25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/2

2019 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje International Management Group / Europos Komisija

(Sujungtos bylos C-183/17 P ir C-184/17 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Vystomasis bendradarbiavimas - Europos Sąjungos biudžeto vykdymas netiesioginio valdymo būdu - Ieškinys dėl panaikinimo - Priimtinumas - Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį - Sprendimas patikėti biudžeto vykdymo užduotį kitam asmeniui, nei numatyta iš pradžių - Sprendimas nebepatikėti naujų biudžeto vykdymo užduočių subjektui, kuris buvo numatytas iš pradžių - Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 - 43 straipsnis - Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 - 43 straipsnis - Sąvoka „tarptautinė organizacija“ - Sąlygos - Prašymas atlyginti žalą))

(2019/C 112/02)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: International Management Group, atstovaujama advokatų L. Levi ir J.-Y. Cara

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre ir J. Baquero Cruz

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2017 m. vasario 2 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą International Management Group / Komisija (T-29/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:56) ir 2017 m. vasario 2 d. Sprendimą International Management Group / Komisija (T-381/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:57).

2.	Panaikinti 2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2014) 9787 final dėl Įgyvendinimo sprendimo C(2013) 7682 final dėl 2013 m. metinės veiksmų programos dėl Mianmaro / Birmos finansavimo iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto dalinio pakeitimo.

3.	Panaikinti 2015 m. gegužės 8 d. rašte esantį Europos Komisijos sprendimą nebesudaryti naujų susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo remiantis netiesioginiu biudžeto valdymo būdu su International Management Group.

4.	Grąžinti bylą T-381/15 Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl International Management Group prašymo atlyginti žalą, kurią šiam subjektui sukėlė šios rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytas Komisijos sprendimas.

5.	Atmesti priešpriešinius apeliacinius skundus.

6.	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas bylose C-183/17 P, C-184/17 P ir T-29/15.

7.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą byloje T-381/15.

(1) OL C 221, 2017 7 10.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/3

2019 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Georgios Pandalis / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), LR Health & Beauty Systems GmbH

(Byla C-194/17 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Europos Sąjungos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 - 51 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis ir 75 straipsnis - Europos Sąjungos prekių ženklas „Cystus“ - Maisto papildai ne medicinos reikmėms - Dalinis registracijos panaikinimas - Prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų nebuvimas - Termino „cystus“ suvokimas kaip apibūdinamosios pagrindinės atitinkamų prekių sudėtinės dalies nuorodos - Pareiga motyvuoti))

(2019/C 112/03)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Georgios Pandalis, atstovaujamas advokatės A. Franke

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama S. Hanne ir D. Walicka, LR Health & Beauty Systems GmbH, atstovaujama advokatų N. Weber ir L. Thiel

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Georgios Pandalis bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 300, 2017 9 11.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/3

2019 m. sausio 30 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgericht Berlin (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Planta Tabak-Manufaktur Dr. Manfred Obermann GmbH & Co. KG / Land Berlin

(Byla C-220/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisės aktų derinimas - Direktyvos 2014/40/ES galiojimas - Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas - „Sudedamųjų dalių“ reglamentavimas - Aromatizuotų tabako gaminių draudimas))

(2019/C 112/04)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Berlin

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Planta Tabak-Manufaktur dr. Manfred Obermann GmbH & Co. KG

Atsakovė: Land Berlin

Rezoliucinė dalis

Išnagrinėjus pirmąjį prejudicinį klausimą, nenustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako [gaminių] ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB 7 straipsnio 1, 7 ir 14 dalių galiojimui.

Direktyvos 2014/40 7 straipsnio 14 dalį reikia aiškinti taip, kad, pirma, sąvoka „gaminio kategorija“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima cigaretes ir cigaretėms sukti skirtą tabaką ir, antra, procedūra, kurios reikia laikytis, siekiant nustatyti, ar pasiekta tam tikro tabako gaminio pardavimo 3 % riba pagal šią nuostatą, turi būti parengta pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktus.

3.	Direktyvos 2014/40 8–11 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos, išskyrus šios direktyvos 29 ir 30 straipsniuose numatytus laikotarpius, valstybėms narėms neleidžiama nustatyti papildomų pereinamųjų laikotarpių.

Išnagrinėjus antrąjį prejudicinį klausimą nenustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos Direktyvos 2014/40 9 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 4 dalies a punkto antro sakinio ir 6 dalies, 10 straipsnio 1 dalies b, e ir f punktų ir 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmo sakinio galiojimui.

Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punktas ir 3 dalis turi būti aiškinami taip, jog pagal šią nuostatą reikalaujama, kad valstybės narės draustų naudoti informaciją, susijusią su skoniu, kvapu, kvapiąja medžiaga ar kitu priedu, net jei ši informacija nėra reklaminio pobūdžio, o atitinkamas sudedamąsias dalis tebėra leidžiama naudoti.

6.	Išnagrinėjus trečiąjį prejudicinį klausimą nenustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punkto ir 3 dalies galiojimui.

(1) OL C 239, 2017 7 24.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/4

2019 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija

(Byla C-225/17 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Bendra užsienio ir saugumo politika - Ribojamosios priemonės Irano Islamo Respublikai - Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas - Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas panaikinti įtraukimą į sąrašą - Įtraukimo į asmenų ir subjektų, kurių turtas įšaldytas, sąrašą kriterijų dalinis pakeitimas - Sprendimas įtraukti dar kartą - Įrodymas, kuriame nurodyta ankstesnė nei pirmojo sprendimo įtraukti į sąrašą data - Iki pirmojo sprendimo dėl įtraukimo žinomi faktai - „Res judicata“ galia - Apimtis - Teisinis saugumas - Teisėtų lūkesčių apsauga - „Ne bis in idem“ principas - Veiksminga teisminė gynyba))

(2019/C 112/05)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Islamic Republic of Iran Shipping Lines, Hafize Darya Shipping Lines (HDSL), Khazar Sea Shipping Lines, IRISL Europe GmbH, Qeshm Marine Services & Engineering Co., Irano Misr Shipping Co., Safiran Payam Darya Shipping Lines, Marine Information Technology Development Co., Rahbaran Omid Darya Ship Management Co., Hoopad Darya Shipping Agency ir Valfajr 8th Shipping Line Co, atstovaujamos QC M. Lester ir solisitoriaus M. Taher

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J. Kneale ir M. Bishop, Europos Komisija, atstovaujama D. Gauci ir T. Scharf

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

Islamic Republic of Iran Shipping Lines, Hafize Darya Shipping Lines (HDSL), Khazar Sea Shipping Lines, IRISL Europe GmbH, Qeshm Marine Services & Engineering Co., Irano Misr Shipping Co., Safiran Payam Darya Shipping Lines, Marine Information Technology Development Co., Rahbaran Omid Darya Ship Management Co., Hoopad Darya Shipping Agency ir Valfajr 8th Shipping Line Co. padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 231, 2017 7 17.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/5

2019 m. sausio 30 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Belgijos Karalystė / Europos Komisija

(Byla C-587/17 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) - Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 - Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 - Europos Sąjungos lėšomis nefinansuojamos išlaidos - Nepagrįstai išmokėtos eksporto grąžinamosios išmokos - Išieškojimas - Ne visų teisių gynimo priemonių išnaudojimas - Kasacinio skundo nepadavimas, Cour de cassation (Belgija) advokatui pateikus neigiamą nuomonę - SESV 267 straipsnis - Prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepateikimas Teisingumo Teismui - Valstybės narės aplaidumas))

(2019/C 112/06)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Belgijos Karalystė, atstovaujama J.-C. Halleux, M. Jacobs, C. Pochet, padedamų advokatų E. Grégoire ir J. Mariani

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama A. Bouquet ir B. Hofstötter

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2017 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Belgija / Komisija (T-287/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:531).

2.	Grąžinti bylą T-287/16 Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

3.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

(1) OL C 412, 2017 12 4.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/6

2019 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje Graikijos Respublika / Europos Komisija

(Byla C-6/18 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) - Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 - Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas - Nefinansuojamos išlaidos - Graikijos Respublikos išlaidos))

(2019/C 112/07)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Apeliantė: Graikijos Respublika, atstovaujama G. Kanellopoulos, I. Pachi ir A. Vasilopoulou

Kita apeliacinio proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama D. Triantafyllou ir A. Sauka

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 63, 2018 2 19.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/6

2019 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal da Relação de Lisboa (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Agostinho da Silva Martins / Dekra Claims Services Portugal SA

(Byla C-149/18) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Nesutartinėms prievolėms taikytina teisė - Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 („Roma II“) - 16 ir 27 straipsniai - Viršesnės imperatyvios nuostatos - Direktyva 2009/103/EB - Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas - 28 straipsnis))

(2019/C 112/08)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal da Relação de Lisboa

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas pirmojoje instancijoje ir apeliantas: Agostinho da Silva Martins

Atsakovė pirmojoje instancijoje ir kita proceso šalis: Dekra Claims Services Portugal SA

Rezoliucinė dalis

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) 16 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinė nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje numatytas trejų metų ieškinio dėl žalos, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo, senaties terminas, negali būti laikoma viršesne imperatyvia nuostata, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, išskyrus atvejus, kai ieškinį nagrinėjantis teismas, remdamasis šios nuostatos teksto išsamia analize, sistema, tikslu ir priėmimo aplinkybėmis, nustato, kad ji yra tokia svarbi nacionalinės teisės sistemoje, jog pateisina pagal šio reglamento 4 straipsnį nustatytos taikytinos teisės netaikymą.

Reglamento NR. 864/2007 27 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo 28 straipsnis, kaip jis buvo perkeltas į nacionalinę teisę, nėra Sąjungos teisės nuostata, reglamentuojanti su nesutartinėmis prievolėmis susijusias kolizines teisės normas, kaip tai suprantama pagal 27 straipsnį.

(1) OL C 161, 2018 5 7.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/7

2019 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) nutartis byloje (Giudice di pace di Roma (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pina Cipollone / Ministero della Giustizia

(Byla C-600/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis - Socialinė politika - Terminuotas darbas - Taikos teisėjai - Akivaizdus nepriimtinumas))

(2019/C 112/09)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di pace di Roma

Šalys

Ieškovė: Pina Cipollone

Atsakovė: Ministero della Giustizia

Dalyvaujant: Unione Nazionale Giudici di Pace (Unagipa)

Rezoliucinė dalis

2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Giudice di pace di Roma (Romos taikos teisėjas, Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra akivaizdžiai nepriimtinas.

(1) OL C 437, 2017 12 18.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/7

2019 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) nutartis byloje (Giudice di Pace di Roma (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Alberto Rossi / Ministero della Giustizia

(Byla C-626/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis - Socialinė politika - Darbas pagal terminuotas sutartis - Taikos teisėjai - Akivaizdus nepriimtinumas))

(2019/C 112/10)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di Pace di Roma

Šalys

Ieškovas: Alberto Rossi

Atsakovė: Ministero della Giustizia

dalyvaujant: Unione Nazionale Giudici di Pace (Unagipa), Associazione Nazionale Guidici di Pace, Coordinamento Nazionale Giustizia di Pace, Organismo Unitario della Magistratura Onoraria – Magistrati Onorari Riuniti, Maria Maddalena Acernese ir kitiems 656 taikos teisėjams, Angela Abbondandolo ir kitiems 139 garbės prokurorų pavaduotojams, Santina Adelfio ir kitiems 101 garbės teisėjui

Rezoliucinė dalis

2017 m. spalio 17 d. Giudice di pace di Roma (Romos taikos teisėjas, Italija) nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra akivaizdžiai nepriimtinas.

(1) OL C 52, 2018 2 12.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/8

2019 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) nutartis byloje (Court of Appeal (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Atif Mahmood ir kt. / Minister for Justice and Equality

(Byla C-169/18) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Poreikio priimti sprendimą nebuvimas))

(2019/C 112/11)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Appeal

Šalys

Ieškovai: Atif Mahmood, Shabina Atif, Mohammed Ahsan, Mohammed Haroon, Nik Bibi Haroon, Noor Habib ir kt.

Atsakovas: Minister for Justice and Equality

Rezoliucinė dalis

Nebereikia priimti sprendimo dėl Court of Appeal (Apeliacinis teismas, Airija) 2018 m. vasario 23 d. sprendimu pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C-169/18.

(1) OL C 166, 2018 5 14.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/9

2019 m. sausio 30 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis (Sofiyski gradski sad, Apelativen sad – Sofia (Bulgarija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamosiose bylose prieš AK (C-335/18), EP (C-336/18)

(Sujungtos bylos C-335/18 ir C-336/18) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Grynųjų pinigų, įvežamų į Europos Sąjungą ar išvežamų iš jos, kontrolė - Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 - 3 straipsnio 1 dalis - Pareigos deklaruoti pažeidimas - 4 straipsnio 2 dalis - Sulaikymo priemonė - 9 straipsnio 1 dalis - Nacionalinėje teisėje numatytos bausmės - Nacionalinės teisės aktas, kuriame be laisvės atėmimo bausmės arba 1/5 nedeklaruotos sumos dydžio baudos taip pat numatytas šios sumos konfiskavimas valstybės nuosavybėn - Proporcingumas))

(2019/C 112/12)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai

Sofiyski gradski sad, Apelativen sad – Sofia

Šalys pagrindinėse baudžiamosiose bylose

AK (C-335/18), EP (C-336/18)

Rezoliucinė dalis

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 4 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis, turi būti aiškinamos taip, kad joms prieštarauja nacionalinės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame už šio reglamento 3 straipsnyje įtvirtintos pareigos deklaruoti pažeidimą be laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės arba 1/5 nedeklaruotos grynųjų pinigų sumos dydžio baudos taip pat numatytas šios nedeklaruotos sumos konfiskavimas valstybės nuosavybėn.

(1) OL C 276, 2018 8 6.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/9

2019 m. sausio 30 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Verein Deutsche Sprache eV / Europos Komisija

(Byla C-440/18 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnis - Galimybė susipažinti su dokumentais - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - Dokumentai, susiję su Europos Komisijos sprendimu pakeisti Berlaymont pastato spaudos centro vaizdą dėl nuorodų pateikimo tik prancūzų ir anglų kalbomis - Atsisakymas leisti susipažinti su visais dokumentais))

(2019/C 112/13)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Verein Deutsche Sprache eV, atstovaujama Rechtsanwalt W. Ehrhardt

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama F. Erlbacher ir F. Clotuche-Duvieusart

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

2.	Verein Deutsche Sprache eV padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 294, 2018 8 20.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/10

2018 m. rugsėjo 3 d.Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. liepos 10 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) nutarties byloje T-514/15, Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych / Komisija

(Byla C-560/18 P)

(2019/C 112/15)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych, atstovaujama advokato P. Hoffman

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Švedijos Karalystė, Lenkijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2018 m. liepos 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį byloje T-514/15, Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych / Komisija;

—

panaikinti 2015 m. birželio 12 d. Europos Komisijos sprendimą GESTDEM 2015/1291, kuriuo atsisakoma leisti apeliantei susipažinti su Europos Komisijos išsamia nuomone, priimta pagal pranešimo procedūrą 2014/537/PL, ir 2015 m. liepos 17 d. Europos Komisijos sprendimą GESTDEM 2015/1291, kuriuo atsisakoma apeliantei leisti susipažinti su Maltos Respublikos išsamia nuomone, priimta pagal pranešimo procedūrą 2014/537/PL, ir nurodyti Europos Komisijai padengti savo ir apeliantės bylinėjimosi išlaidas; arba,

—	subsidiariai, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad procese negalima priimti galutinio sprendimo, grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, o klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų padengimo nagrinėjimą atidėti.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais:

—

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai jis i) skundžiamos nutarties 30 ir 32 punktuose nutarė, kad yra mažai tikėtina, jog apeliantės ieškinyje nurodytas pažeidimas pasikartos ateityje ir kad ji nėra suinteresuota toliau palaikyti ieškinio; ii) tuose pačiuose punktuose nusprendė, kad šiomis aplinkybėmis svarbu yra išnagrinėti klausimą, ar yra tikimybė, jog ateityje susiklostys padėtis, kai Komisijai bus pranešta apie įstatymo projektą, kuriuo būtų atsakoma į jos susirūpinimą dėl pranešančiosios valstybės narės galiojančių teisės aktų, kuriai pradėta pažeidimo tyrimo procedūra, kurioje Komisija remdamasi bendrąja neatskleidimo prezumpcija atsisakė leisti susipažinti su pagal Direktyvą 98/34 (1) pateikta išsamia nuomone, susijusia su šiuo įstatymo projektu, nes būtina apsaugoti šios pažeidimų tyrimo procedūros tikslą, nors teisei pagrindinis klausimas yra ne tai, ar tikėtina, jog tokia specifinė situacija pasikartos, bet ar Reglamento 1049/2001 (2) arba Direktyvos 98/34, kuriais rėmėsi Komisija, išaiškinimus, dėl kurių apeliantės pareiškė ieškinį, Komisija taikys ateityje.

—

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamosios nutarties 33 punkte nusprendė, jog būtinybė priimti sprendimą byloje, susijusioje su Komisijos atsisakymu atskleisti dokumentus, kadangi egzistuoja „neatsiejamas ryšys“ tarp, pirma, šių dokumentų ir, antra, vykdomos pažeidimo tyrimo procedūros, kurioje buvo užbaigta žodinė procedūros dalis, negali išplaukti iš poreikio suteikti ieškovei veiksmingą teisminę apsaugą ir iš to fakto, kad, jeigu nebūtų priimtas sprendimas, Komisija galės išvengti savo sprendimo teisminės peržiūros, nes kitaip bet kuris ieškovas, kurio prašymas leisti susipažinti su dokumentais iš pradžių buvo atmestas, galės siekti, kad būtų priimtas sprendimas Komisijos nenaudai, net jeigu prašymas ir buvo priimtas pareiškus ieškinį Bendrajame Teisme.

—

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamosios nutarties 34 punkte nusprendė, kad nors apeliantės pareikštas skundas dėl skundžiamų sprendimų nagrinėjamas beveik trejus metus ir pagal jį padaryta nemažai pareiškimų, taip pat buvo surengtas teismo posėdis, procedūros užbaigimas ir reikalavimas, kad apeliantė arba jos nariai iš naujo, šį kartą pareiškiant ieškinį Komisijai dėl žalos atlyginimo, užginčytų skundžiamų sprendimų neteisėtumą, joms neuždės nepagrįstai didelės naštos.

—

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai jis skundžiamosios nutarties 34 punkte nusprendė, jog nėra reikalo priimti sprendimo, kiek tai susiję su apeliantės arba jos narių reikalavimais atlyginti skundžiamais sprendimais padarytą žalą, vien dėlto, kad i) apeliantė konkrečiai nenurodė, ar ji ar jos nariai „iš tikrųjų“ siekia palaikyti šiuos reikalavimus, ii) ji nepateikė tikslių, konkrečių ir patikrinamų įrodymų, susijusių su skundžiamų sprendimų poveikiu, ir iii) nepateikė išsamios informacijos dėl kaltinimus patvirtinančių sprendimų, kurie buvo paskelbti atsisakius leisti susipažinti su dokumentais, net jeigu iv) Bendrasis Teismas tuo pat metu nurodė apeliantei padengti savo pačios bylinėjimosi išlaidas, o tai apeliantei reiškė konkrečią ir realią žalą, padarytą skundžiamais sprendimais.

—

Bendrasis Teismas padarė teisė klaidą, kai jis skundžiamosios nutarties 34 punkte nutarė, jog apeliantė nėra suinteresuota palaikyti ieškinio, net jeigu yra būtina panaikinti skundžiamuosius sprendimus siekiant ištaisyti apeliantei kaip profesinei organizacijai padarytą neturtinę žalą ir nėra jokio kito būdo, kuriuo galima ištaisyti šią žalą.

(1) 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, 1998, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 2 t., p. 337).

(2) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/12

2018 m. lapkričio 23 d. SC pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-242/17, SC / Eulex Kosovo

(Byla C-730/18 P)

(2019/C 112/16)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: SC, atstovaujama advokatų A. Kunst, L. Moro

Kita proceso šalis: Eulex Kosovo

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą nutartį,

—	patenkinti ieškinį, išskyrus penktąjį ieškinio pagrindą,

ir atitinkamai:

—

nuspręsti, kad EULEX pažeidė savo sutartines pareigas vykdydama sutartį ir taikydama OPLAN ir operacijų koncepciją (Conops), standartines veiklos procedūras (SVP), t. y. SVP dėl reorganizavimo ir personalo atrankos, taip pat teisingumo ir sąžiningumo principus, o tai pagrindžia jos teisę reikalauti kompensacijos,

—	nuspręsti, kad EULEX neįvykdė savo nesutartinių įsipareigojimų apeliantei, įskaitant jos teisę į tinkamas ir teisingas darbo sąlygas (ES chartijos 31 straipsnis), į gerą administravimą ir nešališkumo principą (ES chartijos 41 straipsnis), o tai pagrindžia jos teisę reikalauti kompensacijos,

—	pripažinti sprendimą dėl 2016 m. vidaus konkurso ir apeliantės sutarties nepratęsimą neteisėtais,

—	įpareigoti EULEX sumokėti jai, pirma, turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro nesumokėtas atlyginimas neatskaičius mokesčių už 19 mėnesių, dienpinigiai ir atlyginimo padidinimas, ir, antra, 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą dėl EULEX neteisėtų sprendimų ir aktų,

subsidiariai:

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis išnagrinėtų bylą iš esmės,

—	priteisti iš kitos apeliacinio proceso šalies bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas turėjo jurisdikciją išspręsti jos bylą. Atmetęs jos ieškinį iš dalies kaip akivaizdžiai nepriimtiną, o iš dalies kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą, jis padarė teisės klaidą.

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi penkiais apeliacinio skundo pagrindais.

Pirmasis pagrindas grindžiamas SESV 272 straipsnio pažeidimu, nes Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, trečiąjį reikalavimą (SESV 272 straipsniu grindžiamas apeliantės ieškinys dėl sprendimo dėl 2016 m. vidaus konkurso ir sutarties nepratęsimo pripažinimo neteisėtais) perkvalifikavęs į ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį ir jį atmetęs kaip nepriimtiną.

Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos atlikti perkvalifikavimą ir tai prieštarauja aiškiai apeliantės valiai. Nesuteikęs galimybės jai pareikšti nuomonę dėl perkvalifikavimo, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

Antrasis pagrindas grindžiamas SESV 272 straipsnio, apeliantės teisės į veiksmingą teisinę gynybą pagal ES chartijos 47 straipsnį ir vienodo požiūrio principo pažeidimu, nes Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai remdamasis SESV 272 straipsniu nepripažino savo jurisdikcijos dėl trečiojo reikalavimo ir nenagrinėjo jo esmės.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad ieškinys dėl pripažinimo neteisėtu pagal SESV 272 straipsnį, kiek tai susiję su sprendimu dėl 2016 m. vidaus konkurso ir sutarties nepratęsimu, iš tiesų yra ieškinys dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį ir kad tie sprendimai nėra pagrįsti sutartinius santykius reglamentuojančiomis normomis, o yra administraciniai aktai ir negali būti ginčijami pagal SESV 272 straipsnį.

Trečiasis pagrindas grindžiamas i) SVP dėl reorganizavimo ir personalo atrankos ir teisės į gerą administravimą, įskaitant nešališkumo principą, pažeidimu ir ii) motyvavimo trūkumais, nes Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad apeliantės sutarties neatnaujinimą pateisino tai, kad ji nelaimėjo 2016 m. vidaus konkurso.

Bendrasis Teismas neišnagrinėjo apeliantės argumentų, išdėstytų ieškinio pirmame, antrame ir trečiame pagrinduose, t. y. kad ji nelaimėjo 2016 m. vidaus konkurso, nes atrankos komisijos pirmininkė nenusišalino jos atžvilgiu dėl aiškaus interesų konflikto ir šališkumo.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas SESV 268 straipsnio ir 340 straipsnio antros pastraipos pažeidimu, nes Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad deliktine atsakomybe grindžiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nepriimtas, kiek tai susiję su sprendimu dėl 2016 m. vidaus konkurso ir sutarties neatnaujinimu. Apeliantė pareiškė ieškinį dėl pripažinimo, kuris buvo priimtinas, taigi priimtinas ir susijęs ieškinys dėl kompensacijos.

Penktasis pagrindas grindžiamas i) SESV 268 straipsnio ir 340 straipsnio antros pastraipos ir apeliantės teisių pagal ES chartijos 31 ir 41 straipsnius (deliktinė atsakomybė) pažeidimu ir ii) SESV 272 ir 340 straipsnio pirmos pastraipos ir 2014 m. kvietimuose teikti paraiškas išdėstytų reikalavimų pažeidimu (sutartinė atsakomybė), nes Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad deliktine ir sutartine atsakomybe grindžiami ieškiniai dėl kompensacijos, kiek tai susiję su daugkartiniais reikalavimais laikyti vairavimo egzaminą, dėl kurio apeliantė patyrė priekabiavimą, buvo teisiškai nepagrįsti.

Daugkartiniai EULEX reikalavimai, kuriais ji nuolat vertė apeliantę laikyti vairavimo egzaminą, nors žinojo apie jos negalią dėl dešinės rankos, buvo neteisėti. Dėl to ji patyrė neturtinę žalą, pagrindžiančią jos teisę reikalauti kompensacijos.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/13

2018 m. lapkričio 26 d.Gugler France pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-238/17, Gugler / EUIPO

(Byla C-736/18 P)

(2019/C 112/17)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Gugler France, atstovaujama advokato S. Guerlain

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Alexander Gugler

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2018 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimą byloje T-238/17, nes buvo pažeista Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis, kiek tai susiję su galimybės supainioti, kuri atitinka Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto sąvokas, vertinimu;

—	priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo procesu, iš Alexander Gugler.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė nurodo, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis ir tuo pačiu Prancūzijos Intelektinės nuosavybės kodekso L711-4 straipsnis, nes nebuvo nustatyta, kad ankstesnės teisės savininkę (apeliantę) ir ginčijamo ženklo savininką (atsakovą) sieja ekonominis ryšys ir kad galimai galimybė supainioti neegzistuoja.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/14

2018 m. lapkričio 27 d.OPS Újpesti Csökkentmunkaképességűek Ipari és Kereskedelmi Kft. (OPS Újpest Kft.) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-708/17 OPS Újpesti / Komisija

(Byla C-741/18 P)

(2019/C 112/18)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Apeliantė: OPS Újpesti Csökkentmunkaképességűek Ipari és Kereskedelmi Kft. (OPS Újpest Kft.), atstovaujama ügyvéd L. Szabó

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliaciniame skunde OPS Újpest Kft. Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu, todėl panaikinti 2018 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimtą nutartį OPS Újpest / Komisija (byla T-708/17), apie kurią apeliantei pranešta 2018 m. spalio 2 d.

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl antrojo, trečiojo ir ketvirtojo nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų.

—

nurodyti atsakovei pirmojoje instancijoje padengti pirmojoje ir apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas, nebent byla būtų grąžinta Bendrajam Teismui, tokiu atveju apeliantė prašo šioje stadijoje nepriimti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, bet kad dėl jų būtų nuspręsta priimant galutinį sprendimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas

Apeliantė teigia, kad teisinio saugumo principas reikalauja, jog suinteresuotieji asmenys tiksliai žinotų pareigas, kurias jiems nustato jiems skirti teisės aktai, o tai gali būti užtikrinama tik tinkamai paskelbiant šiuos aktus adresato valstybine kalba.

Jeigu teisės aktas nebuvo tinkamai paskelbtas, procedūriniai terminai, susiję su įteikimu, turi būti pradedami skaičiuoti nuo pirmojo tinkamai atlikto įteikimo datos.

Antrasis pagrindas

Kadangi vykstant procesui atsakovė tvirtino, kad ieškinys yra nepriimtinas, nes sprendimai, kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais, negali būti laikomi galutiniais sprendimais dėl dar vykstančio tyrimo, šį klausimą teismas turi išspręsti dar prieš priimdamas sprendimą dėl kitų su priimtinumu susijusių klausimų.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/15

2018 m. lapkričio 30 d.Lux-Rehab Foglalkoztató Non-Profit Kft. (Lux-Rehab Non-profit Kft.) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-710/17 Lux-Rehab Non-Profit / Komisija

(Byla C-747/18 P)

(2019/C 112/19)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Apeliantė: Lux-Rehab Foglalkoztató Non-Profit Kft. (Lux-Rehab Non-profit Kft.), atstovaujama ügyvéd L. Szabó

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliaciniame skunde Lux-Rehab Non-Profit Kft. Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu, todėl panaikinti 2018 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) nutartį Lux-Rehab Non-Profit / Komisija (byla T-710/17), apie kurią apeliantei pranešta 2018 m. spalio 2 d.

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl antrojo ir ketvirtojo nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų.

—

nurodyti atsakovei pirmojoje instancijoje padengti pirmojoje ir apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas, nebent byla būtų grąžinta Bendrajam Teismui, tokiu atveju apeliantė prašo šioje stadijoje nepriimti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, o kad dėl jų būtų nuspręsta priimant galutinį sprendimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas

Apeliantė teigia, kad tai, jog savo ieškiniu prašo panaikinti sprendimą nepateikti prieštaravimų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 (1) 4 straipsnio 3 dalį, pagrindžia jos argumentus dėl jos procedūrinių teisių apsaugos, vadinasi, ji turi būti laikoma suinteresuotąja šalimi, be to, jos ieškinyje netiesiogiai daroma nuoroda į argumentą dėl teisminės apsaugos.

Antrasis pagrindas

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrasis Teismas aiškino ieškinio priedus ir remdamasis šiuo aiškinimu sprendė dėl esmės, negalima pagrįstai teigti, jog jis neturi pareigos surasti ir nustatyti ieškovės argumentus, išdėstytus prieduose.

Bendrojo Teismo reikalavimas, kad ieškovė turi nurodyti „konkretų ir apčiuopiamą poveikį“, kurį padarė konkurencijos iškraipymas jos situacijai, taigi įrodyti, kad ginčijamas teisės aktas yra tiesiogiai su ja susijęs, turi įtakos jo faktinių aplinkybių vertinimui. Taigi iškraipomas tiesioginės sąsajos kriterijus.

3.	Trečiasis pagrindas Kadangi atsakovė vykstant procesui teigė, kad ginčijami sprendimai negali būti skundžiami, nes jie nėra galutiniai, kadangi dar vyksta tyrimas, šį klausimą teismas turi išspręsti dar prieš priimdamas sprendimą dėl kitų su priimtinumu susijusių klausimų.

(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/16

2018 m. lapkričio 30 d.Motex Ipari és Szolgáltató Rehabilitációs Kft. (Motex Kft.) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-713/17 Motex / Komisija

(Byla C-748/18 P)

(2019/C 112/20)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Apeliantė: Motex Ipari és Szolgáltató Rehabilitációs Kft. (Motex Kft.), atstovaujama ügyvéd L. Szabó

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliaciniame skunde Motex Kft. Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu, todėl panaikinti 2018 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimtą nutartį Motex / Komisija (byla T-713/17), apie kurią apeliantei pranešta 2018 m. spalio 1 d.

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl antrojo ir ketvirtojo nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų.

—

nurodyti atsakovei pirmojoje instancijoje padengti pirmojoje ir apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas, nebent byla būtų grąžinta Bendrajam Teismui, tokiu atveju apeliantė prašo šioje stadijoje nepriimti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, o kad dėl jų būtų nuspręsta priimant galutinį sprendimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas

Antrasis pagrindas

3.	Trečiasis pagrindas Kadangi atsakovė vykstant procesui teigė, kad ginčijami sprendimai negali būti skundžiami, nes jie nėra galutiniai, kadangi dar vyksta tyrimas, šį klausimą teismas turi išspręsti dar prieš priimdamas sprendimą dėl kitų su priimtinumu susijusių klausimų.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/17

2018 m. gruodžio 5 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ayuntamiento de Pamplona / Orange España S.A.U.

(Byla C-764/18)

(2019/C 112/21)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Ayuntamiento de Pamplona

Kita kasacinio proceso šalis: Orange España S.A.U.

Prejudiciniai klausimai

Ar 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/20/EB (1) dėl elektroninių [ryšių] tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva), kaip išaiškinta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl mobiliųjų telekomunikacijų sektoriuje veikiančių įmonių, ir, konkrečiai, jos 12 ir 13 straipsniuose nustatyti valstybių narių apmokestinimo kompetencijos ribojimai taikomi įmonėms, teikiančioms fiksuoto ryšio telefonijos ir interneto paslaugas?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai (ir pripažinta, kad ta direktyva taikoma fiksuoto ryšio telefonijos ir interneto paslaugų teikėjams), ar Direktyvos 2002/20/EB 12 ir 13 straipsniais valstybėms narėms leidžiama nustatyti mokestį ar rinkliavą, apskaičiuojamus atsižvelgiant tik į įmonės, kuri yra įrenginių savininkė, gautas ikimokestines metines pajamas už tam tikroje teritorijoje suteiktas fiksuoto ryšio telefonijos ir interneto paslaugas?

(1) OL L 108, 2002, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 337.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/17

2018 m. gruodžio 6 d.Landgericht Koblenz (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Stadtwerke Neuwied GmbH / RI

(Byla C-765/18)

(2019/C 112/22)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Koblenz

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė ir kita priešieškinio šalis: Stadtwerke Neuwied GmbH

Atsakovas ir priešieškinio pareiškėjas: RI

Prejudiciniai klausimai

Ar 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB (1) 3 straipsnio 3 dalis, siejama su A priedo b ir c punktais, turi būti aiškinama taip, kad aplinkybė, jog dujų vartotojai nebuvo laiku tiesiogiai informuoti apie būsimo dujų tiekimo tarifų pakeitimo sąlygas, priežastį ir mastą, prieštarauja tokio tarifų pakeitimo veiksmingumui?

Ar 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB, 3 straipsnio 3 dalis, siejama su A priedo b ir c punktais, nuo 2004 m. liepos 1 d. yra tiesiogiai taikytina pagal privatinę teisę (kaip Vokietijos GmbH (ribotos atsakomybės bendrovė)) organizuotai tiekimo įmonei, nes minėtos šios direktyvos nuostatos turinio požiūriu yra besąlygiškos, taigi taikytinos be papildomo perkėlimo į nacionalinę teisę akto ir jomis piliečiams suteikiamos teisės organizacijos, įsteigtos pagal privatinę teisę, tačiau pavaldžios valstybei, kaip vienintelei akcininkei, atžvilgiu?

(1) OL L 175 2003, p .57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 230.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/18

2018 m. gruodžio 10 d.Verwaltungsgericht Halle (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje TK / Saksonijos-Anhalto federalinė žemė

(Byla C-773/18)

(2019/C 112/23)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Halle

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: TK

Atsakovė: Saksonijos-Anhalto federalinė žemė

Prejudiciniai klausimai

Ar vėlesnis procentinis padidinimas taikant amžiaus požiūriu diskriminacinę darbo užmokesčio sistemą yra naujas diskriminavimas, jei padidinimo procentinis tarifas visoms darbo užmokesčio pakopoms yra vienodo dydžio ir todėl pasikeičia absoliutus, bet ne santykinis skirtumas tarp diskriminuojamųjų ir nediskriminuojamųjų?

2.	Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar toks procentinis padidinimas visoms amžiaus pakopoms yra pateisinamas, jei didinimas grindžiamas tuo, kad pirmiau mokėtas darbo užmokestis yra mažesnis nei valstybės narės Konstitucijoje numatytas minimumas?

Ar Sąjungos teisę, visų pirma Direktyvos 2000/78/EB (1) 9 straipsnį, atitinka teisės nuostata, pagal kurią teisė reikalauti kompensacijos dėl amžiaus požiūriu diskriminacinio darbo užmokesčio išnyksta po dviejų mėnesių, jei:

—

terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Hennigs ir Mai (C-297/10 ir C-298/10, ECLI:EU:C:2011:560) paskelbimo dienos, nors suinteresuotajam asmeniui netaikoma Bundesangestelltentarifvertrag (Vokietijos valstybės tarnyboje pagal sutartį dirbančių tarnautojų kolektyvinė sutartis); jo asmeninė padėtis atitinka nagrinėtąją 2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendime Unland (C-20/13, ECLI:EU:C:2015:561),

—	minėtąjį sprendimą suinteresuoti tarnautojai ir teisėjai (darbuotojai) gali rasti tik bendruose viešuose šaltiniuose,

—	po pirmiau minėto sprendimo priėmimo darbdaviai paneigė jo taikytinumą tarnautojams, nepripažino diskriminacijos dėl amžiaus ir šią teisinę nuomonę bent jau iš dalies pareiškė viešai,

—	pirmosios instancijos administracinių teismų jurisprudencijoje per minėtą terminą ir vėliau iki 2014 m. birželio 19 d. Sprendimo Specht (C-501/12–C-506/12, C-540/12 ir C-541/12, ECLI:EU:C:2014:2005) paskelbimo diskriminacija dėl amžiaus dažniausiai būdavo paneigiama,

—	aukštesnių teismų jurisprudencija per šį terminą nebuvo suformuota, o pirmasis aukščiausios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas jau po Sprendimo Specht paskelbimo,

—	tarnautojų ar teisėjų darbo santykiuose (darbo santykiai) naikinamieji terminai taikomi tik ypatingų išlaidų kompensavimui ir šie terminai yra ne trumpesni nei šeši mėnesiai,

—	su darbo užmokesčiu susijusiems reikalavimams taikomas trejų metų senaties terminas, pradedamas skaičiuoti pasibaigus tiems metams, kuriais reikalavimas tapo tenkintinas, o naudos gavėjas žino arba turėjo žinoti apie savo teisę reikšti reikalavimą, antraip taikomas dešimties metų senaties terminas,

—	nacionaliniai su darbo užmokesčiu susiję reikalavimai, nenustatyti įstatymuose, privalo būti pareikšti greitai, t. y. per biudžetinius metus, už kuriuos jie reiškiami?

4.	Ar atsakymui į trečiąjį klausimą turi įtakos tai, kad teisinė padėtis yra neaiški arba paini?

5.	Ar norint pradėti skaičiuoti naikinamąjį terminą pakanka, kad diskriminuojama asmenų grupė žino apie skirtingą požiūrį, ar turi būti žinomas ir nevienodo požiūrio pagrindas, t. y. diferencijavimo kriterijus?

(1) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/19

2018 m. gruodžio 10 d.Verwaltungsgericht Halle (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UL / Saksonijos-Anhalto federalinė žemė

(Byla C-774/18)

(2019/C 112/24)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Halle

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: UL

Atsakovė: Saksonijos-Anhalto federalinė žemė

Prejudiciniai klausimai

2.	Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar toks procentinis padidinimas visoms amžiaus pakopoms yra pateisinamas, jei didinimas grindžiamas tuo, kad pirmiau mokėtas darbo užmokestis yra mažesnis nei valstybės narės Konstitucijoje numatytas minimumas?

Ar Europos teisę, visų pirma Direktyvos 2000/78/EB (1) 9 straipsnį, atitinka teisės nuostata, pagal kurią teisė reikalauti kompensacijos dėl amžiaus požiūriu diskriminacinio darbo užmokesčio išnyksta po dviejų mėnesių, jei:

—

terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Hennigs ir Mai (C-297/10 ir C-298/10, ECLI:EU:C:2011:560) paskelbimo dienos, nors suinteresuotajam asmeniui netaikoma Bundesangestelltentarifvertrag (Vokietijos valstybės tarnyboje pagal sutartį dirbančių tarnautojų kolektyvinė sutartis); jo asmeninė padėtis atitinka nagrinėtąją 2014 m. birželio 19 d. Sprendime Specht (C-501/12–C-506/12, C-540/12 ir C-541/12, ECLI:EU:C:2014:2005),

—	minėtąjį sprendimą suinteresuoti tarnautojai ir teisėjai (darbuotojai) gali rasti tik bendruose viešuose šaltiniuose,

—	po pirmiau minėto sprendimo priėmimo darbdaviai paneigė jo taikytinumą tarnautojams ir nepripažino diskriminacijos dėl amžiaus ir šią teisinę nuomonę bent jau iš dalies pareiškė viešai,

—	pirmosios instancijos administracinių teismų jurisprudencijoje per minėtą terminą ir vėliau iki Sprendimo Specht paskelbimo diskriminacija dėl amžiaus dažniausiai būdavo paneigiama,

—	aukštesnių teismų jurisprudencija per šį terminą nebuvo suformuota, o pirmasis aukščiausios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas jau po to Sprendimo Specht paskelbimo,

—	tarnautojų ar teisėjų darbo santykiuose (darbo santykiai) naikinamieji terminai taikomi tik ypatingų išlaidų kompensavimui ir šie terminai yra ne trumpesni nei šeši mėnesiai,

—	su darbo užmokesčiu susijusiems reikalavimams taikomas trejų metų senaties terminas, pradedamas skaičiuoti pasibaigus tiems metams, kuriais reikalavimas tapo tenkintinas, o naudos gavėjas žino arba turėjo žinoti apie savo teisę reikšti reikalavimą, antraip taikomas dešimties metų senaties terminas,

—	nacionaliniai su darbo užmokesčiu susiję reikalavimai, nenustatyti įstatymuose, privalo būti pareikšti greitai, t. y. per biudžetinius metus, už kuriuos jie reiškiami?

4.	Ar atsakymui į trečiąjį klausimą turi įtakos tai, kad teisinė padėtis yra neaiški arba paini?

5.	Ar norint pradėti skaičiuoti naikinamąjį terminą pakanka, kad diskriminuojama asmenų grupė žino apie skirtingą požiūrį, ar turi būti žinomas ir nevienodo požiūrio pagrindas, t. y. diferencijavimo kriterijus?

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/20

2018 m. gruodžio 10 d.Verwaltungsgericht Halle (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje VM / Saksonijos-Anhalto federalinė žemė

(Byla C-775/18)

(2019/C 112/25)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Halle

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: VM

Atsakovė: Saksonijos-Anhalto federalinė žemė

Prejudiciniai klausimai

2.	Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar toks procentinis padidinimas visoms amžiaus pakopoms yra pateisinamas, jei didinimas grindžiamas tuo, kad pirmiau mokėtas darbo užmokestis yra mažesnis nei valstybės narės Konstitucijoje numatytas minimumas?

—

terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Hennigs ir Mai (C-297/10 ir C-298/10, ECLI:EU:C:2011:560) paskelbimo dienos, nors suinteresuotajam asmeniui netaikoma Bundesangestelltentarifvertrag (Vokietijos valstybės tarnyboje pagal sutartį dirbančių tarnautojų kolektyvinė sutartis); jo asmeninė padėtis atitinka nagrinėtąją 2014 m. birželio 19 d. Sprendime Specht (C-501/12–C-506/12, C-540/12 ir C-541/12, ECLI:EU:C:2014:2005),

—	minėtąjį sprendimą suinteresuoti tarnautojai ir teisėjai (darbuotojai) gali rasti tik bendruose viešuose šaltiniuose,

—	po pirmiau minėto sprendimo priėmimo darbdaviai paneigė jo taikytinumą tarnautojams ir nepripažino diskriminacijos dėl amžiaus ir šią teisinę nuomonę bent jau iš dalies pareiškė viešai,

—	pirmosios instancijos administracinių teismų jurisprudencijoje per minėtą terminą ir vėliau iki Sprendimo Specht paskelbimo diskriminacija dėl amžiaus dažniausiai būdavo paneigiama,

—	aukštesnių teismų jurisprudencija per šį terminą nebuvo suformuota, o pirmasis aukščiausios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas jau po to Sprendimo Specht paskelbimo,

—	tarnautojų ar teisėjų darbo santykiuose (darbo santykiai) naikinamieji terminai taikomi tik ypatingų išlaidų kompensavimui ir šie terminai yra ne trumpesni nei šeši mėnesiai,

—	su darbo užmokesčiu susijusiems reikalavimams taikomas trejų metų senaties terminas, pradedamas skaičiuoti pasibaigus tiems metams, kuriais reikalavimas tapo tenkintinas, o naudos gavėjas žino arba turėjo žinoti apie savo teisę reikšti reikalavimą, antraip taikomas dešimties metų senaties terminas,

—	nacionaliniai su darbo užmokesčiu susiję reikalavimai, nenustatyti įstatymuose, privalo būti pareikšti greitai, t. y. per biudžetinius metus, už kuriuos jie reiškiami?

4.	Ar atsakymui į trečiąjį klausimą turi įtakos tai, kad teisinė padėtis yra neaiški arba paini?

5.	Ar norint pradėti skaičiuoti naikinamąjį terminą pakanka, kad diskriminuojama asmenų grupė žino apie skirtingą požiūrį, ar turi būti žinomas ir nevienodo požiūrio pagrindas, t. y. diferencijavimo kriterijus?

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/21

2018 m. gruodžio 12 d.Tribunale ordinario di Roma (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Società Italiana degli Autori ed Editori (S.I.A.E.) / Soundreef Ltd

(Byla C-781/18)

(2019/C 112/26)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale ordinario di Roma

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: SIAE – Società Italiana degli Autori ed Editori

Atsakovė: Soundreef Ltd

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyva 2014/26/ES (1) turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais galimybė patekti į tarpininkavimo autorių teisių administravimo srityje rinką ar išduoti licencijas naudotojams suteikiama tiktai subjektams, kurie, pagal toje pačioje direktyvoje pateiktą apibrėžtį, kvalifikuojami kaip kolektyvinio administravimo organizacijos, išskyrus tuos, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nepriklausomi administravimo subjektai, įsteigti arba toje valstybėje narėje, arba kitose valstybėse narėse?

(1) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OL L 84, 2014, p. 72).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/22

2018 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. spalio 3 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-313/17, Wajos GmbH / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

(Byla C-783/18 P)

(2019/C 112/27)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama D. Hanf

Kita proceso šalis: Wajos GmbH

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	priteisti iš Wajos GmbH bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė EUIPO.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

EUIPO teigimu, skundžiamu sprendimu pažeidžiamas Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 7 straipsnio 1 dalies b punktas. Bendrasis Teismas klaidingai išnagrinėjo ginčijamo prekių ženklo skiriamuosius požymius, nenagrinėjo minėto prekių ženklo reikšmingų kriterijų atžvilgiu ir, be kita ko, taikė klaidingus nagrinėjimo kriterijus.

Skundžiamu sprendimu taip pat pažeidžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio 1 dalis tiek, kiek iš jo nei apeliantė, nei Teisingumo Teismas negali suprasti priežasčių, dėl kurių Bendrasis Teismas padarė išvadą, kuri yra lemiama sprendimo rezoliucinei daliai, kad ginčijamo prekių ženklo forma yra „išskirtinio pobūdžio, atsižvelgiant į įpročius aptariamuose sektoriuose“.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/23

2018 m. gruodžio 14 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ratiopharm GmbH / Novartis Consumer Health GmbH

(Byla C-786/18)

(2019/C 112/28)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: ratiopharm GmbH

Kita kasacinio proceso šalis: Novartis Consumer Health GmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 2001/83/EB (1) 96 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad farmacijos įmonėms taip pat leidžiama tiekti nemokamus gatavus vaistus vaistininkams, kai šių vaistų pakuotės yra paženklintos užrašu „demonstraciniais tikslais“, vaistai skirti vaistininkams, kad šie juos išmėgintų, nėra grėsmės, kad (neatidarytos) pakuotės bus perduotos galutiniams vartotojams, ir tenkinamos kitos šios direktyvos 96 straipsnio 1 dalies a–d, f ir g punktuose nustatytos pateikimo sąlygos?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar pagal Direktyvos 2001/83/EB 96 straipsnio 2 dalį leidžiama taikyti tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip AMG 47 straipsnio 3 dalis, jeigu ši nuostata aiškinama kaip draudžianti farmacijos įmonėms tiekti nemokamus gatavus vaistus vaistininkams, kai šių vaistų pakuotės yra paženklintos užrašu „demonstraciniais tikslais“, vaistai skirti vaistininkams, kad šie juos išmėgintų, nėra grėsmės, kad (neatidarytos) pakuotės bus perduotos galutiniams vartotojams, ir tenkinamos kitos šios direktyvos 96 straipsnio 1 dalies a–d, f ir g punktuose ir AMG 47 straipsnio 4 dalyje nustatytos pateikimo sąlygos?

(1) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001, p. 67; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 69), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 2017/745 (OL L 117, 2017, p. 1).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/23

2018 m. gruodžio 14 d.Commissione tributaria provinciale di Parma (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Stanleyparma Sas, Stanleybet Malta Ltd / Agenzia delle Dogane e dei Monopoli UM Emilia Romagna – SOT Parma

(Byla C-788/18)

(2019/C 112/29)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Commissione tributaria provinciale di Parma

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjos: Stanleyparma Sas, Stanleybet Malta Ltd

Atsakovė: Agenzia delle Dogane e dei Monopoli UM Emilia Romagna – SOT Parma

Prejudiciniai klausimai

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 52, 56 ir 57 straipsniai, Teisingumo Teismo jurisprudencija lošimų ir lažybų klausimais, visų pirma Sprendimai Gambelli (byla C-243/01), Placanica (byla C-338/04), Costa e Cifone (sujungtos bylos C-72/10 ir C-77/10) ir Laezza (byla C-375/14), ir mokestinės diskriminacijos klausimais, visų pirma Sprendimai Lindman (byla C-42/02), Komisija / Ispanija (byla C-l53/08), ir Blanco ir Fabretti (sujungtos bylos C-344/13 ir C-367/13), Sąjungos teisėje įtvirtinti vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai ir Corte Costituzionale2018 m. sausio 23 d. sprendimas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos tokie nacionalinės teisės aktai kaip nagrinėjami Italijos teisės aktai, t. y. 1998 m. gruodžio 23 d.Decreto legislativo n. 504 (Įstatyminis dekretas Nr. 504) 1–3 straipsniai, iš dalies pakeisti Legge di Stabilità 2011 (2011 m. Stabilumo įstatymas) 1 straipsnio 66 dalies b punktu, pagal kuriuos bendrasis lažybų ir statymų mokestis taikomas nacionaliniams tarpininkams, lošimų duomenis perduodantiems lažybų organizatorių, kurie yra įsisteigę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, konkrečiai pasižyminčių tokiomis savybėmis kaip antai bendrovė Stanleybet Malta Ltd, vardu, ir, galbūt, solidariai su nacionaliniais tarpininkais šiems lažybų organizatoriams?

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 52, 56 ir 57 straipsniai, Teisingumo Teismo jurisprudencija lošimų ir lažybų klausimais, visų pirma Sprendimai Gambelli (byla C-243/01), Placanica (byla C-338/04), Costa e Cifone (sujungtos bylos C-72/10 ir C-77/10) ir Laezza (byla C-375/14), ir mokestinės diskriminacijos klausimais, visų pirma Sprendimai Lindman (byla C-42/02), Komisija / Ispanija (byla C-l53/08), ir Blanco ir Fabretti (sujungtos bylos C-344/13 ir C-367/13), Sąjungos teisėje įtvirtinti vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai ir Corte Costituzionale2018 m. sausio 23 d. sprendimas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai kaip nagrinėjami Italijos teisės aktai, t. y. 1998 m. gruodžio 23 d.Decreto legislativo n. 504 (Įstatyminis dekretas Nr. 504) 1–3 straipsniai, iš dalies pakeisti Legge di Stabilità 2011 (2011 m. Stabilumo įstatymas) 1 straipsnio 66 dalies b punktu, pagal kuriuos bendrasis lažybų ir statymų mokestis taikomas tiktai nacionaliniams tarpininkams, lošimų duomenis perduodantiems lažybų organizatorių, kurie yra įsisteigę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, konkrečiai pasižyminčių tokiomis savybėmis kaip antai bendrovė Stanleybet Malta Ltd, vardu, bet ne tokią pat veiklą vykdantiems nacionaliniams tarpininkams, kurie žaidimų duomenis perduoda valstybės koncesiją turinčių lažybų organizatorių vardu?

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 52, 56 ir paskesni straipsniai, Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl lošimų ir lažybų paslaugų, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai, atsižvelgiant ir į Corte Costituzionale2018 m. sausio 23 d. sprendimą, yra draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai Legge 190/2014 (Įstatymas 190/2014) 1 straipsnio 644 dalies g punktas, kuriame reikalaujama, kad nacionaliniai tarpininkai, lošimų duomenis perduodantys lažybų organizatorių, kurie yra įsisteigę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, konkrečiai pasižyminčių tokiomis savybėmis kaip antai bendrovė Stanleybet Malta Ltd, vardu, ir, galbūt, solidariai su savo nacionaliniais tarpininkais ir patys lažybų organizatoriai mokėtų Įstatyminiame dekrete Nr. 504/1998 nustatytą bendrąjį lažybų ir statymų mokestį nuo fiksuotos apmokestinamosios sumos, t. y. provincijos, kurioje vykdoma veikla arba yra įsteigtas surinkimo punktas, surinktų įmokų, įregistruotų nacionaliniame totalizatoriuje per iki referencinio laikotarpio ėjusį mokestinį laikotarpį, vidurkio trigubos sumos?

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/24

2018 m. gruodžio 12 d.Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AQ ir kt. / Corte dei Conti ir kt.

(Byla C-789/18)

(2019/C 112/30)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: AQ ir kt.

Atsakovai: Corte dei Conti, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell’Economia e delle Finanze, Inps-Gestione

Prejudiciniai klausimai

Ar ESS 2 ir 3 straipsniai, SESV 9, 45, 126, 145, 146, 147 straipsniai ir 151 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 2 dalis ir Europos socialinių teisių ramsčio 3 ir 5 straipsniai draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Įstatymo Nr. 147/2013 1 straipsnio 489 dalis, kiek šia norma Italijos viešosios administracijos institucijos įdarbinant ar skirstant funkcijas yra skatinamos suteikti pirmenybę tik tiems darbuotojams, kurie jau gauna Italijos viešųjų socialinio draudimo įstaigų skirtą pensiją?

Ar SESV 106 straipsnio 1 dalis ir 107 straipsnis draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Įstatymo Nr. 147/2013 1 straipsnio 489 dalis, pagal kurią Italijos viešosios administracijos institucijoms, vykdančioms ekonominę veiklą, kuriai taikomi SESV 101 ir kiti straipsniai, leidžiama įdarbinti asmenis, kurie sutinka atsisakyti dalies ar viso atlyginimo, taip sutaupant išlaidas ir sudarant šiai administracijos institucijai geresnes konkurencines sąlygas palyginti su kitais ūkio subjektais?

Ar ESS 2, 3, 6 straipsniai, SESV 126 straipsnis ir 151 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 2 dalis, Europos socialinių teisių ramsčio 3 straipsnis ir 7 straipsnio a punktas draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Įstatymo Nr. 147/2013 1 straipsnio 489 dalis, pagal kurią joje numatytomis sąlygomis leidžiama darbuotojui atsisakyti dalies ar viso darbo užmokesčio, net jei šiuo atsisakymu siekiama tik neprarasti savo darbo vietos?

Ar ESS 2, 3 ir 6 straipsniai, SESV 14 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalis, 126 straipsnis ir 151 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 1 dalis, Europos socialinių teisių ramsčio 5, 6 ir 10 straipsniai draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Įstatymo Nr. 147/2013 1 straipsnio 489 dalis, pagal kurią joje numatytomis sąlygomis leidžiama darbuotojui leidžiama dirbti Italijos viešojoje administracijoje atsisakant dalies ar viso atlyginimo, net jei dėl šio atsisakymo nepasikeičia darbo organizavimas, darbo laikas, reikalinga darbo kiekybė ir kokybė ir su tuo susijusi atsakomybė, taigi net jei dalies ar viso atlygio atsisakymas lemia akivaizdų abipusių darbo santykių pablogėjimą tiek kalbant apie atlygio ir atlikto darbo kiekio bei kokybės proporcingumą, tiek apie tai, kad darbuotojas yra verčiamas dirbti ne optimaliomis daro sąlygomis, o tai jį skatina blogiau atlikti savo pareigas, todėl mažėja administracijos efektyvumas?

Ar ESS 2, 3 ir 6 straipsniai, SESV 126 straipsnis ir 151 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 2 dalis ir Europos socialinių teisių ramsčio 6 straipsnis draudžia Įstatymo Nr. 147/2013 1 straipsnio 489 dalį ir Dekreto įstatymo Nr. 201/2011, pertvarkyto į Įstatymą Nr. 214/2011, 23 ter straipsnio 1 dalį, kiek šios nuostatos leidžią arba įpareigoja Italijos viešosios administracijos institucijas dar nepasibaigus darbo ar bendradarbiavimo santykiams sumažinti darbuotojui atlygi pritaikius minėtoje Dekreto įstatymo Nr. 201/2011, pertvarkyto į Įstatymą Nr. 214/2011, 23 ter straipsnio 1 dalyje nustatytas atlyginimų ribas, taigi įvykus įvykiui, kurio nebuvo įmanoma numatyti ir bet kuriuo atveju taikant nevisiškai aiškų mechanizmą, visiškai neatsižvelgiant į darbuotojui darbo santykių pradžioje pateiktą informaciją?

Ar ESS 2, 3 ir 6 straipsniai, SESV 8 ir 126 straipsniai, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniai ir Europos socialinių teisių ramsčio 10 ir 15 straipsniai draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Įstatymo Nr. 147/2013 1 straipsnio 489 dalis, pagal kurią joje nurodytomis sąlygomis Italijos viešoji administracija įpareigojama sumažinti atlyginimus tiems darbuotojams, kurie gauna pensijas iš viešosios socialinio draudimo įstaigos, taip baudžiant šiuos darbuotojus už tai, kad jie turi kitą pragyvenimo šaltinį, o tai atgraso nuo ilgesnio pasilikimo darbo rinkoje, privačios ekonominės iniciatyvos ir asmeninio turto kūrimo ir didinimo, nors tai vis dėlto yra tautos turtas ir privalumas?

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/26

2018 m. gruodžio 12 d.Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ZQ / Corte dei Conti ir kt.

(Byla C-790/18)

(2019/C 112/31)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: ZQ

Atsakovai: Corte dei Conti, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell’Economia e delle Finanze, Inps-Gestione

Prejudiciniai klausimai

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/27

2018 m. gruodžio 28 d.Tribunal Judicial da Comarca de Faro (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Rolibérica, Lda / Autoridade para as Condições do Trabalho

(Byla C-834/18)

(2019/C 112/32)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Judicial da Comarca de Faro

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Rolibérica Lda

Atsakovė: Autoridade para as Condições do Trabalho (Darbo sąlygų priežiūros tarnyba)

Prejudicinis klausimas

Ar 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (1) galima aiškinti taip, kad krovinius ir keleivius vežančių kelių transporto vairuotojų kassavaitinis poilsio laikotarpis turi prasidėti ir baigtis laikotarpiu nuo pirmadienio 00.00 valandų iki sekmadienio 24.00 valandos, arba, atvirkščiai, pilnu nepertraukiamu kassavaitiniu poilsio laikotarpiu jie gali pasinaudoti tarp dviejų darbo savaičių?

(1) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006, p. 1).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/27

2019 m. sausio 11 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje WM / Stadt Frankfurt am Main

(Byla C-18/19)

(2019/C 112/33)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Suinteresuotas asmuo ir kasatorius: WM

Byloje dalyvaujanti institucija: Stadt Frankfurt am Main

Prejudicinis klausimas

Ar pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (1) 16 straipsnio 1 dalį draudžiama nacionalinė nuostata, pagal kurią sulaikytas užsienietis gali būti laikomas įprastoje įkalinimo įstaigoje, jei jis kelia didelį pavojų trečiųjų asmenų sveikatai ir gyvybei arba svarbiam vidaus saugumo teisiniam gėriui, o išsiuntimo laukiantis įkalintasis taip pat tokiu atveju turi būti laikomas atskirai nuo atliekančių bausmę kalinių?

(1) OL L 348, 2008, p. 98.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/28

2019 m. sausio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Portugalijos Respublika

(Byla C-49/19)

(2019/C 112/34)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Costa de Oliveira ir L. Nicolae

Atsakovė: Portugalijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad, nustačiusi specialųjį įnašą, skirtą su universaliąja paslauga susijusių įsipareigojimų grynosioms sąnaudoms paskirstyti nuo 2007 m. iki kol universaliąją paslaugą pradės teikti vienas ar keli teikėjai, kurie bus paskirti pagal Įstatymo Nr. 5/2004 99 straipsnio 3 dalį ir laikantis Įstatymo Nr. 35/2012 dėl kompensavimo fondo 17 ir 18 straipsnių, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (1) 13 straipsnio 3 dalį ir IV priedo B dalį;

—	priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal kartu skaitomas Universaliųjų paslaugų direktyvos 13 straipsnio 3 dalies ir IV priedo B dalies nuostatas, su universaliąja paslauga susijusių įsipareigojimų grynųjų sąnaudų paskirstymo tarp elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjų mechanizmas atitinka skaidrumo, minimalaus rinkos iškraipymo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus.

Portugalijos Įstatymu Nr. 35/2012 įsteigiamas elektroninių ryšių universaliosios paslaugos kompensavimo fondas, skirtas finansuoti grynąsias sąnaudas, patiriamas dėl su universaliąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymo, ir užtikrinti šių sąnaudų padalijimą įmonėms, turinčioms jį mokėti.

Pagal šio įstatymo 6 straipsnį kompensavimo fondas skirtas finansuoti grynąsias universaliosios paslaugos sąnaudas, nustatytas skelbiant 2004 m. vasario 10 d. Įstatymo Nr. 5/2004 99 straipsnio 3 dalyje numatytus kvietimus teikti paraiškas, kai tos sąnaudos, ICP-ANACOM nuomone, yra pernelyg didelės. Jis taip pat skirtas finansuoti su universaliąją paslauga susijusias grynąsias sąnaudas, patirtas iki tol, kol pagal šią nuostatą paskirtas vienas ar keli tiekėjai pradės teikti universaliąją paslaugą, nustatant specialiųjų įnašą įmonėms, turinčioms jį mokėti 2013, 2014 ir 2015 m.

Komisija mano, kad nustatydama specialųjį įnašą, skirtą universaliosios paslaugos sąnaudoms, patirtoms iki Įstatymo Nr. 35/2012 priėmimo, padengti, Portugalijos Respublika nesilaikė skaidrumo, minimalaus rinkos iškraipymo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, nustatytų Universaliosios paslaugos direktyvos 13 straipsnio 3 dalyje ir IV priedo B dalyje.

(1) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, 2002, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/29

2019 m. sausio 25 d.Sigma Alimentos Exterior, S.L. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-239/11 Sigma Alimentos Exterior / Komisija

(Byla C-50/19 P)

(2019/C 112/35)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Sigma Alimentos Exterior, S.L., atstovaujama advokato M. Muñoz Pérez

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Patenkinti šį apeliacinį skundą.

—	Panaikinti 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-239/11 (1).

—	Panaikinti 2011 m. sausio 12 d. Komisijos sprendimo 2011/282/ES (2) 1 straipsnio 1 dalį.

—	Nepatenkinus ankstesnių reikalavimų, panaikinti skundžiamo sprendimo 4 straipsnį.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis apeliacinis skundas grindžiamas dviem pagrindais, kurių antrasis susideda iš trijų dalių:

—	klaidingas Sprendimo World Duty Free (3) aiškinimas, pagal kurį nustatyti klaidingi palyginamumo kriterijai, o tai savo ruožtu lemia neteisingą vertinimą, kad esama atrankumo, ir atitinkamai neteisėtos pagalbos vertinimą, taip pažeidžiant SESV 107 straipsnio nuostatas.

—

Remiantis klaidingu trijų pakopų metodo, kuriuo Komisija naudojosi nustatydama, ar buvo suteikta neteisėta pagalba, analize, padaryta klaidinga išvada, jog tai, kad gali kilti teisinių kliūčių tarpvalstybiniams deriniams, neprieštarauja ginčijamai priemonei būti atrankine. Todėl sprendimas yra klaidingas šiais aspektais:

—	Klaida nustatant, kad nacionaline bendra mokesčių sistema, pažeistos SESV 107 straipsnio nuostatos, susijusias su neteisėtos valstybės pagalbos skirstymu į kategorijas;

—	Klaida, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad nagrinėjama priemonė buvo bendra priemonė, taip, be to, pažeidžiant SESV 107 straipsnio nuostatas;

—	Klaida vertinant, ar buvo nacionalinės bendrosios mokesčių sistemos, kuri yra orientacinė sistema, išimtis, taip pažeidžiant SESV 107 straipsnį.

Apeliantė teigia, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas padarė kelis SESV 107 straipsnio 1 dalies ir fiskalinio neutralumo principo pažeidimų ir kad įvairiais aspektais jis iš esmės papildė Komisijos ginčijamame sprendime išdėstytus argumentus. arba netgi pakeitė juos savais, kas savaime būtų pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

(1) 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Sigma Alimentos Exterior / Komisija (T-239/11, nepaskelbtas Rinkinyje, EU:T:2018:781).

(2) 2011 m. sausio 12 d. Komisijos sprendimas 2011/282/ES dėl Ispanijos įgyvendintos finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) (OL L 135, 2011, p. 1).

(3) 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Komisija / World Duty Free Group ir kt. (C-20/15 P ir C-21/15 P, EU:C:2016:981).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/30

2019 m. sausio 25 d.World Duty Free Group, S.A., buvusios Autogrill España, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-219/10 RENV, World Duty Free Group / Komisija

(Byla C-51/19 P)

(2019/C 112/36)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: World Duty Free Group, S.A., buvusi Autogrill España, S.A., atstovaujama advokatų J. Buendía Sierra, E. Abad Valdenebro, R. Calvo Salinero ir A. Lamadrid de Pablo

Į bylą įstojusios šalys ieškovės reikalavimams palaikyti pirmojoje instancijoje: Ispanijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika ir Airija

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą.

—	Priimti ieškinį dėl panaikinimo ir galutinai panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Europos Komisijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2018 m. lapkričio 15 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T-219/10 RENV, World Duty Free Group, S.A. / Europos Komisija (1), dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas. Sprendime atmestas apeliantės ieškinys dėl 2009 m. spalio 28 d. Europos Komisijos sprendimo (2) dėl „finansinio prestižo“, reguliuojamo Ispanijos pelno mokesčio įstatymo 12.5 straipsnyje.

Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su skundžiamame sprendime padarytomis teisės klaidomis aiškinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį dėl „atrankinio pobūdžio“ sąvokos.

Konkrečiai kalbant, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas:

—	suklydo nustatydamas referencinį pagrindą per pirmą atrankinio pobūdžio analizės etapą;

—	suklydo nustatydamas tikslą, kuriuo remiantis lyginamos skirtingos teisinės ir faktinės situacijos per antrą atrankinio pobūdžio analizės etapą;

—	todėl taip pat suklydo priskirdamas įrodinėjimo pareigą ir taikydamas proporcingumo principą;

—	be to, suklydo analizuodamas tariamą priežastinio ryšio tarp negalėjimo įmonėms jungtis užsienyje ir akcijų įsigijimo užsienyje nebuvimą;

—	be to, suklydo atmesdamas tai, kad priemonę galima padalyti atsižvelgiant į kontrolės procentinę dalį;

—	be to, teisiškai neteisingai pagrįsdamas sprendimą keletą kartų pakeitė sprendimo pagrindus kitais savo pagrindais ir taip padarė papildomas teisės klaidas.

(1) 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimas World Duty Free Group / Komisija (T-219/10 RENV, EU:T:2018:784).

(2) 2009 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimas 2011/5/EB dėl Ispanijos įgyvendinto perviršinės vertės mokesčio mažinimo įsigyjant didelę užsienio bendrovės akcijų dalį Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) (OL L 7, 2011, p. 48).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/31

2019 m. sausio 25 d.Banco Santander, S.A., pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-227/10, Banco Santander, S.A. / Europos Komisija

(Byla C-52/19 P)

(2019/C 112/37)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Banco Santander, S.A., atstovaujama advokatų J. Buendía Sierra, E. Abad Valdenebro, R. Calvo Salinero ir A. Lamadrid de Pablo

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą.

—	Priimti ieškinį dėl panaikinimo ir galutinai panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Europos Komisijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2018 m. lapkričio 15 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T-227/10, Banco Santander, S.A. / Europos Komisija (1), dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas. Sprendime atmestas apeliantės ieškinys dėl 2009 m. spalio 28 d. Europos Komisijos sprendimo (2) dėl „finansinio prestižo“, reguliuojamo Ispanijos pelno mokesčio įstatymo 12.5 straipsnyje.

Konkrečiai kalbant, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas:

—	suklydo nustatydamas referencinį pagrindą per pirmą atrankinio pobūdžio analizės etapą;

—	suklydo nustatydamas tikslą, kuriuo remiantis lyginamos skirtingos teisinės ir faktinės situacijos per antrą atrankinio pobūdžio analizės etapą;

—	todėl taip pat suklydo priskirdamas įrodinėjimo pareigą ir taikydamas proporcingumo principą;

—	be to, suklydo analizuodamas tariamą priežastinio ryšio tarp negalėjimo įmonėms jungtis užsienyje ir akcijų įsigijimo užsienyje nebuvimą;

—	be to, suklydo atmesdamas tai, kad priemonę galima padalyti atsižvelgiant į kontrolės procentinę dalį;

—	be to, teisiškai neteisingai pagrįsdamas sprendimą keletą kartų pakeitė sprendimo pagrindus kitais savo pagrindais ir taip padarė papildomas teisės klaidas.

(1) 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Banco Santander / Komisija (T-227/10, nepaskelbtas Rinkinyje, EU:T:2018:785).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/32

2019 m. sausio 25 d.Banco Santander, S.A. ir Santusa Holding, S.L. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-399/11 RENV, Banco Santander ir Santusa / Komisija

(Byla C-53/19 P)

(2019/C 112/38)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantės: Banco Santander, S.A. ir Santusa Holding, S.L., atstovaujamos advokatų J. Buendía Sierra, E. Abad Valdenebro, R. Calvo Salinero ir A. Lamadrid de Pablo

Į bylą įstojusios šalys ieškovės reikalavimams palaikyti pirmojoje instancijoje: Ispanijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika ir Airija

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

—	Panaikinti 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą.

—	Priimti ieškinį dėl panaikinimo ir galutinai panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Europos Komisijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2018 m. lapkričio 15 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T-399/11 RENV, Banco Santander, S.A. ir Santusa Holding, S.L. / Europos Komisija (1), dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas. Sprendime atmestas apeliantės ieškinys dėl 2011 m. sausio 12 d. Europos Komisijos sprendimo (2) dėl „finansinio prestižo“, reguliuojamo Ispanijos pelno mokesčio įstatymo 12.5 straipsnyje.

Konkrečiai kalbant, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas:

—	suklydo nustatydamas referencinį pagrindą per pirmą atrankinio pobūdžio analizės etapą;

—	suklydo nustatydamas tikslą, kuriuo remiantis lyginamos skirtingos teisinės ir faktinės situacijos per antrą atrankinio pobūdžio analizės etapą;

—	todėl taip pat suklydo priskirdamas įrodinėjimo pareigą ir taikydamas proporcingumo principą;

—	be to, suklydo analizuodamas tariamą priežastinio ryšio tarp negalėjimo įmonėms jungtis užsienyje ir akcijų įsigijimo užsienyje nebuvimą;

—	be to, suklydo atmesdamas tai, kad priemonę galima padalyti atsižvelgiant į kontrolės procentinę dalį;

—	be to, teisiškai neteisingai pagrįsdamas sprendimą keletą kartų pakeitė sprendimo pagrindus kitais savo pagrindais ir taip padarė papildomas teisės klaidas.

(1) 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Banco Santander ir Santusa / Komisija (T-399/11 RENV, EU:T:2018:787).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/33

2019 m. sausio 25 d.Axa Mediterranean Holding, S.A., pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-405/11, Axa Mediterranean / Komisija

(Byla C-54/19 P)

(2019/C 112/39)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Axa Mediterranean Holding, S.A., atstovaujama advokatų J. Buendía Sierra, E. Abad Valdenebro, R. Calvo Salinero ir A. Lamadrid de Pablo

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą.

—	Priimti ieškinį dėl panaikinimo ir galutinai panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Europos Komisijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2018 m. lapkričio 15 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T-405/11, Axa Mediterranean Holding, S.A. / Europos Komisija (1), dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas. Sprendime atmestas apeliantės ieškinys dėl 2011 m. sausio 12 d. Europos Komisijos sprendimo (2) dėl „finansinio prestižo“, reguliuojamo Ispanijos pelno mokesčio įstatymo 12.5 straipsnyje.

Konkrečiai kalbant, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas:

—	suklydo nustatydamas referencinį pagrindą per pirmą atrankinio pobūdžio analizės etapą;

—	suklydo nustatydamas tikslą, kuriuo remiantis lyginamos skirtingos teisinės ir faktinės situacijos per antrą atrankinio pobūdžio analizės etapą;

—	todėl taip pat suklydo priskirdamas įrodinėjimo pareigą ir taikydamas proporcingumo principą;

—	be to, suklydo analizuodamas tariamą priežastinio ryšio tarp negalėjimo įmonėms jungtis užsienyje ir akcijų įsigijimo užsienyje nebuvimą;

—	be to, suklydo atmesdamas tai, kad priemonę galima padalyti atsižvelgiant į kontrolės procentinę dalį;

—	be to, teisiškai neteisingai pagrįsdamas sprendimą keletą kartų pakeitė sprendimo pagrindus kitais savo pagrindais ir taip padarė papildomas teisės klaidas.

(1) 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Axa Mediterranean / Komisija (T-405/11, nepaskelbtas Rinkinyje, EU:T:2018:780).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/34

2019 m. sausio 25 d.Prosegur Compañía de Seguridad, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-406/11, Prosegur Compañía de Seguridad / Komisija

(Byla C-55/19 P)

(2019/C 112/40)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Prosegur Compañía de Seguridad, S.A., atstovaujama advokatų J. Buendía Sierra, E. Abad Valdenebro, R. Calvo Salinero ir A. Lamadrid de Pablo

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą.

—	Priimti ieškinį dėl panaikinimo ir galutinai panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Europos Komisijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2018 m. lapkričio 15 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T-406/11, Prosegur Compañía de Seguridad, S.A. / Europos Komisija (1), dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas. Sprendime atmestas apeliantės ieškinys dėl 2011 m. sausio 12 d. Europos Komisijos sprendimo (2) dėl „finansinio prestižo“, reguliuojamo Ispanijos pelno mokesčio įstatymo 12.5 straipsnyje.

Konkrečiai kalbant, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas:

—	suklydo nustatydamas referencinį pagrindą per pirmą atrankinio pobūdžio analizės etapą;

—	suklydo nustatydamas tikslą, kuriuo remiantis lyginamos skirtingos teisinės ir faktinės situacijos per antrą atrankinio pobūdžio analizės etapą;

—	todėl taip pat suklydo priskirdamas įrodinėjimo pareigą ir taikydamas proporcingumo principą;

—	be to, suklydo analizuodamas tariamą priežastinio ryšio tarp negalėjimo įmonėms jungtis užsienyje ir akcijų įsigijimo užsienyje nebuvimą;

—	be to, suklydo atmesdamas tai, kad priemonę galima padalyti atsižvelgiant į kontrolės procentinę dalį.

—	be to, teisiškai neteisingai pagrįsdamas sprendimą keletą kartų pakeitė sprendimo pagrindus kitais savo pagrindais ir taip padarė papildomas teisės klaidas.

(1) 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Prosegur Compañía de Seguridad / Komisija (T-406/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:793).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/35

2019 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Italijos Respublika

(Byla C-63/19)

(2019/C 112/41)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal, F. Tomat

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Konstatuoti, kad taikydama sumažintą akcizą remiantis Friulio–Venecijos Džulijos regiono priimtais regioniniais teisės aktais, kuriuose numatoma benzino ir dyzelinių variklių degalų apmokestinimo sistema, susijusi su šių produktų pardavimu Friulio–Venecijos Džulijos regiono gyventojams, Italijos Respublika neįvykdė savi įsipareigojimų pagal 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (1) 4 ir 19 straipsnius.

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Friulio–Venecijos Džulijos regiono priimti regioniniai teisės aktai numato benzino ir dyzelinių variklių degalų apmokestinimo sistemą, susijusią su šių produktų pardavimu Friulio–Venecijos Džulijos regiono gyventojams. Sistemoje iš esmės numatyta, kad įsigijus degalų kolonėlėje degalinės operatoriai nustato fiksuotą sumą (už litrą) ir sumažina už degalus mokėtiną kainą. Regioninis administratorius gražina degalinių operatoriams nustatytą kainą už gavėjų atliktus degalų pirkimus.

Direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, sistema reikalauja, kad kiekvienos valstybės narės visoje teritorijoje būtų taikomas vienodas apmokestinimo lygis atsižvelgiant į produktą ir panaudojimą. Šis principas kyla iš šios direktyvos bendros sistemos, visų pirma iš jos 5 ir 15 konstatuojamųjų dalių ir šios direktyvos nuostatų formuluočių bei visų nuostatų sisteminio aiškinimo. Negalima nukrypti nuo principo, kad kiekviena valstybė narė turi numatyti apmokestinimo lygį, atsižvelgiant į produktą ir naudojimą, tik direktyvoje aiškiai numatytais atvejais. Direktyvoje 2003/96 yra nuostatų, kurios leidžia valstybėms narėms taikyti mažesnį mokestį, nuo jo atleisti ar diferencijuoti apmokestinimo lygį tam tikriems produktams ar tam tikriems naudojimo atvejams. Visų pirma tai yra Direktyvos 5, 7, 15, 16 ir 17 straipsniai, bei 18 ir 19 straipsniai. Šiuos sumažinimus, atleidimus, diferencijavimą gali įgyvendinti valstybės narės pagal Direktyvos 6 straipsnyje įtvirtintą tvarką. Šioje nuostatoje numatyta, kad valstybės narės gali atleisti nuo šioje direktyvoje nustatytų mokesčių ar juos sumažinti tiesiogiai, diferencijuojant normą arba grąžinant visą mokesčio sumą arba jos dalį.

Komisijos teigimu, šiuo atveju akcizai už variklių degalus buvo sumažinti pagal Direktyvą 2003/96/EB dėl energetikos produktų apmokestinimo neleistinu būdu.

Komisija mano, kad šiuo atveju Italijos Respublika neįvykdė savi įsipareigojimų pagal 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą 4 ir 19 straipsnius.

(1) OL L 283, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 405.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/36

2019 m. sausio 29 d. Ispanijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-219/10 RENV World Duty Free Group / Komisija

(Byla C-64/19 P)

(2019/C 112/42)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama A. Sampol Pucurull

Kitos proceso šalys: World Duty Free Group, S.A., anksčiau Autogrill España, SA ir Europos Komisija

Į bylą įstojusios šalys ieškovės reikalavimams palaikyti pirmojoje instancijoje: Vokietijos Federacinė Respublika ir Airija

Apeliantės reikalavimai

—	Patenkinti šį apeliacinį skundą ir panaikinti 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą World Duty Free Group, S.A. / Europos Komisija (1) byloje T-219/10 RENV;

—

panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek 2009 m. spalio 28 d. Komisijos sprendime 2011/5/EB (2) dėl Ispanijos įgyvendinto perviršinės vertės mokesčio mažinimo įsigyjant didelę užsienio bendrovės akcijų dalį Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) nagrinėjama mokesčių priemonė pripažinta kaip valstybės pagalba ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu pagrindu, kuriuo remiantis jis turėtų būti panaikintas. Ispanija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė Sąjungos teisės klaidą, kaip ji suprantama pagal Bendrojo Teismo statuto 58 straipsnį, klaidingai aiškindamas SESV 107 straipsnio 1 dalį, konkrečiai kalbant, valstybės pagalbos atrankinio pobūdžio sąvoką, įtvirtintą minėtame straipsnyje. Šį vienintelį apeliacinio skundo pagrindą galima išskaidyti į keturias dalis:

—	Pirma, Ispanija tvirtina, kad Bendrasis Teismas suklydo nustatydamas mokesčių priemonės referencinę sistemą, kuri nesutampa su ginčijamame sprendime įtvirtinta sistema;

—	Antra, Ispanija mano, kad skundžiamu sprendimu padaryta teisės klaida, kiek jam nebuvo nustatyta, kad finansinio prestižo apmokestinimas yra bendroji priemonė arba nepriklausoma ar speciali sistema;

—	Trečia, Ispanija teigia, kad skundžiamu sprendimu taip pat padaryta teisės klaida neteisingai apibrėžiant referencinės sistemos tikslą ir neteisingai atliekant palyginimą, kurio reikalaujama Sprendime World Duty Free (3);

—	Ketvirta, klaida, padaryta nustatant sudedamąją referencinės sistemos dalį, lėmusi teisės klaidą dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

(1) 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimas World Duty Free Group / Komisija (T-219/10 RENV, EU:T:2018:784).

(2) OL L 7, 2011, p. 48.

(3) 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Komisija / World Duty Free Group ir kt. (C-20/15 P ir C-21/15 P, EU:C:2016:981).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/37

(Byla C-65/19 P)

(2019/C 112/43)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. A. Sampol Pucurull

Kitos proceso šalys: Banco Santander, S.A. ir Santusa Holding, S.L., Europos Komisija

Į bylą įstojusios šalys ieškovės reikalavimams palaikyti pirmojoje instancijoje: Vokietijos Federacinė Respublika ir Airija

Apeliantės reikalavimai

—	Pripažinti šį kasacinį skundą priimtinu ir panaikinti 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-399/11 RENV, Banco Santander, S.A. ir Santusa Holding, S.L. / Europos Komisija (1).

—

Panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek 2011 m. sausio 12 d. Komisijos sprendime 2011/282/ES dėl Ispanijos įgyvendintos finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) (2) ginčijama priemonė pripažinta valstybės pagalba.

—	Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Kasacinis skundas pagrįstas vieninteliu pagrindu, dėl kurio turi būti panaikintas skundžiamas sprendimas. Ispanija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė Sąjungos teisės klaidą, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnį, klaidingai aiškindamas SESV 107 straipsnio 1 dalį ir ypač šiame straipsnyje įtvirtintą valstybės pagalbos atrankinio pobūdžio sąvoką. Vienintelį kasacinio skundo pagrindą galima suskirstyti į keturias dalis:

—	pirma, Ispanija mano, kad Bendrasis Teismas suklydo nustatydamas mokestinės priemonės referencinį pagrindą, kuris nesutampa su ginčijamu sprendimu;

—	antra, Ispanija mano, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida nemanant, kad finansinio prestižo mokestinis vertinimas yra bendra priemonė arba atskiras ar savarankiškas referencinis pagrindas;

—	trečia, Ispanija taip pat teigia, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida teisingai neapibrėžus referencinio pagrindo dalyko ir neteisingai atlikus palyginimo analizę, kurios reikalaujama Sprendime World Duty Free (3) (bylos C-20/15 P ir C-21/15 P), priimtame kasacine tvarka;

—	ketvirta, klaida nustatant referencinio pagrindo elementus lėmė teisės klaidą priskiriant įrodinėjimo pareigą.

(1) 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Banco Santander ir Santusa / Komisija (T-399/11 RENV, EU:T:2018:787).

(2) OL L 135, 2011, p. 1.

(3) 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Komisija / World Duty Free Group ir kt. (C-20/15 P ir C-21/15 P, EU:C:2016:981).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/38

2019 m. vasario 11 d. pareikštas ieškinys byloje Italijos Respublika / Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas

(Byla C-106/19)

(2019/C 112/44)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri, S. Fiorentino ir C. Colelli

Atsakovai: Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti Reglamentą (ES) 2018/1718, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004 nuostatos dėl Europos vaistų agentūros būstinės vietos, paskelbtą 2018 m. lapkričio 16 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje L. 291 (1).

—	Priteisti iš Tarybos ir Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus:

—

ESS 10, 13 ir 14 straipsnių pažeidimas – SESV 114 straipsnio, 168 straipsnio 4 dalies c punkto, 289 ir 294 straipsnių pažeidimas: ginčijamu reglamentu, kuriame Amsterdamas nurodomas kaip Europos vaistų agentūros būstinės vieta, tik užtikrinama pasirinkimo galimybė, kaip buvo nuspręsta per 2017 m. lapkričio 20 d. Tarybos posėdį, ir dėl kurios nusprendžiant Europos Parlamentas nedalyvavo. Iš to darytina išvada, kad priimant ginčijamą reglamentą Parlamentas iš esmės negalėjo naudotis savo įgaliojimais, nes jis niekaip negalėjo daryti įtakos priimto sprendimo turiniui, nors minėtų įgaliojimų turėjo būti laikomasi visa apimtimi pagal Sutarčių nuostatas, reglamentuojančias pasirinktą teisės aktų leidybos procedūrą;

—

neteisėtumas, išplaukiantis iš ginčijamo reglamento, dėl 2017 m. lapkričio 20 d. Sprendimo 14559/17 neteisėtumo – piktnaudžiavimas įgaliojimais dėl tyrimo neatlikimo ir faktų iškraipymo: jei reikėjo manyti, kad ginčijamu reglamentu galima buvo veiksmingai užtikrinti tik 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo gavimą ir kad todėl Parlamento įgaliojimai nebuvo pažeisti, tuomet pats ginčijamas reglamentas turėjo būti laikomas netiesiogiai paveiktas neteisėtumų, susijusių su minėtu sprendimu; šiuos neteisėtumus Italijos Respublika jau nurodė ieškinyje byloje C–59/18.

(1) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/1718, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004 nuostatos dėl Europos vaistų agentūros būstinės vietos (OL L 291, 2018, p. 3).

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/41

2019 m. vasario 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Serendipity ir kt. / EUIPO – CKL Holdings (CHIARA FERRAGNI)

(Byla T-647/17) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo CHIARA FERRAGNI paraiška - Ankstesnis žodinis Beniliukso prekių ženklas „Chiara“ - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas)))

(2019/C 112/49)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovai: Serendipity Srl (Milanas, Italija), Giuseppe Morgese (Barleta, Italija), Pasquale Morgese (Barleta), atstovaujami advokatų C. Volpi, L. Aliotta ir F. Garbagnati Lo Iacono

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama L. Rampini

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: CKL Holdings NV (Biusiumas, Nyderlandai)

Dalykas

Ieškinys dėl 2017 m. liepos 17 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2444/2016-4), susijusio su protesto procedūra tarp CKL Holdings ir Serendipity ir G. bei P. Morgese

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2017 m. liepos 17 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2444/2016-4).

2.	EUIPO padengia savo ir Serendipity Srl, Giuseppe Morgese bei Pasquale Morgese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 392, 2017 11 20.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/41

2019 m. sausio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Orkla Foods Danmark / EUIPO (PRODUCED WITHOUT BOILING SCANDINAVIAN DELIGHTS ESTABLISHED 1834 FRUIT SPREAD)

(Byla T-34/19)

(2019/C 112/50)

Proceso kalba: danų

Šalys

Ieškovė: Orkla Foods Danmark A/S (Taastrup, Danija), atstovaujama advokato S. Hansen

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „PRODUCED WITHOUT BOILING SCANDINAVIAN DELIGHTS ESTABLISHED 1834 FRUIT SPREAD“– Registracijos paraiška Nr. 16 930 241

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. spalio 1 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 309/2018-2.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/42

2019 m. sausio 23 d. pareikštas ieškinys byloje MSI Svetovanje / EUIPO – Industrial Farmaceutica Cantabria (nume)

(Byla T-41/19)

(2019/C 112/51)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: MSI Svetovanje, marketing, d.o.o (Vrchnika, Slovėnija), atstovaujama advokato M. Maček

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Industrial Farmaceutica Cantabria, SA (Madridas, Ispanija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Pareiškėja: ieškovė.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Sąjungos prekių ženklo „nume“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 15 120 355.

Procedūra EUIPO: protesto procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. lapkričio 8 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 722/2018-5.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	nurodyti EUIPO padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jos MSI Svetovanje d.o.o patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 95 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 straipsnio pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 5 dalies pažeidimas.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/43

2019 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys byloje AH / Eurofund

(Byla T-52/19)

(2019/C 112/52)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: AH, atstovaujamas advokato N. de Montigny

Atsakovas: Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2018 m. kovo 22 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo sprendimą, kuris ieškovui perduotas per jo patarėją, įteikiant jam raštą, kurį parengė šios agentūros konsultantas advokatų biuras Beauchamps, kiek jame atmestas jo skundas, kuriame teigiama, kad buvo pažeistos privačių ir asmens duomenų apsaugos taisyklės, jo prašymas atlikti tyrimą šiuo klausimu ir prašymas atlyginti žalą, kuriuos pareiškėjas 2018 vasario 2 d. per savo patarėją;

—	priteisti iš atsakovo 30 000 EUR sumą kaip kompensaciją už neturtinę žalą, patirtą dėl „data breach“ ir dėl 2018 m. vasario 2 d. pateikto prašymo atmetimo;

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi septyniais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas ginčijamo sprendimo neteisėtumu, nes tą sprendimą priėmė ne kompetentinga paskyrimų tarnyba, o išorės advokatų biuras, neturintis įgaliojimų šiuo klausimu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeista gero administravimo pareiga, pareiga suteikti pagalbą ir Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 22 ir 24 straipsniai, nes atsakovas atmetė prašymą neatlikęs administracinio tyrimo.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeista pareiga motyvuoti, teisė į gynybą ir visų pirma teisė būti išklausytam, taip pat rūpestingumo pareiga.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnis ir nuostatos, taikomos teisės į asmens duomenų apsaugą srityje.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas interesų konfliktu ir tuo, kad buvo pažeistos objektyvumo, nešališkumo ir administracinio nepriklausomumo pareigos.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas piktnaudžiavimu įgaliojimais.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsnis ir buvo nesilaikyta konfidencialumo, būdingo darbuotojų teises ginančių organizacijų veiklai, kurią vykdyti turi teisę visi darbuotojai.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/44

2019 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Nosio / EUIPO (BIANCOFINO)

(Byla T-54/19)

(2019/C 112/53)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Nosio SpA (Mecokorona, Italija), atstovaujama advokatų J. Graffer ir A. Ottolini

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas BIANCOFINO – Registracijos paraiška Nr. 16 376 758.

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. lapkričio 22 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2434/2017-1.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/44

2019 m. sausio 31 d. pareikštas ieškinys byloje Kipras / EUIPO – Filotas Bellas & Yios (Halloumi Vermion grill cheese M BELAS PREMIUM GREEK DAIRY SINCE 1927)

(Byla T-60/19)

(2019/C 112/54)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Kipro Respublika, atstovaujama QC S. Malynicz, solisitoriaus V. Marsland

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Filotas Bellas & Yios AE (Alexandreia Imathias, Graikija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas „Halloumi χαλλούμι Vermion grill cheese/grill est/grill kase M BELAS PREMIUM GREEK DAIRY SINCE 1927“ – Sąjungos prekių ženklas Nr. 12 172 276.

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. lapkričio 20 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2296/2017-4.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	nurodyti EUIPO ir įstojusiai į bylą šaliai padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Apeliacinė taryba padarė klaidą vertindama prekių panašumą.

—	Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai konstatavo, kad galima pagrįstai pritaikyti ankstesnėje Bendrojo Teismo jurisprudencijoje išdėstytus motyvus.

—	Apeliacinė taryba neteisingai nusprendė, kad ankstesnis nacionalinis ženklas visiškai neturi skiriamojo požymio norint atskirti sertifikuotas prekes nuo prekių, kurios nėra sertifikuotos.

—	Apeliacinė taryba padarė klaidą lygindama prekių ženklus ir vertindama galimybę supainioti.

—	Apeliacinė taryba neatsižvelgė į nacionalines nuostatas ir jurisprudenciją dėl nacionalinių sertifikacijos ženklų taikymo srities ir poveikio.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/45

2019 m. vasario 4 d. pareikštas ieškinys byloje ECSEL Joint Undertaking / Personal Health Institute International

(Byla T-64/19)

(2019/C 112/55)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: ECSEL Joint Undertaking, atstovaujama advokatų G. Kuyper ir P. Brochier

Atsakovas: Personal Health Institute International (Amsterdamas, Nyderlandai)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	nurodyti atsakovui sumokėti ECSEL 25 513,84 EU sumą su sutartinėmis 3,5 % palūkanomis nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki visos sumos sumokėjimo.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, grindžiamu tuo, kad atsakovas tariamai pažeidė sutartį, nes, kaip teigia ieškovė, jis nepateikė jokios informacijos apie jo projektą atitinkamai nacionalinei finansavimo institucijai ir neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, o tai pateisina sutarties nutraukimą, kiek tai susiję su atsakovu, remiantis atitinkamomis Susitarimo dėl dotacijos II priedo II.20.1 straipsnio nuostatomis.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/46

2019 m. vasario 5 d. pareikštas ieškinys byloje Sixsigma Networks Mexico / EUIPO – Dokkio (DOKKIO)

(Byla T-67/19)

(2019/C 112/56)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Sixsigma Networks Mexico, SA de CV (Meksikas, Meksika), atstovaujama advokatės C. Casas Feu

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Dokkio, Inc. (San Matėjas, Kalifornija, Jungtinės Valstijos)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: tarptautinis žodinis prekių ženklas DOKKIO, kurio registracija galioja Europos Sąjungoje – Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija Nr. 1 308 971

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. lapkričio 21 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1187/2018-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atmestas protestas B 2800087,

—	priteisti iš EUIPO Sixsigma Networks Mexico, SA de CV patirtas bylinėjimosi išlaidas,

—	priteisti iš Dokkio, Inc. Sixsigma Networks Mexico, SA de CV patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/47

2019 m. vasario 6 d. pareikštas ieškinys byloje Südwestdeutsche Salzwerke / EUIPO (Bad Reichenhaller Alpensaline)

(Byla T-69/19)

(2019/C 112/57)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Südwestdeutsche Salzwerke AG (Heilbronas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Douglas

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Sąjungos prekių ženklo „Bad Reichenhaller Alpensaline“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 126 517.

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. gruodžio 4 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 412/2018-1.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir leisti įregistruoti ES prekių ženklo paraišką Nr. 17 126 517, kurią iki šiol buvo atsisakyta registruoti;

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/47

2019 m. vasario 7 d. pareikštas ieškinys byloje DK Company / EUIPO – Hunter Boot (DENIM HUNTER)

(Byla T-74/19)

(2019/C 112/58)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: DK Company A/S (Ikastas, Danija), atstovaujama advokato S. Hansen

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Hunter Boot Limited (Edinburgas, Jungtinė Karalystė)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo DENIM HUNTER paraiška – Registracijos paraiška Nr. 14 649 891

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. lapkričio 16 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 849/2018-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	pakeisti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad egzistuoja galimybė supainioti prekių ženklus.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/48

2019 m. vasario 8 d. pareikštas ieškinys byloje Comune di Milano / Parlamentas ir Taryba

(Byla T-75/19)

(2019/C 112/59)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Comune di Milano, atstovaujama advokatų F. Sciaudone, M. Condinanzi ir A. Neri

Atsakovai: Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1718, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004 nuostatos dėl Europos vaistų agentūros (toliau – EMA) būstinės vietos,

—	pripažinti 2017 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimą negaliojančiu pagal 2017 m. birželio 22 d. procedūros taisyklių 6 punktą,

—	priteisti iš Tarybos ir Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas: atstovaujamosios demokratijos (ESS 10 straipsnis), institucijų pusiausvyros ir lojalaus bendradarbiavimo (ESS 13 straipsnis) principų, esminių procedūros reikalavimų bei ESS 14 straipsnio pažeidimas.

—

Ieškovė nurodo aptariamų principų pažeidimą, nes i) nesilaikydama įprastos teisėkūros procedūros ir pirmiau nei ji pradėta EMA būstinės vietą parinko vienintelė institucija, t. y. Taryba, sprendimų priėmimo procesą užbaigusi 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu, kuriame apibrėžtas ginčijamo reglamento turinys (t. y. kad EMA būstinė yra Amsterdame); ii) Taryba ir Komisija, vienintelės institucijos, dalyvavusios EMA būstinės vietos parinkimo procedūroje, kurią vykdant faktiškai susiaurintas sprendimų priėmimo procesas, į ją neįtraukė Parlamento; iii) vykstant įprastai teisėkūros procedūrai, Taryba ir Komisija pateikė Parlamentui (jau atlikto) būstinės vietos Amsterdame parinkimo faktą; iv) Taryba ir Komisija nepaliko Parlamentui jokios galimybės įvertinti ar kvestionuoti šio sprendimo, atvirkščiai, jos įsipareigojo kuo greičiau užbaigti teisėkūros procedūrą; v) Parlamentui nesudarytos sąlygos įvykdyti savo funkcijos, nors ji numatyta Sutartyse; vykstant teisėkūros procedūrai, Parlamentas galėjo tik „patvirtinti“ Tarybos priimtą sprendimą, neatsižvelgdamas į savo paties valią.

Antrasis ieškinio pagrindas: piktnaudžiavimas įgaliojimais ir skaidrumo, gero administravimo ir teisingumo principų pažeidimas.

—

Anot ieškovės, būstinės vietos parinkimo procedūros tikslas – nustatyti geriausią pasiūlymą dėl EMA būstinės vietos perkėlimo, atsižvelgiant į kvietime teikti pasiūlymus nurodytus objektyvius atrankos kriterijus. Tačiau šiuo atveju būstinės vietos parinkimas burtų keliu, neatlikus jokio išankstinio tyrimo, neleido įvertinti fakto, kad pasiūlyti du variantai, t. y. Milanas ir Amsterdamas, yra skirtingi, ir pasirinkti geresnio pasiūlymo. Be to, 2017 m. lapkričio 20 d. balsavimas buvo palankus Amsterdamui, nes Komisija neatliko veiksmingo vertinimo ir klaidingai suprato Nyderlandų pasiūlymą (pabrėžtina – įvairius esminius jo aspektus). Todėl valstybės narės balsavo už Amsterdamo pasiūlymą, klaidingai manydamos, kad šis pasiūlymas atitinka kvietime teikti pasiūlymus nurodytus reikalavimus ir specifinius agentūros poreikius. Be to, Nyderlandų pasiūlymas buvo ex post iš dalies pakeistas (pablogintas) po 2017 m. lapkričio 20 d. balsavimo. Derybos dėl pasiūlymo pakeitimų buvo slaptos ir dvišalės. Dėl 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo trūkumų ginčijamas reglamentas yra neteisėtas.

Trečiasis ieškinio pagrindas: gero administravimo principo pažeidimas.

—

Šiuo klausimu tvirtinama, kad sprendimų priėmimo procesas, kurio rezultatas – naujos EMA būstinės vietos parinkimas, vyko nesilaikant formalios struktūros ir tvarkos, skirtų užtikrinti būtiną skaidrumą. Tyrimo trūkumai ir vėlesnės slaptos dvišalės pakartotinos derybos dėl tam tikrų esminių Nyderlandų pasiūlymo sąlygų dar labiau pažeidė skaidrumo principą. Be to, neatsižvelgta į daugelį sprendimo priėmimui svarbių duomenų. Tai, kad Komisija neatliko veiksmingo pasiūlymų vertinimo ir klaidingai suprato tris esminius Nyderlandų pasiūlymo aspektus (dėl laikinos būstinės vietos ploto, finansinių sąlygų ir netinkamumo garantuoti agentūros darbo nepertraukiamumą), dar labiau pažeidė gero administravimo principą.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: 2009 m. rugsėjo 11d. Tarybos sprendimo dėl jos vidaus reglamento patvirtinimo ir 2017 m. spalio 31d. Tarybos procedūros taisyklių pažeidimas.

—	Šiuo klausimu tvirtinama, kad balsavimas buvo vykdomas ir jo rezultatas buvo gautas, pažeidžiant specialias taisykles, kurių Taryba turėjo laikytis, dėl to 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas ir ginčijamas reglamentas yra neteisėti.

25.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/49

2019 m. vasario 12 d. pareikštas ieškinys byloje Apostolopoulou ir Apostolopoulou Chrysanthaki / Europos Komisija

(Byla T-81/19)

(2019/C 112/60)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovės: Zoi Apostolopoulou (Atėnai, Graikija), Anastasia Apostolopoulou- Chrysanthaki (Atėnai), atstovaujamos advokato D. Gkouskos

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	prijungti šią bylą prie susijusios bylos, kurioje jos pareiškė ieškinį 2018 m. spalio 25 d. ir kurios registracijos numeris yra T-721/2018;

—	tenkinti jų ieškinį ir įpareigoti atsakoves bendrai ir solidariai sumokėti kiekvienai ieškovei bendrą vieno milijono šimto tūkstančių eurų sumą kaip neturtinės žalos, kurią jos patyrė dėl jų asmeninių teisių pažeidimo, atlyginimą pagal tai, kaip ši suma detalizuota jų ieškinyje;

—	įpareigoti atsakoves ateityje susilaikyti nuo bet kokio ieškovių asmeninių teisių pažeidimo;

—	įpareigoti pirmąją atsakovę atkurti ieškovių garbę ir reputaciją, pateikiant pareiškimą;

—	priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys reiškiamas Europos Komisijai ir Europos Sąjungai. Kadangi pastarajai Bendrajame Teisme visada atstovauja institucija, kuriai priskiriamas ginčijamas aktas arba elgesys, Komisija laikoma vienintele atsakove šioje byloje.

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su lojalumo ir nešališkumo šalių atžvilgiu pareigos pažeidimu, pagrindinio principo – tinkamo teisingumo vykdymo – pažeidimu ir ieškovių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su ieškovių žmogaus orumo ir asmeninių teisių pažeidimu nesilaikius gero administravimo principo.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su teisėtumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 112

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	62 metai 2019m. kovo 25d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2019/C 112/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1

	V Nuomonės
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Teisingumo Teismas
2019/C 112/02	Sujungtos bylos C-183/17 P ir C-184/17 P: 2019 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje International Management Group / Europos Komisija (Apeliacinis skundas — Vystomasis bendradarbiavimas — Europos Sąjungos biudžeto vykdymas netiesioginio valdymo būdu — Ieškinys dėl panaikinimo — Priimtinumas — Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį — Sprendimas patikėti biudžeto vykdymo užduotį kitam asmeniui, nei numatyta iš pradžių — Sprendimas nebepatikėti naujų biudžeto vykdymo užduočių subjektui, kuris buvo numatytas iš pradžių — Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 — 43 straipsnis — Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 — 43 straipsnis — Sąvoka tarptautinė organizacija — Sąlygos — Prašymas atlyginti žalą)	2
2019/C 112/03	Byla C-194/17 P: 2019 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Georgios Pandalis / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), LR Health & Beauty Systems GmbH (Apeliacinis skundas — Europos Sąjungos prekių ženklas — Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 — 51 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis ir 75 straipsnis — Europos Sąjungos prekių ženklas Cystus — Maisto papildai ne medicinos reikmėms — Dalinis registracijos panaikinimas — Prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų nebuvimas — Termino cystus suvokimas kaip apibūdinamosios pagrindinės atitinkamų prekių sudėtinės dalies nuorodos — Pareiga motyvuoti)	3
2019/C 112/04	Byla C-220/17: 2019 m. sausio 30 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgericht Berlin (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Planta Tabak-Manufaktur Dr. Manfred Obermann GmbH & Co. KG / Land Berlin (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teisės aktų derinimas — Direktyvos 2014/40/ES galiojimas — Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas — Sudedamųjų dalių reglamentavimas — Aromatizuotų tabako gaminių draudimas)	3
2019/C 112/05	Byla C-225/17 P: 2019 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija (Apeliacinis skundas — Bendra užsienio ir saugumo politika — Ribojamosios priemonės Irano Islamo Respublikai — Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas — Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas panaikinti įtraukimą į sąrašą — Įtraukimo į asmenų ir subjektų, kurių turtas įšaldytas, sąrašą kriterijų dalinis pakeitimas — Sprendimas įtraukti dar kartą — Įrodymas, kuriame nurodyta ankstesnė nei pirmojo sprendimo įtraukti į sąrašą data — Iki pirmojo sprendimo dėl įtraukimo žinomi faktai — Res judicata galia — Apimtis — Teisinis saugumas — Teisėtų lūkesčių apsauga — Ne bis in idem principas — Veiksminga teisminė gynyba)	4
2019/C 112/06	Byla C-587/17 P: 2019 m. sausio 30 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Belgijos Karalystė / Europos Komisija (Apeliacinis skundas — Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) — Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 — Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 — Europos Sąjungos lėšomis nefinansuojamos išlaidos — Nepagrįstai išmokėtos eksporto grąžinamosios išmokos — Išieškojimas — Ne visų teisių gynimo priemonių išnaudojimas — Kasacinio skundo nepadavimas, Cour de cassation (Belgija) advokatui pateikus neigiamą nuomonę — SESV 267 straipsnis — Prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepateikimas Teisingumo Teismui — Valstybės narės aplaidumas)	5
2019/C 112/07	Byla C-6/18 P: 2019 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje Graikijos Respublika / Europos Komisija (Apeliacinis skundas — Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) — Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) — Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 — Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas — Nefinansuojamos išlaidos — Graikijos Respublikos išlaidos)	6
2019/C 112/08	Byla C-149/18: 2019 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal da Relação de Lisboa (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Agostinho da Silva Martins / Dekra Claims Services Portugal SA (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Nesutartinėms prievolėms taikytina teisė — Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 (Roma II) — 16 ir 27 straipsniai — Viršesnės imperatyvios nuostatos — Direktyva 2009/103/EB — Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas — 28 straipsnis)	6
2019/C 112/09	Byla C-600/17: 2019 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) nutartis byloje (Giudice di pace di Roma (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pina Cipollone / Ministero della Giustizia (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis — Socialinė politika — Terminuotas darbas — Taikos teisėjai — Akivaizdus nepriimtinumas)	7
2019/C 112/10	Byla C-626/17: 2019 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) nutartis byloje (Giudice di Pace di Roma (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Alberto Rossi / Ministero della Giustizia (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis — Socialinė politika — Darbas pagal terminuotas sutartis — Taikos teisėjai — Akivaizdus nepriimtinumas)	7
2019/C 112/11	Byla C-169/18: 2019 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) nutartis byloje (Court of Appeal (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Atif Mahmood ir kt. / Minister for Justice and Equality (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Poreikio priimti sprendimą nebuvimas)	8
2019/C 112/12	Sujungtos bylos C-335/18 ir C-336/18: C-335/18), EP (C-336/18: 2019 m. sausio 30 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis (Sofiyski gradski sad, Apelativen sad – Sofia (Bulgarija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamosiose bylose prieš AK (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis — Grynųjų pinigų, įvežamų į Europos Sąjungą ar išvežamų iš jos, kontrolė — Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 — 3 straipsnio 1 dalis — Pareigos deklaruoti pažeidimas — 4 straipsnio 2 dalis — Sulaikymo priemonė — 9 straipsnio 1 dalis — Nacionalinėje teisėje numatytos bausmės — Nacionalinės teisės aktas, kuriame be laisvės atėmimo bausmės arba 1/5 nedeklaruotos sumos dydžio baudos taip pat numatytas šios sumos konfiskavimas valstybės nuosavybėn — Proporcingumas)	9
2019/C 112/13	Byla C-440/18 P: 2019 m. sausio 30 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Verein Deutsche Sprache eV / Europos Komisija (Apeliacinis skundas — Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnis — Galimybė susipažinti su dokumentais — Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 — Dokumentai, susiję su Europos Komisijos sprendimu pakeisti Berlaymont pastato spaudos centro vaizdą dėl nuorodų pateikimo tik prancūzų ir anglų kalbomis — Atsisakymas leisti susipažinti su visais dokumentais)	9
2019/C 112/14	Byla C-426/18 P: 2018 m. birželio 26 d.Adrian Iordăchescu, Florina Iordăchescu, Mihaela Iordăchescu, Cristinel Iordăchescu pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. balandžio 18 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-298/17, Iordăchescu ir kt. / Parlamentas ir kt.	10
2019/C 112/15	Byla C-560/18 P: 2018 m. rugsėjo 3 d.Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. liepos 10 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) nutarties byloje T-514/15, Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych / Komisija	10
2019/C 112/16	Byla C-730/18 P: 2018 m. lapkričio 23 d. SC pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-242/17, SC / Eulex Kosovo	12
2019/C 112/17	Byla C-736/18 P: 2018 m. lapkričio 26 d.Gugler France pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-238/17, Gugler / EUIPO	13
2019/C 112/18	Byla C-741/18 P: 2018 m. lapkričio 27 d.OPS Újpesti Csökkentmunkaképességűek Ipari és Kereskedelmi Kft. (OPS Újpest Kft.) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-708/17 OPS Újpesti / Komisija	14
2019/C 112/19	Byla C-747/18 P: 2018 m. lapkričio 30 d.Lux-Rehab Foglalkoztató Non-Profit Kft. (Lux-Rehab Non-profit Kft.) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-710/17 Lux-Rehab Non-Profit / Komisija	15
2019/C 112/20	Byla C-748/18 P: 2018 m. lapkričio 30 d.Motex Ipari és Szolgáltató Rehabilitációs Kft. (Motex Kft.) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-713/17 Motex / Komisija	16
2019/C 112/21	Byla C-764/18: 2018 m. gruodžio 5 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ayuntamiento de Pamplona / Orange España S.A.U.	17
2019/C 112/22	Byla C-765/18: 2018 m. gruodžio 6 d.Landgericht Koblenz (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Stadtwerke Neuwied GmbH / RI	17
2019/C 112/23	Byla C-773/18: 2018 m. gruodžio 10 d.Verwaltungsgericht Halle (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje TK / Saksonijos-Anhalto federalinė žemė	18
2019/C 112/24	Byla C-774/18: 2018 m. gruodžio 10 d.Verwaltungsgericht Halle (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UL / Saksonijos-Anhalto federalinė žemė	19
2019/C 112/25	Byla C-775/18: 2018 m. gruodžio 10 d.Verwaltungsgericht Halle (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje VM / Saksonijos-Anhalto federalinė žemė	20
2019/C 112/26	Byla C-781/18: 2018 m. gruodžio 12 d.Tribunale ordinario di Roma (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Società Italiana degli Autori ed Editori (S.I.A.E.) / Soundreef Ltd	21
2019/C 112/27	Byla C-783/18 P: 2018 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. spalio 3 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-313/17, Wajos GmbH / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba	22
2019/C 112/28	Byla C-786/18: 2018 m. gruodžio 14 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ratiopharm GmbH / Novartis Consumer Health GmbH	23
2019/C 112/29	Byla C-788/18: 2018 m. gruodžio 14 d.Commissione tributaria provinciale di Parma (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Stanleyparma Sas, Stanleybet Malta Ltd / Agenzia delle Dogane e dei Monopoli UM Emilia Romagna – SOT Parma	23
2019/C 112/30	Byla C-789/18: 2018 m. gruodžio 12 d.Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AQ ir kt. / Corte dei Conti ir kt.	24
2019/C 112/31	Byla C-790/18: 2018 m. gruodžio 12 d.Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ZQ / Corte dei Conti ir kt.	26
2019/C 112/32	Byla C-834/18: 2018 m. gruodžio 28 d.Tribunal Judicial da Comarca de Faro (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Rolibérica, Lda / Autoridade para as Condições do Trabalho	27
2019/C 112/33	Byla C-18/19: 2019 m. sausio 11 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje WM / Stadt Frankfurt am Main	27
2019/C 112/34	Byla C-49/19: 2019 m. sausio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Portugalijos Respublika	28
2019/C 112/35	Byla C-50/19 P: 2019 m. sausio 25 d.Sigma Alimentos Exterior, S.L. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-239/11 Sigma Alimentos Exterior / Komisija	29
2019/C 112/36	Byla C-51/19 P: 2019 m. sausio 25 d.World Duty Free Group, S.A., buvusios Autogrill España, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-219/10 RENV, World Duty Free Group / Komisija	30
2019/C 112/37	Byla C-52/19 P: 2019 m. sausio 25 d.Banco Santander, S.A., pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-227/10, Banco Santander, S.A. / Europos Komisija	31
2019/C 112/38	Byla C-53/19 P: 2019 m. sausio 25 d.Banco Santander, S.A. ir Santusa Holding, S.L. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-399/11 RENV, Banco Santander ir Santusa / Komisija	32
2019/C 112/39	Byla C-54/19 P: 2019 m. sausio 25 d.Axa Mediterranean Holding, S.A., pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-405/11, Axa Mediterranean / Komisija	33
2019/C 112/40	Byla C-55/19 P: 2019 m. sausio 25 d.Prosegur Compañía de Seguridad, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-406/11, Prosegur Compañía de Seguridad / Komisija	34
2019/C 112/41	Byla C-63/19: 2019 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Italijos Respublika	35
2019/C 112/42	Byla C-64/19 P: 2019 m. sausio 29 d. Ispanijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-219/10 RENV World Duty Free Group / Komisija	36
2019/C 112/43	Byla C-65/19 P: 2019 m. sausio 29 d. Ispanijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-399/11 RENV, Banco Santander ir Santusa / Komisija	37
2019/C 112/44	Byla C-106/19: 2019 m. vasario 11 d. pareikštas ieškinys byloje Italijos Respublika / Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas	38
2019/C 112/45	Byla C-577/17: 2019 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Verwaltungsgerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl, dalyvaujant Clinton Osas Alake alias Klenti Solim ir kt.	39
2019/C 112/46	Byla C-313/18: 2019 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Svea hovrätt (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Dacom Limited / IPM Informed Portfolio Management AB	40
2019/C 112/47	Byla C-566/18: 2019 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Handelsgericht Wien (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Austrian Airlines AG / MG, NF	40
2019/C 112/48	Byla C-617/18: 2019 m. sausio 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Juzgado de Primera Instancia de Albacete (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Los prestatarios / Globalcaja S.A.	40
	Bendrasis Teismas
2019/C 112/49	Byla T-647/17: 2019 m. vasario 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Serendipity ir kt. / EUIPO – CKL Holdings (CHIARA FERRAGNI) (Europos Sąjungos prekių ženklas — Protesto procedūra — Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo CHIARA FERRAGNI paraiška — Ankstesnis žodinis Beniliukso prekių ženklas Chiara — Santykinis atmetimo pagrindas — Galimybės supainioti nebuvimas — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas))	41
2019/C 112/50	Byla T-34/19: 2019 m. sausio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Orkla Foods Danmark / EUIPO (PRODUCED WITHOUT BOILING SCANDINAVIAN DELIGHTS ESTABLISHED 1834 FRUIT SPREAD)	41
2019/C 112/51	Byla T-41/19: 2019 m. sausio 23 d. pareikštas ieškinys byloje MSI Svetovanje / EUIPO – Industrial Farmaceutica Cantabria (nume)	42
2019/C 112/52	Byla T-52/19: 2019 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys byloje AH / Eurofund	43
2019/C 112/53	Byla T-54/19: 2019 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Nosio / EUIPO (BIANCOFINO)	44
2019/C 112/54	Byla T-60/19: 2019 m. sausio 31 d. pareikštas ieškinys byloje Kipras / EUIPO – Filotas Bellas & Yios (Halloumi Vermion grill cheese M BELAS PREMIUM GREEK DAIRY SINCE 1927)	44
2019/C 112/55	Byla T-64/19: 2019 m. vasario 4 d. pareikštas ieškinys byloje ECSEL Joint Undertaking / Personal Health Institute International	45
2019/C 112/56	Byla T-67/19: 2019 m. vasario 5 d. pareikštas ieškinys byloje Sixsigma Networks Mexico / EUIPO – Dokkio (DOKKIO)	46
2019/C 112/57	Byla T-69/19: 2019 m. vasario 6 d. pareikštas ieškinys byloje Südwestdeutsche Salzwerke / EUIPO (Bad Reichenhaller Alpensaline)	47
2019/C 112/58	Byla T-74/19: 2019 m. vasario 7 d. pareikštas ieškinys byloje DK Company / EUIPO – Hunter Boot (DENIM HUNTER)	47
2019/C 112/59	Byla T-75/19: 2019 m. vasario 8 d. pareikštas ieškinys byloje Comune di Milano / Parlamentas ir Taryba	48
2019/C 112/60	Byla T-81/19: 2019 m. vasario 12 d. pareikštas ieškinys byloje Apostolopoulou ir Apostolopoulou Chrysanthaki / Europos Komisija	49