Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9041 – Hutchison / Wind Tre)

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 378/01)

2018 m. rugpjūčio 31 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu kartu su 6 straipsnio 2 dalimi. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32018M9041. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9037 – Bain Capital / Italmatch Chemicals)

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 378/02)

2018 m. spalio 11 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32018M9037. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2018 m. rugpjūčio 16 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo (programa „Pericles IV“)

(CON/2018/35)

(2018/C 378/03)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2018 m. birželio 25 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo (programa „Pericles IV“) (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 133 straipsniu, numatančiu, kad, nepažeidžiant ECB įgaliojimų, Europos Parlamentas ir Taryba, pasikonsultavę su ECB, nustato priemones, reikalingas naudoti eurą kaip bendrą valiutą. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendros pastabos

1.1.

ECB pažymi, kad pasiūlytas reglamentas nuo 2021 m. sausio 1 d. pakeis dabartinės programos „Pericles 2020“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 331/2014 (2), teisinį pagrindą, kad Periklio programa būtų tęsiama iki 2027 m. pabaigos.

1.2.

ECB pakartoja savo požiūrį, kad programa „Pericles“ naudingai prisideda prie ECB, Europolo ir nacionalinių institucijų jau vykdomos veiklos kovojant su eurų banknotų ir monetų padirbinėjimu (3). ECB yra įsitikinęs, kad programa „Pericles IV“ ir toliau prisidės išsaugant eurų banknotų patikimumą.

1.3.

ECB pabrėžia, kad jis aktyviai dalyvauja kovojant su pinigų padirbinėjimu. Konkrečiai, ECB kuria eurų banknotų dizainą ir apsaugos požymius, kurie leidžia visuomenei ir ekspertams atskirti tikrus banknotus nuo padirbtų ir kurie veikia kaip pinigų padirbinėtojų atgrasymo priemonė.

1.4.

Nuo 2013 m. serijos „Europa“ banknotai buvo įvedami palaipsniui. Prieš išleidžiant eurų banknotus, turinčius patobulintus apsaugos požymius, ECB ir Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai teikia platų informacijos spektrą banknotų įrangos gamintojams ir tiekėjams, taip pat komerciniams bankams, mažmenininkams ir kitiems, kurie naudoja banknotų įrangą arba kiekvieną dieną tvarko grynuosius pinigus. Papildomai ECB siūlo mokymo programas ir mokymo medžiagą, papildančius grynųjų pinigų tvarkytojų profesinį mokymą. Be to, išleidus naują banknotų seriją, informacija apie dizainą ir apsaugos požymius pateikiama plačiajai visuomenei.

1.5.

Be to, ECB analizuoja naujas padirbtų banknotų rūšis savo Padirbtų pinigų analizės centre (PPAC), o sukauptas žinias naudoja konsultacijų teisėsaugos institucijoms kokybei gerinti. PPAC koordinuoja visų turimų techninių ir statistinių duomenų apie padirbtus eurų banknotus platinimą visoms susijusioms šalims.

1.6.

Pinigų padirbinėtojai vis dažniau naudoja skaitmeninę vaizdavimo aparatinę ir programinę įrangą. Reaguodama į šią grėsmę, Centrinių bankų pinigų padirbinėjimo prevencijos grupė, kurios nariu yra ECB, remia ir naudoja technologijas, kaip antai banknotų padirbinėjimo prevencijos sistemas, neleidžiančias užfiksuoti ar atkurti apsaugotų banknotų atvaizdų.

2.   Konkrečios pastabos

2.1.

Pagal pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 2 dalį Europos Komisija, įgyvendindama programą „Pericles IV“ ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atsižvelgia į kitų kompetentingų subjektų, ypač ECB ir Europolo, taikomas susijusias priemones. ECB skatina Komisiją visapusiškai išnaudoti ECB patirtį rengiant mokymus ir teikiant informaciją apie eurų banknotus ir numatyti visapusišką ECB dalyvavimą šioje srityje.

2.2.

Be to, siekiant, kad visų suinteresuotojų šalių pagal „Pericles IV“ programą bendradarbiavimas būtų sklandus, ECB pakartoja savo požiūrį, kad būtų naudinga, jeigu Komisija, rengdama pagal programą finansuotinas darbo programas, palaikytų ryšius su ECB ir Europolu, ir ypač bendrai išnagrinėtų iniciatyvas, taip išvengiant galimo šios programos, kitų susijusių programų ir ECB mokymo veiklos dubliavimosi ir persidengimo (4). Toks bendradarbiavimas padėtų taikyti suderintą strategiją kovojant su eurų banknotų padirbinėjimu ir sukčiavimu. Dėl to pasiūlyto reglamento 10 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, numatant, kad Komisija darbo programų klausimais konsultuojasi su pagrindinėmis dalyvaujančiomis šalimis, įskaitant ECB ir Europolą. Komisija turėtų suteikti ECB pakankamai laiko susipažinti su dokumentais, susijusiais su darbo programomis, kurios sudarytinos pagal 10 straipsnį (5).

2.3.

Pagal pasiūlyto reglamento 12 straipsnį Komisija turės kasmet teikti informaciją apie programos „Pericles IV“ įgyvendinimo rezultatus. 13 straipsnyje numatytas tarpinis vertinimas programos metu ir galutinis vertinimas jai pasibaigus. Vertinimų išvados kartu su Komisijos pastabomis turi būti pateikiamos Europos Parlamentui, Tarybai ir ECB, tuo tarpu metinė informacija turi būti teikiama tik Europos Parlamentui ir Tarybai. ECB taip pat pažymi, kad Komunikatas dėl programos „Pericles 2020“ laikotarpio vidurio vertinimo taip pat buvo pateiktas tik Europos Parlamentui ir Tarybai (6). ECB pabrėžia, kad 1) programos metu jis turi reguliariai dalyvauti rengiant vertinimo ataskaitas, kuriose būtų atspindėta, kokių priemonių jis ėmėsi ir aktyviai dalyvavo kovojant su padirbinėjimu; 2) jam reikalingas grįžtamasis ryšys iš subjektų, kurie, kaip ir Komisija, aktyviai dalyvauja atitinkamose priemonėse, siekiant tinkamai įtraukti tai į vertinimo ataskaitas ir pranešimus; ir 3) jis turi būti reguliariai informuojamas apie programą ateityje. Dėl šios priežasties ECB rekomenduoja pakeisti pasiūlyto reglamento 12 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį, siekiant užtikrinti, kad ECB yra teikiama ir metinė informacija apie programos rezultatus, ir tarpiniai programos vertinimai.

2.4.

Pasiūlyto reglamento 11 straipsnis numato, kad Komisijai, turinčiai teisę priimti deleguotuosius aktus, gali būti suteikti įgaliojimai parengti stebėsenos ir vertinimo sistemos nuostatas pagal 12 straipsnio 2 dalį. ECB pažymi, kad šis įgaliojimas yra numatytas Reglamento (ES) Nr. 331/2014 14 straipsnyje. Tačiau ECB taip pat pažymi, kad pagal Sutarties 133 straipsnį su ECB turi būti konsultuojamasi prieš priimant priemones, reikalingas naudoti eurą kaip bendrą valiutą. Ši pareiga neapsiriboja pasiūlytu reglamentu, bet taikoma ir deleguotiesiems aktams, kurie susiję su kompetencijos sritimis, apibrėžtomis pamatiniame teisėkūros procedūra priimamame akte. Dėl pasiūlyto reglamento su ECB konsultuojamasi vadovaujantis Sutarties 133 straipsniu ir dėl to su juo taip pat turėtų būti konsultuojamasi prieš priimant bet kokius pasiūlyto reglamento 12 straipsnio 2 dalyje numatytus deleguotuosius aktus, kadangi šios įgyvendinimo priemonės skirtos euro apsaugai nuo padirbinėjimo ir todėl yra reikalingos naudoti eurą kaip bendrą valiutą. Kalbant apie 11 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad, prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuotųsi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, ECB rekomenduoja, kad Komisija taip pat turėtų oficialiai konsultuotis su ECB.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas ECB interneto svetainėje.

---

(1)  COM(2018) 369 final.

(2)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 331/2014, kuriuo nustatoma mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo (programa „Pericles 2020“), ir panaikinami Tarybos sprendimai 2001/923/EB, 2001/924/EB, 2006/75/EB, 2006/76/EB, 2006/849/EB ir 2006/850/EB (OL L 103, 2014 4 5, p. 1).

(3)  Žr. 2006 m. liepos 5 d. Europos Centrinio Banko nuomonės CON/2006/35 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymų dėl dviejų Tarybos sprendimų dėl mainų, paramos ir mokymo programos, skirtos euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programos) (OL C 163, 2006 7 14, p. 7) 1 dalį ir 2012 m. kovo 2 d. Europos Centrinio Banko nuomonės CON/2012/17 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymų dėl dviejų Tarybos sprendimų dėl mainų, paramos ir mokymo programos, skirtos euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programos) (OL C 137, 2012 5 12, p. 7) 1.1 dalį. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(4)  Žr. 2005 m. birželio 21 d. Europos Centrinio Banko nuomonės CON/2005/22 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymų dėl dviejų Tarybos sprendimų dėl mainų, paramos ir mokymo programos, skirtos euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programos) (OL C 161, 2005 7 1, p. 11) 8 dalį, Nuomonės CON/2006/35 2.2 dalį ir Nuomonės CON/2012/17 2.4 dalį.

(5)  Žr. Nuomonės CON/2012/17 2.5 dalį.

(6)  Žr. pasiūlyto reglamento 6 konstatuojamąją dalį.

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2018 m. rugpjūčio 22 d.

dėl investicinėms įmonėms taikomos prudencinės tvarkos peržiūros

(CON/2018/36)

(2018/C 378/04)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2018 m. sausio 26 d. ir 29 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo prašymus atitinkamai iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prudencinių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 575/2013/ES, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 1093/2010, ir dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl investicinių įmonių prudencinės priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2013/36/ES ir 2014/65/ES (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas ir pasiūlyta direktyva, kartu – pasiūlyti aktai).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytuose aktuose yra nuostatų, darančių įtaką ECB užduotims, susijusioms su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 6 dalyje ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 (2) 1 straipsnyje, ir nuostatų, darančių įtaką Europos centrinių bankų sistemos prisidėjimui prie sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip numatyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

ECB pritaria pasiūlytų aktų tikslui – nustatyti prudencinę sistemą, kuri būtų geriau pritaikyta skirtingų rūšių investicinių įmonių rizikai ir verslo modeliams.

Nors ECB iš esmės pritaria tikslui, kad sisteminės svarbos investicinėms įmonėms būtų taikomos tokios pačios prudencinės taisyklės kaip ir kredito įstaigoms, pasiūlyti aktai turėtų būti kruopščiai įvertinti siekiant išvengti nenumatytų pasekmių kitiems Sąjungos teisės aktams dėl kredito įstaigų apibrėžties pakeitimo. Šioje nuomonėje konkrečiai pabrėžiama, kokį poveikį tai gali turėti statistikos tvarkai. Tačiau šis poveikis neapsiriboja vien tik statistikos sistema.

Šiuo metu tik kredito įstaigos gali būti tinkamos kitos sandorių šalys Eurosistemos pinigų politikos operacijoms (3). ECB turės kruopščiai įvertinti 1 klasės įmonių įtraukimo į „kredito įstaigos“ apibrėžtį galimas pasekmes.

1.   Investicinių įmonių priskyrimas kredito įstaigoms

Komisija siūlo tris investicinių įmonių klases: i) investicinės įmonės, kurių veiklą sudaro prekybos vykdymas savo sąskaita ir (arba) finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas, ir (arba) finansinių priemonių platinimas rinkoje prisiimant tvirtus įsipareigojimus pirkti (4) ir kurių visas turtas viršija 30 mlrd. EUR, arba investicinės įmonės, kurios priklauso įmonių grupei, kurios vykdo šią veiklą ir kurių visas turtas viršija 30 mlrd. EUR (5) (1 klasės įmonės); ii) investicinės įmonės, kurios atitinka konkrečias ribines vertes (6) (2 klasės įmonės); ir iii) visos likusios investicinės įmonės (3 klasės įmonės). 1 klasės įmonės priskiriamos kredito įstaigoms ir joms turėtų būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (8). Todėl 1 klasės įmonėms, tampančioms kredito įstaigomis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 1 straipsnyje, būtų taikoma ECB priežiūra pagal Bendrą priežiūros mechanizmą (9).

Kadangi Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 konkrečiai nurodyta, kad pagal šį reglamentą jokių kitų priežiūros uždavinių ECB nesuteikiama, teisiniu požiūriu pripažįstama, kad alternatyvus būdas užtikrinti, kad ECB prižiūrėtų 1 klasės įmones, galėtų būti Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 dalinis pakeitimas, pavedant ECB specialius uždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįstos 1 klasės įmonių priežiūra. Kalbant apie poveikį ECB priežiūros įgaliojimams, verta priminti, kad 1 klasės įmonių kiekis yra ribotas ir kad kredito įstaigų ir 1 klasės įmonių teikiamos paslaugos iš dalies sutampa. Todėl pasiūlyto reglamento poveikis ECB, atrodo, yra ribotas (10).

Pagal pasiūlytą reglamentą kriterijais, pagal kuriuos investicinė įmonė laikytina kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (11) 4 straipsnio 1 dalyje, siekiama apimti sisteminės svarbos investicines įmones, kurių visas turtas viršija tam tikras ribines vertes.

ECB pritaria tokiam pasiūlymui, kadangi įmonės, kurios atitinka šiuos kriterijus, gali kelti didesnę riziką finansiniam stabilumui ir taip pat didesnę tokio poveikio išplitimo į kitas kredito įstaigas riziką, atsižvelgiant į jų dydį ir tarpusavio sąsajas bei atsižvelgiant į jų patiriamą reikšmingą sandorio šalies kredito riziką ir taip pat rinkos riziką, kai pozicijas įmonės prisiima savo sąskaita. Apskritai pasiūlytas atskyrimas užtikrina riziką ribojančių ir nuoseklių priežiūros standartų taikymą siekiant užtikrinti vienodas sąlygas į kredito įstaigas panašioms įstaigoms. Tačiau, nepažeidžiant esamos nacionalinių kompetentingų institucijų atsakomybės prižiūrėti trečiųjų valstybių kredito įstaigų filialus, pasiūlytame reglamente turėtų būti patikslinta, kaip apskaičiuojamas turtas, t. y. įskaitant trečiųjų valstybių grupių Sąjungos filialų ir trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių Sąjungoje turtą, atsirandantį iš jų konsoliduoto balanso.

Be to, atsižvelgiant, kad visas turtas yra ne vienintelis matas nustatant investicinių įmonių sisteminę svarbą, siūloma, kad viso turto ribinė vertė galėtų būti papildyta kitais kriterijais, įskaitant, pavyzdžiui, pajamų kriterijų, veiklos skirtingose jurisdikcijose svarbą arba tarpusavio sąsajas. Pageidautina, kiek įmanoma, tokius kriterijus suderinti su svarbos kriterijais, nurodytais Reglamente (ES) Nr. 1024/2013, taip pat atsižvelgiant į EBI rekomendaciją (12). Šiuo atžvilgiu, kai bus įgyta daugiau patirties dėl pasiūlytos tvarkos, gali būti naudinga patikslinti šiuos kriterijus remiantis metodologija, kuria grindžiamas investicinių įmonių keliamos sisteminės rizikos vertinimas, siekiant užtikrinti, kad ši tvarka pasiektų savo tikslus ir dėl jos nekiltų pernelyg daug nenumatytų pasekmių, pavyzdžiui, dėl reglamentavimo arbitražo.

Pagal Direktyvą 2013/36/ES valstybės narės turi užtikrinti, kad kompetentinga institucija, atsakinga už kredito įstaigų veiklos leidimų išdavimą, konsultuotųsi su kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už investicinių įmonių priežiūrą, jeigu atitinkama investicinė įmonė yra kontroliuojama tų pačių fizinių arba juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kredito įstaigą (13). Todėl pasiūlytoje direktyvoje turėtų būti patikslinta, kad toks konsultavimasis taip pat reikalingas, kai investicinė įmonė priskiriama kredito įstaigoms (14).

2016 m. lapkričio 23 d. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2013/36/ES (15), dėl kurio buvo konsultuojamasi su ECB. Pagal tą pasiūlymą trečiųjų valstybių kredito įstaigos ir investicinės įmonės būtų įpareigotos įsteigti, kai įvykdomos tam tikros sąlygos, ES patronuojančiąją įmonę, kuri konsoliduotų visą jų turtą Sąjungoje (16). ECB pakartoja savo tvirtą pritarimą Direktyvos 2013/36/ES ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (17) peržiūros kontekste Komisijos pateiktam pasiūlymui dėl tarpinės ES patronuojančiosios įmonės. Siekiant išvengti abejonių, dėl pasiūlytame reglamente siūlomo „įstaigos“ apibrėžties dalinio pakeitimo investicinėms įmonėms neturėtų būti taikoma reikalavimo įsteigti tarpinę ES patronuojančiąją įmonę išimtis.

2.   Kredito įstaigų veiklos leidimų išdavimas tam tikroms investicinėms įmonėms

Pagal pasiūlytą direktyvą atsakomybė už veiklos leidimų išdavimą investicinei įmonei, kuri patenka į kredito įstaigos apibrėžtį, priskiriama kompetentingai institucijai, atsakingai už veiklos leidimų išdavimą kredito įstaigoms pagal Direktyvą 2013/36/ES (18). Kompetentingos institucijos, atsakingos už kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūrą, turėtų bendradarbiauti, ypač siekiant užtikrinti, kad, pasiekus ribines vertes pagal pasiūlytą reglamentą, investicinės įmonės nedelsiant pateiktų prašymą išduoti kredito įstaigų veiklos leidimą, o bankų priežiūros institucija galėtų sklandžiai vykdyti priežiūrą (19).

Nors pasiūlytoje direktyvoje nurodyta, kad tos investicinės įmonės, kurios gali būti laikomos kredito įstaigomis, privalo gauti kredito įstaigos veiklos leidimą, būtina patikslinti, kas atsitinka, kai suteikiamas kredito įstaigos veiklos leidimas (20). Pasiūlytoje direktyvoje taip pat turėtų būti patikslintos pasekmės investicinei įmonei, kuri pasiekė ribinę vertę, tačiau veiklą vykdo be atitinkamo veiklos leidimo ilgesnį laikotarpį, ir kurios prašymą išduoti veiklos leidimą kompetentinga institucija vėliau atmeta. Šiuo atveju gali kilti klausimas dėl tinkamos kompetentingos institucijos, taikysiančios sankcijas investicinei įmonei dėl kredito įstaigos veiklos vykdymo neturint veiklos leidimo, ar tai turėtų būti kompetentinga institucija, atsakinga už investicinių įmonių priežiūrą, ar kompetentinga institucija, atsakinga už kredito įstaigų priežiūrą. Be to, pasiūlytoje direktyvoje turėtų būti detaliau nustatyta, kad investicinėms įmonėms, kurios atitinka kredito įstaigų apibrėžimą, nepaisant į kurią apibrėžimo dalį patenka jų veikla, leidžiama vykdyti tik tradicinę banko veiklą (pvz., priimti indėlius iš visuomenės arba suteikti paskolas) po to, kai gaunamas veiklos leidimas vykdyti visas banko veiklos rūšis (21). Todėl, kol bus suteiktas toks veiklos leidimas, šios įmonės turėtų vykdyti tik tokią veiklą, kuriai jos buvo gavusios veiklos leidimą kaip investicinės įmonės.

3.   Poveikis statistikai

ECB atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti aukštą statistikos sąvokų ir apibrėžčių metodologijų nuoseklumo ir suderinamumo Sąjungos teisės aktuose bei tarp Sąjungos statistikos teisės aktų ir tarptautinių statistikos standartų, o konkrečiai Jungtinių Tautų Statistikos komisijos priimtos Nacionalinių sąskaitų sistemos (22), lygį. Dėl šios priežasties ECB pirmiau pritarė, kad „pinigų finansų įstaigos“ (PFĮ) subsektoriaus apibrėžtis 2010 m. ESS (23) atitiktų ECB apibrėžtį (24), į kurią jis pateikia aiškią nuorodą (25).

Be to, tam tikruose ECB statistikos reglamentuose atskaitingoji visuma apibrėžiama darant tiesioginę nuorodą į PFĮ apibrėžtį Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (26) arba remiantis „indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką“ subsektoriumi (ESS subsektorius S.122) arba nurodant „kredito įstaigas“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (27) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pagal pasiūlytą reglamentą kredito įstaigos apibrėžtis apimtų įmones, kurios tiek, kiek jos iš esmės vykdo finansinį tarpininkavimą, išskyrus indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų) priėmimą, patenka į ESS subsektorių „kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus“ (S.125). Tačiau PFĮ apibrėžtis pagal Sąjungos teisės aktus šio subsektoriaus neapima. Todėl, jei 1 klasės įmonės būtų priskirtos kredito įstaigoms, atsirastų Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų bendrų standartų, apibrėžčių ir klasifikacijų, svarbių finansų bendrovių statistiniam vertinimam, neatitikimų, kuriuos reikėtų ištaisyti.

4.   Investicinių įmonių makroprudencinė perspektyva

Pasiūlytuose aktuose neatsižvelgiama į EBI rekomendaciją dėl investicinių įmonių makroprudencinės perspektyvos reikalingumo (28). Jeigu ateityje bus peržiūrimi sisteminės svarbos investicinių įmonių nustatymo kriterijai, būtų galima taip pat apsvarstyti, ar galėtų būti parengtos tam tikros makroprudencinės priemonės, kuriomis būtų atsižvelgiama į konkrečią riziką, kurią mažesnės investicinės įmonės galėtų kelti finansiniam stabilumui. Pavyzdžiui, mažesnės investicinės įmonės, kurios yra svarbios rinkos dalyvės, vykdo tarpvalstybinę veiklą arba yra susijusios su kredito įstaigomis, gali tapti sukrėtimą sustiprinančiu veiksniu.

5.   Trečiųjų valstybių įmonių paslaugų teikimas

Kalbant apie Komisijos pasiūlymą sustiprinti ir dar labiau suderinti Sąjungos teisės aktus, taikomus trečiųjų valstybių investicinių įmonių filialams (29), Sąjungos įstatymų leidėjui vertėtų toliau svarstyti galimybę taikyti suderintas taisykles visiems filialams, netgi tiems, kurie teikia paslaugas profesionaliems klientams ir tinkamoms sandorio šalims, siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų nuosekliai atsižvelgiama į reikšmingą riziką ir išvengiama reglamentavimo arbitražo. Šiuo aspektu pasiūlytuose aktuose pripažįstama, kad kredito įstaigos ir investicinės įmonės kokybės požiūriu yra skirtingi subjektai, taikantys skirtingus pirminius verslo modelius, bet tam tikros paslaugos, kurias jos gali teikti, sutampa (30). Šiuo atžvilgiu galėtų būti toliau diskutuojama dėl galimo reglamentavimo arbitražo, pavyzdžiui, kalbant apie trečiųjų valstybių kredito įstaigų filialų vertinimą, kuris neabejotinai turėtų atitikti pasiūlytą trečiųjų valstybių investicinių įmonių filialų vertinimą ir todėl turėtų būti labiau suderintas Sąjungos lygmeniu.

Pasiūlytu reglamentu stiprinama Reglamente (ES) Nr. 600/2014 (31) nurodyta tvarka dėl trečiųjų valstybių investicinių įmonių paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo po to, kai priimamas sprendimas dėl lygiavertiškumo. Trečiųjų valstybių reguliavimo tvarkos lygiavertiškumas naudojamas skirtingose Sąjungos teisės srityse ir galima toliau svarstyti apie tokių metodų nuoseklumą ir papildomą sustiprinimą. Tuo pat metu Sąjungos įstatymų leidėjui vertėtų dar apsvarstyti, ar Reglamento (ES) Nr. 600/2014 lygiavertiškumo tvarka turėtų būti apribota (pvz., apribojant šią tvarką tik konsultacijų dėl investicijų teikimui ir finansinių priemonių platinimui be tvirto įsipareigojimo pirkti profesionaliems klientams ir tinkamoms sandorio šalims). Taip pat būtų galima apsvarstyti, ar pagal dabartinę trečiųjų valstybių investicinių įmonių tvarką nelygiaverčių trečiųjų valstybių investicinių įmonių investicines paslaugas toliau turėtų reglamentuoti valstybės narės, nes valstybės narės ir nacionalinės priežiūros institucijos negali vienašališkai išspręsti sisteminės rizikos, kurią kelia, pavyzdžiui, tam tikros didelės įmonės, veikiančios tarpvalstybiniu lygiu ir nepatenkančios į nacionalinės jurisdikcijos taikymo sritį. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, viena iš galimybių galėtų būti reikalavimas, kad tokios nelygiaverčių trečiųjų valstybių įmonės laikui bėgant įsteigtų filialą (arba patronuojamąją įmonę) Sąjungoje, kad galėtų Sąjungoje teikti visas investicines paslaugas.

6.   Suderinimas

6.1.

Sąveika tarp pasiūlytų aktų ir Direktyvos 2013/36/ES bei Reglamento (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti kruopščiai įvertinta, siekiant išvengti nenumatytų pasekmių dėl kredito įstaigų apibrėžties pakeitimo. Pasiūlymu nedaromas poveikis konsolidavimo apimčiai pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ar reikalavimui, kad investicinės įmonės, kurios yra įmonių bankų grupėje savininkės arba įmonių bankų grupėje patronuojamosios įmonės, turi būti įtrauktos į tokio konsolidavimo apimtį. Bet kokie tolesni pasiūlytų aktų daliniai pakeitimai turėtų būti kruopščiai peržiūrėti, siekiant išlaikyti konsolidavimo apimtį pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Panašiai turėtų būti užtikrinamas pasiūlytų aktų ir tam tikrų Direktyvos 2013/36/ES ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 dalinių pakeitimų, kurie turėtų įsigalioti ateinančiais mėnesiais, nuoseklumas.

6.2.

Pasiūlytoje direktyvoje nustatyta, kad kompetentingos institucijos ir visi su tomis institucijomis susiję asmenys būtų saistomi prievolės saugoti profesinę paslaptį (32). Pasiūlytos direktyvos atitinkamų nuostatų formuluotė skiriasi nuo profesinės paslapties nuostatų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES ir direktyvoje 2014/65/ES (33). Pasiūlymais turėtų būti siekiama suvienodinti skirtingų Sąjungos teisės sektorių aktų formuluotes, siekiant suderinti, kai tai tinkama, prievolių saugoti profesinę paslaptį apimtį.

6.3.

Siūloma vengti esamų apibrėžčių dubliavimo. Pavyzdžiui, terminas „valdymo organo priežiūros funkcija“ apibrėžtas ir Direktyvoje 2013/36/ES, ir pasiūlytoje direktyvoje.

---

(1)  COM(2017) 790 final ir COM(2017) 791 final.

(2)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(3)  Žr. 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3) 55 straipsnį.

(4)  Paslaugos pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349), I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktus.

(5)  Kai įmonės viso turto vertė individualiu lygmeniu yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR, tačiau ji priklauso grupei, kurios bendra viso turto vertė viršija 30 mlrd. EUR (t. y. grupės įmonių, kurios teikia atitinkamas paslaugas ir kurių individualiai viso turto vertė mažesnė nei 30 mlrd. EUR, bendra viso turto vertė), kiekviena įmonė toje grupėje, teikianti atitinkamas paslaugas, bus kredito įstaiga; arba jeigu visų įmonių grupėje, teikiančioje atitinkamas paslaugas, bendra viso turto vertė viršija 30 mlrd. EUR (t. y. patronuojančiosios įmonės ir patronuojamosios įmonės), konsoliduotos priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kolegija, gali nuspręsti, laikyti vieną ar daugiau tos grupės įmonių, kurių viso turto vertė individualiu lygmeniu yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR, kredito įstaiga, siekiant atsižvelgti į galimą reikalavimų apėjimo riziką ir galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui.

(6)  Žr. pasiūlyto reglamento 12 straipsnį.

(7)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(8)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(9)  Žr. pasiūlyto reglamento 33 konstatuojamąją dalį ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Investicinėms įmonėms taikomos prudencinės sistemos peržiūra“, pridedamą prie pasiūlytų aktų (SWD(2017) 481 final).

(10)  Žr. pasiūlyto reglamento aiškinamojo memorandumo trečią dalį 2 puslapyje.

(11)  Žr. pasiūlyto reglamento 60 straipsnį.

(12)  Žr. 2017 m. rugsėjo 29 d. Europos bankininkystės institucijos nuomonę atsakant į Europos Komisijos kvietimą teikti rekomendacijas dėl investicinių įmonių (EBA/Op/2017/11). 4 rekomendacijoje nurodyta, kad siekiant nustatyti 1 klasės įmones EBI, atsižvelgdama į investicinių įmonių ypatumus, turėtų parengti 2 lygio techninius reguliavimo standartus, kuriais vadovaujantis būtų vykdomas toks nustatymas.

(13)  Žr. Direktyvos 2013/36/ES 16 straipsnio 2 dalį.

(14)  Žr. pasiūlytos direktyvos 57 straipsnio 6a dalies (nauja) siūlomą dalinį pakeitimą.

(15)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių bei įgaliojimų ir kapitalo apsaugos priemonių (COM(2016) 854 final).

(16)  Kalbama apie pasiūlytą Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnį. Taip pat žr. 2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonės dėl Sąjungos kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sistemos dalinių pakeitimų (CON/2017/46) (OL C 34, 2018 1 31, p. 5.) 1.6 dalį. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(17)  Taip pat žr. Nuomonės CON/2017/46 1.6 dalį.

(18)  Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad pagal Direktyvos 2013/36/ES 16 straipsnio 2 dalį prieš suteikdamos veiklos leidimą kredito įstaigai kompetentinga institucija, atsakinga už kredito įstaigų priežiūrą, tam tikrais atvejais turi konsultuotis su kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už investicinių įmonių priežiūrą.

(19)  Žr. pasiūlytos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies pasiūlytą dalinį pakeitimą.

(20)  Šiuo atžvilgiu taip pat žr. Direktyvos 2014/65/ES 38 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta: „Kredito įstaigoms, kurioms suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2013/36/ES, neturėtų prireikti kito leidimo pagal šią direktyvą, kad galėtų teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą. Kredito įstaigai nusprendus pradėti teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą, kompetentingos institucijos, prieš suteikdamos veiklos leidimą pagal Direktyvą 2013/36/ES, turėtų patikrinti, ar ji laikosi atitinkamų šios direktyvos nuostatų“.

(21)  Žr. pasiūlytos direktyvos 57 straipsnio 6 dalies siūlomą dalinį pakeitimą.

(22)  Žr. Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Jungtinių Tautų, Pasaulio banko 2008 m. nacionalinių sąskaitų sistemą (Niujorkas, 2009 m.), skelbiama https://unstats.un.org/unsd/nationalaccount/docs/SNA2008.pdf.

(23)  2010 m. ESS yra Europos sąskaitų sistema, nustatyta 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(24)  Žr. 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (nauja redakcija) (ECB/2013/33) (OL L 297, 2013 11 7, p. 1) 1 straipsnio a dalį.

(25)  Žr. 2011 m. gegužės 19 d. Europos Centrinio Banko nuomonės dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (CON/2011/44) (OL C 203, 2011 7 9, p. 3.) 6 dalį.

(26)  Žr., pavyzdžiui, 2012 m. spalio 17 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 dėl turimų vertybinių popierių statistikos (ECB/2012/24) (OL L 305, 2012 11 1, p. 6); 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1072/2013 dėl pinigų finansų įstaigų taikomų palūkanų normų statistikos (ECB/2013/34) (OL L 297, 2013 11 7, p. 51); 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1333/2014 dėl pinigų rinkos statistikos (ECB/2014/48) (OL L 359, 2014 12 16, p. 97).

(27)  Žr. 2016 m. gegužės 18 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) 2016/867 dėl neapibendrintų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo (ECB/2016/13) (OL L 144, 2016 6 1, p. 44) 3 straipsnio 1 dalį.

(28)  Žr. 2017 m. rugsėjo 29 d. Europos bankininkystės institucijos nuomonę atsakant į Europos Komisijos kvietimą teikti rekomendacijas dėl investicinių įmonių (EBA/Op/2017/11). Nuomonės 60 rekomendacijoje nurodyta, kad nauja investicinių įmonių prudencinė tvarka turėtų apimti makroprudencinę perspektyvą. Šiuo požiūriu sisteminės rizikos augimo ir kilimo mažinimo svarba turėtų būti pabrėžiama atsižvelgiant į tai, ar turėtų būti rengiamos atitinkamos makroprudencinės priemonės, kuriomis atsižvelgiama į tokią riziką. 61 rekomendacijoje nustatyta, kad reikalinga detali analizė įvertinti trijų klasių investicinių įmonių galimą sisteminės svarbos poveikį. Šiuo atžvilgiu reikėtų apsvarstyti, ar makropudencinė perspektyva turėtų būti pritaikyta prie investicinių įmonių verslo modelio ypatumų. Taip pat žr. 2016 m. lapkričio 4 d. EBI aptarimo dokumentą „Naujos investicinėms įmonėms taikomos prudencinės tvarkos rengimas“ (EBA/DP/2016/02).

(29)  Žr. pasiūlytos direktyvos 58 straipsnio 3 dalį, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349), 41 straipsnį.

(30)  Žr. prie pasiūlytos direktyvos pridėto aiškinamojo memorandumo 2 puslapį ir prie pasiūlyto reglamento pridėto aiškinamojo memorandumo 2 puslapį.

(31)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(32)  Žr. pasiūlytos direktyvos 13 straipsnį.

(33)  Žr. Direktyvos 2013/36/ES 53 straipsnį ir Direktyvos 2014/65/ES 76 straipsnį.

Euro kursas (1)

2018 m. spalio 18 d.

(2018/C 378/05)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1505
JPY	Japonijos jena	129,44
DKK	Danijos krona	7,4606
GBP	Svaras sterlingas	0,87843
SEK	Švedijos krona	10,3330
CHF	Šveicarijos frankas	1,1451
ISK	Islandijos krona	136,80
NOK	Norvegijos krona	9,4598
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,863
HUF	Vengrijos forintas	322,42
PLN	Lenkijos zlotas	4,2989
RON	Rumunijos lėja	4,6683
TRY	Turkijos lira	6,4190
AUD	Australijos doleris	1,6119
CAD	Kanados doleris	1,5009
HKD	Honkongo doleris	9,0192
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7522
SGD	Singapūro doleris	1,5863
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 306,55
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,4104
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,9835
HRK	Kroatijos kuna	7,4210
IDR	Indonezijos rupija	17 480,12
MYR	Malaizijos ringitas	4,7821
PHP	Filipinų pesas	62,137
RUB	Rusijos rublis	75,5050
THB	Tailando batas	37,512
BRL	Brazilijos realas	4,2453
MXN	Meksikos pesas	21,8143
INR	Indijos rupija	84,6850

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.9144 – Michael Kors / Gianni Versace)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 378/06)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.