11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/2

P8_TA(2017)0485

ES ir Kazachstano tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (rezoliucija)

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (12409/2016 – C8-0469/2016 – 2016/0166(NLE) – 2017/2035(INI))

(2018/C 369/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12409/2016),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo projektą (09452/2015),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnio 1 dalį ir 37 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 ir 209 straipsnius ir ypač į 218 straipsnio 6 dalies a punktą (C8-0469/2016),

—

atsižvelgdamas į tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (TPBS) pasirašymą 2015 m. gruodžio 21 d. Astanoje, dalyvaujant Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė) Federicai Mogherini,

—	atsižvelgdamas į tai, kad išimtinei ES kompetencijai priklausančios TPBS dalys laikinai taikomos nuo 2016 m. gegužės 1 d.,

—	atsižvelgdamas į tai, kad 1995 m. sausio 23 d. pasirašytas ES ir Kazachstano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS) toliau įgyvendinamas nuo jo įsigaliojimo 1999 m. liepos 1 d.,

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Kazachstano tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (1),

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kazachstano, įskaitant 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją (2), 2013 m. balandžio 18 d. rezoliuciją (3), 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją (4) ir 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Jevgenijaus Žovtiso bylos Kazachstane (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos (6) ir į 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo ir peržiūros (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl Tarptautinio mokslo ir technologijų centro (įsteigto Astanoje (Kazachstanas)) veiklos tęsimo sudarymo projekto (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto (9),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. ir 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES Vidurinės Azijos strategijos,

—	atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Komisijos tarnybų 2015 m. sausio 13 d. ketvirtąją pažangos ataskaitą dėl 2007 m. priimtos ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo,

—	atsižvelgdamas į ES ir Kazachstano metinius dialogus žmogaus teisių klausimais,

—	atsižvelgdamas į įvairius ES ir Vidurinės Azijos susitikimus,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0335/2017),

kadangi TPBS, kuriuo gerbiami abiejų susitarimo šalių esami skirtumai ir konkrečios politinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės ir į juos atsižvelgiama, turėtų sudaryti sąlygas pastebimai plėtoti ir stiprinti politinius ir ekonominius abiejų susitarimo šalių ryšius Kazachstano ir ES gyventojų labui;

kadangi pagal TPBS (1 straipsnis) galėtų būti stiprinama esminių elementų, pvz., demokratijos, teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir rinkos ekonomikos principų paisymo, įgyvendinimo sistema, jau numatyta partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime (PBS), jei bus taikomas griežtas ir veiksmingas visų sąlygų įvykdymo stebėsenos mechanizmas, pagrįstas aiškiais kriterijais ir terminais; kadangi kova su masinio naikinimo ginklų platinimu pridedama kaip naujas esminis elementas (11 straipsnis);

C.	kadangi Kazachstanas yra pirmoji TPBS su ES pasirašiusi Vidurinės Azijos šalis; kadangi TPBS, kai jį ratifikuos visos valstybės narės ir Europos Parlamentas, pakeis 1999 m. partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) ir kadangi TPBS tekstas buvo paskelbtas 2015 m. liepos 15 d.;

kadangi TPBS numatyta daug naujų bendradarbiavimo sričių, kurios yra ne tik susijusios su ES politiniais ir ekonominiais interesais, bet ir bendradarbiaujant šiose srityse galima paremti Kazachstaną nauju modernizavimo etapu, kurio jis siekia, ir tuo pat metu užtikrinti bendradarbiavimą atremiant pasaulinius iššūkius, visų pirma susijusius su darniu socialiniu ir ekonominiu vystymusi visų piliečių labui, kultūrų įvairovės ir aplinkos išsaugojimu ir klimato kaitos padarinių valdymu, laikantis Paryžiaus susitarime numatytų reikalavimų, taip pat taikos palaikymu ir regioniniu bendradarbiavimu;

E.	kadangi nuo 2016 m. gegužės mėn. laikinai taikomi du trečdaliai TPBS;

F.	kadangi Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į savo kompetencijos sritį, yra pasiruošęs aktyviai dalyvauti, plėtojant ir nustatant konkrečias bendradarbiavimo su Kazachstanu sritis, įskaitant parlamentinius santykius;

G.	kadangi 2016 m. sausio 1 d. Kazachstanas įstojo į PPO;

H.	kadangi 2012 m. kovo mėn. Kazachstanas tapo Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) nariu;

ES ir Kazachstano santykių ir TPBS bendrosios nuostatos

pabrėžia, kad politinius, ekonominius ir kultūrinius ES ir Kazachstano santykius reikia stiprinti remiantis bendrais įsipareigojimais ginti visuotines vertybes, visų pirma, demokratiją, teisinės valstybės principą, gerą valdymą ir žmogaus teisių paisymą, ir vadovaujantis abipusiais interesais;

atkreipia dėmesį į tai, kad Kazachstanas laikosi nuoseklios suartėjimo su ES strategijos; pabrėžia, kad šalis iš esmės prisideda įgyvendinant ES Vidurinės Azijos strategiją, kurios išsami peržiūra bus atlikta 2019 m.;

palankiai vertina tai, kad TPBS nustatytas tvirtas santykių plėtojimo pagrindas; pažymi, kad Kazachstanas yra pirmoji Vidurinės Azijos šalis partnerė, su kuria ES susitarė dėl TPBS ir jį pasirašė; mano, kad šis naujos kartos susitarimas yra geras modelis, kuris ateityje taip pat galėtų būti taikomas kitoms šio regiono šalims;

palankiai vertina TPBS pareikštą užmojį stiprinti ES ir Kazachstano bendradarbiavimą ir iš esmės paskatinti ekonominius ryšius įvairiose probleminių klausimų ir bendrų interesų, pvz., demokratijos ir teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, darnaus vystymosi, užsienio ir saugumo politikos, prekybos, teisingumo, laisvės ir saugumo, srityse, taip pat 29 kitose pagrindinėse sektorių politikos srityse, kaip antai ekonominio ir finansinio bendradarbiavimo, energetikos, transporto, aplinkos ir klimato kaitos, užimtumo ir socialinių reikalų, kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų srityse; ragina abi šalis aktyviai vykdyti savo įsipareigojimus;

tikisi, kad TPBS bus skatinama stiprinti teisinę valstybę ir demokratinį visų piliečių dalyvavimą, užtikrinti įvairesnį politinį gyvenimą, geriau veikiančias, nepriklausomas ir nešališkas teismines institucijas, didesnį valdžios institucijų skaidrumą ir atskaitomybę, tobulinti darbo įstatymus laikantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) reikalavimų, užtikrinti daugiau verslo galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir darnų vystymąsi aplinkos, vandentvarkos ir su kitais ištekliais susijusiose srityse, pvz., efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros srityse;

pabrėžia, kad Parlamento 2012 m. lapkričio 22 d. rekomendacijos dėl derybų dėl ES ir Kazachstano TPBS yra svarbios ir toliau galioja;

primena, kad Parlamentas pabrėžė, jog derybų dėl TPBS pažanga turi būti susieta su politinių reformų pažanga ir realia pažanga žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo paisymo, gero valdymo ir demokratizacijos srityse ir jos siekiant galėtų būti naudinga įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad teisės į saviraiškos laisvę, taikių susirinkimų laisvę ir asociacijų laisvę toliau ribojamos; primygtinai ragina šalį visapusiškai įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais rezultatų ataskaitoje dėl jo 2015 m. sausio mėn. misijos Kazachstane pateiktas rekomendacijas;

pabrėžia, kad tolesni veiksmai turi būti grindžiami principu „parama pagal pažangą“;

teigiamai vertina tai, kad TPBS numatoma galimybė derėtis dėl ES ir Kazachstano vizų režimo supaprastinimo susitarimo ir kartu vesti galimas derybas dėl susitarimo, kuriuo būtų reglamentuojamos konkrečios prievolės dėl readmisijos; pabrėžia, kad svarbu intensyvinti mainus, visų pirma jaunimo ir akademiniu lygmeniu, ir todėl ragina iš esmės išplėsti programą „Erasmus+“, kad į ją būtų įtrauktas Kazachstanas;

10.

pakartoja savo raginimą Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei:

—	užtikrinti, kad abi šalys laikytųsi esminių TPBS elementų, nes tuo atveju, jei jų nesilaikoma, būtų taikoma ginčų sprendimo procedūra (278 straipsnis) arba rimtų pažeidimų atveju būtų net sustabdytas susitarimo taikymas (279 straipsnis),

—	parengti TPBS įgyvendinimo kriterijus ir nustatyti jo terminus,

—	numatyti visapusišką stebėsenos mechanizmą, kurį taikant dalyvautų Parlamentas ir EIVT, kai TPBS visiškai įsigalios, įskaitant elementus, nurodytus 2012 m. lapkričio 22 d. Parlamento rezoliucijoje;

11.

primena, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė, Taryba ir Komisija vis dar tik iš dalies laikosi SESV 218 straipsnio 10 dalies ir atitinkamų Teisingumo Teismo sprendimų dėl Parlamento galimybės nedelsiant ir visapusiškai susipažinti su visais derybų dokumentais ir susijusia informacija;

12.

prašo ES ir Kazachstano parlamentinio bendradarbiavimo komiteto atnaujinti savo darbo tvarkos taisykles siekiant užtikrinti demokratinę laikino taikymo kontrolę tose srityse, kuriose susitarimas jau įsigaliojo, ir pasinaudoti savo prerogatyvomis priimti rekomendacijas ir pasirengti užtikrinti viso TPBS kontrolę, kai tik jis įsigalios visas;

Politinis dialogas ir bendradarbiavimas, demokratija, teisinės valstybės principas, geras valdymas ir pagrindinės laisvės

13.

ragina ES vykdant politinį dialogą su Kazachstanu prioritetą nuosekliai teikti teisinės valstybės ir demokratijos, pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių klausimams;

14.

ragina Kazachstaną, atsižvelgiant į socialinius ir kai kada smurtinius protestus, įgyvendinant programą „Kazachstanas 2050 m.“, imtis aktyvių ir konkrečių veiksmų siekiant politinių, demokratinių ir socialinių reformų, be kita ko, aiškiau atskirti vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžią ir konstitucinėje sistemoje toliau diegti stabdžių ir atsvarų sistemą, laikantis šalies tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal įvairias JT, ESBO ir Europos Tarybos priemones; pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad Kazachstano siekis pereiti prie naujo augimo modelio didelį dėmesį skiriant mokslui nėra įvykdomas neužtikrinus aukštos kokybės švietimo, galimybės didžiajai daliai gyventojų naudotis moderniomis pagrindinėmis paslaugomis, įtraukios socialinės politikos ir reguliuojamų socialinių santykių, visų pirma ekonomikos srityje, sistemos; pripažįsta, kad vadinamoji 100 žingsnių programa yra bandymas tenkinti skubių šalies reformų poreikį;

15.

palankiai vertina pastarojo meto teigiamus pokyčius konstitucinių ir administracinių reformų srityje, taip pat pilietinės visuomenės konsultacinės platformos įsteigimą; vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl baudžiamojo ir administracinio kodeksų, kurie įsigaliojo 2015 m., ribojančio poveikio pilietinės visuomenės organizacijoms ir jų veiklai;

16.

ragina Kazachstaną visapusiškai įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinės stebėjimo misijos 2016 m. kovo 20 d. rinkimuose rekomendacijas, pagal kurias šalis vis dar turi daug padaryti, kad įvykdytų savo ESBO įsipareigojimus dėl demokratinių rinkimų; primygtinai ragina Kazachstano valdžios institucijas vengti nepriklausomų kandidatų veiklos ribojimo; be to, primygtinai ragina paisyti piliečių rinkimų teisių;

17.

palankiai vertina Kazachstano bendradarbiavimą su Venecijos komisija ir ragina visapusiškai įgyvendinti jos pateiktas atitinkamas rekomendacijas, visų pirma demokratinių ir teisinės sistemos reformų srityje;

18.

palankiai vertina dabartines administracines reformas ir rekomenduoja vykdyti tolesnes reformas, kuriomis būtų užtikrintos tikrai nepriklausomos ir nešališkos teisminės institucijos ir veiksmingesnės pastangos kovojant su korupcija visais lygmenimis; tačiau prašo stiprinti valdymą ir reformas, užtikrinant iš tiesų nepriklausomas teismines institucijas be korupcijos ir garantuojant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teises į gynybą, ir dėti daugiau veiksmingesnių pastangų kovojant su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais; ragina tobulinti ir modernizuoti pagrindinius socialinius sektorius ir į juos investuoti; pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio šalies stabilumo svarbu toliau skirti dėmesį ekonominiam ir socialiniam vystymuisi periferiniuose ir už pagrindinių miestų ribų esančiuose regionuose;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad veikia pilietinės visuomenės dialogo platformos; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl teisės aktų, reglamentuojančių NVO veiklą, kurie mažina jų nepriklausomumą ir gebėjimą veikti; primena aktyvios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės svarbą siekiant tvarios Kazachstano ateities; primygtinai ragina Kazachstano valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad visi žmogaus teisių aktyvistai ir NVO Kazachstane be apribojimų galėtų vykdyti teisėtą su žmogaus teisėmis susijusią veiklą nebijodami persekiojimo, ir taip prisidėti prie tvaraus visuomenės vystymosi ir demokratijos stiprinimo; laikosi nuomonės, kad TPBS taip pat reiškia, kad bus teikiama daugiau paramos tikros pilietinės visuomenės vystymuisi, ir ragina Kazachstano valdžios institucijas imtis atitinkamų veiksmų, o Komisiją – aktyviau įgyvendinti programas, skirtas nepriklausomų NVO veiklai stiprinti ir įtvirtinti;

20.

prašo nutraukti nepriklausomų žurnalistų, pilietinės visuomenės aktyvistų, profesinių sąjungų vadovų, žmogaus teisių gynėjų, politinės opozicijos atstovų ir kitų savo nuomonę reiškiančių asmenų teisminį persekiojimą, bauginimą ir kalinimą reaguojant į jų naudojimąsi saviraiškos laisve ir kitomis pagrindinėmis laisvėmis – šis reiškinys per pastaruosius kelerius metus sustiprėjo; prašo visiškai reabilituoti ir nedelsiant paleisti visus šiuo metu kalinamus aktyvistus ir politinius kalinius, taip pat panaikinti judėjimo apribojimus kitiems aktyvistams; prašo nutraukti piktnaudžiavimą savo Interpolo ekstradicijos procedūromis ir politinės opozicijos užsienyje bauginimą;

21.

palankiai vertina tai, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. iš kalėjimo lygtinai paleistas Kazachstano aktyvistas ir opozicinės partijos „Alga!“ vadovas Vladimir Kozlov;

22.

reiškia savo susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės, saviraiškos laisvės, susirinkimų ir asociacijų laisvės ir religijos laisvės ribojimo, be kita ko, priimant ribojamuosius teisės aktus, darant spaudimą, taikant cenzūrą ir vykdant aktyvistų baudžiamąjį persekiojimą; pažymi, kad nepriklausomos žiniasklaidos subjektų, tinklaraštininkų ir atskirų piliečių žodžio laisvė yra visuotinė vertybė, kurią būtina puoselėti; rekomenduoja, kad Kazachstanas savo teisės sistemoje taikytų Europos Tarybos standartus; atkreipia dėmesį į Kazachstano pastangas gerinti šalies tarptautinį įvaizdį, kaip matyti iš neseniai Astanoje vykusio parodos EXPO-2017 atidarymo; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad šios pastangos nesuderinamos su per pastaruosius kelis mėnesius vykdytomis skirtingą nuomonę reiškiančių asmenų represijomis ir pilietinei visuomenei daromu spaudimu;

23.

yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriomis neseniai reformuoto Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ribojama žodžio laisvė; ragina Kazachstaną jas persvarstyti, visų pirma tas nuostatas, kurios susijusios su garbės ir orumo įžeidimo kriminalizavimu;

24.

pabrėžia, kad žiniasklaidos laisvė ir saviraiškos laisvė yra nepaprastai svarbios siekiant užtikrinti ir įtvirtinti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises; apgailestauja dėl to, kad sąlygos, kuriomis veikia nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, tapo dar priešiškesnės; reiškia susirūpinimą dėl žiniasklaidos teisės akto projekto, kuriuo siekiama įgyvendinti žurnalistams skirtas taisykles, pagal kurias jie turėtų pasitikrinti savo informaciją valstybės valdžios institucijose; primygtinai ragina Kazachstano valdžios institucijas atšaukti tokius savo teisės akto projekto pakeitimus ir užtikrinti visapusišką žurnalistų nepriklausomumą atliekant tyrimus ir skelbiant pranešimus; be to, ragina Kazachstano valdžios institucijas susilaikyti ir neriboti prieigos prie valstybei kritiką reiškiančios interneto ir ne interneto žiniasklaidos šalyje arba užsienyje; apgailestauja dėl to, kad garbės ir orumo įžeidimas Kazachstane vis dar kriminalizuojamas, ir pabrėžia, kad tai yra problema turint mintyje saviraiškos laisvę šalyje; yra susirūpinęs dėl didelio skaičiaus garbės ir orumo įžeidimo bylų, kurias, be kita ko, keliems naujienų transliuotojams ir kitoms interneto svetainėms, kurie skelbia vyriausybės politiką kritikuojančius pranešimus ir kurie taip pat reguliariai blokuojami, iškėlė valstybės pareigūnai ir kiti visuomenės veikėjai, besinaudojantys specialia apsauga, reikalaudami didelių sumų kaip moralinės kompensacijos už straipsnius, kuriuose jie kaltinami korupcija, netinkamu elgesiu ar aprašomi kiti jiems nepatinkantys dalykai;

25.

ragina pakeisti neigiamas tendencijas žiniasklaidos laisvės, žodžio laisvės, susirinkimų ir asociacijų laisvės, taip pat religijos laisvės srityse; rekomenduoja, kad Kazachstanas savo teisės aktuose taikytų Europos Tarybos standartus; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2016 m. visos Kazachstano NVO teisiškai privalo užsiregistruoti valdžios institucijose ir kasmet pateikti informaciją apie savo veiklą, kad ta informacija būtų įtraukta į vyriausybinę duomenų apie NVO bazę; pabrėžia, kad šiuo žingsniu galėtų būti siekiama padidinti šio sektoriaus skaidrumą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad naujais reikalavimais tik papildomos ir taip gausios nevyriausybinio sektoriaus prievolės teikti ataskaitas valstybei ir kad skaidrumo politika yra neproporcingai taikoma nevyriausybiniams ne pelno sektoriams, atsižvelgiant į tai, kad ji netaikoma jokiems kitiems juridiniams subjektams; yra susirūpinęs dėl to, kad dalyvavimas neįregistruotų asociacijų veikloje laikomas nusikaltimu ir kad organizacijoms nepateikus informacijos naujai duomenų bazei arba pateikus „neteisingą“ informaciją joms gali būti skiriamos baudos; apgailestauja dėl to, kad teismai gali sustabdyti arba nutraukti registruotų visuomenės asociacijų veiklą už bet kokį nacionalinės teisės pažeidimą, nepriklausomai nuo jo rimtumo;

26.

susirūpinęs pažymi, kad naudojantis neseniai priimtais kovos su terorizmu teisės aktais, įskaitant įstatymo projektą, kuriame siūloma panaikinti įtariamųjų terorizmu pilietybę, gali būti slopinama taiki ir teisėta politinė opozicija; primygtinai ragina Kazachstano valdžios institucijas vengti taikyti šį teisės aktą dėl galimų pasekmių, o būtent žodžio laisvės, religijos ar tikėjimo laisvės, teismų nepriklausomumo apribojimo arba opozicijos veiklos uždraudimo;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad savo 2016 m. vasarą priimtose baigiamosiose pastabose dėl Kazachstano JT Žmogaus teisių komitetas išreiškė susirūpinimą dėl plačios Baudžiamojo kodekso 174 straipsnio nuostatų, kuriomis draudžiama „kurstyti“ socialinę, nacionalinę ar kitokią nesantaiką, taip pat dėl 274 straipsnio, kuriame draudžiama „skleisti žinomai klaidingą informaciją“, formuluotės ir dėl to, kad jos taikomos siekiant nepagrįstai apriboti saviraiškos laisvę ir kitas pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ginamas teises; apgailestauja dėl to, kad daug pilietinės visuomenės aktyvistų ir žurnalistų yra apkaltinami ir įkalinami remiantis pirmiau minėtais Baudžiamojo kodekso straipsniais; pažymi, kad taip pat apkaltinti Maks Bokayev ir Talgat Aya, kurie atlieka penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą taikiuose protestuose dėl žemės reformos Kazachstane 2016 m. pavasarį; primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę visus juos paleisti ir panaikinti jiems pareikštus kaltinimus;

28.

ragina Kazachstaną persvarstyti savo 2014 m. Profesinių sąjungų įstatymą ir 2015 m. Darbo kodeksą, siekiant juos suderinti su TDO standartais; primena Kazachstanui apie jo įsipareigojimus visapusiškai laikytis TDO standartų taikymo komiteto išvadų (2017, 2016 ir 2015 m.);

29.

apgailestauja, kad 2017 m. sausio mėn. Kazachstano nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacija (CITUK) buvo uždaryta teismo nurodymu dėl to, kad tariamai nepatvirtino savo statuso pagal šalies 2014 m. ribojamąjį įstatymą dėl profesinių sąjungų; primena Kazachstano valdžios institucijoms, kad reikia užtikrinti nepriklausomą ir nešališką teismų sistemą ir sudaryti sąlygas vykti tikram socialiniam dialogui, be kita ko, skatinant nepriklausomų profesinių sąjungų, kaip antai CITUK ir su ja susijusių sąjungų, egzistavimą ir veikimą; atkreipia dėmesį į TDO standartų taikymo komiteto išvadas dėl padėties Kazachstane 2017 m. birželio mėn.; apgailestauja, kad CITUK pirmininkę Larisą Kharkovą 2017 m. liepos 25 d. teismas pripažino kalta dėl valstybinių lėšų pasisavinimo ir sukčiavimo, susijusio su profesinių sąjungų fondų naudojimu, kadangi tikima, kad tų kaltinimų motyvai yra politiniai; apgailestauja dėl to, kad teismas ją savavališkai nuteisė ir jai paskirti ketverių metų trukmės judėjimo laisvės apribojimai papildomai prie 100 valandų bendruomenei naudingo darbo ir uždraudimo penkerius metus užimti vadovaujančias pareigas valstybinėse asociacijose; ragina Kazachstaną panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir atšaukti jai pateiktus kaltinimus;

30.

apgailestauja, kad 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. du kiti profesinių sąjungų vadovai, Nurbek Kushakbayev ir Amin Yeleusinov, buvo nuteisti kalėti atitinkamai dvejus su puse ir dvejus metus taip pat dėl politiniais motyvais grįstais laikomų baudžiamųjų kaltinimų; atkreipia dėmesį į tai, kad šių trijų profesinių sąjungų vadovų nuteisimas yra smūgis nepriklausomų profesinių sąjungų veiklai šalyje;

31.

atkreipia dėmesį į Kazachstano tautų ir religijų įvairovę ir pabrėžia poreikį apsaugoti mažumas ir jų teises, visų pirma susijusias su kalbų vartojimu, religijos ar tikėjimo laisve, nediskriminavimu ir lygiomis galimybėmis; palankiai vertina taikų įvairių bendruomenių sambūvį Kazachstane;

32.

ragina iš esmės persvarstyti kasmetinį ES ir Kazachstano dialogą žmogaus teisių klausimais, kad jis taptų veiksmingesnis ir labiau orientuotas į rezultatus; ragina Kazachstano valdžios institucijas visapusiškai įsitraukti į šį dialogą, taip pat į visus kitus forumus, kad būtų pasiekta reali žmogaus teisių padėties šioje šalyje pažanga, kartu skiriant ypatingą dėmesį pavieniams atvejams; primena, kad būtina užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą šiuose dialoguose ir konsultacijose;

33.

pabrėžia poreikį prisiimti nuolatinius įsipareigojimus pagal JT Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą, ypač susijusius su jo rekomendacijų veiksmingu įgyvendinimu;

34.

reikalauja, kad Kazachstanas vykdytų JT komiteto prieš kankinimą rekomendacijas ir JT specialiojo pranešėjo kankinimo klausimais 2009 m. rekomendacijas;

35.

apgailestauja, kad Kazachstanas, nepaisydamas JT ŽTT raginimų, iki šiol atsisako vykdyti tarptautinį nepriklausomą 2011 m. Žanaozeno įvykių tyrimą;

36.

palankiai vertina šalies prašymą prisijungti prie kelių Europos Tarybos konvencijų;

37.

apgailestauja, kad Kazachstanas nėra nei Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalis, nei jį pasirašiusi valstybė, ir ragina Kazachstaną pasirašyti šį statutą ir prie jo prisijungti;

Tarptautiniai santykiai, regioninis bendradarbiavimas ir pasauliniai uždaviniai

38.

palankiai vertina Kazachstano konstruktyvų bendradarbiavimą tarptautinių santykių srityje kaip svarbų veiksnį siekiant taikos ir stabilumo ir regiono, ir pasaulio lygmeniu, pavyzdžiui, jo tarpininkavimą derybose dėl susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos, Astanos derybas tarp šalių dėl visapusiško sprendimo siekiant nutraukti karą Sirijoje, jo diplomatines pastangas konflikto Ukrainoje klausimu ir jo iniciatyvą dėl konferencijos sąveikos ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių Azijoje klausimais; ragina Kazachstaną toliau dalyvauti ir atlikti konstruktyvų vaidmenį tarptautinėje arenoje; todėl palankiai vertina Kazachstano raginimą palaipsniui užbaigti ginkluotąjį konfliktą užtikrinant branduolinio ginklo neplatinimą ir jo pirmuosius žingsnius siekiant, kad būtų pasirašyta Visuotinė deklaracija už pasaulį be branduolinių ginklų; ypač palankiai vertina Kazachstano sprendimą neprisidėti prie Rusijos draudimo importuoti ES žemės ūkio produktus ir mano, kad tai yra konkretus ir vilčių teikiantis ženklas, jog ši šalis yra pasiryžusi sustiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su ES;

39.

atkreipia dėmesį į Kazachstano svarbą geostrateginiu požiūriu ir pripažįsta, kad šalis laikosi į draugiškus ir nuspėjamus santykius orientuotos daugiakryptės užsienio politikos, įskaitant gerų kaimyninių santykių su Rusija, Kinija, Vidurinės Azijos valstybėmis, su kuriomis ji turi bendras sienas, ir kitais partneriais, be kita ko, JAV ir ES, kūrimą, kuriam teikiamas prioritetas;

40.

pripažįsta Kazachstaną kaip svarbų užsienio ir saugumo politikos veikėją, ypač dėl nuoseklaus jo vaidmens pasaulinio branduolinio nusiginklavimo ir saugumo srityje ir jo nenuolatinės narystės JT Saugumo Taryboje 2017–2018 m.,

41.

pripažįsta „Da'esh“ ir kitų JT Saugumo Tarybos paskelbtų teroristinių organizacijų Kazachstanui keliamas saugumo problemas; atkreipia dėmesį į tai, kad tarp užsienio kovotojų Artimuosiuose Rytuose didelį skaičių sudaro Kazachstano piliečiai; pripažįsta tolesnio Kazachstano destabilizavimo galimybę dėl Afganistane tebesitęsiančio konflikto, be kita ko, religinio ekstremizmo, prekybos narkotikais ir terorizmo priemonėmis; ragina glaudžiau bendradarbiauti kovojant su smurtiniu ekstremizmu ir terorizmu ir pažymi, kad prioritetą reikėtų teikti pagrindinių radikalėjimo priežasčių šalinimui; atkreipia dėmesį į tai, kad TPBS 13 straipsnyje dėmesys sutelkiamas į kovos su terorizmu priemones ir jis atlieka itin svarbų vaidmenį, visų pirma dabartinės tarptautinės padėties sąlygomis;

42.

pažymi, kad Kazachstanas yra visų pagrindinių regiono organizacijų narys; mano, kad tarptautinė reputacija, kurią Kazachstanas neseniai įgijo pirmininkaudamas tokioms įvairioms tarptautinėms organizacijoms, kaip antai, ESBO, Islamo bendradarbiavimo organizacija, Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS), Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, yra puikus pagrindas pradėti bendrus veiksmus, kuriais siekiama stabilizuoti saugumo padėtį Vidurinės Azijos regione ir rasti daugiašalius sprendimus, kaip įveikti pasaulines problemas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina aiškų Kazachstano pareiškimą, kad jo narystė Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EAES) neturės įtakos stiprinant santykius su ES;

43.

rekomenduoja, kad ES toliau remtų regioninį bendradarbiavimą Vidurinėje Azijoje, ypač teisinės valstybės principą, pasitikėjimo stiprinimo priemones, vandentvarką ir išteklių valdymą, sienų valdymą, stabilumą ir saugumą; atsižvelgdamas į tai, remia Kazachstano pastangas skatinti gerus kaimyninius santykius ir tapti stabilumą regione užtikrinančiu veikėju; ragina pasiekti tvaraus susitarimo, kaip Vidurinėje Azijoje spręsti vandentvarkos, energetikos ir saugumo problemas atsižvelgiant į visų interesus;

44.

pripažįsta, kad Kazachstanui Vidurinėje Azijoje tenka lyderio vaidmuo; ragina Kazachstaną pasinaudoti šia padėtimi siekiant konstruktyviai bendradarbiauti su kaimyninėmis regiono šalimis ir imtis veiksmų skatinant regioninį bendradarbiavimą;

Tvarus vystymasis, energetika ir aplinkos apsauga

45.

palankiai vertina 2017 m. sausio mėn. paskelbtą trečiąją Kazachstano modernizavimo strategiją, kuria siekiama tapti viena iš 30 labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių;

46.

teigiamai vertina tai, kad patobulintas skyrius dėl bendradarbiavimo žaliavų ir energetikos srityje, pagal kurį esama didelių galimybių prisidėti prie ES energetinio saugumo; primena, kad Kazachstanas atlieka svarbų vaidmenį kaip ES energijos tiekėjas; ragina ES, siekiant stiprinti savo energetinį saugumą, aktyviau bendradarbiauti su Kazachstanu ir kitomis Vidurinės Azijos šalimis energetikos srityje ir plėtoti dialogą su jomis;

47.

palankiai vertinai tai, kad į TPBS įtrauktas bendradarbiavimo klimato kaitos srityje skyrius; ragina ES toliau bendradarbiauti su Kazachstano vyriausybe padedant jai nustatyti ir parengti naujovišką ir tvarią aplinkos ir ekologijos politiką; primena, kad Kazachstaną itin paveikė dvi iš pražūtingiausių pasaulyje žmogaus sukeltų aplinkos nelaimių – Aralo jūros seklėjimo ir sovietiniu laikotarpiu vykdytų branduolinių bandymų bazėje Semėjuje (Semipalatinske) – padariniai; ragina Komisiją aktyviau remti Kazachstano valdžios institucijas techniškai ir finansiškai, siekiant iš esmės pagerinti Aralo jūros baseino vandentvarką ir vandens apsaugą įgyvendinant Tarptautinio Aralo jūros išsaugojimo fondo veiksmų programą, taip pat parengti veiksmingą buvusios branduolinių bandymų zonos išvalymo veiksmų planą; palankiai vertina Kazachstano dalyvavimą savanoriškos partnerystės programoje „Green Bridge“; mano, kad tai bus tvirtas ir ilgalaikis pagrindas žaliosioms investicijoms ir naujų technologijų bei inovacijų perdavimui siekiant sukurti visuomenę, kurioje energija gaunama neišskiriant anglies dioksido;

48.

pabrėžia, kad Kazachstane reikia taikyti aplinką tausojančio tvaraus vystymosi principus, susijusius su jo gausių gamtos išteklių gavyba ir perdirbimu; taigi palankiai vertina tai, kad šalis atitinka Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (GPSI) standartus;

Prekyba ir ekonomika

49.

primena, kad ES yra pirmoji šios šalies prekybos ir investicijų partnerė, o Kazachstanas yra pagrindinis ES prekybos partneris Vidurinėje Azijoje; tikisi, kad šie santykiai bus toliau stiprinami; pažymi, kad 80 proc. Kazachstano eksporto į ES sudaro nafta ir dujos; pakartoja, kad svarbu įvairinti Kazachstano prekybą su ES; pabrėžia, kad tuomet, kai prekyba vykdoma ir žmogaus teisėmis naudojamasi teisinės valstybės aplinkoje, šios sritys gali teigiamai vieną kitą sustiprinti; pabrėžia, kad verslo bendruomenė turi atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų paskatų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos ir įmonių socialinės atsakomybės užtikrinimu; atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinės vertės grandinės padeda stiprinti tarptautinius pagrindinius darbo, aplinkos, socialinius ir žmogaus teisių standartus, įskaitant darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, švietimo galimybių ir nešališkų institucijų kūrimą bei stiprinimą ir korupcijos mažinimą;

50.

palankiai vertina Kazachstano įstojimą į PPO 2016 m. sausio 1 d., paskatinusį šalies ekonominį ir administracinį modernizavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Kazachstano ekonomika dideliu mastu grindžiama žaliavų ir angliavandenilių eksploatavimu bei eksportu; tikisi, kad šalies ekonomikos įvairinimo, kurio siekiant gali daug prisidėti ES, ir pertvarkos plačių užmojų programa, kuri, be kita ko, apima viešojo administravimo institucijų darbuotojų profesionalumo didinimą ir kovos su korupcija priemonių taikymą, bus visapusiškai ir tiksliai įgyvendinta; ypač ragina Komisiją padėti Kazachstanui siekiant, kad jo ekonomika taptų ekologiška ir tvari;

51.

atkreipia dėmesį į tai, kad Kazachstanas įsipareigojo visiškai liberalizuoti kapitalo tiesioginių investicijų forma judėjimą, ir apgailestauja, kad TPBS prekybai ir verslui skirtoje dalyje nėra kovos su korupcija nuostatų; mano, kad siekiant išvengti pinigų plovimo rizikos didinimo, vykdant susitarimo įgyvendinimo stebėseną ypatingą dėmesį reikėtų skirti įmonių valdymo ir korupcijoms klausimams;

52.

palankiai vertina Kazachstano ryžtą, kaip paaiškėjo per pirmuosius TPBS taikymo metus, vykdyti ir įgyvendinti savo TPBS bei PPO įsipareigojimus; ragina Kazachstaną įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal TPBS, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis, remiantis regioniniu intelektinės nuosavybės teisių galiojimo pabaigos režimu;

53.

ragina Kazachstaną, nepaisant narystės Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EAES), visapusiškai suderinti savo importo tarifus su savo įsipareigojimais pagal PPO ir TPBS, kad būtų išvengta brangiai kainuojančių kompensacinių išmokų PPO prekybos partneriams;

54.

ragina Kazachstaną prisijungti prie Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistemos (TRACES), kad būtų galima atlikti veiksmingą sanitarijos ir fitosanitarijos kontrolę, ir naudoti dvišalius ES ir Kazachstano sanitarijos ir fitosanitarijos sertifikatus;

55.

atkreipia dėmesį į bendrą penkerių metų pereinamąjį laikotarpį viešųjų pirkimų srityje ir aštuonerių metų pereinamąjį laikotarpį statybų srityje, nustatytus pagal TPBS, ir tikisi, kad prekyba išaugs šiems laikotarpiams pasibaigus; pažymi, kad viešieji pirkimai yra svarbi Kazachstano viešosios politikos priemonė;

o o

56.

(1) OL C 419, 2015 12 16, p. 159.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0083.

(3) OL C 45, 2016 2 5, p. 85.

(4) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 93.

(5) OL C 224 E, 2010 8 19, p. 30.

(6) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 91.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0121.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0007.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0484.

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/11

P8_TA(2017)0487

2017 m. ES pilietybės ataskaita: piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „2017 m. ES pilietybės ataskaita. Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje“ (2017/2069(INI))

(2018/C 369/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitą „Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje. 2017 m. ES pilietybės ataskaita“ (COM(2017)0030),

—	atsižvelgdamas į pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 25 straipsnį parengtą 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitą „Pažanga siekiant veiksmingos ES pilietybės 2013–2016 m.“ (COM(2017)0032),

—	atsižvelgdamas į Komisijos vykdytų 2015 m. viešų konsultacijų dėl ES pilietybės rezultatus ir į 2015 m. „Eurobarometro“ tyrimų rinkimų teisių ir pilietybės srityje rezultatus,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 6 ir 9–12 straipsnius, į SESV 18–25 straipsnius ir į ES pagrindinių teisių chartijos 11, 21 ir 39–46 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintą teisinės valstybės nuostatų laikymąsi,

—	atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta laisvo asmenų judėjimo teisė,

—	atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje įtvirtintą teisę pateikti peticiją,

—	atsižvelgdamas į SESV 165 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į SESV 227 straipsnyje įtvirtintą teisę pateikti peticiją,

—	atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 29 d. Tarybos išvadas dėl bendrosios rinkos strategijos (1) ir ypač į dokumentą dėl 2015 m. rugsėjo 18 d. Lisabonoje įvykusio neformalaus SOLVIT centrų susitikimo rezultatų (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją „2013 m. ES pilietybės ataskaita. ES piliečiai: jūsų teisės, jūsų ateitis“ (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Mokymasis ES mokyklose“ (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją „Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl tarpvalstybinių įvaikinimo aspektų (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją (7) dėl programos „Europa piliečiams“, įgyvendinimo,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (COM(2016)0411),

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą dėl komiteto Darbo grupės vaiko gerovės klausimais veiklos (8) ir ypač į jo išvadas,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2015 m. Peticijų komiteto veiklos (9),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 23 d. Peticijų komiteto nuomonę (10) ir į 2017 m. birželio 1 d. Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (11) dėl Komisijos ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2015 m.),

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto 2016 m. ir 2017 m. surengtus klausymus, visų pirma į 2017 m. gegužės 11 d. LIBE, PETI ir EMPL komitetų surengtą bendrą viešąjį klausymą „ES piliečių padėtis ir teisės Jungtinėje Karalystėje“, 2016 m. spalio 11 d. viešąjį klausymą „Kliūtys ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje“, 2017 m. gegužės 4 d. viešąjį klausymą „Kova su diskriminacija ir mažumų apsauga“, 2016 m. kovo 15 d. Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato bei Europos Parlamento LIBE, PETI, AFCO ir JURI komitetų surengtą bendrą viešąjį klausymą „Sąjungos pilietybė praktikoje“ ir 2017 m. birželio 29 d. LIBE ir PETI komitetų surengtą bendrą klausymą dėl bepilietybės,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto 2016 m. vasario 23 d. surengtą klausymą „ES pagrindinių teisių chartijos (51 straipsnio) taikymo srities išplėtimas?“, 2016 m. birželio 21 d. klausymą „Skaidrumas ir informacijos laisvė ES institucijose“ ir 2017 m. birželio 22 d. klausymą „Atkurti piliečių pasitikėjimą ir tikėjimą Europos projektu“, taip pat į ankstesnius per šią kadenciją surengtus klausymus „Teisė teikti peticijas“ (2015 m. birželio 23 d.) ir „Europos piliečių iniciatyva“ (2015 m. vasario 26 d.),

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto prašymu Parlamento C teminio skyriaus 2016 m. ir 2017 m. užsakytus tyrimus „Kliūtys ES piliečiams ir jų šeimos nariams naudotis teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje“, „Diskriminacijos atvejai, nurodyti gautose peticijose“, „Brexit“ poveikis teisei pateikti peticijas ir Peticijų komiteto kompetencijai, įsipareigojimams ir veiklai“ ir „Peticijų komiteto apsaugos vaidmuo atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir ją įgyvendinant“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto bei Moterų teisų ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0385/2017),

A.	kadangi ES pilietybė ir su ja susijusios teisės pirmą kartą buvo nustatytos 1992 m. Mastrichto sutartimi ir buvo toliau stiprinamos Lisabonos sutartimi, kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio mėn., taip pat ES pagrindinių teisių chartija;

B.	kadangi norint naudotis pilietybės teikiamomis teisėmis, pirmiausia reikia užtikrinti visas žmogaus teises, visų pirma ekonomines, socialines ir kultūrines teises, ir sudaryti galimybę jomis naudotis;

C.	kadangi nepaprastai svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuriuo siekiama ES sutartyse nustatytų tikslų, pvz., visiško užimtumo ir socialinės pažangos, kad būtų galima veiksmingai naudotis teisėmis ir laisvėmis, kurias suteikia ES pilietybė;

kadangi galimybė įgyti ES pilietybę priklauso nuo valstybės narės pilietybės, kurią reglamentuoja nacionaliniai įstatymai; kadangi tuo pačiu metu iš šio instituto kyla teisės ir pareigos, kurios yra nustatytos ES teisėje ir nepriklauso nuo valstybių narių; kadangi dėl pirmiau nurodytos priežasties tiesa ir tai, kad šios teisės ir pareigos negali būti nepagrįstai apribotos valstybių narių, įskaitant jų subnacionalinio lygmens institucijas; kadangi, kalbant apie galimybę įgyti nacionalinę pilietybę, valstybės narės turėtų vadovautis ES teisės principais, kaip antai proporcingumo ir nediskriminavimo principais, kurie yra išsamiai išaiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje; kadangi pagal Sutartis kiekvienam ES piliečiui ES institucijos turi skirti vienodą dėmesį;

E.	kadangi ES piliečiai pasitiki valstybėmis narėmis, įskaitant jų subnacionalinio lygmens institucijas, kad jos taikys Bendrijos teisę ir savo nacionalinius įstatymus, nes tai būtina sąlyga norint veiksmingai naudotis teisėmis, kurias jiems suteikia ES pilietybė;

F.	kadangi pastangos skatinti ES pilietybę yra susijusios su demokratijos kokybės Europos Sąjungoje gerinimu, realiu naudojimusi pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis ir galimybe visiems piliečiams dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime;

G.	kadangi bet koks vienašališkas valstybės narės sienų pakeitimas mažų mažiausiai yra ES sutarties 2 straipsnio, 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas, be to, apsunkina galimybes naudotis visomis ES pilietybės teikiamomis teisėmis;

kadangi Lisabonos sutartyje įtvirtintos neatimamos su ES pilietybe susijusios teisės ir garantijos, įskaitant, be kita ko, laisvę keliauti, dirbti ir studijuoti kitoje valstybėje narėje, dalyvauti Europos politiniame gyvenime, skatinti lygybę ir pagarbą įvairovei, taip pat būti saugomam nuo diskriminacijos, visų pirma tos teisės ir garantijos, kuriomis naudojamasi turint šią pilietybę; kadangi dėl vis dažnesnio naudojimosi teise laisvai judėti ES viduje per pastaruosius dešimtmečius atsirado mišrių šeimų, kurių nariai turi skirtingų šalių pilietybę, dažnai įskaitant ir vaikus; kadangi, nors ES pilietybės kaip instituto stiprinimas savaime yra teigiama tendencija, tai taip pat apima konkrečius poreikius ir kelia sunkumų įvairiose srityse, įskaitant teisinius aspektus;

kadangi Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES („Brexit“) perspektyva buvo atkreiptas dėmesys į ES pilietybės teisių svarbą ir jų esminį vaidmenį kasdieniame milijonų ES piliečių gyvenime, taip pat Europos Sąjungoje buvo paskleista daugiau informacijos apie galimą teisių praradimą, kurį dėl „Brexit“ patirtų abi pusės, visų pirma atsižvelgiant į 3 milijonus ES piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, ir 1,2 milijonus Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių ES;

J.	kadangi dėl pastarųjų įvykių Jungtinėje Karalystėje, humanitarinės pabėgėlių krizės, didelio nedarbo ir skurdo ir plintančios ksenofobijos bei rasizmo sumažėjo pasitikėjimas ES sistema ir apskritai visu Europos projektu;

kadangi laisvo judėjimo teisė ir jos įgyvendinimas turi itin didelę reikšmę ES pilietybei ir papildo kitas ES vidaus rinkos laisves; kadangi jauni Europos gyventojai ypatingai vertina judėjimo laisvę, kurią, dėl jos pripažinimo ir populiarumo, ES piliečiai laiko pačiu didžiausiu ES laimėjimu po taikos užtikrinimo;

L.	kadangi, kaip matyti iš daugelio peticijų, laisvo judėjimo teisė ir teisė ja naudotis buvo pažeistos įvairiose valstybėse narėse, kurios išsiuntė ES piliečius iš savo teritorijos arba grasino tai padaryti;

kadangi, kaip matyti iš Komisijai ir SOLVIT pateiktų peticijų ir skundų, ES piliečiai patiria didelių sunkumų naudodamiesi savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis – tai susiję su rimtomis ekonomikos ir užimtumo problemomis, kurias dar labiau apsunkina valstybių narių taikomos administracinės ir biurokratinės kliūtys, taip pat su dezinformacija ir (arba) valstybių narių valdžios institucijų nenoru bendradarbiauti;

kadangi nediskriminavimo dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos principas, kaip įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, yra pagrindinė ES pilietybės išraiška; kadangi tai taip pat labai svarbu norint sėkmingai naudotis judėjimo laisve, kaip nurodyta peticijose;

O.	kadangi pagarba mažumoms priklausančių asmenų teisėms yra viena iš pagrindinių ES vertybių, įtvirtintų Sutartyse; kadangi apie 8 proc. ES piliečių priklauso kuriai nors tautinei mažumai ir apie 10 proc. kalba regioninėmis arba mažumų kalbomis; kadangi reikia stiprinti veiksmingą mažumų apsaugą;

P.	kadangi piliečių teisių ir demokratinių institucijų stiprinimas apima kovą su diskriminacija ir lyčių nelygybe, vadovaujantis darnaus vystymosi tikslais;

Q.	kadangi nepakankamas moterų, užimančių su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, skaičius, ypač politikos srityje ir bendrovių valdybų lygmeniu, trukdo vystyti gebėjimus ir silpnina moterų dalyvavimą ES demokratiniame gyvenime;

R.	kadangi moterų dalyvavimas ir vadovavimas priimant politinius sprendimus iki šiol varžomi įvairių kliūčių, pvz., įsisenėjusių su lytimi susijusių stereotipų ir pastarojo meto ekonominės krizės padarinių, įskaitant neigiamą jų poveikį lyčių lygybės problemų sprendimui;

S.	kadangi tarpvalstybinių šeimos ginčų atvejais visoje ES iki šiol susiduriama su didelėmis spragomis smurto dėl lyties ir smurto šeimoje aukų apsaugos srityje;

kadangi diskriminacija, kurią moterys patiria visoje ES, yra kliūtis lygybei užtikrinti; kadangi moterys tebėra nepakankamai atstovaujamos kaip rinkėjos, taip pat vadovaujamose pareigose – nesvarbu, ar tai būtų pareigos, į kurias renkama, ar valstybės tarnyboje, ar akademinėje srityje, ar žiniasklaidoje, ar privačiame sektoriuje; kadangi paplitusi moterų patiriama daugialypė diskriminacija ir tai, kad neproporcingai daug moterų patiria skurdą ir socialinę atskirtį, joms trukdo visapusiškai naudotis savo pilietinėmis teisėmis;

kadangi teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui, kaip nustatyta SESV 20 ir 227 straipsniuose ir ES pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje, yra vienas iš ES pilietybės ramsčių, antra pagal žinomumą ES piliečių teisė ir turi sukurti sąsają tarp piliečių ir ES institucijų vykdant atvirą, demokratinį ir skaidrų procesą;

V.	kadangi pagrindinės ES piliečių teisės gali būti užtikrintos laikantis naujo požiūrio aiškinant Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį;

kadangi ES piliečiams yra tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente ir jie turi demokratinę teisę būti išrinkti ir balsuoti ES rinkimuose, net jei jie gyvena kitoje valstybėje narėje; kadangi Sąjungos piliečių, kurie pasinaudojo savo teise laisvai judėti, galimybės balsuoti Europos Parlamento ir vietos rinkimuose nėra vienodai palankios ir skatinamos visose valstybėse narėse; kadangi įvairiose peticijose buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog esama biurokratinių kliūčių ir administracinio ar kitokio pobūdžio trūkumų, su kuriais susiduria kitoje valstybėje narėje gyvenantys asmenys, norėdami pasinaudoti teise balsuoti nacionaliniuose arba regioniniuose rinkimuose savo kilmės valstybėje narėje; kadangi kai kuriems piliečiams, pavyzdžiui, neįgaliesiems, trukdoma naudotis šia demokratine teise tose valstybėse narėse, kurios yra ratifikavusios Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, tačiau nesilaiko savo įsipareigojimo reformuoti rinkimų įstatymus, kad neįgaliesiems būtų suteikta galimybė pasinaudoti savo balsavimo teise;

kadangi piliečiai turi teisę kartu su kitais ES piliečiais iš visų valstybių narių organizuoti ar remti Europos piliečių iniciatyvą (EPI), kuri turėtų suteikti jiems galimybę padėti nustatyti ES teisėkūros darbotvarkę; kadangi EPI yra svarbi tiesioginės demokratijos priemonė, kuria piliečiams suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti nustatant ES politikos kryptis ir rengiant teisės aktus; kadangi ši priemonė turėtų būti skaidri ir veiksminga; kadangi iki šiol šios teisės įgyvendinimas nebuvo patenkinamas;

kadangi sukūrus Šengeno erdvę ir į ES teisės sistemą integravus Šengeno acquis labai sustiprėjo judėjimo laisvė ES ir tai yra vienas didžiausių Europos integracijos proceso laimėjimų; kadangi Europos Sąjungos Taryba savo 2011 m. birželio 9 d. išvadose Nr. 9166/3/11 ir 9167/3/11 patvirtino, kad Bulgarijos ir Rumunijos vertinimo procesas sėkmingai baigtas ir kad jos techniškai pasirengusios prisijungti prie Šengeno erdvės;

kadangi saugumas yra vienas iš didžiausią susirūpinimą ES piliečiams keliančių klausimų; kadangi ES turėtų įtikinti savo piliečius, kad jų laisvė saugoma, o jų saugumas užtikrinamas visoje jos teritorijoje, užtikrindama, kad lygiai taip pat gerbiamos ir saugomos jų laisvės ir teisės; kadangi terorizmas yra pasaulinė grėsmė, kurią reikia efektyviai spręsti vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis, kad būtų užtikrintas Europos Sąjungos piliečių saugumas;

AA.

kadangi, remiantis Komisijos poveikio vertinimu (SEC(2011)1556), pridėtu prie pasiūlymo, po kurio buvo priimta 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti (12), beveik septyni milijonai ES piliečių vyksta į ES nepriklausančias valstybes, kuriose jų pačių šalis neturi ambasados ar konsulato, arba ten gyvena; kadangi prognozuojama, kad iki 2020 m. neatstovaujamų ES piliečių skaičius padidės bent iki 10 milijonų; kadangi ES piliečiai, gyvenantys ES nepriklausančios šalies teritorijoje, kurioje nėra jų kilmės valstybės narės atstovybės, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų apsaugą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai;

atkreipia dėmesį į Komisijos 2017 m. ES pilietybės ataskaitą, kurioje pateikiamas ateinančių metų veiklos sričių naujų prioritetų sąrašas; primena, kad už tinkamą ES teisės taikymą yra bendrai atsakingos valstybės narės ir ES institucijos; pabrėžia, kad šiuo požiūriu Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, atlieka itin svarbų vaidmenį įgyvendinant SESV 258–260 straipsnius; tvirtina, kad norint veiksmingai reaguoti į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus, reikia nustatyti prioritetus ir aiškiai apibrėžtus, konkrečius įsipareigojimus ir veiksmus artimiausiems trejiems metams; primygtinai ragina Komisiją paspartinti ES teisės vykdymo užtikrinimo politiką, išnaudojant visas turimas priemones ir mechanizmus;

pažymi, kad teisė pateikti peticiją, kreiptis į Europos ombudsmeną, susipažinti su dokumentais ir naudotis registrais yra pagrindiniai ir akivaizdūs ES pilietybės elementai, užtikrinantys didesnį sprendimų priėmimo skaidrumą; todėl išreiškia savo pageidavimą, kad šios teisės būtų skatinamos ir pabrėžiamos kaip pagrindiniai Komisijos ES pilietybės ataskaitos elementai ir būtų tinkamai joje atspindėtos;

pabrėžia, kad dėl sklandesnio peticijų nagrinėjimo Europos Parlamente ir 2014 m. pabaigoje pradėjusio veikti Peticijų komiteto portalo buvo sudarytos palankesnės sąlygos naudotis teise pateikti peticiją, nes tai leidžia nesunkiai pateikti peticijas ir veiksmingiau jas tvarkyti, kaip matyti ir atitinkamose Peticijų komiteto metinėse ataskaitose; ragina nedelsiant baigti įgyvendinti numatytus tolesnius projekto veiksmus, nes tai sudarys sąlygas peticijos pateikėjams ir jos rėmėjams dar interaktyviau stebėti peticijos procesą;

pabrėžia, jog tam, kad būtų sėkmingai naudojamasi pilietybės teikiamomis teisėmis, valstybėse narėse turi būti paisoma visų teisių ir laisvių, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad įdiegtas demokratija ir dalyvavimu grindžiamas valdymas, kuo didesnis skaidrumo lygis ir visų piliečių tiesioginis dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose galiausiai stiprina ES pilietybę; ragina valstybes nares geriau informuoti ES piliečius apie jų teises ir pareigas ir padėti sudaryti vienodas sąlygas naudotis šiomis teisėmis ir jas gerbti tiek savo kilmės šalyje, tiek ir kitose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių pasirinkimą netaikyti tam tikrų ES sutarčių dalių, dėl kurio piliečių teisės de facto skiriasi;

labai apgailestauja, kad praėjus beveik dešimtmečiui nepadaryta didelės pažangos, siekiant priimti ES kovos su diskriminacija direktyvą; ragina visas ES institucijas ir valstybes nares nedelsiant atnaujinti atitinkamas derybas; atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą aktyviai remti pastangas užbaigti šias derybas;

mano, kad turėtų būti padidintas ES politikos kovos su diskriminacija srityje veiksmingumas ir pašalintos likusios kliūtys; rekomenduoja Komisijai atnaujinti pirmąsias dvi kovos su diskriminacija direktyvas, t. y. Tarybos direktyvą 2000/43/EB ir Tarybos direktyvą 2000/78/EB, kad jos atitiktų dabartinę Sutarčių versiją ir ES pagrindinių teisių chartiją;

ragina patvirtinti veiksmingą reglamentavimo sistemą ir koordinavimo priemones ES ir valstybių narių lygmeniu siekiant užtikrinti aukšto lygio socialinę apsaugą ir stabilias, gerai apmokamo darbo vietas; mano, kad šis požiūris yra itin svarbus siekiant stiprinti pagrindines teises ir laisves, kurias suteikia ES pilietybė;

pabrėžia, kad ES ir valstybių narių lygmeniu priimtos griežto taupymo priemonės pagilino ekonominius ir socialinius skirtumus ir tokiu būdu labai apribojo praktinį naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, kurias suteikia ES pilietybė;

primena savo 2017 m. rugsėjo 14 d. priimtus pakeitimus (13) ir Komisijos pasiūlymą priimti išsamią direktyvą dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su valstybių narių gaminių ir paslaugų, įskaitant įvairiarūšį transportą, prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615); rekomenduoja, kad teisės aktų leidėjai paspartintų savo veiksmus siekiant priimti Europos prieinamumo aktą; palankiai vertina pasiektą tarpinstitucinį susitarimą įgyvendinti Marakešo sutartį dėl ES autorių teisių teisės, kuriai Peticijų komitetas pritarė nuo 2011 m., ir dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares skubiai ratifikuoti Marakešo sutartį; ragina visas valstybes nares ratifikuoti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir pasirašyti jos protokolą; pritaria, kad tarpusavyje pripažįstamos ES neįgaliojo kortelės naudojimas būtų išplėstas įtraukiant kuo daugiau valstybių narių; ragina valstybes nares palengvinti neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų judumą ES; pabrėžia, kad reikia didinti ES interneto svetainių prieinamumą neįgaliesiems;

10.

ragina Komisiją imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su LGBTI asmenų diskriminacija ir kovoti su homofobija, apibrėžiant konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis nacionaliniu ir ES lygmeniu; kartu ragina ES institucijas atidžiai stebėti LGBTI asmenų teises ir skatinti LGBTI asmenų ir jų šeimų tarptautinių teisių pripažinimą ES;

11.

primena, kad moterų ir vyrų lygybės principas gali būti įgyvendintas tik strategiškai jį integruojant į visų sričių ES politiką, be kita ko, pasitelkiant dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis visose valstybėse narėse; ragina Komisiją imtis reikšmingų priemonių šalinant diskriminaciją ir kovoti su diskriminacinio pobūdžio pareiškimais, kurie yra nukreipti prieš moteris ES ir kuriais skatinami lyčių stereotipai; pakartoja, kad visoje Europoje turi būti investuojama į švietimą pilietybės ir pilietiškumo bei lyčių lygybės srityje; atkreipia dėmesį į vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus ES, kurie milijonams moterų trukdo užsitikrinti visišką ekonominį savarankiškumą; atkreipia dėmesį į jaunimo – visų pirma moterų ir mergaičių – politinio aktyvumo svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis papildomų veiksmų jų dalyvavimui skatinti;

12.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ES pasirašyti Stambulo konvenciją ir užbaigti prisijungimą prie jos; tačiau apgailestauja, kad, apsiribojus dviem sritimis, t. y. klausimais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose bei prieglobsčiu ir negrąžinimu, kyla teisinio netikrumo problema dėl ES prisijungimo aprėpties; primygtinai ragina valstybes nares paspartinti derybas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo; ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, skubiai ratifikuoti šią konvenciją, taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris; teigiamai vertina Komisijos pateiktą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros teisės aktų rinkinį ir ragina visas institucijas kuo greičiau įgyvendinti šias priemones; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moterų įdarbinimą ir atstovavimą vadovaujamose pareigose ir imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, taikant tinkamas strategijas, siekiant patenkinti pažeidžiamų piliečių, patiriančių tarpsektorinę daugialypę diskriminaciją, poreikius, kad tokie piliečiai galėtų naudotis savo pilietinėmis teisėmis; ragina Tarybą įdėti daugiau pastangų, kad nebūtų blokuojama direktyva dėl moterų bendrovių valdybose; pakartoja savo raginimą Komisijai priimti dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ kaip komunikatą;

13.

primena, kad tradicinės mažumos koegzistuoja jau šimtmečius, o dauguma šių kultūrų – Europos žemyne; pabrėžia, kad ES institucijos turi imtis aktyvesnio vaidmens mažumų apsaugos srityje, pavyzdžiui, skatinant informuotumo didinimo susitikimus, seminarus ir rezoliucijas, taip pat imantis konkrečių administracinių veiksmų ES institucijose; yra įsitikinęs, kad ES turėtų nustatyti aukštus mažumų apsaugos standartus – pradėdama tarptautinės teisės, pvz., Europos Tarybos, dokumentuose kodifikuotais standartais – ir kad šie standartai turėtų būti nepajudinamai įtvirtinti teisinėje sistemoje, pagal kurią visoje ES užtikrinama demokratija, teisinės valstybės principai ir pagrindinės teisės; ragina visas valstybes nares nebedelsti ir iki galo ratifikuoti Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją bei sąžiningai įgyvendinti Sutartis; taip pat primena, kad reikia įgyvendinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) suformuluotus principus; apgailestauja dėl bet kokios retorikos, kuri skatina diskriminaciją dėl pilietybės; ragina nacionalines vyriausybes rasti ilgalaikius sprendimus ir skatinti kalbų įvairovės kultūrą valstybėse narėse ir visoje ES, neapsiribojant oficialiosiomis ES kalbomis, kadangi tiek Sutartyse, tiek ES pagrindinių teisių chartijoje pateikiamos nuorodos į tautinių mažumų apsaugą ir vykdomą diskriminaciją dėl kalbos;

14.

yra nepaprastai susirūpinęs dėl didelio skaičiaus romų Europoje, kurie patiria diskriminacinę gimimų registraciją ir todėl neturi tapatybės dokumentų ir negali pasinaudoti būtinomis pagrindinėmis paslaugomis savo gyvenamosios vietos šalyse, todėl taip pat negali naudotis jokiomis savo teisėmis Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares nedelsiant imtis taisomųjų priemonių šiuo atžvilgiu, kad būtų užtikrintos jų pagrindinės žmogaus teisės ir visos įgyjant ES pilietybę suteikiamos teisės; ragina Komisiją įvertinti ir stebėti padėtį valstybėse narėse ir inicijuoti asmenų, kurių pilietybė nepripažinta ir kurie neturi galimybės gauti asmens dokumento, tapatybės nustatymą ir apsaugą;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti konkrečių priemonių laivo judėjimo kliūtims pašalinti, laikantis Parlamento 2017 m. kovo 15 d. rezoliucijos dėl kliūčių ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje (14) ir 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijos dėl vaiko interesų apsaugos visoje ES, grindžiamos Europos Parlamentui pateiktomis peticijomis (15);

16.

ragina Komisiją reguliariai stebėti, kaip valstybėse narėse taikoma Direktyva 2004/38/EB, ir imtis atitinkamų priemonių potencialioms judėjimo laisvės kliūtims šalinti; teigiamai vertina e. mokymosi priemonę Sąjungos piliečių laisvo judėjimo srityje, kuri padeda vietos valdžios institucijoms geriau suprasti su laisvu judėjimu susijusias teises ir pareigas;

17.

pripažįsta Komisijos pastangas sudaryti geresnes sąlygas gauti įvairią informaciją ir pagalbą apie ES ir jos suteikiamas teises piliečiams, naudojantis tokiais tinklais kaip „Europe Direct“, portalu „Jūsų Europa“ ir e. teisingumo portalu, siekiant geriau informuoti asmenis, kurie naudojasi savo, kaip ES piliečio, teisėmis; pritaria Komisijos pasiūlymui dėl bendrųjų skaitmeninių vartų, kad piliečiai galėtų nesudėtingai internetu gauti informaciją, pagalbą ir problemų sprendimo paslaugas, susijusias su naudojimusi teisėmis bendrojoje rinkoje;

18.

ragina Komisiją stiprinti SOLVIT tinklą, gerinant sąveiką tarp jos tarnybų ir nacionalinių centrų, siekiant užtikrinti geresnį neišspręstų ir pasikartojančių bylų tolesnį nagrinėjimą ir glaudesnį įvairių ES teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonių, pvz., „EU Pilot“ ir CHAP, koordinavimą; tuo pat metu ragina valstybes nares skatinti ES piliečius naudotis SOLVIT tinklu ir jo paslaugomis, taip pat kitais teisių gynimo ir piliečių dalyvavimo mechanizmais, tiek Sąjungos lygmeniu (pvz., per Europos Parlamento Peticijų komitetą, Europos ombudsmeną ar Europos piliečių iniciatyvą), tiek nacionaliniu lygmeniu (pvz., per vietos ar regioninius ombudsmenus, peticijų komitetus arba tautos teisėkūros iniciatyvas);

19.

pritaria 2017 m. ES pilietybės ataskaitoje Komisijos prisiimtam įsipareigojimui surengti ES masto informavimo ir sąmoningumo didinimo kampaniją apie ES piliečių teises, siekiant padėti piliečiams geriau suprasti savo teises; atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai turėtų turėti galimybę susipažinti su visa informacija, reikalinga norint iš tikrųjų padidinti ES pilietybės svarbą, ir kad tokia informacija turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl naudojimosi Sutartyse nustatytomis teisėmis ir teisėmis, kurias garantuoja ES pagrindinių teisių chartija; rekomenduoja propaguoti skaidrumą ir aktyvią konsulinę pagalbą, kaip tinkamiausias tam priemones, taip pat tinkamai skelbti informaciją, kuri reikalinga norint sudaryti palankesnes sąlygas įsikurti naujai atvykstantiems asmenims;

20.

primena, kad galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas, socialinės apsaugos sistemų koordinavimas ir profesinių kvalifikacijų pripažinimas kitose valstybėse narėse yra sritys, kuriose ES piliečiai dažnai susiduria su sunkumais, ir ragina Komisiją užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą siekiant ištaisyti susiklosčiusią padėtį;

21.

reiškia susirūpinimą dėl visuomenėje augančio politinio nepasitenkinimo; pabrėžia, kad būtina teikti prioritetą kovai su ksenofobija, rasizmu, diskriminacija ir neapykantą kurstančiomis kalbomis;

22.

pripažįsta, kad didesnio rinkėjų dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose skatinimo veiksmai yra bendra ES ir valstybių narių atsakomybė; ragina pastarąsias skatinti demokratinį dalyvavimą, geriau informuojant piliečius apie jų teisę būti išrinktiems ir balsuoti vietos ir Europos Parlamento rinkimuose įvairiais kanalais ir suprantama kalba, taip pat pašalinti visas kliūtis, trukdančias jiems dalyvauti, pvz., ekonominę, socialinę diskriminaciją ar diskriminaciją dėl kalbos, nesąžiningą veiklą ar korupciją; primygtinai ragina valstybes nares panaikinti prieinamumo kliūtis neįgaliems piliečiams ir sudaryti palankesnes sąlygas balsuoti ne savo įprastoje balsavimo apylinkėje gyvenantiems, dirbantiems ar studijuojantiems piliečiams, pvz., taikant elektroninio identifikavimo ir balsavimo sprendimus;

23.

mano, kad Rinkimų akto reforma galėtų būti galimybė Sąjungai tapti dar demokratiškesne; atkreipia dėmesį į tai, kad tūkstančiai europiečių pritaria šiai nuomonei; primena, kad būtina skatinti dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose didinant Europos politinių partijų regimumą ir kad Europos Parlamento rinkimų europinio pobūdžio stiprinimas yra bendra ES ir valstybių narių atsakomybė; ragina Tarybą atliekant pirmiau minėto akto peržiūrą įtraukti sąrašus, į kuriuos būtų integruotas lyčių aspektas ir kurie būtų proporcingi lyties požiūriu; prašo Komisijos imtis veiksmų dėl skundų dėl naudojimosi teise balsuoti Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimuose, parengti konkretų veiksmų planą dėl elektroninio balsavimo Europos Parlamento rinkimuose įdiegimo anksčiausią įmanomą datą ir pasirūpinti, kad ta sistema būtų plačiau prieinama visiems ES piliečiams; primygtinai ragina valstybes nares imtis visų galimų priemonių, kad jokios valstybės pilietybės neturintys ir nuolat ES valstybėse narėse gyvenantys asmenys būtų skatinami įgyti priimančiosios valstybės narės pilietybę, kad galėtų naudotis visomis ES piliečių teisėmis; mano, kad į kitą valstybę narę persikėlę ir ten gyvenantys ES piliečiai turėtų turėti galimybę naudotis savo teise balsuoti nacionaliniuose savo kilmės šalies rinkimuose; ragina valstybes nares, atimančias pilietines teises iš piliečių, nusprendusių ilgam apsigyventi kitoje valstybėje narėje, palengvinti jiems sąlygas ir išsaugoti jų teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose; ragina Komisiją imtis reikalingų veiksmų siekiant, kad neįgalieji galėtų naudotis savo balsavimo teise be jokios diskriminacijos; pritaria galimybei papildomai prie nacionalinių tapatybės nustatymo dokumentų pradėti taikyti Europos tapatybės kortelę;

24.

atkreipia dėmesį į naujausią Komisijos komunikatą dėl Europos piliečių iniciatyvos (COM(2017)0482), kuriame siūloma persvarstyti 2011 m. vasario 16 d. Reglamentą (ES) Nr. 211/2011 siekiant pagerinti iniciatyvos veikimą; tikisi, kad persvarsčius reglamentą EPI priemonė bus skaidresnė, veiksmingesnė ir patogesnė naudotojams ir drauge bus užtikrintas demokratinis ir platesnio masto piliečių dalyvavimas vykdant diskusijas dėl Europos ir nustatant darbotvarkę; pabrėžia svarbų Parlamento atliksimą teisėkūros vaidmenį ir gero bendradarbiavimo su Komisija persvarstant reglamentą svarbą; ragina Komisiją įtraukti nuostatas, kuriomis siekiama persvarstyti su EPI susijusias teisinio priimtinumo sąlygas, registracijos reikalavimus ir nagrinėjimo procedūras;

25.

mano, kad vadovaujantis Sąjungos pilietybės interesais būtina, jog Komisija imtųsi veiksmų, kuriais būtų stiprinamas Europos kultūros aspektas; ragina pagal programą „Europa piliečiams“ finansuoti novatoriškesnius projektus, kurie galėtų turėti sisteminį poveikį; siūlo lygiagrečiai su programa „Europa piliečiams“ sukurti ją papildančią programą „Pažink Europą“;

26.

siūlo Komisijai Sąjungos pilietybės stiprinimo ir naudojimosi ta pilietybe tikslais skatinti vietos valdžios institucijas paskirti tarybos narius, atsakingus už Europos Sąjungos reikalus, nes būtent šis lygmuo yra arčiausiai piliečių;

27.

rekomenduoja Komisijai visose savo centrinėse būstinėse, įskaitant atstovybes valstybėse narėse, įdiegti gavimo registrą, kad piliečiai galėtų raštu ar asmeniškai kreiptis į bet kurią ES instituciją ir turėtų atitinkamas garantijas;

28.

rekomenduoja Komisijai, bendradarbiaujant su universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, įdiegti pranešimų perdavimo sistemas, kuriose būtų pažymimas pranešimų turinys, data ir siuntėjas, kad piliečiai galėtų kreiptis į ES institucijas nuotoliniu būdu raštu ir turėtų atitinkamas garantijas;

29.

reiškia įsitikinimą, kad pagrindinės teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje, laisva žiniasklaida ir galimybės susipažinti su įvairiomis visuomenės bei žiniasklaidos nuomonėmis yra neatsiejamos sveikos demokratijos sudedamosios dalys, ir todėl yra narystės ES konstitucinis pagrindas, kaip įtvirtinta ES sutarties 2 ir 6 straipsniuose; pabrėžia, kad būtina aiškiai apibrėžta ES kovos su propaganda, nukreipta prieš Europos Sąjungą, ir neteisinga informacija politika, taip pat būtina stiprinti viešosios žiniasklaidos nepriklausomumą nuo vyriausybių; siūlo visų valstybių narių viešosiose žiniasklaidos priemonėse skirti tam tikrą minimalų laiką turiniui, susijusiam su ES reikalais; siūlo ES institucijoms toliau kurti Europos televizijos kanalus, transliuojamus visose valstybėse narėse ir visomis ES oficialiosiomis kalbomis, ir nuo mažens ugdyti piliečių gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis; remia spaudos ir daugialypės terpės produktų sklaidą visomis oficialiosiomis ES kalbomis; šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog reikia toliau didinti Europos žurnalistų informuotumą;

30.

mano, kad kalbų įvairovė ir skaidrumas yra pagrindinės priemonės, padėsiančios priartinti piliečius prie ES ir įtraukti juos į su ja susijusią veiklą; pažymi, kad teisė susipažinti su dokumentais sudaro 30 proc. 2016 m. Europos ombudsmenės atliktų tyrimų, ir todėl rekomenduoja propaguoti teisę susipažinti su dokumentais ir išversti kuo daugiau dokumentų į visas oficialiąsias ES kalbas; remia intensyvesnį dialogą su piliečiais ir skatina vykdyti viešąsias diskusijas siekiant pagerinti ES piliečių supratimą apie ES poveikį jų kasdieniam gyvenimui ir sudaryti jiems sąlygas dalyvauti keičiantis nuomonėmis televizijos programose tikslinei auditorijai skirtu laiku; ragina sukurti horizontaliąją direktyvą dėl informavimo apie pažeidimus, kurioje būtų nustatyti tinkami pranešimo apie pažeidimo atvejus būdai ir procedūros;

31.

pritaria viešųjų paslaugų kultūros skatinimui ES ir nacionalinėse institucijose ir mano, kad ES turėtų būti pavyzdžiu taikant aukščiausius administracinius ir skaidrumo standartus, kaip numatyta ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje; siūlo, kad vietos lygmeniu veikiantys ES biurai valstybėse narėse būtų pertvarkyti į vieno langelio principu veikiančius biurus, kuriuose būtų siūlomos visapusiškos paslaugos ES piliečiams, siekiant sumažinti biurokratiją ir kliūtis, su kuriomis susiduriama naudojantis ES pilietybe suteikiamomis teisėmis; pabrėžia, jog svarbu, kad tai būtų projektas, grindžiamas vienkartinio duomenų pateikimo principu, kurį vykdant būtų pašalinta nereikalinga našta Europos įmonėms, kurių prašoma pakartotinai pateikti tuos pačius duomenis ir dokumentus vykdant tarpvalstybines operacijas;

32.

pabrėžia, kad prieinamas švietimas atlieka esminį vaidmenį informuojant ES piliečius apie jų teises; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“ svarbu skatinti universaliųjų įgūdžių ugdymą, kuriuo didinamas kultūrų tarpusavio supratimas ir aktyvus dalyvavimas įvairiose visuomenėse; ragina valstybes nares mokyklų programose daugiau dėmesio skirti pilietiniam ugdymui, ypatingą dėmesį teikiant ES pilietybei ir taip pat ES reikalams, ir atitinkamai pritaikyti mokytojų mokymą; primena, kad reikia padėti mokytojams ir švietimo specialistams į savo mokymą įtraukti informaciją apie ES teises ir pilietybę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia toliau skatinti ir plėtoti internetines platformas, kad švietimo specialistai galėtų naudotis naujoviška daugiakalbe mokymo medžiaga, kuri padėtų mokinius paskatinti ir motyvuoti mokytis apie ES; ragina Komisiją pradėti įgyvendinti Europos pilietiškumo ugdymo strategiją, atsižvelgiant į rekomendacijas parengti mokymo programas, kuriose būtų numatyti mokyklų vizitai į ES institucijas;

33.

primena, kad pagal galiojančius ES teisės aktus valstybės narės išstojimas iš Sąjungos reiškia, kad jos piliečiai praras Europos Sąjungos pilietybę; apgailestauja dėl to, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES taps pirmuoju per visą istoriją atveju, kai piliečiai neteks jiems pagal ES sutartis suteiktų teisių; pabrėžia, kad šis teisių praradimas gali turėti didelį poveikį jų kasdieniam gyvenimui; pabrėžia, kad bet koks susitarimas turėtų būti grindžiama tokiais principais kaip teisingumas, simetrija, sąžiningas elgesys, abipusiškumas ir nediskriminavimas, taip pat visapusiška pagarba ES teisės aktų, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją ir jos vykdymo užtikrinimo sistemą, vientisumui; ragina abi derybų šalis pirmenybę teikti visiems nuo to nukentėjusiems piliečiams ir apsaugoti jų teises; ragina derybų šalis po Jungtinės Karalystės išstojimo kiek įmanoma išsaugoti visas susijusias socialines, ekonomines ir šeimos teises, o ypač teises sveikatos priežiūros srityje;

34.

siūlo paskelbti gegužės 9 d. Europos valstybinė švente, siekiant Europoje sustiprinti priklausymo Europos šeimai jausmą;

35.

primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinės teisės aktai būtų pakankamai aiškūs ir išsamūs, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiama piliečių ir jų šeimų laisvo judėjimo teisė, tinkamai mokyti kompetentingas nacionalines valdžios institucijas ir tiksliai skleisti konkrečią informaciją suinteresuotiesiems subjektams, taip pat skatinti gerą bendradarbiavimą ir greitą keitimąsi informacija su kitomis nacionalinėmis administracijomis, ypač kai tai susiję su tarpvalstybiniu draudimu ir senatvės pensijomis; ragina siekti glaudesnio priimančiųjų valstybių narių ir atitinkamų konsulatų bendradarbiavimo, kuris užtikrins tinkamą pagalbos teikimo tinklą ir sąžiningą elgesį tarpvalstybinėse bylose, visų pirma tais atvejais, kurie susiję su vaiko globa; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tarpvalstybinio sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimo;

36.

ragina Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą leisti visoms šalims, kurios atitinka būtinuosius techninius kriterijus, tapti Šengeno erdvės narėmis, kad visi ES piliečiai galėtų naudotis judėjimo laisve nevaržomi pasienio kontrolės;

37.

primena, kad ES teisės aktai dėl saugumo turi būti atnaujinti, naudingi ir veiksmingi, užkertant kelią didėjančioms saugumo grėsmėms, jas nustatant arba į jas reaguojant; ragina nedelsiant įgyvendinti Europos saugumo darbotvarkę, geriau taikyti galiojančius šios srities ES teisės aktus ir užtikrinti veiksmingesnius informacijos mainus ir koordinavimą tarp valstybių narių bei su ES agentūromis; palankiai vertina Komisijos iniciatyvas stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą saugumo srityje; pabrėžia, kad, kovojant su terorizmu, svarbu visapusiškai gerbti pagrindines teises; pabrėžia, kad, norint veiksmingai apsaugoti ES piliečius, nepaprastai svarbu derinti ES vidaus ir išorės veiksmus saugumo srityje;

38.

ragina ES institucijas ir valstybes nares didinti pastangas siekiant sukurti veiksmingą ir tikrą saugumo sąjungą, kurioje būtų atsižvelgiama į visus terorizmo grėsmės aspektus;

39.

mano, kad deradikalizacija ir radikalizacijos prevencija yra absoliutus ES prioritetas, ir ryžtingai ragina stiprinti konkrečias tarpsektorines programas, nukreiptas į švietimą, savanorišką ir kultūrinę veiklą bei jaunimo darbą, taip pat deradikalizacijos programas institucijose, vietos bendruomenėse, pilietinėje visuomenėje, religinėse bendruomenėse ir regionų administracijose; yra įsitikinęs, kad visapusišką politiką šioje srityje turėtų lydėti ilgalaikiai iniciatyvūs deradikalizacijos procesai teismų sferoje; pabrėžia, kad būtina kurti socialinės įtraukties strategijas ir kovos su diskriminacija politiką; ragina valstybes nares holistiškai spręsti radikalizacijos problemą ir pasinaudoti Komisijos iniciatyva sukurto Informacijos apie radikalizaciją tinklo ekspertinėmis žiniomis; pabrėžia, kad radikalizacijos prevenciją galima remti ir vykdant veiksmus, kurie finansuojami pagal tokias ES programas, kaip Europos struktūriniai ir investicijų fondai, „Horizontas 2020“ ir „Europa piliečiams“;

40.

ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2015/637, siekiant užtikrinti konsulinę ES piliečių apsaugą trečiosiose valstybėse, kuriose jų valstybė narė atstovybės neturi;

41.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl naujo, saugesnio formato ES laikinojo kelionės dokumento ES piliečiams, kuriems neatstovaujama už ES ribų ir kurių pasas buvo pavogtas, pamestas, sugadintas arba laikinai nepasiekiamas, kad jiems būtų užtikrinta galimybė saugiai grįžti namo;

42.

pabrėžia, kad nusikaltimų ir terorizmo aukoms turi būti nediskriminuojant užtikrinamos pakankamos teisės visoje ES ir kad su šiais asmenimis turėtų būti elgiamasi pagarbiai ir nepažeidžiant jų orumo, taip pat kad jiems turėtų būti teikiama reikiama pagalba atsižvelgiant į individualius jų ir jų šeimų poreikius; pabrėžia, kad vis daugiau ES piliečių nukenčia nuo teroristinių išpuolių ne savo šalyje, todėl ragina valstybėse narėse skubiai parengti protokolus, siekiant padėti kitos šalies pilietybę turintiems europiečiams teroristinio išpuolio atveju, remiantis pasiūlymu dėl Direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu; pabrėžia, kad reikalinga speciali direktyva dėl terorizmo aukų apsaugos;

43.

apgailestauja dėl tarpvalstybinių kliūčių, kylančių sprendžiant civilinės teisės ar socialinius klausimus, pavyzdžiui, šeimos teisės ar pensijų srityje, kurios daugeliui piliečių neleidžia visapusiškai naudotis savo ES pilietybe;

44.

apgailestauja, kad tėvai ir vaikai įvairiose valstybėse narėse turi nevienodas galimybes kreiptis į teismą gyvenimo skyrium ar skyrybų atveju – dėl to šimtai ES gyvenančių tėvų kreipėsi į Peticijų komitetą primygtinai ragindami, kad šis būtų aktyvesnis, nors jo kompetencija šioje srityje yra labai ribota;

45.

ragina valstybes nares tvirčiau bendradarbiauti siekiant užtikrinti smurto dėl lyties aukų apsaugą ir pasirūpinti, kad tarpvalstybinių šeimos ginčų atvejais būtų paisoma vaiko interesų;

46.

palankiai vertina sukurtą Europos solidarumo korpusą jauniems ES piliečiams ir ragina užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų tinkamai finansuojama, kad kokybiškos darbo vietos nebūtų pakeičiamos neatlygintina savanoriška veikla;

47.

ragina valstybes nares įdiegti koordinavimo ir bendradarbiavimo priemones siekiant veiksmingai spręsti dvigubo apmokestinimo ir diskriminavimo mokesčių srityje tarptautiniu mastu problemas ir labiau atsižvelgti į realią tarpvalstybinio darbuotojų judumo padėtį; mano, kad šiuo metu dvigubo apmokestinimo problema sprendžiama nepakankamai, nes ji yra tvarkoma naudojantis esamais dvišaliais mokesčių susitarimais arba vienašaliais valstybių narių veiksmais, ir kad būtina laiku imtis bendrų veiksmų ES lygmeniu;

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Tarybos dokumentas 6622/16.

(2) Tarybos dokumentas 14268/15.

(3) OL C 378, 2017 11 9, p. 146.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0106.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0385.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0013.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0063.

(8) PE 601.177v04-00.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0512.

(10) PE 597.698v03-00. Taip pat žr. pranešimą A8-0265/2017.

(11) PE 603.107v02-00. Taip pat žr. pranešimą A8-0265/2017.

(12) OL L 106, 2015 4 24, p. 1.

(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0347.

(14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0083.

(15) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0142.

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/22

P8_TA(2017)0488

Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimo“ (2017/2065(INI))

(2018/C 369/03)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS),

—	atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) informacinių technologijų susitarimą (ITS),

—	atsižvelgdamas į PPO elektroninės prekybos darbo programą,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 29–30 d. Takamacu (Kagava) vykusiame IRT G7 ministrų susitikime priimtą bendrą deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Kankūne priimtą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių ministrų deklaraciją dėl skaitmeninės ekonomikos,

—	atsižvelgdamas į Interneto valdymo forumo dinamišką prekybos srities koaliciją,

—	atsižvelgdamas į vykstančias ES prekybos derybas su trečiosiomis šalimis,

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. liepos 6 d. Komisija paskelbė jog iš esmės sutariama dėl ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (1),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (2),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas“ (COM(2016)0180),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016)0178),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 23 d. Komisijos ataskaitą dėl prekybos ir investavimo kliūčių (COM(2017)0338),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (COM(2017)0009),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2002/58/EB (Reglamentas dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (COM(2017)0010),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje sistemos (COM(2017)0495),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Skaitmeninimas vystymosi labui: skaitmeninių technologijų ir paslaugų integravimas į ES vystymosi politiką“ (SWD(2017)0157),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA) (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo (5),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, taip pat į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

—	atsižvelgdamas į tai, kad netrukus, t. y. 2017 m. gruodžio 10–13 d. Buenos Airėse (Argentina) vyks 11-oji PPO ministrų konferencija, kurioje turėtų būti diskutuojama apie elektroninę prekybą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos iniciatyvas remti besivystančias šalis (ITU-D),

—	atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žodžio laisvės apsaugos klausimais ataskaitas dėl saviraiškos laisvės ir privačiojo sektoriaus skaitmeniniame amžiuje (A/HRC/32/38) ir dėl skaitmeninės prieigos teikėjų vaidmens (A/HRC/35/22),

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gegužės 12 d. priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (Europos Tarybos sutarčių serija, Nr. 108) ir jos papildomą protokolą,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių duomenų srautų (6),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ataskaita dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo. Pažangios prekybos politikos sukūrimas siekiant suvaldyti globalizaciją“ (COM(2017)0491),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0384/2017),

kadangi technologinė plėtra, prieiga prie atviro interneto ir ekonomikos skaitmeninimas skatina augimą, nes taip sudaromos sąlygas įmonėms, visų pirma, pradedančiosioms įmonėms, labai mažoms įmonėms ir MVĮ, plėtoti naujas galimybes kuriant, užsakant, gaminant, parduodant ar tiekiant produktus ir teikiant paslaugas ir užmegzti ryšį su klientais visame pasaulyje sparčiau ir pigiau nei kada nors anksčiau; kadangi besiformuojančios technologijos, pvz., paskirstytųjų duomenų technologija, gali paskatinti skaitmeninę prekybą didindamos tarptautinių sutarčių skaidrumą ir paspartindamos vertės pervedimą; kadangi prekybą fizinėmis prekėmis keičia vis dažniau tarpvalstybiniu mastu vykdomas skaitmeninio turinio perkėlimas ir kartais prekių ir paslaugų skirtumas pasidaro nelabai aiškus;

B.	kadangi duomenų rinkimas, duomenų kaupimas ir gebėjimas juos perkelti į užsienio šalis gali būti pagrindinis inovacijų, našumo ir ekonominio konkurencingumo skatinimo veiksnys;

kadangi mūsų ekonomikos ir tarptautinės prekybos globalizacija ir skaitmeninimas sudarė įmonėms sąlygas augti, o piliečiams suteikė ekonominių galimybių; kadangi skaitmeninimas tradicinėse pramonės šakose daro poveikį tiekimo grandinėms, gamybos ir paslaugų modeliams, ir tai gali paskatinti naujų darbo vietų kūrimą naujose pramonės šakose, tačiau taip pat gali būti darbo vietų praradimo ir mažų garantijų darbo sąlygų priežastis, nes vis daugiau užduočių, kurias tradiciškai atlieka žmonės, yra automatizuojamos ir (arba) perkeliamos į užsienį; todėl pabrėžia, kad turi būti įdiegtos papildomos socialinės priemonės, kurios būtų naudingos visai visuomenei, pvz., tvirta švietimo ir mokymo politika, aktyvios darbo rinkos strategijos ir priemonės, siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį;

kadangi skaitmeninėje ekonomikoje reikalinga taisyklėmis pagrįsta sistema, įskaitant šiuolaikines prekybos taisykles, kurias taikant būtų galima suderinti greitus pokyčius rinkoje ir vartotojų teises, būtų suteikta politinė erdvė ir galimybės naujoms reguliavimo iniciatyvoms, kurios reikalingos vyriausybėms, kad jos galėtų ginti ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą;

kadangi galimybė naudotis laisvu, atviru ir saugiu internetu yra pirminė sąlyga siekiant užtikrinti taisyklėmis grindžiamą prekybą ir skaitmeninės ekonomikos vystymąsi; kadangi tinklo neutralumo principas turėtų būti pagrindinė ES skaitmeninės prekybos strategijos dalis, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei inovacijas skaitmeninėje ekonomikoje ir kartu žodžio laisvę internete;

F.	kadangi investicijos į infrastruktūrą ir galimybė įgyti įgūdžių išlieka pagrindiniais iššūkiais, susijusiais su junglumu, taigi ir skaitmenine prekyba;

kadangi JT darnaus vystymosi tiksluose pabrėžiama, kad skatinant vystymąsi bus ypač svarbu iki 2020 m. užtikrinti visuotinę ir prieinamą prieigą prie interneto žmonėms mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, nes skaitmeninės ekonomikos vystymasis galėtų paskatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir elektroninė prekyba – tai viena iš galimybių didinti mažųjų eksportuotojų skaičių, eksporto apimtis ir eksporto įvairinimą;

kadangi moterims kaip verslininkėms ir darbuotojoms gali būti naudinga geresnė prieiga prie pasaulinių rinkų ir kaip vartotojos jos gali pasinaudoti mažesnėmis kainomis, tačiau vis dar kyla daugybė problemų ir yra daug nelygybės, todėl tai kliudo moterims dalyvauti pasaulinėje ekonomikoje, nes dauguma moterų iš mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių vis dar neturi prieigos prie interneto;

I.	kadangi elektroninė prekyba klesti ir besivystančiose šalyse;

kadangi vyriausybės visame pasaulyje vykdo skaitmeninį protekcionizmą kurdamos kliūtis, trukdančias patekti į rinką ir vykdyti tiesiogines investicijas, arba sukuria nesąžiningų pranašumų vietos įmonėms; kadangi nemažai plačiai naudojamų priemonių trečiosiose šalyse, kurių imamasi dėl nacionalinio (kibernetinio) saugumo, daro neigiamą poveikį prekybai IRT produktais;

kadangi šiuo metu užsienio įmonės turi gerokai daugiau galimybių patekti į Europos rinką nei Europos įmonės trečiosiose šalyse; kadangi daugelis mūsų prekybos partnerių vis dažniau uždaro savo vidaus rinkas ir vykdo skaitmeninį protekcionizmą; kadangi ES turėtų grįsti savo skaitmeninės prekybos strategiją abipusiškumo, sąžiningos konkurencijos, pažangaus reglamentavimo ir skaidrumo principais, kad atkurtų vartotojų pasitikėjimą ir vėl užtikrintų vienodas sąlygas įmonėms;

L.	kadangi turėtų būti panaikintas geografinis blokavimas ir ateityje neturėtų būti jokio nepateisinamo diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje;

kadangi visose prekybos derybose turėtų būti skatinama kurti elementus, padedančius užtikrinti atvirą internetą ES bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir principų, pvz., sąžiningos konkurencijos, tinklo neutralumo ir tarpininkų apsaugos nuo atsakomybės, laikymąsi; kadangi dėl visuotinio skaitmeninės prekybos pobūdžio PPO natūraliai tampa vieta, tinkama derėtis dėl taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos; kadangi 11-oji PPO ministrų konferencija, vyksianti 2017 m. gruodžio mėn., suteikia galimybę pradėti tokį procesą;

kadangi Europos Sąjunga privalo laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, įskaitant jos 8 straipsnį dėl teisės į asmens duomenų apsaugą, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnio dėl tos pačios pagrindinės teisės, taip pat Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnio; kadangi teisė į privatumą – visuotinė žmogaus teisė; kadangi aukšti asmens duomenų apsaugos standartai padeda stiprinti Europos piliečių pasitikėjimą skaitmenine ekonomika ir taip skatina elektroninės prekybos vystymąsi; kadangi skaitmeniniame amžiuje paraleliai turi būti skatinami aukšti duomenų apsaugos standartai, visų pirma, neskelbtinų duomenų atveju, ir sudaromos palankesnės sąlygos tarptautinei prekybai siekiant remti saviraiškos ir informacijos laisvę, elektroninę prekybą ir šifravimą ir paskatinti atsisakyti skaitmeninio protekcionizmo, masinio sekimo, kibernetinio šnipinėjimo ir interneto cenzūros;

O.	kadangi vykdant skaitmeninę prekybą turi būti saugomos nykstančios laukinės gyvūnijos ir augalijos rūšys ir kadangi interneto rinkose turi būti draudžiama jos platformose parduoti laukinės gyvūnijos ir augalijos produktus;

kadangi privačios įmonės vis dažniau nustato normas ir standartus skaitmeninės ekonomikos srityje ir tai darys tiesioginį poveikį piliečiams ir vartotojams, taip pat vidaus ir tarptautinei prekybai ir taip kartu bus spartinamas technologinių sprendimų, kuriais siekiama apsaugoti įmones ir klientus, kūrimas;

kadangi EBPO rekomendacijos, kaip išvengti mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, ir ES planai nustatyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę parodė, kad būtina spręsti keletą, be kita ko, ir skaitmeninės ekonomikos keliamų mokesčių problemų; kadangi mokesčiai turėtų būti mokami ten, kur gaunamas pelnas; kadangi skaidresnė, veiksmingesnė ir sąžiningesnė tarpvalstybinių bendrovių mokesčių bazės apskaičiavimo sistema turėtų užkirsti kelią pelno perkėlimui ir mokesčių vengimui; kadangi būtinas nuoseklus ES požiūris į apmokestinimą skaitmeninėje ekonomikoje, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir veiksmingas visų įmonių apmokestinimas ir sudarytos vienodos sąlygos; primena, kad į prekybos susitarimus turėtų būti įtraukta gero mokesčių valdymo nuostata, kurioje būtų pakartotinai patvirtintas šalių įsipareigojimas įgyvendinti sutartus tarptautinius standartus kovojant su mokesčių slėpimu ir vengimu;

R.	kadangi, kaip teigia EBPO, iki 5 proc. importuojamų į ES prekių yra suklastotos, todėl prarandama daug darbo vietų ir mokestinių pajamų;

S.	kadangi jautrūs sektoriai, pvz., audiovizualinių paslaugų sektorius, ir pagrindinės teisės, pvz., asmens duomenų apsauga, neturėtų būti įtraukiami į prekybos derybas;

T.	kadangi skaitmenine prekyba taip pat turi būti siekiama skatinti ne tik tarptautinių įmonių, bet ir MVĮ bei pradedančiųjų įmonių augimą;

U.	kadangi Meksika atitinka prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos Nr. 108 dėl duomenų apsaugos sąlygas;

V.	kadangi sudarant prekybos susitarimus negali būti jokių derybų dėl asmens duomenų apsaugos ir kadangi duomenų apsauga niekada nebuvo įtraukiama į ES prekybos derybų įgaliojimus;

kadangi prekybos susitarimai gali būti svertas skaitmeninėms teisėms stiprinti; kadangi į prekybos susitarimus įtraukiant nuostatas dėl tinklo neutralumo, draudimo taikyti priverstinius nepagrįstus duomenų vietos nustatymo reikalavimus, duomenų saugumo, duomenų tvarkymo ir duomenų saugojimo saugumo, šifravimo ir tarpininkų atsakomybės galima ypač sustiprinti žodžio laisvės apsaugą;

pabrėžia, kad ES, kaip vertybių bendrija ir didžiausia pasaulyje paslaugų eksportuotoja, turėtų nustatyti tarptautinių taisyklių ir susitarimų dėl skaitmeninės prekybos srautų standartus, remdamasi trimis uždaviniais: 1) užtikrinti prieigą prie rinkos skaitmeninių prekių ir paslaugų srityje trečiosiose šalyse, 2) užtikrinti, kad prekybos taisyklėmis būtų sukurta akivaizdi nauda vartotojams, ir 3) užtikrinti ir skatinti pagarbą pagrindinėms teisėms;

pabrėžia, kad bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje numatoma, kaip spręsti daugelį skaitmeninės prekybos problemų, tačiau ES įmonės vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis visame pasaulyje, pvz., neskaidriomis taisyklėmis, valdžios institucijų intervencija ir nepagrįstais duomenų vietos nustatymo ar duomenų saugojimo reikalavimais; pažymi, kad kai kurie svarbūs veiksmai pagal bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, pvz., ES debesijos iniciatyva ir autorių teisių reforma, turi tarptautinį aspektą, į kurį būtų galima atsižvelgti Europos skaitmeninės prekybos strategijoje;

pabrėžia, kad būtina panaikinti skaitmeninę atskirtį siekiant kuo labiau sumažinti galimą neigiamą poveikį socialinei apsaugai ir vystymuisi; todėl pabrėžia, kad svarbu skatinti moterų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse, pašalinti kliūtis mokymuisi visą gyvenimą ir panaikinti lyčių nelygybę, susijusią su galimybe naudotis naujomis technologijomis; ragina Komisiją toliau tirti, kaip esama prekybos politika ir lyčių lygybė yra tarpusavyje susijusios ir kaip prekyba gali skatinti moterų ekonominį įgalėjimą;

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl skaitmeninės ekonomikos tinklo poveikio viena įmonė arba nedaug įmonių gali turėti didelę rinkos dalį, todėl rinkoje gali susidaryti pernelyg didelė koncentracija; pabrėžia, kad prekybos susitarimuose svarbu skatinti sąžiningą ir veiksmingą konkurenciją, visų pirma, tarp skaitmeninių paslaugų teikėjų, pvz., interneto platformų, ir vartotojų, pvz., labai mažų įmonių, MVĮ ir pradedančiųjų įmonių, ir stiprinti vartotojų pasirinkimo galimybes, sumažinti sandorių sąnaudas, užtikrinti nediskriminacines sąlygas visiems rinkos dalyviams ir išvengti dominuojančios padėties, kuri iškraipo rinkas, kūrimo; ryšium su tuo pabrėžia, kad svarbu, jog skaitmeninės prekybos strategijoje tinklo neutralumas būtų numatytas kaip esminis elementas; mano, kad skaitmeninę prekybos strategiją reikia papildyti pasinaudojant sustiprinta ir veiksminga tarptautine konkurencijos politikos sistema ir, be kita ko, numatant didesnį konkurencijos institucijų bendradarbiavimą ir aiškius konkurencijos skyrius prekybos susitarimuose; ragina Komisiją užtikrinti, kad įmonės ir bendrovės laikytųsi konkurencijos taisyklių ir kad nebūtų diskriminuojami konkurentai, pakenkiant vartotojų interesams;

pabrėžia, kad galimybė naudotis saugiu plačiajuosčiu interneto ryšiu ir skaitmeniniais mokėjimo metodais, veiksminga vartotojų apsauga ir, visų pirma, teisių gynimo mechanizmais tarpvalstybinių pardavimų internetu atvejais, taip pat nuspėjamos muitinės procedūros yra esminiai aspektai siekiant užtikrinti skaitmeninę prekybą, darnų vystymąsi ir integracinį augimą;

mano, kad prekybos susitarimais turėtų būti užtikrintas glaudesnis vartotojų apsaugos agentūrų bendradarbiavimas, ir teigiamai vertina prekybos derybose iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti vartotojų pasitikėjimą didinančias priemones, pvz., įsipareigojimus, susijusius su elektroniniais parašais bei sutartimis ir neužsakytais pranešimais; pabrėžia, kad vartotojų teisės turi būti saugomos ir jokiu būdu negali būti sumažintos;

pabrėžia, kad MVĮ besivystančiose šalyse sudaro daugumą verslo įmonių ir jose dirba dauguma gamybos ir paslaugų sektoriaus darbuotojų; primena, kad tarpvalstybinės elektroninės prekybos palengvinimas gali turėti tiesioginį poveikį gyvenimo sąlygų gerinimui, aukštesnio gyvenimo lygio užtikrinimui ir ekonominio vystymosi skatinimui;

primena, kad niekas prekybos susitarimuose neturi trukdyti ES ir jos valstybėms narėms išlaikyti, tobulinti ir taikyti savo duomenų apsaugos taisykles; primena, kad asmens duomenys gali būti perduoti trečiosioms šalims ir nesiremiant prekybos susitarimuose numatytais bendraisiais įsipareigojimais, jei įvykdyti (dabartiniai ir būsimi) reikalavimai, numatyti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7) IV skyriuje ir Reglamento (ES) 2016/679 V skyriuje; pripažįsta, kad sprendimai dėl tinkamumo, įskaitant sprendimus dėl dalinio tinkamumo ar dėl konkrečių sektorių, yra esminė priemonė siekiant užtikrinti asmens duomenų perdavimo iš ES į trečiąją šalį apsaugą; atkreipia dėmesį į tai, kad ES priėmė sprendimus dėl tinkamumo tik su keturiais partneriais iš 20 didžiausių jos prekybos partnerių; primena, kad svarbu užtikrinti galimybę, visų pirma, vykdant dialogus tinkamumo klausimais, perduoti duomenis iš trečiosios šalies į ES;

ragina Komisiją sprendimų dėl tinkamumo priėmimui skirti prioritetą ir jį pagreitinti, su sąlyga, kad trečiosios šalys, remdamosi savo vidaus teise arba tarptautiniais įsipareigojimais, užtikrins „iš esmės lygiavertę“ apsaugą tai, kuri garantuojama ES; ragina Komisiją priimti bei viešai paskelbti atnaujintas ir išsamias privalomas procedūras ir kartu numatyti konkrečius tokių sprendimų priėmimo terminus, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimus ir Parlamento nuomonę;

10.

primena, kad bet kokio tipo įmonei, tiekiančiai prekes ir teikiančiai paslaugas tarptautiniu mastu, vis svarbesnis yra gebėjimas rinkti, apdoroti ir perduoti duomenis į užsienio šalis; pažymi, kad tai svarbu tiek asmens, tiek ne asmens duomenų atveju, įskaitant įrenginių tarpusavio ryšius;

11.

primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau parengti plataus užmojo tarpvalstybinių duomenų srautų taisykles, kurios visapusiškai derėtų su dabartinėmis ir būsimomis ES duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis; taip pat ragina Komisiją į ES prekybos susitarimus įtraukti horizontaliąją nuostatą, pagal kurią būtų visapusiškai išsaugoma šalies teisė apsaugoti asmens duomenis ir privatumą, su sąlyga, kad šia teise nebus nepagrįstai naudojamasi dėl priežasčių, nesusijusių su asmens duomenų apsauga, siekiant apeiti tarpvalstybinius duomenų srautų taisykles; mano, kad tokios taisyklės ir nuostatos turėtų būti įtrauktos į visas naujas ir neseniai pradėtas prekybos derybas su trečiosiomis šalimis; pabrėžia, kad bet kokie šio tipo įsipareigojimai neturėtų būti įtraukiami į būsimų skyrių, skirtų investicijų apsaugai, nuostatų taikymo sritį;

12.

ragina Komisiją griežtai drausti laisvosios prekybos susitarimuose nustatyti nepagrįstus duomenų lokalizavimo reikalavimus; mano, kad tokių reikalavimų panaikinimas turėtų būti svarbus prioritetas, ir pabrėžia, kad turėtų būti laikomasi atitinkamų duomenų apsaugos teisės aktų; apgailestauja dėl to, kad tokiais reikalavimais bandoma pasinaudoti kaip netarifine kliūtimi prekybai ir kaip skaitmeniniu protekcionizmu; mano, kad dėl šio protekcionizmo labai varžomos Europos įmonių galimybės trečiųjų šalių rinkose ir mažėja skaitmeninės prekybos veiksmingumo nauda;

13.

ragina Komisiją kuo skubiau, paisant Parlamento pozicijos, pateikti savo poziciją dėl tarpvalstybinio duomenų perdavimo, nepagrįstų duomenų lokalizavimo reikalavimų ir duomenų apsaugos išlygų prekybos derybose, kad ja būtų galima vadovautis visose naujose ir neseniai pradėtose derybose, siekiant išvengti, kad Sąjunga neatsidurtų nuošalyje, kai vyksta tarptautinės prekybos derybos;

14.

ragina Komisiją kovoti su trečiosiose šalyse taikomomis priemonėmis, pvz., „pirk vietos produktą“ politika, vietos turinio reikalavimais arba priverstiniu technologijų perdavimu, jei tai nėra pateisinama remiantis JT inicijuotomis programomis dėl skaitmeninės atskirties pašalinimo arba su TRIPS susijusiomis išimtimis, kad būtų galima užtikrinti Europos įmonių galimybes veikti sąžiningoje ir nuspėjamoje aplinkoje;

15.

pabrėžia, kad ES turėtų toliau dėti pastangas dvišaliu, keliašaliu ir daugiašaliu lygmenimis, kad būtų užtikrinta, kad trečiosios šalys būtų atviros užsienio investicijoms taip pat kaip ES ir sudarytų ES veiklos vykdytojams vienodas sąlygas; teigiamai vertina ES pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema, ir pritaria jos tikslams geriau apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir technologijas;

16.

pabrėžia, kad skaitmeninės prekybos strategijoje turi būti visapusiškai paisoma tinklo neutralumo principo ir užtikrintos vienodos interneto srauto sąlygos be diskriminacijos, apribojimų ar trukdžių, nepriklausomai nuo siuntėjo, gavėjo, tipo, turinio, įrenginio, paslaugos ar taikomosios programos; taip pat primena, kad srauto valdymo priemones turėtų būti leidžiama naudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai iš tiesų būtina, ir tik tiek laiko, kiek būtina tam, būtų įvykdyti teisiniai reikalavimai, užtikrintas tinklo vientisumas ir saugumas arba užkirstas kelias gresiančiai tinklo perkrovai;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant skaitmeninti Europos pramonę ir plėsti e. valdymą, itin svarbu, visų pirma, kaimo, kalnų ir atokiose vietovėse, diegti tinkamos apimties, kokybės ir saugumo infrastruktūrą, kuria būtų remiamas tinklo neutralumas, ir užtikrinti prieigą prie jos;

18.

labai apgailestauja, kad kai kuriose šalyse galimybė patekti į rinką suteikiama tik su sąlyga, kad bus atskleisti arba valdžios institucijoms perduoti programinės įrangos, kurią įmonės ketina parduoti, šaltinio kodai; mano, kad kaip bendras reikalavimas, taikomas norint patekti į rinką, tokios priemonės yra neproporcingos; ragina Komisiją drausti laisvosios prekybos susitarimus pasirašiusių šalių vyriausybėms vykdyti tokią veiklą; pabrėžia, kad pirmiau nurodytos nuostatos neturėtų trukdyti valstybės valdžios institucijoms skatinti programinės įrangos skaidrumą ir tuo tikslu raginti viešai atskleisti šaltinio kodą naudojant nemokamą ir atvirąją programinę įrangą, taip pat dalytis duomenimis suteikiant atvirųjų duomenų licencijas;

19.

primena, kad tam tikrais atvejais būtini vietos reikalavimai, siekiant užtikrinti veiksmingą rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą arba reguliavimo priežiūrą ir vykdymą; todėl pakartoja savo raginimą Komisijai prisiimti ribotus įsipareigojimus pagal 1-ą režimą, siekiant išvengti reglamentavimo arbitražo;

20.

mano, kad skaitmeninei prekybai turėtų būti sudarytos dar palankesnės sąlygos vykdant viešųjų pirkimų politiką, be kita ko, pasinaudojant galimybėmis teikti paslaugas nuotoliniu būdu ir užtikrinant, kad Europos įmonės, visų pirma MVĮ, galėtų dalyvauti viešuosiuose ir privačiuosiuose pirkimuose;

21.

pažymi, kad remiantis su skaitmenine prekyba susijusiais įsipareigojimais neturėtų būti atmetami reikalavimai dėl technologijų perdavimo vystymosi labui;

22.

ragina Komisiją uždrausti trečiųjų šalių valdžios institucijoms taikyti reikalavimą atskleisti ar perduoti produktuose naudojamas (kriptografines) technologijas kaip sąlygą gaminti, parduoti ar platinti šiuos produktus;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad intelektinės nuosavybės apsauga ir investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra pirminė ES žinių ekonomikos sukūrimo sąlyga ir kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus kovojant su suklastotų prekių prekyba visoje vertės grandinėje; todėl skatina Komisiją aktyviai raginti įgyvendinti tarptautinius standartus, kaip antai, PPO sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) interneto sutartis, visame pasaulyje; primena, kad naujiems kūriniams reikalinga teisinė apauga internete ir realiame gyvenime visoje ES, nes tai paskatins investicijas ir tolesnes inovacijas; pažymi, kad visgi prekybos susitarimai nėra tinkama priemonė intelektinės nuosavybės teisių turėtojų apsaugos lygiui sustiprinti suteikiant platesnes autorių teisių vykdymo užtikrinimo galias; pabrėžia, kad galimybės gauti vaistų trečiosiose šalyse neturėtų būti ribojamos remiantis intelektinės nuosavybės teisių apsauga; pabrėžia, kad dėl prekybos suklastotomis prekėmis būtinas kitoks požiūris į intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus skaitmeninėje ekonomikoje;

24.

primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacijos (ICANN) programą „gTLD“ (bendrieji aukščiausiojo lygio domenai), pagal kurią išauga domenų vardų skaičius – jais tampa tūkstančiai bendrųjų pavadinimų, ir, vadovaujantis savo įsipareigojimu dėl laisvo ir atviro interneto, užtikrinti teisių turėtojų apsaugą, visų pirma, geografinių nuorodų atveju;

25.

ragina Komisiją pasinaudoti prekybos susitarimais ir neleisti šalims numatyti užsienio kapitalo ribojimų, nustatyti konkurenciją skatinančias didmeninės prieigos taisykles įsitvirtinusių veiklos vykdytojų tinklams, numatyti skaidrias ir nediskriminacines taisykles ir mokesčius už licencijų suteikimą, taip pat užtikrinti ES telekomunikacijų paslaugų teikėjams realias galimybes naudotis galutinės paskirties infrastruktūra eksporto rinkose; primena, kad taisyklėmis grindžiama konkurencija telekomunikacijų sektoriuje lemia aukštesnės kokybės paslaugas ir mažesnes kainas;

26.

ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant PPO parengti privalomų daugiašalių elektroninės prekybos principų rinkinį ir toliau sutelkti dėmesį į konkrečius ir realius rezultatus;

27.

ragina Komisiją skubiai atnaujinti derybas dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA), atsižvelgiant į Parlamento priimtas rekomendacijas; pritaria nuomonei, kad ES turėtų pasinaudoti galimybe imtis iniciatyvos nustatant naujausius pasaulinius skaitmeninius standartus;

28.

primena, kad nuo 1998 m. PPO nariai laikosi muitų tarifų taikymo elektroniniam perdavimui moratoriumo; pabrėžia, kad dėl tokių tarifų atsirastų nereikalingų papildomų išlaidų ir įmonėms, ir vartotojams; ragina Komisiją moratoriumą paversti nuolatiniu susitarimu dėl draudimo taikyti muitus elektroniniam perdavimui, kai bus atlikta nuodugni padarinių trimačio spausdinimo srityje analizė;

29.

atkreipia dėmesį į PPO pastangas, dėtas siekiant parengti elektroninės prekybos darbo programą; prašo Komisijos siekti, kad būtų labiau išplėstas PPO informacinių technologijų susitarimas į jį įtraukiant daugiau produktų ir daugiau PPO narių, ir atkreipia dėmesį į PPO ministrų konferenciją, kurią numatoma surengti Buenos Airėse 2017 m. gruodžio mėn.; prašo Komisijos kuo greičiau pasikonsultuoti su Europos įmonėmis ir valstybėmis narėmis dėl savo pozicijos elektroninės prekybos ir kitais skaitmeninės prekybos klausimais, dėl kurių turi būti susitarta konferencijoje, siekiant užtikrinti vieningą Europos poziciją;

30.

ragina Komisiją pasinaudoti prekybos susitarimais siekiant skatinti IRT standartų sąveikumą, nes tai naudinga tiek vartotojams, tiek gamintojams, visų pirma, turint mintyje saugų daiktų internetą, 5G technologiją ir kibernetinį saugumą, neapeinant teisėtų daugiašalių suinteresuotųjų subjektų valdymo forumų, kurie tinkamai pasitarnavo atviro interneto labui;

31.

pritaria 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatui „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016)0176); pabrėžia, kad, nors IRT standartizacija ir toliau pirmiausiai turi būti valdoma pramonės, būti savanoriška ir paremta sutarimu, grindžiama skaidrumo, atvirumo, nešališkumo, sutarimo, veiksmingumo, aktualumo ir suderinamumo principais, tačiau nustačius aiškesnį IRT standartizacijos prioritetų rinkinį ir teikiant aukšto lygio politinę paramą bus skatinamas konkurencingumas; pažymi, kad, vykstant šiam procesui, turėtų būti naudojamasi Europos standartizacijos sistemos priemonėmis ir įtraukiama daug įvairių ES ir tarptautinio lygmens suinteresuotųjų subjektų, siekiant užtikrinti, kad standartų nustatymo procesai būtų patobulinti, atsižvelgiant į Bendrą standartizacijos iniciatyvą; ragina Komisiją skatinti parengti pagrindinių 5G ryšio technologijų ir tinklo struktūros pasaulinius pramonės standartus vadovaujant ES, visų pirma, naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės 5G technologijų srityje rezultatais svarbiausių ES ir tarptautinių standartizacijos institucijų lygmeniu;

32.

pabrėžia tarptautinių skaitmeninės įrangos ir paslaugų standartų svarbą, visų pirma, kibernetinio saugumo srityje; prašo Komisijos imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos pagrindinės kibernetinio saugumo priemonės daiktų interneto produktų ir debesijos paslaugų srityse;

33.

mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas aplinkybei, kad daugėja vartotojų ir asmenų, parduodančių bei perkančių prekes internetu ir susiduriančių su sudėtingomis muitinės procedūromis, taikomomis internetu įsigyjant prekes; primena, kad reikia numatyti supaprastintas muitinės procedūras atleidžiant nuo mokesčių ir muitų prekes, kurios yra parduodamos internetu ir grąžinamos nepanaudotos; primena, kad PPO prekybos lengvinimo susitarimo tikslas – paspartinti muitinės procedūras ir pagerinti jų atskaitomybę ir skaidrumą; pabrėžia, kad reikia skaitmeninti muitinės informaciją ir valdymą registruojant ir tvarkant informaciją internetu, nes tai palengvintų muitinį įforminimą pasienyje, bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu ir padidintų muitinės procedūrų kainų skaidrumą; mano, kad vartotojams būtų naudinga plačiau naudotis tokiomis priemonėmis, kaip antai, ginčų sprendimo internetu galimybė;

34.

ragina Komisiją skatinti prekybos susitarimus pasirašiusias šalis į laisvosios prekybos susitarimų telekomunikacijų skyrių įtraukti nuostatas, pagal kurias tarptautinio tarptinklinio ryšio mokesčiai ir tarptautiniams skambučiams ir pranešimams taikomi mokesčiai būtų skaidrūs, sąžiningi, pagrįsti ir orientuoti į vartotojus; ragina Komisiją remti politiką, kuria būtų skatinamos į sąnaudas orientuotos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos, siekiant sumažinti kainas, didinti skaidrumą ir užkirsti kelią nesąžiningai ar neigiamą poveikį vartotojams darančiai prekybos praktikai;

35.

pripažįsta, kad Elektroninės komercijos direktyvoje (2000/31/EB) numatyti principai padėjo plėtoti skaitmeninę ekonomiką, nes buvo sudarytos palankios sąlygos inovacijoms ir užtikrinta žodžio laisvė ir laisvė užsiimti verslu; primena, kad Komisija, vesdama prekybos derybas, privalo laikytis ES acquis;

36.

ragina Komisiją įtraukti skaitmenines technologijas ir paslaugas į ES vystymosi politiką, kaip, be kita ko, nurodyta Skaitmeninimo vystymosi labui darbotvarkėje; ragina Komisiją pasinaudoti prekybos susitarimais siekiant stiprinti ir skatinti skaitmenines teises; pripažįsta, kad tik 53,6 proc. visų namų ūkių pasaulyje turi galimybę naudotis internetu; apgailestauja dėl to, kad vis dar egzistuoja didelė skaitmeninė atskirtis; ragina Komisiją padidinti investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą pietinėse pasaulio šalyse, siekiant, kad būtų pašalinta minėta skaitmeninė atskirtis, ir šiuo tikslu, be kita ko, skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, laikantis vystymosi veiksmingumo principų; ryšium su tuo pažymi, kad JT Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos už telekomunikacijų iniciatyvas besivystančiose atsakingas padalinys (ITU-D) prisidėjo kuriant, plėtojant ir tobulinant telekomunikacijų ir IRT įrangą bei tinklus; primygtinai ragina Komisiją pasirūpinti, kad investicijomis į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą besivystančiose šalyse būtų visapusiškai prisidedama užtikrinant laisvą, atvirą ir saugų internetą ir kad šių investicijų sąlyga būtų tokio interneto užtikrinimas, taip pat ieškoti tinkamų sprendimų siekiant skatinti prieigą prie mobiliojo interneto; pabrėžia, kad tokios investicijos yra ypač svarbios labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms vietos įmonėms, visų pirma, besivystančiose šalyse, kad jos galėtų skaitmeniniu būdu bendrauti su tarptautinėmis įmonėmis ir naudotis pasaulinėmis vertės grandinėmis; primena, kad tarpvalstybinės elektroninės prekybos palengvinimas gali turėti tiesioginį poveikį gyvenimo sąlygų gerinimui, aukštesnio gyvenimo lygio užtikrinimui ir ekonominio vystymosi skatinimui; primena, kad imantis tokių veiksmų būtų labai prisidedama prie lyčių lygybės, nes dauguma tokių įmonių priklauso moterims ir yra jų valdomos; dar kartą pabrėžia, kad skaitmeninė prekyba taip pat gali būti naudinga viešojo administravimo sektoriui ir prisidėti prie e. valdžios plėtojimo;

37.

pabrėžia, kad bet kokia skaitmeninės prekybos strategija privalo visiškai atitikti politikos nuoseklumo vystymosi labui principą ir, visų pirma, ja turėtų būti siekiama skatinti pradedančiąsias įmones ir labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones ir sudaryti joms sąlygas užsiimti tarpvalstybine elektronine prekyba, turint omenyje, kad taip būtų labai prisidedama prie lyčių lygybės;

38.

mano, kad skaitmeniniai klausimai taip pat turėtų būti labiau pabrėžti ES pagalbos prekybai politikoje, siekiant palengvinti elektroninės prekybos plėtrą didinant paramą inovacijoms ir infrastruktūrai bei galimybes gauti finansavimą, visų pirma, įgyvendinant mikrofinansų iniciatyvas, taip pat teikiant pagalbą elektroninės prekybos įmonėms besivystančiose šalyse matomumui internete didinti, sudarant palankesnes sąlygas naudotis platforma ir skatinant e. mokėjimo galimybių prieinamumą, taip pat prieigą prie ekonomiškai efektyvių logistikos ir pristatymo paslaugų;

39.

pabrėžia, kad bet kokia skaitmeninės prekybos strategija, įskaitant papildomas priemones, turi visiškai atitikti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir padėti ją įgyvendinti; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo požiūriu ypač svarbūs šie tikslai: 4 DVT – kokybiškas ugdymas (užtikrinti nemokamą, teisingą ir kokybiškas pradinį ir vidurinį išsilavinimą visoms mergaitėms ir berniukams), 5 DVT – lyčių lygybės užtikrinimas ir visų moterų ir mergaičių įgalinimas, 8.10 DVT – integracinio ir tvaraus ekonomikos augimo skatinimas, visų pirma, stiprinant vietos finansų įstaigų pajėgumus ir gerinant prieigą prie finansinių paslaugų, 9.1 DVT – patikimos ir atsparios infrastruktūros kūrimas sutelkiant dėmesį į lygiavertės prieigos galimybes visiems asmenims ir 9.3 DVT – mažųjų įmonių, visų pirma, besivystančiose šalyse, prieigos prie finansinių paslaugų, įskaitant prieinamus kreditus, gerinimas ir jų integracija į vertės grandines ir rinkas;

40.

įsipareigoja kas penkerius metus atnaujinti savo skaitmeninės prekybos strategiją;

41.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EIVT.

(1) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0299.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0041.

(5) OL C 265, 2017 8 11, p. 35.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0233.

(7) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/36

P8_TA(2017)0492

Metinė bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaita

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos (2017/2123(INI))

(2018/C 369/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį,

—	atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. birželio 22 d. išvadas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“ (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) ir 2017 m. liepos 17 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės Europos Sąjungos strategijos,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusį 19-ąjį Prancūzijos ir Vokietijos ministrų tarybos posėdį,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 6–9 d. Taline vykusį neformalų gynybos ministrų susitikimą ir neformalų užsienio reikalų ministrų susitikimą (Gymnich),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 30 d. užsienio reikalų ministrų susitikimą,

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „ES karinės struktūros. Padėtis ir ateities perspektyvos“ (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos) (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinė, teisinė ir institucinė reikšmė. Lisabonos sutarties suteiktos galimybės“ (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto (7),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 14 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Įgyvendinimo planas saugumo ir gynybos srityje“,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos gynybos veiksmų plano (COM(2016)0950),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą pareiškimą, bendrus pasiūlymus, kuriuos 2016 m. gruodžio 6 d. patvirtino NATO taryba ir ES Taryba, ir 2017 m. birželio 14 d. patvirtintą jų įgyvendinimo pažangos ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavos deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į naują gynybos dokumentų rinkinį, 2017 m. birželio 7 d. Komisijos pristatytą pranešime spaudai „Europa, kuri gina. Komisija pradeda diskusijas dėl saugumo ir gynybos sąjungos kūrimo“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. diskusijoms skirtą dokumentą dėl Europos gynybos ateities,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Eurobarometro 85.1 apklausos rezultatus, pagal kuriuos pusė apklaustų ES gyventojų mano, kad ES veiksmai nepakankami, ir du trečdaliai norėtų, kad ES vykdytų intensyvesnę veiklą, remdamasi valstybių narių įsipareigojimais saugumo ir gynybos politikos srityje,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. Tarybos krizės valdymo koncepciją, skirtą naujai civilinei BSGP misijai Irake, ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/1425 dėl Europos Sąjungos stabilizavimo veiksmų Malio regionuose Moptyje ir Segu,

—	atsižvelgdamas į ES BSGP mokymo politiką, kurią 2017 m. balandžio 3 d. priėmė Užsienio reikalų taryba,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimą dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl EEE susitarimo 31 protokolo dalinio pakeitimo (Sąjungos gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamieji veiksmai),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. pranešimą dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“ (JOIN(2017)0041),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0351/2017),

Strateginė Sąjungos aplinka

pabrėžia, kad išlaikant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir Vakarų demokratinių šalių ginamas vertybes, taiką, gerovę bei laisves, kurias užtikrina ši po II pasaulinio karo sukurta tvarka ir kurios yra pamatas, kuriuo grindžiama Europos Sąjunga, susiduriama su precedento neturinčiais tradiciniais ir mišraus tipo iššūkiais, nes visuomeninės, ekonominės, technologinės ir geopolitinės tendencijos rodo didėjantį pasaulio gyventojų pažeidžiamumą kilus sukrėtimams ir įtampai, pavyzdžiui, tarpvalstybiniams konfliktams, gaivalinėms nelaimėms, ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, vandens krizėms, valstybių žlugimui ir kibernetiniams išpuoliams, į kuriuos reaguojant reikia imtis bendrų ir koordinuojamų veiksmų; primena, kad saugumas yra pagrindinis Europos piliečių rūpestis; pabrėžia, kad Sąjungos išorės veiksmai turi būti vykdomi vadovaujantis ES sutarties 21 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis ir principais;

pabrėžia, kad nė viena valstybė narė viena negali išspręsti sudėtingų mums šiuo metu iškilusių saugumo problemų, todėl ES tam, kad būtų pajėgi spręsti šias vidaus ir išorės problemas, turi dėti daugiau pastangų siekdama konkretaus glaudaus bendradarbiavimo vykdant BUSP ir (arba) BSGP, būti veiksminga pasauline veikėja, o tai reikštų, kad reikėtų laikytis vieningos pozicijos bei veikti kartu ir sutelkti savo išteklius strateginiams prioritetams; laikosi nuomonės, kad būtina kovoti su pagrindinėmis nestabilumo priežastimis, t. y. skurdu ir didėjančia nelygybe, blogu valdymu, valstybių žlugimu ir klimato kaita;

apgailestauja dėl to, kad vis daugėja tarptautinių teroristų ir nusikaltėlių organizacijų ir jos stiprėja (viena iš galimų šią tendenciją skatinančių aplinkybių – ISIS („Da'esh“) pralaimėjimas ir bėgantys jos kovotojai) ir kartu plinta nestabilumas pietiniuose regionuose ir Artimuosiuose Rytuose, kadangi nestabiliose ir suskaldytose valstybėse, pvz., Libijoje, randasi didelių nevaldomų vietovių, neatsparių išorės jėgoms; išreiškia savo nuolatinį susirūpinimą dėl tarpvalstybinio masto terorizmo grėsmės Sahelio regione; labai apgailestauja dėl to, kad dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos tebevykdomos su branduoliniais ginklais ir balistinėmis raketomis susijusios veiklos padidėjo įtampa šiame regione ir už jo ribų, ir tai kelia akivaizdžią grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui;

pabrėžia, kad Rytuose tebevyksta Rusijos karas prieš Ukrainą ir kad Minsko susitarimai, be kurių neįmanoma sureguliuoti konflikto, dar nėra įgyvendinti, ir kad toliau tęsiasi neteisėta Krymo aneksija ir militarizavimas ir taikomos galimybių patekti į regioną užkirtimo ir regiono blokavimo sistemos; yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl Rusijos perteklinių karinių pratybų ir karinės veiklos, vykdomos nedalyvaujant tarptautiniams stebėtojams, taip pat hibridinės taktikos, įskaitant kibernetinį terorizmą, melagingas naujienas ir dezinformacijos kampanijas, ekonominį ir energetinį šantažą, yra destabilizuojamos Rytų partnerystės šalys ir Vakarų Balkanai ir kad taip veikiama prieš demokratines Vakarų šalis ir didinama įtampa tarp jų; yra susirūpinęs dėl to, kad saugumo padėtis aplink ES per ateinančius metus išliks itin nestabili; dar kartą primena, kokie strategiškai svarbūs ES saugumui ir stabilumui yra Vakarų Balkanai, ir kad būtina sutelkti dėmesį į ir stiprinti ES politinį įsipareigojimą šio regiono atžvilgiu, be kita ko, plečiant mūsų bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų įgaliojimus; yra tvirtai įsitikinęs, kad siekiant sumažinti ES pažeidžiamumą būtina aktyviau vykdyti integraciją ir koordinuoti veiksmus;

apgailestauja, kad Europoje ir už jos ribų sparčiai plinta terorizmo grėsmė; mano, kad dėl nepakankamo atsako kariniu lygmeniu neišvengiamai nuolat didėja vidaus saugumo grėsmės; primygtinai ragina priimti Europos kovos su džihadistais paktą, kuriuo remiantis būtų galima veiksmingai kovoti su šiomis grėsmėmis;

mano, kad šiandien terorizmas yra viena iš pagrindinių ES piliečių saugumo problemų, kuriai spręsti reikia greitų, tvirtų ir suderintų veiksmų tiek vidaus, tiek išorės lygmenimis, siekiant užkirsti kelią tolesniems teroristų išpuoliams ir pašalinti pagrindines jų priežastis; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užkirsti kelią radikalėjimui, užblokuoti visus teroristinių organizacijų finansavimo išteklių šaltinius, kovoti su terorizmo propaganda ir neleisti šiuo tikslu naudoti interneto ir socialinių tinklų, be kita ko, pasitelkiant automatinio šalinimo paslaugą, ir gerinti keitimąsi žvalgybos duomenimis tarp valstybių narių, taip pat su trečiosiomis šalimis, NATO ir kitomis atitinkamomis organizacijomis partnerėmis; mano, kad mūsų BSGP misijų įgaliojimai turėtų apimti kovą su terorizmu, siekiant nuosekliau prisidėti prie deradikalizavimo programų, visų pirma, vykdant misiją EULEX Kosove ir karinę operaciją EUFOR ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje, nes šiose šalyse yra daug iš užsienio grįžtančių kovotojų;

yra labai susirūpinęs dėl Sahelio ruože didėjančios mirtinų teroristinių išpuolių grėsmės, jos plitimo į Centrinę Afriką ir nestabilios padėties Rytuose (Sirijoje, Irake, Palestinoje); ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad BSGP misijoms būtų suteikti vykdomieji įgaliojimai, ir ryžtingai ir veiksmingai įsikišti;

mano, kad, vykdant dabartinę ES plėtros politiką, išsamiomis ir sąžiningomis sąlygomis pagrįstas patikimas plėtros procesas tebėra svarbi priemonė, kuria skatinama užtikrinti saugumą didinant Pietryčių Europos šalių atsparumą;

mano, kad esant sudėtingai saugumo požiūriu aplinkai ir tuo metu, kai ES ir NATO siekia plėsti ir gilinti bendradarbiavimą, dėl „Brexit‘o“ ES praras dalį savo karinių pajėgumų ir gali būti, kad jau nebegalės pasinaudoti Jungtinės Karalystės ekspertinėmis žiniomis, o Jungtinė Karalystė – ES žiniomis; pažymi, kad „Brexit“ yra nauja paskata imtis iniciatyvų, kurios buvo ilgai blokuojamos, ir galėtų sudaryti sąlygas teikti naujus pasiūlymus; pabrėžia, kad po „Brexit‘o“ svarbu tęsti glaudų ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą gynybos klausimais, apimant, be kita ko, keitimosi žvalgybiniais duomenimis ir kovos su terorizmu sritis; mano, kad Jungtinė Karalystė, jei to prašytų, taip pat turėtų galėti dalyvauti BSGP misijose ES ir Jungtinei Karalystei palaikant naujus bendradarbiavimo gynybos srityje santykius;

10.

palankiai vertina atnaujintą JAV įsipareigojimą, susijusį su saugumu Europoje; pabrėžia, kad ES yra tvirtai įsipareigojusi transatlantinei bendruomenei, turinčiai bendras vertybes ir interesus; tuo pat metu yra įsitikinęs, kad būtina atskaitinga ir patikima bendra užsienio ir saugumo politika ir kad šiomis aplinkybėmis ES privalo tapti savimi pasitikinčia užsienio politikos veikėja;

Institucinė sistema

11.

yra tvirtai įsitikinęs, kad prireikus ES turėtų imtis ryžtingų veiksmų ir pati spręsti dėl savo ateities, nes vidaus ir išorės saugumas tampa vis labiau susiję dalykai ir ši aplinkybė turi tiesioginį poveikį visiems Europos piliečiams; įspėja, kad, nenustačius bendro požiūrio, veiksmai gali būti nesuderinti ir padriki, jie gali būti daug kartų dubliuojami ir neveiksmingi, todėl Sąjunga ir valstybės narės gali tapti pažeidžiamos; mano, kad ES turėtų gebėti veiksmingai veikti taikydama visas vidaus ir išorės saugumo priemones net ir tokiu mastu, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje; pabrėžia, kad, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnyje, formuojant bendrą gynybos politiką siekiama sukurti bendrą gynybą ir suteikti Sąjungai strateginę autonomiją, kad ji galėtų skatinti taiką ir saugumą Europoje ir pasaulyje; atkreipia dėmesį į tolesnės Europos gynybos pajėgumų integracijos praktinę ir finansinę naudą;

12.

pabrėžia, kad ES reikia taikyti visą turimų politikos priemonių rinkinį, t. y. švelniosios ir kietosios galios priemones, trumpalaikes ir ilgalaikes politikos priemones klasikinės užsienio politikos srityje, apimančias ne tik dvišales ir daugiašales pastangas, dedamas diplomatijos srityje ir vykdant vystomąjį bendradarbiavimą, civilines ir ekonomines priemones, skubią paramą, krizių prevenciją ir po konflikto taikomas strategijas, bet ir taikos palaikymo bei taikos stiprinimo veiksmus, atsižvelgiant ir į ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nurodytas civilines ir karines priemones, kad būtų galima įveikti kylančius iššūkius; mano, kad BSGP turėtų būti grindžiama principu, kad Europos saugumo negalima užtikrinti remiantis vien tik kariniais ištekliais; mano, kad vienas iš ES užsienio politikos veiksmų turėtų būti vertinimas, kokį jie daro poveikį ES į žmones orientuotiems strateginiams interesams – didinti žmonių saugumą, stiprinti žmogaus teises ir tarptautinę teisę ir skatinti tvarią taiką; pabrėžia, kad EIVT reikia stiprinti savo gebėjimus geriau numatyti krizes ir reaguoti į saugumo iššūkius jų pradiniame etape; pabrėžia, kad reikalinga darnesnė ir geriau koordinuota karinių, civilinių, vystymosi ir humanitarinę pagalbą teikiančių subjektų sąveika;

13.

palankiai vertina tai, kad nuo to laiko, kai 2016 m. birželio mėn. priimta Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija (VESS), padaryta akivaizdi pažanga užtikrinant stipresnę Europos gynybą; ypač palankiai vertina Europos gynybos fondo įkūrimą, pasiūlymą plėsti gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos; ragina valstybes nares ateityje padidinti savo finansinius įnašus į ES biudžetą, kad būtų galima padengti visas papildomas ES su Europos gynybos fondu susijusias išlaidas;

14.

palankiai vertina tai, kad ELPA prisijungia vykdant gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus, ir ypač palankiai vertina Norvegijos įnašą (585 000 EUR) 2017 m.; išreiškia pageidavimą, kad Norvegija toliau dalyvautų vykdant Sąjungos finansuojamas gynybinio pobūdžio ar su gynybos sritimi susijusias programas;

15.

ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai nedelsiant ir visapusiškai visais etapais informuoti Parlamentą apie bet kokius sudaromus tarptautinius gynybinio pobūdžio arba su gynybos sritimi susijusius susitarimus arba jų pakeitimus; mano, kad bet koks trečiųjų šalių finansinis įnašas turi svarbių padarinių Sąjungos biudžetui, nes trečioji šalis galėtų paveikti Sąjungos finansinius interesus daug labiau nei jos įnašo dydis, jei nesuteiktų reikalingų eksporto licencijų; pabrėžia, kad tais atvejais, kai trečiosios šalys prisideda prie Sąjungos finansuojamų gynybinio pobūdžio ar su gynybos sritimi susijusių programų, Parlamentas tikisi, kad Komisija ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai prieš pateikdamos pasiūlymą įvertins jų dalyvavimo poveikį Europos Sąjungos strateginei politikai ir interesams ir informuos Parlamentą apie šį vertinimą;

16.

pabrėžia, kad Komisija ir vis daugiau valstybių narių įsipareigoja kurti Europos gynybos sąjungą ir kad jaučiama stipri Europos piliečių parama šiam projektui; pabrėžia, kad tai atitinka ES piliečių norą ir jau seniai Parlamento išsakytą prašymą, t. y. daugybę raginimų, išreikštų ankstesnėse rezoliucijose; pažymi, kad labiau integravus Europos gynybą padidės veiksmingumas, nebebus dubliavimosi ir sumažės išlaidos; vis dėlto pabrėžia, kad Europos gynybos sąjungos veiklai pradėti reikalinga nuolatinė politinė valia ir ryžtas; primygtinai ragina valstybes nares įsipareigoti kurti bendrą ir nepriklausomą Europos gynybą ir siekti užtikrinti, kad jų nacionaliniai gynybos biudžetai sudarytų ne mažiau kaip 2 proc. jų BVP ateinantį dešimtmetį;

17.

yra įsitikinęs, kad vienintelis būdas padidinti Sąjungos gebėjimą įvykdyti savo karinius uždavinius yra iš esmės padidinti karinių pajėgumų kūrimo proceso veiksmingumą visais aspektais; primena, kad, lyginant su JAV, 28 ES valstybės narės gynybai išleidžia 40 proc. lėšų, tačiau sugeba sukurti tik 15 proc. JAV šiame procese sukuriamų pajėgumų, o tai rodo labai rimtą veiksmingumo problemą;

18.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisiją imtis veiksmų atsižvelgiant į Parlamento raginimus parengti ES saugumui ir gynybai skirtą baltąją knygą nustatant kitą daugiametę finansinę programą (DFP), kaip prašyta Europos Parlamento 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. kovo 16 d. rezoliucijose; mano, kad gynybos sąjungos kūrimas, jos strateginės orientacijos ir ES indėlio į pajėgumų plėtojimą susiejimas ir Europos institucinės gynybos sistemos formavimas yra elementai, kurie turi būti paremti tarpinstituciniu susitarimu; pabrėžia, kad visiems suinteresuotiesiems subjektams imantis visapusiškos ir patikimos veiklos galima padidinti gynybos lėšų panaudojimo aprėptį ir efektyvumą; ragina šiame procese nustatyti svarbų vaidmenį ir neutralioms ES valstybėms, kaip antai, Austrijai ir Švedijai, nepažeidžiant jų neutralumo;

19.

pabrėžia, kad ES saugumui ir gynybai skirtoje baltojoje knygoje turėtų būti aprašyti ne tik strateginė aplinka ir strateginiai užmojai, bet ir nurodyti reikalingi ir turimi pajėgumai pagal kitą DFP, taip pat pajėgumų trūkumai ES pajėgumų plėtojimo plano (PPP) forma, taip pat ji turėtų būti papildyta pateikiant plačią valstybių narių ir Sąjungos numatomų veiksmų pagal DFP ir ilguoju laikotarpiu apžvalgą;

20.

palankiai vertina iš naujo parodytą politinę valią padaryti BSGP veiksmingesnę; remia visus bandymus pasinaudoti visomis Lisabonos sutartyje numatytomis galimybėmis užtikrinant valstybių narių bendradarbiavimą, sukurti veiklai tinkamus pajėgumus siekiant įgyvendinti ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas ir tuo tikslu imantis šių veiksmų:

a)	skubiai sukurti pradinį fondą, kaip numatyta Sutartyje, siekiant sudaryti sąlygas greitai organizuoti operacijas,

b)	užmegzti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą tais kariniais aspektais, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti BSGP uždavinius, pvz., sutelkti nuolatinius karinius dalinius,

c)	reformuoti tarpvyriausybinį bendro finansavimo mechanizmą Athena, siekiant užtikrinti valstybių narių, kurios prie BSGP operacijos gali prisidėti tik finansiškai, ir valstybių narių, kurios gali prie jos prisidėti tik kariais, solidarumą,

d)	užtikrinti, kad pajėgumų telkimas ir dalijimais taptų taisykle, o ne išimtimi, ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį iš 300 2011 m. 28 kariuomenės vadų pateiktų pasiūlymų,

e)	sutelkti nacionalinius išteklius moksliniams tyrimams, plėtrai, viešiesiems pirkimams, priežiūrai ir mokymams vykdyti,

f)	suderinti nacionalinį gynybos planavimą (suderinta metinė peržiūra gynybos srityje), kaip numatyta šiuo metu,

g)	inicijuoti bendrų karinio sertifikavimo taisyklių ir bendros tiekimo saugumo užtikrinimo politikos rengimą,

h)	Komisija užtikrina vidaus rinkos taisyklių, atitinkančių 2009 m. Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvą, laikymąsi vykdant nacionalinius gynybos srities viešųjų pirkimų projektus;

21.

palankiai vertina Komisijos ketinimą, rengiant kitą DFP, pateikti pasiūlymą dėl gynybos srities mokslinių tyrimų specialios programos, numatant specialų biudžetą ir atskiras taisykles; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų šiai programai skirti papildomų išteklių ir kad neturėtų būti daroma poveikio esamoms bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo programoms, kaip prašoma Parlamento 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijoje; pakartoja savo ankstesnius raginimus Komisijai užtikrinti Sąjungos galimybę dalyvauti gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros programose, kurių imasi valstybės narės arba kurios prireikus vykdomos kartu su pramonės atstovais, kaip nurodyta SESV 185 ir 187 straipsniuose;

22.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos; pabrėžia, kad bet kokių Sąjungos veiksmų, kurių imamasi siekiant remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus gynybos srityje, tikslas turėtų būti prisidėti prie laipsniško bendros Sąjungos gynybos politikos formavimo, kaip nurodyta, be kita ko, SESV 2 straipsnio 4 dalyje, todėl jais turėtų būti siekiama ir aprėpti bendrą plėtrą, standartizavimą, sertifikavimą ir priežiūrą, kad būtų galima paskatinti bendradarbiavimo programas ir didesnį sąveikumą; ragina Komisiją kuo daugiau skatinti naują gynybos pramonės plėtros programą ir ypač paraginti mažąsias ir vidutines įmones dalyvauti bendruose tarpvalstybiniuose projektuose;

23.

mano, kad valstybių narių ginklų, šaudmenų ir su gynyba susijusių prekių ir paslaugų eksportas yra neatskiriama ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos dalis;

24.

primygtinai ragina Tarybą imtis pagal 42 straipsnio 2 dalį konkrečių veiksmų siekiant suderinti ir standartizuoti Europos ginkluotąsias pajėgas tam, kad būtų galima palengvinti ginkluotųjų pajėgų personalo bendradarbiavimą naujosios Europos gynybos sąjungos sistemoje, ir tai būtų žingsnis palaipsniui formuojant bendrą ES gynybos politiką;

25.

pabrėžia, kad pasinaudojus visomis Sutartyje numatytomis galimybėmis būtų galima pagerinti gynybos pramonės konkurencingumą ir funkcionavimą bendrojoje rinkoje toliau stimuliuojant bendradarbiavimą gynybos srityje, t. y. teikiant teigiamas paskatas, orientuojantis į projektus, kurių valstybės narės nepajėgia vykdyti, mažinant nereikalingą pastangų dubliavimą ir skatinant efektyvesnį viešųjų lėšų naudojimą; laikosi nuomonės, jog esama didelio potencialo, kad šių strateginių bendradarbiavimo programų rezultatai bus dvejopo naudojimo technologijos ir todėl valstybėms narėms suteiks didelę papildomą naudą; pabrėžia, kad svarbu plėtoti Europos pajėgumus ir integruotą gynybos rinką;

26.

ragina parengti tikslias ir privalomas gaires, siekiant turėti gerai apibrėžtą pagrindą, jei ateityje reikėtų aktyvuoti ir įgyvendinti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį;

27.

ragina Komisiją, Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai kartu su Parlamentu pradėti tarpinstitucinį dialogą dėl laipsniško bendros gynybos politikos formavimo; pabrėžia, kad pagal kitą DFP turėtų būti nustatytas visavertis ES gynybos biudžetas, apimantis visus BSGP vidaus aspektus, ir kad jo įgyvendinimo doktrina turėtų būti parengta laikantis Lisabonos sutarties nuostatų; pabrėžia, kad reikia peržiūrėti mechanizmą Athena, siekiant išplėsti operacijų, kurių išlaidos laikomos bendromis išlaidomis, aprėptį ir skatinti dalyvauti BSGP misijose ir operacijose;

28.

nurodo, kad šis naujasis gynybos biudžetas turės būti finansuojamas remiantis naujais ištekliais pagal naują DFP;

29.

mano, kad sprendimų BSGP klausimais priėmimas galėtų būti demokratiškesnis ir skaidresnis; todėl siūlo savo Saugumo ir gynybos pakomitetį paversti visaverčiu parlamentiniu komitetu suteikiant jam daugiau su BSGP susijusių tikrinimo ir atskaitomybės įgaliojimų ir galimybę atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant BSGP, visų pirma, vykdant teisės aktų, susijusių su saugumu ir gynyba, tikrinimą;

30.

apgailestauja dėl to, kad Europoje saugumo ir žvalgybos tarnybos nepakankamai bendradarbiauja ir dalijasi informacija; mano, kad intensyvesnis žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas galėtų padėti kovoti su terorizmu; atsižvelgdamas į tai ragina sukurti visavertę Europos žvalgybos sistemą;

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas

31.

džiaugiasi, kad pateiktas pranešimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo ir kad jį numatyta inicijuoti, remiantis valstybių narių noru prisiimti privalomus įsipareigojimus BSGP srityje ir taip įgyvendinti plataus užmojo ir įtraukų nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, ir ragina Tarybą kuo greičiau jį pradėti; pabrėžia, kad dėl pageidaujamo dalyvavimo masto neturi būti pakenkta nei visapusiškam įsipareigojimui dalyvauti BSGP, nei aukšto lygio dalyvaujančių valstybių narių užmojams; atkreipia dėmesį į būtinybę nustatyti aiškius dalyvavimo kriterijus, paliekant kitoms valstybėms narėms galimybę prisijungti vėlesniame etape; mano, kad pagal nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą vykdoma veikla visada turėtų būti visapusiškai suderinta su BSGP;

32.

pabrėžia, kad nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą reikėtų plėtoti ES sistemoje ir kad jį vykdant turėtų būti skiriama veiksminga Sąjungos parama visapusiškai paisant valstybių narių kompetencijos gynybos srityje; pakartoja savo raginimą iš Sąjungos biudžeto nuolatiniam struktūrizuotam bendradarbiavimui skirti atitinkamą finansavimą; mano, jog vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą turėtų būti numatytas reikalavimas dalyvauti visuose BSGP sričiai priklausančiuose Sąjungos agentūrose ir organuose, įskaitant Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK); pakartoja savo raginimą, kad pagal peržiūrėtą mechanizmą Athena ES kovinių grupių sistemos išlaidos būtų laikomos bendromis išlaidomis;

33.

pabrėžia, kad būtina supaprastinti administracines procedūras, kurios be reikalo lėtina BSGP misijoms skirtų pajėgų sudarymą ir greito reagavimo pajėgų tarpvalstybinį judėjimą ES viduje; ragina valstybes nares nustatyti ES masto sistemą gynybos pajėgų personalo, įrangos ir reikmenų greitam judėjimui koordinuoti BSGP tikslais tais atvejais, kai remiamasi solidarumo sąlyga ir kai visos valstybės narės yra įpareigotos teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą vadovaujantis JT Chartijos 51 straipsniu; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina bendrą komunikatą dėl geresnio karinio mobilumo; ragina Komisiją iki 2018 m. kovo mėn. Parlamentui ir valstybėms narėms pateikti išsamų veiksmų planą, kuris būtų visapusiškai suderintas su NATO vykdomais veiksmais;

34.

reikalauja nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje įsteigti visavertį ES civilinį ir karinį strateginį štabą, kurį sudarytų dabartinis Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras, Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras ir Krizių valdymo ir planavimo direktoratas, ir taip užtikrinti platformą integruotai veiklos paramai per visą planavimo ciklą – nuo pradinės politinės koncepcijos iki išsamių planų;

35.

ragina valstybes nares, dalyvaujančias vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, sukurti nuolatines Europos integruotas karines pajėgas, kurias sudarytų jų nacionalinių kariuomenių daliniai, ir suteikti galimybę Sąjungai jomis naudotis įgyvendinant bendrą saugumo ir gynybos politiką, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje;

36.

mano, kad bendra kibernetinės gynybos politika turėtų būti viena iš pirmųjų Europos gynybos sąjungos kūrimo elementų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti pasiūlymų dėl ES kibernetinės gynybos skyriaus sukūrimo nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje;

Gynybos generalinis direktoratas

37.

ragina, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai, įvertinti galimybę įsteigti Komisijoje Gynybos generalinį direktoratą (Gynybos GD), kuris vadovautų Sąjungos veiksmams, kurių tikslas – remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus, siekiant laipsniškai formuoti bendrą gynybos politiką, kaip numatyta SESV 2 straipsnyje;

38.

mano, kad siūlomas Gynybos GD turėtų būti atsakingas už tai, kad būtų užtikrintos atviros sienos ir taip sudaryta laisvo dalinių ir įrangos judėjimo galimybė, nes tai yra pradinė sąlyga, reikalinga norint garantuoti atitinkamą strateginį savarankiškumą, sąveikumą, tiekimo saugumą, standartizacijos ir karinio sertifikavimo tvarką, nes to reikia šiais tikslais: skiriant ES įnašus į BSGP ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo programas, vykdant ES finansuojamus gynybos srities mokslinius tyrimus, užtikrinant ES strateginį savarankiškumą ir Europos gynybos pramonės, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, sudarančias Europos tiekimo grandinę gynybos sektoriuje, konkurencingumą, rengiant tarpinstitucines priemones gynybos srityje, įskaitant ES saugumui ir gynybai skirtą baltąją knygą; pabrėžia, kad siūlomas Gynybos GD turėtų prisidėti prie geresnio įvairių subjektų užduočių koordinavimo siekiant didesnio politikos suderinamumo ir nuoseklumo;

39.

pabrėžia, kad siūlomas Gynybos GD turėtų bendradarbiauti su Europos gynybos agentūra (EGA); mano, kad EGA turėtų būti agentūra, įgyvendinanti Sąjungos veiksmus pagal Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką, kaip numatyta Lisabonos sutartyje; dar kartą ragina Tarybą užtikrinti, kad EGA administracinės ir veiklos išlaidos būtų finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; pabrėžia, kad didėjant EGA naujiems vaidmenims ir atsakomybei reikėtų padidinti jos biudžetą, ir tuo pat metu pažymi, kad dėl galimo Gynybos GD sukūrimo ir atnaujintų pastangų, dedamų siekiant užtikrinti, kad BSGP būtų veiksmingesnė, ištekliai neturėtų būti nukreipiami siekiant finansuoti biurokratinių struktūrų augimą ir struktūrų dubliavimąsi;

Suderintos strateginės ir metinės peržiūros gynybos srityje

40.

palankiai vertina strateginę ES pajėgumų plėtojimo plano (PPP) peržiūrą, kuri turėtų būti baigta 2018 m. pavasarį; pabrėžia, kad pajėgumų plėtojimo planas padės stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą užpildant pajėgumų spragas Europos gynybos agentūroje;

41.

džiaugiasi, kad pradėtas suderintos metinės peržiūros gynybos srityje procesas; mano, kad suderinta metinė peržiūra gynybos srityje turėtų padėti veiksmingiau standartizuoti ir suderinti investicijas į nacionalines ginkluotąsias pajėgas ir jų pajėgumus, užtikrinant Sąjungos strateginį ir veiklos savarankiškumą ir nuoseklumą, taip pat galimybę valstybėms narėms daugiau ir veiksmingiau kartu investuoti į gynybą; teigiamai vertina pasiūlymą 2017 m. pradėti bandomąjį patikrinimą;

42.

skatina valstybes nares ištirti galimybę organizuoti bendrus gynybos išteklių viešuosius pirkimus;

43.

pabrėžia, kad suderinta metinė peržiūra gynybos srityje turėtų būti pagrįsta ES saugumui ir gynybai skirta baltąja knyga ir Pajėgumų plėtojimo planu ir turėtų apimti visą su BSGP susijusių pajėgumų, visų pirma, vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą dalyvaujančių valstybių narių pajėgumų, spektrą; mano, kad vykdant suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje turėtų būti pateiktas konkrečių pasiūlymų, kaip užpildyti spragas, rinkinys ir nustatytos sritys, kuriose Sąjungos veiksmai būtų tinkami, kad į tai būtų atsižvelgta planuojant kitų metų ES biudžetą; pabrėžia, kad Komisijai ir EGA reikia bendradarbiauti rengiant metines darbo programas pagal siūlomo Europos gynybos fondo pajėgumų ir mokslinių tyrimų finansavimo kryptis; pabrėžia, kad EGA turėtų atlikti išskirtinį vaidmenį ne tik rengiant programą, bet ir valdant projektus, finansuojamus pagal pajėgumų finansavimo kryptį;

44.

pabrėžia, kad būtina glaudžiai koordinuoti visą su BSGP susijusią veiklą, visų pirma, suderintos metinės peržiūros gynybos srityje, nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir Europos gynybos fondo veiklą;

45.

mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į suderintos metinės peržiūros gynybos srityje rezultatus ir inicijuoti tarpinstitucinį susitarimą, kuriame būtų nustatytas tolesnių Sąjungos veiksmų mastas ir finansavimas; mano, kad remdamosi tarpinstituciniu susitarimu Taryba ir Komisija turėtų priimti būtinus sprendimus atitinkamose savo kompetencijai priklausančiose srityse ir taip suteikti leidimą tuos veiksmus vykdyti; ragina vykdyti tarpparlamentinį bendradarbiavimą gynybos srityje siekiant persvarstyti suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje ir toliau reguliariai plėtoti gynybos pajėgumus;

Pagal BSGP vykdomos misijos ir operacijos

46.

dėkoja daugiau nei šešiems tūkstančiams moterų ir vyrų už jų gerą ir ištikimą tarnybą Sąjungos civilinėse ir karinėse misijose trijuose žemynuose; vertina šias misijas kaip bendrą Europos indėlį užtikrinant taiką ir stabilumą pasaulyje; visgi yra susirūpinęs, kad šių misijų veiksmingumui vis dar gali kelti grėsmę struktūriniai trūkumai, nevienodi valstybių narių įnašai ir netinkamumas operacinei aplinkai, ir itin apgailestauja dėl to, kad BSGP misijų įgaliojimams taikomi apribojimai; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikia užtikrinti realų veiksmingumą ir kad to galima pasiekti tik tiekiant tinkamą karinę įrangą, ir primygtinai ragina Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai šiuo tikslu pasinaudoti ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje numatytomis galimybėmis; džiaugiasi, kad valstybės narės skiria daugiau lėšų gynybai remdamos mūsų tarnybose dirbančius asmenis; mano, kad ši tendencija turėtų būti išlaikyta, stiprinama ir koordinuojama ES lygmeniu; ragina imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti, kad žmogiškųjų išteklių srityje BSGP misijose įgytos žinios ir patirtis būtų įvertintos ir į jas būtų atsižvelgiama planuojant būsimas BSGP misijas;

47.

palankiai vertina pirmą metinę BSGP ataskaitą, kurią pateikė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai; tačiau pažymi, kad ši ataskaita turėtų būti ne tik kiekybinio pobūdžio, kurioje pateikiami statistiniai duomenys, detali informacija ir aprašomi pasiekimai, bet joje ateityje dėmesys turėtų būti telkiamas į vertinimą, kaip dėl politinio BSGP veiklos poveikio gerinamas mūsų piliečių saugumas;

48.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai BSGP misijas ir operacijas labiau orientuoti į Visuotinės ES strategijos prioritetus, taip pat į vietines ir regionines realijas;

49.

mano, kad būtina toliau prisidėti prie krizės valdymo ir prevencijos ir kad visų pirma reikia suteikti pagalbą Irakui atstatyti ir stabilizuoti; palankiai vertina neseniai priimtą Tarybos sprendimą pradėti naują civilinę BSGP misiją, kuria siekiama Irake padėti atlikti saugumo sektoriaus reformą, ir tikisi, kad ES perims tarptautinį vadovavimą šioje srityje, įskaitant kovą su terorizmu ir civilinį atstatymą; ragina ES užtikrinti, kad šį kartą būtų geriau koordinuojami dalyvaujančių valstybių narių veiksmai ir veiksmai su regionų ir vietos subjektais;

50.

palankiai vertina operacijos EUNAVFOR MED veiklą ir prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai didinti paramą pietinių Viduržemio jūros regiono šalių vietiniams saugumo subjektams;

51.

tikisi iš Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir iš Tarybos, kad atnaujinus įgaliojimus bus atnaujinta ES integruoto sienų valdymo pagalbos misija Libijoje įtraukiant vietinius saugumo subjektus prie Libijos pietinių sienų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares pateikti naujų sumanymų, kaip spręsti saugumo problemas Sahelio zonoje, juos susiejant su ES integruoto sienų valdymo pagalbos misija Libijoje bei laikantis jos visapusiško ir integruoto požiūrio ir paremiant Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvą; palankiai vertina 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos stabilizavimo veiksmų Moptyje ir Segu (Malis); atsižvelgdamas į tai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai informuoti Parlamentą, kaip ši priemonė susijusi su BSGP misijomis ir operacijomis regione;

52.

džiaugiasi operacijos EUFOR ALTHEA sėkme Bosnijoje ir Hercegovinoje, nes pasiekta galutinė padėtis kariniu požiūriu; tačiau reiškia susirūpinimą, kad dar nepasiekta galutinė padėtis politiniu požiūriu;

53.

džiaugiasi, kad neseniai buvo įsteigtas nuolatinio ES operacijų štabo branduolys – Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras (MPCC), kaip reikalauta Parlamento 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijoje, nes tai yra būtina bendrų operacijų veiksmingo planavimo, valdymo ir kontrolės sąlyga; ragina valstybes nares aprūpinti šį centrą tinkamais personalo ištekliais, kad jis pradėtų veikti visu pajėgumu, ir pavesti jam planuoti vykdomąsias karines BSGP operacijas, pvz., EUFOR ALTHEA, ir joms vadovauti;

54.

mano, kad Jungtinei Karalystei pranešus apie savo išstojimą iš Sąjungos reikia persvarstyti operacijos EU NAVFOR Somalia (ATALANTA) vadovavimo galimybes; pabrėžia, kad ši operacija buvo sėkminga, nes po jos nuo 2014 m. piratai neužpuolė nė vieno laivo; palankiai vertina tai, kad ši operacija pratęsta ir bus vykdoma iki 2018 m.;

55.

pažymi, kad vykdant civilines BSGP misijas užimama tik 75 proc. postų; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad ES pareigūnų tarnybos nuostatai, pagal kuriuos būtų užtikrintos geresnės sąlygos ir apsauga misijų personalui, netaikomos misijose įdarbintam personalui, nors jos finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; yra įsitikinęs, kad dėl to mažėja šių misijų veiksmingumas; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdant visas misijas būtų kuo greičiau užpildyti visi laisvi postai;

56.

palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinta ES BSGP mokymo politika ir svarbus Europos saugumo ir gynybos koledžo (ESGK), kaip į BSGP struktūrą integruotos pagrindinės mokymo įstaigos, vaidmuo; ragina valstybes nares aprūpinti ESGK tinkamais finansiniais, personalo ir infrastruktūros ištekliais;

57.

apgailestauja, kad valstybės narės nepajėgia greitai dislokuoti darbuotojų, kurių reikia parengiamaisiais ir organizaciniais civilinių BSGP misijų etapais; šiuo atžvilgiu palankiai vertina EIVT ir Komisijos tarnybų drauge parengtą pasiūlymą dėl daugialypio metodo, taikytino siekiant pagreitinti civilinių BSGP misijų vykdymą;

58.

ragina dėti tolesnes pastangas siekiant greitinti finansavimo civilinėms, taip pat civilinėms bei karinėms misijoms suteikimą ir paprastinti sprendimų priėmimo procedūras bei įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, kad Komisija, priimdama deleguotus teisės aktus pagal Finansinio reglamento 210 straipsnį, turėtų nustatyti konkrečias viešųjų pirkimų taisykles, kurios būtų taikomos krizių valdymo priemonėms pagal BSGP, siekiant užtikrinti greitą ir lankstų operacijų vykdymą;

59.

džiaugiasi, kad 2016 m. buvo sukurta Misijų paramos platforma; apgailestauja dėl jos riboto dydžio ir aprėpties ir pakartoja savo raginimą dėl tolesnės pažangos kuriant bendrųjų paslaugų centrą, nes tai suteiktų galimybę toliau didinti efektyvumą, kadangi veiktų vienas visų paramos misijoms paslaugų koordinavimo centrinis taškas;

60.

primygtinai ragina EIVT ir Tarybą stiprinti pastangas, dedamas siekiant pagerinti kibernetinį saugumą, visų pirma, BSGP misijose ir šiuo tikslu, be kita ko, ES ir valstybių narių lygmenimis imtis priemonių siekiant sumažinti BSGP kylančias grėsmes, pvz., didinti atsparumą pasitelkiant švietimą, mokymus ir pratybas ir optimizuoti švietimo ir mokymo kibernetinės gynybos srityje galimybes ES;

61.

yra įsitikinęs, kad ES ir valstybės narės susiduria su tokia precedento neturinčia grėsme kaip valstybės remiami kibernetiniai išpuoliai, taip pat kibernetiniais nusikaltimais ir terorizmu; mano, kad dėl savo pobūdžio kibernetiniai išpuoliai tampa grėsme, į kurią reikia atsakyti ES lygmeniu; skatina valstybes nares teikti savitarpio pagalbą, jeigu kibernetiniai išpuoliai vykdomi prieš vieną iš jų;

62.

ragina valstybes nares visapusiškai pasidalyti karinių BSGP misijų naštą palaipsniui didinant bendrą finansavimą ir taip siekiant užtikrinti visišką bendrą finansavimą, nes tai turėtų sudarytų galimybes ir paskatinti daugiau valstybių narių prisidėti prie šių misijų savo pajėgumais ir pajėgomis arba tik lėšomis; todėl pabrėžia, kad svarbu persvarstyti mechanizmą Athena ir padengti visas išlaidas, susijusias su karinių BSGP operacijų finansavimu;

63.

primygtinai ragina Tarybą veikti pagal ES sutarties 41 straipsnio 3 dalį ir nedelsiant priimti sprendimą, kuriuo būtų įsteigtas pradinis fondas, kurio lėšomis būtų galima skubiai finansuoti karinių operacijų pradinius etapus vykdant ES sutarties 42 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje nurodytas misijas; primygtinai ragina Tarybą išspręsti dabartines su jungtinėmis misijomis susijusias problemas; ragina, kad ES finansinės taisyklės būtų lankstesnės, kad būtų skatinamas ES gebėjimas reaguoti į krizes ir įgyvendinti galiojančias Lisabonos sutarties nuostatas;

ES ir NATO bendradarbiavimas

64.

mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis strateginė ES ir NATO partnerystė yra itin svarbi siekiant įveikti Sąjungai ir kaimyninėms šalims kylančius saugumo iššūkius; mano, kad bendras ES ir NATO pareiškimas ir tolesni įgyvendinimo veiksmai gali paskatinti aukštesnio lygmens bendradarbiavimą ir papildomumą ir būti ženklas, kad pradedamas naujas reikšmingas strateginės partnerystės etapas; palankiai vertina bendrą 42 pasiūlymų (10 šių pasiūlymų tikslas – stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms) rinkinį, kuriuo siekiama sustiprinti šių dviejų organizacijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą; pažymi, kad šis darbas bus toliau vykdomas laikantis visiško atvirumo ir skaidrumo požiūrio, visapusiškai atsižvelgiant į abiejų organizacijų sprendimų priėmimo autonomiškumą ir procedūras ir grindžiamas įtraukumo ir abipusiškumo principais nedarant poveikio nė vienos valstybės narės saugumo ir gynybos politikos specifiniam pobūdžiui; teigiamai vertina šiuo metu vykdomą bendradarbiavimą kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis, plėtojant strateginę komunikaciją ir koordinuojant jūrinę veiklą ir bendras pratybas ir atkreipia dėmesį į puikų bendradarbiavimą ir papildomumą vykdant ES operaciją „Sophia“ ir NATO operaciją „Sea Guardian“; taip pat palankiai vertina 2017 m. birželio mėn. paskelbtą bendrą abiejų organizacijų pirmąją įgyvendinimo ataskaitą ir pažangą, padarytą įgyvendinant bendrą pasiūlymų rinkinį, ir ragina toliau daryti pažangą; pabrėžia, kad ES yra visapusiškai įsipareigojusi transatlantinei bendruomenei, turinčiai bendras vertybes ir interesus;

65.

pažymi, kad stipresnė ES ir stipresnė NATO viena kitą stiprina; mano, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų kurdamos Europos gynybos sąjungą ir veikdamos kaip savarankiškos regioninio lygmens saugumo užtikrintojos, taip pat atlikdamos papildomumo funkciją NATO veikloje, kai tinkama; pažymi, kad, kaip nurodyta Visuotinėje ES strategijoje, ES privalo padėti: a) reaguoti į išorės konfliktus ir krizes; b) stiprinti partnerių pajėgumus ir c) apsaugoti Sąjungą bei jos piliečius; palankiai vertina iniciatyvas, kurios jau vykdomos siekiant įgyvendinti Visuotinę ES strategiją saugumo ir gynybos srityje, stiprinti ES ir NATO ryšius ir suteikti galimybę ES valstybėms narėms kartu dalyvauti gynybos srities moksliniuose tyrimuose ir kurti gynybos pajėgumus; mano, kad saugumas ir apsauga Europoje vis labiau priklausys nuo abiejų organizacijų, veikiančių savo kompetencijos srityje; ragina dėti daugiau pastangų ir gerinti bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, be kita ko, pasitelkiant Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centrą ir keičiantis informacija ir žvalgybos informacija;

66.

pabrėžia, kad svarbus ne tik ES valstybių narių, pagrindinių partnerių ir NATO, bet ir įvairių visuomenės subjektų bendradarbiavimas ir integracija kibernetinio saugumo srityje;

BSGP partnerystės

67.

pabrėžia, kad partnerystė ir bendradarbiavimas su šalimis, kurios puoselėja bendras su ES vertybes, prisideda prie BSGP veiksmingumo ir poveikio; šiuo atžvilgiu džiaugiasi Albanijos, Australijos, Kanados, Čilės, Kolumbijos, Gruzijos, buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Moldovos, Juodkalnijos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Serbijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų indėliu;

68.

džiaugiasi, kad 2016 m. gruodžio 7 d. buvo pasirašytas ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų įsigijimo ir tarpusavio paslaugų teikimo susitarimas (ASCA); ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai informuoti Parlamentą, kaip šiuo susitarimu buvo pagerintos BSGP misijų personalo sąlygos ir apsauga;

69.

prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares paskirti ES karinius atašė ES delegacijose, kurie padėtų įgyvendinti strateginius Sąjungos tikslus;

70.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, siekiant paremti veiksmus, vykdomus pagal pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyvą, nes tuomet ES galės finansuoti gebėjimų stiprinimą ir atsparumo didinimą ir padėti stiprinti pajėgumus šalims partnerėms; ragina EIVT ir Komisiją nedelsiant įgyvendinti pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyvą, padidinti BSGP misijų veiksmingumą ir tvarumą ir pasiūlyti lankstesnį ir labiau integruotą ES požiūrį, kurį taikant būtų pasinaudota civilinės ir karinės sinergijos privalumais;

o o

71.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, ES kosmoso, saugumo ir gynybos sričių agentūroms, valstybių narių vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0344.

(3) OL C 93, 2016 3 9, p. 144.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0435.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0440.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0092.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0302.

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/47

P8_TA(2017)0493

Metinė bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ataskaita

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (2017/2121(INI))

(2018/C 369/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 ir 36 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) komunikatą „Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“ ir į 2017 m. Komisijos ir EIVT bendrą komunikatą „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“,

—	atsižvelgdamas į pagrindinius principus, įtvirtintus Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje, ypač į tuos, kurie yra susiję su valstybių suverenumu ir teritoriniu vientisumu bei sienų neliečiamumu ir kurių vienodai laikosi visos dalyvaujančios valstybės,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0350/2017),

Įvadas

yra įsitikinęs, kad nė viena valstybė narė negali pati viena susidoroti su šiuo metu mums kylančiais sunkumais; pabrėžia, kad bendri ES veiksmai yra geriausias būdas Europai ginti savo interesus, išsaugoti savo vertybes, spręsti klausimus platesniu pasaulio mastu kaip vieningai ir įtakingai pasaulio veikėjai ir apsaugoti savo piliečius ir valstybes nares nuo išaugusių grėsmių jų saugumui, be kita ko, globalioje skaitmeninėje aplinkoje; reiškia susirūpinimą dėl ES saugumo struktūros, kuri kasdien besitęsiančių ir naujai kylančių iššūkių fone ir toliau išlieka trapi ir suskaidyta ir kurioje nepatenkinama faktine padėtimi tapo „hibridinė taika“; primygtinai ragina valstybes nares imtis veiksmų ir išpildyti tų Europos Sąjungos piliečių, kurie ne kartą pabrėžė, kad ES užsienio ir saugumo politika, grindžiama pagrindinėmis vertybėmis ir žmogaus teisėmis, yra viena svarbiausių ir reikalingiausių ES politikos dalių, norus; mano, kad atėjo laikas valstybėms narėms įgyvendinti bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemones ir politiką, kad ES galėtų reaguoti į išorės konfliktus ir krizes, stiprinti partnerių pajėgumus ir save apsaugoti;

primena ES įsipareigojimą bendrą užsienio ir saugumo politiką vykdyti remiantis demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalumo vertybėmis ir laikantis JT Chartijos bei tarptautinės teisės; mano, kad siekdamos vykdyti šį savo įsipareigojimą ir padėti puoselėti žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje, ES ir jos valstybės narės turi reikšti vieningą nuomonę ir užtikrinti, kad jų siunčiama žinia būtų išgirsta;

mano, kad siekdama sėkmingai spręsti uždavinius ir įveikti sunkumus, su kuriais susiduria, o ypač – kovodama su grėsmėmis saugumui, ES turi būti veiksminga, patikima ir besiremianti savo vertybėmis pasaulinio lygio veikėja, gebanti imtis veiksmų ir vesti veiksmingą dialogą su kitais pasaulinio lygio veikėjais, o tai reiškia, kad valstybės narės turi būti vieningos ir veikti išvien, ir sutelkti savo išteklius strateginiams prioritetams;

primena, kad Sąjungos išorės politikos priemonės turi derėti tarpusavyje ir su kitomis politikos priemonėmis, turinčiomis išorės aspektą, ir kad jas taikant reikia siekti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų;

mano, kad pagrindiniai orientyrai, kuriais Europos Sąjunga turėtų vadovautis siekdama išpildyti savo piliečių lūkesčius, yra šie:

—	didelių grėsmių ir iššūkių ES viduje vertinimo koordinavimas ir bendras požiūris į tai, kaip juos įveikti; ypatingas atsižvelgimas į radikalizacijos, dėl kurios teroristų grupuotės gali užverbuoti asmenis, prevenciją;

—	Europos projekto ir jos išorės veiksmų stiprinimas ir plėtojimas, be kita ko, stiprinant ES bendradarbiavimą ir pasitelkiant didesnius pajėgumus jos bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, įskaitant informacinį karą;

—

valstybių narių, partnerių ir tarptautinių organizacijų bei taiką ginančių institucijų bendradarbiavimas pagal aiškiai apibrėžtas ir kruopščiai nustatytas sąlygas, siekiant stiprinti taisyklėmis grindžiamą pasaulio politinę ir ekonominę santvarką, įskaitant žmogaus teisių apsaugą, ir darbas išvien su partneriais atliekant vadovaujamą vaidmenį sutaikinimo, taikdarystės, taikos palaikymo ir, kai būtina, taikos stiprinimo srityje;

Didelių grėsmių ir iššūkių vertinimo koordinavimas: atsakas į dabartinę politinę ir saugumo aplinką

pabrėžia, kad ES piliečių saugumo ir ES teritorijos vientisumo užtikrinimas, kaimyninių šalių stabilizavimas, visų pirma Vakarų Balkanuose, ypatingą dėmesį skiriant didesniam ES matomumui šiame regione, reformų, kuriomis siekiama išsaugoti taisyklėmis ir bendradarbiavimu pagrįstą tarptautinę politinę ir ekonominę tvarką, skatinimas, pagrindinių ginkluotus konfliktus lemiančių priežasčių panaikinimas ir konfliktų prevencijos bei taikingo konfliktų sureguliavimo politikos ir dialogo su valstybėmis, kurios laikosi pliuralizmo principų ir yra įsipareigojusios ginti žmogaus teises, stiprinimas yra pagrindinės ES stabilumo sąlygos; ragina užtikrinti aktyvesnę ES viešąją diplomatiją ir didesnį ES įgyvendinamų projektų matomumą;

mano, kad tarptautinėje aplinkoje, kurioje kyla vis daugiau konfliktų ir mažėja stabilumo, su svarbiausiais saugumo iššūkiais, visų pirma – su masinio naikinimo ginklų platinimu, saugumo tvarkos pažeidimu Europoje, terorizmu, konfliktais pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse, kariniais konfliktais per trečiąsias šalis, hibridiniu bei informaciniu karu, įskaitant skaitmeninę agresiją, ir energetiniu nesaugumu, galima pajėgti kovoti tik derinant veiksmingą daugiašališkumą, bendrą švelniąją galią ir įtikinamą kietąją galią; pabrėžia, kad šios problemos taip pat apima pabėgėlių krizių humanitarinį aspektą, iššūkių keliantį agresyvų Šiaurės Korėjos elgesį, Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus ir augančią Kinijos karinę galią, į kurias tinkamas atsakas bus tik ryžtingas diplomatinis atsakas;

mano, kad siekiant užtikrinti veiksmingesnę bendrą užsienio ir saugumo politiką visų pirma reikia nustatyti bendrus strateginius prioritetus ir vizijas; mano, kad būtina pažaboti pagrindines nestabilumo priežastis, plačiai paplitusias dėl valstybių žlugimo arba jų nestabilumo, taip pat dėl priverstinės bei neteisėtos migracijos, o būtent: skurdą, ekonominių galimybių ir prieigos prie švietimo trūkumą, socialinę atskirtį, ginkluotus konfliktus, nedemokratinį ir neveiksmingą valdymą, korupciją, klimato kaitą, stiprėjantį sektantiškumą, radikalėjimo grėsmę ir plintančias ekstremistines ideologijas; primena veiksmų planą, patvirtintą aukščiausiojo lygio susitikime Valetoje, kuriuo kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalys raginamos prisiimti bendrą atsakomybę; pabrėžia, kaip svarbu sužlugdyti nelegalios imigracijos tarpininkų tinklų ekonominį modelį;

pabrėžia, kad reikia atremti autokratines ir nepotistines tendencijas, tvirčiau remti demokratines jėgas ir kovoti su islamistų terorizmu pietinėse kaimyninėse šalyse ir su mūsų kaimyninėmis šalimis ir šalimis partnerėmis besiribojančiose valstybėse, taip pat su tomis grupuotėmis, kurios siekia paskatinti ES piliečius kovoti už jų ekstremistinius siekius; primena, kad Sachelio regionas ir kitos susijusios geografinės teritorijos yra prioritetiniai regionai siekiant užtikrinti Europos Sąjungos saugumą; pakartoja, kad ES, JAV ir kiti tarptautiniai sąjungininkai turi dėti bendras diplomatines pastangas ir įtikinti regiono veikėjus, kaip antai Turkiją, Persijos įlankos valstybes ir Iraną, kad kovojant su šiomis visuotinėmis problemomis, laikantis JT lygmeniu prisiimto įsipareigojimo gerbti tarptautinę teisę ir visuotines vertybes, reikia laikytis aiškios pozicijos, nukreiptos prieš religinį ekstremizmą ir terorizmą, ir nustatyti bendrą strategiją; mano, kad šias diplomatines pastangas reikėtų papildyti daugeliu kitų ES turimų priemonių ir galimybių, įskaitant tas, kuriomis siekiama gerinti politines, socialines ir ekonomines sąlygas, dėl kurių būtų sudarytos galimybės sukurti ir užtikrinti ilgalaikę taiką;

10.

mano, kad kovojant su smurtiniu ekstremizmu turėtų būti paisoma visuotinių žmogaus teisių; pabrėžia, kad ES turi duoti atkirtį radikalėjimą ir terorizmą remiančioms valstybėms bei jas pasmerkti, ypač jei tokia parama teikiama subjektams, įtrauktiems į ES teroristinių organizacijų sąrašą; pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su mūsų partneriais, turinčiais patirties kovos su terorizmu srityje;

11.

pabrėžia, kad tvarus Sirijos krizės sprendimas gali būti pasiektas tik pagal esamą JT nustatytą sistemą ir kad jis turi būti grindžiamas Sirijos vadovaujamu įtraukiu politiniu susitarimu, į kurį būtų įtraukti visi susiję suinteresuotieji subjektai; toliau primygtinai ragina visas JT Saugumo Tarybos nares laikytis savo įsipareigojimų dėl Sirijos krizės; palaiko JT generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio Sirijai raginimą už ugnies nutraukimą atsakingoms valstybėms neatidėliotinai imtis veiksmų, kad būtų laikomasi ugnies nutraukimo režimo;

12.

teigiamai vertina 2017 m. balandžio mėn. patvirtintą ES strategiją dėl Sirijos, kurioje numatyta taikyti sankcijas ir asmenims, dalyvavusiems kuriant ir naudojant cheminius ginklus; ragina toliau plėsti sankcijas ir taikyti jas taip pat asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad visi, kurie yra atsakingi už tarptautinės teisės pažeidimus, turi būti patraukti atsakomybėn; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares kartu su partneriais ištirti galimybę sukurti Sirijos karo nusikaltimų teismą, kol Sirijos klausimų nepavyksta perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT); pabrėžia, kad ES turi parodyti, jog yra visapusiškai įsipareigojusi padėti atkurti Siriją po konflikto;

13.

ragina visas susijusias šalis Libijoje ir už jos ribų remti 2015 m. gruodžio 17 d. pasirašytą Libijos politinį susitarimą ir jo pagrindais įsteigtą prezidentinę tarybą, kuri yra vienintelė tarptautinės bendruomenės ir JT pripažinta valdžios institucija; pabrėžia, kad stabilumą Viduržemio jūros regione bus galima pasiekti tik išsprendus Libijos krizę; pabrėžia pietinių kaimyninių šalių svarbą ir tai, kad reikia sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono taikos, gerovės, stabilumo ir integracijos erdvę; pabrėžia labai palaikantis dviejų valstybių sambūviu pagrįstą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą, t. y. nepriklausoma, demokratinė, gyvybinga ir teritoriniu aspektu integrali Palestinos valstybė, taikiai ir saugiai sugyvenanti su saugia Izraelio valstybe; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ES politikos nuoseklumą tais atvejais, kai okupuojama ar aneksuojama teritorija;

14.

teigiamai vertina tai, kad Bendrą visapusišką veiksmų planą, dėl kurio ES3+3 susitarė su Iranu, visos šalys toliau sėkmingai įgyvendina; pabrėžia, kad visuotinėms pastangoms užtikrinti Artimuosiuose Rytuose ginklų neplatinimą ir konfliktų sprendimą labai svarbu, kad visos šalys ir toliau visapusiškai įgyvendintų šį susitarimą; pabrėžia, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas yra daugiašalis susitarimas, kuris patvirtintas JT Saugumo Tarybos rezoliucija ir kurio negalima keisti vienašališkai; pabrėžia Irano balistinių raketų programos keliamą riziką saugumui ir pažymi, kad reikia visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2231 (2015), kurioje Iranas raginamas nevykdyti jokios veiklos, susijusios su balistinėmis raketomis, galinčiomis nešti branduolinius ginklus, be kita ko, nevykdyti paleidimų naudojant tokių balistinių raketų technologiją;

15.

pažymi, kad JAV Iždo departamentas oficialiai atnaujino savo piliečių, kuriems taikomos sankcijos atsižvelgiant į ryšius su terorizmu (vadinamąjį specialiai paskirtųjų piliečių (angl. SDN)), sąrašą, įtraukdamas į jį Islamo revoliucijos gvardiją (IRG);

16.

reiškia didelį susirūpinimą dėl Jemene tebesitęsiančios humanitarinės nelaimės; dar kartą pabrėžia, kad jokio užsitęsusio konflikto Jemene karinio sprendimo negali būti, ir remia ES ir JT dedamas pastangas pasiekti paliaubas ir pakloti pamatą taikos deryboms; mano, kad siekdama užtikrinti tolesnį etninių ir religinių mažumų egzistavimą Artimuosiuose Rytuose, ypač Irake ir Sirijoje, ES privalo imtis veiksmų;

17.

smerkia nuolatinį Rusijos veto teisės naudojimą JT Saugumo Taryboje ir mano, kad tai sumenkina tarptautines pastangas kurti taiką ir spręsti konfliktą Sirijoje ir apskritai Europos Sąjungos pietinėse kaimyninėse šalyse;

18.

pripažįsta, kad siekiant leisti vykti teisėtai migracijai ir judumui reikia dėti daugiau pastangų, taip pat ir dvišaliu lygmeniu, skatinant gerai valdomą judumą tarp žemynų ir žemynuose, taip pat skatinant politikos priemones, kuriomis būtų remiami teisėti migracijos kanalai, kartu kovojant su neteisėtais tinklais, kurie pelnosi iš pažeidžiamų asmenų; pabrėžia atskirų valstybių šalių pastangas, dedamas šiuo tikslu, ir mano, kad būtina sustiprinti teisėtus ir saugius patekimo į Europą būdus; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad, kaip rodo Viduržemio jūros regione tebevykstanti krizė, nėra tikros, suderintos ir patikimos Europos migracijos ir prieglobsčio politikos, ir ragina Tarybą ir valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų;

19.

tvirtai tiki, kad reikalingas naujas požiūris į ES santykius su jos rytinėmis kaimynėmis; mano, kad parama toms šalims, kurios nori palaikyti glaudesnius ryšius su ES, privalo būti vienas iš svarbiausių ES užsienio politikos prioritetų; mano, kad pratęstos sankcijos asmenims ir bendrovėms iš Rusijos yra neišvengiamas Minsko susitarimų nesilaikymo rezultatas, ir toliau mano, kad visų šalių vykdomas reikalavimas tokių susitarimų laikytis yra pagrindas tvariam politiniam konflikto Rytų Ukrainoje sprendimui;

20.

pabrėžia, jog galimybė užmegzti su Rusija konstruktyvesnius santykius grindžiama sąlyga, kad Rusija visapusiškai laikytųsi Europos saugumo tvarkos ir tarptautinės teisės; teigia, kad ES turėtų mintyje galimybę nustatyti papildomas laipsniškas sankcijas, jei Rusija ir toliau vykdytų tarptautinės teisės pažeidimus; primena savo įsipareigojimą remti Ukrainos ir visų kitų Rytų partnerystės šalių nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintoje jų teritorijoje; pabrėžia, kad 2014 m. kovo 21 d. Rusijos sprendimas prijungti Krymą prie Rusijos Federacijos tebėra neteisėtas pagal tarptautinę teisę, ir smerkia paskesnį Rusijos valdžios institucijų sprendimą visiems Krymo gyventojams per prievartą primesti Rusijos pasus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Tarybą aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti sprendžiant užsitęsusius ir įšaldytus konfliktus;

21.

smerkia nuolatinius Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus ir jos vykdomą hibridinį karą; vis dėlto pripažįsta galimybę racionaliai ir nuosekliai tam tikrais atvejais bendradarbiauti su Rusija ir vystyti su ja dialogą bendros svarbos srityse, siekiant užtikrinti atskaitomybę ir pagarbą tarptautinei teisei; pabrėžia, kad reikia išlaikyti ir skatinti galimybę bendradarbiauti ateityje sprendžiant pasaulines krizes, kuriose ES turės tiesioginių ar netiesioginių interesų arba galimybę propaguoti ES vertybes;

22.

mano, kad normalizuoti santykiai būtini ir ES, ir Rusijai, ir kad bet kokioje būsimoje ES ir Rusijos santykių strategijoje turėtų būti pabrėžiamas didesnis įsipareigojimas ir didesnė paramą ES rytinėms partnerėms; pabrėžia, kad ES turėtų išlaikyti galimybę gilinti dvišalius politinius ir ekonominius ryšius su Rusija, jei Rusija laikysis tarptautinės teisės ir pasirašytų susitarimų ir liausis taikiusi vis kategoriškesnį požiūrį į savo kaimynes ir Europą;

23.

pakartoja, kad suverenumas, nepriklausomybė ir taikus ginčų sprendimas yra pagrindiniai Europos saugumo sistemos principai, taikomi visų valstybių atžvilgiu; todėl besąlygiškai smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje, įskaitant neteisėtą Krymo aneksiją ir Rusijos remiamą konfliktą Ukrainos rytuose; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę reikalauti, kad Rusija privalomai nutrauktų agresiją ir paleistų visus politinius kalinius; ragina tarptautinę bendruomenę aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti sprendžiant minėtą konfliktą ir remti visas pastangas rasti ilgalaikės taikos sprendimo būdą, kuriuo būtų gerbiamas Ukrainos vieningumas, suverenitetas ir teritorinis vientisumas, visų pirma Ukrainos valdžios leidimu visoje teritorijoje dislokuojant taikos kūrimo ir palaikymo misijas;

24.

pakartoja, kad reikia pakeisti strategiją dėl Vakarų Balkanų, pripažįstant, kad ES turėtų toliau siekti savo plataus užmojo tikslų regione, nes tokie veiksmai patikimai ES plėtros politikai, grindžiamai Kopenhagos kriterijais, suteiktų naują postūmį, ir sustiprinti teisinę valstybę ir valstybės institucijų atsparumą; mano, kad Vakarų Balkanų regiono stabilumas ir toliau turi būti vienas iš svarbiausių prioritetų; ragina dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti socialines ir ekonomines bei politines sąlygas regione; yra įsitikinęs, kad Europos integracija ir regioninis susitaikymas – svarbiausios priemonės kovojant su pavojais, kylančiais dėl destabilizuojančio užsienio šalių kišimosi ir įtakos, didelių salafitų ir vahabitų tinklų finansavimo bei užsienio teroristų kovotojų verbavimo, organizuoto nusikalstamumo, didelių konfliktų tarp valstybių, dezinformacijos ir hibridinių grėsmių; pabrėžia, kad reikia ir toliau laikytis įsipareigojimo skatinti labai veiksmingas politines bendruomenes regione; pabrėžia, jog svarbu, kad Vakarų Balkanų šalys prisiderintų prie ES bendros užsienio ir saugumo politikos, kad ir kokia būtų jų integracijos į ES proceso pažanga; ragina nedelsiant atverti atitinkamą skyrių visoms Vakarų Balkanų šalims kandidatėms;

25.

pakartoja, kad ES durys atviros naujiems nariams, atitinkantiems visus šiuos kriterijus; palankiai vertina naujausias pastangas Berlyno procese ir Trieste įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime suteikti papildomą postūmį Vakarų Balkanų šalių konvergencijai siekiant narystės ES; pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį ir paramą būtinų institucinių ir politinių reformų įgyvendinimui Vakarų Balkanuose, ir ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti galimybę skirti Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (PNPP) papildomų asignavimų, nes tai – viena iš svarbiausių priemonių, kuria padedama įgyvendinti šias reformas;

26.

primena, kad vykdant Europos kaimynystės politikos (EKP) peržiūrą raginama įtraukti kaimynystėje esančias trečiąsias šalis; ragina teikti didesnę paramą su mūsų kaimyninėmis šalimis besiribojančioms valstybėms, grindžiamą bendromis vertybėmis ir bendrais interesais, siekiant spręsti globalias problemas ir kovoti su bendrais iššūkiais; pabrėžia, kad reikia skatinti moterų ir pažeidžiamų socialinių grupių bei mažumų įgalėjimą, visų pirma Afrikoje, kur reikia glaudaus bendradarbiavimo tarp Europos ir vietos MVĮ drauge su pilietine visuomene ir kur reikia paramos kuriant demokratines, skaidrias ir veiksmingas institucijas ir skatinti taisyklėmis grindžiamą pasaulio tvarką;

27.

mano, kad tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi politikos priemonės yra pagrindinės priemonės, skirtos tokiems tikslams pasiekti, ir primygtinai ragina skaidriau, geriau ir veiksmingiau skirti ir naudoti ES lėšas ir siekti didesnės sąveikos su kitomis tarptautinėmis organizacijomis; pabrėžia, kad reikia kovoti su didelėmis grėsmėmis saugumui Afrikoje, siekiant pažaboti terorizmo grėsmę, kurią kelia teroristinės grupuotės, užtikrinti asmenų verbavimo prevenciją ir kovoti su radikaliomis ideologijomis, taip pat spręsti energetinio saugumo problemą naudojant ekologiškus ir tvarius energijos išteklius ir kartu remiant nuo elektros tinklų nepriklausomus sprendimus;

28.

griežtai smerkia dabartinių šalių vadovų mėginimus užsibūti valdžioje, pažeidžiant galiojančius rinkimų įstatymus ir visų pirma konstituciją, juos apeinant arba neteisėtai iš dalies keičiant; taip pat smerkia bet kokią strategiją, kuria siekiama kadencijos ribas panaikinti arba apeiti; primygtinai ragina visas vyriausybes imtis priemonių viso rinkimų proceso skaidrumui ir sąžiningumui užtikrinti, taip pat imtis visų reikiamų priemonių ir atsargumo priemonių, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ar bet kokiai neteisėtai praktikai; šiuo atžvilgiu reiškia susirūpinimą dėl politinių krizių ir susijusio smurto bei žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų, ypač Afrikos Didžiųjų ežerų regione; pakartoja, kad tiki stipriomis rinkimų stebėjimo misijomis ir, kai būtina, finansine, technine ir logistine parama kaip priemonėmis pasiekti, kad rinkimų procesai būtų sąžiningi, patikimi ir demokratiniai;

29.

ragina sukurti nuoseklią, išsamią Sahelio regiono strategiją, kuria būtų siekiama pagerinti valdymą ir valstybinių ir regioninių institucijų atskaitomybę ir teisėtumą, padidinti saugumą, spręsti radikalizacijos problemą, kovoti su prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais, ir stiprinti ekonomikos ir vystymosi politiką;

30.

pakartoja, kad būtina atnaujinti ES ir Azijos santykių strategiją; šiomis aplinkybėmis reiškia paramą tvirtesniam bendradarbiavimui, rengiant Azijos ir Europos susitikimus, įskaitant ir jų parlamentinį aspektą; ragina remti glaudesnį regioninį bendradarbiavimą ir pasitikėjimo didinimo priemones Pietų Azijoje, siekiant sumažinti įtampą tarp Indijos ir Pakistano; rekomenduoja toliau remti ES tarpininkavimą dėl taikos Afganistano vadovaujamame ir pačių afganų vykdomame taikos procese; pabrėžia, kad taikos, stabilumo ir klestėjimo išsaugojimas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione yra labai svarbus ES ir jos valstybėms narėms; mano, kad būtina kuo skubiau sukurti atnaujintą ES strategiją dėl Šiaurės Azijos regiono, atsižvelgiant į tai, kad Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) akivaizdžiai toliau telkia karines pajėgas ir elgiasi agresyviai ir neatsakingai; smerkia tai, kad KLDR atlieka bandymus ir vykdo provokacijas, taip pat nuolat pažeidinėja JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir tarptautinius įsipareigojimus; primygtinai ragina pasinaudoti ES diplomatine galia siekiant daryti spaudimą KLDR ir įtikinti jos vadovus atsisakyti masinio naikinimo ginklų; ragina sutelkti diplomatines priemones, įskaitant sankcijas, siekiant užkirsti kelią šios krizės eskalavimui; ragina Korėjos pusiasalį negrįžtamai ir taikiai atsisakyti branduolinio ginklo ir visiškai įgyvendinti visas susijusias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas;

31.

pabrėžia, kad taikos, stabilumo ir klestėjimo išsaugojimas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione yra labai svarbus ES ir jos valstybėms narėms; ragina visas susijusias šalis išspręsti skirtumus, taikant taikos priemones, ir susilaikyti nuo vienašalių veiksmų, kad būtų pakeista esama padėtis, įskaitant Rytų ir Pietų Kinijos jūrą bei Taivano sąsiaurį, siekiant užtikrinti regioninį saugumą; pakartoja savo įsipareigojimą remti prasmingą Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose ir veikloje;

32.

primena, kad Lotynų Amerika ir ES gerbia tas pačias vertybes, principus ir pasitiki veiksmingu daugiašališkumu, taip pat mano, kad ES ir Lotynų Amerikos partnerystė yra svarbi ir šią partnerystę reikėtų stiprinti, kad kartu būtų sprendžiami pagrindiniai pasauliniai uždaviniai; yra labai susirūpinęs dėl išpuolių prieš teisėjus ir demokratiškai išrinktus opozicijos atstovus bei pilietinės visuomenės lyderius Venesueloje; pabrėžia, kad pagarba teisinei valstybei, kova su korupcija, pažanga siekiant demokratijos, taip pat pagarbos pagrindinėms laisvėms bei žmogaus teisėms yra kertiniai gilesnės integracijos ir bendradarbiavimo su Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionu (LAK) pagrindas;

33.

pakartoja, kad remia Kolumbijos taikos procesą, kuris itin svarbus kolumbiečių ateičiai ir stabilumui regione; reikalauja, kad visas FARC turtas, įskaitant lėšas, gautas iš narkotikų kontrabandos, būtų panaudoti nukentėjusių nuo konflikto patirtai žalai atlyginti;

Europos projekto stiprinimas ir plėtojimas pasitelkiant didesnius ES pajėgumus

34.

ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares visais atitinkamais atvejais laikytis visapusiško ES požiūrio ir mano, kad suderinti ir koordinuoti veiksmai įgyvendinant ES politikos priemones, kartu atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus ir juos įgyvendinant, ypač humanitarinės pagalbos, žemės ūkio, plėtros, prekybos, energetikos, klimato ir mokslo bei kibernetinės gynybos ir saugumo srityse, turėtų būti nuosekliai ir struktūruotai pritaikomi įgyvendinant ES išorės veiksmus siekiant sutelkti kolektyvinę ES galią; mano, kad energetinis saugumas, pagarba žmogaus teisėms ir diplomatija klimato srityje ir toliau yra svarbūs papildomi ES bendros užsienio ir saugumo politikos aspektai, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti taikant visapusišką požiūrį, taip pat mano, kad Europos Sąjunga turėtų būti padariusi didesnę pažangą;

35.

pripažįsta, kad klimato kaita galėtų turėti didelį poveikį stabilumui regioniniu ir pasaulio lygmenimis, nes su visuotiniu atšilimu susiję ginčai dėl teritorijos, maisto, vandens ir kitų išteklių silpnina valstybių ekonomiką, kelia grėsmę regioniniam saugumui ir yra migracijos srautų šaltinis; taip pat ragina ES ir valstybes nares apsvarstyti, kaip į nacionalinį ir ES karinį planavimą būtų galima įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir kokie gebėjimai, prioritetai ir atsakomieji veiksmai galėtų būti laikomi tinkamais;

36.

pabrėžia, kad busimam Europos bendradarbiavimui saugumo srityje didelį poveikį padarė Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš ES, ir ragina ES ir JK, kaip itin svarbius tarptautinius partnerius, ir toliau bendradarbiauti, siekiant išsaugoti Europos saugumą; pabrėžia, kad prezidento rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose lėmė netikrumą dėl transatlantinės partnerystės, ir pabrėžia, kad ES gynybai reikalinga atsvara ir nustatyta strateginė autonomija;

37.

laikosi nuomonės, kad, siekdama tvirtos, veiksmingos ir vertybėmis grindžiamos bendros užsienio ir saugumo politikos, ES turėtų didinti savo energetinį saugumą – jau dabar mažinti esamą priklausomumą nuo autoritarinio režimo šalių tiekiamos naftos ir dujų, o vidutinės trukmės laikotarpiu šiuo atžvilgiu tapti visiškai nepriklausoma;

38.

pabrėžia, kad šiuo metu bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje taikomas sprendimų priėmimo procesas, grindžiamas vieningumo ES Tarybos lygmeniu principu, yra pagrindinė kliūtis, trukdanti ES tinkamu laiku imtis veiksmingų išorės veiksmų; mano, kad kvalifikuotos balsų daugumos taisyklės turėtų būti taikoma ir BUSP srityje; mano, kad ES institucijos turi pagerinti savo gebėjimus numatyti konfliktus ir krizes, be kita ko, taikant trumpalaikio ir ilgalaikio jos politikos sričių poveikio vertinimą atitinkamuose regionuose, kad būtų galima panaikinti pagrindines problemų priežastis; mano, kad ES reikia greičiau ir veiksmingiau reaguoti į kylančias grėsmes ir skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų užkirstas kelias konfliktams pačioje jų pradžioje, pirmiausia naudojant civilines priemones; ragina valstybes nares praktiškai įgyvendinti Parlamento rekomendaciją vadovautis atsakomybės užtikrinti apsaugą principu; pabrėžia, jog reikalingas bendradarbiavimas tarp valstybių narių, šalių partnerių ir tarptautinių organizacijų, ir pažymi, kad svarbu veiksmingai keistis informacija ir koordinuoti prevencinius veiksmus;

39.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti ES gebėjimus kovoti su hibridinėmis ir kibernetinėmis grėsmėmis, toliau stiprinti ES ir šalių jos partnerių gebėjimus kovoti su melagingomis naujienomis ir dezinformacija, parengti aiškius kriterijus, kad būtų galima lengviau aptikti melagingas naujienas, taip pat skirti daugiau išteklių ir suteikti ES strateginės komunikacijos darbo grupei visateisio EIVT skyriaus statusą; šiuo klausimu ragina sukurti bendrus, visapusiškus rizikos ir pažeidžiamumo analizės pajėgumus ir metodus ir padidinti ES atsparumą bei išplėsti strateginės komunikacijos pajėgumus; pabrėžia nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį tiek internete, tiek neprisijungus prie interneto skatinant kultūrų įvairovę ir tarpkultūrines kompetencijas ir tai, kad reikia sustiprinti tokią žiniasklaidą kaip patikimos informacijos šaltinį, ypač ES ir jos kaimyninėse šalyse, taip pat pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti bendras ES televizijos ir radijo stotis; ragina Komisiją šiais klausimais glaudžiau koordinuoti veiksmus su EIVT ir valstybėmis narėmis;

40.

mano, kad Europos galia kyla iš jos gebėjimo stiprinti vertybėmis besivadovaujančią bendruomenę ir visus europiečius jungiančią pagarbą kultūrų įvairovei; šiomis aplinkybėmis mano, kad ES atlieka svarbų vaidmenį skatindama demokratiją, laisvę, teisės viršenybę, žmogaus teises ir lygias galimybes ir kad ji turėtų toliau propaguoti savo vertybes už ES ribų; primena, kad žmogaus teisės yra neatskiriama BUSP dalis ir turėtų būti svarbiausia sąlyga išorės politikos srityje, be to, ši politika turėtų būti nuosekli ir grindžiama principais; pabrėžia, kad kultūros diplomatija turėtų tapti svarbia ES išorės veiksmų dalimi ir primygtinai ragina Komisiją išplėsti programą „Erasmus+“ skatinti plataus užmojo mokslo diplomatijos kūrimą; ragina glaudžiau bendradarbiauti su UNESCO ir Pasaulio paveldo komitetu, taip pat su nevalstybiniais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kaip svarbiausiais ES partneriais;

41.

primena, kad 2008 m. birželio 19 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1820 (2008) pažymima, kad išžaginimas ir seksualinis smurtas gali būti karo nusikaltimas, nusikaltimas žmoniškumui arba genocido nusikaltimo dalis ir kad ginkluotų konfliktų atvejais moterims turi būti suteikiama humanitarinė apsauga;

42.

mano, kad stiprios gynybos pramonės vystymas sustiprintų ES technologinę nepriklausomybę; ragina sukurti pramoninius ir technologinius išteklius, reikalingus kibernetiniam saugumui gerinti, įskaitant bendros kibernetinio saugumo produktų rinkos skatinimą; ragina ES institucijose skirti gerokai daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių siekiant padidinti ES kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos pajėgumus; pabrėžia, kad kibernetinę gynybą reikia integruoti į išorės veiksmus ir bendrą užsienio ir saugumo politiką, taip pat kad reikia tobulinti gebėjimą nustatyti elektroninius nusikaltimus;

43.

pažymi, kad informacinis ir kibernetinis karas, nukreiptas prieš ES valstybes nares ir kitas Vakarų šalis, yra tyčinės pastangos destabilizuoti ir diskredituoti politines, ekonomines ir socialines struktūras; pabrėžia, kad ES valstybių narių, kurios yra NATO narės, saugumas užtikrinamas pagal Aljanso sutarties 5 straipsnį; ragina kibernetinę gynybą glaudžiau koordinuoti tarp ES valstybių narių, ES institucijų, NATO, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų patikimų partnerių;

44.

pabrėžia nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį skatinant kultūrų įvairovę ir tarpkultūrines kompetencijas ir tai, kad reikia sustiprinti tokią žiniasklaidą kaip patikimos informacijos šaltinį, ypač ES ir jos kaimyninėse šalyse, taip pat toliau stiprinti ES pajėgumus kovai su netikromis naujienomis ir dezinformacija; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad ES lygmeniu reikia didinti atsparumą tokios informacijos sklaidai internete; ragina Komisiją šiais klausimais glaudžiau koordinuoti veiksmus su EIVT;

45.

mano, kad Europa turėtų toliau stiprinti bendradarbiavimą bendros gynybos srityje, kad galėtų ginti savo bendras vertybes ir principus bei strateginę autonomiją; pabrėžia, koks svarbus ryšys tarp išorės ir vidaus saugumo, kaip svarbu geriau panaudoti išteklius ir kontroliuoti riziką Europos periferijoje; primena, kad vystymosi ir saugumo sąsaja yra vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiamas Sąjungos požiūris į išorės konfliktus ir krizes; ragina valstybes nares visiškai ir veiksmingai išnaudoti Lisabonos sutarties galimybes, susijusias su bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP), ir šiomis aplinkybėmis palankiai vertina įgyvendinimo planą saugumo ir gynybos srityse; ragina persvarstyti ES požiūrį į civilines BSGP misijas siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamai planuojamos, įgyvendinamos ir remiamos; mano, kad turėtų būti išnaudojamos visos Europos gynybos agentūros (EGA), nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo ir ES kovinių grupių galimybės; primygtinai ragina valstybes nares skirti papildomą finansavimą šiuo tikslu;

46.

mano, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi plėtoti veiksmingą užsienio ir gynybos politiką, ir turi bendradarbiauti su NATO ir kitais tarptautiniais partneriais, Jungtinėmis Tautomis, NVO, žmogaus teisių gynėjais ir kitais subjektais sprendžiant bendrai rūpimus klausimus ir siekiant taikos, klestėjimo ir stabilumo visame pasaulyje; atkreipia dėmesį į tai, kokie svarbūs yra vis labiau pripažįstamas poreikis ir stiprėjantis politinis įsipareigojimas neatidėliotinai įgyvendinti plataus užmojo, veiksmingą ir struktūrizuotą BSGP; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares spręsti ES komunikacijos problemas siekiant, kad ES išorės veiksmai taptų labiau grindžiami atskaitomybe ir būtų labiau matomi; ragina valstybes nares ir ES institucijas stiprinti gynybos srities veiksmus, atsižvelgiant į ES visuotinę strategiją ir Komisijos planus tobulinti ES gynybos srities mokslinius tyrimus ir pajėgumų plėtojimą;

47.

ragina Komisiją savo pasiūlyme dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) nuodugniai atsižvelgti į didėjančius saugumo iššūkius; mano, kad ir BUSP biudžeto dydis, ir jo lankstumas privalo atitikti, ES piliečių lūkesčius dėl ES vaidmens užtikrinant saugumą; primygtinai tvirtina, kad saugumo srityje reikia bendros ES politikos vizijos ir priemonių, įskaitant veiksmingą koordinavimą su siūlomu įsteigti Europos gynybos fondu; ragina valstybes nares siekti tikslo 2 proc. BVP skirti išlaidoms gynybai ir 20 proc. savo gynybos biudžeto lėšų išleisti įrangai, kurią EGA nurodo kaip reikalingą; be to, primena, kad bet kokia nauja politika turėtų būti remiama skiriant lėšų iš naujų finansavimo šaltinių; pabrėžia, kad įvairioms valstybėms narėms kyla sunkumų siekiant išlaikyti deramai veikiančius įvairius gynybinius pajėgumus, dažniausiai dėl finansinių apribojimų; todėl ragina glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti, kokius pajėgumus išlaikyti, kad valstybės narės galėtų specializuotis tam tikrose pajėgumų srityse ir veiksmingiau panaudoti savo išteklius; mano, jog siekiant, kad valstybių narių pajėgos būtų labiau suderinamos ir integruotos, sąveikumas yra svarbiausias aspektas; primena, kad BUSP asignavimai 2016 m. sudarė 3,6 proc. 4 išlaidų kategorijos įsipareigojimų ir 0,2 proc. viso ES biudžeto; apgailestauja dėl to, kad BUSP skyriaus dydis, nepakankamas jo lėšų panaudojimas ir nuolatiniai perkėlimai iš šio skyriaus atskleidžia, kad ES iki šiol vis dar stokoja ambicijų tapti pasaulinio masto veikėja;

48.

pažymi, kad stabdant sprendimus Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje tarptautinė bendruomenė negali imtis veiksmų ir trukdoma spręsti krizes; dar kartą prašo valstybių narių remti JT Saugumo Tarybos sudėties ir veiklos reformą;

Bendradarbiavimas koalicijose ir su saugumą užtikrinančiomis institucijomis

49.

pabrėžia, kad ES strateginis interesas yra išsaugoti ir sustiprinti transatlantinius santykius remiantis pagarba bendroms vertybėms, tarptautinei teisei ir daugiašališkumui; ragina ES toliau plėtoti savo strateginę autonomiją ir kurti savus pajėgumus, taip siekiant geriau spręsti regioninius ir tarptautinius konfliktus, dėl kurių kyla poveikis ES; mano, kad ES ir JAV daugiausia dėmesio turėtų skirti transatlantinių struktūrų pritaikymui prie šiais laikais kylančių iššūkių, pvz., žmogaus teisių gynimo, klimato kaitos keliamų problemų sprendimo, kovos su tarptautinių terorizmu ir korupcija, radikalėjimo prevencijos, masinio naikinimo ginklų platinimu, taip pat kovos su trečiųjų šalių pastangomis destabilizuoti ES ir NATO; be to, pabrėžia, kad svarbu tęsti ir stiprinti ES ir JAV dvišalį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą NATO struktūroje sprendžiant bendrus klausimus; primena, kad ES ir JAV yra svarbiausios viena kitos partnerės ir kad vienašališki veiksmai tik silpnina transatlantinę partnerystę; mano, kad Europa privalo toliau gerinti vertybėmis paremtą privačiojo ir viešojo sektorių sąjungą ir turėtų stiprinti strateginius santykius su JAV; ragina Tarybą ir EIVT nuosekliai kelti JAV ekstrateritorinių sankcijų klausimą plėtojant dialogą su JAV vyriausybe;

50.

tvirtai remia 2016 m. Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, ypač susijusią su ES ir NATO bendradarbiavimu, ir teigiamai vertina sprendimus dėl glaudesnio NATO ir ES bendradarbiavimo daugelyje sričių, taip pat JAV, Kanados ir kitų daugiašalių pajėgų dislokavimą ES rytinėje pusėje;

51.

ragina valstybes nares ir institucijas aktyviau keistis žvalgybos duomenimis ir derinti tarpusavyje ES, valstybių narių ir NATO veiksmus, taip pat reikalauja, kad ES ir NATO ir toliau kuo glaudžiau bendradarbiautų papildydamos viena kitą, visapusiškai gerbiant Europos pagrindines vertybes ir normas; pripažįsta, kad dalijantis informacija ir koordinuojant veiksmus tarp ES, jos valstybių narių ir NATO bus pasiekta rezultatų tokiose srityse kaip reagavimas į hibridines grėsmes kaip į terorizmą, informuotumas apie padėtį, atsparumo didinimas, strateginės komunikacijos, kibernetinis saugumas ir gebėjimų stiprinimas, susijęs su ES partneriais; mano, kad reikia labiau koordinuoti veiksmus ir glaudžiau bendradarbiauti su kitais šiuo metu veikiančiais daugiašaliais subjektais, tokiais kaip Eurokorpusas, siekiant padidinti ES saugumą; pakartoja, kad ES prioritetas turėtų būti atgaivinti strategines partnerystes;

52.

pabrėžia Parlamento vaidmenį formuojant tikrai bendrą užsienio politiką, atitinkančią Europos piliečių lūkesčius; ragina Tarybą pagrindiniais sprendimų dėl užsienio politikos priėmimo proceso etapais dirbti išvien su Parlamentu;

53.

pripažįsta Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai darbą ir ragina ją ir toliau užtikrinti, kad būsimos metinės ataskaitos būtų glaustesnės ir labiau pagrįstos ateities perspektyvomis, dėmesį telkiant į svarbiausius būsimų metų prioritetus ir įvertinant praėjusiais metais pradėtas taikyti priemones, įskaitant jų finansinius padarinius, siekiant pateikti išsamią apžvalgą apie ES veiklos rezultatus šioje srityje;

o o

54.

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/56

P8_TA(2017)0494

Metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2017/2122(INI))

(2018/C 369/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (1),

—

atsižvelgdamas į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) bendrąsias rekomendacijas Nr. 12, 19 ir 35 dėl smurto prieš moteris, rekomendaciją Nr. 26 dėl dirbančių migrančių ir rekomendaciją Nr. 32 dėl pabėgėlių statuso, prieglobsčio, pilietybės ir moterų be pilietybės su lytimi susijusių aspektų,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/167 (2) dėl visų migrantų, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir skatinimo,

—	atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos (3),

—	atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325, 1820, 1888, 1889, 1960, 2106, 2122 ir 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo,

—	atsižvelgdamas į 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso, jos 1967 m. protokolą (4) ir TDO konvencijas Nr. 43 ir 97,

—	atsižvelgdamas į JT pagrindinius principus dėl verslo bendruomenės ir žmogaus teisių (5),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų (6),

—	atsižvelgdamas į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), kuriuos patvirtino Jungtinės Tautos, ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuria siekiama užtikrinti taiką ir gerovę tautoms ir planetai (7),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 12 d. Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (Stambulo konvencija), kurią ES pasirašė 2017 m. birželio 13 d. (8),

—	atsižvelgdamas į 1976 m. priimtas ir 2011 m. persvarstytas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms (9),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtą strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (10),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (11),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą tarnybų darbinį dokumentą „ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.). Laikotarpio vidurio peržiūra (2017 m. birželio mėn.)“(SWD(2017)0254),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai priimtą bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pristatytą Europos Sąjungos visuotinę strategiją dėl užsienio ir saugumo politikos (12), taip pat pirmąją jos įgyvendinimo pažangos ataskaitą (Nuo bendros vizijos prie bendrų veiksmų: ES visuotinės strategijos įgyvendinimas“ (angl. From Shared Vision to Common Action: Implementing the EU Global Strategy), pristatytą 2017 m. (13),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2003/444/BUSP (14),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015)0240) ir 2016 m. birželio 7 d. komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę (COM(2016)0385),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. priimtas ir 2017 m. persvarstytas ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos (15),

—

atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje, Europos Parlamente ir Europos Komisijoje susitikusių vyriausybių atstovų bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ (16), kurį priėmė Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija 2017 m. birželio 7 d.,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime (17),

—

atsižvelgdamas į saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime apsaugą, kuri suteikiama pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. priimtas ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires (18),

—

atsižvelgdamas į tarptautinę religijos ar tikėjimo laisvės apsaugą, kuri suteikiama pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį, 1981 m. Deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo, Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. Tarybos priimtas išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo (19),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. priimtas ES gaires dėl mirties bausmės (20),

—	atsižvelgdamas į ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires, kurios patvirtintos 2001 m. ir persvarstytos 2012 m. (21),

—

atsižvelgdamas į JT protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, stabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, kuriuo papildoma Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu (22) ir Europos Tarybos konvencija dėl kovos su prekyba žmonėmis veiksmų,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. priimtas ES gaires dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo (23),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. priimtas ir 2009 m. persvarstytas ES gaires dėl dialogų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais (24),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. priimtas ir 2009 m. persvarstytas ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT) (25),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. priimtas ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija (26),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. priimtas ir 2008 m. persvarstytas ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų (27),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atsakingi alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą, susijusį su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu (28),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. priimtas ir 2008 m. persvarstytas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų (29),

—	atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. (30),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“ (31),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (32), taip pat ankstesnes rezoliucijas šia tema,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse (33),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (34),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius (35),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2016 m. JT ŽTT sesijose (36),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene (37), kurioje Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė raginama pradėti iniciatyvą, kuria siekiama nustatyti Saudo Arabijai ES ginklų embargą,

—	atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

—	atsižvelgdamas į Sacharovo premiją už minties laisvę, kuria 2016 m. apdovanotos Nadia Murad ir Lamiya Aji Bashar,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai (38) ir 2016 m. sausio 28 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos mažumų klausimais pranešimą dėl mažumų diskriminacijos ir diskriminacijos dėl priklausymo kastai, taip pat dėl panašių paveldėto statuso sistemų (39), taip pat atsižvelgdamas į JT gaires dėl diskriminacijos dėl kilmės,

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus (40),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0365/2017),

kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį ES įpareigojama plėtoti bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) remiantis principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo, ir laikantis JT chartijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytų principų; kadangi Sąjunga turi prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos;

B.	kadangi dėl šiandieninių visame pasaulyje vykdomų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą, būtina, kad visa tarptautinė bendruomenė dėtų ryžtingas pastangas;

kadangi žmogaus teisių nedalomumo paisymas ir skatinimas bei žmogaus teisių visuotinumo apsauga yra BUSP kertiniai akmenys; kadangi vykdydamas BUSP kontrolę, Parlamentas turi teisę nuolat gauti informaciją apie pagrindinius BUSP aspektus ir pagrindinius pasirinkimus bei su Parlamentu turi būti konsultuojamasi šiais klausimais (ES sutarties 36 straipsnis);

D.	kadangi 2016 m. birželio mėn. Tarybos priimtoje visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje patvirtinama, kad būtina sistemingai integruoti žmogaus teises į visus politikos sektorius ir visas institucijas, įskaitant tarptautinę prekybą ir prekybos politiką;

kadangi, norint sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių politiką, būtina didesnė ES vidaus ir išorės politikos, taip pat pačių ES išorės politikos krypčių darna; kadangi, užtikrinus didesnį nuoseklumą, ES galės greičiau reaguoti ankstyvais žmogaus teisių pažeidimo etapais ir tam tikrais atvejais iš anksto numatyti šiuos pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, taip pat ir tarptautinės prekybos bei prekybos politikos srityse;

kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą, kurio pagrindas – Jungtinės Tautos, yra neatsiejama Sąjungos išorės politikos dalis ir šis įsipareigojimas pagrįstas įsitikinimu, kad visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama daugiašalė sistema geriausiai tinka su globaliomis krizėmis, sunkumais ir grėsmėmis susijusiems klausimams spręsti;

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnyje numatyta, kad Sąjungos prekybos politika grindžiama Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais; kadangi prekyba ir žmogaus teisės trečiosiose šalyse gali veikti viena kitą ir kadangi, remiantis įmonių atsakomybės sistema, kaip šiuo metu skelbiama JT, verslo bendruomenė turi atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų paskatų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos ir įmonių socialinės atsakomybės rėmimu; kadangi geras valdymas ir valdžios institucijos, veikdamos bendrų interesų labui, yra svarbios norint pakeisti įmonių elgesį; kadangi ES prisideda prie pastangų parengti privalomą sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių;

H.	kadangi labiausiai pažeidžiamų grupių asmenų, pvz., tautinių, kalbinių ir religinių mažumų, neįgalių asmenų, LGBTI bendruomenės, moterų, vaikų, prieglobsčio prašytojų ir migrantų, žmogaus teisių apsaugai reikėtų skirti ypatingą dėmesį;

kadangi moterys ir vaikai susiduria su grėsmėmis, diskriminacija ir smurtu, visų pirma karo zonose ir autoritarinių režimų valdomose teritorijose; kadangi lyčių lygybė apima esmines Europos vertybes ir yra įtvirtinta ES teisinėje ir politinėje sistemoje; kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites ir jų diskriminacija pastaraisiais metais išaugo;

J.	kadangi valstybės yra galiausiai atsakingos už visų žmogaus teisių apsaugą, įgyvendinant tarptautines žmogaus teisių sutartis ir konvencijas, stebint žmogaus teisių pažeidimus ir užtikrinant veiksmingas nukentėjusiųjų teisių gynimo priemones;

K.	kadangi vis daugiau žmogaus teisių pažeidimų, prilygstančių karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, įskaitant genocidą, įvykdo valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai;

kadangi minties, sąžinės ir religijos laisvę, įskaitant laisvę tikėti arba netikėti, išpažinti pasirinktą religiją arba jos neišpažinti, pasirinkti religiją, jos atsižadėti arba ją pakeisti, būtina užtikrinti visame pasaulyje ir besąlygiškai stiprinti, pirmiausia plėtojant religijų ir kultūrų dialogą; kadangi šventvagystės įstatymai yra plačiai paplitę ir valstybės nustato bausmes – nuo laisvės atėmimo bausmės iki nuplakimo ar mirties bausmės;

M.	kadangi nuomonės ir saviraiškos laisvė, susirinkimų ir asociacijų laisvė ir periodinių, skaidrių ir tikrų rinkimų procesų rengimas yra esminiai demokratijos elementai; kadangi silpnose, konfliktus ar represijas patiriančiose visuomenėse rinkimai kartais gali sukelti plačiai plintantį smurtą;

N.	kadangi bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose, pavyzdžiui, vykstant dialogams žmogaus teisių klausimais, yra viena iš veiksmingiausių priemonių siekiant spręsti žmogaus teisių problemas;

O.	kadangi siekiant geriau propaguoti žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse reikia tam skirti pakankamai išteklių ir tuos išteklius kuo veiksmingiau panaudoti;

P.	kadangi galimybė gauti vandens ir gyventi sanitarinėmis sąlygomis – pagrindinė žmogaus teisė, ir šios galimybės ribojimas yra viena geopolitinės įtampos priežasčių tam tikruose regionuose;

Q.	kadangi kultūros paveldo vietovėse susiduriama su vis didesnėmis grėsmėmis dėl neteisėtų plėšimų ir vandalizmo, ypač Artimuosiuose Rytuose;

kadangi švietimas atlieka lemiamą vaidmenį užkertant kelią žmogaus teisių pažeidimams ir konfliktams ir padeda stiprinti piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose demokratinėse sistemose; kadangi valstybės turėtų remti švietimo institucijas, kurios skatina žmogaus teises, pagarbą ir įvairovę; kadangi didėjantis ryšių kanalų skaičius yra svarbi priemonė, padedanti greitai sužinoti apie žmogaus teisių pažeidimus ir susisiekti su daugeliu nukentėjusių nuo žmogaus teisių pažeidimų ar galinčių juos patirti asmenų trečiosiose šalyse ir suteikti jiems informaciją bei pagalbą; kadangi išsamių išskaidytų duomenų rinkimas yra būtinas, siekiant apsaugoti žmogaus teises, visų pirma pažeidžiamiausių grupių, socialiai atskirtų grupių ir grupių, kurioms gresia socialinė atskirtis; kadangi tinkamų rodiklių naudojimas taip pat yra veiksmingas būdas pažangai, susijusiai su tuo, kaip valstybės vykdo įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, įvertinti;

Bendrosios aplinkybės

reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad priešinamasi demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui, ir jiems visame pasaulyje toliau gresia pavojai; primena, kad ES yra įsipareigojusi skatinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą ir nedalomumą bei propaguoti demokratinius principus, kuriuos reikia stiprinti visame pasaulyje;

pakartoja tvirtą įsitikinimą, kad ES ir jos valstybės narės privalo aktyviai laikytis žmogaus teisių ir demokratijos, kaip vienas kitą stiprinančių esminių principų, kuriais grindžiama ES, integravimo į visų sričių ES politiką principo, įskaitant išorės aspektus, pvz., vystymąsi, migraciją, saugumą, kovą su terorizmu, plėtrą ir prekybą; todėl pakartoja, kad ypač svarbu užtikrinti didesnę ES vidaus ir išorės politikos darną ir labiau derinti valstybių narių išorės politiką; pabrėžia, kad dėl vis sudėtingesnių pasaulyje vykstančių konfliktų reikia įtraukių, vieningų ir tvirtų tarptautinių priemonių ir bendradarbiavimo; primena, kad ES siekiant padidinti savo, kaip patikimos ir teisėtos tarptautinės veikėjos, tarptautinę įtaką, didelę įtaką turi jos gebėjimas ginti žmogaus teises ir demokratiją tiek savo viduje, tiek išorėje, laikantis savo įsipareigojimų, įtvirtintų steigimo sutartyse;

pabrėžia, koks svarbus tvirtesnis Komisijos, Tarybos, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), Parlamento ir ES delegacijų tarpusavio bendradarbiavimas siekiant skatinti ir užtikrinti nuoseklią ir vieningą poziciją ginant žmogaus teises ir demokratinius principus; be to, pabrėžia, kad svarbu tvirtai įsipareigoti skatinti šias vertybes daugiašaliuose forumuose, įskaitant laiku atliekamą derinimą ES lygmeniu ir aktyvų požiūrį derybų metu; todėl ragina ES inicijuoti ir bendrai remti rezoliucijas, taip pat aktyviau taikyti tarpregionines iniciatyvas visuose JT žmogaus teisių mechanizmuose;

palankiai vertina tai, kad 2016 m. teisinės valstybės, demokratijos principų ir žmogaus teisių pažeidimai buvo reguliariai aptariami Parlamento plenariniuose posėdžiuose, jiems skirtos įvairios Parlamento rezoliucijos, jų klausimai keliami komitetų ir tarpparlamentinių delegacijų posėdžiuose;

atkreipia dėmesį į savo Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) darbą, šis pakomitetis palaiko glaudžius darbo santykius su EIVT, kitomis ES institucijomis, pilietine visuomene, daugiašalėmis žmogaus teisių institucijomis ir ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais;

primena, kad 2016 m. DROI pakomitetis parengė tris pranešimus, o būtent dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse, dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse ir dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius; ragina Komisiją imtis konkrečių su šiais pranešimais savo iniciatyva susijusių veiksmų;

pažymi, kad 2016 m. įvairiose šalyse vyko daug Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) misijų, siekiant surinkti informaciją ir ja keistis su vietos vyriausybiniais ir nevyriausybiniais žmogaus teisių subjektais, pateikti Europos Parlamento poziciją ir skatinti didinti žmogaus teisių apsaugą ir pagarbą šioms teisėms;

Žmogaus teisių srities problemų sprendimas

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad daugėja išpuolių prieš religines mažumas, šiuos išpuolius dažnai vykdo nevalstybiniai subjektai, pavyzdžiui, grupuotė ISIS („Da’esh“); apgailestauja dėl to, kad daugelis šalių yra priėmusios ir įgyvendina draudimo keisti religiją ir šventvagystės įstatymus, kuriais veiksmingai ribojama ir net atimama religinių mažumų ir ateistų religijos ar tikėjimo laisvė ir saviraiškos laisvė; reikalauja imtis priemonių siekiant apsaugoti religines mažumas, netikinčius asmenis ir ateistus, nukentėjusius dėl šventvagystės įstatymų, ir ragina ES ir valstybes nares įsitraukti į politines diskusijas siekiant panaikinti tokius įstatymus; ragina ES ir jos valstybes nares palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis dėti daugiau pastangų siekiant, kad būtų labiau gerbiama minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė ir skatinamas kultūrų ir religijų dialogas; reikalauja imtis konkrečių veiksmų siekiant veiksmingai įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, be kita ko, užtikrinant sistemingą ir nuoseklų ES būstinių ir delegacijų darbuotojų mokymą; visapusiškai remia ES praktiką imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas dėl religijos ir tikėjimo laisvės JT žmogaus teisių taryboje (JT ŽTT) ir JT Generalinėje Asamblėjoje (JT GA); visapusiškai remia ES specialiojo pasiuntinio religijos ir tikėjimo laisvei už ES ribų skatinti Jáno Figelio darbą;

dar kartą patvirtina, kad saviraiškos laisvė internete ir realiame gyvenime yra neatsiejama bet kokios demokratinės visuomenės dalis, nes ji prisideda prie pliuralizmo kultūros kūrimo, o gyvendami tokioje kultūroje pilietinė visuomenė ir piliečiai įgyja teisę reikalauti valdžios institucijų ir sprendimų priėmėjų atsiskaityti, ji taip pat yra teisinės valstybės principo laikymosi ramstis; pabrėžia, kad bet koks saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ribojimas, pvz., internetinio turinio pašalinimas, turi būti vykdomas tik išimtinėmis aplinkybėmis, numatytas įstatyme ir pagrįstas teisėto tikslo siekimu; todėl pabrėžia, kad ES, vykdydama išorės politiką ir taikydama jos priemones, turėtų aktyviau skatinti saviraiškos laisvę; pakartoja savo prašymą ES ir jos valstybėms narėms atidžiau stebėti visus žodžio laisvės ir žiniasklaidos suvaržymus trečiosiose šalyse ir nedelsiant ir sistemingai tokius apribojimus pasmerkti bei taikyti visus turimus diplomatijos būdus ir priemones šiems apribojimams šalinti; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ES gairių dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime įgyvendinimą ir reguliariai stebėti jų poveikį; smerkia daugelio žurnalistų ir tinklaraštininkų nužudymą ir įkalinimą 2016 m. ir ragina ES veiksmingai juos saugoti; palankiai vertina naują Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), pradėtą įgyvendinti 2016 m., pagal kurią ypatingas dėmesys skiriamas ES delegacijų ir žiniasklaidos subjektų trečiosiose šalyse mokymams, kaip taikyti minėtas gaires; pabrėžia, kad svarbu demaskuoti ir pasmerkti neapykantą ir smurtą kurstančias kalbas, viešinamas internete ir kitur, nes jos kelia tiesioginę grėsmę teisinei valstybei ir žmogaus teisių vertybėms;

10.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad pilietinė visuomenė, įskaitant religines organizacijas, visame pasaulyje vis labiau puolama, be kita ko, priimant vis daugiau represinių įstatymų visame pasaulyje, kai kuriais atvejais naudojantis kova su terorizmu kaip pasiteisinimu; pabrėžia, kad mažėjančios pilietinės visuomenės reiškinys yra pasaulinio masto; primena, kad nepriklausomai pilietinei visuomenei tenka pirmaeilis vaidmuo ginant žmogaus teises bei skatinant jų pažangą ir užtikrinant demokratinių visuomenių funkcionavimą, visų pirma skatinant skaidrumą, atskaitomybę ir valdžių atskyrimą; ragina ES ir jos valstybes nares nuolat stebėti susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimo atvejus, įskaitant įvairius pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir jų veiklos draudimus ir apribojimus, pvz., įstatymus, kuriais siekiama sumažinti pilietinės visuomenės erdvę arba skatinti NVO, kurias remia autoritarinės vyriausybės (vyriausybės organizuojamos nevyriausybinės organizacijos, VONVO, angl. GONGO), ir apie juos informuoti; taip pat ragina ES, jos valstybes nares ir ES delegacijas naudoti visas turimas priemones, pavyzdžiui, dialogus žmogaus teisių klausimais, politinius dialogus ir viešąją diplomatiją siekiant sistemingai kelti klausimus dėl atskirų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės aktyvistų, kuriems gresia pavojus, ypač atkreipiant dėmesį į asmenis, kurie savo noru ir (arba) dėl savo politinių įsitikinimų ar visuomeninės veiklos neteko laisvės arba yra įkalinti, ir nedviprasmiškai pasmerkti žmogaus teisių gynėjų, taip pat ir tų, kurie veikia aplinkos apsaugos srityje, represijas, bauginimą ir žudymus; ragina sukurti sistemą, kad būtų galima veiksmingai stebėti pilietinės visuomenės erdvę, nustatyti aiškius kriterijus ir rodiklius, kuriais būtų siekiama užtikrinti pilietinei visuomenei palankią teisinę aplinką;

11.

ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatinius darbuotojus toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus, sistemingai stebint teismo procesus, lankant sulaikytus aktyvistus ir prireikus skelbiant pareiškimus dėl konkrečių atvejų; pabrėžia tyliosios diplomatijos priemonių svarbą šioje srityje; palankiai vertina tai, kad 2016 m. ES kėlė žmogaus teisių gynėjų atvejų klausimus dialoguose ir konsultacijose ES lygmeniu su daugiau kaip 50 šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. EDŽTRP neatidėliotinos pagalbos fondo lėšomis ES lygmeniu paremta daugiau kaip 250 žmogaus teisių gynėjų, t. y. 30 proc. daugiau, palyginti su 2015 m.; teigiamai vertina ES žmogaus teisių gynėjų priemonės, kurią įgyvendina pilietinė visuomenė, ProtectDefenders.eu, įsteigimą ir sėkmingą jos veiklą, kurią vykdant suteikta svarbi parama daugeliui žmogaus teisių gynėjų; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad programa būtų tęsiama po 2018 m. spalio mėn., ir didinti jos pajėgumus, kad visame pasaulyje būtų teikiama daugiau paramos žmogaus teisių gynėjams;

12.

labai apgailestauja dėl to, kad ir toliau daugelyje šalių vykdomi kankinimai, taikomas nežmoniškas ar žeminantis elgesys ir mirties bausmės, ir ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant juos panaikinti; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina ES teisės aktų dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamas mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui, peržiūrą; primygtinai ragina EIVT ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę aktyviau įsitraukti į kovą su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ar baudimu, įskaitant mirties bausmę, – dėti daugiau diplomatinių pastangų ir sistemingiau viešai skelbti savo poziciją; taigi pabrėžia, kad kai kuriuose kalėjimuose sąlygos kelia susirūpinimą, juose taip pat nesprendžiamos sveikatos problemos, ir rekomenduoja, kad EIVT, ES delegacijos ir valstybės narės išnaudotų visas esamų priemonių, pvz., ES gairių dėl kankinimo, teikiamas galimybes; palankiai vertina tai, kad 2016 m. gruodžio mėn. JT GA priėmė JT rezoliuciją dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo, šią rezoliuciją parėmė 117 šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. visame pasaulyje įvykdytų mirties bausmių skaičius sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vis dėlto bendras įvykdytų mirties bausmių skaičius išlieka didesnis už praėjusį dešimtmetį užregistruotą vidurkį; pabrėžia, kad dažnai taikomasi į besipriešinančius visuomenės narius ir pažeidžiamas grupes; ragina valstybes, kurios vis dar laikosi šios praktikos, priimti moratoriumą ir panaikinti mirties bausmę;

13.

pripažįsta, kokios svarbios gali būti šiuolaikinės informacinės ir ryšių technologijos žmogaus teisių skatinimo, gynimo ir žalos atlyginimo srityje pasaulyje, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares naudoti savo informacijos kanalus, kad pagal konkrečias savo sistemas ir kompetenciją reguliariai kartotų Parlamento poziciją dėl įvairių žmogaus teisių klausimų, kartu prisidedant prie ES bendrų pastangų veiksmingumo ir matomumo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dažniau naudojamos tam tikros kibernetinio stebėjimo dvejopo naudojimo technologijos, nukreiptos prieš politikus, aktyvistus ir žurnalistus; todėl palankiai vertina šiuo metu ES institucijų atliekamą darbą siekiant atnaujinti 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (41); griežtai smerkia tai, kad vis daugiau žmogaus teisių gynėjų susiduria su skaitmeninėmis grėsmėmis, įskaitant grasinimus sukelti pavojų duomenims, įrangos konfiskavimą, nuotolinį stebėjimą ir duomenų nutekėjimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad interneto platformos, stengdamosi pašalinti teroristinį turinį ir propagandą, ištrynė teisėtus vaizdinius įrodymus, susijusius su galimais karo nusikaltimais;

14.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis labiau privatizuojamas teisinės valstybės principas internete, kai privačios bendrovės priima sprendimus dėl pagrindinių teisių, pvz., žodžio laisvės, ribojimo, atsižvelgdamos į savo paslaugos teikimo sąlygas, o ne į demokratiškai priimtus įstatymus;

15.

ragina Komisiją priimti pranešimo ir veiksmų direktyvą, kuri padidintų pašalinimo procedūrų skaidrumą ir proporcingumą, kartu užtikrinant veiksmingas teisių gynimo priemones vartotojams, kurių turinys buvo nepagrįstai pašalintas;

16.

smerkia seksualinio smurto prieš moteris ir mergaites kaip karo ginklų naudojimą, įskaitant masinį prievartavimą, seksualinę vergovę, prievartinę prostituciją ir įvairų persekiojimą lyties pagrindu, įskaitant prekybą žmonėmis, taip pat sekso turizmą bei visų kitų formų fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą; atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimai, susiję su lytimi ir seksualiniu smurtu, Romos statute klasifikuojami kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui arba laikomi sudėtine genocido ar kankinimo dalimi; pabrėžia, kad svarbu ginti moterų teises, įskaitant jų lytines ir reprodukcines teises, per teisės aktus, švietimą ir remiant pilietinės visuomenės organizacijas; teigiamai vertina tai, kad priimtas 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planas, kuriame išdėstytas išsamus priemonių siekiant pagerinti moterų padėtį lygių teisių ir įgalėjimo srityje sąrašas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą jo įgyvendinimą; taip pat teigiamai vertina tai, kad priimtas dokumentas „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, kuriuo propaguojama lyčių lygybė ir moterų teisės visame pasaulyje; pabrėžia, jog svarbu, kad visos valstybės narės ratifikuotų ir veiksmingai įgyvendintų Stambulo konvenciją; pabrėžia, kad švietimas yra geriausias būdas kovoti su diskriminacija ir smurtu prieš moteris ir vaikus; prašo Komisijos, EIVT ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės dėti daugiau pastangų vykdant savo prievoles ir įsipareigojimus moterų teisių pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) srityje, ir skatina tai padaryti trečiąsias šalis; mano, kad ES turėtų ir toliau integruoti paramą moterims į bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijas, konfliktų prevencijos ir atstatymo po konfliktų veiklą; dar kartą patvirtina JT ST rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo svarbą; pabrėžia, kad svarbus sistemingas, lygiavertis, visapusiškas ir aktyvus moterų dalyvavimas konfliktų prevencijos ir sprendimo, žmogaus teisių ir demokratinių reformų skatinimo procesuose, taip pat taikos palaikymo operacijose, humanitarinės pagalbos ir atstatymo po konflikto bei demokratinio perėjimo procesuose, vedančiuose į ilgalaikius ir stabilius politinius sprendimus; primena, kad 2016 m. Sacharovo premijos laimėtojos buvo Nadia Murad ir Lamiya Aji Bashar, patyrusios grupuotės ISIS („Da’esh“) seksualinę vergovę;

17.

pabrėžia, kad prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos ir visuotinis lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paisymas, šeimos planavimas, galimybės gauti tinkamus moterų higienos produktus, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas ir saugias nėštumo nutraukimo paslaugas yra svarbūs elementai siekiant gelbėti moterų gyvybes, padėti išvengti rizikingų gimdymų ir sumažinti kūdikių ir vaikų mirtingumą; mano, jog nepriimtina, kad moterų ir mergaičių kūnai, ypač jų lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės, vis dar yra ideologinio mūšio laukas; ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti neatimamas moterų ir mergaičių teises į kūno neliečiamybę ir savarankišką sprendimų priėmimą, ir smerkia dažnus moterų lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimus, taip pat atsisakymą leisti joms naudotis šeimos planavimo paslaugomis, kontraceptinėmis priemonėmis ir saugiomis bei teisėtomis aborto paslaugomis;

18.

griežtai smerkia nėštumo nutraukimą remiančių organizacijų nefinansavimo taisyklės atnaujinimą ir jos taikymo srities išplėtimą ir to poveikį pasaulinei moterų bei mergaičių sveikatos priežiūrai ir teisėms; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares užpildyti JAV atvertą finansavimo spragą lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, panaudojant nacionalines ir ES vystymuisi skirtas lėšas;

19.

primena, kad lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių principų, o lyčių aspekto integravimas – Sutartyse įtvirtintas vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų; taigi ragina Komisiją integruoti lyčių aspektą į visus ES teisės aktus, gaires, veiksmus ir finansavimą kaip kertinį ES principą, ypatingą dėmesį skiriant ES išorės santykių politikai; pabrėžia, kad būtina stiprinti ES delegacijų ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vyriausiosios patarėjos lyčių klausimais vaidmenį, užtikrinant konkretų jos kompetencijos sričiai skirtą biudžetą;

20.

ragina EIVT užtikrinti, kad Moterų padėties komisijos 61-osios sesijos išvados būtų įtrauktos į jos politiką ir būtų naujas stimulas skatinant moterų ekonominį įgalėjimą ir keliant klausimus, susijusius su lyčių nelygybe besikeičiančiame profesiniame pasaulyje;

21.

atkreipia dėmesį į teigiamą moterų įgalėjimo indėlį siekiant įtraukios, teisingos ir taikios visuomenės bei darnaus vystymosi; pabrėžia, kad visuose darnaus vystymosi tiksluose lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui akivaizdžiai skiriamas didelis dėmesys ir kad turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant visapusiškai realizuoti moterų teises ir veiksmingai įgyvendinti politiką, kuria būtų skatinamas ekonominis ir socialinis įgalėjimas bei moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas čiabuvių moterų įgalėjimui;

22.

pažymi, kad moterys turėtų būti skatinamos jungtis į profesines sąjungas, ir jos neturėtų būti diskriminuojamos, kai siekia gauti finansavimą įmonėms;

23.

ragina ES remti visas moterų asociacijas, kurios kasdien dirba, kad padėtų moterims humanitarinių krizių ir konfliktų situacijose;

24.

dar kartą patvirtina, jog siekiant vaikams suteikti teisinę apsaugą būtina skubiai visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją (JT VTK) bei jos fakultatyvinius protokolus; pabrėžia, kad vaikai dažnai susiduria su specifine prievarta, pvz., vaikų santuokomis ar lytinių organų žalojimu, todėl jiems reikia didesnės apsaugos; pabrėžia, kad vaikų darbas, vaikų verbavimas ginkluotuose konfliktuose ir ankstyvos bei priverstinės santuokos tebėra esminės problemos kai kuriose šalyse; prašo, kad ES sistemingai konsultuotųsi su atitinkamomis vietos ir tarptautinėmis vaiko teisių organizacijomis ir palaikydama politinius dialogus ir dialogus žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis keltų valstybių, Vaiko teisių konvencijos šalių, prievolės įgyvendinti šią konvenciją klausimą; palankiai vertina Europos Tarybos vaiko teisių strategiją (2016–2021 m.); prašo, kad ES ir toliau propaguotų ES ir UNICEF vaiko teisių priemonių rinkinį, kuriuo siekiama integruoti vaiko teisių aspektą į vystomąjį bendradarbiavimą pasitelkus savo išorės delegacijas ir šioje srityje atitinkamai apmokyti ES delegacijų darbuotojus; pakartoja prašymą, kad Komisija pasiūlytų išsamią vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą ateinančių penkerių metų laikotarpiui, siekiant vaiko teisėms suteikti prioritetą ES išorės politikoje, palankiai vertina tai, kad 2016 m. pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę buvo skirta išteklių remti JT agentūroms, vykdančioms priemones, kurių tikslas – vaiko teisės ir kuriomis siekiama suteikti kuo didesnę naudą vaikams, kuriems reikia pagalbos, ypač sveikatos sistemų, galimybių mokytis, gauti vandens ir sanitarinių sąlygų priežiūrą, srityse; ragina nedelsiant išspręsti pilietybės neturinčių vaikų, ypač gimusių ne tėvų gimtojoje šalyje, ir migrantų vaikų problemą;

25.

griežčiausiai smerkia visų formų diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, religijos, lyties, seksualinės orientacijos, lytinių požymių, kalbos, kultūros, socialinės kilmės, kastos, gimimo aplinkybių, amžiaus, negalios ar bet kokios kitos padėties; pabrėžia, kad ES, vesdama dialogus žmogaus teisių klausimais ir politinius dialogus, taip pat pasinaudodama ES delegacijų ir viešosios diplomatijos veikla, turėtų dėti daugiau pastangų panaikinti visų rūšių diskriminaciją, rasizmą, ksenofobiją ir kitų formų netoleranciją; taip pat pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau skatinti ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas Jungtinių Tautų konvencijas, kuriomis siekiama šio tikslo;

26.

pakartoja, kad prekyba žmonėmis reiškia asmenų verbavimą, gabenimą, perdavimą, slėpimą ar priėmimą grasinant arba panaudojant jėgą ar kitas prievartos priemones arba grobimo, sukčiavimo ar apgaulės būdu, piktnaudžiaujant valdžia ar pasinaudojant pažeidžiamumu arba sumokant ar gaunant mokestį arba naudą, kad būtų gautas kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimas, kai šios veiklos tikslas yra išnaudojimas; ragina ES ir valstybes nares išlaikyti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, kurį taikant svarbiausia nukentėjusieji, ir imtis priemonių, kad būtų mažinama paklausa, skatinanti asmenų, ypač moterų ir vaikų, visų formų išnaudojimą, kuris lemia prekybą žmonėmis; pakartoja, kad visos valstybės narės turi įgyvendinti Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją ir Direktyvą 2011/36/ES (42) šiuo klausimu; reiškia didelį susirūpinimą dėl nepaprastai didelio migrantų ir pabėgėlių pažeidžiamumo, susijusio su išnaudojimu, neteisėtu gabenimu ir prekyba žmonėmis; pabrėžia, kad būtina ir toliau laikyti atskiromis prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų gabenimo sąvokas;

27.

smerkia nuolat vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš asmenis, patiriančius diskriminaciją dėl kastų hierarchijos ir dėl priklausymo kastai, įskaitant atsisakymą užtikrinti lygybę, galimybes naudotis teisės sistema ir gauti darbą, vykdomą nuolatinę segregaciją ir daromas su priklausymu kastai susijusias kliūtis užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir raidą; pakartoja savo raginimą plėtoti ES politiką diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimu ir raginimą ES pasinaudoti visomis galimybėmis išreikšti didelį susirūpinimą dėl tokių žmogaus teisių pažeidimų; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų ir remti atitinkamas iniciatyvas Jungtinių Tautų ir delegacijų lygmeniu – įgyvendinti ir stebėti darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., stebėti naujųjų Jungtinių Tautų gairių dėl diskriminacijos dėl kilmės įgyvendinimą ir teikti paramą valstybėms įgyvendinant Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmų rekomendacijas diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimais;

28.

reiškia didelį susirūpinimą, kad mažumoms vis dar kyla padidintas pavojus patirti diskriminaciją ir kad jos yra itin pažeidžiamos vykstant politiniams, ekonominiams, aplinkos ir darbo srities pokyčiams ir sutrikimams; pažymi, kad daugelis jų turi labai mažai galimybių būti politiškai atstovaujami arba visai šių galimybių neturi ir patiria labai didelį skurdą; pabrėžia, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti mažumų patiriamus žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad mažumų bendruomenės turi specialių poreikių ir kad reikėtų joms užtikrinti visas ir lygias galimybes visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

29.

palankiai vertina tai, kad ratifikuota Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, ir dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad ją ratifikuotų ir veiksmingai įgyvendintų tiek valstybės narės, tiek ES institucijos; pabrėžia, kad neįgalumas neatima iš asmens žmogaus orumo ir tai reiškia valstybės pareigą apsaugoti neįgalius asmenis; pabrėžia, kad visų pirma būtina visuotinio prieinamumo principą ir neįgaliųjų teisių aspektą patikimai įtraukti į visas atitinkamas ES politikos, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, sritis, ir pabrėžia šio klausimo privalomąjį pobūdį ir horizontalumą; ragina ES įtraukti kovą su diskriminacija dėl negalios į savo išorės veiksmus ir vystymosi pagalbos politiką; palankiai vertina tai, kad neįgalių asmenų teisės įtrauktos į naują Europos konsensusą dėl vystymosi;

30.

dar kartą pabrėžia, jog pritaria tam, kad nuostatos dėl žmogaus teisių būtų sistemingai įtraukiamos į ES ir trečiųjų šalių tarptautinius susitarimus, įskaitant prekybos ir investicijų susitarimus; primena, kad turi būti laikoma, kad visos žmogaus teisės yra vienodos vertės, nedalomos, tarpusavyje priklausomos ir susijusios; ragina Komisiją vykdyti veiksmingą ir sistemingą šių nuostatų įgyvendinimo stebėseną ir teikti Parlamentui reguliarias ataskaitas apie tai, kaip šalys partnerės paiso žmogaus teisių; ragina Komisiją taikyti labiau struktūruotą ir strateginį požiūrį į žmogaus teisių dialogus, kai bus sudaromi būsimi susitarimai; palankiai vertina BLS + lengvatų sistemą kaip priemonę, kuria skatinama veiksmingai įgyvendinti 27 pagrindines tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių ir darbo standartų; ragina iš tiesų užtikrinti, kad BLS+ nuostatų būtų laikomasi, ir tikisi, kad Komisija teiks ataskaitas Parlamentui ir Tarybai apie šių nuostatų ratifikavimą ir pagal jas padarytą pažangą; pakartoja, kaip svarbu tinkamai įgyvendinti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

31.

dar kartą patvirtina, kad visos įmonės, įskaitant Europos įmones, vykdančios veiklą trečiosiose šalyse, turėtų visapusiškai laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, ir ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad taip ir būtų; be to, dar kartą patvirtina, kad svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, taip pat svarbu, kad Europos įmonės atliktų vadovaujantį vaidmenį propaguojant tarptautinius verslo ir žmogaus teisių standartus, ir pabrėžia, kad žmogaus teisių ir verslo organizacijų bendradarbiavimas įgalintų vietos subjektus ir skatintų pilietinę visuomenę; pripažįsta, kad pasaulinės vertės grandinės gali padėti stiprinti tarptautinius pagrindinius darbo, aplinkos ir socialinius standartus, suteikti galimybių ir sykiu kelti iššūkių tvariai pažangai ir žmogaus teisių puoselėjimui, ypač besivystančiose šalyse; ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens siekiant tinkamo, teisingo, skaidraus ir tvaraus pasaulinių vertės grandinių valdymo ir sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį žmogaus teisėms, įskaitant darbuotojų teisių pažeidimus; vis dėlto pabrėžia, kad su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų atveju reikėtų užtikrinti veiksmingą galimybę nukentėjusiems pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad EIB remiami projektai atitiktų ES politiką ir įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; palankiai vertina vykstančias derybas dėl privalomos su žmogaus teisėmis susijusios sutarties dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių; ragina ES konstruktyviai dalyvauti šiose derybose;

32.

ragina ES ir jos valstybes nares panaudoti visas savo politines galias, kad būtų išvengta bet kokių veiksmų, kurie gali būti laikomi genocidu, karo nusikaltimu ar nusikaltimu žmoniškumui, vykdymo, reaguoti veiksmingai ir koordinuotai tokių nusikaltimų atveju ir mobilizuoti visus reikiamus išteklius, kad būtų galima patraukti atsakomybėn visus atsakingus asmenis, be kita ko, taikant universaliosios jurisdikcijos principą, padėti nukentėjusiems ir remti stabilizavimo bei susitaikymo procesus; ragina tarptautinę bendruomenę įdiegti priemones, panašias į ES ankstyvojo perspėjimo sistemą, kad būtų galima sumažinti reagavimo į perspėjimą laiką, siekiant neleisti smurtiniams konfliktams kilti, atsinaujinti ir stiprėti;

33.

ragina ES teikti paramą organizacijoms (įskaitant NVO, viešųjų šaltinių tyrimo organizacijas ir pilietinę visuomenę), kurios renka, išsaugo ir apsaugo skaitmeninius ir kitokius įvykdytų nusikaltimų įrodymus, kad būtų palengvintas tarptautinis baudžiamasis persekiojimas;

34.

reiškia didelį susirūpinimą dėl kultūros paveldo naikinimo Sirijoje, Irake, Jemene ir Libijoje; pažymi, kad iš 38 pasaulio kultūros paveldo objektų, kuriems gresia pavojus, 22 yra Artimuosiuose Rytuose; remia Kultūros paveldo iniciatyvos veiklą ir jos tiriamąją veiklą Sirijoje ir Irake, susijusią su archeologinio ir kultūros paveldo sunaikinimu;

35.

palankiai vertina ES pastangas remti Jungtinių Tautų sukurtą tarptautinį, nešališką ir nepriklausomą mechanizmą (IIIM), kuris padeda tirti Sirijoje įvykdytus sunkius nusikaltimus; pabrėžia, kad reikia sukurti panašų nepriklausomą mechanizmą Irake; ragina ES ir ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, finansiškai prisidėti prie šio tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo;

36.

griežtai smerkia baisius nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai; baisisi padarytais plataus masto nusikaltimais, įskaitant žudynes, kankinimus, žaginimą kaip karo ginklą, pavergimą ir seksualinę vergovę, vaikų verbavimą į kareivius, prievartinį religijos keitimą, sistemingą religinį valymą ir religinėms mažumoms priklausančių asmenų žudymą; primena, kad 2015 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, visų pirma susijusios su grupuote „Islamo valstybė“ (43), religinių mažumų padėtis ISIS („Da’esh“) valdomose teritorijose prilyginta genocidui; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų remti tokių nevalstybinių grupuočių kaip ISIS („Da’esh“) narių baudžiamąjį persekiojimą, t. y. paraginti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą suteikti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) jurisdikciją šiuo klausimu arba užtikrinti, kad teisingumas būtų pasiektas ad hoc tribunolo ar universaliosios jurisdikcijos priemonėmis;

37.

pakartoja, kad visapusiškai remia TBT, Romos statutą, prokuratūrą, prokuratūros proprio motu įgaliojimus ir pažangą pradedant naujus tyrimus – tai esminės priemonės siekiant kovoti su nebaudžiamumu už žiaurius nusikaltimus; ragina visas valstybes nares ratifikuoti Kampalos pakeitimus dėl agresijos nusikaltimų ir įtraukti žiaurumo nusikaltimus į nusikaltimų, su kuriais ES kompetentinga kovoti, sąrašą; ryžtingai smerkia visus bandymus pakenkti jo teisėtumui ar nepriklausomumui ir ragina ES ir jos valstybes nares nuosekliai bendradarbiauti, kad būtų remiami TBT tyrimai ir sprendimai, siekiant panaikinti nebaudžiamumą už tarptautinius nusikaltimus, be kita ko, kai kalbama apie TBT ieškomų asmenų sulaikymą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares nuosekliai remti TBT atliekamus tikrinimus, tyrimus ir priimamus sprendimus, imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nebendradarbiavimo su TBT atvejams ir veiksmingai į juos reaguojama, ir teikti tinkamą finansavimą; teigiamai vertina 2016 m. liepos 6 d. Briuselyje įvykusį ES ir TBT atstovų susitikimą, surengtą ruošiantis 2-ajam ES ir TBT apskritojo stalo susitikimui, kad atitinkami TBT ir ES institucijų darbuotojai galėtų nustatyti bendras interesų sritis, keistis informacija apie atitinkamą veiklą ir užtikrinti geresnį abiejų šalių tarpusavio bendradarbiavimą; itin apgailestaudamas atkreipia dėmesį į pastarojo meto pranešimus apie pasitraukimą iš Romos statuto šalių, nes tai komplikuoja nukentėjusiųjų teisę kreiptis į teismą, ir mano, kad tokius veiksmus derėtų griežtai pasmerkti; mano, kad Komisija, EIVT ir valstybės narės turėtų toliau skatinti trečiąsias šalis ratifikuoti ir taikyti Romos statutą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę paskirti ES specialųjį įgaliotinį tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo klausimais ir įgalioti jį propaguoti, integruoti ir reprezentuoti ES įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu ir remti TBT visose ES užsienio politikos srityse; ragina ES ir jos valstybes nares remti Jungtinių Tautų atskaitomybės mechanizmus ir rezoliucijas, priimamas Jungtinių Tautų daugiašaliuose forumuose, įskaitant Žmogaus teisių tarybą;

38.

primygtinai ragina ES daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis labiau remti teisinę valstybę ir teisminių institucijų nepriklausomumą, kaip esminį demokratijos įtvirtinimo principą; ragina ES remti tinkamą teisingumo vykdymą visame pasaulyje, padedant vykdyti teisėkūros ir institucinių reformų procesus trečiosiose šalyse; be to, ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas sistemingai stebėti teismo procesus, siekiant skatinti teisminių institucijų nepriklausomumą;

39.

reiškia didelį susirūpinimą ir solidarumą su daugybe migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, tarp kurių vis daugiau moterų, kurie nukenčia nuo konfliktų, smurto, persekiojimo, valdžios neveikimo, skurdo, neteisėtos migracijos, prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo tinklų; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant iš tiesų pašalinti pagrindines migracijos srautų priežastis ir surasti ilgalaikius sprendimus, grindžiamus žmogaus teisėmis ir orumu, taigi, spręsti pabėgėlių krizės išorės aspekto klausimus, be kita ko, surasti, pvz., plėtojant bendradarbiavimą ir partnerystes su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, tvarius konfliktų mūsų kaimynystėje sprendimus, kurie atitiktų tarptautinę teisę ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms tose šalyse; reiškia didelį susirūpinimą dėl smurto prieš vaikus migrantus, be kita ko, dėl dingusių, nelydimų vaikų migrantų, ir ragina vykdyti perkėlimo, šeimos susijungimo programas ir užtikrinti humanitarinius koridorius; yra labai susirūpinęs dėl šalies viduje priverstų migruotų žmonių skaičiaus didėjimo ir jų padėties ir ragina užtikrinti saugų jų grįžimą, perkėlimą arba integraciją į vietos bendruomenes; ragina ES ir jos valstybes nares teikti humanitarinę pagalbą švietimo, apgyvendinimo, sveikatos ir kitose humanitarinių veiksmų srityse, kad pabėgėliams būtų teikiama pagalba kuo arčiau jų gimtinės, ir tinkamai įgyvendinti grįžimo politikos priemones; pabrėžia, kad reikia visapusiško žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į migraciją, ir ragina ES toliau bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, regioninėmis organizacijomis, vyriausybėmis ir NVO; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos teisės aktų rinkinį ir bendros migracijos sistemos teisės aktus, visų pirma siekiant apsaugoti pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus; pabrėžia, kad saugios šalies ir saugios kilmės šalies sąvokos negali užkirsti kelio individualių prieglobsčio prašymų nagrinėjimui; įspėja dėl ES užsienio politikos naudojimo vadinamojo migracijos valdymo reikmėms; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti visapusišką lėšų, skiriamų trečiosioms šalims bendradarbiavimo migracijos srityje tikslais, skaidrumą ir užtikrinti, kad toks bendradarbiavimas nebūtų naudingas struktūroms, susijusioms su žmogaus teisių pažeidimais, bet padėtų gerinti žmogaus teisių padėtį tose šalyse;

40.

mano, kad vystomasis bendradarbiavimas ir žmogaus teisių ir demokratijos principų, įskaitant teisinės valstybės ir gero valdymo principus, propagavimas turėtų būti neatsiejami; atsižvelgdamas į tai, primena, kad Jungtinės Tautos tvirtina, jog negalima pasiekti visų vystymosi tikslų, jei nesilaikoma žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio; be to, primena, kad ES įsipareigojo remti šalis partneres atsižvelgdama į jų vystymosi padėtį ir jų daromą pažangą žmogaus teisių ir demokratijos srityse;

41.

pažymi, kad moterų, kurioms gresia skurdas arba socialinė atskirtis, yra daugiau negu vyrų, ir prašo Komisijos, kai ji vykdo vystymosi politikos priemones, dėti daugiau pastangų įgyvendinti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemones;

42.

primena, kad pagal Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP antrąjį kriterijų valstybės narės įpareigojamos išnagrinėti, kaip paskirties šalis laikosi žmogaus teisių, kiekvienos ginklų eksporto licencijos atveju; į tai atsižvelgdamas, primena į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje įtrauktą Komisijos įsipareigojimą, susijusį su saugumo pajėgomis ir ES žmogaus teisių politikos įgyvendinimu, įskaitant deramo patikrinimo politikos parengimą ir įgyvendinimą šioje srityje;

43.

pakartoja savo raginimą priimti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, kurioje ypatinga reikšmė būtų teikiama žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės paisymui ir sprendžiami tokie klausimai kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonomiškus ginklus, kuriais galima smogti be žmogaus įsikišimo;

44.

mano, kad ES turėtų ir toliau dėti pastangas, kad didintų pagarbą LGBTI asmenų žmogaus teisėms, vadovaujantis ES gairėmis šiuo klausimu; rekomenduoja visapusiškai įgyvendinti šias gaires, be kita ko, vykdant ES darbuotojų trečiosiose šalyse mokymus; smerkia tai, kad 72 šalyse homoseksualumas vis dar laikomas nusikaltimu, yra susirūpinęs, kad trylikoje iš jų už jį numatyta mirties bausmė, ir mano, kad smurto metodų ir veiksmų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, pvz., priverstinio lytinės tapatybės atskleidimo, neapykantos nusikaltimų, neapykantą kurstančių kalbų tiek internete, tiek realiame gyvenime ir grupinio išprievartavimo, vykdytojai neturėtų likti nenubausti; atkreipia dėmesį į tos pačios lyties asmenų santuokų ir civilinių sąjungų legalizavimą kai kuriose šalyse ir skatina jas pripažinti platesniu mastu; smerkia moterų ir mažumų grupių narių fizinės neliečiamybės pažeidimus; ragina valstybes uždrausti tokią praktiką, bausti jos vykdytojus ir padėti nukentėjusiems;

45.

pabrėžia, kad itin svarbu kovoti su visomis korupcijos formomis, kad būtų galima užtikrinti teisinę valstybę, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms; griežtai smerkia visus atvejus, kai į korupciją žiūrima pro pirštus;

46.

primena, kad korupcija kelia grėsmę, nes trukdo užtikrinti lygias galimybes naudotis žmogaus teisėmis ir kenkia demokratiniams procesams, pavyzdžiui, trukdo įgyvendinti teisinės valstybės principą ir tinkamai vykdyti teisingumą; mano, kad visuose dialogo su trečiosiomis šalimis forumuose ES turėtų pabrėžti sąžiningumo, atskaitomybės ir tinkamo viešųjų reikalų, valstybės finansų ir nuosavybės valdymo svarbą, kaip nustatyta Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją; rekomenduoja ES pasinaudoti savo ekspertinėmis žiniomis ir nuosekliau bei sistemingiau remti trečiųjų šalių pastangas kovoti su korupcija, steigiant nepriklausomas ir veiksmingas kovos su korupcija institucijas ir jas stiprinant; visų pirma ragina Komisiją derėtis dėl kovos su korupcija nuostatų visuose būsimuose prekybos susitarimuose, dėl kurių ji derasi su trečiosiomis šalimis;

47.

pabrėžia itin svarbią valstybių ir kitų atsakingų subjektų atsakomybę ir įsipareigojimus švelninti klimato kaitą, užkirsti kelią neigiamam jos poveikiui žmogaus teisėms ir skatinti politikos suderinamumą, siekiant užtikrinti, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmai būtų tinkami, pakankamai ryžtingi, nediskriminaciniai ir kitais atžvilgiais atitinkantys įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad, Jungtinių Tautų duomenimis, 2050 m. bus daug dėl klimato kaitos priverstų migruoti žmonių; pabrėžia, kad prekybos politika, aplinkos politika ir vystymosi politika labai susijusios ir kad šios politikos kryptys gali turėti didelį teigiamą arba neigiamą poveikį pagarbai žmogaus teisėms; palankiai vertina tarptautinį pasiryžimą skatinti integruoti aplinkos ir gamtinių nelaimių bei klimato kaitos klausimus į žmogaus teisių sritį;

48.

pabrėžia, kad pastaraisiais metais besivystančiose šalyse labai išaugo žemės grobimo mastas; mano, kad kova su išteklių naudojimu ir grobimu turėtų būti prioritetas; smerkia tokią veiklą kaip žemės grobimas ir beatodairišką gamtos išteklių naudojimą; ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų ir reaguoti į daug Parlamento neseniai priimtų rezoliucijų šiuo klausimu;

49.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad žmogaus teisės ir galimybės gauti tokias prekes ir paslaugas, kaip vanduo ir sanitarinės paslaugos, būtų įtrauktos į socialinę, švietimo, sveikatos ir saugumo politiką;

50.

ragina tarptautines institucijas, nacionalines vyriausybes, NVO ir asmenis bendradarbiauti užtikrinant sąveiką, kad būtų įdiegta tinkama reglamentavimo sistema siekiant užtikrinti, kad visiems žmonėms pasaulyje būtų užtikrinta galimybė gauti būtiną vandens kiekį; pabrėžia, kad vanduo turėtų būti laikomas ne preke, o vystymosi ir darnumo aspektu, ir kad vandens sektoriaus privatizavimas neatleidžia šalių nuo jų įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; ragina šalis, kuriose vanduo yra viena iš įtampos ir konfliktų priežasčių, bendradarbiauti siekiant dalytis vandeniu, kad būtų pasiektas abipusiškai naudingas sprendimas, siekiant darnos ir taikaus vystymosi regione;

Paramos demokratijai problemų sprendimas ir veikla

51.

pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau aktyviai remti demokratinių ir veiksmingų žmogaus teisių institucijų ir pilietinės visuomenės pastangas skatinti demokratizaciją; palankiai vertina neįkainojamą pagalbą, teikiamą viso pasaulio pilietinės visuomenės organizacijoms pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, kuri tebėra pagrindinė ES išorės žmogaus teisių politikos įgyvendinimo priemonė; be to, palankiai vertina nuoseklias Europos demokratijos fondo pastangas skatinti demokratiją ir pagrindinių teisių ir laisvių paisymą rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse;

52.

primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima naudoti siekiant paremti ir sutvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje;

53.

todėl pakartoja savo raginimą Komisijai parengti ES paramos demokratijai gaires;

54.

rekomenduoja ES dėti daugiau pastangų parengti labiau visapusišką požiūrį į demokratizacijos procesus, nes laisvi ir sąžiningi rinkimai yra tik vienas aspektas, siekiant naudingai prisidėti prie demokratinių institucijų stiprinimo ir visuomenės pasitikėjimo rinkimų procesais didinimo visame pasaulyje;

55.

palankiai vertina tai, kad 2016 m. ES į visą pasaulį išsiuntė aštuonias rinkimų stebėjimo misijas ir aštuonias rinkimų ekspertų misijas; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. ES yra išsiuntusi 17 rinkimų stebėjimo misijų ir 23 rinkimų ekspertų misijas; dar kartą pabrėžia, kad palankiai vertina nuolatinę ES paramą rinkimų procesams ir pagalbą rengiant rinkimus, taip pat vietos stebėtojams teikiamą paramą; šiuo aspektu palankiai vertina ir visapusiškai remia Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės darbą;

56.

primena, kokia svarbi tinkama su rinkimų stebėjimo misijų ataskaitomis ir rekomendacijomis susijusi tolesnė veikla, vykdoma siekiant padidinti jų poveikį ir gerinti ES paramą demokratiniams standartams atitinkamose šalyse;

57.

palankiai vertina Komisijos, EIVT ir valstybių narių pagal dabar dabartinį veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje prisiimtą įsipareigojimą tvirčiau ir nuosekliau bendradarbiauti su rinkimų administravimo įstaigomis, parlamentinėmis institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis trečiosiose šalyse, siekiant, kad jos įgytų daugiau galių, ir taip padedant stiprinti demokratinius procesus;

58.

pabrėžia, kad plėtros politika – viena iš tvirtų priemonių, kuriomis didinama pagarba demokratiniams principams ir žmogaus teisėms, atsižvelgiant į dabartinius politinius pokyčius šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse; ragina Komisiją labiau stengtis prisidėti prie tvirtesnės demokratinės politinės kultūros, pagarbos teisinės valstybės principui, žiniasklaidos ir teismų nepriklausomybės ir kovos su korupcija tose šalyse; yra įsitikinęs, kad žmogaus teisių ir demokratinių principų apsauga, aktyvus propagavimas ir užtikrinimas ir toliau turi būti svarbiausi persvarstytos Europos kaimynystės politikos aspektai; pakartoja, kad žmogaus teisių ir demokratijos apsauga, aktyvus propagavimas ir užtikrinimas naudingi ir šalims partnerėms, ir ES; taip pat pabrėžia, kad ES turi vykdyti įsipareigojimą savo partnerėms, visų pirma kaimyninėms šalims, remti ekonomines, socialines ir politines reformas, ginti žmogaus teises ir padėti diegti teisinės valstybės principą – tai yra geriausios priemonės siekiant sustiprinti tarptautinę tvarką ir užtikrinti stabilumą kaimyninėse šalyse; primena, kad Viduržemio jūros sąjunga gali ir turėtų formuoti politinį dialogą šioje srityje ir skatinti priimti tvirtą žmogaus teisių ir demokratijos darbotvarkę regione; primena, kad bet kuri ES narystės siekianti šalis turi visapusiškai užtikrinti žmogaus teises ir griežtai atitikti Kopenhagos kriterijus ir kad dėl neatitikties gali būti sustabdytos derybos;

59.

pabrėžia, kad taikos stiprinimas apima konfliktų prevencijos bei mažinimo ir politinių, socialinių ir ekonominių bei saugumo institucijų atsparumo stiprinimo pastangas, siekiant padėti pagrindą tvariai taikai ir vystymuisi ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad teisinės valstybės, gero valdymo ir žmogaus teisių propagavimas yra būtinas siekiant tvarios taikos;

Visapusiško ir nuoseklaus paramos žmogaus teisėms ir demokratijai požiūrio užtikrinimas įgyvendinant ES politiką

60.

atkreipia dėmesį į tai, kad priimta ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m.; mano, kad metinė ataskaita yra būtina ES žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje politikos patikrinimo, komunikacijos ir diskusijų dėl jos priemonė ir vertinga šios srities ES prioritetų, pastangų ir iššūkių išsamios apžvalgos priemonė, kurią galima panaudoti siekiant nustatyti tolesnius būdus, kaip tuos iššūkius veiksmingai spręsti;

61.

dar kartą griežtai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dalyvauti diskusijoje su EP nariais dviejose plenarinėse sesijose per metus – vieną kartą, kai pristatoma metinė ataskaita, ir vieną kartą – atsakant į Parlamento parengtą pranešimą; pakartoja, koks svarbus nuolatinis tarpinstitucinis dialogas, visų pirma susijęs su tolesniais veiksmais dėl Parlamento skubių rezoliucijų žmogaus teisių klausimais; primena, kad atsakymai raštu taip pat yra svarbūs tarpinstituciniams santykiams, nes jie suteikia galimybę sistemingai ir nuodugniai reaguoti į visus Parlamento iškeltus klausimus ir taip prisidėti prie veiksmingo koordinavimo stiprinimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT išsamiai atsakyti į raštu pateiktus klausimus ir kelti žmogaus teisių klausimus aukščiausiu dialogo su atitinkamomis šalimis lygmeniu;

62.

giria EIVT ir Komisiją už tai, kad jos pateikė išsamias ataskaitas apie veiklą, kurią ES vykdė žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2016 m.; vis dėlto mano, kad galima būtų gerinti dabartinę metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos formą suteikiant daugiau informacijos apie konkretų ES veiksmų poveikį žmogaus teisėms ir demokratijai trečiosiose šalyse;

63.

primena savo nuomonę, kad ES strateginės programos ir veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2012 m. priėmimas buvo svarbus etapas ES siekiant, kad žmogaus teisės ir demokratija būtų laikomos svarbiausiu išorės santykių aspektu; palankiai vertina tai, kad 2015 m. liepos mėn. Taryba priėmė naują veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m. laikotarpiui, taip pat 2017 m. atliekamą šio plano laikotarpio vidurio peržiūrą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, EIVT, Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų dabartinio veiksmų plano įgyvendinimą, be kita ko, užtikrinant tikrą bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų teikti ataskaitas apie tai, kaip jos įgyvendina minėtą planą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu didinti priemonių, naudojamų siekiant skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratiją visame pasaulyje, veiksmingumą ir didinti jų poveikį vietos lygmeniu;

64.

primena savo požiūrį, kad norint nuosekliai ir darniai įgyvendinti žmogaus teisių ir demokratijos darbotvarkę reikia tvirto valstybių narių ir ES institucijų sutarimo ir geresnio jų veiklos koordinavimo bei tikro vietos, nacionalinio ir tarptautinio lygmenų bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis; primygtinai pabrėžia, kad valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už veiksmų plano ir ES strateginės programos įgyvendinimą ir naudoti juos kaip gaires propaguojant žmogaus teises ir demokratiją dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose;

65.

pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį atlieka ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais S. Lambrinidis, didindamas ES matomumą ir veiksmingumą ginant ir propaguojant žmogaus teises ir demokratinius principus visame pasaulyje, ir pabrėžia jo vaidmenį skatinant nuosekliai ir darniai įgyvendinti ES žmogaus teisių politiką; palankiai vertina tai, kad ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai pratęsti iki 2019 m. vasario 28 d., ir primena savo raginimą šiuos įgaliojimus padaryti nuolatiniais; todėl rekomenduoja suteikti ES specialiajam įgaliotiniui iniciatyvos teisę, didesnį matomumą visuomenėje, pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės; be to, rekomenduoja ES specialiajam įgaliotiniui padidinti savo veiklos, planų, pažangos ataskaitų ir apžvalgų skaidrumą;

66.

atkreipia dėmesį į tai, kad su ES specialiojo įgaliotinio veikla ir jos poveikiu galima tik iš dalies susipažinti peržiūrint metinę žmogaus teisių ataskaitą, jo socialinio tinklo paskyrą ir prieinamas pasakytas kalbas;

67.

visapusiškai remia konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas, pagal kurias ES veiksmai pritaikomi prie kiekvienos šalies padėties ir poreikių; pakartoja raginimą suteikti EP nariams prieigą prie strategijų turinio; primygtinai pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas visais politikos konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu formavimo lygmenimis; pakartoja, kad konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių srities strategijos turėtų derėti su ES veiksmais, kuriuos reikia įgyvendinti kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į konkrečią padėtį, ir kad šiose strategijose turėtų būti nurodyti išmatuojami pažangos rodikliai ir numatytos galimybės juos pakoreguoti, jei reikia;

68.

palankiai vertina tai, kad visose ES delegacijose ir BSGP misijose paskirti kontaktiniai asmenys žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimais; primena savo rekomendaciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei ir EIVT parengti aiškias veiklos gaires dėl šių asmenų vaidmens delegacijose, kad jie galėtų tobulėti, veikti kaip tikri patarėjai žmogaus teisių klausimais ir veiksmingai atlikti savo darbą;

69.

pripažįsta, kad dialogai su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais gali būti veiksminga dvišalio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo priemonė siekiant propaguoti žmogaus teises ir jas ginti; palankiai vertina tai, kad dialogai žmogaus teisių klausimais užmezgami su vis daugiau šalių; palankiai vertina ir toliau skatina pilietinės visuomenės dalyvavimą parengiamuosiuose dialoguose; pakartoja raginimą sukurti išsamų mechanizmą, skirtą dialogų žmogaus teisių klausimais funkcionavimo stebėjimui ir peržiūrai;

70.

primena ES įsipareigojimą savo santykiuose su trečiosiomis šalimis itin daug dėmesio skirti žmogaus teisių ir demokratijos aspektams; todėl pabrėžia, kad pažanga žmogaus teisių ir demokratijos principų srityje, be kita ko, žmogaus teisių paisymo sąlygos tarptautiniuose susitarimuose, turi būti remiama įgyvendinant visas ES politikos kryptis, susijusias su išorės aspektu, pavyzdžiui, plėtros ir kaimynystės politiką, BSGP, taip pat aplinkos, vystymosi, saugumo, kovos su terorizmu, prekybos, teisingumo ir vidaus reikalų politiką;

71.

primena, kad sankcijos yra pagrindinė BUSP priemonė; ragina Tarybą patvirtinti ES teisės aktuose numatytas sankcijas, kai to reikia norint pasiekti BUSP tikslus, visų pirma tam, kad būtų ginamos žmogaus teisės, įtvirtinama ir remiama demokratija, sykiu užtikrinant, kad tos sankcijos nedarytų poveikio civiliams gyventojams; prašo šias sankcijas skirti pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, kad jie būtų nubausti už įvykdytus nusikaltimus ir pažeidimus;

72.

atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas laikytis įsipareigojimo įtraukti žmogaus teisių nuostatas į teisėkūros ir ne teisėkūros aktų pasiūlymų, įgyvendinimo priemonių ir prekybos bei investicijų susitarimų poveikio vertinimus; primygtinai ragina Komisiją gerinti poveikio vertinimų kokybę, didinti jų išsamumą ir taip užtikrinti, kad į pasiūlymų dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamo akto tekstą būtų sistemingai įtraukiami žmogaus teisių klausimai;

73.

dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia tvirtą ES įsipareigojimą skatinti žmogaus teisių ir demokratinių principų laikymosi pažangą bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų struktūromis ir Jungtinių Tautų specializuotomis agentūromis, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), regioninėmis organizacijomis, tokiomis kaip Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija (SAARC), Afrikos Sąjunga, Arabų Valstybių Lyga, ir kitomis, atsižvelgiant į ES sutarties 21 ir 22 straipsnius;

74.

pabrėžia, kad, siekdama naujame veiksmų plane užsibrėžtų plataus užmojo tikslų, ES turi skirti pakankamai išteklių ir ekspertų, kalbant tiek apie žmogiškuosius išteklius delegacijose ir būstinėse, tiek apie skiriamas lėšas;

75.

be to, primena, jog itin svarbu, kad ES nuolat aktyviai dalyvautų visų Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmų veikloje, visų pirma Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos trečiojo komiteto ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos veikloje; pripažįsta EIVT, ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas didinti ES žmogaus teisių srities veiksmų nuoseklumą Jungtinių Tautų lygmenyje; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant, kad jos balsas būtų išgirstas, be kita ko, skatinti vis geresnį tarpregioninių iniciatyvų įgyvendinimą, drauge remti rezoliucijas ir vadovauti jų rengimui; pabrėžia, jog reikia, kad ES prisiimtų vadovaujamą vaidmenį spartinant Jungtinių Tautų reformą, siekiant didinti taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos poveikį bei galią ir užtikrinti veiksmingesnę žmogaus teisių apsaugą ir pažangą tarptautinės teisės srityje;

o o

76.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, 70-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pirmininkui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

(1) http://www.ohchr.org/Documents/ProfessionalInterest/cedaw.pdf

(2) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/167

(3) https://treaties.un.org/doc/source/docs/A_RES_45_158-E.pdf

(4) http://www.unhcr.org/3b66c2aa10

(5) http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf

(6) http://www.un.org/en/development/desa/population/migration/generalassembly/docs/ globalcompact/A_RES_71_1.pdf

(7) https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld

(8) https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/rms/090000168008482e

(9) http://www.oecd.org/corporate/mne/oecdguidelinesformultinationalenterprises.htm

(10) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/ 131181.pdf

(11) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/lt/pdf

(12) http://europa.eu/globalstrategy/sites/globalstrategy/files/regions/files/eugs_review _web_0.pdf

(13) http://europa.eu/globalstrategy/sites/globalstrategy/files/full_brochure_year_1.pdf

(14) OL L 76, 2011 3 22, p. 56.

(15) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_guidelines_rights_of_child_0.pdf

(16) https://ec.europa.eu/europeaid/sites/devco/files/european-consensus-on-development-final-20170626_en.pdf

(17) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_human_rights_guidelines_on_freedom_ of_expression_online_and_offline_en.pdf

(18) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/137585.pdf

(19) http://www.ceceurope.org/wp-content/uploads/2015/08/CofEU_119404.pdf

(20) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/guidelines_death_penalty_st08416_en.pdf

(21) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/20120626_guidelines_en.pdf

(22) https://www.osce.org/odihr/19223?download=true

(23) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/137584.pdf

(24) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_guidelines_on_human_rights_dialogues _with_third_countries.pdf

(25) OL C 303, 2009 12 15, p. 12.

(26) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/16173_08_en.pdf

(27) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/10019_08_en.pdf

(28) OL L 130, 2017 5 19, p. 1.

(29) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_guidelines_hrd_en.pdf

(30) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10255-2016-INIT/lt/pdf

(31) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0344.

(32) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.

(33) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0404.

(34) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405.

(35) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0300.

(36) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0020.

(37) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0066.

(38) OL C 181, 2016 5 19, p. 69.

(39) http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/RegularSessions/Session31/ Documents/A_HRC_31_56_en.doc

(40) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 115.

(41) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.

(42) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.

(43) OL C 310, 2016 8 25, p. 35.

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/79

P8_TA(2017)0498

Salvadoras: moterų persekiojimo už persileidimą atvejai

2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Salvadoras: atvejai, kai moterys patraukiamos baudžiamojon atsakomybėn už persileidimą“ (2017/3003(RSP))

(2018/C 369/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 3 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 8, 19, 157, 216 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą,

—	atsižvelgdamas į ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) 2015–2017 m. veiksmų planą lyčių klausimu;

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, patvirtintas 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, ir į vėlesnius rezultatų dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.), „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir „Pekinas + 20“ (2015 m.),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 19 d. ES pirmininkaujančių valstybių narių trejeto (Estija, Bulgarija ir Austrija) deklaraciją, dėl moterų ir vyrų lygybės,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (1),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1567/2003 dėl pagalbos, teikiamos reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių politikai bei veiksmams besivystančiose šalyse (2),

—	atsižvelgdamas į penktąjį JT Tūkstantmečio vystymosi tikslą (pagerinti motinų sveikatą),

—	atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—	atsižvelgdamas į JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2017 m. vasario mėn. moterų teisių Salvadore peržiūrą ir jos baigiamąsias pastabas,

—	atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvencijos 14, 6, 24 ir 39 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą, kurios šalimi Salvadoras yra nuo 1996 m.,

—	atsižvelgdamas į Salvadoro Respublikos Konstitucijos 144 straipsnį, kuriame teigiama, kad tarptautiniai susitarimai su kitomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis yra respublikos įstatymai ir kad tais atvejais, kai iškyla konfliktas tarp sutarties ir įstatymo, viršesnė yra sutartis,

—	atsižvelgdamas į naują sistemą, skirtą strategijai „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: keisti mergaičių gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darbo grupės moterų diskriminacijos teisėje ir praktikoje klausimais 2015 m. gegužės 11 d. pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į Amerikos konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos, baudimo ir panaikinimo (Belem do Para konvenciją),

—	atsižvelgdamas į Salvadoro Įstatyminį dekretą Nr. 520 (Specialus išsamus įstatymas dėl moterų gyvenimo be smurto),

—	atsižvelgdamas į Salvadoro baudžiamojo kodekso 133, 135 ir 136 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra'ado Al Husseino 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimą pasibaigus jo misijai į Salvadorą;

—	atsižvelgdamas į Salvadoro Respublikos Konstitucijos 1 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. priimtą Salvadoro Įstatymą dėl lygybės, teisingumo ir moterų diskriminacijos panaikinimo, į 2012 m. priimtą Įstatymą dėl moterų teisės į gyvenimą be smurto ir į 2009 m. balandžio mėn. priimtą Įstatymą dėl visapusiškos vaikų ir paauglių apsaugos (LEPINA), kuriame Švietimo ministerija įgaliojama užtikrinti švietimą lyties ir reprodukcinės sveikatos klausimais ir kovoti su moterų diskriminacija švietimo sistemoje,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

kadangi lyčių lygybė yra viena pagrindinių ES vertybių; kadangi teisė į vienodas sąlygas ir nediskriminavimą yra pamatinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir šios teisės turėtų būti visiškai paisoma, ji turėtų būti skatinama ir taikoma teisėkūroje, praktikoje, teismo praktikoje ir kasdieniame gyvenime;

B.	kadangi JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komitetas moterų teisių padėties Salvadore peržiūros 36 ir 37 baigiamosiose pastabose ragina Salvadorą panaikinti baudžiamojo pobūdžio abortų įstatymus;

kadangi nuo 2000 m. Salvadore mažiausiai 120 moterų buvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn dėl aborto ar žmogžudystės tais atvejais, kai vaisius mirdavo paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais, 26 iš šių moterų buvo nuteistos už žmogžudystę, o 23 – už abortą, ir visoms nuteistosioms skirtos itin ilgo laikotarpio įkalinimo bausmės, nors jos pagal tarptautinius standartus nėra nusikaltėlės; kadangi dauguma šių moterų buvo jaunos, gyveno skurdžiai, buvo mažai išsilavinusios ir iš atokių bendruomenių; kadangi šiuo metu pagal baudžiamąją tvarką nagrinėjamos dvi bylos; kadangi pastaruosius dešimt metų kalėjime praleidusios Teodoros del Carmen Vásquez byla Antrosios instancijos teisme buvo peržiūrėta 2017 m. gruodžio 13 d. ir jos ieškinys buvo atmestas, o Evelyn Beatriz Hernandez Cruz nuosprendis buvo patvirtintas 2017 m. spalio mėn.;

D.	kadangi „Las 17“ yra griežčiausiai nubaustos moterys, 2000–2011 m. nuteistos kalėti dešimtmečius; kadangi keletas iš jų buvo paleistos po to, kai teismai panaikino ankstesnius sprendimus;

kadangi smurtas dėl lyties yra viena didžiausių Salvadoro problemų, o duomenys rodo, kad kas tris valandas seksualinę prievartą patiria viena moteris, o išžaginimo atvejai dažnai baigiasi nepageidaujamu nėštumu, taip pat Salvadore nužudoma pasibaisėtina daug moterų ir tik dėl 5 % šių atvejų buvo vykdomas teismo procesas;

kadangi visų institucijų, įskaitant ligonines ir klinikas, viešojo sektoriaus darbuotojai yra įpareigoti pranešti apie pacientes, kurioms suteikiama skubi akušerinė pagalba, ir tai yra paciento teisės į konfidencialumą pažeidimas, be to, taip sukuriama aplinka, kurioje moterys kenčia dėl neigiamo visuomenės požiūrio į jas; kadangi dėl pareigos informuoti apie pacientes sunkias nėštumo komplikacijas patiriančios moterys atsisako naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, nes bijo, kad bus persekiojamos ir įkalintos; kadangi nepranešimas laikomas rimtu teisės pažeidimu;

kadangi moterų ir mergaičių žudymų dėl lyties skaičius Salvadore yra pasibaisėtinai didelis; kadangi 2015 m. ir 2016 m. nužudytos 1 097 moterys, o 2017 m. sausio – birželio mėn. nužudyta 201 moteris; kadangi, kaip teigia Salvadoro moterų organizacija taikos labui (ORMUSA), praėjusiais metais Salvadoro nacionalinė civilinė policija užregistravo 3 947 skundus dėl seksualinės prievartos, iš kurių 1 049 buvo išžaginimo atvejai, taip pat ir šeimose, ir 1 873 nukentėję asmenys buvo nepilnamečiai arba klasifikuojami kaip „neįgalūs“;

kadangi Salvadore didelis paauglių nėštumo lygis, kuris taip pat susijęs su lytinio švietimo stoka mokyklose; kadangi seksualinė prievarta ir išžaginimas yra pagrindinės ankstyvo nėštumo priežastys; kadangi, kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerija, 2015 m. būta 1 445 mergaičių, kurių amžius nuo 10 iki 14 metų, nėštumo atvejų;

kadangi 1998 m. Salvadoras kriminalizavo abortus bet kokiomis aplinkybėmis, įskaitant atvejus, kai nėštumas turi moters ar mergaitės gyvybei pavojingų komplikacijų, taip pat išžaginimo, kraujomaišos ar negyvybingo vaisiaus atvejais; kadangi, be to, 1999 m. priimta Konstitucijos pataisa, pagal kurią embrionas žmogumi pripažįstamas nuo pradėjimo momento; kadangi bet kuris asmuo, kuris sau ar kitam atlieka abortą, net prieš vaisiaus stadiją gali būti nubaustas kalėti nuo dvejų iki aštuonerių metų, tačiau daugeliu atvejų prokurorai kaltinimus padidino iki „nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis“, dėl kurio gali būti skiriama iki 50 metų laisvės atėmimo bausmė; kadangi teisės aktai, pagal kuriuos tokiomis aplinkybėmis galėtų būti leidžiama atlikti abortus, liko įšaldyti Nacionalinėje Asamblėjoje nuo 2016 m. spalio mėn., tačiau šiuo metu siekiant tolesnės pažangos vyksta diskusijos;

J.	kadangi Salvadoras toliau dėl religinių, kultūrinių ir kitų priežasčių moterims ir mergaitėms nesuteikia galimybių saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą ir taip pažeidžia jų teisę į sveikatą, gyvybę ir fizinį bei psichologinį neliečiamumą;

kadangi Švietimo ministerija neseniai parengė medžiagą, siekdama įtraukti lytinę ir reprodukcinę sveikatą į nacionalinę mokymo programą, bet dėl įvairių jėgų pasipriešinimo galutinai suredaguotoje medžiagoje dėmesys buvo sutelktas į seksualinę abstinenciją, nors 42 % merginų pastojo iki 20 metų amžiaus;

kadangi Lotynų Amerikoje jaunesnių nei 16 metų amžiaus gimdyvių mirtingumo rizika yra keturis kartus didesnė; kadangi 65 proc. po gimdymo susidariusių pratakų (fistulių) atvejų užfiksuota paauglėms, o tai turi rimtų pasekmių jų gyvenimams, taip pat sukelia sunkias sveikatos problemas ir lemia socialinę atskirtį; kadangi ankstyvasis nėštumas taip pat pavojingas kūdikiui (jų mirtingumas 50 proc. didesnis už vidurkį); kadangi apie 40 proc. moterų šiame regione yra patyrusios seksualinį smurtą; kadangi 95 % atvejų Lotynų Amerikoje nėštumas nutraukiamas nesaugiai;

kadangi Sveikatos ministerija praneša, kad 2011–2015 m. nuo su abortu susijusių komplikacijų mirė 14 moterų, 13 moterų mirė nuo ektopinio nėštumo ir 63 moterys mirė galiojant dabartiniams teisės aktams dėl abortų; kadangi savižudybė yra 57 % nėščių mergaičių ir merginų, kurių amžius nuo 10 iki 19 metų, mirčių priežastis; kadangi daugelis moterų bijo prašyti pagalbos, jeigu jos patiria su nėštumu susijusias komplikacijas, ir tai sukelia daugiau mirties atvejų, kurių būtų galima išvengti; kadangi nuo to ypač nukenčia mažiausiai ekonominių išteklių turinčios moterys, kurios negali pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugomis;

kadangi organizacija „Human Rights Watch“ ir organizacija „Amnesty International“ pažymi, kad Salvadore moterys, kurios patiria persileidimą ar kurioms gimsta negyvi kūdikiai, dažnai patraukiamos baudžiamojon atsakomybėn dėl įtarimo atlikus abortą; kadangi tokiais atvejais apie moteris dažnai praneša medicinos darbuotojai ir jos paskui areštuojamos ligoninėje;

O.	kadangi Jungtinių Tautų ekspertai įspėjo, kad dėl Salvadoro valdžios institucijų sprendimo yra sunkiai pažeidžiamos moterų ir mergaičių teisės į gyvybę, sveikatą ir fizinį ir psichinį neliečiamumą, taip sumažinant jų ekonomines ir socialines galimybes;

kadangi 2015 m. kovo mėn. Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas paprašė Salvadoro peržiūrėti ir pakeisti nėštumo nutraukimo teisės aktą siekiant užtikrinti jo suderinamumą su kitomis teisėmis, pvz., teise į sveikatą ir gyvybę, kadangi fizinis, seksualinis ir psichologinis smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas;

kadangi Salvadoras aktyviai dalyvavo 61-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje; kadangi visos šalys turėtų toliau populiarinti Jungtinių Tautų Pekino veiksmų platformos veiklą, susijusią, be kita ko, su galimybėmis naudotis švietimo ir sveikatos paslaugomis kaip pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos teisėmis;

kadangi Jungtinių Tautų sutarčių laikymosi stebėsenos organai, įskaitant Žmogaus teisių komitetą (JT ŽTT) ir Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą, paragino įvairias Lotynų Amerikos valstybes nustatyti išimtis nėštumo nutraukimą ribojančiuose įstatymuose tiems atvejams, kai nėštumas kelia pavojų moters gyvybei ar sveikatai, kai yra sunkiai pažeistas vaisius ir kai pastota po išžaginimo ar kraujomaišos akto;

kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein po apsilankymo Salvadore 2017 m. lapkričio mėn. pareiškė esąs susirūpinęs dėl moterų ir mergaičių padėties šioje šalyje; kadangi jis paragino Salvadorą paskelbti baudžiamojo kodekso 133 straipsnio taikymo moratoriumą ir peržiūrėti moterų, kurios kalinamos už nusikalstamas veikas, susijusias su nėštumo nutraukimu, bylas;

kadangi Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Vaiko teisių konvencijoje ir Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto pastabose aiškiai pripažįstamas ryšys tarp nesaugaus neteisėto nėštumo nutraukimo ir aukštų gimdyvių mirtingumo rodiklių; kadangi Konvencijoje prieš kankinimą pažymima, kad valstybėse, kuriose nėštumo nutraukimas visiškai draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis, moterys ir mergaitės įstumiamos į padėtį, kurioje yra žeminamos ir patiria žiaurų elgesį;

U.	kadangi atlikus JT visuotinį periodinį vertinimą Salvadoro valstybei buvo pateikta 10 rekomendacijų, kad šios šalies įstatymas dėl nėštumo nutraukimo būtų suderintas su tarptautiniais žmogaus teisių standartais, kurias visas vyriausybė atmetė;

kadangi, remiantis JT elgesio su kalinčiomis moterimis ir moterims pažeidėjoms taikomų priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taisyklėmis (vadinamosios Bankoko taisyklės), moterys, turinčios su vaiko priežiūra susijusių pareigų ir besilaukiančios moterys neturėtų būti baudžiamos laisvės atėmimu, jei tik įmanoma ir tinkama;

W.	kadangi neplanuoto nėštumo prevencija ir atvejų, kai motinomis tampa paauglės, skaičiaus mažinimas užtikrinant visuotinę prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų yra vienas iš darnaus vystymosi tikslų (DVT);

reiškia gilų susirūpinimą dėl mergaičių ir moterų žmogaus teisių, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą ir teises, padėties Salvadore ir smerkia visų formų smurtą prieš moteris; primena, kad tai sunkus žmogaus teisių bei moterų ir mergaičių orumo pažeidimas; pabrėžia, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto (kurį Salvadoras ratifikavo 2016 m. kovo 3 d.) 7 straipsnyje priverstinis nėštumas apibrėžiamas kaip nusikaltimas žmoniškumui ir prieš moterį nukreipto smurto dėl lyties forma, o tai sunkus žmogaus teisių bei moterų ir mergaičių orumo pažeidimas;

griežtai nepritaria tam, kad nuteisiamos ir kalinamos negyvą kūdikį pagimdžiusios ar persileidimą patyrusios moterys ir mergaitės bei ragina nedelsiant ir besąlygiškai jas išlaisvinti; mano, kad niekas neturėtų būti kalinamas tokio apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu;

smerkia moterų persekiojimą dėl nėštumo nutraukimo, ilgai trunkantį kardomąjį kalinimą ir neproporcingai griežtas bausmes, taikomas nutraukti nėštumą siekiančioms moterims, taip pat laisvės atėmimą moterims vos tik jos atvyksta į ligoninę ieškoti pagalbos, nes iš baimės būti nubausti institucijoms apie jas praneša medikai;

smerkia visišką nėštumo nutraukimo kriminalizavimą pagal baudžiamojo kodekso 133, 135 ir 136 straipsnius ir didžiulį jo diskriminacinį poveikį moterims, kurios verčiamos griebtis nesaugių nėštumo nutraukimo metodų, taigi kyla rimta grėsmė jų sveikatai ir gyvybei; ragina Salvadoro Teisėkūros asamblėją įgyvendinti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ado Al Husseino rekomendacijas ir Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komiteto rekomendaciją paskelbti moratoriumą minėtųjų straipsnių taikymui;

ragina Salvadorą užtikrinti, kad moterys ir mergaitės turėtų galimybę saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą; atsižvelgdamas į tai, ragina Salvadoro Teisėkūros asamblėją paremti įstatymo projektą, kuriuo numatyta baudžiamojo kodekso 133, 135 ir 136 straipsnių reforma, siekiant dekriminalizuoti nėštumo nutraukimą bent tais atvejais, kai nėštumas kelia pavojų besilaukiančios moters ar mergaitės gyvybei arba fizinei ar psichikos sveikatai, kai vaisius stipriai ir mirtinai pakenktas arba kai nėštumas yra išžaginimo ar kraujomaišos padarinys;

ragina Salvadoro valdžios institucijas paskelbti šiuo metu galiojančio įstatymo vykdymo moratoriumą ir peržiūrėti sprendimus įkalinti moteris, apkaltintas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su persileidimu, negyvo kūdikio gimimu ar nėštumo nutraukimu, siekiant užtikrinti jų išlaisvinimą ir tinkamą teisinį procesą nagrinėjant su nėštumo nutraukimu susijusias bylas, leisti apkaltintoms moterims laukti teismo ne kalėjime ir garantuoti visiems medikams galimybę saugoti profesinę paslaptį, o pacientams – konfidencialumą; smerkia visas baudžiamąsias priemones prieš moteris ir mergaites, siekiančias nutraukti nėštumą, taip pat prieš sveikatos priežiūros specialistus ir kitus asmenis, kurie padeda susirasti vietą, kur atliekama procedūra, ir tą procedūrą atlikti, bei ragina šias priemones panaikinti;

primena, jog Salvadoro vyriausybė turi pareigą saugoti savo piliečių teises ir laikytis teisinės valstybės principo nekaltumo prezumpcijos požiūriu, t. y. kad teisiami asmenys turėtų būti laikomi nekaltais, kol neįrodoma jų kaltė, ir kad prievolė įrodyti turėtų tekti baudžiamojo persekiojimo institucijai, o ne kaltinamam asmeniui, kaip nustatyta Romos statute, kurį yra ratifikavęs Salvadoras; ragina Salvadoro valdžios institucijas rengti mokymus lyčių klausimais valstybės pareigūnams, įskaitant teisminių institucijų darbuotojus; ragina EIVT ir Komisiją finansuoti ir remti šias pastangas;

smerkia nežmoniškas sąlygas kalėjimuose, pvz., kankinimą, kalinių izoliavimą ir neleidimą matytis su šeima; ragina Salvadoro vyriausybę ratifikuoti Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvų protokolą, kaip priemonę užkirsti kelią kankinimui, taip pat nežmoniškam ir žeminamam elgesiui visuose kalėjimuose ir sulaikymo vietose; ragina leisti sulaikymo įstaigose apsilankyti nepriklausomoms tarptautinėms organizacijoms; ragina Salvadoro valdžios institucijas gerinti moterų kalinimo sąlygas, taip pat ir suteikiant joms galimybę naudotis higienos reikmenimis bei taip gerbiant jų pagrindines žmogaus teises;

primena vyriausybei ir teismams, kad jie turi laikytis tarptautinių standartų, susijusių su vienodomis galimybėmis kreiptis į teismą, ir principų, pagal kuriuos visiems asmenims užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas, taip pat kad kaltė gali būti nustatyta tik įvertinus konkrečius ir pakankamus įrodymus; prašo vyriausybės skirti pakankamą viešąjį finansavimą, kad būtų paremtas teisinis atstovavimas asmenims, kurie patys negali sau šito leisti;

10.

ragina teismų sistemą užtikrinti teisingą Teodoros del Carmen Vásquez ir Evelyn Beatriz Hernandez Cruz bylų nagrinėjimą, įskaitant visas garantijas, ir atidėti teismo sprendimų dėl jų paskelbimą; reiškia solidarumą su kampanija „Las 17“ – moterimis, kurioms teko neteisingai kalėti iki 40 metų už tai, kas vadinama persileidimu, negyvo kūdikio gimimu, ir kitas akušerines komplikacijas; solidarizuojasi su kiekviena Salvadoro moterimi, persekiojama dėl panašių priežasčių arba kaltinama žmogžudyste sunkinančiomis aplinkybėmis; prašo kompetentingų valdžios institucijų peržiūrėti visas bylas, siekiant suteikti joms malonę;

11.

reiškia didžiulį susirūpinimą dėl didelio nepilnamečių nėštumo atvejų skaičiaus Salvadore; ragina Salvadoro valdžios institucijas vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus ir apsaugoti žmogaus teises užtikrinant, kad visos mergaitės turėtų galimybę gauti visą įmanomą informaciją ir medicinos paslaugas, reikalingas didelės rizikos nėštumo po išžaginimo atvejais;

12.

apgailestauja, kad moters ir mergaitės kūnas – visų pirma jų lytinės sveikatos ir reprodukcinių teisių požiūriu – iki šiol yra ideologinio mūšio laukas, ir ragina Salvadorą pripažinti neatimamas moterų ir mergaičių teises į kūno neliečiamumą ir savarankišką sprendimų priėmimą, inter alia, kai tai susiję su teise pasinaudoti savanorišku šeimos planavimu bei saugiu ir teisėtu nėštumo nutraukimu; mano, kad bendras terapinio nėštumo nutraukimo ir nėštumo po išžaginimo ar kraujomaišos nutraukimo draudimas bei atsisakymas teikti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas išžaginimo atvejais prilygsta kankinimui;

13.

puikiai vertina Specialiojo išsamaus įstatymo dėl moterų gyvenimo be smurto priėmimą vieningai balsavus Salvadoro Teisėkūros asamblėjos narėms moterims, atstovaujančioms skirtingoms partijoms, ir primena Salvadoro valdžios institucijoms, kad jį būtina visapusiškai jį įgyvendinti – visų pirma kalbant apie įsipareigojimą apsaugoti moteris ir mergaites nuo smurto;

14.

teigiamai vertina neseniai parengtą Salvadoro politiką lytinės ir reprodukcinės sveikatos srityje bei naująją programą „Ciudad Mujer“, pagal kurią paslaugos buvo sukurtos 1,5 mln. visos šalies moterų – pirmiausia didinant sąmoningumą ir teikiant informaciją apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises – remia šalies pastangas ir ragina Salvadoro vyriausybę užtikrinti prieigą prie šiuolaikinės informacijos ir paslaugų, susijusių su kontracepcija, bei stengtis rengti išsamias lytinio švietimo pamokas valstybinėse mokyklose;

15.

ragina Tarybą sparčiau dirbti savo darbą, kad ES galėtų ratifikuoti ir įgyvendinti Stambulo konvenciją ir užtikrinti ES vidaus ir išorės veiksmų nuoseklumą kovos su smurtu prieš vaikus, moteris ir mergaites srityje;

16.

ragina Tarybą įtraukti saugaus ir teisėto nėštumo nutraukimo klausimą į ES gaires dėl išžaginimų ir smurto prieš moteris ir mergaites; pabrėžia, kad visuotinė galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis – visų pirma lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis bei su tuo susijusiomis teisėmis – yra pagrindinė žmogaus teisė;

17.

ragina ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) valstybių ar vyriausybių vadovus jų aukščiausiojo lygio susitikimo metu sutvirtinti ES ir CELAC veiksmų plano skyrių dėl smurto dėl lyties, siekiant parengti aiškų veiklos tvarkaraštį ir įgyvendinti priemones, skirtas deramam stropumui užtikrinti užkertant kelią visiems smurto prieš moteris veiksmams, juos tiriant ir taikant už juos sankcijas, bei pasiūlyti deramas kompensacijas aukoms;

18.

teigiamai vertina ES delegacijos Salvadore pastangas užmegzti dialogą su nacionalinėmis institucijomis moterų teisių klausimu, įskaitant nėštumo nutraukimo kriminalizavimą; primygtinai ragina teikti ypatingą prioritetą šiam klausimui, taip pat ragina EIVT reguliariai informuoti Parlamentą apie savo veiksmus šioje srityje; primygtinai ragina ES delegaciją teikti visą reikiamą paramą moterims, kurios šiuo metu kalinamos už nusikalstamas veikas, susijusias su nėštumo nutraukimu – taip pat ir reguliariai jas lankant, padedant jų artimiesiems ir siūlant teisinę pagalbą;

19.

primena ES jos įsipareigojimus, 2016–2020 m. ES išorės veiksmų pagrindu prisiimtus pagal lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo veiksmų planą; prašo EIVT atidžiai stebėti, kaip bylos peržiūrimos in loco, o Komisijos – užtikrinti, kad įgyvendinant Europos vystomąjį bendradarbiavimą būtų vadovaujamasi žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei ir kovai su visų formų seksualiniu smurtu prieš moteris ir mergaites; ragina ES valstybes nares ir institucijas didinti paramą vietos žmogaus teisių gynėjams ir NVO, kovojantiems už moterų ir mergaičių teises, ypač lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą bei teises ir šeimos planavimą Salvadore, įskaitant finansavimą;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Salvadoro valdžios institucijoms, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui, Centrinės Amerikos Parlamentui, Lotynų Amerikos Parlamentui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.

(2) OL L 224, 2003 9 6, p. 1.

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/85

P8_TA(2017)0499

Padėtis Afganistane

2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Afganistane (2017/2932(RSP))

(2018/C 369/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 5 d. Briuselio tarptautinės konferencijos dėl Afganistano, kuriai kartu pirmininkavo Europos Sąjunga, rezultatus,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Afganistano, visų pirma į 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl Afganistano, ypač žudynių Zabulo provincijoje (1), ir į 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo (2),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 16 d. Tarybos išvadas dėl Afganistano,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą dėl padėties Afganistane,

—	atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2210 (2015), JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2344 (2017) ir Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane (UNAMA) įgaliojimus,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 24 d. bendrą Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Afganistano elementai“ (JOIN(2017)0031),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 13 d. organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) ataskaitą „Pakistan Coercion, UN Complicity: The Mass Forced Return of Afghan Refugees“ („Pakistano prievarta, JT bendrininkavimas. Masinis priverstinis Afganistano pabėgėlių grąžinimas“),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 30 d. JAV specialiojo Afganistano atstatymo generalinio inspektoriaus (SIGAR) ketvirčio ataskaitą JAV kongresui,

—	atsižvelgdamas į susitarimą dėl ES ir Afganistano bendrų tolesnių veiksmų (JWF) migracijos klausimais, kuris buvo pasirašytas 2016 m. spalio 3 d.,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 18 d. pasirašytą ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio mėn. JT ataskaitą dėl elgesio su sulaikytais asmenimis, susijusiais su konfliktais, Afganistane,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nuo 2001 m. dirba su Afganistanu ir plačiąja tarptautine bendruomene, siekdamos kovoti su terorizmu ir ekstremizmu ir taip pat mėgindamos užtikrinti tvarią taiką ir vystymąsi; kadangi, atsižvelgiant į didėjantį maištininkų ir teroristų spaudimą, ekonomikos problemas ir nestabilumą politikos srityje, šiems tikslams ir pasiektai didelei pažangai iškilo grėsmė;

kadangi nuo 2002 m. ES ir jos valstybės narės suteikė milijardus eurų humanitarinės pagalbos ir paramos Afganistano vystymuisi; kadangi ES yra didžiausia Afganistano plėtros bendradarbiavimo partnerė, kuri 2016 m. spalio mėn. vykusioje Briuselio konferencijoje įsipareigojo skirti 5 mlrd. EUR iš bendros 13,6 mlrd. EUR sumos, numatytos skirti Afganistanui 2017–2020 m. laikotarpiu;

C.	kadangi siekiant Afganistane sukurti stabilią ir klestinčią valstybę pereinamuoju laikotarpiu ir per pertvarkų dešimtmetį (2015–2024) labai svarbu užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, teisinę valstybę ir gerą valdymą;

kadangi nuo 2001 m. per pastaruosius 15 metų labai pagerėjo gyvenimo lygis, nes dėl galimybės gauti pagrindinę sveikatos priežiūrą ir lavintis, taip pat dėl moterų įgalinimo BVP vienam žmogui padidėjo penkis kartus, o vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo 15 metų; kadangi, kaip nurodo JAV specialusis Afganistano atstatymo generalinis inspektorius (SIGAR), nuo Talibano žlugimo 2001 m. bendrojo lavinimo mokyklų lankymas nuo 1 mln. mokinių, kurių dauguma buvo berniukai, iki 2015 m. išaugo iki beveik 9 mln., iš kurių mergaičių iš viso yra apie 39 proc.;

kadangi 2017 m. liepos 24 d. Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbė bendrą komunikatą dėl ES strategijos Afganistano klausimu; kadangi keturios itin svarbios pažangai Afganistane ES prioritetinės sritys yra susijusios su: a) taikos, stabilumo ir regioninio saugumo skatinimu, b) demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių stiprinimu, gero valdymo ir moterų įgalėjimo skatinimu; c) ekonominio vystymosi ir žmogaus socialinės raidos rėmimu, c) problemų, kurias sukelia migracija, sprendimu;

F.	kadangi po 2014 m. prezidento rinkimų krizės nacionalinės vienybės vyriausybės (NUG) reformų darbotvarkės pažanga sustojo ir dėl to politinė padėtis darėsi vis nepastovesnė; kadangi nedarbas Afganistane sudaro 39 proc. ir daugiau kaip 39 proc. gyventojų gyvena skurde;

G.	kadangi plačiai paplitusi korupcija, palaikomos patronažo sistemos ir politiškai susiskaldžiusios Afganistano vyriausybės negebėjimas toliau įgyvendinti reformų gali sumažinti pažangą arba sunaikinti pasiektus laimėjimus;

kadangi Jungtinių Tautų pagalbos misija Afganistane (UNAMA), kuri buvo įkurta 2002 m., remia Afganistano vyriausybę jai siekiant taikos, žmogaus teisių apsaugos ir gero valdymo; kadangi jos įgaliojimus kasmet atnaujina JT Saugumo Taryba, ir neseniai jie buvo vienbalsiai pratęsti 2018 -iesiems metams;

kadangi, nors pastaraisiais metais buvo pasiekta tam tikrų socialinių, ekonominių ir politinių rezultatų, dėl atsikūrusio Talibano, „Al Kaidos“ ir naujai atsiradusios Islamo valstybės (IS) veiksmų Afganistane, įskaitant naujai besikuriantį vietinį padalinį Afganistane (Chorasano provincijos Islamo valstybę), nestabilumas gali virsti didelio masto konfliktu; kadangi Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane (UNAMA) naujausioje ataskaitoje dokumentais patvirtintas didžiausias nuo 2009 m. žuvusiųjų skaičius – 2016 m. žuvo 11 318 civilių, o 2017 m. nuo sausio iki rugsėjo mėn. – jau žuvo 8 019 civilių; kadangi dėl to padidėjo migracija į Europą;

kadangi pagal naują JAV strategiją dėl Afganistano ir Pietų Azijos prie esamo JAV kariuomenės kontingento – 8 400 karių – prisijungs dar 4 000 karių; kadangi pagal naująją JAV strategiją reikalaujama, kad Pakistanas nustotų slėpti ir remti teroristus, o Indijos Respublika raginama aktyviau dalyvauti padedant stabilizuoti regioną; kadangi NATO vadovaujama tvirtos paramos misija padidins savo karių skaičių nuo 13 000 iki 16 000; kadangi naujoji JAV strategija bus kuriama teikiant pirmenybę sąlygomis grindžiamam požiūriui, pagal kurį diplomatiniai ir ekonominiai susitarimai bus integruojami kaip karinių pastangų dalis;

kadangi į Afganistaną grįžta kaip niekada daug dokumentus turinčių ir jų neturinčių Afganistano piliečių (daugiausia iš Pakistano); kadangi apie du milijonus dokumentų neturinčių afganistaniečių ir vienas milijonas afganistaniečių, turinčių pabėgėlio statusą, gyvena Irane ir grįžta į Afganistaną; kadangi, pasak JT specialiojo pranešėjo šalies viduje perkeltų asmenų žmogaus teisių klausimais, Afganistane dėl konflikto perkelta daugiau kaip 1,8 mln. asmenų, o 2016 m. kaip niekada daug – 650 000 – asmenų, ieškodami saugumo, bėgo į kitas šalies dalis (vidutiniškai – 1 500 per dieną); kadangi antrojoje 2016 m. pusėje užfiksuotas didžiausias per pastaruosius dešimt metų iš Pakistano grįžtančių Afganistano pabėgėlių skaičius – 370 000 (2015 m. – 55 000);

kadangi Indijos Respublika yra didžiausia paramos Afganistanui teikėja regione, nuo Talibano vyriausybės nuvertimo 2001 m. suteikusi apie 3 mlrd. JAV dolerių paramą; kadangi šios paramos lėšomis, be kita ko, Afganistane finansuotos daugiau kaip 200 mokyklų statybos, daugiau kaip 1 000 stipendijų Afganistano studentams ir maždaug 16 000 afganistaniečių galimybė studijuoti Indijoje; kadangi Indija taip pat teikė paramą statant gyvybiškai būtiną infrastruktūrą, pvz., apie 4 000 km Afganistano kelių (pirmiausiai tiesiant Zarandžo–Dilaramo greitkelį), Salmos užtvanką ir elektros perdavimo linijas bei Afganistano parlamento pastatą;

kadangi nestabilumas Afganistane turi neigiamą ekonominį ir saugumo poveikį Iranui ir apskritai visam regionui; kadangi Afganistano ekonomika labai priklauso nuo aguonų auginimo, kuris pastaraisiais metais labai išaugo, todėl kaimyniniame Irane labai suaktyvėjo narkotikų vartojimas; kadangi Talibanas naudoja šią neteisėtą narkotikų prekybą savo operacijoms finansuoti; kadangi riboti šią prekybą ir surasti ekonominių alternatyvų būtų naudinga ir Iranui, ir Afganistanui; kadangi opijus iš Afganistano yra pagrindinis heroino šaltinis ES; kadangi siekiant toliau riboti opiatų srautą į Rusijos ir Europos rinkas būtinas bendradarbiavimas su Iranu ir kitomis pasienio valstybėmis, pavyzdžiui, Tadžikistanu, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu;

kadangi Afganistano ateičiai labai svarbus naujos infrastruktūros aspektas, kad vienoje iš skurdžiausių pasaulio valstybių būtų sukurta visiškai naujų ekonominių ir socialinių galimybių; kadangi pagal naująją nacionalinę infrastruktūros plėtros programą, įgyvendinant naujojo Šilko kelio projektą, bus pritraukta teigiamų ir augančių regioninių investicijų;

kadangi ataskaitose nurodoma, kad Afganistanas turi 1–3 trln. dolerių vertės nepanaudotų mineralų išteklių; kadangi neteisėta kalnakasyba yra didelė problema, dėl kurios galimas Afganistano vystymosi variklis gali pavirsti konfliktų ir nestabilumo šaltiniu; kadangi kalnakasyba yra antras pagal dydį Talibano įplaukų šaltinis;

pripažįsta, kad, nepaisant ilgą laiką dedamų didelių tarptautinių pastangų, Afganistane vis dar vyksta didelis konfliktas, iš esmės kliudantis jo ekonominiam ir socialiniam vystymuisi; primena, kad Afganistaną ardo beveik 40 metų trunkantis konfliktas ir karas; primena Europos Sąjungos tikslus skatinti taiką, stabilumą ir regiono saugumą, stiprinti demokratiją, teisės viršenybę ir žmogaus teises, skatinti gerą valdymą ir moterų įgalinimą, remti ekonomikos ir žmogaus vystymąsi ir spręsti problemas, susijusias su migracija;

primena, kad per pastaruosius penkiolika metų Afganistanas padarė pažangą politikos, saugumo, ekonomikos ir vystymosi srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad BVP vienam gyventojui padidėjo penkis kartus, gyvenimo trukmė pailgėjo beveik 15 metų ir, palyginti su 2001 m., gerokai padaugėjo mokyklą lankančių mergaičių (jos dabar sudaro apie 40 proc. visų 8–9 mln. vaikų); pabrėžia, kad viso to nebūtų buvę įmanoma pasiekti be Afganistano gyventojų ryžto, tarptautinės bendruomenės įsipareigojimų ir teikiamų lėšų, praktinių žinių bei vietoje dirbančių asmenų; pažymi, kad pasiekta pažanga trapi ir gali būti prarasta; pabrėžia, kad norint daryti tolesnę pažangą reikės tolesnių reformų ir stabilių santykių su kaimynais, be to, reikės toliau užtikrinti būtiną saugumo ir stabilumo lygį;

pripažįsta tarptautinės bendruomenės pastangas ir reiškia pagarba jos pasiaukojimui užtikrinant Afganistano saugumą per daugiau ne dešimtmetį trukusią operaciją „Tvirta taika“ ir Tarptautinių saugumo paramos pajėgų misiją Afganistane, per kurias žuvo beveik 3 500 karių vyrų ir moterų; teigiamai vertina nuo 2015 m. sausio 1 d. vykdomą 39 valstybių Tvirtos paramos misiją, kuriai vadovauja NATO ir kuri įgaliota mokyti ir konsultuoti Afganistano saugumo pajėgas bei institucijas ir teikti joms pagalbą; žavisi didžiu Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų pasiaukojimu kasmet patiriant didelius nuostolius kovojant su sukilėliais; primena, kad iki 2020 m. Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms finansuoti tarptautinė bendruomenė kasmet skiria apie 1 mlrd. JAV dolerių;

palankiai vertina Afganistano vyriausybės įsipareigojimą laikytis nacionalinės strategijos, kurioje daugiausia dėmesio skiriama politinei, socialinei, ekonominei ir saugiai aplinkai, kuri leistų kurti taikų, saugų ir tvarų Afganistaną, kaip nurodyta 2016 m. spalio 5 d. Briuselyje surengtose ministrų konferencijos dėl Afganistano išvadose; ragina ministro pirmininko pareigas įrašyti į Afganistano Konstituciją siekiant didinti politinį stabilumą Afganistane; ragina Afganistano vyriausybę 2018 m. užtikrinti skaidrų rinkimų procesą; ragina Afganistano prezidentą Ashrafą Ghani vykdyti savo ryžtingus viešus teisių ir laisvių apsaugos įsipareigojimus nedelsiant tvirtai įgyvendinant teisės aktus, skirtus apsaugoti teises ir laisves;

pabrėžia, kad pačių afganistaniečių vadovaujamas ir kuriamas taikos procesas yra vienintelis būdas judėti į priekį, be išlygų integruojant visą pilietinę visuomenę ir visas konflikto šalis; primena Afganistano vyriausybei, kad, siekiant sudaryti galimybes vystymuisi bei taikos ir stabilumo skatinimui, būtina užbaigti vidines politines kovas; ragina ES aktyviai remti buvusių sukilėlių nusiginklavimo, demobilizavimo ir reintegravimo į visuomenę procesą, kuriam vadovautų Afganistano valstybė;

pabrėžia Afganistano svarbą regiono stabilumui; atkreipia dėmesį į tai, kad saugus, stabilus ir klestintis Afganistanas yra itin svarbus taikai ir stabilumui visame regione; taip pat pakartoja, kad svarbios regioninės partnerės (pavyzdžiui, Centrinės Azijos šalys, Iranas, Kinija, Indija ir Pakistanas); ragina jas konstruktyviai bendradarbiauti siekiant skatinti nuoširdų ir į rezultatus orientuotą derybų procesą be jokių išankstinių sąlygų; atkreipia dėmesį į Keturšalės koordinavimo grupės dėl Afganistano, kurios veikloje dalyvauja JAV, Kinija, Afganistanas ir Pakistanas ir kuri buvo sukurta 2015 m. gruodžio mėn., veiklą;

reiškia didelį susirūpinimą, kad, nepaisant politinio susitarimo po 2014 m. prezidento rinkimų, saugumo padėtis Afganistane pablogėjo, o teroristinių išpuolių labai padaugėjo; labai nerimauja dėl to, kad tebevyksta Talibano teritorinė plėtra ir pastaruoju metu sustiprėjo teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ ir „Al Kaida“; pažymi, kad, kaip nurodo JAV specialusis Afganistano atstatymo generalinis inspektorius, nuo 2016 m. sausio iki lapkričio mėn. buvo nužudyti 6 785 ir sužeisti 11 777 Afganistano pajėgų nariai ir kad Jungtinių Tautų pagalbos misija Afganistane (UNAMA) taip pat pranešė, kad, palyginti su praėjusiais metais, 2016 m. civilių mirčių padaugėjo 3 proc. (3 498 nužudyti, 7 920 sužeista); apgailestauja dėl blogėjančios saugumo padėties, sudarančios galimybes nusikalstamoms grupėms grobti tiek Afganistano, tiek užsienio piliečius, įskaitant humanitarinius ir pagalbą teikiančius darbuotojus;

yra labai susirūpinęs dėl grupuotės „Islamo valstybė“ formavimosi, nes tai naujausias veiksnys, galintis padaryti saugumą Afganistane dar trapesnį; pabrėžia, kad neskaitant tvirtos įtakos šalies rytuose (Nangarhare) ji bando įsitvirtinti šalies šiaurėje padedant Uzbekistano islamo judėjimui (IMU); atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu tai pavyks, bus sukurta palanki aplinka užsienio ir kitiems kovotojams priimti, jiems paliekant Iraką ir Siriją, nes „Islamo valstybės“ karinės pozicijos tose dviejose šalyse labai susilpnėjo;

pabrėžia tikro susitaikymo šalyje proceso svarbą; pabrėžia būtinybę kovoti su radikalėjimu, ekstremizmu ir verbavimu į teroristines organizacijas; pabrėžia, kad kova su terorizmu ir jo finansavimu yra būtinas padedančios užtikrinti saugumą aplinkos kūrimo Afganistane elementas;

10.

įspėja, kad prasti Afganistano nacionalinių gynybos ir saugumo pajėgų ir nacionalinių policijos pajėgų pajėgumai tebėra viena didžiausių problemų, trukdančių užtikrinti Afganistano saugumą ir atkūrimą; palankiai vertina tai, kad ES ir toliau daug dėmesio skiria Afganistano moterų vaidmens ir teisių stiprinimui, ir pripažįsta, kad reikalingi policijos pareigūnių mokymai; palankiai vertina Indijos Respublikos ryžtą padėti Afganistanui – 2015 m. gruodžio mėn. Indija skyrė Afganistano kariuomenei gynybos įrangos ir apmokė tūkstančius Afganistano saugumo darbuotojų, nes tai labai padėjo stiprinti jo karinius pajėgumus, siekiant 2015 m. sausio mėn. pradėtos NATO vadovaujamos misijos „Resolute Support“ tikslo apmokyti, konsultuoti Afganistano saugumo pajėgas ir institucijas ir padėti joms; džiaugiasi dėl šios Indijos Respublikos veiklos ir Indijos Respublikos bei Afganistano bendradarbiavimo įgyvendinant infrastruktūros projektus ir teikiant humanitarinę pagalbą;

11.

mano, kad kova su korupcija Afganistano valdžios institucijose turi būti nuolatinis ir pagrindinis prioritetas, atsižvelgiant į visą neigiamą tiesioginį korupcijos poveikį šalies valdymo kokybei; ragina Afganistano vyriausybę didinti politinę įtrauktį ir atskaitomybę ir aktyviai kovoti su įsigalėjusia korupcija ir nepotizmu; labai palankiai vertina tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigtas Kovos su korupcija teisės centras; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane (UNAMA) prašo tolesnės tarptautinės bendruomenės paramos ir pagalbos Afganistano vyriausybei stengiantis kovoti su korupcija;

12.

ragina Afganistano vyriausybę ir jos regioninius partnerius, visų pirma Iraną, kovoti su neteisėta prekyba narkotikais ir neteisėta kasyba ir tarpusavyje koordinuoti veiksmus siekiant išnaikinti šias neteisėtas veiklas, griaunančias regiono stabilumą; primena visoms šalims, kad tai yra pagrindiniai regiono teroristinių organizacijų finansavimo šaltiniai; pripažįsta, kad bet kokia tolesnė kasybos plėtra turi būti darni ir naudinga visiems gyventojams, laikantis tarptautinių standartų; smerkia karo vadų vykdomas represijas, neteisėtą prekybą narkotikais, žemių grobimą, neteisėtą konfiskavimą ir turto prievartavimą; primena, kad opijaus gamyba ir prekyba juo Afganistane turi pražūtingų padarinių vietos gyventojams ir bendram šalies saugumui;

13.

teigiamai vertina Afganistano dalyvavimą Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvoje; primygtinai ragina Afganistano vyriausybę didinti skaidrumą kasybos sektoriuje ir nustatyti griežtus reikalavimus licencijoms ir stebėsenai, siekiant užtikrinti darnią kasybos pramonę; primygtinai ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų neleisti nusikaltėlių ir sukilėlių tinklams naudotis gyvybiškai svarbiais viešaisiais ištekliais, pavyzdžiui, žeme ir naudingosiomis iškasenomis;

14.

palaiko Afganistano žmones ir primygtinai ragina visas konflikte dalyvaujančias šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir gerbti visų visuomenės narių, visų pirma mažumų, moterų ir vaikų, kuriems padėtis turi neproporcingą poveikį, teises; primygtinai ragina Afganistano valdžios institucijas visapusiškai užtikrinti 2011 m. sausio 30 d. Kabule pasirašyto Jungtinių Tautų ir Afganistano veiksmų plano, susijusio su „bacha bazi“ praktika, įgyvendinimą ir suteikti nuo seksualinės prievartos nukentėjusių vaikų reabilitacijos galimybes; smerkia išpuolius prieš ligonines ir sveikatos klinikas, mokyklas ir humanitarines operacijas; itin griežtai smerkia nuolatinį žmogaus teisių nepaisymą ir barbarišką Talibano, „Islamo valstybės“ ir „Al Kaidos“ smurtą prieš Afganistano žmones; atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su buvusių karo nusikaltėlių, konkrečiai Gulbuddino Hekmatyaro, „Hizb-e-Islami“ įkūrėjo, kurį 2003 m. JAV įvardijo kaip teroristą ir kuris siejamas su „Islamo valstybės“ suaktyvėjimu Afganistane, grįžimu;

15.

yra ypač susirūpinęs dėl didėjančio smurto prieš moteris ir moterų teisių bei gyvenimo sąlygų bloginimo Talibano kontroliuojamose Afganistano vietovėse; pakartotinai ragina Afganistano parlamentą ir Afganistano vyriausybę panaikinti visus įstatymus, kuriuose esama moteris diskriminuojančių elementų ir kurie pažeidžia Afganistano pasirašytas tarptautines sutartis; teigiamai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama moterų įgalėjimui ir lyčių aspekto integravimui į ES paramos teikimo Afganistanui procesą, visų pirma tai, kad 53 proc. ES programų lyčių lygybė yra svarbus tikslas; visapusiškai pritaria tam, kad reikia visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo ir kitas vidaus priemones, siekiant skatinti lyčių lygybę ir moterų ir mergaičių įgalėjimą Afganistane, taip pat kovoti su smurtu prieš moteris;

16.

ragina regiono partnerių, kaip antai Vidurinės Azijos šalių, Irano, Indijos, Rusijos ir Pakistano, vyriausybes dirbti kartu ir siekti taikos susitarimo Afganistane, nepertraukiamo socialinio ir ekonominio vystymosi ir didesnio vidaus stabilumo, taip pat bendradarbiavimo saugumo ir terorizmo klausimais ir skatina dalytis žvalgybos duomenimis bei bendradarbiauti kovojant su teroristais ir ekstremistais abipus sienos; ragina visus Afganistano regiono subjektus be išlygų įsipareigoti siekti skaidraus dalyvavimo kovoje su terorizmu;

17.

pakartoja, kad tarptautinė bendruomenė turėtų tęsti savo veiklą Afganistane ir padėti atstatyti šalį, vystyti ekonomiką ir priešintis terorizmui; palankiai vertina finansinius įsipareigojimus, kuriuos ES ir valstybės narės patvirtino Briuselyje vykusioje konferencijoje; ypač ragina remti iniciatyvas, skirtas prioritetiniams šalies viduje perkeltų asmenų ir grįžtančių pabėgėlių poreikiams tenkinti;

18.

pripažįsta ES ir jos valstybių narių įsipareigojimus gerbti teisę siekti tarptautinės apsaugos ir dalyvauti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) perkėlimo programose; pabrėžia teisės ir gebėjimo ieškoti prieglobsčio saugiais ir teisėtais būdais svarbą siekiant užkirsti kelią prieglobsčio prašytojų mirties atvejams;

19.

atkreipia dėmesį į Afganistano ir ES sudarytą neformalų susitarimą dėl bendrų tolesnių veiksmų readmisijos klausimais; apgailestauja, kad sudarant šį susitarimą nebuvo vykdoma parlamentinė priežiūra ir demokratinė kontrolė; ragina regiono šalių vyriausybes susilaikyti nuo afganistaniečių repatriacijos; pažymi, kad tai būtų tiesioginis tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir kad jei tokį elgesį patirtų daugiau pabėgėlių, būtų labiau stiprinamos teroristinės grupės ir didėtų regiono nestabilumas; pabrėžia, kad repatriacija į Afganistaną kelia rimtą pavojų grąžinamiems asmenims, visų pirma vienišiems asmenims, neturintiems šeimos ar draugų Afganistane, kurių galimybė išgyventi yra labai maža; pabrėžia, kad ES pagalba ir bendradarbiavimas turi būti pritaikyti pasiekti augimo ir vystymosi tikslą trečiosiose šalyse ir sumažinti bei galiausiai panaikinti skurdą, o ne skatinti trečiąsias šalis bendradarbiauti neteisėtų migrantų readmisijos srityje, prievarta atgrasyti žmones nuo persikėlimo ar sustabdyti srautus į Europą (Europos Parlamento 2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija „Pabėgėlių ir migrantų srautų klausimo sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“ (3));

20.

atkreipia dėmesį į Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro sprendimą pradėti galimų nusikaltimų žmoniškumui, įvykdytų Afganistane nuo 2003 m., tyrimą;

21.

ragina Afganistano valdžios institucijas pakeisti visus mirties nuosprendžius lengvesne bausme ir vėl paskelbti mirties bausmės moratoriumą siekiant visiškai panaikinti mirties bausmę; primygtinai ragina Afganistano vyriausybę visiškai įgyvendinti savo nacionalinį planą dėl kankinimo panaikinimo ir apgailestauja, kad pranešama, jog visos šalys Afganistane kankina per konfliktus sulaikytus asmenis ir netinkamai su jais elgiasi;

22.

yra labai susirūpinęs dėl šalies viduje perkeltų asmenų masinio padaugėjimo 2016 m., kai naujai perkeltų asmenų skaičius viršijo 600 000 ir tai galėjo sukelti masinę humanitarinę krizę; skatina visas dalyvaujančias šalis rūpintis šiais pažeidžiamais afganistaniečiais ir ragina Afganistano vyriausybę padėti juos vėl integruoti į Afganistano visuomenę; pažymi, kad, Afganistano valdžios institucijų, JT agentūrų ir kitų humanitarinių agentūrų duomenimis, iki 2017 m. pabaigos humanitarinės pagalbos reikės daugiau kaip 9,3 mln. žmonių;

23.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio 1 d. laikinai įsigaliojo Europos Sąjungos ir Afganistano bendradarbiavimo susitarimas dėl partnerystės ir vystymosi, kuris yra pirmasis teisiškai privalomas abiejų šalių santykių pagrindas; toliau skatina ES valstybes nares skubiai ratifikuoti šį susitarimą, kad jis visiškai įsigaliotų;

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Afganistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 366, 2017 10 27, p. 129.

(2) OL C 65, 2016 2 19, p. 133.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0124.

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/91

P8_TA(2017)0500

Rohinjų padėtis

2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rohinjų padėties (2017/2973(RSP))

(2018/C 369/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro ir dėl rohinjų musulmonų padėties, visų pirma į 2017 m. rugsėjo 14 d. (1), 2016 m. liepos 7 d. (2) ir 2016 m. gruodžio 15 d. (3) rezoliucijas, taip pat į 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl bepilietybės Pietų ir Pietryčių Azijoje (4),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 16 d. Tarybos išvadas dėl Mianmaro / Birmos,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 19 d. Bangladešo Koks Bazaro mieste Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini išdėstytas pastabas,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 6 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą dėl padėties Rachinų valstijoje, 2017 m. rugsėjo 11 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą dėl paskutiniųjų įvykių Rachinų valstijoje, Mianmare ir Bangladešo pasienio regione, 2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl Mianmaro ir Birmos ir į 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą dėl Mianmaro ir Bangladešo vyriausybių dvišalio repatriacijos susitarimo pasirašymo,

—	atsižvelgdamas į už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingo ES Komisijos nario Christoso Stylianideso 2017 m. gegužės mėn. apsilankymą šiaurinėje Rachinų valstijos dalyje,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės 2016 m. birželio 1 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Mianmaro / Birmos aspektai. Specialioji partnerystė siekiant demokratijos, taikos ir klestėjimo“ (JOIN(2016)0024),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 25 d. bendrą pranešimą spaudai apie trečiąjį ES ir Mianmaro dialogą žmogaus teisių klausimais,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadas dėl bepilietybės reiškinio,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 23 d. pasirašytą Mianmaro ir Bangladešo susitarimo memorandumą dėl rohinjų repatriacijos iš Bangladešo į Mianmarą,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 6 d. JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą dėl smurto Rachinų valstijoje,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto patvirtintą rezoliucijos dėl žmogaus teisių padėties Mianmare projektą,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimą „Rohinjų musulmonų ir kitų mažumų žmogaus teisių padėtis Mianmare“ ir į 2016 m. kovo 18 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties klausimais Mianmare pranešimą,

—	atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 27-ąją specialiąją sesiją rohinjų musulmonų mažumos ir kitų mažumų žmogaus teisių padėties Mianmaro Rachinų valstijoje klausimais,

—	atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

—	atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso ir į 1961 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro visuotinį 2014–2024 m. veiksmų planą panaikinti bepilietybės reiškinį,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Patariamojo komiteto Rachinų valstijos klausimais galutinę ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) chartiją,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi Mianmaro Rachinų valstijoje gyvena apie milijonas rohinjų, kurie yra daugiausia islamą išpažįstanti tautinė mažuma, susidurianti su represijomis ir nuolatiniais dideliais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant grėsmę jų gyvybei ir saugumui, teisės į sveikatos priežiūrą ir švietimą nesuteikimą, netinkamą mitybą ir maisto stygių, priverstinį darbą, seksualinį smurtą ir politinių teisių ribojimą;

kadangi rohinjai yra viena iš labiausiai persekiojamų mažumų pasaulyje, kadangi jiems nesuteikiamos visavertės pilietybės teisės ir pagal 1982 m. Mianmaro pilietybės įstatymą iš jų atimta pilietybė; kadangi dauguma rohinjų yra uždaryti stovyklose, kuriose taikomi griežti laisvo judėjimo Rachinų valstijoje ir už jos ribų apribojimai;

C.	kadangi 2017 m. rugpjūčio mėn. įvykę naujausi išpuoliai prieš saugumo postus išprovokavo visiškai neproporcingus Mianmaro karinių pajėgų atsakomuosius veiksmus ir šios pajėgos padarė itin šiurkščių rohinjų žmogaus teisių pažeidimų;

kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. daugiau nei 646 000 rohinjų, susidurdami su šiurpiomis sąlygomis, pabėgo ieškodami saugumo į kaimyninį Bangladešą; kadangi manoma, kad bendras rohinjų pabėgėlių skaičius Bangladeše iki 2017 m. pabaigos viršys milijoną; kadangi daugybė žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, žuvo keliaudami ir daugiau nei 400 000 žmonių reikalinga sveikatos priežiūra ir pagalba maisto srityje; kadangi rohinjų žudymas, žaginimas ir jų kaimų deginimas naudojami kaip priemonė visam laikui suardyti rohinjų socialinę sandarą ir traumuoti gyventojus;

E.	kadangi siekiant užtikrinti, kad žmonės nekirstų Mianmaro ir Bangladešo sienos, ji buvo militarizuota ir užminuota priešpėstinėmis minomis;

F.	kadangi, pasak JT agentūrų, humanitarinių organizacijų prieigos galimybės išlieka labai ribotos, be kita ko, siekiant rohinjams tiekti maisto produktus, vandenį ir vaistus;

kadangi 2017 m. rugsėjo 10 d. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein pranešė, kad padėtis Mianmare „atrodo, kaip vadovėlinis etninio valymo pavyzdys“, o 2017 m. gruodžio 5 d. pranešė, kad negalima atmesti galimybės, jog valstybės pajėgos Mianmare įvykdė Rohinjų musulmonų genocidą; kadangi organizacija „Amnesty International“ mažumų padėtį Rachinų valstijoje apibūdino kaip „apartheidą“ ir kadangi JT žmogaus teisių taryba pasmerkė „labai tikėtiną nusikaltimų žmoniškumui darymą“ Mianmare;

kadangi per 2017 m. spalio 23 d. Ženevoje surengtą įsipareigojimų telkimo konferenciją, kurioje dalyvavo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA), Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), Europos Sąjunga ir Kuveito vyriausybė, prisiimta įsipareigojimų skirti iš viso 344 mln. JAV dolerių paramą ir daugiau kaip pusę jos įsipareigojo skirti ES;

kadangi Mianmaro ir Bangladešo vyriausybės pasirašė neprivalomą susitarimo memorandumą, pagal kurį turėtų būti užtikrintas saugus rohinjų pabėgėlių, pabėgusių į Bangladešą, sugrįžimas; kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė susitarimo memorandumo pasirašymą pavadino svarbiu žingsniu siekiant įveikti vieną iš didžiausių mūsų laikų humanitarinių ir žmogaus teisių krizių; kadangi neaišku, kiek iš tų rohinjų, kurie galbūt sugrįš, bus įkurdinti stovyklose ir laikinose buvimo zonose; kadangi nėra aiškių terminų, iki kurių turi būti vėl užtikrintas atitinkamas saugumas ir gyvenimas saugiuose būstuose ir pripažintos jų pilietinės teisės;

griežtai smerkia nuolatinį smurtą ir žudymus, sistemingą jėgos naudojimą ir tai, kad Rachinų valstijoje žūsta žmonės, prarandami pragyvenimo šaltiniai ir pastogė; reiškia didelį susirūpinimą dėl humanitarinės ir žmogaus teisių padėties ir reiškia nuoširdžiausią užuojautą ir visapusišką paramą rohinjams; primena, kad Mianmaro valdžios institucijos privalo nediskriminuodamos ginti visus civilius gyventojus nuo prievartos ir ištirti sunkius žmogaus teisių pažeidimus bei atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn laikantis žmogaus teisių normų ir įsipareigojimų;

ragina Mianmaro saugumo pajėgas nedelsiant nutraukti prieš rohinjus nukreiptą smurtą, jų žudymą, priekabiavimą prie jų ir žaginimą, taip pat jų namų griovimą;

primygtinai ragina Mianmaro valdžios institucijas dirbti drauge su tarptautinėmis paramos agentūromis, ES ir JT, kad būtų galima nedelsiant netrukdomai teikti humanitarinę pagalbą Rachinų valstijai ir aplinkinėms vietovėms, įskaitant specialią paramą pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir seksualinio smurto aukoms; primygtinai ragina vyriausybę įgyvendinti priemones pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2106 (2013) siekiant užkirsti kelią seksualinio smurto atvejams ir į juos reaguoti;

ragina Mianmaro valdžios institucijas įsileisti nepriklausomus stebėtojus, ypač 2017 m. kovo mėn. JT žmogaus teisių tarybos įsteigtą JT faktų nustatymo misiją, kad būtų atlikti nepriklausomi ir nešališki tyrimai dėl visų šalių kaltinimų padarius sunkių žmogaus teisių pažeidimų; ragina visas šalis užtikrinti, kad už žmogaus teisių pažeidimus būtų baudžiama; primena, kad tais atvejais, kai esama žmogaus teisių pažeidimų įrodymų, atitinkami asmenys turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn vykdant sąžiningus procesus nepriklausomuose civiliniuose teismuose ir netaikant mirties bausmės; primygtinai ragina JT Saugumo Tarybą tęsti veiklą, be kita ko, kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, jei Mianmaras negalėtų ar nenorėtų vykdyti baudžiamojo persekiojimo ar pats į jį kreiptis;

ragina Mianmaro vyriausybę leisti vidaus ir tarptautinėms žiniasklaidos organizacijoms visapusiškai ir netrukdomai patekti į Rachinų valstiją ir užtikrinti žiniasklaidos darbuotojų saugą ir saugumą;

dar kartą ragina Mianmaro vyriausybę nedelsiant nustoti naudoti priešpėstines minas ir pašalinti visas jau padėtas minas, įskaitant ir tas, kurios buvo neseniai išdėstytos išilgai sienos su Bangladešu; primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę suteikti atitinkamą techninę pagalbą; giria Bangladešą už veiksmus, kurių jis ėmėsi po to, kai vieną iš kaimyninių šalių ištiko humanitarinė krizė; palankiai vertina apsaugą, kurią Bangladešas suteikė iš Mianmaro bėgantiems rohinjams, ir skatina jį ir toliau teikti paramą bendradarbiaujant su UNHCR; ragina Bangladešą dar labiau palengvinti tarptautinių NVO vykdomas humanitarines operacijas sumažinant biurokratinę naštą, registracijos procedūrą ir judėjimo apribojimus;

atkreipia dėmesį į susitarimo memorandumą dėl repatriacijos, dėl kurio susitarė Mianmaras ir Bangladešas; primygtinai ragina šalis visapusiškai gerbti rohinjų teisę niekaip nediskriminuojamiems ir prižiūrint JT savanoriškai, saugiai ir oriai grįžti į savo kilmės vietas; primygtinai prašo Mianmaro valdžios institucijas pasiūlyti grąžinamiems asmenims patikimas garantijas, kad jie nebus persekiojami ir nebus priverstinai apgyvendinti atskirose etniniu arba religiniu pagrindu sukurtose stovyklose, ir užtikrinti nepriklausomą ir nešališką žmogaus teisių įstaigų vykdomą stebėjimą; dar kartą patvirtina negrąžinimo principą ir pritaria UNHCR 2017 m. lapkričio 24 d. vertinimui, kad šiuo metu Mianmaro Rachinų valstijoje nėra sąlygų saugiai ir tvariai grąžinti pabėgėlius; ragina ES vadovauti tarptautiniams veiksmams ir drauge su JT surengti tarpvyriausybinį aukščiausiojo lygio susitikimą; siūlo per šį aukščiausiojo lygio susitikimą apžvelgti rohinjų repatriacijos procesą ir piliečių teisių atkūrimą, taip pat siūlo inicijuoti nepriklausomą nusikaltimų žmoniškumui tyrimą;

ragina ES ir jos valstybes nares padidinti pabėgėlių apgyvendinimui skiriamą finansinę ir materialinę paramą ir kartu užtikrinti, kad parama nebūtų skirta pabėgėliams ir grąžintiems asmenims nepriimtiniems sprendimo būdams remti; ragina tarptautinius subjektus nustatyti ilgalaikį finansavimą, kuris padėtų tvariai reaguoti į perkeltųjų rohinjų ir priimančiųjų bendruomenių poreikius šiuo tikslu suteikiant galimybę naudotis tinkamomis ir geresnėmis paslaugomis; atkreipia ypatingą dėmesį į skubius finansavimo poreikius, kurių vertė pagal skaičiavimus siekia apie 10 mln. JAV dolerių, susijusius su specialių medicininės ir psichinės sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu asmenims, kurie buvo išžaginti ir patyrė smurtą dėl lyties; ragina Komisiją remti išsamius seksualinio smurto ir kitų nusikaltimų prieš rohinjus masto tyrimus;

reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie prekybą rohinjų moterimis ir mergaitėmis Mianmare ir Bangladeše, taip pat primygtinai ragina abiejų šalių valdžios institucijas bendradarbiauti su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru ir žmogaus teisių organizacijomis siekiant nutraukti prekybą žmonėmis ir suteikti nuo jos nukentėjusioms moterims ir mergaitėms apsaugą ir paramą;

10.

primygtinai ragina Mianmaro vyriausybę kovoti su ilgalaike sisteminga diskriminacija; pažymi, kad rohinjų vargų neįmanoma panaikinti, jei nebus pašalintos jų priežastys; šiuo atžvilgiu pažymi, kad Mianmare nepaisoma ne tik rohinjų, bet ir kitų etninių mažumų (be kita ko, Kačinų ir Šanų valstijose) teisių;

11.

teigiamai vertina galutinę ataskaitą, kurią parengė valstybės patarėjos prašymu sukurta Patariamoji komisija Rachinų valstijos klausimais; primygtinai ragina Mianmaro valdžios institucijas kuo greičiau paskirti vykdomosios valdžios įstaigą, kuri visapusiškai įgyvendintų K. Annano rekomendacijas; ragina ES, Jungtines Tautas ir kitus tarptautinius subjektus remti šį procesą;

12.

atkreipia dėmesį į Patariamosios komisijos rekomendaciją dėl būtinybės suderinti pilietybės teisės nuostatas su tarptautinėmis normomis ir sutartimis, prie kurių prisijungęs Mianmaras; primygtinai ragina Mianmaro vyriausybę iš dalies pakeisti pilietybės įstatymą ir šalyje gyvenantiems rohinjams išduoti teisiškai pripažįstamus pilietybės dokumentus, tokiu būdu pripažįstant juos etnine mažuma ir gerbiant jų teisę pasirinkti tapatybę; primygtinai ragina vyriausybę išduoti tapatybės korteles, kuriose nebūtų nurodoma religinė priklausomybė;

13.

primygtinai ragina nutraukti gyventojų rohinjų segregaciją Mianmare; ragina panaikinti rohinjams taikomą komendanto valandą ir panaikinti visus patikros punktus, išskyrus būtinus; primygtinai ragina Mianmaro vyriausybę užtikrinti, kad šalyje gyvenantys rohinjai galėtų laisvai keliauti Rachinų valstijoje ir likusioje šalies dalyje ir kad pirmiausiai būtų paisoma teisių į sveikatos priežiūrą, maistą, švietimą ir užimtumą;

14.

ragina visas konflikto šalis remti veiksmingų demokratinių institucijų ir stiprios pilietinės visuomenės kūrimą, pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms bei gero valdymo, teisės viršenybės ir teisminių institucijų nepriklausomumo ir nešališkumo skatinimą;

15.

ragina ES ir jos valstybes nares kuo skubiau nustatyti kryptingas baudžiamąsias sankcijas kariuomenės ir saugumo pajėgų darbuotojams, atsakingiems už plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų vykdymą Mianmare;

16.

apgailestauja, kad JT Saugumo Taryba nesugebėjo susitarti dėl ryžtingų priemonių ir ragina ES ir jos valstybes nares didinti spaudimą tiems, kurie blokuoja tikslingus veiksmus, įskaitant Kiniją ir Rusiją;

17.

ragina ES ir jos valstybes nares išplėsti dabartinio Mianmarui taikomo ginklų embargo taikymo sritį; taip pat ragina JT Saugumo Tarybą nustatyti Mianmarui visuotinį ir visapusišką ginklų embargą, sustabdyti bet kokį bet kokių ginklų, amunicijos ir kitos karinės ir saugumo įrangos tiesioginį ir netiesioginį tiekimą, pardavimą arba perdavimą, įskaitant tranzitą ir perkrovimą, taip pat mokymų rengimą ar kitos karinės ir saugumo paramos teikimą;

18.

ragina Mianmaro vyriausybę ir visų pirma Valstybės Patarėją Aung San Suu Kyi nedviprasmiškai pasmerkti bet kokį rasinės ar religinės neapykantos kurstymą ir kovoti su rohinjų tautinės mažumos socialine diskriminacija ir prieš ją nukreiptais priešiškais veiksmais, taip pat paisyti visuotinės teisės į religijos ar tikėjimo laisvę;

19.

ragina ASEAN ir regiono šalių vyriausybes nenutraukti savo veiksmų ir didinti spaudimą Mianmaro vyriausybei ir šalies kariuomenei, kad jos sustabdytų teisių pažeidinėjimą bei apsaugotų visus Rachinų valstijoje ir visame Mianmare esančius civilius gyventojus;

20.

primena, kad Sacharovo premijos skyrimo kriterijai yra, be kita ko, laureatų vykdomas žmogaus teisių gynimas, mažumų teisių užtikrinimas ir tarptautinės teisės paisymas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia apsvarstyti, ar Sacharovo premiją galima būtų atimti iš jos laureatų, kurie po premijos suteikimo tuos kriterijus pažeidžia;

21.

ragina tarptautinius ir regioninius subjektus (ypač Kiniją) išnaudoti visas turimas dvišales, daugiašales ir regionines platformas ir per jas reikalauti nutraukti žiaurumo aktus ir sudaryti sąlygas taikiai išspręsti konfliktus;

22.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES valstybes nares daryti gerokai didesnį spaudimą Mianmaro valdžios institucijoms ir saugumo tarnyboms, kad būtų nutrauktas smurtas prieš rohinjus ir jų diskriminavimas, taip pat bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, ASEAN ir regiono šalių vyriausybėmis siekiant panaikinti segregaciją Mianmare;

23.

prašo Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių ES delegacija ėmėsi ASEM užsienio reikalų ministrų susitikime, įvykusiame 2017 m. lapkričio 21 d. Neipide; primygtinai ragina atgaivinti ES ir Mianmaro dialogą žmogaus teisių klausimais ir konkrečiai svarstyti su rohinjų bendruomene susijusius klausimus;

24.

ragina Komisiją apsvarstyti galimas atsakomąsias priemones Mianmarui taikomų prekybos lengvatų srityje, be kita ko, apsvarstyti galimybę pradėti tyrimą pagal iniciatyvoje „Viskas, išskyrus ginklus“ numatytus mechanizmus;

25.

ragina ES ir jos valstybes nares remti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro visuotinį 2014–2024 m. veiksmų planą bepilietybės reiškiniui panaikinti;

26.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Mianmaro vyriausybei ir parlamentui, Bangladešo vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos generaliniam sekretoriui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, JT specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, JT pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir JT Žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0351.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0316.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0506.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0247.

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/96

P8_TA(2017)0501

Direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija įgyvendinimas

2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija įgyvendinimo (2015/2129(INI))

(2018/C 369/13)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 ir 6 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82 straipsnio 2 dalį ir 83 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 24, 47, 48 ir 52 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir jos protokolus,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos,

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos priimtą vaiko teisių strategiją (2016–2021 m.),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (1),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl seksualinės prievartos prieš vaikus internete (4),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą „Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto“ (COM(2012)0196) ir į 2016 m. birželio 6 d. Komisijos ataskaitą „Daugiametės internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos ES programos („Saugesnis internetas“) galutinis vertinimas“ (COM(2016)0364),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 16 d. Komisijos ataskaitą, kurioje įvertinama, kaip valstybės narės ėmėsi reikiamų priemonių įgyvendinti Direktyvą 2011/93/ES (COM(2016)0871), ir į 2016 m. gruodžio 16 d. Komisijos ataskaitą, kurioje vertinama, kaip įgyvendinamos Direktyvos 2011/93/ES 25 straipsnyje nurodytos priemonės (COM(2016)0872),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Europolo ataskaitą „Organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimas“,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2017 m. vasario 27 d. ataskaitą „Vaiko poreikius atitinkantis teisingumas: vaikų, kurie aukos, liudytojo arba šalies statusu dalyvauja devyniose ES valstybėse narėse vykstančiuose teismo procesuose, perspektyvos ir lūkesčiai“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą „Vaikų migrantų apsauga“ (COM(2017)0211),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimą savo iniciatyva suteikimo procedūros 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0368/2017),

A.	kadangi seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas yra sunkūs pagrindinių teisių – visų pirma vaiko teisės į apsaugą ir rūpinimąsi jo gerovės labui, kaip numatyta 1989 m. JT vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – pažeidimai;

B.	kadangi, vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir JT vaiko teisių konvencija, įgyvendinant bet kokias kovos su šiomis nusikalstamomis veikomis priemones pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus;

kadangi Direktyva 2011/93/ES yra išsami teisinė priemonė, į kurią įtrauktos materialinės baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso nuostatos, pagalbos aukoms ir jų apsaugos bei prevencinės priemonės, įskaitant administracines priemones, o jos įgyvendinimas reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp įvairių sektorių subjektų, pvz., teisėsaugos ir teisminių institucijų, tėvų ir šeimų asociacijų, kurios vykdo aktyvią veiklą nepilnamečių apsaugos srityje, nevyriausybinių organizacijų, interneto paslaugų teikėjų ir kt.;

kadangi Komisijos parengtoje įgyvendinimo ataskaitoje nepateikiama statistika apie interneto svetainių, kuriose esama seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų arba kuriose jie platinami, turinio šalinimą ir blokavimą, ypač kalbant apie statistiką, susijusią su tuo, kaip greitai šalinamas turinys, kaip dažnai teisėsaugos institucijos imasi tolesnių veiksmų atsižvelgdamos į ataskaitas, ar turinį šalinti delsiama dėl būtinybės išvengti vykstančių tyrimų trikdymo arba kaip dažnai tais saugomais duomenimis iš tikrųjų naudojasi teisminės arba teisėsaugos institucijos;

E.	kadangi vienas pagrindinių iššūkių tiriant seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus ir baudžiamąja tvarka persekiojant jos vykdytojus yra tai, kad aukos nepraneša apie patirtą prievartą; kadangi tikimybė apie tai sužinoti iš berniukų mažesnė;

F.	kadangi seksualinės prievartos ar išnaudojimo aukomis tapę vaikai kenčia dėl daugybinių ilgalaikių fizinių ir (arba) psichologinių traumų, kurios gali neišnykti ir jiems gerokai suaugus;

G.	kadangi seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas yra kintantis reiškinys: internete ėmė plisti tokie naujo pobūdžio nusikaltimai, kaip vadinamoji keršto pornografija ir seksualinis šantažas, su kuriais valstybės narės turi kovoti konkrečiomis priemonėmis;

kadangi teisėsaugos institucijos susiduria su iššūkiais dėl lygiarangių ir privačių tinklų, kuriuose keičiamasi seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga; kadangi mergaičių ir berniukų sąmoningumas turi būti ugdomas nuo mažų dienų paaiškinant apie jiems gresiančius pavojus ir pagarbos kito orumui ir privatumui svarbą skaitmeniniame amžiuje;

kadangi vaikams migrantams – ypač mergaitėms, tačiau ir nemažai daliai berniukų (5) – gresia ypač didelis seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo pavojus, nes pakeliui į Europą ar į ją atvykę jie gali patekti į rankas prekiautojams žmonėmis, neteisėtai žmones gabenantiems asmenims, narkotikų prekeiviams, prostitucijos tinklams bei kitiems asmenims ar tinklams, kurie naudojasi jų pažeidžiamumu;

J.	kadangi dėl sekso turizmo pramonės nukenčia daugybė vaikų, ypač mergaičių, tačiau ir nemažai berniukų;

K.	kadangi, siekiant laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, priemonės, kurių imtasi pagal Direktyvos 2011/93/ES 47 konstatuojamąją dalį dėl interneto svetainių blokavimo ir šalinimo, turi atitikti direktyvos 25 straipsnyje išvardytas apsaugos priemones;

L.	kadangi atlikus sistemingą peržiūrą ir metaanalizę nustatyta, kad neįgalūs vaikai, palyginti su jų sveikais bendraamžiais, maždaug triskart dažniau kenčia dėl fizinio ar seksualinio smurto;

M.	kadangi vaikų pornografijos sąvoka netinka Direktyvos 2011/93/ES 5 straipsnyje ir 2 straipsnio c punkte nurodytoms nusikalstamoms veikoms apibrėžti ir gali pakenkti nukentėjusiems vaikams;

Pagrindinės išvados ir rekomendacijos

vienareikšmiškai smerkia visų formų seksualinę prievartą prieš vaikus ir seksualinį jų išnaudojimą, taip pat smurtinę ir prievartinę vaikų viktimizaciją visais lygmenimis; palankiai vertina tai, kad Europos Taryba priėmė savo vaiko teisių strategiją (2016–2021 m.); ragina visas ES institucijas ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, siekiant užkirsti kelią visų formų fiziniam ir psichologiniam smurtui, įskaitant fizinę ir seksualinę prievartą bei seksualinį išnaudojimą, ir apsaugoti nuo to vaikus; ragina visas ES institucijas ir valstybes nares veikti vieningai ir veiksmingai, kad seksualinė prievarta ir seksualinis išnaudojimas bei visi seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus išnyktų; ragina ES institucijas ir valstybes nares vaikų apsaugą aiškiai laikyti vienu iš prioritetų planuojant ir įgyvendinant politiką, kuri galėtų jiems turėti neigiamos įtakos;

mano, kad Direktyva 2011/93/ES yra patikimas ir išsamus teisinis kovos su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu pagrindas; apgailestauja, kad valstybės narės susiduria su dideliais iššūkiais perkeldamos direktyvą į nacionalinę teisę ir ją įgyvendindamos – ypač kai tai susiję su nuostatomis dėl prevencijos, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo bei aukų apsaugos ir pagalbos joms – ir kad iki šiol nepanaudotas visas direktyvos potencialas; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant ją iki galo teisingai perkelti į nacionalinę teisę; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisinis perkėlimas į nacionalinę teisę būtų išreikštas veiksmingu teisės akto įgyvendinimu, siekiant užtikrinti nukentėjusių vaikų apsaugą ir pagalbą jiems bei visišką seksualinės prievartos prieš vaikus netoleravimą;

apgailestauja, kad Komisija negalėjo pateikti savo įgyvendinimo ataskaitų iki Direktyvos 2011/93/ES 28 straipsnyje nustatyto termino ir kad dviejose Komisijos pateiktose vertinimo ataskaitose tik patvirtinama, jog valstybės narės perkėlė direktyvą į nacionalinę teisę, tačiau visapusiška analizė, ar laikomasi direktyvos, nepateikta; prašo valstybių narių bendradarbiauti ir pateikti Komisijai visą reikiamą informaciją apie direktyvos įgyvendinimą, įskaitant statistiką;

mano, kad tokių nusikaltimų prieš vaikus atvejais seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos sąvoka tinkamesnė už vaikų pornografijos sąvoką; ragina Komisiją ir valstybes nares vietoj vaikų pornografijos sąvokos pradėti vartoti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos sąvoką; tačiau pabrėžia, kad ėmus taikyti naująją sąvoką jokiu būdu neturi būti apribotas Direktyvos 2011/93/ES 5 straipsnyje išvardytų nuostatų dėl nusikalstamų veikų taikymas 2 straipsnio c punkto atžvilgiu;

apgailestauja, kad Komisijos įgyvendinimo ataskaitoje nenurodoma, ar ji įvertino sistemos INHOPE veiksmingumą, kai ja naudojantis perduodami pranešimai partneriams trečiosiose šalyse;

mano, jog tenka apgailestauti, kad Komisija nesurinko duomenų apie iki šiol naudoto blokavimo tipus; mano, jog tenka apgailestauti, kad nebuvo paskelbti duomenys apie interneto svetainių, įtrauktų į blokavimo sąrašus, skaičių kiekvienoje šalyje; mano, jog tenka apgailestauti, kad nebuvo įvertintas saugumo metodų, pvz., šifravimo, naudojimas, siekiant užtikrinti, kad blokavimo sąrašai nebūtų nutekinti ir kad rezultatai nebūtų visiškai priešingi; palankiai vertina tai, kad Komisija, 2011 m. raginusi blokavimą padaryti privalomu, aiškiai atsisakė šios pozicijos;

Materialinė baudžiamoji teisė (direktyvos 3, 4 ir 5 straipsniai)

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės į savo nacionalinę teisę perkėlė Direktyvos 2011/93/ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatas; vis dėlto reiškia susirūpinimą, kad kai kurios valstybės narės ne iki galo perkėlė nuostatas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su seksualiniu išnaudojimu (4 straipsnis), dėl nusikalstamų veikų, susijusių su seksualine prievarta, įvykdytų piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka vaikui (3 straipsnio 5 dalies i punktas) arba itin pažeidžiama vaiko padėtimi (3 straipsnio 5 dalies ii punktas), ir dėl juridinių asmenų atsakomybės (12 straipsnis);

pirmiausia mano, jog valstybės narės turėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų kovojama su seksualinės prievartos prieš vaikus vykdytojų, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, dalyvaujančių padedant, skatinant ar kurstant nusikalstamas vaikų seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos veikas, nebaudžiamumu; mano, jog nepaprastai svarbu, kad valstybės narės užtikrintų ir fizinių, ir juridinių asmenų atsakomybę tais atvejais, kai asmens, priklausančio atitinkamam juridiniam subjektui, stebėsenos ir priežiūros nebuvimas leido arba padėjo vykdyti nusikaltimus;

reiškia ypatingą susirūpinimą dėl grėsmių ir rizikų, su kuriomis vaikai susiduria interneto erdvėje, ypač kai tai susiję su vaikų verbavimu internetu, taip pat viliojimu ir kitokio pobūdžio masinimu; todėl mano, kad būtina rasti būdus, kaip atpažinti tokią pavojingą praktiką, apie ją pranešti ir ją ištirti; pabrėžia, kad būtina didinti vaikų apsaugos internete lygį, kartu imantis sąmoningumo ugdymo ir informavimo apie internete slypinčius pavojus programų;

10.

primena Komisijai, kad interneto turiniui taikomi apribojimai turėtų būti pagrįsti teisės aktais, aiškiai apibrėžti, proporcingi, teisėti ir turėti aiškų tikslą;

11.

reiškia susirūpinimą dėl padažnėjusių atvejų, kai seksualinė prievarta prieš vaikus tiesiogiai transliuojama internetu, ir pažymi, kad šio nusikaltimo vykdytojai puikiai įgudę naudotis pažangiosiomis technologijomis bei išradingai jas taiko; mano, kad dėl to visos valstybės narės turėtų siekti vystyti naujoviškas technines taikomąsias programas, skirtas tokiam turiniui aptikti ir blokuoti, ir kartu nustatyti atsiskaitymo už šio pobūdžio paslaugas apribojimus;

12.

pabrėžia, kad būtina kelti klausimą dėl naujo pobūdžio nusikaltimų internete, pvz., dėl keršto pornografijos ir seksualinio šantažo, nuo kurių nukenčia daugybė paauglių, ypač paauglių mergaičių; ragina valstybių narių teisėsaugos ir teismines institucijas priimti konkrečias kovos su šių naujų formų nusikaltimais priemones, o interneto pramonę, karštąsias linijas, NVO ir visas susijusias tarnybas – dalytis atsakomybe stengiantis rasti sprendimus, reikalingus užkirsti kelią šiems nusikaltimams, įskaitant geresnį turimų technologijų naudojimą ir naujų technologijų vystymą, siekiant padėti atpažinti nusikaltimus internete vykdančius asmenis;

13.

pakartoja, jog kiekvienas asmuo turi teisę priimti sprendimą dėl to, kas turi būti daroma su jo asmens duomenimis – visų pirma išimtinę teisę kontroliuoti asmeninės informacijos naudojimą ir atskleidimą – taip pat teisę būti pamirštam, kuri apibrėžiama kaip galimybė užsitikrinti greitą turinio, galinčio pažeisti asmens orumą, pašalinimą;

14.

pabrėžia, kad valstybės narės, kurios dar nėra kriminalizavusios ne tik viliojimo internete, bet ir persekiojimo kibernetinėje erdvėje bei vaikų masinimo, turi tai padaryti; primena, kad persekiojimo kibernetinėje erdvėje sąvoka apibrėžiamas atvejis, kai suaugęs asmuo bendrauja internete su nepilnamečiu asmeniu arba asmeniu, kurį jis laiko nepilnamečiu, kad vėliau galėtų įvykdyti nusikaltimą to asmens atžvilgiu;

15.

mano, jog tenka apgailestauti, kad nepateikta statistika dėl baudžiamosios teisės procedūrų taikymo siekiant reikiamais atvejais konfiskuoti įrangą;

Tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas

16.

pažymi, kad kai kurios valstybės narės neįgyvendino reikalavimo užtikrinti baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamas veikas per pakankamą laiką po to, kai nukentėjusysis sulaukia pilnametystės; todėl ragina valstybes nares daryti viską, kad senaties terminai, kuriems galiojant apie šiuos nusikaltimus gali būti pranešta ir už juos persekiojama baudžiamąja tvarka, būtų pakankamai ilgi ir prasidėtų bent nuo tada, kai nukentėjęs vaikas sulaukia pilnametystės, siekiant užtikrinti galimybę įvykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimą;

17.

pabrėžia, jog svarbu įgyvendinti 17 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų jurisdikciją imtis nusikalstamų veikų, padaromų naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), prieinamomis iš jų teritorijos – nesvarbu, ar jos yra jų teritorijoje; pabrėžia, kad būtina parengti praktinį pagrindą bendram ES požiūriui į jurisdikcijos kibernetinėje erdvėje klausimą paremti, kaip buvo pažymėta 2016 m. sausio 26 d. įvykusiame neformaliame teisingumo ir vidaus reikalų ministrų posėdyje;

18.

apgailestauja, kad ne visos Direktyvoje 2011/93/ES išvardytos nusikalstamos veikos įtrauktos į valstybių narių nacionalinės teisės aktus – tai apsunkina ekstrateritorinės jurisdikcijos taikymą; mano, jog tenka apgailestauti, kad už užsienyje įvykdytas nusikalstamas seksualinės prievartos veikas kai kuriose valstybėse narėse baudžiamąja tvarka persekiojama negavus nukentėjusiojo skundo; ragina valstybes nares veiksmingai šalinti šiuos trūkumus;

19.

ragina visas valstybes nares parūpinti teisėsaugos ir teisminėms institucijoms pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių kovai su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu, įskaitant specialius mokymus policijos pareigūnams ir tyrėjams; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti išteklius, skiriamus aukoms atpažinti, ir primygtinai ragina devynias valstybes nares, į nacionalinę teisę dar neperkėlusias Direktyvos 2011/93/ES 15 straipsnio 4 dalies dėl aukų atpažinimo, nedelsiant tai padaryti ir šią nuostatą įgyvendinti sukuriant specialias tyrimų grupes, kurioms turėtų pakankamai priemonių ir išteklių;

20.

mano, jog tenka apgailestauti, kad iki šiol nėra tikslios statistikos ir duomenų būtent apie nusikaltimus, įvykdomus seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo srityje, nes apie daugybę atvejų nepranešama, nusikalstamos veikos yra naujas reiškinys, o skirtingose valstybėse narėse naudojamos apibrėžtys ir metodikos skiriasi;

21.

pabrėžia, kad kai kurie pagrindiniai iššūkiai, su kuriais teisėsaugos ir teisminės institucijos susiduria tirdamos nusikalstamas seksualinės prievartos prieš vaikus internete veikas ir už jas persekiodamos baudžiamąja tvarka, visų pirma susiję su tarpvalstybiniu tyrimų pobūdžiu ir priklausomybe nuo elektroninių įrodymų; pirmiausia pažymi, jog būtina atnaujinti skaitmeninius tyrimo būdus, kad nebūtų atsiliekama nuo spartaus technologinės plėtros tempo;

22.

ragina valstybes nares stiprinti savo teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą – taip pat ir dažniau naudojantis jungtinėmis tyrimų grupėmis; primygtinai ragina valdžios institucijas pripažinti, kad, pernelyg pasikliaujant karštosiomis linijomis ir pramone, rezultatai gali būti priešingi, o kovos su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu uždavinys tik permetamas kitiems;

23.

ragina valstybes nares Direktyvos 2011/93/ES nuostatas taikyti orientuojantis į ateitį; ragina pramonę ir interneto paslaugų teikėjus taikyti naujausias technologijas ir investuoti į naujoviškus sprendimus, siekiant užtikrinti didesnes galimybes atpažinti nusikaltimų vykdytojus ir juos persekioti baudžiamąja tvarka, ardyti nusikaltėlių tinklus internete ir apsaugoti nukentėjusiuosius;

24.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad interneto paslaugų teikėjai naudoja CGN (angl. Carrier-Grade Network Address Translation) technologijas, kurios leidžia keliems naudotojams vienu metu dalytis vienu IP adresu, o tai kelia grėsmę interneto saugumui ir galimybei nustatyti, kam tenka atsakomybė; prašo valstybių narių paraginti interneto paslaugų teikėjus ir tinklo operatorius imtis veiksmų siekiant riboti vartotojų, kurie naudojasi vienu IP adresu, skaičių, pamažu atsisakyti CGN technologijų naudojimo ir skirti investicijas, būtinas nedelsiant pradėti naudoti kitos kartos (6-osios versijos – IPv6) IP adresus;

25.

ragina valstybes nares stiprinti savo policijos ir teisminį bendradarbiavimą bei visapusiškai naudotis esamomis ES bendradarbiavimo priemonėmis, kurias siūlo Europolas – visų pirma analizės projekto „Dvyniai“ (angl. AP Twins) ir Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro veiklos pagrindu – ir Eurojustas, kad būtų sėkmingai susekti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti nusikaltimų vykdytojai ir galimi jų bendrininkai; pabrėžia, kad Europolui ir Eurojustui turėtų būti skirti ištekliai, reikiami su tuo susijusiam jų darbui vykdyti, ir ragina valstybes nares dalytis geriausia praktika;

26.

ragina valstybes nares stiprinti savo policijos ir teisminį bendradarbiavimą, siekiant kovoti su prekyba vaikais migrantais, kurie – ypač mergaitės, tačiau taip pat ir berniukai – ypač pažeidžiami prievartos, prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo požiūriais, ir neteisėtu jų gabenimu; ragina stiprinti valdžios institucijų bendradarbiavimą ir greitą jų keitimąsi informacija, siekiant surasti dingusius vaikus, bei užtikrinti duomenų bazių sąveikumą; ragina valstybes nares vadovautis holistiniu požiūriu įtraukiant visus susijusius subjektus ir labiau bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, socialinėmis tarnybomis ir pilietine visuomene; pripažįsta svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį atpažįstant pažeidžiamus vaikus, turint galvoje tai, kad vaikai migrantai nerodo pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis;

27.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su vaikų sekso turizmu ir baudžiamąja tvarka persekioti nusikaltimų vykdytojus ir jų bendrininkus, atsižvelgiant į visų susijusių subjektų atsakomybę;

28.

mano, kad valstybės narės turėtų būti raginamos sukurti specializuotą tarptautinį kovos su sekso turizmu tinklą, įskaitant tokią vyriausybių vadovaujamą politiką, kaip finansavimo programų taikymas, siekiant padėti rizikos zonose gyvenančioms šeimoms ir vaikams;

Prevencija (direktyvos 22, 23 ir 24 straipsniai)

29.

ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingas prevencines ir intervencines programas, įskaitant reguliarias mokymų programas, skirtas visiems su vaikais dirbantiems pareigūnams, pedagogams, tėvų asociacijoms ir suinteresuotosioms šalims, kad būtų galima geriau įvertinti nusikaltimo įvykdymo riziką;

30.

primygtinai ragina visas valstybes nares įgyvendinti reikiamas priemones, pvz., sąmoningumo didinimo ir prevencijos kampanijas, mokymo ir specialaus ugdymo programas, skirtas valdžios institucijoms, tėvams, mokytojams, vaikams ir nepilnamečiams – taip pat ir bendradarbiaujant su tėvų asociacijomis, atliekančiomis aktyvų vaidmenį apsaugant vaikus ir nepilnamečius, bei susijusiomis pilietinės visuomenės organizacijomis – siekiant stiprinti gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis, propaguoti saugumą internete ir atkreipti ypatingą dėmesį į šeimos vertybių (pvz., abipusės atsakomybės, pagarbą ir rūpesčio), žmogaus orumo, savigarbos, nesmurtinio elgesio ir, kalbant bendriau, į vaiko teisės būti apsaugotam nuo visų formų seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo svarbą;

31.

ragina ES institucijas ir valstybes nares sukurti daugiapakopę vaiko apsaugos sistemą, pagrįstą vaiko interesais ir visapusiška pagarba jo pagrindinėms teisėms, siekiant perduoti aiškią žinią, kad nepriimtina jokia fizinė, seksualinė ir emocinė prievarta prieš vaikus ir kad už ją baudžiama pagal įstatymą;

32.

ragina valstybes nares dalytis geriausia praktika šviečiamosios medžiagos ir mokymo programų, skirtų visiems susijusiems subjektams – pvz., mokytojams, pedagogams ir teisėsaugos institucijoms – srityje, siekiant didinti sąmoningumą viliojimo ir kitokių grėsmių vaikų saugumui internete klausimais; ragina valstybes nares parengti plataus užmojo švietimo programas, skirtas tiek tėvams, tiek vaikams, kad, sužinoję apie interneto pavojus, jie įgytų daugiau galių ir išdrįstų pranešti apie incidentus, kurių liudininkais ar aukomis buvo tapę, visų pirma naudodamiesi būtent vaikams skirtomis karštosiomis linijomis; mano, jog labai svarbu parengti tėvams skirtas gaires, kuriomis remdamiesi jie galėtų įvertinti jų vaikams galimai gresiančius pavojus ir atpažinti ankstyvuosius galimos seksualinės prievartos internete požymius; ragina paslaugų teikėjus dėti daugiau pastangų siekiant didinti sąmoningumą apie rizikas, paprastai kylančias būnant interneto erdvėje, ypač vaikams, parengiant interaktyvias priemones ir informacinę medžiagą;

33.

primygtinai ragina valstybes nares į savo teisės aktus įtraukti nuostatas dėl privalomo informacijos apie nusikalstamą praeitį patikrinimo, taikytino asmenims, kurie kreipiasi dėl veiklos ar darbo, susijusių su vaikais ar jų priežiūra, arba šiuo tikslu siūlosi savanoriais, bei sistemingai keistis informacija apie pavojų vaikams keliančius asmenis;

34.

ragina valstybes nares keistis informacija apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusius asmenis, kad jie negalėtų nepastebėti persikelti iš vienos valstybės narės į kitą, siekdami ten dirbti su vaikais ar vaikų įstaigose arba užsiimti su tuo susijusia savanoriška veikla; ragina valstybes nares labiau keistis informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nušalinimą bei užtikrinti sistemingą ir nuoseklų duomenų rinkimą nacionaliniuose nusikaltimų vykdytojų registruose; ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus pagal Direktyvos 2011/93/ES 22 straipsnį ir rengti veiksmingas akademiniu lygmeniu išnagrinėtas intervencines programas ir priemones asmenims, kurie baiminasi galį įvykdyti seksualinės prievartos prieš vaikus ar kitas direktyvos 3–7 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas;

35.

pažymi, kad kai kurios valstybės narės yra parengusios specialias operatyvines sistemas ir pasirūpinusios teismo ekspertizės pajėgumais seksualinės prievartos prieš vaikus atvejams tirti; tačiau pažymi, kad dauguma valstybių narių neturi nei specializuotų tyrimo tarnybų, nei finansinių išteklių teismo ekspertizės medžiagai – pvz., specialiai programinei įrangai, reikalingai tyrimams internete vykdyti – įsigyti; todėl rekomenduoja, kad ES remtų šias tarnybas, jei būtina, skirdama reikiamas lėšas;

36.

pažymi, kad apie daugumą seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo atvejų institucijoms, atsakingoms už teisėsaugą, nepranešama; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų, kad vaikai dažniau ir aktyviau praneštų apie patirtą prievartą, bei svarstyti galimybę sukurti sistemingo tiesioginio pranešimo mechanizmus;

37.

ragina valstybes nares kurti arba stiprinti vaikų pagalbos linijas, kurios teikia pagalbą ir paramą nuo seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo nukentėjusiems vaikams bei užtikrina pagrindinę vaiko teisę būti išklausytam; prašo valstybių narių užtikrinti, kad šios pagalbos linijos veiktų visą parą, būtų prieinamos įvairiomis ryšio priemonėmis, būtų konfidencialios, nemokamos ne tik vaikams, bet ir pagalbos linijoms, taip pat kad būtų aiški jų vieta atitinkamoje nacionalinėje vaikų apsaugos sistemoje ir kad būtų užtikrintas struktūrinis ir ilgalaikis šių pagalbos linijų finansavimas;

Pagalba aukoms ir jų apsauga (direktyvos 18, 19 ir 20 straipsniai)

38.

ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2012/29/ES dėl nusikaltimų aukų teisių, priimti specialias nukentėjusių vaikų apsaugos priemones ir dalytis geriausia praktika, siekiant užtikrinti, kad vaikai gautų deramą pagalbą ir paramą visu baudžiamojo proceso laikotarpiu ir jam pasibaigus;

39.

teigiamai vertina kai kuriose valstybėse narėse taikomą geriausią praktiką vaikams apsaugoti, pvz., Švedijoje įgyvendinamą iniciatyvą „Barnhuset“; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti teisinės pagalbos, psichologinės paramos ir pagalbos teikimo užtikrinimui bei vengti antrinės vaikų viktimizacijos; ragina valstybes nares inicijuoti sąmoningumo ugdymo kampanijas regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant skatinti paramą nukentėjusiems vaikams ir skatinti viešosios nuomonės kultūros pokyčius bei atsisakyti požiūrio, kad kalta auka, nes tai gali dar labiau traumuoti nuo prievartos nukentėjusius vaikus;

Interneto svetainių šalinimas ir blokavimas (25 straipsnis)

40.

palankiai vertina tai, kad valstybės narės ėmė taikyti teisės aktus ir administracines priemones, siekdamos šalinti savo teritorijoje aptarnaujamus tinklalapius, kuriuose esama seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvos 2011/93/ES 25 straipsnį ir prioritetą teikti greitam seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos šalinimui jos šaltinio vietoje bei taikyti reikiamas apsaugos priemones; apgailestauja, kad tik pusė valstybių narių į savo teisės aktus įtraukė nuostatas, kuriomis naudotojams sudaroma galimybė blokuoti prieigą prie tokių interneto svetainių jų teritorijoje; primena, kad, kovojant su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu, šalinimo priemonės veiksmingesnės nei blokavimas, nes pastaruoju atveju neištrinamas turinys;

41.

apgailestauja ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors Komisija paminėjo, jog praėjus 16 metų po Direktyvos 2000/31/EB (E. prekybos direktyva) įsigaliojimo kai kurios valstybės narės netaiko praktiškai veikiančių pranešimo ir turinio šalinimo procedūrų, nepanašu, jog bus imamasi kokių nors veiksmų siekiant pareikalauti, kad šios valstybės narės laikytųsi ES teisės;

42.

ragina Komisiją toliau stengtis rinkti informaciją, kuri būtina nustatyti, kokios procedūros naudojamos valstybėse narėse, kuriose netaikomos praktiškai veikiančios pranešimo ir turinio šalinimo procedūros ir baudžiamosios sankcijos, bei, nustačius, kad atitinkamos valstybės narės nesilaiko Direktyvoje 2000/31/EB šiuo klausimu nustatytų įpareigojimų, jų atžvilgiu inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

43.

apgailestauja, kad Komisija neįvertino blokavimo sąrašų saugumo, blokavimo technologijų, kurios naudojamos priemones įgyvendinusiose šalyse ir tokių saugumo priemonių, kaip šifravimas, blokavimo sąrašams saugoti ir perduoti įgyvendinimo ir neatliko jokios prasmingos šios priemonės veiksmingumo analizės;

44.

pažymi, kad, remiantis Direktyva 2011/93/ES, blokavimas nėra privalomas; pripažįsta, kad blokavimas nėra nei vienintelė, nei patikima technologija; rekomenduoja šalinti smurto ir seksualinės prievartos prieš vaikus bei jų išnaudojimo medžiagą jų šaltinio vietoje, taikant veiksmingus teisminius ir teisėsaugos veiksmus;

45.

ragina valstybes nares paspartinti vis dar per ilgai trunkančias pranešimo ir turinio šalinimo procedūras bendradarbiaujant su interneto pramone bei megzti partnerystes su interneto pramone, Europolu ir Eurojustu, siekiant užkirsti kelią įsilaužimams į tinklus ir sistemas bei netinkamam jų naudojimui seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo tikslu;

46.

tais atvejais, kai turinys prieinamas iš trečiųjų šalių, ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su susijusiomis trečiosiomis šalimis ir Interpolu, siekiant užtikrinti greitą atitinkamo turinio pašalinimą;

47.

rekomenduoja susijusioms valdžios institucijoms reguliariai atnaujinti interneto svetainių, kuriose esama seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, juoduosius sąrašus ir teikti juos interneto paslaugų teikėjams, kad būtų išvengta, pvz., perteklinio blokavimo ir kad būtų užtikrintas proporcingumas; rekomenduoja valstybėms narėms dalytis šiais svetainių juodaisiais sąrašais tarpusavyje, su Europolu ir jo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru bei Interpolu; šiuo požiūriu mano, kad galėtų būti taikoma naujoji sukurta maišos technologija, leidžianti automatiškai aptikti ir atpažinti vaizdą; pabrėžia, kad bet kuri įgyvendinama technologija turėtų būti kruopščiai išbandyta, siekiant pašalinti ar bent maksimaliai sumažinti įsilaužimo, piktnaudžiavimo ar priešingą rezultatą duodančio poveikio galimybę;

48.

skatina tinklą INHOPE dirbti su savo nariais, siekiant sukurti saugų anoniminį pranešimų apie giliojo saityno tinklus, pvz., apie tinkle TOR randamus tamsiojo interneto tinklus, mechanizmą, kuris užtikrintų tokius pat aukštus anonimiškumo standartus, kaip tie, kuriuos spaudos organizacijos užtikrina informatoriams, kad šių tinklų naudotojams būtų sudaryta galimybė teikti informaciją ar pranešimus apie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą;

49.

primygtinai ragina valstybes nares imtis veiksmų, kad interneto paslaugų teikėjai privalėtų savo iniciatyva pranešti teisėsaugos institucijoms ir nacionalinėms karštosioms linijoms apie savo infrastruktūroje aptiktą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą; ragina Komisiją toliau skirti finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), kad karštosios linijos disponuotų pakankamais ištekliais, reikalingais savo įgaliojimams kovos su neteisėtu interneto turiniu srityje vykdyti;

50.

pripažįsta aktyvų pilietinės visuomenės organizacijų, pvz., karštųjų linijų tinklo INHOPE, įskaitant Jungtinėje Karalystėje veikiančią organizaciją „Internet Watch Foundation“, vaidmenį ir paramą kovojant su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu internete; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiaujant su tinklu INHOPE nustatyti ir įgyvendinti geriausią praktiką, visų pirma statistikos duomenų teikimo ir veiksmingos sąveikos su teisėsaugos institucijomis srityse; primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nėra įsteigusios tokių karštųjų linijų, tai padaryti ir laikosi nuomonės, kad joms turėtų būti leidžiama savo iniciatyva ieškoti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos internete;

51.

primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar netaiko saugių, vaiko poreikius atitinkančių informavimo ir konsultavimo mechanizmų, imti juos taikyti: tai galėtų būti pagalbos telefonu ar kompiuteriu karštosios linijos, turinčios e. pašto adresą, arba planšetinių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų programos, skirtos interneto naudotojams pranešti – net ir anonimiškai – apie internete jų aptiktą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, kurios gebėtų greitai įvertinti šį pateiktą turinį, siekiant imtis skubių pranešimo ir turinio šalinimo procedūrų bei pašalinti turinį, rastą ne jų teritorijoje aptarnaujamoje interneto svetainėje; prašo aiškiai pripažinti ir stiprinti karštąsias linijas bei ragina valstybes nares skirti joms deramus išteklius, įskaitant tinkamą biudžetą ir kvalifikuotus ekspertinių žinių turinčius specialistus; laikosi nuomonės, kad šios karštosios linijos turėtų ne tik priimti visuomenės pranešimus, bet ir turėti galimybę savo iniciatyva ieškoti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos internete;

52.

pabrėžia, kad būtina viešinti ir remti ES informavimo programas, kuriomis visuomenė galėtų atkreipti valdžios institucijų dėmesį į neteisėtą arba vaikams žalingą interneto turinį;

53.

ragina Komisiją toliau reguliariai informuoti Parlamentą apie padėtį, susijusią su tuo, kaip valstybės narės laikosi direktyvos, teikiant suskirstytus palygintinus duomenis apie valstybių narių veiklos užkertant kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir jų seksualiniam išnaudojimui ne interneto ir interneto aplinkoje bei su tuo kovojant rezultatus; ragina Komisiją pateikti išsamesnę direktyvos įgyvendinimo ataskaitą įtraukiant papildomą informaciją ir statistiką apie interneto svetainių, kuriose esama seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, šalinimą ir blokavimą, statistiką apie tai, kaip greitai neteisėtas turinys šalinamas pasibaigus 72 valandų laikotarpiui, ir apie tolesnius teisėsaugos institucijų veiksmus pranešus apie nusikalstamą veiką, delsimą šalinti dėl būtinybės išvengti vykstančio tyrimo trikdymo, informaciją apie tai, kaip teisminės ir teisėsaugos institucijos naudoja saugomus duomenis, ir kokių veiksmų imasi karštosios linijos, informavusios teisėsaugos institucijas apie būtinybę susisiekti su prieglobos paslaugų teikėju; paveda savo atitinkamam komitetui surengti klausymą įgyvendinimo padėties klausimais ir galbūt svarstyti galimybę priimti dar vieną pranešimą dėl tolesnių veiksmų atsižvelgiant į tai, kaip įgyvendinama direktyva;

o o

54.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 335, 2011 12 17, p. 1.

(2) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

(3) OL C 289, 2016 8 9, p. 57.

(4) OL C 316, 2016 8 30, p. 109.

(5) Tyrimai rodo, kad berniukai gali ypač varžytis pasakoti apie patirtą seksualinę prievartą – taip pat ir dėl priežasčių, susijusių su visuomenės įsitikinimus apie vyrus. Žr., pvz., EPRS Ex post poveikio vertinimo skyriaus tyrimą, PE 598.614, p. 16, ir Schaefer, G. A., Mundt, I. A, Ahlers, C. J. ir Bahls, C. Child sexual abuse and psychological impairment in victims: results of an online study initiated by victims („Seksualinė prievarta prieš vaikus ir aukų psichologiniai sutrikimai: aukų inicijuoto interneto tyrimo rezultatai“), Journal of Child Sex Abuse, Vol. 21, No 3, 2012, pp. 343–360.

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/105

P8_TA(2017)0502

Peticijų komiteto svarstymai 2016 m.

2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto 2016 metų svarstymų rezultatų (2017/2222(INI))

(2018/C 369/14)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Europos ombudsmeno metinį pranešimą,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 10 ir 11 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 ir 227 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 228 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui,

—	atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 216 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0387/2017),

A.	kadangi 2016 m. buvo gautos 1 569 peticijos (palyginti su 2015 m., kai jų gauta 1 431), iš kurių 1 110 (70,8 proc.) paskelbtos priimtinomis;

B.	kadangi 2016 m. Europos Parlamento peticijų interneto portale 6 132 naudotojai parėmė vieną arba keletą peticijų (palyginti su 2015 m., kai tokių naudotojų buvo 902) ir kadangi 2016 m. peticijas naudotojai parėmė 18 810 kartų (palyginti su 1 329 kartais 2015 m.);

kadangi peticijų gauta mažai, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi; kadangi iš peticijų skaičiaus matyti, kad dalis ES piliečių žino apie teisę pateikti peticiją, ja naudojasi ir tikisi naudojantis peticijų procedūra atkreipti ES institucijų dėmesį į klausimus, kurie jiems kelia susirūpinimą ir patenka į ES kompetencijos sritį; kadangi vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų siekiant padidinti informuotumą apie teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui ir skatinti naudotis šia teise;

kadangi teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui suteikia ES piliečiams ir gyventojams galimybę pateikti oficialų prašymą tiesiogiai savo atstovams ir todėl šią teisę reikėtų deramai apsaugoti ir skatinti; kadangi ši teisė yra itin svarbi užtikrinant aktyvų ES piliečių ir gyventojų dalyvavimą Europos Sąjungos veiklos srityse;

E.	kadangi Europos Parlamentas jau ilgą laiką tarptautiniu mastu lyderiauja peticijų proceso plėtojimo srityje ir jo sistema tebėra pati atviriausia ir skaidriausia Europoje – ją taikant, visų pirma, sudaroma galimybė peticijų pateikėjams visapusiškai dalyvauti jos veikloje;

kadangi komiteto funkcija – įgalinti Europos piliečius – yra viena iš esminių ypatybių, padedančių stiprinti Parlamento įvaizdį ir autoritetą prieš rinkėjus, nes sudaro galimybę institucijai reikalauti atsakomybės už ES teisės įgyvendinimą valstybėse narėse ir kitose institucijose ir geriau tą įgyvendinimą kontroliuoti;

G.	kadangi aktyvus dalyvavimas yra įmanomas tik remiantis visų ES institucijų demokratiniu ir skaidriu procesu, kuris leidžia Parlamentui ir Peticijų komitetui prasmingai dirbti atsižvelgiant į piliečius;

H.	kadangi peticijas teikia ir remia aktyvūs piliečiai, kurie savo ruožtu tikisi, kad ES institucijos, spręsdamos jiems rūpimus klausimus, suteiks pridėtinės vertės; kadangi nesiimant tinkamų veiksmų peticijų klausimais gali būti nusivilta Sąjunga, taigi ir kilti nepasitenkinimas ja;

I.	kadangi pastebėta, kad piliečiai dažnai į Peticijų komitetą kreipiasi tik kraštutiniu atveju, kai kiti regionų ir nacionalinio lygmens organai ir institucijos negali išspręsti jiems rūpimų klausimų;

J.	kadangi peticijos Parlamentui suteikia galimybę išklausyti problemas, su kuriomis piliečiai susiduria, ir padėti jas spręsti ir kadangi remiantis pirmiau minėtomis peticijomis reikėtų įvertinti ES teisės aktų poveikį ES gyventojų kasdieniam gyvenimui;

kadangi padidinti tiesioginį piliečių dalyvavimą priimant sprendimus ES lygmeniu ir pagerinti tokio sprendimų priėmimo kokybę įmanoma tik jei šie veiksmai bus paremti demokratiniu valdymu, kuris galėtų užtikrinti skaidrumą, veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą ir tai, kad ES piliečių prašymai būtų įtraukti į ES darbotvarkę;

L.	kadangi peticijos, be kita ko, yra naudingas informacijos šaltinis nustatant ES teisės pažeidimus ir ES teisės trūkumus ir nesuderinamumą su tikslu užtikrinti aukštesnę jų piliečių pagrindinių teisių apsaugos lygį;

M.	kadangi peticijos suteikia įvairiausios informacijos apie įvairias sritis ir tokia informacija gali naudotis kiti Parlamento komitetai, be kita ko, vykdydami savo teisėkūros veiklą; kadangi visam Parlamentui tenka pareiga deramai nagrinėjant peticijas užtikrinti pagrindinę teisę pateikti peticiją;

kadangi kiekviena peticija turėtų būti atidžiai įvertinama ir išnagrinėjama ir kadangi kiekvienas peticijos pateikėjas turi teisę gauti pirmą atsakymą iš Peticijų komiteto, kuris visapusiškai nagrinėja klausimus, iškeltus visapusiškai vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teise į gerą administravimą; kadangi po pradinio peticijų nagrinėjimo arba bendravimo su Komisija ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, imantis tolesnių veiksmų sprendimui rasti, dažnai būtina keistis dokumentais ir atsakymais;

kadangi, remiantis peticijų priimtinumo kriterijais, nustatytais SESV 227 straipsnyje ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių 215 straipsnyje, peticijos turi atitikti formalias priimtinumo sąlygas, t. y. peticija turi būti susijusi su klausimu, priklausančiu ES veiklos sritims ir turinčiu poveikį peticijos pateikėjui, kuris turi būti ES pilietis arba joje gyventi; kadangi suprantama, jog šių veiklos sričių yra gerokai daugiau nei tik ES išimtinių kompetencijų visuma; kadangi 459 peticijos buvo paskelbtos nepriimtinomis, nes jos neatitinka formalių sąlygų;

P.	kadangi, siekiant užtikrinti veiksmingą Peticijų komiteto darbą, reikėtų baigti nagrinėti nepagrįstas ar nepriimtinas peticijas ir peticijos pateikėjui pateikti pagrindimą; kadangi peticijų nagrinėjimo procedūros visuomet turėtų būti pagrįstos peticijų pateikėjų interesais;

Q.	kadangi dėl paties peticijų proceso ypatingo interaktyvaus pobūdžio ir jame piliečiams tenkančio pagrindinio vaidmens kiekvienas atvejis yra unikalus ir jam skirtino laiko negalima numatyti iš anksto; kadangi tokios procedūros reikalauja ypatingo administracijos lankstumo ir viešųjų ryšių įgūdžių;

kadangi daug peticijų yra viešai svarstomos Peticijų komiteto posėdžiuose; kadangi peticijų pateikėjai turi teisę pristatyti savo peticijas ir dažnai visapusiškai dalyvauja diskusijose, taip aktyviai prisidėdami prie komiteto darbo; kadangi 2016 m. Peticijų komiteto svarstymuose aktyviai dalyvavo 201 peticijos pateikėjas, o 61 peticijos pateikėjas per svarstymus pasisakė;

S.	kadangi peticijose ir per komitetų posėdžius piliečių pateikta informacija (papildyta Komisijos, valstybių narių ar kitų organizacijų dalykinėmis žiniomis) turi esminės svarbos komiteto darbui;

kadangi 2016 m. pateiktose peticijose išdėstyti susirūpinimą keliantys dalykai daugiausia buvo susiję su vidaus rinka (visų pirma paslaugų teikimu ir laisvu asmenų judėjimu), pagrindinėmis teisėmis (ypač vaiko ir neįgaliųjų teisėmis), socialiniais reikalais (darbo sąlygomis) ir aplinkos klausimais (atliekų tvarkymu, tarša ir aplinkos apsauga) ir konkrečia „Brexit“ tema (įgytų teisų praradimu ir referendumo įpareigojimais);

kadangi 2014 m. pabaigoje pradėjo veikti Parlamento peticijų interneto portalas; kadangi 2016 m. per interneto portalą buvo pateiktos 1 067 peticijos (t. y. 68 proc. gautų peticijų), palyginti su 992 peticijomis 2015 m.; kadangi buvo atlikta techninių patobulinimų, įskaitant paieškos funkcijos patobulinimus, kurie yra naudingi ir naudotojams, ir portalo administratoriams; kadangi netrukus po priėmimo į portalą įkeliamos peticijų santraukos; kadangi buvo peržiūrėti konfidencialumo nustatymai ir pareiškimai dėl privatumo ir pateikta nuoroda į dažnai užduodamus klausimus; kadangi pasinaudojant nauja informacijos perkėlimo priemone į portalą buvo įkeltos 2015 m. ir 2016 m. peticijų santraukos; kadangi buvo atliktas paieškos sistemų optimizavimo (SEO) procesas; kadangi pavyko sėkmingai patenkinti daug pavienių naudotojų prašymų suteikti pagalbą; kadangi vykdomi tolesni šio projekto etapai: diegiamos tokios galimybės, kaip automatinis elektroninis pranešimas apie kiekvienos atitinkamos peticijos įtraukimą į komiteto darbotvarkę ir nuoroda į būsimą peticijos nagrinėjimo transliaciją internetu, taip pat vėlesnis susijusių diskusijų protokolų ir vaizdo įrašų įkėlimas, – šios naujovės bus naudingos ir peticijų pateikėjams, ir jų rėmėjams;

kadangi Europos piliečių iniciatyva yra svarbi priemonė piliečių dalyvavimui politiniame ES sprendimų priėmimo procese stiprinti ir reikėtų visapusiškai išnaudoti jos teikiamas galimybes siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą ES institucijomis ir padėti kurti tikrą ir įtraukią Europos Sąjungą; kadangi 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijai pateikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant peržiūrėti dabartinį Reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl Europos piliečių iniciatyvos (COM(2017)0482) pradėtas labai reikalingas peržiūros procesas siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų prieinamesnė ir naudingesnė ES piliečiams;

kadangi pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 216a straipsnį buvo suplanuoti keturi apsilankymai informacijos rinkimo tikslu; kadangi apsilankymai informacijos rinkimo tikslu yra itin svarbi Peticijų komiteto priemonė, nes teikia unikalią galimybę iš įvairių suinteresuotųjų subjektų surinkti informaciją sudėtingais klausimais ir kartu padeda užtikrinti, kad Parlamento darbas būtų akivaizdžiai matomas piliečių skirtinguose Euoropos kampeliuose; kadangi įvyko du apsilankymai informacijos rinkimo tikslu, vienas – Ispanijoje, gavus keletą ES piliečių peticijų dėl galimų Vandens pagrindų direktyvos pažeidimų, ir vienas – Slovakijoje dėl ES struktūrinių fondų panaudojimo neįgaliųjų ilgalaikės globos centruose; kadangi buvo atšaukti du likę apsilankymai informacijos rinkimo tikslu, vienas – Airijoje ir vienas – Italijoje;

X.	kadangi Peticijų komitetui tenka pareiga palaikyti santykius su Europos ombudsmeno tarnyba, kuri yra atsakinga už ES piliečių skundų dėl galimų netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose tyrimą;

Y.	kadangi 2016 m. birželio 20 d. posėdyje Europos ombudsmenė Emily O’Reilly pristatė Peticijų komitetui savo 2015 m. metinį pranešimą ir kadangi Peticijų komiteto metinis pranešimas savo ruožtu yra iš dalies grindžiamas ombudsmeno metiniu pranešimu;

kadangi Peticijų komitetas priklauso Europos ombudsmenų tinklui, kurio nariai taip pat yra Europos ombudsmenas, nacionaliniai bei regioniniai ombudsmenai ir panašios valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų Europos ekonominės erdvės šalių institucijos ir kurio tikslas – skatinti keitimąsi informacija apie ES teisę ir politiką ir dalytis geriausia praktika;

AA.	kadangi 147 gautos peticijos (iš kurių 120 – 2016 m.) yra susijusios su įvairiais klausimais (visų pirma piliečių teisių apsauga), kylančiais dėl Jungtinės Karalystės referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos;

AB.	kadangi Peticijų komiteto gairės, kurios buvo patvirtintos 2016 m. sausio mėn. ir nuo tada taikomos, suteikė aiškumo ir tam tikrą struktūrą komiteto darbui ir peticijų tvarkymui;

AC.	kadangi per Parlamento darbo tvarkos taisyklių peržiūrą (patvirtintą 2016 m. gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje) taip pat pakeista ir patikslinta peticijų procedūra;

AD.

kadangi grynai formalus požiūris į peticijų, susijusių su poveikio aplinkai vertinimais, nagrinėjimą kelia grėsmę ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimui valstybėse narėse ir pasitikėjimui Komisija, kuri turėtų vykdyti veiksmingą priežiūrą siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai apsaugotos pagrindinės piliečių teisės;

pabrėžia, kad Peticijų komitetui tenka esminis vaidmuo būti kontaktiniu centru, kuriam ES piliečiai ir gyventojai gali pateikti savo skundus dėl pažeidimų ir trūkumų taikant ES teisę valstybėse narėse ir ES teisės aktų spragų ir nenuoseklumų; pabrėžia, kad reikia visiškai užtikrinti, kad iškeltus klausimus institucijos nagrinėtų greitai, nuodugniai, nešališkai ir sąžiningai;

pripažįsta, kad peticijos – svarbus šaltinis renkant informaciją iš pirminio šaltinio ne tik apie pažeidimus ir trūkumus taikant ES teisę valstybėse narėse, bet ir apie potencialias ES teisės aktų spragas, taip pat apie piliečių pasiūlymus dėl naujų teisės aktų, kurie galėtų būti priimti, arba galimus galiojančių teisės aktų tekstų patobulinimus;

primena, kad peticijos suteikia galimybę Parlamentui ir kitoms ES institucijoms atkurti ryšį su ES piliečiais, kuriems poveikį daro ES teisės taikymas įvairiais administraciniais lygmenimis; mano, kad gebėjimas užtikrinti skaidrumą, tiesioginis piliečių dalyvavimas, visapusiška pagrindinių teisių apsauga, akivaizdus ES institucijų atsako pagerėjimas imantis problemų, į kurias jų dėmesį atkreipė piliečiai, ir jas sprendžiant, papildomai prie tvirtesnio ES institucijų ir kitų ES organų bendradarbiavimo su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, yra esminė Sąjungos sprendimų priėmimo proceso demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės priemonė;

patvirtina, kad veiksmingai nagrinėjant peticijas keliami klausimai dėl Komisijos ir Parlamento pajėgumų reaguoti į problemas, susijusias su perkėlimu į nacionalinę teisę ir netinkamu taikymu, bei jas spręsti ir kad galiausiai šie pajėgumai stiprinami; pažymi, jog Komisija ES teisės įgyvendinimą laiko prioritetu, kad piliečiai ja galėtų naudotis savo kasdieniame gyvenime;

ragina apibrėžti, kaip, laikantis skaidrumo principų, aiškiai atskirti peticijos pateikėjų ir jų rėmėjų statusą ir teises;

toliau laikosi nuomonės, kad, kai peticijos yra nepriimtinos arba nepagrįstos, ypač būtina užtikrinti, jog nebūtų neproporcingai ilgai delsiama jas paskelbti nepriimtinomis arba baigtomis nagrinėti; todėl atkreipia dėmesį į reikalavimą, kad peticijos paskelbimas nepriimtina ar baigta nagrinėti dėl jos nepagrįstumo turi būti deramai pagrįstas peticijos pateikėjui;

pripažįsta veiksmingo ES teisės taikymo poveikį didinant pasitikėjimą ES institucijomis; primena, kad Lisabonos sutartyje įtvirtinta teisė pateikti peticiją – tai svarbus Europos pilietiškumo elementas ir tikras ES teisės aktų taikymo stebėsenos lakmuso popierėlis, leidžiantis nustatyti galimas spragas; ragina Peticijų komitetą rengti reguliarius posėdžius svarbių peticijų klausimais su nacionalinių peticijų komitetų nariais siekiant didinti informuotumą apie ES piliečiams rūpimus klausimus ES ir valstybėse narėse, taip pat siekiant toliau stiprinti jų teises priimant ir įgyvendinant geresnius ES teisės aktus; todėl ragina visas susijusias nacionalinio ir Europos lygmens valdžios institucijas tvirtai įsipareigoti prioriteto tvarka nagrinėti peticijas ir spręsti jose keliamus klausimus;

primena Komisijai, kad peticijos – unikali priemonė atkreipti dėmesį į atvejus, kai nesilaikoma ES teisės, ir juos tirti pasitelkiant Europos Parlamento politinės priežiūros priemones; primena Komisijai, kad reikia tinkamai atsakyti į Peticijų komiteto pateiktus pagalbos prašymus, ir dar kartą ragina Komisiją gerinti savo atsakymų (taip pat per komiteto posėdžius) kokybę tiek dalykiniu, tiek išsamumo požiūriu, siekiant užtikrinti, kad Europos piliečiams susirūpinimą keliantys klausimai būtų tinkamai ir skaidriai sprendžiami; atkreipia dėmesį į tai, kad peticijose nurodytų problemų sprendimo būdas daro labai didelį poveikį piliečiams, taip pat tam, ar veiksmingai bus užtikrinama ES teisėje įtvirtinta jų teisė pateikti peticiją, ir jų nuomonei apie ES institucijas; primygtinai ragina Komisiją nustatyti, kokiais būdais būtų galima stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių institucijomis atsakant į užklausas dėl ES teisės įgyvendinimo ir jos laikymosi;

mano, kad tai, jog atsakomybė užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse pirmiausia tenka nacionaliniams teismams, nereiškia, kad Komisijai neturi tekti aktyvesnis vaidmuo kaip Sutarčių sergėtojai užtikrinti ES teisės laikymąsi, visų pirma atvejais, susijusiais su aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga, kai derėtų vadovautis atsargumo principu;

10.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog Tarybos ir Komisijos aukščiausio galimo rango atstovai dalyvautų Peticijų komiteto posėdžiuose ir klausymuose, kai dėl svarstomų klausimų turinio reikia įtraukti minėtas institucijas;

11.

ragina Peticijų komiteto posėdžiuose dalyvaujančius Komisijos pareigūnus būti pasirengusius dalyvauti deramame dialoge su peticijų pateikėjais ir neapsiriboti vien tik jau parengtų ir prieš posėdį atsiųstų klausimų perskaitymu;

12.

ragina apsvarstyti galimybę naudotis telekonferencijų paslaugomis; ragina naudotis naujosiomis garso ir vaizdo technologijomis siekiant užtikrinti, kad peticijų pateikėjai, dalyvaudami jų pateiktų peticijų svarstymuose realiuoju laiku, galėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį komiteto veikloje;

13.

nepritaria dažnai Komisijos pateikiamam 27-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2009 m.) aiškinimui, pagal kurį jai tariamai suteikta teisė baigti nagrinėti bylas, dėl kurių dar nesiimta jokių oficialių žingsnių siekiant pradėti pažeidimo procedūrą, arba sustabdyti vykdomas pažeidimo procedūras, jei bylos nagrinėjamos nacionaliniame teisme; primena, kad 2016 m. gruodžio 15 d. (1) metinės rezoliucijos dėl Peticijų komiteto veiklos 11 dalyje Parlamentas dar kartą patvirtino, jog nepritaria pradiniam Komisijos požiūriui, pateiktam minėtojoje ataskaitoje – toks nepritarimas jau buvo išreikštas 2011 m. rugsėjo 14 d. (2) Parlamento rezoliucijoje, kurioje, ypač jos 1, 23 ir 32 dalyse, buvo reikalaujama, kad Komisija imtųsi aktyvesnių veiksmų, kad, vykdydama savo funkcijas, užtikrintų nuoseklų ES teisės aktų įgyvendinimą ir taikytų pažeidimo procedūrą nepriklausomai nuo to, ar nacionaliniu lygmeniu vykdomas teismo procesas;

14.

nurodydamas 2017 m. liepos 6 d. Komisijos metinę ataskaitą dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos 2016 m. (COM(2017)0370) susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad nebaigtų nagrinėti pažeidimo bylų skaičius palyginti su ankstesniais metais gerokai padidėjo – 21 proc.; ragina Komisiją reaguoti į Parlamento raginimus dalytis informacija apie vykdomų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų padėtį; atkreipia dėmesį į peticijoms tenkantį svarbų vaidmenį nustatant Europos teisės netinkamo įgyvendinimo ar pavėluoto perkėlimo į nacionalinę teisę atvejus; primena Komisijai, kad Peticijų komitetas yra įsipareigojęs laiku ir atsakingai atsiliepti į piliečių lūkesčius užtikrinant demokratinę kontrolę ir tinkamą ES teisės taikymą;

15.

prašo Komisijos teikti tikslią statistiką, susijusią su peticijų, dėl kurių buvo pradėta taikyti „EU Pilot“ procedūra arba pažeidimo nagrinėjimo procedūra, skaičiumi; be to, prašo, siekiant sudaryti sąlygas struktūriniam dialogui ir sumažinti ginčių sprendimo trukmę, gauti ataskaitas dėl bylų, susijusių su vykdomais tyrimais ir (arba) procedūromis, ir dokumentus, kuriais keičiamasi vykdant „EU Pilot“ procedūrą arba pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kai jos būna baigiamos nagrinėti taikant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; ragina Komisiją aptarti šias ataskaitas su Peticijų komitetu, aktyviai įtraukiant Parlamento pirmininko pavaduotoją, atsakingą už teisės taikymo ir supaprastinimo klausimus;

16.

ragina Komisiją deramai naudotis savo įgaliojimais, kurie jai suteikti kaip Sutarčių sergėtojai, kadangi šis jos vaidmuo yra itin svarbus užtikrinant ES veikimą piliečiams ir ES teisės aktų leidėjams; ragina laiku vykdyti pažeidimų nagrinėjimo procedūras siekiant nedelsiant nutraukti ES teisės nesilaikymo praktiką;

17.

mano, kad bendradarbiavimas su kitais Parlamento komitetais yra itin svarbus; šiuo atžvilgiu remiasi patvirtintomis Peticijų komiteto gairėmis, kuriose nustatomas peticijų tinklo su kitais komitetais sukūrimo principas; teigiamai vertina tai, kad buvo patvirtintos tokio tinklo gairės; atkreipia dėmesį į visiems komitetams pateiktą klausimyną, kuriuo siekiama geriau suprasti jų taikomas procedūras, pagal kurias jie nagrinėja peticijas, gautas nuomonei ar informacijai pateikti; su pasitenkinimu pažymi, kad pirmasis tinklo susitikimas darbuotojų lygmeniu įvyko 2016 m., o narių lygmeniu 2017 m. buvo surengti du susitikimai; teigiamai vertina pažangą, padarytą Peticijų komitetui ir kitiems komitetams derinant veiksmus, ir politinių sričių teminį pasiskirstymą susijusiuose komitetuose, dėl kurio bus galima imtis veiksmingesnių tolesnių veiksmų kitiems komitetams atsiųstų peticijų atžvilgiu; ragina stiprinti PETI komiteto tinklą siekiant integruoti peticijas į vykstančią teisėkūros veiklą; rekomenduoja užtikrinti, jog Europos Parlamento narių darbuotojai gautų konkrečias instrukcijas dėl teisės pateikti peticiją, kad jie galėtų geriau padėti rinkėjams, norintiems vykdyti šį procesą;

18.

apgailestauja dėl to, kad ES pagrindinių teisių chartija valstybėse narėse taikoma tik įgyvendinant ES teisę; pakartoja, kad daugelis piliečių mano, kaip ji įgyvendinama neaiškiai ir nepatenkinamai; apgailestauja dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė atsargų Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio išaiškinimą, tačiau leido išplėsti Chartijos taikymo sritį įtraukiant nacionalines nuostatas, pagal kurias įgyvendinama ES teisė, taip pat tas, kurios užtikrina veiksmingą ES nuostatų taikymą; mano, kad daugumos ES piliečių lūkesčiai, susiję su Chartijos suteiktomis teisėmis, yra kur kas didesni nei dabartinė jų taikymo sritis; pabrėžia, kad pernelyg siauras ar nenuoseklus 51 straipsnio aiškinimas atitolina piliečius nuo ES; ragina Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad 51 straipsnio taikymo srities aiškinimas būtų kiek įmanoma nuoseklesnis ir platesnis; palankiai vertina tai, kad Pagrindinių teisių agentūra pradėjo taikyti interaktyvią priemonę, leidžiančią lengvai gauti informacijos, į kurią instituciją kiekvienoje valstybėje narėje reikia kreiptis su užklausomis dėl pagrindinių teisių;

19.

atkreipia dėmesį į nerimą, kurį jaučia tam tikrų peticijų pateikėjai, susirūpinę dėl savo būsimų teisių po Jungtinės Karalystės referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos – tai matyti iš daugybės peticijų dėl Jungtinės Karalystės; primena savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją (3), kurioje Parlamentas pabrėžia, kad susitarimas dėl išstojimo gali būti sudarytas tik Parlamentui pritarus, ir savo reikalavimą dėl sąžiningo elgesio su ES 27 piliečiais, gyvenančiais ar gyvenusiais Jungtinėje Karalystėje, ir Jungtinės Karalystės piliečiais, gyvenančiais ar gyvenusiais ES 27, taip pat laikosi nuomonės, kad derybose turi būti teikiama pirmenybė jų atitinkamoms teisėms ir interesams; atkreipia dėmesį į neišspręstus susirūpinimą keliančius klausimus dėl balsavimo teisių ir balsavimo teisių atėmimo iš kitose ES šalyse daugiau kaip 15 metų gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių; primena, kad Peticijų komitetui tenka aktyvus vaidmuo ginant ES ir Jungtinės Karalystės piliečių teises – jis prisidėjo rengiant 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. spalio 3 d. (4) Parlamento rezoliucijas dėl dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos, taip pat užsakė atlikti tyrimą dėl „Brexit“ poveikio teisei pateikti peticijas ir Peticijų komiteto kompetencijai, įsipareigojimams ir veiklai ir savo 2017 m. birželio 21 d. posėdyje išnagrinėjo peticijas dėl „Brexit“ ir piliečių teisių; pritaria Komisijos įsipareigojimui visapusiškai garantuoti Europos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teises per „Brexit“ derybas ir po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ir ragina Komisiją kitose ES šalyse gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams garantuoti visapusiškas įgytas teises siekiant užtikrinti, kad piliečiais nebūtų naudojamasi kaip derybų įrankiais ir kad jų teisės pasibaigus deryboms nebūtų sumenkintos;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad Peticijų komitetas šiuo metu atlieka didelį darbą, susijusį su peticijomis dėl neįgaliesiems kylančių problemų, ir pabrėžia, kad komitetas yra pasirengęs toliau remti pastangas, skirtas neįgaliųjų teisėms stiprinti; ragina ES institucijas rodyti pavyzdį šioje srityje ir užtikrinti, kad nacionalinių valdžios institucijų įgyvendinimo priemonės visapusiškai ir nuolat atitiktų ES teisės aktus ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. rugsėjo 22–23 d. buvo surengtas apsilankymas Slovakijoje siekiant surinkti informaciją apie tai, kaip naudojamos investicijos į neįgaliesiems skirtas įstaigas, ir rekomenduota, kad Komisija ištirtų esamą padėtį; pabrėžia, kad reikia užtikrinti aktyvesnį neįgaliųjų politinį dalyvavimą, visų pirma rengiantis būsimiems rinkimams į Europos Parlamentą, taip pat pripažinti visų neįgaliųjų teisę balsuoti vadovaujantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 12 ir 29 straipsniais;

21.

pakartoja, kad komitetas savo darbu skatina ratifikuoti ir skubiai įgyvendinti 2013 m. Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims sudarymo; pabrėžia, kad su šiuo klausimu yra susijusi jo trumpa 2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Marakešo sutarties ratifikavimo (5), kurioje visos šalys raginamos skubiai imtis veiksmų siekiant rasti išeitį iš šios ilgalaikės padėties ir sudaryti palankias sąlygas ratifikavimui ES lygmeniu; pažymi, kad Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl Marakešo sutarties (COM(2016)0595 ir COM(2016)0596) įgyvendinimo, kurie tapo privalomi (6);

22.

atkreipia dėmesį į du metinius pranešimus, t. y. metinį pranešimą apie visą komiteto veiklą 2015 m. (7) ir metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2015 m. veiklą (8), ir į keletą komiteto nuomonių, pavyzdžiui, dėl tarpvalstybinio įvaikinimo pripažinimo (9), dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų (10), dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas (11), dėl 2016 m. metinės Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (12) ir dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2015 m. (13);

23.

nurodo, kad komitetas remia Europos piliečių iniciatyvą; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą persvarstyti reglamentą siekiant padidinti jo, kaip svarbios demokratinio dalyvavimo priemonės, svarbą; apgailestauja dėl to, kad Komisija deramai neatsižvelgė į neseniai atlikta darbą rengiant ne teisėkūros rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos, ypač Peticijų komiteto nuomonę, tokiu būdu taip pat nebuvo visapusiškai laikomasi tarpinstitucinio susitarimo; ragina Komisiją vykdant būsimą teisėkūros procedūrą atsižvelgti į Peticijų komiteto nuomonę, kad pasitelkus Europos piliečių iniciatyvą būtų užtikrintas visapusiškas ir veiksmingas ES piliečių dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese;

24.

apgailestauja, kad Komisija ryžtingai nepasinaudojo tikrinimo įgaliojimais, kad bendrajai rinkai nebūtų pateikti taršūs automobiliai su dyzeliniais varikliais, dėl kurių labai padidėja į atmosferą išmetamas NO2 kiekis, viršijantis ribines vertes, ir kurie neatitinka ES taisyklių dėl tipo patvirtinimo ir teršalų, išmetamų iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių, kiekio; atkreipia dėmesį į tai, kad šis aspektas yra neatsiejama piliečiams, kurie pasinaudojo savo teise teikti peticijas, kad paragintų veiksmingai apsaugoti žmonių sveikatą, aplinką ir vartotojų teises, susirūpinimą keliančių klausimų dalis;

25.

pabrėžia, kad skaidrumas ir visuomenės galimybės susipažinti su ES institucijų dokumentais turėtų būti norma, kad būtų užtikrintas aukščiausias piliečių demokratinių teisių apsaugos lygis; mano, kad turėtų būti nedelsiant pateiktas pasiūlymas iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 šiuo atžvilgiu;

26.

pabrėžia, kad Parlamentas aktyviai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu ir dalyvauja Europos ombudsmenų tinklo veikloje; pabrėžia puikius ombudsmeno ir Peticijų komiteto santykius institucinėje sistemoje; labai vertina nuolatinę ombudsmeno paramą komiteto darbui per visus metus; atkreipia dėmesį į itin svarbų ombudsmeno vaidmenį padedant ES lygmeniu pagerinti sprendimų priėmimo procesus ir administravimą, kurie turėtų kuo skubiau tapti visiškai skaidriais, nešališkais ir pritaikytais užtikrinti efektyvią ir veiksmingą piliečių teisių apsaugą; remia dabartinę ombudsmenės veiklą įvairiose jos kompetencijos srityse, įskaitant jos iniciatyva pradėtus ir strateginius tyrimus, kurie naudingi ne tik gero administravimo požiūriu, bet ir geresnio demokratinio Sąjungos veikimo požiūriu; teigiamai vertina Europos ombudsmeno iniciatyvas, kuriomis siekiama geriau išnaudoti tinklo potencialą ir didinti jo matomumą;

27.

palankiai vertina 2016 m. Europos ombudsmeno tarnybos paskelbtą apdovanojimą už gerą administravimą, kuriuo pripažįstamas ES institucijų darbuotojų, agentūrų ir įstaigų darbas skatinant gerą administravimą vykdant savo kasdienines pareigas; ragina dabartinį Europos gero administracinio elgesio kodeksą patobulinti paverčiant jį privalomu reglamentu, kuris, be kitų aspektų, apimtų konkrečias nuostatas dėl interesų konfliktų prevencijos visais ES institucijų, agentūrų ir organų lygmenimis;

28.

pabrėžia, kad pateiktose peticijose iškelti klausimai yra susiję su labai įvairiomis sritimis – nuo vidaus rinkos, teisingumo, energetikos ir transporto iki pagrindinių teisių, sveikatos priežiūros, aplinkos teisės, negalios ir gyvūnų gerovės bei įvairių „Brexit“ padarinių piliečiams; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. gautų peticijų padaugėjo 10 proc. (iš viso 1 569), ir ragina ES institucijas užtikrinti, kad už peticijų nagrinėjimą atsakingose tarnybose, ypač Peticijų komiteto sekretoriate, būtų pakankamai darbuotojų;

29.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų nuodugniai išanalizuojama valstybių narių atliekamų poveikio aplinkai vertinimų atitiktis ES teisei ryšium su leidimais, suteiktais infrastruktūros projektams, kurių atžvilgiu piliečiai savo peticijose atkreipė dėmesį į pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai; tvirtina, jog svarbu, kad Komisija, siekdama užkirsti kelią nepataisomam aplinkos nykimui ir vadovaudamasi atsargumo principu, aktyviai iš anksto atliktų analizę ir galimai imtųsi iš jos išplaukiančių veiksmų;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad pateikta daug peticijų dėl vaikų gerovės institucijų praktikos ir vaikų teisių apsaugos, visų pirma atsižvelgiant į tarpvalstybinius aspektus; pripažįsta Peticijų komiteto darbo grupės vaiko gerovės klausimais atliekamą darbą; atkreipia dėmesį į 2016 m. kovo mėn. priimtą trumpą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl vaiko interesų apsaugos Europoje tarpvalstybiniu mastu; atkreipia dėmesį į reglamento „Briuselis IIa“ dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo ir dėl tarptautinio vaikų grobimo išdėstymą nauja redakcija ir pažymi, kad, siekiant pašalinti esamus sunkumus, reikia nuodugniai ištirti daug peticijose iškeltų klausimų, pavyzdžiui, dėl procedūrų ir praktikos, kurių laikosi atitinkamos valstybių narių institucijos priimdamos tarpvalstybinį poveikį turinčius su vaikais susijusius sprendimus, ir vaiko grąžinimo po tarptautinio pagrobimo procesų efektyvumo;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuolat gaunama daug peticijų dėl gyvūnų gerovės, ir dar kartą išreiškia apgailestavimą dėl to, kad vėluojama įgyvendinti Europos Sąjungos strategiją dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m.; mano, jog itin svarbu ES lygmeniu pradėti įgyvendinti naują strategiją, kuria būtų siekiama pašalinti visas esamas spragas ir užtikrinti visapusišką ir veiksmingą gyvūnų gerovės apsaugą taikant aiškią ir išsamią teisinę sistemą, kuri visapusiškai atitiktų SESV 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

32.

apgailestauja, kad, gavus peticiją Nr. 0747/2016, nebuvo padaryta jokios reikšmingos pažangos nepiliečių rinkimų teisių Estijoje ir Latvijoje klausimu; pabrėžia, kad bet koks bereikalingas delsimas gali būti nepasitikėjimo ES institucijomis priežastimi;

33.

pabrėžia svarbų Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) vaidmenį, nes jis suteikia galimybę piliečiams ir įmonėms spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl galimų valdžios institucijų įvykdytų ES teisės pažeidimų kitose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir pačias valstybes nares propaguoti SOLVIT tinklą, kad jis taptų dar naudingesnis ir matomesnis piliečiams; šiuo požiūriu palankiai vertina SOLVIT tinklo stiprinimo veiksmų planą, kurį Komisija paskelbė 2017 m. gegužės mėn.; ragina Komisiją užtikrinti skubų šio veiksmų plano įgyvendinimą ir informuoti Parlamentą apie jo rezultatus;

34.

atkreipia dėmesį į Europos Parlamento peticijų interneto portalo patobulinimus; pabrėžia, kad interneto portalą reikia toliau techniškai tobulinti siekiant užtikrinti, kad Peticijų komitetas būtų visiškai pasirengęs veikti netikėtomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, staiga padidėjus pateikiamų peticijų skaičiui; mano, kad nuolatinis portalo techninis tobulinimas ir techninių galimybių didinimas yra itin svarbūs sklandžiam peticijų procesui; pabrėžia portalo, kaip lengvai prieinamo informacijos šaltinio piliečiams ir peticijų pateikėjams, taip pat mobiliųjų prietaisų naudotojams ir neįgaliesiems, svarbą; tikisi, kad bus greitai įgyvendinti likę šio projekto etapai ir taip bus sudarytos galimybės didesniam interaktyvumui ir geresniam peticijų pateikėjų ir peticijų rėmėjų informavimui realiuoju laiku;

35.

ragina užtikrinti, kad spaudos ir ryšių tarnyba veiktų tikslingiau ir aktyviau ir kad aktyviau dalyvautų socialinės žiniasklaidos atstovai, tokiu būdu užtikrinant, jog komitetas geriau reaguotų į visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus;

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir jų peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0512.

(2) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 66.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0102.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0361.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0037.

(6) OL L 242, 2017 9 20, p. 1 ir 6.

(7) Nuomonė priimta 2016 m. lapkričio 30 d.

(8) Nuomonė priimta 2016 m. lapkričio 11 d.

(9) Nuomonė priimta 2016 m. balandžio 21 d.

(10) Nuomonė priimta 2016 m. lapkričio 15 d.

(11) Nuomonė priimta 2016 m. balandžio 27 d.

(12) Nuomonė priimta 2016 m. balandžio 22 d.

(13) Nuomonė priimta 2016 m. spalio 12 d.

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/114

P8_TA(2017)0503

Europos mažataršio judumo strategija

2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos mažataršio judumo strategijos (2016/2327(INI))

(2018/C 369/15)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „Europos mažataršio judumo strategija“ (COM(2016)0501),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

—	atsižvelgdamas į 1998 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Transportas ir CO2. Bendrijos koncepcijos parengimas“ (COM(1998)0204), paskelbtą po Kioto protokolo priėmimo, tačiau nevirtusį pakankamomis priemonėmis,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją „2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimas. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link“ (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos mažataršio judumo strategija“,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (3),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (4), ir į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 510/2011, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (5),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gruodžio 13 d. direktyvą 1999/94/EB dėl vartotojų galimybės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius (6),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB bei panaikinantį Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (7),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (8),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (9),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (10),

—	atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 93/12/EEB (11),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (12),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“ (COM(2016)0766),

—	atsižvelgdamas į pagrindinį sąveikių suderintų intelektinių transporto sistemų diegimo planą ES,

—	atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 26 d. Komisijos direktyvą 1999/52/EB, su technikos pažanga suderinančią Tarybos direktyvą 96/96/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, suderinimo (13),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje (14) ir į 2009 m. spalio 6 d. Komisijos sprendimą 2009/750/EB dėl Europos elektroninės rinkliavos paslaugos apibrėžimo ir techninių elementų (15),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (16),

—	atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyvą 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (17),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (18),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (19),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (20),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Monrealyje vykusios 39-osios Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) asamblėjos sesijos rezultatus,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (21), iš dalies pakeistą 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/123/EB (22),

—	atsižvelgdamas į Parlamento komiteto dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo pranešimą dėl komiteto darbo rezultatų (A8-0049/2017),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 2 d. rezoliuciją dėl tvaraus judumo mieste (23),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos (24),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir kuria panaikinama Direktyva 2001/81/EB (25),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo (26),

—	atsižvelgdamas į savo tarpinstitucinių derybų dėl 2017 m. balandžio 4 d. priimto pranešimo dėl tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros peržiūros įgaliojimus (27),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos priimtą žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0356/2017),

kadangi visos 151 Paryžiaus susitarimo, kurį 2016 m. lapkričio 4 d. ratifikavo ES ir kuris tą pačią dieną įsigaliojo, šalys įsipareigojo pasaulinės temperatūros kilimą išlaikyti gerokai žemiau 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas, kad temperatūros kilimas būtų apribotas iki 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

kadangi turint omenyje tai, jog kelių transportas išmeta per 70 proc. transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio ir sudaro didelę sukeliamos oro taršos dalį, daugiausia dėmesio reikėtų skirti būtent šiai sričiai, tačiau pastangos mažinti išmetalų kiekį turėtų būti stiprinamos visuose transporto sektoriuose;

kadangi gamtinės dujos (pvz., suslėgtosios gamtinės dujos (suslėgtosios GD) ir suskystintos gamtinės dujos (SGD)), ypač biometanas, sintetinis metanas ir suskystintos naftos dujos (SND), galėtų būti plačiau naudojamos pereinant prie transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, ypač kiek tai susiję su laivyba, aviacija ir sunkiosiomis transporto priemonėmis.

kadangi Komisija savo 2011 m. Baltojoje knygoje tvirtina, jog ji siekia iki 2050 m. bent 60 proc. sumažinti transporto išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu; kadangi, kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarimo, reikės iki šio amžiaus vidurio drastiškai sumažinti transporto sektoriuje išmetamo ŠESD kiekį;

E.	kadangi patikima ilgalaikė išmetamųjų teršalų mažinimo trajektorija transporto priemonių gamintojams gali suteikti reikiamą investicijų į naująsias technologijas planavimo užtikrintumą;

F.	kadangi ilgalaikiam transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui reikalingas platesnis kuo įvairesnių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pritaikytų įvairiam transportui, naudojimas;

kadangi privačiosiomis ar viešosiomis transporto elektros sistemomis galima padėti spręsti su judumu miestuose susijusias problemas tvariu būdu mažinant išmetamą CO2 kiekį ir panaikinant visus teršalus ir triukšmą; kadangi elektra varomų transporto priemonių tvarumo lygis taip pat priklauso nuo to, ar naudojama atsinaujinančioji elektros energija;

kadangi transporto priemonės išmeta daugiau kaip 25 proc. ES išmetamų ŠESD (iš jų kelių transportas – per 70 proc.); kadangi su transportu susijusi oro tarša yra pagrindinė miesto vietovių oro taršos priežastis; kadangi dėl oro taršos ES per metus pirma laiko miršta daugiau kaip 400 000 žmonių (28), o patirtos išlaidos sveikatos srityje sudaro 330–940 mlrd. EUR (29), o tai prilygsta 3–9 proc. ES BVP; kadangi visų pirma kietosios dalelės ir azoto oksidai daro neigiamą poveikį visuomenės sveikatai;

I.	kadangi transporto sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro sumažėjo mažiausiai ir kadangi dar 94 proc. jo energijos poreikių patenkinama iš iškastinio kuro; kadangi transporto sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis sudaro beveik ketvirtadalį viso ES išmetamo CO2 kiekio ir toliau didėja;

kadangi keleivinio ir krovininio transporto vystymas labai priklauso nuo veiksmingo įvairių rūšių transporto naudojimo ir kadangi Europos transporto politika turėtų būti pagrįsta veiksmingu atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimu ir pagal ją, kai įmanoma, pirmenybę reikėtų teikti mažiausiai energijos naudojančioms ir tvariausioms transporto rūšims;

K.	kadangi perėjimas prie kitų rūšių transporto lems optimalų atskirų transporto rūšių suderinimą ir sukurs atskirų transporto rūšių vidaus ir tarpusavio sąveiką, skatins tvaresnį transportą ir logistikos grandines ir gerins tinkamai sujungtus atskirų rūšių transporto srautus transporto mazguose;

L.	kadangi, remiantis 2013 m. paskelbto specialiojo „Eurobarometro“ tyrimo Nr. 406 duomenimis, apie 50 proc. ES piliečių kasdien naudojasi asmeniniais automobiliais, tik 16 proc. naudojasi viešuoju transportu ir tik 12 proc. – dviračiais;

M.	kadangi jūrų transportui naudojamas bunkerinis kuras yra viena iš taršiausių kuro rūšių, todėl šis sektorius turi dideles galimybes mažinti išmetamą teršalų kiekį skatinant ir integruojant alternatyvias variklių sistemas;

N.	kadangi visuomenės sveikatos ir aplinkos apsauga turėtų būti bendras visuomenei svarbus klausimas ir atsakomybė; šioje srityje visi suinteresuotieji subjektai turi atlikti svarbų vaidmenį;

O.	kadangi septintojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje aiškiai pripažįstamas transporto vaidmuo siekiant 2050 m. Sąjungos vizijos „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“;

P.	kadangi nuo to laiko, kai 2003 m. buvo priimta Biokuro direktyva, teisės aktų sistema ne kartą pakeista; kadangi reikalingas tam tikras teisėkūros metodo stabilumas, kad būtų galima pritraukti investicijų į pažangųjį biokurą;

Q.	kadangi perėjimas prie žiedinės ekonomikos taip pat reiškia, jog vartotojai vis labiau tampa paslaugos naudotojais, ir kadangi perėjimas prie šių naujų verslo modelių galėtų daryti didelį poveikį efektyviam išteklių naudojimui transporto sektoriuje;

R.	kadangi daugiau kaip 100 mln. europiečių patiria didesnę už ES nustatytą 55 decibelų (dB) triukšmo taršą, o maždaug 32 mln. iš jų patiria „labai didelį“ triukšmą, t. y. 65 dB viršijantį triukšmą;

S.	kadangi, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vien kelių eismo triukšmas yra antras pagal dydį kenksmingas stresą keliantis aplinkos veiksnys Europoje po oro taršos, ir kad bent 9 000 pirmalaikių mirčių per metus galima priskirti prie eismo triukšmo sukeltoms širdies ligoms;

T.	kadangi įgyvendinus PSO gaires dėl KD 2,5 poveikio žmogui piliečių vidutinė gyvenimo trukmė pailgėtų maždaug 22 mėnesiais ir kasmet būtų sutaupyta apie 31 mlrd. EUR;

teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Europos mažataršio judumo strategija“ ir pritaria, kad, norint visapusiškiau pereiti prie tvarios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos, būtinas perėjimas prie mažataršio judumo; ragina Komisiją ir valstybių narių kompetentingas institucijas visapusiškai įgyvendinti šią strategiją;

pabrėžia, kad norint laikytis Paryžiaus susitarimo, transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis iki šio amžiaus vidurio turės pasiekti beveik nulinį lygį, o transporto sektoriuje išmetamų oro teršalų kiekis turės būti smarkiai sumažintas, jei norima bent jau nevėluojant pasiekti PSO visuomenės sveikatos tikslus;

pažymi, kad perėjimas prie mažataršio judumo naudingas ne tik visuomenės sveikatai ir aplinkai, bet ir kelia iššūkius bei atveria dideles galimybes automobilių, geležinkelių, jūrų ir aeronautikos transporto priemonių gamintojams ir tiekėjams, taip pat inovatyviems energijos, transporto ir logistikos priemonių tiekėjams ir paslaugų teikėjams; pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai sumažinti išmetamų ŠESD kiekį transporto sektoriuje, būtina remiantis ekonomiškumo požiūriu teikti tinkamą parama naujosioms technologijoms ir verslo modeliams, skatinantiems didelių įmonių, MVĮ ir startuolių tarpusavio novatoriškas partnerystes;

pripažįsta, jog būtina reikšmingai keisti transporto paklausos valdymą ir teritorijų planavimą, kad būtų užtikrintas reikiamas perėjimas prie įvairiarūšio transporto principo; pakartoja, kad vežimas turėtų būti laikomas svarbia paslauga, o ne savaime tikslu; todėl remia visišką transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimą; pakartoja, kad, siekiant pereiti prie tvaraus, žiedinio ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų transporto sektoriaus, būtina užtikrinti, kad paslaugų naudotojai būtų geriau susipažinę su efektyviu išteklių naudojimu; mano, kad siekiant sudaryti sąlygas elgesiui keisti ir pereiti prie tvaresnių rūšių transporto svarbus veiksnys yra įperkama, gerai išplėtota daugiarūšio visuomeninio transporto sistema, apimanti ir miestų mazgus, ir jungtis su kaimo vietovėmis;

primena, jog, kalbėdamas apie 2011 m. Baltąją knygą dėl transporto, Europos Parlamentas pabrėžė, kad Europos tvaraus judumo politika turi būti grindžiama plataus spektro politikos priemonėmis siekiant ekonomiškai pereiti prie mažiausiai taršių ir mažiausiai energijos naudojančių rūšių transporto; atkreipia dėmesį į tai, kad naudojamų transporto priemonių rūšių keitimas kitomis yra būtinas siekiant atskirti judumą ir tokius neigiamus dabartinės transporto sistemos reiškinius kaip transporto spūstys, oro tarša, triukšmas, nelaimingi atsitikimai ir klimato kaita; šiuo klausimu pripažįsta, kad ši transporto priemonių rūšių keitimo kitomis politika kol kas nedavė patenkinamų rezultatų;

ragina Komisiją būti pirmaujančia veikėja visame pasaulyje siekiant suderintų priemonių tvaresniam ir ekonomiškesniam transportui skatinti;

ragina Komisiją užtikrinti visapusišką esamų teisės aktų įgyvendinimą ir prireikus pasiūlyti papildomų konkrečių priemonių transporto sektoriuje, kad būtų pasiekti su klimatu susiję ES tikslai, apimantys visas transporto rūšis, įskaitant judumą miestuose, nedarant žalos transporto sektoriaus konkurencingumui; ragina Komisiją skatinti diegti rinkoje technologijas, prisidedančias prie mažataršio judumo didinant transporto priemonių ekonomiškumą ir kartu išlaikant saugą; prašo Komisijos, užtikrinant Paryžiaus susitarimo laikymąsi, pateikti naujausią informaciją, susijusią su 2011 m. Baltąja knyga dėl transporto;

yra įsitikinęs, kad vertinant tausumą turėtų būti atsižvelgiama į visą ekologinį pėdsaką – nuo transporto priemonių gamybos ir reikiamos infrastruktūros statybos ir naudojimo iki utilizavimo, todėl realistiški ir iš tikrųjų tausūs sprendimai galimi tik naudojant technologijų požiūriu neutralų energijos rūšių derinį;

pažymi, kad tvariam perėjimui prie kitų rūšių transporto reikalingi sisteminiai daugelio suinteresuotųjų subjektų – pilietinės visuomenės, vartotojų, socialinių partnerių, MVĮ, novatoriškų naujai įsteigtų įmonių, pasaulio mastu veikiančių didelių korporacijų, politikų ir visų valdžios lygmenų oficialių organų – veiksmai;

10.

ragina Komisiją pripažinti, kad taikant paskatas dėl per visą gyvavimo ciklą išmetamo teršalų kiekio vis labiau atsižvelgiama į įterptuosius teršalus;

11.

ragina Komisiją pripažinti, kad vis svarbiau matuoti per gyvavimo ciklą išmetamą teršalų kiekį nuo energijos tiekimo iki gamybos ir gyvavimo ciklo pabaigos, pateikiant holistinius pasiūlymus, kurie leistų gamintojams priimti optimalius sprendimus, leidžiančiu užtikrinti, kad pirminis ir galutinis išmetamas teršalų kiekis neigiamai nepaveiktų naudos, susijusios su geresniu transporto priemonių eksploatacinio laikotarpio poveikio energetikai naudojimu;

12.

ragina Komisiją nedelsiant priimti ir pagerinti viso kelių transporto CO2 standartus, nes labai tikėtina, kad ekonomiškai efektyvių transporto priemonių standartai yra veiksmingiausia energijos vartojimo efektyvumo gerinimo priemonė ES iki 2030 m.;

13.

primena, kad energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti laikomas geriausia energijos alternatyva, todėl visoms priemonėms, kuriomis skatinama didinti energijos vartojimo efektyvumą ekonomiškai efektyviu būdu ir mažinti energijos paklausą, reikėtų teikti prioritetą, jas skatinti ir tinkamai integruoti į transporto politiką bei Europos veiksmus klimato politikos srityje;

Transporto sistemos optimizavimas

Veiksmingumo stiprinimas

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti oro susisiekimą tarp įvairių ES regionų, taip pat geriau sujungti atokius, nepalankioje padėtyje esančius ir Sąjungos pasienio regionus; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją persvarstyti ES požiūrį į oro susisiekimo paslaugas ir išnagrinėti galimybę parengti susisiekimo indeksą, kuriame taip pat būtų atsižvelgiama į transporto priemonių sąveiką; pabrėžia, kad šie veiksmai turėtų būti derinami su investicijomis į tvarias alternatyvas, kurios turėtų būti remiamos;

15.

primygtinai skatina valstybes nares greičiau įgyvendinti Bendro Europos dangaus programą, nes dėl dabartinio susiskaidymo skrydžiai užtrunka ilgiau, yra vėluojama, suvartojama daugiau degalų ir išmetamas didesnis CO2 kiekis; pažymi, kad taip būtų prisidėta siekiant 10 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį;

16.

ragina Komisiją nemažinti plačių užmojų inovacijų srityje ir skatinti mokslinius tyrimus, susijusius su fotovoltinių sistemų naudojimu aviacijos srityje (pvz., Solar Impulse 2) ir alternatyviais atsinaujinančiųjų išteklių skystais degalais;

Teisinga ir veiksminga kainodara

17.

mano, kad, užtikrinant teisingumą ir vienodas sąlygas skirtingų rūšių transportui Europoje, nepaprastai svarbūs aiškūs visų rūšių transporto kainų signalai, kurie labiau atspindėtų principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“; pažymi, kad atsižvelgiant į tai turėtų būti naujai įvertintos dabartinės politikos kryptys;

18.

mano, kad kiekvienos rūšies transportas turėtų padengti savo ribines sąnaudas – ir infrastruktūros nusidėvėjimo („naudotojas moka“), ir išorės, pvz., oro taršos ir triukšmo, („teršėjas moka“) sąnaudas; mano, kad ES mastu taikant šiuos du principus bus lengviau sumažinti dabartinius mokestinius skirtumus tarp transporto rūšių;

19.

pabrėžia, kad transporto kainų reglamentavimo teisės aktais neturėtų būti sukuriama nesąžininga konkurencija, nepalanki tvaresnių rūšių transportui, pvz., geležinkeliams, ir primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip šiuo klausimu užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

20.

teigiamai vertina Komisijos pastangas vystyti ES sąveikių elektroninių rinkliavos sistemų standartus, taip pat numatomą Eurovinjetės direktyvos peržiūrą, kuri turėtų apimti atstumu pagrįstas rinkliavas, diferencijavimą pagal išmetamo CO2 kiekius ir galimybę taikyti diferencijuotas rinkliavas remiantis atnaujintais Euro standartais; mano, jog atstumu pagrįstas rinkliavas reikėtų išplėtoti, kad jos apimtų visus keleivinius automobilius ir furgonus, tuo pačiu sudarant galimybę taikyti tam tikrą lankstumą atokiose ir retai apgyvendintose vietovėse;

21.

pabrėžia, kad siekiant pakeisti transporto rūšis kitomis reikia skatinti daugiarūšį vežimą ir viešąjį transportą ir į juos investuoti;

22.

prašo Komisijos skubiai atnaujinti jos transporto išorės sąnaudų vadovą, atsižvelgiant į duomenis apie realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį;

23.

pabrėžia, kad aviacijos sritis yra labiausiai nutolusi nuo išorės sąnaudų internalizavimo transporto rūšis, ir todėl ragina Komisiją įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, ir išnagrinėti galimybes taikyti suderintas tarptautines aviacinio žibalo apmokestinimo priemones ir nebetaikyti atleidimo nuo PVM oro transporto keleivių bilietams;

Logistika ir skaitmeninimas

24.

pripažįsta, kad logistika gali atlikti itin svarbų vaidmenį mažinant transporto išmetamą anglies dioksido kiekį, jeigu bus taikomos aplinkai palankios įtraukios strategijos, pagal kurias bus sprendžiami tiekimo grandinės integravimo, daugiarūšio vežimo, pristatymo konsolidavimo ir reversinės logistikos klausimai; mano, kad šiems tikslams pasiekti itin svarbios skaitmeninės technologijos;

25.

mano, kad intelektinės transporto sistemos, kolonų sudarymas ir autonominės bei susietosios transporto priemonės gali būti svarbus veiksnys gerinant individualaus ir komercinio kelių, geležinkelių, jūrų ir oro transporto sektorių veiksmingumą;

26.

pripažįsta, kad susietųjų automobilių technologija ne tik pagerins eismo saugumą, bet ir turės didelį poveikį aplinkai, ir pažymi, kad didelio pajėgumo ir mažos delsos poreikiams užtikrinti bus reikalinga tanki 5G tinklo infrastruktūra – tik taip bus galima geriausiai išnaudoti susietųjų ir autonominių transporto priemonių galimybes judumui miestų aplinkoje pagerinti; pripažįsta, kad, atsižvelgiant į platesnio masto skaitmeninimo procesą Europos pramonėje, daugelis įmonių turės savo transformacijos strategijas pagrįsti judumu, o tai suteiks nemažai galimybių MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms transporto sektoriuje, ir mano, kad šias tendencijas reikėtų remti;

27.

pabrėžia, kad viešasis transportas, kaip judumo paslaugų sąvokos dalis, turi didžiulių galimybių sumažinti eismą ir atitinkamus išmetamų medžiagų kiekius, ir ragina Komisiją skatinti viešojo transporto sistemų skaitmeninimą ir sąveikumą, kad būtų panaikintos kliūtys tarp įvairių transporto rūšių ir sistemų ir būtų skatinama jomis naudotis; taip pat mano, kad priemonės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į atitinkamų sričių, ar tai būtų miesto ar kaimo vietovės, ypatybes, nes kaimo vietovėse sunkiau pasiekti ekonominio gyvybingumo; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti konkrečias iniciatyvas siekiant veiksmingesnio transporto kaimuose ir sunkiai prieinamose vietovėse, taip pat atsižvelgiant į viešųjų paslaugų įsipareigojimus;

28.

pritaria judumo valdymo iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingas ir aplinką tausojančias įvairiarūšio transporto paslaugas bei išmanųjį judumą, o tai gali būti itin svarbu skatinant judumą traktuoti kaip paslaugą ir kaip sinchronizuotą įvairiarūšį transportą; mano, kad siekiant dar labiau pagerinti judumo valdymą ir stiprinti judumą kaip paslaugą, ateityje priimant reglamentavimo nuostatas reikėtų tinkamai atsižvelgti į intelektinių transporto valdymo sistemų, IRT pajėgumų plėtros, sistemų sąveikumo ir dalijimosi paslaugomis teikiamas galimybes;

29.

pažymi, kad miestų krovininės transporto priemonės neproporcingai daug prisideda prie oro taršos bei triukšmo ir didina spūstis; todėl ragina geriau optimizuoti tiekimo grandinę miestų zonose; ragina Komisiją skatinti naudoti teršalų neišmetančias lengvąsias komercines transporto priemones, teršalų neišmetančius autobusus, atliekų sunkvežimius, taksi ir krovininius dviračius paskutinės mylios logistikoje;

30.

pabrėžia nedidelio svorio ir efektyvesnio dabartinės infrastruktūros naudojimo, įskaitant geresnį eismo pasiskirstymą ir tobulesnius įvairiarūšio vežimo sprendimus, galimą naudą;

31.

ragina Komisiją bendrosios skaitmeninės rinkos teisės aktų sistemoje atskleisti galimybes saugesnėms, pažangesnėms ir ekologiškesnėms kelių transporto priemonėms ir remti transporto priemonių tarpusavio ir transporto priemonių ir kelio sąveikos įrenginių projektus, taip siekiant paskatinti inovacijų ekonomiką ir atverti naujas verslo galimybes Europos IRT bendrovėms;

32.

pabrėžia, kaip svarbu investuoti į optimalias atokių regionų jungtis, kad būtų mažinamas ekologinis atokių regionų transporto pėdsakas – visuose transeuropinio transporto tinklo koridoriuose būtų skatinama naudotis daugiarūšio vežimo jungtimis, tvariu geležinkelių transportu, vidaus vandenų laivyba, realiuoju laiku teikiamais transporto duomenimis ir IT taikomosiomis programomis;

33.

yra įsitikinęs, kad judumo valdymo iniciatyvų skatinimas regionuose ir miestuose, institucijose ir pramonėje teikia nemažų galimybių norint sumažinti piliečių poreikį keliauti tiek kalbant apie atstumą, tiek apie greitį;

34.

ragina valstybes nares remti bandomuosius projektus, kuriais bus skatinama naudoti daugiau elektra varomų transporto priemonių ir alternatyvių pažangių biodegalais varomų transporto priemonių;

35.

pabrėžia, kad būtinas holistinis ES požiūris siekiant sudaryti galimybes greitai skaitmeninti transportą, o tai kartu geriau planuojant transportą ir pereinant prie „judumo kaip paslaugos“ labai prisidės siekiant gerinti veiksmingumą ir turės didžiulį poveikį visuomenei;

36.

mano, kad geresnis transporto planavimas, geresnis skaitmeninimo taikymas ir logistika yra sritys, turinčios didžiulių galimybių mažinant išmetalus, ir kad labai greitai būtų galima pradėti taikyti daug nebrangiai kainuojančių ir lengvai įgyvendinamų priemonių, kurios turėtų išmatuojamą poveikį, pvz., srautų ir apkrovos optimizavimo ir e. krovinių priemonių; todėl ragina Komisiją išvardyti ir nustatyti tas priemones, kad artimoje ateityje būtų galima jas populiarinti; ragina sukurti inovatyvius logistikos ir transporto sprendimus reglamentuojančių teisės aktų sistemą, pagal kurią šiuos sprendimus būtų galima įgyvendinti visoje ES;

37.

remia Komisijos ir transporto veiklos vykdytojų pastangas rengti projektus, apimančius nuoseklią informaciją apie įvairių rūšių transporto lyginamąjį CO2 pėdsaką – leidinius, informavimo iniciatyvas, informaciją, gaunamą atliekant rezervacijas ir perkant bilietus;

38.

pabrėžia, jog IRT standartizacijos politiką būtinai reikia pritaikyti rinkai ir politikos tendencijoms, kad būtų pasiektas e. krovinių ir intelektinių transporto sistemų sąveikumas;

39.

pabrėžia, kad siekiant sumažinti sunkiųjų transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį svarbu užtikrinti miesto ir užmiesčio transporto sąveikumą;

Mažataršė alternatyvi energija

40.

pabrėžia, kad elektromobilumo sprendimai, įgyvendinami naudojant tvarius energijos išteklius, suteikia daug galimybių mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro; tačiau mano, kad iki 2030 m. tikriausiai nepavyks optimaliai naudoti šios technologijos ir plačiu mastu įdiegti infrastruktūros; taip pat primena savo raginimą diegti technologines inovacijas;

41.

teigiamai vertina pastangas diegti ir užtikrinti visapusišką ir sąveikią energijos ir (arba) tausių alternatyvių degalų tiekimo transporto priemonėms infrastruktūrą; ragina Komisiją atsižvelgiant į tai koordinuoti veiklą su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti visišką Direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo atitinkamų nuostatų, taip pat Direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, iš dalies pakeistos Direktyva (ES) …/… (procedūra 2016/0381(COD)) 8 straipsnio perkėlimą į nacionalinę teisę;

42.

ragina Komisiją parengti plataus užmojo veiksmų planą elektra varomų transporto priemonių rinkos daliai didinti, taip pat ragina pateikti valstybėms narėms orientacines rekomendacijas siekiant paskatinti jas taikyti fiskalines paskatas mažataršėms ir netaršioms transporto priemonėms; pabrėžia, kad norint padidinti klientų pripažinimą labai svarbu užtikrinti įkrovimo infrastruktūros prieinamumą ir pasiekiamumą, įskaitant privačius ir viešuosius pastatus, kaip nurodyta Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (Direktyva 2010/31/ES), taip pat užtikrinti elektrinių transporto priemonių konkurencingumą; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad elektrinėms transporto priemonėms gaminama elektra būtų iš tvarių energijos išteklių; atsižvelgdamas į tai ragina parengti ilgalaikę Europos iniciatyvą dėl naujos kartos akumuliatorių, taip pat vystyti reikiamą infrastruktūrą, kuria taip pat būtų skatinama parengti tvarius mažataršės energijos ir transporto priemonių gamybos standartus;

43.

ragina Komisiją greitai pateikti savo įvertinimą, kaip valstybės narės įgyvendina Švarios energijos transportui direktyvą 2014/94/ES, ir imtis veiksmų tų valstybių narių atžvilgiu, kurios dar nepateikė nacionalinės strategijos;

44.

mano, kad kuro tiekėjų įpareigojimas mažinti su tiekiama energija susijusį ŠESD kiekį naudojant iš atsinaujinančių išteklių gaminamą elektros energiją, vandenilį, tausų ir pažangų biokurą, sintetinį kurą ar kitų rūšių mažo anglies dioksido kiekio technologijų kurą (pvz., suslėgtas gamtines dujas, suskystintas gamtines dujas) būtų veiksmingiausias būdas siekiant mažinti kelių transporto poveikį klimatui;

45.

primena Komisijai, kad, konkrečiai siekiant visos visuomenės perėjimo prie tvarios energijos, būtina ekonomines paskatas, kurios iki šiol teikiamos iškastiniam kurui, skirti alternatyvios ir tvarios formos energijai;

46.

ragina vadovautis platesnio užmojo požiūriu į atsinaujinančiuosius energijos išteklius transporto sektoriuje nei siūloma nauja redakcija išdėstomoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje, siekiant ilgam laikui sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro;

47.

primygtinai ragina teikti konkrečias paskatas naudojant tvarų alternatyvius degalus toms transporto rūšims, kurios dabar neturi skystųjų degalų alternatyvų; mano, kad šios paskatos turėtų būti atspindėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos naujoje redakcijoje ir įtrauktos į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kaip numatyta siūlomame reglamente dėl energetikos sąjungos valdymo;

48.

primena, kad 94 proc. Europos transporto sektoriaus naudoja naftos produktus, ir mano, kad tvarūs vietoje pagaminti biodegalai padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir taip stiprina ES energetinį saugumą;

49.

ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiūlyti palaipsniui panaikinti tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti visas galimybes, būtinas SGD norint užtikrinti judumo, ekonomikos ir užimtumo tvarumą (30);

51.

pabrėžia gamtinių dujų (pvz., suslėgtųjų GD ir SGD), ypač biometano, sintetinio metano ir SND, vaidmenį, kurį jos galėtų atlikti mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač turint omenyje laivybą, sunkiąsias transporto priemones ir miestų autobusus;

52.

atkreipia dėmesį į pasiūlytas ribines vertes naujos redakcijos Atsinaujinančios energijos direktyvoje turint tikslą iki 2030 m. palaipsniui atsisakyti pirmosios kartos biodegalų ir pasiekti ilgalaikę transporto sektoriaus nepriklausomybę nuo iškastinio kuro; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją atskirti pirmosios kartos biodegalus, kurie atitinka išmetamo ŠESD kiekio mažinimo dideliu mastu ir mažos netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo rizikos kriterijus, ir degalus, kurie jų neatitinka, ir kuo greičiau imtis priemonių palaipsniui nutraukti žaliavų, įskaitant alyvpalmių aliejų, dėl kurių nyksta miškai, arba durpynų kaip biodegalų sudedamosios dalies naudojimą; pabrėžia stabilios ir nuspėjamos teisinės aplinkos, kurioje būtų tinkamai atsižvelgiama į investicijų ciklus, svarbą siekiant pritraukti būtinų investicijų į pažangųjį biokurą; atkreipia dėmesį į biodegalais, kurie atitinka išmetamo ŠESD kiekio mažinimo dideliu mastu ir mažos netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo rizikos kriterijus, paremtos ES žemės ūkio produkcijos galimą naudą klimatui, visų pirma turint omenyje teršalus, susijusius su masiniu gyvūninių baltymų importu iš trečiųjų šalių;

53.

ragina Komisiją parengti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų pripažinti pažangūs biodegalai siekiant skatinti inovacijas ir rinkos augimą;

54.

pabrėžia ilgalaikės transporto sektoriaus nepriklausomybės nuo iškastinio kuro svarbą ir ragina Komisiją skatinti didesnę pažangiųjų biodegalų, kuriuos naudojant išmetama mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kurie atitinka atliekų hierarchijos principą, skverbtį į rinką kaip žiedinės ekonomikos dalį laikantis griežtų aplinkos ir socialinio tvarumo kriterijų, siekiant dar labiau sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir išmetamą ŠESD kiekį; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą griežtinti biodegalams taikomus reikalavimus dėl išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, siekiant užtikrinti, kad jie toliau padėtų siekti ES tikslų klimato srityje; pabrėžia pagal siūlomą Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) reglamento projektą (COM(2016)0479) vykdomos griežtos ir patikimos išmetamų teršalų kiekio apskaitos ir absorbavimo iš bioenergijos svarbą;

55.

pabrėžia, kad tik biokuras iš žemės ūkio kultūrų, kuris atitinka tvarumo kriterijus, turėtų būti įtraukiamas į valstybių narių klimato tikslus pagal siūlomą Pastangų pasidalijimo reglamento projektą (COM(2016)0482);

56.

ragina Komisiją įdėmiai stebėti vandenilio gaminimo iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių technologijos raidą ir įsipareigoti atlikti galimybių studiją dėl vandenilio vaidmens ir galimybių Europos transporto sistemoje;

57.

pabrėžia, kad sintetiniai degalai (skysti ir dujiniai), gaunami iš perteklinių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ypač saulės ir vėjo energijos, pagamintos dirbant didžiausiu pajėgumu, kuri kitaip būtų iššvaistyta, galėtų padėti mažinti esamų parkų išmetamą ŠESD kiekį viso gyvavimo ciklo požiūriu ir kartu didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį;

58.

ragina Komisiją ir valstybes nares žiedinės ekonomikos, išmetamųjų teršalų ir klimato politikos, taip pat Sąjungos atsinaujinančių šaltinių energijos tikslų sumetimais plėsti ir visapusiškai remti ekologiškų biodujų gamybą apdorojant mėšlą;

59.

džiaugiasi tuo, kad ES įmonės šiuo metu yra pasaulio lyderės sintetinių degalų technologijų srityje, ir vertina tai kaip galimybę siekiant sustiprinti ekonomikos augimą ir kokybišką užimtumą ES; todėl pabrėžia, kad svarbu sukurti sistemą, kuria būtų skatinama tolesnė tokių technologijų plėtra ir diegimas;

60.

mano, kad skatinant teikti kilmės garantijas būtų galima smarkiai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį transporto sektoriuje.

61.

pažymi, kad ES požiūris į tvarią energiją turėtų būti technologiškai neutralus, o ES tvarumo politikos tikslas turėtų būti sutelktas į klimatui ir sveikatai kenkiančio teršalų išmetimo mažinimą;

62.

prašo Komisijos visapusiškai pasinaudoti Jungtinio tyrimų centro (JRC) pajėgumais ir atlikti mokslinius tyrimus, susijusius su švaria energija transporto srityje;

63.

teigiamai vertina pagal programą „Horizontas 2020“ teikiamą paramą moksliniams tyrimams, vystymuisi ir inovacijoms švaraus transporto ir tvariosios energijos srityje ir prašo toliau teikti šią paramą pagal kitą DFP (Daugiametė finansinė programa);

64.

pabrėžia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros svarbą sprendžiant technologinius mažataršio judumo uždavinius; primygtinai ragina Komisiją toliau tvirtai remti mokslinių tyrimų programas, pvz., „CleanSky“ ir „SESAR“ (Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa);

Transporto infrastruktūra ir investicijos

65.

ragina Komisiją ir valstybes nares, vykdant Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektus, teikti daugiau bendro finansavimo transporto projektams, kuriais prisidedama prie veiksmų klimato politikos ir oro kokybės srityse ir sumažinamos kitos išorės sąnaudos;

66.

mano, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) projektai yra svarbi Europos mažataršio judumo strategijos dalis, ir apgailestauja, kad jos biudžetas panaudotas ESIF; todėl ragina atkurti EITP biudžetą ir pakartoja, kad ESIF II turėtų būti finansuojamas iš kitų šaltinių; be to, mano, kad reikėtų vengti EITP reikalavimus atitinkančių projektų finansavimo iš ESIF;

67.

pabrėžia sėkmingo ESIF naudojimo arba ESIF ir ESI fondų derinimo svarbą; mano, kad valstybės narės turėtų daugiau investuoti į savo geležinkelių tinklą ir stengtis padidinti geležinkelio projektams skirtų sanglaudos lėšų panaudojimo rodiklį;

68.

primena, kad svarbu išlaikyti geros būklės ir aukšto lygio kokybės infrastruktūros tinklą, – tai palengvina eismą, taip pat leidžia sumažinti perkrovą, taigi ir išmetamą CO2 bei kitų teršalų kiekį;

69.

primygtinai ragina Komisiją skirti daugiau lėšų, kad miestai galėtų bendrai teikti pasiūlymus dėl infrastruktūros ar technologijų, kuriomis būtų prisidedama prie miesto transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir būtų mažinama kelių transporto priemonių oro tarša. Tai apimtų elektrinių transporto priemonių viešuosius įkrovimo punktus, dalijimosi automobiliais ir dviračiais sistemas ir viešojo transporto vystymą, bet tuo neapsiribotų;

70.

pabrėžia finansinės paramos priemonių svarbą inovacijoms sektoriuje ir tai, kad vykdant infrastruktūros diegimo darbus turi būti apsaugota aplinka;

Piliečių ir sprendimų priėmėjų įgalėjimas siekiant elgsenos pokyčių

71.

ragina miestus įtraukti ŠESD kiekio mažinimo tikslus ir švaraus oro strategijas į savo judumo planus (pvz., tvaraus judumo mieste planus), taip pat ragina Komisiją teikti bendrą ES finansavimą visų pirma tiems judumo mieste projektams, kurie padeda siekti tokių tikslų, be kita ko, remiant inovacijas, kurios suteikia miestams galimybių šioje srityje;

72.

mano, kad viešojo transporto skatinimas yra vienas iš veiksmingiausių būdų sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir padidinti transporto efektyvumą; laikosi nuomonės, kad svarbu didinti viešųjų transporto paslaugų vaidmenį; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti valdžios institucijas ir privačius transporto priemonių parkus pirkti švaresnes, mažiau taršias transporto priemones ir taikyti atitinkamas paskatas;

73.

atkreipia dėmesį į žaliojo viešojo pirkimo teikiamas galimybes tvaraus transporto, visų pirma priemiesčių ir miesto autobusų, srityje;

74.

ragina Komisiją stiprinti miestų lyderių, kurie miesto planavimo srityje pirmenybę teikia tvariam judumui, įskaitant ėjimą, važiavimą dviračiu, viešojo transporto plėtojimą, susitarimus pavežti ir dalijimąsi vienu automobiliu, tinklus ir sudaryti vietos, regioninėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms galimybes dalytis geriausia patirtimi, susijusia tiek su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, tiek su švaraus oro strategijomis; ragina Komisiją taip pat skatinti vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijas visapusiškai integruoti transporto, būsto ir žemės naudojimo planavimo poreikius ir procedūras, kad būtų geriau pasiekti klimato politikos tikslai;

75.

ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad Europos standartai lengvosioms transporto priemonėms neatspindi realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio, išsiaiškinti, ar būtų naudinga pradėti taikyti itin mažai teršalų išmetančioms transporto priemonėms, atitinkančioms išmetamųjų teršalų ribines vertes realiomis važiavimo sąlygomis, ženklinimą arba nustatyti joms standartą;

76.

mano, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama bevariklio transporto integracijai ir patrauklumo didinimui, nes tai leistų visapusiškai mažinti individualaus transporto patrauklumą;

77.

ragina Komisiją įtraukti kaimo ir atokių vietovių gyventojų transporto poreikius į savo mažataršio judumo strategijas;

78.

ragina visus valstybės sektoriaus subjektus į viešuosius pirkimus įtraukti tvarumo kriterijus;

79.

remia didesnes Komisijos, valstybių narių ir regionų investicijas į „EuroVelo“ dviračių tinklo ir TEN-T geležinkelio tinklų suderinimą ir integravimą;

80.

pabrėžia, kad vėluojama pateikti pasiūlymą dėl Bendrosios saugos reglamento peržiūros, ir ragina Komisiją paskelbti tokį pasiūlymą iki 2017 m. pabaigos; mano, kad pažangi greičio apribojimo technologija yra brandi ir gali išgelbėti daugybę gyvybių, todėl ją reikėtų nedelsiant įdiegti visose transporto priemonėse; pabrėžia, kad tiesioginis matymo laukas sunkvežimiams yra labai veiksminga priemonė, padedanti išvengti su pažeidžiamais eismo dalyviais susijusių eismo įvykių, ir kad su tuo susiję privalomi standartai turėtų būti įtraukti į pasiūlymą;

Reikalavimai pagal konkretų sektorių

Motociklai, automobiliai ir furgonai

81.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl automobilių ir furgonų išmetalų standartų 2025 m. atsižvelgiant į Parlamento poziciją, išreikštą procedūrose dėl dviejų teisėkūros procedūra priimamų aktų 2013 m. (31) ir patvirtintą susijusiuose Komisijos pareiškimuose dėl 2025 m. tikslo (32); pabrėžia, kad šie vidutiniai automobilių parko standartai turėtų būti apskaičiuojami remiantis nauja pasauline suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra ir atspindėti ilgalaikę išmetamo teršalų kiekio mažinimo trajektoriją, kuri nustatyta ES 2030 m. klimato ir energetikos strategijoje ir ilgalaikiuose Paryžiaus susitarimo tiksluose;

82.

palankiai vertina tai, kad nustatyta nauja pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra; vis dėlto pažymi, kad reikėtų parengti tikslinę ex post realiomis važiavimo sąlygomis išmetamo CO2 kiekio metodiką, kuria būtų papildyta pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra, nes iš mokslinių tyrimų matyti, jog naujos pasaulinės suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūros laboratorinių bandymų ciklas vis dar maždaug 20 proc. skirsis nuo realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio ir bandymus vis dar bus galima optimizuoti ir keisti; pažymi, kad ši metodika galėtų būti grindžiama transporto priemonėse jau esančiais matavimo prietaisais, pvz., degalų sąnaudų matavimo prietaisais; be to, pažymi, kad šiuo tikslu ir siekiant gauti patikimus duomenis reikėtų suformuoti standartinį požiūrį į degalų sunaudojimo verčių rinkimą, saugojimą, naudojimą ir perdavimą, kad būtų kuo labiau pasinaudota automobiliuose jau esančiais jutikliais, kartu visapusiškai laikantis privatumo taisyklių; ragina Komisiją apsvarstyti papildomus sprendimus, kurias būtų siekiama sumažinti transporto sektoriaus išmetamą CO2 kiekį, ir ypač labiau atsižvelgti į tai, kad lengvesnės konstrukcijos gali tiesiogiai prisidėti prie transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo;

83.

primena, jog tam, kad realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymai veiksmingai padėtų mažinti laboratorijoje išmatuoto ir realiomis važiavimo sąlygomis išmetamo teršalų kiekio skirtumus, bandymo specifikacijos ir vertinimo procedūros turėtų būti labai kruopščiai parengtos ir apimti įvairias važiavimo sąlygas, įskaitant įvairią temperatūrą, variklio apkrovas, skirtingą transporto priemonės greitį, įvairų aukštį, kelio rūšis ir kitus parametrus, kurie gali pasitaikyti vairuojant Sąjungoje;

84.

ragina greitai patvirtinti suderintą, privalomą ir skaidrią ES ženklinimo sistemą, kuri suteiktų vartotojams tikslius, patikimus ir palyginamus duomenis apie rinkai pateiktų automobilių degalų sąnaudas, gyvavimo ciklą, išmetamą CO2 kiekį ir oro teršalų kiekį; ragina persvarstyti Automobilių ženklinimo direktyvą (Direktyva 1999/94/EB), kuri galėtų būti iš dalies pakeista siekiant į ją įtraukti privalomą reikalavimą teikti informaciją apie kitus išmetamus oro teršalus, pvz., NOx ir kietąsias daleles;

85.

ragina Komisiją persvarstyti Švarios energijos transportui direktyvą (Direktyvą 2014/94/ES) ir pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl nuo 2025 m. rinkai teikiamų automobilių parko išmetamo CO2 kiekio standartų projektą turint tikslą laipsniškai atsisakyti naujų CO2 išmetančių automobilių;

86.

ragina Komisiją nustatyti visiems gamintojams taikomą minimalų netaršių automobilių dalies tikslinį rodiklį;

87.

atkreipia dėmesį į ankstyvo perėjimo prie tų transporto priemonių, kurios, kaip nustatyta gyvavimo ciklo analizės tyrimų išvadose, daro mažiausią poveikį klimatui, naudojimo naudą Europos ekonomikai; pabrėžia, jog toks perėjimas užtikrins, kad Europos automobilių gamintojai liktų konkurencingi pasaulinėje rinkoje, taip pat bus išsaugotos esamos darbo vietos ir kuriamos naujos;

88.

tikisi, kad bus skiriamas didesnis finansavimas technologiniams tyrimams, susijusiems su elektros variklių baterijų gamyba, tvarkymu ir šalinimu, siekiant užtikrinti, kad būtų vis labiau tausojama aplinka;

89.

pažymi, kad Komisija pradėjo nemažai pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš valstybes nares, kurios pažeidė Direktyvą 2008/50/EB dėl oro kokybės, nes toliau viršijo NO2 ir PM10 ribines vertes; primygtinai ragina Komisiją naudotis savo kontrolės įgaliojimais, kad neleistų patekti į rinką taršiems dyzelinu varomiems automobiliams, kurie smarkiai prisideda prie NO2 ir PM10 išmetimo į atmosferą ir neatitinka ES taisyklių dėl tipo patvirtinimo ir keleivinių bei lengvųjų transporto priemonių išmetamo teršalų kiekio;

90.

pabrėžia, kad reikia skatinti aktyvų MVĮ dalyvavimą gaminant transporto priemones ir komponentus, kad transporto rinkoje būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos;

91.

ragina Komisiją rengiant CO2 reglamentuojančius teisės aktus laikotarpiui po 2020 m. kiek įmanoma atsižvelgti į visas keliuose išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologijas; pažymi, kad teisės aktuose reikėtų ypatingą dėmesį skirti naujausių alternatyviųjų degalų (pvz., elektros degalų, sintetinių degalų, elektros panaudojimo dujoms ir skystiems degalams gaminti) teikiamoms galimybėms;

Sunkiosios transporto priemonės

92.

pažymi, kad sunkiosios transporto priemonės išmes 40 proc. viso kelių transporto išmetamo CO2 kiekio, jeigu iki 2030 m. nebus imtasi papildomų priemonių; todėl primygtinai ragina Komisiją iki 2017 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl sunkiųjų transporto priemonių sertifikavimo, stebėjimo ir pranešimo apie jas, o iki 2018 m. – plataus užmojo 2025 m. CO2 standartus, pagrįstus geriausiais prieinamais duomenimis; palankiai vertina transporto priemonės energijos sąnaudų skaičiavimo priemonės (VECTO) krovinių vežimo veiksmingumo imitatorių ir pabrėžia, kad reikia toliau teikti prieigą prie skaidrių, realistiškų ir atnaujintų stebėsenos duomenų;

93.

ragina Komisiją remiantis lyginamuoju tyrimu pradėti kurti Europos mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamo vežimo sunkvežimiais strategiją, kad būtų palengvintas efektyviai energiją vartojančių ir netaršių autobusų ir sunkvežimių paplitimas rinkoje; nurodo, kad jau esama valstybių narių iniciatyvų, susijusių su netaršiu krovininiu kelių transportu;

94.

mano, kad reikėtų remti didesnį sunkiųjų transporto priemonių netaršių variklių, pvz., varomų elektra ar SGD, naudojimą ir kad tam reikia didelių strateginių investicijų į infrastruktūrą;

95.

ragina Komisiją nustatyti ir leisti valstybėms narėms taikyti paskatas, kad visame TEN-T važinėtų mažataršės arba netaršios transporto priemonės ir joms būtų teikiama pirmenybė;

96.

pabrėžia, kad mažataršiai ir netaršūs miesto autobusai galėtų padėti gerokai sumažinti išmetamą teršalų kiekį miesto vietovėse; todėl ragina dabar atliekant Netaršių transporto priemonių direktyvos (Direktyva 2009/33/EB) peržiūrą į ją įtraukti Europos žaliojo viešojo pirkimo kriterijus ir taip užtikrinti, kad būtų įsigyjami netaršūs miesto autobusai; ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti prieinamų ES lėšų, pvz., ESI fondų, naudojimą ir jį skatinti, kad būtų remiamos atitinkamos priemonės;

97.

pabrėžia, kad svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kuriomis būtų skatinama transporto sektoriui skirta mažataršė alternatyvioji transporto energija, ir pažymi, kad tai galima supaprastinti užtikrinant, kad pramonė turėtų aiškią ir ilgalaikę sistemą, kuria būtų grindžiamos investicijos, susijusios su degalų ir kitų naujųjų technologijų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti siūlomų galimų sprendimų galimybių studiją, kuria galėtų būti grindžiama mažataršė krovininio kelių transporto strategija;

98.

remia Komisijos Švarių autobusų platformos planą, pagal kurį suburiamos autobusų įmonės, vietos valdžios institucijos, autobusų gamintojai ir energijos tiekėjai, siekiant paskatinti greitai pereiti prie švaresnių transporto priemonių naudojimo, ir ragina Komisiją skatinti autobusus kaip ekologiškai tvarią viešojo transporto formą;

99.

pažymi, kad yra daug esamomis technologijomis grindžiamų naujų technologijų ir inovacijų, kurios gali būti labai naudingos aplinkai, būtent geresnės padangos, geresni tepalai, efektyvesnė transmisija ir hibridiniai varikliai, ir kad Europa turėtų siekti pirmauti atitinkamų technologijų srityje; ragina Komisiją išnagrinėti tokių technologijų vaidmenį gerinant efektyvumą ir aplinkosauginį veiksmingumą;

100.

pabrėžia, kaip svarbu Sąjungoje pagerinti oro kokybę ir pasiekti ES aplinkos oro kokybės ribines vertes, taip pat PSO rekomenduojamą lygį; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją persvarstyti Reglamento (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos I priede nustatytas išmetamo teršalų kiekio ribas ir iki 2025 m. parengti tinkamus pasiūlymus dėl naujų technologijų požiūriu neutralių Euro 7 išmetamųjų teršalų ribinių verčių, taikomų Sąjungos rinkai pateiktoms visoms lengvosioms transporto priemonėms;

101.

pabrėžia, kad siekiant teršalų mažinimo ir oro kokybės tikslų reikia imtis priemonių, kurios taip pat bus taikomos senesnėms transporto priemonėms, ir šiomis aplinkybėmis primena, kad modifikavimas yra greičiausias ir ekonomiškai efektyviausias senesnių automobilių parko išmetamų teršalų kiekio mažinimo būdas, nes sistemingas pažangių dyzelino išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemų diegimas suteikia galimybę sunkiosioms transporto priemonėms, pvz., autobusams ir sunkvežimiams, veikti aplinką tausojančiu būdu, atitinkančiu net griežčiausius teršalų reikalavimus ir leidžiančiu itin sumažinti NOx, NO2 ir kietųjų dalelių kiekį; todėl ragina Komisiją parengti bendras ES gaires, kad valstybės narės būtų skatinamos visapusiškai diegti esamas modifikavimo sistemas, ir kartu užtikrinti teisę gauti finansavimą pagal ES finansines priemones, kuriomis siekiama mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro;

Tipo patvirtinimas ir rinkos priežiūra

102.

ragina nustatyti išsamesnę ir labiau suderintą tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros sistemą ES lygmeniu, kuri apimtų ir griežtą bei patikimą ES kontrolę ir kontrolės priemonių sistemą, siekiant spręsti problemas ir pašalinti teisines spragas, kurios buvo nustatytos po „Dieselgate“ skandalo; pabrėžia, kad svarbu skubiai priimti Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros (COM(2016)0031); šiomis aplinkybėmis primena 2017 m. balandžio 4 d. patvirtintus Parlamento derybų įgaliojimus; patvirtina, kad ateityje priėmus pirmiau minėtą reglamentą visiems suinteresuotiesiems transporto priemonių sektoriaus subjektams būtų užtikrintos vienodos darnios ir skaidresnės veiklos sąlygos, nustatytos veiksmingos vartotojų apsaugos taisyklės ir užtikrintas visapusiškas naujosios tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros sistemos įgyvendinimas;

103.

palankiai vertina 2017 m. sausio 26 d. Komisijos paskelbtas Gaires dėl papildomų teršalų išmetimo strategijų vertinimo ir valdiklių naudojimo, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms ir kompetentingoms institucijoms aptikti išderinimo įtaisus;

104.

apgailestauja, kad priimti aukšti išmetamam NOx kiekiui taikytini atitikties koeficientai, nes tai yra spraga, leidžianti pernelyg didelį išmetamų teršalų kiekį, taip pat iš automobilių po 2020 m.; ragina Komisiją 2017 m. persvarstyti realiomis važiavimo sąlygomis išmetamo NOx kiekio nustatymo bandymams taikytiną atitikties koeficientą, kaip numatyta antrajame dokumentų rinkinyje dėl įprastinėmis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio, ir toliau jį kasmet tikslinti atsižvelgiant į technologinę pažangą, kad ne vėliau kaip 2021 m. jis būtų sumažintas iki 1;

105.

ragina skubiai patvirtinti 4-ąjį realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymų taisyklių rinkinį ir užbaigti kurti naujosios tipo patvirtinimo procedūros reglamentavimo sistemą bei skubiai pradėti ją taikyti;

Geležinkeliai

106.

tvirtai remia naujus Komisijos kvietimus teikti pasiūlymus dėl trūkstamų tarpvalstybinių geležinkelio jungčių regionų lygmeniu ir teigiamai vertina ateities planus kuo labiau mažinti ar riboti poveikį klimatui; ragina Komisiją ir toliau atsižvelgti į šiuos projektus ir įgyvendinant Europos infrastruktūros tinklų priemonę bei atliekant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo dalinį keitimą parengti kvietimus teikti paraiškas, kad būtų galima geriau atsižvelgti į realų įvairių rūšių vežimo geležinkeliais veiksmingumą, susijusį su jo poveikiu energijos vartojimo efektyvumui transporto sektoriuje;

107.

pritaria tam, kad Komisija pirmenybę teikia investicijoms į geležinkelių infrastruktūrą, ypač susijusioms su trūkstamomis grandimis ir tarpvalstybinėmis jungtimis; šiuo klausimu primena, kad geležinkelių transportas, visų pirma krovininis, yra masiškai naudojamas, efektyvus ir tvarus;

108.

remia perėjimą nuo vežimo keliais prie vežimo geležinkeliais („Shift2Rail“) didinant įvairių vežimo rūšių sąveikumą;

109.

primygtinai ragina pateikti plataus užmojo pasiūlymus dėl Mišriojo vežimo direktyvos, kuriais būtų geriau skatinamas veiksmingas krovinių vežimas ir perėjimas prie vežimo geležinkeliais ir vidaus vandens keliais, kad būtų pasiekti 2030 ir 2050 m. perėjimo prie kitų vežimo rūšių tikslai, nustatyti 2011 m. Transporto baltosios knygos skyriuje „Dešimt konkurencingos ir efektyvaus išteklių naudojimo transporto sistemos tikslų“;

110.

ragina valstybes nares, Komisiją ir geležinkelių srities suinteresuotuosius subjektus imtis visų reikalingų veiksmų siekiant pagreitinti bendrosios įmonės „Shift2Rail“ įgyvendinimą tam, kad pažangios technologijos būtų sparčiau integruotos į novatoriškus geležinkelio produktų srities sprendimus, kad padidėtų geležinkelių transporto patrauklumas ir pagerėtų Europos geležinkelių pramonės padėtis;

111.

ragina valstybes nares nedelsiant kruopščiai ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2012/34/ES, Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/909 ir 4-ąjį geležinkelio dokumentų rinkinį, kad būtų užtikrintas konkurencingas naudojimosi bėgiais mokesčių nustatymas, sudarantis galimybę sąžiningai įvairių vežimo rūšių konkurencijai;

112.

ragina Komisiją išnagrinėti keleivių vežimo geležinkeliais trūkumus (pvz., susijusius su apmokestinimu, naudojimosi bėgiais apmokestinimu, tiesioginėmis ir netiesioginėmis subsidijomis), palyginti su kitomis vežimo rūšimis, ir sudaryti vienodas sąlygas;

113.

dar kartą atkreipia dėmesį į sąveikumo ir koordinavimo su kitų rūšių vežimu, didesnio patikimumo ir triukšmo mažinimo bei sklandaus daugiarūšio vežimo svarbą;

114.

pabrėžia, kad reikia visapusiškai, veiksmingai ir vienodai įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo geležinkeliais tinklo, nes tai bus naudinga ir kroviniams, ir pramonei;

Aviacija

115.

prašo Komisijos gerinti aviacijos veiksmingumą, inter alia, užtikrinant, kad valstybės narės sparčiai įgyvendintų Bendro Europos dangaus projektą, aktyviai dalyvaudamos Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos darbe siekiant išsaugoti plataus užmojo tarptautinius CO2 standartus, ir skiriant tinkamą finansavimą Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programai (angl. SESAR) ir Jungtinei technologijų iniciatyvai „Švarus dangus“;

116.

primena, kad oro erdvė taip pat yra ES bendrosios rinkos dalis ir kad bet koks susiskaidymas dėl neveiksmingo jos naudojimo ar dėl skirtingos nacionalinės praktikos (susijusios, pvz., su veiklos procedūromis, mokesčiais, rinkliavomis ir kt.) ne tik neigiamai veikia likusią rinką ir kenkia ES konkurencingumui, bet ir lemia ilgesnį skrydžių laiką, vėlavimą, didesnes kuro sąnaudas ir didesnį išmetamą CO2 kiekį;

117.

pabrėžia, kad aviacijos sektorius turėtų atitinkamai veiksmingai prisidėti prie 2030 m. klimato tikslų ir Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo ir taip padėti siekti darnaus vystymosi tikslo (DVT) klimato politikos srityje;

118.

atkreipia dėmesį į 39-oje ICAO asamblėjos sesijoje priimtą sprendimą sukurti tarptautinei aviacijai skirtą pasauline rinka grįstos priemonės (VRP) schemą; ragina Komisiją įvertinti sprendimą, įskaitant valstybių prisiimtus savanoriškus įsipareigojimus ir nustatytas išlygas, ir stebėti pažangą jį įgyvendinant, tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu 67 valstybėse, kurios ketina savanoriškai dalyvauti pasauline rinka grindžiamoje priemonėje; ragina Komisiją laiku atlikti priemonės, pagal kurią numatytas augimas nedidinant išmetamo anglies dioksido kiekio, nuostatų tinkamumo vertinimą, kad, kaip numatyta Paryžiaus susitarime, būtų ribojamas išmetamo teršalų kiekio didėjimas aviacijos sektoriuje; pažymi, kad numatyta kas trejus metus atlikti ICAO priemonės peržiūrą, kuri turėtų suteikti galimybę padaryti ją platesnio užmojo ir tvirtesnę;

119.

atkreipia dėmesį į 2017 m. vasario 3 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinka grindžiamą priemonę (COM(2017)0054), kuriame siūloma toliau taikyti ribotą aviacijai taikomos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) geografinę apimtį; ragina Komisiją atlikti dar vieną vertinimą ir peržiūrėti ES ATLPS laikotarpiu po 2020 m., kai pasaulinės rinka grindžiamos priemonės įgyvendinimas bus aiškesnis;

120.

pabrėžia, kad svarbu skatinti nustatyti geresnes ir trumpesnes skrydžių trajektorijas, siekiant sutaupyti degalų ir sumažinti kenksmingų teršalų išmetimą, užuot rinkusis ilgesnius maršrutus, siekiant išvengti oro erdvių didesnėmis sąnaudomis;

121.

pabrėžia, kad, siekiant paspartinti investicijas į tvariam aviacijos vystymuisi skirtas technologijas, svarbu toliau remti mokslinius tyrimus šiame sektoriuje ir skatinti lengvesnių orlaivių projektavimą, skaitmeninių ir palydovinių technologijų naudojimą siekiant veiksmingiau valdyti skrydžių maršrutus, alternatyvaus ir naujos kartos kuro naudojimą bei gamybą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad šiame sektoriuje nėra daug tradicinio skysto kuro alternatyvų, taip pat plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę;

122.

ragina Komisiją ieškoti naujų būdų remti atsinaujinančiųjų šaltinių kuro naudojimą aviacijos srityje, kad joje būtų sumažintas išmetamas ŠESD kiekis;

123.

ragina valstybes nares ir aeronautikos pramonę skatinti papildomų priemonių, kuriomis būtų skatinamos pažangiosios oro uostų, jiems skirtos ir juose taikomos iniciatyvos, skirtos išmetamam teršalų kiekiui mažinti aviacijos sektoriuje, kūrimą;

Jūrų transportas

124.

pažymi, kad Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) lygmeniu dedamos pastangos sumažinti jūrų transporto išmetamų teršalų kiekį, todėl ragina TJO nedelsiant nustatyti aiškius ŠESD išmetimo mažinimo tikslus ir priemones; vis dėlto pabrėžia, kad TJO struktūroje nesant veikiančios palyginamos sistemos Sąjungos uostuose ir vykdant reisus į Sąjungos uostus ir iš jų plaukiančių laivų išmetamam CO2 kiekiui nuo 2023 m. turėtų būti taikoma ES ATLPS; primygtinai ragina Komisiją sudaryti sąlygas skatinti naudoti alternatyvius degalus, pvz., gamtines dujas, SND ir vandenilį, taip pat skatinti jūrų sektoriuje integruoti skirtingas atsinaujinančiosios energijos technologijas (pvz., plaukimą naudojant bures, akumuliatorius, saulės baterijų plokštes ir vėjo energijos generatorius); šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad valstybių narių ir ES lygmenimis būtina svarstyti finansines priemones siekiant paspartinti investicijas į žaliąjį laivyną;

125.

pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą visuotinį išmetamo ŠESD kiekio mažinimą tarptautinės laivybos srityje pagal COP 21 Paryžiaus klimato susitarimo tikslą „kur kas mažiau nei 2 oC“, taip pat spręsti problemas, susijusias su esamomis rinkos kliūtimis laivų projektavimui ir veiklos efektyvumui, ES stebėsenos, atskaitomybės ir tikrinimo sistema turėtų būti nuosekliai iš dalies pakeista taip, kad būtų suderinta su Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) neseniai patvirtinta duomenų rinkimo sistema (DRS), tuo pat metu išsaugant skaidrumą, tikrinimą ir realių transporto darbo duomenų rinkimą;

126.

pabrėžia, kad svarbu į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti visą Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą (Direktyva 2014/94/ES), įskaitant SGD papildymo punktų įrengimą TEN-T koridoriuose ir jūrų uostuose; mano, kad platesnis SGD naudojimas krovinių vežimui galėtų prisidėti prie mažataršio judumo, atsižvelgiant į tarptautinius ilgalaikius kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus;

127.

mano, kad reikia kurti Europos Juodosios jūros makroregioną, siekiant užtikrinti, kad nebūtų švaistomos tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybės šiame regione;

128.

pabrėžia, kad pažangūs finansavimo sprendimai ir Europos investicijų bankui (EIB) prieinamų paramos priemonių naudojimas turėtų suteikti naudingų priemonių, padedančių laivų savininkams prisidėti prie pradinių sąnaudų ir (arba) jas padengti, kad būtų sumažintas ŠESD kiekis;

129.

palankiai vertina neseniai TJO patvirtintą visuotiniu mastu išmetamam sieros kiekiui taikytiną 0,5 proc. ribą, kuri, kaip tikimasi, pasaulio mastu padės išvengti 250 000 pirmalaikių mirčių;

130.

pritaria tam, kad Europoje būtų nustatyta daugiau išmetamo sieros ir NOx kiekio kontrolės zonų;

131.

primena, kad mažinant visuotinį atšilimą labai svarbu mažinti jūrų transporto išmetamą anglies suodžių kiekį, ypač Arkties regione;

132.

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti mišrusis vežimas mažinant išmetamų teršalų kiekį; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl Mišriojo vežimo direktyvos (COM(2017)0648) modernizavimo, kuriuo turėtų būti paskatintas perėjimas prie krovinių vežimo geležinkeliais ir vidaus vandens keliais;

Vidaus vandenų keliai

133.

mano, kad reikia papildomų priemonių siekiant užtikrinti klimatui nekenkiantį ir veiksmingą vidaus vandens kelių transporto sektorių; dar kartą pabrėžia finansinės paramos priemonių svarbą diegiant naujoves šiame sektoriuje, kad būtų padidintas laivų energijos naudojimo efektyvumas ir kad vykdant infrastruktūros diegimo darbus būtų apsaugota aplinka;

134.

ragina Komisiją 2018 m. peržiūrėti direktyvą dėl upių informacijos paslaugos (angl. RIS) (33), siekiant skatinti RIS naudojimą, kad būtų mažinamas išmetalų kiekis vidaus vandenų kelių sektoriuje, ir nustatyti bendrą ES teisinį pagrindą tarpvalstybiniam keitimuisi duomenimis, sudarančiam sąlygas visapusiškai įgyvendinti tarpvalstybines upių informacijos paslaugas ir skaitmeninę integraciją su kitomis transporto rūšimis;

135.

pabrėžia, kad Europoje reikėtų skatinti vidaus vandenų kelių transportą ir juo naudotis, ir ragina Komisiją skirti finansavimą nuskendusių laivų valymui, atsižvelgiant į dideles tokių operacijų sąnaudas, bei regioninės plėtros, vidaus vandenų kelių laivybos ir transporto operacijų perspektyvai vidaus rinkoje;

136.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti vėjo ir saulės energijos naudojimo, taip pat variklių ir vidaus vandenų laivų žalinimo priemones, be kita ko, atkreipiant dėmesį į gerą lyderių naudojamą praktiką ir remiant švarių vidaus vandens kelių finansavimą esamomis eksploatacijos nutraukimo fondo ir ESIF ir (arba) EIB priemonėmis;

137.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į faktinius rinkos poreikius, reikia didelės paramos ES, nacionalinio ir regionų lygmenimis, kad būtų užtikrinta, kad pakankamai TEN-T pagrindinio tinklo vidaus vandenų uostų turėtų alternatyviosios energijos infrastruktūrą ir viešai prieinamus vidaus vandenų transporto priemonių kuro papildymo ir sandėliavimo punktus, kurie būtų įrengti pakankamu atstumu vienas nuo kito;

o o

138.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 316, 2017 9 22, p. 155.

(2) OL L 120, 2009 5 15, p. 5.

(3) OL L 348, 2013 12 20, p. 1.

(4) OL L 140, 2009 6 5, p. 1.

(5) OL L 145, 2011 5 31, p. 1.

(6) OL L 12, 2000 1 18, p. 16.

(7) OL L 188, 2009 7 18, p. 1.

(8) OL L 123, 2015 5 19, p. 55.

(9) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(10) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

(11) OL L 350, 1998 12 28, p. 58.

(12) OL L 239, 2015 9 15, p. 1.

(13) OL L 142, 1999 6 5, p. 26.

(14) OL L 166, 2004 4 30, p. 124.

(15) OL L 268, 2009 10 13, p. 11.

(16) OL L 276, 2010 10 20, p. 22.

(17) OL L 368, 1992 12 17, p. 38.

(18) OL L 300, 2009 11 14, p. 88.

(19) OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(20) OL L 332, 2000 12 28, p. 81.

(21) OL L 255, 2005 9 30, p. 11.

(22) OL L 280, 2009 10 27, p. 52.

(23) OL C 399, 2017 11 24, p. 10.

(24) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0292.

(25) OL L 344, 2016 12 17, p. 1.

(26) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0100.

(27) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0097.

(28) https://www.eea.europa.eu/soer-2015/europe/air

(29) https://www.eea.europa.eu/publications/air-quality-in-europe-2015/download

(30) 2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0406).

(31) OL L 103, 2014 4 5, p. 15; OL L 84, 2014 3 20, p. 38.

(32) Žr. Tarybos dokumentus 5584/14 ir 6642/14.

(33) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose (OL L 255, 2005 9 30, p. 152).

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/132

P8_TA(2017)0491

Rekomendacijos, parengtos po pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (2016/3044(RSP))

(2018/C 369/16)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 116 ir 226 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą dėl Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti sudarymo. Komiteto įgaliojimai, narių skaičius ir įgaliojimų trukmė (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. (3) ir 2016 m. liepos 6 d. (4) rezoliucijas dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (5),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 26 d. Komisijos ataskaitą dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo (COM(2017)0340),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos finansinės žvalgybos padalinių (ES FŽP) platformos atliktą ES finansinės žvalgybos padalinių įgaliojimų bei kliūčių, trukdančių gauti informaciją ir ja keistis nustatymą ir jų trūkumų, analizę,

—	atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais rekomendacijos projektą,

—	atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais galutinį pranešimą (A8-0357/2017),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 198 straipsnio 12 dalį,

1. Bendros nuostatos

susirūpinęs pažymi, kad dėl Panamos dokumentų sumažėjo piliečių pasitikėjimas mūsų finansų ir mokesčių sistema; pabrėžia, kaip nepaprastai svarbu atkurti visuomenės pasitikėjimą ir užtikrinti sąžiningas ir skaidrias mokesčių sistemas, teisingumą mokesčių srityje ir socialinį teisingumą; tuo tikslu ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares tinkamai įgyvendinti ir sustiprinti savo teisines priemones, kad nuo slaptumo būtų pereita prie skaidrumo, tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, ir veiksmingiau kovoti su pinigų plovimu, o valstybes nares ragina supaprastinti savo mokesčių sistemas, kad būtų užtikrinta daugiau teisingumo apmokestinimo srityje ir investuojama į realiąją ekonomiką;

pabrėžia, kad skubiai reikia pakeisti Europos mokesčių modelį, siekiant apriboti nesąžiningą valstybių narių konkurenciją;

apgailestauja dėl didelio skaičiaus netinkamo administravimo atvejų, kuriuos Parlamento Tyrimo komitetas įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti atskleidė ES teisės aktų įgyvendinimo srityje, ir pabrėžia, kad yra labai susirūpinęs dėl Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos (6) pažeidimų, susijusių su finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bendradarbiavimu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, labiau įsipareigoti, bendradarbiauti ir investuoti į finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų pagerinta priežiūra ir vykdymo užtikrinimas, ne tik siekiant veiksmingiau užkirsti kelią tokiai neteisėtai praktikai, kaip pinigų plovimas, mokesčių slėpimas ir mokestinis sukčiavimas, ir su ja veiksmingiau kovoti, bet ir siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui ir agresyviam mokesčių planavimui, kurie gali būti teisėti, tačiau prieštarauja teisės dvasiai, ir su jais kovoti; primena apie apkaltinimo nuspėjamumo principą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad už kiekvieną teisės pažeidimą būtų tinkamai baudžiama; tvirtina, kad tam skirtos pastangos turi būti ekonomiškai efektyvios;

ragina valstybes nares imtis veiksmų dėl žinomų pinigų plovimo atvejų ir praneštų įtartinų sandorių, kad tinkami tyrimai būtų atliekami iškart, kai tik valdžios institucijos gauna informaciją;

primena apie ES pranešimų apie įtartinus sandorius sistemą ir pabrėžia, kad reikia glaudesnio ES ir ne ES finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo; taip pat ragina ES įstaigoms, visų pirma Europolui ir Eurojustui, suteikti didesnius tyrimų įgaliojimus pinigų plovimo atveju;

primena, kad, siekiant išvengti naudojimosi priedangos įmonėmis pinigų plovimo tikslais, būtinas tinkamas galutinių tikrųjų savininkų patikrinimas (kaip parodė vadinamosios Azerbaidžano pinigų plovyklos atvejis); taip pat ragina veiksmingai įgyvendinti Europos kovos su pinigų plovimu direktyvą ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi;

ragina valstybes nares susilaikyti nuo agresyvaus mokesčių planavimo pasiūlos požiūriu, reklamuojant ir siūlant sprendimus dėl mokesčių ir mokesčių lengvatas ar ad hoc taisykles;

ragina visų jurisdikcijų subjektus, perkėlusius arba ketinančius perketi EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu rekomendacijas į nacionalinę teisę, laikytis ne tik rekomendacijų raidės, bet ir principų; primena, kad skaidrumas yra svarbi priemonė siekiant kovoti su mokesčių slėpimu ir ypač su agresyviu mokesčių planavimu;

apgailestauja dėl to, kad dabartiniuose teisės aktuose dėl mokesčių slėpimo ir kovos su pinigų plovimu ES ir nacionaliniu lygmenimis vis dar esama daug spragų, ir mano, kad skubiai reikia visapusiškai įgyvendinti ir toliau stiprinti galiojančius teisės aktus; teigiamai vertina didesnes pastangas ir pažangą, padarytą nuo Panamos dokumentų paskelbimo teikiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais siekiama pradėti taikyti įtraukias strategijas, tačiau apgailestauja dėl to, kad kai kurioms valstybėms narėms trūksta politinės valios daryti pažangą įgyvendinant reformas ir užtikrinant vykdymą, kurie atneštų veiksmingus pokyčius;

10.

apgailestauja dėl to, kad mokesčių politikos klausimai Taryboje dažnai blokuojami atskirų valstybių narių; pakartoja TAXE1 komiteto įspėjimus, kad tai, jog kiekvienai valstybei narei suteikiama veto teisė balsuojant dėl mokesčių srities klausimų, reiškia, kad dėl Tarybos vieningo balsavimo taisyklės sumažėja paskatų pereiti nuo status quo prie labiau bendradarbiavimu grindžiamo sprendimo; pakartoja, kad ragina Komisiją naudoti SESV 116 straipsnyje numatytą procedūrą, pagal kurią sudaromos sąlygos pakeisti vieningo balsavimo reikalavimą tais atvejais, kai Komisija mano, kad valstybių narių įstatymais, taisyklėmis ar administraciniais veiksmais nustatytų nuostatų skirtumai iškraipo konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje;

11.

pažymi, kad mokesčių vengimas, mokesčių slėpimas ir pinigų plovimas ir toliau yra pasaulinio masto reiškiniai, todėl reikia užtikrinti išsamų, aiškų ir nuoseklų atsaką teikiant savitarpio paramą ir vykdant glaudesnį bendradarbiavimą ES ir pasauliniu lygmeniu; primygtinai ragina Komisiją imtis vadovaujamojo vaidmens pasaulio mastu kovojant su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu;

12.

su susirūpinimu pažymi, kad trūksta plataus užmojo ir konkrečių kovos su mokesčių rojais priemonių; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad norint išspręsti šią problemą nepakaks vien didinti skaidrumą; taigi pabrėžia, kad reikia skubiai skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir taikyti daugiašalį požiūrį, būtinai įtraukiant išsivysčiusias ir besivystančias šalis;

13.

ragina valstybes nares ir ES institucijas remti ir skatinti surengti JT lygmens tarpvyriausybinį aukščiausiojo lygmens susitikimą, kuriame būtų parengtos veiksmų gairės ir bendras veiksmų planas mokesčių rojams panaikinti;

14.

pabrėžia, kad būtina apibrėžti įmonės skaitmeninės buveinės sąvoką, norint visapusiškai atsižvelgti į verslo aplinkos skaitmeninimą ir užtikrinti, kad įmonėms, kurios gauna pajamas vienoje valstybėje narėje ir nėra fiziškai joje įsisteigusios, būtų sudarytos vienodos sąlygos, kaip įmonėms, kurios ten yra fiziškai įsisteigusios; todėl ragina Komisiją įtraukti skaitmenines įmones į visas Europos kovos su mokesčių vengimu ir su mokesčiais susijusias priemones;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis iniciatyvos, o ne laukti, kol žiniasklaida atskleis faktus, ir tik tuomet spręsti šiuos klausimus prioritetine tvarka; primena, kad skaidrumas negali būti tik sektorinio pobūdžio;

16.

pabrėžia, kad reikia būti budriems ir užtikrinti, kad „Brexit“ neskatintų likusių 27 valstybių narių konkurencijai mokesčių srityje, siekiant pritraukti tam tikras šiuo metu Jungtinėje Karalystėje esančias įmones ir paslaugas, ir nesusilpnintų pastangų kovojant su mokesčių slėpimu Jungtinėje Karalystėje, įskaitant jos užjūrio ir susijusias teritorijas; atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad antruoju „Brexit“ etapu turėtų būti deramai atsižvelgiama į šį aspektą derantis dėl bet kokio partnerystės ar prekybos susitarimo su Jungtine Karalyste;

17.

apgailestauja dėl Komisijos sprendimo atsisakyti savo įsipareigojimo rengti dvimetę kovos su korupcija visose valstybėse narėse ataskaitą; pažymi, kad Komisijos kovos su korupcija stebėsena bus vykdoma įgyvendinant Europos semestro procesą; laikosi nuomonės, kad šiame procese kovą su korupcija gali užgožti kiti ekonominiai ir finansiniai klausimai; ragina Komisiją rodyti pavyzdį ir atnaujinti ataskaitos skelbimą, taip pat įsipareigoti parengti daug patikimesnę ir visapusišką kovos su korupcija strategiją;

18.

ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, kokį poveikį turėtų ES piliečiams ir ES įmonėms taikoma privaloma registracija ar draudimas turėti, įskaitant tikruosius savininkus, finansinių sąskaitų ir priedangos įmonių šalyse, kurios įtrauktos į ES paskelbtą nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą ir ES parengtą šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą, siekiant užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir mokestiniam sukčiavimui;

2. Mokesčių slėpimas ir vengimas

2.1. Lengvatinių mokesčių struktūros

19.

pabrėžia, kad skubiai reikia nustatyti bendrą tarptautinį apibrėžimą, kas yra lengvatinių mokesčių centras, mokesčių rojus, slaptumo jurisdikcija, mokesčių srityje nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos ir pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos šalis; ragina dėl šių apibrėžčių susitarti tarptautiniu mastu, nedarant poveikio skubiam bendro ES juodojo sąrašo paskelbimui; pabrėžia, kad norint pateikti šias apibrėžtis reikia nustatyti aiškius ir objektyvius kriterijus;

20.

primena valstybėms narėms bendros kovos su mokesčių vengimu taisyklės principo taikymo mokesčių politikoje svarbą ir ragina mokesčių institucijas sistemingai taikyti šį principą, siekiant neleisti kurti struktūrų mokestinio sukčiavimo ar mokesčių slėpimo tikslais;

21.

siekdamas remti didesnį tarptautinį bendradarbiavimą mano, kad taip pat labai svarbu išlaikyti teisinį šių apibrėžčių objektyvumą ir užtikrinti jų taikymą, nes kai kurios jurisdikcijos galėtų įsipareigoti laikytis tarptautiniu mastu sutartų standartų, bet netaikyti jų praktiškai; pabrėžia, kad šios apibrėžtys turėtų nepriklausyti nuo politinio šališkumo ir jas taikant į sąrašą įtrauktos jurisdikcijos turėtų būti paskatintos priimti priemones, kurios lemtų jų išbraukimą iš sąrašo;

22.

primena, kad oficialus įsipareigojimas laikytis tarptautiniu mastu sutartų standartų yra pirmas žingsnis, bet tik tinkamas šių standartų įgyvendinimas ir tikros bei nuoširdžios pastangos padės sušvelninti rizikos veiksnius ir sėkmingai kovoti su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu;

23.

primena, kad laisvosiomis zonomis ir laisvaisiais uostais neturi būti piktnaudžiaujama siekiant užtikrinti tokį patį poveikį, kaip naudojantis mokesčių rojais, ar išvengti tarptautinių skaidrumo taisyklių, kad būtų plaunami pinigai; ragina Komisiją spręsti laisvųjų uostų Europos Sąjungoje klausimą;

24.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti, kad lengvatinių mokesčių struktūroms, kurių tikrasis (-ieji) savininkas (-ai) yra valstybėse narėse, būtų taikomi panašūs audito ir sąskaitų atskleidimo reikalavimai kaip ir Europos jurisdikcijoje, kurioje tikrasis savininkas yra įsikūręs;

25.

mano, kad ES turėtų drausti komercinių ryšių palaikymą su mokesčių rojuose įsisteigusiais teisiniais subjektais, kai negalima nustatyti galutinio naudos gavėjo;

26.

ragina Komisiją paskelbti viešą metinę ataskaitą dėl ES lėšų naudojimo, taip pat Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pinigų pervedimų į užsienio struktūras, įskaitant sustabdytų projektų skaičių ir pobūdį, aiškinamąsias pastabas dėl projektų sustabdymo pagrindo ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad jokios ES lėšos nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su mokesčių vengimu ir mokestiniu sukčiavimu;

2.1.1. Bendras ES mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašas

27.

palankiai vertina vadovaujamąjį Komisijos vaidmenį rengiant bendro ES mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašo kriterijus; apgailestauja, kad šis procesas trunka pernelyg ilgai; ragina Tarybą nesumenkinti minėtojo sąrašo kriterijų užmojo, bet jį padidinti; primygtinai ragina atsižvelgti į visus Komisijos pasiūlytus kriterijus, įskaitant pelno mokesčio nebuvimą arba beveik nulinį pelno mokesčio tarifą, tačiau jais neapsiribojant, ir pabrėžia, jog jie svarbūs siekiant, kad sąrašas būtų veiksmingas ir nešališkas; mano, kad skaidrumo kriterijai turėtų būti visapusiškai taikomi ir kad kriterijais turėtų būti deramai atsižvelgiama į įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą; siekdamas, kad šis sąrašas būtų veiksmingas ir patikimas, ragina Tarybą nustatyti griežtas, proporcingas ir atgrasomąsias bendras sankcijas jame išvardytoms šalims, ir pabrėžia, kad atskirų šalių vertinimai turėtų būti atliekami skaidriai; ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti skaidrų ir objektyvų peržiūros mechanizmą, įskaitant Parlamento dalyvavimą, kad sąrašas būtų atnaujintas ateityje; primena, kad tokio sąrašo tikslas – pakeisti tokios šalies ar teritorijos elgesį pinigų plovimo ir mokestinio sukčiavimo lengvinimo požiūriu;

28.

apgailestauja, kad Tarybos patvirtintame ir paskelbtame ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąraše dėmesys sutelktas tik į jurisdikcijas už ES ribų, neminint ES šalių, kurios sistemingai veikė skatinant ir sudarant sąlygas žalingai mokesčių praktikai, neatitinkančiai sąžiningo apmokestinimo kriterijų; pabrėžia, kad, kaip parodė „Oxfam“ atliktas modeliavimas bent keturios valstybės narės būtų įtrauktos į sąrašą, jei būtų tikrinamos pagal tuos pačius ES kriterijus; yra susirūpinęs dėl to, kad išankstinis sprendimas netikrinti ES šalių daro poveikį viso proceso teisėtumui, patikimumui ir veiksmingumui;

29.

mano, kad sudariusi ES mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą Komisija turėtų pasiūlyti papildomus teisės aktus, kuriais būtų nustatomos suderintos kiekvienos valstybės narės mokesčių institucijų prievolės kiekvienais metais atskleisti duomenis, kuriuose nurodoma pinigų pervedimų iš kiekvienos valstybės narės į kiekvieną tame sąraše esančią šalį ar teritoriją bendra vertė ir paskirtis;

30.

ragina sankcijas taip pat taikyti įmonėms, bankams, apskaitos ir teisės bendrovėms bei mokesčių konsultantams, kurie, kaip žinoma, yra įsitraukę į neteisėtą, žalingą ar neleistiną veiklą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančiose šalyse ir teritorijose arba, kaip žinoma, padėjo vykdyti neteisėtą, žalingą ar neleistiną su pelno mokesčiais susijusią veiklą naudodamiesi teisinėmis priemonėmis tose šalyse ir teritorijose;

31.

apgailestauja dėl to, kad keletas ES piliečių, subjektų ir politikoje dalyvaujančių asmenų buvo minimi Panamos dokumentuose; ragina valstybes nares paaiškinti, ar toks paminėjimas buvo tinkamai ištirtas ir, jei atsakymas teigiamas, ar jis reiškė nacionalinės teisės pažeidimą; pabrėžia, kad, deja, panašiu būdu daugelis piliečių, subjektų ir politikoje dalyvaujančių asmenų, kai jų buvo paprašyta bendradarbiauti su Parlamento Tyrimo komitetu įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti, atsisakė pateikti informaciją, kuri būtų buvusi naudinga siekiant komiteto tikslų;

32.

pažymi, kad, naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis apie tiesiogines užsienio investicijas, Liuksemburgui ir Nyderlandams drauge tenka daugiau užsienio investicijų nei JAV ir didžiąją dalį šių investicijų sukuria jokios realios ekonominės veiklos nevykdantys specialiosios paskirties subjektai, Airijai tenka daugiau užsienio investicijų nei Vokietijai ar Prancūzijai; atkreipia dėmesį į tai, kad, anot Maltos Nacionalinės statistikos tarnybos, užsienio investicijos Maltoje sudaro 1 474 % jos ekonomikos dydžio; pažymi, kad, remiantis Amsterdamo universiteto atliktu moksliniu tyrimu, 23 % visų įmonių investicijų į mokesčių rojus buvo atlikta per Nyderlandus; mano, kad šie duomenys aiškiai rodo, kad kai kurios valstybės narės kitų valstybių narių sąskaita sudaro sąlygas pernelyg didelei pelno perkėlimo veiklai;

33.

ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinti valstybių narių ir joms priklausančių teritorijų jurisdikcijų, regionų ar kitų administracinių struktūrų mokesčių režimai, kurie palengvina mokesčių slėpimą ir mokestinį sukčiavimą ir gali daryti žalingą poveikį vidaus rinkai;

2.1.2. ES pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašas

34.

apgailestauja dėl to, kad Komisija iki šiol neatliko savo nepriklausomo vertinimo, kuriuo būtų nustatytos strateginių trūkumų turinčios didelės rizikos trečiosios valstybės, kaip numatyta Kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatose, bet išimtinai rėmėsi Finansinių veiksmų darbo grupės (Komisija yra jos narė) parengtu sąrašu; apgailestauja dėl to, kad Komisija tinkamai nesureagavo į Parlamento reikalavimus šiuo klausimu;

35.

primygtinai ragina Komisiją paspartinti darbą sudarant savo sąrašą ir pranešti Parlamentui apie savo veiksmų gairių, ypač įsipareigojimo didinti visus išteklius, kurių reikia finansinių nusikaltimų prevencijos darbo grupei, įgyvendinimą;

36.

mano, jog itin svarbu, kad šiuo klausimu ES tikslai būtų ambicingesni nei Finansinių veiksmų darbo grupės tikslai; šiuo požiūriu pažymi, kad reikia daugiau investuoti į žmogiškuosius ir finansinius išteklius arba optimizuoti jų paskirstymą Komisijoje, kad būtų sustiprinta tikrinimo procedūra;

37.

mano, kad šio sąrašo tikslas – skatinti jurisdikcijų elgesio pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo atžvilgiu pokytį ir atgrasyti kitas valstybes nuo panašios galimai žalingos politikos įgyvendinimo;

38.

ragina Komisiją būti pagrindine institucija, atsakinga už pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą ir Europos mokesčių rojų sąrašo peržiūrą, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas;

2.2. Kiti mokesčių srities teisės aktai

39.

teigiamai vertina naujus teisės aktus, priimtus per pastaruosius dvejus metus reaguojant į skandalą „LuxLeaks“; teigiamai vertina ES ryžtą siekiant įgyvendinti EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektą; ragina valstybes nares nedelsiant perkelti ES teisės aktus į savo atitinkamas teisės sistemas ir užtikrinti jų vykdymą;

40.

ragina teikti plataus užmojo viešas ataskaitas pagal šalis siekiant didesnio tarptautinių įmonių mokesčių skaidrumo ir visuomenės kontrolės, nes taip būtų sudarytos sąlygos plačiajai visuomenei susipažinti su informacija apie gaunamą pelną, gautas subsidijas ir mokesčius, kuriuos tarptautinės įmonės moka jurisdikcijose, kuriose jos veikia; primygtinai ragina Tarybą pasiekti bendrą susitarimą dėl pasiūlymo pradėti derybas su kitomis ES institucijomis, kad būtų patvirtintas viešų ataskaitų pagal šalis teikimas, nes tai viena iš pagrindinių priemonių, kuria visiems piliečiams užtikrinamas didesnis informacijos įmonių mokesčių klausimais skaidrumas;

41.

pabrėžia, kad viešų ataskaitų pagal šalis teikimas sudarys sąlygas investuotojams ir akcininkams atsižvelgti į įmonių mokesčių politiką, dalyvaujant akcininkų susirinkimuose ir priimant sprendimus dėl investicijų;

42.

primena, kad informacija mokesčių klausimais turėtų tapti esmine įmonių finansinės atskaitomybės dalimi;

43.

primygtinai ragina Tarybą skubiai sudaryti plataus užmojo susitarimą dėl abiejų bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) etapų; primena, kad šia baze būtų ne tik sumažintos įmonių ir valstybių narių mokesčių administratorių išlaidos, bet ir išspręsta sandorių kainodaros problema ir užtikrinta sąžiningesnė konkurencija bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad mokesčio bazių suderinimas yra geriausias sprendimas siekiant teisinėmis priemonėmis panaikinti mokesčių optimizavimą ir agresyvų mokesčių planavimą; primena, kad reikia nustatyti naują privalomą termino „nuolatinė buveinė“ apibrėžtį siekiant užtikrinti, kad būtų apmokestinama ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė; pabrėžia, kad šią priemonę turėtų papildyti minimalūs privalomi kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų nustatoma, ar ekonominė veikla yra pakankamos apimties, kad būtų apmokestinama valstybėje narėje, siekiant išvengti priedangos įmonių problemos, ypač susijusios su skaitmeninės ekonomikos sukurtais iššūkiais;

44.

ragina Komisiją ir valstybes nares siekti platesnio užmojo apmokestinimo reformų;

45.

pabrėžia, kad unitarinio apmokestinimo sistema gali veikti kaip priemonė panaikinant pelno perkėlimą, jeigu ji bus visuotinė, ir kad įgyvendinant BKPMB ES lygmeniu kyla rizika, kad bus sukurta padėtis, kurioje dabartiniai valstybių narių patirti nuostoliai kitų pasaulio šalių naudai galėtų būti įtvirtinti, taip pat galėtų būti įtvirtintas kai kurių valstybių narių vykdomas kitų pasaulio šalių išnaudojimas; pažymi, kad taikant tik į ES sutelktą požiūrį galėtų būti panaikintos paskatos perkelti pelną Europos Sąjungoje, tačiau dėl to būtų sudarytos sąlygos kitoms paskatoms ir galimybėms perkelti pelną už ES ribų;

46.

primena savo rekomendacijas užtikrinti, kad automatinis keitimasis informacija apie sprendimus dėl mokesčių būtų taikomas visiems tokiems sprendimams ir kad Komisijai turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su visa aktualia informacija, kad būtų laikomasi Europos konkurencijos taisyklių (7);

47.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų persvarstyta Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB) (8), siekiant dar labiau stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje numatant prievolę atsakyti į grupinius prašymus mokesčių klausimais, kad viena Europos šalis kitoms šalims galėtų pateikti visą informaciją, kurios reikia siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarpvalstybinio masto mokesčių vengėjus; primena savo pasiūlymą iš dalies pakeisti DAB, kad būtų pagerintas valstybių narių mokesčių auditų koordinavimas (9);

48.

apgailestauja, kad pagal ES valstybės pagalbos taisykles nesumokėti mokesčiai, susigrąžinti iš neteisėtos mokesčių pagalbos gavėjų, priklauso šaliai, kuri suteikė pagalbą, o ne nukentėjusioms šalims, dėl iškraipančių mokesčių sistemų patyrusioms mokesčių bazės eroziją; ragina Komisiją šiuo tikslu parengti tinkamas metodikas, skirtas įvertinti prarastoms valstybių narių pajamoms ir tinkamoms lėšų susigrąžinimo procedūroms, kuriomis būtų užtikrinama, kad nesumokėti mokesčiai būtų paskirstomi toms valstybėms narėms, kuriose iš tikrųjų vyko atitinkama ekonominė veikla;

49.

laikosi nuomonės, kad mokesčių reformos visada turi užtikrinti piliečių vykdomą kontrolę ir suteikti pilietinei visuomenei galimybę susipažinti, informaciją ir mokymus, kad jie produktyviai dalyvautų rengiant šias politikos priemones, o tai nėra dabartinė praktika;

50.

be to, pabrėžia, kad mokesčių srities teisės aktai nacionaliniu ar ES lygmenimis turi būti supaprastinti ir parengti taip, kad būtų prieinami visiems piliečiams, siekiant išvengti sudėtingumo, kuris naudingas mokesčius slepiančioms įmonėms;

51.

ragina Komisiją pasiūlyti atlikti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (10) peržiūrą, kuri apimtų priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią viešojo administravimo institucijoms bendradarbiauti su įmonėmis, besinaudojančiomis mokesčių rojais;

52.

ragina Komisiją pradėti išsamų Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) 19 metų darbo vertinimą sutelkiant dėmesį į pasiektus rezultatus užkertant kelią tarpvalstybinėms žalingoms pelno mokesčio sistemoms ir pateikiant jį viešos ataskaitos forma; ragina, atsižvelgus į išvadas, reformuoti Elgesio kodekso grupę, kad būtų užtikrintas didesnis jų darbo skaidrumas ir veiksmingumas, atsižvelgiant į tai, kad grupė turi atlikti pagrindinį vaidmenį ES dedant pastangas gerinti padėtį šioje srityje; ragina Parlamentą įgyti įgaliojimus tikrinti grupę ir reikalauti jos atskaitomybės;

53.

ragina Komisiją sudaryti žalingų režimų, dėl kurių Elgesio kodekso grupė iki šiol neįstengė susitarti ir imtis veiksmų, sąrašą ir jį paskelbti; ragina Komisiją iki 2020 m. įvertinti, kokį poveikį turės susietumo metodas reikalavimus atitinkantiems lengvatiniams pajamų iš patentų apmokestinimo režimams, ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinti jų poveikį inovacijoms ir surenkamų mokesčių netekimui;

54.

apgailestauja dėl to, kad keletas ES valstybių narių buvo minimos Panamos dokumentuose; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su mokesčių institucijomis, pradėti valstybių narių potencialiai žalingų mokestinių priemonių, kurios iškraipo konkurenciją, ir taikomų atsakomųjų priemonių, taip pat šalutinio šių priemonių poveikio kitose jurisdikcijose plataus masto vertinimą; ragina nustatyti veiksmingą tikrinimo mechanizmą siekiant stebėti valstybes nares dėl galimų naujų žalingų mokestinių priemonių, kurias jos gali pradėti taikyti;

55.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama spręsti tarpvalstybinio reorganizavimo ir buveinių perkėlimo problemą ir nustatyti aiškias taisykles dėl įmonės būstinės perkėlimo ES viduje, be kita ko, taisykles, kuriomis būtų kovojama su priedangos įmonėmis;

56.

primygtinai ragina Komisiją ir visas valstybes nares užtikrinti, kad būtų panaikinta pelno mokesčio inversijų praktika, pagal kurią tarptautinę įmonę nuperka mokesčių rojuje įsisteigusi mažesnė bendrovė ir ta įmonė savo juridinio asmens buveinę pakeičia į tos bendrovės buveinę, siekdama „perkelti“ savo būstinę ir sumažinti bendrą įmonės mokesčių naštą, o po šio proceso seka „pajamų mažinimas“ (angl. „earnings stripping“) atliekant mokesčių tikslais išskaitomus mokėjimus į mokesčių rojų (pvz., paskolų, honorarų ir paslaugų forma), kuriais siekiama išvengti tos tarptautinės įmonės pelno mokesčių atitinkamoje šalyje;

57.

pabrėžia, kad būtina skirti ypatingą dėmesį vis plačiau taikomai žalingai mokesčių praktikai, pvz., piktnaudžiavimui lengvatiniu pajamų iš patentų apmokestinimu, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apsikeitimo sandoriais ir kt., kuria siekiama išvengti mokesčių;

58.

teigiamai vertina 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisijos išvadas dėl valstybės pagalbos, kuriose teigiama, kad Airija neteisėtai suteikė 13 mlrd. EUR nepagrįstą mokesčio lengvatą įmonei „Apple“; kvestionuoja Airijos vyriausybės sprendimą apskųsti šį sprendimą, o ne siekti atgauti sumą;

59.

ragina valstybes nares nustatyti bet kokios formos mokestinę amnestiją, kuri galėtų paskatinti pinigų plovimą ir mokesčių vengimą arba užkirsti kelią nacionalinėms valdžios institucijoms naudoti duomenis, pateiktus siekiant atlikti finansinių nusikaltimų tyrimus, ir užtikrinti, kad tokios amnestijos taikymas būtų nutrauktas;

60.

reiškia susirūpinimą dėl JAV administracijos ketinimų skatinti mokesčių lengvatas didelėms įmonėms ir finansinio reguliavimo panaikinimą; ragina Komisiją atidžiai stebėti siūlomą JAV mokesčių reformą, vadinamąją „Blueprint“, ir galimybę JAV taikyti mokesčių amnestiją, kad didelės technologijų įmonės galėtų repatrijuoti pelną su labai mažu mokesčio tarifu;

61.

ragina valstybes nares stiprinti savo mokesčių administratorius pasirūpinant reikiamais darbuotojų pajėgumais, kad būtų užtikrintas veiksmingas mokestinių pajamų surinkimas ir sprendžiama žalingos mokesčių praktikos problema, nes išteklių trūkumas ir darbuotojų skaičiaus mažinimas – kartu su tinkamų mokymų, techninių priemonių ir įgaliojimų atlikti tyrimą trūkumu – rimtai trikdo mokesčių administratorių darbą kai kuriose valstybėse narėse;

62.

atkreipia dėmesį į mokesčių vengimo schemos pavyzdį ES, vadinamąją dvigubą airišką struktūrą, kuri iki 2020 m. bus palaipsniui panaikinta; ragina visas valstybes nares stebėti, kaip vykdomos jų sutartys dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, siekiant užtikrinti, kad pasinaudojant mokesčių tvarkos neatitikimais nebūtų taikomos mokesčių vengimo schemos;

63.

apgailestauja dėl to, kad trūksta patikimų ir nešališkų statistinių duomenų apie mokesčių vengimo ir slėpimo mastą; pabrėžia, kad svarbu kurti tinkamą ir skaidrią metodiką siekiant kiekybiškai įvertinti šių reiškinių mastą, taip pat jų poveikį šalių viešiesiems finansams, ekonominei veiklai ir valstybės investicijoms;

64.

ragina Komisiją parengti rekomendacijas ir aiškiai atskirti tai, kas neteisėta, o kas teisėta, net jeigu prieštarauja teisės dvasiai, atsižvelgiant į mokesčių slėpimo ir vengimo praktiką, kad visoms susijusioms šalims būtų užtikrintas teisinis tikrumas; ragina valstybes nares ir trečiąsias šalis užtikrinti, kad iš mokesčių bazės nebūtų išskaičiuojamos mokesčių vengėjams ir tarpininkams skirtos baudos ir piniginės sankcijos;

65.

pabrėžia, kad atsakingos mokesčių strategijos įgyvendinimas turi būti laikomas įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) ramsčiu ir kad mokesčių slėpimas, mokesčių vengimas ir agresyvaus mokesčių planavimo praktika yra nesuderinami su ĮSA; dar kartą ragina Komisiją įtraukti šį elementą į atnaujintą ES įmonių socialinės atsakomybės strategiją;

66.

ragina įmones užtikrinti, kad visapusiškas mokestinių prievolių vykdymas, jokiais būdais nevengiant mokesčių, būtų neatskiriama jų ĮSA dalis;

67.

pakartoja TAXE2 komiteto raginimą Komisijos struktūroje įsteigti naują Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centrą, kuris galėtų vertinti ir stebėti valstybių narių mokesčių politiką Sąjungos lygmeniu ir užtikrinti, kad valstybės narės neįgyvendintų naujų žalingų mokesčių priemonių; siūlo nustatyti, kad toks Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centras galėtų stebėti, kaip valstybės narės laikosi bendro Sąjungos nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašo, be to, užtikrinti ir skatinti nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimą (pvz., mokymo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais srityje);

68.

pakartoja Parlamento rekomendacijas (11) sukurti atsakomųjų priemonių, kurias Sąjunga ir valstybės narės, kaip viešųjų įstaigų, bankų ir finansavimo programų akcininkės ir finansuotojos, turėtų taikyti įmonėms, kurios naudojasi mokesčių rojais siekdamos įgyvendinti agresyvaus mokesčių planavimo schemas ir todėl neatitinka Sąjungos gero mokesčių valdymo standartų, rinkinį;

69.

pakartoja savo raginimą Komisijai iš dalies pakeisti ES teisės aktus, įskaitant nuostatas, susijusias su Europos investicijų banko (EIB) statutu, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) reglamentu, keturiais bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentais ir penkiais Europos struktūriniais ir investicijų fondais (Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu) siekiant uždrausti, kad ES finansavimą gautų galutiniai naudos gavėjai arba finansiniai tarpininkai, kurie, kaip įrodyta, yra susiję su mokesčių slėpimu arba agresyviu mokesčių planavimu;

70.

ragina Komisiją ir Tarybą sukurti privalomą standartizuotą viešąjį Europos įmonių registrą, kad būtų gaunama naujausia ir patikima informacija apie įmones ir būtų užtikrintas skaidrumas pasitelkiant tarpvalstybinę prieigą prie palyginamos ir patikimos informacijos apie ES įmones;

71.

siūlo, kad Komisija įvertintų futbolininkų tarpvalstybinio perkėlimo valstybių narių pajamų surinkimui poveikį ir pristatytų priemonę, kuri būtų tinkama didžiulių pajamų netekimo problemai spręsti, ir priemones, skirtas tarpininkams, kurie palengvina tokius perkėlimus;

72.

ragina Komisiją susilaikyti nuo prekybos susitarimų sudarymo su jurisdikcijomis, kurias ES apibrėžia kaip mokesčių rojus;

2.3. Keitimasis informacija

73.

apgailestauja dėl to, kad Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB) nuostatos, kurios galiojo laikotarpiu, kai buvo atskleidžiami Panamos dokumentų faktai, nebuvo veiksmingai įgyvendintos ir kad pasikeistos informacijos ir sprendimų kiekis buvo mažas; primena, kad automatinis mokesčių administratorių keitimasis informacija yra labai svarbus valstybėms narėms siekiant užtikrinti savitarpio pagalbą renkant mokestines pajamas ir sudaryti vienodas sąlygas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant toliau stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje, įpareigojant atsakyti į grupinius prašymus mokesčių klausimais, kad viena Europos šalis galėtų pateikti visą informaciją, kurios reikia kitoms šalims siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarpvalstybinio masto mokesčių vengėjus;

74.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad pastaraisiais metais valstybių narių tarptautinių įmonių atžvilgiu priimtų sprendimų dėl mokesčių skaičius išaugo, nepaisant skandalo „LuxLeaks“ sukeltos įtampos visuomenėje;

75.

primygtinai reikalauja, kad Komisija turėtų galimybę, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, susipažinti su visa informacija, kuria keičiamasi pagal DAB, kad galėtų tinkamai stebėti ir užtikrinti DAB įgyvendinimą; pabrėžia, kad ši informacija turėtų būti saugoma centriniame registre, kurį tvarkytų Komisija, atsižvelgiant į jos išimtinę kompetenciją konkurencijos srityje;

76.

ragina pasaulio mastu veiksmingiau keistis informacija, ją tvarkyti ir naudoti ir primygtinai ragina efektyviai ir nuosekliai įgyvendinti nuostatas dėl bendrų duomenų teikimo standartų, pereinant nuo įvardijimo ir sugėdinimo politikos pagal tarpusavio vertinimo sistemą prie sankcijų režimo; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti abipusiškumą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) ir dalyvaujančioms valstybėms signatarėms keičiantis informacija; ragina valstybes nares remti dalyvaujančias besivystančias šalis šių standartų įgyvendinimo procese; pabrėžia, jog reikia, kad šalys ne tik įsipareigotų paisyti bendrų duomenų teikimo standartų, bet ir įgyvendintų sistemą ir užtikrintų aukštą teikiamų duomenų kokybę; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis bendras duomenų teikimo standartas turi trūkumų, ir teigiamai vertina tai, kad EBPO siekia patobulinti šį standartą, kad jis būtų veiksmingesnis; ragina Komisiją prisidėti prie nustatytų spragų šalinimo;

77.

ragina stiprinti viešuosius komercinius ir viešuosius tikrosios nuosavybės registrus ir viešas ataskaitas pagal šalis siekiant įveikti apribojimus, nustatytus keičiantis informacija pagal 2017 m. birželio mėn. EBPO daugiašalę konvenciją dėl su mokesčių sutartimis susijusių priemonių įgyvendinimo siekiant užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, kuri suteikia šalims galimybę pasirinkti partnerius, praktiškai leidžiant plėtoti dvišališkumą;

78.

pabrėžia, kad privalomas automatinis keitimasis informacija apie galimus tarpvalstybinio pobūdžio agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus (DAB 6) turėtų būti prieinamas ne tik mokesčių institucijoms;

79.

ragina Komisiją užtikrinti ES ir trečiųjų šalių, kurios neįsipareigojo laikytis tarptautiniu mastu sutartų standartų, keitimosi informacija abipusiškumą; pabrėžia, kad reikia nustatyti veiksmingas sankcijas finansų įstaigoms, turinčioms klientų iš Europos ir nesilaikančioms automatinio keitimosi informacija standartų; mano, kad į tokį pasiūlymą turėtų būti įtrauktas ginčų sprendimo mechanizmas siekiant išspręsti galimus ES ir trečiųjų šalių konfliktus; primena savo rekomendaciją įvesti išskaičiuojamąjį mokestį arba panašaus poveikio priemones, kad būtų išvengta pelno perkėlimo iš ES, jo neapmokestinus;

80.

mano, kad informaciją mokesčių institucijoms turi teikti tie patys subjektai, kaip ir nurodytieji Kovos su pinigų plovimu direktyvoje, visų pirma:

1)	kredito įstaigos;

2)	finansų įstaigos;

šie juridiniai ir fiziniai asmenys, kai jie vykdo savo profesinę veiklą:

a)	auditoriai, išorės apskaitininkai ir mokesčių konsultantai;

notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai, kai jie dalyvauja sudarant bet kokį finansų ar turto sandorį, tiek veikdami savo kliento vardu ir jo naudai, tiek padėdami savo klientui planuoti ar vykdyti sandorius, susijusius su:

i)	turto ar verslo subjektų pirkimu arba pardavimu;

ii)	kliento lėšų, vertybinių popierių ar kito turto valdymu;

iii)	banko, taupomųjų ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymu ar valdymu;

iv)	įnašų, reikalingų įmonių sukūrimui, veikimui ar valdymui, organizavimu;

v)	patikos, įmonių, fondų ar panašių struktūrų sukūrimu, veikimu ar valdymu;

c)	patikos ar įmonių paslaugų teikėjai, nenumatyti a arba b punktuose;

d)	nekilnojamojo turto agentai;

e)	kiti asmenys, prekiaujantys prekėmis, jeigu mokėjimai atliekami arba gaunami grynaisiais pinigais, o mokėjimo suma yra 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo tarpusavyje susijusios;

f)	lošimo paslaugų teikėjai;

3. Pinigų plovimas

3.1. Kovos su pinigų plovimu teisės aktai

81.

pabrėžia, kad valstybės narės turi veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinti visas Kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą teisėsaugą; ragina Komisiją stiprinti taikomas stebėsenos sistemas ir suteikti joms tinkamų išteklių; ragina Komisiją skirti daugiau išteklių savo finansinių nusikaltimų prevencijos darbo grupei;

82.

pabrėžia, kad Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos teisinėmis nuostatomis visiškai uždraustos anoniminės pareikštinės akcijos, nebent jos tinkamai įregistruotos, nes įrodyta, kad jos yra naudinga priemonė kuriant tarptautines pinigų plovimo schemas; ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti ir vykdyti 2017 m. birželio 26 d. įsigaliojusią Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą; ragina Komisiją stebėti, kad direktyva būtų tinkamai perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta;

83.

ragina Komisiją pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares dėl Sąjungos teisės aktų nesilaikymo, kuris buvo atskleistas Panamos dokumentuose ir kitoje nutekėjusioje informacijoje;

84.

pabrėžia, kad reikia nuolat atnaujinamų, standartizuotų, tarpusavyje sujungtų ir viešai prieinamų įmonių, fondų, patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikrosios nuosavybės registrų siekiant išvengti pagrindinių tikrųjų savininkų anonimiškumo; ragina apibrėžiant tikrąją nuosavybę mažinti dabartinę akcijų paketo ribą; mano, kad ES ir jos valstybės narės turi imtis vadovaujamojo vaidmens skatinant pagrindinio tikrojo savininko skaidrumo standartus tarptautiniuose forumuose;

85.

atkreipia dėmesį į Prancūzijos finansinės žvalgybos padalinio atstovų raginimą, išsakytą Parlamento Tyrimo komitete įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti, kad, laikantis FATF 26 rekomendacijos dėl finansų priežiūros, reikėtų ES lygmeniu aiškiai numatyti, kad kompetentingos priežiūros institucijos vykdoma priežiūra gali būti pradėta nuo grupės patronuojančiosios įmonės;

86.

ragina Komisiją prižiūrėti viešai prieinamų žemės registrų kūrimą;

87.

ragina apibrėžti tikrąją nuosavybę, kuri apimtų visus fizinius asmenis, kuriems faktiškai priklauso juridinio asmens nuosavybė arba kontrolė, išskyrus įmones, įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisę, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, kuriais užtikrinamas tinkamas informacijos apie savininkus skaidrumas, jeigu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai turi bent vieną to subjekto akciją arba lygiavertį minimalų to subjekto dalies vienetą, be kita ko, per pareikštinių akcijų valdymą ar kontrolę kitomis priemonėmis;

88.

pažymi, kad neteisėtos lėšos, panaudotos išperkant šiuos sandorius, tampa teisėtomis lėšomis, gautomis iš teisėtų sandorių; primygtinai tvirtina, kad dėl to reikia išplėsti kovos su pinigų plovimu taisykles aprėpiant nekilnojamojo turto rinką siekiant užkirsti kelią naujiems neteisėtiems reiškiniams;

89.

pabrėžia, kad reikia geriau užtikrinti išsamaus klientų patikrinimo vykdymą siekiant garantuoti, kad būtų atliekamas tinkamas su klientų profiliu susijusios rizikos vertinimas; pabrėžia, kad net ir tuo atveju, kai išsamaus klientų patikrinimo prievolė perduodama išorės paslaugų teikėjui, atsakomybė už ją visada turi tekti įpareigotiesiems subjektams; ragina aiškiai nustatyti šią atsakomybę ir numatyti sankcijas aplaidumo arba interesų konflikto atvejais, kai funkcijų vykdymas perduodamas išorės paslaugų teikėjui; be to, mano, kad, įpareigotųjų subjektų sritis turėtų būti išplėsta aprėpiant, be kita ko, nekilnojamojo turto agentus siekiant užtikrinti, kad išsamaus klientų patikrinimo nuostatos būtų vienodai taikomos reguliuojamiems ir šiuo metu nereguliuojamiems subjektams; ragina suderinti išsamų klientų patikrinimą ES lygmeniu, apibrėžiant tinkamą šių procedūrų formą, kad būtų užtikrintas jų laikymasis;

90.

mano, kad už pinigų plovimą, mokesčių slėpimą ir mokestinį sukčiavimą skiriamos sankcijos turėtų būti griežtesnės ir labiau atgrasomojo poveikio ir kad valstybės narės, nukreipdamos išteklius kovai su šia neteisėta praktika, turėtų laikytis rizika pagrįsto požiūrio; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (COM(2016)0826); ragina valstybes nares apsvarstyti, ar dera uždrausti susitarimus nepateikus kaltinimų labai sunkaus mokestinio sukčiavimo atvejais; vis dėlto pažymi, kad tuo pačiu metu ES ir jos valstybės narės turėtų plėtoti paskatas, skirtas kiekvienai įpareigotųjų subjektų kategorijai, siekiant juos atgrasyti nuo tokios veiklos ir užtikrinti, kad tokia veikla jiems būtų nepelninga; ragina valstybes nares persvarstyti pinigų plovimui nustatytus senaties terminus, siekiant išvengti senaties terminų suėjimo dėl kompetentingų institucijų neveikimo;

91.

ragina, kad Europos lygmeniu būtų įgyvendinamas veiksmingas stebėsenos mechanizmas ir būtų vykdoma informavimo veikla susijusiose jurisdikcijose, nes Finansinių veiksmų darbo grupės tarpusavio vertinimams ir reguliariems tarpusavio vertinimams gali lengvai pakenkti politinis ar kitokių formų nuolaidžiavimas;

92.

pabrėžia, kad ES lygmeniu reikia susitarti dėl politikoje dalyvaujančio asmens sąvokos bendro supratimo ir apibrėžties;

93.

ragina nustatyti ES lygmeniu suderintą mokestinių nusikaltimų apibrėžtį ir sukurti specialią baudžiamosios teisės priemonę, kuri turi būti priimta pagal SESV 83 straipsnio 2 dalį arba galiausiai pagal SESV 116 straipsnį, jei valstybės narės negali susitarti dėl konkurencijos sąlygų iškraipymo vidaus rinkoje panaikinimo; ragina ES suderinti pinigų plovimo pirminio nusikaltimo apibrėžtį ir susiaurinti išimtis, kurias valstybės narės gali taikyti, jei nori atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija; primena savo poziciją dėl Ketvirtosios ir Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvų persvarstymo, kad mokestiniai nusikaltimai turėtų būti atskirti nuo reikalavimo bausti laisvės atėmimo ar įkalinimo bausme;

94.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad priimamos ne ES gyventojų pilietybės programos – vadinamosios auksinės vizos arba investuotojų programos, skirtos trečiųjų šalių piliečiams, mainais į finansines investicijas, neatliekant tinkamo arba bet kokio išsamaus klientų patikrinimo; ragina Komisiją įvertinti, kaip valstybės narės laikosi Kovos su pinigų plovimu direktyvos ir kitų susijusių ES teisės aktų, kai pilietybė suteikiama pagal tokias programas;

95.

ragina Komisiją ir Tarybą rimtai atsižvelgti į plataus užmojo Parlamento Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos (COM(2016)0450) persvarstymą, dėl kurio Parlamento ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ir Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas balsavo 2017 m. vasario 28 d. (12) ir kuriuo būtų pašalinta daug esamų spragų ir gerokai sustiprinti galiojantys kovos su pinigų plovimu teisės aktai, pvz., sugriežtintas apibrėžimas, kas yra tikrasis savininkas, neleidžiant nustatyti vyresniųjų vadovų, nominaliųjų direktorių ir kitų įgaliotųjų atstovų kaip tikrųjų savininkų, nebent jie atitiktų kriterijus, suteikiant visapusišką galimybę visuomenei naudotis įmonių ir patikos paslaugas teikiančių bendrovių tikrųjų savininkų registrais ir įgyvendinant veiksmingesnį sankcijų mechanizmą dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos pažeidimų; todėl primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą nešvelninti griežto Parlamento pasiūlymo per vykstančias trišalio dialogo derybas;

96.

ragina politiniu ir reguliavimo požiūriu daugiau dėmesio skirti kylančiai rizikai, susijusiai su naujomis technologijomis ir finansiniais produktais, pvz., išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apsikeitimo sandoriais ir virtualiomis valiutomis (13);

97.

ragina Komisiją įvertinti galimybę pasinaudoti naujų technologijų potencialu, pavyzdžiui, unikalia skaitmenine tapatybe, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nustatyti sunkius finansinius nusikaltimus, kartu užtikrinant, kad vykdant šiuos veiksmus būtų gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų gyvenimą;

98.

ragina Komisiją skubiai įvertinti pinigų plovimo ir mokestinės nusikalstamos veiklos, susijusios su e. lošimų veikla, virtualiomis valiutomis, koduotomis valiutomis, blokų grandine ir „Fintech“ technologijomis, pasekmes; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimas priemones, be kita ko, teisės aktus, siekiant sukurti šios veiklos reglamentavimo sistemą ir taip apriboti pinigų plovimo priemones;

99.

primygtinai ragina konfiskuoti vykdant nusikalstamą veiklą sukauptą turtą; šiuo tikslu ragina nedelsiant priimti reglamentą dėl nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą; pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyta teisinė priemonė padės geriau bendradarbiauti ir lengviau pripažinti tokius nutarimus, tuo pačiu metu laikantis subsidiarumo principo;

100.

pabrėžia, kad taip pat reikia imtis veiksmų siekiant suderinti nacionalines strategijas su Europos agentūrų ir įstaigų, pvz., Europolo, Eurojusto ir OLAF, strategijomis. primygtinai tvirtina, kad, siekiant palengvinti šį bendradarbiavimą, reikia pašalinti teisines kliūtis, kurios trukdo keistis informacija;

101.

teigiamai vertina Portugalijos vyriausybės neseniai priimtą sprendimą uždrausti leisti pareikštines akcijas ir konvertuoti šiuo metu turimas į nominaliosios vertės vertybinius popierius ir primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti ES mastu taikytinus tokio paties poveikio teisės aktus;

102.

ragina kompetentingas institucijas atlikti gerokai griežtesnį ES kredito įstaigų valdybų narių ir akcininkų tinkamumo ir sąžiningumo vertinimo tikrinimą; mano, kad reikia sudaryti tokias sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos galėtų vykdyti nuolatinę akcininkų ir valdybų narių vertinimo kriterijų priežiūrą, nes šiuo metu labai sunku atšaukti jau suteiktą pritarimą; be to, mano, kad prieštaravimo dėl įsigijimo tvarkaraščiai ir lankstumo galimybės turėtų būti išplėsti, ypač tais atvejais, kai kompetentingoms institucijoms būtina pačioms išnagrinėti pateiktą informaciją apie įvykius trečiosiose šalyse ir politikoje dalyvaujančius asmenis;

3.2. Finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP)

103.

mano, kad suderinus Europos FŽP statusą ir veikimą būtų sustiprintas keitimasis informacija; ragina Komisiją FŽP platformoje pradėti įgyvendinti projektą siekiant nustatyti informacijos šaltinius, kurie šiuo metu yra prieinami FŽP; ragina Komisiją pateikti gaires dėl to, kaip užtikrinti didesnę Europos FŽP funkcijų ir įgaliojimų konvergenciją, nustatant bendrą minimalią finansinės, administracinės ir teisėsaugos informacijos, kurią FŽP turėtų gauti ir kuria jie turėtų tarpusavyje keistis, apimtį ir minimalų turinį; mano, kad tokios gairės taip pat turėtų apimti paaiškinimus, kuriais būtų užtikrintas bendras FŽB vykdomų strateginės analizės funkcijų supratimas;

104.

mano, kad, siekiant daugiau efektyvumo, visiems ES FŽP turėtų būti suteiktos neribotos galimybės tiesiogiai pasinaudoti visa su jų funkcijomis susijusia informacija, kuri teikiama įpareigotųjų subjektų ir registruose; FŽP taip pat privalo turėti galimybę gauti tokią informaciją remiantis kito Sąjungos FŽP pateiktu prašymu ir keistis šia informacija su prašymą pateikusiu FŽP;

105.

siekiant skatinti FŽP tarpusavyje keistis informacija, siūlo valstybėms narėms įgyvendinant Kovos su pinigų plovimu direktyvą panaikinti reikalavimą FŽP gauti iš trečiosios šalies leidimą keistis su kitu FŽP informacija žvalgybos tikslais; ragina Komisiją parengti gaires dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos bendrųjų nuostatų, ypač dėl poreikio „savo iniciatyva nedelsiant“ keistis informacija su kitais FŽP;

106.

pabrėžia, kad reikia veiksmingiau palaikyti atitinkamų kompetentingų institucijų ryšius nacionaliniu lygmeniu, taip pat skirtingų valstybių narių FŽP ryšius; ragina Komisiją nustatyti ES lyginamosios analizės sistemą kaip priemonę siekiant standartizuoti kauptiną informaciją, kuria reikėtų keistis, ir stiprinti FŽP bendradarbiavimą; pažymi, kad tai turėtų apimti Europolo FŽP tinklo (angl. FIU.net), taip pat paties Europolo tinklo stiprinimą, visų pirma suteikiant jam galimybę gauti informacijos ir statistinių duomenų apie FŽP informacijos srautus, veiklą ir atliktos analizės rezultatus, ir Eurojusto kompetencijos ir išteklių stiprinimą siekiant kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu; be to, ragina valstybes nares didinti FŽP žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius siekiant remti jų pajėgumus atlikti tyrimus ir bendradarbiauti, kad būtų tinkamai tvarkomi pranešimai apie įtartinus sandorius, kurių padaugėjo, ir naudojamasi šiais pranešimais;

107.

pažymi, kad ES ir pasauliniu lygmeniu reikėtų persvarstyti ir suvienodinti informacijos, kuria keičiasi FŽP, naudojimo tikslų apribojimą, kad informaciją būtų galima naudoti kovojant su mokestiniais nusikaltimais ir renkant įrodymus;

108.

primygtinai tvirtina, kad skyrimai eiti vadovaujamas pareigas FŽP turi būti nepriklausomi, politiniu požiūriu nešališki ir pagrįsti profesine kvalifikacija ir kad atrankos procesas turi būti skaidrus ir prižiūrimas; pabrėžia, kad reikia nustatyti bendras taisykles dėl institucijų, atsakingų už taisyklių, susijusių su mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu, laikymosi užtikrinimą, nepriklausomumo, taip pat kad reikia užtikrinti visišką teisėsaugos institucijų, toliau nagrinėjančių FŽP ataskaitas, nepriklausomumą;

109.

ragina Komisiją patikrinti, ar šios prievolės deramai laikomasi visose valstybėse narėse;

110.

pakartoja savo poziciją dėl Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvos Europos FŽP steigimo klausimu ir dėl poreikio užtikrinti veiksmingą ir suderintą keitimosi informacija sistemą, taip pat centralizuotas duomenų bazes; pabrėžia, kad reikia remti valstybių narių FŽP, visų pirma tarpvalstybiniais atvejais;

111.

primygtinai tvirtina, kad kompetentingos institucijos neturėtų laukti tol, kol jas priblokš vis labiau mokesčių konsultantų ir mokesčių mokėtojų naudojamos skaitmeninės technologijos; mano, kad kompetentingos institucijos atitinkamai turėtų kurti savo priemones ir tyrimo pajėgumus; mano, kad taip kompetentingos institucijos galėtų gauti naujų galimybių, susijusių su pasikartojančiu išteklių paskirstymo klausimu, arba pagerinti tarpusavio bendradarbiavimą;

4. Tarpininkai

112.

apgailestauja dėl to, kad tarpininkai visoje ES šiuo metu yra reglamentuojami nevienodai; ragina Tarybą skubiai išnagrinėti ir priimti Komisijos pasiūlymą dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų, siekiant stiprinti tarpininkų ataskaitų teikimo reikalavimus (COM(2017)0335); ragina valstybes nares apsvarstyti galimą direktyvos taikymo srities išplėtimo, įtraukiant į ją vien tik nacionalinius atvejus, naudą;

113.

pabrėžia, kad būtina šiuo pasiūlymu panaikinti spragas, sudarančias galimybes agresyviam mokesčių planavimui, ir nustatyti naujas taisykles tarpininkams, susijusiems su tokia praktika;

114.

pažymi, kad turto valdymas vykdomas daugiausia nereguliuojamu būdu ir kad turėtų būti nustatytos privalomos tarptautinės taisyklės bei standartai siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir geriau reguliuoti ir apibrėžti šią profesiją; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją imtis iniciatyvos visuose atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir kurti tokius standartus ir taisykles;

115.

pripažįsta, kad priežiūra turėtų būti vykdoma saviorganizacijos ir savireguliacijos kontekste; ragina Komisiją įvertinti, ar reikia imtis tikslinių ES veiksmų, be kita ko, galimybę parengti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta tinkama įpareigotųjų subjektų savireguliacijos priežiūra, t. y. pasitelkiant atskirą ir nepriklausomą nacionalinę reguliavimo ir (arba) priežiūros instituciją;

116.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir priežiūros institucijomis, parengti gaires, siekiant standartizuoti įpareigotųjų subjektų ataskaitų teikimo formatus, kad FŽP būtų lengviau informaciją tvarkyti ir ja keistis;

117.

ragina reguliuoti mokesčių tarpininkų veiklą taikant paskatas, dėl kurių būtų susilaikyta nuo mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo ir tikrųjų savininkų slėpimo;

118.

pabrėžia, kad tuo atveju, jeigu tarpininkas įsisteigęs ne ES teritorijoje, atitinkamam mokesčių mokėtojui turi būti nustatytas reikalavimas, prieš įgyvendinant savo galbūt agresyvaus mokesčių planavimo planus, tiesiogiai perduoti šiuos planus savo šalies mokesčių institucijoms, kad šios institucijos, imdamosi tinkamų priemonių, galėtų reaguoti į mokestinę riziką;

119.

mano, kad griežtesnės taisyklės dėl tarpininkų vaidmens būtų naudingos visam sektoriui, nes sąžiningi tarpininkai nebebūtų nepalankioje padėtyje dėl nesąžiningos konkurencijos ir taip būtų atskirti pelai nuo grūdų;

120.

ragina tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu bankams ir tarpininkams, kurie sąmoningai, tyčia ir sistemingai įsitraukia į veiklą, susijusią su neteisėtomis mokesčių ar pinigų plovimo sistemomis, taikyti veiksmingesnes, labiau atgrasomas ir proporcingesnes sankcijas; pabrėžia, kad sankcijos turėtų būti nukreiptos į pačias įmones, taip pat į vadovybės lygmens darbuotojus bei valdybos narius, atsakingus už šias sistemas; pabrėžia, kad didelės sankcijos yra nepaprastai svarbios, ir mano, kad viešo sugėdinimo įrodytais atvejais tvarka galėtų atgrasyti tarpininkus vengti vykdyti savo įsipareigojimus ir skatinti laikytis taisyklių;

121.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad sektoriai, kurie yra mažiausiai apsaugoti nuo neskaidrių tikrosios nuosavybės sistemų keliamos rizikos (kaip nustatyta Komisijos atliktame pinigų plovimo keliamos rizikos vertinime), būtų veiksmingai stebimi ir prižiūrimi; ragina valstybes nares pateikti gaires dėl rizikos veiksnių, atsirandančių dėl sandorių, kuriuose dalyvauja konsultantai mokesčių klausimais, auditoriai, išorės apskaitininkai, notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai;

122.

ragina geriau užtikrinti taisyklių, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, taikymą ir užtikrinti jų atgrasomąjį poveikį didinant matomumą visuomenėje, visų pirma gerinant viešąją statistiką apie vykdymo užtikrinimo priemones, susijusias su profesionalų konsultavimu mokesčių ir pinigų plovimo klausimais;

123.

pabrėžia, kad reikia labiau tikrinti, prižiūrėti ir koordinuoti nacionalines tarpininkų, užsiimančių mokesčių srities specialistų veikla Europos Sąjungoje, sertifikavimo sistemas; ragina valstybes nares atšaukti licencijas, jei yra įrodyta, kad tarpininkai aktyviai skatina tarpvalstybinį mokesčių slėpimą, neteisėtą mokesčių planavimą ir pinigų plovimą arba sudaro jiems sąlygas;

124.

ragina Komisiją įvertinti, ar valstybių narių kompetentingos institucijos laikosi Sąjungos teisėje, pvz., Ketvirtojoje kapitalo reikalavimų direktyvoje, jau numatytos licencijų išdavimo tarpininkams tvarkos;

125.

ragina šios profesijos atstovus patvirtinti metodą, pagal kurį teisininko profesinio konfidencialumo principas netrukdytų tinkamai pranešti apie įtartiną sandorį arba kitą galimai neteisėtą veiklą, nedarant poveikio pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją garantuojamoms teisėms ir baudžiamosios teisės bendriesiems principams, arba pagerinti esamą metodą tuo pačiu tikslu;

126.

ragina valstybes nares įvesti paskatas ES įsisteigusiems tarpininkams nesiimti aktyvios veiklos į ES paskelbtą nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą ir ES parengtą šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą įtrauktų jurisdikcijų teritorijose, pavyzdžiui, neleisti jiems dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose; be to, ragina Komisiją atlikti vertinimą, kokį poveikį turėtų galimas draudimas ES įsisteigusiems tarpininkams vykdyti aktyvią veiklą į ES paskelbtą nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą ir ES parengtą šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą įtrauktų jurisdikcijų teritorijose;

127.

pabrėžia, kad, siekiant pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą, audito ir apskaitos reikalavimai turėtų būti koordinuojami pasauliniu lygmeniu, kad apskaitos ir audito įmonės būtų atgrasomos nuo dalyvavimo neteisėtose mokesčių struktūrose; šiuo požiūriu mano, kad geresnis tarptautinių apskaitos standartų įgyvendinimas turėtų būti vertinamas kaip veiksminga priemonė;

4.1. Bankai

128.

ragina visas valstybes nares įdiegti, kaip rekomenduojama Ketvirtojoje kovos su pinigų plovimu direktyvoje, bankų sąskaitų registrų sistemas arba elektronines duomenų paieškos sistemas, kuriomis FŽP ir kompetentingoms institucijoms būtų suteikta prieiga prie informacijos apie banko sąskaitas; rekomenduoja apsvarstyti galimybę standartizuoti ir tarpusavyje susieti nacionalinius banko sąskaitų registrus, kuriuose būtų visos sąskaitos, susijusios su juridiniais ar fiziniais asmenimis, kad jais galėtų lengvai naudotis kompetentingos institucijos ir FŽP;

129.

rekomenduoja tokiame sąskaitų registre registruoti ir skelbti su mokesčių rojais ir didelės rizikos šalimis sudaromų sandorių statistiką ir išskaidyti informaciją apie sandorius su susijusiomis šalimis ir nesusijusiomis šalimis ir pagal valstybes nares;

130.

pripažįsta, jog nustatyta, kad bankai dalyvavo keturiose plačiose veiklos srityse, būtent lengvatinių mokesčių struktūrų teikimas ir valdymas, banko sąskaitų teikimas užjūrio subjektams, kitų finansinių produktų teikimas ir korespondentinė bankininkystė (14); pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį teisės aktų dėl korespondentinės bankininkystės aiškumą ir griežtumą dėl nuostatų, susijusių su lėšų pervedimu į lengvatinio apmokestinimo ir nebendradarbiaujančias šalis ir teritorijas, ir įpareigoti nutraukti veiklą, jeigu nepateikiama naudos gavėjų informacija;

131.

ragina užtikrinti griežtą veiksmingų sankcijų taikymą bankams numatant bankinės veiklos licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą finansinėms institucijoms, dėl kurių įrodyta, kad jos susijusios su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ar agresyviu mokesčių planavimu arba šiems veiksmams sudarė sąlygas;

132.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti geresnį banko būstinės ir patronuojamųjų įmonių koordinavimą, tiek Europos Sąjungoje, tiek su trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi vidaus elgesio kodeksų ir kovos su pinigų plovimu teisės aktų;

133.

pabrėžia, kad nacionaliniu lygmeniu vykdomi bankų priežiūros patikrinimai turėtų būti sistemingi ir atsitiktiniai siekiant visuose bankuose užtikrinti visapusišką kovos su pinigų plovimu taisyklių įgyvendinimą;

134.

ragina suteikti daugiau įgaliojimų Europos Centriniam Bankui (ECB) ir Europos bankininkystės institucijai (EBI), kad jie reguliariai atliktų (tiek iš anksto pranešant, tiek be išankstinio įspėjimo) visos ES bankų sektoriaus atitikties patikrinimus vietoj dabartinės sistemos, pagal kurią patikrinimai atliekami tik tuomet, kai tiriamas konkretus atvejis arba apie jį buvo paskelbta viešai;

135.

ragina išnagrinėti galimybę priežiūros institucijoms suteikti įgaliojimus atlikti bankininkystės tyrimą tais atvejais, kai nežinomas banko sąskaitos turėtojo vardas ir pavardė ar pavadinimas;

136.

teigiamai vertina dabartinį rizikos ES finansų sistemai ir jos pažeidžiamumo tyrimą; pabrėžia, kad svarbu nustatyti naujas technologijas ir finansinius produktus, kurie galėtų būti naudojami kaip priemonė pinigams plauti; ragina, remiantis šia analize, nuostatas dėl pinigų plovimo įtraukti į visus naujus pasiūlymus, susijusius su tokiomis naujomis technologijomis, įskaitant „FinTech“;

137.

ragina sukurti, sekant Nyderlandų pavyzdžiu, bankininkų priesaiką sektoriaus savanoriško įsipareigojimo neturėti reikalų su mokesčių rojais forma;

4.2. Teisininkai

138.

pažymi, kad profesine paslaptimi negalima naudotis siekiant apsaugoti ar nuslėpti neteisėtą praktiką arba pažeidžiant įstatymą; primygtinai ragina, kad advokato teisės neatskleisti informacijos apie klientą principas netrukdytų tinkamai pranešti apie įtartiną sandorį arba kitą galimai neteisėtą veiklą, nedarant poveikio pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją garantuojamoms teisėms ir baudžiamosios teisės bendriesiems principams; ragina valstybes nares paskelbti gaires dėl advokato teisės neatskleisti informacijos apie klientą principo aiškinimo ir taikymo, skirtas šios profesijos atstovams, ir aiškiai atskirti tradicines teisines konsultacijas ir teisininkus, vykdančius veiklą finansų srityje;

139.

pabrėžia, kad tam tikromis aplinkybėmis, susijusiomis su viešosios tvarkos saugojimu, advokatai, vykdantys veiklą platesnėje srityje nei konkretus jų uždavinys vykdyti gynybą ar atstovauti teisme ir teikti teisines konsultacijas, gali būti įpareigoti pranešti institucijoms tam tikrą jiems žinomą informaciją;

140.

pabrėžia, kad teisininkai, konsultuojantys klientus, turėtų būti bendrai teisiškai atsakingi už nusikalstamo mokesčių slėpimo planų ir agresyvaus mokesčių planavimo, taip pat pinigų plovimo sistemų rengimą; atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai jie yra sukčiavimo bendrininkai, jiems sistemingai turi būti skiriamos baudžiamojo pobūdžio sankcijos ir drausminės priemonės;

4.3. Apskaita

141.

pabrėžia, kad, siekiant pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą, audito ir apskaitos reikalavimai turėtų būti geriau koordinuojami pasauliniu lygmeniu, tuo pačiu metu laikantis Europos demokratinio teisėtumo, skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartų, kad apskaitos ir audito įmonės, taip pat atskiri konsultantai būtų atgrasomi nuo mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo ar pinigų plovimo struktūrų kūrimo; ragina tinkamai užtikrinti neseniai priimto audito dokumentų rinkinio (15) įgyvendinimą ir tai, kad Europos audito priežiūros įstaigų komitetas (CEAOB) veiktų kaip nauja nacionalinių audito priežiūros institucijų bendradarbiavimo sistema ES lygmeniu, siekiant stiprinti audito priežiūrą visoje ES; šiuo požiūriu mano, kad geresnis tarptautinių apskaitos standartų įgyvendinimas turėtų būti vertinamas kaip veiksminga priemonė siekiant užtikrinti ES skaidrumo ir atskaitomybės standartų laikymąsi;

142.

pažymi, kad ES galiojanti kontrolės, kurios reikia siekiant sukurti įmonių grupę, apibrėžtis turėtų būti taikoma apskaitos įmonėms, priklausančioms įmonių tinklui, kurį sudaro įmonės, susietos teisiškai vykdytinais sutartiniais susitarimais, pagal kuriuos numatoma, kad jos turės bendrą pavadinimą arba rinkodarą, taikys bendrus profesinius standartus, dalysis klientais, pagalbinėmis paslaugomis, finansais arba profesinės civilinės atsakomybės draudimu, kaip numatyta Direktyvoje 2013/34/ES (16) dėl metinių finansinių ataskaitų;

143.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl apskaitos įmonių ir finansinių arba mokestinių paslaugų teikėjų atskyrimo, taip pat dėl visų konsultavimo paslaugų, įskaitant mokesčių konsultantams skirtas Sąjungos taisykles dėl nesuderinamumo, siekiant užtikrinti, kad jie neteiktų konsultacijų vienu metu viešųjų pajamų administravimo institucijoms ir mokesčių mokėtojams ir būtų išvengta kitų interesų konfliktų;

4.4. Patikos ir patikėtinio paslaugos ir panašios juridinės struktūros

144.

griežtai smerkia tai, kad patikos ir patikėtinio paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir panašiomis juridinėmis struktūromis naudojamasi kaip pinigų plovimo priemonėmis; todėl ragina nustatyti aiškias taisykles, pagal kurias būtų lengviau tiesiogiai nustatyti tikrąjį (-uosius) savininką (-us), įskaitant prievolę patikos fondams įforminti savo buvimą raštu ir registruotis valstybėje narėje, kurioje patikos fondas įsteigtas, administruojamas ar valdomas;

145.

ragina, kad ES lygmens standartizuoti, nuolat atnaujinami, viešai prieinami ir tarpusavyje sujungti tikrųjų savininkų registrai, apimantys visas komercinių ir nekomercinių patikos ir patikėtinio paslaugų teikėjų, fondų ir panašių juridinių subjektų šalis, sudarytų pasaulinio registro pagrindą;

146.

pabrėžia, kad į ES patikos paslaugas teikiančių įmonių registrą turėtų būti įtraukti:

a)	visų patikėtinių vardai, pavardės ir adresai, taip pat visų tų, pagal kurių nurodymus jie veikia, vardai, pavardės ir adresai;

b)	patikos dokumentas;

c)	visi pageidavimų raštai;

d)	patikėtojo vardas, pavardė ir adresas;

e)	visų vykdymo užtikrintojų vardai ir pavardės ir jų turimi nurodymai;

f)	patikos paslaugas teikiančios įmonės metinės ataskaitos;

g)	išsami informacija apie visas patikos paslaugas teikiančios įmonės paskirstytas ir paskirtas sumas su visų gavėjų vardais, pavardėmis ir adresais;

h)	tarpininkams atstovaujantys asmenys, įskaitant jų vardus, pavardes ir adresus;

147.

ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu laisvieji uostai ir laivų licencijavimas gali būti panaudoti mokesčių vengimo tikslais, ir, jei tikslinga, pateikti tinkamą pasiūlymą siekiant mažinti tokią riziką;

5. Su trečiosiomis šalimis susiję aspektai

148.

pabrėžia, kad reikia stiprinti, globojant JT, pasaulinio masto bendradarbiavimą apmokestinimo ir pinigų plovimo klausimais dėl tarptautinio jų pobūdžio; pabrėžia, kad tik koordinuotas ir pasaulinio masto atsakas, grindžiamas bendradarbiavimu, padės rasti veiksmingus sprendimus, ir ragina ES būti varomąja jėga siekiant sukurti sąžiningą pasaulinę mokesčių sistemą; pabrėžia, kad bet koks ES veiksmas tarptautiniu lygmeniu bus veiksmingas ir patikimas tik jei jokia ES valstybė narė arba užjūrio šalis ar teritorija (UŠT) nebus pelno mokesčio rojumi arba slaptumo jurisdikcija;

149.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į stiprų įvairių priedangos įmonių ir sprendimų dėl mokesčių bei tam tikrų trečiųjų šalių mokesčių jurisdikcijų ir ES valstybių narių ryšį; teigiamai vertina ES valstybių narių automatinį keitimąsi informacija apie savo sprendimus dėl mokesčių; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios valstybės narės arba kai kurios jų mokesčių rojų teritorijos, siekdamos apeiti šią prievolę, priima žodinius sprendimus dėl mokesčių; ragina Komisiją nuodugniau ištirti šią praktiką;

150.

pabrėžia, kad ES turėtų derėtis dėl savo prekybos, ekonominių ir kitų atitinkamų dvišalių susitarimų su Šveicarija nuostatų pakeitimo, siekiant jas suderinti su ES kovos su mokestiniu sukčiavimu politikos, kovos su pinigų plovimu teisės aktų ir teisės aktų dėl terorizmo finansavimo nuostatomis, siekiant pašalinti didelius trūkumus Šveicarijos priežiūros sistemoje, kuri sudaro sąlygas tęsti vidaus bankų slaptumo politiką, visame pasaulyje kurti lengvatinio apmokestinimo struktūras, sukčiauti mokesčių srityje, vykdyti mokesčių slėpimą, kuris nelaikomas nusikalstama veika, vykdyti silpną priežiūrą, netinkamą įpareigotųjų subjektų savireguliavimą bei agresyvų informatorių persekiojimą ir bauginimą;

151.

mano, kad ES turėtų būti vieninga tais atvejais, kai Komisija jos vardu derasi dėl mokesčių susitarimų su trečiosiomis šalimis, o ne tęsti dvišalių derybų praktiką, kurios rezultatai nėra optimalūs; mano, kad ES turėtų laikytis to paties požiūrio derėdamasi dėl būsimų laisvosios prekybos, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, įtraukdama gero mokesčių srities valdymo išlygas, skaidrumo reikalavimus ir pinigų plovimo prevencijos nuostatas;

152.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti BKPMB kovos su mokesčių vengimu nuostatas, kad būtų panaikinta sandorių kainodara trečiosiose šalyse, nes dėl jos sumažėja Sąjungos įmonių mokesčio bazė;

153.

visų pirma mano, kad derantis dėl būsimų prekybos ar partnerystės susitarimų arba persvarstant galiojančius susitarimus į juos turėtų būti įtraukta privaloma nuostata dėl mokestinių sąlygų, apimanti tarptautinių EBPO BEPS veiksmų plano standartų ir Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijų laikymąsi;

154.

prašo, kad dėl būsimų prekybos arba partnerystės susitarimų skyrių „Investicijos“ ar „Finansinės paslaugos“ būtų deramasi vadovaujantis teigiamo sąrašo principu, kad Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies susitarimu užtikrinamas veiklos palengvinimas ir liberalizavimas būtų naudingi tik tiems finansiniams sektoriams, kurie yra būtini komerciniam vystymuisi, realiajai ekonomikai ir namų ūkiams;

155.

ragina visuose tarptautiniuose susitarimuose numatyti griežtas vykdymo užtikrinimo priemones dėl mokesčių institucijų keitimosi informacija, kad būtų užtikrintas tinkamas įgyvendinimas visose jurisdikcijose ir nevykdymo atveju būtų taikomos veiksmingos, atgrasomosios ir proporcingos automatinės sankcijų procedūros;

156.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visišką veiksmingą abipusiškumą pagal tokias sistemas, kaip Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktas (FATCA) ir kiti panašūs susitarimai;

157.

ragina atitinkamas valstybes nares pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia jų tiesioginiai ryšiai su atitinkamomis šalimis, ir imtis reikiamų veiksmų siekiant daryti spaudimą savo užjūrio šalims ir teritorijoms (17) bei atokiausiems regionams (18), kurie nesilaiko tarptautinių bendradarbiavimo mokesčių srityje, skaidrumo ir kovos su pinigų plovimu standartų; mano, kad šiose teritorijose turėtų būti veiksmingai užtikrintas ES skaidrumo ir išsamaus patikrinimo reikalavimų vykdymas;

158.

pabrėžia, kad labai svarbu aiškiai apibrėžti sąvokas „lengvatinių mokesčių jurisdikcija“, „užjūrio šalis“ ir „atokiausias regionas“, nes kiekvienas iš šių terminų susijęs su skirtinga teisine sistema, praktika ir režimu; pabrėžia, kad reikia kovoti su visų formų mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu nepriklausomai nuo to, kur jie vykdomi; pažymi, kad pagal dabartinę tvarką atokiausiuose regionuose taikoma Sąjungos teisė ir laikomasi Sąjungos ir tarptautinių standartų ir kad tie regionai turi specialų statusą, įtvirtintą SESV 349 straipsnyje ir patvirtintą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu C132/14 (19);

159.

mano, kad negalima netinkamai naudoti privatumo ir duomenų apsaugos įstatymų tam, kad nuo griežtų teisės reikalavimų būtų apsaugoti tie, kurie dalyvauja atliekant neteisėtus veiksmus;

160.

ragina sušaukti pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl kovos su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu siekiant panaikinti slaptumą finansų sektoriuje, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir daryti spaudimą visoms šalims, visų pirma jų finansiniams centrams, kad jie laikytųsi pasaulinių standartų, o Komisiją ragina imtis iniciatyvos surengti tokį aukščiausiojo lygio susitikimą;

161.

ragina Komisiją atlikti bendrą sąnaudų ir naudos vertinimą ir ištirti galimą didelio apmokestinimo poveikį kapitalo, gauto iš mažus mokesčius taikančių trečiųjų šalių, repatriacijai; ragina Komisiją ir Tarybą įvertinti atidėto mokesčio mokėjimo Jungtinėse Amerikos Valstijose taisykles, galimą naujosios administracijos paskelbtą mokestinę amnestiją ir tikėtiną tarptautinio bendradarbiavimo susilpnėjimą;

162.

pabrėžia geresnio dvišalio trečiųjų šalių ir ES FŽP keitimosi informacija svarbą;

163.

primena, kad nacionalinių išteklių mobilizavimui remti teikiamos pagalbos suma tebėra maža, ir primygtinai ragina Komisiją remti besivystančių šalių pastangas kovoti su mokesčių vengimu bei padidinti finansinę ir techninę paramą jų nacionalinėms mokesčių institucijoms, laikantis įsipareigojimų pagal Adis Abebos veiksmų darbotvarkę;

Besivystančios šalys

164.

ragina ES atsižvelgti į konkrečius teisinius ypatumus ir susijusį besivystančių šalių pažeidžiamumą, pvz., institucijų, atsakingų už kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu, pajėgumų trūkumą; pabrėžia, kad reikia nustatyti atitinkamus pereinamuosius laikotarpius besivystančioms šalims, kurios neturi pajėgumų rinkti ir tvarkyti informaciją, kurią pateikti reikalaujama pagal automatinį keitimąsi informacija, ir ja keistis;

165.

atkreipia dėmesį į tai, kad numatant veiksmus ir politiką, kuriais būtų kovojama su mokesčių vengimu, ypatingas dėmesys nacionaliniu, ES ar tarptautiniu lygmenimis turėtų būti skiriamas besivystančių šalių ir, visų pirma, mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurios paprastai patiria didžiausią pelno mokesčio vengimo poveikį ir turi labai siauras mokesčių bazes ir mažą mokesčių ir BVP santykį, padėčiai; pabrėžia, kad tie veiksmai ir politika turėtų padėti gauti viešųjų lėšų, proporcingų jų teritorijoje sukurtai pridėtinei vertei, kad susijusioms šalims būtų sudarytos galimybės tinkamai finansuoti savo vystymosi strategijas;

166.

ragina Komisiją bendradarbiauti su Afrikos Sąjunga siekiant užtikrinti, kad Afrikos Sąjungos konvencijoje dėl korupcijos prevencijos ir kovos su ja būtų aiškiai nurodytos kovos su neteisėtais finansiniais srautais priemonės;

167.

ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti šios srities politikos suderinamumą vystymosi labui ir pakartoja savo raginimą atlikti nacionalinės ir ES mokesčių politikos šalutinio poveikio analizę siekiant įvertinti jos poveikį besivystančioms šalims atsižvelgiant į sudarytas mokesčių sutartis ir ekonominės partnerystės susitarimus;

168.

ragina valstybes nares tinkamai užtikrinti, kad, derantis dėl mokesčių sutarčių, su besivystančiomis šalimis būtų elgiamasi sąžiningai, atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį ir užtikrinant teisingą mokestinių teisių paskirstymą pajamų šaltinio ir gyvenamosios vietos valstybėms; šiuo atžvilgiu ragina laikytis JT pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo ir užtikrinti su derybomis dėl sutarčių susijusių veiksmų skaidrumą;

169.

ragina teikti daugiau tarptautinės paramos besivystančioms šalims siekiant kovoti su korupcija ir slaptumu, nes jie palengvina neteisėtus finansinius srautus; pabrėžia, kad kovojant su neteisėtais finansiniais srautais reikia glaudžiai bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir koordinuoti išsivysčiusių ir besivystančių šalių veiksmus, įgyvendinant partnerystę su privačiuoju sektoriumi ir pilietine visuomene; pabrėžia, kad būtina padėti stiprinti mokesčių administratorių pajėgumus ir žinių perdavimą šalims partnerėms;

170.

ragina viešąją paramą vystymuisi labiau orientuoti į tinkamos reglamentavimo sistemos įgyvendinimą, taip pat į mokesčių administratorių ir institucijų, atsakingų už kovą su neteisėtais finansiniais srautais, stiprinimą; ragina šią paramą teikti prisidedant techninėmis ekspertinėmis žiniomis apie išteklių valdymą, finansinę informaciją ir kovos su korupcija taisykles;

171.

apgailestauja dėl to, kad dabartinis EBPO mokesčių komitetas nėra pakankamai įtraukus; primena savo pasiūlymą (20) JT organizacijoje įsteigti pasaulinę įstaigą, turinčią tinkamą įrangą ir pakankamai papildomų išteklių, siekiant užtikrinti, kad visos šalys galėtų vienodomis sąlygomis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių politiką;

172.

apgailestauja dėl to, kad besivystančios šalys, nenorėdamos būti priskirtos prie nebendradarbiaujančių jurisdikcijų, privalo mokėti, kad būtų laikomos EBPO pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo, kuriame vertinama šalių praktika pagal kriterijus, kuriuos nustatant jos visateisiškai nedalyvavo, dalyvėmis;

173.

pabrėžia, kad regioninės organizacijos ir regioninis bendradarbiavimas turi atlikti esminį vaidmenį vykdant tarpvalstybinius mokesčių auditus, atsižvelgiant į subsidiarumo ir papildomumo principus; ragina bendrai parengti pavyzdinę sutartį dėl apmokestinimo, kuri padėtų panaikinti dvigubą apmokestinimą, taigi užkirstų kelią piktnaudžiavimui; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo tikslu bus labai svarbus įvairių informavimo tarnybų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija;

174.

pažymi, kad mokesčių rojai grobsto pasaulinius gamtos išteklius, ypač besivystančių šalių; ragina ES remti besivystančias šalis kovojant su korupcija, nusikalstama veika, mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu; ragina Komisiją bendradarbiaujant ir keičiantis informacija padėti šioms šalims kovoti su mokesčio bazės erozija ir pelno perkėlimu į mokesčių rojus bei bankus, taikančius banko paslaptį; pabrėžia, kad visos šios šalys turi laikytis pasaulinių standartų, kuriais reglamentuojamas automatinis keitimasis banko sąskaitų informacija;

175.

ragina Komisiją į būsimą ES ir AKR šalių santykių po 2020 m. susitarimą įtraukti nuostatas dėl kovos su mokesčių slėpimu, mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu;

176.

ragina Komisiją nedelsiant nustatyti papildomas priemones siekiant sustiprinti ES teisės aktus dėl konfliktų zonų naudingųjų iškasenų; pabrėžia, kad taikant šias priemones turi būti sukurtas integruotas požiūris, pagal kurį bus sustiprintas vykstantis dialogas su daug naudingųjų iškasenų turinčiomis šalimis, ir taip skatinama laikytis tarptautinių išsamaus patikrinimo ir skaidrumo standartų, pvz., apibrėžtų EBPO rekomendacijose;

177.

mano, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant parlamentus, turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų sukurta veiksminga ir skaidri mokesčių ir prekybos politika; ragina užtikrinti, kad veiksmai, kurių tarptautiniu lygmeniu imasi EBPO, G 20, G 8, G 77, Afrikos Sąjunga, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Azijos plėtros bankas, būtų nuoseklesni ir geriau koordinuojami;

6. Informatoriai

178.

baiminasi, kad informatorių persekiojimas siekiant išlaikyti paslaptį gali atgrasyti nuo neteisėtos praktikos atskleidimo; pabrėžia, kad turėtų būti numatyta apsauga siekiant apsaugoti asmenis, veikiančius viešojo intereso labui, ir išvengti informatorių nutildymo, tuo pačiu metu atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintas įmonių teises;

179.

ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti išsamų galimo teisinio pagrindo tolesniems veiksmams ES lygmeniu vertinimą ir prireikus pasiūlyti išsamų teisės aktą, kuris apimtų viešąjį ir privatųjį sektorius, įskaitant paramos informatoriams priemones, siekiant kuo greičiau užtikrinti jiems veiksmingą apsaugą ir pakankamą finansinę paramą; teigia, kad informatoriai turėtų turėti galimybę anonimiškai pateikti informaciją arba teikti skundus visų pirma pasitelkiant pranešimų teikimo mechanizmus susijusios organizacijos viduje arba kreipiantis į kompetentingas institucijas ir kad jie turėtų būti apsaugoti nepaisant savo pasirinkto informavimo kanalo;

180.

rekomenduoja Komisijai išnagrinėti informatorių programų, kurios jau įgyvendinamos kitose pasaulio šalyse, geriausią praktiką ir surengti viešas konsultacijas siekiant sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie pranešimų teikimo mechanizmus;

181.

atkreipia dėmesį į tiriamosios žurnalistikos vaidmenį ir ragina Komisiją savo pasiūlyme užtikrinti, kad tiriamosios žurnalistikos atstovams būtų suteikiama tokia pati apsauga kaip ir informatoriams;

182.

mano, kad darbdaviai turėtų būti skatinami pradėti taikyti vidaus pranešimų teikimo procedūras ir kad kiekvienoje organizacijoje turėtų būti asmuo, kuriam būtų pavesta rinkti informaciją; mano, kad darbuotojų atstovai turėtų dalyvauti paskiriant į šias pareigas; rekomenduoja, kad ES institucijos rodytų pavyzdį ir nedelsiant įdiegtų vidaus informatorių apsaugos sistemą;

183.

pabrėžia, kad svarbu didinti darbuotojų ir kitų asmenų informuotumą apie teigiamą informatorių vaidmenį ir jau taikomas teisines informavimo apie pažeidimus sistemas; ragina valstybes nares vykdyti informuotumo didinimo kampanijas; mano, kad būtina nustatyti informatorių apsaugos nuo prieš juos nukreiptos atsakomųjų veiksmų ir destabilizavimo praktikos priemones ir visišką jų patirtos žalos kompensavimą;

184.

ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis visų pirma būtų siekiama užtikrinti informatorių apsaugą nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, ekonominių sankcijų ir diskriminacijos, ir todėl ragina įsteigti bendrą fondą, kuris iš dalies būtų finansuojamas susigrąžintų lėšų ar skirtų baudų pajamomis ir iš kurio būtų deramai finansiškai remiami informatoriai, kuriems dėl atitinkamų faktų atskleidimo sunku pragyventi;

7. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

7.1. Bendradarbiavimas su Tyrimo komitetu pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (PANA)

185.

pakartoja, kad svarbu laikytis lojalaus ES institucijų bendradarbiavimo principo;

186.

mano, kad ES institucijų keitimasis informacija turėtų būti išplėstas, visų pirma kalbant apie atitinkamos informacijos, kuri turi būti suteikta tyrimo komitetams, teikimą;

187.

apgailestauja dėl to, kad Taryba, jos Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas) ir kai kurios valstybės narės vangiai reagavo į PANA komiteto prašymus bendradarbiauti; mano, kad didesnis valstybių narių įsipareigojimas yra nepaprastai svarbus siekiant sutelkti pastangas ir pasiekti geresnių rezultatų; priima sprendimą vykdyti Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) veiklos ir pažangos stebėseną reguliariai rengiant klausymus; ragina Komisiją iki 2018 m. vidurio pagal SESV 116 straipsnį pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jei iki to laiko valstybės narės nebus patvirtinusios Elgesio kodekso grupės įgaliojimų reformos;

188.

prieštarauja tam, kad net ir dokumentai, kurie jau yra viešai prieinami, jo tyrimo komitetui buvo pateikti ne visi;

189.

primena, kad 2015 m. gruodžio mėn. ECOFIN taryba paragino Apmokestinimo aukšto lygio darbo grupę padaryti išvadas dėl poreikio pagerinti bendrą valdymą, skaidrumą ir darbo metodus, taip pat baigti Elgesio kodekso grupės reformą Nyderlandų pirmininkavimo ES Tarybai metu; primena, kad 2016 m. kovo mėn. ECOFIN taryba paragino Aukšto lygio darbo grupę peržiūrėti naujus valdymo, skaidrumo ir darbo metodus, ypač susijusius su sprendimų priėmimo proceso efektyvumu, taip pat atsižvelgiant į plataus sutarimo taisyklės naudojimą 2017 m.; susidomėjęs laukia šių veiksmų rezultatų;

7.2. Europos Parlamento tyrimo teisė

190.

pabrėžia, kad galiojanti teisinė sistema, reglamentuojanti Europos Parlamento tyrimo komitetų veiklą, yra pasenusi ir nesudaro reikiamų sąlygų, kuriomis Parlamentas galėtų veiksmingai naudotis savo tyrimo teise;

191.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į laikiną tyrimo pobūdį, dėl įgaliojimų trūkumo ir ribotų galimybių susipažinti su dokumentais buvo labai trikdomas ir vėlinamas tyrimo darbas ir kliudoma visapusiškai įvertinti tariamus ES teisės pažeidimus;

192.

pažymi, kad keliems pastaruoju metu įsteigtiems tyrimo komitetams ir specialiesiems komitetams (įskaitant PANA komitetą) Komisija ir Taryba tam tikrais atvejais nepateikė prašomų dokumentų, o kitais atvejais prašomi dokumentai buvo pateikti labai pavėluotai; ragina pradėti taikyti atskaitomybės mechanizmą siekiant užtikrinti, kad Parlamentui nedelsiant ir garantuotai būtų perduodami dokumentai, kurių paprašė tyrimo komitetas arba specialusis komitetas ir su kuriais jie turi teisę susipažinti;

193.

mano, kad tyrimo teisė yra svarbi Parlamento kompetencijos sritis; ragina ES institucijas, remiantis SESV 226 straipsnio nuostatomis, stiprinti Parlamento tyrimo teises; yra tvirtai įsitikinęs, kad galimybė pasikviesti dominančius asmenis ir susipažinti su atitinkamais dokumentais yra būtina tam, kad parlamentiniai tyrimo komitetai veiktų tinkamai;

194.

pabrėžia, kad norint užtikrinti demokratinę vykdomosios valdžios kontrolę, labai svarbu suteikti Parlamentui tyrimo įgaliojimus, kurie atitiktų ES valstybių narių nacionalinių parlamentų įgaliojimus; mano, kad, siekiant vykdyti demokratinę priežiūrą, Parlamentui turi būti suteiktas įgaliojimas iškviesti liudytojus ir priversti juos atvykti, taip pat priversti pateikti dokumentus; mano, jog siekiant, kad šiomis teisėmis būtų naudojamasi, valstybės narės turi susitarti taikyti sankcijas asmenims, neatvykusiems į klausymus arba nepateikusiems dokumentų pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius nacionalinius parlamentinius tyrimus; pakartoja, kad remia poziciją, išdėstytą 2012 m. pasiūlyme šiuo klausimu (21);

195.

siekia įsteigti nuolatinį tyrimo komitetą pagal JAV Kongreso pavyzdį;

196.

ragina Parlamento frakcijas nuspręsti įsteigti laikiną specialų komitetą, kuris per šią Parlamento kadenciją tęstų PANA komiteto veiklą ir tirtų neseniai atskleistus mokesčių rojų dokumentus;

197.

nedarant poveikio jokiai kitai tinkamai priemonei, prašo, kad generalinis sekretorius, remdamasis Parlamento darbo tvarkos taisyklių 116a straipsnio 3 dalimi, panaikintų ilgalaikį leidimą įeiti į pastatus asmenims iš bet kurio subjekto, kuris atsisakė paklusti oficialiam kvietimui atvykti į tyrimo komiteto posėdį;

198.

ragina valstybes nares skubiai padidinti Elgesio kodekso grupės darbo metodų skaidrumą, atskaitomybę ir veiksmingumą;

199.

prašo Elgesio kodekso grupės parengti metinę ataskaitą, kurioje būtų įvardijamos ir apibūdinamos žalingiausios valstybėse narėse taikytos mokesčių priemonės ir nurodoma, kokių atsakomųjų priemonių imtasi;

200.

ragina užbaigti būtiną Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) reformą, užtikrinant visapusišką skaidrumą ir visų ES institucijų bei pilietinės visuomenės dalyvavimą; prašo, kad vykdant šią reformą būtų iš esmės pertvarkyta Elgesio kodekso grupės valdymo ir skaidrumo struktūra, įskaitant jos įgaliojimus ir darbo tvarkos taisykles, taip pat sprendimų priėmimo procesus ir valstybių narių priimtų žalingų mokesčių priemonių nustatymo kriterijus;

7.3. Kitos institucijos

201.

teigiamai vertina tai, kad pirmiausia įsteigta viena nepriklausoma Europos prokuratūra, ir ragina visas valstybes nares prisijungti prie šios iniciatyvos;

202.

ragina suteikti Komisijai didesnius vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, siekiant garantuoti efektyvų ir nuoseklų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse ir didesnį Europos Parlamento vykdomą tikrinimą;

203.

ragina Komisijos struktūroje įsteigti naują Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centrą, kuris šalintų sisteminius kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo visoje ES trūkumus;

204.

ragina labai sustiprinti Europolo tinkle FIU.net vykdomą bendradarbiavimą ir siūlo susieti šią veiklą su siūlomu įsteigti Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centru tikintis sukurti „mokesčių Europolą“, kuris galėtų koordinuoti valstybių narių mokesčių politiką ir stiprinti valstybių narių valdžios institucijas joms tiriant ir atskleidžiant neteisėtas tarptautines mokesčių schemas;

205.

ragina valstybes nares, keičiant Sutartis, pritarti tam, kad sprendimai dėl mokesčių politikos būtų priimami Taryboje kvalifikuota balsų dauguma ir pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

o o

206.

paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją ir galutinį tyrimo komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 113, 1995 5 19, p. 1.

(2) OL L 166, 2016 6 24, p. 10.

(3) OL C 366, 2017 10 27, p. 51.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.

(5) OL C 399, 2017 11 24, p. 74.

(6) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).

(7) 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje. Rekomendacija A4.

(8) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(9) 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje. Rekomendacija B5.

(10) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(11) 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje. Rekomendacija C3.

(12) Žr. pranešimą A8-0056/2017.

(13) 2017 m. sausio 24 d. Panamos dokumentų tyrimo (PANA) komiteto klausymas dalyvaujant Brooke Harrington ir kitiems ekspertams.

(14) „Panamos dokumentai: kaip pasaulio turtingieji ir galingieji slepia savo pinigus“ (angl. The Panama Papers: Breaking the Story of How the World’s Rich and Powerful Hide their Money), Obermayer and Obermaier, 2016.

(15) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (OL L 158, 2014 5 27, p. 196) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 77).

(16) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(17) Grenlandija, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Prancūzijos Polinezija, Prancūzijos Pietų ir Antarkties Sritys, Voliso ir Futūnos salos, Majotas, Sen Pjeras ir Mikelonas, Aruba, Nyderlandų Antilai (Boneras, Kiurasao, Saba, Sint Eustatijus, Sint Martenas), Angilija, Kaimanų Salos, Folklando Salos, Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salos, Montseratas, Pitkernas, Šv. Elenos sala ir priklausomos teritorijos, Britanijos Antarkties teritorija, Indijos Vandenyno Britų Sritis, Terkso ir Kaikoso Salos, Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, Bermuda.

(18) AR: Kanarų salos, Reunjonas, Prancūzijos Gviana, Martinika, Gvadelupa, Majotas, Sint Martenas, Azorai ir Madeira.

(19) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:62014CJ0132&from=LT

(20) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310).

(21) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 41

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/156

P8_TA(2017)0495

Honkongas – 20 metų po perdavimo

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Honkongo praėjus 20 metų po perdavimo (2017/2204(INI))

(2018/C 369/17)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo pagrindinį įstatymą, kuris priimtas 1990 m. balandžio 4 d. ir įsigaliojo 1997 m. liepos 1 d.,

—	atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 19 d. Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės bendrą deklaraciją Honkongo klausimu, taip pat žinomą kaip Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendra deklaracija,

—

atsižvelgdamas į bendras Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ataskaitas, būtent į 2017 m. balandžio 26 d. ataskaitą „Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas. 2016 m. metinė ataskaita“ (JOIN(2017)0016), į 2016 m. balandžio 25 d. ataskaitą „Ypatingasis Administracinis Regionas Honkongas. 2015 m. metinė ataskaita“ (JOIN(2016)0010) ir į 2015 m. balandžio 24 d. ataskaitą „Ypatingasis Administracinis Regionas Honkongas. 2014 m. metinė ataskaita“ (JOIN(2015)0012),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 22 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą dėl naujos ES strategijos dėl Kinijos elementų (JOIN(2016)0030), 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497) ir 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Kinijos,

—	atsižvelgdamas į ES vieningos Kinijos politiką,

—	atsižvelgdamas į 1999 m. ES ir Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo muitinių bendradarbiavimo susitarimą (1),

—	atsižvelgdamas į teisę be vizos patekti į Šengeno erdvę (2) ir kitą Europos Sąjungos dalį, kuri suteikta Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo pasą turintiems asmenims, ir atvirkščiai,

—	atsižvelgdamas į ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais, pradėtą 1995 m.,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Honkongo, ypač į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Gui Minhai, Kinijoje kalinamo leidėjo, atvejo (3), 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl dingusių be žinios Honkongo knygų leidėjų atvejo (4), 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Tibete ir Honkonge (5), 2003 m. balandžio 8 d. rezoliuciją dėl Komisijos trečiosios ir ketvirtosios metinių ataskaitų Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo (6), 2002 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją dėl Honkongo (7), 2000 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos ir Tarybos pirmosios ir antrosios metinių ataskaitų Europos Parlamentui dėl Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo (8), 1998 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai „Europos Sąjunga ir Honkongas: po 1997 m. (9)“ ir 1997 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl padėties Honkonge (10),

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos, ypač į 2015 m. gruodžio 16 d. (11) ir 2013 m. kovo 14 d. rezoliucijas dėl ES ir Kinijos santykių (12),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0382/2017),

A.	kadangi 1997 m. liepos 1 d. Jungtinė Karalystė perdavė Kinijos Liaudies Respublikai aukščiausiąją valdžią Honkongo atžvilgiu;

kadangi 1984 m. pasirašytoje Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendroje deklaracijoje užtikrinama ir 1990 m. Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo (YAR) pagrindiniame įstatyme nustatoma, kad Honkongas išsaugos vykdomosios valdžios, įstatymų leidžiamosios valdžios ir teisminių institucijų autonomiją ir nepriklausomumą 50 metų po aukščiausiosios valdžios perdavimo;

C.	kadangi ES ir Europos Parlamentas ir toliau tvirtai remia principą „viena šalis – dvi sistemos“ ir didelę Honkongo autonomiją valdant Kinijai;

D.	kadangi ES ir Honkongas rengia metinį aukšto lygio susitikimą, vadinamą struktūriniu dialogu, kuris inicijuotas 2005 m.; kadangi 10-asis metinis struktūrinis dialogas įvyko 2016 m. lapkričio 17 d. Briuselyje;

kadangi dvišaliai ES ir Honkongo santykiai ir toliau tvirtėja; kadangi ES yra antra pagal dydį (po žemyninės Kinijos) Honkongo prekybos partnerė, o Honkongas yra 14-tas pagal dydį ES prekybos prekėmis partneris ir itin svarbus prekybos paslaugomis partneris; kadangi būsimiems dvišaliams santykiams turėtų būti naudingas Honkongo tolesnio ekonomikos įvairinimo poreikis, artimi ryšiai su Naujuoju šilko keliu ir didesnė integracija su Perlų upės deltos regionu; kadangi JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenimis, Honkongas yra antra pagal dydį pasaulyje tikslinė rinka tiesioginėmis užsienio investicijomis;

F.	kadangi Honkongo gynybos ir užsienio politikos reikalai priklauso Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės kompetencijai;

G.	kadangi Pagrindiniu įstatymu YAR Honkongui suteikta teisė savarankiškai formuoti savo išorės ekonominius santykius ir tapti tarptautinių organizacijų nariu;

kadangi net ir po 1997 m. liepos 1 d. tebegalioja sudaryti susitarimai dėl pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių ir tarptautiniai žmogaus teisių srities susitarimai; kadangi Kinijos Liaudies Respublika taip pat pasirašė ir ratifikavo tarptautinius susitarimus dėl šių teisių ir tokiu būdu pripažino žmogaus teisių svarbą ir universalumą; kadangi Kinija su ES ir kitais tarptautiniais partneriais sukūrė forumus dialogui teisinės valstybės tema;

kadangi Honkongas yra daugiau kaip 20 tarptautinių organizacijų, įskaitant Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), Tarptautinį valiutos fondą (TVF), Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumą (APEC), Interpolą, Tarptautinių atsiskaitymų banką (TAB), Azijos plėtros banką (APB), Azijos infrastruktūros investicijų banką (AIIB), Tarptautinį olimpinį komitetą, Tarptautinius prekybos rūmus ir Tarptautinę laisvųjų profesinių sąjungų konfederaciją, narys arba asocijuotasis narys;

J.	kadangi Honkongas yra Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) šalis;

K.	kadangi Pagrindinio įstatymo nuostatomis suteikiama žmogaus teisių ir asmens laisvių apsauga;

L.	kadangi Pagrindinio įstatymo 27 straipsnyje garantuojamos žodžio, spaudos ir publikavimo, asociacijų ir susirinkimų, eitynių ir demonstracijų laisvės;

M.	kadangi Pagrindinio įstatymo 45 ir 68 straipsniuose nurodoma, kad Įstatymų Leidžiamosios Tarybos vyriausiasis vadovas ir visi nariai galiausiai turėtų būti renkami visuotiniuose rinkimuose;

N.	kadangi Kinijos Liaudies Respublikos valstybės taryba 2014 m. birželio 10 d. paskelbė baltąją knygą dėl politikos „viena šalis – dvi sistemos“ vykdymo Honkonge, pabrėždama, kad YAR Honkongo autonomija galiausiai priklauso nuo Kinijos Liaudies Respublikos centrinės vyriausybės leidimo;

O.	kadangi Honkongo tradicinė atvira visuomenė sudarė sąlygas tam, kad būtų sukurta tikra ir nepriklausoma pilietinė visuomenė, kuri aktyviai ir konstruktyviai dalyvauja YAR Honkongo viešajame gyvenime;

P.	kadangi Honkongo pilietinė visuomenė padidino visuomenės informuotumą apie pilietines ir politines teises, religiją, sveikatos priežiūrą, aplinkosaugą, klimato kaitą, moterų dalyvavimą politiniame gyvenime ir namų ūkio darbuotojų teises, LGBTI teises, taip pat akademinę ir kultūros laisves;

kadangi Honkonge veikia gyvybinga daugiapartinė sistema; kadangi bėgant metams Honkongo gyventojai patyrė masines demonstracijas, pasisakančias už demokratiją ir visapusišką Pagrindinio įstatymo įgyvendinimą, įskaitant 2014 m. protestus, kuriuos rengė vadinamasis lietsargių judėjimas, taip pat dėl žiniasklaidos laisvės ir, be kita ko, protestavo prieš Honkongo knygų platintojų dingimą;

R.	kadangi per pastaruosius 20 metų kai kurie žurnalistai ir kiti žiniasklaidos darbuotojai – dažnai demokratijos rėmėjai ir reiškiantys kritišką požiūrį – buvo priversti atsistatydinti, išvyko rašyti pranešimus ne tokiais opiais klausimais ar, kai kuriais atvejais, jiems net buvo grasinta smurtu;

kadangi 2015 m. pabaigoje keturi Honkongo gyventojai ir vienas Honkonge negyvenantis asmuo, susiję su leidykla „Mighty Current“ ir jos knygynu, dingo, kadangi praėjus mėnesiams pasirodė pranešimai, kad jie buvo sulaikyti žemyninėje Kinijoje nežinomose vietose, ir kadangi vienas iš į laisvę paleistų knygų platintojų pranešė, kad prisipažino apie pažeidimus, nes buvo priverstas;

T.	kadangi per pastaruosius kelerius metus Honkongo žiniasklaidoje pastebėti vis dažnesni vidinės cenzūros atvejai klausimais, susijusiais su žemynine Kinija, – tai patvirtina ir Honkongo žurnalistų asociacijos tyrimai ir pranešimai;

U.	kadangi Honkonge teikiamas įvairių dalykų aukšto lygio mokymas ir pasiekiamas aukštas akademinis lygis, tačiau esama pavojaus akademinei laisvei dėl nuolatinio Kinijos centrinės valdžios kišimosi, visų pirma universitetų tarybų skyrimo srityje;

V.	kadangi pagal apklausų, kurias reguliariai atlieka Honkongo universitetas pagal viešosios nuomonės programą, rezultatus matyti, kad ilgą laiką mažėja tapatinimasis su Kinija;

kadangi 2017 m. sausio mėn. Honkongo aplinkos biuras paskelbė tarpsektorinį Honkongo veiksmų klimato kaitos srityje po 2030 m. planą, kuriame, vadovaujantis Paryžiaus susitarimu, nustatyti nauji anglies dioksido išmetimo tikslai, būtent iki 2030 m. taršos anglies dioksidu intensyvumas turi būti sumažintas dviem trečdaliais, o viso išmetamo anglies dioksido kiekis – vienu trečdaliu, palyginti su 2005 m. pradiniu lygiu;

X.	atsižvelgiant į Honkongo uosto svarbą Kinijos Liaudies Respublikai ir tarptautinei prekybai;

rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:

atkreipti YAR Honkongo ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijų dėmesį į tai, kad, kaip ES laiko vieningos Kinijos politiką santykių pagrindu, atitinkamai nepaprastai svarbu visapusiškai paisyti YAR Honkongo pagrindinio įstatymo ir laikytis principo „viena šalis – dvi sistemos“, siekiant plėtoti, dar labiau tvirtinti ir plėsti dabartinius ir būsimus santykius su ES, ir kad dėl kišimosi į Honkongo vidaus reikalus gali būti pakenkta šiam principui, todėl šio kišimosi reikėtų vengti;

b)	pasmerkti nuolatinį Kinijos Liaudies Respublikos kišimąsi į Honkongo vidaus reikalus, dėl kurio gali kilti pavojus principo „viena šalis – dvi sistemos“ ilgalaikiam perspektyvumui;

stiprinti dvišalį dialogą su YAR Honkongo vyriausybe, ypač vedant ES ir Honkongo metinį struktūrinį dialogą, apimantį daugelį klausimų ir politikos sričių, būtent demokratiją, žmogaus teises, teisinės valstybės principą, prekybą, investicijas, finansines paslaugas, muitus, aplinkos apsaugą, klimato kaitą, mokslinius tyrimus ir švietimą, taip pat remti principo „viena šalis – dvi sistemos“ įgyvendinimą ir toliau teikti vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos bei Komisijos metines Honkongo raidos ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai;

pripažinti, kad bėgant laikui Honkongas tapo atvira visuomene, kurioje piliečiai naudojasi žmogaus teisėmis, laisvėmis, aukštais visuomenės sveikatos ir saugumo standartais, skaidrumu, kurioje veikia teisminės institucijos, kuriomis pasitikima, ir kur vyrauja teisinė valstybė ir žemas korupcijos lygis, ir kad Honkongo gyventojai gali teisėtai tikėtis, jog ir toliau galės laikytis savo gyvenimo būdo ir naudotis minėtomis teisėmis bei vertybėmis didelės autonomijos sąlygomis;

e)	pabrėžti, kad nepaprastai svarbu paisyti Honkongo autonomijos siekiant jo tolesnio vystymosi teigiama linkme ir palankių santykių su Kinijos žemynine dalimi, taip pat siekiant atnaujinti žemyninės dalies ir Taivano dialogus;

visapusiškai įsipareigoti remti Honkongo autonomiją, gerovę ir jo gyventojų teises ir laisves ir pareikšti tvirtą paramą politinių reformų proceso, kuris atitiktų tarptautinius standartus ir Pagrindinį įstatymą, kuriuo YAR gyventojams būtų suteikta teisė rinkti ir būti išrinktiems aukščiausių vadovaujamųjų pareigų atrankos procese ir kuriame būtų atspindėta daugumos Honkongo visuomenės nuomonė, pradžiai;

atsižvelgiant į tai, raginti Honkongo ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybes ir toliau laikytis savo įsipareigojimo ir vėl stiprinti siekį reformuoti visuotinę rinkimų teisę per kitus Honkongo Įstatymų Leidžiamosios Tarybos vyriausiojo vadovo ir narių rinkimus, kad galiotų demokratinė, sąžininga, atvira ir skaidri rinkimų sistema;

h)	surasti būdų, kaip remti Honkongo demokratijos ir jo daugiapartinės sistemos stiprinimą, ir pareikšti susirūpinimą dėl didėjančio politinių opozicijos partijų persekiojimo, taip pat dėl įmonių registro atsisakymo įregistruoti tam tikras demokratiją propaguojančias grupes;

teigiamai vertinti tai, kad 2016 m. rinkimuose į Įstatymų Leidžiamąją Tarybą dalyvavo rekordiškai daug rinkėjų, tačiau apgailestauti dėl to, kad 2016 m. Honkongo valdžios institucijos atsisakė Įstatymų Leidžiamosios Tarybos rinkimuose užregistruoti naują nepriklausomybę propaguojančią politinę partiją ir iš rinkimų pašalino šešis kandidatus, kurie pasisakė už didesnę Honkongo autonomiją;

j)	pasmerkti grėsmes demokratiją propaguojančių politikų asmeniniam saugumui, įskaitant grobimą ir fizinį smurtą, apie kuriuos pranešė kai kurie politikai;

teigiamai vertinti tai, kad paleisti už užstatą trys demokratiją propaguojančio judėjimo lyderiai Joshua Wong, Nathan Law ir Alex Chow, kurie neseniai buvo nubausti nuo šešių iki aštuonių mėnesių kalėjimo bausmėmis dėl neteisėto susirinkimo, o praėjusiais metais už dalyvavimą taikiuose protestuose jiems skirtos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės, be kita ko, viešieji darbai; primygtinai raginti Honkongo paskutinės instancijos teismą nagrinėti J. Wongo, N. Law ir A. Chow bylas atsižvelgiant į Honkongo prievoles pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir primygtinai raginti Honkongo vyriausybę persvarstyti Viešosios tvarkos potvarkį, kad jis būtų suderintas su tarptautiniais žmogaus teisių standartais;

atkreipti Kinijos dėmesį į tai, kad, nors ir iš esmės laikomasi Pagrindinio įstatymo, Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendros deklaracijos ir principo „viena šalis – dvi sistemos“, vis dažniau plačiu mastu pastebimas nerimas, kad pradedama abejoti didele Honkongo autonomija, dėl kurios sutarta, arba Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendros deklaracijos teisine verte ar dvasia;

pareikšti didelį susirūpinimą dėl to, kad Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas skelbia nepageidaujamas ar kitokias Pagrindinio įstatymo interpretacijas dar prieš teismui priimant sprendimą, darydamas užuominą, kad reikėtų nepaisyti demokratiškai išrinktų teisės aktų leidėjų, ir taip mažina pasitikėjimą visapusišku teisminių institucijų nepriklausomumu atskirais susijusiais atvejais; priminti, kad Honkongo teismų sistema ir įprastas teismo procesas turėtų būti svarbiausia ginčų sprendimo priemonė;

n)	pabrėžti, kad dėl to, kaip buvo sprendžiamas penkių dingusių knygų platintojų klausimas, deja, kilo klausimų dėl YAR autonomijos, nurodytos jo Pagrindiniame įstatyme, ir dėl aiškumo apie žemyninių teisėsaugos institucijų vaidmenį Honkonge trūkumo;

o)	pareikšti susirūpinimą dėl įtarimų, kad Kinijos teisėsaugos institucijos veikia Honkonge, o tai reikštų, kad pažeistas Pagrindinis įstatymas ir būtų nesuderinama su principu „viena šalis – dvi sistemos“;

pabrėžti, kad informacijos ir žodžio laisvės iš esmės laikomasi, kartu pareiškiant susirūpinimą dėl nuolat mažėjančios spaudos laisvės Honkonge, kai spausdintai ir elektroninei žiniasklaidai daromas vis didesnis spaudimas, didėja vidinė cenzūra, ypač klausimais, susijusiais su opiomis problemomis žemyninėje Kinijoje arba su Honkongo vyriausybe, ir griežtinama prekybos knygomis jautriais politiniais klausimais kontrolė monopolizuojant beveik visų knygynų nuosavybę;

q)	tęsti dvišalį dialogą su YAR Honkongo vyriausybe įvairių politikos sričių klausimais, taip pat dėl principo „viena šalis – dvi sistemos“ įgyvendinimo;

pakartoti, kad bet kokie teisės aktai, numatyti pagal Pagrindinį įstatymą, įskaitant bet kokius teisės aktus, kurie bus pasiūlyti pagal Pagrindinio įstatymo 23 straipsnį, pvz., galimas Nacionalinio saugumo įstatymas, neturėtų prieštarauti Honkongo teisminių institucijų nepriklausomumui ir išimtinei jurisdikcijai ir neturėtų pažeisti Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto prievolių, taip pat neturėtų apriboti tokių laisvių, kaip žodžio, žiniasklaidos, asociacijų ir susirinkimų, demonstracijų laisvės, laisvė burti profesines sąjungas ir streikuoti, mokslinių tyrimų ir kultūrinės bei meninės raiškos laisvės, ir minėti teisės aktai neturėtų būti naudojami prieš žmogaus teisių aktyvistus ir vyriausybės kritikus;

nedelsiant pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl bendradarbiavimo su Honkongo institucijomis mokesčių skaidrumo srityje, įskaitant automatinius informacijos mainus, kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir priemonių, kurių imtis ragina EBPO dokumentų rinkinyje dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS), įgyvendinimą;

t)	skatinti ir remti regiono mastu koordinuojamus demokratiją propaguojančius judėjimus, nes jie yra itin svarbi priemonė siekiant puoselėti Azijos bendradarbiavimą demokratijos ir žmogaus teisių klausimais;

primygtinai raginti Honkongo vyriausybę imtis veiksmingesnių priemonių kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu, taip pat imtis priemonių siekiant stebėti įmones, kurios sudaro palankias sąlygas mokesčiams slėpti ir mokestiniam sukčiavimui, naudodamosi savo patronuojamosiomis įmonėmis Honkonge, ir taikyti joms sankcijas;

surasti būdų, kaip būtų galima remti Honkongo pilietinę visuomenę, ypač organizacijas, kurios laikosi visuotinių vertybių, propaguoja žmogaus teises ir remia teisminių institucijų nepriklausomumą ir spaudos laisvę; pabrėžti, kad nesutarimų atvejais galima pasitelkti tik nesmurtinių formų protestą ir dialogą;

w)	rekomenduoti Honkongo Įstatymų Leidžiamajai Tarybai, konsultuojantis su pilietinės visuomenės organizacijomis ir Honkongo gyventojais, kruopščiai išnagrinėti būsimus įstatymus dėl greitųjų geležinkelių;

raginti Honkongo akademines institucijas toliau laikytis aukštų savo mokymo programų ir mokslinių tyrimų standartų ir išsaugoti akademinę laisvę, tačiau šiuo požiūriu pareikšti susirūpinimą dėl universitetų tarybų skyrimo procedūros ir įsikišimų iš išorės, kuriais siekiama keisti mokymo programas, o dėl to gali būti kenkiama aukštojo mokslo institucijų nepriklausomumui; skatinti Europos ir Honkongo akademinių institucijų ryšių stiprinimą;

y)	ragina laiku priimti kovos su diskriminacija įstatymą;

z)	priminti, kad Honkongo visuomenei ir jo gyventojams didelę įtaką padarė imigrantai, įskaitant pabėgėlius, ir raginti Honkongo vyriausybę suderinti savo pabėgėlių ir migracijos politiką su tarptautiniais standartais, ypač atsižvelgiant į nelydimus nepilnamečius pabėgėlius;

aa)	atkreipti dėmesį į tai, kad, nors pastaruosiuose tyrimuose parodyta, kad daug Honkongo gyventojų norėtų emigruoti, būtų apmaudu, jeigu Honkongui nepavyktų išlaikyti savo protingiausių ir geriausių žmonių, ir susirūpinimą keltų tai, kad tiek daug, ypač jaunų žmonių, prarastų tikėjimą savo ateitimi;

ab)

pareikšti susirūpinimą, kad JT ekspertų Šiaurės Korėjos klausimais grupė savo ataskaitose nustatė, kad Honkongas yra viena iš dviejų verslo jurisdikcijų, kuriose veikia didžiausia dalis Šiaurės Korėjos kontroliuojamų priedangos įmonių; primena, kad bendros tarptautinės įmonės su Šiaurės Korėja – tai naujausios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2388 (2017) pažeidimas, ir primygtinai ragina Honkongo valdžios institucijas spręsti klausimus, kurie kelia susirūpinimą JT ekspertų Šiaurės Korėjos klausimais grupei;

ac)

atkreipti Honkongo valdžios institucijų dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į tyrimą, Honkongo komunalinės atliekos per pastarąjį dešimtmetį išaugo 80 proc., o tai yra daugiau nei dukart didesnis skaičius negu gyventojų prieaugis, ir padėti jiems sukurti veiksmingą atliekų mažinimo politiką, kuria būtų skatinamas perdirbimas ir kitų formų žiedinė ekonomika, taip pat didinamas informuotumas apie atsakingą vartojimą;

ad)	pabrėžti Kinijos valdžios institucijoms, kad visapusiškas Honkongo autonomijos paisymas galėtų suteikti modelį, pagal kurį būtų galima įgyvendinti išsamias demokratines politines reformas Kinijoje ir palaipsniui liberalizuoti ir atverti Kinijos visuomenę;

ae)	pabrėžti Europos Sąjungos įsipareigojimą Honkonge stiprinti demokratiją, įskaitant teisinės valstybės principą, teisminių institucijų nepriklausomumą, pagrindines laisves ir teises, skaidrumą ir informacijos bei saviraiškos laisvę;

paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir susipažinti – Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo vyriausybei ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei.

(1) OL L 151, 1999 6 18, p. 20.

(2) OL L 81, 2001 3 21, p. 1.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0444.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0045.

(5) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 523.

(6) OL C 64 E, 2004 3 12, p. 130.

(7) OL C 31 E, 2004 2 5, p. 261.

(8) OL C 197, 2001 7 12, p. 387.

(9) OL C 328, 1998 10 26, p. 186.

(10) OL C 132, 1997 4 28, p. 222.

(11) OL C 399, 2017 11 24, p. 92.

(12) OL C 36, 2016 1 29, p. 126.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 369

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	61 metai 2018m. spalio 11d.

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Parlamentas
	2017 m. gruodžio 12 d., antradienis
2018/C 369/18	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Eleonoros Forenzos (Eleonora Forenza) privilegijas ir imunitetus (2017/2199(IMM))	162
2018/C 369/19	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Ingeborgos Gräßle (Ingeborg Gräßle) imunitetą (2017/2220(IMM))	164

	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS PARLAMENTAS
	2017 m. gruodžio 12 d., antradienis
2018/C 369/20	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (11382/2/2017 – C8-0358/2017 – 2015/0289(COD))	166
2018/C 369/21	P8_TA(2017)0476 Įvairių reglamentų žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje pakeitimai ***I 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 652/2014 (COM(2016)0605 – C8-0404/2017 – 2016/0282B(COD)) P8_TC1-COD(2016)0282B Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. gruodžio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos	167
2018/C 369/22	P8_TA(2017)0477 ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS): dabartinių direktyvos taikymo aviacijos veiklai apribojimų išlaikymas ir pasirengimas nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę ***I 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę (COM(2017)0054 – C8-0028/2017 – 2017/0017(COD)) P8_TC1-COD(2017)0017 Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. gruodžio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę	172
2018/C 369/23	P8_TA(2017)0478 Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimas ***I 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų (COM(2016)0597 – C8-0375/2016 – 2016/0276(COD)) P8_TC1-COD(2016)0276 Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. gruodžio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/…, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų	174
2018/C 369/24	P8_TA(2017)0481 Importo muitai tam tikriems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams ***I 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio papildomus importo muitus tam tikriems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams (kodifikuota redakcija) (COM(2017)0361 – C8-0226/2017 – 2014/0175(COD)) P8_TC1-COD(2014)0175 Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. gruodžio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…, nustatantį papildomus importo muitus tam tikriems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams(kodifikuota redakcija)	176
2018/C 369/25	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro susisiekimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (13419/2016 – C8-0100/2017 – 2006/0058(NLE))	177
2018/C 369/26	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų susiejimo sudarymo projekto (13076/2017 – C8-0415/2017 – 2017/0193(NLE))	178
2018/C 369/27	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (12409/2016 – C8-0469/2016 – 2016/0166(NLE))	179
2018/C 369/28	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo dėl Bendros pertvarkymo valdybos pirmininkės kadencijos pratęsimo (N8-0092/2017 – C8-0425/2017 – 2017/0901(NLE))	180
	2017 m. gruodžio 13 d., trečiadienis
2018/C 369/29	Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2017 m. lapkričio 17 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas nuostatomis dėl techninių prekybos įpareigojimo, taikytino tam tikroms išvestinėms finansinėms priemonėms, reguliavimo standartų (C(2017)07684 – 2017/2979(DEA))	181

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2017–2018 m. SESIJA 2017 m. gruodžio 11–14 d. posėdžiai Posėdžių protokolai paskelbti OL C 178, 2018 5 24 . PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
	2017 m. gruodžio 12 d., antradienis
2018/C 369/01	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (12409/2016 – C8-0469/2016 – 2016/0166(NLE) – 2017/2035(INI))	2
2018/C 369/02	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija 2017 m. ES pilietybės ataskaita. Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje (2017/2069(INI))	11
2018/C 369/03	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimo (2017/2065(INI))	22
	2017 m. gruodžio 13 d., trečiadienis
2018/C 369/04	2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties (2017/2964(RSP))	32
2018/C 369/05	2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos (2017/2123(INI))	36
2018/C 369/06	2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (2017/2121(INI))	47
2018/C 369/07	2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2017/2122(INI))	56
	2017 m. gruodžio 14 d., ketvirtadienis
2018/C 369/08	2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl saviraiškos laisvės Vietname, visų pirma Nguyeno Van Hoa atvejo (2017/3001(RSP))	73
2018/C 369/09	2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kambodžos, visų pirma Kambodžos nacionalinio gelbėjimo partijos (CNRP) likvidavimo (2017/3002(RSP))	76
2018/C 369/10	2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija Salvadoras: atvejai, kai moterys patraukiamos baudžiamojon atsakomybėn už persileidimą (2017/3003(RSP))	79
2018/C 369/11	2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Afganistane (2017/2932(RSP))	85
2018/C 369/12	2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rohinjų padėties (2017/2973(RSP))	91
2018/C 369/13	2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija įgyvendinimo (2015/2129(INI))	96
2018/C 369/14	2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto 2016 metų svarstymų rezultatų (2017/2222(INI))	105
2018/C 369/15	2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos mažataršio judumo strategijos (2016/2327(INI))	114
	REKOMENDACIJOS
	Europos Parlamentas
	2017 m. gruodžio 13 d., trečiadienis
2018/C 369/16	2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (2016/3044(RSP))	132
2018/C 369/17	2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Honkongo praėjus 20 metų po perdavimo (2017/2204(INI))	156