Vienintelis straipsnis

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 94 straipsnio 1 dalies d punktą parengtas bendrasis dokumentas ir nuoroda į paskelbtą produkto „La Jaraba“ (SKVN) specifikaciją pateikiami šio sprendimo priede.

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsniu, per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje galima paprieštarauti šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto pavadinimo apsaugai.

PRIEDAS

BENDRASIS DOKUMENTAS

LA JARABA

PDO-ES-01895

Paraiškos data: 2014 11 4

1.   Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)

La Jaraba

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

Raudonasis vynas

Vynas yra tamsiai raudonos spalvos vidutiniškai ar net labai intensyvaus skonio su raudonųjų ir juodųjų uogų prieskoniu, dėl kurio burnoje juntamas įvairiapusis ir intensyvus aromatas. Jame yra daugiau stroncio nei kituose vynuose, nes šio elemento daug yra dirvožemyje; stroncis padeda pagaminti intensyvius, aromatingus, stiprius vynus su aiškiu mineralų ir balzaminiu poskoniu.

Didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertė neviršija atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytų ribų.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	16,7
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	130

5.   Vyno gamybos metodai

a.    Pagrindiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Alkoholinė fermentacija vykdoma 15–30 °C temperatūroje nerūdijančio plieno talpyklose arba prancūziško ąžuolo statinėse. Fermentavimas ir maceravimas trunka ne mažiau kaip 10 dienų. Fermentacijos procesą sukelia vynuogių mikrobiologinė flora. Didžiausia vynuogių spaudimo išeiga – 70 l iš 100 kg vynuogių. Vynas iš pradžių brandinamas 225 litrų ąžuolinėse statinėse, o po to buteliuose šį laikotarpį:

—	raudonųjų vynų mišinys, pagamintas iš skirtingomis proporcijomis naudojamų „Tempranillo“, „Cabernet Sauvignon“, „Merlot“ ir „Graciano“ veislių vynuogių: 225 litrų ąžuolinėse statinėse brandinamas ne mažiau kaip 9 mėnesius, o buteliuose – ne mažiau kaip 9 mėnesius;

—	raudonųjų vynų mišinys, pagamintas iš skirtingomis proporcijomis naudojamų „Tempranillo“, „Cabernet Sauvignon“ ir „Merlot“ veislių vynuogių: 225 litrų ąžuolinėse statinėse brandinamas ne mažiau kaip 6 mėnesius, o buteliuose – ne mažiau kaip 6 mėnesius;

—	vienaveislių „Merlot“ vynuogių raudonasis vynas: 225 litrų ąžuolinėse statinėse brandinamas ne mažiau kaip 6 mėnesius, o buteliuose – ne mažiau kaip 6 mėnesius.

Vynuogių auginimo praktika

Vynuogių derlius nuimamas, kai vynuogėse susiformuoja fenolio junginiai; atrenkamos geriausios struktūros kekės su didžiausia fenolio junginių koncentracija. Vienintelė vynuogynuose naudojama ekologiška medžiaga – paties ūkio avių mėšlas.

b.    Didžiausia išeiga

„Tempranillo“

73,5 hektolitro iš hektaro

10 500 kg vynuogių iš hektaro

„Cabernet Sauvignon“

77 hektolitro iš hektaro

11 000 kg vynuogių iš hektaro

„Merlot“ ir „Graciano“

70 hektolitro iš hektaro

10 000 kg vynuogių iš hektaro.

6.   Nustatytų ribų geografinė vietovė

Nustatytų ribų vietovė yra El Provencijo (Kuenka) savivaldybėje. Remiantis vynuogynų registru, sklypai išsidėstę taip: 9 zonos 14b, 14d, 14f, 14h, 26d, 26e, 26h, 26i, 26j, 26k, 26m, 26n, 26v sklypai.

Iš nustatytų ribų vietovėse esančiuose vynuogynuose nuskintų vynuogių gaminamas vynas, kuris išpilstomas į butelius vynuogių auginimo vietovėje esančioje vyno gamybos įmonėje.

7.   Pagrindinė (-s) vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Tempranillo - Cencibel“

„Merlot“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Aplinka (gamtiniai ir žmogiškieji veiksniai)

Kaip matyti iš dabartinio Ispanijos kaimo kadastro, Charaboje (isp. La Jaraba) yra vieta nustatytų ribų vietovėje. Manoma, kad „Jaraba“ yra arabų kilmės sąvoka, reiškianti vandenį arba gausų gėrimą.

Šią vietą kerta dabar vietomis išdžiūvusi upė, kuri seniau buvo žinoma kaip „Cañada de Valdelobos“; ji įteka į Sankaros upę, kuri atskiria Kuenkos ir Albacetės provincijas. Charaboje beveik nėra kalnų ir vietovę galima laikyti lyguma. Ji yra išsidėsčiusi 700 m virš jūros lygio.

Vynuogynai didžiąja dalimi yra apsaugoti 92 ha akmeninių ąžuolų (Quercus ilex) ir pušų miško, kuris sukuria ypač palankų vynuogių auginimui mikroklimatą. Dėl to jie didžiąja dalimi apsaugomi nuo vandens stygiaus, kurį gali sukelti šiltas ir sausas rytų vėjas, ir vynuogės gali ilgiau nokti. Atitinkamai, vynuogių uogose spalvos, kokybiško tanino ir aromatinių medžiagų yra daugiau nei už nustatytų ribų vietovėse esančių vynuogynų vynuogėse.

Žemė yra iš kvartero periodo; ji sudaro Gvadjanos upės sistemos morfostratigrafinį vienetą. Žemės sudėtis yra įvairi: joje yra kvarcitų, kvarco ir mezozojaus bei mioceno periodų kalkakmenių. Dėl tokios sudėties, kuri skiriasi nuo aplink esančių vietovių žemės sudėties (jose yra kur kas daugiau kalkakmenių), žemė gali ilgiau išlaikyti drėgmę.

Dirvožemis yra miško pilkžemio tipo, o kalkakmenis išsidėstęs ant Viduržemio jūros regionui būdingo raudonžemio. Dirvožemio profilis: pH – nuo 7 iki 8,5, atsparus maišymuisi, su geru vidiniu drenažu, ir prasiskverbiamumu horizontaliose, 60–90 cm nuo paviršiaus esančiuose kalkakmenio sluoksniuose, mišrios nuo biraus smėlio iki molio tekstūros. Dirvožemyje gausu aliuvinių elementų ir, atitinkamai, daug maistinių medžiagų. Be to, dėl derlingo dirvožemio, kuriame gausu stambių aliuvinių nuosėdų, sudėties ir kasmetinio tręšimo mėšlu dirvožemis yra lengvo ir šviežio profilio. Toks dirvožemis puikiai tinka vynuogynams auginti ir, atitinkamai, yra aukštos kokybės vynuogių veiksnys.

Klimatą galima apibūdinti kaip vidutinių platumų Viduržemio jūros regiono klimatą su žemyninio klimato ypatumais. Kalbant apie klimato temperatūrą, svarbiausios vidutinės metinės vertės yra šios: 14–16 °C temperatūra ir 450 mm kritulių kiekis.

Dirvožemyje rastas didesnis nei vidutinis stroncio kiekis: atskiruose sklypuose daugiau kaip 100 mg/kg. Konkrečiai, rasta nuo 111,67 iki 158,41 mg/kg stroncio. Tai yra žymiai daugiau nei aplink šią vietovę esančiuose dirvožemiuose, įskaitant „Los Canforrales“ vynų vietovę (joje stroncio kiekis yra 76,59 mg/kg) ir „Manteleros“ vynų vietovę (joje stroncio kiekis yra 20,19 mg/kg). Pastaruoju atveju šis skaičius yra beveik aštuonis kartus mažesnis nei Charaboje.

Tai turi tiesioginių pasekmių vynams: nustatyta, kad Charabos vynuose yra daugiau kaip 2,2 mg/l stroncio, o kai kuriuose – net 3,3 mg/l. Šios vertės yra ženkliai didesnės, nei kaimyninių vietovių vynuose: juose stroncio kiekis yra nuo 0,95 iki 1,6 mg/l. Todėl vyno gamybos Charaboje atveju stroncio kiekis vynuose gali būti laikomas patikimu rodikliu.

Gamybos metodai: vienintelė naudojama organinė medžiaga – paties ūkio avių mėšlas.

Perdirbimo metodai: alkoholinę fermentaciją sukelia pačių vynuogių mikrobiologinė flora; iš 100 kg vynuogių jas spaudžiant pagaminama ne daugiau kaip 70 litrų vyno.

Vyno apibūdinimas

Charabos vynai yra vietos saulės ir klimato nulemtas produktas. Dėl to jie pasižymi fenoliniu intensyvumu, stabilumu ir velvetiniu švelnumu. Šie vynai yra įspūdingos struktūra, mineralų sudėties ir stiprumo. Dėl to, kad visi šie vynai brandinami statinėse ir buteliuose, tai turi poveikį jų organoleptinėmis savybėmis: jie yra tamsiai vyšninės spalvos, vidutiniškai arba labai stiprūs, su raudonųjų ir juodųjų uogų aromatu, kuris nulemia turtingą ir apčiuopiamą skonį. Dėl to, kad Charabos dirvožemyje yra daugiau stroncio, jo ir Charabos vynuose yra daugiau, nei vynuose, pagamintuose už nustatytų ribų vietovės: tai leidžia pagaminti stiprius vynus su aiškiu mineralų ir balzamo poskoniu.

Ryšys

Nustatytų ribų vietovė yra išsidėsčiusi nuosėdiniame upės slėnyje, kuriame yra įvairūs kvarcito, kvarco ir kalkakmenio kiekiai, vidutinį kiekį viršijantys stroncio kiekiai dirvožemyje: visa tai padeda pagaminti intensyvius, aromatingus ir stiprius vynus su stipriu mineraliniu aromatu ir balzaminiu prieskoniu. Išskirtines kokybes šie vynai įgyja dėl stroncio kiekio.

Nors vietovė yra išsidėsčiusi „La Mancha“ SKVN vietovėje, dėl toliau nurodytų veiksnių ji skiriasi nuo La Mančos.

Gamtiniai veiksniai

Vietovės ribos nustatytos pagal dirvožemyje esantį stroncio kiekį: jis yra gerokai didesnis nei aplink esančiuose dirvožemiuose. Todėl šioje vietovėje pagaminti vynai pasižymi stipresnėmis mineralinėmis savybėmis.

Iš pareiškėjo pateikto aplinkos tyrimo matyti, kad už vietovės ribų stroncio lygis yra nuo 20 iki 80 mg/kg, tuo tarpu nustatytų ribų vietovėje – 110–160 mg/kg. Tai leidžia šioje vietovėje pagaminti vynus, turinčius 2,5–3,3 mg/l stroncio, tuo tarpu vynai, pagaminti iš aplinkinių vynuogynų vynuogių, turi maždaug 1 mg/l stroncio.

Vietovės unikalumą apibrėžiantis veiksnys yra ne tik stroncio kiekis, bet ir tai, kad vietovė yra apsupta didelio akmeninių ąžuolų ir pušų ploto, kuris apsaugo ją nuo šilto ir sauso rytinio vėjo. Tai reiškia, kad šioje vietovėje yra daugiau drėgmės, nei kaimyninėse vietovėse, ir dėl to vynuogės gali ilgiau nokti. Atitinkamai, tiek vynuogių uogose, tiek ir vyne spalvos, tanino ir aromatinių medžiagų yra daugiau.

Žmogiškieji veiksniai

Akivaizdžiausi skirtumai tarp „La Jaraba“ vynų ir kaimyninėje SKVN „La Manča“ vietovėje gaminamų vynų (šiuo atveju vertiname La Mančos subrandintus raudonuosius vynus, nes „La Jaraba“ yra tik tokio tipo vynas) gamybos metodų yra šie:

„La Manča“ SKVN	„La Jaraba“	Skirtumai
≥ 11,5 % tūrio	≥ 12,5 % tūrio	Didesnis alkoholio kiekis
≤ 10 mekv/l	≤ 16,7 mekv/l	Didesnis lakusis rūgštingumas
< 13 000 kg/Ha	< 11 000 kg/Ha	Mažesnis produkcijos kiekis iš hektaro
≤ 1,6 mg/l	≤ 2,2 mg/l	Didesnis stroncio kiekis

Nustačius vietovės ribas remiantis stroncio kiekiu dirvožemyje, paaiškėjo, kad dabar vietovėje yra tik viena vyną gaminanti vyno gamybos įmonė, kuri priklauso pareiškėjui.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jam priklausanti vietovė yra didesnė negu ta, kuri yra įtraukta į nustatytų ribų vietovę. Taigi, ribos buvo nustatytos ne atsižvelgiant į jiems priklausančią vietovę, bet remiantis pirmiau apibūdintomis aplinkos sąlygomis.

Be to, jei ateityje nustatytoje geografinėje vietovėje įsisteigtų kiti gamintojai, jie galėtų naudotis registruotu pavadinimu, jei atitiktų specifikacijoje nurodytas sąlygas. Iš tiesų ši vietovė apima maždaug 75 hektarų plotą, todėl yra visos sąlygos naujoms vyno gaminimo įmonėms įsisteigti.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos

Teisinė sistema:

nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas:

pakavimas nustatytų ribų geografinėje vietovėje.

Sąlygos aprašymas:

vynai bus išpilstomi į butelius gamybos vietovėje, nes visais atvejais procesas užbaigiamas antruoju 6–9 mėnesių brandinimo etapu buteliuose. Šiuo laikotarpiu vykdomas redukcijos procesas, kuris pagerina vynų kokybę ir sušvelnina jų skonį. Vynai tampa tinkami vartojimui, kai jie įgyja konkretaus tipo vyno specifikacijoje nurodytas organoleptines savybes.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://pagina.jccm.es/agricul/paginas/comercial-industrial/consejos_new/pliegos/20161028_Pliego_Condiciones_PAGO_LA_JARABA_SCC.pdf

Vienintelis straipsnis

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 94 straipsnio 1 dalies d punktą parengtas bendrasis dokumentas ir nuoroda į paskelbtą produkto „Vallegarcía“ (SKVN) specifikaciją pateikiami šio sprendimo priede.

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsniu, per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje galima paprieštarauti šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto pavadinimo apsaugai.

PRIEDAS

BENDRASIS DOKUMENTAS

VALLEGARCÍA

PDO-ES-02085

Paraiškos data: 2015 4 13

1.   Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)

Vallegarcía

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

Baltasis vynas

Ryškiai geltonos spalvos baltasis vynas su vidutinio intensyvumo kaulavaisių, tropinių vaisių ir baltųjų gėlių aromatu. Jį lydi aromatinių prieskonių – levandos ir rozmarino aromatas ir skrebučių poskonis. Švelnaus poveikio, tirštas, ne itin stipraus, šviežio ir malonaus skonio. Malonus gomurio vidurį veikiantis skonis su kaulavaisių aromatu ir kartoku skrebučių poskoniu.

Didžiausios visuminės alkoholio koncentracijos vertė neviršija atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytų ribų.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12,5
Mažiausias bendras rūgščių kiekis	4,1 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)	12,5
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	160

Raudonasis vynas

Aiškios ryškiai raudonos spalvos raudonasis vynas, kurio pakraščiai taurėje yra tamsiai raudonos arba granato spalvos. Vidutiniškai stiprūs raudonųjų vaisių, Viduržemio pajūrio krūmynų ir mineralų aromatai, kartais su balzaminiu levandos prieskoniu ir sudegusios medienos aromatu. Išbaigtas, lengvas gerti, subalansuotas, rūgštokas.

Didžiausios visuminės alkoholio koncentracijos vertė neviršija atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytų ribų.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12
Mažiausias bendras rūgščių kiekis	4,2 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

5.   Vyno gamybos metodai

a.    Pagrindiniai vynininkystės metodai

Pasėlių valdymo praktika

Vynuogės skinamos tik rankomis ir dedamos į dėžes. Pirmiausia nuskintos vynuogių kekės rūšiuojamos vynuogynuose, o vėliau – ant vyno gamyklos vynuogių iškrovimo patalpoje esančio išrūšiavimo stalo.

Vyno gamybos procesui taikomi apribojimai

Kadangi pristatytos vynuogės suberiamos šiek tiek aukščiau nei viršutinė rezervuaro anga, vamzdžiuose nesusidaro slėgis ir vynuogės patiria ne tokį agresyvų poveikį.

Apdirbama vynuogių masė nustumiama į vamzdinį šilumokaitį, kuriame sumažinama jos temperatūra. Atitinkamai rezervuarai tam tikrą laiką (jo trukmę nustato vyndariai) laikomi vėsioje temperatūroje. Dėl šio prieš fermentaciją vykdomo maceravimo visi vynuogėse esantys aromatai ekstrahuojami į vandeninį tirpalą ir stabilizuojama to tirpalo spalvą.

Po maceravimo proceso baltosios vynuogės sutraiškomos, o gauta misa paliekama nusistovėti, kol pasiekiamas atitinkamas 400–800 nefelometrinių drumstumo vienetų (NDV) drumstumas. Prasidėjus fermentacijai, kaitoma misos dalis perpilama į naujas prancūziško ąžuolo statines, kuriame ji paliekama fermentuotis ir brandinama ant nuosėdų keturis–šešis mėnesius. Baltųjų ir raudonųjų vynų alkoholinei fermentacijai naudojamos tiek natūralios, tiek ir sukultūrintos mielės. Baltųjų vynų fermentacija vykdoma žemoje temperatūroje: nuo 15 °C iki 26 °C. Taip pat reikia atsižvelgti į statinėse fermentuojamos misos proporciją. Raudonųjų vynų fermentacija vykdoma 15 °C–30 °C temperatūroje. Nors apdirbimo rezervuare ir maceravimo laikas priklauso nuo vyndarių komandos techninių įvertinimų, jis paprastai trunka 7–28 dienas.

Raudonųjų vynų pirminis filtravimas atliekamas rankiniu būdu. Išspaudos gravitacinės jėgos pagalba (nenaudojant siurblių), nugramzdinamos į pneumatinį slėgtuvą ir perkeliamos į panaudotas statines, kur laikomos iki ragavimo. Išgavus visų rūšių vyną, tiek iš natūraliai susidariusių, tiek ir spaudimo būdu gautų sulčių, ir pasibaigus pienarūgštės fermentacijai, visus vynus degustuoja vynininkystės komitetas, po to paruošiami įvairūs vyno mišiniai. Tada vynai brandinami prancūziško ąžuolo statinėse.

Iki pateikimo rinkai vynai skirtingą laiko tarpą brandinami buteliuose.

b.    Didžiausia išeiga

„Viognier“ veislė

11 500 kg vynuogių iš hektaro

75 hektolitrai iš hektaro

„Syrah“ veislė

9 250 kg vynuogių iš hektaro

60 hektolitrai iš hektaro

„Merlot“ veislė

8 500 kg vynuogių iš hektaro

55 hektolitrai iš hektaro

„Cabernet Sauvignon“ veislė

8 500 kg vynuogių iš hektaro

55 hektolitrai iš hektaro

„Cabernet Franc“ veislė

11 500 kg vynuogių iš hektaro

75 hektolitrai iš hektaro

„Petit Verdot“ veislė

14 600 kg vynuogių iš hektaro

95 hektolitrai iš hektaro

6.   Nustatytų ribų geografinė vietovė

Geografinė vietovė – Siudad Realio provincijos Retuertos del Buljakės savivaldybės 9 zonos 448 kadastrinis sklypas. Jos plotas – 1 521 hektarai.

7.   Pagrindinė (-s) vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet Sauvignon“

„Syrah“

„Viognier“

8.   Ryšio (-ių) apibūdinimas

Aplinka (gamtiniai ir žmogiškieji veiksniai):

a)

„Vallegarcia“ taip pat yra slėnio su specialiu geologiniu substratu, žinomu kaip „Raña del Fresno“, pavadinimas. Šiam slėniui būdingi ypatingi dirvožemio dariniai. Todėl šioje vietovėje auginamos vynuogės pasižymi keliomis unikaliomis savybėmis (intensyviu skoniu, aromatine kokybe ir ilgai ant gomurio išsilaikančiu skoniu). Be to, palyginti su panašiose klimato srityse esančiomis vietovėmis, Valegarsijos dirvožemio didelis rūgštingumas ir žemas pH yra neįprasti. Valegarsija – teritorija vynuogynų, pasodintų dirvožemyje, kurio edafologinė klasifikacija, palyginti su kitais Kastilijos-La Mančos vynuogynais, yra unikali. Kastilijos-La Mančos universiteto (UCLM) mokslinių tyrimų projekte pavadinimu „Wine-growing soils in Castile-La Mancha: influence on the composition of the grape“ studijuoti Valegarsijos dirvožemio profiliai remiantis dirvožemio taksonomija, buvo klasifikuojami kaip tipiniai rūgštiniai dirvožemiai (Palexerult) (Soil Survey Staff, 2006 m.), o „raña“ dirvožemiams būdingos raudonmolio dirvožemio rūšys (Vidal et al., 2004 m.). Iš mokslinių tyrimų projekte nagrinėtų vynmedžių auginimo dirvožemių tai rūšiai priklauso tik trijų profilių Valegarsijos dirvožemiai. Pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2007 m. klasifikavimo sistemą trys UCLM ataskaitoje nagrinėti profiliai – P1, P2 ir P3 – buvo klasifikuojami atitinkamai kaip geležies ir chromo kutaninis alisolis, geležies skeletiškas kutaninis alisolis ir geležies skeletiškas kutaninis alisolis. Be to, didelį dirvožemio rūgštingumą rodo vynų pH lygis ir gomuriu juntamas subalansuotas jų skonis. Mažas kalcio kiekis ir didelis silicio, geležies ir aliuminio kiekis yra visiškai nebūdingi Kastilijos-La Mančos vynuogių auginimo dirvožemiui. Šį pH lygį įdomu palyginti su vietovės klinčių dirvožemio (toks dirvožemis paprastai naudojamas vynmedžiams auginti), pH lygiu. Remiantis Amorós et al. (2012 m.) duomenimis, Valegarsijos dirvožemyje esantis kalcio kiekis labai skiriasi nuo kiekio, kuris paprastai randamas klinčių dirvožemio viršutiniuose sluoksniuose (10,4 g/kg palyginti su 230 g/kg-1). Ir priešingai – silikono (345,9 g/kg-1) ir geležies (26,5 g/kg-1) kiekis yra gerokai didesnis nustatytų ribų vietovės dirvožemyje nei Kastilijos-La Mančos vynuogynais apsodintuose klinčių dirvožemiuose (atitinkamai 127,5 ir 16,65 g/kg-1). Viršutiniame klinčių dirvožemio sluoksnyje randama maždaug 33,4 g/kg-1 aliuminio, tuo tarpu Valegarsijos dirvožemyje jo yra 57,8 g/kg-1. Valegarsijos vynai pasižymi tuo, kad jų vynmedžių dirvožemyje yra mažai kalcio ir tai vynams suteikia kitokias nei Kastilijos-La Mančos vynų savybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valegarsijos dirvožemyje randamas aukštesnis nei vidutinis (atitinkamai 83,5, 44,5 ir 36,5 mg/kg-1) žemėje retai pasitaikančių elementų (cerio, lantano ir neodimio) kiekis, palyginti su regione randamu vidutiniu kiekiu (atitinkamai 57,7, 23,5 ir 21,6 mg/kg-1), o pasaulyje vidutiniškai atitinkamai 55, 35,5 ir 30,5 mg/kg-1 kiekiu. Apskritai šių elementų koncentracija rūgštinėje dirvoje yra didesnė nei klinčių dirvožemyje (Amorós et al, 2012 m.).

b)

Bulakės upės ir ją maitinančių srovių, esančių aplink nustatytų ribų geografinę vietovę, poveikis, taip pat slėnių gaiva ir kalnų teikiama užuovėja nuo šiaurinių vėjų sukuria vynuogynui žiemos ir vasaros ekstremalias sąlygas sušvelninantį mikroklimatą. Šios sąlygos leidžia vynuogėms tinkamai nokti ir sunokti.

c)

Dėl didelio dienos ir nakties temperatūrų skirtumo, kuris susidaro dėl to, kad Valegarsija yra aukščiau jūros lygio, taip pat dėl joje būdingo didesnio nei kitose regiono dalyse kritulių kiekio vynuogės įgyja puikią rūgštiną struktūrą, dėl ko vynas tampa labiau tinkamu brandinimui tiek statinėje, tiek butelyje.

Vyno apibūdinimas

Valegarsijos vynai pasižymi maloniu, bet ne itin stipriu skoniu. Jie taip pat yra puikios rūgštinės struktūros, dėl kurios jų skonis gali tobulėti ir puikiai išsilaikyti bėgant laikui. Jie gali pasiekti aukštesnių nei 50 mekv/l polifenolinių verčių, o jų spalvinis intensyvumas gali viršyti 12 absorbcijos vienetų.

Vynų intensyvumą ir aromatinę kokybę nulemia intensyvus Viduržemio jūros regiono krūmynų (švytrūno, viržio) ir balzaminis (tymo, rozmarino, levandos) aromatas, taip pat didelis mineralų (juodojo skalūno, kvarcito) kiekis. Vynai gerklėje palieka kartų, tačiau skonį prailginantį poskonį.

Ryšys:

Didelis nustatytų ribų geografinės vietovės dirvožemių rūgštingumas ir žemas pH taip pat yra neįprasti. Dėl šio derinio vynai gerklėje palieka kartų, tačiau skonį prailginantį poskonį.

Slėnių gaiva ir kalnų teikiama užuovėja nuo šiaurinių vėjų sušvelnina klimato poveikį ir padeda pagaminti švelnų ir ne itin stipraus skonio vyną. Dėl nustatytų ribų vietovės išsidėstymo virš jūros lygio susidaro didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas, taip pat dažnai lyja – tai padeda vynuogėms įgyti puikią rūgštinę struktūrą, dėl kurios vynų polifenolių savybės viršija 50 mekv/l, o spalvos intensyvumas – 12 absorbcijos vienetų.

Nepaisant to, kad nustatytų ribų geografinė vietovę supa „Castilla“ SGN vietovė, ji pasižymi iš esmės kitomis savybėmis nei kaimyninė nustatytų ribų geografinė vietovė dėl šių priežasčių:

Gamtiniai veiksniai

„Raña“ tipo dirvožemio geologinis substratas pasižymi dideliu rūgštingumu ir žemu pH lygiu, taip pat gausiu kritulių kiekiu, o kalnų teikiama užuovėja nuo šiaurinių vėjų sukuria mikroklimatą, kuris labai skiriasi nuo kaimyninės teritorijos.

Dėl to, kad Valegarsijoje viršutinio dirvožemio sluoksnio ir podirvio pH yra labai nevienodas, įskaitant didžiausią 4,1 balų pokytį 2 profilio dirvožemyje (8,9pH Ap dirvožemyje ir 4,8pH Btg1 dirvožemyje), taip pat dėl mažo kalciaus kiekio, bet didelio silicio, geležies ir aliuminio ir retai žemėje randamų elementų kiekio, ši teritorija skiriasi nuo likusios Kastilijos-La Mančos.

Žmogiškieji veiksniai

Ryškiausi „Vallegarcía“ vynų ir kaimyninėse teritorijose gaminamų vynų, kurie saugomi „Castilla“ SGN, gamybos metodų skirtumai yra šie:

	„Castilla“ SGN	„Vallegarcía“	Skirtumai
Baltieji vynai	≥9 tūrio proc.	≥12 tūrio proc.	Didesnis alkoholio kiekis
Raudonieji vynai:	≥10 tūrio proc.	≥12 tūrio proc.	Didesnis alkoholio kiekis
Raudonieji vynai:	≤18 mekv/l	≤20 mekv/l	Didesnis lakiųjų rūgščių kiekis
Baltieji vynai	≤16 000 kg/ha	≤11 500 kg/ha	Mažesnė išeiga iš hektaro
Raudonieji vynai:	≤16 000 kg/ha	≤14 600 kg/ha	Mažesnė išeiga iš hektaro
		≤50 mekv/l	Daugiau polifenolių
		>12 AU	Intensyvesnė spalva

Vietovės geografinės ribos nustatytos remiantis jos aplinka („Raña“ tipo dirvožemio geologiniu substratu, pasižyminčiu dideliu rūgštingumu ir žemu pH lygiu, taip pat kalnų teikiama apsauga). Vietovėje yra tik viena vyno gamybos įmonė, kuri priklauso pareiškėjui.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustatyta geografinė vietovė apima 1 521 hektarų plotą ir jame yra tik pareiškėjo pasodinti vynmedžiai ir jam priklausanti vyno gamybos įmonė.

Be to, kiti gamintojai, jei jie ateityje įsisteigtų nustatytoje vietovėje, galėtų naudoti registruotą pavadinimą, jei atitiktų specifikacijoje nustatytas sąlygas. Šis scenarijus yra visiškai tikėtinas, nes nustatyta vietovė apima 1 521 hektarų plotą, taigi, joje yra vietos kitoms vyno gamybos įmonėms.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos

Teisinė sistema

Nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas

Pakavimas nustatytoje geografinėje vietovėje.

Sąlygos aprašymas

Vynai turi būti išpilstyti gamybos vietovėje, nes visais atvejais gamybos procesas baigiasi antruoju brandinimo butelyje laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu vyksta redukcijos procesas, per kurį pagerinama vynų kokybė ir sušvelninamas jų skonis. Vynai tampa tinkami vartoti, kai įgyja kiekvienos rūšies vynui specifikacijoje nurodytas organoleptines savybes.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://pagina.jccm.es/agricul/paginas/comercial-industrial/consejos_new/pliegos/Pliego_Condiciones_Vallegarcia_20180719.pdf

Vienintelis straipsnis

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 94 straipsnio 1 dalies d punktą parengtas bendrasis dokumentas ir nuoroda į paskelbtą produkto „Los Cerrillos“ (SKVN) specifikaciją pateikiami šio sprendimo priede.

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsniu, per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje galima paprieštarauti šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto pavadinimo apsaugai.

PRIEDAS

BENDRASIS DOKUMENTAS

„LOS CERRILLOS“

PDO-ES-02228

Paraiškos data: 2016 8 11

1.   Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)

„Los Cerrillos“

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

„Tempranillo“ raudonasis vynas, „Tempranillo“ ir „Cabernet Sauvignon“ raudonasis vynas ir „Syrah“ raudonasis vynas.

Rausvos arba vyšnių raudonumo spalvos su violetiniu atspalviu vynas. Jo aromatui būdingi vaisių ir gėlių kvapai. Jis yra malonus gomuriui, gaivus ir aiškios struktūros.

Didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertė neviršija atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytų ribų.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,8 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	115

„Tempranillo“ ir „Cabernet Sauvignon“ raudonasis vynas (skirtas privačiam kolekcionavimui) ir „Cabernet Sauvignon“ raudonasis vynas (skirtas kasdieniam vartojimui).

Vyšnių spalvos su granato ir (arba) terakotos atspalviais. Prinokusių vaisių aromatas, kuriam būdingi saldymedžio ir balzamo kvapai. Vyno poveikis gomuriui yra ryškus, stiprus, aiškios struktūros, su sodriu ir kreminiu brandinimo prieskoniu.

Didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertė neviršija atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytų ribų.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	13
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,8 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	16
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	115

5.   Vyno gamybos metodai

a.    Pagrindiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Rūšiniai vynai gaminami nerūdijančio plieno talpose. Prieš fermentaciją ilgai (nuo dviejų iki penkių dienų) vykdomas šaltasis maceravimas 10–15 °C temperatūroje, vėliau vieną ar dvi savaites vynai fermentacijos laikotarpiu maceruojami 20–28 °C temperatūroje iki tol, kol užbaigiama alkoholinė fermentacija.

Vynai, skirti brandinti statinėse, yra gaminami nerūdijančio plieno talpose ir fermentacijos laikotarpiu 15–25 dienas maceruojami 25–30 °C temperatūroje. Per šį procesą stengiamasi išgauti tam tikrą spalvą ir fenolio junginius, kurie susidaro vynuogių odelėse jas fermentuojant (vynininkystėje naudojamas pranc. terminas „délestage“).

Su vyno gamyba susiję apribojimai

Vyninės vynuogės yra ne spaudžiamos, o statiškai nuvarvinamos siekiant pagaminti iš lašelių gaunamą vyną. Likusios išspaudos švelniai, bet energingai išvarvinamos, dėl ko išeiga yra labai nedidelė.

Pasibaigus pienarūgščio rūgimo procesui vynai skaidrinami dekantuojant, o ne chemiškai juos apdorojant, ir tada perpilami brandinimui į 225 litrų talpos ąžuolo statines, kurios naudojamos ne ilgiau kaip šešerius metus.

Tada vynai išpilstomi į butelius, kad įvyktų jų redukcijos procesas ir jie taptų idealiai tinkami vartoti.

—	„Tempranillo“: 100 % „Tempranillo“ vynas, laikomas ąžuolo statinėse ne mažiau kaip 30 dienų.

—	„Syrah“: 100 % „Syrah“ vynas, brandinamas ąžuolo statinėse ne mažiau kaip šešis mėnesius.

—	„Tempranillo“ ir „Cabernet Sauvignon“: „Tempranillo“ ir „Cabernet Sauvignon“ mišinys, brandinamas ąžuolo statinėse ne mažiau kaip šešis mėnesius.

—	Privačiam kolekcionavimui skirtas vynas: „Tempranillo“ ir „Cabernet Sauvignon“ mišinys, brandinamas ąžuolo statinėse ne mažiau kaip tryliką mėnesių.

—	„Cabernet Sauvignon de Familia“ (kasdieniam vartojimui skirtas vynas „Cabernet“): 100 % „Cabernet Sauvignon“. Brandinamas statinėse ne mažiau kaip 24 mėnesius. Brandinimo procesas užbaigiamas laikant vyną 18 mėnesių buteliuose.

Vynuogių auginimo praktika

Vynuogių auginimo laikotarpiu ataugos nukarpomos siekiant apriboti natūralų augimą ir pagerinti derlių, o atitinkamai ir vynuogių kokybę.

Vynuogės skinamos rytais nuo 5 val. iki 11 val.: kad būtų užtikrinamas tinkamas šaltasis maceravimas, jų stengiamasi neskinti esant aukštai temperatūrai.

b.    Didžiausia išeiga

„Tempranillo“

12 000 kg vynuogių iš hektaro

81,60 hektolitro iš hektaro

„Cabernet Sauvignon“

10 000 kg vynuogių iš hektaro

68,00 hektolitro iš hektaro

„Syrah“

13 000 kg vynuogių iš hektaro

88,40 hektolitro iš hektaro.

6.   Nustatytų ribų geografinė vietovė

Nustatytų ribų vietovė apima šiuos Argamasiljos de Albos (Siudad Realis) sklypus:

VIETOVĖ/SKLYPAS

109.	62, 63
111.	15, 30 ir 9001
131.	71
151.	nuo 115 iki 121, 190, 277, 278, 9001, 9002, nuo 9004 iki 9006, 9008, 9023
160.	nuo 8 iki 13, 15, 16, 17, nuo 21 iki 23, 30, 31, 9003, 9005, 9006
161.	14, nuo 16 iki 27, nuo 31 iki 33, 35, nuo 9001 iki 9004
162.	1, nuo 3 iki 5, nuo 7 iki 8, nuo 11 iki 13, nuo 17 iki 18, 9001, 9002
163.	1, 3, 4, nuo 6 iki 21, 9001, 9004
171.	1, nuo 3 iki 7, nuo 9004 iki 9009, nuo 011 iki 012
173.	2, 3, 9001, 9006,
174.	1, nuo 3 iki 12, 14, 15, 19, 20, 22, 23, 9001, nuo 9003 iki 9011, nuo 9013 iki 9020
175.	1, 9001, 9002
176.	nuo 3 iki 18, 9001, 9003
177.	nuo 18 iki 23, nuo 25 iki 32, nuo 66 iki 72, 74, nuo 89 iki 111, 113, 114, 115, 118, 121, 124, 126, 127, 133, nuo 9001 iki 9005, nuo 9008 iki 9014, 9019, 9022, nuo 9024 iki 9029
178.	6, 7, 9, nuo 12 iki 24, nuo 30 iki 31, nuo 34 iki 38, nuo 40 iki 60, nuo 9001 iki 9004, nuo 9006 iki 9061
180.	1, 2, 5, 9, nuo 9005 iki 9007
181.	60, 9001, 9002
194.	45, 71, 73, 74, 76, 79, 82, 9002, 9009, 9011, 9028, 8
195.	nuo 10 iki 20, nuo 22 iki 28, 30, 32, 33, 35, nuo 37 iki 57, 86, 88, 93, 94, 95, 96, nuo 99 iki 108, 112, 114, 118, 119, nuo 9001 iki 9006, nuo 9008 iki 9014, nuo 9016 iki 9018

7.   Pagrindinė (-s) vyninių vynuogių veislė (-ės)

‚TEMPRANILLO - CENCIBEL‘

‚CABERNET SAUVIGNON‘

‚SYRAH‘

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Aplinka (gamtiniai ir žmogiškieji veiksniai)

Seriljosas yra specifinė vietovė, apimanti visą Vega Altą prie Gvadjanos upės. Tai daugiau kaip 60 km2 teritorija, prasidedanti prie Gvadjanos upės ištakų už 3 km nuo Penjarojos užtvankos ir besitęsianti 7 km žemyn palei užtvankos tėkmę link Argamasiljos de Álbos; ši teritorija taip pat pažymėta 1975 m. Ispanijos kariniame žemėlapyje.

Gvadjanos upė teka per nustatytų ribų vietovę, kuri yra šalia Penjarojos užtvankos; 695 m virš jūros lygio esančią vietovę supa kalnai, kurie per vynuogių augimo ciklą veikia kaip topografinė apsauga, padedanti išvengti reikšmingai vynuogių polifenolinį nokimą suaktyvinančių aukštų nakties temperatūrų, ir užtikrinanti gerą vėdinimą.

Dirvožemis daugiausia klintinis. Uoliena dažniausiai sudaryta iš mergelio, birių klinčių ir molio. Jos struktūra priemolinga, o pH vertė – maždaug 8.

Vietovėje vyrauja žemyninis Viduržemio jūros klimatas, pasižymintis karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Nors temperatūros svyravimai kartais gali siekti 45 °C, didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas pasireiškia ištisus metus. 80 % laiko dangus yra giedras; paprastai per metus būna daugiau kaip 2 500 saulėtų valandų.

Seriljosas smarkiai skiriasi nuo kaimyninių vietovių dėl to, kad jis yra arti Gvadjanos upės. Jame lyja daug dažniau nei likusioje Kastilijos ir La Mančos dalyje, nors čia temperatūros nėra tokios ekstremalios kaip nuo jo į pietus ir vakarus esančiose vietovėse. Derlius nuimamas maždaug 15–20 dienų vėliau nei likusioje teritorijoje.

Alkoholio fermentacijos metu vykdomas procesas „délestage“: taikomi tokie vyno gamybos metodai, kur vyninės vynuogės yra ne spaudžiamos, o paliekamos statiškai nuvarvėti, kad būtų galima pagaminti iš lašelių gaunamą vyną. Iš hektaro derliaus išgaunamo hektolitro vyno išeiga sudaro 62–68 %. Vynai skaidrinami natūraliai – dekantuojant.

Vyno apibūdinimas

Rausvos arba vyšnių raudonumo spalvos su violetiniu arba kaštoninio rusvumo atspalviu vynas. Aromate dominuoja vaisių ir gėlių arba sunokusių vaisių kvapai su saldymedžio ir balzamo pokvapiais. Vynas yra švelnus ir gaivus ragauti, gomuryje juntama jo aiški struktūra su sodriu ir kreminiu brandinimo prieskoniu.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių vynų alkoholio koncentracija gali viršyti 14 %. Dėl tinkamo rūgštingumo ir dėl šios alkoholio koncentracijos vynas puikiai tinka maišyti, todėl yra labai svarbu nustatyti optimalų derliaus nuėmimo laiką – tam atidžiai stebimas vynuogių nokimas.

Polifenolių kiekis vynuose neviršija 80 mekv/l; vynuose gausu ekstraktų, jie aromatingi ir puikios spalvos, (iki 18 % absorbcijos prie 420, 520 ir 620 nanometrų), o antocianinų kiekis neviršija 800 mg/l.

Ryšys

Nustatytų ribų vietovei būdingos plioceno kvarterinio laikotarpio birios medžiagos, kietosios klintys, mergelis ir ochros molis, dėl ko pagaminami puikios spalvos vynai su jiems būdinga mineralizacija ir 18 % spalvos intensyvumu.

Prie Penjarojos užtvankos 695 m aukštyje virš jūros lygio esantys Seriljoso vynuogynai yra apsupti kalnų. Tai reiškia, kad tai yra vėsios temperatūros zona, kuri kartu su taikomu vėlyvu derliaus nuėmimu skatina fotosintezę, taip pat padeda susiformuoti uogoms ir jose esančiam cukrui. Šioje vietovėje vynuogių pH yra mažesnis, rūgštingumas didesnis, fenolio junginių kiekis – iki 80 mekv/l, o antocianinų koncentracija – didesnė (iki 800 mg/l).

Alkoholio fermentacijos metu vykdomas procesas „délestage“, vynuogių spaudimo netaikymas ir natūralus skaidrinimas taikant dekantavimą leidžia pagaminti vynus, kuriems labiau būdingi gėlių, nei vaisių aromatai, o brandintuose vynuose jaučiamas prieskonių, skrebučių prieskonis su vos juntamu saldymedžio ir balzamo aromatu.

Nors nustatytų ribų geografinę vietovę supa La Mančos SKVN vietovė, pirmoji pasižymi iš esmės skirtingomis nuo gretimos nustatytų ribų geografinės vietovės savybėmis, kaip rodo toliau nurodyti rodikliai:

AOP La Manča	„Los Cerrillos“	Skirtumai:
≥ 11,5 % tūrio	≥ 12,5 % tūrio	Didesnis alkoholio kiekis
≤ 10 mekv/l	≤ 15 mekv/l	Didesnis lakusis rūgštingumas
74 %	68 %	Mažiau hl/ha
—	> 40 mekv/l	Daugiau polifenolių

Dėl klintinio dirvožemio, mergeliu prisodrintos uolienos, išsidėstymo aukštumoje ir upės poveikio nustatytų ribų geografinėje vietovėje yra tik vienas vyno gaminimo ūkis ir jis priklauso pareiškėjui.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nustatytų ribų geografinė vietovė apima 1 570 hektarų plotą, kuris priklauso skirtingiems savininkams, tačiau yra tik vienas vynuogynas ir viena vyno gaminimo įmonė. Todėl ribos nustatytos remiantis pirmiau aprašytomis aplinkos sąlygomis.

Be to, jei ateityje nustatytoje geografinėje vietovėje įsisteigtų kiti gamintojai, jie galėtų naudotis registruotu pavadinimu, jei atitiktų specifikacijoje nurodytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytų ribų geografinė vietovė apima 1 570 hektarų plotą, yra visos sąlygos kitoms vyno gaminimo įmonėms įsisteigti.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos

Teisinė sistema:

nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas:

pakavimas nustatytų ribų geografinėje vietovėje.

Sąlygos aprašymas:

vynai bus išpilstomi į butelius gamybos vietovėje, nes visais atvejais procesas užbaigiamas antruoju brandinimo etapu buteliuose. Šiuo laikotarpiu vykdomas redukcijos procesas, kuris pagerina vynų kokybę ir sušvelnina jų skonį. Vynai tampa tinkami vartojimui, kai jie įgyja konkretaus tipo vyno specifikacijoje nurodytas organoleptines savybes.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://pagina.jccm.es/agricul/paginas/comercial-industrial/consejos_new/pliegos/Los_Cerrillos_pliego_condiciones_20180719.pdf

„Aplinkosauginių, socialinių ir valdymo (ASV) kriterijų įtraukimas į kredito analizę ir reitingus“