Vienintelis straipsnis

Produkto „Πλαγιές Πάικου“ (Playies Paikou) (SGN) specifikacijos pakeitimo paraiška pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnį yra pateikiama šio sprendimo priede.

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsniu, šio sprendimo paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje suteikia teisę per du mėnesius pareikšti prieštaravimą dėl šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto specifikacijos pakeitimo.

PRIEDAS

„Πλαγιές Πάικου“ (Playies Paikou)

PGI-GR-A1088-AM01

Paraiškos pateikimo data: 2016 4 14

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS PAKEITIMO PARAIŠKA

1.   Pakeitimui taikomos taisyklės

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnis. Reikšmingas pakeitimas

2.   Pakeitimo aprašymas ir priežastys

2.1.   Baltojo vyno vynuogių veislių derinio pakeitimai

Techninė „Playies Paikou“ byla PGI-GR-A1088, produkto specifikacija ir bendrasis dokumentas buvo pakeisti – įtrauktos vynuogių veislės „Xinomavro“ (fermentuojant baltąjį vyną), „Negoska“ (fermentuojant baltąjį vyną), „Viognier“, „Gewürztraminer“ ir „Riesling“ bet kokiomis į baltojo vyno (sauso, pusiau sauso, pusiau saldaus ir saldaus) vynuogių veislių derinį įeinančiomis proporcijomis.

„Xinomavro“ ir „Negoska“ veislių vynuogės sėkmingai naudojamos labai patraukliam baltajam vynui gaminti. Ši praktika jau yra sėkmingai taikoma kitose vietovėse, pavyzdžiui, kaimyninėje Nausoje ir Amintaje, ir yra aprašyta SGN „Imathia“ specifikacijoje.

Šios vietovės vynuogių augintojai taip pat sodina naujų rekomenduojamų („Gewürztraminer“ ir „Riesling“) ir leidžiamų („Viognier“) veislių vynuoges. Tai leidžia gaminti išskirtinius, charakteringus, mūsų vietovės vynuogynų ypatumus atspindinčius vynus. Vynuogės yra gerai prisitaikiusios prie vietos augimo sąlygų.

Baltieji vynai, gaminami iš „Xinomavro“, „Negoska“, „Gewürztraminer“, „Riesling“ ir „Viognier“ veislių vynuogių, pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, kaip baltieji vynai, aprašyti vynų su geografine nuoroda „Playies Paikou“ techninėje byloje.

Produkto specifikacija iš dalies pakeista taip:

—

Produkto specifikacijos skyriaus „Leidžiamos vyninių vynuogių veislės“ pirma pastraipa pakeista taip: „Baltasis vynas „Playies Paikou“ (SGN) (sausas, pusiau sausas, pusiau saldus ir saldus) gaminamas iš šių veislių vynuogių: „Roditis“, „Malagouzia“, „Asyrtiko“, „Sauvignon Blanc“, „Chardonnay“, „Gewürztraminer“, „Riesling“ ir „Viognier“, taip pat „Xinomavro“ (fermentuojant baltąjį vyną) ir „Negoska“ (fermentuojant baltąjį vyną). Šių veislių vynuogės gali būti naudojamos bet kokiomis proporcijomis“.

—	Produkto specifikacijos skyriaus „Vyno gamybos metodai“ pirma pastraipa pakeista taip:

Šis pakeitimas atitinkamai įtrauktas į šiuos produkto specifikacijos ir bendrojo dokumento skyrius: „Pagrindinės vyninės vynuogės“, „Leidžiamos vyninių vynuogių veislės“, „Vynų aprašymas“, šio skyriaus poskyrio „Juslinės savybės“ dalį, susijusią su baltuoju (sausu, pusiau sausu, pusiau saldžiu ir saldžiu) vynu, ir dalį „Vyno gamybos metodai“ (į jas įtraukta informacija apie baltojo vyno gamybą iš raudonųjų vynuogių veislių vynuogių).

Taip pat pakeistas bendrojo dokumento skyrius „Ryšys su geografine vietove“ ir produkto specifikacija, ypač poskyris „Duomenys apie produktą“ ir „Priežastinė sąveika“.

2.2.   Papildymas informacija apie saldų rožinį vyną

Techninė „Playies Paikou“ byla PGI-GR-A1088, produkto specifikacija ir bendrasis dokumentas iš dalies pakeisti – įtrauktas saldus rožinis vynas. Pastaraisiais metais šios vietovės vyno gamintojai gamina saldžius rožinius vynus, kurie įsitvirtino rinkoje.

Konkrečiau, produkto specifikacijos skyriaus „Vynų aprašymas“ pabaigoje įrašyta:

Produkto specifikacijos skyriaus „Leidžiamos vyninių vynuogių veislės“ paskutinė pastraipa pakeista taip:

Pagal šį pakeitimą atitinkamai pakeisti bendrojo dokumento skyriai „Vynų aprašymas“ ir „Leidžiamos vyninių vynuogių rūšys“.

2.3.   Vyno „Playies Paikou“ (SGN) techninės bylos atnaujinimas

Be prašomų pakeitimų, atnaujindami techninę bylą į produkto specifikaciją įtraukėme šiuos pakeitimus: a) įtraukėme ir (arba) pakeitėme nacionalines nuostatas dėl reikalavimų ir kontrolės, taikytinų vynams su SKVN ir SGN, ir b) iš dalies pakeitėme informaciją apie kompetentingas tikrinimo institucijas.

Konkrečiau, skyrius „TIKRINIMO INSTITUCIJOS“ pakeistas taip:

Šis pakeitimas susijęs tik su produkto specifikacija, ne su bendruoju dokumentu.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Įregistruotas pavadinimas

„Πλαγιές Πάικου“ (Playies Paikou)

2.   Geografinės nuorodos tipas

SGN – saugoma geografinė nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

SAUSAS ROŽINIS VYNAS

Tamsiai violetinės spalvos su rožiniais atspalviais. Sodraus aromato su dominuojančiais rožių ir citrusinių vaisių kvapais. Tinkamai subalansuoto rūgštingumo, gomuriu ilgesnį laiką juntamas gėlių poskonis.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija: ne mažesnė kaip 11,5 tūrio proc.

—	Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija: 11,0 tūrio proc.

—	Bendras cukraus kiekis (g/l): ne didesnis kaip 9,0 (jeigu cukraus kiekis yra didesnis kaip 4 g/l, taikomos Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 XIV priede nustatytos sąlygos)

—	Bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 7,5

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	200

Nurodant didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertę, taikomos atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos vertės.

PUSIAU SAUSAS ROŽINIS VYNAS

Tamsiai violetinės spalvos su rožiniais atspalviais. Sodraus aromato su dominuojančiais rožių ir citrusinių vaisių kvapais. Tinkamai subalansuoto rūgštingumo, gomuriu ilgesnį laiką juntamas gėlių poskonis. Malonus rūgštumo ir saldumo, švelnaus ir vaisių skonių balanso pojūtis.

—	Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija: 11,0 tūrio proc.

—	Bendras cukraus kiekis (g/l): ne mažesnis kaip 4,5 ir ne didesnis kaip 17,5 (jeigu cukraus kiekis yra didesnis kaip 12 g/l, taikomos Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 XIV priede nustatytos sąlygos)

—	Bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 7,5

—	Didžiausias vynų sieros dioksido kiekis (iš viso): 250 mg/l (kai cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 5 g/l)

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	250

Nurodant didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertę, taikomos atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos vertės.

PUSIAU SALDUS ROŽINIS VYNAS

Tamsiai violetinės spalvos su rožiniais atspalviais. Sodraus aromato su dominuojančiais rožių ir citrusinių vaisių kvapais. Tinkamai subalansuoto rūgštingumo, gomuriu ilgesnį laiką juntamas gėlių poskonis. Švelnaus skonio, gomuriu ilgesnį laiką juntamas vaisių skonis ir saldumas.

—	Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija: 11,0 tūrio proc.

—	Bendras cukraus kiekis (g/l): ne mažesnis kaip 12,5 ir ne didesnis kaip 45 (jeigu cukraus kiekis yra didesnis kaip 12 g/l, taikomos Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 XIV priede nustatytos sąlygos)

—	Bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 7,5

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	250

Nurodant didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertę, taikomos atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos vertės.

SALDUS ROŽINIS VYNAS

Intensyvios granatų spalvos, raudonųjų uogų uogienės ir raudonųjų rožių kvapo, sodraus skonio su saldumo poskoniu.

—	Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija: 11,0 tūrio proc.

—	Bendras cukraus kiekis (g/l): ne mažesnis kaip 45

—	Bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 12,0

—	Lakusis rūgštingumas, išreikštas acto rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 1,08 (18 meq/l)

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,8 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	250

Nurodant didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertę, taikomos atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos vertės.

SAUSAS BALTASIS VYNAS

Skaidrios šviesiai žalios spalvos (iš „Xinomavro“ ir „Negoska“ veislių vynuogių pagamintas baltasis vynas turi geltonų atspalvių). Sodraus aromato su dominuojančiais citrusinių ir šviežių vaisių ir vos juntamais gėlių kvapais. Gilaus skonio, gomuriu ilgesnį laiką juntamas vaisių poskonis.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija: ne mažesnė kaip 11,5 tūrio proc.

—	Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija: 11,0 tūrio proc.

—	Bendras cukraus kiekis (g/l): ne didesnis kaip 9,0 (jeigu cukraus kiekis yra didesnis kaip 4 g/l, taikomos Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 XIV priede nustatytos sąlygos)

—	Bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 7,5

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	200

Nurodant didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertę, taikomos atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos vertės.

PUSIAU SAUSAS BALTASIS VYNAS

Skaidrios šviesiai žalios spalvos (iš „Xinomavro“ ir „Negoska“ veislių vynuogių pagamintas baltasis vynas turi geltonų atspalvių). Sodraus aromato su dominuojančiais citrusinių ir šviežių vaisių ir vos juntamais gėlių kvapais. Malonus rūgštumo ir saldumo, švelnaus ir vaisių skonių balanso pojūtis.

—	Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija: 11,0 tūrio proc.

—	Bendras cukraus kiekis (g/l): ne mažesnis kaip 4,5 ir ne didesnis kaip 17,5 (jeigu cukraus kiekis yra didesnis kaip 12 g/l, taikomos Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 XIV priede nustatytos sąlygos)

—	Bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 7,5

—	Didžiausias vynų sieros dioksido kiekis (iš viso): 250 mg/l (kai cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 5 g/l)

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	250

Nurodant didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertę, taikomos atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos vertės.

PUSIAU SALDUS BALTASIS VYNAS

Skaidrios šviesiai žalios spalvos (iš „Xinomavro“ ir „Negoska“ veislių vynuogių pagamintas baltasis vynas turi geltonų atspalvių). Sodraus aromato su dominuojančiais citrusinių ir šviežių vaisių ir vos juntamais gėlių kvapais. Švelnaus skonio, gomuriu ilgesnį laiką juntamas vaisių skonis ir saldumas.

—	Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija: 11,0 tūrio proc.

—	Bendras cukraus kiekis (g/l): ne mažesnis kaip 12,5 ir ne didesnis kaip 45

—	Bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 7,5

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	250

Nurodant didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertę, taikomos atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos vertės.

SALDUS BALTASIS VYNAS

Skaidrus, su švelniu gelsvu atspalviu (iš „Xinomavro“ ir „Negoska“ veislių vynuogių pagamintas baltasis vynas turi geltonų atspalvių). Sodraus aromato su dominuojančiais citrusinių vaisių ir vos juntamais gėlių kvapais. Švelnaus skonio, gomuriu ilgesnį laiką juntamas vaisių skonis ir saldumas.

—	Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija: 11,0 tūrio proc.

—	Bendras cukraus kiekis (g/l): ne mažesnis kaip 45

—	Bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 7,5

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	250

Nurodant didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertę, taikomos atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos vertės.

SAUSAS RAUDONASIS VYNAS

Ryškiai raudonos spalvos, su giliais rausvai violetiniais atspalviais. Aromatingas, su juodųjų serbentų, vyšnių ir pomidorų kvapais ir vos juntamu pipirų kvapu. Gaivus, gausus švelnių taninų, gomuriu ilgesnį laiką juntamas stiprus vaisių poskonis.

—	Didžiausia bendra alkoholio koncentracija: ne mažesnė kaip 12,0 tūrio proc.

—	Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija: 11,5 tūrio proc.

—	Bendras cukraus kiekis (g/l): Ne didesnis kaip 9,0 (jeigu cukraus kiekis yra didesnis kaip 4 g/l, taikomos Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 XIV priede nustatytos sąlygos)

—	Bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 7,0

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	150

Nurodant didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertę, taikomos atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos vertės.

PUSIAU SAUSAS RAUDONASIS VYNAS

Ryškiai raudonos spalvos, su giliais rausvai violetiniais atspalviais. Aromatingas, su juodųjų serbentų, vyšnių ir pomidorų kvapais ir vos juntamu pipirų kvapu. Malonus rūgštumo ir saldumo, švelnaus ir vaisių skonių balanso pojūtis.

—	Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija: 11,5 tūrio proc.

—	Bendras cukraus kiekis (g/l): ne mažesnis kaip 4,5 ir ne didesnis kaip 17,5 (jeigu cukraus kiekis yra didesnis kaip 12 g/l, taikomos Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 XIV priede nustatytos sąlygos)

—	Bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 7,0

—	Didžiausias vynų sieros dioksido kiekis (iš viso) – 200 mg/l (kai cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 5 g/l)

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	200

Nurodant didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertę, taikomos atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos vertės.

PUSIAU SALDUS RAUDONASIS VYNAS

Ryškiai raudonos spalvos, su giliais rausvai violetiniais atspalviais. Aromatingas, su juodųjų serbentų, vyšnių ir pomidorų kvapais ir vos juntamu pipirų kvapu. Švelnaus skonio, gomuriu ilgesnį laiką juntamas vaisių skonis ir saldumas.

—	Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija: 11,5 tūrio proc.

—	Bendras cukraus kiekis (g/l): ne mažesnis kaip 12,5 ir ne didesnis kaip 45

—	Bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 7,0

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	200

Nurodant didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertę, taikomos atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos vertės.

SALDUS RAUDONASIS VYNAS

Ryškiai raudonos spalvos. Aromatingas, su juodųjų serbentų ir vyšnių kvapais. Gomuriu juntamas ilgai išliekantis sodrus, gilus ir švelnus skonis.

—	Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija: 11,5 tūrio proc.

—	Bendras cukraus kiekis (g/l): ne mažesnis kaip 45

—	Bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu (g/l): ne didesnis kaip 7,5

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	200

Nurodant didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertę, taikomos atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos vertės.

5.   Vyno gamybos metodai

a.    Pagrindiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant pusiau sausą, pusiau saldų ir saldų vyną, vyną saldinti leidžiama pagal taikomas nuostatas (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I D priedą).

Auginimo metodas

Vynmedžiai formuojami pagal tipinius toje vietovėje naudojamus vynuogių auginimo metodus.

Vynų gamybos apribojimai

Baltojo vyno gamyba: baltasis vynas „Playies Paikou“ (SGN) gaminamas pagal naujausią baltojo vyno gamybos technologiją. Alkoholinio fermentavimo metu temperatūra neturi viršyti 20 °C. Kai naudojamos raudonųjų vynuogių veislių „Xinomavro“ ir „Negoska“ vynuogės, taikomas baltojo vyno fermentavimo metodas.

Raudonojo vyno gamyba: raudonasis vynas „Playies Paikou“ (SGN) gaminamas pagal klasikinį raudonojo vyno gamybos metodą.

Rožinio vyno gamyba: rožinis vynas „Playies Paikou“ (SGN) gaminamas pagal naujausią rožinio vyno gamybos technologiją. Alkoholinio fermentavimo metu temperatūra neturi viršyti 20 °C.

b.    Didžiausias gaunamas kiekis

Galutinio produkto didžiausias gaunamas kiekis hektolitrais iš vieno hektaro. Baltieji vynai

105 hektolitrai iš vieno hektaro.

Galutinio produkto didžiausias gaunamas kiekis hektolitrais iš vieno hektaro. Raudonieji vynai

96 hektolitrai iš vieno hektaro.

Galutinio produkto didžiausias gaunamas kiekis hektolitrais iš vieno hektaro. Rožiniai vynai

90 hektolitrų iš vieno hektaro.

Didžiausias vynuogių kiekis, gaunamas iš vieno hektaro. Raudonasis, baltasis ir rožinis vynai

12 000 kg vynuogių iš vieno hektaro.

Didžiausias vynuogių kiekis, gaunamas iš vieno hektaro. „Roditis“ veislė

14 000 kg vynuogių iš vieno hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Nustatytą vyno „Playies Paikou“ (SGN) gamybos geografinę vietovę sudaro Kilkio nomo Gumenisos savivaldybės Karpės, Grivos, Gumenisos, Gerakono ir Filyrijos apylinkės ir Evropo savivaldybės Evropo, Polipetro ir Tumbos apylinkės, esančios daugiau kaip 80 metrų aukštyje virš jūros lygio.

7.   Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

„Roditis Rs“ – „Alepou“

„Xinomavro N“ – „Xinogaltso“, „Popolka“

„Negoska N“

„Cabernet Sauvignon N“

„Malagouzia B“

„Limnio Ν“

„Chardonnay B“

„Viognier B“

„Syrah N“

„Sauvignon Blanc B“

„Reisling B“

„Merlot N“

„Gewürztraminer Rs“

„Asyrtiko B“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Istorinis, kultūrinis, socialinis ryšys ir geografinė aplinka. Vynas

Geografinės vietovės duomenys

A.   Istorinis ryšys

Reputacija, kurią vietovė įgijo dėl SKVN „Goumenissa“ vynų gamybos, paskatino šiuolaikinių vyninių vynuogių auginimo metodų paplitimą visoje SGN „Playies Paikou“ vyno gamybos vietovėje: imta auginti įvairesnių veislių vynuoges, iš kurių gaminami rinkoje populiarūs vynai. Taigi, SGN „Playies Paikou“ pelnė pripažinimą dėl šioje vietovėje vykusios vyno gamybos (pagal vietos tradicijas ir naudojantis per pastaruosius metus sukurta šiuolaikine infrastruktūra) istorinės raidos.

B.   Kultūriniai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai

Vyninės vynuogės ir vynas nuo senų laikų yra neatsiejami nuo vietos gyventojų kultūrinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo.

Kaip matyti iš įvairių renginių, organizuojamų vynui viešinti, šio ryšio esama ir šiandien. Tai matyti ir iš vietos kultūrinių tradicijų.

C.   Geografinė aplinka ir geografinė kilmė

Klimatas

Klimatas (pagal Langą) priskirtinas prie pusiau sauso ir pusiau drėgno klimato kategorijos. Terminė suma (bazinė temperatūra 10 °C): 1 980 laipsniadienių nuo balandžio iki spalio mėn. Žemyniškumas: 20,93 °C. Saulės šviesos valandų skaičius: 1 818 nuo balandžio iki spalio mėn. Vidutinė vynuogių nokimo mėnesio temperatūra: 19,8 °C. Krituliai: 650 mm per metus, 65 mm per vynuogių nokimo mėnesį. Vėjai: žiemą dominuoja šiaurės vėjas „Vardaris“. Vasarą dominuoja švelnūs vietos vėjai (brizai), pučiantys daugiausia iš pietų, tačiau vasaros kaitrą taip pat sušvelnina šiaurės-rytų vėjai „Meltemi“.

Dirvožemis

Platesnės vyno „Playies Paikou“ gamybos vietovės dirvožemį sudaro granito tipo uolienos, smiltainiai, skalūnai, opiolitai ir kalkakmenis, o pamatinės uolienos susideda iš kietų ir minkštų raudonžemio, mergelio ir mergelinio kalkakmenio sluoksnių. Vietovės dirvožemis daugiausia yra neutralaus pH arba šarminis. Vietovės dirvožemyje yra nuo pakankamo iki didelio kiekio kalcio karbonato ekvivalento ir aktyviojo kalcio karbonato, išskyrus tam tikras vietas, kuriose jo visiškai nėra. Apskritai vietovės dirvožemiui būdingi aktyvūs medžiagų mainai ir augalai yra aprūpinami reikiamu kiekiu maistinių medžiagų, nes didelę molingų mineralų procentinę dalį sudaro smektitai, be to, dirvožemyje vyksta aktyvūs kalcio ir magnio mainai. Didžiojoje dalyje paviršinių sluoksnių organinės medžiagos yra pakankamai, bet kuo giliau, tuo jos kiekis mažesnis. Dažniausiai organinės medžiagos atsargų kiekis vietovės dirvožemyje yra pakankamas, kad augalai būtų aprūpinti augimui reikalingu azoto kiekiu, tad azotines trąšas reikia naudoti tik retkarčiais.

Topografinės savybės

Vietovė yra itin kalvota, driekiasi į įvairias puses, šlaitų nuolydis siekia nuo 0 iki 30 %. Dėl to, taip pat dėl dirvožemio ir makroklimato ypatumų esama vynuogynų augimo vietų įvairovės, kuri yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių šioje vietovėje auginamų veislių vynuogių savybes. Vynuogynai auga skirtingomis mezoklimato sąlygomis, o tai daugiausia lemia klimato ir vietos topografijos sąveika, taip pat dirvožemis.

Duomenys apie produktą

Baltiesiems vynams „Playies Paikou“ (SGN) būdinga šviesiai žalsva spalva, kartais ji turi gelsvą atspalvį. Priklausomai nuo vynuogių veislės ir vynuogyno vietos, vynams būdingas citrusinių ir kitų vaisių bei gėlių aromatas. Kadangi šioje vietovėje auginamų veislių vynuogės sunoksta tinkamai ir vienu metu, vynams taip pat būdingas pakankamai gilus skonis ir poskonis.

Rožiniai vynai „Playies Paikou“ (SGN) išsiskiria intensyvia spalva su rožiniais atspalviais. Tokia spalva išgaunama dėl naudojamų vynuogių veislių ir dėl vietovės, kurioje vynuogės auginamos, sąlygų. Vynai pasižymi ir sodriu aromatu, kuriame dominuoja rožių ir citrusinių vaisių kvapai. Visų rūšių rožinis vynas (sausas, pusiau sausas, pusiau saldus ir saldus) yra puikiai subalansuotas – tai daugiausia lemia geras rūgštingumas.

Raudonieji vynai „Playies Paikou“ (SGN) dažniausiai būna ryškiai raudonos spalvos, su giliais rausvai violetiniais atspalviais, juodųjų serbentų, vyšnių ir pomidorų kvapais ir vos juntamu pipirų kvapu. Raudonieji vynai yra sodraus skonio, juose yra švelnių taninų, gomuriu ilgesnį laiką juntamas stiprus vaisių poskonis.

Priežastinė sąveika

Dėl vietovei būdingų temperatūros sąlygų vynuogės priklausomai nuo veislės, sunoksta per paskutiniąją rugpjūčio dekadą ir pirmąsias penkias spalio mėn. dienas. Toks aktyviausio nokimo laikotarpis ir vietovėje labai stipriai pasireiškiantis žemyniškumas lemia tai, kad gaminamų vynų stilius ir juslinės savybės tiesiogiai priklauso nuo klimato ir vynuogynų vietos įvairovės. Pavyzdžiui, iš „Xinomavro“ veislės vynuogių, augančių kalkingame dirvožemyje, pagamintas vynas pasižymi švelniais aromatais, o iš vynuogių, augančių molingame dirvožemyje ir sunokstančių vėliau, pagaminto vyno sudėtyje būna daug fenolių.

„Negoska“ veislės vynuogės sunoksta tuo pačiu metu kaip „Xinomavro“ veislės vynuogės ir naudojamos gaminant didelės alkoholio koncentracijos vynus. Tokie vynai būna intensyvios spalvos ir vidutinio rūgštingumo. Juos taip pat labai tinka derinti su atitinkamais iš „Xinomavro“ veislės vynuogių gaminamais vynais. „Merlot“, „Syrah“ ir „Cabernet Sauvignon“ veislių vynuogės vidutiniškai sunoksta, atitinkamai, rugsėjo 5-ą, 10-ą ir 20-ą dienomis. Iš „Merlot“ veislės vynuogių gaminami švelnūs, bet didelės alkoholio koncentracijos vynai. Jiems būdingas sunokusių vaisių aromatas. Iš „Syrah“ veislės vynuogių pagamintam vynui būdinga gera struktūra, intensyvi spalva, jis tinkamas ilgai sendinti. „Cabernet Sauvignon“ veislės vynuogės naudojamos ypač aromatingiems (jiems daugiausia būdingi smulkių raudonųjų vaisių, taip pat prieskonių aromatai), sodraus skonio, didelės alkoholio koncentracijos vynams gaminti. Tokie vynai yra tinkami ilgai sendinti.

„Chardonnay“, „Sauvignon Blanc“, „Gewürztraminer“ ir „Malagouzia“ veislių vynuogės sunoksta per paskutiniąją rugpjūčio mėn. dekadą, „Riesling“ ir „Asyrtiko“ veislės vynuogės – per pirmąsias penkias rugsėjo mėn. dienas, „Viognier“ veislės vynuogės – iki dešimtos rugsėjo mėn. dienos, o „Roditis“ veislės vynuogės – per antrąją rugsėjo mėn. pusę. Dėl palyginti šiltų oro sąlygų, kuriomis vynuogės noksta, iš „Chardonnay“ veislės vynuogių pagaminti vynai dažniausiai pasižymi sodriu įvairių tropinių vaisių aromatu, gomuriu juntamu sodriu ir giliu skoniu, o iš „Sauvignon Blanc“ veislės vynuogių gaminamiems vynams būdingas vaisių, daugiausiai persikų, aromatas, kiek mažiau – žaliųjų vaisių aromatai (priklausomai nuo dirvožemio). Iš „Malagouzia“ ir „Gewürztraminer“ veislių vynuogių gaminamiems vynams dažniausiai būdingas intensyvus įvairių gėlių aromatas. Kai šių veislių vynuogės derinamos su kitų veislių vynuogėmis, išgaunamas aromatas būna dar intensyvesnis. Iš „Asyrtiko“ veislės vynuogių gaminami vynai būna sodrūs, geros struktūros, didelio rūgštingumo ir pasižymi išskirtiniu įvairiu – nuo gėlių iki citrusinių vaisių – aromatu. Šioje vietovėje iš „Riesling“ veislės vynuogių gaminami vynai dažniausiai išsiskiria aromatų subtilumu. „Viognier“ veislės vynuogės naudojamos gaminti vynams, kurie daugiausia pasižymi tvirta struktūra, juos tinka sendinti, vynui būdingą vaisių (abrikosų) aromatą sušvelnina brandesni medaus aromatai. Iš „Roditis“ veislės vynuogių gaminami subtilaus aromato ir sodraus skonio vynai.

Apibendrinant pažymėtina, kad vietovėje gaminamo vyno kokybė, stilius ir ypatumai priklauso nuo vietovės – ir platesnės vietovės, ir konkretaus vynuogyno – sąlygų.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos

Teisinė sistema

Nustatyta ES teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas. Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas

Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu, 6 straipsnio 4 dalies b punktas.

Teisinė sistema

Nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas. Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas

1999 m. spalio 20 d. Bendro ministerijų sprendimo Nr. 392169 dėl bendrųjų termino „Vietos vynas“ naudojimo stalo vyno apraše taisyklių (1999 m. lapkričio 8 d. Vyriausybės oficialusis leidinys, II serija, Nr. 1985), su pakeitimais, padarytais 2007 m. rugpjūčio 29 d. Bendru ministerijų sprendimu Nr. 321813, 4 straipsnio c punkte nustatyta:

Teisinė sistema

Nustatyta ES teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas. Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas. Konkretiems gamybos metodams pavadinti vartojami terminai.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu, 66 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys.

Teisinė sistema

Nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas. Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas. Konkretiems gamybos metodams pavadinti vartojami terminai.

2005 m. birželio 9 d. Ministro sprendimo Nr. 280557, kuriuo nustatomas vynų su aukštesnės kokybės kilmės ir vietos vynų nuoroda nokinimo, sendinimo ir teikimo rinkai laikas ir ženklinant tokius vynus vartojami terminai, susiję su jų gamybos arba paruošimo metodais (2005 m. birželio 15 d. Vyriausybės oficialusis leidinys, II serija, Nr. 818), 3 ir 4 straipsniuose nustatomos tokios toliau nurodytų terminų vartojimo sąlygos:

—	„ΝΕΟΣ ΟΙΝΟΣ“ arba „ΝΕΑΡΟΣ ΟΙΝΟΣ“ (JAUNAS VYNAS);

—	„ΩΡΙΜΑΝΣΗ ΣΕ ΒΑΡΕΛΙ“ arba „ΩΡΙΜΑΣΕ ΣΕ ΒΑΡΕΛΙ“ (BRANDINTAS STATINĖSE);

—	„ΠΑΛΑΙΩΜΕΝΟΣ ΣΕ ΒΑΡΕΛΙ“ arba „ΠΑΛΑΙΩΣΗ ΣΕ ΒΑΡΕΛΙ“ (SENDINTAS STATINĖSE)

—	„ΟΙΝΟΠΟΙΗΘΗΚΕ ΚΑΙ ΩΡΙΜΑΣΕ ΣΕ ΒΑΡΕΛΙ“ arba „ΟΙΝΟΠΟΙΗΣΗ ΚΑΙ ΩΡΙΜΑΝΣΗ ΣΕ ΒΑΡΕΛΙ“ (FERMENTUOTAS IR BRANDINTAS STATINĖSE)

—	„ΟΙΝΟΠΟΙΗΣΗ ΣΕ ΒΑΡΕΛΙ“ arba „ΟΙΝΟΠΟΙΗΘΗΚΕ ΣΕ ΒΑΡΕΛΙ“ (FERMENTUOTAS STATINĖSE).

Teisinė sistema

Nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas. Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas. Vynuogių derliaus metų nurodymas ant etiketės.

Jei ženklinant vyną vartojami terminai ΝΕΟΣ ΟΙΝΟΣ arba ΝΕΑΡΟΣ ΟΙΝΟΣ (JAUNAS VYNAS), vadovaujantis 2005 m. birželio 9 d. Ministro sprendimo Nr. 280557, kuriuo nustatomas vynų su aukštesnės kokybės kilmės ir vietinių vynų nuoroda nokinimo, sendinimo ir teikimo rinkai laikas ir ženklinant tokius vynus vartojami terminai, susiję su jų gamybos arba paruošimo metodais (2005 m. birželio 15 d. Vyriausybės oficialusis leidinys, II serija, Nr. 818), 1 straipsnio 2 dalimi, privaloma nurodyti vynuogių derliaus metus.

Teisinė sistema

Nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas. Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas. Ženklinimo sąlygos pagal nacionalinės teisės aktus.

Pagal 2002 m. vasario 7 d. Ministro sprendimą Nr. 235309, vynus „Playies Paikou“ ženklinant saugoma geografine nuoroda (SGN), galima vartoti šiuos terminus:

ΛΕΥΚΟΣ ΑΠΟ ΛΕΥΚΑ ΣΤΑΦΥΛΙΑ/Blanc de blancs (BALTASIS VYNAS IŠ BALTŲJŲ VYNUOGIŲ), ΛΕΥΚΟΣ ΑΠΟ ΕΡΥΘΡΩΠΑ ΣΤΑΦΥΛΙΑ/Blanc de noir (BALTASIS VYNAS IŠ RAUDONŲJŲ VYNUOGIŲ), ΛΕΥΚΟΣ ΑΠΟ ΓΚΡΙΖΑ ΣΤΑΦΥΛΙΑ/Blanc de gris (BALTASIS VYNAS IŠ RAUSVŲJŲ ARBA PILKŲJŲ VYNUOGIŲ), ΚΟΚΚΙΝΕΛΙ/Kokineli (KOKINELI), ΟΙΝΟΣ ΛΟΦΩΝ/Vin de collines (VYNAS IŠ KALVOSE ESANČIŲ VIETOVIŲ), ΟΙΝΟΣ ΠΛΑΓΙΩΝ/Vin de coteaux (VYNAS IŠ ŠLAITUOSE ESANČIŲ VIETOVIŲ), ΟΡΕΙΝΩΝ ΑΜΠΕΛΩΝΩΝ arba ΑΠΟ ΟΡΕΙΝΑ ΚΡΑΣΑΜΠΕΛΑ/Vin de vignobles Montagneux (KALNUOTŲ VIETOVIŲ VYNUOGYNAI ARBA KALNUOTŲ VIETOVIŲ VYNŲ VYNUOGYNAI).

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://www.minagric.gr/images/stories/docs/agrotis/POP-PGE/OINOS/PGE_trop_prodiagrafes_paikos191217.pdf