25.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/1

Europos regionų komiteto nuomonė. Rytų partnerystės iki 2020 m. numatomi pasiekti rezultatai: vietos ir regionų valdžios institucijų indėlis

(2018/C 387/01)

Pranešėjas:	Sören HERBST (DE/EPP), Magdeburgo tarybos narys
Pamatinis dokumentas:	2017 m. lapkričio 24 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendra deklaracija, 1 priedas „20 iki 2020 m. numatomų pasiekti rezultatų“

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

palankiai vertina 2017 m. lapkričio 24 d. Briuselyje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą deklaraciją, kurioje susitarta dėl 20 iki 2020 m. numatomų pasiekti rezultatų ir tai, kad joje vietos ir regionų valdžios institucijos dėl jų dalyvavimo „Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencijoje“ (CORLEAP) pabrėžiamos kaip aktyvios Rytų partnerystės tikslų rėmėjos;

palankiai vertina 2018 m. kovo 12 d. pradėtą taikyti naują institucinę struktūrą, skirtą 20 iki 2020 m. numatomiems pasiekti rezultatams, kuri, be kitų horizontaliųjų klausimų, sukurta ekonomikai, valdymui, sujungiamumui ir visuomenei šiose šalyse stiprinti;

pabrėžia, kad diferencijuotas ES ir atskirų Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimas yra itin svarbus šių šalių demokratijos, ekonomikos ir pilietinės visuomenės vystymuisi, nes šios šešios Rytų partnerystės šalys ne tik turi daug panašumų, bet ir iš dalies labai didelių skirtumų politikos, ekonomikos ir visuomenės srityse;

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arčiausiai piliečių ir Rytų partnerystės šalyse įgyvendinamos vietos savivaldos reformos, atlieka labai svarbų vaidmenį, kad būtų sėkmingai pasiekti iki 2020 m. numatyti 20 rezultatų;

atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos Federacijos neteisėtai įvykdyta Krymo aneksija ir Rusijos remiamas karas Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse turėjo sunkių socialinių padarinių Ukrainos gyventojams ir apskritai Ukrainai, kuriuos galima įveikti tik remiant ES ir Vakarų partneriams;

primena, kad Ukraina, deja, nėra vienintelė Rytų partnerystės šalis, dalyvaujanti konfliktuose su kitomis Rytų partnerystės šalimis ar su trečiąja šalimi; todėl pakartoja, kad ES remia visų šalių partnerių nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą ir visapusišką 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte ir JT Chartijoje įtvirtintų principų, tikslų ir įsipareigojimą laikymąsi;

ragina atnaujinti pastangas skatinti taikiai spręsti tebevykstančius konfliktus šiame regione laikantis tarptautinės teisės principų ir normų; konfliktų išsprendimas, pasitikėjimo didinimas ir geri kaimyniniai santykiai yra labai svarbūs ekonominiam bei socialiniam vystymuisi ir bendradarbiavimui;

Institucijų stiprinimas ir geras valdymas

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos savivaldos reforma, pagal kurią numatoma sustiprinti valstybės institucijas ir gerą valdymą, yra vienas iš Rytų partnerystės šalių prioritetų. Europos vietos savivaldos chartiją jau pasirašė Moldova ir Ukraina (1997 m.), Armėnija ir Azerbaidžanas (2002 m.), taip pat Gruzija (2004 m.). Baltarusija nepriklauso Europos Tarybai ir nėra pasirašiusi chartijos;

ragina kartu su veiksmingomis decentralizacijos reformomis visais valdymo lygmenimis įgyvendinti efektyvias kovos su korupcija priemones, siekiant užtikrinti, kad tvirtesnis valdymas darytų teigiamą įtaką kasdieniam piliečių gyvenimui;

10.

palankiai vertina, kad dokumente „20 iki 2020 m. numatomų pasiekti rezultatų“ aiškiai paminėta viešojo administravimo reforma, ir mano, kad oficialias statistikas, kurios rengiamos vietos ir regionų lygmeniu ir kuriose pateikiama aukštos kokybės statistinė informacija, turėtų būti leista atvirųjų duomenų formatu naudoti Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų lygmeniu;

11.

pabrėžia, kad kokybiškos oficialios statistikos padeda geriau suprasti visuomeninį, ekonominį ir aplinkosauginį kontekstą ir remiantis faktais leidžia priimti politinius ir ekonominius sprendimus, taip pat skatinti piliečių dalyvavimą politiniuose procesuose; atsižvelgdamas į tai ragina užtikrinti konkrečią paramą tvariems projektams, padedantiems įveikti esamus su oficialios statistikos, visų pirma subnacionalinio lygmens, kaupimu susijusius sunkumus; atkreipia dėmesį į Europos regionų komiteto interneto portale skelbiamą ir Komiteto sukurtą Galių pasidalijimo svetainę, kurioje pateikiama informacija apie institucinės ir fiskalinės decentralizacijos lygmenį ES ir kaimyninėse šalyse;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės institucijų vykdomas oficialios statistinės informacijos rinkimas, tvarkymas ir teikimas įgyvendinant vietos savivaldos reformą turi didelį ekonominį potencialą, nes ne tik leidžia vietos ir regionų valdžios institucijoms veiksmingai įvertinti savo savivaldybių ekonominį potencialą, bet ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) rasti nišą rinkoje ir prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo vietos ir regionų lygmeniu. Be to, pateikiami kokybiški ir patikimi duomenys padeda užkirsti kelią korupcijai ir kurti veiksmingos kovos su ja mechanizmus. Surinktais duomenimis taip pat remiasi daug mokslinių institutų atliekamų analizių, o tai savo ruožtu stiprina mokslinius tyrimus Rytų partnerystės šalyse;

13.

ragina į darbotvarkę įtraukti veiksmingo ir efektyvaus vietos viešojo biudžeto valdymo klausimą ir parengti reikalavimus dėl vietos biudžetų vidaus ir išorės audito siekiant užtikrinti tikslingą ir veiksmingą viešųjų lėšų naudojimą. Piliečių dalyvavimas atliekant nepriklausomą auditą sustiprintų vietos valdžios institucijų pajėgumus įvertinti savo veiklos rezultatus, programas ir paslaugų kokybę ir juos pritaikyti prie piliečių poreikių;

14.

rekomenduoja remti piliečių dalyvavimą viešojo vietos ir regionų valdžios biudžeto srityje dalyvaujamojo biudžeto forma, kad piliečiai galėtų įsitraukti ir dalyvauti valdant viešuosius išteklius ir pareikšti savo pageidavimus, susijusius su viešosiomis išlaidomis;

Judumas ir žmonių tarpusavio ryšiai

15.

palankiai vertina, kad Rytų partnerystės šalys gali dalyvauti tokiose programose kaip „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, COSME ir „Horizontas 2020“, kurios universitetams, administravimo įstaigoms, įmonėms ir tyrėjams suteikia daugiau mainų galimybių, ir ragina vietos ir regionų lygmeniu remti daugiau informavimui apie šias programas skirtų projektų, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose Rytų partnerystės šalyse mainų galimybę suteikia tik tarptautinės paramos programos ir kai kurių iš jų sėkmingų paraiškų rodiklis yra palyginti žemas;

16.

ragina remti (mainų) projektus ne tik fundamentaliųjų mokslų srityje, bet ir humanitarinių mokslų, padedančius geriau suvokti Rytų partnerystės šalių politinę, socialinę ir kultūrinę raidą ir leidžiančius keistis su moksliniais tyrimais susijusia patirtimi ir įtraukti tyrėjus į Europos mokslinių tyrimų struktūras;

17.

susirūpinęs, kad dokumente „20 iki 2020 m. numatomų pasiekti rezultatų“ numatoma, jog Rytų partnerystės šalių universitetų tinklai daugiausia dėmesio turi skirti dėstymui;

18.

atsižvelgdamas į tai primygtinai rekomenduoja remti ne tik dėstymo gerinimą Rytų partnerystės šalių universitetuose, bet ir mokslinių tyrimų veiklą įgyvendinant konkrečius projektus, kuriais perduodami geriausios praktikos pavyzdžiai mokslinių tyrimų metodų ir akademinio rašymo srityse;

19.

be to, pažymi, kad pagrindinių dalyvių – universitetų, mokslinių tyrimų institutų, pilietinės visuomenės organizacijų, pavyzdžiui, ekspertų grupių, ir įmonių – mainai padėtų plėtoti palankią sinergiją, kuri vėlgi būtų naudinga visai mokslinių tyrimų ir inovacijų sričiai;

20.

pritaria nuomonei, kad vietos savivaldos ir decentralizacijos reforma daro teigiamą poveikį vietos ir regionų biudžetui ir turi didžiulį potencialą remti mokslinius tyrimus ir inovacijas vietos ir regionų lygmeniu;

21.

pažymi, kad projektai verslumo srityje turi būti skirti ne tik jaunimui, bet ir suaugusiesiems, o ypač moterims;

22.

atsižvelgdamas į tai ragina imtis konkrečių priemonių plėtoti socialinį verslumą, kaip jaunimo ir suaugusiųjų neformaliojo mokymo vietos ir regionų lygmeniu formą, padedančią išspręsti vietos problemas, kurti pajamas, darbo vietas ir skatinti socialines inovacijas vietoje;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų remti mainus ne tik tarp Rytų partnerystės šalių ir su ES, bet ir pavienių Rytų partnerystės šalių viduje, nes judumas šiose šalyse yra palyginti menkas, o tai skatina išankstinio nusistatymo ir stereotipų įsitvirtinimą šalyje ir sukuria sąlygas dezinformacijai;

24.

mano, jog būtina remti tokius į vidų orientuotus tarpregioninius mainų projektus, visų pirma Ukrainoje, kurioje Rusijos Federacija tęsia karinę agresiją ir nuolat skleidžia dezinformaciją;

Ekonominė plėtra ir rinkos galimybės

25.

palankiai vertina, kad Rytų partnerystės šalys gali dalyvauti MVĮ skirtoje programoje COSME;

26.

pabrėžia, kad Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija iki šiol nedalyvauja šioje programoje, o Ukrainoje, Moldovoje ir Baltarusijoje įgyvendintų projektų skaičius (nuo 1 iki 8 projektų) palyginti mažas, be to, jie daugiausia įgyvendinami sostinėse;

27.

tvirtai laikosi nuomonės, kad šią programą reikia išplėsti ir dėmesį sutelkti į Rytų partnerystės šalių vietos ir regionines MVĮ, įskaitant esančias toli nuo sostinių. Tokios programos skatins MVĮ ir prisidės prie tvaraus augimo vietos ir regionų lygmeniu;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu, kad ES regionų ir vietos valdžios institucijos remtų verslo asociacijas ir profesines organizacijas, taip pat regioninius ir vietos rūmus (pavyzdžiui, pramonės ir prekybos rūmus, inžinierių rūmus ir kt.), nes šios institucijos palengvintų Europos struktūrų integraciją ir prisidėtų prie sąžiningos konkurencijos kultūros, o tai taip pat padėtų kovoti su korupcija;

29.

dar kartą atkreipia dėmesį, kad reikia skatinti socialinį verslumą, padedantį gerinti ekonominį vystymąsi vietos ir regionų lygmeniu ir kurti darbo vietas;

30.

mano, jog svarbu skatinti MVĮ diegti inovacijas ir remti verslumo bei mokslinių tyrimų sinergiją;

31.

pabrėžia, kad, kaip nurodyta dokumente „20 iki 2020 m. numatomų pasiekti rezultatų“, nepakanka vietos ir regionų valdžios institucijas remti tik įgyvendinant ekonominio vystymosi strategijas, būtina joms teikti dalykinę paramą dar strategijų rengimo etape;

Bendrieji tikslai

32.

kaip nurodyta numatomuose pasiekti rezultatuose, tikisi, kad susijusios šalys dės daugiau pastangų siekdamos sustiprinti teisinę valstybę ir teisingumą, užtikrinti pagrindines teises, laisves ir saugumą, įtvirtinti mažumą apsaugą ir lyčių lygybę, įskaitant kovą su smurtu šeimoje;

33.

pabrėžia savo nuomonę, kad pilietinė visuomenė Rytų partnerystės šalyse atlieka itin svarbų vaidmenį demokratinio visuomenės vystymosi srityje ir Vyriausybės ją turėtų laikyti rimta ir svarbia partnere;

34.

atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į vietos savivaldą ir demokratizacijos reformą, naujos demokratinės jėgos ir vadovai atlieka svarbų vaidmenį demokratiniuose procesuose ir turėtų būti remiami tikslingomis priemonėmis;

35.

pabrėžia, jog būtina pagerinti administracinių veiksmų kokybę ir ragina regionų ir vietos valdžios institucijų lygmeniu sukurti tarnautojų darbo stebėjimo programą siekiant geresnio europinių standartų perdavimo administracinėje praktikoje;

36.

šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją vėl taikyti pakeistą Vietos administravimo priemonę (angl. LAF), kaip nurodyta 2016 m. spalio mėn. RK nuomonėje „Europos kaimynystės politikos peržiūra“ (1);

37.

primygtinai ragina remti pilietinės visuomenės institucijų, pavyzdžiui, ekspertų grupių ir mokslinių tyrimų institutų, tiriamąjį darbą, nes jos savo analizėmis praturtina politinį dialogą ir pateikdamos praktinius pasiūlymus padeda pagrindiniams atskirų Rytų partnerystės šalių politikos ir ekonomikos dalyviams priimti sprendimus;

38.

pabrėžia ypač svarbią mažumų apsaugą visose Rytų partnerystės šalyse, kuri yra išskirtinis individų susitapatinimo su savo regionu ir jo kultūriniais, socialiniais ir visuomeniniais ypatumais požymis;

39.

mano, jog būtina remti tiek nekomercinių vietinių ir regioninių žiniasklaidos priemonių, taip pat visuomeninio transliuotojo kūrimą, tiek ir jų išsaugojimą siekiant remti pliuralistines diskusijas, užtikrinti nepriklausomą informacijos teikimą Rytų partnerystės šalių piliečiams, remti kokybišką žurnalistiką ir kartu veiksmingai pasipriešinti dezinformacijai;

40.

atkreipia dėmesį į ypatingą Donbaso gyventojų padėtį, kurie analoginiais signalo perdavimo kanalais gali priimti tik Rusijos Federacijos kontroliuojamus kanalus, per kuriuos dažniausiai transliuojama propaganda, ir todėl ragina sukurti ES techninės paramos fondą Ukrainos nekomercinėms vietinėms radijo stotims, kurios iš neokupuotų teritorijų Donbaso gyventojams teiktų nepriklausomą informaciją;

Baigiamosios pastabos

41.

pabrėžia ypatingą vaidmenį, kurį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos, galinčios veikti visose srityse, ir mano, jog ypač svarbu skatinti ES ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų mainus miestų ir regioninių partnerysčių forma, taip pat atskirų valdžios institucijų tarpusavio mainus pavienėse Rytų partnerystės šalyse-;

42.

šiomis aplinkybėmis ragina sukurti nebiurokratinę programą vietos ir regionų valdžios institucijų ES partnerystėms su Rytų partnerystės šalimis inicijuoti; tai suteiks daugiau galimybių praktiškai įgyvendinti programos tikslus suteikiant finansinę paramą partnerystėms stiprinti;

43.

yra susirūpinęs dėl to, kad siūlomoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nenumatyta naujai Išorės priemonei – kuri, be kita ko, pakeis Europos kaimynystės priemonę – skirti daugiau finansinių išteklių, kurių reikia siekiant įgyvendinti Rytų partnerystės šalims nustatytus tikslus, nors DFP padidinamas bendras biudžetas, skirtas ES veiksmams visame pasaulyje;

44.

mano, jog svarbu, kad Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencija (CORLEAP) neapsiribotų tik mainų platforma, bet konkrečiai remtų teritorinį bendradarbiavimą vykdant veiklą, apimančią nuo veiksmingo ryšių mezgimo iki konkrečių projektų matomumo užtikrinimo; be to, įsipareigoja prisidėti prie lūkesčių, kuriuos partneriai sieja su CORLEAP, patenkinimo parodydamas teritorinio bendradarbiavimo sėkmę ir potencialą ir didindamas Rytų partnerystės politikos teikiamos naudos piliečiams suvokimą bei matomumą.

Briuselis, 2018 m. liepos 4 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) COR-2016–00982–00–00-AC-TRA

25.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/8

Europos regionų komiteto nuomonė. ES miestų darbotvarkės įgyvendinimo vertinimas

(2018/C 387/03)

Pranešėjas

Kieran McCARTHY (IE/EA), Korko miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos ataskaita Tarybai dėl ES miestų darbotvarkės

COM(2017) 657 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Tęsiamo darbo pripažinimas

dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus atnaujinti savo pradinę „Tolesnę strategiją dėl ES miestų darbotvarkės įgyvendinimo“ ir nustatyti savo planuojamą indėlį politiniu lygmeniu į susijusių veiksmų įgyvendinimą;

pripažįsta, kad ES institucijos deda pastangas pripažinti, jog Europos miestai atlieka vis svarbesnį vaidmenį ir turi didesnę įtaką siekiant strateginių ES tikslų ir užtikrinant, kad Europa būtų įtrauki, ambicinga įgyvendindama darnaus vystymosi tikslus ir konkurencinga pasauliniu mastu;

pažymi, kad esminis ES miestų darbotvarkės punktas – siekis sutelkti miestų valdžios institucijų patirtį ir ekspertines žinias bei sudaryti sąlygas joms prisidėti vystant ir įgyvendinant didžiausią poveikį miestams turinčius ES politikos procesus ir priemones;

pritaria požiūriui, kad vykdant ES miestų darbotvarkės procesą tam tikru mastu prisidėta prie to, kad kai kuriose valstybėse narėse vėl kilo susidomėjimas nacionalinės miestų politikos kūrimu ar stiprinimu;

palankiai vertina novatoriškus Miestų darbotvarkės partnerystės grupių darbo metodus į ES politikos formavimo procesą pirmąkart tiesiogiai įtraukiant miestų valdžios institucijas ir skatinant taikyti principą „iš apačios į viršų“ (angl. bottom-up); mano, kad toks požiūris yra glaudžiai susijęs su diskusijomis dėl Europos ateities, nes atveria galimybę piliečiams dalyvauti vietos lygmeniu ir decentralizuotai;

primygtinai teigia, kad vykstant diskusijų dėl Europos ateities procesui būtina labiau dalytis žiniomis ir vykdyti miestų bendradarbiavimą, siekiant skatinti keitimąsi geriausia patirtimi miestų veiklos srityje, kuo labiau sumažinti su ES reikalais susijusią administracinę naštą, rasti ekonomiškai efektyvesnių būdų politikai įgyvendinti, taip pat vengti dubliavimosi, ypač susijusio su tinkamu ES finansavimo priemonių rengimu ir politikos iniciatyvomis;

pripažįsta, kad šiuo metu Miestų darbotvarkė daugeliu aspektų dar nebaigta įgyvendinti; pažymi, kad 2017 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos ataskaitoje iš esmės reiškiamas pasitenkinimas, bet vis dėlto nurodo, kad toks sprendimas grindžiamas tik dalyvių atsiliepimais; todėl Regionų komitetas palankiai vertina konsultacijas dėl šio vertinimo;

pritaria požiūriui, kurio laikomasi Miestų darbotvarkėje, ir jos daugiapakopio valdymo darbo metodui 12-oje plačių prioritetinių politikos temų, nustatytų Amsterdamo pakte, ir tam, kad reikia iš naujo apsvarstyti esamų taisyklių ir reglamentų rengimo metodus, siekiant, kad būtų galima paprasčiau naudotis daugeliu turimų, į miestus orientuotų išteklių ir gerinti keitimąsi žiniomis bei skatinti glaudesnį įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą su miestais susijusiais klausimais;

pabrėžia, kad partnerystės grupių metodu sukuriama platforma, kuria siekiama integruoti vertingą praktikuojančių specialistų nuomonę įvairiais klausimais, kurie laikomi itin svarbiais ES, ir įtraukti tokių specialistų praktinę patirtį, susijusią su tuo, kokį poveikį ES reikalai turi kasdieniam miestų ir piliečių gyvenimui;

Kompleksiniai klausimai ir sąveika

10.

ragina, kad ES miestų darbotvarke būtų atsižvelgiama į visas miesto teritorijas, įskaitant dažnai kaimo vietovių funkcines teritorijas, siekiant laikytis labiau integruoto ir holistinio požiūrio į ES politiką ir teisės aktus, visais tokios politikos kūrimo etapais glaudžiau įtraukti miestus ir kuo labiau išplėsti bendradarbiavimą, kad iš tikrųjų įsitrauktų visos miesto teritorijos;

11.

nurodo, kad daugelis pačių partnerystės temų yra glaudžiai susijusios su kitomis temomis ir kad, vadovaujantis integruotu mąstymu, tokių temų nereikėtų svarstyti atskirai; primygtinai nurodo, kad reikia daug labiau koordinuoti veiksmų planus, nes pagal juos vykdomos veiklos rūšys gali turėti didelį poveikį viena kitai, pvz., i) partnerystės tvaraus žemės naudojimo ir gamtinių problemų sprendimo būdų, būsto ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, ii) partnerystės prisitaikymo prie klimato kaitos, energetikos pertvarkos ir oro kokybės srityje, iii) partnerystės skurdo miestuose, būsto ir migrantų bei pabėgėlių įtraukties srityje;

12.

palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais duomenų apie miestams rūpimus klausimus rinkimas apskritai pagerėjo, tačiau mano, kad vis dar reikia geresnio informavimo apie subnacionalinio, vietos ir regionų lygmenis, siekiant užtikrinti faktais grindžiamą politikos formavimą;

13.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Amsterdamo pakto 12.6 punktą, taip pat pagal ES miestų darbotvarkę turi būti prisidedama prie teisingumo lyčių srityje ir moterų bei vyrų lygybės užtikrinimo. Tai įgyvendinant galima pasinaudoti poveikio lytims vertinimo metodais, lyčių aspektais grindžiama duomenų baze bei lyčių aspekto integravimo į programas ir projektus analize;

14.

pritaria raginimui, kad partnerystės grupių veiksmais būtų panašiai atsižvelgiama į kitus Miestų darbotvarkės kompleksinius klausimus – miestų valdymą ir miestų planavimą, miesto ir kaimo ryšius, poveikio visuomenės pokyčiams atitiktį, mažų ir vidutinio dydžio miestų iššūkius ir galimybes, miestų atkūrimą, demografinius pokyčius, visuotinės svarbos viešąsias paslaugas ir sąsajas su JT Naująja miestų darbotvarke;

15.

pabrėžia, kad daugelis partnerystės grupių nustatytų klausimų yra taip glaudžiai susiję su RK nuomonėmis ir rezoliucijomis, kad RK darbas temomis, apimančiomis aiškų miestų aspektą, galiausiai turėtų tapti priemonių veiksmų planams rinkiniu; taip pat būtų galima platinti atsirandančius Miestų darbotvarkės pasiekimus ir rezultatus kaip geriausios patirties pavyzdžius, pasitelkiant RK informuotumą didinančius renginius ir leidinius; pabrėžia, kad partnerystės grupėse atstovaujama daugelio RK narių vietos valdžios institucijoms, ir ragina Regionų komitetui teikti išsamią informaciją apie partnerystės grupių veiklą;

16.

atkreipia dėmesį, kad didelė dalis miestų veiklos vyksta tiesiogiai arba netiesiogiai miestams bendradarbiaujant su kaimyninėmis savivaldybėmis (apylinkėmis) arba nuo jo priklauso, todėl įgyvendinant ir vertinant ES miestų darbotvarkę reikėtų atitinkamai atsižvelgti į šią veiklą;

17.

primena savo nuomonę dėl uostamiesčių ir uostų teritorijų atnaujinimo ir būtinybės išnagrinėti konkrečias savo problemas, kurioms būtina taikyti integruotą požiūrį į tvarią miestų plėtrą ir miestų planavimą;

18.

pažymi, kad būtų galima sukurti papildomos tikslinės sąveikos su keliose partnerystės grupėse atstovaujamomis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos savivaldybių ir regionų taryba (CEMR) ir EUROCITIES tinklais, tvaraus miestų vystymosi programa „URBACT 3“ ir Europos urbanistinių žinių tinklu (EUKN);

Išteklių skyrimas Miestų darbotvarkei

19.

giria partnerystės grupes už tai, kad jos skiria savo išteklius (nes dalyvavimo išlaidos nepateikiamos), ir Europos Komisiją už veiksmus, kurių ji imasi siekdama, kad būtų lengviau įgyvendinama Miestų darbotvarkė;

20.

nurodo, kad praėjus beveik dvejiems metams nuo tada, kai pradėta įgyvendinti ES miestų darbotvarkė, daugiausia susirūpinimo kelia tai, kad trūksta išteklių, ypač miestų, kurie yra partnerystės grupių nariai (visų pirma, mažų ir vidutinio dydžio miestų), dalyvavimo išlaidoms padengti;

21.

pažymi, kad didesni miestų centrai turi daugiau išteklių, kuriuos gali skirti dalyvavimo Europos reikaluose tikslais – gauti informaciją, nustatyti finansavimo galimybes ir netgi siekti daryti įtaką politikos formavimui, bet to negali daryti mažesnės valdžios institucijos; primygtinai nurodo, kad ES miestų darbotvarke reikėtų tinkamai atsižvelgti į mažesnių miestų vietos valdžios institucijų, kurioms tenka svarbus vaidmuo platesnėje savo regiono ekonomikoje, poreikius siekiant suteikti tvirtesnį pagrindą jų tvariai miestų plėtrai;

22.

ragina apsvarstyti galimybę sukurti specialų finansinės paramos mažesniems miestams mechanizmą, kuris padėtų bendradarbiauti Miestų darbotvarkės klausimais, siekiant paskatinti aktyviau keistis patirtimi. Bendradarbiavimo švietėjiško vaidmens stiprinimas (patyrusių subjektų – daugiausia vidutinio dydžio ir didelių miestų centrų – informaciją perduodant mažiems miestams ir miesteliams) yra ypač svarbus siekiant masto ekonomijos ir didesnio socialinio ir ekonominio augimo;

23.

yra susirūpinęs dėl neatmestinos galimybės, kad dėl esamo partnerystės grupių formavimo ir veikimo, ypač dėl bendros valdymo struktūros savanoriško pobūdžio, kai kurių valstybių narių pasyvumo ir dėl kelių vidaus organizacijos problemų, atsirandančių dėl to, kad nėra pakankamai taisyklių dėl uždavinių ir atsakomybės paskirstymo nariams, gali pritrūkti atsakomybės; primygtinai ragina toliau vykdant Miestų darbotvarkę atsižvelgti į šiuos klausimus;

24.

palankiai vertina paramą, kurią teikia techninis sekretoriatas, siekdamas padėti partnerystės grupėms, ir kartu ragina skirti daugiau dėmesio praktinei patirčiai ir į rezultatą orientuotiems metodams, kad būtų teikiama ne tik administracinio pobūdžio techninė parama. Atsižvelgiant į tai, yra būtinas didesnis skaidrumas ir didesnė partnerysčių atsakomybė, jei norima, kad partnerystės tinkamai pasinaudotų technine informacija, be kita ko, ekspertų konsultacijomis;

25.

primygtinai nurodo, jog tam, kad pasitelkus partnerystės grupes būtų galima pasiekti patikimų ir gerai suplanuotų rezultatų, nėra abejonių, jog būtina užtikrinti, kad Miestų darbotvarkę būtų galima remti stabiliais daugiamečiais biudžeto atidėjiniais;

26.

džiaugiasi iniciatyva sukurti interaktyvią žiniatinklio svetainę „Futurium“, kuri parengta siekiant vienoje vietoje sutelkti visus partnerystės rezultatus ir platesnei suinteresuotųjų subjektų bendruomenei teikti aktualią informaciją, taip pat suteikti galimybes diskutuoti ir įnešti indėlį į procesą, tačiau perspėja, kad pačios vienos bendros prieigos internete nereikėtų laikyti panacėja siekiant įgyvendinti Miestų darbotvarkės tikslus, juo labiau, kad ši priemonė nėra labai populiari tarp potencialių naudotojų;

Geresnis reglamentavimas ir atsižvelgimas į miestų aspektą

27.

pripažįsta, kad siekiant įgyvendinti Miestų darbotvarkę reikia sukurti naujus teisinius mechanizmus tarp ES institucijų, valstybių narių, miestų ir suinteresuotųjų subjektų, siekiant padėti įgyvendinti jiems skirtus ir jų kompetencijos sričiai priskiriamus veiksmus;

28.

primena savo raginimus Miestų darbotvarkės įgyvendinimą grįsti privalomąja galia priskiriant jį Komisijos atsakomybei, sutelkiant visus atitinkamus generalinius direktoratus, kad šiuo etapu jie prisidėtų taip, kaip ir dabar, įnešdami indėlį į partnerystės grupes; be to, primygtinai ragina valstybes nares įsitraukti tinkamu teminiu ministrų lygmeniu užuot paprasčiausiai tokius klausimus grąžinus ministerijai, atsakingai už miestų plėtrą;

29.

pabrėžia, kad vienas svarbiausių Amsterdamo pakto aspektų buvo sukurti sąsają su Europos Sąjungos geresnio reglamentavimo darbotvarke; atitinkamai rekomenduoja sukurti tiesioginius ryšius tarp partnerystės grupių darbo ir REFIT platformos narių, taip pat skirti daugiau dėmesio ES reglamentavimo aplinkos atitinkamoje politikos srityje gerinimui vykstant partnerystės grupių posėdžiams;

30.

mano, kad vertėtų glaudžiau susieti Miestų darbotvarkės partnerystės grupių darbą su Europos Komisijos Reglamentavimo patikros valdybos darbu;

31.

primena RK veiksmus dėl Darbotvarkės įgyvendinimo, susijusio su „geresnio reglamentavimo“ komponentu, pastaraisiais metais atliekant bandomuosius (teritorinius) miestų poveikio vertinimus, kuriais siekiama pranešėjams pateikti galimo konkrečių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio pavyzdiniams miestams analizę;

32.

mano, kad atsižvelgimas į miestų aspektą turėtų tapti pagrindiniu ES politikos formavimo elementu; pabrėžia, kad būtų galima sistemingiau vertinti planuojamų ES veiksmų poveikį miestams (įvairiais lygmenimis), siekiant užtikrinti, kad galutine politika ar teisės aktu būtų tinkamai atsižvelgiama į vietos perspektyvą;

33.

palankiai vertina tai, kad Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas pripažįsta teritorinio poveikio vertinimų svarbą aptariant naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, ir ragintų Komisiją juos platesniu mastu taikyti visose politikos srityse;

34.

ragina miestus ir miesto teritorijas prisidėti prie konkretiems jų plėtros poreikiams pritaikytų ES prioritetų ir pabrėžia, kad vietos plėtra ir toliau turėtų būti platesnio ES požiūrio į teritorinę plėtrą dalis ir ją reikėtų geriau apibrėžti kaip holistinę koncepciją;

Būsimos Miestų darbotvarkės po 2020 m. programos

35.

mano, kad, remiantis pačių pirmųjų partnerystės grupių pasiektais rezultatais, Miestų darbotvarkė ES yra patikima faktinių duomenų bazė, skirta informuoti ir netgi orientuoti būsimą bendradarbiavimą Europoje ESI fondų ir Komisijos centralizuotai valdomų programų po 2020 m. srityse;

36.

prašo, kad pasiūlymu dėl daugiametės finansinės programos (DFP) ateities ir būsimos sanglaudos politikos po 2020 m. būtų atsižvelgiama į miestų ir miesto vietovių vaidmenį stiprinant integruotas priemones ir mechanizmus, siekiant įgalėti miestus ir regionus tiesiogiai teikti jiems paramą; pabrėžia, jog itin svarbu, kad sanglaudos politika būtų siekiama integruoto teritorinio požiūrio pridėtinės vertės ir kad ši politika, kartu teikiant didelę paramą kaimui, taip pat turi apimti tvirtą miestų aspektą ir ja turi būti kuriama „miestų atsakomybė“ vietos lygmeniu miestuose ir miesto vietovėse;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant augančios žemiausių valdymo lygmenų (pavyzdžiui, miestų) reikšmės palyginti su centriniu ES valdymo lygmeniu, kai kuriose šalyse vyksta valdymo mechanizmų recentralizacija, dėl to prarandama finansavimo dalis, kuria iki šiol galėjo naudotis miestai ir regionai ir kuri jiems suteikė galimybę patiems priimti sprendimus. Tai pavojingas reiškinys, sudarantis kliūčių daugiacentriam ekonomikos augimui, kuris vyksta pagal vietos vystymosi aplinkybes ir vietos ypatumus;

38.

pritaria tam, kad naujos integruotos priemonės turi tapti lankstesnės ir proporcingesnės ir tam, kad būtų parengtos labiau pritaikytos gairės, siekiant užtikrinti, kad tokios priemonės būtų geriau suprantamos ir kad būtų sukuriamas didesnis aiškumas jas naudoti norintiems asmenims;

39.

ragina Miestų darbotvarkės prioritetu nustatyti tai, kad būtų sudarytos geresnės galimybės gauti labai suskaidytą finansavimą, kuris būtų naudingas įvairaus dydžio miestams, pvz., bendradarbiaujant su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant visos Europos vietos ir regioninės valdžios tinklus, ir su RK kuriant pritaikytą informacinę medžiagą, į kurią būtų visapusiškai įtrauktos visų 12 temų miestų finansavimo galimybės;

40.

primygtinai ragina prioritetiniais klausimais laikyti tvirtą vietos ir regioninių valdžios institucijų informuotumo apie esamas finansavimo iniciatyvas (URBIS ir EIB pritaikytas paskolų sistemas) didinimą ir esamos konsultavimo ir finansavimo sistemos paprastinimą tam tikru mastu ją pritaikant prie miestų poreikių;

41.

žino, kad reikia paprastinti investicijų į miestus finansavimo sistemą ir su EIB paskolų sistema susijusias paslaugas pritaikyti prie atskirų miestų poreikių; pripažįsta, kad naujoji specialioji miestų investavimo ir konsultavimo platforma URBIS atlieka svarbų vaidmenį miestų valdžios institucijoms teikiant finansines ir technines gaires pagrindiniais integruotų miestų projektų rengimo ir įgyvendinimo etapais, įskaitant investavimo strategijų rengimą, projektų paketų sudarymą ir galimybių taikyti novatoriškas finansavimo priemones tyrimą (pvz., derinant Europos struktūrinius ir investicijų fondų paramą su Europos strateginių investicijų fondu);

42.

pabrėžia, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas yra visuomet svarbus miestams ir vietos valdžios institucijoms, nes jis užtikrina europinę perspektyvą ir suteikia informacijos apie jų vystymąsi; pabrėžia, kad daugiau nei trečdalis ES piliečių gyvena ir dirba Europos Sąjungos pasienio miestuose ir regionuose, o tai sudaro du trečdalius ES BVP; pažymi, kad tarpvalstybiniais ir tarptautiniais Interreg projektais pasiekta daug konkrečių rezultatų, kuriais sukurta naudos Europos piliečiams Miestų darbotvarkei svarbiose srityse, įskaitant judumą, prisitaikymą prie klimato kaitos, energetikos pertvarką, mokymą ir darbo vietų kūrimą;

43.

ragina į Miestų darbotvarkę visapusiškai integruoti visų naujosios kartos ES ne sanglaudos programų, turinčių miestų komponentą, pavyzdžiui, Devintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, tikslus ir įgyvendinimo mechanizmus, taip pat politikos iniciatyvas, pavyzdžiui, Merų paktą dėl klimato ir energetikos;

44.

pabrėžia, kad į Miestų darbotvarkę reikėtų atidžiai atsižvelgti būsimose Komisijos metinėse darbo programose, ir prašo, kad rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atnaujintų aukšto lygio politinį įsipareigojimą tęsti procesą, valstybėms narėms suteikti galimybę prisidėti ir formaliai pranešti apie partnerystės grupių plėtrą;

45.

ragina miestams ir regionams suteikti galimybę miestų klausimais kreiptis į Europos Vadovų Tarybos darbo grupes ir Europos Parlamentą ir vykdyti trišalį dialogą pasitelkiant institucinį atstovą, RK, kad jie galėtų sekti ir įnešti tikslesnį indėlį į Tarybos darbą srityse, turinčiose poveikį jiems ir jų kompetencijai;

46.

pabrėžia, kad siūlomus veiksmų planus reikia papildyti veiksmų gairėmis, kuriomis nustatomi realūs rezultatai, tikslinės datos, rodikliai ir uždaviniai siekiant konkrečių tikslų, jomis reikia atsižvelgti į tai, kad partnerystės grupės vienija daug subjektų, ir tokias gaires reikia kurti bendradarbiaujant su įvairiais administracijos lygmenimis, privačiuoju sektoriumi ir pilietine visuomene;

47.

siūlo, baigus rengti veiksmų planus, organizuoti daug informacijos sklaidos kampanijų, turinčių tinkamus grįžtamosios informacijos mechanizmus, pasitelkiant nacionalines ministerijas ir (arba) kitus daugiklius, įskaitant Briuselyje esančius miesto ir (arba) regioninius biurus;

48.

tikisi, kad 2019 m. Europos Komisija atliks vertinimą siekdama nurodyti, kaip partnerystės grupės prisidėjo prie geresnio reglamentavimo darbotvarkės, didesnių galimybių gauti finansavimą ir geresnio keitimosi žiniomis ir geriausia patirtimi;

49.

ragina partnerystės grupes atlikti savo vertinimą ir pateikti grįžtamąją informaciją apie tai, ar procesu patenkinti jų pačių lūkesčiai, ir pasiūlyti galimų patobulinimų;

50.

pritaria pasiūlymui sukurti iniciatyvinį komitetą aptarti būsimiems Miestų darbotvarkės pokyčiams, tokiems kaip partnerystės grupių sukurtos pagrindinės idėjos, kuriomis suteikiama informacija būsimai politikai ir sprendimų priėmimo programavimui, galimos naujos teminės partnerystės grupės, kompleksinių klausimų taikymas ir diskusijų rezultatų viešinimas; pritaria tam, kad tikslinga apsvarstyti papildomas temas, pavyzdžiui, saugumo, kultūros paveldo, demografijos, miestų transporto mazgų ir transeuropinio transporto tinklo (TEN-T);

51.

vis dėlto primygtinai nurodo, kad prieš kuriant naujas partnerystės grupes reikia tinkamai įvertinti esamų partnerystės grupių rezultatus, taip pat jų struktūrą ir įgyvendinimo priemones;

52.

siūlo organizuojant metinį koordinacinį pasitarimą įtraukti RK, kad jis galėtų įnešti savo indėlį, siūlyti veiksmus, rengti posėdžius, ir, svarbiausia, siekiant išvengti to, kad pasitarimas nevyktų tą pačią dieną kaip kiti galimi renginiai ar diskusijos;

Išvados

53.

ragina ES institucijas dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą dėl ES miestų darbotvarkės ir formalizuoti procesą; teigia, kad Miestų darbotvarke siūloma pernelyg daug kalbant apie tai, kaip ateityje gerinti mūsų miestų veikimą, tad gali būti, kad ja būtų tik kuriama tinklaveika, todėl ją būtina pripažinti privalomu politiniu įsipareigojimu siekiant parengti ir įgyvendinti teisės aktus ir Europos bei nacionalines finansines programas;

54.

pabrėžia, kad Amsterdamo pakte numatomas didesnis RK institucinis vaidmuo, nes ja Komitetas, kaip Europos Sąjungos patariamasis organas, oficialiai ES lygmeniu atstovaujantis regionams ir savivaldybėms, raginamas prisidėti prie tolesnio Miestų darbotvarkės vystymo;

55.

siūlo ES Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares skatinti tam tikrą sinergiją tarp diskusijų dėl ES miestų darbotvarkės ir atnaujintos Teritorinės darbotvarkės 2020 m. įgyvendinimo vertinimo, atsižvelgiant į labiau integruotą teritorijų planavimo ir teritorinio valdymo metodą, ir tame vertinime turėtų dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos bei teritorijų planuotojai pagal principą „iš apačios į viršų“ ir įrodymais grindžiamą požiūrį;

56.

pripažįsta, kad miestai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant 2030 m. darnaus vystymosi tikslus; ragina kurti labai stiprias sąveikas tarp JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir ES politikos po 2020 m. prioritetų nustatymo;

57.

mano, kad tinkamas darnaus vystymosi tikslų įtraukimas į ES politiką paskatins visoje Sąjungoje įgyvendinti labiau integruotą viziją dėl mūsų miestų ir regionų ateities; mano, kad darnaus vystymosi tikslų miestų aspektas reikalauja taikyti visapusišką, integruotą ir veiksmingą požiūrį, todėl ragina glaudžiai bendradarbiauti su partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, o vietos ir regionų valdžios institucijas paskatinti įvairių suinteresuotųjų subjektų veiksmus;

58.

prašo Europos ir nacionalinių statistikos institucijų parengti ir tobulinti duomenis, rodiklius, priemones ir metodiką, skirtus kiekybiškai įvertinti ir stebėti ES politikos indėlį į Darbotvarkės iki 2030 m. su miestais susijusius tikslus, dažniau naudojant NUTS2, NUTS3 ir funkcinės miesto zonos lygmens rodiklius;

59.

pabrėžia, kad JT Naująja miestų darbotvarke bus remiamasi per ateinančius 20 metų vykdant daugelio subjektų veiksmus, susijusius su miestų plėtra; ragina visus ES valdymo lygmenis bendradarbiauti siekiant pasinaudoti Naująja miestų darbotvarke kaip priemone įtraukiai ir tvariai plėtrai pasiekti.

2018 m. liepos 4 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

25.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/14

Europos regionų komiteto nuomonė. Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose

(2018/C 387/04)

Pranešėjas:

János Ádám KARÁCSONY (HU/PPE), Tahitotfalu tarybos narys

Pamatinis dokumentas:

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“

COM(2017) 534 final

POLITIKOS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

palankiai vertina Europos Komisijos paskelbtą komunikatą „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“. RK malonu pastebėti, kad įvairios Komisijos tarnybos iš skirtingų generalinių direktoratų kartu veiksmingai dirbo siekdamos, kad šis dokumentas atspindėtų kompleksinį ES pasienio regionų bendradarbiavimo pobūdį. Be to, RK pritaria tam, kad būtų sukurtas „pasienio ryšių punktas“, kuris užtikrintų veiksmų ir priemonių įgyvendinimą, tačiau nerimauja dėl to, kad atsižvelgiant į daugybę komunikate numatytų užduočių šiam centrui gali trūkti darbuotojų;

itin palankiai vertina parengiamąjį procesą, po kurio buvo paskelbtas šis komunikatas, nes jis buvo pavyzdinis daugiapakopio dalyvaujamojo bendradarbiavimo požiūriu. Įgyvendindama vadinamąją pasienio peržiūros iniciatyvą, Komisija veikė kaip skatinimo centras, kuris suinteresuotiesiems subjektams sudarė sąlygas keistis idėjomis ir patirtimi. Be to, buvo parengta daug aprašų, pozicijos dokumentų ir tyrimų, todėl politikos formuotojai galėjo remtis turtinga duomenų baze dėl bendradarbiavimui pasienio regionuose kylančių kliūčių;

pabrėžia, kad siekiant stiprinti ES pasienio regionų bendradarbiavimą reikia šalinti teisines, administracines, fizines ir kultūrines kliūtis. Šiuo atžvilgiu finansinė parama Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) iniciatyvoms išlieka labai svarbi;

mano, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) reikėtų gerokai padidinti ES finansinę paramą ETB iniciatyvoms ir mano, jog nepriimtina, kad dabartiniu pasiūlymu finansavimas ne didinamas, o mažinamas. RK pripažįsta, kad dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš ES ir vis dar aukšto visų ES valstybių narių valdžios sektoriaus skolos lygio ES biudžetas patirs didelį biudžetinį spaudimą. Tačiau parama ETB iniciatyvoms teikia itin didelę Europos pridėtinę vertę skatinant ekonomikos augimą ir sanglaudą, taip pat kuriant geresnę ES jos piliečiams;

pabrėžia, kad ETB nauda – tai ne tik patys projektai, bet ir tai, kad įvairūs vietos ir regionų lygmens subjektai stengiasi kartu įgyvendinti bendras programas ir projektus;

primygtinai ragina valstybes nares tarpvalstybiniu lygmeniu surengti kuo daugiau konsultacijų su piliečiais siekiant atgaivinti Europą, atstatyti „Europos kūrimo ir piliečių ryšį“ ir sukurti „tikrą Europos viešąją erdvę siekiant nustatyti problemas, kurias, piliečių nuomone, turėtų spręsti Europos Sąjunga“;

pažymi, kad ES pasienio ruožai bendradarbiauja prie vidaus ir išorės sienų, taip pat sausumos ir jūrų sienų, nepaisant to, ar jie yra sujungti jūroje esančia fiksuota jungtimi ar tokios jungties neturi. Kalbant apie jūrų sienas, turėtų būti panaikintas 150 km apribojimas, kuris mažina salų regionų dalyvavimo galimybes. Gerinti bendradarbiavimą ir šalinti kliūtis turi būti siekiama ne tik ES valstybių narių, bet ir kaimyninių šalių ir regionų lygmeniu, ypač tais atvejais, kai bendradarbiauja atokiausi ES regionai;

Pastabos dėl komunikate išdėstytų dešimties Komisijos pasiūlymų

Stiprinti bendradarbiavimą ir mainus

palankiai vertina visos ES internetinio specialistų tinklo („Futurium“) sukūrimą ir atvirą kvietimą teikti bandomuosius projektus, kuriais siekiama šalinti teisines ir administracines kliūtis. Svarbu, kad Komisija ir toliau suteiktų postūmį ir vykdytų koordinavimą siekdama gerinti bendradarbiavimą ir mainus;

pabrėžia, kad svarbu kurti teritorines strategijas siekiant integruotai ir koordinuotai orientuoti investicijas. „Integruotai“ reiškia, kad visi valdymo lygmenys pradedant vietos ir baigiant Europos lygmeniu dirba kartu siekdami tam tikros teritorijos tikslų. „Koordinuotai“ reiškia, kad įvairūs finansavimo šaltiniai, vienas kitą papildydami, padeda siekti tų pačių sutartų teritorinių tikslų;

10.

pabrėžia makroregioninių strategijų, kaip „požiūriu „iš apačios į viršų“ ir vietos poreikiais grindžiamos veiksmingesnio bendrų makroregionų galimybių išnaudojimo priemonės, skirtos geriau įgyvendinti ir koordinuoti politikos atsaką į įvairius iššūkius“, vaidmenį ir atkreipia dėmesį į RK nuomonę šiuo klausimu (1);

11.

šiuo atžvilgiu pabrėžia, kokios svarbios tarpvalstybinio, tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programos, kurių Europos pridėtinė vertė yra susijusi ne tik su finansavimu, nes jomis žmonės suburiami dalyvauti bendruose projektuose, kuriais kuriama ilgalaikė partnerystė, pasitikėjimas ir abipusiškai naudingos bendradarbiavimo struktūros;

12.

atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl reglamento dėl naujų tarpvalstybinių programų ir pažymi, kad ES vidaus sienoms priklauso ir jūrų sienos, kurios, jo nuomone, panašiai kaip yra šiuo programavimo laikotarpiu, turi būti prilyginamos sausumos sienoms. Kitaip kiltų grėsmė ES pasienio regionų, turinčių jūrų sieną, bendradarbiavimui ir vietos prisitaikymo galimybėms, kurias suteikia šios tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos;

13.

pabrėžia „Interact“, „Interreg Europe“, URBACT ir ESPON programų svarbą siekiant stiprinti bendradarbiavimą Europoje ir gerinti sanglaudos politikos įgyvendinimą; atsižvelgdamas į pastaruosius pasiūlymus pabrėžia, kad tęsti „Interreg Europe“ ir URBACT programą yra būtina tarpregioniniam bendradarbiavimui Europoje ir ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Tarybą ne tik patikslinti, kokia bus „Interreg Europe“ ir URBACT ateitis, bet ir tą ateitį užtikrinti;

14.

prašo, kad kitą pereinamąjį laikotarpį JK vietos ir regionų valdžios institucijos būtų raginamos ir skatinamos toliau dalyvauti Europos teritorinio bendradarbiavimo programose ir teritorinio bendradarbiavimo projektuose. Turėtų būti užtikrinta galimybė dalyvauti makroregioninėse bei jūrų strategijose ir ETBG;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės statistikos tarnybos daugeliu atvejų nekaupia statistinių duomenų apie tarpvalstybinį eismą, pavyzdžiui, duomenų apie vykimą į darbą kertant ES vidaus sienas. Žinių ir statistinių duomenų apie šiuos faktus trūksta, todėl Komisija arba kitos institucijos, pavyzdžiui, Eurostatas, turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį renkant ir tvarkant tokius duomenis;

Tobulinti teisėkūros procesą

16.

pripažįsta, kad visiškai suderinti ir suvienodinti taisykles ir teisės aktus nėra nei realu, nei pageidautina. Todėl dar svarbiau suprasti Europos ir nacionalinės teisės aktų ir taisyklių poveikį, daromą ES pasienio regionuose. RK jau ilgą laiką teigia, kad Europos Komisija turėtų atlikti teritorinio poveikio vertinimus dėl visų svarbių ES teisės aktų, kurie gali turėti teritorinį poveikį. Todėl RK palankiai vertina Komisijos siekį įvesti ES teisės aktų „patikrą pasienio aspektų požiūriu“ (angl. cross-border proofing), siekiant ankstyvame teisėkūros proceso etape nustatyti galimą atitinkamo teisės akto poveikį pasienio regionams ir paremti ES valstybes nares nacionaliniu lygmeniu taikant teritorinio poveikio vertinimo metodiką. Tai yra dar svarbiau dėl to, kad dėl pokyčių svarbiose nacionalinės politikos srityse – aplinkosaugos, vartotojų apsaugos, darbuotojų apsaugos – kyla su abipuse rinkos prieiga susijusių kliūčių tarpvalstybiniu lygiu dirbantiems ekonomikos subjektams ir tampa neįmanoma visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis laisvėmis;

17.

pabrėžia, kad teisėkūros institucijos – Europos Parlamentas ir Taryba – turėtų geriau suvokti tarpvalstybinį naujų teisės aktų poveikį. Šiuo atžvilgiu vesdamos derybas dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto jos turėtų nuolat atsižvelgti į teritorinį poveikį;

18.

pritaria iniciatyvai įsteigti jungtinę teritorinio bendradarbiavimo grupė Europos Parlamente ir yra pasirengęs teikti jai paramą;

19.

mano, kad valstybės narės turėtų geriau koordinuoti veiksmus perkeldamos ES teisės aktus į nacionalinę teisę, kad nebūtų sukurta naujų kliūčių, dėl kurių būtų papildomai apsunkintas tarpvalstybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, taip pat kad nekiltų galimų suvaržymų vidaus rinkoje. Komitetas siūlo Europos Komisijai imtis koordinavimo punkto funkcijos, siekiant užtikrinti darnų ir veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimą;

Sudaryti sąlygas tarpvalstybiniam viešajam administravimui

20.

pabrėžia viešųjų paslaugų sąveikumo svarbą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui;

21.

šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į pastangas skaitmeninio viešojo administravimo srityje. Tačiau RK atkakliai tvirtina, kad tarpvalstybiniu mastu turi būti užtikrintas sąveikumas. RK taip pat pritaria, kad įvairių valstybių narių valdžios institucijų valstybės tarnautojai turėtų daugiau keistis informacija, kad geriau suvoktų administracinę kitų šalių kultūrą. Komisija turėtų drąsiai didinti paramą šioje srityje. Ji galėtų remtis savo pagal sanglaudos politiką įgyvendinama programa TAIEX REGIO PEER 2 PEER, kurią vykdant suburiami įgyvendinimo ekspertai iš vienos šalies, kad padėtų vykdyti įgyvendinimo procesus kitoje šalyje. Pasienio regionuose žmonių tarpusavio ryšiais paremti pasienio projektai šiuo požiūriu būdavo veiksmingi, palengvindami tokį vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir mainus;

Teikti patikimą ir suprantamą informaciją ir paramą

22.

mano, kad bendrieji skaitmeniniai vartai turi potencialo gerokai pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. RK siūlo Komisijai aktyviai skatinti naudotis šiuo nauju portalu ir SOLVIT priemone pasienio regionuose, organizuojant tikslinius viešuosius mokymus;

23.

atkreipia dėmesį į RK nuomonę „„Erasmus“ vietos ir regionų valdžios atstovams“, kurioje raginama sukurti „mokymo ir keitimosi patirtimi ir gerąja praktika programas regionų ir vietos lygiu išrinktiems atstovams“;

24.

pabrėžia, jog lygiai taip pat svarbu, kad piliečiai ir įmonės galėtų naudotis realiai veikiančių paramos tarnybų paslaugomis, o ne tik elektroninėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad vietos paramos tarnybos, pavyzdžiui, įdarbinimo agentūros, ir verslo paramos struktūros galėtų patarti piliečiams ir įmonėms tarpvalstybiniais klausimais ir turėtų kompetencijos tai daryti;

Remti tarpvalstybinį užimtumą

25.

supranta, su kokiais sunkumais susiduria Komisija tose politikos srityse, kuriose ES kompetencija yra pasidalijamoji arba papildomoji, pavyzdžiui, užimtumo ar sveikatos politikos. Vis dėlto Komisija turėtų ryžtingai nustatyti reikalavimų neatitinkančią nacionalinę politiką ir siūlyti sprendimus, kaip patenkinti reikalavimus;

26.

atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos programomis siūlomas galimybes skatinti ir stiprinti tarpvalstybinį darbo jėgos judumą;

27.

mano, kad dabartinė tvarka nėra pakankamai gera. Visų pirma, reikia stiprinti pažymėjimų, diplomų ir profesinio mokymo tarpusavio pripažinimą. Komisija turėtų drąsiau teikti praktinius pasiūlymus šioje srityje;

28.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį steigti Europos darbo instituciją (2). Ši agentūra siektų suteikti asmenims ir darbdaviams galimybių lengviau susipažinti su informacija apie savo teises ir pareigas, padėtų ES šalims bendradarbiauti užtikrinant atitinkamų Sąjungos teisės aktų vykdymą tarpvalstybiniu mastu, taip pat tarpininkautų ir padėtų spręsti tarpvalstybinius nacionalinių valdžios institucijų ginčus arba šalinti darbo rinkos sutrikimus. RK ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti pasienio darbuotojams, nes savo kasdieniame gyvenime jie susiduria su didžiausiomis kliūtimis;

Skatinti daugiakalbystę pasienio regionuose

29.

pabrėžia, kad kalbos barjeras vis dar yra svarbi kliūtis tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, ypač pasienio rajonuose, kuriuose nepuoselėjamos ilgos bendradarbiavimo tradicijos. Nors švietimo politika priklauso valstybių narių kompetencijai, ES gali daryti didelį poveikį savo ETB programomis. Todėl labai svarbu palikti pakankamai lankstumo rengiant tarpvalstybines programas, kad būtų galima finansuoti švietimo, kultūros ir kitų sričių veiklą, kuri suburtų draugėn pasienio regionų gyventojus. RK apgailestauja, kad, įgyvendinant paramos telkimo pagal temas tikslus ir daugiausia dėmesio skiriant ekonomikos augimui ir inovacijoms, nepakankamai įvertinant poveikį, kurį Europos kūrimo projekto įgyvendinimui gali daryti piliečius įtraukiantis bendradarbiavimas, taip, deja, būna ne visada; RK atkakliai tvirtina, kad ETB programų įgyvendinimo institucijoms turi būti leidžiama laisvai pasirinkti investavimo prioritetus remiantis savo regioninėmis vystymosi strategijomis neatsižvelgiant į paramos telkimo pagal temas susitarimus, kurie gali neatitikti konkrečių tarpvalstybinių aplinkybių;

30.

pabrėžia, kad pasienio regionuose didelė reikšmė teikiama dvikalbystei. Aktyvesni veiksmai, kurių tikslas – abipusiai didinti netoliese vartojamos kalbos žinias, yra vertybė, palengvinanti bendradarbiavimą visose srityse;

31.

pabrėžia didelį tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų srityje vykdomų žmonių tarpusavio ryšiais pagrįstų ir nedidelės apimties projektų vaidmenį. Savo nuomonėje šiuo klausimu (3) Komitetas ragina vykdyti „žmonių tarpusavio ryšiais pagrįstus projektus ir nedidelės apimties projektus įtvirtinti ES paramą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui reguliuojančiuose teisės aktuose kaip teisėtą tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų priemonę“. Kad projektai būtų kuo arčiau piliečių, svarbu, kad jie būtų prieinami vietos lygmeniu ir būtų kiek galima paprastesni;

Užtikrinti geresnį tarpvalstybinį prieinamumą

32.

atkreipia dėmesį į RK nuomonę „Trūkstamos transporto jungtys pasienio regionuose“ (4), nes trūkstamos, nepakankamos ar prastos kokybės transporto paslaugos vis dar yra daugelio pasienio regionų realybė, kylanti dėl skirtingų prioritetų ir (arba) infrastruktūros standartų, biudžeto apribojimų arba skirtingų teisinių, procedūrinių ar organizacinių metodų;

33.

ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų pagal tyrimą dėl trūkstamų transporto jungčių ir suteikti papildomą finansavimą trūkstamų jungčių nustatymui, sudarant sąlygas veiksmingesniam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, įskaitant jūrų regionams, turintiems uostus ir logistinę infrastruktūrą;

34.

palankiai vertina naujausius laimėjimus telekomunikacijų srityje, dėl kurių daugeliu atvejų buvo sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčiai. Vis dėlto RK mano, kad, siekiant palengvinti tarpvalstybinį keitimąsi informacija ir prieinamumą, siunčiamiems skambučiams į kaimyninius pasienio regionus turėtų būti taikomi vidaus, o ne tarptautiniai tarifai, kurie, deja, šiuo metu yra taikomi;

35.

atokiausių regionų atveju labai svarbus klausimas yra susisiekimo spragų mažinimas, nes jie ne tik yra toli nuo išorinių ES sienų, bet ir yra izoliuotos salos ir (arba) salynai;

Skatinti geriau sutelkti sveikatos priežiūros paslaugas

36.

apgailestauja, kad, nepaisant sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos, tebekyla praktinių sunkumų teikiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje ES žemėlapio, kurį siūloma parengti, idėja vertintina teigiamai, tačiau ji turės būti papildyta sprendimų pasiūlymais dėl valstybėse narėse egzistuojančių sveikatos paslaugų kompensavimo skirtumų (pripažinimo ir išlaidų atlyginimo požiūriu), taip pat ir dėl pacientų, turinčių Europos sveikatos draudimo kortelę. Taip pat apgailestauja dėl nepakankamos teisinės sistemos teikiant tarpvalstybines greitosios (pirminės ir antrinės) pagalbos paslaugas;

37.

pažymi, kad darbo jėgos judumo ir administracinio sąveikumo sričių patobulinimai taip pat padėtų gerokai pagerinti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas;

Apsvarstyti tarpvalstybinio bendradarbiavimo teisinę sistemą ir finansinę programą

38.

pabrėžia Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) priemonės ir kitų teritorinio bendradarbiavimo struktūrų, pavyzdžiui, darbo bendruomenių, naudingumą įgyvendinant itin svarbius tarpvalstybinius projektus. RK prašo Komisijos užtikrinti, kad visos valstybės narės patvirtintų būtinas nacionalines nuostatas, apibrėžtas ETBG reglamente, ir prireikus vykdytų pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Kai kuriais atvejais su ETBG susijusios nacionalinės nuostatos valstybėse narėse vis dar skiriasi, nes valstybės narės yra nepakankamai suinteresuotos priimti atnaujintas nuostatas arba mano, kad pakanka anksčiau priimtų nuostatų. Dėl to ETBG savo kasdienėje veikloje susiduria su sunkumais, be to, sunku steigti naujas ETBG;

39.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad ETBG būtų reikalavimus atitinkantys subjektai dalyvauti visuose ES finansuojamuose projektuose, nes tai yra vienas iš svarbiausių šios priemonės tikslų. Kaip konkrečią priemonę, Komisija turėtų aktyviau pranešti, kaip būtų galima naudotis ETBG, ir būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamo akto aiškiai nurodyti, kad ETBG yra juridiniai asmenys, galintys dalyvauti visuose ES finansuojamuose projektuose. RK primygtinai ragina nacionalines patvirtinimo institucijas bendradarbiauti siekiant sukurti sąlygas sklandžiam ETBG priemonės taikymui.

40.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti, kuris būtų pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdoma ir ETBG papildanti teisinė priemonė ir kuriuo būtų galima veiksmingai remti tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai leidžiant vietos ir regionų valdžios institucijoms vienos valstybės narės taisykles taikyti kitos pasienio valstybės narės teritorijoje – tam tikroje iš anksto apibrėžtoje teritorijoje, pagal tam tikrą projektą ir tam tikrą nustatytą laikotarpį. Pagal Reglamentą būtų gerokai veiksmingiau vykdomas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, ypač tarpvalstybinių investicijų klausimais, kartu mažinama administracinė ir finansinė našta;

41.

deramas dėmesys turėtų būti skiriamas ES teisės aktų nuoseklumui. Atsižvelgiant į Europos teritorinį bendradarbiavimą, netikslumai kelia sunkumų, be reikalo delsiama arba kai kuriais atvejais projektų visiškai atsisakoma. Komisijos generaliniai direktoratai, iš dalies keisdami teisės aktus arba rengdami teisės aktų projektus, turi glaudžiau bendradarbiauti;

42.

ETB programoms neturėtų būti taikomos nuostatos dėl valstybės pagalbos, nes pagal šias programas įgyvendinami tarpvalstybinio pobūdžio projektai, be to, ETB projektai yra bendras Sąjungos interesas, jie padeda kurti bendrąją rinką, o ne daro jai neigiamą poveikį ar ją iškraipo. RK supranta, kad Komisija mano, kad visiškas atleidimas nuo nuostatų taikymo yra neįmanomas, nes tam prireiktų keisti Sutartis. Tačiau RK pabrėžia, kad reikia nedelsiant imtis supaprastinimų ir ragina Komisiją persvarstyti savo būsimą požiūrį į valstybės pagalbą;

43.

pažymi, kad ETB priklauso ES sanglaudos politikos teisinei sistemai. Tačiau ETB programos apima papildomą tarptautinį aspektą, o dėl to susidaro dar vienas galimo sudėtingumo sluoksnis. Be to, ETB programos dažnai būna mažesnės apimties, o tai reiškia, kad administracinė našta yra proporcingai didesnė nei finansinė parama, palyginti su įprastomis sanglaudos politikos programomis. Finansavimo poreikiai ir projektų rūšys taip pat skiriasi nuo įprastų programų. Nepaisant to, sanglaudos politikos Bendrųjų nuostatų reglamente ir konkrečiai ETB skirtame reglamente nepakankamai atsižvelgiama į ETB ypatumus;

44.

prašo kitu programavimo laikotarpiu geriau atsižvelgti į teritorinius ETB programų ypatumus, ypač atokiausių regionų atveju, nes jų padėtis ypatinga. Todėl RK ragina Komisiją į naujuoju programavimo laikotarpiu teikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įtraukti keletą konkrečių pasiūlymų, kuriuos galima rasti šio dokumento pabaigoje;

Rinkti tarpvalstybinės sąveikos įrodymus siekiant palengvinti sprendimų priėmimą

45.

pabrėžia, kad siekiant šalinti tarpvalstybines kliūtis reikia atitinkamos teritorinės informacijos ir duomenų. Deja, tarpvalstybiniam bendradarbiavimui trukdo turimų duomenų trūkumas ir problemos, susijusios su esamų duomenų palyginamumu dėl skirtingų duomenų rinkimo metodų ir taikomų nevienodų teisės aktų;

46.

teigiamai vertina pastangas stiprinti statistikos tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą ir laukia Europos teritorinio planavimo tinklo (ESPON) atliktino tyrimo dėl teritorinių rodiklių nustatymo metodų išbandymo išvadų. Duomenų prieinamumas yra dar opesnis klausimas vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis. Komisija turėtų užtikrinti, kad derinimo pastangos apimtų ES nepriklausančias šalis;

47.

apgailestauja, kad didelė dalis ETB naudos ir daug teigiamų rezultatų lieka neatskleista, nes sanglaudos ir kitų sričių politikos vertinimo sistemos yra pernelyg ribotos – jas taikant daugiausia dėmesio skiriama finansiniams rodikliams ir trumpalaikiam poveikiui. Tačiau ETB naudą labai sunku kiekybiškai įvertinti, ji dažnai yra nematerialaus pobūdžio, netiesioginė ir ilgalaikė. Ši nauda – tai pasitikėjimo didinimas, ilgalaikio bendradarbiavimo struktūrų kūrimas, gyvenimo kokybės gerinimas, praktinis supaprastinimas ir naujos galimybės piliečiams. Todėl RK primygtinai ragina politikos formuotojus, visų pirma už finansus atsakingas tarnybas ir biudžeto valdymo institucijas, atkreipti dėmesį į kokybinį ETB projektų apibūdinimą, kad suvoktų tikrą jų naudą;

Pasiūlymai ir rekomendacijos dėl ETB programų įgyvendinimo supaprastinimo

48.

yra susirūpinęs, kad dėl dabartinės sistemos sudėtingumo potencialūs paramos gavėjai, pavyzdžiui, nedidelės apimties projektų rengėjai ar mažos asociacijos bei NVO, neteikia paraiškų paramai gauti, nors jie gali pasiūlyti puikių projektų;

49.

pritaria Interact programoje pasiūlytoms supaprastinimo priemonėms, pateiktoms diskusijoms skirtame dokumente dėl Interreg laikotarpiui po 2020 m. (5), ir pabrėžia, kad šios priemonės yra labai svarbios supaprastinant ir pagerinant ETB programų įgyvendinimą ir prieinamumą:

50.

nebeturėtų būti reikalaujama skirti institucijų arba jų skyrimas turėtų būti apribotas įgyvendinančių institucijų funkcijų aprašymu pagal veiksmų programas. Dabartinė skyrimo procedūra sukėlė vėlavimus ir administracinę naštą, nes auditoriams reikėjo daug dokumentų ir patvirtinančių duomenų, kad galėtų užpildyti Komisijos pateiktus patikros lapus. Dėl to buvo užkrauta administracinė našta, tačiau programų įgyvendinimas nepagerėjo;

51.

auditų dėmesio centre turėtų būti prevenciniai veiksmai ir bendradarbiavimas. Praktiškai, per auditus reikėtų nurodyti ne tik klaidas, bet ir nereikalingas taisykles ir procedūras, taip pat pasiūlyti tinkamų sprendimų, kaip išvengti papildomų administracinių reikalavimų. Toks požiūris taip pat padėtų sustiprinti vieno bendro audito principą, kuris turi būti grindžiamas valdymo patikromis, kad paramos gavėjams nereikėtų daugiau nei vieną kartą pateikti įrodymų. Vykdant patikrinimus, stebėseną ir auditą reikėtų daugiau dėmesio skirti turiniui ir rezultatams, o ne vien procesams;

52.

dėl BNR nustatytų statistinės ir nestatistinės audito imties atrankos reikalavimų kyla sunkumų įgyvendinant ETB programas, nes jos yra tarpvalstybinio pobūdžio ir joms skiriama nedaug finansinių asignavimų. Apimtis (5 % operacijų, 10 % išlaidų) turėtų būti sumažinta arba profesinį sprendimą dėl jos turėtų priimti audito institucijos, atsižvelgdamos į programų ypatumus. Klaidos neturėtų būti ekstrapoliuojamos visai bendradarbiavimo programai, jei klaida yra sietina tik su vienu iš projekto partnerių. Klaidų reikšmingumo lygis turėtų būti padidintas iki 5 %, kad būtų skatinama eksperimentuoti ir paraiškas dėl finansavimo galėtų teikti pirmą kartą projektus teikiantys rengėjai, kurie yra labiau linkę daryti klaidas;

53.

labai svarbi sritis, kurioje kyla sunkumų įgyvendinant ETB programas – atitikties reikalavimams taisyklės ir ypač personalo išlaidos. Siekiant iš tiesų supaprastinti padėtį, sprendimus priimantys asmenys turi leisti atsisakyti kompensuoti realias sąnaudas, o veikiau mokėti už pasiektus rezultatus ir, kai įmanoma, įgyvendintus tikslus. Neturėtų būti reikalaujama, kad vadovaujančioji institucija patikrintų arba apskaičiuotų naudos gavėjų personalo išlaidas. Pirmas žingsnis būtų dar intensyviau taikyti supaprastintą išlaidų apskaitą, suteikti daugiau iš anksto parengtų pasirinkimo galimybių ir padidinti konkrečias ribas;

54.

reikėtų peržiūrėti ir gerokai supaprastinti metinę finansinę ataskaitą, kad valdžios institucijoms ir paramos gavėjams netektų neproporcingai didelė našta ir nebūtų daromas neigiamas poveikis kompensacijoms;

55.

turėtų būti sustiprintas proporcingumo principas, o jo taikymo sritis turėtų būti tiksliai apibrėžta reglamente, kad nereikėtų rengti papildomų rekomendacijų. Deja, galiojančiuose teisės aktuose dažnai netiksliai vartojamas žodis „proporcingas“ ir neapibrėžiami su juo susiję įgyvendinimo padariniai. Dėl to atsiranda teisinis netikrumas ir būtinybė rengti papildomus rekomendacinius dokumentus, o taip didinama administracinė našta;

56.

paramos telkimo pagal temas reikalavimai neturėtų būti taikomi ETB programoms. Investicijų sritys turėtų būti aptariamos derantis dėl kiekvienos ETB programos, nes ES pasienio regionų bei tarpvalstybinių vietovių poreikiai yra labai skirtingi. Kai kurie pasienio regionai, kurie bendradarbiauja jau ilgą laiką, gali būti pasirengę sutelkti dėmesį į ekonomikos augimo ir inovacijų skatinimą. Vis dėlto daugumai vis dar reikia iniciatyvų, skirtų stiprinti abipusį pasitikėjimą, kuris yra tarpvalstybinio bendradarbiavimo pagrindas. Tokios iniciatyvos apima kultūros ir sporto renginius, taip pat kitų rūšių projektus, kurie yra tiesiogiai skirti piliečiams. Tačiau investicijų sritys turėtų atitikti makroregioninių strategijų teminius prioritetus, kai į šias strategijas įeina viena ar daugiau tarpvalstybinio ar tarptautinio bendradarbiavimo programų; Atsižvelgiant į įvairius teritorinius uždavinius, tarpvalstybiniam bendradarbiavimui reikia didesnės veiksmų laisvės nustatant savo vystymosi politikos prioritetus ir strategijas;

57.

privaloma supaprastinti ETB reglamento 20 straipsnio dėl priemonių, įgyvendinamų ES nepriklausančioje programos teritorijoje, įgyvendinimą;

58.

siekiant sudaryti galimybes suvienodinti regionines ir, kai tinkama, daugiaregionines programas bei tarpvalstybinio, tarptautinio ir Europos bendradarbiavimo programas, būtų galima iš dalies keisti Bendrojo reglamento dėl ESI fondų 70 straipsnio 2 punktą, kad taptų privaloma naudotis nors nedidele (reikia apibrėžti) regioninėms programoms skiriamų ERPF lėšų dalimi tarpvalstybiniams, tarptautiniams ir Europos bendradarbiavimo veiksmams, naudingiems kilmės regiono teritorijai. Tai padėtų ateityje dar labiau padidinti sanglaudos politikos pridėtinę vertę ir gerokai išplėstų Europos teritorinio bendradarbiavimo veiksmus;

59.

ES lygmeniu reikėtų suderinti centralizuotai ES valdomų fondų ir ETB programų įgyvendinimo taisykles, nes įgyvendinimo institucijos ir paramos gavėjai dažnai dalyvauja daugiau nei vienoje programoje. Daug sudėtingesnių ES fondams skirtų taisyklių taikymą yra sunku paaiškinti ir tai mažina jų patrauklumą. Todėl įvairiems ESI fondams centralizuotai ES valdomiems fondams turėtų būti taikomos tokios pačios taisyklės;

60.

turi būti nustatyta konkreti su bendruomenės inicijuota vietos plėtra susijusi tvarka, kad ją būtų galima vykdyti kitose šalyse. Vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą apskritai reikėtų skatinti naudoti integruotos teritorinės plėtros priemones, pavyzdžiui, bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, o taip pat integruotas teritorines investicijas.

Briuselis, 2018 m. liepos 4 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) „Makroregioninių strategijų įgyvendinimas“, pranešėjas Raffaele Cattaneo (IT/PPE), COTER-VI/029.

(2) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1226&langId=lt

(3) „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“, pranešėjas Pavel Branda (CZ/ECR), COTER-VI-023.

(4) „Trūkstamos transporto jungtys pasienio regionuose“, pranešėjas Michiel Scheffer (NL/ALDE), COTER-VI/016.

(5) http://interact-eu.net/#o=news/interreg-post-2020-reflection-paper

25.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/21

Europos regionų komiteto nuomonė. Vietos ir regionų valdžios institucijų paskatos sveikai ir tvariai mitybai propaguoti

(2018/C 387/05)

Pranešėjas

Nikolaos CHIOTAKIS (EL/EPP), Kifisijos savivaldybės tarybos narys

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

pabrėžia sveikos ir aktyvios gyvensenos propagavimo svarbą ES lygmeniu siekiant papildyti nacionalinę politiką ir įgyvendinti pasaulinio Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi parengti ir įgyvendinti tinkamas priemones – prireikus remiamas bendrų Europos programų – nuosekliai atspindinčias gyventojų poreikius;

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 ir 169 straipsnius pripažįsta itin svarbų ES vaidmenį sveikatos ir vartotojų apsaugos srityje, nes ji remia valstybių narių politiką ir koordinuoja jų veiklą propaguojant sveiko ir tvaraus maisto pasirinkimą ir kovojant su nesąžininga komercine praktika, pavyzdžiui, su neteisingos informacijos teikimu vartotojams, kaip nurodyta Darbotvarkės iki 2030 m. 2-ajame tiksle;

atkreipia dėmesį į tai, kad prasta sveikata, kartu su nesveika mityba ir per mažu fiziniu aktyvumu, yra sudėtinga problema ir brangiai kainuoja visuomenei. Propaguoti sveikos ir tvarios mitybos įpročius, pavyzdžiui Viduržemio jūros regiono mitybą, yra pigiau nei gydyti ligas. Komitetas teikia ypatingą svarbą paskatų, kuriomis siekiama propaguoti sveiko ir kartu tvaraus maisto pasirinkimą, paieškai laikantis PSO rekomendacijų (1), atsižvelgiant į tai, kad, remiantis naujausiais duomenimis, per pastaruosius dešimtmečius būdavo suvartojama vis daugiau daug kalorijų ir sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų ir daug cukraus, riebalų rūgščių transizomerų ir druskos turinčių perdirbtų maisto produktų (2);

atkreipia dėmesį į didėjančius skirtumus sveikatos srityje tarp įvairių socialinių grupių. Pavyzdžiui, žemos kvalifikacijos darbuotojai dažniau patiria tokius sveikatos sutrikimus, kaip, pvz., nutukimas. Tačiau prevencija gali padėti išvengti blogos sveikatos būklės, todėl rengiant priemones, grindžiamas įvairių grupių poreikiais ir sąlygomis, reikia atsižvelgti į socialinį ir ekonominį aspektą. Daugelio suinteresuotųjų subjektų koordinuotai įgyvendinamos sisteminės ir ilgalaikės priemonės sudaro sąlygas sveikai ir tvariai visų gyventojų mitybai;

mano, kad sveikos mitybos propagavimas turėtų būti valdomas valstybės. Priemonės, kurias būtų galima pasitelkti, turėtų būti kuo platesnės – jos galėtų apimti mokesčius, paramą ir įstatymus, o kartu ir teritorijų planavimą bei infrastruktūrą, produktų ženklinimą ir sudėties keitimą;

atkreipia dėmesį į tai, kad tvaraus vartojimo ir tvarios gamybos tikslas yra neatsiejama Darbotvarkės iki 2030 m. dalis, kuria siekiama užtikrinti žmonių sveikatos ir visų gerovės bei visų trijų darnaus vystymosi aspektų – ekonominio, socialinio ir aplinkos – pusiausvyrą;

nurodo, kad maisto produktų ir paslaugų kokybei ypatingą dėmesį reikėtų skirti visais etapais, pradedant gamyba ir baigiant vartojimu (pavyzdžiui, žemės ūkio, žvejybos, gyvulininkystės, maisto perdirbimo pramonės, prekybos ir politikos, kuria skatinamas gaminių pateikimas galutiniams naudotojams (vartotojams) srityse), kartu propaguojant tvarius gamybos metodus ir sveikus vartojimo įpročius ir įgyvendinant Darbotvarkės iki 2030 m. 12 tikslą „Tvarūs naudojimo ir gamybos modeliai“;

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos užtikrina sąsają tarp visų suinteresuotųjų subjektų (nacionalinių, regionų ir vietos gamintojų, mažmenininkų, vartotojų, įmonių, švietimo įstaigų, pavyzdžiui, mokyklų, universitetų ir kt.), ir kartu yra arčiausiai piliečių, kurie dažnai kreipiasi į jas ieškodami informacijos apie savo kaip vartotojų teises;

atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba ne kartą ragino Komisiją imtis veiksmų sveikatos, fizinio aktyvumo ir mitybos srityje;

10.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į Darbotvarkės iki 2030 m. 2-ąjį tikslą, pasiūlyti standartus, kuriuos regionai taiko norėdami sumažinti maisto atliekas, pripažįstant, kad didelė dalis Europoje pagaminto maisto yra nesunaudojama, ir pabrėžia mokslinių tyrimų programų, kuriomis siekiama įvertinti maisto politikos priemones šia tema paskelbtuose tyrimuose, svarbą (3);

11.

pabrėžia, kad vietinė maisto gamyba gali prisidėti prie ekonominio ir socialinio regionų vystymosi išvengiant gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse ir pernelyg didelio demografinio spaudimo miestų centruose. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant tvarumą – propaguoti trumpas tiekimo grandines, planuoti veiksmingas maisto atliekų prevencijos programas, vykdyti tikslines visuomenės informavimo kampanijas, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir į šią veiklą įtraukti mažmeninės prekybos sektorių;

12.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas koordinuoti vietos ir regionų priemones, kuriomis siekiama propaguoti sveiką ir tvarią mitybą, įgyvendinant veiksmingus mitybos ir fizinio aktyvumo veiksmų planus, pasiremiant partnerystėmis tarp susijusių valdžios lygmenų ir suinteresuotųjų subjektų;

13.

mano, kad strategijos gali būti veiksmingos tik tuomet, kai jos grindžiamos vietos priemonėmis ir iniciatyvomis, todėl laiko pageidautina, kad regionų ir vietos valdžios institucijos dalyvautų ES veikloje, nes jos yra arčiausiai ES piliečių;

Vaikų švietimas mitybos klausimais ir maitinimas vaikų darželiuose ir mokyklose

14.

primygtinai ragina propaguoti vietos mokymą ir gebėjimų ugdymą su vaikais bendraujantiems asmenims (ugdymo specialistams vaikų darželiuose ir mokyklų pedagogams, mokyklų maisto inspektoriams, pediatrams ir įstaigoms, kurios atlieka svarbų vaidmenį šviečiant vaikus mitybos klausimais), siekiant nuo pat papildomo maisto įvedimo propaguoti sveiką mitybą, tam sudarant palankias sąlygas mokyklose ir taikant sveikatai palankias viešųjų pirkimų priemones, kad būtų užtikrinti Darbotvarkės iki 2030 m. 4.7 ir 12.8 tikslai;

15.

mano, kad svarbiausia į mokyklų programas visais lygmenimis įtraukti privalomą švietimą mitybos klausimais, ypatingą dėmesį skiriant ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir pradinėms mokykloms, kuriose formuojami su mityba susijusio elgesio pagrindai. Siūloma į šias programas įtraukti teorines pamokas, šviečiamuosius seminarus ir pažintinius vizitus įvairiomis temomis (pvz., maisto gaminimo ir tvarkymo praktinius užsiėmimus ir išvykas į vietas, kuriose maistas gaminamas, perdirbamas ir pakuojamas). Programų tikslas bus skatinti sveikos mitybos įpročius ir, kartu, padėti jaunajai kartai pereiti prie tvaresnės mitybos, renkantis neapdorotus, šviežius, vietos ir sezoninius augalinės kilmės produktus;

16.

mano, kad labai svarbu darželiams ir mokykloms (mokyklų meniu, savitarnos valgykloms, valgykloms, kavinėms ir maisto pardavimo automatams) tiekti kokybiškus, sertifikuotus pagal kokybės standartus, produktus, kad vaikai galėtų rinktis sveikus ir maistingus maisto produktus;

17.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, vykdydamos tiesioginę švietimo institucijų priežiūrą, gali daryti poveikį mitybos praktikai šiose įstaigose ir tokiu būdu pagerinti jauniausių Sąjungos piliečių sveikatą;

18.

teigiamai vertina tai, kad paskelbta techninė ataskaita „Public Procurement of Food for Health“, ir ragina Komisiją išversti ją į visas kitas oficialiąsias ES kalbas, kad visos vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios perka maisto produktus ir su maistu susijusias paslaugas mokykloms, naudotųsi šiuo pagalbiniu dokumentu, siekiant užtikrinti atitiktį maisto viešųjų pirkimų specifikacijoms;

19.

palankiai vertina Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi įgyvendindama ES subsidijuojamas pieno, vaisių ir daržovių tiekimo vaikų darželiams ir mokykloms programas;

20.

kompetentingos valdžios institucijos įvairiose ES valstybėse narėse turėtų pripažinti, kad maistas ir sveika bei tvari mityba yra švietimo dalis ir taip vertinti šiuos klausimus;

21.

pritaria tam, kad iš dalies būtų keičiama Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (AVŽPD), siekiant sugriežtinti taisykles dėl vaikams ir jaunimui skirtos maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, kurių sudėtyje yra daug riebalų, druskos ar cukraus, rinkodaros ir reklamos, kurią jie matys, net ir ne tik išskirtinai vaikams ir jaunimui skirtų programų metu, siekiant sumažinti šių rūšių rinkodaros poveikį būsimiems suaugusiems piliečiams, atsižvelgiant į PSO raginimą (4);

Suaugusiųjų informavimas ir švietimas

22.

mano, kad, siekiant įgyvendinti Darbotvarkės iki 2030 m. 12.8 tikslą, svarbu reguliariai rengti visuomenės informavimo kampanijas apie šviežių vaisių ir daržovių, išaugintų naudojant tvarius metodus, teigiamą poveikį sveikatai ir apie tai, kad sveikatos labui reikia sumažinti maisto produktų, kuriuose gausu sočiųjų ir riebalų rūgščių transizomerų, druskos ir cukraus, naudojimą, ypač perdirbtų produktų, kuriuose yra daug šių ingredientų. Tokiomis kampanijomis propaguojama sveika mityba, užkertamas kelias ligoms ir gerinama visuomenės sveikata; be to, atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Komisiją pasiūlyti teisės aktą, kuriame būtų nustatyta privaloma reitingų sistema, skirta „šviesoforo spalvomis“ nurodyti riebalų, sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos kiekį, ar kitokia spalvomis grindžiama riebalų, sočiųjų rūgščių, cukraus ir druskos ženklinimo sistema ir po to vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų informuoti visuomenę, kad vartotojams būtų aišku, kaip naudoti šias maisto etiketes;

23.

pažymi, kad dėl to, jog darbo aplinka yra tinkama sveikos ir tvarios mitybos įpročiams skatinti, labai svarbu, kad būtų tiekiami tik labai kokybiški ir aukštos maistinės vertės produktai (restoranuose, valgyklose, kavinėse ir prekybos automatuose), bent jau viešųjų paslaugų srityje, kur dirba vietos ir regionų valdžios institucijų darbuotojai, taip pat, kai įmanoma, visose valstybinėse ir privačiose įmonėse, siekiant užtikrinti sveikesnių ir maistingesnių produktų pasirinkimą darbuotojams;

24.

mano, kad labai svarbu apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios reklamos. Šiuo tikslu vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų rengti informavimo kampanijas apie maisto produktų ženklinimą ir teiginius apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, siekiant mokyti vartotojus tvaresnių vartojimo įpročių propaguojant sveikos mitybos įpročius, pavyzdžiui Viduržemio jūros regiono mitybą;

25.

ragina Tarybą, Europos Parlamentą ir Europos Komisiją pasinaudoti galimybe iš dalies pakeisti AŽPD, siekiant sugriežtinti taisykles dėl maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug riebalų, druskos ar cukraus, ir alkoholinių gėrimų rinkodaros ir reklamos, ir atkreipia dėmesį į neatidėliotiną būtinybę spręsti naujus iššūkius, susijusius su rinkodara interneto platformose ir skaitmeninėje žiniasklaidoje, kurios teiginius yra sunkiau kontroliuoti;

Iniciatyvos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti

26.

mano, kad būtina bendradarbiauti su PSO, siekiant užtikrinti veiksmingą maisto produktų stebėjimą, atsižvelgiant į ketinamą priimti naują veiksmų programą sveikatos srityje;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios subsidijuojamos priemonės, pavyzdžiui, alternatyvių baltymų šaltinių nustatymas (5), gali būti veiksmingos su mityba susijusiam elgesiui keisti, bet reikėtų atidžiau išnagrinėti jų ekonominį veiksmingumą ir ilgalaikį poveikį vartotojų pasirinkimui;

28.

ragina Europos Komisiją iki 2018 m. pabaigos paskelbti ataskaitą apie naujoviškų maisto produktų ženklinimo sistemų poveikį ir išanalizuoti egzistuojančias maisto produktų ženklinimo sistemas;

29.

ragina Europos Komisiją, išnagrinėjus egzistuojančias maisto ženklinimo sistemas, pasiūlyti įdiegti privalomą, bendrą europinę spalvoto ženklinimo sistemą. Pagal šią sistemą, visoje ES spalvos būtų naudojamos 100 g produktui ir nurodomos maisto produktų pakuotės priekinėje pusėje, pateikiant vartotojams aiškią informaciją apie cukraus, druskos ir riebalų kiekį, tokiu būdu skatinant sveikesnius mitybos įpročius. RK siūlo užtikrinti, kad maistingumo ženklinimas būtų prieinamas ir internete, siekiant atsižvelgti į šiuolaikinius technologinius reikalavimus;

30.

ragina nustatyti konkrečius standartus, susijusius su cukraus, druskos ir riebalų kiekiu, kurie turi būti nustatyti produktams, kurių ženklinime yra teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Šios specifikacijos turėtų būti privalomos visiems produktams, kad jų ženklinime būtų galima nurodyti tokius teiginius;

31.

mano, kad svarbu apibrėžti konkrečius, plataus užmojo ir veiksmingus tikslus, susijusius su cukraus, riebalų rūgščių transizomerų ir druskos vartojimo daugelyje maisto produktų ir gėrimų kategorijų mažinimu, ir kartu parengti nacionalines strategijas šiems tikslams pasiekti;

32.

atkreipia vietos valdžios institucijų dėmesį į tai, kad jos turėtų teikti pirmenybę, vykdant viešuosius pirkimus maisto sektoriuje visoms viešosioms įstaigoms (įskaitant ligonines, slaugos namus, senelių namus, vaikų darželius, mokyklas, kalėjimus ir jų maitinimo įstaigas), tapti sektinais pavyzdžiais, parduodant ir tiekiant sveikus, vietinius ir sezoninius maisto produktus, kurie užtikrintų tvarumą, ir taip prisidėti įgyvendinant Darbotvarkės iki 2030 m. 12.7 tikslą „tvarūs viešieji pirkimai“; siekiant šio tikslo, rekomenduoja viešųjų pirkimų procedūrose pirmenybę teikti vietos gamintojams, kad būtų skatinama sveika mityba ir vietos ekonomikos vystymasis;

33.

pabrėžia, kad reikia nustatyti gaires, kuriose atsispindėtų kai kuriose šalyse veiksmingai įgyvendintų strategijų sveikesniems mitybos įpročiams ugdyti pavyzdžiai. Turėtų būti daroma pažanga užtikrinant nemokamą prieigą prie geriamojo vandens. Pavyzdžiui, Andalūzija rengia teisės aktus, kuriuose numatyta priemonė šiuo klausimu: „Įmonės, atsakingos už supakuotų maisto produktų ir gėrimų pardavimo automatų įrengimą švietimo įstaigose ir viešose vaikų laisvalaikio zonose, jei tokių yra, ir jų priežiūrą, įrengia nemokamo geriamojo vandens šaltinį, kuris yra integruotas į pardavimo automatą arba įrengtas ne daugiau kaip 2 metrų atstumu nuo jo, ir užtikrina jo veikimą.“ Be to, vienas tokių pavyzdžių yra Graikija, kurioje, siekiant užtikrinti esminės gėrybės, pavyzdžiui, vandens ir kai kurių kitų pagrindinių žaliavų, o ne kitų gėrimų ir maisto produktų, tiekimą konkurencinėmis kainomis, buvo nustatytos didžiausios kainos – pavyzdžiui, pusė euro už pusę litro buteliuose parduodamam vandeniui – nuolatiniams klientams tam tikrose prekybos vietose (valgyklose, užkandžių baruose, baruose, restoranuose ir kitose maistą ir gėrimus tiekiančiose įstaigose, maisto ir gėrimų prekybos automatuose ir kt.), kur konkurencija yra neįmanoma (pvz., oro uostuose, sporto centruose, keleiviniuose laivuose, ligoninėse, švietimo įstaigose, geležinkelio stotyse, muziejuose, poilsio zonose ir kt.);

34.

ragina Komisiją nustatyti konkrečius maistinių medžiagų apibūdinimus ir sąlygas (įskaitant išimtis), kurias maisto produktai ir (arba) maisto produktų kategorijos turi atitikti, kad būtų galima vartoti teiginius apie jų maistingumą ir sveikatingumą;

35.

dar kartą primena ES institucijoms būtinybę privalomai nurodyti alkoholio gaminių sudedamąsias dalis ir maistingumą, taip pat ir energetinę vertę; be to, reikėtų pateikti įspėjimus apie alkoholinių ir energetinių gėrimų pavojų sveikatai. Konkrečiau kalbant, ragina Europos Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą panaikinti pagal ES reglamentą Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams alkoholiniams gėrimams taikomą išimtį ir tokiu būdu sudaryti sąlygas vartotojams informuotai pasirinkti;

36.

mano, kad mitybos ir maisto srityje dirbančios Europos institucijos ir Europos ir nacionalinės asociacijos bei nacionalinės viešosios įstaigos turi bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant skatinti sveikos ir tvarios mitybos propagavimui skirtas privačias iniciatyvas;

Gamybos procesas

37.

pripažįsta, kad sveikas ir derlingas dirvožemis yra pagrindinis veiksnys siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu, todėl remia ekologinį ūkininkavimą ir ekologinių trąšų ir dirvožemio gerinimo medžiagų naudojimą siekiant padidinti organinių medžiagų kiekį dirvožemyje, pagerinti jo struktūrą ir vandens įsiskverbimą;

38.

pakartoja, kad vietos subjektai turi remti jaunuosius ūkininkus, kad jiems apsimokėtų plėtoti žemės ūkį, išsaugoti kaimo vietovių gyvybingumą ir diegti tokias programas, kaip bendruomenių remiama žemės ūkio veikla;

39.

ragina skatinti įgyti techninių ir valdymo įgūdžių ir žinių, inovacijų sklaidą įvairiose verslo srityse siekiant pagerinti tvarų gamybos ir tolesnio perdirbimo valdymą, kad būtų teikiami autentiški produktai su atsekama gamybos grandine;

40.

rekomenduoja pasitelkus atitinkamos srities ES politiką teikti paramą sveikų maisto produktų vystymui ir gamybai skatinti;

41.

ragina teikti konsultacijas, kaip didinti įmonių konkurencingumą pasitelkiant tvarų ir į kokybę orientuotą valdymą;

42.

ragina vietos valdžios institucijas, mokymo centrus ir nacionalinius universitetus bendradarbiauti skatinant mokslinius tyrimus, susijusius su tvarių maisto produktų pasirinkimu kiekvienu gamybos etapu ir kurių pagrindu būtų gaminami produktai, išsiskiriantys savo kokybe ir skirti sveikai mitybai; visų pirma rekomenduoja remtis gamybos protokolais, kuriuose nurodoma naudoti mažiau cheminių trąšų, antibiotikų ir pesticidų;

43.

pabrėžia, kad reikia skatinti ir plėtoti maisto produktų gamybą, kuria tausojama aplinka, mažinamos pakuočių ir maisto atliekos siekiant jų eliminavimo, ribojamas CO2 teršalų kiekis ir remiama tvarios gamybos praktika;

44.

ragina remti ūkininkus, kurie gamina kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir vykdyti šių produktų propagavimo ir informavimo apie juos veiklą bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis vietos institucijomis;

45.

pabrėžia, kad reikia investuoti į inovacijas, kurias diegiant naudojamos ekologiškos ir į produktą orientuotos technologijos;

46.

siūlo išnagrinėti, kaip vietoje būtų galima skatinti savanorišką sveikų mitybos įpročių formavimą, pavyzdžiui savanoriškai dalyvaujant maisto produktų gamyboje daržuose ir pan.;

47.

ragina įvairinti žemės ūkių veiklą plėtojant turizmo ir socialinę veiklą, nes tai leidžia išplėsti vietos produktų pasiūlą, užtikrinti, kad trumpojoje gamybos grandinėje būtų daugiau vietos produktų ir skatinti autentiškų, vietose pagamintų produktų vartojimą;

Maisto perdirbimo proceso etapas

48.

ragina maisto produktų gamybos pramonę investuoti į esamų maisto produktų, turinčių daug sočiųjų rūgščių, cukraus ir druskos, sudėties keitimą, taip pat į naujoviško, gaminamo naudojant modernias technologijas, sveiko ir skanaus maisto bei specializuotų produktų (pavyzdžiui, be kita ko, be glitimo ir laktozės) prieinamomis kainomis mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, skatinant sveiko ir tvaraus maisto pasirinkimą;

49.

ragina įmones, siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. 12.6 tikslo diegti tvarias procedūras ir įtraukti jas į savo ataskaitų rengimą;

50.

remia šviežių produktų pakavimą išsaugojimo tikslais ir trumpas tiekimo grandines siekiant apsaugoti vietos prekybą sveikais produktais;

51.

ragina investuoti į maisto produktų perdirbimą, kuris leistų sumažinti poveikį produktams ir racionalizuoti pakuočių naudojimą, siekiant sumažinti maisto atliekų kiekį ir maisto švaistymą bei užtikrinti produktų apsaugą;

52.

mano, kad visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas yra labai svarbus kuriant išsamią, privalomą, lengvai atpažįstamą Europos visų maisto produktų ženklinimo sistemą, įtraukiant tuos produktus, kuriems dabartiniai teisės aktai netaikomi, ir išplečiant informacijos apie maistingumą turinį, kad vartotojai galėtų informuotai pasirinkti, ką vartoti;

53.

siūlo aiškiai pažymėti kalnų produktus specialiu grafiniu simboliu, kuriuo bus atkreiptas dėmesys į jų gamybos ypatumus, pavyzdžiui, dirvožemio, oro ar vandens kokybę, taip pat gamybos apimtis;

54.

tvirtai pritaria tam, kad būtų įdiegta bendra Europos sistema porcijų dydžiui nustatyti, kad būtų galima palyginti atitinkamus šalių produktus;

55.

primygtinai ragina pramonės įmones bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis siekiant imtis veiksmų nacionaliniu, bendruomenės ir vietos lygmeniu, kad būtų propaguojama sveika mityba įgyvendinant įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimus;

Vietos gamintojai, ūkininkų turgūs ir gatvės prekeiviai

56.

palankiai vertina vietos valdžios institucijų pastangas vystyti alternatyvius maisto tinklus, pavyzdžiui, ūkininkų turgus, nes jie siūlo sveikų ir tvarių maisto produktų pasirinkimą;

57.

palankiai vertina vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas padedant sudaryti tyrimo grupes, kuriose gamintojai ir perdirbėjai keistųsi su ekologiniu ūkininkavimu susijusia praktine patirtimi. Tokių tyrimo grupių darbą galėtų papildyti mokymo centruose, mokyklose ir universitetuose siūlomos tradicinio ūkininkavimo programos;

58.

ragina imtis veiksmų, skirtų paremti pagrindinių vietos paslaugų kūrimą ir tinklus, kurie stiprina vietos produktų rinką, taip pat kaimo turizmą, kaimo vietovių išsaugojimą ir puoselėjimą skatinant sveikų ir tradicinių maisto produktų prekybą;

59.

palankiai vertina vietos NVO įgyvendinamas privačiojo sektoriaus iniciatyvas, kuriomis vartotojai skatinami rinktis sveiką gyvenseną; šios iniciatyvos papildo valstybės politiką ir teisėkūros iniciatyvas Europos ir nacionaliniu lygiu;

60.

ragina vietos žiniasklaidą (televiziją, radiją, internetą, spaudą ir socialinę žiniasklaidą) dalyvauti švietimo mitybos klausimais kampanijose ir laikytis reguliavimo apribojimų, taikomų nesveikų maisto produktų ir gėrimų reklamai, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtą raginimą;

61.

skatina vystyti maisto tinklus, įskaitant ūkininkų turgus, kur vietos gamintojai prieinamomis kainomis vartotojams tiesiogiai siūlo sveikus ir kokybiškus maisto produktus. Be to, jie saugo vietos bendruomenės maisto kultūrą ir padeda apsaugoti biologinę įvairovę;

62.

atkreipia dėmesį į tai, kad strateginis planavimas ir bendradarbiavimas visais valdžios lygmenimis įtraukiant visus susijusius dalyvius yra labai svarbus skatinant sveiko ir tvaraus maisto pasirinkimą;

63.

pritaria bendram įsitikinimui, kad ieškant tvarių sprendimų išankstinė sąlyga yra patikimas bendradarbiavimas su vietos valdžios institucijomis.

2018 m. liepos 4 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) Healthy diet, Fact sheet No 394, updated September 2015

(2) http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/7694616/3-14102016-BP-EN.pdf

(3) https://ec.europa.eu/jrc/sites/jrcsh/files/public-procurement-food-health-technical-report.pdf

(4) http://www.hse.ie/eng/about/Who/healthwellbeing/Our-Priority-Programmes/HEAL/HEAL-docs/tackling-food-marketing-to-children-in-a-digital-world-trans-disciplinary-perspectives-WHO-2016.pdf

(5) http://eur-lex.europa.eu/eli/dec_impl/2014/424/oj

25.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/27

Europos regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymai dėl ekonominės ir pinigų sąjungos reformos (2017 m. gruodžio mėn.) (2018/C…/…)

(2018/C 387/06)

Pranešėjas:

Christophe ROUILLON (FR / ESP), Kuleno meras

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos fiskalinės atsakomybės ir biudžeto orientavimo į vidutinį laikotarpį didinimo valstybėse narėse nuostatos

COM(2017) 824 final

Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Europos Centriniam Bankui „Europos ekonomikos ir finansų ministras“

COM(2017) 823 final

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo

COM(2017) 827 final

Informacijai

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Europos Centriniam Bankui „Baigiama kurti Europos ekonominė ir pinigų sąjunga. Veiksmų planas“

COM(2017) 821 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos fiskalinės atsakomybės ir biudžeto orientavimo į vidutinį laikotarpį didinimo valstybėse narėse nuostatos

(COM(2017) 824 final)

1 pakeitimas

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

dėl ekonomikos ir finansų krizės daugelyje valstybių narių susidarė didelė valdžios sektoriaus skola, todėl siekiant užtikrinti, kad valdžios sektoriaus skola priartėtų prie apdairaus lygio, labai svarbu nustatyti kiekvienai valstybei narei konkrečiai skirtų skaitinių fiskalinių taisyklių sistemą, kurios tikslas – sustiprinti jų gebėjimą atsakingai vykdyti fiskalinę politiką ir kartu veiksmingai skatinti laikytis iš SESV kylančių biudžeto įpareigojimų. Tokia sistema turėtų veikti nustačius struktūrinio balanso vidutinio laikotarpio tikslą, kuris būtų privalomas nacionalinėms biudžeto valdymo institucijoms ir jų metiniams sprendimams. Vidutinio laikotarpio biudžeto būklės tikslai leidžia atsižvelgti į skirtingus valstybių narių skolos ir BVP santykius ir riziką tvarumui ir užtikrinti, kad skola artėtų prie pamatinės vertės, nustatytos prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros 1 straipsnyje;

kadangi daugelyje valstybių narių tuo pačiu metu susidarė didelė valdžios sektoriaus skola ir ėmė trūkti viešųjų investicijų , siekiant užtikrinti, kad valdžios sektoriaus skola priartėtų prie apdairaus lygio, labai svarbu nustatyti kiekvienai valstybei narei konkrečiai skirtų skaitinių fiskalinių taisyklių sistemą, kurios tikslas – sustiprinti jų gebėjimą atsakingai vykdyti fiskalinę politiką ir kartu veiksmingai skatinti laikytis iš SESV kylančių biudžeto įpareigojimų. Tokia sistema turėtų veikti pagal skaidrią ir demokratišką procedūrą nacionaliniu lygiu nustačius struktūrinio balanso vidutinio laikotarpio tikslą, kuris būtų privalomas nacionalinėms biudžeto valdymo institucijoms ir jų metiniams sprendimams. Vidutinio laikotarpio biudžeto būklės tikslai leidžia atsižvelgti į skirtingus valstybių narių skolos ir BVP santykius ir riziką tvarumui, taip pat į valstybių narių lygmeniu pagal pasidalijamąją arba papildomąją kompetenciją įgyvendinamas pridėtinės europinės vertės turinčias ir galinčias turėti esminį socialinį ir ekonominį poveikį struktūrines reformas , ir užtikrinti, kad skola artėtų prie pamatinės vertės, nustatytos prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros 1 straipsnyje;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

2 pakeitimas

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kad valstybės narės pasiektų vidutinio laikotarpio tikslą struktūriniu požiūriu ir jo laikytųsi, jos turi nustatyti nuoseklų koregavimo planą, pagrįstą biudžeto valdymo institucijų kontroliuojamais kintamaisiais. Nacionalinis fiskalinis planavimas, pagrįstas valdžios sektoriaus išlaidų planu, pakoreguotu atsižvelgiant į diskrecinių pajamų priemonių poveikį, skatina veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę stebint fiskalinius pokyčius. Kad vidutiniu laikotarpiu planai būtų glaudžiai susieti su bendrais fiskaliniais rezultatais ir būtų sustiprintas nacionalinės atsakomybės už fiskalinę politiką pojūtis , vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus išlaidų , atėmus diskrecines pajamų priemones, augimo planas turėtų būti nustatytas visam teisės aktų leidėjo kadencijos laikotarpiui, kaip nustatyta pagal kiekvienos valstybės narės konstitucinę tvarką. Tas planas turėtų būti nustatytas iš karto, kai tik naujoji vyriausybė pradeda dirbti, o metiniuose biudžetuose jo turėtų būti laikomasi, kad būtų užtikrinta tvirta konvergencija siekiant vidutinio laikotarpio tikslo;

kad valstybės narės pasiektų vidutinio laikotarpio tikslą struktūriniu požiūriu ir jo laikytųsi, jos turi nustatyti nuoseklų koregavimo planą, pagrįstą biudžeto valdymo institucijų kontroliuojamais kintamaisiais. Nacionalinis fiskalinis planavimas, pagrįstas valdžios sektoriaus išlaidų planu, pakoreguotu atsižvelgiant į diskrecinių pajamų priemonių poveikį, skatina veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę stebint fiskalinius pokyčius. Kad vidutiniu laikotarpiu planai būtų glaudžiai susieti su bendrais fiskaliniais rezultatais ir būtų atsižvelgiama į valstybių narių prerogatyvas apmokestinimo srityje ir į SESV 110–113 straipsnių nuostatas , vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus išlaidų augimo planas turėtų būti nustatytas visam teisės aktų leidėjo kadencijos laikotarpiui, kaip nustatyta pagal kiekvienos valstybės narės konstitucinę tvarką , taikant skaidrią ir demokratišką procedūrą ir pagal partnerystės bei daugiapakopio valdymo principus įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas ir ekonominius ir socialinius partnerius ir tokiu būdu sustiprinti nacionalinės atsakomybės už fiskalinę politiką pojūtį . Šio plano turėtų būti laikomasi metiniuose biudžetuose, kad būtų užtikrinta nuosekli konvergencija siekiant vidutinio laikotarpio tikslo;

Paaiškinimas

—	„Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus išlaidų augimo planas“ neleidžia savaime „sustiprinti nacionalinės atsakomybės už nacionalinę fiskalinę politiką pojūčio“.

—	Planas negali būti nustatytas vienu metu teisės aktų leidėjo kadencijos laikotarpiui ir pareigas pradėjus eiti vyriausybėms.

3 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pagrindinių struktūrinių reformų, kuriomis skatinamas ilgalaikis tvarumas, įgyvendinimas dėl ateityje numatomo teigiamo poveikio galėtų būti pagrindas keisti koregavimo planą siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, jeigu tos reformos turėtų patikrinamą teigiamą poveikį biudžetui, kuris patvirtinamas pagal SAP procedūrinius reikalavimus atlikus vertinimą. Kad būtų lengviau stabilizuoti ekonomiką, dėl išskirtinių aplinkybių, t. y. didelio ekonomikos nuosmukio euro zonoje arba visoje Sąjungoje arba neįprastų įvykių, kurių atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kurie daro didelį poveikį biudžetui, turėtų būti leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba koregavimo plano jo siekiant, jeigu toks nukrypimas nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu;

Europos pridėtinę vertę kuriančių pagrindinių struktūrinių reformų, kuriomis skatinamas ilgalaikis tvarumas ir kurios yra susijusios su ES kompetencija arba viešųjų investicijų vykdymu , įgyvendinimas galėtų būti pagrindas keisti koregavimo planą siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, jeigu tos reformos turėtų patikrinamą teigiamą poveikį biudžetui, kuris patvirtinamas pagal SAP procedūrinius reikalavimus atlikus vertinimą. Kad būtų lengviau stabilizuoti ekonomiką, dėl išskirtinių aplinkybių, t. y. didelio vienos ar kelių valstybių narių ekonomikos nuosmukio euro zonoje arba visoje Sąjungoje arba neįprastų įvykių, kurių atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kurie daro didelį poveikį biudžetui, turėtų būti leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba koregavimo plano jo siekiant, jeigu toks nukrypimas nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu;

Paaiškinimas

—

Kai kurios viešosios investicijos turi teigiamą, tiesioginį ir ilguoju laikotarpiu patikrinamą poveikį augimui ir viešųjų finansų tvarumui ir yra laikomos prilygstančiomis svarbioms struktūrinėms reformoms pagal Stabilumo ir augimo paktą (SAP). Be to, formuluojant nacionalines biudžeto taisykles, reikia atsižvelgti į SAP „investicijų sąlygą“.

—	Kalbant apie biudžeto taisyklių nustatymą nacionaliniu lygmeniu, būtina atsižvelgti į galimus išimtinius atvejus, kurie paveiktų vieną ar kelias valstybes nares, tačiau kurie nesukeltų recesijos visoje euro zonoje ar Sąjungoje.

4 pakeitimas

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

SSKV 13 straipsnyje nustatyta, kad biudžeto politikos ir kiti klausimai, kuriems taikoma ta sutartis, bus aptarti tarpparlamentiniuose susitikimuose, kuriuos rengia Europos Parlamentas ir susitariančiųjų šalių nacionaliniai parlamentai pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje II antraštinę dalį. Ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant įtakos tai praktikai, nes toks dialogas padeda didinti demokratinę atskaitomybę Sąjungos ekonomikos valdymo procese;

SSKV 13 straipsnyje nustatyta, kad biudžeto politikos ir kiti klausimai, kuriems taikoma ta sutartis, bus aptarti tarpparlamentiniuose susitikimuose, kuriuos rengia Europos Parlamentas ir susitariančiųjų šalių nacionaliniai parlamentai pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje II antraštinę dalį. Europos regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas dalyvauja šiuose susitikimuose. Šia direktyva dar kartą patvirtinama nurodyta praktika, nes toks dialogas padeda didinti demokratinę atskaitomybę Sąjungos ekonomikos valdymo procese;

Paaiškinimas

Tarpparlamentinių susitikimų praktika padeda stiprinti demokratinę atskaitomybę dėl Sąjungos ekonomikos valdymo, todėl ją reikia dar kartą patvirtinti. Be to, reikia pripažinti veiksmingą RK dalyvavimą šiuose susitikimuose.

5 pakeitimas

2 straipsnio a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2 straipsnis

Apibrėžtys

2 straipsnis

Apibrėžtys

<…>

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	išskirtinės aplinkybės – neįprastas įvykis, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis euro zonos ar visos Sąjungos ekonomikos nuosmukis;

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	išskirtinės aplinkybės – neįprastas įvykis, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis vienos ar kelių valstybių narių, euro zonos ar visos Sąjungos ekonomikos nuosmukis;

Paaiškinimas

Žr. 9 konstatuojamosios dalies pakeitimą.

6 pakeitimas

3 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnis

Fiskalinė atsakomybė ir biudžeto orientavimas į vidutinį laikotarpį

3 straipsnis

Fiskalinė atsakomybė ir biudžeto orientavimas į vidutinį laikotarpį

(…)

metiniai biudžetai užtikrina atitiktį vidutinio laikotarpio tikslui, nurodytam 1 dalies a punkte, arba konvergenciją jo siekiant, visų pirma užtikrinant, kad būtų laikomasi tos dalies b punkte nurodyto valdžios sektoriaus išlaidų plano. Apibrėždamos koregavimo planą siekiant vidutinio laikotarpio tikslo ir laikydamosi Sąjungos sistemos procedūrinių reikalavimų, valstybės narės gali atsižvelgti į įgyvendinamas pagrindines struktūrines reformas, turinčias europinės pridėtinės vertės, įgyvendinamas pagal pasidalijamąją arba papildomąją kompetenciją, galinčias turėti teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį Europos mastu, viešųjų investicijų vykdymą arba Europos struktūrinių ir investicijų fondų arba Europos strateginių investicijų fondo bendrą finansavimą , turintį tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant didinantį potencialų tvarų augimą, ir todėl turintį patikrinamos įtakos ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui;

Paaiškinimas

Tam tikros viešosios investicijos, turinčios teigiamą, tiesioginį ir patikrinamą ilgalaikį poveikį augimui ir viešųjų finansų tvarumui, laikomos prilygstančiomis didelėms struktūrinėms reformoms pagal Stabilumo ir augimo paktą. Be to, formuluojant nacionalines biudžeto taisykles, reikia atsižvelgti į SAP „investicijų sąlygą“.

7 pakeitimas

3 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnis

Fiskalinė atsakomybė ir biudžeto orientavimas į vidutinį laikotarpį

4. Valstybės narės paskiria nepriklausomas įstaigas, kurios stebi, kaip laikomasi 1 ir 2 dalių nuostatų. Tos nepriklausomos įstaigos pateikia viešus vertinimus, kuriais siekiama nustatyti:

(a)

1 dalies a punkte nurodyto vidutinio laikotarpio tikslo ir 1 dalies b punkte nurodyto valdžios sektoriaus išlaidų plano adekvatumą. Atliekant tą vertinimą visų pirma atsižvelgiama į pagrindinės makroekonominės prognozės patikimumą, planuojamų valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų detalizavimo laipsnį ir galimą pagrindinių struktūrinių reformų tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui;

(b)	atitiktį vidutinio laikotarpio tikslui ir valdžios sektoriaus išlaidų planui, įskaitant tai, ar egzistuoja didelė rizika labai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba koregavimo plano jo siekiant;

(c)	ar susiklostė arba išnyko bet kokios 3 dalyje nurodytos išskirtinės aplinkybės.

Paaiškinimas

Visos valstybės narės jau turi viešąsias institucijas, kurios visiškai nepriklausomai vertina viešąsias išlaidas ir pajamas. Papildomų institucijų kurti nebūtina, nes jų teisėtumas atrodo neaiškus ir gali kilti grėsmė nacionalinės atsakomybės už biudžeto politiką pojūčiui.

8 pakeitimas

Po 5 straipsnio įtraukti naują straipsnį.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Naujas straipsnis

Tarpparlamentinės konferencijos

Kaip numatyta prie Europos Sąjungos sutarčių pridėto Protokolo (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje II antraštinėje dalyje, Europos Parlamentas ir valstybių narių nacionaliniai parlamentai kartu nustato, kaip organizuoti ir remti konferenciją, kurioje dalyvauja atitinkamų Europos Parlamento komitetų ir nacionalinių parlamentų atstovai, kurie svarstytų Sąjungos biudžeto ir ekonomikos valdymo politiką. Šiose konferencijose dalyvauja konsultaciniai Europos Sąjungos organai – Europos regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.

Paaiškinimas

Žr. 17 konstatuojamosios dalies 4 pakeitimą.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina Komisijos norą reformuoti ir kuo labiau tobulinti Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), kol Europos ekonomika yra santykinio atsigavimo etape, užtikrinant paramą euro zonos ir jai nepriklausančių valstybių narių konvergencijai. Iš tiesų nuo 2008 m. dėl krizės išryškėjo euro zonos institucinės sistemos trūkumai, o priemonių, kurių imtasi, nepakanka jos stabilumui ir klestėjimui užtikrinti, jeigu galimai ištiktų nauji ekonominiai ar finansiniai sukrėtimai; pažymi, kad konvergencijos ir sanglaudos trūkumas Sąjungoje ir ekonomikos bei bankų nestabilumas turi didelį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms, visų pirma dėl krizės išauga jų socialinės išlaidos ir sumažėja jų gebėjimas investuoti ir išlaikyti pakankamą viešųjų paslaugų kokybę (1);

remia fiskalinio pajėgumo sukūrimo principą siekiant didinti euro zonos atsparumą ir pasirengti konvergencijai su būsimomis euro zonos narėmis. Tačiau šie pajėgumai turi būti finansuojami iš nuosavų išteklių, atskirtų nuo tų, kurie yra numatyti finansuoti Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, kad šiais pajėgumais nebūtų daromas neigiamas poveikis ES programoms, skirtoms ES-27. Be to, šie pajėgumai turėtų būti apskaitomi neviršijant ES biudžeto išteklių ribos.

vis dėlto apgailestauja, kad 2018 m. gegužės 31 d. pateiktame Komisijos pasiūlyme šis pajėgumas paskirstomas struktūrinių reformų, kurios nebūtinai susijusios su euro zonos konvergencija, priemonėms ir Europos investicijų stabilizavimo priemonei paskolų, palyginti nedidelių, t. y. nedaugiau kaip 30 mlrd. EUR, forma, o tiesiogiai pačiai konvergencijos priemonei numato skirti tik 2,16 mlrd. EUR.

pritaria galimam bendram europiniam nacionalinių struktūrinių reformų, jei jos vykdomos ES kompetencijai priskiriamose srityse laikantis subsidiarumo principo, finansavimui, sutelkiant dėmesį į Europos pridėtinę vertę turinčias ir reikšmingą teigiamą ekonominį poveikį darančias priemones. RK parengs atskirą nuomonę dėl 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma reformų rėmimo programa, kurios bendras biudžetas yra 25 mlrd. EUR;

vis dėlto mano, kad šios naujos finansinės priemonės negali būti finansuojamos sanglaudos politikos sąskaita (2) (3);

pakartoja savo prašymą geriau koordinuoti ne tik ekonominę, bet ir socialinę politiką vykstant Europos semestrui ir prašo įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas pasitelkiant „elgesio kodeksą“ (4);

pabrėžia, kad Sąjungoje šiuo metu taikomomis nacionalinių biudžetų kontrolės taisyklėmis ir procedūromis negalima veiksmingai užkirsti kelio disbalansui ir pažeidžiamumui, be to, joms trūksta demokratinio teisėtumo;

atkreipia dėmesį į Europos Komisijos pasiūlymą dėl valstybės obligacijomis užtikrinamų vertybinių popierių (angl. bond-backed securities (SBBS)), kurio tikslas – stiprinti Europos finansų sektoriaus integravimą ir didinti įvairinimą. RK pripažįsta, kad dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių a priori nebūtų tolygaus rizikos ir nuostolių paskirstymo tarp euro zonos valstybių narių ir kad dėl šių vertybinių popierių susilpnėtų bankų ir valstybinių skolininkų ryšiai ir sumažėtų valstybės obligacijų vaidmuo. Tačiau RK dar kartą pabrėžia savo susirūpinimą dėl to, ar valstybės obligacijų „virtimas“ vertybiniais popieriais sumažins riziką, o ne perkels ją nereglamentuojamiems finansinių subjektams (5);

pabrėžia, kad būtina skubiai baigti kurti bankų sąjungą ir apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba atidėjo su tuo susijusio veiksmų plano priėmimą iki 2018 m. birželio mėn. Remia lygiagrečius veiksmus mažinti bankų blogąsias paskolas ir neveiksnias paskolas ir laipsniškai kurti Europos indėlių garantijų sistemą;

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos fiskalinės atsakomybės ir biudžeto orientavimo į vidutinį laikotarpį didinimo valstybėse narėse nuostatos

10.

atsižvelgia į Komisijos pasiūlymą, kuriuo ji siekia Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) turinį įtraukti į Europos teisinę sistemą, kaip buvo numatyta pačios SSKV 16 straipsnyje; vis dėlto kelia klausimą, ar yra teisiškai, politiškai ir demokratiškai svarbu teikti pasiūlymą dėl direktyvos (grindžiamą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 14 dalimi), kuriame numatyta tik konsultuotis su Europos Parlamentu ir todėl neužtikrinama, kad bus priimtas skaidrus ir demokratiškas sprendimas, kuris, atsižvelgiant į priemonės užmojį, yra būtinas;

11.

vis dėlto pažymi, kad SSKV numatyta atlikti šią integraciją „remiantis jos vykdymo vertinimu“, tačiau atrodo, kad Komisija nėra išsamiai atlikusi ir paskelbusi šio vertinimo. Toks vertinimas būtų turėjęs atskleisti susirūpinimą keliančią viešųjų investicijų padėtį ES. Eurostato duomenimis, viešosios investicijos Sąjungoje 2008 m. iš viso sudarė 3,4 proc. BVP, o 2016 m. – jau tik 2,7 proc. BVP. Be to, vietos valdžios institucijų investicijos taip pat sumažėjo nuo 1,5 proc. 2008 m. iki 1,1 proc. 2016 m., o kai kuriose valstybėse susiklostė dar prastesnė padėtis (6); apgailestaudamas konstatuoja, kad viešosios investicijos dažnai labiausiai nukenčia dėl biudžeto konsolidavimo politikos, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijų lygmeniu, nors jos yra atsakingos daugiau nei už pusę viešųjų investicijų ES ir jų investicijos daro tiesioginį poveikį vietos ekonomikai bei kasdieniam Europos piliečių gyvenimui; taip pat šiomis aplinkybėmis kelia klausimą dėl didėjančio viešųjų investicijų centralizavimo, nes vietos ir regionų valdžios institucijų įvykdytų investicijų dalis akivaizdžiai sumažėjo, palyginti su 1990 m. buvusiais 60 proc. (7); Be to, vertinimas būtų turėjęs akivaizdžiai parodyti krizės ir konsolidavimo politikos poveikį socialinėms išlaidoms ir gerovės valstybės paslaugoms daugelyje šalių ir regionų;

12.

todėl yra susirūpinęs, kad viešosios investicijos nepaminėtos Komisijos pasiūlyme, juo labiau kad anksčiau, konkrečiai 2015 m. Komisijos komunikate šia tema (8), jau buvo pripažinta, kad būtinas investicijų lankstumas ir kad kai kurios viešosios investicijos turi ilgalaikį ir patikrinamą teigiamą poveikį augimui, taigi ir viešųjų finansų tvarumui; taip pat šiomis aplinkybėmis primena, jog SESV 126 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pranešime, kuris yra rengiamas prieš pradedant perviršinio deficito procedūrą, „įvertinami ir kiti svarbūs veiksniai, įskaitant valstybės narės vidutinės trukmės ekonomikos ir biudžeto būklę“;

13.

taip pat primena, kad RK kėlė klausimą, kokį teisinį tikrumą suteikia Komisijos aiškinamasis komunikatas, ir laikėsi nuomonės, kad būtina atsižvelgti į nepakankamą investicijų lygį nacionaliniu arba regionų lygmeniu, kad būtų padarytas realus poveikis vietos ir regionų valdžios institucijų investiciniams pajėgumams (9); laikosi nuomonės, kad tokią analizę įtakojo 2018 gegužės 23 d. Komisijos komunikatas dėl lankstumo taikymo pagal Stabilumo ir augimo paktą peržiūros (10), kuriame teigiama, kad nuo 2015 m. tik keturios valstybės narės pateikė paraiškas pasinaudoti struktūrinių reformų ir (arba) investicijų išlygomis, nors pasinaudoti struktūrinių reformų išlyga turi teisę beveik pusė valstybių narių. Iš tiesų, galimybę pasinaudoti investicijų išlyga labai apribojo sąlyga, kad valstybė narė šia išlyga gali pasinaudoti, tik jeigu patiria ekonominį nuosmukį. Kai kurių valstybių narių galimybes taip pat suvaržė reikalavimas trejus metus išlaikyti pakankamą atsargą, kad nebūtų viršyta 3 proc. deficito viršutinė riba. Pačios Komisijos nuomone, „(aiškinamojo komunikato) poveikį viešųjų investicijų apimtims sudėtinga tiksliai įvertinti.“ Todėl būtina išplėsti komunikato taikymo sritį, kad būtų padarytas poveikis investicijų lygiui;

14.

dar kartą kartoja savo prašymą nelaikyti valdžios sektoriaus išlaidų, kurias valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos patiria dėl struktūrinių ir investicijų fondų, transeuropinių tinklų ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės bendro finansavimo, struktūrinėmis, viešosiomis arba joms prilyginamomis išlaidomis, apibrėžtomis Stabilumo ir augimo pakte, nesant kitų sąlygų ir atsižvelgiant į tai, kad šios investicijos savaime yra kokybiškos ir europinio pobūdžio;

15.

nurodo, kad pagal SESV protokolą Nr. 12 valstybės narės yra atsakingos už visų valstybės valdymo lygių biudžeto deficitą. Tačiau ES biudžeto taisyklės turi labai nevienodą poveikį Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms. Jų poveikis priklauso nuo: a) to, kaip valstybės narės į nacionalinę teisę perkelia ES biudžeto taisykles; b) valstybės narės biudžeto decentralizavimo lygio; c) vietos ir regionų valdžios institucijų įgaliojimų svarbos ir d) šių institucijų finansinės padėties, kuri toje pačioje valstybėje gali labai skirtis;

16.

pakartotinai ragina Komisiją paskelbti naują baltąją knygą, kurioje ES lygmeniu būtų nustatyta viešųjų investicijų pobūdžio tipologija viešųjų išlaidų sąskaitose, atsižvelgiant į jų ilgalaikį poveikį (11);

17.

mano, kad direktyvoje dėl biudžeto taisyklių sistemos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu reikėtų atsižvelgti į galimas išimtines situacijas, kurios turėtų poveikį vienai ar kelioms valstybėms narėms, tačiau nesukeltų recesijos visoje euro zonoje ar Sąjungoje;

18.

dar kartą reiškia savo susirūpinimą dėl Eurostato SEC 2010 apskaitos sistemos, galiojančios nuo 2014 m. rugsėjo mėn., pagal kurią neatskiriamos išlaidos ir investicijos. Kai kuriose valstybėse narėse dėl šių taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę vietos ir regionų valdžios institucijos privalo taikyti maksimalias metines ir vienam gyventojui tenkančias investicijų viršutines ribas. Šios ribos visų pirma neleidžia vietos ir regionų valdžios institucijoms užtikrinti būtiną bendrą finansavimą projektams, susijusiems su Europos struktūriniais ir investicijų fondais. Šios ribos taip pat neleidžia rezervinių finansinių išteklių turinčioms vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinti svarbių investicinių projektų, nesusijusių su ESIF, todėl RK ragina Europos Komisiją pateikti SEC 2010 įgyvendinimo ataskaitą;

19.

pažymi, kad viena iš galimybių patikimai laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių (nepaliekant galimybių manipuliuoti apskaita) – tai pakeisti viešosioms investicijoms taikomas nusidėvėjimo taisykles, kad pirmaisiais metais ne visos investicinės sąnaudos būtų pripažįstamos sąnaudomis, bet – kaip ir privačių įmonių atveju – nurašomos per visą numatomą investicijos laikotarpį;

20.

mano, kad tarpparlamentinių susitikimų praktika, numatyta SSKV 13 straipsnyje, padeda didinti demokratinę atsakomybę Sąjungos ekonomikos valdymo srityje ir todėl ją reikia patvirtinti šiame pasiūlyme dėl direktyvos, tačiau prašo, kad RK dalyvavimas šiuose susitikimuose būtų įtvirtintas oficialiai, kad būtų pripažintas būtinas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas ekonomikos valdyme;

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo

21.

laikosi nuomonės, kad Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) ir vėlesnis jo atitikmuo, Europos stabilumo mechanizmas (ESM), buvo būtinos trumpalaikio ekonomikos ir finansų krizės valdymo priemonės; tačiau pažymi, kad ESM sprendimams trūksta skaidrumo, o būtinas vieningas sprendimų priėmimas toliau išlieka galima blokavimo priežastimi ir kad šios priemonės nepriklauso Europos teisinei sistemai;

22.

todėl palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme ESM įtraukiamas į Europos pirminę teisę, nustatant jo atskaitomybę Europos Parlamentui, pareigą skelbti ataskaitas ir metines finansines ataskaitas, taisykles dėl prieigos prie dokumentų ir dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos ombudsmeno, nepažeidžiant euro zonai nepriklausančių valstybių narių interesų;

23.

be to, palaiko Komisijos pasiūlymą, kuriame numatyta, kad svarbūs sprendimai, visų pirma dėl finansinės paramos suteikimo, būtų priimami ne vieningai, o kvalifikuota balsų dauguma, kurios atveju, atsižvelgiant į suteikiamą kapitalą, reikia surinkti 85 proc., todėl sprendimus turėtų būti paprasčiau priimti;

24.

taip pat pritaria, kad Europos valiutos fondas būtų naudojamas kaip finansinio stabilumo priemonė (angl. backstop) Bendram pertvarkymo fondui (BPF), kuris yra esminis bankų sąjungos elementas, tais atvejais jeigu pastarojo fondo išteklių nepakaktų sunkumų patiriančių didelių bankų tvarkingam pertvarkymui;

25.

vis dėlto siūlo suprantamumo ir aiškumo piliečiams sumetimais pakeisti Europos valiutos fondo pavadinimą; pagal SESV 127 straipsnį pinigų politiką Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS) nustato ir įgyvendina Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai; kadangi šiame reglamente numatytas fondas visai nedalyvauja šioje sistemoje, jo pavadinime neturėtų būti žodžio „valiuta“ ir mano, kad pavadinimai „Europos pagalbos fondas“ arba „Europos stabilizacijos fondas“ būtų tinkamesni;

Komunikatas dėl Europos ekonomikos ir finansų ministro

26.

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos ekonomikos ir finansų ministro, kuris vienu metu eitų ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Euro grupės pirmininko pareigas, tokiu būdu jis įtvirtintų dvigubą teisėtumą ir geriau užtikrintų demokratinę atskaitomybę bei EPS valdymo aiškumą. Tačiau reikėtų patikslinti šio pareigūno funkcijas, kad būtų išvengta pernelyg didelio su biudžetu susijusių sprendimų priėmimo centralizavimo;

27.

primena, kad palaiko Eurogrupės pirmininko ir Europos Komisijos nario, atsakingo už ekonomikos ir pinigų politiką, pareigų sujungimą siekiant, kad Eurogrupėje būtų atstovaujama bendrajam euro zonos interesui ir kad ministras būtų atskaitingas Europos Parlamentui, nes šiuo metu taip nėra;

28.

pažymi, kad jei Europos ekonomikos ir finansų ministras bus renkamas, turėtų būtų taikomas bendras teisinis pagrindas: Protokolo Nr. 14 dėl Eurogrupės 2 straipsnis ir ES sutarties 17 straipsnis;

29.

vis dėlto laikosi nuomonės, kad kartu su šiais veiksmais reikėtų išsamiai reformuoti pačią Eurogrupę, kurios statusas turėtų būti dar oficialesnis, pavyzdžiui, ji turėtų skelbti išsamius protokolus, kad jos susitikimuose priimami svarbiausi sprendimai būtų skaidrūs;

30.

taip pat primena savo tvirtą įsitikinimą, kad EPS demokratijos trūkumo problema galėtų būti išspręsta tik tuo atveju, jeigu Europos piliečiai būtų tikri, kad ši sąjunga taip pat gina socialinės pažangos principą ir kad užimtumas, darbo užmokesčio augimas ir socialiniai standartai nėra laikomi antraeiliais klausimais, palyginti su makroekonominėmis ir biudžeto problemomis;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad nepaprastai svarbu stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) ir fiskalinės politikos koordinavimą, visų pirma baigiant kurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą bei įsteigiant EVF. Tačiau kartu reikia atsižvelgti į politinę padėtį ir viešąją nuomonę.

Briuselis, 2018 m. liepos 5 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) RK nuomonė Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities iki 2025 m. Priimta 2017 m. lapkričio 30 d. pranešėjas Christophe Rouillon (FR / PES): http://webapi.cor.europa.eu/documentsanonymous/ cor-2017-03197-00-01-ac-tra-lt.docx.

(2) RK rezoliucija ESI fondų Bendrųjų nuostatų reglamento keitimas struktūrinėms reformoms remti. Priimta 2018 m. vasario 1 d. http://webapi.cor.europa.eu/documentsanonymous/ cor-2017-06173-00-00-ac-tra-lt.docx.

(3) RK nuomonė Pakeista struktūrinių reformų rėmimo programa ir naujos biudžeto priemonės euro zonai. Pranešėja Olga Zrihen (BE / PES). Priimta 2018 m. kovo 22 d. http://webapi.cor.europa.eu/documentsanonymous/cor-2018-00502-00-00-ac-tra-lt.docx.

(4) RK nuomonė Europos semestro valdymo gerinimas. Elgesio kodeksas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo. Pranešėjas Rob Jonkman (NL / ECR). Priimta 2017 m. gegužės 11 d.OL C 306, 2017 9 15, p. 24.

(5) Žr. 2017 m. lapkričio 30 d. RK nuomonės dėl Diskusijoms skirto dokumento dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities iki 2025 m. 22 punktą.

(6) Eurostatas: Valdžios sektoriaus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas. Kodas: tec00022. Laikinieji 2016 m. duomenys. http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/refreshTableAction.do?tab=table&plugin=1&pcode=tec00022&language=en.

(7) Europos Komisija (EK), Septintoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita, 2017 m. rugsėjis, p. 168. http://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/cohesion-report/

(8) EK komunikatas Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės, 2015 m. sausio 13 d. Nuoroda: COM(2015) 12http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri =CELEX:52015DC0012&from=EN.

(9) RK nuomonė Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės. Priimta 2015 m. liepos 9 d. Pranešėja Olga Zrihen (BE / PES). OL C 313, 2015 9 22, p. 22.

(10) COM(2018) 335 final.

(11) RK nuomonė Viešųjų išlaidų, susijusių su į ES veiksmų taikymo sritį patenkančiais klausimais, kokybės skatinimas. Priimta 2014 m. gruodžio 3 d. Pranešėja Catiuscia Marini (IT / PES). OL C 19, 2015 1 21, p. 4.

25.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/37

Europos regionų komiteto nuomonė „Viešųjų pirkimų dokumentų rinkinys“

(2018/C 387/07)

Pranešėjas:

Adrian Ovidiu TEBAN (RO/EPP), Kudžyro meras

Pamatiniai dokumentai:

Komunikatas „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“,

COM(2017) 572 final

Komunikatas „Su viešaisiais pirkimais susijusių didelės apimties infrastruktūros projektų aspektų savanoriškas ex ante vertinimas investicijoms skatinti“,

COM(2017) 573 final

Komisijos rekomendacija „Viešųjų pirkimų specializacijos struktūros kūrimas“,

C(2017) 6654 final

I. BENDROSIOS PASTABOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

pažymi, kad daug valstybių narių tik neseniai į nacionalinę teisę perkėlė 2014 m. direktyvas dėl viešųjų pirkimų, o valdžios institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai dar derinasi prie šių naujų nuostatų pasinaudodami mokymo ir konsultavimo paslaugomis. Vis dėlto šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad reikia padaryti didesnę pažangą skaitmeninių viešųjų pirkimų srityje;

prašo Komisijos per trejus metus nuo direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę visapusiškai įvertinti, kaip Europos viešųjų pirkimų standartai buvo perkelti į kiekvienos valstybės narės nacionalinius teisės aktus ir kaip jie buvo taikyti, ir tai atlikti laikantis daugiapakopio požiūrio. Komitetas mano, kad atliekant šį standartų laikymosi vertinimą dėmesys turėtų būti sutelktas į tai, kaip šie standartai buvo įgyvendinti vietos ir regionų lygmeniu, atsižvelgiant į svarbų subnacionalinio lygmens valdžios institucijų, kurios yra reikšmingos įgyvendinimo etapo partnerės, vaidmenį vykdant viešuosius pirkimus, taip pat turėtų būti įvertinta, kokiu mastu šie nauji standartai supaprastino ar apsunkino reglamentavimą šioje srityje tinkamai perkeliant direktyvas, padėjo sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti konkursuose, sumažinti biurokratines kliūtis ir dažniau taikyti strateginių viešųjų pirkimų procedūras. Be to, reikia įvertinti, ar jie padėjo (ir kokiu mastu) padidinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir užtikrinti didesnį užimtumą. Po diskusijų darbo grupėje subsidiarumo klausimais, RK yra pasirengęs bendradarbiauti su kitomis Europos institucijomis teikiant grįžtamąją informaciją apie ES politikos įgyvendinimą vietos ir regionų lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktai veiktų geriau jos piliečiams;

mano, kad dėl 2014 m. reforma įvestų strateginių viešųjų pirkimų, viešųjų pirkimų procedūros tampa sudėtingesnės, todėl už jas atsakingiems pareigūnams gali prireikti papildomų mokymų, kad būtų išvengta teisinio netikrumo, įtraukiant papildomus kriterijus, kuriais skatinama siekti su inovacijomis, socialiniais ar aplinkosaugos aspektais susijusių tikslų. Komitetas pabrėžia, kad būtina atidžiai išnagrinėti bet kokią naują Komisijos iniciatyvą viešųjų pirkimų srityje atsižvelgiant į vietos aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad jomis nebūtų didinama administracinė našta perkančiosioms organizacijoms;

visų pirma apgailestauja, kad valstybės pagalbos taisyklėmis, Europos apskaitos taisyklėmis, pavyzdžiui, 2010 m. Europos sąskaitų sistema ir Komisijos praktika faktiškai daromas spaudimas rengti viešuosius pirkimus, jais naudotis kaip „paprastesne priemone“ siekiant laikytis ES standartų konkurencijos srityje ir išvengti su kompensacijos permoka susijusios rizikos. Tokiu būdu ribojama valstybių narių laisvė organizuoti viešąsias paslaugas, visų pirma socialinėje srityje, o tai prieštarauja SESV 14 straipsnio nuostatoms. Antra, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal valstybės pagalbos taisykles nėra atitikmens vidaus (angl. in house) pirkimų išimčiai, numatytai viešųjų pirkimų taisyklėse, ir dėl to kyla papildomų sunkumų, netikrumo ir valdymo iškraipymų, kurie galiausiai lemia prastesnį biudžeto vykdymą;

reiškia susirūpinimą konstatuodamas, kad Komisijos dokumente „Viešojo administravimo kokybė. Priemonių rinkinys specialistams“ (angl. Quality of public administration: a toolbox for practitioners. 2017 edition (1)) siūloma, kad viešojo administravimo institucijos iš esmės privalėtų vykdyti strateginius viešuosius pirkimus, kad pasiektų geresnių rezultatų socialinėje srityje, taip pat tvaraus vystymosi ir inovacijų požiūriu, ir kad ypač svarbus joms keliamas viešosios politikos reikalavimas – palaikyti ryšius su rangovais;

šiuo požiūriu nori pabrėžti, kad atitinkamoms viešosioms institucijoms turėtų būti palikta teisė nuspręsti, ar atsižvelgti į 2014 m. reformoje numatytus ekologinius, socialinius ir su inovacijomis susijusius kriterijus, laikantis vietos savivaldos principo organizuojant viešąsias paslaugas ir vadovaujantis, be kita ko, tikslingumo kriterijais ir subalansuota dviejų aspektų – sąnaudų ir investicijų – analize;

pabrėžia, kad naudodamosi savo perkamąja galia pasirenkant prekes, paslaugas ir darbus, kurie nekenkia aplinkai, Europos valdžios institucijos gali svariai prisidėti prie tvaraus vartojimo ir gamybos, tausiau išteklius naudojančios ekonomikos ir atitinkamai darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo, taikydamos savanorišką žaliųjų viešųjų pirkimų priemonę. Šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad 2017 m. spalio mėn. Europos Komisija išleido brošiūrą „Viešieji pirkimai žiedinėje ekonomikoje“ (2);

pabrėžia, kad buvo patvirtinta valdžios institucijų teisė tiesiogiai teikti ir organizuoti savo paslaugas ir kad „vidaus sandorio“ ir „viešojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimo“ sąvokos buvo apibrėžtos 2014 m. reforma. Taigi viešieji pirkimai yra tik vienas iš daugelio galimų būdų užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą ir neturėtų lemti jų valdymo formos;

prašo Komisijos nedelsiant užbaigti rengti gaires dėl inovacijų viešųjų pirkimų ir gaires dėl socialiai atsakingų viešųjų pirkimų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms įgyvendinti atitinkamas teisines nuostatas ir visų pirma naudoti ekonominiu požiūriu naudingiausią pasiūlymą kaip pagrindinį sutarties skyrimo kriterijų. Šiuo požiūriu ragina Komisiją paaiškinti, kad tai nereiškia mažiausios kainos;

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

Dėl Komunikato „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“

10.

pritaria minčiai, kad veiksmingas viešųjų pirkimų valdymas yra neatsiejama kokybiško viešojo administravimo dalis visoje ES, nes iš tiesų horizontalaus pobūdžio valdymo administracinė funkcija yra susijusi beveik su visomis viešosiomis įstaigomis, pradedant federalinėmis ministerijomis ir baigiant vietos viešosiomis paslaugomis, todėl tai iš tiesų plačiai apibūdina valdymo kokybę (3) ir šiuo tikslu viešuosius pirkimus reikėtų įtraukti į ES geresnio reglamentavimo darbotvarkę;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad dokumentų rinkinys yra svarstomas prieš terminą, nustatytą laipsniškam naujų viešųjų pirkimų taisyklių dėl skaitmeninių priemonių naudojimo įvedimui 2018 m. spalio mėn. Todėl kol kas neaišku, ar naujosios e. viešųjų pirkimų taisyklės pasieks numatytus tikslus ir ar prireiks jas labiau patikslinti;

12.

mano, kad galiojančiuose teisės aktuose dėl viešųjų pirkimų jų skaidrumui ir strateginiam naudojimui skiriamas itin didelis dėmesys gali pakenkti procedūrų veiksmingumui. Todėl visų pirma mažesnės vietos ir regionų valdžios institucijos nepajėgios susidoroti su viešaisiais pirkimais, baimindamosi padaryti procedūrinių klaidų, ar yra nelinkusios atsisakyti tradicinių viešųjų pirkimų sistemų arba kurti naujoviškas procedūras šioje srityje, todėl reikėtų parengti standartizuotus viešųjų pirkimų dokumentus;

13.

pabrėžia, kad dėl sudėtingų procedūrų ir standartizuotų dokumentų trūkumo išaugo viešųjų pirkimų administracinės išlaidos tiek pardavėjams, tiek ir pirkėjams, o palyginti lengva galimybė kreiptis į apeliacinį teismą siekiant apskųsti su konkursais susijusius sprendimus sudarė sąlygas daugybei skundų ir ginčų. Valstybių narių teisės aktai, į kuriuos perkeliami direktyvų tikslai, neturėtų nei apsunkinti reglamentavimo, nei jo linijiniu būdu išplėsti neviršijant nustatytų ribų, kaip jau yra atsitikę kai kuriose valstybėse narėse. Vis didėjantis konkurso dalyvių teikiamų skundų skaičius remiantis Teisių gynimo priemonių direktyva rodo, kad Komisija ir valstybės narės turi imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias netinkamam naudojimuisi minėtoje direktyvoje suteiktomis teisėmis;

14.

taip pat pažymi, kad viešieji pirkimai inovacijų srityje kelia papildomų valdymo ir nuoseklumo problemų, visų pirma siekiant susieti pagrindinius viešųjų pirkimų tikslus ir siekį viešaisiais pirkimais naudotis kaip inovacijų politikos priemone. Be to, norint skatinti inovacijas viešųjų pirkimų srityje, reikia stiprinti teorinius, veiklos ir valdymo gebėjimus ir parengti standartizuotus dokumentus, kad būtų galima vesti daugiašales derybas, kurios reikalingos įgyvendinant sudėtingus projektus;

15.

atsižvelgdamas į tai pažymi, kad paties Komiteto atliktos su Europos semestru susijusios analizės rodo, jog viešieji pirkimai dažnai stabdo investicijas (4). Komiteto atliktame tyrime „Kliūtys investicijoms vietos ir regionų lygmeniu“ pabrėžiama, kad viešųjų pirkimų taisyklės miestams ir regionams sudarė didelių kliūčių investicijoms, visų pirma dėl nevienodo taisyklių įgyvendinimo, viešųjų pirkimų proceso sudėtingumo ar neveiksmingumo, pernelyg ilgos jo trukmės ir netikrumo, susijusio su reikalingomis teisinėmis procedūromis (5);

16.

laikosi nuomonės, kad teigiant, jog vykstant 55 % viešųjų pirkimų procedūrų mažiausia kaina vis dar naudojama kaip vienintelis sutarties sudarymo kriterijus, Komisijos komunikatas gali klaidinti, nes 2014 m. reforma iš esmės išplėtė galimybę konkursų metu atsižvelgti į strateginius kriterijus, o naujoji teisės aktų sistema į nacionalinę teisę buvo perkelta tik 2016 m. Šio laikotarpio nepakanka, kad būtų įmanoma atlikti išsamų naujosios teisės aktų sistemos poveikio vertinimą. Komitetas norėtų pridurti, kad sutarties sudarymas atsižvelgiant tik į mažiausios kainos kriterijų nebūtinai reiškia, kad konkretaus konkurso procedūros metu nebuvo atsižvelgta į socialinius ar aplinkos apsaugos tikslus: į konkretaus konkurso specifikacijas iš tiesų galima įtraukti ir strateginius kriterijus, pavyzdžiui, tinkamai atsižvelgiant į konkrečius su aplinka ar energetika susijusius kriterijus. Tokiais atvejais sutartis būtų sudaroma atsižvelgiant į mažiausią kainą, bet pagal ES standartus bus visapusiškai atsižvelgiama į visus strateginius kriterijus;

17.

šiuo klausimu nurodo tyrimą, kurį užsakė Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas „Strateginis viešųjų pirkimų naudojimas skatinant žaliąją, socialinę ir inovacijų politiką“ (6), kuriame pabrėžiama, kad vietos ir regionų valdžios institucijos vykdo keletą strateginių konkursų procedūrų (pvz., Ispanijoje), kurių laikosi viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, pavyzdžiui, mokyklos, universitetai ir ligoninės;

18.

pabrėžia, kad priimant naujas viešųjų pirkimų direktyvas buvo nurodoma, kad MVĮ skatinimas yra vienas iš penkių pagrindinių šios srities reformos aspektų; vis dėlto Europos regionų komiteto pirmojo Verslaus Europos regiono konkurso nugalėtojų 2016 m. atliktas tyrimas parodė, kad procedūros nebuvo supaprastintos pakankamai, kad MVĮ būtų sudarytos geresnės galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose (7); atkreipia dėmesį į tai, kad viešieji pirkimai yra labai svarbūs MVĮ, tad į jų interesus turi būti labiausiai atsižvelgiama rengiant viešųjų pirkimų politiką ir ją įgyvendinant;

19.

kalbant apie tarpvalstybines rinkas, atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. paskelbtame Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (8) teigiama, kad pagrindinė daugumos pasienyje kylančių sunkumų priežastis – valstybių teisės ir administracinėse sistemose lygiagrečiai taikomi skirtingi reglamentai. Dažnai nutinka, kad Sąjungos teisėje nustatyti standartai valstybėse narėse taikomi nevienodai griežtai. Dėl šios priežasties taikant dvi skirtingas sistemas abipus vidinių ES sienų gali susidaryti sudėtingi atvejai ir, kartais, teisinis netikrumas, dėl kurio gali atsirasti papildomų išlaidų;

20.

todėl dar kartą pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad šiuo etapu Komisija turi daugiausia stengtis užtikrinti, kad būtų įgyvendintos 2014 m. direktyvos, nes, nors pagal ES nustatytą teisinę sistemą valstybės narės turi tam tikrą lankstumą ir veiksmų laisvę, kaip į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktus, tokia padėtis gali, pavyzdžiui, apriboti MVĮ galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar trukdyti tarpvalstybiniams pirkimams;

21.

mano, kad nepaprastai svarbi yra iniciatyva „didinti skaidrumą, sąžiningumą ir duomenų kokybę“ ir ypač siekis „skatinti sukurti viešai prieinamus sutarčių registrus“. Vis dėlto Komisija turi padėti valdžios institucijoms ne tik skleisdama konkrečius pavyzdžius ir gerąją praktiką, bet ir visų pirma patvirtindama dokumentus, formas, standartizuotas specifikacijas (kaip jau padarė parengdama Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento standartinę formą), kurios padėtų atitikti skaidrumo kriterijus, nesudarant sąlygų slaptiems susitarimams atskleidžiant informaciją, apimančią daugiau nei vien tik teisinius standartus;

22.

taip pat pritaria Komisijos papildomiems veiksmams, kuriais siekiama „teikti gaires dėl naujų sąžiningumo nuostatų praktinio taikymo ir dėl pašalinimo pagrindų, susijusių su slaptais susitarimais, ir sukurti pažeidimų duomenų bazę“, kadangi mano, kad ši veiksmų kryptis yra teisinga ir kad valdžios institucijos turėtų teikti pirmenybę pareigūnų, atsakingų už viešuosius pirkimus, informuotumo didinimui, šiuo tikslu rengiant prie jų poreikių pritaikytus mokymo kursus ir pasiūlant priemonių, skirtų įmonių pažeidimų, tokių kaip korupcija, slapti susitarimai ir pinigų plovimas, prevencijai, aptikimui ir kovai su šiais pažeidimais;

23.

mano, kad siūlydama kurti plačią bendradarbiavimo partnerystę rengiant savanoriškus struktūrinius dialogus viešųjų pirkimų klausimais, kurie, prireikus, būtų visiškai suderinti su Europos semestru, Komisija žengia teisinga kryptimi, tačiau turėtų būti laikomasi tam tikrų sąlygų. Kadangi tikimasi, kad visi partnerystės dalyviai savanoriškai prisiims įsipareigojimus, reikėtų nuo pat pradžių aiškiai nurodyti šių dalyvių teisėtumą. Kartu neturėtų būti keliamas klausimas dėl 2014 m. viešųjų pirkimų direktyvų suteikiamos laisvės vietos ir regionų valdžios institucijoms priimti sprendimą dėl atsižvelgimo į aplinkosaugos, socialinius ir inovacijų kriterijus, be to, svarbu užtikrinti, kad socialiniams partneriams būtų tinkamai atstovaujama šioje partnerystėje;

24.

pabrėžia, kad, kaip teigia Komisija, visų lygmenų valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai gali geriausiai nustatyti savo įsipareigojimų pobūdį ir mastą; vis dėlto atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, ar vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvaus, kaip turėtų, siūlomuose struktūriniuose dialoguose, ar vieninteliai Komisijos partneriai šioje veikloje bus Europos Parlamentas ir Taryba;

Dėl Komisijos rekomendacijos dėl viešųjų pirkimų specializacijos

25.

teigiamai vertina tai, kad Komisijos rekomendacijoje siūloma viešojo administravimo institucijoms gerinti viešųjų pirkimų veiksmingumą ir galimybes juose dalyvauti bei siekti, kad jais būtų skatinamos inovacijos ir skaitmeninimas; ragina valstybes nares siekti sparčiai skaitmeninti procedūras ir visuose pagrindiniuose etapuose įdiegti e. procesus, t. y. nuo pranešimo, prieigos prie pasiūlymų ir pateikimo iki vertinimo, sutarties sudarymo, užsakymų teikimo, sąskaitų faktūrų išrašymo ir mokėjimo;

26.

mano, kad reglamentavimas, Komisijos iniciatyvos šioje srityje ir su jomis susijusi valdžios institucijoms tenkanti administracinė našta turi būti proporcinga viešųjų pirkimų vertei, kuri viršija ES nustatytas ribas, palyginti su visomis viešųjų pirkimų procedūromis kiekvienoje valstybėje narėje, įskaitant viešuosius pirkimus, kurių vertė nesiekia minėtų ribų, o Komisija turi pasirūpinti šio proporcingumo užtikrinimu;

27.

nepritaria jokioms privalomo pobūdžio gairėms dėl administracijos darbuotojų mokymo ir švietimo, nes tokios nuostatos galėtų pažeisti valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų suvereniteto principą, taikomą jų atitinkamų administravimo institucijų organizavimui;

28.

atkreipia dėmesį į 2017 m. kovo 31 d. paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos struktūrinių ir investicijų fondų ex ante sąlygų pridėtinė vertė“ (9), kuriame Komisija nurodo, kad ex ante sąlygos padėjo į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti susijusius Europos teisės aktus, pašalinti kliūtis investicijoms ES, siekti ES politikos tikslų ir pradėti politines reformas bei parengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

29.

mano, kad šios Europos Komisijos iniciatyvos yra labai svarbios norint sėkmingai sukurti ES viešųjų pirkimų sistemą, tačiau laikosi nuomonės, kad būtina atidžiai įvertinti visų šių priemonių ar iniciatyvų veiksmingumą ir nustatyti jų sinergiją ir papildomumą, taip pat mano, kad galimi nauji veiksmai turėtų būti visapusiškai pagrįsti, kad nebūtų užkrauta nereikalinga administracinė našta vietos ir regionų valdžios institucijoms;

30.

apgailestauja, kad bendrojoje politinėje strategijoje ir politikoje, kuriomis siekiama skatinti socialinius ir žaliuosius viešuosius pirkimus ir apskritai užtikrinti tinkamą viešųjų lėšų naudojimą, Komisija nepakankamai pabrėžia specializacijos būtinybę. Komitetas mano, kad siekiant valdyti ir teikti tinkamas vietos lygmens paslaugas viešųjų pirkimų specializacijos negalima vertinti ją atsiejant nuo gero valdymo ir apskritai nuo specializacijos;

31.

be to, pabrėžia, kad daugeliu atveju būtų pageidautina teikti viešąsias paslaugas vidaus lygmeniu arba taikyti kitus sprendimus nei viešieji pirkimai;

32.

palankiai vertina tai, kad 2018 m. birželio 7 d. Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl bendrosios rinkos programos numatoma, kad „turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis užtikrinamas platesnis strateginių viešųjų pirkimų naudojimas, viešųjų pirkėjų profesionalumas, gerinamos MVĮ galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas, didinamas skaidrumas, skatinamas integralumas ir geresni duomenys, viešųjų pirkimų skaitmeninimo skatinimas ir prioriteto teikimas bendriems viešiesiems pirkimams šiuo tikslu stiprinant partnerystės požiūrį tarp valstybių narių, gerinant duomenų rinkimą ir duomenų analizę, įskaitant pritaikytų IT priemonių rengimą, paramą keitimuisi patirtimi ir gerąja praktika, teikiant gaires, stiprinant nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir bandomųjų projektų įgyvendinimą“ (10);

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia daugiau gairių dėl e. formų ir e. viešųjų pirkimų procedūrų, kad būtų išvengta nacionalinių metodų nesutapimo su ES tvarka ir vietos bei regionų valdžios institucijoms būtų aišku, kada ir kaip taikyti įvairias formas ir procedūras. Pabrėžia, kad žinių centrai gali atlikti teigiamą vaidmenį sudarant palankias sąlygas tinkamam ES teisės aktų įgyvendinimui ir aiškinimui nemokamai teikiant informaciją ir konsultuojant vietos ir regionų valdžios institucijas bei jų asociacijas;

34.

pritaria federacijos „Housing Europe“ požiūriui, kad svarbiausias viešųjų pirkimų specializacijos ir inovacijų veiksnys – parengti Europos sprendimų, apibrėžtų standartizuotuose dokumentuose, saugyklą, kurioje būtų kaupiami pasiūlymai, apimantys techninius klimato ir energetikos reikalavimus atitinkančius sprendimus ir novatoriškus būdus spręsti socialines problemas. Ši visos Europos saugykla, rengiama vadovaujant Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generaliniam direktoratui (GROW GD), turėtų remtis Europos federacijų sukauptomis žiniomis ir praktika ir sudarytų galimybę standartizuoti procedūras ir sumažintų teisinių veiksmų skaičių (11);

Dėl komunikato „Su viešaisiais pirkimais susijusių didelės apimties infrastruktūros projektų aspektų savanoriškas ex ante vertinimas investicijoms skatinti“

35.

palankiai vertina savanorišką ex ante mechanizmo pobūdį ir mano, kad šis mechanizmas bus ypač svarbus koncesijų atveju, kai bus pirmą kartą visapusiškai taikoma suderinta ES tvarka;

36.

taip pat yra įsitikinęs, kad šis mechanizmas atliks labai svarbų vaidmenį siekiant sumažinti vėlavimo ir numatytų sąnaudų viršijimo riziką, kylančią dėl viešųjų pirkimų, susijusių su didelės apimties tarpvalstybiniais projektais, procedūrinių problemų;

37.

ragina Komisiją skelbiant informaciją ex ante mechanizmui skirtoje svetainėje ar skelbiant duomenis naudojantis pranešimo ir keitimosi informacija mechanizmais užtikrinti konfidencialios komercinės informacijos apsaugą ir informacijos, kurią tiekėjai galėtų panaudoti konkurencijos iškraipymo tikslais, konfidencialumą;

38.

norėtų, kad būtų daugiau aiškumo dėl Komisijos atsakymų į klausimus, kuriuos jai pateikia konsultacijų tarnyba, kuri turėtų suprasti jų pasekmes, ir dėl pranešimo mechanizmo naudojimo galimų vėlesnių teisinių bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais, atveju. Komitetas ragina Komisiją patikslinti, kaip pagal ex ante mechanizmą būtų galima spręsti tam tikras problemas, kilsiančias dėl didėjančio teikiamų skundų skaičiaus remiantis Teisių gynimo priemonių direktyva.

Briuselis, 2018 m. liepos 5 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) Žr. čia.

(2) http://ec.europa.eu/environment/gpp/pubs_en.htm

(3) Europos Komisija, „Viešojo administravimo kokybė. Priemonių rinkinys specialistams“ (angl. Quality of public administration: a toolbox for practitioners. 2017 edition), žr. čia.

(4) Europos regionų komitetas, 2017 m. Europos semestras. Europos regionų komiteto strategijos „Europa 2020“ stebėsenos platformos iniciatyvinio komiteto ataskaita „Teritorinė šalių ataskaitų ir pridedamo komunikato analizė“ (angl. Territorial Analysis of the Country Reports and accompanying Communication), žr. čia.

(5) Europos regionų komiteto tyrimas „Kliūtys investicijoms vietos ir regionų lygmeniu“ (angl. Obstacles to investments at local and regional level), 2016 m., žr. čia.

(6) „Strateginis viešųjų pirkimų naudojimas skatinant žaliąją, socialinę ir inovacijų politiką“ (angl. Strategic use of public procurement in promoting green, social and innovation policies), kurį užsakė Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas, paskelbtas 2016 m. birželio 15 d., žr. čia.

(7) Europos regionų komitetas, Verslių Europos regionų (VER) tyrimo ataskaita „Kaip palengvinti gyvenimą MVĮ?“ (angl. Report on the Survey of EER Regions: How to make life easier for SMEs?) 2016 m., Briuselis, p. 4–5.

(8) Žr. čia.

(9) Žr. čia; išsamesnė informacija pateikiama čia.

(10) COM(2018) 441 final.

(11) Dokumentas paskelbtas čia.

25.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/42

Europos regionų komiteto perspektyvinė nuomonė. Klimato valdymas po 2020 m. Europos ir pasaulinė perspektyva: indėlis į 24-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 24)

(2018/C 387/08)

Pranešėjas:	Andrew Varah COOPER (UK/EA), Kirklees tarybos narys
Pamatiniai dokumentai:	Perspektyvinė nuomonė

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Europos valdymas siekiant 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos strateginiame valdyme artimiausiu vartotojams lygmeniu valdant decentralizuotą energijos gamybą per pasigamintos energijos vartojimą, paskirstytąją gamybą ir pažangiuosius tinklus, skatinant tinkamų investavimo sąlygų kūrimą ir susiejant energetikos ir klimato politiką su priemonėmis būsto, energijos nepritekliaus, transporto ir tvaraus judumo, ekonominės plėtros, miesto ir kaimo planavimo arba žemės naudojimo srityse. Vietos ir regionų valdžios institucijoms taip pat tenka tvirtas vadovavimo bendruomenei vaidmuo ir jos gali propaguoti veiksmus klimato kaitos srityje savo vietos bendruomenėse, tarp įmonių ir platesnėje pilietinėje visuomenėje ir tokiu būdu aktyviau įtraukti piliečius vartotojus ir užtikrinti jų pritarimą vykdomai energetikos politikai;

pabrėžia, kad atsparios energetikos sąjungos, vykdančios ambicingą klimato kaitos politiką, tikslus būtų galima geriausiai pasiekti koordinuotais veiksmais Sąjungos, nacionaliniu bei regioniniu ir vietos lygmenimis ir skatinant mokslinius tyrimus, didinant informuotumą bei remiant vietos efektyvaus energijos vartojimo sprendimus ir tiekimo sistemas, ir tai yra būtina tam, kad ES, jos valstybės narės bei jų vietos ir regionų valdžios institucijos imtųsi įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus;

pažymi, kad naujas 32 % atsinaujinančių išteklių energijos dalies ES energijos rūšių derinyje tikslas, 32,5 % energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir Energetikos sąjungos valdymo reglamentas yra žingsnis į priekį pereinant prie tvarios energetikos pertvarkos ir aktyvesnio vietos bei regioninių valdžios institucijų dalyvavimo;

pakartoja, kad valstybės narės turėtų aiškiai atsižvelgti į vietos ir regionų lygmeniu prisiimtus įsipareigojimus ir rezultatus, pasiektus įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip Merų paktas. Valstybės narės taip pat turėtų sukurti procedūras, leisiančias visoms atitinkamoms valdymo ir administravimo pakopoms įnešti savo indėlį į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Jos taip pat turėtų įtraukti į planavimą ir stebėseną vietos ir regionų valdžios institucijas pagal savo atitinkamus planus, laikantis kiekvienos valstybės narės konstitucinių ir politinių nuostatų (1);

dar kartą ragina valstybes nares ir Europos Komisiją sparčiai kurti nuolatinę daugiapakopę dialogo energetikos klausimais platformą, kuri sudarytų galimybę vietos ir regionų valdžios institucijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms, verslo bendruomenėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams aktyviai dalyvauti energetikos pertvarkos valdyme (2);

atsižvelgdamas į Europos Komisijos pasiūlymą 2021–2027 m. laikotarpiui visose ES programose klimato veiksmams finansuoti skirtą dalį padidinti iki 25 % ir laikydamas tai gera pradžia reikalauja, kad daugiametė finansinė programa po 2020 m. būtų parengta taip, kad būtų geriau pasiekti energetikos ir klimato srities tikslai ir uždaviniai, visų pirma susiję su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, energijos vartojimo efektyvumu, netaršiu judumu, atsinaujinančiosios energijos gamyba ir anglies dioksido absorbentais; ragina skirti deramą ir lengvai prieinamą ES finansavimą programoms ir projektams, kuriais siekiama šių tikslų pagal valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, atitinkančius ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus;

mano, kad atsižvelgiant į ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos reguliavimo politiką ir elektros energijos rinkos modelį turi būti pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys, nustatytos supaprastintos elektros energijos kaupimo, pardavimo ir pasigamintos energijos vartojimo procedūros, kad vietos ir regionų lygmens rinkos dalyviai, pavyzdžiui, energetikos bendruomenės, galėtų visapusiškai dalyvauti rinkoje, o valstybės narės, rengdamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimo schemas, savo veiksmus turi derinti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, ir atsižvelgti į vietos ir regionų atsinaujinančios energijos bendruomenių ypatumus, siekiant joms sudaryti galimybę dalyvauti energetikos sistemoje ir palengvinti jų integraciją į rinką;

Vietos ir regioninių veiksmų svarba įgyvendinant Paryžiaus susitarimą

primena, kad Paryžiaus susitarime pripažįstamas svarbus daugiapakopio valdymo vaidmuo klimato politikoje ir būtinybė bendradarbiauti su regionais, miestais ir susitarimo nepasirašiusiais subjektais;

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiausiai piliečių esantis viešojo administravimo lygmuo, ir pabrėžia, kad visus sprendimus dėl politikos sričių, kurias apima Paryžiaus susitarimas, dažniausiai priima šios valdžios institucijos;

10.

pažymi, kad jų poveikis mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį labai priklauso nuo jų gebėjimo ir noro įgyvendinti atitinkamą politiką; todėl mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi dalyvauti ir glaudžiai bendradarbiauti politinius įsipareigojimus paverčiant viešąja politika, investicijomis ir įgyvendinimo veiksmais;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinių Amerikos Valstijų pranešimas apie ketinimą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo (nors dėl to tenka apgailestauti) sukūrė naujų paskatų subnacionalinėms valdžios institucijoms ES, JAV ir kitur imtis veiksmų sprendžiant pasaulines klimato kaitos problemas ir taip parodyti piliečių ir jiems artimiausio valdymo lygmens įsipareigojimą; yra pasirengęs stiprinti savo partnerystę su JAV merų konferencija ir pasauliniu mastu bendradarbiauti su miestų ir regionų asociacijomis dėl klimato politikos veiksmų;

12.

yra tvirtai įsitikinęs, kad vietos ir regionų lygmens išrinktieji atstovai ir valdžios institucijos bei tinklai, dirbdami kartu su suinteresuotaisiais pramonės subjektais ir pilietine visuomene, gali atlikti svarbų vaidmenį padėdamos nacionalinėms Vyriausybėms formuoti ir įgyvendinti su klimatu susijusių sričių politiką, kai jai trūksta ambicingumo; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad tokios iniciatyvos kaip Merų paktas atlieka pagalbinį vaidmenį skatinant kurti ir platinti priemones ir metodus, skirtus gebėjimų stiprinimo veiklai vykdyti;

13.

mano, kad politiškai svarbių, demokratiškai išrinktų susitarimo nepasirašiusių subjektų, pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijų, padėties stiprinimas pasaulinėje klimato valdymo sistemoje yra reikšminga tendencija, todėl labai svarbu, kad JTBKKK reguliavimo sistemoje būtų numatyta ši pagal principą „iš apačios į viršų“ veikianti valdymo forma, oficialiai pripažįstant jos vaidmenį sprendimų priėmimo procese;

14.

pažymi, kad 2017 m. gegužės mėn. ir 2018 m. gegužės mėn. surengtose tarpsesijinėse šalių konferencijose Pagalbinis įgyvendinimo komitetas sudarė sąlygas padaryti pažangą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo JTBKKK procese ir pripažino, kad reikia toliau stiprinti veiksmingą suinteresuotųjų subjektų, kurie nėra Konvencijos šalys, dalyvavimą pasaulinėje klimato valdymo sistemoje;

15.

palankiai vertina Europos Parlamento pranešimą dėl ES regionų ir miestų vaidmens įgyvendinant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (COP 21) (3) ir ypač atkreipia dėmesį į jo teiginį, kad vietos valdžios institucijos yra atsakingos už daugumos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių ir už daugelio šios srities ES teisės aktų įgyvendinimą;

Oficialus subnacionalinio lygmens valdžios institucijų dalyvavimas pasaulinėje klimato valdymo sistemoje

16.

palankiai vertina tai, kad Talanoa dialogas neapsiriboja nacionalinių Vyriausybių diskusijomis ir sudaro sąlygas įvairiems susitarimo nepasirašiusiems subjektams, įskaitant regionus ir miestus bei jų išrinktuosius atstovus, atkreipti nacionalinio ir pasaulinio lygmens politikos formuotojų dėmesį į svarbius veiksmų klimato kaitos srityje klausimus; reiškia savo paramą ir įsipareigojimą dėl miestų ir regionų Talanoa dialogų kaip skubią, pasaulinio masto aktyvią reagavimo į šį procesą priemonę ir ragina surengti dar daugiau tokių dialogų Europoje;

17.

pabrėžia, kad šis dialogas neturėtų apsiriboti naratyvo kūrimo metodu arba pastarasis neturėtų jame dominuoti. Siekiant didinti pasitikėjimą ir dalyvavimą šiame procese, labai svarbu, dialogo dvasia, gauti grįžtamosios informacijos apie susitarimo nepasirašiusių subjektų pateiktus atsakymus į tris pagrindinius klausimus: „Kokia dabartinė padėtis? Ką norime pasiekti? Kaip tai pasieksime?“; todėl ragina COP pirmininkaujančias šalis, JT klimato kaitos konvencijos sekretoriatą ir JTBKKK šalis paaiškinti, kaip šio dialogo rezultatai bus apdoroti ir įtraukti į derybinius dokumentus, kurie bus priimami COP 24 metu;

18.

siūlo, Talanoa dialogą tęsti ir po COP 24 bei jį rengti bendros pažangos vertinimo ciklo viduryje kas dvejus su puse metų; siekiant sustiprinti bendrą supratimą apie pažangą, pasiektą įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, ir parodyti jų skubumą, siūlo šiame procese Talanoa dialogą papildyti ketvirtu klausimu – „Iki kada?“;

19.

prašo JTBKKK pirmininkaujančios šalies 2019 m. atlikti dialogo rezultatų įvertinimą ir pateikti pasiūlymų dėl ateityje labiau struktūruoto su derybomis susieto proceso;

20.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti Talanoa dialogo procesu siekiant įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas bei kitus suinteresuotuosius subjektus rengiant ES derybines pozicijas ir COP 24 skirtą informaciją;

21.

rekomenduoja miestams ir regionams parengti informacijos, pateiktinos per Talanoa dialogo portalą, ir pasinaudoti šia esama galimybe, kad per pasaulinių klimato derybų procesą būtų sužinota apie jų užmojus, pozicijas bei ketinimus;

22.

palankiai vertina Nevalstybinių subjektų veiksmų klimato kaitos srityje platformą (NAZCA), kaip naudingą priemonę įtraukiant suinteresuotuosius subjektus, kurie nėra Konvencijos šalys, į JTBKKK sprendimų priėmimo procesą; ragina JTBKKK pateikti pasiūlymų, kaip tarptautinėje valdymo sistemoje būtų galima geriau apibrėžti regionų ir miestų, taip pat pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus vaidmenį;

23.

primena Bonos ir Fidžio įsipareigojimą, kurį vietos ir regionų lygmens vadovai patvirtino per COP 23, ir jo raginimą užtikrinti dar aktyvesnį Vietos valdžios ir savivaldybių grupės (LGMA) dalyvavimą oficialių pasaulinių su klimatu susijusių institucijų ir Konvencijos šalių veikloje, atsižvelgiant į tai, kad Bonos ir Fidžio įsipareigojimą 2018 m kovo mėn. palankiai įvertino ir ES užsienio reikalų taryba; siūlo Regionų komitetui plėtoti struktūrinį bendradarbiavimą su JT klimato kaitos sekretoriatu, šalių konferencijai pirmininkaujančiomis valstybėmis ir jų aukšto lygio vadovais, taip pat su atitinkamais JTBKKK derybiniais organais ir siūloma pertvarkyti JTBKKK „Miestų draugų“ grupe;

Nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai

24.

pabrėžia, kad reikia sistemingai decentralizuotai konsultuotis su subnacionaliniais valdymo lygmenimis rengiant ir peržiūrint nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, įtraukiant pagrindinių veiklos sektorių suinteresuotuosius subjektus, taip sukuriant dalyvaujamąjį metodą;

25.

ragina į nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus įtraukti visus regioniniu ir vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad būtų pripažintas subnacionalinio lygmens valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus klimato srityje;

26.

mano, jog siekiant, kad šis procesas būtų veiksmingas ES lygmeniu, nuostatos turėtų būti įtvirtintos Reglamente dėl energetikos sąjungos valdymo, visų pirma numatant vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

27.

mano, kad šios nuostatos suteiktų stipresnį politinį ir metodinį pagrindą RK pasiūlymams dėl regioniniu ir vietos lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (4), kurių pagrindinė mintis – sudaryti sąlygas subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms apibrėžti savo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos įsipareigojimus taip, kaip tai daro Konvencijos šalys apibrėždamos savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, siekiant įnešti tvirtą, skaidrų indėlį, pradedant nuo patikimų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo procesų;

28.

ragina Europos Komisiją, pasikonsultavus su RK, pateikti pasiūlymą dėl ne teisėkūros procedūra priimamo akto dėl stebėsenos ir vertinimo metodikos, kurią taikant būtų galima stebėti atitinkamų miestų pažangą pagal jų atitinkamas vizijas iki 2050 m. ir strategijas iki 2030 m. ir kuri būtų paremta Merų pakto stebėsenos ir vertinimo sistema;

29.

ragina Europos Komisiją, konsultuojantis su vietos ir regionų valdžios institucijomis, supaprastinti Merų pakto ataskaitų teikimo procesą ir stebėsenos sistemą, ir sutrumpinti laiką, reikalingą Tvarios energijos veiksmų planų (TEVP) įvertinimui, siekiant padidinti pripažintų įsipareigojimų skaičių, užtikrinti stebėsenos ir vertinimo sistemų suderinamumą bei sumažinti ataskaitų teikimo naštą miestams ir regionams;

30.

atsižvelgdamas į RK nuomonę „Kovos su klimato kaita finansavimas“ (5), ragina Europos Komisiją pasiūlyti aiškią ir privalomą „kovos su klimato kaita finansavimo“ ir susijusių investicijų kategorijų apibrėžtį, remiantis egzistuojančia Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos apibrėžtimi; siūlo, kad valstybės narės parengtų su klimatu susijusių investicijų planus, kuriuose būtų: i) nurodytas paramos, reikalingos esamiems finansavimo trūkumams šalinti, lygis ir rūšis; ii) įvertintos galimybės šalies viduje suteikti papildomą fiskalinę paramą kiekvienam su klimatu susijusiam veiksmui; iii) numatytas veiksmų klimato kaitos srityje koordinavimas, gebėjimų stiprinimas ir papildomas suinteresuotųjų subjektų įtraukimas, siekiant atnaujinti savo atitinkamus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus; (iv) nurodyti nacionaliniai ištekliai klimato keliamai rizikai investuotojams įvertinti ir valdyti;

Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo gairės

31.

pabrėžia galimą teigiamą vietos ir regioniniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų indėlį įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus ir ragina JTBKKK šalis parengti gaires dėl nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, atsižvelgiant į jų galimą sąveiką su lanksčia vietos ir regioniniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų sistema;

32.

ragina į skaidrumo sistemą (į nacionalinės apskaitos ataskaitas, kurios turi būti teikiamos pagal šį procesą) įtraukti atskirą skyrių apie klimato kaitos švelninimo veiksmus, kurių imamasi subnacionalinio valdymo lygmeniu, taip padedant stebėti pažangą, padarytą įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (ir regioninių bei vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus);

Bendros pažangos įvertinimas

33.

ragina JTBKKK šalis ir Europos Komisiją į būsimas bendros pažangos įvertinimo taisykles įtraukti Konvencijos šalių įpareigojimą konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jas įtraukti pateiktinų duomenų formulavimo etapu;

34.

pabrėžia, kad bendros pažangos įvertinimo mastas turėtų būti platesnis nei vien tik bendrų veiksmų, apie kuriuos pranešė Konvencijos šalys (teikdamos nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų ir kitas nacionalines ataskaitas), įvertinimas ir turėtų apimti duomenis apie visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų, pažangą, kad būtų galima susidaryti visapusišką vaizdą apie bendrą pažangą siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų, kaip nustatyta 2 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje;

35.

pabrėžia, kad RK yra pasirengęs, kaip vietos valdžios ir savivaldybių grupės (LGMA) atstovas JTBKKK ir kaip Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujanti institucija, dar aktyviau dalyvauti diskusijose su JTBKKK ir jos šalimis, siekdamas pateikti miestų ir regionų pasiūlymų dėl atviro, integruoto ir skaidraus kolektyvinių pastangų vertinimo atliekant bendrą pažangos įvertinimą;

36.

prašo leisti JTBKKK priimtoms organizacijoms ir susitarimo nepasirašiusiems subjektams pateikti klausimų Konvencijos šalims apie jų pateiktą medžiagą atskirais bendro pažangos vertinimo etapais, kad proceso metu būtų galima pasinaudoti kuo didesniu praktiniu lygmeniu surinktos informacijos kiekiu; ragina visiško skaidrumo ir atskaitomybės tikslu visuomenei užtikrinti galimybę susipažinti su metodika ir duomenis;

37.

susirūpinęs pažymi, kad bendras pažangos įvertinimas gali atskleisti, jog Paryžiaus susitarimo tikslai nebuvo pasiekti, ir pabrėžia, kad papildomas vietos ir regionų indėlis galėtų padėti padidinti užmojus siekiant visiško tikslų įgyvendinimo (6);

Prisitaikymas

38.

siūlo, kad įgyvendinant tarptautinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus ES atliktų vadovaujamą vaidmenį ir juos skatintų visais lygmenimis ir kad kartu būtų siekiama tarptautinių pokyčių, kurie paskatintų pažangą regionų ir vietos lygmeniu; šiuo tikslu siūlo sukurti privalomą teisinę sistemą siekiant patvirtinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir kiekybiškai įvertinamus įsipareigojimus, kad būtų galima įvertinti prisitaikymo srityje padarytą pažangą;

39.

prašo, kad papildomai prie finansavimo, teikiamo taikant švarios plėtros mechanizmą (angl. CDM) ir gaunamo iš išsivysčiusių šalių, subnacionalinio lygmens valdžios institucijos atitinkamame nacionaliniame kontekste taip pat būtų skatinamos įnešti savo finansinį įnašą į Prisitaikymo prie klimato kaitos fondą;

40.

pabrėžia, kad šis fondas turėtų supaprastinti procedūras dėl atskirų vietos ir regionų valdžios institucijų finansinių įnašų;

41.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios turi itin daug žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos, suteikti teisę būti priskirtoms Prisitaikymo prie klimato kaitos fondą įgyvendinantiems subjektams trečiosiose šalyse, siekiant padėti įgyvendinti programas ir projektus, taip pat rengti regionines ir vietos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir politiką;

42.

ragina Vietos valdžios ir savivaldybių grupės (LGMA) atstovui suteikti stebėtojo statusą Prisitaikymo prie klimato kaitos fondo valdyboje;

43.

siūlo parengti specialias regionų ir vietos valdžios institucijoms skirtas priemones, leidžiančias joms naudotis esamomis finansinėmis priemonėmis ES ir sukurti portalą, teikiantį informaciją apie skirtingus Europos finansavimo klimato srityje fondus;

44.

ragina Europos Komisiją palaikyti ryšius su kitomis Konvencijos šalimis, kad būtų sparčiau teikiamas finansavimas rizikos mažinimo, atsparumo, prisitaikymo prie klimato kaitos planams, kurie yra orientuoti į vietos bendruomenių ir vietos bei regionų valdžios institucijų prioritetus, kuriems šie planai yra skirti;

Žemės ūkio sektorius ir žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė (LULUCF)

45.

pripažįsta, kad per paskutinį dešimtmetį gaivalinių nelaimių intensyvumas ir dažnumas gerokai padidėjo ir kad gaivalinių nelaimių klausimas tampa neatsiejama dalimi veiklos, skirtos klimato kaitos poveikiui sumažinti, ir abi šios sritys turėtų būti svarstomos kartu (7); pabrėžia, kad reikia daugiau sinergijos tarp tinklų, projektų ir susitarimų, kurių tikslas – spręsti su klimato kaita ir atsparumu nelaimėms susijusius klausimus, pavyzdžiui, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m., siekiant padėti stiprinti miestų ir regionų pajėgumus nelaimių keliamoms problemoms spręsti (8);

46.

ragina Europos Komisiją pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijas ir jomis pasinaudoti sprendžiant klimato ir energetikos problemas žemės ūkio ir LULUCF sektoriuose. Kai kuriuose regionuose ir miestuose klimato ir energetikos srities strategijose jau remiamas šių sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Todėl RK pabrėžia klimato ir energetikos srities strategijų vietos ir regionų lygmeniu atliekamą vaidmenį padedant mažinti žemės ūkio ir žemės naudojimo sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro;

Nuostoliai ir žala

47.

teigiamai vertina 2018 m. balandžio mėn. vykusį ekspertų dialogą, per kurį apsvarstytos galimybės sutelkti ekspertines žinias, technologijas ir paramą nukentėjusiesiems nuo klimato kaitos; pabrėžia, kad būtina įtraukti nuostolių ir žalos klausimus į atitinkamus nacionalinius ir JTBKKK procesus, pavyzdžiui, gebėjimų stiprinimo, technologijų perdavimo ir finansinės paramos;

48.

pabrėžia, kad tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis Vyriausybėmis ir taikydamos JTBKKK sistemą, turi nustatyti ir taikyti alternatyvius nuostolių ir žalos atlyginimo būdus. Šiuo tikslu su klimatu susijusios rizikos koncepciją reikėtų įtraukti į teritorinės ir sektorių rizikos vertinimus;

Kiti klausimai

49.

ragina vietos valdžios institucijas toliau vienoms kitas remti naudojantis tarpusavio pagalbos mechanizmais ir pripažįsta jų vaidmenį stiprinant gebėjimus; pripažįsta šioje srityje atliekamą Merų pakto darbą ir priemonę TAIEX REGIO PEER 2 PEER;

50.

su susidomėjimu laukia kartu su Tarpvyriausybine klimato kaitos komisija (IPCC) remiamos tarptautinės konferencijos „Miestai ir klimato kaitos mokslas“ rezultatų paskelbimo ir ragina JTBKKK atsižvelgti į šiuos rezultatus Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo procese;

51.

pabrėžia vietos gamybą ir mažųjų ir vidutinių įmonių veiklą skatinančios politikos svarbą dedant pastangas sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį, todėl rekomenduoja kaimo plėtros dotacijų schemą suderinti su kovos su klimato kaita strategijos tikslais.

Briuselis, 2018 m. liepos 5 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) RK nuomonė „Energetikos sąjungos valdymas ir švari energija“ (CDR 830/2017), pranešėjas Bruno Hranić (HR/EPP).

(2) Ten pat.

(3) Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto pranešimas dėl ES regionų ir miestų vaidmens įgyvendinant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (COP 21) (2017/2006(INI)).

(4) RK nuomonė „Kovos su klimato kaita finansavimas – svarbiausia Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo priemonė“ (CDR 2108/2017), pranešėjas Marco Dus (IT/PES).

(5) Ten pat.

(6) Žr., pavyzdžiui, Advancing climate ambition: cities as partners in global climate action, Ataskaita JT Generaliniam Sekretoriui, kurią parengė JT Generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys miestų ir klimato kaitos klausimais, bendradarbiaudamas su C40 Cities Climate Leadership Group.

(7) NAT-VI/015

(8) NAT-VI/029

25.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/48

Europos regionų komiteto nuomonė. Nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje

(2018/C 387/09)

Pranešėjas

Jacques BLANC (FR/EPP), La Canourgue meras

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje –

COM(2018) 173 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Dalykas ir taikymo sritis	Dalykas ir taikymo sritis
1. Šioje direktyvoje nustatomas minimalus draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos, pirkėjų ir tiekėjų vienų kitiems taikomos maisto tiekimo grandinėje, pavyzdžių sąrašas, taip pat nustatomos minimaliosios reikalavimų vykdymo užtikrinimo taisyklės ir vykdymo užtikrinimo institucijų tarpusavio koordinavimo tvarka.	1. Šioje direktyvoje nustatomas minimalus draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos, pirkėjų ir tiekėjų vienų kitiems taikomos maisto tiekimo grandinėje, pavyzdžių sąrašas, taip pat nustatomos minimaliosios reikalavimų vykdymo užtikrinimo taisyklės ir vykdymo užtikrinimo institucijų tarpusavio koordinavimo tvarka.
2. Ši direktyva taikoma tam tikrai nesąžiningos prekybos praktikai, pasitaikančiai, kai tiekėjas , kuris yra mažoji ir vidutinė įmonė, parduoda maisto produktus pirkėjui, kuris nėra mažoji ir vidutinė įmonė.	2. Ši direktyva taikoma nesąžiningos prekybos praktikai, pasitaikančiai, kai tiekėjas parduoda maisto produktus pirkėjui, kuris nėra mažoji arba vidutinė įmonė.
3. Ši direktyva taikoma tiekimo sutartims, sudarytoms nuo tada, kai pradedamos taikyti 12 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos nuostatos, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.	3. Ši direktyva taikoma tiekimo sutartims, sudarytoms nuo tada, kai pradedamos taikyti 12 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos nuostatos, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

Paaiškinimas

Direktyvos taikymo srities apribojimas turėtų neigiamo poveikio dideliems MVĮ kriterijų neatitinkantiems kooperatyvams ar gamintojų organizacijoms, kurie nebūtų apsaugoti nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Šios gamintojų organizacijos arba kooperatyvai, žinoma, neturi tokios pačios derybinės galios kaip jų pirkėjai, atsižvelgiant į tiekimo grandinės vartotojų koncentraciją. Be to, tokia nuostata labai prieštarautų ilgalaikėms Komisijos pastangoms koncentruoti pasiūlą bendrai organizuojant rinką ir tai turėtų netiesioginio neigiamo poveikio MVĮ apibrėžties neatitinkančioms gamintojų organizacijoms. Galiausiai nesąžiningos prekybos praktikos draudimas nebūtų taikomas ir nesąžiningai prekybos praktikai, kurią platintojas vykdytų pramonės tiekėjo atžvilgiu, pavyzdžiui, vidutinio dydžio įmonė, parduodanti produktus, kuriuose svarbus žemės ūkio elementas. Taigi ekonominiu požiūriu tai neturi prasmės, atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti labiausiai pažeidžiamas grandis.

2 pakeitimas

2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

pirkėjas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, perkantis maisto produktus prekybos tikslais. Terminas „pirkėjas“ gali apimti tokių fizinių ar juridinių asmenų grupę; […]

a)	pirkėjas – fizinis ar juridinis asmuo neatsižvelgiant į jo įsisteigimo vietą , perkantis maisto produktus prekybos tikslais. Terminas „pirkėjas“ gali apimti tokių fizinių ar juridinių asmenų grupę;

b)	„nesąžininga prekybos praktika“– veiksmas, kai prekybos partneriui nustatoma arba bandoma nustatyti reikalavimus, sutrikdančius šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą; […]

Paaiškinimas

a)	Šios direktyvos tikslas taip pat yra užkirsti kelią pirkimų perkėlimui netaikant jokių taisyklių. Todėl logiška atsižvelgti į Europos Sąjungoje ar už jos ribų įsisteigusius pirkėjus.

b)	Direktyvoje, remiantis pakankamai atviru principu, svarbu apibrėžti, kas yra nesąžininga prekybos praktika.

3 pakeitimas

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nesąžiningos prekybos praktikos draudimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama ši prekybos praktika:

Nesąžiningos prekybos praktikos draudimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama bent jau ši prekybos praktika:

a)	pirkėjas tiekėjui už gedžiuosius maisto produktus sumoka vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo tiekėjo sąskaitos faktūros gavimo dienos arba vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo gedžiųjų produktų pristatymo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė. Šis draudimas nedaro poveikio:

a)	pirkėjas tiekėjui už maisto produktus sumoka vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo tiekėjo sąskaitos faktūros gavimo dienos arba vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo produktų pristatymo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė. Šis draudimas nedaro poveikio:

—	pasekmėms, susijusioms su Direktyvoje 2011/7/ES nurodytais pavėluotais mokėjimais ir žalos atlyginimo atvejais,

—	pasekmėms, susijusioms su Direktyvoje 2011/7/ES nurodytais pavėluotais mokėjimais ir žalos atlyginimo atvejais,

—	galimybei pirkėjui ir tiekėjui susitarti dėl vertės pasidalijimo sąlygos, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 172a straipsnyje;

—	galimybei pirkėjui ir tiekėjui susitarti dėl vertės pasidalijimo sąlygos, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 172a straipsnyje,

—	tarpšakinių organizacijų, pripažintų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 157 straipsnyje, sudarytiems susitarimams;

b)	pirkėjas atšaukia gedžiųjų maisto produktų užsakymus likus per mažai laiko, kad būtų galima pagrįstai tikėtis, jog tiekėjas ras alternatyvų šių produktų pardavimo arba panaudojimo būdą;

b)	pirkėjas atšaukia gedžiųjų maisto produktų užsakymus likus per mažai laiko, kad būtų galima pagrįstai tikėtis, jog tiekėjas ras alternatyvų šių produktų pardavimo arba panaudojimo būdą;

c)	pirkėjas vienašališkai atgaline data pakeičia tiekimo sutarties sąlygas dėl tiekimo ar pristatymo dažnumo, laiko arba tiekiamų ar pristatomų produktų kiekio, taip pat dėl maisto produktų kokybės standartų ar kainų;

c)	pirkėjas vienašališkai atgaline data pakeičia tiekimo sutarties sąlygas dėl tiekimo ar pristatymo dažnumo, laiko arba tiekiamų ar pristatomų produktų kiekio, taip pat dėl maisto produktų kokybės standartų ar kainų;

d)	tiekėjas moka už maisto produktų nuostolius pirkėjo patalpose, kurie patiriami ne dėl tiekėjo aplaidumo ar kaltės.

d)	tiekėjas moka už maisto produktų nuostolius pirkėjo patalpose, kurie patiriami ne dėl tiekėjo aplaidumo ar kaltės.

e)	pirkėjas perparduoda produktą už mažesnę nei faktinė jo pirkimo kaina, įskaitant mokesčius ir transporto išlaidas;

f)	pirkėjas taiko tiekėjo gamybos sąnaudų požiūriu nepagrįstai mažas maisto produktų kainas;

g)	pirkėjas pateikia sąskaitą faktūrą už paslaugą, kuri neatitinka jokios faktiškai suteiktos paslaugos arba kurioje nurodyta kaina yra akivaizdžiai neproporcinga suteiktos paslaugos vertei;

h)	viena sutarties šalių primeta kainų kriterijus ir sąlygas, pagal kuriuos kaina nenustatoma ir negali būti nustatyta;

Paaiškinimas

Su nesąžininga praktika susiduria ir patiria neigiamą jos poveikį tiek gedžiųjų, tiek negedžiųjų maisto produktų tiekėjai. Todėl šios direktyvos taikymo sritį reikėtų išplėsti.

Vieningai narių priimtuose tarpšakiniuose susitarimuose galima būtų numatyti taisykles, kurios skirtųsi nuo šiame direktyvos projekte numatytų taisyklių, visų pirma dėl mokėjimo terminų.

Svarbu uždrausti nuostolingą perpardavimą siekiant sustabdyti vertės praradimą kiekviename maisto tiekimo grandinės etape. Iš tiesų, reikia vengti kainų karo reiškinio, kai mažmeninės prekybos sektorius tam tikriems produktams, ypač žemės ūkio, nustato ypač dideles kainas, kad kompensuotų kovą dėl tam tikrų populiariausių produktų.

Be to, gamintojams mokama kaina neturi būti nepagrįstai mažesnė už gamybos sąnaudas. Nepriimtina, kad ūkininkai negali gyventi iš savo profesijos ir yra priversti parduoti nuostolingai. Todėl svarbu nubausti pirkėjus, perkančius už nepagrįstai žemas kainas, arba tuos, kurie parduoda savo tiekėjams žemės ūkio žaliavą už pernelyg mažas kainas. Būtina pateikti aiškią nepagrįstai žemos pardavimo kainos pagal sektorius ir regionus apibrėžtį.

g)	Tikslas – nubausti už bet kokį mokėjimą tiekėjui, už nesuteiktą paslaugą arba kuris neproporcingas suteiktai paslaugai. Turi būti siekiama, kad mokėjimas Europos centrinei perkančiajai organizacijai būtinai būtų pagrįstas.

h)	Sutartyje nurodytą kainą turi būti galima nustatyti arba ji yra nustatyta, t. y. kad abi šalys per visą sutarties galiojimo laikotarpį turi žinoti kainą, kuri bus mokama.

4 pakeitimas

3 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Jeigu pardavėjas reikalauja mokėti 2 dalies b, c ir d punktuose aprašytais atvejais, pardavėjas, paprašytas tiekėjo , pateikia tiekėjui mokėjimų už vienetą sąmatą arba bendrą sąmatą (priklausomai nuo to, kuris atvejis tinkamas), o 2 dalies b ir d punktuose aprašytais atvejais – dar ir išlaidų sąmatą ir tokios sąmatos pagrindą.	Jeigu pardavėjas reikalauja mokėti tik už 2 dalies b, c ir d punktuose aprašytais atvejais suteiktas paslaugas , pardavėjas pateikia tiekėjui mokėjimų už vienetą sąmatą arba bendrą sąmatą (priklausomai nuo to, kuris atvejis tinkamas), o 2 dalies b ir d punktuose aprašytais atvejais – dar ir išlaidų sąmatą ir tokios sąmatos pagrindą.

Paaiškinimas

Mokėjimai, kuriuos turi atlikti tiekėjai, turi būti griežtai reglamentuojami ir nuolat pagrindžiami.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

mano, jog reikia gerokai sustiprinti ūkininkų pajamų apsaugos rinkos mechanizmus, kad sumažėtų neigiamas didelio žemės ūkio produktų kainų svyravimo poveikis, siekiant visoje teritorijoje išlaikyti žemės ūkį, didinti jo konkurencingumą ir išsaugoti gyvybingą kaimo struktūrą;

pažymi, kad maisto tiekimo grandinėje žemės ūkio produktų kainų svyravimo reguliavimas ir kova su nesąžininga prekybos praktika yra glaudžiai susiję, nes rinkų svyravimai lemia galios santykius sektoriuose paskirstant pridėtinę vertę ir dėl to sudaromi arbitražiniai susitarimai dažniausiai yra nepalankūs gamintojams, kurių derybinė galia yra ribota pirmiausia dėl didėjančios žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės, ypač mažmeninės prekybos, koncentracijos;

palankiai vertina šią Komisijos iniciatyvą, kurios tikslas – priimti kovos su nesąžininga prekybos praktika ES teisės aktus, kuriuos Komitetas ragino parengti savo nuomonėje dėl žemės ūkio produktų kainų svyravimo reguliavimo; joje jis rekomendavo parengti konkretų ES teisės aktą, skirtą kovoti su nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje, kaip siūloma 2016 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliucijoje 2015/2065 (INI), nes nepaisant to, kad sutartyse atsižvelgiama į tam tikrą rizikos pasidalijimą, šalių nelygybė iš esmės nepanaikinta; antimonopolinių nuostatų nepakanka, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningai prekybos praktikai ir panaikinti žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinių skirtumai; suinteresuotųjų subjektų grandinių savireguliavimo mechanizmai ne visada gali veiksmingai užtikrinti sąžiningą elgesį rinkoje, pirmiausia dėl to, kad ūkininkai ir perdirbėjai dažnai nesiryžta pateikti skundo baimindamiesi, kad juos išstums iš rinkos; Europos Sąjungos lygmens pagrindinius principus nustatantis įstatymas reikalingas konkurencijos sąlygoms suderinti ir ES ūkininkams ir vartotojams vienodoms pardavimo ir pirkimo sąlygoms nustatyti;

mano, kad šis pasiūlymas yra geras darbo pagrindas, tačiau reikia imtis ir tolesnių priemonių siekiant apsaugoti ūkininkus. Ūkininkų pajamos šiuo metu yra 40 % mažesnės nei vidutinis darbo užmokestis, o žemės ūkio produkto vertė paskirstoma taip: ūkininkui tenka vidutiniškai 21 %, perdirbėjui 28 % ir platintojams 51 % Būtina imtis veiksmų siekiant geriau subalansuoti komercinius santykius ir užtikrinti, kad žemės ūkis gautų didesnę namų ūkių išlaidų maistui dalį, kaip rekomenduojama RK nuomonėje dėl BŽŪP po 2020 m.;

mano, kad būtina į šį pasiūlymą dėl direktyvos įtraukti nesąžiningos prekybos praktikos draudimą, kaip rekomenduojama poveikio įvertinime, nes tai gali padėti ateityje užkirsti kelią piktnaudžiavimo praktikai;

pritaria Europos Komisijai, kad MVĮ labiausiai nukenčia nuo nesąžiningos prekybos praktikos, tačiau mano, kad būtina išplėsti šio pasiūlymo taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik MVĮ ir ūkininkus tiekėjus, bet ir visus maisto produktų grandinės dalyvius neatsižvelgiant į jų įsisteigimo vietą;

laikosi nuomonės, kad būtina išplėsti draudimą dėl pavėluotų mokėjimų apimant negedžiuosius produktus;

mano, kad būtina į draudžiamos nesąžiningos praktikos sąrašą įtraukti nuostolingą perpardavimą ir bausti už pirkimą žemesne nei gamybos sąnaudos kaina;

mano, kad būtina uždrausti diskriminacinius arba neskaidrius elektroninius aukcionus;

10.

pažymi, kad būtina aiškiai apibrėžti kriterijus ir sąlygas, kuriais remiantis nustatomos kainos; šios kainos turi būti nurodytos sutartyse su ūkininkais, kad jie galėtų bet kuriuo metu apskaičiuoti kainą, kurios jie gali reikalauti;

11.

mano, kad šalia nacionalinių kontrolės sistemų būtina numatyti Europos mechanizmą ir deramai atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, priemones ir geriausią patirtį siekiant išvengti nesąžiningos tarpvalstybinės prekybos praktikos;

12.

atsižvelgiantį įmonių internacionalizavimo procesą, visų pirma žemės ūkio sektoriuje, rekomenduoja įtraukti sandorius, susijusius su tiekėjais ir klientais, kurių buveinės yra trečiosiose šalyse, siekiant, kad MVĮ nebūtų skatinamos pirkti už ES ribų ir užtikrinant ES įmonių, parduodančių prekes užsienio pirkėjams, apsaugą;

13.

be to, mano, kad šios direktyvos nepakaks ūkininkų padėčiai pagerinti, jeigu nebus pakeista bendra sistema, kurioje jie vykdo veiklą;

14.

mano, kad siekiant papildyti šią direktyvą būtina:

a)	siekti, kad sutarčių sudarymas būtų patrauklus gamintojams: sutartyse turi būti nurodytos kainos, nustatytos atsižvelgiant į gamybos sąnaudas žemės ūkyje;

b)	nustatyti papildomas kainų skaidrumo priemones;

c)	kovoti su labai didele platinimo, žemės ūkio maisto produktų ir žemės ūkio produkcijos tiekimo koncentracija;

d)	plėtoti sąžiningesnius tarptautinės prekybos santykius žemės ūkio srityje, kaip nurodyta nuomonėje dėl BŽŪP po 2020 m.

Briuselis, 2018 m. liepos 4 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

25.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/53

Europos regionų komiteto nuomonė. Skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos Europos Sąjungoje

(2018/C 387/10)

Pranešėja

Isolde RIES (DE/PES), Saro krašto Landtago pirmininko pirmoji pavaduotoja

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje

COM(2017) 797 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

I skyriaus 1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Šios direktyvos tikslas – gerinti darbo sąlygas skatinant saugesnį ir nuspėjamesnį užimtumą drauge užtikrinant darbo rinkos gebėjimą prisitaikyti .	Šios direktyvos tikslas – gerinti darbo sąlygas skatinant saugesnį ir nuspėjamesnį užimtumą.

Paaiškinimas

Konsultavimosi su socialiniais partneriais antrojo etapo analizės dokumente (C(2017) 2621, 2017 m. rugsėjo 21 d.) paaiškinti lanksčių formų darbo sąlygų trūkumai. Be to, SESV 153 straipsnio teisinis pagrindas neapima direktyvos siekio užtikrinti darbo rinkos lankstumą.

2 pakeitimas

I skyriaus 1 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
3 dalis netaikoma darbo santykiams, pagal kuriuos iki darbo pradžios nėra iš anksto nustatytos garantuotos apmokamo darbo apimties.

Paaiškinimas

4 dalimi, pagal kurią netaikoma 3 dalyje numatyta išimtis, kai nėra iš anksto nustatytos garantuotos apmokamo darbo apimties, būtų aiškiai pripažįstama, kad galimos ir leistinos darbo sutartys, kuriose nenustatytas garantuotas apmokamo darbo valandų skaičius, vadinamosios nenustatytos apimties darbo sutartys.

3 pakeitimas

I skyriaus 1 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės gali pačios nuspręsti, kas atsako už šioje direktyvoje nustatytų darbdavio pareigų vykdymą, tačiau visos tos pareigos turi būti įvykdytos. Jos taip pat gali nuspręsti, kad visos šios pareigos ar jų dalis pavedamos fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris nėra nei viena iš darbo santykių šalių. Ši dalis nedaro poveikio Direktyvos 2008/104/EB taikymui.

Valstybės narės gali pačios nuspręsti, kas atsako už šioje direktyvoje nustatytų darbdavio pareigų vykdymą, tačiau visos tos pareigos turi būti įvykdytos. Jos taip pat gali nuspręsti, kad visos šios pareigos ar jų dalis pavedamos fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris nėra nei viena iš darbo santykių šalių. Vis dėlto už tinkamą visų jiems nustatytų pareigų įvykdymą tebėra atsakingi darbdaviai. Ši dalis nedaro poveikio Direktyvos 2008/104/EB taikymui.

Paaiškinimas

Toks pareigų pavedimas priimtinas tik nustatant sąlygą, kad darbdaviai tebėra atsakingi ir prisiima solidariąją atsakomybę už tinkamą visų informavimo pareigų įvykdymą. Kitaip kyla pavojus, kad jie savo pareigą įvykdys pavesdami ją tretiesiems asmenims ir direktyvos nuostatos dėl apsaugos neteks prasmės. Galimybė pareigas pavesti atitinkamam darbuotojui atmestina.

4 pakeitimas

I skyriaus 1 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 10 ir 11 straipsniuose ir 14 straipsnio a punkte nustatytų pareigų fiziniams asmenims, dirbantiems namų ūkyje, kuriam patys priklauso.

Paaiškinimas

Iš 6 dalyje pateiktos nukrypti leidžiančios nuostatos neaišku, ar ji apima tik šeimos narius, ar ir „namų ūkio darbuotojus“. „Asmenys, priklausantys namų ūkiui“, yra šeimos nariai. Paprastai jie „nedirba namų ūkyje“ darbo, už kurį turi būti mokamas atlyginimas, – o tik toks darbas gali būti šios direktyvos dalykas. Jei turimi omenyje „namų ūkio darbuotojai“, tai reikštų šiai asmenų grupei taikomą nepateisinamą nevienodą požiūrį, kuris prieštarautų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijai Nr. 189 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams.

5 pakeitimas

I skyriaus 2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Apibrėžtys

Sąvokos „darbuotojas“, „darbdavys“ ir „darbo santykiai“ apibrėžiamos ir reglamentuojamos pagal atskirų valstybių narių galiojančią teisę.

1. Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	darbuotojas – fizinis asmuo, kuris tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą;

b)	darbdavys – vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra darbo santykių su darbuotoju šalis;

c)	darbo santykiai – darbuotojo ir darbdavio, kaip apibrėžta pirmiau, darbiniai ryšiai;

d)	darbo grafikas – planas, kuriame nustatytos darbo pradžios ir pabaigos valandos ir dienos;

e)	apskaitinės valandos ir dienos – laiko tarpai konkrečiomis dienomis, kuriomis darbdavio reikalavimu gali vykti darbas.

2. Šioje direktyvoje terminai „labai maža įmonė“, „mažoji įmonė“ ir „vidutinė įmonė“ suprantami taip, kaip nustatyta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo arba vėlesniuose aktuose, pakeitusiuose minėtą Rekomendaciją.

Paaiškinimas

Siūlomos apibrėžtys yra neaiškios, kelia teisinių klausimų ir yra galimai polemiškos. Šios apibrėžtys susijusios su darbo, socialinės apsaugos ir mokesčių teise, kuri priklauso valstybių narių kompetencijai. Todėl šios apibrėžtys visų pirma nustatomos nacionaliniu lygmeniu.

6 pakeitimas

II skyriaus 3 straipsnio 2 dalies i punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tvarka, įskaitant pranešimo apie atleidimą pateikimo terminą, kurios turi laikytis darbdavys ir darbuotojas nutraukdami darbo santykius arba, kai teikiant informaciją pranešimo apie atleidimą pateikimo termino nurodyti neįmanoma, nurodomas tokio termino nustatymo metodas , taip pat pranešimo apie atleidimą formos reikalavimai ir privalomas ieškinio dėl apsaugos atleidimo atveju pareiškimo terminas ;

Paaiškinimas

Turėtų būti paaiškinta, kad informacija apie tvarką, kurios reikia laikytis, taip pat turi apimti bent pranešimo apie atleidimą formos reikalavimus ir privalomą ieškinio dėl apsaugos atleidimo atveju pareiškimo terminą.

7 pakeitimas

II skyriaus 3 straipsnio 2 dalies m punktas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
darbuotojo darbo sąlygas nustatančios kolektyvinės sutartys, kai kolektyvinės sutartys yra sudaromos nesusijusių su verslu specialių jungtinių įstaigų ar institucijų, kompetentingos įstaigos ar jungtinės institucijos, su kuria sudarytos sutartys, pavadinimas;	darbuotojo darbo sąlygas nustatančios kolektyvinės sutartys ir kolektyvinėse sutartyse nustatyti iš jų kylančių teisių pareiškimo terminai , kai kolektyvinės sutartys yra sudaromos nesusijusių su verslu specialių jungtinių įstaigų ar institucijų, kompetentingos įstaigos ar jungtinės institucijos, su kuria sudarytos sutartys, pavadinimas;

Paaiškinimas

Ši pareiga turi būti papildyta įpareigojimu informuoti apie galimus kolektyvinėse sutartyse nustatytus iš jų kylančių teisių pareiškimo terminus. Juos nurodyti svarbu dėl praktinių priežasčių, siekiant išvengti situacijų, kai darbuotojas, nežinodamas šių, neretai trumpų, terminų, netenka galimybės pareikšti savo teises.

8 pakeitimas

II skyriaus 4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
3 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija teikiama kiekvienam darbuotojui asmeniškai, dokumentą pateikiant ne vėliau kaip pirmą darbo santykių dieną. Tas dokumentas gali būti pateikiamas ir perduodamas elektroniniu būdu, jei darbuotojas gali nesunkiai jį pasiekti ir išsisaugoti ar išsispausdinti.	3 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija teikiama kiekvienam darbuotojui asmeniškai, dokumentą pateikiant ne vėliau kaip pirmą darbo santykių dieną. Tas dokumentas darbuotojui įteikiamas popierine forma ar pateikiamas ir perduodamas elektroniniu būdu, jeigu darbuotojas gali nesunkiai jį pasiekti ir išsisaugoti ar išsispausdinti ir patvirtina jo gavimą .

Paaiškinimas

1 dalies antrame sakinyje numatyta, kad informacinis dokumentas darbuotojui gali būti pateikiamas ar perduodamas elektroniniu būdu, jei jis lengvai prieinamas. Kai kuriais atvejais to gali nepakakti. Todėl kiekvienas darbuotojas turėtų turėti teisę pasirinkti popierinę arba elektroninę formą. Šioje srityje taip pat nereikėtų atsisakyti pastangų kurti elektroninę aplinką.

9 pakeitimas

II skyriaus 5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad apie bet kokius darbo santykių aspektų, nurodytų 3 straipsnio 2 dalyje, pokyčius ir bet kokius į užsienį komandiruojamiems ar siunčiamiems darbuotojams teikiamos papildomos informacijos, nurodytos 6 straipsnyje, pokyčius būtų pranešama darbdavio darbuotojui pateikiamame dokumente kuo anksčiau ir ne vėliau nei pokyčių įsigaliojimo dieną.	Valstybės narės užtikrina, kad apie bet kokius darbo santykių aspektų, nurodytų 3 straipsnio 2 dalyje, pokyčius ir bet kokius į užsienį komandiruojamiems ar siunčiamiems darbuotojams teikiamos papildomos informacijos, nurodytos 6 straipsnyje, pokyčius būtų pranešama darbdavio darbuotojui perduodamame dokumente kuo anksčiau ir ne vėliau nei pokyčių įsigaliojimo dieną.

Paaiškinimas

10 pakeitimas

II skyriaus 6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai į užsienį siunčiamas darbuotojas yra komandiruojamas darbuotojas, kuriam taikoma Direktyva 96/71/EB, jam papildomai pranešama apie:	Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai į užsienį siunčiamas darbuotojas yra komandiruojamas darbuotojas, kuriam taikoma Direktyva 96/71/EB, jam , be 1 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos informacijos, įteikiant popierinį arba elektroninį dokumentą būtų papildomai pranešama apie:

Paaiškinimas

Savaime aišku.

11 pakeitimas

II skyriaus 6 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
nuoroda į oficialią (-ias) nacionalinę (-es) svetainę (-es), priimančiosios valstybės narės parengtą (-as) pagal Direktyvos 2014/67/ES 5 straipsnio 2 dalį.	komandiruotiems darbuotojams svarbią informaciją jų gimtąja kalba arba, jei vertimo raštu kokybė negali būti užtikrinta, nuorodą į oficialią (-ias) nacionalinę (-es) svetainę (-es), priimančiosios valstybės narės parengtą (-as) pagal Direktyvos 2014/67/ES 5 straipsnio 2 dalį.

Paaiškinimas

Nuoroda į pradžios tinklalapį, kurį reikia sukurti kiekvienoje valstybėje narėje (pagal Vykdymo užtikrinimo direktyvos 2014/67/ES 5 straipsnio 2 dalies a punktą), tinkamai nevykdomas reikalavimas teikti informaciją. Taip yra dėl to, kad pateikiant tokią nuorodą daroma prielaida, jog kiekviena valstybė narė laikėsi savo prievolių. Vis dėlto šią galimybę būtų galima laikyti alternatyviu sprendimu tais atvejais, kai negali būti užtikrinta tinkama vertimo kokybė.

12 pakeitimas

II skyriaus 6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1 dalies b punkte ir 2 dalies a punkte nurodyta informacija atitinkamais atvejais gali būti pateikta kaip nuorodos į atitinkamus klausimus reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus ar kolektyvines sutartis .	1 dalies b punkte ir 2 dalies a punkte nurodyta informacija pateikiama komandiruojamam darbuotojui suprantama kalba.

Paaiškinimas

Jei informavimo pareiga vykdoma pateikiant nuorodą į galiojančius teisės aktus ir tų teisės aktų užsienio darbuotojams suprantama kalba nėra, reikalavimas pakankamai informuoti užsienio darbuotojus laikytinas neįvykdytu. Visų pirma dėl darbo užmokesčio, kurio užsienio darbuotojai tikisi kitoje šalyje, jiems reikalinga tiesioginė ir aiški informacija ir jie neturėtų būti informuojami teikiant nuorodą į jiems nesuprantamus teisės aktus.

13 pakeitimas

II skyriaus 6 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Jeigu valstybės narės nenustato kitaip, 1 ir 2 dalys netaikomos tais atvejais, kai kiekvieno darbo ne valstybėje narėje, kuri yra darbuotojo įprastinė darbo šalis, laikotarpio trukmė neviršija keturių paeiliui einančių savaičių .	Jeigu valstybės narės nenustato kitaip, 1 ir 2 dalys netaikomos tais atvejais, kai kiekvieno darbo ne valstybėje narėje, kuri yra darbuotojo įprastinė darbo šalis, laikotarpio trukmė neviršija dviejų savaičių .

Paaiškinimas

Siūloma informavimo pareigos išimtis, kai darbo užsienyje laikotarpio trukmė neviršija keturių paeiliui einančių savaičių, atmestina. Taip sukuriama spraga apeiti informavimo pareigas. Galiausiai privalomos priimančiosios šalies taisyklės galioja nuo pirmos darbo dienos. Todėl RK rekomenduoja darbo laikotarpio trukmę, kai taikoma išimtis, sutrumpinti iki ne daugiau kaip dviejų savaičių.

14 pakeitimas

III skyriaus 7 straipsnio 2 dalis

Komisijos pasiūlymas	RK pakeitimas
Valstybės narės gali nustatyti ilgesnį bandomąjį laikotarpį tais atvejais, kai tai galima pagrįsti darbo pobūdžiu arba paties darbuotojo interesais.	Valstybės narės gali nustatyti ilgesnį bandomąjį laikotarpį tais atvejais, kai tai galima pagrįsti darbo pobūdžiu arba paties darbuotojo interesais , arba ilgą laikotarpį trunkančio laikino nedarbingumo atveju .

Paaiškinimas

Savaime aišku.

15 pakeitimas

III skyriaus 8 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Tačiau darbdaviai gali nustatyti, kokiais atvejais toks draudimas yra pagrįstas teisėtomis priežastimis, pavyzdžiui, verslo paslapčių apsauga ar interesų konflikto vengimu.

Paaiškinimas

Užtikrinti skirtingų darbo sutarties šalių interesų pusiausvyrą – kaip antai darbuotojo laisvę pasirinkti profesiją ir darbdavio verslo interesus – turi valstybėse narėse kompetentingi teisės aktų leidėjai ir teismai, o ne patys darbdaviai. Be to, atsitiktų taip, kad, atsižvelgiant į naują komercinės paslapties apibrėžtį pagal ES direktyvą (ES) 2016/943 (ją perkelti į nacionalinę teisę valstybės narės turi iki 2018 m. birželio mėn.), darbdaviai iš esmės vieni galėtų nuspręsti, kokios informacijos neteikti. Tai pasakytina ir apie sąvoką „interesų konflikto vengimas“, kurią būtina išaiškinti. Todėl bendras europinis šių teisinių aspektų reglamentavimas nereikalingas. Jo neapima ir SESV 153 straipsnio 2 dalies b punkto teisinis pagrindas.

16 pakeitimas

III skyriaus 10 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojams, išdirbusiems tam pačiam darbdaviui bent šešis mėnesius, būtų suteikta teisė prašyti jį pervesti į nuspėjamesnes ir saugesnes darbo sąlygas užtikrinančią darbo vietą, jei tai įmanoma.	Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojams, išdirbusiems tam pačiam darbdaviui bent šešis mėnesius, būtų suteikta teisė vienodomis sąlygomis kaip ir kitiems kandidatams teikti prašymą jį pervesti į nuspėjamesnes ir saugesnes darbo sąlygas užtikrinančią darbo vietą, jei tai įmanoma.

Paaiškinimas

Darbuotojai, išdirbę tam pačiam darbdaviui bent šešis mėnesius, kitų kandidatų atžvilgiu neturi pirmumo teisės teikiant prašymą pervesti į pastovesnius darbo santykius ar darbo vietą, jei vienas iš kitų kandidatų yra labiau kvalifikuotas šiam darbui.

17 pakeitimas

III skyriaus 10 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Darbdavys per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo pateikia rašytinį atsakymą. Jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, labai maža įmonė, mažoji įmonė ar vidutinė įmonė, valstybės narės gali nustatyti, kad tą terminą galima pratęsti ne daugiau nei iki trijų mėnesių ir, gavus vėlesnį panašų to paties darbuotojo prašymą, leisti pateikti atsakymą žodžiu, jeigu atsakymo pagrindimas, susijęs su darbuotojo padėtimi, lieka toks pats.

Darbdavys per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo pateikia rašytinį atsakymą. Jei prašymas atmetamas, turi būti galima patikrinti pagrindimo teisingumą.

Paaiškinimas

Turi būti aiškiai nustatytos atsakymo pareigos neįvykdymo teisinės pasekmės – kad atmetus prašymą turi būti galima patikrinti pagrindimo teisingumą. Tik taip galima užtikrinti, kad darbdaviai rimtai svarstytų darbuotojų pageidavimą, o ne pateikdami bet kokį atsakymą tik atliktų formalumą.

Atmestina 2 dalies antrame sakinyje numatyta išimtis, pagal kurią labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės gali pateikti atsakymą žodžiu per tris mėnesius. Ši išimtis būtų taikytina visoms įmonėms, kuriose dirba ne daugiau kaip 249 darbuotojai ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR, t. y. 99 proc. visų ES įmonių, ir taip būtų gerokai pabloginama šių įmonių darbuotojų, t. y. apie 65 mln. ES gyventojų, padėtis. Būtų ne tik sunku nustatyti, ar jau buvo „panašus prašymas“, bet ir neįmanoma įrodyti, kad į paklausimą buvo atsakyta žodžiu, taigi nebūtų pagrindo reikšti teises. Todėl išimtis MVĮ atmetama, nes kitaip 10 straipsnio reglamentavimo turinys neturėtų teisinių pasekmių.

18 pakeitimas

IV skyriaus 12 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės gali leisti socialiniams partneriams, laikantis nacionalinės teisės ar praktikos, sudaryti kolektyvines sutartis, kuriose užtikrinant bendrą darbuotojų apsaugą būtų nustatytos į 7–11 straipsnius neįtrauktų darbuotojų darbo sąlygų reglamentavimo nuostatos.	Valstybės narės turi leisti socialiniams partneriams, laikantis nacionalinės teisės ar praktikos, išsaugoti ir sudaryti kolektyvines sutartis, kuriose, užtikrinant bendrą darbuotojų apsaugą ir nustatant ne mažesnius nei direktyvoje nustatyti būtinieji standartai reikalavimus , būtų nustatytos į 7–11 straipsnius neįtrauktų darbuotojų darbo sąlygų reglamentavimo nuostatos.

Paaiškinimas

12 straipsnyje numatyta, kad būtinieji standartai pagal 7–11 straipsnius turėtų būti nustatomi kaip kolektyvine sutartimi keičiama dispozityvioji teisė, jei, bendrai vertinant, užtikrinama darbuotojų apsauga. Šis lankstumas būtinas atsižvelgiant į skirtingas darbo rinkas, nacionalines taisykles ir užimtumo formas valstybių narių viešajame sektoriuje, įskaitant pareigūnus. Todėl kolektyvine sutartimi daromi nukrypimai nuo teisės akto nekelia problemų tik tada, kai juose nustatyti ne skirtingiems reglamentavimo dalykams, o visiems reglamentavimo tikslams lygiaverčiai reikalavimai.

19 pakeitimas

IV skyriaus 13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Atitiktis reikalavimams

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog šiai direktyvai prieštaraujančios individualiųjų ar kolektyvinių sutarčių, įmonės vidaus taisyklių ar kitų susitarimų nuostatos būtų pripažintos niekinėmis arba pakeistos taip, kad atitiktų šios direktyvos nuostatas.

Paaiškinimas

13 straipsnis yra nereikalingas, nes teisė į teisių gynimą pakankamai apibrėžta 15 straipsnyje.

20 pakeitimas

V skyriaus 14 straipsnio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai darbuotojas laiku negauna 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje ar 6 straipsnyje nurodytų dokumentų ar jų dalies, o darbdavys per 15 dienų po to, kai buvo informuotas, šio pažeidimo nepašalina , būtų taikoma viena iš toliau nurodytų sistemų :	Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai darbuotojas laiku negauna 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje ar 6 straipsnyje nurodytų dokumentų ar jų dalies, o darbdavys per 15 dienų po to, kai buvo informuotas, šio pažeidimo nepašalina , būtų taikomos abi toliau nurodytos sistemos :

Paaiškinimas

Šiuo reglamentavimo pasiūlymu nustatomos priemonės informavimo pareigų neįvykdymo atveju. Vis dėlto jos gali būti taikomos tik tada, kai darbuotojas pastebi, jog jam buvo pateikta ne visa informacija, ir apie tai praneša darbdaviui, o šiam suteikiama dar 15 dienų informavimo pareigoms įvykdyti. Taigi daroma prielaida, kad darbuotojas turi atlikti aktyvų veiksmą. Tai nėra teisinga, nes atsakomybė už visos informacijos pateikimą perkeliama asmeniui, kuriam ji turi būti pateikiama, – o šis paprastai darbo santykių pradžioje kaip tik vengs ginčo su darbdaviu. Būtų teisinga, kad darbdavio klaidos teisinės pasekmės atsirastų ir be darbuotojo aktyvaus veiksmo.

21 pakeitimas

V skyriaus 14 straipsnio pirmos pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

darbuotojui taikoma valstybės narės nustatyta palanki prezumpcija. Jei į pateiktą informaciją nebuvo įtraukta 3 straipsnio 2 dalies e, f, k ar l punktuose nurodyta informacija , palanki prezumpcija turi atitinkamai apimti prielaidas, kad darbo santykiai yra neterminuoti, kad nėra bandomojo laikotarpio ar kad darbuotojas dirba visą darbo laiką . Darbdaviui suteikiama galimybė paneigti šias prielaidas; arba

darbuotojui taikoma valstybės narės privalomai nustatyta palanki prezumpcija. Jei į pateiktą informaciją nebuvo įtraukta 3 straipsnio 2 dalies e, f, k ar l punktuose nurodyta informacija , laikoma, kad buvo susitarta dėl darbuotojo nurodytų darbo sąlygų . Darbdaviui suteikiama galimybė paneigti šias prielaidas; ir

Paaiškinimas

Nuostatą dėl prezumpcijos pagal a punktą valstybės narės turi nustatyti privalomai. Tačiau reglamentavimo pasiūlymas, kad valstybės narės nustato palankesnes prezumpcijas, yra pernelyg neaiškus. Turi būti konkrečiai nustatyta, kad, nesilaikant informavimo pareigų, iš esmės laikoma, jog buvo susitarta dėl darbuotojo nurodytų darbo sąlygų, ir taikoma nuostatoje jau nurodyta paneigiama neterminuotų darbo visą darbo dieną santykių prielaida.

22 pakeitimas

V skyriaus 14 straipsnio pirmos pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

darbuotojui suteikiama galimybė laiku pateikti skundą kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija, nustačiusi, kad skundas yra pagrįstas, nurodo atitinkamam (-iems) darbdaviui (-iams) pateikti trūkstamą informaciją. Jei darbdavys per 15 dienų nuo tokio pavedimo gavimo trūkstamos informacijos nepateikia, kompetentinga institucija gali skirti atitinkamą administracinę nuobaudą, net jei darbo santykiai baigti. Darbdaviams suteikiama galimybė teikti administracinį skundą dėl sprendimo skirti nuobaudą. Valstybės narės kompetentingomis institucijomis gali paskirti esamas įstaigas.

darbuotojui papildomai suteikiama galimybė laiku pateikti skundą kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija, nustačiusi, kad skundas yra pagrįstas, nurodo atitinkamam (-iems) darbdaviui (-iams) pateikti trūkstamą informaciją. Jei darbdavys per 15 dienų nuo tokio pavedimo gavimo trūkstamos informacijos nepateikia, kompetentinga institucija gali skirti atitinkamą administracinę nuobaudą, net jei darbo santykiai baigti. Darbdaviams suteikiama galimybė teikti administracinį skundą dėl sprendimo skirti nuobaudą. Valstybės narės kompetentingomis institucijomis gali paskirti esamas įstaigas.

Paaiškinimas

Apskundimo kompetentingai institucijai procedūros galimybe (b punktas) nesukuriama darbuotojams palankių teisinių pasekmių, todėl ji negali būti teikiama kaip alternatyva valstybėms narėms pasirinkti, o gali būti taikoma tik papildant a punkte pateiktą reglamentavimo pasiūlymą, nes pagal antrą alternatyvą darbuotojas, kurio darbdavys neįvykdė pareigos, yra priklausomas nuo administracinės procedūros, kurios trukmė ir baigtis iš esmės priklauso nuo institucijos, ir galiausiai geriausiu atveju būtų skirta administracinė nuobauda. Ši alternatyva taip pat neturi informavimo pareigų apėjimo prevencijos poveikio.

23 pakeitimas

V skyriaus 17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų uždrausta darbuotojus atleisti arba imtis atleidimui prilygstančių priemonių ir rengtis jų atleidimui, jei tokio atleidimo priežastis – darbuotojų naudojimasis šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis.	Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų uždrausta darbuotojus atleisti arba imtis atleidimui prilygstančių priemonių ir rengtis jų atleidimui ir kad tokios priemonės būtų paskelbtos teisiškai negaliojančiomis , jei tokio atleidimo priežastis – darbuotojų naudojimasis šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis.

Paaiškinimas

Pagal 1 dalį valstybės narės turi uždrausti darbuotojus atleisti arba rengtis jų atleidimui, jei tokio atleidimo priežastis – darbuotojų naudojimasis šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis. Susiejant su 2 dalimi, pagal kurią darbuotojai, manantys, kad buvo atleisti dėl to, kad pasinaudojo šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis, gali prašyti darbdavio pateikti rašytinį pagrindimą ir nuomonę, tai nėra pakankama naudojimosi šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis apsaugos priemonė. Tam, kad apsauga būtų veiksminga, būtinas aiškus teisinių pasekmių reglamentavimas – kad darbuotojų atleidimas arba rengimasis jų atleidimui dėl to, kad jie pasinaudojo šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis, teisiškai negalioja.

24 pakeitimas

V skyriaus 17 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Darbuotojai, manantys, kad buvo atleisti arba jiems buvo taikomos atleidimui prilygstančios priemonės, dėl to kad jie pasinaudojo šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis, gali prašyti darbdavio tinkamai pagrįsti jų atleidimą ar jam prilygstančias priemones. Darbdavys tokį pagrindimą pateikia raštu. Valstybės narės taip pat imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad ieškinio dėl atleidimo pareiškimo terminas būtų sustabdytas tol, kol darbuotojui bus pateiktas rašytinis darbdavio pagrindimas.

Paaiškinimas

Praktiniu požiūriu svarbu, kad ieškinio dėl atleidimo pareiškimo terminas būtų sustabdytas tol, kol darbuotojui bus pateiktas rašytinis darbdavio pagrindimas. Kitaip kyla pavojus, kad ši nuostata darbuotojui bus nenaudinga, nes, laukdamas pagal teisės aktus pateiktino pagrindimo, jis negalės laikytis ieškinio pareiškimo termino.

25 pakeitimas

V skyriaus 17 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad, kai 2 dalyje nurodytiems darbuotojams kreipusis į teismą arba kitą kompetentingą instituciją nustatomi faktai , kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad jie buvo dėl to atleisti ar jiems taikytos atleidimui prilygstančios priemonės, prievolė įrodyti, jog darbuotojas buvo atleistas ne dėl 1 dalyje nurodytų priežasčių, tenka atsakovui.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad, kai 2 dalyje nurodytiems darbuotojams kreipusis į teismą arba kitą kompetentingą instituciją pateikiami įrodymai , kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad jie buvo dėl to atleisti ar jiems taikytos atleidimui prilygstančios priemonės, prievolė įrodyti, jog darbuotojas buvo atleistas ne dėl 1 dalyje nurodytų priežasčių, tenka atsakovui.

Paaiškinimas

Nėra aišku, kiek konkrečios ir (arba) pagrįstos turi būti darbuotojo išdėstytos faktinės aplinkybės. Šiuo atveju turėtų pakakti požymių, kurie leidžia daryti išvadą, kad buvo taikoma drausminė priemonė. Todėl žodį „faktai“ reikėtų pakeisti žodžiu „požymiai“.

26 pakeitimas

V skyriaus 18 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų už nacionalinės teisės nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva, arba kitų jau galiojančių nuostatų, susijusių su teisėmis, kurioms taikoma ši direktyva, pažeidimus. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad tos nuobaudos būtų taikomos. Nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Tai gali būti bauda. Jos taip pat gali apimti kompensacijos išmokėjimą.

Paaiškinimas

Siekiant iš tikrųjų išvengti pažeidimų, vien baudų nepakanka. Valstybėse narėse skiriamos nevienodo veiksmingumo baudos, atsižvelgiant į realias aplinkybes kompetentingose institucijose. Be to, paskyrus baudą, darbuotojas, kurio teisės pažeistos, neįgyja jokio pranašumo.

27 pakeitimas

VI skyriaus 19 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Ši direktyva negali būti tinkamas pagrindas sumažinti bendrą apsaugos lygį, kurį jau turi valstybių narių darbuotojai.	Ši direktyva negali būti tinkamas pagrindas sumažinti bendrą apsaugos lygį, kurį jau turi valstybių narių darbuotojai. Šios direktyvos įgyvendinimas nėra pakankamas pagrindas pabloginti atskirose valstybėse narėse jau pasiektą bendrą darbuotojų apsaugos lygį, taip pat apsaugos lygį srityse, kuriose ji taikoma.

Paaiškinimas

1 dalis turi būti papildyta, siekiant užtikrinti, kad direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę nebūtų pagrindas pabloginti bendrą apsaugos lygį, taip pat apsaugos lygį srityse, kurios reglamentuojamos šia direktyva. Toks konkretus pabloginimo draudimas įprastas socialinės politikos direktyvose ir pripažįstamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, pvz., Direktyvos 1999/70/EB dėl darbo pagal terminuotas sutartis priedo (socialinių partnerių susitarimas yra Bendrosios direktyvos priedas) 8 straipsnio 3 dalyje arba Bendrosios direktyvos 2002/14/EB dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais 9 straipsnio 4 dalyje.

28 pakeitimas

VI skyriaus 21 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Šioje direktyvoje nustatytos teisės ir pareigos esamiems darbo santykiams taikomos nuo [įsigaliojimo data + 2 metai]. Tačiau darbuotojui paprašius darbdavys pateikia ar papildo dokumentus, nurodytus 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje ir 6 straipsnyje. Tai, kad toks prašymas nepateikiamas, nereiškia, kad darbuotojams gali būti neužtikrinamos šia direktyva nustatytos būtiniausios teisės.

Šioje direktyvoje nustatytos teisės ir pareigos esamiems darbo santykiams taikomos nuo [įsigaliojimo data + 2 metai].

Paaiškinimas

Palankiai vertintina tai, kad šios direktyvos teisės ir pareigos turi būti taikomos ir esamiems darbo santykiams. Vis dėlto neaišku, kaip su tuo susiję antras ir trečias sakiniai. Tam, kad direktyva būtų taikoma esamiems darbo santykiams, šie sakiniai nereikalingi. Informavimo pareiga – ir esamų darbo santykių atveju – turi būti taikoma neatsižvelgiant į jokį prašymą. Galiausiai darbdaviai, kaip darbo teisės nuostatų adresatai, turi sekti teisinės padėties pokyčius ir atitinkamai vykdyti savo pareigas –neprašomi darbuotojų elgtis pagal teisės aktus.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Europos darbo rinkų pokyčiai

teigiamai vertina tai, kad nuo 2008–2013 m. ekonomikos ir finansų krizės nedarbo lygis vėl nuolat mažėja ir šiuo metu siekia 7,3 proc. (ES) ir 8,6 proc. (euro zonoje);

vis dėlto nurodo, kad nuo ekonomikos ir finansų krizės labai nukentėjo būtent jauni darbuotojai. Jaunimo nedarbo lygis 2017 m. balandžio mėn. siekė 16,7 proc. Taigi jis vis dar didesnis už iki krizės buvusį lygį ir daugiau kaip dvigubai didesnis už bendrą nedarbo lygį;

apgailestauja, kad nepaisant ES lygmens priemonių nepavyko įveikti pernelyg didelio jaunimo nedarbo problemos; todėl pabrėžia, kad be darbo rinkos priemonių reikia imtis veiksmų gyventojų judumui didinti ir pasitelkiant politines priemones geriau priderinti švietimą prie tikrųjų darbo rinkos poreikių;

pažymi, kad 2016 m. 20–64 metų aktyvių gyventojų užimtumo lygis siekė 71,1 proc. ir tai buvo didžiausias Europos Sąjungoje kada nors užfiksuotas metinis vidurkis. Vis dėlto, palyginti su šia vidutine verte, tarp valstybių narių esama didelių skirtumų. 25–54 metų asmenų užimtumo lygis nuo 2001 m. beveik nepakito, vyresnio amžiaus asmenų (55–64 metų) – gerokai padidėjo, jaunimo (15–24 metų) – sumažėjo;

palankiai vertina tai, kad sumažėjo moterų ir vyrų užimtumo lygio skirtumas. Daugiausia tai sietina su didėjančiu moterų užimtumo lygiu. Vis dėlto yra ir valstybių narių, kuriose mažesnį skirtumą nulėmė sumažėjęs vyrų užimtumo lygis;

apgailestauja, kad dirbančiųjų ne visą darbo dieną dalis nuo 14,9 proc. 2002 m. padidėjo iki 19 proc. 2015 m. Ši dalis tarp vyrų ir moterų labai skiriasi. 2016 m. beveik trečdalis dirbančių moterų (31,4 proc.) dirbo ne visą darbo dieną – gerokai daugiau negu vyrų (8,2 proc.);

yra susirūpinęs dėl galimybės, kad tam tikromis sąlygomis nestandartiniai, visų pirma terminuoti, darbo santykiai neproporcingai dažnai būdingi jaunesniems, mažesnio išsilavinimo ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojams ir dauguma jų su tokiais darbo santykiais sutinka ne savo noru. 2015 m. tik 37 proc. jaunų darbuotojų dirbo pagal neterminuotą darbo visą darbo dieną sutartį. Tai yra gerokai mažiau, palyginti su 48 proc. 2002 m.;

pažymi, kad, nors neterminuota darbo visą darbo dieną sutartis vis dar yra vyraujanti darbo santykių forma, per pastaruosius 20 metų labai padaugėjo nestandartinio užimtumo formų. 1995 m. 15 valstybių narių ES pagal nestandartines sutartis dirbo 32 proc. darbuotojų. Iki 2015 m. 28 valstybių narių ES ši dalis pasiekė 36 proc. ir toliau didėja;

Su pokyčiais susiję uždaviniai

pažymi, kad gyvename esant vis glaudesniems pasauliniams ekonominiams ryšiams, sudėtingesnėms tarptautinėms vertės grandinėms, greitesniems technologiniams ir organizaciniams inovacijų ciklams kartu didėjant darbo procesų susietumui ir skaitmeninimui, vis sparčiau kinta darbo rinkos ir atsiranda vis daugiau naujų nestandartinių darbo santykių. Kad darbuotojai neatsidurtų nesaugioje padėtyje, reikia pasiekti tinkamą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą;

10.

nurodo, kad, atsižvelgiant į didesnį nesaugumą dėl užimtumo stabilumo, pajamų ir galimybių gauti socialinę apsaugą, kai kurios naujos, tikėtina, per ateinančius kelerius metus paplisiančios, nestandartinio užimtumo formos verčia susirūpinti: atsitiktinio pobūdžio darbas, (nesavanoriškas) mažos apimties darbas ne visą darbo dieną, darbas pagal paslaugų kvitus ir visuomenės patalka;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad ir dėl kai kurių jau gana ilgai egzistuojančių nestandartinių užimtumo formų – kaip antai apmokamų stažuočių ir laikinojo įdarbinimo – tebekyla problemų dėl darbo vietos garantijos ir tinkamų darbo sąlygų;

12.

pabrėžia, kad dirbantieji pagal nestandartinius darbo santykius apskritai dažniau patenka į nestabilią užimtumo padėtį. Nestandartinėse darbo vietose dažniausiai taikomas mažesnis valandinis darbo užmokestis negu neterminuoto darbo visą darbo dieną vietose. Be to, dirbantieji nestandartinį darbą susiduria su didesne nedarbo rizika;

13.

pabrėžia, kad dirbantieji pagal nestandartinius darbo santykius dažniausiai sumoka mažiau ir mažesnio dydžio socialinių įmokų, o tai daro neigiamą poveikį jų teisei į socialines išmokas, jų dydžiui ir mokėjimo trukmei. Be fizinės sveikatos ir darbo saugos problemų, nesaugiose darbo vietose dirbantys darbuotojai taip pat dažnai kenčia nuo darbe patiriamo streso;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad dirbantieji pagal nestandartinius darbo santykius dažniausiai taip pat turi mažiau galimybių būti atstovaujami įmonėje ir dirbti kolektyvinėje sutartyje garantuojamą darbą. Atsižvelgiant į mažą terminuotų darbo vietų pakeitimo neterminuotomis rodiklį darytina prielaida, kad ši nelygybė tęsiasi ilgai. Iš valstybių narių pateiktų duomenų matyti, kad mažiau nei 50 proc. tam tikrais metais pagal terminuotas darbo sutartis dirbusių darbuotojų po trejų metų dirbo neterminuotoje darbo vietoje;

15.

mano, kad nestandartinio užimtumo formos ekonomikos sektoriui suteikia ne tik pranašumų. Jeigu neįmanoma užtikrinti būtiniausių saugumo reikalavimų, jos gali būti ir nenaudingos darbdaviams. Iš pradžių galbūt sutaupoma, bet patiriama ir nemažų paslėptų išlaidų. Personalą, sudarytą iš pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų, sudėtinga administruoti, kyla konfliktų rizika ir motyvacijos praradimo pavojus, dėl kurio gali būti patiriama našumo nuostolių. Netikrumas dėl darbo santykių gali pakenkti inovacijoms, sumažinti pasitikėjimą ir nulemti rizikos baimę;

Su pokyčiais susijęs veiksmų poreikis

16.

pažymi, kad vis dėlto būtina imtis svarbių veiksmų siekiant pagerinti darbuotojų apsaugą ir užtikrinti vienodesnius standartus Europos vidaus rinkoje. Dabartiniai ES darbo teisės aktai ne visiems darbuotojams taikomi vienodai, nulemia skirtumus, darbo sąlygų nevienodumą ir apskritai socialinės apsaugos nelygybę;

17.

nurodo, jog pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) atliktame tyrime dėl Direktyvos dėl informavimo raštu (91/533/EEB) vertinimo buvo nustatyta, kad yra viena pagrindinė grupė asmenų, kurie yra apsaugoti (daugiausia dirbantieji pagal neterminuotas standartines arba ilgalaikio darbo sutartis), o daugelio kitų grupių darbuotojai praktikoje susiduria su dideliais skirtumais arba netikrumu, ar direktyvos nuostatos jiems taikomos. Daugelis darbuotojų nepakankamai žino savo pagrindines teises arba neturi patvirtinimo, kad jos jiems taikomos;

18.

tvirtai remia visas pastangas visoje Europos Sąjungoje nustatyti visų skirtingų formų darbo sutartims taikytiną būtinąjį sąžiningų darbo sąlygų lygį ir kartu vengti didinti biurokratiją ir kurti papildomą administracinę naštą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Nustačius šias būtiniausias teises, visiems darbuotojams būtų teikiama būtina apsauga, būtų sukurta orientacinė sistema nacionaliniams teisės aktų leidėjams ir teismams;

19.

patvirtina, kad būtina ES lygmeniu nustatyti naujas būtiniausias teises dėl darbuotojų darbo sąlygų ir su tuo susijusią pareigą darbuotojus raštu informuoti apie jiems taikomas darbo sąlygas, nes taip būtų didinamas tikrumas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams ir užkertamas kelias žalingam valstybių narių darbo sąlygų smukdymui;

20.

mano, kad nustačius naujas Sąjungos lygmens būtiniausias teises pirmiausia būtų užtikrintos sąžiningos konkurencijos sąlygos, nes dėl skirtingų nacionalinių veikimo būdų iškreipiama konkurencija ir atsiranda kliūčių laisvam darbuotojui judėjimui vidaus rinkoje. Nustačius šias teises taip pat gali būti padidintas ES darbo rinkos veiksmingumas, skatinama ekonominė ir socialinė pažanga, sanglauda ir naujas konvergencijos procesas siekiant geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų kartu išsaugant vidaus rinkos vientisumą;

Principinis pasiūlymo dėl direktyvos vertinimas

21.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija kaip atsaką į dabartines darbo rinkų keliamas problemas nusprendė pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje. Taip įgyvendinami svarbūs Europos socialinių teisių ramsčio principai ir ES darbo srities teisėkūra pritaikoma prie XXI a. ES darbo rinkų;

22.

primena, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27 ir 31 straipsniuose nustatyta – darbuotojai turi teisę į informaciją ir teisę į tinkamas ir teisingas darbo sąlygas;

23.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra pagrindinės viešojo sektoriaus darbdavės, turinčios užtikrinti biudžeto pusiausvyrą, viešųjų paslaugų teikimą ir personalo darbo sąlygas. Jos taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį keičiantis informacija ir gerąja patirtimi. Vietos ir regionų valdžios institucijos su šia sritimi yra susijusios ir kaip perkančiosios organizacijos, ir kaip galimo piktnaudžiavimo prevencijos dalyvės;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijos teikia socialines ir integracijos į darbo rinką paslaugas, užtikrina prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių ir įgyvendina socialinės, ekonominės ir kultūrinės integracijos priemones;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turi visapusiškai laikytis subsidiarumo principo ir pabrėžia, kad, siekiant išvengti papildomos finansinės ar administracinės naštos, būtina laikytis proporcingumo principo. Turi būti atsižvelgiama į plačią nacionalinių ir žemesnio lygmens institucijų kompetenciją socialinės ir užimtumo politikos srityse;

26.

todėl patvirtina savo paramą Europos Komisijos iniciatyvai Europos Sąjungoje stiprinti socialinį apsektą laikantis Lisabonos sutarties 9 straipsnio, pagal kurį įgyvendinant bet kokias Europos Sąjungos priemones turi būti atsižvelgiama į socialinį aspektą;

Teigiamas pasiūlymo dėl direktyvos vertinimas

27.

nurodo, kad, nors Direktyva 91/533/EEB dėl informavimo raštu buvo priimta jau daugiau kaip prieš 25 metus, jos tikslai – didesnis darbo rinkos skaidrumas ir darbuotojų teisių apsauga – tebėra nepaprastai svarbūs;

28.

pabrėžia informacijos teikimo raštu reikšmę tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, nes taip didinamas skaidrumas ir mažinami skirtumai tarp abiejų susitariančiųjų šalių. Vis dėlto tai tėra pirmas žingsnis siekiant išvengti mažų garantijų darbo;

29.

palankiai vertina tai, kad ne vėliau kaip pirmą darbo dieną informuojant darbuotojus apie esminius jų darbo santykiams taikomų sąlygų aspektus gerokai padidinamas saugumas ir aiškumas, o, atsižvelgiant į įmonių tarptautinę veiklą ir darbuotojų tarpvalstybinį judumą, tai laikytina labai teigiamu dalyku;

30.

atkreipia dėmesį tai, kad materialinės teisės ar būtinieji reikalavimai, susiję su darbo sąlygomis, papildyti šiais aspektais:

—	bandomasis laikotarpis negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai,

—	darbuotojai gali dirbti keliems darbdaviams,

—	iškviečiamas darbuotojas – kai dirba pagal kintamą grafiką – turi būti iš anksto informuojamas, kada darbas turės būti atliekamas,

—	darbuotojai iš darbdavio gali reikalauti pagrįsto raštiško atsakymo dėl stabilesnių užimtumo formų,

—	darbdavys turės sumokėti visą reikalaujamo ir privalomo mokymo kainą;

ir primena, kad socialiniai partneriai gali sudaryti kolektyvines sutartis dėl būtiniausių teisių, atsižvelgiant į bendrą darbuotojų apsaugą ir nustatant ne mažesnius nei šioje direktyvoje nustatyti būtinieji standartai reikalavimus, taikomus darbo sąlygoms;

31.

nurodo, kad ES nėra sutarimo dėl darbo sutarčių ir kad ši direktyva yra svarbi skatinant darbuotojų judumą vidaus rinkoje, nes ja nustatomi būtinieji informavimo reikalavimai ir taip mažinami skirtumai tarp valstybių narių, taip pat įmonėms ir darbuotojams palengvinamos galimybės vykdyti veiklą kitose valstybėse narėse;

32.

pabrėžia, kad skaidrumas naudingas ne tik darbuotojams, bet ir valdžios institucijoms, kurios stengiasi sumažinti nedeklaruojamą darbą, taip pat darbdaviams ir galimiems investuotojams, kuriems reikalingas teisinis tikrumas dėl darbo sąlygų;

33.

dar kartą pabrėžia, kad dėl individualios informacijos apie esminius darbuotojų darbo sutarties elementus teikimo darbuotojai įgis pranašumų. Jie dėl to geriau žinos ir supras esminius savo darbo sąlygų aspektus ir savo teises;

Kritiškas pasiūlymo dėl direktyvos vertinimas

34.

palankiai vertina tai, kad šiuo pasiūlymu dėl direktyvos, viena vertus, išplečiama darbdavių pareiga informuoti darbuotojus apie jų darbo santykiams taikomas sąlygas ir pagerinamos galimybės šią pareigą įvykdyti. Kita vertus, nustatomos naujos materialinės teisės, vadinamieji būtinieji reikalavimai, susiję su darbo sąlygomis. Šis dviejų viena nuo kitos nepriklausomų sudėtingų reglamentavimo sričių susiejimas viename teisės akte vertinamas kritiškai;

35.

pritaria, kad šioje direktyvoje pateikiamos darbuotojo, darbdavio ir darbo santykių sąvokų apibrėžtys būtų pritaikytos ETT praktikai ir tam, kad šioje direktyvoje nebūtų nustatomos kitos taisyklės, nes dėl jų dar reikalingos nuodugnesnės diskusijos. Nacionalinės teisės aktams dėl šių sąvokų poveikis nedaromas;

36.

pažymi, kad daug užimtumo formų bendradarbiaujamosios ekonomikos sektoriuje klasifikuotinos tarp samdomojo ir savarankiško darbo. Todėl kyla svarbių klausimų dėl darbo sąlygų, sveikatos ir saugos, sveikatos draudimo išmokų, tolesnio darbo užmokesčio mokėjimo susirgus, bedarbio pašalpų ir pensijos. Visi šie veiksniai galėtų nulemti naują mažų garantijų darbo kategoriją;

37.

ragina diskusijose ypatingą dėmesį skirti naujoms nestandartinėms užimtumo formoms, nes jos patenka į direktyvos taikymo sritį, o tarp valstybių narių esama didelių skirtumų šioje srityje;

38.

ragina diskusijose ypatingą dėmesį skirti ir 4–6 mln. ES darbuotojų, kurie yra pagal poreikį iškviečiami darbuotojai arba dirba pagal trumpalaikes terminuotas nereguliaraus darbo sutartis;

39.

pabrėžia, kad darbdaviams reikia parengti gaires, kad jie galėtų laikytis naujų nuostatų dėl nestandartinio darbo ir ES pasiūlytos teisės prašyti saugesnės ir nuspėjamos užimtumo formos. Būtina parama nustatant apskaitines valandas ir kuriant procesus atsitiktiniam ir trumpalaikiam darbui valdyti, nes trumpalaikio darbo, darbo ne visą darbo dieną ir budėjimo sutartys gali būti sudaromos ir viešajame sektoriuje. Be to, reikalingas aiškumas dėl atskirų asmenų teikiamų pakartotinių prašymų nagrinėjimo;

40.

primena, kad turi būti užtikrintas vienodas ir nediskriminacinis požiūris į darbuotojus;

41.

apskritai atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos gali būti tik atspirties taškas plačiai diskusijai dėl tvaraus ir pragyvenimą užtikrinančio užimtumo Europoje kūrimo, susiejant su siekiu iš esmės sustiprinti visų darbuotojų socialines teises ir užtikrinti jau esamų teisių taikymą visiems darbuotojams;

Papildomi siūlymai dėl direktyvos ir tolesnio reglamentavimo poreikis

42.

ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad šiuo metu peržiūrint direktyvą būtų atsižvelgiama ir į atsiradusias bei atsirandančias savarankiško darbo formas, taip pat į laukiamą vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą visiems pagal nestandartinius darbo santykius dirbantiems darbuotojams garantiją;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp viešųjų finansų naudojimo administracinėms išlaidoms padengti ir vietos politikai, kuria siekiama didinti darbo užmokestį ir gerinti gyvenimo bei darbo sąlygas, įskaitant ir nestandartinius darbuotojus, paremti ar sustiprinti;

44.

rekomenduoja naujas materialines teises papildyti nenustatytos apimties darbo sutarčių draudimu ir teise į garantuojamas darbo valandas, taip pat numatyti daugiau teisių atleidimo atveju, nes kitaip materialinių teisių išplėtimas būtų per siauras;

45.

nurodo, kad už profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą turi būti vienodai atsakingi darbuotojai, šeimos, socialiniai partneriai, vietos ir regionų valdžios institucijos ir visi viešųjų ir privačių paslaugų teikėjai. Socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvari visuomenė, kurioje žmonės ir šeimos būtų politikos dėmesio centre, galima tik įgyvendinant visais aspektais visapusišką koncepciją;

46.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį kuriant, įgyvendinant ir vertinant priemones srityse, kuriose jos dažnai turi pagrindinę kompetenciją, pvz., socialinės ir užimtumo politikos srityse;

47.

ragina Komisiją priimant Europos socialinių teisių ramstį (1), pateikti pasiūlymą dėl geresnio darbuotojų dalyvavimo Europos bendrovės statusą turinčiose įmonėse, nes veiksmingas atstovavimas įmonėje taip pat yra svarbi priemonė užtikrinti skaidrias ir nuspėjamas darbo sąlygas;

48.

mano, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose Europos darbų tarybą, laikantis Direktyvos 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo reikalavimų, į užduotis būtina įtraukti skaitmeninimo aspektus, siekiant apsaugoti ir sustiprinti su atstovavimu darbuotojams susijusias teises, atsižvelgiant į didėjančią tarpvalstybinę ir tarptautinę įmonių veiklą ir su tuo susijusį su vieta nesusietą ir tarptautinį darbą;

49.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės turi gerai veikiančius darbo rinkos modelius su stipriomis savarankiškomis kolektyvinių sutarčių šalimis ir kolektyvinėmis sutartimis, atsižvelgus į įvairius su sąlygomis susijusius interesus, reglamentuojamais darbo santykiais ir darbo sąlygomis. Laikantis šios direktyvos teisinių nuostatų kolektyvinėmis sutartimis ir toliau turi būti reglamentuojami būtiniausių teisių klausimai.

2018 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) RK nuomonė dėl Europos socialinių teisių ramsčio (CoR 3141/2017), 2017 m. spalio mėn.

25.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/70

Europos regionų komiteto nuomonė. Mažataršio judumo įgyvendinimas

(2018/C 387/11)

Pranešėjas

Michiel SCHEFFER (NL / ALDE), Gelderlando provincijos vykdomosios tarybos narys

Pamatiniai dokumentai

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“

COM (2017) 675 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo

COM (2017) 648 – final ir final/2

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių

COM(2017) 647 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/ES dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones

COM(2017) 653 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Alternatyviųjų degalų naudojimo didinimas. Pagal Direktyvos 2014/94/ES 10 straipsnio 6 dalį priimtas alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo veiksmų planas, kuriame pagal Direktyvos 2014/94/ES 10 straipsnio 2 dalį pateikiamas nacionalinių politikos sistemų įvertinimas“

COM(2017) 652 final ir final/2

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

COM (2017) 647 – final

1 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
siekiant užtikrinti tinkamą keleivių vežimo kelių transportu paslaugų rinkos veikimą, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskirta nepriklausoma ir nešališka reguliavimo institucija. Ta institucija gali būti atsakinga ir už kitus reguliuojamus sektorius, pavyzdžiui, geležinkelių, energetikos arba telekomunikacijų sektorius;	siekiant užtikrinti tinkamą keleivių vežimo kelių transportu paslaugų rinkos veikimą, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskirtos kompetentingos susisiekimo institucijos arba nepriklausoma ir nešališka reguliavimo institucija. Ta institucija gali būti atsakinga ir už kitus reguliuojamus sektorius, pavyzdžiui, geležinkelių, energetikos arba telekomunikacijų sektorius;

Paaiškinimas

Remiantis ES sutartimi, keleivių vežimas yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga. Privalomas nepriklausomos reguliavimo institucijos sukūrimas gali būti neproporcinga priemonė, kai rinka organizuojama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007.

2 pakeitimas

4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

komercinių reguliarių paslaugų teikimas neturėtų kelti pavojaus esamų viešųjų paslaugų sutarčių ekonominei pusiausvyrai. Dėl šios priežasties reguliavimo institucija turėtų būti pajėgi atlikti objektyvią ekonominę analizę, kuri padėtų išvengti tokio pavojaus;

komercinių reguliarių paslaugų teikimas neturėtų kelti pavojaus esamų viešųjų paslaugų sutarčių pusiausvyrai. Dėl šios priežasties reguliavimo institucija turėtų būti pajėgi atlikti objektyvią analizę, kuri padėtų išvengti tokio pavojaus; Atliekant šią analizę turi būti atsižvelgiama į atitinkamas struktūrines ir geografines susijusios rinkos ir tinklo savybes (dydį, paklausos charakteristikas, tinklo sudėtingumą, techninę ir geografinę izoliaciją ir paslaugas, dėl kurių sudaroma sutartis) ir į tai, ar nauja paslauga pagerina paslaugų kokybę arba išlaidų veiksmingumą arba juos abu kartu, palyginti su anksčiau sudaryta viešųjų paslaugų pirkimo sutartimi.

Paaiškinimas

Viešosios paslaugos kaip ir transportas turėtų būti vertinamos ne tik ekonominiu, bet ir kur kas platesniu požiūriu, kuris apima ne tik ekonominiu požiūriu kiekybiškai įvertinamus kriterijus, bet ir kokybės, saugos, teritorinės ir socialinės sanglaudos klausimus. Regionų komitetas turėtų pasinaudoti šiuo pranešimu, kad nurodytų kai kuriuos aspektus, kurie turi būti įvertinti.

3 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją rinkoje, reguliarių paslaugų teikėjams turėtų būti sąžiningomis, nešališkomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis suteikiama teisė naudotis Sąjungoje esančiais terminalais. Skundai dėl sprendimų nesuteikti šios teisės arba suteikti ribotą teisę turėtų būti teikiami reguliavimo institucijai;

siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją rinkoje, reguliarių paslaugų teikėjams turėtų būti sąžiningomis, nešališkomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis suteikiama teisė naudotis Sąjungoje esančiais valstybei priklausančiais terminalais. Tačiau neturi nukentėti teritorinė pusiausvyra ir socialinė sanglauda, todėl viešųjų paslaugų teikėjams reikėtų suteikti prioritetinę prieigą, kad jie galėtų garantuoti viešųjų paslaugų sutartyse su kompetentingomis institucijomis nustatytus įsipareigojimus. Skundai dėl sprendimų nesuteikti šios teisės arba suteikti ribotą teisę turėtų būti teikiami reguliavimo institucijai;

Paaiškinimas

Galimybę naudotis terminalais prioritetine tvarka reikėtų suteikti viešųjų paslaugų teikėjams, kurie privalo vykdyti savo viešųjų paslaugų sutartyse su kompetentingomis institucijomis nustatytus įsipareigojimus (dažnumo, grafikų, jungčių ir paslaugų).

4 pakeitimas

8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

leidimai teikti reguliarias paslaugas šalies viduje ir tarptautiniais maršrutais turėtų būti išduodami pagal leidimų išdavimo tvarką. Leidimas turėtų būti išduotas, išskyrus atvejus, kai esama konkrečių su pareiškėju susijusių priežasčių, dėl kurių galima atsisakyti išduoti leidimą, arba kai paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai. Siekiant užtikrinti, kad komercinių reguliarių paslaugų teikimas nekeltų pavojaus esamų viešųjų paslaugų sutarčių ekonominei pusiausvyrai, turėtų būti nustatytas ribinis atstumas. Jei konkrečiais maršrutais jau vežama pagal daugiau nei vieną viešųjų paslaugų sutartį, tą ribinį atstumą turėtų būti galima pailginti;

leidimai teikti reguliarias paslaugas šalies viduje ir tarptautiniais maršrutais turėtų būti išduodami pagal leidimų išdavimo tvarką. Leidimas turėtų būti išduotas, išskyrus atvejus, kai esama konkrečių su pareiškėju susijusių priežasčių, dėl kurių galima atsisakyti išduoti leidimą, arba kai paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties pusiausvyrai. Viešųjų paslaugų sutarties pusiausvyra turėtų būti atsižvelgiama ne tik į jos ekonominį gyvybingumą, bet ir piliečiams teikiamas paslaugas jungčių, kelionių planavimo įvairiarūšiu transportu, kokybės, veiksmingumo, poreikių tenkinimo, saugos ir saugumo požiūriu. Paslaugų teikimas taip pat turėtų atitikti aplinkos ir socialinius standartus.

Paaiškinimas

Viešosios paslaugos kaip ir transportas turėtų būti vertinamos ne tik ekonominiu, bet ir kur kas platesniu požiūriu, kuris apima ne tik ekonominiu požiūriu kiekybiškai įvertinamus kriterijus, bet ir kokybės, saugos, teritorinės ir socialinės sanglaudos klausimus. Viešųjų paslaugų sutarties pusiausvyra turėtų būti atsižvelgiama ne tik į jos pačios ekonominį gyvybingumą, bet ir piliečiams teikiamų paslaugų kokybę. Vienodų aplinkos ir socialinių standartų laikymasis yra išankstinė sąžiningos konkurencijos sąlyga.

5 pakeitimas

13 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

šiuo reglamentu suderinamos šalių rinkose taikomos reguliarių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikimo ir teisės naudotis terminalais suteikimo taisyklės, todėl valstybės narės pačios negali deramai pasiekti jo tikslų, kurie yra skatinti tarpmiestinį judumą ir didinti tvaraus keleivinio transporto rūšių sudaromą transporto dalį. Todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

Paaiškinimas

Klausimai, susiję su patekimu į vietos terminalus ir regionų viešojo transporto rinkas, yra glaudžiai susiję su subsidiarumo principu.

6 pakeitimas

1 straipsnio 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

[…]

įrašomi šie 9–11 punktai:

„9.	terminalas – ne mažesnio kaip 600 m2 ploto infrastruktūros objektas su stovėjimo aikštele, kurioje iš tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų išlaipinami arba į juos įlaipinami keleiviai;

įrašomi šie 9–11 punktai:

„9.	terminalas – atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktų apibrėžtis ir reikalavimus, yra valstybei priklausantis infrastruktūros objektas su stovėjimo aikštele, kurioje iš tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų išlaipinami arba į juos įlaipinami keleiviai;

[…]

Paaiškinimas

Valstybėms narėms reikėtų palikti tam tikrą veiksmų laisvę. Reikėtų išbraukti nuorodą į minimalų 600 m2 plotą, kad nenukentėtų mažų miestų ir kaimo vietovių terminalai, turintys mažesnį plotą, tačiau atliekantys būtiną funkciją tų miestų ir vietovių susisiekimui su didžiaisiais miestais.

7 pakeitimas

1 straipsnio 3 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Prieš II skyrių įterpiamas šis 3a straipsnis:	Prieš II skyrių įterpiamas šis 3a straipsnis:
„3a straipsnis Reguliavimo institucija	„3a straipsnis Reguliavimo institucija
1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinę keleivių vežimo kelių transportu paslaugų sektoriaus reguliavimo instituciją. Ta institucija yra nešališka valdžios institucija, kuri organizacinės struktūros, funkcijų, hierarchijos ir sprendimų priėmimo požiūriu yra teisiškai atskira ir nepriklausoma nuo kitų viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektų. Ji yra nepriklausoma nuo jokios kompetentingos valdžios institucijos, dalyvaujančios sudarant viešųjų paslaugų sutartis.	1. Priklausomai nuo savo vidaus paslaugų rinkos organizavimo, kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinę keleivių vežimo kelių transportu paslaugų sektoriaus reguliavimo instituciją. Ta institucija yra kompetentinga transporto institucija arba nešališka valdžios institucija, kuri organizacinės struktūros, funkcijų, hierarchijos ir sprendimų priėmimo požiūriu yra teisiškai atskira ir nepriklausoma nuo kitų viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektų. Antruoju atveju ji yra nepriklausoma nuo jokios kompetentingos valdžios institucijos, dalyvaujančios sudarant viešųjų paslaugų sutartis.
Reguliavimo institucija gali būti atsakinga už kitus reguliuojamus sektorius.	Reguliavimo institucija gali būti atsakinga už kitus reguliuojamus sektorius.

Paaiškinimas

Naujos komercinės paslaugos neturėtų trukdyti vykdyti visuotinės svarbos paslaugų misijos ir viešųjų paslaugų įsipareigojimo. Valstybės narės turi turėti galimybę lanksčiai pasirinkti arba nepriklausomą reguliavimo instituciją, arba kompetentingą transporto instituciją, kuriai žinomi socialiniai ir ekonominiai naudotojų poreikiai.

8 pakeitimas

1 straipsnio 3 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Prieš II skyrių įterpiamas šis 3a straipsnis:

„3a straipsnis

Reguliavimo institucija

[…]

„3a straipsnis

Reguliavimo institucija

[…]

3. Reguliavimo institucija atlieka šias užduotis:

a)	atlieka ekonominę analizę, kad nustatytų, ar siūloma nauja paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai;

atlieka analizę, kad nustatytų, ar siūloma nauja paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties pusiausvyrai ir, ar tai turėtų neigiamo poveikio piliečiams teikiamų paslaugų kokybei, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į esamas jungtis, eismo dažnumą, bilietų kainas, kelionių planavimą įvairiarūšiu transportu ar saugą bei aplinkos ir socialinių standartų laikymąsi teikiant paslaugas;

b)	renka ir teikia informaciją apie teisę naudotis terminalais ir

b)	renka ir teikia informaciją apie teisę naudotis terminalais ir

c)	priima sprendimus dėl skundų dėl terminalų operatorių sprendimų.

c)	priima sprendimus dėl skundų dėl terminalų operatorių sprendimų.

Paaiškinimas

Vienodų aplinkos ir socialinių standartų laikymasis yra išankstinė sąžiningos konkurencijos sąlyga.

9 pakeitimas

1 straipsnio 3 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Prieš II skyrių įterpiamas šis 3a straipsnis:

„3a straipsnis

Reguliavimo institucija

[…]

„3a straipsnis

Reguliavimo institucija

[…]

3. Reguliavimo institucija atlieka šias užduotis:

(…)

b)	renka ir teikia informaciją apie teisę naudotis terminalais ir

b)	renka ir teikia informaciją apie teisę naudotis terminalais siekiant užtikrinti, kad galimybė naudotis reikiamais terminalais paslaugų teikėjams būtų suteikta sąžiningomis, vienodomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis ir

c)	priima sprendimus dėl skundų dėl terminalų operatorių sprendimų.

c)	priima sprendimus dėl skundų dėl terminalų operatorių sprendimų.

Paaiškinimas

Miesto autobusai ir tolimojo susisiekimo autobusai yra viena prieinamiausių ir svarbiausių transporto rūšių ES. Todėl labai svarbu, kad keleiviai gautų geriausias įmanomas paslaugas, o tam pasiekti geriausias būdas yra sąžininga ir sveika konkurencija.

10 pakeitimas

1 straipsnio 6 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Įterpiamas šis 5a straipsnis:	Įterpiamas šis 5a straipsnis:
„5a straipsnis Teisė naudotis terminalais […]	„5a straipsnis Teisė naudotis terminalais […]
2. Terminalų operatoriai stengiasi patenkinti visus prašymus suteikti tokią teisę, kad būtų užtikrintas optimalus terminalų naudojimas.	2. Terminalų operatoriai stengiasi patenkinti visus prašymus suteikti tokią teisę, kad būtų užtikrintas optimalus terminalų naudojimas ir viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimų laikymasis .
Prašymai suteikti teisę naudotis terminalais gali būti atmetami tik dėl priežasčių, susijusių su pajėgumo trūkumu.	Prašymai suteikti teisę naudotis terminalais gali būti atmetami dėl priežasčių, susijusių su pajėgumo trūkumu, arba jei dėl prašymo pablogėtų piliečiams teikiamų paslaugų kokybė, nes jiems būtų sunkiau pasinaudoti jungtims, sumažėtų sauga ir saugumas arba pablogėtų bendra siūlomų paslaugų kokybė arba nebūtų laikomasi būtinų aplinkos standartų; jeigu tokį sprendimą priima terminalo operatorius, jis apie šį sprendimą taip pat informuoja reguliavimo instituciją .
Jei terminalo operatorius atmeta prašymą suteikti teisę naudotis terminalu, jis nurodo tinkamas alternatyvas.

Paaiškinimas

Terminalo operatorius neprivalo atlikti perspektyvių alternatyvų mokslinių tyrimų. Be to, teisė naudotis terminalais turėtų būti susijusi su vartotojams teikiamų paslaugų kokybe, jų sauga ir saugumu. Be to, teisė naudotis terminalais neturėtų trukdyti įgyvendinti su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis siejamus viešuosius tikslus, jų misiją ir vykdymo įsipareigojimus.

Dėl taršos smulkiomis kietosiomis dalelėmis, ypač miestų teritorijose, gali prireikti taikyti apribojimus, grindžiamus aplinkos standartais.

11 pakeitimas

1 straipsnio 9 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
8 straipsnis pakeičiamas taip:	8 straipsnis pakeičiamas taip:
„8 straipsnis Leidimų teikti keleivių vežimo trumpesniais nei 100 kilometrų (matuojant tiesia linija) tarptautiniais maršrutais paslaugas išdavimo tvarka	„8 straipsnis Leidimų teikti keleivių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugas išdavimo tvarka
1. Leidimai išduodami gavus visų valstybių narių, kurių teritorijose keleiviai įlaipinami arba išlaipinami ir vežami trumpesniais nei 100 kilometrų (matuojant tiesia linija) atstumais, kompetentingų valdžios institucijų sutikimą. Leidimą išduodanti valdžios institucija per dvi savaites nuo paraiškos gavimo dienos persiunčia tokioms kompetentingoms valdžios institucijoms paraiškos kopiją kartu su kitų reikiamų dokumentų kopijomis ir paprašo jų duoti sutikimą. Tuo pat metu leidimą išduodanti valdžios institucija informavimo tikslais persiunčia tuos dokumentus kitų valstybių narių, kurių teritorijos kertamos, kompetentingoms valdžios institucijoms.	1. Leidimai išduodami, gavus visų valstybių narių, kurių teritorijose keleiviai įlaipinami arba išlaipinami, kompetentingų institucijų pritarimą. Leidimą išduodanti valdžios institucija per dvi savaites nuo paraiškos gavimo dienos persiunčia tokioms kompetentingoms valdžios institucijoms paraiškos kopiją kartu su kitų reikiamų dokumentų kopijomis ir paprašo jų duoti sutikimą. Tuo pat metu leidimą išduodanti valdžios institucija informavimo tikslais persiunčia tuos dokumentus kitų valstybių narių, kurių teritorijos kertamos, kompetentingoms valdžios institucijoms.
[…]	[…]

Paaiškinimas

Sprendimą leisti ar neleisti teikti vežimo paslaugas turėtų priklausyti ne nuo atstumo (100 km matuojant tiesia linija), bet nuo papildomos paslaugos daromo poveikio esamoms piliečiams teikiamoms paslaugų (nepaisant to, ar tai būtų bendro viešojo intereso paslauga ar komercinė paslauga). Be to, regioniniai skirtumai (pvz., atstumas tarp miestų ir ekonominių centrų) negali būti apskritai įvertinami visai ES.

12 pakeitimas

1 straipsnio 10 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Įterpiami šie 8a–8 d straipsniai:

Įterpiami šie 8a–8 b straipsniai:

„8a straipsnis

Leidimų teikti keleivių vežimo ne trumpesniais kaip 100 kilometrų (matuojant tiesia linija) tarptautiniais maršrutais paslaugas išdavimo tvarka

„8a straipsnis

Leidimus išduodančių valdžios institucijų sprendimai

1. Leidimą išduodanti valdžios institucija sprendimą dėl paraiškos priima per du mėnesius nuo tos dienos, kurią vežėjas pateikė paraišką.

1. Laikydamasi 8 straipsnyje nustatytos tvarkos, leidimą išduodanti valdžios institucija išduoda leidimą, išduoda leidimą su išlygomis arba atmeta paraišką. Leidimą išduodanti valdžios institucija apie savo sprendimą informuoja visas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingas valdžios institucijas.

2. Leidimas išduodamas, išskyrus atvejus, kai atsisakymas jį išduoti gali būti pagrįstas viena ar daugiau 8c straipsnio 2 dalies a–c punktuose išvardytų priežasčių.

2. Sprendimuose atmesti paraišką arba išduoti leidimą su išlygomis nurodomos priežastys, kuriomis jie grindžiami.

Leidimas išduodamas, išskyrus atvejus, kai atsisakymas jį išduoti gali būti pagrįstas viena ar daugiau iš šių priežasčių:

[…]

remdamasi objektyvia analize, reguliavimo institucija nustato, kad paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties pusiausvyrai.

Leidimus išduodančios valdžios institucijos neatmeta paraiškų vien dėl to, kad vežėjas siūlo mažesnes kainas negu kiti vežėjai, arba dėl to, kad toje susisiekimo linijoje paslaugas jau teikia kiti vežėjai , jei techniškai įrodoma, kad tos mažesnės kainos užtikrina paslaugos teikimą visą sutarties galiojimo laikotarpį.

3. Leidimą išduodanti valdžios institucija informavimo tikslais persiunčia visų valstybių narių, kurių teritorijose keleiviai įlaipinami arba išlaipinami, kompetentingoms valdžios institucijoms ir valstybių narių, kurių teritorijos kertamos neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, kompetentingoms valdžios institucijoms paraiškos kopiją kartu su kitų reikiamų dokumentų kopijomis ir jos įvertinimą.

(…)

8b straipsnis

Leidimų teikti vidaus reguliarias paslaugas išdavimo tvarka

8 straipsnio b punktas

Teisės patekti į rinką ribojimas

1. Leidimą išduodanti valdžios institucija sprendimą dėl paraiškos priima per du mėnesius nuo tos dienos, kurią vežėjas pateikė paraišką. Šis laikotarpis gali būti pailgintas iki keturių mėnesių, jei prašoma atlikti 8c straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą analizę.

1. Valstybės narės gali apriboti teisę patekti į tarptautinę ir šalies reguliarių paslaugų rinką, jei paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties pusiausvyrai arba paslaugų teikėjai būtų nubausti kompetentingų institucijų už paslaugos garantijoms prieštaraujančią praktiką .

2. Leidimas teikti vidaus reguliarias paslaugas išduodamas, išskyrus atvejus, kai atsisakymas jį išduoti gali būti pagrįstas viena ar daugiau 8c straipsnio 2 dalies a–c punktuose išvardytų priežasčių ir, jei teikiama keleivių vežimo trumpesniu nei 100 kilometrų (matuojant tiesia linija) atstumu paslauga, 8c straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta priežastimi.

Išnagrinėjusi prašymą reguliavimo institucija nusprendžia, ar atliks analizę. Apie savo sprendimą ji informuoja suinteresuotąsias šalis.

3. 2 dalyje nurodytas atstumas gali būti pailgintas iki 120 kilometrų, jei reguliarią paslaugą ketinama pradėti teikti išvykimo ir atvykimo punktuose, kuriuose vežimo paslaugos jau teikiamos pagal daugiau nei vieną viešųjų paslaugų sutartį.

3. Jei reguliavimo institucija atlieka analizę, ji per šešias savaites nuo visos reikiamos informacijos gavimo dienos informuoja visas suinteresuotąsias šalis apie tos analizės rezultatus ir savo išvadas. Reguliavimo institucija gali padaryti išvadą, kad turi būti išduotas įprastas ar sąlyginis leidimas arba atsisakyta jį išduoti.

Leidimus išduodančios valdžios institucijos privalo laikytis reguliavimo institucijos išvadų.

[…]

8c straipsnis

Leidimus išduodančių valdžios institucijų sprendimai

1. Laikydamasi 8, 8a arba 8b straipsnyje nustatytos tvarkos, leidimą išduodanti valdžios institucija išduoda leidimą, išduoda leidimą su išlygomis arba atmeta paraišką. Leidimą išduodanti valdžios institucija apie savo sprendimą informuoja visas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingas valdžios institucijas.

2. Sprendimuose atmesti paraišką arba išduoti leidimą su išlygomis nurodomos priežastys, kuriomis jie grindžiami.

Leidimas išduodamas, išskyrus atvejus, kai atsisakymas jį išduoti gali būti pagrįstas viena ar daugiau iš šių priežasčių:

[…]

remdamasi objektyvia ekonomine analize, reguliavimo institucija nustato, kad paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai.

[…]

8 d straipsnis

Teisės patekti į rinką ribojimas

1. Valstybės narės gali apriboti teisę patekti į tarptautinę ir šalies reguliarių paslaugų rinką, jei siūloma reguliari paslauga yra keleivių vežimo trumpesniais nei 100 kilometrų (matuojant tiesia linija) atstumais paslauga, kuri keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai.

2. Viešųjų paslaugų sutartį sudariusios kompetentingos valdžios institucijos arba viešųjų paslaugų sutartį vykdantys viešųjų paslaugų teikėjai gali paprašyti reguliavimo institucijos išanalizuoti, ar kiltų pavojus viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai. Išnagrinėjusi prašymą reguliavimo institucija nusprendžia, ar atliks ekonominę analizę. Apie savo sprendimą ji informuoja suinteresuotąsias šalis.

3. Jei reguliavimo institucija atlieka ekonominę analizę, ji per šešias savaites nuo visos reikiamos informacijos gavimo dienos informuoja visas suinteresuotąsias šalis apie tos analizės rezultatus ir savo išvadas. Reguliavimo institucija gali padaryti išvadą, kad turi būti išduotas įprastas ar sąlyginis leidimas arba atsisakyta jį išduoti.

Leidimus išduodančios valdžios institucijos privalo laikytis reguliavimo institucijos išvadų.

[…]

Paaiškinimas

8a straipsnis. Negalima iš karto atmesti mažesnes kainas siūlančių vežėjų paraiškų, jei užtikrinamas paslaugos teikimas visą sutarties galiojimo laikotarpį. 8b straipsnis. Reikalinga ribojančioji nuostata nubaustų paslaugų teikėjų atvejams.

13 pakeitimas

1 straipsnio 14 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
13 straipsnis išbraukiamas.

Paaiškinimas

Sugrąžinti atitinkamą straipsnį reikia tam, kad būtų užtikrinta, kad vietinio pobūdžio ekskursijos būtų laikomos viena tarptautinio transporto paslauga, o ne kabotažo operacija.

COM (2017) 648 – final

14 pakeitimas

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(13)	[…] Paprastai turėtų būti bent vienas mišriajam krovinių vežimui tinkamas krovinių perkrovimo terminalas, esantis ne toliau kaip už 150 km nuo bet kurios krovinio išsiuntimo vietos Sąjungoje;

(13)

[…]

Paprastai turėtų būti bent vienas mišriajam krovinių vežimui tinkamas krovinių perkrovimo terminalas, esantis ne toliau kaip už 150 km nuo bet kurios krovinio išsiuntimo vietos Sąjungoje , išskyrus periferinius ir atokiausius regionus, kuriuose dėl geografinių apribojimų tai būtų neįmanoma arba dėl šių apribojimų investicijų į infrastruktūrą sąnaudos peržengtų direktyvos tikslą skatinti, kad daugiau krovinių būtų pervežama ne keliais, o ekologiškesnėmis transporto priemonėmis.

Paaiškinimas

Dėl šio reikalavimo gali kilti problemų periferiniuose regionuose (vietovėse, kuriose gyventojų tankis yra mažas, o geležinkelių ir uostų tinklas menkai išvystytas) ir gali būti pradėta statyti terminalus ten, kur tokiems terminalams nėra ekonominio poreikio.

15 pakeitimas

1 straipsnio 5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(5)	Į 6 straipsnį įrašomos 4, 5, 6, 7 ir 8 dalys:

(5)	Į 6 straipsnį įrašomos 4, 5, 6, 7 ir 8 dalys:

„4. Jei to reikia 9 dalyje nurodytam tikslui pasiekti, valstybės narės būtinomis priemonėmis remia investicijas į krovinių perkrovimo terminalus, susijusias su:

a)	krovinių perkrovimo terminalų mišriajam krovinių vežimui statyba ir, jei reikia, jų didinimu;

a)	krovinių perkrovimo terminalų mišriajam krovinių vežimui statyba ir, jei reikia, jų didinimu;

b)	esamų terminalų veikimo našumo didinimu.

b)	esamų terminalų veikimo našumo didinimu.

Valstybės narės paramos priemones derina su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir Komisija, kad taikant tokias priemones būtų pirmiausia siekiama užtikrinti optimalų ir reikiamą tinkamų objektų išdėstymą Sąjungoje, visų pirma pagrindiniame ir visuotiniame TEN-T tinkluose, kad terminalas nuo bet kurios vietos Sąjungoje būtų ne daugiau kaip už 150 km , išskyrus periferinius ir atokiausius regionus, kuriuose dėl geografinių apribojimų tai būtų neįmanoma arba dėl šių apribojimų investicijų į infrastruktūrą sąnaudos peržengtų direktyvos tikslą skatinti, kad daugiau krovinių būtų pervežama ne keliais, o ekologiškesnėmis transporto priemonėmis .

Paaiškinimas

Žr. 12 pakeitimą.

COM (2017) 653 – final

16 pakeitimas

Po 16 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

išmetamųjų teršalų mažinimo vien viešaisiais pirkimais potencialas yra ribotas, o viešasis transportas tik nedidele dalimi prisideda prie transporto sektoriaus išskiriamų teršalų kiekio. Todėl valstybes nares reikėtų raginti reguliavimo priemonėmis siekti, kad kitų automobilių parkų, pavyzdžiui, taksi, automobilių nuomos ir važiavimo viena mašina (angl. ride-pooling) bendrovių, savininkai įsigytų švarias transporto priemones;

Paaiškinimas

Viešajam transportui tenka tik nedidelė teršalų dalis (8 proc. transporto sektoriaus taršos), tačiau pasiūlymas dėl direktyvos daugiausia skirtas viešojo transporto priemonėms. Siekiant pusiausvyros ir teršalų mažinimo tikslo, reikėtų į direktyvos taikymo sritį įtraukti ir kitus didelius automobilių parkus.

17 pakeitimas

Po 19 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	reikia užtikrinti didesnį nuoseklumą su ankstesniais Sąjungos teisės aktais transporto priemonių, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir alternatyviųjų degalų srityje, visų pirma su Reglamentu (EB) Nr. 595/2009, Direktyva 2009/28/EB ir Direktyva 2014/94/ES;

Paaiškinimas

ES teisės aktai turi būti nuoseklūs, derėti tarpusavyje ir taisykles nustatyti laikantis tos pačios krypties.

18 pakeitimas

1 straipsnio 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
3 straipsnis pakeičiamas taip:	3 straipsnis pakeičiamas taip:
„3 straipsnis Taikymo sritis Ši direktyva taikoma kelių transporto priemonių pirkimo, išperkamosios nuomos, nuomos ir pirkimo išsimokėtinai sutartims, kai tas priemones įsigyja arba nuomojasi:	„3 straipsnis Taikymo sritis Ši direktyva atgaline data netaikoma galiojančioms sutartims, o taikoma tik naujoms kelių transporto priemonių pirkimo, išperkamosios nuomos, nuomos ir pirkimo išsimokėtinai sutartims, kai tas priemones įsigyja arba nuomojasi:

Paaiškinimas

Reikia apsaugoti jau sudarytas sutartis, nauji teisės aktai neturi turėti joms poveikio.

19 pakeitimas

1 straipsnio 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Taikymo sritis

„3 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma kelių transporto priemonių pirkimo, išperkamosios nuomos, nuomos ir pirkimo išsimokėtinai sutartims, kai tas priemones įsigyja arba nuomojasi:

[…]

kitų transporto priemonių parkų, pavyzdžiui, taksi, dalijimosi automobiliu ir važiavimo viena mašina (angl. ride-pooling) bendrovių, savininkai, jeigu valstybė narė nusprendžia sukurti mechanizmus, kuriais reglamentuojant užtikrinama, kad tokių parkų savininkai įsigytų švarias transporto priemones.“

Paaiškinimas

20 pakeitimas

Priedas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

5 lentelė. Būtinoji tikslinė bendro valstybėje narėje viešojo pirkimo būdu nupirktų sunkiųjų transporto priemonių skaičiaus dalis, kurią sudaro 3 lentelės reikalavimus atitinkančios sunkiosios transporto priemonės*

Valstybė narė	Sunkvežimiai		Autobusai
	2025 m.	2030 m.	2025 m.	2030 m.

Valstybė narė	Sunkvežimiai		Autobusai
	(XXXX (**)– 2025 m.)	(2026 m. – 2030 m.)	(XXXX (**)– 2025 m.)	(2026 m. – 2030 m.)

Paaiškinimas

Tikslinė dalis turėtų būti vidurkis, taikomas naujoms sutartims, kurios bus sudaromos per tam tikrą metų skaičių apimantį laikotarpį, kad skirtingais metais būtų galima numatyti tam tikrą lankstumą įvairiems pirkimo objektams (eismas mieste, eismas užmiestyje ir kt.). (XXXX) turėtų būti data praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos pagal 2 straipsnį.

II. POLITIKOS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Pagrindinės nuostatos

pritaria Komisijos tikslui stiprinti Europos gebėjimą atremti klimato kaitos iššūkį ir pagerinti jos piliečių gyvenimo kokybę, kartu išsaugant ir padidinant mūsų pramonės įmonių konkurencinį pranašumą sukuriant darbo vietas, prisidedant prie tvaraus ekonomikos augimo ir skatinant inovacijas į atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas; remia Komisijos tikslą tapti pasauline lydere inovacijų diegimo, skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos srityje kaip galimybę ir iššūkį ES pramonei;

pabrėžia veiksmingos, efektyvios ir tvarios transporto sistemos svarbą miestų ir regionų ekonomikos konkurencingumui, taip pat Europos Sąjungos socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai;

atkreipia dėmesį į tai, kad judumas ir transportas dažnai priklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai – jos atsako už judumo politikos priemonių rengimą ir įgyvendinimą ir viešojo transporto paslaugų teikimą savo teritorijoje, nors vietos lygmeniu priimtini sprendimai dažnai būna susiję su pagal nacionalinę ir ES politiką sukurta sistema;

pripažįsta, kad transportui tenka beveik penktadalis viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio Europoje. Tai yra vienintelis sektorius, kuriame ŠESD lygis nesumažėjo, palyginti su 1990 m. lygiu. Būtina skubiai imtis veiksmų siekiant sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, tačiau taip pat reikia pažymėti, kad vietos viešajam transportui tenka tik nedidelė išmetamųjų teršalų dalis;

atkreipia dėmesį į tai, kad perėjimas prie smulkių kietųjų dalelių ir azoto oksidų neišskiriančio mažataršio ir netaršaus judumo yra naudingas Europos piliečių gyvenimui, ypač miestuose, kur intensyvus, labai aplinką teršiantis miesto transporto eismas dar labiau pablogina žmonių gyvenimą ir sveikatą;

atkreipia dėmesį į tai, kad viešasis keleivinis vietos transportas jau dabar yra svarbi priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir elektromobilumo mieste skatinimo priemonė. Daugelyje miestų yra gerai išvystytas elektromobilumas naudojant geležinkelio bėgius, pavyzdžiui, metropolitenas, tramvajai, taip pat troleibusai. Svarbu, kad atliekant su netaršių kelių transporto priemonių viešaisiais pirkimais susijusius skaičiavimus būtų atsižvelgta į šias priemones ir į visą miesto arba regiono transporto priemonių parką. Apsiriboti tik autobusų segmentu nepakanka;

atkreipia dėmesį į tai, kad keičiant transporto sistemoje naudotinus degalus turi būti atsižvelgiama į regionų skirtumus eismo intensyvumo ir atstumo tarp miestų centrų ir kitų ekonominio intereso centrų srityje. Diskriminacija didesnių sąnaudų nutolusioms, periferinėms ar atokiausioms vietovėms dėl galimybės patekti į Europos tinklą forma turės papildomo neigiamo poveikio teritorinei ir socialinei sanglaudai;

mano, kad, kartu su aplinką tausojančių motorinių transporto priemonių naudojimu, reikėtų skatinti (krovinių) vežimą trumpoms kelionėms dviračiu (pagal „ES dviračių transporto gaires“ (2017/C 088/10), taip pat geležinkelių ir ekologiškos laivybos vystymą. Tam reikalingas įvairiarūšio transporto mazgų tinklas, kuriam turėtų būti skirta pakankamai lėšų, pavyzdžiui, per Europos strateginių investicijų fondą (ESIF). Greitieji elektriniai dviračiai (speed pedelec) yra puiki alternatyva automobiliams ypač miestų teritorijose. Jie gali padėti sumažinti taršą, o fizinis aktyvumas yra naudingas visuomenės sveikatai. Elektrinių dviračių naudojimą galima būtų paskatinti įrengus pakankamai dviračių takų ir įkrovimo stotelių bei taikant paskatas;

teritorijų ir miestų planavimas gali skatinti naudoti ekologiškas judumo formas. Siekiant netaršaus judumo vietos lygmeniu reikia mažinti azoto oksidų ir smulkių kietųjų dalelių išmetimą, o pasauliniu mastu – išmetamo CO2 kiekį. Miestų planavimo srityje reikėtų skatinti judėjimą pėsčiomis, dviračiais ir viešuoju transportu, o galimybę judėti automobiliu – kruopščiai įvertinti. Siekiant geresnės oro kokybės miestuose, elektra varomi automobiliai ir autobusai gali prisidėti mažinant smulkių kietųjų dalelių ir azoto oksidų išmetimą. Tai galima pasiekti atgrasant nuo aplinką teršiančių transporto rūšių naudojimo uždarius teritorijas, pavyzdžiui, sukuriant aplinkos apsaugos zonas ir kartu užtikrinant, kad kelionės laikas ekologiškomis judumo formomis būtų trumpesnis nei taršiomis transporto priemonėmis;

10.

pripažįsta, kad yra būtinas sąveikus sprendimas dėl alternatyvių degalų. Nors RK pripažįsta, kad įstatymai ir taisyklės mažataršiam judumui pasiekti turėtų būti nesusieti su tam tikra technologija, kiekviena vietos ir regionų valdžios institucija galėtų siekti masto ekonomijos, galbūt bendradarbiaujant su kaimyniniais ir pasienio regionais;

11.

palankiai vertina ketinimą supaprastinti netaršių transporto priemonių viešuosius pirkimus, tačiau sunkiai įsivaizduoja, kaip Komisijos pasiūlymas, kuriame numatytos netaršių automobilių įsigijimo kvotos kiekvienai valstybei narei, gali būti įgyvendintas teisės aktais ir kaip turi būti užtikrintas jo laikymasis. Vietos ir regionų valdžios institucijos teikia didžiąją dalį viešojo transporto paslaugų daugelyje valstybių narių. Valstybė neturi teisės nuspręsti, kokias transporto priemones vietos ir regionų valdžios institucijos perka, įsigyja išperkamosios nuomos būdu, nuomoja arba įsigyja pagal susitarimą.

Kaip pirmosios taikytojos vietos ir regionų valdžios institucijos yra labai svarbios įgalindamos netaršias technologijas taikyti transporto srityje. tačiau kartu reikia pabrėžti, kad vietos viešajam transportui sukurta infrastruktūra paprastai netinka privačių lengvųjų automobilių naudojimui, todėl negalima tikėtis tiesioginio šalutinio poveikio. Reikia užtikrinti perėjimo prie netaršaus transporto finansavimą. Europos Sąjungos skiriamos paramos nepakanka finansuoti plataus užmojo priemones viešojo keleivinio vietos transporto, kurio biudžetas paprastai yra deficitinis, srityje. Dėl šios priežasties Komisija raginama pasiūlyti papildomų finansavimo galimybių neapsiribojant finansinių priemonių naudojimu, nes pastarosios, atsižvelgiant į neigiamą grąžos perspektyvą, paprastai yra nenaudingos;

12.

atkreipia dėmesį į „Ekologiškų autobusų platformą“, apie kurios veiklos pradžią Europos Komisija paskelbė 2017 m. liepos mėn. RK plenarinėje sesijoje ir kuri sulaukė didelio vietos ir regionų valdžios institucijų palaikymo. Šiuo atžvilgiu regionai, miestai, transporto institucijos ir gamintojai susitarė dėl bendrų principų, taikomų netaršių, alternatyviaisiais degalais varomų autobusų viešiesiems pirkimams, siekdami paspartinti jų naudojimą;

13.

laikosi nuomonės, kad ES valdymo priemonės, kuriomis siekiama sumažinti transporto sektoriaus poveikį klimatui, turėtų būti grindžiamos nauda klimatui ir tvarumui gyvavimo ciklo požiūriu, ir taip pat turėtų būti neutralios technologijų atžvilgiu;

14.

mano, kad investicijos į mažataršį viešąjį transportą ir viešuosius lengvųjų automobilių parkus turi būti vykdomos taip, kad skatintų privačių ir įmonėms priklausančių automobilių savininkus pasekti šiuo pavyzdžiu. Tai galima pasiekti skatinant įkrovimo ir vandenilio infrastruktūros sinergiją. Tam įgyvendinti būtų galima numatyti ES fondų paramą;

15.

mano, kad planai dėl mažataršio judumo neturėtų apsiriboti tik teršalų išleidimo vietos sprendimais ir turėtų būti suderinti su žaliosios elektros energijos ir degalų iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos ir paskirstymo plėtojimu;

16.

pažymi, kad baterijų kūrimas ir gamyba atlieka strateginį vaidmenį pereinant prie netaršaus judumo ir švarios energijos sistemų. Nepaisant to, Europoje nėra stambaus baterijų elementų srities dalyvio. Todėl RK palankiai vertina Europos baterijų aljansą, kuris padeda Europos įmonėms tapti labiau nepriklausomomis ir didinti elektromobilių gamybos vertės grandinėje užimamą dalį. RK palankiai vertina Europos Komisijos 200 mln. EUR tiesioginius asignavimus baterijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“, kurie papildo jau skirtus 150 mln. EUR asignavimus;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad pradėjus plačiai naudoti elektromobilius gerokai išaugs elektros energijos paklausa elektros energijos tinkluose. Reikia rasti pusiausvyrą tarp judumo ir įkrovimo poreikio kuriant pažangiuosius įkrovimo ciklus, veikiančius tuo metu, kai tinklai neribojami ir pagaminama pakankamai elektros energijos. Labai svarbu susieti transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir energijos tiekimą, pažangiuosius tinklus ir inovatyvius energijos kaupimo sprendimus. Tam reikia, kad aktyviai prisidėtų skirstymo sistemos operatoriai, kurie yra atsakingi už elektros energijos tinklo plėtrą, t. y. valdymą;

18.

pažymi, kad įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros plėtra turėtų vykti atsižvelgiant į su vietos sąlygomis susijusią paklausą ir reikėtų kurti sinergiją su vietos ir regionų valdžios institucijomis, viešosiomis transporto priemonėmis ir krovinių vežimo mieste paslaugomis. Tai reikia derinti su pažangiųjų tinklų ir pastatų, kuriuose būtų įrengtos baterijos, kūrimu. Tai turėtų būti prieinama privatiems lengviesiems automobiliams ir dviračiams. Degalų papildymas turėtų būti paprastas ir galimas abipus sienų. Kad būtų sukurta bendra rinka, reikia Europos veiksmų;

19.

mano, kad supaprastinus ir standartizavus paraiškų ir pasiūlymų teikimą nebereikės individualiai pritaikyto finansavimo ir bus lengviau gauti finansavimą iš Europos fondų ir privačių finansuotųjų, pavyzdžiui, naudojant tokius naujus finansavimo mechanizmus kaip dotacijų ir paskolų derinimas;

Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga, COM(2017) 675 final

20.

palankiai vertina Komisijos didinamą finansinę paramą, kad būtų daugiau viešųjų ir privačiųjų investicijų į alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą; šiam tikslui skiriama iki 800 mln. EUR. RK apgailestauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ir kiti svarbūs subjektai neturi pakankamai galimybių gauti finansavimą ir finansinių išteklių. Reikėtų skatinti finansavimo derinimą, pavyzdžiui, galimybes gauti paskolą iš ESIF arba kartu su ESIF. Galimybės gauti finansavimą turėtų būti standartizuotos ir sudaromos išleidžiant obligacijas;

21.

pažymi, kad ypač nuo taršos kenčiančios zonos turi turėti galimybę apmokestinti taršias transporto priemones. Gautas pajamas būtų galima naudoti tvarumo priemonėms. Miestuose gali būti naudojamos rinkliavos arba stovėjimo aikštelių mokesčiai tvariam judumui finansuoti, pavyzdžiui, investuojant į viešąjį transportą arba stovėjimo aikštelių prie viešojo transporto stotelių įrengimą;

22.

primena, kad atokiausi regionai kenčia nuo eismo spūsčių miestuose ir pakrantės ruožuose ir patiria sunkumų patekti į kaimo vietoves. Tačiau šiuose regionuose plėtojami projektai, kuriais siekiama, kad transportas taptų tvaresnis ir mažiau taršus, ir kurie gali būti gerosios praktikos pavyzdžiai kitiems ES ir kaimyninių šalių regionams;

Alternatyviųjų degalų naudojimo didinimas. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo veiksmų planas – ne teisėkūros procedūra priimtas dokumentas, COM(2017) 652

23.

palankiai vertina Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo veiksmų planą kaip svarbų žingsnį mažinant kelių transporto sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro; tačiau apgailestauja, kad daugumai Komisijai pateiktų nacionalinės politikos sistemų trūksta užmojo, kad būtų pasiektas atitinkamas perėjimo prie netaršių ir alternatyviųjų degalų tikslas;

24.

pažymi, kad daug Europos miestų ir regionų yra perėjimo prie mažataršio ir netaršaus judumo lyderiai. Būtent miestuose alternatyviųjų degalų poveikis bus didžiausias atsižvelgiant į oro ir triukšmo taršos mažinimą. Deja, pastaroji į veiksmų planą net neįtraukta. Didelė viešųjų pirkimų dalis tenka vietos savivaldybėms. Todėl akivaizdu, kad alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimas labai priklauso nuo vietos ir regionų valdžios institucijų, daugiausia miestuose ir miestų regionuose. Spūsčių, oro kokybės ir triukšmo problemų turintys miestai ir regionai, kaip ir gamtos ar kultūros paveldo vietovės, pirmenybę turėtų teikti perėjimui prie smulkių kietųjų dalelių ir azoto oksidų neišskiriančio judumo. Kelete valstybių esančiose zonose ir koridoriuose reikėtų skatinti rengti planus būtent tuo lygmeniu;

25.

pažymi, kad labai svarbus aspektas bus kuo geresnis integravimas į tvaraus judumo mieste planus; Didžiausias miestams tenkantis iššūkis – ribota erdvė, o tai reiškia, kad alternatyviųjų degalų infrastruktūrą reikia derinti su esama kitų transporto rūšių infrastruktūra. Judumo mieste planavimo procese labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su skirtingais viešaisiais ir privačiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant užtikrinti sklandų alternatyviųjų degalų įvedimą miestuose;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad miestų priimami sprendimai, geriausia – bendradarbiaujant su ekonominės veiklos vykdytojais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, nepadarys teigiamo poveikio, jei nebus tinkamai įtraukti vartotojai. Jei diegiama alternatyviųjų degalų infrastruktūra neatitinka vartotojų lūkesčių ir pageidavimų, esama rizikos, kad ja bus mažai naudojamasi. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat turi daryti įtaką vartotojų elgsenai ir skatinti kuo plačiau naudoti alternatyviuosius degalus. Itin svarbu, kad alternatyviuosius degalus naudojantys paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, viešasis transportas ir kitos tarnybos, išliktų prieinami ir patikimi;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad esama regioninių skirtumų, kurie daro įtaką alternatyviųjų degalų naudojimui. Dabartinė elektromobilumo sistema periferiniuose regionuose gali būti ne pati tinkamiausia galimybė, bet ji galėtų labiausiai tikti miestų regionams. Greitas paleidimas Europos regionuose, turinčiuose daug išteklių ir skubiai spręstinų oro kokybės ir triukšmo problemų, gali reikšti, kad dėl jų masto, kritinės masės ir mažesnių kainų periferiniai regionai po 2025 m. galėtų pasinaudoti išbandytomis technologijomis ir mažesnėmis išlaidomis;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad miestai, kuriuose elektromobilumas gali būti vertinamas kaip priimtiniausia galimybė, jį turi suderinti su energijos tiekimo ir energijos poreikio tam tikrais piko valandomis klausimu. Šiomis aplinkybėmis svarbu turėti atsargų ir sukaupti didelį elektros energijos rezervą, pavyzdžiui, didelių baterijų ar vandenilio (kuro elementų) forma;

29.

atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį, kad kaimo vietovėse elektromobilumas paprastai nėra tinkama priemonė plačios aprėpties viešajam keleiviniam vietos transportui užtikrinti. Kadangi įkrovimas vis dar ilgai trunka ir autobusai gali nuvažiuoti tik ribotą atstumą, kol nebus sukurtos atitinkamos technologijos, reikia išsaugoti galimybę naudoti mažataršes varymo sistemas (pavyzdžiui, į lizdą jungiamus hibridinius elektrinius automobilius). Be to netrukus reikėtų rasti sprendimų kaimo vietovėms, kuriuos būtų galima paremti bandomaisiais projektais;

30.

primindamas pranešimą „Trūkstamos transporto jungtys pasienio regionuose“ (2017/C 207/05), atkreipia dėmesį į tai, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas infrastruktūros plėtros sąnaudų srityje atveria daug puikių sinergijos galimybių. Pasienio regionuose turi būti užtikrinta, kad dviejų valstybių narių priimtiniausia technologija būtų sąveiki ir sukurta taip, kad tenkintų ne tik vidaus, bet ir tarpvalstybinius poreikius;

31.

pabrėžia, jog svarbu, kad miestai galėtų valdyti nedidelį smulkių kietųjų dalelių ir azoto oksido kiekį išmetančių transporto priemonių naudojimą, užtikrindami miestų prieigos reglamentavimą, taikomą transporto priemonėms. Mažos taršos zonos turi būti nustatomos remiantis vietos analizėmis ir sprendimas dėl jų priimamas vietos lygmeniu. Svarbu, kad ES, taikydama bendrą sistemą sukurtų sąlygas nustatyti mažos taršos zonas ir tai pabrėžtų kaip būdą gerinti oro kokybę. Tačiau vietos ir regionų valdžios institucijoms turi būti leista pačioms nuspręsti, ar ir kokiu mastu tokios zonos turėtų būti nustatomos;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad už finansavimą negali būti atsakingos vien tik vietos ir regionų valdžios institucijos; pažymi, kad Europos Komisija siūlo įvairių finansavimo priemonių, bet gana atsargiai žiūri į alternatyvios infrastruktūros diegimo išlaidas ir pernelyg optimistiškai vertina finansavimą per privačius fondus pirmajame etape;

33.

laikosi nuomonės, kad lengvatos, kuriomis siekiama netaršių transporto priemonių, turėtų būti skatinamos suteikiant ilgesnį laikotarpį arba jį pratęsiant, jei tarpiniai ir galutiniai tikslai pasiekti. Taip pat svarbu išplėsti galimybes sukurti geras perėmimo schemas. Tai padėtų šalims greičiau susigrąžinti savo investicijas;

34.

mano, kad viešojo transporto lengvatoms būtinas Europos finansavimas, kad būtų galima dar labiau padidinti pastangas siekiant nulinės taršos. Europos lėšos turi būti naudojamos naujovėms skatinti ir investicijoms finansuoti, kad lengvatų taikymo pradžioje didžioji transporto priemonių dalis galėtų funkcionuoti neteršdamos aplinkos;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad projektuojant ir statant naujus pastatus ateityje reikės numatyti galimus įkrovimo stoteles ir atlikti parengiamuosius kabelių klojimo darbus;

36.

ragina užsibrėžti platesnio masto tikslus, susijusius su viešai prieinamomis įkrovimo stotelėmis. Pagal veiksmų planą kiekviena valstybė narė iki 2020 m. pabaigos turėtų užtikrinti minimalų skaičių elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių, iš kurių ne mažiau kaip 10 proc. turi būti viešai prieinama; Viešai prieinamų įkrovimo stotelių plėtra turi atspindėti vietos ir regionų sąlygas ir poreikius. Apskaičiuota, kad 2025 m. Europoje reikės 2 mln. viešai prieinamų įkrovimo stotelių elektromobiliams, iš kurių 70 proc.– miesto zonose. Pirmenybę reikėtų teikti TEN-T pagrindinio tinklo koridoriams iki 2025 m. sukuriant visą alternatyviųjų degalų infrastruktūros pagrindą. Tikimasi, kad bent jau TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklų miestų transporto mazguose užtikrinus pakankamai viešai prieinamų (greito) įkrovimo stotelių ir degalų papildymo punktų, padidėtų investuotojų ir vartotojų pasitikėjimas. Kad e. vairuotojas galėtų tarptautiniu mastu be trikdžių naudotis įkrovimo infrastruktūra, turi būti tarptautiniu lygmeniu sudarytos vienodos sąlygos naudojant atviruosius protokolus ir užtikrinant sąveikumą. Krovinių vežimui ir laivybai taip pat reikia pakankamai SGD pripildymo punktų. Komitetas ragina užsibrėžti plataus užmojo tikslą Europoje įrengti 2 000 SGD pripildymo punktų, atsižvelgiant į vietos ir regionų poreikius;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant šį planą turėtų dalyvauti savivaldybės, siekiant užtikrinti, kad renkantis vietas viešai prieinamoms įkrovimo stotelėms būtų atsižvelgta į atitinkamų planų ir miestų plėtros aspektus ir krovikliai būtų išdėstyti tinkamose vietose, taip pat kad jų nebūtų pernelyg daug, be kita ko, nepelningose vietovėse;

38.

ragina užsibrėžti platesnio masto tikslus, susijusius su vandenilio papildymo punktais. Kas 300 km įrengtų papildymo punktų toli gražu nepakanka tankiai gyvenamose vietovėse. Papildymo punktų skaičius turėtų būti nustatomas pagal gyventojų skaičių, skaičiuojant vieną papildymo punktą 300 000 gyventojų;

39.

teigiamai vertina naujai priimtas taisykles, kuriomis vietos ir regionų valdžios institucijos skatinamos įsigyti netaršių transporto priemonių. Komitetas taip pat pritaria „piniginės vertės“ skaičiavimo išbraukimui ir kitų viešųjų pirkimų formų įtraukimui. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad netaršių transporto priemonių apibrėžtis yra labai siaura ir mano, kad ji turėtų būti dar patikslinta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų veikti savo nuožiūra ir turėti realių ekonomiškai efektyvių ir ekologiškų alternatyvų vykdydamos pirkimus skirtinguose regionuose ir tenkindamos skirtingus transporto rūšių poreikius;

40.

pabrėžia, kad nors viešųjų pirkimų metu įgytų transporto priemonių dalis yra nedidelė palyginti su visu transporto priemonių skaičiumi mieste, teigiamas vietos ir regionų valdžios institucijų rodomas pavyzdys galėtų padaryti teigiamą poveikį paklausai rinkoje ir automobilių gamintojams, o tai savo ruožtu galėtų paskatinti netaršių privačiųjų transporto priemonių paklausą. Direktyva turėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei tikimasi, kad konkurso rezultatas bus pakankamai naudingas;

41.

apgailestauja dėl viešojo transporto operatoriams tenkančios didelės finansinės naštos ir dėl vietos ir regionų valdžios institucijoms nustatytos labai didelės alternatyviais degalais varomų autobusų įsigijimo kvotos. Daugelyje miestų ir regionų jau yra gerai išvystytas elektromobilumas naudojant metropoliteną, tramvajus ir troleibusus, tačiau į tai neatsižvelgiama. Todėl vykdant netaršių transporto priemonių viešuosius pirkimus reikėtų atsižvelgti į visą transporto priemonių parką, o ne tik į autobusų sritį;

42.

ragina nustatyti netaršių transporto priemonių apibrėžtį, grindžiamą objektyviai įvertinamu įprastinėmis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų ir suvartojamos energijos kiekiu. Tik taip bus galima perkančiosioms organizacijoms užtikrinti planavimo saugumą ilguoju laikotarpiu. Norint pasiekti netaršių transporto priemonių tikslą, reikia imtis priemonių pereinamuoju laikotarpiu. Kol kas neįmanoma užtikrinti, kad visų rūšių transportas būtų netaršus, pavyzdžiui, krovinių vežimo ir laivybos srityje. Biodujos ir biodegalai yra būtini kaip pereinamojo laikotarpio degalai. Esamas sistemas galima išlaikyti tol, kol naudojamos žaliavos yra vietinės kilmės ir nėra importuojamos. Biodujos turėtų būti naudojamos sistemoms, kurioms reikalingi dideli šiluminiai pajėgumai.

43.

palankiai vertina ketinimą nustatyti siaurą netaršių lengvųjų transporto priemonių apibrėžtį. Svarbu turėti bendrus standartus ir aiškias apibrėžtis, kad valdžios institucijos galėtų tinkamai įvertinti, palyginti ir patikrinti šalių pasiūlymus. Tačiau laikosi nuomonės, kad apibrėžtis turėtų apimti technologijų neutralumą, o poveikis klimatui turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į gyvavimo ciklą. Be to, reikia naudoti pereinamojo laikotarpio degalus, pavyzdžiui, biodujas ar kitus biodegalus, ypač krovininio transporto ir laivybos sektoriuose, ir būtina į juos atsižvelgti;

44.

sunkiųjų transporto priemonių klausimu palankiai vertina pasiūlymą laikytis bendro technologijų neutralumo principo, tačiau tuo pat metu atkreipia dėmesį į tai, kad „netaršių technologijų“ sąrašas pats savaime riboja technologijų neutralumą ir neįtraukia kai kurių technologijų, pavyzdžiui, sintetinio biokuro arba biodujų. Biodujos yra svarbus pereinamojo laikotarpio kuras sunkiosioms transporto priemonėms. Kai kuriuose regionuose, ypač Šiaurės šalyse, gali būti iškeltas klausimas dėl investicijų į šias technologijas, kurios nekenkia klimatui, tačiau nebūtinai yra nulinės taršos per išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekio požiūriu, nes šios technologijos nėra į trauktos į leidžiamų technologijų sąrašą. Tai taip pat gali būti problema subsidiarumo požiūriu. Kitos varymo technologijos, įskaitant vien iš neiškastinių žaliavų gaminamus skystuosius degalus ir dujinį kurą, pavyzdžiui, HVO100 ir biometaną, taip pat turi didelį netaršaus judumo potencialą;

45.

pažymi, kad šiuo metu požiūris į taisyklių taikymo laikotarpį skiriasi. atsižvelgdamas į tai ragina, kad skaičiavimas pirmąjį ir antrąjį laikotarpį atitinkamai prasidėtų nuo 2025 m. ir 2030 m. ir kad visoms valstybėms narėms galiotų tie patys tikslai;

46.

ragina perkančiosioms organizacijoms užtikrinti ilgalaikį planavimo saugumą ir numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį. Atsižvelgiant į būtiną infrastruktūros pritaikymą, susijusį su naujų transporto priemonių įsigijimu, būtina paaiškinti, kad viešojo pirkimo taisyklės taikomos tik naujoms sutartims;

Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių – (COM(2017)647 final)

47.

pabrėžia, kad miesto autobusai vis dar yra ne tokie ekologiški, kaip geležinkeliai, o pagrindiniams maršrutams tarp miestų ir regionų taikoma ši transporto rūšis. Tolimojo susisiekimo autobusai gali papildyti geležinkelių transportą ir gali būti patrauklūs palyginti su privačiais automobiliais;

48.

ragina perkančiosioms organizacijoms ir viešojo transporto įmonėms užtikrinti ilgalaikį planavimo saugumą ir numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį;

49.

mano, kad svarbu, atveriant rinką tarptautiniams tolimojo susisiekimo autobusams, užtikrinti, kad toliau bus taikomos vidaus rinkos taisyklės ir teikiamos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos siekiant užtikrinti visuotinę prieigą ir laisvą judėjimą;

50.

pažymi, kad nors pagal šį pasiūlymą reguliavimo institucijai suteikiama galimybė atmesti paraišką tais atvejais, kai objektyvi ekonominė analizė rodo, kad viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai gali kilti pavojus. Nepaisant to, RK mano, kad visoms viešosioms ir privačioms autobusų transporto paslaugoms taikomi tokie patys mažataršio judumo reikalavimai;

Reguliarių komercinių paslaugų teikimas neturėtų turėti neigiamo poveikio visuotinės ekonominės svarbos paslaugos viešųjų paslaugų įsipareigojimams – tai reikėtų vertinti ne vien ekonominiu požiūriu, bet plačiau. Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, privačių autobusų paslaugos taip pat turi atitikti mažataršio judumo reikalavimus;

Pasiūlymas persvarstyti kombinuoto krovinių vežimo direktyvą – (COM(2017)648 final)

51.

palankiai vertina šio pasiūlymo poveikį transporto sistemos permainoms siekiant ekologiškesnio transporto; pažymi, kad kai kuriems regionams padėti galima tik užtikrinant perėjimą nuo kelių prie geležinkelių ir (arba) vandens kelių ir (arba) naudojant elektra varomus sunkvežimius. Įvairiarūšio transporto terminalai tam yra būtina išankstinė sąlyga. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali įrengti įkrovimo ir degalų papildymo stoteles ir viešajam, ir krovininiam transportui. Labai svarbu toliau skatinti finansinės paramos mišriojo krovinių vežimo plėtrai priemones, tiek investicinę pagalbą naujiems terminalams, atliekant sąnaudų ir naudos analizę, kuri atspindėtų transporto išorės veiksnių poveikį, tiek vykdomai veiklai, bent jau pirmaisiais metais, įskaitant būtinų materialinių išteklių nusidėvėjimą.

2018 m. liepos 5 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(**) 24 mėnesiai nuo įsigaliojimo datos pagal 2 straipsnį.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 387

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	61 metai 2018m. spalio 25d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Regionų komitetas
	130-oji RK plenarinė sesija, 2018 7 4–2018 7 5
2018/C 387/01	Europos regionų komiteto nuomonė. Rytų partnerystės iki 2020 m. numatomi pasiekti rezultatai: vietos ir regionų valdžios institucijų indėlis	1
2018/C 387/02	Europos regionų komiteto nuomonė. Viešųjų erdvių apsaugos rėmimo veiksmų planas	5
2018/C 387/03	Europos regionų komiteto nuomonė. ES miestų darbotvarkės įgyvendinimo vertinimas	8
2018/C 387/04	Europos regionų komiteto nuomonė. Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose	14
2018/C 387/05	Europos regionų komiteto nuomonė. Vietos ir regionų valdžios institucijų paskatos sveikai ir tvariai mitybai propaguoti	21
2018/C 387/06	Europos regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymai dėl ekonominės ir pinigų sąjungos reformos (2017 m. gruodžio mėn.) (2018/C…/…)	27
2018/C 387/07	Europos regionų komiteto nuomonė Viešųjų pirkimų dokumentų rinkinys	37
2018/C 387/08	Europos regionų komiteto perspektyvinė nuomonė. Klimato valdymas po 2020 m. Europos ir pasaulinė perspektyva: indėlis į 24-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 24)	42

	III Parengiamieji aktai
	AUDITO RŪMAI
	130-oji RK plenarinė sesija, 2018 7 4–2018 7 5
2018/C 387/09	Europos regionų komiteto nuomonė. Nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje	48
2018/C 387/10	Europos regionų komiteto nuomonė. Skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos Europos Sąjungoje	53
2018/C 387/11	Europos regionų komiteto nuomonė. Mažataršio judumo įgyvendinimas	70