Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Socialinio dialogo skatinant inovacijas skaitmeninėje ekonomikoje“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 159/01)

Pranešėjas Jukka AHTELA

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 2 15
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 12 18
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 1 23
Plenarinė sesija Nr.	540
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	133/0/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Inovacijos yra svarbus konkurencingumo, našumo ir įmonių augimo potencialo veiksnys, galintis pagerinti darbo kokybę, kurti darbo vietas ir pakelti gyvenimo lygį. Siekiant visapusiškai išnaudoti inovacijų potencialą reikia skatinti darbuotojus dalyvauti ir juos motyvuoti, be kita ko, pasitelkiant socialinį dialogą. Šie veiksmai turėtų būti remiami visoje Europoje skatinant inovacijoms palankią politinę ir reglamentavimo aplinką.

1.2.

Skaitmeninimas ir kiti darbo sąlygoms, darbuotojų pajamoms ir profesiniam gyvenimui įtaką darantys pokyčiai kelia iššūkių esamoms įmonių struktūroms, dabartiniams valdymo ir vadovavimo metodams, darbo santykiams, taip pat dabartinei socialinio dialogo taikymo sričiai ir metodams.

1.3.

Žiniomis pagrįstas darbas labai populiarėja visose darbo pasaulio srityse. Naudojant informacines technologijas, ypač skaitmeninimo priemones, suteikiama galimybė laiką ir vietą atsieti nuo darbo. Plėtojant įgūdžiais ir žiniomis pagrįstą darbą didėja žinių darbuotojų savarankiškumas, be to, galima įžvelgti atsirandančią aukštos kvalifikacijos žiniomis pagrįsto, bet galbūt ne tokio našaus darbo poliarizacijos tendenciją. Siekiant kovoti su pajamų nelygybės augimu, kurį iš dalies lemia skaitmeninimas, visais lygmenimis turėtų būti skatinamos kolektyvinės derybos, ypač tuose sektoriuose ir įmonėse, kuriuos skaitmeninimas paveikė labiausiai. Tai gali prisidėti prie naujų skaitmeninio darbo organizavimo formų, kurios veikiau gerina, o ne blogina darbo kokybę. (1)

1.4.

Didėjantis daugelio darbuotojų savarankiškumas kelia iššūkių dabartinėms valdymo struktūroms ir valdymo metodams, todėl reikia kurti naujas dialogo formas, teikti informaciją ir konsultacijas, taip pat skatinti darbuotojus prisidėti kuriant valdymo metodus. Siekiant į inovacijų ir plėtros procesus įtraukti kuo daugiau žmogiškųjų išteklių reikia taikyti naujus dalyvavimą skatinančius metodus.

1.5.

EESRK pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būtų kuo geriau suvokiama ne tik su užimtumo ir saugumu ir kokybe bei darbo sąlygomis, įskaitant sveikatos priežiūrą, saugą ir mokymą, susijusi nauda, kurią darbuotojai gaus taikydami naują požiūrį į darbovietės kultūrą, bet ir iššūkiai. Siekiant užtikrinti, kad darbuotojai teiktų tikrą paramą ir aktyviai dalyvautų, visais lygmenimis reikia nuosekliai dėti daug pastangų.

1.6.

Socialinis dialogas ir visų pirma socialinių partnerių derybos yra vienos pagrindinių priemonių, jei šiomis priemonėmis naudojamasi nuo pat pradžių (žr. 5.1 ir 5.5 punktus), kai darbuotojų ir vadovybės tarpusavio pasitikėjimo dvasia pradedamos diegti naujos technologijos. Veikdami savarankiškai ir nepažeisdami pagrindinių esamų struktūrų principų, socialiniai partneriai ir toliau turėtų ieškoti naujų su socialiniu dialogu, visų pirma derybomis, susijusių sprendimų, pritaikytų naujiems uždaviniams spręsti, siekdami pateikti tvarių sprendimų ir visais lygmenimis išlaikyti socialinių partnerių vaidmens prasmingumą ir tikslo suvokimą.

1.7.

Kadangi atsiranda naujų fragmentuoto darbo formų ir didėja netipinių darbuotojų skaičius, būtina juos labiau įtraukti, juos geriau informuojant ir dažniau su jais konsultuojantis, taip pat pritaikant kolektyvines teises ir nuostatas dėl darbo laiko ir socialinių teisių (2).

1.8.

Kaip EESRK jau nurodė, naujų darbo formų srityje kyla abejonių dėl profesinių sąjungų atstovavimo platformų darbuotojams ir kolektyvių derybų (3). Todėl turime pašalinti kliūtis, neleidžiančias žmonėms ginti pagrindinių teisių, kurias užtikrina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir TDO konvencijos (4).

1.9.

EESRK pritaria nuomonei, kad tikimybė diegti naujoves didėja, kai tvirtos darbo organizavimo struktūros derinamos su didesniu įvairių formų darbuotojų dalyvavimu tvirtoje teisinėje ir sutartinėje sistemoje. Šiuo tikslu, pasitelkiant darbo organizavimo struktūras ir metodus, kolektyvinio atstovavimo priemones reikia taikyti tuo pat metu vis dažniau palaikant įtraukesnį, svarstymais grindžiamą ir demokratinį dialogą. Taip pat derėtų atsižvelgti į vadovybės mokymo socialinio dialogo srityje svarbą, kad valdymo metodai būtų pritaikyti prie naujų aplinkybių. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia skatinti veiklai palankią aplinką, leidžiančią įmonėms augti ir konkuruoti.

1.10.

Pasitikėjimu grindžiamas darbuotojų atstovų ir vadovybės ryšys, kartu su tiesioginiu darbuotojų dalyvavimu sprendimų priėmimo procese (žr. 6.7 punktą) siejamas su aukštesnio lygio veiklos rezultatais ir gerove, be to, jis padeda kurti teigiamą aplinką inovatyviai veiklai. Dalyvaujamasis pokyčių įgyvendinimas padeda puoselėti vadovybės, darbuotojų ir profesinių sąjungų tarpusavio pasitikėjimą (5). Ypač svarbus darbuotojų ir jų profesinių sąjungų pasitikėjimas ir jų indėlis visų atitinkamų lygmenų organuose – ar tai būtų vietos, ar stebėtojų, ar valdančiosios tarybos lygmeniu. Labai svarbus jų dalyvavimas numatant pokyčius, valdant ir priimant su šiais pokyčiais susijusius sprendimus siekiant spręsti su skaitmenine pertvarka susijusias problemas ir kurti inovacijų aplinką ir kultūrą (6).

1.11.

Socialinių partnerių vykdomos iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti darbuotojų našumą ir gerą savijautą darbovietėse, nacionaliniu lygmeniu yra perspektyvus metodas, kuris turėtų būti skatinamas platesniu Europos mastu. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina „Eurofound“ ir Europos darbo vietos inovacijų tinklo iniciatyvas ir mokslinius tyrimus ir siūlo, kad ES imtųsi veiksmų plėtoti dialogą su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais dalyvaujamųjų metodų kontekste siekiant skatinti naujovių diegimą darbo vietose.

2.   Įžanga

2.1.

Inovacijos yra svarbus konkurencingumo, našumo ir įmonių augimo potencialo veiksnys. Siekiant visapusiškai išnaudoti inovacijų potencialą reikia įtraukti darbuotojus ir juos motyvuoti. Inovacijų diegimas Europos darbovietėse sudarė joms geresnes galimybes konkuruoti tarptautiniu mastu ir taip kurti tvirtą pagrindą kokybiškam užimtumui, todėl siekiant užtikrinti aukštesnį gyvenimo lygį, tokia veikla yra labai svarbi. Visi šie veiksmai turėtų būti remiami Europoje skatinant inovacijoms palankią politinę ir reglamentavimo aplinką.

2.2.

Skaitmeninimas yra viena svarbiausių inovacijų varomųjų jėgų. Pramonės ir paslaugų skaitmeninimas turi didžiulį potencialą, pavyzdžiui, automatizavimo, apdorojimo technologijų, didesnio našumo ir abiems pusėms naudingo lankstumo srityse. Investicijos į švietimą ir mokymą, kuriomis skatinama įtrauktis ir siekiama užtikrinti skaitmeninės ekonomikos srityje būtinus įgūdžius, taip pat yra svarbi priemonė, padedanti darboviečių ir plačiosios visuomenės atžvilgiu mažinti nelygybę ir suteikti visiems galimybę pasinaudoti šio potencialo teikiama nauda. Viešajam sektoriui tenka itin svarbi užduotis modernizuoti valstybinį švietimą ir ugdyti reikalingus įgūdžius ir prisidėti prie aukštos kokybės verslo aplinkos kūrimo. Kartu įmonės ir pramonė turėtų atlikti savo vaidmenį ir padėti sudaryti darbuotojams profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybes. Lyčių aspektas turi užimti pagrindinę vietą visose skaitmeninėse iniciatyvose, skatinančiose visapusišką moterų integraciją į skaitmeninę ekonomiką siekiant mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus ir skatinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

2.3.

Nors informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kainos sparčiai mažėja, be to, nuo investicijų į IRT pereinama prie IRT paslaugų ir nuolat didinamas žiniomis grindžiamas turtas, esama nedaug požymių, kad naujoji skaitmeninė ekonomika prisidėjo prie našumo augimo. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad naujosios skaitmeninės ekonomikos „diegimo etapas“ tebesitęsia, o našumo poveikis gali atsirasti tik prasidėjus technologijų „panaudojimo etapui“ (7). Be to, nacionalinėje statistikoje atsispindintis poslinkis nuo našesnių prie mažiau našių užimtumo formų gali slėpti visą IRT indėlį į ekonomikos augimą, kadangi IRT indėlis į našumą ir užimtumą įvairiuose sektoriuose gali labai skirtis.

2.4.

Darbo pasaulis susiduria su pokyčiais, o tai turės didžiulį poveikį darbdaviams, darbuotojams ir jų sutartiniams darbo santykiams. Kai kurie šių pokyčių vyksta už įmonių ribų, pavyzdžiui, su užsakomosiomis paslaugomis susiję pokyčiai, tačiau daugelis jų vyksta įmonių viduje, pavyzdžiui, pereinama prie lankstaus darbo laiko ir dinamiškų darbo formų. Šie pokyčiai, vykstantys pagal teisės aktus ir kolektyvines sutartis, daro poveikį esamai įmonių struktūrai, valdymo metodams ir vadovavimui, socialinio dialogo aprėpčiai ir metodams, užimtumo saugumui ir kokybei. Tačiau socialinis dialogas ir socialinių partnerių derybos gali būti ir turėtų būti vienos pagrindinių priemonių, jei jos pritaikytos pokyčiams ir jei jos taikomos pradiniame etape (žr. 5.1 punktą) pasitikėjimo dvasia iš karto pradėjus diegti naujas technologijas. Europos socialiniai partneriai paskelbė bendrą pareiškimą dėl skaitmeninimo 2016 m. (8).

2.5.

Šioje nuomonėje siekiama išaiškinti ir nustatyti įgūdžių ir darbuotojų vaidmens sąsają, nes tai padeda vykdyti inovacijų procesus, didinti darbuotojų našumą ir gerovę, taip pat tenkinti poreikį kurti darbovietėse taikytiną tinkamą praktiką siekiant remti ir skatinti šiuos tikslus.

3.   Kam kyla grėsmė? Su inovacijų kultūra darbovietėse susiję uždaviniai

3.1.

Įmonių struktūras ir darbo metodus būtina skubiai pritaikyti prie skaitmeninės ekonomikos. Visų suinteresuotųjų subjektų uždavinys – rasti naujų būdų didinti našumą skaitmeniniame amžiuje. Nuolat vykdoma inovacijų diegimo veikla, kuria siekiama išnaudoti žmogiškųjų išteklių potencialą ir kartu skatinti darbuotojų gerovę, yra labai svarbi ieškant šių uždavinių sprendimų. Socialiniam dialogui, visų pirma vietos lygmens deryboms, gali tekti vienas svarbiausių vaidmenų sudarant palankesnes sąlygas naujovių diegimo ir pritaikymo procesams.

3.2.

Skaitmeninimas daro didelį poveikį ir esamoms, ir naujoms besiformuojančioms organizacijoms, nes nuo jo priklauso, kaip bus organizuojama įmonių veikla ir darbas. Nors tradicinės darbo formos iš esmės gali būti ir toliau taikomos, jau dabar galime pastebėti skaitmeninimo poveikį naujiesiems darbo metodams, pavyzdžiui, daugelyje sektorių sparčiai populiarėja nuotolinis darbas, o dėl to didėja daugelio darbuotojų savarankiškumas.

3.3.

Žiniomis pagrįstas darbas labai populiarėja visose darbo pasaulio srityse. Naudojant informacines technologijas, ypač skaitmeninimo priemones, suteikiama galimybė laiką ir vietą atsieti nuo darbo. Plėtojant įgūdžiais ir žiniomis pagrįstą darbą didėja žinių darbuotojų savarankiškumas, be to, galima įžvelgti atsirandančią aukštos kvalifikacijos žiniomis pagrįsto, bet galbūt ne tokio našaus darbo atliekant mažiau užduočių poliarizacijos tendenciją.

3.4.

„Stebima tendencija, kad dėl skaitmeninimo kai kurie darbuotojai tampa savarankiškesni, todėl kyla iššūkių įmonėms, jų struktūriniams padaliniams ir valdymui, taip pat valdymo metodams ir tradicinei hierarchinei įmonių struktūrai. Taip pat kyla iššūkių darbo sąlygų, darbuotojų ekonominės padėties ir darbo santykių srityse. Šie pokyčiai lemia poreikį užtikrinti daugiau socialinio dialogo formų, informacijos, konsultacijų ir aktyvaus darbuotojų dalyvavimo. Darbuotojai gali patys prisidėti prie novatoriškos praktikos ir įmonei bei jos suinteresuotiesiems subjektams naudingų procesų plėtojimo.“ (9) Todėl socialiniai partneriai turėtų ieškoti sprendimų siekdami užtikrinti, kad būtų galima taikyti ir tradicines socialinio dialogo formas, ir naujoviškus metodus.

4.   Kaip darbovietėse galima skatinti inovacijų kultūrą?

4.1.

Didėjantis daugelio darbuotojų savarankiškumas kelia iššūkių dabartinėms valdymo struktūroms ir valdymo metodams, todėl reikia kurti naujas dialogo formas, teikti informaciją ir konsultacijas, taip pat skatinti darbuotojus prisidėti kuriant valdymo metodus. Siekiant įtraukti kuo daugiau žmogiškųjų išteklių į inovacijų ir įmonių plėtros procesus reikia taikyti naujus metodus.

4.2.

Vis dėlto norint supažindinti darbuotojus su darbovietėje vykdomų inovacijų procesų esme ne visada reikia didelių organizacinių pokyčių. Šiam tikslui galima taikyti keletą paprastų priemonių, tačiau pagrindinės priemonės tam pasiekti turėtų būti kolektyvinės derybos ir socialinis dialogas atsižvelgiant į konkrečios darbo vietos poreikius. Savarankiškos komandos, eksperimentiniai praktiniai seminarai, pasiūlymų dėžutės ir tarpdalykinių projektų grupės – tai tik keletas pavyzdžių. Bendras ypatumas – darbovietės kultūra, kuria skatinamas darbuotojų išradingumas; tokia darbovietės kultūra gali būti grindžiama tik vadovybės ir darbuotojų tarpusavio pasitikėjimu.

4.3.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog svarbu užtikrinti, kad būtų kuo geriau suvokiama su užimtumo ir darbo sąlygų saugumu ir kokybe susijusi nauda, kurią darbuotojai gaus taikydami naują požiūrį į darbovietės kultūrą. Taip pat turi būti sprendžiami klausimai susiję su darbuotojams kylančia rizika, pavyzdžiui, darbo sąlygų, sveikatos apsaugos ir saugos, ekonominio nesaugumo ir didėjančios poliarizacijos srityse. Tikra darbuotojų ir profesinių sąjungų parama ir aktyvius dalyvavimas turi būti skatinamas visais lygmenimis, o visais organizacijos lygmenimis reikia nuosekliai dėti daug pastangų ir vengti vien „kontrolinio sąrašo langelių žymėjimo“.

4.4.

Inovacijų kultūra darbovietėse reiškia, kad pavienis darbuotojas ne tik stengiasi atlikti savo užduotis, bet ir svarsto, kaip būtų galima nuolat gerinti šių užduočių atlikimą. Be to, inovacijų kultūra reiškia, kad vadovybė gerai įsiklauso į darbuotojų sumanymus ir skatina juos dalyvauti vykdant inovacijų procesus (10).

4.5.

Darbuotojų savarankiškumo didinimas diegiant inovacijas ir plečiant įmonių veiklą yra didelė galimybė pasinaudoti darbuotojų įgūdžiais. Tas pat pasakytina apie lankstų darbo laiko ir darbo vietos organizavimą – pasiekiama geresnių rezultatų, jei naujoviški darbo organizavimo metodai grindžiami vietos lygmeniu sutartomis priemonėmis, pagrįstomis abipusiu pasitikėjimu. Todėl būtina plėtoti šiuolaikinę lyderystės kultūrą tvirtoje teisinėje ir sutartinėje sistemoje, kuri būtų pagrįsta dalyvavimu grindžiamu požiūriu ir kurią taip pat reikėtų skatinti ES lygmeniu.

5.   Įvairių formų socialinio dialogo vaidmuo

5.1.

Viena pagrindinių socialinio dialogo, ypač derybų, funkcijų yra teikiant informaciją, numatant pokyčius, skatinant dalyvauti ir sudarant palankesnes sąlygas padėti formuoti veiklos aplinką ir valdyti profesinio gyvenimo pokyčius, siekiant visais lygmenimis stiprinti socialinių partnerių tarpusavio pasitikėjimą, – tai Europos Sąjungos tikslas, įgyvendinamas pagal nacionalinę praktiką.

5.2.

Kelete savo nuomonių EESRK pakartojo didelę socialinio dialogo svarbą kintančiame darbo pasaulyje (11). Socialiniam dialogui visais susijusiais lygmenimis turi tekti vienas svarbiausių vaidmenų, tačiau jis turi vykti visapusiškai gerbiant socialinių partnerių savarankiškumą.

5.3.

Vis dėlto, atsižvelgiant į uždavinius ir vis sparčiau vykstančius pokyčius, socialinio dialogo struktūras ir tikslus akivaizdžiai reikia pritaikyti prie nuolatinių pokyčių, kartu gerbiant nacionalines ir europines teisines ir sutartines sistemas. Tai uždavinys, su kuriuo socialiniai partneriai susiduria visais lygmenimis. Veikdami savarankiškai ir nepažeisdami pagrindinių egzistuojančių struktūrų principų, socialiniai partneriai ir toliau turėtų ieškoti naujų su socialiniu dialogu, visų pirma derybomis, susijusių sprendimų, pritaikytų naujiems uždaviniams spręsti, siekdami pateikti tvarių sprendimų ir visais lygmenimis išlaikyti socialinių partnerių vaidmens prasmingumą ir tikslo suvokimą. Partnerystė su vietos bendruomene taip pat gali būti įkvėpimo šaltiniu socialiniams partneriams.

5.4.

EESRK teigė, kad „šiuo metu negalima numatyti visų būsimų skaitmeninės ekonomikos galimybių ir iššūkių. Socialinio ir pilietinio dialogo vaidmuo yra ne priešintis šioms permainoms, o jas geriau nukreipti, kad jos būtų visapusiškai naudingos ekonomikos augimui, inovacijų skatinimui, įgūdžių stiprinimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir tvariam bei solidariam socialinės apsaugos sistemos finansavimui.“ (12)

5.5.

Dėl pereinamojo laikotarpio valdymo skaitmeniniame darbo pasaulyje, svarbu pasikliauti sklandžiais sprendimų priėmimo procesais, kad įmonės ir darbuotojai galėtų greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos. EESRK teigė, kad „diegiant naująsias technologijas, pavyzdžiui, robotus ar protingas mašinas, svarbu iš anksto informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis, taip pat būtinos su technologijų generuojamais pokyčiais susijusios kolektyvinės derybos. Jis taip pat primena, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/38/EB (13) numatyta, jog šias konsultacijas rengti privaloma. (14)“

5.6.

Be to, EESRK pateikė pavyzdžių, kai socialinių partnerių veikla paskatino spręsti per šį pereinamąjį laikotarpį iškilusias problemas (15). Kitas pavyzdys – skaitmeninės valymo paslaugų platformos „Hilfr“ ir Danijos profesinės sąjungos 3F kolektyvinė sutartis (16). ES turėtų skatinti tokią veiklą skatindama socialinį dialogą ir remdama socialinių partnerių gebėjimų stiprinimą.

6.   Pagrindinės išvados, kuriomis grindžiami nauji inovacijų skatinimo būdai

6.1.

Kaip pabrėžta neseniai atliktame Eurofound tyrime (17), bendrovės, kurios skatina darbuotojus dalyvauti plataus masto sprendimų dėl veiksmų arba strateginės krypties priėmimo procese, gali ne tik padidinti darbuotojų pasitenkinimą darbu, bet ir pagerinti naujovių diegimą. Dalyvaujamasis pokyčių įgyvendinimas padeda puoselėti vadovybės, darbuotojų ir profesinių sąjungų tarpusavio pasitikėjimą. Ypač svarbus darbuotojų ir jų profesinių sąjungų pasitikėjimas ir jų indėlis visų atitinkamų lygmenų organuose – ar tai būtų vietos, ar stebėtojų, ar valdančiosios tarybos lygmeniu. Labai svarbus jų dalyvavimas numatant pokyčius, valdant ir priimant su šiais pokyčiais susijusius sprendimus siekiant spręsti su skaitmenine transformacija susijusias problemas ir kurti inovacijų aplinką ir kultūrą (18).

6.2.

Pasak Eurofound, tikimybė diegti naujoves didėja, kai tvirtos darbo organizavimo struktūros derinamos su tiesioginiu darbuotojų dalyvavimu (pvz., darbuotojai dalyvauja sprendžiant problemas arba gerinant produkcijos kokybę) (19). Šis pastebėjimas siejasi su teiginiu, kad nors kolektyviniam atstovavimui tenka svarbus vaidmuo užtikrinant darbuotojų dalyvavimą inovacijų procesuose, vis dažniau reikia palaikyti įtraukesnį demokratinį dialogą, grindžiamą darbuotojų dalyvavimu svarstant įvairius klausimus. Socialinio dialogo metodai šia dvasia turėtų sudaryti geresnes sąlygas dalytis visų organizacijos narių – darbuotojų, jų atstovų ar vadovų – kolektyvine praktine patirtimi ir ją įgyvendinti (20).

6.3.

Be to, Eurofound analizė atskleidė, kad darbuotojų galimybės mokytis yra teigiamai susijusios su inovacijomis. Kaip EESRK jau pažymėjo, atlikdami darbą darbuotojai turėtų jausti pasitenkinimą galėdami visapusiškai panaudoti savo įgūdžius ir žinias ir kuo daugiau prisidėti prie bendros gerovės (21).

6.4.

Eurofound tyrimo duomenimis, motyvacija, teikiama finansinėmis paskatomis, pavyzdžiui, mokant kintamąją atlyginimo dalį, taip pat yra teigiamai susijusi su inovacijomis. Taip pat buvo nustatyta, kad novatoriškesnių organizacijų veiklos rezultatai yra geresni, o savijauta darbo vietoje geresnė. Šios novatoriškos įmonės paprastai taiko aktyvią darbuotojų dalyvavimo praktiką.

6.5.

Pasak Eurofound, pasitikėjimu grindžiamas socialinis dialogas yra svarbus veiklos rezultatams ir gerai savijautai. Įmonių, kuriose kyla ginčų ir imamasi kolektyvinių veiksmų, veiklos rezultatai yra gerokai prastesni už vidurkį, o savijauta darbo vietoje kur kas prastesnė nei vidutiniška. Pasitikėjimu grindžiamas darbuotojų atstovų ir vadovybės ryšys kartu su tiesioginiu darbuotojų dalyvavimu siejamas su aukštesnio lygio veiklos rezultatais ir gera savijauta, be to, jis padeda kurti teigiamą aplinką novatoriškai veiklai (22). EESRK pabrėžia vadovybėms skirtų mokymų svarbą, nes jie padeda valdymo metodus pritaikyti prie naujų aplinkybių.

6.6.

Pasitikėjimu grindžiama kultūra taip pat yra svarbus įmonių konkurencingumo veiksnys. Kai darbovietėje sprendžiami sudėtingi skaitmeninimo klausimai, pasitikėjimu grindžiama kultūra, priešingai nei kontrolės ir reikalavimų laikymosi kultūra, yra tvirtas sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas (23).

6.7.

Kaip teigė Eurofound, „nėra recepto, kaip kurti pasitikėjimą darbovietėje, tačiau yra tam tikrų sąlygų, kurias taikant skatinama pasitikėti. Pavyzdžiui, dviejų šalių, atsakingų už bendrų problemų sprendimų paiešką, tarpusavio pripažinimas, intervencinės priemonės, kurių imamasi reikiamu laiku, kad būtų galima prasmingai diskutuoti, skaidrumas, laiku atliekamas dalijimasis kokybiška informacija ir visų šalių dalyvavimas kuriant strategiją ir tikslus.“ (24) Kaip savo nuomonėje (25) pažymėjo EESRK, „būtina užtikrinti didesnę darbuotojų įtaką ir aktyvesnį dalyvavimą priimant sprendimus. Labai svarbus jų dalyvavimas numatant pokyčius, valdant ir priimant su šiais pokyčiais susijusius sprendimus siekiant spręsti su skaitmenine transformacija susijusias problemas ir kurti inovacijų aplinką ir kultūrą.“

6.8.

Socialinių partnerių iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti našumą, darbuotojų gerovę ir užimtumą darbovietėse, nacionaliniu lygmeniu yra perspektyvus metodas, kuris turėtų būti skatinamas platesniu Europos mastu. Suomijoje vykdomas išskirtinis projektas – bendras Suomijos technologijų pramonės federacijos ir Pramonės sąjungos projektas (26). Danijos profesinių sąjungų konfederacija parengė specialų tyrimą „Darbuotojų inicijuotos naujovės“ (27). Be to, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje socialiniai partneriai dalyvauja nacionalinėse diskusijose dėl skaitmeninių pokyčių ir jų poveikio profesiniam gyvenimui, taip pat su šiais klausimais susijusiuose projektuose (28).

6.9.

ES lygmeniu EESRK palankiai vertina Eurofound ir Europos darbo vietos inovacijų tinklo iniciatyvas ir mokslinius tyrimus ir siūlo, kad ES imtųsi veiksmų plėtoti dialogą su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais dalyvaujamųjų metodų kontekste siekiant skatinti naujovių diegimą darbo vietose.

---

(1)  OL C 13, 2016 1 15, p. 161.

(2)  OL C 434, 2017 12 15, p. 36 ir Marianne Thyssen pabrėžė bendroje ETUI / CES 2016 m. birželio mėn. konferencijoje „Formuoti naują darbo“.

(3)  OL C 303, 2016 8 19, p. 54.

(4)  Chartijos 12 ir 28 straipsniai ir TDO konvencijos Nr. 87 ir 98; žr. taip pat 3.2 punktą ir paskesnius punktus.

(5)  3-iasis Europos įmonių tyrimas „Novatoriški pokyčiai Europos įmonėse“, Eurofound (2017 m.).

(6)  OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(7)  „The Productivity Paradox of the New Digital Economy“, Bart van Ark (The Conference Board and the University of Groningen, International Productivity Monitor), 2016 p. 3–18.

(8)  Europos socialinių partnerių pareiškimas dėl skaitmeninimo.

(9)  OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(10)  „Employee-driven innovation“, Danijos profesinių sąjungų konfederacija, 2007.

(11)  OL C 125, 2017 4 21, p. 10, OL C 303, 2016 8 19, p. 54.

(12)  OJ C 434, 15.12.2017, p. 30.

(13)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (nauja redakcija) (OL L 122, 2009 5 16, p. 28).

(14)  OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(15)  OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(16)  „Hilfr“ kolektyvinė sutartis.

(17)  3-iasis Europos įmonių tyrimas „Novatoriški pokyčiai Europos įmonėse“, Eurofound (2017 m.).

(18)  OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(19)  3-iasis Europos įmonių tyrimas „Novatoriški pokyčiai Europos įmonėse“, Eurofound (2017 m.).

(20)  „Workplace Social Dialogue as a Form of 'Productive Reflection“. Peter Cressey, Peter Totterdill, Rosemary Exton; International Journal of Action Research, Volume 9, Issue 2, 2013.

(21)  OL C 288, 2017 8 31, p. 43.

(22)  3-iasis Europos įmonių tyrimas „Novatoriški pokyčiai Europos įmonėse“, Eurofound (2017 m.).

(23)  „Vertrauenskultur als Wettbewerbsvorteil in digitalen Zeiten.

(24)  „Visoms socialinio dialogo šalims tinkami sprendimai. Novatoriškos priemonės, taikomos per socialinį dialogą įmonių lygmeniu“, Eurofound, 2016.

(25)  OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(26)  „Productivity together“ project“.

(27)  „Employee-driven innovation“, Danijos profesinių sąjungų konfederacija, 2007.

(28)  „Addressing digital and technological change through social dialogue“, Eurofound, 2017.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Moterų padėties Vakarų Balkanuose“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 159/02)

Pranešėja Dilyana SLAVOVA

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 2 15
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2018 12 19
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 1 23
Plenarinė sesija Nr.	540
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	174/1/6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

ES savo politikai Vakarų Balkanuose suteikė naują postūmį. Ją papildomai paskatino Tarybai pirmininkaujanti Bulgarija, šiam regionui suteikusi prioritetą, ir 2018 m. vasario 6 d. Europos Komisijos paskelbtas komunikatas „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“.

1.2.

Sofijos aukščiausiojo lygio susitikime ir 2018 m. birželio mėn. Tarybos išvadose dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso šis įsipareigojimas buvo patvirtintas ir nustatyti tolesni šio regiono integravimosi į Europą etapai. Konkrečiau, Albanijai ir buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai nustatyta sąlyginė data – 2019 m. birželio mėn. – pradėti derybas dėl stojimo į ES. Tikėtina, kad šios pastangos ir veiksmai nenutrūks ir bus toliau plėtojami, nes vėliau ES Tarybai pirmininkaus valstybės narės, kurios Vakarų Balkanams taip pat skiria daugiau dėmesio ir jų atžvilgiu prisiima daugiau įsipareigojimų, t. y. Austrija, Rumunija ir Kroatija.

1.3.

EESRK tvirtai remia plėtrą, nes ji naudinga tiek Vakarų Balkanams, tiek ir ES. Sėkmingas šios politikos įgyvendinimas yra vienas svarbiausių ES pozicijos pasaulyje veiksnių ir Europos stabilumo bei gerovės pagrindas. Todėl EESRK įsitikinęs, kad stojimo į ES procesas turėtų būti energingai ir kruopščiai tęsiamas kaip vienas iš svarbiausių ES prioritetų, laikantis aiškių ir griežtų sąlygų, kuriomis grindžiami visi plėtos procesai – nieko daugiau, bet ir nieko mažiau.

1.4.

Lyčių lygybė yra pagrindinė teisė, kuri pripažinta Europos Sąjungos 2 ir 3 straipsniais ir ES pagrindinių teisių chartija. Šioje nuomonėje EESRK pabrėžia moterų, kaip vienos iš svarbiausių demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms įtvirtinimo ir ekonominės bei socialinės pažangos varomųjų jėgų, vaidmenį. Šia nuomone siekiama didinti informuotumą ir propaguoti moterų politines, socialines ir ekonomines teises ir lyčių lygybę Vakarų Balkanuose. Lyčių aspekto integravimas bus sėkmingas, jei bus tvirta politinė valia ir tikėjimas pranašumais, kuriuos visuomenei gali suteikti moterų ir vyrų lygybė.

1.5.

Tiek anksčiau, tiek ir dabar moterys atlieka labai svarbų vaidmenį susitaikymo ir socialinio bei ekonominio vystymosi procesuose šiame regione, ir visų pirma labai susilpnėjusių ekonominių struktūrų, skurdo ir nutrūkusių socialinių ryšių sąlygomis moterys yra lankstesnės ir iniciatyvesnės atkuriant ir atnaujinant socialinius tinklus ir ieškant naujų darbo galimybių. Nepaisant kai kurių geros praktikos pavyzdžių ir teigiamų pokyčių, susijusių su moterų įgalėjimu ir programų įgyvendinimu, moterys vis dar yra nepalankioje padėtyje atsižvelgiant į jų galimybes naudotis visomis savo politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis ir visapusiškai pasinaudoti socialinio ir ekonominio vystymosi galimybėmis. Dėl patriarchalinės kultūros, sumenkinančios jų vaidmenį, moterys susiduria su išankstiniu nusistatymu ir lyčių stereotipais, darbo rinkos ir švietimo segregacija ir daug didesne diskriminavimo ir smurto rizika, kliudančiais joms kilti iki vadovaujamų pareigų.

1.6.

EESRK ragina ne tik užtikrinti vienodą moterų atstovavimą ir jų įtraukimą į socialinį ir ekonominį bei politinį gyvenimą visais lygmenimis, bet ir įgyvendinti veiksmingus įstatymus ir politiką siekiant kovoti su diskriminuojančiu elgesiu ir giliai įsišaknijusiomis patriarchalinėmis nuostatomis moterų atžvilgiu, įskaitant mažumoms (visų pirma romų ir LGBTIQ grupėms) priklausančias moteris, jaunas moteris/merginas, pagyvenusias moteris, kaimo ir neįgalias moteris, taip pat Vakarų Balkanuose prieglobsčio prašančias moteris ir mergaites pabėgėles.

1.7.

EESRK pabrėžia, kaip svarbu parengti lyčių lygybės veiksmų gaires ir priemones, kuriomis Vakarų Balkanuose būtų užtikrinamas vienodesnis galių ir išteklių paskirstymas. Moterų teisių grupės, verslo asociacijos ir profesinės sąjungos aktyviai padeda propaguoti moterų vaidmenį šiame regione, todėl reikia toliau tikslingai ir nuolat dirbti su piliečiais ir socialiniais partneriais, kad būtų galima veiksmingai kovoti už moterų teises ir jas skatinti. ES institucijos turėtų labiau finansiškai remti šias organizacijas ir asociacijas, pateikdamos joms konkrečius planus ir projektus, kuriais siekiama įgalinti moteris visais lygmenimis, įskaitant lyčių lygybės srityje veikiančias organizacijas remiančias programas ir išsamius veiksmų planus.

1.8.

EESRK ragina ES ir nacionalinės valdžios institucijas aktyviau bendradarbiauti siekiant sugriauti švietimo stereotipus, kad mergaitėms ir moterims visą gyvenimą būtų užtikrinta prieiga prie prieinamo ir kokybiško švietimo, suteikiančio joms reikiamų įgūdžių ir palengvinančių jų profesinį kelią ir galimybes darbo rinkoje rasti kokybišką darbo vietą.

1.9.

Kadangi smurtas prieš moteris ir jų diskriminacija yra labai rimti žmogaus teisių pažeidimai ir tampa vis dažnesni šioje pokario zonoje, EESRK ragina Komisiją skatinti tvirtesnį regionų bendradarbiavimą keičiantis geriausios praktikos kovojant su smurtu šeimoje pavyzdžiais ir išplėsti būtiną finansavimą ir ekspertų paramą visoms pastangoms, dedamoms siekiant sumažinti ir galbūt išnaikinti šią išplitusią socialinę negerovę.

1.10.

EESRK mano, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų dėti daug pastangų žiniasklaidos laisvei didinti, įskaitant galiojančių teisės aktų stiprinimą ir nuoseklų jų įgyvendinimą. Tai, be kita ko, padės didinti informuotumą lyčių lygybės klausimais ir propaguoti saugesnę žiniasklaidos aplinką, kurioje lyčių stereotipus būtų galima sugriauti vieša diskusija ir kurioje prieš moteris nebūtų nukreiptas seksizmas, neapykantą kurstančios kalbos ir šmeižto kampanijos internete.

1.11.

EESRK pakartoja, kad Vakarų Balkanų šalys partnerės turi integruoti lyčių aspektą į visas atitinkamas programas, finansuojamas Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) lėšomis, visų pirma į trečiąją politikos sritį, aprėpiančią tokius aspektus kaip užimtumas, socialinė politika, švietimas, lyčių lygybės skatinimas ir žmogiškųjų išteklių vystymas. Reikėtų kurti teminius kovos su smurtu artimoje aplinkoje ir moterų pilietiniam aktyvumui ir aktyvumui žiniasklaidoje remti fondus.

1.12.

Kaip pamatinė ES vertybė turėtų būti užtikrintas aiškus ir ilgalaikis įsipareigojimas lyčių lygybės srityje. EESRK ragina Komisiją į savo lyginamosios analizės sistemą, taikomą stojimo deryboms, įtraukti svarbius lyčių lygybės rodiklius, kurie būtų parengti ir stebimi glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais ir pilietiniais partneriais, atsakingais už moterų įgalėjimą regione ir visoje ES. Sisteminis lyčių perspektyvos taikymas turėtų būti laikomas horizontaliuoju standartu stojimo derybose vertinant teisėkūros proceso priimtinumą ir kokybę.

1.13.

EESRK tikisi, kad ateityje Vakarų Balkanuose bus stengiamasi ne tik suderinti su moterų žmogaus teisėmis susijusius teisės aktus su ES acquis ir atitinkamais tarptautiniais mechanizmais ir instrumentais, bet ir, svarbiausia, panaikinti galiojančių įstatymų ir tinkamo jų įgyvendinimo atotrūkį. Vakarų Balkanų šalių Vyriausybes reikėtų skatinti kurti perspektyvius viešojo finansavimo mechanizmus ir jas remti šiame procese, daugiausia dėmesio skiriant moterų apsaugai nuo smurto, diskriminavimo ir ekonominio išnaudojimo.

1.14.

EESRK ragina valstybes nares ir Vakarų Balkanų šalis partneres, kurios to dar nepadarė, nedelsiant ratifikuoti Stambulo konvenciją, nes tai yra išsamiausias smurto artimoje aplinkoje prevencijai, aukų apsaugai ir nusikaltėlių persekiojimui skirtas politinis pagrindas. EESRK taip pat ragina visų tikėjimų bažnyčias ir kitas religines institucijas bei pilietinės visuomenės organizacijas nepažeidinėti moterų teisių ar nepažeisti jų reprodukcinių teisių, nes tai yra svarbi moterų socialinės ir ekonominės emancipacijos ir įgalėjimo prielaida.

1.15.

EESRK pakartoja, kaip svarbu biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą susieti su bendromis lyčių lygybės priemonėmis. Komitetas ragina lyčių perspektyvą įtraukti į visų sričių politiką ir programas užtikrinant geresnį išteklių skyrimą pagal konkrečios lyties poreikius. Atsižvelgdama į tai ir į kitą DFP, ES turėtų būti nuoseklesnė su Vakarų Balkanais spręsdama lyčių aspekto integravimo klausimą ir primygtinai reikalauti, kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir būtų renkami pagal lytį suskirstyti duomenys, siekiant užtikrinti, kad būtų tvariai atsižvelgiama į lygybę ir moterų teisių paisymą. Todėl Vakarų Balkanų šalys partnerės ir Komisija yra raginamos užtikrinti aktyvesnį politinį konsultavimąsi su moterų teisių aktyvistais ir lyčių lygybės ekspertais įvairiose su plėtra susijusiose politikos srityse.

1.16.

EESRK pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti moterų verslumui atsižvelgiant į jų potencialą gerokai sustiprinti regiono augimo perspektyvas ir ragina ES institucijas imtis vaidmens šioje srityje. Priemonės naujo verslo kūrimui remti, be kita ko, apima prieigos prie finansinių ir institucinių išteklių užtikrinimą, optimalios infrastruktūros suteikimą startuoliams, su įmonės steigimu susijusios informacijos teikimą, susidomėjimo moterų verslumu žadinimą žiniasklaidos kampanijomis ir paskolų startuoliams ir projektų plėtrai teikimą. Verslininkės ir jų verslo organizacijos turėtų būti sistemingai įtraukiamos į visus politikos formavimo procesus, kurie yra svarbūs socialiniam ir ekonominiam plėtros matmeniui.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Moterų ir vyrų lygybė yra ES pripažinta pagrindinė teisė ir bendra vertybė. ES sutartyse ir tarptautinėse konvencijose dėl žmogaus teisių įtvirtinta lyčių lygybė yra viena iš stojimo sąlygų, kurias turi įvykdyti šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės iš Vakarų Balkanų (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Kosovas (1), Juodkalnija ir Serbija). Labai svarbu investuoti į lyčių lygybę: tai ne tik ES reikalavimas, bet ir svarbus lygiateisės ir demokratiškos visuomenės rodiklis.

2.2.

Rengdamosi stoti į ES Vakarų Balkanų šalys pastaraisiais metais ėmėsi veiksmų siekdamos pažangos moterų teisių srityje. Tai apima susijusių teisės aktų (pavyzdžiui, nediskriminavimo, baudžiamosios ir darbo teisės) priėmimą arba dalinį keitimą, nacionalinių strategijų ir veiksmų planų rengimą ir institucinių mechanizmų susijusiai politikai įgyvendinti ir stebėti kūrimą. Nepaisant to, lyčių lygybė dažnai skatinama tik paviršutiniškai, o susijusiems veiksmams trūksta tikros politinės valios, kompetencijos ir finansinių išteklių, todėl įgyvendinimas vyksta iš lėto ir sporadiškai.

2.3.

Apmaudu, kad 2018 m. liepos mėn. Londone vykusiame Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime nepasinaudota galimybe padaryti pažangą skatinant lyčių lygybę regione. Todėl rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui svarstytas pasiūlymas imtis nuoseklių veiksmų turi būti nedelsiant patvirtintas politiniu lygmeniu ir sparčiai bei tvariai įgyvendintas.

2.4.

Vakarų Balkanuose išlieka vyrų ir moterų nelygybės problema dėl regionui būdingų itin patriarchalinių struktūrų, kurios pasireiškia smurtu dėl lyties, diskriminacija ir išnaudojimu, moterų nuolat patiriama dviguba našta, susijusia su darbu ir pareigomis šeimai, įvairiomis kliūtimis moterims įgyti aukštesnį socialinį statusą ir gauti vienodą darbo užmokestį, nepakankamomis galimybėmis gauti socialines ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas ir finansines priemones. Padaryta tam tikra pažanga moterų politinio atstovavimo srityje, nors jos poveikis sąžiningam politinių galių paskirstymui tarp vyrų ir moterų nebuvo ilgalaikis. Pagrindinė problema – silpnas pažangios politikos įgyvendinimas, kurį lemia tikros politinės valios, finansavimo ir kompetencijos trūkumas.

2.5.

Moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas šiame regione išlieka „neišspręstu reikalu“ (2). Šia nuomone EESRK atkreipia dėmesį į ES socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės pastangas įgyvendinant ES plėtros politiką skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti, kad tai taptų kompleksiniu rodikliu visose visuomenės srityse. Joje taip pat nagrinėjama keletas kitų rimtų problemų, su kuriomis susiduria Vakarų Balkanų moterys, pavyzdžiui, mažesnis jų vaidmuo socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime ir paplitęs smurtas dėl lyties.

3.   Smurtas dėl lyties

3.1.

Regione vis dar paplitusi problema – smurtas dėl lyties, pavyzdžiui, seksualinis smurtas, reprodukcinis smurtas, smurtas artimoje aplinkoje. Nors pranešama ne apie visus smurto artimoje aplinkoje atvejus, gautų pranešimų skaičius vis tiek yra didelis. Duomenys rodo, kad Albanijoje 56 % moterų gresia bent vienos rūšies smurtas artimoje aplinkoje; Kosove per savo gyvenimą tokį smurtą patiria beveik 70 % moterų, o Serbijoje 2017 m. užregistruota ne mažiau kaip 26 moterų nužudymo dėl lyties atvejai ir daugumoje atvejų nusikaltimą įvykdė aukos partneris (3). Patikrinus kovos su smurtu šeimoje srityje veikiančias tarnybas Vakarų Balkanų šalyse, paaiškėjo, kad jos nepakankamai finansuojamos, joms trūksta darbuotojų ir tenka pernelyg didelis darbo krūvis (4) ir kad pranešimo mechanizmai iš esmės yra silpni.

3.2.

Kiekviena Vakarų Balkanų šalis partnerė yra patvirtinusi nacionalinę strategiją, kuria siekiama kovoti su smurtu šeimoje (5). Dauguma moterų apie įvykius nepraneša dėl nusistovėjusių nuolankumo normų, nepasitikėjimo saugumo ir teisingumo institucijomis ir nepakankamo institucijų reagavimo atvejais, kai apie įvykį buvo pranešta. Kadangi nėra aukoms, kurios yra pakankamai drąsios ir praneša apie smurtą, skirtų finansiškai tvarių paramos tinklų, saugių namų ir institucijų, dar labiau didėja pažeidžiamiausių moterų viktimizacija. Šiame regione esama keletas palyginamųjų duomenų rinkimo trūkumų, kuriuos reikia šalinti. Tikslas – sukurti tinkamai parengtas, pagrįstas ir stebimas politines priemones, užtikrinančias prevenciją, apsaugą ir baudžiamąjį persekiojimą. Tam būtina tinkamai apmokyti visus proceso dalyvius, atitinkamai didinti informuotumą ir keisti visuomenės požiūrį. EESRK mano, kad, kaip ir kitais atvejais, svarbiausia yra prevencija, kuri kainuoja mažiau nei vėlesnės intervencijos.

3.3.

Visame Vakarų Balkanų regione būtina visapusiškai įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija). Pasirašiusios ir ratifikavusios šią konvenciją, dauguma Vakarų Balkanų šalių partnerių turėtų labiau stengtis skirti pakankamą viešąjį finansavimą, koordinuoti politiką ir įgyvendinti praktines priemones, kad būtų galima kovoti su bet kokio pobūdžio moterų patiriamo smurto apraiškomis. Be to, Komisijos prašoma teikiant pasirengimo narystei finansavimą tiek pilietinei visuomenei, tiek institucinių gebėjimų stiprinimo veiklai pirmenybę teikti smurto artimoje aplinkoje klausimui. EESRK ragina Komisiją skatinti tvirtesnį regionų bendradarbiavimą keičiantis geriausios praktikos kovojant su smurtu artimoje aplinkoje pavyzdžiais neišskiriant ES valstybių narių ir plėtros šalių. Atsižvelgiant į plėtrą svarbu, kad ES valstybės narės šioje srityje rodytų gerą pavyzdį. Svarbu, kad visi viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektai aktyviau dalyvautų ir derintų savo veiksmus, būtų labiau įtraukiamos NVO, nes valstybės tarnybų ir NVO bendradarbiavimas yra itin svarbus norint sėkmingai įgyvendinti teisės aktus ir politinius veiksmus kovojant su visų rūšių smurtu prieš moteris.

3.4.

Itin svarbus vaidmuo tenka šeimai ir mokyklai. Vaikų auklėjimas ir mokymas turėtų vykti atsižvelgiant į lyčių aspektą ir siekti smurto dėl lyties, visų pirma nukreipto prieš mergaites ir merginas, išgyvendinimo. Sukurta sistema, pagal kurią mokyklose būtų įgyvendinama aiški kovos su smurtu dėl lyties politika, padėtų mažinti tokių atvejų skaičių, taip sukuriant aukoms palankesnę aplinką ir skatinant lyčių lygybę, kad ji taptu vienu iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama visuomenė.

4.   Žmogaus teisės

4.1.

Moterų teisės Vakarų Balkanuose yra nuolat nacionalistų ir dvasininkijos veikėjų akiratyje, kurie, paprastai remdamiesi tokiomis religinėmis dogmomis ir nacionaliniais interesais kaip tradicinės patriarchalinės šeimos vertybės ir demografinis atsinaujinimas, bando rasti moralinį pateisinimą, kai iš moterų atimamos jų laisvės, neužtikrinama jų lygybė ir saugumas. Nors ir galioja su žmogaus teisėmis susiję išsamūs ir bendrą apsaugą užtikrinantys įstatymai, tačiau jų įgyvendinimo ir vykdymo mechanizmai turi didelių trūkumų. EESRK ragina nacionalines žmogaus teisių tarnybas, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas ir valdžios institucijas veiksmingiau bendradarbiauti ir imtis bendrų veiksmų, siekiant padaryti žmogaus teisių darbotvarkės įgyvendinimo pažangą ir padėti tiems, kurie yra ypač pažeidžiami.

4.2.

Plačiai paplitę tradiciniai lyčių vaidmenys ir požiūris į moterų seksualumą. Esama pakankamai galimybių naudotis motinystės priežiūros paslaugomis, tačiau moterys vis dar dažnai nusprendžia nesikreipti į gydytoją. Darbe moterys dažnai diskriminuojamos dėl motinystės teisių, įskaitant per darbo pokalbius užduodamus klausimus apie jų santuokinę padėtį ir ketinimus turėti vaikų, nors ir yra priimti įstatymai užkirsti kelią tokiai praktikai. Reguliarūs sveikatos patikrinimai turėtų būti skatinami ir propaguojami. Be to, būtina aktyviai didinti informuotumą apie reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas.

4.3.

EESRK didelį susirūpinimą kelia tai, kad Vakarų Balkanų šalių moterų reprodukcinei sveikatai kelia grėsmę dažnėjantys itin konservatyvių interesų grupių, kurios yra glaudžiai susijusios su vyraujančiomis religinėmis bendruomenėmis, išpuoliai. Reikėtų papildomai išnagrinėti religinio fundamentalizmo poveikį šio regiono moterų teisėms ir ypač jų reprodukcinėms teisėms.

4.4.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti LGBTIQ bendruomenei, nes jų teisės dar toli gražu neįtvirtintos. Be to, ši bendruomenė jaučia nuolatinį įvairių konservatyvių visuomenės grupių spaudimą.

5.   Socialinės teisės

5.1.

Šiame regione vis dar nepakankamai užtikrinamos ir stebimos ekonominės ir socialinės teisės, įskaitant teisę į nediskriminavimą. Tai daro poveikį visoms moterims darbo rinkoje, ypač pažeidžiamoms grupėms priklausančioms moterims ir merginoms, įskaitant etnines mažumas (visų pirma romus), šalies viduje perkeltus asmenis, neįgaliuosius, migrantus ir pabėgėlius.

5.2.

Moterims, priklausančioms šioms palankių sąlygų neturinčioms grupėms, dažnai trūksta žinių apie socialines teises, galimybes gauti socialines paslaugas, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugas ar būstą. Už šias sritis teisiškai atsakingos institucijos dar negali šiems žmonėms suteikti tinkamos paramos. EESRK mano, kad suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, socialinio darbo centrai, vietos administravimo institucijos ir nevyriausybinės organizacijos turėtų gerinti sąlygas, kurios yra būtinos pažeidžiamų grupių socialinėms teisėms užtikrinti. Būtina nedelsiant peržiūrėti ES remiamų socialinių reformų programų kokybę ir finansinį perspektyvumą, pavyzdžiui, įtraukiant bendrą susitarimą dėl socialinės įtraukties, diversifikavimo, demokratizavimo ir socialinių paslaugų decentralizavimo. Be to, reikėtų išnagrinėti galimybes plėtros procese pradėti laiku taikyti Europos socialinių teisių ramstį.

5.3.

Nerimą kelia moterų radikalizacijos reiškinys kai kuriose musulmonų bendruomenėse ir jų įtraukimas į smurtinį ekstremizmą. 2012–2016 m. iš Vakarų Balkanų į konflikto zonas Sirijoje ir Irake išvykusių maždaug 1 000 asmenų apie 20 % sudarė moterys (6). Vyriausybės, institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos nepakankamai stengiasi viešai pripažinti, kad moterys migruoja į Artimuosius Rytus ir užtikrinti, kad į dabartines pastangas kovoti su smurtiniu ekstremizmu būtų įtrauktas lyčių aspektas. Priimant teisės aktus dėl dalyvavimo sukarintų užsienio grupuočių veikloje, materialinės paramos joms teikimo ir verbavimo į tokias grupuotes kriminalizavimo reikėtų imtis praktinių priemonių, skirtų moterų, kurios visų pirma turėtų būti pripažintos ekstremistinės propagandos ir verbavimo aukomis, deradikalizavimuisi ir reabilitacijai remti.

6.   Moterys darbo rinkoje

6.1.

Regione paplitęs reiškinys – darbo rinkos nuošalėje paliktos moterys, ir šis rodiklis yra gerokai didesnis už ES vidurkį (7). Beveik du trečdaliai darbingo amžiaus moterų šiame regione yra arba neaktyvios, arba bedarbės. Kalbant apie romų ir neįgalias moteris, šie rodikliai dar aukštesni. Remiantis statistiniais duomenimis, moterų aktyvumo lygis gerokai žemesnis nei vyrų ir nedaug pasiekta siekiant sumažinti vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumą.

6.2.

Tai ne tik pažeidžia pagrindines žmogaus teises, bet ir yra susiję su didelėmis ekonominėmis ir socialinėmis sąnaudomis ir mažina ekonomikos augimo potencialą regione. Kiekvienais metais dėl vyrų ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygio skirtumo Vakarų Balkanų šalys vidutiniškai netenka apie 18 % viso savo šalies BVP (8). Trečdalis šių lėšų prarandamas dėl iškraipymų, susijusių su vyrų ir moterų pasirenkamomis profesijomis. Likę du trečdaliai prarandami dėl darbo jėgos aktyvumo skirtumų. Vakarų Balkanų šalys turėtų būti skatinamos optimaliai išnaudoti esamus nepanaudotus žmogiškuosius išteklius, remti ir palengvinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir spręsti didelės šešėlinėje ekonomikoje dalyvaujančių moterų dalies problemą.

6.3.

Ši lyčių nelygybė atsiranda dėl įsigalėjusių normų, susijusių su šeimoje atliekamais vaidmenimis, ir dėl nepakankamo institucijų atsako, siekiant padėti įveikti šiuos sunkumus. Su šeima susijusios pareigos dažniausiai tenka moterims, o lanksčios darbo sąlygos yra labai retas dalykas. Todėl moterys yra priverstos rinktis šeimą arba karjerą. Oficialaus moterų užimtumo lygis gerokai žemesnis negu vyrų, jos mažiau uždirba ir rečiau eina aukšto lygio pareigas. Svarbu į diskusiją įtraukti vyrus ir paskatinti juos prisiimti daugiau pareigų šeimai.

6.4.

Galimybės gauti įperkamas vaikų priežiūros paslaugas ir tėvų skatinimas eiti vaiko priežiūros atostogų yra būtinos sąlygos moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygiui didinti. Taip pat reikalingos konkrečios priemonės, kuriomis būtų užtikrinama didesnė moterų darbuotojų atitiktis darbo rinkos poreikiams, pavyzdžiui, viešosios mažų vaikų ugdymo lopšeliuose ir darželiuose paslaugos. Be kitų veiksnių, moterų ir vyrų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumams turi įtakos vaikų auklėjimo stereotipai ir požiūris, ypač kai kuriose bendruomenėse, į berniukų ir mergaičių ugdymą, taip pat stereotipai, susiję su tipiškos moteriškos arba vyriškos profesijos pasirinkimu.

6.5.

Išliekanti problema – apie 20 % siekiantis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas šiame regione (9). Tai galiausiai turi poveikio vyrų ir moterų pensijų skirtumui ir vyrų bei moterų nelygybei sulaukus pensinio amžiaus. Atsižvelgiant į galimą skurstančių dirbančiųjų, kurių dauguma – moterys, skaičiaus didėjimą, akivaizdu, kad Vyriausybė, darbdaviai ir socialiniai partneriai turi tam skirti daugiau dėmesio ir imtis veiksmų ne tik taikant tiesiogines priemones, siejamas su pragyvenimą užtikrinančiu darbo užmokesčiu, progresiniais mokesčiais, vidiniais darbo vietos privalumais ir socialine parama, bet daug svarbiau – netiesiogines priemones, pavyzdžiui, numatant lankstesnę darbo tvarką, padedant apsirūpinti būstu, atnaujinant įgūdžius ir suteikiant vaikų priežiūros paslaugas.

6.6.

Ekonominė padėtis ir užimtumo galimybių stoka neigiamai veikia moteris, ypač merginas, ir verčia jas palikti savo šalį, taigi taip sustiprinant protų nutekėjimą iš regiono. Reikėtų sukurti politines priemones, skirtas visapusiškai išnaudoti moterų talentą ir įgūdžius dinamiškai besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje. Šiuo požiūriu reikėtų apsvarstyti moterų eksperčių tinklų kūrimo klausimą taip pabrėžiant jų kompetenciją įvairiose srityse. Be to, reikėtų gerinti ir užtikrinti moterų galimybes mokytis visą gyvenimą.

6.7.

Siekiant sugriauti švietimo stereotipus būtina nuolat skatinti mergaites ir moteris aktyviau dalyvauti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, profesinio rengimo ir mokymo, taip pat pameistrystės programose.

7.   Moterų įgalėjimas

7.1.   Moterų ekonominis įgalėjimas

7.1.1.

Moterys verslininkės vis dar yra neišnaudotas verslo ir darbo vietų kūrimo šaltinis, taip pat svarbi ekonomikos augimo varomoji jėga. Kurdamos ir plėtodamos verslą moterys verslininkės susiduria su specifiniais sunkumais ir kliūtimis, pavyzdžiui, verslo kūrimo ir plėtros įgūdžių stoka, ir plačiai paplitusiomis išankstinėmis bankų nuostatomis dėl moterų vadovaujamų įmonių kreditingumo. Nėra vienos sąvokos „moterų verslumas“ apibrėžties, todėl trūksta duomenų šiuo svarbiu klausimu.

7.1.2.

Keisti padėtį būtina, nes esama tvirtų įrodymų, kad visose Vakarų Balkanų šalyse yra aukštą kvalifikaciją įgijusių moterų, todėl lyčių pusiausvyros turėtų būti siekiama remiantis „nuopelnų ir preferencijos“, o ne pozityvios diskriminacijos principu. Nepaisant to, dar yra veiksnių, trukdančių moterims eiti vadovaujamas pareigas, pavyzdžiui, trūksta priemonių, padedančių derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą, ribota prieiga prie aukštesnėms pareigoms svarbių tinklų, pasitikėjimo savo jėgomis trūkumas ir kt. (10).

7.1.3.

Be to, EESRK rekomenduotų politikos formuotojams ir įmonėms persvarstyti toliau pateikiamus klausimus, kad Vakarų Balkanuose moterys galėtų eiti aukštesnes pareigas (11): — didesnis aukštas pareigas užimančių moterų matomumas, — skaidresnis gabių asmenų įdarbinimas, — kova su stereotipais apie lyčių vaidmenis, — vadovaujamų pareigų perėmimo planavimas, — jaunų gabių darbuotojų ugdymo organizavimas, — geros praktikos pavyzdžių skleidimas, — suderintos duomenų apie kvalifikuotas moteris, galinčias užimti įmonių valdybos narių pareigas, bazės sukūrimas.

7.1.4.

Mokymas ir galimybės gauti finansavimą, įskaitant mikrofinansavimą, turėtų būti neatsiejama paramos moterų steigiamoms ir plėtojamoms įmonėms paketo dalis (12). Skatinant moterų verslumą šiame regione būtų kuriamos darbo vietos ir visiems suteikiama ekonominės naudos. Šiuo tikslu reikėtų aktyviau naudoti tokias priemones kaip verslo inkubatoriai, mentorystės programos, inovacijų centrai, technologijų laboratorijos ir kito pobūdžio paramą moterims užsiimti verslu.

7.1.5.

Moterų verslo asociacijos turėtų aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir viešame dialoge su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir partnerių organizacijomis. Pastaruoju metu įgyvendinus šios srities projektus padaryta išvada, kad šis klausimas sulaukia didesnio pripažinimo nei anksčiau, ir parama verslininkėms tampa nebe pavieniu projektu, o nuolatiniu procesu. Kad būtų galima padaryti didelę pažangą, reikės keisti žmonių mąstyseną.

7.1.6.

Socialinėms įmonėms tenka svarbus vaidmuo suburiant verslininkes, todėl jas reikia skatinti visame regione, kad būtų galima koordinuoti veiksmus ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą.

7.1.7.

Regionui svarbus jaunimo verslumas, todėl būtinas naujas augimo modelis, kad būtų galima pereiti į skaitmeninimo erą. Jis turėtų būti grindžiamas inovacijomis ir naujos tūkstantmečio kartos verslumo dvasia. Šis modelis, be kita ko, turėtų apimti jaunų moterų ir vyrų švietimą, kuris būtų pritaikytas prie naujojo darbo pasaulio, ir saugaus finansavimo sprendimus.

7.2.   Moterų politinis įgalėjimas

7.2.1.

Visose Vakarų Balkanų šalyse partnerėse nustatytos lyčių kvotos ir įgyvendinama gana griežta atstovavimo moterims didinimo politika. Pagal daugumoje atitinkamų šalių partnerių įdiegtą kvotų sistemą reikalaujama, kad politinės partijos į savo sąrašus įtrauktų ne mažiau kaip 30 % kandidačių moterų, išskyrus Bosniją ir Hercegoviną ir buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, kuriose nustatytas minimalus 40 % reikalavimas.

7.2.2.

Nors lyčių kvotos padeda skatinti ir užtikrinti teigiamus pokyčius regione, tačiau ši politika nėra nuosekliai įgyvendinama. Todėl moterų padėtis politikoje ir jų dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose rodikliai iš esmės negerėja ir vis dar nėra tvarūs.

7.2.3.

Šiame regione esama hierarchinės marginalizacijos, iš kurios matyti, kad daugiau vyrų negu moterų eina aukštas su sprendimų priėmimu susijusias pareigas. Moterys vis dar neina aukščiausių įtakingų pareigų. Jos labai dažnai dirba su švietimu, sveikatos priežiūra, socialine politika ir administravimu susijusiose politinėse institucijose, todėl kai kuriuose sektoriuose gali atsirasti horizontalioji segregacija. Tačiau jų daug mažiau kituose organuose, kurie turi didesnę sprendimų priėmimo galią ir įtaką politikos formavimui ar valstybės įstatymų leidybai.

7.2.4.

Yra keletas gerų moterų politinio įgalėjimo šiame regione pavyzdžių. Vietos organizacijoms pavyksta įtraukti moteris į politinius procesus, o dėl moterims politinėse partijose suteiktos paramos Kosove išrinkta pirmoji merė moteris. Albanijoje partneriai vadovavo pilietinės visuomenės koalicijai, reikalaudami paisyti lyčių kvotos parlamente, todėl kelete pastarųjų rinkimų dalyvavo daugiau moterų. Įgyvendinama daug planų, taip pat įdiegta nemažai mechanizmų ir paramos struktūrų, skirtų šio regiono moterų dalyvavimo politiniame gyvenime lygiui didinti, ir padaryta didelė pažanga (13).

8.   Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo

8.1.

Socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) Vakarų Balkanuose turi atlikti svarbų vaidmenį – skatinti valdžios institucijas įsipareigoti užtikrinti lyčių lygybę. Kaip paaiškėjo, jie yra teigiamų pokyčių ir tolerantiškos bei atsparios visuomenės kūrimo varomoji jėga. Esama keleto sėkmingų moterų iniciatyvų, projektų ir platformų, ir EESRK tvirtai remia šiuos teigiamus veiksmus.

8.2.

Moterų organizacijos, priklausančios PVO, prie to labai prisideda ir atlieka labai svarbų vaidmenį užkertant kelią smurtui prieš moteris ir siekiant susitaikymo vietos ir regionų lygmeniu. Jos yra labai svarbios stebint ir raginant Vyriausybes atsiskaityti už veiksmingą politikos įgyvendinimą.

8.3.

Nors ir buvo oficialiai nustatyti socialinių partnerių ir PVO dalyvavimo konsultavimosi procese mechanizmai, komunikacija ir bendradarbiavimas su Vyriausybėmis galėtų būti daug geresnis. Dėl pastaruoju metu labiau neigiamo požiūrio į PVO joms sudėtinga reikšti pagrįstą kritinę nuomonę ir siūlyti priemones veiksmingam esamų trūkumų šalinimui. EESRK pabrėžia, kad būtina remti moterų teises ir įgalėjimą ir užtikrinti tam būtiną erdvę visuomenėje.

8.4.

Plėtros procesas ir Berlyno procesas padeda įtraukti pilietinę visuomenę į regionines iniciatyvas ir politikos formavimo procesą. Taip pat esama požymių, kad padaryta pažanga atsižvelgiant į šio sektoriaus statusą ir apskritai padėtį, nes padaryta keletas teisės aktų, politikos ir biudžeto pakeitimų, kuriais buvo atsižvelgta į piliečių pageidavimus.

8.5.

EESRK parengė dvejopą – regioninį ir dvišalį – požiūrį į savo santykius su Vakarų Balkanų PVO. 2004 m. EESRK įsteigtas Vakarų Balkanų tęstinio darbo komitetas yra pagrindinė EESRK veiklos šiame regione koordinavimo ir politinės, ekonominės ir socialinės padėties pokyčių Vakarų Balkanų šalyse partnerėse, taip pat ES ir Vakarų Balkanų santykių, be kita ko, moterų teisių srityje, stebėsenos priemonė. Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumas yra Tęstinio darbo komiteto veiklos dalis. 2017 m. liepos mėn. Sarajeve surengto 6-ojo forumo metu buvo aptartos ir patvirtintos moterų teisių ir įgalėjimo srities rekomendacijos.

8.6.

2018 m. komunikate dėl ES plėtros Europos Komisija ragina savo visuomenės remiamas nacionalines valdžios institucijas prisiimti atsakomybę ir įvykdyti gerai žinomas stojimo į ES sąlygas. Sėkmingą bet kurių pertvarkos veiksmų įgyvendinimą dideliu mastu lems įtraukus ir veiksmingas struktūrinis dialogas reformų prioritetų klausimais, jame dalyvaujant įgalėtai pilietinei visuomenei. Todėl ES turėtų dėti daugiau pastangų šiam dialogui skatinti ir palengvinti.

---

(1)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl Kosovo statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/99 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(2)  EPRS apžvalga apie moterų padėtį Vakarų Balkanuose, 2018 m. liepos mėn.

(3)  Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Pilietinės visuomenės forumas lyčių lygybės Vakarų Balkanuose klausimais, Politikos santrauka Nr. 4, 2018 m. balandžio mėn., http://wb-csf.eu/wp-content/uploads/2018/04/CSF-PB-04-Gender-Issues-in-the-Western-Balkans.pdf

(4)  Hughson, 2014, Gender Country Profile of Bosnia and Herzegovina; Brankovic, 2015. Multisectoral Cooperation: An Obligation or Wishful Thinking. UNDP.

(5)  Petricevic, I. 2012. Women’s Rights in the Western Balkans in the Context of ES Integration.

(6)  Regional Cooperation Council, A Waiting Game: Assessing and Responding to the Threat from Returning Foreign Fighters in the Western Balkans, November 2017, https://www.rcc.int/pubs/54/a-waiting-game-assessing-and-responding-to-the-threat-from-returning-foreign-fighters-in-the-western-balkans

(7)  EPRS apžvalga apie moterų padėtį Vakarų Balkanuose, 2018 m. liepos mėn.

(8)  http://blogs.worldbank.org/europeandcentralasia/key-unlocking-economic-potential-western-balkans-women

(9)  JT Moterys, regioninis projektas.

(10)  OL C 133, 2013 05 09, p. 68.

(11)  OL C 133, 2013 05 09, p. 68.

(12)  EC SME Policy Index, Western Balkans and Turkey 2016, Assessing the implementation of the Small Business Act for Europe.

(13)  JT vystymosi programa, 2016 m.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl PPO reformos siekiant prisitaikyti prie pasaulio prekybos pokyčių

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 159/03)

Pranešėja Emmanuelle BUTAUD-STUBBS

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 7 12
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	REX
Priimta skyriuje	2018 12 19
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 1 23
Plenarinė sesija Nr.	540
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	174 / 2 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) norėtų pakartoti savo įsipareigojimą remti Pasaulio prekybos organizaciją, kaip tarptautinės prekybos sergėtoją ir vietą, kur kuriamos taisyklės ir metodai sąžiningai prekybai, prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimui ir skaidrumui formuojant su prekyba susijusią politiką užtikrinti.

1.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad reikia ne tik skubiai įgyvendinti būtinas reformas, visų pirma dėl Ginčų sprendimo tarybos (GST) Apeliacinio komiteto veikimo, bet kartu PPO narės turėtų imtis platesnio užmojo ir sisteminių pokyčių, susijusių su darbo standartais, kova su klimato kaita ir pasaulio darnaus vystymosi tikslais, siekiant pritaikyti tarptautinės prekybos taisykles prie pasaulinių iššūkių.

1.3.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas norėtų paskatinti Europos Komisiją, padedant valstybėms narėms, įgyvendinti plataus užmojo prekybos politiką 27 ES valstybėse narėse, kuria ES įmonėms būtų suteikiamos geresnės galimybės patekti į rinką ir kuria būtų skleidžiamos ES vertybės žmogaus teisių ir pagrindinių darbo standartų, kaip antai, kovos su diskriminacija, moterų ir vyrų lygybės, susirinkimų laisvės ir kitose srityse daugiašaliais, keliašaliais (įskaitant PPO), dvišaliais ir vienašaliais (BLS, VIG) susitarimais. ES pilietinei visuomenei reikalinga laisva, tačiau sąžininga prekyba.

1.4.

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES (2019 m. kovo 29 d.) JK taps nepriklausoma PPO nare. Tai reiškia, kad ES 27 ir Jungtinė Karalystė turėtų užtikrinti savo dvišalius prekybos ir investicijų santykius, ir ES 27 turėtų deramai atsižvelgti į svarbų tarifinių kvotų su jos LPS partnerėmis klausimą. EESRK norėtų, kad JK remtų ES pasiūlymus reformuoti PPO, siekiant modernizuoti daugiašalės prekybos taisykles.

1.5.

EESRK pritaria Europos Komisijos pasiūlymui rasti tinkamą sprendimą dėl Ginčų sprendimo tarybos (GST) Apeliacinio komiteto veiklos atnaujinimo ir remia pastaruoju metu PPO narių platinamus pareiškimus iš dalies pakeisti susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos nuostatas.

1.6.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, būdamas Europos organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, aktyviai dalyvauja stebint laisvosios prekybos susitarimus, įsipareigojimų, kuriuos suinteresuotieji subjektai prisiėmė pagal darnaus vystymosi skyrius, įgyvendinimą, taip pat reikalavimus atsižvelgti į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir į kovą su klimato kaita.

1.7.

Tai, kad pagrindiniai pasaulio prekybos žaidėjai (JAV, Kinija ir kt.) nustato vis daugiau prekybos kliūčių ir didina importuojamų prekių (aliuminio, plieno ir kt.) apmokestinimą, kelia realų pavojų pasaulio prekybos augimui (kuris jau lėtėja nuo 2014 m.), o tai gali pakenkti pasaulio ekonomikos augimui, pastangoms sumažinti nelygybę, silpniausių ekonomikų vystymuisi, taip pat vertės ir darbo vietų pasaulio vertės grandinėse kūrimui.

1.8.

Atsižvelgdamas į šią riziką, EESRK yra įsitikinęs, kad reikalinga plataus užmojo PPO reforma. Šią reformą turėtų sudaryti dvi dalys: pirma, labiau techninė, dalis turėtų būti skirta pačioms aktualiausioms problemoms išspręsti iki 2019 m. pabaigos, siekiant išvengti Ginčų sprendimo tarybos Apeliacinio komiteto blokavimo ir siekiant patikslinti kai kurias apibrėžtis; antra, sistemingesne dalimi, kuriai parengti reikėtų daugiau laiko, būtų padedama pritaikyti PPO tikslus ir veiklą prie svarbiausių pokyčių pasaulio prekyboje.

1.9.

Pirmajam reformos etapo įgyvendinimui reikėtų remti keletą pasiūlymų, kuriuos Europos Komisija pateikė 2018 m. rugsėjo mėn. koncepcijos dokumente pagal valstybių narių birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime suteiktus įgaliojimus.

1.10.

Svarstomi pasiūlymai apima toliau pateiktus pasiūlymus: sustiprinti sekretoriato vaidmenį, pakeisti taisykles dėl GST Apeliacinio komiteto teisėjų kadencijos, atnaujinti su subsidijomis, valstybės valdomomis įmonėmis ir technologijų perdavimu susijusias taisykles, taip pat plačiau pasinaudoti atviromis keliašalėmis derybomis.

1.11.

EESRK taip pat mano, kad pirmojo etapo metu, PPO turėtų tapti ambicingesnė žemės ūkio sektoriaus atžvilgiu siekiant užtikrinti geros kokybės, saugų ir stabilų maisto tiekimą. PPO vaidmuo mažinant netikrumus tarptautinės prekybos srityje yra labai svarbus kiekvienos šalies žemės ūkio ateičiai, taip pat ir jo gebėjimui užtikrinti maisto saugą, atitinkančią aukštus aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartus.

1.12.

EESRK mano, jog itin svarbu, kad atsargumo principas, įtvirtintas ES sutartyse, būtų tinkamai apsaugotas ir daugiašaliu lygmeniu ir būtų visapusiškai teisiškai pripažintas siekiant užtikrinti aukštesnio lygio apsaugą taikant prevencinį sprendimų priėmimą kilus pavojui žmonių sveikatai arba aplinkai. Atsižvelgiant į jo svarbą, ES visose savo prekybos derybose turėtų jį įtraukti kaip svarbų interesą.

1.13.

EESRK mano, kad kita prioritetinė sritis yra duomenų apsaugos tarptautinėje prekyboje užtikrinimas įgyvendinant daugiašalius, pagal ES, EBPO, APEC šalyse ir JT priimtus standartus ir taisykles parengtus instrumentus. Esama daugiašalė priemonė duomenų apsaugos srityje turėtų būti toliau plėtojama ir daugiau trečiųjų šalių turėtų būti skatinamos prisijungti. ES požiūris dėl horizontaliųjų nuostatų dėl tarpvalstybinių duomenų srautų ir duomenų apsaugos taip pat turėtų būti skatinamas kaip daugiašalis standartas.

1.14.

Pritaikyti šias esamas taisykles dėl žemės ūkio sektoriaus ir duomenų apsaugos yra būtina siekiant atsižvelgti į daugelio PPO narių rinkos ypatumus ir prekybos praktiką.

1.15.

Tačiau taip pat vertėtų apsvarstyti ir kitus platesnio užmojo ir sistemingesnės reformos įgyvendinimo būdus, kurių tame etape Europos Komisija nepaminėjo.

1.16.

EESRK siūlo pradėti svarstymų procesą dėl besivystančių šalių apibrėžties PPO sistemoje. Ši apibrėžtis galėtų būti grindžiama kriterijais, be kita ko, pavyzdžiui, rinkos dalimi pasaulio ekonomikoje, ir žmogaus socialinės raidos indeksu, suderintais su jau esamomis apibrėžtimis kitose tarptautinėse organizacijose.

1.17.

EESRK remiami pasiūlymai iš esmės apima tris sritis: darbo standartus ir deramą darbą, klimato kaitos tikslus ir JT 2030 m. darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.

1.18.

Pagrindinių darbo standartų ir daugiašalės prekybos taisyklių suderinimas yra jau daugiau nei 20 metų sprendžiamas klausimas. EESRK mano, kad, JT priėmus plataus užmojo ir visapusiškus darnaus vystymosi tikslus, atėjo laikas PPO, kaip tarptautinės prekybos sergėtojai, imtis savo vaidmens ir aktyviai propaguoti pagrindinius darbo standartus. Tai būtų galima pasiekti bendro pobūdžio preambulėje pripažįstant darnaus vystymosi tikslus ir pagrindines TDO konvencijas ir visapusiškai naudojantis GATT XX straipsniu aplinkosaugos klausimams (XX g) ir socialiniams klausimams (XX e).

1.19.

Tačiau nepaisant galimų būdų, kuriais būtų galima atnaujinti esamas taisykles ir nustatyti naujas prie 21-ojo amžiaus prekybos pritaikytas taisykles, siekiant didesnio organizacijos veiklos veiksmingumo iš tikrųjų reikėtų padidinti sudėtingos, vienbalsiškumu paremtos PPO valdymo sistemos lankstumą ir skaidrumą.

1.20.

Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas prašo Europos Komisijos, bendradarbiaujant su pagrindiniais partneriais, pradėti svarstyti galimus pokyčius, susijusius su PPO sprendimų priėmimo procedūromis, jos veiklos skaidrumu ir pilietinės visuomenės įtraukimu.

2.   Pagrindinė tarptautinės prekybos dalyvė

2.1.

PPO yra kertinis daugiašalės prekybos akmuo, o jos įsteigimas nulėmė daug naudingų pokyčių: pasaulio prekybos liberalizavimo procesą, dėl pradėto taikyti tarpusavio vertinimo atsirado daugiau skaidrumo prekybos politikos priemonių srityje, Ginčų sprendimo tarybos (GST) teismų praktiką, kuria visoms organizacijos šalims narėms suteikiama galimybė ginti savo teises nuo kitos PPO šalies narės, jei pažeidžiamos jos taisyklės, ir, žinoma, lėtą bei sunkų taisyklių ir metodų, kuriais bus reglamentuojamas tarptautinės prekybos vystymasis (palankesnių prekybos sąlygų sudarymas, kova su subsidijavimu žuvininkystės sektoriuje ir t. t.), projektų rengimą.

2.2.

EESRK sėkme laiko tai, kad PPO narių skaičius augo, prie jos prisijungė geopolitikos „milžinai“ (Kinija ir Rusija), buvo priimti daugiašališkumo principai ir sudarytos palankesnės sąlygos pažeidžiamų ekonomikų integracijai į pasaulio prekybą (Liberija, Kambodža ir kt.).

2.3.

Todėl nuo jos įsteigimo 1995 m. sausio mėn. PPO atlieka trejopą prekybos taisyklių sergėtojos vaidmenį, yra besivystančių šalių ekonomikos tarptautinimą skatinantis veiksnys, taip pat tarpininkauja kuriant pasaulines vertės grandines.

2.4.

Didžiąją savo darbo dalį ji atlieka toliau nurodytų trijų ramsčių srityje: 2.4.1.   Tarptautinei prekybai skirtų taisyklių ir metodų rinkinio sudarymas 2.4.1.1. Šiomis taisyklėmis dabar apimamos trys pagrindinės sritys: Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis ir Sutartis dėl intelektinės nuosavybės aspektų, susijusių su prekyba. Remiantis šalių narių prekybos politikos analize, šie trys ramsčiai buvo papildyti ginčų sprendimo sistema ir skaidrumo principu. Visu šiuo taisyklių rinkiniu, kurio laikymąsi užtikrina GST, tarptautinės prekybos subjektams užtikrinamas teisinis tikrumas ir nuspėjamumas, kuris ypač svarbus darant ilgalaikes investicijas. 2.4.2.   Ginčų sprendimo taryba 2.4.2.1. Tai vienas svarbiausių PPO pasiekimų nuo Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) priėmimo. Ginčų tarp šalių narių sprendimui taikomi tvarkaraščiai ir procedūrinės taisyklės buvo oficialiai nustatyti, be to, tam taikomi griežti terminai, o tai lėmė, kad buvo priimti sprendimai dėl 350 ginčų iš daugiau kaip 500 ginčų, kurie buvo pateikti GST nuo 1995 m. 2.4.2.2. GST priėmė daugybę svarbių sprendimų dėl: subsidijų orlaivių sektoriui (ES/JAV), užsienio prekybos korporacijų (ES/JAV), subsidijų medvilnės sektoriui (Brazilija/JAV) ir kt. (nors dėl jų įgyvendinimo kyla tam tikrų abejonių). Prašymų pateikti nuomonę skaičius pastaruoju metu išaugo, nes daugėja prekybos politikos priemonių, kuriomis nustatomi papildomi arba protekcionistiniai muitai (JAV/Kinija), priverstiniai technologijų perdavimai ir intelektinės nuosavybės teisių nesilaikymas. 2.4.3.   Prekybos liberalizavimo raundai 2.4.3.1. Urugvajaus derybų raundas (1986–1994 m.) yra paskutinis daugiašalių derybų raundas, kuriuo buvo paskatinta plataus užmojo programa, orientuota į pramoninių muitų mažinimą, netarifinių priemonių (įskaitant kvotas tekstilei ir drabužiams) panaikinimą, taip pat jo metu buvo sugriežtintos taisyklės ir nustatytos naujos ginčų sprendimo procedūrinės taisyklės.

3.   Esami PPO trūkumai

3.1.    Tebesitęsianti krizė GST Apeliaciniame komitete

3.1.1.

Šiuo metu esama rizikos, kad Apeliacinio komiteto, kuris yra PPO teisminės funkcijos kertinis akmuo, veikla visiškai užstrigs – jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau atsisakys skirti naujus teisėjus, 2019 m. gruodžio mėn. šioje įstaigoje galės dirbti ne daugiau kaip trys nuolatiniai teisėjai. Šiuo blokavimu iš Apeliacinio komiteto būtų atimama galimybė priimti sprendimus, nes reikalaujama, kad dalyvautų mažiausiai trys teisėjai, o visa tai kaip tik vyksta tokiu metu, kai ginčų daugėja dėl didėjančio protekcionistinio spaudimo.

3.1.2.

Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos atstovo biuras pateikė keletą kritinių pastabų, susijusių su dabartiniu GST veikimu: dėl funkcijų, viršijančių pagrindinę užduotį padėti PPO nariams spręsti prekybos ginčus vykdymo, dėl 90 dienų termino nesilaikymo, dėl pateiktų nuomonių klausimais, kurie nėra susiję su ginčo objektu, ir dėl to, kad reikia iš naujo siekti pusiausvyros tarp Apeliacinio komiteto teisių ir pareigų.

3.1.3.

Ši situacija – paradoksali, nes JAV yra viena iš nedaugelio narių, įskaitant ES, Kanadą, Braziliją ir Indiją, kurios daugiausia naudojasi GST.

3.2.    Nesugebėjimas parengti naujų daugiašalių taisyklių ar susitarimų

3.2.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad PPO patyrė keletą nesėkmių: vilkinamas 2001 m. pradėtas Dohos derybų raundas, neveikimas susidūrus su nesąžininga kai kuriose šalyse narėse įgyvendinta praktika ir 2017 m. gruodžio mėn. Buenos Airėse vykusioje ministrų konferencijoje nepriimta ministrų deklaracija, nors tam tikros pažangos pasiekta, ypač 2013 m. įsigaliojęs susitarimas dėl prekybos lengvinimo. Tai paskatino keletą prekybos partnerių (ES, JAV, Japoniją, Kanadą, Kiniją ir kt.) ir NVO pasiūlyti esmines reformas dėl jos įgaliojimų ir jos darbo metodų.

3.2.2.

Iš tikrųjų šios nesėkmės atspindi sunkumus, su kuriais PPO teko susidurti pritaikant savo veiklos taisykles prie naujos padėties tarptautinėje prekyboje: didėjantis protekcionistinių priemonių skaičius, pasaulio prekybos arenos sudėtingumas, viešosios nuomonės spaudimas prekybos politikos rengėjams dėl socialinio ir su aplinka susijusio prekybos poveikio, egzistuojantis pasipriešinimas tam tikram neigiamam globalizacijos poveikiui, pernelyg lėtas ir geografiškai apribotas viešųjų pirkimų atvėrimas, taip pat perteklinių pajėgumų tam tikruose pramonės sektoriuose atsiradimas, kurį nulėmė didelės subsidijos.

3.2.3.

Sunkumai dėl kai kurių PPO narių visapusiško įtraukimo į daugiašalėmis taisyklėmis pagrįstą prekybos sistemą – atsižvelgiant į jų ekonomikos dydį, valstybės bei kitų įvairių viešųjų organizacijų vaidmenį priimant verslo sprendimus, nieko keisto, kad per pastaruosius 15 metų keletas PPO narių (Jungtinės Amerikos Valstijos, Europos Sąjunga, Japonija, Kanada ir kt.) pateikė GST daug skundų ir prašymų pateikti nuomonę dėl INT pažeidimų, priverstinio technologijų perdavimo, ribotos galimybės užsienio įmonėms investuoti tam tikruose sektoriuose, eksporto kontrolės, didelių valstybės subsidijų kai kuriuose pramonės sektoriuose ir kt.

3.3.    Bendras teisių ir pareigų disbalansas tarp išsivysčiusių ir didelių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių

3.3.1.

Nuo jos įkūrimo PPO nuolat priima naujus narius (iš viso 36) – tiek pagrindines šalis, kurios dabar yra „daugiašalės grupės“ narės, tiek pažeidžiamas besivystančias šalis, kurios nori būti įtrauktos į tarptautinę prekybą.

3.3.2.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad PPO neturi išsivysčiusių ir besivystančių šalių apibrėžčių, išskyrus mažiausiai išsivysčiusias šalis, kurių apibrėžtį nustatė JT – kiekviena šalis, sėkmingai užbaigusi prisijungimo procesą, pati nurodo, kuriai kategorijai ji priklauso, o jų pasirinkimu kartais galima suabejoti. Ši savideklaracija paremta sistema yra problemiška, nes nemažai didelių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, kurios pasiskelbė esančios „besivystančios šalys“, daliai taikomos šiuo pagrindu paremtos išimtys, nors vertinant jų ekonomikos efektyvumą ir sėkmingą integravimąsi į tarptautinę prekybą būtų galima manyti, kad jos turėtų būti įtrauktos į „pramoninių šalių“ kategoriją. Todėl EESRK siūlo pradėti svarstymų procesą dėl besivystančių šalių apibrėžties PPO sistemoje. Ši apibrėžtis galėtų būti grindžiama kriterijais, pavyzdžiui, rinkos dalimi pasaulio ekonomikoje, ir, kaip pasiūlyta Europos Parlamento, žmogaus socialinės raidos indeksu (1), suderintais su jau esamomis apibrėžtimis kitose tarptautinėse organizacijose.

3.3.3.

Kaip Europos Komisija nurodė savo 2015 m. komunikate (2): „Santykinė ekonominė pagrindinių prekybos partnerių galia iš esmės pasikeitė, tačiau PPO sistema dar to visapusiškai neatspindi. Dėl to didėja neatitikimas tarp didelių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių įnašo į daugiašalę prekybos sistemą ir naudos, kurią jos iš to gauna“ (p. 28).

3.3.4.

Tačiau nuo 2005 iki 2015 m., nepaisant naudos, gautos dėl bendrųjų tarifų lengvatų pramoninėms šalims, mažiausiai išsivysčiusioms šalims nepavyko padaryti milžiniškos pažangos tarptautinėje prekyboje – jų dalis padidėjo nuo 0,8 % iki 1 % (3). EESRK pripažįsta, kad šis sąstingis reiškia, jog šioms mažiausiai išsivysčiusioms šalims turėtų būti užtikrinta tokia pati galimybė patekti į rinką be muitų ir kvotų kaip ir didelėms besivystančios rinkos ekonomikos šalims.

4.   Skubios reformos, kuria siekiama įveikti dabartinę krizę, kryptys

4.1.    Skubaus sprendimo dėl GST grąžinimo į teisingą kelią paieškos

4.1.1.

EESRK pritaria Europos Komisijos ir Europos Parlamento parengtiems pasiūlymams, kuriais būtų leista pratęsti esamų teisėjų kadencijos trukmę ilgiau kaip trejiems metams, ateityje numatyti nuostatas dėl įdarbinimo visu etatu, pasiūlymams dėl nepriklausomų profesionalių teisėjų, Apeliacinio komiteto teisėjų skaičiaus padidinimo nuo septynių iki devynių.

4.1.2.

EESRK remia keleto PPO narių išplatintus pranešimus rengiantis 2018 m. gruodžio 12–13 d. Generalinei tarybai, kuriuose siūloma iš dalies pakeisti kai kurias susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos taisykles: galimybė netaikyti 90 dienų laikotarpio; galimybė šalims netaikyti konkrečių municipalinių teisės priemonių, Apeliacinio komiteto narių skaičiaus padidinimas nuo septynių iki devynių ir jų kadencijos pratęsimas.

4.2.    Dažnesnis naudojimasis atviromis keliašalėmis derybomis

4.2.1.

Buvo sudaryta daugybė dvišalių ir regioninės prekybos susitarimų (4), kurių tiesioginis rezultatas buvo tas, kad nuo 2001 m. nepavyko pasiekti jokio daugiašalio dinamiškumo. EESRK rekomenduoja, kad keliašalės sutartys būtų sudaromos pagal PPO taisykles ir kad jos bet kokiu atveju turėtų būti atviros ir skaidrios. Keliašalės derybos, palyginti su daugiašalėmis, suteikia nemažai pranašumų: — jos paremtos kritine norinčių veikti šalių mase, — joms reikalingos trumpesnės derybos, — nėra pavojaus, kad bus piktnaudžiaujama vienbalsiškumo principu, nes viena šalis arba mažesnę reikšmę turinčių šalių grupė negali blokuoti sutarties, — jų taikymo sritis dažnai ribota, o tai reiškia, kad jais galima sukoncentruoti partnerių įsipareigojimų poveikį ir paskatinti investicijas, prekybą ir darbo vietų kūrimą.

4.2.2.

Nors sprendimą būtina išnagrinėti išsamiau, juo jau buvo pasinaudota ir juo buvo pasiekta teigiamų rezultatų (I ir II ITA, Sutartis dėl viešųjų pirkimų).

4.2.3.

Atvirų, įtraukių ir skaidrių keliašalių sutarčių naudojimas galėtų būti sistemingesnis, kartu numatant įtraukimo mechanizmus, kuriais nepasirašiusioms šalims būtų suteikta galimybė pasinaudoti sutarties privalumais esant tam tikroms sąlygoms bei atsižvelgiant į įsipareigojimus ir įgyvendinimą.

4.2.4.

Siekiant sudaryti atviras keliašales sutartis šiuo metu vyksta derybos įvairiais klausimais, kaip antai elektroninė prekyba, palankesnės sąlygos investicijoms, labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, aplinką tausojančių prekių ir paslaugų liberalizavimas ir prekyba paslaugomis.

4.2.5.

PPO narės ėmėsi svarbių veiksmų siekdamos diskusijose daug dėmesio skirti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, pavyzdžiui, inicijuodamos joms remti skirtą bendrą atvirą iniciatyvą, kuri 2017 m. buvo pradėta įgyvendinti Buenos Airėse. Daugiausiai dėmesio skiriama prekybos finansavimui, ir daugiašaliai plėtros bankai dalyvauja iniciatyvoje per savo prekybos finansavimo palengvinimo programas. Racionalizuojant, supaprastinant ir standartizuojant muitinės procedūras prekybos lengvinimo susitarimas padės sumažinti prekybos sąnaudas ir palengvinti administracinę naštą MVĮ. EESRK siūlo sukurti visapusišką, įtraukų, nuoseklų ir veiksmingą daugiašalį požiūrį, kurį taikant būtų atsižvelgiama į visus įvairaus pobūdžio MVĮ pogrupius ir interesus.

4.3.    Kai kurių esamų taisyklių atnaujinimas

4.3.1.   Susitarimas dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių

4.3.1.1.

Atsižvelgiant į milžiniškas tiesioginių ir netiesioginių subsidijų programas tam tikrų valstybių narių pramonei (pvz., „Pagaminta Kinijoje 2025“), Komitetas pritaria Europos Komisijos 2018 m. rugsėjo mėn. koncepcijos dokumente pateiktiems pasiūlymams, dėl kurių tariamasi su JAV, Japonija ir Kanada: nustatyti prielaidą, kad visomis subsidijomis, apie kurias nėra pranešta, iškraipoma rinka, patobulinti pranešimo procedūrą ir įtraukti naujas subsidijų rūšis, kaip antai nemokioms ar sunkumų patiriančioms įmonėms be patikimo restruktūrizavimo plano teikiamos subsidijos. Be to, daugiau dėmesio turėtų būti skirta dvigubų kainų nustatymo praktikai, vykdomai kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Rusijoje, kuri siekia įgyti konkurencinį pranašumą, ypač daug energijos suvartojančiuose pramonės sektoriuose.

4.3.1.2.

Reikėtų nustatyti stabilesnę pranešimų (įskaitant sankcijas) stebėsenos sistemą, o to reikėtų imtis atsižvelgiant į savo subsidijas deklaruojančių PPO šalių narių skaičiaus mažėjimo tendenciją, nes procentinė šių šalių dalis sumažėjo nuo 50 % 1995 m. (128 šalys narės) iki dabartiniu metu 38 % (164 šalys narės) (5).

4.3.2.   Priverstiniai technologijų perdavimai

4.3.2.1.

EESRK pritaria Europos Komisijos pateiktiems pasiūlymams, kuriais ji nori sukurti naujus mechanizmus, kuriuos taikant būtų galima kontroliuoti įvairių formų priverstinius technologijų perdavimus (apribojimus bendrosioms įmonėms, apribojimus užsienio įmonių investicijoms į nuosavą kapitalą, licencijų išdavimą remiantis neaiškiais kriterijais, licencijų su apribojimais išdavimą) ir veiksmingiau apsaugoti komercines paslaptis. Šie nauji mechanizmai turėtų apimti tik priverstinį technologijų perdavimą, o ne technologijų perdavimą apskritai, kuris turi teigiamo poveikio besivystančioms šalims.

4.3.3.   Valstybės valdomos įmonės (VVĮ)

4.3.3.1.

Valstybės valdomų įmonių apibrėžtį ir taisykles būtina atnaujinti ir išaiškinti taip, kad į ją būtų įtrauktos visos tiesiogiai ar netiesiogiai su valstybės arba viešosiomis institucijomis susijusios įmonės.

4.3.4.   Diskusijos dėl naujų taisyklių specialaus ir diferencijuoto režimo (SDR) srityje

4.3.4.1.

Savo 2018 m. rugsėjo mėn. koncepcijos dokumente Europos Komisija nurodė keletą įdomių galimybių (laipsnišką pagalbos mažinimą ir atsisakymą dalyvauti, objektyvius kriterijus dėl specialaus ir diferencijuoto režimo (SDT) priemonių besivystančioms šalims teikimo, prašymų dėl naujų galimybių pagal SDT nagrinėjimą atsižvelgiant į konkretų atvejį), kurioms EESRK pritaria.

4.3.5.   Investicijos

4.3.5.1.

Ministrų konferencijos Buenos Airėse metu 45 PPO narės pasirašė bendrą deklaraciją dėl palankesnių sąlygų investicijoms į prekybą sudarymo, kurioje kviečiama pradėti diskusijas dėl daugiašalės sistemos, kuria būtų užtikrinamas skaidresnis ir lengvesnis prognozavimas, sukūrimo. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad užsienio investicijos, nors ir naudingos, gali būti ir rizikingos, ir norėtų atkreipti dėmesį į savo nuomonę, kurioje rekomenduojama imtis tam tikrų priemonių galimam neigiamam poveikiui pašalinti (6).

4.3.5.2.

Didesnis skaidrumas reikalingas tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srityje, nes atrodo, kad kai kurie didžiuliai srautai į besivystančias šalis yra neskaidrūs. Daugiašalio investicinių ginčų teismo steigimo kontekste EESRK nori atkreipti dėmesį į savo nuomonę, kurioje pabrėžiama, kad reikia spręsti keletą pagrindinių klausimų (7).

4.3.6.   Viešieji pirkimai

4.3.6.1.

Pažanga reikalinga trijose srityse: — skaidrumo srityje: kai nesilaikoma privalomų ataskaitų teikimo reikalavimų turi būti taikomos baudos, — aprėpties srityje: turi didėti šalių, kurios pasirašė Sutartį dėl viešųjų pirkimų ir su ta sutartimi susijusių viešųjų pirkimų procedūrų, skaičius. Primygtinis raginimas pasirašyti tokioms šalims kaip Kinija, Rusija ir Indija yra laikomas prioritetu, o jų įsipareigojimai turėtų apimti šalies ir provincijų lygmenis, taip pat su valstybe susijusias įmones, — taip pat reikia išsaugoti perkančiųjų subjektų gebėjimą viešųjų pirkimų konkursuose taikyti aplinkosaugos, socialinius ir su darbo jėga susijusius kriterijus, pavyzdžiui, prievolę laikytis kolektyvinių sutarčių ir prie jų prijungti (8).

4.3.7.   Elektroninė prekyba

4.3.7.1.

2017 m. gruodžio mėn. Buenos Airėse vykusioje PPO ministrų konferencijoje 71 šalis narė, atstovaujanti 77 % elektroninės prekybos, parėmė keliašalės iniciatyvos idėją, kuria būtų siekiama stabilizuoti reglamentavimo sistemą bei sutelkti įgūdžius ir patirtį labiausiai pažeidžiamos ekonomikos šalyse. Vėliau, 2018 m. spalio 4 d., aukšto lygio darbo grupė dėl elektroninės prekybos iki 2030 m. pateikė savo ataskaitą PPO viešajam forumui.

4.3.7.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) priedas dėl telekomunikacijų ir rekomendacinis dokumentas turėtų būti naudojami kaip atskaitos taškas rengiant vienodų plataus užmojo taisyklių rinkinį dėl elektroninės prekybos, kuris sudarytų galimybę atremti daugelį ateityje laukiančių iššūkių. Tai apima nediskriminavimo tarp vidaus ir užsienio ekonominės veiklos vykdytojų principo įgyvendinimą panaikinant kliūtis, kuriomis trukdoma tarpvalstybinių srautų plėtrai, kaip antai reikalavimas, kad serveriai būtų įrengti vietoje, tačiau būtina nustatyti išimtį dėl bendrojo intereso (saugumo, viešosios tvarkos, kt.), prieigos prie elektroninės prekybos platformos užtikrinimas vienodomis sąlygomis šalies ir užsienio įmonėms, duomenų vientisumo užtikrinimas, teisinio tikrumo verslo subjektams dėl jų atliekamų investicijų užtikrinimą, taip pat investicijų telekomunikacijų srityje skatinimą siekiant kovoti su skaitmenine atskirtimi.

4.3.7.3.

Tačiau Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nurodo, kad bet kokia e. prekybai skirta iniciatyva turi visiškai atitikti toliau pateiktas rekomendacijas dėl duomenų apsaugos tarptautinėje prekyboje ir horizontaliąsias nuostatas dėl tarpvalstybinių duomenų srautų (ES prekybos ir investicijų susitarimuose).

4.4.    Duomenų apsauga tarptautinėje prekyboje

4.4.1.

EESRK yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į sparčią technologijų pažangą ir nuolatinę IRT infrastruktūros plėtrą, reikalinga atidi Vyriausybinė priežiūra ir stebėsena. Nors sprendimai dėl tinkamumo vertinami kas ketverius metus (žr. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (9) (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 45 straipsnio 3 dalį), EESRK rekomenduoja, kad Komisija, duomenų apsaugos institucijos ir trečiųjų šalių valdžios institucijos palaikytų nuolatinius ryšius, siekdamos nustatyti naujus uždavinius šioje labai dinamiškoje technologinėje ir ekonominėje aplinkoje (10).

4.4.2.

EESRK mano, kad asmens duomenų apsaugos standartų skatinimas taikant daugiašalius instrumentus turėtų būti Europos Komisijos prioritetas, o šis įsipareigojimas turėtų būti paremtas ištekliais, kad a priori būtų galima užtikrinti realią žmogaus teisių apsaugą ir a posteriori – veiksminga teisių gynimo priemonė pažeidimų atvejais (11). Vienintelis privalomas daugiašalis instrumentas duomenų apsaugos srityje yra 1981 m. Europos Tarybos konvencija Nr. 108 ir 1999 m. prie jos pridėtas papildomas protokolas. Šis instrumentas turėtų būti toliau plėtojamas ir reikėtų skatinti, kad jį pasirašytų daugiau trečiųjų šalių.

4.4.3.

Reikia dėti dar daugiau daugiašalių pastangų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), G 20 bei Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forume (APEC) siekiant sukurti išties pasaulinę daugiašalę duomenų apsaugos sistemą. Vertėtų tvirtai ir veiksmingai bendradarbiauti su JT specialiuoju pranešėju dėl teisės į privatumą.

4.4.4.

EESRK tikisi, kad Komisija, Taryba, valstybių narių Vyriausybės ir parlamentai bei JAV Vyriausybė ir Kongresas pritars pasiūlymams, kuriuos Europos Parlamentas pateikė 2017 m. balandžio 6 d. rezoliucijoje dėl ES ir JAV „privatumo skydu“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo. Šioje rezoliucijoje Europos Parlamentas iškėlė didelį susirūpinimą keliančius klausimus, kurių daugelis rodo, kad susitarimas ir dabartinė JAV teisės aktų sistema ES piliečių teisių neapsaugo praktiškai (12).

4.4.5.

EESRK reikalauja, kad bet kokia būsima daugiašalė iniciatyva dėl duomenų srautų visapusiškai atitiktų ES horizontaliąsias nuostatas dėl tarpvalstybinių duomenų srautų ir asmens duomenų apsaugos ES prekybos ir investicijų susitarimuose, ypač B straipsnio 2 dalį (13).

4.5.    Žemės ūkis prekybos derybose

4.5.1.

ES yra didžiausia pasaulyje prekiautoja žemės ūkio maisto produktais, kuri teikia naudos gamintojams ir vartotojams ES ir už jos ribų – jos importo ir eksporto bendra vertė 2015 m. siekė 242 mlrd. EUR (14). EESRK yra įsitikinęs, kad ES privalo apsvarstyti neseniai ES sudarytų prekybos susitarimų ir pokyčių pasaulio prekybos srityje poveikį žemės ūkiui visoje ES (15). PPO vaidmuo mažinant netikrumus tarptautinės prekybos srityje bus labai svarbus žemės ūkio ateičiai.

4.5.2.

Būtina turėti tvirtą ir gyvybingą žemės ūkio sektorių, siekiant išlaikyti arba padidinti stabilų, saugų ir užtikrintą maisto tiekimą. Prekyba, žinoma, padeda panaikinti paklausos ir pasiūlos disbalansą, skatinti efektyviai naudoti išteklius, taip pat didinti rinkos galimybes ir ekonomikos augimą ir taip kurti darbo vietas bei užtikrinti pajamas ir gerovę kaimo vietovėse (16).

4.5.3.

Į 1995 m. PPO sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo įtrauktos nuostatos dėl maisto saugos ir nuostatos dėl gyvūnų ir augalų sveikatos. Sutarties 5.7 straipsnyje yra nustatytas atsargumo principas, kuris dabar įteisintas Lisabonos sutartyje. Bet koks bandymas tai pakeisti kitaip negu daugiašaliu lygmeniu sukeltų didžiulių padarinių pasaulio prekybos tvarkai ir ateityje sugriautų pačios sutarties patikimumą (17). Tačiau EESRK ES sutartyse įtvirtintą atsargumo principą laiko gyvybiškai svarbiu ir ragina jį tinkamai apsaugoti bei visapusiškai teisiškai pripažinti daugiašaliu lygmeniu siekiant ne tik aukštų maisto saugos standartų, bet ir aukštų gyvūnų gerovės bei aplinkosaugos standartų žemės ūkio gamyboje. EESRK susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad ES nepavyko sėkmingai apginti savo atsargumo priemonių dviejuose PPO ginčuose pagal galiojančias taisykles. Atsižvelgiant į jo svarbą, ES turėtų užtikrinti, kad jos atsargumo principas būtų svarbus interesas visose jos prekybos derybose.

4.5.4.

Kaip parodė patirtis Nairobyje, kur priešingai, nei tikėtasi, buvo susitarta dėl svarbios ministrų deklaracijos, ES užimama padėtis leidžia jai imtis lyderystės būsimose derybose dėl prekybos žemės ūkio produktais. Šios galimybės grindžiamos suvokimu, kad ES atlieka lyderės vaidmenį skatinant tvarumą ir plėtrą (tokį vaidmenį ji atliko Nairobyje), o dėl ankstesnių BŽŪP reformų nebėra laikoma, kad ES pirmiausia siekia apsaugoti savo interesus (18). Bet kuriuo atveju, mažiausiai išsivysčiusios šalys ir ypatingas jų pažeidžiamumas žemės ūkio sektoriuose turėtų būti apsaugoti taikant visas turimas priemones, pavyzdžiui, specialaus ir diferencijuoto režimo mechanizmus ir specialų apsaugos mechanizmą.

4.5.5.

Šiuo atžvilgiu EESRK yra įsitikinęs, kad reikia nuoseklesnės strategijos, pagal kurią būtų suderinta BŽŪP ir ES vykdoma tarptautinė prekybos politika.

4.6.    Paslaugos

4.6.1.

Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl daugiašalio prekybos paslaugomis susitarimo (TiSA) buvo sustabdytos, ministrų konferencijos Buenos Airėse metu 34 PPO nariai paragino paspartinti darbą priimant vidaus nuostatas (licencijų, profesinių kvalifikacijų, procedūrų ir kt.), siekiant nustatyti aiškią ir skaidrią daugiašalę sistemą. Pilietinė visuomenė ir profesinės sąjungos nurodė keletą susirūpinimą keliančių klausimų dėl veiksmingo su viešosiomis paslaugomis susijusių apsaugos priemonių įgyvendinimo.

4.6.2.

Šios pastangos sukurti tokią daugiašalę sistemą yra esminės svarbos atsižvelgiant į tai, kad ES yra didžiausia pasaulyje prekiautoja paslaugomis, kuri teikia naudos gamintojams ir vartotojams ES ir už jos ribų – jos importo ir eksporto bendra vertė 2017 m. siekė 1 809 mlrd. EUR (19). Išsivysčiusiose šalyse paslaugų sektoriai sukuria daugiau kaip 75 % BVP, o besivystančiose šalyse – 50 %, ir jie yra pasaulinių vertės grandinių pagrindinė jėga.

4.7.    „Brexit’o“ poveikis

4.7.1.

Nuo 2019 m. kovo mėn. pabaigos JK veiks kaip atskira PPO narė. EESRK tikisi, kad JK, kaip tokia, rems ES reikalaujamas plataus užmojo ir į ateitį orientuotas reformas. Pastarojo meto įsipareigojimas prisijungti prie Sutarties dėl viešųjų pirkimų yra teigiamas.

4.7.2.

27 ES valstybėms narėms teks užduotis pertvarkyti pasiūlymus dėl patekimo į rinką ES prekybos partneriams, visų pirma žemės ūkio sektoriuje, užtikrinant teisingą ir subalansuotą kvotų perskirstymą tarp valstybių narių.

5.   Diskusijos dėl svarbios, bet sistemingesnės PPO reformos inicijavimas

5.1.    Naujos valdymo sistemos naujam pasauliui kūrimas

5.1.1.

1994 m. įsteigta PPO vidaus organizacija turėtų būti pertvarkyta taip, kad galėtų prisitaikyti prie svarbių pokyčių: — spartaus narių skaičiaus augimo, dėl kurio, jei nebus pakeistas konsensuso principas, bus blokuojamas sprendimų priėmimas, — esminių tarptautinės prekybos struktūros pokyčių, — priimtų plataus užmojo tikslų darnaus vystymosi (JT DVT) ir kovos su klimato kaita (Paryžiaus susitarimas) srityse, — ES patirties įtraukiant Prekybos ir darnaus vystymosi skyrius į visus jos pastarojo meto laisvosios prekybos susitarimus.

5.1.2.   Kūrybiško sprendimo, kuriuo būtų panaikintas sisteminis vienbalsiškumo poreikis, radimas

5.1.2.1.

PPO sprendimų priėmimo procesas, kurį ji perėmė iš Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GAAT), yra de facto consensus, kitaip tariant – 164 narių vienbalsiškumas. Norint priimti Generalinės tarybos sprendimus ir ministrų deklaracijas reikalingas „teigiamas“ vienbalsiškumas. Kai kalbama apie ginčų sprendimą, norint atmesti galutinę kolegijos parengtą ataskaitą reikalingas „neigiamas“ vienbalsiškumas. Akivaizdu, kad taip suteikiama galimybė atskirai veikiančiai šaliai arba, dažniausiai, dėl bendrų tikslų (G 3, G 20) susivienijusiai šalių narių koalicijai vetuoti derybų baigtį.

5.1.2.2.

Dauguma tarptautinių organizacijų nustatė sprendimų priėmimo mechanizmus, kuriais leidžiama diskutuoti ir išvengiama sprendimų priėmimo stabdymo, kaip antai balsų paskirstymas remiantis objektyviais kriterijais (TVF) arba balsavimo kvalifikuota balsų dauguma nustatymas (Europos Sąjunga). EESRK siūlo pradėti svarstymus dėl galimų naujų taisyklių dėl sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nustatymo, grindžiamų dvigubu kriterijumi, t. y. atsižvelgiant į rinkos dalį pasaulio ekonomikoje ir sudėtinį raidos rodiklį.

5.1.2.3.

EESRK siūlo sumažinti klausimų, kuriems reikalingas vieningas sprendimų priėmimas, skaičių ir ragina vengti taikyti šį reikalavimą įprastoms PPO procedūroms. Šios įprastos procedūros yra, pavyzdžiui, susitarimas dėl Komiteto posėdžių darbotvarkės, pasiūlymai surengti diskusiją prekybos politikos klausimais, arba pasiūlymai kviestis nepriklausomus ekspertus teikti konsultacijas dėl tiesiogiai su PPO susitarimo įgyvendinimu susijusio klausimo (20).

5.1.3.   Organizacijos racionalizavimas siekiant jos veiksmingumo

5.1.3.1.

PPO organizacinė struktūra yra sudėtinga (21). Jos visa apimančią struktūrą sudaro Generalinė taryba, susidedanti iš valstybių narių atstovų, kurių užduotis yra patvirtinti pozicijas trijuose specializuotuose organuose: Prekių prekybos taryboje, Paslaugų prekybos taryboje ir Taryboje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba. Šios teminės tarybos papildomos kitais organais, kurių užduotis – valdyti esamas keliašales sutartis ir vystyti naujas keliašales iniciatyvas. Politinio lygmens ministrų konferencijos, kuri sušaukiama bent kartą per dvejus metus ir kurią sudaro valstybių narių prekybos ministrai, veikla vykdoma vienbalsio susitarimo dėl kitų organų parengtų rezoliucijų pagrindu.

5.1.3.2.

Daugybė konkrečiomis, dabar nebeaktualiomis aplinkybėmis įkurtų komitetų, kaip antai darbo grupė Singapūro klausimais, yra numatyti kaip laikinieji komitetai. Atsižvelgiant į jų surengtų posėdžių skaičių ir pasiektus rezultatus, komitetų skaičius turėtų būti sumažintas taip, kad ištekliai būtų skiriami toms temoms, kurias narės laiko prioritetinėmis. Būtina nustatyti vertinimo kultūrą.

5.1.4.   Sekretoriato vaidmens stiprinimas skiriant tam papildomų išteklių

5.1.4.1.

Norint užtikrinti, kad ministrų rezoliucijų rengimas ir naujų keliašalių iniciatyvų skelbimas PPO vyktų veiksmingiau, turi būti stiprinamas sekretoriato vaidmuo suteikiant jam iniciatyvos teisę siūlyti naujas derybų temas, taisyklių ir metodų rinkinio pakeitimus, teikti pasiūlymus dėl kompromisų svarstomais klausimais.

5.1.5.   Vieno įsipareigojimo taisyklės atsisakymas

5.1.5.1.

Balyje vykusios ministrų konferencijos metu PPO atsisakė vieno įsipareigojimo požiūrio, pagal kurį „niekas nėra baigta, kol viskas yra baigta“. Taikant šį naują, lankstesnį požiūrį buvo galima priimti daugiašalę sutartį dėl prekybos lengvinimo, kuri įsigaliojo 2017 m. vasario 22 d., kai daugiau nei du trečdaliai PPO narių (t. y. 110 narių) pateikė savo ratifikavimo dokumentą. Šiuo susitarimu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas ir pagreitinti tarptautinę prekybą prekėmis dėl veiksmingesnių ir greitesnių procedūrų tokiose srityse kaip prekių išleidimas ir jų muitinis įforminimas (22).

5.1.6.   Ryšių su pilietine visuomene stiprinimas

5.1.6.1.

Europos Sąjunga turi nemažai patirties konsultuojant pilietinę visuomenę ir įtraukiant ją prekybos politiką. Įsipareigojimai darbo normų ir aplinkos srityje, prisidedantys prie šalių darnaus vystymosi, yra nustatyti laisvosios prekybos susitarimų, dėl kurių ES neseniai derėjosi, prekybos ir darnaus vystymosi skyriuose; šiuose susitarimuose paprastai būna numatyti pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmai, žinomi kaip Vietos patarėjų grupės ES ir šalyje partnerėje ar šalyse partnerėse. EESRK siūlo tokią pilietinės visuomenės aktyvaus dalyvavimo patirtį propaguoti kitoms PPO narėms, siekiant pateikti pasiūlymus dėl tinkamiausių priemonių, kurios galėtų būti įgyvendinamos daugiašaliu lygmeniu.

5.1.6.2.

EESRK siūlo, kad PPO viešas forumas, kaip subalansuota ir atstovaujamoji visų skirtingų sektorių ir interesų suinteresuotųjų socialinių bei ekonominių subjektų asamblėja, veiktų kaip galima platforma pilietinės visuomenės dalyvavimui užtikrinti ir galėtų teikti rekomendacijas PPO procedūrose. Vertėtų apsvarstyti ir EBPO būdą, kuriuo buvo nustatyta konsultacijų su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais struktūra.

5.1.6.3.

Kaip EESRK pasiūlė savo dvišaliame pasiūlyme (23), į kiekvieną daugiašalį ar keliašalį susitarimą būtų galima įtraukti specialią nuostatą dėl stebėsenos, kurioje būtų „reikalaujama, kad abi pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmo šalys bendradarbiautų siekdamos skatinti DVT ir stebėtų to poveikį“.

5.2.    Užtikrinti daugiašalės prekybos sistemos ir tarptautinių socialinių ir darbo standartų derėjimą

5.2.1.

2010 m. EBPO ir ES ėmėsi spręsti pasaulinės vertės grandinių klausimą siekdamos suprasti, kaip jos veikia, ir pasiūlyti sprendimą, kaip būtų galima ištaisyti sutrikimus, pastebėtus aplinkos ir pagrindinių žmogaus teisių srityse. Buvo sudarytos išsamios kelių sektorių monografijos, parengti praktiniai vadovai ir nustatyti konkretūs įmonių socialinės atsakomybės klausimai (vaikų darbas, asociacijų laisvė ir teisė vesti kolektyvines derybas, deramas gyvenimo lygis, biologinės įvairovės nykimas ir nesąžiningas kainų nustatymas).

5.2.2.

2016 m. TDO deklaracijoje dėl deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse buvo nustatytos kelios veiklos kryptys: tarptautinių darbo standartų skatinimas, valdžios sektoriaus deficito panaikinimas, įtraukaus ir veiksmingo socialinio dialogo skatinimas, darbo administravimo sistemų stiprinimas, žinių gilinimas ir statistinių duomenų plėtimas.

5.2.3.

EESRK apgailestauja, kad dabartinio straipsnio XX e punkto taikymo sritis apima tik prievartinį darbą ir siūlo numatyti taikymo srities išplėtimą į ją įtraukiant pagrindinius darbo standartus (vaikų darbo, prievartinio darbo ir kt.). EESRK taip pat mano, kad ES patirtis integruojant darbo ir aplinkosaugos standartų apsaugą į savo prekybos politiką galėtų įkvėpti PPO pateikti nuorodą, pavyzdžiui, preambulėje į aštuonias TDO konvencijas, Paryžiaus susitarimą ir darnaus vystymosi tikslus. Kiekviena PPO narė, kuri nevisiškai laikosi šių konvencijų, turėtų ratifikuoti trūkstamas TDO konvencijas arba bent užtikrinti lygiavertę apsaugą ir tam pasinaudotų pajėgumų stiprinimo ištekliais.

5.2.4.

TDO ir PPO šiuo metu bendradarbiauja techniniu lygmeniu – rengia bendrus tyrimus. 2007 m. tyrimas „Prekyba ir užimtumas – politikos tyrimų sunkumai“ atskleidė, kad didesnė atsakomybė už didėjančią nelygybę tenka technologijoms, o ne prekybai. 2017 m. atlikus kitą bendrą tyrimą „Investavimas į įtraukiajai prekybai reikalingus įgūdžius“ paaiškėjo, kad pagrindinių, techninių ir valdymo įgūdžių stiprinimas padėjo valstybėms gauti naudos iš prekybos.

5.2.5.

PPO sukūrė duomenų apie pasaulines vertės grandines bazę ir atliko mokslinius tyrimus (tokius kaip „Prekybos pobūdis ir pasaulinės vertės grandinės Pietryčių Azijoje“), kuriuose pateikiami duomenys apie jų struktūrą ir darbo metodus, kurie turėtų būti naudojami siekiant nustatyti naujas, EBPO įkvėptas daugiašales gaires, kad būtų užtikrintas pasaulinių vertės grandinių (PVG) tvarus valdymas.

5.2.6.

EESRK pritaria, kad PPO reikia sukurti naują darbo grupę prekybos ir deramo darbo klausimais, kuri sieks dvejopų tikslų, atsižvelgdama į JT atliekamą darbą dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės sureguliuoti tarpvalstybinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklą ir remdamasi daugiašalėmis suinteresuotųjų subjektų iniciatyvomis (24). Viena vertus, jos tikslas būtų skatinti geriausią praktiką, kaip užtikrinti įsipareigojimą gerbti ir saugoti žmonių teises, atsižvelgiant į atsakingo įmonių elgesio pasaulinėse vertės grandinėse sudėtingumą (linijinės ar sudėtingos, ilgos ar trumpos) (25). Kita vertus, jos tikslas būtų didinti besivystančių šalių informuotumą atsakingo įmonių elgesio srityje, daugiausia dėmesio skiriant konkretiems veiksmams, kuriais bus siekiama spręsti dabartinius ir būsimus socialinius, aplinkosauginius ir valdymo uždavinius ir išnagrinėti galimybes galimam neigiamam poveikiui sušvelninti. PPO prekybos politikos peržiūros sistemoje turėtų būti sistemingai įtraukiama šalių pažangos įgyvendinant TDO pagrindinius darbo standartus peržiūra.

5.3.    Pasiekti, kad tarptautine prekyba būtų prisidedama prie kovos su klimato kaita

5.3.1.

PPO taisyklių pritaikymas prie poreikio kovoti su klimato kaita yra vienas pagrindinių PPO reformos prioritetų ir juo bandoma užtikrinti, kad tarptautine prekyba pramonės ir žemės ūkio prekėmis būtų sukurtas teigiamesnis ilgalaikis procesas. EESRK skatina įmones, kurios investuoja į tvaresnę gamybą ir mano, kad nesąžininga konkurencija turėtų būti draudžiama. Šios pastangos yra labai reikalingos, atsižvelgiant į investicijas, kurios yra ypač svarbios siekiant DVT: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD) atlikti skaičiavimai rodo, kad šioje srityje reikalingas 2 500 mlrd. USD metinis biudžetas; be to, PPO turi atlikti tam tikrą vaidmenį skatinant šias atsakingas investicijas transporto, vandens ir energijos infrastruktūros sektoriuose.

5.3.2.

Būtų galima apsvarstyti keletą priemonių: — išplėsti GATT XX straipsnio išimtis, kuriomis PPO nariams būtų suteikta autonomija (su tam tikrais apribojimais) nusistatyti savo aplinkosaugos tikslus (kova su rūkymu, delfinų apsauga, asbestas ir kt.), priskiriamus nacionalinėms priemonėms, kurių buvo imtasi siekiant remti kovą su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu. Tai leistų, pavyzdžiui, šaliai narei įsirengti anglies dioksido įtraukimo mechanizmą savo pasienio ruožuose siekiant apsaugoti švarų orą (XX straipsnio g punktas), — sukurti tarptautinį metodą, skirtą naujų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamam kiekiui, susijusiam su prekybos srautų, pavyzdžiui, tarp dviejų LPS pasirašiusių šalių ar regionų, matuoti ir modeliuoti, — PPO ir JTBKKK (Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija) sekretoriato įkurtos bendros svarstymų grupės, kurios registruoja kiekvienos individualios šalies indėlius, galėtų parengti pasiūlymus dėl šio papildomo išmetamųjų teršalų kiekio kompensavimo (miško įveisimas, miško atkūrimas, CO2 surinkimas, investicijos į švarias technologijas). Planuojama 5 metų peržiūra 2023 m. taip pat galėtų prisidėti užtikrinant, „[…] kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparią plėtrą“ (26), — atnaujinti keliašalę sutartį dėl aplinką tausojančių prekių ir paslaugų liberalizavimo, kuria būtų skatinamas teigiamą poveikį aplinkai (energijai, vandeniui, atliekoms ir kt.) turinčių prekių ir paslaugų judėjimas.

5.4.    Darnaus vystymosi tikslų įtraukimas į daugiašalę darbotvarkę

5.4.1.

PPO taisyklėmis ir metodais natūraliai prisidedama siekiant kai kurių darnaus vystymosi tikslų, visų pirma 17.10 tikslo – skatinti visuotinę, taisyklėmis grindžiamą, atvirą, nediskriminacinę ir teisingą daugiašalę prekybos sistemą, reguliuojamą Pasaulio prekybos organizacijos ir 2 tikslo – panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą ir skatinti tvarų žemės ūkį.

5.4.2.

Darbas šioje srityje buvo pradėtas priėmus Nairobio ministrų deklaraciją, kuria buvo įsipareigota uždrausti žemės ūkio produktų eksporto subsidijas, taip pat priėmus Buenos Airių ministrų deklaraciją, kurioje buvo sprendžiamas žalingiausių subsidijų žuvininkystės sektoriuje klausimas. Tačiau tikrai būtų galima teigti, kad kiti DVT, tokie kaip 8 tikslas (skatinti ilgalaikį, integracinį ir darnų ekonomikos augimą, visišką ir produktyvų užimtumą ir deramą darbą visiems), 14 tikslas (išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius) ir 17 tikslas (sustiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę) nusipelno to, kad į juos būtų atsižvelgiama PPO veikloje.

5.4.3.

Tai reikštų, kad visomis keliašalėmis ir daugiašalėmis sutartimis, sudarytomis globojant PPO, turėtų būti prisidedama siekiant šių tikslų ir kad jų nesilaikant būtų galima inicijuoti ginčų sprendimo mechanizmą.

5.4.4.

2017 m. liepos mėn. Ženevoje vykusios 6-osios PPO visuotinės pagalbos prekybai peržiūros išvadas reikėtų paversti veiksmais, siekiant padėti besivystančioms šalims pasinaudoti e. prekybos ir skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis ir skatinti investicijas į fizinę ir skaitmeninę infrastruktūrą.

---

(1)  Europos Parlamento rezoliucija PPO: tolesni veiksmai, 9 punktas, 2018 m. lapkričio 29 d. (2018/2084(INI)).

(2)  Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas.

(3)  Mažiausiai išsivysčiusių šalių dalis pasaulio prekyboje (šaltinis:„World Trade Statistical Review 2016“, PPO, p. 59).

(4)  Regioninės prekybos susitarimai, apie kuriuos pranešta PPO (šaltinis: www.wto.org).

(5)  „Pranešimo apie subsidijas metodų gerinimas“ (angl. „Improving disciplines on subsidies notification“), TN/RL/GEN/188, PPO, 2017.

(6)  EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema (COM(2017) 487 final – 2017/0224 (COD)), pranešėjas Christian Bäumler, bendrapranešėjis Gintaras Morkis (OL C 262, 2018 7 25, p. 94).

(7)  EESRK nuomonė dėl Rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Konvencijos, kuria įsteigiamas Daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas, pranešėjas Philippe de Buck, bendrapranešėjė Tanja Buzek (OL C 110, 2019 3 22, p. 145).

(8)  Bendras aiškinamasis dokumentas dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) (http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13541-2016-INIT/lt/pdf).

(9)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(10)  EESRK nuomonė „Keitimasis asmens duomenimis ir jų apsauga globalizuotame pasaulyje“, pranešėjas Christian Pîrvulescu (OL C 81, 2018 3 2, p. 209).

(11)  EESRK nuomonė „Keitimasis asmens duomenimis ir jų apsauga globalizuotame pasaulyje“, pranešėjas Christian Pîrvulescu (OL C 81, 2018 3 2, p. 209).

(12)  EESRK nuomonė „Keitimasis asmens duomenimis ir jų apsauga globalizuotame pasaulyje“, pranešėjas Christian Pîrvulescu (OL C 81, 2018 3 2, p. 209).

(13)  „Kiekviena šalis gali nustatyti arba toliau taikyti apsaugos priemones, kurias ji laiko tinkamomis užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir privatumą, įskaitant tarpvalstybiniam asmens duomenų perdavimui skirtų taisyklių priėmimą ir taikymą. Nė viena šio susitarimo nuostata neturi poveikio asmens duomenų ir privatumo apsaugai, kurią užtikrina šalies atitinkamos apsaugos priemonės.“ (vertėjos pastaba: vertimas neoficialus). http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/may/tradoc_156884.pdf.

(14)  https://ec.europa.eu/agriculture/sites/agriculture/files/trade-analysis/statistics/graphs/eu-agrifood-trade.pdf.

(15)  EESRK nuomonė „Žemės ūkio vaidmuo daugiašalėse, dvišalėse ir regioninėse prekybos derybose atsižvelgiant į Nairobio PPO ministrų susitikimą“, pranešėjas Jonathan Peel (OL C 173, 2017 5 31, p. 20).

(16)  EESRK nuomonė „Žemės ūkio vaidmuo daugiašalėse, dvišalėse ir regioninėse prekybos derybose atsižvelgiant į Nairobio PPO ministrų susitikimą“, pranešėjas Jonathan Peel (OL C 173, 2017 5 31, p. 20).

(17)  EESRK nuomonė „Žemės ūkio vaidmuo daugiašalėse, dvišalėse ir regioninėse prekybos derybose atsižvelgiant į Nairobio PPO ministrų susitikimą“, pranešėjas Jonathan Peel (OL C 173, 2017 5 31, p. 20).

(18)  EESRK nuomonė „Žemės ūkio vaidmuo daugiašalėse, dvišalėse ir regioninėse prekybos derybose atsižvelgiant į Nairobio PPO ministrų susitikimą“, pranešėjas Jonathan Peel (OL C 173, 2017 5 31, p. 20).

(19)  https://www.wto.org/english/res_e/statis_e/wts2018_e/wts2018_e.pdf

(20)  Politikos santrauka Revitalizing Multilateral Governance at the World Trade Organization – Report of the High-Level Board of Experts on the Future of Global Trade Governance, Bertelsmann Stiftung, 2018.

(21)  PPO struktūra (šaltinis: Revitalising Multilateral Governance at the World Trade Organization, Bertelsmann Stiftung, p. 54).

(22)  Les trois réformes de l’OMC, Zaki Laïdi, „Libération“, 2003.

(23)  EESRK nuomonė „Esminis prekybos ir investicijų vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų ir juos įgyvendinant“, pranešėjas Jonathan Peel, bendrapranešėjis Christophe Quarez (OL C 129, 2018 4 11, p. 27, 1.8 punktas).

(24)  Pvz., neseniai priimtas Prancūzijos įstatymas dėl rūpestingumo pareigos.

(25)  EESRK nuomonė dėl „Deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse“, pranešėja Emmanuelle Butaud-Stubbs (OL C 303, 2016 8 19, p. 17).

(26)  Paryžiaus susitarimo (JTBKKK) 2 straipsnis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Vietos patarėjų grupių vaidmuo stebint laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimą“

(tiriamoji nuomonė Europos Parlamento prašymu)

(2019/C 159/04)

Pranešėjas: Alberto MAZZOLA

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2018 9 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2019 1 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 1 23
Plenarinė sesija Nr.	540
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	152 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pripažįsta, kad plėtojant prekybą prisidedama prie ekonominės plėtros platesne prasme ir šiuo požiūriu padedama didinti ES sudaromų prekybos susitarimų skaičių. Tačiau laisvosios prekybos susitarimams (LPS) taip pat skiriama daug dėmesio intensyviose diskusijose apie jų indėlį į socialinę plėtrą ir aplinkos apsaugą, jų pranašumus ir trūkumus, taip pat apie tai, kaip jie paskirstomi šalims ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams. EESRK nori pabrėžti šią nuostatą.

1.2.

Šiandien ES susiduria su didėjančiu poreikiu vesti konstruktyvų dialogą su pilietine visuomene prekybos klausimais. Vienas pagrindinių laimėjimų, pasiektų dėl suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo pasitelkiant vietos patarėjų grupes (VPG), yra su pilietinės visuomenės dalyvavimu susijusių procesų stiprinimas.

1.3.

EESRK mano, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas visų rūšių susitarimuose yra būtinas. Viena vertus, dalyvavimas atliepia stebėsenos poreikį ir yra būdas pateikti pasiūlymų ir iškelti teisėtų klausimų, darančių poveikį visoms visuomenės grupėms. Kita vertus, tai yra esminis veiksnys siekiant veiksmingai įgyvendinti strateginius tikslus, numatytus galiojančiuose susitarimuose. Šių tikslų neįmanoma nustatyti vien tik palaikant ryšius tarp institucijų ir Vyriausybių. EESRK mano, kad dalyvavimas visų rūšių susitarimuose turi būti vykdomas pasitelkiant vieną pilietinės visuomenės dalyvavimo instituciją, kuri turi būti bendra ir apimti abi susitarimo šalis. EESRK nuomone, VPG turėtų būti patariamojo, konsultacinio ir institucinio pobūdžio, būti kompetentingos nagrinėti visas susitarimo nuostatas, būti sudarytos iš proporcingo visų trijų sektorių atstovų skaičiaus, ir atlikti atstovaujamąjį, atsakingą ir nepriklausomą vaidmenį vykdant ES susitarimų stebėseną ir atliekant jų vertinimą. Visi šie kriterijai yra būtini įgalėjant pilietinę visuomenę, užtikrinant jos matomumą ir gebėjimus parengti struktūrinius pasiūlymus, kuriais būtų galima veiksmingai daryti įtaką sprendimų priėmimui.

1.4.

VPG ypatingą dėmesį turėtų skirti, be kita ko, tam, kad šalys laikytųsi pagrindinių darbo standartų ir pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, taip pat daugiašalių aplinkos susitarimų.

1.5.

EESRK savo rekomendacijoje pakartoja, kad reikėtų „suteikti VPG įgaliojimus stebėti visų kitų prekybos susitarimų dalių poveikį žmogaus, darbo ir aplinkos apsaugos teisėms, o įgaliojimai turi apimti ir vartotojų interesus“ (1).

1.6.

EESRK tikisi, kad išplėtus VPG stebėsenos taikymo sritį, kad ji apimtų visą susitarimą ir visus susitarimo aspektus, taip pat nesusijusius su darniu vystymusi, bet skiriant ypatingą dėmesį šiems aspektams, galėtų būti papildomos Europos Komisijos pastangos skatinti geriau įgyvendinti būsimų ES LPS, ir pritaria pasiūlymui atitinkamai išplėsti šią stebėsenos taikymo sritį. Tikimasi, kad VPG darys teigiamą poveikį didinant platesnės pilietinės visuomenės informuotumą apie laisvosios, taisyklėmis grindžiamos, tvarios ir įtraukios prekybos pranašumus ir kartu šalins esamus trūkumus. Be to, šios grupės gali teikti faktinę informaciją ir padėti suformuoti objektyvų požiūrį į prekybos susitarimus.

1.7.

Išplėtus kompetenciją, kad ji apimtų visus susitarimo aspektus, šalims partnerėms veikiausiai būtų lengviau pritarti pilietinės visuomenės stebėsenai ir spartinti VPG steigimo procesą.

1.8.

Ypač svarbu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis vadovaujantis abipusės pagarbos ir supratimo principais. EESRK nuomone, kartu su šalimi partnere rengiami VPG posėdžiai yra itin svarbūs. Ateityje sudarant visus atitinkamus susitarimus, užuot steigus atskiras VPG kiekvienai šaliai, EESRK ragina steigti tokią VPG, kuri būtų bendra pilietinės visuomenės ir šalių partnerių institucija (2). Tais atvejais, kai jau taikomi kiti mechanizmai, kuriuos naudojant išreiškiama pilietinės visuomenės nuomonė, būtų labai svarbu juos išsaugoti, nes pasitikėjimo kūrimas ir tinkamų darbo sąlygų sudarymas užtrunka ne vienerius metus.

1.9.

EESRK mano, kad VPG yra svarbios, be kita ko, dėl savo sudėties ir ypač dėl gebėjimo atstovauti ir narių kompetencijos, ir tai turėtų būti užtikrinta taikant patobulintą atrankos mechanizmą ir konsultuojantis su EESRK, kaip kitais sėkmingais atvejais; turėtų būti užtikrinama, kad VPG proporcingai atstovautų pilietinės visuomenės interesams ir vidaus lygmeniu turėtų atitinkamos praktinės patirties. VPG turėtų galėti konsultuotis su išorės suinteresuotaisiais subjektais ir skatinti juos dalyvauti.

1.10.

EESRK rekomenduoja VPG atstovams ES lygmeniu susitikti ne rečiau kaip du kartus per metus ir du kartus per metus rengti oficialius institucinius VPG posėdžius, taip pat naudojantis vaizdo konferencijų galimybe, be to, bent kartą per metus – surengti tiesioginį posėdį.

1.11.

EESRK rekomenduoja kasmet Briuselyje ES lygmeniu rengti konferenciją, kurioje dalyvautų visi VPG nariai ir būtų galima tarpusavyje dalytis atitinkamų VPG patirtimi.

1.12.

VPG taip pat turėtų turėti galimybę kasmet rengti klausymą. Siekiant išplėsti dialogą už Briuselio ribų ir pasiekti platesnę auditoriją nepaisant dabartinių sąlygų, pagal kurias Briuselyje įsteigtoms organizacijoms suteikiama išskirtinė teisė, būtų naudinga bendradarbiauti su nacionalinėmis pilietinei visuomenei atstovaujančiomis institucijomis, t. y. nacionalinėmis analogiškomis EESRK institucijomis.

1.13.

Pagal tą patį susitarimą steigiant kelias institucijas ES prekybos partneriams kyla painiavos (3), o trečiosioms šalims ir EESRK užkraunama našta. EESRK ragina ES sukurti bendrus konsultacinius mechanizmus, kurie būtų tinkami visiems būsimų asociacijos susitarimų, pirmiausia susitarimų su Čile ir Meksika, dėl kurių buvo iš naujo deramasi, ir būsimo susitarimo su Mercosur, ramsčiams.

1.14.

Turėtų būti sukurtas ataskaitų teikimo mechanizmas, kurį taikant pilietinės visuomenės organizacijos, dalyvaudamos būsimų VPG veikloje, galėtų pranešti apie problemas, susijusias su įgyvendinimu, arba pateikti pasiūlymų, kaip gerinti padėtį. Be to, EESRK rekomenduoja suteikti VPG pirmininkams teisę pristatyti savo grupių pozicijas Prekybos ir PDV komitetams ir įpareigoti juos per pagrįstą laikotarpį reaguoti į VPG keliamus klausimus ir teikiamas rekomendacijas. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą ateityje įgyvendinant PDV skyrius sukurti struktūrinį, skaidrų ir apibrėžtos trukmės skundų nagrinėjimo mechanizmą.

1.15.

Prieš įsteigiant pilietinės visuomenės institucijas, EESRK labai stengiasi imtis veiksmų, kad VPG ir (arba) konsultaciniai komitetai būtų įsteigti gerokai prieš įsigaliojant susitarimui. Europos Parlamentas ir Taryba (visų pirma kaip biudžeto institucijos), o taip pat ir Europos Komisija turėtų pripažinti ir remti EESRK pastangas.

1.16.

Siekdamas užtikrinti VPG matomumą, EESRK rekomenduoja parengti komunikacijos strategiją, taip pat numatyti galimybę naudotis tinklalapiais, IT platforma, skirta keistis informacija, ir socialiniais tinklais.

1.17.

Įgyvendinant būsimus susitarimus, visų pirma Vyriausybėms partnerėms, turėtų būti teikiama finansinė parama. EESRK mano, kad susitarimuose turėtų būti aiškiai numatytas įpareigojimas deramai finansuoti numatytas pilietinės visuomenės institucijas ir teikti joms politinę ir logistinę paramą, kuris taip pat būtų taikytinas vykdančioms Vyriausybėms partnerėms.

1.18.

EESRK mano, jog tai, kad jis dalyvauja VPG veikloje, yra neįkainojama, ir norėtų toliau dalyvauti visų VPG veikloje.

1.19.

Laikydamasis savo taisyklių, taikydamas savo darbo metodus ir bendradarbiaudamas su savo nariais, EESRK siūlo nustatyti struktūrinį ir gerai organizuotą VPG veikimo būdą, kuris padėtų nustatyti analogiškas institucijas šalyse partnerėse, rengti darbotvarkes ir posėdžius, teikti ataskaitas ES institucijoms ir pilietinei visuomenei, taip pat vykdyti atskaitomybės procedūras.

1.20.

Numatoma, jog EESRK dalyvavimo VPG veikloje išlaidos per artimiausius trejus metus padvigubės, o su LPS, dėl kurių šiuo metu deramasi, susijusios Komiteto išlaidos patrigubės. Todėl norėdamas dalyvauti VPG veikloje EESRK patirs finansinių ir su žmogiškaisiais ištekliais susijusių iššūkių. EESRK prašo biudžeto valdymo institucijų papildomo biudžeto, kuris atitiktų esamas Komisijos numatytas išlaidas vietos patarėjų grupių darbui remti, kad jos galėtų kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu atlikti joms patikėtą darbą.

1.21.

Steigiant VPG ir nustatant narių skaičių EESRK siūlo apsvarstyti šiuos kriterijus: bendrą ES išorės prekybos mastą per metus, ES investicijas į šalį (-is) partnerę (-es), susitarimo svarbą geopolitiniu ir strateginiu požiūriu ir atitinkamus darnumo aspektus.

1.22.

Kalbant apie ES, pažymėtina, jog VPG ataskaitas iš esmės teikia Europos Komisijai; būtų svarbu, kad ateityje pranešimus jos galėtų teikti ir Parlamentui bei Tarybai. EESRK rekomenduoja ES VPG, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), Europos Parlamentui ir ES valstybėms narėms reguliariai palaikyti struktūrinį dialogą. Be to, galėtų būti numatytas struktūrinis nuolatinio konsultavimosi su Europos Parlamentu mechanizmas.

2.   Bendrosios aplinkybės

2.1.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnio pirmos dalies antrą sakinį, Europos Parlamento Pirmininkas konsultavosi su EESRK dėl nuomonės dėl vietos patarėjų grupių veikimo (4) ir pažymėjo, kad „yra keletas aspektų, kuriuos reikia toliau nagrinėti ir aptarti, pavyzdžiui, [vietos patarėjų grupėms] reikalingi ištekliai, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti užduotis, būdai spręsti organizacines ir logistines problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria pilietinės visuomenės institucijos, taip pat gerinti [VPG] ir [PDV] komiteto sąveiką ir bet kokie kiti aspektai, kurie padėtų gerinti dabartinę padėtį“.

2.2.

Vietos patarėjų grupės – vienas svarbiausių laimėjimų, pasiektų į ES laisvosios prekybos susitarimus įtraukus skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi. VPG steigimo principai grindžiami ne tik ES prekybos politika, bet ir, žvelgiant iš platesnės perspektyvos, tvirta ES politine valia darnų vystymąsi įtraukti į visų krypčių politiką ir strategijas nuo tada, kai 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijoje darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“) buvo priimta deklaracija. Įgyvendinant 2015 m. Europos Komisijos priimtą strategiją „Prekyba visiems“toliau siekiama užtikrinti daugiau skaidrumo ir didesnę įtrauktį į ES prekybos politiką, be kita ko, palaikant intensyvesnį dialogą su pilietine visuomene.

2.3.

2018 m. vasario 26 d. Europos Komisija paskelbė neoficialų dokumentą (5), kuriame „siūlomas 15 konkrečių ir praktiškai įgyvendinamų veiksmų, kurių reikia imtis siekiant peržiūrėti PDV skyrius, rinkinys“, įskaitant, be kita ko, „[pasiūlymą išplėsti] materialinę vietos patarėjų grupių kompetencijos teikti konsultacijas sritį, kad dėl būsimų LPS jos galėtų konsultuoti viso susitarimo įgyvendinimo klausimais“. Neoficialiame dokumente teigiama, kad „[šis] požiūris pirmą kartą bus taikomas įgyvendinant ES ir Meksikos bei ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimus, o paskui taps įprasto Komisijos derybų metodo dalimi“.

2.4.

ES ir Meksikos bei ES ir Mercosur susitarimai yra asociacijos susitarimai, todėl jie taip pat yra grindžiami politiniu ir bendradarbiavimo ramsčiais, dėl kurių derėjosi EIVT. ES pasiūlė bendradarbiaujant su VPG ir pilietinės visuomenės forumais taikyti „įdėtinį“požiūrį, apimantį visą asociacijos susitarimą ir prekybos klausimų dalį. Savarankiškai sudarant LPS, pavyzdžiui, su Indonezija, Australija arba Naująja Zelandija, priešingai, būtų taikomas paprastesnis požiūris, apimantis visą LPS. Keičiantis informacija su Komisija buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nuostatų dėl pilietinės visuomenės projekto rengimo procesas bus neterminuotas, ir VPG galės nevaržomai teikti pasiūlymus visais svarbiais klausimais, taip pat tais, kurie nėra susiję su darniu vystymusi.

2.5.

EESRK jau priėmė keletą nuomonių (6) dėl Prekybos ir darnaus vystymosi, kuriose ragino stiprinti jo stebėsenos mechanizmą ir pateikė rekomendacijų dėl VPG veikimo tobulinimo. Savo nuomonėje „Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS)“EESRK konkrečiai rekomendavo suteikti VPG įgaliojimus stebėti visų kitų prekybos susitarimų dalių poveikį žmogaus, darbo ir aplinkos apsaugos teisėms, taip pat išplėsti įgaliojimų apimtį, kad jie apimtų ir vartotojų interesus, taip pat socialinį ir ekonominį poveikį. Be to, EESRK palankiai vertina tai, kad nuo šiol laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo ataskaita bus skelbiama kasmet.

2.6.

CARIFORUM ir ES ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) ir ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas, kurie įsigaliojo atitinkamai 2014 ir 2011 m., buvo pirmieji susitarimai, kuriais buvo numatyta galimybė steigti konsultavimosi su pilietine visuomene instituciją, kuriai būtų pavesta stebėti, kaip įgyvendinamas susitarimo PDV skyrius. Šio požiūrio buvo laikomasi sudarant visus vėlesnius ES susitarimus, be kita ko, su Centrine Amerika, Kolumbija, Peru ir Ekvadoru, Gruzija, Moldova, Ukraina ir Kanada. Šiandien veikia aštuonios VPG, kurių 27 nariai yra EESRK nariai; iki 2021 m. numatoma įsteigti dar penkias, o ateityje gali būti įsteigta dar daugiau, tačiau tai priklausys nuo to, kaip bus užbaigtos jau pradėtos derybos dėl naujų LPS, pavyzdžiui, su Australija ir Naująja Zelandija, arba dabartinių susitarimų peržiūros rezultatų.

2.7.

Pagal dabartinius susitarimus, VPG sudaromos sąlygos proporcingai atstovauti pilietinės visuomenės interesams pasitelkiant tris pogrupius, į kuriuos jos yra suskirstytos: darbdavių, profesinių sąjungų ir įvairių interesų grupių, įskaitant aplinkos apsaugos ir vartotojų organizacijas, taip pat kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. VPG nariai yra pagrindinių Europos ekonomikos ir socialinių reikalų organizacijų, taip pat aplinkos apsaugos, vartotojų, ūkininkų ir kitiems trečiojo sektoriaus interesams atstovaujančių organizacijų atstovai. EESRK yra nuolatinis VPG narys.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK pripažįsta, kad prekyba prisideda prie ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros platesne prasme, ir šiuo požiūriu pritaria, jog reikia didinti ES sudaromų prekybos susitarimų skaičių. Tačiau laisvosios prekybos susitarimams (LPS) taip pat skiriama daug dėmesio intensyviose diskusijose apie jų indėlį į socialinę plėtrą ir aplinkos apsaugą, jų pranašumus ir trūkumus, taip pat apie tai, kaip jie paskirstomi šalims ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams. Šiandien ES susiduria su didėjančiu poreikiu su pilietine visuomene palaikyti konstruktyvų dialogą LPS klausimais. Dabartiniai susitarimams skirti ES mechanizmai apima VPG, jungtinių konsultacinių komitetų pilietinės visuomenės platformas, pilietinės visuomenės forumus ir bendrus pilietinės visuomenės forumus. Dėl tokios sudėtingos konsultavimosi mechanizmų struktūros gana sunku paversti juos veiksmingomis ir gerai veikiančiomis struktūromis (7). Kiti keitimosi informacija su pilietine visuomene ES prekybos politikos klausimais mechanizmai apima viešas konsultacijas ir platformas, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės dialogą ir ES prekybos susitarimų ekspertų grupę (kurią ragino įsteigti Prekybos generalinis direktoratas).

3.2.

Lisabonos sutartimi sustiprintos ir patvirtintos EESRK, kaip organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujančios institucijos, funkcijos ir sudėtis. Bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, EESRK buvo įsteigtas tam, kad Europos lygmeniu skatintų dalyvaujamąją demokratiją ir pilietinį dialogą. Iš institucinės perspektyvos ES pilietinės visuomenės požiūrį į ES prekybos politiką EESRK išdėsto rengdamas nuomones, šis požiūris atskleidžiamas ir kitomis priemonėmis. Atsižvelgdamas į savo įgaliojimus, EESRK prašo, kad su juo būtų konsultuojamasi vedant derybas dėl ES asociacijos, ekonominės partnerystės ir laisvosios prekybos susitarimų.

3.3.

EESRK, nuolatinis VPG narys, kuris visoms veikiančioms VPG teikia sekretoriato paslaugas, turi daug pirminės informacijos apie pilietinės visuomenės stebėsenos naudą ir poveikį PDV skyrių įgyvendinimui. Išplečiant VPG kompetenciją, kad ji apimtų ir kitus susitarimų skyrius, bus mutatis mutandis taikoma patirtis, įgyta dalyvaujant veikiančių VPG veikloje. Be to, EESRK mano, kad svarbu toliau svarstyti šį klausimą, ir nori teikti rekomendacijų dėl VPG aktualumo, veiksmingumo ir efektyvumo, sudėties, darbo metodų ir įgaliojimų trukmės, taip pat administracinių ir biudžeto aspektų.

VPG aktualumas

3.4.

EESRK pritaria darnaus vystymosi sąvokai, apimančiai tris tarpusavyje susijusius ir vienas kitą papildančius aspektus: ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos. Akivaizdu, kad tarptautinę prekybą galima vykdyti tik atsižvelgiant į darnų vystymąsi, aplinkos apsaugą, socialinę darbuotojų apsaugą, taip pat piliečių ir vartotojų teises. Susitarimai turi apimti nuostatas, kuriomis siekiama sudaryti vienodas su visais šiais aspektais susijusias sąlygas ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

3.5.

Apskritai, dalyvaujant pilietinės visuomenės atstovams pasiekta geresnių rezultatų – padidintas teigiamas prekybos susitarimų ekonominis ir socialinis poveikis bei poveikis aplinkai. Su šių atstovų dalyvavimu vykdant ES LPS stebėseną susijusi pridėtinė vertė yra itin svarbi, kaip matyti iš Korėjos atveju padarytos konkrečios pažangos (8). Svarbu prisiminti, kad institucijų dialogas su pilietine visuomene yra skiriamasis ES gyvavimo ir darbo kultūros požymis, tačiau turime pripažinti, jog mūsų partneriai šiai minčiai ne visada visiškai pritaria. EESRK nuomone, VPG ir toliau turėtų atlikti patariamąjį, konsultacinį, atsakingą ir nepriklausomą vaidmenį vykdant ES susitarimų stebėseną ir atliekant jų vertinimą. Pilietinės visuomenės dalyvavimas taip pat yra itin svarbus strateginei šių susitarimų reikšmei, kuri šiais laikais nėra susijusi vien su prekybos teikiamais pranašumais.

3.6.

Vienas pagrindinių laimėjimų, pasiektų dėl suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo pasitelkiant tam tikras struktūras, pavyzdžiui, VPG, yra su pilietinės visuomenės dalyvavimu susijusių procesų stiprinimas ir įgaliojimų suteikimas pilietinės visuomenės organizacijoms, kurias jų valdžios institucijos menkai pripažįsta arba kurių jos visai nepripažįsta. Tai visų pirma pasakytina apie šalis partneres, kuriose pilietinės visuomenės vaidmuo suvokiamas kitaip nei Europos Sąjungoje ir kurių konsultavimosi su pilietine visuomene metodai nėra pakankamai pažangūs. Įsteigus VPG, visų pirma tais atvejais, kai prekybos partnerė yra besivystanti šalis, ne kartą buvo suteikta galimybė suteikti suinteresuotiesiems subjektams, turintiems labai svarbios praktinės patirties, įgaliojimų, taip pat taikyti principą „iš apačios į viršų“ir problemų sprendimo metodus pasitelkiant dialogą, bendradarbiavimą ir gebėjimų stiprinimą (9).

3.7.

Pilietinės visuomenės organizacijų taikomas bendradarbiavimu grindžiamas požiūris atitinkamos krypties politikai gali būti svarbi parama, padedanti užtikrinti naujovišką, veiksmingą ir sėkmingą LPS sąlygų įgyvendinimo stebėseną, net tuo atveju, kai nėra įgyvendinamų nuostatų. Šiuo atveju pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo plėtojant prekybą yra remti pragmatišką ir lankstų požiūrį į darnų vystymąsi, kuris būtų pritaikytas konkrečioms šalių, kuriose bus steigiamos VPG, sąlygoms. Bendram VPG darbui, organizuojamam šiomis aplinkybėmis, kai šalys partnerės bendradarbiauja su ES, gali tekti svarbus vaidmuo ir nustatant problemas, ir siūlant šioms problemoms spręsti skirtas viešosios politikos priemones.

3.8.

VPG ypatingą dėmesį turėtų skirti, be kita ko, tam, kad šalys laikytųsi pagrindinių darbo standartų ir pagrindinių TDO konvencijų, taip pat daugiašalių aplinkos susitarimų ir juos ratifikuotų. Ypatingą dėmesį jos taip pat turėtų skirti pastangoms įgyvendinti itin svarbią konkrečią teisėkūrą, pavyzdžiui, dėl asociacijų laisvės, kolektyvinių derybų, socialinio dialogo, socialinės apsaugos, sveikatos ir saugos, taip pat darbo inspekcijos, ir užtikrinti jos vykdymą.

3.9.

Pilietinei visuomenei dalyvaujant VPG padedama išsaugoti ir pagerinti vartotojų apsaugą, atsižvelgti į poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai siekiama tvarumo tikslų, taip pat nagrinėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms sudaromas galimybes. VPG taip pat gali patikrinti, ar nėra patiriama neigiamų socialinių padarinių, susijusių su lygiomis moterų ir vyrų galimybėmis, neįgaliųjų ir mažumų teisėmis, taip pat vienodomis galimybėmis naudotis visuotinės svarbos paslaugomis. Vartotojų organizacijos išreiškė paramą ES laisvosios prekybos susitarimams ir prašė, kad liberalizavus rinkas ir toliau būtų užtikrinama vartotojų apsauga. Vartotojai siūlė į būsimus ES susitarimus įtraukti skyrių dėl vartotojų. Išplėtus VPG stebėsenos taikymo sritį vartotojų asociacijoms būtų suteikta galimybė atidžiau stebėti, kaip įgyvendinamas specialus skyrius dėl vartotojų.

3.10.

VPG galėtų padėti įgyvendinimo klausimus suskirstyti pagal svarbą. Kaip matyti iš Europos Komisijos prekybos ir investicijų kliūčių ataskaitos, įvairių formų protekcionizmas vis didėja, o tai turi neigiamos įtakos ES suinteresuotiesiems subjektams. Jei bus pastebėta nuostatų pažeidimų arba neoptimalaus įgyvendinimo atvejų, ekonominės veiklos vykdytojai, dalyvaudami VPG veikloje, galės pasinaudoti papildoma galimybe didinti informuotumą apie vietos problemas, o VPG galės įspėti apie galimas naudojimosi LPS numatytų tarifų lengvatomis rodiklių ir kliūčių prekybai, nurodytų Patekimo į rinką duomenų bazėje, sąsajas. Kaip nurodyta neseniai paskelbtoje ataskaitoje (10), nesinaudojimo LPS numatytais lengvatiniais tarifais lygis gali būti aukštas, tačiau tai gali būti sunku nustatyti, visų pirma mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių atveju. Be to, EESRK nori dar kartą pabrėžti esminį ryšį tarp ekonominio aspekto bei tarifų įgyvendinimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo bei jų apsaugos.

VPG kompetencijos išplėtimas

3.11.

Atsižvelgdamas į minėtą pilietinės visuomenės dalyvavimo naudą, EESRK tikisi, kad išplėtus VPG stebėsenos kompetenciją, kad ji apimtų visą susitarimą ir visus susitarimo aspektus, taip pat nesusijusius su darniu vystymusi, bet skiriant ypatingą dėmesį šiems aspektams, galėtų būti papildomos Europos Komisijos pastangos skatinti geriau įgyvendinti ES LPS. Tikimasi, kad VPG darys teigiamą poveikį didinant platesnės pilietinės visuomenės informuotumą apie laisvosios, taisyklėmis grindžiamos, tvarios ir įtraukios prekybos pranašumus ir kartu šalins esamus trūkumus. LPS įgyvendinimo stebėsena yra itin svarbi siekiant parodyti tiek su šiais susitarimais susijusią naudą įmonėms, darbuotojams, vartotojams ir apskritai piliečiams, tiek ir jų neigiamą poveikį. Be to, šios grupės gali teikti faktinę informaciją ir padėti suformuoti objektyvų požiūrį į prekybos susitarimus.

3.12.

Išplėtus kompetenciją, kad ji apimtų į susitarimą įtrauktus verslo aspektus, šalims partnerėms veikiausiai būtų lengviau pritarti pilietinės visuomenės stebėsenai ir spartinti VPG steigimo procesą (11). Dėl atitinkamos savo sudėties, darbo metodų ir pan., VPG turi gebėti tinkamai spręsti įvairias su visais LPS skyriais susijusias problemas ir bendradarbiauti su atitinkamais pilietinės visuomenės atstovais. EESRK mano, jog išplečiant stebėsenos taikymo sritį, kad ji apimtų visą susitarimą, reikės nustatyti prioritetus, kad pastangos būtų dedamos ten, kur jų labiausiai reikia, užtikrinant, kad pagal VPG darbo programą ir toliau būtų proporcingai atstovaujama visiems interesams.

3.13.

Tačiau EESRK apgailestauja, kad išplėtus kompetenciją nebuvo toliau stiprinamas stebėsenos mechanizmas, atsižvelgiant į veiksmingą PDV skyriuose numatytų įsipareigojimų vykdymą, kuris yra ypač svarbus EESRK, ir į svarbų VPG vaidmenį užtikrinant, kad būtų nustatomi ir veiksmingai sprendžiami PDV įsipareigojimų pažeidimai.

4.   Konkrečios spręstinos problemos

Šalių partnerių VPG

4.1.

Ypač svarbu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis vadovaujantis abipusės pagarbos ir supratimo principais. Kai kurios Vyriausybės labai nenori derėtis dėl PDV skyriaus ir steigti pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmo. Daugelyje šalių pilietinės visuomenės dalyvavimas stebint, kaip įgyvendinamas PDV skyrius, dažnai organizuojamas pagal skirtingas sistemas, palyginti su ES. Pavyzdžiui, Kanada steigia dvi VPG – aplinkos ir darbo. VPG steigimo procesas yra laipsniškas, jį vykdant ES turi stengtis padėti institucijai partnerei įtraukti pilietinę visuomenę. EESRK nuomone, kartu su šalimi partnere steigiamos VPG yra itin svarbios. Ateityje sudarant visus susitarimus, užuot steigus atskiras VPG kiekvienai šaliai, EESRK ragina steigti tokią VPG, kuri būtų bendra pilietinės visuomenės ir šalių partnerių institucija (12). Tačiau tais atvejais, kai jau taikomi kiti mechanizmai, kuriuos naudojant išreiškiama pilietinės visuomenės nuomonė, pavyzdžiui, ES ir Čilės asociacijos susitarimo atveju, būtų labai svarbu juos išsaugoti, nes pasitikėjimo kūrimas ir tinkamų darbo sąlygų sudarymas užtrunka ne vienerius metus.

4.2.

Esminiai trūkumai – kai kurie jų nurodyti ankstesnėse EESRK nuomonėse – pavyzdžiui, neproporcinga narystė, didelis vėlavimas, nepakankama politinė ir finansinė Vyriausybių partnerių parama, taip pat reprezentatyviausių organizacijų atskirtis konkrečioje šalyje tebėra akivaizdžios kliūtys siekiant steigti tinkamą instituciją partnerę. Pasirinkus nacionalines organizacijas, o ne esamas reprezentatyvias ir darnias regionines pilietinės visuomenės struktūras (Centrinės Amerikos ir Mercosur atvejis) daromas neigiamas poveikis pilietinės visuomenės gebėjimui veikti kartu regioniniu lygmeniu ir pačiai regioninei sanglaudai.

4.3.

ES turi diplomatiškai, bet ryžtingai įtikinti šalis partneres, kad reikia laikytis susitarimo steigti darnias ir reprezentatyvias VPG; šiuo tikslu reikėtų koordinuoti Komisijos, EIVT, Europos Parlamento ir įvairių jo struktūrinių padalinių, taip pat EESRK veiklą.

Sudėtis ir gebėjimas atstovauti

4.4.

VPG yra svarbios, be kita ko, dėl savo sudėties ir ypač dėl gebėjimo atstovauti ir narių kompetencijos – tai yra vieni svarbiausių aspektų, kurie turi būti išsaugoti ateityje ir toliau skatinami trečiosiose šalyse. Tai turi būti užtikrinta atrankos proceso metu. EESRK tikisi, kad su juo bus konsultuojamasi dėl atrankos proceso tobulinimo. Turėtų būti užtikrinama, kad VPG galėtų proporcingai atstovauti pilietinės visuomenės interesams. Siekiama užtikrinti, kad vykstant diskusijai arba rengiant darbotvarkę kuris nors vienas suinteresuotasis subjektas ar suinteresuotųjų subjektų pogrupis neužgožtų kitų suinteresuotųjų subjektų ar suinteresuotųjų subjektų pogrupių, – į diskusiją ir darbotvarkę turėtų būti įtraukiami visų pogrupių pasiūlyti klausimai.

Su veiksmingumu ir efektyvumu susiję ir (arba) logistiniai ir organizaciniai uždaviniai

4.5.

Ribotas narių skaičius (paprastai vieną pogrupį sudaro ne daugiau kaip šeši nariai) ir jų veikimo būdas padeda užtikrinti VPG veiklos veiksmingumą ir efektyvumą. EESRK rekomenduoja VPG atstovams ES lygmeniu susitikti ne rečiau kaip du kartus per metus ir būsimuose susitarimuose būtų oficialiai įtvirtinta nuostata du kartus per metus rengti VPG posėdžius (dėl logistinių ir su biudžetu susijusių priežasčių vienas iš posėdžių turi būti tiesioginis, o antrasis galėtų būti rengiamas pasinaudojant vaizdo konferencijų galimybėmis). EESRK primygtinai ragina derybininkus pasimokyti iš patirties, susijusios su kitais laisvosios prekybos susitarimais, pagal kuriuos buvo įsteigtos kiekvienos šalies VPG susitarimuose nenumatant jokios pripažintos bendro dialogo galimybės. Įrodyti akivaizdūs šio modelio apribojimai. EESRK ragina sudarytų susitarimų šalis dabartiniuose susitarimuose oficialiai pripažinti VPG posėdžius. Rengiant VPG posėdžius pilietinės visuomenės organizacijoms, reguliariai vykdančioms atitinkamą vidaus stebėsenos veiklą, sudaromos sąlygos keistis nuomonėmis įgyvendinimo klausimais. Nustačius siektinus tikslus ir parengus bendrą darbo programą VPG nariams sudaromos sąlygos įvertinti padarytą pažangą, rengti bendras rekomendacijas ir teikti ataskaitas institucijoms ir plačiajai pilietinei visuomenei, užtikrinant skaidrumą, atskaitingumą ir tęstinumą.

4.6.

Geriau koordinuojant VPG veiklą bus užtikrinama geresnės kokybės pilietinės visuomenės vykdoma stebėsena. Atsižvelgdamas į tai, kad kiekviena VPG turi sukaupusi nemažai žinių, EESRK rekomenduoja kasmet Briuselyje ES lygmeniu rengti konferenciją, kurioje dalyvautų visi VPG nariai ir būtų galima tarpusavyje dalytis atitinkamų VPG patirtimi.

4.7.

Būsimų VPG sudėtis turėtų atitikti įvairias temas, kurios bus įtrauktos į darbo programą. Todėl šių grupių veikloje turėtų dalyvauti organizacijos, turinčios techninės praktinės patirties, susijusios su visais prekybos susitarimų aspektais ir ginamais tiesioginiais interesais. Kad vykdydamos stebėseną VPG galėtų tinkamai apimti visus LPS aspektus, vidaus lygmeniu jos turi turėti atitinkamos praktinės patirties, be to, jos turi gebėti didinti dalyvių skaičių ir konsultuotis su išorės suinteresuotaisiais subjektais. VPG taip pat turėtų turėti galimybę kasmet rengti klausymą. Siekiant išplėsti dialogą už Briuselio ribų ir pasiekti platesnę auditoriją nepaisant dabartinių sąlygų, pagal kurias Briuselyje įsteigtoms organizacijoms suteikiama išskirtinė teisė, bus naudinga bendradarbiauti su nacionalinėmis pilietinei visuomenei atstovaujančiomis institucijomis, t. y. nacionalinėmis analogiškomis EESRK institucijomis.

4.8.

Pagal tą patį susitarimą steigiant kelias institucijas ES prekybos partneriams kyla painiavos (13), o trečiosioms šalims ir EESRK užkraunama našta. Nebūtina ir neveiksminga du kartus minėti atstovavimą pilietinei visuomenei, t. y. visame asociacijos susitarime ir skyriuje dėl prekybos ir darnaus vystymosi. Pavyzdžiui, pagal asociacijos susitarimus su Moldova, Gruzija ir Ukraina įsteigiamos dvi skirtingos institucijos: pagal susitarimo politinį ramstį įsteigiama pilietinės visuomenės platforma, tinkama visiems į susitarimą įtrauktiems klausimams nagrinėti, o pagal susitarimo prekybos politikos ramstį įsteigiama VPG. EESRK ragina ES sukurti bendrus konsultacinius mechanizmus, kurie būtų tinkami visiems būsimų asociacijos susitarimų, pirmiausia susitarimų su Čile ir Meksika, dėl kurių buvo iš naujo deramasi, ir būsimo susitarimo su Mercosur, ramsčiams.

4.9.

Pastebėta, kad dėl kai kurių nuostatų pažeidimų, apie kuriuos anksčiau pranešė VPG, nebuvo skubiai imamasi priemonių. Turėtų būti sukurtas ataskaitų teikimo mechanizmas, kurį taikant pilietinės visuomenės organizacijos, dalyvaudamos būsimų VPG veikloje, galėtų pranešti apie problemas, susijusias su įgyvendinimu, arba pateikti pasiūlymų, kaip gerinti padėtį. Be to, EESRK rekomenduoja suteikti VPG pirmininkams teisę pristatyti savo grupių pozicijas Prekybos ir PDV komitetams ir įpareigoti juos per pagrįstą laikotarpį reaguoti į VPG keliamus klausimus ir teikiamas rekomendacijas. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą ateityje įgyvendinant PDV skyrius sukurti struktūrinį, skaidrų ir apibrėžtos trukmės skundų nagrinėjimo mechanizmą. Toks įsipareigojimas taip pat turėtų turėti įtakos būsimam požiūriui.

Didesnis skaidrumas ir komunikacijos strategija

4.10.

Prieš įsteigiant pilietinės visuomenės institucijas, EESRK labai stengiasi imtis veiksmų, kad VPG ir (arba) konsultaciniai komitetai būtų įsteigti gerokai prieš tai, kai bus įgyvendinamas susitarimas. Visų pirma tai taikytina Centrinei Amerikai, Kanadai, Japonijai, Čilei, Mercosur šalims arba Ukrainai, kur EESRK nariai susisiekė su organizacijomis ir Vyriausybėmis partnerėmis siekdami padidinti jų informuotumą apie būtinybę pasirengti bendram mūsų darbui ateityje. Europos Parlamentas, Prekybos generalinis direktoratas ir EIVT turėtų remti EESRK pastangas, kad jis galėtų teikti šalių partnerių pilietinės visuomenės organizacijoms informaciją apie būtinybę steigti šias pilietinės visuomenės institucijas ir užtikrinti, kad jos galėtų veikti kuo greičiau po to, kai įsigalios susitarimas.

4.11.

Jas įsteigus, EESRK, siekdamas užtikrinti VPG matomumą, rekomenduoja vykdyti komunikacijos kampaniją ir nuolat atnaujinti jai skirtą tinklalapį, kuriame pateikiami posėdžių dokumentai, įskaitant darbotvarkes ir protokolus. Šiuo tikslu galėtų būti sukurta IT platforma, kuri padėtų Europos Sąjungos ir šalių partnerių VPG keistis informacija. Be to, reikėtų naudotis socialiniais tinklais.

Reikalingi ištekliai

4.12.

EESRK ir Europos Komisija iki šiol teikė finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad padėtų VPG veikti. 2018 m. Komisija trejiems metams numatė 3 mln. EUR biudžetą. Išorės rangovas bus atsakingas už logistinį VPG posėdžių organizavimą.

4.13.

Įgyvendinant būsimus susitarimus, visų pirma Vyriausybėms partnerėms, turėtų būti teikiama didesnė finansinė parama. ES institucijos šį klausimą turėtų nuolat pateikti šalių partnerių Vyriausybėms ir kartu ieškoti ilgalaikių tvarių sprendimų. EESRK mano, kad susitarimuose turėtų būti aiškiai numatytas įpareigojimas deramai finansuoti numatytas pilietinės visuomenės institucijas ir teikti joms politinę ir logistinę paramą, kuris taip pat būtų taikytinas Vyriausybėms partnerėms.

5.   EESRK ir VPG

5.1.

Europos Komisijos prašymu, EESRK remia VPG bendradarbiaudamas su savo nariais ir sekretoriatu. EESRK mano, jog tai, kad jis dalyvauja VPG veikloje, yra naudinga, ir norėtų toliau dalyvauti visų VPG veikloje. EESRK rekomenduoja VPG narius rinkti penkerių metų kadencijai, siekiant užtikrinti stabilumą ir tęstinumą. Tačiau pirmininko pareigas einantys nariai turėtų keistis kas 2,5 metų.

5.2.

EESRK siūlo nustatyti struktūrinį ir gerai organizuotą VPG veikimo būdą, kuris padėtų nustatyti analogiškas institucijas šalyse partnerėse, rengti darbotvarkes ir posėdžius, teikti ataskaitas ES institucijoms ir pilietinei visuomenei, taip pat užtikrinti atskaitomybę. Dėl šių priežasčių EESRK yra tinkamiausia institucija pirmininkauti VPG ir todėl siūlo būsimuose LPS įtraukti nuostatas dėl EESRK pirmininkavimo Europos vietos patarėjų grupei.

5.3.

Numatoma, jog EESRK dalyvavimo VPG veikloje išlaidos per artimiausius trejus metus padvigubės, o su LPS, dėl kurių šiuo metu deramasi, susijusios Komiteto išlaidos patrigubės. Tikimasi, kad VPG veikloje turės dalyvauti dar maždaug 50 EESRK narių.

5.4.

Todėl norėdamas dalyvauti VPG veikloje EESRK patirs finansinių ir su žmogiškaisiais ištekliais susijusių iššūkių. Nustatyta, kad, turint omenyje visas šiuo metu veikiančias ir būsimas VPG, metinės išlaidos galėtų siekti 24 % dabartinio Išorės santykių skyriaus nariams skirto biudžeto.

5.5.

Kalbant apie žmogiškuosius išteklius, pažymėtina, kad Išorės santykių skyriaus sekretoriatą taip pat reikės sustiprinti ir padidinti komandiruotėms skirtą biudžetą. Pagal EESRK ir Europos Komisijos (Prekybos GD) susitarimą, EESRK Išorės santykių skyrius (REX) įsteigtoms ES VPG teikia sekretoriato paslaugas ir palaiko ryšius su šalių partnerių VPG su metiniais bendrais susitikimais ir bendradarbiavimu tarp sesijų susijusiais klausimais.

5.6.

EESRK norėtų atkreipti ypatingą dėmesį į EESRK pareigūnų atliekamą sekretoriato darbą, palengvinantį VPG darbą srityse, kurios nėra susijusios vien tik su organizaciniais klausimais. VPG naudojasi didele EESRK darbuotojų patirtimi, įgyta remiant Europos Sąjungoje ir kartu su trečiosiomis šalimis arba regionais vykdomas pilietinės visuomenės konsultacijas (REX sekretoriatas šiuo metu administruoja 17 bendrų su trečiosiomis šalimis įsteigtų institucijų). Sekretoriatas: — savo darbą atliekantiems nariams teikia konsultacijas politikos klausimais, — padeda VPG pirmininkams rengti posėdžių darbotvarkes ir rašo posėdžių protokolus, — pataria, kuriuos pranešėjus, ekspertus ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovus būtų galima pakviesti, — rengia posėdžių dokumentus ir sudaro sąlygas nuolat teikti informaciją VPG nariams aktualiomis temomis, — naudojasi savo kontaktų kitose ES institucijose ir tarptautinėse organizacijose tinklu, kad VPG ir toms institucijoms būtų lengviau keistis informacija. Tačiau šiai užduočiai atlikti reikia vis daugiau pastangų ekonominiu ir žmogiškųjų išteklių požiūriu.

5.7.

EESRK yra dėkingas Europos Parlamentui, kuris paprašė 2017 ir 2018 m. padidinti nariams ir darbuotojams skirtą biudžetą, ir tikisi, kad ši parama bus teikiama ir ateityje. EESRK prašo biudžeto valdymo institucijų papildomo biudžeto, kuris atitiktų esamas Komisijos numatytas išlaidas vietos patarėjų grupių darbui remti, kad jos galėtų kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu atlikti joms patikėtą darbą.

5.8.

Dėl ribotų išteklių, steigiant įprastą VPG, jos veikloje gali dalyvauti tik trys nariai, o išimtiniais atvejais – šeši nariai, pavyzdžiui: — jei VPG yra įsteigta šalyje ir (arba) teritorijoje, kurioje bendras ES prekybos mastas siekia daugiau kaip 100 mlrd. EUR per metus, — jei ES investicijos viršija 100 mlrd. EUR, — jei ta šalis ir (arba) teritorija geopolitiniu ir strateginiu požiūriu yra labai svarbi — arba jei tvarumo aspektai yra ypač svarbūs. Priimant sprendimą, ar steigti VPG, galėtų būti atsižvelgiama į panašius kriterijus. ES yra sudariusi prekybos susitarimus su 69 pasaulio šalimis ir regionais. Ne visi jie pageidauja, kad būtų steigiamos VPG.

EESRK ir ES institucijos

5.9.

VPG vaidmuo Europos Sąjungos ir šalių partnerių atžvilgiu yra skirtingas. Kalbant apie ES, pažymėtina, jog VPG ataskaitas iš esmės teikia Europos Komisijai; būtų svarbu, kad ateityje ataskaitas jos galėtų teikti ir Parlamentui bei Tarybai. Pažymėtina, kad ataskaitos Europos Parlamentui šiuo metu teikiamos ad hoc ir neoficialiai Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) arba vienos iš EP delegacijų dėl ryšių su trečiosiomis šalimis prašymu. Galėtų būti numatytas labiau struktūrinio pobūdžio nuolatinio konsultavimosi mechanizmas.

---

(1)  EESRK nuomonė „Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS)“(OL C 227, 2018 6 28, p. 27).

(2)  EESRK nuomonė „ES ir Mercosur asociacijos susitarimas“, 6 punktas (OL C 283, 2018 8 10, p. 9).

(3)  EESRK nuomonė „Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS)“(OL C 227, 2018 6 28, p. 27).

(4)  2018 m. spalio 11 d. Europos Parlamento Pirmininko Antonio Tajanio raštas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Pirmininkui Lucai Jahieriui.

(5)  Komisijos tarnybų neoficialiame dokumente „Grįžtamoji informacija ir tolesni veiksmai, kuriais siekiama gerinti į ES laisvosios prekybos susitarimus įtrauktų skyrių dėl prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą“apžvelgtos diskusijos, kurias rengiant buvo konsultuojamasi su ES valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir pilietine visuomene http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/february/tradoc_156618.pdf.

(6)  EESRK nuomonė „Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS)“(OL C 227, 2018 6 28, p. 27), EESRK nuomonė „ES ir Mercosur šalių asociacijos susitarimas“(OL C 283, 2018 8 10, p. 9), EESRK nuomonė „ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas. Prekybai ir darniam vystymuisi skirtas skyrius“(OL C 81, 2018 3 2, p. 201).

(7)  Šis klausimas išsamiau nagrinėjamas 4.8 punkte.

(8)  Žr. 2018 m. Prekybos generalinio direktorato surengtas oficialias konsultacijas su Korėjos Vyriausybe dėl profesinių sąjungų teisių padėties Korėjoje, taip pat dėl to, kad Korėja neratifikavo tam tikrų TDO konvencijų, kurias ratifikuoti ne kartą reikalavo ES VPG Korėjos klausimais.

(9)  Damien Raess, p. 13.

(10)  Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos ir Švedijos nacionalinės prekybos tarybos ataskaita.

(11)  Pavyzdžiui, 2018 m. aptarti Korėjos LPS įgyvendinimo klausimai apima TDO konvencijų ratifikavimą ir įgyvendinimą, jautienos eksportą į Korėją, intelektinės nuosavybės teisių turėtojams skirto atlygio nustatymą, reglamentavimo sistemą, elektronikos gaminių, automobilių ir įrengimų patekimą į rinką ir muitinės procedūrų gerinimą. Kitų LPS įgyvendinimo klausimai, be abejonės, apims kitus aspektus.

(12)  EESRK nuomonė „ES ir Mercosur šalių asociacijos susitarimas“(OL C 283, 2018 8 10, p. 9).

(13)  EESRK nuomonė „Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS)“(OL C 227, 2018 6 28, p. 27).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl galutinės valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo PVM sistemos veikimui skirtų išsamių techninių priemonių nustatymo

(COM(2018) 329 final – 2018/0164 (CNS))

(2019/C 159/05)

Pranešėjas Krister ANDERSSON

Bendrapranešėjis Giuseppe GUERINI

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 7 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 12 20
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 1 24
Plenarinė sesija Nr.	540
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	163/0/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pakeisti prieš daugiau kaip 25 metus įdiegtą pereinamojo laikotarpio valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo PVM sistemą, kuri tebegalioja. Siekis pakeisti pereinamojo laikotarpio tvarką – itin svarbus žingsnis siekiant užbaigti perėjimą prie galutinės apmokestinimo paskirties šalyje principu grindžiamos PVM sistemos, skirtos įmonių tarpusavio prekybai prekėmis apmokestinti, be to, tai yra svarbus laimėjimas, kuriuo įrodoma, kad ES vidaus rinka nuolat stiprinama.

1.2.

EESRK dar kartą primygtinai ragina (1) Komisiją išnagrinėti, kaip kuo greičiau įgyvendinti bendrą sistemą tiek paslaugoms, tiek prekėms, taip sumažinant numatomas problemas, kurių gali atsirasti dėl dviejų skirtingų sistemų, taikomų prekėms ir paslaugoms, buvimo. Tačiau Komisija ne kartą pasisakė už laipsnišką dviejų etapų perėjimą prie naujos tvarkos, kurios pirmas etapas apimtų prekes, o vėlesnis antras etapas – paslaugas.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad svarbu tęsti darbą, susijusį su antruoju etapu, nes vienodų PVM sąlygų taikymas prekėms ir paslaugoms padėtų skatinti augimą ir veiksmingiau kovoti su sukčiavimu.

1.4.

EESRK pabrėžia, kad nors Komisijos pasiūlymas yra išsamus ir gerai parengtas, dar yra keletas neišspręstų klausimų. Siūlomai sistemai iš tiesų būtų naudinga, jei būtų nustatytos aiškios nuostatos arba būtų aiškiau nustatytos taisyklės dėl blogų skolų ir grąžinamųjų išmokų valdymo pagal vieno langelio principo sistemą. Be to, galėtų būti pateikta ir išnagrinėta papildomų apibrėžčių, susijusių su sąvokomis „prekyvietė“ ir „platformos“.

1.5.

EESRK nurodo, kad siūloma sistema paskatins grynųjų pinigų srautų poveikį tarpvalstybiniam B2B prekių tiekimui, dėl kurio pardavėjas gaus su pinigų srautu susijusių pajamų, o pirkėjas patirs su pinigų srautu susijusių išlaidų. Tačiau apskritai kapitalo sąnaudos bus didesnės, nes PVM susigrąžinti skirtas laikas visada bus ilgesnis už laiką, kurį pardavėjas disponuos PVM lėšomis. Be to, taikant vieno langelio principo sistemą, bus nustatytas diferencijuotas mokestinis laikotarpis atsižvelgiant į valstybių narių ataskaitinius laikotarpius, mokėjimo vietos mokesčių administratoriui terminą ir tai, kaip veiksmingai mokesčių administratorius pirkėjo šaliai grąžina PVM.

1.6.

EESRK ragina toliau nagrinėti šiuos aspektus siekiant išvengti neigiamo poveikio bendrajai rinkai ir užtikrinti rengiamos naujosios PVM sistemos tikrumą ir nuspėjamumą tokiu būdu sumažinant reikalavimų laikymosi sąnaudas ir administracinę naštą.

1.7.

EESRK ragina nustatyti aiškius kriterijus, susijusius su sąvoka „patvirtintas apmokestinamasis asmuo“, kurie turi būti įgyvendinti valstybėse narėse, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas gauti patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą. Siekiant įgyvendinti šia nauja apmokestinimu paskirties šalyje grindžiama sistema siekiamą tikslą, būtų naudinga suderinti laikotarpį, per kurį valstybės narės turi išnagrinėti paraišką dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens statuso suteikimo. Valstybės narės turėtų skubiai išnagrinėti paraišką dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens statuso suteikimo, siekdamos sudaryti įmonėms sąlygas toliau veikti be nereikalingų trukdžių, delsimo ir dėl netikrumo atsirandančios administracinės naštos. Be to, Europos Komisija turėtų atidžiai stebėti, kaip naudojamasi patvirtinto apmokestinamojo asmens statusu, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo ir nepakankamai vienodo reglamentavimo, visų pirma pirmaisiais šios sistemos taikymo mėnesiais.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad vieno langelio principo veikimas yra itin svarbus siekiant įgyvendinti naują apmokestinimu paskirties šalyje grindžiamą sistemą. Be iki galo sukurtos vieno langelio principo sistemos, grindžiamos buveinės šalies auditais, be keičiamo masto paprastinimo ir galimybės kompensuoti patirtą pirkimo PVM iš visų valstybių narių, be bet kurios paskirties šalies principu grindžiamos sistemos gerokai padidėtų administracinė našta, visų pirma MVĮ.

1.9.

EESRK yra susirūpinęs, kad šis pasiūlymas gali pasirodyti pernelyg didelė kliūtis MVĮ ir startuoliams. EESRK mano, kad atvirkštinio apmokestinimo sistema turėtų būti taikoma visam tarpvalstybiniam įmonių tarpusavio prekių tiekimui, kol bus visiškai įgyvendinta galutinė sistema ir laiku susigrąžinamas PVM.

1.10.

EESRK rekomenduoja tinkamai investuoti į IT išteklius, t. y. aparatinę ir programinę įrangą, siekiant tinkamai kurti tvirtą ir patikimą vieno langelio principo sistemą, kurią taikant būtų galima veiksmingai valdyti nemažai aktualios informacijos, užtikrinant, kad sistema veiktų sparčiai ir saugiai, nes tai būtų naudinga ir Europos įmonėms, ir fiskalinio administravimo institucijoms. Tokios investicijos yra strateginės – investuojama norint išvengti neigiamų padarinių pereinamuoju laikotarpiu, kai nuo senosios sistemos pereinama prie naujosios, nes dėl to bus patiriama nemažai pritaikymo išlaidų, kurias reikėtų kuo labiau sumažinti pasitelkiant tinkamas skaitmeninimo priemones.

1.11.

EESRK pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad dėl siūlomos sistemos neatsirastų naujų rūšių sukčiavimo atvejų ir su PVM surinkimu susijusių nuostolių, valstybėms narėms reikia toliau bendradarbiauti siekiant kovoti su sukčiavimu ir nuolat nagrinėti šį klausimą. Apmokestinus tarpvalstybinius įmonių tarpusavio sandorius sistemoje padidės bendra PVM suma. Dėl to gali padaugėti kitų rūšių sukčiavimo ir informacijos nutekėjimo atvejų ir padidėti su PVM surinkimu susijusių nuostolių tikimybė. Apmokestinamasis asmuo valstybėje narėje, kurioje yra didelė PVM nepriemoka, bus kaip valstybių narių, kuriose PVM nepriemoka yra mažesnė, mokesčių surinkėjas.

1.12.

EESRK rekomenduoja nacionalinėms mokesčių ir vykdymo užtikrinimo institucijoms glaudžiau bendradarbiauti, kad naujoji apmokestinimu paskirties šalyje grindžiama PVM sistema būtų veiksmingesnė tiek efektyvios kovos su sukčiavimu, tiek patikimumo Europos įmonėms požiūriu. Toks bendradarbiavimas turėtų, be kitų dalykų, apimti automatizuotą keitimąsi informacija ir duomenimis, taip pat periodines ataskaitas ir naujos sistemos veikimo analizę, visų pirma pirmaisiais įgyvendinimo metais.

1.13.

Galiausiai EESRK mano, kad Europos įmonėms būtų naudinga Komisijos vykdoma plataus masto komunikacinė veikla, kuria siekiama aiškiai ir praktiniu požiūriu tinkamai išaiškinti pagrindinius naujosios PVM sistemos ypatumus ir konkrečius tikėtinus PVM reformos pranašumus, siekiant naudos Europos įmonėms ir jų plėtrai.

2.   Įžanga ir bendrosios aplinkybės

2.1.

Savo 2016 m. balandžio mėn. priimtame PVM veiksmų plane (2) Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomi išsamūs techniniai ES pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taisyklių pakeitimai (3). Siūloma direktyva iš dalies keičiami maždaug du šimtai 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (4) straipsnių, kurie bus pritaikyti galutinės valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo PVM sistemos veikimui skirtų išsamių techninių priemonių įdiegimui (remiantis apmokestinimo paskirties šalyje principu).

2.2.

Komisijos pasiūlymu pakeičiama nuo 1993 m. sausio 1 d. galiojusi pereinamojo laikotarpio tvarka, jame taip pat išdėstomos išsamios nuostatos dėl įmonių tarpusavio prekybos Sąjungos viduje, pagal kurias šalies vidaus ir tarpvalstybiniams prekių sandoriams būtų taikoma vienoda tvarka. Be to, šis pasiūlymas yra viena iš dviejų reglamentavimo priemonių (viena taikoma prekėms, kita – paslaugoms), kurias Komisija siekia įgyvendinti, kad galėtų nustatyti paprastesnę ir labiau nuo sukčiavimo apsaugotą galutinę PVM sistemą, skirtą Sąjungos vidaus prekybai.

2.3.

Komisijos pasiūlyme pateikiami svarbūs PVM direktyvos pakeitimai, kuriais siekiama suteikti įmonėms ir nacionaliniams biudžetams tokios naudos: i) supaprastinti prekių apmokestinimą; ii) sukurti vieną bendrą internetinį portalą prekiautojams (vieno langelio sistema); iii) mažinti biurokratizmą; iv) nustatyti, kad už PVM surinkimą paprastai būtų atsakingas pardavėjas.

2.4.

Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su „prekių įsigijimo Bendrijos viduje“ sąvokos panaikinimu. Pagal šią sąvoką prekyba prekėmis tarp įmonių apmokestinimo PVM tikslais skirstoma į dviejų skirtingų rūšių sandorius: PVM neapmokestinamą prekių pardavimą kilmės valstybėje narėje ir apmokestinamą prekių įsigijimą paskirties valstybėje narėje. Ši sąvoka bus pakeista nauja sąvoka „prekių tiekimas Sąjungos viduje“, pagal kurią apmokestinimo PVM tikslais bus nustatytas vienas bendras tarpvalstybinio įmonių tarpusavio prekių tiekimo Sąjungoje sandoris.

2.5.

Komisija taip pat siūlo šiuos pakeitimus: i) naują bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią prekių tiekimo Sąjungos viduje vieta bus laikoma tų prekių buvimo vieta tuo momentu, kai baigiamas tų prekių siuntimas arba gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui; ii) dalinį pakeitimą, kuriuo nustatoma viena bendra taisyklė, pagal kurią būtų nustatomi momentai, nuo kurių atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM tiekimo Sąjungos viduje atvejais; iii) naują straipsnį, pagal kurį PVM moka tas asmuo, kuriam tiekiamos prekės, kai jis yra patvirtintas apmokestinamasis asmuo. Pasak Komisijos, taip pat tikimasi, kad įgyvendinus šį pasiūlymą dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM patiriami nuostoliai bus sumažinti iki 41 mlrd. EUR per metus.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pakeisti tebegaliojančią prieš daugiau kaip 25 metus įdiegtą pereinamojo laikotarpio valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo PVM sistemą. Siekis pakeisti pereinamojo laikotarpio tvarką – itin svarbus žingsnis siekiant užbaigti perėjimą prie galutinės apmokestinimo paskirties šalyje principu grindžiamos PVM sistemos, skirtos įmonių tarpusavio prekybai prekėmis apmokestinti, be to, tai yra svarbus laimėjimas, kuriuo įrodoma, kad ES vidaus rinka nuolat stiprinama.

3.2.

EESRK susirūpinimą kelia sąnaudos įmonėms, visų pirma MVĮ. Jos turi susikurti savo sistemas, kad laikytųsi prekybos taisyklių tiek Europoje, tiek už jos ribų. Itin svarbu, kad į pasiūlymą arba jį įgyvendinant nebūtų įtraukta naujų ataskaitų dėl PVM teikimo reikalavimų. Tokie pokyčiai tik padidintų reikalavimo laikymosi sąnaudas.

3.3.

Savo ankstesnėse nuomonėse EESRK primygtinai ragino Komisiją išnagrinėti, kaip kuo greičiau įgyvendinti bendrą sistemą tiek paslaugoms, tiek prekėms, taip sumažinant numatomas problemas, kurių gali atsirasti dėl dviejų skirtingų sistemų, taikomų prekėms ir paslaugoms, buvimo (5). Tačiau Komisija ne kartą pasisakė už tai, kad prie naujosios tvarkos būtų pereinama laipsniškai pagal dviejų etapų metodą.

3.4.

Todėl Komisija ir nacionaliniai mokesčių administratoriai, prieš įtraukdami paslaugas, galės įvertinti naujosios apmokestinimo paskirties šalyje principu grindžiamos PVM sistemos rezultatus atsižvelgdami į: i) veiksmingumą kovojant su sukčiavimu; ii) Europos bendrovių prievolių vykdymo išlaidas; iii) tai, kaip šią naująją sistemą valdo mokesčių institucijos.

3.5.

EESRK tikisi, kad pasirinkus laipsniškai ir lėčiau pereiti prie naujosios apmokestinimo PVM tvarkos, netolimoje ateityje bus galima kurti išskirtinę ir veiksmingą galutinę sistemą, taikytiną ir prekėms, ir paslaugoms. Laipsniškai įgyvendinant šią sistemą bus galia naudingai pasimokyti iš pirmųjų naujosios tik prekėms numatytos tvarkos taikymo rezultatų.

3.6.

Vis dėlto pažymėtina, kad galutinė PVM sistema yra daugiau kaip 25 metus laukiamo pereinamojo laikotarpio sistemos antrasis etapas. Todėl EESRK pabrėžia, kad svarbu toliau dėti pastangas įgyvendinti šį antrąjį etapą. Jei prekėms ir paslaugoms būtų taikoma vienoda tvarka, PVM sistema būtų labiau skatinamas ekonomikos augimas ir patikimiau užkertamas kelias sukčiavimui.

3.7.

Nors pasiūlymas yra išsamus, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dar yra keletas neišspręstų klausimų. Pavyzdžiui, siūlomai sistemai būtų naudinga, jei būtų nustatytos aiškios nuostatos arba būtų aiškiau nustatomos taisyklės dėl blogų skolų, grąžinamųjų išmokų valdymo pagal vieno langelio principą, išankstinių mokėjimų į sąskaitą, sąvokų „prekyvietė“ ir „platforma“ apibrėžčių ir pan. Dėl šių neaiškumų ir neigiamo pinigų srauto įmonės bus skatinamos imtis veiksmų, kad galėtų sumažinti riziką. EESRK pageidauja, kad šie aspektai būtų toliau nagrinėjami, kad būtų galima išvengti neigiamo poveikio bendrajai rinkai.

3.8.

Kita vertus, svarbu pažymėti, kad Europos įmonėms būtų naudinga Komisijos vykdoma plataus masto komunikacinė veikla, kuria siekiama aiškiai ir praktiniu požiūriu tinkamai išaiškinti pagrindinius naujosios PVM sistemos ypatumus ir konkrečius tikėtinus PVM reformos pranašumus siekiant remti Europos įmones ir jų plėtrą.

3.9.

Apmokestinus tarpvalstybinius įmonių tarpusavio sandorius sistemoje padidės bendra PVM suma. Dėl to gali padaugėti kitų rūšių sukčiavimo ir informacijos nutekėjimo atvejų ir padidėti su PVM surinkimu susijusių nuostolių tikimybė. Apmokestinamasis asmuo valstybėje narėje, kurioje yra didelė PVM nepriemoka, bus kaip valstybių narių, kuriose PVM nepriemoka yra mažesnė, mokesčių surinkėjas. Todėl EESRK pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad dėl siūlomos sistemos neatsirastų naujų rūšių sukčiavimo atvejų ir su PVM surinkimu susijusių nuostolių, valstybėms narėms reikia toliau bendradarbiauti siekiant kovoti su sukčiavimu ir nuolat nagrinėti šį klausimą.

4.   Pagrindiniai Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai

4.1.

Dabartinio prekių sandorių apmokestinimo PVM tikslais skirstymo į dvi dalis – neapmokestinamą tiekimą toje valstybėje narėje, iš kurios išvežamos prekės, ir prekių paskirties valstybėje narėje apmokestinamą įsigijimą Bendrijos viduje, – bus atsisakyta ir bus nustatytas vienas bendras sandoris, t. y. prekių tiekimas Sąjungos viduje (žodis „Bendrija“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“) (6).

4.1.1.

Nustatyti vieną bendrą sandorį yra būtina siekiant įgyvendinti naująją apmokestinimo paskirties šalyje principu grindžiamą PVM sistemą, be to, tai veikiausiai padėtų supaprastinti administracinį pavienių prekybininkų valdymą. Be to, visoje Direktyvoje 2006/112/EB būtina panaikinti nuorodą į „Europos bendriją“, siekiant pritaikyti tekstą pagal naująją Lisabonos sutartyje įtvirtintą institucinę formuluotę „Europos Sąjunga“.

4.1.2.

Prekių tiekimo Sąjungos viduje apibrėžtyje nurodoma, kad tai „prekių tiekimas, kai prekes tiekia apmokestinamasis asmuo kitam apmokestinamajam asmeniui arba neapmokestinamajam juridiniam asmeniui ir tos prekės yra tiekėjo ar tas prekes Sąjungoje įsigyjančio asmens arba jo vardu siunčiamos ar gabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę“ (7).

4.1.3.

Svarbu pažymėti, kad ši išsami sąvoka neapima: i) prekių tiekimo po jų surinkimo ar instaliavimo, atlikus bandomąjį jų patikrinimą arba be jo; ii) prekių tiekimo, neapmokestinamo pagal Direktyvos 2006/112/EB 148 arba 151 straipsnius, ir iii) prekių, kurioms taikoma ūkininkams skirta vienodo tarifo schema (8). Tokie sandoriai, kai jie vykdomi pasienyje, šiuo metu nedidina tiekimo arba įsigijimo Bendrijos viduje ir naujas tekstas patvirtina šią specialią sistemą.

4.1.4.

EESRK mano, kad pirmiau minėtais neapmokestinimo atvejais patvirtinamos į Direktyvą 2006/112/EB jau įtrauktos nuostatos dėl konkrečių išvardytų prekių, o tai yra naudinga, nes pirmuoju naujosios sistemos įgyvendinimo etapu galima užtikrinti PVM taisyklių nuoseklumą ir aiškumą visoje bendrojoje rinkoje.

4.2.

Prekių tiekimo Sąjungos viduje sąvoka papildoma konkrečia į Direktyvą 2006/112/EB įtraukta fraze dėl „prekių tiekimo vietos“, kuria nustatoma valstybė narė, kurioje mokėtinas PVM. Šiuo klausimu patvirtinamos galiojančios bendrosios taisyklės, tačiau nustatoma nauja išimtis (9), pagal kurią „prekių tiekimo Sąjungos viduje vieta laikoma tų prekių buvimo vieta tuo momentu, kai baigiamas tų prekių siuntimas arba gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui“ (10).

4.2.1.

EESRK pritaria idėjai, kuria grindžiamos abi Komisijos pasirinktos reglamentavimo priemonės, nes jomis aiškiai siekiama kurti naująją apmokestinimo paskirties šalyje principu grindžiamą sistemą, o jei ir toliau bus taikoma daug išimčių, grindžiamų apmokestinimo kilmės šalyje principu, gali nukentėti naujosios PVM sistemos nuoseklumas, dėl to sumažėtų teisės aktų nuspėjamumas ir galbūt padidėtų įmonių prievolių vykdymo išlaidos, taip pat administracinė našta mokesčių administratoriams.

4.2.2.

Nepaisant to, svarbu toliau nagrinėti siūlomos sistemos poveikį pinigų srautui. PVM taikymas įmonių tarpusavio tarpvalstybiniam prekių tiekimui šiuo metu nedaro jokio poveikio pinigų srautui. Pagal siūlomą sistemą – atvirkščiai, poveikis bus, nes pardavėjas gaus su pinigų srautu susijusių pajamų, o pirkėjas patirs su pinigų srautu susijusių išlaidų (11).

4.2.3.

Tačiau apskritai kapitalo sąnaudos bus didesnės, nes PVM susigrąžinti skirtas laikas paprastai bus ilgesnis už laiką, kurį pardavėjas disponuos PVM lėšomis. Taip yra todėl, kad daugelis valstybių narių atidėlioja PVM grąžinimą. Kapitalo sąnaudos skiriasi priklausomai nuo valstybių narių ataskaitų teikimo laikotarpių, mokėjimo vietos mokesčių administratoriui termino ir mokesčių institucijos veiksmingumo grąžinant PVM pirkėjui. Kapitalo sąnaudos susirūpinimą kelia visų pirma mažoms valstybėms narėms, turinčioms aukštą eksporto lygį.

4.2.4.

Europos Sąjungos ir nacionalinės mokesčių administravimo institucijos turėtų tinkamai apsvarstyti tokį poveikį pinigų srautui ir Europos įmonių likvidumui ir veiksmingai spręsti su šiuo poveikiu susijusias problemas, užtikrinant, kad nebūtų vėluojama grąžinti grąžinamųjų išmokų ir patiriama susijusių išlaidų. Tiekimo grandinių pokyčiai, kuriuos lems poveikis pinigų srautui, gali trukdyti Sąjungos vidaus prekybai ir pastangoms kurti bendrąją rinką.

4.3.

Principas, kad PVM moka bet kuris apmokestinamasis asmuo, vykdantis apmokestinamą prekių tiekimą, išlieka PVM sistemos pagrindas, išskyrus kai kurias išvardytas ir į Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnį jau įtrauktas išimtis, kurios dabar papildomos nauja nukrypti leidžiančia nuostata pagal 194a straipsnį. Pagal šią nukrypti leidžiančią nuostatą, jei tiekėjas nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje mokėtinas PVM, PVM moka tas asmuo, kuriam tiekiamos prekės, kai jis yra patvirtintas apmokestinamasis asmuo (12).

4.3.1.

Kalbant apie patvirtintą apmokestinamąjį asmenį, pažymėtina, kad EESRK supranta, ko siekiama suteikiant įmonėms, kurių patikimumas mokesčių srityje yra įrodytas, galimybę pasinaudoti atitinkamomis supaprastinimo priemonėmis. Tačiau, kaip pažymėta nuomonėje ECO/442 „PVM reformos dokumentų rinkinys (I)“, patvirtinto apmokestinamojo asmens sąvoka turėtų būti papildyta aiškiais ir skaidriais įgyvendinimo kriterijais, kad įmonės, visų pirma MVĮ, galėtų pasinaudoti patvirtinto apmokestinamojo asmens statusu.

4.3.2.

Komitetas pabrėžia, jog siekiant gauti naudą, kurios tikimasi, svarbu suteikti apmokestinamajam asmeniui, perduodančiam mišrias paslaugas, galimybę visoms sandorio dalims taikyti numatytas supaprastinimo priemones. Verčiant dirbtinai skaidyti sandorį gali būti sudėtinga taikyti numatytas supaprastinimo priemones.

4.3.3.

Šiuo atžvilgiu itin svarbu, kad visose valstybėse narėse būtų įgyvendinami suderinti, aiškūs ir proporcingi kriterijai, kad patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas galėtų būti suteiktas kuo didesniam skaičiui suinteresuotųjų subjektų. Be to, Europos Komisija turėtų atidžiai stebėti, kaip naudojamasi patvirtinto apmokestinamojo asmens statusu, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo ir nepakankamai vienodo reglamentavimo, visų pirma pirmaisiais šios sistemos taikymo mėnesiais.

4.3.4.

Siekiant įgyvendinti šios sistemos tikslą, būtų naudinga suderinti laikotarpį, per kurį valstybės narės turi išnagrinėti paraišką dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens statuso suteikimo. Valstybės narės turėtų skubiai išnagrinėti paraišką dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens statuso suteikimo, siekdamos sudaryti įmonėms sąlygas toliau veikti be nereikalingų trukdžių, delsimo ir dėl netikrumo atsirandančios administracinės naštos.

4.3.5.

Be to, EESRK yra susirūpinęs, kad šis pasiūlymas gali pasirodyti pernelyg didelė kliūtis MVĮ ir startuoliams. EESRK mano, kad atvirkštinio apmokestinimo sistema turėtų būti taikoma visam tarpvalstybiniam įmonių tarpusavio prekių tiekimui, kol bus visiškai įgyvendinta galutinė sistema ir laiku susigrąžinamas PVM.

4.4.

Komisijos pasiūlytas sumuojamųjų PVM ataskaitų apie prekes panaikinimas atitinka naująją PVM sistemą, pagal kurią grąžinamos PVM mokėjimo savikontrolės pobūdžio nuostatos. Kita vertus, sumuojamųjų ataskaitų apie paslaugas patvirtinimas atitinka Komisijos pasirinkimą veiksmų planą įgyvendinti dviem skirtingais etapais (13).

4.4.1.

EESRK pritaria Komisijos pateiktiems pakeitimams, kuriais siekiama suteikti valstybėms narėms galimybę supaprastinti prievolę teikti sumuojamąsias ataskaitas, nes dėl šio supaprastinimo, tikėtina, sumažės biurokratizmas ir Europos bendrovių veiklos išlaidos. Vis dėlto Komitetas pabrėžia, kad, siekiant išvengti įmonių pažeidimų, tokios supaprastinimo priemonės turėtų būti tinkamai kuriamos, atsižvelgiant ypač į tai, kad supaprastinus sistemą nacionalinėse fiskalinėse sistemose galėtų būti vis dažniau naudojamos elektroninės sąskaitos faktūros.

4.4.2.

Siekiant įgyvendinti bendrą mokesčio deklaravimo, mokėjimo ir atskaitymo registravimo sistemą, iš esmės keičiama dabartinė speciali schema, skirta Sąjungos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis ir paslaugoms, kurias tiekia arba teikia ES, bet ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys.

4.5.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. registravimosi valstybėje narėje užsiregistravęs apmokestinamasis asmuo galės elektroniniu būdu pagal vieno langelio principu grindžiamą minisistemą teikti ketvirčio PVM deklaracijas, kuriose bus nurodytas paslaugų teikimas ir Sąjungos vidaus nuotolinė prekyba parduodant prekes neapmokestinamiesiems asmenims kitoje valstybėje narėje (vartojimo valstybėje narėje) kartu su mokėtinu PVM (14).

4.5.1.

Tada registravimosi valstybė narė šias deklaracijas kartu su sumokėtu PVM perduos vartojimo valstybei narei, todėl šiems apmokestinamiesiems asmenims nereikės registruotis vartojimo valstybėje narėje.

4.5.2.

Sandorių, kuriems taikomas toks mechanizmas, aprėptis išplečiama įtraukiant ne tik įmonių sandorius su vartotojais, bet ir įmonių tarpusavio sandorius (objektyvus išplėtimas), be to, galimybė naudotis šiuo mechanizmu suteikiama ir už ES ribų įsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kuris paskiria ES įsisteigusį tarpininką, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM ir vykdyti atitinkamas prievoles (subjektyvus išplėtimas).

4.5.3.

Apmokestinamieji asmenys, kurie naudojasi šia schema, kas mėnesį turi vieno langelio principu teikti PVM deklaracijas, kai jų metinė apyvarta viršija 2 500 000 EUR.

4.5.4.

Galimybė naudotis PVM atskaita ir iš valstybės narės pagal vieno langelio principą gauti PVM kredito grąžinamąsias išmokas leidžia vienoje vietoje veiksmingai sutelkti kelias su PVM susijusias prievoles, kurias turi vykdyti ir mokesčių mokėtojai, ir fiskalinio administravimo institucijos.

4.5.5.

Komitetas teigiamai vertina tai, kad naujoji sistema, įskaitant atskaitą, bus supaprastinta, nes apmokestinamasis asmuo galės mokėti grynųjų PVM sumų bendrąją sumą (15) kiekvienoje apmokestinimo valstybėje narėje.

4.5.6.

Kita vertus, dėl galimybės naudotis atskaita didėja teisinio tikrumo ir mokesčių administratorių turimos informacijos išsamumo poreikis – tuo pagrindžiamas Komisijos pasiūlymas reikalauti, kad vieno langelio principu teikiamoje PVM deklaracijoje būtų pateikiama papildoma informacija, visų pirma: i) bendra PVM suma, mokėtina dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, už kurį apmokestinamajam asmeniui tenka prievolė sumokėti mokestį kaip gavėjui, ir dėl prekių importavimo, kai valstybė narė naudojasi 211 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta galimybe; ii) PVM su atlikta atskaita dydis; iii) su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais susiję pakeitimai ir iv) grynoji mokėtina PVM suma arba grąžintina suma.

4.5.7.

Vieno langelio principas yra itin svarbi paskirties vieta grindžiamos sistemos dalis. Be iki galo sukurto vieno langelio principo, grindžiamo buveinės šalies auditais, be keičiamo masto paprastinimo ir galimybės kompensuoti patirtą pirkimo PVM iš visų valstybių narių, be bet kurios paskirties šalies principu grindžiamos sistemos gerokai padidėtų administracinė našta, visų pirma MVĮ.

4.5.8.

Siekiant įgyvendinti tvirtą ir tinkamai veikiantį vieno langelio principą, kurio taikymo sritis būtų išplėsta ir pakankamai plati, ir kuris būtų grindžiamas iki šiol pasiektais konkrečiais su tokia priemone susijusiais rezultatais, kai ta priemonė taikoma konkretiems sektoriams arba konkrečioms pramonės šakoms, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į pirmuosius nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančios vieno langelio principu grindžiamos minisistemos, skirtos telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninėms paslaugoms, kurią planuojama taikyti visiems e. prekybos srities įmonių sandoriams su vartotojais (B2C) (16), taikymo rezultatus.

4.5.9.

Galiausiai EESRK rekomenduoja tinkamai investuoti į IT išteklius, t. y. į aparatinę ir programinę įrangą, siekiant deramai kurti tvirtą ir patikimą vieno langelio principą, kurį taikant būtų galima veiksmingai valdyti nemažai aktualios informacijos, užtikrinant, kad sistema veiktų sparčiai ir saugiai, nes tai būtų naudinga ir Europos įmonėms, ir fiskalinio administravimo institucijoms. Tokios investicijos yra strateginės – investuojama norint išvengti neigiamų padarinių pereinamuoju laikotarpiu, kai nuo senosios sistemos pereinama prie naujosios, nes dėl to bus patiriama nemažai pritaikymo išlaidų, kurias reikėtų kuo labiau sumažinti pasitelkiant tinkamas skaitmeninimo priemones.

---

(1)  Žr. ankstesnes EESRK nuomones: „PVM veiksmų planas“ (OL C 389, 2016 10 21, p. 43), „PVM reformos dokumentų rinkinys (I)“ (OL C 237, 2018 7 6, p. 40), “PVM reformos dokumentų rinkinys (II)“ (OL C 283, 2018 8 10, p. 35).

(2)  COM(2016) 148 final.

(3)  COM(2018) 329 final.

(4)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(5)  Žr. ankstesnes EESRK nuomones: „PVM veiksmų planas“ (OL C 389, 2016 10 21, p. 43), „PVM reformos dokumentų rinkinys (I)“ (OL C 237, 2018 7 6, p. 40), “PVM reformos dokumentų rinkinys (II)“ (OL C 283, 2018 8 10, p. 35).

(6)  Direktyvos 2006/112/EB 2–4 straipsnių pakeitimai.

(7)  COM(2018) 329 final, p. 6.

(8)  Direktyvos 2006/112/EB 14 straipsnio pakeitimai.

(9)  Išdėstyta Direktyvos 2006/112/EB 35a straipsnyje.

(10)  COM(2018) 329 final, p. 7.

(11)  Jei pardavėjas turės sumokėti PVM prieš gaudamas pinigus iš pirkėjo, jis patirs neigiamą pinigų srautą, taigi ir išlaidų.

(12)  Direktyvos 2006/112/EB 193 ir 194a straipsnių pakeitimai.

(13)  Direktyvos 2006/112/EB 262–271 straipsnių pakeitimai.

(14)  Direktyvos 2006/112/EB 358–369 straipsnių pakeitimai.

(15)  Iš mokėtino PVM atėmus atskaitytiną PVM.

(16)  Suteikiant įmonėms, teikiančioms neapmokestinamiesiems asmenims valstybėse narėse, kuriose jie nėra įsisteigę, telekomunikacijų, televizijos ir radijo transliavimo ir elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, galimybę interneto portale apskaičiuoti dėl šių paslaugų mokėtiną PVM valstybėje narėje, kurioje jie yra registruoti.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl 2021–2023 m. metinio išankstinio finansavimo koregavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013

(COM(2018) 614 final – 2018/0322 (COD))

(2019/C 159/06)

Pranešėjas: Javier DOZ ORRIT

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 9 13 Europos Vadovų Taryba, 2018 9 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 177 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 12 20
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 1 24
Plenarinė sesija Nr.	540
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	121/1/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Šioje nuomonėje nagrinėjamu Europos Komisijos pasiūlymu ar reglamentu (1) iš dalies keičiamas galiojantis Europos fondų bendrųjų nuostatų reglamentas (2) siekiant 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje valstybėms narėms 2021–2023 m. laikotarpiu skiriamą išankstinį finansavimą sumažinti nuo 3 iki 1 % paramos sumos.

1.2.

Jei naujas Bendrųjų nuostatų reglamentas (3) bus patvirtintas Komisijos pasiūlytomis sąlygomis, tai po išankstinio finansavimo normos sumažinimo galutiniu Europos fondų lėšomis pagal 2014–2020 m. DFP finansuojamų programų laikotarpiu, pradėjus įgyvendinti 2021–2027 DFP, ši norma bus sumažinta dar labiau: 2021–2026 m. iki 0,5 %, o 2027 m. ir paskesniais metais ji bus visiškai panaikinta. Be to, kitos DFP laikotarpiu Komisija siūlo sumažinti sanglaudos politikai (–10 %) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (–13 %) skirtas lėšas, padidinti valstybių narių bendro finansavimo normą ir sutrumpinti programų įgyvendinimo laikotarpį (nuo N+3 iki N+2).

1.3.

Išankstinis finansavimas visų pirma yra parama valstybių narių pinigų srautui užtikrinti siekiant pradėti įgyvendinti bendrai iš Europos fondų finansuojamas programas ir užtikrinti, kad nebūtų pernelyg vėluojama jas įgyvendinti. Išankstinis finansavimas yra naudinga ir reikalinga priemonė. Reikėtų priminti, kad norėdamos pradėti Europos fondų lėšomis finansuojamą programą valstybės narės turi numatyti išteklius viešosioms institucijoms ir (arba) privatiems subjektams, kurie yra tiesiogiai atsakingi už jų įgyvendinimą.

1.4.

EESRK nuomone, Komisijos pateikti argumentai dėl finansavimo normos sumažinimo galutiniu 2014–2020 m. DFP įgyvendinimo etapu nėra pakankamai pagrįsti.

1.5.

EESRK mano, kad Komisija turi pakankamai priemonių stebėti, ar valstybės narės tinkamai naudoja Europos fondų lėšas, įskaitant išankstinį finansavimą, ir bet kuriuo atveju pritartų bet kokiai reformai, kuria būtų siekiama stiprinti šiuos gebėjimus.

1.6.

EESRK ragina Komisiją persvarstyti savo pasiūlymą sumažinti išankstinio finansavimo normą ir išlaikyti tai, kas numatyta galiojančiame Europos fondų bendrųjų nuostatų reglamente pagal 2021–2027 m. DFP.

1.7.

Be to, EESRK prašo Komisijos, atsižvelgiant į šią nuomonę, persvarstyti savo pasiūlyme dėl Europos fondų bendrųjų nuostatų reglamento pagal 2021–2027 m. DFP numatytą išankstinį finansavimą.

2.   Komisijos pasiūlymas ir jo kontekstas

2.1.

Galiojančiu Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 dėl Europos fondų bendrųjų nuostatų nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojama, kaip paskirstomi šių fondų ištekliai pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP). Reglamento 134 straipsnyje nustatomos išankstinio finansavimo sumos, kurias valstybės narės gali gauti iš ES, kad įdiegtų patvirtintas programas, kurios bus finansuojamos iš šių fondų. Reglamentu nustatyta, kad išankstinio finansavimo norma turėtų palaipsniui didėti nuo 1 % 2014 m. iki 3 % nuo fondų ir EJRŽF programoms skiriamos paramos sumos 2020–2023 m.

2.2.

Šioje nuomonėje aptariamo pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 1 straipsniu (iš dviejų teksto straipsnių tik šiame pateikiamas norminis turinys) iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 134 straipsnis siekiant 2021–2023 m. laikotarpiu išankstinį finansavimą sumažinti nuo 3 % iki 1 %, 3 % išlaikant tik 2020 m. Visais atvejais kalbama apie 2014–2020 m. DFP programų, kurios bus toliau įgyvendinamos iki 2023 m., išankstinį finansavimą.

2.3.

Pasiūlymo dėl reglamento aiškinamajame memorandume pagrindžiama, kad išankstinio finansavimo kriterijus keičiamas „<...> siekiant didesnio skaidrumo ir didesnio biudžeto planavimo nuspėjamumo, stabilesnio ir nuspėjamesnio mokėjimo profilio“, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės grąžina ES lėšas, kurios sugeneruojamos sistemoje nustatant finansinių srautų patvirtinimus. Taip pat nurodoma, kad į išankstinio finansavimo apskaičiavimo pagrindą nuo 2019 m. jau įtrauktas „veiklos lėšų rezervas“, t. y. 6 % pagal programą numatytos paramos bendros vertės.

2.4.

Pasiūlymas dėl reglamento susijęs su programų, finansuojamų iš Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, išankstiniu finansavimu ir Sienų valdymo ir vizų priemone.

2.5.

Pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos fondų bendrųjų nuostatų pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (4) 84 straipsnyje dėl išankstinio finansavimo nustatyta, kad šio išankstinio finansavimo norma pagal visą fondų paramos sumą, nustatytą sprendime, kuriuo patvirtinama programa, yra 0,5 % ir šis finansavimas skiriamas tik pirmaisiais šešeriais to laikotarpio metais (2021–2026 m.). Komisijos pasiūlyme nenumatytas išankstinis finansavimas 2027 m. ir paskesniais metais. Programoms Interreg taikomos konkrečios taisyklės, kuriose numatyta, kad išankstinis finansavimas sudaro 1 % visos programos sumos.

2.6.

Pasiūlyme dėl reglamento dėl bendrųjų nuostatų 2021–2027 m. projekte taip pat pateikti kiti su galiojančiais teisės aktais susiję pakeitimai: sumažinti bendro finansavimo iš ES biudžetų normą ir sutrumpinti programų įgyvendinimo laiką, n+3 taisyklę siūlant pakeisti į n+2 taisyklę.

3.   Bendrosios ir konkrečios pastabos ir pasiūlymai

3.1.

Paramos programoms, finansuojamoms iš fondų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, įgyvendinimo procedūromis ir kitais išteklių, kuriuos ES skiria valstybėms narėms, apskaitos ir kontrolės standartais reikalaujama, kad jos numatytų išteklių viešosioms institucijoms, privatiems subjektams ar jų asociacijai, kurie tiesiogiai atsakingi už šių programų įgyvendinimą. Įgyvendinant programas ir valstybėms narėms tinkamai patvirtinus įgyvendinimą, ES skiria valstybėms narėms atitinkamą bendro finansavimo dalį pagal kiekvienos patvirtintos programos įsipareigojimus.

3.2.

Išankstinis finansavimas visų pirma yra parama valstybių narių pinigų srautui užtikrinti. Tai labai naudinga siekiant pradėti įgyvendinti bendrai iš Europos fondų finansuojamas programas ir užtikrinti, kad nebūtų pernelyg vėluojama jas įgyvendinti dėl su pinigų srautu susijusių problemų, kurių gali kilti. Šios su pinigų srautu susijusios problemos buvo ypač rimtos sunkiausiais pastarosios ekonomikos ir finansų krizės metais, kai buvo taikoma labai griežta taupymo politika. Ši problema išlieka ir šiuo metu, ypač valstybėse narėse, kurios turi sumažinti savo biudžeto deficitą.

3.3.

Programų svarstymo, parengimo, pristatymo, patvirtinimo ir įgyvendinimo pradžios laikotarpis skiriasi priklausomai nuo programų pobūdžio ir kiekvienos valstybės narės administravimo institucijų bei privačių subjektų gebėjimų. Dažnai šis laikotarpis trunka daugiau kaip dvejus metus, todėl paprastai programos įgyvendinamos paskutiniais kiekvienos DFP metais ir baigiamos įgyvendinti praėjus dvejiems ar trejiems metams pasibaigus DFP. Panašu, kad 2013 m. Bendrųjų nuostatų reglamente numatant, kad metinio išankstinio finansavimo normos didės nuo 1 % 2014 m. iki 3 % 2020–2023 m., 2016–2019 m. pasiekiant 2 % ir 2,875 %, buvo atsižvelgta į šią aplinkybę.

3.4.

Šiuo metu Komisija vadovaujasi priešinga logika. Šioje nuomonėje aptariamame pasiūlyme iš dalies pakeisti 2013 m. reglamentą metinis išankstinis finansavimas, kuris 2019 m. sudarys 2,875 % kiekvienos programos vertės, 2021–2023 m. sumažinamas iki 1 % Tuo pačiu klausimu, tik dar radikaliau, pasiūlyme dėl Bendrųjų nuostatų reglamento pagal 2021–2027 m. DFP, 2021–2026 m. nustatomas 0,5 % metinis išankstinis finansavimas, o 2027 m. ir paskesniais metais, kuomet bus toliau įgyvendinamos iš struktūrinių ir sanglaudos fondų finansuojamos programos, šis finansavimas panaikinamas.

3.5.

Komiteto nuomone, Komisijos motyvų, pateiktų pasiūlymo dėl reglamento aiškinamajame memorandume, nepakanka tokiam pakeitimui pagrįsti. Nurodomas skaidrumas, biudžeto planavimo nuspėjamumas ir nuspėjamas mokėjimo profilis. EESRK nuomone, šie labai pageidautini aspektai nebūtinai turi būti nesuderinami su avanso mokėjimo ir paramos patvirtinimo procedūra, jei yra numatytos tinkamos kontrolės priemonės, kaip turi būti padaryta šiuo atveju.

3.6.

Aiškinamajame memorandume nurodytas rodiklis – 6,6 mlrd. EUR (2017 m.) finansinis srautas, kurį sudaro valstybių narių ES grąžinamos lėšos, – dėl savo dydžio negali būti tik išankstinio finansavimo rezultatas; tai taip pat susiję su programų neįgyvendinimu ar netinkamu įgyvendinimu arba prastu išlaidų patvirtinimo planavimu. Be to, aiškinamajame memorandume pateiktas neteisingas teiginys, kad išankstinio finansavimo normos sumažinimą kompensuos tai, kad nuo 2019 m. norma taip pat bus taikoma „veiklos lėšų rezervui“. Šis rezervas sudaro tik 6 % programos sumos ir siūloma naujo išankstinio finansavimo norma sudarys tik trečdalį to, kas numatyta. Be to, šis „veiklos lėšų rezervas“ jau įskaičiuotas į kiekvienos valstybės narės biudžetą ir jos tegali prarasti visus šiuos 6 % arba jų dalį, jei tinkamai neįvykdo įgyvendinimo kriterijų.

3.7.

Jei problema, kurią siekiama spręsti šiuo teisės aktų pakeitimu, būtų susijusi su biudžeto lėšų pinigų srauto valdymu, tai, ką siūlo Komisija, su pinigų srautu susijusias ES kylančias problemas perkeltų valstybėms narėms. Ši tema sudėtinga, nes, atsižvelgiant į tai, kad dabartinėje 2014–2020 m. DFP ES lėšos, pagrįstos valstybių narių įnašu pagal jų bendrąsias nacionalines pajamas (BNP), sudaro 72 % visų ES pajamų (5), kai kalbame apie ES pinigų srautą, taip pat kalbame apie valstybių narių pinigų srautą pagal jų gerovės lygį.

3.8.

Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad pasiūlyme dėl Bendrųjų nuostatų reglamento pagal 2021–2027 m. DFP numatytas valstybių narių bendro finansavimo normos didinimas ir kad taisyklė, kuria reglamentuojamas įgyvendinimo laikotarpis, sumažinama vienais metais, t. y. nuo n+3 iki n+2. Kartu pasiūlyme dėl 2021–2027 m. daugiamečio biudžeto numatyta sanglaudos politikai skiriamas lėšas sumažinti 10 %, o Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui – 13 % Taigi tuo pačiu metu siūloma gerokai sumažinti fondų lėšas, sutrumpinti programų įgyvendinimo laikotarpį ir padidinti valstybių narių bendro finansavimo įsipareigojimus, kai išankstinis finansavimas yra labai smarkiai sumažintas.

3.9.

Reikėtų nurodyti, kad savo bendrojoje nuomonėje dėl daugiametės finansinės programos laikotarpiui po 2021–2027 m. (6) EESRK, „remdamasis Europos Parlamento pozicija, siūlo nustatyti, kad išlaidos ir pajamos siektų 1,3 % BVP“ ir „mano, kad 2021–2027 m. DFP sanglaudos politika (ERPF, Sanglaudos fondas ir ESF) ir toliau turėtų būti finansuojama – jai turėtų būti skiriama palyginamosiomis kainomis bent tiek pat išteklių, kiek pagal dabartinę finansinę programą“. Tos pačios pozicijos laikomasi ir dėl BŽŪP ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo. Pajamų klausimu EESRK minėtoje nuomonėje teigė: „Tai turėtų būti pradėta nuo Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais ir Europos Parlamento pasiūlymų dėl plataus spektro papildomų nuosavų išteklių šaltinių, suteiksiančių galimybę pasikliauti nuosavais ištekliais būsimos DFP laikotarpiu.“ Akivaizdu, kad EESRK, EP ir RK pozicijos dėl šių ir daugelio kitų ES DFP aspektų sutampa.

3.10.

Ankstesnės pozicijos pakartojamos konkretiems sektoriams skirtose nuomonėse dėl naujos ES finansinės programos, visų pirma nuomonėje dėl Europos fondų bendrųjų nuostatų reglamento (7), kurioje išdėstytos mintys sutampa su tuo, kas tvirtinama nuomonėje dėl Daugiametės finansinės programos laikotarpiu po 2020 m. (8), ir priduriama: „EESRK apgailestauja, kad šis pasiūlymas iš dalies keičia dabartinę taisyklę „n+3“ į „n+2“ ir ragina Europos Komisiją šį pakeitimą apsvarstyti iš naujo“, taip pat prašoma persvarstyti valstybėms narėms taikomos bendro finansavimo normos padidinimą.

3.11.

EESRK mano, kad Komisija turi pakankamai priemonių stebėti, ar valstybės narės tinkamai naudoja Europos fondų lėšas, įskaitant išankstinį finansavimą. Be to, mano, kad glaudus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas gali ir turi pagerinti įvairius programų planavimo ir valdymo aspektus, ir remtų reformas, kuriomis būtų pagerinti šie gebėjimai.

3.12.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK nepritaria pasiūlymui dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, siekiant gerokai sumažinti metinį išankstinį finansavimą 2021–2023 m.

3.13.

Komitetas ragina Komisiją persvarstyti savo pasiūlymą ir atsižvelgti į šią nuomonę ir valstybių narių nuomones, ypač tų, kurios veiksmingiausiai ir teisingiausiai įgyvendina programas, kurios yra bendrai finansuojamos iš Europos fondų lėšų. Jei nesilaikoma šiame reglamente nustatytų išankstinio finansavimo normų, jis ragina sumažinti gerokai mažiau, ne dviem trečdaliais (pagal proporciją), kaip siūloma.

3.14.

Be to, EESRK prašo persvarstyti, ar reikia drastiškai mažinti išankstinį finansavimą ir panaikinti jį 2027 m. ir paskesniais metais, kaip numatyta pasiūlyme dėl Europos fondų bendrųjų nuostatų reglamento pagal 2021–2027 m. DFP, kuris bus peržiūrimas.

---

(1)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl 2021–2023 m. metinio išankstinio finansavimo koregavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, COM(2018) 614 final – 2018/0322 (COD).

(2)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(3)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės, COM(2018) 375 final – 2018/0196 (COD) ir jo priedai.

(4)  COM(2018) 375 final – 2018/0196 (COD) ir jo priedai.

(5)  Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. DFP prognozuojami didesni ES „nuosavi ištekliai“, tačiau valstybių įnašai pagal jų BNP ir toliau sudarys apie 57 %

(6)  OL C 440, 2018 12 6, p. 106.

(7)  OL C 62, 2019 2 15, p. 83.

(8)  OL C 440, 2018 12 6, p. 106.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos

(COM(2018) 759 final)

(2019/C 159/07)

Pranešėjas: Javier DOZ ORRIT

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2019 1 24
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 12 20
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 1 24
Plenarinė sesija Nr.	540
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	162/2/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK laikosi nuomonės, kad ekonomikos atsparumo stiprinimas – tikslas, kuriuo grindžiamos Europos Komisijos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos – yra labai svarbus euro zonos šalių ekonomikai, atsižvelgiant į didelę ekonomikos augimo sulėtėjimo riziką, kuri netolimoje ateityje galėtų virsti nauja krize. Vis dėlto Komitetas norėtų pabrėžti, kad siekiant ekonomikos atsparumo kartu reikėtų didinti darbo rinkų atsparumą, t. y. darbo rinkų gebėjimą atlaikyti sukrėtimus ribotomis socialinėmis išlaidomis (1).

1.2.

Komitetas palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos rekomendacijoje siūloma valstybėse narėse taikyti diferencijuotą fiskalinę politiką, tačiau įspėja, kad keliose valstybėse narėse, kuriose didelė valstybės skola ir neigiamas arba nulinis gamybos apimties atotrūkis, fiskalinių rezervų kūrimas šiuo metu gali daryti priešingą poveikį siekiant integracinio ir tvaraus augimo ir skolos tvarumo.

1.3.

Komitetas dar kartą patvirtina poziciją, kurios laikėsi savo nuomonėje „2018 m. euro zonos ekonominė politika“ (2), kad nepaprastai svarbu pašalinti viešųjų ir privačių investicijų deficitą, kurį patiria ES. Dėl šių priežasčių jis prašo ES institucijų priimti gaires ir patvirtinti priemones, būtinas siekiant skatinti viešąsias investicijas ir sudaryti palankesnes sąlygas privačioms investicijoms.

1.4.

EESRK palankiai vertina pasiūlymus perkelti mokesčius nuo darbo jėgos ir stiprinti švietimo sistemas bei investicijas į įgūdžius, taip pat didinti aktyvios darbo rinkos politikos, remiančios perėjimą prie aukštos kokybės darbo vietų, veiksmingumą. Be to, turėtų būti sprendžiami darbo rinkos segmentacijos klausimai. Valstybės narės turi užtikrinti pakankamą finansavimą socialinėms investicijoms ir socialinės apsaugos sistemoms.

1.5.

Be to, EESRK visiškai pritaria Europos Komisijos susirūpinimui dėl to, kad būtina kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu imantis kovos su agresyviu mokesčių planavimu priemonių, siekiant užtikrinti, kad mokesčių sistemos būtų veiksmingesnės ir teisingesnės ir gerėtų viešųjų finansų kokybė.

1.6.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį kaip būdą atsparumui didinti, didesnei konvergencijai skatinti ir galiausiai Europos integracijos projektui nuo išcentrinių tendencijų grėsmės apsaugoti.

1.7.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos rekomendaciją dėl simetriško einamosios sąskaitos disbalansų perbalansavimo euro zonoje ir ypač raginimą sparčiau didinti darbo užmokestį valstybėse narėse, kuriose yra perteklius. EESRK mano, kad vidutinės trukmės laikotarpiu nacionalinio realiojo darbo užmokesčio augimas turėtų atitikti nacionalinio našumo augimą, o ne atsilikti nuo jo.

1.8.

EESRK nuomone, prie euro zonos ekonominio atsparumo stiprinimo galima svariai prisidėti gerinant verslo aplinką ir skatinant baigti kurti bendrąją rinką, nepakenkiant socialinėms ir darbo teisėms. Komitetas visiškai pritaria Europos Komisijai, kad bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės sukūrimas yra žingsnis tinkama kryptimi ir kad šis darbas turėtų būti tęsiamas.

1.9.

Dar vienas ekonominės politikos prioritetų turi būti supaprastinti įmonių finansavimą. EESRK pakartoja, kad kapitalo rinkų sąjunga yra labai svarbi finansuojant ekonominę veiklą, ir reiškia susirūpinimą dėl vėlavimų ir kliūčių, patiriamų kuriant bankų sąjungą, įskaitant neveiksnių paskolų kiekį kai kuriose valstybėse narėse.

1.10.

EESRK primygtinai ragina valstybes nares parodyti politinę lyderystę ir prisiimti reikiamus įsipareigojimus siekiant pašalinti nesutarimus dėl tolesnių veiksmų stiprinant ekonominę ir pinigų sąjungą, visų pirma baigti kurti bankų sąjungą, didinti nuosavus išteklius ir ES biudžete sukurti makroekonominio stabilizavimo priemonę, kuri leistų padidinti ekonominį euro zonos atsparumą.

2.   Bendroji informacija

2.1.

Nors gamybos apimtis euro zonoje auga jau šeštus metus iš eilės, šiuo metu manoma, kad ji sulėtės, kartu akivaizdžiai didėja ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika ir išlieka didžiojo nuosmukio padaryti randai – nuo sumažėjusio augimo potencialo iki ryškių skirtumų tarp valstybių narių, o kai kuriose vietovėse – didelio nedarbo lygio. Taigi, konvergencija siekiant atsparesnių ekonomikos struktūrų yra svarbus tikslas, kaip ir pažanga toliau stiprinant EPS. Atsižvelgiant į tai, pagrindinės Europos Komisijos rekomendacijos dėl 2019 m. euro zonos ekonominės politikos yra šios:

2.2.

stiprinti bendrąją rinką, gerinti verslo aplinką ir vykdyti atsparumą didinančių produktų ir paslaugų rinkos reformas; mažinti išorės skolą ir vykdyti reformas siekiant didinti našumą euro zonos valstybėse narėse, turinčiose einamosios sąskaitos deficitą, stiprinti sąlygas, kurios padeda didinti darbo užmokestį atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį, ir įgyvendinti priemones, skatinančias investicijas į euro zonos valstybes nares, turinčias didelį einamosios sąskaitos perteklių;

2.3.

atkurti fiskalinius rezervus aukšto valstybės skolos lygio euro zonos šalyse, remti viešąsias ir privačias investicijas, gerinti viešųjų finansų kokybę ir sudėtį visose šalyse. Kitaip nei ankstesniais metais, Europos Komisija nepateikė rekomendacijos dėl konkrečios fiskalinės politikos krypties euro zonoje 2019 m.;

2.4.

perkelti mokesčius nuo darbo jėgos ir stiprinti švietimo sistemas bei investicijas į įgūdžius, be to, didinti aktyvios darbo rinkos politikos, remiančios skirtingų mokymosi struktūrų sąsajas, veiksmingumą; spręsti darbo rinkos segmentacijos klausimą ir užtikrinti tinkamas socialinės apsaugos sistemas euro zonoje;

2.5.

užtikrinti, kad Bendro pertvarkymo fondo bendra finansinio stabilumo stiprinimo priemonė pradėtų veikti, sukurti Europos indėlių garantijų sistemą ir stiprinti Europos reguliavimo ir priežiūros sistemą; skatinti tvarkingą įsiskolinimo mažinimą, jei susikaupusi didelė privačiojo sektoriaus skola; greitai sumažinti neveiksnių paskolų lygį euro zonoje ir užkirsti kelią jų kaupimuisi, be kita ko, šalinant įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą;

2.6.

greitai padaryti pažangą baigiant kurti ekonominę ir pinigų sąjungą, taip pat siekiant sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus, įskaitant pasiūlymus dėl finansų sektoriaus, taip pat dėl Reformų rėmimo programos ir Europos investicijų stabilizavimo priemonės pagal pasiūlymą dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos.

3.   Bendrosios nuostatos

3.1.

EESRK išreiškia susirūpinimą dėl rizikos, kad euro zonos ekonomikos vystymasis sulėtės, todėl netolimoje ateityje gali kilti nauja socialinė ir ekonomikos krizė, o tai lemtų dideles koregavimo problemas.

3.1.1.

Dabartinis gamybos apimties augimas, pakilęs tik iki 1,7 % 2017 m., jau pasiekė aukščiausią tašką. Potencialus gamybos apimties augimas vis dar yra žemesnis nei buvo 2008 m., o nuo krizės pradžios smarkiai sumažėjusios (daugiau nei ketvirtadaliu nuo aukščiausio lygio) viešosios investicijos toli gražu dar neatsigauna.

3.1.2.

Skirtumai tarp valstybių narių išlieka, visų pirma kalbant apie nedarbą. Nors pagrindiniai rodikliai pagerėjo, visas išdirbtų valandų skaičius ir užimtumo lygis išlieka žemesnis už 2008 m. lygį, realusis darbo užmokestis auga nežymiai ir išlieka žemesnis už našumo augimą, o tai verčia manyti, kad net ir menko augimo nauda toliau paskirstoma netolygiai.

3.1.3.

euro zonoje vis dar yra didelis einamosios sąskaitos perteklius, kurį daugiausia lemia einamosios sąskaitos perteklius tam tikrose valstybėse narėse; tai rodo ir santykinai mažą vidaus paklausą ir yra viena iš priežasčių, dėl kurių kyla tarptautinė įtampa, skatinanti prekybos protekcionizmą.

3.1.4.

Nepaisant pastarojo meto lėtesnio augimo prognozių, Europos Centrinis Bankas nusprendė užbaigti kiekybinio skatinimo programą, taip panaikindamas svarbų, euro zonos augimą remiantį politikos ramstį.

3.1.5.

Nepaisant išliekančio krizės sukelto pažeidžiamumo, pavyzdžiui, didelės viešojo ir privačiojo sektorių skolos ir neveiksnių paskolų naštos bankų balansams, vis dar nepakankamai pažangos pasiekta stiprinant EPS institucinę struktūrą taip, kad padidėtų euro zonos ekonomikos atsparumas, nedarant pernelyg didelio spaudimo viešiesiems finansams, darbo rinkoms ir socialinės politikos koregavimui sukrėtimų atveju.

3.1.6.

Esama didelės pasaulinės ekonomikos augimo sulėtėjimo rizikos, pradedant didėjančiu prekybos protekcionizmu, baigiant finansų rinkų nepastovumu.

3.2.

Atsižvelgdamas į ankstesnės krizės pasekmes, kurios randai, visų pirma darbo rinkoje ir socialinėse srityse, vis dar pastebimi kelete valstybių narių, EESRK mano, kad svarbiausia yra stiprinti euro zonos ekonominį atsparumą stengiantis ryžtingai ir greitai užbaigti kurti ir sustiprinti EPS ir bendrąją rinką, kaip siūlo Europos Komisija, siekiant užkirsti kelią kitai ekonomikos krizei, kuri sukeltų darbo rinkų ir socialines krizes.

3.3.

Ne tik šios rizikos, bet ir technologijų pažanga, kuri atveria galimybių, kelia pavojų. Viena vertus, ir su sąlyga, kad į šią pažangą bus pakankamai investuojama, ji gali padėti padidinti nuolat silpną našumo augimą euro zonoje. Kita vertus, tikėtina, kad didžiausių privalumų ji duos vos keletui visuomenės grupių, būtent toms, kurios turi daugiau ir geresnių įgūdžių.

3.4.

Nors prognozuojama, kad vidutinis gamybos apimties atotrūkis (3) euro zonoje 2018 m. turėtų būti vos teigiamas (0,3 % potencialaus BVP), tarp valstybių narių esama didelių skirtumų, todėl galima daryti išvadą, kad ciklinis pakilimas nėra visur vienodas. Šalies teigiamo gamybos apimties atotrūkio dydis rodo, kiek galima sugriežtinti jos fiskalinę politiką, kad ji netaptų procikliška. Kelete valstybių narių (visų pirma kelete didelių valstybių, darančių didelę įtaką bendriems euro zonos rezultatams), kurių valstybės skolos ir BVP santykis yra didelis, gamybos apimties atotrūkis yra labai mažas arba neigiamas. Nors valstybės narės turėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad užtikrintų aukštą savo viešųjų finansų kokybę, jei jos bus raginamos kurti fiskalinius rezervus laikantis ribojančiosios fiskalinės politikos krypties, tikėtina, kad jų augimas išliks silpnas ir tai nepadės joms sumažinti savo valstybės skolos, išreikštos kaip BVP dalis.

3.5.

Be to, gerai žinomas ES ekonomikos valdymo trūkumas ir viena iš priežasčių, paskatinusių reformas, pavyzdžiui, sukurti Europos fiskalinę valdybą, buvo išskirtinis valstybių narių fiskalinės politikos atitikties ES fiskalinėms taisyklėms akcentavimas, ignoruojant bendrą euro zonos fiskalinės politikos kryptį. Todėl tenka apgailestauti, kad šiais metais nepateikta rekomendacija dėl euro zonos fiskalinės politikos krypties ir praleidžiama galimybė ją derinti su konkretesnėmis rekomendacijoms dėl valstybių narių diferencijavimo.

3.6.

Atsižvelgdamas į ankstesnes savo nuomones, EESRK ragina valstybes nares ir Europos Komisiją didinti viešąsias investicijas kaip būdą ne tik skatinti ilgalaikį augimą, bet ir mažinti esamą netikrumą ir sudaryti sąlygas sklandžiam perėjimui prie tvaresnio ir teisingesnio augimo modelio.

3.7.

Komitetas abejoja, ar šalyse, kuriose valstybės skolos ir BVP santykis didelis, veiksmingesni ir efektyvesni viešieji pirkimai patys savaime (4) gali užtikrinti pakankamai galimybių iki tinkamo lygio padidinti viešąsias išlaidas investicijoms, be kita ko, į švietimą, gebėjimus ir įgalinančią aktyvią darbo rinkos politiką, kad būtų galima skatinti ilgalaikį integracinį ekonomikos augimą ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus dėl išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, ir ar tokie pokyčiai gali būti pakankamai spartūs, atsižvelgiant į neatidėliotiną viešųjų investicijų poreikį.

3.8.

EESRK nuomonėje „2018 m. euro zonos ekonominė politika“ (5) pabrėžiamas didelis prieštaravimas, kylantis dėl padėties šalyse, kuriose išlaikomas pernelyg didelis einamosios sąskaitos balanso perteklius ir biudžeto perteklius su neigiamais viešojo kapitalo formavimo grynaisiais rodikliais. Komitetas reiškia susirūpinimą, kad, nepaisant pakartotinių Komisijos ir Tarybos rekomendacijų, rudens prognozėje numatoma, kad šiose šalyse iki 2020 m. ir toliau išliks labai didelis einamosios sąskaitos perteklius (6).

3.9.

Komitetas palankiai vertina tai, kad pabrėžiama būtinybė stiprinti švietimo sistemas ir investuoti į įgūdžius ir į darbo rinkos segmentacijos mažinimą, taip pat pakartoja savo raginimą vykdyti struktūrines reformas, kuriomis skatinamas didesnis bendras našumo augimas kuriant aukštos kokybės darbo vietas ir užtikrinant teisingą našumo padidėjimo paskirstymą.

3.10.

Komitetas pritaria raginimui sparčiau didinti darbo užmokestį valstybėse narėse, kuriose yra perteklius. Tačiau jis pažymi, kad vien tik našumo augimas nebūtinai padės padidinti realųjį darbo užmokestį valstybėse narėse, kuriose grynosios tarptautinių investicijų pozicijos yra neigiamos, nes daugelyje šalių našumas atsietas nuo realiojo darbo užmokesčio augimo. Taip pat reikėtų taikyti priemones, kuriomis remiamas vienodesnis našumo padidėjimo paskirstymas. Pagrindinė priemonė tam tikslui pasiekti – socialinių partnerių savarankiškumu paremtos kolektyvinės derybos, kuriose turėtų būti atsižvelgta į pragyvenimo išlaidų didėjimą ir realų našumą nustatant darbo užmokestį, taip pat sprendžiant kitus klausimus, kurie gerina užimtumo kokybę.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

„Siekiant padidinti mokesčių sistemų efektyvumą ir teisingumą, labai svarbu […] kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir […] agresyviu mokesčių planavimu […]. [Tokios priemonės yra labai svarbios] siekiant apsaugoti valdžios sektoriaus pajamas, išvengti įmonių tarpusavio konkurencijos iškraipymo, išlaikyti socialinę sanglaudą ir kovoti su didėjančia nelygybe“. EESRK visiškai sutinka su šiuo teiginiu, nurodytu darbiniame dokumente, pridėtame prie siūlomos rekomendacijos (7). Todėl jis ragina nedelsiant Europos lygmeniu taikyti taisykles, priimtas siekiant kovoti su šiais nusikaltimais ir netinkamais veiksmais, ir įvertinti galimybę sukurti kitas veiksmingesnes priemones, įskaitant priemones, skirtas sustabdyti neteisėtą mokesčių rojų veiklą.

4.2.

Komitetas mano, kad reikėtų imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms skirtoms viešosioms išlaidoms, pavyzdžiui, sudarant galimybę viešųjų investicijų išlaidų neįtraukti į deficito apskaičiavimus, taikant ES fiskalines taisykles (vadinamąją subalansuoto biudžeto taisyklę), deramai atsižvelgiant į esamo skolos lygio tvarumą.

---

(1)  Ši darbo rinkos atsparumo apibrėžtis paimta iš EBPO 2012 m. ataskaitos Kas darbo rinkoms suteikia atsparumo nuosmukio laikotarpiu? (angl. What makes labour markets resilient during recessions?), EBPO „Užimtumo perspektyva“, OECD Publishing, Paryžius.

(2)  OL C 62, 2019 2 15, p. 312.

(3)  Tai skirtumas tarp faktinio ir potencialaus BVP, išreikštas kaip potencialaus BVP dalis.

(4)  Žr. Europos Komisijos (2018 m.) euro zonos ekonomikos analizę, SWD(2018), 467 final, p. 8.

(5)  OL C 62, 2019 2 15, p. 312.

(6)  Statistikos priedas, Europos ekonominė prognozė – 2018 m. ruduo, 50 lentelė, p. 196.

(7)  Žr. Europos Komisijos (2018 m.) euro zonos ekonomikos analizę, SWD(2018), 467 final.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrų neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse. Europos Komisijos medžiaga vadovų susitikimui Zalcburge 2018 m. rugsėjo 19–20 d.

(COM(2018) 634 final – 2018/0329 COD)

(2019/C 159/08)

Pranešėjas José Antonio MORENO DÍAZ

Bendrapranešėjė Vladimíra DRBALOVÁ

Prašymas pateikti nuomonę	Komisija 2018 10 24
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 12 18
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 1 23
Plenarinė sesija Nr.	540
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	169/2/6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK atkreipia dėmesį į Europos Komisijos argumentus dėl direktyvos dėl grąžinimo naujos redakcijos (1), tačiau vis dar mano, kad visų pirma ES reikalinga bendra politika ir teisės aktai dėl teisėtos migracijos ir dėl tarptautinės apsaugos ir prieglobsčio (2).

1.2.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad skiriasi ES valstybių narių migracijos valdymo kriterijai ir visų pirma dėl to, kaip elgiamasi su neteisėtai esančiais migrantais, nes tai skatina teisinį netikrumą ir nevienodų sąlygų taikymą.

1.3.

EESRK mano, kad pasikeitus aplinkybėms Komisija dėl šio klausimo turėjo pradėti komunikacijos ir konsultacijų procesą su Vyriausybėmis ir pilietine visuomene, kaip ji tai darė anksčiau, kai buvo rengiama žalioji knyga (3).

1.4.

EESRK mano, kad Komisija turėjo pateikti duomenų arba bent jau skaičiavimų dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB (4) dėl grąžinimo taikymo masto ir jos taikomumo lygio, jos taikymo veiksmingumo stebėsenos lygio, pagrindinių sunkumų, kurių kilo direktyvos galiojimo metais, ir direktyvos laikymosi įvairiose valstybėse narėse lygio.

1.5.

Komisija turėtų būti šiek tiek savikritiška arba bent jau atlikti analizę, kad galėtų paaiškinti, kodėl valstybės narės grąžina nedaug asmenų, ir aiškiai nustatyti tokių veiksmų priežastis ir (arba) už tai atsakingus asmenis; jei valstybės narės netaikė direktyvos arba nesilaikė Komisijos rekomendacijos (ES) 2017/432 (5) dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo (6), turėtų būti parengtas poveikio vertinimas. Atliekant šį tyrimą turėtų būti vertinamas valstybių narių požiūris į veiksmų programų, skirtų pagalbai ir konsultacijoms grąžinimo klausimais teikti, kūrimą ir palyginamas savanoriško grįžimo ir priverstinio grąžinimo išlaidų efektyvumas.

1.6.

EESRK supranta, kad kraštutinės dešiniosios pakraipos ir nacionalistų grupuočių naratyvas apie migraciją skatina ksenofobinį ir netolerantišką požiūrį. EESRK mano, kad visapusiška ir bendra ES migracijos politika būtų geriausias argumentas, kurį pasitelkiant būtų galima sumažinti Europos žmonių nuogąstavimus.

1.7.

Laikantis kitose nuomonėse (7) išdėstyto EESRK požiūrio, apie migraciją turi būti kalbama kitaip, kad šis reiškinys nebūtų pernelyg dramatizuojamas ir būtų laikomas įprastu socialiniu ir ekonominiu veiksniu, taip pat kad būtų sudaromos sąlygos šviesti visuomenę šiuo klausimu.

1.8.

Kita vertus, EESRK gali remti 2018 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose nurodyta, kad būtina veikiančios ES politikos sąlyga yra visapusiškas požiūris į migraciją, apimantis veiksmingesnę ES išorės sienų kontrolę, aktyvesnius išorės veiksmus ir vidaus aspektus, atsižvelgiant į ES principus ir vertybes, ir kad, tokios pastangos ir toliau turi būti dedamos siekiant užtikrinti, kad nepasikartotų humanitarinės katastrofos (8).

1.9.

Iš spalio 18 d. Europos Vadovų Tarybos pateiktų duomenų (9) matyti, kad neteisėto atvykimo į ES atvejų sumažėjo 95 % Be to, remiantis 2018 m. rugsėjo mėn. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) pateiktais duomenimis (10), iki tos datos į Europos Sąjungą jūra atvyko 83 067 žmonės, o 1 987 žmonės mirė.

1.10.

EESRK mano, kad veiksminga grąžinimo politika yra neatsiejama visa apimančios ES imigracijos ir prieglobsčio politikos dalis, tačiau tokios politikos nėra, todėl Komisija ir toliau turėtų nuosekliai ir apgalvotai imtis veiksmų ir nesilaikyti tik į saugumą ir kontrolę nukreipto požiūrio į migraciją kaip į nusikalstamą veiką.

1.11.

EESRK mano, kad reikia atlikti lyginamąjį tyrimą, grindžiamą duomenimis ir vizitais į ES sulaikymo centrus, atsižvelgiant į jų padėtį ir tai, ar juose gerbiamos žmogaus teisės.

1.12.

EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas greičiau priimti sprendimus dėl grąžinimo ir susieti jį su sprendimu atsisakyti suteikti prieglobstį ir sprendimu nutraukti teisėtą buvimą, taip pat pastangas apskritai spartinti grąžinimo procedūrą ir užtikrinti didesnį jos veiksmingumą. Nepaisant to, reikėtų apsvarstyti, ar siūlomi terminai yra realūs, ir įvertinti kliūtis, kurios galėtų užkirsti kelią šiam ketinimui.

1.13.

Be to, EESRK mano, kad veiksminga grąžinimo politika yra susijusi su veiksmingo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis procesu ir readmisijos susitarimų sudarymu ir įgyvendinimu; jis ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, o valstybes nares – kuo geriau pasinaudoti šiais susitarimais.

1.14.

EESRK taip pat mano, jog reikėtų paminėti kai kuriose ES šalyse taikomą geriausią praktiką siekiant užkirsti kelią tam, kad neteisėtai šalyje esančių užsienio piliečių neteisėta padėtis netaptų įprasta. Tokios geriausios praktikos pavyzdžiai apima leidimų gyventi suteikimą Ispanijoje dėl išimtinių aplinkybių, susijusių su glaudžiais socialiniais, darbo ar šeimos ryšiais (isp. arraigo), arba nuostatą dėl laikino teritorinio prieglobsčio (vok. Duldung) Vokietijoje.

2.   Bendra informacija ir Komisijos pasiūlymas

2.1.

Nuo 1999 m. ES stengėsi plėtoti visapusišką požiūrį į migraciją, kuris apimtų readmisijos sąlygų derinimą, teisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių teisę, teisinių priemonių kūrimą ir praktinį bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai. Grąžinimo direktyva 2008/115/EB buvo siekiama sukurti veiksmingą išsiuntimo ir repatriacijos politiką, pagrįstą bendrais standartais, tačiau iš 2014 m. paskelbtos grąžinimo direktyvos įgyvendinimo ataskaitos matyti, kad ES didinant veiksmingai grąžinamų asmenų procentinę dalį pažanga buvo daroma labai lėtai: 2014 m. – 36,3 %, 2015 m. – 36,8 %, 2016 m. – 45,8 % ir 2017 m. – 36,6 %. Padėtis nepagerėjo ir 2017 m. paskelbus Rekomendaciją (ES) 2017/432, kurioje pateikiama keletas priemonių, kurių valstybės narės turėtų imtis, kad galėtų visapusiškai naudotis direktyvoje numatytu lankstumu.

2.2.

Nekeičiant direktyvos taikymo srities ir nedarant poveikio esamai migrantų teisių apsaugai, įskaitant geriausius vaiko interesus, šeimos gyvenimą, sveikatos būklę ir negrąžinimo principą, nauja direktyvos redakcija turėtų užtikrinti, kad grąžinimo procesas taptų veiksmingesnis siūlant, kad būtų: — užtikrintas didesnis derėjimas ir sąveika su prieglobsčio procedūromis, — nustatyta nauja pasienio procedūra, — nustatytos aiškios procedūros ir taisyklės siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, — pateikta pasiūlymų skatinti veiksmingą savanorišką grįžimą, — nustatytos aiškios sulaikymo taisyklės.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad skiriasi ES valstybių narių migracijos valdymo kriterijai ir visų pirma dėl to, kaip elgiamasi su neteisėtai esančiais migrantais, nes tai skatina teisinį netikrumą ir nevienodų sąlygų taikymą.

3.2.

EESRK pabrėžia savo 2002 m. nuomonėje dėl Komisijos komunikato dėl Bendrijos politikos neteisėtai gyvenančių asmenų grąžinimo srityje išdėstytas rekomendacijas, nes jis mano, kad į jas nebuvo atsižvelgta arba buvo nepakankamai atsižvelgta įvairiuose nuo to laiko Sąjungos lygiu įgyvendintose teisėkūros ir politikos priemonėse, visų pirma neteisėtų migrantų, padėties įteisinimo, priverstinio grąžinimo, teisės kreiptis į teismą, teisės į šeimos susijungimą, sulaikymo ir tikros bendros teisėtos migracijos politikos poreikio požiūriu (11).

3.3.

Naujos redakcijos tikslas – užtikrinti didesnį grąžinimo procedūrų veiksmingumą, paspartinti bylos tvarkymo procesus ir susieti juos su sprendimu atsisakyti suteikti prieglobstį ir sprendimu nutraukti teisėtą buvimą šalyje, be abejonės, vertinamas teigiamai; valstybės narės turi teisę išsiųsti neteisėtus migrantus, jei yra sukurtos teisingos ir veiksmingos prieglobsčio sistemos, kuriomis visapusiškai laikomasi negrąžinimo principo. Tačiau, kalbant apie skelbiamus siūlomų pokyčių tikslus, EESRK yra susirūpinęs dėl to, koks bus jų poveikis. EESRK abejoja šių pokyčių veiksmingumu ir nuogąstauja, kad vienintelis pokyčių rezultatas galėtų būti tik dar griežtesnė ir labiau baudžiamojo pobūdžio padėtis. Neturėtų būti atsisakoma pirminėje Direktyvoje 2008/115/EB įtvirtinto pagrindinio principo, pagal kurį pirmenybė teikiama savanoriškam grįžimui ir jo nepakeisti tik represine politika.

3.4.

Pasiūlymą taip pat reikėtų vertinti jo tikslų perspektyvumo požiūriu, ypač jei jis ir toliau turėtų būti suderinamas su žmogaus teisėmis. Atsižvelgiant į pastaraisiais metais įgytą patirtį ir turint omenyje neproporcingas su žmogiškaisiais ištekliais susijusias, ekonomines ir kitas sąnaudas, kurių būtų patirta, tiesiog neįmanoma kartu išsiųsti visų ES teritorijoje neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių, tai laikant vienintele priemone atkurti jų teisėtą padėtį.

3.5.

Per pastaruosius dešimt metų grąžinimo politika nebuvo veiksmingai įgyvendinama, stebima ar vertinama. Be to, ši sritis vis dar nėra veiksmingai įtvirtinta visapusiškoje ir bendroje ES migracijos politikoje.

3.6.

Rengdama pasiūlymą Komisija turėjo paaiškinti, kodėl valstybės narės netinkamai taiko Direktyvą 2008/115/EB ir nesilaiko Rekomendacijos (ES) 2017/432, kurioje pateiktos direktyvos įgyvendinimo gairės, ir raginti valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant pašalinti teisines ir praktines kliūtis, dėl kurių asmenis grąžinti yra sudėtinga.

3.7.

Be to, didėjant socialinei sumaiščiai, reikėtų pabandyti skelbti tikrus duomenis apie neteisėtą migraciją į ES ir atsakingai juos aiškinti, kad nebūtų kurstomos ksenofobinės ir rasistinės kalbos, kuriomis grindžiamos kraštutinės dešiniosios pakraipos grupuočių pozicijos.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Remdamasi įvykių eiga nuo 2008 m., Komisija mano, kad iš dalies pakeitus direktyvą būtų galima pasiekti teisėtą tikslą atkurti teisėtumą ir užtikrinti, kad asmenys būtų grąžinami veiksmingiau. Tačiau esama daug kitų, veiksmingesnių ir paprastesnių būdų pasiekti tokį pat poveikį (pvz., savanoriškas grįžimas, pavienių asmenų įteisinimas ir kt.). EESRK mano, kad veiksminga grąžinimo politika yra neatsiejama visa apimančios ES imigracijos ir prieglobsčio politikos dalis, tačiau tai, kad tokios politikos nėra, turėtų paskatinti Komisiją taikyti savikritišką, nuoseklų ir suderintą požiūrį ir stengtis nesilaikyti tik į saugumą ir kontrolę nukreipto požiūrio į migraciją kaip į nusikalstamą veiką (12).

4.2.

Ankstesnėje Komiteto nuomonėje teigiama, kad: „EESRK norėtų priminti Komisijai, kad jis įvairiose savo nuomonėse pabrėžė, jog būtina imtis veiksmų dėl įteisinimo.“ (13) Vis dėlto Europos teisėkūroje numatoma priemonių pagrįstai ir konstruktyviai išspręsti teisėto statuso neturinčių asmenų klausimą.

4.3.

Tokių priemonių pavyzdžių galima rasti Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnyje „Sprendimas grąžinti“ ir 7 straipsnyje „Savanoriškas išvykimas“; jomis valstybės narės naudojosi ir jas taikė labai retai, visų pirma atvejais, kai buvo mėginama nesėkmingai grąžinti asmenį. Šiuo požiūriu EESRK pritaria Rekomendacijai (ES) 2017/432 dėl remiamo savanoriško grįžimo veiksmų programų kūrimo.

4.4.

Be to, EESRK pažymi, kad Europos piliečių ir jų šeimų grąžinimo dėl viešosios politikos arba visuomenės saugumo sumetimų (14) taisyklės nėra taikomos neteisėtiems migrantams. Šiuo atžvilgiu kalbame apie galimybę prašyti panaikinti išsiuntimo iš šalies nurodymą dėl pasikeitusių aplinkybių praėjus pagrįstam laikotarpiui ir apie įpareigojimą praėjus dvejiems metams po nurodymo priėmimo nevykdyti išsiuntimo iš šalies nurodymo neįvertinus aplinkybių. Neatrodo pagrįsta, kad požiūrio į Europos piliečius, t. y. tik kaip grėsmę viešajai politikai arba visuomenės saugumui, negalima taikyti tiems asmenis, kurių vienintelis nusižengimas yra išduoti dokumentai, jei iš esmės pasikeitė jų aplinkybės.

4.5.

Būtina, kad vykdant grąžinimo procedūrą būtų taikomi tam tikri mechanizmai ir veiksmingos apsaugos priemonės (ne tik suteikiama paprasta galimybė teikti pagalbos prašymą ar apskųsti sprendimus), siekiant apsaugoti trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomos šios procedūros, teises ir ginti jų interesus. Turi būti numatyta galimybė veiksmingai naudotis tokiomis teisėmis teikiant tinkamą teisinę paramą; kiekvienai procedūrai turėtų būti automatiškai skiriamas atitinkamos specializacijos, specialius mokymus baigęs teisininkas, kuris byloje taptų gynėju.

4.6.

Be leidimų gyvenančių asmenų persekiojimo politika turi būti vykdoma taikant neginčijamą ir griežtą draudimą nustatyti žmonių tapatybę remiantis jų etnine kilme ir (arba) religija. Dėl dabartinio šio draudimo sušvelninimo Europa tampa vieta, kur rasinės mažumos gali būti neleistinai įtarinėjamos ir kontroliuojamos valdžios institucijų. Tai, kad 2009 m. liepos mėn. (15) Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pareiškė papeikimą Ispanijai, už tai, kad ten buvo sulaikyta Ispanijos pilietė įtarus ją esant neteisėta imigrante vien dėl to, kad ji juodaodė, pasako labai daug.

4.7.

EESRK mano, kad reikia atlikti lyginamąjį tyrimą, grindžiamą duomenimis ir vizitais į ES sulaikymo centrus, atsižvelgiant į jų sąlygas ir tai, ar ten gerbiamos žmogaus teisės.

4.8.

Be to, EESRK siūlo Komisijai nuolat nagrinėti valstybių narių taikomą požiūrį į veiksmų programų, skirtų didesnei pagalbai ir konsultacijoms grąžinimo klausimais teikti, įskaitant paramą reintegruotis į trečiąsias šalis, į kurias grįžtama, kūrimą (šias programas valstybės narės turėjo pradėti rengti dar 2017 m.). Atliekant šį tyrimą turėtų būti palygintas savanoriško grįžimo ir priverstinio grąžinimo sąnaudų efektyvumas.

4.9.

EESRK norėtų paminėti kai kuriose ES šalyse taikomą geriausią praktiką siekiant užkirsti kelią tam, kad neteisėtų migrantų neteisėta padėtis netaptų ilgalaike. Tokios geriausios praktikos pavyzdžiai apima arraigo ir Duldung nuostatas Ispanijoje ir Vokietijoje, pagal kurias kai kurie užsienio piliečiai, kurie šių valstybių teritorijoje gyveno neteisėtomis sąlygomis, dėl ypatingų priežasčių gali gauti teisėto gyventojo statusą, jeigu jie atitinka tam tikrus reikalavimus; šis statusas suteikiamas konkrečiais atvejais ir pasirinktinai.

5.   Siūlomų pakeitimų analizė

5.1.

Direktyvos tekstas yra labai aiškus, jame pristatomi devyni konkretūs pokyčiai, į kuriuos sutelkiamas dėmesys EESRK nuomonėje.

5.2.

Reikia nustatyti objektyvius ES masto kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, ar esama pasislėpimo pavojaus, įskaitant neleistiną antrinį judėjimą. Siekiant išvengti skirtingo ar neveiksmingo aiškinimo, pasiūlymo 6 straipsnyje pateikiamas bendras objektyvių kriterijų, skirtų nustatyti, ar esama pasislėpimo pavojaus, sąrašas, kuris yra bendro atskiro atvejo konkrečių aplinkybių vertinimo dalis. Kriterijų sąrašas yra pernelyg ilgas ir apima ne tik Rekomendaciją (ES) 2017/432. Todėl nors direktyvoje numatytos dvi grąžinimo procedūros – viena procedūra taikoma esant nepaprastai ir išimtinei padėčiai, nesuteikiant galimybės savanoriškai išvykti ir taikant kitus suvaržymus, o kita – procedūra apima apsaugos priemones ir galimybę savanoriškai vykdyti prievolę, praktiškai daugumai migrantų bus taikoma procedūra, kuri, teoriškai, turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais.

5.2.1.

Tik keli 6 straipsnyje siūlomi objektyvūs kriterijai, paimti iš Rekomendacijos (ES) 2017/432 ir atitinkantys iš dalies pakeisto teksto f, h ir k punktuose nurodytus kriterijus, padeda aiškiai apibrėžti sąvoką „pasislėpimo pavojus“; J punkte nurodytas kriterijus taip pat gali būti laikomas tinkamu atsižvelgiant į 7 straipsnio nuostatas dėl prievolės bendradarbiauti. a) Padėtį, kai pradėjus procedūras neturima dokumentų, daugeliu atvejų galima ištaisyti pateikus prašymą, tačiau jei prašymas nevykdomas, galėtų būti taikomas f punktas. b) Šis tikslas įrodymų naštą užkrauna migrantui, kuris turės įrodyti turįs nuolatinę gyvenamąją vietą, ir pašalina pagrindinę teisinę apsaugą. Dėl įvairių su apgyvendinimu susijusių sunkumų, visų pirma tų, kurių užsieniečiams apskritai ir visų pirma neteisėto gyventojo statusą turintiems asmenims sudaro daugelis savivaldybių, šis punktas užkrauna neproporcingai didelę naštą. c) Jei nenorime, kad VISI neteisėti imigrantai būtų kaltinami bandymu pasislėpti, o tai reiškia, kad bus visiškai atsisakyta apsaugos priemones apimančių procedūrų, pasislėpimo pavojaus pagal tokį parametrą apibrėžti negalima. Galiausiai bet kuris asmuo, kuris neturi teisės dirbti, taip pat savaime suprantama neturi ir ekonominių išteklių, todėl dauguma neteisėtų migrantų susidurs su finansinių išteklių stoka. d) Atsižvelgiant į valstybių narių taikomą uždarų sienų politiką, daugelis neteisėtų (ir nelegalių) migrantų į valstybių narių teritoriją greičiausiai pateko nelegaliai. e) Jei neteisėtas migrantas vyksta iš vienos valstybės narės į kitą – tai savaime neleistina, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad yra pasislėpimo pavojaus. g) Kitoje valstybėje narėje dėl asmens priimtas sprendimas grąžinti. Jei pačioje direktyvoje numatyta, kad tą sprendimą tiesiogiai vykdo kita valstybė, nėra jokios prasmės numatyti šią galimybę. i) Reikalavimo vykti į kitą valstybę narę, kurioje asmuo yra teisėtas gyventojas, nesilaikymas. Tokiais atvejais pradėti išsiuntimo procedūras nesuteikiant galimybės savanoriškai išvykti į kilmės šalį yra visiškai neproporcinga. Tokiais atvejais reikėtų taikyti kokią nors privalomą priemonę, kuri padėtų grąžinti asmenis į kitą valstybę narę, o ne vykdyti išsiuntimo į kilmės šalį procedūrų, juo labiau pasitelkiant skubos procedūrą.

5.3.

Prieš pradėdami nagrinėti 7, 8 ir kitus šio pasiūlymo straipsnius turėtume aiškiai nurodyti, kad visas šių pakeitimų tekstas rodo, kad akivaizdžiai nesuprantamas teisinis sprendimo grąžinti pobūdis, kuris, jį patikslinus, paskatins visiškai suabejoti dėl 3 dalies, kas atsispindi naujame direktyvos 8 straipsnyje. Sprendimas grąžinti yra valstybės priimamas vykdomasis sprendimas, darantis tiesioginį poveikį asmeninėms žmogaus teisėms ir interesams. Be to, pagrindimas paprastai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su pareigų vykdymu arba tam tikru elgesiu, kuriuo asmuo yra kaltinamas, ir šis asmuo nusipelno atitinkamo proceso siekiant patikrinti šių įtarimų teisingumą, kuris tokiais atvejais be abejonės turi būti nešališkai pagrįstas. Atsižvelgiant į visa tai, pasakytina, kad nors išsiuntimas yra administracinio, o ne baudžiamojo pobūdžio sankcija, nuobauda ar bausmė, jis reglamentuojamas laikantis tų pačių konstitucinių principų ir pagrindinių teisių kaip ir baudžiamosios teisės srityje.

5.4.

Kalbant apie 7 straipsnį„Prievolė bendradarbiauti“ EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos prielaidą, kad trečiųjų šalių piliečių prievolė visais grąžinimo procedūrų etapais bendradarbiauti su kompetentingomis valstybių narių valdžios institucijomis galėtų padėti užtikrinti sklandų šios procedūros vykdymą ir veiksmingumą. Tačiau pažymėtina, kad dėl šios prievolės tiesiogiai pažeidžiama pagrindinė teisė neduoti prieš save parodymų. Šiame straipsnyje nurodytas prievoles galima sumažinti iki vienos: bendradarbiauti, kai taikoma pačiam asmeniui nepalanki procedūra. 8 straipsnyje„Sprendimas grąžinti“ reikalaujama, kad valstybės narės priimtų sprendimą grąžinti iš karto po to, kai priimamas sprendimas nutraukti trečiosios šalies piliečio teisėtą buvimą šalyje, įskaitant sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos statuso. EESRK mano, kad 8 straipsnis turėtų būti išplėstas, kad apimtų galimybę suteikti trečiųjų šalių piliečiams pagrįstą galimybę savarankiškai vykdyti prievolę išvykti iš šalies arba ieškoti alternatyvių būdų įteisinti savo padėtį.

5.5.

9 straipsnyje dėl savanoriško išvykimo nustatyta, kad dabar turi būti suteikiamas atitinkamas trisdešimties dienų laikotarpis savanoriškai išvykti ir panaikinama pirminė nuostata dėl septynių–trisdešimties dienų laikotarpio. Buvo kritikuojama tai, kad ilgiausias laikotarpis yra tik trisdešimt dienų, o galimybė taikyti trumpiausią laikotarpį buvo laikoma apsaugos priemone. Panaikinus šį minimalų laikotarpį valstybėms narėms suteikiama galimybė visiškai neduoti laiko savarankiškai išvykti.

5.6.

Nauja 13 straipsnyje nurodyta priemonė suteikia galimybę valstybėms narėms be sprendimo grąžinti nustatyti draudimą atvykti trečiosios šalies piliečiui, kurio neteisėtas buvimas valstybėje narėje nustatomas jam (savanoriškai) išvykstant iš ES. EESRK mano, kad ši priemonė yra nuobauda asmeniui, kuris kaip tik tuo metu laikosi teisės aktų, t. y. išvyksta iš ES teritorijos ir nutraukia neteisėtą savo buvimą joje. Kita vertus, ši priemonė gali būti laikoma apsidraudimo politika, kad nebūtų pakartotinai atvykstama į atitinkamą valstybę narę.

5.7.

14 straipsnyje dėl grąžinimo valdymo kiekvienos valstybės narės prašoma sukurti, eksploatuoti, prižiūrėti ir toliau plėtoti nacionalinę grąžinimo valdymo sistemą, kurioje tvarkoma visa šiai direktyvai įgyvendinti būtina informacija. Tačiau turi būti užtikrintas techninis suderinamumas su ES centrine sistema. 14 straipsnyje taip pat numatyta galimybė valstybėms narėms nustatyti veiksmų programą, skirtą paramai tiems, kuriems jos reikia, teikti.

5.7.1.

Šengeno informacinės sistemos (SIS) trūkumai, reiškia, kad reikia imtis priemonių siekiant pagerinti valstybių koordinavimą. Labai abejotina, ar siekiant spręsti problemas, kurios yra iš esmės praktinio pobūdžio valdymo problemos, direktyvoje reikia nustatyti konkrečias taisykles.

5.7.2.

Pasiūlymas valstybėms narėms parengti programas, kurios būtų skirtos logistinei, finansinei ir kitai materialinei pagalbai teikti siekiant remti savanorišką grįžimą ir kurios apimtų reintegracijos programas, buvo pateiktas Rekomendacijoje (ES) 2017/432. Komisija turėtų remti, stebėti ir vertinti jų kūrimo procesą.

5.8.

16 straipsnyje daugiau nagrinėjamas ir išskirtinai pabrėžiamas „vienintelis privalomas atvejis, kai pagal šį pasiūlymą automatiškai sustabdomas sprendimo vykdymas“, t. y. pagrindžiant asmens, kurio tarptautinės apsaugos prašymas buvo atmestas, išsiuntimą. Komitetas viskam pritaria, išskyrus tai, kad EESRK mano, jog esama kitų atvejų, kai išsiuntimas turėtų būti panašiai automatiškai sustabdomas, siekiant sustiprinti apsaugos priemonių arba garantijų taikymo sritį. Į nebaigtinį tokių atvejų sąrašą turėtų būti įtraukti: — atvejai, kai tiesiogiai arba netiesiogiai daromas poveikis nepilnamečiams, — atvejai, kai tiesiogiai arba netiesiogiai daromas poveikis ES piliečių šeimos nariams, todėl tokie atvejai nepatenka į Direktyvos 2004/38/EB taikymo sritį, — atvejai, kai yra įrodoma, jog esama pavojaus atitinkamo asmens sveikatai arba fizinei neliečiamybei, — grįžtama į šalis, kurios pripažįstamos nesaugiomis, be kita ko, kuriose negerbiamos žmogaus teisės.

5.9.

Kalbant apie sulaikymą ir ilgiausio sulaikymo laikotarpio, kuris būtų ne trumpesnis kaip trys mėnesiai, nustatymą, turime pabrėžti, jog iš faktų matyti, kad procedūrai ir veiksmams, kuriuos reikia atlikti, kad būtų galima vykdyti išsiuntimo į trečiąją šalį nurodymą, pakanka mažiau nei trijų mėnesių ir kad šį laikotarpį pratęsus (nesvarbu, kiek) beveik nieko nepasiekiama, tuo labiau jei jokio nusikaltimo nepadariusiam asmeniui taikoma tokia kraštutinė priemonė, dėl kurios jis netenka laisvės.

5.10.

Dar kartą primygtinai raginame ieškoti kitų sprendimų, pavyzdžiui, pirmiau minėta Vokietijos nuostata Duldung arba Ispanijos arraigo, kurias taikant pakanka daug mažiau nei trijų mėnesių siekiant nustatyti, ar asmenį bus galima išsiųsti iš šalies, ar ne. Prevencinis sulaikymas yra laikina priemonė, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas atlikti priverstinį grąžinimą ir užtikrinti, kad asmuo nepasislėptų. Tačiau reikia panaikinti galimybę netinkamai naudoti šią priemonę kaip paslėptos formos laisvės atėmimą arba bausmę už neteisėtą imigraciją. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (16) toks laisvės atėmimas yra aiškiai draudžiamas.

5.11.

Todėl pagal direktyvą turėtų būti reikalaujama, kad tokie sulaikymo centrai nebūtų lyginami su kalėjimais ar už juos prastesni. Turėtų būti nustatyta, kad valstybės saugumo pajėgos niekada negali atlikti tokių centrų vidaus priežiūros – jos atlieka tik išorės priežiūrą, o už vidaus priežiūrą turi būti atsakinga kitokio pobūdžio valstybės įstaiga, be to, reikėtų nustatyti minimalius sulaikytųjų teisių standartus, kurie visais atžvilgiais atitiktų kiekvienos valstybės narės kalėjimuose laikomų asmenų teisinį statusą arba būtų už jį aukštesni.

5.12.

22 straipsnio 7 dalyje nurodytas pakeitimas yra visiškai nereikalingas, nes šis klausimas jau reglamentuojamas pagal skirtingą valstybių narių prieglobsčio suteikimo procedūras. Bet kuriuo atveju tai, kad asmuo, kuris, atmetus jo prieglobsčio prašymą, grąžinimo tikslu gali būti sulaikomas iki keturių mėnesių, iš karto po to yra sulaikomas naujam, papildomam šešių mėnesių laikotarpiui, siekiant to paties repatriacijos tikslo, yra neproporcinga.

5.13.

EESRK pritaria Komisijai, kad ES grąžinimo politikos veiksmingumas taip pat priklauso nuo kilmės šalių bendradarbiavimo. ES jau padarė nedidelę pažangą, tačiau EESRK ragina Komisiją toliau dėti pastangas šioje srityje ir kartu raginti valstybes nares pasinaudoti šiais rezultatais ir visapusiškai naudotis šiais susitarimais.

---

(1)  COM(2018) 634 final.

(2)  OL C 85, 2003 4 8, p. 51.

(3)  COM(2002) 175 final.

(4)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(5)  2017 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/432 dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (OL L 66, 2017 3 11, p. 15).

(6)  C(2017) 1600 final.

(7)  Žr. EESRK nuomonę „Migracijos ir integracijos nebuvimo kaina“ (OL C 110, 2019 3 22, p. 1).

(8)  2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvados.

(9)  2018 m. spalio 18 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados.

(10)  TMO „Migracija. Srautų stebėsena Europoje“.

(11)  OL C 85, 2003 4 8, p. 51.

(12)  Žr. Migracijos ir prieglobsčio mokslinių tyrimų socialinės platformos ataskaitą dėl migracijos poveikio pabėgėliams ir kitiems migrantams pagalbą teikiančioms NVO.

(13)  OL C 85, 2003 4 8, p. 51.

(14)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77), 32 ir 33 straipsniai.

(15)  FF. Pranešimas Nr. 1493/2006, Williams Lecraft prieš Ispaniją

(16)  Teisingumo Teismo sprendimai 2016 m. birželio 7 d. byloje Affum, C-47/15, ECLI:EU:C:2016:408, ir 2011 m. balandžio 28 d. byloje El Dridi, C-61/11, ECLI:EU:C:2011:268.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2115/2005 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1386/2007

(COM(2018) 577 final – 2018/0304 (COD))

(2019/C 159/09)

Pagrindinis pranešėjas Gabriel SARRÓ IPARRAGUIRRE

Konsultavimasis	Taryba, 2018 9 3
	Europos Parlamentas, 2018 9 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 1 23
Plenarinė sesija Nr.	540
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	104/0/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad siekiant užtikrinti vienodą ir veiksmingą Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) priimtų išsaugojimo ir kontrolės priemonių įgyvendinimą Europos Sąjungoje, būtina jas perkelti į Sąjungos teisę.

1.2.

Vis dėlto Komitetas mano, kad pateiktame pasiūlyme nenustatytas lankstus NAFO priimtų taisyklių perkėlimo į Sąjungos teisę mechanizmas ir nėra sprendžiamas būtino kasmetinio šių taisyklių atnaujinimo klausimas.

1.3.

Komitetas pritaria tam, kad būtų nustatytas paprastesnis ir lankstesnis mechanizmas, todėl siūlo parengti vieno straipsnio reglamentą, kuriame būtų nustatyta, kad Europos Sąjunga privalo taikyti NAFO patvirtintas taisykles savo laivynui.

1.4.

EESRK pabrėžia, kad yra rizikinga nustatyti deleguotųjų aktų, kuriais Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti teisės aktus, sistemą netaikant įprastos procedūros.

2.   Komisijos pasiūlymo santrauka

2.1.

Pateiktu pasiūlymu siekiama į Sąjungos teisę perkelti 2008–2017 m. NAFO priimtas priemones (2017 m. įsigaliojo iš dalies pakeista NAFO konvencija). Kadangi šios priemonės iš dalies keičiamos kasmet, pasiūlyme numatyta į Sąjungos teisę perkelti tik pačias naujausias ir nustatomas mechanizmas, skirtas supaprastinti ir padėti lengviau įgyvendinti ateityje taikysimas priemones.

2.2.

Atsižvelgiant į tai, svarstoma galimybė suteikti Komisijai deleguotuosius įgaliojimus, kad ji galėtų reguliuoti priemones, susijusias su šiame reguliuojamame rajone laivų vykdoma veikla ir, pavyzdžiui, žvejybos galimybėmis (kvotų ir (arba) žvejybos pastangų limitais), žvejybos draudimais, priegauda, rombinių rajožuvių, šiaurinių paprastųjų krevečių ir juodųjų paltusų žvejyba, ryklių išsaugojimu, naudojamais žvejybos įrankiais, pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga ir tokios veiklos inspektavimu ir kontrole. Iš viso nurodoma trisdešimt įvairių rūšių priemonių.

2.3.

Šiuo pasiūlymu panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 (1) ir (EB) Nr. 1386/2007 (2).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK mano, kad siekiant užtikrinti vienodą ir veiksmingą NAFO priimtų išsaugojimo ir kontrolės priemonių įgyvendinimą Europos Sąjungoje, būtina jas perkelti į Sąjungos teisę.

3.2.

Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad NAFO kiekvienais metais iš dalies keičia savo išsaugojimo ir kontrolės priemones, Komitetas mano, kad pateiktame pasiūlyme nenustatytas lankstus NAFO priimtų taisyklių perkėlimo į Sąjungos teisę ir kasmetinio atnaujinimo mechanizmas.

3.3.

Komitetas mano, kad siekiant lankstesnio mechanizmo, kuris leistų reaguoti į tokius reguliarius NAFO priimtų taisyklių atnaujinimus, reikėtų parengti paprastą vieno straipsnio reglamentą, kuriame būtent dėl būtinybės nuolat atnaujinti taisykles, susijusias su bent trisdešimt siūlomų sričių, būtų išdėstytas Europos Sąjungos įsipareigojimas savo laivynui taikyti kasmet NAFO priimamas taisykles.

3.4.

Priešingu atveju, EESRK įspėja apie nuolatinės NAFO priimtų taisyklių ir ES paskelbtų teisės aktų neatitikties pavojų ir dėl to galintį atsirasti tam tikrą teisinį netikrumą.

3.5.

Komitetas yra susirūpinęs dėl susijusio tam tikroms priemonėms numatytų terminų sutrumpinimo, nes Komisija sutrumpina konkrečios informacijos pateikimo valstybėms narėms terminą, o valstybės narės savo ruožtu privalės sutrumpinti šį terminą žvejybos laivų operatoriams.

3.6.

Komitetas mano, kad vienintelis dalykas, kuris palengvins deleguotųjų aktų sistemos įdiegimą yra tai, kad Komisija galėtų nustatyti taisykles be būtinybės laikytis įprastos procedūros.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad laimikio ir žvejybos pastangų limitai būtų taikomi ištekliams, nurodytiems žvejybos galimybėse. EESRK mano, kad šią nuostatą reikėtų pakeisti taip: „(…) laimikio ir (arba) žvejybos pastangų limitai (…)“.

4.2.

28 straipsnio dėl elektroninių pranešimų teikimo vykdant stebėjimo programą 3 dalies ir juolab 1 dalies formuluotė paini, nes neaišku, ar gali būti daroma nuoroda į elektroninį stebėtoją jo konkrečiai nenurodant. Todėl Komitetas mano, kad gali kilti neaiškumų aiškinant šio straipsnio turinį.

4.3.

EESRK mano, kad 31 straipsnio dėl priežiūros procedūros 1 dalies a punkte taip pat neaiškiai nurodyta, kaip neatlikus inspektavimo gali būti atliekamas valksmo laimikio tūrio arba sudėties įvertinimas.

---

(1)  2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2115/2005, nustatantis juodojo paltuso išteklių atkūrimo planą Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacijoje (OL L 340, 2005 12 23, p. 3).

(2)  2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1386/2007, nustatantis žvejybos Šiaurės Vakarų Atlanto organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones (OL L 318, 2007 12 5, p. 1).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas

(COM(2018) 630 final — 2018/0328 (COD))

(2019/C 159/10)

Pranešėjas: Antonio LONGO

Bendrapranešėjis: Alberto MAZZOLA

Konsultavimasis	Europos Vadovų Taryba, 2018 10 5 Europos Parlamentas, 2018 10 1
Reglamentavimo pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 173 straipsnio 3 dalis, 188 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2019 1 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 1 23
Plenarinė sesija Nr.	540
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	143/5/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos iniciatyvą ir mano, kad ji yra būtina kuriant pramonės kibernetinio saugumo strategiją ir strategiškai svarbi siekiant tvirto ir didelio skaitmeninio savarankiškumo. Šie veiksniai yra būtini siekiant sustiprinti Europos gynybos mechanizmus vykstant kibernetiniam karui, kuris gali pakenkti politinėms, ekonominėms ir socialinėms sistemoms.

1.2.

Komitetas pažymi, kad bet kokia kibernetinio saugumo strategija yra neatsiejama nuo visuotinio suvokimo ir saugaus naudotojų elgesio.

1.3.

Komitetas pritaria pasiūlyme nustatytiems bendriems tikslams ir supranta, kad konkretūs jo veikimo aspektai bus toliau analizuojami. Kadangi tai susiję su reglamentu, mano, kad opūs valdymo, finansavimo ir nustatytų tikslų įgyvendinimo aspektai turėtų būti apibrėžti iš anksto. Svarbu, kad būsimas tinklas ir centras kiek įmanoma remtųsi valstybių narių kibernetiniais gebėjimais ir techninėmis žiniomis ir kad kompetencijos sritys nebūtų sutelktos steigtiname centre. Be to, reikia vengti būsimo tinklo ir centro veiklos sričių dubliavimosi su esamų bendradarbiavimo mechanizmų ir įstaigų veikla.

1.4.

EESRK pritaria, kad bendradarbiavime dalyvautų ir pramonės atstovai nustatant tvirtus įsipareigojimus dėl mokslo ir investicijų ir ateityje įtraukiant juos į Valdybą. Kalbant apie trišalį bendradarbiavimą tarp Europos Komisijos, valstybių narių ir pramonės atstovų, turėtų būti įtrauktos tik tos ES nepriklausančių šalių įmonės, kurios yra seniai įsisteigusios Europos teritorijoje ir visapusiškai dalyvauja Europos gynybos ir pramoninėje bazėje; be to, joms turi būti taikomi atitinkami patikrinimo ir kontrolės mechanizmai, taip pat jos turi laikytis abipusiškumo principo ir konfidencialumo įsipareigojimų.

1.5.

Kibernetinis saugumas turi būti bendras visų valstybių narių įsipareigojimas, todėl jos turi dalyvauti Valdyboje laikydamosi nuostatų, kurias dar reikia apibrėžti. Kalbant apie finansinį valstybių narių įnašą, turėtų būti galima panaudoti kiekvienai valstybei narei skirtus Europos Sąjungos lėšų asignavimus.

1.6.

Pasiūlyme reikėtų aiškiau nurodyti, kaip Centras galės dalyvauti koordinuojant Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“finansavimą, ypač pagal kokias gaires bus rengiamos ir skirstomos galimos viešųjų pirkimų sutartys. Šis aspektas yra labai svarbus siekiant išvengti veiksmų pasikartojimo ir dubliavimo. Be to, siekiant padidinti biudžetą, rekomenduojama didinti sąveiką su kitomis ES finansinėmis priemonėmis (pvz., regioniniais fondais, struktūriniais fondais, EFK, ENF, „InvestEU“ir kt.).

1.7.

EESRK mano, kad labai svarbu nustatyti bendradarbiavimo tvarką ir Europos centro ir nacionalinių centrų santykius. Be to, svarbu, kad nacionaliniams centrams finansavimas būtų skiriamas iš ES lėšų, bent jau administracinėms išlaidoms, taip palengvinant administracinį ir kompetencijų suderinimą, kad būtų sumažinti esami skirtumai tarp Europos valstybių.

1.8.

Komitetas dar kartą pabrėžia žmogiškojo kapitalo svarbą ir tikisi, kad kompetencijų centras, bendradarbiaudamas su universitetais, mokslinių tyrimų centrais ir aukštojo mokslo įstaigomis galės skatinti pažangų švietimą ir mokymą, be kita ko parengiant specialias universitetų ir aukštųjų mokyklų mokymo programas. Be to, labai svarbu numatyti konkrečią paramą startuoliams ir MVĮ.

1.9.

EESRK mano, kad labai svarbu tiksliau apibrėžti atitinkamas kompetencijos sritis ir nustatyti ribas tarp Centro ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimų, taip pat aiškiai nustatyti bendradarbiavimo tvarką ir tarpusavio paramą ir vengti kompetencijos ir veiklos dubliavimo. Panašių klausimų kyla dėl kitų įstaigų, dirbančių kibertnetinio saugumo srityje, kaip antai EGA, Europolo, CERT-ES, ir rekomenduojama sukurti tokius pat struktūrinio dialogo tarp įvairių institucijų mechanizmus.

2.   Dabartinė kibernetinio saugumo sistema

2.1.

Kibernetinis saugumas yra viena iš pagrindinių temų ES darbotvarkėje, nes tai yra neatsiejamas institucijų, įmonių ir piliečių gynybos veiksnys, taip pat būtina priemonė pačiai demokratijai išsaugoti. Vienas didžiausią nerimą keliančių reiškinių yra vis labiau internete per automatines sistemas plintanti kenkimo programinė įranga, tokių atvejų skaičius išaugo nuo 130 tūkst. 2007 m. iki 8 mln. 2017 m. Be to, Sąjunga yra grynoji kibernetinio saugumo produktų ir sprendimų importuotoja, o dėl to kyla ekonominio konkurencingumo ir civilinio bei karinio saugumo problemų.

2.2.

Nors ES turi daug dalykinių žinių ir patirties kibernetinio saugumo srityje, šis pramonės sektorius, universitetai ir tyrimų centrai vis dar yra susiskaidę ir nesuderinę bei nesusieję veiksmų su bendra plėtros strategija. Taip yra todėl, kad atitinkami su kibernetiniu saugumu susiję sektoriai (pvz., energetikos, kosmoso, gynybos ir transporto) nėra pakankamai remiami, taip pat nėra stiprinama civilinio kibernetinio saugumo ir gynybos sąveika.

2.3.

Kad išspręstų kylančias problemas, 2013 m. Sąjunga nustatė kibernetinio saugumo strategiją siekdama sukurti patikimą, saugią ir atvirą kibernetinę ekosistemą (1). Vėliau, 2016 m. buvo priimtos pirmosios konkrečios tinklų ir informacinių sistemų saugumo priemonės (2). Taip buvo sukurta viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė kibernetinio saugumo srityje.

2.4.

2017 m. komunikate „Atsparumas, atgrasymas ir gynyba: ES kibernetinio saugumo didinimas“ (3) pripažinta, jog būtina užtikrinti, kad būtų išlaikyti ir plėtojami esminiai kibernetinio saugumo technologiniai pajėgumai, siekiant užtikrinti bendrosios skaitmeninės rinkos saugumą, apsaugoti ypatingos svarbos tinklus ir informacines sistemas ir teikti pagrindines kibernetinio saugumo paslaugas.

2.5.

Taigi Sąjunga turi gebėti savarankiškai apsaugoti savo skaitmeninius išteklius ir procesus ir konkuruoti pasaulinėje kibernetinio saugumo rinkoje, kad pasiektų tvirtą ir visapusišką skaitmeninį savarankiškumą (4).

3.   Komisijos pasiūlymai

3.1.

Kompetencijos centras (toliau – Centras) palengvins ir padės koordinuoti Nacionalinių centrų tinklo darbą, veiks kaip kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės orientyras, vykdys kibernetinio saugumo technologinių klausimų darbotvarkę ir sudarys palankesnes sąlygas naudotis sukaupta praktine patirtimi.

3.2.

Visų pirma Centras turėtų įgyvendinti atitinkamas Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“dalis skirdamas lėšų ir vykdydamas viešuosius pirkimus. Atsižvelgiant į kitose pasaulio vietose skiriamas dideles investicijas kibernetinio saugumo sričiai ir į poreikį koordinuoti ir sutelkti išteklius Europoje, siūloma Kompetencijos centrą įsteigti kaip Europos partnerystę, grindžiamą dvigubu teisiniu pagrindu, ir taip sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos, valstybių narių ir (arba) pramonės bendroms investicijoms.

3.3.

Pasiūlyme numatyta, kad valstybės narės turi proporcingai prisidėti remiant Kompetencijos centro ir tinklo veiklą. ES numatytas finansinis paketas iš Skaitmeninės Europos programai skirtų lėšų yra maždaug 2 mlrd. EUR; suma iš programai „Europos horizontas“skirtų lėšų turės būti nustatyta; bendras valstybių narių įnašas turi bent jau prilygti Sąjungos įnašui.

3.4.

Pagrindinis sprendimus priimantis organas yra Valdyba, kurioje dalyvauja visos valstybės narės, tačiau balsavimo teises turi tik tos valstybės narės, kurios prisideda finansiškai. Balsavimo mechanizmas pagrįstas dvigubos daugumos principu – reikalinga 75 % finansinio įnašo ir 75 % balsų dauguma. Komisija turi 50 % balsų. Siekiant palaikyti nuolatinį dialogą su įmonėmis, vartotojais ir kitomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, Valdybai talkina Pramonės ir mokslo patariamoji taryba.

3.5.

Glaudžiai bendradarbiaudamas su Nacionalinių koordinavimo centrų tinklu ir kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomene Centras bus pagrindinė pagal siūlomą Skaitmeninės Europos programą ir programą „Europos horizontas“skirtų ES finansinių išteklių įgyvendinimo institucija.

3.6.

Nacionalinius koordinavimo centrus pasirinks valstybės narės. Centrai turės turėti arba gauti galimybę tiesiogiai naudotis kibernetinio saugumo technologinėmis žiniomis, ypač tokiose srityse kaip kriptografija, IRT saugumo paslaugos, įsibrovimų aptikimas, sistemos saugumas, tinklo saugumas, programinės įrangos ir programų saugumas arba žmogiškieji ir visuomeniniai saugumo ir privatumo aspektai. Jie taip pat turėtų turėti pakankamai pajėgumų, kad galėtų veiksmingai dalyvauti ir koordinuoti veiksmus su pramone, viešuoju sektoriumi, įskaitant institucijas, paskirtas pagal Direktyvą (ES) 2016/1148, ir mokslinių tyrimų bendruomene.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą ir mano, kad ji yra strategiškai svarbi užtikrinant kibernetinį saugumą ir įgyvendinant 2017 m. rugsėjo mėn. įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime priimtus sprendimus. Šiame susitikime valstybių ir Vyriausybių vadovai paragino Sąjungą tapti „pasauline lydere kibernetinio saugumo srityje iki 2025 m., siekiant užtikrinti mūsų piliečių, vartotojų ir įmonių pasitikėjimą ir apsaugą internete ir sudaryti sąlygas naudotis laisvu ir teisės aktais reglamentuojamu internetu“.

4.2.

EESRK dar kartą primena, kad vyksta tikras kibernetinis karas, kuris gali pakenkti politinėms, ekonominėms ir socialinėms sistemoms, institucijų informacinėms sistemoms, labai svarbioms infrastruktūroms (energetikos, transporto, bankų ir finansų įstaigų ir t. t.) ir įmonėms, taip pat, skleidžiant melagingas naujienas, daryti poveikį rinkimų ir demokratijos procesams apskritai (5). Todėl reikia gerai suvokti padėtį ir nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų. Dėl šių priežasčių būtina nustatyti aiškią ir tvirtai remiamą pramonės kibernetinio saugumo strategiją, kuri yra būtina skaitmeninio savarankiškumo sąlyga. EESRK mano, kad darbo programoje pirmenybė turėtų būti teikiama sektoriams, nustatytiems Direktyvoje (ES) 2016/1148, kuri taikoma esmines paslaugas teikiančioms įmonėms, tiek viešosioms, tiek privačiosioms, dėl jų svarbos visuomenei (6).

4.3.

Komitetas pažymi, kad bet kokia kibernetinio saugumo strategija yra neatsiejama nuo visuotinio suvokimo ir saugaus naudotojų elgesio. Todėl kiekviena technologijų iniciatyva turi būti įgyvendinama vykdant atitinkamas informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas, kad būtų sukurta skaitmeninio saugumo kultūra (7).

4.4.

Komitetas pritaria pasiūlyme nustatytiems bendriems tikslams ir supranta, kad konkretūs jo veikimo aspektai bus toliau analizuojami. Kadangi tai susiję su reglamentu, Komitetas mano, kad opūs valdymo, finansavimo ir nustatytų tikslų įgyvendinimo aspektai turėtų būti apibrėžti iš anksto. Svarbu, kad būsimas tinklas ir centras kiek įmanoma remtųsi valstybių narių kibernetiniais gebėjimais ir techninėmis žiniomis ir kad kompetencijos sritys nebūtų sutelktos steigtiname centre. Be to, reikia vengti būsimo tinklo ir centro veiklos sričių dubliavimosi su esamų bendradarbiavimo mechanizmų ir įstaigų veikla.

4.5.

EESRK primena, kad savo nuomonėje TEN/646 „Kibernetinio saugumo aktas“ (8) siūlė viešojo ir privačiojo sektorių partneryste grindžiamą trišalį bendradarbiavimą tarp Komisijos, valstybių narių ir pramonės, įskaitant MVĮ, atstovų, o dabartinėje struktūroje, kurios teisinė forma turi būti tobulinama, iš esmės numatytas viešojo ir privačiojo sektorių partneryste grindžiamas Europos Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas.

4.6.

EESRK pritaria, kad bendradarbiavime dalyvautų ir pramonės atstovai nustatant tvirtus įsipareigojimus dėl mokslo ir investicijų ir ateityje įtraukiant juos į Valdybą. Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos sukūrimas gali neužtikrinti nuolatinio dialogo su įmonėmis, vartotojais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, atsižvelgiant į naujas Komisijos nurodytas aplinkybes nėra aišku, kokį vaidmenį atliks 2016 m. Komisijos raginimu įsteigta Europos kibernetinio saugumo organizacija (ECSO), kuri yra Komisijos partnerė ir kurios sukauptos žinios ir patirtis neturėtų būti prarastos.

4.6.1.

Kalbant apie trišalį bendradarbiavimą, svarbu atkreipti dėmesį į trečiųjų šalių įmones. EESRK ypač pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas kruopščiai parengtu mechanizmu siekiant užkirsti kelią įmonėms iš ES nepriklausančių šalių, kurios galėtų sudaryti kliūčių Sąjungos saugumui ir savarankiškumui. EGPPP (9) nustatytos susijusios nuostatos taip pat turėtų būti taikomos ir šiame kontekste.

4.6.2.

EESRK taip pat pripažįsta, kad tam tikros įmonės iš ES nepriklausančių šalių, kurios seniai įsikūrusios Europos teritorijoje ir visapusiškai prisideda prie Europos gynybos ir pramoninės bazės plėtojimo, galėtų būti labai naudingos įgyvendinant Sąjungos projektus ir turėtų turėti galimybę dalyvauti, tačiau tokioms įmonėms valstybės narės turi taikyti atitinkamus patikrinimo ir kontrolės mechanizmus, be to, jos turi laikytis abipusiškumo principo ir konfidencialumo įsipareigojimų.

4.7.

Kibernetinis saugumas turi būti bendras visų valstybių narių įsipareigojimas, todėl jos turi dalyvauti Valdyboje laikantis nuostatų, kurias dar reikia apibrėžti. Taip pat svarbu, kad įgyvendinant Komisijos iniciatyvą visos valstybės tinkamai prisidėtų finansiškai. Kalbant apie finansinį valstybių narių įnašą, turėtų būtų galima panaudoti kiekvienai valstybei narei skirtus Sąjungos lėšų asignavimus.

4.8.

EESRK sutinka, kad kiekviena valstybė narė gali paskirti savo atstovą Europos kompetencijų centro valdyboje. Komitetas rekomenduoja nustatyti aiškias nacionalinių atstovų kompetencijas ir suderinti strateginius ir techninius, valdymo, administracinius ir su biudžetu susijusius gebėjimus.

4.9.

Pasiūlyme turėtų būti geriau paaiškinta, kaip Centras galės dalyvauti koordinuojant Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“finansavimą, kuris šiuo metu dar tik svarstomas, ir ypač pagal kokias gaires bus rengiamos ir skiriamos galimos viešųjų pirkimų sutartys. Šis aspektas yra labai svarbus siekiant išvengti veiksmų pasikartojimo ir dubliavimo. Be to, siekiant padidinti biudžetą, rekomenduojama didinti sąveiką su kitomis ES finansinėmis priemonėmis (pvz., regioniniais fondais, struktūriniais fondais, EFK, ENF, „InvestEU“ir kt.). Komitetas norėtų, kad nacionalinių centrų tinklas dalyvautų valdant ir koordinuojant lėšas.

4.10.

EESRK pažymi, kad patariamąją tarybą turėtų sudaryti 16 narių ir kad aiškiai nenurodyta, kaip ši struktūra palaikys ryšius su verslo pasauliu, universitetais, mokslinių tyrimų centrais ir vartotojais. Komitetas mano, kad būtų naudinga ir reikėtų, kad šios tarybos nariai turėtų daug nagrinėjamos srities žinių ir kad jie tolygiai atstovautų įvairiems susijusiems sektoriams.

4.11.

EESRK mano, kad svarbu nustatyti bendradarbiavimo tvarką ir santykius tarp Europos centro ir nacionalinių centrų. Be to, svarbu, kad nacionaliniams centrams finansavimas būtų skiriamas iš ES lėšų, bent jau administracinėms išlaidoms, palengvinant administracinį ir kompetencijų suderinimą, kad būtų sumažinti esami skirtumai tarp Europos valstybių.

4.12.

Remdamasis savo ankstesnėmis nuomonėmis (10), EESRK pabrėžia pažangaus žmogiškųjų išteklių švietimo ir mokymo kibernetinio saugumo srityje svarbą, įskaitant specialius universitetinių ir pouniversitetinių studijų kursus. Taip pat svarbu suteikti tinkamą finansavimą šio sektoriaus MVĮ ir startuoliams (11), kurie yra labai svarbūs plėtojant pažangius mokslinius tyrimus.

4.13.

EESRK mano, kad labai svarbu tiksliau apibrėžti atitinkamas kompetencijos sritis ir nustatyti ribas tarp Centro ir ENISA įgaliojimų, aiškiai nustatyti bendradarbiavimo ir tarpusavio paramos tvarką ir vengti kompetencijos ir veiklos dubliavimo (12). Pasiūlyme dėl reglamento numatytas ENISA atstovo kaip nuolatinio stebėtojo Valdyboje dalyvavimas, tačiau jo dalyvavimas neužtikrina struktūrinio dviejų institucijų dialogo. Panašių klausimų kyla dėl kitų įstaigų, dirbančių kibertnetinio saugumo srityje, kaip antai EGA, Europolo, CERT-ES. Todėl vertėtų pažymėti, kad 2018 m. gegužės mėn. pasirašytas susitarimo memorandumas tarp ENISA, EGA, Europolo ir CERT-ES.

---

(1)  JOIN(2013) 1 final.

(2)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(3)  JOIN(2017) 450 final.

(4)  OL C 227, 2018 6 28, p. 86.

(5)  Informacinis pranešimas „Žiniasklaidos priemonių naudojimas siekiant daryti įtaką socialiniams ir politiniams procesams ES ir kaimyninėse Rytų šalyse“, Indrė Vareikytė, 2014.

(6)  OL C 227, 2018 6 28, p. 86.

(7)  OL C 227, 2018 6 28, p. 86.

(8)  OL C 227, 2018 6 28, p. 86.

(9)  COM(2017) 294.

(10)  OL C 451, 2014 12 16, p. 25.

(11)  OL C 227, 2018 6 28, p. 86.

(12)  OL C 227, 2018 6 28, p. 86.