		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 86

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	62 metai 2019m. kovo 7d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Regionų komitetas
	132-oji RK plenarinė sesija, 2018 12 5–2018 12 6
2019/C 86/01	Europos regionų komiteto (RK) rezoliucija dėl Europos Komisijos 2019 m. darbo programos	1
	NUOMONĖS
	Regionų komitetas
	132-oji RK plenarinė sesija, 2018 12 5–2018 12 6
2019/C 86/02	Europos regionų komiteto nuomonė. 2018 m. plėtros dokumentų rinkinys	8
2019/C 86/03	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo	14
2019/C 86/04	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano	24
2019/C 86/05	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Atsakomybės už vietos energetiką modelių ir vietos energetikos bendruomenių vaidmens vykstant energetikos pertvarkai Europoje	36

	III Parengiamieji aktai
	REGIONŲ KOMITETAS
	132-oji RK plenarinė sesija, 2018 12 5–2018 12 6
2019/C 86/06	Europos regionų komiteto nuomonė. Bendrųjų nuostatų reglamentas	41
2019/C 86/07	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos socialinio fondo +	84
2019/C 86/08	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo	115
2019/C 86/09	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo	137
2019/C 86/10	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Tarpvalstybinio mechanizmo	165
2019/C 86/11	Europos regionų komiteto nuomonė dėl BŽŪP reformos	173
2019/C 86/12	Europos regionų komiteto nuomonė. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas	239
2019/C 86/13	Europos regionų komiteto nuomonė. Bendrosios rinkos programa	259
2019/C 86/14	Europos regionų komiteto nuomonė 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programa	272
2019/C 86/15	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos solidarumo korpuso ir naujos ES jaunimo strategijos	282
2019/C 86/16	Europos regionų komiteto nuomonė. Kaimyninės šalys ir pasaulis	295
2019/C 86/17	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Programos InvestEU	310
2019/C 86/18	Ekonominės politikos komisijos nuomonės projektas. Reformų rėmimo programa ir Europos investicijų stabilizavimo priemonė	335
2019/C 86/19	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų	353
2019/C 86/20	Regionų komiteto nuomonė. Europos Sąjungos kosmoso programa ir Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra	365

I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REZOLIUCIJOS

Regionų komitetas

132-oji RK plenarinė sesija, 2018 12 5–2018 12 6

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/1

Europos regionų komiteto (RK) rezoliucija dėl Europos Komisijos 2019 m. darbo programos

(2019/C 86/01)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

atsižvelgdamas į:

—	Europos Komisijos 2019 m. darbo programą (1),

—	2012 m. vasario mėn. Protokolą dėl bendradarbiavimo su Europos Komisija,

—	Bendrą deklaraciją dėl 2018–2019 m. ES prioritetų teisėkūros srityje;

pabrėžia, kad 2019 m. bus lemiami Europos Sąjungos ateičiai – keliamas klausimas dėl pačių Sąjungos pagrindų; tokiomis aplinkybėmis pakartoja, kad tiesiog būtina rasti ryšį tarp paprastų žmonių ir Europos lygmens ir įtraukti vietos ir regionų atstovus ir Europos piliečius į Europos politikos formavimą ir įgyvendinimą, visų pirma tinkamai taikant aktyvųjį subsidiarumą ir daugiapakopį valdymą;

ragina anksti, dar prieš 2019 m. gegužės mėn. įvyksiančius Europos rinkimus, susitarti dėl daugiametės finansinės programos (DFP), kad būtų galima laiku pradėti įgyvendinti naujas ES programas, ir pritaria Europos Parlamento raginimui, kad būsima DFP turėtų sudaryti mažiausiai 1,3 % 27 valstybių narių ES bendrųjų nacionalinių pajamų;

apgailestauja, kad Komisijos siūlomame daugiamečiame biudžete trūksta aiškaus lyčių lygybės aspekto. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje reikalaujama, kad, siekiant skatinti lygybę tarp vyrų ir moterų, ES lyčių lygybės aspektą įtrauktų į visas politikos sritis ir visas savo veiklos sritis. Be to, biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą turėtų būti išsamesnis, platesnis ir sistemingesnis;

išreiškia savo pageidavimą, kad Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė laiku susitartų dėl Jungtinės Karalystės ketinimo išstoti iš ES, išsaugant keturias judėjimo laisves. RK tikisi, kad Komisija įtrauks jį į derybas dėl būsimo Jungtinės Karalystės ir ES bendradarbiavimo po 2019 m. kovo 30 d., kad būtų galima perduoti regionų ir vietos valdžios institucijų nuomonę dėl produktyvių ir tvarių santykių ateityje;

Pilietybė, valdymas ir geresnė teisėkūra

teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl subsidiarumo ir proporcingumo vaidmens stiprinimo, kuriame raginama įgyvendinti Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės rekomendacijas; šiuo tikslu ragina Europos Parlamentą ir Komisiją, bendradarbiaujant su RK, įgyvendinti darbo grupės rekomendacijas, padedant skatinti aktyvųjį subsidiarumą Europoje ir naują darbo būdą; tebėra pasiryžęs ir toliau prisidėti prie šio įgyvendinimo, kaupdamas Europos regionų ir miestų patirtį ir žinias, visų pirma per savo Subsidiarumo stebėsenos tinklą, regioninių centrų tinklą ir REGPEX platformą;

kelia klausimą, ar pasiūlymas atsisakyti laiko keitimo du kartus per metus atitinka Europos pridėtinės vertės ir koordinavimo reikalavimus, kuriuos pasiūlė darbo grupė, ir perspėja apie neigiamus padarinius vietos ir regionų valdžios institucijoms (visų pirma pasienio regionuose);

teigiamai vertina Komisijos ketinimą pasinaudoti nuostata dėl pereigos, kad būtų galima taikyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma visų pirma mokesčių srityje, nes tai sudarytų geresnes sąlygas kovai su mokesčių vengimu ir sąžiningesnėms mokesčių sistemoms;

Darbo vietos, ekonomikos augimas, investicijos ir sanglaudos politika

kartu su #CohesionAlliance partneriais ragina sparčiai sudaryti susitarimą dėl 2021–2027 m. sanglaudos politikos teisės aktų rinkinio, kuris ir toliau turėtų remtis partnerystės ir daugiapakopio valdymo principais. RK primena, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Europos Sąjungos investicijų politika, kuria siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą visoje Europos Sąjungoje. Komitetas prašo, kad, siekiant mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, ypatingas dėmesys būtų skiriamas kaimo vietovėms ir regionams, kuriuos paveikė pramonės pertvarka arba kurie kenčia nuo didelių nuolatinių geografinių ar demografinių trūkumų, pavyzdžiui, salos, pasienio ir kalnų regionai;

atkreipia dėmesį į faktą, kad 2019 m. Komisijos darbo programoje visai neminimi atokiausi regionai, nors tokia nuoroda turėtų būti bent jau dėl 2017 m. komunikato „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ įgyvendinimo. RK tikisi, kad Komisija ir toliau darys reikiamus žingsnius, kad galėtų plėtoti naują požiūrį į atokiausius regionus;

10.

siūlo remtis patirtimi, įgyta įgyvendinant Miestų darbotvarkės partnerystes, davusias teigiamų rezultatų taikant daugiapakopio valdymo veiksmus, kuriais siekta pagerinti subsidiarumo patikrą ir sustiprinti geresnio reglamentavimo ir ES miestų darbotvarkės ryšį; mano, kad 2018 m. lapkričio mėn. priimtas Miestų partnerystės būsto veiksmų planas padėjo pagrindus Europos būsto darbotvarkei;

11.

su nerimu pažymi, kad viešosios investicijos ES yra per mažos ir pernelyg netolygiai pasiskirsčiusios – tai pripažino ir Komisija 2019 m. Europos semestro cikle didelį dėmesį skyrusi ilgalaikėms investicijoms; todėl pakartoja, kad būtina susitarimą dėl Stabilumo ir augimo pakto lankstumo ribų perkelti į pirminę teisę; taip pat pakartoja savo raginimą imtis tolesnių priemonių viešosioms investicijoms didinti, visų pirma nebeįtraukiant nacionalinio, regionų ar vietos bendro finansavimo naudojant ESI fondus į Stabilumo ir augimo pakto apskaitą, kaip jau numatyta bendram finansavimui iš ESIF;

12.

ragina Komisiją pragmatiškai vertinti programos „InvestEU“ valdymo aspektus po to, kai bus pasitarta su visais reikiamais pagrindiniais subjektais, tokiais kaip Europos investicijų bankas (EIB);

13.

pabrėžia, kad su jaunimu susijusi politika ir programos, tokios kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas ir „DiscoverEU“, turi didelę Europos pridėtinę vertę ir pažymi, kad reikia gerinti jų prieinamumą ir užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą jas įgyvendinant. Taip pat turėtų būti numatytas atlygis projektams, turintiems didelę pridėtinę vertę neįgalių jaunuolių įtraukimo ir vietos bei regionų aspekto požiūriu, visų pirma įgyvendinamiems kaimo vietovėse, imigrantus priimančiose vietovėse, atokiausiuose Sąjungos regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. Atsižvelgdamas į naująją Jaunimo strategiją, RK pakartoja savo raginimą pradėti Komiteto ir siūlomo ES jaunimo reikalų koordinatoriaus struktūrizuotą bendradarbiavimą;

14.

pabrėžia faktą, kad norint, jog ES maksimaliai išnaudotų savo potencialą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, Komisija ir valstybės narės privalo panaikinti „inovacijų atotrūkį“ tarp regionų ir siūlo, kad būtų stiprinami programos „Europos horizontas“ ir regionų pažangiosios specializacijos strategijų ryšiai;

15.

laukia, kol bus paskelbtas žadėtas Suderintas planas dėl dirbtinio intelekto plėtojimo Europoje, kuris turėtų taip pat apimti viešąjį sektorių vietos ir regionų lygmeniu, atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį skatinant investicijas ir dirbtinio intelekto ekosistemą savo vietovėse;

Ekonominė politika ir ES socialinis matmuo

16.

pabrėžia, kad darnaus vystymosi tikslai turėtų būti įgyvendinami kaip bendra ES politikos pamatinė sistema ir konkrečiai turėtų pakeisti strategiją „Europa 2020“, tapdami Europos semestro ilgalaikiais tikslais;

17.

pakartoja remiąs fiskalinio pajėgumo sukūrimą siekiant didinti euro zonos atsparumą ir pasirengti konvergencijai su būsimomis euro zonos narėmis. Tačiau šie pajėgumai turi būti finansuojami iš nuosavų išteklių, atskirtų nuo tų, kurie yra numatyti finansuoti Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, kad šiais pajėgumais nebūtų daromas neigiamas poveikis ES programoms, skirtoms ES-27. Be to, šie pajėgumai turėtų būti apskaitomi neviršijant ES biudžeto išteklių ribos;

18.

pabrėžia faktą, kad konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų žemo įgyvendinimo lygio priežastis yra nepakankama visų lygmenų atsakomybė, per mažas finansavimas ir nepakankami administraciniai gebėjimai, todėl pakartoja savo pasiūlymą, kad elgesio kodeksu į Europos semestrą reikėtų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

19.

yra sunerimęs, kad vietos ir regionų valdžios institucijos pakankamai nepasinaudojo ES finansuojamomis gebėjimų stiprinimo priemonėmis pagal dabartinę DFP; pakartoja savo prašymą, kad Komisija paskelbtų bendrą gairių rinkinį, skirtą visoms ES finansuojamoms gebėjimų stiprinimo priemonėms koordinuoti;

20.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus nustatyti taisykles, leidžiančias apmokestinti tarptautinių įmonių iš skaitmeninės ekonomikos gaunamą pelną; taip pat pabrėžia, kad reikia europinės teisinės virtualiosios nuolatinės skaitmeninių bendrovių buveinės apibrėžties;

21.

ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis ir reiškia savo nuogąstavimus dėl atitinkamų biudžeto išteklių sumažinimo; mano, kad šiuo požiūriu svarbu pripažinti, kad ramsčio įgyvendinimas turi didelį teritorinį komponentą; primygtinai ragina Komisiją ir Europos teisės aktų leidėją paspartinti Europos darbo institucijos steigimo procesą ir į šios institucijos valdybą pakviesti valstybių narių regionų valdžios institucijų atstovą;

22.

teigiamai vertina tai, kad neseniai buvo įsteigta Socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių ekspertų grupė, kurioje savo atstovų turi RK, ir ragina Europos Komisiją pateikti Europos teisinę sistemą, kuri apimtų bendras apibrėžtis, taikomas skirtingoms socialinės ekonomikos formoms, pavyzdžiui, kooperatyvams, savidraudos bendrijoms, asociacijoms ir fondams;

23.

siūlo kaip Europos socialinių teisių ramsčio 11-ojo principo įgyvendinimo priemonę paskelbti Europos vaikų garantijos iniciatyvą, kad būtų galima mažinti didžiulį vaikų skurdo ir atskirties ES lygį (26,4 % 2017 m.). Ši garantija turėtų tapti neatsiejama ESF+ dalimi;

Bendrosios rinkos strategija, MVĮ, konkurencija, pramonė ir bendroji skaitmeninė rinka

24.

tvirtina, kad svarbu yra parengti kompleksinę pramonės strategiją ir patvirtina tebesąs įsipareigojęs siekti, kad į šią strategiją būtų įtrauktas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo;

25.

ragina Komisiją pasiūlyti atnaujinti Europos iniciatyvą „Small Business Act“; visų pirma poveikio MVĮ tyrimo klausimu ragina Komisiją atsižvelgti į įvairius teisės aktų, kurie turėtų būti taikomi poveikio tyrimui, ypatumus, ypač į pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, ir imtis taisomųjų priemonių vadovaujantis REFIT;

26.

pakartoja savo įsipareigojimą teikti grįžtamąją informaciją dėl 2014 m. viešųjų pirkimų direktyvų įgyvendinimo vietos ir regionų lygmeniu, atsižvelgiant į subnacionalinių valdžios institucijų reikšmę viešųjų pirkimų srityje ir siekiant įvertinti socialinių ir aplinkosaugos kriterijų taikymą;

27.

ragina Komisiją 2019 m. atlikti valstybės pagalbos teisės aktų sistemos peržiūrą, visų pirma peržiūrint Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, de minimis Reglamentą ir bendrąsias VESP nuostatas, siekiant deramu laiku į konstruktyvų dialogą esminiais reformos klausimais įtraukti visus reikiamus suinteresuotuosius subjektus;

28.

ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimui, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, kuriose yra nedaug gyventojų, kurios yra retai apgyvendintos ir kuriose plačiajuostis ryšys yra pagrindinis išteklius norint teikti veiksmingas viešąsias paslaugas, siekiant sugrąžinti jaunesnius gyventojus ir steigti naujas įmones; tose vietovėse veiklos vykdytojams nėra komercinių interesų ir rinkos gali būti laikomos neefektyviomis. Tai padėtų panaikinti ES skaitmeninį atotrūkį ir sukurti nuoseklų Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklą;

29.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip spręsti su bendradarbiaujamąja ir skaitmenine ekonomika susijusias reguliavimo problemas; ypač primygtinai ragina, remiantis SESV 153 straipsnio 2 dalies b punktu, parengti ES direktyvą dėl darbo skaitmeninėse platformose, nustatant būtiniausius teisingų darbo sąlygų standartus skaitmeninei ekonomikai;

Žemės ūkis ir miškininkystė, visuomenės sveikata ir vartotojų apsauga

30.

ragina BŽŪP išplėtoti taip, kad ji taptų paprastesne, teisingesne ir tvaresne žemės ūkio politika ir remtųsi solidarumu, kuris būtų naudingas ūkininkams, regionams, vartotojams ir piliečiams, ir ragina siekti didesnės vidaus ir išorės tiesioginių išmokų konvergencijos, veiksmingų krizių valdymo priemonių ūkininkų pajamoms stabilizuoti ir daugiau daugiapakopio valdymo rengiant ir įgyvendinant nacionalinius strateginius planus;

31.

prisideda prie Europos Parlamento raginimo (2) parengti ES darbotvarkę, skirtą kaimo, kalnų ir atokioms vietovėms, kuria būtų skatinamas socialinis ir ekonominis vystymasis, ekonominis augimas ir diversifikacija, socialinė gerovė, gamtos apsauga, bendradarbiavimas bei jungtys su miesto vietovėmis, siekiant skatinti sanglaudą ir užkirsti kelią teritoriniam susiskaidymui;

32.

taip pat ragina parengti Europos strategiją su demografiniais iššūkiais susiduriantiems regionams, siekiant užtikrinti, kad visose ES politikos srityse – sanglaudos, inovacijų, transporto, sveikatos, socialinės ir užimtumo politikos, IRT, kaimo plėtros, emigracijos ir kt. – būtų labiau atsižvelgiama į šį reiškinį. Strategiją turėtų sudaryti išlaidų analizė ir prognozės nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, kaip nurodyta RK nuomonėje „ES atsakas į demografinius iššūkius“;

33.

pabrėžia, kad inovacijos ir skaitmeniniai sprendimai yra nepaprastai svarbūs pažangiųjų kaimų vystymui, miesto centrų ir kaimo vietovių atgaivinimui; ragina Komisiją įvertinti pagal ES pažangiųjų kaimų veiksmų planų įgyvendintus veiksmus ir juos tęsti;

34.

ketina reaguoti į ES miškų strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą, numatomą 2018 m. gruodžio mėn., ir pabrėžia miškų naikinimo prevencijos, miško atkūrimo ir miškų žemės paskirties keitimo svarbą;

35.

teigiamai vertina sprendimą pratęsti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) gyvavimą, padarant jį konkrečiu ir supaprastintu fondu, kuriame numatytas mėlynojo augimo biudžetas, leidžiantis imtis kompleksinių veiksmų derinant juos su kitomis Europos programomis; prašo, kad EJRŽF biudžetas ir bendro valdymo dalis liktų tokie pat kaip ir ankstesnėje programoje. ES išimtinei kompetencijai priklausančios žuvininkystės ir akvakultūros zonų, mėlynosios ekonomikos vystymo, pagalbos uostams, ekologinių klausimų ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo po 2020 m. laukia dideli iššūkiai, todėl juos EJRŽF turėtų remti; prašo atsisakyti įpareigojimo naudoti EJRŽF finansines priemones akvakultūrai ir produktų perdirbimui remti;

36.

apgailestauja, kad ES sveikatos programa buvo įtraukta į ESF+ ir tai sumažino finansavimo dydį ES remiamoms sveikatos iniciatyvoms ir ragina imtis priemonių ir finansavimo šiam sumažinimui kompensuoti;

37.

ragina Komisiją išnagrinėti egzistuojančias maisto ženklinimo sistemas ir pasiūlyti privalomą bendrą europinę ženklinimo spalvomis sistemą, pagrįstą produkto 100 g vienetu ir žymimą ant priekinės maisto pakuotės pusės bei taikomą visoje ES, suteikiant vartotojams aiškią informaciją ir skatinant sveikesnės mitybos įpročius. Panašiai, konkretūs kriterijai turėtų būti nustatyti produktams, kurie susiję su teiginiais apie sveikatingumą ir maistingumą;

38.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos elektroninių sveikatos įrašų kūrimo siekiant pagerinti pacientų gydymą įvairiuose regionuose ir valstybėse narėse; prašo Komisijos šiame pasiūlyme atidžiai atsižvelgti į duomenų apsaugos ir sąveikumo problemas;

Turizmas ir kultūra

39.

pakartoja savo raginimą Komisijai atlikti nuoseklią savo 2010 m. turizmo strategijos peržiūrą pateikiant aiškią daugiametę darbo programą;

40.

prašo tęsti 2018 m. Europos kultūros paveldo metų iniciatyvą parengiant naują Europos kultūros paveldo veiksmų planą;

Energetikos sąjunga, klimato politika ir aplinka

41.

siūlo kurti veiksmingą daugiapakopio valdymo principais paremtą mechanizmą, skirtą efektyviai įgyvendinti dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, užtikrinant, kad nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai būtų rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir numatytų sukurti vietos ir regionų lygmens įpareigojančių veiksmų sistemą, kuri papildytų pagal Paryžiaus susitarimą nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

42.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į ketvirtąją energetikos sąjungos būklės ataskaitą svarbu propaguoti teisingą energetikos pertvarką, kurios metu reikia ypatingą dėmesį skirti regionams, kurie gali ypač nukentėti, pavyzdžiui, tiems, kurie konkrečiai priklauso nuo iškastinio kuro pramonės, ir saloms, visų pirma toms, kurios nėra tarpusavyje sujungtos, kaip yra atokiausių regionų atveju. Tokiomis aplinkybėmis RK pripažįsta šiuo metu energijos nepritekliui mažinti skirtas priemones ir pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį jas įgyvendinant;

43.

ragina Komisiją stebėti socialines ir ekonomines naujojo elektros energijos rinkos modelio pasekmes visoms ES valstybėms narėms ir regionams;

44.

palankiai vertina neseniai paskelbtą dokumentą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kuris įpareigoja ES iki 2050 m. tapti klimato atžvilgiu neutralia ir pripažįsta pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį; primygtinai ragina, kad priemonės šiai strategijai įgyvendinti privalo būti taikomos laikantis daugiapakopio valdymo principo, suteikti vietos ir regionų valdžios institucijoms oficialų vaidmenį, pirmiausia integruojant vietos ir regionų lygmens įpareigojančių veiksmų sistemą į nacionalinius klimato ir energetikos planus ir remtis tokiomis iniciatyvomis kaip Merų paktas; pabrėžia, kad būtina šias pastangas glaudžiai susieti su žiedinės ekonomikos strategija ir energetikos sąjunga, užtikrinant, kad būtinos pertvarkos socialinės ir ekonominės pasekmės būtų teisingai paskirstytos siekiant teisingos pertvarkos;

45.

ragina Europos Komisiją, bendradarbiaujant su RK, parengti strateginę ir integruotą 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą ir įsipareigoja atlikti aktyvų vaidmenį įgyvendinant Techninę bendradarbiavimo aplinkos srityje platformą. RK taip pat ragina įtraukti subnacionalines institucijas į antrąjį aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ciklą;

46.

ragina Europos Komisiją pasiūlyti išsamų planą, kaip geriau iki 2020 m. įgyvendinti ES biologinės įvairovės strategiją parengiant strategines gaires ES valstybėms narėms ir pirmiausia oficialiai pripažįstant lemiamą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį; tikisi toliau glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija iniciatyviai rengiant politikos strategiją laikotarpiui po 2020 m., atsižvelgiant į 2020 m. Pekine vyksiančią COP15. Tam prireiks tvirtų įsipareigojimų ne tik sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą, bet ir jas atkurti, taip pat parengti plataus užmojo, įtraukią pasaulio biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., kuri padės įgyvendinti Biologinės įvairovės konvencijos 2050 m. viziją darnaus vystymosi tikslų kontekste;

47.

ragina Komisiją geriau įtraukti atsparumo nelaimėms principus į visų sričių ES politiką ir fondus, kad būtų padidintas valstybių narių ir subnacionalinių valdžios institucijų gebėjimas užkirsti kelią stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, joms pasiruošti, į jas reaguoti ir nuo jų atsigauti; tai galėtų būti daroma gerinant supratimą apie grėsmes, be kita ko, įvedant vienodą rizikos analizės metodą ir atliekant tikslinius ir vis tikslesnius tyrimus ne tik siekiant nustatyti konkrečių teritorijų pažeidžiamumą, bet ir įvertinti tiesioginius ir netiesioginius ekonominius nuostolius, kuriuos tam tikras regionas gali patirti įvykus kokiam nors ekstremaliam gamtos reiškiniui;

48.

pakartoja savo raginimą dėl ES dviračių transporto gairių, nes didėja koordinuotų veiksmų ES lygmeniu poreikis;

Teisingumas, saugumas, pagrindinės teisės ir migracija

49.

pakartoja raginimą Komisijai remti vietos ir regionų valdžios institucijas sprendžiant radikalizacijos problemą parengiant gaires vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip prevencijos strategijomis užkirsti kelią radikalizacijai;

50.

ragina sugriežtinti demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos procedūras ir mechanizmus, kurie galėtų tapti Sąjungos pakto dalimi;

51.

palankiai vertina pasiūlytą JT pasaulinį susitarimą dėl migracijos ir ragina visas ES valstybes nares pasirašyti jį gruodžio 10–11 d. Marakeše bei ratifikuoti; pabrėžia, kad susitarimas yra esminė išsamaus, RK remiamo daugiašalio ir daugiapakopio požiūrio į migraciją dalis;

52.

pabrėžia, kad veiksmingas ir humaniškas ES išorės sienų valdymas ir visuotinės ES prieglobsčio ir migracijos politikos su bendrais aukštais standartais kūrimas yra labai svarbūs visoms savivaldybėms, miestams ir regionams, visų pirma priimantiems pabėgėlius ir esantiems prie sienų, kur migracija yra didžiausia;

53.

prašo Komisijos pasiūlyti papildomus saugius ir prieinamus teisėtus migracijos į ES kelius, pavyzdžiui, humanitarines vizas ir privataus rėmimo programas, ir ragina valstybes nares skubiai susitarti dėl naujos Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos, kuri būtų plataus užmojo apsaugos ir naudos gavėjų skaičiaus požiūriu, ir ją įgyvendinti; be to, prašo Komisijos paraginti valstybes nares parodyti tikrą solidarumą su tomis valstybėmis narėmis, į kurias plūsta didžiausi migrantų srautai, vadovaujantis SESV 80 straipsniu ir solidarumo bei sąžiningo atsakomybės pasidalijimo principu, taip pat ir finansine prasme;

54.

kviečia Komisiją toliau paprastinti ir paspartinti finansavimo procedūras ir sudaryti regionams ir miestams lengvesnę tiesioginę prieigą prie finansinių išteklių, skirtų humanitarinėms krizėms sureguliuoti ir pabėgėliams integruoti; pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama dotacijų forma tiesiogiai vietos ir regionų valdžios institucijoms, patiriančioms didelį migracijos spaudimą, ypač toms, kurios yra atsakingos už nelydymų nepilnamečių imigrantų priėmimą ir integraciją; taip pat ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų palengvintas keitimasis gerąja praktika tarp Europos vietos ir regionų valdžios institucijų migrantų integravimo srityje, ypač didelį dėmesį skiriant vidutinio dydžio ir mažiems miestams;

55.

kaip ir ES paramos pabėgėlių integracijai ir trečiosioms šalims humanitarinės pagalbos operacijų atveju, ragina Komisiją remti Europos pilietybę turinčių asmenų integraciją, kai tokie asmenys buvo priversti palikti priimančiąsias šalis dėl politinės, ekonominės ar humanitarinės krizės, nes kitu atveju, nors ir būdami ES piliečiai, jie galėjo tapti visiškai pažeidžiami;

Išorės politika

56.

ragina Europos Komisiją visapusiškai atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų indėlį ir į RK jungtinių konsultacinių komitetų ir darbo grupių darbą, visų pirma į RK 2019 m. pažangos ataskaitas, skirtas šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, ir pakartoja savo raginimą dėl esamų ES finansavimo programų, visų pirma TAIEX ir „Twinning“, siekiant jas pritaikyti vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų poreikiams;

57.

remia naują Europos teritorinio bendradarbiavimo programą, suteikiančią galimybę glaudžiai bendradarbiauti valstybių narių ir kaimynystės šalių, ypač pasienio regionų vietos ir regionų valdžios institucijoms; ragina Komisiją remti esamas ES makroregionines strategijas ir naujų strategijų rengimą; taip pat ragina Komisiją remti tarpvalstybinio vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo procesus, taip pat ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) forma;

58.

skelbia apie savo ketinimą prisidėti prie strateginių diskusijų dėl Rytų partnerystės iniciatyvos ateities, ypač jos 10-mečio proga 2019 m., visų pirma per CORLEAP, RK Ukrainos specialios paskirties darbo grupę bei ES ir Ukrainos tarpusavio partnerystes;

59.

ragina Europos Komisiją atsižvelgti į darbą, kurį atliko RK stabilizuojant Pietų kaimynystę Europos ir Viduržemio jūros regiono ir vietos valdžios institucijų asamblėjoje (ARLEM) ir, visų pirma per Libijos savivaldybėms skirtą Nikosijos iniciatyvą, kuri gerina viešąsias paslaugas Libijoje ir atkuria šios savivaldybės ryšius su tarptautine bendruomene pasinaudojant jau įgyta geriausia patirtimi ir numatant tinkamą finansavimą įgyvendinamoms iniciatyvoms paremti;

60.

teigiamai vertina Komisijos pastangas spręsti tyčinės internetinės dezinformacijos ES ir šalyse partnerėse problemą ir teigia, kad RK yra pasiruošęs prisidėti prie šių pastangų;

61.

pažymi, kad vykdančiosios grupės darbas įgyvendinant 2018 m. liepos mėn. bendrą ES ir JAV pareiškimą, atrodo, yra iš esmės skirtas bendradarbiavimui reglamentavimo srityje ir ragina užtikrinti ES standartus, visų pirma aukštus sanitarijos, maisto ir aplinkos standartus; šiuo požiūriu pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti, kad kovojant su prekybos protekcionizmu ir siekiant sustabdyti JAV sankcijas nebūtų pamiršti galiojantys darbo standartai ir teisiniai produktų saugos, duomenų, vartotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai;

62.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Austrijai, pirmininkausiančioms Rumunijai ir Suomijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

2018 m. gruodžio 6 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERT

(1) COM(2018) 800 final

(2) Žr. 2018 m. spalio 3 d. EP rezoliuciją, kurioje kalbama apie konkrečius kaimo, kalnų ir atokių vietovių poreikius.

NUOMONĖS

Regionų komitetas

132-oji RK plenarinė sesija, 2018 12 5–2018 12 6

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/8

Europos regionų komiteto nuomonė. 2018 m. plėtros dokumentų rinkinys

(2019/C 86/02)

Pranešėjas:

Franco IACOP (IT/PES), Friulio-Venecijos Džulijos regiono tarybos narys

Pamatinis dokumentas:

2018 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos

COM(2018) 450 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanginės pastabos

susidomėjęs stebi atnaujintą Komisijos įsipareigojimą, susijusį su ES plėtra, aiškėjantį ne tik iš nagrinėjamo komunikato COM(2018) 450 final, bet ir iš 2018 m. vasario mėn. strateginio dokumento Vakarų Balkanų klausimais (žr. nuomonę COR 2018/00065) ir sprendimo skubiai pradėti teisės aktų peržiūrą su Albanija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija po Tarybos teigiamos reakcijos dėl sprendimo priėmimo 2019 m. birželio mėn. pradėti derybas, remiantis Komisijos vertinimo ataskaita ir jeigu bus padaryta būtina pažanga;

pabrėžia, kad plėtros procesas turi likti ES prioritetu ir sutinka su Komisija, kad esminiai šio proceso aspektai ir toliau turėtų būti teisinė valstybė, teisingumas, pagrindinės teisės ir pagarba mažumoms bei jų apsauga;

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina į šį procesą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, ir ragina šalis kandidates (Albaniją, buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Juodkalniją, Serbiją ir Turkiją) ir potencialias šalis kandidates (Bosniją ir Hercegoviną bei Kosovą (*1)) stiprinti administracinės decentralizacijos strategijas siekiant tikrojo subsidiarumo;

palankiai vertina aplinkybę, kad abi valstybės narės, 2018 m. pirmininkaujančios ES Tarybai, Vakarų Balkanų temą pripažino atitinkamo pusmečio prioritetu, palankiai vertina Sofijos aukščiausiojo lygio susitikimo organizavimą ir tikisi, kad jame pasirašyta deklaracija greitai virs konkrečiomis iniciatyvomis;

apgailestauja, kad Vakarų Balkanų šalyse sulėtėjo reformos, vykdomos siekiant narystės ES, ir kad tai paskatino piliečių abejones ir skepticizmą;

apgailestauja, kad dėl padėties Turkijoje iki ir po birželio mėnesį vykusių rinkimų laipsniškai silpnėjo pagarba teisinės valstybės vertybėms bei principams ir šiuo metu yra susidariusios skirtingos nuomonės dėl Vakarų Balkanų šalių ir Turkijos įstojimo į ES perspektyvų;

tiki, kad Komisijos naujoji strategija Vakarų Balkanų šalims (o netiesiogiai ir Turkijai) taps nauju postūmiu visą procesą pradėti iš naujo;

tikisi, kad nauja ES teritorinio bendradarbiavimo dinamika, kurios perspektyvos nubrėžtos Komisijos pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų sanglaudos klausimu (Interreg) ir plėtros klausimu (IPA III) paskatins glaudų valstybių narių ir šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą;

pakartoja, kad Kopenhagos kriterijų plačiausia prasme laikymasis yra ir turi likti pagrindinis rodiklis vertinant šalių kandidačių tinkamumą tapti ES valstybėmis narėmis;

10.

patikina, kad yra pasirengęs dirbti kartu su kitomis ES institucijomis siekiant paremti šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates joms siekiant narystės ir per būsimą stojimo į ES procesą;

11.

tiki, kad 2018 m. kovo 27 d. Strasbūre pasirašytas naujas RK ir Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso bendradarbiavimo susitarimas leis sustiprinti šių dviejų institucijų bendradarbiavimą, padidinti sinergiją ir išvengti veiklos dubliavimosi;

12.

pažymi, kad viena veiksmingiausių valdžios sektoriaus lygmeniu teikiamų pagalbos formų yra tarpusavio mainų iniciatyvos; taip pat pažymi, kad daugelio valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos yra kompetentingos taikyti acquis, tad vėliau galėtų sėkmingai perduoti šiuos gebėjimus atitinkamoms šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių institucijoms;

13.

primena, kad ES narystės siekiančiose šalyse visa visuomenė turi dalyvauti esminėse vertybių reformose ir kad šiuo požiūriu labai svarbus vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes su jomis piliečiai susiduria kasdieniame gyvenime;

14.

pabrėžia, kad tik vietos ir regionų valdžios institucijos, turėdamos tiesioginį ryšį su visuomene, gali veiksmingai komunikuoti apie narystės ES privalumus ir supažindinti su nauda ir apsaugos priemonėmis, kurias ES suteikia visiems ES piliečiams net ir šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių teritorijose;

15.

todėl apgailestauja, kad nagrinėjamo plėtros dokumentų rinkinio santraukoje nėra aiškiai paminėta vietos ir regionų valdžios institucijų padėtis, o tik nurodyta, kad reikia pasiekti tinkamą pusiausvyrą tarp centrinės ir vietos valdžios lygmenų;

Pageidavimai, pasiūlymai ir rekomendacijos

16.

tikisi, kad Vakarų Balkanų šalių Vyriausybės pradės artėjimo prie ES procesą ir gebės suprasti teigiamus signalus, rodančius tikruoju laiku vykstančius svarbius pokyčius; taip pat tikisi, kad regiono piliečiai dar kartą ryžtingai pasmerks nacionalizmą, radikalizaciją ir tapatumo uždarumą bei parems Europos idealą;

17.

tikisi, kad Turkija nebesivadovaus ekstremaliųjų situacijų valdymo principais ir sugrįš į artėjimo prie ES kelią, panaikins priemones, kuriomis reiškiama nepagarba teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, ir atkurs demokratinių jėgų pusiausvyrą visais lygmenimis – centriniu, regionų ir vietos;

18.

ragina visas šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates ryžtingai žengti administracinės reformos keliu ir veiksmingai siekti realių, bet plataus užmojo decentralizacijos tikslų ir skirti tinkamas biudžeto dotacijas vietos ir regionų valdžios institucijoms;

19.

primena, kad reikia skatinti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių ekonomikos augimą ir gyvenimo gerovės didėjimą ir užtikrinti, kad tai būtų juntama ir vietos lygmeniu;

20.

primena, kad norint valdyti migrantų srautus būtina bendradarbiauti su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra; pažymi, kad Vakarų Balkanų šalims ir Turkijai skiriama ES pagalba siekiant padėti valdyti šiuos migrantų srautus, turi pasiekti ir vietos bei regionų valdžios institucijas, kurios kasdien priima migrantus ir teikia jiems paramą;

21.

pažymi, kad nei decentralizacijos procesas, nei viešojo administravimo ir valdymo reformos neįtrauktos nė į vieną derybų skyrių; todėl ragina Komisiją aptarti šias temas per visus dvišalius susitikimus acquis skyrių klausimais, kai bus tinkama nagrinėti administravimo decentralizacijos temą, ir, bendraujant su šalimis kandidatėmis bei potencialiomis šalimis kandidatėmis, pabrėžti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti įtrauktos į pasirengimo narystei procesą;

22.

ragina Komisiją sukurti ad hoc veiklos priemonių, kad būtų galima TAIEX ir Twinning mechanizmus panaudoti valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimui;

23.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atkurti ankstesniais plėtros etapais naudotas priemones „Vietos administravimo priemonė“ ir „Regioninė mokymo programa“;

24.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pasinaudoti programos „Sigma“ veiksmais šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų lygmeniu, kad būtų galima parengti vietos valdžios institucijų valdymo reformos modelius siekiant taikyti acquis;

25.

ragina Komisiją įgyvendinti iniciatyvas kultūros ir sporto srityse, ypač nevienalytės etninės sudėties teritorijose, į kurias būtų galima tiesiogiai įtraukti visus vietos gyventojus, visų pirma jaunimą, siekiant paskatinti jų integraciją ir tapatumo tarpusavio pripažinimą;

26.

ragina Komisiją stebėti Vakarų Balkanų šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių valstybės atstovų elgesį lyčių lygybės ir pagarbos etninėms ir kalbinėms mažumoms ir LGBT + bendruomenės srityse. Europos Sąjunga yra tolerancijos švyturys visame pasaulyje ir mes manome, kad bet kokios šalies stojimas ateityje turi sietis su tvirta politine parama demokratinėms vertybėms: pagarba žmonėms, ginantiems laisvę ir lygybę;

27.

ragina Komisiją imtis bendrų iniciatyvų – vadovaujantis ir Berlyno proceso idėjomis – su organizacijomis, kurios išmano šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų realijas ir jau yra išbandžiusios įvairias bendradarbiavimo su jomis formas, visų pirma su NALAS (Pietryčių Europos vietos valdžios institucijų asociacijų tinklu), ALDA (Europos vietos demokratijos agentūrų asociacija), CEI (Vidurio Europos iniciatyva) ir RBT (Regioninio bendradarbiavimo taryba);

28.

galiausiai, dar kartą ragina Komisiją kitose plėtros proceso pažangos ataskaitose daugiau dėmesio ir vietos skirti vietos ir regionų valdžios institucijų padėties analizei ir įvertinti administracinės reformos pažangą ar trūkumus, panašiai kaip tai buvo padaryta centrinės valdžios institucijų atveju,

Konkrečios pastabos dėl šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių

Juodkalnija

29.

palankiai vertina reikšmingus Juodkalnijos rezultatus siekiant narystės NATO;

30.

pažymi, kad reikia dėti dideles pastangas siekiant stiprinti teisinę valstybę ir demokratines institucijas, kad Parlamente vėl būtų atstovaujama visoms politinėms jėgoms;

31.

reiškia susirūpinimą dėl žodžio laisvės padėties, visų pirma dėl didelio žurnalistų bauginimo ir smurto prieš juos atvejų skaičiaus;

32.

džiaugiasi, kad buvo imtasi naujų priemonių siekiant įdiegti meritokratinius įdarbinimo kriterijus tiek centrinės, tiek periferinės valdžios institucijose, ir džiaugiasi, kad visos savivaldybės priėmė savo tarnautojų ir išrinktų vietos atstovų etikos kodeksus;

33.

ragina patikrinti, kokį poveikį vietos lygmeniu turėjo naujojo teritorijų planavimo ir civilinės statybos įstatymo, kuriuo buvo iš dalies pakeista teritorijos naudojimo reglamentavimo kompetencija, taikymas;

Serbija

34.

teigiamai vertina tai, kad Komisija nurodė, jog ši šalis, kaip ir Juodkalnija, gali tapti ES nare 2025 m., nors tai yra plataus užmojo tikslas;

35.

pabrėžia, kad toliau siekiant šio tikslo reikės prisiimti įsipareigojimus ir dėti daug pastangų, visų pirma stiprinant teisinę valstybę ir normalizuojant santykius su Kosovu;

36.

palankiai vertina tai, kad pirmą kartą šalies istorijoje Vyriausybės vadovu tapo moteris, tačiau pažymi, kad Parlamentas dar nėra priėmęs lyčių lygybės įstatymo ir kad reikia dėti daug pastangų siekiant pagerinti romų, LGBTI asmenų, neįgaliųjų ir socialiai pažeidžiamų grupių padėtį;

37.

pripažįsta Serbijos įsipareigojimą valdyti jos teritoriją kertančių migrantų srautus;

38.

pabrėžia, kad kova su korupcija vis dar yra vienas svarbiausių šios šalies uždavinių, kad būtina kuo skubiau priimti naują įstatymą dėl kovos su korupcija agentūros, bet reikia skirti dėmesio ir korupcijos prevencijai vietos ir regionų valdžios institucijų lygmeniu;

39.

susirūpinęs pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijų administraciniai pajėgumai nėra pakankami ir kad šiems subjektams skiriami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai ne visuomet atitinka jų atliekamas funkcijas; tačiau teigiamai vertina tai, kad 2017 m. buvo priimtas įstatymas dėl vietos ir regionų valdžios institucijose mokamų algų;

40.

primygtinai reikalauja, kad Serbija įgyvendintų Konstitucijos nuostatas dėl Voivodinos autonominės provincijos finansavimo, kuo skubiau imdamasi tinkamų teisėkūros priemonių; taip pat reikalauja, kad Vyriausybė gerbtų išrinktų vietos atstovų savarankiškumą neatsižvelgiant į jų politines pažiūras;

41.

primena, kokį vaidmenį NVO gali atlikti ir vietos lygmeniu, ir tikisi, kad bus skubiai nustatyti veiksmingi ir skaidrūs viešojo finansavimo skyrimo kriterijai; tikisi, kad visuomet bus užtikrinta žodžio laisvė, o už grasinimus žurnalistams ir jų bauginimą kaltininkai bus valdžios institucijų smerkiami ir persekiojami;

Turkija

42.

pripažįsta, kad Turkija yra svarbi ES partnerė, bet pažymi, kad dideli asmens laisvių suvaržymai, dešimčių tūkstančių žmonių sulaikymas ir suėmimas ir masinis valstybės tarnautojų atleidimas prieštarauja pamatinėms ES vertybėms ir principams, visų pirma ES pagrindinių teisių chartijai;

43.

primena, kad Venecijos komisija neigiamai įvertino neseniai įsigaliojusius Konstitucijos pakeitimus, kuriais siekta įvesti prezidentinį valdymą, visų pirma su valdžių atskyrimu susijusius aspektus; primena, jog tikimasi, kad kiekviena šalis kandidatė laikysis aukščiausių demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių standartų, taip pat užtikrins teisminių institucijų nepriklausomybę ir veikimą;

44.

yra giliai susirūpinęs dėl to, kad priverstinai nušalinta, o kai kuriais atvejais ir suimta daugiau kaip šimtas demokratiškai išrinktų merų, kurie buvo pakeisti Vyriausybės patikėtiniais, ir dėl to, kad daugeliui kitų miestų merų darytas spaudimas atsistatydinti;

45.

tikisi, kad iki 2019 m. kovo mėn. įvyksiantys vietos rinkimai bus rengiami užtikrinant visišką demokratijos principų paisymą ir taps proga atkurti demokratinį atstovavimą vietos institucijoms;

46.

pripažįsta Turkijos pastangas paremti jos teritorijoje esančius perkeltus asmenis ir pabėgėlius ir pabrėžia, jog ES yra prisiėmusi finansinį įsipareigojimą, kad tos pastangos jai būtų ne tokios skausmingos; tikisi, kad tinkama ES skirtų lėšų dalis pasieks vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios tiesiogiai dalyvauja valdant pabėgėlių srautus;

47.

apgailestauja, kad Turkija vis dar neatitinka ES asociacijos susitarimo papildomo protokolo nuostatų ir nepripažįsta Kipro Respublikos; ragina siekti teisingo, visapusiško ir perspektyvaus Kipro klausimo sprendimo remiantis atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis bei ES aquis ir ragina Turkiją įsipareigoti ir padėti spręsti šį klausimą; palankiai vertina padarytą pažangą siekiant abipusiškai priimtino sprendimo, taip pat JT pastangas atnaujinti derybas;

48.

ragina Turkiją tvirtai įsipareigoti palaikyti gerus kaimyninius santykius su visomis savo kaimyninėmis šalimis; pabrėžia, kad būtina gerbti visų valstybių narių teisę sudaryti dvišalius susitarimus ir tirti bei naudoti gamtos išteklius vadovaujantis ES teisynu ir tarptautine teise; pabrėžia būtinybę gerbti valstybių narių suverenitetą ir jų suverenias teises, susijusias su jų išskirtinėmis ekonominėmis zonomis, teritorine jūra ir oro erdve;

49.

ragina Turkiją pradėti savo pajėgų išvedimą iš Kipro ir perduoti JT atskirtą Famagustos zoną pagal JT ST rezoliuciją Nr. 550 (1984 m); pabrėžia, kad tokios pasitikėjimo stiprinimo priemonės taptų abiejų bendruomenių ekonominio, socialinio ir regioninio augimo galimybe; pažymi, kad pilietinės visuomenės dialogas vietos bendruomenėse gali padėti pasiekti susitarimą;

50.

primena, kad Turkija yra šalis kandidatė nuo 1999 m. ir kad derybos dėl stojimo pradėtos 2005 m.; pažymi, kad pastaraisiais metais artėjimo prie ES procesas tapo ne toks dinamiškas, ir nustatė didelį atsilikimą teisinės valstybės principų atitikties ir pagrindinių teisių bei laisvių paisymo srityje; mano, kad šiuo metu Turkija privalo įvertinti, ar ir kaip turi toliau žengti keliu, kurį pasirinko 1987 m. pateikdama prašymą priimti ją į ES;

Albanija

51.

palankiai vertina 2018 m. birželio mėn. Tarybos išvadas ir ragina Albaniją dėti daugiau pastangų užtikrinti teigiamą Tarybos sprendimą pradėti derybas dėl stojimo 2019 m. birželio mėn.;

52.

primena, jog taikomas reikalavimas, kad šalis toliau stiprintų teisinę valstybę, visų pirma vadovaudamasi penkiais pagrindiniais prioritetais (viešojo administravimo reforma, teisingumas, kova su korupcija, kova su organizuotu nusikalstamumu, žmogaus teisių skatinimas ir paisymas, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises ir nuosavybės teises);

53.

palankiai vertina teisėjų ir prokurorų pakartotinio įvertinimo procesą, kuris jau davė apčiuopiamų rezultatų;

54.

pripažįsta daugumos ir opozicijos politinių jėgų rodomą gebėjimą užtikrinti tinkamą 2017 m. rinkimų eigą, bet pabrėžia, kad tuo metu ESBO nustatė ir trūkumų; tikisi, kad prieš 2019 m. vyksiančius rinkimus rinkimų įstatymas bus tinkamai pakeistas;

55.

vertina pastangas reformuoti vietos ir regionų valdžios institucijoms taikytinus teisės aktus, bet apgailestauja, kad jos dažnai netaiko meritokratinių atrankos metodų ir kad apskritai viešosios tarnybos įstatymas netinkamai taikomas vietos lygmeniu;

56.

apgailestauja, kad vėluojama skirti naujojo pagrindinių teisių ombudsmeno pagrindinius bendradarbius, o tuo tarpu paplitęs elgesys, susijęs su kerštu, papročių kodeksais ir nepriimtinu smurto namuose lygiu;

57.

tiki, kad šalis toliau žengs reformų keliu įgyvendindama pagrindinius prioritetus ir visomis išgalėmis sieks įveikti ateities iššūkius, pradedant acquis peržiūra (angl. screening);

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

58.

palankiai vertina 2018 m. birželio mėn. Tarybos išvadas ir ragina buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją dėti daugiau pastangų užtikrinti teigiamą Tarybos sprendimą pradėti derybas dėl stojimo 2019 m. birželio mėn.;

59.

sveikina po Pržino susitarimo ir 2016 m. pabaigoje įvykusių rikimų sudarytos naujosios Vyriausybės politinę drąsą, dėl kurios buvo pasiektas susitarimas su Graikija dėl oficialaus šalies pavadinimo; tikisi, kad greitai bus baigtas reikalingas konstitucinės reformos procesas;

60.

taip pat džiaugiasi, kad vyksta atviras dialogas ir su kitomis regiono šalimis, visų pirma su Bulgarija;

61.

palankiai vertina 2017 m. spalio mėn. įvykusius vietos rinkimus ir tai, kad konsultavimasis iš esmės vyko tvarkingai;

62.

primena, kad 2001 m. Ochrido pagrindų susitarime buvo numatytas decentralizacijos procesas, tačiau per kelerius paskesnius metus jis nebuvo iki galo įgyvendintas; todėl palankiai vertina sprendimą padidinti investicijas į vietos ir regionų valdžios institucijas, siekiant užtikrinti geresnę paslaugų pasiūlą piliečiams;

63.

pažymi, kad nors etninių grupių santykiai atrodo mažiau įtempti nei netolimoje praeityje, būtina iki galo įgyvendinti viską, kas nustatyta Ochrido pagrindų susitarime;

64.

tiki, kad šalis toliau žengs reformų keliu įgyvendindama pagrindinius prioritetus ir visomis išgalėmis sieks įveikti ateities iššūkius, pradedant acquis peržiūra (angl. screening);

Bosnija ir Hercegovina

65.

palankiai vertina tai, kad 2018 m. vasario mėn. šalis galiausiai pateikė Komisijai atsakymus į „klausimyną“;

66.

tačiau pažymi, kad iš esmės pasiekta nedidelė pažanga įgyvendinant reformas, kurių prireiks siekiant atgaivinti šalies plėtrą ir europinę perspektyvą;

67.

apgailestauja ir yra susirūpinęs dėl politinių vadovų bejėgiškumo pasiekti susitarimą dėl naujo rinkimų įstatymo iki būsimų nacionalinių rinkimų ir dėl nerandamos išeities iš aklavietės sprendžiant įsisenėjusį Mostaro savivaldybės klausimą;

68.

primena, kad reikia išaiškinti valdžios institucijų, kantonų ir savivaldybių kompetencijų paskirstymą, siekiant užkirsti kelią galimiems konfliktams ir paskatinti bendradarbiavimą;

69.

pripažįsta, kad šalis deda pastangas kovoti su terorizmu ir radikalizacija, ir ragina tęsti atitinkamus prevencijos ir kovos veiksmus; pabrėžia, kad svarbu įtraukti vietos valdžios institucijas į padėties stebėseną ir sudaryti palankesnes sąlygas radikalizuotų buvusių kovotojų reintegracijai;

Kosovas

70.

pripažįsta, kad, nors esama vidinių ir išorinių sunkumų, dialogas su Serbija, kurį įgyvendinti padėjo ES, tęsiamas techniniu ir politiniu lygmeniu, tačiau pabrėžia, kad būtina ryžtingiau prisiimti konkretesnius įsipareigojimus;

71.

palankiai vertina tai, kad Komisija nusprendė, jog yra įvykdyti visi vizų režimo liberalizavimo reikalavimai;

72.

teigiamai vertina tai, kad 2017 m. pabaigoje tvarkingai įvyko vietos rinkimai ir kad visoje Kosovo teritorijoje paskirta daugiau kaip du šimtai merų;

73.

pabrėžia, kad politinių jėgų santykių formos ir tonas kartais būna nepriimtini, ir ragina visas šalis saugoti demokratinių institucijų prestižą ir užtikrinti jų veikimą;

74.

ragina valdžios institucijas konkrečiai įgyvendinti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kuris būtų naudingas piliečiams ir artėjimo prie ES procesui.

2018 m. gruodžio 6 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(*1) Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl Kosovo statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją Nr. 1244/99 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/14

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo

(2019/C 86/03)

Pranešėjas:

Jean-Luc VANRAES (BE/ALDE), Iklio savivaldybės tarybos narys

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu

COM(2018) 147 final

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos

COM(2018) 148 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos

1 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

SPM turėtų būti apmokestinamos pajamos, kurios gaunamos teikiant tik tam tikras skaitmenines paslaugas. Tos skaitmeninės paslaugos – tai paslaugos , kurios daugiausia grindžiamos naudotojo kuriama verte ir kurių atveju skirtumas tarp pelno apmokestinimo vietos ir naudotojų įsisteigimo vietos paprastai yra didžiausias. Tačiau apmokestinti reikėtų ne patį naudotojo dalyvavimą, o pajamas, gautas už naudotojo indėlio apdorojimą;

SPM turėtų būti apmokestinamos pajamos, kurios gaunamos teikiant skaitmenines paslaugas, kurios daugiausia grindžiamos naudotojo kuriama verte , pajamų duodančiu naudotojų duomenų perdavimu ir jų gebėjimu vykdyti veiklą bei teikti paslaugas nuotoliniu būdu fiziškai nedalyvaujant. Tokiais atvejais skirtumas tarp pelno apmokestinimo vietos ir naudotojų įsisteigimo vietos paprastai yra didžiausias.

Paaiškinimas

Siauras SPM taikymo srities apibrėžimas, apsiribojant naudotojo indėlio apdorojimu, yra teisiškai abejotinas.

2 pakeitimas

10 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

visų pirma, apmokestinamos turėtų būti tokios pajamos, kurios gaunamos teikiant toliau išvardytas paslaugas: i) skaitmeninėje sąsajoje skelbiant tos sąsajos naudotojams skirtą reklamą; ii) teikiant daugiašales skaitmenines sąsajas, kurios naudotojams padeda rasti kitus naudotojus ir su jais sąveikauti ir kurios gali palengvinti susijusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą tiesiogiai tarp naudotojų (tai dar vadinama tarpininkavimo paslaugomis); iii) perduodant apie naudotojus surinktus duomenis, sugeneruotus dėl tokių naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose. Jeigu teikiant tokias paslaugas negaunama jokių pajamų, mokėti SPM nebūtų privaloma. Be to, į mokesčio taikymo sritį nepatektų kitos tokias paslaugas teikiančio subjekto gautos pajamos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su tų paslaugų teikimu;

visų pirma, apmokestinamos turėtų būti tokios pajamos, kurios gaunamos teikiant toliau išvardytas paslaugas: i) skaitmeninėje sąsajoje skelbiant tos sąsajos naudotojams skirtą reklamą; ii) teikiant daugiašales skaitmenines sąsajas, kurios naudotojams padeda rasti kitus naudotojus ir su jais sąveikauti ir kurios gali palengvinti susijusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą tiesiogiai tarp naudotojų (tai dar vadinama tarpininkavimo paslaugomis); iii) perduodant pajamų duodančius apie naudotojus surinktus duomenis, sugeneruotus dėl tokių naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose. Jeigu teikiant tokias paslaugas negaunama jokių pajamų, mokėti SPM nebūtų privaloma. Be to, į mokesčio taikymo sritį nepatektų kitos tokias paslaugas teikiančio subjekto gautos pajamos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su tų paslaugų teikimu;

Paaiškinimas

Siauras SPM taikymo srities apibrėžimas, apsiribojant naudotojo indėlio apdorojimu, yra teisiškai abejotinas.

3 pakeitimas

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Apmokestinamos pajamos

1. Šioje direktyvoje apmokestinamomis pajamomis laikomos pajamos, kurias subjektas gauna teikdamas kiekvieną iš šių paslaugų:

a)	skaitmeninėje sąsajoje skelbdamas tos sąsajos naudotojams skirtą reklamą;

a)	skaitmeninėje sąsajoje skelbdamas tos sąsajos naudotojams skirtą reklamą;

b)	teikdamas naudotojams daugiašalę skaitmeninę sąsają, kuri naudotojams padeda rasti kitus naudotojus ir su jais sąveikauti ir kuri gali palengvinti susijusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą tiesiogiai tarp naudotojų;

b)	teikdamas naudotojams daugiašalę skaitmeninę sąsają, kuri naudotojams padeda rasti kitus naudotojus ir su jais sąveikauti ir kuri gali palengvinti susijusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą tiesiogiai tarp naudotojų;

c)	perduodamas duomenis, surinktus apie naudotojus ir sugeneruotus remiantis naudotojų veikla skaitmeninėse sąsajose.

c)	perduodamas pajamų duodančius duomenis, surinktus apie naudotojus ir sugeneruotus remiantis naudotojų veikla skaitmeninėse sąsajose.

Paaiškinimas

Savaime aišku.

4 pakeitimas

10 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
10 straipsnis	10 straipsnis
Registravimasis	Registravimasis
[…]	[…]
2. Pranešimas pateikiamas elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pirmojo apmokestinamo mokestinio laikotarpio, už kurį apmokestinamasis asmuo privalo sumokėti SPM pagal šią direktyvą (toliau – pirmasis apmokestinamas mokestinis laikotarpis), pabaigos.	2. Pranešimas pateikiamas elektroniniu būdu prieš pasibaigiant pirmajam mėnesiui nuo pirmojo apmokestinamo mokestinio laikotarpio, už kurį apmokestinamasis asmuo privalo sumokėti SPM pagal šią direktyvą (toliau – pirmasis apmokestinamas mokestinis laikotarpis), pabaigos.

Paaiškinimas

Dešimties darbo dienų terminas yra per trumpas.

5 pakeitimas

11 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
11 straipsnis	11 straipsnis
Mokėtojo kodas	Mokėtojo kodas
1. Registravimosi valstybė narė apmokestinamajam asmeniui suteikia individualų SPM mokėtojo kodą ir tą kodą apmokestinamajam asmeniui praneša elektroniniu būdu per 10 darbo dienų nuo pranešimo pagal 10 straipsnį gavimo dienos.	1. Registravimosi valstybė narė apmokestinamajam asmeniui suteikia individualų SPM mokėtojo kodą ir tą kodą apmokestinamajam asmeniui praneša elektroniniu būdu per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo pagal 10 straipsnį gavimo dienos.

Paaiškinimas

Dėl skirtingų švenčių dienų valstybėse narėse ar net regionuose reikėtų nurodyti „kalendorines“, o ne „darbo“ dienas. Tas pats pasakytina ir apie 12 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 ir 3 dalis, 21 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį.

6 pakeitimas

12 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
12 straipsnis	12 straipsnis
Pašalinimas iš mokėtojų registro	Pašalinimas iš mokėtojų registro
[…]	[…]
2. Registravimosi valstybė narė apmokestinamąjį asmenį pašalina iš mokėtojų registro pasibaigus 60 darbo dienų laikotarpiui, einančiam po mokestinio laikotarpio, per kurį buvo pranešta 1 dalyje nurodyta informacija, pabaigos.	2. Registravimosi valstybė narė išbraukia įrašą apie apmokestinamąjį asmenį iš mokėtojų registro pasibaigus 60 kalendorinių dienų laikotarpiui, einančiam po mokestinio laikotarpio, per kurį buvo pranešta 1 dalyje nurodyta informacija, pabaigos.

Paaiškinimas

Nereikėtų pašalinti iš registro po 60 darbo dienų, atsižvelgiant į dabartinius reikalavimų terminus ir būtinybę išsaugoti įrodymus. Dėl „darbo dienų“ žr. pirmiau pateiktą paaiškinimą.

7 pakeitimas

Į 26 straipsnį įrašyti antrą pastraipą

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Ši direktyva bus panaikinta priėmus Tarybos direktyvą, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu, ir jai įsigaliojus, nuo jos perkėlimo į nacionalinę teisę datos.

Paaiškinimas

Skaitmeninių paslaugų apmokestinimas buvo numatytas kaip laikina priemonė, taigi negali tapti nuolatine. Skaitmenines paslaugas vis dar apmokestinant įsigaliojus direktyvai dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės, bendrovės gali būti apmokestinamos du kartus.

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu

8 pakeitimas

4 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4 straipsnis

Reikšminga skaitmeninė veiklavietė

[…]

3. Laikoma, kad mokestiniu laikotarpiu valstybėje narėje yra reikšminga skaitmeninė veiklavietė, jeigu visą joje vykdomą veiklą arba jos dalį sudaro skaitmeninių paslaugų teikimas per skaitmeninę sąsają ir tenkinamos viena ar daugiau toliau išvardytų sąlygų, susijusių su šiomis tą veiklą vykdančio subjekto teikiamomis paslaugomis, įskaitant tokias paslaugas, kurias per skaitmeninę sąsają teikia visos to subjekto asocijuotosios įmonės:

3. Laikoma, kad mokestiniu laikotarpiu valstybėje narėje yra reikšminga skaitmeninė veiklavietė, jeigu visą joje vykdomą veiklą arba jos dalį sudaro skaitmeninių paslaugų teikimas per skaitmeninę sąsają ir tenkinamos bent dvi toliau išvardytos sąlygos, susijusios su šiomis tą veiklą vykdančio subjekto teikiamomis paslaugomis, įskaitant tokias paslaugas, kurias per skaitmeninę sąsają teikia visos to subjekto asocijuotosios įmonės:

a)	visų per tą mokestinį laikotarpį surinktų pajamų, kurios gautos teikiant tas skaitmenines paslaugas naudotojams toje valstybėje narėje tuo mokestiniu laikotarpiu, dalis viršija 7 000 000 EUR;

a)	visų per tą mokestinį laikotarpį surinktų pajamų, kurios gautos teikiant tas skaitmenines paslaugas naudotojams toje valstybėje narėje tuo mokestiniu laikotarpiu, dalis viršija 10 000 000 EUR;

b)	vienos ar daugiau tų skaitmeninių paslaugų naudotojų, esančių toje valstybėje narėje tuo mokestiniu laikotarpiu, skaičius viršija 100 000 ;

b)	vienos ar daugiau tų skaitmeninių paslaugų naudotojų, esančių toje valstybėje narėje tuo mokestiniu laikotarpiu, skaičius viršija 100 000 ;

c)	tokių skaitmeninių paslaugų teikimo verslo sutarčių, sudarytų tuo mokestiniu laikotarpiu su toje valstybėje narėje esančiais naudotojais, skaičius viršija 3 000 .

c)	tokių skaitmeninių paslaugų teikimo verslo sutarčių, sudarytų tuo mokestiniu laikotarpiu su toje valstybėje narėje esančiais naudotojais, skaičius viršija 3 000 .

[…]

Paaiškinimas

Reikėtų padidinti šiame naujame teisės akte nustatytą 7 000 000 EUR ribą nuolatinei buveinei įsteigti. Tokia maža riba gali tapti kliūtimi skaitmeninimui. Be to, 3 000 prekybos susitarimų riba gali būti grietai viršyta kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, priežiūros sutarčių. Todėl tikslinga kalbėti apie reikšmingą skaitmeninę veiklavietę, jei tenkinamos bent dvi būtinos sąlygos.

9 pakeitimas

5 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
5 straipsnis	5 straipsnis
Reikšmingai skaitmeninei veiklavietei arba su ja susijusiai veiklai priskiriamas pelnas	Reikšmingai skaitmeninei veiklavietei arba su ja susijusiai veiklai priskiriamas pelnas
1. Valstybėje narėje esančiai reikšmingai skaitmeninei veiklavietei arba su ja susijusiai veiklai priskiriamas pelnas apmokestinamas tik pagal tos valstybės narės pelno mokesčio sistemą.	1. Valstybėje narėje esančiai reikšmingai skaitmeninei veiklavietei arba su ja susijusiai veiklai priskiriamas pelnas apmokestinamas pagal tos valstybės narės pelno mokesčio sistemą.

Paaiškinimas

Reikia išbraukti žodį „tik“. Priešingu atveju taikytina kredito sistema. Valstybės narės, kuriose yra pelno mokesčio atskaitymo sistema, būtų priverstos įdiegti kreditų sistemą.

10 pakeitimas

II PRIEDAS

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnio 5 dalies f punkte nurodytas paslaugų sąrašas

a)	svetainių ir tinklalapių priegloba;

a)	svetainių ir tinklalapių priegloba;

b)	automatizuota programų nuotolinė priežiūra internetu;

b)	automatizuota programų nuotolinė priežiūra internetu;

c)	nuotolinis sistemų administravimas;

c)	nuotolinis sistemų administravimas;

d)	duomenų saugojimas internetiniu režimu, duomenis išsaugant ir atsisiunčiant elektroniniu būdu;

d)	duomenų saugojimas internetiniu režimu, duomenis išsaugant ir atsisiunčiant elektroniniu būdu;

e)	reikiamos disko vietos suteikimas internetu;

e)	reikiamos disko vietos suteikimas internetu;

f)	prieiga prie programinės įrangos, įskaitant pirkimų (apskaitos) programas, antivirusinę programinę įrangą ir jos naujinius, arba tokios programinės įrangos atsisiuntimas;

f)	prieiga prie programinės įrangos, įskaitant pirkimų (apskaitos) programas, antivirusinę programinę įrangą ir jos naujinius, arba tokios programinės įrangos atsisiuntimas;

g)	programinė įranga, sauganti nuo nepageidaujamos internetinės reklamos;

g)	programinė įranga, sauganti nuo nepageidaujamos internetinės reklamos;

h)	atsisiunčiamos valdomosios programos, tokios kaip programinė įranga, naudojama sukurti sąsają tarp kompiuterių ir periferinių įrenginių, pvz., spausdintuvų;

h)	atsisiunčiamos valdomosios programos, tokios kaip programinė įranga, naudojama sukurti sąsają tarp kompiuterių ir periferinių įrenginių, pvz., spausdintuvų;

i)	automatizuotas interneto svetainių filtrų diegimas internetu;

i)	automatizuotas interneto svetainių filtrų diegimas internetu;

j)	automatizuotas ugniasienių diegimas internetu;

j)	automatizuotas ugniasienių diegimas internetu;

k)	prieiga prie kompiuterio darbalaukio programų ir jų atsisiuntimas;

k)	prieiga prie kompiuterio darbalaukio programų ir jų atsisiuntimas;

l)	prieiga prie nuotraukų, iliustracijų, ekrano užsklandų ir jų atsisiuntimas;

l)	prieiga prie nuotraukų, iliustracijų, ekrano užsklandų ir jų atsisiuntimas;

m)	knygų ir kitų elektroninių leidinių skaitmeninis turinys;

m)	darbo internete registracijos sistemos ir interneto svetainių lankomumo statistika;

n)	internetinių laikraščių ir žurnalų prenumerata;

n)	internetu pateikiama informacija, kurią automatiškai generuoja programinė įranga pagal naudotojo įvedamus konkrečius duomenis, tokius kaip teisiniai ir finansiniai duomenys, taip pat tikruoju laiku nuolat atnaujinami vertybinių popierių biržos duomenys;

o)	darbo internete registracijos sistemos ir interneto svetainių lankomumo statistika;

o)	aprūpinimas vieta reklamai, tokia kaip internetinės reklamos skydeliai ir skelbimai interneto svetainėse ir tinklalapiuose;

p)	internetu skelbiamos žinios, eismo informacija ir orų prognozės;

p)	paieškos programų ir interneto žinynų naudojimas;

q)	internetu pateikiama informacija, kurią automatiškai generuoja programinė įranga pagal naudotojo įvedamus konkrečius duomenis, tokius kaip teisiniai ir finansiniai duomenys, taip pat tikruoju laiku nuolat atnaujinami vertybinių popierių biržos duomenys;

q)	prieiga prie muzikinių kūrinių ir jų atsisiuntimas į kompiuterius ir mobiliuosius telefonus;

r)	aprūpinimas vieta reklamai, tokia kaip internetinės reklamos skydeliai ir skelbimai interneto svetainėse ir tinklalapiuose;

r)	prieiga prie muzikinių intarpų, fragmentų, mobiliųjų telefonų melodijų ar kitų garsų ir jų atsisiuntimas;

s)	paieškos programų ir interneto žinynų naudojimas;

s)	prieiga prie filmų ir jų atsisiuntimas;

t)	prieiga prie muzikinių kūrinių ir jų atsisiuntimas į kompiuterius ir mobiliuosius telefonus;

t)	žaidimų atsisiuntimas į kompiuterius ir mobiliuosius telefonus;

u)	prieiga prie muzikinių intarpų, fragmentų, mobiliųjų telefonų melodijų ar kitų garsų ir jų atsisiuntimas;

u)	prieiga prie automatizuotų internetinių žaidimų, kurių veikimui būtinas internetas ar kitas panašus elektroninis tinklas, kuriame žaidėjai žaidžia nuotoliniu būdu;

v)	prieiga prie filmų ir jų atsisiuntimas;

automatizuotas nuotolinis mokymas, kurio veikimui būtinas internetas ar panašus elektroninis tinklas ir kuriam reikia nedidelio žmogaus įsikišimo arba jo visai nereikia, įskaitant virtualias klases, išskyrus atvejus, kai internetas ar panašus elektroninis tinklas naudojami tik kaip mokytojo ir mokinio bendravimo priemonė;

w)	žaidimų atsisiuntimas į kompiuterius ir mobiliuosius telefonus;

w)	užduočių sąsiuviniai, kuriuos mokiniai pildo internetu, o atliktos užduotys įvertinamos automatiškai, be žmogaus įsikišimo.

x)	prieiga prie automatizuotų internetinių žaidimų, kurių veikimui būtinas internetas ar kitas panašus elektroninis tinklas, kuriame žaidėjai žaidžia nuotoliniu būdu;

z)	užduočių sąsiuviniai, kuriuos mokiniai pildo internetu, o atliktos užduotys įvertinamos automatiškai, be žmogaus įsikišimo.

Paaiškinimas

Knygų ir kitų elektroninių leidinių skaitmeninis turinys iš esmės nesiskiria nuo popierinės formos turinio pasiūlos.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

pabrėžia, kad, norint išnaudoti visas bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamas galimybes, šiai rinkai būtina moderni ir stabili mokesčių sistema, kuri padėtų skatinti inovacijas, spręsti rinkos susiskaidymo problemas ir atverti galimybes visiems rinkos dalyviams naudotis nauja dinamiška rinka sąžiningomis ir subalansuotomis sąlygomis;

apgailestauja, kad kai kurios įmonės, visų pirma vykdančios savo veiklą skaitmeninės ekonomikos srityje, yra pernelyg mažai apmokestinamos. Svarbu, kad pelno mokesčio požiūriu būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos sąlygos ir kad visų dalyvių indėlis būtų proporcingas ir teisingas;

pabrėžia, kad tradicinės įmonės, kurios dažniausiai yra mažosios ir vidutinės įmonės, patiria nesąžiningą mokesčių konkurenciją. Dėl šios žalingos mokesčių konkurencijos daugeliui šių įmonių sunku išsilaikyti;

mano, kad esamos mokesčių sistemos nebeatitinka dabartinių ekonominių sąlygų, kurioms būdinga globalizacija, judumas, skaitmeninės technologijos, nauji verslo modeliai ir sudėtingos įmonių struktūros. Ankstesni, XX amžiuje taikyti principai yra nebetinkami. XXI amžiaus visuomenei reikia naujų modelių. Išsaugoti esamą padėtį – netinkamas sprendimas;

palankiai vertina tai, kad Komisija imasi iniciatyvų skaitmeninių paslaugų apmokestinimo srityje ir suteikia naują postūmį tarptautinėms diskusijoms aiškiai nurodydama, kaip būtų galima pakeisti dabartinius šioje srityje taikomus principus. Atskiros valstybių narių ar regionų iniciatyvos gali labai sutrikdyti bendrąją rinką;

pripažįsta, kad mokesčiai yra retai visiems priimtini, juo labiau nauji, tačiau jie ypač svarbūs siekiant užtikrinti patikimus viešuosius finansus. Mokesčio bazės išplėtimas tinkamai apmokestinant skaitmenines paslaugas, kurios šiuo metu yra mažai apmokestinamos, o kartais netgi visai neapmokestinamos, suteiktų atitinkamoms valdžios institucijoms galimybę taikyti pagrįstas nominalius darbo ir ekonominės veiklos mokesčių tarifus arba netgi sumažinti mokesčius, visų pirma startuoliams ir MVĮ;

mano, kad reikia rasti sprendimą pasaulio lygmeniu siekiant kuo geriau pasinaudoti globalizacijos privalumais nustatant aukštos kokybės valdymą ir tarptautines taisykles; palankiai vertina veiksmus, vykdytus glaudžiai bendradarbiaujant Komisijai, valstybėms narėms ir EBPO, siekiant rasti tarptautinio lygmens sprendimą;

teigiamai vertina EBPO vykdytus veiksmus, kurie nagrinėjami 2018 m. kovo 16 d. paskelbtoje tarpinėje ataskaitoje „Su skaitmeninimu susiję mokestiniai uždaviniai“ (angl. Tax challenges Arising from Digitalisation – Interim Report 2018). Ši ataskaita apima 110 šalių;

mano, kad laukiant, kol EBPO parengs visapusišką sprendimą, kuris, deja, veikiausiai nebus nei patvirtintas, nei įgyvendintas trumpuoju laikotarpiu, Komisija turėtų priimti laikiną sprendimą. Siūlomos ribos neturėtų daryti neigiamo poveikio labai mažoms įmonėms arba MVĮ;

10.

laikosi nuomonės, kad kiekviena už atlygį teikiama paslauga – ar ji būtų skaitmeninė, ar ne – turi būti apmokestinta. Svarbu nustatyti tinkamą aukščiausią pajamų ribą, kurią viršijus gali būti apmokestinama, siekiant išvengti neigiamo šios priemonės poveikio labai mažoms įmonėms ir MVĮ. Taip pat bus labai svarbu nustatyti skaitmeninės ekonomikos sektoriuje veikiančios įmonės apyvartos gavimo vietą. Reikia išsamiau apsvarstyti šiuos klausimus: kaip apmokestinti šias sumas išvengiant dvigubo apmokestinimo, kaip užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir tolygiai paskirstyti šias tarptautiniu mastu gautas mokestines pajamas, kad valstybės narės galėtų jomis pasinaudoti;

Skaitmeninių paslaugų mokestis

11.

ragina labai tiksliai apibrėžti skaitmeninių paslaugų mokesčio taikymo sritį. Kad apibrėžtys būtų veiksmingos, jų visiškai negalima skirtingai aiškinti. Veiksmingiausios yra paprastos, skaidrios ir aiškios mokesčių sistemos;

12.

pažymi, kad Komisija siūlo skaitmeninių paslaugų mokestį skaičiuoti ne nuo pelno, bet nuo apyvartos, nes tokiu atveju šiuo mokesčiu gali būti apmokestinamos ir ne pelno įmonės; atkreipia dėmesį į tai, kad šis požiūris skiriasi nuo požiūrio, kurio laikomasi pasaulinėje įmonių apmokestinimo sistemoje, kuri yra grindžiama pelnu. Tačiau tiesa yra ta, kad daug skaitmeninių įmonių verslo modelių pradiniu etapu veikia nuostolingai;

13.

išreiškia susirūpinimą, kad toks apmokestinimo perkėlimas gali būti palankus didesnėms šalims, kuriose daug vartotojų ir kurių atitinkamos įmonės gali atskaityti nuostolius iš įmonės pelno mokesčio bazės, mažesnių eksportuojančių šalių sąskaita; pabrėžia, kad bet kokiu sprendimu dėl skaitmeninio verslo modelių apmokestinimo visų ES šalių ekonomikai turi būti užtikrintas teisingas ir vienodas ekonominis rezultatas;

14.

apgailestauja, kad nėra jokios laikino galiojimo sąlygos ar kito mechanizmo, kurie užtikrintų, kad laikina mokesčio priemonė bus atšaukta, kai bus rastas ilgalaikis sprendimas;

Reikšminga skaitmeninė veiklavietė

15.

pabrėžia, kad pagal dabartines taisykles, šalis, kurioje įvyko pardavimo sandoris, negali nustatyti mokėtino mokesčio skaitmeninėms įmonėms, neturinčioms fizinės buveinės jų teritorijoje; todėl palankiai vertina tai, kad mokesčio bazė apskaičiuojama remiantis „reikšminga skaitmenine veiklaviete“;

16.

pabrėžia, kad dabartinės pasaulyje galiojančios pelno mokesčio sistemos yra grindžiamos įmonių pelno, priskirtino kiekvienai atitinkamai jurisdikcijai, vertinimu. Apmokestinama ten, kur kuriama vertė. Kadangi sunku nustatyti, kurioje vertės grandinės dalyje gaunamas pelnas, būtina apibrėžti visuotinius principus, kaip nustatyti, kur sukuriama vertė;

17.

pabrėžia, kad kiti įmonių apmokestinimo pokyčiai būtų vykdomi atsižvelgiant į rezultatus, pasiektus įgyvendinant projektą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS). Vienas iš BEPS principų – priskirti pelną šalims atsižvelgiant į tai, kur sukuriama vertė;

18.

mano, kad reikėtų padidinti šiame naujame teisės akte nustatytą 7 000 000 EUR ribą nuolatinei buveinei įsteigti. Tokia maža riba gali tapti kliūtimi skaitmeninimui;

Vietos ir regionų matmuo

19.

mano, kad, nors su reikšminga skaitmenine veiklaviete susijusių skaitmeninių paslaugų arba įmonių apmokestinimas nėra tiesiogiai susijęs su vietos ir regionų mokesčiais, toks mokestis galėtų turėti poveikio vietos ir regionų valdžios institucijų mokestinėms pajamoms. Kai kuriose valstybėse narėse vietos ar regioniniai mokesčiai iš tiesų yra atskaitomi remiantis nacionaline mokesčio baze ir (arba) vietos ir regionų valdžios institucijos gauna dalį pelno mokesčio, surinkto nacionaliniu lygmeniu;

20.

primygtinai ragina valstybes nares dalį pajamų, gautų iš skaitmeninių paslaugų mokesčio, skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms, proporcingai jų pelno mokesčio daliai tam tikroje valstybėje narėje;

Skaitmeninių paslaugų apmokestinimo poveikis ir kitos naujausios priemonės

21.

apgailestauja, kad poveikio vertinimas, deja, nėra pakankamai išsamus. Komisija neanalizavo, kokį poveikį laikinoji priemonė darys investicijoms, startuoliams, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui. Poveikio vertinime taip pat nenurodomos šių pasiūlymų pasekmės mažosioms ir vidutinėms įmonėms arba vietos ir regionų valdžios institucijoms, visų pirma jų biudžetui;

22.

todėl ragina Komisiją papildyti poveikio vertinimą pasekmių, kurių šioje srityje gali turėti laikinoji priemonė, analize. Be to, reikėtų išnagrinėti poveikį mažesnių ir didesnių valstybių narių pajamoms, taip pat priemonių, susijusių su projekto dėl BEPS įgyvendinimu įvairiose valstybėse narėse, ir JAV mokesčių reformos poveikį.

2018 m. gruodžio 6 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/24

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano

(2019/C 86/04)

Pranešėjas:

Tilo GUNDLACK (DE/PES), Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamento narys

Pamatiniai dokumentai:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“

COM(2018) 97 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti

COM(2018) 353 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341

COM(2018) 354 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011

COM(2018) 355 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti

(COM(2018) 353 final)

1 pakeitimas

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimui galiojant visoje Sąjungoje, turėtų atsirasti galimybė plėtoti būsimą Sąjungos politiką, įskaitant visoje Sąjungoje galiojančius aplinkos atžvilgiu tvarių finansinių produktų standartus, ir galiausiai nustatyti ženklus, kuriais visoje Sąjungoje būtų oficialiai pripažįstama atitiktis tiems standartams. Vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais pagrįsti vienodi teisiniai reikalavimai, kuriuos investicijos turi atitikti, kad būtų laikomos aplinkos atžvilgiu tvariomis investicijomis, yra būtini, kaip atskaitos taškas būsimiems Sąjungos teisės aktams, kuriais bus siekiama suteikti galimybių tokioms investicijoms. Vienodi teisiniai reikalavimai, atsižvelgiant į investuotojų ir įmonių rūpestingumo pareigas laikytis tvarumo kriterijų, turi būti taikomi ir tarpvalstybinei ekonominei veiklai ir visoje jos vertės grandinėje, tokiu būdu siekiant juos perkelti į esamus EBPO standartus (EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms);

Paaiškinimas

Būsimi visoje ES taikomi tvarumo standartai galėtų būti išplėsti ir taikomi taip pat tarpvalstybinei veiklai ir tapti EBPO standartais. Taip juos būtų galima taikyti lengvatinių mokesčių zonų sandoriams, kuriems nėra aiškiai taikomos ES taisyklės.

2 pakeitimas

35 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

šio reglamento taikymą reikėtų reguliariai peržiūrėti, siekiant įvertinti aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos techninės analizės kriterijų rengimo pažangą, taip pat tai, ar vartojama vienoda aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo apibrėžtis ir ar reikia nustatyti tikrinimo, kaip vykdomos prievolės, mechanizmą. Atliekant peržiūrą reikėtų atlikti ir vertinimą, ar šio reglamento taikymo sritį reikėtų išplėsti ir įtraukti socialinio tvarumo tikslus;

šio reglamento taikymas bus reguliariai peržiūrimas, siekiant įvertinti aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos techninės analizės kriterijų rengimo pažangą, taip pat tai, ar vartojama vienoda aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo apibrėžtis ir ar reikia nustatyti tikrinimo, kaip vykdomos prievolės, mechanizmą. Atliekant pirmąją peržiūrą iki 2021 m. gruodžio 31 d. bus atliktas ir vertinimas, kokiu mastu ir kada šio reglamento taikymo sritį būtų galima išplėsti ir įtraukti tikslus , susijusius su darnaus vystymosi tikslų, kurie turėtų tapti ES naująja ilgalaike vystymosi strategija, socialiniais aspektais ;

Paaiškinimas

Pakeitimu siekiama užtikrinti nuoseklumą su Komisijos pasiūlymo 17 straipsnyje nustatyta peržiūros išlyga.

3 pakeitimas

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnio c punkte nurodytos būtiniausios apsaugos priemonės – tai procedūros, kurias ekonominę veiklą vykdanti įmonė įdiegia siekdama užtikrinti, kad būtų paisoma aštuoniose pagrindinėse konvencijose, nurodytose Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje, nustatytų principų ir teisių, t. y. teisės nebūti verčiamam priverstinai dirbti, asociacijų laisvės, darbuotojų teisės jungtis į organizacijas, teisės į kolektyvines derybas, vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą, moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principo, taip pat teisės nebūti įtrauktam į priverstinį vaikų darbą.

3 straipsnio c punkte nurodytos būtiniausios apsaugos priemonės – tai procedūros, kurias ekonominę veiklą vykdanti įmonė įdiegia siekdama užtikrinti, kad būtų paisoma Europos socialinių teisių ramstyje ir aštuoniose pagrindinėse konvencijose, nurodytose Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje, nustatytų principų ir teisių, t. y. teisės nebūti verčiamam priverstinai dirbti, asociacijų laisvės, darbuotojų teisės jungtis į organizacijas, teisės į kolektyvines derybas, vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą, moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principo, taip pat teisės nebūti įtrauktam į priverstinį vaikų darbą.

Paaiškinimas

Suderinama su Komisijos pasiūlymo 21 konstatuojamąja dalimi.

4 pakeitimas

14 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Techninės analizės kriterijų reikalavimai

1. Pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį patvirtinti techninės analizės kriterijai:

a)	turi padėti nustatyti, kaip labiausiai galima prisidėti prie tam tikro aplinkos tikslo įgyvendinimo atsižvelgiant ne tik į konkrečios ekonominės veiklos trumpalaikį, bet ir į jos ilgalaikį poveikį;

a)	turi padėti nustatyti, kaip labiausiai galima prisidėti prie tam tikro aplinkos tikslo įgyvendinimo atsižvelgiant ne tik į konkrečios ekonominės veiklos trumpalaikį, bet ir į jos ilgalaikį poveikį tvarumo požiūriu ;

b)	turi apimti minimalius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi siekiant išvengti didelės žalos bet kuriems atitinkamiems aplinkos tikslams;

b)	turi apimti minimalius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi siekiant išvengti didelės žalos bet kuriems atitinkamiems aplinkos tikslams;

c)	turi būti kokybiniai arba kiekybiniai, arba ir kokybiniai, ir kiekybiniai, esant galimybei, turi būti nustatytos ribinės vertės;

c)	turi būti kokybiniai arba kiekybiniai, arba ir kokybiniai, ir kiekybiniai, esant galimybei, turi būti nustatytos ribinės vertės;

d)	jei įmanoma, turi būti grindžiami Sąjungos ženklinimo ir sertifikavimo sistemomis, Sąjungos aplinkosauginio pėdsako vertinimo metodika ir Sąjungos statistinio klasifikavimo sistemomis, juose taip pat turi būti atsižvelgta į visus susijusius galiojančius Sąjungos teisės aktus;

d)	jei įmanoma, turi būti grindžiami Sąjungos ženklinimo ir sertifikavimo sistemomis, Sąjungos aplinkosauginio pėdsako vertinimo metodika ir Sąjungos statistinio klasifikavimo sistemomis, juose taip pat turi būti atsižvelgta į visus susijusius galiojančius Sąjungos teisės aktus;

e)	kai taikoma, juose turi būti atsižvelgta į SESV 191 straipsnyje nustatytą atsargumo principą;

e)	kai taikoma, juose turi būti atsižvelgta į SESV 191 straipsnyje nustatytą atsargumo principą;

f)	turi būti nustatomi atsižvelgiant į pačios ekonominės veiklos poveikį aplinkai, taip pat dėl tos ekonominės veiklos atsirandančių produktų ir paslaugų poveikį aplinkai, visų pirma atsižvelgiant į jų gamybą, naudojimą ir gyvavimo ciklo pabaigą;

f)	turi būti nustatomi atsižvelgiant į pačios ekonominės veiklos poveikį aplinkai, taip pat dėl tos ekonominės veiklos atsirandančių produktų ir paslaugų poveikį aplinkai, visų pirma atsižvelgiant į jų gamybą, naudojimą ir gyvavimo ciklo pabaigą;

g)	turi būti nustatomi atsižvelgiant į ekonominės veiklos pobūdį ir mastą;

g)	turi būti nustatomi atsižvelgiant į ekonominės veiklos pobūdį ir mastą;

h)	turi būti nustatomi atsižvelgiant į galimą poveikį rinkos likvidumui, riziką, kad tam tikras turtas nuvertės, nes, ekonomikai tapus tvaresne, jis praras vertę, taip pat į riziką, kad atsiras nenuoseklių paskatų;

h)	turi apimti visas atitinkamas konkretaus sektoriaus ekonominės veiklos rūšis; nustatant kriterijus užtikrinama, kad, siekiant vieno ar kelių aplinkos tikslų, tai veiklai būtų taikoma vienoda tvarka, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo rinkoje;

i)	turi apimti visas atitinkamas konkretaus sektoriaus ekonominės veiklos rūšis; nustatant kriterijus užtikrinama, kad, siekiant vieno ar kelių aplinkos tikslų, tai veiklai būtų taikoma vienoda tvarka, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo rinkoje;

i)	turi būti nustatomi taip, kad, esant galimybei, būtų nesudėtinga patikrinti, kaip laikomasi tų kriterijų.

j)	turi būti nustatomi taip, kad, esant galimybei, būtų nesudėtinga patikrinti, kaip laikomasi tų kriterijų.

Paaiškinimas

i)	Komisijos pasiūlyme nepatikslinta, apie kokį poveikį kalbama.

ii)	(h) papunktį reikėtų išbraukti, nes tvarumo aplinkos atžvilgiu koncepcija nesusijusi su rinkos likvidumo sąvoka.

5 pakeitimas

15 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Tvaraus finansavimo platforma

1. Komisija įsteigia tvaraus finansavimo platformą, kurią sudaro

a)	šių subjektų atstovai:

a)	šių subjektų atstovai:

i)	Europos aplinkos agentūros;

i)	Europos aplinkos agentūros;

ii)	Europos priežiūros institucijų;

ii)	Europos priežiūros institucijų;

iii)	Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo;

iii)	Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo;

iv)	ES tvarumo tikslams įgyvendinti skirtos įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos;

b)	ekspertai, atstovaujantys atitinkamiems privatiems suinteresuotiesiems subjektams;

b)	ekspertai, atstovaujantys atitinkamiems privatiems suinteresuotiesiems subjektams;

c)	individualiai paskirti ekspertai, turintys įrodymais patvirtintų žinių ir patirties šio reglamento taikymo srityse.

c)	individualiai paskirti ekspertai, turintys įrodymais patvirtintų žinių ir patirties šio reglamento taikymo srityse.

6 pakeitimas

17 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Iki 2021 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje vertinama:

a)	šio reglamento įgyvendinimo pažanga, susijusi su aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai taikytinais techninės analizės kriterijais;

a)	šio reglamento įgyvendinimo pažanga, susijusi su aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai taikytinais techninės analizės kriterijais;

b)	galimas poreikis persvarstyti šiame reglamente nustatytus kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar ekonominė veikla yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla;

b)	galimas poreikis persvarstyti šiame reglamente nustatytus kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar ekonominė veikla yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla;

c)	tinkamumas plėsti šio reglamento taikymo sritį ir įtraukti kitus tvarumo tikslus, visų pirma, socialinius;

c)	aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų apibrėžties taikymas Sąjungos teisėje ir valstybių narių lygmeniu, įskaitant tinkamumą nustatyti tikrinimo, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų kriterijų, mechanizmą;

d)	aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų apibrėžties taikymas Sąjungos teisėje ir valstybių narių lygmeniu, įskaitant tinkamumą nustatyti tikrinimo, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų kriterijų, mechanizmą.

d)	iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl šio reglamento taikymo srities išplėtimo, kad ji apimtų darnaus vystymosi tikslų socialinius siekius .

(COM(2018) 354 final)

7 pakeitimas

Po 1 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

ekologinių, socialinių ir valdymo veiksnių įtraukimas į investavimo sprendimų priėmimo procesą gali duoti naudos ne vien tik finansų rinkoms. Todėl svarbu, kad finansų rinkų dalyviai teiktų reikiamą informaciją, kuri leistų palyginti investicijas ir priimti informacija pagrįstus investavimo sprendimus. Be to, norint įgyvendinti išsamaus patikrinimo įsipareigojimus, susijusius su tvarumo poveikiu ir rizika, ir suteikti prasmingos informacijos galutiniams investuotojams, finansų rinkų dalyviams reikia, kad bendrovės, į kurias investuojama, patikimai, palyginamai ir suderintai joms atskleistų informaciją. Šis procesas gali būti sėkmingas tik tokiu atveju, kai taikomos teisiškai suderintos apibrėžtys.

8 pakeitimas

4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų nuosekliai taikomas, o finansų rinkos dalyviai aiškiai ir sistemingai taikytų šiame reglamente nustatytus įpareigojimus atskleisti informaciją, būtina nustatyti aiškias ir suderintas terminų „tvarios investicijos“ ir „rizika tvarumui“ apibrėžtis , reglamente vengiant bet kokio dubliavimosi, kuris neatitiktų geresnio reglamentavimo ir proporcingumo principų. Tvarių investicijų apibrėžtis užtikrina minimalų finansinių produktų ir paslaugų nuoseklumo lygį, taip pat garantuoja tokių investicijų teigiamą grynąjį poveikį tvarumo rezultatų požiūriu. Kadangi tvarumas yra daugialypis trijų jo matmenų – aplinkos, socialinio ir valdymo – požiūriu, teigiamas poveikis vienu matmeniu nebūtinai bus papildytas teigiamu poveikiu kitame matmenyje, tačiau grynieji tvarumo rezultatai, vertinami remiantis suderintais tvarumo rodikliais, privalo visuomet būti su didele persvara teigiami. Rizikos tvarumui apibrėžties reikia siekiant reglamentavimo rezultatų nuoseklumo, tačiau taip pat norima, kad tai būtų besikeičianti ir dinamiška priemonė, kuri galėtų integruoti naujai atsirandančią riziką. Apibrėžtis apima finansinį ir nefinansinį poveikį, kuris atsiranda tuomet, kai neatsižvelgiama į ekologinę, socialinę ir valdymo riziką. Tvarumo rezultatus reikia vertinti remiantis suderintais tvarumo rodikliais, kuriuos skubos tvarka turi nustatyti Europos Komisija, be kita ko, pasinaudodama jau vykdomomis Europos ir tarptautinėmis iniciatyvomis .

9 pakeitimas

2 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(…)

s)	konsultacija dėl draudimo – konsultacija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/97 2 straipsnio 1 dalies 15 punkte.

s)	konsultacija dėl draudimo – konsultacija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/97 2 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

„rizika tvarumui“ – reikšminga arba galinti tokia tapti finansinė ir nefinansinė rizika, susijusi su aplinkos, socialine ir valdymo rizika ir veiksniais, kai jie yra esminiai taikant konkrečią investavimo strategiją; „riziką tvarumui“ sudaro:

i)	trumpalaikė ir (arba) ilgalaikė rizika finansinio ar pensijos produkto grąžai, atsirandanti dėl jo santykio su ūkine veikla, galinčia turėti neigiamą poveikį aplinkai ar socialinį poveikį, arba produkto santykio su blogu valdymu pasižyminčiais subjektais, į kuriuos ketinama investuoti;

ii)

trumpalaikė ir (arba) ilgalaikė rizika, kad ekonominė veikla, su kuria santykį turi finansinis ar pensijos produktas, daro neigiamą poveikį gamtinei aplinkai, darbo jėgai ir bendruomenėms arba subjektų, į kuriuos ketinama investuoti, valdymui, įskaitant (tačiau neapsiribojant) atvejus, susijusius su i punkte minima finansine rizika;

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

mano, kad tvarūs (1) finansai padeda užtikrinti, kad priimant sprendimus dėl investicijų būtų atsižvelgiama į aplinkos aspektus (klimato kaitą, aplinkos niokojimą, biologinės įvairovės nykimą ir išteklių eikvojimą) kaip ir į socialinius (pavyzdžiui, blogas darbo sąlygas) ir įmonių valdymo (vadinamuosius valdymo veiksnius) aspektus;

patvirtina savo įsipareigojimą kovoti su klimato kaita ir skatinti darnų vystymąsi laikantis 2015 m. priimtos JT darbotvarkės iki 2030 m. ir joje numatytų 17-os darnaus vystymosi tikslų (DVT);

mano, kad būtų naudinga apsvarstyti galimybę nustatyti suminius vystymosi Europoje rodiklius, pagal kuriuos būtų pakankamai atsižvelgiama į įvairius su šiuo vystymusi susijusius aspektus, pavyzdžiui, tvarumą. Atliekant šį darbą būtų galima pasiremti regioninės socialinės pažangos indeksu, kurį Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas jau taiko visiems Europos regionams;

pakartoja savo nuomonę, kad būtinos didelės investicijos norint atremti klimato kaitos ir darnaus vystymosi iššūkius ir kad to negalima finansuoti vien tik viešaisiais ištekliais (2);

suvokia, kad klimato kaita papildomai apsunkina nepakankamo bankų kapitalizavimo ir finansų rinkos stabilumo klausimą ir finansų sektoriui kelia papildomą fizinę ir su perėjimu susijusią riziką;

todėl ypač palankiai vertina 2018 m. kovo 8 d. Komisijos pateiktą „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą“ ir remia jame išdėstytus tikslus ir pasirengimą įgalinti finansų sektorių ir privačius investuotojus prisidėti prie plataus užmojo bendrų klimato ir tvarumo tikslų įgyvendinimo;

prašo Europos Komisijos tikrinant, ar galima su klimato ir kitais aplinkos veiksniais susijusią riziką įtraukti į finansų įstaigų rizikos valdymo strategijas ir ar galimas bankams keliamų kapitalo reikalavimų tikslusis derinimas remiantis Kapitalo reikalavimų reglamentu ir Kapitalo reikalavimų direktyva, atkreipti dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į objektyviai tikrintinus kriterijus neturėtų būti sumažinti reikalavimai dėl nuosavo kapitalo, kai tvarumo aplinkos atžvilgiu arba socialine atsakomybe grindžiama tvarumo rizika yra nedidelė, tačiau ekonominė rizika – didelė;

ragina Europos Komisiją paaiškinti, kaip galima iš dalies prieštaraujančius veiksmų plano tikslus tarpusavyje suderinti kartu išsaugant finansinį stabilumą; atkreipia dėmesį į tai, kad finansų tvarumas negali būti skatinamas finansų rinkos stabilumo sąskaita;

laikosi nuomonės, kad šį veiksmų planą arba jo įgyvendinimą reikia vertinti atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), kuriuos, kaip 2015 m. nustatė Jungtinės Tautos, siekiama įgyvendinti iki 2030 m., ir į ES pasirengimą siekti šių tikslų;

10.

atkreipia dėmesį, kad RK šiuo požiūriu aktyviai dalyvauja aukšto lygio įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos, kuri pataria Komisijai, kaip galima geriausiai įgyvendinti tvarumo tikslus ES, ir ją remia, veikloje; be to, pažymi, kad iš platformos rekomendacijų tampa aišku, jog siekiant tvarumo tikslų svarbu sutelkti tinkamus išteklius. Šiose rekomendacijose pateikiami susiję konkretūs pasiūlymai;

11.

susirūpinęs dėl klimato kaitos poveikio ES ir visame pasaulyje ir primena, kad dažnai vietos ir regionų valdžios institucijoms pirmosioms tenka atsakomybė už vis ekstremalesnių gamtinių reiškinių padarytos žalos mažinimą ir investicijas į prisitaikymo priemones (3);

12.

pabrėžia, kad klimato sukeltų stichinių nelaimių pasekmes (4) vietos ir regionų savivaldybės pajunta iš karto ir kad joms naudingas ilgalaikis ES ekonomikos konkurencingumo užtikrinimas ir naujos, tvaresnės investavimo ir užimtumo galimybės;

13.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už didelę dalį investicijų į transporto, telekomunikacijų, energetikos, vandens ir atliekų tvarkymo infrastruktūrą, kuri plačiąja prasme yra svarbi darnaus vystymosi sąlyga; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį didinant atsparumą vis dažniau pasitaikantiems su klimatu susijusiems nepalankiems gamtos reiškiniams;

14.

remia Komisijos veiksmus įgyvendinant Investicijų planą Europai, kuriais siekiama išplėsti techninę ir finansinę paramą tvariems projektams pasitelkiant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) ir Europos investavimo konsultacijų centrą, ES investavimo konsultacijų portalą, kurio sustiprinti konsultavimo pajėgumai aplinkos ir socialinių reikalų srityse bus naudingi regionų ir vietos lygmeniui; palankiai vertina ir tuo pat metu Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) skatinamą tvarų investavimą šalyse partnerėse, pradedant Afrika ir ES kaimyninėmis šalimis, įgyvendinant ES išorės investicijų planą (EIIP), taip remiant, pavyzdžiui, darnų žemės ūkį, junglumą ir deramų darbo vietų kūrimą;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad egzistuoja sąsaja tarp ES piliečių gyvenimo standarto ir švietimo lygio ir to, kaip jie suvokia tvarios finansų sistemos būtinybę ir jos galimybes arba savo galimybes joje dalyvauti patiems investuojant į tvarius finansinius produktus. Bet kuriuo atveju, siekiant padidinti Europos piliečių informuotumą apie įvairius su darniu vystymusi susijusius aspektus, reikėtų geriau parengti jiems teikiamą informaciją šiuo klausimu;

16.

mano, kad veiksmų plano įgyvendinimas Europoje ir visame pasaulyje turėtų labiau paskatinti ekonominės veiklos orientavimą į ilgalaikius tikslus atsižvelgiant į galimas ekonominės veiklos pasekmes visuomenei;

17.

taigi, ragina Komisiją ir ateityje apriboti finansų rinkoms būdingą trumparegišką mąstymą ir pažymi, kad šis reiškinys akivaizdžiai daro stiprų ir neigiamą poveikį tiek didelių biržinių, tiek smulkesnių įmonių valdymui ir strategijai;

18.

palankiai vertina tai, kad šis veiksmų planas buvo greitai pradėtas įgyvendinti 2018 m. gegužės 24 d. paskelbus pirmuosius tris pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų – pasiūlymą dėl reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti, pasiūlymą dėl reglamento dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, pasiūlymą dėl reglamento dėl anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų – taip pat pradėjus viešas konsultacijas dėl tvarumo įtraukimo į tinkamumo patikros procedūras;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ ir šeimos įmonės yra kur kas labiau tiesiogiai susijusios su savo verslo poveikiu aplinkai ir socialiniu poveikiu ir atitinkamai laikosi kitokio požiūrio į tvarumo ir valdymo aspektus; vis dėlto pažymi, kad jos dažnai susiduria su didesnėmis kapitalo sąnaudomis ir didesniais sunkumais norėdamos patekti į finansų rinkas;

20.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymų dėl likusių veiksmų plano tikslų įgyvendinimo;

21.

apgailestauja, kad Komisija savo veiksmų plane, kuriame teigiama, kad tokią paramą galėtų teikti naujoje daugiametėje finansinėje programoje numatytas vienintelis investicinis fondas, neatsižvelgė į aukšto lygio ekspertų grupės rekomendaciją sukurti „Tvarią infrastruktūrą Europoje“, priemonę, kuri padėtų skatinti tvarius infrastruktūros projektus visose valstybėse narėse ir būtų naudinga visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijoms;

22.

pabrėžia, kad kai kurios vietos ir regionų valdžios institucijos pačios leidžia tvarius finansinius produktus, pavyzdžiui, savivaldybių arba regionų ekologines obligacijas, taip pat socialines arba tvarumo obligacijas; be to, pabrėžia, kad labai svarbu remti tokias iniciatyvas nustatant bendrą obligacijų leidimo tvarką ir bendradarbiaujant gerinti emitentų finansinį stabilumą, pavyzdžiui, naudojant, be kita ko, kolektyvines garantijas;

23.

atkreipia dėmesį į Baskų krašto pavyzdį – neseniai nustatytą „Tvarumo obligacijų sistemą“ (5), pagal kurią obligacijas pardavus gautos pajamos gali būti naudojamos investicijoms į įperkamą būstą, galimybių naudotis švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis užtikrinimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimą skatinančius projektus, apsaugą nuo aplinkos taršos ir daug kitų tvarių investicijų įvairiose sistemoje nustatytose srityse. Kitas geras pavyzdys – 2017 m. Šiaurės šalių valstybinių žaliųjų obligacijų emitentų paskelbta bendra ataskaitų teikimo sistema, kurią rinka įvertino teigiamai (6);

24.

pakartoja remiąs plataus masto finansinių sandorių mokesčio (FSM) nustatymą visoje ES (7); pabrėžia, kad šis mokestis deramai jį nustačius galėtų padėti skatinti toliaregiškumo kultūrą finansų rinkose;

25.

pabrėžia, kad be kitų pranašumų FSM taip pat suteiktų galimybę kapitalo srautus nukreipti į tvarias investicijas; tai būtų galima pasiekti sandoriams, skirtiems tvariausioms investicijoms, remiantis ES sistema tvariam investavimui palengvinti, netaikant finansinių sandorių mokesčio arba jį sumažinant;

26.

palankiai vertina tai, kad, remiantis naująja daugiamete finansine programa (DFP), 2018 m. birželio 6 d. pasiūlymu dėl Komisijos programos „InvestEU“ taip pat siekiama prisidėti prie tvarios finansų sistemos ES kūrimo ir skatinti privačiojo kapitalo nukreipimą į tvarų investavimą, apie 30 % siūlomos „InvestEU“ biudžeto garantijos – 38 mlrd. EUR skiriant tvariai infrastruktūrai;

27.

be to, palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme numatyta programos „InvestEU“ indėlį siekiant ES klimato srities tikslų vertinti tvarumo požiūriu, remiantis investavimo gairėmis, kurias pagal programą „InvestEU“ bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais turėtų nustatyti Komisija, ir į kriterijus, kurie turi būti nustatyti pasiūlymu dėl reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti;

28.

kadangi MVĮ yra subjektai, kuriems sunkiau pertvarkyti savo ekonominę veiklą, kad ji taptų tvaresnė, mano, kad šiai pertvarkai remti programos „InvestEU“ MVĮ politikos linijoje reikėtų numatyti didelių paskatų;

29.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti darnų vystymąsi neapsiribojant finansų rinkomis, būtinos tinkamos paskatos plačiam ekonominės veiklos spektrui; patvirtina, kad veiksminga, pagal Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) reguliuojama prekybos apyvartiniais taršos leidimais rinka gali atlikti lemiamą vaidmenį kuriant paskatas kovoti su klimato kaita, su sąlyga, kad jos bus taikomos kartu su plataus užmojo politika efektyvaus energijos naudojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityse; todėl apgailestauja dėl nuviliančių dabartinės formos ATLPS rezultatų ir pagal ją nustatytų vis dar per žemų apyvartinių taršos leidimų kainų; atkreipia dėmesį į savo raginimą, kad mažiausia ATLPS aukcionuose gautų pajamų dalis turėtų būti tiesiogiai valdoma vietos ir regionų valdžios institucijų ir investuota į vietos atsparumo didinimą (8);

30.

be to, ragina ES institucijas, valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas tiesiogiai imtis spręsti darnaus vystymosi klausimą ir dėti pastangas, kad ES tarptautinėje arenoje taptų šios srities lydere, visapusiškai išnaudojančia palaipsniui pereinant prie naujo ekonomikos ir finansų modelio atsirandančias galimybes;

Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti

31.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti, kuris leistų sukurti ES lygmeniu suderintą tvarumo vertinimo sistemą ir yra išankstinė sąlyga, kad būtų galima pasiekti keletą konkrečių Komisijos veiksmų plane nustatytų tikslų. Remdamasis siūlomu reglamentu, RK ragina Komisiją kurti ES ekologinį ženklą, skirtą tvariems finansiniams produktams;

32.

palankiai vertina Komisijos veiksmų plane paskelbtą ketinimą 2019 m. pateikti pasiūlymų dėl ES žaliųjų obligacijų remiantis pagrindų reglamente nustatytais kriterijais, nes toks standartas padėtų didinti informuotumą ir sustiprintų investuotojų pasitikėjimą ir taip padėtų kurti gilią ir likvidžią tvarių finansinių investicijų rinką;

33.

vis dėlto apgailestauja, kad Komisijos veiksmų plane dėmesys vienašališkai sutelkiamas į tvarumo aplinkos atžvilgiu aspektus, ypač „pagrindų pasiūlyme“; primygtinai ragina, kad socialiniai klausimai kaip ir aplinkos aspektai taip pat būtų tvarumo dalimi ir suteikti didelę svarbą valdymo klausimams, ypač investavimo srityje;

34.

palankiai vertintų greitą įgyvendinimą per tam tikrą laikotarpį, todėl ragina Komisiją kuo skubiau, bet ne vėliau kaip pirmojoje ataskaitoje dėl reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti, nurodyti, kada ir kaip pasiūlys išplėsti šį reglamentą įtraukiant apibrėžtis ir kriterijus, kuriais remdamiesi investuotojai galėtų įvertinti, ar ekonominė veikla yra tvari atsižvelgiant į visus siekius, kuriuos apima darnaus vystymosi tikslai;

35.

ragina Komisiją taip pat pateikti ataskaitą apie tai, kokių ėmėsi veiksmų, kad į tvarumą orientuoto finansų sistemos valdymo metodai taptų EBPO standartais;

36.

ragina investuotojams ir įmonėms nustatyti teisiškai privalomas rūpestingumo pareigas dėl žmogaus teisių paisymo, kurios būtų taikomos ir užsienio bendrovių grupių veiklai ir visoje jų vertės grandinėje;

37.

pritaria (36 konstatuojamojoje dalyje išdėstytai) Komisijos nuomonei, kad Europos pridėtinė vertė būtų sukurta ES lygmeniu įvedus bendrąją ES klasifikavimo sistemą, grindžiamą kriterijais, pagal kuriuos investavimo tikslais būtų galima nustatyti, kuri ekonominė veikla laikytina tvaria, taip įvykdyti ES įsipareigojimus ir pasiekti tikslus aplinkos ir klimato politikos srityse ir išvengti brangiai kainuojančio rinkos susiskaidymo. Taigi pasiūlymas dėl reglamento atitinka ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo reikalavimus;

38.

pažymi, kad pasiūlymas dėl reglamento nepažeidžia proporcingumo principo;

Pasiūlymas dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo

39.

mano, jog labai svarbu laikytis proporcingumo principo nustatant į tvarumo tikslus orientuotą reguliavimo sistemą skaidrumo ir informacijos atskleidimo nuostatoms, siekiant užtikrinti, kad bus atsižvelgta į kredito įstaigų, kurios yra ypač svarbios vietos įmonėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms, mažosioms ir vidutinėms finansų įstaigoms, kaip, pavyzdžiui, taupomieji bankai ir kredito unijos, ir pabrėžia, kad į jas atsižvelgti būtina;

40.

mano, kad pasiūlymu nėra pažeidžiami subsidiarumo ir proporcingumo principai;

Anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamieji indeksai

41.

mano, kad pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.

2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) Remiantis G. H. Brundtland komisija, tvarumo sąvoką galima apibūdinti kaip vystymąsi, „kuris tenkina dabartinius visuomenės poreikius, nemažinant būsimų kartų galimybių tenkinti savus poreikius“. Europos Sąjungos augimo atžvilgiu tvarumas yra bendras pagrindinis principas, susiejantis ekologiją, ekonomiką ir socialinę atsakomybę.

(2) RK nuomonė „Kovos su klimato kaita finansavimas – svarbiausia Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo priemonė“, COR-2017–02108.

(3) RK nuomonė „Kovos su klimato kaita finansavimas – svarbiausia Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo priemonė“, COR-2017–02108.

(4) Veiksmų plane nurodoma, kad 2007–2016 m. oro sąlygų sukeltų stichinių nelaimių skaičius išaugo 46 %, o su tuo susiję ekonominiai nuostoliai padidėjo 86 % (iki 117 mlrd. EUR 2016 m.).

(5) http://www.euskadi.eus/contenidos/informacion/7071/es_2333/Basque%20Government%20Sustainability%20Bond%20Framework_2018.pdf.

(6) „Nordic Public Sector Issuers: Position Paper on Green Bonds Impact Reporting“,

https://www.munifin.fi/recents/news/2017/10/24/nordic-issuers-release-guide-on-green-bonds-impact-reporting

(7) Žr. 2012 m. vasario mėn. RK nuomonę „Bendra finansinių sandorių mokesčio sistema“, CdR 332/2011 fin, OL C 113, 2012 4 18, p. 7.

(8) RK nuomonė „Kovos su klimato kaita finansavimas – svarbiausia Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo priemonė“, COR-2017–02108.

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/36

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Atsakomybės už vietos energetiką modelių ir vietos energetikos bendruomenių vaidmens vykstant energetikos pertvarkai Europoje

(2019/C 86/05)

Pranešėja:	Mariana GÂJU (RO/PES), Konstancos departamento Kumpenos savivaldybės merė
Pamatinis dokumentas:	Tarybai pirmininkaujančios Austrijos prašymas pateikti nuomonę

POLITIKOS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Pagrindinės išvados

pripažįsta, kad energetikos sektorius yra ypač svarbus ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir kad konkrečios šalies piliečių gyvenimo kokybė, ekonomikos augimas ir konkurencingumas galimi tik, jei joje užtikrinama energija už prieinamą kainą ir minimalus poveikis aplinkai;

pabrėžia, kad energija yra labai svarbus veiksnys vietos bendruomenių ekonomikoje, nes ji sudaro vietos lygmens pramonės gamybos ir paslaugų sąnaudų dalį ir daro poveikį šeimos ūkių perkamajai galiai, nes energijos paslaugomis patenkinami šildymo, karšto vandens, kondicionavimo, maisto ruošimo ir saugojimo, prieigos prie informacijos ir kt. poreikiai;

pabrėžia, kad bendruomenių iniciatyvas, pagrįstas vietos lygmens bendrais sprendimais, gali pasiūlyti fiziniai asmenys ar grupė fizinių asmenų, mažos įmonės ar vietos valdžios institucijos, šeimų ūkiai, kurie gali veikti savarankiškai arba priklausydami organizacijai; vietos energetikos bendruomenės gali atlikti svarbų vaidmenį vykstant energetikos pertvarkai ir paskatinti tvarių ir vietos bendruomenėms ir visai Europai naudingų energijos technologijų kūrimą;

norėtų atkreipti dėmesį, kad regioniniai ir administraciniai subjektai gali kontroliuoti (arba iš dalies) energetikos sistemas tik per paslaugų grąžinimą savivaldybių žinion ir decentralizaciją arba dalyvaujamąjį valdymą partnerysčių arba energetikos kooperatyvų, kurie įrodo savo vertingumą skatindami visuomenės iniciatyvas energetikos srityje, forma;

pažymi, kad bendruomeninių energetikos iniciatyvos pagal organizacinę struktūrą gali būti įvairaus juridinio statuso: partnerystės su vietos valdžios institucijomis (įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę (VPSP)), kooperatyvai, bendruomenių fondai, ribotos atsakomybės bendrovės, pelno nesiekiančios klientų išlaikomos įmonės, būsto asociacijos ar savivaldybės nekilnojamo turto įmonės;

pažymi, kad vietos energetikos bendruomenės gali veiksmingai valdyti energetiką bendruomenės lygmeniu, įskaitant elektros energijos gamybą, skirstymą ir vartojimą arba centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemas, nepriklausomai nuo to, ar jos sujungtos su vietos skirstomosiomis sistemomis;

mano, kad energetikos bendruomenės gali turėti priemonių įtraukti piliečius į energetikos pertvarką, taigi ir į tvarios ekonomikos vystymą, pavyzdžiui, sudaryti palankias sąlygas diegti tvarias energetikos technologijas, kurios būtų naudingos vietos bendruomenėms ir paskatintų prisiimti atsakomybę už anglies pėdsaką;

primena, kad atsakomybė už vietos energetiką yra politinis įsipareigojimas pereiti prie kitokio energijos vartojimo modelio ir visais valdymo lygmenimis plėtoti politiką, skirtą skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinių vystymą;

teigiamai vertina tai, kad ES lygmeniu pradėta taikyti teisinė sistema, skirta reguliuoti vietos energetikos bendruomenių kūrimą ir veikimą, taip pat jų patekimą į energijos rinką; primena, kad svarbu aiškiomis apibrėžtimis ir taisyklėmis užtikrinti, kad vietos energetikos bendruomenės tikrai gali atlikti teigiamą vaidmenį teisingoje energetikos pertvarkoje, ir ragina valstybes nares išnaudoti visą jų potencialą. Tai pasakytina apie vietos energetikos bendruomenių būtinybę turėti prieigą prie finansavimo priemonių ir (arba) partnerystės sistemų, kad būtų sumažinta su investicijomis į šias bendruomenes susijusi rizika ir nebūtų jokio neigiamo nusistatymo prieš jas;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad energetikos kooperatyvai (bendruomenės iniciatyva, kuri yra organizacinės struktūros forma), nuosavybės modelis, kuris yra unikalus tiek ekonomiškai, tiek teisiškai, siekia užtikrinti naudą vietos lygmeniu. Tokie kooperatyvai gali teikti energetikos paslaugas, pavyzdžiui, energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių savo arba savo pačių naudojimui ar pardavimui, ir saugojimo sistemas, labai mažus tinklus ir skirstomąją infrastruktūrą ir įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemones;

11.

mano, kad energetikos kooperatyvai gali padėti decentralizuoti, atverti ir demokratizuoti energetikos sistemas ir taip daryti teigiamą poveikį darniam vietos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir taip prisidėti sprendžiant energijos nepritekliaus problemą ir skatinant darbo vietų kūrimą bendruomenėje;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą skatina paramos schemos, daugumoje valstybių narių orientuotos į vietos ir regionų valdžios institucijas. Kai kuriose šalyse pirmenybė teikiama atsinaujinančiųjų išteklių energijai, o kitos šalys užtikrina patekimą į rinką nustatydamos pagrįstas sąlygas. Taip pat esama daug kitų mažesnių atsinaujinančios energijos įrenginių rėmimo ir administracinių leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimo būdų pagal regionines ar nacionalines programas;

13.

rekomenduoja tiek, kiek būtina, Europos lygmeniu racionalizuoti įvairias nacionalines paramos schemas siekiant užtikrinti, kad jos galėtų padėti įgyvendinti darnaus vystymosi, Paryžiaus susitarimo ir Europos energetikos sąjungos tikslus;

14.

pripažįsta, kad norint optimizuoti efektyvų biomasės naudojimą, taip mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, būtina geresnė politika; rekomenduoja skatinti optimalų biomasės atliekų, susidarančių visuose ekonominiuose ir socialiniuose sektoriuose, panaudojimą energijos gamybai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

15.

rekomenduoja toliau plėtoti tarpusavyje susijusias politikos ir teisėkūros sistemas siekiant pertvarkyti energetikos infrastruktūrą ir išplėsti jungiamąsias linijas vietos, regionų ir tarpvalstybiniu lygmeniu, didesnius energijos kaupimo pajėgumus ir pažangiuosius tinklus, leidžiančius valdyti energijos paklausą sistemoje, kurioje būtų didelė atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis;

Išvados ir rekomendacijos

16.

ragina siekti, kad atsakomybė už vietos energetiką taptų savaime suprantamu dalyku, visų pirma įgyvendinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energetikos pertvarką remiančią politiką ir užtikrinant finansinės paramos mechanizmus atsinaujinančiųjų išteklių energijai;

17.

ragina labiau derinti ES ir valstybių narių regioninę ir energetikos politiką, kad būtų išnaudota dideli pranašumai darniam regionų vystymuisi, kuriuos gali paskatinti perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, įskaitant energetikos sistemų decentralizavimą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro (daugiausia importuoto) mažinimą;

18.

ragina nustatyti taisykles, užtikrinančias nediskriminacines galimybes vietos energetikos bendruomenėms patekti į rinkas, siekiant jas paremti politika ir teisės aktais, kuriais būtų pripažintas jų vaidmuo ir jų konkretūs poreikiai, taip pat plėtoti politiką ir taisykles, skatinančias vietos ir regionų bendradarbiavimą, priimti supaprastintas ir proporcingas reguliavimo ir administracines procedūras ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis technine ir ekonomine informacija, gairėmis ir finansavimu;

19.

ragina valstybes nares siūlyti ir įgyvendinti įvairias atsakomybės už vietos energetiką formas, kadangi vietos energetikos bendruomenės daugelyje valstybių narių susiduria su iššūkiais, susijusiais su veiklos klausimais ir užtikrinant naudą vietos lygmeniu. Šie iššūkiai apima nenuoseklias ir netipines taisykles keičiantis rinkoms, neišsamias nacionalines strategijas ir programas, kuriomis remiamos vietos ar regioninės energetikos bendruomenės, ir sudėtingą administracinę ir reguliavimo sistemą, taikomą naujiems energijos rinkos dalyviams;

A. Rekomendacijos ES politikos formuotojams

20.

pripažįsta, kad siekiant skatinti vietos energetikos bendruomenes, Europos teisės aktais turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos ir būtiniausi reikalavimai, kad ES galėtų tapti pavyzdžiu šioje srityje;

21.

rekomenduoja ES politikos priemones ir nacionalinius teisės aktus, į kuriuos perkeliamos ES nuostatos arba kuriais papildomi ES teisės aktai, kurti taip, kad jie būtų palankūs vietos energetikos bendruomenių, įskaitant energijos kooperatyvus, kūrimui;

22.

ragina valstybės narės lygmeniu konstruktyviai ir veiksmingai perkelti į nacionalinę teisę sąvokas „atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendruomenė“ ir „vietos energetikos bendruomenė“ ar kitas tokias funkcines sąvokas kaip savivaldybių energetikos bendrovės, kooperatyvai, asociacijos ir pan., siekiant užtikrinti sąlygas šioms bendruomenėms patekti į energijos rinką ir tinkamą jų poreikių pripažinimą, įskaitant rėmimo poreikius ir, jei reikia, papildomas paskatas;

Išlaikyti stabilią politinę aplinką atsinaujinančiųjų išteklių energijai skatinti

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos energetikos bendruomenės dažnai yra siejamos su atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, tiekimu, paskirstymu ir vartojimu;

24.

pabrėžia, kad, siekdamos rasti finansavimą savo veiklai ir valdyti riziką, vietos energetikos bendruomenės reguliariai naudojasi viešosios paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijai mechanizmais, tačiau ES politikos formuotojai pranešė, kad bus atsisakyta ne įmokomis grindžiamų ir nuo rinkos nepriklausomų paramos mechanizmų (pvz., fiksuoti tarifai);

25.

supranta, kad perėjus prie paramos schemų ir konkursų gali sumažėti vietos energijos bendruomenių finansiniai ištekliai ar netgi jos gali būti išstumtos iš rinkos, jei į viešųjų pirkimų procedūras bus įtraukti sudėtingi reikalavimai;

26.

pritaria, kad dėl specialių paramos mechanizmų sprendimus turi priimti valstybės narės ir kad ES teisės aktais ir politika neturi būti ribojama valstybių narių parama atsinaujinančių išteklių energijos gamybai, neatsižvelgiant į tai, ar būtų taikomi rinkos mechanizmai ar su rinka nesusiję mechanizmai;

Energijos rinkos taisyklių nustatymas siekiant paremti visos energetikos sistemos perėjimą

27.

ragina imtis veiksmų, kad mažmeninės elektros energijos rinkos taptų dinamiškesnės ir konkurencingesnės, ir pabrėžia, kad tam, kad energijos vartotojai galėtų pasinaudoti energijos rinkos liberalizavimu ir kad vietos energetikos bendruomenės galėtų prisidėti prie labiau diversifikuotos ir lankstesnės rinkos, svarbu stebėti didmeninės ir mažmeninės elektros energijos rinkos koncentracijos lygį ir užtikrinti įvairių rinkos dalyvių ekonominės ir finansinės galios ir įtakos stebėseną;

28.

džiaugiasi, kad, atsižvelgiant į dabartinės ES teisės aktų sistemos patobulinimus, kurių pasiekta pasiūlymais dėl naujo švarios energijos teisės aktų rinkinio, įskaitant susijusius su nauja direktyva dėl energijos vidaus rinkos, bus pripažintas vietos energetikos bendruomenių, kaip energijos gamintojų, skirstytojų ir vartotojų, vaidmuo užtikrinant energetikos sistemos veikimą; be to, bus išplėstos taisyklės, kad jos apimtų visas vietos energetikos bendruomenių teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, efektyvus energijos vartojimas, energijos kaupimas, vietos skirstomųjų tinklų valdymas ir tinklo balansavimas;

29.

rekomenduoja supaprastinti taisykles ir administracines procedūras, taikytinas smulkiesiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojams ir vietos energetikos bendruomenėms siekiant, kad šie rinkos dalyviai, kurie paprastai yra kitokio pobūdžio energetikos bendrovės, nebūtų diskriminuojami dėl administracinės naštos ir tiesioginių ar netiesioginių sąnaudų;

30.

mano, kad taisyklėmis ir teisės aktais negali būti ribojamos mažus pajėgumus turinčių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojų ir vietos energetikos bendruomenių galimybės sujungti produkciją ir tiekti energiją, panašiai kaip specializuotos įmonės, įskaitant novatoriškų iniciatyvų, tokių kaip virtualios elektrinės, įgyvendinimą;

Užtikrinti įvairių politikos sričių nuoseklumą ir darną

31.

ragina į įvairius ES teisės aktus įtraukti nuostatas, kuriomis nuosekliai skatinamos vietos energetikos bendruomenės ir kuriose atsižvelgiama į sąvokas „vietos energetikos bendruomenės“ ir „atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendruomenė“;

B. Rekomendacijos nacionalinio lygmens politikos formuotojams

32.

primygtinai ragina kuo skubiau perkelti į nacionalinę teisę ES teisės aktus ir įgyvendinti bendrą energetikos politiką; nacionalinio lygmens politikos formuotojus ragina nustatyti nacionalinius tikslus ir numatyti konkrečias paskatas vietos energetikos bendruomenėms;

Pripažinti vietos energetikos bendruomenių vaidmenį teisės aktuose ir susijusioje nacionalinėje politikoje

33.

pabrėžia, kad pasiūlymuose dėl energetikos teisės aktų rinkinio apskritai ir ypač dėl švarios energijos atkreipiamas dėmesys į priemones, kuriomis skatinama pripažinti vietos energetikos bendruomenių vaidmenį vykstant energetikos pertvarkai ES, ir kad į tai atsižvelgdamos valstybės narės turi priimti atitinkamas teisės aktų nuostatas, skirtas vietos energetikos bendruomenėms, bet kuriose atsižvelgiama į konkrečius nacionalinius reikalavimus;

Parengti vietos energetikos bendruomenių ir vietos lygmens bendradarbiavimą skatinančią politiką ir taisykles

34.

ragina nacionalinio lygmens politikos formuotojus nustatyti priimtiną politiką ir (arba) taisykles, kuriomis būtų skatinamos vietos energetikos bendruomenės; šios taisyklės galėtų:

a)	užtikrinti, kad smulkūs energijos gamintojai turėtų garantuotą prieigą prie energijos rinkos ir tam skirtos infrastruktūros;

b)	skatinti vietos lygmeniu energetikos projektus, kuriuos vykdo smulkūs vietos ir (arba) regionų gamintojai;

35.

pabrėžia, kad reikėtų nustatyti taisykles, kuriose būtų apibrėžta galima nauda, siekiant užtikrinti, kad ji liktų vietos bendruomenėje, ir kurios pirmiausia būtų naudingos socialiniam ir ekonominiam bendruomenės vystymuisi, o ne projektų akcininkams;

36.

pripažįsta, kad nacionalinė politika, numatydama finansines paskatas (pvz., mokesčių lengvatas, pagalbą investicijoms) arba sumažindama sąskaitas už energiją, gali skatinti bendruomenių energetikos projektų tvarumo ir aplinkos apsaugos aspektus; Ji taip pat gali numatyti papildomų paskatų projektams, kurie yra savarankiški ar teikia įvairias paslaugas ir privalumus;

Nustatyti supaprastintas ir proporcingas vietos energetikos bendruomenėms skirtas reguliavimo ir administracines procedūras

37.

pritaria nustatytiems reikalavimams įdiegti „vieno langelio“ principu veikiančią projektų sertifikavimo ir tvirtinimo procedūrą, pasiūlytą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje, kuria valstybėms narėms suteikiamas tinkamas pagrindas priimti nacionalinėms ir vietos sąlygoms pritaikytus sprendimus;

Sudaryti sąlygas vietos energetikos bendruomenėms naudotis technine ir ekonomine informacija, gairėmis ir finansavimu

38.

pripažįsta, kad vietos energetikos bendruomenių projektai ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos kooperatyvai pasinaudojo finansavimo galimybėmis, suteiktomis pagal viešosios pagalbos priemonę, lėšomis pagal ES iniciatyvas arba komercinių bankų finansavimu;

39.

rekomenduoja nacionaliniu lygmeniu nustatyti konkrečias finansinės paramos vietos energetikos bendruomenėms schemas, visų pirma planavimo ir projektų rengimo etapu (pvz., dotacijas pakeičiant paskolomis, numatant garantijas arba mažesnių sąnaudų paskolas ir kt.), supaprastinti sąlygas naudotis technine informacija ir bendruomenių projektų rengimo, jų finansavimo ir įgyvendinimo gairėmis;

C. Rekomendacijos vietos ir regionų valdžios institucijoms

Parengti vietos politiką, kuria skatinama plėtoti vietos energetikos bendruomenes

40.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali prisidėti prie ES ir nacionalinės politikos priimdamos tolesnius tikslus, susijusius su vietos energetikos bendruomenių indėliu į vietos energetikos tikslų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, daugelis miestų dalyvauja Merų pakto iniciatyvoje, kur nustatyti vietos tvarios energetikos ir klimato veiksmų planai;

41.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas nustatyti vietos arba regionines energetikos bendruomenes, kurios gali padėti pasiekti vietos lygmens energetikos ir socialinės politikos tikslus ir nustatyti jų plėtojimui remti skirtus mechanizmus, kai būtina ir kai galima tai pasiekti nediskriminaciniu keliu;

Galimybių partnerystės pagrindu bendradarbiauti su vietos energetikos bendruomenėmis arba kurti vietos energetikos bendruomenes analizė

42.

mano, kad, siekiant stiprinti vietos energetikos bendruomenių indėlį į vietos lygmens politikos tikslų įgyvendinimą, vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su vietos gyventojais, gali kurti partnerystes su esamomis bendruomenėmis arba kurti naujas;

43.

pabrėžia, kad vietos energetikos bendruomenės ir vietos ir regionų valdžios institucijos yra viena kitą papildančios partnerės; iš tiesų, vietos ir regionų valdžios institucijos suteikia pagrindą projektams, skirtiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai, administracinę pagalbą ir lengvatinius tarifus, o vietos energetikos bendruomenės yra atsakingos už techninę kompetenciją ir ekonominę ir finansinę pagalbą įgyvendinant projektus;

44.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį energetikos pertvarkos procese prisiimdamos atsakomybę už vietos energijos skirstomuosius tinklus, jų nuosavybę ar valdymą pasitelkdamos šalutines ir komunalines paslaugas teikiančias įmones; vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo supažindinant savo piliečius su galimybėmis dalyvauti vietos energetikos sektoriuje ir platinant atitinkamą informaciją.

2018 m. gruodžio 6 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

III Parengiamieji aktai

REGIONŲ KOMITETAS

132-oji RK plenarinė sesija, 2018 12 5–2018 12 6

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/41

Europos regionų komiteto nuomonė. Bendrųjų nuostatų reglamentas

(2019/C 86/06)

Bendrapranešėjai:

Catiuscia MARINI (IT/PES), Umbrijos regiono pirmininkė

Michael SCHNEIDER (DE/EPP), Valstybės sekretorius, Saksonijos-Anhalto žemės įgaliotasis atstovas Vokietijos federalinėje Vyriausybėje

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės

COM(2018) 375 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Po 3 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) srityje reikėtų išsaugoti stiprią Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir BŽŪP antrojo ramsčio (EŽŪFKP) sąveiką ir sąsają. EŽŪFKP neturi būti išbrauktas iš šio Bendrųjų nuostatų reglamento siekiant išsaugoti tvirtą EŽŪFKP ir jau veikiančių valstybėse narėse struktūrų sąsają struktūrinių fondų lėšoms naudoti.

Paaiškinimas

Svarbu išlaikyti tvirtą EŽŪGF ir EŽŪFKP sinergiją, kad pagal BNR būtų galima įtraukti EŽŪFKP. Todėl EŽŪFKP turėtų likti Bendrųjų nuostatų reglamento dalimi, o tam reikės atitinkamų pakeitimų tolesnėse teksto dalyse, visų pirma 2 ir 23 konstatuojamosiose dalyse ir 17, 31, 48 ir 58 straipsniuose.

2 pakeitimas

Po 4 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms.

Paaiškinimas

Siekiant SESV 174 str. tikslų reikia pateikti konkrečią nuorodą į gamtinių ir demografinių trūkumų turinčius regionus.

3 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

įgyvendinant fondų paramą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų įpareigojimų ir užtikrinti prieinamumą pagal jos 9 straipsnį ir Sąjungos teisės aktus, kuriais suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose;

įgyvendinant fondų paramą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų įpareigojimų ir užtikrinti prieinamumą pagal jos 9 straipsnį ir Sąjungos teisės aktus, kuriais suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos . Biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą taikyti visuose atitinkamų lėšų įgyvendinimo etapuose, pradedant programavimu, baigiant ataskaitų teikimu, taip pat naudojant lytims būdingus rodiklius ir renkant pagal lytį suskirstytus duomenis . Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose;

Paaiškinimas

Svarbu užtikrinti, kad skirstant fondų lėšas būtų atsižvelgiama ir į lyčių aspektą, užtikrinant lygybę visose srityse, kurioms skiriamas fondų finansavimas, ir prisidedant prie įtraukios visuomenės kūrimo.

4 pakeitimas

10 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

dalį Sąjungos biudžeto, skirto fondams, turėtų vykdyti Komisija pagal pasidalijamojo valdymo principą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) [naujojo Finansinio reglamento numeris] (toliau – Finansinis reglamentas). Todėl Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos pasidalijamojo valdymo fondų paramą turėtų laikytis Finansiniame reglamente nurodytų principų, kaip antai patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo ; Valstybės narės atitinkamu teritoriniu lygmeniu, atsižvelgdamos į savo institucinę, teisinę ir finansinę sistemą, ir jų tam tikslui paskirtos įstaigos turėtų būti atsakingos už programų rengimą ir įgyvendinimą;

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti teritorinį požiūrį, BNR turėtų būti aiškiai nurodyta būtinybė laikantis subsidiarumo principo visapusiškai įtraukti atitinkamą teritorinį lygmenį.

5 pakeitimas

11 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

įgyvendinant fondų paramą labai svarbus partnerystės principas, grindžiamas daugiapakopiu valdymo principu ir užtikrinantis pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą. Siekiant užtikrinti partnerystės organizavimo tęstinumą, turėtų būti toliau taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 [13];

įgyvendinant fondų paramą labai svarbus partnerystės principas, grindžiamas daugiapakopiu valdymo principu ir užtikrinantis vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą. Tai priemonė, leidžianti užtikrinti suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimą ir atsakomybę ir priartinanti Europą prie jos piliečių. Siekiant užtikrinti partnerystės organizavimo tęstinumą, turėtų būti toliau taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 [13];

Paaiškinimas

Regionų ir vietos valdžios institucijos turi būti aiškiai nurodytos visose su partnerystės principu ir daugiapakopiu valdymu susijusiose Bendrųjų nuostatų reglamento konstatuojamosiose dalyse ir straipsniuose.

6 pakeitimas

12 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, Europos investicijų stabilizavimo sistemos ir „InvestEU“ finansinės paramos pridėtinę vertę;

Sąjungos lygmeniu reformuotas Europos semestras , apimantis daugiapakopį valdymą ir suderintas su nauja ilgalaike ES strategija dėl Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti rengiamos bendradarbiaujant nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, jos turėtų būti teikiamos programavimo laikotarpio pradžioje ir atsižvelgiant į jo laikotarpio vidurio peržiūrą kartu su nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, Europos investicijų stabilizavimo sistemos ir „InvestEU“ finansinės paramos pridėtinę vertę;

Paaiškinimas

Laikotarpio pradžioje ir atsižvelgiant į laikotarpio vidurio peržiūrą reformuoto Europos semestro ciklu būtų galima geriau pasinaudoti siekiant labiau suderinti semestro ciklą su sanglaudos politikos daugiamečiais investavimo prioritetais.

7 pakeitimas

13 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

valstybės narės turėtų nustatyti, kaip rengiant programavimo dokumentus turėtų būti atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu (toliau – programavimo laikotarpis) valstybės narės stebėsenos komitetui ir Komisijai turėtų reguliariai teikti programų, kuriomis atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Atlikdamos laikotarpio vidurio peržiūrą valstybės narės, be kita ko, turėtų apsvarstyti, ar reikia iš dalies pakeisti programą, atsižvelgiant į nuo programavimo laikotarpio pradžios priimtas arba iš dalies pakeistas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

valstybės narės turėtų nustatyti, kaip rengiant programavimo dokumentus turėtų būti atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, kurios yra svarbios dėl fondų taikymo sričių ir užduočių, ir atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį , bei išsamią teritorinę analizę, atliktą atsižvelgiant į regioninį aspektą ir į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas . 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu (toliau – programavimo laikotarpis) valstybės narės stebėsenos komitetui ir Komisijai turėtų reguliariai teikti programų, kuriomis atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir kurios yra svarbios dėl fondų taikymo sričių ir užduočių, įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Atlikdamos laikotarpio vidurio peržiūrą valstybės narės, be kita ko, turėtų apsvarstyti, ar reikia iš dalies pakeisti programą, atsižvelgiant į nuo programavimo laikotarpio pradžios priimtas arba iš dalies pakeistas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas , glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis ;

Paaiškinimas

Siekiama sustiprinti Europos semestro teritorinį aspektą, kuris turėtų apimti išsamią teritorinę analizę atsižvelgiant į regioninį aspektą ir į regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

8 pakeitimas

Po 19 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tikėtina, kad dėl mažėjančio dirbančių gyventojų skaičiaus ir didėjančios į pensiją išėjusių asmenų dalies bendrame gyventojų skaičiuje, taip pat dėl problemų, susijusių su gyventojų kaita ir toliau kils sunkumų, inter alia, švietimo ir socialinės paramos sistemose bei ekonomikos konkurencingumo srityje. Prisitaikymas prie tokių demografinių pokyčių yra viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis ateityje susidurs vietos ir regionų valdžios institucijos, todėl regionai, kuriems demografinis pokytis turi itin didelio poveikio, šiam klausimui turėtų skirti ypač didelį dėmesį;

Paaiškinimas

Reikėtų atsižvelgti į demografinius pokyčius patiriančių vietovių padėtį.

9 pakeitimas

40 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių , įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę, sąveikos; tą sąveiką reikėtų pasiekti taikant pagrindinius mechanizmus, t. y. pripažįstant fiksuotąsias normas tinkamoms finansuoti programos „Horizontas Europa“ išlaidoms panašaus veiksmo reikmėms ir sudarant galimybę derinti finansavimą pagal skirtingas Sąjungos priemones to paties veiksmo reikmėms, jei išvengiama dvigubo finansavimo. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos papildomo finansavimo fondų lėšomis taisyklės;

siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių sąveikos parengiant lengvus naudoti mechanizmus, skatinant daugiapakopio valdymo sprendimus ir tvirtą politikos koordinavimą laikantis subsidiarumo principo ; tą sąveiką reikėtų pasiekti taikant pagrindinius mechanizmus, t. y. pripažįstant fiksuotąsias normas tinkamoms finansuoti programos „Horizontas Europa“ išlaidoms panašaus veiksmo reikmėms ir sudarant galimybę derinti finansavimą pagal skirtingas Sąjungos priemones to paties veiksmo reikmėms, jei išvengiama dvigubo finansavimo. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos papildomo finansavimo fondų lėšomis taisyklės;

Paaiškinimas

RK turi rimtų abejonių dėl reformų įgyvendinimo priemonės naudingumo ir pagrįstumo.

Sąveika su kitomis ES programomis turi būti lengvai naudojama ir turi būti grindžiama daugiapakopio valdymo sprendimų ir tvirto politikos koordinavimo skatinimu.

10 pakeitimas

46 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
siekiant paankstinti programos įgyvendinimo pradžią, reikėtų sudaryti palankias sąlygas pratęsti ankstesnio programavimo laikotarpio įgyvendinimo tvarką. Ankstesniu programavimo laikotarpiu jau sukurta kompiuterizuota sistema turėtų būti toliau naudojama (prireikus ją galima pritaikyti), nebent prireiktų naujų technologijų;	siekiant paankstinti programos įgyvendinimo pradžią, reikėtų sudaryti palankias sąlygas pratęsti ankstesnio programavimo laikotarpio įgyvendinimo ir kitų administravimo ir kontrolės sistemos etapų tvarką. Ankstesniu programavimo laikotarpiu jau sukurta kompiuterizuota sistema turėtų būti toliau naudojama (prireikus ją galima pritaikyti), nebent prireiktų naujų technologijų;

Paaiškinimas

Reikėtų pratęsti ankstesnio programavimo laikotarpio įgyvendinimo tvarką įtraukiant kitas administravimo ir kontrolės sistemos dalis.

11 pakeitimas

49 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant optimizuoti fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių sąveiką, reikėtų palengvinti paramos teikimą veiksmams, kuriems jau suteiktas pažangumo ženklas;

siekiant optimizuoti fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių sąveiką, reikia imtis specialių veiksmų, skirtų geriau suderinti ERPF, EŽŪFKP ir ESF+ teritorinį požiūrį. Visų pirma reikėtų palengvinti pažangumo ženklo suteikimą ir atitinkamų projektų finansavimą ESI fondų lėšomis pagal vadovaujančiųjų institucijų nustatytus prioritetus, ir toliau plėtoti tuos projektus siekiant remti inovacijų ekosistemas ir geriau susieti MTTP finansavimą ir pažangiosios specializacijos strategijas nacionaliniu ir regionų lygmeniu ;

Paaiškinimas

Geresnis ES priemonių suderinimas neturėtų būti tik vienpusis procesas. Pažangumo ženklas, kuriuo siekiama skatinti sinergiją su finansavimu pagal programą „Horizontas“ taip pat turėtų užtikrinti geresnę sąsają su inovacijų ekosistemomis įgyvendinant programą „Horizontas“.

12 pakeitimas

61 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

turėtų būti nustatyti objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomi fondų lėšomis tinkami finansuoti regionai ir vietovės. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant regionus ir vietoves reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 (1), iš dalies pakeistu Komisijos reglamentu (ES) Nr. 868/2014 (2), nustatyta regionų klasifikavimo sistema;

turėtų būti nustatyti objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomi fondų lėšomis tinkami finansuoti regionai ir vietovės. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant regionus ir vietoves reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 (1), iš dalies pakeistu naujausiu turimu NUTS II lygio regionų sąrašu, kuriam reikiamus duomenis gali pateikti Eurostatas , nustatyta regionų klasifikavimo sistema;

Paaiškinimas

Būtina atsižvelgti į naujausią NUTS sąrašą, kuriam Eurostatas gali pateikti NUTS II lygmeniu reikalingus trejų metų iš eilės duomenis.

13 pakeitimas

64 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
tam tikra ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių suma turėtų būti skiriama Europos miestų iniciatyvai, kurią Komisija turėtų įgyvendinti pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą;	tam tikra ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių suma turėtų būti skiriama Europos miestų iniciatyvai siekiant padėti toliau plėtoti ES miestų darbotvarkę , kurią Komisija turėtų įgyvendinti pagal tiesioginio, netiesioginio arba pagal pasidalijamojo valdymo principą;

Paaiškinimas

Naujoji Europos miestų iniciatyva taip pat turėtų atlikti svarbų vaidmenį toliau plėtojant ES miestų darbotvarkę. Pasidalijamojo valdymo metodu būtų galima užtikrinti didesnį lankstumą.

14 pakeitimas

2 straipsnio 8 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

paramos gavėjas –

[…]

c)	valstybės pagalbos schemų atveju – pagalbą gaunantis ūkio subjektas;

paramos gavėjas –

[…]

c)	valstybės pagalbos schemų atveju – pagalbą gaunantis subjektas , išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė gali nuspręsti, kad paramos gavėjas yra pagalbą teikianti institucija ;

Paaiškinimas

Pagalbos gavėjo apibrėžtis, atsižvelgiant į valstybės pagalbos schemas, turėtų remtis šiuo metu dėl „Omnibus“ galiojančia apibrėžtimi. Tai apima ir perskirstymo modelį veiksmų programose.

15 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

ERPF, ESF+, Sanglaudos fondu ir EJRŽF remiami šie politikos tikslai:

a)	pažangesnės Europos, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką;

a)	1-asis politikos tikslas (1 PT): pažangesnės Europos, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką , pavyzdžiui, remiant MVĮ ir turizmą ;

b)	žalesnės ir mažo anglies dioksido kiekio Europos, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą;

b)	2-asis politikos tikslas (2 PT): žalesnės ir mažo anglies dioksido kiekio Europos, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos ir tvaraus judumo mieste , žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą;

c)	geriau sujungtos Europos, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis;

c)	3-iasis politikos tikslas (3 PT): geriau sujungtos Europos, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis;

d)	socialiai atsakingesnės Europos, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;

d)	4-asis politikos tikslas (4 PT): socialiai atsakingesnės Europos, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;

e)	piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas

e)	5-asis horizontaliosios politikos tikslas (5 PT): piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas.

Paaiškinimas

Reglamente trūksta konkrečios nuorodos į MVĮ ir turizmą. Be to, 5-asis PT turėtų būti kompleksinis, todėl naudojamas įgyvendinant 1–4 PT.

16 pakeitimas

4 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės teikia informaciją apie paramą aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslams įgyvendinti, naudodamos metodiką, pagrįstą kiekvienam fondui nustatytomis intervencinių priemonių rūšimis. Pagal šią metodiką teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kurio dydis atspindi mastą, kuriuo minėta parama padeda siekti aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslų. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju korekciniai koeficientai susiejami su I priede nustatytais intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais.

Valstybės narės teikia informaciją apie paramą aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslams įgyvendinti, naudodamos metodiką, pagrįstą kiekvienam fondui nustatytomis intervencinių priemonių rūšimis. Pagal šią metodiką , kuri grindžiama jau esamais ES aplinkosaugos teisės aktais, teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kurio dydis atspindi mastą, kuriuo minėta parama padeda siekti aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslų. ERPF, EŽŪFKP, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju korekciniai koeficientai susiejami su I priede nustatytais intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais.

Paaiškinimas

Reikalavimas sukurti metodiką, skirtą rengiant ir įgyvendinant partnerystės susitarimus ir programas atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus, turi būti grindžiamas esamais ES aplinkos teisės aktais.

17 pakeitimas

4 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės ir Komisija užtikrina fondų ir kitų Sąjungos priemonių, kaip antai reformų rėmimo programos, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę ir techninės paramos priemonę, veiklos koordinavimą, papildomumą ir suderinamumą. Jos optimizuoja atsakingų subjektų veiklos koordinavimą, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo planavimo ir įgyvendinimo etapuose.

Atsižvelgdamos į savo institucinę, teisinę ir finansinę sistemą, valstybės narės , vietos ir regionų valdžios institucijos ir Komisija , vadovaudamosi 6 straipsnyje nurodytais partnerystės principais, taip pat subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principais, užtikrina fondų , įskaitant EŽŪFKP, ir kitų Sąjungos priemonių, kaip antai reformų rėmimo programos, įskaitant techninės paramos priemonę, veiklos koordinavimą, papildomumą ir suderinamumą. Jos optimizuoja atsakingų subjektų veiklos koordinavimą, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo planavimo ir įgyvendinimo etapuose.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į tai, kad naujajame reglamente nėra Bendros strateginės programos, labai svarbu užtikrinti visapusišką vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą koordinuojant fondus.

18 pakeitimas

6 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekviena valstybė narė užmezga partnerystę su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis.

Kiekviena valstybė narė , vadovaudamasi savo institucine ir teisine sistema, užmezga partnerystę su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis.

Partnerystė užmezgama bent su šiais partneriais:

a)	miesto ir kitomis viešojo sektoriaus institucijomis;

a)	miesto ir kitomis viešojo sektoriaus institucijomis;

b)	ekonominiais ir socialiniais partneriais;

b)	ekonominiais ir socialiniais partneriais;

c)	atitinkamomis įstaigomis, atstovaujančiomis pilietinei visuomenei, aplinkos apsaugos srities partneriais ir subjektais, atsakingais už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

c)	atitinkamomis įstaigomis, atstovaujančiomis pilietinei visuomenei, aplinkos apsaugos srities partneriais ir subjektais, atsakingais už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

[…]

4. Bent kartą per metus programų įgyvendinimo klausimais Komisija konsultuojasi su organizacijomis, kurios atstovauja partneriams Sąjungos lygmeniu.

4. Bent kartą per metus programų įgyvendinimo klausimais Komisija konsultuojasi su organizacijomis, kurios atstovauja partneriams Sąjungos lygmeniu. Partnerių ir suinteresuotųjų subjektų rekomendacijos skelbiamos viešai.

[…]

Paaiškinimas

Regionų parlamentai ir asamblėjos taip pat turėtų būti įtraukti atsižvelgiant į įtvirtintas daugiapakopio valdymo sistemas.

19 pakeitimas

6 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Partnerystė organizuojama ir įgyvendinama laikantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 240/2014 (1).	Partnerystė organizuojama ir įgyvendinama laikantis partnerystės elgesio kodekso ir daugiapakopio valdymo, numatyto Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 240/2014 (1), vietos ir regionų valdžios institucijas pripažįstant visateisiais partneriais .

Paaiškinimas

Šiuo metu partnerystės elgesio kodeksas yra galiojančio BNR deleguotasis aktas. Siekiant didinti informuotumą apie elgesio kodeksą, jį reikėtų kaip priedą įtraukti į BNR. Teisės aktas turėtų būti atnaujintas neatsižvelgiant į jo teisinę formą. Šiuo tikslu reikės atitinkamų pakeitimų tolesnėse Bendrųjų nuostatų reglamento teksto dalyse, visų pirma 11 konstatuojamojoje dalyje ir 11 bei 21 straipsniuose.

20 pakeitimas

8 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Į partnerystės sutartį įtraukiami šie elementai:

[…]

Į partnerystės sutartį įtraukiami šie elementai:

[…]

iii)	fondų ir kitų Sąjungos priemonių, įskaitant LIFE strateginius integruotuosius projektus ir strateginius gamtos projektus, tarpusavio papildomumas;

iii)	fondų ir kitų Sąjungos priemonių tarpusavio papildomumas ir sinergija, visų pirma su programos „Horizontas“ Europos partnerystėmis ir LIFE strateginiais integruotaisiais projektais ir strateginiais gamtos projektais;

[…]

h)	atitinkamais atvejais – integruotas požiūris, kurio laikomasi sprendžiant demografines regionų problemas ar tenkinant geografinių teritorijų, turinčių didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje, specialiuosius poreikius.

[…]

Paaiškinimas

Glaudus ryšys su programos „Horizontas“ Europos partnerystėmis yra labai svarbus siekiant užtikrinti geresnį papildomumą ir sinergiją su sanglaudos politikos fondais. Siekiant atitikti 174 straipsnio reikalavimus, reikalinga konkreti nuoroda į geografines teritorijas, turinčias didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų.

21 pakeitimas

9 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisija vertina partnerystės sutartį ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkrečiam fondui taikomoms taisyklėms. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas.	Komisija vertina partnerystės sutartį ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkrečiam fondui taikomoms taisyklėms. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas , kai jos buvo aiškiai įtrauktos į nacionalines reformų programas po derybų su vietos ir regionų valdžios institucijomis pagal šio reglamento 6 straipsnį .

Paaiškinimas

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos yra priimtinos tuo atveju, jei jos buvo parengtos remiantis partnerystės principu.

22 pakeitimas

10 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Partnerystės sutartyje arba prašyme iš dalies pakeisti programą valstybės narės gali tam tikrą ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšų sumą skirti įnašui į „InvestEU“ ir ją panaudoti biudžeto garantijoms. Suma, skiriama įnašui į „InvestEU“, turi neviršyti 5 % viso kiekvieno fondo asignavimo, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Tokie įnašai nėra išteklių perkėlimas pagal 21 straipsnį.

Tinkamai pagrįstais atvejais ir atsižvelgdamos į savo institucinę, teisinę ir finansinę sistemą, partnerystės sutartyje arba prašyme iš dalies pakeisti programą valstybės narės gali tam tikrą ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšų sumą skirti įnašui į „InvestEU“ ir ją panaudoti biudžeto garantijoms. Suma, skiriama įnašui į „InvestEU“, turi neviršyti 5 % viso kiekvieno fondo asignavimo, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus , nesusilpninant fondų teritorinio požiūrio . Tokie įnašai nėra išteklių perkėlimas pagal 21 straipsnį.

Paaiškinimas

Savanoriškas išteklių perkėlimas į programą „InvestEU“ neturėtų susilpninti nei sanglaudos politikos fondų teritorinio požiūrio, nei sukurtų daugiapakopio valdymo sistemų.

23 pakeitimas

11 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Šiame reglamente nustatytos išankstinės kiekvieno konkretaus tikslo veiksmingo ir rezultatyvaus įgyvendinimo sąlygos (reikiamos sąlygos).	Šiame reglamente nustatytos išankstinės kiekvieno konkretaus tikslo veiksmingo ir rezultatyvaus įgyvendinimo sąlygos (reikiamos sąlygos).
	Reikiamos sąlygos taikomos tik tokiu mastu ir tik tais atvejais, kai jos padeda siekti konkrečių tikslų atsižvelgiant į programos prioritetus ir kai už programas atsakingi subjektai gali joms daryti poveikį.
III priede nustatytos horizontaliosios reikiamos sąlygos, taikytinos visiems konkretiems tikslams, ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai.	Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta pirmiau, III priede nustatytos horizontaliosios reikiamos sąlygos, taikytinos visiems konkretiems tikslams, ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai.
IV priede nustatytos su ERPF, Sanglaudos fondu ir ESF+ susijusios teminės reikiamos sąlygos ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai.	IV priede nustatytos su ERPF, Sanglaudos fondu , EŽŪFKP ir ESF+ susijusios teminės reikiamos sąlygos ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai.

Paaiškinimas

Nors taisyklės dėl ex ante sąlygos laikymosi buvo supaprastintos, taip pat svarbu pabrėžti, kad reikiamos sąlygos būtų glaudžiai susietos su sanglaudos politikos fondų siekiamais Sutarties tikslais.

24 pakeitimas

11 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Išlaidos, susijusios su veiksmais, siejamais su konkrečiu tikslu, negali būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas, kol Komisija nepraneša valstybei narei, kad įvykdyta reikiama sąlyga pagal 4 dalį.	Išlaidos, susijusios su veiksmais, siejamais su konkrečiu tikslu, taip pat gali būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas, tol, kol Komisija nepraneša valstybei narei, kad įvykdyta reikiama sąlyga pagal 4 dalį , nedarant poveikio kompensavimo sustabdymui, kol bus įvykdytos sąlygos .
[…]	[…]

Paaiškinimas

Nors taisyklės dėl ex ante sąlygos laikymosi buvo supaprastintos, svarbu vengti vėlavimo įgyvendinti programas.

25 pakeitimas

12 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybė narė parengia veiklos peržiūros planą, kuris leidžia stebėti, teikti ataskaitas ir vertinti programos veiklos rezultatus ją įgyvendinant, taip pat padeda vertinti bendrus fondų veiklos rezultatus.	Valstybė narė , glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkama vadovaujančiąja institucija ir visapusiškai laikydamasi partnerystės elgesio kodekso ir daugiapakopio valdymo, parengia veiklos peržiūros planą, kuris leidžia stebėti, teikti ataskaitas ir vertinti programos veiklos rezultatus ją įgyvendinant, taip pat padeda vertinti bendrus fondų veiklos rezultatus.
(…)	(…)

Paaiškinimas

Vadovaujančioji institucija, kuri atsako už programos rengimą, kuria veiklos rezultatų planą.

26 pakeitimas

14 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė peržiūri kiekvieną programą, atsižvelgdama į šiuos elementus:

1. ERPF, ESF+ , EŽŪFKP ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė atlieka laikotarpio vidurio peržiūrą. Valstybė narė ir už programą atsakingas teritorinis lygmuo peržiūri kiekvieną programą, atsižvelgdami į šiuos elementus:

a)	2024 m. priimtose atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius;

a)	2024 m. priimtose atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius;

b)	atitinkamos valstybės narės ar regiono socialinę ir ekonominę padėtį;

b)	atitinkamos valstybės narės ir/ ar regiono socialinę ir ekonominę padėtį ir poreikius ;

c)	siekiant tarpinių reikšmių padarytą pažangą;

c)	siekiant tarpinių reikšmių padarytą pažangą;

d)	kai taikoma, 104 straipsnio 2 dalyje nurodyto techninio patikslinimo rezultatus.

d)	kai taikoma, 104 straipsnio 2 dalyje nurodyto techninio patikslinimo rezultatus.

2. Valstybė narė iki 2025 m. kovo 31 d. pateikia Komisijai prašymą dėl kiekvienos programos dalinio pakeitimo pagal 19 straipsnio 1 dalį. Valstybė narė dalinį pakeitimą pagrindžia remdamasi 1 dalyje nurodytais elementais.

2. Valstybė narė iki 2025 m. birželio 30 d. prireikus pateikia Komisijai prašymą dėl kiekvienos programos dalinio pakeitimo pagal 19 straipsnio 1 dalį. Valstybė narė dalinį pakeitimą pagrindžia remdamasi 1 dalyje nurodytais elementais.

Į peržiūrėtą programą įtraukiami:

a)	finansinių išteklių asignavimai pagal prioritetus, įskaitant 2026 ir 2027 m. sumas;

a)	finansinių išteklių asignavimų pagal prioritetus, įskaitant orientacines 2026 ir 2027 m. sumas, peržiūra ;

b)	peržiūrėtos arba naujos siektinos reikšmės;

b)	peržiūrėtos arba naujos siektinos reikšmės;

c)	patikslinti finansinių išteklių asignavimai, kuriuos lemia techninis patikslinimas, kaip nustatyta 104 straipsnio 2 dalyje, įskaitant, jei taikoma, sumas 2025, 2026 ir 2027 metams.

c)	patikslinti finansinių išteklių asignavimai, kuriuos lemia techninis patikslinimas, kaip nustatyta 104 straipsnio 2 dalyje, įskaitant, jei taikoma, sumas 2025, 2026 ir 2027 metams.

3. Jei po peržiūros pateikiama nauja programa, finansavimo plane pagal 17 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktį nurodomas visas kiekvieno fondo finansinis asignavimas nuo programos patvirtinimo metų.

Paaiškinimas

Laikotarpio vidurio peržiūra turėtų būti grindžiama fondams prisiimtais įsipareigojimais vienai valstybei narei ir visam laikotarpiui siekiant užtikrinti lėšų numatomumą. Pakeitimų pateikimo terminas yra pernelyg ankstyvas norint užtikrinti, kad bus tinkamai atsižvelgta į 2024 m. rezultatus. Be to, prašymas iš dalies pakeisti programą turi būti teikiamas tik tais atvejais, kai tai atrodo būtina.

27 pakeitimas

15 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisija gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti atitinkamas programas ir pasiūlyti jų pakeitimų, kai to reikia atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui palengvinti.

Komisija gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti atitinkamas programas ir pasiūlyti jų pakeitimų, kai to reikia atitinkamų Tarybos rekomendacijų , kurios yra tinkamos siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo tikslų, įgyvendinimui palengvinti.

Toks prašymas gali būti pateikiamas šiais tikslais :

a)	norint padėti įgyvendinti atitinkamai konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją, priimtą pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamai valstybei narei skirtą atitinkamą Tarybos rekomendaciją, priimtą pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį;

norint padėti įgyvendinti atitinkamai valstybei narei skirtas atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 7 straipsnio 2 dalį arba 8 straipsnio 2 dalį, jeigu tie pakeitimai būtini, siekiant padėti pašalinti makroekonominius skirtumus (1).

Toks prašymas gali būti pateikiamas norint padėti įgyvendinti atitinkamai konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją, priimtą pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamai valstybei narei skirtą atitinkamą Tarybos rekomendaciją, priimtą pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį.

Paaiškinimas

Turi būti užtikrinta, kad programų pakeitimai remiantis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis būtų tinkami siekiant Sutartyje įtvirtintų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų. RK prieštarauja sanglaudos politikos makroekonominėms sąlygoms.

28 pakeitimas

15 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisijos prašymas valstybei narei pagal 1 dalį turi būti pagrįstas, nurodant būtinybę padėti įgyvendinti atitinkamas rekomendacijas, ir jame turi būti nurodytos programos arba prioritetai, kurie, jos manymu, turi būti peržiūrėti, ir numatomų pakeitimų pobūdis. Toks prašymas neteikiamas prieš 2022 m. arba po 2026 m., taip pat jis neteikiamas dėl tos pačios programos dvejus metus iš eilės.

Paaiškinimas

Naujajame BNR taip pat turėtų būti numatytas terminas pakeitimams, panašiai kaip dabartiniame reglamente.

29 pakeitimas

15 straipsnio 7 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisija pateikia pasiūlymą Tarybai sustabdyti valstybės narės vienos ar daugiau programų visų arba dalies įsipareigojimų arba mokėjimų vykdymą, jeigu:

a)	pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį arba 126 straipsnio 11 dalį Taryba nusprendžia, kad valstybė narė nesiėmė rezultatyvių veiksmų perviršiniam deficitui panaikinti,

b)	pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 3 dalį per tą pačią disbalanso procedūrą Taryba priima dvi rekomendacijas iš eilės, remdamasi tuo, kad valstybė narė pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą,

c)	pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 10 straipsnio 4 dalį per tą pačią disbalanso procedūrą Taryba priima du sprendimus iš eilės, kuriuose nurodoma, kad valstybė narė nesilaiko reikalavimų, nes nesiėmė rekomenduojamų taisomųjų veiksmų;

d)	Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesiėmė priemonių, nurodytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 332/2002, ir todėl nusprendžia neleisti išmokėti tai valstybei narei skirtos finansinės paramos,

e)	Taryba nusprendžia, kad valstybė narė neįgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnyje nurodytos makroekonominio koregavimo programos arba netaiko priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.

Pirmenybė teikiama įsipareigojimų sustabdymui; mokėjimai sustabdomi tik tuo atveju, jei prašoma imtis neatidėliotinų veiksmų ir svarbaus nesilaikymo atveju. Mokėjimų sustabdymas taikomas mokėjimo paraiškoms, kurios dėl atitinkamų programų pateiktos po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo datos.

Komisija, atsižvelgdama į išskirtines ekonomines aplinkybes arba gavusi Komisijai skirtą pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, per 10 dienų nuo pirmesnėje pastraipoje nurodyto sprendimo ar rekomendacijos priėmimo, gali rekomenduoti Tarybai panaikinti toje pačioje pastraipoje nurodytą sustabdymą.

Paaiškinimas

RK prieštarauja sanglaudos politikos makroekonominėms sąlygoms. Išbraukus 7 dalį reikėtų atitinkamai pakeisti ir kitas šio straipsnio dalis (išbraukti 8 ir 10 dalis, iš dalies pakeisti 9 ir 11 dalis).

30 pakeitimas

15 straipsnio 12 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisija informuoja Europos Parlamentą apie šio straipsnio įgyvendinimą. Visų pirma, kai valstybė narė atitinka vieną iš 7 dalyje nurodytų sąlygų, Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir pateikia išsamią informaciją apie fondus ir programas, kurioms galėtų būti taikomas įsipareigojimų vykdymo sustabdymas.	Komisija informuoja Europos Parlamentą apie šio straipsnio įgyvendinimą.
Europos Parlamentas gali pakviesti Komisiją į struktūrinį dialogą dėl šio straipsnio nuostatų taikymo, atsižvelgdamas į pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos perdavimą.	Europos Parlamentas gali pakviesti Komisiją į struktūrinį dialogą dėl šio straipsnio nuostatų taikymo, atsižvelgdamas į pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos perdavimą. Europos Parlamentas gali paprašyti Europos regionų komiteto pateikti nuomonę šiuo klausimu.
Komisija pateikia pasiūlymą dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo arba pasiūlymą panaikinti tokį sustabdymą Europos Parlamentui ir Tarybai.	Komisija pateikia pasiūlymą dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo arba pasiūlymą panaikinti tokį sustabdymą Europos Parlamentui ir Tarybai iš karto po jo priėmimo . Europos Parlamentas gali paprašyti Komisijos paaiškinti jos pasiūlymo priežastis.

Paaiškinimas

Struktūrinis Komisijos ir EP dialogas taip pat galėtų praversti vertinant poveikį regionų lygmeniu. Tokiu būdu Europos Parlamentas galėtų pakviesti RK dalyvauti šiose diskusijose. Siekiant išvengti nereikalingo vėlavimo, Komisija apie savo sprendimą turi informuoti iš karto.

31 pakeitimas

16 straipsnio 1 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės parengia 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpio fondų įgyvendinimo programas.	Valstybės narės arba atitinkamos vadovaujančiosios institucijos, bendradarbiaudamos su 6 straipsnyje nurodytais partneriais, parengia 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpio fondų įgyvendinimo programas. Programos rengiamos laikantis partnerystės elgesio kodekso ir daugiapakopio valdymo.

Paaiškinimas

Aiškiau išdėstomas punktas.

32 pakeitimas

17 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

[…]

3. Kiekvienoje programoje išdėstoma:

[…]

kiekvienam konkrečiam tikslui:

i)	susijusių rūšių veiksmus, įskaitant planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašą, ir numatomas jų įnašas siekiant tų konkrečių tikslų, taip pat, jei tinkama, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas;

kiekvienam konkrečiam tikslui:

i)	susijusių rūšių veiksmus, įskaitant planuojamų strateginės svarbos veiksmų preliminarų sąrašą, ir numatomas jų įnašas siekiant tų konkrečių tikslų, taip pat, jei tinkama, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas;

[…]

iv)	konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planuojamą integruotų teritorinių investicijų, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ar kitų teritorinių priemonių naudojimą;

iv)	konkrečios tikslinės teritorijos, remiantis nacionaliniu ar regionų lygmeniu parengtais strateginiais dokumentais, įskaitant planuojamą integruotų teritorinių investicijų, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ar kitų teritorinių priemonių naudojimą;

[…]

g)	veiksmai, kurių imtasi siekiant į programos rengimą įtraukti atitinkamus 6 straipsnyje nurodytus partnerius, ir partnerių vaidmuo įgyvendinant programą, vykdant jos stebėseną ir ją vertinant;

g)	veiksmai, kurių imtasi siekiant į programos rengimą įtraukti atitinkamus 6 straipsnyje nurodytus partnerius, ir partnerių vaidmuo įgyvendinant programą, vykdant jos stebėseną ir ją vertinant atsižvelgiant į daugiapakopio valdymo principus ir Europos partnerystės elgesio kodeksą ;

[…]

7. Valstybė narė praneša Komisijai apie visus 3 dalies j punkte nurodytos informacijos pakeitimus, tačiau dėl to programos iš dalies keisti nereikia.

7. Atitinkama vadovaujančioji institucija praneša Komisijai apie visus 3 dalies d punkto i papunktyje nurodytus planuojamų strateginės svarbos veiksmų preliminaraus sąrašo pakeitimus ir pateikia 3 dalies d punkto iii papunktyje, d punkto vii papunktyje ir d bei j punktuose nurodytą informaciją , tačiau dėl to programos iš dalies keisti nereikia.

Paaiškinimas

Siekiant didesnio lankstumo programos pradžioje sąrašai neturėtų būti baigtiniai. Siekiant stiprinti daugiapakopį valdymą ir vengti vėlavimų įgyvendinant programas vadovaujančiosios institucijos, kurioms pavesta panaudoti fondų lėšas, po to, kai gaunamas stebėsenos komiteto patvirtinimas, taip pat turėtų turėti galimybę pranešti Europos Komisijai apie kai kuriuos programos pakeitimus.

33 pakeitimas

17 straipsnis 6 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju programose, pateiktose pagal 16 straipsnį, 3 dalies f punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamos tik 2021–2 025 m. sumos.	ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju programose, pateiktose pagal 16 straipsnį, 3 dalies f punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamos 2021–2 027 m. sumos , o 2026–2027 m. sumos yra tik orientacinės, pateikiamos laukiant 14 straipsnyje nurodytos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatų .

Paaiškinimas

Siekiant suderinti galimybę perskirstyti lėšas pačiose programose po laikotarpio vidurio peržiūros ir asignavimo visam laikotarpiui saugumą, siūloma aiškiai nurodyti, kad asignavimų 2026–2027 m. sumos yra orientacinės.

34 pakeitimas

18 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Komisija įvertina programą ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, taip pat jos suderinamumą su partnerystės sutartimi. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas.	1. Komisija įvertina programą ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, taip pat jos suderinamumą su partnerystės sutartimi. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas tiek, kiek jos susiję su fondų tikslais .
2. Pastabas Komisija gali pateikti per tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia programą.	2. Pastabas Komisija gali pateikti per tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia programą , remdamasi visa susijusia informacija .
3. Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri programą.	3. Valstybė narė, atsižvelgdama į partnerystės elgesio kodeksą ir daugiapakopį valdymą, peržiūri programą, apsvarstydama Komisijos pastabas.

Paaiškinimas

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos yra priimtinos tuo atveju, jei jos buvo parengtos remiantis partnerystės principu.

35 pakeitimas

19 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybė narė gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies pakeisti programą drauge su iš dalies pakeista programa, nurodydama numatomą to dalinio pakeitimo poveikį tikslų įgyvendinimui.	Valstybė narė , pasikonsultavusi su atitinkamomis vietos ir regionų valdžios institucijomis ir vadovaudamasi 6 straipsniu, gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies pakeisti programą drauge su iš dalies pakeista programa, nurodydama numatomą to dalinio pakeitimo poveikį tikslų įgyvendinimui.

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų dalyvauti peržiūrint programą.

36 pakeitimas

19 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisija įvertina dalinį pakeitimą ir jo atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, įskaitant nacionalinio lygmens reikalavimus, ir pastabas gali pateikti per tris mėnesius nuo iš dalies pakeistos programos pateikimo.	Komisija įvertina dalinį pakeitimą ir jo atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, įskaitant nacionalinio lygmens reikalavimus, ir pastabas gali pateikti per vieną mėnesį nuo iš dalies pakeistos programos pateikimo. Valstybė narė pateikia Komisijai visą reikiamą papildomą informaciją.

Paaiškinimas

Dalinio veiksmų programų keitimo tvarka taip pat turi būti papildyta galimybe valstybėms narėms pateikti Komisijai visą būtiną informaciją.

37 pakeitimas

19 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybė narė peržiūri iš dalies pakeistą programą ir atsižvelgia į Komisijos pastabas.	Valstybė narė peržiūri iš dalies pakeistą programą, apsvarstydama Komisijos pastabas.

Paaiškinimas

Atsižvelgimas į Komisijos pateiktas pastabas yra derybų dalykas, nes jos nėra privalomos.

38 pakeitimas

19 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisija patvirtina dalinį programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė jį pateikia.	Komisija patvirtina dalinį programos pakeitimą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė jį pateikia.

Paaiškinimas

Patvirtinimo laikotarpis turėtų būti sutrumpintas, kad būtų paspartintas procesas.

39 pakeitimas

19 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybė narė programavimo laikotarpiu gali ne daugiau kaip 5 % prioriteto pradinio asignavimo ir ne daugiau kaip 3 % programos biudžeto perkelti kitam to paties fondo tos pačios programos prioritetui. ERPF ir ESF+ lėšomis remiamų programų atveju perkelti galima tik tos pačios regionų kategorijos asignavimus.	Valstybė narė , visapusiškai laikydamasi partnerystės elgesio kodekso ir daugiapakopio valdymo, programavimo laikotarpiu gali ne daugiau kaip 10 % prioriteto pradinio asignavimo ir ne daugiau kaip 5 % programos biudžeto perkelti kitam to paties fondo tos pačios programos prioritetui.
[…]	[…]

Paaiškinimas

Padidinus ribą iki 5 % būtų remiamas lankstumas. ERPF ir ESF+ perkėlimai turi būti siejami su ta pačia regiono kategorija (kaip ir pradiniame Komisijos pasiūlyme).

40 pakeitimas

20 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis gali būti bendrai remiamos programos, kuriomis siekiama investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo.	1. ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir , bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ir integruotų teritorinių investicijų atveju, EŽŪFKP lėšomis gali būti bendrai remiamos programos, kuriomis siekiama investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo.
2. Iš ERPF ir ESF+ lėšų papildomai ir neviršijant 10 % kiekvienam programos prioritetui skiriamos fondo paramos gali būti finansuojamas visas veiksmas arba jo dalis, kurio išlaidos yra tinkamos finansuoti kito fondo lėšomis pagal tam fondui taikomas tinkamumo finansuoti taisykles, jeigu tokios išlaidos yra būtinos įgyvendinimui.	2. Iš ERPF, ESF+ ir , bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ir integruotų teritorinių investicijų atveju, EŽŪFKP lėšų papildomai ir neviršijant 10 % kiekvienam programos prioritetui skiriamos fondo paramos gali būti finansuojamas visas veiksmas arba jo dalis, kurio išlaidos yra tinkamos finansuoti kito fondo lėšomis pagal tam fondui taikomas tinkamumo finansuoti taisykles, jeigu tokios išlaidos yra būtinos įgyvendinimui.

Paaiškinimas

NET, deja, ir atsiejus EŽŪFKP nuo ESI fondų sistemos, parama integruotai teritorinei plėtrai, įtrauktai į EŽŪFKP, turėtų būti toliau teikiama bent jau bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ir integruotų teritorinių investicijų atveju.

41 pakeitimas

21 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės gali prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 % programos finansinių asignavimų iš bet kurio fondo į bet kurį kitą pasidalijamojo valdymo fondą arba į bet kurią kitą tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemonę .

Atsižvelgdamos į savo institucinę, teisinę ir finansinę sistemą, valstybės narės , sutarusios su vadovaujančiąja institucija ir visapusiškai laikydamosi partnerystės elgesio kodekso ir daugiapakopio valdymo, gali prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 % programos finansinių asignavimų iš bet kurio fondo į bet kurį kitą tiesioginio, netiesioginio ar pasidalijamojo valdymo fondą sanglaudos požiūriu svarbiems projektams, išskyrus Reformų rėmimo programą .

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į tai, kad apskritai sumažinti sanglaudos politikos ištekliai, valstybės narės neturėtų būti skatinamos perkelti dar daugiau sanglaudos politikos projektų lėšų į programas, kurias gali būti paprasčiau valdyti, bet kurios gali neturėti jokios reikšmės sanglaudai.

42 pakeitimas

22 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybė narė remia integruotą teritorijos vystymą pagal teritorijos ir vietos vystymo strategijas bet kuria iš šių formų:

Valstybė narė remia integruotą teritorijos vystymą – o tam reikia pasitelkti visus fondus (įskaitant ir EŽŪFKP) – pagal teritorijos ir vietos vystymo strategijas bet kuria iš šių formų:

a)	integruotomis teritorinėmis investicijomis;

a)	integruotomis teritorinėmis investicijomis;

b)	bendruomenės inicijuota vietos plėtra;

b)	bendruomenės inicijuota vietos plėtra;

c)	kita teritorine priemone, kuria remiamos valstybės narės iniciatyvos, sukurtos tam, kad būtų panaudotos ERPF lėšos, kurias numatyta investuoti siekiant 4 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto politikos tikslo .

c)	kita teritorine priemone, kuria remiamos programų vadovaujančiųjų institucijų iniciatyvos, sukurtos tam, kad būtų panaudotos ERPF lėšos, kurias numatyta investuoti siekiant visų 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų politikos tikslų .

Paaiškinimas

Teritorines priemones dabartiniu programavimo laikotarpiu rengia vadovaujančiosios institucijos, taip pat ir regionų lygmeniu. Šios priemonės remiasi strateginiais dokumentais ir tinkamai pritaikomos vietos ir regionų poreikiams.

Veiksmingam teritorinių priemonių įgyvendinimui reikia naudoti skirtingų fondų (ne tik ERPF) lėšas siekiant padidinti sąveiką ir koordinavimą.

43 pakeitimas

23 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Pagal 22 straipsnio a arba c punktą įgyvendinamose teritorinėse strategijose pateikiami šie elementai:

1. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad pagal 22 straipsnio a arba c punktą įgyvendinamose teritorinėse strategijose pateikiami šie elementai:

a)	geografinė vietovė, kuriai taikoma strategija;

a)	geografinė vietovė, kuriai taikoma strategija;

b)	vystymo poreikių ir vietovės potencialo analizė;

b)	vystymo poreikių ir vietovės potencialo analizė;

c)	integruoto metodo, kuriuo tenkinami nustatyti vystymo poreikiai ir išnaudojamas potencialas, aprašymas;

c)	integruoto metodo, kuriuo tenkinami nustatyti vystymo poreikiai ir išnaudojamas potencialas, aprašymas;

d)	partnerių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant strategiją pagal 6 straipsnį aprašymas.

d)	partnerių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant strategiją pagal 6 straipsnį aprašymas.

Jose taip pat gali būti pateikiamas remtinų veiksmų sąrašas.

2. Už teritorinių strategijų rengimą atsako atitinkamos miesto, vietos ar kitos teritorinės institucijos ar subjektai.

2. Už teritorinių strategijų rengimą atsako atitinkamos miesto, vietos , regiono ar kitos teritorinės institucijos ar subjektai.

3. Jeigu į teritorinę strategiją neįtrauktas remtinų veiksmų sąrašas, atitinkamos miesto, vietos ar kitos teritorinės institucijos ar subjektai atrenka veiksmus arba dalyvauja juos atrenkant.

Atrinkti veiksmai turi atitikti teritorinę strategiją.

3. Jeigu į teritorinę strategiją neįtrauktas remtinų veiksmų sąrašas, atitinkamos miesto, vietos , regiono ar kitos teritorinės institucijos ar subjektai atrenka veiksmus arba dalyvauja juos atrenkant.

Atrinkti veiksmai turi atitikti teritorinę strategiją.

4. Kai miesto, vietos ar kita teritorinė institucija arba subjektas atlieka užduotis, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija, išskyrus veiksmų atranką, vadovaujančioji institucija tą instituciją nurodo kaip tarpinę instituciją.

4. Rengiant teritorines strategijas, 23 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai bendradarbiauja su atitinkamomis vadovaujančiomis institucijomis, kiek tai susiję su remiamų veiksmų taikymo sritimi pagal atitinkamą programą.

5. Gali būti teikiama parama teritorinėms strategijoms rengti ir planuoti.

5. Kai miesto, vietos , regiono ar kita teritorinė institucija arba subjektas atlieka užduotis, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija, išskyrus veiksmų atranką, vadovaujančioji institucija tą instituciją nurodo kaip tarpinę instituciją.

6 . Gali būti teikiama parama teritorinėms strategijoms rengti ir planuoti.

Paaiškinimas

Būtina teritorinių strategijų, kurios yra priemonė VP tikslams pasiekti, rengimo metu nurodyti ir sustiprinti vadovaujančiosios institucijos, kaip už VP įgyvendinimą atsakingo subjekto, vaidmenį.

Tekste taip pat turėtų būti pateikta nuoroda į regionų valdžios institucijas, vadovaujantis RK nuomone COTER-VI/031, kurioje teigiama, kad „[į]gyvendinimo procese nepakankamai atsižvelgiama į už veiksmų atranką atsakingų institucijų vaidmenį ir įgaliojimus“, ir tai yra viena iš pagrindinių ITI įgyvendinimo kliūčių.

Būtina nurodyti ir stiprinti vadovaujančiųjų institucijų vaidmenį rengiant teritorines strategijas. Visų pirma, tai turėtų apimti įpareigojimą rengti strategijas siekiant bendradarbiauti su atitinkama vadovaujančiąja institucija ir suteikti tokiai institucijai įgaliojimus šias strategijas suderinti su VP taikymo sritimi.

44 pakeitimas

25 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
ERPF, ESF+ ir EJRŽF lėšomis gali būti remiama bendruomenės inicijuota vietos plėtra.	ERPF, ESF+ , EŽŪFKP, kuris nurodomas kaip LEADER, ir EJRŽF lėšomis gali būti remiama bendruomenės inicijuota vietos plėtra.

Paaiškinimas

EŽŪFKP taip pat turėtų būti įtrauktas remiant BIVP ir LEADER veiksmus.

45 pakeitimas

27 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad vietos veiklos grupės iš grupės narių išrinktų vieną pagrindinį partnerį, atsakingą už administracinius ir finansinius reikalus, arba sudarytų teisiškai įformintą bendrą struktūrą.	Vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad vietos veiklos grupės sudarytų teisiškai įformintą bendrą struktūrą.

Paaiškinimas

Patirtis parodė, kad vadovaujančiajai institucijai sunku pasirinkti pagrindinį partnerį, jei vietos veiklos grupė nepasisiūlo kaip bendras juridinis subjektas. Atsižvelgiant į tai, kad vietos veiklos grupėms tenka didelė atsakomybė, todėl jos taip pat yra atsakingos už galimas klaidas, jos turėtų būti įpareigotos jungtis ir sudaryti teisiškai įformintą struktūrą.

46 pakeitimas

31 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Fondams nustatomos tokios techninės paramos atlyginimo procentinės dalys:

a)	ERPF paramos siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo ir Sanglaudos fondo paramos: 2,5 % ;

a)	ERPF paramos siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo ir Sanglaudos fondo paramos: 5 % ;

b)	ESF+ paramos: 4 %; programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje nurodyto tikslo: 5 %;

b)	ESF+ paramos: 5 %;

c)	EJRŽF paramos: 6 %;

c)	EŽŪFKP paramos: 5 %;

d)	PMIF, VSF ir SVVP paramos: 6 %

d)	EJRŽF paramos: 6 %;

e)	PMIF, VSF ir SVVP paramos: 6 %

Paaiškinimas

Techninės paramos fiksuotoji norma (5 %) taip pat turėtų būti taikoma ESF+ atveju.

47 pakeitimas

33 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybė narė per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, įsteigia programos įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – stebėsenos komitetas).	Valstybė narė , sutarusi su atitinkama vadovaujančiąja institucija, laikydamasi partnerystės elgesio kodekso ir daugiapakopio valdymo bei savo institucinės, teisinės ir finansinės sistemos, per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, įsteigia programos įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – stebėsenos komitetas).
[…]	[…]

Paaiškinimas

Nuoroda į institucinę, teisinę ir finansinę sistemą valstybėse narėse ir į elgesio kodeksą reikalinga siekiant užtikrinti tinkamą vietos ir regionų valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą. Stebėsenos komitetas įsteigiamas konkrečiai programai stebėti ir vadovaujančioji institucija turėtų būti atsakinga už jo įsteigimą.

48 pakeitimas

33 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir visus duomenis bei informaciją , kuriais su stebėsenos komitetu dalijamasi , valstybė narė skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.	Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir visus duomenis bei informaciją dėl stebėsenos komiteto darbo vadovaujančioji institucija skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje arba pateikia nuorodą į atitinkamą interneto svetainę, kurioje galima rasti visus duomenis ir informaciją .

Paaiškinimas

Visi duomenys ir informacija, skirta stebėsenos komitetams dabartiniu programavimo laikotarpiu, yra paskelbiama specialiai šiam tikslui sukurtose atitinkamose interneto svetainėse. Šios gerosios patirties turėtų būti laikomasi ir 2021–2027 m. laikotarpiu.

49 pakeitimas

35 straipsnio 1 dalies f punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Stebėsenos komitetas nagrinėja:

[…]

f)	komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

f)	komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą , kaip numatyta komunikacijos strategijoje ;

[…]

Paaiškinimas

Siūloma išlaikyti komunikacijos strategiją ir jos tvirtinimą bei keitimą palikti veiksmų programos stebėsenos komiteto kompetencijai.

50 pakeitimas

35 straipsnio 1 dalis. Po i punkto įrašyti naują punktą:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Stebėsenos komitetas nagrinėja:

[…]

j)	veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus, įskaitant visus jų pakeitimus, nepažeidžiant 27 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktų.

Paaiškinimas

Stebėsenos komiteto patvirtinimas neturėtų būti reikalingas metodikai ir atrankos kriterijams, nes taip būtų sudaromos kliūtys vadovaujančiosios institucijos darbui.

51 pakeitimas

35 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Stebėsenos komitetas tvirtina:

a)	veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus, įskaitant visus jų pakeitimus, po konsultacijų su Komisija pagal 67 straipsnio 2 dalį, nepažeidžiant 27 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktų;

a)	EJRŽF, PMF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų metines veiklos rezultatų ataskaitas ir ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų galutinę veiklos rezultatų ataskaitą;

b)	EJRŽF, PMF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų metines veiklos rezultatų ataskaitas ir ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų galutinę veiklos rezultatų ataskaitą;

b)	vertinimo planą ir jo pakeitimus;

c)	vertinimo planą ir jo pakeitimus;

c)	visus vadovaujančiosios institucijos pasiūlymus iš dalies pakeisti programą, išskyrus susijusius su perkėlimais pagal 19 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnį.

d)	visus vadovaujančiosios institucijos pasiūlymus iš dalies pakeisti programą, be kita ko, susijusius su perkėlimais pagal 19 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnį.

d)	17 straipsnio 3 dalies d punkto i papunktyje nurodyto planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašo pakeitimus ir 17 straipsnio 3 dalies d punkto iii papunktyje, d punkto vii papunktyje ir d bei j punktuose nurodytą informaciją;

e)	veiksmų programos komunikacijos strategiją ir visus jos pakeitimus.

Paaiškinimas

Stebėsenos komiteto patvirtinimas neturėtų būti reikalingas programos pakeitimams pervedant lėšas tarp prioritetinių krypčių taikant iki 5 % (arba 10 %) lankstumą, nes taip vadovaujančioji institucija netenka galimybės laiku atlikti koregavimus. Lankstumo schema prarastų veiksmingumą.

52 pakeitimas

37 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Vadovaujančioji institucija iki kiekvienų metų sausio 31 d., kovo 31 d., gegužės 31 d., liepos 31 d. , rugsėjo 30 d. ir lapkričio 30 d. Komisijai elektroniniu būdu perduoda kiekvienos programos suminius duomenis pagal VII priede pateiktą šabloną.	Vadovaujančioji institucija iki kiekvienų metų sausio 31 d., liepos 31 d. ir spalio 31 d. Komisijai elektroniniu būdu perduoda kiekvienos programos suminius duomenis pagal VII priede pateiktą šabloną.
Pirmasis perdavimas turi būti atliktas iki 2022 m. sausio 31 d., o paskutinis – iki 2030 m. sausio 31 d.	Pirmasis perdavimas turi būti atliktas iki 2022 m. sausio 31 d., o paskutinis – iki 2030 m. sausio 31 d.
Programų, kuriomis siekiama ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje nurodyto tikslo, atveju duomenys perduodami kasmet iki lapkričio 30 d.	Programų, kuriomis siekiama ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje nurodyto tikslo, atveju duomenys perduodami kasmet iki lapkričio 30 d.

Paaiškinimas

Duomenų perdavimas 6 kartus per metus yra didelė administracinė našta ir turėtų būti sumažintas iki 3 kartų per metus, kaip buvo numatyta dabartiniame BNR.

53 pakeitimas

43 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

[…]

Komunikacijos veiklos koordinatorius į matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą įtraukia šiuos subjektus:

a)	Europos Komisijos atstovybes ir Europos Parlamento ryšių biurus valstybėse narėse; „Europe Direct“ informacijos centrus ir kitus tinklus; švietimo ir mokslinių tyrimų institucijas;

a)	Europos Komisijos atstovybes ir Europos Parlamento ryšių biurus valstybėse narėse; „Europe Direct“ informacijos centrus ir kitus tinklus; švietimo ir mokslinių tyrimų institucijas;

b)	kitus susijusius partnerius ir subjektus.

b)	vietos ir regionų valdžios institucijas, dalyvaujančias įgyvendinant programas;

c)	kitus susijusius partnerius ir subjektus.

Paaiškinimas

BNR turėtų skatinti visų lygmenų valdžios institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant programas ir apie jas informuojant, bendradarbiavimą.

54 pakeitimas

43 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Kiekviena vadovaujančioji institucija nustato už kiekvienos programos komunikaciją atsakingą pareigūną (toliau – už programos komunikaciją atsakingas pareigūnas ).	Kiekviena vadovaujančioji institucija nustato už vienos ar keleto programų komunikaciją atsakingą pareigūną (toliau – už programų komunikaciją atsakingi pareigūnai ).

Paaiškinimas

Siekiant remti fondų integraciją, kad būtų laikomasi didesne sinergija grindžiamo holistiškesnio požiūrio, turėtų būti įmanoma turėti už keletą programų atsakingą vieną pareigūną. Tai taip pat galėtų užtikrinti nuoseklesnę komunikaciją fondų klausimais.

55 pakeitimas

43 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisija valdo tinklą, kurį sudaro komunikacijos veiklos koordinatoriai, už programos komunikaciją atsakingi pareigūnai ir Komisijos atstovai, kuriame keičiamasi informacija apie matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą.	Komisija valdo tinklą, kurį sudaro komunikacijos veiklos koordinatoriai, už programos komunikaciją atsakingi pareigūnai , Europos regionų komiteto atstovai ir Komisijos atstovai, kuriame keičiamasi informacija apie matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą.

Paaiškinimas

Komisijai pavedama užduotis administruoti komunikacijos subjektų tinklą, kuriame taip pat turėtų dalyvauti RK siekiant užtikrinti sąveiką ir bendradarbiavimą.

56 pakeitimas

44 straipsnis. Po 1 dalies įrašyti naują dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Vadovaujančiosios institucijos parengia kiekvienos veiksmų programos komunikacijos strategiją. Kelioms veiksmų programoms gali būti parengta bendra komunikacijos strategija. Komunikacijos strategijoje atsižvelgiama į atitinkamos veiksmų programos ar programų apimtį, laikantis proporcingumo principo.

Į komunikacijos strategiją įtraukiamos VIII priede nurodytos sudedamosios dalys.

Valstybė narė ir vadovaujančioji institucija užtikrina, kad informavimo ir komunikacijos priemonės būtų įgyvendinamos pagal komunikacijos strategiją siekiant padidinti matomumą ir pagerinti bendravimą su piliečiais ir kad tomis priemonėmis informacija žiniasklaidoje būtų skleidžiama kuo plačiau.

Paaiškinimas

Komunikacijos strategija yra esminis veiksnys rengiant ir praktiškai įgyvendinant matomumo ir komunikacijos reikalavimus, kuriuos šiuo metu taip norima pabrėžti. Visiškai ją pašalinus, įgyvendinant šias priemones gali atsirasti tam tikro netikrumo ir įvairiems jas įgyvendinantiems organams ir įstaigoms gali nepavykti užtikrinti minimalaus vienodumo.

57 pakeitimas

44 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Vadovaujančioji institucija likus ne mažiau kaip mėnesiui iki kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje paskelbia trumpą planuojamų ir paskelbtų kvietimų teikti pasiūlymus santrauką, kurioje pateikiama ši informacija:	Vadovaujančioji institucija 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje paskelbia trumpą planuojamų ir paskelbtų kvietimų teikti pasiūlymus santrauką, kurioje pateikiama ši informacija:
[…]	[…]

Paaiškinimas

Pagal 44 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti vėluojama tai padaryti, kartu gali būti ribojamas vadovaujančiųjų institucijų lankstumas.

Todėl siūloma panaikinti šią sakinio dalį, kiekvienai administracijai suteikiant galimybę savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausias priemones, skirtas užtikrinti kuo didesnį informuotumą apie finansavimo galimybes.

Kitu atveju, jei manoma, kad būtina toliau taikyti pirmiau minėtą nuostatą, reikia iš anksto neapibrėžti paskelbimo termino, o tai palikti vadovaujančiųjų institucijų nuožiūrai, kad būtų galima jį suderinti su įgyvendinimo planu.

58 pakeitimas

Po 44 straipsnio įrašyti naują straipsnį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	1. Vadovaujančiosios institucijos parengta komunikacijos strategija pateikiama stebėsenos komitetui patvirtinti pagal 35 straipsnio 2 dalies e punktą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo atitinkamos veiksmų programos ar programų patvirtinimo.
	Jei bendra komunikacijos strategija parengiama kelioms veiksmų programoms ir yra susijusi su keliais stebėsenos komitetais, valstybė narė gali paskirti vieną stebėsenos komitetą, kuris, konsultuodamasis su kitais susijusiais stebėsenos komitetais, būtų atsakingas už bendros komunikacijos strategijos patvirtinimą ir vėlesnius tos strategijos pakeitimus.
	Prireikus valstybė narė arba vadovaujančiosios institucijos programavimo laikotarpiu gali iš dalies pakeisti komunikacijos strategiją. Vadovaujančioji institucija pateikia iš dalies pakeistą komunikacijos strategiją stebėsenos komitetui patvirtinti pagal 35 straipsnio 2 dalies e punktą.
	2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, vadovaujančioji institucija bent kartą per metus informuoja atsakingą stebėsenos komitetą ar komitetus apie pažangą įgyvendinant komunikacijos strategiją, kaip nurodyta 35 straipsnio 1 dalies f punkte, ir atliktą šio įgyvendinimo rezultatų analizę, taip pat apie numatomą informavimo ir komunikacijos veiklą ir priemones, kuriomis bus didinamas fondų matomumas ir kurios bus vykdomos kitais metais. Stebėsenos komitetas pateikia nuomonę dėl kitais metais numatomos veiklos ir priemonių, be kita ko, dėl to, kaip padidinti plačiajai visuomenei skirtos komunikacijos veiklos veiksmingumą.

Paaiškinimas

Siūloma išlaikyti komunikacijos strategijos tvirtinimo, keitimo ir stebėsenos tvarką, nes 2014–2020 m. laikotarpiu ji davė gerų rezultatų ir Komisijai ji suteiktų galimybę vykdyti kontrolę remiantis struktūruotu ir prieinamu dokumentu, taip palengvinant jos priežiūrą.

59 pakeitimas

50 straipsnio 2 dalies b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
vėliausias į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo išlaidas padalijant iš atitinkamo asmens mėnesio darbo laiko pagal darbo sutartyje nurodytus taikytinus nacionalinės teisės aktus.	vėliausias į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo išlaidas padalijant iš atitinkamo asmens mėnesio darbo laiko pagal darbo sutartyje nurodytus taikytinus nacionalinės teisės aktus arba kolektyvines sutartis .

Paaiškinimas

Nuoroda į darbo sutarties pagrindą.

60 pakeitimas

52 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Pagal finansines priemones parama galutiniams gavėjams teikiama tik naujoms investicijoms, kurios, kaip numatoma, bus finansiškai perspektyvios, pavyzdžiui, duos pajamų arba leis sutaupyti, ir kurioms neteikiamas pakankamas finansavimas iš rinkos šaltinių.	Pagal finansines priemones parama galutiniams gavėjams teikiama tik investicijoms, kurios, kaip numatoma, bus finansiškai perspektyvios, pavyzdžiui, duos pajamų arba leis sutaupyti, ir kurioms neteikiamas pakankamas finansavimas iš turimų rinkos šaltinių.

Paaiškinimas

Finansinės priemonės turėtų būti naudojamos ne tik naujoms investicijoms, bet ir apskritai investicijoms, kurios yra finansiškai perspektyvios, jei esami rinkos šaltiniai negali joms suteikti finansavimo.

61 pakeitimas

52 straipsnis. Po 6 dalies įrašyti naują dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kai finansinės priemonės yra skirtos finansuoti įmones, įskaitant MVĮ, tokia parama turi būti skiriama naujoms įmonėms steigti, ankstyvosios stadijos kapitalui, t. y. parengiamosios stadijos kapitalui ir veiklos pradžios kapitalui, plėtros kapitalui, įmonės bendros veiklos stiprinimo kapitalui užtikrinti arba naujiems projektams įgyvendinti, patekimui į naujas rinkas arba jau įsteigtų įmonių naujai veiklai vykdyti, nedarant poveikio taikytinoms Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms ir laikantis konkrečiam fondui taikytinų taisyklių. Finansavimas gali apimti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat apyvartinį kapitalą, neviršijant taikytinomis Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis nustatytų ribų ir siekiant skatinti privatųjį sektorių įmonėms teikti finansavimą. Be to, finansavimas gali būti teikiamas dengiant nuosavybės teisių perdavimo įmonėse išlaidas, jei toks perdavimas vyksta tarp nepriklausomų investuotojų.

Paaiškinimas

Naujajame BNR, kaip ir dabartiniame reglamente, taip pat turėtų būti pateikiama plati investicijų apibrėžtis.

62 pakeitimas

53 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Finansinės priemonės, už kurių valdymą atsako vadovaujančioji institucija, gali būti sukurtos, kaip:

a)	programos išteklių investicijos į teisės subjekto kapitalą arba

b)	atskiri finansų ar patikos sąskaitų blokai institucijoje.

Finansinės priemonės, už kurių valdymą atsako vadovaujančioji institucija, gali būti sukurtos, kaip:

a)	programos išteklių investicijos į teisės subjekto kapitalą arba

b)	atskiri finansų ar patikos sąskaitų blokai institucijoje.

Vadovaujančioji institucija atrenka finansinę priemonę įgyvendinantį subjektą.

Vadovaujančioji institucija atrenka finansinę priemonę įgyvendinantį subjektą pagal 67 straipsnį .

Kai vadovaujančiosios institucijos atrinktas subjektas valdo kontroliuojantįjį fondą, tas subjektas gali toliau atrinkti kitus subjektus specialiajam fondui valdyti.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti rinka grindžiamą finansinių priemonių įgyvendinimą ir sumažinti audito riziką dėl finansinę priemonę įgyvendinančio subjekto atrankos, labai svarbu laikytis 67 straipsnio. Atsižvelgiant į pakeitimą, preambulės 44 konstatuojamoji dalis, 62 straipsnio 3 dalis, 67 straipsnio 4 dalis taip pat turėtų būti iš dalies pakeistos.

63 pakeitimas

53 straipsnio 6 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nacionalinį bendrą programos finansavimą gali teikti vadovaujančioji institucija arba jis gali būti teikiamas kontroliuojančiųjų fondų lygmeniu , specialiųjų fondų lygmeniu arba investicijų į galutinius gavėjus lygmeniu pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles. Kai nacionalinis bendras finansavimas teikiamas investicijų į galutinius gavėjus lygmeniu, finansines priemones įgyvendinantis subjektas saugo patvirtinamuosius dokumentus, iš kurių matyti, kad pagrindinės išlaidos yra tinkamos finansuoti.

Nacionalinį bendrą programos finansavimą gali teikti vadovaujančioji institucija arba jis gali būti teikiamas kontroliuojančiųjų fondų, specialiųjų fondų arba privačių investuotojų arba galutinių gavėjų pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles. Kai nacionalinis bendras finansavimas teikiamas investicijų į galutinius gavėjus lygmeniu arba jie jį teikia , finansines priemones įgyvendinantis subjektas saugo patvirtinamuosius dokumentus, iš kurių matyti, kad pagrindinės išlaidos yra tinkamos finansuoti.

Paaiškinimas

Nėra priežasties galutinio gavėjo nuosavo įnašo neįtraukti kaip atitinkančio nacionalinio bendro finansavimo reikalavimus, jei jis yra skirtas tai pačiai investicijai finansuoti. Toks neįtraukimas yra nepagrįstas ir sugriežtina tinkamumo finansuoti sąlygas, palyginti su dotacijoms taikomomis sąlygomis.

64 pakeitimas

59 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1 ir 2 dalys netaikomos veiksmui, jeigu su juo susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto.	1 ir 2 dalys netaikomos finansinėms priemonėms skirtiems ar iš jų gautiems programos įnašams arba veiksmui, jeigu su tuo veiksmu susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto.

Paaiškinimas

Su finansinėmis priemonėmis susijusiems veiksmams turėtų būti akivaizdžiai netaikomos nuostatos dėl trukmės. Tokia leidžianti nukrypti nuostata buvo sėkmingai įgyvendinta ir 2007–2013 m., ir 2014–2020 m. laikotarpiais.

65 pakeitimas

63 straipsnio 7 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija tarp paramos gavėjų ir programos institucijų būtų keičiamasi naudojantis elektroninio keitimosi duomenimis sistemomis pagal XII priedą.	Valstybės narės užtikrina, kad prireikus informacija tarp paramos gavėjų ir programos institucijų galėtų būti keičiamasi naudojantis elektroninio keitimosi duomenimis sistemomis pagal XII priedą.
[…]	[…]

Paaiškinimas

Reikalavimas, kad visas keitimasis duomenimis vyktų elektroniniu būdu, sudarytų nereikalingą naštą.

66 pakeitimas

64 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

[…]

c)	Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo paskutinės audito dienos perduoda kompetentingai valstybės narės institucijai preliminarias audito išvadas bent viena oficialiąja Sąjungos kalba;

c)	Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo paskutinės audito dienos perduoda kompetentingai valstybės narės institucijai preliminarias audito išvadas bent viena atitinkamos valstybės narės kalba;

d)	Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo išsamaus kompetentingos valstybės narės institucijos atsakymo dėl preliminarių audito išvadų gavimo dienos perduoda audito ataskaitą bent viena oficialiąja Sąjungos kalba.

d)	Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo išsamaus kompetentingos valstybės narės institucijos atsakymo dėl preliminarių audito išvadų gavimo dienos perduoda audito ataskaitą bent viena atitinkamos valstybės narės kalba.

[…]

Paaiškinimas

Tai turėtų padėti paspartinti įgyvendinimą, nes atitinkamoms valdžios institucijoms nereikėtų laukti papildomo vertimo, jei to prireiktų.

67 pakeitimas

67 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisijos prašymu vadovaujančioji institucija konsultuojasi su Komisija ir atsižvelgia į jos pastabas prieš pirmą kartą pateikdama atrankos kriterijus stebėsenos komitetui ir prieš atlikdama bet kokius tolesnius tų kriterijų pakeitimus.

Paaiškinimas

Sąlygos, kuriomis Komisija gali reikalauti, kad su ja būtų konsultuojamasi dėl atrankos kriterijų, yra neaiškios. Tai trukdytų vadovaujančiosios institucijos savarankiškumui ir sprendimų priėmimo procesui.

68 pakeitimas

84 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekvieno fondo išankstinio finansavimo suma išmokama metinėmis dalimis iki kiekvienų metų liepos 1 d., kaip toliau nurodyta, jei turima lėšų:

a)	2021 m.: 0,5 % ;

b)	2022 m.: 0,5 % ;

c)	2023 m.: 0,5 % ;

d)	2024 m.: 0,5 % ;

e)	2025 m.: 0,5 % ;

f)	2026 m.: 0,5 %

Kiekvieno fondo išankstinio finansavimo suma išmokama metinėmis dalimis iki kiekvienų metų liepos 1 d., kaip toliau nurodyta, jei turima lėšų:

a)	2021 m.: 2 % ;

b)	2022 m.: 2 % ;

c)	2023 m.: 2 % ;

d)	2024 m.: 2 % ;

e)	2025 m.: 2 % ;

f)	2026 m.: 2 %

Jei programa patvirtinta 2021 m. liepos 1 d. arba vėliau, ankstesnės dalys išmokamos patvirtinimo metais.

Paaiškinimas

Palyginti su dabartiniu BNR, naujajame reglamente metinio išankstinio finansavimo suma yra pernelyg smarkiai sumažinta.

69 pakeitimas

85 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nukrypstant nuo 3 dalies a punkto, taikomos šios nuostatos:

a)	jei Sąjungos įnašas skiriamas pagal 46 straipsnio a punktą, į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos yra sumos, pagrįstos sąlygų įvykdymo arba rezultatų siekimo pažanga, pagal 89 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą;

a)	jei Sąjungos įnašas skiriamas pagal 46 straipsnio a punktą, į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos yra sumos, pagrįstos sąlygų įvykdymo arba rezultatų siekimo pažanga, pagal 89 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą;

b)	jei Sąjungos įnašas skiriamas pagal 46 straipsnio c, d ir e punktus, į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos yra sumos, nustatytos pagal 88 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą;

b)	jei Sąjungos įnašas skiriamas pagal 46 straipsnio c, d ir e punktus, į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos yra sumos, nustatytos pagal 88 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą;

c)	48 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų atveju į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos yra taikytinu pagrindu apskaičiuotos išlaidos.

c)	48 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų atveju į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos yra taikytinu pagrindu apskaičiuotos išlaidos;

d)	valstybės pagalbos atveju į mokėjimo paraišką gali būti įtraukti pagalbą teikiančios institucijos paramos gavėjui sumokėti avansai, su sąlyga, kad tie avansai neviršija 40 % visos paramos gavėjui konkrečiam veiksmui teiktinos pagalbos sumos.

Paaiškinimas

Dabartinio BNR 131 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta galimybė mokėti iki 40 % dydžio avansus. Ši galimybė turėtų būti palikta ir naujajame reglamente.

70 pakeitimas

86 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

[…]

2. Jei finansinės priemonės įgyvendinamos pagal 53 straipsnio 3 dalį , mokėjimo paraiškos, į kurias įtrauktos finansinių priemonių išlaidos, pateikiamos laikantis šių sąlygų:

a)	į pirmą mokėjimo paraišką įtraukta suma yra sumokėta finansinėms priemonėms ir neviršija 25 % visos pagal atitinkamą finansavimo sutartį finansinėms priemonėms įsipareigotos skirti programos įnašų sumos, atsižvelgiant, kai taikoma, į susijusį prioritetą ir regiono kategoriją ;

b)	į vėlesnes mokėjimo paraiškas, pateiktas tinkamumo finansuoti laikotarpiu, įtraukta suma apima tinkamas finansuoti išlaidas, kaip nurodyta 62 straipsnio 1 dalyje.

2. Jei finansinės priemonės įgyvendinamos pagal 53 straipsnio 2 dalį , į mokėjimo paraiškas įtraukiamos finansinių priemonių sukūrimo išlaidos arba joms skirtas įnašas.

3. Į pirmąją mokėjimo paraišką įtraukta 2 dalies a punkte nurodyta suma Komisijos sąskaitose patvirtinama ne vėliau kaip paskutiniais ataskaitiniais metais.

Ji mokėjimo paraiškose nurodoma atskirai .

Paaiškinimas

2014–2020 m. laikotarpiu programos įnašas, skirtas finansinėms priemonėms, riboja sukurtų priemonių lankstumą ir galimybę vienu metu pradėti keletą finansinių produktų. Pakeitimas grindžiamas gerąja patirtimi, įgyta iš 2007–2013 m. laikotarpiu vykdytos veiklos.

71 pakeitimas

88 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

[…]

c)	taisyklėmis, kurios pagal Sąjungos politikos srityse įgyvendinant panašaus pobūdžio veiksmą taikomos vieneto įkainiams ir fiksuotosioms sumoms;

c)	taisyklėmis, kurios pagal Sąjungos politikos srityse įgyvendinant panašaus pobūdžio veiksmą taikomos vieneto įkainiams , fiksuotosioms normoms ir fiksuotosioms sumoms;

d)	taisyklėmis, kurios pagal vien tik valstybės narės finansuojamas dotacijų programas įgyvendinant panašaus pobūdžio veiksmą taikomos vieneto įkainiams ir fiksuotosioms sumoms.

d)	taisyklėmis, kurios pagal vien tik valstybės narės finansuojamas dotacijų programas įgyvendinant panašaus pobūdžio veiksmą taikomos vieneto įkainiams , fiksuotosioms normoms ir fiksuotosioms sumoms.

Paaiškinimas

Siekiama suderinti su straipsniu.

72 pakeitimas

99 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisija panaikina visas programai numatytas įsipareigojimų sumas, kurios iki antrųjų kalendorinių metų po tų metų, kuriais prisiimti 2021–2026 m. biudžetiniai įsipareigojimai, gruodžio 26 d. nebuvo panaudotos išankstiniam finansavimui pagal 84 straipsnį arba dėl kurių nepateikta mokėjimo paraiška pagal 85 ir 86 straipsnius.

Komisija panaikina visas programai numatytas įsipareigojimų sumas, kurios iki trečiųjų kalendorinių metų po tų metų, kuriais prisiimti 2021–2026 m. biudžetiniai įsipareigojimai, gruodžio 31 d. nebuvo panaudotos išankstiniam finansavimui pagal 84 straipsnį arba dėl kurių nepateikta mokėjimo paraiška pagal 85 ir 86 straipsnius.

Tuo atveju, jei išmoka nutrūksta dėl teisinių priežasčių ar atsargumo sumetimais, taip pat turi būti taikomas pratęsimas.

Paaiškinimas

Įsipareigojimų panaikinimo taisyklės neturėtų būti sutrumpintos, o išlikti n+3, turint omenyje dabartines daugelio vietos ir regionų valdžios institucijų problemas, kai reikia pakankamai prisidėti prie bendro finansavimo. Taigi, galutinis terminas turėtų būti metų pabaiga.

73 pakeitimas

103 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo kiekvienai valstybei narei pagal regionų kategoriją kasmet paskirsto visus išteklius pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ir pateikia reikalavimus atitinkančių regionų sąrašą, laikydamasi XXII priede nustatytos metodikos.	Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo kiekvienai valstybei narei pagal regionų kategoriją kasmet paskirsto visus išteklius pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ir pateikia reikalavimus atitinkančių regionų sąrašą, laikydamasi XXII priede nustatytos metodikos.
Tame sprendime taip pat nustatomas metinis visų išteklių kiekvienai valstybei narei pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg) paskirstymas.	Tame sprendime taip pat nustatomas metinis visų išteklių kiekvienai valstybei narei pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg) paskirstymas.
	Todėl mažiausia bendrų asignavimų iš fondų suma tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu turėtų sudaryti 76 % biudžeto, skiriamo kiekvienai valstybei narei ar regionui 2014–2020 m. laikotarpiu.

Paaiškinimas

Europos Komisijos teikiama apsauga nacionaliniu lygmeniu neapsaugo nuo neproporcingų mažinimų atskirai remiamose srityse, o tai būtų nepateisinami pagal sanglaudos politiką.

74 pakeitimas

104 straipsnio 7 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (Interreg) skiriami ištekliai sudaro 2,5 % visų fondų biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. numatytų lėšų (t. y. iš viso 8 430 000 000 EUR).	Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (Interreg) skiriami ištekliai sudaro 3,3 % visų fondų biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. numatytų lėšų (t. y. iš viso XX XXX XXX XXX EUR ).

Paaiškinimas

Dėl Komisijos pasiūlymo gali būti labai sumažintos biudžeto lėšos teritorinio bendradarbiavimo veiksmams, nepaisant to, kad į ETB reglamento projektą įtraukti nauji veiksmai. Todėl RK siūlo padidinti Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skiriamus išteklius iki 3,3 % visų sanglaudos politikos lėšų, nes tai leistų išsaugoti esamas tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas bei tarpregioninį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atokiausiais regionais. Dabartinis lėšų paskirstymo Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui metodas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 VII priede, turėtų būti paliktas atsižvelgiant į tai, kad siūlomas naujas lėšų paskirstymo Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui metodas diskriminuotų valstybes nares ir regionus, kuriuose gyventojų tankis yra mažas palei sienas (visų pirma naujasis 25 km kriterijus).

75 pakeitimas

105 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisija gali sutikti su valstybės narės pasiūlymu, pateiktu partnerystės sutartyje arba atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, perkelti:

a)	ne daugiau kaip 15 % visų mažiau išsivysčiusiems regionams skirtų asignavimų – pereinamojo laikotarpio arba labiau išsivysčiusiems regionams ir iš pereinamojo laikotarpio regionų labiau išsivysčiusiems regionams;

b)	iš labiau išvysčiusiems regionams arba pereinamojo laikotarpio regionams skirtų asignavimų – mažiau išsivysčiusiems regionams.

Komisija gali sutikti su valstybės narės pasiūlymu, pateiktu partnerystės sutartyje arba atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, perkelti ne daugiau kaip 15 % visų asignavimų.

Paaiškinimas

Turėtų būti galima atlikti perkėlimus tarp visų regionų kategorijų.

76 pakeitimas

106 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisijos sprendimu, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia galima fondų paramos kiekvienam prioritetui suma.	Komisijos sprendimu, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma didžiausia fondų parama kiekvienam prioritetui ir programos bendro finansavimo norma .

Paaiškinimas

Nustatant didžiausią bendro finansavimo normą VP lygmeniu, (vietoj didžiausios normos kiekvienam prioritetui) įgyvendinimo procesas tampa lankstesnis. Tai leistų įvairinti bendrą finansavimą pagal prioritetus, atsižvelgiant į intervencinių veiksmų rūšis.

77 pakeitimas

106 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Bendro finansavimo norma investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui kiekvieno prioriteto lygmeniu negali būti didesnė kaip:

a)	70 % mažiau išsivysčiusiems regionams;

b)	55 % pereinamojo laikotarpio regionams;

c)	40 % labiau išsivysčiusiems regionams.

Bendro finansavimo norma investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui kiekvieno prioriteto lygmeniu negali būti didesnė kaip:

a)	85 % mažiau išsivysčiusiems regionams;

b)	70 % pereinamojo laikotarpio regionams;

c)	50 % labiau išsivysčiusiems regionams.

a punkte nustatytos bendro finansavimo normos taip pat taikomos atokiausiems regionams.

Bendro finansavimo norma Sanglaudos fondui kiekvieno prioriteto lygmeniu negali būti didesnė kaip 70 %

Bendro finansavimo norma Sanglaudos fondui kiekvieno prioriteto lygmeniu negali būti didesnė kaip 85 %

ESF+ reglamentu gali būti nustatytos didesnės bendro finansavimo normos prioritetams, kuriais remiami novatoriški veiksmai pagal to reglamento [14] straipsnį.

Paaiškinimas

Turėtų būti paliktos dabartinio lygio bendro finansavimo normos.

78 pakeitimas

106 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Bendra Interreg programų finansavimo norma negali būti didesnė kaip 70 %	Bendra Interreg programų finansavimo norma negali būti didesnė kaip 85 %
[…]	[…]

Paaiškinimas

ETB turėtų būti paliktas 85 % bendras finansavimas.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

pritaria pagrindiniams tikslams, kurių siekia Komisija naujuoju Bendrųjų nuostatų reglamentu (BNR), visų pirma modernizuoti sanglaudos politiką ją supaprastinant, užtikrinant jos didesnį lankstumą ir veiksmingumą ir iš esmės sumažinant nereikalingą administracinę naštą paramos gavėjams ir vadovaujančiosioms institucijoms;

palankiai vertina tai, kad sanglaudos politika ir toliau gali naudotis visi regionai Europos Sąjungoje, o tai buvo vienas didžiausių Europos regionų komitetui nerimą kėlusių klausimų jo ankstesnėse nuomonėse šia tema; tai taip pat buvo pagrindinė iniciatyvos #CohesionAlliance mintis;

palankiai vertina tai, kad patvirtintas pasidalijamojo valdymo metodas, tačiau atkreipia dėmesį, kad veiksmų ir toliau turėtų būti imamasi „pačiu tinkamiausiu teritoriniu lygmeniu“, stiprinant vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį valdant programas kuo arčiau piliečių, vadovaujantis subsidiarumo, daugiapakopio valdymo ir partnerystės principais;

ragina siekti dar didesnio supaprastinimo, pavyzdžiui, mažinti administracinę naštą, susijusią su valstybės pagalbos taisyklėmis;

Paramos tikslai ir bendrosios taisyklės

pritaria penkiems naujiems politikos tikslams atsižvelgiant į tai, kad jie, viena vertus, iš esmės atitinka ankstesnius teminius tikslus ir, kita vertus, suteikia daugiau lankstumo dėl savo platesnės apibrėžties;

mano, kad EŽŪFKP pašalinimas iš BNR yra rimta priežastis susirūpinti, nes kyla pavojus, kad bus pakenkta struktūrinių ir investicijų fondų integruoto požiūrio taikymui kaimo vietovėse, atsižvelgiant į tai, kad kaimo plėtra yra pagrindinis sanglaudos politikos tikslų komponentas. Kad būtų užtikrinta didesnė sinergija su kaimo plėtra, Komitetas ragina EŽŪFKP vėl įtraukti į BNR (žr. RK nuomonę NAT-VI/034 dėl BŽŪP); vis dėlto jis palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl reglamento dėl BŽŪP strateginių planų (2 str.) kai kuriais klausimais, visų pirma dėl integruotos teritorinės plėtros, pateikiama nuoroda į naują BNR;

dar kartą pabrėžia, kad Europos socialinis fondas turi išlikti neatsiejamas nuo sanglaudos politikos, nes jis yra pagrindinė ES priemonė, skirta investuoti į žmones ir į žmogiškąjį kapitalą, skatinti socialinę įtrauktį ir vyrų bei moterų lygybę, taip pat gerinti milijonų Europos piliečių gyvenimą;

pabrėžia partnerystės ir daugiapakopio valdymo principų svarbą ir ragina į reglamento projektą kaip priedą įtraukti dabartinį elgesio kodeksą; ragina visapusiškai įgyvendinti elgesio kodeksą siekiant užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas prilygtų visateisei partnerystei;

Strateginis požiūris

apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymas nėra integruotas į ilgalaikę strategiją, pakeisiančią strategiją „Europa 2020“; tikisi, kad Komisija pateiks tokią naują ilgalaikę ES strategiją, skirtą įgyvendinti Darnaus vystymosi tikslus ir grindžiamą reformuotu valdymu, kuri visapusiškai remtųsi daugiapakopiu valdymu;

10.

palankiai vertina naująją partnerystės sutartį, kuri yra paprastesnis ir racionalesnis dokumentas;

11.

primygtinai reikalauja, kad bet kokie perkėlimai tarp fondų ar iš fondų į programą „InvestEU“ arba kitas Sąjungos priemones pagal tiesioginį ar netiesioginį valdymą būtų vykdomi visapusiškai laikantis subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principų ir nesusilpnintų fondų teritorinio požiūrio;

12.

palankiai vertina tai, kad buvo sumažinta nemažai reikiamų sąlygų, ypač tai, kad teminės reikiamos sąlygos dabar yra aiškiau susietos su strateginėmis politikos sistemomis konkrečiose srityse;

13.

vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad mokėjimų neįmanoma atlikti tol, kol Komisija neinformuoja valstybės narės apie reikiamų sąlygų įvykdymą, nes dėl to gali būti vėluojama įgyvendinti programas;

14.

prašo, kad naujojoje programavimo sistemoje būtų nustatyti asignavimai visiems programavimo laikotarpio metams, įskaitant orientacinius asignavimus 2026 ir 2027 m., siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp, viena vertus, sanglaudos politikos papildomo lankstumo ir gebėjimo veikti ir, kita vertus, būtinybės išlaikyti ilgalaikį strateginį sanglaudos politikos investavimo metodą, grindžiamą visu 7 metų finansavimo laikotarpiu;

15.

pakartoja griežtai nepritariąs neigiamai makroekonominių sąlygų koncepcijai, pagal kurią susiejus ESI fondus su ekonominiu valdymu, miestai ir regionai paverčiami nacionalinių Vyriausybių vykdomos politikos įkaitais. Sanglaudos politikos, kuria siekiama tikslų, turinčių nedaug bendro su makroekonominiu valdymu, negali varžyti reikalavimai, kurių laikymasis visiškai nepriklauso nuo vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų paramos gavėjų. Todėl mokėjimams galutiniams paramos gavėjams arba naudos gavėjams neturėtų turėti įtakos valstybių narių netinkamai nustatomos makroekonominės sąlygos;

16.

kita vertus, pažymi, kad veiklos procedūrų dėl Europos semestro sujungimo su sanglaudos politika analizėje yra trūkumų ir nepakanka aiškumo dėl sanglaudos politikos intervencinių veiksmų ir reformų rėmimo programos priemonių koordinavimo sąlygų, taip pat pabrėžia, kad visuomet turi būti laikomasi sanglaudos politikos tikslų, siekiant sustiprinti Europos semestro regioninį aspektą;

17.

mano, kad reikiamų sąlygų mechanizmas jau veikia efektyviai su sanglaudos politika susijusių reformų srityje;

18.

palankiai vertina integruotų teritorinių priemonių, kurios yra unikali galimybė remti principą „iš apačios į viršų“, statuso stiprinimą; vis dėlto pabrėžia, kad reikia labiau gerbti už veiksmų atranką atsakingų institucijų vaidmenį ir kompetenciją;

Programavimas

19.

prašo supaprastinti programų struktūrą, kuri, palyginti su dabartiniu laikotarpiu, neatrodo supaprastinta. mano, kad pakeitimams patvirtinti numatytas terminas yra pernelyg ilgas, nes jis yra toks pats, kaip programos patvirtinimui numatytas laikas;

20.

mano, kad siūloma 2,5 % dydžio techninės paramos fiksuotoji norma ERPF ir Sanglaudos fondui vis dar yra nepakankama ir šiuo atžvilgiu siūlo taikyti 5 % dydžio techninės paramos fiksuotąją normą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad naujajame reglamente nėra konkretaus tikslo, susijusio su gebėjimų ugdymu;

Stebėsena, vertinimas, komunikacija ir matomumas

21.

teigiamai vertina naujojo BNR siekį sustiprinti fondų įgyvendinimo skaidrumą ir matomumą, ir primena RK prašymą numatyti tikslesnių priemonių, kurios sustiprintų vietos ir regionų atskaitomybę, ESI fondų matomumą vietoje ir iš esmės padidintų sanglaudos politikos priemonių matomumą imantis tinkamų komunikacijos veiksmų, nes šios priemonės yra vienos iš nenuginčijamų piliečiams vietos lygmeniu teikiamų ES integracijos privalumų;

22.

vis dėlto siūlo, kad nuoseklumo tikslais vadovaujančiosioms institucijoms būtų leidžiama nustatyti už keleto programų komunikaciją atsakingą vieną pareigūną;

Finansinė parama

23.

pritaria naujoms nuostatoms, kuriomis siekiama padidinti supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimą, taip pat naujoms nuostatoms, skirtoms supaprastinti finansinių priemonių naudojimą ir geriau jas integruoti į programavimo ir įgyvendinimo procesą;

Valdymas ir kontrolė

24.

mano, kad panaikinus procedūras, skirtas nustatyti skiriančiąsias institucijas ir tvirtinančiąsias institucijas, ir dažniau naudojant nacionalines valdymo sistemas, sveikintinai sumažinama administracinė našta valdžios institucijoms, atsakingoms už ESI fondų įgyvendinimą;

25.

palankiai vertina audito taisyklių supaprastinimą siūlomame Bendrųjų nuostatų reglamente ir ypač naująsias nuostatas, sustiprinančias vieno bendro audito principą, nes tai ne tik gerokai sumažina administracinę naštą programos institucijoms ir paramos gavėjams, bet ir prisideda prie proporcingumo;

26.

taip pat palankiai vertina galimybę taikyti proporcingesnes nuostatas programoms, turinčioms gerai veikiančią valdymo ir kontrolės sistemą ir teikiančioms gerus rezultatus;

Finansų valdymas

27.

reiškia susirūpinimą, kad išankstinio finansavimo lygis buvo labai sumažintas iki metinio mokėjimo, sudarančio 0,5 % bendros kiekvieno fondo paramos, ir prašo išankstinio finansavimo normą vidutiniškai padidinti bent iki 2 %;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad vėl pradėjus taikyti n+2 taisyklę iš dalies sutaptų dabartinio programavimo laikotarpio užbaigimas su naujojo laikotarpio n+2 pirmuoju tikslu, o tai sudarytų didelę administracinę naštą programų įgyvendinimui; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją palikti dabartinę n+3 taisyklę;

Finansinė programa

29.

palankiai vertina tai, kad naujajame Bendrųjų nuostatų reglamente išlaikoma esama struktūra su trijų kategorijų regionais (mažiau išsivystę regionai, pereinamojo laikotarpio regionai ir labiau išsivystę regionai) NUTS 2 lygiu, ir pritaria pasiūlymui perkelti ribas tarp pereinamojo laikotarpio regionų ir labiau išsivysčiusių regionų nuo 90 % BVP vienam gyventojui vidurkio iki 100 %, kadangi tai atspindi 7-ojoje sanglaudos ataskaitoje pateiktas pastabas apie regionus, kurių BVP vienam gyventojui yra artimas ES vidurkiui. Atrodo, kad šie regionai yra patekę į „vidutinių pajamų spąstus“, nes jų augimo rodikliai yra gerokai žemesni už ES vidurkį;

30.

prašo išlaikyti dabartinio lygio 85 % bendro finansavimo normas mažiau išsivysčiusiems regionams, atokiausiems regionams, taip pat Sanglaudos fondui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui, 70 % pereinamojo laikotarpio regionams ir 50 % labiau išsivysčiusiems regionams, atsižvelgiant į tai, kad bendras sumažinimas galėtų sukelti finansavimo įsipareigojimų panaikinimo pavojų, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose, taip pat sumažintų sanglaudos politikos patrauklumą, ypač labiau išsivysčiusiuose regionuose;

31.

mano, kad maksimalių viršutinių ribų, taikomų PVM kaip tinkamoms finansuoti išlaidoms (5 000 000 EUR), nustatymas gali sumažinti programų patrauklumą pareiškėjams, ypač svarbių infrastruktūros projektų atveju;

32.

ragina Komisiją atnaujinti reglamento priedus laikantis šioje nuomonėje pateiktų pakeitimų, ypač daug dėmesio skiriant:

—	mokslinių žinių praktiniam panaudojimui ir priemonėms, skirtoms startuolių ir MVĮ įtraukimui į pažangiosios specializacijos iniciatyvas,

—	išsamiam komunikacijos strategijų reikalavimų apibūdinimui,

—	pakartotiniam NUTS 3 ir NUTS 2 lygių pasienio regionų gyventojų dalies ir kiekvienos valstybės narės bendro gyventojų skaičiaus dalies svertinės sumos tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo programoms įvertinimui,

—	didžiausiam regioniniam kuriai nors valstybei narei skiriamo asignavimo iš fondų poveikiui.

2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

(2) 2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2014, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo priedai (OL L 241, 2014 8 13, p. 1).

(1) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

(1) 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).

(1) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/84

Europos regionų komiteto nuomonė dėl „Europos socialinio fondo +“

(2019/C 86/07)

Pranešėja:

Susana DÍAZ PACHECO (ES/PES), Andalūzijos regiono pirmininkė

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+)

COM(2018) 382 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Preambulės pirma nurodomoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 46 straipsnio d punktą, 149 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies a punktą, 164 straipsnį, 168 straipsnio 5 dalį, 175 straipsnio 3 dalį ir 349 straipsnį,	atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9 straipsnį, 46 straipsnio d punktą, 149 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies a punktą, 164 straipsnį, 168 straipsnio 5 dalį, 174 straipsnį, 175 straipsnio 3 dalį ir 349 straipsnį,

Paaiškinimas

Manoma, kad atsižvelgiant į ESF+ taikymo sritį derėtų pateikti nuorodą į SESV 9 straipsnį. Be to, reikia labiau akcentuoti regioninės politikos tikslą atsižvelgiant į pasiūlymo dėl Bendrųjų nuostatų reglamento 4 straipsnio 2 dalį, kurioje konkrečiai teigiama, kad ESF+ prisidės prie Sąjungos veiksmų, kuriais siekiama stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

2 pakeitimas

Preambulėje įrašyti naują nurodomąją dalį po 5 nurodomosios dalies:

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	atsižvelgdamas į tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio (2017/C 428/09),

3 pakeitimas

1 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(1)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Tais dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų reikėtų grįsti „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) veiksmus. Siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, reikėtų, kad ESF+ skatintų užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos sričių investicijas į žmones ir sistemas, taip remiant ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą pagal SESV 174 straipsnį ;

(1)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Tais dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų reikėtų grįsti „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) veiksmus. Siekiant remti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą vadovaujantis SESV 174 straipsniu ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, ESF+ turi skatinti užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos sričių investicijas į žmones ir sistemas ;

Paaiškinimas

Reikia suteikti daugiau svarbos Europos regioninės politikos tikslui nenuvertinant indėlio į Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą.

4 pakeitimas

2 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(2)

Sąjungos lygiu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras naudojamas kaip nacionalinių reformų prioritetų nustatymo ir jų įgyvendinimo stebėsenos sistema. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės parengia nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateiktos kartu su metinėmis nacionalinių reformų programomis ir naudojamos kaip priemonė, kuria apibendrinami ir koordinuojami prioritetiniai investiciniai projektai, kuriems skiriamas nacionalinis ir (arba) Sąjungos finansavimas. Jos taip pat turėtų padėti Sąjungos lėšas naudoti nuosekliai, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės teikiant finansinę paramą, visų pirma pagal programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir tam tikrais atvejais fondo „InvestEU“ lėšomis;

(2)

Sąjungos lygmeniu ilgalaikė vystymosi strategija, kuri pakeistų strategiją „Europa 2020“ ir padėtų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, suteiks strateginį pagrindą naujam programavimo laikotarpiui, kuris prasidės 2021 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės parengia nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti rengiamos bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis ir pateiktos kartu su metinėmis nacionalinių reformų programomis ir naudojamos kaip priemonė, kuria apibendrinami ir koordinuojami prioritetiniai investiciniai projektai, kuriems skiriamas nacionalinis ir (arba) Sąjungos finansavimas. Jos taip pat turėtų padėti Sąjungos lėšas naudoti nuosekliai, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės teikiant finansinę paramą, visų pirma pagal programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir tam tikrais atvejais fondo „InvestEU“ lėšomis;

5 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(5)

dėl ekonomikos globalizacijos, migracijos srautų valdymo ir didėjančių saugumo grėsmių, perėjimo prie švarios energijos, kintančių technologijų ir vis labiau senėjančios darbo jėgos bei augančio įgūdžių ir darbo vietų, visų pirma MVĮ, trūkumo tam tikruose sektoriuose ir regionuose Sąjungai kyla struktūrinių sunkumų. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turėtų būti pasirengusi spręsti dabartines ir būsimas problemas, investuodama į atitinkamus įgūdžius, užtikrindama, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė, be to, ji turėtų atsižvelgti ir į darbo jėgos judumą;

(5)

dėl ekonomikos globalizacijos, migracijos srautų valdymo ir didėjančių saugumo grėsmių, teisingo perėjimo prie švarios energijos, kintančių technologijų , įskaitant skaitmeninę pertvarką, ir vis labiau senėjančios Europos visuomenės bei augančio įgūdžių ir darbo vietų, visų pirma MVĮ, trūkumo tam tikruose sektoriuose ir regionuose Sąjungai kyla struktūrinių sunkumų. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turėtų būti pasirengusi spręsti dabartines ir būsimas problemas, investuodama į atitinkamus įgūdžius, užtikrindama, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis , ypač vietos ir regionų lygmeniu, o švietimo, mokymo, užimtumo ir socialinė politika – geresnė, be to, ji turėtų atsižvelgti ir į darbo jėgos judumą;

Paaiškinimas

Reikėtų vartoti technologijų požiūriu neutralią ir jau nustatytą terminiją.

6 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(6)

Reglamentu (ES) Nr. […] nustatomas Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Išorės sienų ir vizų priemonės, kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalies, veiksmų planas ir, visų pirma, Sąjungos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės politikos tikslai ir taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti ESF+ bendruosius tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti ESF+ lėšomis, rūšių;

(6)

Reglamentu (ES) Nr. […] nustatomas Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Išorės sienų ir vizų priemonės, kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalies, veiksmų planas ir, visų pirma, Sąjungos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės politikos tikslai ir taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti ESF+ bendruosius tikslus , jo koordinavimą su kitais fondais ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti ESF+ lėšomis, rūšių;

7 pakeitimas

8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(8)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną riziką, jei reikalavimų nebūtų paisoma. Jei tai dotacijos, reikėtų numatyti vienkartines išmokas, vieneto įkainius ir nustatyto dydžio sumas, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Siekiant įgyvendinti trečiųjų šalių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos srities priemones, o taip pat remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento 88 straipsniu, Komisija gali kompensuoti valstybių narių patirtas išlaidas supaprastinta išlaidų apmokėjimo tvarka, įskaitant vienkartines sumas;

(8)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą , veiksmų pobūdį ir tikėtiną riziką, jei reikalavimų nebūtų paisoma. Jei tai dotacijos, reikėtų numatyti vienkartines išmokas, vieneto įkainius ir nustatyto dydžio sumas, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Siekiant įgyvendinti trečiųjų šalių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos srities priemones, o taip pat remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento 88 straipsniu, Komisija gali kompensuoti valstybių narių patirtas išlaidas supaprastinta išlaidų apmokėjimo tvarka, įskaitant vienkartines sumas.

Dėl viso to svarbu toliau įgyvendinti supaprastinimo priemones siekiant palengvinti fondų administravimą ir didinti fondų pridėtinę vertę, matomumą ir veiksmingumą, visų pirma sutelkiant pastangas ir žmogiškuosius išteklius, kurie padėtų siekti politikos tikslų;

Paaiškinimas

Įrašomas patikslinimas „veiksmų pobūdis“ siekiant padidinti supaprastinimo reikalavimus tuo atveju, jei veiksmai turi įtakos nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims. Procedūrų ir išlaidų supaprastinimas padeda siekti politikos tikslų, nes visos pastangos sutelkiamos į veiksmų efektyvumą sudarant palankias sąlygas smulkiems paramos gavėjams gauti lėšų.

8 pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 8 konstatuojamosios dalies

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(8a)

parama pagal investavimo prioritetą „bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ galėtų padėti siekti visų šiame reglamente nustatytų teminių tikslų. ESF+ remiamos bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos turėtų būti įtraukios nepalankioje padėtyje esančių asmenų konkrečioje teritorijoje atžvilgiu, kalbant tiek apie vietos plėtros grupių valdymą, tiek apie strategijos turinį;

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į tai, kad reikia pabrėžti vis didesnį vietos ir regionų dėmesį ir susidomėjimą ESF+ po 2020 m., reikia pateikti aiškią nuorodą į bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.

9 pakeitimas

14 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(14)

ESF+ turėtų gerinti švietimo kokybę ir veiksmingumą, stiprinti švietimo ir mokymo sistemų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendruosius gebėjimus, visų pirma skaitmeninius įgūdžius, kurių reikia kiekvienam asmeniui, norinčiam save realizuoti ir tobulėti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir tapti aktyviu piliečiu. ESF+ turėtų remti pažangą švietimo bei mokymo ir įsidarbinimo srityse, mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą, taip pat konkurencingumą ir kintamo masto bei tvarias socialines bei ekonomines šių sričių inovacijas. Tam galima pasitelkti, pvz., darbu grindžiamą mokymąsi ir pameistrystę, visą gyvenimą trunkantį profesinį orientavimą, įgūdžių numatymą bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi, šiuolaikines mokymo priemones, rinkos prognozes ir absolventų stebėseną, mokytojų mokymą, mokymosi rezultatų patvirtinimą ir kvalifikacijų pripažinimą;

(14)

Kaip pagrindinė ES priemonė, skirta investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir įgūdžius, ESF+ atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą. ESF+ turėtų gerinti švietimo kokybę ir veiksmingumą, stiprinti švietimo ir mokymo sistemų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendruosius gebėjimus, visų pirma skaitmeninius įgūdžius, kurių reikia kiekvienam asmeniui, norinčiam save realizuoti ir tobulėti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir tapti aktyviu piliečiu. ESF+ turėtų remti pažangą švietimo bei mokymo ir įsidarbinimo srityse, mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą, taip pat konkurencingumą ir kintamo masto bei tvarias socialines bei ekonomines šių sričių inovacijas. Tam galima pasitelkti, pvz., darbu grindžiamą mokymąsi ir pameistrystę, visą gyvenimą trunkantį profesinį orientavimą, įgūdžių numatymą bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi, šiuolaikines mokymo priemones, rinkos prognozes ir absolventų stebėseną, mokytojų mokymą, mokymosi rezultatų patvirtinimą ir kvalifikacijų pripažinimą;

Paaiškinimas

Turi būti išsaugotas ESF teritorinis aspektas.

10 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(15)

ESF+ pagalba turėtų būti teikiama siekiant skatinti, kad visi , visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės , turėtų vienodas teises į kokybišką, nesegreguotą ir įtraukų švietimą ir mokymą, pradedant švietimu ir priežiūra ankstyvojoje vaikystėje, taip pat bendruoju ir profesiniu išsilavinimu ir baigiant aukštuoju mokslu, įskaitant suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi, taip skatinant galimybes keisti studijų kryptį švietimo ir mokymo sektoriuose, kovojant su mokyklos nebaigimo problema, gerinant sveikatos raštingumą, stiprinant ryšį su neformaliuoju bei savaiminiu mokymusi ir sudarant visiems lengvesnes sąlygas judėti mokymosi tikslais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skatinti sinergiją su programa „Erasmus“, visų pirma siekiant sudaryti palankesnes judumo mokymosi tikslais sąlygas palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims;

(15)

ESF+ pagalba turėtų būti teikiama siekiant skatinti, kad visi turėtų vienodas teises į kokybišką, nesegreguotą švietimą ir mokymą, kuriais, be kita ko, skatinama socialinė įtrauktis ir atsižvelgiama į palankių sąlygų neturinčias grupes pradedant švietimu ir priežiūra ankstyvojoje vaikystėje, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, kilusiems iš nepalankios socialinės aplinkos, pavyzdžiui, globos institucijose gyvenantiems vaikams ir benamiams vaikams, taip pat bendruoju ir profesiniu išsilavinimu ir baigiant aukštuoju mokslu, įskaitant grįžimą į švietimo sistemą, suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi, taip užkertant kelią skurdo perdavimui iš kartos į kartą, skatinant galimybes keisti studijų kryptį švietimo ir mokymo sektoriuose, kovojant su mokyklos nebaigimo problema ir socialine atskirtimi , gerinant sveikatos raštingumą, stiprinant ryšį su neformaliuoju bei savaiminiu mokymusi ir sudarant visiems lengvesnes sąlygas judėti mokymosi tikslais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų sukurti sinergiją su programa „Erasmus“ , siekiant tinkamai ir aktyviai padėti palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims pasiruošti judumo patirčiai užsienyje ir padidinti tarpvalstybinio judumo mokymosi tikslais programose dalyvaujančių tokių asmenų skaičių ;

Paaiškinimas

Pagal 1 konstatuojamąją dalį ESF+ turėtų remti investicijas į žmones ir sistemas užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos srityse. Nebūtina, kad parama švietimo srityje priklausytų nuo socialinės įtraukties klausimo.

11 pakeitimas

18 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(18)

ESF+ turėtų remti valstybių narių pastangas kovoti su skurdu, taip padedant išsivaduoti ne vienai kartai iš nepalankios socialinės padėties, užtikrinti visiems vienodas galimybes ir taip skatinti socialinę įtrauktį, taip pat kovoti su diskriminacija ir mažinti skirtumus sveikatos srityje. Tam reikia pasitelkti įvairias politikos priemones, skirtas pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, nesvarbu, koks būtų jų amžius, įskaitant vaikus, marginalizuotas bendruomenes, tokias kaip romai, ir skurstančius dirbančiuosius. ESF+ turėtų skatinti aktyvų nuo rinkos nutolusių asmenų įtraukimą siekiant užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją. ESF+ turėtų būti naudojamas ir tada, kai siekiama suteikti daugiau galimybių už prieinamą kainą gauti aukštos kokybės tvarias paslaugas, pvz., vaiko priežiūros ir ilgalaikės globos, ypač šeimos ir bendruomenines priežiūros paslaugas. ESF+ turėtų padėti modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, visų pirma siekiant skatinti jų prieinamumą;

(18)

ESF+ turėtų remti valstybių narių pastangas visais valdymo lygmenimis, taip pat regioniniu ir vietos lygmeniu , kovoti su skurdu ir energijos nepritekliumi, kaip numatyta naujose taisyklėse dėl energetikos sąjungos valdymo, taip padedant išsivaduoti ne vienai kartai iš nepalankios socialinės padėties, užtikrinti visiems vienodas galimybes ir taip skatinti socialinę įtrauktį, taip pat kovoti su diskriminacija ir mažinti skirtumus socialinėje ir sveikatos srityje. Vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčio 11 principu, tam reikia pasitelkti įvairias aktyvias ir pasyvias politikos priemones, skirtas pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, nesvarbu, koks būtų jų amžius, įskaitant vaikus, marginalizuotas bendruomenes, tokias kaip romai, neįgalieji, benamiai, trečiųjų šalių piliečiai, ir skurstančius dirbančiuosius. ESF+ turėtų skatinti aktyvų nuo rinkos nutolusių asmenų įtraukimą siekiant užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją , be kita ko, tikslingai remiant socialinę ir solidarumu pagrįstą ekonomiką . ESF+ turėtų būti naudojamas ir tada, kai siekiama suteikti daugiau galimybių nemokamai ar už prieinamą kainą gauti aukštos kokybės tvarias paslaugas, pvz., vaiko priežiūros ir ilgalaikės globos, ypač šeimos ir bendruomenines priežiūros paslaugas ir paslaugas, padedančias gauti tinkamą socialinį arba įperkamą būstą. ESF+ turėtų padėti modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, visų pirma siekiant skatinti jų prieinamumą;

Paaiškinimas

Reikia atkreipti dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį padedant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

12 pakeitimas

19 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(19)

ESF+ turėtų remti nacionalines programas, kuriomis siekiama kovoti su maisto ir materialiniu nepritekliumi ir skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, bei labiausiai skurstančių asmenų socialinę įtrauktį, ir taip mažinti skurdą. Kadangi Sąjungos mastu mažiausiai 4 % ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių skiriama labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės turėtų skirti bent 2 % ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nacionalinių išteklių tam, kad būtų sumažintas itin didelis įvairių formų skurdas, kurio pasekmės socialinės atskirties požiūriu yra sunkiausios, kaip antai benamystė, vaikų skurdas ir maisto nepriteklius. Atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir galutinių gavėjų kategorijas, spendžiant labiausiai skurstančių asmenų materialinio nepritekliaus problemas būtina taikyti paprastesnes taisykles;

(19)

ESF+ turėtų remti nacionalines ir regionines programas, kuriomis siekiama kovoti su maisto ir materialiniu nepritekliumi ir skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, bei labiausiai skurstančių asmenų socialinę įtrauktį, ir taip mažinti skurdą. Kadangi Sąjungos mastu mažiausiai 4 % ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių skiriama labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės turėtų skirti bent 2 % ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nacionalinių išteklių tam, kad būtų sumažintas itin didelis įvairių formų skurdas, kurio pasekmės socialinės atskirties požiūriu yra sunkiausios, kaip antai benamystė, vaikų skurdas ir maisto nepriteklius. Atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir galutinių gavėjų kategorijas, spendžiant labiausiai skurstančių asmenų materialinio nepritekliaus problemas būtina taikyti paprastesnes taisykles;

Paaiškinimas

Reikia atkreipti dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį padedant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

13 pakeitimas

20 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(20)

atsižvelgiant į nuolatinį poreikį spręsti migracijos srautų valdymo visoje Sąjungoje problemą ir siekiant darniai, tvirtai ir nuosekliai remti pastangas užtikrinti solidarumą ir sąžiningą atsakomybės pasidalijimą, ESF+ turėtų remti socialinę ir ekonominę trečiųjų šalių piliečių integraciją kartu koordinuotai įgyvendinant Prieglobsčio ir migracijos fondo, ERPF ir fondų, kurie gali turėti teigiamą poveikį trečiųjų šalių piliečių įtraukčiai, lėšomis finansuojamus veiksmus; Valstybės narės turėtų skirti tinkamą ESF+ išteklių dalį vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų vietos lygmeniu tenkinti trečiųjų šalių piliečių integracijos poreikius.

Paaiškinimas

Būtina vengti bet kokio ESF+ ir Prieglobsčio ir imigracijos fondo dubliavimosi, todėl šių fondų lėšomis finansuojami veiksmai turėtų ne tik vieni kitus papildyti, bet ir būti koordinuojami.

14 pakeitimas

21 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(21)

ESF+ turėtų remti užimtumo, socialinės įtraukties, sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, švietimo ir mokymo politikos ir sistemų reformas. Siekdamos geresnio suderinimo su Europos semestru valstybės narės turėtų skirti tinkamą ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių kiekį tam, kad būtų įgyvendintos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl struktūrinių problemų, kurias tikslinga spręsti naudojant į ESF+ aprėptį patenkančias daugiametes investicijas . Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti pasidalijamojo valdymo bei ESF+ sveikatos dalies ir Reformų rėmimo programos , įskaitant Reformų įgyvendinimo priemonę, bei Techninės paramos priemonės tarpusavio suderinamumą, koordinavimą ir papildomumą. Visų pirma Komisija ir valstybės narės, siekdamos garantuoti finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją, turėtų užtikrinti, kad visi proceso etapai būtų veiksmingai koordinuojami;

(21)

ESF+ turėtų remti užimtumo, socialinės įtraukties, sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, švietimo ir mokymo politikos ir sistemų reformas , susijusias su darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu ir Europos semestro socialinių rodiklių suvestinėje ir nacionalinėse ataskaitose nustatytais iššūkiais . Šios ataskaitos bus rengiamos glaudžiai konsultuojantis su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Valstybės narės , atsižvelgdamos į kiekvieno regiono ypatumus, skirs tinkamą ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių kiekį tam, kad būtų įgyvendintos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos , kurios yra svarbios ESF+ taikymo srities ir uždavinių aspektu, derinant veiksmus su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atsižvelgiant į įvairių politikos sričių įgūdžių valdymą ir tam reikalingą finansavimą . Komisija, valstybės narės ir vietos bei regionų valdžios institucijos turėtų užtikrinti pasidalijamojo valdymo bei ESF+ sveikatos dalies ir Reformų rėmimo programos tarpusavio suderinamumą, koordinavimą ir papildomumą išlaikant ESF+ savarankiškumą; šio fondo lėšomis Europos semestro laikotarpiu nustatytas problemas bus galima finansuoti tik tuomet, jei tikslai sutaps su ESF+ tikslais, kad būtų išvengta netinkamo ESF+ naudojimo viršijant jo tikslus. Visų pirma Komisija ir valstybės narės, siekdamos garantuoti finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją, turėtų užtikrinti, kad visi proceso etapai būtų veiksmingai koordinuojami;

Paaiškinimas

Į ryšį tarp ESF+ finansavimo ir Europos semestro reikėtų atsižvelgti ne tik socialinių rodiklių suvestinėje, bet ir nacionalinėse ataskaitose, kurios rengiamos Komisijai ir valstybėms narėms glaudžiai konsultuojantis tarpusavyje ir kurios turėtų būti parengtos po konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp ESF+ ir į Europos semestrą įtrauktų užimtumo modelių, ESF+ gali būti Europos semestro finansavimo priemonė įgyvendinant veiksmus, patenkančius į vieną iš fondo tikslų.

15 pakeitimas

Po 22 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(22a)

atsižvelgiant į nemažėjantį vaikų skurdo ir socialinės atskirties lygį ES (2017 m. – 26,4 %), taip pat į Europos socialinių teisių ramstį, kuriame teigiama, kad vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones, valstybės narės turėtų skirti tinkamą sumą savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, Europos vaiko garantijų programai, kad būtų panaikintas vaikų skurdas ir socialinė atskirtis. Ankstyvos investicijos į vaikus duoda didelę naudą vaikams ir visuomenei apskritai. Padedant vaikams ugdyti įgūdžius ir gebėjimus, jie gali išnaudoti visą savo potencialą, tapti aktyviais visuomenės nariais ir tapę jaunuoliais padidinti savo galimybes darbo rinkoje;

16 pakeitimas

23 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(23)

atsižvelgiant į nuolatinį aukštą jaunimo, visų pirma jaunuolių, kurie ir nedirba, ir nesimoko, nedarbo lygį bei neveiklumą įvairiose valstybėse narėse ir regionuose, svarbu, kad valstybės narės toliau skirtų pakankamai ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių veiksmams, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą. Siekdamos sustiprinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinamus Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmus, skirtus asmenims, valstybės narės turėtų labiau skatinti jaunimui skirtas užimtumo ir švietimo, grįžimo į darbą ir informavimo priemones, prireikus pirmenybę skirdamos ilgalaikiams bedarbiams jaunuoliams, neveikliam ir palankių sąlygų neturinčiam jaunimui, įskaitant jaunimo darbą . Be to, valstybės narės turėtų investuoti į priemones, kuriomis sudaromos sąlygos paprasčiau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir įdarbinimo tarnybų reformavimo ir pritaikymo priemones siekiant teikti jaunimui konkrečiai pritaikytą pagalbą. Todėl jaunimo užimtumui skatinti susijusios valstybės narės turėtų skirti bent 10 % nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;

(23)

atsižvelgiant į nuolatinį aukštą jaunimo, visų pirma jaunuolių, kurie ir nedirba, ir nesimoko, nedarbo lygį bei neveiklumą įvairiose valstybėse narėse ir regionuose, svarbu, kad valstybės narės ir regionai toliau skirtų pakankamai ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių veiksmams, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą. Siekdamos sustiprinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinamus Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmus, skirtus asmenims, valstybės narės ir regionai turėtų labiau skatinti jaunimui skirtas užimtumo ir švietimo, grįžimo į darbą ir informavimo priemones, prireikus pirmenybę skirdamos ilgalaikiams bedarbiams jaunuoliams, neveikliam ir palankių sąlygų neturinčiam jaunimui, įskaitant jaunimo užimtumą . Be to, valstybės narės ir regionai turėtų investuoti į priemones, kuriomis sudaromos sąlygos paprasčiau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir įdarbinimo tarnybų reformavimo ir pritaikymo priemones siekiant teikti jaunimui konkrečiai pritaikytą pagalbą. Todėl jaunimo užimtumui regionuose, turinčiuose aukštus jaunimo nedarbo ir neveiklumo rodiklius, skatinti valstybės narės ir šie regionai turėtų skirti bent 15 % nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;

Paaiškinimas

Reikia atkreipti dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį padedant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Be to, aukšti jaunimo nedarbo ir neveiklumo rodikliai būdingi įvairioms valstybėms narėms, nors regionų lygmeniu jie gali labai skirtis toje pačioje valstybėje. Todėl būtina užtikrinti, kad skaičiavimai būtų atliekami atsižvelgiant į skirtingą regionų padėtį ir kad ištekliai būtų skiriami ir įgyvendinami nustatytose pažeidžiamose vietovėse.

17 pakeitimas

24 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(24)	valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šiomis lėšomis finansuojami veiksmai būtų koordinuojami vienas su kitu ir papildytų vienas kitą;

(24)	valstybės narės , visapusiškai laikydamosi partnerystės, subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principų, nustatytų BNR 6 straipsnyje, turėtų užtikrinti, kad šiomis lėšomis finansuojami veiksmai būtų koordinuojami vienas su kitu ir papildytų vienas kitą;

Paaiškinimas

Pagal teritorinį požiūrį, kuriuo grindžiamas ESF+, taip pat turėtų būti reikalaujama glaudaus visų valdžios lygmenų ir kitų subjektų, numatytų Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 6 straipsnyje, bendradarbiavimo, kad būtų užtikrintas koordinavimas ir papildomumas.

18 pakeitimas

Po 25 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(25a)

taip pat būtina atsižvelgti į SESV 174 straipsnio trečią pastraipą, kurioje teigiama, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, salų, pasienio ir kalnų regionams;

19 pakeitimas

26 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(26)

ESF+ lėšomis remiamų veiksmų veiksmingą ir rezultatyvų įgyvendinimą lemia geras valdymas ir visų atitinkamais teritoriniais lygmenimis veikiančių dalyvių ir socialinių bei ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, partnerystė. Todėl itin svarbu, kad valstybės narės ragintų socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę dalyvauti ESF+ veikloje, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;

(26)

ESF+ lėšomis remiamų veiksmų veiksmingą ir rezultatyvų įgyvendinimą lemia geras valdymas ir visų atitinkamais teritoriniais lygmenimis , visų pirma konkrečiai vietos ir regionų lygmeniu, veikiančių dalyvių ir socialinių bei ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų , partnerystė. Todėl itin svarbu, kad valstybės narės ir vietos bei regionų valdžios institucijos ragintų socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę dalyvauti ESF+ veikloje, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;

Paaiškinimas

Reikia atkreipti dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį padedant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

20 pakeitimas

28 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(28)

valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+, vadovaujantis SESV 8 straipsniu, skatintų moterų ir vyrų lygybę siekiant skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros perspektyvas. Be to, jos turėtų užtikrinti, kad ESF+ teiktų visiems vienodas galimybes, nediskriminuodamas, kaip nustatyta SESV 10 straipsnyje, ir neįgaliuosius į visuomenę integruotų taip, kaip ir visus kitus, ir padėtų įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Į šiuos principus reikėtų laiku ir nuosekliai atsižvelgti svarstant visus aspektus ir visais programų pasirengimo, stebėsenos, įgyvendinimo ir vertinimo etapais, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų imtasi specialių veiksmų, kuriais skatinama lyčių lygybė ir vienodos galimybės. Be to, ESF+ turėtų skatinti pereiti nuo stacionarinės ir (arba) institucinės globos prie šeimos ir bendruomeninės priežiūros, visų pirma siekiant apsaugoti asmenis nuo daugialypės diskriminacijos. ESF+ neturėtų remti jokių segregaciją ar socialinę atskirtį skatinančių veiksmų. Reglamente (ES) Nr. [būsimasis BNR] nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės priimamos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti konkrečias ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nuostatas;

(28)

valstybių narių valdymo institucijos vietos ir regionų lygmeniu ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+, vadovaujantis SESV 8 straipsniu, skatintų moterų ir vyrų lygybę siekiant skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros perspektyvas. Be to, jos turėtų užtikrinti, kad ESF+ teiktų visiems vienodas galimybes, nediskriminuodamas, kaip nustatyta SESV 10 straipsnyje, ir neįgaliuosius į visuomenę integruotų taip, kaip ir visus kitus, ir padėtų įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Į šiuos principus reikėtų laiku ir nuosekliai atsižvelgti svarstant visus aspektus ir visais programų pasirengimo, stebėsenos, įgyvendinimo ir vertinimo etapais, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų imtasi specialių veiksmų, kuriais skatinama lyčių lygybė ir vienodos galimybės. Be to, ESF+ turėtų skatinti pereiti nuo stacionarinės ir (arba) institucinės globos prie šeimos ir bendruomeninės priežiūros, visų pirma siekiant apsaugoti asmenis nuo daugialypės diskriminacijos. ESF+ neturėtų remti jokių segregaciją ar socialinę atskirtį skatinančių veiksmų. Reglamente (ES) Nr. [būsimasis BNR] nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės priimamos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti konkrečias ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nuostatas;

Paaiškinimas

Reikia atkreipti dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį padedant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

21 pakeitimas

30 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(30)	tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, nacionaliniai duomenų valdytojai šiame reglamente numatytas užduotis turėtų vykdyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679;

(30)

tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, nacionaliniai ir regionų lygmens duomenų valdytojai šiame reglamente numatytas užduotis turėtų vykdyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679. Be to, valstybės narės ir regionai privalo užtikrinti prieigą prie šių duomenų tokiais būdais, kurie leistų laikytis nustatytų rodiklių perdavimo terminų;

22 pakeitimas

31 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(31)	socialiniai eksperimentai – nedidelio masto projektų tikrinimas sudarant sąlygas surinkti įrodymų apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma idėjas įgyvendinti platesniu mastu arba kitais atvejais teikiant finansinę ESF+ ir kitų šaltinių paramą ;

(31)

socialiniai eksperimentai – nedidelio masto projektų tikrinimas sudarant sąlygas surinkti įrodymų apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma įvertinti idėjų kokybę ir paskatinti jų įgyvendinimą platesniu mastu arba kitais atvejais įvairiuose regionuose arba valstybėse narėse teikiant finansinę ESF+ paramą arba derinant ją su kitais šaltiniais;

Paaiškinimas

Norint padėti skleisti idėjas, kurias įmanoma įgyvendinti, tarpvalstybinis bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti tik valstybių narių patobulintomis inovacijomis, o veikiau turėtų būti išplėstas įtraukiant patikrintų naujovių bandymus įvairiuose miestuose.

23 pakeitimas

Po 31 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(31a)

Be to, ESF+ apima tarpvalstybines regioninių valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinių partnerių partnerystes bei jų veiklą siekiant skatinti savanorišką ir sąžiningą judumą, taip pat tarpvalstybinių darbo rinkų skaidrumą ir integraciją, pasiekiamus teikiant informaciją, konsultacijas ir darbo paieškos paslaugas. Daugelyje pasienio regionų šios partnerystės itin svarbios plėtojant tikrą Europos darbo rinką;

24 pakeitimas

32 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(32)

nustatomos ESF+ nuostatos, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams judėjimo laisvę nediskriminuojant ir užtikrinant glaudų valstybių narių centrinių įdarbinimo tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija. Europos įdarbinimo tarnybų tinklas, sudarydamas sąlygas tarptautiniam darbuotojų judumui, turėtų skatinti geresnį darbo rinkų veikimą ir didesnį informacijos apie darbo rinkas skaidrumą. Be to, ESF+ apima tikslinių judumo programų rengimą ir rėmimą siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatyta darbo jėgos trūkumų;

(32)

nustatomos ESF+ nuostatos, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams judėjimo laisvę nediskriminuojant ir užtikrinant glaudų valstybių narių centrinių ir regioninių įdarbinimo tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija. Europos įdarbinimo tarnybų tinklas, sudarydamas sąlygas tarptautiniam darbuotojų judumui, turėtų skatinti geresnį darbo rinkų veikimą ir didesnį informacijos apie darbo rinkas skaidrumą. Be to, ESF+ apima tikslinių judumo programų rengimą ir rėmimą siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatyta darbo jėgos trūkumų;

Paaiškinimas

Reikia atkreipti dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį padedant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

25 pakeitimas

36 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(36)

jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės teigiamą poveikį sveikatai , sveikatos skirtumų mažinimui, jų gyvenimo kokybei, našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Komisija yra įsipareigojusi padėti valstybėms įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 3-čią DVT „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“;

(36)

jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės teigiamą poveikį , visų pirma mažinant skirtumus, susijusius su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant prevencinę sveikatos priežiūrą , jų gyvenimo kokybei, našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Komisija yra įsipareigojusi padėti valstybėms ir regionams įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 3-čią DVT „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“;

26 pakeitimas

46 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(46)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, o tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu klimato politikos veiksmai bus integruoti į Sąjungos politiką ir bus pasiektas bendras tikslas 25 % ES biudžeto išlaidų skirti klimato politikos tikslams paremti. Pasirengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, o laikotarpio vidurio vertinimo metu bus atliktas jų pakartotinis vertinimas;

(46)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, o tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu klimato politikos veiksmai , kuriais siekiama užtikrinti socialiniu požiūriu priimtiną ir teisingą perėjimą prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, bus integruoti į Sąjungos politiką ir bus pasiektas bendras tikslas, kad daugiau kaip 30 % ES biudžeto išlaidų galima skirti klimato politikos tikslams paremti. Pasirengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, o laikotarpio vidurio vertinimo metu bus atliktas jų pakartotinis vertinimas;

Paaiškinimas

Siekiama suderinti su nuomone dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos dokumentų rinkinio (2389/2018).

27 pakeitimas

2 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(3)	pagrindinė materialinė pagalba – pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančios prekės, pavyzdžiui, drabužiai, higienos reikmenys ir mokyklinės prekės;

(3)	pagrindinė materialinė pagalba – pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančios prekės, pavyzdžiui, drabužiai, higienos reikmenys ir mokyklinės prekės , visavertė mityba, tinkamas būstas ir sveikatos priežiūra ;

28 pakeitimas

2 straipsnio 1 dalis

Po 7 punkto įrašyti naują punktą:

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	„tarpvalstybinės partnerystės“ užimtumo ir socialinių inovacijų srityje tai mažiausiai dviejų šalių valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinių partnerių pasienio regionuose bendradarbiavimo struktūros;

29 pakeitimas

2 straipsnio 1 dalies 10 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(10)	teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų;

(10)	teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų;

Paaiškinimas

Vertėjo pastaba . Šis pakeitimas teksto redakcijai lietuvių kalba netaikomas.

30 pakeitimas

2 straipsnio 1 dalies 16 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(16)

socialinės inovacijos – veikla, kurios tikslai ir poreikiai yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų idėjų (produktų, paslaugų ir modelių), kurios kartu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius ar bendradarbiavimą, kūrimu ir įgyvendinimu, tokiu būdu teikiant naudą visuomenei ir skatinant jos gebėjimą veikti;

(16)

socialinės inovacijos – kolektyvinė veikla, kurios tikslai ir poreikiai yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų produktų, paslaugų, modelių ar praktikos (jų derinių), kurie tenkina socialinius poreikius , padeda spręsti visuomenės problemas ir kartu kuria naujus socialinius santykius ar visuomenės, privačiojo ir trečiojo sektoriaus organizacijų bendradarbiavimą, kūrimu , bandymu, tvirtinimu, įgyvendinimu ir plėtra , tokiu būdu suteikiant galių pilietinės visuomenės subjektams ir skatinant jų gebėjimą veikti;

31 pakeitimas

2 straipsnio 1 dalies 17 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(17)

socialiniai eksperimentai – politikos intervencinės priemonės, kuriomis teikiamas novatoriškas atsakas į socialinius poreikius, kurios įgyvendinamos nedideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kuriomis galima įvertinti jų poveikį, prieš įgyvendinant jas kitomis aplinkybėmis ar platesniu mastu, jei rezultatai pasiteisintų ;

(17)

socialiniai eksperimentai – novatoriškų atsakomųjų priemonių, atliepiančių socialinius poreikius, bandymas ir lyginamasis vertinimas, atliekamas nedideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kuriomis galima įvertinti jų poveikį, prieš įgyvendinant jas kitomis geografinėmis ar sektorių aplinkybėmis ar platesniu mastu, jei rezultatai pasirodytų esą pranašesni už dabartinę praktiką ;

32 pakeitimas

3 straipsnio pirma pastraipa

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Atsižvelgiant į principus, išdėstytus Europos socialinių teisių ramstyje, kurį 2017 m. lapkričio 17 d. paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, ESF+ siekiama padėti valstybėms narėms pasiekti didelį užimtumo lygį, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir turėti kvalifikuotų ir lanksčių darbuotojų, pasirengusių ateities darbo rinkai.

Atsižvelgiant į sanglaudos politikos principus mažinti skirtumus ir didinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą vadovaujantis SESV 174 straipsniu, į principus, išdėstytus Europos socialinių teisių ramstyje, kurį 2017 m. lapkričio 17 d. paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija , ir į darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą, ESF+ siekiama padėti valstybėms narėms įvairiais lygmenimis (centriniu, regionų ir vietos) pasiekti didelį užimtumo lygį, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir turėti kvalifikuotų ir lanksčių darbuotojų, pasirengusių ateities darbo rinkai , atsižvelgiant į būtinybę parengti integruotas priemones, kurios atspindėtų konkrečias subnacionalines aplinkybes .

Paaiškinimas

Reikia atkreipti dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį padedant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

33 pakeitimas

3 straipsnio antra pastraipa

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
ESF+ remia ir papildo valstybių narių politiką ir teikia jai pridėtinės vertės, kad būtų užtikrintos lygios galimybės, galimybės įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis ir aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga.	ESF+ remia ir papildo valstybių narių ir jų subnacionalinių valdžios institucijų politiką ir teikia jai pridėtinės vertės, kad būtų užtikrintos lygios galimybės, galimybės įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis ir aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga.

Paaiškinimas

Reikia atkreipti dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį padedant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

34 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalies i punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

i)	suteikti daugiau galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, taip pat neveikliems žmonėms, propaguoti savarankišką darbą ir socialinę ekonomiką;

suteikti daugiau galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, taip pat neveikliems žmonėms ir neįgaliesiems , propaguoti savarankišką darbą , didinti užimtumą verslo srityje ir socialinės ekonomikos organizacijose ir remti tarpvalstybinį darbuotojų judumą ;

Paaiškinimas

Konkrečiai nurodomi neįgalieji ir tarpvalstybinio darbuotojų judumo skatinimas, atsižvelgiant į jų svarbą įtraukesnei ir ekonominiu, socialiniu bei teritoriniu požiūriu darnesnei Europą. Turėtų būti didinamas visų ekonominės veiklos vykdytojų užimtumas.

35 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalies ii punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

ii)	modernizuoti darbo rinkos institucijas ir jų teikiamas paslaugas, siekiant įvertinti ir numatyti reikalingus įgūdžius ir užtikrinti, kad konkrečiai pritaikyta pagalba ir parama būtų teikiamos laiku ir atitiktų darbo rinkos poreikius bei su profesinės veiklos keitimu ir judumu susijusius poreikius;

ii)

modernizuoti darbo rinkos institucijas ir jų teikiamas paslaugas, siekiant įvertinti ir numatyti reikalingus įgūdžius ir užtikrinti, kad konkrečiai pritaikyta pagalba ir parama būtų teikiamos laiku ir atitiktų darbo rinkos poreikius bei su profesinės veiklos keitimu ir judumu susijusius poreikius , ir gerinti darbo kokybę visais aspektais ;

Paaiškinimas

Konkrečiai nurodomas darbo kokybės visais aspektais gerinimas, atsižvelgiant į jo svarbą siekiant kurti įtraukesnę ir ekonominiu, socialiniu bei teritoriniu požiūriu darnesnę Europą

36 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalies iv punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

iv)	didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir rezultatyvumą ir stiprinti jų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrųjų gebėjimų, įskaitant skaitmeninius įgūdžius;

iv)	didinti švietimo ir mokymo sistemų bei aukštojo mokslo kokybę ir rezultatyvumą ir stiprinti jų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrųjų gebėjimų, įskaitant skaitmeninius įgūdžius;

Paaiškinimas

Ir ateityje turi būti įmanoma remti švietimo ir mokymo galimybes siekiant didinti konkretaus regiono inovacinį potencialą ir suteikti geresnes galimybes patekti į mokslo ir pramonės pasaulį. Siekiant šio tikslo parama aukštosioms mokykloms yra ypač svarbi.

37 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalies v punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

skatinti, kad visi, visų pirma nepalankias sąlygas turinčios grupės, turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškų ir įtraukių švietimo ir mokymo paslaugų ir užbaigti mokslą, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, taip pat bendruoju išsilavinimu ir profesiniu mokymu ir baigiant aukštuoju mokslu ir suaugusiųjų švietimu, be kita ko, remiant judumą mokymosi tikslais;

Paaiškinimas

38 pakeitimas

Įrašyti naują punktą po 4 straipsnio 1 dalies xi punkto

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

xii)	stiprinti valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus ir padėti užtikrinti viešojo administravimo veiksmingumą.

Paaiškinimas

Siekiama priminti dabartinio ESI fondų programavimo laikotarpio 11 teminį tikslą, nustatytą laikotarpiui po 2020 m., atsižvelgiant į tai, kad vėluojama stiprinant institucinius gebėjimus ir vietos valdžios institucijas.

39 pakeitimas

4 straipsnio 2 dalies 1 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pažangesne Europa: ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką;

pažangesne Europa: ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų ir mokytojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką;

Paaiškinimas

Bedarbių mokymas yra labai svarbus veiksnys siekiant sudaryti jiems galimybes įsidarbinti, o mokytojai turi būti atitinkamos srities specialistai, kad pasiektų puikių rezultatų.

40 pakeitimas

5 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2. ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, pagal „Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą“ tikslą skiriama finansinio paketo dalis yra 100 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 88 646 194 590 EUR 2018 m. kainomis, iš kurios 200 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 175 000 000 EUR 2018 m. kainomis skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo remiami 23 straipsnio i punkte nurodyti novatoriški sprendimai, ir 400 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 376 928 934 EUR 2018 m. kainomis kaip papildomas finansavimas skiriama atokiausiems regionams, nustatytiems SESV 349 straipsnyje, ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

2. ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, pagal „Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą“ tikslą skiriama finansinio paketo dalis yra 100 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 88 646 194 590 EUR 2018 m. kainomis, iš kurios 200 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 175 000 000 EUR 2018 m. kainomis skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo remiami 23 straipsnio i punkte nurodyti novatoriški sprendimai . Paskirstant finansinį paketą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mažiau išsivysčiusiems regionams, taip pat kitiems, SESV 174 straipsnio trečioje pastraipoje nurodytiems regionams, siekiant prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Be to, 400 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 376 928 934 EUR 2018 m. kainomis kaip papildomas finansavimas skiriamas atokiausiems regionams, nustatytiems SESV 349 straipsnyje, ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į tai, kad ESF+ prisidės prie Sąjungos veiksmų, kuriais siekiama stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą pagal SESV 174 straipsnį, būtina, kad paskirstant finansinį paketą ypatingas dėmesys būtų skiriamas mažiau išsivysčiusiems regionams ir kitiems regionams, nurodytiems SESV 174 straipsnio trečioje pastraipoje, siekiant prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos.

41 pakeitimas

5 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
5. 3 ir 4 dalyse nurodytos sumos taip pat gali būti panaudotos teikiant programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.	5. 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos sumos taip pat gali būti panaudotos teikiant programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

Paaiškinimas

Manoma, kad 2 dalyje nurodytos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, lėšos gali būti panaudotos teikiant techninę paramą.

42 pakeitimas

7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės sutelkia ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, intervencinėms priemonėms, kuriomis sprendžiami uždaviniai, nustatyti jų nacionalinėse reformų programose, Europos semestre ir atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį , ir atsižvelgia į Europos socialinių teisių ramstyje nustatytus principus ir teises .

1. Valstybių narių valdymo institucijos, atsižvelgdamos į kiekvieno regiono ypatumus, nacionaliniu ir regionų lygmeniu skiria atitinkamą ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, sumą intervencinėms priemonėms, kuriomis skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintos teisės ir sprendžiami uždaviniai, nustatyti jų nacionalinėse reformų programose, Europos semestre ir atitinkamose ataskaitose šalims ir konkrečiai šaliai skirtose socialinėse rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį , taip pat atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslus . Valstybės narės gali nustatyti papildomus įsipareigojimus paramos gavėjams, jeigu jie yra pagrįsti padedant siekti ESF+ tikslų bei juos įgyvendinti.

Paaiškinimas

Reikia atkreipti dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį padedant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

43 pakeitimas

7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapu vykdydamos veiklą, susijusią su ESF+ ir kitais Sąjungos fondais, programomis ir priemonėmis, kaip antai „Erasmus“, Prieglobsčio ir migracijos fondu ir reformų rėmimo programa , įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę ir techninės paramos priemonę, siekia sinergijos ir užtikrina koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą. Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija, siekdamos išvengti pastangų dubliavimo ir užtikrinti už įgyvendinimą atsakingų subjektų glaudų bendradarbiavimą, optimizuoja koordinavimo mechanizmus, kad paramos veiksmai būtų nuoseklūs ir sklandūs.

Valstybių narių valdymo institucijos nacionaliniu ir regionų lygmeniu ir, kai tinkama, Komisija tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapu vykdydamos veiklą, susijusią su ESF+ ir kitais Sąjungos fondais , visų pirma Europos regioninės plėtros fondu, Sanglaudos fondu ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, taip pat programomis ir priemonėmis, kaip antai „Erasmus“, Prieglobsčio ir migracijos fondu ir reformų rėmimo programa siekia sinergijos ir užtikrina koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą nepakenkdamos 3 ir 4 straipsniuose numatytiems tikslams ir darnaus vystymosi strategijai . Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija, siekdamos išvengti pastangų dubliavimo ir užtikrinti už įgyvendinimą atsakingų subjektų glaudų bendradarbiavimą, optimizuoja koordinavimo mechanizmus, kad paramos veiksmai būtų nuoseklūs ir sklandūs.

Paaiškinimas

Reikia atkreipti dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį padedant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Kita vertus, nebūtina užtikrinti koordinavimo su šiomis naujomis priemonėmis, t. y. reformų įgyvendinimo priemone ir techninės paramos priemone. Reikia užtikrinti koordinavimą su ESIF ir nurodytų straipsnių tekstu, atsižvelgiant į pagrindinį ESF+ tikslą. Taip pat būtina aiškiai nurodyti darnaus vystymosi strategiją.

44 pakeitimas

7 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2. Valstybės narės skiria atitinkamą ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, sumą atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir Europos semestre nustatytiems uždaviniams, patenkantiems į ESF+ aprėptį, spręsti, kaip nustatyta 4 straipsnyje.

2. Valstybės narės , bendradarbiaudamos su regionais ir atsižvelgdamos į įvairių politikos sričių įgūdžių valdymą ir tam reikalingą finansavimą, skiria atitinkamą ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, sumą atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, pateiktose atsižvelgiant į regionų ypatumus ir priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir Europos semestre nustatytiems uždaviniams, patenkantiems į ESF+ aprėptį, spręsti, kaip nustatyta 4 straipsnyje , ir atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintus principus ir teises, taip pat į ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslą .

Paaiškinimas

Jei bus laikomasi šių reikalavimų, bus užtikrinta didesnė ekonominė ir socialinė sanglauda Europos Sąjungoje, todėl paskirstant išteklių sumą turi būti atsižvelgiama į vietos ir regionų valdžios institucijų valdymo pajėgumus ir kompetencijos sritis, turint omenyje jų laukiančius iššūkius.

45 pakeitimas

7 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
5. Valstybės narės, kurių niekur nesimokančio ir nedirbančio 15–29 metų jaunimo lygis 2019 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį, ne mažiau nei 10 % savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 2021–2025 m. skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriais būtų remiamas jaunimo užimtumas ir perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, reintegracija į švietimo ar mokymo sistemas ir antros galimybės mokytis suteikimas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą.	5. Valstybės narės , turinčios regionų , kurių niekur nesimokančio ir nedirbančio 15–29 metų jaunimo lygis 2019 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį, ne mažiau nei 15 % savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 2021–2025 m. skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriais būtų remiamas jaunimo užimtumas ir perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, reintegracija į švietimo ar mokymo sistemas ir antros galimybės mokytis suteikimas, visų pirma vietos ir regionų lygmeniu įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą.
Pagal [būsimojo BNR] [14] straipsnį vidurio laikotarpiu programuojant ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 2026 ir 2027 metams, valstybės narės, kurių niekur nesimokančio ir nedirbančio 15–29 metų jaunimo lygis 2024 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį, 2026 ir 2027 metais šiems veiksmams skiria ne mažiau nei 10 % savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas.	Pagal [būsimojo BNR] [14] straipsnį vidurio laikotarpiu programuojant ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 2026 ir 2027 metams, valstybės narės, kurių niekur nesimokančio ir nedirbančio 15–29 metų jaunimo lygis 2024 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį, 2026 ir 2027 metais šiems veiksmams skiria ne mažiau nei 10 % savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas.
Pirmoje ir antroje pastraipose nustatytas sąlygas atitinkantys atokiausi regionai savo programose pirmoje pastraipoje nustatytiems tiksliniams veiksmams skiria ne mažiau nei 15 % ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas. Į šį skirstymą atsižvelgiama tikrinant, ar nacionaliniu lygmeniu laikomasi pirmoje ir antroje pastraipose nustatyto mažiausio procentinio dydžio.	Pirmoje ir antroje pastraipose nustatytas sąlygas atitinkantys atokiausi regionai savo programose pirmoje pastraipoje nustatytiems tiksliniams veiksmams skiria ne mažiau nei 15 % ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas. Į šį skirstymą atsižvelgiama tikrinant, ar nacionaliniu lygmeniu laikomasi pirmoje ir antroje pastraipose nustatyto mažiausio procentinio dydžio.
Įgyvendindamos tokius veiksmus valstybės narės teikia pirmenybę neveikliam ir ilgą laiką nedirbančiam jaunimui ir imasi tikslinių informavimo priemonių.	Įgyvendindamos tokius veiksmus valstybės narės teikia pirmenybę neveikliam ir ilgą laiką nedirbančiam jaunimui ir imasi tikslinių informavimo priemonių. Valstybės narės skiria pakankamai savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, kad įgyvendintų Europos vaikų garantiją ir užtikrintų vaikams vienodas galimybes naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti nemokamą išsilavinimą, nemokamas vaikų priežiūros, tinkamo būsto ir visavertės mitybos paslaugas.

Paaiškinimas

Aukšti jaunimo nedarbo ir neveiklumo rodikliai būdingi įvairioms valstybėms narėms, nors regionų lygmeniu jie gali labai skirtis toje pačioje valstybėje. Todėl būtina užtikrinti, kad skaičiavimai būtų atliekami atsižvelgiant į skirtingą regionų padėtį ir kad ištekliai būtų skiriami ir įgyvendinami nustatytose pažeidžiamose vietovėse. Parama jaunimo užimtumui turi būti vienas iš pagrindinių iššūkių, kuriuos turi įveikti ESF+, ypač tose valstybėse, kurių regionuose nedarbo lygis viršija vidurkį, ir turi būti užtikrinta, kad ši parama būtų pakankama skiriant bent 15 % išteklių.

46 pakeitimas

8 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina tinkamą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą įgyvendinant užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos tikslus, remiamus ESF+ dalimi, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas.	1. Valstybių narių valdymo institucijos nacionaliniu ir regionų lygmeniu užtikrina tinkamą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą įgyvendinant užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos tikslus, remiamus ESF+ dalimi, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas , laikydamosi partnerystės ir daugiapakopio valdymo elgesio kodekso nuostatų .

Paaiškinimas

Reikia atkreipti dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį padedant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

47 pakeitimas

11 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Veiksmai, kuriais siekiama išspręsti atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose ir Europos semestre nustatytus uždavinius, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, turi būti programuojami atsižvelgiant į vieną ar kelis prioritetus. Turi būti užtikrintas pakankamas lankstumas valdymo institucijos lygmeniu, kad būtų nustatyti ESF+ investicijų prioritetai ir sritys, atsižvelgiant į konkrečias vietos ir regionų problemas.

Paaiškinimas

Veiksmai, susiję su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis (nurodyti dėl įvairių teminių sričių ir įtraukti pagal įvairius konkrečius tikslus), neturėtų būti įtraukiami į vieną ar kelis konkrečius prioritetus. Veiksmai, susiję su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, turėtų priklausyti vienam ar daugiau prioritetų pagal atitinkamas temines sritis.

48 pakeitimas

13 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės remia veiksmus, susijusius su socialine inovacija ir socialiniais eksperimentais, arba įtvirtina principą „iš apačios į viršų“, grindžiamą valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės, pavyzdžiui, vietos veiklos grupių, kurios rengia ir įgyvendina bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas, partneryste.

1. Valstybės narės remia veiksmus, susijusius su socialine inovacija ir socialiniais eksperimentais, ir ( arba) įtvirtina principą „iš apačios į viršų“, grindžiamą nacionalinio, regionų ir vietos lygmens valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, pavyzdžiui, vietos veiklos grupių, kurios rengia ir įgyvendina bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas, partneryste.

Paaiškinimas

Kaimo plėtros grupės ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos turėtų būti vertinamos kaip bendra ESF+ priemonė, kuria siekiama stiprinti ESF+ teritorinį aspektą. Todėl jų vaidmuo turi būti sustiprintas, kad jis taptų novatoriškų veiksmų įgyvendinimo priemone.

49 pakeitimas

13 straipsnis 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4. Kiekviena valstybė narė numato bent vieną prioritetą 1 ar 2 dalies arba abiejų dalių nuostatoms įgyvendinti. Didžiausia bendro finansavimo norma šiems prioritetams gali būti padidinta iki 95 % jiems skiriant ne daugiau nei 5 % nacionalinių ESF+ lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas. Socialiniams eksperimentams ir socialinėms inovacijoms remti turi būti skiriama minimali nacionalinių ESF+ lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, procentinė dalis. Tokių veiksmų audito taisyklės turi būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima prisiimti riziką ir būtų erdvės kūrybiškumui. Turi būti remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant patikrintas inovacijas perkelti į kitą aplinką vietos, regionų ar nacionaliniu lygmeniu.

Paaiškinimas

2014–2017 m. faktai rodo, kad ESF gali paskatinti socialines inovacijas vietos lygmeniu, tačiau pernelyg griežta audito tvarka riboja jo galimybes. Be to, svarbu, kad taisyklės būtų pakankamai lanksčios, kad būtų galima prisiimti riziką ir nedelsiant priimti sprendimus. Norint padėti perduoti sėkmingas socialines inovacijas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti tik valstybių narių patobulintomis inovacijomis, o veikiau turėtų būti išplėstas įtraukiant patikrintų inovacijų bandymus įvairiuose miestuose.

50 pakeitimas

14 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Be [būsimojo BNR] [58] straipsnyje nurodytų išlaidų, toliau nurodytos išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą:

a)	žemės ir nekilnojamojo turto pirkimo ir infrastruktūros teikimo išlaidos ir

a)	žemės ir nekilnojamojo turto pirkimo ir infrastruktūros teikimo išlaidos ir

b)	baldų, įrangos ir transporto priemonių pirkimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai juos pirkti yra būtina veiksmo tikslui pasiekti arba kai šie daiktai yra visiškai nusidėvėję, arba kai šių daiktų pirkimas yra ekonomiškiausias variantas.

Paaiškinimas

B punkte nustatomas nereikalingas išlaidų ribojimas, todėl šį punktą reikėtų išbraukti.

51 pakeitimas

15 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

5. Kai registruose ar lygiaverčiuose šaltiniuose yra duomenų, valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus sudaro sąlygas valdymo institucijoms ir kitoms įstaigoms, kurioms patikėta rinkti duomenis, kad būtų galima stebėti ir vertinti bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, gauti tuos duomenis iš duomenų registrų arba lygiaverčių šaltinių.

Paaiškinimas

Vien leidimu gauti duomenis iš administracinių registrų negalima užtikrinti, kad bus įgyvendintas šio 15 straipsnio punkto tikslas turėti kiekvieno dalyvio asmens duomenis neturint jų rinkti tiesiogiai iš jų ir iki nustatytų terminų perduoti pagal juos apskaičiuotas rodiklių vertes. Tam reikia turėti nuolatinius ir lanksčius informacijos perdavimo kanalus.

52 pakeitimas

21 straipsnis 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas modelis, naudotinas atliekant galutinių gavėjų struktūrinį tyrimą, taikant 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, kad būtų užtikrintas vienodos šio straipsnio įgyvendinimo sąlygos. Tyrime prašoma informacija turi apsiriboti tik kintamaisiais, kurie būtini norint stebėti ir įvertinti pažangą, susijusią su ESF+ parama kovai su materialiniu nepritekliumi.

Paaiškinimas

Namų ūkiams skirtus tyrimus atlikti yra brangu ir tai gali būti didelė našta piliečiams. Tai prieštarauja Reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, kuriame įtvirtintas ekonominio efektyvumo principas, nuostatomis. Reikėtų apriboti informaciją, kurios prašoma tyrime, taip išvengiant įtraukti kintamuosius, kurie iš tikrųjų nereikalingi arba kuriuos neproporcingai sunku gauti, palyginti su jų teikiama nauda.

53 pakeitimas

23 straipsnio h punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

h)	parengti socialinės infrastruktūros (įskaitant būstą, vaikų priežiūros ir švietimo bei mokymo, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas), reikalingos Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, plėtros gaires;

parengti socialinės infrastruktūros (įskaitant būstą, vaikų priežiūros ir švietimo bei mokymo, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas ir bendruomenės inicijuotas plėtros strategijas ), reikalingos Europos socialinių teisių ramsčiui ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti, plėtros gaires;

54 pakeitimas

II priedo 2 punktas. Bendrieji rezultato rodikliai

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Pagalbą maistu gaunančių galutinių gavėjų skaičius	Pagalbą maistu gaunančių galutinių gavėjų skaičius
jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius;	jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius;

Paaiškinimas

Vertėjo pastaba. Šis pakeitimas teksto redakcijai lietuvių kalba netaikomas.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Europos socialinio fondo svarba

pabrėžia, kad Europos socialinis fondas tapo pagrindine priemone investuoti į žmones, skatinti vyrų ir moterų lygybę ir gerinti gyvenimą milijonams Europos piliečių, ir vertina teigiamą Europos socialinio fondo poveikį 2007–2013 m. laikotarpiu;

pritaria tam, kad įprasti Europos socialinio fondo tikslai – didinti darbo rinkų veikimo veiksmingumą, skatinti galimybes rasti kokybišką darbo vietą ir suteikti daugiau galimybių šviestis ir mokytis – papildomi naujais tikslais, pavyzdžiui, didinti jaunimo užimtumą, labiau skatinti socialinę įtrauktį, gerinti sveikatos apsaugą ir mažinti skurdą;

mano, kad būtina, jog Europos socialinis fondas galėtų tapti priemone, kuri sudarytų sąlygas didesniam BVP ir našumo augimui ir padėtų įveikti iššūkius, susijusius su galimybėmis gauti deramą ir kokybišką darbo vietą, ir taip padėtų paspartinti dėl krizės ir silpno ekonominio bei socialinio atsigavimo susilpnėjusią ES ekonominę ir socialinę konvergenciją, kad jis ir toliau būtų svarbus sanglaudos politikos ir ilgalaikio augimo ramstis, kurio ištekliai būtų skiriami pastangoms stiprinti ES žmogiškąjį kapitalą, sudaryti palankesnes sąlygas sukurti daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų ir daryti pažangą, taip pat pasirūpinti asmenimis ir sektoriais, kurie labiausiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės ir kuriems dar nepavyko visiškai atsigauti;

laikosi nuomonės, kad tinkamai suplanuotas ir įgyvendintas ESF+ gali padėti padidinti Europos Sąjungos pastangų padėti asmenims, kuriems labiausiai reikia pagalbos, matomumą ir taip pagerinti piliečių požiūrį į Europos Sąjungą;

Sanglaudos politika

palankiai vertina pasiūlyme dėl ESF+ reglamento nurodytas sąsajas su Europos socialinių teisių ramsčiu, nors trūksta aiškesnio ryšio su ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslu turint omenyje, kad šie du elementai papildo vienas kitą ir yra tarpusavyje susiję;

mano, kad pasiūlyme dėl reglamento ESF+ turi būti pripažintas pagrindiniu sanglaudos politikos elementu, kad jis netaptų Europos sektorių politikos priemone;

primena, kad ESF+ pridėtinė vertė, palyginti su valstybių narių veiksmais, yra susijusi su teritoriniais poreikiais ir fondo integravimu su kitais sanglaudos politikos fondais siekiant vietos lygmeniu įgyvendinti nuoseklias ir visuotines iniciatyvas. Todėl apgailestauja, kad ESF+ buvo finansiškai atskirtas nuo ERPF ir Sanglaudos fondo, nes tai gali paskatinti galimą sanglaudos politikos išskaidymą daugiametėje finansinėje programoje po 2027 m., kaip neseniai atsitiko EŽŪFKP;

Decentralizacija, pasidalijamasis valdymas ir bendras finansavimas

nepritaria tam, kad pasiūlyme dėl reglamento nepakankamai užtikrinamas vietos ir regionų valdžios institucijų matomumas, ir primena Komisijai, kad šios ilgametę patirtį turinčios valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant fondo valdymą;

nepritaria tam, kad pagrindinis vaidmuo suteikiamas valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, o vietos ir regionų valdžios institucijos paliekamos nuošalėje, nes mano, kad tokia centralizacija nebūtinai yra įtvirtinta konkrečios valstybės narės institucinėje sistemoje;

10.

primena, kad jau įrodyta, jog decentralizacija padėjo geriau įgyvendinti teritorinį požiūrį ir veiksmingiau paskirstyti finansavimą, todėl prašo, kad pasiūlyme dėl reglamento daugiau reikšmės fondo valdyme, įskaitant jo lėšų paskirstymą, būtų suteikta regionų ir vietos valdžios institucijoms tose valstybėse narėse, kuriose yra didelė politinė ir administracinė decentralizacija, kad fondo valdymo struktūra atitiktų valstybių, ypač labiausiai decentralizuotų, organizacinę struktūrą;

11.

mano, kad pasiūlyme dėl reglamento išreikštas ketinimas, nors ir neryžtingas, nustatyti tiesioginį valdymo būdą, yra pavyzdys būsimoms sistemoms. Bet kuriuo atveju jis turi apsiriboti veiksmais, kurie yra tinkami atsižvelgiant į ESF+ taikymo sritį ir uždavinius;

12.

labai neigiamai vertina BNR pasiūlyme numatytą sugrįžimą prie „n+2“ ir bendro finansavimo normos bei išankstinio finansavimo sumų sumažinimą ir mano, kad tai, kartu su galimu išteklių reikiamam nacionaliniam įnašui sumažinimu dėl fiskalinio konsolidavimo politikos, turės labai neigiamą poveikį fondo valdymui ir dėl to bus neįmanoma pasiekti numatytų tikslų. Todėl Komitetas ragina padidinti arba bent jau palikti 2007–2013 ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpių bendro finansavimo normas, kad įsipareigojimo užtikrinti socialinę įtrauktį ir įgyvendinti socialinių teisių ramstį neapsunkintų mažesnė Europos Sąjungos finansinė parama; primena, kad yra tam tikrų sąlygų, kurių laikymasis nepriklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai, todėl siūloma bausmes numatyti tik tuo atveju, jei vietos ar regionų valdžios institucijos dalyvavo derybose dėl šių sąlygų ir pačios prisiėmė tam tikrą atsakomybę;

Biudžetas

13.

labai palankiai vertina skaidrumą, kurį Europos Komisija pirmą kartą parodė ESF+ skirdama tikslų finansinį paketą 2021–2027 m. laikotarpiu, nes Komisijos pasiūlyme buvo atsižvelgta į ankstesnes RK nuomones ir taip pat siūloma valstybėms narėms skirstant išteklius vadovautis ir kitais socialiniais rodikliais (ne vien BVP). Be to, Komitetas ragina Komisiją ateityje atsižvelgti į rodiklį, susijusį su trečiųjų šalių piliečių integracija, o ne vien tik į paprastą grynojo migracijos balanso skaičiavimą;

14.

apgailestauja, kad panaikinama mažiausia 23,1 % sanglaudos politikos dalis, kuri turi būti skirta ESF+, taip pat dėl Komisijos pasiūlyme nurodytų apribojimų dėl sanglaudos politikos, susijusios su ESF; šie apribojimai reiškia ne tik bendrų išteklių, skirtų užimtumui ir socialinei įtraukčiai, sumažinimą, bet ir mažesnį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį planuojant ir valdant ESF+;

15.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad finansinis paketas sumažinamas pasiūlyme, kuriame numatomi nauji papildomi ESF+ tikslai, nes tai reiškia, kad reikės skirti mažiau išteklių didesniam skaičiui tikslų pasiekti;

16.

pabrėžia, kad konkretus ESF vaidmuo yra remti tuos projektus, kurie sudaro palankesnes sąlygas pritaikyti vietos ir regioninį potencialą, grindžiamą žmogiškuoju kapitalu, prie darbo rinkos poreikių. Tai vienintelis būdas sumažinti išlaidas, susijusias su žmogiškojo kapitalo migracija ir taip prarandama jo verte (be kita ko, dėl protų nutekėjimo). Todėl svarbu remti priemones, kuriomis švietimas susiejamas su darbo rinkos tendencijomis, kad pavyktų į konkrečią teritoriją pritraukti ir joje išlaikyti talentingus darbuotojus, kartu kuriant darbo vietas;

17.

ragina Europos Komisiją skirstant išteklius valstybėms narėms atsižvelgti į atskirų regionų, ypač mažiau išsivysčiusių, ypatumus. Be to, būtina atsižvelgti į išskirtinę padėtį atokiausiuose ir NUTS 2 lygio regionuose, kurie atitinka 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčiose vietovėse, kaip aiškiai nurodyta SESV 174 straipsnyje;

Supaprastinimas

18.

palankiai vertina pasiūlyme nurodytą įsipareigojimą siekti didesnio supaprastinimo ir ragina Europos Komisiją priemones, kurių bus imamasi reglamentui įgyvendinti, papildyti supaprastinimo priemonėmis, skirtomis tiek valdymo institucijoms, tiek paramos gavėjams, kadangi labai svarbu pašalinti pernelyg griežtus reikalavimus ir administracines kliūtis nuo pat operacijų atrankos procedūros pradžios;

19.

palankiai vertina Bendrųjų nuostatų reglamente išplėstas mokėjimo pagal rezultatus priemones, taip pat bendrus veiksmų planus ir supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką ir tikisi, kad valstybės narės nenustatys papildomų taisyklių toms, kurias jau nustatė Europos Komisija;

20.

primena, kad įgyvendinimo ir rezultatų rodikliams parengti reikia laiko ir pastangų, todėl mano, kad, siekiant išvengti pernelyg didelio darbo krūvio ir pavojaus rodiklių sistemos tvarumui bei kokybei, duomenys turėtų būti perduodami du kartus per metus, įskaitant pasirengimą metiniam valdymo institucijų pasitarimui su Komisija, o ne kas du mėnesius, kaip nurodyta pasiūlyme;

Koordinavimas su kitomis strategijomis

21.

labai palankiai vertina pasiūlymo dėl reglamento nuostatas, kurios padeda įtvirtinti lyčių lygybės ir lygių galimybių principus, stiprinti jų kompleksinį pobūdį, kad į juos būtų atsižvelgiama visais šių programų etapais;

22.

palankiai vertina tai, kad išlaikomi, peržiūrimi ir išplečiami pagrindiniai ESF+ intervencinių priemonių tikslai, tačiau pažymi, kad, norint sudaryti sąlygas socialinei įtraukčiai ir pasirūpinti nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis, labai svarbu leisti, kad šie veiksmai būtų bendresnio pobūdžio, lankstesni ir atviresni už tuos, kuriuos galima vykdyti dabartiniu programavimo laikotarpiu;

23.

palankiai vertina daug žadantį ESF+ atvėrimą socialinių inovacijų srityje, tačiau mano, kad būtina numatyti priemonių ir mechanizmų, skirtų stiprinti dalyvių gebėjimus rengti, įgyvendinti ir vertinti tokias programas. Komisija dalį savo pastangų turėtų skirti paramos tinklo, skirto informavimui, mokymui ir pagalbai planuojant ir įgyvendinant socialinių inovacijų iniciatyvas, stiprinimui, savo veiksmus koordinuodama su programa „InvestEU“;

24.

pažymi, kad ESF+ gali ir turėtų aktyviai padėti siekti darnaus vystymosi tikslų, nes turi tiesioginės įtakos daugeliui iš jų, o netiesiogiai beveik visiems;

25.

mano, kad ESF+ turėtų pagerinti koordinavimą ir skatinti sinergiją su iniciatyvomis, kuriomis siekiama pritaikyti ir pagerinti reagavimo į skaitmeninės revoliucijos iššūkius veiksmus;

26.

mano, kad ESF+ turėtų pagerinti koordinavimą ir skatinti sinergiją su iniciatyvomis, susijusiomis su sveikatos aspektais tiek prevencijos, tiek priežiūros požiūriu;

27.

mano, kad ESF+ turi prisidėti prie visuomenės, kurioje būtų daugiau lygybės, todėl svarbiausia, kad vykdant ESF+ veiklą daugiausia dėmesio būtų skiriama žmonėms. Todėl Komitetas palankiai vertina ESF+ tikslų sąsają su Europos socialinių teisių ramsčiu. Vis dėlto atsargiai vertina sąsają tarp ESF+ ir konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, priimtų įgyvendinant Europos semestrą. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas mano, kad ESF+ turėtų būti tinkamai suderintas su Europos ekonomikos valdymo procesu, tačiau turėtų būti išsaugotas jo savarankiškumas ir jis neturėtų būti papildoma šio proceso priemonė. Be to, RK pabrėžia, kad būtina ESF+ investavimo prioritetus integruoti į naują ilgalaikę ES strategiją dėl darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, pripažindamas, kad Komisijos pasiūlyme laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

28.

mano, jog tai, kad priemonėms, susijusioms su konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimu – jos paprastai būna susijusios su labai skirtingomis teminėmis sritimis (švietimas, aktyvinimas, vaikų priežiūros vietų kūrimas ir daugelis kitų) ir kartu yra įtrauktos pagal įvairius konkrečius ESF reglamento tikslus – dirbtinis įtraukimas į vieną ar kelis konkrečius prioritetus nėra tinkamas sprendimas. Tinkamiausia yra užtikrinti, kad priemonės, susijusios su įmonių socialine atsakomybe, būtų priskirtos vienam ar daugiau prioritetų pagal atitinkamas temines sritis (užimtumas, švietimas, socialinė įtrauktis). Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti susieta su ilgalaikės finansinės perspektyvos prioritetų planavimu;

29.

apgailestauja, kad konkrečiai nenurodyta, kokią procentinę dalį savo išteklių valstybės narės turėtų skirti įveikti iššūkiams, nustatytiems Europos ekonominės politikos koordinavimo semestre, nacionalinėms reformų programoms ir konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms. RK ragina Europos Sąjungos institucijas aiškiau apibrėžti sąsajas su Europos semestru nekeičiant fondo valdymo ir administravimo modelio ir svarbiausia – kad dėl to nesumažėtų išteklių, kuriuos valdo labai decentralizuotų valstybių regionų valdžios institucijos;

30.

palankiai vertina tai, kad į socialinės įtraukties strateginę sritį įtraukta imigrantų socialinė ir ekonominė integracija; tai dalis Europos veiksmų šioje srityje ir šie veiksmai turi būti darnūs, kompleksiški, atsakingi, užtikrinti pagarbą žmogaus orumui ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai;

31.

primena, kad iš empirinių įrodymų matyti, jog laipsniška dirbančių imigrantų integracija gali būti puiki galimybė išjudinti ekonomiką ir padidinti užimtumą. Šis poveikis dar didesnis, jei imigruojantys darbuotojai yra kvalifikuoti;

32.

primygtinai ragina pripažinti, kad užtikrinant socialinę ir ekonominę imigrantų, visų pirma nelydimų nepilnamečių ir jaunuolių, integraciją svarbų darbą atlieka regionų ir vietos valdžios institucijos, ypač prie išorės sienų, ir mano, kad būtina siekti didesnio papildomumo su Prieglobsčio ir migracijos fondu, kad būtų išvengta šių dviejų priemonių dubliavimosi ir užtikrintas didesnis derėjimas tarp pagalbos imigrantams ir jų integracijos politikos ir įtraukties į darbo rinką ir visuomenės gyvenimą skatinimo politikos, konkrečiu papildomu finansavimu remiant didžiausių poreikių turinčius regionus;

33.

ragina nustatyti reikiamus mechanizmus, kurie leistų užtikrinti, kad ne mažiau kaip 10 % išteklių, kuriuos gauna ESF+, būtų skiriama jaunimo užimtumo rėmimo priemonėms siekiant užtikrinti jų veiksmingumą ir efektyvumą ir užkirsti kelią jaunimo užimtumo garantijų programų marginalizacijai įgyvendinant naują ESF+, ir prašo, kad nustatant šias priemones būtų atsižvelgta į regionų ir vietos skirtumus, kurių gali būti toje pačioje valstybėje narėje. Taigi mano, jog būtina užtikrinti, kad apskaičiuojant niekur nedirbančio ir nesimokančio 15–29 metų jaunimo lygį, viršijantį Sąjungos vidurkį 2019 m., būtų vadovaujamasi Eurostato duomenimis, surinktais regionų, o ne nacionaliniu lygmeniu.

2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/115

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo

(2019/C 86/08)

Pranešėjas (-a):

Michiel RIJSBERMAN (NL/ALDE), Flevolando provincijos vykdomosios tarybos narys

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo

COM (2018) 372 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondo paramą turi būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų prievolių ir užtikrinti prieinamumą, laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnio ir Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. ERPF ir Sanglaudos fondo tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose;	įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondo paramą turi būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos socialinių teisių ramstį . Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų prievolių ir užtikrinti prieinamumą, laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnio ir Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. Valstybės narės ir Komisija turėtų pripažinti svarbų vaidmenį, kurį kultūra atlieka Europos socialinės sanglaudos srityje, atsižvelgiant į UNESCO visuotinę kultūrų įvairovės deklaraciją ir į vaidmenį, kurį kultūra ir kūrybos sektorius gali atlikti sumažinant įtampą pilietinėje visuomenėje.
	ERPF ir Sanglaudos fondo tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi , visų pirma į Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose;

Paaiškinimas

Nėra.

2 pakeitimas

Po 5 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	valstybės narės neturėtų nustatyti naujų taisyklių, dėl kurių paramos gavėjams būtų sudėtingiau naudotis ERPF ir Sanglaudos fondu;

3 pakeitimas

14 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, fondai padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 % ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti. Tikimasi, kad pagal ERPF vykdomi veiksmai, kuriais siekiama klimato srities tikslų, sudarys 30 % ERPF bendro finansinio paketo. Tikimasi, kad pagal Sanglaudos fondą vykdomi veiksmai, kuriais siekiama klimato srities tikslų, sudarys 37 % Sanglaudos fondo bendro finansinio paketo;

Šios procentinės lėšų dalys turėtų būti taikomos visą programavimo laikotarpį.

Todėl rengiant ir panaudojant šiuos fondus bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą įvertinti atliekant atitinkamus vertinimus ar peržiūros procedūras. Šie veiksmai ir jų įgyvendinimui skirti finansiniai asignavimai įtraukiami į nacionalinius integruotus energetikos ir klimato planus remiantis Reglamento (ES) 2018/xxx [naujojo BNR] IV priedu ir pridedami prie veiksmų programų.

Paaiškinimas

Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas bus didelis iššūkis Europai. RK ankstesnėse nuomonėse ragino siekti labai didelio užmojo klimato tikslų ir pažymi, kad Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas yra pagrindinės ES biudžeto finansinės priemonės, kuriomis siekiama prisidėti prie klimato tikslų įgyvendinimo. ES įsipareigojo siekti Paryžiaus tikslų. Kadangi skirtingiems politikos tikslams skiriamų asignavimų lankstumas sukelia nenuspėjamumą, į sanglaudos politikos „horizontaliąsias reikiamas sąlygas“ reikėtų įtraukti reikalavimą valstybėms narėms savo nacionaliniuose integruotuose energetikos ir klimato planuose įgyvendinti įsipareigojimus, susijusius su Paryžiaus susitarimo tikslais.

4 pakeitimas

Po 14 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį.

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	ERPF turėtų padidinti savo tiesioginę paramą subnacionalinėms valdžios institucijoms, užtikrinant padidintą finansavimą ir specialiai pritaikytas priemones teritorinei plėtrai, ir tokiu būdu sustiprinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą vietoje.

Paaiškinimas

Konstatuojamosiose dalyse paminėtas tik vienas JT darnaus vystymosi tikslas – kovoti su klimato kaita. Šis pakeitimas labiau suderina reglamento tekstą su ES Tarybos išvadomis „Tvari Europos ateitis. ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“, kad būtų siekiama aktyvesnio visų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo vietoje.

5 pakeitimas

17 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

ERPF turėtų padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus ir sumažinti įvairių regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, įskaitant su problemomis dėl įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro susiduriančius regionus. Todėl ERPF parama pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti sutelkta į svarbiausius Sąjungos prioritetus, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2018/xxx [naujajame BNR] nustatytus politikos tikslus. Taigi ERPF parama turėtų būti sutelkta į politikos tikslus „pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“ ir „žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“. Toks paramos sutelkimas pagal temas turėtų būti pasiektas nacionaliniu lygmeniu, kartu suteikiant lankstumo galimybę atskirų programų lygmeniu ir tarp trijų valstybių narių grupių , sudarytų atsižvelgiant į atitinkamas bendrąsias nacionalines pajamas . Be to, valstybių narių skirstymo į grupes metodika turėtų būti išsamiai nustatyta atsižvelgiant į ypatingą atokiausių regionų padėtį;

ERPF turėtų padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus ir sumažinti įvairių regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, įskaitant su problemomis dėl įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro susiduriančius regionus. Todėl ERPF parama pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti sutelkta į svarbiausius Sąjungos prioritetus, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2018/xxx [naujajame BNR] nustatytus politikos tikslus. Taigi ERPF parama turėtų būti sutelkta į politikos tikslus „pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“ ir „žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“. Toks paramos sutelkimas pagal temas turėtų būti pasiektas regionų lygmeniu, kartu suteikiant lankstumo galimybę atskirų programų lygmeniu ir tarp trijų regionų kategorijų , nustatytų pagal regioninį bendrąjį vidaus produktą . Siekiant užtikrinti didesnį lankstumą tarp regionų, atitinkamų regionų prašymu valstybės narės gali prašyti apskaičiuoti pagal temas teikiamą paramą keletui regionų. Be to, regionų skirstymo į kategorijas metodika turėtų būti išsamiai nustatyta atsižvelgiant į ypatingą atokiausių regionų padėtį;

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama suderinti 17 konstatuojamąją dalį su 7 pakeitimu, skirtu 3 straipsniui, susijusiam su telkimu pagal temas.

Siūlomas centralizuotas paskirstymo mechanizmas kėlė daugelio regioninių suinteresuotųjų subjektų (RK, Europos regionų asamblėjos, CPMR, CEMR) susirūpinimą. Pavyzdžiui, remiantis nacionalinėmis telkimo pagal temas taisyklėmis pereinamojo laikotarpio regionams (regionams, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis lygus arba viršija 75 % arba yra mažesnis 100 % ES vidurkio („2 grupė“) per klaidą gali būti pritaikytos griežtesnės taisyklės, jeigu jie būtų valstybėje narėje, kurios bendrųjų nacionalinių pajamų santykis lygus arba didesnis už 100 % ES vidurkio („1 grupė“).

Tai prieštarauja į vietos poreikius orientuotos sanglaudos politikos principams ir ja siekiamam lankstumui, todėl pasiūlymas duos priešingų rezultatų. Todėl RK siūlo grįžti prie dabartinės, regioninės paskirstymo sistemos kartu sudarant sąlygas lanksčiai reguliuoti pagal temas teikiamą paramą atsižvelgiant į regionų gebėjimus ir poreikius.

6 pakeitimas

18 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
siekiant sutelkti paramą į svarbiausius Sąjungos prioritetus, taip pat tikslinga, kad būtų laikomasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų per visą programavimo laikotarpį, įskaitant atvejus, kai lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų;	siekiant sutelkti paramą į svarbiausius Sąjungos prioritetus ir atsižvelgiant į 174 straipsnyje nurodytus socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslus , taip pat tikslinga, kad būtų laikomasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų per visą programavimo laikotarpį, įskaitant atvejus, kai lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų;

7 pakeitimas

2 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [4] straipsnio [1] dalyje nustatytus politikos tikslus ERPF lėšomis remiami šie konkretūs tikslai:

a)	„pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“ (toliau – 1-asis PT):

a)	„pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“ (toliau – 1-asis PT):

i)	stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegiant pažangiąsias technologijas,

i)	stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegiant pažangiąsias technologijas,

ii)	pasinaudojant skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir Vyriausybėms,

ii)	pasinaudojant skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir Vyriausybėms,

iii)	stiprinant MVĮ augimą ir konkurencingumą,

iii)	stiprinant MVĮ augimą ir konkurencingumą,

iv)	ugdant pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius;

iv)	ugdant pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius ir remiant susijusią veiklą ;

b)	„žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“ (toliau – 2-asis PT):

b)	žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos ir tvaraus judumo mieste , žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą.

i)	skatinant naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones,

i)	skatinant naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones , kartu užtikrinant, kad nebūtų didinamas energijos nepriteklius ,

ii)	skatinant naudoti atsinaujinančiąją energiją,

ii)	skatinant naudoti atsinaujinančiąją energiją,

iii)	kuriant pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus,

iii)	kuriant pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus,

iv)	skatinant prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms ,

iv)	skatinant prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją , įskaitant seisminės rizikos prevenciją, ir skatinant atsparumą nelaimėms bei ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams ,

v)	skatinant tvarią vandentvarką,

v)	skatinant tvarią vandentvarką,

vi)	skatinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos,

vi)	skatinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos,

vii)	skatinant biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą;

vii)	skatinant biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto ir kaimo aplinkoje ir mažinti taršą;

viii)

skatinant tvarų judumą mieste;

c)	„geriau sujungta Europa, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis“ (toliau – 3-asis PT):

c)	„geriau sujungta Europa, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis“ (toliau – 3-asis PT):

i)	gerinant skaitmeninį junglumą,

i)	gerinant skaitmeninį junglumą,

ii)	kuriant tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T),

ii)	kuriant tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T),

iii)	kuriant tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą,

iii)	kuriant tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą , įskaitant dviračių transportą ir geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą,

iv)	skatinant tvarų įvairiarūšį judumą miestuose;

d)	„socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“ (toliau – 4-asis PT):

d)	„socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“ (toliau – 4-asis PT):

i)	didinant darbo rinkų veiksmingumą ir galimybes gauti kokybišką darbą kuriant socialines inovacijas ir infrastruktūrą,

i)	didinant darbo rinkų veiksmingumą ir galimybes gauti kokybišką darbą kuriant socialines inovacijas ir infrastruktūrą,

ii)	Galimybių naudotis įtraukiomis ir kokybiškomis paslaugomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse gerinimas plėtojant infrastruktūrą,

ii)	Galimybių naudotis įtraukiomis ir kokybiškomis paslaugomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse gerinimas plėtojant infrastruktūrą,

iii)	didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą,

iii)	didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą,

iv)	užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant infrastruktūrą, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą;

iv)	užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant su sveikatos priežiūros įrangą, infrastruktūrą , įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą;

v)	suteikiant paramą fiziniam, ekonominiam ir socialiniam nepasiturinčių, su demografiniais ir geografiniais iššūkiais susiduriančių miesto ir kaimo vietovių bendruomenių atsinaujinimui;

e)	„piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas“ (toliau – 5-asis PT):

e)	„piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas“ (toliau – 5-asis PT):

i)	skatinant integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos plėtrą, puoselėjant miestų vietovių kultūros paveldą ir saugumą,

i)	skatinant integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos plėtrą, puoselėjant miestų vietovių , įskaitant funkcines miesto zonas, kultūrą, taip pat kultūros paveldą ir saugumą,

ii)	skatinant integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos vietos plėtrą, puoselėjant kultūros paveldą ir saugumą, įskaitant kaimų ir pajūrio vietovėse, taip pat pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.

ii)

skatinant integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos vietos plėtrą, puoselėjant kultūros paveldą ir saugumą, įskaitant kaimų vietovėse, kalnų regionuose, retai apgyvendintose vietovėse, salose ir pajūrio vietovėse, atokiausiuose regionuose ir kitų tipų vietovėse , taip pat pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.

iii)	remiant vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimą, kad būtų nustatyti vietos darnaus vystymosi tikslai, tam numatant specialiai pritaikytas priemones teritorinei plėtrai ir sustiprinant įgyvendinimą vietoje,

iv)

teikiant integruotą teritorinio vystymosi paramą regionams, pasižymintiems aukštais gyventojų senėjimo, kaimiškumo ir išvykstamojo gyventojų srauto rodikliais, kad būtų pagerinta jų transporto ir telekomunikacijų infrastruktūra, įveikta skaitmeninė atskirtis (taip pat ir tarp kartų) ir pagerintos viešosios paslaugos, įskaitant e. mokymąsi ir e. sveikatą.

2. Sanglaudos fondo lėšomis remiamas 2-asis PT ir konkretūs pagal 3-ąjį PT 1 dalies c punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nustatyti tikslai.

3. Atsižvelgiant į konkrečius 1 dalyje nustatytus tikslus, atitinkamai ERPF ar Sanglaudos fondo lėšomis taip pat gali būti remiami veiksmai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, jeigu jais:

a)	arba gerinami programavimo institucijų ir su fondų įgyvendinimu susijusių įstaigų gebėjimai,

a)	arba gerinami programavimo institucijų ir su fondų įgyvendinimu susijusių įstaigų gebėjimai,

i)	gebėjimų stiprinimo veiksmams, skirtiems viešojo administravimo institucijų modernizavimui, gali būti skirtas papildomas finansavimas iš Reformų rėmimo programos, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/xxx [Reformų rėmimo programa],

ii)	gebėjimų stiprinimui gali būti skirtas papildomas bendras finansavimas pagal Reglamentą (ES) 2018/xxx [EŽŪFKP] ir gali būti įgyvendinamas kartu su Europos kaimo plėtros tinklu (ENRD), visų pirma miesto ir kaimo sąsajų ir miesto vietovių ir funkcinių zonų vystymo rėmimo projektų atvejais.

b)	arba stiprinamas bendradarbiavimas su partneriais tam tikroje valstybėje narėje ir už jos ribų.

b)	arba stiprinamas bendradarbiavimas su partneriais tam tikroje valstybėje narėje ir už jos ribų.

Bendradarbiavimas, nurodytas b punkte, apima bendradarbiavimą su partneriais iš tarpvalstybinių regionų, negretimų regionų ar regionų, esančių teritorijoje, kuriai taikoma makroregioninė arba jūrų baseinų strategija arba šių strategijų derinys.

Paaiškinimas

Pastaraisiais metais ESI fondai buvo kreipiami į nedidelės infrastruktūros, teikiančios „rekreacines paslaugas“, statybą, tuo siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu kaimo ir miesto vietovėse. Be to, būsimame ERPF reglamente reikėtų ir toliau aiškiai kalbėti apie būtinybę investuoti į fizinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, sporto infrastruktūrą, siekiant atgaivinti nepasiturinčias bendruomenes.

Be to, turėtų būti išplėėta 5-asis politikos tikslo teritorinė aprėptis ir apimti visų rūšių teritorijas (įskaitant subregioninio lygmens ir funkcines zonas), taip pat bet kokias vietoves, pasižyminčias geografiniais ypatumais.

Kita vertus, ERPF turėtų didinti tiesioginę paramą subnacionalinėms valdžios institucijoms, užtikrinant didesnį finansavimą ir specialiai pritaikytas priemones teritorinei plėtrai, stiprindamas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą vietoje. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad darnaus vystymosi tikslų nustatymas vietoje yra politinis procesas, kuris apima subnacionalinių valdžios institucijų įgalėjimą imtis veiksmų. Atitinkamai vietos valdymo institucijų pajėgumų stiprinimas, kad jos galėtų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, turėtų būti remiamas iš ERPF techninės paramos biudžeto, skiriamo 5-ajam politikos tikslui.

8 pakeitimas

Naujas straipsnis po 2 straipsnio

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Remiantis Reglamento (ES) 2018/xxx [naujojo BNR] [6] straipsniu kiekviena valstybė narė užtikrina pakankamą kompetentingų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą rengiant partnerystės susitarimus ir rengiant, įgyvendinant ir vertinant programas, kurias remia ERPF ir Sanglaudos fondas.

Paaiškinimas

Svarbu, kad visose sanglaudos politikos srityse būtų taikomas ir užtikrintas partnerystės principas ir daugiapakopis valdymas, ypač atsižvelgiant į vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų nuogąstavimus dėl sanglaudos politikos centralizavimo.

Šiuo pakeitimu siekiama sustiprinti partnerystės principą, įtraukiant jį į ERPF ir Sanglaudos fondo reglamentą, taigi suderinant jį su Reglamento (ES) 2018/xxx [ESF+] [8] straipsniu ir Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [6] straipsniu.

9 pakeitimas

3 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Įgyvendinant programas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, visos ERPF lėšos kiekvienoje valstybėje narėje telkiamos nacionaliniu lygmeniu, kaip nustatyta 3 ir 4 dalyse .

1. Įgyvendinant programas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, visos ERPF lėšos kiekvienoje valstybėje narėje telkiamos regionų lygmeniu, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 102 straipsnio 2 dalyje:

a)	labiau išsivysčiusiuose regionuose bent 85 % visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus nacionaliniu lygmeniu skiriama 1-ajam ir 2-ajam PT ir bent 30 % – 2-ajam PT;

b)	pereinamojo laikotarpio regionuose bent 45 % jų visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus nacionaliniu lygmeniu skiriama 1-ajam PT ir bent 30 % – 2-ajam PT;

c)	mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose bent 35 % jų visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus nacionaliniu lygmeniu skiriama 1-ajam PT ir bent 30 % – 2-ajam PT.

2. Taikant paramos telkimo pagal temas reikalavimą valstybėms narėms, kuriose yra atokiausi regionai, ERPF lėšos, skiriamos konkrečiai atokiausiems regionams skirtoms programoms, ir visiems kitiems regionams skiriamos lėšos vertinamos atskirai .

2. Pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamų atokiausiems regionams skirtų programų požiūriu jie laikomi mažiausiai išsivysčiusiais regionais .

3. Valstybės narės, atsižvelgiant į jų bendrųjų nacionalinių pajamų santykį, skirstomos taip:

3. 1 dal yje nustatyto paramos telkimo pagal temas reikalavimo laikomasi visu programavimo laikotarpiu, įskaitant atvejus, kai ERPF asignavimai perkeliami tarp vienos programos ar programų prioritetų ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu.

a)	valstybės, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis yra lygus arba viršija 100 % ES vidurkio (1 grupė);

b)	valstybės, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis yra lygus arba viršija 75 % ir yra mažesnis nei 100 % ES vidurkio (2 grupė);

c)	valstybės, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis yra mažesnis nei 75 % ES vidurkio (3 grupė).

Šiame straipsnyje bendrųjų nacionalinių pajamų santykis reiškia valstybės narės vienam gyventojui tenkančių bendrųjų nacionalinių pajamų, išreikštų perkamosios galios standartais ir apskaičiuotų pagal 2014–2016 m. laikotarpio Sąjungos rodiklius, ir 27 valstybių narių to paties ataskaitinio laikotarpio vienam gyventojui tenkančių, perkamosios galios standartais išreikštų vidutinių bendrųjų nacionalinių pajamų santykį.

Pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamos atokiausiems regionams skirtos programos priskiriamoms 3 grupei .

4. Valstybės narės laikosi šių paramos telkimo pagal temas reikalavimų:

4. Kai konkrečiai programai pagal 1-ąjį PT arba 2-ąjį PT ar pagal abu politikos tikslus skiriamas ERPF asignavimas sumažinamas dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos atliekamų finansinių pataisų pagal minėto reglamento [98] straipsnį, atitiktis 2 dal yje nustatytam paramos telkimo pagal temas reikalavimui pakartotinai neperžiūrima.

a)	1 grupės valstybės narės skiria bent 85 % savo visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus 1-ajam PT ir 2-ajam PT ir bent 60 % – 1-ajam PT;

b)	2 grupės valstybės narės skiria bent 45 % savo visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus 1-ajam PT ir bent 30 % – 2-ajam PT;

c)	3 grupės valstybės narės skiria bent 35 % savo visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus 1-ajam PT ir bent 30 % – 2-ajam PT.

4.a. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės, pasitarusios su atitinkamais regionais, gali prašyti sumažinti pagal temas skiriamos paramos lygį regionų kategorijų lygmeniu ne daugiau nei 10 %

5. 4 dal yje nustatyto paramos telkimo pagal temas reikalavimo laikomasi visu programavimo laikotarpiu, įskaitant atvejus, kai ERPF asignavimai perkeliami tarp vienos programos ar programų prioritetų ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu.

6. Kai konkrečiai programai pagal 1-ąjį PT arba 2-ąjį PT ar pagal abu politikos tikslus skiriamas ERPF asignavimas sumažinamas dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos atliekamų finansinių pataisų pagal minėto reglamento [98] straipsnį, atitiktis 4 dal yje nustatytam paramos telkimo pagal temas reikalavimui pakartotinai neperžiūrima.

Paaiškinimas

1.	Centralizuotas paskirstymo mechanizmas kėlė daugelio regioninių suinteresuotųjų subjektų (RK, Europos regionų asamblėjos, CPMR, CEMR) susirūpinimą. Tai prieštarauja vietos poreikiais grindžiamos sanglaudos politikos principams.

2.	Atokiausi regionai turėtų būti laikomi mažiausiai išsivysčiusiais regionais dėl specifinių savo problemų, kurias reikia spręsti.

3.	Paramos teikimo pagal temas sistema turėtų užtikrinti tam tikrą lankstumą dėl nacionalinių ir regioninių ypatumų siekiant išvengti, kad panašių kategorijų Europos regionai turėtų skirtingai paskirstyti lėšas dėl savo valstybės narės BNP.

10 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. ERPF lėšomis remiama:

a)	investicijos į infrastruktūrą;

a)	investicijos į infrastruktūrą;

b)	investicijos siekiant sudaryti galimybes naudotis paslaugomis;

b)	investicijos siekiant sudaryti galimybes naudotis paslaugomis;

c)	gamybinės investicijos į MVĮ;

c)	gamybinės investicijos į MVĮ;

d)	investicijos į įrangą, programinę įrangą ir nematerialųjį turtą;

d)	investicijos į įrangą, programinę įrangą ir nematerialųjį turtą;

e)	informavimo, komunikacijos veikla, tyrimai, tinklaveika, bendradarbiavimas, patirties mainai ir su klasteriais susijusi veikla;

e)	informavimo, komunikacijos veikla, tyrimai, tinklaveika, bendradarbiavimas, patirties mainai ir su klasteriais susijusi veikla;

f)	techninė parama.

f)	techninė parama.

Be to, gamybinės investicijos į kitas nei MVĮ įmones gali būti remiamos , kai jos yra susijusios su bendradarbiavimu su MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityje, remiamoje pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

Gamybinės investicijos į kitas nei MVĮ įmones gali būti remiamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityje, remiamoje pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, arba MVĮ naudingos verslo infrastruktūros srityje .

Siekiant prisidėti prie 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nustatyto konkretaus tikslo pagal 1-ąjį PT, ERPF lėšomis taip pat remiama mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir švietimo veikla.

2. Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg) ERPF lėšomis taip pat gali būti remiama:

a)	dalijimasis įranga ir žmogiškaisiais ištekliais;

a)	dalijimasis įranga ir žmogiškaisiais ištekliais bei visų rūšių infrastruktūra, peržengiant sienas visuose regionuose;

b)	papildančios netiesioginio poveikio investicijos ir kiti su 4-uoju PT susiję veiksmai, patenkantys į „Europos socialinio fondo plius“ taikymo sritį, kaip nustatyta Reglamentu (ES) 2018/xxxx [naujuoju ESF+].

b)	papildančios netiesioginio poveikio investicijos ir kiti su 4-uoju PT susiję veiksmai, patenkantys į „Europos socialinio fondo plius“ taikymo sritį, kaip nustatyta Reglamentu (ES) 2018/xxxx [naujuoju ESF+].

Paaiškinimas

Pažymėtina, kad pernelyg ribota į 1-ąjį PT įtraukti gamybines investicijas ir verslo infrastruktūros rėmimą vien MVĮ sektoriuje (arba bendradarbiaujant su MVĮ). Tai ypač nepagrįsta atsižvelgiant į didelę sanglaudos politikos prioritetų koncentraciją mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo ir pažangių technologijų naudojimo srityje, kur gavėjų (paramos gavėjų) sąraše būtinas didelės įmonės statusą turintis subjektas (įskaitant pumpurines įmones).

11 pakeitimas

6 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis neremiama:

a)	atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas ar statyba;

a)	atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas ar statyba;

b)	investicijos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą;

b)	investicijos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą;

c)	tabako ir tabako gaminių gamyba, apdorojimas ir prekyba;

c)	tabako ir tabako gaminių gamyba, apdorojimas ir prekyba;

d)	sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte;

d)	sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte;

e)	investicijos į oro uostų infrastruktūrą, išskyrus investicijas atokiausiuose regionuose;

e)	investicijos į oro uostų infrastruktūrą, nebent jos būtų susijusios su aplinkos apsauga arba papildomos investicijomis, kurių reikia norint sušvelninti arba sumažinti jos neigiamą poveikį aplinkai ir išskyrus investicijas atokiausiuose regionuose;

f)	investicijos į atliekų šalinimą sąvartynuose;

f)	investicijos į atliekų šalinimą sąvartynuose;

g)	investicijos į galutinių atliekų apdorojimo įrenginius;

g)	investicijos į galutinių atliekų (ne atskirai surinktų, o sumaišytų), kurios neatitinka atliekų hierarchijos pagal Direktyvos (ES) 2018/851 4 straipsnį, išskyrus investicijas atokiausiuose regionuose tam tikrais tinkamai pagrįstais atvejais, galutinio apdorojimo įrenginius;

h)	investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, paskirstymu, saugojimu ar deginimu, išskyrus investicijas, susijusias su netaršiomis transporto priemonėmis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/33/EB 4 straipsnyje;

h)	investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, paskirstymu, saugojimu ar deginimu, išskyrus investicijas, susijusias su netaršiomis transporto priemonėmis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/33/EB 4 straipsnyje;

i)	investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūras vietovėse, kuriose yra bent du tos pačios kategorijos plačiajuosčio ryšio tinklai;

i)	investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūras vietovėse, kuriose yra bent du tos pačios kategorijos plačiajuosčio ryšio tinklai;

j)	finansavimas riedmenims, skirtiems naudoti geležinkelių transporto srityje, pirkti, išskyrus tuos atvejus, kai tas finansavimas susijęs su:

j)	finansavimas riedmenims, skirtiems naudoti geležinkelių transporto srityje, pirkti, išskyrus tuos atvejus, kai tas finansavimas susijęs su:

i)	įpareigojimo teikti viešąsias paslaugas pagal viešąjį konkursą vykdymu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 su pakeitimais;

i)	įpareigojimo teikti viešąsias paslaugas pagal viešąjį konkursą vykdymu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 su pakeitimais;

ii)	geležinkelio transporto paslaugų teikimu konkurencijai visiškai atvertais maršrutais, o paramos gavėjas yra naujas rinkos dalyvis, atitinkantis finansavimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) 2018/xxxx [„InvestEU“ reglamentą].

ii)	geležinkelio transporto paslaugų teikimu konkurencijai visiškai atvertais maršrutais, o paramos gavėjas yra naujas rinkos dalyvis, atitinkantis finansavimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) 2018/xxxx [„InvestEU“ reglamentą].

k)	veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios socialinės atskirties arba diskriminacijos formos.

2. Be to, Sanglaudos fondo lėšomis neremiamos investicijos į būstų sektorių, nebent jos būtų susijusios su energijos vartojimo efektyvumo ar atsinaujinančiosios energijos naudojimo skatinimu.

3. Užjūrio šalims ir teritorijoms negali būti teikiama ERPF ir Sanglaudos fondo parama, tačiau jos gali dalyvauti Interreg programose pagal Reglamente (ES) Nr. 2018/xxxx [ETB (Interreg) reglamente] nustatytas sąlygas.

Paaiškinimas

Ad 1. e) RK siūlo atsižvelgti į oro uostų infrastruktūros poveikį klimatui ir aplinkai, kaip nustatyta dabartiniame Reglamente (ES) Nr. 1301/2013 [ERPF].

Ad 1. g) Patikslinama, kas yra galutinės atliekos.

Ad 1. k) ERPF reglamento 5-ojoje konstatuojamojoje dalyje nustatomi principai, įskaitant lygybės ir nediskriminavimo principus, kuriuos reikėtų taikyti įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondą. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. Tačiau skirtingai nei ankstesniu programavimo laikotarpiu šis principas nebeįtraukiamas į reglamento straipsnius. RK nori užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi šių įsipareigojimų.

12 pakeitimas

8 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. ERPF lėšomis gali būti remiamas integruotas teritorijų vystymas įgyvendinant programas pagal abu tikslus, nurodytus Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 4 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis šio reglamento [naujojo BNR] III antraštinės dalies II skyriumi.	1. ERPF lėšomis gali būti remiamas integruotas teritorijų vystymas įgyvendinant programas pagal abu tikslus, nurodytus Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 4 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis šio reglamento [naujojo BNR] III antraštinės dalies II skyriumi.
2. Valstybės narės įgyvendina ERPF lėšomis remiamus integruoto teritorijų vystymo veiksmus vien tik Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [22] straipsnyje nurodytais būdais.	2. Valstybės narės įgyvendina ERPF lėšomis remiamus integruoto teritorijų vystymo veiksmus taip pat ir Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [22] straipsnyje nurodytais būdais. Tai gali būti daroma ir pasitelkiant keletą fondų apimančią strategiją su ESF + ir būti suderinta, kai tinkama, su EŽŪFKP ir EJRŽF.

Paaiškinimas

Kai kurios valstybės narės jau anksčiau sėkmingai įgyvendino kitas integruoto teritorinio vystymosi formas. Neaišku, kodėl ateityje reikėtų atsisakyti naudoti šias formas.

13 pakeitimas

9 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. ERPF lėšomis remiamas teritorinėmis strategijomis grindžiamas integruotas teritorijų vystymas pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [23] straipsnį, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama miestų vietovėms („tvari miestų plėtra“) įgyvendinant programas pagal abu šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus.	1. ERPF lėšomis remiamas teritorinėmis strategijomis grindžiamas integruotas teritorijų vystymas pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [23] straipsnį, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama miestų vietovėms („tvari miestų plėtra“) įgyvendinant programas pagal abu šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus.
2. Bent 6 % visų ERPF lėšų nacionaliniu lygmeniu pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, išskyrus techninę paramą, skiriama tvariai miestų plėtrai pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, integruotas teritorines investicijas ar kitą teritorinę priemonę pagal 5-ąjį PT.	2. Bent 6 % visų ERPF lėšų nacionaliniu lygmeniu pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, išskyrus techninę paramą, skiriama tvariai miestų plėtrai pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, integruotas teritorines investicijas ar kitą teritorinę priemonę pagal 5-ąjį PT.
	Šis 6 % minimalus dydis, numatytas tvariai miestų plėtrai, turėtų būti nustatytas pagal 5-ojo PT veiksmus, taip pat pagal 1–4 PT konkrečius tikslus, kaip nurodyta 1 priede.
Atitinkamoje programoje ar programose nustatomos šiuo tikslu numatytos sumos pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [17] straipsnio [3] dalies d punkto vii papunktį.	Atitinkamoje programoje ar programose nustatomos šiuo tikslu numatytos sumos pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [17] straipsnio [3] dalies d punkto vii papunktį.
3. Tvariai miestų plėtrai pagal 2 dalį skirtų lėšų procentinės dalies turėtų būti laikomasi visu programavimo laikotarpiu, kai ERPF lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų, įskaitant ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu.	3. Tvariai miestų plėtrai pagal 2 dalį skirtų lėšų procentinės dalies turėtų būti laikomasi visu programavimo laikotarpiu, kai ERPF lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų, įskaitant ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu.
4. Kai skiriamos ERPF lėšos sumažinamos dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos pagal šio reglamento [98] straipsnį atliekamų finansinių pataisų, 2 dalies nuostatų laikymasis pakartotinai neperžiūrimas.	4. Kai skiriamos ERPF lėšos sumažinamos dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) 2018/xxx [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos pagal šio reglamento [98] straipsnį atliekamų finansinių pataisų, 2 dalies nuostatų laikymasis pakartotinai neperžiūrimas.

Paaiškinimas

Patikslinimas. Šis punktas jau pateikiamas Reglamento I priedo išnašoje, tačiau aiškiau būtų jį paminėti reglamento straipsnyje.

14 pakeitimas

10 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. ERPF lėšomis taip pat remiama Europos miestų iniciatyva, kurią pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principą įgyvendina Komisija.

1. ERPF lėšomis taip pat remiama Europos miestų iniciatyva, kurią pagal tiesioginio ir pasidalijamojo valdymo principą įgyvendina Komisija.

Ši iniciatyva taikoma visoms miestų vietovėms ir ja remiama Sąjungos miestų darbotvarkė.

Ši iniciatyva taikoma visoms miestų vietovėms ir ja remiamos partnerystės ir Sąjungos miestų darbotvarkės organizacinės išlaidos .

2. Europos miestų iniciatyvą sudaro toliau pateiktos trys kryptys, kurios visos susijusios su tvaria miestų plėtra:

a)	parama gebėjimų stiprinimui,

a)	parama gebėjimų stiprinimui , įskaitant mainų programą vietos atstovams („Erasmus“ vietos ir regionų valdžios atstovams) ,

b)	parama naujoviškiems veiksmams,

b)	parama naujoviškiems veiksmams,

c)	parama žinioms, politikos kūrimui ir komunikacijos veiklai.

c)	parama žinioms, teritorinio poveikio vertinimams, politikos kūrimui ir komunikacijos veiklai.

Vienos ar daugiau valstybių narių prašymu, Europos miestų iniciatyva taip pat gali būti remiamas tarpvyriausybinis bendradarbiavimas miestų klausimais.

Vienos ar daugiau valstybių narių prašymu, Europos miestų iniciatyva taip pat gali būti remiamas tarpvyriausybinis bendradarbiavimas miestų klausimais , tokiais kaip Tvarių miestų orientacinė sistema ir Europos Sąjungos teritorinės darbotvarkė bei vietos JT darnaus vystymosi tikslų nustatymas .

Paaiškinimas

Šiuo metu atsiranda vis daugiau vietos, miestų ir subregioninio vystymosi, inovacijų ir gebėjimų stiprinimo programų, kurios dažnai yra paskiros arba nepakankamai finansuojamos. Jas bendrai sujungus ir susiejus su atitinkamomis iniciatyvomis, nepatenkančiomis į ESI fondų reglamentavimo sistemą, būtų galima pasiekti didesnį nuoseklumą, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti kryžmaveiką. Be to, būtina užtikrinti, kad galutiniai naudos gavėjai, t. y. vietos valdžios institucijos, iš tiesų gautų didžiausią gebėjimų stiprinimo finansavimo dalį, kad nesikartotų dabartinė 9 TT ir techninės paramos situacija.

15 pakeitimas

11 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Atokiausiems regionams skiriami specialūs papildomi asignavimai naudojami siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias šiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių. Atokiausiems regionams skirtiems specialiems papildomiems asignavimams paramos telkimas pagal temas turėtų būti netaikomas

2. 1 dalyje nurodytais asignavimais remiama:

a)	į 4 straipsnyje nustatytą paramos taikymo sritį patenkanti veikla;

a)	į 4 straipsnyje nustatytą paramos taikymo sritį patenkanti veikla;

b)	nukrypstant nuo 4 straipsnio, priemonės, kuriomis padengiamos veiklos išlaidos siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias atokiausiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių.

b)	nukrypstant nuo 4 straipsnio, priemonės, kuriomis padengiamos veiklos išlaidos siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias atokiausiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių.

1 dalyje nurodyti asignavimai taip pat gali būti naudojami padėti finansuoti išlaidas, kuriomis kompensuojami viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai ir sutartys atokiausiuose regionuose.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asignavimais neremiama:

a)	veiksmai, susiję su SESV I priede išvardytais produktais;

a)	veiksmai, susiję su SESV I priede išvardytais produktais;

b)	pagalba transportuojant asmenis, kuri yra leidžiama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies a punktą;

b)	pagalba transportuojant asmenis, kuri yra leidžiama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies a punktą;

c)	atleidimas nuo mokesčių ir socialinių įmokų;

c)	atleidimas nuo mokesčių ir socialinių įmokų;

d)	viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai, kurių įmonės nevykdo ir kurių atveju valstybė veikia vykdydama viešuosius įgaliojimus.

d)	viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai, kurių įmonės nevykdo ir kurių atveju valstybė veikia vykdydama viešuosius įgaliojimus.

4. Nukrypstant nuo 4 straipsnio, ERPF lėšomis gali būti remiamos pelningos investicijos į įmones atokiausiuose regionuose, nepriklausomai nuo tų įmonių dydžio.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į atokiausių regionų specifiką, paramos, kuri palankesnė tik MVĮ, sverto poveikis gali būti ribotas.

16 pakeitimas

Naujas straipsnis po 11 straipsnio

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Gamtinių arba demografinių trūkumų turinčios vietovės

ERPF bendrai finansuojamose programose, skirtose vietovėms, kurios turi didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje, ypatingas dėmesys skiriamas šių vietovių konkretiems sunkumams spręsti.

Visų pirma NUTS III regionams, kuriuose gyventojų skaičius yra mažesnis nei 12,5 gyventojo/km2 arba kurių gyventojų skaičius nuo 2007 m. kasmet vidutiniškai sumažėja daugiau kaip 1 %, parengiami konkretūs regioniniai ir nacionaliniai planai, kuriais siekiama pritraukti daugiau žmonių į regioną ir skatinti juos jame pasilikti, taip pat didinti verslo investicijas ir skaitmeninių bei viešųjų paslaugų prieinamumą, įskaitant specialų finansavimą pagal partnerystės susitarimą.

Paaiškinimas

Šis naujas straipsnis skirtas tiek retai apgyvendintoms vietovėms, tiek, plačiau kalbant, visoms likusios 27 narių ES subregioninėms vietovėms, kurioms skirtas 174 straipsnis. Tačiau būtina nustatyti finansiniu požiūriu valdomus ERPF asignavimus, kurie nedubliuoja tų lėšų, kurias kai kurie regionai jau dabar gauna.

Todėl, pasiūlyta formule siekiama nustatyti NUTS III

—	(dažnai tai yra subregioninė, o ne regioninė NUTS II problema ir dabartiniai žemėlapiai jos neparodo) tinkamumo kriterijus:

—	12,5 gyventojo/km2 (pavyzdžiui, Šiaurės periferinėse teritorijose)

—	arba grynojo gyventojų skaičiaus sumažėjimo (t. y. įtraukiant tiek išvykstančius gyventojus, tiek natūraliai mirštančius gyventojus) nuo 2007 m., kadangi maždaug tais metais prasidėjo finansų krizė ir ankstesnis programavimo laikotarpis.

Šis pasiūlymas įpareigoja Komisiją įtraukti tai kaip vieną iš savo pasiūlymų atitinkamoms valstybėms narėms jų pozicijų dokumentuose, kuriais su kiekviena valstybe nare pradedamos derybos dėl partnerystės susitarimo.

Vokietijos federalinės ministerijos BBR duomenys ir žemėlapis

https://bit.ly/2KItBya.

17 pakeitimas

I PRIEDAS

Bendri ERPF ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai – 7 straipsnio 1 dalis

1 lentelė. Bendri ERPF (investicijos į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir Interreg) ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai**

Įrašyti naujus bendrus rezultato rodiklius (RCR)

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
RCR 26 – metinis galutinės energijos suvartojimo kiekis (iš kurio: energijos kiekis, suvartotas gyvenamuosiuose pastatuose, privačiuose negyvenamuosiuose pastatuose, viešuosiuose negyvenamuosiuose pastatuose)	RCR 26 – procentinė viso pastatų ūkio sutaupytos energijos dalis (palyginti su pradiniu rodikliu), atsižvelgiant į nacionalinėje ilgalaikėje renovavimo strategijoje numatytą tikslą sukurti labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausantį pastatų ūkį, paremiant nacionalinio gyvenamųjų namų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovaciją;
RCR 27 – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas	RCR 27 – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas ir kuriems pavyksta sutaupyti mažiausiai 60 % energijos palyginti su suvartojimu iki renovacijos (taikant EK esminės renovacijos apibrėžtį) ;
RCR 28 – pastatai, priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei (iš kurių: gyvenamieji pastatai, privatūs negyvenamieji pastatai, viešieji negyvenamieji pastatai)	RCR 28 – pastatai, priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei (iš kurių: gyvenamieji pastatai, privatūs negyvenamieji pastatai, viešieji negyvenamieji pastatai) , po renovacijos pasiekiantys B energinio naudingumo klasę ;
	RCR […] – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas padidintas, po renovacijos pasiekiant energijos beveik nevartojančių pastatų standartą (nZEB)
RCR 29 – numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis*	RCR 29 – numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis*
RCR 30 – įmonės, kurių energinis naudingumas pagerintas	RCR 30 – įmonės, kurių energinis naudingumas pagerintas
RCR 31 – visas pagamintas atsinaujinančios energijos kiekis (iš kurio: elektros, šiluminės energijos kiekis) RCR 32 – atsinaujinančioji energija: su tinklu susiję pajėgumai (veiklos)*	RCR […] – remiamų energijos nepriteklių patiriančių arba pažeidžiamų vartotojų skaičius, siekiant pagerinti jų būsto energinį naudingumą RCR […] – bendras galutinis suvartojamas atsinaujinančiosios energijos kiekis ir vartojimas pagal sektorius (šildymo ir vėsinimo, transporto, elektros) RCR […] – viso pagamintos atsinaujinančiosios energijos kiekio dalis RCR […] – metinio neatsinaujinančiosios energijos importo kiekio mažinimas. RCR […] – atsinaujinančioji energija: su tinklu susiję pajėgumai (veiklos)*

Paaiškinimas

Reikia išplėsti atitinkamų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos poreikių rodiklių rinkinį.

Aiškiai galima pasimokyti iš dabartinio finansavimo laikotarpio: kiekybinis tikslas be išankstinių įsipareigojimų, kokybės kontrolė arba patikima stebėjimo ir stebėsenos metodika gali prarasti savo patikimumą klimato problemų sprendimo srityje.

Europos Komisijos siūlomi klimato rodikliai yra nevisapusiški ir kartais pernelyg paprasti: atitinkama tikslinė vertė nėra įvertinama atsižvelgiant į tai, kas yra techniškai įmanoma ir finansiškai galima, kai kurie rodikliai tolygūs paprasčiausiam naudos gavėjų suskaičiavimui. Pavyzdžiui, ERPF bendras produkto rodiklis „RCO 18 – paramą gavę namų ūkiai siekiant pagerinti jų būstų energinį naudingumą“ lyginamas su rezultatų rodikliu „RCR 27 – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas“. Kadangi ši rodiklių pora rodo bendrą namų ūkių, kurie naudojasi šia priemone, skaičių, ji nerodo energinio naudingumo padidėjimo lygio, kuris gali būti tiek didelis, tiek ir nežymus. Tai reiškia, kad yra galimybė, jog bus nustatyti žemi tiksliniai rodikliai ir nebus veiklos rezultatų sistemos, kuria remiantis būtų galima įvertinti atitinkamos priemonės užmojo lygį.

18 pakeitimas

I PRIEDAS

Bendri ERPF ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai – 7 straipsnio 1 dalis

1 lentelė. Bendri ERPF (investicijos į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir Interreg) ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai**

Po RCR 65 įrašyti naujus bendrus rezultato rodiklius (RCR)

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	RCR […] – daugiau kaip 6 mėnesius neužpildomos laisvos vietos

Paaiškinimas

Bendro produkto rodiklio „RCO 61 – metinis bedarbių, kuriems suteiktos patobulintos užimtumo tarnybų paslaugos (pajėgumas), skaičius“ pirmajai daliai numatytas bendras rezultato rodiklis „RCR 65 – metinis ieškančių darbo asmenų, besinaudojančių paramą gavusių užimtumo tarnybų paslaugomis, skaičius“. Tačiau, panašu, kad antrajai daliai rodiklio nėra.

19 pakeitimas

II PRIEDAS

7 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindinis ERPF ir Sanglaudos fondui skirtas veiklos rodiklių rinkinys

Politikos tikslas 2 Žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą.

Po CCO 09 įrašyti naują bendrą produkto rodiklį (CCO)

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	CCO […] – didinti prisitaikymą prie klimato kaitos, stiprinti rizikos prevenciją, įskaitant seisminės rizikos prevenciją ir didesnį atsparumą nelaimėms bei ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams

Paaiškinimas

Naujas bendras produkto rodiklis (CCO), kurio panašu trūksta, pridedamas 2-ąjam PT konkrečiam tikslui – skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, stiprinti rizikos prevenciją, įskaitant seisminę riziką ir atsparumą nelaimėms ir ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina Komisijos siekį supaprastinti 2021–2027 m. programavimo laikotarpio taisykles ir pažymi, kad ERPF ir Sanglaudos fondas sujungiami į vieną reglamentą, kuris nustato abiem fondams taikytinas taisykles. Naujasis pasiūlymas dėl reglamento yra trumpesnis, nes daugelį bendrų dalių reglamentuoja BNR;

palankiai vertina faktą, kad sanglaudos politika ir toliau taikoma visiems ES regionams, o dauguma jos išteklių sutelkiami pažeidžiamiausioms vietovėms; palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pasidalijamajai kompetencijai priklausančioje srityje, atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.

susirūpinęs pažymi, kad Komisijos pasiūlymas dėl daugiametės finansinės programos numato didelį Sanglaudos fondo biudžeto sumažinimą 46 % ir stabilų biudžetą ERPF (+ 1 %); apgailestauja, kad 12 % sumažinamas Europos teritorinio bendradarbiavimo biudžetas, nors ši politika laikoma viena naudingiausių ir suteikiančių labiausiai apčiuopiamą ES pridėtinę vertę;

primena, kad Sanglaudos fondas nuolat įrodydavo kuriantis Europos pridėtinę vertę ir kad jis gerina ES įvaizdį jos piliečių akyse. Sanglaudos fondas yra „turtingesnių“ valstybių narių solidarumo su „neturtingesnėmis“ išraiška kuriant svarbią infrastruktūrą ir duoda aiškią ir pasitvirtinusią naudą toms valstybėms narėms, kurios daugiausiai prisideda prie ES biudžeto. Siūlomi biudžeto sumažinimai greičiausiai trukdys siekti Sutartyje nustatytų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;

pažymi, kad Europos Komisija siūlo nustatyti tikslą – 2021–2027 m. su klimatu susijusioms išlaidoms skirti 25 % visos DFP. Tačiau kiekybinis rodiklis yra daug mažesnis už tai, ką įmanoma ir būtina pasiekti, kad būtų visiškai įgyvendinti ES įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą. Sanglaudos politika, palyginti su kitais fondais, taiko gana išsamią klimato stebėjimo sistemą: ERPF įgyvendins 30 %, o Sanglaudos fondas – 37 % klimato veiksmų

yra sunerimęs, kad Europai bus tikrai nelengva pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. RK jau seniai ragino siekti plataus užmojo klimato tikslų, o kadangi ERPF ir Sanglaudos fondas ES biudžete yra pagrindinės finansinės priemonės, padedančios įgyvendinti klimato tikslus, Sanglaudos politikos horizontaliosios reikiamos sąlygos turėtų apimti ir reikalavimą valstybėms narėms vykdyti įsipareigojimus, susijusius su Paryžiaus susitarimo tikslais; be to, šiuos įsipareigojimus reikėtų atidžiai stebėti visą programavimo laikotarpį, užtikrinant, kad siekiant klimato tikslų einama teisinga kryptimi;

teigiamai vertina tai, kad ERPF ir Sanglaudos fondas tapo „žalesni“ ir kad tarši veikla bus pašalinta iš reglamento taikymo srities;

palankiai vertina naują konkretų Interreg komponentą, skirtą inovatyvioms tarpregioninėms investicijomis, kuriomis remiamas pažangiosios specializacijos strategijas įgyvendinančių subjektų telkimas į grupes visoje Europoje, ir naująjį atokiausiems regionams skirtą komponentą; ragina Europos Komisiją didinti bendrą Europos teritorinio bendradarbiavimo biudžetą, kad būtų išsaugotas pakankamas biudžetas „Interreg Europe“ ir pasienio bendradarbiavimui, kartu investuojant į naujas bendradarbiavimo formas;

ragina propaguoti nediskriminavimo principą pradedant programavimu, baigiant ataskaitų teikimu, ir visais įgyvendinimo etapais biudžetą sudaryti atsižvelgiant į lyčių aspektą;

10.

nesutinka su pasiūlymu, kad ERPF telkimas pagal temas būtų orientuojamas į nacionalinį lygmenį; šis centralizuotas skirstymo mechanizmas prieštarauja Sanglaudos politikos teritoriniam požiūriui ir daugiapakopio valdymo principui;

11.

atkreipia dėmesį, kad fondai vis labiau atskiriami ir ypač apgailestauja, kad EŽŪFKP nebebus taikomas Bendrųjų nuostatų reglamentas, kuris nustato įvairiems fondams taikytinas taisykles;

12.

pabrėžia, jog būtinas didelis ERPF ir ESF+ papildomumas, kad būtų galima vietos lygmeniu vykdyti kompleksines ir visuotines iniciatyvas;

13.

pažymi, kad valstybės narės raginamos perkelti 5 % ERPF arba Sanglaudos fondo išteklių naujajai „InvestEU“ priemonei ir perkelti dar 5 % jų ERPF asignavimų Europos Komisijos administruojamoms ES programoms. Tačiau pasidalijamojo valdymo principas jau parodė darantis realų poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai Europoje. Sprendimą dėl bet kokio perkėlimo valstybė narė turėtų priimti dalyvaujant vietos ir regionų partneriams laikantis partnerystės principo ir daugiapakopio valdymo;

14.

pritaria tam, kad daugiau dėmesio skiriama tvariai miestų plėtrai, numatant šiai sričiai nacionaliniu lygmeniu skirti 6 % ERPF lėšų;

15.

pažymi, kad ERPF ir Sanglaudos fondui reikėtų nustatyti nedviprasmiškai interpretuojamus produktų ir rezultatų rodiklius, įskaitant, pirmiausia, I ir II prieduose priskirtus įvertinimo vienetus, ir kad juos būtų galima agreguoti pradedant projektų lygmeniu, baigiant veiksmų programų ir sanglaudos politikos tikslų lygmeniu, ir kad jų nustatymas netaptų papildoma našta paramos gavėjams.

2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/137

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo

(2019/C 86/09)

Pranešėja:

Marie-Antoinette MAUPERTUIS (FR/AE), Korsikos teritorinės bendrijos vykdomosios tarybos narė

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos

COM(2018) 374 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

1 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERDF – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Pagal minėtą SESV straipsnį ir 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą; ypatingą dėmesį reikia skirti tam tikrų kategorijų regionams, iš kurių konkrečiai išskiriami pasienio regionai;

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERDF – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Pagal minėtą SESV straipsnį ir 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą; ypatingą dėmesį reikia skirti kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio paveiktoms vietovėms ir didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, labiausiai į Šiaurę nutolusiems regionams, kuriuose ypač mažas gyventojų tankumas, ir saloms, pasienio bei kalnuotiems regionams;

Paaiškinimas

Pagrindinis ERPF tikslas Europos teritorinio bendradarbiavimo srityje yra spręsti problemas nepalankiausias sąlygas turinčiuose regionuose. Manoma, kad siūlomoje teksto redakcijoje nepakankamai aiškiai nurodomi šių teritorijų ypatumai.

2 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sąjungos teritorijoje siekiant remti darnų vystymąsi įvairiais lygmenimis, ERPF lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tarptautinį bendradarbiavimą, jūrų srities bendradarbiavimą, atokiausių regionų bendradarbiavimą ir tarpregioninį bendradarbiavimą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg);

Sąjungos teritorijoje siekiant remti darnų vystymąsi įvairiais lygmenimis, ERPF lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą sausumoje ir jūroje , tarptautinį bendradarbiavimą, jūrų srities bendradarbiavimą, atokiausių regionų bendradarbiavimą ir tarpregioninį bendradarbiavimą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg). Taip pat būtina stiprinti partnerystės ir daugiapakopio valdymo principus;

Paaiškinimas

Nuoroda į šiuos du principus pasiūlyme dėl reglamento buvo išbraukta.

3 pakeitimas

4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą reikėtų siekti spręsti bendrus drauge pasienio regionuose nustatytus uždavinius ir išnaudoti nepanaudotas pasienio regionų ekonomikos augimo galimybes, kaip pažymėta Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (1) (toliau – Pasienio regionų komunikatas). Tad tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentas turėtų apsiriboti bendradarbiavimu prie sausumos sienų, o tarpvalstybinį bendradarbiavimą prie jūrų sienų reikėtų integruoti į tarptautinio bendradarbiavimo komponentą ;

pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo , apimančio tiek sausumos, tiek jūros sienas, komponentą reikėtų siekti spręsti bendrus drauge pasienio regionuose nustatytus uždavinius ir išnaudoti nepanaudotas pasienio regionų ekonomikos augimo galimybes, kaip pažymėta Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (1) (toliau – Pasienio regionų komunikatas).

Paaiškinimas

Regionų komitetas nepritaria, kad iš 1 komponento tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų integruotas į 2 tarptautinio bendradarbiavimo komponentą. Nors dėl to padidėtų tarpvalstybiniam komponentui skirtas biudžetas, kyla didelė rizika, kad tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas liks užgožtas platesniame tarptautinio bendradarbiavimo kontekste.- Tikslinga pasiūlyti sugrąžinti tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą ir jam skirtą biudžetą pagal 1 komponentą.

4 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pagal tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo komponentą bendradarbiavimą reikėtų siekti stiprinti veiksmais, kuriais skatinama su Sąjungos sanglaudos politikos prioritetais susijusi integruota teritorinė plėtra , į šį komponentą taip pat reikėtų įtraukti tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą . Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų apimti didesnes Sąjungos žemyninės dalies teritorijas, o jūrų srities bendradarbiavimas – teritorijas aplink jūrų baseinus , į jį taip pat reikėtų integruoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpio bendradarbiavimą prie jūrų sienų . Kad ankstesnį tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą būtų galima tęsti, jį įtraukus į bendresnę jūrų srities bendradarbiavimo sistemą, reikėtų suteikti kuo daugiau lankstumo, ypač apibrėžiant bendradarbiavimo teritoriją, nustatant konkrečius bendradarbiavimo tikslus, reikalavimus dėl projektų partnerių, kuriant paprogrames ir specialius iniciatyvinius komitetus;

bendradarbiavimu tarptautinėje srityje ir jūrų srities bendradarbiavimu turi būti siekiama stiprinti bendradarbiavimą veiksmais, kuriais skatinama su Sąjungos sanglaudos politikos prioritetais susijusi integruota teritorinė plėtra. Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų apimti didesnes Sąjungos žemyninės dalies teritorijas, o jūrų srities bendradarbiavimas – teritorijas aplink jūrų baseinus. Kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu suplanuotą tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą būtų galima tęsti, jį įtraukus į bendresnę jūrų srities bendradarbiavimo sistemą, reikėtų suteikti kuo daugiau lankstumo, ypač apibrėžiant bendradarbiavimo teritoriją, nustatant konkrečius bendradarbiavimo tikslus, reikalavimus dėl projektų partnerių, kuriant paprogrames ir specialius iniciatyvinius komitetus;

Paaiškinimas

Regionų komitetas nepritaria, kad iš 1 tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponento tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų integruotas į 2 tarptautinio bendradarbiavimo komponentą. Nors dėl to padidėtų tarpvalstybiniam komponentui skirtas biudžetas, kyla didelė rizika, kad tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas liks užgožtas platesniame tarptautinio bendradarbiavimo kontekste. Tikslinga pasiūlyti į 1 komponentą sugrąžinti tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą ir jam skirtą biudžetą.

5 pakeitimas

8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Interreg tarpregioninio bendradarbiavimo programas, ir tai, kad toks bendradarbiavimas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo nepakankamas, pagal tarpregioninio bendradarbiavimo komponentą dėmesį reikėtų konkrečiau sutelkti į sanglaudos politikos veiksmingumo didinimą. Todėl pagal šį komponentą reikėtų apsiriboti dviem programomis: pagal vieną reikėtų suteikti galimybių įgyti įvairios patirties, taikyti novatoriškus metodus, stiprinti abiejų tikslų programų įgyvendinimo gebėjimus bei skatinti naudotis Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis, kuriamomis arba ketinamomis kurti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 [24], pagal kitą – tobulinti vystymosi tendencijų analizę.

atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Interreg tarpregioninio bendradarbiavimo programas, ir tai, kad toks bendradarbiavimas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo nepakankamas, pagal tarpregioninio bendradarbiavimo komponentą dėmesį reikėtų konkrečiau sutelkti į sanglaudos politikos veiksmingumo didinimą. Pagal šį komponentą turi būti toliau finansuojamos visos galimybės įgyti įvairios patirties, taikyti novatoriškus metodus, stiprinti abiejų tikslų programų įgyvendinimo gebėjimus bei skatinti naudotis Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis, kuriamomis arba ketinamomis kurti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006[24], ir toliau remti ir skatinti vystymosi tendencijų analizę.

Visoje Sąjungoje vykstantį bendradarbiavimą pagal projektus reikėtų integruoti į naują tarpregioninių investicijų į inovacijas komponentą ir glaudžiai susieti su Komisijos komunikato „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“[25] įgyvendinimu, ypač remti temines pažangiosios specializacijos platformas energetikos, pramonės modernizavimo ir žemės ūkio maisto produktų srityse. Galiausiai pažymėtina, kad integruotas teritorinis vystymasis, sutelktas į funkcines miestų teritorijas arba miestų teritorijas, turėtų būti vykdomas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas ir aprašytas viename lydimajame dokumente „Europos miestų iniciatyva“. Abi tarpregioninio bendradarbiavimo komponento programos turėtų apimti visą Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti trečiosioms valstybėms;

Visoje Sąjungoje vykstantis bendradarbiavimas pagal projektus ir toliau turėtų padėti plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą tarp vietos ir regionų valdžios institucijų siekiant rasti sanglaudos politikai naudingus bendrus sprendimus ir kurti tvarias partnerystes. Todėl reikėtų toliau vykdyti esamas programas, visų pirma skatinti bendradarbiavimą pagal projektus.

Naujos tarpregioninės investicijos į inovacijas bus glaudžiai susijusios su Komisijos komunikato „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“[25] įgyvendinimu, ypač temines pažangiosios specializacijos platformas.

Europos teritoriniu bendradarbiavimu turėtų ir toliau būti remiama integruota teritorinė plėtra pagal 4 komponentą. Abi tarpregioninio bendradarbiavimo komponento programos turėtų apimti visą Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti trečiosioms valstybėms;

Paaiškinimas

Regionų komitetas pritaria tam, kad 4 komponentui ir toliau būtų priskiriama visų rūšių dabartinė bendradarbiavimo veikla, įtraukiant bendradarbiavimą pagal projektus, kuriais plėtojami novatoriški sprendimai, pritaikomi ir perkeliami į keletą regionų, turinčių tų pačių struktūrinių trūkumų.

Europos teritoriniu bendradarbiavimu pagal 4 komponentą turėtų būti ir toliau remiama integruota teritorinė plėtra, įtraukta į 4 komponentą, priešingai nei numatyta Komisijos pasiūlyme šią galimybę palikti tik „Europos miestų iniciatyvai“, numatytai ERPF reglamente.

Komitetas labai palankiai vertina sukurtą naują tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvą, kuri pratęsia „Vanguard“ iniciatyvą ir kuri visų pirma bus skirta didesniems regionams, kurių vystymosi potencialas ir techniniai bei ekonominiai pajėgumai didesni nei daugelio Europos regionų.

6 pakeitimas

Po 24 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį.

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

24a.

siekiant sumažinti administracinę naštą, Komisija, valstybės narės ir regionai turės glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų galima supaprastinti valstybės pagalbos valdymą ir pranešimą apie valstybės pagalbą. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar būtų galima apskritai bent jau tarpregioninio bendradarbiavimo priemonėms netaikyti ES taisyklių dėl valstybės pagalbos;

Paaiškinimas

Fondų valdymo supaprastinimo procesas, kuris buvo pradėtas pastaraisiais metais ir siūlomas naujuose pasiūlymuose dėl reglamento, turėtų būti vykdomas visų pirma programavimo ir valdymo etapais siekiant kuo paprastesnio fondų valdymo.

7 pakeitimas

Po 35 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį.

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

35a.

Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) skatinimas daugelį metų buvo vienas iš pagrindinių ES sanglaudos politikos prioritetų. Konkrečios nuostatos dėl regioninės pagalbos visų dydžių įmonių investicijoms taip pat yra įtrauktos į 2014–2020 m. regioninės pagalbos teikimo gaires ir BBIR regioninės pagalbos skirsnį. Kadangi pagalba ETB būtų suderinama su bendrąja rinka, jai turi būti netaikomas įpareigojimas pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį;

Paaiškinimas

Teritorinis bendradarbiavimas stiprina bendrąją rinką. Visiškas įpareigojimo pranešti, kuris dar taikomas tam tikrų rūšių valstybės pagalbai, panaikinimas, galėtų būti dar vienas žingsnis supaprastinimo link.

8 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1 straipsnis	1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis	Dalykas ir taikymo sritis
1. Šiame reglamente išdėstytos taisyklės dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg), siekiant paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje Sąjungos viduje ir su gretimomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, kitomis teritorijomis arba užjūrio šalimis bei teritorijomis (toliau – UŠT).	1. Šiame reglamente išdėstytos taisyklės dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg), siekiant paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje Sąjungos viduje ir su gretimomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, kitomis teritorijomis arba užjūrio šalimis bei teritorijomis (toliau – UŠT) ir į regioninę organizaciją susibūrusių trečiųjų valstybių grupe .

Paaiškinimas

Nuo Europos žemyno nutolę regionai palaiko bendradarbiavimo ryšius su trečiosiomis valstybėmis ar regioninėmis organizacijomis. Bendradarbiavimas vyksta ne tik su kaimyninėmis šalimis.

9 pakeitimas

2 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2 straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys pateiktos Reglamento (ES) [naujasis BNR] 2 straipsnyje. Kitų vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1.	PNPP paramos gavėja – į Reglamento (ES) [PNPP III] I priedo sąrašą įtraukta šalis arba teritorija;

1.	PNPP paramos gavėja – į Reglamento (ES) [PNPP III] I priedo sąrašą įtraukta šalis arba teritorija;

2.	trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Sąjungos valstybė narė ir nėra remiama Interreg lėšomis;

2.	trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Sąjungos valstybė narė ir nėra remiama Interreg lėšomis;

3.	valstybė partnerė – PNPP paramos gavėja arba šalis ar teritorija, kuri įtraukta į Reglamento (ES) [KPTBP] I priedo kaimynystės geografinių teritorijų sąrašą, ir Rusijos Federacija, ir kuriai parama teikiama Sąjungos išorės finansavimo priemonėmis;

3.	valstybė partnerė – PNPP paramos gavėja arba šalis ar teritorija, kuri įtraukta į Reglamento (ES) [KPTBP] I priedo kaimynystės geografinių teritorijų sąrašą, ir Rusijos Federacija, ir kuriai parama teikiama Sąjungos išorės finansavimo priemonėmis;

4.	tarpvalstybinis juridinis subjektas – juridinis subjektas, kurį pagal vienos iš Interreg programoje dalyvaujančios šalies teisės aktus įsteigė bent dvi dalyvaujančių šalių teritorinės valdžios arba kitokios institucijos.

tarpvalstybinis juridinis subjektas – juridinis subjektas, įskaitant euroregioną ar kitą įvairių vietos ir regionų valdžios institucijų asociaciją, kurį pagal vienos iš Interreg programoje dalyvaujančios šalies teisės aktus įsteigė bent dvi dalyvaujančių šalių teritorinės valdžios arba kitokios institucijos.

2. Kai Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatose vartojama sąvoka „valstybė narė“, šiame reglamente ji reiškia valstybę narę, kurioje yra vadovaujančioji institucija, o kai nuostatose vartojama sąvoka „kiekviena valstybė narė“ arba „valstybės narės“, jos reiškia atitinkamoje Interreg programoje dalyvaujančias valstybes nares ir, jei taikoma, trečiąsias valstybes, valstybes partneres ir UŠT.

Kai Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatose minimi to reglamento [1 straipsnio 1 dalies a punkte] išvardyti fondai arba ERPF, šiame reglamente jie reiškia ir atitinkamą Sąjungos išorės finansavimo priemonę.

Paaiškinimas

Būtina įtraukti euroregionus, taip pat kitas įvairių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijas.

10 pakeitimas

3 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg) komponentai

Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg) ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiami šie komponentai:

1.	tarpvalstybinis gretimų regionų bendradarbiavimas, siekiant skatinti integruotą regioninę plėtrą (1 komponentas):

1.	tarpvalstybinis regionų bendradarbiavimas sausumoje ir jūroje , siekiant skatinti integruotą regioninę plėtrą (1 komponentas):

a)	vidaus tarpvalstybinis gretimų dviejų arba daugiau sausumos sienos skiriamų valstybių narių arba gretimų sausumos sienos skiriamų bent vienos valstybės narės ir vienos arba kelių 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių regionų bendradarbiavimas arba

a)	vidaus tarpvalstybinis gretimų dviejų arba daugiau sienos skiriamų valstybių narių arba sienos skiriamų bent vienos valstybės narės ir vienos arba kelių 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių regionų bendradarbiavimas arba

b)	išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas tarp gretimų sausumos sienos skiriamų bent vienos valstybės narės regionų ir vieno iš šių subjektų:

b)	išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas tarp sienos skiriamų bent vienos valstybės narės regionų ir vieno iš šių subjektų:

i)	PNPP paramos gavėjų arba

ii)	KPTBP lėšomis remiamų valstybių partnerių arba

iii)	Rusijos Federacijos, kad ji galėtų dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime, kuriam parama teikiama ir KPTBP lėšomis;

i)	i) PNPP paramos gavėjų arba

ii)	KPTBP lėšomis remiamų valstybių partnerių arba

iii)	Rusijos Federacijos, kad ji galėtų dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime, kuriam parama teikiama ir KPTBP lėšomis;

tarptautinis bendradarbiavimas ir jūrų srities bendradarbiavimas didesniuose tarptautiniuose regionuose ir aplink jūrų baseinus, kuriame dalyvauja valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir Grenlandijos nacionaliniai, regioniniai ir vietos programos partneriai, siekiant glaudesnės teritorinės integracijos (toliau – 2 komponentas , jeigu kalbama tik apie tarptautinį bendradarbiavimą – 2A komponentas, jeigu kalbama tik apie jūrų srities bendradarbiavimą – 2B komponentas );

tarptautinis bendradarbiavimas didesniuose tarptautiniuose regionuose ir aplink jūrų baseinus, kuriame dalyvauja valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir Grenlandijos nacionaliniai, regioniniai ir vietos programos partneriai, siekiant glaudesnės teritorinės integracijos (toliau – 2 komponentas);punktas)

3.	atokiausių regionų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, UŠT ar keliomis iš jų, siekiant sudaryti palankesnes kaimyninių regionų integracijos sąlygas (3 komponentas);

3.	atokiausių regionų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, UŠT ar į regioninę organizaciją susibūrusių trečiųjų valstybių grupe arba keliomis iš jų, siekiant sudaryti palankesnes kaimyninių regionų integracijos sąlygas (3 komponentas);

4.	tarpregioninis bendradarbiavimas siekiant didinti sanglaudos politikos veiksmingumą (toliau – 4 komponentas) skatinant:

4.	tarpregioninis bendradarbiavimas siekiant didinti sanglaudos politikos veiksmingumą (toliau – 4 komponentas) skatinant:

a)	keistis patirtimi, novatoriškais metodais ir stiprinti gebėjimus, susijusius su:

a)	keistis patirtimi, novatoriškais metodais ir stiprinti gebėjimus, susijusius su:

i)	Interreg programų įgyvendinimu;

i)	Interreg programų įgyvendinimu;

ii)	investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtų programų įgyvendinimu, ypač kai imamasi tarpregioninių ir tarptautinių veiksmų ir paramos gavėjai yra įsteigti bent dar vienoje valstybėje narėje;

ii)

partnerių gebėjimų ugdymu visoje Sąjungoje, kiek tai susiję su:

—	investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtų programų įgyvendinimu, ypač kai imamasi tarpregioninių ir tarptautinių veiksmų ir paramos gavėjai yra įsteigti bent dar vienoje valstybėje narėje;

—	regioninės plėtros politikos srityje ir visų pirma įgyvendinant veiksmų programas pagal „investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ tikslą gerosios praktikos nustatymu, sklaida ir perdavimu;

—	gerosios praktikos nustatymu, sklaida ir perdavimu darnaus miestų vystymosi srityje, įskaitant miesto ir kaimo ryšius;

iii)	Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) įkūrimu, veikimu ir naudojimusi jomis;

iii)	Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) įkūrimu, veikimu ir naudojimusi jomis;

b)	plėtros tendencijų analize, atsižvelgiant į teritorinės sanglaudos tikslus;

b)	plėtros tendencijų analize, atsižvelgiant į teritorinės sanglaudos tikslus.

5.	tarpregioninės investicijos į inovacijas, komercinant ir plėtojant tarpregioninius inovacijų projektus, galinčius paskatinti Europos vertės grandinių plėtrą (toliau – 5 komponentas).

Paaiškinimas

RK pritaria, kad tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų sugrąžintas į 1 komponentą ir būtų sustiprinti kiti komponentai. Siūloma 1 punkte išbraukti žodį „gretimų“. Atsižvelgiant į tai, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas apims NUTS 3 lygio regionus, tai gali kirstis su kai kurių tarpvalstybinių programų dabartinėmis geografinėmis sąlygomis ir apriboti jų teritorijas tik gretimais NUTS 3 lygio regionais.

11 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
4 straipsnis	4 straipsnis
Tarpvalstybinio bendradarbiavimo geografinė aprėptis	Tarpvalstybinio ir jūrų srities bendradarbiavimo geografinė aprėptis
1. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 3 lygio regionus, išsidėsčiusius prie vidaus ir išorės sausumos sienų su trečiosiomis valstybėmis arba valstybėmis partnerėmis.	1. Tarpvalstybinio sausumoje ir jūroje vykstančio bendradarbiavimo srityje ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 3 lygio regionus, išsidėsčiusius prie vidaus ir išorės sienų su trečiosiomis valstybėmis arba valstybėmis partnerėmis , nedarant poveikio galimiems koregavimams, kurie būtini 2014–2020 m. programavimo laikotarpio bendradarbiavimo sričių suderinamumui ir tęstinumui užtikrinti .
2. Prie jūrų sienų išsidėstę regionai, sujungti jūroje esančia fiksuota jungtimi , taip pat gali dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime.	2. Prie jūrų sienų išsidėstę regionai, sujungti jūrų, geležinkelių, oro ar kelių transporto jungtimis, taip pat gali dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime.
3. Vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo Interreg programos gali apimti Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės regionus, kurie prilygsta NUTS 3 lygio regionams, taip pat Lichtenšteiną, Andorą ir Monaką.	3. Vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo Interreg programos gali apimti Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės regionus, kurie prilygsta NUTS 3 lygio regionams, taip pat Lichtenšteiną, Andorą , San Mariną ir Monaką.
4. Išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje PNPP III arba KPTBP lėšomis ketinama remti atitinkamos valstybės partnerės NUTS 3 lygio regionus, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančias teritorijas, išsidėsčiusias prie visų sausumos sienų tarp valstybių narių ir PNPP III arba KPTBP reikalavimus atitinkančių valstybių partnerių.	4. Vykdant tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, šio laikotarpio 18 tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų (Les Deux Mers/Two seas/Twee Zeeën, Botnia-Atlantica, Central Baltic, Estija ir Latvija, Lamanšas, Guadeloupe-Martinique-OECE Mayotte/Comores/Madagascar, Vokietija – Danija, Graikija – Kipras, Graikija – Italija, Airija – Velsas, Italija – Kroatija, Prancūzija –Italija (Marittimo), Italija – Malta, MAC (Madeira-Açores-Canarias), Šiaurės Airija – Airija – Škotija, Öresund-Kattegat- Skagerrak, South Baltic) koregavimai bus atliekami bendru susijusių valstybių, regionų ir kitų vietos valdžios institucijų sutarimu.
	5. Išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje PNPP III arba KPTBP lėšomis ketinama remti atitinkamos valstybės partnerės NUTS 3 lygio regionus, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančias teritorijas, išsidėsčiusias prie visų sausumos sienų tarp valstybių narių ir PNPP III arba KPTBP reikalavimus atitinkančių valstybių partnerių.

Paaiškinimas

RK pritaria, kad tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų sugrąžintas į 1 komponentą. RK taip pat siūlo panaikinti ginčytiną tarpvalstybinio jūrų srities bendradarbiavimo „jūroje esančios fiksuotos jungties“ kriterijų. Laikantis subsidiarumo principo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo teritorijos turi būti nustatomos konsultuojantis su atitinkamomis valstybėmis narėmis, regionais ir kitomis vietos valdžios institucijomis siekiant užtikrinti dabartinių programų tęstinumą bei derėjimą su jomis.

12 pakeitimas

7 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
7 straipsnis	7 straipsnis
Tarpregioninio bendradarbiavimo geografinė aprėptis ir tarpregioninės investicijos į inovacijas	Tarpvalstybinio bendradarbiavimo geografinė aprėptis
1. Pagal bet kurią 4 komponento Interreg programą arba tarpregionines investicijas į inovacijas pagal 5 komponentą ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija.	1. Pagal bet kurią 4 komponento Interreg programą ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija.
2. 4 komponento Interreg programos taip pat gali apimti visą trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, 4–6 straipsniuose nurodytų kitų teritorijų arba UŠT, kurios yra remiamos arba neremiamos Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, teritoriją arba jos dalį.	2. 4 komponento Interreg programos taip pat gali apimti visą trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, 4–6 straipsniuose nurodytų kitų teritorijų arba UŠT, kurios yra remiamos arba neremiamos Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, teritoriją arba jos dalį. Trečiosios šalys gali prisidėti prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma.

Paaiškinimas

Visiems tarpregioninių investicijų į inovacijas aspektams bus skirtas atskiras skyrius šiame reglamente. Šiuo pakeitimu aiškiau nurodoma, kad trečiosios šalys gali prisidėti prie 4 komponento finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma. RK pritaria, kad Jungtinės Karalystės finansinis įnašas turėtų būti integruotas kaip asignuotosios išorės pajamos į 4 komponentą (tarpregioninis bendradarbiavimas) ir 5 komponentą (tarpregioninės investicijos į inovacijas) bei tolesniam trečiųjų šalių vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui tokia pačia forma.

13 pakeitimas

9 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

9 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (Interreg) skiriami ERPF ištekliai

1. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (Interreg) skiriami ERPF ištekliai sudaro 8 430 000 000 EUR iš visų esamų 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių, nustatytų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 102 straipsnio 1 dalyje.

1. 3 % visų fondų biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. laikotarpiui numatytų lėšų (t. y. iš viso 10 000 000 000 EUR) 1–4 komponentams finansuoti bus skirta iš visų esamų 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių, nustatytų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 102 straipsnio 1 dalyje.

2. 1 dalyje nurodyti ištekliai paskirstomi taip:

a)	52,7 % (t. y. iš viso 4 440 000 000 EUR) – tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (1 komponentas);

a)	72,3 % (t. y. iš viso 7 236 000 000 EUR) – tarpvalstybiniam sausumos ir jūrų srities bendradarbiavimui (1 komponentas);

b)	31,4 % (t. y. iš viso 2 649 900 000 EUR) – tarptautiniam bendradarbiavimui ir jūrų srities bendradarbiavimui (2 komponentas);

b)	19,2 % (t. y. iš viso 1 929 000 000 EUR) – tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (2 komponentas);

c)	3,2 % (t. y. iš viso 270 100 000 EUR) – atokiausių regionų bendradarbiavimui (3 komponentas);

c)	2,9 % (t. y. iš viso 272 000 000 EUR ) – atokiausių regionų bendradarbiavimui (3 komponentas);

d)	1,2 % (t. y. iš viso 100 000 000 EUR) – tarpregioniniam bendradarbiavimui (4 komponentas);

d)	5,6 % (t. y. iš viso 563 000 000 EUR) – tarpregioniniam bendradarbiavimui (4 komponentas);

e)	11,5 % (t. y. iš viso 970 000 000 EUR) – tarpregioninėms investicijoms į inovacijas (5 komponentas).

3. Komisija kiekvienai valstybei narei praneša pamečiui suskirstytą jai tenkančią viso 1, 2 ir 3 komponentų lėšų sumos dalį.

Lėšų paskirstymo pagal valstybes nares kriterijus yra toliau nurodytų regionų gyventojų skaičius:

a)	pagal 1 komponentą – NUTS 3 lygio regionų, pagal 2B komponentą – NUTS 3 lygio regionų, išvardytų pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte;

a)	pagal 1 komponentą – NUTS 3 lygio regionų, išvardytų pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte;

b)	pagal 2A ir 3 komponentus – NUTS 2 lygio regionų.

b)	pagal 2 ir 3 komponentus – NUTS 2 lygio regionų.

4. Kiekviena valstybė narė gali iki 15 % savo finansinių asignavimų, skirtų 1, 2 ir 3 komponentams, perkelti iš vieno iš tų komponentų vienam ar keliems kitiems komponentams.

Tarpvalstybinio ir jūrų srities bendradarbiavimo programoms, kurioms numatyta sumažinti lėšas 2021–2027 m. laikotarpiu, atitinkamos valstybės narės skiria ERPF fondo lėšas iš savo nacionalinio lėšų paketo, siekiant užtikrinti, kad šioms programoms toliau būtų skiriama bent du trečdaliai 2014–2020 m. laikotarpiu skirtų lėšų.

5. Remdamasi pagal 3 dalį praneštomis sumomis, kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją, ar ir kaip ji pasinaudojo 4 dalyje numatyta perkėlimo galimybe, ir apie galutinį jai skirtos lėšų dalies paskirstymą tarp Interreg programų, kuriose valstybė narė dalyvauja.

5. Remdamasi pagal 3 dalį praneštomis sumomis, kiekviena valstybė narė , pasikonsultavusi su vietos ir regionų valdžios institucijomis, informuoja Komisiją, ar ir kaip ji pasinaudojo 4 dalyje numatyta perkėlimo galimybe, ir apie galutinį jai skirtos lėšų dalies paskirstymą tarp Interreg programų, kuriose valstybė narė dalyvauja.

Paaiškinimas

Atsižvelgiama į naujojo BNR (ES) 104 straipsnio 7 dalyje BNR pranešėjų pateiktą pasiūlymą didinti biudžetą, kad visos dabartinės 2,5 % fondų biudžetiniams įsipareigojimams numatytos lėšos būtų padidintos iki 3,3 % siekiant finansuoti šiame reglamente numatytą bendradarbiavimo veiklą. Iš šių 3,3 % siūlome 3 % skirti tradicinei ETB veiklai (t. y. 1, 2 ir 4 komponentams), ir naujam 3 komponentui. Siūlome palikti dabartiniu programavimo laikotarpiu taikomą paskirstymą, t. y. apie 75 % skirti tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, įskaitant jūrų srities bendradarbiavimą, 20 % – tarptautiniam bendradarbiavimui ir 5 % platesniam tarpregioniniam bendradarbiavimui.

Likę 0,3 % būtų skirti tarpregioninėms investicijoms į inovacijas atsižvelgiant į šios naujos iniciatyvos ypatumą, kuriai, mūsų nuomone, reikėtų atskiro skyriaus šiame reglamente.

14 pakeitimas

11 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
11 straipsnis	11 straipsnis
Interreg programų išteklių sąrašas	Interreg programų išteklių sąrašas
1. Remdamasi valstybių narių pagal 9 straipsnio 5 dalį pateikta informacija, Komisija priima įgyvendinimo aktą ir jame pateikia visų Interreg programų sąrašą, nurodo bendrą visos kiekvienai programai iš ERPF skiriamos paramos ir, kai taikytina, visos iš Sąjungos išorės finansavimo priemonių skiriamos paramos sumą. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.	1. Remdamasi valstybių narių pagal 9 straipsnio 5 dalį pateikta informacija, Komisija priima įgyvendinimo aktą ir jame pateikia visų Interreg programų sąrašą, nurodo bendrą visos kiekvienai programai iš ERPF skiriamos paramos ir, kai taikytina, visos iš Sąjungos išorės finansavimo priemonių skiriamos paramos sumą. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
2. Įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas pagal valstybes nares ir Sąjungos išorės finansavimo priemones suskirstytas pagal 9 straipsnio 5 dalį perkeltų sumų sąrašas.	2. Įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas pagal valstybes nares ir Sąjungos išorės finansavimo priemones suskirstytas pagal 9 straipsnio 5 dalį perkeltų sumų sąrašas.
	3. Valstybės narės turėtų pranešti, kaip jos, remdamosi BNR 6 straipsniu „Partnerystė ir daugiapakopis valdymas“, į programų rengimo procesą įtraukė vietos ir regionų lygmenį bei kitus suinteresuotuosius subjektus.

15 pakeitimas

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
13 straipsnis	13 straipsnis
Bendro finansavimo procentiniai dydžiai	Bendro finansavimo procentiniai dydžiai
Nė vienos Interreg programos bendro finansavimo procentinė dalis negali būti didesnė negu 70 % , nebent Reglamentuose (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendime [UŠTP] arba kuriame nors pagal juos priimtame akte išorės tarpvalstybinėms Interreg programoms arba 3 komponento Interreg programoms nustatyta didesnė procentinė dalis .	Nė vienos Interreg programos bendro finansavimo procentinė dalis negali būti didesnė negu 85 % , visų pirma tai taikoma Reglamentuose (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendime [UŠTP] arba kuriame nors pagal juos priimtame akte nustatytoms išorės tarpvalstybinėms Interreg programoms arba 3 komponento Interreg programoms ir 16–26 straipsniuose numatytiems mažiems projektams .

Paaiškinimas

RK ragina išlaikyti 85 % bendro finansavimo dalį visiems projektams ar bent jau patiems mažiausiems tarpregioniniams projektams ir visų pirma 16–26 straipsniuose numatytiems mažiems projektams.

16 pakeitimas

14 straipsnio 4 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4. Pagal 1, 2 ir 3 komponentus ERPF lėšomis ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat gali būti remiamas konkretus Interreg tikslas gerinti Interreg valdymą, ypač šiais veiksmais:

a)	pagal 1 ir 2B komponentų Interreg programas:

a)	pagal 1 komponento Interreg programas:

i)	stiprinant valstybės institucijų, ypač tų, kurioms pavesta valdyti konkrečią teritoriją, ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus;

i)	stiprinant valstybės institucijų, ypač tų, kurioms pavesta valdyti konkrečią teritoriją, ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus;

ii)	gerinant veiksmingą viešąjį administravimą – skatinant teisinį ir administracinį bendradarbiavimą, piliečių ir institucijų bendradarbiavimą, taip siekiant pašalinti teisines ir kitas pasienių regionams kylančias kliūtis;

ii)	gerinant veiksmingą viešąjį administravimą – skatinant teisinį ir administracinį bendradarbiavimą, piliečių ir institucijų bendradarbiavimą, taip siekiant pašalinti teisines ir kitas pasienių regionams kylančias kliūtis , stiprinti abipusį pasitikėjimą, ypač skatinant žmonių tarpusavio ryšius ;

b)	pagal 1, 2 ir 3 komponentų Interreg programas: stiprinant valstybės institucijų ir suinteresuotųjų subjektų gebėjimą įgyvendinti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

b)	pagal 1, 2 ir 3 komponentų Interreg programas: stiprinant valstybės institucijų ir suinteresuotųjų subjektų gebėjimą įgyvendinti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

be to, kas nurodyta a ir b punktuose, pagal Interreg lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines ir 2 ir 3 komponentų Interreg programas: stiprinant abipusį pasitikėjimą, ypač skatinant žmonių tarpusavio ryšius , stiprinant tvarią demokratiją, remiant pilietinės visuomenės veikėjus ir jų vaidmenį reformų ir demokratinių pertvarkų procesuose.

be to, kas nurodyta a ir b punktuose, pagal Interreg lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines ir 2 ir 3 komponentų Interreg programas: stiprinant abipusį pasitikėjimą, ypač stiprinant tvarią demokratiją, remiant pilietinės visuomenės veikėjus ir jų vaidmenį reformų ir demokratinių pertvarkų procesuose.

Paaiškinimas

Projektai, kuriais stiprinamas abipusis pasitikėjimas ir skatinami žmonių tarpusavio ryšiai, yra svarbūs ne tik išorės, bet ir vidaus tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir turėtų būti aiškiai remiami.

17 pakeitimas

15 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
15 straipsnis	15 straipsnis
Paramos telkimas pagal temas	Paramos telkimas pagal temas
1. Ne mažiau kaip 60 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių, skiriamų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų Interreg programai sutelkiama ne daugiau kaip trims Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems politikos tikslams siekti.	1. Nacionaliniu ir regionų lygmeniu ne daugiau kaip 60 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių, skiriamų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų Interreg programai sutelkiama ne daugiau kaip trims Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems politikos tikslams siekti.
2. Dar 15 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų Interreg programai sutelkiami konkrečiam Interreg tikslui „geresnis Interreg valdymas“ arba konkrečiam išorės Interreg tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti.	2. Ne daugiau kaip 15 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų Interreg programai gali būti papildomai sutelkti konkrečiam Interreg tikslui „geresnis Interreg valdymas“ ir ( arba) konkrečiam išorės Interreg tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti. Ši procentinė dalis gali būti didesnė už didžiausią 15 % dalį, jei dėl šios programos besiderančios šalys mano, kad tai būtina.
	„Geresnio Interreg valdymo“ projektams taip pat gali būti skiriamas finansavimas pagal Reglamentą (ES) 2018/XXX [dėl struktūrinių reformų rėmimo programos]. Tokiu atveju Reglamentas (ES) 2018/XXX [ETB] bus laikomas pagrindiniu.
3. Jeigu pagal 2A komponento Interreg programą remiama makroregioninė strategija, visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti.	3. Jeigu pagal 2 komponento Interreg programą remiama makroregioninė strategija, visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti.
4. Jeigu pagal 2B komponento Interreg programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, ne mažiau kaip 70 % viso ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų sumos pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti.	4. Jeigu pagal 1 komponento Interreg programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, ne mažiau kaip 70 % viso ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų sumos pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, paprastai skiriama tos strategijos tikslams siekti. Bendru sutarimu su Komisija gali būti nustatyta kitokia procentinė dalis.
5. Pagal 4 komponento Interreg programas visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama konkrečiam Interreg tikslui „geresnis Interreg valdymas“ siekti.	5. Pagal 4 komponento Interreg programas visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama konkrečiam Interreg tikslui „geresnis Interreg valdymas“ siekti.

Paaiškinimas

Nėra sąžininga reikalauti visų Europos regionų be techninės pagalbos dar skirti fiksuotą procentinę dalį „geresniam Interreg valdymui“.

Tačiau turi išlikti galimybė regionams, norintiems naudoti ETB kaip priemonę skatinti gerą valdymą ir struktūrines reformas, gauti papildomą naujos reformų rėmimo programos paramą.

RK pritaria, kad būtų remiamos makroregioninės strategijos pagal 1 ir 2 komponentus.

18 pakeitimas

Įterpti naują skyrių po II skyriaus

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

III SKYRIUS

Tarpregioninės investicijos į inovacijas

15a straipsnis

Tarpregioninės investicijos į inovacijas

1. 0,3 % visų fondų biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. laikotarpiu numatytų lėšų (t. y. iš viso 970 000 000 EUR) skiriama tarpregioninėms investicijoms į inovacijas ir tarpregioninių inovacijų projektų, galinčių paskatinti Europos vertės grandinių plėtrą, komercinimui ir plėtojimui. Papildomos iš programos „Europos horizontas“ [Pasiūlymas dėl Reglamento (ES) 2018/XXX] lėšos gali būti perkeltos į biudžetą tiesiogiai arba taikant pagrindinio fondo metodą.

2. Tarpregioninės investicijos į inovacijas yra skirtos šiai veiklai vykdyti:

a)	komercinti ir plėtoti bendrus tarpregioninių inovacijų projektus, galinčius paskatinti Europos vertės grandinių plėtrą;

b)	sutelkti į nacionaliniu arba regionų lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos strategijas įtrauktus tyrėjus, verslo subjektus, pilietinę visuomenę ir viešojo administravimo institucijas;

c)	plėtoti bandomuosius projektus, skirtus nustatyti arba išbandyti naujus regionų ir vietos lygmens plėtros sprendimus, grindžiamus pažangiosios specializacijos strategijomis;

d)	keistis inovacijų srityje įgyta patirtimi siekiant pasinaudoti patirtimi sukaupta regionų ir vietos plėtros srityje.

3. Tarpregioninių investicijų į inovacijas srityje ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija.

4. Tarpregioninės investicijos į inovacijas rengiamos ir teikiamos pagal tiesioginio valdymo principą.

5. Laikantis Europos teritorinės sanglaudos principo, regionams, turintiems žemesnius nei vidutiniai 2013–2016 m. „Europos regionų konkurencingumo indekso“ rodiklius, SESV 174 straipsnyje apibrėžtiems regionams ir atokiausiems regionams pagal Tarpregioninių investicijų į inovacijas priemonę (IIMI) bus taikoma didesnė ERPF bendro finansavimo norma, galinti siekti nuo 85 iki 100 % Šia paskata, remiančia tarpregionines investicijas į inovacijas struktūrinių kliūčių turinčiuose regionuose, turi būti:

a)	sudaryta galimybė šiems regionams kurti bendrus novatoriškus investicijų projektus, turinčius didelį perdavimo ir daugkartinio taikymo kituose regionuose, turinčiuose tokių pačių struktūrinių trūkumų, potencialą;

orientuojamasi į inovacijų skatinimą struktūrinių geografinių ir demografinių trūkumų turinčių regionų ekonomikoje, vietos išteklių panaudojimą, paramą atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui, atliekų tvarkymą, vandentvarką, kultūros ir gamtos paveldo propagavimą ir žiedinės ekonomikos kūrimą; terminas „inovacija“ šiuo atveju apima technologines, organizacines, socialines ir aplinkos inovacijas;

c)	sudaroma galimybė šiems regionams pasinaudoti konkurencingiausių regionų technologijų platformomis, taip sudarant sąlygas tarpregioniniam technologijų ir žinių perdavimui, ir prisidėti prie didesnės regionų integracijos.

6. Trečiosios šalys gali dalyvauti, jei prisideda prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma.

Paaiškinimas

Nors tarpregioninės investicijos į inovacijas yra viena iš labiausiai teigiamų naujojo programavimo laikotarpio naujovių, ši priemonė labai skiriasi nuo Europos teritorinio bendradarbiavimo priemonės. Dėl tos priežasties ir siekiant pabrėžti jos konkrečią svarbą, siūlome parengti atskirą tarpregioninėms investicijoms į inovacijas skirtą skyrių ir straipsnį, sujungiančius įvairias po visą pasiūlymą dėl reglamento išsibarsčiusias nuostatas.

Taip pat siūlome padidinti šioms investicijoms skirtą biudžetą sukuriant specialų sanglaudos biudžeto 0,3 % rezervą ir numatant papildomus perkėlimus. Galiausiai, laikantis Europos teritorinės sanglaudos principo, dalis išteklių turi būti skirta regionams, kurie dar nėra patys įnovatyviausi ES.

Be to, siekiant išvengti dar didesnių inovacijų ir konkurencingumo skirtumų tarp regionų, reikia skatinti inovacijas didelių sunkumų turinčiose ir (arba) žemesnio už ES vidurkį konkurencingumo teritorijose.

Šiuo pasiūlymu į ETB reglamentą įtraukiamos rekomendacijos iš M.-A. Maupertuis (2017 m.), J. V. Herrera Campo (2016 m.), P. Osvald (2012 m.), A. Karácsony (2018 m.) ir kitų pranešėjų parengtų nuomonių.

19 pakeitimas

16 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
16 straipsnis	16 straipsnis
Interreg programų rengimas ir teikimas	Interreg programų rengimas ir teikimas
1. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg) siekiama pagal Interreg programas, vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, išskyrus 3 komponentą, kurį visiškai arba iš dalies galima įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą , ir 5 komponentą, kuris įgyvendinamas pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą .	1. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg) siekiama pagal Interreg programas, vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, išskyrus 3 komponentą, kurį visiškai arba iš dalies galima įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą.
2. Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT rengia Interreg programą vadovaudamosi priede pateikta forma, laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.	2. Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT rengia Interreg programą vadovaudamosi priede pateikta forma, laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
3. Rengdamos Interreg programą dalyvaujančios valstybės narės bendradarbiauja su Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytais programos partneriais. Dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, kai taikytina, taip pat įtraukia tame straipsnyje nurodytiems partneriams lygiaverčius programos partnerius.	3. Rengdamos Interreg programą dalyvaujančios valstybės narės bendradarbiauja su Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytais programos partneriais. Dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, kai taikytina, taip pat įtraukia tame straipsnyje nurodytiems partneriams lygiaverčius programos partnerius.
	Rengiant Interreg programas, apimančias makroregionines arba jūrų baseinų strategijas, programoje dalyvaujančios valstybės narės ir partneriai atsižvelgia į makroregioninių ir jūrų baseinų strategijų teminius prioritetus ir konsultuojasi su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais.
4. Valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia Interreg programą Komisijai iki [data, nuo įsigaliojimo datos praėjus devyniems mėnesiams] visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT vardu.	4. Valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia Interreg programą arba keletą Interreg programų prie atitinkamos sausumos ar jūrų sienos Komisijai iki [data, nuo įsigaliojimo datos praėjus devyniems mėnesiams] visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT vardu.
Tačiau Interreg programą, apimančią paramą iš Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšų, valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija pagal 10 straipsnio 1 dalį arba, jei taip reikalaujama, pagal atitinkamą pagrindinį vienos arba kelių tokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių aktą patvirtina atitinkamą strateginį programavimo dokumentą.	Tačiau Interreg programą, apimančią paramą iš Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšų, valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija pagal 10 straipsnio 1 dalį arba, jei taip reikalaujama, pagal atitinkamą pagrindinį vienos arba kelių tokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių aktą patvirtina atitinkamą strateginį programavimo dokumentą.
5. Prieš Interreg programą pateikiant Komisijai, dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT raštu patvirtina, kad sutinka su Interreg programos turiniu. Į šį sutikimą taip pat įtraukiamas visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas suteikti Interreg programai įgyvendinti reikalingą bendrą finansavimą ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas dėl finansinio įnašo.	5. Prieš Interreg programą pateikiant Komisijai, dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT raštu patvirtina, kad sutinka su Interreg programos turiniu. Į šį sutikimą taip pat įtraukiamas visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas suteikti Interreg programai įgyvendinti reikalingą bendrą finansavimą ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas dėl finansinio įnašo.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei Interreg programose dalyvauja atokiausi regionai ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, atitinkamos valstybės narės, prieš pateikdamos Interreg programas Komisijai, konsultuojasi su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT. Tokiu atveju susitarimai dėl Interreg programų turinio ir galimo trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT indėlio gali būti išdėstyti oficialiai patvirtintuose konsultacinių susitikimų su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT protokoluose arba regioninių bendradarbiavimo organizacijų svarstymų protokoluose .	Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei Interreg programose dalyvauja atokiausi regionai ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, atitinkamos valstybės narės, prieš pateikdamos Interreg programas Komisijai, konsultuojasi su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT. Tokiu atveju susitarimai dėl Interreg programų turinio ir galimo trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT indėlio gali būti išdėstyti oficialiai patvirtintuose konsultacinių susitikimų su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT protokoluose arba keliose Interreg programose palei atitinkamą sausumos ar jūrų sieną .
6. Komisija įgaliojama pagal 62 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir jais iš dalies keisti neesminius priedo aspektus, atsižvelgiant į programavimo laikotarpiu įvykusius pokyčius.	6. Komisija įgaliojama pagal 62 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir jais iš dalies keisti neesminius priedo aspektus, atsižvelgiant į programavimo laikotarpiu įvykusius pokyčius.

Paaiškinimas

Turi būti taikomas partnerystės principas, kad būtų galima užtikrinti įvairios tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiklos nuoseklumą. RK pritaria, kad tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų sugrąžintas į 1 komponentą.

20 pakeitimas

19 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
19 straipsnis	19 straipsnis
Interreg programų keitimas	Interreg programų keitimas
1. Valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies keisti Interreg programą, kartu pateikdama iš dalies pakeistą programą ir nurodydama numatomą pakeitimo poveikį tikslų siekimui.	1. Valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, pasikonsultavusi su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atsižvelgdama į BNR 6 straipsnį, gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies keisti Interreg programą, kartu pateikdama iš dalies pakeistą programą ir nurodydama numatomą pakeitimo poveikį tikslų siekimui.
2. Komisija įvertina, kaip pakeitimas atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir gali pateikti pastabas per tris mėnesius nuo pakeistos programos pateikimo.	2. Komisija įvertina, kaip pakeitimas atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir gali pateikti pastabas per tris mėnesius nuo pakeistos programos pateikimo.
3. Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą.	3. Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą.
4. Komisija patvirtina Interreg programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada, kai valstybė narė ją pateikia.	4. Komisija patvirtina Interreg programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada, kai valstybė narė ją pateikia.
5. Per programavimo laikotarpį valstybė narė gali perkelti iki 5 % pradinio prioritetui skirto asignavimo ir ne daugiau kaip 3 % programos biudžeto kitam tos pačios Interreg programos prioritetui.	5. Per programavimo laikotarpį valstybė narė gali perkelti iki 5 % pradinio prioritetui skirto asignavimo ir ne daugiau kaip 3 % programos biudžeto kitam tos pačios Interreg programos prioritetui , pasikonsultavusi su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atsižvelgdama į BNR 6 straipsnį .
Tokie perkėlimai nedaro poveikio ankstesniems metams.	Tokie perkėlimai nedaro poveikio ankstesniems metams.
Perkėlimai laikomi nedideliais ir Komisijai dėl jų nereikia priimti sprendimo dėl Interreg programos pakeitimo. Tačiau perkėlimai turi atitikti visus reglamentavimo reikalavimus. Vadovaujančioji institucija pateikia Komisijai pakoreguotą 17 straipsnio 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytą lentelę.	Perkėlimai laikomi nedideliais ir Komisijai dėl jų nereikia priimti sprendimo dėl Interreg programos pakeitimo. Tačiau perkėlimai turi atitikti visus reglamentavimo reikalavimus. Vadovaujančioji institucija pateikia Komisijai pakoreguotą 17 straipsnio 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytą lentelę.
6. Jei reikia atlikti grynai administracinio ar redakcinio pobūdžio pataisas, kurios nedaro poveikio Interreg programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Vadovaujančioji institucija informuoja Komisiją apie tokias pataisas.	6. Jei reikia atlikti grynai administracinio ar redakcinio pobūdžio pataisas, kurios nedaro poveikio Interreg programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Vadovaujančioji institucija informuoja Komisiją apie tokias pataisas.

Paaiškinimas

Partnerystės principo turi būti laikomasi ir atliekant programų pakeitimus.

21 pakeitimas

24 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

24 straipsnis

Mažų projektų fondai

1. ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonės įnašas į mažų projektų fondą pagal Interreg programą negali viršyti 20 000 000 EUR arba 15 % viso Interreg programai skirto asignavimo, priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė.

Galutiniai mažų projektų fondo naudos gavėjai gauna paramą iš ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšų per paramos gavėją ir įgyvendina į mažų projektų fondą įtrauktus mažus projektus (toliau – mažas projektas).

2. Mažų projektų fondo paramos gavėjas turi būti tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG.

2. Mažų projektų fondo paramos gavėjas turi būti tarpvalstybinis juridinis subjektas, ETBG , euroregionas, juridiniai subjektai atokiausiuose regionuose arba kita įvairių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacija .

3. Dokumente, kuriame išdėstomos paramos mažų projektų fondui sąlygos, be 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų dalykų taip pat apibrėžiami reikiami aspektai, siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjas:

a)	sukurtų nediskriminacinę ir skaidrią atrankos procedūrą;

a)	sukurtų nediskriminacinę ir skaidrią atrankos procedūrą;

b)	taikytų objektyvius interesų konfliktų nekeliančius mažų projektų atrankos kriterijus;

b)	taikytų objektyvius interesų konfliktų nekeliančius mažų projektų atrankos kriterijus;

c)	vertintų paraiškas skirti paramą;

c)	vertintų paraiškas skirti paramą;

d)	atrinktų projektus ir nustatytų kiekvienam mažam projektui skiriamą paramos sumą;

d)	atrinktų projektus ir nustatytų kiekvienam mažam projektui skiriamą paramos sumą;

e)	atsiskaitytų už veiksmo įgyvendinimą ir savo lygmeniu saugotų visus patvirtinamuosius dokumentus, kurie yra reikalingi audito sekai užtikrinti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [XI] priedą;

e)	atsiskaitytų už veiksmo įgyvendinimą ir savo lygmeniu saugotų visus patvirtinamuosius dokumentus, kurie yra reikalingi audito sekai užtikrinti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [XI] priedą;

f)	viešai skelbtų iš veiksmo naudą gaunančių galutinių naudos gavėjų sąrašą.

f)	viešai skelbtų iš veiksmo naudą gaunančių galutinių naudos gavėjų sąrašą.

Naudos gavėjas užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai laikytųsi 35 straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

4. Mažų projektų atranka nereiškia, kad vadovaujančiosios institucijos funkcijos perduodamos tarpinei institucijai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 65 straipsnio 3 dalį.

5. Paramos gavėjo lygmeniu susidariusios su mažų projektų fondo valdymu susijusios personalo ir netiesioginės išlaidos negali sudaryti daugiau kaip 20 % visų atitinkamo mažų projektų fondo tinkamų finansuoti išlaidų.

6. Jeigu mažam projektui skirtas viešasis įnašas neviršija 100 000 EUR, ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašas teikiamas vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų forma arba apima fiksuotąsias normas. Atliekant papildomą nacionalinę kontrolę ir auditą, turėtų būti atsižvelgiama į šį supaprastintų išlaidų principą ir gavėjo neprašoma pateikti patvirtinamųjų dokumentų dėl visų projekto išlaidų.

Kai taikomas finansavimas pagal fiksuotąsias normas, išlaidų kategorijų, kurioms taikoma fiksuotoji norma, išlaidas galima atlyginti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 48 straipsnio 1 dalies a punktą.

22 pakeitimas

26 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

26 straipsnis

Techninė parama

1. Techninė parama kiekvienai Interreg programai atlyginama pagal fiksuotąsias normas, į kiekvieną mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 85 straipsnio 3 dalies a arba c punktus įtrauktoms tinkamoms finansuoti išlaidoms atitinkamai pritaikius 2 dalyje nurodytas procentines dalis.

2. Iš ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių atlyginama tokia procentinė techninei paramai skiriama dalis:

a)	pagal ERPF lėšomis remiamas vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo Interreg programas – 6 % ;

a)	pagal ERPF lėšomis remiamas vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo Interreg programas – 8 % ;

b)	pagal PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines Interreg programas – 10 %;

b)	pagal PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines Interreg programas – 10 %;

c)	pagal ERPF, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiamas 2, 3 ir 4 komponentų Interreg programas – 7 %

c)	pagal ERPF, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiamas 2, 3 ir 4 komponentų Interreg programas – 8 %

d)	pagal ERPF 3 komponento Interreg programas – 10 %.

3. Pagal Interreg programas, kurių visas asignavimas sudaro 30 000 000 –50 000 000 EUR, suma, gauta pritaikius techninei paramai skiriamą procentinę dalį, padidinama dar 500 000 EUR. Komisija prideda šią sumą prie pirmojo tarpinio mokėjimo.

4. Pagal Interreg programas, kurių visas asignavimas yra mažesnis negu 30 000 000 EUR, techninei paramai reikalinga eurais išreikšta suma ir jos procentinė dalis nustatoma Komisijos sprendime dėl atitinkamos Interreg programos patvirtinimo.

23 pakeitimas

45 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
45 straipsnis	45 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos funkcijos	Vadovaujančiosios institucijos funkcijos
1. Interreg programos vadovaujančioji institucija vykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [66], [68] ir [69] straipsniuose nustatytas funkcijas, išskyrus 66 straipsnio 1 dalies a punkte ir 67 straipsnyje nurodytą veiksmų atranką ir 68 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus mokėjimus paramos gavėjams. Šios funkcijos vykdomos visoje programos teritorijoje, laikantis šio reglamento VIII skyriuje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų.	1. Interreg programos vadovaujančioji institucija vykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [66], [68] ir [69] straipsniuose nustatytas funkcijas, išskyrus 66 straipsnio 1 dalies a punkte ir 67 straipsnyje nurodytą veiksmų atranką ir 68 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus mokėjimus paramos gavėjams. Šios funkcijos vykdomos visoje programos teritorijoje, laikantis šio reglamento VIII skyriuje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų.
2. Pasikonsultavusi su Interreg programoje dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir, kai taikytina, trečiosiomis valstybėms, valstybėmis partnerėmis arba UŠT, vadovaujančioji institucija įsteigia jungtinį sekretoriatą; sekretoriato personalas sudaromas, atsižvelgiant į programai skirtą partnerystę. Jungtinis sekretoriatas padeda vadovaujančiajai institucijai ir stebėsenos komitetui vykdyti atitinkamas funkcijas. Jungtinis sekretoriatas taip pat teikia galimiems paramos gavėjams informaciją apie finansavimo galimybes pagal Interreg programas ir padeda paramos gavėjams ir partneriams įgyvendinti veiksmus.	2. Pasikonsultavusi su Interreg programoje dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir, kai taikytina, trečiosiomis valstybėms, valstybėmis partnerėmis arba UŠT, vadovaujančioji institucija įsteigia jungtinį sekretoriatą; sekretoriato personalas sudaromas, atsižvelgiant į programai skirtą partnerystę. Jungtinis sekretoriatas padeda vadovaujančiajai institucijai ir stebėsenos komitetui vykdyti atitinkamas funkcijas. Jungtinis sekretoriatas taip pat teikia galimiems paramos gavėjams informaciją apie finansavimo galimybes pagal Interreg programas ir padeda paramos gavėjams ir partneriams įgyvendinti veiksmus.
3. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [70 straipsnio 1 dalies c punkto], kita valiuta padengtas išlaidas kiekvienas partneris konvertuoja vadovaudamasis mėnesio buhalteriniu valiutos kursu, kurį Komisija yra nustačiusi tą mėnesį, kurį išlaidos pateiktos tikrinti vadovaujančiajai institucijai pagal minėto reglamento [68 straipsnio 1 dalies a punktą].	3. Jei vadovaujančioji institucija neatlieka patikrinimų pagal Reglamento (ES) Nr. [naujojo BNR] [68 straipsnio 1 dalies a punktą] visoje programos įgyvendinimo teritorijoje, kiekviena Interreg programoje dalyvaujanti valstybė narė ir, kai taikytina, bet kuri trečioji šalis, šalis partnerė ar UŠT, paskiria instituciją arba asmenį, atsakingą už tokius patikrinimus, susijusius su paramos gavėjais jos teritorijoje (toliau – tikrintojas (-ai)).
	4. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [70 straipsnio 1 dalies c punkto], kita valiuta padengtas išlaidas kiekvienas partneris konvertuoja vadovaudamasis mėnesio buhalteriniu valiutos kursu, kurį Komisija yra nustačiusi tą mėnesį, kurį išlaidos pateiktos tikrinti vadovaujančiajai institucijai pagal minėto reglamento [68 straipsnio 1 dalies a punktą].

Paaiškinimas

Jei nebus pritarta 44 straipsnio 6 dalies išbraukimui, tai būtų alternatyvus sprendimas tikrintojų klausimu siekiant užtikrinti, kad dabartinės tikrinimų valdymo sistemos, kurios buvo taikomos kai kurioms programoms tris programavimo laikotarpius, neturės būti panaikintos.

24 pakeitimas

49 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

49 straipsnis

Mokėjimai ir išankstinis finansavimas

1. ERPF parama ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama kiekvienai Interreg programai pagal 46 straipsnio 2 dalį mokama į vieną sąskaitą, nenaudojant jokių nacionalinių subsąskaitų.

2. Jei lėšų pakanka, 2022–2026 m. Komisija sumoka išankstinį finansavimą, remdamasi visa parama iš kiekvieno Interreg fondo, nurodyta pagal 18 straipsnį priimtame sprendime dėl Interreg programos patvirtinimo, iki liepos 1 d. arba (sprendimo dėl patvirtinimo metais) ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sprendimo priėmimo tokiomis metinėmis dalimis:

a)	2021 m.: 1 % ;

a)	2021 m.: 2 % ;

b)	2022 m.: 1 % ;

b)	2022 m.: 0,8 % ;

c)	2023 m.: 1 % ;

c)	2023 m.: 0,8 % ;

d)	2024 m.: 1 % ;

d)	2024 m.: 0,8 % ;

e)	2025 m.: 1 % ;

e)	2025 m.: 0,8 % ;

f)	2026 m.: 1 % .

f)	2026 m.: 0,8 % .

3. Jeigu išorės tarpvalstybinės Interreg programos remiamos ERPF ir PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis, visų fondų, iš kurių remiama Interreg programa, išankstinis finansavimas mokamas remiantis Reglamento (ES) Nr. [PNPP III], Nr. [KPTBP] arba pagal juos priimto akto nuostatomis.

Prireikus ir atsižvelgiant į biudžeto poreikius, išankstinio finansavimo suma gali būti mokama dviem dalimis.

Jei per 24 mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija sumokėjo pirmą išankstinio finansavimo sumos dalį, tarpvalstybinės Interreg programos mokėjimo prašymas nepateikiamas, visa išankstinio finansavimo suma grąžinama Komisijai. Tokia grąžinta suma sudaro vidaus asignuotąsias pajamas ir dėl jos nemažinama ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis programai skiriama parama.

Paaiškinimas

RK siūlo padvigubinti išankstinio finansavimo procentinę dalį pirmaisiais programavimo laikotarpio metais, kad būtų galima užtikrinti tikrai gerą projektų įgyvendinimo pradžią. Šis padidinimas kompensuojamas šią procentinę dalį tolesniais metais atitinkamai sumažinant.

25 pakeitimas

61 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
61 straipsnis Tarpregioninės investicijos į inovacijas Komisijos iniciatyva ERPF lėšomis galima remti 3 straipsnio 5 dalyje nurodytas tarpregionines investicijas į inovacijas, sutelkiant į nacionaliniu arba regionų lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos strategijas įtrauktus tyrėjus, verslo subjektus, pilietinę visuomenę ir viešojo administravimo institucijas.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į tarpregioninių investicijų į inovacijas svarbą ir specifiškumą, siūloma, joms skirti atskirą skyrių.

26 pakeitimas

Po 62 straipsnio įtraukti naują straipsnį.

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	62a straipsnis Atleidimas nuo SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyto įpareigojimo pranešti Pagalbai, skirtai Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, netaikoma valstybės pagalbos kontrolės procedūra ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje numatytas įpareigojimas pranešti.

Paaiškinimas

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina naująjį reglamentą dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu ir teigiamai vertina šios Sąjungai svarbios politikos matomumo didinimą parengiant konkretų reglamentą, nors jis vis dar finansuojamas ERPF lėšomis;-

taip pat teigiamai vertina tai, kad į ETB reglamentą – labai stengiantis supaprastinti esamą tvarką ir kurti kuo didesnę sąveiką tarp reglamentų – įtraukti reglamentai dėl būsimų ES išorės finansavimo priemonių;

pritaria naujam mechanizmui teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti. ETB turėtų remti (1) šią naują priemonę;

labai palankiai vertina tai, kad pripažįstami konkretūs atokiausių regionų poreikiai sukuriant naują 3 komponentą;

taip pat tvirtai pritaria pasiūlymui sukurti tarpregionines investicijas į inovacijas, nurodytas 5 komponente;

apgailestauja, kad Komisija pasiūlė sumažinti ETB biudžetą 1,847 mlrd. EUR (palyginamosiomis 2018 m. kainomis), t. y. – 18 % Šis sumažinimas yra beveik du kartus didesnis nei biudžeto sumažinimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo ir todėl ETB dalis sanglaudos politikos biudžete sumažėja nuo 2,75 % iki 2,5 %;

apgailestauja, kad 1 komponento „tarpvalstybinis bendradarbiavimas“ (be jūrų bendradarbiavimo) lėšos sumažinamos 3,171 mlrd. EUR (-42 %), o 4 komponento, apimančio tradicinį „tarpregioninį bendradarbiavimą“ (Interreg Europe, URBACT, ESPON, INTERACT), – 474 mln. EUR, t. y. – 83 %

pabrėžia Interreg programos svarbą, nes ji pasirodė esanti nepaprastai svarbi daugeliui regionų valdžios institucijų ne tik keičiantis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip spręsti pagrindines problemas, bet ir stiprinant žmonių ryšius tarp regionų ir taip propaguojant europinę tapatybę; pažymi, kad tai nėra pakankamai aiškiai nurodyta dabartiniuose pasiūlymuose;

nepritaria, kad 1 komponento tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų integruotas į 2 tarptautinio bendradarbiavimo komponentą.- Nors dėl šio perkėlimo 558 mln. EUR (+ 27 %) padidėtų 2 tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponento biudžetas, kyla didelė rizika, kad tarpvalstybiniam jūrų srities bendradarbiavimui teks mažiau dėmesio platesniame tarptautinio bendradarbiavimo kontekste;

10.

mano, kad BNR XXII priede pateiktas Komisijos pasiūlymas biudžeto asignavimus teikti tik pasienio regionams, kurių pusė gyventojų gyvena 25 km atstumu nuo sienos, yra ginčytinas ir dėl šios priežasties visiškai jį atmeta;

11.

labai palankiai vertina BNR pranešėjų pasiūlymą (2) pakeisti BNR 104 straipsnio 7 dalyje numatytus biudžeto asignavimus, kad tradicinio bendradarbiavimo biudžetas (1 ir 4 komponentai) būtų padidintas iki 3 % sanglaudos biudžeto ir sudaryti specialų papildomą 0,3 % sanglaudos politikos biudžeto lėšų rezervą, skirtą tarpregioninėms investicijoms į inovacijas. Panašaus požiūrio yra ir Parlamentas (3); Komitetas mano, kad turi būti padidinti ir 3 komponentui skirti asignavimai.

12.

mano, kad šiai naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai, kuri pratęsia ankstesnius novatoriškus ERPF veiksmus ir „Vanguard“ iniciatyvą ir turi didelę pridėtinę vertę, atsižvelgiant į jos specifiką, palyginti su tradiciniu ETB (1 ir 4 komponentai), reglamente turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys ir numatyti konkretūs biudžeto asignavimai;

13.

mano, kad būtina siekti didesnės tarpregioninių investicijų į inovacijas ir programos „Europos horizontas“ sąveikos (4);

14.

pabrėžia, kad nors tarpregioninėmis investicijomis į inovacijas pirmenybė turėtų būti teikiama kompetencijai, jos taip pat turėtų stiprinti teritorinę sanglaudą sudarant palankesnes sąlygas ir mažiau novatoriškiems regionams dalyvauti skatinant Europos tarpregionines inovacijas;

15.

siūlo, atsižvelgiant į kelete RK nuomonių pateiktus raginimus (5), sukurti iniciatyvą, kad labiausiai pažeidžiami regionai, apibrėžti SESV 174 straipsnyje, galėtų kurti bendrus novatoriškus investicijų projektus, turinčius didelį perdavimo ir daugkartinio taikymo kitose teritorijose, turinčiose tokias pačias struktūrines kliūtis, potencialą;

16.

ragina didinti įvairių Europos teritorinio bendradarbiavimo programų nuoseklumą. Prireikus tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, kurioms taikoma makroregioninė strategija arba jūrų baseinų strategija, turės būti nustatyti nuoseklūs prioritetai, suderinami su jas apimančių makroregioninių arba jūrų baseinų strategijų prioritetais;

17.

palankiai vertina fondų valdymo supaprastinimo priemones, atitinkančias aukšto lygio darbo grupės ir RK nuomonėse pateiktas rekomendacijas (6);

18.

palankiai vertina 16–26 straipsniuose nustatytas mažiems projektams taikytinas taisykles ir visų pirma sveikina tai, kad įtrauktas konkretus straipsnis (24 straipsnis), skirtas mažų projektų fondams, kuris buvo pasiūlytas šiai temai skirtoje Komiteto nuomonėje (7). Iš tikrųjų šie nedideli projektai arba žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai yra labai svarbūs siekiant Europos integracijos ir matomų bei nematomų pasienio kliūčių išnykimo ir jie padidina tokios priemonės Europos pridėtinę vertę. Be to, Komitetas remia tai, kad mažų projektų fondo paramos gavėjas turi būti tarpvalstybinis juridinis subjektas, ETBG, euroregionas, juridiniai subjektai atokiausiuose regionuose arba kita įvairių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacija;

19.

nepritaria tam, kad ES bendro finansavimo procentinė dalis būtų sumažinta nuo 85 % iki 70 % Tai dar labiau apsunkins vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų, turinčių ribotus finansinius pajėgumus, dalyvavimą;

20.

siūlo padvigubinti išankstinio finansavimo procentinę dalį pirmaisiais metais, kad būtų galima užtikrinti tikrai gerą projektų įgyvendinimo pradžią;

21.

siūlo padidinti techninei paramai skirtą procentinę dalį iki 8 %;

22.

siūlo pakoreguoti paramos telkimo pagal temas procentinę dalį, nustatytą 15 straipsnyje, kad nacionaliniu ir regionų lygmeniu ERPF siektų ne daugiau kaip 60 %;

23.

mano, kad standartinis 15 % rezervas, skirtas geram valdymui, nebūtinai yra teisingas. Regionų struktūrinių reformų poreikiai yra nevienodi. Turėtų būti sudaryta galimybė atlikti perkėlimus ETB iš naujos reformų rėmimo programos (8);

24.

palankiai vertina tai, kad atsižvelgiant į RK prašymą, Jungtinės Karalystės, kaip ir Norvegijos arba Islandijos atveju, vietos ir regionų valdžios institucijos įtrauktos į 1 ir 2 komponentus (9). RK reiškia nuolatinę paramą ES taikos procesui Šiaurės Airijoje įgyvendinant programą PEACE PLUS;

25.

siūlo numatyti galimybę 4 komponente ir vykdant tarpregionines investicijas į inovacijas dalyvauti ir trečiosioms šalims išorės asignuotųjų pajamų į ES biudžetą forma.

26.

atkreipia dėmesį, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo (Interreg) skatinimas daugelį metų buvo vienas iš pagrindinių ES sanglaudos politikos prioritetų. Pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (BBIR) MVĮ skirtiems projektams jau taikomas reikalavimas pranešti apie valstybės pagalbą. Konkrečios nuostatos dėl regioninės pagalbos visų dydžių įmonių investicijoms taip pat yra įtrauktos į 2014–2020 m. regioninės pagalbos teikimo gaires ir BBIR regioninės pagalbos skirsnį. Kadangi pagalba Europos teritoriniam bendradarbiavimui turėtų būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jai turėtų būti netaikomas įpareigojimas pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį;

27.

mano, kad siekiant sumažinti administracinę naštą programos institucijoms ir paramos gavėjams, reikalavimai pranešti apie valstybės pagalbą turėtų būti labiau supaprastinti. Regionų komitetas atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2015/1588. Taip pat reikėtų imtis veiksmų ir apsvarstyti, ar būtų galima bent jau tarpregioninio bendradarbiavimo priemonėms apskritai netaikyti ES teisės aktų dėl valstybės pagalbos.

2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, COM(2017) 534 final, 2017 9 20.

(1) COM (2018) 373 final, nuomonės projektas COTER-VI/048, pranešėjas B. Arends.

(2) Nuomonės projektas COTER-VI/045, pranešėjai M. Schneider ir C. Marini.

(3) P. Arimont pranešimo projektas 2018/0199 (COD).

(4) COM(2018) 435 final.

(5) Į šį pasiūlymą įtrauktos rekomendacijos, pateiktos M.-A. Maupertuis (COTER-VI/22), J. V. Herrera Campo (SEDEC-VI/8), P. Osvald (COTER-V/21), A. Karácsony (COTER-VI/36) ir kitų pranešėjų nuomonėse.

(6) P. Osvald (COTER-VI/012), O. Vlasák (COTER-VI/035) nuomonės.

(7) RK nuomonė „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal pasienio bendradarbiavimo programas“ (pranešėjas Pavel Branda, COTER-VI/023).

(8) Pasiūlymas dėl Reglamento (ES) 2018/XXX dėl reformų rėmimo programos, COM (2018) 391 final.

(9) Rezoliucija dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikio ES vietos ir regionų valdžios institucijoms, 2018 m. gegužės 17 d. plenarinis posėdis, RESOL-VI/031, 23 punktas.

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/165

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Tarpvalstybinio mechanizmo

(2019/C 86/10)

Pranešėjas:

Bouke ARENDS (NL/PES), Emeno vykdomosios tarybos narys

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti

COM(2018) 373 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

12 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

su teisinėmis kliūtimis susiduria daugiausia žmonės, vykdantys veiklą prie sausumos sienų, nes jiems tenka kasdien arba kas savaitę kirsti sienas. Siekiant, kad šis reglamentas didžiausią poveikį turėtų arčiausiai sienos esantiems regionams, o didžiausias integracijos ir sąveikos lygis būtų pasiektas tarp kaimyninių valstybių narių, šis reglamentas turėtų būti taikomas pasienio regionų teritorijai, kuri , kaip apibrėžta, apima sausumos sieną turinčius kaimyninius regionus dviejose arba daugiau valstybių narių NUTS 3 lygio regionuose (1). Tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms taikyti mechanizmą taip pat ir jūrų sienoms ir išorės sienoms, kurios nesiriboja su ELPA šalimis;

Siekiant, kad šis reglamentas didžiausią poveikį turėtų arčiausiai sienos esantiems regionams, o didžiausias integracijos ir sąveikos lygis būtų pasiektas tarp kaimyninių valstybių narių, šis reglamentas turėtų būti taikomas teritorijai, kuri apima sausumos ir jūrų sieną turinčius kaimyninius regionus dviejose arba daugiau valstybių narių NUTS 2 ir NUTS 3 lygio regionuose (1). Tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms taikyti mechanizmą taip pat ir jūrų sienoms ir išorės sienoms, kurios nesiriboja su ELPA šalimis;

Paaiškinimas

Būtina nurodyti, kad reglamentas taikomas ir prie jūrų sienų, taip pat įtraukti NUTS 2 lygio regionus siekiant nustatyti, koks NUTS regionų lygis yra tinkamiausias nustatyti mechanizmui, skirtam pašalinti teisines ir (arba) administracines tarpvalstybines kliūtis.

2 pakeitimas

3 straipsnis. Apibrėžtys

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)	pasienio regionas – teritorija, apimanti sausumos sieną turinčius kaimyninius regionus dviejose arba daugiau valstybių narių NUTS 3 lygio regionuose;

(1)	pasienio regionas – teritorija, apimanti sausumos sieną turinčius kaimyninius regionus arba pasienio regionus prie jūrų sienų dviejose arba daugiau valstybių narių arba tarp vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau trečiųjų valstybių NUTS 3 lygio regionuose;

(2)	bendras projektas – infrastruktūros objektas, turintis poveikio konkrečiam pasienio regionui, arba visuotinės ekonominės svarbos paslauga, teikiama konkrečiame pasienio regione;

(2)	bendras projektas – infrastruktūros objektas, turintis poveikio konkrečiam pasienio regionui, arba visuotinės ekonominės svarbos paslauga, teikiama konkrečiame pasienio regione , nepriklausomai nuo to, ar poveikis juntamas vienoje sienos pusėje ar abipus sienos ;

(3)	teisinė nuostata – bendram projektui taikoma teisinė arba administracinė nuostata, taisyklė ar administracinė praktika, neatsižvelgiant į tai, ar ją priėmė ar įgyvendino teisėkūros ar vykdomoji institucija;

(3)	teisinė nuostata – bendram projektui taikoma teisinė arba administracinė nuostata, taisyklė ar administracinė praktika, neatsižvelgiant į tai, ar ją priėmė ar įgyvendino teisėkūros ar vykdomoji institucija;

(4)	teisinė kliūtis – su bendro projekto planavimu, plėtojimu, jam skirtais darbuotojais, finansavimu arba vykdymu susijusi teisinė nuostata, trukdanti išnaudoti visas pasienio regione esančias tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes;

(4)	teisinė kliūtis – su bendro projekto planavimu, plėtojimu, jam skirtais darbuotojais, finansavimu arba vykdymu susijusi teisinė nuostata, trukdanti išnaudoti visas pasienio regione esančias tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes;

(5)	iniciatorius – subjektas, kuris įvardija teisinę kliūtį ir pateikęs iniciatyvinį dokumentą aktyvuoja mechanizmą;

(5)	iniciatorius – subjektas, kuris įvardija teisinę kliūtį ir pateikęs iniciatyvinį dokumentą aktyvuoja mechanizmą;

(6)	iniciatyvinis dokumentas – vieno ar kelių iniciatorių parengtas dokumentas siekiant aktyvuoti mechanizmą;

(6)	iniciatyvinis dokumentas – vieno ar kelių iniciatorių parengtas dokumentas siekiant aktyvuoti mechanizmą;

(7)

įsipareigojančioji valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje pagal konkretų Europos tarpvalstybinį įsipareigojimą (toliau – įsipareigojimas) arba Europos tarpvalstybinį pareiškimą (toliau – pareiškimas) bus taikoma viena perduodančiosios valstybės narės teisinė nuostata arba kelios nuostatos, o jeigu atitinkamų teisinių nuostatų nėra, bus nustatytas ad hoc teisinis reglamentavimas;

(7)

(8)	perduodančioji valstybė narė – valstybė narė, kurios teisinės nuostatos bus taikomos įsipareigojančiojoje valstybėje narėje pagal konkretų įsipareigojimą arba pareiškimą;

(8)	perduodančioji valstybė narė – valstybė narė, kurios teisinės nuostatos bus taikomos įsipareigojančiojoje valstybėje narėje pagal konkretų įsipareigojimą arba pareiškimą;

(9)

kompetentinga įsipareigojančioji institucija – įsipareigojančiosios valstybės narės institucija, turinti kompetencijos patvirtinti perduodančiosios valstybės narės teisinių nuostatų taikymą savo teritorijoje pagal konkretų įsipareigojimą, o pareiškimo atveju – įsipareigoti pradėti teisėkūros procedūrą, kurios reikia, kad būtų galima nukrypti nuo savo nacionalinių teisinių nuostatų;

(9)

(10)	kompetentinga perduodančioji institucija – perduodančiosios valstybės narės institucija, kurios kompetencijai priklauso priimti teisines nuostatas, kurios bus taikomos įsipareigojančiojoje valstybėje narėje, ir jas taikyti savo teritorijoje, arba ir viena, ir kita;

(10)	kompetentinga perduodančioji institucija – perduodančiosios valstybės narės institucija, kurios kompetencijai priklauso priimti teisines nuostatas, kurios bus taikomos įsipareigojančiojoje valstybėje narėje, ir jas taikyti savo teritorijoje, arba ir viena, ir kita;

(11)	taikymo teritorija – įsipareigojančiosios valstybės narės teritorija, kurioje taikomos perduodančiosios valstybės narės teisinės nuostatos arba ad hoc teisinis reglamentavimas.

(11)	taikymo teritorija – įsipareigojančiosios valstybės narės teritorija, kurioje taikomos perduodančiosios valstybės narės teisinės nuostatos arba ad hoc teisinis reglamentavimas.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į reglamento 4 straipsnį, įtraukiamos jūrų sienos siekiant aiškiau išdėstyti geografinę taikymo sritį.

Sąvoka „bendras projektas“ leidžia numanyti, kad projektas faktiškai įgyvendinamas susijusių NUTS 3 lygio regionų teritorijoje, tačiau bendro projekto poveikis gali būti juntamas tik vieno regiono ar savivaldybės teritorijoje.

3 pakeitimas

4 straipsnis. Valstybių narių galimybės šalinti teisines kliūtis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Valstybės narės pasirenka taikyti šį mechanizmą arba pasirenka esamus būdus siekdamos pašalinti teisines kliūtis, trukdančias įgyvendinti bendrą projektą pasienio regionuose prie konkrečios sienos su viena arba daugiau kaimyninių valstybių narių.	1. Valstybės narės kompetentinga institucija pasirenka taikyti šį mechanizmą arba pasirenka esamus būdus siekdamos pašalinti teisines kliūtis, trukdančias įgyvendinti bendrą projektą pasienio regionuose su viena arba daugiau kaimyninių valstybių narių.
2. Valstybė narė taip pat gali nuspręsti prie konkrečios sienos su viena ar daugiau kaimyninių valstybių narių prisijungti prie pagal oficialiai ar neoficialiai vienos arba kelių kaimyninių valstybių narių nustatytos jau taikomos veiksmingos priemonės.	2. Valstybės narės kompetentinga institucija taip pat gali nuspręsti įgyvendinant bendrą projektą pasienio regionuose su viena ar daugiau kaimyninių valstybių narių prisijungti prie pagal oficialiai ar neoficialiai vienos arba kelių kaimyninių valstybių narių nustatytos jau taikomos veiksmingos priemonės.
3. Valstybės narės taip pat gali taikyti mechanizmą pasienio regionuose prie jūrų sienų arba pasienio regionuose tarp vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau trečiųjų valstybių arba vienos ar daugiau užjūrio šalių ir teritorijų.	3. Valstybių narių kompetentingos institucijos taip pat gali taikyti mechanizmą pasienio regionuose prie vidaus arba išorės jūrų sienų . Be to, valstybės narės gali mechanizmą taikyti ir pasienio regionuose tarp vienos ar daugiau valstybių narių bendrame projekte dalyvaujant vienai ar daugiau trečiųjų valstybių ar užjūrio teritorijų.
4. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokį pagal šį straipsnį priimtą sprendimą.	4. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokį pagal šį straipsnį priimtą sprendimą.

Paaiškinimas

Įvairiose dokumento kalbinėse versijose 4 straipsnis kelia neaiškumų. Kai kurias kalbines šio teisinio teksto versijas galima aiškinti taip, kad viena valstybė narė negali tarpvalstybinio mechanizmo taikyti bendradarbiavimui su trečiąja šalimi be kitos valstybės narės. Nors dokumentas anglų kalba yra pagrindinis, pageidautina, kad visomis kalbomis būtų aišku, kad ES valstybė narė gali tarpvalstybinį mechanizmą tiesiogiai taikyti su bendrą sieną turinčia trečiąja šalimi vykdomam bendram projektui ir tam nebūtinas antros ES valstybės narės dalyvavimas.

Reikėtų numatyti, kad teisėkūros galią turintys regionai galėtų nustatyti ir taikyti mechanizmą, nepriklausomai nuo valstybės valios, kai yra teisinių kliūčių, susijusių su teisėkūros galių regionų lygmeniu klausimais.

Kalbant apie mechanizmo taikymą reikia aiškiai nurodyti išorės ir vidaus jūrų sienas.

4 pakeitimas

5 straipsnis. Tarpvalstybinio koordinavimo punktai

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti mechanizmą, ji įsteigia vieną arba daugiau tarpvalstybinio koordinavimo punktų vienu iš šių būdų:

1. Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia taikyti mechanizmą, ji įsteigia vieną arba daugiau tarpvalstybinio koordinavimo punktų vienu iš šių būdų:

a)	nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu arba abiem lygmenimis paskiria tarpvalstybinio koordinavimo punktą kaip atskirą įstaigą;

a)	nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu arba abiem lygmenimis paskiria tarpvalstybinio koordinavimo punktą kaip atskirą įstaigą;

b)	nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu įsteigia tarpvalstybinio koordinavimo punktą veikiančios valdžios institucijos ar įstaigos viduje;

b)	nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu įsteigia tarpvalstybinio koordinavimo punktą veikiančios valdžios institucijos ar įstaigos viduje;

c)	paveda atitinkamai valdžios institucijai ar įstaigai kaip nacionaliniam arba regioniniam tarpvalstybinio koordinavimo punktui vykdyti papildomas užduotis.

c)	paveda atitinkamai valdžios institucijai ar įstaigai kaip nacionaliniam arba regioniniam tarpvalstybinio koordinavimo punktui vykdyti papildomas užduotis.

2. Įsipareigojančiosios valstybės narės ir perduodančiosios valstybės narės taip pat nustato:

2. Įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos ir perduodančiosios valstybės narės taip pat nustato:

a)	kas – tarpvalstybinio koordinavimo punktas ar kompetentinga įsipareigojančioji/perduodančioji institucija – gali sudaryti ir pasirašyti įsipareigojimą ir nuspręsti, kad nuo to įsipareigojimo įsigaliojimo dienos bus galima nukrypti nuo taikytinos nacionalinės teisės;

a)	kas – tarpvalstybinio koordinavimo punktas ar kompetentinga įsipareigojančioji/perduodančioji institucija – gali sudaryti ir pasirašyti įsipareigojimą ir nuspręsti, kad nuo to įsipareigojimo įsigaliojimo dienos bus galima nukrypti nuo taikytinos nacionalinės teisės;

kas – tarpvalstybinio koordinavimo punktas ar kompetentinga įsipareigojančioji/perduodančioji institucija – gali pasirašyti pareiškimą ir jame oficialiai nurodyti, kad kompetentinga įsipareigojančioji institucija iki konkretaus termino imsis reikiamų veiksmų, kad toje valstybėje narėje kompetentingos teisėkūros institucijos priimtų teisėkūros procedūra priimamus aktus ar kitus aktus.

3. Iki šio reglamento taikymo pradžios datos valstybės narės informuoja Komisiją apie paskirtus tarpvalstybinio koordinavimo punktus.

Paaiškinimas

Teisėkūros galią turinčioms regionų valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė kurti ir taikyti mechanizmą ir atsižvelgiant į tai patys regionai turi įsteigti regioninius tarpvalstybinio koordinavimo centrus.

5 pakeitimas

7 straipsnis. Komisijos koordinavimo užduotys

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Komisija vykdo šias koordinavimo užduotis:

a)	palaiko ryšius su tarpvalstybinio koordinavimo punktais;

a)	palaiko ryšius su tarpvalstybinio koordinavimo punktais;

b)	skelbia ir nuolat atnaujina visų nacionalinių ir regioninių tarpvalstybinio koordinavimo punktų sąrašą;

b)	skelbia ir nuolat atnaujina visų nacionalinių ir regioninių tarpvalstybinio koordinavimo punktų sąrašą;

c)	sukuria ir tvarko visų įsipareigojimų ir pareiškimų duomenų bazę.

c)	sukuria ir tvarko visų įsipareigojimų ir pareiškimų duomenų bazę;

d)	parengia komunikacijos strategiją, skirtą: i) remti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, ii) pateikti praktinį reglamento teminės aprėpties paaiškinimą, iii) pateikti išsamesnį procedūros, kaip sudaryti įsipareigojimą ar pareiškimą, paaiškinimą.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktą dėl 1 dalies c punkte nurodytos duomenų bazės veikimo ir dėl formų, kurias turi naudoti tarpvalstybinio koordinavimo punktai teikdami informaciją apie mechanizmo įgyvendinimą ir taikymą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Paaiškinimas

Įgyvendinant reglamentą turi būti vykdoma aiški ir praktiška informavimo kampanija, kad suinteresuotiesiems subjektams jį būtų lengviau taikyti.

6 pakeitimas

25 straipsnis. Ataskaitų teikimas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
25 straipsnis.	25 straipsnis.
Ataskaitų teikimas	Vertinimas
Iki metai mėnuo diena [t. y. iki mėnesio, einančio po šio reglamento įsigaliojimo, 1-os dienos + penkeri metai; įrašo Leidinių biuras] Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas šio reglamento taikymas naudojant jo veiksmingumo, rezultatyvumo, aktualumo, Europos pridėtinės vertės ir supaprastinimo galimybių rodiklius.	1. Iki metai mėnuo diena [t. y. iki mėnesio, einančio po šio reglamento įsigaliojimo, 1-os dienos + penkeri metai; įrašo Leidinių biuras] Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas šio reglamento taikymas naudojant jo veiksmingumo, rezultatyvumo, aktualumo, Europos pridėtinės vertės ir supaprastinimo galimybių rodiklius. Ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas geografinei reglamento taikymo sričiai ir teminei aprėpčiai.
	2. Ataskaita rengiama po viešų konsultacijų su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas.

Paaiškinimas

Geografine reglamento taikymo sritimi Komisija pasirinko NUTS 3 lygmenį. Išplėtus geografinę taikymo sritį būtų galima padidinti šio reglamento veiksmingumą. Vertinimas turi suteikti daugiau aiškumo šiuo klausimu.

Savo pasiūlyme temine reglamento aprėptimi Komisija pasirinko infrastruktūrą ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Reikėtų įvertinti, ar į reglamento taikymo sritį nereikėtų įtraukti daugiau politikos sričių.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

palankiai vertina dabartines Europos Komisijos pastangas imtis konkrečių veiksmų, kad būtų geriau išnaudojamas pasienio regionų potencialas, ir padėti kurti sąlygas ekonominiam augimui ir darniam vystymuisi;

pažymi, kad šiuo metu nėra vienodų Europos teisinių nuostatų teisinėms ir administracinėms kliūtims palei sienas šalinti, išskyrus tik keletą regioninių mechanizmų, kaip antai Beniliukso sąjunga ir Šiaurės taryba; todėl pritaria pasiūlymui dėl reglamento, nes juo sukuriama visoms vidaus ir išorės sienoms skirta aiški papildoma teisinė priemonė, kuria remiantis visoje ES bus galima šalinti kliūtis pagal tą pačią procedūrą;

dėkoja Komisijai, kad ji atsižvelgė į rekomendacijas, pateiktas ankstesnėse RK nuomonėse dėl pasienio kliūčių, visų pirma nuomonėje dėl komunikato „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“;

primena, kad Europos Sąjungoje yra 40 vidaus sausumos sieną turinčių regionų, kurie užima 40 % Sąjungos teritorijos ir kuriuose gyvena 30 % visų ES gyventojų, ir pabrėžia, kad reikia šalinti teisines ir administracines kliūtis, taip pat gerinti kelių transporto ir geležinkelių jungtis, kad būtų galima stiprinti bendradarbiavimą ES pasienio regionuose bei Europos integraciją ir skatinti regionų ekonomikos augimą;

pabrėžia, kad šiuo metu vykstantys pokyčiai svarbiose nacionalinės politikos srityse neleidžia visapusiškai naudotis vidaus rinkos laisvėmis: pakaktų pašalti vos 20 % esamų kliūčių ir BVP padidėtų 2 %, taip pat būtų sukurta daugiau kaip milijonas darbo vietų;

mano, kad ypač svarbu į reglamentą įtraukti ir jūrų sienas, kad būtų aišku, jog geografinė taikymo sritis neapsiriboja tik sausumos sienomis;

atkreipia dėmesį į galimybes taikyti šį reglamentą ir NUTS 2 lygio regionams, kad atsižvelgiant į įvairias sąlygas būtų galima nustatyti, koks NUTS regionų lygis yra tinkamiausias apibrėžti mechanizmui, skirtam pašalinti teisines ir administracines tarpvalstybines kliūtis;

atkreipia dėmesį į tai, kad taip pat yra daug išorės sausumos ar jūrų sienas turinčių regionų, kuriuose tarpvalstybinis mechanizmas gali padėti įveikti sunkumus, su kuriais šiems regionams tenka susidurti;

mano, kad ši priemonė yra labai svarbi pasienio regionų bendradarbiavimo vietos lygmeniu skatinimui, socialiniam ir kultūriniam pasienio regionų vystymuisi, Europos pilietiškumui ir pritarimui ES. Būtent šiuose regionuose labiausiai išryškėja Europos idėja ir bendros vertybės. Europos tarpvalstybinis mechanizmas tai gali sustiprinti;

Pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdoma ir savanoriška iniciatyva

10.

palankiai vertina tai, kad mechanizmas pasienio regionams suteikia priemonę imtis iniciatyvos, pradėti dialogą ir procedūrą dėl nustatytų teisinių ir administracinių kliūčių tokiais atvejais kaip pasienio infrastruktūros kūrimas, taikyti teisines sistemas paslaugų teikimui ir pagalbos tarnybų veikimui;

11.

ypač palankiai vertina tai, kad pasiūlymas, kaip pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdoma teisinė priemonė, gali tikslingai remti pasienio bendradarbiavimą suteikiant decentralizuotoms valdžios institucijoms galimybę iš anksto nustatytoje teritorijoje ir konkrečiam projektui taikyti vienos valstybės teisę kitos kaimyninės valstybės narės teritorijoje;

12.

pritaria Komisijai, kad jau egzistuoja įvairūs veiksmingi mechanizmai, pavyzdžiui, Šiaurės taryba ir Beniliukso sąjunga, ir mano, kad Europos tarpvalstybinis mechanizmas deramai papildo esamus valstybių narių ir jų tarpusavio mechanizmus bei sprendimus. Vis dėlto Komitetas prašo išsamiau paaiškinti, kaip Europos tarpvalstybinis mechanizmas gali būti praktiškai taikomas kartu su esamais mechanizmais;

13.

pripažįsta savanoriško priemonės taikymo konkrečiam projektui pridėtinę vertę, tam sąmoningai pasirenkant tinkamiausią priemonę: arba ES mechanizmą, arba kitą esamą dvišalę priemonę, skirtą teisinėms kliūtims, trukdančioms įgyvendinti bendrą projektą tarpvalstybiniais atvejais, šalinti;

14.

ragina Komisiją numatyti, kad teisėkūros galią turintys regionai galėtų nuspręsti sukurti ir taikyti mechanizmą, kad kitos valstybės narės kompetentingos institucijos joms perduotų teisinius įgaliojimus, kai iškyla teisinių kliūčių, turinčių įtakos teisėkūros galioms regionų lygmeniu. Taip pat prašo, kad visais atvejais regionai patys steigtų regioninius tarpvalstybinio koordinavimo centrus;

15.

kartu ragina taikyti suderintas taisykles, kurios galėtų būti panaudotos kuriant naujus ES finansinius mechanizmus, skirtus bendradarbiavimui pasienio regionuose remti;

Aprėptis

16.

supranta, jog Komisija turi apriboti reglamento taikymo sritį, tačiau jam susirūpinimą kelia tai, kad reglamento taikymas apsiriboja NUTS 3 lygmens teritorija, todėl prašo praėjus penkeriems metams po reglamento įsigaliojimo įvertinti tiek geografinę, tiek teminę jo taikymo sritį;

17.

prašo Komisijos išaiškinti, kokie bendri projektai bus laikomi atitinkančiais kriterijus, ir apibrėžti infrastruktūros projektus ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas; šiuo požiūriu atkreipia Komisijos dėmesį į vietos ir regionų lygmeniui kartais kylančius neaiškumus, ką apima visuotinės ekonominės svarbos paslaugos; siūlosi kartu su Komisija ir valstybėmis narėmis išsamiau išnagrinėti teminę reglamento aprėptį, remiantis atvejų ir pavyzdžių tyrimais;

18.

pažymi, kad išanalizavus dokumentą pastebėta jo vertimo į skirtingas kalbas neatitikimų, dėl kurių kyla neaiškumų dėl tam tikrų nuostatų taikymo, ypač dėl 4 straipsnio 3 dalies. Komitetas kliūtimi laiko bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis apribojimą dėl tariamos nuorodos į dvi ES valstybes nares; be to, mano, kad reikėtų aiškiau suformuluoti pasiūlymo dėl reglamento straipsnius dėl iniciatyvinio dokumento rengimo ir pateikimo, taip pat su tuo susijusius aspektus, nagrinėjamus 8–12 straipsniuose;

Įgyvendinimas ir taikymas

19.

mano, kad pateikta procedūra yra išsami. Atsižvelgiant į novatorišką mechanizmo pobūdį reikės paaiškinti atskirus įsipareigojimo ar pareiškimo sudarymo etapus, tačiau kyla pavojus, kad tai regionams ir valstybėms narėms sukurs administracinę naštą. Todėl RK tvirtai remia 25 straipsnyje numatytą vertinimą, kurį atliekant taip pat bus atsižvelgiama į reglamento taikymo supaprastinimą. Be to, ragina daugiau dėmesio skirti šiai problemai, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų pradėti darbą, susijusį su savo nacionalinių taisyklių supaprastinimu;

20.

pabrėžia, jog šį reglamentą būtina įgyvendinti greitai ir aiškiai, ir ragina Komisiją atsižvelgti į ETBG reglamento įgyvendinimo etapu įgytą patirtį ir padarytas išvadas ir skatinti valstybes nares kuo greičiau tarpvalstybiniams projektams pradėti taikyti šį mechanizmą; atsižvelgdamas į tai mano, kad reikia išsamiau paaiškinti tarpvalstybinio koordinavimo punktų vaidmenį; taip pat norėtų, kad RK, kaip ir ETBG atveju, atliktų Europos tarpvalstybinių konvencijų ir Europos tarpvalstybinių deklaracijų registratoriaus funkciją siekiant geresnės grįžtamosios informacijos apie įgytą patirtį ir dalijimosi geriausia patirtimi;

21.

be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ir kitos teritorinio bendradarbiavimo struktūros, pavyzdžiui, darbo bendruomenės, gali būti naudingos ir papildyti mechanizmą;

22.

kviečia savo narius dalytis tarpvalstybinių transporto jungčių, bendro pagalbos tarnybų naudojimo, pramoninių teritorijų vystymo ir kitais pavyzdžiais;

23.

ragina ES institucijas ir valstybes nares reglamento įgyvendinimą paremti aiškia komunikacijos strategija, ypatingą dėmesį skiriant keitimuisi geriausios praktikos pavyzdžiais ir reglamento teminei aprėpčiai;

24.

pabrėžia Europos tarpvalstybinio mechanizmo ir ETBG priemonės papildomumą ir tai, kad ETBG kaip viršvalstybinis ir subnacionalinis vienetas yra praktinė priemonė projektams pagal naująjį Europos tarpvalstybinį mechanizmą inicijuoti ir įgyvendinti. Tačiau šiuo atveju reikia išsamiau paaiškinti, kaip Europos tarpvalstybinis mechanizmas ir ETBG vienas kitą papildo;

25.

mano, kad Europos tarpvalstybinis mechanizmas tinkamai papildo Interreg programas, nes tam tikrais atvejais jis gali sukurti įdomių galimybių, galinčių palengvinti tarpvalstybinių projektų įgyvendinimą.

2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/173

Europos regionų komiteto nuomonė dėl BŽŪP reformos

(2019/C 86/11)

Pagrindinis pranešėjas:

Guillaume CROS (FR/PES), Oksitanijos regiono tarybos pirmininko pavaduotojas

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013,

COM(2018) 392 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013,

COM(2018) 393 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, ir (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms,

COM(2018) 394 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

COM(2018) 392 final

1 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant išlaikyti esmines bendras visos Sąjungos nuostatas, užtikrinant, kad valstybių narių sprendimus būtų galima palyginti, tačiau nebūtų ribojamos valstybių narių galimybės siekti Sąjungos tikslų, turėtų būti nustatyta „žemės ūkio paskirties žemės“ pagrindinė apibrėžtis. Susijusios „ariamosios žemės“, „daugiamečių pasėlių“ ir „daugiamečių žolynų“ pagrindinės apibrėžtys turėtų būti plačios, kad valstybės narės galėtų konkrečiau patikslinti šias apibrėžtis pagal vietos sąlygas. Turėtų būti nustatyta tokia „ariamosios žemės“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų į ją įtraukti įvairių formų gamybą, įskaitant tokias sistemas kaip agrarinė miškininkystė ir ariamosios žemės plotus, kuriuose yra krūmų ir medžių; į ją būtų privaloma įtraukti ir pūdymo plotus, taip užtikrinant nuo gamybos atsietą intervencinių priemonių pobūdį. „Daugiamečių pasėlių“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir tuos plotus, kurie iš tiesų naudojami produkcijai gaminti, ir tuos, kurie tam nenaudojami, taip pat daigynus ir trumpos rotacijos želdinius, kaip juos apibrėžia valstybės narės. Turėtų būti nustatyta tokia „daugiamečių žolynų“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų nustatyti papildomus kriterijus ir galėtų į šią apibrėžtį įtraukti ne tik žolę ar kitus žolinius pašarus, bet ir kitų rūšių augalus, kuriuos galima naudoti gyvūnams ganyti arba šerti, nesvarbu, ar tie plotai faktiškai naudojami gamybai, ar ne;

siekiant išlaikyti esmines bendras visos Sąjungos nuostatas, užtikrinant, kad valstybių narių sprendimus būtų galima palyginti, tačiau nebūtų ribojamos valstybių narių galimybės siekti Sąjungos tikslų, turėtų būti nustatyta „žemės ūkio paskirties žemės“ pagrindinė apibrėžtis. Susijusios „ariamosios žemės“, „daugiamečių pasėlių“ ir „daugiamečių žolynų“ pagrindinės apibrėžtys turėtų būti plačios, kad valstybės narės galėtų konkrečiau patikslinti šias apibrėžtis pagal vietos sąlygas. Turėtų būti nustatyta tokia „ariamosios žemės“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų į ją įtraukti įvairių formų gamybą, įskaitant tokias sistemas kaip agrarinė miškininkystė ir ariamosios žemės plotus, kuriuose yra krūmų ir medžių; į ją būtų privaloma įtraukti ir pūdymo plotus, taip užtikrinant nuo gamybos atsietą intervencinių priemonių pobūdį. „Daugiamečių pasėlių“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir tuos plotus, kurie iš tiesų naudojami produkcijai gaminti, ir tuos, kurie tam nenaudojami, taip pat daigynus ir trumpos rotacijos želdinius, kaip juos apibrėžia valstybės narės , su sąlyga, kad jie būtų pasėlių sklypų dalimi . Turėtų būti nustatyta tokia „daugiamečių žolynų“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų nustatyti papildomus kriterijus ir galėtų į šią apibrėžtį įtraukti ne tik žolę ar kitus žolinius pašarus, bet ir kitų rūšių augalus, kuriuos galima naudoti gyvūnams ganyti arba šerti, nesvarbu, ar tie plotai faktiškai naudojami gamybai, ar ne;

Paaiškinimas

Reikia skatinti klimatui ir aplinkai naudingą agrarinės miškininkystės praktiką, o ne tik apželdinti sklypus, kurie yra iš esmės yra ne žemės ūkio, o miškų paskirties plotai.

2 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant toliau gerinti BŽŪP rezultatus, pajamų rėmimas turėtų būti tikslingesnis, remiant tikrųjų ūkininkų pajamas. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi bendro požiūrio į tokį tikslingą paramos skyrimą, reikėtų nustatyti „tikrojo ūkininko“ pagrindinę apibrėžtį su esminėmis nuostatomis. Remdamosi šiuo pagrindu valstybės narės turėtų savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti, kurie ūkininkai nelaikomi tikraisiais ūkininkais, pagal tokias sąlygas kaip pajamų vertinimo rezultatai, darbo jėgos sąnaudos ūkyje, įmonės tikslas ir įtraukimas į registrus. Taip pat dėl to neturėtų būti atimta galimybė remti kelių rūšių veiklą vykdančius ūkininkus, kurie aktyviai ūkininkauja, bet kartu užsiima ir ne žemės ūkio veikla ne savo ūkyje, nes įvairia jų veikla dažnai padedama stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą;

siekiant toliau gerinti BŽŪP rezultatus, pajamų rėmimas turėtų būti tikslingesnis, remiant tikrųjų ūkininkų pajamas. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi bendro požiūrio į tokį tikslingą paramos skyrimą, reikėtų nustatyti „tikrojo ūkininko“ pagrindinę apibrėžtį su esminėmis nuostatomis. Remdamosi šiuo pagrindu valstybės narės turėtų savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti, kurie ūkininkai nelaikomi tikraisiais ūkininkais, pagal tokias sąlygas kaip ūkio pajamų dalies vertinimas, darbo jėgos sąnaudos ūkyje, įmonės tikslas ir įtraukimas į registrus. Taip pat dėl to neturėtų būti atimta galimybė remti kelių rūšių veiklą vykdančius ūkininkus, kurie aktyviai ūkininkauja, bet kartu užsiima ir ne žemės ūkio veikla ne savo ūkyje, nes įvairia jų veikla dažnai padedama stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą;

Paaiškinimas

Reikėtų atsižvelgti į ūkio pajamų dalį, o ne į pajamų kriterijų, kurį taikant nuošalyje liktų smulkieji ūkiai.

3 pakeitimas

11 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

siekiant tinkamai pagrįsti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus ir užtikrinti, kad Sąjunga tinkamai spręstų savo pastarojo meto uždavinius, reikėtų nustatyti bendruosius tikslus, atitinkančius komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pateiktas gaires. Papildomai reikėtų Sąjungos lygmeniu nustatyti konkrečius tikslus, kuriais valstybės narės vadovautųsi savo BŽŪP strateginiuose planuose. Palaikant įvairių darnaus vystymosi aspektų pusiausvyrą, remiantis poveikio vertinimu, nustatant šiuos konkrečius tikslus turėtų būti suformuluoti konkretesni prioritetai pagal bendruosius BŽŪP tikslus ir atsižvelgiant į susijusius, ypač klimato, energijos ir aplinkos apsaugos sričių Sąjungos teisės aktus;

BŽŪP turi būti aiškiai atsižvelgiama į Europos Sąjungos lygybės politiką, ypatingą dėmesį skiriant būtinybei skatinti moterų dalyvavimą plėtojant socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą. Šis reglamentas turėtų padėti padidinti moterų darbo matomumą, todėl į tai reikėtų atsižvelgti nustatant konkrečius tikslus, kuriuos valstybės narės įtrauks į savo strateginius planus;

Paaiškinimas

Labai svarbu užtikrinti moterų įgalėjimą kaimo vietovėse.

4 pakeitimas

12 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pažangesnė, modernizuota ir tvaresnė BŽŪP turi apimti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų remiamas Sąjungos žemės ūkio, miškininkystės ir aprūpinimo maistu sistemų daugiafunkciškumas, investuojant į technologinę plėtrą ir skaitmeninimą, taip pat didinant galimybes gauti objektyvių, patikimų, aktualių ir naujų žinių;

pažangesnė, modernesnė ir tvaresnė BŽŪP turi apimti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų remiamas Sąjungos žemės ūkio, miškininkystės ir aprūpinimo maistu sistemų daugiafunkciškumas, investuojant į technologinę plėtrą, skaitmeninimą ir agroekologiją , taip pat didinant galimybes gauti objektyvių, patikimų, aktualių ir naujų žinių , remiantis ūkininkų patirtimi ir jų dalijimusi tarpusavyje žiniomis ;

Paaiškinimas

Technologinė plėtra, skaitmeninimas, agroekologija, taip pat ūkininkų dalijimasis žiniomis padės užtikrinti pažangesnę, modernesnę ir tvaresnę BŽŪP.

5 pakeitimas

Po 12 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

skaitmeninės atskirties mažinimas kaimo vietovėse yra pagrindinis uždavinys siekiant išlaikyti šių vietovių gyventojus ir ekonomikos vystymąsi, visų pirma paslaugų teikimą.

Žemės ūkio skaitmeninimas suteikia didelį potencialą gamybos, tiekimo rinkai, vartotojų apsaugos srityse, taip pat užtikrinant kaimo teritorijų gamtos ir kultūros paveldo apsaugą. Vis dėlto reikia siekti, kad smulkūs ūkiai, kurių galimybės pasinaudoti naujomis technologijomis gali būti ribotos, galėtų jomis pasinaudoti ir kad dėl technologinės plėtros nesumažėtų ūkininkų savarankiškumas, jie turėtų ir toliau kontroliuoti surinktus skaitmeninius duomenis apie savo ūkį;

Paaiškinimas

Skaitmeninimo privalumais turėtų pasinaudoti visi ūkiai.

6 pakeitimas

14 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
siekiant puoselėti pažangų ir atsparų žemės ūkio sektorių, tiesioginės išmokos tebėra labai svarbios užtikrinant teisingą paramą ūkininkų pajamoms. Taip pat, siekiant didinti rinkos paskatas ūkininkams , būtina investuoti į ūkių restruktūrizavimą, modernizavimą, inovacijas, įvairinimą ir naujų technologijų diegimą;	siekiant visuose regionuose puoselėti pažangų , tvarų ir atsparų žemės ūkio sektorių, tiesioginės išmokos tebėra labai svarbios užtikrinant teisingą paramą ūkininkų pajamoms. Taip pat, siekiant didinti ūkių atsparumą ir rinkos pajamas, būtina investuoti į ūkių modernizavimą, inovacijas, įvairinimą ir naujų technologijų diegimą;

Paaiškinimas

Tiesioginės išmokos turi sudaryti sąlygas užtikrinti didesnį ūkių atsparumą ir didesnes rinkos pajamas visuose regionuose.

7 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

esant didesnei BŽŪP orientacijai į rinką, kaip išdėstyta komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, dėl rinkos poveikio, klimato kaitos ir susijusių dažnesnių ekstremalių orų reiškinių bei sunkesnių jų padarinių, taip pat dėl sanitarinių ir fitosanitarinių krizių gali kilti kainų nepastovumo rizika ir didėti neigiama įtaka pajamoms. Taigi, nors ūkininkai galiausiai yra atsakingi už savo pačių parengtas ūkių strategijas, reikėtų nustatyti patikimą planą, kaip bus užtikrintas tinkamas rizikos valdymas . Šiuo tikslu valstybės narės ir ūkininkai gali turėti galimybę remtis Sąjungos lygmeniu sukurta rizikos valdymo platforma, skirta pajėgumams stiprinti, kad ūkininkai turėtų pakankamai finansinių priemonių investicijoms ir galimybių gauti apyvartinio kapitalo, naudotis mokymu, žinių perdavimu ir konsultacijomis;

esant didesnei BŽŪP orientacijai į rinką, kaip išdėstyta komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, dėl rinkos poveikio, klimato kaitos ir susijusių dažnesnių ekstremalių orų reiškinių bei sunkesnių jų padarinių, taip pat dėl sanitarinių ir fitosanitarinių krizių gali kilti kainų nepastovumo rizika ir didėti neigiama įtaka pajamoms. Taigi, nors ūkininkai galiausiai yra atsakingi už savo pačių parengtas ūkių strategijas, reikėtų nustatyti patikimą planą, kaip bus reguliuojamos rinkos ir užtikrinta tinkama rizikos prevencija . Šiuo tikslu valstybės narės ir ūkininkai gali turėti galimybę remtis Sąjungos lygmeniu sukurta rizikos valdymo platforma, skirta pajėgumams stiprinti, kad ūkininkai turėtų pakankamai finansinių priemonių investicijoms ir galimybių gauti apyvartinio kapitalo, naudotis mokymu, žinių perdavimu ir konsultacijomis;

Paaiškinimas

Ūkiams tenka susidurti su įvairia rizika, todėl būtina tvirta prevencijos sistema.

8 pakeitimas

17 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pagal BŽŪP turėtų būti toliau užtikrinamas aprūpinimas maistu, kuris turėtų būti suprantamas taip: visada turi pakakti maisto produktų ir jie turi būti saugūs ir maistingi. Be to, reikėtų padėti Sąjungos žemės ūkiui geriau reaguoti į naujus su maistu ir sveikata susijusius visuomenės poreikius, be kita ko, dėl tvarios žemės ūkio produktų gamybos, sveikesnės mitybos, maisto atliekų ir gyvūnų gerovės. BŽŪP turėtų būti toliau skatinama išskirtinių ir vertingų savybių turinčių produktų gamyba, kartu padedant ūkininkams aktyviai derinti savo produkciją prie rinkos tendencijų ir vartotojų poreikių;

pagal BŽŪP turėtų būti toliau užtikrinamas aprūpinimas maistu, kuris turėtų būti suprantamas taip: visada turi pakakti maisto produktų ir jie turi būti saugūs ir maistingi. Be to, reikėtų padėti Sąjungos žemės ūkiui geriau reaguoti į naujus su maistu ir sveikata susijusius visuomenės poreikius, be kita ko, dėl tvarios žemės ūkio produktų gamybos, sveikesnės mitybos, maisto atliekų ir gyvūnų gerovės ir žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo . BŽŪP turėtų būti toliau skatinama išskirtinių ir vertingų savybių turinčių produktų gamyba , pavyzdžiui, tradicinių regionams būdingų produktų, kartu padedant ūkininkams aktyviai derinti savo produkciją prie rinkos tendencijų ir vartotojų poreikių. Be to, BŽŪP turėtų padėti siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), visų pirma užtikrinti apsirūpinimą maistu;

Paaiškinimas

Europos Sąjunga gali džiaugtis išsaugojusi dar daug tradicinių regionams būdingų produktų ir žemės ūkio genetinių išteklių ir jie turi būti propaguojami.

9 pakeitimas

20 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų dėl vidaus paramos, kurie nustatyti PPO sutartimi dėl žemės ūkio, apie tam tikras šiame reglamente numatytas intervencinių priemonių rūšis turėtų būti toliau pranešama kaip apie „žaliosios dėžės“ paramą, kuri nedaro arba beveik nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai, arba kaip apie „mėlynosios dėžės“ paramą pagal gamybos ribojimo programas, kuriai netaikomi mažinimo įpareigojimai. Nors šio reglamento nuostatos dėl tokių intervencinių priemonių rūšių jau atitinka „žaliosios dėžės“ paramos reikalavimus, nustatytus PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priede, arba „mėlynosios dėžės“ paramos reikalavimus, nustatytus jos 6 straipsnio 5 dalyje, reikėtų užtikrinti, kad intervencinės priemonės, valstybių narių planuojamos savo BŽŪP strateginiuose planuose kaip tų rūšių intervencinės priemonės, toliau atitiktų šiuos reikalavimus;

10 pakeitimas

Po 20 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant JT priimtų darnaus vystymosi tikslų (DVT), ypač 1-ojo ir 2-ojo tikslų, ir laikantis Sąjungos politikos suderinamumo vystymosi labui principo, BŽŪP turėtų skatinti tvarius ir klestinčius šeimos ūkius besivystančiose šalyse, kad kaimo gyventojai nepaliktų savo vietovių ir būtų užtikrintas apsirūpinimas maistu. Šiuo tikslu reikia siekti, kad ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto kainos nebūtų mažesnės už gamybos išlaidas Europoje;

Paaiškinimas

Pagal RK perspektyvinės nuomonės dėl BŽŪP 54 straipsnį, BŽŪP turi būti iš dalies pakeista, kad atitiktų šį tikslą, kuris turi būti įrašytas kaip 10-asis BŽŪP tikslas.

11 pakeitimas

22 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

GAAB standartų sistema siekiama padėti švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, spręsti su vandeniu susijusias problemas, gerinti dirvožemio apsaugą ir kokybę ir prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos bei jos kokybės gerinimo. Šią sistemą reikia tobulinti, visų pirma atsižvelgiant į esamą praktiką iki 2020 m. skiriant tiesiogines žalinimo išmokas, į klimato kaitos švelninimo pastangas ir į poreikį didinti ūkių tvarumą, ypač gerinti maisto medžiagų naudojimo valdymą. Pripažįstama, kad kiekvienu GAAB standartu padedama siekti kelių tikslų. Įgyvendinant šią sistemą, valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinį standartą pagal kiekvieną iš Sąjungos lygmeniu nustatytų standartų, atsižvelgdamos į konkrečius atitinkamos teritorijos ypatumus, įskaitant dirvožemio ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sąlygas, žemės naudojimą, sėjomainą, ūkininkavimo praktiką ir ūkių struktūrą. Valstybės narės gali papildomai nustatyti ir kitus nacionalinius standartus, susijusius su III priede nustatytais pagrindiniais tikslais, kad būtų geriau įgyvendinami GAAB sistemos uždaviniai aplinkos ir klimato srityse. GAAB sistemoje, siekiant padėti gerinti tiek ūkių agronominės veiklos, tiek jų aplinkos apsaugos rezultatus, bus parengti maisto medžiagų naudojimo valdymo planai, tam skiriant specialią pagalbinę elektroninę ūkių tvarumo priemonę, kurią valstybės narės pateiks naudotis pavieniams ūkininkams. Šia priemone turėtų būti padedama priimti sprendimus ūkiuose, pradedant nuo būtiniausių maisto medžiagų naudojimo valdymo užduočių. Dėl didelio šios priemonės sąveikumo ir moduliškumo turėtų būti įmanoma ją papildyti ir kitomis elektroninėmis ūkių ir e. valdymo taikomosiomis programomis. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, Komisija gali padėti valstybėms narėms sukurti šią priemonę, taip pat teikti reikiamas duomenų saugojimo ir tvarkymo paslaugas;

GAAB standartų sistema siekiama padėti švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, spręsti su vandeniu susijusias problemas, gerinti dirvožemio apsaugą ir kokybę ir prisidėti prie biologinės įvairovės , įskaitant žemės ūkio genetinius išteklius, apsaugos bei jos kokybės gerinimo. Šią sistemą reikia tobulinti, visų pirma atsižvelgiant į esamą praktiką iki 2020 m. skiriant tiesiogines žalinimo išmokas, į klimato kaitos švelninimo pastangas ir į poreikį didinti ūkių tvarumą, ypač gerinti maisto medžiagų naudojimo valdymą. Pripažįstama, kad kiekvienu GAAB standartu padedama siekti kelių tikslų. Įgyvendinant šią sistemą, valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinį standartą pagal kiekvieną iš Sąjungos lygmeniu nustatytų standartų, atsižvelgdamos į konkrečius atitinkamos teritorijos ypatumus, įskaitant dirvožemio ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sąlygas, žemės naudojimą, metinę sėjomainą, ūkininkavimo praktiką ir ūkių struktūrą. Valstybės narės gali papildomai nustatyti ir kitus nacionalinius standartus, susijusius su III priede nustatytais pagrindiniais tikslais, kad būtų geriau įgyvendinami GAAB sistemos uždaviniai aplinkos ir klimato srityse. GAAB sistemoje, siekiant padėti gerinti tiek ūkių agronominės veiklos, tiek jų aplinkos apsaugos rezultatus, bus parengti maisto medžiagų naudojimo valdymo planai, tam skiriant specialią pagalbinę elektroninę ūkių tvarumo priemonę, kurią valstybės narės pateiks naudotis pavieniams ūkininkams. Šia priemone turėtų būti padedama priimti sprendimus ūkiuose, pradedant nuo būtiniausių maisto medžiagų naudojimo valdymo užduočių. Dėl didelio šios priemonės sąveikumo ir moduliškumo turėtų būti įmanoma ją papildyti ir kitomis elektroninėmis ūkių ir e. valdymo taikomosiomis programomis. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, Komisija gali padėti valstybėms narėms sukurti šią priemonę, taip pat teikti reikiamas duomenų saugojimo ir tvarkymo paslaugas;

Paaiškinimas

Kad būtų veiksminga, sėjomaina turi būti lanksti ir metinė (žr. 8 GAAB (gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė), III priedas). Reikia imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią žemės ūkio genetinių išteklių mažėjimui.

12 pakeitimas

24 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

valstybės narės turėtų numatyti teikti ūkių konsultavimo paslaugas, kuriomis siekiama gerinti darnų žemės ūkio valdų ir kaimo verslo valdymą ir bendrus jų veiklos rezultatus, įskaitant ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus, ir nustatyti, ką būtina patobulinti dėl visų BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų priemonių, taikomų ūkio lygmeniu. Šiomis ūkių konsultavimo paslaugomis reikėtų padėti ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams geriau suprasti, kaip ūkio valdymas ir žemės valdymas siejasi su tam tikrais standartais, reikalavimais ir informacija, be kita ko, ir dėl aplinkos bei klimato. Į pastarųjų dalykų sąrašą įeina ir tie standartai, kurie yra taikomi arba būtini ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams ir nustatyti BŽŪP strateginiame plane, taip pat tie standartai, kurie nustatyti pagal teisės aktus dėl vandens, dėl tausiojo pesticidų naudojimo, taip pat dėl iniciatyvų kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir dėl rizikos valdymo. Siekdamos, kad šis konsultavimas būtų kokybiškesnis ir veiksmingesnis, valstybės narės turėtų įtraukti konsultantus į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (ŽŪŽIS), kad jie galėtų teikti naujausią moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstą technologijų ir mokslo sričių informaciją;

valstybės narės turėtų numatyti teikti ūkių konsultavimo paslaugas, kuriomis siekiama gerinti gamybos veiksnių našumą, darnų žemės ūkio valdų ir kaimo verslo valdymą ir bendrus jų veiklos rezultatus, įskaitant ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus, ir nustatyti, ką būtina patobulinti dėl visų BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų priemonių, taikomų ūkio lygmeniu. Šiomis ūkių konsultavimo paslaugomis reikėtų padėti ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams geriau suprasti, kaip ūkio valdymas ir žemės valdymas siejasi su tam tikrais standartais, reikalavimais ir informacija, be kita ko, ir dėl aplinkos bei klimato. Į pastarųjų dalykų sąrašą įeina ir tie standartai, kurie yra taikomi arba būtini ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams ir nustatyti BŽŪP strateginiame plane, taip pat tie standartai, kurie nustatyti pagal teisės aktus dėl vandens, dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo, taip pat dėl iniciatyvų kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir dėl rizikos valdymo. Siekdamos, kad šis konsultavimas būtų kokybiškesnis ir veiksmingesnis, valstybės narės turėtų įtraukti konsultantus į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (ŽŪŽIS), kad jie galėtų teikti naujausią moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstą technologijų ir mokslo sričių informaciją;

13 pakeitimas

27 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kai atsietoji tiesioginė parama teikiama remiantis teisių į išmokas sistema, valstybės narės turėtų toliau tvarkyti nacionalinį rezervą arba rezervus, skirtus kiekvienai teritorijų grupei. Tokie rezervai turėtų būti naudojami visų pirma jauniesiems ūkininkams ir žemės ūkio veiklą pradedantiems ūkininkams. Siekiant užtikrinti sklandų šios sistemos veikimą, taip pat būtina nustatyti naudojimosi teisėmis į išmokas ir tų teisių perleidimo taisykles;

kai atsietoji tiesioginė parama teikiama remiantis teisių į išmokas sistema, valstybės narės turėtų toliau tvarkyti nacionalinį rezervą arba rezervus, skirtus kiekvienai teritorijų grupei. Tokie rezervai turėtų būti naudojami visų pirma jauniesiems ūkininkams ir žemės ūkio veiklą pradedantiems ūkininkams. Siekiant užtikrinti sklandų šios sistemos , išskyrus teisių į išmokas rinką, veikimą, taip pat būtina nustatyti naudojimosi teisėmis į išmokas ir tų teisių perleidimo taisykles;

Paaiškinimas

Nepriimtina galimybė prekiauti viešosiomis subsidijomis.

14 pakeitimas

28 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

mažieji ūkiai tebėra Sąjungos žemės ūkio pagrindas, nes jie atlieka ypač svarbų vaidmenį remiant kaimo užimtumą ir prisideda prie teritorinio vystymosi. Siekiant skatinti tolygiau paskirstyti paramą ir mažinti administracinę naštą mažų sumų gavėjams, valstybės narės turėtų gebėti suteikti smulkiesiems ūkininkams galimybę pakeisti kitas tiesiogines išmokas suapvalinta išmokos suma, skiriama smulkiesiems ūkininkams;

mažieji ūkiai tebėra Sąjungos žemės ūkio pagrindas, nes jie atlieka ypač svarbų vaidmenį remiant kaimo užimtumą ir prisideda prie teritorinio vystymosi. Siekiant skatinti tolygiau paskirstyti paramą ir mažinti administracinę naštą mažų sumų gavėjams , kurie remia užimtumą, valstybės narės turėtų gebėti suteikti smulkiesiems ūkininkams galimybę pakeisti kitas tiesiogines išmokas suapvalinta išmokos suma, skiriama smulkiesiems ūkininkams;

Paaiškinimas

Mažieji ūkiai atlieka svarbų vaidmenį išsaugant teritorijų dinamiškumą ir priežiūrą.

15 pakeitimas

38 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

parama už prisiimamus valdymo įsipareigojimus gali apimti priemokas už ekologinį ūkininkavimą, skiriamas už ekologinei gamybai skirtų žemės plotų išlaikymą ir kūrimą; išmokas kitų rūšių intervencinėms priemonėms, kuriomis remiamos aplinkai palankios gamybos sistemos, tokios kaip agroekologija, taususis žemės ūkis ir integruota gamyba; miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugas bei miškų išsaugojimą; priemokas už miškus ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą; gyvūnų gerovę; genetinių išteklių išsaugojimą, tausų naudojimą ir vystymą. Valstybės narės gali pagal savo poreikius kurti ir kitas šios rūšies intervencinių priemonių sistemas. Šios rūšies išmokomis turėtų būti padengiamos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos tik dėl tokių įsipareigojimų, kurie viršija būtinąjį atitikties lygį pagal privalomus standartus ir reikalavimus, nustatytus Sąjungos bei nacionalinės teisės aktais, taip pat BŽŪP strateginiame plane nustatytas paramos sąlygas. Su šia intervencinių priemonių rūšimi susiję įsipareigojimai gali būti prisiimami iš anksto nustatytu metiniu arba daugiamečiu laikotarpiu, o tinkamai pagrįstais atvejais – daugiau kaip septyneriems metams;

parama už prisiimamus valdymo įsipareigojimus gali apimti priemokas už ekologinį ūkininkavimą, skiriamas už ekologinei gamybai skirtų žemės plotų išlaikymą ir kūrimą; išmokas kitų rūšių intervencinėms priemonėms, kuriomis remiamos aplinkai palankios gamybos sistemos, tokios kaip agroekologija, taususis žemės ūkis ir integruota gamyba; miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugas bei miškų išsaugojimą; priemokas už miškus ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą; gyvūnų gerovę; genetinių išteklių išsaugojimą, tausų naudojimą ir vystymą. Valstybės narės gali pagal savo poreikius kurti ir kitas šios rūšies intervencinių priemonių sistemas. Siekiant skatinamojo poveikio, šios rūšies išmokomis turėtų būti padengiamos ne tik papildomos išlaidos ir prarastos pajamos tik dėl tokių įsipareigojimų, kurie viršija būtinąjį atitikties lygį pagal privalomus standartus ir reikalavimus, nustatytus Sąjungos bei nacionalinės teisės aktais, taip pat BŽŪP strateginiame plane nustatytas paramos sąlygas. Su šia intervencinių priemonių rūšimi susiję įsipareigojimai gali būti prisiimami iš anksto nustatytu daugiamečiu laikotarpiu, o tinkamai pagrįstais atvejais – daugiau kaip septyneriems metams;

Paaiškinimas

Siekiant skatinti ekologišką ūkininkavimą, siūloma neapsiriboti tik mokėjimais negautoms pajamoms padengti. Daugiametis laikotarpis yra labiau tinkamas poveikio aplinkai požiūriu.

16 pakeitimas

40 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti teisingas pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungos teritorijoje, valstybės narės gali teikti paramą ūkininkams tose vietovėse, kuriose esama gamtinių ir kitokių vietovei būdingų kliūčių. Išmokoms už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis turėtų būti toliau taikoma 2014–2020 m. nustatyta kaimo plėtros politika. Siekiant didinti BŽŪP kuriamą Sąjungos pridėtinę vertę aplinkai ir stiprinti BŽŪP sąveikas su gamtai ir biologinei įvairovei skirtų investicijų finansavimu, būtina toliau taikyti atskirą priemonę, kuria siekiama kompensuoti paramos gavėjams už nepalankias sąlygas, susidariusias dėl „Natura 2000“ direktyvų ir Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Todėl reikėtų toliau teikti paramą ūkininkams ir miškų valdytojams, padedant jiems įveikti konkrečias nepalankias sąlygas, susidariusias dėl Direktyvos 2009/147/EB ir Direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo, ir kad jie prisidėtų prie veiksmingo „Natura 2000“ teritorijų valdymo. Taip pat reikėtų teikti paramą ūkininkams siekiant padėti įveikti nepalankias sąlygas upių baseinų teritorijose dėl Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Parama turėtų būti siejama su konkrečiais BŽŪP strateginiuose planuose aprašytais reikalavimais, kurie turi būti griežtesni negu atitinkami privalomi standartai ir reikalavimai. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl tokių išmokų ūkininkai negautų dvigubo finansavimo kartu su parama pagal ekologines sistemas. Be to, į konkrečius „Natura 2000“ teritorijų poreikius valstybės narės turėtų atsižvelgti visame savo BŽŪP strateginiame plane;

siekiant užtikrinti teisingas pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungos teritorijoje, valstybės narės teikia paramą ūkininkams tose vietovėse, kuriose esama gamtinių ir kitokių vietovei būdingų kliūčių. Išmokoms už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis turėtų būti toliau taikoma 2014–2020 m. nustatyta kaimo plėtros politika. Siekiant didinti BŽŪP kuriamą Sąjungos pridėtinę vertę aplinkai ir stiprinti BŽŪP sąveikas su gamtai ir biologinei įvairovei skirtų investicijų finansavimu, būtina toliau taikyti atskirą priemonę, kuria siekiama atlyginti paramos gavėjams už „Natura 2000“ direktyvų ir Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą. Todėl reikėtų toliau teikti paramą ūkininkams ir miškų valdytojams, padedant jiems įveikti konkrečias nepalankias sąlygas, susidariusias dėl Direktyvos 2009/147/EB ir Direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo, ir kad jie prisidėtų prie veiksmingo „Natura 2000“ teritorijų valdymo. Taip pat reikėtų teikti paramą ūkininkams siekiant padėti įveikti nepalankias sąlygas upių baseinų teritorijose dėl Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Parama turėtų būti siejama su konkrečiais BŽŪP strateginiuose planuose aprašytais reikalavimais, kurie turi būti griežtesni negu atitinkami privalomi standartai ir reikalavimai. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl tokių išmokų ūkininkai negautų dvigubo finansavimo kartu su parama pagal ekologines sistemas. Be to, į konkrečius „Natura 2000“ teritorijų poreikius valstybės narės turėtų atsižvelgti visame savo BŽŪP strateginiame plane;

Paaiškinimas

Išsaugoti žemės ūkį visuose ES regionuose, įskaitant turinčiuose sunkumų yra būtinybė. Siekiant skatinti ekologišką ūkininkavimą, siūloma neapsiriboti tik mokėjimais negautoms pajamoms padengti.

17 pakeitimas

41 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

BŽŪP tikslų taip pat reikėtų siekti parama investicijoms – gamybinėms ir negamybinėms investicijoms ūkiuose ir ne tik ūkiuose. Tokios investicijos gali būti, inter alia, skirtos su žemės ūkio ir miškininkystės plėtra, modernizavimu ar prisitaikymu prie klimato kaitos susijusiai infrastruktūrai, įskaitant prieigą prie ūkių ir miškų žemės, žemės konsolidavimą ir gerinimą, agrarinės miškininkystės praktiką, energijos ir vandens tiekimą ir taupymą. Siekiant geriau užtikrinti, kad BŽŪP strateginiai planai derėtų su Sąjungos tikslais, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, į šį reglamentą įtraukiamas vengtinų investicijų sričių sąrašas;

BŽŪP tikslų taip pat reikėtų siekti parama investicijoms – gamybinėms ir negamybinėms investicijoms ūkiuose ir ne tik ūkiuose. Tokios investicijos gali būti, inter alia, skirtos su žemės ūkio ir miškininkystės plėtra, modernizavimu ar prisitaikymu prie klimato kaitos susijusiai infrastruktūrai, įskaitant prieigą prie ūkių ir miškų žemės, žemės gerinimą, agrarinės miškininkystės praktiką, energijos ir vandens tiekimą ir taupymą bei žemės ūkio genetinių išteklių saugojimą . Siekiant geriau užtikrinti, kad BŽŪP strateginiai planai derėtų su Sąjungos tikslais, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, į šį reglamentą įtraukiamas vengtinų investicijų sričių sąrašas. Nustatomos paramos šioms investicijoms vienam ūkiui ribos. Šiai priemonei skirtas finansinis paketas turi neviršyti 10 % valstybei narei skirtų EŽŪFKP lėšų;

Paaiškinimas

Paramos šioms investicijoms ribos nustatymas sudaro galimybę geriau paremti projektus. Sumažinus finansinį paketą galima daugiau lėšų skirti kitiems EŽŪFKP prioritetams.

18 pakeitimas

44 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas rizikos valdymo priemones, turėtų būti išlaikytas draudimo įmokų kompensavimas ir savitarpio pagalbos fondai , finansuojami iš EŽŪFKP . Savitarpio pagalbos fondų kategorija apima ir tuos fondus, kurių veikla susijusi su gamybos nuostolių kompensavimu, ir bendras bei konkrečių sektorių pajamų stabilizavimo priemones, siejamas su pajamų praradimu;

atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas rizikos valdymo priemones, turėtų būti išlaikytas draudimo įmokų kompensavimas ir savitarpio pagalbos fondai. Savitarpio pagalbos fondų kategorija apima ir tuos fondus, kurių veikla susijusi su gamybos nuostolių kompensavimu, ir bendras bei konkrečių sektorių pajamų stabilizavimo priemones, siejamas su pajamų praradimu;

Paaiškinimas

Kad būtų galima finansuoti iš EŽŪFKP, reikia atitinkamai padidinti EŽŪFKP finansinius išteklius.

19 pakeitimas

56 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

per savo BŽŪP strateginių planų rengimo procesą valstybės narės turėtų analizuoti savo konkrečią padėtį ir poreikius, nustatyti siektinas reikšmes, susietas su BŽŪP tikslų pasiekimu, ir planuoti intervencines priemones, kuriomis bus galima pasiekti tas siektinas reikšmes, kartu jas derinant prie nacionalinių ir konkrečių regioninių aplinkybių, be kita ko, ir atokiausiuose regionuose pagal SESV 349 straipsnį. Tokiu procesu turėtų būti skatinamas didesnis subsidiarumas bendroje Sąjungos sistemoje ir kartu reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų ir nustatytų BŽŪP tikslų. Todėl reikėtų nustatyti taisykles dėl BŽŪP strateginių planų struktūros ir turinio;

per savo BŽŪP strateginių planų rengimo procesą valstybės narės , numatydamos savo kaimo plėtros planus parengti tinkamiausiu geografiniu lygmeniu, turėtų analizuoti savo konkrečią padėtį ir poreikius, nustatyti siektinas reikšmes, susietas su BŽŪP tikslų pasiekimu, ir planuoti intervencines priemones, kuriomis bus galima pasiekti tas siektinas reikšmes, kartu jas derinant prie nacionalinių ir konkrečių regioninių aplinkybių, be kita ko, ir atokiausiuose regionuose pagal SESV 349 straipsnį , taip pat nepalankiausias sąlygas turinčiuose regionuose, nurodytuose SESV 174 straipsnyje . Tokiu procesu turėtų būti skatinamas didesnis subsidiarumas bendroje Sąjungos sistemoje ir kartu reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų ir nustatytų BŽŪP tikslų. Todėl reikėtų nustatyti taisykles dėl BŽŪP strateginių planų struktūros ir turinio;

Paaiškinimas

Nors jau yra numatyta galimybė kai kuriuos strateginių planų elementus parengti regioniniu lygmeniu, dar nėra aišku, kokiu mastu gali vykti tokia regionalizacija. Reglamente turėtų būti numatyta, kad bent jau atokiuose regionuose kaimo plėtros programos rengiamos atitinkamu lygmeniu. Rengdamos BŽŪP strateginius planus ir planuodamos konkrečius veiksmus atsižvelgiant į nacionalines ir regionines aplinkybes valstybės narės turi visų pirma dėmesį skirti nepalankiausias sąlygas turintiems regionams, nurodytiems SESV 174 straipsnyje, pavyzdžiui, salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms.

20 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžtini terminai

1. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžia terminus „žemės ūkio veikla“, „žemės ūkio paskirties žemė“, „reikalavimus atitinkantis hektaras“, „tikrasis ūkininkas“ ir „jaunasis ūkininkas“.

Terminas „žemės ūkio veikla“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų tiek SESV I priede išvardytų žemės ūkio produktų, įskaitant medvilnę ir trumpos rotacijos želdinius , gamybą, tiek žemės ūkio paskirties žemės būklės, kurios ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti be parengiamosios veiklos, vykdomos ne tik įprastais žemės ūkio metodais bei įrenginiais, išlaikymą.

Terminas „žemės ūkio veikla“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų tiek SESV I priede išvardytų žemės ūkio produktų, įskaitant medvilnę ir agrarinės miškininkystės produktus , gamybą, tiek žemės ūkio paskirties žemės būklės, kurios ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti be parengiamosios veiklos, vykdomos ne tik įprastais žemės ūkio metodais bei įrenginiais, išlaikymą.

b)	Terminas „žemės ūkio paskirties žemė“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų ariamąją žemę, daugiamečius pasėlius ir daugiamečius žolynus. Terminus „ariamoji žemė“, „daugiamečiai pasėliai“ ir „daugiametis žolynas“ valstybės narės konkrečiau apibrėžia vadovaudamosi šiomis bendrosiomis apibrėžtimis:

b)	Terminas „žemės ūkio paskirties žemė“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų ariamąją žemę, daugiamečius pasėlius ir daugiamečius žolynus. Terminus „ariamoji žemė“, „daugiamečiai pasėliai“ ir „daugiametis žolynas“ valstybės narės konkrečiau apibrėžia vadovaudamosi šiomis bendrosiomis apibrėžtimis:

ariamoji žemė – pasėliams auginti naudojama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie palikti pūdymui, įskaitant pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius (1), Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį (2), Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį arba šio reglamento 65 straipsnį atidėtus plotus;

ii)	daugiamečiai pasėliai – ne sėjomainos būdu auginami pasėliai (išskyrus daugiamečius žolynus ir daugiametes ganyklas), kuriais žemė apsėta ne trumpiau kaip penkerius metus ir iš kurių pakartotinai gaunamas derlius, įskaitant daigynus ir trumpos rotacijos želdinius;

ii)	daugiamečiai pasėliai – ne sėjomainos būdu auginami pasėliai (išskyrus daugiamečius žolynus ir daugiametes ganyklas), kuriais žemė apsėta ne trumpiau kaip penkerius metus ir iš kurių pakartotinai gaunamas derlius, įskaitant daigynus ir trumpos rotacijos želdinius , esančius pasėlių plotuose ;

iii)

daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (drauge laikomi daugiamečiu žolynu) – žemė, neįtraukta į valdos sėjomainą ne trumpiau kaip penkerius metus, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) auga arba specialiai (t. y. pasėta) auginama žolė ar kiti žoliniai pašarai. Joje gali augti ir kitų rūšių augalų, pavyzdžiui, krūmų ir (arba) medžių, kurie gali būti panaudoti gyvūnams ganyti arba šerti , su sąlyga, kad joje tebevyrauja žolės ir kiti pašariniai augalai. Tai taip pat gali būti žemė, kurią galima panaudoti ganymui ir kurios atžvilgiu laikomasi nusistovėjusios vietos praktikos, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose tradiciškai nevyrauja, arba žemė, kurią galima panaudoti ganymui, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose nevyrauja arba neauga.

Ši sąvoka taip pat apima miškinės gyvulininkystės sistemas, kuriose žoliniai pašarai nevyrauja, tačiau yra naudojami gyvuliams šerti, kaip yra kalnuotose vietovėse esančių miškingų sistemų ir (arba) krūmokšniais ir medžiais apaugusių ganyklų atveju;

Paaiškinimas

Siūloma išlaikyti dabartinio „Omnibus“ reglamento formuluotes, pagal kurias atsižvelgta į ypatingas Viduržemio jūros regiono ganyklų savybes, pavyzdžiui, pievas ir kalnuotų vietovių miškingas ganyklas.

21 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalies d punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Termino „tikrasis ūkininkas“ apibrėžtimi turi būti užtikrinama, kad parama nebūtų skiriama asmenims, kurių žemės ūkio veikla sudaro tik nedidelę visos jų ekonominės veiklos dalį arba kurių pagrindinė verslo veikla nėra žemės ūkio veikla, ir kad paramą galėtų gauti ūkininkai, kurių veiklą sudaro ne tik žemės ūkio veikla. Pagal šią apibrėžtį, remiantis tokiais parametrais kaip iš žemės ūkio gamybos gautos pajamos , įmonės tikslas ir (arba) įtraukimas į registrus, turi būti galima nustatyti, kurie ūkininkai nėra laikomi tikraisiais ūkininkais. Bet kuriuo atveju apibrėžtyje turi būti išsaugotas individualaus ar asocijuoto pobūdžio Europos Sąjungos šeimos ūkininkavimo modelis, kai ūkininkas tiesiogiai užsiima žemės ūkio veikla ir iš jos gyvena, ir gali būti atsižvelgiama, jei būtina, į SESV 349 straipsnyje apibrėžtus regionų ypatumus.

Paaiškinimas

Dėl pajamų vertinimo kriterijaus tikraisiais ūkininkais negalėtų būti laikomi mažieji ūkininkai. Iš žemės ūkio veiklos gaunamų pajamų vertinimas leidžia geriau nustatyti tikruosius ūkininkus. Reikia dar kartą atkreipti dėmesį į Europos šeimos ūkininkavimo modelį.

22 pakeitimas

5 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Parama iš EŽŪGF ir EŽŪFKP turi būti siekiama toliau gerinti darnųjį ūkininkavimo, maisto produktų gamybos ir kaimo vietovių vystymąsi ir ji turi padėti siekti šių bendrųjų tikslų:

a)	skatinti, kad žemės ūkio sektorius būtų pažangus, atsparus bei įvairialypis ir užtikrintų aprūpinimą maistu;

a)	skatinti, kad žemės ūkio sektorius būtų pažangus, atsparus bei įvairialypis ir užtikrintų aprūpinimą maistu;

b)	remti aplinkos apsaugos bei klimato srities veiksmus ir padėti siekti su aplinka bei klimatu susijusių Sąjungos tikslų;

b)	remti aplinkos apsaugos bei klimato srities veiksmus ir padėti siekti su aplinka bei klimatu susijusių Sąjungos tikslų;

c)	stiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą.

stiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą , visų pirma pabrėžiant pastangas užtikrinti deramą žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygį, laikantis SESV 39 straipsnio b punkto nuostatų ir ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, susiduriančioms su rimtomis gyventojų mažėjimo problemomis .

Tuos tikslus papildo kompleksinis tikslas – modernizuoti sektorių kaupiant žinias ir keičiantis jomis, diegiant inovacijas ir gerinant skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, taip pat skatinant praktinį jų taikymą. Taip pat reikia padėti įvairiems maisto vertės grandinės dalyviams megzti ryšius, stiprinant sutartinius santykius ir didinant jų skaidrumą, be kita ko taikant tokias priemones kaip standartizuoti kainų ir gamybos sąnaudų stebėjimo centrai.

Paaiškinimas

Įgyvendinant BŽŪP turi būti laikomasi SESV 39 straipsnio nuostatų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kaimo vietovėms, susiduriančioms su gyventojų mažėjimo problemomis, taip pat turi būti gerinamas maisto grandinių veikimas.

23 pakeitimas

6 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Konkretūs tikslai

1. Bendrųjų tikslų turi būti siekiama įgyvendinant šiuos konkrečius tikslus:

a)	remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje Sąjungoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu;

a)	remti perspektyvias ūkio pajamas , panašias į gaunamas visos ekonomikos mastu, bei ūkių atsparumą visoje ES teritorijoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu;

b)	labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui;

b)	labiau orientuotis į rinką ir didinti socialinį, aplinkosauginį, teritorinį ir ekonominį konkurencingumą, be kita ko, daugiausia dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui, taip pat agroekologijai ir tvarios gamybos būdų populiarinimui ;

c)	gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje;

c)	didinti gamybos veiksnių našumą, be kita ko, siekiant sumažinti žemės ūkio sektoriaus gaminamų produktų ir teikiamų paslaugų sąnaudas;

d)	padėti švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos ir plėtoti darniąją energetiką;

d)	gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje;

e)	skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą;

e)	padėti švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos ir plėtoti darniąją energetiką;

f)	padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius;

f)	skatinti darnų ir veiksmingą gamtos išteklių , pavyzdžiui, žemės ūkio genetinių išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą;

g)	pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse;

g)	padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius;

h)	skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius;

h)	pritraukti jaunuosius ūkininkus ir naujus ūkininkus, ypač į rečiausiai apgyvendintus regionus, ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse;

i)	siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu, sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus), maisto atliekomis ir gyvūnų gerove.

i)	skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį , moterų dalyvavimą kaimo ekonomikoje ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius;

j)	siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu, sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus), maisto atliekomis ir gyvūnų gerove;

k)	skatinti plėtoti tvarius šeimos ūkius besivystančiose šalyse, laikantis JT priimtų darnaus vystymosi tikslų (DVT), ypač 1-ojo ir 2-ojo tikslų, ir Sąjungos politikos suderinamumo vystymosi labui principo.

24 pakeitimas

8 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės siekia II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų nustatydamos šios antraštinės dalies II, III ir IV skyriuose nurodytų rūšių intervencines priemones ir laikydamosi šiame skyriuje nustatytų bendrųjų reikalavimų.	Valstybės narės ir regionai, kai jie yra valdymo institucijos, siekia II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų nustatydamos šios antraštinės dalies II, III ir IV skyriuose nurodytų rūšių intervencines priemones ir laikydamosi šiame skyriuje nustatytų bendrųjų reikalavimų.

Paaiškinimas

Europos regionų vaidmuo valdant ir įgyvendinant BŽŪP turėtų būti išlaikytas ir sustiprintas siekiant politikos sprendimus pritaikyti prie konkrečių teritorinių ir sektorių ypatumų.

25 pakeitimas

9 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nurodytas intervencines priemones rengia vadovaudamosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir bendraisiais Sąjungos teisės principais.

Atsižvelgdamos į tai, kad bendra žemės ūkio politika yra pagrindas, kuriuo grindžiama žemės ūkio maisto produktų sektoriaus ekonomika ir ekonominė bei socialinė Sąjungos kaimo vietovių struktūra, valstybės narės ir regionai, kai jie veikia kaip vadovaujančiosios institucijos, savo BŽŪP strateginiuose planuose nurodytas intervencines priemones rengia vadovaudamosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, bendraisiais Sąjungos teisės principais ir visų pirma subsidiarumo principu .

Valstybės narės užtikrina, kad intervencinės priemonės būtų nustatytos remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, būtų suderinamos su vidaus rinka ir neiškraipytų konkurencijos.

Valstybės narės, vadovaudamosi BŽŪP strateginiu planu ir šiame reglamente bei Reglamente (ES) [HzR] nustatytais principais bei reikalavimais, nustato teisinę sistemą, pagal kurią Sąjungos parama teikiama paramos gavėjams.

Paaiškinimas

Būtina pateikti nuorodą į bendros žemės ūkio politikos pagrindą ir į tai, kad valstybės narės privalo ją taikyti užtikrindamos suderinamumą su vidaus rinka ir neiškraipydamos konkurencijos.

26 pakeitimas

11 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia paramos sąlygų sistemą, pagal kurią skiriamos administracinės nuobaudos paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal šios antraštinės dalies II skyrių arba metines išmokas pagal 65, 66 ir 67 straipsnius, bet nesilaikantiems BŽŪP strateginiame plane nustatytų III priede išvardytų Sąjungos teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų, susijusių su šiomis konkrečiomis sritimis:

1.	klimatu ir aplinka;

2.	visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata;

3.	gyvūnų gerove.

1.	klimatu ir aplinka;

2.	visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata;

3.	gyvūnų gerove;

4.	socialine gerove: pagarba žemės ūkio darbuotojų teisėms.

Paaiškinimas

Svarbu, kad viešąsias BŽŪP fondų lėšas gaunančiuose ūkiuose būtų gerbiamos socialinės jų darbuotojų teisės.

27 pakeitimas

12 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės nustato sistemą, pagal kurią paramos gavėjai naudojasi III priede nurodyta Ūkių tvarumo priemone maisto medžiagų naudojimui valdyti, laikydamosi tame priede nustatytų būtinųjų su turiniu ir funkcijomis susijusių reikalavimų.

Komisija gali teikti valstybėms narėms paramą tai priemonei parengti ir duomenų saugojimo bei tvarkymo paslaugų reikalavimams įvykdyti .

Komisija gali teikti valstybėms narėms paramą tai priemonei parengti. Duomenų saugojimo, tvarkymo ir apsaugos paslaugų reikalavimais turi būti užtikrinta, kad ūkininkas galės pats valdyti maisto medžiagų naudojimą.

Paaiškinimas

Maistinių medžiagų skaitmeninė registracija daro mažesnę įtaką dirvožemio derlingumui, nei gera agronominė praktika nuo kurios priklauso gera biologinė dirvožemio būklė. Ūkininkas turi pats priimti sprendimus dėl maistinių medžiagų naudojimo savo ūkyje ir laikytis teisės aktų.

28 pakeitimas

12 straipsnis 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, kuriomis, be kita ko, pagal III priede nurodytą GAAB 1 nustatomi santykinę daugiamečių žolynų dalį reglamentuojančios sistemos elementai, ataskaitiniai metai bei konversijos koeficientas ir Ūkių tvarumo priemonės maisto medžiagų naudojimui valdyti forma, papildomi būtinieji elementai bei funkcijos.

Paaiškinimas

Geros ūkininkavimo ir aplinkos sąlygos turi būti užtikrinamos reglamentais, o ne deleguotaisiais aktais.

29 pakeitimas

13 straipsnio 4 dalies d punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
70 straipsnyje nurodytą rizikos valdymą;	70 straipsnyje nurodytą rizikos prevenciją ir valdymą;

Paaiškinimas

Rizikos prevencija taikant agroekologinę praktiką, ūkių specializacijos ir teritorijų specifinės paskirties atsisakymas sustiprins ūkių atsparumą klimato kaitos ir sveikatos problemoms. Brangiai kainuojančio rizikos valdymo nepakaks ūkiams apsaugoti.

30 pakeitimas

15 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis, kuriomis nustatomas suderintas 1 dalyje nustatyto išmokų sumažinimo apskaičiavimo pagrindas, taip siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų tinkamai paskirstytos teisę į jas turintiems paramos gavėjams.

Paaiškinimas

Tiesioginių išmokų paskirstymas turi būti reguliuojamas reglamentais, o ne deleguotaisiais aktais.

31 pakeitimas

24 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Teisės į išmokas perleidžiamos tik tikrajam ūkininkui, išskyrus faktinio ar numanomo paveldėjimo atvejus.	Teisės į išmokas perleidžiamos tik tikrajam ūkininkui ir yra susijusios su žemės naudojimu , išskyrus faktinio ar numanomo paveldėjimo atvejus.

Paaiškinimas

Negalima pagrįsti galimybės prekiauti teisėmis į viešąsias subsidijas nesant žemės ūkio paskirties žemės savininku ar nuomininku.

32 pakeitimas

25 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės gali skirti valstybių narių apibrėžtiems smulkiesiems ūkininkams skirti vienkartinę išmoką vietoj tiesioginių išmokų pagal šio skyriaus šį ir 3 skirsnius. Valstybės narės į BŽŪP strateginį planą įtraukia atitinkamą intervencinę priemonę, kurią gali pasirinkti ūkininkai.

Valstybės narės skiria valstybių narių apibrėžtiems smulkiesiems ūkininkams skirti vienkartinę išmoką vietoj tiesioginių išmokų pagal šio skyriaus šį ir 3 skirsnius. Šios vienkartinės išmokos suma turi būti nustatyta tokio dydžio, kad jos pakaktų ilgalaikiam šių ūkių gyvybingumui užtikrinti. Valstybės narės nustato kriterijus smulkiesiems ūkininkams apibrėžti ir į BŽŪP strateginį planą įtraukia atitinkamą intervencinę priemonę, kurią gali pasirinkti ūkininkai.

Paaiškinimas

Smulkieji ūkiai atlieka svarbų vaidmenį išsaugant darbo vietas teritorijoje, taip pat jų dinamiškumą ir priežiūrą. Ši priemonė turi būti privaloma visoms valstybėms narėms.

33 pakeitimas

28 straipsnio 6 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Parama ekologinėms sistemoms įgyvendinti skiriama kaip metinė išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą ir ji mokama kaip:

a)	šio skirsnio 2 poskirsnyje nustatytą bazinę pajamų paramą papildančios išmokos arba

a)	šio skirsnio 2 poskirsnyje nustatytą bazinę pajamų paramą papildančios išmokos arba

b)	išmokos, kuriomis kompensuojamos visos paramos gavėjų laikantis įsipareigojimų, nustatytų pagal 65 straipsnį, patirtos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos arba jų dalis .

b)	išmokos, kuriomis atlyginamos išlaidos, susijusios ne tik su paramos gavėjų laikantis įsipareigojimų, nustatytų pagal 65 straipsnį, patirtomis papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis.

Paaiškinimas

Siekiant paskatinti ūkininkus išlaikyti ar toliau plėtoti aplinkai palankią praktiką, parama turi būti skiriama ne tik už patiriamas papildomas gamybos sąnaudas, kurias lemia teigiamos praktikos taikymas.

34 pakeitimas

29 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės susietąją pajamų paramą gali skirti tikriesiems ūkininkams laikydamosi šiame poskirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.

2. Valstybių narių taikomos intervencinės priemonės turi padėti sunkumų patiriantiems 30 straipsnyje išvardytiems remiamiems sektoriams ir atitinkamą gamybą arba konkrečią ūkininkavimo veiklą vykdantiems subjektams didinti savo konkurencingumą, tvarumą arba gerinti kokybę.

2. Valstybių narių taikomomis intervencinėmis priemonėmis , skirtomis 30 straipsnyje išvardytiems remiamiems sektoriams ir atitinkamą gamybą arba konkrečią ūkininkavimo veiklą vykdantiems subjektams , turi būti siekiama šių tikslų:

—	neleisti nutraukti žemės ūkio veiklos kaimo vietovėse ir stiprinti ES gebėjimą apsirūpinti maistu arba

—	padėti sunkumų patiriantiems subjektams didinti savo konkurencingumą, tvarumą arba gerinti kokybę.

3. Susietoji pajamų parama skiriama kaip metinė išmoka už hektarą arba gyvūną.

3. Susietoji pajamų parama skiriama kaip nustatyta tam tikro dydžio metinė išmoka už hektarą arba gyvūną.

Paaiškinimas

Susietoji parama turėtų būti skiriama tiek sunkumų patiriančioms vietovėms, tiek gamybai; ja turėtų būti labiau siekiama išsaugoti, o ne plėtoti gamybą; tai pateisina viršutinės ribos vienam ūkiui nustatymą.

35 pakeitimas

30 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Susietoji pajamų parama gali būti skiriama tik šiems sektoriams ir gamybai arba konkrečiai ūkininkavimo veiklai (jei jie svarbūs dėl ekonominių, socialinių arba aplinkosaugos priežasčių): javų, aliejinių augalų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių , pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir paprastųjų trūkažolių, vaisių bei daržovių, trumpos rotacijos želdinių ir kitų nemaistinių kultūrų, išskyrus medžius, naudojamų produktams, galintiems pakeisti iškastines medžiagas, gaminti.

Susietoji pajamų parama gali būti skiriama tik šiems sektoriams ir gamybai arba konkrečiai ūkininkavimo veiklai (jei jie svarbūs dėl ekonominių, socialinių arba aplinkosaugos priežasčių): javų, aliejinių augalų , išskyrus iš žemės ūkio žaliavų gaminamų degalų gamybai skirtas kultūras , baltyminių augalų, ankštinių javų, ankštinių pašarinių augalų auginamų atskirai arba kartu su žoliniais augalais, žolynų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, kiaulienos, paukštienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukranendrių ir paprastųjų trūkažolių, vaisių bei daržovių, trumpos rotacijos želdinių , kurie yra kultūrų plotų dalis .

Paaiškinimas

Susietąja parama reikia remti ankštinių augalų auginimą. Ji turėtų taip pat apimti ir kiaulieną bei paukštieną, tačiau nebūti skiriama iš žemės ūkio žaliavų gaminamų degalų gamybai skirtoms kultūroms.

36 pakeitimas

40 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Privalomosios ir neprivalomosios sektorinės intervencinės priemonės	Privalomosios ir neprivalomosios sektorinės intervencinės priemonės
1. Visos valstybės narės sektorines intervencines priemones privalo taikyti 39 straipsnio a punkte nurodytame vaisių ir daržovių sektoriuje ir 39 straipsnio b punkte nurodytame bitininkystės sektoriuje.	1. Visos valstybės narės sektorines intervencines priemones privalo taikyti 39 straipsnio a punkte nurodytame vaisių ir daržovių sektoriuje ir 39 straipsnio b punkte nurodytame bitininkystės sektoriuje.
2. V priede išvardytos valstybės narės sektorines intervencines priemones privalo taikyti 39 straipsnio c punkte nurodytame vyno sektoriuje.	2. V priede išvardytos valstybės narės sektorines intervencines priemones privalo taikyti 39 straipsnio c punkte nurodytame vyno sektoriuje.
3. Valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirinkti taikyti 39 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytas sektorines intervencines priemones.	3. Valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirinkti taikyti 39 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytas sektorines intervencines priemones.
4. 82 straipsnio 3 dalyje nurodyta valstybė narė gali apynių sektoriuje taikyti 39 straipsnio f punkte nurodytą sektorinę intervencinę priemonę tik tuo atveju, jei ji savo BŽŪP strateginiame plane pasirenka netaikyti 39 straipsnio d punkte nurodytos sektorinės intervencinės priemonės.	4. 82 straipsnio 3 dalyje nurodyta valstybė narė gali apynių sektoriuje taikyti 39 straipsnio f punkte nurodytą sektorinę intervencinę priemonę tik tuo atveju, jei ji savo BŽŪP strateginiame plane pasirenka netaikyti 39 straipsnio d punkte nurodytos sektorinės intervencinės priemonės.
5. 82 straipsnio 4 dalyje nurodytos valstybės narės gali alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje taikyti 39 straipsnio f punkte nurodytą sektorinę intervencinę priemonę tik tuo atveju, jei jos savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka netaikyti 39 straipsnio e punkte nurodytos sektorinės intervencinės priemonės.	5. 82 straipsnio 4 dalyje nurodytos valstybės narės gali alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje taikyti 39 straipsnio f punkte nurodytą sektorinę intervencinę priemonę tik tuo atveju, jei jos savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka netaikyti 39 straipsnio e punkte nurodytos sektorinės intervencinės priemonės.
	6. Valstybės narės į savo strateginius planus gali įtraukti priemones, skirtas krizių prevencijai ir rizikos valdymui bet kuriame sektoriuje, siekiant išvengti krizių šiame sektoriuje ir jas šalinti; šie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytais konkrečiais tikslais. Šiomis priemonėmis bus sudarytos palankesnės sąlygos šioje sistemoje dalyvauti gamintojų, tarpšakinėms ir kooperatyvinėms organizacijoms.
	7. Pagal visoje Europos Sąjungoje taikomas bendras gaires valstybės narės savo strateginiuose planuose numato priemones, pavyzdžiui, standartizuotus kainų ir gamybos sąnaudų stebėjimo centrus, leidžiančius gauti informacijos apie rinkos pokyčius.

Paaiškinimas

Galimybė taikyti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią rizikai ir ją valdyti, turėtų būti suteikta visiems sektoriams. Numatant priemones, pavyzdžiui, įkuriant standartizuotus kainų ir gamybos sąnaudų stebėjimo centrus, bus galima gauti išankstinį įspėjimą apie pokyčius žemės ūkio rinkose.

37 pakeitimas

43 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka taikyti vienos ar kelių toliau išvardytų rūšių intervencines priemones, kuriomis siekia 42 straipsnio a–h punktuose nurodytų tikslų:

a)	investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, ypatingą dėmesį skiriant vandens ir energijos taupymui, ekologinėms pakuotėms ir atliekų kiekio mažinimui;

a)	investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, ypatingą dėmesį skiriant vandens ir energijos taupymui, ekologinėms pakuotėms ir atliekų kiekio mažinimui;

moksliniai tyrimai ir eksperimentinė gamyba, ypatingą dėmesį skiriant vandens ir energijos taupymui, ekologinėms pakuotėms, atliekų kiekio mažinimui, atsparumui kenkėjams, rizikos ir pesticidų naudojimo poveikio mažinimui, nepalankių klimato reiškinių daromos žalos prevencijai ir prie besikeičiančių klimato sąlygų prisitaikiusių vaisių bei daržovių veislių naudojimo skatinimui;

c)	ekologinė gamyba;

c)	ekologinė gamyba;

d)	integruota gamyba;

d)	integruota gamyba;

e)	dirvožemio išsaugojimo ir jame esančios anglies kiekio didinimo veiksmai;

e)	dirvožemio išsaugojimo ir jame esančios anglies kiekio didinimo veiksmai;

f)	veiksmai, kuriais siekiama sukurti ir išlaikyti buveines, kuriose vyrauja biologinei įvairovei palankios sąlygos, arba išsaugoti kraštovaizdį, įskaitant jo istorines vertybes;

f)	veiksmai, kuriais siekiama sukurti ir išlaikyti buveines, kuriose vyrauja biologinei įvairovei palankios sąlygos, arba išsaugoti kraštovaizdį, įskaitant jo istorines vertybes;

g)	veiksmai, kuriais siekiama taupyti energiją, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą;

g)	veiksmai, kuriais siekiama taupyti energiją, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą;

h)	veiksmai, kuriais siekiama didinti atsparumą kenkėjams;

h)	veiksmai, kuriais siekiama didinti atsparumą kenkėjams;

i)	veiksmai, kuriais siekiama gerinti vandens naudojimą ir vandentvarką, įskaitant vandens taupymą ir vandens nutekėjimo sistemas;

i)	veiksmai, kuriais siekiama gerinti vandens naudojimą ir vandentvarką, įskaitant vandens taupymą ir vandens nutekėjimo sistemas;

j)	veiksmai ir priemonės, kuriais siekiama mažinti susidarančių atliekų kiekį ir gerinti atliekų tvarkymą;

j)	veiksmai ir priemonės, kuriais siekiama mažinti susidarančių atliekų kiekį ir gerinti atliekų tvarkymą;

k)	veiksmai, kuriais siekiama didinti vaisių bei daržovių sektoriaus produktų transportavimo ir saugojimo darnumą ir veiksmingumą;

k)	veiksmai, kuriais siekiama didinti vaisių bei daržovių sektoriaus produktų transportavimo ir saugojimo darnumą ir veiksmingumą;

l)	veiksmai, kuriais siekiama švelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą;

l)	veiksmai, kuriais siekiama švelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą;

m)	Sąjungos ir nacionalinių kokybės sistemų įgyvendinimas;

m)	Sąjungos ir nacionalinių kokybės sistemų įgyvendinimas;

n)	pardavimo skatinimas ir informavimas, įskaitant veiksmus ir veiklą, kuriais siekiama įvairinti ir konsoliduoti vaisių bei daržovių rinkas ir informuoti apie vaisių bei daržovių vartojimo naudą sveikatai;

n)	pardavimo skatinimas ir informavimas, įskaitant veiksmus ir veiklą, kuriais siekiama įvairinti ir konsoliduoti vaisių bei daržovių rinkas ir informuoti apie vaisių bei daržovių vartojimo naudą sveikatai;

o)	konsultavimo paslaugos ir techninė parama, visų pirma susijusios su darniais kenkėjų kontrolės metodais bei tausiu pesticidų naudojimu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu;

o)	konsultavimo paslaugos ir techninė parama, visų pirma susijusios su darniais kenkėjų kontrolės metodais bei pesticidų naudojimo mažinimu , prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu;

p)	mokymas ir keitimasis geriausia patirtimi, visų pirma susiję su darniais kenkėjų kontrolės metodais bei tausiu pesticidų naudojimu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu.

p)	mokymas ir keitimasis geriausia patirtimi, visų pirma susiję su darniais kenkėjų kontrolės metodais bei pesticidų naudojimo mažinimu , prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu.

q)	Veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti vaisių ir daržovių genetinių išteklių įvairovę.

Paaiškinimas

Dėl ūkininkų ir visų žmonių sveikatos laikas labai sumažinti pesticidų naudojimą. Genetinių išteklių įvairovė padeda užtikrinti atsparumą.

38 pakeitimas

49 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Bitininkystės sektoriuje taikomų intervencinių priemonių rūšys ir Sąjungos finansinė parama […]	Bitininkystės sektoriuje taikomų intervencinių priemonių rūšys ir Sąjungos finansinė parama […]
2. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pagrindžia konkrečių tikslų ir intervencinių priemonių rūšių pasirinkimą. Pagal pasirinktas intervencinių priemonių rūšis valstybės narės nustato intervencines priemones. […]	2. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pagrindžia konkrečių tikslų ir intervencinių priemonių rūšių pasirinkimą. Pagal pasirinktas intervencinių priemonių rūšis valstybės narės nustato intervencines priemones. […]
4. Sąjungos finansinė parama 2 dalyje nurodytoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti turi neviršyti 50 % finansuoti tinkamų išlaidų. Likusią dalį išlaidų padengia valstybės narės. […]	4. Sąjungos finansinė parama 2 dalyje nurodytoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti turi neviršyti 50 % finansuoti tinkamų išlaidų , išskyrus atokiausius regionus, kuriuose ši aukščiausia riba bus 85 % . Likusią dalį išlaidų padengia valstybės narės. […]

Paaiškinimas

Sumažinus Europos Sąjungos užtikrinamą bendro finansavimo normą, palyginti su ankstesniais programavimo laikotarpiais, atokiausiuose regionuose gali būti pakenkta kaimo plėtros programų įgyvendinimui, o ES projektams finansuoti jiems tektų skirti dvigubai daugiau lėšų nei dabar.

39 pakeitimas

52 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Vyno sektoriuje taikomų intervencinių priemonių rūšys

Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose kiekvienam tikslui, pasirinktam iš nustatytųjų 51 straipsnyje, įgyvendinti pasirenka vienos ar kelių toliau nurodytų rūšių intervencines priemones:

vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija, įskaitant vynuogynų atsodinimą, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, atlikto valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymu, išskyrus įprastą vynuogynų atnaujinimą tame pačiame žemės sklype pagal tą pačią vynmedžių auginimo sistemą atsodinant tos pačios veislės vynuoges, kai vynmedžiai natūraliai pasensta;

b)	pesticidų naudojimo mažinimas.

Paaiškinimas

Vynmedžių auginimas yra vienas iš sektorių, kuriame naudojama daugiausiai pesticidų, todėl būtina nedelsiant mažinti jų naudojimą.

40 pakeitimas

64 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšys

Šiame skyriuje nustatomos šios intervencinių priemonių rūšys:

a)	aplinkos, klimato ir kiti valdymo įsipareigojimai;

a)	aplinkos, klimato ir kiti valdymo įsipareigojimai;

b)	gamtinės ar kitokios vietovei būdingos kliūtys;

b)	gamtinės ar kitokios vietovei būdingos kliūtys;

c)	dėl tam tikrų privalomų reikalavimų susidariusios nepalankios konkrečios vietovės sąlygos;

c)	dėl tam tikrų privalomų reikalavimų susidariusios nepalankios konkrečios vietovės sąlygos;

d)	investicijos;

d)	investicijos į gyvenimo kokybės ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimą kaimo vietovėse ;

e)	jaunųjų ūkininkų įsisteigimas ir kaimo verslo kūrimas;

e)	jaunųjų ūkininkų įsisteigimas ir kaimo verslo kūrimas;

f)	rizikos valdymo priemonės;

f)	rizikos valdymo priemonės;

g)	bendradarbiavimas;

g)	bendradarbiavimas;

h)	keitimasis žiniomis ir informavimas.

h)	keitimasis žiniomis ir informavimas.

41 pakeitimas

65 straipsnio 6 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės kompensuoja dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas paramos gavėjų išlaidas ir prarastas pajamas. Jei būtina, jos taip pat gali apmokėti sandorių išlaidas. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali skirti paramą kaip fiksuoto dydžio arba vienkartinę išmoką už vienetą. Išmokos skiriamos kasmet.	Valstybės narės kompensuoja sąnaudas, susijusias ne tik su dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtomis paramos gavėjų išlaidomis ir prarastomis pajamomis. Jei būtina, jos taip pat gali apmokėti sandorių išlaidas. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali skirti paramą kaip fiksuoto dydžio arba vienkartinę išmoką už vienetą. Išmokos skiriamos kasmet.

Paaiškinimas

Siekiant skatinti įvairių gamybos metodų perėjimą prie atsparesnių gamybos metodų, būtina skatinamoji parama, kuri neapsiribotų tik dėl teigiamos praktikos prarastų pajamų kompensavimu.

42 pakeitimas

68 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusią paramą valstybės narės gali skirti tik investicijoms į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą, kurios padeda siekti 6 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų. Miškininkystės sektoriui skiriama parama grindžiama miškotvarkos planu arba lygiaverte priemone.

Paaiškinimas

Negalima naudoti viešųjų fondų investicijoms, kurios turėtų neigiamą poveikį aplinkai. Siekiant užkirsti kelią lėšų gavėjams sugrąžinti lėšas, jeigu paaiškėja, kad poveikis aplinkai yra didesnis nei iš apskaičiuota (ex post), turėtų būti taikomos ex ante sąlygos.

43 pakeitimas

68 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės sudaro netinkamų finansuoti investicijų ir išlaidų kategorijų sąrašą, į kurį įtraukia bent:

a)	žemės ūkio gamybos teisių pirkimą,

a)	žemės ūkio gamybos teisių pirkimą,

b)	teisių į išmokas pirkimą,

b)	teisių į išmokas pirkimą,

c)	žemės pirkimą, išskyrus su aplinkos išsaugojimu susijusį žemės pirkimą arba žemės pirkimo sandorius, kuriuos jaunieji ūkininkai atlieka naudodamiesi finansinėmis priemonėmis;

c)	žemės pirkimą, išskyrus su aplinkos išsaugojimu susijusį žemės pirkimą arba žemės pirkimo sandorius, kuriuos jaunieji ūkininkai atlieka naudodamiesi finansinėmis priemonėmis;

d)	gyvūnų bei vienmečių augalų pirkimą ir tų augalų sodinimą, nesusijusį su žemės ūkio arba miškininkystės potencialo atkūrimu po gaivalinės nelaimės ir katastrofinių įvykių;

d)	gyvūnų bei vienmečių augalų pirkimą ir tų augalų sodinimą, nesusijusį su žemės ūkio arba miškininkystės potencialo atkūrimu po gaivalinės nelaimės ir katastrofinių įvykių;

e)	skolos palūkanas, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų normos subsidija ar garantinio mokesčio subsidija;

e)	skolos palūkanas, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų normos subsidija ar garantinio mokesčio subsidija;

investicijas į drėkinimą, kurios yra nesuderinamos su geros vandens telkinių būklės užtikrinimu, kaip nustatyta Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalyje, įskaitant drėkinimo plėtrą, darančią poveikį vandens telkiniams, kurių būklė pagal atitinkamą upių baseinų valdymo planą yra prastesnė nei gera;

g)	investicijas į didelę infrastruktūrą, neįtrauktą į vietos plėtros strategijas;

g)	investicijas į didelę infrastruktūrą, neįtrauktą į vietos ir regionų plėtros strategijas;

h)	investicijas į miško veisimą, kurios yra nesuderinamos su klimato ir aplinkos srities tikslais, atitinkančiais tvarios miškotvarkos principus, nustatytus Europos miškų veisimo ir atkūrimo gairėse.

h)	investicijas į miško veisimą, kurios yra nesuderinamos su klimato ir aplinkos srities tikslais, atitinkančiais tvarios miškotvarkos principus, nustatytus Europos miškų veisimo ir atkūrimo gairėse.

Paaiškinimas

Svarbu, kad didelės investicijos į infrastruktūrą, įtrauktos į regioninės plėtros strategijas, gali būti finansuojama.

44 pakeitimas

71 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

LEADER

1. Valstybės narės skiria paramą iniciatyvai LEADER, kuri Reglamento (ES) [BNR] 25 straipsnyje nurodyta kaip bendruomenės inicijuota vietos plėtra. Valstybės narės, pasinaudodamos EŽŪFKP, gali remti veiksmus, kuriais prisidedama įgyvendinant vieną ar keletą 6 straipsnyje nustatytų tikslų, taip pat tuos, kurie nenumatyti IV skyriaus 1 skirsnyje. Sprendimu patvirtinti vietos plėtros strategiją patvirtinami ir jai įgyvendinti numatyti veiksmai.

Paaiškinimas

Iniciatyva LEADER, kuriai skirta 5 % EŽŪFKP biudžeto, gali būti veiksmingiau įgyvendinama nustačius lankstesnes ir savarankiškesnes taisykles, nesusijusias su nacionaliniu strateginiu planu (veiksmų planai).

45 pakeitimas

71 straipsnio1 ir 5 dalys

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti bendradarbiavimo paramą, kurios lėšomis būtų rengiami ir įgyvendinami veiklos grupių projektai, susiję su 114 straipsnyje nurodyta Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partneryste, ir Reglamento (ES) [BNR] 25 straipsnyje nurodyta bendruomenės inicijuota vietos plėtra pagal iniciatyvą LEADER, taip pat skatinama taikyti kokybės sistemas, kurti gamintojų organizacijas ar gamintojų grupes arba plėtoti kitų rūšių bendradarbiavimą. (…)	1. Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti bendradarbiavimo paramą, kurios lėšomis būtų rengiami ir įgyvendinami veiklos grupių projektai, susiję su 114 straipsnyje nurodyta Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partneryste, ir vietos plėtra pagal iniciatyvą LEADER, taip pat skatinama taikyti kokybės sistemas, kurti gamintojų organizacijas ar gamintojų grupes arba plėtoti kitų rūšių bendradarbiavimą. (…)
5. Jei parama skiriama kaip bendra suma, valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos taisyklių ir reikalavimų, susijusių su panašiais veiksmais, kuriems taikomos kitų rūšių intervencinės priemonės. Ši dalis netaikoma Reglamento (ES) [BNR] 25 straipsnyje nurodytai bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai pagal iniciatyvą LEADER.	5. Jei parama skiriama kaip bendra suma, valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos taisyklių ir reikalavimų, susijusių su panašiais veiksmais, kuriems taikomos kitų rūšių intervencinės priemonės.

Paaiškinimas

46 pakeitimas

74 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Finansinės priemonės tinkamos finansuoti išlaidos yra visa BŽŪP strateginio plano įnašų suma, sumokėta finansinei priemonei arba garantijų atveju atidėta, kaip susitarta garantijų sutartyse, pagal finansinę priemonę tinkamumo finansuoti laikotarpiu, jei ta suma atitinka:

a)	mokėjimus galutiniams gavėjams arba jų naudai paskolų ir investicijų į nuosavą kapitalą bei kvazinuosavą kapitalą atveju;

a)	mokėjimus galutiniams gavėjams arba jų naudai paskolų ir investicijų į nuosavą kapitalą bei kvazinuosavą kapitalą atveju; be to, nuo itin nepalankių oro sąlygų ir (arba) rinkos kainų krizių nukentėjusių ūkininkų atveju mokėjimai galutiniams gavėjams gali būti svarstomi tik apyvartiniam kapitalui ;

atidėtus išteklius, kaip susitarta garantijų sutartyse, dar nesumokėtus arba jau sulaukusius mokėjimo termino, siekiant apmokėti galimus nuostolius pagal garantiją, apskaičiuotus pagal dauginamąjį koeficientą, apimantį daug pagrindinių išmokėtų naujų paskolų ar investicijas į galutinių gavėjų nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą;

c)	mokėjimus galutiniams gavėjams arba jų naudai, jei finansinės priemonės derinamos su kitu Sąjungos įnašu įgyvendinant vieną finansinės priemonės veiksmą pagal Reglamento (ES) [BNR] 52 straipsnio 5 dalį;

c)	mokėjimus galutiniams gavėjams arba jų naudai, jei finansinės priemonės derinamos su kitu Sąjungos įnašu įgyvendinant vieną finansinės priemonės veiksmą pagal Reglamento (ES) [BNR] 52 straipsnio 5 dalį;

d)	valdymo mokesčių mokėjimus ir valdymo išlaidų, kurias patyrė finansinę priemonę įgyvendinantys subjektai, atlyginimą.

d)	valdymo mokesčių mokėjimus ir valdymo išlaidų, kurias patyrė finansinę priemonę įgyvendinantys subjektai, atlyginimą.

Šios dalies b punkte minimas dauginamasis koeficientas apskaičiuojamas remiantis apdairiu ex ante rizikos vertinimu ir dėl jo susitariama atitinkamoje finansavimo sutartyje. Dauginamasis koeficientas gali būti peržiūrėtas, jei tai būtina dėl vėliau pasikeitusių rinkos sąlygų. Tokia peržiūra neturi atgalinio poveikio.

Šios dalies d punkte minimi valdymo mokesčiai grindžiami veiklos rezultatais. Jei kontroliuojantįjį fondą ir (arba) specialiuosius fondus valdantys subjektai pagal Reglamento (ES) [BNR] 53 straipsnio 3 dalį atrenkami tiesiogiai skiriant sutartį, tiems subjektams sumokėtų valdymo išlaidų ir mokesčių sumai, kuri gali būti deklaruota kaip tinkamos finansuoti išlaidos, taikoma [ne didesnė kaip 5 %]visos BŽŪP strateginio plano įnašų, sumokėtų galutiniams gavėjams kaip paskolos ir investicijos į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą arba atidėtų, kaip susitarta garantijų sutartyse, sumos viršutinė riba.

Ta riba netaikoma, jei finansines priemones įgyvendinantys subjektai atrenkami konkurso būdu pagal taikytiną teisę ir konkursu nustatoma, kad valdymo išlaidos ir mokesčiai turi būti didesni.

Jei administravimo mokesčiai arba jų dalis renkami iš galutinių gavėjų, jie nedeklaruojami kaip tinkamos finansuoti išlaidos.

Ta riba netaikoma, jei finansines priemones įgyvendinantys subjektai atrenkami konkurso būdu pagal taikytiną teisę ir konkursu nustatoma, kad valdymo išlaidos ir mokesčiai turi būti didesni.

Jei administravimo mokesčiai arba jų dalis renkami iš galutinių gavėjų, jie nedeklaruojami kaip tinkamos finansuoti išlaidos.

Paaiškinimas

Reikia numatyti galimybę pasinaudoti finansinėmis priemonėmis apyvartiniam kapitalui gauti nukentėjus nuo itin nepalankių oro sąlygų arba rinkos krizių.

47 pakeitimas

85 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Didžiausia EŽŪFKP įnašo norma turi būti:

a)	70 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 229/2013;

a)	85 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 229/2013;

b)	70 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų kituose mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

b)	75 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų kituose mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

c)	65 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurioms apmokėti pagal 66 straipsnį gali būti skiriamos išmokos;

c)	75 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurioms apmokėti pagal 66 straipsnį gali būti skiriamos išmokos;

d)	43 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų kituose regionuose.

d)	53 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų kituose regionuose;

e)	regionuose, kuriuose kyla didelių gyventojų skaičiaus mažėjimo problemų, pirmiau nurodytos procentinės sumos padidinamos bent dešimt procentinių punktų.

Mažiausia EŽŪFKP įnašo norma turi būti 20 %.

Paaiškinimas

Būtina išlaikyti dabartines EŽŪFKP bendro finansavimo normas. Be to, būtina numatyti didesnį EŽŪFKP indėlį vietovėse, kuriose gyventojų skaičiaus mažėjimo rodikliai viršija Europos vidurkį.

48 pakeitimas

86 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Bent 30 % BŽŪP strateginiam planui skirto bendro EŽŪFKP įnašo, nurodyto IX priede, rezervuojama intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytų konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų, išskyrus 66 straipsniu grindžiamas intervencines priemones.

Paaiškinimas

Reikia laikytis aplinkos ir klimato tikslų.

49 pakeitimas

86 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Preliminarūs finansiniai asignavimai, skirti susietosios pajamų paramos intervencinėms priemonėms, nurodytoms III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 1 poskirsnyje, neturi viršyti 10 % VII priede nurodytų sumų.	Preliminarūs finansiniai asignavimai, skirti susietosios pajamų paramos intervencinėms priemonėms, nurodytoms III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 1 poskirsnyje, neturi viršyti 13 % VII priede nurodytų sumų.
Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės, kurios pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 53 straipsnio 4 dalį savanoriškai susietajai paramai panaudojo daugiau kaip 13 % savo metinės nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos to reglamento II priede, gali nuspręsti susietajai pajamų paramai panaudoti daugiau kaip 10 % VII priede nurodytos sumos. Gautas procentinis dydis neturi viršyti procentinio dydžio, kurį Komisija patvirtino savanoriškai susietajai paramai už 2018 paraiškų teikimo metus.	Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės, kurios pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 53 straipsnio 4 dalį savanoriškai susietajai paramai panaudojo daugiau kaip 13 % savo metinės nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos to reglamento II priede, gali nuspręsti susietajai pajamų paramai panaudoti daugiau kaip 13 % VII priede nurodytos sumos. Gautas procentinis dydis neturi viršyti procentinio dydžio, kurį Komisija patvirtino savanoriškai susietajai paramai už 2018 paraiškų teikimo metus.
Ankstesnėje pastraipoje nurodytas procentinis dydis gali būti padidintas ne daugiau kaip 2 %, jei suma, atitinkanti procentinį dydį, viršijantį 10 % , skiriama paramai baltymingiems augalams pagal III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 1 poskirsnį.	Ankstesnėje pastraipoje nurodytas procentinis dydis gali būti padidintas ne daugiau kaip 2 %, jei suma, atitinkanti procentinį dydį, viršijantį 13 % , skiriama paramai baltymingiems augalams , visų pirma ankštiniams augalams, pagal III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 1 poskirsnį.
Patvirtintame BŽŪP strateginiame plane nurodyta suma, kuri gauta taikant pirmą ir antrą pastraipas, yra privaloma.	Patvirtintame BŽŪP strateginiame plane nurodyta suma, kuri gauta taikant pirmą ir antrą pastraipas, yra privaloma.

50 pakeitimas

86 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(…)

8. Preliminarūs finansiniai asignavimai, skirti perskirstomosios paramos užimtumui intervencinėms priemonėms, nurodytoms III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 26 poskirsnyje, sudaro ne mažiau kaip 30 % VII priede nurodytų sumų.

9. Preliminarūs finansiniai asignavimai, skirti klimatui bei aplinkai naudingų sistemų intervencinėms priemonėms, nurodytoms III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 28 poskirsnyje, sudaro ne mažiau kaip 30 % VII priede nurodytų sumų.

10. Ne daugiau 10 % viso EŽŪFKP įnašo į BŽŪP strateginį planą, nustatyto IX priede, skiriami rizikos valdymo priemonėms, apibrėžtomis šio reglamento 70 straipsnyje.

11. Ne daugiau 10 % EŽŪFKP įnašo į strateginį planą skiriami investicijoms (68 straipsnis).

12. Į EŽŪFKP finansinį paketą bus įtrauktas specialus priedas kaimo vietovėms, turinčioms mažai gyventojų.

Paaiškinimas

Be iššūkių, susijusių su klimato kaita, taip pat reikia atsižvelgti į vieną iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria kaimo vietovės, t. y. gyventojų skaičiaus mažėjimą.

51 pakeitimas

90 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Savo BŽŪP strateginio plano pasiūlyme, nurodytame 106 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės gali nuspręsti:

a)	ne daugiau kaip 15 % IV priede nurodyto tiesioginėms išmokoms skirto valstybės narės asignavimo, atskaičius VI priede nurodytas 2021–2026 kalendorinių metų medvilnei skirtas išmokas, perkelti į valstybės narės 2022–2027 finansinių metų EŽŪFKP asignavimą arba

a)	ne daugiau kaip 15 % IV priede nurodyto tiesioginėms išmokoms skirto valstybės narės asignavimo, atskaičius VI priede nurodytas 2021–2026 kalendorinių metų medvilnei skirtas išmokas, perkelti į valstybės narės 2022–2027 finansinių metų EŽŪFKP asignavimą.

b)	ne daugiau kaip 15 % valstybės narės 2022–2027 finansinių metų EŽŪFKP asignavimo perkelti į IV priede nurodytą 2021–2026 kalendorinių metų tiesioginėms išmokoms skirtą valstybės narės asignavimą.

Paaiškinimas

Kaip jau nurodė savo ankstesnėse nuomonėse, Komitetas nepritaria galimybei perkelti lėšas iš antrojo ramsčio į pirmąjį ramstį, nes tai prieštarauja kaimo teritorijų interesams.

52 pakeitimas

91 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
BŽŪP strateginiai planai Valstybės narės pagal šį reglamentą parengia BŽŪP strateginius planus, kad įgyvendintų EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamą Sąjungos paramą 6 straipsnyje nurodytiems konkretiems tikslams pasiekti.	BŽŪP strateginiai planai Valstybės narės pagal šį reglamentą parengia BŽŪP strateginius planus, kad įgyvendintų EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamą Sąjungos paramą 6 straipsnyje nurodytiems konkretiems tikslams pasiekti.
Remiantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodyta SSGG analize ir 96 straipsnyje nurodytu poreikių vertinimu valstybė narė BŽŪP strateginiuose planuose išdėsto 97 straipsnyje minimą intervencijos strategiją, kurioje nurodomos kiekybinės siektinos reikšmės ir tarpinės reikšmės, būtinos 6 straipsnyje nurodytiems konkretiems tikslams pasiekti. Siektinos reikšmės nustatomos naudojant I priede pateiktus bendruosius rezultato rodiklius.	Remiantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodyta SSGG analize ir 96 straipsnyje nurodytu poreikių vertinimu valstybė narė BŽŪP strateginiuose planuose išdėsto 97 straipsnyje minimą intervencijos strategiją, kurioje nurodomos kiekybinės siektinos reikšmės ir tarpinės reikšmės, būtinos 6 straipsnyje nurodytiems konkretiems tikslams pasiekti. Siektinos reikšmės nustatomos naudojant I priede pateiktus bendruosius rezultato rodiklius.
Toms siektinoms reikšmėms pasiekti valstybės narės pateikia intervencines priemones, grindžiamas III antraštinėje dalyje nurodytomis intervencinių priemonių rūšimis. Kiekvienas BŽŪP strateginis planas apima laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.	Toms siektinoms reikšmėms pasiekti valstybės narės pateikia kaimo plėtros programas, parengtas tinkamiausiu geografiniu lygmeniu, ypač atokiausių regionų atveju, remdamosi III antraštinėje dalyje nurodytomis intervencinių priemonių rūšimis. Kiekvienas BŽŪP strateginis planas apima laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Paaiškinimas

Rengiant ir valdant kaimo plėtros programas laikantis subsidiarumo principo būtina stiprinti regioninį požiūrį. Strateginis planas turėtų būti įgyvendinamas pagal kaimo plėtros planus, parengtus tinkamiausiu geografiniu lygmeniu.

53 pakeitimas

102 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Modernizavimas

95 straipsnio 1 dalies g punkte minimame BŽŪP modernizuoti būtinų elementų apraše nurodomi BŽŪP strateginio plano elementai, galintys padėti modernizuoti žemės ūkio sektorių ir BŽŪP, visų pirma:

95 straipsnio 1 dalies g punkte minimame BŽŪP modernizuoti ir pereiti prie agroekologijos būtinų elementų apraše nurodomi BŽŪP strateginio plano elementai, galintys padėti modernizuoti žemės ūkio sektorių ir BŽŪP, visų pirma:

a)	apžvelgiama, kaip BŽŪP strateginis planas padės siekti 5 straipsnio antroje pastraipoje nustatyto kompleksinio bendrojo tikslo, susijusio su žinių kaupimu ir keitimusi jomis, inovacijų diegimu, skaitmeninimo gerinimu ir praktiniu jų taikymu, visų pirma:

apžvelgiama, kaip BŽŪP strateginis planas padės siekti 5 straipsnio antroje pastraipoje nustatyto kompleksinio bendrojo tikslo, susijusio su žinių kaupimu ir keitimusi jomis, ūkininkavimo patirtimi, technologinių ir socialinių inovacijų diegimu, skaitmeninimo gerinimu ir praktiniu jų taikymu, visų pirma:

i.	apibūdinama organizacinė ŽŪŽIS, kurios veikimas grindžiamas žinių srautais tarp asmenų, organizacijų ir institucijų, naudojančių ir kuriančių žemės ūkiui ir susijusiems sektoriams skirtas žinias, ir tokią veiklą vykdančių organizacijų visuma, struktūra;

i)	apibūdinama organizacinė ŽŪŽIS, kurios veikimas grindžiamas žinių srautais tarp asmenų, organizacijų ir institucijų, naudojančių ir kuriančių žemės ūkiui ir susijusiems sektoriams skirtas žinias, ir tokią veiklą vykdančių organizacijų visuma, struktūra;

ii.	apibūdinama, kaip 13 straipsnyje nurodytos konsultavimo paslaugos, mokslinių tyrimų ir BŽŪP tinklai bendrai veiks pagal ŽŪŽIS ir kaip bus teikiamos konsultavimo ir inovacijų rėmimo paslaugos;

ii)	apibūdinama, kaip 13 straipsnyje nurodytos konsultavimo paslaugos, mokslinių tyrimų ir BŽŪP tinklai bendrai veiks pagal ŽŪŽIS ir kaip bus teikiamos konsultavimo ir inovacijų rėmimo paslaugos;

b)	apibūdinama žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms skirtų skaitmeninių technologijų plėtojimo ir jų naudojimo BŽŪP strateginiame plane nustatytų intervencinių priemonių veiksmingumui ir efektyvumui didinti strategija.

b)	apibūdinama žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms skirtų skaitmeninių technologijų plėtojimo ir jų naudojimo BŽŪP strateginiame plane nustatytų intervencinių priemonių veiksmingumui ir efektyvumui didinti strategija.

Paaiškinimas

Ūkiai turi būti modernizuojami vykdant perėjimą prie agroekologijos pasitelkiant technines ir socialines inovacijas.

54 pakeitimas

93 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekviena valstybė narė parengia bendrą BŽŪP strateginį planą visai savo teritorijai.

Jei BŽŪP strateginio plano elementai nustatomi regiono lygmeniu, valstybė narė užtikrina jų darną ir derėjimą su BŽŪP strateginio plano elementais, kurie nustatyti nacionaliniu lygmeniu.

Kiekviena valstybė narė parengia bendrą BŽŪP strateginį planą visai savo teritorijai.

Jei BŽŪP strateginio plano elementai nustatomi regiono lygmeniu arba įgyvendinami pagal kaimo plėtros regionines programas , valstybė narė užtikrina jų darną ir derėjimą su BŽŪP strateginio plano elementais, kurie nustatyti nacionaliniu lygmeniu.

Paaiškinimas

Žr. 24 pakeitimą.

55 pakeitimas

95 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekvieną BŽŪP strateginį planą sudaro šie skirsniai:

a)	poreikių vertinimas;

a)	poreikių vertinimas;

b)	intervencijos strategija;

b)	intervencijos strategija;

c)	kelioms intervencinėms priemonėms bendrų elementų aprašas;

c)	kelioms intervencinėms priemonėms bendrų elementų aprašas;

d)	strategijoje nurodytų tiesioginių išmokų, sektorinių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių apibūdinimas;

d)	strategijoje nurodytų tiesioginių išmokų, sektorinių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių apibūdinimas;

e)	siektinų reikšmių ir finansiniai planai;

e)	siektinų reikšmių ir finansiniai planai;

f)	valdymo ir koordinavimo sistemos aprašas;

f)	valdymo ir koordinavimo sistemos aprašas;

g)	BŽŪP modernizuoti būtinų elementų aprašas;

g)	BŽŪP modernizuoti būtinų elementų aprašas;

h)	su paprastinimu ir mažesne administracine našta galutiniams paramos gavėjams susijusių elementų apibūdinimas.

h)	su paprastinimu ir mažesne administracine našta galutiniams paramos gavėjams susijusių elementų apibūdinimas;

i)	tam tikrais atvejais regioninių kaimo plėtros programų sąrašas .

Paaiškinimas

Žr. 24 pakeitimą.

56 pakeitimas

106 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
BŽŪP strateginio plano patvirtinimas	BŽŪP strateginio plano ir tam tikrais atvejais į jį įtrauktų regioninių kaimo plėtros programų patvirtinimas
1. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. pateikia Komisijai pasiūlymą dėl BŽŪP strateginio plano, kuriame pateikiama 95 straipsnyje nurodyta informacija.	1. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. pateikia Komisijai pasiūlymą dėl BŽŪP strateginio plano, kuriame pateikiama 95 straipsnyje nurodyta informacija.
2. Komisija įvertina pasiūlytus BŽŪP strateginius planus, atsižvelgdama į planų išsamumą, nuoseklumą ir derėjimą su bendraisiais Sąjungos teisės principais, šiuo reglamentu ir pagal jį priimtomis nuostatomis, taip pat su Horizontaliuoju reglamentu, į jų faktinį indėlį siekiant 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui ir konkurencijos iškraipymui, paramos gavėjams ir administracijoms tenkančios administracinės naštos dydžiui. Visų pirma, vertinamas BŽŪP strateginio plano strategijos tinkamumas, atitinkami konkretūs tikslai, siektinos reikšmės, intervencinės priemonės ir SSGG analize bei ex ante vertinimu grindžiamas biudžeto išteklių skyrimas konkretiems BŽŪP strateginio plano tikslams siekti naudojant siūlomą intervencinių priemonių rinkinį.	2. Komisija įvertina pasiūlytus BŽŪP strateginius planus , į kuriuos tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, atsižvelgdama į planų išsamumą, nuoseklumą ir derėjimą su bendraisiais Sąjungos teisės principais, šiuo reglamentu ir pagal jį priimtomis nuostatomis, taip pat su Horizontaliuoju reglamentu, į jų faktinį indėlį siekiant 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui ir konkurencijos iškraipymui, paramos gavėjams ir administracijoms tenkančios administracinės naštos dydžiui. Visų pirma, vertinamas BŽŪP strateginio plano strategijos tinkamumas, atitinkami konkretūs tikslai, siektinos reikšmės, intervencinės priemonės ir SSGG analize bei ex ante vertinimu grindžiamas biudžeto išteklių skyrimas konkretiems BŽŪP strateginio plano tikslams siekti naudojant siūlomą intervencinių priemonių rinkinį.
3. Atsižvelgusi į 2 dalyje nurodyto vertinimo rezultatus, Komisija per tris mėnesius nuo BŽŪP strateginio plano perdavimo dienos gali valstybės narėms pateikti pastabų. Valstybė narė pateikia Komisijai visą reikiamą papildomą informaciją ir prireikus persvarsto pasiūlytą planą.	3. Atsižvelgusi į 2 dalyje nurodyto vertinimo rezultatus, Komisija per tris mėnesius nuo BŽŪP strateginio plano , į kurį tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, perdavimo dienos gali valstybės narėms pateikti pastabų. Valstybė narė ir regionai pateikia Komisijai visą reikiamą papildomą informaciją ir prireikus persvarsto pasiūlytą planą.
4. Komisija patvirtina siūlomą BŽŪP strateginį planą, jei pateikta reikiama informacija ir jei ji įsitikina, kad pakeistas planas dera su bendraisiais Sąjungos teisės principais, šiame reglamente nustatytais reikalavimais, pagal jį priimtomis nuostatomis ir Reglamento (ES) [HzR] nuostatomis.	4. Komisija patvirtina siūlomą BŽŪP strateginį planą, į kurį tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, jei pateikta reikiama informacija ir jei ji įsitikina, kad pakeistas planas dera su bendraisiais Sąjungos teisės principais, šiame reglamente nustatytais reikalavimais, pagal jį priimtomis nuostatomis ir Reglamento (ES) [HzR] nuostatomis.
5. Kiekvienas BŽŪP strateginis planas patvirtinamas ne vėliau kaip po aštuonių mėnesių nuo dienos, kurią atitinkama valstybė narė jį pateikė. Patvirtinimas netaikomas 101 straipsnio c punkte ir BŽŪP strateginio plano I–IV prieduose, kurie nurodyti 95 straipsnio 2 dalies a–d punktuose, pateiktai informacijai. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybė narė gali paprašyti Komisijos patvirtinti BŽŪP strateginį planą, kuriame nepateikti visi elementai. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė nurodo trūkstamas BŽŪP strateginio plano dalis ir pateikia su visu BŽŪP strateginiu planu susijusias preliminarias siektinas reikšmes ir 100 straipsnyje nurodytus finansinius planus, kad įrodytų bendrą plano nuoseklumą ir darną. Trūkstami BŽŪP strateginio plano elementai pateikiami Komisijai kaip plano pakeitimas pagal 107 straipsnį.	5. Kiekvienas BŽŪP strateginis planas, į kurį tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, patvirtinamas ne vėliau kaip po aštuonių mėnesių nuo dienos, kurią atitinkama valstybė narė jį pateikė. Patvirtinimas netaikomas 101 straipsnio c punkte ir BŽŪP strateginio plano I–IV prieduose, kurie nurodyti 95 straipsnio 2 dalies a–d punktuose, pateiktai informacijai. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybė narė gali paprašyti Komisijos patvirtinti BŽŪP strateginį planą, kuriame nepateikti visi elementai. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė nurodo trūkstamas BŽŪP strateginio plano dalis ir pateikia su visu BŽŪP strateginiu planu susijusias preliminarias siektinas reikšmes ir 100 straipsnyje nurodytus finansinius planus, kad įrodytų bendrą plano nuoseklumą ir darną. Trūkstami BŽŪP strateginio plano elementai pateikiami Komisijai kaip plano pakeitimas pagal 107 straipsnį.
6. Kiekvieną BŽŪP strateginį planą Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo sprendimą, netaikydama 139 straipsnyje nurodytos komiteto procedūros.	6. Kiekvieną BŽŪP strateginį planą, į kurį tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo sprendimą, netaikydama 139 straipsnyje nurodytos komiteto procedūros.
7. BŽŪP strateginiai planai teisiškai įsigalioja tik patvirtinti Komisijos.	7. BŽŪP strateginiai planai, į kuriuos tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, teisiškai įsigalioja tik patvirtinti Komisijos.

Paaiškinimas

Žr. 24 pakeitimą.

57 pakeitimas

107 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
BŽŪP strateginio plano keitimas	BŽŪP strateginio plano , į kurį tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, keitimas
1. Valstybės narės gali teikti Komisijai prašymus iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginius planus.	1. Valstybės narės ir regionai gali teikti Komisijai prašymus iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginius planus , į kuriuos tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos .
2. Prašymai iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus turi būti tinkamai pagrįsti ir, visų pirma, juose turi būti nurodytas tikėtinas plano pakeitimų poveikis 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų siekimui. Prie jų pridedamas iš dalies pakeistas planas ir, prireikus, atnaujinti priedai.	2. Prašymai iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus , į kuriuos tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, turi būti tinkamai pagrįsti ir, visų pirma, juose turi būti nurodytas tikėtinas plano pakeitimų poveikis 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų siekimui. Prie jų pridedamas iš dalies pakeistas planas ir, prireikus, atnaujinti priedai.
3. Komisija įvertina pakeitimo derėjimą su šiuo reglamentu ir pagal jį priimtomis nuostatomis, derėjimą su Reglamentu (ES) [HzR] ir jo faktinį indėlį į konkrečių tikslų siekimą.	3. Komisija įvertina pakeitimo derėjimą su šiuo reglamentu ir pagal jį priimtomis nuostatomis, derėjimą su Reglamentu (ES) [HzR] ir jo faktinį indėlį į konkrečių tikslų siekimą.
4. Komisija patvirtina prašomą BŽŪP strateginio plano pakeitimą, jei pateikta reikiama informacija ir jei, Komisijos įsitikinimu, iš dalies pakeistas planas dera su bendraisiais Sąjungos teisės principais, šiame reglamente nustatytais reikalavimais, pagal jį priimtomis nuostatomis ir Reglamentu (ES) [HzR].	4. Komisija patvirtina prašomą BŽŪP strateginio plano , į kurį tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, pakeitimą, jei pateikta reikiama informacija ir jei, Komisijos įsitikinimu, iš dalies pakeistas planas dera su bendraisiais Sąjungos teisės principais, šiame reglamente nustatytais reikalavimais, pagal jį priimtomis nuostatomis ir Reglamentu (ES) [HzR].
5. Komisija gali pateikti pastabas per 30 darbo dienų nuo prašymo iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą pateikimo dienos. Valstybė narė pateikia Komisijai visą reikiamą papildomą informaciją.	5. Komisija gali pateikti pastabas per 30 darbo dienų nuo prašymo iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą , į kurį tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, pateikimo dienos. Valstybė narė pateikia Komisijai visą reikiamą papildomą informaciją.
6. Prašymas iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą patvirtinamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė jį pateikė, jeigu į Komisijos pastabas buvo tinkamai atsižvelgta.	6. Prašymas iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą , į kurį tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, patvirtinamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė jį pateikė, jeigu į Komisijos pastabas buvo tinkamai atsižvelgta.
7. Prašymas iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą gali būti teikiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, atsižvelgiant į galimas išimtis, kurias Komisija nustato pagal 109 straipsnį.	7. Prašymas iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą , į kurį tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, gali būti teikiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, atsižvelgiant į galimas išimtis, kurias Komisija nustato pagal 109 straipsnį.
8. Kiekvieną BŽŪP strateginio plano pakeitimą Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo aktą, netaikydama 139 straipsnyje nurodytos komiteto procedūros.	8. Kiekvieną BŽŪP strateginio plano , į kurį tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, pakeitimą Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo aktą, netaikydama 139 straipsnyje nurodytos komiteto procedūros.
9. Nedarant poveikio 80 straipsnio taikymui, BŽŪP strateginių planų pakeitimai teisiškai įsigalioja tik patvirtinti Komisijos.	9. Nedarant poveikio 80 straipsnio taikymui, BŽŪP strateginių planų pakeitimai teisiškai įsigalioja tik patvirtinti Komisijos.
10. Vien administracinio ar redakcinio pobūdžio taisymai, kurie nedaro poveikio politikos ir intervencinių priemonių įgyvendinimui, nelaikomi pakeitimo prašymu. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokius taisymus.	10. Vien administracinio ar redakcinio pobūdžio taisymai, kurie nedaro poveikio politikos ir intervencinių priemonių įgyvendinimui, nelaikomi pakeitimo prašymu. Valstybės narės ir regionai informuoja Komisiją apie tokius taisymus.

Paaiškinimas

Žr. 24 pakeitimą.

58 pakeitimas

110 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės paskiria už jų BŽŪP strateginius planus atsakingą vadovaujančiąją instituciją.

1. Valstybės narės paskiria už BŽŪP strateginius planų , į kuriuos tam tikrais atvejais įtraukiamos regioninės kaimo plėtros programos, įgyvendinimą atsakingą vadovaujančiąją instituciją arba keletą atsakingų vadovaujančiųjų institucijų .

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta atitinkama valdymo ir kontrolės sistema, užtikrinanti aiškų vadovaujančiosios institucijos ir kitų įstaigų funkcijų pasiskirstymą ir atskyrimą. Valstybės narės atsako už užtikrinimą, kad sistema veiktų veiksmingai visą BŽŪP strateginio plano galiojimo laikotarpį.

2. Vadovaujančioji institucija atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą BŽŪP strateginio plano administravimą ir įgyvendinimą. Ji visų pirma užtikrina, kad:

2. Vadovaujančiosios institucijos atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą BŽŪP strateginio plano administravimą ir įgyvendinimą. Jos visų pirma užtikrina, kad:

i)	būtų tinkama saugi elektroninė sistema, skirta įrašyti, laikyti, valdyti ir pranešti stebėsenai ir vertinimui reikalingus statistinius duomenis apie planą ir jo įgyvendinimą, ypač duomenis, reikalingus pažangai siekiant nustatytų tikslų ir siektinų reikšmių stebėti;

i)	būtų tinkama saugi elektroninė sistema, skirta įrašyti, laikyti, valdyti ir pranešti stebėsenai ir vertinimui reikalingus statistinius duomenis apie planą ir jo įgyvendinimą, ypač duomenis, reikalingus pažangai siekiant nustatytų tikslų ir siektinų reikšmių stebėti;

j)	paramos gavėjai ir kitos įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant intervencines priemones:

j)	paramos gavėjai ir kitos įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant intervencines priemones:

i)	būtų informuojami apie įsipareigojimus, atsirandančius dėl skirtos pagalbos, ir taikytų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams;

ii)	žinotų apie duomenų teikimo vadovaujančiajai institucijai ir produktų bei rezultatų registravimo reikalavimus;

i)	būtų informuojami apie įsipareigojimus, atsirandančius dėl skirtos pagalbos, ir taikytų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams;

ii)	žinotų apie duomenų teikimo vadovaujančiajai institucijai ir produktų bei rezultatų registravimo reikalavimus;

atitinkamiems paramos gavėjams, prireikus, elektroninėmis priemonėmis būtų pateikiamas ūkyje taikytinas teisės aktais nustatytų reikalavimų ir būtiniausių geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų sąrašas, sudarytas pagal III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį, taip pat aiški ir tiksli susijusi informacija;

l)	125 straipsnyje nurodytas ex ante vertinimas atitiktų vertinimo ir stebėsenos sistemą ir kad jis būtų priimtas ir pateiktas Komisijai;

l)	125 straipsnyje nurodytas ex ante vertinimas atitiktų vertinimo ir stebėsenos sistemą ir kad jis būtų priimtas ir pateiktas Komisijai;

būtų parengtas 126 straipsnyje nurodytas vertinimo planas, tame pačiame straipsnyje nurodytas ex post vertinimas būtų atliekamas laikantis tame reglamente nustatytų terminų, būtų užtikrinama tokių vertinimų atitiktis stebėsenos ir vertinimo sistemai, taip pat kad jie būtų pateikti 111 straipsnyje nurodytam Stebėsenos komitetui ir Komisijai;

n)	Stebėsenos komitetui būtų pateikta BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo pagal konkrečius jo tikslus ir prioritetus stebėsenai būtina informacija ir dokumentai;

n)	Stebėsenos komitetui būtų pateikta BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo pagal konkrečius jo tikslus ir prioritetus stebėsenai būtina informacija ir dokumentai;

o)	būtų parengta metinė rezultatų ataskaita, įskaitant suvestines stebėsenos duomenų lenteles, ir, pasikonsultavus su Stebėsenos komitetu, ji būtų pateikta Komisijai;

o)	būtų parengta metinė rezultatų ataskaita, įskaitant suvestines stebėsenos duomenų lenteles, ir, pasikonsultavus su Stebėsenos komitetu, ji būtų pateikta Komisijai;

p)	būtų imtasi veiksmų, kuriais būtų atsižvelgta į Komisijos pastabas dėl metinių rezultatų ataskaitų;

p)	būtų imtasi veiksmų, kuriais būtų atsižvelgta į Komisijos pastabas dėl metinių rezultatų ataskaitų;

q)	mokėjimo agentūra, prieš suteikdama leidimą skirti išmokas, gautų visą būtiną informaciją, pirmiausia apie procedūras ir finansuoti atrinktų intervencinių priemonių patikrinimus;

q)	mokėjimo agentūra, prieš suteikdama leidimą skirti išmokas, gautų visą būtiną informaciją, pirmiausia apie procedūras ir finansuoti atrinktų intervencinių priemonių patikrinimus;

r)	EŽŪFKP paramos intervencinėms priemonėms, išskyrus su plotu ir gyvuliais susijusias intervencines priemones, finansuoti gavėjai patvirtintų gavę finansinę paramą, taip pat patvirtintų, kad tinkamai naudoja Sąjungos ženklą, laikydamiesi Komisijos pagal 5 dalį nustatytų taisyklių;

r)	EŽŪFKP paramos intervencinėms priemonėms, išskyrus su plotu ir gyvuliais susijusias intervencines priemones, finansuoti gavėjai patvirtintų gavę finansinę paramą, taip pat patvirtintų, kad tinkamai naudoja Sąjungos ženklą, laikydamiesi Komisijos pagal 5 dalį nustatytų taisyklių;

BŽŪP strateginis planas būtų viešinamas, be kita ko, pasitelkiant nacionalinį BŽŪP tinklą, – galimi paramos gavėjai, profesinės organizacijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai, lyčių lygybę skatinančios įstaigos ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, būtų informuojami apie BŽŪP strateginio plano siūlomas galimybes ir prieigos prie BŽŪP strateginio plano finansavimo taisykles, taip pat paramos gavėjai ir visuomenė būtų informuojami apie Sąjungos paramą, kuri skiriama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai pagal BŽŪP strateginį planą.

3. Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija gali paskirti vieną ar daugiau tarpinių institucijų, įskaitant vietos valdžios institucijas, regioninės plėtros įstaigas ar nevyriausybines organizacijas, valdyti ir įgyvendinti BŽŪP strateginiame plane nustatytas intervencines priemones.

3. Valstybė narė arba vadovaujančiosios institucijos gali paskirti vieną ar daugiau tarpinių institucijų, įskaitant vietos valdžios institucijas, regioninės plėtros įstaigas ar nevyriausybines organizacijas, valdyti ir įgyvendinti BŽŪP strateginiame plane nustatytas intervencines priemones.

4. Jei vadovaujančioji institucija perduoda dalį savo užduočių kitai įstaigai, vadovaujančioji institucija išlieka visiškai atsakinga už tų užduočių efektyvų ir tinkamą valdymą bei įgyvendinimą. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų nustatytos tinkamos nuostatos, kuriomis būtų sudarytos sąlygos kitai įstaigai gauti visus toms užduotims vykdyti reikiamus duomenis ir informaciją.

5. Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis taisyklėmis dėl 2 dalies j ir k punktuose nustatytų informavimo, viešinimo ir matomumo reikalavimų taikymo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 139 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Paaiškinimas

Žr. 24 pakeitimą.

59 pakeitimas

111 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Prieš pateikdama BŽŪP strateginį planą valstybė narė įsteigia BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – Stebėsenos komitetas).	Prieš pateikdamos BŽŪP strateginį planą valstybė narė ir regionų valdžios institucijos įsteigia BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – Stebėsenos komitetas).

Paaiškinimas

Žr. 24 pakeitimą.

60 pakeitimas

114 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Įgyvendinimo veiksmingumo stebėsena 1. Valstybės narės gali nustatyti dvimetes tarpines rezultatų reikšmes pagal BŽŪP strateginį planą, nukrypstant nuo šio reglamento 115 straipsnio 1 dalies b punkto, ir taip pat kas dvejus metus atlikti jų stebėseną metinėse rezultatų ataskaitose tais metais, kuriais numatyta juos pasiekti.

Paaiškinimas

Tarpinės rezultatų reikšmės turėtų būti nustatomos bent dvejiems metams.

61 pakeitimas

Naujas 0 priedas. Bendrieji strateginių planų rezultatais grindžiami tikslai

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.1.1.

Klimato kaita: valstybių narių žemės ūkio sektoriuje 30 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į klimato kaitos uždavinių mastą tiek kultūrų auginimo, tiek gyvulininkystės sektoriai iki 2027 m. turi labai sumažinti savo išmetamųjų teršalų kiekį. Kiekybinis rodiklis pateiktas priede.

62 pakeitimas

Naujas 0 priedas. Bendrieji strateginių planų rezultatais grindžiami tikslai

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Aplinka ir maistas: palyginti su 2017 m., kiekvienoje valstybėje narėje du kartus padidinti ekologiškai dirbamos žemės plotą arba ekologiškam ūkininkavimui skirti ne mažiau kaip 30 % valstybės narės žemės ūkio paskirties ploto

Paaiškinimas

Siekiant spręsti aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos problemas ir patenkinti vartotojų paklausą bei sumažinti importo dalį, reikia gerokai padidinti ekologiškai dirbamos žemės plotą.

63 pakeitimas

Naujas 0 priedas. Bendrieji strateginių planų rezultatais grindžiami tikslai

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Biologinė įvairovė ir sveikata: palyginti su 2017 m., ne mažiau kaip 30 % sumažinti cheminių pesticidų naudojimą valstybėse narėse

Paaiškinimas

Siekiant spręsti aplinkos ir visuomenės sveikatos problemas, iki 2027 m. reikia gerokai sumažinti pesticidų naudojimą.

64 pakeitimas

Naujas 0 priedas. Bendrieji strateginių planų rezultatais grindžiami tikslai

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Vanduo: 100 % paviršinio vandens ir požeminio vandens išteklių valstybėse narėse turi atitikti Nitratų direktyvą, nenumatant išimčių

Paaiškinimas

Tai yra visuomenės sveikatos ir geriamojo vandens prieigos vartotojams klausimas. 1991 m. Nitratų direktyvos dar nėra laikomasi visur. Būtina tai užtikrinti iki 2027 m.

65 pakeitimas

Naujas 0 priedas. Bendrieji strateginių planų rezultatais grindžiami tikslai

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Gyvūnų gerovė ir sveikata: palaipsniui planuotai visoje Europos Sąjungoje mažinti gyvūnų laikymą narvuose

Paaiškinimas

Siekiant spręsti gyvūnų gerovės, taip pat ir visuomenės sveikatos klausimus (antibiotikai) būtina iki 2027 m. pereiti prie gamybos nenaudojant narvų ir prie jau šiuo metu taikomų ekstensyvesnių metodų.

66 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai R.1

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Geresnių veiklos rezultatų siekimas pasitelkiant žinias ir inovacijas.

Ūkininkų, gaunančių paramą konsultacijoms, mokymams, keitimuisi žiniomis vykdyti arba dalyvauti veiklos grupėse, siekiant gerinti ekonominius, aplinkosaugos, klimato srities ir išteklių naudojimo rezultatus, dalis.

Geresnių veiklos rezultatų siekimas pasitelkiant žinias ir inovacijas.

Paaiškinimas

Tausiai naudoti išteklius yra svarbu siekiant gerinti ekonominį našumą ir aplinkosaugos rezultatus vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

67 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai R.3

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas. Ūkininkų, gaunančių paramą pagal BŽŪP tiksliojo ūkininkavimo technologijai plėtoti, dalis	Žemės ūkio sektoriaus modernizavimas ir skaitmeninimas. Ūkininkų, gaunančių paramą pagal BŽŪP tiksliojo ūkininkavimo technologijai plėtoti ir perėjimui prie ekologijos ir prisitaikymo prie klimato kaitos , dalis.

Paaiškinimas

Ūkių skaitmeninimas ir modernizavimas turi būti vykdomi atsižvelgiant į ekologinius ir klimato tikslus.

68 pakeitimas

I priedas. Konkretūs ES tikslai

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurenciją, be kita ko, didesnį dėmesį skirti moksliniams tyrimams, technologijoms bei skaitmeninimui	Labiau orientuotis į rinką ir didinti ekonominę, socialinę, aplinkosauginę ir teritorijų konkurenciją, be kita ko, daugiausia dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui, taip pat tvarios gamybos būdų populiarinimui

Paaiškinimas

Konkurencijos reikia siekti ne tik ekonomikos srityje.

69 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai I.6

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Ūkių našumo didinimas. Bendras gamybos veiksnių našumas	Ūkių našumo , aprūpinimo maistu saugumo, maisto saugos ir ūkių atsparumo didinimas , teritorinės sanglaudos stiprinimas: bendras gamybos veiksnių našumas įskaitant išorinį poveikį

70 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai R.9

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Ūkių modernizavimas. Ūkininkų, gaunančių paramą investicijoms, skirtą restruktūrizuoti bei modernizuoti ir, be kita ko, gerinti išteklių naudojimo efektyvumą, dalis	Ūkių modernizavimas. Ūkininkų, gaunančių paramą investicijoms, skirtą restruktūrizuoti bei modernizuoti ir, be kita ko, gerinti išteklių naudojimo efektyvumą ir tvarumą , dalis

Paaiškinimas

Ūkiai turi būti modernizuojami didinant gamybos sistemų tvarumą.

71 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai R.13 a

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	R.13 a Sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kultūrų auginimo sektoriuje. Žemės ūkio valdų, mažiausiai 50 % sumažinusių sintetinių azoto trąšų naudojimą, dalis

Paaiškinimas

N2O dujos, kurias išskiria azoto trąšos, sudaro labai didelę dalį išmetalų, beveik 50 % žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Be to, sintetinių azoto trąšų gamybai sunaudojama labai daug energijos.

72 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai R.14

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, išlaikyti ir (arba) gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (daugiamečius žolynus, žemės ūkio paskirties žemę durpynuose, miškus ir t. t.), dalis	Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, išlaikyti ir (arba) gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (daugiamečius žolynus, žemės ūkio paskirties žemę durpynuose, miškus ir t. t.), dalis, žemės ploto, kuriame auginami ankštiniai augalai (atskirai arba kartu su kitais augalais) padidinimo lygis

Paaiškinimas

Auginant ankštinius augalus galima veiksmingai išlaikyti anglies dioksidą dirvožemyje, įskaitant atvejus, kai jie žolynuose auginami kartu su kitais žoliniais augalais.

73 pakeitimas

I priedas. Konkretūs ES tikslai

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą	Skatinti darnų gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą

Paaiškinimas

Išplaukia iš konteksto.

74 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai I.16

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Maisto medžiagų išplovimo mažinimas. Nitratai požeminiame vandenyje.

Maisto medžiagų išplovimo mažinimas. Nitratai paviršiniame ir požeminiame vandenyje.

—	Požeminio vandens stočių, kuriose azoto koncentracija viršija 50 mg/l (pagal Nitratų direktyvą), skaičius

—	Paviršinio ir požeminio vandens stočių, kuriose azoto koncentracija viršija 50 mg/l (pagal Nitratų direktyvą), skaičius.

—	Procentinė paviršinio ir požeminio vandens, atitinkančio Nitratų direktyvą, dalis

Paaiškinimas

Paviršinį vandenį taip pat reikia įtraukti į rodiklius, kad būtų galima iš tiesų įvertintį padėtį ir jos raidą. Būtina visur skubiai įgyvendinti Nitratų direktyvą.

75 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai R.16a

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Mineralinių ir sintetinių trąšų naudojimo mažinimas. Mineralinių ir sintetinių trąšų pardavimas

Paaiškinimas

Siekiant atgaivinti dirvožemį didinant jame esančių organinių medžiagų, kurios taip pat saugo anglies dioksidą, kiekį, pirmenybė turėtų būti teikiama žemės ūkio praktikai, kurią taikant naudojama mažiau mineralinių ir sintetinių trąšų, kurias gaminant, be kita ko, sunaudojama labai daug energijos ir išmetamas didelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

76 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai R.18

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Dirvožemio gerinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti dirvožemį tvarkyti padedantys valdymo įsipareigojimai, dalis	Dirvožemio gerinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti dirvožemį tvarkyti padedantys jo gerinimo įsipareigojimai, dalis

Paaiškinimas

Išplaukia iš teksto ir tikslo.

77 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai R.21

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Darnus maisto medžiagų valdymas.

Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, padedantys užtikrinti geresnį maisto medžiagų valdymą, dalis

Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, padedantys užtikrinti tvaresnį maisto medžiagų valdymą, dalis

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

78 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai R.21a

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	R.21 a Organinių, mineralinių ir sintetinių trąšų naudojimo mažinimas. Žemės ūkio paskirties žemė, kuriai taikomos konkrečios priemonės, leidžiančios sumažinti trąšų naudojimą, dalis

Paaiškinimas

Tvarus maistinių medžiagų valdymas turi apimti ir mažesnį mineralinių ir sintetinių trąšų naudojimą.

79 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai R.25

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

R.25 Darniojo miškų ūkio rėmimas.

Miško žemės, dėl kurios prisiimti valdymo įsipareigojimai remti miškų apsaugą ir tvarkymą, dalis

R.25 Darniojo miškų ūkio rėmimas. Miško žemės, dėl kurios prisiimti valdymo įsipareigojimai remti miškų apsaugą ir darnųjį tvarkymą, dalis

Paaiškinimas

Pernelyg daug miškų yra tvarkomi vis intensyviau, o tai daro neigiamą poveikį aplinkai ir biologinei įvairovei.

80 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai R.37

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Tausus pesticidų naudojimas.

Žemės ūkio paskirties žemės, kuriai taikomi remiami konkretūs veiksmai, kuriais užtikrinamas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, dalis

Tausus pesticidų naudojimas.

Žemės ūkio paskirties žemės, kuriai taikomi konkretūs veiksmai, kuriais užtikrinamas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, dalis

81 pakeitimas

I priedas. Rezultato rodikliai R.37a

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	R.37 a Ekologinių ūkių skaičiaus didinimas. Ūkių, gavusių paramą perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo, skaičius

Paaiškinimas

Siekiant spręsti aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos problemas ir patenkinti vartotojų paklausą bei sumažinti importo dalį, reikia gerokai padidinti ekologiškai dirbamos žemės plotą.

82 pakeitimas

III priedas. Reikalavimai ir standartai 1 GAAB

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Daugiamečių žolynų išlaikymas , grindžiamas daugiamečių žolynų ir žemės ūkio paskirties žemės santykiu	Daugiamečių žolynų išlaikymas ūkyje taikant ne didesnį nei 5–10 % konversijos koeficientą vienam ūkiui, išskyrus pažeidžiamus žolynus (kuriuose gausi biologinė įvairovė)

Paaiškinimas

Kad būtų pasiektas šis tikslas, taisyklė turėtų būti taikoma ūkiui naudojantis siūlomu lankstumu, o ne regionui, taip išvengiant pernelyg didelės žolynų konversijos subregionų lygmeniu.

83 pakeitimas

III priedas. Pagrindinis standarto tikslas 5 GAAB

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Darnus maisto medžiagų valdymas

84 pakeitimas

III priedas. Reikalavimai ir standartai 7 GAAB

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Dirva negali būti tuščia laikotarpiu (-iais), kuriuo (-iais) ji yra labiausiai pažeidžiama	Dirva negali būti tuščia laikotarpiu (-iais), kuriuo (-iais) ji yra pažeidžiama

Paaiškinimas

Siekiant apsaugoti dirvožemį, jame kuo ilgesnį metų laikotarpį turi būti auginami augalai.

85 pakeitimas

III priedas. Reikalavimai ir standartai – naujas GAAB

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Ūkininkas laikosi nacionalinių socialinės srities teisės aktų, susijusių su žemės ūkio darbuotojų teisėmis

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

86 pakeitimas

XII priedas. Tikslai O.13 ir R.4

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą	Skatinti darnų gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą

Paaiškinimas

Suderinama su 73 pakeitimu.

COM(2018) 393 final

87 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

reikalavimų laikymusi grindžiamas BŽŪP įgyvendinimo modelis turėtų būti tinkamai pritaikytas, užtikrinant, kad būtų skiriama daugiau dėmesio rezultatams ir rezultatyvumui. Taigi, Sąjunga turėtų nustatyti pagrindinius politikos tikslus, intervencijos rūšis ir pagrindinius Sąjungos reikalavimus, o valstybės narės turėtų turėti daugiau atsakomybės ir būti atskaitingesnės už tai, kad tie tikslai būtų pasiekti. Todėl reikia užtikrinti didesnį subsidiarumą, kad būtų geriau atsižvelgiama į vietos sąlygas ir poreikius. Atitinkamai pagal naują įgyvendinimo modelį valstybės narės turėtų būti atsakingos už savo BŽŪP intervencinių priemonių derinimą, laikydamosi pagrindinių Sąjungos reikalavimų, kad jų įnašas siekiant Sąjungos BŽŪP tikslų būtų kuo didesnis, ir nustatydamos bei sukurdamos reikalavimų atitikties ir kontrolės sistemą, taikomą paramos gavėjams;

reikalavimų laikymusi grindžiamas BŽŪP įgyvendinimo modelis turėtų būti tinkamai pritaikytas, užtikrinant, kad būtų skiriama daugiau dėmesio rezultatams ir rezultatyvumui. Taigi, Sąjunga turėtų nustatyti pagrindinius politikos tikslus, intervencijos rūšis ir pagrindinius Sąjungos reikalavimus, o valstybės narės turėtų turėti daugiau atsakomybės ir būti atskaitingesnės už tai, kad tie tikslai būtų pasiekti. Todėl reikia užtikrinti didesnį subsidiarumą, kad būtų geriau atsižvelgiama į vietos sąlygas ir poreikius. Atitinkamai pagal naują įgyvendinimo modelį valstybės narės ir regionai turėtų būti atsakingi už savo BŽŪP intervencinių priemonių derinimą, laikydamiesi pagrindinių Sąjungos reikalavimų, kad jų įnašas siekiant Sąjungos BŽŪP tikslų būtų kuo didesnis, ir nustatydami bei sukurdami reikalavimų atitikties ir kontrolės sistemą, taikomą paramos gavėjams;

Paaiškinimas

Europos regionų vaidmuo valdant ir įgyvendinant BŽŪP turėtų būti išlaikytas ir sustiprintas siekiant politikos sprendimus pritaikyti prie konkrečių teritorinių ir sektorių ypatumų.

88 pakeitimas

30 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisija taip pat turėtų būti įgaliota sustabdyti mokėjimus vykdydama daugiametę veiklos rezultatų stebėseną. Todėl tais atvejais, kai vėluojama daryti pažangą arba pažanga yra nepakankama siekiant nacionaliniame BŽŪP strateginiame plane nustatytų siektinų reikšmių, Komisija turėtų būti įgaliota, priimdama įgyvendinimo aktą, reikalauti, kad atitinkama valstybė narė imtųsi būtinų taisomųjų veiksmų pagal veiksmų planą, kuris bus parengtas konsultuojantis su Komisija ir jame bus nustatyti aiškūs pažangos rodikliai. Jei valstybė narė nepateiktų ar neįgyvendintų veiksmų plano arba jei šio veiksmų plano akivaizdžiai nepakaktų padėčiai ištaisyti, Komisija turėtų būti įgaliota įgyvendinimo aktu sustabdyti mėnesinių arba tarpinių išmokų mokėjimą;

Komisija taip pat turėtų būti įgaliota sustabdyti mokėjimus vykdydama daugiametę veiklos rezultatų stebėseną. Todėl tais atvejais, kai vėluojama daryti pažangą arba pažanga yra nepakankama siekiant nacionaliniame BŽŪP strateginiame plane nustatytų bendrų Europos tikslų ir siektinų reikšmių, Komisija turėtų būti įgaliota, priimdama įgyvendinimo aktą, reikalauti, kad atitinkama valstybė narė imtųsi būtinų taisomųjų veiksmų pagal veiksmų planą, kuris bus parengtas konsultuojantis su Komisija ir jame bus nustatyti aiškūs pažangos rodikliai. Jei valstybė narė nepateiktų ar neįgyvendintų veiksmų plano arba jei šio veiksmų plano akivaizdžiai nepakaktų padėčiai ištaisyti, Komisija turėtų būti įgaliota įgyvendinimo aktu sustabdyti mėnesinių arba tarpinių išmokų mokėjimą;

Paaiškinimas

Siekiant sumažinti riziką, kad bus taikomi žemiausi perėjimo prie ekologijos standartai ir iškraipoma konkurencija, prie reglamento turi būti pridėtas priedas, kuriame būtų kiekybiškai apibrėžti bendri strateginių planų tikslai.

89 pakeitimas

55 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

paramos sąlygos yra svarbi BŽŪP dalis, ypač pagal su aplinka ir klimatu susijusius jos elementus, taip pat sprendžiant su visuomenės sveikata ir gyvūnais susijusius klausimus. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti paramos sąlygų sistemos veiksmingumą, turi būti vykdoma kontrolė, o prireikus turėtų būti taikomos nuobaudos. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas paramos gavėjams įvairiose valstybėse narėse, Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytos tam tikros bendros taisyklės dėl paramos sąlygų laikymosi kontrolės ir nuobaudų;

paramos sąlygos yra svarbi BŽŪP dalis, ypač pagal su aplinka ir klimatu susijusius jos elementus, taip pat sprendžiant su visuomenės sveikata ir gyvūnais , taip pat su žemės ūkio darbuotojų socialinėmis teisėmis susijusius klausimus. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti paramos sąlygų sistemos veiksmingumą, turi būti vykdoma kontrolė, o prireikus turėtų būti taikomos nuobaudos. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas paramos gavėjams įvairiose valstybėse narėse, Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytos tam tikros bendros taisyklės dėl paramos sąlygų laikymosi kontrolės ir nuobaudų;

Paaiškinimas

Svarbu, kad viešąsias BŽŪP fondų lėšas gaunančiuose ūkiuose būtų gerbiamos jų darbuotojų socialinės teisės.

90 pakeitimas

15 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Finansinė drausmė	Finansinė drausmė
1. Kai pagal tą tarpinę viršutinę ribą finansuojamų priemonių finansavimo atitinkamais finansiniais metais prognozės rodo, kad taikytinos metinės ribos bus viršytos, Komisija nustato šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų vykdant intervenciją skiriamų tiesioginių išmokų ir Sąjungos finansinio įnašo į specialias priemones, nurodyto šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies f punkte ir skiriamo pagal Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyrių ir Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyrių , koregavimo koeficientą (toliau – koregavimo koeficientas).	1. Kai pagal tą tarpinę viršutinę ribą finansuojamų priemonių finansavimo atitinkamais finansiniais metais prognozės rodo, kad taikytinos metinės ribos bus viršytos, Komisija nustato šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų vykdant intervenciją skiriamų tiesioginių išmokų ir Sąjungos finansinio įnašo į specialias priemones, nurodyto šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies f punkte, koregavimo koeficientą (toliau – koregavimo koeficientas).
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato koregavimo koeficientą, ne vėliau kaip kalendorinių metų, kuriais taikomas koregavimo koeficientas, birželio 30 d. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 101 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.	Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato koregavimo koeficientą, ne vėliau kaip kalendorinių metų, kuriais taikomas koregavimo koeficientas, birželio 30 d. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 101 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Paaiškinimas

Į koregavimo koeficientą neturėtų būti įtrauktos tiesioginės išmokos pagal atokiausiems regionams ir saloms skirtas programas (POSEI), nes Reglamentu Nr. 228/2013 joms jau nustatyta viršutinė riba, kad tiek programavimo, tiek vykdymo etapu būtų užkirstas kelias bet kokiam suplanuotų išlaidų viršijimui.

91 pakeitimas

32 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Automatiškas su BŽŪP strateginiais planais susijusių įsipareigojimų panaikinimas

1. Komisija automatiškai panaikina bet kurią BŽŪP strateginiame plane numatytoms kaimo plėtros intervencinėms priemonėms skirto biudžetinio įsipareigojimo dalį, kuri nebuvo panaudota išankstiniam finansavimui ar tarpinėms išmokoms arba kurios atžvilgiu Komisijai nebuvo pateikta 30 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų iki antrųjų metų, einančių po biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d., deklaracija.

1. Komisija automatiškai panaikina bet kurią BŽŪP strateginiame plane numatytoms kaimo plėtros intervencinėms priemonėms skirto biudžetinio įsipareigojimo dalį, kuri nebuvo panaudota išankstiniam finansavimui ar tarpinėms išmokoms arba kurios atžvilgiu Komisijai nebuvo pateikta 30 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų iki trečiųjų metų, einančių po biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d., deklaracija.

2. Reglamento (ES) …/… [Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų] 80 straipsnio 3 dalyje nurodytą paskutinę išlaidų tinkamumo dieną nepanaudota biudžetinių įsipareigojimų dalis, dėl kurios per šešis mėnesius nuo tos dienos nebuvo pateikta išlaidų deklaracija, automatiškai panaikinama.

3. Vykstant teismo procesui ar nagrinėjant išmokų mokėjimo sustabdymo poveikį turintį administracinį ieškinį, 1 ar 2 dalyje nurodytas laikotarpis, kuriuo įsipareigojimai automatiškai panaikinami, sustabdomas su atitinkamais veiksmais susijusios sumos atžvilgiu, kol trunka teismo procesas arba kol nagrinėjamas administracinis ieškinys, jei Komisija iš valstybės narės ne vėliau kaip N + 3 metų sausio 31 d. gauna motyvuotą pranešimą.

4. Apskaičiuojant automatišką įsipareigojimų panaikinimą, nėra atsižvelgiama į:

a)	tą biudžetinių įsipareigojimų dalį, kurios išlaidų deklaracija buvo pateikta, bet kurių kompensavimą Komisija sumažino arba sustabdė N + 2 metų gruodžio 31 d.;

a)	tą biudžetinių įsipareigojimų dalį, kurios išlaidų deklaracija buvo pateikta, bet kurių kompensavimą Komisija sumažino arba sustabdė N + 3 metų gruodžio 31 d.;

Paaiškinimas

Dėl programų ir institucinių lygmenų sudėtingumo reikia atstatyti N + 3.

COM(2018) 394 final

92 pakeitimas

Po 38 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	kadangi vis silpnėja gamintojų pozicija maisto tiekimo grandinėje, reikia sukurti sistemą, kurioje būtų derinami BŽŪP tikslai ir konkurencijos politika, kaip numatyta Sutarties 42 straipsnio nuostatose;

Paaiškinimas

Turi būti laikomasi Sutarties 42 straipsnio nuostatų.

93 pakeitimas

Po 38 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	atsižvelgiant į didelį žemės ūkio produktų kainų svyravimą ir į per ankstesnes BŽŪP reformas įgyvendintų priemonių vertinimą, būtina peržiūrėti kovos su rinkos sutrikdymu priemones;

Paaiškinimas

Dėl sektorių krizių labai susilpnėja ūkiai ir gamybos regionai. Taip pat mažėja žemės ūkio valdų, o jauni žmonės nesiryžta steigti ūkių. Būtina ištaisyti šią padėtį.

94 pakeitimas

Po 38 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į vis didesnius žemės ūkio rinkų svyravimus ir vis netolygiau tarp gamintojų, perdirbėjų ir mažmenininkų paskirstomą pridėtinę vertę, būtina geriau nustatyti ir numatyti rinkos pokyčius. Sekant daugelyje sektorių sukurtų priemonių pavyzdžiu, sukuriamas kiekvieno Europos sektoriaus stebėjimo centras. Stebėjimo centrai analizuoja gamybos, importo ir eksporto apimtis, kainas, kainų skirtumus ir gamybos sąnaudas. Nustatę rinkos sutrikdymą, jie įspėja Europos Komisiją, kuri taiko gamybos reguliavimo priemones pusiausvyrai rinkoje atstatyti, kartu laikantis pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo sudarytų tarptautinių susitarimų įsipareigojimų,

Paaiškinimas

Būtina turėti informaciją, kad būtų galima greitai ir veiksmingai reaguoti į rinkos sutrikimus ir sumažinti biudžeto išlaidas, kurios labai išauga, jei ES imasi veiksmų pavėluotai, kaip tai patvirtina nuo 2008 m. susidariusi padėtis pieno sektoriuje.

95 pakeitimas

1 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 iš dalies keičiamas taip:

[…]

Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 iš dalies keičiamas taip:

[…]

(4)	II dalies I antraštinės dalies II skyrius iš dalies keičiamas taip:

(4)	II dalies I antraštinės dalies II skyrius iš dalies keičiamas taip:

a)	pavadinimas pakeičiamas taip: „II SKYRIUS Pagalba tiekiant vaisius ir daržoves ir pieną bei pieno produktus švietimo įstaigose“;

b)	antraštė „1 skirsnis“ ir jos pavadinimas išbraukiami;

c)	23a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	pavadinimas pakeičiamas taip: „II SKYRIUS Pagalba tiekiant vaisius ir daržoves ir pieną bei pieno produktus švietimo įstaigose“;

b)	antraštė „1 skirsnis“ ir jos pavadinimas išbraukiami;

c)	23a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nedarant poveikio 4 daliai, pagal mokykloms skirtą programą skiriama pagalba 23 straipsnio 1 dalyje nurodytam produktų paskirstymui, papildomoms švietimo priemonėms ir susijusių išlaidų padengimui neviršija 220 804 135 EUR per mokslo metus.

Laikantis tos bendros viršutinės ribos, pagalba neviršija:

a)	mokykloms skirtiems vaisiams ir daržovėms – 130 608 466 EUR per mokslo metus;

b)	mokykloms skirtam pienui – 90 195 669 EUR per mokslo metus.“;

1 dalis pakeičiama taip:

Laikantis tos bendros viršutinės ribos, pagalba neviršija:

a)	mokykloms skirtiems vaisiams ir daržovėms – 130 608 466 EUR per mokslo metus;

b)	mokykloms skirtam pienui – 90 195 669 EUR per mokslo metus.“;

ii)	2 dalies trečios pastraipos paskutinis sakinys išbraukiamas;

ii)	2 dalies trečios pastraipos paskutinis sakinys išbraukiamas;

iii)	4 dalis pakeičiama taip: „4. Neviršydama 1 dalyje nustatytos bendros viršutinės 220 804 135 EUR sumos ribos, bet kuri valstybė narė gali vieną kartą per mokslo metus perkelti iki 20 % iš vienos arba kitos savo orientacinių skiriamų sumų.“;

iii)

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Neviršydama 1 dalyje nustatytos bendros viršutinės 220 804 135 EUR sumos ribos, bet kuri valstybė narė gali vieną kartą per mokslo metus perkelti iki 20 % iš vienos arba kitos savo orientacinių skiriamų sumų. Ši procentinė dalis gali siekti 25 % valstybėse narėse, kuriose yra atokiausių regionų, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, taip pat kitais tinkamai pagrįstais atvejais “;

[…]

Paaiškinimas

Pakeitimas atitinka Reglamento Nr. 2016/791 8 konstatuojamąją dalį: didesnė pagalba skiriama mažiau išsivysčiusiems regionams, mažosioms Egėjo jūros saloms ir atokiausiems regionams, atsižvelgiant į jų ribotą žemės ūkio diversifikaciją ir į tai, kad dažnai juose neįmanoma gauti kai kurių produktų.

96 pakeitimas

119 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Privalomi duomenys

1. „Ženklinant ir pateikiant VII priedo II dalies 1–11, 13, 15 ir 16 punktuose nurodytus Sąjungoje parduodamus arba eksportuojamus produktus, nurodomi šie privalomi duomenys:“;

a)	vynuogių produkto kategorijos pavadinimas pagal VII priedo II dalį;

a)	vynuogių produkto kategorijos pavadinimas pagal VII priedo II dalį;

vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda atveju:

i.	terminas „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“; ir

ii.	saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas;

vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda atveju:

i.	terminas „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“; ir

ii.	saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas;

c)	faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais;

c)	energinė vertė 100 ml;

d)	kilmės vietos nuoroda;

d)	sudedamųjų dalių sąrašas, įskaitant vyno gamybai naudojamas tarpines sudedamąsias dalis, kuris gali būti prieinamas naudojant greitojo atsako (QR) kodą;

e)	išpilstytojo nuoroda arba putojančio vyno, gazuoto putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ar rūšinio aromatinio putojančio vyno gamintojo ar pardavėjo pavadinimas;

e)	faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais;

f)	importuojamų vynų importuotojo nuoroda; ir

f)	kilmės vietos nuoroda;

g)	putojančio vyno, gazuoto putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ar rūšinio aromatinio putojančio vyno cukraus kiekio nuoroda.

g)	išpilstytojo nuoroda arba putojančio vyno, gazuoto putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ar rūšinio aromatinio putojančio vyno gamintojo ar pardavėjo pavadinimas;

h)	importuojamų vynų importuotojo nuoroda; ir

i)	putojančio vyno, gazuoto putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ar rūšinio aromatinio putojančio vyno cukraus kiekio nuoroda.

Paaiškinimas

Kaip ir kitų maisto produktų atveju, vartotojai turi teisę į išsamesnį ženklinimą, visų pirma kalbant apie mitybos aspektą ir vyno gamybos metodus.

97 pakeitimas

152 straipsnio 1a dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Gamintojo organizacija

Nukrypstant nuo SESV 101 straipsnio 1 dalies, pagal šio straipsnio 1 dalį pripažinta gamintojų organizacija savo narių vardu gali planuoti visos ar dalies savo produkcijos gamybą, optimizuoti gamybos išlaidas, pateikti ją rinkai ir derėtis dėl žemės ūkio produktų tiekimo sutarčių.

Pirmoje pastraipoje nurodyta veikla gali būti vykdoma:

Pagal šio straipsnio 1 dalį pripažinta gamintojų organizacija savo narių vardu gali planuoti visos ar dalies savo produkcijos gamybą, optimizuoti gamybos išlaidas, pateikti ją rinkai ir derėtis dėl žemės ūkio produktų tiekimo sutarčių.

Pirmoje pastraipoje nurodyta veikla gali būti vykdoma:

a)	su sąlyga, kad vienos ar daugiau 1 dalies b punkto i–vii papunkčiuose nurodytų rūšių veikla iš tikrųjų yra vykdoma, taip padedant siekti SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų;

a)	su sąlyga, kad vienos ar daugiau 1 dalies b punkto i–vii papunkčiuose nurodytų rūšių veikla iš tikrųjų yra vykdoma, taip padedant siekti SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų;

b)	su sąlyga, kad gamintojų organizacija sukoncentruoja savo narių produktų pasiūlą ir pateikia juos rinkai, nepaisant to, ar gamintojai perleidžia gamintojų organizacijai nuosavybės teisę į produktus;

b)	su sąlyga, kad gamintojų organizacija sukoncentruoja savo narių produktų pasiūlą ir pateikia juos rinkai, nepaisant to, ar gamintojai perleidžia gamintojų organizacijai nuosavybės teisę į produktus;

Paaiškinimas

BŽŪP nustatytų organizacijų užduotims ir tikslams netaikomas SESV 101 straipsnis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byla dėl salotinių trūkažolių). Todėl ši sakinio dalis nereikalinga.

98 pakeitimas

209 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
BŽŪP tikslams, ūkininkams ir jų asociacijoms taikomos išimtys	BŽŪP tikslams, ūkininkams ir jų asociacijoms taikomos išimtys
SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma šio reglamento 206 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie būtini SESV 39 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.	SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma šio reglamento 206 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie būtini SESV 39 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.
SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma ūkininkų, ūkininkų asociacijų ar tokių asociacijų susivienijimų arba pagal šio reglamento 152 arba 161 straipsnį pripažintų gamintojų organizacijų, arba pagal šio reglamento 156 straipsnį pripažintų gamintojų organizacijų asociacijų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kurie susiję su žemės ūkio produktų gamyba ar prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimu žemės ūkio produktams sandėliuoti, apdoroti ar perdirbti, nebent kiltų pavojus, kad nebus pasiekti SESV 39 straipsnyje nustatyti tikslai.	SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma ūkininkų, ūkininkų asociacijų ar tokių asociacijų susivienijimų arba pagal šio reglamento 152 arba 161 straipsnį pripažintų gamintojų organizacijų, arba pagal šio reglamento 156 straipsnį pripažintų gamintojų organizacijų asociacijų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kurie susiję su žemės ūkio produktų gamyba ar prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimu žemės ūkio produktams sandėliuoti, apdoroti ar perdirbti, nebent kiltų pavojus, kad nebus pasiekti SESV 39 straipsnyje nustatyti tikslai.
Ši dalis netaikoma susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kuriais nustatomas įsipareigojimas taikyti vienodą kainą arba užkertamas kelias konkurencijai.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į siekį geriau paskirstyti pridėtinę vertę maisto grandinėje ir šiuo požiūriu stiprinti gamintojų ir jų asociacijų galias, svarbu, kad šios dalies nuostatos būtų taikomos deryboms dėl kainų.

99 pakeitimas

219 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Siekiant efektyviai ir veiksmingai reaguoti į rinkos sutrikdymo pavojų, kurį sukėlė didelis kainų kilimas arba kritimas vidaus ar išorės rinkose arba kiti įvykiai ir aplinkybės, smarkiai sutrikdantys ar galintys sutrikdyti rinką, jeigu tikėtina, kad tokia padėtis tęsis toliau arba jos pasekmės sunkės, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais patvirtinti priemones, būtinas tokiai padėčiai rinkoje ištaisyti, laikantis pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose nustatytų prievolių, jeigu visos kitos pagal šį reglamentą galimos priemonės pasirodo esančios nepakankamos.	Siekiant efektyviai ir veiksmingai reaguoti į rinkos sutrikdymo pavojų, kurį sukėlė didelis kainų kilimas arba kritimas vidaus ar išorės rinkose arba kiti įvykiai ir aplinkybės, smarkiai sutrikdantys ar galintys sutrikdyti rinką, jeigu tikėtina, kad tokia padėtis tęsis toliau arba jos pasekmės sunkės, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais patvirtinti priemones, būtinas tokiai padėčiai rinkoje ištaisyti, laikantis pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose nustatytų prievolių, jeigu visos kitos pagal šį reglamentą galimos priemonės pasirodo esančios nepakankamos.
Tais atvejais, kai kyla rinkos sutrikdymo pavojus, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, ir jei yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šios dalies pirmą pastraipą priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 228 straipsnyje numatyta tvarka.	Tais atvejais, kai kyla rinkos sutrikdymo pavojus, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, ir jei yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šios dalies pirmą pastraipą priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 228 straipsnyje numatyta tvarka.
Tos priežastys, dėl kurių privaloma skubėti, gali būti susijusios su poreikiu imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išspręsti rinkos sutrikdymo problemą arba užkirsti kelią rinkos sutrikdymui, kai rinkos sutrikdymo pavojus kyla taip greitai ar netikėtai, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant veiksmingai ištaisyti padėtį, arba kai veiksmais būtų neleista, kad toks rinkos sutrikdymo pavojus atsirastų, kad jis tęstųsi arba virstų gilesniu ar ilgiau trunkančiu sutrikdymu, arba kai atidėjus neatidėliotinus veiksmus kiltų rinkos sutrikdymo atsiradimo ar padidėjimo pavojus arba padidėtų priemonių, kurios vėliau būtų būtinos pavojui pašalinti arba sutrikdymo problemai išspręsti, apimtis, arba toks atidėjimas pakenktų gamybai ar rinkos sąlygoms.	Tos priežastys, dėl kurių privaloma skubėti, gali būti susijusios su poreikiu imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išspręsti rinkos sutrikdymo problemą arba užkirsti kelią rinkos sutrikdymui, kai rinkos sutrikdymo pavojus kyla taip greitai ar netikėtai, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant veiksmingai ištaisyti padėtį, arba kai veiksmais būtų neleista, kad toks rinkos sutrikdymo pavojus atsirastų, kad jis tęstųsi arba virstų gilesniu ar ilgiau trunkančiu sutrikdymu, arba kai atidėjus neatidėliotinus veiksmus kiltų rinkos sutrikdymo atsiradimo ar padidėjimo pavojus arba padidėtų priemonių, kurios vėliau būtų būtinos pavojui pašalinti arba sutrikdymo problemai išspręsti, apimtis, arba toks atidėjimas pakenktų gamybai ar rinkos sąlygoms.
Tokiomis priemonėmis tiek, kiek būtina, ir tokiam laikui, kuris būtinas, kad būtų išspręsta rinkos sutrikdymo problema arba pašalintas jos pavojus, galima išplėsti arba pakeisti kitų šiame reglamente numatytų priemonių taikymo sritį, trukmę ar kitus aspektus, numatyti eksporto grąžinamąsias išmokas arba visiškai ar iš dalies sustabdyti importo muitų taikymą, įskaitant, jei reikia, tam tikriems kiekiams ar laikotarpiams.	Tokiomis priemonėmis tiek, kiek būtina, ir tokiam laikui, kuris būtinas, kad būtų išspręsta rinkos sutrikdymo problema arba pašalintas jos pavojus, galima išplėsti arba pakeisti kitų šiame reglamente numatytų priemonių taikymo sritį, trukmę ar kitus aspektus, arba visiškai ar iš dalies sustabdyti importo muitų taikymą, įskaitant, jei reikia, tam tikriems kiekiams ar laikotarpiams.

Paaiškinimas

Pagalba trečiųjų šalių eksportui nėra priimtina ir mokesčių mokėtojams kainuoja daug daugiau nei krizių prevencija.

100 pakeitimas

Naujas punktas po 219 straipsnio 4 dalies

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kai rinkos kaina tampa mažesnė už tam tikrą lanksčią ribą, kuri yra indeksuojama pagal vidutines gamybos sąnaudas ir kurią nustato atitinkamo sektoriaus Europos rinkos stebėjimo centras, Europos Komisija, atsižvelgdama į padėtį rinkoje ir susijusiame sektoriuje, skiria paramą atitinkamo sektoriaus gamintojams, kurie per nustatytą laikotarpį savanoriškai sumažina savo tiekimą, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu.

i)	Parama teikiama laikantis principo, kad gamintojai teiktų paraišką toje valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę, naudojant atitinkamos valstybės narės nurodyto metodą.

ii)

Siekiant užtikrinti, kad ši schema būtų veiksmingai ir tinkamai įgyvendinama, Komisija, remdamasi atitinkamo sektoriaus Europos rinkos stebėjimo centro pateiktais duomenimis, nustato:

—	didžiausią bendrą tiekimo apimtį arba kiekį, kuris turi būti mažinamas Sąjungos lygmeniu pagal mažinimo schemą;

—	mažinimo laikotarpio trukmę ir, jei reikia, jo pratęsimą;

—	paramos sumą pagal sumažintą apimtį arba kiekį ir jos finansavimo struktūrą;

—	pareiškėjų, kurie atitinka paramos gavimo reikalavimus, ir priimtinų paramos paraiškų kriterijus;

—	konkrečias šios schemos įgyvendinimo sąlygas.

Paaiškinimas

Sutrikus rinkai, ES reikia gamybos apimtis reguliuojančių priemonių, kurios leistų greitai ir veiksmingai reaguoti, nedaug kainuotų ES biudžetui, leistų gamintojams išvengti nuostolingų pardavimų, pragyventi iš savo darbo, taigi ir didinti sektoriaus patrauklumą jaunimui.

101 pakeitimas

226 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Veiklos peržiūros planas

1. Komisija parengia veiklos rezultatų planą, kuriuo remdamasi galėtų pristatyti, stebėti ir vertinti krizių valdymo plano rezultatus jo įgyvendinimo metu.

2. Veiklos peržiūros plane pateikiama ši informacija:

a)	bendrų sąlygų, įgyvendinimo, rezultatų ir poveikio rodiklių, kurie bus naudojami kaip stebėsenos, vertinimo ir metinių veiklos rezultatų ataskaitų teikimo pagrindas, rinkinys;

b)	siektinos reikšmės ir metinės tarpinės reikšmės, naudojant rezultato rodiklius susietos su atitinkamais konkrečiais tikslais;

c)	duomenų rinkimas, saugojimas ir perdavimas;

d)	kiekvieno per metus paveikto produkto krizių valdymo plano rezultatų metinės ataskaitos;

e)	viso EŽŪGF naudojimo veiksmingumo rezervų priemonės.

3 Veiklos peržiūros planu siekiama:

a)	įvertinti BŽŪP poveikį, veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, darną ir Sąjungos pridėtinę vertę;

b)	teikti Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijai suteiktų įgaliojimų krizių prevencijos ir valdymo srityje įgyvendinimo ataskaitas;

c)	atsisakyti dabartinių EŽŪGF biudžeto lėšų panaudojimo principų;

d)	sukurti neciklišką rinkų ir ūkininkų pajamų valdymo modelį, pagal kurį Komisija optimizuotų viešųjų lėšų panaudojimą, atsižvelgdama į ekonomikos ciklus, klimato pokyčius ir geopolitinės įtampos taškus.

Paaiškinimas

Komisija turėtų apibrėžti savo strategiją kilus krizėms, kad ji galėtų būti laikoma atskaitinga Parlamentui ir Tarybai. Šios strategijos išaiškinimas yra labai svarbi išankstinė sąlyga, kad valstybės narės galėtų savo ruožtu nustatyti savo prioritetus.

102 pakeitimas

226 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Krizių valdymo planas

1. Komisija parengia krizių valdymo planą, siekiant įgyvendinti EŽŪGF finansuojamą Sąjungos pagalbą, kad būtų visapusiškai įgyvendinti BŽŪP tikslai, nustatyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnyje, ypač rinkos stabilizavimo tikslas.

2. Remdamasi ataskaita, kurioje nurodytos 225 straipsnio c punkte nurodytos krizės rūšys, ir vertinimo darbu, atliktu visų pirma pirmajame BŽŪP ramstyje, Komisija turi nustatyti intervencijos strategiją kiekvienos rūšies krizei. Turi būti atlikta šiame reglamente nustatytos kiekvienos rinkos valdymo priemonės SSGG analizė, siekiant nustatyti galimą sąveiką tarp šių priemonių.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 227 straipsnį, siekiant nustatyti kiekybines siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, kad šiame reglamente nustatytos priemonės padėtų siekti SESV 39 straipsnyje nurodytų tikslų. Komisija iki 2020 m. sausio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai krizių valdymo plano projektą. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turi pateikti Komisijai BŽŪP strateginius planus.

4. Krizių valdymo planas apima laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., įtraukiant nuostatą dėl laikotarpio vidurio peržiūros, kuri nustatyta 2024 m. birželio 30 d., kai jos visapusiškas nuoseklumas su valstybių narių strateginiais planais bus optimalus, siekiant veiksmingesnio viešųjų lėšų naudojimo ir didesnės vertės Sąjungai.

Paaiškinimas

103 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 228/2013 pakeitimai

30 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Kiekvienais finansiniais metais Sąjunga finansuoja III ir IV skyriuose nurodytas priemones neviršydama tokios maksimalios metinės sumos:

—	Prancūzijos užjūrio departamentai: 267 580 000 EUR,

—	Azorų ir Madeiros salos: 102 080 000 EUR,

—	Kanarų salos: 257 970 000 EUR.

—	Prancūzijos užjūrio departamentai: 278 410 000 EUR,

—	Azorų ir Madeiros salos: 106 210 000 EUR,

—	Kanarų salos: 268 420 000 EUR.

3. Sumos, kiekvienais finansiniais metais skiriamos III skyriuje nurodytoms priemonėms finansuoti, negali viršyti:

—	Prancūzijos užjūrio departamentai: 25 900 000 EUR,

—	Azorų ir Madeiros salos: 20 400 000 EUR,

—	Kanarų salos: 69 900 000 EUR.

—	Prancūzijos užjūrio departamentai: 26 900 000 EUR,

—	Azorų ir Madeiros salos: 21 200 000 EUR,

—	Kanarų salos: 72 700 000 EUR.

[…]

Paaiškinimas

Nepriimtina atokiausiems regionams ir saloms skirtoms programoms (POSEI) skiriamas lėšas sumažti 3,9 %, nepaisant teigiamų šios iniciatyvos įvertinimų ir Europos Komisijos prisiimto įsipareigojimo išlaikyti finansavimo lygį. Būtina atokiausiuose regionuose išlaikyti bent jau tą patį biudžeto asignavimą, koks yra dabartiniu programavimo laikotarpiu.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

ragina ES imtis veiksmų, kad bendra BŽŪP taptų konkurencinga, modernia, teisinga, tvaria ir solidaria žemės ūkio politika, kuri būtų naudinga ūkininkams, teritorijoms, vartotojams ir piliečiams;

pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad BŽŪP būtų tinkamai finansuojama, todėl prieštarauja ES finansavimo BŽŪP po 2020 m. mažinimui; mano, kad, jei BŽŪP biudžetas bus sumažintas, reikėtų jį panaudoti teisingiau paskirstant tiesiogines išmokas;

nepritaria pasiūlymui 28 % sumažinti kaimo plėtrai skirtą biudžetą, nes tai prieštarauja ES teritorinės sanglaudos tikslui;

prašo vėl įtraukti EŽŪFKP į bendrą strateginę programą;

pakartoja, kad reikia tvirtesnės sinergijos tarp ERPF, ESF, EŽŪFKP, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms ir skatinti kurti žemės ūkyje novatoriškas gamybos grandines;

rekomenduoja patvirtinti kaimo plėtros ir priemiesčių darbotvarkę ir padidinti bendrą kaimo plėtros fondą, kad visų sričių ES politika padėtų įgyvendinti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus; pabrėžia BŽŪP, kaip politikos, kuri padeda išlaikyti gyventojus kaimo vietovėse, vaidmenį;

mano, kad pernelyg didelės kompetencijos perdavimas valstybėms narėms joms pavedant rengti nacionalinius strateginius planus, gali privesti prie pakartotinio BŽŪP nacionalizavimo ir konkurencijos iškraipymų. Būtinas didesnis lankstumas siekiant užtikrinti teritorinį požiūrį, tenkinant konkrečius žemės ūkio paskirties žemių poreikius ir atsižvelgiant į šių žemių ypatumus;

ragina į reglamentą įtraukti nacionaliniams strateginiams planams skirtus bendrus kiekybiškai apibrėžtus ir įvertinamus Europos tikslus;

prašo regionams suteikti svarbų vaidmenį valdant strateginius planus, ypač susijusius su antruoju ramsčiu;

10.

primena, kad rinkų reguliavimas yra veiksmingesnis ir mažiau kainuoja, nei a posteriori taikomos priemonės;

11.

prašo sukurti savanoriškai taikomas krizių valdymo priemones, grindžiamas gamybos apimties valdymu;

12.

prašo sukurti sektorių veiksmų programas Europos, o ne valstybių narių lygmeniu siekiant išvengti iškraipymų tarp valstybių narių ir sektorių;

13.

prašo nustatyti griežtus ES kriterijus, kad valstybės narės galėtų apibrėžti aktyvaus ūkininko sąvoką;

14.

siūlo kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m. pasiekti visišką valstybių narių tiesioginių išmokų konvergenciją;

15.

siūlo laipsniškai didinti vidaus konvergenciją šalyse ir regionuose, kuriuose ji dar nepasiekta, pirmenybę teikiant nepalankioje padėtyje esantiems regionams, kad iki 2026 m. būtų pasiekta visiška konvergencija;

16.

remia pasiūlymą nustatyti tiesioginių išmokų viršutines ribas ir siūlo atsižvelgti į ne daugiau kaip 50 % išlaidų tik darbuotojams siekiant užtikrinti viršutinės ribos veiksmingumą ir kartu atsižvelgti į užimtumą;

17.

pritaria tam, kad būtų taikoma privaloma perskirstymo išmoka ir siūlo padidinti jos taikymo aprėptį, t. y. skiriant ne mažiau kaip 30 % pirmojo ramsčio lėšų;

18.

kadangi sunku pritraukti jaunimą rinktis ūkininko profesiją, siūlo nustatyti prievolę valstybėms narėms skirti priemoką jauniesiems ūkininkams;

19.

siūlo išlaikyti 13 % viršutinę ribą (+ 2 % už baltymingus augalus) susietosioms išmokoms skirto nacionalinio finansinio paketo, siekiant sustabdyti žemės ūkio veiklos nutraukimą kaimo vietovėse, gerinti apsirūpinimą maistu ES, priemonę taikyti tik tvariai gamybai ir tvariems gamybos metodams ir jos netaikyti iš žemės ūkio žaliavų gaminamų degalų gamybai ir kai kuriai kitai neprioritetinei produkcijai;

20.

siūlo nustatyti prievolę valstybėms narėms skirti konkrečią paramą smulkiesiems ūkininkams, pakoreguoti smulkiojo ūkininko apibrėžtį, nustatyti paramos sumą ir paramos finansinį paketą;

21.

teigiamai vertina tai, kad paramos sąlygos būtų taikomos visoms bazinėms išmokoms ir būtų išplėstos įtraukiant metinę sėjomainą;

22.

ragina į paramos sąlygas taip pat įtraukti reikalavimą gerbti žemės ūkio darbuotojų teises ir laikytis teisės aktų dėl gyvūnų gerovės;

23.

siūlo sugrąžinti reikalavimą, kad kiekviename ūkyje būtų ne mažiau kaip 7 % ekologiniu požiūriu svarbios žemės, priskiriamos negamybiniams plotams;

24.

pritaria ekologinių sistemų principui ir siūlo tam skirti bent 30 % nacionalinio išmokoms skirto biudžeto;

25.

siūlo pagal kiekvieną nacionalinį strateginį planą ne mažiau kaip 40 % BŽŪP bendro finansinio paketo skirti su klimatu ir aplinka susijusiems tikslams siekti;

26.

tikisi, kad bus paliktos dabartinės bendro finansavimo normos pagal antrąjį ramstį nustatant 80 % dalį šioms trims priemonėms: agrarinės aplinkosaugos priemonei, ekologiniam ūkininkavimui, „Natura 2000“ ir bendradarbiavimo priemonėms;

27.

nepritaria perkėlimams iš antrojo į pirmąjį ramstį, nes tai prieštarauja kaimo teritorijų interesams, tačiau pritaria atvirkštiniams perkėlimams;

28.

ragina Komisiją sukurti visapusiškai veikiančią stebėsenos sistemą, skirtą reguliariai rinkti atnaujintus išmatuotus duomenis apie pesticidų likučius aplinkoje (visų pirma dirvožemyje ir vandenyje), galbūt remiantis sėkminga patirtimi, susijusia su statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistema (LUCAS);

29.

mano, kad pajamų draudimas yra brangi, smulkiems ir vidutiniams ūkiams nelabai pritaikyta priemonė, negalinti pakeisti rinkų reguliavimo ir paramos perėjimui prie atsparesnių ir labiau savarankiškų gamybos sistemų;

30.

siūlo, kad skiriant dotacijas investicijoms, kurioms sunaudojama didelė dalis antrojo ramsčio biudžeto, būtų atsižvelgiama į poveikio aplinkai vertinimą ir jų suma neviršytų 10 % antrojo ramsčio biudžeto;

31.

siūlo nustatyti, kad žemės ūkio veiklos išsaugojimui mažiau palankiose ūkininkauti ir kliūčių turinčiose vietovėse kompensacinės išmokos už nuolatines gamtines kliūtis būtų privalomos valstybėms narėms, kurios ją gali taikyti;

32.

pritaria, kad ir toliau būtų išlaikyta žemiausia 5 % riba, taikoma Leader programoms, kurios sudaro sąlygas plėtoti vietos ir regionų valdžios institucijų iniciatyvas;

33.

siūlo įpareigoti valstybes nares įtraukti į savo kaimo plėtros programas priemones trumposioms tiekimo grandinėms, viešajam maitinimui, kuriam naudojami ekologiški vietos produktai, kokybės ženklą turinčioms tiekimo grandinėms, ūkininkavimui kalnuotose vietovėse, ekologinio ūkininkavimo, agroekologijos ir agrarinės miškininkystės mokymams;

34.

siūlo mokslinių tyrimų programoje „Horizontas 2020“ ir ją pratęsiančioje programoje pirmenybę žemės ūkio mokslinių tyrimų srityje teikti agroekologinės ir agrarinės miškininkystės gamybos metodams ir remti mokslinius tyrimus, kuriuose dalyvautų mokslininkai ir ūkininkai;

35.

taip pat rekomenduoja skatinti socialines ir ekonomines inovacijas propaguojant pažangiųjų kaimų iniciatyvą.

2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999 6 26, p. 80).

(2) 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/239

Europos regionų komiteto nuomonė. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

(2019/C 86/12)

Pranešėjas:

Ximo PUIG I FERRER (ES/PES), Valensijos regiono Vyriausybės pirmininkas

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF)

COM(2018) 380 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Reglamento pavadinimas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ( EGF )	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos pereinamojo laikotarpio paramos fondo ( ETSF )

Paaiškinimas

Reglamento projekto 2 straipsnyje aiškiai numatyta išplėsti fondo taikymo sritį neapsiribojant globalizacija. Pavadinimą reikėtų pakeisti visame tekste.

2 straipsnis

1 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

įgyvendinant fondų veiklą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsn yje , įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“;

įgyvendinant fondų veiklą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 9 ir 10 straipsn iuose , įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Remiantis SESV 8 straipsniu, valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“;

Paaiškinimas

Įtraukiamos svarbios teisinės nuorodos.

3 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

savo Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo (20) Komisija nustatė, kad išaugusią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą ir mažėjantį darbo vietų, kurioms užimti pakanka žemos kvalifikacijos, skaičių labiausiai lemia su prekyba susijusi globalizacija ir technologiniai pokyčiai. Nepaisant labai didelių atviresnės prekybos ir tolesnės pasaulio ekonomikų integracijos privalumų, būtina kovoti su šiuo neigiamu šalutiniu poveikiu. Kadangi jau dabar globalizacijos nauda žmonėms ir regionams yra nevienoda, o nukentėjusiems asmenims ir regionams daromas didelis poveikis, esama pavojaus, kad dėl vis spartesnės technologinės pažangos šis poveikis dar labiau stiprės. Todėl, laikantis solidarumo ir tvarumo principų, bus būtina užtikrinti, kad globalizacijos teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningiau , derinant ekonomikos atvirumą ir technologinę pažangą su socialine apsauga ;

savo Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo Komisija nustatė, kad išaugusią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą ir mažėjantį darbo vietų, kurioms užimti pakanka žemos kvalifikacijos, skaičių labiausiai lemia su prekyba susijusi globalizacija ir technologiniai pokyčiai. Todėl nepaisant atviresnės prekybos ir tolesnės pasaulio ekonomikų integracijos privalumų, būtina kovoti su šiuo neigiamu šalutiniu poveikiu , kurį ypač patiria tam tikros verslo sritys, tam tikros įmonės, tam tikros pažeidžiamesnių darbuotojų grupės ir tam tikri regionai . Kadangi jau dabar globalizacijos nauda žmonėms ir regionams yra nevienoda, o nukentėjusiems asmenims ir regionams daromas didelis poveikis, esama pavojaus, kad dėl technologinių ir aplinkosauginių pokyčių šis poveikis dar labiau stiprės. Todėl, laikantis solidarumo ir tvarumo principų, bus būtina užtikrinti, kad globalizacijos teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningiau ir plačiau numatomas tuo pat metu globalizacijos ir technologinių bei aplinkosauginių pokyčių daromas neigiamas poveikis ;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

4 pakeitimas

14 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kaip jau minėta, norint išsaugoti europinį EGF pobūdį, paraiška dėl paramos turėtų būti teikiama, kai didelio masto restruktūrizavimo atvejis padaro didelį poveikį vietos ar regiono ekonomikai. Tas poveikis turėtų būti apibrėžtas kaip minimalus per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį prarastų darbo vietų skaičius. Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio vertinimo išvadas, minimalus per keturių (sektoriaus atvejais – šešių) mėnesių ataskaitinį laikotarpį atleistų darbuotojų skaičius turėtų būti 250 . Tuo pačiu metu vykstančios atleidimų skirtinguose to paties regiono sektoriuose bangos taip pat gali padaryti labai didelį poveikį vietos darbo rinkai, todėl turėtų būti suteikta galimybė teikti regionines paraiškas. Mažose darbo rinkose, pavyzdžiui, mažose valstybėse narėse ar atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, arba išskirtinėmis aplinkybėmis paraiškas galima teikti ir esant mažesniam atleistų darbuotojų skaičiui;

kaip jau minėta, norint išsaugoti europinį ETSF pobūdį, paraiška dėl paramos turėtų būti teikiama, kai didelio masto restruktūrizavimo atvejis padaro didelį poveikį vietos ar regiono ekonomikai. Tas poveikis turėtų būti apibrėžtas kaip minimalus per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį prarastų darbo vietų skaičius. Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio vertinimo išvadas, minimalus per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį atleistų darbuotojų skaičius turėtų būti 150 . Tuo pačiu metu vykstančios atleidimų skirtinguose to paties regiono sektoriuose bangos taip pat gali padaryti labai didelį poveikį vietos darbo rinkai, todėl turėtų būti suteikta galimybė teikti regionines paraiškas. Mažose darbo rinkose, pavyzdžiui, mažose valstybėse narėse ar atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, arba išskirtinėmis aplinkybėmis , pavyzdžiui, regionuose, kuriems aukštas nedarbo lygis jau daro didelį poveikį, paraiškas galima teikti ir esant mažesniam atleistų darbuotojų skaičiui;

Paaiškinimas

Siekiama suderinti su 5 straipsnyje siūlomais teisėkūros pakeitimais.

5 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant parodyti Sąjungos solidarumą su atleistais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko, prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo ir jo įgyvendinimo bendro finansavimo norma turėtų būti ne mažesnė nei 60 % Šis mažiausias procentinis dydis gali būti padidintas dar 5 %, jei bus numatytos objektyvios ir operatyvinės numatymo ir restruktūrizavimo priemonės ir instrumentai ;

Paaiškinimas

Siekiama suderinti su 14 straipsnio 2 dalyje siūlomais teisėkūros pakeitimais.

6 pakeitimas

19 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(19)

EGF finansinė parama visų pirma turėtų būti skiriama aktyvioms darbo rinkos priemonėms, kuriomis siekiama sparčiai reintegruoti paramos gavėjus į tvarią darbo vietą tame pačiame ar kitame veiklos sektoriuje. Priemonės turėtų atspindėti numatomus vietos ar regiono darbo rinkos poreikius. Tačiau prireikus taip pat turėtų būti remiamas atleistų darbuotojų judumas, kad jie galėtų rasti naują darbą kitur. Visų pirma daugiausia dėmesio reikėtų skirti skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidai. Reikėtų apriboti piniginių išmokų įtraukimą į suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą. Bendrovės galėtų būti skatinamos prisidėti prie nacionalinio bendro EGF remiamų priemonių finansavimo;

(19)

ETSF finansinė parama visų pirma turėtų būti skiriama aktyvioms darbo rinkos priemonėms, kuriomis siekiama sparčiai reintegruoti paramos gavėjus į tvarią darbo vietą tame pačiame ar kitame veiklos sektoriuje. Priemonės turėtų atspindėti numatomus vietos ar regiono darbo rinkos poreikius , todėl būtinas aktyvus vietos ir (arba) regionų valdžios institucijų dalyvavimas . Teritoriniai gebėjimai turi būti susigrąžinami orientuojantis į vietos ypatumus ir turėtų būti grindžiami konkrečioms teritorijoms būdingais pranašumais ir ištekliais. Vykdant klasterių politikos priemones, skleidžiant žinias ir inovacijas ir steigiant užimtumą skatinančias įmones bus sudaryta palanki aplinka ekonomikos augimui, pagrįstam lygiomis galimybėmis asmenims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Šiuo požiūriu pirmenybę reikėtų teikti skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidai.

Piniginių išmokų įtraukimą į suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą visada reikėtų taikyti kaip papildomą priemonę, kai kartu imamasi ir aktyvių priemonių . Be to, bendrovės turėtų būti skatinamos prisidėti prie nacionalinio bendro ETSF priemonių finansavimo , jeigu tai yra suderinama .

Kita vertus, darbuotojų judumo, kuris reiškia persikėlimą į kitas vietoves, rėmimas turi būti kraštutinė priemonė, nes tai daro destabilizuojantį poveikį ir prarandamas regiono patrauklumas;

Paaiškinimas

Pagal restruktūrizavimo politiką turėtų būti skatinama užimtumui ir augimui palanki aplinka ir priimamos priemonės, leidžiančios darbuotojams grįžti į aktyvų gyvenimą, įskaitant išimtinę ribotos trukmės pagalbą.

Į šį procesą turi būti aktyviai įtrauktos regionų valdžios institucijos, nes jos yra susipažinusios su realia padėtimi ir ją valdo.

7 pakeitimas

Naujas punktas po 19 konstatuojamosios dalies

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo Komisija pripažįsta stiprų nevienodo globalizacijos teritorinio poveikio regioninį aspektą, nes verslo sukurtos ir technologinių pokyčių nulemtos naujos darbo vietos nebūtinai atsiranda tose pačiose vietovėse, kuriose buvo panaikintos senosios darbo vietos, ir labai dažnai atleisti darbuotojai neturi gebėjimų, reikalingų minėtoms naujoms darbo vietoms užimti.

Todėl sudarant ES prekybos susitarimus reikėtų kartu vertinti teritorinį poveikį, nes tai yra priemonė, kuria kompetentingoms institucijoms sudaromos sąlygos iš anksto nustatyti ir kiekybiškai apibrėžti galimą asimetrinį prekybos susitarimo poveikį, pasirengti tam poveikiui, numatyti pokyčius ir išspręsti galimo restruktūrizavimo klausimą sukuriant strategijas, pagrįstas tinkamu politikos priemonių deriniu ir efektyviu ES lėšų naudojimu;

Paaiškinimas

Regionų komitetas remia ES prekybos politiką, jeigu ją vykdant atliekami teritorinio poveikio vertinimai, kuriuos rengiant nustatomi galimi padariniai ir į kuriuos atsižvelgiant formuojamos skaidrios ir pagrįstais įrodymais paremtos politikos priemonės.

8 pakeitimas

20 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(20)

rengdamos suderintą aktyvių darbo rinkos politikos priemonių paketą, valstybės narės pirmenybę turėtų teikti toms priemonėms, kurios geriausiai padėtų didinti paramos gavėjų įsidarbinamumą. Valstybės narės turėtų siekti, kad per šešių mėnesių laikotarpį iki galutinės finansinės paramos įgyvendinimo ataskaitos pateikimo termino į darbo rinką kuo greičiau tvariai reintegruotųsi kuo daugiau paramos gavėjų, dalyvaujančių įgyvendinant tas priemones;

(20)

rengdamos suderintą aktyvių darbo rinkos politikos priemonių paketą, valstybės narės pirmenybę turėtų teikti toms priemonėms, kurios geriausiai padėtų didinti paramos gavėjų įsidarbinamumą. Valstybės narės turėtų siekti, kad per šešių mėnesių laikotarpį iki galutinės finansinės paramos įgyvendinimo ataskaitos pateikimo termino į darbo rinką regionų ir vietos lygmenimis kuo greičiau tvariai reintegruotųsi kuo daugiau paramos gavėjų, dalyvaujančių įgyvendinant tas priemones;

Paaiškinimas

Pirmenybė turi būti teikiama darbo vietų kūrimui konkrečiose vietovėse, kuriose buvo atleisti darbuotojai.

9 pakeitimas

23 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(23)	kad apsaugotų paramos gavėjų ir už priemonių įgyvendinimą atsakingų institucijų interesus, paraišką teikianti valstybė narė turėtų informuoti visus asmenis, susijusius su paraiškos procedūra, apie paraiškos nagrinėjimo eigą;

(23)	kad apsaugotų paramos gavėjų ir už priemonių įgyvendinimą atsakingų institucijų interesus, paraišką teikianti valstybė narė turėtų informuoti visus asmenis, susijusius su paraiškos procedūra, ypač vietos ir regionų valdžios institucijas, apie paraiškos nagrinėjimo eigą;

Paaiškinimas

Siekiama pabrėžti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi dalyvauti nagrinėjant paraišką.

10 pakeitimas

39 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(39)

atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos skaitmeninė transformacija reikalauja, kad darbuotojai būtų įgiję tam tikrus skaitmeninius gebėjimus, skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti privalomas siūlomo suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo horizontalusis elementas,

(39)

atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos skaitmeninė transformacija reikalauja, kad ES piliečiai, ypač ekonomiškai aktyvūs gyventojai, būtų įgiję tam tikrus skaitmeninius gebėjimus, skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti privalomas siūlomo suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo horizontalusis elementas,

Paaiškinimas

Darbuotojų sąvoka neatrodo tinkama vartoti norminėje nuostatoje, kurioje apibūdinami piliečiai arba dirbantys asmenys. Gausu literatūros, kurioje dirbantys asmenys pripažįstami ir jiems numatoma daug platesnė socialinė ir darbo dimensija, neapsiribojant jų laikymu vien materialiniu gamybos veiksniu.

11 pakeitimas

Naujas punktas po 39 konstatuojamosios dalies

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

viešosios investicijos į gebėjimus ir žmogiškąjį kapitalą turi būti geriau derinamos su pažangiosios specializacijos strategijomis ir planuojamos vadovaujantis į atitinkamą teritoriją orientuotu požiūriu, išnagrinėjant, kokių konkrečių problemų ir iššūkių struktūriniai pokyčiai gali sukelti regiono ir (arba) vietos ekonomikoje. Kita vertus, kadangi šiuos gebėjimus reikia pritaikyti prie regiono pramonės poreikių, ekonomikos vystymosi strategijos turi būti koordinuojamos su švietimo ir užimtumo politika, kad įgūdžiai būtų vystomi vietos lygmeniu;

Paaiškinimas

Norima pabrėžti, kad viešąsias investicijas į gebėjimus reikia suderinti su konkretaus regiono specifika ir regionų vystymąsi susieti su švietimo ir užimtumo politikos priemonėmis, kad jų poveikis būtų kuo didesnis.

12 pakeitimas

2 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

EGF , padėdamas atleistiems darbuotojams prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių, prisideda prie geresnio globalizacijos ir technologinės pažangos teikiamos naudos paskirstymo . Tai darydamas EGF padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus ir didinti regionų bei valstybių narių socialinę ir ekonominę sanglaudą.

ETSF , padėdamas darbuotojams , kuriems skiriama ši pagalba, prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių, remia socialinę ir ekonominę transformaciją, kuri yra globalizacijos ir technologinių bei aplinkosauginių permainų padarinys . Tai darydamas ETSF padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus ir didinti regionų bei valstybių narių socialinę ir ekonominę sanglaudą.

Paaiškinimas

Ši formuluotė yra platesnė – ji apima atleistus darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ir šioje nuomonėje siūlomus įtraukti „sunkumų patiriančių įmonių darbuotojus, kuriems gresia atleidimas“.

13 pakeitimas

3 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Bendras iniciatyvos tikslas – parodyti solidarumą su atleistais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko dėl netikėto didelio masto restruktūrizavimo, kaip nustatyta 5 straipsnyje, ir juos paremti.	1. Bendras iniciatyvos tikslas – parodyti atsakomybę ir solidarumą su atleistais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko dėl netikėto didelio masto restruktūrizavimo, taip pat su sunkumų patiriančių įmonių darbuotojais, kuriems gresia atleidimas, kaip nustatyta 5 straipsnyje, ir juos paremti.

Paaiškinimas

Rinkų globalizacijos arba krizės pasekmės gali būti Komisijos politikos šalutinis poveikis. Fondu norima parodyti ne tik solidarumą, bet ir ES atsakomybę už savo sprendimus.

Formuluotė „sunkumų patiriančių įmonių darbuotojai, kuriems gresia atleidimas“ atitinka šios nuomonės pasiūlymą.

14 pakeitimas

3 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2. Konkretusis EGF tikslas – teikti paramą didelio masto netikėto restruktūrizavimo atvejais, visų pirma susijusiais su globalizacijos keliamais uždaviniais (pavyzdžiui, pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, ginčais dėl prekybos, finansų ar ekonomikos krizėmis, perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos) arba su skaitmeninės transformacijos ar automatizavimo padariniais. Ypatingas dėmesys skiriamas priemonėms, padedančioms pačioje nepalankiausioje padėtyje esančioms grupėms.

2. Konkretusis ETSF tikslas – teikti paramą didelio masto netikėto restruktūrizavimo atvejais, visų pirma susijusiais su globalizacijos keliamais uždaviniais (pavyzdžiui, pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, ginčais dėl prekybos, sprendimais, priimtais pagal ES prekybos apsaugos priemonių sistemą, finansų ar ekonomikos krizėmis, perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos) arba su skaitmeninės transformacijos ar automatizavimo padariniais. Ypatingas dėmesys skiriamas priemonėms, padedančioms pačioje nepalankiausioje padėtyje esančioms grupėms , kaip apibrėžta 4 straipsnyje .

Paaiškinimas

Dėl antidempingo priemonių netaikymo neigiamą poveikį patyrę darbuotojai turėtų galėti automatiškai naudotis Europos pereinamojo laikotarpio paramos fondo taisyklėse numatytomis teisėmis ir susijusiomis priemonėmis.

Baigiamoji nuoroda į 4 straipsnį reiškia, kad būtina įtraukti grupių, kurios laikomos esančiomis nepalankiausioje padėtyje, apibrėžtį.

15 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

a)	atleistas darbuotojas – darbuotojas, kuris darbo neteko pirma laiko, nes buvo atleistas, arba kurio darbo sutartis nepratęsiama dėl ekonominių priežasčių;

a)	atleistas darbuotojas – darbuotojas, kuris darbo neteko pirma laiko, nes buvo atleistas, arba kurio darbo sutartis nepratęsiama dėl ekonominių priežasčių;

b)	savarankiškai dirbantis asmuo – asmuo, įdarbinęs mažiau nei 10 darbuotojų;

b)	savarankiškai dirbantis asmuo – asmuo, įdarbinęs mažiau nei 10 darbuotojų;

c)	paramos gavėjas – asmuo, dalyvaujantis EGF bendrai finansuojamose priemonėse;

pažeidžiamas darbuotojas – bet kuris paramos gavėju laikomas asmuo, kuriam būdingas bet kuris iš toliau nurodytų bruožų arba bet kuri iš toliau nurodytų aplinkybių:

—	asmuo yra vyresnis nei 54 metų,

—	asmuo yra jaunesnis nei 30 metų,

—	asmuo yra moteris,

—	asmuo turi bet kurios rūšies negalią (judėjimo, kognityvinę ar jutimo negalią),

—	nuo paramos gavėjo yra ekonomiškai priklausomi vienas arba daugiau asmenų,

—	asmuo neturi vidurinio arba aukštesniojo profesinio išsilavinimo (tarptautinė standartinė 3-ojo lygmens išsilavinimo klasifikacija) arba

—	asmuo valstybėje narėje priklauso etninei mažumai;

d)	pažeidimas – taikytinos teisės nesilaikymas, atsirandantis dėl EGF įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

d)	paramos gavėjas – asmuo, dalyvaujantis ETSF bendrai finansuojamose priemonėse;

e)	pažeidimas – taikytinos teisės nesilaikymas, atsirandantis dėl ETSF įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

Paaiškinimas

Tikslinga aiškiai pateikti pasiūlymo dėl reglamento bendrąsias nuorodas į „palankių sąlygų neturinčius paramos gavėjus“ arba „pačioje nepalankiausioje padėtyje esančias grupes“, jų nesukonkretinant. Taip pat siūloma iš naujo apsvarstyti jaunimo įtrauktį ir lyčių bei lygybės aspektus.

16 pakeitimas

5 straipsnio 1 ir 2 dalys

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Intervencijos kriterijai

1. Valstybės narės iš EGF teikiamos finansinės paramos priemonėms, skirtoms atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, gali prašyti vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis.

1. Valstybės narės iš ETSF teikiamos finansinės paramos priemonėms, skirtoms atleistiems darbuotojams ir veiklą nutraukusiems savarankiškai dirbantiems asmenims, taip pat sunkumų patiriančių įmonių darbuotojams, kuriems gresia atleidimas, gali prašyti vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis.

2. EGF finansinė parama teikiama didelio masto restruktūrizavimo atveju, dėl kurio:

2. ETSF finansinė parama teikiama didelio masto restruktūrizavimo atveju, dėl kurio:

a)	per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį valstybės narės įmonėje sustabdoma daugiau kaip 250 atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įskaitant veiklos sustabdymą tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonėse;

a)	per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį valstybės narės įmonėje sustabdoma daugiau kaip 150 atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įskaitant veiklos sustabdymą tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonėse;

per šešių mėnesių ataskaitinį laikotarpį įmonėse, visų pirma MVĮ, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename NUTS 2 lygio regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose arba daugiau nei dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose, sustabdoma daugiau kaip 250 atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų veikla, su sąlyga, kad dviejuose iš šių regionų atleistų darbuotojų arba darbą praradusių savarankiškai dirbančių asmenų drauge sudėjus yra daugiau nei 250 ;

per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį įmonėse, visų pirma MVĮ, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename NUTS 2 lygio regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose arba daugiau nei dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose, sustabdoma daugiau kaip 150 atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų veikla, su sąlyga, kad dviejuose iš šių regionų atleistų darbuotojų arba darbą praradusių savarankiškai dirbančių asmenų drauge sudėjus yra daugiau nei 150 ;

per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį įmonėse, visų pirma MVĮ, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje arba skirtinguose sektoriuose ir yra viename NUTS 2 lygio regione, sustabdoma daugiau kaip 250 atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų veikla.

per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį įmonėse, visų pirma MVĮ, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje arba skirtinguose sektoriuose ir yra viename NUTS 2 lygio regione, sustabdoma daugiau kaip 150 atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų veikla.

3. Mažose darbo rinkose arba paraišką teikiančios valstybės narės tinkamai pagrįstomis išskirtinėmis aplinkybėmis, ypač tais atvejais, kai teikiama su MVĮ susijusi paraiška, pagal šį straipsnį teikiama paraiška skirti finansinę paramą gali būti laikoma priimtina, net jei 1 dalies a punkte, b punkte arba c punkte nustatyti kriterijai tenkinami nevisiškai, kai atleidimas daro didelį poveikį užimtumui ir vietos ar regiono ekonomikai. Paraišką teikianti valstybė narė nurodo, kurie iš 1 dalies a punkte, b punkte arba c punkte nustatytų kriterijų tenkinami nevisiškai. Bendra išskirtinėmis aplinkybėmis skiriamos paramos suma negali viršyti 15 % didžiausios metinės EGF sumos.

Paaiškinimas

Norima suvienodinti ir suderinti su 3 straipsnio redakcija.

Mažesnės atleistų darbuotojų grupės galimybės gauti paramą padidėja, atsižvelgiant į nedidelį įmonių dydį: didelio masto atleidimo atvejai nėra tokie dažni.

Neaišku, kodėl nustatomi skirtingi terminai. Siūloma laikotarpį suvienodinti ir pailginti iki devynių mėnesių.

17 pakeitimas

5 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
4. EGF lėšų mobilizuoti negalima, jei darbuotojai atleidžiami dėl valstybių narių biudžeto sumažinimo, darančio poveikį viešaisiais finansais finansuojamiems sektoriams.

Paaiškinimas

Pagalba turėtų būti prieinama visiems atleistiems darbuotojams, neišskiriant sektorių, kurie yra priklausomi nuo viešojo finansavimo. Be to, susijusioms institucijoms gali būti ypač sunku nustatyti, kurie sektoriai finansuojami viešaisiais finansais, o kurie ne.

18 pakeitimas

Nauja 5 straipsnio dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4 (arba 5). Valstybės narės į paraiškas dėl ETSF finansinės paramos kaip paramos gavėjus gali įtraukti sunkumų patiriančių įmonių darbuotojus, kuriems gresia atleidimas (remiantis Gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2014/C 249/01) pateikta tokių įmonių apibrėžtimi), kartu su kitais pirmesnėse dalyse nurodytais paramos gavėjais, kad jie galėtų išimtinėmis sąlygomis dalyvauti tikslinio mokymo ir perkvalifikavimo veikloje, įskaitant su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusių gebėjimų ir kitų skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių ugdymą, jei ši veikla neįtraukta į priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar galiojančias kolektyvines sutartis atsako įmonės, sąrašą.

Paaiškinimas

Skaitmeninei transformacijai būtinas tam tikras visų Europos piliečių skaitmeninio raštingumo lygis ir šios individualiai pritaikytos paslaugos skaitmeniniams gebėjimams įgyti pirmiausiai turi būti skirtos darbuotojams, kuriems gresia atleidimas.

19 konstatuojamoji dalis

Nauja 7 straipsnio paskutinė pastraipa

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Paramos gavėjais taip pat gali būti laikomi sunkumų patiriančių įmonių darbuotojai, kuriems gresia atleidimas, taikant apribojimus, kaip nustatyta 5 straipsnio 4 dalyje (arba 5 straipsnio 5 dalyje).

Paaiškinimas

Ši formuluotė atitinka ir papildo ankstesniame straipsnyje pateiktas nuostatas.

20 pakeitimas

8 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Reikalavimus atitinkančios priemonės

1. EGF finansinė parama gali būti skiriama siekiant įgyvendinti suderintame prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų pakete nustatytas aktyvias darbo rinkos priemones, padedančias tiksliniams paramos gavėjams, visų pirma pažeidžiamiausiems atleistiems darbuotojams, reintegruotis į darbo rinką ar pradėti dirbti savarankiškai.

1. ETSF finansinė parama gali būti skiriama siekiant įgyvendinti suderintame prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų pakete nustatytas aktyvias darbo rinkos priemones, padedančias tiksliniams paramos gavėjams, visų pirma pažeidžiamiausiems atleistiems darbuotojams, reintegruotis į darbo rinką ar pradėti dirbti savarankiškai.

Skaitmeninės pramonės amžiuje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti privalomas bet kokio prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo horizontalusis elementas. Mokymo lygis pritaikomas prie atitinkamo paramos gavėjo kvalifikacijos ir poreikių , konkrečių regiono ir (arba) vietos ekonomikoje kylančių uždavinių ir visų pirma prie darbuotojų, kuriems gresia atleidimas, įgūdžių .

Suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, be kita ko, gali sudaryti:

tikslinis mokymas ir perkvalifikavimas, įskaitant su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusių gebėjimų ir kitų skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių ugdymą, įgytos patirties sertifikavimas, pagalba ieškant darbo, profesinis orientavimas, konsultavimas, mentorystė, pagalba atleistiems asmenims, verslumo skatinimas, pagalba norintiems pradėti dirbti savarankiškai, startuoliai, pagalba darbuotojams perimant įmonę ir bendradarbiavimo veikla;

b)	specialios laikinos priemonės, pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, įdarbinimą skatinančios išmokos darbdaviams, judumo išmokos, stipendijos arba dienpinigiai, įskaitant išmokas slaugytojams.

Suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, be kita ko, gali sudaryti:

b)	specialios laikinos priemonės, pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, įdarbinimą skatinančios išmokos darbdaviams, judumo išmokos, stipendijos arba dienpinigiai, įskaitant išmokas slaugytojams.

Su b punkte nustatytomis priemonėmis susijusios išlaidos negali viršyti 35 % visų šioje dalyje nurodytų suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo išlaidų.

Su b punkte nustatytomis priemonėmis susijusios išlaidos negali viršyti 35 % visų šioje dalyje nurodytų suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo išlaidų , išskyrus atvejus, kai paramos gavėjai laikomi pažeidžiamais asmenimis, – tokiais atvejais ši norma gali siekti iki 50 %

Investicijos į savarankišką darbą, savo verslo kūrimą ar įmonę perimantiems darbuotojams negali viršyti 20 000 EUR vienam atleistam darbuotojui.

Šios investicijos turi būti skiriamos projektams, kurie atitinka techninio, ekonominio ir finansinio įgyvendinamumo sąlygas, o valdžios institucijos šiuo tikslu numato papildomas ir mentorystės priemones, kuriomis užtikrinamas šių projektų įgyvendinamumas.

Rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą atsižvelgiama į darbo rinkos ateities perspektyvas ir būsimas gebėjimų reikmes. Suderintas paslaugų paketas turi derėti su tausaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos tendencijomis ir turi būti atsižvelgiama į skaitmeninės pramonės amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidą ir į vietos darbo rinkos paklausą.

2. EGF finansinė parama neskiriama šioms priemonėms:

2. ETSF finansinė parama neskiriama šioms priemonėms:

a)	1 dalies b punkte nurodytoms specialioms laikinoms priemonėms, taikomoms nereikalaujant aktyvaus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimo darbo paieškoje arba mokymosi veikloje;

a)	1 dalies b punkte nurodytoms specialioms laikinoms priemonėms, taikomoms nereikalaujant aktyvaus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimo darbo paieškoje arba mokymosi veikloje;

b)	priemonėms, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis atsako įmonės.

b)	priemonėms, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis atsako įmonės.

EGF remiamos priemonės nepakeičia pasyvių socialinės apsaugos priemonių.

ETSF remiamos priemonės nepakeičia pasyvių socialinės apsaugos priemonių.

3. Suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas rengiamas konsultuojantis su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba su socialiniais partneriais.

3. Suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas rengiamas konsultuojantis su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba su socialiniais partneriais ir aktyviai dalyvaujant regionų ir vietos valdžios institucijoms .

4. Paraišką teikiančios valstybės narės iniciatyva EGF finansinė parama gali būti teikiama parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai.

4. Paraišką teikiančios valstybės narės iniciatyva EGF finansinė parama gali būti teikiama parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai , taip pat šių regionų ir (arba) vietos valdžios institucijų, kuriose vykdoma reikšminga ir nenumatyta restruktūrizacija, pajėgumų stiprinimo priemonėms .

Paaiškinimas

Dėl struktūrinių pokyčių tam tikrose teritorijose kyla specifinių problemų, todėl turėtų įsitraukti regionų valdžios institucijos.

Atsižvelgiant į 4 straipsnio pasiūlymą siūlomas palankesnis požiūris į pažeidžiamus darbuotojus.

Turi būti konsultuojama dėl savarankiško darbo projektų įgyvendinamumo ir siekiama ateityje išvengti klaidų.

21 konstatuojamoji dalis

9 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

5.	Paraiškoje turi būti pateikta tokia informacija:

5.	Paraiškoje turi būti pateikta tokia informacija:

a)	pagal 6 straipsnį apskaičiuotas atleistų darbuotojų skaičius ir apskaičiavimo metodas;

a)	pagal 6 straipsnį apskaičiuotas atleistų darbuotojų skaičius ir apskaičiavimo metodas;

b)	patvirtinimas, kad tuo atveju, kai darbuotojus atleidusi įmonė tęsė veiklą po jų atleidimo, ji įvykdė teisinius reikalavimus, susijusius su darbuotojų atleidimu;

b)	patvirtinimas, kad tuo atveju, kai darbuotojus atleidusi įmonė tęsė veiklą po jų atleidimo, ji įvykdė teisinius reikalavimus, susijusius su darbuotojų atleidimu;

c)	trumpas įvykių, dėl kurių darbuotojai buvo atleisti, aprašymas;

c)	trumpas įvykių, dėl kurių darbuotojai buvo atleisti, aprašymas;

d)	jei taikytina, darbuotojus atleidusių įmonių, tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonių, sektorių ir tikslinių paramos gavėjų kategorijos pagal lytį, amžiaus grupę ir išsilavinimą išvardijimas;

d)	jei taikytina, darbuotojus atleidusių įmonių, tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonių, sektorių ir tikslinių paramos gavėjų kategorijos pagal lytį, amžiaus grupę ir išsilavinimą išvardijimas;

e)	tikėtinas darbuotojų atleidimo poveikis vietos, regiono ar nacionalinei ekonomikai ir užimtumui;

e)	tikėtinas darbuotojų atleidimo poveikis vietos, regiono ar nacionalinei ekonomikai ir užimtumui;

f)	suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo ir su juo susijusių išlaidų išsamus aprašymas, įskaitant visų pirma priemones palankių sąlygų neturinčių, vyresnio amžiaus ir jaunų paramos gavėjų užimtumo iniciatyvoms remti;

suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo ir su juo susijusių išlaidų išsamus aprašymas, įskaitant visų pirma priemones paramos gavėjų , kurie yra pažeidžiami asmenys, kaip nustatyta 4 straipsnio c punkte, ir, jei taikoma, sunkumų patiriančių įmonių darbuotojai, kuriems gresia atleidimas, kurie bus įtraukti į mokymo veiklą skaitmeniniams gebėjimams ugdyti, taikant 5 straipsnio 4 dalyje (arba 5 straipsnio 5 dalyje) numatytus apribojimus, užimtumo iniciatyvoms remti ; paaiškinimas, kaip suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas papildo iš kitų nacionalinių ar Sąjungos fondų finansuojamą veiklą, įskaitant informaciją apie priemones, kurios atitinkamoms darbuotojus atleidžiančioms įmonėms yra privalomos pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis ;

paaiškinimas, kokiu mastu buvo atsižvelgta į rekomendacijas, pateiktas Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtoje ES kokybės sistemoje , ir kaip suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas papildo iš kitų nacionalinių ar Sąjungos fondų finansuojamą veiklą, įskaitant informaciją apie priemones, kurios atitinkamoms darbuotojus atleidžiančioms įmonėms yra privalomos pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis ;

paaiškinimas, kokiu mastu buvo atsižvelgta į rekomendacijas, pateiktas Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtoje ES kokybės sistemoje , įskaitant rekomendacijas, susijusias su restruktūrizuotų regionų atgaivinimo ir susijusių subjektų bendradarbiavimo skatinimu, taip pat – ar yra patvirtintos objektyvios ir veiksmingos numatymo ir restruktūrizavimo priemonės 14 straipsnio 2 dalyje numatytais tikslais ;

h)	tiksliniams paramos gavėjams skirto suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo kiekvienos priemonės ir bet kokios parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos biudžeto sąmata;

h)	tiksliniams paramos gavėjams skirto suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo kiekvienos priemonės ir bet kokios parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos biudžeto sąmata;

i)	vertinimo tikslais – orientacinės kiekvienam atvejui valstybės narės nustatomos paramos gavėjų reintegracijos į darbo rinką praėjus šešiems mėnesiams nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos siektinos reikšmės;

i)	vertinimo tikslais – orientacinės kiekvienam atvejui valstybės narės , konsultuojantis su atitinkamos srities regionų ir vietos valdžios institucijomis, nustatomos paramos gavėjų reintegracijos į darbo rinką praėjus šešiems mėnesiams nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos siektinos reikšmės;

j)	data, kurią pradėta arba planuojama pradėti teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams ir pradėti EGF paramos įgyvendinimo veiklą, kaip nustatyta 8 straipsnyje;

j)	data, kurią pradėta arba planuojama pradėti teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams ir pradėti ETSF paramos įgyvendinimo veiklą, kaip nustatyta 8 straipsnyje;

k)	tvarka, pagal kurią buvo konsultuotasi su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba socialiniais partneriais, vietos ir regiono valdžios institucijomis ar kitomis suinteresuotosiomis šalimis, jei taikytina;

k)	tvarka, pagal kurią buvo konsultuotasi su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba socialiniais partneriais, vietos ir regiono valdžios institucijomis ar kitomis suinteresuotosiomis šalimis, jei taikytina;

patvirtinimas, kad prašoma EGF parama atitinka procedūrines ir materialines Sąjungos taikomas valstybės pagalbos taisykles, ir patvirtinimas, kuriame paaiškinama, kodėl prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos nepakeičia priemonių, kurias bendrovės privalo taikyti pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis;

patvirtinimas, kad prašoma ETSF parama atitinka procedūrines ir materialines Sąjungos taikomas valstybės pagalbos taisykles, ir patvirtinimas, kuriame paaiškinama, kodėl prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos nepakeičia priemonių, kurias bendrovės privalo taikyti pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis;

m)	nacionalinio išankstinio finansavimo ar bendro finansavimo ir, jei taikytina, kiti bendro finansavimo šaltiniai.

m)	nacionalinio išankstinio finansavimo ar bendro finansavimo ir, jei taikytina, kiti bendro finansavimo šaltiniai;

n)	jei taikoma, ataskaita, kuria patvirtinama, kad nepakanka administracinių pajėgumų šiai paramai valdyti ir reikia papildomų lėšų techninei ir administracinei pagalbai, kaip numatyta 12 straipsnio 5 dalyje.

Paaiškinimas

Regionų valdžios institucijos turi dalyvauti apibrėžiant tikslus, nes jos susipažinusios su įdarbinimo galimybėmis atitinkamoje regiono ekonomikoje.

Likusių aspektų formuluotės atitinka pirmiau pateiktas arba toliau nurodytas nuostatas (ES kokybės sistemos, papildomos techninės paramos).

22 konstatuojamoji dalis

12 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4. Komisijos techninė parama apima informacijos teikimą valstybėms narėms ir jų konsultavimą EGF naudojimo, stebėjimo ir vertinimo klausimais. Komisija informaciją apie EGF naudojimą kartu su aiškiomis gairėmis taip pat teikia Europos ir nacionaliniams socialiniams partneriams. Konsultavimo priemonės gali apimti ir darbo grupės subūrimą didelio ekonomikos sutrikdymo valstybėje narėje atveju.

4. Komisijos techninė parama apima informacijos teikimą valstybėms narėms ir jų konsultavimą ETSF naudojimo, stebėjimo ir vertinimo klausimais. Komisija informaciją apie ETSF naudojimą kartu su aiškiomis gairėmis taip pat teikia Europos ir nacionaliniams socialiniams partneriams. Konsultavimo priemonės gali apimti ir darbo grupės subūrimą didelio ekonomikos sutrikdymo valstybėje narėje atveju tiek nacionaliniu, tiek regiono lygmeniu .

Paaiškinimas

Reikia užtikrinti, kad būtų informuojamos vietos ir regionų valdžios institucijos.

23 konstatuojamoji dalis

Nauja 12 straipsnio dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	5. Komisija, patvirtindama finansinę paramą, gali sutelkti lėšas iš techninei ir administracinei paramai skirtos sumos valstybėms narėms, kurios to prašo pateikdamos ataskaitą, kurioje pagrindžiama, kad joms trūksta administracinių pajėgumų siekiant sklandžiai ir veiksmingai valdyti atitinkamą pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito arba vertinimo veiklą.

Paaiškinimas

Siekiant padėti greičiau reaguoti ir panaikinti valdymo pajėgumų trūkumą regionuose, gavusi pagrįstą prašymą, Komisija gali leisti sutelkti techninei paramai skirtų lėšų dalį pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, kurią turi vykdyti regionai.

24 konstatuojamoji dalis

14 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2. Siūlomų priemonių EGF bendro finansavimo norma atitinka didžiausią ESF+ bendro finansavimo normą atitinkamoje valstybėje narėje.

2. Siūlomų priemonių ETSF bendro finansavimo norma atitinka didžiausią ESF+ bendro finansavimo normą atitinkamoje valstybėje narėje. Ši norma jokiu būdu negali būti mažesnė nei 60 % Ši minimali norma gali būti papildomai padidinta 5 %, jei kaip ex ante sąlyga yra patvirtintos objektyvios ir veiksmingos įvairaus strateginio pobūdžio ir veiksmų numatymo ir restruktūrizavimo priemonės, pageidautina, atitinkančios vietos ypatumais grindžiamą požiūrį.

Paaiškinimas

Kad būtų išvengta regioninių išteklių trūkumo ir kadangi tai solidarumo su susijusiais darbuotojais priemonės, siūloma bet kuriuo atveju numatyti ne mažesnę nei 60 % normą.

Be to, didindami bendrą finansavimą 5 % skatiname teikti paraiškas valstybes nares, kurios jau turi numatymo priemones, taikant kokybės sistemos gerąją praktiką.

25 konstatuojamoji dalis

17 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Atitinkama valstybė narė gali lanksčiai perskirstyti lėšas tarp biudžeto punktų, nustatytų sprendime dėl finansinės paramos pagal 16 straipsnio 3 dalį. Jeigu dėl tokio perskirstymo viename ar daugiau biudžeto punktų nurodyta suma padidinama daugiau kaip 20 %, valstybė narė apie tai iš anksto praneša Komisijai.

Atitinkama valstybė narė , pasikonsultavusi su atitinkamu regionu, gali lanksčiai perskirstyti lėšas tarp biudžeto punktų, nustatytų sprendime dėl finansinės paramos pagal 16 straipsnio 3 dalį. Jeigu dėl tokio perskirstymo viename ar daugiau biudžeto punktų nurodyta suma padidinama daugiau kaip 20 %, valstybė narė apie tai iš anksto praneša Komisijai.

Paaiškinimas

Reikia užtikrinti, kad būtų informuojamos regionų valdžios institucijos.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

Ankstesni argumentai ir svarstymai

nurodo, jog Europa turi suvokti, kad dėl didelių struktūrinių iššūkių, iš esmės kylančių dėl ekonomikos atvėrimo, klimato kaitos, technologinių prisitaikymo procesų, migracijos srautų suaktyvėjimo ar gyventojų senėjimo, daromo poveikio viena iš pagrindinių dėmesio sričių ateityje bus darbas, jo sąlygos ir šalutiniai jo padariniai asmeniniu, šeimos ir regiono lygmenimis;

reiškia susirūpinimą ir įspėja apie Europos socialinio modelio nykimo poveikį – vyraujant išteklių trūkumui ir nepritekliui, kurį jaučia ekstremalioje padėtyje esantys asmenys, atsiranda ir plinta naujos nesaugių darbo santykių formos – asmenys neturi laisvės pasirinkti, ar priimti didelių tarptautinių įmonių siūlomą atlygį, o šios įmonės mokesčius moka ne valstybėse narėse ir, naudodamosi savo dominuojančia padėtimi rinkoje, išstumia mažas vietos įmones;

nurodo, kad teritorija, kaip santykių erdvė ir socialinė konstrukcija, apimanti aplinkos, socialinius ir kultūrinius, ekonominius, organizacinius ir žmogiškuosius elementus, teikia išskirtinę vertę vietos bendruomenių vystymuisi ir raidai ir ši vertė gali gerokai sumažėti dėl globalizacijos ir kitų transformacijos ir blogėjančios padėties procesų keliamų faktinių ir materialinių padarinių, kai vyksta atitinkamos teritorijos vietinių išteklių ir žmogiškojo kapitalo pokyčiai;

mano, kad, kaip jau ne kartą paaiškėjo, išsilavinusi Europa yra pajėgi ir pakankamai jautri, kad galėtų sumažinti įtampą tarp konkurencingumo išlaikymo pasaulinėje ekonomikoje ir garantijų, kuriomis ginama ir stiprinama apskritai mūsų gerovės sistema, ir, kita vertus, užimtumo, išsilavinimo ir ypač darbuotojų teisių, taip siekiant reaguoti į Europos Sąjungos piliečių lūkesčius ir patenkinti regionų poreikius;

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo svarba

nurodo ir teigiamai vertina 2018 m. gegužės 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nauja redakcija išdėstomas reglamentas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF), nes šis fondas nuo jo įgyvendinimo pradžios 2007 m. atliko svarbų vaidmenį – pagal 160 intervencinių paramos veiksmų 147 000 darbuotojų iš įvairių regionų ir šalių buvo išmokėta 611 mln. EUR paramos, taip parodant ES solidarumą ir atsakomybę už bendrosios rinkos sistemoje priimtus sprendimus;

patvirtina fondo vertę – tai yra naudinga (1) ir išskirtinai veiksminga priemonė, kurią taikant apie 50 % darbuotojų reintegruojama į darbo rinką, tam tikrą laiką palaikomi jų gebėjimai įsidarbinti ir pagerinami dalyvaujančių asmenų įgūdžiai; be to, šios priemonės politinis matomumas yra didelis (2);

įspėja dėl augančio ES piliečių nepasitenkinimo ir susirūpinimo pasaulinėmis tendencijomis, žinomų kaip nepasitenkinimo geografija, kurių pagrindu formuojasi izoliacionistiniai judėjimai, ir pabrėžia, kokį vaidmenį gali atlikti geras EGF priemonių įgyvendinimas, be kita ko, mažinant svarbių nenumatytų restruktūrizavimo atvejų, kurie dėl ekonomikos specializacijos, darbo sąnaudų ar ekonomiškai aktyvių gyventojų išsilavinimo lygio yra būdingi daugeliui Europos regionų, padarinius (3);

Veiksmingas politikos priemonių ir fondų tarpusavio papildomumas ir koordinavimas

teigiamai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama skaitmeniniame amžiuje reikalingų gebėjimų sklaidai – tai yra privalomas tarpdisciplininis bet kurio teikiamų individualiai pritaikytų paslaugų paketo elementas, nors siūloma jį geriau suderinti su pažangiosios specializacijos strategijomis ir metodais, specialiai pritaikytais pagal konkrečios regiono ekonomikos problematiką;

ragina regionų valdžios institucijas aktyviai dalyvauti įgyvendinant regiono ekonomikos vystymosi strategijas, nes kompetenciją ir gebėjimus reikia pritaikyti regiono pramonės poreikiams – tai turi būti daroma švietimo ir mokymo sektoriui glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais subjektais, profesinėmis sąjungomis ir regiono verslo subjektais;

10.

pažymi, jog reikia imtis lankstesnių ir lengviau pritaikomų lėšų panaudojimo priemonių, kad paramą būtų galima teikti platesnio spektro ekonomikos vystymosi priemonėms, kuriomis būtų padedama panaikinti esamą trumpalaikių priemonių atotrūkį nuo ilgesnio laikotarpio restruktūrizavimo strategijų, finansuojamų sanglaudos politikos lėšomis (4);

11.

pritaria, kad EGF, kaip sukrėtimus sušvelninanti priemonė, kurios parama teikiama tik nelauktomis ir netikėtomis aplinkybėmis, ir Europos socialinis fondas (ESF+), kurio lėšomis remiamas ilgesnio laikotarpio atsakas į iššūkius ir kuris turi veikti pasitelkdamas struktūrines, raidos, transformacines ir pasirengimo pokyčiams priemones, vienas kitą papildytų ir būtų naudojami labiau koordinuotai, siekiant remti aktyvias ilgalaikes užimtumo politikos priemones, mokymąsi ir kvalifikacijos kėlimą ir padėti iš anksto užkirsti kelią nedarbui (5);

12.

pabrėžia, kad ES investicijų politika, vykdoma Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo lėšomis, tampa viena iš svarbiausių reikalingų ir solidarių priemonių, teikiančių pridėtinę vertę nacionalinio ir regionų lygmens veiksmams, kuriais siekiama įveikti daugelį didelių iššūkių – globalizaciją, ekonomikos transformaciją, perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, aplinkosaugos iššūkius, demografines problemas, migraciją ir miestų skurdo židinius, – su kuriais vis dažniau susiduria daugelis visos ES regionų, net ir labiausiai išsivysčiusių (6);

EGF taikymo sritis ir misija

13.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą fondo misijoje numatyti platesnes galimybes prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių ir kartu atsižvelgti į kitas prisitaikymo galimybes, sudarytas ES politikos priemonėmis ir sprendimais, turinčiais poveikį rinkoms – tada šis prisitaikymas bus techniškai tinkamesnis ir teisingesnis;

14.

nurodo, kad, nors misijoje nustatyta, jog fondas padeda taikyti principus, apibrėžtus pagal Europos socialinių teisių ramstį, ir gerina regionų bei valstybių narių tarpusavio socialinę ir ekonominę sanglaudą, šie principai turi būti veikiantys ir jais vadovaujantis turi būti siekiama įgyvendinti socialinių rezultatų suvestinėje nurodytus uždavinius;

Biudžetas

15.

toliau reiškia abejones ir kelia Komisijai klausimą dėl EGF laikymo „specialia priemone“, viršijančia 2021–2027 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos viršutines ribas. Nors šis fondas priklauso nuo kitų veiksnių, didelį susirūpinimą kelia individualus kiekvienos paraiškos tvirtinimas, kai bendra tendencija 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje yra mažinti pačioms sanglaudos politikos priemonėms skiriamus finansinius išteklius;

16.

pabrėžia, kad, kalbant apie fondo veiklos srities išplėtimą, būsimos Europos ekonomikos krizės privers daugiau lėšų skirti prisitaikymui, todėl šiuo tikslu siūloma padidinti prašomą finansavimą – bendra disponuojamų lėšų suma turėtų padidėti nuo 200 iki 500 mln. EUR per metus. Reikia didinti tiek priemonių skaičių ryžtingai įtraukiant MVĮ, tiek finansinės pagalbos vienam darbuotojui dydį;

Palankesni kriterijai ir priemonės, konkreti nuoroda į pažeidžiamus darbuotojus

17.

teigiamai vertina atleistų darbuotojų ribos sumažinimą numatant laisvą galimybę tai susieti su ta pačia įmone arba konkrečiais sektoriais, nes taip geriau prisitaikoma prie tikrovės, ir yra įsitikinęs, kad toks sumažinimas padės geriau panaudoti ir sutelkti lėšas; dėl šių priežasčių siūlo nustatyti 150 darbo vietų ribą;

18.

reiškia abejones dėl skirtingų referencinių laikotarpių nustatymo skirtingoms situacijoms (keturi arba šeši mėnesiai) ir, jeigu tokie skirtumai nėra pagrįsti statistiniais duomenimis, siūlo apsvarstyti galimybę visoms aplinkybėms taikyti vienodą ilgesnį laikotarpį;

19.

siūlo įtraukti ir teisiškai įtvirtinti naują subjektą, kuriam parama gali būti teikiama finansuojant tik kvalifikacijos kėlimo ir naujų, skaitmeniniam amžiui skirtų inovacinių gebėjimų ugdymo veiksmus: sunkumų patiriančių įmonių darbuotojus, kuriems gresia atleidimas (7);

20.

nurodo, kad, nors siūlomos priemonės bendro finansavimo EGF lėšomis procentinės dalys galėtų būti didesnės ir atitinkamai pritaikytos prie didesnės ESF+ bendro finansavimo procentinės dalies atitinkamoje valstybėje narėje, užtektų ir mažesnės nei dabartinė 60 % dalies – ši procentinė dalis visais atvejais numatyta kaip minimali tokiems scenarijams taikytina dalis, nes atsižvelgiama į numatomą regioninės kilmės lėšų trūkumą ir į išskirtinumą bei solidarumą, būdingus šio fondo lėšomis teikiamai paramai;

21.

palankiai vertina investicijų, skirtų savarankiškai dirbantiems asmenims, padidinimą iki 20 000 EUR kiekvienam atleistam darbuotojui, tačiau nurodo, kad kartu su šia priemone turėtų būti teikiamos konsultacijos, mokymai ir papildantieji veiksmai, reikalingi, kad tokie projektai taptų perspektyvūs ir vidutiniu laikotarpiu būtų išvengta nusivylimo ir demotyvacijos;

22.

įspėja dėl atleistų darbuotojų judumo skatinimo tikslingumo siekiant jiems padėti susirasti darbą kitoje vietovėje, – mobiliausios darbo jėgos, aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų emigracija mažina regiono darbo rinkos kokybę ir kartu menkina regiono konkurencingumą (8);

23.

įspėja dėl to, kad daromos nuorodos tik į nepalankiausioje padėtyje esančius paramos gavėjus, tačiau nenurodoma jokia priemonė, kuria būtų atsižvelgiama į šių paramos gavėjų ypatumus; todėl siūlo pasiūlyme apibrėžti ir į jį įtraukti sąvoką „pažeidžiamas darbuotojas“, kuriam turi poveikį EGF parama. Ši sąvoka išdėstoma kaip asmenų tarpusavio solidarumo elementas, kuris turėtų būti suvokiamas kaip aiškus Europos pilietiškumo koncepcijos pavyzdys;

24.

primygtinai ragina Komisiją, ES institucijas ir valstybes nares geriausiu atveju atsisakyti vartoti sąvoką „nesimokantis ir nedirbantis jaunimas“, kai kalbama apie nedirbančius, nestudijuojančius ir mokymuose nedalyvaujančius jaunuolius, nes tai labiau menkinanti, negu apibūdinanti sąvoka, kuri stigmatizuoja ir trukdo pripažinti jaunuolius už tai, kas jie yra ir kuo užsiima, o ne už tai, kuo neužsiima – tarsi nebūtų siekiama nei jiems padėti, nei jiems suteikti galimybių įsidarbinti ar mokytis;

Procedūros supaprastinimas ir tobulinimas

25.

remia pastangas tobulinti ir supaprastinti EGF procedūrą ir teigiamai vertina administracinės naštos, tenkančios paraišką teikiančiai valstybei narei ir tinkamumą finansuoti tikrinančiai Komisijai, sumažinimą, nes nereikės atlikti išsamios darbuotojų atleidimo aplinkybių ir priežasčių analizės; kartu paramos įgyvendinimas vyks greičiau, nes panaikinami Komisijos pasiūlymai sutelkti EGF lėšas (9);

Teritorinių įstaigų ir subjektų vaidmuo: decentralizacija ir pasidalijamasis valdymas

26.

mano, jog regionų ir vietos aspekto įtraukimas yra naudingas, tačiau pabrėžia, kad regioninių įstaigų dalyvavimas EGF veikloje ir intervenciniuose veiksmuose yra mažai pastebimas, o jų potencialas – mažai pripažįstamas, ir reikalauja, kad fondo valdyme daugiau įtakos įgytų tų valstybių narių, pagal kurių organizacinę struktūrą įmanoma decentralizacija, regionų ir vietos valdžios institucijos;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą su vietos ir regionų įstaigomis ir su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač su socialiniais subjektais, siekiant suteikti teisinius, finansinius ir organizacinius išteklius, kad būtų galima savarankiškai dalyvauti ir bendradarbiauti vystant šias sritis;

Argumentai dėl išankstinių priemonių

28.

siūlo priimti priemones, kuriomis būtų stiprinami valstybių narių instituciniai gebėjimai – būtų siekiama ne tik nedelsiant reaguoti ir įgyvendinti paraiškų nagrinėjimo mechanizmus, bet ir užtikrinti efektyvų ir veiksmingą priemonių vykdymą; siūlo, kad ateityje EGF atliktų labiau numatančio ir prevencinio pobūdžio vaidmenį;

29.

siūlo aktyviau imtis Eurofound priklausančio Permainų stebėjimo centro globalizacijos ir restruktūrizavimo tendencijų vertinimo ir sustiprinti jo teikiamą pagalbą Komisijai ir valstybėms narėms, kai jos, prieš priimdamos bet kokį sprendimą ar sudarydamos prekybos susitarimą, galintį šiuo lygmeniu turėti reikšmingų pasekmių, vertina teritorinį poveikį ir padarinius Europos regionuose;

30.

pabrėžia, kad EGF reikia koordinuoti su Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtoje ES kokybės sistemoje parengtomis rekomendacijomis ir padidinti šių rekomendacijų aprėptį, pragmatiškumą ir įtaką, taip siekiant plačiau taikyti geriausią praktiką ir siūlymus darbuotojams, įmonėms, socialiniams partneriams ir regionų bei nacionalinėms institucijoms;

31.

mano, kad reikia skatinti tas valstybes nares ir tuos regionus, kurie kaip ex ante sąlygą patvirtino objektyvias ir veiksmingas įvairaus strateginio pobūdžio ir veiksmų numatymo ir restruktūrizavimo priemones, pageidautina, atitinkančias vietos ypatumais grindžiamą požiūrį, pažangiąja specializacija arba socialinių inovacijų, lydinčių struktūrinę transformaciją ir pokyčius, skatinimu (10).

2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(20) https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-harnessing- globalisation _en.

(1) 2018 m. gegužės 16 d.Komisijos ataskaita dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) laikotarpio vidurio vertinimo, COM(2018) 297 final.

(2) Konsultacijų proceso metu tai patvirtino EGF valdyme dalyvaujančios suinteresuotosios šalys.

(3) Kaip nurodoma Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities.

(4) Minėta laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita.

(5) 2017 m. spalio 31 d. paskelbta Komisijos ataskaita dėl EGF veiklos rezultatų 2015 ir 2016 m. vertinimo.

(6) Žr. poveikio vertinimą, pridėtą prie Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo.

(7) Kaip nurodyta šių įmonių apibrėžtyje, pateiktoje Komisijos komunikate Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2014/C 249/01).

(8) Kaip pastebi Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound), reaguodamas į EBPO ataskaitą.

(9) Už EGF programas atsakingų nacionalinės valdžios institucijų apklausa atskleidė, kad tarp galimų atgrasančių veiksnių nurodomi griežti tinkamumo kriterijai, sudėtingos teisinės nuostatos ir ilga procedūra.

(10) RK nuomonė Europos pramonės strategija. Regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo ir perspektyva (CDR3214/2017, pranešėjas Heinz Lehmann (DE/EPP), priimta 2018 m. kovo 23 d.).

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/259

Europos regionų komiteto nuomonė. Bendrosios rinkos programa

(2019/C 86/13)

Pranešėja:

Deirdre FORDE (IE/EPP), Korko grafystės tarybos narė

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios rinkos, įmonių, įskaitant mažas ir vidutinio dydžio įmones, konkurencingumo ir Europos statistikos programos, kuriuo panaikinami Reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014, (ES) Nr. 258/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) 2017/826

COM(2018) 441 final

COM(2018) 441 final, 1–4 priedai.

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
todėl tikslinga parengti vidaus rinkos, įmonių konkurencingumo, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, ir Europos statistikos programą (toliau – programa). Programa turėtų apimti septynerių metų laikotarpį nuo 2021 iki 2027 m.;	todėl tikslinga parengti bendrosios rinkos programą, skirtą vidaus rinkai stiprinti ir jos veikimui gerinti įmonių, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo, standartizavimo, vartotojų apsaugos ir Europos statistikos srityse (toliau – programa). Programa turėtų apimti septynerių metų laikotarpį nuo 2021 iki 2027 m.;

2 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

moderni vidaus rinka skatina konkurenciją, teikia naudą vartotojams, verslo subjektams ir darbuotojams. Geriau išnaudojant nuolat besivystančią paslaugų vidaus rinką Europos verslo subjektams būtų padedama kurti darbo vietas ir plėstis į kitas šalis, siūlyti platesnį paslaugų pasirinkimą palankesnėmis kainomis ir išlaikyti aukštus vartotojų ir darbuotojų standartus. Siekiant minėtų tikslų programa turėtų padėti šalinti likusias kliūtis ir kurti tokią reglamentavimo sistemą, kuri būtų suderinama su naujais novatoriškais verslo modeliais;

moderni vidaus rinka yra grindžiama teisingumo ir skaidrumo principais , o tai skatina konkurenciją, teikia naudą vartotojams, verslo subjektams ir darbuotojams. Geriau išnaudojant nuolat besivystančią paslaugų vidaus rinką Europos verslo subjektams būtų padedama kurti darbo vietas ir plėstis į kitas šalis, siūlyti platesnį paslaugų pasirinkimą palankesnėmis kainomis ir išlaikyti aukštus vartotojų ir darbuotojų standartus. Siekiant minėtų tikslų programa turėtų padėti geriau stebėti vidaus rinkos pokyčius, įskaitant naujų technologijų ir novatoriškų verslo modelių poveikį, nustatyti ir šalinti likusias kliūtis ir kurti tokią reglamentavimo sistemą, kuri būtų suderinama su naujais novatoriškais verslo modeliais, įskaitant socialinį verslumą ;

3 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekdamos užtikrinti išleistų viešųjų pinigų ir vertės santykį bei prisidėti kuriant novatorišką, tvarią, įtraukiąją ir konkurencingą vidaus rinką valdžios institucijos naudoja viešuosius pirkimus. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES [49], Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES [50] ir Europos Parlamento ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES [51] numatyta valdžios institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams, įskaitant vartotojus, naudą teikianti viešųjų pirkimų rinkų, kurios sudaro 14 % Sąjungos bendrojo vidaus produkto, integravimo ir veiksmingo veikimo teisinė sistema. Todėl programa turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis užtikrinamas platesnis strateginių viešųjų pirkimų naudojimas, viešųjų pirkėjų profesionalumas, gerinamos MVĮ galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas , didinamas skaidrumas, skatinamas integralumas ir geresni duomenys, viešųjų pirkimų skaitmeninimo skatinimas ir prioriteto teikimas bendriems viešiesiems pirkimams šiuo tikslu stiprinant partnerystės požiūrį tarp valstybių narių, gerinant duomenų rinkimą ir duomenų analizę, įskaitant pritaikytų IT priemonių rengimą, paramą keitimuisi patirtimi ir gerąja praktika, teikiant gaires, stiprinant nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir bandomųjų projektų įgyvendinimą;

siekdamos užtikrinti išleistų viešųjų pinigų ir vertės santykį bei prisidėti kuriant novatorišką, tvarią, įtraukiąją ir konkurencingą vidaus rinką valdžios institucijos naudoja viešuosius pirkimus. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES [49], Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES [50] ir Europos Parlamento ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES [51] numatyta valdžios institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams, įskaitant vartotojus, naudą teikianti viešųjų pirkimų rinkų, kurios sudaro 14 % Sąjungos bendrojo vidaus produkto, integravimo ir veiksmingo veikimo teisinė sistema. Todėl programa turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis užtikrinamas platesnis strateginių viešųjų pirkimų naudojimas, viešųjų pirkėjų profesionalumas, stiprinami MVĮ gebėjimai patekti į viešųjų pirkimų rinkas racionalizuojant ir supaprastinant viešųjų pirkimų procesus , didinamas skaidrumas, skatinamas integralumas ir geresni duomenys, viešųjų pirkimų skaitmeninimo skatinimas ir prioriteto teikimas bendriems viešiesiems pirkimams šiuo tikslu stiprinant partnerystės požiūrį tarp valstybių narių, gerinant duomenų rinkimą ir duomenų analizę, įskaitant pritaikytų IT priemonių rengimą, paramą keitimuisi patirtimi ir gerąja praktika, teikiant gaires, nustatant su viešaisiais pirkimais susijusias ir abipusiai taikomas nuostatas prekybos susitarimuose , stiprinant nacionalinių ir, kai taikytina, regioninių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir bandomųjų projektų įgyvendinimą;

Paaiškinimas

Patikslinama neaiškiai suformuluota nuostata dėl prekybos susitarimų [vert. pastaba – ši nuostata Komisijos tekste lietuvių kalba buvo praleista] ir ji susiejama su čia nagrinėjamu klausimu, t. y. viešaisiais pirkimais.

4 pakeitimas

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant programos tikslų ir norint palengvinti piliečių ir verslo subjektų gyvenimą turi būti pradedamos teikti vartotojams pritaikytos aukštos kokybės viešosios paslaugos. Kitaip tariant, viešosios administracijos turi pertvarkyti savo veiklą, panaikinti įvairių jų administracinių padalinių atskirumą ir iš naujo kurti šias viešąsias paslaugas drauge su piliečiais ir verslo subjektais. Be to, norint nuolat ir iš esmės plėtoti su vidaus rinka susijusią tarpvalstybinę veiklą reikia teikti ne tik naujausią informaciją apie verslo subjektų ir piliečių teises, bet taip pat administracinius formalumus aiškinančią informaciją. Be to, reikia teikti teisines konsultacijas ir padėti spręsti kylančius tarpvalstybinio lygio klausimus. Taip pat būtina paprastu ir veiksmingu būdu susieti nacionalines administracijas ir vertinti, kaip vidaus rinka veikia vietoje. Todėl programa turėtų būti remiamos šios esamos vidaus rinkos valdymo priemonės: portalas „Jūsų Europa“, kuris iš numatomų bendrųjų skaitmeninių vartų, portalo „Jūsų Europa“, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT), Vidaus rinkos rezultatų suvestinės ir Vidaus rinkos informacijos sistemos, turėtų būti pagrindinė sudedamoji dalis siekiant gerinti kasdienį piliečių gyvenimą ir didinti verslo subjektų galimybes vykdyti tarpvalstybinę prekybą;

Paaiškinimas

Veiksmai, kuriais siekiama labiau ir veiksmingiau naudotis vidaus rinkos valdymo priemonėmis, pavyzdžiui, piliečiams ir įmonėms skirtais internetiniais portalais, turi būti paremti pastangomis didinti informuotumą apie jų buvimą ir prieinamumą. Visų svarbiausia didinti vietos ir regionų valdžios institucijų ir jų išrinktųjų atstovų informuotumą, atsižvelgiant į jų atliekamą vaidmenį kasdien dirbant su įmonėmis ir piliečiais bei juos remiant.

5 pakeitimas

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

visoms MVĮ tenka spręsti bendrus uždavinius, su kuriais nesusiduria didesnės įmonės: ieškoti finansavimo lėšų, rasti kvalifikuotų darbuotojų, mažinti administracinę naštą, skatinti kūrybingumą ir inovacijas, patekti į rinkas ir plėsti tarptautinimo veiklą. Šie uždaviniai yra itin svarbūs kaimo vietovėse ir (arba) atokiuose ir atokiausiuose regionuose įsisteigusioms MVĮ. Taikant programą minėti rinkos nepakankamumai turėtų būti sprendžiami proporcingai, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir įmonių tinklams tiesioginės naudos duodantiems veiksmams, tačiau be reikalo netrikdant konkurencijos vidaus rinkoje.

Paaiškinimas

Nors visos MVĮ susiduria su 23 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis problemomis, kaimo vietovėse ir (arba) periferiniuose regionuose įsisteigusios MVĮ praneša, kad joms sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų ir naudotis infrastruktūra, pavyzdžiui, plačiajuosčio ryšio ir kitų formų junglumo infrastruktūra, o viso to reikia norint diegti inovacijas ir plėtoti tarptautinimo veiklą.

6 pakeitimas

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Europos vartotojų centrų tinklas padeda vartotojams naudotis Sąjungos vartotojų teisėmis, kai prekes ir paslaugas jie perka kitos valstybės vidaus rinkoje ir EEE, pvz., internetu arba keliaudami. 30 centrų jungiantis tinklas, bendrai finansuojamas pagal Sąjungos vartotojų programas, jau ilgiau kaip 10 metų sugeba užtikrinti pridėtinę vertę ir taip stiprinti vartotojų ir komercinės veiklos subjekto pasitikėjimą vidaus rinka. Šis tinklas per metus išnagrinėja daugiau kaip 100 000 vartotojų užklausų ir palaiko ryšį su piliečiais per spaudą ir vykdydamas internetinę informavimo veiklą. Jis laikomas vienu iš labiausiai vertinamų Sąjungos piliečiams pagalbą teikiančių tinklų ir dauguma iš jo centrų turi vidaus rinkos teisės klausimais kompetentingus kontaktinius centrus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB (59), o iš šio tinklo vertinimo matyti poreikis tęsti jo veiklą. Tinklas taip pat numato su panašiomis trečiųjų valstybių institucijomis sudaryti abipusius susitarimus;

programa taip pat turėtų būti remiamas Europos vartotojų centrų tinklas , kuris padeda vartotojams naudotis Sąjungos vartotojų teisėmis, kai prekes ir paslaugas jie perka kitos valstybės vidaus rinkoje ir EEE, pvz., internetu arba keliaudami. 30 centrų jungiantis tinklas, bendrai finansuojamas pagal Sąjungos vartotojų programas, jau ilgiau kaip 10 metų sugeba užtikrinti pridėtinę vertę ir taip stiprinti vartotojų ir komercinės veiklos subjekto pasitikėjimą vidaus rinka. Šis tinklas per metus išnagrinėja daugiau kaip 100 000 vartotojų užklausų ir palaiko ryšį su piliečiais per spaudą ir vykdydamas internetinę informavimo veiklą. Jis laikomas vienu iš labiausiai vertinamų Sąjungos piliečiams pagalbą teikiančių tinklų ir dauguma iš jo centrų turi vidaus rinkos teisės klausimais kompetentingus kontaktinius centrus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB (59), o iš šio tinklo vertinimo matyti poreikis tęsti jo veiklą. Europos vartotojų centrų tinklas taip pat gali būti svarbus informacijos apie vietos lygmeniu vartotojų patiriamus sunkumus ir problemas šaltinis, nes tai yra svarbu Sąjungos politikos formavimui ir vartotojų interesų apsaugai. Todėl programa turėtų sudaryti sąlygas kurti ir stiprinti vartotojų atstovavimo vietos ir Sąjungos lygmeniu sinergiją, siekiant stiprinti vartotojų teisių gynimą. Tinklas taip pat numato su panašiomis trečiųjų valstybių institucijomis sudaryti abipusius susitarimus;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

7 pakeitimas

41 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

piliečiams visų pirma įtaką daro finansinių paslaugų rinkos veikimas. Šios paslaugos – pagrindinis vidaus rinkos komponentas ir joms būtina stabili reglamentavimo ir priežiūros sistema, kad būtų garantuojamas finansinis stabilumas ir tvari ekonomika, tačiau taip pat užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis ir kitos finansinės paslaugos galutiniams vartotojams, įskaitant neprofesionaliuosius investuotojus, draudėjus, santaupų turinčius asmenis, pensijų fondų narius ir gavėjus, individualius akcininkus, paskolos gavėjus ir MVĮ. Būtina išplėsti jų galimybes dalyvauti formuojant finansų sektoriaus politiką;

Paaiškinimas

Palankiai vertintinos pastangos išplėsti vartotojų ir galutinių naudotojų galimybes dalyvauti formuojant finansų sektoriaus politiką. Vis dėlto, atsižvelgiant į bet kokio piktnaudžiavimo finansų sektoriuje ar netinkamo jo valdymo galimą poveikį piliečių gyvenimui, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas informuotumo apie vartotojų apsaugą didinimui šioje srityje.

8 pakeitimas

58 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

įsitikinta, veiksmai, kurių buvo imtasi pagal ankstesnes programas ir biudžeto eilutes, yra tinkami, todėl jie turėtų būti tęsiami. Pagal šią programą siūlomais naujais veiksmais siekiama stiprinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Siekiant supaprastinti programos įgyvendinimą ir jį vykdyti lanksčiau, taigi, veiksmingiau siekti jos tikslų, veiksmai turėtų būti apibrėžiami naudojant tik bendrąsias kategorijas. Į programą taip pat turėtų būti įtraukti su tam tikrais konkurencijos srities tikslais susijusių orientacinių veiklos rūšių sąrašai arba reglamentavimo reikalavimais pagrįstų specialių veiklos rūšių sąrašai, pvz., standartizavimo srities, maisto grandinės reglamentavimo ir Europos statistikos;

įsitikinta, veiksmai, kurių buvo imtasi pagal ankstesnes programas ir biudžeto eilutes, yra tinkami, todėl jie turėtų būti tęsiami. Pagal šią programą siūlomais naujais veiksmais siekiama stiprinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Siekiant supaprastinti programos įgyvendinimą ir jį vykdyti lanksčiau, taigi, veiksmingiau siekti jos tikslų, veiksmai turėtų būti apibrėžiami naudojant tik bendrąsias kategorijas. Į programą taip pat turėtų būti įtraukti su tam tikrais konkurencijos srities tikslais susijusių orientacinių veiklos rūšių sąrašai arba reglamentavimo reikalavimais pagrįstų specialių veiklos rūšių sąrašai, pvz., rinkos priežiūros ir produktų saugos, vartotojų, standartizavimo srities, maisto grandinės reglamentavimo ir Europos statistikos;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

9 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Dalykas	Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma vidaus rinkos veikimo gerinimo ir įmonių, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo didinimo programa ir Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos finansavimo sistema, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 13 straipsnyje (toliau – programa).	Šiuo reglamentu nustatoma vidaus rinkos veikimo gerinimo ir įmonių, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo didinimo , socialinių įmonių, įmonių tinklų, standartizavimo ir vartotojų apsaugos programa ir Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos finansavimo sistema, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 13 straipsnyje (toliau – programa).
Jame nustatomi programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

Paaiškinimas

Užtikrinamas programos taikymo srities nuoseklumas (konkrečiai žr. 7 konstatuojamosios dalies pakeitimą).

10 pakeitimas

3 straipsnio 1 punkto a papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

gerinti vidaus rinkos veikimą ir ypač apsaugoti piliečius, vartotojus ir įmones, visų pirma labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir suteikti jiems galių užtikrinant Sąjungos įstatymų vykdymą, palengvinant patekimą į rinkas, nustatant standartus ir skatinant žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą bei gyvūnų gerovę; taip pat sustiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos bei Sąjungos decentralizuotų agentūrų bendradarbiavimą;

kurti tvarias darbo vietas, spręsti rinkos nepakankamumo problemas ir gerinti vidaus rinkos veikimą ir ypač plėsti vietos ekonomiką bei skatinti žiedinę ekonomiką, apsaugoti piliečius, vartotojus ir įmones, visų pirma labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir suteikti jiems galių užtikrinant Sąjungos įstatymų vykdymą, palengvinant patekimą į rinkas, nustatant standartus ir skatinant žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą bei gyvūnų gerovę; taip pat sustiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos bei Sąjungos decentralizuotų agentūrų bendradarbiavimą;

Paaiškinimas

Nėra.

11 pakeitimas

3 straipsnio 2 punkto a papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

didinti vidaus rinkos veiksmingumą, palengvinti kliūčių prevenciją ir šalinimą, remti Sąjungos teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymą prekių ir paslaugų vidaus rinkos, viešųjų pirkimų, rinkos priežiūros srityse, taip pat įmonių teisės ir sutartinės bei su sutartimis nesusijusios teisės, kovos su pinigų plovimu, laisvo kapitalo judėjimo, finansinių paslaugų ir konkurencijos srityse, įskaitant valdymo priemonių kūrimą;

didinti vidaus rinkos veiksmingumą, skatinti vietos ekonomikos vystymąsi, palengvinti kliūčių prevenciją ir šalinimą, remti Sąjungos teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymą prekių ir paslaugų vidaus rinkos, įskaitant socialinę ekonomiką, viešųjų pirkimų, rinkos priežiūros srityse, taip pat įmonių teisės ir sutartinės bei su sutartimis nesusijusios teisės, kovos su pinigų plovimu, laisvo kapitalo judėjimo, finansinių paslaugų ir konkurencijos srityse, įskaitant valdymo priemonių kūrimą;

Paaiškinimas

Nėra.

12 pakeitimas

8 straipsnis 3 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

e)	didinti įmonių ir visų ekonomikos sektorių konkurencingumą ir remti MVĮ inovacijų ir vertės grandinės bendradarbiavimą, strategiškai sujungiant ekosistemas ir grupes, įskaitant bendrą grupių iniciatyvą;

didinti įmonių ir visų ekonomikos sektorių konkurencingumą ir remti MVĮ inovacijų įsisavinimą, visų pirma naujų verslo modelių, įskaitant tuos, kurie yra susiję su socialine ir bendradarbiaujamąja ekonomika, taikymą, ir šių įmonių įsitraukimą į vertės grandinės bendradarbiavimą, strategiškai sujungiant ekosistemas ir grupes, įskaitant bendrą grupių iniciatyvą;

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti naują bendrosios rinkos programą, kuria siekiama gerinti vidaus rinkos veikimą 2021–2027 m. laikotarpiu, stiprinti jos valdymą, remti MVĮ konkurencingumą, gerinti vartotojų apsaugą ir vartotojų teisių vykdymo užtikrinimą, skatinti žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą ir gyvūnų gerovę, taip pat užtikrinti tinkamą Europos statistikos sistemą;

pripažįsta, kad vidaus rinka yra vienas iš svarbiausių ES laimėjimų, tačiau ji turi būti nuolat pritaikoma prie sparčiai kintančios aplinkos, kuriai būdingos skaitmeninės technologijos ir globalizacija; pažymi, kad tinkamam vidaus rinkos veikimui vis dar yra didelių kliūčių ir kyla naujų problemų;

pripažįsta, kad siekiant tinkamo vidaus rinkos veikimo, itin svarbu piliečius ir įmones informuoti apie jų teises, valdžios institucijas išmokyti taikyti taisykles, o teismams suteikti praktinės patirties ir kompetencijos užtikrinti jų vykdymą; šiuo požiūriu svarbu į skirtingų šalių švietimo sistemas įtraukti pagrindines žinias apie ES ir užtikrinti, kad visi jaunieji piliečiai laipsniškai sužinotų apie savo teises ir galėtų geriau pasinaudoti vidaus rinkos jiems teikiamais privalumais;

pabrėžia, kad MVĮ visada sunku gauti finansavimą, jos patiria nuolatinę administracinę naštą vykdydamos verslo veiklą, joms kyla sunkumų pasinaudoti tarptautinimo atveriamomis galimybėmis ir jos negali tinkamai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda, dėl to daugelyje sektorių ir regionų ir toliau patiriamas susiskaldymas ir atsiranda rinkos anomalijų, nuo kurių nukenčia ir įmonės, ir vartotojai; palankiai vertina tai, kad Komisija ypač akcentuoja didesnę paramą MVĮ sektoriui įgyvendinant šią programą;

pripažįsta, kad siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą itin svarbu parengti informacines priemones ir mokymo programas ir jos turi būti grindžiamos patikima duomenų analize, tyrimais ir vertinimais, kurie atliekami glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kompetentingomis jų valdžios institucijomis, įskaitant regionų ir vietos valdžios institucijas;

pripažįsta plačią programos taikymo sritį ir siekį racionalizuoti veiksmus, kuriais siekiama geriau koordinuoti vidaus rinkos valdymą, tačiau pažymi, kad veiksmingo koordinavimo užtikrinimas pareikalaus daug pastangų valdymo požiūriu;

pabrėžia, kad programa turi būti lanksti, kad būtų galima greitai ir iniciatyviai reaguoti į bet kokius vidaus rinkos veikimo trikdžius arba MVĮ patiriamus prekybos sutrikimus, kurių galėtų kilti, pavyzdžiui, dėl galimo neigiamo JK išstojimo iš ES poveikio;

Bendroji rinka

pripažįsta, kad bendroji rinka, kurią sudaro 500 mln. vartotojų ir 21 mln. įmonių ir kuri reglamentuojama daugybe teisės aktų, kuriais užtikrinamas laisvas asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų visoje ES ir platesnėje Europos ekonominėje erdvėje judėjimas, yra ES ekonominės ir politinės integracijos pagrindas (1);

primena, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 3 straipsniu, vidaus rinka siekiama „Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą“;

10.

pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus;

11.

konkurencija bendrojoje rinkoje turėtų padėti įgyvendinti šiuos tikslus, be kita ko, vartotojams ir įmonėms užtikrinant ekonomiškai naudingiausias kainas pasinaudojant mažesnėmis sandorių sąnaudomis ir didesne rinka užtikrinant masto ekonomiją, skatinant inovacijas ir užtikrinant greitesnį reagavimą į vartotojų poreikius, esant sąžiningoms ir vienodoms veiklos sąlygoms kartu išvengiant visų formų dempingo. vis dėlto mano, kad piliečiai, įmonės ir kiti ekonominės veiklos vykdytojai turi būti geriau informuoti apie bendrosios rinkos naudą, ir pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo perduodant šią svarbią žinią;

12.

pripažįsta, kad bendroji rinka yra tebevykstantis procesas ir dar nebaigti kurti svarbūs jos aspektai ir kad geriau veikianti bendroji rinka bei likusių prekybos kliūčių pašalinimas, visų pirma paslaugų sektoriuje ir bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, labai padidintų ekonomikos augimą;

Paslaugų bendroji rinka

13.

pripažįsta Komisijos pastangas toliau didinti laisvę teikti paslaugas Europoje, ypač įgyvendinant paslaugų dokumentų rinkinį (2), nes dar reikia daug nuveikti, kaip matyti iš Europos Komisijos tarpusavio vertinimo dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo, kuriame patvirtinama, kad vis dar kyla pernelyg daug kliūčių, įskaitant įsisteigimo teisės apribojimus (3); mano, kad kartu reikia ES lygmeniu aiškiau reglamentuoti paslaugas, susijusias su bendradarbiaujamąja ekonomika;

14.

mano, jog svarbu, kad naujos programos padėtų gerinti paslaugų vidaus rinkos veikimą, ir kelia klausimą, kaip būtų galima veiksmingiau taikyti vidaus rinkos priemones siekiant užtikrinti labiau integruotą paslaugų rinką;

Prekių bendroji rinka

15.

pripažįsta, kad dar neišspręsta rimta problema, susijusi su ES gaminiams taikomų taisyklių vykdymo užtikrinimu, nes į rinką pateikiama pernelyg daug reikalavimų neatitinkančių gaminių; mano, kad skubiai reikia užtikrinti aiškų ženklinimą ir matomumą ir vengti dubliavimosi su daugybe priemonių, kurios jau taikomos ar siūlomos, kad piliečiai ir įmonės suprastų taikytinas taisykles ir savo teises bei pareigas, taip pat žinotų, kokiais kanalais jie gali pasinaudoti, kai mano, kad taisyklės yra pažeidžiamos;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad visoje Europoje veikia daugiau kaip 500 rinkos priežiūros institucijų, tačiau daugelio jų ištekliai yra riboti ir joms nelabai pavyksta atgrasyti nuo galiojančių taisyklių pažeidimo; rekomenduoja ne tik aktyviau bendradarbiauti ir užtikrinti, kad tinklai būtų geriau integruoti, bet ir šioms sritims skirti didesnį tiesioginį finansavimą; primygtinai rekomenduoja užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos būtų tinkamai finansuojamos ir nepriklausomos nuo Vyriausybių, kad galėtų veiksmingai atlikti savo darbą, o tai turi tinkamai remti valstybių narių teisingumo sistema ir teismai, kartu atsižvelgiant į skirtingas tokių institucijų kompetencijos sritis valstybėse narėse. Tai absoliučiai būtina, jei norima, kad ES teisės aktai būtų veiksmingai įgyvendinti vietoje;

Standartai

17.

palankiai vertina tai, kad Komisija nuolat siekia 28 nacionalinius standartus pakeisti vienu Europos standartu; be to, teigiamai vertina platesnio masto IT sistemų ir procedūrų naudojimą siekiant sumažinti administracinę naštą ir dalytis informacija su suinteresuotaisiais subjektais; rekomenduoja imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti tinkamą MVĮ dalyvavimą rengiant standartus, garantuoti reikiamą skaidrumą ir išvengti galimo didesnių bendrovių arba struktūrų dominavimo šiame procese;

Viešieji pirkimai

18.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbi atsakomybė įgyvendinant ES politiką ir teisės aktus, be kita ko, vartotojų gerovės (nes jos yra arti piliečių) ir viešųjų pirkimų srityse;

19.

pritaria tikslui stiprinti nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų gebėjimus geriau įgyvendinti esamas taisykles, tačiau mano, kad viešųjų pirkimų teisės sudėtingumas gali būti kliūtis siekiant didesnio MVĮ dalyvavimo viešųjų pirkimų procese;

20.

pabrėžia Komisijos bendradarbiavimo su nacionalinėmis, regionų valdžios ir vietos institucijomis svarbą, jei norima pasiekti konkurencingos, atviros ir gerai reguliuojamos viešųjų pirkimų rinkos tikslą. Tai itin svarbu, kad viešosios lėšos būtų panaudojamos kuo geriausiai;

Bendrosios rinkos valdymo priemonės

21.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą nuolat investuoti į esamas vidaus rinkos valdymo priemones, pavyzdžiui, portalą „Jūsų Europa“ ir SOLVIT tinklą; mano, kad reikia labiau stengtis įvairiais lygmenimis skatinti piliečius, vartotojus ir valdžios institucijas naudotis šiomis priemonėmis vietoje, sudaryti geresnes galimybes rasti šias priemones internetu ir stiprinti jų pajėgumą teikti naujausią informaciją; rekomenduoja kur kas labiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas įgyvendinant šias valdymo priemones ir taip pagerinti jų veikimą; kartu pabrėžia, jog svarbu, kad minėtų priemonių gerinimas vietos ir regionų valdžios institucijoms netaptų finansine ir administracine našta;

MVĮ ir konkurencingumas

22.

pripažįsta, kad MVĮ, kurios sudaro 99 % visų ES įmonių ir per pastaruosius penkerius metus sukūrė daugiau kaip 85 % naujų darbo vietų, yra Europos ekonomikos pagrindas, ir kad kartu su verslumu jos itin svarbios ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo požiūriu; pritaria raginimams sukurti stabilią ES sistemą po 2020 m. ir aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas remiant verslo aplinką ir plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes (4);

23.

pripažįsta, jog itin svarbu garantuoti, kad skirtingos ES programos papildytų valstybių narių lygmeniu patvirtintas įmonių rėmimo priemones, o ne varžytųsi su jomis; todėl primygtinai rekomenduoja paramos MVĮ priemones, taikomas pagal bendrosios rinkos programą ir teikiamas nacionalinių ir regioninių institucijų, įgyvendinti taikant vieno langelio principą;

24.

atkreipia dėmesį į pasiūlymą, kad paskolų garantijų priemonė, kuri šiuo metu taikoma pagal COSME programą, kitu finansavimo laikotarpiu būtų finansuojama iš „InvestEU“ fondo; šiomis aplinkybėmis rekomenduoja toliau naudotis tarpininkų, kurie plėtoja ilgalaikius ryšius su MVĮ, paslaugomis, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad ne visos valstybės narės gali turėti nacionalinio arba regioninio lygmens struktūras, suteikiančias galimybę naudotis garantijų fondais pagal programą „InvestEU“. Jeigu tarpininkavimo institucijos nebus pakankamai įsitvirtinusios visose valstybių narių teritorijose, MVĮ gali būti sunku pasinaudoti programos „InvestEU“ paskolos garantijų fondais, todėl Komitetas rekomenduoja Europos institucijoms bendradarbiauti su valstybėmis, siekiant užtikrinti, kad MVĮ turėtų galimybę vienodomis sąlygomis gauti tokį finansavimą visose valstybėse narėse.

25.

ragina ES užtikrinti, kad garantijų fonduose pagal iniciatyvą „InvestEU“ būtų numatytas regioninės pusiausvyros elementas, nes tai bus itin svarbu vietos ir regionų valdžios institucijoms, ypač toms, kurios atstovauja nepalankesnėje padėtyje esantiems regionams;

26.

prašo geriau išaiškinti nuostatą dėl biudžeto, kuris skiriamas MVĮ garantijoms pagal COSME programą ir yra prieinamas garantijų fondui, susietam su programa „InvestEU“, ir tai, kaip iš jo bus remiamas didelės rizikos MVĮ finansavimas, ypač atokiuose ir periferiniuose regionuose;

27.

primygtinai pabrėžia, kad būtina konkrečiai paminėti Smulkiojo verslo aktą, kuris ir toliau išlieka visa apimantis ES MVĮ politikos pagrindas. Priimant metines darbo programas, pagal kurias teikiama parama MVĮ, reikėtų atsižvelgti į šio akto strategines gaires. Šiuo požiūriu mano, kad nemažiau svarbu pateikti nuorodą į MVĮ atstovų tinklą, atsižvelgiant į jo vaidmenį derinant visas ES lygmens politikos sritis, turinčias poveikio MVĮ; pabrėžia, kad bendrosios rinkos programai ir visoms susijusioms naujosios daugiametės finansinės programos programoms turėtų būti taikomas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kuriuo užtikrinama, kad į MVĮ interesus būtų atsižvelgiama labai ankstyvame politikos formavimo etape;

28.

prašo suteikti daugiau informacijos apie būsimą Europos įmonių tinklo vaidmenį ir jo užmojų mastą, atsižvelgiant į MVĮ kylančius iššūkius, kuriuos nurodė Komisija, ir apie pasiūlymus dėl šio tinklo pritaikymo siekiant įveikti šiuos iššūkius skaitmeninimo ir globalizacijos amžiuje, kad tinklas geriau atitiktų įmonių poreikius ir būtų labiau suderintas su valstybių narių teikiama parama;

29.

palankiai vertina tai, kad tęsiama programa, kuri anksčiau buvo vadinama programa „Erasmus“ jauniems verslininkams, ir pažymi, kad dabar ji vadinama „naujų verslininkų kuravimo sistema“, nes ji labai padeda stiprinti verslo aplinką ir skatinti verslią mąstyseną; labai pritaria galimybei išplėsti geografinę šios programos aprėptį, kad jauniesiems verslininkams būtų suteikta didesnių galimybių;

30.

tvirtai pritaria verslo ekosistemų ir klasterių (grupių) tinklo plėtojimui Europoje, kaip jau anksčiau yra nurodęs RK (5); todėl teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą toliau plėtoti Bendrąsias grupės iniciatyvas ir remti bendrą veiklą bei tarpvalstybinių partnerystės strategijų rengimą, taip pat palaikant būtinus ryšius su ES skaitmeninių inovacijų centrais;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbus yra klausimas dėl galimybių lengviau gauti finansavimą sudarymo kuo daugiau MVĮ, veikiančių skirtingose teritorijose, ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su tarpininkaujančiomis institucijomis, turi padėti skleisti informaciją ir vykdyti tikslinę komunikaciją su paramos gavėjais apie MVĮ skirtas įvairias priemones ir paramos schemas;

32.

pripažįsta, kad kaimo vietovėse ir periferiniuose regionuose ir (arba) regionuose, kurie susiduria su demografiniais iššūkiais, įsisteigusios MVĮ susiduria su papildomais iššūkiais, pavyzdžiui, trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir infrastruktūros, tokios kaip plačiajuostis ryšys ir kitų formų junglumo infrastruktūra, o viso to reikia norint diegti inovacijas ir plėtoti tarptautinimo veiklą; prašo Komisijos išsamiau paaiškini, kaip šiuos didelius iššūkius bus padedama atremti pagal šią programą;

33.

primena Europos Komisijos įsipareigojimą atokiausiems regionams būsimuose paramos MVĮ planuose atsižvelgti į ypatingus jų įmonių poreikius siekiant padidinti jų konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir remti jų integracijos į ES vidaus rinką procesą;

Konkurencijos politika

34.

palankiai vertina nuolatinį Komisijos įsipareigojimą užtikrinti sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje, investuojant į priemones ir praktinę patirtį, kad ji galėtų veiksmingai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą skaitmeninėje ekonomikoje; apskritai pabrėžia, kad Komisijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms reikia nuolat ir veiksmingai bendradarbiauti;

Statistiniai duomenys

35.

pripažįsta, kad svarbu rinkti kokybiškus statistinius duomenis, kuriais remiantis būtų priimami faktais grindžiami sprendimai, ir išreiškia abejonių dėl Europos statistikos programos integracijos į bendrosios rinkos programą, atsižvelgiant į statistikos programos matomumą ir nepriklausomumą; pažymi, kad vietos ir regionų lygmeniu trūksta pakankamai detalių ir laiku pateikiamų statistinių duomenų, ir ragina Eurostatą, kartu su nacionaliniais statistikos institutais, spręsti šį klausimą;

36.

rekomenduoja, kad būsima Europos statistikos programa išlaikytų savo dabartinę teisinę formą, t. y. kad ji būtų nustatyta atskiru, nepriklausomu reglamentu;

37.

palankiai vertina tai, kad regionų, ypač atokiausių regionų, rodikliai yra įtraukti į veiksmus, kuriems gali būti skiriamas finansavimas pagal Europos statistikos programą; papildomai prie jau numatyto informacijos teikimo, ragina tinkamais pagal šią programą finansuoti laikyti papildomų duomenų rinkimą ir naujų, tinkamesnių rodiklių, kurie labiau atspindėtų atokiausių regionų aplinkybes, kūrimą;

Vartotojai, vartotojų apsauga ir maisto politika

38.

palankiai vertina pagal naująją programą prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti vartotojų teisių laikymąsi ir aukštą vartotojų apsaugos lygį, gaminių saugą ir pagalbą vartotojams, kai jie susiduria su problemomis; atkreipia dėmesį į tai, kad programoje numatytos priemonės įspės vartotojus apie pavojingus gaminius ir suteiks galimybę naudotis internetiniais vartotojų centrais, kurie padės piliečiams išspręsti problemas, tačiau mano, kad veiksmingas ir didesnis atstovavimas vartotojams teikiant tinkamą finansavimą nepriklausomoms institucijoms sustiprins šių institucijų gebėjimą veiksmingai dalyvauti sprendžiant su vartotojais susijusius bendrosios rinkos klausimus, įskaitant teisę kreiptis į teismą;

39.

palankiai vertina pripažinimą, kad piliečiams itin didelį poveikį daro finansinių paslaugų rinkų veikimas, ir pabrėžia, kad įgyvendinant programą turi būti veiksmingai remiamos vartotojų teisės ir didinamas informuotumas šioje srityje; atkreipia dėmesį į įsipareigojimą toliau remti aktyvesnį vartotojų dalyvavimą formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką ir priemones, skatinančias geriau suprasti finansų sektorių; ragina Komisiją tęsti šį darbą bendradarbiaujant su vartotojų organizacijomis iš visos ES;

40.

be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą vartotojų organizacijoms, kad jos galėtų veiksmingai ginti vartotojų interesus ir veikti kaip kompetentingi subjektai vykdant kolektyvinio žalos atlyginimo procedūras; atkreipia dėmesį į tai, kad tai visų pirma taikytina vartotojų organizacijoms, ypač mažesnėse valstybėse narėse;

41.

palankiai vertina tai, kad naujojoje bendrosios rinkos programoje yra konkrečiai maisto saugai skirta dalis. Maisto ir gėrimų pramonei, kaip didžiausiam ES gamybos pramonės sektoriui, reikia stiprios, konkurencingos ir tvarios tiekimo grandinės, pagrįstos stabilia reguliavimo sistema ir geresniu abipusio pripažinimo veikimu nesuderintose srityse;

42.

kartoja savo prašymą dėl politikos priemonių, skirtų skatinti ir palaikyti tvaria gamybos praktika paremtų maisto gamybos ir vartojimo sistemų plėtrą, taip sumažinant poveikį aplinkai ir didinant maisto saugumą, teikiant kokybiškus produktus prieinamomis kainomis, kaip nurodyta ankstesnėse Komiteto nuomonėse (6); norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad viešieji maisto produktų pirkimai gali veikti kaip katalizatorius, kuris nukreiptų maisto produktų gamybą tvaresniu keliu; todėl rekomenduoja imtis priemonių, kad būtų sudarytos paprastesnės sąlygos viešųjų maisto produktų pirkimų pareigūnų mokymui ir tinklų kūrimui siekiant remti kompetentingas nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas;

Programavimo metodas

43.

pripažįsta, kad Komisijos siūlomas naujas programavimo metodas iš esmės turėtų užtikrinti veiksmingumą, padėti sutaupyti lėšų ir užtikrinti tam tikrą biudžeto eilučių lankstumą, kad būtų galima reaguoti į kintančias aplinkybes ir gerinti įgyvendinimą bei vykdymą; pažymi, kad tai pirmiausia yra vidinio administracinio koordinavimo klausimas, ir neaišku, ar tik vienai programai taikomas metodas pats savaime sukurs reikiamą sinergiją ir padės sutaupyti lėšų;

44.

nurodo, kad programos apimamos biudžeto eilutės yra susijusios su keliais generaliniais direktoratais, ir klausia, kaip tai veiks praktiškai; pažymi, kad gali būti sudėtinga praktiškai įgyvendinti biudžeto eilučių lankstumo tikslą, nes dar nėra sukurtos tam reikalingos struktūros;

45.

pabrėžia, kad biudžeto eilutėse stinga skaidrumo, nes kai kuriais atvejais aiškiai apibrėžiamos administracinės išlaidos, o kitais atvejais to nėra; siūlo aiškiau nustatyti tam tikros rūšies techninės pagalbos biudžetą, kad būtų galima programavimo išlaidas atskirti nuo susijusių pačių priemonių įgyvendinimo išlaidų.

2018 m. gruodžio 5 d.; Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(59) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

(1) RK nuomonė „Bendrosios rinkos tobulinimas“ (ECON-VI/010).

(2) RK nuomonė „Paslaugų dokumentų rinkinys. Europiečiams naudinga paslaugų ekonomika“ (ECON-VI/022).

(3) http://ec.europa.eu/growth/single-market/services/services-directive/implementation/evaluation_en

(4) RK nuomonė „Programos COSME ateitis po 2020 m. Regionų ir vietos perspektyva“ (ECON-VI/027).

(5) RK nuomonė „Pradedančių ir veiklą plečiančių įmonių Europos regionuose ir miestuose stiprinimas – vietos ir regionų perspektyva“ (ECON-VI/021).

(6) RK nuomonė „Darni ES maisto politika“ (NAT-VI/014).

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/272

Europos regionų komiteto nuomonė „2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programa“

(2019/C 86/14)

Pranešėjas:

Markku MARKKULA (FI/EPP), Espo miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo

COM(2018) 434 final

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimo santrauka“, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Skaitmeninės Europos programos sudarymo

SWD(2018) 306 final

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimas“, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo

SWD(2018) 305 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

2 straipsnio e punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

e)	skaitmeninių inovacijų centras – teisės subjektas, paskirtas arba atviro konkurso tvarka atrinktas vykdyti Programos užduotis, visų pirma teikti technines žinias ir eksperimentavimo priemones, kaip antai įrangą ir programines priemones, kad galėtų vykti skaitmeninė pramonės transformacija.

skaitmeninių inovacijų centras – teisės subjektas arba teisinių subjektų konsorciumas , paskirtas arba atviro konkurso tvarka atrinktas vykdyti Programos užduotis, visų pirma teikti technines žinias ir eksperimentavimo priemones, kaip antai įrangą ir programines priemones, kad galėtų vykti skaitmeninė pramonės transformacija;

Paaiškinimas

Kuriant skaitmeninių inovacijų centrų tinklą svarbu, kad jis pakankamai apimtų visus regionus. Siekiama, kad kiekvienas regionas turėtų po skaitmeninių inovacijų centrą. Numatant galimybę, kad skaitmeninių inovacijų centrą administruotų konsorciumas, būtų sustiprintas tinklo pagrindas, nes dalyvautų keletas suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, universitetų, mokslinių tyrimų centrų, inovacijų centrų ir kt.

Vertinimo procedūra turėtų užtikrinti, kad tinklas būtų gerai subalansuotas tiek regioniniu, tiek teminiu požiūriu ir kartu galėtų teikti aukštos kokybės paslaugas. Subjektų kandidatų atranka turėtų būti atliekama atsižvelgiant į visą tinklą, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą skaitmeninių inovacijų centrų sąveiką. Tai dar viena gera priežastis sudaryti sąlygas, kad strateginių inovacijų centrą valdytų teisinių subjektų konsorciumas.

Teisinio subjekto reikalavimu nustatoma nereikalingų apribojimų, todėl reikėtų užtikrinti didesnį praktinių aspektų lankstumą. Siekiant akcentuoti paprastą struktūrą, koordinavimą būtų galima pavesti kuriam nors konsorciumui arba teisinių subjektų tinklui priklausančiam teisiniam subjektui.

2 pakeitimas

3 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Bendrasis programos tikslas: remti Europos ekonomikos ir visuomenės skaitmeninę transformaciją ir užtikrinti, kad ji duotų naudos Europos piliečiams ir įmonėms. Įgyvendinant Programą bus:

Bendrasis programos tikslas: remti Europos ekonomikos ir visuomenės skaitmeninę transformaciją vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu ir užtikrinti, kad ji duotų naudos Europos piliečiams ir įmonėms. Įgyvendinant Programą bus:

a)	sustiprintas Europos pajėgumas pagrindinėse skaitmeninių technologijų srityse, pasiekiamas dėl didelio masto diegimo,

a)	sustiprintas Europos pajėgumas pagrindinėse skaitmeninių technologijų srityse, pasiekiamas dėl didelio masto diegimo,

b)	užtikrinama, kad šios technologijos plistų ir būtų įsisavinamos viešojo intereso srityse ir privačiajame sektoriuje.

b)	užtikrinama, kad šios technologijos plistų ir būtų įsisavinamos viešojo intereso srityse ir privačiajame sektoriuje,

c)	paspartinama skaitmeninė transformacija aktyviau bendradarbiaujant vietos lygiu ir puoselėjant Europos partnerystes .

Paaiškinimas

Remiantis subsidiarumo principu SEP turi apimti daugiapakopį valdymą. SEP rezultatų galima pasiekti ją veiksmingai įgyvendinant miestų ir regionų lygiu ir glaudžiai bendradarbiaujant universitetams, kitoms švietimo įstaigoms, mokslinių tyrimų įstaigomis ir vietos pramone. Daugiapakopis valdymas yra svarbus siekiant įveikti Europos atotrūkį inovacijų srityje. Pavyzdžiui, padedant SEP visos Europos didelio našumo kompiuterių ekosistemos gali būti didinamos, kad apimtų visus mokslinės ir pramoninės vertės grandinės segmentus.

3 pakeitimas

5 straipsnio d ir e punktai (nauji)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Dirbtinis intelektas

Sąjungos finansine intervencija pagal 2 konkretų tikslą „Dirbtinis intelektas“ siekiama šių veiklos tikslų:

d)	gerinti duomenų kokybę ir kiekį remiant ir spartinant skaitmeninę transformaciją sukuriant skaitmeninių platformų ekonomiką;

e)	didinti technologijų naudojimą, kurti novatoriškus verslo modelius, didinti naudotojų informuotumą ir sutrumpinti laikotarpį nuo inovacijos sukūrimo iki patekimo į rinką;

Paaiškinimas

Transformacija į platformų ekonomiką yra skaitmeninimo rezultatas. Turime sukurti palankias sąlygas spręsti šį klausimą ir kitus svarbiausius visuomenės uždavinius. Reikia atsižvelgti į kintantį miestų, piliečių ir verslo pasaulio vaidmenį.

Šiuo požiūriu itin svarbi duomenų kokybė ir kiekis. Pirmiausia turime nustatyti tinkamus rodiklius, kaip matuoti duomenų kokybę. Antra, duomenų kokybei įvertinti, duomenų riktams, kurie neturi būti naudojami atliekant analizę, nustatyti ir informacijai ištaisyti galima sukurti algoritmų, kad algoritmai duotų patikimesnių rezultatų. Trečia, duomenų kokybę galima pagerinti priemonėmis, skirtomis pagerinti duomenų, kurie būtų naudojami dirbtiniu intelektu pagrįstų paslaugų srityje nacionaliniu ir subnacionaliniu valdžios lygmeniu, srautų išsamumą, palyginamumą ir savalaikiškumą.

Šios priemonės nėra aiškiai paminėtos SEP, nors tekste užsimenama apie duomenų vientisumą ir konfidencialumą ir minimas bendras programinės įrangos ir algoritmų bibliotekų vaidmuo.

Be to, duomenų kokybę ir vientisumą turi papildyti priemonės, padedančios išsaugoti pavienio asmens teisių į savo duomenis vientisumą ir užtikrinti kokybę, susijusią su gebėjimu išlaikyti deramą informacijos ir asmens duomenų saugumą.

4 pakeitimas

7 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sąjungos finansine intervencija pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ remiamas aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių vystymas pagal Programą remiamose srityse, taip prisidedant prie Europos talentų potencialo didinimo, didinant profesionalumą, ypač susijusį su itin našiu skaičiavimu, didžiųjų duomenų analize, kibernetiniu saugumu, paskirstytojo registro technologijomis, robotika ir dirbtiniu intelektu. Finansine intervencija siekiama šių veiklos tikslų:

Sąjungos finansine intervencija pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ remiamas aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių vystymas pagal Programą remiamose srityse atsižvelgiant į lyčių aspektą , taip prisidedant prie Europos talentų potencialo didinimo, didinant profesionalumą, ypač susijusį su itin našiu skaičiavimu, didžiųjų duomenų analize, kibernetiniu saugumu, paskirstytojo registro technologijomis, robotika ir dirbtiniu intelektu. Finansine intervencija siekiama šių veiklos tikslų:

a)	remti studentų, IT profesionalų ir visų darbuotojų ilgalaikių mokymų ir kursų rengimą ir teikimą;

a)	remti studentų, IT profesionalų ir visų darbuotojų ilgalaikių mokymų ir kursų rengimą ir teikimą;

b)	remti verslininkų, mažų įmonių vadovų ir visų darbuotojų trumpalaikių mokymų ir kursų rengimą ir teikimą;

b)	remti verslininkų, mažų įmonių vadovų ir visų darbuotojų trumpalaikių mokymų ir kursų rengimą ir teikimą;

c)	remti studentų, jaunų verslininkų ir absolventų mokymąsi darbo vietoje ir stažuotes.

c)	remti studentų, jaunų verslininkų ir absolventų mokymąsi darbo vietoje ir stažuotes.

Paaiškinimas

Svarbu užtikrinti, kad rytojaus skaitmeninių įgūdžių ugdymo sistemoje būtų atsižvelgiama ir į lyčių aspektą, užtikrinant įtraukią skaitmeninę visuomenę ateityje.

5 pakeitimas

8 straipsnio 1 dalies a, g ir j punktai (nauji)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas

Sąjungos finansine intervencija pagal 5 konkretų tikslą „Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas“ siekiama šių veiklos tikslų:

Sąjungos finansine intervencija pagal 5 konkretų tikslą. „Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas“ siekiama šių veiklos tikslų:

užtikrinti, kad viešasis sektorius ir viešojo intereso sritys, kaip antai sveikatos ir priežiūros, švietimo, teismų, transporto, energetikos, aplinkos, kultūros ir kūrybos sektoriai, galėtų diegti naujausias skaitmenines technologijas, visų pirma itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo technologijas, ir turėti prieigą prie jų;

užtikrinti, kad viešasis sektorius ir viešojo intereso sritys, kaip antai sveikatos ir priežiūros, švietimo, teismų, miestų planavimo, transporto, energetikos, gamtos išteklių, miškininkystės, maisto, aplinkos, kultūros ir kūrybos sektoriai, galėtų diegti naujausias skaitmenines technologijas, visų pirma itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto ir informacijos bei kibernetinio saugumo technologijas, ir turėti prieigą prie jų;

g)	užtikrinti nuolatinį Sąjungos lygmens pajėgumą stebėti ir analizuoti sparčiai kintančias skaitmenines tendencijas ir prie jų prisitaikyti, taip pat dalytis gerąja praktika ir visuotinai ją taikyti;

g)	užtikrinti nuolatinį regionų, nacionalinio ir Europos lygmens pajėgumą stebėti ir analizuoti sparčiai kintančias skaitmenines tendencijas ir prie jų prisitaikyti, taip pat kartu kurti naujus skaitmeninius sprendimus, dalytis geriausia praktika ir stiprinti lyginamojo mokymosi kultūrą;

i)	įtraukti Skaitmeninės Europos programos diegimo veiklą į regionines pažangiosios specializacijos strategijas, programą „Europos horizontas“ ir kitas svarbias Europos iniciatyvas ir partnerystes.

Paaiškinimas

Į a punkto sąrašą reikia įtraukti miestų planavimą, miškininkystę ir maistą, nes jie yra visai svarbūs visuomenės raidai. Pažangūs ir tvarūs skaitmeniniai sprendimai tvaraus miestų plėtros valdymo, gamtos išteklių, maisto gamybos ir miškininkystės srityse atlieka strateginį vaidmenį sprendžiant įvairias aplinkos problemas, susijusias su klimato kaita.

Kaip RK nurodė nustatydamas dabartinės savo kadencijos 2015–2020 m. prioritetus, norint įgyvendinti visiškai veikiančią skaitmeninę bendrąją rinką, reikalingas požiūris „iš apačios į viršų“, verslumas ir tikslinės investicijos.

6 pakeitimas

13 straipsnio 3 dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Sąveika su kitomis Sąjungos programomis	Sąveika su kitomis Sąjungos programomis
	3. Programa bus remiamas regionų ir Europos bendradarbiavimas ir partnerystės siekiant didinti inovatyvių skaitmeninių sprendimų mastą ir užtikrinti sąveiką su regioninėmis strategijomis.

Paaiškinimas

RK nurodo, kad poveikio vertinime daug kartų minimos ES politikos sritys ir programos, pavyzdžiui, ERPF, ESF+, EITP ir kt., kurios yra itin svarbios siekiant įgyvendinti SEP tikslus. Įgyvendinant ES politiką itin pabrėžiamas sąveikus ES priemonių ir vietos (regionų) finansavimo mechanizmų naudojimas. Tačiau šioje SEP nenumatyta aiškių procedūrų ir mechanizmų, kaip visais valdžios lygmenimis užtikrinti šių priemonių sąveiką. Neužsimenama apie partnerystę ar daugiapakopį valdymą. Todėl šiame straipsnyje reikia paminėti svarbų regionų atliekamą vaidmenį. ES Komisija, apibrėždama savo politiką, pabrėžia itin svarbų regioninių pažangiosios specializacijos strategijų, kaip savaime suprantamos, regioninį bendradarbiavimą ir Europos partnerystes skatinančios priemonės vaidmenį. Tai turėtų remti SEP.

7 pakeitimas

16 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Skaitmeninių inovacijų centrai

Europos skaitmeninių inovacijų centrai

1. Pirmaisiais Programos įgyvendinimo metais įsteigiamas pradinis skaitmeninių inovacijų centrų tinklas.

1. Pirmaisiais Programos įgyvendinimo metais įsteigiamas pradinis Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas. Šio tinklo centrai atlieka svarbų regioninį vaidmenį didinant Europos bendradarbiavimą.

2. 1 dalyje nurodyto tinklo įsteigimo tikslu kiekviena valstybė narė, taikydama atviro konkurso procesą, paskiria subjektus kandidatus, remdamasi šiais kriterijais:

a)	turi tinkamas su skaitmeninių inovacijų centrų funkcijomis susijusias kompetencijas;

a)	turi tinkamas su skaitmeninių inovacijų centrų funkcijomis susijusias kompetencijas, įskaitant gebėjimus ir kompetencijas MTTP, infrastruktūros, duomenų apsaugos, saugumo ir inovacijų požiūriu ;

b)	turi tinkamą valdymo pajėgumą, darbuotojus ir infrastruktūrą;

b)	turi tinkamą valdymo pajėgumą, darbuotojus ir infrastruktūrą;

c)	turi veiklos ir teisinės priemones, kad galėtų taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutarčių ir finansų valdymo taisykles;

c)	turi veiklos ir teisinės priemones, kad galėtų taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutarčių ir finansų valdymo taisykles;

d)	turi tinkamas finansines garantijas, kurias, pageidautina, suteikė valdžios institucija ir kurios atitinka Sąjungos lėšų, kurias jis turės valdyti, dydį.

d)	turi tinkamas finansines garantijas, kurias, pageidautina, suteikė valdžios institucija ir kurios atitinka Sąjungos lėšų, kurias jis turės valdyti, dydį;

e)	dera su regionų strategijomis.

3. Sprendimą dėl pradinį tinklą sudarančių subjektų atrinkimo priima Komisija. Šiuos subjektus Komisija atrenka iš valstybių narių paskirtų subjektų kandidatų, remdamasi 2 dalyje nurodytais kriterijais ir šiais papildomais kriterijais:

a)	pradiniam tinklui finansuoti galimas skirti biudžetas;

a)	pradiniam tinklui finansuoti galimas skirti biudžetas;

b)	poreikis užtikrinti, kad pradiniu tinklu būtų patenkinti pramonės ir viešojo intereso sričių poreikiai ir kad jis būtų visaapimantis ir subalansuotai išdėstytas geografiškai.

b)	poreikis užtikrinti, kad pradiniu tinklu būtų patenkinti pramonės ir viešojo intereso sričių poreikiai ir kad jis būtų visaapimantis ir subalansuotai išdėstytas geografiškai visoje Europoje ir valstybėse narėse .

4. Taikant atviro konkurso procesą ir užtikrinant, kad geografiškai jie būtų išsidėstę kuo plačiau visoje Europoje, atrenkami papildomi skaitmeninių inovacijų centrai. Tinklą sudarančių subjektų skaičius turi būti proporcingas atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičiui, o kiekvienoje valstybėje narėje turi būti bent vienas skaitmeninių inovacijų centras. Siekiant šalinti konkrečius suvaržymus, su kuriais susiduria atokiausi ES regionai, jų poreikiams patenkinti gali būti skiriami specialūs subjektai.

4. Taikant atviro konkurso procesą ir užtikrinant, kad geografiškai jie būtų išsidėstę kuo plačiau visuose Europos regionuose , atrenkami papildomi skaitmeninių inovacijų centrai. Tinklą sudarančių subjektų skaičius turi būti proporcingas atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičiui, o kiekvienoje valstybėje narėje turi būti bent vienas skaitmeninių inovacijų centras. Siekiant šalinti konkrečius suvaržymus, su kuriais susiduria retai apgyvendinti ir atokiausi ES regionai, jų poreikiams patenkinti gali būti skiriami specialūs subjektai.

Paaiškinimas

Kalbant apie skaitmeninės transformacijos spartinimą, skaitmeninių inovacijų centrai ne tik kuria, bet ir padeda įgyvendinti ir diegti inovatyvias technologijas viešojo administravimo srityje ir privataus sektoriaus įmonėse, jie taip pat remia besikeičiantį miestų ir regionų vaidmenį. Skaitmeninių inovacijų centrai gali ne tik suteikti prieigą prie šių sprendimų, bet ir padėti stiprinti skirtingų subjektų grupių tinkamus gebėjimus įgyvendinti inovatyvių technologijų sprendimus savo skaitmeninėse platformose ir remti konkrečios skaitmeninių paslaugų infrastruktūros kūrimą pasinaudojant duomenų analizės paslaugomis. Dėl šių priežasčių reikėtų atkreipti dėmesį į ryškų šių centrų europinį pobūdį ir šiuos tinklus reikėtų pavadinti Europos skaitmeniniais tinklais.

Norint pasirinkti geriausius kandidatus, esminiai kriterijai yra gebėjimai ir kompetencijos patvirtinti technologijas ir naujausių MTTP žinių naudojimas.

Poveikio vertinime aiškiai nurodyta, kad skaitmeninių inovacijų centrai turi turėti stiprų regioninį aspektą (visų pirma MVĮ). Tačiau tai pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neatsispindi. Skaitmeninių inovacijų centrų sėkmė turėtų būti pagrįsta veiksmingu regionų bendradarbiavimu, kurio pagrindas – regioninės strategijos, pavyzdžiui, RIS3.

Kuriant skaitmeninių inovacijų centrų tinklą svarbu, kad jis pakankamai apimtų visus regionus. Siekiama, kad kiekvienas regionas turėtų po skaitmeninių inovacijų centrą.

8 pakeitimas

20 straipsnio 1 dalies d ir e punktai (nauji)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Skyrimo kriterijai

Skyrimo kriterijai nustatomi darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus, atsižvelgiant į bent šiuos elementus:

a)	veiksmo brandumo lygį rengiant projektą;

a)	veiksmo brandumo lygį rengiant projektą;

b)	siūlomo įgyvendinimo plano patikimumą;

b)	siūlomo įgyvendinimo plano patikimumą;

c)	Sąjungos paramos skatinamąjį poveikį viešosioms ir privačiosioms investicijoms, kai taikytina;

c)	Sąjungos paramos skatinamąjį poveikį viešosioms ir privačiosioms investicijoms, kai taikytina;

d)	poreikį įveikti finansines kliūtis, pavyzdžiui, rinkos finansavimo trūkumą;

d)	sąveikų įvairių finansinių priemonių naudojimą ir poreikį įveikti finansines kliūtis, pavyzdžiui, rinkos finansavimo trūkumą;

e)	jei taikytina, ekonominį, socialinį poveikį, poveikį klimatui bei aplinkai ir prieinamumą;

e)	jei taikytina, projektų integraciją į regionines strategijas ;

f)	jei taikytina, transeuropinį aspektą;

f)	jei taikytina, ekonominį, socialinį poveikį, poveikį klimatui bei aplinkai ir prieinamumą;

g)	jei taikytina, subalansuotą geografinį pasiskirstymą Sąjungoje, įskaitant atokiausius regionus;

g)	jei taikytina, transeuropinį aspektą;

h)	jei taikytina, ilgalaikio tvarumo plano buvimą.

h)	jei taikytina, subalansuotą geografinį pasiskirstymą Sąjungoje, įskaitant atokiausius regionus;

i)	jei taikytina, ilgalaikio tvarumo plano buvimą.

Paaiškinimas

RK pabrėžia, kad 70 % ES teisėkūros aktų įgyvendinama vietos ir regionų lygiu, ir atkreipia dėmesį į skirtingų ES programų, finansinių priemonių ir regioninių strategijų sąveiką. Regioninės pažangiosios specializacijos strategijos pasitvirtino kaip naudinga ir svarbi priemonė ekonomikos transformacijai ir dalijimuisi geriausia patirtimi pasitelkiant Europos partnerystes.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl naujos Skaitmeninės Europos programos (SEP). Tai pirmas kartas, kai Komisija siūlo dokumentų rinkinį, į visas pagrindines ES programas ir į visos Europos visuomenės raidą integruojantį skaitmeninimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Siekiant paspartinti skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimą, visose priemonėse reikėtų atsižvelgti į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant SEP;

nurodo, kad siekiant iš SEP gauti kuo daugiau naudos, itin svarbus žmonių, įmonių ir įgūdžių vaidmuo. Kalbant apie SEP įgyvendinimą, RK pabrėžia, kad ES skaitmeninės bendrosios rinkos užbaigimui taip pat reikalinga aiški ir stabili teisinė aplinka ir palankios sąlygos skatinti inovacijas, spręsti rinkos susiskaldymo problemą ir sudaryti sąlygas dalyviams išnaudoti naują rinkos dinamiką;

pabrėžia esminį SEP vaidmenį – ji taps patikima investicijų ir vystomąja programa, kad būtų galima pasinaudoti reikiamomis ir sukuriamomis galimybėmis pasiekti visapusiškai veikiančią skaitmeninę bendrąją rinką. Pagrindinis klausimas yra kaip SEP padaryti tokia patrauklia, kad miestai ir regionai, su savo pramone, universitetais ir piliečiais, paspartintų visos Europos skaitmeninę ir ekonominę transformaciją, iš esmės padidindami viešąsias ir privačias investicijas į žmogiškąjį ir fizinį kapitalą;

pažymi, kad būtina šalinti reguliavimo kliūtis, sumažinti biurokratiją ir modernizuoti ES reglamentavimą, nes tai yra pagrindiniai veiksniai užtikrinant labai konkurencingą Europos pramonę, taip pat pabrėžia poreikį gerinti viešojo ir privataus sektorių pasirengimą diegti skaitmenines inovacijas;

palankiai vertina SEP investicijas į pažangią didelio pajėgumo skaitmeninę infrastruktūrą, pavyzdžiui, 5G tinklus, kurie yra būtini siekiant sudaryti sąlygas skaitmeninių paslaugų ir technologijų diegimui visoje Europoje. Plačiajuostis ryšys atlieka pagalbinį vaidmenį kuriant inovatyvias ir konkurencingas skaitmenines paslaugas, todėl RK ragina sparčiai standartizuoti 5G siekiant užtikrinti telekomunikacijos tinklų sąveikumą;

pabrėžia esminį miestų ir regionų vaidmenį teikiant skaitmenines paslaugas piliečiams, taip pat kuriant ir valdant skaitmeninę infrastruktūrą, pavyzdžiui, duomenų generavimą. Skaitmeninės paslaugos suteikia galimybių visuomenės inovacijoms, verslumui, darbo vietų kūrimui ir įmonių steigimui;

prašo, kad SEP atspindėtų ir užtikrintų viešojo administravimo ir paslaugų skaitmeninimą, kad miestai galėtų tenkinti visuomenės poreikius. Šiuo tikslu būtina visoje ES užtikrinti sąveikumą ir prieigą prie duomenų, technologijų ir praktinės patirties;

pabrėžia duomenų kokybės ir kiekio svarbą, kurie yra būtini norint pasiekti SEP tikslus. Ankstesnėse RK nuomonėse buvo pabrėžiamas miestų ir regionų vaidmuo užtikrinant duomenų derinimą, rinkimą, kokybę, prieigą prie jų ir naudojimąsi jais, taip pat saugią ir sąveikią tarpvalstybinių duomenų srautų skaitmeninę infrastruktūrą skaitmeninėje ekonomikoje;

pabrėžia dirbtinio intelekto, kaip daug žadančios technologijos, kuri bus taikoma siekiant darnaus augimo ir atremiant socialinius iššūkius, svarbą. Todėl turi būti stiprinamas dirbtinis intelektas, užtikrinant duomenų kokybę ir apsaugant asmens privatumą, kartu vis dar leidžiant anoniminę duomenų gavybą, mašininį mokymąsi ir modelių atpažinimo pagrindą;

10.

pripažįsta, kad dirbtinio intelekto bibliotekos su duomenimis prisideda prie išmanių viešųjų paslaugų kūrimo. Tačiau prastos kokybės duomenys gali daryti įtaką numatomam paslaugų poveikiui ir veiksmingumui taip sumažinant galimą dirbtinio intelekto naudą. Aukštos kokybės duomenys yra būtini siekiant sudaryti galimybes viešojo administravimo institucijoms kurti savo politiką, ją įgyvendinti ir stebėti jos poveikį remiantis empiriniais įrodymais ir naudojantis duomenų analizės gebėjimais. Tai padidintų skaidrumą ir atskaitomybę už viešuosius veiksmus ir padėtų padidinti politikos veiksmingumą. Duomenys darys didžiulę įtaką kuriant žinių kultūrą, kurioje įrodymai tampa pažangesnio ir labiau į piliečius orientuoto administravimo ir politikos formavimo proceso pagrindu;

11.

ragina į SEP tinkamai įtraukti keletą įgyvendinamų duomenų ekonomikos ir duomenimis pagrįstos visuomenės priemonių. Šie klausimai nagrinėjami įvairiuose dokumentų rinkiniuose, susijusiuose su skaitmenine vidaus rinka: dėl Europos duomenų ekonomikos kūrimo (COM(2017/9)), dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (2017/0228), ir šių metų 3-iajame duomenų dokumentų rinkinyje. Pastarasis apima komunikatą „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“, kuriame nagrinėjamas prieigos prie privačiojo sektoriaus duomenų viešojo intereso reikmėms klausimas (pateikiamas pagrindinių verslo dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi arba „B2G“ principų sąrašas), ir rekomendacinį dokumentą dėl dalijimosi privačiojo sektoriaus duomenimis. Komisija taip pat priėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (VSI direktyva) naujos redakcijos;

12.

atkreipia dėmesį į Komisijos suinteresuotųjų subjektų dialogo dėl komunikato dėl Europos duomenų ekonomikos kūrimo išvadas, visų pirma į tai, kad plačiai pritariama nereglamentavimo priemonėms, skirtoms kaip įmanoma padidinti ir organizuoti prieigą prie duomenų ir pakartotinai jais naudotis verslas verslui (B2B) sąlygomis. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros skaitmeninės pertvarkos srityje viešųjų konsultacijų metu buvo nagrinėjamos reikalingos politikos priemonės, skirtos propaguoti skaitmenines inovacijas siekiant pagerinti sveikatos priežiūros kokybę Europoje (šiam poreikiui RK skyrė ypatingą dėmesį);

13.

kaip priemone įgyvendinti SEP, ragina naudotis bendrosiomis įmonėmis, Europos inovacijos ir technologijos institutu, žinių ir inovacijos bendrijomis ir kitomis ES iniciatyvomis, taip pat Europos partnerystėmis tarp regionų. Pažangūs ir darnūs skaitmeniniai sprendimai atlieka svarbų vaidmenį siekiant vietos ir regionų lygmens tikslų darnaus vystymosi srityje ir atremiant svarbiausius visuomenės iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą. Šiems sprendimams reikia aukštos kokybės našios kompiuterinės sistemos (HPC), dirbtiniu intelektu pagrįstų priemonių ir kibernetinio saugumo. Miestus ir regionus reikėtų skatinti tapti dalyvavimo SEP pirmtakais, visų pirma naujų taikomųjų programų bandymo vieta. Pavyzdžiui, skaitmeninimas tampa vis svarbesnis miestų planavimui, visų pirma regioninės informacijos modeliavimo srityje;

14.

nurodo, kad visapusiška investicijų į skaitmenines technologijas ir platformas nauda turėtų būti padidinta iki Europos lygmens. Investicijos į talentingus specialistus yra būtina sąlyga, nors vien jos nepakanka. Piliečiai turi būti tinkamai parengti ir turėti reikiamų skaitmeninių įgūdžių. Reikia imtis specialių priemonių specialistams perkvalifikuoti, kad jie savo konkrečias kompetencijas galėtų pritaikyti naujoms skaitmenizuotoms užduotims atlikti. Pažangių skaitmeninių įgūdžių suteikimas Europos švietimo sistemose besimokančiam jaunimui yra privaloma investicija siekiant užtikrinti būsimos Europos darbo jėgos kokybę. Akivaizdu, kad švietimo srityje auga gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos svarba. SEP turi būti įgyvendinama pasinaudojant sąveika su Skaitmeninio švietimo veiksmų planu;

15.

pabrėžia, transformacijos į skaitmeninių platformų ekonomiką svarbą užtikrinant, kad teikiamos viešosios ir privačios paslaugos būtų orientuotos į naudotoją, skaitmeninės, suprojektuotos taip, kad būtų sąveikios, ir atitiktų vienkartinio duomenų pateikimo nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms principą;

16.

pripažįsta, kad SEP teisiniame tekste nėra aiškiai paminėtos valdžios skaitmeninės platformos. Tačiau šių platformų koncepcija yra susijusi su 5 programos tikslu dėl Vyriausybių ir privačiojo sektoriaus skaitmeninių technologijų sąveikumo ir įgyvendinimo. Apie tai plačiau užsimenama ir 2 priede kalbant apie veiklą, susijusią su viešojo administravimo paslaugų sąveikumu, vienkartinio informacijos pateikimo principu ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūra;

17.

ragina kurti skaitmenines platformas sukuriant bendruosius pakartotinio naudojimo sprendimus skaitmeninio tapatybės patvirtinimo, patikimumo užtikrinimo paslaugų ir saugių paslaugų srityje. Jie yra derinami su pažangiais pakartotinio naudojimo sprendimais, kurie kuriami taikant duomenimis grindžiamus metodus ir naudojant dirbtinį intelektą. Tai padės užtikrinti, kad įvairių politikos ir valdžios lygmenų sričių viešosios paslaugos būtų tarpusavyje susijusios. Tai taip pat prisideda prie valdžios paslaugų pažangumo, pritaikymo prie naudotojų konkrečių poreikių ir prie to, kad jos būtų prieinamos internetinėse arba mobiliojo ryšio platformose;

18.

rekomenduoja naudojimąsi tarpvalstybinėmis skaitmeninėmis technologijomis derinti su teisinių ir kitokių kliūčių tokiam bendradarbiavimui šalinimu; šiuo klausimu RK nurodo 8 straipsnį „Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas“;

19.

pabrėžia, kad svarbu kurti skaitmeninių inovacijų centrų tinklą, kuris apimtų visus regionus. Nors poveikio vertinime aiškiai nurodyta, kad skaitmeninių inovacijų centrams būdingas stiprus regioninis aspektas (visų pirma MVĮ), pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tai neatsispindi. Skaitmeninių inovacijų centrų atranka turėtų būti atviras ir skaidrus procesas, kuris apimtų ne tik vieną skaitmeninių inovacijų centrą, bet, jei reikia, ir visą jų tinklą kiekvienoje valstybėje narėje. Skaitmeninių inovacijų centrai turėtų būti pasirinkti nacionaliniu lygiu, tačiau išlaikant regioninę ir teminę pusiausvyrą. Skaitmeninių inovacijų centrų tinklas turi turėti glaudžių sąsajų su kitais tinklais, pavyzdžiui, „EIT Digital“ ir Europos įmonių tinklu;

20.

nurodo dirbtinio intelekto ir sąsajų su išplėstinės realybės (XR), VR, AR, 3D technologijomis ir robotika svarbą, nes tai bus naujas pasaulinio verslo, platformų ekonomikos ir mokymosi platformų pagrindas. Tai padeda užtikrinti vienodą prieigą prie įvairaus švietėjiško ir kultūrinio turinio ir kurti inovatyvias žinių perdavimo platformas, skirtas perkvalifikuoti darbuotojus. Be to, tai prisidės prie darnaus vystymosi, nes iš esmės sumažins fizinių prekių, kelionių poreikį ir išmetamo CO2 kiekį;

21.

pabrėžia saugumo svarbą ir vaidmenį skaitmeninimo srityje ir miestų ir regionų vaidmenį kovojant su elektroniniais nusikaltimais ir užtikrinant duomenų apsaugą;

22.

palankiai vertina nuostatas dėl programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių, ypač kalbant apie skaitmeninimo įtvirtinimą veikloje, kuria siekiama Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų. Taip pabrėžiama pridėtinė vertė, kurios suteikia bendradarbiavimo mąstysena ir atvirumas inovacijoms ir jų diegimui. Sutelkiant dėmesį į tvarų augimą, specifinis IRT revoliucijos pobūdis suteikia ES galimybę užimti tvirtą pasaulinę poziciją praktiškai plėtojant technologijas, skirtas gerovei kurti;

23.

pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Briuselis, 2018 m. gruodžio 5 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/282

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos solidarumo korpuso ir naujos ES jaunimo strategijos

(2019/C 86/15)

Pranešėjas:

Matteo Luigi BIANCHI (IT/ECR), Moraconės komunos meras (Varezės provincija)

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos solidarumo korpuso programos, kuriuo panaikinamas [Europos solidarumo korpuso reglamentas] ir Reglamentas (ES) Nr. 375/2014,

COM(2018) 440 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“,

COM(2018) 269 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

1 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Europos Sąjunga grindžiama piliečių ir valstybių narių solidarumu. Šia bendrąja vertybe grindžiami jos veiksmai ir užtikrinama vienybė, būtina kovojant su dabartinėmis ir būsimomis visuomenės problemomis, kurias jaunieji europiečiai nori padėti spręsti praktiškai parodydami solidarumą;

Europos Sąjunga grindžiama piliečių ir valstybių narių , taip pat šioms valstybėms narėms priklausančių vietos ir regionų bendruomenių solidarumu. Šia bendrąja vertybe grindžiami jos veiksmai ir užtikrinama vienybė, būtina kovojant su dabartinėmis ir būsimomis visuomenės problemomis, kurias jaunieji europiečiai nori padėti spręsti praktiškai parodydami solidarumą ir prisiimdami ilgalaikį solidarų įsipareigojimą, kuris gali juos lydėti visą likusį gyvenimą ;

Paaiškinimas

Papildomu tekstu pabrėžiama jaunuolių pilietinio įsipareigojimo vietos ir regionų lygmeniu svarba ir nurodoma, kad tai pirmasis svarbus kontaktinis punktas solidarumo srityje.

2 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

jaunuoliams turėtų būti sudaromos nesunkiai prieinamos galimybės dalyvauti solidarumo veikloje, kad jie galėtų išreikšti įsipareigojimą dirbti bendruomenių labui, kartu įgyti naudingos asmeninės, mokymosi, socialinės, pilietinės ir profesinės patirties, įgūdžių ir gebėjimų ir atitinkamai daugiau galimybių įsidarbinti. Tokia veikla taip pat turėtų būti remiamas jaunųjų savanorių, stažuotojų ir darbuotojų judumas;

jaunuoliams turėtų būti sudaromos nesunkiai prieinamos galimybės dalyvauti solidarumo veikloje, kad jie galėtų išreikšti įsipareigojimą dirbti bendruomenių , įskaitant regionų ir vietos bendruomenes, labui tiek įprastomis sąlygomis, tiek esant nepaprastajai padėčiai , kartu įgyti naudingos asmeninės, mokymosi, socialinės, pilietinės ir profesinės patirties, įgūdžių ir gebėjimų ir atitinkamai daugiau galimybių įsidarbinti. Tokia veikla taip pat turėtų būti remiamas jaunųjų savanorių, stažuotojų ir darbuotojų judumas;

Paaiškinimas

Šiuo papildymu pabrėžiama Europos jaunimo dalyvavimo regionų ir vietos lygmeniu svarba, taip pat ir susidarius nepaprastajai padėčiai, kai reikia humanitarinės pagalbos.

3 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
jaunuoliams siūloma solidarumo veikla turėtų būti kokybiška, t. y. ja turėtų būti tenkinami nepatenkinti visuomenės poreikiai, padedama stiprinti bendruomenes, suteikiama galimybė jaunuoliams įgyti vertingų žinių ir gebėjimų, ji turėtų būti įperkama jaunimui ir įgyvendinama saugiomis ir sveikomis sąlygomis;	jaunuoliams siūloma solidarumo veikla turėtų būti kokybiška, t. y. ja turėtų būti tenkinami nepatenkinti visuomenės poreikiai, įskaitant vietos poreikius, padedama stiprinti vietos ir regionų bendruomenes, suteikiama galimybė jaunuoliams įgyti vertingų žinių ir gebėjimų, ji turėtų būti įperkama jaunimui ir įgyvendinama saugiomis ir sveikomis sąlygomis;

Paaiškinimas

Pakartojama, kad svarbu patenkinti visuomenės poreikius ir savanorišką veiklą paversti vietos ar regionų bendruomenių stiprinimo formomis.

4 pakeitimas

7 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Europos solidarumo korpusas yra viena bendra vieta, per kurią galima pradėti dalyvauti solidarumo veikloje visoje Sąjungoje ir už jos ribų. Reikėtų užtikrinti nuoseklumą ir papildomumą su kitomis svarbiomis Sąjungos politikos kryptimis ir programomis plėtojant horizontalųjį požiūrį ir kuo labiau skatinant tarpsektorinį bendradarbiavimą . Europos solidarumo korpusas turėtų būti grindžiamas jau įgyvendinamų programų, visų pirma Europos savanorių tarnybos (1) ir ES pagalbos savanorių (2), pranašumais ir sąveika. Juo taip pat turėtų būti papildomos valstybių narių pastangos remti jaunuolius ir padėti jiems pereiti iš besimokančiųjų kategorijos į dirbančiųjų kategoriją pagal Jaunimo garantiją, suteikiant jiems papildomų galimybių patekti į darbo rinką organizuojant stažuotes , įvairių formų pameistrystę arba sukuriant darbo vietas su solidarumu susijusiose srityse tam tikroje valstybėje narėje arba tarpvalstybiniu lygmeniu. Taip pat reikia užtikrinti papildomumą su jau veikiančiais Sąjungos lygmens tinklais, susijusiais su Europos solidarumo korpuso veikla, kaip antai Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, EURES ir „Eurodesk“ , taip pat socialiniais tinklais, pavyzdžiui, Europos savanorių centru ir Europos jaunimo forumu . Be to, reikėtų užtikrinti papildomumą tarp jau veikiančių susijusių sistemų, visų pirma nacionalinių solidarumo sistemų ir jaunuolių judumo sistemų, ir Europos solidarumo korpuso, ir prireikus vadovautis gerąja patirtimi patirtimi ir kuriama sinergija bei plėtojamu nuolatiniu ir tiesioginiu dialogu su visomis susijusiomis vietos ir regionų valdžios institucijomis ir su visais, taip pat ir tarpregioninės svarbos, subjektais, kurie jau pasinaudojo solidarumo priemonėmis ir iš savo patirties gali duoti patarimų ir pasiūlyti naujų perspektyvų solidarumo srityje ;

Paaiškinimas

Komisija turėtų remti kuo daugiau įvairių sektorių apimantį požiūrį ir užtikrinti aktyvesnį tiesioginį vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą bendradarbiaujant su Europos solidarumo korpusu, taip pat nuolatinį dialogą su šioje srityje jau veikiančiais ir iš solidarumo veiklos naudos jau gaunančiais subjektais.

5 pakeitimas

10 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

šiomis veiklomis turėtų būti tenkinami nepatenkinti visuomenės poreikiai bendruomenių naudai, kartu skatinant asmens asmeninį, mokymosi, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą; tai gali būti daroma savanoriaujant, stažuojantis, dirbant, įgyvendinant projektus arba vykdant tinklų kūrimo veiklą įvairiose srityse, pavyzdžiui, susijusiose su švietimu ir mokymu, užimtumu, lyčių lygybe, verslumu (visų pirma, socialiniu verslumu), pilietiškumu ir demokratiniu dalyvavimu, aplinkos ir gamtos apsauga, klimato politika, nelaimių prevencija, pasirengimu joms ir jų padarinių šalinimu, žemės ūkio ir kaimo plėtra, maisto ir ne maisto produktų tiekimu, sveikata ir gerove, kūrybiškumu ir kultūra, fiziniu lavinimu ir sportu, socialine parama ir gerove, trečiųjų šalių piliečių priėmimu ir integravimu, teritoriniu bendradarbiavimu ir sanglauda, tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. Tokia solidarumo veikla turėtų apimti aiškų mokymosi ir mokymo dėmenį per atitinkamą veiklą, kuri dalyviams gali būti siūloma prieš solidarumo veiklos laikotarpį, jo metu ir po jo;

šiomis veiklomis turėtų būti tenkinami nepatenkinti vietos visuomenės poreikiai bendruomenių naudai ir dedamos platesnio masto bendruomenės kūrimo pastangos , kartu skatinant asmens asmeninį, mokymosi, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą; tai gali būti daroma savanoriaujant , dalyvaujant pameistrystės programose , stažuojantis, dirbant, įgyvendinant projektus arba vykdant tinklų kūrimo veiklą įvairiose srityse, pavyzdžiui, susijusiose su švietimu ir mokymu, užimtumu, lyčių lygybe, verslumu (visų pirma, socialiniu verslumu), pilietiškumu ir demokratiniu dalyvavimu, aplinkos ir gamtos apsauga, klimato politika, nelaimių prevencija, pasirengimu joms ir jų padarinių šalinimu, žemės ūkio ir kaimo plėtra, maisto ir ne maisto produktų tiekimu, sveikata ir gerove, kūrybiškumu ir kultūra, socialine parama ir gerove, trečiųjų šalių piliečių priėmimu ir integravimu, teritoriniu bendradarbiavimu ir sanglauda, vietos ir regionų kultūros ir meno paveldo – tiek materialaus, tiek nematerialaus – puoselėjimu ir atkūrimu ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. Tokia solidarumo veikla turėtų apimti aiškų mokymosi ir mokymo dėmenį per atitinkamą veiklą, kuri dalyviams gali būti siūloma prieš solidarumo veiklos laikotarpį, jo metu ir po jo;

Paaiškinimas

Europos regionų komitetas pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas vietos ir regionų bendruomenėms ir visiems suinteresuotiesiems subjektams dalyvauti programose, taip pat vietos kultūros ir meno paveldo puoselėjimo ir atkūrimo iniciatyvose.

6 pakeitimas

11 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

savanoriška veikla (tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų) yra puiki neformaliojo ir savaiminio mokymosi patirtis, skatinanti jaunuolių asmeninį, socialinį, mokymosi ir profesinį tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą ir galimybes įsidarbinti. Savanoriška veikla neturėtų daryti neigiamo poveikio galimam ar esamam apmokamam darbui, ar būti suvokiama kaip jo pakaitalas. Komisija ir valstybės narės, taikydamos atvirąjį koordinavimo metodą, turėtų bendradarbiauti jaunimo savanoriškos veiklos politikos srityje ir nustatant bendras priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią vadinamajam nedeklaruojamam darbui arba netinkamam savanoriškos veiklos sąvokos vartojimui tik tam, kad būtų galima nemokėti solidarumo veiklą vykdantiems jaunuoliams ;

Paaiškinimas

Regionų komitetas dar kartą pabrėžia, kad būtina nustatyti Komisijos ir valstybių narių tarpusavio koordinavimo būdus ir priemones, kad būtų aiškiai nubrėžtos ribos tarp savanoriškos ir apmokamos arba pagal programą už atlygį vykdomos solidarumo veiklos.

7 pakeitimas

12 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

stažuotės ir darbas su solidarumu susijusiose srityse gali suteikti papildomų galimybių jaunuoliams patekti į darbo rinką ir kartu padėti spręsti pagrindines visuomenės problemas . Tai gali padidinti jaunuolių galimybes įsidarbinti ir jų našumą, kartu padėti jiems pereiti iš besimokančiųjų kategorijos į dirbančiųjų kategoriją, nes tai būtina norint sudaryti jiems geresnes galimybes darbo rinkoje. Pagal Europos solidarumo korpuso programą siūlomos stažuotės atitinka Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemų išdėstytus kokybės principus (1) . Siūlomos stažuotės ir darbas yra tarpinis etapas jaunuoliams patenkant į darbo rinką , todėl nuo jų neatsiejamas paramos teikimas pasibaigus veiklai. Tam tikri darbo rinkos dalyviai, visų pirma valstybinės ir privačios užimtumo tarnybos, socialiniai partneriai ir prekybos rūmai, sudaro palankias sąlygas stažuotėms ir darbui. Jie kaip dalyvaujančios organizacijos turėtų pateikti paraišką dėl finansavimo per kompetentingą Europos solidarumo korpuso įgyvendinančią instituciją, siekdami tarpininkauti tarp jaunųjų dalyvių ir stažuotes bei darbą solidarumo sektoriuose siūlančių darbdavių;

stažuotės ir pameistrystė bei darbas su solidarumu susijusiose srityse gali suteikti papildomų galimybių jaunuoliams patekti į darbo rinką , taip pat galimybę subrandinti ilgalaikę solidarumo dvasią ir asmeniniame gyvenime . Tai gali padidinti jaunuolių galimybes įsidarbinti ir jų našumą, kartu padėti jiems pereiti iš besimokančiųjų kategorijos į dirbančiųjų kategoriją, nes tai būtina norint sudaryti jiems geresnes galimybes darbo rinkoje. Pagal Europos solidarumo korpuso programą siūloma pameistrystė ir (arba) stažuotės atitinka Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemų išdėstytus kokybės principus (1), todėl nuo jų neatsiejamas paramos teikimas pasibaigus veiklai. Tam tikri darbo rinkos dalyviai, visų pirma valstybinės ir privačios užimtumo tarnybos, socialiniai partneriai , atitinkamos vietos ir regionų valdžios institucijos, kurioms labiausiai rūpi realūs vietos poreikiai, ir prekybos rūmai, sudaro palankias sąlygas stažuotėms, pameistrystei ir darbui. Jie kaip dalyvaujančios organizacijos turėtų pateikti paraišką dėl finansavimo per kompetentingą Europos solidarumo korpuso įgyvendinančią instituciją, siekdami tarpininkauti tarp jaunųjų dalyvių ir stažuotes , pameistrystę bei darbą solidarumo sektoriuose siūlančių darbdavių;

Paaiškinimas

Regionų komitetas pripažįsta, kad tokios stažuotės yra priemonė sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką, kartu pakartoja, kad reikia palaikyti tvirtus ir reguliarius ryšius su vietos ir regionų viešojo ir privačiojo sektorių subjektais, kad būtų galima nustatyti realius vietos socialinius poreikius.

8 pakeitimas

13 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

jaunuolių iniciatyvumas yra svarbus visuomenės ir darbo rinkos turtas. Europos solidarumo korpusas padeda jį skatinti, suteikdamas jaunuoliams galimybę rengti ir įgyvendinti savo projektus, kuriais siekiama spręsti konkrečias problemas vietos bendruomenių labui. Tokie projektai – galimybė išbandyti idėjas ir padėti jaunuoliams patiems skatinti solidarumo veiksmus. Jie taip pat yra atspirties taškas norint toliau dalyvauti solidarumo veikloje ir pirmasis žingsnis skatinant Europos solidarumo korpuso dalyvius dirbti savarankiškai arba burtis į asociacijas, nevyriausybines organizacijas ar kitas organizacijas, veikiančias solidarumo, ne pelno ir jaunimo sektoriuose;

jaunuolių iniciatyvumas yra svarbus visuomenės ir darbo rinkos turtas. Europos solidarumo korpusas padeda jį skatinti, suteikdamas jaunuoliams galimybę rengti ir įgyvendinti savo projektus, kuriais siekiama spręsti konkrečias problemas vietos bendruomenių labui. Tokie projektai – galimybė išbandyti idėjas ir padėti jaunuoliams patiems skatinti solidarumo veiksmus , kurie yra naudingi vietos bendruomenėms, ir skatinti pilietinį dalyvavimą užkertant kelią socialinei atskirčiai ir išsikėlimui iš kaimo vietovių į miestus . Jie taip pat yra atspirties taškas norint toliau dalyvauti solidarumo veikloje ir pirmasis žingsnis skatinant Europos solidarumo korpuso dalyvius dirbti savarankiškai arba burtis į asociacijas, nevyriausybines organizacijas ar kitas organizacijas, veikiančias solidarumo, ne pelno ir jaunimo sektoriuose;

Paaiškinimas

Regionų komitetas pabrėžia, kad svarbu parengti solidarumo strategiją, kuri paskatintų jaunuolius vėliau ir savarankiškai įgyti verslumo patirties, kuri būtų įtraukesnė ir naudinga jų vietos bendruomenėms.

9 pakeitimas

14 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujantys jaunuoliai ir organizacijos turėtų jausti, kad priklauso solidarumą visoje Europoje siekiančių skatinti asmenų ir subjektų bendruomenei. Be to, dalyvaujančioms organizacijoms reikia paramos, kad jos galėtų stiprinti savo pajėgumus siūlyti kokybišką veiklą didėjančiam dalyvių skaičiui. Europos solidarumo korpusas remia tinklų kūrimo veiklą, kurios tikslas – stiprinti jaunuolių ir dalyvaujančių organizacijų dalyvavimą bendruomenės gyvenime ir Europos solidarumo korpuso dvasią, taip pat skatina keitimąsi naudingos praktikos ir patirties pavyzdžiais. Tokia veikla taip pat padedama veiksmingiau skleisti informaciją apie Europos solidarumo korpusą viešiesiems ir privatiesiems subjektams, rinkti dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų atsiliepimus apie Europos solidarumo korpuso įgyvendinimą;

Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujantys jaunuoliai ir organizacijos turėtų jausti, kad priklauso solidarumą visoje Europoje siekiančių skatinti asmenų ir subjektų bendruomenei. Be to, dalyvaujančioms organizacijoms reikia paramos, kad jos galėtų stiprinti savo pajėgumus siūlyti kokybišką veiklą didėjančiam dalyvių skaičiui. Europos solidarumo korpusas remia tinklų kūrimo veiklą, kurios tikslas – stiprinti jaunuolių ir dalyvaujančių organizacijų dalyvavimą ir Europos solidarumo korpuso dvasią, taip pat skatina keitimąsi naudingos praktikos ir patirties pavyzdžiais. Tokia veikla taip pat padedama veiksmingiau skleisti informaciją apie Europos solidarumo korpusą viešiesiems ir privatiesiems subjektams, rinkti dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų atsiliepimus apie Europos solidarumo korpuso įgyvendinimą ir jo gebėjimą patenkinti bendruomenių poreikius ir lūkesčius ;

Paaiškinimas

Labai svarbus aktyvus Europos solidarumo korpuso ir visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas. Jis turėtų apimti atsakymą į kiekvieną jų prašymą suteikti informacijos, taip pat perduoti atnaujinimus ir pranešimus, kurie gali užtikrinti labiau integruotą požiūrį ir geresnę projektų kokybę.

10 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

ypatingą dėmesį reikėtų skirti Europos solidarumo korpuse siūlomos veiklos ir kitokių galimybių kokybės užtikrinimui, visų pirma siūlant dalyviams mokymą, kalbinę paramą, draudimą, administracinę paramą ir paramą pasibaigus veiklai, taip pat patvirtinant per Europos solidarumo korpusą įgytas žinias, įgūdžius ir gebėjimus taikant konkrečius sertifikavimo kriterijus . Savanoriškoje veikloje turėtų dalyvauti pelno ir ne pelno organizacijos, fondai, pelno nesiekiantys subjektai, socialinės įmonės ir asociacijos parengiant konkrečias įdarbinimo taisykles, kurios sudarytų palankias sąlygas propaguoti solidarumo projektus galbūt pačių valstybių narių iniciatyva numatant atleidimus nuo mokesčių ir (arba) mokesčių lengvatas. Be to, savanorių saugumas ir sauga turėtų ir toliau būti ypatingai svarbūs aspektai, savanoriai neturėtų būti dislokuojami operacijoms, kurios vykdomos per tarptautinius ir netarptautinius ginkluotus konfliktus, vykdyti;

Paaiškinimas

Regionų komitetas dar kartą pabrėžia, kad būtina remti savanorišką veiklą, stažuotes, pameistrystę ir apmokamą profesinę veiklą kartu su visais projektus pagal Europos solidarumo korpuso programą propaguojančiais subjektais, be kita ko, įvertinant valstybių narių galimybę imtis iniciatyvos kaip paskatą taikyti mokesčių lengvatas ir (arba) atleidimus nuo mokesčių.

11 pakeitimas

18 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

bet kuris Europos solidarumo korpuso veikloje norintis dalyvauti subjektas turėtų gauti kokybės ženklą, jei tenkinamos atitinkamos sąlygos. Kokybės ženklo suteikimo procedūrą turėtų nuolat vykdyti Europos solidarumo korpuso programą įgyvendinančios institucijos. Suteiktą kokybės ženklą reikėtų reguliariai įvertinti iš naujo ir atšaukti, jeigu atliekant patikrinimą nustatoma, kad sąlygos, kuriomis jis buvo suteiktas, nebetenkinamos;

bet kuris Europos solidarumo korpuso veikloje norintis dalyvauti subjektas turėtų gauti kokybės ženklą, jei tenkinamos atitinkamos sąlygos. į kurias turėtų būti įtrauktas vertinimas, kokiu mastu jis atsižvelgia į vietos ir regionų poreikius, ar taiko integruotą požiūrį ir ar aktyviai bei veiksmingai bendradarbiauja su visomis vietos ir regionų valdžios institucijomis ir (arba) kitomis asociacijomis ar subjektais, veikiančiais solidarumo srityje. Kokybės ženklo suteikimo procedūrą turėtų nuolat vykdyti Europos solidarumo korpuso programą įgyvendinančios institucijos , glaudžiai bendradarbiaudamos su nacionalinėmis agentūromis ir atsižvelgdamos į sritis, kuriose vyksta pagrindiniai solidarumo pokyčiai valstybėse narėse . Suteiktą kokybės ženklą reikėtų reguliariai įvertinti iš naujo ir atšaukti, jeigu atliekant patikrinimą nustatoma, kad sąlygos, kuriomis jis buvo suteiktas, nebetenkinamos;

Paaiškinimas

Europos regionų komitetas pabrėžia, kaip svarbu kuo labiau įtraukti nacionalines agentūras, jau esamas organizacijas ar svarbias vietos ir regionų institucijas, aktyviai veikiančias solidarumo srityje, pavyzdžiui, daugelį sporto asociacijų, kurios skatina novatoriškas savanoriškos veiklos iniciatyvas, remiant integruotą požiūrį ir bendradarbiavimą visais valdymo lygmenimis su Europos solidarumo korpuso veikloje norinčiais dalyvauti subjektais.

12 pakeitimas

22 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Europos solidarumo korpuso išteklių centras turėtų padėti įgyvendinančioms institucijoms, Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančioms organizacijoms ir jaunuoliams gerinti korpuso veiklos įgyvendinimo kokybę, taip pat tobulinti vykdant tokią veiklą įgytų gebėjimų nustatymą ir patvirtinimą išduodant išskirtinius Europos solidarumo korpuso sertifikatus už atliktą veiklą ir pasinaudojant tokiomis priemonėmis kaip „Youthpass“ ir „Europass“ arba nuostatomis profesinės pameistrystės srityje, padedančiomis nustatyti ir apibrėžti įgytas žinias ir įgūdžius ;

Paaiškinimas

Regionų komitetas pripažįsta, kad svarbu toliau stengtis padėti jauniesiems savanoriams rasti darbą, veiklai pasibaigus suteikiant jiems išskirtinį Europos solidarumo korpuso sertifikatą, kuriame būtų nurodyti įgyti įgūdžiai, konkretūs vertinimo parametrai ir kurį būtų galima naudoti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu profesiniais tikslais.

13 pakeitimas

27 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Europos solidarumo korpusas skirtas 18–30 m. jaunuoliams; norint dalyvauti Europos solidarumo korpuso siūlomoje veikloje, pirmiausia reikėtų užsiregistruoti Europos solidarumo korpuso portale;

Europos solidarumo korpusas skirtas 18–30 m. jaunuoliams netaikant jokios atrankos pagal jų padėtį, pavyzdžiui, socialiniu, ekonominiu ar išsilavinimo požiūriu ; norint dalyvauti Europos solidarumo korpuso siūlomoje veikloje, pirmiausia reikėtų užsiregistruoti Europos solidarumo korpuso portale , kuris suteikia galimybę, pasinaudojant šiuo portalu, dalyvauti daugiakalbėje mokymosi internetu programoje siekiant pasirengti pasirinktai solidarumo veiklai, be kita ko, siekiant nustatyti sritį, kurioje jaunuoliai galėtų geriausiai realizuoti savo solidarumo siekius ir kuri suteiktų daugiau privalumų jų profesinei ateičiai ;

Paaiškinimas

Regionų komitetas siūlo sukurti daugiakalbį portalą, kuriame būtų galima parsisiųsti specialios informacinės ir mokymo medžiagos, susijusios su įvairių siūlomų kategorijų patirtimi solidarumo srityje, siekiant padėti susidomėjusiems jaunuoliams pasirinkti, kad jie turėtų daugiau privalumų savo tolesnėje profesinėje veikloje.

14 pakeitimas

28 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

reikėtų ypač siekti užtikrinti, kad Europos solidarumo korpuso remiamoje veikloje galėtų dalyvauti visi jaunuoliai, visų pirma turintys nepalankiausias sąlygas. Reikėtų įgyvendinti ypatingas priemones, kuriomis būtų skatinama socialinė įtrauktis, palankių sąlygų neturinčių jaunuolių dalyvavimas, atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su daugybės kaimo vietovių ir atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atokumu. Be to, dalyvaujančios šalys turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos tinkamos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Europos solidarumo korpuso veikimas. Tai turėtų padėti išspręsti, jei įmanoma, ir nepažeidžiant Šengeno acquis bei Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų valstybių piliečių atvykimo ir gyvenimo, vykdant tarpvalstybinę veiklą Europos Sąjungos viduje kylančias administracines problemas, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas, leidimus gyventi ir Europos sveikatos draudimo kortelę;

reikėtų ypač siekti užtikrinti, kad Europos solidarumo korpuso remiamoje veikloje galėtų dalyvauti visi jaunuoliai, visų pirma turintys nepalankiausias sąlygas. Reikėtų įgyvendinti ypatingas priemones, kuriomis būtų skatinama socialinė įtrauktis, palankių sąlygų neturinčių jaunuolių , įskaitant jaunuolius su negalia, dalyvavimas, atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su daugybės kaimo vietovių ir atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atokumu. Be to, dalyvaujančios šalys turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos tinkamos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Europos solidarumo korpuso veikimas. Tai turėtų padėti išspręsti, jei įmanoma, ir nepažeidžiant Šengeno acquis bei Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų valstybių piliečių atvykimo ir gyvenimo, vykdant tarpvalstybinę veiklą Europos Sąjungos viduje kylančias administracines problemas, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas, leidimus gyventi ir Europos sveikatos draudimo kortelę;

Paaiškinimas

Papildymu siekiama pabrėžti jaunuolių su negalia įtraukties į Europos solidarumo korpuso veiklą svarbą, be kita ko, atsižvelgiant į JT konvenciją dėl žmonių su negalia teisių, kurią ES yra ratifikavusi.

15 pakeitimas

III skyriaus 7 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta savanoriška veikla apima mokymosi ir mokymo dėmenį, bet nepakeičia stažuočių ar darbo, nėra prilyginama įdarbinimui ir grindžiama raštišku savanoriškos veiklos susitarimu.	4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta savanoriška veikla apima mokymosi ir mokymo dėmenį, bet nepakeičia stažuočių ar darbo, nėra prilyginama įdarbinimui ir grindžiama raštišku savanoriškos veiklos , pameistrystės ar kitokios formos, pagal kurią išsamiai aprašoma suplanuota veikla, susitarimu.

Paaiškinimas

Komisijos tekste turėtų būti pripažinta, kad savanorišką veiklą gali vykdyti bet kokio pobūdžio suinteresuotasis subjektas – viešasis ar privatusis, pelno ar ne pelno – visapusiškai besivadovaujantis solidarumo dvasia, kuri lydi tokią savanorišką veiklą. Labai svarbu parengti stebėsenos priemones, kad būtų užkirstas kelias mažų garantijų darbui, nelegaliam darbui ir prisidengimui savanoriška veikla stengiantis išvengti atlygio dalyviams. Taip pat svarbu įvertinti novatoriškiausią ir originaliausią indėlį ir numatyti paskatas dinamiškiausiems ir iniciatyviausiems asmenims.

16 pakeitimas

VI skyriaus 16 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nustatant vertinimo kriterijus, be kita ko, reikėtų atsižvelgti į galimas integruotas suinteresuotojo subjekto bendradarbiavimo su jaunimo politikos propagavimo srityje jau veikiančiomis įstaigomis formas; iš šių sričių sportas, be abejonės, įgauna vis daugiau reikšmės ir kelia vis didesnį susidomėjimą. Šiuo požiūriu itin vertingas bus bendradarbiavimas su ES jaunimo reikalų koordinatoriumi ir galimas dalyvavimas Europos Komisijos komunikate COM(2018) 269 final siūlomoje ES jaunimo strategijos platformoje.

Paaiškinimas

Regionų komitetas palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą įsteigti ES jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę ir sukurti ES jaunimo strategijos platformą ir tikisi, kad bus sukurtas nuolatinio bendradarbiavimo tinklas ir parengtas koordinatoriaus ir Regionų komiteto tiriamųjų posėdžių tvarkaraštis, kad būtų veiksmingai įtraukti visi Europos vietos ir regionų aspektai.

17 pakeitimas

VI skyriaus 17 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Galimybė gauti Europos solidarumo korpuso programos finansavimą	Galimybė gauti Europos solidarumo korpuso programos finansavimą
Bet koks dalyvaujančioje šalyje įsteigtas viešasis ar privatusis subjektas ir tarptautinės organizacijos gali teikti paraišką finansavimui gauti pagal Europos solidarumo korpuso programą. 7, 8 ir 11 straipsniuose nurodytos veiklos atveju dalyvaujanti organizacija įgyja kokybės ženklą kaip būtinąją sąlygą finansavimui gauti pagal Europos solidarumo korpuso programą. Įgyvendinant 9 straipsnyje nurodytus solidarumo projektus fiziniai asmenys taip pat gali teikti paraiškas dėl finansavimo neoficialių Europos solidarumo korpuso dalyvių grupių vardu.	Bet koks dalyvaujančioje šalyje įsteigtas viešasis ar privatusis subjektas ir tarptautinės organizacijos gali teikti paraišką finansavimui gauti pagal Europos solidarumo korpuso programą. 7, 8 ir 11 straipsniuose nurodytos veiklos atveju dalyvaujanti organizacija įgyja kokybės ženklą kaip būtinąją sąlygą finansavimui gauti pagal Europos solidarumo korpuso programą. Įgyvendinant 9 straipsnyje nurodytus solidarumo projektus fiziniai asmenys taip pat gali teikti paraiškas dėl finansavimo neoficialių Europos solidarumo korpuso dalyvių grupių vardu. Bet kuriuo atveju turėtų būti numatytas atlygis projektams, turintiems didelę pridėtinę vertę vietos ir regionų aspekto požiūriu.

Paaiškinimas

Papildymu siekiama atkreipti dėmesį į projektus, turinčius didelį poveikį regionų ir vietos lygmeniui.

18 pakeitimas

XI skyriaus 28 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisija turėtų kuo labiau padėti nacionalinėms valdžios institucijoms ir nacionalinėms agentūroms skleisti informaciją apie kiekvieną pagal Europos solidarumo korpuso programą priimtiną iniciatyvą, taip sudarant palankias sąlygas vietos ir regionų subjektams įgyti kuo daugiau žinių ir skatinant tinkamų formų tiesioginę arba netiesioginę techninę paramą registracijos etapu ir vėliau teikiant prašymus dėl lėšų skyrimo.

Paaiškinimas

Būtina labiau įtraukti vietos ir regionų subjektus užtikrinant aktyvesnį jų dalyvavimą ir nuolatinį tinklo atnaujinamą, įskaitant techninius, informacinius ir mokymo aspektus.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

ES jaunimo strategija

pakartoja, kad reikia jaunimo politiką integruoti į visas Europos Sąjungos politikos sritis laikantis horizontalaus požiūrio ir skatinant tarpsektorinį, tarpregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

labai palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą įsteigti ES jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę ir sukurti ES jaunimo strategijos platformą stiprinant jos informacijos teikimo vaidmenį ir paverčiant ją nuolatinio ir veiksmingo dialogo su visais suinteresuotaisiais subjektais platforma;

ragina planuoti reguliarius susitikimus su ES jaunimo reikalų koordinatoriumi ir pripažinti oficialų bendradarbiavimą su Regionų komitetu, kuris informuoja apie visus vietos ir regionų socialinius poreikius jaunimo politikos srityje;

palankiai vertina naują jaunimo darbo darbotvarkę, pabrėžia jos didelę socialinę naudą visiems visuomenės sluoksniams priklausantiems jaunuoliams, įskaitant nedirbančius ir nesimokančius (NEET), taip pat priklausantiems vietinėms tautinėms ir kalbinėms mažumoms, ir pažymi, kad reikia labiau įtraukti jaunuolius, įskaitant labiausiai pažeidžiamus, plėtojant atnaujintą ES jaunimo dialogą;

rekomenduoja kuo labiau įtraukti įvairios visuomeninės padėties jaunuolius siekiant užtikrinti lygias galimybes, socialinę įtrauktį ir paramą ieškant darbo ir užtikrinti jų aktyvų dalyvavimą dinamiškiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, sporto;

palankiai vertina sistemingą ES išlaidų įvairioms jaunimo finansavimo programoms stebėseną ir tikisi, kad ateityje jaunimo politikai bus skiriamas dar didesnis ilgalaikis finansavimas; be to, šis aspektas itin svarbus toms ES valstybėms narėms ar regionams, kuriuose vyksta didžiausias protų nutekėjimas;

Europos solidarumo korpusas

rekomenduoja įvairiomis finansavimo ir komunikacijos priemonėmis stiprinti vietos savanorišką veiklą ir pabrėžia, kad daug jaunuolių dalyvauja vietos bendruomenių projektuose, kuriuos reikia įvertinti politinio ir pilietinio aktyvumo, socialinės įtraukties ir kėlimosi iš kaimo į miestą požiūriu (1);

prašo įgyvendinant Europos solidarumo korpuso iniciatyvą aiškiai atskirti savanoriškos veiklos ir užimtumo profilius, nors pripažįsta jų papildomumą, siekiant išvengti mažų garantijų arba nemokamo darbo;

pakartoja, kad svarbu pripažinti savanoriškos veiklos metu įgytus įgūdžius išduodant specialius Europos solidarumo korpuso sertifikatus, be kita ko, pasinaudojant tokiomis vertinimo priemonėmis kaip Youthpass ir Europass arba pameistrystei nustatytais kriterijais;

10.

ragina veiksmingai stebėti dalyvaujančias organizacijas, kad būtų visapusiškai laikomasi Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos nustatytų principų ir standartų (2);

11.

ragina nustatyti konkrečius kriterijus, skirtus vertinti projektus, kuriuose dalyvauja narystei besirengiančios šalys ir kuriems ankstesnės problemos galėjo turėti neigiamos įtakos solidaraus įsipareigojimo ir savanoriškos veiklos supratimo požiūriu ir kartu neigiamai paveikti jaunimo požiūrį į tokias vertybes;

Konkrečios rekomendacijos

12.

pritaria Komisijos tikslui didinti ES jaunimo strategijos poveikį vietos lygmeniu;

13.

pripažįsta ES jaunimo reikalų koordinatoriaus ir jo strateginio vaidmens svarbą rengiant reguliarius susitikimus su Regionų komiteto atstovais ir stiprinant mokymo ir (arba) informavimo kanalus su suinteresuotomis nacionalinėmis agentūromis;

14.

pripažįsta ir privačiojo sektoriaus svarbą įdarbinimo požiūriu; vis dėlto ragina užtikrinti, kad už solidarumo veiklą šioje srityje visada būtų atlyginama;

15.

mano, kad siekiant užtikrinti kuo aukštesnę projektų įgyvendinimo kokybę labai svarbu kuo labiau paspartinti jų vertinimo etapus, suteikiant dalyvaujančioms organizacijoms galimybę greičiau gauti lėšų ir naudotis paprastomis, greitomis ir lanksčiomis projektų registracijos procedūromis, ypač atsižvelgiant į tas organizacijas, kurios turi ribotą prieigą prie interneto ir (arba) kitų problemų, taip pat ir kalbos;

16.

pabrėžia, kad siekiant kuo plačiau informuoti apie Europos solidarumo korpusą vietos ir regionų lygmeniu, labai svarbu nuolat bendrauti su nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais ir konkrečiai ir veiksmingai reklamuoti siūlomas solidarumo galimybes;

17.

ragina įteikiant kokybės ženklą įvertinti originaliausią ir veiksmingiausią savanorišką veiklą (pvz., bendradarbiavimą ir ryšius su sporto asociacijomis), kuri paskatintų jaunuolius visam gyvenimui prisiimti solidarumo įsipareigojimus, ir norėtų, kad dalyvaujančios organizacijos galėtų pasinaudoti mokesčių lengvatomis, taikomomis pačių valstybių narių iniciatyva;

18.

pabrėžia, kad pasiūlymas dėl Europos solidarumo korpuso turėtų būti įgyvendintas laikantis subsidiarumo principo. Vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas šio pasiūlymo įgyvendinimo etape yra nepaprastai svarbus; ragina Komisiją atsižvelgti į vietos bendruomenių poreikius ir lūkesčius, nes jos yra arčiau atitinkamų žmonių; pabrėžia, kad švietimas, profesinis mokymas ir jaunimo reikalai priklauso valstybių narių kompetencijai, o Europos Sąjunga pagal Sutarties dėl ES veikimo 6 straipsnį privalo remti, koordinuoti ir papildyti šalių veiksmus, nes užimtumo skatinimas yra bendro intereso klausimas. Todėl sėkmingas atitinkamų ES veiksmų, kurie turi atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus, įgyvendinimas priklauso nuo bendradarbiavimo su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

19.

apgailestauja, kad Europos lygmeniu nėra bendros ir vienodos „socialinės ekonomikos įmonių“ apibrėžties, nors pasiūlyme dėl reglamento šios įmonės raginamos užtikrinti tinkamą viešinimą, reklamavimą ir informavimą apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatų sklaidą (38 konstatuojamoji dalis), taip pat remti Europos solidarumo korpuso veiklą;

20.

siūlo į solidarumo veiklos vertinimą įtraukti ir Europos savanorių centro pripažintus bendruosius parametrus savanoriškos veiklos srityje.

2018 m. gruodžio 6 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

(2) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 375/2014, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva) (OL L 122, 2014 4 24, p. 1).

(1) 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (OL C 153, 2018 5 2, p. 1).

(1) Kaip pavyzdys pateikiama Italijos Lombardijos regiono pastarojo meto patirtis jaunimo politikos srityje. Šis regionas sėkmingai paskatino itin dideliu solidarumu pasižyminčias sporto rėmimo iniciatyvas (žr. Lega Civica).

(2) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6779-2018-INIT/lt/pdf.

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/295

Europos regionų komiteto nuomonė. Kaimyninės šalys ir pasaulis

(2019/C 86/16)

Pagrindinis pranešėjas:

Hans JANSSEN (NL/EPP), Oisterveiko meras

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės

COM(2018) 460 final

Tarybos sprendimo dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos ir Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių (Užjūrio asociacijos sprendimas) pasiūlymas

COM(2018) 461 final

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III) pasiūlymas

COM(2018) 465 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės

1 pakeitimas

COM(2018) 460 final, 25 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kadangi įgyvendinant šį reglamentą turėtų būti nuolat atsižvelgiama į demokratiją ir žmogaus teises, įskaitant lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą, Sąjungos parama pagal žmogaus teisių ir demokratijos, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų temines programas dėl jos visuotinio pobūdžio ir nepriklausomų veiksmų, kuriems nebūtinas atitinkamų trečiųjų valstybių Vyriausybių ir valdžios institucijų sutikimas, turėtų atlikti konkrečią papildomąją funkciją;

kadangi įgyvendinant šį reglamentą turėtų būti nuolat atsižvelgiama į demokratiją ir žmogaus teises, įskaitant lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą, Sąjungos parama pagal žmogaus teisių ir demokratijos, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos ir regioninės valdžios institucijų temines programas dėl jos visuotinio pobūdžio ir nepriklausomų veiksmų, kuriems nebūtinas atitinkamų trečiųjų valstybių Vyriausybių ir valdžios institucijų sutikimas, turėtų atlikti konkrečią papildomąją funkciją;

Paaiškinimas

Šiame nuomonės projekte pasisakoma už tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų skirta konkreti atskira programa su vystomajam bendradarbiavimui numatytu biudžetu, taip pat už tai, kad į šias institucijas kaip į paramos gavėjas būtų atsižvelgta visu programavimo laikotarpiu, kaip tai buvo daroma dabartinės DFP laikotarpiu, pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP). Nors pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę vietos valdžios institucijoms skirta biudžeto eilutė buvo panaudota ne visa, pernelyg paviršutiniškai buvo padaryta išvada, kad taip nutiko dėl nepakankamų vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų. Svarbesnės galėjo būti kitos priežastys, kaip antai griežti bendro finansavimo reikalavimai ir sudėtinga paraiškų teikimo procedūra. Bet kuriuo atveju ES institucijos turėtų suteikti galimybių pagerinti padėtį, o ne pasirinkti tiesioginį finansavimo panaikinimą.

Be to, norint užtikrinti, kad būtų pasiekti ES vystymosi politikos ir darnaus vystymosi tikslai, itin svarbu yra sukurti ir (arba) toliau taikyti griežtus pilietinės visuomenės, vietos valdžios institucijų ir ES institucijų veiklos koordinavimo mechanizmus. Todėl pilietinės visuomenės organizacijos ir vietos ir regionų valdžios institucijos šiame straipsnyje iš tiesų turėtų būti paminėtos viename sakinyje.

2 pakeitimas

COM(2018) 460 final, 26 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
pilietinės visuomenės organizacijoms turėtų būti priskiriama daug įvairių subjektų, kurių funkcijos ir įgaliojimai skiriasi, įskaitant visas nešališkai ir neprievartiniu būdu veikiančias nevalstybines, ne pelno organizacijas, į kurias žmonės buriasi siekdami bendrų politinių, kultūrinių, socialinių arba ekonominių tikslų ir idealų. Vietos, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis veiklą vykdančios organizacijos apima miesto ir kaimo vietovėse, oficialiai ir neoficialiai veikiančias organizacijas;	pilietinės visuomenės organizacijoms turėtų būti priskiriama daug įvairių subjektų, kurių funkcijos ir įgaliojimai skiriasi, įskaitant visas nešališkai ir neprievartiniu būdu veikiančias nevalstybines, ne pelno organizacijas, į kurias žmonės buriasi siekdami bendrų politinių, kultūrinių, socialinių arba ekonominių tikslų ir idealų. Vietos, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis veiklą vykdančios organizacijos apima miesto ir kaimo vietovėse, oficialiai ir neoficialiai veikiančias organizacijas.
	Pagal Europos konsensusą dėl vystymosi vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ir koordinuojant vietos subjektų veiksmus. Kaip pripažįstama Darbotvarkėje iki 2030 m., visiems 17 tikslų būdingas vietos aspektas ir jie yra susiję su vietos valdžios institucijų kompetencijomis, įskaitant lyčių klausimus ir klimato kaitą.

Paaiškinimas

EK pasiūlyme nenurodoma, kokį vaidmenį vietos valdžios institucijos atlieka rengiant, įgyvendinant ir stebint darnaus vystymosi tikslus, net jei Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. aiškiai pažymėta, kad visiems 17 DVT būdingas vietos aspektas ir jie yra susiję su kasdieniu vietos ir regionų valdžios institucijų darbu. 2017 m. naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi dar kartą pabrėžiamas DVT lokalumo poreikis. Tai prieštarauja konkretaus finansavimo vietos valdžios institucijoms nenumatymui naujame išorės priemonių rinkinyje. Tai dar viena priežastis, dėl kurios reikėtų iš anksto atnaujinti biudžeto eilutę vietos valdžios institucijoms.

3 pakeitimas

COM(2018) 460 final, 29 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

būtina toliau stiprinti bendradarbiavimą migracijos srityje su šalimis partnerėmis, pasinaudojant gerai valdomos ir teisėtos migracijos nauda ir veiksmingai sprendžiant neteisėtos migracijos problemą. Toks bendradarbiavimas turėtų padėti užtikrinti tarptautinę apsaugą, šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis, gerinti sienų valdymą ir kovoti su neteisėta migracija, prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu, kai tinkama, dirbti grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos srityse, remiantis tarpusavio atskaitomybe ir visapusiškai laikantis su humanitarinėmis ir žmogaus teisėmis susijusių prievolių. Todėl trečiųjų valstybių veiksmingas bendradarbiavimas su Sąjunga šioje srityje turėtų būti neatskiriama šio reglamento bendrųjų principų dalis. Siekiant užtikrinti, kad teikiant paramą vystymuisi būtų padedama šalims partnerėms veiksmingiau valdyti migraciją, labai svarbus didesnis migracijos ir vystomojo bendradarbiavimo politikos suderinamumas. Šiuo reglamentu turėtų būti padedama laikytis labiau koordinuoto, visa apimančio ir struktūrizuoto požiūrį į migraciją kuo labiau didinant sinergiją ir darant būtiną įtaką;

būtina toliau stiprinti bendradarbiavimą migracijos srityje su šalimis partnerėmis, glaudžiai bendradarbiaujant su jų vietos ir regionų valdžios institucijomis, pasinaudojant gerai valdomos ir teisėtos migracijos nauda ir veiksmingai sprendžiant neteisėtos migracijos problemą. Toks bendradarbiavimas turėtų padėti užtikrinti tarptautinę apsaugą, šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis, ypač pažeidžiamų asmenų, kaip antai nelydimų nepilnamečių, atveju, gerinti sienų valdymą ir kovoti su neteisėta migracija, prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu, kai tinkama, dirbti grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos srityse, remiantis tarpusavio atskaitomybe ir visapusiškai laikantis su humanitarinėmis ir žmogaus teisėmis susijusių prievolių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad gali būti priimtas JT Pasaulinis susitarimas dėl migracijos. Todėl trečiųjų valstybių veiksmingas bendradarbiavimas su Sąjunga šioje srityje turėtų būti neatskiriama šio reglamento bendrųjų principų dalis. Siekiant užtikrinti, kad teikiant paramą vystymuisi būtų padedama šalims partnerėms veiksmingiau valdyti migraciją, labai svarbus didesnis migracijos ir vystomojo bendradarbiavimo politikos suderinamumas. Šiuo reglamentu turėtų būti padedama laikytis labiau koordinuoto, visa apimančio ir struktūrizuoto požiūrį į migraciją, atsižvelgiant į vietos poreikius ir realijas, kuo labiau didinant sinergiją ir darant būtiną įtaką;

Paaiškinimas

Migracijos ir vystymosi politikos sritys yra glaudžiai susijusios. Be bendradarbiavimo tarptautiniu, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu bendra Europos migracijos politika netaps realybe. Daugiapakopis valdymas – tai būtina išankstinė sąlyga optimaliems rezultatams pasiekti. Itin svarbu, kad ES, nacionalinės ir vietos bei regionų valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiautų su tranzito šalių vietos ir regionų valdžios institucijomis ir su pilietine visuomene, migrantų asociacijomis ir vietos bendruomenėmis priimančiosiose šalyse.

4 pakeitimas

COM(2018) 460 final, Bendrųjų nuostatų 3 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Remiantis 1 dalimi konkretūs šio reglamento tikslai yra:

a)	remti ir stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su kaimynystės regiono, Užsachario Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Karibų jūros regionų trečiosiomis valstybėmis ir regionais;

a)	remti ir stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su kaimynystės regiono, Užsachario Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Karibų jūros regionų trečiosiomis valstybėmis ir regionais , įskaitant subnacionalinių subjektų lygmeniu ;

b)	pasauliniu lygmeniu stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises, remti pilietinės visuomenės organizacijas, tolesnį stabilumą bei taiką ir spręsti kitus visuotinius uždavinius, be kita ko, susijusius su migracija ir judumu;

pasauliniu lygmeniu stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises, lyčių lygybę, remti pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos bei regionų valdžios institucijas , tolesnį stabilumą bei taiką ir spręsti kitus visuotinius uždavinius, be kita ko, susijusius su migracija ir judumu;

Paaiškinimas

Pagalba ir bendradarbiavimas subnacionaliniu (vietos ir regionų) lygmeniu su kaimynystės regiono (visų pirma Rytų partnerystės) šalių subjektais, daugiausia dėmesio skiriant vietos poreikiams ir aplinkybėms ir prisitaikant prie jų, daugeliu atvejų padeda pasiekti geresnių ir įtraukesnių, labiau piliečiams jaučiamų rezultatų nei programos su šalių partnerių centrinės valdžios institucijomis.

5 pakeitimas

COM(2018) 460 final, Bendrųjų nuostatų 4 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Teminės programos apima veiksmus, susijusius su darnaus vystymosi tikslų siekimu pasauliniu lygmeniu šiose srityse:

a)	žmogaus teisės ir demokratija;

b)	pilietinės visuomenės organizacijos;

c)	stabilumas ir taika;

d)	visuotiniai uždaviniai.

Teminės programos apima veiksmus, susijusius su darnaus vystymosi tikslų siekimu pasauliniu lygmeniu šiose srityse:

a)	žmogaus teisės ir demokratija;

b)	pilietinės visuomenės organizacijos;

c)	vietos ir regionų valdžios institucijos;

d)	stabilumas ir taika;

e)	visuotiniai uždaviniai.

Visos teminės programos turėtų būti grindžiamos joms numatytais biudžetais.

Teminės programos gali būti vykdomos visose trečiosiose valstybėse ir užjūrio šalyse ir teritorijose, kaip apibrėžta Tarybos sprendime …/… (ES).

Siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, teminės programos grindžiamos III priede išvardytomis intervencinių priemonių sritimis.

Paaiškinimas

Kaip minėta 1 pakeitime, šiame nuomonės projekte labai rekomenduojama vietos ir regionų valdžios institucijoms skirti konkrečią atskirą programą su vystomajam bendradarbiavimui numatytu biudžetu, taip pat į šias institucijas atsižvelgti kaip į paramos gavėjas viso programavimo laikotarpiu.

6 pakeitimas

COM(2018) 460 final, Bendrųjų nuostatų 4 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Veiksmai pagal šį reglamentą visų pirma įgyvendinami vykdant geografines programas.	Veiksmai pagal šį reglamentą visų pirma įgyvendinami vykdant geografines programas. Kai tinkama, kaimynystės regiono šalių vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat turi būti laikomos geografinių programų tiesioginėmis paramos gavėjomis.

Paaiškinimas

ES parama partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijoms ir bendradarbiavimas su jomis neturi nukentėti finansiniu ar organizaciniu požiūriu dėl įvairioms geografinėms ir teminėms programoms lanksčiau skirstomų finansinių ir kitų išteklių. Patartina, kad vietos ir regionų valdžios institucijos iš anksto būtų laikomos geografinių programų tiesioginėmis paramos gavėjomis.

7 pakeitimas

COM(2018) 460 final, Bendrųjų nuostatų 6 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 dalyje nurodytą finansinį paketą sudaro:

68 000 mln. EUR geografinėms programoms:

—	kaimynystės regionui – ne mažiau 22 000 mln. EUR,

—	Užsachario Afrikai – ne mažiau 32 000 mln. EUR,

—	Azijos ir Ramiojo vandenyno šalims – 10 000 mln. EUR,

—	Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalims – 4 000 mln. EUR;

68 000 mln. EUR geografinėms programoms:

—	kaimynystės regionui – ne mažiau 22 000 mln. EUR,

—	Užsachario Afrikai – ne mažiau 32 000 mln. EUR,

—	Azijos ir Ramiojo vandenyno šalims – 10 000 mln. EUR,

—	Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalims – 4 000 mln. EUR;

7 000 mln. EUR teminėms programoms:

—	žmogaus teisėms ir demokratijai – 1 500 mln. EUR,

—	pilietinės visuomenės organizacijoms – 1 500 mln. EUR,

—	stabilumui ir taikai – 1 000 mln. EUR,

—	visuotiniams uždaviniams – 3 000 mln. EUR;

7 500 mln. EUR teminėms programoms:

—	žmogaus teisėms ir demokratijai – 1 500 mln. EUR,

—	pilietinės visuomenės organizacijoms – 1 500 mln. EUR,

—	vietos ir regionų valdžios institucijoms – 500 mln. EUR ,

—	stabilumui ir taikai – 1 000 mln. EUR,

—	visuotiniams uždaviniams – 3 000 mln. EUR;

c)	4 000 mln. EUR greitojo reagavimo veiksmams.

c)	4 000 mln. EUR greitojo reagavimo veiksmams.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus pakeitimus, primygtinai rekomenduojama proporcingą geografinių programų biudžeto dalį skirti tiesiogiai programoms vietos ir regionų valdžios institucijoms arba programoms, kuriose jos dalyvauja, kaip tai daroma 2014–2020 m. DFP laikotarpiu pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę. Siūloma suma (500 mln. EUR) yra grindžiama dabartinėje pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms skirtoje biudžeto eilutėje numatytu finansavimu (66,16 % pilietinės visuomenės organizacijoms, 22,05 % vietos valdžios institucijoms, 10,4 % švietimui ir sąmoningumo ugdymui vystymosi klausimais ir 1,39 % paramos priemonėms (2018–2020 m. laikotarpiu)) ir, žinoma, turi būti tiksliai apskaičiuota atsižvelgiant į dabartinio vietos valdžios institucijoms skiriamo biudžeto lėšų panaudojimo lygį ir į daugybę kitų veiksnių.

8 pakeitimas

COM(2018) 460 final, Bendrųjų nuostatų 8 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Palaikydama dialogą ir bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis ir regionais partneriais, Sąjunga siekia skatinti, plėtoti ir stiprinti demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principus, kuriais ji yra pagrįsta.	Palaikydama dialogą ir bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis ir regionais partneriais, Sąjunga siekia skatinti, plėtoti ir stiprinti demokratijos visais valdymo lygmenimis , teisinės valstybės , lyčių lygybės ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principus, kuriais ji yra pagrįsta.

Paaiškinimas

Demokratija subnacionaliniu lygmeniu turėtų būti įtraukta į pagrindinius principus, nes vietos ir regionų valdžios institucijos yra tas lygmuo, kuris geriausiai leidžia piliečiams prisidėti prie demokratinio valdymo. Lyčių lygybė taip pat turėtų būti priskirta pagrindiniams principams.

9 pakeitimas

COM(2018) 460 final, 11 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Vykdant geografinių programų programavimą nustatoma speciali pritaikyta bendradarbiavimo sistema, grindžiama:

a)	partnerių poreikiais, nustatytais remiantis konkrečiais kriterijais atsižvelgiant į gyventojų skaičių, skurdą, nelygybę, žmogaus socialinę raidą, ekonominį ir aplinkos pažeidžiamumą, taip pat į valstybės ir visuomenės atsparumą;

a)	partnerių poreikiais, nustatytais remiantis konkrečiais kriterijais atsižvelgiant į gyventojų skaičių, skurdą, nelygybę, žmogaus socialinę raidą, ekonominį ir aplinkos pažeidžiamumą, taip pat į valstybės ir visuomenės atsparumą;

b)	partnerių pajėgumais sutelkti finansinius išteklius ir jais naudotis, taip pat partnerių pajėgumais įsisavinti lėšas;

b)	partnerių pajėgumais sutelkti finansinius išteklius ir jais naudotis, taip pat partnerių pajėgumais įsisavinti lėšas;

c)	partnerių įsipareigojimais ir veiklos rezultatais, nustatytais remiantis tokiais kriterijais kaip politinės reformos ir ekonominis bei socialinis vystymasis;

partnerių poreikiais, nustatytais remiantis konkrečiais kriterijais atsižvelgiant į gyventojų skaičių, skurdą, nelygybę, žmogaus socialinę raidą, ekonominį ir aplinkos pažeidžiamumą, taip pat į valstybės ir visuomenės atsparumą ir jų pasiryžimą bendradarbiauti su savo vietos ir regionų valdžios institucijomis rengiant, įgyvendinant ir stebint programas ;

d)	galimu Sąjungos finansavimo poveikiu šalyse partnerėse ir regionuose partneriuose;

d)	galimu Sąjungos finansavimo poveikiu šalyse partnerėse ir regionuose partneriuose , be kita ko, remiant nedidelio masto projektus, prieinamus ir vietos bei regionų subjektams ;

e)	partnerių pajėgumu ir įsipareigojimu skatinti bendrus interesus bei vertybes ir remti bendrus tikslus bei daugiašalius aljansus, taip pat Sąjungos prioritetų įgyvendinimą.

e)	partnerių pajėgumu ir įsipareigojimu skatinti bendrus interesus bei vertybes ir remti bendrus tikslus bei daugiašalius aljansus, taip pat Sąjungos prioritetų įgyvendinimą.

Paaiškinimas

Siūlomame 11 straipsnyje jau minima, kad visi „<… > veiksmai, kiek įmanoma, grindžiami Sąjungos, valstybių narių ir atitinkamų šalių partnerių, įskaitant nacionalines ir vietos valdžios institucijas <… > dialogu“ ir tai yra geras atspirties taškas, tačiau svarbu pridurti, kad programavimo principais taip pat turi būti aktyviai skatinama bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis (ir kitais suinteresuotaisiais subjektais) rengiant, įgyvendinant ir stebint programas (taip pat atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus). Aiški nuoroda yra ypač svarbi darbui šalyse, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas yra ribotas arba nevyksta visai.

Be to, nepaprastai svarbu, kad programuojamos lėšos būtų prieinamos visų tipų ir dydžių vietos ir regionų valdžios institucijoms, įskaitant kaimo vietovėse ir vidutinio dydžio miestuose, nes visos jos veikia toje pačioje teritorijoje ir turi dirbti kartu siekdamos tvarios (vietos) plėtros (kaip paaiškinta ES teritoriniame požiūryje į vystymąsi vietos lygmeniu).

Atsižvelgiant į tai, naujoji Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (KVTBP) taip pat turėtų paskatinti finansuoti nedidelius projektus (pavyzdžiui, remiantis esamomis miestų tarpusavio ar kitomis subnacionalinių ar daugelio suinteresuotųjų subjektų partnerystėmis), o ne tik stambius projektus, ir sudaryti dar palankesnes sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimui, kad visų rūšių vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų siekti tvaraus vystymosi.

10 pakeitimas

COM (2018) 460 final, II antraštinės dalies III skyriaus 22 straipsnio 7 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sąjungos ir jos partnerių bendradarbiavimas gali būti vykdomas, be kita ko, šiomis formomis:

[…]

administracinio bendradarbiavimo priemonėmis, pavyzdžiui, pagal porinius valstybės narės ir šalies partnerės arba regiono partnerio viešųjų institucijų, vietos valdžios institucijų, nacionalinių viešojo sektoriaus įstaigų arba privatinės teisės subjektų, kuriems pavestos užduotys teikti viešąsias paslaugas, projektus, taip pat bendradarbiavimo priemonėmis, kurioms pasitelkiami valstybių narių ir jų regioninių ir vietos valdžios institucijų paskirti viešojo sektoriaus ekspertai;

Paaiškinimas

Aiški nuoroda į pasinaudojimą TAIEX ir SIGMA padėtų pagrįsti itin veiksmingų techninės pagalbos priemonių naudojimą visais administraciniais lygmenimis.

II priedas. Bendradarbiavimo pagal geografines programas sritys

11 pakeitimas

COM(2018) 460 final, II priedo A dalies 1 punkto a papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Stiprinti demokratiją ir demokratinius procesus, valdymą ir priežiūrą, įskaitant skaidrius ir patikimus rinkimų procesus;	Stiprinti demokratiją ir demokratinius procesus, valdymą ir priežiūrą nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis , įskaitant skaidrius ir patikimus rinkimų procesus tais lygmenimis ;

Paaiškinimas

Europos konsensuse dėl vystymosi, dėl kurio 2017 m. sutarė ES ir jos valstybės narės, vietos ir regionų valdžios institucijos raginamos atidžiai stebėti sprendimų priėmimo procesą ir aktyviai jame dalyvauti (83 punktas).

Mes, Europos regionų komiteto nariai, dalyvavome rinkimų stebėjimo misijose vietos ir regionų lygmeniu ir taip prisidėjome prie demokratinių procesų stiprinimo ir kokybės.

12 pakeitimas

COM(2018) 460 final, II priedo A dalies 2 punkto l papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
remti vietos valdžios institucijas, kad miestų lygmeniu būtų geriau teikiamos pagrindinės paslaugos ir vienodomis sąlygomis būtų užtikrinamas aprūpinimas maistu, prieinamas, deramas ir įperkamas būstas ir gyvenimo kokybė, visų pirma neoficialiose gyvenvietėse ir lūšnynuose gyvenantiems asmenims;	remti vietos ir regionų valdžios institucijas, kad jų lygmeniu būtų geriau teikiamos pagrindinės paslaugos ir vienodomis sąlygomis būtų užtikrinamas aprūpinimas maistu, prieinamas, deramas ir įperkamas būstas ir gyvenimo kokybė, visų pirma neoficialiose gyvenvietėse ir lūšnynuose gyvenantiems asmenims;

Paaiškinimas

Šiame straipsnyje siūloma remti vietos valdžios institucijas siekiant pagerinti būtiniausių paslaugų teikimą miestų lygmeniu. Svarbu aiškiai nurodyti, kad KVTBP yra skirta visai miestų sistemai. Miestai yra tik vienas nacionalinės vietos valdymo sistemos elementas: už vystymosi reikalavimus trečiosiose šalyse turėtų būti atsakingas nacionalinis lygmuo, o juos įgyvendinti vietoje turėtų įvairūs valdymo lygmenys, bendruomenės ir pilietinė visuomenė. Tai taip pat atitinka EK teritorinį požiūrį į vystymąsi vietos lygmeniu, kuriuo pabrėžiama, kad vietos ir regionų valdžios institucijos neretai atlieka koordinuojamąjį vaidmenį savo teritorijoje, konsultuodamosi ir bendradarbiaudamos su privačiuoju sektoriumi, pilietinės visuomenės organizacijomis, taip pat universitetais, žinių institutais ir kitais valdžios lygmenimis.

III priedas. Teminių programų intervencinių priemonių sritys

13 pakeitimas

COM(2018) 460 final, III priedas, įrašyti naują 3 dalį

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Vietos ir regionų institucijų kaip vystymosi srities veikėjų vaidmenį stiprinti:

suteikiant daugiau galių vietos ir regionų valdžios institucijoms, visų pirma plėtojant tarptautines Europos ir šalių partnerių vietos ir regionų valdžios institucijų partnerystes siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., pasitelkiant specialų finansinį paketą, skirtą stiprinti jų valdymo pajėgumus ir gebėjimus įsitraukti į politinį dialogą su nacionalinėmis valdžios institucijomis, ir remti decentralizacijos procesus;

b)	skatinant visų formų decentralizuotą vystomąjį bendradarbiavimą;

c)	didinant Europos ir Pietų šalių vietos ir regionų valdžios institucijų tinklų, platformų ir aljansų pajėgumus užtikrinti tęstinį dialogą esminiais klausimais vystymosi srityje, taip pat skatinti demokratinį valdymą, visų pirma laikantis teritorinio požiūrio į vystymąsi vietos lygmeniu;

d)	valstybėse narėse, šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse aktyviau informuoti Europos piliečius apie vystymosi klausimus (informuotumo didinimas, dalijimasis žiniomis, dalyvavimas), visų pirma susijusius su darnaus vystymosi tikslais.

Paaiškinimas

Turi būti paaiškintos vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo įgyvendinant Europos programas pasibaigus programavimo laikotarpiui sąlygos ir tai, kaip su jomis bus konsultuojamasi dėl geografinių programų prioritetų. Pridedant naują intervencijos sritį vietos ir regionų valdžios institucijoms neturėtų kilti abejonių dėl to, ar šiai tikslinei grupei (paramos gavėjui ar šiems partneriams) bus skiriama pakankamai dėmesio siekiant pradėti praktiškai įgyvendinti politiką.

Skirtinguose „Kaimyninių šalių ir pasaulio“ pasiūlymuose aiškiai nenurodoma pridėtinė decentralizuoto bendradarbiavimo (pavyzdžiui, tarptautinės vietos ir regionų valdžios institucijų partnerystės) vertė. Europos institucijos ir valstybės narės 2017 m. naujajame Konsensuse dėl vystymosi decentralizuotą bendradarbiavimą pripažįsta kaip vystymosi priemonę. Tai iš tiesų veiksminga priemonė siekiant stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų iš ES šalių partnerių gebėjimus rengti planus, teikti paslaugas ir gerinti decentralizacijos reformų kokybę. Tokio pobūdžio tarptautinis bendradarbiavimas vyksta jau keletą dešimtmečių ir jame dalyvauja Europos vietos ir regionų valdžios institucijos. Decentralizuoto bendradarbiavimo nereikėtų suprasti kaip ribotos teminės taikymo srities partnerystės (pavyzdžiui, vandens tiekimas, atliekų tvarkymas ir miestų planavimas), nes decentralizuotas bendradarbiavimas gali stiprinti platesnę valdymo sistemą. Geografinių programų ramstis taip pat turėtų suteikti tokios veiklos galimybių.

14 pakeitimas

COM(2018) 460 final, III priedo 4 dalis Visuotinių uždavinių intervencinių priemonių sritys

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

D.	PARTNERYSTĖ

Vietos institucijų kaip vystymosi srities veikėjų vaidmenį stiprinti:

a)	didinant Europos ir Pietų šalių vietos valdžios institucijų tinklų, platformų ir aljansų pajėgumus užtikrinti tęstinį dialogą esminiais klausimais vystymosi srityje, taip pat skatinti demokratinį valdymą, visų pirma laikantis teritorinio požiūrio į vystymąsi vietos lygmeniu;

b)	Sąjungoje, šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse aktyviau informuoti Europos piliečius apie vystymosi klausimus (informuotumo didinimas, dalijimasis žiniomis, dalyvavimas), visų pirma susijusius su darnaus vystymosi tikslais.

Paaiškinimas

Kadangi 13 pakeitime vietos ir regionų valdžios institucijoms pridėta nauja veiksmų sritis, šios institucijos yra išbraukiamos iš visuotinių uždavinių intervencijos srities.

Pasiūlymas dėl PNPP III

15 pakeitimas

COM(2018) 465 final, 6 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	5. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, taip pat imasi būtinų veiksmų, kad užtikrintų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą nustatant konkrečius tikslus, kurių siekiama teikiant pagalbą pagal šį reglamentą.

Paaiškinimas

Kadangi PNPP III bus siekiama konkretaus tikslo – didinti viešojo administravimo veiksmingumą ir remti struktūrines reformas bei gerą valdymą visais lygmenimis, vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti įtraukiamos į strateginį planavimą. Todėl ragina Komisiją sukurti ad hoc veiklos priemonių, kad būtų galima priemones TAIEX ir Twinning panaudoti valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo procese.

16 pakeitimas

COM(2018) 465 final, 9 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
I priede išvardytų paramos gavėjų ir valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, atsižvelgiant į jų poreikius ir prioritetus, preliminariai skiriama iki 3 % finansinio paketo.	I priede išvardytų paramos gavėjų ir valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, atsižvelgiant į jų poreikius ir prioritetus , taip pat įtraukiant paramą gebėjimų stiprinimui vietos ir regionų lygmeniu , preliminariai skiriama iki 3 % finansinio paketo.

Paaiškinimas

Gebėjimų stiprinimas vietos ir regionų lygmeniu turėtų būti vienas iš prioritetų, kurie turi atsispindėti finansiniuose asignavimuose.

17 pakeitimas

COM(2018) 465 final, II priedas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

f)	Vietos ir regionų valdymo skatinimas ir vietos bei regionų valdžios institucijų planavimo ir administracinių gebėjimų stiprinimas.

Paaiškinimas

Šis teminis prioritetas neturėtų būti įtrauktas vien į paramos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui teikimą.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanginės pastabos

su susidomėjimu atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, įskaitant pasiūlymus pagal išlaidų kategoriją „Kaimyninės šalys ir pasaulis“, visų pirma dėl naujosios KVTBP ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) pratęsimo pagal PNPP III;

palankiai vertina tai, kad Europos Sąjungos išorės veiksmams siūlomas biudžetas turės būti padidintas (iki 123 mlrd. EUR, palyginti su 94,5 mlrd. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu), o tai sudaro maždaug 10 % visos DFP (kaip siūloma); mano, kad tai iš tiesų būtina turint omenyje visuotinius uždavinius, ir pabrėžia būtinybę dabartinėse derybose dėl daugiametės finansinės programos šį siūlomą padidinimą vertinti kaip mažiausią būtiną;

palankiai vertina Komisijos siekį užtikrinti didesnį ES išorės veiksmų nuoseklumą, suderinamumą ir lankstumą atsižvelgiant į visuotinius uždavinius, kaip antai klimato kaita ir didelio masto urbanizacija bei socialinė ir ekonominė sumaištis, kuriems spręsti būtini sudėtingi daugialypiai sprendimai ar metodai;

palankiai vertina tai, kad numatyta padidinti veiksmingumą įvairių išorės veiksmų priemones sujungiant į siūlomą KVTBP siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir didinti atsparumą, kaip numatyta RK 2017/03666 nuomonėje, tačiau pažymi, kad viskas priklausys nuo to, ar bus įgyvendinti dabartiniai pasiūlymai: visada turėtų būti stengiamasi, kad nedidėtų atotrūkis tarp politikos ir įgyvendinimo (t. y. kad nebūtų keičiamos nuostatos siekiant didesnio jų lankstumo);

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra įtrauktos į siūlomos KVTBP visuotinių uždavinių ramstį, taip pat yra geografinio ramsčio „regionėje“ dalyje; norėtų gauti patikinimą iš kitų ES institucijų, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms iš tiesų bus lengva naudotis šiomis programomis ir biudžetais;

pritaria, kad investicijų į darbo vietų kūrimą didinimas ir privačiojo sektoriaus vaidmens stiprinimas yra itin svarbūs vystymuisi, todėl palankiai vertina komunikatą „Naujas Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansas. Investicijų ir darbo vietų partnerystės pakylėjimas į naują lygmenį“, kuriuo siekiama paremti 10 mln. darbo vietų sukūrimą Afrikoje;

pabrėžia, kad trečiųjų šalių vietos ir regionų valdymo lygmenų dalyvavimas ir konkretaus finansavimo skyrimas jiems padės skatinti vystymąsi vietos lygmeniu, tokiu būdu padedant ES siekti savo tikslų;

palankiai vertina tai, kad kaip tinkama ir tikslinga priemonė pratęsta Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (arba PNPP III), ir palankiai vertina tai, kad PNPP III turi konkrečius tikslus – didinti viešojo administravimo veiksmingumą, remti struktūrines reformas ir gerą valdymą visais lygmenimis, taip pat remti teritorinį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

Problemos ir galimybės

mano, kad keleto išorės veiksmų priemonių integravimas į vieną KVTBP tiek kelia iššūkių, tiek suteikia galimybių, ir pabrėžia, kad KVTBP turėtų ir toliau padėti įgyvendinti ilgalaikės plėtros tikslus, kurių buvo siekiama pasitelkus Europos plėtros fondą (EPF);

10.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad išorės veiksmus vis dažniau skirstant pagal geografinius kriterijus, vietos ir regionų valdžios institucijoms gali būti sudėtingesnės ar ne tokios akivaizdžios galimybės, priklausomai nuo konkrečios šalies strategijų, kurios šiuo metu nežinomos, gauti finansavimą; baiminasi, kad vis dažniau taikant valstybių inicijuojamas strategijas ir programavimą, grindžiamus svarbiausiais prioritetais ir strateginėmis investicijomis į infrastruktūrą, visais programavimo etapais bus skiriama daugiau dėmesio paramos gavėjams nacionaliniu lygmeniu ir galbūt mažiau dėmesio daugelio suinteresuotųjų subjektų sprendimų priėmimui ir dalyvavimui;

11.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo svarbą rengiant strategijas ir programavimą bei įgyvendinant programavimą, taip pat vietos lygmeniu atliekant įgyvendinimo stebėseną ir kuriant vertinimo sistemą. Taip būtų užtikrinta, kad pagalba yra tikslingai pritaikyta prie kandidatų poreikių, be kita ko, ir vietos ir regionų lygmeniu. Veiklos rezultatais grindžiamas finansavimas turėtų būti skirstomas atsižvelgiant į pažangą decentralizavimo reformų bei vietos demokratijos ir (arba) gero valdymo visais lygmenimis srityse;

12.

apgailestauja, kad kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu siūloma nutraukti biudžeto eilutę, pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę skirtą vietos valdžios institucijoms, ir prašo pateikti daugiau informacijos, pagrindžiančios šį numatyto biudžeto panaikinimą, nepaisant daugelio geros patirties pavyzdžių vietos valdžios institucijų dotacijų ir (arba) programų srityje; prašo grąžinti šį numatytą biudžetą;

13.

pabrėžia, kad, nors pagal dabartinę vystomojo bendradarbiavimo priemonę vietos valdžios institucijoms skirta biudžeto eilutė buvo panaudota ne visa, pernelyg paviršutiniškai buvo padaryta išvada, kad taip nutiko dėl nepakankamų vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumų. Svarbesnės galėjo būti kitos priežastys, kaip antai griežti bendro finansavimo reikalavimai ir sudėtinga paraiškų teikimo procedūra; ragina ES institucijas suteikti galimybių pagerinti padėtį naudojantis šia biudžeto eilute, o ne pasirinkti tiesioginį finansavimo panaikinimą;

14.

siūlo ateinančiais mėnesiais su kitomis ES institucijomis pasidalyti įvairios (geros ir blogos) Regionų komiteto narių patirties naudojantis dabartine biudžeto eilute pavyzdžiais;

15.

yra pasirengęs sudaryti palankesnes sąlygas dialogui ir bendradarbiavimui su plėtros ir kaimynystės politikos šalių vietos ir regionų valdžios institucijomis per esamus organus ir platformas (ARLEM, CORLEAP, jungtinius konsultacinius komitetus ir darbo grupes, taip pat pasitelkiant Europos Komisijos strateginę partnerystę su vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijomis, įskaitant CEMR platformą) ir taip padėti siekti KVTBP ir PNPP reglamentuose nustatytų tikslų; pabrėžia, kad Europos ir ES nepriklausančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijų tarpusavio veiksmai ir programos, pavyzdžiui, Nikosijos iniciatyva Libijos savivaldybių gebėjimams stiprinti, rodo, kokiu mastu vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas gali padėti skatinti stabilumą ir gerovę mūsų kaimyninėse šalyse;

16.

ragina ES institucijas, nepriklausomai nuo rezultatų, toliau leisti naudotis fondais visų tipų ir dydžių vietos ir regionų valdžios institucijoms, įskaitant kaimo vietovėse ir vidutinio dydžio miestuose, kurie yra tvaraus ir integracinio augimo bei inovacijų centrai, tokiu būdu laikantis ES teritorinio požiūrio į vystymąsi vietos lygmeniu;

17.

primygtinai prašo, kad naująja KVTBP taip pat būtų skatinami ir finansuojami nedideli projektai (pavyzdžiui, remiantis esamomis miestų tarpusavio ar kitomis subnacionalinių ar daugelio suinteresuotųjų subjektų partnerystėmis) ir būtų sudarytos dar palankesnės sąlygos vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimui, kad jos galėtų dar geriau vykdyti koordinavimo vaidmenį teritorinės plėtros ir miesto bei kaimo ryšių stiprinimo srityse;

18.

ragina ES teisės aktų leidėjus pritaikyti siūlomas priemones (pavyzdžiui, KVTBP ir PNPP III) siekiant dar labiau padidinti strateginę paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms ir demokratijai subnacionaliniu lygmeniu. Didesnė parama vietos demokratijai padidintų ES veiksmų matomumą, reformų procesą priartindama prie piliečių, ir dar labiau sustiprintų atsakomybę už reformų procesą šalyse partnerėse;

19.

pažymi, kad kita priežastis nuosekliai remti vietos ir regionų valdžios institucijas ir joms suteikti daugiau galių yra ta, kad 65 % darnaus vystymosi tikslų neįmanoma pasiekti be aktyvaus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo;

20.

pabrėžia, kad dėl šios priežasties visų formų decentralizuotas vystomasis bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, kaip pripažįsta Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės ES konsensuse dėl vystymosi; ragina taikant KVTBP labiau atsižvelgti į šį vaidmenį ir priemonę;

21.

primygtinai prašo konkrečių ES ir kaimyninių šalių bendradarbiavimo politikos tikslų siekti ir juos įgyvendinti nepaisant to, kad anksčiau buvusios atskiros priemonės dabar yra sujungiamos. Visų pirma, ES parama partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijoms ir bendradarbiavimas su jomis neturi nukentėti finansiniu ar organizaciniu požiūriu dėl įvairioms geografinėms ir teminėms programoms lanksčiau skirstomų finansinių ir kitų išteklių;

22.

apgailestauja dėl to, kad TAIEX, porinių projektų (Twinning) ir Sigma veikla pirmiausia buvo naudojamos pagalbą gaunančių šalių centrinėms administracijoms, nors visuose acquis skyriuose nurodomas (ne)tiesioginis ryšys su vietos ir regionų valdžios institucijomis (jų kompetencijomis), kurios dėl tiesioginio ryšio su visuomene gali veiksmingai informuoti apie stojimo į ES privalumus ir naudą bei saugiklius, kuriuos ES teikia visiems savo žmonėms, ypač PNPP III paramos gavėjams; palankiai vertina aiškią nuorodą KVTBP reglamente dėl porinių projektų naudojimo tiek centriniu, tiek vietos ir regionų lygmeniu, tačiau tikisi, kad tais pačiais lygmenimis bus naudojamos ir kitos priemonės, kaip antai TAIEX ir SIGMA;

Pasiūlymai ir rekomendacijos

23.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visais atvejais būtų tinkamai konsultuojamasi su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, ir sudaromos galimybės jiems laiku susipažinti su susijusia informacija, kad jie galėtų prasmingai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant programas, taip pat susijusiuose stebėsenos procesuose;

24.

labai rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms skirti konkrečią atskirą programą su vystomajam bendradarbiavimui numatytu biudžetu, taip pat į šias institucijas atsižvelgti kaip į paramos gavėjas viso programavimo laikotarpiu;

25.

ragina ES institucijas užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų pakankamai išteklių, kad galėtų nustatyti vietos darnaus vystymosi tikslus, ir aiškiai nurodyti šią Darbotvarkę reglamentuose, kuriais nustatomos priemonės. Be to, būtų naudinga, jei šios darbotvarkės svarba taip pat atsispindėtų būsimo biudžeto specifikacijose;

26.

ragina Komisiją sukurti ad hoc veiklos priemonių, kad būtų galima TAIEX ir Twinning mechanizmus panaudoti valstybių narių ir šalių partnerių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimui;

27.

palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą įvertinti ES paramą vietos valdžios institucijoms plėtros regione ir kaimyniniuose regionuose 2010–2018 m. laikotarpiu ir rekomenduoja, kad patirtis, įgyta įgyvendinant regionines programas ir (arba) projektus, kuriais remiamos vietos valdžios institucijos, pavyzdžiui, Vietos administravimo priemonė, „Merai siekia ekonomikos augimo“ ir Rytų merų paktas, būtų panaudota siekiant parūpinti panašią paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms kituose regionuose;

28.

palankiai vertina tai, kad „vietos ir regionų valdymo skatinimas ir vietos bei regionų valdžios institucijų planavimo ir administracinių gebėjimų stiprinimas“ yra numatyti kaip teminis paramos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prioritetas (III priedas), ir prašo tą patį teminį prioritetą įtraukti į PNPP III reglamento II priedą.

2018 m. gruodžio 6 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/310

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Programos „InvestEU“

(2019/C 86/17)

Pranešėjas:

Konstantinos AGORASTOS (EL/EPP), Tesalijos regiono valdytojas

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „InvestEU“

(COM(2018) 439 final)

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

1 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

investicijų į infrastruktūrą veiklos, kuri sudaro 1,8 % ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 %), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 % žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

investicijų į infrastruktūrą veiklos, kuri sudaro 1,8 % ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 %), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 % žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Absoliučiais skaičiais bendra investicijų suma 11 valstybių narių nesiekia prieš krizę buvusio lygio ir 2015 m. buvo daugiau kaip 25 % mažesnė nei 2007 m. daugiau nei 40 ES regionų. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis yra netolygus, visų pirma atokiuose ir (arba) pasienio tarp valstybių narių ir pasienio tarp valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių regionuose, ir vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos , visų pirma atsiliekančiuose regionuose. Šiuose atsiliekančiuose regionuose pirmenybę reikia teikti investicijoms į jų vidaus potencialo plėtojimą, kuriomis būtų siekiama diferencijuoto konkurencinio pranašumo ir daugiausia dėmesio būtų skiriama ypatingiems šių regionų poreikiams.

Paaiškinimas

Reikėtų atkreipti dėmesį į investicijų tendencijų netolygumą valstybėse narėse ir regionuose. Taip pat reikia pabrėžti poreikį šalinti šį investicijų trūkumą, visų pirma regionuose, kuriuose investicijų trūksta labai ir nuolat.

2 pakeitimas

4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Valstybės narės, siekdamos prisidėti prie šių reformų prioritetų įgyvendinimo, rengia savas nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis arba tiek nacionalinėmis, tiek Sąjungos lėšomis remiami prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos investicijų stabilizavimo sistemos ir „InvestEU“ finansinės paramos pridėtinę vertę.

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras, kurį reikia pertvarkyti prieš prasidedant kitam programavimo laikotarpiui, kad jis būtų suderintas su darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis arba tiek nacionalinėmis, tiek Sąjungos lėšomis remiami prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos investicijų stabilizavimo sistemos ir „InvestEU“ finansinės paramos pridėtinę vertę.

3 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityje, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą, socialinį atsparumą ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Šiuo tikslu iš jo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, tačiau kartu jo teikiama parama turėtų būti siekiama prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo;

„InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityje, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą, Sąjungos socialinį atsparumą , gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių ir įtraukumą, Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą , ypatingą dėmesį skiriant MVĮ . Šiuo tikslu iš jo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs ir teigiamą poveikio darnumui įvertinimą gavę projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių finansiniais įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, tačiau kartu jo teikiama parama turėtų būti siekiama prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo , veiklą koordinuojant su Europos struktūriniais ir investicijų fondais ;

Paaiškinimas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 173 straipsniu (Pramonė) ir 175 straipsnio (Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda) trečia pastraipa. Tai turi atsispindėti ir programos „InvestEU“ bendrų tikslų srityje, visų pirma atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius su investicijomis susijusius skirtumus. Norint gauti reikiamą finansavimą įmonėms, visų pirma MVĮ, reikia užtikrinti įvairių priemonių, įskaitant „InvestEU“ ir struktūrinius fondus, prieinamumą ir koordinavimą atsižvelgiant į esamus šalių ir regionų skirtumus.

4 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais 30 % bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais 35 % bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

Paaiškinimas

Privaloma atsižvelgti į pastangas pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus ir laikytis įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą.

5 pakeitimas

11 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio ir vandens tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284. Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio ir vandens tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos ir atsparumo nelaimėms tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284[1]. Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

Paaiškinimas

Siekiama toliau užtikrinti suderinamumą su RK nuomone dėl ES civilinės saugos mechanizmo.

6 pakeitimas

17 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kaip išdėstyta diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto[1] ir Europos socialinių teisių ramstyje[2], įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma paveikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, padėti didinti, visų pirma, nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą ir gerinti padėtį tokiose srityse kaip kartų solidarumas, sveikatos sektorius, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo. Siekiant įveikti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms, kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje[3] klausimams spręsti, kalbama apie investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą, sveikatą ir būstą – deficitą, kuriam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat fondų parama;

Kaip išdėstyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje , diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto[1] ir Europos socialinių teisių ramstyje[2], įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma paveikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, įgyti kvalifikaciją, rasti pirmąją darbo vietą ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu ir skirtos sektoriams, kurie susiduria su sunkumais dėl darbo jėgos trūkumo ir prisitaikymo prie naujų technologijų. „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, padėti didinti, visų pirma, nekvalifikuotų darbuotojų , jaunų absolventų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą, plėtoti naujų užimtumo nišų kūrimą suteikiant naujų galimybių pirmą kartą patekti į darbo rinką ir gerinti padėtį tokiose srityse kaip kartų solidarumas, sveikatos sektorius, apsirūpinimas būstu , benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje ir darbo rinkoje . Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo. Siekiant įveikti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms, sustiprinti įmonių ir mokymo centrų ryšius, kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje[3] klausimams spręsti, kalbama apie investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą ir kvalifikacijos įgijimą , sveikatą ir būstą – deficitą, kuriam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat fondų parama;

Paaiškinimas

Nuoroda į būstą yra nustatyta pagal Europos socialinių teisių ramsčio 19-tą principą.

7 pakeitimas

19 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekvieną politikos liniją turėtų sudaryti du skyriai, t. y. ES skyrius ir valstybės narės skyrius . ES skyrius turėtų padėti proporcingai spręsti Sąjungos masto rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas; remiami veiksmai turėtų turėti akivaizdžios Europos pridėtinės vertės. Valstybės narės skyriuje valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų išteklių dalį skirti ES garantijos atidėjiniams, kad ES garantiją būtų galima panaudoti finansavimo arba investavimo operacijoms, kurios skirtos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemoms spręsti jų pačių teritorijoje, įskaitant pažeidžiamas ir atokias vietoves, kaip antai atokiausius Sąjungos regionus, kad būtų pasiekti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomo fondo tikslai. Veiksmai, „InvestEU“ fondo lėšomis remiami per ES arba valstybės narės skyrius , neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jį išstumti arba iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje;

Politikos skyriai turėtų padėti proporcingai spręsti Sąjungos masto rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas; remiami veiksmai turėtų turėti akivaizdžios Europos pridėtinės vertės. „InvestEU“ fondo lėšomis remiami veiksmai neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jį išstumti arba iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje;

Paaiškinimas

Skyrių pridėtinė vertė yra neaiški, nes kiekvienas projektas, bendrai finansuojamas pagal programą „InvestEU“, turi turėti Europos pridėtinę vertę. Jau nekalbant apie administracinį dalijimo į skyrius sudėtingumą, RK turėtų prieštarauti bet kokiam skatinimui valstybėms narėms atsiimti savo lėšas iš sanglaudos politikos projektų. Bet kuriuo atveju RK turi priimti savo poziciją remdamasis savo nuomone dėl BNR 10 straipsnio ir atitinkamu programos „InvestEU“ mechanizmu.

8 pakeitimas

20 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

valstybės narės skyrius turėtų būti sudarytas taip, kad Sąjungos teikiamos garantijos atidėjiniams suformuoti būtų galima naudoti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšas. Tokiu derinimu siekiama, pasinaudojant aukštu Sąjungos kredito reitingu, paskatinti nacionalines ir regionines investicijas, ir kartu, taikant Komisijos pagal netiesioginio valdymo principą suteiktą garantiją, užtikrinti nuoseklų neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizikos valdymą. Sąjunga turėtų suteikti garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms, numatytoms Komisijos ir įgyvendinančiųjų partnerių sudarytais valstybės narės skyriaus garantijų susitarimais, pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai turėtų suteikti garantijos atidėjinius, taikydami atidėjinių normą, kurią Komisija nustato atsižvelgdama į operacijų pobūdį ir atitinkamus tikėtinus nuostolius, o valstybė narė prisiimtų tuos nuostolius, kurie viršytų tikėtinus nuostolius, Sąjungai suteikdama kompensacinę garantiją. Dėl tokios tvarkos su kiekviena valstybe nare, savanoriškai pasirinkusia tokį variantą, turėtų būti susitarta bendruoju susitarimu dėl įnašo. Susitarimas dėl įnašo turėtų aprėpti vieną arba daugiau konkrečių susitarimų dėl garantijų, numatytų įgyvendinti atitinkamoje valstybėje narėje. Kad atidėjinių normą būtų galima nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, reikės nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. XXXX[1] (Finansinio reglamento) [211 straipsnio 1 dalies]. Šiuo projektu taip pat numatomas bendras taisyklių rinkinys biudžeto garantijoms, remiamoms centralizuotai arba pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, – taip siekiama palengvinti jų derinimą;

Paaiškinimas

Tie patys argumentai, kaip ir 19 konstatojamosios dalies pakeitimui.

9 pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 24 konstatuojamosios dalies

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„InestEU“ fondui turėtų būti nustatyta tinkama valdymo struktūra, kurios funkcija turėtų būti vien tik siekti tinkamo ES garantijos naudojimo užtikrinimo tikslų. Tą valdymo struktūrą turėtų sudaryti patariamoji taryba, valdančioji taryba ir investicijų komitetas. Komisija turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytų investavimo ir finansavimo operacijų suderinamumą su Sąjungos teise ir politika, o pačius sprendimus dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų priimti įgyvendinantysis partneris;

10 pakeitimas

29 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją, sutelktų privačius investuotojus ir suteiktų pakankamą rizikos diversifikaciją, taip pat naujų sprendimų dėl rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos, atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti savais ištekliais. Atsižvelgiant į jos vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, Europos investicijų banko grupė turėtų ir toliau būti privilegijuotas „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinantysis partneris. […]

kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją tiek tarp valstybių narių, tiek jų viduje , sutelktų privačius investuotojus ir suteiktų pakankamą rizikos diversifikaciją, taip pat naujų sprendimų dėl rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos, atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti savais ištekliais. Atsižvelgiant į Europos investicijų banko grupės vaidmenį pagal Sutartis, jos pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį įgyvendinant dabartines finansines priemones ir ESIF, ši grupė ir toliau turėtų būti privilegijuotas įgyvendinantysis partneris pagal programą „InvestEU“. […]

Paaiškinimas

Investicijų požiūriu didelių regioninių skirtumų esama ir pačiose valstybėse narėse, todėl geografinė diversifikacija neturėtų būti tik nacionalinio lygmens reikalas.

11 pakeitimas

30 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti, kad „InvestEU“ fondo ES skyriaus intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama Sąjungos lygmens rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemoms, tačiau kartu pasiekti ir kuo didesnę geografinę aprėptį, ES garantija turėtų būti paskirstyta įgyvendinantiesiems partneriams, kurie, atskirai arba kartu su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, gali aprėpti bent tris valstybes nares. Vis dėlto tikimasi, kad apie 75 % ES skyriaus ES garantijos bus paskirta tam įgyvendinančiajam partneriui ar partneriams, kuris (kurie) galės pasiūlyti „InvestEU“ fondo finansinių produktų visose valstybėse narėse;

siekiant užtikrinti, kad „InvestEU“ fondo intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama Sąjungos lygmens rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemoms, tačiau kartu pasiekti ir kuo didesnę geografinę aprėptį, ES garantija turėtų būti paskirstyta įgyvendinantiesiems partneriams, kurie, atskirai arba kartu su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, gali aprėpti bent dvi valstybes nares. Vis dėlto tikimasi, kad apie 50 % ES garantijos bus paskirta tam įgyvendinančiajam partneriui ar partneriams, kuris (kurie) galės pasiūlyti „InvestEU“ fondo finansinių produktų visose valstybėse narėse;

Paaiškinimas

Reikėtų suteikti paprastesnę prieigą kiek įmanoma didesniam įgyvendinančiųjų partnerių skaičiui, visų pirma iš valstybių narių, kurios neturi patikimų ar seniai rinkoje įsitvirtinusių nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų centriniu, regionų ar vietos lygmeniu.

12 pakeitimas

31 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

ES garantija pagal valstybės narės skyrių turėtų būti skiriama bet kuriam įgyvendinančiajam partneriui, atitinkančiam [Finansinio reglamento] [62 straipsnio 1 dalies c punkto] kriterijus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitus daugiašalius plėtros bankus. Atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius pagal valstybės narės skyrių, Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus. Pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinio intereso apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

ES garantija turėtų būti skiriama bet kuriam įgyvendinančiajam partneriui, atitinkančiam [Finansinio reglamento] [62 straipsnio 1 dalies c punkto] kriterijus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitus daugiašalius plėtros bankus. Pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinio intereso apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

Paaiškinimas

Tie patys argumentai, kaip ir 19 konstatuojamosios dalies pakeitimui.

13 pakeitimas

36 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus, atsižvelgiant į esamas paramos programas, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje;

siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus, atsižvelgiant į esamas paramos programas, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, ypač valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria didelį ir nuolatinį investicijų trūkumą , kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje;

Paaiškinimas

Užtikrinant „InvestEU“ konsultacijų centro veiklą vietos lygmeniu, pirmenybę reikėtų teikti toms valstybėms narėms ir regionams, kurie patiria didesnį investicijų trūkumą.

14 pakeitimas

2 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai – fondai, iš kurių numatoma galimybė skirti sumą biudžeto garantijos atidėjiniams „InvestEU“ fondo valstybės narės skyriuje suformuoti, t. y. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), Sanglaudos fondas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP);

pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), Sanglaudos fondas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP);

Paaiškinimas

Galimybė skirti sumą biudžeto garantijos atidėjiniams nėra pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų savybė.

15 pakeitimas

2 straipsnio 13 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos – juridiniai asmenys, vykdantys finansinę profesinę veiklą, kuriems valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio arba vietos lygmens subjektas yra suteikę įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą;	vietos, regioniniai ir nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos – juridiniai asmenys, vykdantys finansinę profesinę veiklą, kuriems valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio arba vietos lygmens subjektas yra suteikę įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą;

Paaiškinimas

Turėtų būti konkrečiai paminėti vietos ir regioniniai skatinamojo finansavimo bankai.

16 pakeitimas

3 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Bendrasis programos „InvestEU“ tikslas – remti Sąjungos politikos tikslus pasitelkiant finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis prisidedama prie:

a)	Sąjungos konkurencingumo, įskaitant inovacijas ir skaitmeninimą,

a)	Sąjungos konkurencingumo, įskaitant inovacijas ir skaitmeninimą,

b)	Sąjungos ekonomikos tvarumo ir jos augimo,

b)	Sąjungos ekonomikos tvarumo ir jos augimo,

c)	Sąjungos socialinio atsparumo ir įtraukumo,

c)	Sąjungos socialinio atsparumo ir įtraukumo,

d)	Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir bendrosios rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas.

d)	Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

e)	Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir bendrosios rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas.

Paaiškinimas

Žr. rekomendaciją dėl 5 konstatuojamosios dalies pakeitimo.

17 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
ES garantija 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms – 38 000 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Atidėjinių norma – 40 %	ES garantija – 38 000 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Atidėjinių norma – 40 %
8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto valstybės narės skyriaus reikmėms gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybės narės pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 1 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį] skiria atitinkamas sumas.	Gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybės narės pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 1 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį] skiria atitinkamas sumas.
Pirmoje pastraipoje nurodyta ES garantija taip pat gali būti padidinta 5 straipsnyje nurodytų trečiųjų valstybių įnašais, jei jos skiria visą atidėjinio sumą pinigais pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį].	Pirmoje pastraipoje nurodyta ES garantija taip pat gali būti padidinta 5 straipsnyje nurodytų trečiųjų valstybių įnašais, jei jos skiria visą atidėjinio sumą pinigais pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį].

Paaiškinimas

Žr. rekomendaciją dėl 19 konstatuojamosios dalies pakeitimo.

18 pakeitimas

5 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„InvestEU“ fondo ES skyriui, nurodytam 8 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kiekvienai politikos linijai, nurodytai 7 straipsnio 1 dalyje, gali skirti įnašus šios trečiosios valstybės, norėdamos dalyvauti tam tikruose finansiniuose produktuose, pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį]:

[…]

Kiekvienai politikos linijai, nurodytai 7 straipsnio 1 dalyje, gali skirti įnašus šios trečiosios valstybės, norėdamos dalyvauti tam tikruose finansiniuose produktuose, pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį]:

[…]

Paaiškinimas

Tie patys argumentai, kaip ir 19 konstatuojamosios dalies pakeitimui.

19 pakeitimas

7 straipsnio 1 dalies a punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, energetikos, skaitmeninio junglumo, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens, atliekų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo, arba abiejų sričių tikslų, arba kurios atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, energetikos, būsto , skaitmeninio junglumo, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens, atliekų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo, arba abiejų sričių tikslų, arba kurios atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

Paaiškinimas

Nuoroda į būstą labai svarbi 11-ojo darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimui.

20 pakeitimas

7 straipsnio 1 dalies d punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją – tai apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką; įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą (įskaitant socialinį būstą ir studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę veiklą; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją – tai apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką; įgūdžius, sportą ir susijusią vietinio lygmens nedidelio masto infrastuktūrą , švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą (įskaitant socialinį būstą ir studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę veiklą; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

Paaiškinimas

Nepakankamai investuojamą į vietinio lygmens sporto infrastruktūrą, kuri gali paskatinti ekonomikos augimą ES regionuose, didinti socialinę įtrauktį ir palankių sąlygų neturinčių grupių integraciją, taip pat jaunesnėms kartoms užtikrinti šviesesnę ateitį.

21 pakeitimas

7 straipsnis 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis.	Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų, susijusių su darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu, ypač klimato ir aplinkos srityje , ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu , prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis.

22 pakeitimas

8 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekvieną 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą politikos liniją sudaro du skyriai, kuriais konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos sprendžiamos taip:

Pagal kiekvieną 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą politikos liniją konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos sprendžiamos taip:

a)	ES skyriumi sprendžiamos bet kurios iš šių problemų:

i)	rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su Sąjungos politikos prioritetais ir sprendžiamos Sąjungos lygmeniu,

ii)	Sąjungos masto rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos arba

iii)	naujos ar sudėtingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, siekiant sukurti naujus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras,

i)	rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su Sąjungos politikos prioritetais ir sprendžiamos Sąjungos lygmeniu,

ii)	Sąjungos masto rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos arba

iii)	naujos ar sudėtingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, siekiant sukurti naujus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras.

b)	valstybės narės skyriumi sprendžiamos konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos vienoje ar keliose valstybėse narėse, siekiant pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, iš kurių skiriami įnašai, tikslų.

2. 1 dalyje nurodyti skyriai gali būti naudojami kaip papildoma finansavimo arba investavimo operacijos paramos priemonė, be kita ko, derinant abiejų skyrių paramą.

Paaiškinimas

Žr. rekomendaciją dėl 19 konstatuojamosios dalies pakeitimo.

23 pakeitimas

11 straipsnio 1 dalies naujas d punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus;

Paaiškinimas

—

24 pakeitimas

12 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisija pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] iš reikalavimus atitinkančių garantijos šalių atrenka įgyvendinančiuosius partnerius arba jų grupę, nurodytą šios dalies antroje pastraipoje.	Komisija pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] iš reikalavimus atitinkančių garantijos šalių atrenka įgyvendinančiuosius partnerius arba jų grupę, nurodytą šios dalies antroje pastraipoje.
ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą ir yra pajėgios vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse. Įgyvendinantieji partneriai, sudarę grupę, gali ir kartu vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse.	Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra tos šalys , kurios išreiškė susidomėjimą ir yra pajėgios vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Įgyvendinantieji partneriai, sudarę grupę, gali ir kartu vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse.
Valstybių narių skyriaus atveju atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau reikalavimus atitinkančių garantijos šalių iš tų, kurios išreiškė susidomėjimą pagal 9 straipsnio 3 dalies c punktą.	Atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau reikalavimus atitinkančių garantijos šalių iš tų, kurios išreiškė susidomėjimą pagal 9 straipsnio 3 dalies c punktą.
Jeigu atitinkama valstybė narė nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies antrą pastraipą renkasi iš įgyvendinančiųjų partnerių, kurie gali vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.	Jeigu atitinkama valstybė narė nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies antrą pastraipą renkasi iš įgyvendinančiųjų partnerių, kurie gali vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.

Paaiškinimas

Tie patys argumentai, kaip ir 19 konstatuojamosios dalies pakeitimui.

25 pakeitimas

12 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija užtikrina, kad „InvestEU“ fondo lėšomis finansuojamas finansinių produktų portfelis:

a)	maksimaliai padidintų 3 straipsnyje nustatytų tikslų aprėptį;

a)	maksimaliai padidintų 3 straipsnyje nustatytų tikslų aprėptį;

b)	maksimaliai padidintų ES garantijos poveikį, naudojant įgyvendinančiojo partnerio skirtus nuosavus išteklius;

b)	maksimaliai padidintų ES garantijos poveikį, naudojant įgyvendinančiojo partnerio skirtus nuosavus išteklius;

c)	tam tikrais atvejais maksimaliai padidintų privačiojo sektoriaus investicijas;

c)	tam tikrais atvejais maksimaliai padidintų privačiojo sektoriaus investicijas;

d)	užtikrintų geografinę diversifikaciją;

d)	užtikrintų plačią geografinę aprėptį ir diversifikaciją tiek tarp valstybių narių, tiek jų viduje ;

e)	užtikrintų pakankamą rizikos diversifikaciją;

e)	užtikrintų pakankamą rizikos diversifikaciją;

f)	skatintų diegti novatoriškus finansinius ir rizikos sprendimus, kad būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos.

f)	skatintų diegti novatoriškus finansinius ir rizikos sprendimus, kad būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos.

Paaiškinimas

Žr. rekomendaciją dėl 29 konstatuojamosios dalies pakeitimo.

26 pakeitimas

17 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Komisijai pataria patariamoji taryba , kuri yra dviejų sudėčių: vieną sudaro įgyvendinančiųjų partnerių atstovai, o kitą – valstybių narių atstovai .

Komisijai ir valdančiajai tarybai pataria patariamoji taryba.

Patariamąją tarybą sudaro:

a)	po vieną kiekvieno įgyvendinančiojo partnerio atstovą;

b)	po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą;

c)	vienas EIB atstovas;

d)	vienas Komisijos atstovas;

e)	po vieną kiekvienos politikos linijos ekspertą, kurį skiria Europos regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas .

2. Kiekvienas įgyvendinantysis partneris ir kiekviena valstybė narė gali paskirti vieną atstovą į atitinkamos sudėties tarybą

[…]

27 pakeitimas

Naujas straipsnis po 17 straipsnio

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valdančioji taryba

1. „InvestEU“ fondą valdo valdančioji taryba, kuri ES garantijos naudojimo tikslais, laikydamasi 3 straipsnyje išdėstytų bendrųjų tikslų, nustato:

a)	„InvestEU“ fondo strateginę kryptį;

b)	„InvestEU“ fondo veikimui būtiną veiklos politiką bei procedūras;

c)	taisykles, taikytinas operacijoms su investavimo platformomis.

2. Valdančiąją tarybą sudaro nariai, kuriuos iš įgyvendinančiųjų partnerių skiria Komisija, Europos investicijų bankas ir patariamoji taryba.

28 pakeitimas

Naujas straipsnis po 17 straipsnio

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Rizikos vertinimo metodika

1. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl rizikos vertinimo metodikos nustatymo. Tokią rizikos vertinimo metodiką sudaro:

a)	rizikos vertinimo klasifikacija, siekiant užtikrinti nuoseklų standartinį visų operacijų tvarkymą nepriklausomai nuo įstaigos tarpininkės;

b)	metodika, pagal kurią vertinama vertės pokyčio rizika ir įsipareigojimų nevykdymo tikimybė, pagrįsta aiškiais statistiniais metodais, įskaitant aplinkos apsaugos, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus;

c)	metodas, pagal kurį vertinama pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui ir nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo, atsižvelgiant į finansavimo vertę, projekto riziką, grąžinimo terminus, užstatus ir kitus susijusius rodiklius.

29 pakeitimas

18 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Projekto grupė	Projekto grupė
1. Sukuriama projekto grupė, kurią sudaro ekspertai, kuriuos, nedarant poveikio Sąjungos biudžetui, Komisijai skyrė įgyvendinantieji partneriai.	1. Sukuriama projekto grupė, kurią sudaro ekspertai, kuriuos, nedarant poveikio Sąjungos biudžetui, Komisijai skyrė įgyvendinantieji partneriai. Jei įgyvendinantieji partneriai sudaro grupę pagal 12 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, ekspertus Europos Komisijai skiria visi įgyvendinantieji partneriai.
2. Kiekvienas įgyvendinantysis partneris paskiria ekspertus į projekto grupę. Ekspertų skaičius nustatomas susitarime dėl garantijos.	2. Kiekvienas įgyvendinantysis partneris arba pagal 12 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą suformuota įgyvendinančiųjų partnerių grupė paskiria ekspertus į projekto grupę. Ekspertų skaičius nustatomas susitarime dėl garantijos.
(…)	(…)

Paaiškinimas

Darbuotojų komandiravimas į Komisiją gali užkrauti naštą mažesniems nacionaliniams arba regioniniams skatinamojo finansavimo bankams ir institucijoms, todėl jiems reikėtų suteikti šiek tiek lankstumo, pavyzdžiui, sutelkiant išteklius grupėje.

30 pakeitimas

20 straipsnio 2 dalies c punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
remia veiksmus ir vietos žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo, remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;	remia veiksmus ir vietos bei regionų žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo, remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;

31 pakeitimas

20 straipsnis 4 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
2 dalyje nurodytoms paslaugoms gali būti taikomi mokesčiai daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti.	2 dalyje nurodytoms paslaugoms gali būti taikomi mokesčiai daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti. Viešųjų projektų vykdytojams teikiamos „InvestEU“ konsultacijų centro paslaugos yra nemokamos.

Paaiškinimas

Mokesčio viešųjų projektų vykdytojams netaiko jau veikiantis Europos investavimo konsultacijų centras (Reglamento (ES) 2015/1017 14 straipsnio 4 dalis) ir šią praktiką reikėtų tęsti.

32 pakeitimas

20 straipsnis 6 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Prireikus „InvestEU“ konsultacijų centras veikia vietos lygmeniu. Jo padaliniai steigiami pirmiausia tose valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus. „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenims siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, susijusius su 1 dalyje nurodyta pagalba.

Prireikus „InvestEU“ konsultacijų centras veikia vietos lygmeniu. Jo padaliniai steigiami pirmiausia tose valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus arba kuriuose yra didelis ir nuolatinis investicijų trūkumas . „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenims siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, susijusius su 1 dalyje nurodyta pagalba. Šio vietinio buvimo pobūdis apibrėžiamas konsultuojantis su atitinkamomis nacionalinėmis, regioninėmis arba vietos valdžios institucijomis.

Paaiškinimas

Žr. rekomendaciją dėl 36 konstatuojamosios dalies pakeitimo.

33 pakeitimas

21 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„InvestEU“ portalas – vieta, kurioje projektų vykdytojai gali pristatyti savo projektus, kuriems siekia gauti finansavimą, ir taip investuotojams suteikti informacijos apie juos. Projektų įtraukimas į „InvestEU“ portalą nedaro poveikio sprendimams dėl galutinių projektų, atrenkamų paramai pagal šį reglamentą ar bet kokią kitą Sąjungos priemonę arba viešajam finansavimui teikti.

„InvestEU“ portalas – vieta, kurioje projektų vykdytojai gali pristatyti savo projektus, kuriems siekia gauti finansavimą, ir taip investuotojams suteikti informacijos apie juos. Projektų įtraukimas arba neįtraukimas į „InvestEU“ portalą nedaro poveikio sprendimams dėl galutinių projektų, atrenkamų paramai pagal šį reglamentą ar bet kokią kitą Sąjungos priemonę arba viešajam finansavimui teikti.

Paaiškinimas

Reikėtų toliau aiškiai nurodyti, kad įtraukimas į portalą negarantuoja paramos gavimo pagal „InvestEU“ ar kitas priemones, tačiau jis nėra ir šios paramos gavimo sąlyga.

34 pakeitimas

21 straipsnis 6 dalis

Naujas 6 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Įgyvendinantieji partneriai aktyviai padeda propaguoti ir reklamuoti „InvestEU“ portalą tiek projektų vykdytojų, tiek investuotojų atžvilgiu.

Paaiškinimas

Kadangi tokiam portalui labai svarbu pasiekti kritinę naudotojų masę, būtų naudinga didinti galimų paramos gavėjų aprėptį ir informuotumą. Įgyvendinantieji partneriai, palaikydami ryšius su investuotojais ir vykdytojais, yra palankioje padėtyje, kad galėtų prisidėti prie šios veiklos.

35 pakeitimas

II priedo 2 punkto d papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
geležinkelių infrastruktūros, kitus geležinkelių projektus ir jūrų uostų projektus;	geležinkelių infrastruktūros, kitus geležinkelių projektus, vidaus vandenų kelių infrastruktūros ir jūrų uostų projektus,

Paaiškinimas

—

36 pakeitimas

II priedas, naujas punktas po 2 punkto e papunkčio

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	plėtojant naujos kartos elektromobiliams skirtus akumuliatorius;

37 pakeitimas

II priedo 7 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 3 000 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, be kita ko:	Finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 3 000 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ, mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir socialinės ekonomikos įmonėms , be kita ko:

38 pakeitimas

III priedo 4 punkto 4 punktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Transportas: į TEN-T sutelktos investicijos, iš kurių: į pagrindinį TEN-T tinklą	Transportas: į TEN-T sutelktos investicijos, iš kurių: į pagrindinį TEN-T tinklą , visuotinį TEN-T tinklą, trūkstamas tarpvalstybines jungtis

Paaiškinimas

Programa „InvestEU“ turėtų padėti plėtoti TEN-T kaip visumą ir kartu prisidėti panaikinant trūkstamas tarpvalstybines jungtis, ypač geležinkelio tinklų .

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą pasiūlymu dėl programos „InvestEU“ sukūrimo toliau remti investicijas Europoje, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) ir apskritai Investicijų planą;

nurodo, kad programa „InvestEU“ ne tik stebės rinką ir paklausą, bet ir bus orientuota į politikos formavimą; pabrėžia, kad finansavimo ir investicijų veiklai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje reikalinga tinkama parama; konkrečiai nurodo, kad svarbu suformuoti socialinių investicijų ir įgūdžių politikos kryptį, kaip priemonę nedelsiant paskatinti reikalingas investicijas į inovatyvios socialinės infrastruktūros projektus, socialinės ekonomikos įmones ir socialines paslaugas regionų ir vietos lygiu; pabrėžia, kad būtina investuoti į kokybiškus socialinius projektus, kurie būtų mažesnės apimties, inovatyvūs ir finansiniu požiūriu rizikingesni, bet ekonomiškai perspektyvūs ir duotų didesnės socialinės naudos, nes būtent tai galėtų sudaryti ES garantijos pridėtinę vertę;

pabrėžia, kad, nors kai kuriose valstybėse narėse ir regionuose šiek tiek pagerėjo sąlygos investicijoms, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, kaip visos ES BVP dalis, vis dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio, o bendra investicijų suma išlieka apytiksliai 10 % žemesnė nei buvo prieš krizę ir skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi (1);

nurodo, kad investicijų padėtis regionų lygiu yra dar įvairesnė ir kelia itin didelį susirūpinimą kelete Europos regionų. Absoliučiais skaičiais 2015 m. investicijų lygis buvo daugiau nei 25 % žemesnis nei 2007 m. daugiau nei 40 Europos regionų, esančių Italijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje, Rumunijoje, Nyderlanduose, Airijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje ir Kipre, o daugumoje Graikijos regionų jis buvo žemesnis nei 60 % (2);

su susirūpinimu pažymi, kad viešųjų investicijų, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomų investicijų, lygis ES taip pat nuolat išlieka žemas ir 2017 m., kaip BVP dalis, buvo daugiau nei 30 % mažesnis nei 2009 m. (3);

be to, išreiškia susirūpinimą dėl vis didėjančio investicijų centralizavimo: vietos ir regionų valdžios institucijų viešosios investicijos – nors jos ES vidutiniškai vis dar viršija 50 % – ženkliai sumažėjo, palyginti su XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje buvusiu 60 % lygiu (4);

reiškia didelį susirūpinimą dėl šios padėties, nes tiek privačios, tiek viešosios investicijos yra būtina esamo konkurencingumo ir būsimo augimo bei darbo vietų kūrimo, taigi ir europiečių visuose miestuose ir regionuose gerovės, sąlyga;

yra susirūpinęs dėl to, kad tais atvejais, kai vietos ir regionų valdžios institucijos labiausiai priklauso nuo centrinės Vyriausybės skiriamų biudžeto lėšų, griežto taupymo priemonės nebuvo visiškai panaikintos ir net buvo priskirta naujų įpareigojimų vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios daugeliu atvejų papildomai sumažino investicijoms numatytą finansavimą;

dar kartą prašo, kad vietos ir regionų valdžios institucijų investicijos, kurios finansuojamos programos „InvestEU“ lėšomis, nebūtų įtraukiamos apskaičiuojant valstybių narių skolą ir biudžeto deficitą;

10.

reikalauja į programos „InvestEU“ tikslus įtraukti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnis, kuriame daug dėmesio skiriama sanglaudai; mano, jog itin svarbu, kad programa „InvestEU“ būtų geografiniu požiūriu subalansuota ir kad ji visų pirma būtų skirta regionams, kenčiantiems nuo didelio ir nuolatinio investicijų trūkumo, ir itin pažeidžiamoms ir atokioms vietovėms, pavyzdžiui, atokiausiems regionams;

11.

mano, kad pasiūlymas dėl reglamento dėl programos „InvestEU“ sukūrimo atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus;

Finansinės priemonės ir „InvestEU“ fondas

12.

dar kartą pripažįsta, kad finansinės priemonės gali būti svarbios teritoriniam vystymuisi (5), nes grąžintinas finansavimas gali užtikrinti didesnį viešųjų lėšų sverto poveikį, taigi ir daryti didesnį poveikį konkrečiais atvejais, kai privatus finansavimas gali papildyti viešuosius išteklius dėl tinkamo pelno ir grynųjų pinigų srautų; pabrėžia, jog tai ypač aktualu, kai biudžetai yra nuolat suvaržyti visais valdymo lygmenimis;

13.

vis dėlto nurodo, kad pastaraisiais metais pagausėjo ES finansinių priemonių, kurioms taikomos skirtingos reikalavimų atitikties ir ataskaitų teikimo taisyklės, todėl tai tampa labai sudėtinga ir painu ir nevisiškai pasinaudojama sąveika bei masto ekonomija, dėl to susidaro padėtis, kai finansinės priemonės nėra naudojamos veiksmingai ir rezultatyviai;

14.

rekomenduoja įvertinti iki šiol kiekvienoje valstybėje narėje ir regionuose padarytą ESIF ekonominį poveikį, be kita ko, apžvelgiant į lėšų panaudojimą ir iš jų gautą naudą. Šis įvertinimas bus ypač svarbus, kadangi programa „InvestEU“, kaip nauja ES finansinė priemonė, gali būti nukreipta į realius investavimo prioritetus ir galėtų išvengti tam tikrų trūkumų, nustatytų vertinant dabartinį ES biudžeto panaudojimą;

15.

pabrėžia, kad programa „InvestEU“ turi būti orientuota į rezultatus, visų pirma darbo vietų kūrimą ir regioninių skirtumų šalinimą, ir mano, kad tai galima veiksmingiau pasiekti veiklą glaudžiai koordinuojant su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

16.

mano, kad reikėtų aiškiai laikytis papildomumo principo, visų pirma didelės rizikos projektų, kurie įgyvendinami mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, atveju;

17.

pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymas dėl programos „InvestEU“ gali supaprastinti finansinių priemonių naudojimą tarpininkams ir galutiniams gavėjams bei šių priemonių derinimą su kitų rūšių Sąjungos parama, o to jau seniai prašo RK;

18.

vis dėlto dar kartą patvirtina savo poziciją, kad programa „InvestEU“ neturėtų nei pakeisti esamų ES socialinės sanglaudos mechanizmų, nei su jais varžytis;

19.

yra susirūpinęs dėl administracinės naštos, biurokratizmo ir vėlavimų, kurių gali atsirasti, jei į investicijų projekto patvirtinimo ciklą būtų įtraukti trys papildomi etapai, todėl mano, jog būtina užtikrinti, kad siūloma valdymo sistema leistų sparčiai priimti sprendimus, tačiau savaime aišku, kad dėl šios spartos neturėtų nukentėti sprendimų kokybė;

20.

rekomenduoja apsvarstyti pasiūlymą pradėti taikyti pagreitintas procedūras tam tikro biudžeto nesiekiantiems nedidelio masto projektams, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuose regionuose mažesnio masto projektai gali prilygti strateginėms investicijoms, nes jie gali daryti didelį sverto poveikį;

21.

ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad Regionų komitetas stebėtojo teisėmis dalyvautų programos „InvestEU“ administravimo sistemoje, visų pirma patariamojoje taryboje;

22.

palankiai vertina tai, kad programa pagrįsta biudžeto garantija, kuri, kartu su maža rizika, siejama su dideliu geros kokybės, įvairių visoje Europoje įgyvendinamų projektų portfeliu, suteikia galimybę įšaldyti mažesnę ES biudžeto dalį dėl proporcingai didesnio poveikio; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų užsibrėžti aukštesnį tikslą dėl bendro investicijų, kurias galima sutelkti, lygio;

23.

remia Komisijos pasiūlymą įgyvendinti programos „InvestEU“ garantiją bendradarbiaujant su keletu partnerių, užuot bendradarbiavus tik su Europos investicijų banku, kaip buvo ESIF atveju; tačiau, siekiant supaprastinti prieigą kuo didesniam įgyvendinančiųjų partnerių skaičiui, teigia, kad turėtų pakakti aprėti vieną valstybę narę arba vieną regioną;

24.

mano, kad keleto įgyvendinančiųjų partnerių dalyvavimas turėtų užtikrinti platesnę teminę ir geografinę „InvestEU“ fondo aprėptį, palyginti su ESIF, tiek tarp valstybių narių, tiek jų viduje tarp regionų, nes šie įgyvendinantieji partneriai leis pasinaudoti papildoma patirties įvairove ir skirtinga vietos ir sektorių lygmens patirtimi;

25.

atkreipia Komisijos dėmesį į šalis, kuriose nėra nacionalinio ir regioninio lygmens struktūrų, kurios galėtų joms suteikti prieigą prie programos „InvestEU“ garantijos; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja skatinti ir remti tokių struktūrų kūrimą;

26.

pabrėžia, kad, nors atrodytų pagrįsta, kad įgyvendinantieji partneriai komandiruotų darbuotojus į Komisiją siekiant suformuoti „InvestEU“ projekto grupę, atsižvelgiant į didelius papildomus pajėgumus, kuriais įgyvendinantieji partneriai galės pasinaudoti dėl ES garantijos, mažesniems nacionaliniams ar regioniniams skatinamojo finansavimo bankams ir institucijoms gali būti sudėtinga komandiruoti tinkamus ekspertus iš savo darbuotojų; todėl prašo tokioms mažesnėms institucijoms suteikti šiek tiek lankstumo, pavyzdžiui, sutelkiant jų išteklius, kai formuojamos grupės pagal šio reglamento projekto 12 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

27.

pasisako už principą, pagal kurį struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) valdymo institucijos, savanoriškai ir laikydamosi partnerystės ir daugiapakopio valdymo elgesio kodekso, kurį reikėtų apibrėžti ESIF bendrųjų nuostatų reglamento 6 straipsnyje, principų, galėtų pervesti iki 5 % šių fondų lėšų programai „InvestEU“. Ši parama turi potencialo spręsti konkrečiai šaliai ar regionui būdingas rinkos nepakankamumo arba nepakankamo investavimo problemas taip, kaip centralizuota ES priemonė to padaryti negali;

28.

palankiai vertina Komisijos norą sudaryti palankesnes sąlygas finansines priemones derinti su subsidijomis iš kitų ES programų, taikant „InvestEU“ taisykles visam projektui, nes tai svarbus supaprastinimas; be to, palankiai vertina pasiūlymą suderinti valstybės pagalbos taisykles dėl valstybių narių finansavimo, kuris nukreipiamas per „InvestEU“ fondą arba yra remiamas pagal programą „InvestEU“;

29.

ragina daugiau kaip 35 % išteklių iš „InvestEU“ finansinio paketo skirti su klimato kaita susijusiems tikslams pasiekti;

30.

rekomenduoja užtikrinti, kad pagal programą „InvestEU“ būtų investuojama į infrastruktūrą, kuri būtų atspari nelaimėms ir klimato sąlygoms per visą eksploatavimo laikotarpį;

31.

mano, kad būtina užtikrinti savalaikį ir sklandų perėjimą nuo esamo programavimo laikotarpio prie kito;

„InvestEU“ konsultacijų centras

32.

palankiai vertina tai, kad pagal esamą pasiūlymą Investicijų plane numatytas Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC) tęs savo veiklą per „InvestEU“ konsultacijų centrą; nurodo, kad konsultavimo ir pagalbos paslaugos vis dar yra itin svarbios siekiant sėkmingai spręsti nepakankamų investicijų problemas visoje ES ir ypač regionuose ar sektoriuose, kuriuose sudėtingi projektai arba inovatyvūs finansavimo sprendimai nėra tokie paplitę;

33.

ragina teisėkūros institucijas išsaugoti išimtį viešiesiems įgyvendinantiesiems organams dėl mokesčio už „InvestEU“ konsultacijų centro paslaugas netaikymo, kaip yra dabartinio centro atveju pagal EIKC reglamento 14 straipsnio 4 dalį (6), nes tai yra itin svarbu siekiant padėti skatinti kokybiškas viešąsias investicijas, ypač mažesnių viešųjų subjektų ir tų, kurie turi mažiau patirties finansinių priemonių ir sudėtingų projektų srityje;

34.

palankiai vertina tai, kad konsultacijų centras yra orientuotas į paramą investicijų platformų kūrimui, visų pirma tarpvalstybinių investicijų atveju; pabrėžia, kad taip pat reikia toliau didinti informuotumą siekiant visiškai išnaudoti investicijų platformų teikiamas galimybes, ypač vietos ir regionų valdžios institucijoms;

35.

tvirtai pritaria tam, kad konsultacijų centras veiktų vietos lygiu, o tai reikėtų apibrėžti konsultuojantis su atitinkamomis nacionalinėmis, regioninėmis ar vietos valdžios institucijomis, ir jo padaliniai visų pirma turėtų būti steigiami valstybėse narėse arba regionuose, kurie susiduria su sunkumais plėtodami projektus pagal „InvestEU“ fondą arba kuriuose nuolat ir labai trūksta investicijų;

36.

palankiai vertina konsultacijų centro orientavimą į žinių perdavimą ir gebėjimų stiprinimą regionų ir vietos lygiu, nes šie elementai, į kuriuos RK yra jau anksčiau atkreipęs dėmesį, yra esminiai šalinant investicijų trūkumą visuose ES regionuose. Šiuo tikslu pagrindinis centro uždavinys turėtų būti padėti vietos įgyvendinantiesiems partneriams stiprinti savo techninės pagalbos pajėgumus;

37.

nurodo, kad esamos ES finansuojamos gebėjimų stiprinimo priemonės negali sėkmingai patenkinti vietos ir regionų valdžios institucijų poreikių ir jomis naudojamasi nepakankamai. Jas reikėtų geriau propaguoti ir koordinuoti, o dedant šias pastangas svarbų vaidmenį turi atlikti „InvestEU“ konsultacijų centras;

38.

ragina Komisiją užtikrinti, kad projektų vykdytojai visoje ES būtų pakankamai gerai informuoti apie „InvestEU“ konsultacijų centro teikiamas galimybes, prireikus organizuojant pristatymus arba vietos renginius, kuriuos RK būtų pasirengęs atitinkamai paremti;

„InvestEU“ portalas

39.

palankiai vertina tai, kad pagal esamą pasiūlymą Investicijų plano Europos investicinių projektų portalas (EIPP) tęs savo veiklą per „InvestEU“ portalą; nurodo, kad RK yra EIPP partneris ir atliko aktyvų vaidmenį jį remdamas ir propaguodamas, visų pirma Europos vietos ir regionų valdžios institucijų atžvilgiu; ir toliau atitinkamai rems „InvestEU“ portalo plėtrą;

40.

vis dėlto pabrėžia, kad tokio portalo sėkmė labai priklauso nuo to, ar bus pasiekta kritinė naudotojų masė, ir kad reikės toliau didinti aprėptį ir informuotumą; todėl ragina būsimus programos „InvestEU“ įgyvendinančiuosius partnerius aktyviai prisidėti prie portalo propagavimo ir reklamavimo, nes jie, nuolat palaikydami ryšius su investuotojais ir projektų vykdytojais, turi puikias galimybes tai daryti;

41.

laikosi nuomonės, kad projekto įtraukiamas į „InvestEU“ portalą neturėtų būti laikomas paramos iš „InvestEU“ ar kitų Europos ar ne Europos lygmens priemonių gavimo garantija; rekomenduoja toliau patikslinti ir tai, kad įtraukimas į portalą negali būti laikomas bet kokios paramos gavimo sąlyga, nes projekto vykdytojo įsiregistravimas portale turi likti visiškai savanoriškas.

2018 m. gruodžio 6 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) Eurostato duomenų rinkinys tec00011.

(2) Savi skaičiavimai remiantis Eurostato bendrojo pagrindinio kapitalo formavimu NUTS 2 lygiu, duomenų rinkinys nama_10r_2gfcf.

(3) Eurostato duomenų rinkinys tec00022.

(4) Europos Komisija, 7-oji sanglaudos ataskaita (p. 168).

(5) RK nuomonė „Finansinės priemonės teritoriniam vystymuisi remti“, http://webapi.cor.europa.eu/documentsanonymous/cor-2015-01772-00-00-ac-tra-lt.docx.

(6) Reglamentas (ES) 2015/1017.

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/335

Ekonominės politikos komisijos nuomonės projektas. Reformų rėmimo programa ir Europos investicijų stabilizavimo priemonė

(2019/C 86/18)

Pranešėja:

Olga ZRIHEN (BE/PES), Valonijos regiono parlamento narė

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl reformų rėmimo programos sukūrimo

COM(2018) 391 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės sukūrimo

COM(2018) 387 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI DĖL REFORMŲ RĖMIMO PROGRAMOS

1 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

struktūrinės reformos gali padėti pasiekti aukštą nacionalinės ekonomikos atsparumo lygį ir tvarią valstybių narių konvergenciją, o tai labai svarbu siekiant sėkmingo ir sklandaus dalyvavimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Toks aukštas tvarios konvergencijos lygis yra ypač svarbus valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, rengiantis narystei euro zonoje;

Europos semestre nurodytos ES svarbos struktūrinės reformos gali padėti padidinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir pasiekti aukštą nacionalinės ekonomikos atsparumo lygį ir tvarią valstybių narių konvergenciją, o tai labai svarbu siekiant sėkmingo ir sklandaus dalyvavimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Toks aukštas tvarios konvergencijos lygis yra ypač svarbus valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, rengiantis narystei euro zonoje;

2 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

vertinant Sąjungos mastu, struktūrinių reformų valstybėse narėse įgyvendinimas vis dar nėra pakankamas. Ekonominės politikos koordinavimo mechanizmo taikymo per Europos semestrą patirtis rodo, kad apskritai struktūrinių reformų įgyvendinimas yra lėtas ir netolygus, o nacionalinės reformų pastangos turėtų būti stiprinamos ir skatinamos;

vertinant Sąjungos mastu, ES svarbos struktūrinių reformų valstybėse narėse įgyvendinimas vis dar nėra pakankamas. Ekonominės politikos koordinavimo mechanizmo taikymo per Europos semestrą patirtis rodo, kad apskritai struktūrinių reformų įgyvendinimas yra lėtas ir netolygus, o nacionalinės reformų pastangos turėtų būti stiprinamos ir skatinamos , ypač aktyviau įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas, atsakingas už daugumą nustatytų reikalingiausių reformų ;

3 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekdama užtikrinti, kad Programa remiamos reformos apimtų visas pagrindines ekonomines ir socialines sritis, valstybei narei paprašius, Komisija pagal Programą turėtų suteikti tiek finansinę, tiek techninę paramą įvairiose politikos srityse, susijusiose su viešųjų finansų ir turto valdymu, institucine ir administracine reforma, verslo aplinka, finansų sektoriumi, produktų, paslaugų ir darbo rinkomis, švietimu ir mokymu, darniu vystymusi, visuomenės sveikata ir socialine gerove;

siekdama užtikrinti, kad Programa remiamos reformos apimtų svarbias politikos sritis, valstybei narei paprašius, Komisija pagal Programą turėtų suteikti tiek finansinę, tiek techninę paramą įvairiose , su ES politikos tikslais susijusiose srityse, apimančiose viešųjų finansų ir turto valdymą, institucinę ir administracinę reformą, verslo aplinką, finansų sektorių, produktų, paslaugų ir darbo rinkas, švietimą ir mokymą, darnų vystymąsi, visuomenės sveikatą ir socialinę gerovę;

4 pakeitimas

17 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
siekdamos patenkinti papildomus poreikius pagal Programą , valstybės narės turėtų turėti galimybę perkelti į Programos biudžetą lėšas, numatytas Sąjungos fondams taikant pasidalijamojo valdymo principą, pagal tiems fondams nustatytą tvarką. Perkelti ištekliai turėtų būti įgyvendinami pagal šios Programos taisykles ir naudojami atitinkamos valstybės narės naudai;	valstybė narė arba Komisija turėtų turėti galimybę, jeigu tos lėšos, skirtos pagal dabartinio pasiūlymo 26 straipsnį, nebus panaudotos, prašyti jas perkelti į ESI fondus atitinkamos valstybės narės naudai;

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu užtikrinamas nuoseklumas su pasiūlymu dėl Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 21 straipsnio pakeitimo, pateikto atitinkamame nuomonės projekte (COTER-VI-038). Perkėlimas taip pat būtų suderintas, atsižvelgiant į tai, kad Reformų rėmimo programa ir BNR yra grindžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsniu.

5 pakeitimas

19 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kalbant apie reformų įgyvendinimo priemonę, būtina nustatyti, kokių rūšių reformoms turėtų būti teikiama finansinė parama. Siekiant užtikrinti jų indėlį įgyvendinant Programos tikslus, reikalavimus atitinkančiomis reformomis turėtų būti laikomos tos reformos, kuriomis sprendžiamos problemos, nustatytos per Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą, įskaitant problemas, kurias pasiūlyta spręsti konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

Paaiškinimas

EK kuria aiškią sąsają tarp išlaidų programų ir Europos semestro, kuris gali pasiekti savo tikslą tik tuo atveju, jeigu būtų sustiprintos regionų perspektyvos ir įtrauktos į jį.

6 pakeitimas

20 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti valstybėms narėms prasmingų paskatų įgyvendinti struktūrines reformas, tikslinga nustatyti didžiausią finansinį įnašą, numatytą joms pagal priemonę kiekvienam paskirstymo etapui ir pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas. Didžiausio įnašo dydis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis valstybių narių gyventojų skaičiumi . Siekiant užtikrinti, kad finansinės paskatos būtų paskirstytos per visą Programos taikymo laikotarpį, lėšos valstybėms narėms turėtų būti skiriamos etapais. Pirmuoju dvidešimties mėnesių trukmės etapu valstybėms narėms turėtų būti galima skirti pusę (11 000 000 000 EUR) bendro reformų įgyvendinimo priemonės finansinio paketo ir per šį laikotarpį, pateikusios pasiūlymus dėl reformų įsipareigojimų, jos galėtų gauti didžiausią joms nustatytą išmoką;

siekiant užtikrinti valstybėms narėms prasmingų paskatų įgyvendinti ES svarbos struktūrines reformas, tikslinga nustatyti didžiausią finansinį įnašą, numatytą joms pagal priemonę kiekvienam paskirstymo etapui ir pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas. Didžiausio įnašo dydis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis rodikliais, patvirtintinais 2021–2027 m. sanglaudos politikai (BVP vienam gyventojui, jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita ir migrantų priėmimas ir integracija). Siekiant užtikrinti, kad finansinės paskatos būtų paskirstytos per visą Programos taikymo laikotarpį, lėšos valstybėms narėms turėtų būti skiriamos etapais. Pirmuoju dvidešimties mėnesių trukmės etapu valstybėms narėms turėtų būti galima skirti pusę (11 000 000 000 EUR) bendro reformų įgyvendinimo priemonės finansinio paketo ir per šį laikotarpį, pateikusios pasiūlymus dėl reformų įsipareigojimų, jos galėtų gauti didžiausią joms nustatytą išmoką;

7 pakeitimas

23 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekdamos užtikrinti atsakomybę už aktualias reformas ir orientavimąsi į jas, valstybės narės turėtų nustatyti reformų įsipareigojimus atsižvelgdamos į problemas, nustatytas per Europos semestrą (įskaitant konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytas problemas), ir pasiūlyti išsamų jų įgyvendinimo priemonių rinkinį, kuriame turėtų būti numatytos atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės bei įgyvendinimo tvarkaraštis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

siekdamos užtikrinti atsakomybę už aktualias reformas ir orientavimąsi į jas, valstybės narės , įtraukiančios visus valdymo lygmenis, turėtų nustatyti reformų įsipareigojimus atsižvelgdamos į problemas, nustatytas per Europos semestrą (įskaitant konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytas problemas ir atsižvelgus į tam tikras regionų perspektyvas ), ir pasiūlyti išsamų jų įgyvendinimo priemonių rinkinį, kuriame turėtų būti numatytos atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės bei įgyvendinimo tvarkaraštis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Valstybės narės taip pat turėtų nurodyti, kaip atitinkami esamos ES politikos veiksmai buvo koordinuojami, siekiant paremti siūlomas reformas. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

8 pakeitimas

Po 23 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės turėtų nurodyti, kaip jos įtraukia savo vietos ir regionų valdžios institucijas vertinant, kokios reformos yra reikalingiausios, ir rengiant, įgyvendinant, stebint bei vertinant reformų įsipareigojimus. Šis dalyvavimas vyks struktūruotai ir nuolat per Europos semestrą, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų dalyvauti kaip visateisės partnerės ir nuo pat pradžių dialoge su Europos Komisija, kuriam pasibaigus būtų paskelbtos šalių ataskaitos ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Valstybės narės turės nuspręsti, kaip organizuoti tokį dalyvavimą pagal savo konstitucinę tvarką ir dabartinį valdžios galių pasidalijimą.

9 pakeitimas

31 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant patikimo finansų valdymo, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir lėšų susigrąžinimo. Mokėjimai turėtų būti grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu valstybės narės reformų įsipareigojimų įgyvendinimo įvertinimu. Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir panaikinimas turėtų būti įmanomas, jei valstybė narė patenkinamai neįgyvendino reformų įsipareigojimų. Siekiant užtikrinti tvarų reformų poveikį jas įgyvendinus, turėtų būti nustatytas pagrįstas laikotarpis, apibrėžiantis reformų tvarumą po finansinio įnašo išmokėjimo. Penkerių metų laikotarpis turėtų būti laikomas pagrįstu minimaliu terminu. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, užtikrinančias, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabas;

siekiant patikimo finansų valdymo, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir lėšų susigrąžinimo. Mokėjimai turėtų būti mokami metinėmis dalimis, grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu valstybės narės reformų įsipareigojimų įgyvendinimo pažangos įvertinimu. Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir panaikinimas turėtų būti įmanomas, jei valstybė narė patenkinamai neįgyvendino reformų įsipareigojimų. Siekiant užtikrinti tvarų reformų poveikį jas įgyvendinus, turėtų būti nustatytas pagrįstas laikotarpis, apibrėžiantis reformų tvarumą po finansinio įnašo išmokėjimo. Penkerių metų laikotarpis turėtų būti laikomas pagrįstu minimaliu terminu. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, užtikrinančias, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabas;

10 pakeitimas

32 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kalbant apie techninės paramos priemonę, valstybės narės panaudoja vis daugiau techninės paramos pagal SRRP, viršydamos pradinius lūkesčius. Beveik visos valstybės narės prašė SRRP teikiamos paramos, ir prašymai pateikti dėl visų politikos sričių, kurioms taikoma ši programa. Dėl šios priežasties turėtų būti išlaikytos pagrindinės SRRP ypatybės, įskaitant veiksmus, tinkamus finansuoti pagal techninės paramos priemonę; Europos Komisija ir nacionalinės Vyriausybės turėtų skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas naudoti techninės paramos priemones, kad visi valdžios lygmenys turėtų visas galimybes naudoti šias priemones ir aktyviai skatinti jų naudojimą.

11 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Bendrieji tikslai

Programa remiami toliau nurodyti bendrieji tikslai visose valstybėse narėse:

a)	padėti spręsti nacionalinių reformų struktūrinio pobūdžio problemas, siekiant pagerinti šalių ekonominės veiklos rezultatus ir skatinti atsparias valstybių narių ekonomines ir socialines struktūras, taip prisidedant prie sanglaudos, konkurencingumo, našumo, augimo ir užimtumo didinimo, ir

padėti spręsti nacionalinių reformų struktūrinio pobūdžio problemas, nustatytas Europos semestre kaip ES svarbos, ir siekiant skatinti atsparias valstybių narių ekonomines ir socialines struktūras, taip prisidedant prie sanglaudos, konkurencingumo, našumo, augimo ir užimtumo didinimo Europos lygmeniu , ir

b)	padėti stiprinti valstybių narių administracinius gebėjimus, susijusius su institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančiomis problemomis.

b)	padėti stiprinti valstybių narių ir jų atitinkamų vietos ir regionų valdžios institucijų administracinius gebėjimus, susijusius su institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančiomis problemomis.

12 pakeitimas

6 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Taikymo sritis

4 ir 5 straipsniuose nustatyti bendrieji ir konkretūs tikslai taikomi politikos sritims, susijusioms su sanglauda, konkurencingumu, našumu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis, visų pirma, vienai ar daugiau šių sričių:

Taikymo sritis

4 ir 5 straipsniuose nustatyti bendrieji ir konkretūs tikslai taikomi politikos sritims, kurios yra svarbios ES sutarties tikslams įgyvendinti, susijusios su ES kompetencijos sritimis ir su sanglauda, konkurencingumu, našumu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis, visų pirma, vienai ar daugiau šių sričių:

13 pakeitimas

7 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Biudžetas

1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 25 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2. 1 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

iki 22 000 000 000 EUR reformų įgyvendinimo priemonei;

iki 840 000 000 EUR techninės paramos priemonei;

iki 2 160 000 000 EUR konvergencijos priemonei, iš kurių:

i)	iki 2 000 000 000 EUR finansinės paramos komponentui ir

ii)	iki 160 000 000 EUR techninės paramos komponentui.

i)	iki 2 000 000 000 EUR finansinės paramos komponentui ir

ii)	iki 160 000 000 EUR techninės paramos komponentui.

Jeigu iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal konvergencijos priemonę euro zonai nepriklausanti valstybė narė nesiėmė akivaizdžių veiksmų, kad per nustatytą laikotarpį įsivestų bendrą valiutą, didžiausia suma, kuri pagal 26 straipsnį gali būti skirta tai valstybei narei pagal konvergencijos priemonės finansinės paramos komponentą, perskiriama šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytai reformų įgyvendinimo priemonei. Atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo išvadas pateikti pastabas, Komisija priima sprendimą tuo klausimu.

3. Iš Programai skirto finansinio paketo taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Programai valdyti ir jos tikslams įgyvendinti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama Programą. Išlaidos taip pat gali apimti kiekvienos iš trijų 3 straipsnyje nurodytų priemonių kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, techninės paramos projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų struktūrinių reformų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

3. Jeigu lėšos, skirtos pagal dabartinio pasiūlymo 26 straipsnį, nebūtų panaudotos, valstybei narei skirtos lėšos, jos prašymu arba Komisijos pasiūlymu, gali būti perkeltos į ESI fondus atitinkamos valstybės narės naudai.

4. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

4. Iš Programai skirto finansinio paketo taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Programai valdyti ir jos tikslams įgyvendinti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama Programą. Išlaidos taip pat gali apimti kiekvienos iš trijų 3 straipsnyje nurodytų priemonių kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, techninės paramos projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų struktūrinių reformų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

5. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

Paaiškinimas

14 pakeitimas

9 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

I priede nustatytas didžiausias finansinis įnašas, kuris gali būti skirtas kiekvienai valstybei narei, iš bendro reformų įgyvendinimo priemonės paketo, nurodyto 7 straipsnio 2 dalies a punkte. Toks didžiausias finansinis įnašas apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei, naudojantis tame priede išdėstytais kriterijais ir metodika, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi . Tokį didžiausią finansinį įnašą, visą ar jo dalį, galima skirti kiekvienai valstybei narei kiekvienu 10 straipsnyje išdėstyto skyrimo proceso etapu ir pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas.

I priede nustatytas didžiausias finansinis įnašas, kuris gali būti skirtas kiekvienai valstybei narei, iš bendro reformų įgyvendinimo priemonės paketo, nurodyto 7 straipsnio 2 dalies a punkte. Toks didžiausias finansinis įnašas apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei, naudojantis tame priede išdėstytais kriterijais ir metodika, remiantis rodikliais, kuriuos numatoma patvirtinti sanglaudos politikai 2021–2027 m. laikotarpiu (BVP vienam gyventojui, jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita ir migrantų priėmimas ir integracija) . Tokį didžiausią finansinį įnašą, visą ar jo dalį, galima skirti kiekvienai valstybei narei kiekvienu 10 straipsnyje išdėstyto skyrimo proceso etapu ir pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas.

15 pakeitimas

11 straipsnio 3 dalies e punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
atitinkamos valstybės narės vidaus tvarka, leidžianti veiksmingai įgyvendinti reformų įsipareigojimus, įskaitant pasiūlytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius, ir	atitinkamos valstybės narės vidaus tvarka, leidžianti veiksmingai įgyvendinti reformų įsipareigojimus, įskaitant pasiūlytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius; vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo būdas nustatant Europos semestre nurodytus reformų įsipareigojimus, taip pat juos įgyvendinant, stebint ir vertinant; ir

16 pakeitimas

11 straipsnio 3 dalis, naujas punktas po e punkto

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	pagal vidaus tvarką, leidžiančią įgyvendinti reformų įsipareigojimus, konkrečios priemonės, užtikrinančios atitinkamai Programos, ESI fondų ir kitų ES finansuojamų programų nuoseklumą ir koordinavimą; jos turėtų apimti konkretų vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtą gebėjimų stiprinimo veiksmų planą;

17 pakeitimas

11 straipsnio 9 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Nuomonę dėl valstybių narių pateiktų pasiūlymų dėl reformų įsipareigojimų gali pateikti Tarybos sprendimu 2000/604/EB dėl Ekonominės politikos komiteto sudėties ir įstatų (1) įsteigtas Ekonominės politikos komitetas.	Nuomonę dėl valstybių narių pateiktų pasiūlymų dėl reformų įsipareigojimų pateikia Tarybos sprendimu 2000/604/EB dėl Ekonominės politikos komiteto sudėties ir įstatų įsteigtas Ekonominės politikos komitetas1.

18 pakeitimas

12 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1 dalyje nurodytame sprendime nustatomas finansinis įnašas, mokėtinas vieną kartą , kai atitinkama valstybė narė patenkinamai įgyvendina visas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, nustatytas dėl kiekvieno reformų įsipareigojimo įgyvendinimo.	1 dalyje nurodytame sprendime nustatomas finansinis įnašas, mokėtinas metinėmis dalimis , kai atitinkama valstybė narė patenkinamai įgyvendina visas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kiekvienais metais nustatomas dėl kiekvieno reformų įsipareigojimo įgyvendinimo.
Sprendime nustatomas reformų įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpis, kurio trukmė – ne ilgiau nei treji metai nuo sprendimo priėmimo. Jame taip pat nustatoma išsami atitinkamos valstybės narės reformų įsipareigojimų įgyvendinimo ir ataskaitų apie tai teikimo per Europos semestrą tvarka ir tvarkaraštis, taip pat svarbūs rodikliai, susiję su tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimu, ir Komisijos užtikrinamos prieigos prie pagrindinių svarbių duomenų suteikimo būdas.	Sprendime nustatomas reformų įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpis, kurio trukmė – ne ilgiau nei treji metai nuo sprendimo priėmimo. Jame taip pat nustatomos išsami atitinkamos valstybės narės reformų įsipareigojimų įgyvendinimo ir ataskaitų apie tai teikimo per Europos semestrą tvarka ir tvarkaraštis, atitinkami rodikliai, susiję su tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų sąlygos.

19 pakeitimas

14 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybių narių per Europos semestrą teikiamos ataskaitos	Valstybių narių per Europos semestrą teikiamos ataskaitos
Nedarant poveikio 12 straipsnio 3 dalies antrai pastraipai, atitinkama valstybė narė reguliariai per Europos semestrą teikia ataskaitas apie pažangą, padarytą įgyvendinant reformų įsipareigojimus. Šiuo tikslu valstybės narės yra raginamos teikiant reformų įgyvendinimo pažangos ataskaitas naudotis nacionalinių reformų programų turiniu. Išsami ataskaitų teikimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant Komisijos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų sąlygas, išdėstomi 12 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime.	Nedarant poveikio 12 straipsnio 3 dalies antrai pastraipai, atitinkama valstybė narė reguliariai per Europos semestrą teikia ataskaitas apie pažangą, padarytą įgyvendinant reformų įsipareigojimus. Šiuo tikslu valstybės narės yra raginamos teikiant reformų įgyvendinimo pažangos ataskaitas , įskaitant ataskaitas dėl svarbių priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti atitinkamai Programos, ESI fondų ir kitų ES finansuojamų programų koordinavimą, naudotis nacionalinių reformų programų turiniu. Išsami ataskaitų teikimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant Komisijos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų sąlygas, išdėstomi 12 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime. Komisija atitinkamai peržiūri savo gaires dėl nacionalinių reformų programų turinio.

20 pakeitimas

19 straipsnio 2 dalis, naujas punktas po e punkto

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	gebėjimų stiprinimo veikla, kurią vykdo vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendinant nacionalines reformų programas. Vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikiama galimybė pateikti savo prašymus pagal konkretų programos skyrių ir būti tiesioginės suteikiamos techninės paramos gavėjos.

21 pakeitimas

26 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
X priede nustatytas didžiausias finansinis įnašas, kurį galima skirti kiekvienai valstybei narei, iš bendro finansinės priemonės paketo, nurodyto 7 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje. Toks didžiausias finansinis įnašas apskaičiuojamas kiekvienai reikalavimus atitinkančiai valstybei narei, naudojantis tame priede išdėstytais kriterijais ir metodika, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi , ir taikomas kiekvienu skyrimo proceso etapu ir pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas, nurodytus 10 straipsnyje.	X priede nustatytas didžiausias finansinis įnašas, kurį galima skirti kiekvienai valstybei narei, iš bendro finansinės priemonės paketo, nurodyto 7 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje. Toks didžiausias finansinis įnašas apskaičiuojamas kiekvienai reikalavimus atitinkančiai valstybei narei, naudojantis tame priede išdėstytais kriterijais ir metodika, remiantis rodikliais, kuriuos numatoma patvirtinti sanglaudos politikai 2021–2027 m. laikotarpiu (BVP vienam gyventojui, jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita ir migrantų priėmimas ir integracija), ir taikomas kiekvienu skyrimo proceso etapu ir pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas, nurodytus 10 straipsnyje.
Nedarant poveikio 7 straipsnio 2 dalies antrai pastraipai, visą tokį didžiausią finansinį įnašą arba jo dalį galima skirti kiekvienai reikalavimus atitinkančiai valstybei narei kiekvienu skyrimo proceso etapu pagal 10 straipsnyje nustatytą tvarką; šis įnašas yra 9 straipsnyje nurodytą finansinį įnašą viršijantis papildomas įnašas, kuris suteikiamas mainais už papildomas reformas, kurių ėmėsi atitinkama valstybė narė pagal 25 straipsnį.	Nedarant poveikio 7 straipsnio 2 dalies antrai pastraipai, visą tokį didžiausią finansinį įnašą arba jo dalį galima skirti kiekvienai reikalavimus atitinkančiai valstybei narei kiekvienu skyrimo proceso etapu pagal 10 straipsnyje nustatytą tvarką; šis įnašas yra 9 straipsnyje nurodytą finansinį įnašą viršijantis papildomas įnašas, kuris suteikiamas mainais už papildomas reformas, kurių ėmėsi atitinkama valstybė narė pagal 25 straipsnį.

II. SIŪLOMI PAKEITIMAI DĖL EUROPOS INVESTICIJŲ STABILIZAVIMO PRIEMONĖS

22 pakeitimas

8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

visų pirma, siekiant padėti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, geriau reaguoti į sparčiai kintančias ekonomines aplinkybes ir stabilizuoti ekonomiką apsaugant viešąsias investicijas nuo didelių asimetrinių sukrėtimų, reikėtų sukurti Europos investicijų stabilizavimo priemonę (EISP) . EISP turėtų padėti stabilizuoti viešąsias investicijas visais valdžios lygmenimis, nes vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už 66 % investicijų ir jų investicijos dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio. Jeigu vietos ir regionų valdžios institucijoms bus sudarytos sąlygos išlaikyti savo investicijų lygį, bus užkirstas kelias asimetrinių sukrėtimų stiprėjimui ;

Paaiškinimas

Turėtų būti pabrėžta vietos ir regionų lygmens svarba investicijoms.

23 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kad EISP paramos prašanti valstybė narė neprarastų paskatų laikytis prudencinės biudžeto politikos, ji turėtų tenkinti griežtus tinkamumo kriterijus, grindžiamus Sąjungos fiskalinės ir ekonominės priežiūros srities sprendimų ir rekomendacijų laikymusi dvejus metus iki prašymo teikti EISP paramą pateikimo;

kad EISP paramos prašanti valstybė narė neprarastų paskatų laikytis prudencinės ir tvarios biudžeto politikos, ji turėtų tenkinti griežtus tinkamumo kriterijus, grindžiamus Sąjungos fiskalinės ir ekonominės priežiūros srities sprendimų ir rekomendacijų , įskaitant Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (1a), laikymusi dvejus metus iki prašymo teikti EISP paramą pateikimo ir atitiktimi konvergencijos kodeksui, daugiausia dėmesio skiriant keliems kriterijams, kuriais galima užtikrinti didesnę atsakomybę ;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

24 pakeitimas

21 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

valstybės narės turėtų investuoti iš EISP gautą paramą į tinkamas finansuoti viešąsias investicijas ir apskritai išlaikyti viešųjų investicijų lygį, palyginti su vidutiniu viešųjų investicijų lygiu per pastaruosius penkerius metus, kad būtų pasiektas šiame reglamente nustatytas tikslas. Tuo atžvilgiu tikimasi, kad valstybės narės pirmiausia turėtų siekti išlaikyti tinkamų finansuoti investicijų į programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo, Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis;

Tačiau, jei paaiškėja, kad dėl didelės krizės valstybė narė negali išlaikyti viešųjų investicijų lygio, dėl kurio ji įsipareigojo gaudama paramą, Europos Komisija turėtų nustatyti žemesnį viešųjų investicijų lygį, kurį valstybės narės turėtų užtikrinti.

Paaiškinimas

Gali atsitikti taip, kad krizė bus tokia didelė, kad valstybės narės negalės išlaikyti tokio viešųjų investicijų lygio, dėl kurio jos įsipareigojo gaudamos paramą. Tokiu atveju, Europos Komisija turėtų turėti galimybę nustatyti mažesnį viešųjų investicijų lygį, kurio valstybės narės turėtų laikytis.

25 pakeitimas

33 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

EISP turėtų būti vertinama kaip pirmasis žingsnis į savanoriško draudimo mechanizmo sukūrimą ateityje, siekiant užtikrinti makroekonominį stabilizavimą. Šiuo metu EISP lėšos būtų skiriamos kaip paskolos ir palūkanų subsidijos. Kartu neatmetama galimybė, kad ateityje teikiant finansinę paramą valstybių narių, kurių valiuta yra euro ir kuriose susiklostė nepalankios ekonominės sąlygos, viešosioms investicijoms remti bus naudojamas ir ESM arba jo teisių perėmėjo lėšos. Be to, siekiant ateityje sukurti galingą makroekonominio stabilizavimo priemonę, apsaugančią nuo asimetrinių sukrėtimų, būtų galima sukurti neprivalomą iš savanoriškų valstybių narių įnašų kaupiamą draudimo mechanizmą, kuris būtų pajėgus skolintis lėšų;

EISP turėtų būti vertinama kaip pirmasis žingsnis į savanoriško draudimo mechanizmo sukūrimą ateityje, siekiant užtikrinti makroekonominį stabilizavimą. Iš pradžių EISP lėšos būtų skiriamos kaip paskolos ir palūkanų subsidijos. Kartu, teikiant finansinę paramą valstybių narių, kurių valiuta yra euro ir kuriose susiklostė nepalankios ekonominės sąlygos, viešosioms investicijoms remti galėtų būti naudojamas ir ESM arba jo teisių perėmėjo lėšos. Be to, siekiant sukurti galingą makroekonominio stabilizavimo priemonę, apsaugančią nuo asimetrinių sukrėtimų, turi būti sukurtas iš savanoriškų valstybių narių įnašų kaupiamas draudimo mechanizmas, kuris būtų pajėgus skolintis lėšų;

Paaiškinimas

Siekiant paaiškinti 33 konstatuojamosios dalies formuluotę, remiantis panašiais pasiūlymais dėl pakeitimų, pateiktų Reimer Böge (EPP/DE) ir Pervenche Berès (S&D/FR) pranešimo projekte, kuris buvo pristatytas Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete.

26 pakeitimas

3.1 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Tarybos sprendimas, kuriuo nustatyta, kad per dvejus metus iki prašymo suteikti EISP paramą nebuvo imtasi veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui ištaisyti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 8 dalį arba 126 straipsnio 11 dalį , atsižvelgiant į Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (1);

Paaiškinimas

Savaime aišku.

27 pakeitimas

5 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Praėjus metams nuo EISP paskolos išmokėjimo, Komisija išnagrinėja, ar atitinkama valstybė narė laikėsi 1 dalyje nurodytų kriterijų. Visų pirma, Komisija taip pat patikrina, kaip atitinkama valstybė narė išlaikė tinkamas finansuoti viešąsias investicijas į programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis.

Jei Komisija, išklausiusi atitinkamą valstybę narę, padaro išvadą, kad 1 dalyje nurodytų sąlygų nesilaikoma, ji priima sprendimą:

i)	prašyti anksčiau grąžinti visą EISP paskolą arba jos dalį ir

ii)	kad EISP paskolą grąžinusi atitinkama valstybė narė neturi teisės gauti palūkanų subsidijos.

i)	prašyti anksčiau grąžinti visą EISP paskolą arba jos dalį ir

ii)	kad EISP paskolą grąžinusi atitinkama valstybė narė neturi teisės gauti palūkanų subsidijos.

Tačiau Komisija taip pat gali padaryti išvadą, kad dėl krizės poveikio tam tikroms valstybėms narėms tapo neįmanoma išlaikyti 1 dalyje nustatyto investicijų lygio.

Komisija nedelsdama priima savo sprendimą ir paskelbia jį viešai.

Paaiškinimas

28 pakeitimas

22.5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
savanoriško draudimo mechanizmo, kuriuo siekiama užtikrinti makroekonominį stabilumą, sukūrimo reikalingumas .	visaverčio draudimo mechanizmo, kuriuo siekiama užtikrinti makroekonominį stabilumą, sukūrimo galimybės .

Paaiškinimas

Savaime aišku.

III. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Dėl Reformų rėmimo programos

pabrėžia, kad ES svarbos ir ES pridėtinę vertę kuriančios struktūrinės reformos yra labai svarbios siekiant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, atsparumą ir konvergenciją Sąjungoje ir EPS; atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dėl ES svarbos struktūrinių reformų įgyvendinimas yra apskritai nepatenkinamas, nes trūksta atsakomybės ir nepakanka administracinių gebėjimų visais valdžios lygmenimis;

apgailestauja, kad Europos Komisija vis dar nepateikė sąvokos „struktūrinės reformos“ apibrėžties ES ekonomikos valdymo procesų kontekste ir nesuteikė galimos paramos per tokias ES programas kaip Reformų rėmimo programa; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad pagal subsidiarumo principą struktūrinių reformų, kurioms galima teikti ES paramą, mastas turėtų apsiriboti tik tomis politikos sritimis, kurios yra svarbios ES sutarties tikslams įgyvendinti ir tiesiogiai priklauso ES kompetencijai. RK nepritaria jokiam siūlymui dėl ES finansavimo remti valstybėse narėse konkrečiai neapibrėžtas struktūrines reformas, dėl kurių nebuvo atliktas išankstinis skaidrus vertinimas Europos pridėtinės vertės požiūriu ir kurios nėra tiesiogiai susijusios su Sutartimis grindžiama ES kompetencija; tokiomis aplinkybėmis RK primena 2018 m. vasario 1 d. priimtą savo rezoliuciją, kurioje atmetamas 2017 m. gruodžio 6 d. Europos Komisijos pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrųjų nuostatų reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (2);

palankiai vertina idėją remti valstybes nares, norinčias prisiimti Europos semestre nurodytus plataus užmojo reformų įsipareigojimus, mokant finansinius įnašus ir teikiant techninę pagalbą; pabrėžia, kad į Europos semestrą reikėtų kuo greičiau integruoti darnaus vystymosi tikslus ir jį suderinti su 2021–2027 m. ES sanglaudos politikos ilgalaikių investicijų tikslais;

palankiai vertina idėją sukurti konvergencijos priemonę valstybėms narėms, kurios ėmėsi akivaizdžių veiksmų siekdamos įsivesti eurą, taip pat mokėti finansinius įnašus ir teikti techninę pagalbą;

mano, kad paskirstant bendrą programos paketą pagal gyventojų skaičių prieštarautų Sąjungos sanglaudos tikslui, kuris yra programos teisinis pagrindas (SESV 175 straipsnis); pabrėžia, kad tinkamiausias paskirstymo raktas būtų 2021–2027 m. sanglaudos politikai patvirtinti rodikliai (BVP vienam gyventojui, jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita, migrantų priėmimas ir integracija); pabrėžia, kad taikant šį požiūrį būtų nuolat atsižvelgiama į tai, kad kai kurioms valstybėms narėms, kurios ėmėsi akivaizdžių veiksmų siekdamos įsivesti eurą, gali prireikti mažiau reformų nei kai kurioms dabartinėms euro zonos narėms;

sunerimęs, kad mokant valstybei narei fiksuotąją sumą, kai įgyvendinamas esminis reformų priemonių rinkinys, gali atsitikti taip, kad sprendimas vykdyti tokią reformą taip ir nebus priimtas; yra susirūpinęs, kad sumos sumokėjimas viena dalimi tik tada, kai bus įgyvendintos reformos, dar labiau susilpnintų paskatą;

tvirtai pritaria idėjai, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turėtų skatinti investicijas ne mažiau kaip reguliavimo reformos; pabrėžia, kad su investicijomis susijusios rekomendacijos turėtų būti suderintos su ESIP ilgalaikių investicijų perspektyva; atkreipia dėmesį į tai, kad EMPL GD neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 2012–2015 m. laikotarpiu per Europos semestrą nustatytų 62 % reikalingiausių reformų pateko į struktūrinių fondų intervencinių priemonių taikymo sritį, ir kad veiksmų programomis iš esmės buvo patenkinti 42 % tokių poreikių; pabrėžia, kad Programa turėtų koordinuoti visas atitinkamas ES išlaidų programas; rekomenduoja sudaryti galimybes perkelti lėšas iš programos į ESI fondus;

atkreipia dėmesį į tai, kad programa padėtų Europos semestrui tapti dar svarbesniu, nes ji remtų tik tas struktūrines reformas, kurios buvo nustatytos per Europos semestrą; pabrėžia, kad dėl to labai svarbu didinti Europos semestro veiksmingumą ir atsakomybę už reformų įsipareigojimus, remiantis partnerystės principais ir didesniu skaidrumu vietos ir regionų valdžios institucijoms; pabrėžia, kad tokie nepriklausomi organai kaip nacionalinės fiskalinės valdybos ir nacionalinės produktyvumo tarybos turėtų padėti visų lygmenų valdžiai ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams vertinti, kokios reformos yra reikalingiausios, ir stebėti Programos įgyvendinimą;

atkreipia dėmesį į tai, kad 36 % visų 2018 m. paskelbtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra tiesiogiai susijusios su miestų ir regionų vaidmeniu, kuris atspindi esamą galių pasidalijimą tarp įvairių valdžios lygmenų, ir kad, atsižvelgiant taip pat į rekomendacijas, tik netiesiogiai skirtas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmeniui, ir į tas, kurių poveikis, priklausomai nuo teritorijos, skiriasi, tuomet 83 % visų rekomendacijų yra susijusios su teritorijomis;

10.

todėl pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti atsakomybę už struktūrines reformas ir jų veiksmingą įgyvendinimą, vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų Europos semestre dalyvauti iš pat pradžių kaip planavimo ir įgyvendinimo partnerės ir kad tai turėtų tapti kriterijumi įvertinti reformų priemonių rinkinio įgyvendinimo tvarkos patikimumą; primygtinai reikalauja atsižvelgti į savo pasiūlymą dėl elgesio kodekso dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo Europos semestre; palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas 2018 m. liepos mėn. priėmė struktūrinių reformų rėmimo programos (SRRP) reglamento pakeitimą, pabrėždamas, kad būtina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas rengiant ir įgyvendinant struktūrines reformas;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad RK užsakymu atliekamo tyrimo preliminarūs rezultatai rodo, kad miestų ir regionų gebėjimų stiprinimo klausimas nebuvo tinkamai sprendžiamas pagal dabartinę DFP; atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų administracinių gebėjimų problemą, kuri yra svarstoma, tiesiogiai ar netiesiogiai, 68 % 2018 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad programa „Erasmus“ vietos atstovams galėtų sudaryti palankesnes sąlygas perduoti žinias ir geriausią patirtį;

12.

apgailestauja, kad trūksta tinkamų įrodymų, kokiu mastu vietos ir regionų valdžios institucijos pasinaudojo SRRP; apgailestauja, kad trūksta tinkamų įrodymų, kokiu mastu vietos ir regionų valdžios institucijos pasinaudojo SRRP; pakartoja savo prašymą dėl bendrų ir skaidrių gairių, koordinuojančių visas ES finansuojamas priemones, teikiančias techninę paramą ir remiančias gebėjimų stiprinimą pagal naują DFP;

13.

skatina taikyti integruotą teritorinį požiūrį pagal principą „iš apačios į viršų“, siekiant remti palankias ekosistemas ES svarbos struktūrinėms reformoms įgyvendinti;

14.

apgailestauja, kad Europos Komisija nusprendė skirti lėšų centralizuotai valdomai reformų rėmimo programai, neįtraukdama tų programų, kurios valdomos pagal pasidalijamojo valdymo principą ir turi Europos pridėtinę vertę, pvz., pagal ES sanglaudos politiką įgyvendinamų programų;

Dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės

15.

pažymi, kad dėl struktūrinių veiksnių valstybės narės patiria didelių asimetrinių sukrėtimų, dėl kurių smarkiai sumažėja viešųjų investicijų, visų pirma vietos ir regionų lygmeniu, ir kurie daro neigiamą šalutinį poveikį kitoms šalims;

16.

sutinka su Komisija, kad viešąsias investicijas būtina apsaugoti nuo asimetrinių sukrėtimų; primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už daugiau kaip 66 % viešųjų investicijų ES; primena, kad investicijos regionų lygiu dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio; pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta apsauga nuo asimetrinių sukrėtimų poveikio visų valdžios lygmenų investicijoms;

17.

palankiai vertinta pasiūlymą dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės, kuria siekiama, kad nacionalinė fiskalinė politika taptų atsparesnė asimetriniams sukrėtimams, kartu pasiekiant ilgalaikį tvarumą; mano, kad tai galėtų būti pirmas žingsnis siekiant sudaryti sąlygas EPS turėti laikiną sukrėtimų absorbavimo mechanizmą;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymu leidžiama ateityje atnaujinti šią sistemą ir pakartoja savo raginimą Europos Komisijai per tam tikrą laiką parengti visapusišką draudimo mechanizmą, siekiant užtikrinti ekonomikos stabilizavimą, pvz., „juodos dienos“ fondą;

19.

pritaria Komisijos nuomonei, kad, siekiant išvengti nuolatinių lėšų perkėlimų ir neatsakingo elgesio, tik valstybės narės, kurios laikosi plataus pobūdžio ES valdymo sistemos nuostatų ir daro pažangą konvergencijos srityje, turėtų turėti galimybę naudotis EISP lėšomis;

20.

pažymi, kad pagal EISP pirmiausia būtų teikiamos paskolos ir palyginti nedidelė dotacijų dalis; mano, kad fiskalinis pajėgumas turėtų būti pakankamai didelis, kad būtų efektyvus; yra susirūpinęs, ar didžiausios paskolų sumos, t. y. 30 mlrd. EUR, užtektų, jei keletą valstybių narių ištiktų didelė krizė;

21.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kad EISP papildytų tokias esamas priemones kaip Europos struktūrinių ir investicijų fondai (ESI fondų) ir kad ji nedubliuotų Europos stabilumo mechanizmo (ESM), nepaisant to, kad jų taikymo sritys šiek tiek panašios; vis dėlto pažymi, kad makroekonominis stabilizavimas šiuo metu nėra pripažįstamas aiškiu ES biudžeto uždaviniu, todėl EISP gali pasiekti tik ribotų rezultatų;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad sąvoka „asimetriniai sukrėtimai“ galėtų apimti ir likvidumo krizę; mano, kad į likvidumo krizę tinkamai reaguoti galima pasitelkiant ne EISP, o Europos Centrinio Banko vienakrypčio pinigų politikos sandorio programą, kuri yra išankstinė sąlyga valstybei narei siekiant dalyvauti ESM.

2018 m. gruodžio 5 d.; Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas 2000/604/EB dėl Ekonominės politikos komiteto sudėties ir įstatų (OL L 257, 2000 10 11, p. 28).

(1a) COM(2015) 12 final, 2015 m. sausio 13 d.

(1) COM(2015) 12 final, 2015 m. sausio 13 d.

(2) COM(2017) 826 final.

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/353

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų

(2019/C 86/19)

Pranešėjas:

Oldřich VLASÁK (CZ/ECR), Hradec Kralovės miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų

COM(2018) 337 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai užtikrina, kad regeneruotas vanduo, skirtas naudoti I priedo 1 skirsnyje nurodyta paskirtimi, vandens išleidimo iš regeneravimo įrenginio vietoje (atitikties vietoje) atitiktų:	1. Regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai užtikrina, kad regeneruotas vanduo, skirtas naudoti I priedo 1 skirsnyje nurodyta paskirtimi, vandens patekimo į galutinio naudotojo sistemą vietoje (atitikties vietoje) atitiktų:

Paaiškinimas

Tai yra paskutinė vieta, kurioje regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojas gali prisiimti atsakomybę už savo produktus. Pareiga užtikrinti regeneruoto vandens kokybę vėliau, pavyzdžiui, kaupimo ir saugojimo etape, tenka galutiniam naudotojui.

2 pakeitimas

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

6 straipsnis

Prašymas suteikti leidimą tiekti regeneruotą vandenį

1. Bet kokiam regeneruoto vandens, skirto naudoti pagal I priedo 1 skirsnyje nurodytą paskirtį, tiekimui turi būti gautas leidimas.

2. Veiklos vykdytojas, norėdamas gauti 1 dalyje nurodytą leidimą arba iš dalies pakeisti esamą leidimą, pateikia prašymą valstybės narės, kurioje veikia arba planuojama, kad veiks, toks įrenginys, kompetentingai institucijai.

3. Prašyme pateikiama:

a)	pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planas, parengtas pagal 5 straipsnio 2 dalį;

a)	pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planas, parengtas pagal 5 straipsnio 2 dalį;

b)	aprašymas, kaip regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas laikysis minimaliųjų vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimų, nustatytų I priedo 2 skirsnyje;

b)	aprašymas, kaip regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas laikysis minimaliųjų vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimų, nustatytų I priedo 2 skirsnyje;

c)	aprašymas, kaip regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas laikysis papildomų reikalavimų, siūlomų pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane.

c)	aprašymas, kaip regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas laikysis papildomų reikalavimų, siūlomų pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane.

4. Valstybė narė iš galutinio naudotojo reikalauja leidimo naudoti regeneruotą vandenį arba pranešimo apie jo naudojimą, kaip numatyta I priedo 1 skirsnyje.

5. Pagal nacionalinę teisę, galutinis naudotojas, norėdamas gauti 1 dalyje nurodytą leidimą arba iš dalies pakeisti esamą leidimą, pateikia prašymą valstybės narės, kurioje veikia arba planuojama, kad veiks toks įrenginys, kompetentingai institucijai, arba apie tai praneša.

Paaiškinimas

Kaip matyti ir iš reglamento teksto, ES regeneruotą vandenį nelaiko tokiu pat (saugiu) produktu, kaip geriamasis vanduo, todėl galutinis naudotojas, tai žinodamas, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už jo naudojimą. Todėl valstybė narė reikalauja iš galutinio naudotojo leidimo naudoti regeneruotą vandenį arba pranešimo apie jo naudojimą. Galutiniam naudotojui šį nepatogumą būtų galima kompensuoti taip, kad sausros laikotarpiais, kai kiti teisės aktai riboja požeminio arba paviršinio vandens naudojimą, šis naujas produktas galėtų leisti tęsti žemės ūkio augalų auginimą (ir, daugeliu atvejų, gyvulininkystę, kuri nuo to priklauso).

Kompetentingos institucijos taip pat turi žinoti, kokiu tikslu bus naudojamas regeneruotas vanduo, tačiau leidimas nėra būtinas.

3 pakeitimas

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

7 straipsnis

Leidimo suteikimas

7 straipsnis

Leidimo suteikimas

1. Vertindama prašymą kompetentinga institucija, jei reikia, konsultuojasi ir keičiasi atitinkama informacija su:

a)	kitomis atitinkamomis tos pačios valstybės narės institucijomis, visų pirma su vandens priežiūros institucija, jei tai nėra ta pati kompetentinga institucija;

a)	kitomis atitinkamomis tos pačios valstybės narės institucijomis, visų pirma su vandens priežiūros institucija, jei tai nėra ta pati kompetentinga institucija;

b)	valstybės (-ių) narės (-ių), kuri (-ios) gali būti paveikta (-os), ryšių centrais, paskirtais pagal 9 straipsnio 1 dalį.

b)	valstybės (-ių) narės (-ių), kuri (-ios) gali būti paveikta (-os), ryšių centrais, paskirtais pagal 9 straipsnio 1 dalį.

2. Kompetentinga institucija per 3 mėnesius nuo išsamaus prašymo, nurodyto, 6 straipsnio 3 dalies a punkte, gavimo datos nusprendžia, ar suteikti leidimą. Jeigu kompetentingai institucijai dėl prašymo sudėtingumo reikia daugiau laiko, ji informuoja apie tai pareiškėją, nurodo datą, kada numatoma suteikti leidimą, ir nurodo vėlavimo priežastis.

3. Kai kompetentinga institucija nusprendžia suteikti leidimą, ji nustato taikomas sąlygas, kurios, jei taikoma, apima:

a)	sąlygas, susijusias su minimaliaisiais vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimais, nustatytais I priedo 2 skirsnyje;

a)	sąlygas, susijusias su minimaliaisiais vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimais, nustatytais I priedo 2 skirsnyje;

b)	sąlygas, susijusias su papildomais reikalavimais, siūlomais pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane;

b)	sąlygas, susijusias su papildomais reikalavimais, siūlomais pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane;

c)	bet kokias kitas sąlygas, būtinas siekiant dar labiau sumažinti bet kokią nepriimtiną riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

c)	bet kokias kitas sąlygas, būtinas siekiant dar labiau sumažinti bet kokią nepriimtiną riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

4. Leidimas reguliariai peržiūrimas bent kas penkerius metus ir, jei reikia, pakeičiamas.

5. Kompetentinga valstybės narės institucija, kuriai naudotojas pateikė pranešimą arba kuri jam išdavė leidimą, įpareigoja galutinį naudotoją regeneruotu vandeniu naudotis tik šio reglamento I priedo 2 skirsnio 1 lentelėje numatytais tikslais.

Paaiškinimas

4 pakeitimas

8 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

8 straipsnis

Atitikties tikrinimas

8 straipsnis

Atitikties tikrinimas

1. Kompetentinga institucija tikrina, ar regeneruotas vanduo atitikties vietoje atitinka leidime nurodytas sąlygas. Atliekant atitikties patikrą naudojamos šios priemonės:

a)	patikra vietoje ;

atitikties patikra vietoje, tiekėjo ar galutinio naudotojo patalpose, kaip numatyta atitinkamame leidime. Šios patikros atliekamos vadovaujantis konkrečios valstybės mėginių ėmimo ir analizės standartais. Taip pat reikėtų atsižvelgti į ISO standartus, susijusius su drėkinimui skirto regeneruoto vandens, kuris skirstomas į skirtingas klases pagal drėkinamų augalų kategorijas, kokybe. Kiekviena valstybė narė, remdamasi rizikos analize, nustato kontrolės dažnumo reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad didesnės rizikos atveju kontrolė turi būti atliekama dažniau;

b)	duomenys, gauti pagal šį reglamentą ir direktyvas 91/271/EEB ir 2000/60/EB ;

b)	bet kokios kitos tinkamos priemonės, kad regeneruoto vandens kokybę užtikrintų ne tik tiekėjas, bet ir galutinis naudotojas .

c)	bet kokios kitos tinkamos priemonės.

2. Neatitikties atveju kompetentinga institucija reikalauja regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojo imtis reikiamų priemonių, kad būtų nedelsiant atkurta atitiktis.

3. Jeigu dėl neatitikties kyla didelė rizika aplinkai ar žmonių sveikatai, regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas nedelsdamas nutraukia bet kokį tolesnį regeneruoto vandens tiekimą, kol kompetentinga institucija nustato, kad atitiktis yra atkurta.

4. Jeigu įvyksta incidentas, dėl kurio nesilaikoma leidime nurodytų sąlygų, regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją ir galintį (-čius) nukentėti galutinį (-ius) naudotoją (-us) ir pateikia kompetentingai institucijai informaciją, reikalingą tokio incidento poveikiui įvertinti.

5. Galutinis naudotojas užtikrina, kad jo produktus reguliariai tikrina žemės ūkio ir maisto produktų gamybos srityje kompetentingos nacionalinės institucijos.

Paaiškinimas

Šis straipsnis yra labai svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti visą reglamentą, tačiau 1 dalies formuluotė yra visiškai neaiški ir nereali praktinio šio reglamento įgyvendinimo požiūriu.

Dėl a dalies:

Šiuo atveju nėra aiškių gairių, kas ir kur konkrečiai bus stebima. Čia turėtų būti bent jau pateikta nuoroda į atitinkamus mėginių ėmimo ir analizės standartus, taip pat į drėkinimui skirto regeneruoto vandens ISO standartą pagal konkrečias klases, priklausomai nuo laistomų augalų. Patikrinimų dažnumas turėtų būti grindžiamas susijusia rizika. Siekiant paskatinti pakartotinai naudoti vandenį mažos rizikos įmonėms turėtų būti taikoma supaprastinta tvarka.

Dėl b punkto:

Neįžvelgiame jokios sąsajos su nurodytomis ES direktyvomis (91/271/EEB ir 2000/60/EB). Duomenys, gauti pagal šias direktyvas, parodo išvalytų nuotekų kokybę, kuri neturi nieko bendro su regeneruoto vandens kokybe, nes jis (su retomis išimtimis) bus toliau valomas regeneravimo įrenginyje.

Dėl 5 dalies,

8 straipsnyje nėra jokių nuostatų dėl savo žemės ūkio produktų ar regeneruotu vandeniu drėkinamų laukų saugos stebėsenos. Šis įpareigojimas turėtų būti nustatytas galutiniam naudotojui, o kompetentinga (maisto) kontrolės institucija arba sanitarinė tarnyba turėtų prašyti atlikti patikras.

5 pakeitimas

10 straipsnis. Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Visuomenės informavimas

1. Valstybės narės, nepažeisdamos direktyvų 2003/4/EB ir 2007/2/EB nuostatų, užtikrina, kad reikiama naujausia informacija apie pakartotinį vandens naudojimą būtų viešai prieinama internetu. Toje informacijoje nurodoma:

a)	pagal šį reglamentą tiekiamo regeneruoto vandens kiekis ir kokybė;

a)	pagal šį reglamentą tiekiamo regeneruoto vandens kiekis ir kokybė;

b)	valstybėse narėse pagal šį reglamentą tiekiama regeneruoto vandens dalis procentais, palyginti su bendru išvalytų miesto nuotekų kiekiu;

b)	valstybėse narėse pagal šį reglamentą tiekiama regeneruoto vandens dalis procentais, palyginti su bendru išvalytų miesto nuotekų kiekiu;

c)	pagal šį reglamentą suteikti arba pakeisti leidimai, įskaitant kompetentingų institucijų pagal 7 straipsnio 3 dalį nustatytas sąlygas;

c)	pagal šį reglamentą suteikti arba pakeisti leidimai, įskaitant kompetentingų institucijų pagal 7 straipsnio 3 dalį nustatytas sąlygas;

d)	pagal 8 straipsnio 1 dalį atliktos atitikties patikros rezultatai;

d)	pagal 8 straipsnio 1 dalį atliktos atitikties patikros rezultatai;

e)	ryšių punktai, paskirti pagal 9 straipsnio 1 dalį.

e)	ryšių punktai, paskirti pagal 9 straipsnio 1 dalį.

2. 1 dalyje nurodyta informacija atnaujinama bent kartą per metus.

3. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nustatyti išsamias taisykles, susijusias su informacijos, kuri turi būti teikiama pagal 1 dalį, forma ir pateikimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato išsamias taisykles, susijusias su informacijos, kuri turi būti teikiama pagal 1 dalį, forma ir pateikimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Paaiškinimas

Siūlome žodį „gali“ išbraukti, kad būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti įsipareigojimai, numatyti reglamente.

6 pakeitimas

12 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
3. Pakankamą suinteresuotumą ir teisės pažeidimą apibrėžia valstybės narės, laikydamosi tikslo suteikti suinteresuotai visuomenei kuo daugiau galimybių kreiptis į teismus.	3. Pakankamą suinteresuotumą ir teisės pažeidimą apibrėžia valstybės narės, laikydamosi tikslo suteikti suinteresuotai visuomenei kuo daugiau galimybių kreiptis į teismus.
Šiuo tikslu taikant 1 dalies a punktą, kiekvienos aplinkos apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.	Šiuo tikslu taikant 1 dalies a punktą, kiekvienos aplinkos apsaugos skatinimo srityje besispecializuojančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.
Taikant 1 dalies b punktą laikoma, kad tokia organizacija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.	Taikant 1 dalies b punktą laikoma, kad tokia organizacija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.

Paaiškinimas

Regionų komitetas mano, kad reglamente dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų neturėtų būti atskirai nagrinėjami nevyriausybinių organizacijų klausimai. Kita vertus, Regionų komitetas nemano, kad reikėtų apriboti aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų teisių. Pakeitimu patikslinama, kokios organizacijos gali naudotis šiomis teisėmis.

7 pakeitimas

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Įsigaliojimas ir taikymas	Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.	Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo… [ vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].	Jis taikomas nuo… [ treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.	Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Paaiškinimas

Vienerių metų laikotarpio nepakanka, kad būtų galima reikalauti padėties pagerėjimo vandens valymo, įrangos, eksploatavimo, tikrinimo, rizikos vertinimo ir reglamentavimo sistemų derinimo srityse.

8 pakeitimas

I PRIEDAS

1 skyrius

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

I PRIEDAS

NAUDOJIMO PASKIRTYS IR MINIMALIEJI REIKALAVIMAI

1 skirsnis. Regeneruoto vandens naudojimo paskirtys, nurodytos 2 straipsnyje

I PRIEDAS

NAUDOJIMO PASKIRTYS IR MINIMALIEJI REIKALAVIMAI

1 skirsnis. Regeneruoto vandens naudojimo paskirtys, nurodytos 2 straipsnyje

a)	Drėkinimas žemės ūkyje Drėkinimas žemės ūkyje – tai šių kultūrinių augalų drėkinimas:

a)	Drėkinimas žemės ūkyje Drėkinimas žemės ūkyje – tai šių kultūrinių augalų drėkinimas:

—	maistinės kultūros, kurios valgomos žalios, – žmonėms vartoti skirti kultūriniai augalai, kurie valgomi žali ar neperdirbti;

—	perdirbti kultūriniai augalai – žmonėms vartoti skirti kultūriniai augalai, kurie turi būti valgomi ne žali, o apdoroti (t. y. virti, perdirbti pramoniniu būdu);

—	nemaistinės kultūros – kultūriniai augalai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms (pvz., ganyklų žolė, pašarai, pluoštiniai augalai, dekoratyviniai augalai, sėklos, energiniai augalai ir velėna.

—	maistinės kultūros, kurios valgomos žalios, – žmonėms vartoti skirti kultūriniai augalai, kurie valgomi žali ar neperdirbti;

—	perdirbti kultūriniai augalai – žmonėms vartoti skirti kultūriniai augalai, kurie turi būti valgomi ne žali, o apdoroti (t. y. virti, perdirbti pramoniniu būdu);

—	nemaistinės kultūros – kultūriniai augalai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms (pvz., ganyklų žolė, pašarai, pluoštiniai augalai, dekoratyviniai augalai, sėklos, energiniai augalai ir velėna.

b)	Žaliųjų miesto plotų, parkų, viešajam naudojimui skirtų sodų (pvz., poilsio ir sporto tikslais) drėkinimas.

Paaiškinimas

Vėlgi siūlome taikymo sritį papildyti ne tik drėkinimu, skirtu žemės ūkio produktams, bet ir išvardytiems plotams – miesto žaliosioms erdvėms, parkams ir viešajam naudojimui skirtiems sodams, atsižvelgiant į tai, kad tuos pačius drėkinimo reikmėms žemės ūkyje taikomus būtiniausius regeneruoto vandens kokybės reikalavimus ir metodus galima taikyti ir nurodytais atvejais. Regeneruoto vandens naudojimas šiais tikslais miesto vandentvarkai labai padėtų išspręsti daug labiau įšylančių miesto centrų problemą sausros laikotarpiais.

9 pakeitimas

I PRIEDAS

2 skyrius

1 lentelė

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 lentelė. Regeneruoto vandens kokybės klasės ir leistinos naudojimo paskirtys ir drėkinimo metodai žemės ūkyje

1 lentelė. Regeneruoto vandens kokybės klasės ir leistinos naudojimo paskirtys ir drėkinimo metodai žemės ūkyje bei žaliųjų miesto zonų, parkų ir viešajam naudojimui skirtų sodų drėkinimui

Minimali regeneruoto vandens kokybės klasė	Kultūrinių augalų kategorija	Drėkinimo metodas
A	Visos maistinės kultūros, įskaitant šakniavaisius, kurie valgomi žali, ir maistines kultūras, kurių valgomoji dalis tiesiogiai liečiasi su regeneruotu vandeniu	Visi drėkinimo metodai
B	Maistinės kultūros, kurios valgomos žalios ir kurių valgomoji dalis užauga žemės paviršiuje ir tiesiogiai nesiliečia su regeneruotu vandeniu, perdirbtos maistinės kultūros ir nemaistinės kultūros, įskaitant kultūrinius augalus, skirtus pieniniams ar mėsiniams gyvuliams šerti	Visi drėkinimo metodai
C		Tik lašelinis drėkinimas (*1)
D	Pramoniniai, energiniai ir sėkliniai augalai	Visi drėkinimo metodai

Minimali regeneruoto vandens kokybės klasė	Kultūrinių augalų kategorija	Drėkinimo metodas
A	Visos maistinės kultūros, įskaitant šakniavaisius, kurie valgomi žali, ir maistines kultūras, kurių valgomoji dalis tiesiogiai liečiasi su regeneruotu vandeniu; žaliųjų miesto zonų, parkų ir viešajam naudojimui skirtų sodų drėkinimas	Visi drėkinimo metodai
B	Maistinės kultūros, kurios valgomos žalios ir kurių valgomoji dalis užauga žemės paviršiuje ir tiesiogiai nesiliečia su regeneruotu vandeniu, perdirbtos maistinės kultūros ir nemaistinės kultūros, įskaitant kultūrinius augalus, skirtus pieniniams ar mėsiniams gyvuliams šerti	Visi drėkinimo metodai
C		Tik lašelinis drėkinimas (*2)
D	Pramoniniai, energiniai ir sėkliniai augalai	Visi drėkinimo metodai

Paaiškinimas

Nuomonėje išplečiama pasiūlymo dėl reglamento taikymo sritis, kaip nustatyta 2 straipsnyje ir apibrėžta 1 priedo 1 skirsnyje, įtraukiant b punktą dėl žaliųjų miesto zonų, parkų ir sodų drėkinimo.

10 pakeitimas

I PRIEDAS

2 skyrius

4 lentelė

Regeneruoto vandens, skirto drėkinimui žemės ūkyje, patvirtinamoji stebėsena

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Regeneruoto vandens kokybės klasė	Indikatoriniai mikroorganizmai (*3)	Tiksliniai valymo rodikliai, taikomi valymo grandinei (sumažinti iki log10)
A	E. coli	≥ 5,0
	Bendras kolifagų kiekis/F tipo kolifagai/somatiniai kolifagai/kolifagai (*4)	≥ 6,0
	Clostridium perfringens sporos/sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos (*5)	≥ 5,0

Regeneruoto vandens kokybės klasė	Indikatoriniai mikroorganizmai (*6)	Tiksliniai valymo rodikliai, taikomi valymo grandinei (sumažinti iki log10)
A	E. coli	≥ 5,0
	Bendras kolifagų kiekis/F tipo kolifagai/somatiniai kolifagai/kolifagai (*7)	≥ 6,0
	Clostridium perfringens sporos/sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos (*8)	≥ 5,0

Paaiškinimas

Praktikoje šių reikalavimų bus neįmanoma įvykdyti, jeigu iš valymo įrenginio į regeneravimo įrenginį tekantis srautas dėl tam tikrų priežasčių (pvz., pramoninių nuotekų proporcinės dalies į miesto nuotekų valymo įrenginį įtekančiame sraute) yra mažesnis, palyginti su standartiniu nuotekų srautu.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Dabartinės padėties apžvalga

pažymi, kad pakartotinį vandens naudojimą būtų galima skatinti įvairiomis politikos priemonėmis. Viena jų – privalomi standartai ar gairės, apibrėžiantys būtiniausius reikalavimus, kuriuos turi atitikti regeneruotas vanduo, kad būtų galima jį pakartotinai panaudoti, pavyzdžiui, drėkinimo reikmėms žemės ūkyje. Šiuo metu tik šešios valstybės narės turi tokias priemones;

mano, kad pagrindinė kliūtis net ribotai naudoti regeneruotą vandenį – tai nerimas dėl maisto saugos tais atvejais, kai vartojami žemės ūkio produktai yra auginami išvalytomis miesto nuotekomis drėkinamuose žemės plotuose;

yra susirūpinęs dėl to, kad pakartotinis vandens naudojimas ES vis dar yra ribotas ir kad yra tik labai mažai kiekybinės informacijos apie regeneruoto vandens procentinę dalį ir jo naudojimą skirtingose valstybėse narėse. Iš dalies taip yra dėl to, kad skirtingai suvokiama, ką reiškia terminas „pakartotinis vandens naudojimas“ arba taikomi skirtingi duomenų nustatymo ir perdavimo metodai;

Būtinas teisinis reglamentavimas

pažymi, kad svarstomas reglamentas yra būtinas atsižvelgiant į didėjantį vandens trūkumą ES valstybėse narėse, ypač dėl jo naudojimo žemės ūkyje, ir į siekį taupyti vandenį. Taip pat turime argumentuotai nustatyti, kokį vandens kiekį būtų galima tokiu būdu sutaupyti Europos Sąjungoje. Be to, svarstomas reglamentas yra būtinas ir tam, kad būtų galima sukurti vienodas sąlygas ūkininkams visose valstybėse narėse. Galiausiai, šis reglamentas yra konkretus žingsnis, rodantis ES pastangas sukurti žiedinę ekonomiką, taip pat ir vandens sektoriuje;

mano, kad parama šiam nuotekų valdymo metodui turėtų būti naudinga valstybėms narėms, nes ši paramos forma palaiko žemės ūkio įmonių veiklą net ir sausros laikotarpiais. Minėtais sausros laikotarpiais, kai kiti teisės aktai riboja požeminio ar paviršinio vandens naudojimą, šis naujas produktas leidžia žemės ūkio įmonėms iš esmės tęsti žemės ūkio augalų auginimą (ir, daugeliu atvejų, gyvulininkystę, kuri nuo to priklauso);

sutinka, kad Europos Komisijos nurodytos priežastys, paskatinusios pateikti šį pasiūlymą dėl reglamento, yra pagrįstos, tačiau, kadangi visas reglamentas grindžiamas regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojams nustatytais įpareigojimais, trūksta tam tikros analizės (ypač ekonominės) apie tai, kas paskatintų nuotekų valymo įrenginių veiklos vykdytojus tapti regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojais;

atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis konkrečia šalių, jau taikančių drėkinimą regeneruotu vandeniu, patirtimi, vandens regeneravimo įrenginiams reikalingos investicinės sąnaudos, būtinos A klasės regeneruoto vandens kokybei pasiekti, bus didesnės, nei nurodyta siūlomo reglamento dalyje „Poveikio vertinimas“;

pažymi, kad galiausiai dėl svarstomo reglamento padidės su nuotekų valymu susijusios sąnaudos, nes žemės ūkio sektorius nebus įpareigotas visus metus pirkti išvalytą vandenį. Būtina užtikrinti, kad tokia papildoma našta nebūtų neproporcingai perkelta piliečiams, savivaldybėms ir veiklos vykdytojams;

mano, jog svarbu užtikrinti šio reglamento suderinamumą su kitomis atitinkamomis teisinėmis nuostatomis, ypač su Kontrolės reglamentu ir kitais maisto gamybai taikomais reglamentais;

Reglamento taikymo srities išplėtimas

10.

pažymi, kad pagrindiniai ES teisės aktai dėl nuotekų valdymo yra Direktyva 91/271/EEB ir Direktyva 2000/60/EB, tačiau ryšys tarp šių direktyvų ir siūlomo reglamento vis dėlto yra labai silpnas. Abiejose direktyvose nuostatos dėl pakartotinio nuotekų naudojimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio, dėmesį visų pirma skiriant aplinkos apsaugai;

11.

mano, kad bendrame Sąjungos teisės akte pakartotinio nuotekų naudojimo sąvoka neturėtų būti siejama tik su naudojimu žemės ūkyje; vis dėlto pripažįsta, kad ją išplėtus tokiose srityse, kaip pramonė ar energetika, visiškai pasikeistų viso teksto struktūra;

12.

todėl siūlo reglamento taikymo sritį papildyti taip, kad ji apimtų vandens naudojimą ne vien žemės ūkio produktų laistymui, bet ir, pavyzdžiui, miesto žaliųjų erdvių, parkų, sodų ir viešajam naudojimui (poilsiui, sportui) skirtų aikštelių drėkinimui, atsižvelgiant į tai, kad tuos pačius drėkinimo reikmėms žemės ūkyje taikomus būtiniausius regeneruoto vandens kokybės reikalavimus ir metodus galima taikyti ir nurodytais atvejais. Regeneruoto vandens naudojimas šiais tikslais miesto vandentvarkai labai padėtų išspręsti daug labiau įšylančių miesto centrų problemą sausros laikotarpiais;

Galutinio naudotojo atsakomybė

13.

mano, kad pagrindinis šio pasiūlymo struktūros trūkumas yra tas, kad pagal ją „galutinis naudotojas“ yra laikomas paprastu vartotoju, kuris regeneruotą vandenį naudoja tik pasyviai ir nėra atsakingas už nieką, net už galimą to vandens kokybės pasikeitimą po to, kai jis perima jį iš regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojo, nei už to vandens naudojimo būdą, pavyzdžiui, už dirvožemio laistymo būdą;

14.

ragina nustatyti tinkamus mėginių ėmimo ir analizės standartus atsižvelgiant į ISO standartus, susijusius su drėkinimui skirto regeneruoto vandens, kuris skirstomas į skirtingas klases pagal drėkinamų augalų kategorijas, kokybe. Kaip matyti ir iš reglamento teksto, ES regeneruotą vandenį nelaiko tokiu pat (saugiu) produktu, kaip geriamasis vanduo, todėl galutinis naudotojas, tai žinodamas, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už jo naudojimą. Kompetentinga (maisto) kontrolės institucija arba sanitarinė tarnyba turėtų prašyti atlikti patikras. Žemės plotai tikrinimui turi būti parenkami taip, kad atspindėtų visą atitinkamais regeneravimo įrenginiais regeneruotu vandeniu drėkinamą teritoriją;

Išleidimo iš regeneravimo įrenginio vieta

15.

ragina Europos Komisiją apibrėžti sąvoką „išleidimas iš įrenginio“. Dabartiniame pasiūlymo tekste šios „išleidimo“ sąvokos apibrėžties nėra, todėl gali atsirasti dviprasmiškų aiškinimų. Sąvoką „išleidimas iš įrenginio“ galime suprasti kaip regeneravimo įrenginio ištakį arba kaip rezervuarą, kuriame bus laikomas rezervas, būtinas nereguliariems galutinio vartotojo poreikiams, arba galbūt net kaip pati drėkinimo sistema, kuri iš įrenginio perduoda produktą galutiniam vartojimui;

Subsidiarumo principas

16.

mano, kad siūlomas reglamentas atitinka subsidiarumo principą (ES sutarties 5 straipsnis). Nors subsidiarumo požiūriu teisinga teigti, kad konkrečią regeneruotų nuotekų panaudojimo paskirtį nustatys kiekvienos valstybės narės atitinkamos vietos vandentvarkos institucijos, vis tik reikia ES lygmens teisinės priemonės, atsižvelgiant į ES bendros žemės ūkio produktų rinkos pobūdį.

2018 m. gruodžio 6 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(*1) Lašelinis drėkinimas (taip pat vadinamas kapiliariniu drėkinimu) – mikrodrėkinimo sistema, kurią naudojant vanduo iš mažo skersmens plastikinių vamzdžių sistemos su ištekėjimo angomis, vadinamomis lašintuvais, labai mažu greičiu (2–20 litrų per val.) lašinamas ant dirvožemio arba tiesiogiai po jo paviršiumi ir tiekiamas augalams lašeliais arba mažomis srovelėmis.

(*2) Lašelinis drėkinimas (taip pat vadinamas kapiliariniu drėkinimu) – mikrodrėkinimo sistema, kurią naudojant vanduo iš mažo skersmens plastikinių vamzdžių sistemos su ištekėjimo angomis, vadinamomis lašintuvais, labai mažu greičiu (2–20 litrų per val.) lašinamas ant dirvožemio arba tiesiogiai po jo paviršiumi ir tiekiamas augalams lašeliais arba mažomis srovelėmis.

(*3) Patvirtinamosios stebėsenos tikslu, vietoj pasiūlytų indikatorinių mikroorganizmų, taip pat gali būti tiriami tokie pagrindiniai patogenai kaip Campylobacter, rotavirusas ir Cryptosporidium. Tuomet taikomi tokie sumažinimo iki log10 tiksliniai valymo rodikliai: Campylobacter (≥ 5,0), rotavirusas (≥ 6,0) ir Cryptosporidium (≥ 5,0).

(*4) Bendras kolifagų kiekis pasirinktas kaip tinkamiausias virusų rodiklis. Tačiau, jeigu neįmanoma atlikti bendro kolifagų kiekio tyrimo, turi būti ištirtas bent vieno iš jų kiekis (F tipo kolifagai arba somatiniai kolifagai).

(*5) Clostridium perfringens sporų kiekis pasirinktas kaip tinkamiausias pirmuonių rodiklis. Tačiau sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos yra alternatyva, jeigu Clostridium perfringens sporų koncentracija nesuteikia galimybės patvirtinti reikiamą sumažinimą iki log10 ribos.

Veiklos vykdytojas tvirtina stebėsenos analizės metodus ir pagrindžia juos dokumentais pagal EN ISO/IEC-17025 arba kitus nacionalinius ar tarptautinius standartus, kuriais užtikrinama lygiavertė kokybė.

(*6) Patvirtinamosios stebėsenos tikslu, vietoj pasiūlytų indikatorinių mikroorganizmų, taip pat gali būti tiriami tokie pagrindiniai patogenai kaip Campylobacter, rotavirusas ir Cryptosporidium. Tuomet taikomi tokie sumažinimo iki log10 tiksliniai valymo rodikliai: Campylobacter (≥ 5,0), rotavirusas (≥ 6,0) ir Cryptosporidium (≥ 5,0).

(*7) Bendras kolifagų kiekis pasirinktas kaip tinkamiausias virusų rodiklis. Tačiau, jeigu neįmanoma atlikti bendro kolifagų kiekio tyrimo, turi būti ištirtas bent vieno iš jų kiekis (F tipo kolifagai arba somatiniai kolifagai).

(*8) Clostridium perfringens sporų kiekis pasirinktas kaip tinkamiausias pirmuonių rodiklis. Tačiau sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos yra alternatyva, jeigu Clostridium perfringens sporų koncentracija nesuteikia galimybės patvirtinti reikiamą sumažinimą iki log10 ribos.

Jei neįmanoma verčių sumažinti iki log10 dėl mažos indikatorinių organizmų koncentracijos išvalytose nuotekose, patenkančiose į regeneravimo įrenginius, gali būti laikoma, kad patvirtinimo tikslas yra įvykdytas, jeigu atitinkamo indikatorinio rodiklio nėra regeneruotame vandenyje.

7.3.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/365

Regionų komiteto nuomonė. Europos Sąjungos kosmoso programa ir Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra

(2019/C 86/20)

Pranešėjas

Rakverės miesto tarybos (est. Rakvere linnavolikogu liige) narys Andres JAADLA (ET/ALDE)

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013, (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES

COM(2018) 447 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

pripažįsta kosmoso, kaip didelio poveikio technologijos, remiančios daugelį ES politikos sričių, pavyzdžiui, pažangių miestų sprendimų, žemės ūkio, aplinkos, klimato, nelaimių rizikos mažinimo ir reagavimo į jas, migracijos, saugumo, teritorijų planavimo ir kt., svarbą ir pabrėžia galimybes, kurių teikia prieiga prie aukštos kokybės ir naujausių duomenų, tenkinant esamus ir būsimus poreikius, stiprinant Europos konkurencingumą, užtikrinant didelę socialinę ir ekonominę naudą ir didinant Europos saugumą;

pritaria Europos Komisijos ES kosmoso strategijos vizijai ir jos įgyvendinimui parengiant ES kosmoso programą. Suvienodinta ir integruota kosmoso programa leis paskatinti jos sudedamųjų dalių sąveiką, padidinti veiksmingumą ir efektyvumą;

mano, kad įvairią ES veiklą kosmose reglamentuojant vienu reglamentu bus sudaryta nuosekli sistema ir padidintas matomumas šioje strateginėje srityje;

mano, kad ši ES kosmoso politikos reforma yra galimybė iš tikrųjų „atverti vartus“ ir suteikti galimybę labai įvairioms sritims gauti naudos iš vykdomos ir naujos veiklos kosmose;

pažymi, kad sinergija energetikos ir kosmoso klausimais yra svarbi tinkamam ES energetikos politikos įgyvendinimui. Vietos ir regionų valdžios institucijos vis aktyviau vykdo veiklą energetikos sektoriuje, todėl reikėtų skatinti įvairias sritis, pavyzdžiui, energetikos infrastruktūros suderinimą taikant palydovines technologijas;

ragina Europos Komisiją toliau patikslinti ir nagrinėti kosmoso platformų ir inovacijų partnerystės koncepciją, konkrečiai įvairių subjektų finansinės ir valdymo atsakomybės klausimą, ir pabrėžia, kad tokios iniciatyvos gali būti itin svarbios regionams, įskaitant regionus, kurie driekiasi per daugiau nei vieną valstybę narę;

ragina Europos Komisiją pateikti aiškesnių pasiūlymų, kaip paskatinti nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, mažąsias ir vidutines įmones, mokslininkus, tyrėjus ir specializuotus programos „Copernicus“ duomenų paskirstymo tinklus aktyviau naudotis Žemės stebėjimo duomenimis, kad šie subjektai gebėtų duomenis paversti piliečiams naudinga informacija ir pasinaudotų šia galimybe;

pripažįsta, kad pasiūlyme yra paminėtas kaip galima platesnio ir atviresnio veiklą pradedančių įmonių, naujų rinkos dalyvių, mažųjų ir vidutinių įmonių, kitų ekonominės veiklos vykdytojų, vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo skatinimas visoje tiekimo grandinėje, įskaitant reikalavimą, kad konkurso dalyviai naudotųsi subrangos veikla, tačiau Komitetas norėtų, kad būtų aiškiau nurodyta, kaip kosmoso programa siūloma remti šių vietos ir regionų valdžios institucijų pradines investicijas pradedant naudotis palydovų duomenimis siekiant užtikrinti, kad jos vykdytų savo pareigas susidurdamos su techninėmis, finansinėmis arba su žiniomis susijusiomis kliūtimis;

mano, kad reglamente reikėtų geriau paaiškinti, kaip ES ketina spręsti komercinės veiklos vykdytojų kosmose klausimą siekiant remti Europos pramonę sektoriuje, kuris daugeliu požiūriu yra ypatingas dėl savo koncentruoto pobūdžio, dvejopo naudojimo charakteristikos, didelių kliūčių patekimui į jį dėl didelių pradinių investicijų ir susijusių veiksnių, ir mano, kad reikėtų sustiprinti nuostatas, kaip užtikrinti autonomišką prieigą prie kosmoso;

10.

akcentuoja, kad pasiūlyme pabrėžiamos valdymo procedūros, susijusios su Europos Sąjungos, Europos Sąjungos kosmoso agentūros kosmoso programos, valstybių narių ir Europos kosmoso agentūros bendradarbiavimu, turėtų užtikrinti, kad nebūtų dubliavimosi ir kad steigiant naują agentūrą nebūtų sukurtos besidubliuojančios struktūros. Viena Komisija neturėtų spręsti dėl papildomų užduočių pavedimo naujai agentūrai – ji būtinai turi konsultuotis su Europos Parlamentu ir Taryba;

11.

palankiai vertina didesnį finansavimą kosmoso programai siekiant užtikrinti Europos pavyzdinių kosmoso programų „Copernicus“, „Galileo“ ir EGNOS tęstinumą it tolesnę plėtotę kartu imantis dviejų naujų iniciatyvų, t. y. SST ir GOVSATCOM;

12.

apgailestauja, kad konkrečiai programos „Europos horizontas“ kosmoso moksliniams tyrimams skirtas nepakankamas biudžetas, nes tai galėtų suteikti daugiau paskatų ir užtikrinti didesnį saugumą Europos pramonei toliau vystyti šį sektorių ir užtikrinti kuo geresnę pramonės ir mokslinių tyrimų sąveiką;

Bendrosios pastabos ir analizė

13.

2016 m. spalio 26 d. Europos Komisija priėmė Europos kosmoso strategiją. Šios kosmoso strategijos tikslas buvo išdėstyti bendrą strateginę Sąjungos veiklos kosmose viziją kartu užtikrinant tinkamą koordinavimą ir papildomumą su valstybių narių ir Europos kosmoso agentūros (EKA) vykdoma veikla. Reglamento projekte numatytomis konkrečiomis priemonėmis, kuriomis siekiama stiprinti vykdomas programas, kurti naujas programas ir kosmoso politikai skirti 16 mlrd. EUR, padedama įgyvendinti kosmoso strategijos tikslus.

14.

Regionų komitetas pritaria ES kosmoso strategijos tikslui ir pripažįsta jos svarbą regionams. Reglamento projektu padedama siekti šių tikslų, tačiau kai kuriais atvejais jo užmojai nėra pakankamai dideli arba nėra aišku, kaip pasiekti rezultatų. Europos piliečiai, įmonės ir mokslinių tyrimų bendruomenės vis aktyviau domisi kosmoso sektoriumi. Tokiomis aplinkybėmis kosminių duomenų ir paslaugų naudojimo įdiegimas ir skatinimas yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti, kad jų nauda pasiektų visuomenę, subnacionalinio valdymo lygmenis ir įmones. Atsižvelgiant į to daromą strateginį poveikį Europos kosmoso politikai, Europos Komisija, kuri reguliariai teikia ataskaitas apie savo veiklą šiuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai, ir toliau ypatingą dėmesį turėtų skirti kosmoso duomenų ir paslaugų naudojimo įdiegimui ir skatinimui.

15.

Kosminių technologijų naudojimas Žemėje teikiamoms paslaugoms remti tampa vis svarbesnis. Kosmoso sektoriuje veikia daugiau privačių subjektų. Naudojimasis kosmine erdve tapo kasdienio gyvenimo dalimi – prieš 60 metų, kai prasidėjo kosmoso amžius, to nebuvo galima įsivaizduoti, o kosmoso informacija ir paslaugos daro poveikį daugeliui gyvenimo sričių. Kosminės technologijos yra būtinos skaitmeninei ekonomikai, jos yra itin svarbios, kad viešosios paslaugos taptų veiksmingesnės, ir norint suteikti naujų galimybių moksliniams tyrimams. Jau keletą dešimtmečių ES yra svarbi kosminių technologijų naudotoja, ji sukūrė esminius kosmoso komponentus, pavyzdžiui, Europos palydovinės navigacijos sistemą „Galileo“ ir programą „Copernicus“. ES gali pasiekti tai, ko nė viena valstybė narė veikdama atskirai negalėtų padaryti: svarbu bendradarbiauti, jei kosmoso srityje Europa nori atlikti svarbų vaidmenį.

16.

Reikėtų pabrėžti glaudesnio mokslo ir kosmoso programų ES bendradarbiavimo, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmens skatinant geresnes mokslo ir kosmoso veiklos sąsajas su verslumu svarbą. ES turėtų tvirčiau remti skaitmeninių ir palydovinių technologijų plėtrą, o mokslinius tyrimus ir kosmoso reikalams skirtą biudžetą reikėtų glaudžiau koordinuoti, nes šios technologijos pripažįstamos pagrindine inovacijų varomąja jėga įvairiose darniam vystymuisi svarbiose srityse (pvz., skaitmeninimo, dirbtinio intelekto, energetikos, aplinkos, nelaimių rizikos valdymo ir klimato kaitos). Prieiga prie labai technologijoms ir žinioms imlių mokslinių projektų yra itin svarbi kosmoso sektoriaus ateičiai ES. Siekiant sustiprinti Europos kosmoso pramonės pajėgumus, svarbu kartu tęsti Europos įmonių ir universitetų arba mokslinių tyrimų institutų dalyvavimą EKA programose rengiant pažangiąsias technologijas kosmoso misijoms ir sistemoms. Reikėtų siekti naudos verslo plėtrai pasinaudojant ES MVĮ priemone, skirta skatinti verslumą ir sudaryti verslo galimybių palydovinių produktų ir paslaugų srityje būsimose bendrosiose programose.

17.

Šiuo pasiūlymu yra įtvirtinama vykdoma veikla kosmose ir kuriama nauja atitinkama veikla, pavyzdžiui, siekiama didinti informuotumą apie situaciją kosmose, nes taip būtų sudaromos sąlygos imtis priemonių kosmose kylančiam pavojui (pvz., susijusiam su kosminėmis šiukšlėmis, avarijomis orbitoje, kosmoso meteorologiniais reiškiniais ir pan.) mažinti. Taip pat planuojama kurti Vyriausybinio palydovinio ryšio tinklą (GOVSATCOM), kurį pasitelkiant būtų galima palaikyti ryšį tokiose vietose ir tokiais atvejais, kai įprastiniai ryšių kanalai neveikia.

Pramonės politika ir viešieji pirkimai

18.

Kosminės technologijos yra brangios ir imlios žinioms, vadinasi, skatinant jas naudoti įmonėse susiduriama su didelėmis kliūtimis. Be to, vis dar nepakankamai suvokiama kosminių technologijų kaip didelio poveikio technologijų svarba. Visuose regionuose visų dydžių įmonės galėtų kosminę erdvę naudoti labai įvairiai, tačiau būtent mažesnėms įmonėms, atokesniems regionams ar mažesnėms valstybėms narėms gali prireikti papildomos informacijos ar paramos siekiant plėtoti idėjas, kaip išnaudoti kosmoso technologijų potencialą.

19.

Tai, kad minimi kosmoso centrai, inovacijų partnerystės ir kita parama inovacijoms yra teigiamas dalykas, be to, pasiūlyme aiškiai nurodomas regionų lygmuo. Tačiau išsamiai nenurodoma, kaip tai pasiekti.

20.

Nepaisant šio pasiūlymo nuostatų, dėl konkurencingo ES viešųjų pirkimų pobūdžio, taip pat įgūdžių ir išteklių, kurių reikia norint juose dalyvauti, gali būti nustatomos didesnėms korporacijoms naudingos sąlygos. Dėl tokios pusiausvyros stokos atėjus laikui galėtų atsirasti rinkos iškraipymų, kurie gali trukdyti veiklą pradedančioms įmonėms, naujiems rinkos dalyviams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijoms pasinaudoti ekonominėmis galimybėmis, kurių gali atsirasti įgyvendinant kosmoso programą.

21.

Mažosios įmonės gali būti lankstesnės ir greičiau reaguoti, nes jos yra arčiau naudotojų, todėl jos suteikia svarbių vertės grandinės jungčių ir kosmose atlieka tam tikrą vaidmenį. Visuose regionuose įmonės galėtų naudotis kosmosu labai įvairiai ir skirtingu mastu. Mažesnės įmonės, atokūs regionai ir mažos valstybės narės gali lygiomis teisėmis padėti apdoroti didžiulius generuojamų duomenų kiekius ieškant naujų, novatoriškų būdų, kaip juos panaudoti. Regionų valdžios institucijos turėtų naudotis turimomis finansinėmis ir skatinimo priemonėmis, kad padėtų padidinti susidomėjimą naudojimusi palydovinėmis technologijomis rinkos poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, paramos sistemomis technologijų inkubatoriams šioje srityje veiklą pradedančioms įmonėms.

22.

Nustatant viešųjų pirkimų principus reglamento projekte kalbama apie mažąsias ir vidutines įmones, platų geografinį pasirinkimą, naudojimąsi daugelio tiekėjų paslaugomis, taip pat būtinybę įtraukti visas valstybes nares ir vengti koncentracijos. Reglamento tekste konkrečiai neminimi pasiūlymai remti konkurencingumą.

23.

Reikia didinti informuotumą apie galimą rinkos poveikį Europos pramonei ir regionams. Nustatant ES viešųjų pirkimų procedūrą akcentuojami kiti dalykai nei EKA procedūrose dėl geografinio paskirstymo arba teisingos grąžos (juste retour). Reikia atsižvelgti į viešųjų pirkimų sistemos pokyčių poveikį regionams, nes EKA viešieji pirkimai yra labai svarbūs daugeliui regionų.

24.

Kosmoso srityje nesudaromos vienodos sąlygos, nes kitos šalys turi didžiulius gynybos sektorius, kurie užtikrina investicijas ir kurie remia civilinį naudojimą, nes didžioji veiklos kosmose dalis yra dvejopo naudojimo pobūdžio. Europa turi užtikrinti glaudų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių siekiant panaikinti nevienodas sąlygas ir remti Europos įmones.

25.

Vietos ir regionų valdžios institucijos įvairiuose sektoriuose, kuriuos kosmosas gali aprūpinti svarbiais duomenimis (pvz., energetikos, transporto, aplinkos stebėsenos, žemės ūkio ir pažangiųjų miestų sprendimų), turėtų dalyvauti su kosmosu susijusiuose klasteriuose. Regioniniai klasteriai, apimantys daugiau nei vieną valstybę narę, gali būti naudinga kosmoso pramonės politikos priemonė, padedanti didinti ES konkurencingumą ir remti regionų vystymąsi.

26.

Šiame reglamente reikėtų geriau paaiškinti, kaip ES ketina spręsti komercinių tiekėjų klausimą, visų pirma su saugumu susijusių duomenų kontekste. Jame apskritai reikėtų konkrečiau nurodyti prioritetus ir tai, ką daryti su privačiomis įmonėmis, bei pripažinti bendrų viešųjų pirkimų su privačiomis įmonėmis teikiamas galimybes.

Informuotumo didinimas ir įtrauki kosmoso politika

27.

Kosmoso naudojimas teikia daug galimos naudos vykdant mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą ir, tinkamai skatinant ir pristatant bei įtraukus į visus švietimo etapus, gali padėti ugdyti ir įkvėpti naujas mokslininkų ir verslininkų kartas Europoje. Tai ypač svarbu, jei vis didesnės globalizacijos sąlygomis vykdant kosmoso srities veiklą Europa nori išlikti pažangiausia. Regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų remti (formaliojo ir neformaliojo) švietimo priemones siekiant didinti jaunosios kartos informuotumą apie naudojimosi palydovinėmis technologijomis teikiamą naudą civilinei ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, įskaitant vietos ir regionų saugumo valdymą.

28.

ES turi gerų galimybių remti mokslinių tyrimų veiklą, keitimąsi informacija ir pan. Pasiūlyme šiai kosmoso politikos sričiai dėmesio skiriama nedaug. Mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą būtų galima paminėti dažniau ir konkrečiau. Atrodytų, kad dabartinėje teksto redakcijoje pramonės ir mokslinių tyrimų sąveika yra akcentuojama nepakankamai.

29.

Reikėtų skatinti sinergiją kibernetinio saugumo srityje, nes kibernetinis saugumas yra susijęs su visais veiklos kosmose aspektais (antžeminis segmentas, palydovas, aukštynkryptės ir žemynkryptės linijos ir duomenys).

„Galileo“ ir „Copernicus“

30.

Naudojant „Galileo“, ES pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą, padėties nustatymo duomenys pateikiami nemokamai – taip Europai suteikiama strateginė autonomija. Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) yra regioninė europinė sistema. Dabartinėje geopolitinėje aplinkoje, kuri yra sudėtinga ir nenuspėjama, Europos savarankiškumas yra labai svarbus. Palydovų duomenų svarba nuolat didėja. Ateities technologijos, pavyzdžiui, autonominiai automobiliai, – tai tik vienas pavyzdys. Naudojant „Galileo“ visose valstybėse narėse suteikiama galimybė kurti naujas paslaugas ir produktus, taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tokios galimybės ir būdai iš jų pelnytis turi būti prieinamai pateikiami, siekiant skatinti plačiai jomis naudotis.

31.

Programos „Copernicus“ duomenimis nesinaudojama taip plačiai, kaip būtų galima, net jei šiais duomenimis galima naudotis nemokamai. Reikia imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama platesniu mastu naudotis šiais duomenimis. Reglamente kalbama apie duomenų vertės grandinę, kuri padėtų skatinti plačiau naudotis duomenimis. Kai dideliais duomenų kiekiais naudojasi labai daug naudotojų, labai svarbi greita ir saugi prieiga. Tai labai svarbu regionams, nes įmonės, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, visur gali kurti naujas, turimais duomenimis grindžiamas paslaugas.

32.

Teigiamas dalykas yra tas, kad siūloma priemonių, kuriomis siekiama teikti prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugas. Tolesnės grandies palydovinių paslaugų ir taikomųjų programų sektoriui kurti būtų svarbu teikti tikslingesnę paramą iš ES ir nacionalinių šaltinių. Pasiūlyme pripažįstama būtinybė skatinti vietos valdžios institucijas, mažąsias ir vidutines įmones, mokslininkus, tyrėjus, specializuotus programos „Copernicus“ duomenų paskirstymo tinklus bei nacionalines ir regionines įstaigas naudotis Žemės stebėjimo duomenimis ir technologijomis, taip pat sudaryti tam palankesnes sąlygas, tačiau lieka neaišku, kaip to bus siekiama.

SST

33.

Pasiūlymas dėl kosmoso stebėjimo ir sekimo sistemos (SST) yra svarbus ir naudingas žingsnis atsižvelgiant į didėjantį naudojimosi kosmosu intensyvumą.

34.

Nuostatose dėl SST taikymo srities, reikėtų aiškiai nurodyti platų suinteresuotųjų subjektų visose ES dalyse dalyvavimą, įskaitant naudojimąsi esamais sprendimais, kurie gali apimti komercinius sprendimus siekiant greitai ir veiksmingai teikti paslaugas SST naudotojams.

GOVSATCOM

35.

GOVSATCOM tiesiogiai patenkins valstybių narių, kurios negalėjo sukurti savo kosmoso sistemų, poreikius taip sukuriant tiesioginę pridėtinę ES veiksmų vertę.

36.

Kai kuriems regionams, pavyzdžiui, pasienio regionams, GOVSATCOM gali būti itin svarbus. Iš pradžių ši veikla bus vykdoma visų pirma pasitelkiant valstybes nares, tačiau vėliau (galbūt po to, kai 2024 m. bus atliktas vertinimas) – pasitelkiant tiesiogiai regionus, kurie galės prisidėti prie agentūros vykdomos veiklos.

Prieiga prie kosmoso

37.

Prieiga prie kosmoso yra svarbi tam tikroms sistemoms ir programoms, pavyzdžiui, pasaulinei palydovinės navigacijos sistemai (GNSS), programoms „Copernicus“ ir „Galileo“. Siekdama užtikrinti tvarumą Europa turėtų užsitikrinti autonomišką ir nepriklausomą prieigą prie kosmoso. Pradėti vykdyti veiklą, kai yra nemažų prieigos kliūčių, brangiai kainuoja ir yra sudėtinga, todėl reikėtų apsvarstyti galimybę remti modernią, veiksmingą ir lanksčią palydovų paleidimo infrastruktūrą.

38.

Tokios priemonės gali apimti, pavyzdžiui, pritaikytos viešųjų pirkimų politikos formavimą, skirtą Europos institucijų paleidimams, taip pat nuoseklią kritinės infrastruktūros gyvybingumo politiką. Reglamente reikėtų aiškiai paminėti galimybę sutelkti palydovų paleidimą, kurti alternatyvias palydovų paleidimo technologijas ir remti antžeminę infrastruktūrą.

Organizaciniai klausimai

39.

Pagrindinis organizacinis pasiūlymas yra stiprinti Europos GNSS agentūros vaidmenį, kad ji nebebūtų konkrečiai programai („Galileo“) vykdyti skirta agentūra, o taptų ES kosmoso agentūra, kuri kuriama greta Europos kosmoso agentūros (EKA) ir kyla didelė rizika, kad veikla bus dubliuojama ir kuriamos besidubliuojančios struktūros. To reikia vengti, pavyzdžiui, prieš pavedant užduotis Europos GNSS agentūrai privaloma kruopščiai patikrinti, galbūt kai kurios kompetencijos sritys jau priklauso EKA. ES politikos svarba taip pat turėtų būti siejama su papildoma nauda Europos kosmoso agentūros, o ne tik valstybių narių veiklai.

40.

Didelėje reglamento projekto dalyje nagrinėjami su pasiūlyta agentūra susiję organizaciniai klausimai, didžiąja dalimi paimti iš reglamento dėl GSA. Dėmesys tokiems klausimams kelia grėsmę, kad bus pernelyg orientuojamasi į administravimo struktūrų kūrimą ir galiausiai nepakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių bus skiriama pagrindiniams klausimams, pavyzdžiui, platesnio užmojo ES kosmoso pramonės politikai.

41.

Šiuo metu nedidelės šalys jau dabar susiduria su sunkumais bandydamos rasti žmogiškųjų išteklių, kad galėtų dalyvauti įvairioje veikloje. Tokių sunkumų gali daugėti, todėl valstybių narių pajėgumai aktyviai dalyvauti daugelyje veiklos sričių gali pradėti labiau skirtis. Reikėtų atidžiai apsvarstyti, kaip kuo geriau panaudoti išteklius, nes EKA ir ES bendradarbiavimo sistemos jau sukurtos.

42.

Reikėtų toliau vykdyti ir stiprinti esamą veiksmingą įvairių Europos su kosmosu susijusių organizacijų, įskaitant, pavyzdžiui, EUMETSAT arba ECMWF, bendradarbiavimą. Norint išnaudoti visą jų potencialą reikėtų pasinaudoti esamomis žiniomis ir struktūromis,

Biudžetas

43.

Biudžeto asignavimai būtų sveikintinas dalykas. Kosmoso programa remia daugelį ES politikos sričių, vadinasi sąnaudos nėra vien konkrečios veiklos sąnaudos, o priemonė iš esmės prisidėti prie kitų ES politikos sričių. Šiuo atžvilgiu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad finansiniai ištekliai, numatyti naudojimo įdiegimui ir skatinimui, turėtų atspindėti didėjantį piliečių ir įmonių dalyvavimą. Todėl jie neturėtų būti mažesni nei numatyta dabartiniu laikotarpiu, pavyzdžiui, programos „Copernicus“ atveju – ne mažiau kaip 5 % viso programos „Copernicus“ biudžeto. EGNOS ir GALILEO atveju įdiegimo biudžetas neturėtų apimti išlaidų, skirtų naujoms administracinėms struktūroms sukurti, o būti sutelktas išskirtinai tik į skatinimą ir rinkos plėtrą. Jau vykdoma veikla, jei ji nebus tinkamai finansuojama, žlugs arba taps nebereikšminga, o tai keltų grėsmę jau padarytoms investicijoms.

44.

Komitetas apgailestauja, kad programoje „Horizontas“ nenumatytas konkretus kosmosui skirtas finansavimas.

45.

Atkreipia dėmesį į tai, kad palydovinių technologijų įdiegimui reikia didelių pradinių investicijų, ir rekomenduoja, kad valdžios institucijos išnagrinėtų galimybę sukurti naujų, į rinką orientuotų ir patrauklių finansavimo priemonių mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kuriančioms palydovines technologijas.

Papildomi klausimai

46.

Spręsdama ginčytinus pastarojo meto kosmoso politikos klausimus, pavyzdžiui, susijusius su kosmoso išteklių naudojimu (įskaitant kosmoso kasybą), kurie nagrinėjami valstybių narių, pavyzdžiui, Liuksemburgo, teisės aktuose, ES gali padėti pasiekti didesnį tarptautinį bendrą sutarimą dėl to, kaip tokie nacionalinės teisės aktai yra susiję su tarptautine teise, kaip nurodoma daugelyje konvencijų.

47.

Šiame pasiūlyme yra paminėta ES galimybė prisijungti prie su kosmoso politika susijusių konvencijų, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju ją reikėtų vertinti atskirai.

2018 m. gruodžio 6 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ