Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Už Europos pagrindų direktyvą dėl minimalių pajamų“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 190/01)

Pranešėjas Georges DASSIS

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 3 15
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
Priimta skyriuje	2018 12 18
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 2 20
Plenarinė sesija Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	158/81/12

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nuo tada, kai 1952 m. buvo įkurta pirmoji Europos bendrija (EAPB), dvi Europos piliečių kartos iš esmės pritarė Europos integracijos projektui. Ekonominė ir socialinė sanglauda buvo svarbus piliečių pritarimo šiam projektui veiksnys.

1.2.

Prasidėjus ekonomikos krizei, kuri sekė 2008 m. finansų krizę, ir nepaisant pastaraisiais metais pastebimo ekonomikos atsigavimo, ilgalaikių bedarbių ir skurstančių darbuotojų skurdo lygis toliau auga ir daugelyje ES valstybių narių vis dar kelia susirūpinimą.

1.3.

Iki šiol ES teisės aktai ir įsipareigojimai, pavyzdžiui, strategija „Europa 2020“, kuria siekta asmenų, kuriems gresia skurdas, skaičių sumažinti 20 milijonų, nedavė lauktų rezultatų. Tam, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, nepakanka taikyti subsidiarumo principo kartu su vieninteliu jo mechanizmu – atviru koordinavimo metodu.

1.4.

Įpareigojanti Europos deramų minimalių pajamų sistema, kuri leistų valstybių narių minimalių pajamų schemas taikyti plačiau, jas remti ir užtikrinti, kad jos būtų „deramos“(pakankamos), taptų reikšmingas pradinis Europos rimtos ir nepaliaujamos skurdo Europoje problemos sprendimas. Tai visiškai atitiktų Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio paskelbtą Europos socialinį AAA reitingą, ir piliečiams būtų duotas aiškus ženklas, kad Sąjunga jais rūpinasi.

1.5.

Būtų galima parengti direktyvą, kuria būtų apibrėžta orientacinė sistema, pagal kurią būtų nustatomos tinkamos minimalios pajamos, pritaikytos prie kiekvienos šalies gyvenimo lygio ir būdo, ir jas nustatant būtų atsižvelgiama į socialinio perskirstymo, apmokestinimo, gyvenimo lygio aspektus, apibrėžiamus pagal orientacinį biudžetą, kurio sudarymo metodika būtų nustatyta Europos lygmeniu.

1.6.

Teisinės priemonės, kurios sudarytų šią Europos sistemą deramoms minimalioms pajamoms Europoje nustatyti, siūlomos atsižvelgiant į poreikį užtikrinti galimybę pagalbą gauti visiems, kuriems jos reikia, ir ją pritaikyti realiems poreikiams. Be to, deramos minimalios pajamos yra atskirtų asmenų integracijos arba reintegracijos į darbo rinką ir kovos su darbą turinčių, tačiau skurstančių darbuotojų reiškiniu priemonė.

1.7.

ES garantuojamų deramų minimalių pajamų nustatymo klausimas yra visų pirma politinis. Europos veiksmai šioje srityje grindžiami ES sutartimi, SESV, 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija, 2000 m. Pagrindinių teisių chartija ir Europos socialinių teisių ramsčiu, tačiau vyksta diskusijos, ar yra teisinis pagrindas ES teisės aktams dėl minimalių pajamų. Pasisakantieji už ES teisės aktų taikymą šį teisinį pagrindą randa SESV 153 straipsnio 1 dalies c (1) ir h (2) punktuose. EESRK rekomenduoja laikytis pragmatiško požiūrio, pagal kurį būtų sukurta privaloma Europos sistema, skirta remti ir orientuoti deramų minimalių pajamų sistemų valstybėse narėse kūrimą, taip pat jų finansavimą.

1.8.

Savo pirmojoje nuomonėje šiuo klausimu EESRK paragino Komisiją išnagrinėti ES minimalių pajamų finansavimo galimybes, visų pirma sutelkiant dėmesį į atitinkamo ES fondo įsteigimo perspektyvą (3). Kadangi Komisija į šį raginimą neatsižvelgė, Komitetas mano, kad reikėtų jį pakartoti.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.   Įžanga

2.1.1.

Diskusija dėl minimalių pajamų Europoje nustatymo kilo prasidėjus socialinei krizei, kuri, nepaisant ekonomikos atgaivinimo, vis dar tęsiasi ir lemia didžiulę atskirtį. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, 112,9 mln. žmonių, t. y. 22,5 proc. gyventojų, Europos Sąjungoje (ES) gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Tai reiškia, kad šiems asmenims būdinga bent viena iš trijų toliau nurodytų padėčių: skurdo rizika po socialinių išmokų (skurdžios pajamos), didelis materialinis nepriteklius arba gyvenimas mažo užimtumo namų ūkiuose. Trejus metus iš eilės (nuo 2009 iki 2012 m.) didėjusi žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis ES, procentinė dalis, pasiekusi beveik 25 proc., nuo to laiko nuolat mažėjo ir praėjusiais metais nukrito iki 22,5 proc., t. y. sudarė 1,2 procentinio punkto mažiau už bazinį 2008 m. lygį ir 1 procentiniu punktu mažiau už 2016 m. lygį. (4)

2.1.2.

Deja, kalbant apie šios nuomonės temą – deramų minimalių pajamų užtikrinimas skurdą ir didelį skurdą patiriantiems asmenims – ilgalaikis nedarbas išaugo nuo 2,9 proc. 2009 m. (ataskaitiniai metai priėmus strategiją „Europa 2020“) iki 3,4 proc. 2017 m., o skurstančių darbuotojų skaičius euro zonoje padidėjo nuo 7,6 proc. 2006 m. iki 9,5 proc. 2016 m. (nuo 8,3 proc. 2010 m., t. y. pirmaisiais metais, kai turima duomenų, iki 9,6 proc. 28 ES valstybėse narėse).

2.1.3.

Ši problema ypač aktuali jaunimui. 2016 m. ES buvo daugiau kaip 6,3 mln. nesimokančių ir nedirbančių 15–24 m. amžiaus jaunuolių (NEET jaunimo). Nors 2013 m. jų skaičius sumažėjo daugiau kaip 23 proc. ir 2016 m. siekė mažiau nei 19 proc., jaunimo nedarbo lygis ES lieka labai aukštas (keliose šalyse siekia daugiau kaip 40 proc.). Jaunuolių ilgalaikio nedarbo lygis vis dar lieka rekordinis. Jaunimo nedarbo lygis yra daugiau nei dvigubai didesnis nei bendras nedarbo lygis (2016 m. apie 19 proc. ir atitinkamai 9 proc.); šie skaičiai slepia didelius skirtumus skirtingose šalyse: valstybės narės, kurioje jis žemiausias, t. y. Vokietijos (7 proc.) ir valstybių narių, kuriose jis aukščiausias, t. y. Graikijos (47 proc.) ir Ispanijos (44 proc.), rodikliai skiriasi daugiau kaip 30 procentinių punktų.

2.1.4.

Be to, ši masinė atskirtis ir skurdas ypatingai skaudžiai paliečia vaikus. Eurostato duomenimis, skurdą ir atskirtį patiria 26 mln. Europos vaikų. Jie sudaro 27 proc. jaunesnių nei 18 m. amžiaus ES gyventojų (5). Šie vaikai gyvena skurdžiose šeimose, kartais nepilnose, arba skurstančių darbininkų šeimose, ir išgyvena uždarumo bei skurdo sąlygomis, iš kurių jiems sunkiausia išsiveržti. Kaip Europos Parlamentas pabrėžė savo 2010 m. gruodžio 20 d. rezoliucijoje (6), „didelę skurdo riziką patiriančių gyventojų grupę sudaro moterys – dėl nedarbo, atsakomybės už rūpinimąsi nesidalijimo, laikino ir mažai apmokamo darbo, atlyginimų skirtumų bei mažesnių socialinių ir senatvės pensijų“.

2.1.5.

Tokiomis aplinkybėmis galima tiktai konstatuoti, kad daugelyje ES šalių taikomos socialinių padarinių švelninimo priemonės yra labai svarbios, kadangi krizės akivaizdoje padėjo išvengti dar didesnių dramų, tačiau šios priemonės yra ribotos ir netinkamos nuolatinės socialinės krizės atveju. Todėl būtina atgaivinti ekonomiką, skatinančią kurti darbo vietas, o minimalios pajamos turėtų tapti atskirtų asmenų integracijos arba reintegracijos į darbo rinką priemone. Beje, šalys, kuriose galioja deramų minimalių pajamų sistemos, yra atsparesnės neigiamiems krizės padariniams ir gali mažinti socialinei sanglaudai žalingą nelygybę. Yra vilčių teikiančių ekonomikos atsigavimo ženklų, tačiau šis atsigavimas vis dar trapus ir vyksta didėjančios nelygybės sąlygomis. Todėl šiuo laikotarpiu diskusija dėl deramų minimalių pajamų Europoje nustatymo yra labai svarbi.

2.1.6.

Iki šiol ES teisės aktai ir įsipareigojimai, pavyzdžiui, 2010 m. birželio mėn. priimta strategija „Europa 2020“, kuria siekta asmenų, kuriems gresia skurdas, skaičių sumažinti 20 milijonų (sic), nedavė lauktų rezultatų. Kadangi subsidiarumo principo, pagal kurį vienintelė priemonė yra atvirasis koordinavimo metodas, taikymas nedavė lauktų rezultatų, šį metodą reikia papildyti Bendrijos priemone. Tinkamų minimalių pajamų užtikrinimo sistemos yra naudingos ne tik asmenims, kuriems reikia pagalbos, bet ir visai visuomenei. Jomis užtikrinamas tolesnis aktyvumas visuomenėje asmenims, kuriems to reikia, jiems padedama grįžti į darbo rinką ir suteikiama galimybė gyventi oriai. Deramos minimalios pajamos yra būtinos siekiant sukurti visuomenę, kurioje būtų didesnė lygybė, jos sudaro tikrą socialinės apsaugos pagrindą ir užtikrina visai visuomenei naudingą socialinę sanglaudą.

2.1.7.

Minimalių pajamų sistemoms tenka tik nedidelė dalis socialinių išlaidų, o investicijų grąža yra labai didelė, tuo tarpu neinvestavimas sukelia labai neigiamų padarinių žmonėms, o ilguoju laikotarpiu jo kaina labai išauga. Šios sistemos yra veiksminga paskatų visuma, nes išleisti pinigai nedelsiant sugrįžta į ekonomiką ir, dažnu atveju, į per krizę labiausiai nukentėjusius sektorius. Dėl minimalių pajamų ir minimalaus darbo užmokesčio sąsajos jos taip pat padeda užtikrinti deramą darbo užmokestį bei užkirsti kelią skurstančių darbuotojų skaičiaus augimui.

2.1.8.

Svarbu šioje nuomonėje aptariamų deramų minimalių pajamų sąvokos nepainioti su universalių pajamų sąvoka, kurias, neatsižvelgiant į išteklius ar užimtumą, gauna visi tam tikros bendruomenės (savivaldybės, regiono ar valstybės) nariai. Be to, net jei dauguma valstybių narių turi minimalių pajamų sistemas (7), dar reikia išnagrinėti, ar jos atitinka poreikius, kadangi daugeliu atvejų dėl to dar kyla problemų. Darbas šioje srityje vyksta Vokietijoje ir Prancūzijoje (8).

2.1.9.

Minimalių pajamų klausimu jau daug nuveikta ir išreikšta įvairių nuomonių šia tema. Šia nuomone EESRK pabrėžia sąvoką „deramas“(minimumas, leidžiantis oriai gyventi virš skurdo ribos), vadovaudamasis TDO sąvoka „deramas darbas“ (9).

2.1.10.

Be to, reikia atsižvelgti į Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, taip pat Europos Sąjungos Tarybos Užimtumo komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto atliktus darbus ir į didelį Europos minimalių pajamų tinklo (angl. EMIN) (10) bei Europos kovos su skurdu tinklo (angl. EAPN) (11), kurių narys yra ir EESRK, indėlį. Taip pat negalima pamiršti TDO ir Europos Tarybos darbų.

2.1.11.

Dauguma valstybių narių pradėjo taikyti minimalių pajamų sistemas. Apibrėžtys, prieigos sąlygos ir taikymo lygiai labai skiriasi ir turėtų būti apibendrinti ir suderinti vadovaujantis bendrais kriterijais, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į kiekvienos šalies ypatumus. Iki šiol Komisija pritarė minimalioms pajamoms, manydama, kad šį klausimą turi spręsti valstybės narės. Kadangi nėra reikšmingų rezultatų, iki 2020 m. reikia sustiprinti nacionalinę politiką ir koordinavimą, taip pat parengti veiksmingesnes Europos priemones nustatytam tikslui pasiekti.

2.1.12.

Šią įžangą būtų galima baigti keliomis esminėmis pastabomis: — deramų minimalių pajamų nustatymas gali būti prasmingas tiktai tuo atveju, jeigu laikomasi bendro požiūrio į integraciją bei aktyvią įtrauktį, derinant galimybę patekti į įtraukias darbo rinkas – kuriose užtikrinamos kokybiškos darbo vietos ir tęstinis profesinis mokymas – ir galimybę gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, visų pirma švietimo ir sveikatos srityse, — teisė į darbą turi likti pagrindine teise, nes ji yra pagrindinis emancipacijos ir ekonominio savarankiškumo veiksnys, — deramos minimaliosios pajamos iš esmės yra laikinas, bet būtinas veiksnys, kurio tikslas – įtraukti ir (arba) sugrąžinti žmones į darbo rinką taikant aktyvias priemones. Tai yra esminė Europos Sąjungos socialinio patikimumo užtikrinimo priemonė, — tinkamumas, aprėptis ir galimybės gauti minimalias pajamas tebėra svarbiausi iššūkiai, su kuriais susiduria valstybės narės kurdamos savo sistemas. Šios sistemos turi būti remiamos ir prireikus papildytos Europos lygmeniu.

3.   Politinė valia ir techniniai sprendimai

3.1.   Teisinis pagrindas yra ir jį reikia taikyti

3.1.1.

Yra skirtingų nuomonių dėl to, ar yra teisinis pagrindas priimti teisės aktus dėl minimalių pajamų. Vis dėlto akivaizdu, kad atvirasis koordinavimo metodas (AKM) nedavė pakankamų rezultatų, kad būtų galima užtikrinti tinkamas minimalias pajamas visose Sąjungos šalyse, pabrėžiant jų tarpusavio nelygybę, o tai yra ypač didelė problema Europos Sąjungos patikimumui.

3.1.2.

Minimalios pajamos visų pirma yra politinis klausimas. ES turi priimti sprendimą, o Komisija negali dangstytis šioje srityje netinkamai taikomu subsidiarumo principu, kad nuspręstų, jog negali nieko padaryti. Komisijos iniciatyvumo stoka su žmogaus orumu ir teisėmis susijusiais klausimais būtų nepriimtinas, nes dėl to Sąjungos projektas taptų nesuprantamas piliečiams. Todėl Komitetas primygtinai ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų siekiant nacionaliniu ir Europos lygmenimis sustiprinti koordinuotą valstybių narių strategiją, kuria siekiama sukurti minimalias pajamas ir parengti bendra metodika grindžiamą privalomą Europos priemonę, kuri padėtų nustatyti orientacinius biudžetus, užtikrinančius deramas minimalias pajamas.

3.1.3.

Vadovaujantis Europos Tarybos 1961 m. priimta Europos socialine chartija, 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija ir 2000 m. Pagrindinių teisių chartija (34 straipsnis) tampa aišku, kad minimalių pajamų nustatymas yra vienas Europos Sąjungos ir Komisijos tikslų, ir pastaroji turi imtis iniciatyvos, kad papildytų ir suderintų valstybių narių veiksmus. Juo labiau, kad pasiūlymo dėl socialinių teisių ramsčio 14 dalyje Komisija aiškiai įvardijo „teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, kurios visais gyvenimo etapais užtikrintų orų gyvenimą, ir turėti realią galimybę gauti tam reikalingų prekių ir paslaugų (…)“.

3.1.4.

Tam tikros ypač svarbios teisinės nuorodos yra pateiktos Sutartyse, pavyzdžiui, ES Sutarties 3 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga siekia visiško užimtumo ir socialinės pažangos, kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir valstybių narių solidarumą, SESV 9 straipsnyje teigiama, kad, „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“, taip pat, konkrečiau, SESV 151 straipsnyje, kuriuo pradedama X antraštinė dalis „Socialinė politika“, pažymima, kad Sąjunga ir valstybės narės siekia „didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo, deramos socialinės apsaugos, administracijos ir darbuotojų dialogo, žmogiškųjų išteklių plėtotės siekiant nuolatinio didelio užimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi“, ir tuos tikslus Sąjunga gali įgyvendinti, nes ji (SESV 153 straipsnio 1 dalis) „remia ir papildo valstybių narių veiklą šiose srityse: (…) c) darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos; (…) h) iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos; (…) j) kovos su socialine atskirtimi; (ir) k) socialinės apsaugos sistemų modernizavimo (…)“.

3.1.5.

Dėl to taip pat reikia apibrėžti su sąvoka „darbuotojas“susijusius teisių turėtojus. Komitetas privalo išsamiau išnagrinėti šią sąvoką, juo labiau, kad ES teisėje nėra bendros sąvokos „darbuotojas“apibrėžties. Taigi reikia išsiaiškinti, kaip buvo suprantama sąvoka „darbuotojas“formuluojant SESV 153 straipsnio 1 dalies c punktą. Kol kas galima nesibaiminant teigti, kad SESV 153 straipsnyje svarbiausia yra ne sąvoka „darbuotojas“teisės į laisvą judėjimą prasme, o sąvoka „darbuotojas“teisės į socialinę apsaugą, kuri suteikiama visiems asmenims, turintiems teisę naudotis visą Reglamente (EB) Nr. 883/2004 apibrėžtą riziką padengiančiomis sistemomis, požiūriu.

3.1.6.

Kaip EESRK yra pareiškęs anksčiau: „atsižvelgdamas į tai, kad skurdas ir socialinė atskirtis daugelyje ES valstybių narių skatina populistines tendencijas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas „Kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Integruotas požiūris“ (12) ir kartu ragina kitame perspektyviniame finansiniame plane sukurti integruotą Europos fondą kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, remiantis patirtimi, įgyta panaudojant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) ir Europos socialinio fondo (ESF) lėšas.“ (13)

3.1.7.

Politinė valia reiškia objektyvų strategijos „Europa 2020“įgyvendinimo, jos sėkmių ir nesėkmių įvertinimą ir Europos Sąjungos veiksmų, kuriais siekiama paremti ir papildyti valstybių narių veiksmus, matomumą. Šią papildomą paramą galėtų teikti ES fondas, kurio lėšomis būtų finansuojamos pagal teisinę sistemą nustatytos minimalios pajamos.

3.1.8.

Komisija neturėtų dangstytis subsidiarumo principu. Jei valstybės narės pareiškia prieštaravimų dėl subsidiarumo principo, tai tik dėl to, kad, atlikus tam tikrą Sąjungos lygmens veiksmą, joms nereikėtų iš dalies keisti nacionalinės teisės aktų. Tačiau Komisija, kaip viešojo intereso saugotoja, pati negali abstrakčiai remtis subsidiarumo principu, nes tokiu atveju tai būtų tolygu savicenzūrai, juo labiau, kad šis klausimas yra susijęs su pagrindinėmis teisėmis. Kadangi Komisija nepateikė teisėkūros procedūra priimamo akto projekto, negalima iki galo įgyvendinti Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnio nuostatų. Iš tikrųjų, ne tik Taryba, bet ir „bet kuris nacionalinis parlamentas ar bet kurie nacionalinio parlamento rūmai per aštuonias savaites nuo teisėkūros procedūra priimamo akto projekto Sąjungos oficialiomis kalbomis pateikimo gali pareikšti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę, nurodydami priežastis, dėl kurių, jų manymu, tas projektas neatitinka subsidiarumo principo“. Tokia demokratiška nuostata, kuri gali skirtis nuo Tarybos nuostatos, yra pažeidžiama kiekvieną kartą, kai vyksta Komisijos ir Tarybos diskusija, užkertanti kelią galimam teisėkūros procedūra priimamo akto priėmimui.

3.1.9.

Galiausiai nuoroda į Europos socialinių teisių ramstį, kurio principams Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas visiškai pritaria, negali būti laikoma argumentu prieš privalomos Europos priemonės šiuo klausimu priėmimą, juo labiau dėl to, kad teisiniu pagrindu akivaizdžiai laikytinos sutarties nuostatos. Europos socialinių teisių ramstis – tai visų ES institucijų paskelbtas pareiškimas ir juo „nustatomos gairės, padėsiančios veiksmingai siekti užimtumo ir socialinių rezultatų“ (14). Todėl ramstis turi būti atspirties taškas pasiūlymams dėl veiksmų ir teisėkūros procedūra priimamų aktų, kaip Komisija pradėjo daryti. Be to, ramsčio 14 dalies teksto „kiekvienas neturintis pakankamai lėšų turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, kurios visais gyvenimo etapais užtikrintų orų gyvenimą, ir turėti realią galimybę gauti tam reikalingų prekių ir paslaugų“negalima aiškinti siaurai. Iš tikrųjų, toks aiškinimas prieštarautų ramsčio preambulės šeštai daliai, kurioje primenama, kad SESV „nustatyta Sąjungos kompetencija įvairiose srityse, be kita ko, (…), socialinės politikos (151–161 straipsniai)“. Be to, kalbant apie ES teisėkūros įgaliojimus, prie komunikato dėl Europos socialinių teisių ramsčio pridėtame Komisijos darbiniame dokumente užsimenama apie Sutarties straipsnį dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos.

3.1.10.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas be išlygų pritaria socialinių teisių ramsčio principams ir mano, kad priėmus privalomą Europos deramų pajamų užtikrinimo Europoje sistemą būtų ir sukonkretinti iškilmingi pareiškimai, kuriuose, pradedant Socialinių teisių chartija, kalbama apie tai, kad būtina kovoti su socialine atskirtimi, ir būtų pasiųstas signalas, kad ES integracija XXI amžiuje negalima, jeigu nesirūpinama ES piliečių gyvenimu.

3.2.   Būtini techniniai sprendimai

3.2.1.

Techniniu požiūriu reikėtų nustatyti sąlygas, kada gali būti mokamos garantuotos minimalios pajamos. Nustatant garantuotas minimalias pajamas turėtų būti atsižvelgiama visų pirma į šiuos veiksnius: — garantuotų minimalių pajamų ir aktyvumo skatinimo sąlygos sąsają, — namų ūkio sudėties poveikį, atsižvelgiant į vaiko veiksnio svarbą skurdui, — kitus išteklius, pavyzdžiui, paveldą, — garantuotų minimalių pajamų sudedamąsias dalis grynaisiais ir natūra, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, būsto, judumo, paramos šeimai ir viešųjų paslaugų prieinamumą.

3.2.2.

Minimalios pajamos turi būti nustatomos taikant globalų požiūrį į įvairias žmonių reikmes, kurios neapsiriboja paprastu išgyvenimo lygiu ar tiesiog skurdo lygiu, apskaičiuojamu pagal pajamų medianą, kuri tam tikrose šalyse iš tikrųjų neatitinka pagrindinių poreikių. Taigi, siekiant iš darbo rinkos išstumtiems ir skurdžiai gyvenantiems asmenims suteikti geriausias integracijos (reintegracijos) sąlygas, reikia aprėpti visus poreikius, susijusius su gyvenimo lygiu, būstu, švietimu, sveikata ir kultūra. Vyksta diskusijos dėl galimybių naudotis sąlygų, kurios turi būti patikslintos.

3.2.3.

Šis požiūris yra grindžiamas ekonomistų, pavyzdžiui, Amartya Sen, darbais apie tai, ką jis vadina pajėgumais (angl. capabilities), kurie susideda iš trijų elementų: Sveikata ir (arba) tikėtina gyvenimo trukmė. Neseniai atliktų tyrimų duomenims, skurdžiai gyvenantys asmenys taupo sveikatos paslaugų, visų pirma dantų priežiūros paslaugų, sąskaita. Jie gyvena nesveikai, prasčiau maitinasi, taigi dažniau patiria problemų dėl nutukimo. Turtingųjų ir skurstančiųjų tikėtina gyvenimo trukmė skiriasi. Be to, reikia atsižvelgti ir į darbo sunkumą. Žinios ir (arba) išsilavinimo lygis. Statistika aiškiai rodo, kad skirtingą išsilavinimą turinčių asmenų nedarbo lygis skiriasi. 2015 m. Eurostato duomenimis, 11 proc. 18–24 metų europiečių mokyklą nustojo lankyti per anksti. Gyvenimo lygis. Reikia į perkamąją galią įtraukti visus gyvenimo kokybės elementus, o ne vien tai, kas reikalinga, kad žmogus pramistų. Judumo pajėgumas ir kultūros prieinamumas yra svarbūs integracijos ir (arba) įtraukties į santykius su kitais ir socialumo elementai, t. y. priemonės užtikrinti, kad skurstantys asmenys nepatirtų izoliacijos ir dėl to nepatektų į užburtą desocializacijos ratą.

3.2.4.

Reikia pragmatiškai ir lanksčiai kurti priemones tinkamoms minimalioms pajamoms apskaičiuoti. Reikia parengti bendrą orientacinio biudžeto apskaičiavimo metodiką ir tą orientacinį biudžetą pritaikyti kiekvienai šaliai. Didelė darbo dalis jau padaryta, daugiausia Antverpeno universiteto Socialinės politikos centro, taip pat EAPN ir EMIN pastangomis. Šiuose orientaciniuose biudžetuose turi būti elementų, pagal kuriuos būtų galima palyginti valstybes nares ir lanksčiai juos taikyti atsižvelgiant į kiekvienos šalies sąlygas. Todėl į juos reikia įtraukti ne tik tai, kas vadinama „maisto krepšeliu“, bet ir sveikatos priežiūros paslaugas ir asmens priežiūros, švietimo, apgyvendinimo, aprangos, judumo, saugumo, laisvalaikio, socialinių ryšių ir vaikų saugumo paslaugas bei dešimt sričių, nustatytų orientacinių biudžetų projekte rengiant bendrą metodiką. Vienas iš šių orientacinių biudžetų, kuriuos aktyviai populiarina mokslininkai ir NVO, pavyzdžiui, EAPM ir EMIN, stipriųjų aspektų yra tai, kad juos galima panaudoti tais atvejais, kai reikia išbandyti iki šiol naudojamų skurdo rodiklių tinkamumą skurdo ribai nustatyti.

3.2.5.

Taip pat būtų svarbu įvertinti, kaip minimalių pajamų nustatymas galėtų padėti racionalizuoti socialinę pagalbą tam tikrose šalyse. Šiuo požiūriu, pavyzdžiui, grindžiamas pasiūlymas dėl „universalių veiklos pajamų“, suformuluotas Prancūzijos Respublikos prezidento pateiktame kovos su skurdu plane, kuriuo siekiama užtikrinti minimalų orumą visiems galintiems tuo pasinaudoti susiejant kuo daugiau socialinių išmokų. Be to, Vokietijoje pradėta diskusija dėl minimalių solidarumo pajamų, kurios padėtų kovoti su skurdu, ypač ilgalaikių bedarbių, supaprastinant socialinių išmokų sistemą, nustatymo. Vyriausybė jau numatė iki 2021 m. skirti 4 mlrd. EUR paketą.

---

(1)  https://www.bmas.de/SharedDocs/Downloads/DE/PDF-Publikationen/Forschungsberichte/fb491-eu-rechtsrahmen-soziale-grundsicherungssysteme.pdf;jsessionid=99C4D0B602A57E640467F949B3C34894?__blob=publicationFile&v=2.

(2)  https://eminnetwork.files.wordpress.com/2017/11/2017-nov-emin-la-route-de-lue-vers-le-revenu-minimum-fr-pdf-novembre-17.pdf; https://www.eapn.eu/wp-content/uploads/Working-Paper-on-a-Framework-Directive-EN-FINAL.pdf.

(3)  OL C 170, 2014 6 5, p. 23 Primenama, kad EESRK Darbdavių grupė buvo parengusi pareiškimą dėl šios nuomonės ir balsavo prieš ją.

(4)  Eurostatas.

(5)  2015 m. EP rezoliucija, parengta remiantis Eurostato statistiniais duomenimis.

(6)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.).

(7)  Žr. MISSOC duomenų bazę: https://www.missoc.org-database/comparative-tables/results/.

(8)  Minimalių pajamų nustatymas yra vienas iš Vokietijos koalicinės vyriausybės programos elementų ir šis klausimas įtrauktas į 2018 m. rugsėjo mėn. Prancūzijos prezidento pristatytą kovos su skurdu planą.

(9)  http://www.ilo.org/global/topics/decent-work/lang–en/index.htm.

(10)  https://eminnetwork.files.wordpress.com/2017/11/2017-nov-emin-la-route-de-lue-vers-le-revenu-minimum-fr-pdf-novembre-17.pdf.

(11)  https://www.eapn.eu/wp-content/uploads/Working-Paper-on-a-Framework-Directive-EN-FINAL.pdf.

(12)  http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10434-2016-INIT/lt/pdf.

(13)  OL C 173, 2017 5 31, p. 15.

(14)  Europos socialinių teisių ramsčio preambulės 12 punktas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Sveikos ir tvarios mitybos skatinimas ES“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 190/02)

Pranešėjas Peter SCHMIDT

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 7 12
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2019 1 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 2 20
Plenarinė sesija Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	183/7/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

2017 m. gruodžio mėn. priimtoje EESRK nuomonėje „Visapusiška ES maisto politika“buvo pasisakyta už labiau integruotą požiūrį į maistą ES. Sveika ir tvari mityba yra vienas svarbiausių tokios maisto politikos „ramsčių“, nes mums skubiai reikia perorientuoti savo mitybą taip, kad galėtume pagerinti, o ne pabloginti ekosistemų ir visuomenės sveikatą bei kaimo vietovių gyvybingumą.

1.2.

Pribrendo laikas paspartinti esmines permainas ir to įrodymai yra neginčijami. EESRK pabrėžia, kad šiuo metu tam politinį postūmį suteikia tokia politika kaip JT veiksmų mitybos srityje dešimtmetis, JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas, Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos ir nauji pasiūlymai dėl bendros žemės ūkio politikos ateities. Be to, daugėja mokslinių įrodymų dėl skubaus poreikio transformuoti Europos ir pasaulines maisto sistemas, kaip, pavyzdžiui, nurodoma Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), „EAT-Lancet“komisijos, Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto ir tinklo InterAcademies Partnership ataskaitose (1). Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, didelius reikalavimus kelia pilietinė visuomenė (pvz., koalicija, suburta „IPES Food“proceso), įmonės pripažįsta savo atsakomybę keičiant padėtį (pvz., maisto atliekų, žiedinės ekonomikos, nutukimo mažinimo, biologinės įvairovės apsaugos, kultūros stiprinimo ir kitose srityse) ir imamasi veiksmų regionų ir savivaldybių lygmenimis, pavyzdžiui, įgyvendinant Milano miestų maisto politikos paktą, teritorinius maisto projektus Prancūzijoje ir C40 pasaulio miestų (2) lyderystės programą.

1.3.

EESRK pripažįsta ir remia Komisijos įgyvendinamas iniciatyvas, kuriomis skatinama sveika ir tvari mityba, pavyzdžiui, į naują bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos pasiūlymą įtrauktas nuostatas, kuriomis siekiama, kad „ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu bei sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus) ir gyvūnų gerove“ (3). Tačiau pasigendama suderinto požiūrio šių iniciatyvų atžvilgiu.

1.4.

Dėl maisto, sveikatos, aplinkos ir visuomenės tarpusavio sąsajų sudėtingumo reikalingas visapusiškesnis, ne tik su vartotojų elgsena susijęs požiūris į mitybą. Siekdamas užtikrinti sanglaudą ir bendrą tikslą, EESRK ragina sukurti naujas tvarios mitybos gaires, kuriomis būtų atsižvelgiama į kultūrinius ir geografinius skirtumus tarp valstybių narių ir jų viduje. Vien tik sumažinę gamyboje naudojamų išteklių kiekį ir pakeitę sudedamąsias dalis nepasieksime, kad mityba taptų geresnė ar sveikesnė.

1.5.

Naujomis tvarios mitybos gairėmis būtų galima padėti nustatyti aiškesnę kryptį ūkiams, perdirbėjams, mažmenininkams ir maitinimo paslaugų įmonėms. Žemės ūkio maisto produktų sektoriui būtų naudinga nauja sistema, pagal kurią būtų gaminamas, perdirbamas, platinamas ir parduodamas sveikesnis ir tvaresnis maistas už teisingesnę kainą.

1.6.

EESRK ragina sukurti ekspertų grupę, kuri per dvejus metus parengtų visos Europos tvarios mitybos gaires. Į ją turėtų būti įtrauktos atitinkamos mitybos, visuomenės sveikatos, maisto, aplinkos ir socialinių mokslų sričių profesinės ir mokslo įstaigos. EESRK yra pasirengęs prisidėti prie tokios ekspertų grupės darbo, pateikdamas jai iš pilietinės visuomenės organizacijų gautos informacijos, visų pirma per Komiteto laikinąją tyrimo grupę dėl tvarių maisto sistemų.

1.7.

EESRK primena, kokios svarbios yra investicijos į ankstyvąjį švietimą tvarios mitybos srityje, nes jomis jaunimui padedama išmokti suprasti „maisto vertę“. Ypatingą dėmesį vertėtų skirti pažeidžiamoms grupėms, ypač mažas pajamas gaunantiems žmonėms.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad taikant bendrą Europos maisto produktų ženklinimą, kuriuo atsižvelgiama į tvarios mitybos gaires, būtų galima pagerinti skaidrumą ir skatinti nebenaudoti nepagrįstai pigių žaliavų, kurios yra ir nesveikos, ir netvarios (pvz., riebalų rūgščių transizomerų, alyvpalmių aliejaus ir pernelyg daug cukraus). Išsamesnis ženklinimas, įtraukiant aplinkosaugos ir socialinius aspektus, duotų naudos vartotojams. Tai padėtų pasiekti, kad vartotojai rinktųsi sveikesnį ir tvaresnį variantą.

1.9.

Be pagalbos prekybos sektoriui, tvarios mitybos gairėmis būtų suteikti bendri ir aiškūs kriterijai vykdant viešuosius pirkimus. Europai reikia, kad maisto produktai būtų esminis žaliųjų viešųjų pirkimų (ŽVP) aspektas. Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina skubiai patvirtinti ES ŽVP kriterijų, taikomų perkant maisto produktus ir maitinimo paslaugas, peržiūrą.

1.10.

Konkurencijos teisė neturėtų būti kliūtis tvarios mitybos gairių sukūrimui. Taisyklės turėtų būti pritaikytos taip, kad jos padėtų vietos ekonomikai, o ne kenktų tvarumui. Kad būtų užtikrintas geresnis pridėtinės vertės paskirstymas visos maisto tiekimo grandinės suinteresuotiesiems subjektams, EESRK palankiai vertina per BRO reglamento 2013 m. reformą visiems sektoriams nustatytą galimybę tarpšakinėms organizacijoms pranešti apie savo susitarimus, kuriais siekiama padidinti produktų tvarumo standartus, Europos Komisijai, kad ji patikrintų jų suderinamumą su konkurencijos taisyklėmis. Už produktus, kurie gaminami tvariau, atsižvelgiant į aplinkosaugos, gyvūnų sveikatos ir kokybės standartus, gali būti leista maisto tiekimo grandinės veiklos vykdytojams nustatyti didesnes kainas. Derybos su Komisija iki pranešimo pateikimo gali padėti tarpšakinėms organizacijoms suformuluoti bet kokį galimą būsimą pranešimą.

1.11.

EESRK pabrėžia, kad bet kokio pobūdžio viešojo valdymo priemonės turėtų būti laikomos galimomis politikos priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią nesveikų maisto produktų gamybai bei vartojimui ir skatinami sveikos mitybos įpročiai. Dėl netvarios mitybos patiriamų išlaidų eksternalizavimas yra didelė „nematoma“našta visuomenei, ekonomikai bei aplinkai ir šią naštą būtina mažinti arba internalizuoti. EESRK pasisako už tinkamas politikos strategijas, kuriomis siekiama įgyvendinti tvarios mitybos gaires, ypač daug dėmesio skiriant jų teikiamai naudai tiek ūkininkams, tiek įmonėms.

1.12.

Europa gina vartotojų teisę į tikslią informaciją. Jei norime, kad sveiko ir tvaraus maisto pasirinkimas taptų įprastu ir lengviausiu pasirinkimu, Europai reikalingas atviras, įrodymais pagrįstas kriterijų rinkinys, kaip antai sutartos tvarios mitybos gairės.

2.   Įžanga

2.1.

2017 m. gruodžio mėn. priimtoje nuomonėje savo iniciatyva „Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką“(NAT/711), EESRK ragino parengti visapusišką ES maisto politiką, siekiant užtikrinti sveiką mitybą iš tvarių maisto sistemų, susieti žemės ūkį su mitybos ir ekosistemų funkcijomis ir užtikrinti tiekimo grandines, kuriomis būtų apsaugota visų Europos visuomenės sluoksnių sveikata (4). Kad šie tikslai būtų pasiekti, turi būti koordinuojamos politikos priemonės tiek pasiūlos, tiek paklausos požiūriu. Tai reiškia, kad taikant tvarios maisto gamybos modelius maisto prieinamumas ir įperkamumas turi būti derinami su didesnėmis vartotojų galimybėmis ir įgalėjimu pasirinkti sveiką mitybą ir skanų maistą. Šia nuomone savo iniciatyva stengiamasi išspręsti sveikos ir tvarios mitybos klausimą, vertinant ją kaip vieną pagrindinių visapusiškos ES maisto politikos ramsčių.

2.2.

Politinis postūmis aptarti sveikos ir tvarios mitybos klausimą yra didelis: — Remiantis naujausios 2018 m. spalio mėn. Aprūpinimo maistu pasaulyje komitete pristatytos ataskaitos „Padėtis dėl nepakankamo aprūpinimo maistu pasaulyje“ (5) duomenimis, badas pasaulyje didėjo trečius metus iš eilės. Absoliutus neprievalgį patiriančių žmonių skaičius nuo apie 804 mln. žmonių 2016 m. išaugo iki beveik 821 mln. žmonių 2017 m. Padėtis suaugusių žmonių nutukimo srityje taip pat blogėja. Daugiau nei 1 iš 8 suaugusių žmonių pasaulyje – daugiau nei 672 milijonai – yra nutukę. Dėl pasaulinės nutukimo pandemijos patiriama didžiulių ekonominių išlaidų, kurios sudaro beveik 3 % pasaulio BVP – ši suma lygi su rūkymu susijusioms išlaidoms ir ginkluotų konfliktų padariniams. NET ir Europoje pusė gyventojų turi antsvorio, o 20 % kenčia nuo nutukimo. — Jungtinės Tautos šį laikotarpį paskelbė veiksmų mitybos srityje dešimtmečiu, pripažindamos poreikį pertvarkyti maisto sistemas, kad susiformuotų sveikesnės mitybos įpročiai ir būtų užtikrinta geresnė mityba. Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto aukšto lygio ekspertų grupė dar kartą pabrėžė šį poreikį savo 2017 m. rugsėjo mėn. ataskaitoje (6). FAO ir Pasaulio sveikatos organizacija šiuo metu rengia naują sveikos ir tvarios mitybos apibrėžtį ir 2019 m. kovo mėn. planuoja paskelbti tarptautines konsultacijas, skirtas daugialypiam mitybos tvarumo pobūdžiui išnagrinėti. — Mityba atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant darnaus vystymosi ir visų Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų įgyvendinimo, visų pirma norint užtikrinti galimybę visiems žmonėms visus metus gauti pakankamai saugaus ir maistingo maisto ir iki 2030 m. panaikinti visų formų netinkamą mitybą (2 tikslas), užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę (3 tikslas). Todėl įgyvendinant DVT atveriama galimybė pakeisti maisto vartojimo ir gamybos įpročius tvaresniais ir sveikesniais. — Siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslus reikalinga ir esminė maisto sistemos pertvarka, o 2018 m. spalio mėn. priimtoje IPCC specialioje ataskaitoje poreikis imtis skubių veiksmų klimato kaitos srityje buvo patvirtintas moksliškai (7). — ES lygmeniu bendros žemės ūkio politikos reforma suteikia galimybę skatinti tvaresnę gamybą ir sveikesnę mitybą, jei ES piliečiams bus sudarytos sąlygos lengvai gauti maistingų produktų, kaip antai vaisių, daržovių ir pieno produktų. — Europos regionų komitetas taip pat neseniai priėmė nuomonę „Vietos ir regionų valdžios institucijų paskatos sveikai ir tvariai mitybai propaguoti“ (8). — Tarptautinė tvarių maisto sistemų ekspertų grupė („IPES-Food“) netrukus pristatys savo ataskaitą dėl ES bendros maisto politikos, kurioje bus pateikiama ir konkrečių rekomendacijų dėl sveikos ir tvarios mitybos.

2.3.

Svarbūs subjektai skatinant tvaresnes maisto produktų sistemas tampa miestų valdymo institucijos (ir vietos bendruomenės). Vykdant integruotus, tarpžinybinius veiksmus miestuose suburiami įvairūs suinteresuotieji subjektai, kurie kuria maisto produktų politiką, skirtą neatidėliotinoms su maistu susijusioms problemoms (kaip antai maisto stygius ir nutukimas) spręsti, be to, jie padeda spręsti platesnius klausimus, įskaitant su aplinkos apsauga susijusius uždavinius, socialinę nelygybę ir skurdą. Svarbus žingsnis šioje srityje – Milano miestų maisto politikos paktas, kurį pasirašė daugiau kaip 180 pasaulio miestų, kuriuose gyvena 450 milijonų gyventojų (9).

2.4.

Be politinio postūmio, esama ir moksliniais bei visuomeniniais įrodymais pagrįstos skubos spręsti šį klausimą – išsamiau tai paaiškinta 3 skyriuje.

3.   Nesveikos ir netvarios mitybos poveikis

3.1.

Mitybos pasirinkimo poveikis yra įvairus – tiek naudingas, tiek žalingas. Europiečiams reikia paramos mažinant žalingą mitybos poveikį ir siekiant įgyti daugiau teigiamų aspektų. Pasenusi idėja, kad užtenka paprasčiausiai siekti pakankamos maisto pasiūlos, jau nebėra tinkama politika. Turime apsvarstyti, kaip maistas yra pagamintas ir vartojamas, taip pat koks bus jo ilgalaikis ir trumpalaikis poveikis. Europos vartotojų maitinimosi įpročiai turi nenumatytų pasekmių taršos (pvz., vienkartiniais plastikiniais gaminiais), klimato kaitos, sveikatos, biologinės įvairovės ir panašiais požiūriais. Šios pasekmės kelia grėsmę ateičiai, ir dėl to būtina pakeisti mūsų maitinimosi ir vartojimo įpročius. Maisto produktų tiekimo grandines – nuo ūkių iki maitinimo įstaigų – turi pasiekti kitokie politiniai signalai. Mokslininkai ėmėsi iš naujo apibrėžti, kas yra gera XXI amžiaus mityba – tvari mityba iš tvarių maisto produktų sistemų. Dabar reikalinga politika, kuri atremtų šiuos iššūkius.

3.2.   Mitybos poveikis visuomenės sveikatai

Prasta mityba yra pagrindinė pirmalaikių mirčių ir ligų, kurių galima išvengti, priežastis Europoje. Sveikata yra valstybių narių atsakomybės sritis, o Europos Komisija iš esmės tik palengvina keitimąsi duomenimis ir informacija. Nepaisant to, ES turi galimybių gerinti vartotojų supratimą apie tvarios mitybos svarbą sveikatai. Nuo neužkrečiamųjų ligų ES kasmet per anksti miršta apie 550 000 darbingo amžiaus žmonių. Visame pasaulyje neužkrečiamosios ligos jau yra dažnesnė priešlaikinės mirties priežastis nei užkrečiamosios ligos. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, dėl neužkrečiamųjų ligų valstybės narės dabar patiria daugiausia sveikatos priežiūros išlaidų, o ES šalių ekonomikai tai kainuoja 115 mlrd. eurų (0,8 % BVP) per metus (10). Didžiausia grėsmė visuomenės sveikatai ateityje yra plintantis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) (11). Nors Komisija ir PSO Europos regionas nustatė geras ir tvirtas pozicijas AAM atžvilgiu, reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti antibiotikų naudojimą ES ūkiuose ir neleisti įvežti mėsos iš trečiųjų šalių, kur antibiotikai naudojami profilaktiškai.

3.3.   Socialinis mitybos poveikis

Mityba yra pagrindinis socialinės nelygybės rodiklis ir jos varomoji jėga. Mažesnes pajamas gaunančių europiečių mityba yra prastesnė, o tai lemia ankstesnius ir pavojingesnius su mityba susijusius sveikatos sutrikimus. Mažų pajamų vietovėse gyventojų perkamoji galia yra mažesnė nei labiau pasiturinčiuose regionuose. Mažesnes pajamas gaunančių žmonių mityba yra labiau ribota, jie vartoja mažiau vaisių ir daržovių. Riebūs, sūrūs, saldūs ir labai perdirbti maisto produktai jų mityboje yra dažnesni vien tik todėl, kad jie yra pigesni.

3.4.   Kultūrinis ir psichologinis mitybos poveikis

Europa pasižymi savo kulinarinių tradicijų įvairove ir turtingumu. Nors ES daug nuveikė siekdama apsaugoti maisto produktus pagal saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN), saugomų geografinių nuorodų (SGN) ir garantuotų tradicinių gaminių (GTG) schemas (12), maisto produktų integravimas vyksta lėtai, nes perdirbėjai didina gamybos apimtis mažindami sąnaudas ir suranda naujų rinkų. Europoje būtina atnaujinti pastangas savo maisto kultūrai atkurti ir įvairinti – turėtume ne slėpti ją už uždarų durų, o kurdami įvairovę sudaryti sąlygas atsparumui. Įvairiapusiškesne mityba padidinama maisto medžiagų ir skonių įvairovė.

3.5.   Mitybos poveikis aplinkai

Maisto gamyba ir vartojimas pasauliniu lygmeniu daro didelį poveikį aplinkai išteklių naudojimo požiūriu, tačiau Europos Sąjungoje šis poveikis kur kas mažesnis. Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos sistemos poveikis aplinkai itin didelis (pvz., šiltnamio efektą sukeliančios dujos, biologinė įvairovė, vanduo, dirvožemis). Nepagrįstai perdirbamo maisto sistemų poveikį Europoje būtų galima sumažinti skatinant paprastų maistinių medžiagų vartojimą, o ne itin kaloringą mitybą. Maisto sistemos gali būti atkūrimo ir atsparumo didinimo šaltinis, jei maistas būtų kitaip auginamas, perdirbamas ir vartojamas (13) (14). Tai beveik neabejotinai reiškia, kad galvijai turėtų būti mažiau šeriami grūdais, o vartotojai turėtų mažiau valgyti mėsos. Tai būtų naudinga ir klimato, ir sveikatos atžvilgiu (15). Turime skatinti tvaresnes ūkininkavimo sistemas ir, pavyzdžiui, atkreipti dėmesį į teigiamą pievų poveikį aplinkai (didesnė biologinė įvairovė, anglies dioksido sekvestracija). Tai taip pat paskatintų vartotojus pereiti prie sveikos, subalansuotos ir tvarios mitybos.

3.6.   Mitybos poveikis ekonomikai

Europoje kasmet sėkmingai išmaitinama 550 milijonų europiečių, tačiau dabar reikia, kad mūsų sistema būtų tvaresnė. Daugybė ekonomistų kritikuoja bendros žemės ūkio politikos subsidijas, kurios vis dar sudaro didelę ES biudžeto dalį. Kontrargumentuojama, kad subsidijomis padedama Europos ūkininkams išgyventi. Jų sąnaudos išaugo, tačiau ūkininkų gaunamos bendrosios pridėtinės vertės procentinė dalis yra maža. Didžiausia maisto sektoriaus bendrosios pridėtinės vertės dalis sukuriama ne žemės ūkyje, bet kitais maisto gamybos etapais. Maisto sektorius yra vienas didžiausių ES ekonomikos sektorių. Pavyzdžiui, ES maisto gamybos sektoriuje dirba 4,2 mln. darbuotojų, o jo apyvarta sudaro 1 089 mlrd. GBP (16). Vartotojams naudingos ilgainiui sumažėjusios maistui skiriamos išlaidos, palyginti su likusia namų ūkių išlaidų dalimi. Tačiau į šį išlaidų sumažėjimą nebūtinai įtrauktos visos išlaidos. 2017 m. atlikto Jungtinės Karalystės maisto sistemos tyrimo duomenimis, nors Jungtinės Karalystės vartotojai per metus tiesiogiai maistui išleidžia 120 mlrd. GBP, tokia pat papildomų išlaidų suma buvo pastebėta kitose realiosios ekonomikos „biudžeto eilutėse“, įskaitant 30 mlrd. GBP – dirvožemio degradacijai, 40 mlrd. GBP – sveikatai (17). Remiantis tokiais tyrimais galima manyti, kad reikalinga „tikrųjų išlaidų apskaita“– požiūris, propaguojamas JT aplinkosaugos programoje (18).

4.   Sveikos ir tvarios mitybos propagavimo politika ir priemonės

4.1.

Europoje būtina skubiai suteikti paramą veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti maistingesnę ir sveikesnę mitybą, taip pat toliau tirti galimybes skatinti mitybą nustatant geresnes maisto sistemas (19). Norint pereiti prie sveikai mitybai būtiną maistingą maistą užtikrinančių maisto sistemų, reikėtų keisti politiką tiek pasiūlos, tiek paklausos požiūriu. Kalbant apie pasiūlą, maisto gamyba ir maisto perdirbimo (pvz., keičiant maisto sudėtį), platinimo ir pateikimo vartotojams būdai yra labai svarbūs veiksniai, lemiantys sveikesnės mitybos įpročius skatinančių maisto produktų prieinamumą ir įperkamumą. Kalbant apie paklausą, viešąja politika vartotojams turėtų būti padedama pasirinkti sveikesnę mitybą, pvz., per švietimą mokyklose ir informuotumo didinimo kampanijas, mitybos gaires, ženklinimą, viešuosius pirkimus ir t. t. Strategijos ir politika, kuriomis skatinama maistingo maisto pasiūla ir paklausa, yra tarpusavyje susijusios ir vienos nuo kitų priklausomos. Todėl reikėtų taikyti išsamų, daugelį sektorių ir daugelį lygmenų apimantį metodą, dalyvaujant visoms susijusioms institucijoms, pilietinei visuomenei ir suinteresuotiesiems subjektams iš visos maisto sistemos.

4.2.

Dalį problemos sudaro ir tai, kad iki šiol daug sprendimų maisto pramonės srityje buvo priimami trumpalaikių ekonominių motyvų pagrindu, o dėl to kai kuriais atvejais gamyba ir perdirbimas buvo netinkamai perorientuoti į nesveikų sudedamųjų dalių (pvz., alyvpalmių aliejaus, riebalų rūgščių transizomerų, per didelio kiekio cukraus ir druskos) gamybą ir naudojimą. Laikantis naujo požiūrio bus atsižvelgiama ne tik į ekonominį, bet ir į socialinį poveikį bei poveikį aplinkai. Toks požiūris turi turėti ilgalaikę perspektyvą ir sukurti sąlygas trumpoms ir teritorinėms maisto tiekimo grandinėms. Dėl šios priežasties taip pat svarbu skatinti naują maisto pramonės sistemą (įskaitant MVĮ), pagal kurią gaminamas, perdirbamas, platinamas ir parduodamas maistas būtų sveikesnis ir tvaresnis. Pavyzdžiui, ES priemonės turėtų sudaryti paprastesnes sąlygas maisto gamintojams reklamuoti maisto produktų sudėties keitimą, net jeigu jis atliekamas palaipsniui, o tai nėra įmanoma pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Bendros žemės ūkio politikos srityje šia sistema ūkininkai turėtų būti skatinami vietos lygmeniu gaminti tokias sudedamąsias dalis, kurios naudingesnės sveikatai. Be to, EESRK ragina nedelsiant nustatyti teisėkūros procedūra nustatytą ES mastu leistiną pramoniniu būdu pagamintų riebalų rūgščių transizomerų kiekį maiste.

4.3.

Jau esama ES politikos priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti sveiką mitybą, pavyzdžiui, įvairios Komisijos iniciatyvos, kaip antai ES mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos platforma, reguliavimo priemonės dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams ir teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, 2017 m. baltoji knyga dėl nutukimo, 2014–2020 m. ES kovos su vaikų nutukimu veiksmų planas, tam tikros naujo pasiūlymo dėl BŽŪP nuostatos (pvz., „siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu bei sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus) ir gyvūnų gerove“), ES vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programa, pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa ir pan. Tačiau čia trūksta koordinuoto požiūrio. Naujomis ES tvarios mitybos gairėmis būtų užtikrintas toks nuoseklumas ir įvairiais kriterijais grindžiama sistema, pagal kurią valstybės narės galėtų kurti savo nacionalines gaires, kaip nurodyta toliau.

5.   Tvarios mitybos gairės

5.1.

Kadangi padaugėjo įrodymų dėl mitybos poveikio sveikatai, aplinkai ir ekonomikai, imta vis labiau domėtis vadinamųjų „tvarios mitybos gairių“kūrimu. Beveik visos tautinės valstybės turi oficialias mitybos ar su maisto produktais susijusias gaires. Jos jau yra žinomos kaip patarimai vartoti mažiau druskos, suvalgyti tam tikrą vaisių ir daržovių „porcijų“skaičių, suvartoti tam tikrus kiekius žuvies ir kitos gairės. Atsižvelgiant į svarius įrodymus dėl maisto poveikio aplinkai, šiuo metu atrodo logiška į patarimus dėl mitybos įtraukti platesnius kriterijus, todėl vis dažniau reikalaujama nustatyti „tvarios mitybos gaires“ (20).

5.2.

ES valstybės narės jau pradėjo kurti įvairių formų tvarios mitybos gaires (21). Kai kurios jų buvo sukurtos sveikatos ir mitybos ekspertų įstaigose (22) (23), kitos buvo ministerijų ir agentūrų bendradarbiavimo rezultatas (24), o dar kitos buvo sukurtos vadovaujant pilietinei visuomenei ir pramonei (25). Ši įvairovė yra naudinga eksperimentuojant, tačiau siekiant, kad vartotojai galėtų pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda, dabar reikia nustatyti aiškią, nuoseklią, bendrą sistemą. Kai tvarios mitybos gairės ir susijusios priemonės bus įgyvendinamos, reikės užtikrinti, kad jos būtų veiksmingai kontroliuojamos.

5.3.

Reikėtų sukurti ekspertų grupę, kuri suformuluotų Europos masto tvarios mitybos gaires. Į ją turėtų būti įtrauktos atitinkamos mitybos, visuomenės sveikatos, maisto, aplinkos ir socialinių mokslų sričių profesinės ir mokslo įstaigos. Remdamasi Jungtinio tyrimų centro, iniciatyvos „FOOD 2030“, Nuolatinio žemės ūkio mokslinių tyrimų komiteto (NŽŪMTK) atliktais moksliniais tyrimais ir pateiktais duomenimis, ekspertų grupė per dvejus metus suformuluotų gaires, kuriomis vartotojams būtų pateikti aiškūs patarimai dėl tvarios mitybos. Šias gaires valstybės narės galės naudoti nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir viešosios politikos įstaigose, taip pat ES lygmeniu – padedant kurti aiškias, integruotas maisto tiekimo grandinės sistemas. Šiomis gairėmis būtų padedama įgyvendinti plataus masto ES siekius, kaip antai jos parama darnaus vystymosi tikslų, Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, taip pat kitų su tvarumu susijusių įsipareigojimų ir programų, pvz., „FOOD 2030“ (26), srityse. Ekspertų grupei turėtų priklausyti pagrindinės organizacijos, pavyzdžiui, Europos mitybos draugijų federacija (FENS), Tarptautinė tvarių maisto sistemų ekspertų grupė (IPES-Food), Europos visuomenės sveikatos asociacija (EUPHA) ir Europos ekologinė federacija, kartu informaciją jai turi teikti ekspertiniai moksliniai šaltiniai, kaip antai Nuolatinis žemės ūkio mokslinių tyrimų komitetas (SCAR), ir paramą jai suteikti Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, Aplinkos GD, Sveikatos ir maisto saugos GD, Europos maisto saugos tarnyba, Europos aplinkos agentūra ir Nuolatinis žemės ūkio ir bioekonomikos mokslinių tyrimų komitetas (SCAR). EESRK yra pasirengęs prisidėti prie tokios ekspertų grupės darbo, pateikdamas jai iš pilietinės visuomenės organizacijų gautos informacijos, visų pirma per Komiteto laikinąją tyrimo grupę dėl tvarių maisto sistemų.

6.   Tvaraus maisto ženklinimo schemos

6.1.

Be to, tvarios mitybos gairės turėtų būti išsamesnio maisto produktų ženklinimo pagrindas, kuris būtų lengvai suprantamas ir kuriuo būtų galima pagerinti skaidrumą ir skatinti nebenaudoti nereikalingai pigių žaliavų, kurios yra nesveikos ir netvarios (pvz., riebalų rūgščių transizomerų, alyvpalmių aliejaus ir pernelyg daug cukraus). Vartotojai gautų naudos iš išsamesnio maisto ženklinimo, įskaitant ES kokybės logotipų sistemą (SKVN („saugoma kilmės vietos nuoroda“), SGN („saugoma geografinė nuoroda“) ir GTG („garantuoti tradiciniai gaminiai“)), į kurį būtų įtraukti aplinkos, socialiniai, sveikatos ir mitybos aspektai.

6.2.

Iki šiol ženklinimo sistemoje daugiausia dėmesio buvo skiriama teiginiams apie maistingumą ir kitai su sveikata susijusiai informacijai, tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad didėja susirūpinimas dėl nepakankamo vartotojų informavimo ir švietimo apie maisto produktų daromą poveikį aplinkai ir visuomenei. Vartotojams būtų lengviau rinktis, jei būtų įgyvendinta aiški maisto produktų kilmės, gamybos būdų ir maistinės vertės ženklinimo sistema. Siekiant užtikrinti maisto saugą, maisto gamintojams ir vartotojams taip pat svarbus atsekamumas (27). Todėl EESRK pakartoja savo raginimą sukurti naują pažangią tvaraus maisto ženklinimo sistemą, kuri turėtų būti suderinta ES lygmeniu (28). Be to, tai turi būti pagrįsta naujais atsekamumo ir sertifikavimo procesais ir toliau plėtojama tolesnėje EESRK laikinos tyrimo grupės dėl tvaraus maisto sistemos veikloje. Reikia skatinti daugiau dėmesio skirti technologijoms, pavyzdžiui, mobiliųjų įrenginių programėlėms ir vartotojams skirtiems mažmeninės prekybos vietose naudojamiems monitoriams, kuriuose būtų teikiama visa reikiama informacija ir visi atsekamumo duomenys.

7.   Viešieji pirkimai

7.1.

Dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose vietos valdžios institucijos galėtų palaipsniui pradėti taikyti mitybos gaires daugelyje įvairių viešųjų įstaigų, visų pirma mokyklose ir ligoninėse. Gaminant, parduodant ir vartojant sveikus, vietinius ir sezoninius maisto produktus, kuriais užtikrinamas tvarumas, būtų prisidedama prie Darbotvarkės iki 2030 m. 12.7 tikslo – tvarių viešųjų pirkimų. Viešųjų pirkimų procedūrose pirmenybę reikėtų teikti vietos gamintojams, kad būtų skatinama sveika mityba ir vietos ekonomikos vystymasis.

7.2.

Jau esama keleto iniciatyvų, kuriomis skatinami tvarių maisto produktų viešieji pirkimai, o tai rodo augantį pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų susidomėjimą ir dalyvavimą sprendžiant šiuos klausimus. Pavyzdžiui, asociacija „Vietos valdžios institucijos už tvarų vystymąsi“(ICLEI) šiuo metu skatina iniciatyvas, kuriomis atkakliai siekiama privalomo, laipsniško tvarių maisto produktų viešųjų pirkimų įgyvendinimo visose Europos mokyklose ir vaikų darželiuose ir kurių pradinis tikslas yra pasiekti, kad iki 2022 m. 20 % maisto produktų sudarytų ekologiški maisto produktai.

7.3.

EESRK teigiamai vertina šiuo metu Komisijos jungtinių tyrimų centro atliekamą darbą, kurio tikslas – peržiūrėti ES žaliųjų viešųjų pirkimų (ŽVP) kriterijus maisto produktų ir viešojo maitinimo paslaugų srityse. Komitetas ragina į ŽVP įtraukti aiškius ir platesnio užmojo maisto produktų tvarumo kriterijus, taip pat pašalinti reglamentavimo kliūtis, ypač susijusias su konkurencijos taisyklėmis.

8.   Konkurencijos taisyklės

8.1.

Kartais konkurencijos teisė nurodoma kaip kliūtis gaminti ir platinti tvarų ir sveiką maistą. Konsultacijos su Komisijos Konkurencijos GD turėtų paskatinti tiek pateikti paaiškinimų, tiek pritaikyti esamas taisykles taip, kad Europos maisto tiekimo grandinėse būtų sudarytos geresnės sąlygos ir būtų galima sparčiau pereiti prie tvarumo.

8.2.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) (29) 101 straipsnį draudžiama dviem ar daugiau nepriklausomų rinkos dalyvių sudaryti susitarimus, kurie riboja konkurenciją. Jie visų pirma apima kainų nustatymo susitarimus. Taikant SESV 101 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti paskelbtos netaikytinomis, jeigu tokie susitarimai turi objektyvios ekonominės naudos, kuri nusveria neigiamą konkurencijos apribojimo poveikį, pavyzdžiui, padeda tobulinti gamybą ar prekių platinimą, kartu sudarydami sąlygas vartotojams gauti sąžiningą naudos dalį (30).

8.3.

Pripažintoms tarpšakinėms organizacijoms, patenkinusioms tam tikras sąlygas, gali būti taikoma nuo SESV 101 straipsnio 1 dalies nukrypti leidžianti nuostata. Jos turi galimybę pranešti apie savo susitarimus Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (BRO reglamento) 210 straipsnį ir, jei Komisija nemano, kad jie yra nesuderinami su Sąjungos taisyklėmis, per du mėnesius nuo išsamaus pranešimo gavimo SESV 101 straipsnio 1 dalis nebetaikoma. Susitarimais negalima nustatyti kainų ar kvotų, pasidalyti rinką arba sukurti kitų konkurencijos iškraipymų. Pasinaudodamos BRO reglamento teikiamomis galimybėmis, tarpšakinės organizacijos galėtų sudaryti susitarimus, kuriais didinami tvarumo standartai.

9.   Informavimas ir informuotumo didinimas

9.1.

EESRK dar kartą primena savo pasiūlymą pradėti Europos masto informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampaniją maisto vertės tema. Tai bus būtina siekiant užtikrinti ilgalaikius vartotojų elgsenos pokyčius (31).

9.2.

Be to, reikia daugiau investuoti į švietimą mitybos klausimais mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose.

9.3.

EESRK dar kartą ragina rengti ES sveikesnio maisto ir mitybos vaizdinės reklamos kampanijas (32), įkvėpimo semiantis iš teigiamų į vaikus orientuotos socialinės reklamos kampanijų kai kuriuose televizijos kanaluose, pavyzdžiui, kampanijų, kuriomis skatinama labiau subalansuota mityba. Reikėtų pradėti veiksmingiau kontroliuoti į vaikus orientuotą maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, nereikalingo cukraus ir (arba) druskos, reklamą ne tik televizijoje vaikų televizijos žiūrėjimo piko valandomis, bet ir socialinėse medijose ir kitais komerciniais kanalais, kurie formuoja vaikų maisto skonį (33) (34).

---

(1)  http://www.interacademies.org/48945/Global-food-systems-are-failing-humanity-and-speeding-up-climate-change.

(2)  https://www.c40.org/.

(3)  COM(2017) 713 final.

(4)  OL C 129, 2018 4 11, p. 18.

(5)  State of Food Insecurity in the world (SOFI) report 2018: http://www.fao.org/state-of-food-security-nutrition/en/.

(6)  HLPE, 2017. Nutrition and food systems.

(7)  http://www.ipcc.ch/news_and_events/pr_181008_P48_spm.shtml.

(8)  RK nuomonė Vietos ir regionų valdžios institucijų paskatos sveikai ir tvariai mitybai propaguoti.

(9)  http://www.milanurbanfoodpolicypact.org/.

(10)  Europos Komisija (2018 m.). Neužkrečiamosios ligos https://ec.europa.eu/health/non_communicable_diseases/overview_lt.

(11)  European Centre for Disease Prevention and Control (2017), Summary of the latest data on antibiotic resistance in the European Union. https://ecdc.europa.eu/sites/portal/files/documents/EAAD%20EARS-Net%20summary.pdf.

(12)  Europos Komisija (2015 m.) „Geografinės nuorodos ir tradiciniai gaminiai“(angl. Geographical indications and traditional specialities), http://ec.europa.eu/agriculture/quality/schemes/index_en.htm.

(13)  Berners-Lee ir kt. (2018 m.), „Jei visuomenė radikaliai prisitaikys, dabartinės pasaulio maisto gamybos pakaks žmonių mitybos poreikiams patenkinti 2050 m.“(angl. „Current global food production is sufficient to meet human nutritional needs in 2050 provided there is radical societal adaptation“), Elementa, 6, 1, 52: http://doi.org/10.1525/elementa.310.

(14)  H. Ritchie, D. Reay & P. Higgins (2017 m.). Beyond Calories: A Holistic Assessment of the Global Food System, Frontiers in Sustainable Food Systems, 2, 57, doi: 10.3389/fsufs.2018.00057.

(15)  Žr. pranešimus, pvz.,WRI (2018 m.) Creating a Sustainable Future. Https://www.wri.org/publication/creating-sustainable-food-future;; ir EAT-Lancet Commission on Healthy Diets from Sustainable Food Systems (2019). Food in the Anthropocene https://eatforum.org/initiatives/eat-lancet/.

(16)  FDE (2018). 2018 m. metinė ataskaita. https://www.fooddrinkeurope.eu/uploads/publications_documents/FoodDrinkEurope_Annual_Report_INTERACTIVE.pdf.

(17)  Tvaraus maisto patikos fondas (angl. Sustainable Food Trust) (2017 m.). The Hidden COST of Food. Bristol.

http://sustainablefoodtrust.org/wp-content/uploads/2013/04/HCOF-Report-online-version.pdf.

(18)  UNEP (2017). TEEB for Agriculture and Food Interim Report. Nairobi: UN Environment Programme. http://teebweb.org/agrifood/home/teeb-for-agriculture-food-interim-report/..

(19)  OL C 129, 2018 4 11, p. 18.

(20)  C. Gonzalez-Fischer, T. Garnett (2016). Plates, pyramids, planet: Developments in national healthy and sustainable dietary guidelines: a state of play assessment. Rome and Oxford: FAO and Food Climate Research Network.

(21)  Žr. peržiūrą T. Lang, P. Mason (2017). Sustainable diet policy development: implications of multi-criteria and other approaches, 2008–2017, Proceedings of the Nutrition Society, doi: 10.1017/S0029665117004074.

(22)  Health Council of the Netherlands (2011) Guidelines for a Healthy Diet: the Ecological Perspective. Contract No.: publication no. 2011/08E The Hague: Health Council of the Netherlands.

(23)  Voedingscentrum (2016). Netherland Nutrition Centre guidelines Wheel of Five (Appendix 13 on sustainability issues). Den Haag: Voedingscentrum.

(24)  National Food Administration, Environment Agency (2008) Environmentally Effective Food Choices: Proposal notified to the ES. Stockholm: National Food Administration.

(25)  German Council for Sustainable Development (RNE) (2014) The Sustainable Shopping Basket - A Guide to Better Shopping. Berlin: Rat für Nachhaltige Entwicklung/German Council for Sustainable Development https://www.nachhaltigkeitsrat.de/en/projects/the-sustainable-shopping-basket/.

(26)  http://ec.europa.eu/research/bioeconomy/index.cfm?pg=policy&lib=food2030.

(27)  OL C 303, 2016 8 19, p. 64.

(28)  OL C 129, 2018 4 11, p. 18.

(29)  OL C 326, 2012 10 26, p. 1.

(30)  COM(2018) 706 final http://ec.europa.eu/competition/sectors/agriculture/report_on_competition_rules_application.pdf.

(31)  Europos Komisija (2015 m.) „Geografinės nuorodos ir tradiciniai gaminiai“(angl. Geographical indications and traditional specialities), http://ec.europa.eu/agriculture/quality/schemes/index_en.htm.

(32)  OL C 303, 2016 8 19, p. 64.

(33)  WHO Region for Europe (2018). Policies to limit marketing of unhealthy foods to children. Copenhagen: WHO Europe http://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/nutrition/news/news/2018/10/policies-to-limit-marketing-of-unhealthy-foods-to-children-fall-short-of-protecting-their-health-and-rights.

(34)  Food Active & Children’s Food Campaign (2018). Junk Food Marketing to Children: a study of parents’ perceptions. London. http://www.foodactive.org.uk/wp-content/uploads/2018/06/Junk-Food-Marketing-to-Children-a-study-of-parents-perceptions.pdf.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Skaitmeninė revoliucija atsižvelgiant į piliečių poreikius ir teises“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 190/03)

Pranešėjas Ulrich SAMM

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 7 12
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2019 2 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 2 20
Plenarinė sesija Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	129/2/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Šiuo metu vykstanti skaitmeninė revoliucija turi potencialo iš esmės keisti visuomenę, ekonomiką ir darbo vietas bei suteikti ilgalaikės naudos tiek ekonomikos augimui, tiek ir gyvenimo kokybei, darydama poveikį visiems sektoriams, keisdama mūsų gyvenimo, darbo ir bendravimo būdus. EESRK aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad žmonių vykdomos transformacijos turėtų būti naudingos visiems. Todėl Komitetas palankiai vertina visus politinius ir pilietinės visuomenės veiksmus, kurie padeda Europos piliečiams. Šioje nuomonėje visų pirma aptariami piliečių – darbuotojų, darbdavių ar apskritai vartotojų – poreikiai ir susirūpinimą keliantys klausimai bei nustatomos sritys, kuriose pilietinės visuomenės dalyvavimas yra svarbus. Tik iniciatyviai formuodami perėjimą prie skaitmeninių technologijų pasieksime sėkmės.

1.2.

Skaitmeninimo pažanga, ypač diegiant naujus skaitmeninius produktus ir paslaugas, gali vykti labai sparčiai (kaip mobiliųjų ir (arba) išmaniųjų telefonų atveju) arba lėtai tam tikrose srityse, kuriose žmonės ir apskritai visuomenė technologijas vertina labai apdairiai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai daromas poveikis žmonių savarankiškumui, atsakomybei, saugumui, orumui ir privatumui.

1.3.

Skaitmeninimas atveria daugybę naujų galimybių ir leidžia žmonėms pasirinkti geresnį gyvenimą precedento neturinčiu būdu. Antra vertus, juo labiau skaitmeninimas vyrauja mūsų gyvenime, juo labiau mumis galima manipuliuoti. Tai gali sumenkinti mūsų savarankiškumą tokiose srityse kaip vairavimas, maisto pasirinkimas, rūpinimasis savo sveikata, namų šildymas, rūkymas, alkoholio vartojimas, asmeninių finansų valdymas ir t. t. EESRK ragina nustatyti skaidrias taisykles, kurios būtų pritaikytos ir taikomos šioms sparčiai tobulėjančioms technologijoms. Gera įtikinama technologija turėtų apimti mokymą, o ne manipuliavimą, ir, siekiant užtikrinti žmonių savarankiškumą, ji turėtų atitikti laisvo žmogaus pasirinkimo principą.

1.4.

EESRK turi labai aiškią nuomonę, kokiu mastu yra etiškai priimtina (moralinį poveikį turinčių) sprendimų priėmimą deleguoti dirbtiniu intelektu grindžiamoms sistemoms: automatizuotos sistemos, nepaisant jų sudėtingumo, turi veikti pagal principą „valdo žmogus“. Tik žmonės priima galutinį sprendimą ir prisiima už jį atsakomybę.

1.5.

Dėl didėjančio automatizavimo namuose daugėja įsilaužimo galimybių programišiams. Būtina informuoti vartotojus apie šią riziką ir teikti paramą imantis saugumo priemonių, ypač tais atvejais, kai programišiai bando perimti išmaniųjų prietaisų kontrolę. EESRK ragina ES persvarstyti esamas saugumo nuostatas ir parengti griežtas saugumo taisykles bei jas pritaikyti prie naujų besikeičiančių technologijų siekiant apsaugoti piliečius jų namuose.

1.6.

EESRK palankiai vertina siekį gerinti kelių eismo saugą įdiegiant daugiau skaitmeninių technologijų automobiliuose, bet taip pat reiškia susirūpinimą dėl lėto šių patobulinimų diegimo tempo. Kad būtų paspartintas perėjimas prie labiau automatizuoto vairavimo, EESRK ragina sukurti ES skatinamųjų priemonių, kurios padėtų spręsti didelių išlaidų (reikia pirkti naujas transporto priemones) ir nepakankamo pagalbinių sistemų priėmimo (sudėtingumas, mokymo stoka) klausimus. EESRK mano, kad turi būti sukurta Europos strategija, kuri padėtų mūsų kelių transporto sistemą pritaikyti ir pakeisti taip, kad būtų galima sėkmingai naudoti visiškai autonomines transporto priemones užtikrinant šimtaprocentinę jų saugą.

1.7.

EESRK ragina, atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančias skaitmenines technologijas, pritaikyti ir peržiūrėti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Naujosios veido atpažinimo technologijos ypač kelia grėsmę mūsų privatumui. Kadangi šios technologijos tampa pigesnės ir lengvai pasiekiamos visiems, galiausiai gali būti taip, kad nebebus įmanoma anonimiškai eiti gatve ar apsipirkti. Grėsmė privatumui ir savarankiškumui yra dar didesnė, kai šios technologijos yra naudojamos profiliavimui arba įvertinimui. EESRK primygtinai pabrėžia, kad žmonės turėtų turėti teisę išlaikyti privatumą, taip pat ir viešosiose erdvėse. EESRK ragina Komisiją reguliariai peržiūrėti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir susijusius reglamentus, atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai keičiasi šios technologijos.

1.8.

Pavieniam profesionalių skaitmeninių įgūdžių neturinčiam vartotojui reikalinga tvirta parama naudojantis sudėtingomis skaitmeninėmis sistemomis – ar tai būtų buitiniai prietaisai, ar skaitmeninės platformos. Naudotojo vadovai gali būti labai ilgi, o leidimas naudotis tam tikrais duomenimis dažnai suteikiamas neapgalvotai. EESRK yra įsitikinęs, kad skaidrumo nepakanka, todėl siekiant padėti vartotojams reikalingas supaprastinimas ir standartizuotos procedūros visoje ES.

1.9.

Skaitmeninės platformos paprastomis priemonėmis gali lengvai aptikti, kas jomis naudojasi. Tai reiškia, kad siekiant apsaugoti privatumą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nepakanka, kai duomenys yra sąmoningai netinkamai naudojami be žmonių žinios. EESRK yra įsitikinęs, kad privatumas gali būti užtikrinamas tik dar labiau ribojant prieigą prie neskelbtinų duomenų, suteikiant galimybę jais naudotis tik ribotam patvirtintų asmenų skaičiui. Saugumo priemonės turi būti parengtos pagal aukščiausio lygio patikimiausius standartus, įskaitant reguliarų nepriklausomų ES institucijų vykdomą tikrinimą.

1.10.

EESRK yra susirūpinęs dė l to, kad naudojant biometrinėmis technologijomis grindžiamas stebėjimo sistemas gali kilti klaidingo klasifikavimo ir stigmatizavimo pavojus, kai asmenys automatiškai priskiriami tam tikroms kategorijoms, pavyzdžiui, teroristų, nusikaltėlių ar nepatikimų asmenų. Sistemos, automatiškai identifikuojančios ir klasifikuojančios žmones kaip įtartinus, jokiu būdu neturėtų veikti be glaudžios sąveikos su žmonėmis ir kruopštaus jų patikrinimo.

1.11.

Numatomas robotų naudojimas sveikatos priežiūros sektoriuje. Tačiau robotai yra prietaisai, kurie negali atkartoti empatinių gebėjimų ir abipusiškumo, susijusių su žmogiškais santykiais priežiūros srityje. Robotai gali sumenkinti žmogaus orumą, jei jie naudojami ne tam tikromis bazinėmis sąlygomis. Todėl priežiūrai skirti robotai turėtų būti naudojami tik užduotims, kurioms nereikia emocinio, artimo ar asmeninio dalyvavimo, atlikti.

1.12.

EESRK rekomenduoja, taikant objektyvius mokslinius metodus, optimizuoti ir įvertinti žmonių ir mašinų sąveiką, kai pramonėje, prekyboje ir paslaugų sektoriuje planuojama diegti naujas automatizavimo sistemas. Pagal mokslinius kognityvinės ergonomikos metodus galima objektyviai įvertinti psichologinius poreikius, kai dirbama su naujomis techninės pagalbos sistemomis. Kad būtų galima įvertinti naudotojų sąsajas, derinamos skirtingos mokslinių tyrimų disciplinos, kaip antai psichologija ir ergonomika. EESRK yra įsitikinęs, kad skaitmeninimo sėkmė bus ilgalaikė tik tuo atveju, jeigu skaitmeninimas bus orientuotas į žmogų.

1.13.

EESRK ragina įvertinti regioninės plėtros skirtumus, galimos socialinės nelygybės mastą bei jos galimą poveikį ES vientisumui dėl nevienodų galimybių naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis ir įgūdžių trūkumo.

2.   Įžanga

2.1.

Ankstesnėse nuomonėse (1) EESRK palankiai įvertino tai, kad Europos Komisija parengė Skaitmeninės Europos programą, kurioje pabrėžiamas ketinimas padaryti Europą skaitmeninimo lydere ir padidinti jos ekonominę galią bei konkurencingumą pasauliniu mastu, sudarant sąlygas skaitmeninei bendrajai rinkai virsti realybe ir užtikrinti, kad skaitmeninė transformacija vyktų visiems Europos piliečiams palankiu būdu.

2.2.

Šiuo metu vykstanti skaitmeninė revoliucija pakeitė visuomenę ir ateityje ją keis dar labiau. Šie pokyčiai yra susiję su ekonomika ir darbo vietomis ir suteikia ilgalaikės naudos tiek ekonomikos augimui, tiek ir gyvenimo kokybei, darydama poveikį visiems sektoriams, keisdama tai, kaip gyvename, dirbame ir bendraujame. EESRK aiškiai išreiškė savo nuomonę (2), kad žmonių vykdomos transformacijos turėtų būti naudingos visiems. Todėl Komitetas palankiai vertina visus politinius ir pilietinės visuomenės veiksmus, kurie padeda Europos piliečiams. Šioje nuomonėje daugiausiai dėmesio skiriama piliečių – darbuotojų, darbdavių ar apskritai vartotojų – poreikiams ir susirūpinimą keliantiems klausimams. Joje nurodomos sritys, kuriose pilietinės visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus iniciatyviai formuojant perėjimą prie skaitmeninių technologijų, kad jis būtų sėkmingas.

2.3.

Skaitmeninimo pažanga, ypač diegiant naujus skaitmeninius produktus ir paslaugas, gali vykti labai sparčiai (kaip mobiliųjų ir (arba) išmaniųjų telefonų atveju) arba lėtai tam tikrose srityse, kuriose žmonės ir apskritai visuomenė technologijas vertina labai apdairiai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai daromas poveikis žmonių savarankiškumui, atsakomybei, saugumui, orumui ir privatumui. Šioje nuomonėje pateikta analizė iš dalies grindžiama L. Royakkers ir kt. leidiniu Ethics Inf Technol (2018).

2.4.

Naujas skaitmenines prietaikas propaguoja daugelis entuziastų pramonės srityje, laboratorijose ir universitetuose, o ne tik, kaip galvoja dauguma žmonių, tokie interneto milžinai kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“ar „Microsoft“. Šiam entuziazmui pritaria daug visuomenės narių; vis dėlto yra reikšminga mažuma žmonių, kurie yra skeptiškai nusiteikę arba jaučia nerimą dėl grėsmių jų privatumui, savarankiškumui, saugumui ir t. t., galbūt dėl to, kad jiems trūksta žinių ar kyla baimė dėl ateities. Perėjimą prie skaitmeninių technologijų lemia ne tik technologijos. Piliečių ir visuomenės poreikiai ir pageidavimai, taip pat jų teisės, turėtų daryti lemiamą poveikį tolesnei technologijų raidai. Užtikrinant sėkmingą perėjimą prie skaitmeninių technologijų, žmonių įtraukimas į kūrimo ir sprendimų priėmimo procesus yra akivaizdus iššūkis visiems, visų pirma pilietinei visuomenei. Tai taip pat reiškia, kad turėtų būti užtikrintos galimybės naudotis saugiu ir įperkamu interneto ryšiu, siekiant išvengti diskriminacijos ir atskirties.

3.   Perėjimo prie skaitmeninių technologijų greitis

3.1.

Skaitmeninė revoliucija – tai perėjimas nuo mechaninių ir analoginių elektroninių technologijų prie skaitmeninės elektronikos, kuris vyko maždaug tarp praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos ir aštuntojo dešimtmečio pabaigos, kai buvo pradėti naudoti ir paplito skaitmeniniai centriniai kompiuteriai ir asmeniniai kompiuteriai. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje skaitmeninės technologijos plačiai paplito daugelyje sričių. Dabar planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų naudojimas beveik lenkia asmeninių kompiuterių naudojimą.

3.2.

1991 m., kai žiniatinklis tapo pasiekiamas visuomenei, buvo sukurta nauja infrastruktūra, kurioje tapo įmanoma sujungti skaitmeninius prietaisus, kuriant naujas funkcijas, smarkiai viršijančias atskiro skaitmeninio prietaiso funkcijas. Šių technologijų derinys iš esmės pakeitė mūsų bendravimo, darbo ir užsiėmimo verslu būdus. Skaitmeninės platformos suteikė galimybių atsirasti visiškai kitokiems veiklos būdams – „Airbnb“, „Uber“, „Amazon“ir daugelis kitų panašių įmonių per kelerius metus tapo reikšmingais ekonominiais subjektais.

3.3.

Atrodo, tolesniam skaitmeninimui nėra ribų. Vis labiau naudojantis išmaniaisiais jutikliais, tampa įmanoma skaityti ir apdoroti duomenis (padėties, judesio, aplinkos duomenis, biologinius duomenis, cheminius duomenis), susijusius su bet kokiais objektais (daiktų internetas). Iš esmės jutiklių skaičius yra neribotas, todėl teoriškai įmanoma sukurti skaitmeninį visos mūsų fizinės aplinkos žemėlapį. Ateityje spartusis plačiajuostis ryšys (5G) leis reaguoti į jutiklių duomenis realiuoju laiku.

3.4.

Didelius duomenų, gautų iš jutiklių ir platformų, kiekius (didieji duomenys) apdoros tam tikrais algoritmais grindžiamos kompiuterių programos. Programuotojai galės arba siaurai apibrėžti šiuos algoritmus, arba dinamiškai juos generuoti naudodami įvesties duomenų rinkinius (mašinų mokymasis arba dirbtinis intelektas (DI). Ypač iš DI daugelis tikisi reikšmingų technologinių proveržių (3). Klausimas, kokiu mastu leisime mašinoms priimti (moralinį poveikį turinčius) sprendimus, yra nepaprastai svarbus ir tam būtina socialinė ir politinė kontrolė. Jau dabar yra didelis poreikis tam tikrose srityse (pavyzdžiui, finansinių paslaugų technologijų) įdiegti automatinių kompiuterinių sistemų apribojimus, nes dideliu mastu prarandama kontrolė ir trūksta skaidrumo.

3.5.

Visuomenėje skaitmeninimas vyksta labai sparčiai. Kaip rodo bandomieji projektai arba į rinką jau patenkantys produktai, viešosios organizacijos ir įmonės pradeda taikyti daug naujų metodų. Šie nauji produktai, priklausomai nuo sektoriaus, į rinką gali skverbtis išties labai skirtingai. Ir atvirkščiai, tam tikrose srityse tai gali vykti lėtai, kai technologijos vertinamos itin apdariai, kaip aprašyta tolesniuose punktuose.

3.6.

Tipinis daiktų interneto, kurį visuomenė priima ribotai, pavyzdys yra namų automatizavimas arba išmaniųjų namų sistemos, skirtos valdyti apšvietimą, šildymą, pramogų prietaisus ar įrenginius, buitinius prietaisus ir t. t. Patekimo kontrolės ir signalizacijos sistemos su saugumo kameromis gali nusiųsti filmuotą medžiagą. Namų automatizavimo sistemoms nepakanka techninių standartų, todėl sunku kurti skirtingiems objektams skirtas nuosekliai veikiančias taikomąsias programas. Tam gali prireikti ir aukšto lygio įgūdžių bei nuolatinio atnaujinimo. Kitas sunkumas yra tas, kad dauguma namų yra bendra aplinka, kuria dalijamasi su žmonėmis, turinčiais skirtingų pomėgių, įgūdžių ir gebėjimų (pavyzdžiui, su vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir svečiais). Daug paprasčiau gyventi išmaniuose namuose, kuriuose valdomas vieno asmens gyvenimas.

3.7.

Naudojantis išmaniaisiais automobilių jutikliais sudaromos sąlygos susietajam ir automatizuotam judumui, nes siūloma daugybė naujų funkcijų siekiant didesnio patogumo ir saugumo, o galiausiai, perėjus prie visiško automatizavimo – aukščiausio lygio saugumo kelių transporto sektoriuje (4). Automatizuoto vairavimo technologija yra gana brandi, tačiau dėl keleto priežasčių platus jos naudojimas populiarėja lėtai. Pirma, aukšto lygio pagalbinis vairavimas įmanomas tik naujuose automobiliuose, kuriuose jutikliai ir centriniai kompiuterių blokai yra neatsiejama transporto priemonės dalis. Šių priemonių kaina asmenims ir visuomenei yra kliūtis įsiskverbti į rinką. Antra, didėjant pagalbinių sistemų skaičiui, vairuoti automobilį gali pasidaryti gerokai sunkiau, todėl visuomenė jas priima ribotai. Trečia, reikalavimas, kad visiškai autonominės transporto priemonės būtų 100 % saugios, yra didelė kliūtis, nes autonominės transporto priemonės važinėja tais pačiais keliais kaip ir įprasti automobiliai ir kiti kelių eismo dalyviai. Visiškai automatinės transporto priemonės apskritai yra iššūkis, nes dėl jų reikia iš esmės pertvarkyti kelių sistemą.

3.8.

„Google“ir „Facebook“jau intensyviai ir sėkmingai naudoja DI, siekdami optimizuoti rodomą informaciją ir reklamą. Tačiau yra dar daug kitų sričių, kuriose gali būti ir bus naudojamas DI, teikiantis didžiulę pagalbą kognityviajame darbe, pavyzdžiui, žiniomis grindžiamose profesijose. Tačiau, kaip neseniai buvo pastebėta, kai kurios šios sritys vystosi lėčiau nei tikėtasi dėl esminės problemos: „DI apribojamas ne dėl technologijų (kompiuterių galios), bet dėl iš esmės nepakankamo mūsų suvokimo, kaip konkrečiai žmonės mokosi ir mąsto“. Nestandartinis mąstymas ir rėmimasis gyvenimo patirtimi vis dar yra žmonių privilegija.

3.9.

Keletui pradininkų labai sėkmingai pavyko viešąsias paslaugas paversti lanksčiais e. sprendimais. Pavyzdžiui, Estijoje daugelis paslaugų, kaip antai e. Vyriausybė, e. mokesčiai, e. sveikata ar e. balsavimas, yra vertinamos palankiai, jomis plačiai naudojamasi ir, daugelio nuomone, jas reikėtų įdiegti visose ES šalyse, pageidautina, taikant vienodus standartus sąveikumui užtikrinti. Tik turėdami ES masto strategiją ir tinkamai finansuojamus projektus galime įveikti kliūtis, kylančias dėl esamų didelių regionų, institucijų bei kultūrų skirtumų, ir užtikrinti reikalingą subsidiarumą, o ne centralizuotą valdymą.

4.   Susirūpinimą keliantys veiksniai ir rekomendacijos

4.1.   2017 m. Europos Komisija paskelbė Eurobarometro tyrimą (5), kurio duomenimis, 76 % žmonių, kasdien besinaudojančių internetu, teigia, kad šios technologijos daro teigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei, tačiau 38 % žmonių niekada nesinaudoja internetu. Pastaroji procentinė dalis gali būti tokia dėl to, kad nepakanka skaitmeninių įgūdžių, tačiau yra nemažai žmonių, kurie turi įgūdžių, tačiau turi rimtų abejonių dėl naudojimosi internetu ir todėl dvejoja, ar verta pasekti kitų rodomu pavyzdžiu. Į šią poziciją reikia deramai atsižvelgti ir ją rimtai įvertinti. Susirūpinta visų pirma dėl savarankiškumo, atsakomybės, saugumo, žmogaus orumo, privatumo ir darbo sąlygų, kaip paaiškinta toliau.

4.2.   Savarankiškumas

4.2.1.

Kalbame apie paternalizmą, jei kažkas dedasi žinąs geriau už kitus, ko jiems reikia. Kalbant apie technologijų paternalizmą, paternalizmas „deleguojamas“technologijoms. Paternalizmas gali būti paremtas įtikinimais arba priverstinis. Gera įtikinama technologija turėtų apimti mokymą, o ne manipuliavimą, ir, siekiant užtikrinti žmonių savarankiškumą, ji turėtų atitikti laisvo žmogaus pasirinkimo reikalavimą. Skaitmeninimas atveria daugybę naujų galimybių ir leidžia žmonėms pasirinkti geresnį gyvenimą precedento neturinčiu būdu. Antra vertus, juo labiau skaitmeninimas vyrauja mūsų gyvenime, juo labiau mumis galima manipuliuoti. Taip sumenkinamas mūsų savarankiškumas tokiose srityse kaip vairavimas, maisto pasirinkimas, rūpinimasis savo sveikata, namų šildymas, rūkymas, alkoholio vartojimas, asmeninių finansų valdymas ir, kaip rodo neseni įvykiai, net rinkimai, kurie manipuliuojant gali kelti grėsmę demokratijai. EESRK ragina parengti, pritaikyti ir taikyti skaidrias taisykles, o prireikus – ir griežtas teisines priemones šioms sparčiai tobulėjančioms technologijoms.

4.2.2.

Kinija yra ryškiausias pavyzdys, kaip perdėtas skaitmeninių technologijų naudojimas gali daryti įtaką žmonėms. Kinijos Vyriausybė registruoja kiekvieno piliečio duomenis, kuriais remiantis galima nuspręsti, ar žmogus atitinka reikalavimus paskolai, vizai ar darbui gauti. Tai visiškai skiriasi nuo Europos vertybių ir teisių (duomenų apsaugos, privatumo, socialinės apsaugos, tvarumo).

4.2.3.

Pastebima tendencija, kad žmonės vis labiau nori grįžti prie analoginio gyvenimo, bent jau tam tikrą laiko dalį. Rengiamos poilsio stovyklos, kuriose suaugusieji savaitgaliui atsijungia nuo technologijų tinklų, arba žmonės būna nepasiekiami, kad galėtų skirti dėmesį vaikams, šeimoms ir draugams, t. y. be telefonų. Dabar stabiliai paklausūs yra tokie analoginiais laikomi dalykai kaip knygos, be kompiuterių kuriama muzika, vinilinės plokštelės, popierius, rašikliai ir kt., nors yra ir skaitmeninių atitikmenų. Yra žinoma, kad keletas aukšto lygio įmonių vadovų retsykiais užblokuoja savo e. laiškų srautus. Tai reiškia, kad iš jų elektroninio pašto dėžutės ištrinami visi patenkantys elektroniniai laiškai arba dėžutė apskritai panaikinama tam, kad būtų galimybė pailsėti nuo plūstančių elektroninių žinučių. EESRK mano, kad perėjimui prie skaitmeninių technologijų taip pat reikalinga ši atsvara, kad jis būtų sėkmingas ir priimtinas visiems, ir perspėja dėl pernelyg didelio spaudimo pakeisti analogines technologijas.

4.3.   Atsakomybė

Principu „žmogus nedalyvauja“daroma nuoroda į visišką automatizavimą, kai sprendimą be žmogaus įsikišimo priima sistema. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie žinių sistemas, kurios medicinines diagnozes nustato vadovaudamosi dideliu informacijos kiekiu, arba karinius robotus, kurie, naudodamiesi iš įvairių šaltinių gauta informacija, priima sprendimus dėl gyvenimo arba mirties. Labai svarbus dažnai užduodamas klausimas: kokiu mastu etiškai priimtina (moralinį poveikį turinčių) sprendimų priėmimą perduoti DI pagrįstoms sistemoms? EESRK jau yra aiškiai išreiškęs savo nuomonę šiuo klausimu (6): sąvokos „atsakomybė“ir „moralė“išimtinai susietos su žmonėmis, todėl tam tikros psichologinės ar asmens savybės negali būti priskiriamos robotams. Automatizuotos sistemos, neatsižvelgiant į jų sudėtingumą, turi veikti laikantis principo „valdo žmogus“. Tik žmonės priima galutinį sprendimą ir prisiima už jį atsakomybę.

4.4.   Saugumas ir vartotojai

4.4.1.

Naudojant populiarius naujus prietaisus mūsų namai tampa ne tik išmanesni, bet ir pažeidžiamesni. Kai vis daugiau mūsų naudojamų prietaisų – išmanieji televizoriai, internetinės vaizdo kameros, žaidimų konsolės, išmanieji laikrodžiai – prijungiami prie interneto, labai svarbu turėti gerą namų tinklo apsaugos planą. Išmanieji laikrodžiai ir kiti dėvimi prietaisai yra išmaniųjų telefonų plėtiniai, kuriais naudojantis galima nedelsiant prisijungti prie galingos programinės įrangos, elektroninio pašto, tekstinių pranešimų ir saityno. Jie ne tik išgauna programišiams vertingą informaciją, bet taip pat gali perimti išmaniųjų prietaisų valdymą. Saugumo tyrinėtojai pademonstravo, kaip paprasta įsilaužti į žaislinę lėlę „Cayla“, net įsibrauti į insulino pompos valdymą arba sekti išmanųjį laikrodį segintį asmenį. Vartotojai turi būti informuojami apie šiuos pavojus. EESRK ragina ES persvarstyti esamas saugumo nuostatas ir parengti griežtas saugumo taisykles bei jas pritaikyti prie naujų besikeičiančių technologijų, siekiant apsaugoti piliečius jų namuose.

4.4.2.

Biometrinių technologijų naudojimas (veido atpažinimo, pirštų atspaudų, rainelės nuskaitymo) yra puiku, jei sistema veikia tinkamai. Tačiau kai sistema klaidingai atpažįsta žmogų kaip įtartiną, dažnai klaidas ištaisyti labai sunku. Naudojant biometrines technologijas gali iškilti klaidingo klasifikavimo ir stigmatizavimo pavojus, kai asmenys automatiškai priskiriami tam tikroms kategorijoms, kaip antai teroristų, nusikaltėlių ar nepatikimų asmenų. Dėl to gali būti panaikinta nekaltumo prezumpcija. Taip pat panašu, kad biometrinės technologijos negali būti taikomos visiems. Pavyzdžiui, negalima nuskaityti 2 % žmonių pirštų atspaudų, nes jie yra vyresnio amžiaus, dėl tam tikrų jų profesijų arba dėl jų chemoterapinio gydymo. Mūsų visuomenėje naudojamos skaitmeninės sistemos turi būti sukurtos taip, kad žmonės, neatitinkantys tam tikrų įprastų kriterijų, nebūtų atskiriami ar diskriminuojami. Sistemos, automatiškai klasifikuojančios žmones kaip įtartinus, niekada neturėtų veikti be glaudžios sąveikos su žmonėmis ir kruopštaus jų patikrinimo.

4.4.3.

Didelė problema yra tapatybės klastojimas. Tapatybės klastojimas – tyčinis netikrų identifikatorių įgijimas, priskyrimas, turėjimas ar kūrimas, neteisėtas elgesys ar ketinimas veikti neteisėtai. Mūsų visuomenėje būtina užtikrinti pakankamą teisinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo tapatybės klastojimo.

4.5.   Žmogaus orumas

4.5.1.

Robotų naudojimas sveikatos priežiūros sektoriuje yra susirūpinimą keliantis klausimas. Robotai yra prietaisai, kurie negali atkartoti empatinių gebėjimų ir abipusiškumo, susijusio su žmogiškais santykiais priežiūros srityje. Todėl priežiūrai skirti robotai turėtų būti naudojami tik užduotims, kurioms nereikia emocinio, artimo ar asmeninio dalyvavimo, atlikti. Robotai gali sumenkinti žmogaus orumą, jei jie yra naudojami ne tam tikromis bazinėmis sąlygomis.

4.6.   Privatumas

4.6.1.

Veido atpažinimas – technologija, kai žmogaus veido profilis palyginamas su duomenų baze tam, kad būtų nustatyta, ar nuskenuotas asmuo yra toje duomenų bazėje. Ji naudojama policijos tyrimuose ar viešosiose erdvėse įtaisytose apsaugos kamerose, šios technologijos naudojimas reglamentuojamas įstatymų. Tokia ypač konfidenciali informacija turi būti patikimai saugoma. Tačiau veido atpažinimo technologija taps pigesnė ir lengvai pasiekiama visiems, ją bus galima naudoti bet kurioje parduotuvėje, įmonėje ar net privatiems tikslams. Esama bandymų naudoti šiuos būdus net ir jausmų atpažinimui. Baiminamasi, kad galiausiai gali būti taip, kad dėl veido atpažinimo technologijos nebebus įmanoma anonimiškai eiti gatve ar apsipirkti. EESRK reikalauja, kad žmonės turėtų teisę išlaikyti privatumą ir viešosiose erdvėse. Apskritai turi būti uždrausta atpažinti vaizdo kameromis, jei žmonės nežino, kad yra stebimi.

4.6.2.

Nors „didžiojo brolio“scenarijus, kai visus seka Vyriausybė, jau yra gerai žinomas, „mažojo brolio“scenarijus, kai asmenys ar mažos įmonės seka vieni kitus, tampa vis labiau įmanomas. Pavyzdžiui, galima pasinaudoti išmaniaisiais akiniais siekiant įrašyti ir gauti duomenų apie pašnekovą ar lankytoją. Toliau vystantis pažangioms ir įperkamoms technologijoms, atsiras kitų elektroninių sekimo prietaisų. EESRK pabrėžia, kad be Bendrojo duomenų apsaugos reglamento turime parengti aiškias ir griežtas taisykles žmonių privatumui užtikrinti.

4.6.3.

Vis labiau automatizuojant namus, privačiais laikomi namai tampa vis labiau perregimi. Skirtumas tarp namų ir išorinio pasaulio nyksta, nes sienos nebeapsaugo nuo smalsių akių. Pramogų prietaisai, signalizavimo sistemos su apsaugos kameromis ir centrinio valdymo sistemos (staliniai kompiuteriai, išmanieji telefonai, išmanieji garsiakalbiai) – galimybė įsilaužti programišiams. EESRK ragina ES imtis koordinuotų veiksmų siekiant informuoti vartotojus apie šiuos pavojus ir teikti paramą imantis saugumo priemonių.

4.6.4.

Vienas skaitmeninių sistemų pavojų – jų sudėtingumas. Visų pirma, pavieniam profesionalių skaitmeninių įgūdžių neturinčiam vartotojui reikalinga tvirta parama. Pavyzdžiui, skaitmeninės įrangos naudotojo vadovai gali būti labai ilgi. Juose naudotojas paprastai įspėjamas apie privatumo problemas, tačiau leidimas naudotis tam tikrais duomenimis dažnai suteikiamas neapgalvotai, nes žmonės nesupranta viso vadovo arba dažnai kenčia nuo vadinamojo sutikimo nuovargio, atsirandančio dėl daugybės kartų, kuomet jie turi suteikti leidimą naudoti jų duomenis juos fiksuojantiems prietaisams. Dėl to kyla klausimas, kam šiame procese tenka atsakomybė. EESRK ragina siekti supaprastinimo ir siūlo nustatyti ES standartines procedūras arba standartinius dokumentų rinkinius privatumo klausimais, kurie būtų lengvai suprantami visiems.

4.6.5.

Privatumo problema iškyla ir skaitmeninėse platformose. Platformos paprastomis priemonėmis gali lengvai aptikti, kas jomis naudojasi. Pavyzdžiui, „Uber“darbuotojai naudojosi bendrovės priemone „God View“, kad galėtų stebėti politikus, garsenybes ir kitus; iškėlus teismo bylą tai buvo sustabdyta. Tačiau technologijos vis dar fiksuoja stebėjimo ir jungimosi duomenis. EESRK yra įsitikinęs, kad privatumas gali būti užtikrinamas tik taikant papildomas priemones – ribojant prieigą prie neskelbtinų duomenų, suteikiant galimybę jais naudotis tik ribotam patvirtintų asmenų skaičiui. Šios saugumo priemonės turi būti parengtos pagal aukščiausio lygio patikimiausius standartus, įskaitant reguliarų nepriklausomų ES institucijų vykdomą tikrinimą.

4.7.   Darbas ateityje

4.7.1.

Skaitmeniniame amžiuje darbas ir toliau bus pagrindinis pajamų šaltinis. Įsidarbinimo galimybės iš darbdavio perspektyvos ir gebėjimas dirbti darbuotojo požiūriu yra dvi to paties skaitmeninės transformacijos medalio pusės. Darbuotojų gebėjimas prisitaikyti prie naujų užduočių prilygsta galimybei darbą skaitmeninių technologijų pagalba pritaikyti individualiems darbo reikalavimams. Kadangi riba tarp darbo siekiant užsidirbti pinigų ir darbo asmeniniais tikslais vis labiau nyksta, visų pirma socialiniams partneriams iškyla sunkumų rasti ir nustatyti naujus kriterijus sąžiningam individualių darbo rezultatų įvertinimui. Norint numatyti skaitmenines permainas reikia įtraukti darbuotojus juos informuojant, konsultuojant ir jiems dalyvaujant. Socialinė apsauga, visuotinės svarbos viešosios paslaugos ir ekologiškų pragyvenimo šaltinių užtikrinimas tebėra būtinos išankstinės sąlygos ateities darbo visuomenei skaitmeninės transformacijos srityje.

4.7.2.

Darbo ateičiai didelės įtakos turės automatizavimas ir robotai. Pavyzdžiui, autonominės transporto sistemos (angl. DTS) jau įprastos pervežant medžiagas sandėliuose. Robotai taip pat gali pakeisti žmones, dirbančius monotonišką, sunkų ar pavojingą darbą, o nauja vadinamųjų pažangiųjų paramos robotų karta gali tapti fiziniais darbuotojų partneriais, ypač naudingais fizinę negalią turintiems žmonėms. Dabartiniai robotai dažniausiai pakeičia žmones, dirbančius fizinį darbą, bet DI naudojantys robotai atliks ir intelektinį darbą. Bus daromas poveikis daugeliui profesijų, nes robotai perima tam tikras užduotis arba, kaip matėme per pastaruosius dešimtmečius, net visiškai pakeičia dirbančius žmones. Numatoma, kad užimtumas visuose pramonės sektoriuose išliks stabilus iki 2022 m. Apžvelgiant didelių bendrovių veiklą netgi matyti, kad pakitus darbo pasidalijimui tarp žmonių ir mašinų buvo sukurta beveik dvigubai daugiau naujų darbo vietų ir funkcinių vaidmenų nei buvo prarasta. EESRK šiuos klausimus aptarė daugelyje nuomonių (7).

4.7.3.

Nevienoda prieiga prie naujų skaitmeninių technologijų ir įgūdžių trūkumas gali būti laipsniškai didėjančių regionų vystymosi skirtumų priežastis, daranti poveikį šių regionų ekonominei, kultūrinei ir atitinkamai socialinei plėtrai. EESRK ragina įvertinti galimos socialinės nelygybės mastą ir jos galimą poveikį ES vientisumui.

4.7.4.

Darbuotojai, dirbantys su automatizuotomis sistemomis arba dideliu informacijos kiekiu, gali susidurti su tam tikromis problemomis. Jie turi atlikti sudėtingas užduotis, kurioms reikia daug informacijos. Pavyzdžiui, virtualioji realybė pasitelkiama mokymo ir planavimo tikslais, o papildyta realybė naudojama vykdant techninės priežiūros projektus. EESRK rekomenduoja, taikant objektyvius mokslinius metodus, optimizuoti ir įvertinti žmonių ir mašinų sąveiką, kai pramonėje ir prekyboje planuojama diegti naujas automatizavimo sistemas.

4.7.5.

Kita vertus, darbdaviams kyla sunkumų, kai iš daugelio įvairių naujų technologijų reikia atsirinkti tinkamus skaitmeninius sprendimus. Svarbu sukurti tinkamas technologijų pagalbos sistemas bendrovių veiklai ir darbo procesams užtikrinti. Prieš pradedant diegti naujas technologijas, taip pat rekomenduojama nustatyti darbuotojų kompetenciją technologijų srityje ir prireikus surengti mokymus. Darbuotojų dalyvavimas diegiant naujas technologijas taip pat yra labai svarbus veiksnys.

4.7.6.

Kognityvinės ergonomikos mokslinių tyrimų sritis skaitmeninimo amžiuje išgyvena pakilimą. Pagal mokslinius kognityvinės ergonomikos metodus galima objektyviai įvertinti psichologinius poreikius, kai dirbama su naujomis techninės pagalbos sistemomis. Kad būtų galima įvertinti naudotojų sąsajas, derinamos skirtingos mokslinių tyrimų disciplinos, kaip antai psichologija ir ergonomika. Tikslas – optimalios darbo vietos sukūrimas ir visiems palanki padėtis. Tokios visiems palankios padėties atveju darbuotojai pasiekia optimalų pasitenkinimo darbu, gerovės ir sveikatos lygį ir užtikrina bendrovei optimalius ilgalaikius veiklos rezultatus ir našumą. EESRK rekomenduoja, kad tokie vertinimo metodai taptų standartiniais, nes yra naudingi ir darbuotojams, ir bendrovėms. Skaitmeninė transformacija turėtų būti stebima atliekant išsamų ir Europos lėšomis finansuojamą, į darbą orientuotą mokslinį tyrimą dėl „skaitmeninimo naudos deramam darbui“. EESRK įsitikinęs, kad skaitmeninimo sėkmė bus ilgalaikė tik tuo atveju, jei „Pramonė 4.0“sistemos bus kuriamos veiksmingai ir jos bus palankios darbuotojams.

---

(1)  OL C 62, 2019 2 15, p. 292.

(2)  OL C 434, 2017 12 15, p. 30; OL C 434, 2017 12 15, p. 36; OL C 237, 2018 7 6, p. 8; OL C 367, 2018 10 10, p. 15.

(3)  OJ C 288, 2017 8 31, p. 1..

(4)  OL C 62, 2019 2 15, p. 274.

(5)  Specialusis Eurobarometro tyrimas Nr. 460, kurį atliko TNS Opinion and Social, 2017 m. kovo mėn.

(6)  OJ C 288, 2017 8 31, p. 1..

(7)  OL C 434, 2017 12 15, p. 30; OL C 434, 2017 12 15, p. 36; OL C 237, 2018 7 6, p. 8; OL C 367, 2018 10 10, p. 15.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „2019 m. metinė augimo apžvalga. Stipresnė Europa pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis“

(COM(2018) 770 final)

(2019/C 190/04)

Pranešėja Anne DEMELENNE

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 2 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2019 2 1
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 2 20
Plenarinė sesija Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	124/1/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Metinėje augimo apžvalgoje (MAA) pateikiamas iš esmės teigiamas pastarosios ekonominės ir socialinės pažangos vertinimas, atsižvelgiant į ekonomikos augimą, investicijas ir darbo rinkos pokyčius. Nepaisant nuo 2014 m. pasiektos palankiai vertinamos pažangos, remiantis pateiktais duomenimis matyti, kad rezultatai, palyginti su kitų išsivysčiusios ekonomikos šalių rezultatais, nebuvo įspūdingi.

1.2.

MAA minimi su išorės įvykiais susiję pavojai, tačiau joje nesiūlomos atitinkamos atsakomosios priemonės. Dėl išorės grėsmių reikėtų atkreipti dėmesį į poreikį parengti skatinimo politiką, skirtą augimo ir užimtumo apimtims išlaikyti. Tokia situacija turi pasekmių ES ir valstybių narių biudžetams.

1.3.

Didesnis našumas yra ypač svarbus siekiant išlaikyti ES konkurencinę padėtį ir didinti gerovę. Reikėtų palankiai vertinti reformas, kuriomis būtų galima pasiekti didesnio našumo. Tačiau atsižvelgiant į nevienareikšmius iki šiol gautus rezultatus, įskaitant lėtą ekonomikos atsigavimą, nuolatinį susirūpinimą dėl našumo (palyginti su konkurentais) ir didėjantį mažų garantijų darbą, būtina nuodugniai įvertinti ankstesnę politiką.

1.4.

Didesnis našumas priklauso nuo geresnio švietimo ir mokymo, kaip pabrėžta metinėje augimo apžvalgoje. Jį turėtų remti socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė, taip pat ir viešosiomis ir privačiomis investicijomis, įskaitant ES struktūrinių fondų remiamas investicijas.

1.5.

Socialiniam ramsčiui skiriama daug sveikintino dėmesio. Reikėtų patikslinti, kaip jis bus įgyvendintas, kaip bus suteikta galimybė pasinaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Europos priemonių ištekliais ir kaip tai bus finansuojama ES ir valstybių narių lygmenimis.

1.6.

MAA nurodomos sritys, kuriose buvo pasiūlyta nauja politika, įskaitant sąžiningą apmokestinimą, bankų sąjungą ir euro zonos veikimą. Pažanga vyksta labai lėtai, o pasiūlymai dažnai yra gana kuklūs. Visapusiškas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas būtų naudingas.

1.7.

Trumpai užsimenama, kad svarbu spręsti klimato kaitos klausimą, atsižvelgiant į su tuo susijusią riziką ekonomikai, kaip aprašyta Pasaulio ekonomikos forumui skirtame pranešime dėl visuotinių grėsmių (1), tačiau šis klausimas nagrinėjamas lyg tarp kitko. Be to, nenagrinėjamas ir anglimi grindžiamos ekonomikos išorės sąnaudų klausimas. Iki šiol priimtų priemonių klimato kaitos srityje dar nepakanka. Ataskaitos pavadinimo pakeitimas iš „metinės augimo apžvalgos“į „metinę tvaraus augimo apžvalgą“būtų svarbus žingsnis. Be to, taip būtų pripažinta ne tik klimato kaitos, bet ir ribotų išteklių tvarumo, aplinkos apsaugos svarba, ir kartu apsaugoti ekonomikos bei ateities kartų interesai.

1.8.

Daugelyje sričių politikos įgyvendinimas priklauso nuo tam tikro privačiojo ir viešojo sektoriaus finansavimo. Palankesnės sąlygos tam turėtų būti sudaromos reformomis, kurios būtų skirtos sukurti palankią aplinką privačiojo sektoriaus investicijoms, ir pakankamu ES biudžetu bei įsipareigojimu taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę, kuria būtų leidžiama iš valstybių narių biudžetų finansuoti ekonomikai ir visuomenei naudingas investicijas, nekeliančias grėsmės būsimo biudžeto tvarumui.

2.   Pagrindiniai Europos Komisijos prioritetai, nurodyti 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje (MAA)

2.1.

2019 m. metinė augimo apžvalga pateikiama platesniame dvidešimt dviejų iš eilės sekusių ekonomikos augimo ketvirčių kontekste, taip suteikiant galimybę įgyvendinti reformas, kurių reikia siekiant įveikti augantį pasaulinį neapibrėžtumą ir galimą vidaus riziką, kitaip tariant: — didesnes investicijas į viešąjį ir privatųjį sektorius siekiant padidinti bendrą gamybos veiksnių našumo augimą, — teikti aukštos kokybės investicijas į MTTP, inovacijas, švietimą, įgūdžius ir infrastruktūrą, — skatinti našumą, socialinę įtrauktį ir institucinius pajėgumus, — užtikrinti gerai veikiančias ir integruotas kapitalo rinkas, — užtikrinti makrofinansinį stabilumą ir viešųjų finansų patikimumą.

3.   Bendrosios pastabos dėl Europos Komisijos rekomendacijų

3.1.

EESRK palankiai vertina nuolatinį įsipareigojimą remti reformas, siekiant didinti aukštos kokybės investicijas ir našumo augimą, įtraukumą ir institucinę kokybę, ir toliau užtikrinti makrofinansinį stabilumą ir patikimus viešuosius finansus. Komitetas palankiai vertina tai, kad pripažįstama būtinybė daugiau investuoti į švietimą ir mokymą, labiau pripažįstama, kad reikia stiprinti socialinį ES aspektą, atsižvelgiant į skirtumus tarp regionų ir jų viduje ir į galimybes gauti išsilavinimą, ir užtikrinti politikos priemonių koordinavimą Tačiau dar reikia nurodyti, kaip šie tikslai bus pasiekti ir ekonominės veiklos efektyvumo vertinimas neatitinka visose srityse pateikiamų duomenų, kurie tam tikrais atvejais yra tenkinantys, jais pernelyg pabrėžiami teigiami aspektai, o, kai kuriais atvejais, daromi nepagrįsti teiginiai, kad ankstesnė politika turėjo teigiamą poveikį.

3.2.

Minimi pavojai ir neapibrėžtumas, įskaitant pasaulio ekonomikos pokyčius, JAV prekybos politiką ir būsimų santykių su Jungtine Karalyste neapibrėžtumą. Recesijos rizika artimiausioje arba vidutinės trukmės ateityje reiškia, kad reikia rengti skatinamąsias priemones, kuriomis būtų išlaikytos augimo ir užimtumo apimtys, kaip rekomenduoja EBPO (2). Siekiant šio tikslo, reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti ES biudžete makroekonominio stabilizavimo priemonę, kuri leistų padidinti ekonomikos atsparumą šioje srityje. Taip būtų galima apsisaugoti nuo sukrėtimų, taip pat būtų galima sudaryti sąlygas vykdyti palankią euro zonos fiskalinę politiką, kaip to reikalavo EESRK (3), net jei atskiros valstybės narės nepasinaudotų savo turimo fiskalinio manevravimo galimybėmis atsižvelgdamos į Europos tikslus.

3.3.

Taip pat esama pavojų, susijusių su vidaus politikos pokyčiais po gana nuviliančių ekonominės ir socialinės srities rezultatų laikotarpiu po 2008 m. Tuo taip pat pabrėžiama, kokios svarbios yra tokios reformos ir politikos priemonės, nes jos leistų padidinti našumą ir ekonomikos augimą, taip pat sustiprinti sanglaudą ir socialinius politikos aspektus.

3.4.   Augimas

3.4.1.

Nuo 2014 m. ES ekonomika penkerius metus augo, o augimo lygis viršijo ES vidurkį kelete mažesnes pajamas gaunančių šalių. Tai tam tikra dalimi leido sumažinti skirtumus tarp didžiausių ir mažiausių visose ES šalyse gaunamų pajamų, nors tam tikros šalys atsiliko ir tai paskatino atsirasti naujų atotrūkio aspektų.

3.4.2.

Nuo 2017 m. visose ES valstybėse narėse pirmą kartą nuo laikotarpio iki krizės buvo stebimas tam tikras augimas. Nepaisant to, augimas visoje ES vis dar yra lėtesnis nei laikotarpiu iki krizės ir, palyginti su kitų išsivysčiusios ekonomikos šalių pastarųjų metų augimu, nėra toks įspūdingas. ES dar turi susigrąžinti nemažai to, ką prarado per išskirtinai ilgai trukusį nuosmukio laikotarpį, kurį lėmė 2008 m. krizė.

3.5.   Socialiniai aspektai

3.5.1.

Po nuosmukio laikotarpio, kurį lėmė 2008 m. krizė, tiek užimtumo apimtis, tiek užimtumo lygis labai atsigavo. Ir nors, kaip rodo prie MAA pridėti duomenys, buvo stebima tendencija kurti aukštesnio lygio įgūdžių reikalaujančias darbo vietas, tačiau kartu mažėjo naujų darbo vietų kokybė.

3.5.2.

Vis dažniau darbuotojai įdarbinami pagal terminuotąsias arba ne visos darbo dienos sutartis, nors didžioji šių darbuotojų dalis teiktų pirmenybę standartinei, visos darbo dienos sutarčiai (4). Nuo 2008 iki 2017 m. dirbančiųjų ne visą darbo dieną dalis išaugo nuo 16,8 iki 18,7 proc. visų darbo vietų. Didesnė apimtis ir didesnis augimas buvo stebimas tarp jaunesnių žmonių. Nors dabar dirba daugiau žmonių, bendras darbo valandų skaičius 2017 m. vis dėlto dar buvo šiek tiek mažesnis nei 2008 m. (5)

3.5.3.

Kaip pripažįstama MAA, dirbančių asmenų, kuriems gresia skurdas, skaičius yra didelis, o kai kuriose valstybėse narėse jis toliau auga (2008 m. – 8,6 proc., 2017 m. – 9,6 proc. visų dirbančiųjų (6)). Aukštesnis bendras užimtumo lygis – nors pirmenybė turėtų būti teikiama užimtumui, o ne nedarbui – nėra integracinio augimo įrodymas.

3.5.4.

Pavyzdžiui, asmenų, gaunančių invalidumo išmokas, grupės dažnai neįtraukiamos į nedarbo lygio skaičiavimus (7). Į tai turėtų būti atsižvelgta rekomendacijose, ypač suteikiant lankstumo ir saugumo tokioms grupėms, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patekti į atvirą darbo rinką, neprarandant teisės gauti išmokas.

3.5.5.

Dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas užtikrinti, kad tokie asmenys kaip savarankiškai dirbantys asmenys, darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną, arba tie, kurie dirba platformose, sudarę mažų garantijų ir netipines darbo sutartis, turėtų galimybę naudotis tinkama socialine apsauga. Taip pat susirūpinimą kelia asmenys, kurių išlaidos dėl sveikatos būklės ar negalios, gali būti tokios didelės, kad jiems gali būti sunku sudurti galą su galu, ir kurie, pradėję dirbti apmokamą darbą, kartais praranda pakankamą finansinę pagalbą susijusioms išlaidoms.

3.5.6.

Komisija siūlo priimti naujomis užimtumo formomis pagrįstą socialinės apsaugos sistemą. Žinoma, reikės rasti naujų finansavimo šaltinių, tačiau į priekį galima žengti grįžtant prie kokybiškų darbo vietų, kurios atitiktų darbo rinkos poreikius, ir prie tvarių darbo sutarčių, suteikiančių žmonėms teisę į tinkamą socialinę apsaugą. Taip pat bus būtina kovoti su tam tikrų grupių – vyresnio amžiaus žmonių, užsieniečių, neįgaliųjų, jaunimo ir moterų (kurių dauguma dažnai turi aukštą kvalifikaciją) – diskriminacija darbo rinkoje.

3.5.7.

Nuorodos į tai, kad turi būti užtikrintos platesnės galimybės naudotis kokybiškomis paslaugomis ir gerinama tėvų (ir ypač moterų) galimybė patekti į darbo rinką, turėtų būti palankiai vertinamos už jų teigiamą poveikį kovojant su socialine atskirtimi ir didinant darbo jėgos pasiūlą. Taip pat reikėtų skatinti politikos kryptis, kuriomis remiama imigrantų socialinė integracija, ir tai turėtų sudaryti dalį migracijos politikos, kuri atspindėtų tokias europines vertybes kaip solidarumas, tolerancija ir pagarba žmogaus teisėms.

3.6.   Darbo užmokestis ir našumas

3.6.1.

Darbo užmokesčio augimas buvo labai nežymus, o jo skirtumai tarp šalių, net už tą patį darbą, ir toliau yra dideli. Darbo užmokesčio visoje ES augimas vis dar mažesnis už našumo augimo lygį.

3.6.2.

Tai reiškia, kad darbo užmokesčiui tenka mažesnė nacionalinių pajamų dalis. Tolygaus didesnio našumo naudos paskirstymas valstybėse narėse skiriasi, priklausomai nuo sėkmingų kolektyvinių derybų galimybių ir politikos priemonių, kuriomis skatinamas darbo užmokesčio augimas. Nors didesnis našumas paprastai turėtų būti laikomas būtina, nors ne vienintele, didesnio darbo užmokesčio sąlyga, nustatant darbo užmokestį sisteminis ryšys tarp našumo (kuris taip pat priklauso nuo investicijų) ir darbo užmokesčio neturėtų nustelbti pragyvenimo išlaidų augimo, kitaip tai gali sukelti didelę socialinę įtampą.

3.6.3.

Šalyse, kuriose darbo jėga yra pigesnė, mažas darbo užmokestis taip pat yra kliūtis didesniam našumui, nes labiausiai kvalifikuoti žmonės skatinami ieškoti darbo kitose šalyse. Reikėtų palankiai vertinti darbo jėgos judumą, jei taip pasirenka patys asmenys. Judumas taip pat leidžia įgyti įgūdžių ir patirties, kurie galėtų būti panaudoti kilmės šalyje. Tačiau, aukštos kvalifikacijos specialistų išorinė migracija taip pat neskatino investicijų į veiklą, kuriai reikia aukštos kvalifikacijos, iš šalių, kuriose darbo užmokestis mažas, atimant galimybę vystyti sudėtingiausią ekonominę veiklą.

3.6.4.

Padidinus minimalų darbo užmokestį ir padidėjus viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui, daugumoje valstybių narių (daugiausia Rytų ir Vidurio Europoje) augo ir darbo užmokesčio lygis. Dėl išaugusio vartojimo padidėjo BVP. Panašiai ir priemonės, skirtos minimaliam darbo užmokesčiui ir minimalioms pajamoms vykstant socialinės konvergencijos procesui ES užtikrinti, gali būti svarbus socialinės apsaugos ir gerovės elementas ir padėti pasiekti deramą gyvenimo lygį visose šalyse, kartu padedant remti augimą.

3.7.   Našumas ir įgūdžiai

3.7.1.

Kaip matyti iš 3 diagramos (8), po užsitęsusio sąstingio, kurį lėmė 2008 m. krizė, našumo augimas ėmė atsilikti (palyginti su pagrindiniais konkurentais pasaulyje). Šis atsilikimas buvo itin juntamas euro zonoje. Siekiant sumažinti šį atotrūkį reikės sukurti didesnėms privačioms investicijoms ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms palankią aplinką. Taip pat reikės išnaudoti visą ES gyventojų potencialą, sumažinti darbo rinkos ir socialinę atskirtį, ir investuoti į priemones siekiant padėti įdarbinti ilgalaikius bedarbius darbo rinkoje.

3.7.2.

Žinių, įgūdžių, kvalifikacijos, požiūrio ir kūrybingumo tobulinimas toliau lieka būtina našumo didinimo sąlyga. Jis taip pat skatina demokratiją ir darnų vystymąsi. MAA teisingai pabrėžiama investicijų į įgūdžių plėtojimą, švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą svarba. 40 proc. darbdavių susiduria su sunkumais įdarbinant tinkamą kvalifikaciją turinčius darbuotojus. Nemažai būsimų darbuotojų taip pat susiduria su sunkumais bandydami pritaikyti įgytas kvalifikacijas savo gimtosiose šalyse.

3.7.3.

Būtina kurti strategijas, kuriose būtų numatyti ateityje reikalingi įgūdžiai kartu parengiant tinkamų įgūdžių patvirtinimo sistemas ir užtikrinama, kad švietimas ir mokymas atitiktų užimtumo poreikius. Taip pat reikėtų užtikrinti paramą darbdaviams, kurie nori turimiems darbuotojams suteikti tinkamus įgūdžius ir kvalifikaciją, o to reikėtų siekti investuojant į paramos paslaugas, kuriomis siekiama išvengti mokyklos nebaigimo, ypač tarp tokių diskriminuojamų grupių kaip neįgalieji ar iš migrantų šeimų kilę asmenys, ir teikti paramą tęsiant studijas aukštojo mokslo įstaigose (9). Darbdaviams tenka svarbi atsakomybė suteikti galimybę ir sudaryti palankias sąlygas įgūdžių ir kvalifikacijos tobulinimui (tai kai kuriose valstybėse narėse labai skiriasi), o sėkmingų strategijų rengimas ir įgyvendinimas neįsivaizduojamas be visapusiško socialinių partnerių, pilietinės visuomenės, švietimo įstaigų ir mokymo įmonių dalyvavimo. MAA taip pat teigiama, kad, siekiant užtikrinti vienodas galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, „reikalingos atitinkamos investicijos“, taip pat ir viešos investicijos, kurias ES turėtų remti per konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir tinkamą struktūrinių fondų ir Investicijų plano dalyvavimą.

3.8.   Klimato problema

3.8.1.

MAA labai neaiškiai ir pernelyg mažai nagrinėjami su klimato kaita susiję pavojai ir ES pažangai įgyvendinant Paryžiaus susitarime iškeltus tikslus. Palyginti su pranešimu dėl globalinių grėsmių (10), kuris 2019 m. sausio mėn. buvo pateiktas Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams, klimato kaitos svarba augimui ir ekonomikai šiame dokumente nagrinėjama lyg tarp kitko. Vis dėlto pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodoma, kad trys (!) didžiausios grėsmės pasaulio ekonomikai kyla dėl klimato pokyčių ir neryžtingų politikų veiksmų mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl klimato apsauga jau seniai ne vien tik aplinkos apsaugos klausimas, bet ir gyvybiškai svarbi ekonomikos sąlyga. Reguliariai rengiamos „Bloomberg“NEF ataskaitos rodo, kad investicijos į švarią energiją nuo 2011 m. mažėjo (11). ES negali pretenduoti į pasaulinį lyderės statusą šioje arba su inovacijomis, kuriomis užtikrinamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas, susijusioje srityje.

3.8.2.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje pabrėžiama, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų kovojant su klimato kaita, kuri per trejus metus gali tapti negrįžtama. Taip pat visais valdymo lygmenimis turėtų būti numatomi biudžetai (tiek viešosios, tiek privačiosios investicijos), skirti pramonei, transportui ir energetikai modernizuoti ir mažinti jų priklausomybę nuo iškastinio kuro.

3.8.3.

Tai šiandieninei ekonomikai fiskaliniu požiūriu yra būtina ir dėl itin didelių išorės sąnaudų. Tačiau metinėje augimo apžvalgoje šiam klausimui beveik visai neskiriamas dėmesys, nors praktiškai kartu su metine augimo apžvalga Komisija paskelbė atitinkamus duomenis, kuriais remiantis 2017 m. dėl oro sąlygų sukeltų nelaimių patirta 283 mlrd. EUR išlaidų (12). EESRK ne kartą yra pažymėjęs, kad Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, tiesioginės ir netiesioginės subsidijos energijos gamybai naudojant anglį siekia 330 mlrd. EUR per metus. Metinės augimo apžvalgos trūkumas yra tai, kad joje nenagrinėjamas išorės sąnaudų internalizavimo klausimas ir neatsižvelgiama į diskusiją dėl BVP ir kitų rodiklių.

3.9.   Investicijos

3.9.1.

Investicijos labai svarbios siekiant padidinti našumą. ES šis klausimas yra ypač aktualus, nes ji atsilieka nuo savo pagrindinių konkurentų svarbiausiuose naujausių technologijų pramonės sektoriuose ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtros srityje. Nuolat stiprėjanti ekonomika yra labai svarbus pagrindas finansuoti socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros išmokas tokiu lygmeniu, kokio pageidauja Europos piliečiai. Iš tikrųjų, gerovės, sanglaudos ir socialinio teisingumo didinimas yra visiškai suderinamas su ekonomikos ir našumo augimu (13).

3.9.2.

EESRK dar kartą pabrėžia savo nuomonę, kad Komisija ir valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų pašalintos kliūtys investicijoms ir sukurta investicijoms palanki aplinka. Energetikos sąjungos užbaigimas ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos bei žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas galėtų suteikti puikių galimybių investuoti. Be to, būtina apsvarstyti naujas galimybes žaliosioms investicijoms siekiant spręsti klimato kaitos problemas.

3.9.3.

Tarptautiniai prekybos susitarimai taip pat galėtų būti perspektyvi priemonė skatinant ekonomikos augimą. Šis klausimas yra ypač aktualus atsižvelgiant į pavojų, kurį kelia galimas Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES ir su JAV susiję prekybos konfliktai. ES turėtų remti taisyklėmis pagrįstą tarptautinių ekonominių santykių sistemą, papildytą derybomis dėl laisvosios prekybos susitarimų. Jais turėtų būti siekiama nustatyti minimalaus tarifo ribą, tinkamai atsižvelgiant į žmogaus teises, TDO standartus ir valstybių teisę reguliuoti atsižvelgiant į viešąjį interesą.

3.9.4.

MAA neatsižvelgiama į investicijų lygius, nes daroma išvada, kad po 2008 m. nustatytas atotrūkis beveik išnyko. Investicijos (suprantamos kaip bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas) 2018 m. turėjo pasiekti 20,6 proc., palyginti su 22,5 proc. 2007 m. ir 19,4 proc. 2014 m. (14) Todėl šiais aspektais vertinamas investicijų atotrūkis buvo kažkiek sumažintas, tačiau jo pašalinti nepavyko.

3.9.5.

Investicijų apimtys, palyginti su JAV ir Korėjos – įprastų ES konkurentų inovacijų srityje – investicijų apimtimis, išlieka žemos. Apimtys išlieka ypač menkos daugelyje mažesnes pajamas gaunančių šalių ir tose šalyse, kuriose smukimas po 2008 m. buvo didžiausias.

3.9.6.

MAA pirmenybė teikiama daugeliui socialinių investicijų sričių, įskaitant sveikatos, ilgalaikės priežiūros sistemas ir viešąjį būstą. EESRK yra nurodęs teigiamą gerai suplanuotų, veiksmingų ir efektyvių, į ateitį orientuotų socialinių investicijų, kurios turėtų būti laikomos ne išlaidomis, o investicijomis į Europos augimą ir užimtumo potencialą, poveikį (15). Šių tikslų įgyvendinimui reikalinga viešosioms išlaidoms skirta erdvė.

3.9.7.

Investicijų planas Europai yra palankiai vertintinas kaip priemonė paremti investicijas, nukreiptas į ES politikos prioritetus. Tačiau skirti ištekliai buvo riboti ir, vertinant bendrai, jų pakako tik išlaikyti bendrą EIB kreditų sumą, bet ne ją padidinti (16). Tai buvo 7 proc. mažiau už vidutinį 2013–2016 m. lygį 2017 m. (17).

3.9.8.

Reikalingas požiūris, kuriuo remiantis būtų galima pasiūlyti tinkamai finansuojamą investicinę programą, įskaitant ES biudžeto išteklius ir paramą iš valstybių narių biudžetų. Atsižvelgiant į tai, ES bus pajėgesnė įgyvendinti savo nustatytus tikslus remti MVĮ vystymąsi, investicijas į naujas technologijas siekiant skatinti trokštamą perėjimą prie ekologiškos ekonomikos ir investicijas, kuriomis didinami švietimo ir įgūdžių lygiai ir gerinamos socialinės sąlygos. EESRK jau pareiškė, kad pagal Stabilumo ir augimo paktą šiuo metu leidžiamo lankstumo nepakanka ir kad ES lygmeniu reikėtų pradėti diskusijas dėl visapusiškos taisyklės, paprastai vadinamos subalansuoto biudžeto taisykle, pagal kurią į Stabilumo ir augimo pakto taikymo sritį nebūtų įtrauktos pridėtinę vertę teikiančios viešosios investicijos (18) skolos tvarumui užtikrinti.

3.10.   Skola

3.10.1.

EESRK, atsižvelgdamas į savo ankstesnę nuomonę (19), sutinka su metinėje augimo apžvalgoje išreikštu susirūpinimu, kad didelė viešojo ir privačiojo sektoriaus skola yra nuolatinis pažeidžiamumo, visų pirma euro zonoje, šaltinis. Bendroji valstybės skola sumažėjo nuo didžiausio savo lygio – 88,1 proc. BVP 2014 m. iki 81,4 proc. BVP 2018 m. – tačiau ji vis tiek gerokai viršija 2008 m. lygį ir yra kur kas didesnė už pamatinę 60 proc. BVP vertę. Tačiau remiantis tarptautiniais pavyzdžiais matyti, kad 60 proc. BVP vertę viršijantys valstybės skolos lygiai nebūtinai siejami su lėtesniu ekonomikos augimu. Atrodo, kad mažinti valstybės skolą lengviausia ten, kur sparčiai auga ekonomika. Todėl geriausias būdas apsisaugoti nuo didelio skolos lygio – visiškai atstatyti ekonomiką augimą vykdant anticiklinę makroekonominę politiką. Be to, augimui palankus fiskalinis konsolidavimas ekonominio pakilimo laikotarpiu gali padėti išvengti neigiamų rinkos reakcijų nuosmukio metu.

3.10.2.

Privačiojo sektoriaus skola pastaraisiais metais sumažėjo, tačiau tebėra didesnė nei buvo iki euro įvedimo daugumoje ES valstybių narių. Namų ūkių ir įmonių finansinio įsiskolinimo mažinimas yra ne toks ilgas ir sudėtingas, kai ekonomikos augimas yra spartus. Euro zonos šalių ekonomikos destabilizavimas per prociklinę būsto rinką turi būti atidžiai stebimas ir vengtinas reguliavimo priemonėmis, siekiant užkirsti kelią ekonomikos krizėms.

3.10.3.

Skolą mažinti padeda aukštos kokybės įstaigos kaip ir geriausių ekonominių rezultatų pasiekusios šalys. Jos užtikrina prekių, paslaugų, finansų ir darbo rinkų veiksmingumą, padeda siekti tinkamos kokybės viešojo administravimo ir remia tinkamas pensijas, konkurencijos ir mokesčių politiką.

3.11.   Bankų sąjunga

3.11.1.

Jei būtų įgyvendinti dabartiniai pasiūlymai dėl bankų sąjungos, atsižvelgiant į per ankstesnes krizes sukauptą patirtį matyti, kad jų nepakaktų. Reikėtų imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad kapitalo rinkų plėtra būtų tinkamai stebima, neleidžiant į Europos kapitalo rinkas patekti jokiems žalingiems vertybiniais popieriais pakeistiems produktams, kurie galėtų prisidėti prie kitos finansų krizės. Europos Sąjungos priežiūros institucijos turi užtikrinti, kad padidėjus įtampai finansų rinkoje kapitalo rinkų sąjunga nelemtų spartesnio kapitalo nutekėjimo iš valstybių narių. Siekiant užtikrinti palankesnes realiosios ekonomikos finansavimo sąlygas, turėtų būti silpninamas neigiamas bankų ir valstybės palūkanų normų grįžtamojo ryšio ciklas. Dvi neatsiejamos šio tikslo sudedamosios dalys yra Europos indėlių garantijos ir Europos stabilumo mechanizmo nuostata dėl tinkamos Bendro pertvarkymo fondo bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės. Prieš sukuriant Europos indėlių garantijų sistemą, kuo daugiau neveiksnių paskolų turėtų būti pašalinta iš dalyvaujančių bankų balansų.

3.12.   Euro zonos reformos

3.12.1.

Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimo turėtų būti siekiama ryžtingiau ir pasitelkiant daugiau išmonės. Pasiūlymai dėl EPS reformos ir jos valdymo šiuo metu nėra pakankami, kad jais būtų galima apsisaugoti nuo asimetrinių sukrėtimų rizikos. Ankstesnis vienpusis, tik skolininkams skirtos einamosios sąskaitos perbalansavimas turėjo neigiamos įtakos visos euro zonos BVP ir prisidėjo prie jo lėto atsigavimo po 2008 m. Siekiant einamosios sąskaitos deficitą turėjusioms šalims suteikti daugiau erdvės savo ekonomikai plėsti (jų fiskalinio ir išorės balanso požiūriu), einamosios sąskaitos perviršį turinčios šalys turėtų būti ne tik skatinamos investuoti daugiau, bet ir didinti darbo užmokestį bei socialines išmokas ir taip remti privatųjį vartojimą.

3.12.2.

EESRK primygtinai ragina Europos vadovus paspartinti su EPS, bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga susijusios reformos įgyvendinimą. Tačiau kol euro zona neturi bendro biudžeto, kuriuo pasinaudojus būtų galima sukurti palankią fiskalinės politikos kryptį visoje euro zonoje, pinigų politikos skatinimas išliks reikalingas bet kokio ateityje vyksiančio nuosmukio metu. Numatoma, kad ECB vertybinių popierių pirkimo programos baigsis 2018 m. pabaigoje, todėl mes rekomenduojame, kad ECB apsvarstytų galimybę parengti tokią turto pirkimo programą, kurią, jei nepavyktų įgyvendinti fiskalinių skatinimo priemonių, būtų galima taikyti kuo greičiau. Programa turėtų būti orientuota į realiąją ekonomiką ir klimatui palankias investicijas.

3.13.   Teisingas apmokestinimas

3.13.1.

Atsižvelgdamas į Europos Komisijos diskusijas dėl to, kad apmokestinimui galėtų būti taikomas kvalifikuotos daugumos balsavimas, EESRK ir toliau pritaria tam, kad būtų akcentuojama sąžiningo apmokestinimo politika, kurioje atsižvelgiama į kiekvieno gebėjimą mokėti. Atsižvelgdamas į savo ankstesnes nuomones, EESRK palankiai vertina plačiai pripažintos bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės kūrimą, nes šios priemonės, supaprastindamos didesnių įmonių mokesčių reikalus, sustiprins bendrąją rinką ir padės kovoti su agresyviu mokesčių planavimu (20). Komitetas taip pat palankiai vertina iniciatyvas skaitmeninių mokesčių srityje, manydamas, kad labai svarbu sukurti naujus visuotinai priimtinus principus, kuriais būtų apibrėžta, kaip įmonių pelną, atitinkantį sukurtą vertę, priskirti kuriai nors ES šaliai ir jį atitinkamai apmokestinti (21). Taip pat jis palankiai vertina tai, kad didelė reikšmė MAA teikiama kovai su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu, kaip teigiama ankstesnėse EESRK nuomonėse (22).

3.14.   Struktūrinės reformos

3.14.1.

MAA dar kartą pabrėžiama struktūrinių reformų svarba, nes manoma, kad jos yra naudingos kuriant darbo vietas ir mažinant skolą. Tačiau lieka neaišku, ką reiškia „struktūrinė reforma“. Taigi tampa sunku vertinti teiginius, kad ankstesnės reformos turėjo akivaizdžiai teigiamą poveikį. Savo ankstesnėse nuomonėse EESRK siūlė struktūrines reformas, kuriomis siekiama socialinės ir ekonominės pažangos: daugiau ir geresnių darbo vietų, palankesnių sąlygų patekti į darbo rinką, įgyti išsilavinimą ir mokymą bei įgūdžių, tvaraus augimo, administracinės ir institucinės kokybės ir aplinkos tvarumo (23). Jis tvirtino, jog tam, kad šiomis reformomis būtų didinama gerovė, jos turėtų būti pritaikytos konkrečiai šaliai, atitikti nacionalines reformų programas. Jos turėtų būti remiamos demokratiškai, o jas kuriant neturėtų būti vadovaujamasi požiūriu, kad vienas sprendimas tinka visoms valstybėms narėms (24).

3.14.2.

Atsižvelgiant į kuklius pastarojo meto augimo rezultatus ir nežymią darbo rinkos plėtrą, kyla abejonių dėl kai kurių ankstesnės politikos krypčių, kurios buvo įvardijamos kaip „struktūrinė reforma“, naudos. Kartu su augančia paklausa padaugėjo dirbančių asmenų, tačiau dažnai kartu blogėjo darbo vietų kokybė ir didėjo darbo rinkos segmentacija.

3.14.3.

Ankstesnių „struktūrinių reformų“rezultatai ir toliau vertinami prieštaringai. Kai kurie vertinimai buvo teigiami, nes buvo pranešama, kad darbdaviai išreiškė tam tikrą pasitenkinimą darbo rinkose vykdytomis reformomis (25). Tačiau taip pat esama pakankamai daug literatūros, dėl kurios iškilo rimtų abejonių, susijusių su ankstesnėmis Europos Komisijos rekomendacijomis dėl darbo rinkos politikos (26). Todėl naujausioje EBPO darbo vietų kūrimo strategijoje, remiantis „naujausiais moksliniais duomenimis“, dabar teigiama, kad šalyse, kuriose priimta politika ir įkurtomis įstaigomis skatinama darbo vietų kokybė, darbo vietų skaičiaus augimas ir didesnė įtrauktis, rezultatai yra geresni nei tose šalyse, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas rinkos lankstumui padidinti ar išlaikyti (27).

3.14.4.

EESRK pakartoja savo pastebėjimą, kad tam tikros reformos priemonės sėkmė ar nesėkmė dažnai pasireiškia tik per ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį (28). Turėtų būti imtasi ankstesnės politikos, pristatytos kaip „struktūrinės reformos“, poveikio vertinimo, kurį reikėtų atlikti remiantis įrodymais ir visapusiškai dalyvaujant socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei, o jo metu surinkta informacija sudarytų pagrindą ateityje formuojamai politikai (29).

3.15.   Europos socialinių teisių ramstis

3.15.1.

EESRK palankiai vertina socialinio ramsčio svarbos pripažinimą pakartodamas, kad, atsižvelgiant į prastus ekonominius ir socialinius rezultatus daugelyje šalių nuo 2008 m., jį būtina įgyvendinti nedelsiant.

3.15.2.

Socialinis ramstis turėtų būti visiškai integruotas į Europos semestrą. Jis neturėtų būti tik priedas. Kartu skelbiamoje rezultatų suvestinėje pateikiamas planuojamų užduočių, kurias reikės įgyvendinti, jei ES nori pasiekti „trijų A socialinį reitingą“, mastas. Akivaizdu, kad ne visose valstybėse narėse buvo pasiektas priimtinas pajamų, gyvenimo kokybės, socialinės apsaugos, gerovės, išsilavinimo ir skaitmeninės prieigos lygis (30).

3.15.3.

Socialinių teisių ramstis turėtų būti naudojamas kaip priemonė valstybėms narėms skirtoms rekomendacijoms vertinti. 20 ramsčio principų turėtų būti naudojami kaip rodikliai, pagal kuriuos vertinama šalių sėkmė integruojant su socialiniu ramsčiu susijusį įsipareigojimą į savo ekonominę politiką.

3.15.4.

Taip pat pažymima, kad reikia tinkamų finansavimo priemonių, įskaitant ES lygmens įnašus. ES investicijų planas (jei jam būtų skirta pakankamai lėšų) ir ES sanglaudos politikas galėtų prisidėti, jei jie būtų derinami su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis. Tai reiškia, kad Stabilumo ir augimo pakte turėtų būti suteikiama atitinkamo lankstumo. Kaip buvo teigta ankstesnėje nuomonėje, tai taip pat reiškia, kad sanglaudos politikai ir toliau turėtų būti skiriamas atitinkamas ES biudžeto finansavimas (31).

3.15.5.

Taip pat reikėtų atidžiai apsvarstyti Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pateiktą pasiūlymą dėl Europos darbo institucijos. Tai galėtų padėti užtikrinti veiksmingą ES darbo ir socialinės apsaugos teisių įgyvendinimą ir kovą su nesąžininga konkurencija.

3.15.6.

Prie socialinio ramsčio pridedama rezultatų suvestinė turėtų būti naudojama ne tik kaip politinių rekomendacijų vadovas, bet ir kaip panašių veiklos, susijusios su aplinkos apsaugos ir klimato kaitos politika, rezultatų atskirose šalyse analizės pavyzdys, kad būtų galima juos vertinti vienodai rimtai.

3.15.7.

Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu skatinti ekonominiu, aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu tvarų augimą, apžvalgos pavadinimas turėtų būti pakeistas iš „metinės augimo apžvalgos“į „metinę tvaraus augimo apžvalgą“.

3.16.   Socialinių partnerių vaidmuo Europos semestre

3.16.1.

Valstybių narių vyriausybės, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos turi susitarti dėl esminių nacionalinių reformų, kurios sudarytų geriausias sąlygas jų ekonomikai išlaikyti arba jų piliečių gyvenimo lygiui pagerinti. Todėl turėtų būti įtraukiama informacija, kurią pateikia vietos ES semestro pareigūnai, nacionalinės fiskalinės tarybos, nacionalinės našumo tarybos bei nacionaliniai socialinių ir ekonomikos reikalų komitetai. EESRK nariai taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį šioje srityje.

---

(1)  WEF Global Risks Report 2019 (Pasaulio ekonomikos forumo 2019 m. pranešimas dėl visuotinių grėsmių).

(2)  EBPO, „Economic Outlook“. 2018 m. lapkričio mėn., vyriausiojo ekonomisto vedamasis ir „Bendrasis makroekonominės situacijos vertinimas“ , p. 43–46.

(3)  2018 m. EESRK papildoma nuomonė dėl euro zonos ekonominės politikos ( OL C 62, 2019 2 15, p. 312 ).

(4)  COM(2018) 761 final, p. 14.

(5)  COM(2018) 761 final, p. 14.

(6)  COM(2018) 761 final, p. 41.

(7)  Europos Komisijos 2018 m. bendra užimtumo ataskaita rodo, kad tik 47,4 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba ES.

(8)  COM(2018) 770 final, p. 6.

(9)  Europos Komisijos 2018 m. bendroje užimtumo ataskaitoje nurodoma, kad neįgalieji 10,3 procentine dalimi dažniau nebaigia mokyklos, nei negalios neturintys asmenys (remiantis 2015 m. duomenimis), taip pat yra mažesnė tikimybė – 13,6 procentinė dalis, palyginti su negalios neturinčiais asmenimis – kad jie įgys tretinį išsilavinimą (remiantis 2015 m. duomenimis).

(10)  WEF Global Risks Report 2019 (Pasaulio ekonomikos forumo 2019 m. pranešimas dėl visuotinių grėsmių).

(11)  BloombergNEF - Clean Energy Investment Trends, 3Q 2018.

(12)  COM(2018) 773 final.

(13)  EESRK nuomonė dėl 2017 m. euro zonos ekonominės politikos ( OL C 173, 2017 5 31, p. 33 ).

(14)  AMECO duomenų bazė.

(15)  EESRK nuomonė dėl Europos socialinių teisių ramsčio finansavimo ( OL C 262, 2018 7 25, p. 1 ).

(16)  Europos Audito rūmų nuomonė „ESIF: pirmalaikis pasiūlymas dėl pratęsimo ir didinimo“ , p. 21.

(17)  EIB 2017 m. statistinė ataskaita.

(18)  EESRK nuomonė dėl 2017 m. euro zonos ekonominės politikos, 3.4 dalis ( OL C 81, 2018 3 2, p. 216 ).

(19)  2018 m. EESRK nuomonė dėl euro zonos ekonominės politikos ( OL C 197, 2018 6 8, p. 33 ).

(20)  EESRK nuomonė dėl bendros (konsoliduotosios) pelno mokesčio bazės ( OL C 434, 2017 12 15, p. 58 ).

(21)  EESRK nuomonė dėl tarptautinių įmonių pelno apmokestinimo skaitmeninėje ekonomikoje ( OL C 367, 2018 10 10, p. 73 ).

(22)  EESRK nuomonė „Mokesčių sistema konkurencingumui ir augimui“( OL C 434, 2017 12 15, p. 18 ).

(23)  Pavyzdžiui, verslo aplinkos gerinimo, bendrovių bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų finansavimo, bendrovių, sektorių ir ekonomikos našumo didinimo, geros kokybės darbo vietų su didesniu atlyginimu kūrimo skatinimo, tuo pačiu metu laikinų ir nestabilių darbo vietų su žemu darbo užmokesčiu mažinimo, kolektyvinių derybų ir socialinių partnerių jose savarankiškumo stiprinimo bei socialinio dialogo vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis stiprinimo, viešojo administravimo institucijų, kad jos taptų veiksmingesnės ekonominės ir socialinės plėtros požiūriu ir skaidresnės visuomenei, pertvarkymo, darbuotojų švietimo ir mokymo sistemų kokybės, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir rezultatus visoms socialinėms grupėms, skatinimo.

(24)  EESRK nuomonė dėl Europos socialinių teisių ramsčio finansavimo ( OL C 262, 2018 7 25, p. 1 ) 2.5 punktas.

(25)  ECB, Euro zonos struktūrinė politika.

(26)  A. Piasna & M. Myant (eds) Myths of Employment Deregulation: How it neither creates jobs nor reduces labour market segmentation, Brussels, ETUI, 2017.

(27)  Good Jobs for All in a Changing World of Work, The OECD Jobs Strategy, p. 8.

(28)  Žr. nuomonę „Reformų rėmimo programa“( OL C 62, 2019 2 15, p. 121 ).

(29)  Žr. nuomonę „Reformų rėmimo programa“( OL C 62, 2019 2 15, p. 121 ).

(30)  EESRK nuomonė dėl Europos socialinių teisių ramsčio finansavimo ( OL C 262, 2018 7 25, p. 1 ).

(31)  EESRK nuomonė dėl Daugiametės finansinės programos laikotarpiui po 2020 m. ( OL C 440, 2018 12 6, p. 106 ).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaromos sąlygos toliau vykdyti teritorinio bendradarbiavimo programas – programą PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė) ir Jungtinės Karalystės ir Airijos programą (Airija, Šiaurės Airija ir Škotija) – Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos

(COM(2018) 892 final – 2018/0432 (COD))

(2019/C 190/05)

Pagrindinė pranešėja: Jane MORRICE

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2019 1 14 Europos Sąjungos Taryba, 2019 1 15
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 178 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 2 20
Plenarinės sesijos Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	102/1/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Kaip rodo sudėtingos derybų dėl „Brexit’o“ diskusijos dėl Jungtinės Karalystės (JK) ir Airijos sienos, nuolatinė ES parama Šiaurės Airijai, visų pirma pagal programas PEACE ir Interreg, JK išstojus iš ES, yra ne tik svarbi, bet ir būtina.

1.2.

EESRK visiškai palaiko pasiūlymą JK išstojus iš ES Šiaurės Airijoje ir Airijos pasienio grafystėse toliau įgyvendinti ES programą PEACE. Palankiai vertindamas ES teikiamą prioritetą taikos proceso rėmimui, EESRK pripažįsta didelį programos PEACE indėlį palaikant taiką regione. Tai atitinka 2018 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento išvadas (1), programą PEACE apibūdinančias kaip pavyzdį likusioms pasaulio šalims.

1.3.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad politinis, ekonominis ir socialinis netikrumas dėl „Brexit’o“ yra destabilizuojantis, pilietinės visuomenės subjektams itin svarbu, kad ES išsaugotų savo įsipareigojimą padaryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintų, jog Šiaurės Airijoje ne tik nebekiltų konfliktų, bet ir būtų tęsiamas darbas siekiant susitaikymo taikant ES tradicinį principą „iš apačios į viršų“ taikos palaikymo taiką bei konfliktų sprendimo procesuose.

1.4.

Europos taikos ir susitaikymo programa (PEACE) yra pati vertingiausia ir sėkmingiausia taikos palaikymo priemonė, kurią Europos Sąjunga kada nors taikė susidarius konfliktinei situacijai. Per 24 -erius programos PEACE, sukurtos reaguojant į 1995 m. paliaubas Šiaurės Airijoje, įgyvendinimo metus į tarpbendruomeninius, tarpvalstybinius ir kitus susitaikymo projektus investuota daugiau kaip 2 mlrd. EUR.

1.5.

Visų Didžiojo penktadienio (Belfasto) susitarimo šalių nurodoma, kaip itin prisidedanti prie taikos proceso, programa PEACE yra ypatinga tuo, kad ja nuveikta daug daugiau, nei kitomis ES priemonėmis jos teritorijoje. Ji suburia Didžiosios Britanijos ir Airijos suinteresuotuosius subjektus į ES struktūrą, kurios vienintelis tikslas yra ginti taikos procesą ir skatinti taikos palaikymą regione ir už jo ribų.

1.6.

Atsižvelgiant į dėl „Brexit’o“ proceso susidariusią skubiai spręstiną padėtį ir galimą JK išstojimą, ES turi imtis priemonių, kad apsaugotų taikos procesą, atitinkančias naujus regiono poreikius po „Brexit’o“. Stiprinama parama tolesniam programos PEACE ir Interreg tarpvalstybinių programų vykdymui – tai svarbus ir teisingas ES žingsnis. Nors dėl akivaizdžių priežasčių šis įsipareigojimas yra gyvybiškai svarbi ES paramos regionui dalis, galima ir reikia padaryti daugiau.

1.7.

Svarbesni poreikiai išryškės tiek vykstant deryboms dėl „Brexit’o“, tiek po jų, jei bendruomenėse didės įtampa ir pritariančiųjų Didžiosios Britanijos ir Airijos pozicijai nuomonės gatvėse ir pasienyje dar labiau išsiskirs. ES geros valios ženklas galėtų būti įsipareigojimas kitame etape padidinti finansavimą ES programai PEACE ir Belfaste įsteigti Europos taikos ir susitaikymo centrą, kaip siūloma ankstesniuose EESRK, EP ir EK pranešimuose (2). Tai būtų konkretus ES ilgalaikio įsipareigojimo palaikyti taikos procesą pavyzdys.

2.   Bendrosios aplinkybės

2.1.

Pripažįstant padėties Šiaurės Airijoje sudėtingumą ir keblumą, pirmąja programa PEACE buvo siekiama sukurti visa apimančią priemonę, kuri mėgintų pašalinti priešiškai nusiteikusias ir susiskaidžiusias bendruomenes skiriančias kliūtis. Konsultuojantis su politinio, administracinio ir savanoriškos veiklos sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais sukurta programa PEACE yra pagrįsta principu „iš apačios į viršų“ ir aktyviai į savo veiklą įtraukia pačius pažeidžiamiausius visuomenės narius, įskaitant vaikus, moteris, aukas ir konflikto šalininkus.

2.2.

Po keleto intervencinių priemonių pagal programą PEACE 1 buvo įsteigtos gyventojų organizacijos, kurios bendradarbiautų su „kitais“, o didžiosios ES finansavimo dalies kontrolė ir paskirstymas atiduotas į vietos grupių ir tarybų rankas. Programa PEACE skatino projektus, kuriais siekiama palaikyti taiką, spręsti konfliktus, skatinti abipusį supratimą, spręsti su patirtomis traumomis susijusias ir įsisenėjusias problemas. Programa PEACE buvo sėkminga daugeliu požiūrių ir negalima nuvertinti jos indėlio kuriant pagrindą 1998 m. taikos susitarimui. Šiuo metu programą PEACE administruoja ES specialiųjų programų įstaiga (SEUPB), tarpvalstybinė JK/Airijos organizacija, įsteigta pagal susitarimą, pagal kurį teikiamas visas ES taikos palaikymo ir tarpvalstybinis finansavimas.

2.3.

Tolesnis programos PEACE įgyvendinimas yra gyvybiškai svarbus siekiant padėti užtikrinti, kad regione ir vėl nekiltų konfliktų tarp susiskaidžiusių šalininkų, kurie, kaip rodo derybų metu kilusi įtampa, gali paaštrėti po „Brexit’o“. Programos PEACE tęstinumas šiuo metu yra svarbesnis nei bet kada anksčiau nuo 1998 m. „Brexit’o“derybų įsipareigojimas laikytis Didžiojo penktadienio (Belfasto) susitarimo ir užtikrinti, kad nebūtų jokios realios sienos yra vertintinas palankiai, o programa PEACE gali atlikti itin svarbų vaidmenį remiant pertvarką. Airijos sienos klausimas ir toliau liks vienu kebliausių vykstančiose „Brexit’o“ derybose, būtent todėl programa PEACE ir Interreg tarpvalstybinės programos bei nuolatinis JK ir Airijos dialogas yra tokie svarbūs ir esminiai.

3.   Bendrosios rekomendacijos

3.1.

Reikėtų apsvarstyti galimybę patobulinti iniciatyvą, kuri bus atnaujinta nuo 2020 m. ir vadinsis PEACE PLUS. Patobulinimus galima suskirstyti į penkias pagrindines sritis.

3.1.1.

Reikėtų daugiau dėmesio skirti visuomenės bendrystės skatinimui dedant tarpbendruomenines pastangas. Viena prioritetinių sričių turėtų būti didesnė parama integruotam švietimui ir tarpvalstybinių žiniasklaidos, kultūros ir sporto mainų skatinimui. Be to, kaip rodo daugelis „taikos“ sienų, skiriančių susiskaidžiusias bendruomenes, pirmenybę reikėtų teikti bendruomenės inicijuojamam fizinės ir socialinės aplinkos gerinimui.

3.1.2.

Parama bendros tapatybės projektams turėtų būti teikiama tik siekiant kurti pasitikėjimą susiskaidžiusiose bendruomenėse, jei ji tampa tikru atspirties tašku bendradarbiauti su „kitais“. Vieno gerai informuoto komentatoriaus nuomone, viena iš programos PEACE finansavimo problemų yra ta, kad „teikiama per daug pažadų ir nepakankamai naudojamas rimbas“.

3.1.3.

Su programa PEACE susijusi komunikacijos veikla neatitinka esminių reikalavimų, kad piliečiai būtų visapusiškai informuoti apie ES vaidmenį. SEUPB deda pastangų, tačiau Europos Komisija, ministerijos, nuomonės formuotojai ir kiti turėtų nuveikti dar daugiau, kad būtų pripažintas ir paaiškintas ES atliekamas vaidmuo naudojant baltojo balandžio ženklą, kuris simbolizuoja ES finansuojamus programos PEACE projektus.

3.1.4.

Stebėsenos ir vertinimo procesai turėtų būti aiškūs, kad rezultatai būtų vertinami pagal tai, kokius pokyčius jie skatina, o ne tik pagal ekspertų gebėjimą pažymėti langelius. Kai kurios nedidelės bendruomenių grupės, kurioms labiausiai reikia paramos, ES finansavimą apibūdino, kaip nevertą pastangų ir keliantį didelį spaudimą vertingiems žmogiškiesiems ištekliams, kurių jos negali sau leisti švaistyti.

3.1.5.

Remiantis 2018 m. Europos Parlamento priimta rezoliucija (3), programa PEACE turėtų būti ES pavyzdys, kurį reikėtų propaguoti siekiant nuolatinės taikos kituose Europos regionuose ir visame pasaulyje. Tai atitinka EESRK poziciją, pateiktą nuomonėje, kurioje siūloma parengti ES vadovaujamą pasaulinę taikos stiprinimo iniciatyvą, pagrįstą programa PEACE ir nutiesiančią Europos taikos kelią nuo Šiaurės Airijos iki Nikosijos. Vadinamoji „Baltojo balandžio kelio“ iniciatyva sektų Airijos piligrimo Columbanus pėdomis Vakarų fronto keliu per Balkanus, sujungiančiu dvi susiskaidžiusias salas priešingose Europos pusėse (4).

3.2.

Galbūt pagrindinę kai kurių programos PEACE aspektų tobulinimo kryptį ir nurodys „Briuselis“, naujoje programoje 2020 m. PEACE PLUS numatoma galimybė vėl bendradarbiauti su pilietine visuomene siekiant sustiprinti ES tikslus ir vertybes Šiaurės Airijoje. Tai turėtų ne padidinti biurokratizmą, o padėti kurti pasitikėjimą ir skatinti suprasti ES vaidmenį remiant taiką ir susitaikymą.

3.3.

Siekiant ne tik padidinti bendruomenės atsakomybę už taikos palaikymą, bet ir sudaryti sąlygas bendram mokymuisi, reikėtų pradėti konsultacijų procesą, panašų į tą, kurį dėl programos PEACE 1 1994 m. pradėjo buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jacques Delors. Sukuriant tokią pat darbo grupę, kokią J. Delors sudarė prieš palikdamas savo postą, procesui galėtų vadovauti pirmininkas J.-C. Juncker, bendradarbiaudamas su trimis EP nariais iš Šiaurės Airijos ir Europos Komisijos Generaliniu sekretoriumi, dirbančiu kartu su esama Komisijos darbo grupe, su SEUPB ir Europos Komisijos biurų Belfaste, Dubline ir Londone vadovais.

4.   Konkrečios pagrindinės rekomendacijos dėl programos PEACE finansavimo po 2020 m.

—	Reikėtų daugiau reikšmės teikti projektams, kurių tikslas – integruoti tiek bendrą tapatybę, tiek tarpbendruomeninius įsipareigojimus. Pirmenybę reiktų teikti bendradarbiavimo programoms.

—	Reikėtų prailginti programos PEACE trukmę. Konfliktams spręsti prireiks laiko ir reikės ilgesnės trukmės įsipareigojimų nei dabartiniai finansavimo ciklai.

—	Reikėtų apsvarstyti galimybę rekomenduoti, kad būsimi pagal ES programą PEACE finansuojami projektai būtų paženklinti baltojo balandžio simboliu su ES vėliava ir žodžiais „finansuojamas pagal ES programą PEACE“.

—	Programos PEACE stebėsenos organuose ir toliau turėtų būti pilietinės visuomenės atstovų, tačiau tai neturėtų būti tik patys parankiausi arba seniausiai įsitvirtinę. Reikia dėti daugiau pastangų, kad bendruomenių dalyviai galėtų tobulėti.

—	Reikėtų apsvarstyti galimybę pagal programą PEACE įsteigti vietos komitetų, kurie palaikytų ryšius su tarybomis, Asamblėja ir kitais sprendimus priimančiais subjektais.

—	Reikėtų propaguoti „Baltojo balandžio kelio“ koncepciją, tinklaveiką su taiką palaikančiais subjektais visoje Europoje pasinaudojant tikromis istorijomis ir taip didinti informuotumą apie konfliktus ir aktyviai įtraukti piliečius į taikos kūrimą.

—

Dar kartą patvirtinamas pradinis įsipareigojimas įsteigti Europos taikos centrą Šiaurės Airijoje, kuris būtų susijęs su Nikosijoje esančiu centru. Šie centrai propaguotų realų praktinį taikos kūrimą Europoje ir visame pasaulyje, užtikrinant, kad sunkiai Šiaurės Airijos ir kitų taikos procesų metu įgytos žinios būtų naudingos bendruomenėms konfliktui vykstant ir jam pasibaigus.

---

(1)  Europos Tarybos pirmininkas Donald Tusk: „Nerizikuosime, kad kiltų pavojus taikai, ir nenustatysime galiojimo termino susitaikymui. […] suteikite patikimų taikos Šiaurės Airijoje garantijų ir JK išstos iš ES kaip patikima draugė.“

(2)  Žr. 2008 m. spalio 22 d. priimtą EESRK nuomonę SC/029 – Šiaurės Airijos taikos procesas (OL C 100, 2009 4 30, p. 100).

(3)  2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija ES sanglaudos politikos poveikis Šiaurės Airijai.

(4)  Žr. EESRK nuomonę„Baltojo balandžio kelias – pasiūlymas dėl ES vadovaujamos pasaulinės taikos stiprinimo strategijos“, dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų aviacijos saugos aspektų, susijusių su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimu iš Sąjungos

(COM(2018) 894 final – 2018/0434 (COD))

(2019/C 190/06)

Rapporteur-general: Thomas McDONOGH

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2019 1 14 Taryba, 2019 1 14
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Biuro sprendimas	2019 1 22
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 2 20
Plenarinės sesijos Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	79/0/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK ne kartą pabrėžė, kad tarptautinė aviacija savo kaip ekonominio augimo variklio vaidmenį tvariai prisiimti gali tik tokiu atveju, jeigu bus palaikomas aukščiausias saugos lygis. Būtinos saugos sąlygos – vienodi standartai, kuriuos įgyvendintų visi suinteresuotieji subjektai ir kurių stebėseną vykdytų įgaliotos agentūros. Dėl „Brexit’o“gali kilti grėsmė tokiems standartams ir vienodam jų taikymui Europoje aviacijos saugos srityje, nes nuo 2019 m. kovo mėn. atitinkami ES reglamentai nebebus taikomi Jungtinės Karalystės aviacijos sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams.

1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės projektą dėl bazinio oro susisiekimo užtikrinimo (TEN/689) ir šią nuomonę reikėtų laikyti konkrečių tos pačios Europos Komisijos (Komisijos) reguliavimo iniciatyvos aspektų vertinimu. Pamatinė abiejų nuomonių projektų prielaida yra ta, kad bendrojoje aviacijos rinkoje vykdomos aviacijos veiklos teisinis pagrindas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 (1) ir kiti ES reglamentai, kuriais reglamentuojami įvairūs aviacijai svarbūs aspektai, konkrečiai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 (2), ir teisės aktai, priimti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 (3), nustos galioti Jungtinėje Karalystėje šiai išstojus iš Europos Sąjungos (įvykus „Brexit’ui“).

1.3.

Siekiant po 2019 m. kovo 29 d. sumažinti teisinį netikrumą ir planavimo nestabilumą ES ir JK derybose susitarė dėl išstojimo susitarimo, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė galėtų nustatyti nacionalinės teisės ir reglamentavimo priemones, kurios taptų būsimu JK aviacijos sektoriaus reglamentavimo pagrindu. Tačiau susitarimo dėl išstojimo kol kas nepatvirtino JK parlamentas. Todėl atsižvelgdama į 2018 m. vasarą parengtą nenumatytų atvejų veiksmų planą Komisija inter alia parengė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tam tikrų aviacijos saugos aspektų, susijusių su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimu iš Sąjungos (reglamentą).

1.4.

Jeigu nebus jokio kito teisinio pagrindo, neaišku, ar toliau galios JK pagal ES teisę išduoti pažymėjimai, kaip JK registruotos oro linijos galėtų gauti reikiamus pažymėjimus nuo 2019 m. kovo 30 d. ir kaip remonto ir priežiūros įmonės JK galės ir toliau tiekti atsargines dalis ir paslaugas su leidimais, kurių reikia pagal ES teisę. Kad būtų galima išspręsti šiuos klausimus ir nustatyti teisinį pagrindą, tuo užtikrinant sklandų perėjimą prie JK teisės taikymo, reikia skubiai priimti reglamentą tam atvejui, jeigu susitarimas dėl išstojimo nebūtų priimtas.

1.5.

Nors suinteresuotieji subjektai daugeliu atveju gali išspręsti problemas, susijusias su tolesniu pažymėjimų galiojimu, kreipdamiesi į 27 ES valstybių narių civilinės aviacijos administraciją arba paprašydami trečiosios šalies pažymėjimo, kurį išduotų Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), yra atvejų, kai padėties sušvelninti neįmanoma. Tokias situacijas bus galima sureguliuoti tik tada, jeigu bus nustatytas teisinis pagrindas.

1.6.

Reikia skubiai priimti priemones nenumatytiems atvejams, tačiau ES reglamentas turėtų būti taikomas tik tada, kai reikėtų spręsti su aviacija susijusius saugos klausimus, kurių kitu atveju išspręsti nebūtų galima. Todėl reglamentas privalo būti laikino pobūdžio ir galioti tol, kol JK nesukurs nacionalinių agentūrų ir nepriims nacionalinių teisės aktų, tuo perimdama saugos agentūros vaidmenį.

1.7.

EESRK teigiamai vertina šią Komisijos reguliavimo iniciatyvą, kuria pripažįstamos konkrečios problemos, galinčios iškilti tuo atveju, jeigu aviacijos saugos srityje tektų taikyti scenarijų be susitarimo. Reglamentas suteiks sektoriui reikiamą patikinimą, kad sertifikavimo procesui neiškils grėsmė, kol JK valstybės narės statusas keisis į trečiosios šalies statusą. Atitinkamai, keliaujantys žmonės taip pat gaus patikinimą, kad veiklos sauga bus užtikrinama ir po 2019 m. kovo 29 d.

1.8.

EESRK sutinka su Komisijos argumentais, kad reglamento tikslas nėra pratęsti dabartinę padėtį, bet pasiūlyti nenumatytiems atvejams skirtas priemones, kurių, kaip manoma, reikia skubiai imtis galimai žalai kelionėms oro transportu tarp ES ir JK, sušvelninti. Siūlomas reglamentas bus taikomas tik laikinai, kad sektorius ir toliau galėtų laikytis aukščiausių saugos standartų.

1.9.

EESRK ragina Jungtinę Karalystę kiek galima greičiau sudaryti dvišalius saugos susitarimus su ES ir su kitomis trečiosiomis šalimis, kad būtų galima pasiekti reikiamą konsensusą dėl JK ir tų kitų šalių išduotų pažymėjimų savitarpio pripažinimo.

2.   Reglamentavimo kontekstas

2.1.   Tarptautiniai susitarimai

2.1.1.

Po „Brexit’o“JK turi iš naujo sudaryti keletą su aviacija susijusių susitarimų, kuriuos ES yra sudariusi valstybių narių vardu. Svarbiausias susitarimas dėl techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto sektoriaus, aviacijos gamybos, remonto infrastruktūros ir saugos standartų yra ES ir JAV dvišalis aviacijos saugos susitarimas (BASA).

2.1.2.

Remiantis šiuo susitarimu abiejų šalių saugos agentūros, atitinkamai Federalinė aviacijos administracija (FAA) ir Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), abipusiškai sutinka su viena kitos sertifikavimo ir tvirtinimo procesais, todėl tereikia vieno patvirtinimo. JK atveju FAA nebegalės tikėtis, kad JK civilinės aviacijos institucija (CAA) atliks JK remonto įmonių, kurioms leidimus išdavė FAA, patikrinimus. Reikės FAA patikrinimų ir CAA patvirtinimo.

2.1.3.

Kadangi BASA dažnai minimos ES valstybės narės, JK dabartinę padėtį išsaugotų tik tokiu atveju, jeigu JAV sutiktų pereinamuoju laikotarpiu traktuoti JK taip, lyg ji tebebūtų ES narė, ir jeigu sudarytų atskirą BASA su JK. Nors teisiniu požiūriu dėl to dar diskutuojama, tokiam susitarimui reikės ES sutikimo, nes tik taip jis įsigaliotų pereinamuoju laikotarpiu – Europos Teisingumo Teismo sprendimas dėl ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimo: susitarimų dėl keleivių ir prekių vežimo atskyrimas nuo susitarimų dėl tokių paslaugų kaip priežiūra ir remontas. Pastariesiems susitarimams taikoma bendroji prekybos politika, todėl jie priskirtini ir išimtinei ES kompetencijai: taigi norint ES ir JAV BASA pakeisti JK ir JAV BASA, reikėtų ES sutikimo. Tai įmanoma, nes išstojimo susitarimo tikslas yra sudaryti sąlygas sklandžiam perėjimui.

2.1.4.

JK paskelbė, kad vyksta derybos su JAV, Brazilija ir Kanada dėl dvišalių BASA; šiuos susitarimus užbaigti derinti bus sunku, jeigu nebus ES ir JK saugos susitarimo, visų pirma kokio nors susitarimo dėl JK statuso EASA.

2.2.   Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)

2.2.1.

Po „Brexit’o“JK gali prašyti tam tikros asocijuotos narystės EASA, kad išsaugotų abipusio ES ir JAV pripažinimo privalumus ir užtikrintų aiškumą saugos standartų, kuriuos turės taikyti JK, požiūriu. Būdama Čikagos konvencijos šalimi, JK galėtų pagrįstai teikti prašymą dėl asocijuotosios narystės EASA, tačiau tokiu atveju ji turėtų taikyti atitinkamus ES aviacijos įstatymus.

2.3.   Aviacijos sauga griežtojo „Brexit’o“atveju

2.3.1.

Norint sušvelninti galimo visiško oro eismo tarp ES ir JK sutrikdymo padarinius tokiu atveju, jeigu išstojimo susitarimas nebūtų ratifikuotas, Komisija priėmė du pasiūlymus dėl reglamentų: pirmuoju laikinai užtikrindama, kad būtų teikiamos tam tikros oro paslaugos tarp JK ir ES ir kitu pratęsdama tam tikrų išduotų leidimų galiojimą. Bazinio oro susisiekimo klausimas nagrinėjamas kitoje EESRK nuomonėje – TEN/689.

2.3.2.

Antruoju pasiūlymu dėl reglamento dėl tam tikrų aviacijos saugos aspektų atsižvelgiant į „Brexit’ą“siūloma pratęsti pažymėjimų galiojimą tam tikriems aeronautikos gaminiams, dalims, prietaisams ir bendrovėms. Nors tam tikros taisomosios priemonės šiuo požiūriu yra taikytinos suinteresuotiesiems subjektams – jie gali kreiptis į ES civilinės aviacijos administraciją arba pateikti išankstinį prašymą EASA dėl trečiųjų šalių išduotų pažymėjimų, šios priemonės sušvelnins ne visus galimus sutrikdymo atvejus.

2.3.3.

Tai, kad galiojimo laikotarpius pratęsti reikia nedelsiant, yra susiję su tuo, kad JK turės perimti pareigas, kurios anksčiau buvo patikėtos EASA, kad galėtų vėl išduoti licencijas. EASA atitinkamai gali išduoti tam tikrus pažymėjimus remdamasi trečiosios šalies išduotu leidimu (4). Todėl pratęsus galiojimą bus galima laimėti laiko, kol EASA ir veiklos vykdytojai išduos galutinius pažymėjimus remdamiesi naujuoju JK kaip trečios šalies statusu.

3.   Siūlomo reglamento turinys

3.1.

Siūlomas reglamentas taikomas tam tikriems pažymėjimams, kurie galiojo prieš išstojimo datą, tačiau apskritai daromas skirtumas tarp EASA išduotų pažymėjimų fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių pagrindinė veiklos vieta yra JK, ir tų pažymėjimų, kurie išduoti fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriuos sertifikavo kompetentinga JK institucija (5).

3.2.

Pastarieji pažymėjimai daugiausiai yra tipo pažymėjimai ir riboto galiojimo tipo pažymėjimai, tų pažymėjimų pakeitimų patvirtinimas arba papildymas, remonto patvirtinimai, taikant Europos techninio standarto specifikaciją išduodami leidimai, taip pat projektavimo organizacijos patvirtinimai (6). Šie pažymėjimai galios 9 mėnesius, numatant galimybę juos pratęsti tolesniais deleguotaisiais aktais, kuriuos priims Komisija (7).

3.3.

Pastarieji pažymėjimai daugiausiai susiję su pažymėjimų produktams, dalims ir prietaisams išdavimu, priežiūros užbaigimu ir tinkamumo skraidyti patikra (8). Šie pažymėjimai toliau galioja siekiant užtikrinti gaminių, dalių ir prietaisų tolesnį naudojimą orlaiviuose arba kaip orlaivius (9). Be to, siūlomu reglamentu užtikrinama, kad ES valstybių narių institucijos arba EASA atsižvelgtų į egzaminus, išlaikytus mokymo organizacijose, kurias anksčiau prižiūrėjo kompetentinga JK institucija (10).

3.4.

Kadangi tai, jog pažymėjimai nebegalioja, turės poveikį ne tik aviacijos gaminių pateikimui į rinką, bet ir jų realiam naudojimui, būtina, kad leidimai galiotų toliau, nes vienintelė racionali alternatyva yra perkėlimas, t. y. aviacijos gaminių gamyba ES jurisdikcijai priklausančiose šalyse, siekiant laimėti laiko, kol bus gauti trečiųjų šalių pažymėjimai.

3.5.

Šios priemonės svarbą dar labiau padidina tai, kad tam tikras orlaivių dalis dažnai gamina ribotas gamintojų skaičius. Vis dėlto faktas, kad nebus išduoti nauji pažymėjimai, pavyzdžiui, tipo pažymėjimai, tuo ženkliai sutrikdant tų įmonių, kurios nebegalės perkelti pažymėjimo išdavimo ES jurisdikcijai priklausančias šalis, veiklą, o kartu ir jų klientų, kurie gali būti priklausomi nuo tam tikrų gaminių ir jų sertifikavimo, veiklą, tebėra veiksnys, galintis sukelti veiklos sutrikdymą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.   Suinteresuotųjų subjektų išsakyti nuogąstavimai

4.1.1.

Aviacijos srities suinteresuotieji subjektai pripažįsta, kad reikia skubiai užtikrinti, kad šis sektorius galėtų ir toliau saugiai veikti. Siūlomas reglamentas leidžia pakankamai gerai pasiruošti nenumatytai situacijai, galios ribotą laiką ir yra labai tikslingai orientuota pereinamojo laikotarpio platforma.

4.1.2.

Pasak kai kurių suinteresuotųjų subjektų, į kuriuos buvo kreiptasi rengiant šią nuomonę, Reglamento 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose turėtų būti paminėti ne tik pažymėjimų turėtojai, bet ir pažymėjimus išduodantys juridiniai ir fiziniai asmenys. Tai suteiktų teisinį tikrumą visoms pažymėjimų išdavimo procese dalyvaujančioms šalims, kurios galėtų tikėtis, kad esama padėtis bus pratęsta po 2019 m. kovo 29 d.

4.1.3.

EESRK sutinka su Komisijos argumentais, kad reglamento tikslas nėra pratęsti dabartinę padėtį, bet pasiūlyti nenumatytiems atvejams skirtas priemones, kurių, kaip manoma, reikia skubiai imtis siekiant sušvelninti galimą žalą sektoriui. Suinteresuotieji subjektai žinojo apie diskusijas dėl „Brexit’o“, tačiau visais atvejais negali patys imtis alternatyvių veiksmų, kad sušvelnintų „Brexit’o“poveikį aviacijos saugai. Todėl jiems reikia patikinimo dėl teisinio tikrumo. Tokio tikrumo neturi pažymėjimus išduodantys subjektai, nes nėra ES reglamento, kuris aiškiai suteiktų jiems teisinį aiškumą dėl tolesnio sertifikavimo. Tokį aiškumą suteiktų nauji JK nacionaliniai teisės aktai.

4.1.4.

EESRK teigiamai vertina šią Komisijos reguliavimo iniciatyvą, kuria pripažįstamos konkrečios problemos, galinčios iškilti tuo atveju, jeigu aviacijos saugos srityje tektų taikyti scenarijų be susitarimo. Reglamentas suteiks sektoriui reikiamą patikinimą, kad sertifikavimo procesui neiškils grėsmė, kol JK valstybės narės statusas keisis į trečiosios šalies statusą. Atitinkamai, keliaujantys žmonės taip pat gaus patikinimą, kad veiklos sauga bus užtikrinama ir po 2019 m. kovo 29 d.

4.1.5.

EESRK labai pritaria šiam požiūriui ir ragina šalis kiek galima greičiau sudaryti dvišalį skrydžių saugos susitarimą, kad abipusiu sutikimu būtų sutarta, kaip ateityje bendradarbiaus abiejų šalių saugos agentūros, užtikrinant suderintą saugos priemonių įgyvendinimą visoje Europoje.

4.1.6.

EESRK taip pat ragina JK sudaryti BASA su didžiausios ekonomikos šalimis, visų pirma su JAV, tuo užtikrinant saugos priemonių, kurių imamasi Šiaurės Atlanto rinkoje, tęstinumą ir nuoseklumą.

---

(1)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3).

(2)  2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL L 212, 2018 8 22, p. 1).

(3)  2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008 3 19, p. 1).

(4)  Reglamentas (ES) 2018/1139, 68 straipsnis.

(5)  COM(2018) 894 finall, 1 straipsnio 2 dalis.

(6)  COM(2018) 894 final, I priedo 1 skirsnis.

(7)  COM(2018) 894 final, 3 straipsnis.

(8)  COM(2018) 894 final, I priedo 2 skirsnis.

(9)  COM(2018) 894 final, 4 straipsnis.

(10)  COM(2018) 894 final, 5 straipsnis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrų taisyklių, kuriomis užtikrinamas bazinis oro susisiekimas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei išstojus iš Sąjungos

(COM(2018) 893 final – 2018/0433 (COD))

(2019/C 190/07)

Pagrindinis pranešėjas Jacek KRAWCZYK

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2019.1.14 Taryba, 2019.1.14
Reglamentavimo pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Biuro sprendimas	2019.1.22
Priimta plenarinėje sesijoje	2019.2.20
Plenarinė sesija Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	77/1/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) nuolat pabrėžė Europos bendrosios aviacijos erdvės, kaip ekonomikos augimo, klestėjimo ir Europos konkurencingumo tarptautiniu mastu išlaikymo veiksnio, svarbą ir dydį. Kai tik įsigalios Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas nustoti būti Europos Sąjungos nare („Brexit’as“), visi JK ekonomikos sektoriai nustos buvę neatsiejama Europos bendrosios rinkos dalimi; jos aviacijos sektorius nebegalės gauti naudos iš Europos bendrosios aviacijos erdvės ir prisidėti prie jos plėtojimo.

1.2.

Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikio svarbiam oro susisiekimui tarp ES ir JK vertinimas priklausys nuo JK ir ES institucijų gebėjimo greitai patvirtinti tinkamas reguliavimo priemones, kad būtų užtikrintas aukštas 27 ES ir JK aviacijos sektorių konkurencingumas.

1.3.

Vis labiau tikėtino scenarijaus, kad susitarimas dėl išstojimo neįsigalios nustatytą dieną, atveju, ES teisės aktai, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 (1), nebebus taikomas teikiant oro susisiekimo paslaugas tarp JK ir ES. Tai sukuria teisinį netikrumą, kenkia planavimo stabilumui ir kelia pavojų tolesniam susisiekimui tarp JK ir ES.

1.4.

Siūlomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendrų taisyklių, kuriomis užtikrinamos bazinis oro susisiekimas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei išstojus iš Sąjungos (Reglamentas), yra laikinas sprendimas ir nenumatytų atvejų planas staigaus „Brexit’o“poveikiui sumažinti. Siūlomos priemonės yra vienintelis realus būdas sumažinti galimus tikėtinus rimtus padarinius aviacijos sektoriui, jei susitarimas dėl išstojimo nebus ratifikuotas iki 2019 m. kovo 29 d.

1.5.

Reglamentu Komisijai ir JK Vyriausybei bus suteikta daugiau laiko derėtis dėl išsamaus oro susisiekimo paslaugų susitarimo (OSPS), kuris vėliau taptų ES ir JK aviacijos reguliavimo sistema. Taip pat šiuo metu bus užtikrintas bazinis oro susisiekimas tarp ES ir JK.

1.6.

ES ir JK derybos dėl OSPS turės būti pradėtos nedelsiant, kad būtų iš naujo sukurtas teisinis pagrindas siekiant tvirtos oro susisiekimo bendrovių konkurencijos tarp abiejų šalių vežėjų.- EESRK yra pasirengęs užtikrinti būtiną informaciją iš 27 ES organizuotos pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų. Vadovaudamasis Europos ekonomikos, jos piliečių ir darbuotojų interesais, EESRK ragina ES ir JK kuo greičiau priimti visapusišką OSPS, kuris yra vienintelis teisinis atviros ir konkurencingos aviacijos rinkos pagrindas.

1.7.

Po to, kai JK pateikė paraišką dėl 50 straipsnio taikymo, kad išstotų iš ES, Komisija parengė nuoseklią derybų strategiją ir nuosekliai bei skaidriai ją įgyvendino visapusiškai ir visiškai pritarus visoms ES institucijoms (2). EESRK palankiai vertina Europos Komisijos, Europos Parlamento ir valstybių narių vienybę. Vieningo požiūrio laikymasis yra naudingas ES piliečiams. Tokia pati nuostata taikytina ir civilinės aviacijos sektoriaus atveju.

1.8.

EESRK pritaria siūlomam reglamentui kaip nenumatytų atvejų priemonei, skirtai užtikrinti bazinį oro susisiekimą, atsižvelgiant į tai, kad reglamentas negali būti laikomas Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 galiojimo pratęsimu arba netgi vienašališku susitarimu dėl išstojimo. Siūlomame reglamente numatytos teisės yra pagrįstai ribotos trukmės ir paskirties požiūriu. Komercinių galimybių apribojimas iki trečiosios ir ketvirtosios oro erdvės teisių tarp ES ir JK yra logiškas ir nuoseklus. Dėl kitų ES ir JK oro susisiekimo bendrovių komercinių galimybių turi būti tariamasi derantis dėl būsimo ES ir JK OSPS.

1.9.

Siekiant užtikrinti bazinį susisiekimą ir sąžiningą konkurenciją, siūlomame reglamente nustatyti keli kriterijai ir procedūros, pavyzdžiui, skrydžių skaičiaus per IATA žiemos ir vasaros sezonus nustatymas (3), teisių „lygiavertiškumo“sąvoka (4) ir Komisijos teisė sumažinti, pakeisti arba atšaukti teises (5). EESRK rekomenduoja, kad, siekiant geriau atsižvelgti į dabartines rinkos sąlygas, atskaitinis laikotarpis turėtų baigtis 2019 m. kovo 29 d. (visas IATA vasaros ir žiemos sezonas 2018/2019 metais).

1.10.

Atsižvelgiant į šio blogiausio scenarijaus ekonomines ir socialines pasekmes, labai svarbu, kad Komisija parengtų skaidrios ir nuodugnios stebėsenos mechanizmą. Be to, taikant tokį mechanizmą turėtų būti numatytas glaudus Komisijos ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas prieš pereinamąjį laikotarpį ir jo metu, taip pat derantis dėl naujo oro susisiekimo paslaugų susitarimo. Tokia stebėsena taip pat turi apimti keleivių, darbuotojų ir aplinkos standartų apsaugą.

1.11.

EESRK nuomone, aviacijos darbuotojai iš Jungtinės Karalystės turėtų išlaikyti savo teises, numatytas ES teisės aktuose, be kita ko, dėl įgulos darbo laiko, darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, skrydžio laiko apribojimų, direktyvos dėl įmonių perdavimo ir pan., siekiant išlaikyti vienodas sąlygas Sąjungos oro vežėjų atžvilgiu.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Teisinis pagrindas teikti ES vidaus oro susisiekimo paslaugas

Kaip nurodyta aiškinamajame memorandume (6), suverenios valstybės tarpusavio oro susisiekimą organizuoja dvišaliais oro susisiekimo paslaugų susitarimais. Tačiau, liberalizavus ES vidaus oro susisiekimą, valstybių narių oro vežėjų laisvė teikti ES vidaus oro susisiekimo paslaugas išimtinai grindžiama Reglamentu (EB) Nr. 1008/2008. Šiame reglamente taip pat nustatomos licenzijų tiems vežėjams išdavimo taisyklės. Jei nebus sudarytas susitarimas dėl išstojimo, paslaugoms tarp Jungtinės Karalystės ir valstybių narių nebebūtų taikomas šis reglamentas, todėl nuo 2019 m. kovo 30 d. nebebūtų teisinio pagrindo atitinkamiems vežėjams teikti paslaugas tarp Jungtinės Karalystės ir valstybių narių. Be to, Jungtinės Karalystės vežėjai prarastų Sąjungos licenciją vykdyti oro susisiekimą.

Nors valstybės gali patvirtinti skrydžių tvarkaraščius, kuriuos paskirtos oro susisiekimo bendrovės pateikė skrydžių sezonui remdamosi pagarbos ir abipusiškumo principu, šie ad hoc patvirtinimai neužtikrina jokio planavimo stabilumo ir skrydžių tarp JK ir ES valstybių narių atveju administracinė našta būtų sunkiai valdoma; be to, gana prieštaringai vertinamas teisinis klausimas, ar ES ir toliau turėtų išimtines teises derėtis dėl ES ir JK OSPS sąlygų, kurio nesudarius valstybės narės negalėtų teisiškai patvirtinti jokių skrydžių. Todėl oro susisiekimo paslaugų tarp ES ir JK atveju būtina sukurti teisinį pagrindą paslaugoms, teikiamoms po 2019 m. kovo 29 d.

2.2.   Susitarimas dėl išstojimo – pasekmės aviacijai

ES ir JK derėjosi dėl susitarimo dėl išstojimo, kuriame numatytos priemonės, kurių reikia imtis, kad JK būtų lengviau pereiti nuo valstybės narės statuso prie ES nepriklausančios trečiosios šalies statuso. Šis susitarimas turėtų įtakos visiems ekonomikos sektoriams. Pereinamuoju laikotarpiu JK būtų taikoma ir esanti ES teisė, ir ta ES teisė, kuri įsigalios pereinamuoju laikotarpiu; tačiau JK nebeturėtų aktyvaus vaidmens ES sprendimų priėmimo procese, įskaitant ir ES agentūrų, pavyzdžiui, EASA, sprendimų priėmime. Tokia padėtis tęstųsi tol, kol JK ir ES 27 sudarytų naują OSPS.

2.2.1.   ES sudaryti tarptautiniai susitarimai

Po „Brexit’o“JK gali prireikti iš naujo derėtis dėl daugiau kaip 750 tarptautinių susitarimų, kuriuos ES sudarė valstybių narių vardu. Tarp jų yra keletas su aviacija susijusių susitarimų, visų pirma ES ir JAV išsamus susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, kuriuo JK nebegalės naudotis. Tais atvejais kai ES, remdamasi išimtine kompetencija, sudarė oro susisiekimo paslaugų susitarimą, JK šis susitarimas nebebus taikomas, kai ji nebebus ES valstybė narė. Tais atvejais kai koks nors susitarimas buvo sudarytas pagal mišrios kompetencijos principą ir pagal jį gauna naudos „ES valstybės narės“, JK taip pat jau nebebus naudos gavėja. Susitarime dėl išstojimo ES pati įsipareigoja pranešti visoms ES oro susisiekimo paslaugų tarptautinėms šalims, kad pereinamuoju laikotarpiu jie JK turėtų laikyti ES valstybe nare. Vis dėlto trečioji šalis pati turi nuspręsti, ar ji to nori; susitarimas dėl išstojimo nėra privalomas trečiajai šaliai, kad ji toliau taikytų naudingas nuostatas JK po 2019 m. kovo 29 d.

2.2.2.   Kalbant apie techninę priežiūrą, remontą ir kapitalinį remontą, aviacijos gamybos, remonto ir saugos standartus, šie aspektai nagrinėjami kitoje EESRK nuomonėje – TEN/688 „Aviacijos sauga po „Brexit’o““.

3.   Siūlomas reglamentas

3.1.   Kontekstas

Siekdama sušvelninti galimus rimtus oro susisiekimo tarp ES ir JK sutrikimus pagal scenarijų, kai susitarimas dėl išstojimo yra neratifikuotas, Komisija priėmė du pasiūlymus dėl reglamento:

—	Pasiūlymą dėl bendrų taisyklių, kuriomis užtikrinamas bazinis oro susisiekimas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei išstojus iš Sąjungos (COM (2018) 893 final – 2018/0433 (COD)), kuris yra šios nuomonės tema, ir

—	Pasiūlymą dėl tam tikrų aviacijos saugos aspektų, susijusių su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimu iš Sąjungos (COM (2018) 894 final – 2018/0434 (COD)) (7).

Nesant susitarimo dėl išstojimo, patvirtintos priemonės yra būtinos konkrečiose Sąjungos teisės srityse. Tokio scenarijaus atveju, kai kurios siūlomos priemonės turi būti laikomos išimtinėmis Europos Sąjungos ir jos piliečių gyvybiškai svarbiems interesams apginti.

Komisija ypač pabrėžia, kad šiomis priemonėmis neturėtų būti nei teikiama nauda, kurią teikia narystė ES, nei formuluojamos numatyto pereinamojo laikotarpio sąlygos. Priemones vienašališkai patvirtins ES (šitaip užsitikrindama galimybę bet kuriuo metu jas atšaukti), o sektoriui bus nustatyti konkretūs priemonių taikymo terminai. Be to, turėtų būti laikomasi įtvirtinto kompetencijos pasidalijimo principo, o nacionalinės priemonės turi atitikti ES teisę. Galiausiai jos neturėtų būti naudojamos kaip taisomoji priemonė, kad kompensuotų pasirengimo ar savalaikių veiksmų trūkumą.

3.2.   Siūlomos priemonės

3.2.1.

Pasiūlymu dėl reglamento siekiama užtikrinti 12 mėnesių laikotarpiu bazinį oro susisiekimą tarp JK ir ES. Pasiūlymas suteikia JK vežėjams skrydžių teises skristi virš Sąjungos teritorijos nenutūpiant, nutūpti Sąjungos teritorijoje ne eismo tikslais ir aptarnauti tiesioginius maršrutus tarp JK ir ES teritorijų teikiant reguliariojo ir nereguliariojo susisiekimo paslaugas tiek keleiviams, tiek kroviniams. (8). Pažymėtinas siūlymas nustatyti, kad skrydžių skaičius per IATA žiemos ir vasaros sezonus 2018 metais neviršytų iki „Brexit’o“buvusio skaičiaus (9).

3.2.2.

Be to, JK oro vežėjams suteiktos teisės priklauso nuo „teisių lygiavertiškumo“principo laikymosi, ir Komisija stebės, ar Sąjungos oro vežėjams suteikiamos de jure ir de facto lygiavertės teisės į tas, kurias pagal siūlomą reglamentą gaus JK oro vežėjai. Jei to neįvyks arba vežėjų teisės skirsis, Komisija savo nuožiūra nustatys papildomus pajėgumo apribojimus, pareikalaus, kad valstybės narės atsisakytų išduoti leidimus vykdyti oro susisiekimą, juos atšauktų arba sustabdytų jų galiojimą, arba imtųsi kitų tinkamų priemonių (10). Komisija tuos pačius apribojimus gali taikyti tais atvejais, kai, jos manymu, neužtikrinama sąžininga konkurencija, pavyzdžiui, jeigu JK teikia subsidijas savo vežėjams arba diskriminuojami ES vežėjai (11).

3.2.3.

Be to, siūlomame reglamente nustatyti reikalavimai iš valstybių narių gauti leidimus vykdyti veiklą (12), pateikti atitinkamų valstybių narių valdžios institucijoms veiklos planus ir tvarkaraščius (13), sąlygos dėl atsisakymo išduoti leidimą, jo atšaukimo, galiojimo sustabdymo ir apribojimo (14), taip pat sąlygos užtikrinti nuolatinį JK išduotų tinkamumo skraidyti pažymėjimų, kompetencijos pažymėjimų ir licenzijų pripažinimą (15).

4.   Konkrečios pastabos

4.1.   Pajėgumo įšaldymas

4.1.1.

Europos suinteresuotųjų subjektų nuomonės dėl būtinybės apriboti siūlytiną pajėgumą išsiskyrė (16). Pagrindinis argumentas nenustatyti apribojimo yra tikėtinas 6 % rinkos augimas per ateinančius metus.

4.1.2.

Vis tik EESRK sutinka su Komisija, kad šio reglamento tikslas nėra išplėsti Reglamento Nr. 1008/2008 taikymo sritį ir užtikrinti visapusiškai veikiančią de facto bendrą Europos aviacijos rinką. Kadangi reglamentas taikomas dažnumui, tuo pačiu – siūlomai talpai, jis iš tiesų įsikiša į rinkos dinamiką. Tačiau „Brexit’as“gali įvykti nesant jokios kitos patvirtintos priemonės, pavyzdžiui, susitarimo dėl išstojimo, tad reikia imtis skubių veiksmų. Todėl reglamentas turi būti svarstomas atsižvelgiant į politinį nesugebėjimą priimti tinkamą susitarimą dėl išstojimo, kuris pratęstų teisinio pagrindo galiojimą ribotą laiką, kartu įpareigojant JK kaip trečiąją šalį patvirtinti priemones; nesant tokio susitarimo dėl išstojimo, visi ekonomikos sektoriai, ypač aviacijos, patirtų rimtų sutrikimų.

4.1.3.

Todėl pagal šį reglamentą siūloma talpa nėra veikiančios rinkos, bet nenumatytiems atvejams skirtos skubios priemonės atspindys. Jei nepriimtume šio reglamento, kiltų didelė grėsmė JK vežėjams, kad jų Sąjungos licenzija vykdyti oro susisiekimą bus atšaukta. Reglamentu galima užtikrinti bazinį oro susisiekimą. Be to, talpos apribojimas suteikia valstybėms narėms tikrumo, kad nė viena valstybė narė negalės patvirtinti papildomo skrydžių skaičiaus, ir kartu užtikrina, kad pagrindas, kuriuo remiantis galima būtų imtis reikiamų priemonių padėčiai ištaisyti, būtų aiškus. Skrydžių skaičiaus apribojimas pabrėžia, kad reglamentas yra laikinas ir priimtas kaip neatidėliotinos skubos priemonė. Siekiant geriau atsižvelgti į dabartines rinkos sąlygas, atskaitinis laikotarpis turėtų baigtis 2019 m. kovo 29 d. (visas IATA vasaros ir žiemos sezonas 2018/2019 metais). Jis galios tol, kol bus susitarta dėl naujo OSPS – ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

4.1.4.

EESRK pritaria terminuotam skrydžių skaičiaus apribojimui, pabrėžiant laikiną ir tikslinį priemonės pobūdį. Tačiau, atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir jos darbuotojų interesus, EESRK ragina ES ir JK kuo greičiau priimti visapusišką OSPS, kuris būtų vienintelis teisinis atviros ir konkurencingos aviacijos rinkos pagrindas.

4.2.   Papildomas straipsnis dėl bendrojo kodo ir išperkamosios nuomos sutarčių

4.2.1.

EESRK laikosi nuomonės, kad, įtraukus į šį reglamentą nuostatas dėl tolesnio dalijimosi bendru kodu ir dėl išperkamosios nuomos sutarčių, būtų viršyta šio reglamento taikymo sritis. Šie komerciniai susitarimai negali būti laikomi priskirtais kategorijai, užtikrinančiai bazinį oro susisiekimą tarp dviejų šalių. Tokių komercinių bendradarbiavimo susitarimų teisinis pagrindas yra Reglamentas (EB) Nr. 1008/2008; jei tokie susitarimai ir toliau bus taikomi, jie turės būti įtraukti į būsimą visapusišką ES ir JK OSPS.

4.3.   Išplėtimas iki penktosios teisės (krovinių vežimo) operacijų

4.3.1.

Reglamente numatytas pagrindinis susisiekimo elementas – oro susisiekimo paslaugos tarp dviejų šalių – trečioji ir ketvirtoji oro erdvės teisės. Į reglamentą taip pat įtrauktos techninės teisės, pirmoji ir antroji oro erdvės teisės. Į šio reglamento taikymo sritį negali įeiti jokios teisės, viršijančios bazinį susisiekimą tarp dviejų šalių – juo nesiekiama naujų komercinių galimybių ir net neišplečiamas visų šiuo metu vykdomų operacijų teisinis pagrindas. EESRK mano, kad būtų prieštaraujama siūlomo reglamento paskirčiai ir loginiam pagrindimui, jeigu būtų plečiamos laikinai suteiktos komercinės oro erdvės teisės, viršijančios trečiąją ir ketvirtąją oro erdvės teises.

4.4.   Poveikis nuosavybės teisės ir kontrolės reikalavimams

4.4.1.

EESRK laikosi nuomonės, kad Reglamento Nr. 1008/2008 nuosavybės teisės ir kontrolės reikalavimai neturėtų būti keičiami dėl „Brexit’o“. Jei kuriai nors ES oro susisiekimo bendrovei po JK išstojimo iš ES grėstų pavojus prarasti ES licenziją vykdyti oro susisiekimą, siūlomame reglamente turėtų būti numatytas pakankamas papildomas laikotarpis, per kurį oro susisiekimo bendrovė galėtų koreguoti savo nuosavybės struktūrą, kurią turi patvirtinti Komisija.

4.5.   Išimtis dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 868/2004 (17) taikymo JK vežėjų skrydžiams į ES

4.5.1.

EESRK laikosi nuomonės, kad Reglamentas (EB) Nr. 868/2004 turėtų išlikti kaip priemonė be išimčių, nes tai sukurtų precedentą taikant šią prekybos apsaugos priemonę ateityje. Be to, tokia išimtis nėra būtina, nes pačiame reglamente yra numatytos priemonės, kurios gali būti taikomos, jei Komisija manytų esant būtina pašalinti diskriminacinius veiksmus prieš ES vežėjus.

4.6.   Lygiavertiškumo sąlyga

4.6.1.

Buvo išreikštas susirūpinimas dėl lygiavertiškumo nuostatos, pagal kurią Komisija gali prašyti valstybių narių atšaukti arba apriboti JK vežėjų teises teikti paslaugas. Ši nuostata iš tiesų gali būti įvairiai interpretuojama ir nereiškia, kad visos valstybės narės šią nuostatą aiškins panašiai. Jos pagrindinis privalumas yra tas, kad ja vengiama automatiškai bausti oro susisiekimo bendroves ir taip sumažinama pareiga įsikišti į rinką. Atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas yra laikinas, pragmatiškas požiūris yra tinkamesnis nei formalus baudžiamasis mechanizmas, numatytas šioje nuostatoje.

4.6.2.

EESRK pripažįsta siūlomo reglamento 4 straipsnyje apibūdintų teisių de jure arba de facto lygiavertiškumo naudą kaip priemonę sąžiningai konkurencijai ir vienodoms veiklos sąlygoms oro susisiekimo bendrovėms, teikiančioms paslaugas tarp ES ir JK, užtikrinti. Nesant susitarimo dėl išstojimo, JK oro susisiekimo bendrovės nebebūtų saistomos ES nuostatomis dėl, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ar valstybės pagalbos gairių. Tačiau ne tik oro susisiekimo bendrovėms, bet ir ES piliečiams svarbu geriau suprasti, kada tam tikros paslaugos potencialiai galėtų būti nutrauktos, kad būtų nustatytas „faktinis arba teisinis“teisių lygiavertiškumas.

4.6.3.

Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai užtikrinti suderintą šios nuostatos įgyvendinimą, galbūt pateikiant konkretesnių atvejų, dėl kurių ES galėtų imtis atsakomųjų veiksmų.

4.7.   EESRK nuomone, aviacijos darbuotojai iš Jungtinės Karalystės turėtų išlaikyti savo teises, numatytas ES teisės aktuose, būtent Darbo laiko direktyvoje, Darbo per laikinojo įdarbinimo įmones direktyvoje, Skrydžio laiko apribojimų reglamente, Europos darbo tarybos direktyvoje, direktyvoje dėl įmonių perdavimo ir pan., siekiant išlaikyti atitinkamas vienodas sąlygas Sąjungos oro vežėjų atžvilgiu.

---

(1)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3).

(2)  COM(2018) 556 final/2; COM(2018) 880 final

(3)  COM(2018) 893 final, II, 3 straipsnis.

(4)  COM(2018) 893 final, 4 straipsnis.

(5)  COM(2018) 893 final, 4 ir 5 straipsniai.

(6)  COM(2018) 895 final.

(7)  EESRK nuomonė dėl aviacijos saugos po „Brexit’o“, TEN/688 (žr. Oficialiojo leidinio p. 37).

(8)  COM(2018) 893 final, 3 straipsnio 1 dalis.

(9)  COM(2018) 893 final, 3 straipsnio 2 dalis.

(10)  COM(2018) 893 final, 4 straipsnis.

(11)  COM(2018) 893 final, 5 straipsnis.

(12)  COM(2018) 893 final, 6 straipsnis.

(13)  COM(2018) 893 final, 7 straipsnis.

(14)  COM(2018) 893 final, 8 straipsnis.

(15)  COM(2018) 893 final, 9 straipsnis.

(16)  COM(2018) 893 final – 2018/0433 (COD)

(17)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 868/2004 dėl apsaugos nuo subsidijavimo ir nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, darančių žalą Bendrijos oro vežėjams, teikiantiems oro susisiekimo paslaugas iš šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės (OL L 162, 2004 4 30, p. 1).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų taisyklių, kuriomis užtikrinamas bazinis susisiekimas krovinių vežimo keliais sektoriuje, atsižvelgiant į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimą iš Sąjungos

(COM(2018) 895 final – 2018/0436 (COD))

(2019/C 190/08)

Pagrindinis pranešėjas Raymond HENCKS

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2019 1 14 Europos Sąjungos Taryba, 2019 1 14
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Biuro sprendimas	2019 1 22
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 2 20
Plenarinės sesijos Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	76/1/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK remia Komisijos pastangas laikinai užtikrinti bazinį susisiekimą krovinių vežimo keliais sunkiasvorėmis transporto priemonėmis tarp ES ir Jungtinės Karalystės ir atvirkščiai, tuo atveju jei Jungtinė Karalystė išstos iš Sąjungos be ratifikuoto susitarimo ir jai Sąjungos teisė nebebus taikoma.

1.2.

EESRK sutinka, kad pasiūlymu dėl reglamento Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais vežėjams suteikiama teisė iki 2019 m. gruodžio 31 d. vykdyti dvišalį vežimą tarp išvykimo ir atvykimo punktų atitinkamai Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje laikantis pasiūlyme išdėstytų sąlygų ir ypač sąlygos, kad Sąjungos vežėjai galėtų judėti Jungtinės Karalystės teritorijoje vienodomis sąlygomis, be kita ko, sąžiningomis, teisingomis ir nediskriminacinėmis konkurencijos sąlygomis.

1.3.

EESRK labai tikisi, kad Jungtinės Karalystės kompetentinga valdžios institucija ne vėliau kaip iki išstojimo iš ES be susitarimo dienos patvirtins lygiavertes laikinas priemones, kuriomis bus užtikrinta, kad Sąjungos krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams Jungtinėje Karalystėje suteikiamos tokios pat laikinos teisės, kokias Komisija siūlo suteikti Jungtinėje Karalystėje licenciją gavusiems krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams vežti krovinius keliais tarp Jungtinės Karalystės ir likusių dvidešimt septynių valstybių narių teritorijų.

1.4.

Tuo atveju, jei, kad Jungtinė Karalystė išstos iš Sąjungos be susitarimo dėl išstojimo, EESRK ragina Jungtinę Karalystę ir ES derėtis ir iki pirmiau nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos bendrai sutarti dėl bazinio susisiekimo Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) sistemoje ir nustatyti būsimas Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių taisykles.

1.5.

Socialinėse ir techninėse taisyklėse, kurių pereinamuoju laikotarpiu turės laikytis Jungtinės Karalystės licenciją galintys turėti ir Sąjungos teritorijoje veiklą vykdantys vežimo paslaugų teikėjai pereinamuoju laikotarpiu, nėra taisyklių dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių profesionalių vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir tęstinio profesinio mokymo. Kadangi tai labai svarbus saugos veiksnys, EESRK ragina nagrinėjamo pasiūlymo dėl reglamento 4 straipsnį papildyti nuoroda į 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičiančią Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 76/914/EEB (1).

2.   Įžanga

2.1.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1072/2009 (2) nustatomos bendrosios patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklės kiekvienai transporto priemonei, kurios didžiausias leistinas pakrautas svoris yra didesnis nei 3,5 tonos, vežant krovinius Sąjungos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas.

2.2.

Šiuo reglamentu siekiama panaikinti visus apribojimus krovinių vežimo paslaugų teikėjui patekti į rinką dėl jo nacionalinės priklausomybės arba dėl to, kad jis yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje bus teikiamos paslaugos. Toks vežimas iš esmės vykdomas turint Sąjungos licenciją, kurią išduoda valstybė narė, ir, jei vairuotojas yra trečiosios šalies pilietis – vairuotojo liudijimą.

2.3.

Vežant iš valstybių narių į trečiąsias šalis, dažniausiai taikomi valstybių narių ir tų trečiųjų šalių dvišaliai susitarimai.

2.4.

Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES be susitarimo dėl išstojimo atveju, Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams nebebus privaloma ES teisė. Be galiojančios licencijos Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjai nebegalėtų patekti į ES krovinių vežimo keliais rinką ir (ko gero) atvirkščiai.

2.5.

Vienintelis teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima išspręsti susitarimo dėl išstojimo nebuvimo klausimą, šiuo metu yra Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) daugiašalė kvotų sistema, taikoma 43 šalyse, įskaitant 26 ES valstybes nares (netaikoma Kipre) ir Jungtinę Karalystę, ir pagal kurią tarptautinis krovinių vežimas yra galimas tarp transporto priemonės registracijos šalies ir kitos ETMK šalies narės.

2.6.

Tačiau 2019 m. nustatytas licencijų skaičius ETMK valstybei narei (23 252 ES-27 ir 984 Jungtinei Karalystei) yra per mažas, kad atitiktų dabartinę transporto apimtį. Šių leidimų skaičių galima padidinti tik vieningu visų ETMK valstybių narių sutarimu, todėl ši galimybė nėra tinkamas sprendimas siekiant, kad nebūtų nutrauktas patekimas į krovinių vežimo kelių transportu rinką iš ES į Jungtinę Karalystę ir atvirkščiai.

2.7.

Norint išvengti neproporcingo susisiekimo sutrikdymo ir iš to išplaukiančių pražūtingų padarinių visoms šalims, būtina skubiai suteikti Jungtinės Karalystės vežimo keliais paslaugų teikėjams laikinas teises vykdyti vežimą ES, su sąlyga, kad Jungtinė Karalystė savo ruožtu taikys tokias pačias taisykles ES vežimo keliais paslaugų teikėjams.

3.   Komisijos pasiūlymai

3.1.

Nuomonėje nagrinėjamame pasiūlyme dėl reglamento Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams išstojimo iš ES be susitarimo dėl išstojimo atveju suteikiama teisė vykdyti dvišalį vežimą ES nuo dienos, einančios po dienos, kurią Sutartys nustoja galioti Jungtinei Karalystei, iki 2019 m. gruodžio 31 d.

3.2.

Tačiau ši teisė vykdyti dvišalį vežimą suteikiama tik tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė užtikrina lygiavertes teises ES krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams Jungtinėje Karalystėje. Jei nesilaikoma šio lygiavertiškumo, Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais:   nustatyti vežimo pajėgumo ir (arba) kelionių skaičiaus apribojimus,   sustabdyti šio reglamento taikymą arba   imtis kitų tinkamų priemonių.

3.3.

Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams šios teisės suteikiamos su sąlyga, kad būtų laikomasi atitinkamos Sąjungos teisės, taikomos krovinių vežimui keliais, visų pirma kiek tai susiję su: — mobiliaisiais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais vairuotojais, — su kelių transportu srityje taikomais socialiniais teisės aktais, — tachografais, — kelių transporto priemonių didžiausiais leistinais matmenimis ir didžiausia leistina mase, — greičio ribotuvų įrengimu ir naudojimu kai kurių kategorijų motorinėse transporto priemonėse, — saugos diržų privalomuoju naudojimu, — darbuotojų komandiravimo direktyvos laikymusi, — Sąjungos sąžiningos ir nediskriminacinės konkurencijos taisyklių laikymusi.

3.4.

Valstybėms narėms ir Komisijai leidžiama tikrinti, ar krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjai, vežantys krovinius į Sąjungą turi pagal atitinkamus standartus Jungtinės Karalystės išduotas licencijas ar sertifikatus, ar laikomasi visų atitinkamų nacionalinių ir Sąjungos teisės aktų ir ar neviršijamos suteiktos teisės.

3.5.

Valstybės narės negali derėtis ar sudaryti jokių dvišalių krovinių vežimo keliais susitarimų su Jungtine Karalyste dėl klausimų, kuriems taikomas nuomonėje nagrinėjamas reglamentas.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

Krovinių vežimo keliais sektorius yra labai svarbus tiek Jungtinei Karalystei, tiek ES. Daugiau kaip 4,4 mln. krovininių transporto priemonių su vairuotojais kasmet veža krovinius tarp Jungtinės Karalystės ir ES. 2015 m. Jungtinė Karalystė keliais į ES eksportavo iš viso 21 350 000 tonų prekių. ES tuo pačiu laikotarpiu į Jungtinę Karalystę eksportavo 26 816 000 tonų prekių (3).

4.2.

Galima daryti išvadą, kad kliūtys šiai prekybai turėtų didelį poveikį abiejų šalių prekybai, užimtumui ir ekonomikos augimui ir labai sutrikdytų tiekimo grandines.

4.3.

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti tam tikrų nenumatytų atvejų priemonių, kad būtų išvengta blogiausios padėties, JK krovinių vežimo keliais vežėjams laikinai suteikiant teisę vykdyti dvišalį vežimą tarp kelionės punktų Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje laikantis pasiūlyme išdėstytų sąlygų, įskaitant vienodą patekimą į JK Sąjungos vežėjams ir sąžiningas konkurencijos sąlygas, laukiant kol iki 2019 m. gruodžio 31 d., kai pasibaigs pereinamasis laikotarpis, ETMK sistemoje bus bendrai sutartos ir priimtos reikiamos priemonės baziniam susisiekimui užtikrinti ir būsimos Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykius reguliuojančios taisyklės.

4.4.

EESRK labai tikisi, kad Jungtinės Karalystės kompetentinga valdžios institucija ne vėliau kaip iki išstojimo iš ES be susitarimo dienos patvirtins lygiavertes laikinas priemones, kuriomis bus užtikrinta, kad Sąjungos krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams Jungtinėje Karalystėje suteikiamos tokios pat laikinos teisės, kokias Komisija siūlo suteikti Jungtinėje Karalystėje licenciją gavusiems krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams vežti krovinius keliais tarp Jungtinės Karalystės ir likusių dvidešimt septynių valstybių narių teritorijų.

4.5.

Tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė atsisakys šio abipusiškumo užtikrinant teisę vykdyti vežimą per nustatytą terminą, nagrinėjamas pasiūlymas dėl reglamento nebeturėtų galios, o Jungtinės Karalystės prekės turėtų būti arba perkrautos ES pasienyje į Sąjungoje registruotas sunkiasvores krovinių transporto priemones, arba kai tai įmanoma, būti vežamos lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, kurių leistina masė yra mažesnė nei 3,5 tonos ir kurioms netaikomos bendros patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklės.

4.6.

EESRK savo 2018 m. sausio 18 d. nuomonėje „Patekimas į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką ir profesinė vežimo kelių transportu veikla“ (4), kurioje nagrinėjamas pasiūlymas dėl reglamento dėl Reglamento Nr. 1072/2009 peržiūros, jau pabrėžė, kad šio reglamento netaikymas lengvosioms komercinėms transporto priemonėms gali iškraipyti konkurenciją. EESRK primena savo prašymą taikyti pirmiau minėtą reglamentą lengvosioms komercinėms transporto priemonėms supaprastinta forma.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

Svarstomo pasiūlymo dėl reglamento 4 straipsnyje išvardijamos socialinės ir techninės taisyklės, kurių turės laikytis krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjai, turintys Jungtinės Karalystės licenciją ir vykdantys veiklą Sąjungos teritorijoje.

5.2.

EESRK pažymi, kad šiose taisyklėse nėra taisyklių dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių profesionalių vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir tęstinio profesinio mokymo. Kadangi tai labai svarbus saugos veiksnys, EESRK ragina šį nagrinėjamo pasiūlymo dėl reglamento straipsnį papildyti nuoroda į 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičiančią Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 76/914/EEB.

---

(1)  OL L 226, 2003 9 10, p. 4.

(2)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72).

(3)  Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais įmonių asociacijos (Road Haulage Association) statistika.

(4)  OL C 197, 2018 6 8, p. 38.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos nuostatos dėl judumo mokymosi tikslais veiklos pagal programą „Erasmus+“tolesnio vykdymo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei (toliau — Jungtinė Karalystė) išstojus iš Europos Sąjungos

(COM(2019) 65 final — 2019/0030 (COD))

(2019/C 190/09)

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2019 1 30 Europos Sąjungos Taryba, 2019 2 12
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnio 4 dalis, 166 straipsnio 4 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 2 20
Plenarinė sesija Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	152/0/1

Komitetas, manydamas, kad pasiūlymo turinys yra visiškai priimtinas ir kad dėl jo Komitetas neturi pastabų, savo 541-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2019 m. vasario 20–21 d. (2019 m. vasario 20 d. posėdis), vieningai nusprendė pateikti palankią nuomonę dėl siūlomo dokumento.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos iš dalies keičiamos tam tikros Reglamente (ES) Nr. 508/2014 nustatytos taisyklės, susijusios su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu

(COM(2019) 48 final — 2019/0009 (COD))

(2019/C 190/10)

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2019 1 30 Taryba, 2019 2 6
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 2 20
Plenarinė sesija Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	159/0/2

Komitetas, manydamas, kad pasiūlymo turinys yra visiškai priimtinas ir kad dėl jo nėra pastabų, savo 541-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2019 m. vasario 20–21 d. (2019 m. vasario 20 d. posėdis), 159 nariams balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir 2 susilaikius, nusprendė pateikti palankią nuomonę dėl siūlomo dokumento.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Jungtinės Karalystės vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams skirtų žvejybos leidimų ir Jungtinės Karalystės žvejybos laivų Sąjungos vandenyse vykdomų žvejybos operacijų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2403

(COM(2019) 49 final – 2019/0010 (COD))

(2019/C 190/11)

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2019 1 30 Europos Sąjungos Taryba, 2019 2 6
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 2 20
Plenarinė sesija Nr.	541
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	171/0/2

Komitetas, manydamas, kad pasiūlymo turinys yra visiškai priimtinas ir kad dėl jo nėra pastabų, savo 541-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2019 m. vasario 20–21 d. (2019 m. vasario 20 d. posėdis), 171 nariams balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir 2 susilaikius, nusprendė pateikti palankią nuomonę dėl siūlomo dokumento.