NUOMONĖ Nr. 10/2018

(pagal SESV 322 straipsnio 1 dalį)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės [COM(2018) 460 final]

(2019/C 45/01)

TURINYS

	Dalis	Puslapis
Santrauka	I–IV	2
Įvadas	1–9	2
I DALIS. BENDROS PASTABOS	10–19	4
Supaprastinimas ir nuoseklumas	13–14	4
Lankstumas	15–16	5
Atskaitomybė	17–18	5
EPF specialios nuostatos	19	5
II DALIS. SPECIALIOS PASTABOS	20–68	5
I antraštinė dalis. Bendrosios nuostatos (1–9 straipsniai)	20	5
I skyrius. Programavimas (10–15 straipsniai)	21–29	5
II skyrius. Specialios kaimynystei skirtos nuostatos (16–18 straipsniai)	30–38	6
III skyrius. Veiksmų planai, priemonės ir įgyvendinimo metodai (19–25 straipsniai)	39–48	7
IV skyrius. EDVF+, biudžeto garantijos ir finansinė pagalba trečiosioms šalims (26–30 straipsniai)	49–57	8
V skyrius. Stebėjimas, ataskaitų teikimas ir vertinimas (31 ir 32 straipsniai)	58–65	9
Audito Rūmų patvirtinimo sąlygos	66–68	10
PRIEDAS. Komisijos pasiūlymo analizė ir Audito Rūmų pasiūlymai		11

EUROPOS SĄJUNGOS AUDITO RŪMAI,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 322 straipsnio 1 dalį;

atsižvelgdami į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFF), kaip nurodyta komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (1);

atsižvelgdami į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (2);

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę Nr. 1/2017 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių pasiūlymo (3);

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (4);

atsižvelgdami į 2018 m. liepos 9 d. Tarybos prašymą parengti nuomonę dėl pirmiau minėto pasiūlymo;

kadangi pasiūlymo tikslas – sujungti kelias priemones į vieną plataus masto priemonę, kad būtų galima racionalizuoti valdymo ir priežiūros sistemas ir taip sumažinti suinteresuotosioms šalims tenkančią administracinę naštą;

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

Santrauka

I.

Pasiūlymas parengtas 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) kontekste (5). Pasiūlyme numatoma iš esmės restruktūrizuoti Sąjungos išorės veiksmų priemones, kelias jų sujungiant į vieną naują plataus masto priemonę – Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, kuri bus pradėta vykdyti nuo 2021 m. sausio 1 d.

II.

Pasiūlymo loginis pagrindas – „supaprastinti darbo metodus“, kartu didinant intervencijų suderinamumą ir nuoseklumą, ir lankstesnis reagavimas į nenumatytus iššūkius ir krizes. Iš esmės pasiūlymu šie tikslai pasiekiami.

III.

EPF įtraukus į KPTBP išsprendžiamas neatitikimas tarp EPF biudžeto procedūros ir atskaitomybės proceso. Įgyvendinus pasiūlymą, Europos Parlamentas turėtų daugiau biudžeto valdymo ir teisėkūros galios. Todėl pagerėtų ES paramos vystymuisi demokratinė priežiūra.

IV.

Šioje nuomonėje pateikiama rekomendacijų, kaip pasiūlymui suteikti aiškumo, iš dalies pertvarkant kai kurias nuostatas, o kitas labiau sukonkretinant.

Įvadas

1.

2018 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė pasiūlymą (toliau – pasiūlymas) dėl kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (6) (KPTBP) ir pasiūlymo dėl kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės priedus (7).

2.

Pasiūlymas parengtas 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFF) kontekste (8), kaip nurodyta jos komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“. Komunikate nustatyti ES išorės veiksmų programų pagrindiniai prioritetai ir bendroji biudžeto sistema pagal išlaidų kategoriją „Kaimyninės šalys ir pasaulis“, įskaitant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės sukūrimą.

3.

Pagal 2014–2020 m. DFP daugiametę finansinę programą kai kurios finansavimo priemonės, kurių dauguma baigia galioti 2020 m. gruodžio 31 d., vykdomos pagal 4-ą išlaidų kategoriją („Europos vaidmuo pasaulyje“). Pagal 2021–2027 m. DFP, pasiūlyme numatoma iš esmės restruktūrizuoti Sąjungos išorės veiksmų priemones, kelias jų sujungiant į vieną naują plataus masto priemonę – Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, kuri bus pradėta vykdyti nuo 2021 m. sausio 1 d. Dabartinės priemonės (programos), kurios turėtų būti sujungtos (integruotos) yra šios: — vystomojo bendradarbiavimo priemonė (9) (VBP), — Europos plėtros fondas (10) (EPF), — Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (11) (EDŽTRP), — Europos kaimynystės priemonė (12) (EKP), — partnerystės priemonė (13) (PP), — priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (14) (IcSP), — bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (15) (BBSSP), — išorės skolinimo įgaliojimas (16) (ELM), — Išorės veiksmų garantijų fondas (17), — Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas (18), — vmakrofinansinė parama (MFP) (19) ir — bendras įgyvendinimo reglamentas (20) (CIR).

4.

Remiantis pasiūlymo 8 konstatuojamąja dalimi, įgyvendinant KPTBP turi būti vadovaujamasi penkiais prioritetais, nustatytais Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos visuotinėje strategijoje (Visuotine strategija) (21). Be to, 9 konstatuojamoje dalyje pabrėžiama naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi (22) (Konsensuso), kuriame pateikiama bendro požiūrio į Sąjungos ir jos valstybių narių vystomąjį bendradarbiavimą sistema, reikšmė. Konsensuso tikslas – įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (23) ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkę (24).

5.

Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės tikslas – visame pasaulyje išsaugoti ir skatinti Sąjungos vertybes ir interesus siekiant jos išorės veiksmų tikslų ir laikantis jų principų (25).

6.

2021–2027 m. laikotarpiu KPTBP įgyvendinimui siūlomas 89,2 milijardo eurų finansavimas (26).

7.

Vienas iš pagrindinių KPTBP pokyčių – įtraukti EPF, kuris šiuo metu nėra įtrauktas į biudžetą. Su 30,5 milijardo eurų biudžetu 2014–2020 m. laikotarpiu EPF yra didžiausia išorės priemonė (27). Dabartinis(-iai) (28) EPF ir KPTBP veiks tuo pat metu iki pasibaigs lėšos.

8.

Komisija siūlo, kad pasiūlyme būtų remiama sistema, skirta įgyvendinti dabartinį Kotonu susitarimą pakeisiantį partnerystės susitarimą (29). Šis požiūris yra priešingas dabartiniam, pagal kurį Kotonu rėmė Europos plėtros fondus.

9.

Mūsų analizė apima kelias bendras pastabas (I dalis), specialias pastabas (II dalis) ir konkrečių redagavimo pasiūlymų sąrašą (priedas).

I DALIS. BENDROS PASTABOS

10.

KPTBP yra plataus užmojo pasiūlymas, kuris: a) sujungia kelias programas ir priemones (biudžetines ir nebiudžetines) į vieną priemonę; b) apima geografines programas, temines programas ir greito reagavimo veiksmus; c) apima daug skirtingų finansavimo formų (dotacijas, pirkimų sutartis, paramą biudžetui, įnašus į patikos fondus, finansines priemones, biudžeto garantijas, derinimą ir skolos sumažinimą). Todėl KPTBP yra labai išsami ir sudėtinga priemonė.

11.

Pasiūlymo loginis pagrindas – „supaprastinti darbo metodus“, kartu didinant intervencijų nuoseklumą ir suderinamumą, ir lankstesnis reagavimas į nenumatytus iššūkius ir krizes (30).

12.

Iš esmės pasiūlymu bus supaprastinta teisės aktų sistema išorės pagalbos srityje. Jis suteiks daugiau lankstumo biudžeto priemonėms ir panašaus lankstumo elementams, kurie anksčiau buvo įtraukti į EPF.

Supaprastinimas ir nuoseklumas

13.

Komisija siekė supaprastinimo visų pirma sujungdama kelias biudžeto priemones ir EPF į plataus masto priemonę.

14.

Nors pasiūlymas yra žingsnis teisinga kryptimi ir sumažina spragas ir dubliavimąsi (31), nuoseklumas ir suderinamumas priklauso nuo pasirinktų taisyklių įgyvendinimo ir nuo Komisijos priežiūros ir valdymo tvarkos. Pavyzdžiui, gebėjimų stiprinimas taikos ir saugumo srityje geografiniu ir teminiu požiūriu gali būti finansuojamas pagal šį pasiūlymą ir įgyvendinamas atskirų Komisijos tarnybų, ES delegacijų ar ES patikos fondų. Be to, panašūs veiksmai taip pat gali būti finansuojami pagal BUSP (BSGP mokymo misijas, kurioms netaikomas „Athena mechanizmas“) arba pagal siūlomą Europos taikos priemonę.

Lankstumas

15.

Komunikate dėl naujos 2021–2027 m. DFP (32) pabrėžiama, kad „be to, labai svarbu, kad Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei taikomose taisyklėse būtų nuostatos dėl lankstumo, panašios į tas, kurios dabar galioja dabartiniam Europos plėtros fondui.“

16.

Siekiant lanksčiau reaguoti į nenumatytus iššūkius ir krizes, pasiūlymas apima dvi pagrindines priemones: nustatomas 11 % „rezervas naujiems uždaviniams ir prioritetams“ (6 straipsnio 3 dalis) ir sušvelninamos metinio periodiškumo taisyklės, kad būtų galima lengviau perkelti įsipareigojimus ir panaikintus įsipareigojimus vėl naudoti pagal pradinio biudžeto eilutę (25 straipsnis).

Atskaitomybė

17.

Mūsų 2017 m. EPF metinėje ataskaitoje (33) atkreipėme dėmesį į EPF biudžeto procedūros ir atskaitomybės proceso nesuderinamumą. Europos Parlamentas (EP) nedalyvauja nustatant EPF biudžetą ir jo taisykles ar atitinkamų išteklių paskirstymą. Tačiau jis sprendžia, ar suteikti Europos Komisijai biudžeto įvykdymo patvirtinimą, atsižvelgiant į tai, kaip jai pavyko valdyti EPF. Tai yra specialios metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalis. EPF įtraukimas į KPTBP išspręs šį neatitikimą ir bus sustiprinta Europos Parlamento vykdoma ES paramos vystymuisi demokratinė priežiūra. Todėl pagerėja ES paramos vystymuisi demokratinė kontrolė. Įgyvendinus pasiūlymą, Europos Parlamentas turės daugiau biudžeto valdymo ir teisėkūros galios.

18.

44 konstatuojamoje dalyje pabrėžiama Komisijos pareiga, kad „[…] susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis bei teritorijomis ir tarptautinėmis organizacijomis ir bet kokiose sutartyse ar susitarimuose, sudaromuose įgyvendinant šį reglamentą, turėtų būti nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditą, patikrinimus ir inspektavimą vietoje laikantis jų atitinkamos kompetencijos ir kuriomis užtikrinama, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios Sąjungos lėšų naudojimo procese, suteiktų lygiavertes teises“. Komisija ir teisės aktų leidėjai turėtų apsvarstyti galimybę šiuose susitarimuose sustiprinti įpareigojimą perduoti Audito Rūmams jų prašomus visus dokumentus arba informaciją, kurių reikia, kad jie galėtų vykdyti savo užduotis.

EPF specialios nuostatos

19.

Kelių esminių klausimų, susijusių su EPF, pavyzdžiui, likusių lėšų panaudojimo, specialiųjų rezervų ir nepanaudotų sumų, Kotonu susitarimo ir AKR investicinės priemonės ateities pasiūlymas neapima, tai priklausys nuo valstybių narių sprendimo, 2020 m. nustojus galioti Kotonu susitarimui ir visų vėlesnių susitarimų su AKR šalimis. Dėl to atsiranda neapibrėžtumas šalims partnerėms.

II DALIS. SPECIALIOS PASTABOS

I antraštinė dalis. Bendrosios nuostatos (1–9 straipsniai)

20.   Konstatuojamosiose dalyse pabrėžiama lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo, klimato kaitos, migracijos ir pilietinės visuomenės organizacijų svarba. Tačiau lyčių lygybė ir klimato kaita nėra aiškiai paminėtos konkrečiuose tiksluose 3 straipsnio 2 dalyje.

I skyrius. Programavimas (10–15 straipsniai)

21.   Kalbant apie programavimą, išskyrus skyrių dėl su kaimynyste susijusių problemų (II skyrius), kuris yra parengtas atsižvelgiant į atitinkamas nuostatas dėl EKP (34), pasiūlymas iš esmės grindžiamas VBP reglamentu (35). Taip visų pirma yra geografinių programų atveju.

22.   Kalbant apie temines programas, pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į kitų esamų priemonių (pavyzdžiui, IcSP (36) ir PP (37)) programavimo nuostatas. Kadangi šios priemonės yra iš esmės teminio pobūdžio ir tam tikrais atžvilgiais apima labai panašias nuostatas, pasiūlymas galiausiai yra pagrįstas gerokai paprastesnėmis nuostatomis (ypač kalbant apie programavimo dokumentus).

23.   Pasiūlymo 11 straipsnyje nustatomi kai kurie programavimo principai, kurie išimtinai susiję su geografinėmis programomis. Nors pagal jų pobūdį akivaizdu, kad tam tikri principai taikomi tik šios rūšies programoms (pavyzdžiui, kalbant apie programavimo laikotarpio sinchronizavimą su šalių partnerių strategijos ciklais), kiti principai netaikomi tik geografinėms programoms. Toks pavyzdys yra principas, kad programavimo dokumentai geografinėms programoms turėtų būti grindžiami rezultatais (11 straipsnio 5 dalis); mūsų manymu, tai taip pat turėtų būti taikoma teminėms programoms.

24.    Komisija ir teisės aktų leidėjai turėtų apsvarstyti galimybę:

taikyti principą, pagal kurį programavimo dokumentai geografinėms programoms turėtų būti grindžiami rezultatais ir teminėse programose.

25.   Pasiūlymo 11 straipsnio 1 dalyje raginama pradėti dialogą tarp Sąjungos, valstybių narių ir šalių partnerių dėl programavimo veiksmų. Tačiau, mūsų nuomone, nėra jokios nuorodos apie šį dialogą daugiamečių orientacinių programų (DOP) priėmimo, patvirtinimo, keitimo ir (arba) peržiūros proceso aprašyme (14 straipsnis) ar programavimo dokumentų turinio apibrėžime (12 ir 13 straipsniai), pavyzdžiui, įtraukiant nuorodą į pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, su kuriais konsultuotasi programavimo procedūros metu.

26.    Komisija ir teisės aktų leidėjai turėtų apsvarstyti galimybę:

Į pasiūlymą įtraukti trūkstamą nuorodą į dialogą tarp Sąjungos, valstybių narių ir šalių partnerių.

27.   14 straipsnio formuluotės 3 ir 4 dalyse skiriasi tik tiek, kad viena dalis skirta geografinėms programoms (3 dalis), o kita – teminėms programoms (4 dalis), 3 dalyje taip pat pridėta „arba krizės ar pokrizinės padėties atveju“. Priede pateikiamas teksto naujos formuluotės pasiūlymas.

28.   15 straipsnis skirtas „rezervui naujiems uždaviniams ir prioritetams“. Nėra aišku, kodėl šis straipsnis yra įtrauktas į I skyrių „Programavimas“.

29.    Komisija ir teisės aktų leidėjai turėtų apsvarstyti galimybę:

15 straipsnį „rezervas naujiems uždaviniams ir prioritetams“ perkelti į skirsnį „Bendrosios nuostatos“ po 6 straipsnio. Atlikus šį pakeitimą straipsnių išdėstymo tvarka būtų logiškesnė, nes 15 straipsnis yra susijęs su 6 straipsniu.

II skyrius. Specialios kaimynystei skirtos nuostatos (16–18 straipsniai)

30.   Pasiūlyme atskiras skyrius skirtas „specialioms nuostatoms kaimynystei“, jį sudaro trys straipsniai, susiję su programavimu. Pagal siūlomą struktūrą pasiūlymą sunkiau skaityti.

31.   16 straipsnio 2 dalis susijusi su „kaimynystės“ programavimo principais. Nors šios dalies turinys yra apie programavimo principus, straipsnis pavadintas „Programavimo dokumentai“. Tai neatitinka I skyriuje taikomos struktūros, pagal kurią programavimo principai (11 straipsnis) ir programavimo dokumentai (12 straipsnis) aprašyti skirtinguose straipsniuose.

32.   16 straipsnio 2 dalyje nurodyta „nukrypstant nuo 11 straipsnio 2 dalies […]“. Tačiau dviejų dalių turinys ir programavimui naudojamas šalies partnerės kriterijus yra iš dalies panašūs.

33.   17 straipsnyje Komisija siūlo „veiklos rezultatais grindžiamą metodą“. Tačiau tai susiję tik su „kaimynystės“ šalimis, kadangi tik jos turi charakteristikas, kurias būtų galima palyginti naudojant veiksmingumo rodiklius.

34.   Nors panašus mechanizmas taip pat buvo įtrauktas pagal 11-ąjį EPF (38), „kad būtų suteikta paskatų vykdyti į rezultatus orientuotas reformas“, taip nėra pagal dabartinį pasiūlymą.

35.   Be to, EKP laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitoje (39) teigiama, kad: „paskatomis grindžiamo metodo, apibrėžto EKP, įgyvendinimui skirta gerokai daugiau finansinių išteklių tiems partneriams, kurie padarė didžiausią pažangą vykdant politines reformas, tačiau jo poveikį skatinant daugiau reformų, visų pirma kitose šalyse, vis dar reikia įrodyti. EKP negalėjo suteikti pakankamai paskatų toms šalims, kurios nenori vykdyti politinių reformų“. Pasiūlymas nepakeitė esamo veiklos rezultatais grindžiamo metodo mechanizmo.

36.    Komisija ir teisės aktų leidėjai turėtų apsvarstyti galimybę:

taikyti panašų mechanizmą, skirtą „veiklos rezultatais grindžiamam metodui“, visam pasiūlymui. Šiuo pakeitimu būtų užtikrinta, kad „veiklos rezultatais grindžiamas metodas“ nėra apribotas „kaimynystės“ šalimis.

37.   Veiklos rezultatais grindžiamo metodo sąvoka 17 straipsnyje yra tokia pati, kaip ir paskatomis grindžiamo metodo EKP atveju (40); skiriasi tik terminai. Sąvoka nebuvo pakoreguota, kad atspindėtų Finansinio reglamento prioritetą veiksmingumui ir rezultatams (41).

38.    Komisija ir teisės aktų leidėjai turėtų apsvarstyti galimybę:

išbraukti II skyrių „Specialios kaimynystei skirtos nuostatos“ ir įtraukti straipsnius į I skyrių, „Programavimas“, specialias nuostatas dėl kaimynystės išlaikant griežtai minimalias. Atlikus šį pakeitimą, pasiūlymas būtų lengviau skaitomas.

III skyrius. Veiksmų planai, priemonės ir įgyvendinimo metodai (19–25 straipsniai)

39.   Dėl įgyvendinimo, pasiūlymas daugiausia grindžiamas CIR (42), taip pat atsižvelgiama į kai kurių galiojančių priemonių įgyvendinimo nuostatas.

40.   Palyginti su esama sistema, pasiūlyme pateikiamas daug paprastesnis priemonių, kurios gali būti patvirtintos, rūšių sąrašas (individualios, specialios, paramos ir išimtinės pagalbos priemonės). Mūsų nuomone, pateikus (kai kurių) atvejų, kuriais turi būti priimtos individualios priemonės, aprašymą, pasiūlymas taptų aiškesnis.

41.   19 straipsnio 4 dalyje kalbama apie išimtines pagalbos priemones. Pagal analogiją su paramos priemonėmis, kurias reglamentuoja vienas konkretus straipsnis (20 straipsnis), išimtinės pagalbos priemonės turėtų būti nagrinėjamos atskirame straipsnyje, nes jos yra išimtinio pobūdžio.

42.   21 straipsnyje Komisija siūlo viršutines ribas (atitinkamai, 10 milijonų eurų ir 20 milijonų eurų), kurių neviršijus veiksmų planai ir priemonės neturi būti priimti „įgyvendinimo aktais, priimtais pagal nagrinėjimo procedūrą“. Šios viršutinės ribos yra dvigubai didesnis nei 11-ojo EPF (43). Jei programos jau buvo finansuotos, viršutinės ribos taip pat padidėja du kartus. Padidinus šių išimčių viršutines ribas tais atvejais, kai įgyvendinimo aktas nereikalingas, susilpninama priežiūros tvarka.

43.   Pasiūlymo 25 straipsnyje neapsiribojama Finansiniu reglamentu:

a)	nepanaudotus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus galima automatiškai perkelti ir jie gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d.;

b)	dėl atitinkamų veiksmų visiško arba dalinio neįgyvendinimo, panaikintų įsipareigojimų sumą atitinkančius įsipareigojimų asignavimus vėl leidžiama naudoti;

c)	netaikoma Finansinio reglamento 114 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa (44);

d)	įtraukiama Finansinio reglamento 209 straipsnio 3 dalies nukrypti leidžianti nuostata dėl grąžinimų ir iš finansinių priemonių gautų pajamų.

44.   Aiškinamajame memorandume Komisija teigia, kad šios nuostatos yra reikalingos siekiant perkelti EPF lankstumo priemones, t. y. EPF nepaskirstytas lėšas ir daugiametį pobūdį. Taikant Finansinio reglamento išimtis, atsiranda papildomų sunkumų taikant teisės aktus.

45.   25 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuostata „kitais finansiniais metais pirmiausia naudojama perkelta suma“. Tačiau Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijos „pirma panaudoja einamųjų finansinių metų leistuosius asignavimus, o perkeltų asignavimų nenaudoja tol, kol neišnaudoja pirmųjų“.

46.   Pasiūlymo 25 straipsnio 2 dalyje pateikiama Finansinio reglamento 15 straipsnio išimtis (45), dėl atitinkamų veiksmų visiško arba dalinio neįgyvendinimo, panaikintus įsipareigojimus leidžiama vėl naudoti pagal kilmės biudžeto eilutę.

47.   25 straipsnio nuostatos suteikia daugiau lankstumo įgyvendinant KPTBP biudžetą. Vis dėlto didesnio lankstumo poveikis lėšų valdymui turėtų būti įvertintas, atsižvelgiant į galimą atskaitomybės praradimą, t. y. mažesnę atsakomybę už tinkamą asignavimų valdymą.

48.   Ankstesnių EPF nepanaudotos lėšos gali būti vėl priskirtos pagal vykdomą EPF Tarybai priėmus specialų sprendimą. Jeigu specialus sprendimas nepriimamas, lėšos paskiriamos į specialų rezervą, kol bus paskirstytos (46). Pagal bendrąjį biudžetą, nepanaudotos lėšos iš ankstesnio programavimo laikotarpio yra panaikinamos. Nėra aišku, ar pagal 25 straipsnio 2 dalį tai taip pat taikoma lėšoms, kurios buvo nepanaudotos pasibaigus DFP (47). Tokiu atveju speciali nuostata turėtų būti įtraukta į pasiūlymą.

IV skyrius. EDVF+, biudžeto garantijos ir finansinė pagalba trečiosioms šalims (26–30 straipsniai)

49.   IV skyriuje daugiausia dėmesio skiriama EDVF ir Išorės veiksmų garantijai.

50.   Atkreipiame dėmesį į tai, kad biudžeto garantija gali būti valdoma veiksmingiau sukūrus bendrą atidėjinių fondą.

51.   Nors EIB buvo vienintelis bankas, atsakingas už ISĮ ir pagrindinį partnerį EDVF, nėra aišku, koks bus jo vaidmuo ateityje (48).

52.   27 straipsnio 2 dalyje išvardytos trys sąlygos, kurias turi atitikti Išorės veiksmų garantija. Būtinas finansinio sverto pasiekimas ir didinamasis poveikis, pagrįstas tiksliniu vertės intervalu, nurodytu biudžeto garantijos ex ante vertinime, nėra nustatytas kaip vienas iš kriterijų (49).

53.    Komisija ir teisės aktų leidėjai turėtų apsvarstyti galimybę:

įtraukti svertą į sąlygų, kurias turi atitikti Išorės veiksmų garantija, sąrašą. Šiuo pakeitimu Išorės veiksmų garantijos sąlygų sąrašas būtų išsamesnis.

54.   Pagal 26 straipsnio 4 dalį atidėjinių norma svyruoja nuo 9 % iki 50 %. Nors yra nustatyta, kada taikoma 9 % atidėjinių norma, nepateikiama informacijos apie didesnių normų (iki 50 %) taikymą.

55.   27 straipsnio 3 dalyje išvardytos priemonės apima įvairią riziką. Paskolos vietos valiuta ir dalyvavimas akciniame kapitale turi labai didelę būdingą riziką. Pavyzdžiui, AKR investicinė priemonė turėjo taisykles, dėl kurių buvo ribojamas dalyvavimo akciniame kapitale taikymas nekontrolinių akcijų paketų valdymui. Be to, buvo nustatytos ribinės vertės dalyvavimui akciniame kapitale ir paskoloms vietos valiuta (ne daugiau kaip 20 % visos dotacijos). Veiklos susitarimuose turėtų būti panašios nuostatos.

56.   Pasiūlymo 35 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad garantija turėtų būti susieta su kaina, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų. Be to, Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad atlygis už išorės veiksmų garantijas neturi iškreipti konkurencijos vidaus rinkoje. Pasiūlymo 29 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta, kad į Išorės veiksmų garantijos susitarimus turėtų būti įtrauktas „atlygis už garantiją“, tačiau galėtų būti įtrauktas paaiškinimas siekiant pabrėžti, kad reikėtų vengti rinkos iškraipymų. Be to, pasiūlyme nėra jokios informacijos apie tai, kaip garantija turėtų būti susieta su kaina ir kokiomis aplinkybėmis ji galėtų būti subsidijuojama. Veiklos susitarimuose reikia išsamesnio paaiškinimo apie tai, kaip garantija turėtų būti susieta su kaina ir kokiomis aplinkybėmis ji galėtų būti subsidijuojama.

57.   Terminai vartojami nenuosekliai, pavyzdžiui, finansinė pagalba, makrofinansinė pagalba ir makrofinansinės pagalbos paskolos.

V skyrius. Stebėjimas, ataskaitų teikimas ir vertinimas (31 ir 32 straipsniai)

58.   31 straipsnis „Stebėjimas ir ataskaitų teikimas“ iš esmės susijęs su priemone; 32 straipsnyje „Vertinimas“ nagrinėjama tik kaip reglamentas yra vertinamas. Pasiūlyme neskiriamas priemonės vertinimas ir veiksmų vertinimas.

59.   Pasiūlymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „pažanga, susijusi su tikėtinais rezultatais, turėtų būti stebima remiantis aiškiais, skaidriais ir, kai tinkama, išmatuojamais rodikliais“. Rodikliai gali būti kiekybiniai arba kokybiniai, tačiau visada turėtų būti išmatuojami, kad būtų naudingi. Todėl „kai tinkama“ turėtų būti išbraukta.

60.    Komisija ir teisės aktų leidėjai turėtų apsvarstyti galimybę:

aiškiai atskirti veiksmų vertinimą ir KPTBP reglamentą. Atlikus šį pakeitimą pasiūlymas būtų aiškesnis nurodant, kokie straipsniai taikomi veiksmams, palyginti su tais, kurie taikomi pačiame KPTBP reglamente.

61.   Pasiūlymo VII priede pateikiamas pagrindinių veiksmingumo rodiklių sąrašas, „naudojamas vertinant, kaip Sąjunga prisideda prie konkrečių savo tikslų įgyvendinimo“.

62.   Kai kurie pagrindiniai veiksmingumo rodikliai susiję su keliais konkrečiais tikslais, tačiau kitų rodiklių atveju nėra aišku, kuriems konkretiems tikslams jie yra taikomi. Kitų konkrečių tikslų atveju nėra jokių rodiklių.

63.    Komisija ir teisės aktų leidėjai turėtų apsvarstyti galimybę:

geriau susieti konkrečius tikslus ir pagrindinius veiksmingumo rodiklius. Tais atvejais, kai pagrindiniai veiksmingumo rodikliai yra aiškiai susieti su konkrečiais tikslais, šių tikslų pasiekimas gali būti stebimas daug veiksmingiau.

64.   32 straipsnio 1 dalyje numatytas pasiūlymo tarpinis vertinimas, tačiau nepateikiama jokios informacijos apie jo tikslą ir turinį.

65.    Komisija ir teisės aktų leidėjai turėtų apsvarstyti galimybę:

kai tinkama, 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl reglamento galutinio vertinimo išplėsti iki tarpinio vertinimo. Šiuo pakeitimu būtų patikslinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti tarpinis vertinimas.

Audito Rūmų patvirtinimo sąlygos

66.   2018–2020 m. strategijoje pažymėjome savo tikslą pereiti prie mūsų patikinimo pareiškimo „atestavimo užduoties“.

67.   Pripažįstame, kad pasiūlymo tikslas yra ne apibrėžti ar aprašyti valdymo ir kontrolės sistemą arba bendrą vidaus kontrolės sistemą ir jos privalomas sudedamąsias dalis (50).

68.   Tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad dabartiniame pasiūlyme nėra pakankamai nuostatų, kad į valdymo ir kontrolės sistemas būtų įtraukta vidaus kontrolės sistema, kurios struktūra leistų Audito Rūmams siekti atestavimo užduoties.

---

(1)  COM(2018) 321 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“.

(2)  OL L 193, 2018 7 30, p. 1, „Finansinis reglamentas“.

(3)  OL C 91, 2017 3 23, p. 1.

(4)  COM(2018) 460 final.

(5)  COM(2018) 321 final, kaip minėta pirmiau.

(6)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, COM(2018) 460 final.

(7)  Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės priedai, COM(2018) 460 final, 1–7 priedai.

(8)  COM(2018) 321 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“.

(9)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė. (OL L 77, 2014 3 15, p. 44).

(10)  Vidaus susitarimas dėl 11-ojo EPF (OL L 210, 2013 8 6, p. 1); 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/322 dėl vienuoliktajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (OL L 58, 2015 3 3, p. 1); 2015 m. kovo 2 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/334 (OL L 58, 2015 3 3, p. 75).

(11)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 235/2014, kuriuo nustatoma demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 85).

(12)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 27).

(13)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 234/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 77).

(14)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (OL L 77, 2014 3 15, p. 1).

(15)  2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 237/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 109). Jame siūloma, kad tik ribotam skaičiui veiklos sričių, susijusių su branduolinės energijos naudojimu taikiems tikslams (žr. II priedo 6 dalies i punktą) turėtų būti taikoma KPTBP. Bus sukurta papildoma priemonė, atitinkanti specialias Euratomo sutarties procedūras – Europos branduolinės saugos priemonė (EINS). Siūloma, kad ši priemonė turėtų apimti veiksmus (ir su branduoline veikla susijusį finansavimą), susijusius su branduolinės apsaugos priemonėmis, parama infrastruktūrai ir mokymams bei ES patirties perdavimu.

(16)  2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2018/412, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (OL L 76, 2018 3 19, p. 30).

(17)  2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (OL L 145, 2009 6 10, p. 10).

(18)  2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas (OL L 249, 2017 9 27, p. 1).

(19)  Išskyrus makrofinansinės paramos dotacijas. Makrofinansine parama bus pasinaudota kiekvienu konkrečiu atveju, kai reikia.

(20)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros, (OL L 77, 2014 3 15, p. 95). CIR taikomas keletui priemonių pagal 2014–2020 m. DFP 4 išlaidų kategoriją „Europos vaidmuo pasaulyje“.

(21)  „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, 2016 6 19.

(22)  „Naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi. Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“, Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendras pareiškimas, 2017 6 8.

(23)  2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (A/RES/70/1).

(24)  2015 m. birželio 16 d. priimta ir 2015 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtinta rezoliucija „Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos Adis Abebos veiksmų darbotvarkė“ (A/RES/69/313).

(25)  Europos Sąjungos sutarties (ESS) suvestinės redakcijos 3 straipsnio 5 dalis, 8 ir 21 straipsniai.

(26)  Pasiūlymo 6 straipsnio 1 dalis.

(27)  Didelė Afrikos taikos priemonės, kuri šiuo metu finansuojama iš EPF, dalis išliks nebiudžetinė. Palyginimui, 4 išlaidų kategorijos „Europos vaidmuo pasaulyje“ biudžetas 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 66,3 milijardo eurų.

(28)  8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF įsipareigojimų laikotarpis yra pasibaigęs; 11-ojo EPF įsipareigojimų laikotarpis baigsis 2020 m., vidaus susitarimo dėl 11-ojo EPF 1 straipsnio 5 dalis (OL L 210, 2013 8 6, p. 1); Tarybos reglamentas (ES) 2015/322 (OL L 58, 2015 3 3, p. 1).

(29)  Žr. pasiūlymo 20 konstatuojamąją dalį.

(30)  Pasiūlymo aiškinamojo memorandumo 1 punktas „Pasiūlymo aplinkybės“.

(31)  Pasiūlymo poveikio vertinime (SWD(2018) 337 final) nurodyta mažiau spragų ir priemonių dubliavimosi. Tai vienas iš išorės priemonių architektūros pokyčio paaiškinimų, p. 19.

(32)  COM(2018) 321 final„Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“, 16 išnaša.

(33)  Metinė iš 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos 2017 finansinių metų ataskaita, 45 dalis (OL C 357, 2018 10 4, p. 315).

(34)  Reglamentas (Euratomas) Nr. 232/2014, kaip minėta pirmiau.

(35)  Reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kaip minėta pirmiau.

(36)  Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kaip minėta pirmiau.

(37)  Reglamentas (ES) Nr. 234/2014, kaip minėta pirmiau.

(38)  Reglamentas (ES) 2015/322, kaip minėta pirmiau, 7 straipsnio 2 dalis.

(39)  SWD(2017) 602, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Europos kaimynystės priemonės vertinimas“, pridedamas prie dokumento „Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūra“.

(40)  Reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kaip minėta pirmiau, 4 straipsnio 2 ir 3 dalys.

(41)  „Reikėtų patikslinti veiklos rezultatų sąvoką biudžeto atžvilgiu. Veiklos rezultatai turėtų būti susieti su tiesioginiu patikimo finansų valdymo principo taikymu. Taip pat turėtų būti apibrėžtas patikimo finansų valdymo principas ir reikėtų susieti nustatytus tikslus ir veiksmingumo rodiklius, rezultatus ir asignavimų naudojimo ekonomiškumą, veiksmingumą ir efektyvumą. Siekiant teisinio tikrumo ir kartu vengiant prieštaros su esamais įvairių programų veiklos rezultatų planais, turėtų būti apibrėžti su veiklos rezultatais susiję terminai, visų pirma atliktas darbas ir rezultatai (Finansinis reglamentas, 9 konstatuojamoji dalis).

(42)  Reglamentas (ES) Nr. 236/2014, kaip minėta pirmiau.

(43)  Reglamento (ES) 2015/322 9 straipsnio 4 dalis.

(44)  „Jeigu pagal bendrąjį biudžetinį įsipareigojimą išorės veiksmų srityje su trečiąja valstybe sudaromas finansavimo susitarimas, tas finansavimo susitarimas sudaromas ne vėliau kaip n + 1 metų gruodžio 31 d. Tuo atveju bendrasis biudžetinis įsipareigojimas apima visas teisinių įsipareigojimų, kuriais įgyvendinamas sudarytas finansavimo susitarimas, išlaidas trejus metus nuo finansavimo susitarimo sudarymo dienos“.

(45)  15 straipsnio 3 dalyje panaikintus įsipareigojimus leidžiama vėl naudoti tik tuomet, kai jie susiję su mokslinių tyrimų projektais.

(46)  Vidaus susitarimo dėl 11-ojo EPF 1 straipsnio 4 dalis (OL L 210, 2013 8 6, p. 1), kaip minėta pirmiau.

(47)  Panašiai į specialų EPF rezervo mechanizmą, Vidaus susitarimo dėl 11-ojo EPF 1 straipsnio 4 dalis (OL L 210, 2013 8 6, p. 1), kaip minėta pirmiau.

(48)  Pasiūlymo 33 konstatuojamoji dalis. „Iš EDVF+ turėtų būti remiamas Išorės investicijų planas ir sujungiamos derinimo ir biudžeto garantijų operacijos, kurioms taikoma Išorės veiksmų garantija, įskaitant operacijas, aprėpiančias su skolinimo operacijomis susijusią valstybės riziką, kurios anksčiau buvo vykdomos pagal Europos investicijų bankui suteiktą išorės skolinimo įgaliojimą. Atsižvelgiant į vaidmenį pagal Sutartis ir patirtį, įgytą pastaraisiais dešimtmečiais remiant įvairių sričių Sąjungos politiką, Europos investicijų bankas ir toliau turėtų būti Komisijos įprastas partneris vykdant operacijas pagal Išorės veiksmų garantiją“.

(49)  Žr. Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punktą ir 219 straipsnio 3 dalį.

(50)  Priedo „Finansinė teisės akto pažyma“ 2 skirsnyje nurodyta, kaip Komisija ketina įgyvendinti valdymo priemones.