—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2015–2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—

atsižvelgdamas į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) pasiektą Paryžiaus susitarimą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos techninę ataskaitą „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui“ (2013-063) (1),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“ (COM(2008)0645),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Amsterdamo deklaraciją „Siekiant pašalinti miškų naikinimą iš žemės ūkio prekių grandinių su Europos šalimis“, kuria remiama visiškai tvari alyvpalmių aliejaus tiekimo grandinė iki 2020 m. ir neteisėto miškų naikinimo sustabdymas iki 2020 m.,

—

atsižvelgdamas į penkių valstybių narių ir Amsterdamo deklaracijos signatarių: Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų, pažadą teikti valstybės paramą sistemai, pagal kurią iki 2020 m. alyvpalmių aliejaus pramonė taptų 100 proc. tvari,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategiją ir 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) (COM(2016)0767),

—

atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir finansuotą 2016 m. spalio 4 d. tyrimą „ES suvartojamų biodegalų poveikis žemės naudojimo paskirties keitimui: teritorijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio nustatymas“,

—

atsižvelgdamas į ataskaitą „Globiom. Biodegalų politikos po 2020 m. pagrindas“,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2016 dėl ES tvarių biodegalų sertifikavimo sistemos,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 29 d. Nagojoje (Japonija) priimtą ir 2014 m. spalio 12 d. įsigaliojusį Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo,

—

atsižvelgdamas į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. ir susijusią laikotarpio vidurio peržiūrą (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros (3),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) kongreso Havajuose rezultatus ir į savo pasiūlymą Nr. 066 dėl alyvpalmių pramonės plėtros poveikio biologinei įvairovei sumažinimo,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0066/2017),

A.

kadangi Europos Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir turėtų atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant nustatytų tikslų kovos su klimato kaita ir aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi užtikrinimo srityse;

B.

kadangi ES padėjo nustatyti darnaus vystymosi tikslus, kurie yra glaudžiai susiję su alyvpalmių aliejaus klausimu (2, 3, 6, 14, 16, 17 ir ypač 12, 13 ir 15 DVT);

C.

kadangi ES pagal 2030 m. darbotvarkę dėl darnaus vystymosi įsipareigojo įgyvendinti tvarų visų miškų rūšių valdymą, sustabdyti miškų naikinimą, atkurti sunykusius miškus ir iki 2020 m. pasauliniu mastu gerokai padidinti apželdinimą mišku ir miškų atkūrimą; kadangi pagal 2030 m. darbotvarkę ES taip pat yra įsipareigojusi užtikrinti tvaraus vartojimo ir gamybos modelius, skatinti įmones laikytis tvarios praktikos ir į savo ataskaitų teikimo ciklą įtraukti informaciją apie tvarumą, taip pat skatinti tvarią viešųjų pirkimų praktiką laikantis nacionalinės politikos ir prioritetų iki 2020 m.;

D.

kadangi yra daug pasaulinio miškų nykimo veiksnių, įskaitant tokių žemės ūkio produktų, kaip sojos, jautiena, kukurūzai ir alyvpalmių aliejus, gamybą;

E.

kadangi beveik pusė (49 proc.) atogrąžų miškų naikinimo atvejų pastaraisiais metais buvo neteisėto miškų kirtimo komercinio žemės ūkio reikmėms rezultatas, ir šį naikinimą skatina tokių žemės ūkio produktų, kaip alyvpalmių aliejus, jautiena, sojos ir medienos produktai, tarptautinė paklausa; kadangi vertinama, jog dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio reikmėms kasmet pagaminama 1,47 milijardo tonų anglies dioksido, o tai atitinka 25 proc. ES deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus (4);

F.

kadangi 2015 m. Indonezijoje ir Borneo kilę gaisrai buvo didžiausi per beveik du dešimtmečius, o jie kilo dėl visuotinės klimato kaitos, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškų naikinimo; kadangi ateityje itin sausos oro sąlygos šiuose regionuose veikiausiai bus dažnesnės, jeigu nebus imtasi gaisrų prevencijos priemonių;

G.

kadangi dėl gaisrų Indonezijoje ir Borneo 69 mln. žmonių patyrė nesveikos oro taršos poveikį, o tūkstančiams žmonių ji sukėlė ankstyvą mirtį;

H.

kadangi gaisrai Indonezijoje paprastai kyla dėl žemės atlaisvinimo alyvpalmių plantacijoms ir kitoms žemės ūkio reikmėms; kadangi 2015 m. 52 proc. gaisrų Indonezijoje kilo anglies gausiuose durpynuose, todėl Indonezija tapo viena iš didžiausių visuotinio atšilimo visame pasaulyje sukėlėjų (5);

I.

kadangi daugelyje šalių gamintojų nėra tikslių alyvpalmių koncesijų žemėlapių ir viešųjų žemės registrų, todėl sudėtinga nustatyti, kas atsakingas už miškų gaisrus;

J.

kadangi ES, laikydamasi, Niujorko deklaracijos dėl miškų, sutiko „padėti pasiekti privačiojo sektoriaus tikslą ne vėliau kaip 2020 m. nutraukti miškų naikinimą tokių žemės ūkio prekių, kaip alyvpalmių aliejus, sojos, popierius ir jautienos gaminiai, gamybos srityje, turėdama omenyje tai, kad daugelis įmonių užsibrėžusios dar didesnio užmojo tikslus“;

K.

kadangi 2008 m. ES įsipareigojo iki 2020 m. bent 50 proc. sumažinti miškų naikinimą, o iki 2030 m. – sustabdyti visuotinį miškų plotų nykimą;

L.

kadangi vertingoms atogrąžų ekosistemoms, apimančioms tik 7 proc. žemės paviršiaus, tenka vis didesnis spaudimas dėl miškų naikinimo; kadangi dėl alyvpalmių plantacijų kūrimo dažnai kyla didžiuliai miškų gaisrai, išsenka upės, vyksta dirvožemio erozija, durpynų drenažas, didėja vandens kelių tarša ir prarandama biologinė įvairovė, o dėl to prarandama daug ekosistemos paslaugų, didėja poveikis klimatui, taip pat gamtos išteklių ir pasaulio aplinkos išsaugojimui dabartinėms ir ateities kartoms;

M.

kadangi alyvpalmių aliejaus ir perdirbtų jo maisto produktų vartojimas yra labai svarbus ES vartojimo poveikio miškų naikinimui pasaulyje veiksnys;

N.

kadangi bendra augalinių aliejų paklausa didėja (6), o alyvpalmių aliejaus paklausa, remiantis vertinimais, iki 2050 m. padvigubės (7); kadangi nuo 8-ojo dešimtmečio iki šių dienų 90 proc. padidėjusios apimties alyvpalmių aliejaus gamybos sutelkta Indonezijoje ir Malaizijoje; kadangi alyvpalmių auginimas taip pat populiarėja ir kitose Azijos šalyse, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kur nuolat kuriamos naujos plantacijos ir plečiamos esamos – tokios tendencijos tik dar labiau pakenks aplinkai; be to, pažymi, kad pakeitus alyvpalmių aliejų kitomis augalinio aliejaus rūšimis reikėtų dar didesnių žemės ūkio paskirties žemės plotų;

O.

kadangi daug alyvpalmių aliejaus naudojama visų pirma dėl žemų jo kainų, – tai tapo įmanoma dėl to, kad padaugėjo alyvpalmių plantacijų, įkurtų išnaikintų miškų plotuose; kadangi alyvpalmių aliejaus naudojimas maisto pramonėje paremtas labai paplitusiu netausiu gamybos ir vartojimo modeliu, kuris prieštarauja ekologiškų ir kokybiškų vietinių produktų bei sudedamųjų dalių naudojimui ir populiarinimui;

P.

kadangi vis dažniau alyvpalmių aliejus naudojamas kaip biokuras ir perdirbtuose maisto produktuose (apie 50 proc. supakuotų produktų sudėtyje yra šio aliejaus);

Q.

kadangi kai kurios alyvpalmių aliejumi prekiaujančios bendrovės negali tikrai įrodyti, kad alyvpalmių aliejus jų tiekimo grandinėje nėra susijęs su miškų naikinimu ar aplinkos tarša. ir pademonstruoti, kad jis pagamintas laikantis pagrindinių žmogaus teisių ir tinkamų socialinių standartų;

R.

kadangi Komisija pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą turi įvertinti Sąjungoje suvartojamo maisto ir ne maisto prekių poveikį aplinkai pasauliniu mastu ir, prireikus, parengti pasiūlymus dėl politikos, kuriuose būtų atsižvelgta į tokių vertinimų išvadas, ir apsvarstyti galimybę parengti Sąjungos veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir alinimo;

S.

kadangi Komisija planuoja atlikti tyrimus dėl miškų naikinimo ir alyvpalmių aliejaus;

T.

kadangi nežinomas bendras dėl žemės naudojimo paskirties keitimo, susijusio su alyvpalmėmis, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; kadangi reikia pagerinti su tuo susijusius mokslinius vertinimus;

U.

kadangi šalyse gamintojose nėra patikrintų duomenų apie teritorijos plotą, skirtą alyvpalmių auginimui, turint leidimą arba jo neturint; kadangi tai nuo pat pradžių trukdė įgyvendinti priemones. kuriomis siekta sertifikuoti alyvpalmių aliejaus tvarumą;

V.

kadangi 2014 m. 60 proc. ES alyvpalmių aliejaus importo teko energetikos sektoriui; iš jo – 45 proc. panaudota kaip transporto degalai (nuo 2010 m. šis skaičius padidėjo šešis kartus), o 15 proc. – energijos ir šilumos gamybai;

W.

kadangi apskaičiuota, jog iki 2020 m. žemės, kurios naudojimo paskirtis bus pakeista biodyzelino gamybai skirtoms alyvpalmėms auginti, plotas bus 1 MHa (milijonas hektarų), iš kurių 0,57 MHa žemės paskirtis bus pakeista Pietryčių Azijos senuosiuose miškuose (8);

X.

kadangi bendras žemės naudojimo paskirties pakeitimas pagal ES 2020 m. biodegalų įgaliojimą sudaro 8,8 Mha, iš kurių 2,1 Mha teritorijos pakeista Pietryčių Azijoje dėl spaudimo plėsti alyvpalmių plantacijas; kadangi pusė šios teritorijos atsirado vietoje atogrąžų miškų ir durpynų;

Y.

kadangi naikinant atogrąžų miškus naikinamos daugiau kaip pusės pasaulio gyvūnų rūšių ir daugiau kaip dviejų trečdalių augalų rūšių natūralios buveinės ir kyla grėsmė jų išlikimui; kadangi atogrąžų miškuose gyvena kai kurios pasaulio rečiausios ir endeminės rūšys, įtrauktos į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos raudonąją knygą (IUCN) kaip grėsmingai nykstančios rūšys, kurių faktinis, apskaičiuotas, numatomas ar įtariamas populiacijos skaičiaus mažėjimas viršija 80 proc. per 10 metų arba per trijų kartų laikotarpį; kadangi ES vartotojai turėtų būti informuoti apie pastangas išsaugoti šias gyvūnų ir augalų rūšis;

Z.

kadangi įvairūs tyrimai atskleidžia, jog daugelyje šalių kuriant alyvpalmių plantacijas ir vykdant jų veiklą dideliu mastu pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant priverstinius iškeldinimus, ginkluotą smurtą, vaikų darbą, vergavimą už skolas ar čiabuvių bendruomenių diskriminavimą;

AA.

kadangi esama didelį nerimą keliančių pranešimų (9), jog didelė dalis alyvpalmių aliejaus pasaulyje gaminama pažeidžiant pagrindines žmogaus teises ir tinkamus socialinius standartus, kad dažnai taikomas vaikų darbas ir kad kyla daugybė vietos ir čiabuvių bendruomenių bei alyvpalmių koncesininkų konfliktų;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Pekino veiksmų platformą,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (1),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (3),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (4),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (5),

—

atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai 7 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl moterų padėties ES kaimo vietovėse (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“ (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl šeimos verslo įmonių Europoje (9),

—

atsižvelgdamas į JT Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto 2016 m. spalio 17 d. rekomendacijas dėl gyvulininkystės ir aprūpinimo maistu pasaulyje, ypač į rekomendacijas dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją „Kaip BŽŪP gali pagerinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse“ (10),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0058/2017),

A.

kadangi pastaraisiais dešimtmečiais gerokai pasikeitė socialinės ir ekonominės aplinkybės ir jos gana smarkiai skiriasi tiek įvairiose valstybėse narėse, tiek valstybių narių viduje;

B.

kadangi moterys svariai prisideda prie kaimo ekonomikos ir kadangi įvairinimo priemonės ir daugiafunkciškumo koncepcija, kaip tvirtas pagrindas darnaus vystymosi strategijoms, nors ne visose srityse išnaudojamos iki galo, dėl inovacijų ir naujų idėjų, leidžiančių padidinti žemės ūkio sektoriaus dinamiškumą, moterims atvėrė naujų galimybių;

C.

kadangi moterys labai dažnai skatina plėtoti papildomą, su žemės ūkio gamybą nesusijusią veiklą ūkyje arba už jo ribų ir suteikia galimybių realiai padidinti veiklos kaimo vietovėse pridėtinę vertę;

D.

kadangi kaimo vietovėse gyvenančios moterys nėra vienarūšė grupė, atsižvelgiant į tai, kad jų padėtis, profesija, indėlis į visuomenę ir, galiausiai, jų poreikiai ir interesai įvairiose valstybėse narėse ir jų viduje skirtingi;

E.

kadangi moterys aktyviai dalyvauja žemės ūkio, verslo ir turizmo veikloje ir atlieka svarbų vaidmenį išsaugant kultūros tradicijas kaimo vietovėse, o tai gali prisidėti prie tokių vietovių regioninės tapatybės kūrimo ir (arba) stiprinimo;

F.

kadangi lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių principų, o jos skatinimas – vienas iš pagrindinių ES tikslų; kadangi lyčių lygybė yra ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje pripažinta pagrindinė vertybė ir ES išsikėlė ypatingą uždavinį integruoti lyčių lygybę visoje savo veikloje; kadangi lyčių aspekto integravimas yra svarbi šio principo įtraukimo į ES politikos sritis, priemones ir veiksmus priemonė, kuria siekiama skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija, kad padidėtų aktyvus moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir ekonominėje bei socialinėje veikloje; kadangi ši priemonė taip pat taikoma ES struktūriniams ir investicijų fondams, įskaitant EŽŪFKP;

G.

kadangi šeimos ūkiai yra dažniausiai naudojamas ūkininkavimo modelis 28 ES valstybėse narėse: 76,5 proc. darbų atlieka ūkininkas arba jo šeimos nariai (11), todėl jis turėtų būti remiamas ir saugomas; kadangi šeimos ūkiai skatina kartų solidarumą ir socialinę atsakomybę bei atsakomybę už aplinką, vadinasi, prisideda prie tvarios kaimo vietovių plėtros;

H.

kadangi didėjant urbanizacijai labai svarbu išlaikyti aktyvius, dinamiškus ir pasiturinčius gyventojus kaimo vietovėse, ypatingą dėmesį skiriant vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių, nes nuo to priklauso aplinkos ir kraštovaizdžio išsaugojimas;

I.

kadangi senėjanti visuomenė drauge su ūkininkavimo atsisakymu ir ekonomikos nuosmukiu ES kaimo vietovėse yra keletas iš pagrindinių gyventojų mažėjimo ir moterų išvykimo iš kaimo vietovių priežasčių, o tai veikia ne tik darbo rinką, bet ir socialinę infrastruktūrą; kadangi tokia raida gali būti sustabdyta tik tuo atveju, jei Europos institucijos ir vyriausybės imsis visų galimų priemonių, kad užtikrintų didesnį jų darbo ir teisių pripažinimą ir aprūpintų kaimo vietoves paslaugomis, kurių reikia, kad būtų įmanoma pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

J.

kadangi kaimo turizmas, kuris apima šeimos įmonių ir kooperatyvų vykdomą prekių ir paslaugų teikimą kaime, yra nedidelės rizikos sektorius, jis kuria darbo vietas, sudaro sąlygas derinti asmeninį ir šeimos gyvenimą su darbu ir skatina kaimo gyventojus, ypač moteris, likti kaime;

K.

kadangi ekonomikos krizė paveikė Europos Sąjungą ir turėjo ypač sunkių padarinių daugeliui kaimo vietovių ir regionų; kadangi krizės padariniai vis dar matomi ir kaimo vietovių jaunimo nedarbo, skurdo ir gyventojų mažėjimo lygiai dideli, o tai ypač veikia moteris; kadangi moterys, valdydamos ūkius ir namų ūkius, tiesiogiai patiria krizės poveikį;

L.

kadangi tokia padėtis kelia rimtų problemų bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP), kuri turėtų užtikrinti kaimo vietovių plėtrą, didinant jų potencialą;

M.

kadangi reikia išsaugoti tvarų ir gyvybingą ūkininkavimo sektorių kaip esminį kaimo vietovių ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį pagrindą, kuris prisidėtų prie kaimo plėtros, tvarios maisto produktų gamybos, biologinės įvairovės ir darbo vietų kūrimo;

N.

kadangi turi būti pagerintas smulkiųjų ir šeimos ūkių, kaip pagrindinių maisto produktų gamintojų, statusas ir išsaugota jų ūkininkavimo ir gyvulininkystės veikla skatinant inovacijas ir teikiant pakankamai finansinių išteklių bei taikant priemones ES lygmeniu; kadangi 2005–2010 m. ES išnyko 2,4 mln. ūkių – daugiausia tai buvo smulkieji ar šeimos ūkiai –, todėl kaimo vietovėse padidėjo nedarbas;

O.

kadangi skatinant naudoti įvairinimo priemones ir kuriant trumpas tiekimo grandines, taip pat skatinant gamintojų organizacijas galima padidinti sektoriaus atsparumą, kuriam kenkia tokios problemos kaip nesąžininga prekybos praktika ir vis smarkiau svyruojančios rinkos;

P.

kadangi svarbu remti ir skatinti moterų dalyvavimą žemės ūkio maisto produktų vertės grandinėje, nes jų vaidmuo dažniausiai sutelktas į gamybos ir perdirbimo sritis;

Q.

kadangi mokymosi visą gyvenimą galimybės, neformaliai įgytų įgūdžių pripažinimo galimybė ir galimybė persikvalifikuoti ir įgyti įgūdžių, kuriuos galima panaudoti dinamiškai besivystančioje darbo rinkoje, yra būtinos sąlygos norint padidinti moterų užimtumą kaimo vietovėse;

R.

kadangi kooperatyvai, savitarpio pagalbos fondai, socialinės įmonės ir kiti verslo modeliai turi didžiulį potencialą skatinti tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir moterų ekonominį įgalinimą kaimo vietovėse ir žemės ūkio sektoriuje;

S.

kadangi mergaičių ir moterų įtraukimas į švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, ypač mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityse, ir į verslumą yra būtinas norint pasiekti lyčių lygybę žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuose, taip pat turizmo ir kitose veiklos srityse kaimo vietovėse;

T.

kadangi ES kaimo vietovėse moterys sudaro šiek tiek mažiau nei 50 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, tačiau tik maždaug 45 proc. visų ekonomiškai aktyvių gyventojų; kadangi daugelis niekada nebuvo registruotos kaip bedarbės ar įtrauktos į nedarbo statistiką ir nėra tikslių duomenų apie moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje – kaip ūkio savininkių ar kaip darbuotojų;

U.

kadangi ES regionuose, kuriuose didelę dalį sudaro kaimo vietovės, 2009 m. dirbo tik 61 proc. 20–64 metų amžiaus moterų (12); kadangi daugelyje valstybių narių moterys kaimo vietovėse turi ribotas galimybes gauti darbą ir jų galimybės dirbti ūkiuose yra palyginti nedidelės, tačiau jos vis tiek atlieka svarbų vaidmenį kaimo plėtros ir kaimo vietovių socialinės struktūros srityse, pasirūpindamos namų ūkio pajamomis ar gerindamos gyvenimo sąlygas;

V.

kadangi 2014 m. moterų dirbtas laikas žemės ūkio sektoriuje sudarė 35 proc. viso dirbto laiko, jų dirbtas laikas dirbant ne visą darbo laiką – 53,8 proc., o dirbant visą darbo laiką – 30,8 proc., todėl jos reikšmingai prisidėjo prie žemės ūkio gamybos; kadangi sutuoktinių ir kitų moteriškosios lyties šeimos narių atliekamas darbas ūkiuose dažnai būtinas ir iš tiesų yra nematomas darbas dėl to, kad jos neturi užimtumo statuso, kuris leistų tą darbą pripažinti ir sudarytų sąlygas atitinkamoms moterims užsiregistruoti socialinės apsaugos sistemoje, taip užkertant kelią galimam teisių, pvz., į laikinojo nedarbingumo atostogas ir motinystės atostogas, praradimui ir užtikrinama finansinė jų nepriklausomybė;

W.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse (pavyzdžiui, Prancūzijoje) esama skirtingų teisinių statusų, taikomų nuolat ūkyje dirbančioms sutuoktinėms (ūkio bendradarbės, darbuotojos arba ūkio valdytojos), o tai leidžia užtikrinti realią socialinę apsaugą įvairiomis nenumatytomis asmeninio ir profesinio gyvenimo aplinkybėmis;

X.

kadangi ES vidutiniškai tik 30 proc. ūkių valdo moterys; kadangi nemaža žemės ūkio darbuotojų dalis yra moterys, bet jos dažniausiai priskiriamos įmonės savininko sutuoktinio kategorijai; iš visų 2007 m. įmonės savininko sutuoktinio kategorijai priskirtų asmenų moterys sudarė 80,1 proc. (13);

Y.

kadangi ūkio savininkas yra vienintelis asmuo, nurodomas banko dokumentuose ir siekiant gauti subsidijas bei pasinaudoti įgytomis teisėmis, ir asmuo, kuris atstovauja ūkiui asociacijose ir grupėse; kadangi nebūti ūkio savininku reiškia neturėti jokių su savininko statusu susijusių teisių (teisių į bendrąsias išmokas, į priemokas už karves žindenes, teisių sodinti vynuogynus, į pajamas ir kt.) ir kadangi dėl to moterys ūkininkės atsiduria pažeidžiamoje ir nepalankioje padėtyje,

Z.

kadangi tam, kad moterys galėtų pasinaudoti žemės ūkio sektoriuje dirbančioms moterims palankiomis pozityviosios paramos sistemomis, jos turėtų būti pripažįstamos kaip savininkės ar bendraturtės; kadangi Europos Sąjunga turėtų skatinti moteris tapti ūkių savininkėmis ar bendraturtėmis, nes tai teigiamai paveiktų jų padėtį darbo rinkoje, socialines išmokas ir ekonominę nepriklausomybę, taigi būtų užtikrintas didesnis jų matomumas (ir jų indėlio į ekonomiką ir pajamas pripažinimas) kaimo vietovėse ir daugiau galimybių naudotis žeme;

AA.

kadangi būtina užtikrinti didesnį su moterų kaimo vietovėse susijusios Europos, nacionalinės ir regioninės statistikos matomumą siekiant atspindėti jų padėtį ir atliekamą vaidmenį;

AB.

kadangi padidinus galimybes jaunimui ir moterims naudotis žeme pagerėtų kartų atsinaujinimas žemės ūkyje, būtų paskatintas ekonomikos augimas ir socialinė gerovė;

AC.

kadangi kokybiškų ir įperkamų viešųjų ir privačiųjų paslaugų, įskaitant vaikų ir pagyvenusių žmonių bei kitų išlaikomų asmenų priežiūrą, teikimas yra svarbus visiems kaimo vietovių gyventojams; kadangi tokios paslaugos yra ypač svarbios palengvinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, visų pirma moterims, nes jos dažniau užsiima jaunųjų, išlaikomų ir pagyvenusių šeimos narių priežiūra;

AD.

kadangi moterys kaimo vietovėse atlieka daug funkcijų ir todėl tokios paslaugos suteiktų joms galimybių dirbti ir toliau siekti karjeros užtikrinant teisingą su šeima ir priežiūrą susijusių pareigų paskirstymą;

AE.

kadangi gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo pagrindas yra galimybė naudotis infrastruktūra, pvz., transporto jungtimis, prieiga prie sparčiojo plačiajuosčio interneto, įskaitant judriojo ryšio duomenų perdavimo paslaugas, taip pat energijos tiekimo ir kokybiškomis socialinėmis, sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugomis;

AF.

kadangi visose 28 ES valstybėse narėse plačiajuosčio ryšio aprėptis kaimo vietovėse vis dar nesiekia nacionalinio aprėpties vidurkio; kadangi 2015 m. 98,4 proc. namų ūkių kaimo vietovėse turėjo prieigą bent prie vienos plačiajuosčio ryšio technologijos, bet tik 27,8 proc. turėjo prieigą prie naujos kartos paslaugų; kadangi skaitmeninė struktūra, kuri ne visose ES kaimo vietovėse išplėtota iki galo, gali daug padėti siekiant pasinaudoti informacija ir švietimo galimybėmis, kaimo vietovių moterims dalytis informacija ir keistis gerąja patirtimi, ji taip pat gali būti pagrindinis paramos, kurios reikia norint išlaikyti moteris kaimo vietovėse, elementas;

AG.

kadangi švietimas yra pagrindinė priemonė siekiant didinti lygybės vertę ir ji turi būti skatinama visose srityse ne tik mokyklose, bet ir vykdant profesinį mokymą, visų pirma tokį, kurį vykdant dėmesys skiriamas pirminiam sektoriui;

AH.

kadangi pagerinus bendras sąlygas kaimo vietovėse bus lengviau pagerinti ir moterų statusą tose vietovėse;

AI.

kadangi didelis moterų indėlis į vietos ir kaimo plėtrą nepakankamai atspindimas joms dalyvaujant atitinkamuose sprendimų priėmimo procesuose, nes moterims dažnai nepakankamai atstovaujama sprendimus priimančiose įstaigose, kaip antai žemės ūkio kooperatyvuose, profesinėse sąjungose ir savivaldos institucijose; kadangi labai svarbu padidinti atstovavimą moterims tokiose įstaigose;

AJ.

kadangi moterys kaimo vietovėse dažnai kenčia nuo vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų, kurie kai kuriose valstybėse narėse didėja; kadangi dėl to reikia skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų parengti aktualūs statistiniai duomenys apie moterų užimtumą ir darbo bei gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse;

AK.

kadangi kol kas nėra parengta teminių paprogramių „Moterys kaimo vietovėse“ ir kadangi nedaug moterų dalyvavo naudojantis priemonėmis, numatytomis pagal kaimo plėtros programas iki 2014 m.; kadangi iš 6,1 mln. mokymo priemonių dalyvių tik 28 proc. buvo moterys; kadangi iš tų, kuriems buvo suteikta parama materialioms investicijoms į ūkių valdų modernizavimą, tik 19 proc. buvo moterys, o iš įvairinimo priemonėmis pasinaudojusių naudos gavėjų 33 proc. buvo moterys; kadangi tik 38 proc., darbo vietų, kurios buvo sukurtos taikant 3 krypties priemones (ekonomikos diversifikavimas kaimo vietovėse), užėmė moterys;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 ir 218 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į pranešimą, kurį Europos Vadovų Tarybai 2017 m. kovo 29 d. pateikė Jungtinės Karalystės Ministrė Pirmininkė, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 2 dalimi,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 28 d. rezoliuciją dėl sprendimo išstoti iš ES, kuris yra JK įvykusio referendumo pasekmė (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijas dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų (2), dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis (3) ir dėl euro zonos biudžeto pajėgumo (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi, Jungtinės Karalystės vyriausybei informavus Europos Vadovų Tarybą, prasideda Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos procesas ir šiai valstybei nebebus taikomos Sutartys;

B.

kadangi tai precedento neturintis įvykis, dėl kurio tenka apgailestauti, nes iki šiol dar nė viena valstybė narė nėra išstojusi iš Europos Sąjungos; kadangi šis išstojimas turi vykti tvarkingai, kad nebūtų padarytas neigiamas poveikis Europos Sąjungai, jos piliečiams ir Europos integracijos procesui;

C.

kadangi Europos Parlamentas atstovauja visiems Europos Sąjungos piliečiams ir viso Jungtinės Karalystės išstojimo proceso metu sieks apsaugoti jų interesus;

D.

kadangi, nors išstoti iš Europos Sąjungos – suvereni valstybės narės teisė, visų pasiliekančių valstybių narių pareiga – veikti vieningai siekiant apsaugoti Europos Sąjungos interesus ir jos vientisumą; taigi kadangi vyks derybos tarp šalių, kurių viena bus Jungtinė Karalystė, o kita – Europos Sąjungai ir 27-ioms pasiliekančioms jos valstybėms narėms (ES 27) atstovausianti Komisija;

E.

kadangi derybos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos prasidės Europos Vadovų Tarybai priėmus šių derybų gaires; kadangi šioje rezoliucijoje išdėstoma Europos Parlamento pozicija, susijusi su šiomis gairėmis, be to, ji bus pagrindas, kuriuo vadovaudamasis Europos Parlamentas vertins derybų procesą ir visus Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pasiektus tarpusavio susitarimus;

F.

kadangi, kol nėra išstojusi iš Europos Sąjungos, Jungtinė Karalystė turi naudotis visomis teisėmis ir vykdyti visas pareigas, kurios kildinamos iš Sutarčių, įskaitant Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą;

G.

kadangi savo 2017 m. kovo 29 d. pranešime Jungtinė Karalystė pažymėjo ketinanti nesivadovauti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija;

H.

kadangi tame pačiame pranešime Jungtinės Karalystės vyriausybė pažymėjo, kad jos būsimi santykiai su Europos Sąjunga neapims jos narystės nei vidaus rinkoje, nei muitų sąjungoje;

I.

kadangi vis dėlto tolesnė Jungtinės Karalystės narystė vidaus rinkoje, Europos ekonominėje erdvėje ir (arba) muitų sąjungoje būtų buvusi optimali išeitis ir Jungtinei Karalystei, ir ES 27; kadangi tol, kol Jungtinės Karalystės vyriausybė toliau prieštarauja keturioms laisvėms ir nesutinka su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija, atsisako bendrai prisidėti prie Sąjungos biudžeto bei nori įgyvendinti savo prekybos politiką, tai nėra įmanoma;

J.

kadangi po referendumo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos rezultatų visos sprendimo dėl naujo susitarimo dėl Jungtinės Karalystės Europos Sąjungoje, pridėto prie 2016 m. vasario 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų, nuostatos bet kuriuo atveju yra niekinės;

K.

kadangi derybos turi vykti stengiantis užtikrinti teisinį stabilumą ir kiek galima sumažinti veiklos sutrikimų bei pateikti piliečiams ir juridiniams asmenims aiškų ateities vaizdą;

L.

kadangi pranešimas turi būti atšaukiamas laikantis visų ES 27 nustatytų sąlygų, kad negalėtų būti naudojamas kaip procedūrinė priemonė ar juo negalėtų būti piktnaudžiaujama siekiant pagerinti dabartines Jungtinės Karalystės narystės sąlygas;

M.

kadangi nepasiekus susitarimo dėl išstojimo Jungtinė Karalystė automatiškai išstotų iš Europos Sąjungos 2019 m. kovo 30 d. ir toks išstojimas būtų chaotiškas;

N.

kadangi daug Jungtinės Karalystės piliečių, įskaitant daugumą Šiaurės Airijoje ir Škotijoje, balsavo už pasilikimą Europos Sąjungoje;

O.

kadangi Europos Parlamentas ypač nerimauja dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos padarinių Šiaurės Airijai ir jos būsimiems santykiams su Airija; kadangi šiuo požiūriu nepaprastai svarbu apsaugoti taiką ir, savo ruožtu, išsaugoti visas Didžiojo penktadienio susitarimo, kuris buvo sudarytas aktyviai tarpininkaujant Sąjungai, dalis, kaip Europos Parlamentas yra pabrėžęs savo 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliucijoje dėl Šiaurės Airijos taikos proceso (5);

P.

kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas turėtų paskatinti ES 27 ir Sąjungos institucijas stengtis geriau atremti esamus iššūkius ir susimąstyti apie savo ateitį bei darbą, kuris turėtų būti įdėtas siekiant, kad Europos projektas būtų veiksmingesnis, demokratiškesnis ir artimesnis jų piliečiams; primena Bratislavos veiksmų gaires ir su jomis susijusias Europos Parlamento rezoliucijas, 2017 m. kovo 1 d. Europos Komisijos baltąją knygą dėl Europos ateities, 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją ir Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais 2017 m. sausio 17 d. pasiūlymus, kurie galėtų būti šių apmąstymų pagrindas;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604),

—

atsižvelgdamas į Tarybos reglamento, kuriuo keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, projektą (14942/2016) ir į Tarybos klaidų ištaisymą (14942/2016 COR2),

—

atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį (C8-0103/2017),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 7 d. Tarybos susitarimą dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros (1),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo (3),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. teisėkūros rezoliuciją dėl reglamento projekto (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0117/2017),

1.

2.

3.

4.

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 52122 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projektą (D049280),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. sausio 27 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2017 m. kovo 27 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 11 ir 13 straipsnius (2),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 15 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pateiktą nuomonę (3), prie kurios pridėta mažumos nuomonė, ir į ankstesnes EFSA nuomones dėl kukurūzų, kuriuose yra transformacijos įvykių, Bt11 (sintetina Cry1Ab ir PAT baltymus), 59122 (sintetina baltymus Cry35Ab1 ir Cry34Ab1bei PAT baltymus), MIR604 (sintetina mCry3A ir PMI baltymus), 1507 (sintetina Cry1F ir PAT baltymus) ir GA21 (sintetina mEPSPS baltymą),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose buvo prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (4),

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.

kadangi 2011 m. liepos 1 d. bendrovė „Syngenta“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė Vokietiijos kompetentingai institucijai paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apima produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti pagal kitą paskirtį nei maistui ar pašarams, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą;

B.

kadangi 2014 m. vasario 21 d. įmonė „Syngenta“ išplėtė prašymo taikymo sritį siekdama aprėpti visus atskirų genetinių modifikacijų, sudarančių kukurūzus Bt11 × 59122 × MIR604 × GA21, derinius, išskyrus derinį1507 × 59122, kuriam jau suteiktas leidimas Komisijos sprendimu 2010/432/ES (5);

C.

kadangi 2016 m. kovo 31 d.„Syngenta“ patikslino paraiškos taikymo sritį, išbraukdama šiuos keturis derinius, kurie patenka į kitos paraiškos taikymo sritį: Bt11 × GA21 kukurūzai, MIR604 × GA21 kukurūzai, Bt11 × MIR604 kukurūzai ir Bt11 × MIR604 × GA21 (6);

D.

kadangi pareiškėjas (7) nepateikė konkrečių duomenų apie jokį iš 20 derinių;

E.

kadangi numatyta kukurūzų su sukauptais penkiais transformacijų įvykiais naudojimo paskirtis – kontroliuoti žvynasparnius ir kietasparnius kukurūzų kenkėjus ir suteikti jiems atsparumo herbicidams, kurių sudėtyje yra amonio gliufozinato arba glifosato (8); kadangi numatyta įvairių derinių paskirtis nelabai skiriasi priklausomai nuo derinio;

F.

kadangi 2016 m. rugpjūčio 26 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius pateikė palankią nuomonę genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122× MIR604 × 1507 × GA21 ir visų jų derinių, kurie pataiko į paraiškos taikymo sritį, atžvilgiu; kadangi prie EFSA nuomonės pridėta mažumos nuomonė;

G.

kadangi EFSA pripažįsta, kad nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų apie visus 20 derinių, kad daugelis jų dar net nesukurti, ir kad ieškant literatūros šaltiniuose apie juos nebuvo rasta jokios mokslinės informacijos, bet vis tiek konstatuoja, kad visi 20 derinių „turėtų būti tokie pat saugūs kaip kukurūzai su sukauptais penkiais transformacijų įvykiais“;

H.

kadangi EFSA mano, kad susijusių transformacijos įvykių stebėjimas po pateikimo rinkai nebūtinas; kadangi EFSA tik tvirtina, jog reikalavimas vykdyti stebėseną turėtų būti nagrinėjamas remiantis naujais pateiktais baltymų raiškos duomenimis, jeigu būtų ketinama sukurti šiuos derinius naudojant tikslinės selekcijos metodus ir juos importuoti į Sąjungą;

I.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė kelis šimtus kritinių pastabų (9); kadangi minėtos pastabos, be kita ko, susijusios su tuo, kad: trūksta informacijos ir duomenų, prastai atliekami tyrimai, trūksta tyrimų, trūksta įrodymų, kad būtų galima atmesti tam tikrus poveikio būdus, nepakanka duomenų pagrindo pavyzdžiui, kiek tai susiję su virškinimu, nepakankamai atsižvelgiama į bendrą skirtingų Bt toksino baltymų poveikį sprendžiant apie jo galimybes sukelti alergiją ir toksiškumą, trūkumai, susiję su eksperimentiniu lauko tyrimų ir statistinės analizės planu, trūksta ataskaitų apie stebėsenos rezultatus, nepavyko pademonstruoti, kad produktas neturi jokio neigiamo poveikio aplinkai, nepavyko įvertinti nustatytų statistiškai reikšmingų skirtumų, pavyzdžiui, maistinės sudėties skirtumų, taip pat nebuvo atliekami imunologiniai bandymai, susiję su galimybe sukelti alerginę reakciją;

J.

kadangi mažumos nuomonę pateikė EFSA GMO grupės (10) narys Jean-Michel Wal, nurodydamas, kad: „apie jokį iš šių 20 derinių pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, jis taip pat nepateikė patenkinamo pagrindimo, kuriuo būtų paaiškinta, kodėl trūksta tų duomenų ir (arba) kodėl jis mano, kad jie nėra būtini rizikos vertinimui. Tai yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių pateikiama ši mažumos nuomonė, atsižvelgiant į tai, kad negali būti dviejų rūšių rizikos vertinimų, iš kurių vienas būtų grindžiamas išsamiu duomenų rinkiniu, o kitas, kuriam atlikti nėra jokių konkrečių duomenų ir kuris būtų grindžiamas prielaidomis ir netiesioginiais svarstymais, kuriomis vadovautųsi darbo grupė, taikydama vadinamąjį įrodomosios duomenų galios nustatymo metodą ir iš transformacijos įvykių gautų duomenų ekstrapoliaciją, kai kitoms paraiškoms įvertinti buvo pateikti kukurūzai su sukauptais penkiais transformacijų įvykiais ir kiti deriniai. Be minėto esminio klausimo, šiuo atveju tai gali nulemti nekontroliuojamą riziką tam tikriems gyventojų segmentams priklausančių žmonių-vartotojų sveikatai.“;

K.

kadangi, kalbant konkrečiau, mažumos nuomonėje iškeliamas klausimas, kodėl tokio tipo ekstrapoliacija nebuvo tiksliai apibrėžta siekiant įvertinti galimą neigiamą poveikį: „Kriterijai, procedūra ir pasitikėjimo lygis, kurių turėtų būti reikalaujama šios ekstrapoliacijos tikslais, nenurodyti, be to, kritiškai neįvertinti jos apribojimai. Nebuvo įvertintas dėl to kylantis netikrumas, pvz., naudojantis tikimybės analize, kaip rekomenduojama EFSA gairių dėl mokslinio vertinimo neapibrėžtumo projekte (Atnaujintos vidaus testavimo tikslais), kurį parengė EFSA vidaus mokslinis komitetas. Dėl šių trūkumų bendros išvados gali būti laikomos negaliojančiomis.“;

L.

kadangi EFSA mažumos nuomonėje dėmesys taip pat atkreipiamas į keletą trūkumų ir prieštaringų argumentų, susijusių su taikymu, pavyzdžiui, į tai, kad pareiškėjas, viena vertus, paminėjo faktą, jog visi deriniai buvo pagaminti, ir jų baltymų raiškos lygis buvo išnagrinėtas (11), tačiau, kita vertus, apie jokį derinį nepateikė jokių duomenų;

M.

kadangi susijusios genetiškai modifikuotų kukurūzų veislės SYN-BTØ11–1, DAS-59122-7 ir DAS-Ø15Ø7-1 sintetina PAT baltymą, kuris suteikia atsparumą amonio gliufosinato herbicidui; kadangi gliufosinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi leidimo naudoti gliufosinatą galiojimas baigiasi 2018 m. liepos 31 d. (12);

N.

kadangi, kaip aprašyta paraiškoje, genetiškai modifikuoti kukurūzai MON-ØØØ21-9 sintetina mEPSPS baltymą, kuris suteikia atsparumą glifosato herbicidams; kadangi Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – 2015 m. kovo 20 d. klasifikavo glifosatą kaip turbūt kancerogeninį poveikį žmonėms darančią medžiagą (13);

O.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. sausio 27 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, kadangi tik 10 valstybių narių, kurios sudaro tik 38,43 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, 13 valstybių narių balsavo „prieš“, o keturios valstybės narės susilaikė; kadangi 2017 m. kovo 27 d. balsuojant apeliaciniame komitete vėl buvo nuspręsta nuomonės neteikti;

P.

kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, tiek ir aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateiktame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija turėjo priimti sprendimus dėl leidimų negaudama Valstybių narių komiteto nuomonės ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, –tai apskritai rimta išimtis kalbant apie procedūrą kaip apie visumą – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris jau ne kartą apskundė šią praktiką kaip nedemokratišką (14);

Q.

kadangi 2015 m. spalio 28 d. Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, remdamasis tuo, kad, nors kultūros neišvengiamai auginamos valstybės narės teritorijoje, prekyba GMO yra tarpvalstybinė, o tai reiškia, kad gali būti neįmanoma įgyvendinti Komisijos pasiūlyto nacionalinio pardavimo ir naudojimo draudimo, jeigu importui vėl nepradedama taikyti sienų kontrolė; kadangi Parlamentas ne tik atmetė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, bet ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

R.

kadangi jau dabar2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 14 konstatuojamoje dalyje aiškiai nurodoma, kad: „Svarstydama kitų įgyvendinimo aktų projektų, susijusių su ypatingai svarbiais sektoriais, visų pirma mokesčių, vartotojų sveikatos, maisto saugos ir aplinkos apsaugos, priėmimo klausimą, Komisija, siekdama rasti suderintą sprendimą, kiek įmanoma stengsis neprieštarauti bet kokiai pozicijai, pagal kurią įgyvendinimo aktas pripažįstamas netinkamu, kuri gali susiformuoti apeliaciniame komitete.“ (15);

1.

2.

3.

4.

5.

—

2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110.),

—

2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (P8_TA(2015)0456),

—

2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0040),

—

2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0039),

—

2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0038),

—

2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0271),

—

2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0272),

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (P8_TA(2016)0388),

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktų pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0389),

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0386),

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0387),

—

2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0390).

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3, 8 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80, 208 ir 216 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. paskelbtą visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. gegužės 13 d. komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015)0240), 2016 m. balandžio 26 d. komunikatą „Priverstinis perkėlimas ir vystymasis“ (COM(2016)0234), 2016 m. birželio 7 d. komunikatą „Naujos partnerystės su trečiosiomis šalimis sukūrimas pagal Europos migracijos darbotvarkę“ (COM(2016)0385) ir 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikatą „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016)0581), bei į Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrus komunikatus, būtent 2015 m. rugsėjo 9 d. bendrą komunikatą „Kova su pabėgėlių krize Europoje. ES išorės veiksmų vaidmuo“ (JOIN(2015)0040), 2017 m. sausio 25 d. bendrą komunikatą „Migracija centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Srautų valdymas ir gyvybių gelbėjimas“ JOIN(2017)0004) ir 2015 m. lapkričio 18 d. bendrą komunikatą dėl Europos kaimynstės politikos peržiūros (JOIN(2015)0050),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 3 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25–26 d., spalio 15 d. bei gruodžio 17–18 d. ir 2016 m. kovo 17–18 d ir birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl migracijos,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gruodžio 12 d. išvadas dėl migracijos ES vystomojo bendradarbiavimo srityje, 2015 m. spalio 12 d. išvadas dėl migracijos, 2016 m. gegužės 12 d. išvadas dėl ES požiūrio į priverstinį perkėlimą ir vystymąsi ir 2016 m. gegužės 23 d. išvadas dėl migracijos išorės aspektų,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2016 m. spalio 17 d. išvadas dėl būsimos partnerystės prioritetų ir susitarimų su Jordanija ir Libanu,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. Liuksemburge vykusios aukšto lygio konferencijos dėl rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų maršruto pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintą politinį pareiškimą ir veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje įvykusio Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų Specialiąją ataskaitą Nr. 9/2016 „ES išorės migracijos išlaidos pietinėse Viduržemio jūros regiono ir Rytų kaimynystės šalyse iki 2014 m.“,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją ir protokolą dėl pabėgėlių statuso ir į pagrindines tarptautinių žmogaus teisių srities konvencijas, Europos žmogaus teisių konvenciją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, kuriais reguliuojamas ginkluotų konfliktų vedimas ir siekiama riboti jų padarinius,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais 2015 m. rugsėjo 25 d. išvadų dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimo, vykusio Niujorke ir skirto didelių pabėgėlių ir migrantų srautų problemai spręsti, pareiškimą dėl pabėgėlių ir migrantų ir jo priedus „Visapusė reagavimo į pabėgėlių antplūdį sistema“ ir „Siekiant pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos“,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo (1), 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje (2), 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (3), 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai“ (4) ir 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0045/2017),

A.

kadangi migracija yra žmogaus teisė, įtvirtinta JT žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnyje; kadangi žmonės turėtų turėti teisę gyventi savo gimtojoje šalyje ir regione, kur jie gimė ir užaugo ir kur jie turi savo kultūrines ir socialines šaknis;

B.

kadangi dėl įvairių priežasčių žmonių judumas yra pasiekęs precedento neturintį mastą – esama 244 mln. tarptautinių migrantų, migruojančių tiek savanoriškai, tiek ne; kadangi ši tarptautinė migracija visų pirma kyla tame pačiame regione ir tarp besivystančių šalių; kadangi Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis moterys migrantės sudaro tarptautinių migrantų daugumą Europoje (52,4 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (51,2 proc.); kadangi migracijos srautai tarp Pietų šalių toliau didėja, palyginti su judėjimu tarp Pietų ir Šiaurės šalių: 2015 m. 90,2 mln. tarptautinių migrantų, gimusių besivystančiose šalyse, gyveno kitose pasaulio Pietų šalyse, o 85,3 mln. Pietų šalyse gimusių žmonių gyveno pasaulio Šiaurės šalyse;

C.

kadangi nelydimų nepilnamečių, keliaujančių Viduržemio jūra, skaičius nuolat auga ir nepaisant sustiprintų gelbėjimo veiksmų, žuvusiųjų skaičius Viduržemio jūroje vis didėja (2016 m. TMO užregistravo 5 079 žuvusiųjų, kai 2015 m. jų iš viso buvo 3 777);

D.

kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis dėl konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų ir nestabilumo 2015 m. priverstinai perkelta kaip niekad daug, 65,3 mln. žmonių – įskaitant 40,8 mln. šalių viduje perkeltų asmenų ir 21,3 mln. pabėgėlių; kadangi šie skaičiai papildo skaičius asmenų, perkeltų dėl gaivalinių nelaimių, nelygybės, skurdo, prastų socialinių bei ekonominių perspektyvų, klimato kaitos, nepakankamos ilgalaikės plėtros politikos, politinės valios, kuri ryžtingai spręstų struktūrines problemas, susijusias su šiais migracijos srautais, trūkumo; kadangi UNHCR užregistravo mažiausiai 10 milijonų asmenų be pilietybės;

E.

kadangi, remiantis šiuo metu turimais duomenimis, pabėgėlių skaičius per pastaruosius penkerius metus padidėjo daugiau nei 50 proc.; kadangi šis stulbinantis skaičius pasiektas dėl keleto aspektų, įskaitant tai, kad savanoriška pabėgėlių repatriacija buvo žemiausio lygio nuo devintojo dešimtmečio, pabėgėlių, kuriems pasiūlyta integruotis vietoje, skaičius išlieka nedidelis ir kad apgyvendinimo kitoje vietoje mastas yra pastovus, t. y. apie 100 000 per metus;

F.

kadangi 6,7 mln. pabėgėlių gyvena užsitęsusio perkėlimo sąlygomis – apskaičiuota, kad tokia situacija trunka vidutiniškai 26 metus, ir nėra visiškai jokių perspektyvų; kadangi ilgalaikių sprendimų dėl perkėlimo vis dar nepakanka, būtina vertinti prievartinį perkėlimą kaip politinį ir plėtros uždavinį, o ne tik kaip humanitarinę problemą;

G.

kadangi ši pasaulinė problema turi būti sprendžiama taikant visa apimantį požiūrį, grindžiamą tarptautiniu bendradarbiavimu ir sąveikomis, taip pat koordinuotais ir konkrečiais sprendimais, kuriais turėtų būti ne tik reaguojama, bet ir bandoma nuspėti būsimas krizes; kadangi 86 proc. pasaulio pabėgėlių gyvena skurdžiuose regionuose ir mažiausiai išsivysčiusios šalys yra priėmusios 26 proc. visų pabėgėlių, taigi jos kenčia nuo ribotų pajėgumų ir tolesnio nestabilumo jų pačių socialinės ir ekonominės sanglaudos bei plėtros srityse; kadangi šiose šalyse labai retai nustatytos migrantų teisių gynimo priemonės ir nėra priemonių prieglobsčio suteikimo srityje; kadangi milijonas žmonių, atvykusių į ES 2015 m., sudarė 0,2 proc. ES gyventojų, palyginti su daug didesne procentine dalimi (iki 20 proc.) kaimyninėse šalyse ir Europoje dešimtajame dešimtmetyje;

H.

kadangi pabėgėliai, šalių viduje perkelti asmenys ir migrantai teisine prasme priskiriami skirtingoms asmenų kategorijoms, tačiau iš tiesų dažnai šie žmonės yra didelio masto mišraus asmenų judėjimo dalis – turint mintyje politines, ekonomines, socialines, vystymosi, humanitarines ir žmogaus teisių pasekmes, kurios yra tarpvalstybinio masto; kadangi visų šiais srautais judančių asmenų žmogaus orumas turi būti visų šios srities Europos politikos krypčių pagrindas; kadangi su pabėgėliais, prieglobsčio prašytojais visada turi būti elgiamasi pagal jų statusą ir iš jų jokiu būdu neturi būti atimta galimybė naudotis susijusiose tarptautinėse konvencijose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytomis teisėmis; kadangi pabėgėlių ir migrantų teisinis atskyrimas negali būti naudojamas siekiant parodyti, kad migracija dėl ekonominių priežasčių arba ieškant geresnio gyvenimo yra mažiau teisėta negu bėgimas nuo persekiojimo; kadangi daugeliu atvejų tiek politinėms, tiek ekonominėms teisėms, kaip ir kitoms pagrindinėms žmogaus teisėms, kyla grėsmė konfliktinėse situacijose, nestabilumo ar neramumų atvejais, ir jos toliau ginčijamos dėl prievartinio perkėlimo;

I.

kadangi dabartinė maisto ir mitybos krizė Sahelio regione silpnina žmonių atsparumą, o padėtį dar labiau blogina viena po kitos einančios krizės, pagrindinių paslaugų nebuvimas ir konfliktai regione; kadangi ši situacija sukels didesnę migraciją;

J.

kadangi kiekviename savo kelionės etape migrantai patiria įvairius fizinius ir psichologinius pavojus, įskaitant smurtą, išnaudojimą, prekybą žmonėmis ir seksualinį bei lytinį išnaudojimą; Tai, visų pirma, yra pažeidžiami asmenys, pavyzdžiui, moterys (pavyzdžiui, vienišos arba besilaukiančios moterys), vaikai (nelydimi, atskirti nuo šeimų arba vykstantys kartu su savo šeimomis), LGBTI, neįgalieji, asmenys, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba, ir vyresnio amžiaus asmenys; kadangi pagal galiojančius teisės aktus vykdant šių pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų perkėlimą arba nagrinėjant jų prieglobsčio prašymus reikėtų nedelsiant jiems suteikti humanitarinę apsaugą ir galimybę naudotis apsaugos ir nukreipimo mechanizmais, galimybę gauti gyventojo statusą ir pagrindines paslaugas, įskaitant sveikatos priežiūrą;

K.

kadangi, jei žmonių judumas valdomas saugiai, tvarkingai, teisėtai ir atsakingai bei pirmumo tvarka, jo padidėjimas gali sušvelninti migrantų bei pabėgėlių patiriamą grėsmę, suteikti daug naudos šias abi grupes priimančiosioms šalims kaip pripažįstama Darbotvarkėje iki 2030 m., taip pat gali būti svarbus juos priimančių šalių, įskaitant ES, augimo veiksnys; kadangi ši nauda dažnai nepakankamai įvertinama; kadangi ES, numatydama augantį senėjančių Europos gyventojų skaičių, turėtų pasiūlyti praktiškų sprendimų, įskaitant darbuotojų iš užsienio įtraukimą, kad būtų užtikrinama atlyginamą darbą dirbančių ir neaktyvių ES gyventojų pusiausvyra ir patenkinta darbo rinkos paklausa;

L.

kadangi ES atsakas sutelkė įvairias vidaus ir išorės priemones, tačiau šis atsakas, rodos, buvo pernelyg sutelktas į trumpąjį laikotarpį ir pastangas sumažinti arba sustabdyti srautus; kadangi šis trumpalaikis požiūris nepašalina priverstinio perkėlimo ir migracijos srautų priežasčių ar išspręsti migrantų humanitarinių poreikių; kadangi reikia toliau tobulinti ES krizių valdymo ir konfliktų prevencijos priemones, nes smurtiniai konfliktai yra pagrindinė priverstinio perkėlimo priežastis;

M.

kadangi Europos Audito Rūmai išreiškė rimtų abejonių dėl ES išorės migracijos išlaidų veiksmingumo, įskaitant pagarbos migrantų žmogaus teisėms projektus; kadangi Europos Audito Rūmai taip pat nustatė, kad saugumas ir sienų apsauga buvo pagrindinis Europos migracijos išlaidų aspektas;

N.

kadangi humanitarinė pagalba, pagrįsta poreikiais ir humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principais, taip pat pagarba tarptautinei humanitarinei teisei ir žmogaus teisėms, įtvirtintoms Ženevos konvencijose ir jų papildomuose protokoluose, turi būti visų ES išorės veiksmų pagrindas; kadangi pats svarbiausias principas turi būti pagalbos nepriklausomumas, t. y., pagalba turi būti nepriklausoma nuo bet kokių politinių, ekonominių ar saugumo sumetimų ar bet kokios rūšies diskriminacijos;

O.

kadangi siekiant sėkmingai įgyvendinti žmogaus teisėmis pagrįstą migracijos politiką būtina duoti atsaką neigiamam požiūriui į migraciją ir parengti teigiamus pasakojimus, kuriuose migracijos srautai būtų pateikti kaip galimybė priimančiosioms šalims, taip kovojant su ekstremizmu ir populizmu;

P.

kadangi ES yra įsipareigojusi remti savo įgyvendinimo partnerius, kad jie teiktų greitą, veiksmingą, kokybišką pagalbą bei apsaugą ir būtų atskaitingi nukentėjusiems gyventojams; kadangi atsižvelgiant į tai ES partneriams reikalingas laiku skiriamas ir nuspėjamas finansavimas, o sprendimai dėl lėšų skyrimo pakeistiems ar naujiems prioritetams turėtų suteikti jiems pakankamai laiko planavimo ir padarinių mažinimo priemonėms;

Q.

kadangi decentralizuotas bendradarbiavimas gali padėti geriau suvokti šalių viduje perkeltų asmenų, migrantų ir pabėgėlių poreikius ir kultūrą bei didinti vietos gyventojų informuotumą apie iššūkius, su kuriais susiduria migrantai savo kilmės šalyse; kadangi vietos lygmens ir regioninės Europos šalių vyriausybės gali atlikti svarbų vaidmenį padėdamos šalinti šias pagrindines priežastis ir pasinaudodamos gebėjimų ugdymo priemone;

R.

kadangi Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad Sąjunga imdamasi veiksmų tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi; kadangi pagal Lisabonos sutarties 208 straipsnį teikiant paramą vystymuisi siekiama sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą trečiosiose šalyse;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.

87.

88.

89.

90.

91.

92.

93.

94.

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnius pranešimus ir rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją (1), 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje (2), 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Rusija. Bolotnajos aikštės įvykiuose dalyvavusių demonstrantų nuteisimas“ (3), savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją, savo 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl NVO „Memorial“ (2009 m. Sacharovo premijos laimėtoja) uždarymo Rusijoje (4), 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Rusijos, ypač Aleksejaus Navalno atvejo (5), 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje (6) ir 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Ildaro Dadino, sąžinės kalinio Rusijoje, atvejo (7),

—

atsižvelgdamas į Rusijos Konstituciją, ypač į 29 straipsnį, pagal kurį saugoma žodžio laisvė, ir 31 straipsnį, kuriame numatyta teisė į taikius susirinkimus, taip pat į tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos Rusija yra prisėmusi kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Jungtinių Tautų narė,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Rostove prie Dono inicijuotą Partnerystę siekiant modernizavimo ir į Rusijos vadovų įsipareigojimą vadovautis teisinės valstybės principu, kaip esminiu Rusijos modernizavimo pagrindu,

—

atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, kuriais remiantis nė vienas asmuo negali būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba bausmės ir kurių šalis yra Rusija,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme (8),

—

atsižvelgdamas į septintąją Rusijos Federacijos periodinę ataskaitą, kurią savo 3 136-ajame ir 3 137-ajame posėdžiuose, vykusiuose 2015 m. kovo 16 ir 17 d., svarstė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi 2017 m. kovo 26 d. nuo 33 000 iki 93 000 žmonių dalyvavo daugiau nei 80-yje Rusijos miestų vykusiuose mitinguose, žygiuose ir demonstracijose, nukreiptuose prieš korupciją; kadangi įvairiuose Rusijos miestuose policija sulaikė per 2 000 protestuotojų, įskaitant maždaug 1 000 Maskvoje; kadangi už draudžiamų protestų organizavimą buvo sulaikytas ir 350 USD bauda nubaustas opozicijos politikas Aleksejus Navalnas, be to, jam skirta 15 dienų kalėjimo; kadangi protestai laikytini didžiausiais nuo 2011 m. ir 2012 m. demonstracijų, nukreiptų prieš Kremliaus politiką;

B.

kadangi Kirovo Lenino rajono teismo nuosprendis (2017 m. vasario 8 d.) Rusijos opozicijos politikui Aleksejui Navalnui, apkaltintam mėginimu pasisavinti lėšas, padėjo nutildyti dar vieną nepriklausomą Rusijos Federacijos politiką; kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad, 2013 m. nagrinėjant A. Navalno bylą pagal tuos pačius kaltinimus, jam nebuvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą;

C.

kadangi Rusijos vyriausybė pradėjo nusikalstamų veikų tyrimą prieš neįvardytus asmenis, internete raginusius rinktis į 2017 m. balandžio 2 d. Maksvoje vykusią demonstraciją, kurioje buvo reikalaujama, kad atsistatydintų Ministras Pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, būtų nutrauktos Rusijos karinės operacijos Ukrainoje ir Sirijoje, išlaisvintas A. Navalnas ir išmokėtos kompensacijos per 2017 m. kovo 26 d. protestą Maskvoje sulaikytiems aktyvistams; kadangi per 2017 m. balandžio 2 d. Maskvoje vykusius opozicijos protestus mažiausiai 31 asmuo buvo suimtas ir vėliau įkalintas už viešosios tvarkos pažeidimą;

D.

kadangi Rusijos Federacija, kaip visateisė Europos Tarybos narė, JT visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą signatarė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos, taisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų; kadangi Europos Sąjunga ne kartą siūlė papildomą ir ekspertų pagalbą, kad padėtų Rusijai modernizuoti jos konstitucinę ir teisinę tvarką pagal Europos Tarybos standartus bei tvirtai jos laikytis;

E.

kadangi įvykiai Rusijos Federacijoje kelia susirūpinimą pagarbos žmogaus teisėms ir jų apsaugos, taip pat bendrai priimtų demokratinių principų ir teisinės valstybės paisymo požiūriu; kadangi Rusijos Federacija yra ratifikavusi 11 iš 18 tarptautinių žmogaus teisių sutarčių;

F.

kadangi Rusijos Federacijoje iš dalies pakeista baudžiamoji teisė ir pradėtas taikyti naujas Įstatymas Nr. 212.1, pagal kurį viešame susibūrime dalyvaujantis asmuo gali būti apkaltintas įstatymo pažeidimu nežiūrint į tai, kad ši pataisa varžo žodžio ir susirinkimų laisvę;

G.

kadangi, pasak žmogaus teisių centro „Memorial“, pastaraisiais metais šalyje smarkiai išaugo politinių kalinių skaičius: 2016 m. jų iš viso buvo 102;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir rekomendacijas dėl Baltarusijos, taip pat dėl Europos kaimynystės politikos,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 27 d. Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininko, 2017 m. kovo 17 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai, 2017 d. kovo 14 ir 28 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimu, 2017 m. kovo 24 d. ESBO parlamentinės asamblėjos, 2017 m. kovo 17 ir 26 d. ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktoriaus, 2017 m. kovo 27 d. ESBO Parlamentinės Asamblėjos Žmogaus teisių komiteto ir 2017 m. kovo 29 d. Žmogaus teisių gynėjų apsaugos observatorijos (Tarptautinė žmogaus teisių sąjungų federacija – Pasaulio kovos su kankinimais organizacija) pareiškimus dėl neseniai įvykdytų taikių protestuotojų suėmimų ir neteisėto kalinimo atvejų Baltarusijoje,

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Baltarusijos, ypač į 2016 m. vasario 15 d. išvadas dėl ribojamųjų priemonių panaikinimo 170 asmenų ir trims Baltarusijos įmonėms,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimą (CFSP) 2017/350 (1), kuriuo pratęsiamos ribojamosios priemonės Baltarusijai iki 2018 m. vasario 28 d. ir kurios apima ginklų embargą, turto įšaldymą ir draudimą keliauti keturiems asmenims, įrašytiems į sąrašą dėl neišaiškintų dviejų opozicijos politikų (verslininko ir žurnalisto) dingimo atvejų 1999 ir 2000 m.

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 11 d. įvykusius parlamento ir 2015 m. spalio 11 d. įvykusius prezidento rinkimus, atsižvelgdamas į daugybę Baltarusijos valdžios institucijų deklaracijų, kad kai kurios ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos, pateiktos po 2015 m. prezidento rinkimų, turėjo būti įgyvendintos prieš rengiant 2016 m. parlamento rinkimus, ir atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2016 m. sausio 28 d. galutinę ataskaitą dėl 2015 m. spalio 11 d. prezidento rinkimų Baltarusijoje,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės žmogaus teisių federacijos ir Žmogaus teisių centro „Viasna“ ataskaitą priverstinio darbo ir paplitusių darbuotojų teisių pažeidimų Baltarusijoje klausimu;

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT žmogaus teisių gynėjų deklaraciją, JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Baltarusijos vyriausybė pradėjo taikyti Prezidento dekretą Nr. 3 dėl socialinės priklausomybės prevencijos, vadinamąjį socialinio parazitavimo įstatymą, kurį 2015 m. pasirašė prezidentas A. Lukašenka ir kuris buvo pradėtas įgyvendinti 2017 m. vasario mėn. – šiuo dekretu numatytos sankcijos prieš bedarbius nustatant jiems specialią prievolę finansuoti vyriausybės išlaidas; taikomos kelios priemonės: 240 eurų mokestis (tai Baltarusijoje sudaro apie du trečdalius vidutinio mėnesinio atlyginimo) arba priverstinis darbas asmenims, kurie dirbo mažiau kaip 183 dienas per metus; kadangi šį dekretą smarkiai kritikavo gyventojai, aktyvistai ir žurnalistai;

B.

kadangi nepaisant valstybinės žiniasklaidos ir saugumo pajėgų spaudimo (įskaitant ginkluotus pareigūnus demonstracijoms sklaidyti) 2017 m. vasario mėn. prasidėjo ir visą kovo mėnesį vyko masinės taikios demonstracijos, kuriose dalyvavo tūkstančiai gyventojų daugumoje Baltarusijos miestų ir kuriose buvo protestuojama prieš Prezidento dekreto Nr. 3 priėmimą ir prieš verslo centro statybą netoli Kurapatų, Stalino aukų atminimo vietos;

C.

kadangi valdžios institucijos reagavo panaudodamos jėgą prieš demonstrantus, ypač 2017 m. kovo 25 ir 26 d.; kadangi taikūs demonstracijų dalyviai mėgino eiti pagrindine Minsko alėja kovo 25 d., Laisvės dieną, tačiau juos sustabdė riaušių policijos grandinė; kadangi saugumo pajėgos puolė protestuotojus, mušė moteris, jaunuolius ir pagyvenusius asmenis; kadangi šimtai protestuotojų buvo sulaikyta, įskaitant vietos ir užsienio žurnalistus, kurie rengė reportažus apie šiuos įvykius; kadangi Minske buvo sulaikyta mažiausiai 700 žmonių (kai kurie iš jų buvo atsitiktiniai žiūrovai);

D.

kadangi buvo sulaikyta didelė taikias demonstracijas stebėjusių žmogaus teisių gynėjų grupė; kadangi, Žmogaus teisių centro „Viasna“ teigimu, iki 2017 m. kovo 27 d. vakaro dėl 177 asmenų buvo priimti teismo sprendimai dėl administracinių nuobaudų už dalyvavimą kovo 25 d. protestuose (iš jų 74 paskirtas administracinis sulaikymas, o 93 – baudos); kadangi daugiau kaip 100 opozicijos atstovų buvo areštuoti prevenciniais tikslais prieš prasidedant protestams;

E.

kadangi 27 asmenys (tarp jų – buvęs politinis kalinys ir judėjimo „Jaunasis frontas“ lyderis Zmitser Dashkevich) buvo suimti juos apkaltinus riaušių planavimu pasitelkus Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje treniruotas grupes; kadangi jie kaltinami nusikaltimu, už kurį gali būti skiriama iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė; kadangi Valstybės saugumo komitetas (KGB) atsisako atskleisti, kiek žmonių buvo suimta dėl vadinamosios masinių riaušių bylos;

F.

kadangi žinomas opozicijos veikėjas ir buvęs kandidatas prezidento rinkimuose Mikalay Statkevich, kuris turėjo vadovauti demonstracijai Minske, buvo suimtas ir tris dienas laikomas KGB sulaikymo centre, neteikiant jokios informacijos apie jo buvimo vietą; kadangi Sergei Kulinich ir Sergei Kuntsevich taip pat buvo suimti; kadangi žinomas baltarusių poetas ir kandidatas 2010 m. prezidento rinkimuose Vladimir Neklyaev taip pat buvo neteisėtai suimtas prieš 2017 m. kovo 25 d. demonstraciją ir dėl to vėliau pateko į ligoninę susilpnėjus sveikatai; kadangi 2017 m. kovo mėn. buvo sulaikyti Pavel Seviarynets, Vitali Rymashevski, Anatol Liabedzka ir Yuri Hubarevich ir daugelis kitų visuomenės aktyvistų; kadangi 2017 m. kovo 23 d. Minske buvo sulaikytas Laisvės judėjimo pirmininko pavaduotojas Ales Lahvinets; kadangi apie 60 žmogaus teisių stebėtojų buvo sulaikyta prevenciniais tikslais;

G.

kadangi 2017 m. kovo 25 d. policija surengė reidą Žmogaus teisių centre „Viasna“ Baltarusijos sostinėje ir prevenciniais tikslais sulaikė ne mažiau kaip 57 asmenis, stebėjusius vykstančias taikias demonstracijas; kadangi prieš tai kiti žmogaus teisių gynėjai, pvz., Žmogaus teisių centro „Teisinė pagalba gyventojams“ vadovas Oleg Volchek ir Žmogaus teisių centro „Viasna“ Gomelio skyriaus narys Anatoli Poplavni, buvo sulaikyti ir nuteisti trumpomis laisvės atėmimo bausmėmis; kadangi „Viasna“ narys Leonid Sudalenka taip pat buvo sulaikytas ir nuteistas už tai, kad pateikė daugiau kaip 200 gyventojų skundų dėl anksčiau minėto Prezidento dekreto Nr. 3 nuostatų;

H.

kadangi, Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, užregistruota 120 žurnalistų teisių pažeidimo atvejų; kadangi visoje šalyje buvo atjungtas internetas, o žurnalistams pritaikytos sankcijos už įvykių nušvietimą arba skirtos laisvės atėmimo bausmės už chuliganizmą ir nepaklusimą policijos įsakymams; kadangi kai kurie iš jų vis dar laukia teismo; kadangi nuo 2017 m. kovo 12 d. užregistruota daugiau kaip 20 „Belsat TV“ žurnalistų bauginimo atvejų ir kadangi 2017 m. kovo 31 d.„Belsat TV“ biuruose surengti reidai, biurus apieškojo policija ir konfiskavo ir išsivežė tam tikrą įrangą;

I.

kadangi tai patys rimčiausi įvykiai, nutikę po žiauraus demonstracijų numalšinimo 2010 m., ir į juos galima žiūrėti kaip į nerimą keliantį žingsnį atgal; kadangi ši nauja represijų banga vyksta praėjus lygiai metams po to, kai ES nusprendė pradėti įgyvendinti vadinamąją bendradarbiavimo su Baltarusija atnaujinimo politiką;

J.

kadangi Baltarusija yra ESBO veikloje dalyvaujanti valstybė ir ji sutiko gerbti teisę į taikius susirinkimus bei teisę jungtis į asociacijas; kadangi pirmiau minėti sulaikymai, pernelyg didelis jėgos naudojimas prieš protestuotojus ir reidai pilietinės visuomenės organizacijose, apie kuriuos pranešta, yra aiškus šių įsipareigojimų pažeidimas;

K.

kadangi Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, kurioje taikoma mirties bausmė; kadangi pirmasis 2017 m. mirties nuosprendis priimtas 2017 m. kovo 17 d.;

L.

kadangi 2016 m. vasario mėn. ES, siekdama parodyti gerą valią ir paskatinti Baltarusiją stiprinti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus, panaikino daugumą Baltarusijos pareigūnams ir juridiniams asmenims taikytų ribojamųjų priemonių; kadangi Taryba savo 2016 m. vasario 15 d. išvadose dėl Baltarusijos pabrėžė, kad reikia gerinti ES ir Baltarusijos bendradarbiavimą daugelyje ekonomikos sektorių ir su prekyba bei pagalba susijusių sričių, nes tai suteiktų galimybę Baltarusijai prašyti EIB ir ERPB finansavimo;

M.

kadangi numatoma, kad sunki ekonominė Baltarusijos padėtis ir toliau blogės, o pagrindiniai jos sektoriai vis dar priklauso valstybei ir jiems taikoma administracinė valdymo ir kontrolės sistema; kadangi Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos ekonominės pagalbos nuolat didėja;

N.

kadangi vienas iš Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystės ir jos parlamentinio organo EURONEST veikloje tikslų – siekti intensyvesnio šios šalies ir ES bendradarbiavimo; kadangi Baltarusijos parlamentas neturi oficialaus statuso EURONEST parlamentinėje asamblėjoje;

O.

kadangi Baltarusija priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (CSTO) ir dalyvauja bendrose su Rusija karo pratybose „Zapad 2017“, kurios apima scenarijus, pagal kuriuos rengiami vakarinių kaimyninių šalių puolimai, įskaitant branduolinio ginklo naudojimo simuliacijas, ir kurie gali turėti neigiamo poveikio Baltarusijos Respublikos ir regiono saugumui ir nacionaliniam suverenumui;

P.

kadangi Europos Sąjunga siekia stabilios, demokratinės ir klestinčios Baltarusijos ateities visų jos gyventojų labui; kadangi reikšmingi teigiami pokyčiai žodžio ir žiniasklaidos laisvės, eilinių piliečių ir opozicijos aktyvistų politinių teisių ir teisinės valstybės principo bei pagrindinių teisių užtikrinimo srityse yra būtinos ES ir Baltarusijos santykių pagerėjimo sąlygos;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.