—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos (1),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 29 d. Europos Vadovų Tarybos (50 str.) gaires, parengtas po Jungtinės Karalystės pranešimo pagal ES sutarties 50 straipsnį, ir į 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimo priedą, kuriame nustatyti Susitarimo su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, kuriame nustatoma jos išstojimo iš Europos Sąjungos tvarka, derybiniai nurodymai,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 12 d. Komisijos pozicijos dokumentus dėl Piliečių teisių esminių principų ir Finansinio susitarimo esminių principų ir į 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos pozicijos dokumentus dėl Dialogo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos pagrindinių principų,

—

atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės pozicijos dokumentus dėl klausimų, susijusių su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, visų pirma į 2017 m. birželio 26 d. pozicijos dokumentus dėl Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių ir Europos Sąjungoje gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių padėties išsaugojimo“ ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. pozicijos dokumentus dėl Šiaurės Airijos ir Airijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi šiuo metu apie 3,2 mln. piliečių iš likusių 27 ES valstybių narių gyvena Jungtinėje Karalystėje ir 1,2 mln. Jungtinės Karalystės piliečių (toliau – JK piliečiai) gyvena 27 ES valstybėse narėse;

B.

kadangi ES piliečiai kitoje valstybėje narėje apsigyveno remdamiesi teisėmis, kurios jiems suteikiamos pagal Sąjungos teisę, suprantant, kad jie ir toliau galės naudotis šiomis teisėmis visą savo gyvenimą;

C.

kadangi Europos Parlamentas atstovauja visiems ES piliečiams, įskaitant JK piliečius, ir toliau sieks ginti jų interesus per visą Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos procesą;

D.

kadangi Jungtinėje Karalystėje ir kai kuriose kitose valstybėse narėse neseniai įvykę administraciniai incidentai parodė, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenantys 27 ES valstybių narių piliečiai ir 27 ES valstybėse narėse gyvenantys JK piliečiai jau diskriminuojami ir ši diskriminacija daro poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui bei riboja jų galimybes veiksmingai naudotis savo teisėmis;

E.

kadangi norint, kad Jungtinė Karalystė tvarkingai išstotų iš Europos Sąjungos, reikia išspręsti unikalios padėties ir ypatingų aplinkybių klausimą, su kuriuo susiduria Airijos sala, išsaugoti visas 1998 m. balandžio 10 d. Didžiojo penktadienio susitarimo dalis ir išvengti fizinės sienos;

F.

kadangi Šiaurės Airijos gyventojams, kurie naudojosi ar gali naudotis savo teise į Airijos pilietybę, bus suteikiama ES pilietybė ir negali būti nustatyta jokių kliūčių ar trukdymų, kurie neleistų jiems visapusiškai naudotis savo teisėmis pagal Sutartis;

G.

kadangi Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė turėtų abi visapusiškai laikytis finansinių įsipareigojimų, susijusių su visu Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje laikotarpiu;

H.

kadangi savo kalboje Florencijoje 2017 m. rugsėjo 22 d. Jungtinės Karalystės Ministrė Pirmininkė pateikė tam tikrų paaiškinimų dėl piliečių teisių, Airijos ir Šiaurės Airijos klausimo, finansinio susitarimo, pereinamojo laikotarpio būtinybės ir būsimų Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių perspektyvos;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 ir 10 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 157 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 ir 33 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (2),

—

atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (Motinystės atostogų direktyva) (3),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl 2008 m. liepos 2 d. Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. poziciją dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (4),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą (COM(2008)0637),

—

atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2010 m. spalio 20 d. per pirmąjį svarstymą siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, ir priemonių, skirtų padėti darbuotojams derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, nustatymo (5),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvą 2013/62/ES, kuria dėl Majoto statuso dalinio pakeitimo Europos Sąjungos atžvilgiu iš dalies keičiama Direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų (6),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose) (COM(2012)0614),

—

atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2013 m. lapkričio 20 d. per pirmąjį svarstymą siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl motinystės atostogų (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvos 2010/18/ES, įgyvendinančios patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančios Direktyvą 96/34/EB (12), taikymo,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“ (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių užimtumo galimybių direktyvos), taikymo (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“ (16),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl ES prioritetų 61-ojoje Jungtinių Tautų moterų padėties komisijos sesijoje (17),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m. (18),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse (19),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas „Lygios moterų ir vyrų galimybės pajamų srityje. Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadose patvirtintą 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą (20),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendaciją dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą (2014/124/ES) (21),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Komisijos iniciatyvą „Veiksmų gairės: naujos priemonės siekiant spręsti dirbančių šeimų patiriamas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemas“ ir konsultacijas su visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais šiuo klausimu,

—

atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, pirmąsias visuotines verslo ir žmogaus teisių gaires, kurias 2011 m. birželio 16 d. JT žmogaus teisių taryboje vienareikšmiškai patvirtino visos JT valstybės narės; atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą dėl įmonių socialinės atsakomybės (COM(2011)0681), kuriuo ES valstybės narės raginamos verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus pritaikyti savo nacionalinėms aplinkybėms,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo (COM(2017)0250),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

—

atsižvelgdamas į Europos investicijų banko grupės strategiją dėl lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278), ypač į jo 3.1 skyrių „Moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė“,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. Komisijos ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje, ypač jos 1 skyrių dėl moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimo ir vienodos ekonominės nepriklausomybės ir 2 skyrių dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pajamų ir pensijų skirtumų mažinimo,

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitas – 2016 m. ataskaitą „Vyrų ir moterų užimtumo skirtumai. Problemos ir sprendimai“, 2016 m. ataskaitą „Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Sprendimų kūrimas kiekvienam žmogui“, 2014 m. ataskaitą „Socialiniai partneriai ir lyčių lygybė Europoje“, 2014 ir 2015 m. ataskaitas „Profesinio gyvenimo raida Europoje. Metinė EurWORK apžvalga“ ir 2016 m. 6-ąją Europos darbo sąlygų tyrimo apžvalgos ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 1951 m. TDO konvenciją dėl vienodo atlyginimo, 1994 m. TDO konvenciją dėl darbo ne visą darbo laiką, 1996 m. TDO konvenciją dėl darbo namuose, 2000 m. TDO konvenciją dėl motinystės apsaugos ir 2011 m. TDO konvenciją dėl namų ūkio darbuotojų,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 24 d. Jungtinių Tautų moterų padėties komisijos 61-oje sesijoje sutartas išvadas „Moterų ekonominis įgalėjimas besikeičiančiame darbo pasaulyje“,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. JT generalinio sekretoriaus aukšto lygio grupės moterų ekonominio įgalėjimo klausimais pranešimą „Nepamirškime nė vieno. Raginimas imtis veiksmų siekiant lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo“,

—

atsižvelgdamas į Pekino veiksmų platformą ir į JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0271/2017),

A.

kadangi ES yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visus savo veiksmus;

B.

kadangi moterų lygiavertis dalyvavimas darbo rinkoje ir ekonominių sprendimų priėmimo procese yra ir būtina moterų įgalėjimo sąlyga, ir jų įgalėjimo padarinys;

C.

kadangi visoje ES moterų vis dar gerokai per mažai darbo rinkoje ir valdymo organuose – moterų ten vis dar dirba beveik 12 proc. mažiau negu vyrų;

D.

kadangi pagrindinės moterų ekonominio įgalėjimo kliūtys yra šios: nepalankios socialinės normos, diskriminaciniai įstatymai arba teisinės apsaugos nebuvimas, neužtikrintas vienodas neapmokamo namų ūkio darbo ir priežiūros veiklos padalijimas tarp vyrų ir moterų ir neužtikrinta prieiga prie finansinių, skaitmeninių ir nuosavybės išteklių; kadangi šias kliūtis dar gali padidinti susijusi diskriminacija (22), pavyzdžiui, dėl rasės ir etninės kilmės, religijos, negalios, sveikatos, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir (arba) socialinių ir ekonominių sąlygų;

E.

kadangi struktūrinės moterų ekonominio įgalėjimo kliūtys yra įvairių susikertančių nelygybės, stereotipų ir diskriminacijos formų privačiojoje ir viešojoje sferose rezultatas;

F.

kadangi moterų ekonominis įgalėjimas vienu metu yra ir teisingas, ir pažangus dalykas, visų pirma todėl, kad tai yra esminis lyčių lygybės aspektas ir atitinkamai pagrindinių žmogaus teisių klausimas, antra – didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje prisideda prie darnaus ekonomikos vystymosi visais visuomenės lygmenimis; kadangi įmonės, kurios vertina moteris ir sudaro joms sąlygas visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir sprendimų priėmimo procesuose, labiau klesti ir padeda didinti produktyvumą ir ekonomikos augimą; kadangi, Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, užtikrinant didesnę lyčių lygybę iki 2050 m. ES būtų sukurta 10,5 mln. papildomų vietų, užimtumo lygis ES padidėtų iki beveik 80 proc., ES BVP vienam gyventojui padidėtų 6,1–9,6 proc., o augimas valstybėse narėse iki 2050 m. padidėtų 15–45 proc.;

G.

kadangi strategijoje „Europa 2020“ kaip vienas iš ES tikslų nustatytas siekis užtikrinti 75 proc. vyrų ir moterų užimtumą iki 2020 m. ir visų pirma panaikinti lyčių nelygybę užimtumo srityje; kadangi siekiant sudaryti palankesnes sąlygas moterims dalyvauti darbo rinkoje reikės suderintų pastangų;

H.

kadangi 2015 m. pabaigoje Komisija paskelbė 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planą, kuriame moterų ekonominės teisės ir įgalėjimas nurodyti kaip viena iš keturių pagrindinių veiksmų sričių;

I.

kadangi vyrų ir moterų atlyginimo, darbo užmokesčio ir pensijų išmokų skirtumo mažinimas ir kova su moterų skurdu yra viena iš prioritetinių sričių, kurias Komisija apibrėžė dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“;

J.

kadangi pagal visus 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) yra užsibrėžti moterų ekonominio įgalėjimo tikslai;

K.

kadangi tinkama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra daro teigiamą poveikį laipsniškam perėjimui prie vienodai uždirbančių ir vienodas priežiūros pareigas turinčių asmenų modelio, taip pat turi teigiamo poveikio sveikatai ir skatina įtraukios ekonominės aplinkos sąlygas, augimą, konkurencingumą, didina bendrą dalyvavimo darbo rinkoje lygį, skatina lyčių lygybę, skurdo grėsmės mažėjimą ir kartų solidarumą, taip pat padeda spręsti senėjančiai visuomenei kylančius iššūkius;

L.

kadangi, Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje 31,5 proc. dirbančių moterų dirba ne visą darbo laiką (palyginti su 8,2 proc. dirbančių vyrų) ir kadangi tik kiek daugiau nei 50 proc. moterų dirba visą darbo laiką (palyginti su 71,2 proc. vyrų), o tai yra 25,5 proc. atotrūkis kalbant apie darbą visą darbo laiką; kadangi priežiūros pareigos yra beveik 20 proc. ekonomiškai neaktyvių moterų neaktyvumo priežastis, o ekonomiškai neaktyvių vyrų atveju šis rodiklis yra mažesnis negu 2 proc.; kadangi dėl pareigų priežiūros srityje ir sunkumų derinant profesinį ir asmeninį gyvenimą moterys daug dažniau nei vyrai dirba ne visą darbo laiką arba yra ekonomiškai neaktyvios, o tai turi neigiamo poveikio jų darbo užmokesčiui ir pensijų pajamoms;

M.

kadangi dauguma prižiūrimų asmenų paprastai būna vaikai, vyresnio amžiaus šeimos nariai ir neįgalūs prižiūrinčių asmenų, kuriems už šį darbą nemokama, šeimos nariai;

N.

kadangi moterys atlieka bent pustrečio karto daugiau nemokamo darbo namų ūkyje ir priežiūros pareigų negu vyrai;

O.

kadangi motinystė neturėtų būti vertinama kaip kliūtis moterų profesiniam tobulėjimui ir jų emancipacijai;

P.

kadangi moterys ir vyrai turi lygias teises ir pareigas, susijusias su motinyste ir tėvyste (išskyrus teisę į atsigavimo priemones po gimdymo) ir kadangi vaikus auginti reikėtų dalijantis pareigomis, taigi nereikėtų jų priskirti tik motinoms;

Q.

kadangi 2015 m. vidutinis moterų, turinčių vaiką iki 6 metų, užimtumo rodiklis buvo beveik 9 proc. mažesnis nei mažų vaikų neturinčių moterų ir kadangi kai kuriose valstybėse šis skirtumas viršijo 30 proc.;

R.

kadangi diskriminacija dėl motinystės ir tėvystės norint patekti į darbo rinką ir joje išsilaikyti yra nepriimtinas moterų diskriminacijos pagrindas;

S.

kadangi turėtų būti sukurta viešai prieinama darbo užmokesčio apžvalgų sistema (įskaitant duomenų rinkimą) siekiant daryti spaudimą tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriams, kad juose būtų įvertinta mokėjimo sistema ir panaikinti nustatyti skirtumai dėl lyties; tokia sistema gali taip pat padėti kurti sąmoningumo kultūrą, kuria vadovaujantis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas tam tikrame sektoriuje ar įmonėje būtų socialiai nepriimtinas;

T.

kadangi buvo nustatyta, kad taikant kvotas greta geresnio naudojimosi tinkamų darbuotojų pasiūla pagerėja privačių įmonių rezultatai ir platesniu mastu skatinamas ekonomikos augimas;

U.

kadangi lyčių lygybė ir atstovavimo darbuotojams įvairovė bendrovių valdybose yra esminis demokratijos principas, darantis teigiamą ekonominį poveikį, pvz., taikomas įtraukus strateginis sprendimų priėmimas ir pastebimas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažėjimas;

V.

kadangi, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimų duomenimis, įmonės, kurių valdybose dirba daugiau moterų, yra pelningesnės negu tos, kurių valdybose dirba vien vyrai;

W.

kadangi sektoriams, kuriuose paprastai dirba daugiau moterų, arba funkcijoms, kurias daugiausia atlieka moterys, palyginti su sektoriais ir funkcijomis, kuriuose vyrauja vyrai, būdingi žemesni atlyginimai, todėl susidaro vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai, kurie šiuo metu sudaro atitinkamai 16 proc. ir 40 proc.;

X.

kadangi TDO parengė sistemą, kurioje darbo vietos vertinamos atsižvelgiant į keturis veiksnius – kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas, ir jos įvertinamos atsižvelgiant į jų svarbą atitinkamai įmonei ar organizacijai;

Y.

kadangi socialiniai partneriai gali stiprinti moterų ekonominį įgalėjimą pasitelkdami kolektyvines derybas, siekdami užtikrinti vienodą atlygį moterims ir vyrams, investuodami į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, skatindami moterų karjeros raidą įmonėse ir teikdami informaciją bei šviesdami apie darbuotojų teises;

Z.

kadangi duomenys patvirtinta, kad darbo užmokesčio skirtumai mažesni tais atvejais, kai svarbus vaidmuo tenka kolektyvinėms deryboms (23);

AA.

kadangi, Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje 24,4 proc. moterų gresia skurdas arba socialinė atskirtis, o vienišoms motinoms, vyresnėms nei 55 metų amžiaus moterims ir neįgalioms moterims kyla itin didelė nedarbo ir neveiklumo darbo rinkoje rizika;

AB.

kadangi Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) įgyvendinimas yra būtina moterų įgalėjimo ir atitinkamai lyčių lygybės sąlyga; kadangi smurtas dėl lyties yra nepriimtina diskriminacijos ir pagrindinių teisių pažeidimo forma ir jis turi neigiamo poveikio ne tik moterų sveikatai ir gerovei, bet ir moterų galimybėms įsidarbinti ir finansiniam nepriklausomumui; kadangi smurtas prieš moteris yra viena iš pagrindinių kliūčių lyčių lygybei, o švietimo priemonėmis galima sumažinti smurto dėl lyties pavojų; kadangi su tuo susijęs socialinis bei ekonominis įgalėjimas gali padėti moterims išvengti smurto atvejų; kadangi smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje, įskaitant seksizmą ir seksualinį priekabiavimą, turi rimtų neigiamų padarinių visiems susijusiems darbuotojams, jų kolegoms ir šeimoms, taip pat organizacijoms, kuriose jie dirba, ir visai visuomenei, ir iš dalies gali būti moterų pasitraukimo iš darbo rinkos priežastis;

AC.

kadangi ekonominis smurtas yra smurto dėl lyties, patiriamo kasdieniame moterų gyvenime, forma, trukdanti moterims visapusiškai įgyvendinti savo teisę į laisvę, nuolat atkurianti lyčių nelygybę ir apskritai menkinanti moterų vaidmenį visuomenėje;

AD.

kadangi daugelis tyrimų aiškiai parodė, kad viešojo sektoriaus išteklių mažinimas turėjo didžiulį neigiamą poveikį moterims, jų ekonominiam įgalėjimui ir lyčių lygybei;

AE.

kadangi švietimas, kvalifikacijos ir įgūdžių įgijimas yra būtini moterų įgalėjimui socialiniu, kultūriniu ir ekonominiu lygmenimis, o švietimo galimybės, kuriomis pagerinamas moterų ir mergaičių ekonominis įgalėjimas, pripažįstamos vienu iš svarbiausių elementų kovojant su tokia nelygybe kaip, pavyzdžiui, nepakankamas atstovavimas sprendimų priėmimo ir vadovaujamose pareigybėse, taip pat inžinerijos ir mokslo srityse;

AF.

kadangi skaitmeninimas turi teigiamą poveikį formuojant naujas darbo galimybes ir skatinant konstruktyviai pereiti prie lankstesnės darbo tvarkos, ypač į darbo rinką patenkančioms arba į ją grįžtančioms moterims, taip pat stengiantis geriau subalansuoti ir moterų, ir vyrų priežiūros veiklą ir profesinį gyvenimą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į SESV 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus, visų pirma į 1966 m. gruodžio 16 d. Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, ir į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į JT aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą išvadų dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (1),

—

atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“, kurią 2016 m. birželio mėn. pristatė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (2),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (3),

—

atsižvelgdamas į ES konkrečioms šalims skirtas bendradarbiavimo su pilietine visuomene veiksmų gaires,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), taip pat į 2005 m. ir 2010 m. atliktus jo persvarstymus,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinių NVO konferencijos 2009 m. spalio 1 d. piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese gerosios praktikos kodeksą,

—

atsižvelgdamas į Pilietinės visuomenės platformos taikos ir valstybės kūrimo klausimu pagrindinės grupės 2016 m. liepos 6–9 d. vykusio metinio susitikimo metu priimtą Berlyno deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (4), ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (5),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (6) ir Kotonu susitarimo I deklaraciją (Bendra deklaraciją dėl partnerystės subjektų),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (Finansinis reglamentas) (7) 187 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į vystomojo bendradarbiavimo priemonės 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą, skirtą pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms (8),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje (COM(2012)0492),

—

atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2016 m. birželio 27 d. rezoliuciją dėl pilietinės visuomenės erdvės (9),

—

atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir į ES politiką 2015 m.,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl AKR ir ES santykių po 2020 m. (11),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires, įskaitant ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, kurias Taryba patvirtino 2013 m. birželio 24 d.,

—

atsižvelgdamas į EP tarpparlamentinėms delegacijoms skirtas žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo joms lankantis ES nepriklausančiose šalyse gaires (12),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę „Didesnė šalių partnerių vietos valdžios institucijų autonomija siekiant geresnio valdymo ir konkretesnių vystymosi rezultatų“,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 24 d. Regionų komiteto nuomonę „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2016 m. balandžio 11 d. ataskaitą dėl praktinių rekomendacijų, kaip sukurti ir išlaikyti saugią ir palankią aplinką pilietinei visuomenei, remiantis geros praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi (13) ir į Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Pasaulio ekonomikos forumo 2017 m. pranešimą dėl visuotinių grėsmių (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos (17),

—

atsižvelgdamas į JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros (18),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė. Europos dalyvavimas remiant tvarų vystymąsi“ (19),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8–0283/2017),

A.

kadangi ES sutarties 21 straipsnyje nurodoma, kad Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, turi būti grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo principais;

B.

kadangi pilietinė visuomenė – tai trečias sveikos ir deramos visuomenės sektorius, šalia viešojo ir privačiojo sektorių; kadangi pilietinė visuomenė apima nevyriausybines ir ne pelno organizacijas, kurios dalyvauja visuomenės gyvenime, išreiškia savo narių ir kitų asmenų interesus ir vertybes, pagrįstus etniniais, kultūriniais, politiniais, moksliniais, religiniais ar filantropiniais aspektais;

C.

kadangi pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir stiprinant demokratiją, kontroliuojant valstybės galią ir skatinant gerą valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę; kadangi labai svarbu, kad veiktų pilietinės visuomenės organizacijos (PVO), kaip esminė visuomenės jėga, nes jos, atlikdamos tarpininko ir mediatoriaus vaidmenį tarp gyventojų ir valstybės ir veikdamos kaip demokratijos sergėtojos, yra būtina atsvara valdžios institucijoms; kadangi daug pilietinės visuomenės grupių siekia dalyvauti konstitucinės reformos procesuose, kad galėtų apsaugoti demokratijos principus ir institucijas;

D.

kadangi PVO apima įvairiausias žmogaus teises, be kita ko, teisę į vystymąsi, švietimą ir lyčių lygybę, taip pat vykdo veiklą socialinėje ir aplinkosaugos srityse; kadangi pilietinė visuomenė apima daugelį įvairiausių grupių ir tikslų, be kita ko, ne tik PVO, bet ir NVO, žmogaus teisių ir bendruomenių grupes, diasporas, bažnyčias, religines asociacijas ir bendruomenes, apsaugodama neįgaliųjų, socialinių judėjimų bei profesinių sąjungų, čiabuvių tautų ir fondų interesus ir atstovaudama pažeidžiamiems, diskriminuojamiems ir marginalizuotiems asmenims;

E.

kadangi Kotonu susitarime pilietinė visuomenė pripažįstama kaip pagrindinė veikėja vykdant AKR šalių ir ES bendradarbiavimą; kadangi tai, kad šis susitarimas baigia galioti 2020 m., suteikia galimybę persvarstyti partnerystę ir dar labiau padidinti PVO dalyvavimą;

F.

kadangi PVO tapo svarbiomis veikėjomis teikiant paramą vystymuisi visame pasaulyje, visų pirma užtikrinant pagrindines socialines paslaugas, didinant visuomenės informuotumą, skatinant demokratiją, žmogaus teises ir gerą valdymą, taikias ir įtraukias visuomenes, didinant asmenų, šeimų ir vietos bendruomenių atsparumą, kovojant su smurtiniu ekstremizmu ir reaguojant į humanitarines krizes;

G.

kadangi bažnyčios, religinės bendruomenės ir asociacijos, kartu su kitomis religija ar tikėjimu grįstomis organizacijomis, kurios pripažintos tarptautinių organizacijų protokoluose ir praktikoje, yra pirmieji nuo seno vietoje veiklą vykdantys subjektai užtikrinant vystymąsi ir teikiant humanitarinę pagalbą;

H.

kadangi vystomojo bendradarbiavimo priemonės daugiametė orientacinė 2014–2020 m. programa, skirta pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms, apima teminę programą, kurioje kaip vienas iš kompleksinių elementų nurodomas palankios aplinkos PVO ir vietos valdžios institucijoms skatinimas; kadangi šia programa siekiama užtikrinti geresnę PVO galimybę pareikšti nuomonę ir dalyvauti šalių partnerių vystymosi procese, taip pat skatinti politinį, socialinį ir ekonominį dialogą;

I.

kadangi ES yra didžiausia paramos teikėja vietos pilietinės visuomenės organizacijoms besivystančiose šalyse ir buvo pagrindinė veikėja apsaugant pilietinės visuomenės veikėjus ir žmogaus teisių gynėjus, tuo tikslu taikant ir įgyvendinant įvairias priemones ir politiką, įskaitant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), vystomojo bendradarbiavimo priemonės teminę programą, skirtą pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms, Europos demokratijos fondą, su pilietine visuomenes susijusias veiksmų gaires, įgyvendintas 105 šalyse, ir šalių strategijos dokumentus;

J.

kadangi pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje pilietinė visuomenė augo, plėtėsi ir pasikeitė jos sudėtis ir didėjo poveikis; kadangi tuo pačiu metu vis daugiau pasaulio šalių, tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse, pilietinės visuomenės subjektams ir veiklai taikomi apribojimai yra vis labiau represiniai ir prievartiniai;

K.

kadangi, be to, institucinių paramos teikėjų nustatytoje darbotvarkėje tam tikrais atvejais gali būti neteikiamas prioritetas tikriesiems vietoje veikiančių pilietinės visuomenės subjektų poreikiams;

L.

kadangi, remiantis 2016 m. pilietinės visuomenės padėties ataskaita, 2015 m. laikytini prastais metais pilietinei visuomenei, nes pilietinėms teisėms iškilo rimta grėsmė daugiau nei šimte šalių; kadangi šioje ataskaitoje ypač didelis dėmesys atkreipiamas į Užsachario Afrikos ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regionus, nes juose vis dažniau susidaro politinės įtampos, konfliktų ir nestabilumo situacijos;

M.

kadangi vis didesnis skaičius vyriausybių varžo pilietinės visuomenės organizacijas teisinėmis ar administracinėmis priemonėmis, be kita ko, priimdamos ribojamojo pobūdžio teisės aktus, nustatydamos finansavimo apribojimus, griežtą licencijavimo tvarką ir baudžiamuosius mokesčius;

N.

kadangi pastaraisiais metais besivystančiose šalyse padaugėjo pranešimų apie aktyvistų, PVO darbuotojų, žmogaus teisių gynėjų, profesinių sąjungų narių, teisininkų, intelektualų, žurnalistų ir religinių lyderių persekiojimus, bauginimus, išvadinimą „užsienio agentais“ ir savavališkus suėmimus arba sulaikymus ir išaugo prievartos ir smurto aukų skaičius ir tai kelia nerimą; kadangi kai kuriose šalyse už tokius veiksmus visiškai nebaudžiama ir kartais jie vykdomi valdžios institucijoms padedant ar pritariant;

O.

kadangi žmogaus teisės yra visuotinės ir neatimamos, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios; kadangi pilietinės visuomenės gebėjimas veikti priklauso nuo galimybės naudotis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, teise į asociacijų, taikių susirinkimų, saviraiškos, minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvę, ir galimybės laisvai susipažinti su informacija;

P.

kadangi esama ryšio tarp susilpnėjusios pilietinės visuomenės, sumažėjusios politinės ir pilietinės erdvės, padidėjusios korupcijos, socialinės ir lyčių nelygybės, prastos žmogaus socialinės raidos ir žemo socialinio bei ekonominio vystymosi, taip pat nestabilumo ir konfliktų;

Q.

kadangi bet koks patikimas ir veiksmingas ES atsakas siekiant spręsti mažėjančios pilietinės erdvės problemą turi apimti kruopštų ir laiku atliktą grėsmių ir veiksnių, kurie skatina apribojimus, vertinimą ir suvokimą; kadangi toks atsakas taip pat turi apimti vystymosi ir politinio bendradarbiavimo subjektų koordinuotą požiūrį, kad būtų užtikrintas visų ES išorės ir vidaus priemonių suderinamumas ir perduodama bendra žinia apie laisvai veikiančios pilietinės visuomenės, taip pat bendradarbiavimo vietos, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis svarbą;

R.

kadangi pagal Darbotvarkę iki 2030 m. ir visų pirma pagal darnaus vystymosi tikslus Nr. 16 ir 17 numatoma siekti glaudesnio bendradarbiavimo su pilietine visuomene, kaip pagrindine partnere ir skatinamuoju veiksniu, siekiant viešinti, įgyvendinti, peržiūrėti darnaus vystymosi tikslus ir imtis tolesnių su jais susijusių veiksmų;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3 ir 6 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16, 67, 70, 72, 73, 75, 82, 83, 84, 85, 87 ir 88 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 7, 8, 11, 16, 17, 21, 24, 41, 47, 48, 49, 50 ir 52 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Niujorke priimtą JT vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 25 d. Niujorke priimtą Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos,

—

atsižvelgdamas į per 1-ąjį Pasaulinį kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu komerciniais tikslais kongresą priimtą Stokholmo deklaraciją ir veiksmų darbotvarkę, per 2-ąjį Pasaulinį kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu komerciniais tikslais kongresą priimtą Jokohamos visuotinį įsipareigojimą ir per 2-ojo Pasaulinio kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu komerciniais tikslais kongreso parengiamąją konferenciją priimtą Budapešto įsipareigojimą ir veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl seksualinės prievartos prieš vaikus internete (2),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2001/413/TVR, skirtą kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu (3),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Budapešto konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų (4) ir jos papildomą protokolą,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Taryb os reglamentą (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantį Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (5),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (6),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (7),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (8),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (JOIN(2013)0001),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR (9),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (10) (ETO direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą (11), kuriuo Duomenų saugojimo direktyva pripažinta negaliojančia,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija: atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (12),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185) ir į vėlesnes pažangos imantis tolesnių veiksmų ataskaitas „Kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą“,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 7–8 d. Amsterdame vykusios konferencijos jurisdikcijos kibernetinėje erdvėje klausimais ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (13),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (14),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) (15),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. liepos 5 d. sprendimą dėl Komisijos atstovaujamos Europos Sąjungos ir suinteresuotosios šalies organizacijos sutartinio susitarimo dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, siekiant atlikti pramoninius tyrimus kibernetinio saugumo srityje ir vystyti inovacijas, pasirašymo (C(2016)4400),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“ (JOIN(2016)0018),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto“ (COM(2012)0196) ir 2016 m. birželio 6 d. Komisijos ataskaitą „Daugiametės internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos ES programos („Saugesnis internetas“) galutinis vertinimas“ (COM(2016)0364),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 20 d. Europolo ir ENISA bendrą pareiškimą dėl teisėto baudžiamojo tyrimo atsižvelgiant į duomenų apsaugą XXI amžiuje,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas dėl Europos teisminio kovos su kibernetiniais nusikaltimais tinklo sukūrimo,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (16),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. parengtą ENISA nuomonę dėl šifravimo „Patikimas šifravimas apsaugo mūsų skaitmeninę tapatybę“ (angl. „Strong Encryption Safeguards our Digital Identity“),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto (T-CY) grupės debesijos įrodymų klausimais 2016 m. rugsėjo 16 d. galutinę ataskaitą „Baudžiamosios justicijos prieiga prie debesijos elektroninių įrodymų. Rekomendacijos, ką būtų galima apsvarstyti T-CY“,

—

atsižvelgdamas į Jungtinės darbo grupės elektroninių nusikaltimų klausimais (J-CAT) veiklą,

—

atsižvelgdamas į Europolo 2017 m. vasario 28 d. sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimą ir 2016 m. rugsėjo 28 d. organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimą,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. ESTT sprendimą byloje C-203/15 (sprendimas TELE2) (17),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (18),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0272/2017),

A.

kadangi kibernetiniai nusikaltimai daro vis didesnę socialinę ir ekonominę žalą ir dėl to kenčia asmenų pagrindinės teisės, kyla grėsmė teisinės valstybės principams kibernetinėje erdvėje bei pavojus demokratinių visuomenių stabilumui;

B.

kadangi kibernetiniai nusikaltimai valstybėse narėse tampa vis didesne problema;

C.

kadangi 2016 m. organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinime atskleidžiama, kad kibernetiniai nusikaltimai tampa vis intensyvesni, sudėtingesni ir stambesnio masto, kad kibernetinių nusikaltimų, apie kuriuos sužinoma, mastas kai kuriose ES valstybėse viršija tradicinių nusikaltimų mastą, kad jie plinta į kitas nusikaltimų sritis, pvz., prekybą žmonėmis, kad vis dažniau naudojamasi šifravimo ir anoniminimo priemonėmis nusikalstamais tikslais ir kad išpuoliai naudojant išpirkos reikalaujančią programinę įrangą savo skaičiumi pranoksta grėsmes, keliamas tokios tradicinės kenkimo programinės įrangos kaip Trojos arkliai;

D.

kadangi 2016 m., palyginti su 2015 m., išpuolių prieš Komisijos serverius skaičius išaugo 20 proc.;

E.

kadangi kompiuterių pažeidžiamumą išpuoliams lemia specifinis informacinių technologijų plėtojimo pobūdis per daugelį metų, internetinio verslo augimo tempas ir vyriausybės veiksmų nebuvimas;

F.

kadangi vis labiau auga kompiuterinio reketo, išnuomotų botnetų naudojimo ir įsilaužimų bei pavogtų skaitmeninių prekių juodoji rinka;

G.

kadangi esminis kibernetinių išpuolių elementas ir toliau yra kenkimo programinė įranga, kaip antai banko Trojos arkliai, tačiau taip pat dažnėja ir vis didesnį poveikį turi išpuoliai prieš pramonines kontrolės sistemas ir tinklus, siekiant sunaikinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus bei ekonomines struktūras ir destabilizuoti visuomenes, tokie kaip 2017 m. gegužės mėn. surengtas išpuolis naudojant išpirkos reikalaujančią programinę įrangą „WannaCry“, taigi jie kelia vis didesnę grėsmę saugumo, gynybos ir kitiems svarbiems sektoriams; kadangi dauguma tarptautinės teisėsaugos duomenų prašymų susiję su sukčiavimu ir finansiniais nusikaltimais, o po jų eina smurtiniai ir sunkūs nusikaltimai;

H.

kadangi nuolatinis žmonių, vietų ir daiktų tarpusavio sąsajų didėjimas turi daug privalumų, bet dėl jo didėja kibernetinių nusikaltimų pavojus, kadangi prie daiktų interneto prijungti prietaisai, įskaitant pažangiuosius elektros tinklus, prie interneto prijungtus šaldytuvus, automobilius, medicinos prietaisus ir pagalbines priemones, dažnai nėra taip gerai apsaugoti kaip tradiciniai internetiniai prietaisai, o kartais yra iš viso neapsaugoti, taigi jie tampa idealiu kibernetinių nusikaltėlių taikiniu, ypač todėl, kad prie interneto prijungtų prietaisų saugumo atnaujinimas dažnai yra fragmentiškas, o kartais apskritai nevykdomas; kadangi įsilaužus į daiktų interneto prietaisus, kurie turi arba gali valdyti fizinius vykdiklius, gali kilti konkretus pavojus žmonių gyvybei;

I.

kadangi veiksminga teisinė sistema, skirta duomenų apsaugai, yra itin svarbi siekiant padidinti pasitikėjimą internetiniu pasauliu, kad vartotojams ir įmonėms būtų sudarytos sąlygos naudotis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais ir spręsti kibernetinių nusikaltimų problemą;

J.

kadangi įmonės vienos negali susidoroti su uždaviniu sukurti saugesnį tarpusavyje susijusį pasaulį ir valstybinės institucijos turėtų prisidėti užtikrinant kibernetinį saugumą taikydamos reglamentavimo priemones ir teikdamos paskatas, kuriomis būtų skatinamas saugesnis naudotojų elgesys;

K.

kadangi vis labiau išsitrina ribos, skiriančios kibernetinius nusikaltimus, kibernetinį šnipinėjimą, kibernetinį karą, kibernetinį sabotažą ir kibernetinį terorizmą; kadangi kibernetiniai nusikaltimai gali būti nukreipti prieš asmenis, viešuosius ar privačiuosius subjektus ir apimti įvairiausius nusikaltimus, įskaitant privatumo pažeidimus, seksualinę prievartą prieš vaikus internete, viešą smurto ir neapykantos kurstymą, sabotažą, šnipinėjimą, finansinius nusikaltimus ir sukčiavimą, kaip antai sukčiavimas atliekant mokėjimą, vagystes ir tapatybės vagystes bei neteisėtą brovimąsi į sistemas;

L.

kadangi Pasaulio ekonomikos forumo 2017 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių didelio masto duomenų klastojimo ir vagystės incidentai pateikiami kaip viena iš penkių didžiausių tikėtinų visuotinių grėsmių;

M.

kadangi kaltinimai dėl kibernetinių nusikaltimų neretai taip ir nepateikiami ir už juos nenubaudžiama; kadangi apie juos vis dar retai pranešama, ilgi susekimo laikotarpiai kibernetiniams nusikaltėliams suteikia galimybę rasti įvairiausių prieigos / pasitraukimo ar slapstymosi būdų, prieiga prie elektroninių įrodymų yra sudėtinga, kyla problemų mėginant jų gauti ir dėl jų priimtinumo teisme, taip pat esama sudėtingų procedūrų ir jurisdikcinių iššūkių, susijusių su tarpvalstybiniu kibernetinių nusikaltimų pobūdžiu;

N.

kadangi Taryba savo 2016 m. birželio mėn. paskelbtose išvadose pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tarpvalstybinį kibernetinių nusikaltimų pobūdį ir bendras kibernetinio saugumo grėsmes, su kuriomis susiduria ES, itin svarbus glaudesnis policijos, teisminių institucijų ir kovos su kibernetiniais nusikaltimais ekspertų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, kad būtų galima vykdyti veiksmingus tyrimus kibernetinėje erdvėje ir gauti elektroninių įrodymų;

O.

kadangi ESTT 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu pripažinus negaliojančia Duomenų saugojimo direktyvą, taip pat uždraudus bendrą, nediferencijuotą ir netikslinį duomenų saugojimą, kaip patvirtinta 2016 m. gruodžio 21 d. ESTT sprendimu TELE2, buvo griežtai apribotas didelio kiekio telekomunikacijų duomenų tvarkymas ir kompetentingų institucijų prieiga prie šių duomenų;

P.

kadangi ESTT sprendime Maximillian Schrems (19) pabrėžiama, kad masinis sekimas yra pagrindinių teisių pažeidimas;

Q.

kadangi kovojant su kibernetiniais nusikaltimais būtina paisyti tų pačių procesinių ir materialinių garantijų bei pagrindinių teisių, visų pirma susijusių su duomenų apsauga ir žodžio laisve, kaip ir kovojant su bet kurios kitos srities nusikaltimais;

R.

kadangi vaikai pradeda naudotis internetu vis jaunesni ir ypač didelė tikimybė, kad jie gali nukentėti nuo viliojimo internete ir kitokio pobūdžio seksualinio išnaudojimo internete (patyčių kibernetinėje erdvėje, seksualinės prievartos ir turto prievartavimo), netinkamo asmens duomenų naudojimo, taip pat pavojingų kampanijų, kuriomis skatinamas įvairaus pobūdžio savęs žalojimas, kaip antai „mėlynojo banginio“ atveju, todėl jiems būtina speciali apsauga; kadangi interneto nusikaltėliai savo aukas gali greičiau surasti ir vilioti naudodamiesi pokalbių svetainėmis, e. paštu, internetiniais žaidimais ir socialinių tinklų svetainėmis, o lygiarangių (angl. peer-to-peer, P2P) tinklai išlieka pagrindinės platformos siekiant gauti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos, ją perduoti, saugoti bei ja dalintis ir susirasti naujų aukų likus nepastebėtiems;

S.

kadangi stiprėjančios seksualinės prievartos ir turto prievartavimo tendencijos dar nepakankamai ištirtos ir apie jas dar nesama paskelbta pakankamai informacijos, daugiausia dėl šių nusikaltimų, kurie priverčia aukas patirti gėdos ir kaltės jausmą, pobūdžio;

T.

kadangi tiesioginė prievartos prieš vaikus transliacija internete vis dar laikoma didėjančia grėsme; tiesioginė prievartos prieš vaikus transliacija internete yra labai akivaizdžiai susijusi su komerciniu seksualinio vaikų išnaudojimo medžiagos platinimu;

U.

kadangi JK Nacionalinės nusikaltimų tyrimo agentūros atlikti naujausi tyrimai parodė, kad įsilaužimus vykdančius jaunesnius asmenis labiau motyvuoja ne pinigai: dažnai į kompiuterių tinklus jie įsibrauna siekdami padaryti įspūdį draugams arba mesti iššūkį politinei sistemai;

V.

kadangi suvokimas apie kibernetinių nusikaltimų keliamą pavojų padidėjo, tačiau atsargumo priemonių, kuriomis naudotųsi individualūs naudotojai, viešosios institucijos ir įmonės, ir toliau visiškai nepakanka, visų pirma dėl žinių ir išteklių trūkumo;

W.

kadangi kova su kibernetiniais nusikaltimais ir neteisėta veikla internete neturėtų nustelbti teigiamų laisvos ir atviros kibernetinės erdvės aspektų, suteikiančių naujų galimybių dalintis žiniomis ir skatinti politinę ir socialinę įtrauktį pasauliniu mastu;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.

87.

88.

89.

—

atsižvelgdamas į tai, kad 1967 m. rugpjūčio 8 d. įsteigta Pietryčių Azijos valstybių asociaciją (ASEAN),

—

atsižvelgdamas į pagrindinį teisinį ES ir ASEAN santykių pagrindą, būtent 1980 m. kovo mėn. pasirašytą ASEAN ir EEB bendradarbiavimo susitarimą (1),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio mėn. pasirašytą ASEAN chartiją, kuria įsteigtas ASEAN teisinis subjektiškumas ir nustatytas teisinis bei institucinis ASEAN pagrindas, taip pat įsteigtas Nuolatinių atstovų komitetas, kuriam pavesta remti ir koordinuoti ASEAN darbą,

—

atsižvelgdamas į 1993 m. įsteigtą ASEAN regioninį forumą (ARF), kuriam pavesta skatinti dialogą, konsultuoti politiniais ir saugumo klausimais, taip pat padėti didinti pasitikėjimą ir imtis prevencinės diplomatijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione,

—

atsižvelgdamas į įvairias ASEAN struktūras, kuriomis siekiama didinti pasitikėjimą regiono mastu: ASEAN regioninį forumą, ASEAN valstybių gynybos ministrų susitikimą („ADMM-Plus“), Rytų Azijos valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą (angl. EAS), „ASEAN plius trys“ (ASEAN ir Kinija, Japonija bei Pietų Korėja), ir „ASEAN plius šeši“ (ASEAN ir Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Indija, Australija bei Naujoji Zelandija),

—

atsižvelgdamas į prekybos susitarimus, kuriuos ASEAN sudarė su Japonija, Kinija, Pietų Korėja, Indija, Australija ir Naująja Zelandija,

—

atsižvelgdamas į vykstančias derybas ir (arba) sudarytus septynis Europos Sąjungos ir kai kurių ASEAN valstybių narių, būtent Brunėjaus Darusalamo, Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro, Tailando ir Vietnamo, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus,

—

atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Indonezija ir Filipinais, taip pat į derybas dėl LPS su Malaizija ir Tailandu, kurios šiuo metu atidėtos, ir į numatomą LPS su Singapūru ir Vietnamu sudarymą ateinančiais mėnesiais, taip pat į derybas dėl investicijų susitarimo su Mianmaru,

—

atsižvelgdamas į už prekybą atsakingos Komisijos narės Cecilios Malmström ir ASEAN finansų ministrų 2017 m. kovo 10 d. susitikimą Maniloje,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 21–22 d. Ulan Batore (Mongolija) surengtą 9-ąjį Azijos ir Europos parlamentinės partnerystės susitikimą (ASEP9),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. kovo mėn. Niurnbergo deklaraciją dėl glaudesnės ES ir ASEAN partnerystės ir jos 2007 m. lapkričio mėn. veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 27 d. Brunėjaus Darusalame priimtą Bandar Seri Begavano veiksmų planą glaudesnei ASEAN ir ES partnerystei stiprinti (2013–2017 m.),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES ir ASEAN: strateginiu tikslu grindžiama partnerystė“ (JOIN(2015)0022),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl ES ir ASEAN santykių,

—

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 14 d. Bankoko deklaraciją dėl pasaulinės ASEAN ir ES partnerystės siekiant bendrų strateginių tikslų skatinimo,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjunga 2012 m. liepos 12 d. Pnompenyje prisijungė prie Draugystės ir bendradarbiavimo Pietryčių Azijoje sutarties (angl. TAC) (2),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 15–16 d. Ulan Batore (Mongolija) surengtą 11-ąjį Azijos ir Europos aukščiausiojo lygio susitikimą (angl. ASEM11),

—

atsižvelgdamas į 1997 m. vasario mėn. kaip nevyriausybinio dialogo forumą įsteigtą Azijos ir Europos fondą (angl. ASEF),

—

atsižvelgdamas į ASEAN ir ES regioninės integracijos rėmimo programą (angl. APRIS), ASEAN regioninės integracijos rėmimo programą (angl. ARISE) ir regioninę ES ir ASEAN dialogo priemonę (angl. READI), kuriomis remiamas politikos ir taisyklių su prekyba nesusijusiuose sektoriuose derinimas,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. sutartą ASEAN ekonominės bendrijos projektą,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. vykusį 14-ąjį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą ir parengtą veiksmų planą dėl ASEAN bendrosios rinkos (ASEAN ekonominės bendrijos (angl. AEC)), ASEAN politinės saugumo bendrijos (angl. APSC) ir ASEAN socialinės ir kultūrinės bendrijos (angl. ASCC) sukūrimo,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 6–7 d. Vientiane (Laosas) surengtus 28-ąjį ir 29-ąjį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimus ir į 2017 m. balandžio 26–29 d. Maniloje (Filipinai) surengtą 30-ąjį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 2 d. Džakartoje (Indonezija) surengtą 24-ąjį ASEAN ir ES jungtinio bendradarbiavimo komiteto posėdį,

—

atsižvelgdamas į ASEAN bendrijos viziją laikotarpiu iki 2025 m., priimtą per 2015 m. lapkričio 18–22 d. Kvala Lumpūre (Malaizija) surengtą 27-ąjį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą, ir tai, jog 2015 m. gruodžio 31 d. paskelbta, kad sukurta ASEAN ekonominė bendrija, kuria siekiama sukurti vidaus rinką daugiau nei 600 mln. žmonių,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 8 d. Vientiane (Laosas) vykusį 11-ąjį Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą (EAS), kuriame dalyvavo 18 šalių – ASEAN valstybių narių, Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos (ASEAN+3), Indijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos (ASEAN+6) ir Rusijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų vadovai,

—

atsižvelgdamas į pirmąją 2012 m. lapkričio 18 d. ASEAN žmogaus teisių deklaraciją ir 2009 m. sukurtą ASEAN tarpvyriausybinę žmogaus teisių komisiją (angl. AICHR),

—

atsižvelgdamas į organizaciją „ASEAN parlamentų nariai už žmogaus teises“ (angl. APHR), įsteigtą 2013 m., kurios tikslas – propaguoti demokratiją ir žmogaus teises visose ASEAN valstybėse narėse,

—

atsižvelgdamas į ASEAN Taikos ir susitaikymo institutą (angl. AIPR),

—

atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Vaiko teisių konvenciją ir Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurias ratifikavo visos ASEAN valstybės narės,

—

atsižvelgdamas į dokumentą „Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai: įgyvendinant Jungtinių Tautų programą „Apsaugoti, gerbti ir padėti“, kurį 2011 m. birželio 16 d. priėmė JT žmogaus teisių taryba,

—

atsižvelgdamas į ASEAN konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, kurią 2015 m. lapkričio mėn. pasirašė visos ASEAN valstybės narės,

—

atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos visuotinius periodinius vertinimus, kuriuose dalyvauja visos ASEAN valstybės narės,

—

atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl ASEAN, ypač į 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES ir ASEAN santykių ateities (3),

—

atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl ASEAN valstybių narių, visų pirma 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Vietnamo (4), 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Vietnamo pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (rezoliucija) (5), 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Vietnamo pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (pritarimas) (6), 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl ES ir Filipinų pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (pritarimas) (7) ir 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl ES ir Filipinų pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (rezoliucija) (8),

—

atsižvelgdamas į savo naujausias skubos tvarka pateiktas žmogaus teisių rezoliucijas dėl ASEAN valstybių narių, visų pirma į 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl Mianmaro, ypač dėl rohinjų padėties (9), 2015 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl sunkios rohinjų pabėgėlių padėties, įskaitant masines kapavietes Tailande (10), 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl rohinjų mažumos padėties Mianmare (11), 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Mianmaro, ypač dėl rohinjų padėties (12), 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl Kambodžos, visų pirma Kemo Sokhos atvejo (13), 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Kambodžos (14), 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl politinės padėties Kambodžoje (15), 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Kambodžos NVO ir profesinių sąjungų įstatymų projektų (16), 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Tailando, ypač Andy Hallo padėties (17), 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl padėties Tailande (18), 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Malaizijos (19), 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Indonezijos (20), 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Indonezijos (21), 2016 m. rugsėjo 15 d. (22) ir 2017 m. kovo 16 d. (23) rezoliucijas dėl Filipinų ir 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl Laoso, visų pirma Somphone Phimmasone, Lod Thammavong ir Soukane Chaithado atvejų (24),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0243/2017),

A.

kadangi šiais metais minimos 50-osios ASEAN metinės, 60-osios Romos sutarčių metinės ir 40-osios ES ir ASEAN oficialių santykių metinės;

B.

kadangi ASEAN tapo vienu iš dinamiškiausių ir sparčiausiai augančių pasaulio regionų, ypač ekonomikos, technologijų ir mokslinių tyrimų aspektais, turi geopolitiniu ir geoekonominiu požiūriu strateginę poziciją, jame gausu išteklių, jis siekia didesnės ekonominės integracijos tikslo ir įgyvendina plataus užmojo darnaus vystymosi tikslų (DVT) darbotvarkę, visų pirma švietimo srityje, taip pat tvirtai propaguoja daugiašališkumą; kadangi siekiant tolesnės integracijos ir užtikrinant saugumą, stabilumą ir socialinių, ekonominių bei politinių teisių apsaugą nepaprastai svarbu bus sumažinti vystymosi atotrūkį tarp ASEAN valstybių;

C.

kadangi ES ir ASEAN integracijos procesai yra skirtingi, susiformavę skirtingomis aplinkybėmis ir pagrįsti skirtingomis vizijomis ir misijomis; kadangi kiekvienam procesui būdinga sava logika, tačiau jie yra palyginami, nes abi taisyklėmis grindžiamos organizacijos puoselėja taikų sambūvį, regioninę integraciją ir tarptautinį bendradarbiavimą bei vystymąsi, taip pat daugelį dešimtmečių siekia savo narių tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo; taigi ES yra unikali ASEAN partnerė;

D.

kadangi šie du regionai pasiekė didelės sąveikos ir ES ir ASEAN santykiai yra visapusiški ir apima daugelį sektorių, įskaitant prekybą ir investicijas, vystymąsi, ekonominius klausimus ir politinius reikalus; kadangi ASEAN yra trečia pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES – antra pagal dydį ASEAN prekybos partnerė, o metinės dvišalės prekybos prekėmis vertė yra daugiau nei 200 mlrd. EUR ir ES yra pirma pagal dydį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) teikėja ASEAN regione; kadangi Europos įmonėms ASEAN yra vartai į platesnį regioną; kadangi laikotarpiu nuo 2014 iki 2020 m. ES ir jos valstybės narės yra pirmos pagal dydį paramos vystymuisi teikėjos regione ir ES įsipareigojo skirti daugiau nei 3 mlrd. EUR tam, kad būtų sumažintas skurdas ir mažinimas vystymosi atotrūkis mažas pajamas gaunančiose ASEAN šalyse;

E.

kadangi anksčiau ES patirtis buvo įkvėpimo šaltinis kitiems regioniniams integracijos procesams;

F.

kadangi ES nuosekliai remia ASEAN darbą ir ypač ASEAN sekretoriatą, taip pat, pripažindama ASEAN svarbą, paskyrė specialų ES delegacijos ASEAN vadovą, kuris pradėjo eiti pareigas 2015 m.;

G.

kadangi šiuo metu abiejuose regionuose integracijos procesams iškyla sunkumų, tačiau tuo pačiu metu atsiveria naujos galimybės; kadangi ES susiduria su keliomis krizėmis; kadangi ASEAN, nors laikosi tikslo didinti ASEAN esminę svarbą, 2016 m. patyrė ASEAN vidaus prekybos sumažėjimą ir susidūrė su daugybe problemų, įskaitant besiskiriančias užsienio politikos kryptis ir šalutinius poveikius, kuriuos lemia vidaus problemos, susijusios su pavojumi demokratijai ir teisinei valstybei, religijų santykiais, tautinėmis mažumomis, socialine nelygybe ir žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant jų tarpvalstybinį poveikį;

H.

kadangi ES nusprendė, kad ji, palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis, žmogaus teisėms skirs daugiausia dėmesio;

I.

kadangi 2014 m. gruodžio mėn. ES suteikė Filipinams BLS+ besinaudojančios šalies statusą, taigi Filipinai tapo pirmąja ASEAN šalimi, kuriai taikomos tokios prekybos lengvatos; kadangi dėl to Filipinai gali eksportuoti į ES 66 proc. savo produktų netaikant jokių muitų tarifų;

J.

kadangi JAV pasitraukimas iš Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (angl. TPP) gali suteikti naują postūmį deryboms dėl regioninės išsamios ekonominės partnerystės (angl. RCEP); kadangi atkaklesnė Kinija pradeda įgyvendinti iniciatyvas, pvz., iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, dėl kurių kyla problemų visoms kaimynystėje ir už jos ribų esančioms šalims;

K.

kadangi įtampa Pietų Kinijos jūroje yra grėsmė ir rizika regiono saugumui ir stabilumui; kadangi Pietų Kinijos jūros militarizavimas yra didžiausią susirūpinimą kelianti tendencija; kadangi ASEAN ir Kinijos dialogas dėl elgesio kodekso ir toliau yra pagrindinis ASEAN keitimosi nuomonėmis su Kinija dėl Pietų Kinijos jūros mechanizmas; kadangi Kinijos veikla – nuo karinio patruliavimo ir pratybų iki statybos veiklos, atliekamų nepaisant 2002 m. Deklaracijos dėl Šalių elgesio Pietų Kinijos jūroje principų, – vis dar kelia susirūpinimą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

—

atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas, projektą (D048947/06 (toliau – reglamento projektas),

—

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį ir 78 straipsnio 1 dalies a punktą bei jo II priedo 3.6.5 punkto antrą dalį ir 3.8.2 punktą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bendrojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą (2), ypač į jo 71 ir 72 dalis,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos: padėtis po 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo“ (3),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. Komisijos komunikatą dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų ir Komisijos aktų, kuriuose išdėstomi moksliniai tų medžiagų nustatymo atsižvelgiant į ES teisės aktus dėl augalų apsaugos produktų ir biocidinių produktų kriterijai, projektų (COM(2016)0350),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 28 d. Briuselyje vykusio Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdžio apibendrinamąją ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl visuomenės sveikatos apsaugos nuo endokrininę sistemą ardančių medžiagų (4),

—

atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5a straipsnio 3 dalies b punktą (5),

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

A.

kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punktą veiklioji medžiaga patvirtinama tik tuo atveju, jei laikoma, kad ji neturi endokrininės sistemos sutrikdymo savybių, kurios gali daryti neigiamą poveikį netiksliniams organizmams, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos poveikis netiksliniams organizmams siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus (aplinkai taikomas ribinis kriterijus);

B.

kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punkto antrą pastraipą Komisija ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 14 d. pateikia Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui priemonių, susijusių su konkrečiais moksliniais kriterijais, skirtais endokrininei sistemai kenkiančioms savybėms nustatyti, projektą;

C.

kadangi Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas 2017 m. liepos 4 d. pateikė teigiamą nuomonę dėl reglamento projekto (trys valstybės narės balsavo „prieš“, o keturios valstybės narės susilaikė);

D.

kadangi šio reglamento projekto paskutinėje dalyje numatoma, kad jeigu vertinamos veikliosios medžiagos tikslinis augalų apsaugos veikimo mechanizmas grindžiamas tikslinių bestuburių organizmų kontrole veikiant jų endokrininę sistemą, į poveikį organizmams, priklausantiems tikslinio organizmo biologinės klasifikacijos tipui, neatsižvelgiama nustatant, ar medžiaga turi endokrininės sistemos ardymo savybių netikslinių organizmų atžvilgiu;

E.

kadangi Bendrasis Teismas savo sprendime byloje T-521/14 aiškiai nurodė „la spécification des critères scientifiques pour la détermination des propriétés perturbant le système endocrinien ne peut se faire que de manière objective, au regard de données scientifiques relatives audit système, indépendamment de toute autre considération, en particulier économique“ (6) (71 dalis);

F.

kadangi nėra moksliška medžiagos, pasižyminčios tiksliniu endokrininiu veikimo mechanizmu, nelaikyti netikslinių organizmų endokrininę sistemą ardančia medžiaga;

G.

kadangi dėl šios priežasties reglamento projektas negali būti laikomas pagrįstu objektyviais moksliniais duomenimis apie endokrininę sistemą, kaip to reikalauja Teisingumo Teismas; kadangi Komisija tokiu būdų viršija savo įgyvendinimo įgaliojimus;

H.

kadangi tikroji minėtos paskutinės dalies paskirtis aiškiai išdėstyta 2017 m. vasario 28 d. Briuselyje vykusio Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdžio apibendrinamojoje ataskaitoje, kurioje nurodyta, jog „be to, buvo paaiškinta nuostatos dėl tiksliniu endokrininiu veikimo mechanizmu pasižyminčių veikliųjų medžiagų (toliau vadinamų augimo reguliatoriais) paskirtis. […] Nuostata dėl augimo reguliatorių sudaro galimybes netaikyti ribinių kriterijų medžiagoms, pasižyminčioms tiksliniu endokrininiu veikimo mechanizmu […]“;

I.

kadangi ši paskutinė dalis faktiškai sukuria galimybę nukrypti nuo ribinio kriterijaus, nustatyto Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punkte;

J.

kadangi, kaip matyti iš Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 6–10 konstatuojamųjų dalių ir 1 straipsnio 3 dalies, spręsdama sudėtingą klausimą, kaip nustatyti veikliųjų medžiagų tvirtinimo taisykles, teisėkūros institucija turėjo rasti sunkiai nustatomą pusiausvyrą tarp skirtingų ir galbūt tarpusavyje prieštaringų tikslų, t. y. viena vertus, žemės ūkio gamybos ir vidaus rinkos, ir, kita vertus, sveikatos ir aplinkos apsaugos;

K.

kadangi Bendrasis Teismas minėtame sprendime nurodė: „Dans ce contexte, il importe de relever que, en adoptant le règlement no 528/2012, le législateur a procédé à une mise en balance de l’objectif d’amélioration du marché intérieur et de celui de la préservation de la santé humaine, de la santé animale et de l’environnement, que la Commission se doit de respecter et ne saurait remettre en cause […]. Or, dans le cadre de la mise en œuvre des pouvoirs qui lui sont délégués par le législateur, la Commission ne saurait remettre en cause cet équilibre, ce que cette institution a d’ailleurs en substance admis lors de l’audience“ (7) (72 dalis);

L.

kadangi tai buvo pakartota 2016 m. birželio 8 d. Parlamento rezoliucijoje, kurioje pabrėžta, jog „Bendrasis Teismas nusprendė, kad moksliniai kriterijai gali būti nustatomi tik objektyviai, remiantis su endokrinine sistema susijusiais moksliniais duomenimis ir neatsižvelgiant į jokius kitus – pirmiausia ekonominius – aspektus, taip pat kad Komisija neturi teisės keisti pagrindiniame teisės akte nustatytos reguliavimo pusiausvyros naudodamasi įgaliojimais, jai suteiktais pagal [Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)] 290 straipsnį“;

M.

kadangi tokie patys Komisijos įgaliojimų apribojimai taikomi priimant įgyvendinimo aktus pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

N.

kadangi pagal Komisijos 2016 m. birželio 15 d. komunikatą „Komisijos užduotis naudojantis šiais įgaliojimais – nustatyti kriterijus, leidžiančius įvertinti, ar augalų apsaugos produktams ir biocidiniams produktams naudojama medžiaga yra endokrininę sistemą ardanti medžiaga, o ne nuspręsti, kaip reglamentuoti šias medžiagas. Reguliavimo pasekmes teisėkūros institucija jau nustatė teisės aktuose dėl augalų apsaugos produktų (2009 m.) ir biocidinių produktų (2012 m.)“;

O.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punkte nustatytas ribinis kriterijus yra esminis šio reglamento elementas;

P.

kadangi, vadovaujantis ilgalaike teismų praktika, tam tikrai sričiai esminių reglamentavimo elementų priėmimas priklauso ES teisėkūros institucijos kompetencijai ir negali būti deleguotas Komisijai;

Q.

kadangi Komisija viršijo savo įgyvendinimo įgaliojimus, pakeisdama esminį Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytą reglamentavimo elementą, o tai prieštarauja Komisijos pripažinimui, kad jos įgaliojimai riboti, Teisingumo Teismui nagrinėjant bylą T–521/14, prieštarauja per Komisijos teiginiams jos 2016 m. birželio 15 d. komunikate ir prieštarauja pagrindiniam Sąjungos teisės viršenybės principui;

R.

kadangi, net ir tuo atveju, jeigu mokslo ir technikos žinių raida pasirodytų pagrįsta priežastimi medžiagų, pasižyminčių tiksliniu endokrininiu veikimo mechanizmu, patvirtinimo sąlygoms taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, tokia nukrypti leidžiančią nuostatą būtų galima nustatyti tik taikant teisėkūros procedūrą, kuria pagal SESV 294 straipsnį iš dalies pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009;

1.

2.

3.

4.

5.

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, kurie yra sudaryti ar pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projektą (D051972),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. liepos 17 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius (2),

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) 2017 m. kovo 1 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. balandžio 6 d. (3),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose buvo prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (4),

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.

kadangi 2013 m. gruodžio 10 d. bendrovės „Bayer Crop Science LP“ ir „M.S. Technologies LLC“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė Nyderlandų kompetentingai institucijai paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apima produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127 arba kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti kitais tikslais nei maistui ir pašarams, kaip ir bet kurias kitas sojas, išskyrus auginimą;

B.

kadangi 2017 m. kovo 1 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. balandžio 6 d. (5);

C.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

D.

kadangi sojos FG72 × A5547-127 buvo sukurtos, kad būtų atsparios izoksaflutolo (5-ciklopropilisoksazol-4-il 2-mezil-4-trifluorometilfenilketono), glifosato (N-(fosfonometil)glicino) ir amonio gliufozinato (l-fosfinotricino) pagrindu pagamintiems herbicidams; kadangi atsparumas šiems herbicidams užtikrinamas atitinkamai išskiriant proteinus HPPD W336 (4-hidroksil fenil-piruvat-dioksigenazę), 2mEPSPS (5-enolpiruvilšikimat-3-fosfat sintazę) ir PAT (fosfinotricin acetil-transferazę);

E.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų (6); kadangi kritiškiausias pastabas sudaro pastaba, kad, neatlikus 90 dienų trukmės poūmio toksiškumo tyrimo, negalima padaryti jokios išvados dėl rizikos, susijusios su šio GMO naudojimu žmonių ir gyvūnų maistui, kad pateikta informacija apie sudėtį, fenotipinį įvertinimą ir toksikologiją nėra pakankama, kad šia informacija remiantis padarytos išvados dėl GMO ir įprastų sojų lygiavertiškumo ir dėl maisto ir pašarų saugumo yra skubotos ir kad šios genetiškai modifikuotos sojos nebuvo išbandytos dedant mokslines pastangas, būtinas norint nustatyti jų saugumą;

F.

kadangi nepriklausomame tyrime daroma išvada, kad tokios formos EFSA rizikos vertinimas nėra priimtinas, nes jame nenustatytos žinių spragos ir neaiškumai ir neįvertinamas toksiškumas arba poveikis imuninei sistemai ir reprodukcinei sistemai (7);

G.

kadangi glifosatui suteiktas leidimas baigs galioti 2017 m. gruodžio 31 d.; kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. pateikė išvadą, kad glifosatas negali būti kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad jis nebuvo priskirtas jokiai kategorijai; kadangi, priešingai, 2015 m. PSO Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą priskyrė prie galimų žmonių kancerogenų;

H.

kadangi gliufozinatas priskiriamas toksiškoms reprodukcijai medžiagoms ir todėl jam taikomi išimties kriterijai, nustatyti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (8); kadangi gliufozinato patvirtinimo galiojimas baigiasi 2018 m. liepos 31 d. (9);

I.

kadangi izoksaflutolas gali būti kancerogeniškas žmonėms (10), yra toksiškas kai kuriems vandens organizmams ir netiksliniams augalams ir jis ir jo skilimo produktai bei metabolitai lengvai užteršia vandenį; kadangi dėl tokių nerimą keliančių faktų buvo apribotas jo naudojimas (11);

J.

kadangi papildomų herbicidų naudojimas yra įprastos žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius augalus dalis, todėl galima tikėtis, kad derliuje visuomet bus purkštų medžiagų likučių, kurie yra neišvengiami; kadangi įrodyta, kad dėl herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų naudojama daugiau papildomų herbicidų, nei tokių pat tradicinių augalų atveju (12);

K.

kadangi purškiamų papildomų herbicidų likučių EFSA nėra įvertinusi; kadangi dėl šios priežasties negalima daryti išvados, kad izoksaflutolu, glifosatu ir gliufozinatu purkštas genetiškai modifikuotas sojas yra saugu naudoti maistui ir pašarui;

L.

kadangi genetiškai modifikuotų augalų, atsparių keliems atrinktiems herbicidams, kūrimą daugiausia lemia sparti glifosatui atsparių piktžolių evoliucija šalyse, kuriose auginama labai daug genetiškai modifikuotų augalų; kadangi moksliniuose leidiniuose aprašyta daugiau kaip 20 skirtingų glifosatui atsparių piktžolių rūšių (13); kadangi gliufozinatui atsparios piktžolės stebimos nuo 2009 m.;

M.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. liepos 17 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti; kadangi 15 valstybių narių balsavo „prieš“ ir tik 10 valstybių narių, sudarančios tik 38,43 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o 3 valstybės narės susilaikė;

N.

kadangi 2017 m. rugsėjo 14 d. balsuojant apeliaciniame komitete vėl buvo nuspręsta nuomonės neteikti; kadangi 15 valstybių narių balsavo „prieš“ ir tik 11 valstybių narių, atstovaujančių tik 38,69 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o 2 valstybės narės susilaikė;

O.

kadangi Komisija ne vieną kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker jau yra pasmerkęs šią praktiką kaip nedemokratišką (14);

P.

kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą (15) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

Q.

kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri gali susiformuoti apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas dėl visų pirma tokių jautriais klausimų, kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, pripažįstamas netinkamu;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

—

2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).

—

2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0456),

—

2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0040).

—

2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0039).

—

2016 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0038).

—

2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0271).

—

2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0272),

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0388).

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0389).

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0386).