymu, šie pasiūlymai gali būti aiškinami, tikslinami ir tobulinami, jei dėl to nepakinta pagrindiniai pasiūlymo ar kvietimo pateikti pasiūlymą elementai, kurių pakeitimas galėtų pažeisti konkurenciją ar turėti diskriminuojantį poveikį. Perkančiosios organizacijos prašymu, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs dalyvis gali būti paprašytas patikslinti kai kuriuos savo pasiūlymo aspektus ar patvirtinti pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus, jei dėl to nepakinta pagrindiniai pasiūlymo ar konkurso skelbimo elementai, nepažeidžiama konkurencija ir nesukeliama diskriminacija.

Perkančiosios organizacijos gali nustatyti kainas arba mokėjimus dialogo dalyviams. Sutartis skiriama technines sąlygas atitinkantį ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiam dalyviui (t. y. vienintelis sutarties skyrimo kriterijus yra ekonominis naudingumas). Būtina naudotis nurodytais standartiniais šablonais.

Derybų procedūra (procedūra remiantis vienintele paraiška)

Tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui, kai pasirašytinos sutarties vertė neviršija tam tikros sumos arba kai tai būtina dėl ypatingų aplinkybių) sutartis gali būti skiriama tiesiogiai (pagal „procedūrą remiantis vienintele paraiška“ arba „derybų procedūrą“). Kai taikoma derybų procedūra, turi būti sudarytas vertinimo komitetas deryboms vykdyti. Visais atvejais perkančioji organizacija privalo parengti ataskaitą ir paaiškinti, kaip buvo pasirinktas derybų dalyvis (-iai) ir nustatyta kaina, taip pat pagrįsti sprendimą skirti sutartį. Perkančioji organizacija turėtų užtikrinti, kad pagrindiniai viešųjų pirkimų procedūrų principai, kaip antai atitikties tinkamumo finansuoti taisyklėms (pilietybės taisyklėms) tikrinimas, atrankos ir draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai būtų tinkamai taikomi.

Pastaba. Remiantis Finansinio reglamento I priedo 2 skirsnio 11 ir 12 punktais, derybų procedūra naudotina tik pagrįstoms sumoms arba turi būti tinkamai pagrįsta.

5 RAMSTIS. VIEŠIEJI PIRKIMAI

3.	VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCEDŪROS. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): ar subjektas taiko tinkamas viešųjų pirkimų taisykles ir procedūras?

3.1.	Kvietimas teikti pasiūlymus. Ar nustatytos tinkamos kvietimo teikti pasiūlymus taisyklės ir procedūros, taikytinos kiekvienai viešųjų pirkimų rūšiai (pavyzdžiui, atviram konkursui, ribotam konkursui ir derybų procedūrai)?

3.1.1.

Ar viešųjų pirkimų sistema užtikrina pakankamą viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą?

—	Atviro konkurso atveju, ar informacija apie pirkimą, įskaitant atitinkamus vertinimo kriterijus, viešai skelbiama, o

—	ribotų (atrankinių) procedūrų ir derybų procedūros (riboto konkurso) atvejais, ar informacija, kaip atitikti kriterijus, skelbiama prieinama forma ir nustatant tokius terminus bei tokiu būdu, kad tinkami tiekėjai turėtų galimybę pateikti paraišką?

3.1.2.

Ar viešųjų pirkimų sistemoje nustatytos pranešimo apie konkursą skelbimo taisyklės, į pranešimą įtraukiant:

—	informaciją apie perkamo gaminio ar paslaugos pobūdį, technines sąlygas, kiekį, pristatymo terminą, realias įvykdymo datas ir laiką, informacijos šaltinius ir pasiūlymų pateikimo vietą,

—	aiškių ir išsamių atrankos ir sutarties skyrimo kriterijų, kurie yra nediskriminaciniai ir negali būti vėliau keičiami, aprašymą,

—	informaciją apie sutarties administravimą ir mokėjimo planą bei būdą; prireikus gali būti nurodomos ir garantijos ir

—	informaciją apie kontaktinį punktą klausimams pateikti?

3.1.3.

Ar viešųjų pirkimų sistemoje nustatytos taisyklės, kad su galimais tiekėjais būtų bendraujama atsižvelgiant į tokius pačius terminus ir tokiu pačiu būdu, visų pirma:

—	skatinant keistis informacija oficialiai (pavyzdžiui, kontaktiniai punktai, informaciniai seminarai, internetinė aiškinamųjų susitikimų stebėjimo sistema, klausimų ir atsakymų pateikimas internetu),

—	užtikrinant, kad į prašymus paaiškinti būtų greitai atsakoma, informaciją perduodant visoms suinteresuotoms šalims,

—	informuojant apie pokyčius nedelsiant; pageidautina, kad tai būtų daroma tuo pačiu kanalu, kuris buvo panaudotas pirmą kartą, ir

—	skelbiant informaciją, pageidautina internetu, kad būtų galima išorės stebėsena ir užtikrintas viešumas?

3.2.

Atrankos ir vertinimo procedūros ir sutarties skyrimas.

Ar subjektas taiko tinkamas vertinimo ir sutarties skyrimo taisykles ir procedūras?

Ar nustatytos taisyklės, užtikrinančios, kad vertinimo procesas būtų tinkamas, konfidencialus ir nešališkas?

Ar subjektas taiko tinkamus vertinimo kriterijus?

Ar nustatyti aiškūs pasiūlymų atrankos kriterijai, kad būtų atrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pagal žemiausią kainą, kainos ir kokybės santykį ar pan.?

3.2.1.

Informacijos saugumas konfidencialumas

3.2.1.1.

Ar viešųjų pirkimų sistemoje nustatytos taisyklės, užtikrinančios pateiktos informacijos saugumą ir konfidencialumą, visų pirma:

—	užtikrinant reikiamas konkurso dokumentų apsaugos ir laikymo priemones (pavyzdžiui, registruojant dokumentus, numeruojant visus dokumentus arba laikant juos centrinėje dokumentų saugykloje), taip pat ribojant prieigą prie dokumentų, ir

—	sprendžiant elektroninio saugumo problemas ir naudojant dokumentais patvirtintus elektroninio saugojimo ir ryšių procesus (pavyzdžiui, pasiūlymai teikiami elektroniniu būdu, ir prieiga negalima iki termino pabaigos, taip pat sistema gali automatiškai atmesti pavėluotai pateiktus pasiūlymus)?

3.2.2.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros

3.2.2.1.

Ar viešųjų pirkimų sistemoje numatytos aiškios vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros, būtent:

—	sudaroma grupė (arba vertinimo komitetas), kuris atplėšia užklijuotus vokus su pasiūlymais, patvirtina pasiūlymų autentiškumą ir padaro jų kopijas kuo greičiau po nustatyto termino, jei įmanoma – iškart po viešo atplėšimo,

—	nustatyti minėtos grupės narių skyrimo kriterijai,

—	vokai su pasiūlymais atplėšiami, pageidautina viešai, paskelbiant ir į oficialų protokolą įrašant pagrindinę informacija apie pasiūlymą,

—	nurodytos esminės aplinkybės, kurioms esant pasiūlymai negalioja (pavyzdžiui, pasiūlymas gautas pasibaigus terminui negalioja, nebent tai įvyko dėl perkančiosios organizacijos klaidos), taip pat konkurso dalyvių tinkamumo kriterijai,

—	užtikrinama, kad pateiktų pasiūlymų patikslinimais nebūtų galima daryti esminių pakeitimų po galutinio paraiškų pateikimo termino, ir

—	užtikrinama, kad prieš perduodant pasiūlymus vertintojams, būtų parengta aiški ir oficiali visų gautų pasiūlymų ataskaita (nurodant gavimo datą ir laiką, taip pat konkurso dalyvių pateiktas pastabas)?

3.2.3.

Atrankos ir įtraukimo į galutinį sąrašą kriterijai

3.2.3.1.

Ar viešųjų pirkimų sistemoje nustatyti aiškūs, objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai, kuriais remiantis:

—	vertinama, ar konkurso dalyvių finansiniai, ekonominiai techniniai ir profesiniai pajėgumai yra pakankami, ir

—	atrenkami ir į galutinį sąrašą įtraukiami minėtus kriterijus atitinkantys kandidatai ir konkurso dalyviai?

3.2.3.2.

Ar šie atrankos kriterijai nurodomi ir paskelbiami skelbimuose apie pirkimą?

3.2.3.3.

Ar viešųjų pirkimų sistemoje numatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai konkurso dalyvių ekonominiams ir finansiniams pajėgumams įvertinti?

Kriterijų pavyzdžiai: bent 3 pastarųjų metų balanso duomenys, 3 pastarųjų metų apyvartos (pajamų, veiklos pajamų) duomenys, darbuotojų skaičius per pastaruosius 3 metus.

3.2.3.4.

Ar viešųjų pirkimų sistemoje numatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai konkurso dalyvių techniniams ir profesiniams pajėgumams įvertinti?

Kriterijų pavyzdžiai: per pastaruosius 3 metus suteiktos paslaugos, patiektos prekės, atlikti darbai, patiektų gaminių ir (arba) įrangos pavyzdžiai, aprašai, nuotraukos, specifikacijos.

3.2.4.

Vertinimo ir sutarties skyrimo kriterijai

3.2.4.1.

Ar viešųjų pirkimų sistemoje nustatyti aiškūs, objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai, kuriais remiantis galima išsamiai įvertinti techninius ir finansinius pasiūlymų aspektus?

3.2.4.2.

Ar nustatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai bei taisyklės, kuriais remiantis nustatomi įvertinimo rezultatai (pavyzdžiui, kiekvieno kandidato ar konkurso dalyvio atitikties pagrindiniams kriterijams įvertinimas)?

3.2.4.3.

Ar sutartys skiriamos remiantis aiškiais ir paskelbtas sutarčių skyrimo kriterijais? Ar sutartis skiriama dalyviui, kuris pasiūlė mažiausią kainą, ar taikoma ekonominiu naudingumu pagrįsta procedūra (t. y. parenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas)?

3.2.5.

Vertintojai (vertinimo komitetas)

3.2.5.1.

Ar vertinimą atlieka daugiau nei vienas vertintojas arba, pageidautina, komitetas?

3.2.5.2.

Ar nurodyti vertinimo komiteto sudarymo kriterijai? Atsižvelgiant į pirkimo vertę ir rizikos lygį, komiteto nariais galėtų būti ne tik skirtingų departamentų pareigūnai, bet galbūt ir išorės ekspertai.

3.2.5.3.

Ar nurodytas vertinimo komiteto vaidmuo, funkcijos ir sudėtis bei darbo tvarkos taisyklės? Ar aiškiai išdėstytos balso teisės neturinčio pirmininko ir balso teisę turinčių komiteto narių pareigos? Ar komitetas turi sekretorių, atsakingą už visas administracines užduotis, susijusias su vertinimo procedūra?

3.2.5.4.

Ar numatytos tinkamos (konfidencialių!) konkurso ir pasiūlymo dokumentų saugojimo ir prieigos prie jų taisyklės?

3.2.5.5.

Ar vertinimui vadovaujantys pareigūnai nėra patekę į interesų konfliktą (pavyzdžiui, taikoma privaloma atskleidimo procedūra), ar jie saistomi konfidencialumo reikalavimų? Atrenkant vertinimo komiteto narius, reikia atsižvelgti į sąžiningumo bei profesinius aspektus ir, jei įmanoma, įtraukti narį, kuris nepriklauso viešųjų pirkimų komisijai.

3.2.5.6.

Ar rašytinėje visų vertintojų (komiteto narių) pasirašytoje ataskaitoje aptarti visi svarbūs aspektai?

5 RAMSTIS. VIEŠIEJI PIRKIMAI

Gairės dėl vertinimo komitetų

Skyrimas ir sudėtis

Vokus su pasiūlymais turėtų atplėšti ir pasiūlymus įvertinti vertintojai arba vertinimo komitetas, kurį oficialiai sudaro perkančioji organizacija ir į kurio sudėtį įeina balso teisės neturintis pirmininkas, balso teisės neturintis sekretorius ir nelyginis skaičius balso teisę turinčių narių. Vertintojams turi būti suteikta išsami informacija apie numatomą grafiką ir kiekvieno vertintojo darbo krūvį. Per suplanuotą vertinimo laikotarpį turi būti pakankamai vertintojų. Kiekvienam konkursui turėtų būti paskirti pakaitiniai vertintojai, siekiant išvengti vėlavimo tuo atveju, jei vertintojų pritrūktų. Balso teisę turintys nariai privalo neblogai mokėti tą kalbą, kuria pateikti pasiūlymai. Balso teisė turintys nariai privalo turėti techninius ir administracinius gebėjimus pateikti pagrįstą nuomonę dėl pasiūlymų. Reikia užtikrinti vertintojų tapatybės konfidencialumą.

Nešališkumas ir konfidencialumas

Vertinimo komiteto nariai privalo pasirašyti nešališkumo ir konfidencialumo deklaraciją. Bet koks narys, turintis ar galintis turėti interesų konfliktą su bet kuriuo konkurso dalyviu ar pareiškėju, privalo jį deklaruoti ir nedelsdamas pasitraukti iš vertinimo komiteto.

Vykstant viešųjų pirkimų procedūrai, perkančioji organizacija ir kandidatai, pareiškėjai ar konkurso dalyviai privalo bendrauti taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir vienodos sąlygos. Kol perkančioji organizacija nepatvirtino įvertinimo ataskaitos, negalima atskleisti jokios informacijos apie pasiūlymų nagrinėjimą, patikslinimą ar vertinimą ar sprendimus dėl sutarties skyrimo. Jei konkurso dalyvis, kandidatas ar pareiškėjas kokiu nors būdu bando daryti poveikį procesui (susisiekdamas su vertinimo komiteto nariais ar pan.), jo pasiūlymas gali būti nedelsiant pašalintas ir nebesvarstomas.

Išskyrus vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdį, vertinimo komiteto darbas yra konfidencialus. Siekiant išsaugoti darbo konfidencialumą, vertinimo komiteto posėdžiuose gali dalyvauti tik sudaryto komiteto nariai.

Kol neužbaigtas vertinimo komiteto darbas, konkurso pasiūlymų dokumentų, Išskyrus vertintojams pateiktas kopijas, negalima išnešti to kabineto (pastato), kur vyksta komiteto posėdžiai. Kai šie dokumentai nėra naudojami, jie turi būti laikomi saugioje vietoje.

Vertinimo komiteto narių pareigos

Pirmininkas atsako už vertinimo proceso koordinavimą ir jo nešališkumo bei skaidrumo užtikrinimą. Balso teisę turintys vertinimo komiteto nariai kartu atsako už komiteto priimtus sprendimus.

Komiteto sekretorius yra atsakingas už visas administracines užduotis, susijusias su vertinimo procedūra. Be kita ko, jis turi protokoluoti vertinimo komiteto posėdžius, saugoti reikiamos duomenis bei dokumentus ir parengti vertinimo ataskaitas. Bet koks prašymas patikslinti duomenis, dėl kurio reikia kreiptis į konkurso dalyvius ar pareiškėjus vertinimo proceso metu, turi būti įformintas raštu.

Grafikas

Vertinimo komitetas turi būti informuotas iš anksto, kad galėtų užtikrinti savo narių galimybes pasirengti vertinimo procesui ir jį vykdyti. Konkurso pasiūlymai turi būti įvertinti laiku, kad procedūrą būtų galima užbaigti per pasiūlymų galiojimo laikotarpį. Labai svarbu, kad visi konkurso dalyviai, tiek laimėję, tiek pralaimėję konkursą, būtų informuoti.

Užbaigus įvertinimą, perkančioji organizacija turėtų nedelsdama priimti sprendimą dėl sutarties skyrimo patvirtindama vertinimo ataskaitas.

Galiojimo laikas

Per kvietime teikti pasiūlymus ir (arba) konkurso dokumentuose nurodytą laikotarpį konkurso dalyviai prisiima įsipareigojimus pagal jų pateiktą pasiūlymą. Šis laikotarpis turi būti pakankamai ilgas, kad perkančioji organizacija galėtų įvertinti konkurso pasiūlymus, patvirtinti pasiūlymą skirti sutartį, informuoti laimėjusius ir pralaimėjusius dalyvius ir sudaryti sutartį. Konkurso pasiūlymų galiojimo terminas turi būti sudarytas iš reikiamo kalendorinių dienų, einančių po galutinio pasiūlymų pateikimo termino, skaičiaus (pavyzdžiui, 90 dienų).

5 RAMSTIS. VIEŠIEJI PIRKIMAI

3.	VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCEDŪROS (tęsinys). Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

3.2.6.

Sutarčių skyrimas

3.2.6.1.

Ar viešųjų pirkimų sistemoje nustatytos taisyklės dėl konkurso dalyvių bei visuomenės informavimo apie konkurso rezultatus:

—	konkursą laimėję ir pralaimėję dalyviai informuojami apie jų pasiūlymų vertinimo rezultatus, taip pat nurodoma, kada ir kur paskelbta informacija apie sutarties skyrimą,

—

apsvarstyta galimybė paskelbti sutarties skyrimo pagrindus, atkreipiant dėmesį į kokybinius pasiūlymo aspektus. Negalima atskleisti neskelbtinos komercinės informacijos apie laimėjusį pasiūlymą ar kitus pasiūlymus, nes tai gali sudaryti prielaidas antikonkurenciniam veiksmų derinimui būsimuose konkursuose, ir

—	iki sutarties įsigaliojimo taikomas privalomas neveikimo laikotarpis, jei toks nustatytas?

3.2.6.2.

Ar viešųjų pirkimų sistemoje nustatytos taisyklės, sudarančios galimybę aptarti rezultatus su tiekėjais jų prašymu:

—	neatskleidžiant konfidencialios informacijos (pavyzdžiui, komercinių paslapčių ar kainų),

—	nurodant pralaimėjusio pasiūlymo stipriąsias ir silpnąsias puses,

—	rašytinio rezultatų aptarimo atveju, užtikrinant, kad rašytinį pranešimą prieš tai pasirašytų vyresnysis viešųjų pirkimų pareigūnas, ir

—	organizuojant žodinius rezultatų aptarimus, su sąlyga, kad aptarimai vyktų struktūriškai ir nebūtų atskleista konfidenciali informacija, taip pat jie būtų tinkamai užprotokoluoti?

3.3.

Apskundimo sistema

Ar viešųjų pirkimų sistemoje numatyta nepriklausomos, skaidrios, nediskriminacinės, efektyvios ir veiksmingos administracinės viešųjų pirkimų peržiūros procedūra konkurso dalyvių pateiktiems viešųjų pirkimų skundams nagrinėti prieš ir po sutarties skyrimo ir prieš sutarties pasirašymą?

Skundai turi būti nagrinėjami nedelsiant, kad prireikus sprendimai dėl sutarčių skyrimo būtų pakeisti ir po konkurso pasirašymo nereikėtų mokėti kompensacijų, susijusių su pelno praradimu ir konkurso paraiškų ar pasiūlymų rengimo išlaidomis. Gera procedūra taip pat užtikrina galimybę skundų nagrinėjimą perduoti nepriklausomai aukštesnei skundų nagrinėjimo institucijai.

3.3.1.

Ar viešųjų pirkimų sistemoje pateikta informacija, kaip reikia pateikti skundą dėl viešųjų pirkimų proceso? Ar skundus įvertina padalinys ar organas:

—	kurį sudaro patyrę profesionalai, susipažinę su viešųjų pirkimų teisine sistema, o tarp jo narių yra privataus sektoriaus, pilietinės visuomenės ir Vyriausybės atstovų,

—	kuris jokiu būdu nedalyvauja viešųjų pirkimų sandoriuose ir sprendimų dėl sutarčių skyrimo procese,

—	kuris neima mokesčių, užkertančių kelią kreiptis suinteresuotosioms šalims,

—	kuris taiko aiškiai apibrėžtas ir viešai paskelbtas skundų pateikimo ir nagrinėjimo procedūras,

—	kuris turi įgaliojimus sustabdyti viešųjų pirkimų procesą,

—	kuris priima sprendimus laikydamasis taisyklėse (reglamentuose) nustatytų terminų ir

—	priima visoms šalims privalomus sprendimus (neužkertant kelio vėliau kreiptis į aukštesnę išorės instituciją)?

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS (8)

PAGRINDINIS KLAUSIMAS (1 lygmuo)

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Ar teikdamas ES fondų finansavimą (biudžeto garantijas) per finansines priemones, subjektas taiko visais reikšmingais aspektais tinkamas taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

Gairės

Finansinė priemonė gali būti investicija į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą, paskola ar garantija arba kitos rūšies rizikos pasidalijimo priemonė, be to, ji gali būti taikoma kartu su kitomis finansinės paramos priemonėmis.

Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikytinas Finansinis reglamentas.

Komisija gali įgyvendinti finansines priemones (FP) pagal netiesioginio valdymo principą ir patikėti užduotis subjektams ir jų finansų tarpininkams. Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikytino Finansinio reglamento X antraštinėje dalyje išdėstyti šie finansinių priemonių įgyvendinimo principai bei sąlygos:

—	finansinės priemonės, kurioms taikomas tiesioginis ir netiesioginis valdymas (FR 208 straipsnis),

—	subjektų, kuriems pavesta įgyvendinti finansines priemones pagal netiesioginio valdymo principą, atranka (FR 208 straipsnio 4 punktas);

—	finansinėms priemonėms ir biudžeto garantijoms taikytini principai ir sąlygos(FR 209 straipsnis);

—	susitarimų dėl įnašų su subjektais, kuriems pavesta įgyvendinti finansines priemones pagal netiesioginio valdymo principą, turinys (FR 155 straipsnio 6 punktas; FR 208 straipsnis);

—	finansinių priemonių stebėsena (FR 155 ir 209 straipsniai) ir

—	taisyklės ir įgyvendinimas (FR 215 straipsnis).

Privataus sektoriaus subjektams skirti tarptautiniai apskaitos standartai

Pagal 32-ąjį ir 39-ąjį tarptautinius apskaitos standartus (TAS), finansinė priemonė – „bet kokia sutartis, dėl kurios vienam ūkio subjektui atsiranda finansinis turtas, o kitam – finansinis įsipareigojimas ar nuosavo kapitalo priemonė“.

32-ajame TAS (Finansinės priemonės) išdėstyti FP pateikimo apskaitoje reikalavimai, visų pirma susiję su tokių priemonių suskirstymu į finansinį turtą, finansinius įsipareigojimus ir nuosavo kapitalo priemones. Standarte taip pat pateiktos rekomendacijos dėl susijusių palūkanų, dividendų ir pelno (nuostolio) klasifikacijos, nurodyta, kada galima tokio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita. 39-asis TAS, pakartotinai paskelbtas 2003 m. gruodžio mėn. ir taikytinas laikotarpiams, prasidėjusiems 2005 m. sausio 1 d. ar vėliau, buvo pakeistas 9-juoju TFAS „Finansinės priemonės“, skirtu laikotarpiams, prasidėjusiems 2015 m. sausio 1 d. ar vėliau. TFAS „Finansinės priemonės“ išdėstyti FP ir kai kurių nefinansinių straipsnių pirkimo ir pardavimo sutarčių pripažinimo ir vertinimo reikalavimai. Užbaigdama įvairius savo išsamaus FP skirto projekto etapus, Tarptautinė apskaitos standartų valdyba (IASB) vis papildo standartą, ir galiausiai parengs dokumentą, kuris visiškai pakeis 39-ąjį TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“.

Viešojo sektoriaus subjektams skirti tarptautiniai apskaitos standartai

Privataus sektoriaus subjektams taikytini 28-asis, 29-asis ir 30-asis tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai (TVSAS) Finansinės priemonės, finansinio turto, finansinių įsipareigojimų ir investicijų į nuosavą kapitalą apibrėžtys iš esmės atitinka pateiktas 32-ajame TAS. 9-asis TFAS neturi atitinkamo TVSAS, todėl nėra taikytinas TVSAS. Finansinės priemonės į kategorijas gali būti skirstomos pagal jų vertinimo metodą:

—	finansinės priemonės, vertinamos pagal dabartinę vertę (paprastai rinkos kainą): piniginės priemonės, vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės, nuosavo kapitalo priemonės, kuriomis prekiaujama aktyviose rinkose;

—	amortizuota savikaina vertinamos finansinės priemonės: paskolos, gautinos sumos, pasiskolintos lėšos, nuosavo kapitalo priemonės, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose.

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS

1.	APSKAITOS SISTEMA IR POLITIKA. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas turi aiškią finansinių priemonių (biudžeto garantijų) naudojimo ir įgyvendinimo teisinę ir reglamentavimo sistemą?

Finansinių priemonių (toliau – FI) naudojimo principai turi būti išdėstyti aiškiai apibrėžtoje ir skaidrioje teisinėje ir reguliavimo sistemoje, aiškiai nustatant tinkamą politiką, procedūras, atskaitomybę ir kontrolės priemones. Nors finansinės priemonės įgyvendinamos pagal savo sistemą, joms taikoma bendra kontrolės aplinka, subjekto atliekama vidaus kontrolė, subjekto apskaitos sistema ir išorės auditas.

1.1.

Ar subjektas turi FP skirtą teisinę ir reguliavimo sistemą, kurią sudaro:

—	FP aprašai, nurodant investicijų strategijas ar politiką, skiriamos paramos rūšį, finansų tarpininkų ir galutinių gavėjų tinkamumo kriterijus ir papildomus veiklos reikalavimus, atspindinčius priemonės politikos tikslus.

—	sistemos, taisyklės ir procedūros, pagal kurias būtų sudaromas ir matuojamas tikslinės vertės intervalas siekiant sverto ir didinamojo poveikio (ES įnašu į FI turėtų būti siekiama, kad visų skirtų investicijų suma viršytų ES įnašą pagal iš anksto nustatytus rodiklius).

—

nuostatos dėl trečiųjų šalių įnašų valdymo, įskaitant galimybę trečiųjų šalių vardu atidaryti patikos sąskaitas, sandorio šalies rizikos, priimtinų iždo operacijų, atitinkamų šalių pareigų, taisomųjų veiksmų perteklinių likučių patikos sąskaitose atveju, duomenų saugojimo ir atskaitomybės (9), atitinkančios ES reikalavimus.

—	apskaitos, finansinės atskaitomybės taisyklės (atskira finansinė atskaitomybė kiekvienai FP) ir išorės audito taisyklės.

—	sistemos, taisyklės ir procedūros, reglamentuojančios FP galiojimo terminą, pratęsimo galimybę ir galiojimo nutraukimą, įskaitant sąlygas dėl nutraukimo prieš terminą, taip pat, kai taikytina, pasitraukimo strategijas ir trečiosioms šalims ar į patikos sąskaitas sugrąžintas (gražintinų) lėšas.

—	sistemos, taisyklės ir procedūros, skirtos paramos finansų tarpininkams ir galutiniams gavėjams įgyvendinimo stebėsenai, įskaitant finansų tarpininkų atskaitomybę?

1.2.

Kokio tipo FP subjektas naudoja ar ketina naudoti? Paprašykite išsamiai aprašyti:

—

naudojamų FP tipus, paaiškinant (techninius) terminus ir santrumpas. FP gali būti paskolos su komercinėmis palūkanomis (pagal rinkos kainą), paskolos su lengvatinėmis palūkanomis ir grąžinimo terminais, paskolos, kurių grąžinimo sąlygos priklauso nuo rezultatų, mažosios paskolos, negrąžinamos dotacijos, garantijos, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis sistemos, pavyzdžiui, investicinės priemonės ir derinimo priemonės, ir t. t.,

—

su kiekviena FP susijusios rizikos rūšys, rizikos valdymo būdai, numatytos ištaisomosios priemonės. Įprastinės rizikos rūšys, be kitų, yra valiutų kursų rizika (nacionaline valiuta išduotos ir grąžintinos ir per laisvai konvertuojamas valiutas finansuojamos paskolos) ir kredito rizika (skolininko kreditingumas).

1.3.

Kaip FP skiriamos naudos gavėjams (skolininkams)? Kokiu būdu ir kokio tipo įsipareigojimais ir (arba) garantijomis jos apsaugomos?

Atsakoma vertinant:

—	paramą, teikiamą per finansinius tarpininkus (finansavimas per tarpininkus),

—	tiesioginę paramą galutiniams gavėjams (finansavimas be tarpininkų).

1.4.

Ar subjektas turi naudojamoms FP skirtas gaires ar veiklos taisykles ir vadovus?

1.5.

Ar skirdamas FP subjektas naudojasi dokumentų šablonais, pavyzdžiui, pavyzdinėmis sutartimis?

Atsakoma vertinant:

—	tiesioginius tarpininkus,

—	galutinius gavėjus (finansavimo be tarpininkų atveju).

1.6.

Ar šiose sutartyse aiškiai išdėstytos susijusios sąlygos?

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS

2.	PRINCIPAI. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): ar į subjekto finansinių priemonių procedūras, taisykles ir kriterijus įtraukti toliau išvardyti principai ir sąlygos?

Pagrindiniai principai (FR 209 straipsnio 1 dalis).

Finansinės priemonės naudojamos laikantis patikimo finansų valdymo, skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo, vienodų sąlygų ir subsidiarumo principų, vadovaujantis jų tikslais ir, jei taikoma, laikantis termino, nustatyto pagrindiniame teisės akte, kuris taikomas toms FP.

Finansų tarpininkų atranka (FR 208 straipsnis).

Finansų tarpininkai pasirenkami taikant atviras, skaidrias, proporcingas ir nediskriminuojančias procedūras, vengiant interesų konflikto. Finansiniai tarpininkai arba finansinių priemonių galutiniai gavėjai atrenkami tinkamai atsižvelgiant į įgyvendinamos finansinės priemonės pobūdį, susijusių subjektų patirtį ir veiklos bei finansinius pajėgumus ir (arba) galutinių naudos gavėjų projektų ekonominį gyvybingumą. Pasirinkimas turi būti skaidrus, pagrįstas objektyviomis priežastimis ir nesukelti interesų konflikto.

Reikalavimai finansinėms priemonėms ir biudžeto garantijoms (FR 209 straipsnis).

Finansinės priemonės (biudžeto garantijos) turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: jomis turi būti sprendžiami rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos, papildomumo, konkurencijos neiškraipymo vidaus rinkoje ir suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis, sverto poveikio ir interesų derinimo, taip pat užmokesčio atsižvelgiant į prisiimtą riziką klausimai.

Gairės

Minėti principai turi būti įtraukti į subjekto finansinių priemonių procedūras, taisykles bei kriterijus, remiantis bendruoju proporcingumo principu. Principai nėra absoliutūs, ir tam tikros išimtys gali būti numatytos, jei jos aiškiai nurodytos, pagrįstos ir pateisinamos.

2.1.1.

Pagrindiniai principai. Ar į subjekto finansinių priemonių (biudžeto garantijų) panaudojimo ir įgyvendinimo procedūras, taisykles ir kriterijus įtraukti šie pagrindiniai principai:

—	patikimo finansų valdymo,

—	skaidrumo,

—	proporcingumo,

—	nediskriminavimo ir

—	vienodo požiūrio?

2.2.1.

Finansų tarpininkų atranka. Pagal kokią procedūrą subjektas atrenka finansinius tarpininkus (10)?

2.2.2.

Finansų tarpininkų atranka. Ar finansų tarpininkai parenkami taikant atviras, skaidrias, proporcingas ir nediskriminacines procedūras, vengiant interesų konflikto?

2.2.3.

Finansų tarpininkų atranka. Ar finansiniai tarpininkai ar FP galutiniai gavėjai atrenkami tinkamai atsižvelgiant į įgyvendintinos FP pobūdį, susijusių subjektų patirtį ir veiklos bei finansinius pajėgumus ir (arba) galutinių naudos gavėjų projektų ekonominį gyvybingumą?

Ar atranka skaidri, pagrįsta objektyviomis priežastimis ir nesukelia interesų konflikto?

2.3.1.

FP taikytinos sąlygos Ar subjekto sistemos, taisyklės ir procedūros sudaro subjektui galimybę įgyvendinti FP, kuriomis sprendžiami rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos klausimai ir kurios laikomos ekonomiškai gyvybingomis pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus, bet nepritraukia pakankamo finansavimo iš rinkos šaltinių?

2.3.2.

FP taikytinos sąlygos Ar subjekto sistemos, taisyklės ir procedūros sudaro jam galimybę įgyvendinti FP laikantis papildomumo principo (FP neturėtų būti siekiama pakeisti valstybės narės FP, privataus finansavimo ar kitų ES finansinių intervencijų)?

2.3.3.

FP taikytinos sąlygos Ar subjekto sistemos, taisyklės ir procedūros sudaro jam galimybę įvykdyti interesų derinimo sąlygą, numatant bendrą investavimą, pasidalijimą rizika ar finansines paskatas, tuo pat metu užkertant kelią interesų konfliktui su kita patikėtojo subjekto veikla?

2.3.4.

FP taikytinos sąlygos. Ar subjekto sistemos, taisyklės ir procedūros sudaro jam galimybę pasiekti sverto ir didinamąjį poveikį, taip pat kuo didesnes privačias investicijas, kai taikytina?

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS

3.	FINANSINIŲ PRIEMONIŲ PROCEDŪROS. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): ar subjektas veiksmingai taiko savo finansinių priemonių panaudojimo ir įgyvendinimo taisykles ir procedūras?

3.1.	Stebėsena. Ar subjektas veiksmingai taiko tinkamas finansinių priemonių stebėsenos taisykles ir procedūras?

3.1.1.

Ar subjektas taiko FP panaudojimo stebėsenos procedūras, pagrįstas finansinių tarpininkų teikiamais pranešimais ir ataskaitomis, galimais auditais ir finansinio tarpininko vykdoma kontrole?

3.1.2.

Jei nėra finansinių tarpininkų, ar subjektas taiko tiesioginės FP stebėsenos procedūras, remdamasis galutinių gavėjų pranešimais ir ataskaitomis?

Gairės: Finansinių priemonių stebėsena

Siekiant užtikrinti suderintą Finansinio reglamento 215 straipsnio 3 dalyje nurodytų finansinių priemonių stebėjimą, atsakingasis leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų įdiegti stebėsenos sistemą, kuri padeda pakankamai užtikrinti, kad Sąjungos lėšos naudojamos pagal Finansinio reglamento 36 straipsnio 2 dalį.

Stebėsenos sistema turėtų būti naudojama šiais tikslais: i) įvertinti finansinių priemonių įgyvendinimo pažangą siekiant politikos tikslų, kuriuos atspindi atitinkami per ex ante vertinimą nustatyti rezultatai ir rezultato rodikliai; ii) įvertinti įgyvendinimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, remiantis Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalimi; iii) suteikti pagrindą ataskaitoms, kurias Komisija turi pateikti pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 8 dalį.

3.2.	Paskolos. Ar subjektas taiko tinkamas taisykles ir procedūras sudarydamas paskolų sutartis?

3.2.1.

Kokios paskolų registravimo ir apskaitos sistemos bei procedūros naudojamos?

3.2.2.

Ar šios sistemos ir procedūros tinkamos?

3.2.3.

Ar paskolų sutartys tvirtinamos pagal tinkamus ir skaidrius kriterijus?

3.2.4.

Ar sutarties (didžiosios knygos) sąskaita nuolat (bent kartą per mėnesį) sutikrinama su sutarčių registravimo sistema?

3.3.	Garantijos. Ar subjektas taiko tinkamas taisykles ir procedūras teikdamas garantijas?

3.3.1.

Kokios garantijų registravimo ir apskaitos sistemos bei procedūros naudojamos?

3.3.2.

Ar šios sistemos ir procedūros tinkamos?

3.3.3.

Ar garantijos tvirtinamos pagal tinkamus ir skaidrius kriterijus?

3.3.4.

Ar sutarties (didžiosios knygos) sąskaita nuolat (bent kartą per mėnesį) sutikrinama su sutarčių registravimo sistema?

3.3.5.

Biudžeto garantijų atveju, ar subjektas sugeba tinkamai atsiskaityti už jų įgyvendinimą ir – tais atvejais kai įnašas padengia išlaidas – pateikti išlaidų ataskaitas ir valdymo deklaraciją, patvirtindamas, kad: i)informacija yra tinkamai pateikta, išsami ir tiksli; ii) įnašas panaudotas pagal paskirtį; iii) įdiegtomis kontrolės sistemomis suteikiamos būtinos garantijos dėl pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo; (iv) galutinių audito ataskaitų ir atliktų kontrolės veiksmų suvestinę, įskaitant nustatytų sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio bei masto analizę, taip pat taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis?

3.4.	Interest rate rebates/subsidies. Does the entity have a proper recording and reporting system for providing interest rate rebates/subsidies?

3.4.1.

Kokios palūkanų subsidijų registravimo ir apskaitos sistemos bei procedūros naudojamos?

3.4.2.

Ar šios sistemos ir procedūros tinkamos?

3.4.3.

Ar palūkanų subsidijos tvirtinamos pagal tinkamus ir skaidrius kriterijus?

3.5.	Nuosavas kapitalas Ar subjektas taiko tinkamas nuosavo kapitalo operacijų taisykles ir procedūras?

3.5.1.

Ar subjektas turi nuosavo kapitalo strategiją arba gaires investicijoms iš nuosavo kapitalo vykdyti bei išsamaus patikrinimo procedūras, patvirtintas valdybos ar kito tinkamo valdymo organo?

3.5.2.

Ar subjektas sistemiškai atlieka savo nuosavo kapitalo operacijos (-ų) vertinimą patvirtinimo metu ir periodiškai per investicijos įgyvendinimo laikotarpį? Aprašykite informaciją ir vertinimo metodus.

3.5.3.

Ar subjektas turi patvirtintą pasitraukimo iš investicijų į nuosavą kapitalą valdymo procesą? Ar nuosavo kapitalo strategijoje nustatyti reikalavimai pasitraukimo laiku planui?

3.5.4.

Ar subjektas aktyviai valdo savo akcinio kapitalo portfelį? Ar subjektas gali per įgaliotus savo valdybos narius ar panašiomis priemonėmis atidžiai stebėti bendrovių, į kurias jis investavo (tiesioginių investicijų į nuosavą kapitalą atveju) veiklos rezultatus? Jei investuojama į fondus, ar subjekto atstovų yra investuotojus į šiuos fondus atstovaujančių organų sudėtyje?

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS. PAPILDOMI KLAUSIMAI DĖL BIUDŽETO GARANTIJŲ (neprivalomi) (11)

6a.	BIUDŽETO GARANTIJOS – klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas turi kredito rizikos valdymo sistemą ir naudoja tinkamą vidaus rizikos reitingų sistemą (VRRS), atsižvelgiant į jo veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą?

Gairės

Dauguma biudžeto garantijas įgyvendinančių subjektų yra kredito įstaigos ar investicinės įmonės, kurioms taikomas reglamentavimas ir priežiūra, įskaitant taisykles dėl kredito rizikos, rizikos reitingų ir IT sistemų bei jų naudojimo procedūrų.

Šiame skirsnyje siekiama įvertinti subjekto rizikos valdymo padalinio patikimumą, įskaitant jo valdymo ir vidaus kredito rizikos vertinimo sistemą, kuri bus svarbi ateityje vertinant rizikos padalijimo tarp ES ir subjekto bei atlyginimo ES už prisiimtą riziką (FR 209 straipsnio 2 dalies f punktas) tvarką.

Rizika, kuri ES kyla dėl kitų biudžeto garantijų šalių, lemia neapibrėžtąjį įsipareigojimą, t. y. ES finansinį įsipareigojimą, kuris nėra visiškai padengtas atidėjiniais (FR 211 straipsnis). Norėdama įvertinti riziką, jei partneriai pareikalautų iš ES mokėjimų pagal garantiją, viršijančių numatytą finansavimą, Komisija turi bent kartą per metus atlikti grėsmės, kylančios ES dėl kiekvienos biudžeto garantijos, stebėseną. Dėl šios priežasties kitų garantijos šalių prašoma kasmet Komisijai pateikti informaciją dėl su biudžeto garantijomis susijusių neįvykdytų ES įsipareigojimų, įskaitant rizikos vertinimą ir informaciją apie operacijų, kurios padengiamos biudžeto garantija, reitingus ir tikėtiną įsipareigojimų nevykdymą (FR 219 straipsnio 6 dalis). Komisija remiasi šia informacija vertindama neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumą (FR 210 straipsnio 3 dalis) ir periodiškai peržiūrėdama kiekvienos biudžeto garantijos atidėjinių normą (FR 211 straipsnio 1 dalis).

Bankų reguliavimo, priežiūros ir rizikos valdymo standartai pateikti:

—	tarptautiniu lygmeniu – „Bazelis III“ – tarptautiniu mastu suderintų priemonių rinkinys, parengtas Bazelio bankų priežiūros komiteto, įskaitant Pagrindinius veiksmingos bankų priežiūros principus, visų pirma 15 principą (rizikos valdymo procesas) ir 17 principą (kredito rizika);

—

ES lygmeniu – Direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros; Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms; Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų.

6a.1

Rizikos politika (strateginė programa) Ar subjektas turi patikimą politiką bei strategiją rizikai nustatyti, valdyti, įvertinti ir kontroliuoti (sutelkiant dėmesį į kredito riziką)?

6a.1.1.

Ar subjektas turi rizikos politiką, kuri:

—	aiškiai apibrėžia ir padalija atsakomybę organizacijoje,

—	atsižvelgia į patikimumą, racionalumą ir įmanomumą ir

—	prieinama ir suprantama visiems organizacijos nariams?

6a.1.2.

Ar subjektas turi rizikos strategiją ar gaires, rengiamas vyresniosios vadovybės, kuriomis periodiškai:

—	nustatomos ribos ir verslo principai, kuriais remdamasis subjektas turėtų siekti savo verslo strategijos įgyvendinimo,

—	nustatomas individualus ir bendrą rizikos lygis ir skirtingos rizikos rūšys (pajėgumas prisiimti riziką ir jo ribos), kurias subjektas nori ir gali prisiimti, vykdydamas savo verslo veiklą,

—	visas subjektas veiksmingai informuojamas apie valdybai priimtiną riziką, susiejant ją su kasdieniu sprendimų priėmimu ir numatant informavimo apie riziką visame subjekte priemones,

—	užtikrinamas tęstinumas, atsižvelgiant į šalies, kurioje subjektas veikia, ekonomikos ciklą ir jo nulemtus viso portfelio sudėties ir kokybės pokyčius, ir

—	išdėstomi ir kiekybiniai ir kiekybiniai kriterijai?

6a.2.

Rizikos valdymas Ar subjektas turi tinkamą organizacinę struktūrą siekiant veiksmingo kredito rizikos valdymo, vertinimo ir kontrolės, taip pat kokybiškai ir kiekybiškai pakankamus žmogiškuosius ir techninius išteklius reikiamoms užduotims atlikti?

6a.2.1.

Ar atsakomybė subjekte aiškiai paskirstyta, nustatant, kad:

—	valdyba ar kitas valdymo organas tvirtina rizikos valdymo ir kontrolės politiką ir nuolat ją peržiūri, taip pat imasi aktyvaus vaidmens nustatant priimtiną riziką ir suderinant ją su subjekto strateginiais, kapitalo ir finansiniais planais bei kompensavimo praktika,

—	vyresnioji vadovybė atsako už rizikos valdymo, vertinimo ir kontrolės taisyklių ir procedūrų parengimą bei įgyvendinimą,

—	prisiimant, vertinant, stebint, valdant ir pranešant apie riziką taikomos aiškios pavaldumo linijos,

—

vyresnioji vadovybė užtikrina, kad visuose rizikos valdymo etapuose dalyvaujantys darbuotojai būtų kvalifikuoti, kompetentingi ir tinkamai parengti, taip pat turėtų pakankamai noro ir patirties, kad galėtų protingai vertinti, valdyti ir (arba) kontroliuoti riziką, taip pat gerai suprastų subjekto strateginę kryptį, politiką, procedūras, priimtiną riziką ir jos ribas,

—	rizikos valdymo padalinys dalyvauja bet kokioje veikloje, iš kurios gaunamos pajamos, ir

—	vyriausiasis rizikos specialistas (VRS) gali netrukdomas tiesiogiai kreiptis į valdybą ar jos rizikos komitetą?

6a.2.2.

Ar funkcijos atskirtos, nustatant, kad:

—

kredito rizikos vertinimo padalinys yra visiškai nepriklausomas nuo verslo padalinio ir susideda iš trijų aiškių „gynybinių linijų“:

1)	verslo linija (pirmoji gynybinė linija) prisiima riziką, t. y. pripažįsta ir valdo riziką, su kuria susiduria savo veikloje;

2)	rizikos valdymo padalinys (antroji gynybinė linija) atsako už tolesnį rizikos nustatymą, vertinimą, stebėjimą ir informavimą apie ją visame subjekte, įgyvendinant antrąją gynybinę liniją atskirai nuo pirmosios gynybinės linijos (12);

3)	vidaus audito/atitikties užtikrinimo padalinys (trečioji gynybinė linija) periodiškai vertina riziką, visų pirma kredito rizikos aspektus?

6a.2.3.

Ar rizikos vertinimo padalinio veikla savo apimtimi pakankamai visapusiška ir, kiek įmanoma, apima šiuos aspektus:

—	reikšmingos individualios, bendros ir naujos rizikos nustatymą,

—	tokios rizikos vertinimą ir jos keliamos grėsmės subjektui nustatymą?

6a.2.4.

Ar subjekto politikos dokumentuose aiškiai nustatyti patvirtinimo funkcijos delegavimo vadovybei lygmenys (13); ar patvirtinimą pagal subjekto rašytinius politikos dokumentus bei gaires atlieka tinkamo lygmens vadovai?

6a.3.

Ar subjektas turi gerai veikiančią kredito rizikos nustatymo, analizės ir stebėsenos sistemą?

6a.3.1.

Ar subjekto rizikos nustatymo sistema apima:

—	visų rūšių reikšmingą riziką subjektui, nurodytą ir nenurodytą balanse, taip pat grupės, portfelio, verslo linijos ir sandorių lygmenimis ir

—	nuolatinę esamos rizikos analizę, taip pat naujos ir kylančios rizikos nustatymą?

6a.3.2.

Ar rizikos vertinimo padalinys atlieka nešališką atskirų kreditų (investicijų) bei viso portfelio kokybės vertinimą, apimantį ir kredito rizikos reitingo tikslumą bei numatomus nuostolius? Ar ši antroji nuomonė pateikiama patvirtinimo etape ir vėliau peržiūrima per visą veiklos laikotarpį?

6a.3.3.

Ar atliekant kredito rizikos vertinimą kuo labiau atsižvelgiama į šiuos aspektus:

—	konkretų kredito (investicijos) pobūdį ir jo sutartines bei finansines sąlygas,

—	rizikos poziciją iki termino pabaigos, atsižvelgiant į galimus rinkos pokyčius ir ekonomikos ciklą,

—	užstato ar garantijų taikymą,

—	įsipareigojimų nevykdymo galimybę, atsižvelgiant į rizikos reitingą,

—	kokybinį vertinimą (t. y. finansinį rizikos modeliavimą) ir kokybinį vertinimą ir

—	nuolatinį visų sandorių išsamų tikrinimą ir rizikos analizę, numatant, kad išsamaus patikrinimo išvados turį poveikį vadovybės sprendimui dėl operacijos patvirtinimo ir (ar) struktūros?

6a.3.4.

Ar subjekto (kredito rizikos) valdymo informacinė sistema pasižymi šiomis savybėmis:

—	teikia reikiamą (kokybės, išsamumo, punktualumo požiūriu) informaciją apie kredito (investicijų) portfelio sudėtį,

—	yra pakankamai patikima ir išsami, kad subjektas galėtų remtis teisingais, tiksliais ir patikimais vidaus ir išorės duomenimis ir galėtų nustatyti, įvertinti ir sumažinti riziką, ir

—	joje numatytas periodiškai peržiūrimas testavimas nepalankiomis sąlygomis ir scenarijų, kuriuos subjektas turi atlikti, kad geriau suprastų, kokia rizika gali kilti esant įvairioms nepalankioms aplinkybėms, analizė?

6a.4.

Ar subjektas naudoja tinkamą vidaus rizikos reitingų sistemą (VRRS), atsižvelgdamas į savo veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą?

6a.4.1.

Ar subjektas sugeba dokumentais pagrįsti savo reitingavimo kriterijų pasirinkimą ir pateikti duomenis bei analizę, kurie patvirtintų, kad naudojami reitingavimo kriterijai ir procedūros leis nustatyti reitingus, tinkamai atspindinčius rizikos skirtumus?

6a.4.2.

Ar subjekto rizikos reitingų sistema kiek įmanoma pasižymi šiomis savybėmis:

—	nustatomi visų kredito pozicijų reitingai,

—	numatyta pakankamai reitingavimų, jie atliekami pagrįstai, laiku ir dinamiškai,

—	numatytas procesas, kaip susieti VRRS su normine klasifikacija ir (arba) kredito reitingų agentūrų vertinimo skalėmis,

—	reitingavimo kriterijai atspindi tinkamą kokybinių ir kiekybinių veiksnių derinį, ir kiekvieno reitingo skyrimo kriterijai yra aiškiai apibrėžti,

—	nustatyti rizikos reitingo galiojimo laikotarpiai,

—	reitingai atspindi ir planuojamus paskolos gavėjo veiklos rezultatus ir sandorių struktūrą,

—	jei subjektas naudojasi išorės duomenų baze savo duomenims papildyti ir (arba) išorės reitingų sistema, jis gali pagrįsti išorės duomenų tinkamumą ir parodyti, jog supranta tos sistemos reitingavimo principus, ir

—	operacijai skirtas reitingas pagrindžiamas ir patvirtinamas dokumentais?

6a.4.3.

Ar subjektas saugo duomenis apie patirtus įsipareigojimų neįvykdymo lygius, susijusius su reitingais ir reitingų pasikeitimu?

6a.4.4.

Ar subjektas taiko visapusišką reitingų sistemos tinkamo patvirtinimo (14) politiką bei procedūras ir užtikrina nuolatinį nepriklausomą VRRS tinkamumo įvertinimą?

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS. PAPILDOMI KLAUSIMAI (neprivalomi) (15)

6.b	MOKESČIŲ VENGIMAS IR NEBENDRADARBIAUJANČIOS JURISDIKCIJOS. Klausimai (kriterijai)

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar atrinkdamas (vykdydamas) ES fondų remiamas finansines priemones (biudžeto garantijas) subjektas įgyvendina standartus, lygiaverčius taikytiniems ES teisės aktams bei suderintiems tarptautiniams ir ES standartams, ir todėl: a) neremia veiksmų, kuriais padedama išvengti mokesčių mokėjimo; b) nevykdo operacijų su subjektais, įsteigtais mokesčių tikslais nebendradarbiaujančiose jurisdikcijose?

Gairės

Standartais mokesčių vengimo srityje iš esmės siekiama užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingą apmokestinimą užtikrinančios mokesčių taisyklės ir kad jos nebūtų apeinamos.

—	EBPO lygmeniu jomis visų pirma įtvirtinami principai dėl skaidrumo, keitimosi informacija ir veikla, susijusi su bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPP) srityje.

—

Konkrečiai ES lygmeniu, minėtomis taisyklėmis nustatoma ES mokesčių politika bei mokesčių vengimo reglamentavimo sistema (16), pavyzdžiui: politikos įsipareigojimai kovoti su mokesčių vengimu (įskaitant ES politiką dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikcijų), Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas (žalinga mokesčių konkurencija), įvairiose direktyvose numatytos priemonės prieš piktnaudžiavimą, išsamus 2016 m. patvirtintas kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinys, atitinkamose direktyvose nustatytos ES administracinio bendradarbiavimo ir skaidrumo taisyklės.

Remiantis minėtais mokesčių vengimo srities standartai, ES finansuojamuose projektuose neturėtų būti numatytas agresyvus mokesčių planavimas, o kiekviena struktūra turi būti pagrįsta rimtais verslo argumentais (nesusijusiais su mokesčiais), neieškant mokesčių sistemoje techninių spragų ar dviejų ar daugiau sistemų neatitikimų, siekiant sumažinti mokėtinus mokesčius. Vertintojai gali pasinaudoti 2018 m. gegužės 25 d. Direktyvoje 2018/822 (toliau – DAB6) išvardytais požymiais, padedančiais nustatyti sandorius, kuriais gali būti siekiama išvengti mokesčių ar jais piktnaudžiauti.

Vertinant, ar subjekto išsamaus ex ante patikrinimo procedūros ir taisyklės yra pakankamai išsamios, kad atitiktų šio ramsčio reikalavimus, reikia atsižvelgti ir į šiuos aspektus:

ar išsamus mokesčių patikrinimas apima svarbius subjektus projekto struktūroje? Pavyzdžiui, svarbūs subjektai turėtų būti ne tik galutiniai naudos gavėjai, bet ir subjektai, su kuriais šio projekto tikslais subjektas yra pasirašęs sutartį arba su kuriais jis turi tokia sutartimi pagrįstus netiesioginius santykius (17).

b)	susijusius finansinius srautus projekto struktūroje (ir jiems taikytiną mokesčių tvarką), taip pat įvertinant, pavyzdžiui, ar atitinkami finansiniai srautai bus veiksmingai apmokestinti (18) ir ar projekto struktūra nėra dirbtinė (19);

mokesčių vengimo rizikos konkrečiose operacijose, kylančios dėl su mokesčiais susijusių neatitikimų, vertinimą ir mažinimą, remiantis: i) skaidrumo kriterijais; ii) sąžiningo apmokestinimo kriterijais; iii) BEPS kriterijais, jei jurisdikcijos įsipareigoja spręsti tokių ES nurodytų neatitikimų klausimą (20);

subjekto taikomas procedūras pradedant vykdyti naujas operacijas ar atnaujinant operacijas su subjektais, įsteigtais jurisdikcijose, kurios yra įtrauktos į sąrašą pagal atitinkamą Sąjungos politiką dėl nebendradarbiaujančių jurisdikcijų, įskaitant, pavyzdžiui, tai, ar tokie draudimai yra taikomi; kuriems su projektu susijusiems subjektams jos taikytinos; kaip subjektas apibrėžia „naujas“ ar „atnaujintas“ operacijas; ar tokie draudimai taikytini sutartims dėl naujų ar atnaujintų operacijų nuo to momento, kai jurisdikcija yra įtraukiama į ES sąrašą ir kokios numatytos šių draudimų išlygos (21).

Atlikdami vertinimą, vertintojai turėtų atsižvelgti į atitinkamas Komisijos paskelbtas gaires, kaip antai Komisijos komunikatą dėl naujų prieš mokesčių vengimą nukreiptų reikalavimų, nustatytų ES teisės aktuose, kuriais konkrečiai reglamentuojamos finansinės ir investicijų operacijos (C(2018) 1756 final) ir jo vėlesnius pakeitimus.

6b.1.

Ar organizacijos taisyklėse, kuriomis remiantis atrenkamos (įgyvendinamos) ES fondų remiamos finansinės priemonės, konkrečiai kalbama apie mokesčių vengimo rizikos vertinimą bei draudimus, susijusius su mokesčių tikslais nebendradarbiaujančiomis jurisdikcijomis (NJ), nurodant šiuos standartus:

a)	EBPO principus dėl skaidrumo ir keitimosi informacija bei veiklos, susijusios su bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) ir

b)	ES mokesčių politiką ir reglamentavimo sistemą mokesčių vengimo srityje (kaip paaiškinta minėtose gairėse) ar lygiaverčius standartus?

6b.2.

Kokias mokesčių vengimo kontrolės priemonių taisykles ir procedūras taiko subjektas, kad ES fondų remiamomis finansinėmis priemonėmis nebūtų remiami veiksmai, padedantys išvengti mokesčių?

6b.2.1.

Ar subjekto išsamaus ex ante patikrinimo procedūros ir taisyklės yra pakankamai išsamios, kad apimtų atitinkamus projekto finansiniuose srautuose dalyvaujančius subjektus?

6b.2.2.

Ar subjekto išsamus ex ante patikrinimas sudaro jam galimybę atlikti vertinimą, prireikus apimantį ir galutinį naudos gavėją, kad nustatytų, ar:

a)	atitinkami finansiniai srautai būtų veiksmingai apmokestinami ir

b)	ar projekto struktūra nėra dirbtinai skirta tam, kad būtų išvengta mokesčių?

6b.2.3.

Ar atlikdamas išsamų ex ante vertinimą subjektas, kaip galimą mokesčių vengimo riziką, įvertina, ar atitinkamuose subjektuose dalyvauja jurisdikcijos, įsipareigojusios pašalinti ES nurodytus trūkumus (22), pavyzdžiui, i) skaidrumo, ii) sąžiningo apmokestinimo ir iii) bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) požiūriais, atsižvelgiant į Tarybos išvadas, kuriose nustatyti kriterijai ES mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašui parengti?

Jei taip, ar atlikdamas išsamų patikrinimą subjektas nustato galimas priežiūros priemones, kad minėti trūkumai būtų pašalinti?

6b.3.

NJ atžvilgiu, ar subjekto taisyklėmis ir procedūromis užtikrinama, kad įgyvendindamas ES fondų remiamas finansines priemones subjektas:

a)	nustatytų, ar projekte bei su projektu susijusiuose subjektuose dalyvauja ES Tarybos išvadų I priede išvardytos jurisdikcijos;

b)	taikytų sustiprinto išsamaus klientų patikrinimo priemones operacijoms, kuriose dalyvauja subjektai, įsteigti mokesčių tikslais nebendradarbiaujančiose jurisdikcijose;

c)	nepradėtų vykdyti naujų operacijų ir neatnaujina operacijų su subjektais, įsteigtais ES Tarybos išvadų I priede išvardytose jurisdikcijose, ir

d)	taikytų c punkto išlygą tik tokiu atveju, jei veiksmai fiziškai įgyvendinami toje pačioje jurisdikcijoje ir nėra jokių požymių, kad atitinkama operacija prisidedama prie pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo ar mokesčių slėpimo?

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS. PAPILDOMI KLAUSIMAI (neprivalomi) (23)

6.c	KOVA SU PINIGŲ PLOVIMU IR TERORIZMO FINANSAVIMU. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar atrinkdamas (vykdydamas) finansines priemones (biudžeto garantijas) subjektas įgyvendina standartus, lygiaverčius taikytiniems ES teisės aktams bei suderintiems tarptautiniams ir ES standartams? Todėl: a) neremia veiksmų, kuriais prisidedama prie pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo; b) nepradeda vykdyti naujų operacijų ir neatnaujina operacijų su subjektais, įsteigtais jurisdikcijose, kurios ES laikomos didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis?

Kovos su pinigų plovimu (KPP) ir kovos su terorizmo finansavimu (KTF) gairės

KPP/KTF standartais iš esmės siekiama prevencinėmis priemonėmis užkirsti kelią finansų sistemos panaudojimui pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo tikslais.

—	Tarptautiniu lygmeniu šioje srityje veikia Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. Financial Action Task Force, FATF).

—	Konkrečiai ES lygmeniu taikytina ES Direktyva (ES) 2015/849.

Nagrinėjant subjekto taisykles ir procedūras, įvertinama, ar:

a)	subjekto taisyklėse ir procedūrose numatytas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos įvertinimas bei draudimai, susiję su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis; jei taip, kokiais atvejais rizikos įvertinimas gali lemti priežiūros priemonių taikymą siekiant pašalinti riziką;

b)	subjektas taiko tinkamą politiką, kontrolės priemones ir procedūras, taip pat ir vidaus kontrolės procedūras, audito politiką, mokymo priemones bei taisykles, kad apsaugotų savo darbuotojus, kurie praneša apie įtartinus sandorius ar pažeidimus pagal KPP/KTF įsipareigojimus, nuo keršto;

c)	subjektas taiko išsamaus ex ante patikrinimo procesą ir įsitikina, kad pervedant lėšas per visą procesą būtų pateikiama reikiama informacija apie mokėtojus ir gavėjus (24);

subjekto taisyklės ir procedūros apima išsamaus klientų patikrinimo (IKP) reikalavimus, duomenų kaupimą ir sandorių stebėseną; jei taip, ar numatytos reikiamos priemonės, skirtos klientų galutinio gavėjo (-ų) (t. y. juridinių asmenų ir juridinių darinių) tapatybei patikrinti ir suprasti kliento valdymą bei kontrolę, taip pat priemonės, taikytinos subjektui nustačius įtartiną sandorį;

e)	dirbdamas su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis subjektas taiko sustiprinto išsamaus patikrinimo reikalavimus, atsižvelgdamas į Direktyvos (ES) 2015/849 nuostatas, ir

f)	subjektas taiko tam tikrus draudimus projektams, kuriuose dalyvauja jurisdikcijos, laikomos didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis (25).

6c.1.

Ar subjektas taiko tinkamą politiką, kontrolės priemones bei procedūras kovos su pinigų plovimu (KPP) ir kovos su terorizmo finansavimu (KTF) srityse ir užtikrina, kad ES finansuojamais veiksmais nebūtų prisidedama prie pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo?

6c.1.1.

Ar subjektas taiko tinkamą politiką, kontrolės priemones bei procedūras pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai nustatyti ir įvertinti, atsižvelgdamas į rizikos veiksnius, įskaitant tuos, kurie susiję su jų klientais, valstybėmis ar geografinėmis vietovėmis, produktais, paslaugomis, sandoriais arba paslaugų teikimo kanalais?

6c.1.2.

Ar skirdamas ES finansavimą trečiosioms šalims subjektas taiko išsamaus klientų patikrinimo priemones, kurias sudaro:

a)	trečiosios šalies identifikavimas ir trečiosios šalies tapatybės patikrinimas remiantis iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio gautais dokumentais, duomenimis ar informacija;

tikrojo savininko tapatybės nustatymas ir pagrįstų priemonių, reikalingų to asmens tapatybei patikrinti tam, kad subjektas įsitikintų žinantis, kas yra tikrasis savininkas, taikymas, be kita ko, juridinių asmenų, patikos struktūrų, bendrovių, fondų ir panašių juridinių vienetų atveju imantis pagrįstų priemonių, reikalingų trečiosios šalies nuosavybės ir kontrolės struktūrai suprasti;

c)	verslo santykių tikslo ir numatomo pobūdžio vertinimas, o atitinkamais atvejais – informacijos apie juos gavimas;

nuolatinė verslo santykių stebėsena, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tikrinimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų subjekto turimas privalomas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus įskaitant žinias apie lėšų šaltinį bei užtikrinant, kad turimi dokumentai, duomenys ar informacija būtų nuolat atnaujinami (26)?

Ar taikydamas minėtas išsamaus klientų patikrinimo priemones klientas taiko sustiprinto išsamaus klientų patikrinimo reikalavimus, ypač kai vertinama:

—	didelės rizikos trečiosios valstybės, atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2015/849 nuostatas,

—	tarptautiniai bankiniai ryšiai su trečiosios valstybės įstaigomis respondentėmis arba

—	vertinami sandoriai ar verslo santykiai, susiję su politikoje dalyvaujančiais asmenimis, taip pat kiti subjekto nustatyti didelės rizikos atvejai?

6c.2.

Jurisdikcijų, kurios laikomos didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, pagal Direktyvos (ES) 2015/849 nuostatas, atveju, ar subjektas, įgyvendindamas ES finansuojamą projektą:

a)	nustato, ar projekte ir atitinkamuose projekto subjektuose dalyvauja jurisdikcijos, kurios laikomos didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis;

b)	operacijoms, kuriose dalyvauja didelės rizikos trečiosios valstybės, taiko sustiprinto išsamaus klientų patikrinimo priemones;

c)	nepradeda vykdyti naujų operacijų ir neatnaujina operacijų su subjektais, įsteigtais jurisdikcijose, kurios laikomos didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis pagal Direktyvos (ES) 2015/849 nuostatas;

d)	taiko c punkto išlygą tik tokiu atveju, jei veiksmai fiziškai įgyvendinami toje pačioje jurisdikcijoje ir nėra jokių požymių, kad atitinkama operacija prisidedama prie pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo ar mokesčių slėpimo?

7 RAMSTIS. DRAUDIMAS GAUTI FINANSAVIMĄ
PAGRINDINIS KLAUSIMAS (1 lygmuo)	Auditoriaus pastabos
Ar subjektas taiko tinkamas taisykles ir procedūras, kad uždraustų trečiosioms šalims gauti finansavimą viešųjų pirkimų, dotacijų ir (arba) finansinių priemonių forma (27)?

7 RAMSTIS. DRAUDIMAS GAUTI FINANSAVIMĄ

1.	TEISINĖ REGULIAVIMO SISTEMA

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas turi aiškią draudimo gauti finansavimą teisinę ir reguliavimo sistemą?

7 RAMSTIS. DRAUDIMAS GAUTI FINANSAVIMĄ

2.	DRAUDIMO GAUTI FINANSAVIMĄ KRITERIJAI

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar toliau nurodyti draudimo gauti finansavimą kriterijai įtraukti į viešojo pirkimo sutarčių, dotacijų ir (arba) finansinių priemonių skyrimo procedūras ir taisykles (28)?

2.1.

Ar trečiosioms šalims draudžiama gauti finansavimą, jei jos pačios arba asmuo, kuriam suteikti jų atstovavimo, sprendimų priėmimo ar kontrolės įgaliojimai, arba jų administracinio, valdymo ar priežiūros organo narys yra galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nuteisti dėl vienos iš toliau nurodytų priežasčių (29):

a)	bankroto, nemokumo ar likvidavimo procedūrų;

b)	prievolių mokėti mokesčius ar socialinio draudimo įmokas pažeidimo;

c)	didelio profesinio nusižengimo, įskaitant klaidingą faktų pateikimą;

sukčiavo;

e)	korupcijos;

f)	veiksmų, susijusių su nusikalstamomis organizacijomis;

g)	pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo;

h)	teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų;

i)	vaikų darbo ar kitokio pobūdžio prekybos žmonėmis;

j)	pažeidimų (30);

k)	priedangos įmonės įsteigimo;

l)	buvimo priedangos įmone?

Ar yra pagrįstų šios nuostatos taikymo išimčių, kaip antai:

—	svarbių viešojo intereso, tokio kaip visuomenės sveikata ar aplinkos apsauga, priežasčių?

2.2.

Ar sprendžiant dėl draudimo gauti finansavimą atsižvelgiama į proporcingumą?

2.3.

Ar sprendžiant dėl draudimo gauti finansavimą atsižvelgiama į teisę į gynybą?

2.4.

Ar sprendžiant dėl draudimo gauti finansavimą atsižvelgiama į ištaisomųjų priemonių, kurias subjektas įgyvendina norėdamas įrodyti savo patikimumą, vertinimą?

7 RAMSTIS. DRAUDIMAS GAUTI FINANSAVIMĄ

3.	PROCEDŪROS

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas veiksmingai taiko draudimo gauti finansavimą taisykles ir procedūras (kai finansavimas pagal poreikį skiriamas dotacijų/pirkimų/finansinių priemonių forma), vadovaudamasis 2 punkte nurodytais reikalavimais?

3.1.

Ar skirdamas dotacijas subjektas veiksmingai taiko draudimo gauti finansavimą taisykles ir procedūras?

3.2.

Ar subjektas veiksmingai taiko draudimo gauti finansavimą taisykles ir procedūras viešųjų pirkimų procese?

3.3.

Ar subjektas veiksmingai taiko draudimo gauti finansavimą taisykles įgyvendindamas finansines priemones?

8 RAMSTIS. INFORMACIJOS APIE LĖŠŲ GAVĖJUS IR KITOS INFORMACIJOS SKELBIMAS
PAGRINDINIS KLAUSIMAS (1 lygmuo)	Auditoriaus pastabos
Ar subjektas tinkamai ir laiku paviešina informaciją apie lėšų gavėjus?

8 RAMSTIS. INFORMACIJOS APIE LĖŠŲ GAVĖJUS IR KITOS INFORMACIJOS SKELBIMAS

1.	TEISINĖ IR REGULIAVIMO SISTEMA. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas turi aiškią gavėjų paskelbimo teisinę ir reguliavimo sistemą, apimančią: i) tinkamo gavėjų paskelbimo elementus; ii) nuorodą į bendrą tarptautinį standartą, kuriuo užtikrinama pagrindinių teisių ir komercinių interesų pasauga; iii) nuolatinį paskelbtos informacijos atnaujinimą?

8 RAMSTIS. INFORMACIJOS APIE LĖŠŲ GAVĖJUS IR KITOS INFORMACIJOS SKELBIMAS

2.	PRINCIPAI – klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo). Ar toliau nurodyti reikalavimai įtraukti į paskelbimo procedūras ir taisykles?

2.1.

Ar paprastai, skelbdamas informaciją apie lėšų gavėjus, subjektas pateikia bent šiuos duomenis: pavadinimą, vietą, pobūdį, paskirtį ir sumą?

Nepažeidžiant duomenų apsaugos taisyklių ir procedūrų, vertinamų pagal duomenų apsaugos ramstį, ar taikomos kokios nors pagrįstos išimtys, pavyzdžiui:

—	subjektas gali atsisakyti paskelbti gavėjus dėl konfidencialumo ir saugumo priežasčių, pavyzdžiui, jei paskelbimas sukeltų grėsmę asmenų teisėms ar laisvei ar pažeistų gavėjo komercinius interesus, arba

—	subjektas gali atsisakyti paskelbti gavėjus, jei sutarties vertė yra maža?

2.2.

Ar subjektas informaciją skelbia reguliariai (pavyzdžiui, bet kartą per metus)?

2.3.

Ar subjektas informaciją skelbia tinkamai, remdamasis bendrais tarptautiniais standartais? Kuriais (pavyzdžiui, Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos, EBPO)?

8 RAMSTIS. INFORMACIJOS APIE LĖŠŲ GAVĖJUS IR KITOS INFORMACIJOS SKELBIMAS

3.	PASKELBIMO PROCEDŪROS. Klausimai/kriterijai

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

3.1.

Ar skirdamas dotacijas subjektas veiksmingai taiko paskelbimo taisykles ir procedūras?

3.2.

Ar subjektas veiksmingai taiko paskelbimo taisykles ir procedūras viešųjų pirkimų procese?

3.3.

Ar subjektas veiksmingai taiko paskelbimo taisykles įgyvendindamas finansines priemones?

9 RAMSTIS. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
PAGRINDINIS KLAUSIMAS (1 lygmuo)	Auditoriaus pastabos
Ar subjektas užtikrina asmens duomenų apsaugą, lygiavertę numatytai Finansinio reglamento 5 straipsnyje (31)?

9 RAMSTIS. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

1.	TEISINĖ REGULIAVIMO SISTEMA

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas turi aiškią teisinę ir reguliavimo sistemą, skirtą asmens duomenų apsaugai?

9 RAMSTIS. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

2.	REIKALAVIMAI

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar toliau išdėstyti reikalavimai įtraukti į asmens duomenų apsaugos procedūras ir taisykles?

2.1.

Ar paprastai asmens duomenys:

—	tvarkomi teisėtai, sąžiningai ir skaidriai susijusio asmens atžvilgiu,

—	renkami nustatytais, aiškiais ir teisėtais tikslais ir netvarkomi toliau su šiais tikslais nesuderinamu būdu,

—	tinkami, svarbūs ir tik tokie, kokių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi,

—	tikslūs ir prireikus atnaujinami,

—	laikomi tokia forma, kad asmens tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi,

—	tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas?

2.2.

Ar procedūros ir taisyklės pagrįsti šiais principais:

—	teise gauti informaciją,

—	teise susipažinti su asmens duomenimis, juos ištaisyti ar pašalinti,

—	teise į duomenų perkeliamumą,

—	Elektroninių pranešimų konfidencialumas?

9 RAMSTIS. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

3.	PROCEDŪROS

Subjekto pastabos

Auditoriaus pastabos

Pagrindinis klausimas (2 lygmuo): Ar subjektas veiksmingai taiko asmens duomenų apsaugos taisykles ir procedūras (t. y. Tinkamas technines ir organizacines priemones) (kai finansavimas pagal poreikį skiriamas dotacijų/pirkimų/finansinių priemonių forma), vadovaudamasis 2 punkte nurodytais reikalavimais?

3.1.

Ar skirdamas dotacijas subjektas veiksmingai taiko asmens duomenų apsaugos taisykles ir procedūras?

3.2.

Ar subjektas veiksmingai taiko asmens duomenų apsaugos taisykles ir procedūras viešųjų pirkimų procese?

3.3.

Ar subjektas veiksmingai taiko asmens duomenų apsaugos taisykles ir procedūras įgyvendindamas finansines priemones?

(1) Atsakymu „TAIP“ arba „NE“ subjektas (auditorius) nurodo, ar ramstis vertinamas.

(2) Laikoma, kad sąvoka „finansinės priemonės“ apima ir biudžeto garantijas.

(3) Avansinių lėšų sistemą yra finansinės apskaitos sistemos rūšis. Labiausiai paplitusi avansinių lėšų sistema yra pinigų smulkioms išlaidoms sistema. Pagrindinis avansinių lėšų sistemos bruožas yra tas, kad nustatyta suma rezervuojama ir vėliau papildoma, praėjus tam tikram laikui ar pagal poreikį, nes pinigai buvo išleisti. Šis papildymas atliekamas iš kito sąskaitų šaltinio, pavyzdžiui, pinigai smulkioms išlaidoms papildomi išgryninant čekį iš lėšų banko sąskaitoje.

(4) Veiksmingas darbo užmokesčio valdymas turi būti pagrįstas darbuotojų duomenų baze (kai kuriais atvejais vadinama „vardiniu sąrašu“ ir nebūtinai kompiuterizuota), kurioje yra išvardyti visi darbuotojai, turintys gauti darbo užmokestį kas mėnesį, ir kuri gali būti sutikrinta su patvirtintu darbuotojų sąrašu ir atskirų darbuotojų duomenimis (darbuotojų bylomis). Darbuotojų duomenų bazės ir darbo užmokesčio suvestinės sąsaja yra esminė kontrolės priemonė. Bet kokie būtini darbuotojų duomenų bazės pakeitimai turėtų būti atliekami laiku, užpildant pakeitimo aktą ir užtikrinant audito seką. Darbo užmokesčio auditas turėtų būti vykdomas nuolat, siekiant nustatyti faktinio darbo neatliekančius darbuotojus, užpildyti duomenų spragas ir įvardyti kontrolės trūkumus.

(5) Laikoma, kad sąvoka „finansinės priemonės“ apima ir biudžeto garantijas.

(6) Pagal FR 209 straipsnio 4 dalį.

(7) Sąvoka „naudos gavėjai“ turi būti suprantama plačiai, t. y. tai gali būti ir valstybės partnerės/naudos gavėjos ir subjekto įgyvendinantieji partneriai.

(8) Sąvokos „finansinės priemonės“ ir „ES fondai“ apima ir biudžeto garantijas.

(9) Dėl organizacijų, kurios dar netaiko Tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų (TVSAS), buvo sutarta, kad finansinė apskaita gali būti vykdoma pagal Tarptautinius finansinės apskaitos standartus (TFA).

(10) Kartais tarptautinės finansų institucijos veikia per valstybės partnerės institucijas (nacionalinius fondus), kurie prilyginami finansiniams tarpininkams.

(11) Taikytina tik tuo atveju, jei subjektas planuoja kreiptis dėl Europos Sąjungos biudžeto garantijos.

(12) Į antrąją gynybinę liniją patenka ir atitikties užtikrinimo padalinys.

(13) T. y. kada patvirtinimas atliekamas vieno pasirašančio pareigūno, dviejų pasirašančių pareigūnų ar bendru sprendimu arba kredito (investicijų) komiteto sprendimu, atsižvelgiant į sandorio dydį ir pobūdį.

(14) Pavyzdžiui, įrodymų, pagrindžiančių pasirinktą modelį, peržiūrą, grįžtamuosius patikrinimus, lyginamąją analizę, reitingų diskriminacinio poveikio vertinimą.

(15) Subjektas vis dar gali atitikti šio ramsčio reikalavimus, net jei nesurenka šioje dalyje nustatyto balo, tačiau tokiu atveju sutartyse numatomos reikiamos priežiūros priemonės.

(16) ES mokesčių politikos ir reguliavimo sistemą, kuri gali būti plėtojama, visų pirma sudaro: Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas, 1997 12 1 (OL C 2, 1998 1 6, p. 2); 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 345, 2011 12 29, p. 8); 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių mokamoms palūkanoms ir honorarams (OL L 157, 2003 6 26, p. 49); 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendacija 2012/772/ES dėl agresyvaus mokesčių planavimo (OL L 338, 2012 12 12, p. 41); 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1); Komisijos kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinys: Komisijos komunikatas „Tolesnės pastangos užtikrinti veiksmingą apmokestinimą ir didesnį mokesčių skaidrumą ES“ (COM/2016/23); 2016 m. sausio 28 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2016/136 dėl kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonių įgyvendinimo (OL L 25, 2016 2 2, p. 67); 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1); Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos 2016 m. vasario 12 d., kovo 8 d., gegužės 25 d., birželio 17 d., lapkričio 8 d. ir gruodžio 5 d, 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. sausio 23 d. ir kovo 13 d. išvados.

Minėtą informaciją galima rasti: ES politika dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikcijų (https://ec.europa.eu/taxation_customs/tax-common-eu-list_en); kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinys (Komisijos interneto svetainė https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/company-tax/anti-tax-avoidance-package_en; Tarybos interneto svetainė http://www.consilium.europa.eu/en/policies/anti-tax-avoidance-package/); ES politika dėl žalingos mokesčių konkurencijos (https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/company-tax/harmful-tax-competition_en), įskaitant Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą (Tarybos interneto svetainė http://www.consilium.europa.eu/en/council-eu/preparatory-bodies/code-conduct-group/); ES darbas siekiant administracinio bendradarbiavimo tiesioginio apmokestinimo srityje (https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/tax-cooperation-control/administrative-cooperation/enhanced-administrative-cooperation-field-direct-taxation_en); ES darbas tarpininkų skaidrumo srityje (https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/company-tax/transparency-intermediaries_en); ES mokesčių reglamentavimo sistema (http://eur-lex.europa.eu/browse/directories/consleg.html?root_default=CC_1_CODED%3D09&displayProfile=lastConsDocProfile&classification=in-force#arrow_09).

(17) Visų pirma žr. 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikato C(2018)1756 IV skirsnio 1 dalies 1.2 punktą.

(18) Tai reiškia, pavyzdžiui, kad reikia išnagrinėti, ar realizuotas pelnas yra apmokestinamas pagal taikytinas standartines taisykles (jei ne, pereinama į kitą subjektų lygmenį) ir ar paskirstytas pelnas apmokestinamas pagal taikytinas standartines taisykles (jei ne, pereinama į kitą subjektų lygmenį – jei reikia, iki galutinių naudos gavėjų). Tačiau, nustačius, kad konkretus finansinis srautas apmokestinamas veiksmingai, papildomų to srauto apmokestinimo įrodymų nereikalaujama.

(19) Tai galėtų būti struktūros ekonominio pagrindimo, įvairių subjektų tikrosios esmės (žr., pavyzdžiui, p. 125 sq, http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10421-2018-INIT/en/pdf, ir http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-5814-2018-REV-3/en/pdf) ir struktūros poveikio mokesčiams įrodymų pateikimas;

(20) Jei operacijos struktūroje yra ES Tarybos išvadų II priede nurodytų jurisdikcijų, tai reiškia, jog reikia išnagrinėti kiekvieną atvejį atskirai, ypatingą dėmesį skiriant poreikiui užtikrinti, kad problemomis, kurias minėtos jurisdikcijos įsipareigojo spręsti siekdamos atitikti gero mokesčių valdymo kriterijus, nebūtų pasinaudota ES fondų finansuojamuose projektuose. Šios problemos gali būti susijusios su bet kuriais iš 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadų V priede nurodytais kriterijais, būtent: i) skaidrumu ir keitimusi informacija; ii) sąžiningu apmokestinimu (įskaitant 2.2 kriterijų); iii) BEPS standartais. Pavyzdžiui, ES fondų finansuojamų projektų finansiniams srautams neturėtų būti naudinga žalinga apmokestinimo tvarka, kurią ta jurisdikcija įsipareigojo panaikinti. Be to, jei dėl nepakankamų informacijos keitimosi su ES valstybėmis narėmis priemonių jurisdikcija dar neatitinka skaidrumo kriterijų, reikėtų įvertinti, ar neteikiama mokestinė informacija apie projekto finansinius srautus gali užkirsti kelią veiksmingam atitinkamo finansinio srauto apmokestinimui.

(21) Vienintelė išlyga, galima pagal ES Finansinį reglamentą, yra išlyga dėl fizinio įgyvendinimo. Taikydamas šią išlygą, subjektas turėtų atsižvelgti į fizinę projekto vykdymo teritoriją (pavyzdžiui, atlikdama ekonominio turinio įvertinimą), taip pat į tai, ar yra požymių, kad atitinkamas projektas padeda išvengti mokesčių.

(22) t. y. jurisdikcijų, nurodytų ES Tarybos iš vadų II priede.

(23) Subjektas vis dar gali atitikti šio ramsčio reikalavimus, net jei nesurenka šioje dalyje nustatyto balo, tačiau tokiu atveju sutartyse numatomos reikiamos priežiūros priemonės.

(24) Kaip reikalaujama Reglamente (ES) 2015/847 ir Direktyvoje (ES) 2015/849.

(25) Atsižvelgiant į Direktyvą (ES) 2015/849.

(26) Atsižvelgiant į Direktyvą (ES) 2015/849.

(27) Laikoma, kad sąvokos „finansinės priemonės“ ir „ES fondai“ apima ir biudžeto garantijas.

(28) Jei subjektas taiko 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (57 straipsnį) arba nacionalinį teisės aktą, kuriuo ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, laikoma kad ES finansinių interesų apsauga yra lygiavertė Sąjungos taisyklėms, politikai ir procedūroms.

(29) Direktyva 2014/24/ES (kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB) laikoma lygiavertė ES Finansiniam reglamentui. Todėl šioje dalyje tikrinimas pagal sistemas, taisykles bei procedūras gali būti atliekamas taikant minėtą direktyvą arba nacionalinį teisės aktą, kuriuo minėta direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

(30) Netaikytina finansinėms priemonėms.

(31) Nepažeidžiant ES Reglamento 2018/1725 ir ES Reglamente Nr. 2016/679 nuostatų.

3 priedas

VERTINIMO PROCEDŪROS

3.1. Vertinimo dokumentai ir įrodymai

1) Vertinimo dokumentai (darbo dokumentai)

Remdamasis 3000-uoju TUUS, auditorius turėtų parengti dokumentus, iš kurių matyti:

—	pakankamas ir tinkamas auditoriaus ataskaitos pagrindimas ir

—	įrodymai, kad vertinimas buvo suplanuotas ir atliktas pagal 3000-ąjį TUUS ir taikytinus teisinius ir norminius reikalavimus.

Sąvokos „dokumentai“ ar „darbo dokumentai“ – atliktų vertinimo procedūrų, gautų reikiamų įrodymų ir auditoriaus padarytų išvadų dokumentai. Sąvoka „vertinimo byla“ – vienas ar daugiau aplankų ar kitų fizinių ar elektroninių laikmenų, kuriose laikomi konkrečios užduoties vertinimo dokumentų ar darbo dokumentų duomenys.

2) Įrodymai

Remdamasis 3000-uoju TUUS, auditorius turėtų užtikrinti, kad būtų surinkti įrodymai auditoriaus išvadai pagrįsti, taip pat įrodymai, kad vertinimas buvo atliktas remiantis IFAC Tarptautine užtikrinimo užduočių sistema ir 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (TUUS) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ar peržvalgas“.

Auditorius turėtų surinkti pakankamai tinkamų įrodymų per vertinimą nustatytiems faktams pagrįsti ir pagrįstoms išvadoms padaryti, kuriomis remiantis būtų galima padaryti vertinimo išvadas. Remdamasis savo profesine nuomone, auditorius įvertina, ar įrodymai yra pakankami bei tinkami.

3) Vertinimo dokumentų (darbo dokumentų) išsaugojimas <Perkančioji organizacija gali pašalinti ar pakeisti šią dalį pagal savo poreikius>

Auditorius turėtų išsaugoti užduoties dokumentus (įskaitant sumokėtų mokesčių bei išlaidų įrodymus, kaip antai viešbučio sąskaitas, įlaipinimo į orlaivį talonus, bilietų šakneles, laiko apskaitos žiniaraščius ir kt.), kad perkančioji organizacija galėtų juos patikrinti, 5 metus nuo tos dienos, kai perkančioji organizacija apmokėjo galutinę auditoriaus sąskaitą už tą užduotį. Per minėtą 5 metų laikotarpį perkančiosios organizacijos prašymu ir remiantis valstybės, kurioje įsteigta už vertinimą atsakinga įstaiga, teisės aktais, jai turėtų būti leista susipažinti su vertinimo dokumentais.

4) Prieiga prie subjekto duomenų ir dokumentų

Auditorius turėtų visada turėti visapusišką ir neribotą prieigą prie duomenų ir dokumentų (įskaitant apskaitos duomenis, sutartis, posėdžių protokolus, bankų duomenis, sąskaitas ir kt.), subjekto darbuotojų ir buvimo vietų, jei tai įmanoma ir reikalinga vertinimui atlikti. Auditorius gali paprašyti subjekto suteikti prieigą prie jo bankų (pavyzdžiui, paprašyti banko patvirtinimo), konsultantų ir kitų asmenų ar subjekto pasamdytų įmonių.

3.2. Planavimas

1) Parengiamasis susitikimas su subjektu

Subjektas paprastai suplanuoja parengiamąjį susitikimą su auditoriumi. Šis susitikimas vyksta subjekto pagrindinėje buveinėje ar kitoje vietoje, atsižvelgiant į tai, kas labiausiai priimtina ir patogu abiem šalims. Šio susitikimo tikslas – aptarti vertinimo planavimą, darbą vietoje ir ataskaitų teikimą, taip pat išsiaiškinti iškilusius klausimus. Subjektas ir auditorius gali susitarti dėl alternatyvių būdų pasirengti vertinimui (pavyzdžiui, galima surengti telefonines konferencijas). Per parengiamąjį susitikimą auditorius gali paprašyti papildomos informacijos bei dokumentų, kurie, jo manymu, būtini norint tinkamai suplanuoti vertinimą ir atlikti darbą vietoje.

Subjektas apie šį susitikimą turėtų informuoti Komisiją, ir jame gali dalyvauti Komisijos atstovai.

2) Planavimo veikla, vertinimo planas ir vertinimo darbo programos

Auditorius turėtų suplanuoti vertinimą taip, kad jis vyktų veiksmingai ir efektyviai. Kad planavimas būtų sėkmingas, būtina skirti reikiamą dėmesį svarbioms planavimo sritims, nustatyti ir greitai spręsti galimas problemas, tinkamai organizuoti ir valdyti vertinimą, užtikrinant jo veiksmingumą ir efektyvumą.

Auditorius turėtų parengti vertinimo planą (ar panašų planavimo dokumentą, pavyzdžiui, vertinimo darbo planą ar planavimo pranešimą), kuriam nurodomas vertinimo metodas ir pagrindiniai planavimo, darbo vietoje bei atsiskaitymo principai. Auditorius turėtų parengti vertinimo darbo programas, kuriose išsamiai aprašomi ir dokumentais pagrindžiami testai bei procedūros.

3.3. Darbas vietoje

1) Sistemų, kontrolės priemonių, procedūrų ir taisyklių parengimo įrodymų surinkimas

Vykdomi darbai turėtų apimti pagal atitinkamą ramstį reikalingų sistemų, kontrolės priemonių, procedūrų bei taisyklių parengimo įvertinimą.

Galimos šios sistemų, kontrolės priemonių, procedūrų ir taisyklių parengimo įrodymų surinkimo procedūros:

—	pokalbiai su subjekto darbuotojais, kurie gali turėti naudingos informacijos,

—	vertinimas, ar aprašuose (jei jų yra) tinkamai apibūdintos subjekto parengtos ir įgyvendintos sistemos, kontrolės priemonės, procedūros bei taisyklės,

—	teisinių ir norminių dokumentų (pavyzdžiui, įstatymų, reglamentų, sutarčių ir susitarimų), vidinių instrukcijų ir gairių (pavyzdžiui, veiklos taisyklių, vidaus kontrolės vadovų ir pan.) ir bet kokių kitų auditoriaus manymu svarbių dokumentų patikra,

—

operacijų stebėsena ir dokumentų, ataskaitų, spausdintinių ir elektroninių įrašų apie sandorių vykdymą, apskaitos procedūras (pavyzdžiui, bankų duomenų suderinimą) ir kitas esmines tvirtinimo ir vidaus kontrolės procedūras (kaip antai periodines išlaidų ataskaitas, biudžeto ir faktinių duomenų palyginimus, laiko žiniaraščių peržiūrą ir tvirtinimą ir pan.) patikra, taip pat dokumentų, susijusių, pavyzdžiui, su i) subjekto išorės audito reguliavimo sistema; ii) dotacijų ir viešųjų pirkimų procedūromis; iii) finansinėmis priemonėmis ir finansinių priemonių sandoriais, patikra ir

—	pakartotinis kontrolės priemonių bei procedūrų taikymas.

Auditorius gali nuspręsti naudoti struktūrines schemas ar anketas, kad galėtų lengviau įvertinti parengtas kontrolės priemones, procedūras bei taisykles.

2) Sistemų, kontrolės priemonių ir procedūrų testavimas

Vykdomi darbai turėtų apimti įvertinimą, ar reikalingos sistemos, kontrolės priemonės, procedūros ir taisyklės yra veiksmingos.

Sistema, kontrolės priemonė, procedūra ar taisyklė laikoma veiksminga jei ji, vertinama atskirai ar kartu su kitomis sistemomis, kontrolės priemonėmis, procedūromis ar taisyklėmis, pakankamai užtikrina, kad:

—	subjekto tikslai (t. y. vidaus kontrolės sistemos arba dotacijų ar viešųjų pirkimų proceso tikslai) būtų pasiekti, visų pirma, kad siekiant tikslų kylanti rizika būtų tinkamai valdoma ir kontroliuojama,

—	būtų užkirstas kelias klaidų, pažeidimo ir sukčiavimo rizikai, ji būtų nustatyta ir tinkamai bei nedelsiant panaikinta.

Planuodamas ir vykdydamas kontrolės priemonių testavimą, auditorius turėtų:

—

atlikti ne tik apklausas įrodymams surinkti, bet ir kitas procedūras, kad nustatytų:

—	kaip sistema veikė arba kaip buvo taikoma kontrolės priemonė, procedūra ar taisyklė,

—	kaip nuosekliai veikė sistema arba buvo taikoma kontrolės priemonė, procedūra ar taisyklė, ir

—	kas ir kokiomis priemonėmis taikė kontrolės priemones, procedūras ar taisykles,

—	nustatyti veiksmingas objektų parinkimo atrankai priemones, kad būtų įgyvendinti procedūros tikslai.

Nustatydamas kontrolės priemonių, procedūrų ar taisyklių testavimo apimtį, auditorius privalo atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip tiriamosios visumos savybes, kontrolės priemonių, procedūrų ar taisyklių pobūdis, jų taikymo periodiškumas (pavyzdžiui, kas mėnesį, kas dieną, tam tikrą kartų skaičių per dieną), taip pat tikėtiną nuokrypį.

Kontrolės priemonių, procedūrų ar taisyklių testavimas gali apimti, be kita ko, patikrą (duomenų, dokumentų bei turto), stebėjimą, vadovų ir kitų subjekte esančių asmenų apklausas, patvirtinimą, perskaičiavimą ir tam tikrų procedūrų kartojimą.

3) Atranka ir kiti objektų atrankos testavimui būdai

Planuojant ir atliekant sistemų, kontrolės priemonių, procedūrų ir taisyklių testus, auditorius gali atlikti atranką arba kitais būdais atrinkti testuotinus vienetus. Atlikus atranką, procedūros taikomos mažiau nei 100 % įvertinimui svarbių vienetų (pavyzdžiui, atrenkami sandoriai ar sąskaitų balansai) tokiu būdu, kad visi atrankos vienetai galėtų būti atrinkti. Tai auditoriui suteikia pakankamą pagrindą išvadoms dėl visos tiriamosios visumos padaryti.

Atranka gali būti statistinė arba nestatistinė. Auditorius gali pagrįstai pasirinkti tam tikrus tiriamosios visumos vienetus (pavyzdžiui, didelės vertės ar esminius vienetus, visus tam tikrą dydį viršijančius vienetus, vienetus, iš kurių galima gauti informacijos, arba vienetus, tinkamus kontrolės veiklos, procedūrų ar taisyklių testams atlikti). Atrankinis tyrimas nėra atranka.

Nors tam tikrų vienetų atrankinis tyrimas dažnai yra veiksminga priemonė įrodymams surinkti, tai nėra atranka. Tokiu būdų atrinktiems vienetams taikomų procedūrų rezultatai negali būti priskirti ar ekstrapoliuoti visai tiriamajai visumai. Todėl atrankinis konkrečių vienetų tyrimas neleidžia gauti įrodymų apie likusią tiriamosios visumos dalį. Kita vertus, atranka yra skirta tam, kad būtų galima padaryti išvadas apie visą tiriamąją visumą, remiantis iš jos atrinkta imtimi.

4) Vidaus auditorių darbo panaudojimas

Nustatęs, kad vidaus audito padalinys tikriausiai būtų naudingas atliekant vertinimą, auditorius: a) įvertina, ar konkrečiu vidaus auditorių darbu galima pasinaudoti ir kokia apimtimi: b) jei konkrečiu vidaus auditorių darbu naudojamasi – ar tas darbas tinkamas pagal atliekamo audito tikslus. Auditorius turi vadovautis 610-tuoju TAS „Vidaus auditorių darbo panaudojimas“, jei TAS taikytinas atliekant vertinimą.

5) Rašytiniai pareiškimai

Kai vykdomas ne auditas ar istorinės finansinės informacijos peržvalga (3000-asis TUUS), o kitos užtikrinimo užduotys, auditorius turi gauti rašytinius pareiškimus iš vadovybės. Rašytinis pareiškimas – tai auditoriui skirtas vadovybės pareiškimas, patvirtinantis tam tikrus dalykus ar kitus vertinimo įrodymus.

Auditorius gali paprašyti pateikti pareiškimo raštą, pasirašytą subjekto vadovybės nario (-ių), kuris (-ie) yra visų pirma atsakingi už subjekto sistemas, kontrolės priemones, procedūras ir taisykles.

6) Rezultatų aptarimo pranešimas (pranc. aide mémoire)

Auditorius parengia rezultatų aptarimo pranešimą, kuris aptariamas per baigiamąjį susitikimą. Memorandume turėtų būti išdėstyti pagrindiniai per vertinimą nustatyti faktai, remiantis atliktu darbu vietoje, taip pat rekomendacijos. Pranešimo kopija pateikiama perkančiosios organizacijos audito užduočių vadovui.

7) Baigiamasis susitikimas

Auditorius turėtų surengti baigiamąjį susitikimą su subjektu. Subjektas apie šį susitikimą turėtų informuoti Komisiją, ir jame gali dalyvauti Komisijos atstovai.

Šio susitikimo paskirtis – apsvarstyti rezultatų aptarimo pranešimą ir gauti subjekto patvirtinimą bei pirmines pastabas dėl auditoriaus nustatytų faktų bei rekomendacijų. Auditorius ir subjektas gali susitarti dėl trūkstamos informacijos, kurią turėtų pateikti subjektas, ir, jei taikytina, nustatyti pateikimo terminą. Auditorius gali informuoti subjektą apie ataskaitų teikimo procedūras. Auditorius turėtų įforminti bet kokias subjekto ir Komisijos atstovų pastabas (žodines ir rašytines) ir atsižvelgti į jas rengdamas vertinimo ataskaitą.

3.4. Ataskaitų teikimas

1) Pagrindiniai ataskaitų teikimo reikalavimai ir kalba

Auditorius turėtų pateikti vertinimo rezultatų ataskaitą pagal IFAC Tarptautinę užtikrinimo užduočių sistemą ir 3000-ajį TUUS, savo audito įmonės praktiką ir šios techninės užduoties (TU) reikalavimus.

Ataskaita turėtų būti objektyvi, aiški, glausta, konstruktyvi ir pateikta laiku.

Ataskaita pateikiama TU 6.4 punkte nurodyta kalba. Jei ataskaita pateikiama ne anglų ir ne prancūzų kalbomis, auditorius turėtų pateikti ir ataskaitos santrauką anglų arba prancūzų kalbomis.

2) Vertinimo ataskaitos data

Ataskaitų projekto ir negalutinės ataskaitos data turėtų būti jų išsiuntimo konsultacijoms diena. Ant galutinės vertinimo ataskaitos antraštinio lapo nurodyta data turėtų būti galutinės vertinimo ataskaitos pasirašymo data.

Būtina atsižvelgti į faktus bei įvykius, apie kuriuos auditorius sužinojo prieš galutinės ataskaitos pasirašymą ir kurie turi įtakos ataskaitoje nustatytiems faktams. Tačiau laikotarpiu nuo baigiamojo susitikimo iki galutinės ataskaitos pasirašymo auditorius neprivalo teirautis subjekto vadovybės ir (arba) atlikti papildomų procedūrų.

3) Konsultacijų ir ataskaitos projekto pateikimo procedūra<Perkančioji organizacija gali pakeisti šią dalį pagal savo poreikius, nes pasiūlytas tekstas pagrįstas Komisijos procedūromis. Dėmesio! Dalys dėl konsultacijų su Komisija (jos informavimo) turi likti>

Auditorius ataskaitos projektą perkančiajai organizacijai pateikia per < 21> kalendorinę dieną nuo paskutinio posėdžio dienos (t. y. darbo vietoje pabaigos). Ataskaitos projekte turėtų būti pateiktos subjekto pastabos, jei jos buvo gautos atliekant vertinimo darbą vietoje ir per baigiamąjį posėdį.

Be to, reikia pateikti elektroninę ataskaitos projekto versiją bei įvadinį raštą. Ant visų versijų turi būti nurodyta, kad tai yra „projektas“.

Subjektas privalo nusiųsti ramsčiais grindžiamo vertinimo projekto kopiją Europos Komisijai, kad sužinotų Komisijos nuomonę apie konkrečius ataskaitos projekto elementus (1).

Perkančioji organizacija turėtų pateikti savo pastabas auditoriui per 21 kalendorinę dieną nuo ataskaitos projekto gavimo.

Gavęs pastabas, auditorius per < 7> kalendorines dienas turėtų perkančiajai organizacijai pateikti ataskaitos projektą, pataisytą atsižvelgiant į visas gautas pastabas.

Perkančioji organizacija turėtų pateikti savo pastabas auditoriui per < 21> kalendorinę dieną nuo ataskaitos projekto gavimo.

4) Konsultacijų ir galutinės ataskaitos pateikimo procedūra <Perkančioji organizacija gali pakeisti šią dalį pagal savo poreikius, nes pasiūlytas tekstas pagrįstas Komisijos procedūromis. Dėmesio! Dalys dėl konsultacijų su Komisija (jos informavimo) turi likti>

Jei nereikia papildomo darbo vietoje, auditorius galutinės ataskaitos projektą perkančiajai organizacijai turėtų pateikti per < 7> kalendorines dienas nuo pastabų dėl ataskaitos projekto gavimo. Kad tai yra galutinės ataskaitos projektas, turėtų būti nurodyta galutinės ataskaitos projekto antraštiniame lape. Per < 14> kalendorinių dienų nuo galutinės ataskaitos projekto gavimo, perkančioji organizacija turėtų auditorių raštu informuoti, ar ji priima galutinės ataskaitos projektą.

Gavęs pastabas dėl galutinės ataskaitos projekto, auditorius galutinę ataskaitą turėtų pateikti per < 7> kalendorines dienas.

Tada auditorius turėtų subjektui pateikti atspausdintą galutinės ataskaitos originalą ir vieną jo elektroninę versiją su įvadiniu raštu.

Ataskaitos teikiamos auditoriaus firminiame blanke. Ant visų versijų turi būti nurodyta, kad tai yra galutinė ataskaita. Elektroninę galutinės ataskaitos versiją (t. y. auditoriaus firminiame blanke atspausdintos pasirašytos galutinės ataskaitos su nurodyta data nuskenuotą kopiją PDF formatu) auditorius turėtų nusiųsti subjektui.

Nuo baigiamojo posėdžio ir galutinės ataskaitos pateikimo perkančiajai organizacijai neturėtų praeiti daugiau kaip < 105> kalendorinės dienos arba < 15> savaičių.

Elektroninę ir popierinę galutinės ramsčiais grindžiamo vertinimo ataskaitos versijas auditorius turėtų nusiųsti Europos Komisijai adresu:

European Commission

Directorate-General for […]

Audit and Control Unit

1040 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) Nedarant poveikio priežiūros priemonėms, kurių imasi Komisija, pagal Finansinio reglamento 154 straipsnio 5 dalį.

4 priedas

RAMSČIAIS GRINDŽIAMO VERTINIMO ATASKAITA

[ATASKAITOS PROJEKTAS, GALUTINĖS ATASKAITOS PROJEKTAS AR GALUTINĖ ATASKAITA]

[data]

<galutinės ataskaitos atveju tai yra data, kai pasirašoma galutinė nepriklausomo auditoriaus ataskaita; ataskaitos projekto ar galutinės ataskaitos projekto atveju tai yra data, kai šie dokumentai išsiunčiami konsultacijoms >

[SUBJEKTO PAVADINIMAS]

RAMSČIAIS GRINDŽIAMAS VERTINIMAS

Vertinamas subjektas:	[Subjekto pavadinimas]
Valstybė:	[Valstybė, kurioje įsteigtas subjektas]
Auditorius:	[Už vertinimą atsakinga audito įmonė ir įstaiga]
Vertinimo laikotarpis:	nuo [data] iki [data] [paprastai nurodomi metai (12 mėn. laikotarpis), pasibaigiantys vertinimo darbo vietoje (vietoje atliekamų procedūrų) pradžios dieną]
Vertinimo darbo vietoje datos:	[nuo [data] iki [data]]

TURINYS

Nepriklausoma užtikrinimo ataskaita

112

Santrauka

117

Užduoties aplinkybės

126

Vidaus kontrolės sistema

127

Apskaitos sistema

129

Nepriklausomas išorės auditas

129

Dotacijos

129

Viešieji pirkimai

130

Finansinės priemonės

130

Draudimas gauti finansavimą

131

10.

Informacijos apie gavėjus skelbimas

131

11.

Asmens duomenų apsauga

131

Priedai

133

ŠIOS PAVYZDINĖS ATASKAITOS NAUDOJIMO INSTRUKCIJOS

Šioje pavyzdinėje ramsčiais grindžiamo vertinimo ataskaitoje auditoriui pateikiama ataskaitos forma ir struktūra, taip pat gairės dėl ataskaitos dalių turinio.

—	Visas pilkame fone pateiktas tekstas <kursyvu> yra rekomendacijos ir jis turėtų būti pašalintas.

—	Visą tekstą, pateiktą ne pilkame fone, auditorius gali panaudoti rengdamas ataskaitą. Auditorius gali keisti tekstą, išskyrus privalomą nepriklausomo auditoriaus ataskaitos tekstą, pagal savo poreikius.

Nepriklausomos auditoriaus užtikrinimo ataskaitos privalomu tekstu ir formuluotėmis reikėtų vadovautis visais atvejais ir jų negalima keisti.

Šis instrukcijų puslapis turi būti pašalintas iš ataskaitos.

NEPRIKLAUSOMA UŽTIKRINIMO ATASKAITA

Ramsčiais grindžiamas vertinimas

[visas subjekto pavadinimas ir adresas]

Mes atlikome [pavadinimas] (toliau – subjektas) ramsčiais grindžiamą vertinimą (toliau – vertinimas). Vertinimo tikslas – pateikti Europos Komisijai pagrįstą užtikrinimą dėl to, ar subjektas atitinka Finansinio reglamento, taikytino Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, 154 straipsnio 4 dalies a–f punktuose nustatytus reikalavimus ir Finansinio reglamento, taikytino Europos plėtros fondui, 29.1 straipsnyje nustatytus reikalavimus pagal ramsčius. Šie ramsčiai:

1.	Vidaus kontrolės sistema

2.	Apskaitos sistema

3.	Nepriklausomas išorės auditas

4.	Subsidijos <pašalinti, jei netaikytina>

5.	Viešieji pirkimai <pašalinti, jei netaikytina>

6.	Finansinės priemonės (1) <pašalinti, jei netaikytina>

7.	Draudimas gauti finansavimą

8.	Informacijos apie gavėjus skelbimas

9.	Asmens duomenų apsauga

Mūsų darbo apimtis ir mūsų išvados kiekvieno atitinkamo ramsčio atžvilgiu išdėstomos toliau.

Atitinkamos subjekto vadovybės ir auditoriaus pareigos

Subjekto vadovybė privalo užtikrinti, kad su ramsčiais susijusios sistemos, kontrolės priemonės, taisyklės ir procedūros atitiktų tarptautiniu lygiu pripažintus standartus bei Europos Komisijos nustatytus kiekvieno ramsčio kriterijus. Subjekto vadovybė taip pat atsako už informacijos ir dokumentų teikimą ir prieigos prie sistemų bei subjekto darbuotojų suteikimą auditoriui, jei tai būtina ir svarbu atliekant vertinimą.

Mūsų pareiga yra įvertinti įdiegtas sistemas ir subjekto taikomas kontrolės priemones, taisykles ir procedūras kiekvieno ramsčio atžvilgiu pagal kiekvieno ramsčio kriterijus ir paskelbti nustatytus faktus pagal šio vertinimo techninę užduotį.

Šioje techninė užduotyje nurodyta, kad mes privalome savo darbą atlikti vadovaudamiesi Tarptautinės buhalterių federacijos paskelbtu 3000-uoju tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ar peržvalgas“, jei šis standartas taikytinas konkrečiomis šio ramsčiais grindžiamo vertinimo aplinkybėmis. Pagal minėtą standartą atlikdami savo darbą mes privalome laikytis galiojančių etikos standartų.

Darbo apimtis visų ramsčių atžvilgiu

Mūsų užduotis yra atlikti vertinimą pagal kiekvieną ramstį, taip pat įvertinti subjekto įdiegtas sistemas bei taikomas kontrolės priemones, taisykles ir procedūras.

Atsižvelgdami į atitinkamo ramsčio reikalavimus, įvertinome atitinkamų sistemų, kontrolės priemonių, procedūrų ir taisyklių parengimą arba parengimą ir naudojimo veiksmingumą.

Atlikdami vertinimą, palyginome su sistemomis, kontrolės priemonėmis, taisyklėmis ir procedūromis susijusią faktinę informaciją bei duomenis su Komisijos nustatytais kriterijais. Šie kriterijai ir svarbos (reikšmingumo) lygmenys nurodyti mūsų išsamios ataskaitos 2.3 skirsnyje.

Siekdamas nustatyti, kas yra reikšmingas sistemų, kontrolės, taisyklių ir procedūrų trūkumas ar nepakankamumas, atsižvelgėme į Komisijos nustatytus kriterijus ir svarbos lygmenis, nes šie veiksniai gali turėti įtakos Komisijos sprendimui patikėti biudžeto vykdymo užduotis subjektui pagal netiesioginio valdymo principą.

Pirmiausia buvo vertinamos sistemos, kontrolės priemonės, taisyklės bei procedūros, taikomos subjekto įprastinėje veikloje. Šio vertinimo išvados nėra susijusios nei su dabartiniais, nei su būsimais konkrečiais veiksmais, projektais, sutartimis ar susitarimais.

Dėl savo būdingo ribotumo vidaus kontrolė ir kitos sistemos, taisyklės ir procedūros gali neužkirsti kelio klaidoms ar jų nenustatyti. Be to, šio sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų parengimo istorinio vertinimo projekciją į ateitį riboja rizika, kad šios sistemos, kontrolės priemonės, taisyklės ir procedūros nebebus tinkamos dėl pasikeitusių sąlygų arba kad pablogės atitiktis taisyklėms ir procedūroms.

Atsižvelgėme į visus įrodymus, kurie mums buvo pateikti atliekant darbą vietoje, kurį užbaigėme [baigiamojo posėdžio data], taip pat ir vėlesnes subjekto ir Europos Komisijos pastabas bei informaciją, pateiktą iki šios ataskaitos datos.

Esame įsitikinę, kad savo išvadoms pagrįsti surinkome pakankamai tinkamų įrodymų.

1 RAMSTIS. VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA

Vykdydami savo užduotį, įvertinome ar subjektas įdiegė veiksmingą, efektyvią ir ekonomišką vidaus kontrolės sistemą ir užtikrino jos veikimą. Todėl taikytomis procedūromis įvertinome vidaus kontrolės sistemos parengimą ir jos naudojimo veiksmingumą.

Atlikdami darbą, dėmesį sutelkėme į tuos vidaus kontrolės sudedamąsias dalis bei kontrolės priemones, kurias Komisija laiko svarbiais ir kurie išsamiai aprašyti vertinimo anketose.

Išvada

Apskritai, remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas įdiegė veiksmingą, efektyvią ir ekonomišką vidaus kontrolės sistemą ir užtikrino jos veikimą visais reikšmingais aspektais pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

Žr. mūsų nustatytus faktus, pateiktus 1.3 punkte, t. y. mūsų išsamios ataskaitos nustatytų faktų santrauką, kurioje nurodyti reikšmingi vidaus kontrolės sistemos trūkumai ir nepakankamumas.

Apskritai, dėl prieš tai einančioje pastraipoje nurodytų dalykų svarbos ir remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas neįdiegė veiksmingos, efektyvios ir ekonomiškos vidaus kontrolės sistemos ir neužtikrino jos veikimo visais reikšmingais aspektais pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

2 RAMSTIS. APSKAITOS SISTEMA

Pagal savo užduotį turime įvertinti, ar subjekto naudojama apskaitos sistema užtikrina tikslią, išsamią, patikimą ir operatyviai teikiamą informaciją. Todėl taikytomis procedūromis įvertinome apskaitos sistemos parengimą ir jos naudojimo veiksmingumą.

Atlikdami darbą, dėmesį sutelkėme į tuos apskaitos sistemos aspektus ir sudedamąsias dalis, kuriuos Komisija laiko svarbiais ir kurie išsamiai aprašyti vertinimo anketose.

Išvada

Apskritai, remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas naudoja tokią apskaitos sistemą, kuri užtikrina visais reikšmingais aspektais tikslią, išsamią, patikimą ir operatyviai teikiamą informaciją pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

Žr. mūsų nustatytus faktus, pateiktus 1.3 punkte, t. y. mūsų išsamios ataskaitos nustatytų faktų santrauką, kurioje nurodyti reikšmingi apskaitos sistemos trūkumai ir silpnosios vietos.

Apskritai, dėl prieš tai einančioje pastraipoje nurodytų dalykų svarbos ir remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas nenaudoja apskaitos sistemos, kuri visais reikšmingais aspektais užtikrintų tikslią, išsamią, patikimą ir operatyviai teikiamą informaciją pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

3 RAMSTIS. NEPRIKLAUSOMAS IŠORĖS AUDITAS

Vykdydami savo užduotį, įvertinome, ar yra numatytas nepriklausomas subjekto išorės auditas, kurį visais reikšmingais aspektais pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus atlieka nuo atitinkamo subjekto nepriklausoma audito tarnyba. Todėl taikytomis procedūromis įvertinome subjektui numatyto išorės audito sistemos parengimą.

Atlikdami darbą, dėmesį sutelkėme į tuos nepriklausomo išorės audito sistemos aspektus ir sudedamąsias dalis, kuriuos Komisija laiko svarbiais ir kurie išsamiai aprašyti vertinimo anketose.

Išvada

Apskritai, remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad yra numatytas nepriklausomas subjekto išorės auditas, kurį visais reikšmingais aspektais pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus turi atlikti nuo atitinkamo subjekto nepriklausoma audito tarnyba pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

Žr. mūsų nustatytus faktus, pateiktus 1.3 punkte, t. y. mūsų išsamios ataskaitos nustatytų faktų santrauką, kurioje nurodyti reikšmingi nepriklausomo išorės audito sistemos trūkumai ir nepakankamumas.

Apskritai, dėl prieš tai einančioje pastraipoje nurodytų dalykų svarbos ir remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad nėra numatytas nepriklausomas subjekto išorės auditas, kurį visais reikšmingais aspektais pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus turi atlikti nuo atitinkamo subjekto nepriklausoma audito tarnyba pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

4 RAMSTIS. DOTACIJOS

Vykdydami savo užduotį, įvertinome, ar subjektas taiko tinkamas taisykles ir procedūras, teikdamas ES fondų finansavimą dotacijų forma. Todėl taikytomis procedūromis įvertinome dotacijų sistemos parengimą ir jos naudojimo veiksmingumą.

Atlikdami darbą, dėmesį sutelkėme į tuos dotacijų sistemos aspektus ir sudedamąsias dalis, kuriuos Komisija laiko svarbiais ir kurie išsamiai aprašyti vertinimo anketose.

Išvada

Apskritai, remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas taiko visais reikšmingais aspektais tinkamas taisykles ir procedūras, teikdamas ES fondų finansavimą dotacijų forma, pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

Žr. mūsų nustatytus faktus, pateiktus 1.3 punkte, t. y. mūsų išsamios ataskaitos nustatytų faktų santrauką, kurioje nurodyti reikšmingi dotacijų sistemos trūkumai ir nepakankamumas.

Apskritai, dėl prieš tai einančioje pastraipoje nurodytų dalykų svarbos ir remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas netaiko visais reikšmingais aspektais tinkamų taisyklių ir procedūrų, teikdamas ES fondų finansavimą dotacijų forma, pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

5 RAMSTIS. VIEŠIEJI PIRKIMAI

Vykdydami savo užduotį, įvertinome, ar subjektas taiko tinkamas taisykles ir procedūras, teikdamas ES fondų finansavimą per viešuosius pirkimus. Todėl taikytomis procedūromis įvertinome viešųjų pirkimų sistemos sukūrimą ir jos naudojimo veiksmingumą.

Atlikdami darbą, dėmesį sutelkėme į tuos viešųjų pirkimų sistemos aspektus ir sudedamąsias dalis, kuriuos Komisija laiko svarbiais ir kurie išsamiai aprašyti vertinimo anketose.

Išvada

Apskritai, remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas taiko visais reikšmingais aspektais tinkamas taisykles ir procedūras, teikdamas ES fondų finansavimą per viešuosius pirkimus, pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

Žr. mūsų nustatytus faktus, pateiktus 1.3 punkte, t. y. mūsų išsamios ataskaitos nustatytų faktų santrauką, kurioje nurodyti reikšmingi viešųjų pirkimų sistemos trūkumai ir nepakankamumas.

Apskritai, dėl prieš tai einančioje pastraipoje nurodytų dalykų svarbos ir remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas netaiko visais reikšmingais aspektais tinkamų taisyklių ir procedūrų, teikdamas ES fondų finansavimą per viešuosius pirkimus, pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS (2)

Vykdydami savo užduotį, įvertinome, ar subjektas taiko tinkamas taisykles ir procedūras, teikdamas ES fondų finansavimą per finansines priemones. Todėl taikytomis procedūromis įvertinome subjekto naudojamų finansinių priemonių parengimą ir jų naudojimo veiksmingumą.

Atlikdami darbą, dėmesį sutelkėme į tuos subjekto naudojamų finansinių priemonių aspektus ir sudedamąsias dalis, kuriuos Komisija laiko svarbiais ir kurie išsamiai aprašyti vertinimo anketose.

Išvada

Apskritai, remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas taiko visais reikšmingais aspektais tinkamas taisykles ir procedūras, teikdamas ES fondų finansavimą per finansines priemones, pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

Žr. mūsų nustatytus faktus, pateiktus 1.3 punkte, t. y. mūsų išsamios ataskaitos nustatytų faktų santrauką, kurioje nurodyti reikšmingi subjekto naudojamų finansinių priemonių trūkumai ir nepakankamumas.

Apskritai, dėl prieš tai einančioje pastraipoje nurodytų dalykų svarbos ir remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas netaiko visais reikšmingais aspektais tinkamų taisyklių ir procedūrų, teikdamas ES fondų finansavimą per finansines priemones, pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

7 RAMSTIS. DRAUDIMAS GAUTI FINANSAVIMĄ

Vykdydami savo užduotį, įvertinome, ar subjektas taiko tinkamas draudimo trečiosioms šalims gauti finansavimą taisykles ir procedūras.

Todėl taikytomis procedūromis įvertinome šiuo tikslu subjekto vykdomų priemonių parengimą ir naudojimo veiksmingumą.

Atlikdami darbą, dėmesį sutelkėme į tuos draudimo gauti finansavimą pagrindus bei subjekto taikomas priemones, kuriuos Komisija laiko svarbiais ir kurie išsamiai aprašyti vertinimo anketose.

Išvada

Apskritai, remdamiesi savo atliktu darbu, manome, jog subjektas taiko tinkamas draudimo trečiosioms šalims gauti finansavimą taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

Žr. mūsų nustatytus faktus, pateiktus 1.3 punkte, t. y. mūsų išsamios ataskaitos nustatytų faktų santrauką, kurioje nurodyti reikšmingi subjekto draudimo gauti finansavimą sistemos trūkumai ir nepakankamumas.

Apskritai, dėl prieš tai einančioje pastraipoje nurodytų dalykų svarbos ir remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas netaiko tinkamų draudimo trečiosioms šalims gauti finansavimą taisyklių ir procedūrų pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

8 RAMSTIS. INFORMACIJOS APIE GAVĖJUS SKELBIMAS

Vykdydami savo užduotį, vertinome, ar subjektas tinkamai ir laiku paviešina informaciją apie lėšų gavėjus.

Todėl taikytomis procedūromis įvertinome šiuo tikslu subjekto vykdomų priemonių parengimą ir naudojimo veiksmingumą.

Atlikdami darbą, dėmesį sutelkėme į tuos reikalavimus, kuriuos Komisija laiko svarbiais ir kurie išsamiai aprašyti vertinimo anketose.

Išvada

Apskritai, remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas taiko tinkamas tinkamo ir savalaikio informacijos apie lėšų gavėjus paskelbimo taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

Žr. mūsų nustatytus faktus, pateiktus 1.3 punkte, t. y. mūsų išsamios ataskaitos nustatytų faktų santrauką, kurioje nurodyti reikšmingi subjekto naudojamos informacijos apie gavėjus skelbimo sistemos trūkumai ir silpnosios vietos.

Apskritai, dėl prieš tai einančioje pastraipoje nurodytų dalykų svarbos ir remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas netaiko tinkamų tinkamo ir savalaikio informacijos apie gavėjus paskelbimo taisyklių ir procedūrų pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

9 RAMSTIS. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

Vykdydami savo užduotį, vertinome, ar subjektas užtikrina asmens duomenų apsaugą, lygiavertę numatytai Finansinio reglamento 5 straipsnyje.

Todėl taikytomis procedūromis įvertinome šiuo tikslu subjekto vykdomų priemonių parengimą ir naudojimo veiksmingumą.

Atlikdami darbą, dėmesį sutelkėme į tuos reikalavimus bei subjekto taikomas priemones, kuriuos Komisija laiko svarbiais ir kurie išsamiai aprašyti vertinimo anketose.

Išvada

Apskritai, remdamiesi savo atliktu darbu, manome, jog subjektas taiko tinkamas asmens duomenų apsaugos taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

Apskritai, dėl prieš tai einančioje pastraipoje nurodytų dalykų svarbos ir remdamiesi savo atliktu darbu, manome, kad subjektas netaiko tinkamų asmens duomenų apsaugos taisyklių ir procedūrų pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus.

Platinimas ir naudojimas

Šią ataskaitą užsakė subjektas, ir ji skirta tik informuoti subjektą bei Europos Komisiją ir būti jų naudojama.

Auditoriaus parašas <asmuo arba įmonė, arba abu, atsižvelgiant į poreikį>.

Pasirašančio auditoriaus vardas ir pavardė (pavadinimas) <asmuo arba įmonė, arba abu, atsižvelgiant į poreikį>.

Auditoriaus adresas <už auditą atsakinga įstaiga>.

Pasirašymo data <netaikytina ataskaitų projektams. Data, kai pasirašoma galutinė ataskaita.>

1. SANTRAUKA

1.1. Išvados

Toliau pateikiama mūsų išvadų santrauka kiekvieno ramsčio atžvilgiu.

RAMSTIS

IŠVADA

1.	Vidaus kontrolės sistema

TAIP/NE

Ar subjektas įdiegė efektyvią, veiksmingą ir ekonomišką vidaus kontrolės sistemą ir užtikrina jos veikimą visais reikšmingais aspektais pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

2.	Apskaitos sistema

TAIP/NE

Ar subjektas naudoja tokią apskaitos sistemą, kuri užtikrina visais reikšmingais aspektais tikslią, išsamią, patikimą ir operatyviai teikiamą informaciją pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

3.	Nepriklausomas išorės auditas

TAIP/NE

Ar subjektas vertinamas atliekant nepriklausomą išorės auditą, kurį visais reikšmingais aspektais pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus turi atlikti nuo atitinkamo subjekto nepriklausoma audito tarnyba pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

Dotacijos

(TAIP/NE/NĖRA DUOMENŲ)

Ar subjektas taiko tinkamas ES fondų finansavimo skyrimo dotacijų forma taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

5.	Viešieji pirkimai

(TAIP/NE/NĖRA DUOMENŲ)

Ar subjektas taiko visais reikšmingais aspektais tinkamas ES fondų finansavimo skyrimo vykdant viešuosius pirkimus taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

6.	Finansinės priemonės

(TAIP/NE/NĖRA DUOMENŲ)

Ar subjektas taiko visais reikšmingais aspektais tinkamas ES fondų finansavimo skyrimo per finansines priemones taisykles ir procedūras pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus?

Visų pirma, ar subjektas taiko tinkamas taisykles ir procedūras dėl:

kredito rizikos sistemos bei vidaus rizikos reitingų sistemos naudojimo;

(TAIP/NE/NĖRA DUOMENŲ)

mokesčių vengimo ir nebendradarbiaujančių jurisdikcijų;

(TAIP/NE/NĖRA DUOMENŲ)

kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu?

(TAIP/NE/NĖRA DUOMENŲ)

7.	Draudimas gauti finansavimą

(TAIP/NE/NĖRA DUOMENŲ)

Ar subjektas taiko tinkamas draudimo trečiosioms šalims gauti finansavimą viešųjų pirkimų, dotacijų ir (arba) finansinių priemonių forma taisykles ir procedūras?

(TAIP/NE/NĖRA DUOMENŲ)

8.	Informacijos apie gavėjus skelbimas

(TAIP/NE/NĖRA DUOMENŲ)

Ar subjektas paviešina informaciją apie lėšų gavėjus tinkamai ir per pagrįstus laikotarpius?

(TAIP/NE/NĖRA DUOMENŲ)

9.	ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

(TAIP/NE/NĖRA DUOMENŲ)

Ar subjektas užtikrina asmens duomenų apsaugą, lygiavertę numatytai Finansinio reglamento 5 straipsnyje (3)?

(TAIP/NE/NĖRA DUOMENŲ)

1.2. Veiksmų planas

<Siūloma veiksmų plano apimtis: ne daugiau kaip 2 puslapiai>

Padarėme išvadą, kad subjektas ne visiškai atitinka ramsčio (-ių) [nurodyti ramstį (-čius)] reikalavimus.

Nustatėme rimtų trūkumų ir nepakankamumą … <trumpai aprašykite nepakankamumą ir pagrindinius trūkumus atitinkamo (-ų) ramsčio (-ių) atžvilgiu pagal 1.3 punkte nustatytus faktus>.

Pateikėme keletą itin svarbių rekomendacijų minėtiems pagrindiniams trūkumams ištaisyti <trumpai aprašykite itin svarbias rekomendacijas atitinkamo (-ų) ramsčio (-ių) atžvilgiu pagal 1.3 punkte išdėstytas rekomendacijas>.

Siūlome subjektui įgyvendinti šias rekomendacijas, kad jam galėtų būti patikėtos biudžeto vykdymo užduotys Europos Komisijai taikant netiesioginį valdymą.

Šiuo tikslu siūlome veiksmų planą, kuriame pateiktas nepakankamumo ir trūkumų išnagrinėjimo ir ištaisymo grafikas. Šis veiksmų planas ir pridedamas mūsų siūlomų priemonių įgyvendinimo grafikas yra aptartas ir suderintas su subjektu <Jei įmanoma, veiksmų planas turėtų būti suderintas su subjektu prieš pateikiant galutinę auditoriaus ataskaitą. Jei tai neįmanoma, turi būti aiškiai nurodyta, kodėl>.

Veiksmų planas

<Čia aprašykite veiksmų planą, aptardami šiuos esminius aspektus kiekvieno atitinkamo ramsčio atžvilgiu:

—	trumpai aprašykite nustatytus pagrindinius faktus, t. y. reikšmingus sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų trūkumus ir nepakankamumą,

—	trumpai aprašykite pasiūlytą veiksmų planą šiems trūkumams ir nepakankamumui pašalinti. Veiksmų plane turėtų būti aiškiai nurodyta, kurios pasiūlytos priemonės (t. y. itin svarbios rekomendacijos) bus įgyvendintos ir kokiu būdu, taip pat pateiktas aiškus ir realus grafikas.>

1.3. Nustatytų faktų ir rekomendacijų santrauka

Toliau pateikta mūsų nustatytų faktų ir rekomendacijų kiekvieno ramsčio atžvilgiu santrauka.

Nustatyti faktai

Pagrindiniai nustatyti faktai susiję su reikšmingais sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų trūkumais ar nepakankamumu. Sąvoka „reikšmingas“ reiškia, kad mes šiuos veiksnius laikome tokiais svarbiais Komisijai, kad jie gali turėti įtakos jos sprendimui patikėti biudžeto vykdymo užduotis subjektui pagal netiesioginio valdymo principą. Taigi, jei ramsčio atžvilgiu nustatyti faktai reikšmingi, turėjome dėl jo pateikti neigiamą išvadą.

Pagrindiniai nustatyti faktai taip pat apima atvejus, kai keli nustatyti faktai, vertinami atskirai, nėra susiję su reikšmingu trūkumu ar nepakankamumu, bet vertinant juos kartu, nustatomas reikšmingas trūkumas ar nepakankamumas. Tokių nustatytų faktų bendras poveikis laikomas tokiu rimtu (t. y. reikšmingu), jog lėmė mūsų išvadą, kad subjektas neatitinka reikalavimų pagal atitinkamą ramstį (t. y. daroma išvada – „ne“).

Visi kiti nustatyti faktai yra nereikšmingi, ir apie juos, mūsų nuomone, reikėtų informuoti subjektą. Šie faktai susiję su sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų trūkumais ir nepakankamumu, kurie, imant atskirai ar kartu, kelia mažesnį tiesioginį pavojų, kad tikslai pagal atitinkamą ramstį nebus pasiekti.

Rekomendacijos

Itin svarbios rekomendacijos susijusios su reikšmingais sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų trūkumais ir nepakankamumu, taip pat su atvejais, kai Europos Komisijos kriterijų ir (arba) tarptautiniu mastu pripažintų ramsčiams taikytinų standartų nėra (reguliariai) laikomasi.

Kitos mūsų rekomendacijos yra susijusios su visais kitais nustatytais faktais, kurie nėra reikšmingi. Tokiais atvejais sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų trūkumai ir nepakankamumas neturi didelio ar tiesioginio poveikio šių sistemų, kontrolės priemonių, taisyklių ir procedūrų tikslams. Vis dėlto subjektui reikėtų įgyvendinti pasiūlytas priemones, nes tai suteiktų galimybę patobulinti jo sistemas, kontrolės priemones, taisykles ar procedūras, siekiant didesnio veiksmingumo ir (arba) efektyvumo.

Visos mūsų rekomendacijos pateiktos 3–8 skirsniuose.

Siūlome subjektui įgyvendinti mūsų itin svarbias rekomendacijas, kaip nurodyta šios ataskaitos 1.2 punkte pateiktame veiksmų plane.

1 RAMSTIS. VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA
Pagrindiniai nustatyti faktai (itin svarbios rekomendacijos)
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Kiti nustatyti faktai/kitos rekomendacijos
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Pastaba. Nustatyto fakto (rekomendacijos) numeris ir aprašymas turi atitikti išsamų nustatytų faktų (rekomendacijos) aprašymą, pateiktą, atitinkamai, 3.3.1 ir 3.3.2 punktuose.

2 RAMSTIS. APSKAITOS SISTEMA
Pagrindiniai nustatyti faktai (itin svarbios rekomendacijos)
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Kiti nustatyti faktai/kitos rekomendacijos
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Pastaba. Nustatyto fakto (rekomendacijos) numeris ir aprašymas turi atitikti išsamų nustatytų faktų (rekomendacijos) aprašymą, pateiktą, atitinkamai, 4.3.1 ir 4.3.2 punktuose.

3 RAMSTIS. NEPRIKLAUSOMAS IŠORĖS AUDITAS
Pagrindiniai nustatyti faktai (itin svarbios rekomendacijos)
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Kiti nustatyti faktai/kitos rekomendacijos
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau 2 eilučių>
2.

3.

Tęsti

Pastaba. Nustatyto fakto (rekomendacijos) numeris ir aprašymas turi atitikti išsamų nustatytų faktų (rekomendacijos) aprašymą, pateiktą, atitinkamai, 5.3.1 ir 5.3.2 punktuose.

4 RAMSTIS. DOTACIJOS
Pagrindiniai nustatyti faktai (itin svarbios rekomendacijos)
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Kiti nustatyti faktai/kitos rekomendacijos
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Pastaba. Nustatyto fakto (rekomendacijos) numeris ir aprašymas turi atitikti išsamų nustatytų faktų (rekomendacijos) aprašymą, pateiktą, atitinkamai, 6.3.1 ir 6.4.2 punktuose.

5 RAMSTIS. VIEŠIEJI PIRKIMAI
Pagrindiniai nustatyti faktai (itin svarbios rekomendacijos)
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Kiti nustatyti faktai/kitos rekomendacijos
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Pastaba. Nustatyto fakto (rekomendacijos) numeris ir aprašymas turi atitikti išsamų nustatytų faktų (rekomendacijos) aprašymą, pateiktą, atitinkamai, 7.3.1 ir 7.3.2 punktuose.

6 RAMSTIS. FINANSINĖS PRIEMONĖS
Pagrindiniai nustatyti faktai (itin svarbios rekomendacijos)
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Kiti nustatyti faktai/kitos rekomendacijos
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Pastaba. Nustatyto fakto (rekomendacijos) numeris ir aprašymas turi atitikti išsamų nustatytų faktų (rekomendacijos) aprašymą, pateiktą, atitinkamai, 8.3.1 ir 8.3.2 punktuose.

7 RAMSTIS. DRAUDIMAS GAUTI FINANSAVIMĄ
Pagrindiniai nustatyti faktai (itin svarbios rekomendacijos)
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Kiti nustatyti faktai/kitos rekomendacijos
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Pastaba. Nustatyto fakto (rekomendacijos) numeris ir aprašymas turi atitikti išsamų nustatytų faktų (rekomendacijos) aprašymą, pateiktą, atitinkamai, 9.3.1 ir 9.3.2 punktuose.

8 RAMSTIS – INFORMACIJOS APIE GAVĖJUS SKELBIMAS
Pagrindiniai nustatyti faktai (itin svarbios rekomendacijos)
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Kiti nustatyti faktai/kitos rekomendacijos
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Pastaba. Nustatyto fakto (rekomendacijos) numeris ir aprašymas turi atitikti išsamų nustatytų faktų (rekomendacijos) aprašymą, pateiktą, atitinkamai, 10.3.1 ir 10.3.2 punktuose.

9 RAMSTIS. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
Pagrindiniai nustatyti faktai (itin svarbios rekomendacijos)
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Kiti nustatyti faktai/kitos rekomendacijos
Nr.	Nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas
1.	Nustatytas faktas: <trumpas nustatyto fakto aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
	Rekomendacija: <trumpas rekomendacijos aprašymas, ne daugiau kaip 2 eil.>
2.

3.

Tęsti

Pastaba. Nustatyto fakto (rekomendacijos) numeris ir aprašymas turi atitikti išsamų nustatytų faktų (rekomendacijos) aprašymą, pateiktą, atitinkamai, 11.3.1 ir 11.3.2 punktuose.

2. UŽDUOTIES APLINKYBĖS

2.1. Aplinkybės

Bendrajam Europos Sąjungos (toliau – ES) biudžetui taikytino Finansinio reglamento (4) (toliau – FR) 154 straipsnyje, išdėstyti biudžeto vykdymo metodai, įskaitant netiesioginį valdymą. Taikant netiesioginį valdymą, Komisija biudžeto vykdymą gali patikėti valstybėms, organizacijoms ir įstaigomis (toliau – subjektai), nurodytoms FR 62 straipsnyje. Tai gali būti šie subjektai:

—	trečiosios valstybės arba jų paskirtos įstaigos, pavyzdžiui, Kambodžos Karalystės vidaus reikalų ministerija,

—	tarptautinės organizacijos bei jų agentūros, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų vystymosi programa (JTVP),

—	viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, pavyzdžiui, „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ (KfW),

—	įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, tačiau kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jei jos užtikrina tinkamas finansines garantijas, pavyzdžiui, „Cassa Depositi e Prestiti“ (CDP).

1)	vidaus kontrolės sistema;

2)	apskaitos sistema;

3)	nepriklausomu išorės auditu;

taip pat taisyklėmis ir procedūromis, susijusiomis su:

4)	finansavimu iš ES fondų skiriant dotacijas;

5)	viešaisiais pirkimais;

6)	finansinėmis priemonėmis (5);

taip pat:

7)	draudimu gauti finansavimą;

8)	informacijos apie gavėjus skelbimu;

9)	asmens duomenų apsauga.

2.2. Vertinamo subjekto aprašymas

<Pateikite subjekto aprašymą. Rekomenduojama apimtis: ne daugiau kaip 2 psl.

Pagrindinės subjekto savybės, organizacinė struktūra, veiklos ir operacijų pobūdis, ir kt.>

2.3. Vertinimo kriterijai ir reikšmingumas

Kiekvienam ramsčiui taikytini trys kriterijų lygmenys, kuriuos nustatė Europos Komisija, suformuluodama (pagrindinius) klausimus, pateiktus techninės užduoties 2 priede „Vertinimo anketa ir kriterijai“ir 2a priede „Vertinimo anketa“. Siekdami nustatyti, kas yra reikšmingas sistemų, kontrolės, taisyklių ir procedūrų trūkumas ar silpnoji vieta, atsižvelgėme į Komisijos nustatytus kriterijus ir svarbos lygmenis (vertinimo ribas), nes šie veiksniai gali turėti įtakos Komisijos sprendimui patikėti biudžeto vykdymo užduotis pagal netiesioginio valdymo principą subjektui.

1 lygmuo (Finansinis reglamentas)

Kiekvienam ramsčiui taikytinas vienas bendras 1 lygmens klausimas ( 2 priede „Vertinimo anketa ir kriterijai“), pagrįstas Finansiniu reglamentu. Yra tik du galimi atsakymai.

—	1 lygmenyje atsakymas į klausimą yra „taip“. Tai reiškia, kad subjektas atitinka atitinkamo ramsčio reikalavimus. Mūsų išvada yra teigiama, taigi pateikiama besąlyginė nuomonė.

—	1 lygmenyje atsakymas į klausimą yra „ne“. Tai reiškia, kad subjektas neatitinka atitinkamo ramsčio reikalavimų. Šiuo atveju mūsų išvada yra neigiama, taigi pateikiama neigiama nuomonė pagal tarptautinius standartus.

2 lygmuo (pagrindinės ramsčių sudedamosios dalys)

2 lygmens pagrindiniai klausimai susiję su kriterijais, kuriuos Komisija laiko esminiais. Todėl pagrindiniai klausimai bei kriterijai nustatyti kiekvieno ramsčio pagrindinėmis sudedamosioms dalimis. Sudedamosios dalys iš esmės yra paramsčiai, kuriuos savo ruožtu sudaro klausimų grupės, pateiktos 2a priede„Vertinimo anketa“.

Vadovaudamiesi savo profesine nuomone, 2 priede „Vertinimo anketa ir kriterijai“ balais nuo 0 iki 10 įvertinome kiekvieną 2 lygmens sudedamąją dalį, remdamiesi taikant 2a priedą gauta informacija bei įrodymais.

3 lygmuo (Vertinimo anketa, sudaryta iš klausimų grupių)

2a priede „Vertinimo anketa“ pateiktos klausimų, susijusių su 2 lygmens pagrindinėmis ramsčių sudedamosiomis dalimis, grupės. Šiomis išsamių klausimų grupėmis mes vadovavomės, jie iš esmės yra galimi pavyzdžiai. Tai reiškia, kad mes galime (bet neprivalome) pasinaudoti (visais) šiais klausimais (jų grupėmis) vertindami kiekvieną 2 lygmens sudedamąją dalį.

Suformulavome papildomus klausimus ir atlikome papildomas procedūras bei testus, kai manėme, jog tai būtina ar tinkama. Visų 2a priede pateiktų klausimų atžvilgiu mes visapusiškai rėmėmės savo profesine nuomone, kad balais įvertintume pagrindines ramsčio 2 lygmens sudedamąsias dalis.

3. VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA

3.1. Vidaus kontrolės sistemos aprašymas

<Aprašykite pagrindines subjekto vidaus kontrolės sistemos savybes. Rekomenduojama apimtis: ne daugiau kaip 2 psl.>

3.2. Atlikto darbo santrauka ir naudoti vertinimo kriterijai

3.3. Nustatyti faktai ir rekomendacijos

Mūsų nustatyti faktai ir rekomendacijos pateikiami toliau.

3.3.1 Pagrindiniai nustatyti faktai ir itin svarbios rekomendacijos

Nustatyto fakto (rekomendacijos) Nr. [numeris]

Antraštė [trumpas nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas]

Nustatyto fakto aprašymas:

[išsamiai aprašykite nustatytus faktus, kriterijus, priežastis ir poveikį]

Rekomendacijos aprašymas:

[išsamiai aprašykite rekomendaciją]

Subjekto pastabos:

[nurodykite, ar subjektas sutinka (nesutinka) su nustatytais faktais (rekomendacija) ir aprašykite subjekto pastabas]

Komisijos pastabos:

[Aprašykite Komisijos pastabas]

Papildomos auditoriaus pastabos:

[pildoma tik tuo atveju, jei subjektas nesutinka su auditoriaus nustatytais faktais (rekomendacija), tačiau auditorius vis tiek mano, jog nustatyti faktai (rekomendacija) yra pagrįsti. Tokiu atveju auditorius šioje dalyje turėtų paneigti subjekto komentarus ir paaiškinti, kodėl nustatyti faktai patvirtinami]

3.3.2. Kiti nustatyti faktai ir rekomendacijos

Nustatyto fakto (rekomendacijos) Nr. [numeris]

Antraštė [trumpas nustatyto fakto (rekomendacijos) aprašymas]

Nustatyto fakto aprašymas:

[išsamiai aprašykite nustatytus faktus, kriterijus, priežastis ir poveikį]

Rekomendacijos aprašymas:

[išsamiai aprašykite rekomendaciją]

Subjekto pastabos:

[nurodykite, ar subjektas sutinka (nesutinka) su nustatytais faktais (rekomendacija) ir aprašykite subjekto pastabas]

Komisijos pastabos:

[Aprašykite Komisijos pastabas]

Papildomos auditoriaus pastabos:

4. APSKAITOS SISTEMA

< Žr. 3 skirsnį „Vidaus kontrolės sistema“. Naudotina ta pati struktūra ir turinys.>

4.1. Apskaitos sistemos aprašymas

(…)

4.2. Atlikto darbo santrauka ir naudoti vertinimo kriterijai

4.3. Nustatyti faktai ir rekomendacijos

Mūsų nustatyti faktai ir rekomendacijos pateikiami toliau.

i)	Pagrindiniai nustatyti faktai ir itin svarbios rekomendacijos (…)

ii)	Kiti nustatyti faktai ir rekomendacijos (…)

5. NEPRIKLAUSOMAS IŠORĖS AUDITAS

< Žr. 3 skirsnį „Vidaus kontrolės sistema“. Naudotina ta pati struktūra ir turinys.>

a)	Nepriklausomo išorės audito sistemos aprašymas (…)

Atlikto darbo santrauka ir naudoti vertinimo kriterijai

Nustatyti faktai ir rekomendacijos

Mūsų nustatyti faktai ir rekomendacijos pateikiami toliau.

i)	Pagrindiniai nustatyti faktai ir itin svarbios rekomendacijos (…)

ii)	Kiti nustatyti faktai ir rekomendacijos (…)

6. DOTACIJOS

< Žr. 3 skirsnį „Vidaus kontrolės sistema“. Naudotina ta pati struktūra ir turinys.>

a)	Dotacijų sistemos aprašymas (…)

Atlikto darbo santrauka ir naudoti vertinimo kriterijai

Nustatyti faktai ir rekomendacijos

Mūsų nustatyti faktai ir rekomendacijos pateikiami toliau.

i)	Pagrindiniai nustatyti faktai ir itin svarbios rekomendacijos (…)

ii)	Kiti nustatyti faktai ir rekomendacijos (…)

7. VIEŠIEJI PIRKIMAI

< Žr. 3 skirsnį „Vidaus kontrolės sistema“. Naudotina ta pati struktūra ir turinys.>

a)	Viešųjų pirkimų sistemos aprašymas (…)

Atlikto darbo santrauka ir naudoti vertinimo kriterijai

Nustatyti faktai ir rekomendacijos

Mūsų nustatyti faktai ir rekomendacijos pateikiami toliau.

i)	Pagrindiniai nustatyti faktai ir itin svarbios rekomendacijos (…)

ii)	Kiti nustatyti faktai ir rekomendacijos (…)

8. FINANSINĖS PRIEMONĖS (6)

< Žr. 3 skirsnį „Vidaus kontrolės sistema“. Naudotina ta pati struktūra ir turinys.>

a)	Finansinės priemonės aprašymas (…)

Atlikto darbo santrauka ir naudoti vertinimo kriterijai

Nustatyti faktai ir rekomendacijos

Mūsų nustatyti faktai ir rekomendacijos pateikiami toliau.

i)	Pagrindiniai nustatyti faktai ir itin svarbios rekomendacijos (…)

ii)	Kiti nustatyti faktai ir rekomendacijos (…)

9. DRAUDIMAS GAUTI FINANSAVIMĄ

< Žr. 3 skirsnį „Vidaus kontrolės sistema“. Naudotina ta pati struktūra ir turinys.>

a)	Sistemos, pagal kurią taikomas draudimas gavėjams gauti finansavimą, aprašymas (…)

Atlikto darbo santrauka ir naudoti vertinimo kriterijai

Nustatyti faktai ir rekomendacijos

Mūsų nustatyti faktai ir rekomendacijos pateikiami toliau.

i)	Pagrindiniai nustatyti faktai ir itin svarbios rekomendacijos (…)

ii)	Kiti nustatyti faktai ir rekomendacijos (…)

10. INFORMACIJOS APIE GAVĖJUS SKELBIMAS

< Žr. 3 skirsnį „Vidaus kontrolės sistema“. Naudotina ta pati struktūra ir turinys.>

a)	Informacijos apie gavėjus skelbimo sistemos aprašymas (…)

Atlikto darbo santrauka ir naudoti vertinimo kriterijai

nustatyti faktai ir rekomendacijos

Mūsų nustatyti faktai ir rekomendacijos pateikiami toliau.

i)	Pagrindiniai nustatyti faktai ir itin svarbios rekomendacijos (…)

ii)	Kiti nustatyti faktai ir rekomendacijos (…)

11. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

< Žr. 3 skirsnį „Vidaus kontrolės sistema“. Naudotina ta pati struktūra ir turinys.>

a)	Naudojamos asmens duomenų apsaugos sistemos aprašymas (…)

Atlikto darbo santrauka ir naudoti vertinimo kriterijai

nustatyti faktai ir rekomendacijos

Mūsų nustatyti faktai ir rekomendacijos pateikiami toliau.

i)	Pagrindiniai nustatyti faktai ir itin svarbios rekomendacijos (…)

ii)	Kiti nustatyti faktai ir rekomendacijos (…)

(1) Sąvoka „finansinės priemonės“ apima ir biudžeto garantijas.

(2) Tai apima biudžeto garantijas, apmokestinimą bei KPP/KTF reikalavimus. Prašom pateikti išvadas dėl kiekvieno papunkčio (6a, 6b ir 6c), taip pat bendras išvadas viso ramsčio atžvilgiu.

(3) Nepažeidžiant reglamentų (ES) 2018/1725 ir (ES) 2016/679 nuostatų.

(4) Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046.

(5) Laikoma, kad sąvoka „finansinės priemonės“ apima ir biudžeto garantijas.

(6) Įskaitant biudžeto garantijas

1 priedas

Asmenys, į kuriuos kreiptasi, ir asmenys, dalyvavę atliekant vertinimą

Auditorius [audito įmonės pavadinimas]
[Pirmo asmens vardas ir pavardė]	[nurodykite audito įmonės darbuotojo, kuris iš esmės atsakingas už užduotį ir jos atlikimą, taip pat už įmonės rengiamą ataskaitą, pareigas, pavyzdžiui, partneris, direktorius ar pan.]
[Antro asmens vardas ir pavardė – neprivaloma]	[neprivaloma (jei tai atitinka audito įmonės praktiką ir žmogiškųjų išteklių politiką). Nurodykite auditui vadovaujančio audito įmonės darbuotojo pareigas, pavyzdžiui, vyresnysis vadovas]

Vertinamas subjektas [subjekto pavadinimas]
[Pirmo asmens vardas ir pavardė]	[nurodykite jo pareigas subjekte, pavyzdžiui, direktorius, finansų direktorius, buhalteris, programų vadovas]
[Antro asmens vardas ir pavardė]	[t. p.]
[Trečio asmens vardas ir pavardė, t. t.]	[t. p.]

Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas (kitas generalinis direktoratas)
[Pirmo asmens vardas ir pavardė]	[nurodykite pareigas ir Komisijos padalinį, pavyzdžiui, finansų, sutarčių ir audito skyriaus vadovas]
[Antro asmens vardas ir pavardė]	[t. p.]
[Trečio asmens vardas ir pavardė, t. t.]	[t. p.]

Europos Komisijos delegacija [valstybė]
[Pirmo asmens vardas ir pavardė]	[nurodykite pareigas ES delegacijoje, pavyzdžiui, finansų ir sutarčių skyriaus vadovas, programų pareigūnas, sutarčių pareigūnas, finansų pareigūnas ir pan.]
[Antro asmens vardas ir pavardė]	[t. p.]
[Trečio asmens vardas ir pavardė, t. t.]	[t. p.]

[Nurodykite bet kokios kitos išorės organizacijos ar asmens, į kurį kreiptasi ar kuris dalyvavo atliekant auditą (pavyzdžiui, įstatymu numatytų auditorių ar techninių padėjėjų), pavadinimą (vardą, pavardę). Pašalinkite, jei netaikytina]

[Pirmo asmens vardas ir pavardė]	[nurodykite pareigas organizacijoje]
[Antro asmens vardas ir pavardė, t. t.]	[t. p.]

2 priedas

Vertinimo anketa ir kriterijai

<Šiame priede turi būti pateikta techninės užduoties 2 priedo, t. y. auditoriaus užpildytos anketos ir kriterijų, kopija>.

3 priedas

Vertinimo anketa

<Šiame priede turi būti pateikta TU 2a priedo, t. y. auditoriaus užpildytos vertinimo anketos kopija. Auditorius šį dokumentą gali pateikti kaip atskirą šios ataskaitos priedą>.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 191

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	62 metai 2019m. birželio 6d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2019/C 191/01	Euro kursas	1
2019/C 191/02	2019 m. balandžio 17 d. Komisijos sprendimas dėl ramsčiais pagrįstos metodikos, naudojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046, naujos techninės užduoties nustatymo	2
	PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
	ELPA Priežiūros tarnyba
2019/C 191/03	Priemonė nėra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį	137

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2019/C 191/04	Kvietimas teikti paraiškas – EACEA/12/2019 – Programa Erasmus+, 3 pagrindinis veiksmas Politikos reformų rėmimas – Europos jaunimas kartu	138
	Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)
2019/C 191/05	Pranešimas apie viešąjį konkursą	143

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1257
JPY	Japonijos jena	121,96
DKK	Danijos krona	7,4682
GBP	Svaras sterlingas	0,88631
SEK	Švedijos krona	10,6255
CHF	Šveicarijos frankas	1,1163
ISK	Islandijos krona	139,50
NOK	Norvegijos krona	9,7738
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,657
HUF	Vengrijos forintas	321,51
PLN	Lenkijos zlotas	4,2778
RON	Rumunijos lėja	4,7243
TRY	Turkijos lira	6,4344
AUD	Australijos doleris	1,6114
CAD	Kanados doleris	1,5070
HKD	Honkongo doleris	8,8257
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6943
SGD	Singapūro doleris	1,5364
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 324,33
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,5890
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7754
HRK	Kroatijos kuna	7,4155
IDR	Indonezijos rupija	15 990,01
MYR	Malaizijos ringitas	4,6711
PHP	Filipinų pesas	58,280
RUB	Rusijos rublis	73,3295
THB	Tailando batas	35,302
BRL	Brazilijos realas	4,3427
MXN	Meksikos pesas	22,0886
INR	Indijos rupija	78,0475

Sprendimo priėmimo data	2019 m. kovo 20 d.
Bylos Nr.	81036
Sprendimo Nr.	018/19/COL
ELPA valstybė	Norvegija
Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)	Naftos žvalgybos išlaidų mokestinės vertės grąžinimas
Teisinis pagrindas	Naftos mokesčio aktas
Priemonės rūšis
Tikslas
Pagalbos forma	pagalba neteikiama
Biudžetas
Intensyvumas
Trukmė
Ekonomikos sektoriai	Žalios naftos ir gamtinių dujų gavyba
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas
Kita informacija