I.

Mes auditavome:

II.

Mūsų nuomone, 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Europos Sąjungos (ES) konsoliduotose finansinėse ataskaitose 2017 m. gruodžio 31 d. ES finansinė būklė bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, laikantis Finansinio reglamento ir apskaitos taisyklių, pagrįstų tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais.

III.

Mūsų nuomone, 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

IV.

Mūsų nuomone, išskyrus Pagrindo pareikšti sąlyginę nuomonę dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo dalyje aprašytų dalykų poveikį, 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose atspindimi mokėjimai visais reikšmingais aspektais yra teisėti ir tvarkingi.

V.

Mes auditą atlikome remdamiesi IFAC tarptautiniais audito standartais (TAS) ir etikos kodeksais ir INTOSAI tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais (TAAIS). Mūsų pagal šiuos standartus nustatytos pareigos plačiau apibūdintos mūsų ataskaitos skirsnyje „Auditoriaus atsakomybė“. Pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos (IESBA) Buhalterių profesionalų etikos kodeksą mes esame nepriklausomi ir atlikome kitas savo etines pareigas laikydamiesi šių standartų ir reikalavimų bei IESBA kodekso. Esame įsitikinę, kad savo nuomonei pagrįsti surinkome pakankamus ir tinkamus audito įrodymus.

VI.

2017 m. registruotos išlaidos, apimančios kompensavimu pagrįstas išlaidas (3), yra paveiktos reikšmingo klaidų lygio. Mūsų įvertintas kompensavimu pagrįstų mokėjimų klaidų lygis yra 3,7  %. Mūsų bendras įvertintas (2,4  %) klaidų lygis vis dar viršija mūsų reikšmingumo ribą tačiau nėra paplitęs. Mokėjimai, atlikti teisių į išmokas pagrindu, nėra paveikti reikšmingo klaidų lygio (4).

VII.

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi mūsų einamojo laikotarpio Europos Sąjungos konsoliduotų finansinių ataskaitų auditui. Šie dalykai buvo nagrinėjami mūsų bendro finansinės būklės ataskaitų audito kontekste ir rengiant susijusią audito nuomonę, tačiau apie juos mes neteikiame atskiros nuomonės.

VIII.

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) (5) yra bendra ES ir EIB grupės iniciatyva, skirta skatinti investicijas ES, didinant EIB grupės pajėgumą prisiimti riziką. Pagal šią iniciatyvą iš ES biudžeto bus suteikta iki 16 milijardų eurų garantija, skirta padengti galimus nuostolius (6), patirtus vykdant ESIF operacijas, susijusias su investicijomis pagal Infrastruktūros ir inovacijų liniją (angl. IIW) ir Mažų ir vidutinių įmonių liniją (angl. SMEW) (7).

IX.

Pastaraisiais metais mes skyrėme šiai sričiai daug dėmesio, kadangi dėl ESIF struktūros iškilo tam tikrų sudėtingų apskaitos problemų, atsiradusių dėl susitarimų tarp ES ir EIB. 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos apskaitos pareigūnas konsultavosi su ekspertų patariamąja grupe dėl mažų ir vidutinių įmonių linijos privataus kapitalo operacijų, kurioms teikiama ES garantija, tinkamos apskaitos. Atsižvelgdamas į gautas rekomendacijas ir vadovaudamasis savo profesine nuovoka, Komisijos apskaitos pareigūnas nusprendė, kad Komisija nekontroliuoja ESIF ar nedaro to bendrai su EIB (8). Todėl, 2017 m. ES konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų atžvilgiu, EIB grupei suteikta garantija traktuojama:

X.

Mes įvertinome ESIF garantijos nuosavybės vertybinių popierių portfeliams apskaitos būdą Mes manome, kad šis būdas neturi poveikio tikram ir teisingam vaizdui, pateiktam 2017 m. ES konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

XI.

2017 m. pabaigoje ES balansas apėmė 73,1  milijardo eurų pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimą. Tai vienas didžiausių įsipareigojimų balanse, sudarantis beveik trečdalį visų 236,5  milijardo eurų įsipareigojimų 2017 m.

XII.

Didžioji šio pensijoms ir kitoms išmokoms darbuotojams skirto įsipareigojimo dalis (64,0  milijardo eurų) yra susijusi su Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų pensijų sistema („EPPS“). Šis pensijų įsipareigojimas apima „nustatyto dydžio išmokas“, užtikrinamas pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų („Tarnybos nuostatų“) 83 straipsnį ir Europos Sąjungos sutarties („ES sutarties“) 4 straipsnio 3 dalį. Į finansines ataskaitas įrašytas įsipareigojimas atspindi sumą, kuri būtų buvusi įtraukta į pensijų fondą, jei jis būtų įsteigtas apmokėti esamus su senatvės pensija susijusius įsipareigojimus (9). Be senatvės pensijų jis apima invalidumo pensijas ir ES darbuotojų našlių / našlaičių pensijas. Pagal Tarnybos nuostatų 83 straipsnį išmokos pagal šią pensijų sistemą mokamos iš ES biudžeto. Valstybės narės bendrai užtikrina išmokų mokėjimą, o pareigūnai padengia vieną trečdalį sistemos finansavimo.

XIII.

EPPS – tai privaloma ES valstybės tarnautojų profesinė pensijų sistema, pagal kurią institucijų ir įstaigų bei jose dirbančių darbuotojų įnašai naudojami finansuoti pensijas ateityje. Ji yra pritaikyta, atliekant įnašų į šią sistemą ir pensinio amžiaus lygio pataisymus, būti aktuarinėje pusiausvyroje. Parametrų, naudojamų apskaičiuoti ilgalaikę pensijų išlaidų prognozę skaičius ir įvairovė pabrėžia šio skaičiavimo, kurį kiekvienais metais turi atlikti Eurostatas, aktuarinę pusiausvyrą.

XIV.

Mūsų audito metu mes vertinome, aktuarines prielaidas ir pensijų įsipareigojimo vertę. Mes patikrinome kiekybinius duomenis, aktuarinius parametrus ir įsipareigojimo skaičiavimą ir pateikimą konsoliduotame balanse ir konsoliduotų finansinės būklės ataskaitų aiškinamosiose pastabose. Kaip nurodyta konsoliduotųjų finansinės būklės ataskaitų 2.9 pastaboje, Komisija ir toliau dirba stiprindama savo išmokų darbuotojams įsipareigojimo apskaičiavimo procesus, kuriuos nuolat stebėsime.

XV.

2017 m. pabaigoje įvertino, kad patirtos, bet paramos gavėjų dar nepraneštos tinkamos finansuoti išlaidos sudarė 101 milijardą eurų (2016 m. pabaigoje jos sudarė 102 milijardus eurų). Šios sumos į apskaitą įrašytos kaip sukauptos sąnaudos (10).

XVI.

Mes tikrinome metodiką ir kontrolės sistemas, taikomas pagrindiniuose generaliniuose direktoratuose metų pabaigos įverčiams. Mes sudarėme sąskaitų faktūrų ir išankstinių mokėjimų imtis bei vykdėme su šiais elementais susijusį darbą, kad būtų išvengta klaidų sukauptose sumose rizikos. Mes prašėme Komisijos apskaitos tarnybų paaiškinti bendrą metodiką.

XVII.

Mes galime daryti išvadą, kad bendrų sukauptų sąnaudų sumos įvertis, pateiktas konsoliduotajame balanse nurodytas teisingai.

XVIII.

2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė (JK) pranešė Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos (ES). 2017 m. gegužės 22 d. prasidėjo derybos dėl ES ir Jungtinės Karalystės susitarimo dėl išstojimo.

XIX.

2018 m. vasario 28 d. susitarimo dėl išstojimo projekto penktoje dalyje (finansinės nuostatos), susijusioje su finansiniu susitarimu, nustatyta, kad JK sumokės visus savo įsipareigojimus pagal dabartinę ir ankstesniąją daugiametes finansines programas taip tarsi ji vis dar būtų valstybė narė.

XX.

Tuo remiantis, mes darome išvadą, kad finansinės ataskaitos 2017 m. gruodžio 31 d. teisingai atspindi išstojimo procesą.

XXI.

Vadovybė privalo teikti „kitą informaciją“, apimančią skirsnį „Finansinės būklės ataskaitų aptarimas ir analizė“, bet ne konsoliduotas finansines ataskaitas ar su jomis susijusią mūsų ataskaitą. Mūsų nuomonė dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų neapima šios kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios susijusios patikinimo išvados. Mūsų pareiga, susijusi su mūsų konsoliduotų finansinių ataskaitų auditu, yra perskaityti šią kitą informaciją ir įvertinti, ar ji nėra iš esmės nesuderinama su konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis ar mūsų audito metu įgytomis žiniomis ir ar neatrodo kitaip reikšmingai iškraipyta. Jei mes padarome išvadą, kad ši kita informacija yra reikšmingai iškraipyta, mes privalome apie tai pranešti. Šiuo klausimu mes neturime nieko pranešti.

XXII.

Pagal SESV 310–325 straipsnius ir Finansinį reglamentą vadovybė yra atsakinga už ES konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą, laikantis tarptautiniu mastu pripažintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų, bei už jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Ši atsakomybė apima vidaus kontrolės priemonių parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą, siekiant parengti ir pateikti finansinės būklės ataskaitas, kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių iškraipymų. Vadovybė taip pat privalo užtikrinti, kad finansinės būklės ataskaitose atspindima veikla, finansinės operacijos ir informacija atitiktų jas reglamentuojančius teisės aktus. Galutinė atsakomybė už ES finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą tenka Komisijai (SESV 317 straipsnis).

XXIII.

Rengiant ES konsoliduotas finansines ataskaitas, Komisijai tenka atsakomybė įvertinti, ar ES geba užtikrinti veiklos tęstinumą, atskleisti svarbius su tęstinumu susijusius dalykus ir taikyti veiklos tęstinumo prielaidą apskaitai, nebent jis ketina likviduoti subjektą ar nutraukti operacijas arba yra priverstas tą padaryti, neturėdamas kitos realios išeities.

XXIV.

Komisija atsakinga už ES finansinės atskaitomybės proceso priežiūrą.

XXV.

Pagal Finansinį reglamentą (IX antraštinę dalį) Komisijos apskaitos pareigūnas turi pristatyti audito tikslams ES konsoliduotas finansines ataskaitas, pirma kaip negalutines finansines ataskaitas iki kitų metų kovo 31 d. ir kaip galutines finansines ataskaitas – iki liepos 31 d. Jau negalutinėse ataskaitose turėtų būti pateiktas tikras ir teisingas finansinės padėties vaizdas. Todėl labai svarbu, kad visi negalutinių ataskaitų straipsniai būtų pristatyti kaip galutiniai skaičiavimai, leidžiantys mums atlikti mūsų užduotį pagal Finansinio reglamento X antraštinę dalį per nustatytą laikotarpį. Pakeitimai tarp negalutinių ir galutinių finansinių ataskaitų paprastai turėtų būti tik mūsų pastabų rezultatas.

XXVI.

Mūsų tikslai yra gauti pakankamą patikinimą dėl to, ar ES konsoliduotose finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, bei, remiantis mūsų auditu, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai patikinimo pareiškimą dėl finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Pakankamas patikinimas užtikrina aukštą patikinimo lygį, tačiau jis nėra garantija, kad audito metu visuomet buvo nustatyti galimi reikšmingi iškraipymai ar neatitikties atvejai. Tokius atvejus gali nulemti sukčiavimas ar klaidos ir jie laikomi reikšmingais jei, imant atskirai ar subendrinus, galima pagrįstai tikėtis, jog jie darys įtaką naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis.

XXVII.

Pajamų srityje mūsų PVM ir BNPj pagrįstas nuosavų išteklių tikrinimas pradedamas nuo makroekonominių suvestinių duomenų, pagal kuriuos šios pajamos yra skaičiuojamos, taip pat įvertinamos Komisijos sistemos, skirtos šiems duomenims apdoroti iki tol, kol yra gaunami ir į konsoliduotas finansines ataskaitas įtraukiami valstybių narių įnašai. Tradicinių nuosavų išteklių srityje mes nagrinėjame muitinės įstaigų finansines ataskaitas bei analizuojame muito mokesčių srautą iki tol, kol sumas gauna Komisija ir jos įtraukiamos į finansines ataskaitas.

XXVIII.

Išlaidų srityje mes nagrinėjame mokėjimų operacijas, kai išlaidos buvo padarytos, užregistruotos ir patvirtintos. Šis nagrinėjimas apima visas mokėjimų kategorijas (įskaitant mokėjimus įsigyjant turtą), išskyrus avansus jų išmokėjimo momentu. Išankstiniai mokėjimai nagrinėjami lėšų gavėjui pateikus jų tinkamo panaudojimo įrodymą ir institucijai ar įstaigai sutikus su tuo įrodymu ir patvirtinus išankstinį mokėjimą, o tai gali užsitęsti iki kitų metų.

XXIX.

Atlikdami auditą pagal TAS IR TAAIS, per visą auditą mes remiamės profesine nuovoka ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

XXX.

Mes su vadovybe aptariame, be kita ko, planuojamą audito apimtį ir tvarkaraštį bei reikšmingus audito metu nustatytus faktus, įskaitant bet kokius nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus.

XXXI.

Iš tų dalykų, kurie buvo aptarti su Komisija ir kitais audituojamais subjektais, mes nustatome tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi einamojo laikotarpio konsoliduotų finansinių ataskaitų auditui ir todėl yra pagrindiniai audito dalykai. Mes apibūdiname šiuos dalykus savo ataskaitoje, nebent remiantis įstatyminiu teisės aktu ar reglamentu jų negalima viešai atskleisti arba mes ypač retomis aplinkybėmis nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateiktas mūsų ataskaitose, kadangi pagrįstai galima tikėtis, jog neigiamos tokio veiksmo pasekmės nusvers viešojo intereso naudą.

1.1.

Mes esame Europos Sąjungos nepriklausomas auditorius. Vadovaudamiesi Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), mes:

1.2.

Su patikinimo pareiškimu susijęs mūsų darbas (paaiškintas 1.1 priede ) skirtas įgyvendinti pirmąjį ir antrąjį tikslus. Rengiant metinę ataskaitą, mūsų darbas pagrindinėse ES išlaidų srityse (12) taip pat skirtas tikrinti išlaidų ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą. Mes pranešame apie įvairius Komisijos įdiegtos sistemos, skirtos užtikrinti tinkamą lėšų panaudojimą, aspektus (13). Apskritai mūsų audito darbas taip pat yra svarus indėlis mums rengiant nuomones dėl siūlomų teisės aktų.

1.3.

Šiame metinės ataskaitos skyriuje:

1.4.

ES išlaidos yra svarbi, bet ne vienintelė, priemonė siekiant politikos tikslų. Kitos svarbios priemonės – teisės aktų taikymas ir laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo visoje ES užtikrinimas. 2017 m. ES išlaidos sudarė 137,4  milijardo eurų (14), iš kurių 2 % buvo visų ES valstybių narių bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos ir 0,9  % ES bendrosios nacionalinės pajamos ( 1.1 langelis ).

Šaltinis:

Valstybių narių BNPj: Europos Komisijos 2017 m. metinės finansinės ataskaitos. A priedas. Pajamos.

Valstybių narių bendro valdžios sektoriaus išlaidos: Eurostatas, metinės nacionalinės sąskaitos.

ES išlaidos: Europos Komisija. Europos Sąjungos 2017 m. konsoliduotos finansinės ataskaitos.

1.5.

ES lėšos išmokamos naudos gavėjams kaip vienkartinės išmokos / metinės dalinės išmokos arba kaip periodiniai mokėjimai pagal daugiametes išlaidų schemas. 2017 m. mokėjimai iš ES biudžeto iš viso sudarė 137,4  milijardo eurų, iš kurių 29,7  milijardo eurų išmokėti kaip išankstinis finansavimas ir 107,7  milijardo eurų – kaip vienkartinės, tarpinės ar galutinės išmokos. Kaip parodyta 1.2 langelyje didžiausia ES biudžeto dalis skirta „Gamtos ištekliams“ (56,7  milijardo eurų arba 41 % viso biudžeto), toliau eina „Sanglauda“ (35,7  milijardo eurų arba 26 % viso biudžeto) ir „Konkurencingumas“ (21,4  milijardo eurų arba 15,6  % viso biudžeto).

1.6.

Mūsų pastabos teikiamos dėl 2017 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotų finansinių ataskaitų (15) („finansinių ataskaitų“). Mes jas gavome kartu su apskaitos pareigūno vadovybės pareiškimu gavome 2018 m. birželio 27 d., iki galutinio jų pateikimo termino pagal Finansinį reglamentą (16). Šios ataskaitos teikiamos kartu su „Svarstymais dėl finansinės būklės ataskaitų ir jų analize“ (17). Ši analizė mūsų audito nuomonėje nėra nagrinėjama. Tačiau laikydamiesi audito standartų mes įvertinome, ar ji atitinka finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją.

1.7.

Komisijos paskelbtose finansinėse ataskaitose matyti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. visi įsipareigojimai sudarė 236,5  milijardo eurų, palyginti su visu 166,2  milijardo eurų turtu. 2017 m. ekonominis rezultatas yra 8,1  milijardo eurų.

1.8.

Audito metu nustatėme, kad finansinės ataskaitos nebuvo paveiktos reikšmingų iškraipymų. Mūsų pastabos dėl su ES lėšomis susijusio finansų ir biudžeto valdymo pateiktos 2 skyriuje.

1.9.

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi mūsų einamojo laikotarpio finansinės būklės ataskaitų auditui. Šie dalykai buvo nagrinėjami mūsų bendro finansinės būklės ataskaitų audito kontekste ir rengiant susijusią audito nuomonę, tačiau apie juos mes neteikiame atskiros nuomonės. Pagal 701 tarptautinį audito standartą (18) mes pranešame pagrindinius audito dalykus mūsų patikinimo pareiškime.

1.10.

Mes tikriname ES pajamas ir išlaidas siekdami įvertinti, ar jos atitinka taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. 4 skyriuje mes pateikiame savo audito rezultatus, susijusius su pajamomis, o 5–10 skyriuose – su išlaidomis.

1.11.

Atlikdami auditą mes nagrinėjome ES finansinėse ataskaitose registruotas operacijas. Tos operacijos – tai lėšų perkėlimai iš ES biudžeto galutiniams ES lėšų gavėjams, valstybių narių įnašai į ES biudžetą ir įplaukos iš kitų šaltinių. Mes nagrinėjome išlaidas tame etape, kai galutiniai ES lėšų gavėjai vykdė veiklą arba patyrė išlaidų, ir kai Komisija tas išlaidas patvirtino (patvirtintos išlaidos). Praktiškai tai reiškia, kad mūsų operacijų populiacija apima tarpinius ir galutinius mokėjimus. Mes nenagrinėjome išankstinio finansavimo mokėjimų, nebent jie buvo patvirtinti 2017 m.

1.12.

Europos parlamentas ir Taryba padarė keletą pakeitimų 2014–2020 m. ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos sektorių teisės aktuose (žr. 6.5–6.10 dalis), palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu taikytomis taisyklėmis. Svarbiausi jų yra tai, kad už programas atsakančios valstybės narės institucijos nuo šiol privalo teikti metinį patikinimo paketą, apimantį visas per ataskaitinius metus Komisijai patvirtintas išlaidas. Komisija sąskaitas pripažįsta, jeigu gali padaryti išvadą, kad jos yra išsamios, tikslios ir teisingos. Ji įvertina patikinimo paketą, kad įsitikintų, jog likutinis klaidų lygis kiekvienos programos atveju išlieka mažesnis už 2 % reikšmingumo ribą, ir prireikus taiko pataisymus.

1.13.

Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos sektorių teisės aktų pakeitimai turi poveikį tam, ką Komisija laiko šios srities „patvirtintomis išlaidomis“. Todėl mūsų atlikto šios DFP išlaidų kategorijos audito populiacija skiriasi nuo ankstesniųjų metų ir ją sudaro galutiniai mokėjimai (įskaitant išankstinį patvirtintą finansavimą) už 2007–2013 m. laikotarpį ir išlaidas, kurias apima Komisijos kasmet tvirtinamos finansinės ataskaitos už 2014–2020 m. laikotarpį (žr.  1.1 priedo 2–6 dalis ir 6.16–6.19 dalis). Tai reiškia, kad mes testavome operacijas, kurių atžvilgiu atitinkami taisomieji veiksmai buvo atlikti valstybių narių lygmeniu.

1.13.

1.14.

DFP 1b atveju tarpiniai mokėjimai, atlikti 2017 m. už 2014–2020 m. laikotarpį sudarė apie 21 milijardus eurų. Mes įtrauksime šiuos tarpinius ir išankstinio finansavimo mokėjimus į mūsų populiaciją per vėlesnius metus, kai tik juos patvirtins Komisija ir kai jie bus patvirtinti metiniu užbaigimo sprendimu.

(*)

DFP 1b atveju, 30,7  milijardo eurų išankstinio finansavimo suma apima tarpinius mokėjimus už 2007–2013 m. ir 2014–2020 programavimo laikotarpius, kurie sudaro 21,7  milijardo eurų. Pagal mūsų šioje srityje taikomą metodą, šie mokėjimai nepriklauso mūsų audito populiacijai, kurią mes auditavome dėl 2017 m. metinės ataskaitos.

1.15.

1.3 langelyje parodytas mūsų 2017 m. audito populiacijos pasiskirstymas į vienkartinius, tarpinius (Komisijos patvirtintus) ir galutinius mokėjimus, patvirtintas išankstinio finansavimo sumas ir metiniais sprendimais dėl finansinių ataskaitų patvirtinimo. Už 2017 m. mes auditavome operacijų, kurių bendra vertė 100,2  milijardo eurų. Tais metais „Gamtos išteklių“ sritis sudaro didžiausią mūsų visos populiacijos dalį (57 %), tuo tarpu priešingai nei praėjusiais metais DFP 1b dalis „Sanglauda“ yra palyginti maža (apie 8 %) ( 1.4 langelis ).

1.16.

Kalbant apie ES pajamų ir išlaidų tvarkingumą, pagrindiniai mūsų nustatyti faktai buvo šie:

a)

pajamose nebuvo reikšmingo klaidų lygio. Su pajamomis susijusios sistemos apskritai buvo veiksmingos, tačiau pagrindinės mūsų įvertintos tradicinių nuosavų išteklių (TNI) vidaus kontrolės priemonės Komisijoje ir kai kuriose valstybėse narėse buvo iš dalies veiksmingos (žr. 4.21 dalį);

b)

kalbant apie išlaidas, mūsų bendri audito įrodymai rodo, kad klaidų lygis nebuvo reikšmingas. Mūsų įvertintas bendras klaidų lygis išlaidose yra 2,4  %, tačiau, imant apskritai, reikšmingas klaidų lygis buvo tik kompensavimu grindžiamose išlaidose, kurios sudaro apie 47 % audituotos populiacijos. Mūsų bendras įvertintas klaidų lygis, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo ( 1.5 langelis ).

b)

Komisija su pasitenkinimu pažymi, kad šiais metais rezultatai dar labiau pagerėjo.

1.17.

Mūsų audito rezultatų kaita rodo, kad bendras klaidų lygis jau nebėra vienintelis mūsų patikinimo pareiškimo pagrindas. Mūsų 2017 m. audito rezultato patvirtina mūsų 2015 ir 2016 m. nustatytus faktus, konkrečiai tai, kad klaidų rizikai poveikį turi būdas, kuriuo lėšos yra skiriamos. Imant apskritai, mes nustatėme, kad teisėmis į išmokas grindžiamose išlaidose (19) nėra reikšmingo klaidų lygio, tuo tarpu kompensavimu grindžiamose išlaidose reikšmingas klaidų lygis yra ( 1.6 langelis ).

1.17.

1.18.

Mes įvertinome, kad klaidų lygis teisėmis į išmokas grindžiamuose mokėjimuose (atmetus kai kurias kaimo plėtros schemas) yra mažesnis už 2 % reikšmingumo ribą kaip ir 2016 metais. Teisėmis į išmokas grindžiamų išlaidų atveju paramos gavėjai gauna išmoką, jei atitinka tam tikras sąlygas. Tokiuose mokėjimuose klaidų rizika paprastai būna mažesnė, jei nustatytos sąlygos nėra perdėm sudėtingos. Tokie mokėjimai (1.7 langelis) apima stipendijas studentams ir tyrėjams (DFP 1a – 5 skyrius), tiesioginę pagalbą ūkininkams (DFP 2 – 7 skyrius) ir paramą trečiųjų šalių biudžetams (DFP 4 – 9 skyrius). Administracinius mokėjimus daugiausia sudaro ES pareigūnų atlyginimai ir pensijos (DFP 5 – 10 skyrius). Imant apskritai, teisėmis į išmokas grindžiamos išlaidos sudaro apie 53 % mūsų audito populiacijos.

1.19.

Tais atvejais, kai buvo įdiegtos sudėtingos sąlygos, mes nustatėme padidėjusią klaidų riziką. Tai pasakytina apie kompensavimu grindžiamas išlaidas ir apie nedidelę dalį teisėmis į išmokas grindžiamų išlaidų, kurioms taikomos sudėtingos sąlygos (kai kurios kaimo plėtros schemos). Šios rūšies didelės rizikos išlaidos sudaro apie 47 % mūsų audito populiacijos. Mes įvertinome, kad klaidų lygis šios rūšies išlaidose yra 3,7  % (2016 m. – 4,8  %), o tai smarkiai viršija 2 % reikšmingumo ribą ( 1.6 langelis ).

1.20.

Kompensavimu grindžiamos išlaidos apima paramos gavėjų prašymus kompensuoti jų patirtas tinkamas finansuoti išlaidas. Šiuo tikslu, jie privalo pateikti informaciją, įrodančią, kad jie vykdo finansuoti tinkamą veiklą ir parodančią patirtas sąnaudas, už kurias jie gali prašyti kompensacijos. Tai darydami jie privalo laikytis sudėtingų taisyklių, susijusių su tuo, kas gali būti prašoma apmokėti (tinkamumas) ir kaip gali būti tinkamai patiriamos sąnaudos (pavyzdžiui, viešieji pirkimai ar valstybės pagalbos taisyklės). Dėl tokio sudėtingumo atsiranda klaidų, kurios turi įtakos mūsų išvadai dėl šių DFF išlaidų kategorijų: 1a „Konkurencingumas“ (5.31 ir 5.32 dalys), 1b „Sanglauda“ (6.78–6.81 dalys) ir 2 „Gamtos ištekliai“ (7.68 ir 7.69 dalys).

1.20.

„Omnibus“ pasiūlymu, parengtu remiantis Tarybos ir Parlamento politiniu susitarimu, gerokai išplečiama supaprastinto išlaidų apmokėjimo ir sąlygų įvykdymu grindžiamų mokėjimų taikymo sritis ir taikymas. 2021–2027 m. Komisijos pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant toliau mažinti sudėtingumą, suteikiama daugiau galimybių taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą ir sąlygų įvykdymu grindžiamus mokėjimus.

1.21.

Didžioji dalis kompensavimu grindžiamų ES išlaidų yra panaudojamos mokslinių tyrimų projektams (Konkurencingumas), mokymo programoms (Sanglauda), regioninės ir kaimo plėtros projektams (Sanglauda ir Kaimo plėtra) ir vystymosi projektams (Europos vaidmuo pasaulyje). Kaip parodyta 1.8 langelyje , „Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) rinkos priemonių išlaidų kategorijos kaimo plėtra, aplinka, klimato politika ir žuvininkystė“ ir „Konkurencingumas“ daugiausia prisidėjo prie mūsų įvertinto 2017 m. klaidų lygio kompensacijomis grindžiamose išlaidose, po jų eina „Sanglauda“, ir „Europos vaidmuo pasaulyje“. Šis pasiskirstymas skiriasi nuo ankstesnių metų. Tą visų pirma nulėmė maža patvirtintų išlaidų apimtis „Sanglaudos srityje“.

1.22.

Šiais metais mes teikiame specialų vertinimą dėl keturių DFP išlaidų kategorijų: „Konkurencingumo“, „Sanglaudos“„Gamtos išteklių“ ir „Administracinių išlaidų“. Mes nevertiname klaidų lygių kitose išlaidų srityse, įskaitant DFP 3 kategoriją (8 skyrius) ir 4 kategoriją (9 skyrius). Iš viso su mūsų patikinimo pareiškimu susijusios išlaidos šiose srityse sudarė 11,1  milijardo eurų (11,1  % mūsų audituotų išlaidų). Su šiomis sritimis susijęs darbas ir toliau prisideda prie mūsų bendrų išvadų dėl 2017 m.

1.23.

„Konkurencingumas“ (5 skyrius): išlaidos paveiktos reikšmingo klaidų lygio. Apie 90 % šių išlaidų yra grindžiamos kompensavimu, o klaidos jose daugiausia atspindi skirtingas netinkamų finansuoti išlaidų kategorijas (visų pirma personalo išlaidas ir kitas išlaidas, netinkamus finansuoti projektus ir naudos gavėjus).

1.24.

„Sanglauda“ (6 skyrius): Šios srities išlaidos daugiausia susijusios su sąnaudų kompensavimu. Pagrindinė nustatytų klaidų rūšis buvo netinkamos finansuoti išlaidos. Dėl šių klaidų valstybių narių institucijos taikė pataisymus, kad sumažintų likutinius klaidų lygius tiek, kad jie nesiektų 2 % reikšmingumo ribos. Tačiau mes taip pat nustatėme klaidų, kurių nebuvo aptikusios audito institucijos, kaip antai, vienos audito institucijos atveju, netinkamų finansuoti naudos gavėjų, finansuojamų per finansines priemones. Nei valstybių narių institucijos, nei Komisija šioms klaidoms finansinių pataisymų netaikė. Atsižvelgę į klaidas, kurias nustatė audito institucijos ar mes patys, ir į visus atitinkamus finansinius pataisymus, mes vertiname, kad klaidų lygis yra reikšmingas.

1.24.

Paprastinimas yra veiksmingiausias būdas sumažinti kontrolės išlaidas bei naštą ir klaidų riziką. Politikos srityse, kurioms taikomos patikimo valdymo ir kontrolės sistemos ir mažiau sudėtingos tinkamumo finansuoti taisyklės, klaidų lygio tikimybė yra mažesnė (žr. Komisijos atsakymą į 1.20 dalies pastabas).

1.25.

„Gamtos ištekliai“ (7 skyrius): imant apskritai, ši sritis yra paveikta reikšmingo klaidų lygio. Tačiau tiesioginiai mokėjimai iš EŽŪGF sudaro apie tris ketvirčius šios srities išlaidų ir nėra paveikti reikšmingo klaidų lygio. Tiesioginiai mokėjimai ūkininkams yra grindžiami teisėmis į išmokas, joms buvo taikomos supaprastintos žemės tinkamumo finansuoti taisyklės ir veiksminga ex ante kontrolės sistema (IAKS), kurią taikant galima atlikti automatizuotas kryžmines patikras tarp duomenų bazių. Mes ir vėl nustatėme besikartojantį aukštą klaidų lygį kitose išlaidų srityse (kaimo plėtros, EŽŪGF rinkos priemonių, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės). Išlaidas šiose srityse daugiausia sudaro išlaidų kompensacijos. Netinkami finansuoti paramos gavėjai, veikla ar išlaidos maždaug dviem trečdaliais prisidėjo prie įvertinto klaidų lygio šioje DFP išlaidų kategorijoje.

1.26.

„Administravimas“ (10 skyrius): šioje srityje nėra reikšmingo klaidų lygio. Didžiausia išlaidų dalis šioje srityje išmokama kaip ES institucijų ir įstaigų atlyginimai, pensijos ir išmokos.

1.27.

Šiais metais, mes skyrėme daugiau dėmesio klaidų, aptiktų kompensavimu grindžiamose išlaidose, rūšims, kadangi tai sritis, kurioje reikšmingas klaidų lygis kartojasi. 1.9 langelyje pateiktas mūsų 2017 m. kompensavimu grindžiamose išlaidose įvertinto klaidų lygio 3,7  % pasiskirstymas pagal klaidų tipą. Jame taip pat pateikti palyginamieji skaičiai pagal 2016 metų įvertį (4,8  %) (20).

1.28.

Panašiai kaip 2016 m., daugiausia prie 2017 m. klaidų lygio prisideda tinkamumo klaidos (t. y., netinkamos finansuoti išlaidos išlaidų deklaracijose agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimų nesilaikymas (kaimo plėtra) ir netinkami finansuoti projektai / veikla ar naudos gavėjai). Tačiau jų poveikis palyginti su 2016 m. smarkiai išaugo (2017 m.: 93 %; 2016 m.: 73 %). Taip atsitiko todėl, kad šiais metais mes nustatėme labai mažai viešųjų pirkimų klaidų.

1.28.

Komisija mano, kad agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimų nesilaikymas nebūtinai yra tinkamumo klausimas. Taikoma proporcinga sankcija, kuri tik išimtiniais ir retais atvejais gali siekti 100 %. Taip pat žr. atsakymą į 7.19 dalies pastabas.

1.29.

Priešingai, nei 2016 m., rimtos viešųjų pirkimų klaidos prie mūsų įvertinto klaidų lygio prisidėjo mažiau nei 1 % (2016 m.: 18 %). Tai galima paaiškinti santykinai nedidele išlaidų dalimi, patvirtinta pagal Europos regioninės plėtros fondą ir Sanglaudos fondą (6.18 dalis). Mūsų ankstesnio audito rezultatai rodo, kad šie fondai yra palankesni klaidoms viešųjų pirkimų procedūrose.

1.29.

1.30.

Pagal SESV 317 straipsnį, Komisijai tenka galutinė atsakomybė už ES biudžeto įvykdymą ir ji valdo ES išlaidas kartu su valstybėmis narėmis (21). Komisija atsiskaito už savo veiksmus trijose ataskaitose, kurios visos sudaro „Integruotą finansinės atskaitomybės rinkinį“ (22):

1.31.

Pagal savo 2018–2020 m. strategiją, mes nusprendėme grįsti savo patikinimo pareiškimą atestavimo metodu, kitaip tariant, mes ketiname pateikti patikinimą dėl Komisijos (vadovybės) pareiškimo. Mūsų sprendimas pagrįstas mūsų patirtimi, susijusia su šio metodo taikymu nuo 1994 m. audituojant finansinių ataskaitų patikimumą. Kalbant apie finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų tvarkingumą, mes bendradarbiaujame su Komisija siekdami nustatyti sąlygas, būtinas pažangai taikant šį metodą. Svarbus elementas yra savalaikis informacijos pateikimas rengiant dokumentus ir vykdant auditą (23).

1.31.

1.32.

Metinėje valdymo ir veiksmingumo ataskaitoje Komisija pristato savo „rizikos sumų“ vertinimus. Rizikos suma mokėjimo metu atitinka Komisijos įvertintą sumą, kuri nėra išmokėta pagal mokėjimo metu galiojusias taisykles. Šis skaičius yra artimiausias mūsų įvertintam bendram klaidų lygiui.

1.32.

Be to, metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje nurodyta apskaičiuota 2017 m. bendra rizikos suma užbaigimo metu, atsižvelgus į numatomas būsimas pataisas, yra mažesnė nei 2 % visų susijusių išlaidų.

1.33.

Be rizikos sumos mokėjimo metu Komisija pristato kitus tvarkingumo rodiklius. 1.10 langelyje parodytos rizikos sumos mokėjimo metu sąsajos su šiais kitais rodikliais.

1.34.

1.11 langelyje Komisijos rizikos sumos mokėjimo metu skaičiai palyginti su mūsų klaidų lygio įverčio intervalu. Rengdama savo Metinę valdymo ir veiksmingumo ataskaitą, Komisija taiko kitokią procedūrą nei rengdama ES konsoliduotas finansines ataskaitas, kurių negalutinę versiją mes gauname Kovo mėn. pabaigoje. Todėl mes panagrinėjame šioje MVVA pateiktos informacijos kaip tokios. Komisijos apskaičiuota ir MVVA pateikta rizikos suma mokėjimo metu už 2017 metus atitinka mažiausią 1,7  % mūsų intervalo vertę (palyginti su 2,1  %-2,6  % 2016 m.). Mūsų įvertintas klaidų lygis yra 2,4  % (2016 m.: 3,1  %) intervale tarp 1,4  % ir 3,4  %.

1.34.

1.35.

Komisija naudoja patikinimo pareiškimus, kuriuos jos generaliniai direktoriai teikia savo metinėse veiklos ataskaitose (MVA) kaip pagrindą jos bendram teisėtumo ir tvarkingumo vertinimui. 4–10 skyriuose yra skirsnis, skirtas atrinktoms MVA, kuriame mes vertiname, ar šios ataskaitos atitinka mūsų pačių nustatytus faktus.

1.35.

1.36.

Tvarkingumo rodikliai (rizikos sumų mokėjimo metu skaičiai, atskleisti metinėse veiklos ataskaitose):

a)

iš esmės atitinka mūsų pačių nustatytus faktus, susijusius su DFP 2 išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai“ ir DFP 5 išlaidų kategorijos „Administravimas“ sritimis;

b)

yra mažesni už mūsų įvertintą klaidų lygį DFP 1a „Konkurencingumo augimui ir darbo vietų kūrimui“ ir DFP 1b „Sanglaudos“ srityse.

b)

Kalbant apie DFP 1a išlaidų kategoriją „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“, Komisija mano, kad MVA pateikta informacija apie susijusių operacijų tvarkingumą pagerėjo (žr. Atsakymą į 5.23–5.25 dalių pastabas).

1.37.

Rizikos sumą užbaigimo metu, nurodytą 1.10 langelyje pateikta suma užbaigimo metu, yra veikiama įvertintų būsimų pataisymų ir susigrąžinimų, kuriuos numato atlikti ES fondų valdytojai. Tai svarbus valdymo svertas, leidžiantis sumažinti netvarkingų išlaidų iš ES biudžeto poveikį.

1.37.

1.38.

Komisija naudoja ankstesniais metais atliktus pataisymus ir susigrąžinimus kaip pagrindą numatant būsimus pataisymus ir susigrąžinimus. Metinėje valdymo ir veiksmingumo ataskaitoje nurodyta rizikos suma yra rizikos suma mokėjimo metu (1.32 dalis) minus būsimų pataisymų ir susigrąžinimų sumos įvertis. 1.12 langelyje parodytas ryšys tarp faktinių skaičių ir būsimų pataisymų ir susigrąžinimų įverčių ataskaitinių metų pabaigoje.

1.38.

1.39.

Kad parengtų būsimų pataisymų ir susigrąžinimų įvertį, Komisija naudoja istorinį vidurkį, pagrįstą ankstesnių metų operacijomis. Komisija manymu, tai geriausias turimas jos taisomosios gebos rodiklis. Norint užtikrinti, kad jis būtų aktualus dabartinėms programoms, Biudžeto GD reikalauja, kad kiti generaliniai direktoratai patikslintų istorinį vidurkį arba, prireikus, naudotų kitą metodą (24).

1.39.

1.40.

Nors 2017 finansiniais metais mes nustatėme pagerėjimą, istorinius duomenis ir toliau veikė klasifikavimo ir įvesties klaidos arba į juos buvo įtraukiami skaičiavimui nereikalingi elementai (25).

1.40.

Pastaraisiais metais Komisija nuolat tobulino ataskaitas apie finansines pataisas ir susigrąžintinas sumas ir pagrindinių duomenų kokybę.

1.41.

Dauguma Komisijos GD tikslino savo įverčius. Mes nustatėme, kad 2017 m. įverčiai buvo geresni nei ankstesniais metais. Tačiau kai kurie GD vis dar nepakankamai atskleidė pagrindines prielaidas, naudotas vertinant būsimus pataisymus ir susigrąžinimus.

1.41.

1.42.

Komisija ir – programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas atveju – valstybių narių institucijos gali apsaugoti ES biudžetą nuo netvarkingų išlaidų, jų išvengiant arba kompensuojant jų poveikį. Prevencija yra pirmoji gynybos linija užkertant kelią klaidoms. Jei prevencijos mechanizmais nepavyksta užkirsti kelią visoms klaidoms, Komisijai tenka imtis taisomųjų veiksmų, leidžiančių kompensuoti klaidų poveikį.

1.43.

Pagrindiniai Komisijos prevencijos mechanizmai apima mokėjimų nutraukimą ir jų sustabdymą, taip pat ex ante patikrų atlikimą, kurios leidžia atmesti netinkamas finansuoti sumas prieš Komisijai patvirtinant išlaidas ir išmokant lėšas. Komisijos pagrindiniai taisomieji mechanizmai apima sumų, kurias ji patvirtino ir išmokėjo, ex post patikras. Pasidalijamojo valdymo atveju, po šių patikrų atliekami finansiniai pataisymai, o tiesioginio ir netiesioginio valdymo atveju susigrąžinamos sumos iš galutinių ES lėšų gavėjų.

1.44.

Mes nustatėme, kad Komisija sumas, gautas taikant ir jos prevencinį, ir taisomąjį mechanizmus, nurodo kaip vieną išlaidų kategoriją „Finansiniai pataisymai ir susigrąžinimai“ ES metinių finansinių ataskaitų dalyje „Finansinės būklės ataskaitos aptarimas ir analizė (FSDA)“. Dėl to skaitytojui sunku atskirti prevencinių ir taisomųjų veiksmų poveikį.

1.44 ir 1.45.

1.45.

Tačiau, kad galėtų atskirti šias dvi kategorijas, Komisija neturi pakankamai duomenų. Mūsų 2014, 2015 ir 2016 m. metinėse ataskaitose mes naudojome mums Komisijos pateiktus duomenis, leidžiančius atskirti sumas gautas iš prevencinių ir korekcijų mechanizmų.

1.46.

2017 m. FSDA ataskaitose nurodyta bendra atliktų finansinių pataisymų ir susigrąžinimų 2,8  milijardo eurų suma. Kaip ir ankstesniais metais, šis skaičius apima – kartu su sumomis, gautomis iš prevencinių mechanizmų – šiuos prevencinių veiksmų rezultatus:

1.46.

1.47.

Apie įtariamo sukčiavimo atvejus, kuriuos nustatome atlikdami mūsų auditą (įskaitant mūsų su veiksmingumu susijusį darbą) arba remdamiesi mums tiesiogiai trečiųjų šalių perduota informacija, mes pranešame Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF). Mes negalime komentuoti atskirų atvejų arba dėl jų pateiktų OLAF atsakymų. 2017 m.:

1.48.

2017 m. dažniausiai pasitaikantys įtariamo sukčiavimo atvejai, nustatyti mūsų darbo metu ir apie kuriuos mes pranešėme OLAF buvo susiję su dirbtinių sąlygų ES finansavimui gauti sudarymu, išlaidų, neatitinkančių tinkamumo finansuoti kriterijų deklaravimas ir pirkimų pažeidimai.

1.49.

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. dėl septynių iš 13 mūsų 2017 m. OLAF praneštų atvejų jau pradėti tyrimai, o vienas dar yra nagrinėjamas. OLAF tarnyba nusprendė atmesti kitus penkis atvejus, remdamasi tuo, kad juos galėtų geriau spręsti kita institucija arba kita ES institucija, organas, biuras ar agentūra, kad nebuvo pakankamai sukčiavimo įrodymų arba dėl proporcingumo sumetimų.

1.50.

Iš šešių atvejų, nustatytų ir mums praneštų remiantis trečiųjų šalių pateikta informacija, dviejų iš jų atžvilgiu pradėtas tyrimas, o kiti keturi atvejai buvo atmesti, remiantis tuo, kad juos galėtų geriau spręsti kita institucija arba ES institucija, įstaiga, biuras ar agentūra, arba tuo kad nebuvo pakankamai sukčiavimo įrodymų

1.51.

2010–2017 m. OLAF, remdamasi mūsų jai praneštais atvejais, rekomendavo atlikti susigrąžinimus, kurie iš viso sudarė 294,7  milijono eurų. Tais atvejais, kai OLAF užbaigdavo atvejo nagrinėjimą nepateikdama rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų, dažniausiai jos išvada buvo ta, kad nebuvo įrodymų apie sukčiavimą ar netvarkingumą, veikiantį ES finansinius ar kitus interesus.

1.52.

Pagrindinė šio skyriaus funkcija – paremti patikinimo pareiškime pateiktą audito nuomonę.

1.53.

Mes nustatėme, kad finansinės ataskaitos [ne]buvo paveiktos reikšmingų iškraipymų.

1.54.

Kalbant apie operacijų tvarkingumą, mes darome išvadą, kad pajamose reikšmingo klaidų lygio nebuvo. Kalbant apie mokėjimus, mūsų audito rezultatai rodo nuolatinį gerėjimą per keletą pastarųjų metų. Kaip ir praėjusiais metais, mes darome išvadą, kad teisėmis į išmokas grindžiamuose mokėjimuose nėra reikšmingo klaidų lygio. Reikšmingas klaidų lygis nustatytas tik kompensavimu grindžiamuose mokėjimuose, kurie šiais metais sudarė 47 % mūsų audito populiacijos. Atsižvelgiant į tai, darome išvadą, kad klaidos nėra paplitusios.

2.1.

Šiame skyriuje pateikti mūsų atliktos pagrindinių ES biudžeto ir finansų valdymo klausimų peržiūros rezultatai. Jame taip pat įvardyti tam tikri su būsimais biudžetais susiję pavojai ir sunkumai; jį rengiant buvo iš dalies remiamasi keliose specialiosiose ataskaitose ir apžvalginiuose pranešimuose pateiktomis nuomonėmis.

2.2.

Komisija, atsižvelgusi į palankiai vertinamus svarstymus dėl ES ateities, 2017 m. birželio mėn. pristatė „Diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities“, kuriame pabrėžiamos būsimo finansavimo galimybės (1). Mes prie tebevykstančių debatų prisidėjome paskelbdami du apžvalginius pranešimus (2). 2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl 2021 m. prasidėsiančios naujos daugiametės finansinės programos (DFP) (3).

2.3.

2017 m. ES įsipareigojo dėl 158,7  milijardo eurų, arba dėl 99,3  % visų patvirtintame biudžete numatytų įsipareigojimų asignavimų (159,8  milijardo eurų) (4). Atsižvelgiant į specialiąsias priemones, įsipareigotos sumos DFP viršutinę ribą viršijo 3,1  milijardo eurų (žr.  2.1 langelį ).

Pastaba.

Viršutinė DFP riba – tai maksimali metinė suma, kuri gali būti panaudota pagal dabartinį DFP reglamentą. Tačiau leidžiama, kad įsipareigojimų asignavimai ir jų panaudojimas viršutinę ribą viršytų specialiųjų priemonių verte (žr. DFP reglamento 3 straipsnio 2 dalį).

Šaltinis:

Europos Sąjungos konsoliduotos metinės finansinės ataskaitos – 2017 finansiniai metai, biudžeto vykdymo ataskaitos ir aiškinamosios pastabos – 4.1–4.3 pastabos ir 2017 m. techninis patikslinimas.

2.4.

Kaip ir 2016 m., visi 2017 m. mokėjimai buvo daug mažesni nei tikėtasi. Jie buvo 18,2  milijardo eurų mažesni už DFP nustatytą viršutinę ribą (žr.  2.1 langelį ). Biudžeto valdymo institucija, numatydama mažesnius mokėjimus, nustatė 134,5  milijardo eurų pradinio 2017 m. biudžeto ribą, kuri yra 8,4  milijardo eurų mažesnė už 142,9  milijardo eurų mokėjimų asignavimams taikomą DFP viršutinę ribą (5). Dėl lėto įgyvendinimo pirmaisiais aštuoniais metų mėnesiais Komisija pasiūlė taisomąjį biudžetą 06/2017, kuris sumažino mokėjimų asignavimus 7,7  milijardo eurų suma (žr.  2.1 priedą ). Tai kartu su atnaujintomis pajamomis (daugiausia baudomis) 9,8  milijardo eurų sumažino 2017 m. valstybių narių įnašus, tačiau 2018–2020 m. pareikalavimai galėjo būti atitinkamai didesni. Dėl daug didesnių mokėjimų poreikių dabartinės DFP pabaigoje gali atsirasti spaudimas mokėjimų asignavimų viršutinėms riboms.

2.4.

2.5.

Žemą mokėjimų lygį daugiausia lėmė mažesnis nei prognozuota valstybių narių pateiktų paraiškų dėl daugiamečių 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų programų skaičius. Komisijos ir valstybių narių nurodytų priežasčių analizė pateikta 2.15–2.16 dalyse.

2.5.

2.6.

Dėl beveik visapusiško įsipareigojimams numatytos sumos panaudojimo ir žemo mokėjimų lygio (žr. 2.4–2.5 dalis) neįvykdyti biudžeto įsipareigojimai pasiekė naują rekordą – 267,3  milijardo eurų sumą (2016 m. ši suma siekė 238,8  milijardo eurų). Tai 72,9  milijardo eurų daugiau nei (194,4  milijardo eurų) sudarantys 2010 m. neįvykdyti biudžeto įsipareigojimai ketvirtaisiais ankstesnės DFP metais (žr.  2.2 langelį ). Atsižvelgiant į tai, kad savo dydžiu 2014–2020 m. DFP yra panaši į 2007–2013 m. DFP, šis padidėjimas yra reikšmingas. Komisija manė, kad 2016 m. ir 2017 m. padidėjimai yra įprastinio ESI fondų įgyvendinimo ciklo dalis (6)  (7).

2.7.

Mūsų prognozės (8) rodo, kad 2020 m., DFP pabaigoje, neįvykdyti biudžeto įsipareigojimai dar labiau išaugs (žr.  2.2 langelį ).

2.8.

2018–2020 m. rizika, kad esamų mokėjimų asignavimų nepakaks visiems mokėjimo prašymams patenkinti, žymiai padidės (žr. 2.12–2.47 dalis). Tikslesnė būsimų metų mokėjimų prognozė padėtų šią riziką valdyti.

2.8.

Komisija pabrėžia, kad vidutinės trukmės laikotarpio prognozės tikslumą iš dalies lemia valstybių narių pateiktos prognozės dėl pasidalijamojo valdymo programų. Be to, iš esmės bet kuria metinio biudžeto procedūra skirtų mokėjimų asignavimų dydis priklauso nuo biudžeto valdymo institucijų sprendimo.

Šaltinis:

Dėl 2007–2017 m.: Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės finansinės ataskaitos; dėl 2018–2020 m.: Europos Audito Rūmų prognozių DFP reglamentas ir 2017 m. techninis patikslinimas.

2.9.

Atlikus DFP laikotarpio vidurio peržiūrą (9), biudžeto valdymo institucija iš dalies pakeitė DFP reglamentą (10), visų pirma siekdama padidinti bendrąją mokėjimų maržą (BMM) (11) ir atlikti keturių specialiųjų priemonių  (12) pakeitimus.

2.10.

Maksimali BMM, kurią bus galima panaudoti 2018–2020 m., sudarys 36,5  milijardo eurų, t. y. ji bus 5,9  milijardo eurų didesnė nei anksčiau (žr.  2.3 langelį ). Tai – didelė suma, kuri galėtų padėti sumažinti bet kuriuos ateityje susikaupsiančius mokėjimus (žr. 2.47 dalį). BMM vertė lygi atliktų mokėjimų ir DFP mokėjimų viršutinės ribos skirtumui (13). 2017 m. pabaigoje susikaupusios BMM sumos buvo pasiekusios apie 33,5  milijardo eurų (14).

Šaltinis:

Europos Audito Rūmai, remiantis DFP reglamentu.

2.11.

Specialiosios priemonės buvo sustiprintos dviem būdais. Pirma, Neatidėliotinos pagalbos rezervui ir Lankstumo priemonei skirtos sumos buvo padidintos (žr.  2.2 priedą ). Antra, nuo 2017 m. leidžiama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos Sąjungos solidarumo fondo į Lankstumo priemonę perkelti nebegaliojančias sumas.

2.12.

Nepaisant padidėjusio biudžeto lankstumo, leidžiančio įveikti galimus sunkumus, yra rizika, kad vis tik to nepakaks. Be to, kaip mes esame anksčiau pranešę, klausimas, susijęs su tuo, ar specialioms priemonėms bus taikomos mokėjimų asignavimams nustatytos viršutinės ribos (15), dar nėra išspręstas. Šis netikrumas prisideda prie mokėjimų susikaupimo rizikos (žr. 2.47 dalį).

2.12.

Komisija siūlė šią problemą išspręsti savo pasiūlyme dėl 2021–2027 m. DFP reglamento (žr. 2021–2027 m. DFP reglamento (COM(2018) 322, 2018 5 2) 2 straipsnio 2 dalį).

Komisija taip pat tvirtina, kad mokėjimų susikaupimo pavojus šioje DFP yra labai ribotas. Komisija nurodo savo atsakymą į 2.8 dalies pastabas.

2.13.

Kai kurių valstybių narių su Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais) susiję neįvykdyti įsipareigojimai sudaro nemažą jų bendrų valdžios sektoriaus išlaidų procentinę dalį. Tai matyti iš 2.4 langelio , kartu su 2017 m. kiekvienai valstybei narei atliktų mokėjimų suma ir jų 2017 m. pabaigoje neįvykdytais įsipareigojimais.

2.13.

Komisija nurodo savo atsakymą į Audito Rūmų 2016 m. metinės ataskaitos 2.14 dalies pastabas.

Šaltinis:

Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos pateikta informacija. Eurostato duomenys apie 2017 m. bendrąsias valdžios sektoriaus išlaidas: 2018 m. balandžio mėn.

2.14.

Įsisavinimas (16) buvo ypač lėtas. 2017 m., ketvirtaisiais DFP metais, valstybės narės įsisavino vidutiniškai 16,4  % joms skirtų sumų (2010 m. – 22,1  %). 2.5 langelyje pateiktas kiekvienos valstybės narės įsisavinimo 2017 m. (17) lygio palyginimas su 2010 m. (18)

2.14.

Šaltinis:

Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos pateikta informacija.

2.15.

Komisija nustatė, kad vėlavimus daugiausia lėmė vėlesnis nei numatyta ankstesnės DFP užbaigimas, pavėluotas teisės aktų patvirtinimas ir sunkumai, patirti prisitaikant prie esminių dabartine DFP įvestų pokyčių ir juos įgyvendinant (19).

2.15.

2.16.

Mes atlikome šešių valstybių narių (20), kurių lėšų įsisavinimo lygiai 2017 m. pabaigoje buvo žemiausi, apklausą. Jų atsakymai didžia dalimi patvirtino pagrindines Komisijos priežastis (žr.  2.6 langelį ).

2.17.

Dar savo 2016 m. metinėje ataskaitoje mes pažymėjome, kad valstybės narės, nustatydamos pakankamus aukštos kokybės projektus, gali susidurti su sunkumais. Mūsų audito darbas patvirtino, kad valstybės narės susiduria su kompromisu tarp greito lėšų įsisavinimo ir aukštos kokybės projektų, kuriems įgyvendinti reikia laiko, parengimo (21).

2.18.

Mes paskelbėme dvi šiuo atžvilgiu svarbias specialiąsias ataskaitas: vieną dėl 2007–2013 m. DFP programų užbaigimo tvarkos ir kitą dėl Komisijos valstybėms narėms teikiamos paramos joms įsisavinant lėšas veiksmingumo (22). Mes, be kita ko, nustatėme, kad vėlyvas teisinio pagrindo patvirtinimas nulėmė vėlavimo atvejus, kurie darė netiesioginį neigiamą poveikį įgyvendinimo metu ir kad DFP laikotarpių dubliavimasis prisidėjo prie šių vėlavimo atvejų. Siekiant padėti išvengti lėšų įsisavinimo problemų kitos DFP metu, savalaikis teisės aktų patvirtinimas ir aukštas ESI fondų reglamentuojančio teisinio pagrindo stabilumo lygis bus labai svarbūs.

2.18.

2.19.

Padidėjęs DFP laikotarpių dubliavimasis sukuria papildomą naštą valstybių narių administracijai, todėl atsiranda papildomų vėlavimo atvejų.

2.19.

2.20.

2017 m. kovo mėn. (23) pabaigoje valstybės narės pateikė savo galutinius prašymus dėl 2007–2013 m. DFP struktūrinių fondų (24).

2.21.

2017 m. pabaigoje su struktūriniais fondais susiję neįvykdyti įsipareigojimai sudarė 11,7  milijardo eurų arba 3,4  % visų 2007–2013 m. DFP skirtų sumų (žr.  2.7 langelį ).

2.21.

2018 m. gegužės mėn. pabaigoje bendra ERPF ir Sanglaudos fondo neįvykdytų įsipareigojimų suma sudarė 8,1  mlrd. EUR, ESF – 1,9  mlrd. EUR. Komisija tikisi, kad 2018 ir 2019 m. jai pavyks įvykdyti didžiąją daugumą neįvykdytų įsipareigojimų, kaip nurodyta REGIO GD ir EMPL GD metinėse veiklos ataskaitose.

Šaltinis:

Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos pateikta informacija.

2.22.

Struktūrinių fondų panaikinti įsipareigojimai sudarė 4,4  milijardo eurų (1,3  %) visų 2007–2013 m. DFP skirtų sumų) (žr.  2.8 langelį ). Jie sudaro labai nedidelę visų įsipareigojimų dalį (25).

Pastaba.

Atskiri duomenys rodo bendras vertes užbaigimo metu ir pagal N+2/N+3 taisyklę.

Šaltinis:

Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos pateikta informacija.

2.23.

ES patikos fondai ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė skiriasi nuo standartinių Komisijos pagalbos teikimo mechanizmų. Jie naudoja daug finansavimo šaltinių ir įvairius platinimo kanalus, o tai prisideda prie jų sudėtingumo. ES patikos fondai valdomi už ES biudžeto ribų, tuo tarpu Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė valdoma ES biudžeto viduje. Toliau pateikta šių mechanizmų apžvalga. Kita nauja pagalbos ES nepriklausančios šalims teikimo priemonė – Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF) (žr. 2.40–2.41 dalis).

2.23.

Rėmimo priemonė yra koordinavimo mechanizmas, kuris palengvina, o ne apsunkina. Tai nėra nauja priemonė. Rėmimo priemonė leidžia greitai, veiksmingai ir efektyviai sutelkti ES pagalbą pabėgėliams Turkijoje ir užtikrina optimalų ES ir ES valstybių narių išteklių naudojimą visapusiškai ir koordinuotai teikiant humanitarinę ir vystymosi pagalbą.

2.24.

ES patikos fondai yra savitą finansinę struktūrą turinčios atskiros juridinės struktūros, kurias pasitelkdami keli paramos teikėjai bendrai finansuoja veiksmą remdamiesi bendrai sutartais tikslais. Iki šiol Komisija yra sukūrusi keturis ES patikos fondus: fondą „Bêkou“, fondą „Madad“, Afrikos fondą ir Kolumbijai skirtą fondą (26) (žr.  2.9 langelį ).

Pastaba

. Įsipareigojimų sumos skirtumai atsiranda dėl suapvalinimo.

Šaltinis:

Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos pateikta informacija, Finansinio reglamento 187 straipsniu ir steigiamaisiais susitarimais, įsteigiančiais Patikos fondus.

2.25.

Mes išnagrinėjome pirmojo Komisijos valdomo ES patikos fondo – fondo „Bêkou“ – sąrangą ir valdymą (27). Be kita ko, pažymėjome, kad Fondas pritraukė papildomos pagalbos, bet nedaug papildomų paramos teikėjų.

2.25.

2.26.

Finansiniame reglamente nustatyti griežti reikalavimai, pagrindžiantys Patikos fondų sukūrimą, kaip antai ES pridėtinė vertė, geresnis valdymas, geresnė rizikos kontrolė, geresnė išmokų kontrolė ir papildomumas (žr.  2.9 langelį ). Savo 2016 m. metinėje ataskaitoje mes pažymėjome, kad finansavimo tvarka neturėtų būti sudėtingesnė nei būtina siekiant pasiekti ES politikos tikslus ir užtikrinti atskaitomybę, skaidrumą ir gebėjimą audituoti (28).

2.26.

2.27.

Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė buvo įsteigta 2016 m. sausio mėn. siekiant padėti Turkijai susidoroti su masiniu pabėgėlių antplūdžiu (žr.  2.10 langelį ).

a)

2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimas dėl Sąjungos ir valstybių narių veiksmų derinimo taikant koordinavimo mechanizmą – pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę;

b)

2016 m. vasario 10 d. Komisijos sprendimas dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimas C(2015) 9500;

c)

Antroji Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės metinė ataskaita, COM(2018) 91 final, 2018 3 14.

2.10 langelis

2.28.

Įvairioms finansinėms priemonėms skirta ES biudžeto parama žymiai išaugo (žr.  2.11 langelį ).

2.29.

2017 m. su 2007–2013 m. DFP susijusios pasidalijamojo valdymo finansinės priemonės buvo užbaigiamos: tai sudarė jų atitinkamų veiksmų programų užbaigimo dalį.

2.30.

Pasak Komisijos (29), šioms priemonėms iš struktūrinių fondų buvo išmokėta 11,3  milijardo eurų. Buvo skirta papildoma nacionalinio bendrojo finansavimo 5,1  milijardo eurų suma (žr.  2.12 langelį ).

Šaltinis:

Ataskaita „Duomenų apie finansų inžinerijos priemonių finansavimo ir įgyvendinimo pažangą suvestinė, remiantis ataskaitomis, kurias vadovaujančiosios institucijos pateikė pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 67 straipsnio 2 dalies j punktą. 2007–2013 m. programavimo laikotarpis. 2017 m. kovo 31 d. padėtis (programų užbaigimo metu)“.

2.31.

Remiantis Komisijai valstybių narių pateiktais duomenimis, 93 % visos pasidalijamojo valdymo finansinėms priemonėms sumokėtos sumos (15,2  milijardo eurų) buvo išmokėta galutiniams gavėjams. Tačiau Komisijos vertinimu, faktinis lėšų išmokėjimo galutiniams gavėjams lygis dėl galbūt neteisingo paskolų, kurios buvo vėl panaudotos (30), grąžinimų įtraukimo, su iždo valdymu susijusių palūkanų įtraukimo arba „perviršio“ gali būti iki septynių procentinių punktų žemesnis. Šios praneštos perteklinės sumos iš viso sudaro iki 0,9  milijardo eurų. Šioms sumoms kartu su 1,2  milijardo eurų likusia specialiųjų fondų suma taikomos veiksmų programų užbaigimo procedūros; jas gali prireikti grąžinti į ES biudžetą po to, kai bus atskaičiuotos valdymo sąnaudos ir mokesčiai. Be to, iš 981 konkretaus fondo, vis dar yra 45 fondai, su kuriais programų užbaigimo metu susijusios investicijos dar nebuvo gautos arba nebuvo pateiktos investicijų ataskaitos. Taigi „duomenų suvestinės“ ataskaitoje nepateikiamas visas ir tikslus (31) vaizdas.

2.31.

Vykdomos veiksmų programų užbaigimo procedūros ir Komisija, kai tinkama, imsis taisomųjų veiksmų. Sprendimai dėl sumų, grąžinamų į ES biudžetą, priimami veiksmų programų lygmeniu, o ne konkrečių finansinių priemonių, kurios yra tik viena iš veiksmų programos paramos formų, lygmeniu.

2.32.

Turimus su 2007–2013 m. pasidalijamojo valdymo finansinėmis priemonėmis susijusius išteklius, juos panaudojusios (32), pasilieka valstybės narės (vadovaujančiųjų institucijų vertinimu, ši suma sudaro 8,5  milijardo eurų; ji yra priskirtina struktūriniams fondams). Valstybės narės turėtų juos panaudoti tiems patiems tikslams, kaip iš pat pradžių buvo numatyta.

2.33.

Mes paskelbėme specialiąją ataskaitą (33) dėl 2007–2013 m. pasidalijamojo valdymo finansinių priemonių įgyvendinimo. Be kita ko, ataskaitoje nustatyta, kad iš fondų išmokant lėšas valstybėse narėse buvo patirta sunkumų, jie pritraukė tik ribotą privatų kapitalą ir jų ataskaitos buvo teikiamos per vėlai. Mes taip pat Komisijai rekomendavome imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad valstybės narės išlaikytų atnaujinamąjį lėšų pobūdį (t. y. ir toliau sudarytų sąlygas, kad tas pačias lėšas būtų galima panaudoti keliuose cikluose).

2.33.

Be to, Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2016 Komisija nurodė, kad privačiojo kapitalo pritraukimo tikslas neturėtų būti pernelyg akcentuojamas, visų pirma sektoriuose, kuriems būdingas didelis rinkos nepakankamumas, ir kad vadovaujančiosios institucijos privalo užtikrinti ir pateikti Komisijai tinkamas priemones, kad būtų laikomasi teisinių reikalavimų, susijusių su išteklių likučiais.

2.34.

Iš visų išteklių pasidalijamojo valdymo finansinėms priemonėms buvo išmokėta 30 % pagal 2014–2020 m. DFP veiksmų programas įsipareigotų ESI fondų lėšų. Iš šios sumos pagal pasidalijamojo valdymo finansines priemones 38 % (1,2  milijardo eurų) buvo įsipareigota galutiniams gavėjams. 2017 m. pradžioje, praėjus trejiems dabartinės DFP metams, iki šiol gavėjus pasiekė mažiau kaip 10 % pagal pasidalijamojo valdymo finansines priemones turimo bendro ESI finansavimo siekiant finansuoti produktyvias investicijas ir veiklą (žr.  2.13 langelį ).

2.34.

2016 m. gruodžio 31 d. 32 % finansinėms priemonėms išmokėtų lėšų buvo faktiškai išmokėta galutiniams gavėjams.

Šaltinis:

Europos Komisija, „Finansinės priemonės, numatytos pagal Europos struktūrinius ir investicijų fondus“, 2016 m. gruodžio mėn. būklė, 2017 m. gruodžio mėn.

2.35.

Pagal dabartinę DFP reikalaujama, kad valstybės narės teiktų išsamesnes ataskaitas. Tačiau paskutinė su 2014–2020 m. DFP susijusi ataskaita dėl pasidalijamojo valdymo finansinių priemonių, su kuria galima susipažinti, yra 2016 m. pabaigos ataskaita, kuri buvo paskelbta 2017 m. gruodžio mėn. Nors tai atitinka esamus reikalavimus, atotrūkis tarp laikotarpio pabaigos ir atitinkamos ataskaitos išlieka didelis.

2.35.

2.36.

Biudžeto valdymo institucija padidino ESIF garantiją nuo 16 milijardų eurų iki 26 milijardų eurų (34), o tikslinę investicijų apimtį – nuo 315 milijardų eurų iki 500 milijardų eurų. Dėl perskirstymų ir grįžtamųjų lėšų ESIF garantijų fondas padidėjo 1,1  milijardo eurų (35) nuo 8,0  milijardo eurų iki 9,1  milijardo eurų. Šis padidėjimas lėmė smarkų atidėjinių normos sumažinimą nuo 50 % iki 35 %.

2.37.

2017 m. pabaigoje ESIF garantijų fondo turtą sudarė 3,5  milijardo eurų (2016 m. – 1,0  milijardo eurų). Be to, iš ES biudžeto buvo skirta 2,6  milijardo eurų, tačiau ši suma dar nėra išmokėta (36). Likusi 3,0  milijardo eurų suma bus palaipsniui išmokėta iki 2022 m. (37) 2017 m. pabaigoje iš ESIF garantijų fondo nebuvo atlikta jokių mokėjimų.

2.38.

Iki 2017 m. pabaigos EIB grupė buvo pasirašiusi sutarčių, kurių vertė – 36,7  milijardo eurų (2016 m. ši vertė sudarė 21,3  milijardo eurų) (38). 2.14 langelyje parodytas šios sumos pasiskirstymas pagal valstybes nares.

Šaltinis:

EIB ataskaita „Europos strateginių investicijų fondas – Infrastruktūros ir inovacijų linija (IIW) ir Mažų ir vidutinių įmonių linija (SMEW). ESIF susitarimo II tvarkaraštis. Metų pabaigos veiklos ataskaita. Ataskaitos data: 2017 m. gruodžio 31 d.“

2.39.

Mes pažymime, kad 64 % bendros ESIF sutarčių, kurias EIB grupė buvo pasirašiusi iki 2017 m. pabaigos, vertės teko šešioms valstybėms narėms. Mes šiuo metu nagrinėjame, ar yra sėkmingai įgyvendinamas ESIF politikos tikslas remti papildomas investicijas Europoje.

2.39.

2.40.

Biudžeto valdymo institucija EDVF įsteigė 2017 m. rugsėjo mėn (39). EDVF principai bus panašūs į ESIF principus.

2.41.

Pagal EDVF reglamentą Komisijai leidžiama sudaryti EDVF garantijos susitarimus ir su ES nepriklausančiomis įstaigomis kaip reikalavimus atitinkančiomis sandorio šalimis, kai antai tarptautinėmis organizacijomis ir įstaigomis, kurias reglamentuoja privati teisė valstybėje narės arba šalyje partnerėje (40). Reikalavimus atitinkančios sandorio šalys gali tvirtinti finansavimo ir investicines operacijas ir pareikšti reikalavimus mokėti pagal EDVF garantiją, kuri yra remiama iš ES biudžeto. Priešingai nei ESIF, kurio atveju EIB yra faktiškai vienintelis tarpininkas, EDVF leidžia kitoms tarptautinėms organizacijoms ir privataus sektoriaus įstaigoms pervesti ES garantijos naudą ir galiausiai pareikšti reikalavimus mokėti pagal garantiją. Taigi iki šiol EDVF yra plačiausio masto partnerių įvairovės ir įgaliojimų delegavimo siekiant prisiimti įsipareigojimus ES biudžeto vardu pavyzdys.

2.41.

2.42.

ES biudžete kaupiasi teisiniai įsipareigojimai siekiant atlikti mokėjimus vėliau, kuriems taikomos įvairios sąlygos. Be šių įsipareigojimų, yra neapibrėžtieji įsipareigojimai garantijų forma, kurioms gali prireikti finansavimo, jei įvyksta ateities įvykis (41) (žr.  2.15 dalį ).

(1)

Žr. 2017 m. ES finansinių ataskaitų 2.4.1 ir 4.1.1 aiškinamąsias pastabas.

(2)

Žr. 2017 m. ES finansinių ataskaitų 2.11.1 ir 4.1.2 aiškinamąsias pastabas.

(3)

Žr. 2017 m. ES finansinių ataskaitų 2.4.1 ir 4.1.3 aiškinamąsias pastabas.

(4)

2017 12 31 nebuvo pasirašyta jokių teisinių įsipareigojimų dėl EDVF garantijos arba papildomos ESIF garantijos.

Šaltinis:

2017 m. ES finansinės ataskaitos.

2.43.

Teikdama pasiūlymus, kurie apima didelių neapibrėžtųjų įsipareigojimų sukūrimą ar pridėjimą, Komisija rengia atitinkamų konkrečių neapibrėžtųjų įsipareigojimų analizę. Ji jos nepateikia kartu su visų neapibrėžtųjų įsipareigojimų, remiamų iš ES biudžeto, apžvalga ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų analize, kad sprendimus priimantys asmenys galėtų įvertinti bendrą jos poveikį.

2.43.

2.44.

Komisija naujajame Finansiniame reglamente  (42) pasiūlė visas nuostatas sutelkti bendrame atidėjinių fonde. Į šį fondą įtraukta suma bus nustatyta remiantis galiojančia atidėjinių norma – kiekvienos iki šiol naudotų atskirų normų procentine dalimi. Tai turėtų suteikti daugiau su iždo valdymu susijusio lankstumo. Tačiau atidėtų lėšų gali nepakakti, jei tuo pat metu pasitvirtins daug finansinių rizikų.

2.44.

2.45.

Be to, ES darbuotojų pensijų įsipareigojimas padidėjo nuo 67,2  milijardo eurų 2016 m. iki 73,1  milijardo eurų 2017 m. (43). Tai didžiausias ilgalaikis ES balanso straipsnis (44). Šis įsipareigojimas egzistuoja, kadangi ES kiekvienais metais neatideda sumos, skirtos finansuoti būsimus pensijų mokėjimus. Valstybės narės bendrai užtikrina pensijų įsipareigojimą (45). Jos įsipareigoja kiekvienais metais išmokėti mokėtinas su pensijomis susijusias sumas. Ši suma įtraukta į ES biudžetą.

2.46.

Remdamiesi savo analize, mes nustatėme kelias rizikas ir sunkumus, darančius poveikį būsimiems ES biudžetams. Nenormalaus mokėjimų susikaupimo iki 2020 m. rizika išlieka. Dabartinės DFP neįvykdytų įsipareigojimų klausimas turi būti sprendžiamas turint tinkamų kitos DFP mokėjimų asignavimų. Papildomų su ES biudžetu susijusių sunkumų kyla dėl pranešto Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES 2019 m. ir poreikio užtikrinti geresnę atskaitomybę atsižvelgiant į dabartinius svarstymus dėl būsimo ES biudžeto.

2.46.

Komisija nurodo savo atsakymus į 2.8 ir 2.12 dalių pastabas.

2.47.

2018–2020 m. mokėjimai turėtų laipsniškai didėti, kadangi tikėtina, kad žymiai išaugs mokėjimo prašymų skaičius. Mūsų manymu, nenormalaus mokėjimų susikaupimo susidarymo rizika, kaip tai buvo 2013–2015 m., išlieka. Vienas tai švelninančių veiksnių yra BMM sukurtas lankstumas (žr. 2.6–2.10 dalis). Tačiau rizika padidės, jei specialioms priemonėms bus taikomos mokėjimų asignavimams nustatytos viršutinės ribos (žr. 2.12 dalį).

2.47.

2.48.

Kitos DFP mokėjimų asignavimai turės padengti neįvykdytus 2014–2020 m. DFP įsipareigojimus ir naujas kitos DFP programas. Kita galimybė yra sumažinti pagal kitą DFP vykdomų programų įsipareigojimų asignavimus (46). Tarybos sprendime dėl nuosavų išteklių reikalaujama, kad Komisija ir biudžeto valdymo institucija išlaikytų deramą pusiausvyrą tarp įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų (47).

2.48.

Be to, sprendime dėl nuosavų išteklių Komisija siūlo nuosavų išteklių viršutinę ribą padidinti iki 1,29  % ES 27 BNP. Tai būtina siekiant užtikrinti Europos plėtros fondo integravimą ir mokėjimų pagal naujus prioritetus poreikius. Be to, taip bus sukurtas pakankamas mokėjimų ir nuosavų išteklių viršutinės ribos skirtumas siekiant užtikrinti, kad Sąjunga būtų pajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus bet kuriomis sąlygomis.

2.49.

2017 m. pabaigoje Komisija dar nebuvo parengusi išsamios ilgalaikės prognozės, kuri visiškai atitiktų Tarpinstitucinį susitarimą (48). Nors Komisija prognozę pateikė 2017 m. spalio 16 d., jos apimtis apsiribojo esamais įsipareigojimais, kurie buvo įvertinti iki 2020 m. pabaigos. Išsamesnė, ilgalaikė prognozė padėtų priimti geriau informuotus sprendimus dėl kitos DFP (49).

2.49.

Be to, Komisija pateikė mokėjimų asignavimų po 2020 m. prognozę laikydamasi 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio susitarimo 9 punkto.

Šios ataskaitos neišvengiamai apėmė tik įsipareigojimus iki 2020 m., nes Komisija negalėjo numatyti būsimų įsipareigojimų, kol nebuvo pateiktas jos pasiūlymas dėl kitos daugiametės finansinės programos, kuris buvo pateiktas 2018 m. gegužės mėn.

Dėl būsimų metų naujojo finansinio reglamento 247 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija kasmet turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai integruotą finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį, įskaitant artimiausių penkerių metų ilgalaikę gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozę. Šioje ataskaitoje bus analizuojamas konkrečios daugiametės finansinės programos įsipareigojimų poveikis.

2.50.

Su finansiniu susitarimu susijusios nuostatos yra nustatytos susitarimo dėl JK išstojimo projekte (50). Jungtinė Karalystė, remdamasi šiuo susitarimo projektu, laikysis savo įsipareigojimų iki 2020 m., tarsi ji būtų valstybė narė. Po 2020 m. ji laikysis iki 2020 m. pabaigos prisiimtų įsipareigojimų. Dėl su finansinėmis operacijomis susijusių neapibrėžtųjų įsipareigojimų, JK atsakomybė aprėps tokias iki pasitraukimo datos nuspręstas ar patvirtintas operacijas.

2.51.

Mes anksčiau esame nustatę su ES biudžeto valdymu ir ataskaitų apie jį teikimu susijusių atskaitomybės spragų (51). Komisijos diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities atskaitomybė buvo pasiūlyta kaip vienas iš keturių reformos (52) principų siekiant užtikrinti geresnį biudžeto supratimą, daugiau demokratinės kontrolės, skaidrumą ir gerą valdymą. Mūsų apžvalginiame dokumente buvo pateikti du pasiūlymai (53): parengti atskaitomybės ir skaidrumo principus ir nustatyti audito įgaliojimus visoms esančioms ir būsimoms su ES susijusioms įstaigoms (54).

2.51.

Pavyzdžiui, naujas visapusiškai integruotas fondas „InvestEU“ į vieną programą sutelks centralizuotai valdomas finansines priemones, kuriomis teikiama parama strateginėms investicijoms visoje ES.

Dėl kito Audito Rūmų pasiūlymo nustatyti audito įgaliojimus visoms esančioms ir būsimoms su ES susijusioms įstaigoms Komisija nenori teikti komentarų dėl kitų institucijų klausimų, kurie nepriskiriami jos kompetencijai. Komisija palankiai vertina Audito Rūmų indėlį į diskusiją apie ES atskaitomybę ir viešojo audito tvarką.

2.52.

Įsipareigotos sumos (įskaitant specialias priemones) šiek tiek viršijo DFP nustatytą ribą. Tačiau antrais metais iš eilės mokėjimų lygis buvo daug žemesnis už numatytus lygius, o tai savo ruožtu sumažino iš valstybių narių prašomus skirti įnašus. Žemą mokėjimų lygį daugiausia nulėmė ESI fondų įgyvendinimo vėlavimai (žr. 2.3–2.5 dalis).

2.53.

Todėl neįvykdyti biudžeto įsipareigojimai viršijo praeitų metų rezultatus ir tikėtina, kad dabartinės DFP pabaigoje jie net dar labiau padidės. Tai žymiai padidina riziką, kad galutiniais DFP metais mokėjimo asignavimų nepakaks (žr. 2.6–2.8 dalis).

2.53.

2.54.

ES biudžetas buvo padarytas lankstesnis padidinus bendrąją mokėjimų maržą (BMM) ir dviems specialiosioms priemonėms skirtas sumas bei padidinus lėšų perkėlimo iš vienos specialiosios priemonės į kitą galimybes. Klausimas, ar specialiosioms priemonėms taikyti mokėjimų asignavimams nustatytas viršutines ribas, išlieka neišspręstas (žr. 2.9–2.12 dalis).

2.54.

2.55.

2017 m. pabaigoje su 2014–2020 m. DFP susijusi bendra vidutinė lėšų įsisavinimo norma buvo net mažesnė nei atitinkamais ankstesnės DFP metais (2010 m. ji sudarė 22 %). Tai daugiausia lėmė vėlesnis ankstesnės DFP užbaigimas, pavėluotas teisės aktų patvirtinimas, sunkumai įgyvendinant dabartinės DFP reikalavimus ir įsipareigojimų panaikinimo taisyklės pasikeitimas nuo N+2 iki N+3 bei administracinė našta, susijusi su DFP laikotarpių dubliavimusi. Mes pabrėžėme galimą poveikį projektų kokybei ir pakankamai stabilios teisinės sistemos svarbą (žr. 2.13–2.19 dalis).

2.55.

Tuo pat metu Komisija kelis kartus yra pabrėžusi, kaip svarbu, kad abi teisėkūros institucijos taip pat laiku priimtų teisės aktus.

Komisija nurodo savo atsakymus į 2.14 ir 2.18 dalių pastabas.

2.56.

2017 m. su 2007–2013 m. DFP susijusių struktūrinių fondų veikla buvo užbaigiama. Dauguma valstybių narių įsisavino didžiąją daugumą joms skirtų išteklių (žr. 2.20–2.22 dalis).

2.57.

Teikiant pagalbą ES nepriklausančioms šalims vis daugiau naudojamasi alternatyviais finansavimo modeliais, o tai padidina esamų finansinių struktūrų sudėtingumą (žr. 2.23–2.27 dalis).

2.57.

2.58.

Finansinėms priemonėms skirtas ES finansavimas žymiai išaugo. 2007–2013 m. DFP pasidalijamojo valdymo finansinių priemonių veiklos užbaigimas atskleidė su valstybių narių ataskaitų teikimu susijusių problemų. Nors ataskaitų teikimas laikantis 2014–2020 m. DFP reikalavimų tapo išsamesnis, atotrūkis tarp ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir atitinkamos ataskaitos išlieka didelis (žr. 2.28–2.29 dalis).

2.58.

Vadovaujančiųjų institucijų ir Komisijos ataskaitų teikimo terminai atspindi pasidalijamojo valdymo principą.

2.59.

Buvo sukurtas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF). Jo valdymo modelis leidžia įvairesniems partneriams prisiimti įsipareigojimus ES biudžeto vardu (žr. 2.40–2.41 dalis).

2.59.

Žr. Komisijos atsakymą į 2.41 dalies pastabas.

2.60.

ES biudžeto finansinės rizikos poveikis, daugiausia susijęs su neįvykdytais įsipareigojimais, ES darbuotojų pensijų įsipareigojimu ir kitais teisiniais įsipareigojimais bei neapibrėžtaisiais įsipareigojimais garantijų forma, ir toliau yra reikšmingas (žr. 2.42–2.45 dalis).

2.61.

Išlieka neaišku, ar tinkamų mokėjimų asignavimų pakaks norint padengti visus mokėjimui pateiktus prašymus. Komisija dar nėra parengusi išsamios ilgalaikės prognozės, skirtos padėti priimti sprendimus dėl kitos DFP (žr. 2.47–2.49 dalis).

2.61.

2.62.

Mes rekomenduojame Komisijai:

—

1 rekomendacija: pateikti tikslios ir išsamios informacijos apie 2007–2013 m. DFP pasidalijamojo valdymo finansinių priemonių veiklos užbaigimą, įskaitant informaciją apie į ES biudžetą grąžintas galutines sumas ir sumas, priklausančias valstybėms narėms

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2019 m. vidurio.

—

2 rekomendacija: Teikiant teisėkūros pasiūlymus, kurie apima didelių neapibrėžtųjų įsipareigojimų sukūrimą ar pridėjimą, kartu su jais pateikti bendros iš biudžeto remiamų neapibrėžtųjų įsipareigojimų vertės apžvalgą bei testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų ir jų poveikio biudžetui analizę.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2019 m. vidurio.

—

3 rekomendacija: paraginti Europos Parlamentą ir Tarybą diskusijų dėl DFP po 2020 m. kontekste numatyti mechanizmus, skirtus geriau valdyti susikaupusių mokėjimų riziką, atsižvelgiant į aukštą dabartinės ir ankstesnės DFP neįvykdytų įsipareigojimų lygmenį.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki laikotarpio po 2020 m. pradžios.

3.1.

Kiekvienais metais šiame skyriuje mes nagrinėjame įvairius su veiksmingumu susijusius aspektus – pasiektus ES biudžeto, kurį Komisija vykdo kartu su valstybėmis narėmis (1), veiklos rezultatus. Šiais metais konkrečiai domėjomės:

3.1.

3.2.

Praėjusiais metais peržiūrėjome, kaip Komisija atsižvelgia į gerąją patirtį teikdama veiksmingumo ataskaitas. Kadangi organizacijai svarbu turėti tinkamas veiksmingumo ataskaitų teikimo procedūras ir nuolat jas tobulinti, iš veiksmingumo ataskaitų gautą informaciją reikia panaudoti veiklos valdymui, rezultatų optimizavimui, valdymo sistemų ir strateginio planavimo procesų pritaikymui ir pan. Tai, kaip ši informacija naudojama, turi įtakos organizacijos ilgalaikei sėkmei įgyvendinant veiksmingumo valdymą.

3.3.

Pasak Komisijos, veiksmingumo valdymas – tai nuolatinis sisteminis požiūris į operacijų veiksmingumo, efektyvumo ir rezultatų gerinimą pasitelkiant geresnį planavimą, reguliarių stebėjimą ir įrodymais pagrįstą sprendimų priėmimo procesą (2). 2015 m. pradėta įgyvendinti Komisijos iniciatyva „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“, apimanti įvairius darbo srautus ir tikslus, kurių vienas – remti sprendimų priėmimą teikiant reikšmingą informaciją apie veiksmingumą (3). Geresnio reglamentavimo gairėse (4), kurios buvo pradėtos taikyti 2015 m. ir atnaujintos 2017 m. liepos mėn., nustatyta, kad visi turimi įrodymai turėtų būti naudojami kaip pagrindas rengiant ES politikos kryptis ir teisės aktus, kuriais būtų atvirai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai siekiama jų tikslų.

3.4.

Siekdami įvertinti, ar Komisija tinkamai naudoja informaciją apie veiksmingumą priimdama sprendimus, atlikome toliau nurodytus veiksmus.

3.5.

Mūsų peržiūra apėmė Komisijos naudojamą informaciją apie veiksmingumą, susijusią su išlaidų programomis ir politikos formavimu, įgyvendinimu ir vertinimu. Toliau nurodytų aspektų neįtraukėme į savo audito apimtį.

i)

Informacijos apie veiksmingumą, susijusios su Komisijos administraciniu darbuotojų valdymu ir kitais ištekliais, kad būtų galima sutelkti dėmesį į tai, kaip siekiama politikos ir programų rezultatų.

ii)

Biudžeto valdymo institucijos  (7) naudojamos informacijos apie veiksmingumą; EBPO (8) ir kiti tyrėjai (9) jau atliko darbą šioje srityje.

3.6.

Sudarant nacionalinį biudžetą įprasta kasmet ar net dažniau perskirstyti išteklius. Tačiau ES padėtis yra kitokia. Atlikdama 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) (10) laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija pažymėjo, kad buvo labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp vidutinės trukmės nuspėjamumo ir lankstumo reaguojant į nenumatytas aplinkybes. Pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą maždaug 80 % ES biudžeto lėšų yra iš anksto paskirtos tam tikroms sritims, todėl „biudžeto pajėgumas reaguoti į kintančius poreikius yra ribotas“.

3.7.

ES biudžetas daugiausia yra investicinis biudžetas. Metinės viršutinės ribos nustatomos įvairioms biudžeto eilutėms, įtrauktoms į septynerių metų daugiametę finansinę programą, o sumos iš anksto paskirstomos valstybėms narėms. Nors jau yra tam tikrų su veiksmingumu susijusių lankstumo mechanizmų, nustatytų atitinkamuose sektorių teisės aktuose, pavyzdžiui, veiksmingumo rezervas ir ex ante sąlygos, jų taikymas yra ribotas (11). Nors neveiksmingą veiklą galima pakeisti veiksmingesne toje pačioje srityje ir valstybėje narėje, koreguoti išlaidų prioritetus išlaidų kategorijose galima tik labai ribotai. Svarbiausia lėšų paskirstymo „galimybė“, atsižvelgiant į informaciją apie veiksmingumą, yra naujo daugiametės finansinės programos reglamento ir su juo susijusių sektorių programų rengimas ir derinimas.

3.8.

Daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūroje numatyta kita galimybė atsižvelgti į informaciją apie veiksmingumą. Paskutinė tokia peržiūra (12) paskatino perskirstyti 12 798 milijonus eurų, t. y. 1,18  % visų 2014–2020 m. laikotarpiui skirtų daugiametės finansinės programos įsipareigojimų asignavimų: palyginti nedaug. Pagrindinis šių lėšų perskirstymo veiksnys buvo būtinybė išspręsti pabėgėlių krizės klausimą ir pašalinti kitas grėsmes saugumui, taip pat investicijų spragas, atsirandančias dėl finansų ir ekonomikos krizės, tačiau ne veiksmingumas.

3.8.

3.9.

ES biudžeto ir Komisijos indėlio į aukšto lygio tikslus vertinimas yra sudėtingas, nes lygiagrečiai taikomos kelios politinės strateginės programos (13) (žr.  3.1 langelį ):

3.9.

Daugiametė finansinė programa yra viena iš Sąjungos prioritetų įgyvendinimo priemonių. Dabartinė daugiametė finansinė programa buvo sukurta siekiant prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo ir pagal ją teikiama svari parama kitiems naujiems prioritetams (14).

3.10.

Be to, kiti tikslai yra apibrėžti įvairiuose sektorių politikos dokumentuose pagal ES kompetenciją, nustatytą Sutartyje dėl ES veikimo. ES taip pat įsipareigojo įgyvendinti Jungtinių Tautų nustatytus darnaus vystymosi tikslus. ES stengiasi kasmet pranešti apie pažangą, pasiektą siekiant šių tikslų.

3.11.

Mes ištyrėme, kaip generaliniai direktoratai išsprendė įvairių strategijų buvimo klausimą. Dažniausiai buvo taikomi du metodai:

3.12.

Kadangi yra daug strategijų, suinteresuotosios šalys jas laiko skirtingais metodais, kaip, pavyzdžiui, matyti Komisijos ES jaunimo strategijos vertinime (16).

3.12.

3.13.

Į mūsų apklausą buvo įtraukti klausimai apie tai, ar „tikslai buvo aiškūs“. Pateikdami šiuos klausimus siekėme sužinoti, kaip Komisijos vadovai suprato generalinių direktoratų ir apskritai Komisijos misiją ir tikslus (žr.  3.2 langelį ). Apklausos atsakymai iš esmės buvo teigiami ir parodė aukštą supratimo lygį. Tačiau vadovai dviejuose iš šešių generalinių direktoratų, kuriuose atlikome interviu, atkreipė dėmesį į skirtingų ES strateginių programų, taip pat į šių programų tikslų bei generalinių direktoratų lygmeniu nustatytų tikslų sąveikos sudėtingumą.

3.14.

Komisijos generaliniai direktoratai renka informaciją apie veiksmingumą įvairiais formatais ir iš įvairių šaltinių, tokiu būdu gaudami daug su veiksmingumu susijusios svarbios informacijos. Be ataskaitų teikimo, Komisija naudoja informaciją apie veiksmingumą stebėdama savo vykdomą veiklą, visų pirma siekdama įvertinti, ar buvo pasiekti išlaidų programų tikslai, taip pat prisidėdama prie „geresnio reglamentavimo“ proceso, kuriuo remiamas pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimas.

3.15.

Pasirinkimas, kokią informaciją naudoti, priklauso nuo pasirinkto sprendimo rūšies. Toliau 3.3 langelyje pateikiama pagrindinių sprendimų priėmimo procesų, apimančių informacijos apie veiksmingumą naudojimą, apžvalga.

3.16.

Keli Komisijos generaliniai direktoratai neseniai įdiegė naujas veiksmingumo duomenų naudojimo priemones ir procesus. Daugeliu atvejų jie taikė naujas IT taikomąsias programas, generuojančias pritaikytus ir naujausius pranešimus, kuriais supaprastinamas sprendimų priėmimas. Kuriant šias naujas priemones patvirtinamas Komisijos įsipareigojimas siekti pažangos geriau valdant veiksmingumo duomenis (17). Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti įvairūs nauji pokyčiai.

i)

Nauja DG AGRI taikoma Kaimo plėtros informacinė sistema 2 – tai IT sistema, kuri padeda valdyti programų darbo srautą, įskaitant programų vertinimą. Ataskaitas galima sukurti, norint palyginti ES programų įgyvendinimą valstybėse narėse su ES vidurkiu.

ii)

DG DEVCO rengia naują IT priemonę, į kurią bus įtraukti moduliai, skirti rezultatų ataskaitoms stebėti ir teikti, taip pat veiksmų vertinimui remti ir sprendimų priėmimo procesams finansuoti. Sistema turėtų susieti projektus su strateginiu planavimu.

iii)

DG EAC „Erasmus+“ valdymo sistema – tai IT sistema, kurią naudoja visos „Erasmus+“ nacionalinės agentūros visoje Europoje. Ji teikia tikralaikę informaciją apie veiksmingumą iš visų 57 agentūrų, įskaitant grįžtamąjį ryšį apie „Erasmus+“ rezultatus, naudodama apklausos priemonę, kuria vertinamas dalyvių pasitenkinimas. Šios funkcijos suteikia DG EAC galimybę greitai gauti grįžtamąjį ryšį apie bet kokius programos pokyčius ir sparčiai į juos reaguoti.

iii)

Be to, šioje valdymo sistemoje yra tikralaikių veiksmingumo duomenų apie netiesiogiai valdomas dotacijų procedūras pagal 2017 m. nustatytą visų Švietimo ir kultūros GD programų dotacijų veiksmingumo valdymo sistemą.

3.17.

Praėjusių metų metinėje ataskaitoje (18) nustatėme gerosios patirties pavyzdžius, susijusius su viešojo sektoriaus veiksmingumo ataskaitomis, kurias teikia vyriausybės ir tarptautinės organizacijos visame pasaulyje. Pasiūlėme Komisijai apsvarstyti galimybę jai pačiai įgyvendinti šią gerąją patirtį. Rekomendavome Komisijai pagerinti savo veiklos rezultatų ataskaitų teikimą, kad jis būtų labiau supaprastintas, suderintas, patogus ir prieinamas vartotojui. Be to, rekomendavome Komisijai įvertinti pateiktos informacijos kokybę. Komisija reagavo į šias rekomendacijas, jas apsvarstydama savo 2017 m. metinės veiklos ataskaitos rengimo nurodymuose.

3.18.

Šiais metais atliktoje apklausoje daugiausia dėmesio skirta informacijai apie veiksmingumą, su kuria gali susipažinti vadovai (žr.  3.4 langelį ). Iš apklausos rezultatų matyti, kad reikia toliau tobulinti veiksmingumo vertinimo sistemas. Visų pirma, jais patvirtinta, kad problemų kėlė informacijos apie veiksmingumą pateikimas laiku (19). Komisijos centriniai padaliniai parengė išsamius veiksmingumo ataskaitų rengimo nurodymus, šablonus, mokymus ir keitimosi informacija taisykles rengiant veiksmingumo ataskaitas (pavyzdžiui, 2017 m. lapkričio mėn. buvo paskelbti 2017 m. metinių veiklos ataskaitų rengimo nurodymai). Tačiau apklausa parodė, kad generaliniai direktoratai norėjo gauti papildomų rekomendacijų dėl ataskaitų rengimo. Taip pat pastebėjome, kad respondentai, kurie negatyviau atsakė į šiuos klausimus, rečiau naudojo informaciją apie veiksmingumą.

3.18.

Kiek įmanoma, Komisija į tai atsižvelgia rengdama planus. Pavyzdžiui, visi Komisijos generaliniai direktoratai vertinimo veiklą planuoja pagal (ne mažiau kaip) penkerių metų atnaujinamąją programą, kad jų ataskaitoms laiku būtų pateikiama informacija apie veiksmingumą. Planas turi būti kasmet atnaujinamas.

Dėl ataskaitų rengimo rekomendacijų pažymėtina, kad centrinės Komisijos tarnybos teikia išsamias rekomendacijas dėl visų pagrindinių veiksmingumo ataskaitų, kurias rengia generaliniai direktoratai, rengimo atsižvelgdamos į ankstesniais metais padarytą pažangą. Tarp šių ataskaitų yra Komisijos tarnybų metinės veiklos ataskaitos ir su biudžeto projektu pateikiamos programų ataskaitos. Be to, vertinimo rekomendacijų pateikta Geresnio reglamentavimo gairėse ir priemonių rinkinyje. Taip pat aprašytos kitų rūšių peržiūros. Be to, centralizuotai teikiamos rekomendacijos dėl tinkamų veiksmingumo ataskaitų teikimo sistemų sukūrimo siekiant, kad programų įgyvendinimui ir rezultatams stebėti reikalingi duomenys būtų renkami efektyviai, veiksmingai ir laiku. Oficialias rekomendacijas papildo mokymai ir geriausios patirties mainai tarp tarnybų.

3.19.

56 % mūsų apklausos respondentų nurodė dažnai arba labai dažnai naudojantys informaciją apie veiksmingumą priimdami sprendimus. Informacija apie veiksmingumą dažniausiai naudota keturiais atvejais: kuriant strategijas, gerinant sprendimų priėmimą, vertinant pasiektus tikslus ir prireikus imantis taisomųjų veiksmų (20).

3.20.

Vadovams sunku naudoti informaciją apie veiksmingumą siekiant įvertinti, kaip programomis ir politika prisidedama prie aukšto lygio tikslų. Be to, vadovai nėra išimtinai atsakingi už veiksmingumą. Taip yra todėl, kad teisės aktų leidėjai ir kiti suinteresuotieji subjektai, visų pirma valstybės narės, atlieka svarbų vaidmenį siekiant rezultatų ir poveikio. Ankstesniais metais pastebėjome (21), kad daugelis programų ir politikos tikslų tiesiogiai nustatomi pagal politikos ar teisėkūros dokumentus, todėl yra pernelyg aukšto lygio, kad būtų naudingi kaip valdymo priemonės. Be to, pateikėme rekomendacijas (22), pagal kurias Komisija turėtų spręsti šį klausimą. Komisija pripažino, kad buvo sunku sukurti ryšius tarp gausios turimos informacijos apie projektus veiklos lygmeniu ir aukšto lygio politikos bei sprendimų priėmimo politiniu lygmeniu.

3.20.

Finansinėse programose pateikiami tikslai ir rodikliai rengiami taikant teisėkūros procedūrą. Jie yra susiję su programų, o ne Komisijos tarnybų veiksmingumu. Teikdama pasiūlymus dėl būsimos daugiametės finansinės programos Komisija pateikė pasiūlymų stiprinti finansinių programų veiksmingumo sistemas.

Dėl programos „Horizontas 2020“ žr. Komisijos atsakymą į Audito Rūmų 2015 m. metinės ataskaitos 1 rekomendacijos pastabas.

Dėl Komisijos gebėjimo stebėti strategiją „Europa 2020“ ir teikti ataskaitas žr. Komisijos atsakymą į Audito Rūmų 2014 m. metinės ataskaitos 3.97 dalies pastabas.

Tikslų ir susijusių rodiklių ryšys iš platesnės politikos perspektyvos pateikiamas programų ataskaitose.

3.21.

Kasmet Komisija naudoja tris pagrindines ataskaitų teikimo priemones: metines veiklos ataskaitas (MVA), programų ataskaitas (PA) ir metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (MVVRA), kad būtų galima susipažinti su jos veiklos rezultatais ir ES programų ir politikos veiksmingumu. Kaip parodyta 3.5 langelyje , keletas planavimo dokumentų yra pagrindas informacijai šiose trijose pagrindinėse ataskaitose (23).

3.21.

3.22.

Trys ataskaitos apima visą ES biudžetą ir visas jos politikos kryptis. 3.6 langelyje pateikta ataskaitų tikslinės auditorijos ir naudojimo santrauka.

3.22.

3.23.

Pagrindinės veiksmingumo ataskaitos yra veikiau ataskaitų teikimo priemonės, o ne Komisijos generaliniuose direktoratuose naudojamos priemonės, skirtos jų arba visos Komisijos veiklos rezultatams valdyti. Taip yra todėl, kad ataskaitos nėra pakankamai išsamios arba visapusiškos; jos rengiamos tik vieną kartą per metus ir yra daugiausia skirtos išoriniams skaitytojams, nedalyvaujantiems generalinio direktorato veikloje.

3.23.

Metinė veiklos ataskaita yra generalinių direktorių ir tarnybų vadovų valdymo ataskaita Komisijos narių kolegijai. Tai pagrindinė Komisijos vidaus vadovybės atskaitomybės priemonė, kuri yra detali ir išsami. Joje pateikiama informacija apie visus rodiklius, kuriuos Komisijos tarnybos pasirinko 2016–2020 m. strateginiuose planuose ir pagal kuriuos vertinamas Komisijos tarnybų veiksmingumas ir jų indėlis siekiant J.-C. Junckerio Komisijos politinių prioritetų.

Todėl metinė veiklos ataskaita skirta tiek išorės auditorijai, tiek, kaip valdymo informacijos šaltinis, Komisijos vadovams. Be to, Komisija pažymi, kad daugelis pagrindinių rodiklių yra atnaujinami ir teikiami reguliariau, pavyzdžiui, rodikliai, susiję su strategijos „Europa 2020“ pagrindiniais tikslais. Komisijos tarnybos skatinamos reguliariai stebėti pažangą siekiant tikslų, įskaitant, pavyzdžiui, kai yra atliekama valdymo planų metų vidurio peržiūra.

3.24.

Tačiau yra keletas atvejų, kai pagrindinės veiksmingumo ataskaitos (ir visų pirma metinės veiklos ataskaitos) naudojamos veiksmingumui valdyti.

3.24.

3.25.

Metinės veiklos ataskaitos yra viešai prieinami dokumentai, tačiau Komisija neįvertino, ar piliečiai sėkmingai jomis naudojasi. Deja, iš asmenų, apsilankančių interneto svetainėje „Europa“ (27), skaičiaus matyti, kad piliečių susidomėjimas yra mažas.

3.25.

3.26.

Vienas pagrindinių informacijos apie veiksmingumą naudojimo tikslų – įvertinti pažangą atsižvelgiant į rezultatus, kad būtų galima imtis taisomųjų veiksmų ir pasiekti rezultatų. Žinojimas, kad prasti veiklos rezultatai turės padarinių, turėtų paskatinti vadovus naudoti informaciją apie veiksmingumą. Mūsų vadovų apklausoje buvo pateiktas klausimas apie tai, kas nutinka, remiantis respondentų patirtimi, jeigu veiksmingumo tikslai, susiję su išlaidų programomis ar politika, yra įvykdomi (žr.  3.7 langelį ) arba neįvykdomi (žr.  3.8 langelį ). Iš apklausos rezultatų matyti, kad prasti veiklos rezultatai ne visais atvejais lemia taisomuosius veiksmus: penktadalis respondentų nurodė, kad nebuvo atlikta jokių pakeitimų, kai tikslai nebuvo įvykdyti. Veiksmų planų rengimas – dažniausiai priimamas sprendimas. Kitas dažniausias sprendimas – tolesnė analizė, t. y. sustiprintas stebėjimas ar papildomas vertinimas. Tačiau tokiomis priemonėmis nustatytos problemos savaime nepašalinamos. Nustatėme, kad tikslo nepasiekimas galėjo turėti pasekmių tuose generaliniuose direktoratuose, kuriuose dažnai naudojama informacija apie veiksmingumą.