18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 252/1

18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 252/2

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnį, kuriame nurodyti ES sporto politikos tikslai,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. ES Gero valdymo ekspertų grupės ataskaitą „ES gero valdymo principai sporto srityje“,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Mėgėjiško sporto aukšto lygio darbo grupės ataskaitą „Europą kuriantis mėgėjiškas sportas“,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Sporto diplomatijos aukšto lygio darbo grupės ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į programą „Erasmus+“, kuria siekiama kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sąžiningumui sporto srityje, skatinti ir remti gerą valdymą sporto srityje, dvikryptę sportininkų karjerą ir savanorišką veiklą sporto srityje, taip pat socialinę įtrauktį ir lygias galimybes,

—

atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą dėl sporto (COM(2007)0391),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl neseniai organizacijoje FIFA atskleistų aukšto lygio korupcijos atvejų (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporte (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl sporto (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl sporto žaidėjų agentų (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją „Darbuotojų migrantų padėtis Katare“ (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes (10),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 31 d. Tarybos išvadas dėl svarbių sporto renginių sąžiningumo ir skaidrumo didinimo bei geresnio valdymo,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl mėgėjiško sporto vaidmens didinimo ugdant universaliuosius gebėjimus, ypač tarp jaunimo,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2014–2017 m.),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl sporto įnašo į ES ekonomiką, visų pirma sprendžiant jaunimo nedarbo ir socialinės įtraukties klausimus,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl sporto vaidmens kuriant ir plėtojant aktyvią socialinę įtrauktį (11),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2016 m. liepos 3 d. konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2014 m. rugsėjo 18 d. konvenciją dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktiką bei Komisijos sprendimus sporto, lažybų ir lošimo klausimais,

—

atsižvelgdamas į pasaulinę Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkę iki 2030 m.,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0381/2016),

A.

kadangi, 2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjungai įgijo konkrečią kompetenciją sporto srityje formuoti ir įgyvendinti suderintą ES sporto politiką, kuriai remti skiriama speciali biudžeto eilutė, ir sporto srityje plėtoti bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis, atsižvelgiant į specifinį sporto pobūdį ir paisant sporto sektoriaus valdymo organų autonomijos;

B.

kadangi sportas atlieka svarbų vaidmenį milijonų ES piliečių gyvenime; kadangi mėgėjiškas ir profesionalus sportas yra ne tik susiję su atletiniais įgūdžiais, sporto laimėjimais ir varžybomis, bet taip pat turi didelį socialinį, šviečiamąjį, ekonominį, kultūrinį ir vienijamąjį poveikį ES ekonomikai ir visuomenei, taip pat strateginiams ES tikslams ir socialinėms vertybėms;

C.

kadangi sporto sektorius yra svarbus ir greitai augantis ES ekonomikos sektorius ir jis vertingai prisideda prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir visuomenės, taip pat ir vietos mastu, o jame sukuriama pridėtinė vertė ir darbo vietos viršija vidutinį augimo tempą; kadangi apskaičiuota, kad su sportu susijusios darbo vietos sudaro 3,51 proc. visų ES darbo vietų, o su sportu susijusių prekių ir paslaugų bendroji pridėtinė vertė siekia 294 mlrd. EUR (2,98 proc. visos ES bendrosios pridėtinės vertės);

D.

kadangi sportas yra ne tik stiprėjanti ekonominė realybė, bet ir socialinis reiškinys, kuris labai padeda siekti strateginių Europos Sąjungos tikslų ir puoselėti tokias socialines vertybes kaip tolerancija, solidarumas, gerovė, taika, pagarba žmogaus teisėms ir tautų bei kultūrų tarpusavio supratimas;

E.

kadangi sportavimas padeda užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir apsisaugoti nuo ligų, taip pat atlieka svarbų vaidmenį stiprinant asmeninį tobulėjimą ir gerinant sveikatos būklę;

F.

kadangi profesionaliems sportininkams labai svarbu, kad būtų laikomasi pagrindinių darbo teisių;

G.

kadangi sportas taip pat padeda užtikrinti žmonių integraciją ir peržengia rasines, religines ir etnines ribas;

H.

kadangi, siekiant skatinti sporto patikimumą ir patrauklumą, sąžiningumas sporte yra be galo svarbus;

I.

kadangi sportas yra ypatingo pobūdžio, kuris grindžiamas savanoriškomis struktūromis ir yra būtina jo šviečiamųjų ir visuomeninių funkcijų sąlyga;

J.

kadangi neseniai įvykę korupcijos skandalai sporto srityje ir Europos bei tarptautinio lygmens sporto organizacijų viduje sugadino sporto įvaizdį ir paskatino reikšti nuomonę bei kelti klausimus dėl neatidėliotinos būtinybės atlikti tikras struktūrines sporto sektoriaus valdymo institucijų ir organizacijų reformas, atsižvelgiant į tai, kad skirtingose Europos šalyse esama labai skirtingų sporto struktūrų ir kad sporto organizacijos iš esmės pačios save reguliuoja;

K.

kadangi tiek profesionalus, tiek mėgėjiškas sportas atlieka pagrindinį vaidmenį visame pasaulyje skatinant taiką, pagarbą žmogaus teisėms ir solidarumą, yra naudingas sveikatai ir visuomenei duoda ekonominės naudos, taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį pabrėžiant svarbiausias švietimo ir kultūros vertybes bei skatinant socialinę įtrauktį;

L.

kadangi geras valdymas sporto srityje turėtų būti grindžiamas tinkamu sporto reguliavimu taikant veiksmingo, skaidraus, etinio ir demokratinio valdymo principus bei dalyvaujamojo valdymo metodus, procesus ir struktūras, dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams;

M.

kadangi sporto organizacijos yra atsakingos už aukštų valdymo ir sąžiningumo standartų užtikrinimą ir, siekdamos atkurti piliečių pasitikėjimą bei didinti visuomenės tikėjimą teigiamu sporto poveikiu, turėtų šiuos standartus toliau kelti ir visomis aplinkybėmis jų laikytis;

N.

kadangi, norint pagerinti finansinius ir valdymo standartus, labai svarbu įgyvendinti suderintą politiką, kuria būtų siekiama padidinti finansinį skaidrumą, stabilumą ir patikimumą sporto srityje;

O.

kadangi Europos organizuoto sporto modelis paremtas teritoriškumo ir pilietybės principais, vienai sporto šakai įsteigiant vieną federaciją, ir elitinio bei mėgėjiško sporto tarpusavio solidarumo mechanizmais, taip pat perkėlimu į aukštesnę / žemesnę lygą, atviromis varžybomis ir lėšų perskirstymu;

P.

kadangi labai svarbu pripažinti vienos federacijos vienai sporto šakai principą, kuris sporto svarbos visuomenei plotmėje įtvirtintas kaip geriausias būdas sportiniams interesams ir sporto visuomenei teikiamai naudai apsaugoti;

Q.

kadangi visi suinteresuotieji subjektai turi teisę ir privalo reikalauti, kad bet kokios sporto varžybos vyktų ir dėl jų būtų sprendžiama remiantis tarptautiniu mastu pripažintomis žaidimo taisyklėmis;

R.

kadangi sporto arbitražas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant žaidimo taisyklių universalumą, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą sprendžiant su sportu susijusius ginčus ir gerą valdymą, nes jis yra tinkamiausia priemonė sportiniams ginčams spręsti, laikantis pagrindinių ES procesinių teisių;

S.

kadangi dėl vis didesnių sporto sektoriuje ir su juo susijusiose organizacijose cirkuliuojančių pinigų sumų atsirado poreikis užtikrinti geresnį valdymą ir didesnį skaidrumą; kadangi sporto, kaip ekonominės veiklos, srityje pasitaiko nemažai susitarimų dėl varžybų baigties, susijusių su įvairiais kitais nusikaltimais ir neteisėta veikla, pavyzdžiui, pinigų plovimu, korupcija ir kyšininkavimu;

T.

kadangi vis dažniau pasitaikantys dopingo vartojimo atvejai ir toliau kelia grėsmę sąžiningumui sporto srityje ir sporto reputacijai, nes vartojant dopingą pažeidžiamos etinės sporto vertybės ir principai, kaip antai sąžiningas žaidimas; kadangi dopingo vartojimas kelia rimtą pavojų jį vartojančių sportininkų sveikatai, nes jis dažnai padaro didelę ir išliekančią žalą; kadangi kova su dopingo vartojimu yra viešojo intereso ir visuomenės sveikatos klausimas;

U.

kadangi smurto aktai, chuliganizmas ir diskriminacija, nukreipti prieš asmenų grupę ar tokios grupės narį tiek mėgėjiško, tiek profesionalaus sporto srityje gadina sporto įvaizdį ir atgraso žiūrovus nuo dalyvavimo sporto renginiuose;

V.

kadangi Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis svarbus prioritetas turėtų būti protinę arba fizinę negalią turinčių asmenų sporto propagavimas;

W.

kadangi reikia užtikrinti, kad moterys aktyviau dalyvautų sportinėje veikloje ir sporto varžybose ir būtų labiau matomos;

X.

kadangi sportininkai, visų pirma nepilnamečiai, susiduria su didėjančiu ekonominiu spaudimu ir su jais elgiamasi kaip su prekėmis, todėl jie turi būti apsaugoti nuo bet kokio išnaudojimo, smurto ar diskriminacijos, kurių gali pasitaikyti jiems dalyvaujant sportinėje veikloje;

Y.

kadangi Europoje komandinio sporto šakose populiarėja nerimą kelianti žaidėjų teisių priklausymo trečiajai šaliai tendencija, kai žaidėjai, kurie neretai yra labai jauni, iš dalies arba visiškai priklauso privatiems investuotojams ir nebegali spręsti dėl savo būsimos karjeros;

Z.

kadangi dėl blogos praktikos, susijusios su agentais ir žaidėjų perkėlimais, atsirado pinigų plovimo, sukčiavimo ir nepilnamečių išnaudojimo atvejų;

AA.

kadangi mėgėjiškas sportas suteikia galimybių kovoti su diskriminacija, puoselėti socialinę įtrauktį, sanglaudą ir integraciją ir svariai prisidėti prie universaliųjų įgūdžių ugdymo;

AB.

kadangi vis daugiau klubų, užuot daugiau dėmesio skyrę vietos lygmeniu treniruojamiems žaidėjams, sudarydami komandas iš esmės pasikliauja žaidėjų perkėlimo rinka;

AC.

kadangi sportas suvokiamas kaip pagrindinė visų asmenų teisė ir visi asmenys turėtų turėti lygias teises užsiimti fizine veikla ir sportuoti;

AD.

kadangi apskritai fizinė veikla stagnuoja, nepaisant tvirtų įrodymų, kad fizinis aktyvumas padeda gerinti žmonių sveikatą, įskaitant psichikos sveikatą, ir didinti gerovę, padedant valstybėms narėms sutaupyti daug sveikatai skiriamų viešųjų išlaidų, ir nepaisant to, kad populiarėja rekreacinis sportas, pvz., bėgiojimas, kuriam praktikuoti nereikia organizuotų struktūrų;

AE.

kadangi sporto renginiai ir sportinė veikla, visų pirma svarbiausios tarptautinės varžybos, yra sporto teikiamos naudos įrodymai ir daro teigiamą socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai;

AF.

kadangi nacionalinės rinktinės atlieka labai svarbų vaidmenį ne tik puoselėjant tautiškumą ir įkvepiant jaunus sportininkus siekti aukščiausio sportinio meistriškumo lygio, bet ir skatinant solidarumą su mėgėjišku sportu;

AG.

kadangi tolesnis sportininkų švietimas ir mokymas yra labai svarbus norint parengti juos darbui pabaigus sportinę veiklą;

AH.

kadangi, norint užtikrinti ilgalaikę sporto plėtrą ir visuomeninį jo vaidmenį, labai svarbu investuoti į jaunų talentingų sportininkų švietimą ir mokymą vietos lygmeniu ir jį skatinti;

AI.

kadangi savanoriai yra organizuoto sporto pagrindas, suteikiantis galimybę plėtoti sportinę veiklą ir užtikrinti jos prieinamumą, ypač mėgėjiško sporto lygmeniu; kadangi tai yra dar viena puiki jaunimo mokymo ir neformaliojo švietimo galimybė, taip pat tarptautiniu mastu ir derinant ją su bendradarbiavimo ir plėtros programomis už ES ribų, kur reikia stiprinti dialogą ir remti ES išorės politiką;

AJ.

kadangi sportas plačiausia prasme yra bendruomenės vertybių sistema ir kadangi šios vertybės sudaro bendros kalbos, kuri peržengia visas kultūrines ir kalbines ribas, pagrindą; kadangi sportas gali padėti ir turėtų būti laikomas galimybe sustiprinti dialogą ir solidarumą su trečiosiomis šalimis, skatinti visame pasaulyje užtikrinti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir remti ES išorės politiką;

AK.

kadangi dėl sporto organizacijų padarytų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, įskaitant piratavimo skaitmeninėje erdvėje forma, ypač dėl tiesioginių sporto renginių transliacijų be licencijų, visais lygmenimis kyla didelis susirūpinimas dėl ilgalaikio sporto finansavimo;

AL.

kadangi per visus sporto renginius privalu užtikrinti spaudos laisvę;

AM.

kadangi sportas gali padėti pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 252/14

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 7, 21 ir 35 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 25 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos 2 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių,

—

atsižvelgdamas į 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje,

—

atsižvelgdamas į Žmogaus teisių komisaro „Teminį dokumentą dėl vaikų įvaikinimo: žmogaus teisių perspektyva“, paskelbtą 2011 m. balandžio 28 d.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Peticijų komiteto nuomonę (A8-0370/2016),

A.

kadangi įvaikinimo srityje svarbu, kad visi sprendimai būtų priimami vadovaujantis vaiko interesų principu, nediskriminavimo principu ir paisant pagrindinių jo teisių;

B.

kadangi įvaikinimo tikslas – ne suteikti suaugusiesiems teisę į vaiką, bet užtikrinti vaikui stabilią aplinką harmoningai augti ir vystytis, kurioje jis būtų mylimas ir juo būtų rūpinamasi;

C.

kadangi įvaikinimo procedūra susijusi su vaikais, kuriems įvaikinimo paraiškos pateikimo metu dar nėra suėję 18 metų arba jie dar nėra sulaukę savo kilmės šalyse nustatyto pilnametystės amžiaus;

D.

kadangi reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp įvaikinto vaiko teisės pažinti savo tapatybę ir biologinių tėvų teisės saugoti savąją;

E.

kadangi atitinkamos valdžios institucijos niekuomet neturėtų manyti, jog ekonominės biologinių tėvų aplinkybės yra vienintelis tėvų valdžios apribojimo ir vaiko atidavimo įvaikinimui pagrindas ir pateisinimas;

F.

kadangi nereikėtų pradėti įvaikinimo procedūros dar nepriėmus galutinio sprendimo, kuriuo apribojama biologinių tėvų valdžia, ir biologiniams tėvams nesuteikus galimybės išnaudoti visas teisines teisių gynimo priemones apskundžiant tą sprendimą; kadangi kitos valstybės narės gali atsisakyti pripažinti sprendimą dėl įvaikinimo, kuris buvo pripažintas nesant tokioms procedūrinėms garantijoms;

G.

kadangi didesnis veiksmingumas ir skaidrumas sudarys sąlygas patobulinti nacionalines įvaikinimo procedūras ir galėtų palengvinti tarptautinio lygmens įvaikinimą, ir dėl to padidėtų įvaikinamų vaikų skaičius; kadangi, atsižvelgiant į tai, JT Vaiko teisių konvencijos, kurią ratifikavo visos valstybės narės, 21 straipsnio laikymasis turėtų būti pagrindinis orientyras vykdant bet kokią procedūrą, priemonę ar strategiją, susijusią su įvaikinimu tarpvalstybinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko interesus;

H.

kadangi reikia daugiau ryžtingai dirbti siekiant užkirsti kelią tam, kad skrupulų neturinčios tarpininkavimo organizacijos neišnaudotų įvaikinimu susidomėjusių pasiturinčių tėvų, ir kadangi šioje srityje taip pat reikia stiprinti bendradarbiavimą kovojant su nusikalstamumu ir korupcija ES;

I.

kadangi reikia skatinti, kad, jei tik įmanoma, broliai ir seserys patektų į tą pačią įvaikinančią šeimą, kad būtų galima išvengti papildomo išsiskyrimo lemiamo traumavimo;

J.

kadangi 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencijoje dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (toliau – Hagos konvencija), kurią ratifikavo visos valstybės narės, numatyta tarptautinio įvaikinimo, t. y. įvaikinimo, kai įvaikintojų ir vaiko ar vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra skirtingose šalyse, pripažinimo ir administracinio bendradarbiavimo sistema;

K.

kadangi Hagos konvencijoje nustatyta, kad tarptautinis įvaikinimas automatiškai pripažįstamas visose konvenciją pasirašiusiose valstybėse ir tam, kad įvaikinimas įsigaliotų, nereikia jokių specialių procedūrų;

L.

kadangi, remiantis Hagos konvencija, gali būti atsisakoma pripažinti įvaikinimą tik tuo atveju, jei, atsižvelgiant į vaiko interesus, jis akivaizdžiai prieštarauja atitinkamos valstybės viešajai tvarkai;

M.

kadangi teisėjų mokymas plačiausia prasme yra itin svarbus tarpusavio pasitikėjimui visose teisės srityse, įskaitant įvaikinimą; kadangi dėl šios priežasties įgyvendinant jau esamas ES teisėjų mokymo ir paramos Europos teisminių institucijų tinklams programas reikia skirti daugiau dėmesio specializuotiems teismams, pvz., šeimos teismams ir nepilnamečių teismams;

N.

kadangi reikėtų gerinti piliečių prieigą prie išsamios informacijos apie teisinius ir procesinius įvaikinimo valstybėse narėse aspektus; kadangi šiuo atžvilgiu galėtų būti išplėstas e. teisingumo portalas;

O.

kadangi 1997 m. užtikrintas bendradarbiavimas Europos vaikų teisių ombudsmenų tinkle ir reikėtų paraginti su vaikais susijusiais klausimais dirbančius Europos ombudsmenus glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus šiame forume; kadangi šie veiksmai galėtų apimti jų įtraukimą į esamas ES finansuojamas teisėjų mokymo sistemas;

P.

kadangi reikėtų atlikti išsamią analizę, nes reikia daugiau nuveikti siekiant užkirsti kelią tarpvalstybinei prekybai vaikais įvaikinimo tikslu ir su ja kovoti bei tobulinti tinkamą ir veiksmingą esamų kovos su prekyba vaikais taisyklių ir gairių įgyvendinimą; kadangi šiame sektoriuje reikia sustiprinti bendradarbiavimą siekiant kovoti su nusikalstamumu ir korupcija ES ir užkirsti kelią vaikų grobimui, pardavimui arba prekybai jais;

Q.

kadangi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo principas Sąjungos teisėje turi ypatingą reikšmę, nes jis sudaro sąlygas sukurti ir išlaikyti erdvę be vidaus sienų; kadangi tarpusavio pripažinimo, kuris yra grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu, principu valstybės narės įpareigojamos įgyvendinti kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą;

R.

kadangi, nepaisant tarptautinių šioje srityje taikomų taisyklių, valstybių narių nuomonės dėl principų, kuriais turėtų būti pagrįstas įvaikinimo procesas, vis dar skiriasi ir, be to, yra skirtumų, susijusių su įvaikinimo procedūromis ir teisinėmis įvaikinimo proceso pasekmėmis;

S.

kadangi Europos Sąjunga turi kompetenciją imtis priemonių, kurių tikslas – sustiprinti valstybių narių teisminį bendradarbiavimą nedarant poveikio nacionalinei šeimos teisei, įskaitant įvaikinimo sritį;

T.

kadangi viešosios tvarkos išlygos padeda apsaugoti valstybių narių tapatybę, kurią atspindi valstybių narių materialinė šeimos teisė;

U.

kadangi šiuo metu nėra jokių Europos Sąjungos nuostatų, reglamentuojančių (automatinį ar kitokį) sprendimų dėl įvaikinimo valstybėje narėje pripažinimą, t. y. įvaikinimą vienoje valstybėje narėje;

V.

kadangi dėl tokių nuostatų nebuvimo kyla didelių sunkumų europiečių šeimoms, persikeliančioms į kitą valstybę narę po įvaikinimo, nes gali būti, kad įvaikinimas nebus pripažįstamas, o tėvai gali turėti problemų teisiškai naudodamiesi savo tėvų valdžia ir patirti finansinių sunkumų dėl skirtingų šioje srityje taikomų mokesčių;

W.

kadangi dėl tokių nuostatų nebuvimo kyla pavojus vaikų teisei į stabilią ir nuolatinę šeimą;

X.

kadangi šiuo metu tėvai, persikeldami į kitą valstybę narę, gali būti įpareigoti atlikti specialias nacionalines pripažinimo procedūras arba netgi iš naujo įvaikinti, o dėl to susidaro didelis teisinis netikrumas;

Y.

kadangi dabartinė padėtis gali sudaryti rimtų sunkumų ir neleisti šeimoms visapusiškai naudotis laisvo judėjimo teise;

Z.

kadangi gali prireikti, kad valstybių narių kompetentingos institucijos surengtų konsultacijas ir persvarstytų bei įvertintų bendrąją padėtį;

AA.

kadangi Reglamente „Briuselis II“ nesprendžiamas klausimas dėl sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimo, nes jame reglamentuojamos išskirtinai tėvų pareigos;

AB.

kadangi dėl šios priežasties itin svarbu priimti teisės aktus, reglamentuojančius automatinį vienoje valstybėje narėje priimto sprendimo dėl įvaikinimo pripažinimą kitoje valstybėje narėje, su sąlyga, kad būtų užtikrinta, kad būtų visapusiškai laikomasi nacionalinių viešosios tvarkos nuostatų ir subsidiarumo bei proporcingumo principų;

AC.

kadangi tokie teisės aktai papildytų Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (1) dėl jurisdikcijos ir tėvų pareigų klausimų („Briuselis IIa“) ir užpildytų esamą įvaikinimo pripažinimo, kaip reikalaujama pagal tarptautinę teisę (Hagos konvencija), spragą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 252/26

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos (KDR),

—

atsižvelgdamas į ES delegacijos KDR pareiškimus dėl žmogaus teisių padėties šioje šalyje,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 18 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. KDR pasiektus politinius susitarimus;

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl nesėkmingo bandymo pasiekti susitarimą KDR,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl dabartinių politinių pastangų KDR,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23 d. ir 2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl KDR,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. ES pareiškimus vietos lygiu dėl rinkimų proceso KDR po to, kai šioje šalyje buvo pradėtas nacionalinis dialogas,

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl KDR, visų pirma į rezoliuciją Nr. 2293 (2016) dėl sankcijų KDR režimo atnaujinimo ir ekspertų grupės įgaliojimų ir rezoliuciją Nr. 2277 (2016), kuria buvo atnaujinti JT Organizacijos stabilizavimo misijos KDR (MONUSCO) įgaliojimai,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 21 d. JT Saugumo Tarybos pranešimus spaudai dėl padėties KDR,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 27 d. paskelbtą JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties KDR,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitas dėl JT Organizacijos stabilizavimo misijos KDR ir dėl KDR ir regiono taikos, saugumo ir bendradarbiavimo pagrindų susitarimo įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. ir 2016 m. birželio 5 d. Afrikos Sąjungos, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Tarptautinės Frankofonijos organizacijos bendrus pranešimus spaudai dėl to, kad KDR būtinas įtraukus politinis dialogas, ir į jų įsipareigojimą remti Kongo veikėjų pastangas siekiant šalyje įtvirtinti demokratiją,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario mėn. Adis Abeboje pasirašytą KDR ir regiono taikos, saugumo ir bendradarbiavimo pagrindų susitarimą,

—

atsižvelgdamas į galutinę Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos (angl. EOM) ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 24 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingo Komisijos nario Neveno Mimicos bendrą pareiškimą, kuris buvo padarytas Gabono Konstituciniam Teismui paskelbus oficialius prezidento rinkimų rezultatus,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 11 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl Gabono,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 1 d. Afrikos Sąjungos paskelbtą pranešimą spaudai, kuriame smerkiamas po rinkimų Gabone kilęs smurtinis konfliktas ir raginama taikiai jį išspręsti;

—

atsižvelgdamas į 2014 m. ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ataskaitą, kurią 2015 m. birželio 22 d. priėmė Europos Sąjungos Taryba,

—

atsižvelgdamas į 11-ojo Europos plėtros fondo 2014–2020 m. nacionalinę orientacinę programą, kurioje prioritetas skiriamas demokratijos, valdymo ir teisinės valstybės stiprinimui,

—

atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos 2011 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl iššūkių, susijusių su demokratijos ateitimi ir konstitucinės tvarkos palaikymu AKR ir ES šalyse, ir į 2013 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės principo laikymosi bei nešališko ir nepriklausomo teisminių institucijų vaidmens,

—

atsižvelgdamas į Gabono Respublikos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą dėl ES rinkimų stebėjimo misijos,

—

atsižvelgdamas į Kongo ir Gabono konstitucijas,

—

atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. Afrikos Sąjungos priimtą Deklaraciją dėl demokratinių rinkimų Afrikoje principų,

—

atsižvelgdamas į JT Tarptautinę žmogaus teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi teisinės valstybės principas, atskaitomybė, pagarba žmogaus teisėms bei sąžiningi ir laisvi rinkimai yra būtini bet kokiai veikiančiai demokratijai; kadangi šiems demokratijos elementams iškilęs pavojus tam tikrose Užsachario Afrikos šalyse, visų pirma KDR ir Gabone, o tai pastūmėja šias šalis į ilgalaikį politinio nestabilumo ir smurto laikotarpį;

B.

kadangi visai neseniai kadenciją baigiantis Gabono prezidentas Ali Bongo, kuris šalį valdo nuo savo tėvo Omaro Bongo mirties 2009 m., buvo paskelbtas 2016 m. prezidento rinkimų nugalėtoju; kadangi tarptautiniai stebėtojai, visų pirma ES rinkimų stebėjimo misija, nustatė aiškių pažeidimų skaičiuojant balsavimo rezultatus;

C.

kadangi pagrindinis jo varžovas Jean Ping iš karto nesutiko su šiais rezultatais ir juos pasmerkė; kadangi Konstituciniam Teismui, kuris galiausiai patvirtino rezultatus, buvo pateiktas skundas dėl rinkimų pažeidimų ir buvo raginama perskaičiuoti balsus; kadangi, nepaisant to, nagrinėjant apeliacinį skundą nebuvo išsklaidytos visos abejonės dėl šių prezidento rinkimų rezultatų;

D.

kadangi Kongo prezidentas Joseph Kabila, kuris savo pareigas eina nuo 2001 m., atidėjo rinkimus ir pasiliko valdžioje viršydamas konstitucinį įgaliojimų terminą; kadangi tai sukėlė precedento neturinčią politinę įtampą, dėl to padaugėjo neramumų ir smurto;

E.

kadangi pasibaigus prezidento J. Kabilos įgaliojimų terminui smurtas dar labiau sustiprėjo, o per protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimus žuvo ne mažiau kaip 40 žmonių; kadangi, JT teigimu, 107 asmenys buvo sužaloti arba su jais buvo netinkamai elgiamasi, taip pat buvo suimta mažiausiai 460 žmonių;

F.

kadangi 2016 m. spalio 18 d. prezidentas J. Kabila ir opozicijos frakcija pasirašė susitarimą dėl prezidento rinkimų atidėjimo iki 2018 m. balandžio mėn.; kadangi po kelis mėnesius trukusių derybų 2016 m. spalio 18 d. susitarimo šalys 2016 m. gruodžio 31 d. pasiekė visuotinį ir įtraukų politinį susitarimą; kadangi šiame susitarime numatomas pirmasis taikus galios pardavimas šioje šalyje nuo 1960 m., sudaroma pereinamoji nacionalinės vienybės vyriausybė, 2017 m. pabaigoje planuojama surengti rinkimus ir numatomas Prezidento J. Kabilos pasitraukimas;

G.

kadangi abiejose šalyse prasidėjo gatvės demonstracijos, kurios buvo žiauriai numalšintos ir per kurias žuvo daug žmonių; kadangi valdžios institucijos suvaržė valdantiesiems besipriešinančių opozicijos atstovų ir pilietinės visuomenės narių veiklą; kadangi žmogaus teisių grupės nuolat praneša apie blogėjančią žmogaus teisių ir saviraiškos bei susirinkimų laisvių padėtį, įskaitant neproporcingos jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus, savavališkus areštus ir sulaikymus, taip pat politiniais motyvais grindžiamus teismo procesus;

H.

kadangi itin pablogėjo žiniasklaidos laisvės padėtis – ją riboja nuolatiniai grasinimai žurnalistams ir išpuoliai prieš juos; kadangi valdžios institucijos uždarė žiniasklaidos priemones ir radijo stotis, o internetui ir socialiniams tinklams taiko apribojimus;

I.

kadangi vienas iš demokratijos ypatumų – konstitucijos laikymasis, sudarantis valstybės, institucijų ir teisinės valstybės principo pagrindą; kadangi taikūs, laisvi ir sąžiningi rinkimai šiose šalyse būtų iš esmės padėję spręsti demokratinės pažangos ir valdžios padalijimo uždavinį Centrinės Afrikos regione;

J.

kadangi 11-ojo Europos plėtros fondo 2014–2020 m. nacionalinėje orientacinėje programoje prioritetas skiriamas demokratijos, valdymo ir teisinės valstybės stiprinimui; kadangi ES ir Afrikos partnerius vienija svarbus bendras interesas tęsti demokratijos plėtrą ir sukurti tinkamai veikiančią konstitucinę sistemą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 252/31

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (1),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, (2)

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl švietimo tvariam vystymuisi,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją „Judus jaunimas: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas“ (5),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliuciją dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (2011/C 372/01) (6),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. ir 29 d. Tarybos išvadas dėl besimokančiųjų judumo lyginamojo standarto (7),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (8),

—

atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos bendrą ataskaitą apie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimą – „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“ (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl švietimo vaidmens persvarstymo (10),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingo mokytojų rengimo,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą,

—

atsižvelgdamas į Deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą (Paryžiaus deklaraciją), priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje vykusį Europos Sąjungos valstybių narių švietimo ministrų susitikimą,

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis (11),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Bendros 2015 m. Tarybos ir Komisijos ataskaitos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo projektas“(COM(2015)0429),

—

atsižvelgdamas į dokumentą „2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendros ataskaitos projektas. Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (12),

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaidmens skatinant kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją (13),

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir sėkmingo mokymosi mokykloje skatinimo (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl mokymosi apie ES mokyklose (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje“ (16),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymo pasitelkiant švietimą ir mokymą,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas dėl jaunimo sektoriaus vaidmens taikant integruotą ir įvairius sektorius apimantį požiūrį jaunimo smurtinio radikalėjimo prevencijos ir kovos su juo srityje,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016)0381),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) pažangos stebėjimo (17),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 3 priedo 1 straipsnio 1 dalies e punktą,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą, taip pat į Biudžeto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetų nuomones (A8-0389/2016),

A.

kadangi programa „Erasmus+“ yra viena iš sėkmingiausių Sąjungos programų ir pagrindinis paramos veiklai švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse teikimo įrankis ir yra skirta jaunuolių karjeros galimybėms gerinti ir socialiniams ryšiams užmegzti; suteikianti galimybę 2014–2020 m. laikotarpiu studijuoti, mokytis ir savanoriauti kitoje šalyje daugiau kaip keturiems milijonams Europos gyventojų;

B.

kadangi Komisija parodė lankstumą ir ėmėsi novatoriškų veiksmų, siekdama įveikti naujus iššūkius, pavyzdžiui, pasiūlymą dėl pabėgėlių, ir skatinti laikytis pilietinių vertybių įgyvendinant pagal „Erasmus +“ teikiamas paskatas, kuriant aktyvesnį ir labiau dalyvavimu grindžiamą kultūrų dialogą;

C.

kadangi didelę programos šviečiamąją, visuomeninę, politinę ir ekonominę svarbą parodo tai, kad 40 proc. padidintas programos laikotarpio biudžetas ir suteikto biudžeto įsipareigojimų lygis, kuris pasiekė beveik 100 proc., nes buvo pateikta daug paraiškų;

D.

kadangi gauti dar ne visi susiję kiekybinės ir kokybinės įgyvendinimo analizės duomenys, todėl per anksti atlikti kokybinį programos poveikio vertinimą;

E.

kadangi 2014 m. programos „Erasmus“ poveikio vertinimo tyrimas (18) rodo, kad tikimybė susirasti darbą tiems, kurie studijavo arba dalyvavo mokymuose užsienyje, yra dukart didesnė negu tiems, kurie panašios patirties neturi, kad 85 proc. programos „Erasmus“ studentų studijuoja arba dalyvauja mokymuose užsienyje siekdami didesnių galimybių įsidarbinti užsienyje ir kad asmenų, kurie studijavo arba dalyvavo mokymuose užsienyje, nedarbo lygis praėjus penkeriems metams po mokslo baigimo yra 23 proc. mažesnis; kadangi programos „Erasmus“ poveikio tyrimas rodo, kad 64 proc. darbdavių mano, jog tarptautinė patirtis svarbi įdarbinant (2006 m. tokios nuomonės laikėsi tik 37 proc.) ir kad patirties tarptautinėje aplinkoje turintiems absolventams suteikiama daugiau profesinės atsakomybės; kadangi kas trečiam „Erasmus“ stažuotojui pasiūloma dirbti įmonėje, kurioje jis atliko praktiką, ir beveik 1 iš 10 pagal programą „Erasmus“ mokomąją praktiką atlikusių stažuotojų atidaro savo įmonę, o 3 iš 4 planuoja arba neatmeta galimybės pasielgti taip pat;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.

87.

88.

89.

90.

91.

92.

93.

94.

95.

96.

97.

98.

99.

100.

101.

102.

103.

104.

105.

106.

107.

108.

109.

110.

111.

112.

113.

114.

115.

116.

117.

118.

119.

120.

121.

122.

123.

124.

125.

126.

127.

18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 252/48

—

atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07592/2016),

—

atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0431/2016),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. teisėkūros rezoliuciją (1) dėl sprendimo projekto,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo 2013 m. birželio mėn. ex ante vertinimo ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Kuko Salų valdžios institucijų strategines vietos žuvininkystės sektoriaus plėtojimo gaires, ypač į dokumente „Cook Islands Offshore Fisheries Policy“ (liet. „Kuko Salų žvejybos atviroje jūroje politika“) pateiktas gaires,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) sistemą, ypač į 1, 2, 9, 10 ir 14 darnaus vystymosi tikslus;

—

atsižvelgdamas į Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (angl. WCPFC) 12-ojo mokslinio komiteto posėdžio išvadas ir rekomendacijas dėl toli migruojančių žuvų išteklių ilgalaikio išsaugojimo ir tausaus naudojimo vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne;

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0015/2017),

A.

kadangi Komisija ir Kuko Salų Vyriausybė susiderėjo dėl naujo Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo (ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimas) ir jo įgyvendinimo protokolo, kurie galios atitinkamai aštuonerius ir ketverius metus;

B.

kadangi tai pirmasis ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimas, pagal kurį užtikrinama ES galimybė žvejoti rytinės Ramiojo vandenyno dalies vandenyse, nepratęsus susitarimo su Kiribačiu (ir pasirašius susitarimus su Mikronezija ir Saliamono Salomis, tačiau jų netaikant);

C.

kadangi pagrindinis ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimo (protokolo) tikslas yra ES ir Kuko Salų bendradarbiavimo žvejybos srityje skatinimas siekiant abiejų šalių interesų, sukuriant partnerystės sistemą, kuri skatintų tvarią žvejybos politiką ir tausų žuvų išteklių naudojimą Kuko Salų išskirtinėje ekonominėje zonoje;

D.

kadangi mūsų veikla regione turėtų padėti skatinti tvarią žuvininkystės politiką ir atsakingą išteklių naudojimą, užtikrinant tinkamą Ramiojo vandenyno tunų išteklių valdymą;

E.

kadangi ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimas pagrįstas patikimiausia turima moksline informacija ir sudarytas laikantis Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) priimtų išsaugojimo ir valdymo priemonių, neviršijant dabar taikomo perviršio;

F.

kadangi patiriama su priežiūra ir kontrole susijusių problemų ir kadangi neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba yra sunkiai įveikiama problema, atsižvelgiant į teritorinį susiskaidymą ir išteklių išsisklaidymą;

G.

kadangi vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno regione esama įvairių ES valstybių narių laivų ir kadangi visi kiti žvejybos susitarimai regione baigė galioti;

H.

kadangi prisiimtas įsipareigojimas kitiems ne Europos laivynams nesudaryti palankesnių sąlygų už tas, kurios nustatytos susitarime, ir kadangi šiame susitarime yra Kotonu susitarimo nuostata dėl žmogaus teisių, demokratinių principų ir teisinės valstybės;

I.

kadangi ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimu siekiama skatinti veiksmingesnį ir tvaresnį žuvininkystės sektoriaus, taip pat ir susijusių pramonės sektorių bei veiklos vystymąsi salyne laikantis Kuko Salų nacionalinės žuvininkystės politikos tikslų, visų pirma paramos moksliniams tyrimams ir smulkiajai žvejybai srityje, padidinti vietos uostuose iškraunamų žuvų kiekį, sustiprinti žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros pajėgumus bei kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, vadovaujantis darnaus vystymosi tikslų (DVT) sistema;

J.

kadangi Kuko Salų žuvininkystės politikos vystymui remti skirti įnašai, sudarantys 47,6–50 proc. visos sumos, kuri turi būti pervesta, vertinant pagal procentinės dalies dydį yra labai dideli;

K.

kadangi nuo 2012 m. didžiaakių tunų išteklių mažėja, todėl WCPFC pradėjo taikyti valdymo priemonę, dėl kurios 2017 m. bus deramasi iš naujo, ir kadangi 2015 m. seineriais sugautų žuvų kiekis sumažėjo 26 proc., palyginti su 2014 m.; kadangi, be to, Kuko Salų vandenys laikomi ryklių rezervatu, nors būtina pabrėžti, kad pagal naująjį susitarimą šiuose vandenyse žvejojantis Europos laivynas ryklių nežvejoja;

L.

kadangi tradiciškai ES ūdomis žvejojantys laivai žuvis sužvejodavo šiltesniuose vandenyse Kuko Salų pietinėje dalyje; atsižvelgdamas į Kuko Salų ryklių išsaugojimo reglamente nustatytus reikalavimus; kadangi iš ex ante vertinimo matyti, kad ūdomis žvejojantys ES laivai yra visiškai nesuinteresuoti ateityje žvejoti Kuko Salų išskirtinėje ekonominėje zonoje;

M.

kadangi Kuko Salų priklausomybė nuo maisto produktų importo yra didelė;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 252/52

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą, nustatantį Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliąsias taisykles (C(2016)3301),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Komisijai „Komisijos ekspertų grupių veiklos organizavimo taisyklės. Horizontalios taisyklės ir viešasis registras“ (C(2016)3300),

—

atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 ir 54 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A8-0002/2017),

A.

kadangi EP yra išreiškęs susirūpinimą dėl ankstesnių, 2010 m. lapkričio mėn., Komisijos ekspertų grupių veiklos organizavimo taisyklių veikimo (3); šios taisyklės buvo nustatytos siekiant pradėti taikyti svarbias veiklos naujoves, kad būtų padidintas tarpinstitucinio darbo skaidrumas ir koordinavimas;

B.

kadangi būtent Biudžeto komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad tam tikroms ekspertų grupėms trūksta skaidrumo, ir į tai, kad tokių grupių sudėtis nesubalansuota, taip pat atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti, kaip ekspertų grupių sudėtyje būtų nustatyta tinkama pusiausvyra ekspertinių žinių ir atstovaujamų pažiūrų aspektais, patvirtino 2011 ir 2014 m. biudžetų rezervus ir parengė prašymus tokias grupes reformuoti, kuriems dar nepritarta;

C.

kadangi atliekant naujausią tyrimą, kurį užsakė minėtas komitetas, nustatyta, kad tam tikroms ekspertų grupėms labai trūksta skaidrumo ir jų sudėtis netolygi (4);

D.

kadangi tolygi sudėtis ir skaidrumas yra būtina sąlyga, kad ekspertizė tinkamai atspindėtų reguliavimo veiksmų poreikius, ir siekiant skatinti šios ekspertizės ir reguliavimo veiksmų teisėtumą Europos piliečių akyse;

E.

kadangi Europos ombudsmenas, atlikęs strateginį tyrimą (5), pateikė rekomendaciją dėl Komisijos ekspertų grupių sudėties, ypač pabrėždamas poreikį užtikrinti didesnį ekspertų grupių skaidrumą;

F.

kadangi prieš priimdama minėtą sprendimą Komisija bendradarbiavo su Parlamento atstovais ir su Europos ombudsmenu;

G.

kadangi Komisija pateikė Parlamentui Komisijos tarnybų darbo dokumentą, kuriuo reaguojama į rekomendacijas, pateikiamas Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjo darbo dokumente;

H.

kadangi, deja, nepaisant to, nei Komisijos tarnybų darbo dokumente, nei Komisijos sprendime nepateikiama sprendimų dėl visų susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos pareiškė Parlamentas;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 252/56

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 325 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ (1),

—

atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės sprendimą, pagal kurį užbaigiamas jos iniciatyva atliktas tyrimas OI/1/2014/PMC dėl informavimo apie pažeidimus,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo (2),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos 9 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos 22 straipsnio a punktą,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją CM/Rec(2014)7 dėl informatorių apsaugos,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 8, 13 ir 33 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijos dėl etiško elgesio viešojo administravimo institucijose tobulinimo 4 principą,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Europos ombudsmeno tarnybos tyrimą ir į jos raginimą ES institucijoms patvirtinti reikiamas taisykles dėl informatorių,

—

atsižvelgdamas į EBPO leidinį „Įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą informatorių apsaugą“,

—

atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Guja prieš Moldovą, Ieškinys Nr. 14277/04, 2008 m. vasario 12 d.,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0004/2017),

A.

kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentui reikia kuo daugiau informacijos, susijusios su visais tokiais pažeidimais; kadangi tais atvejais, kai pažeidimai įvykdomi institucijų viduje, Parlamentui turėtų būti suteikiama teisė susipažinti su visa informacija, kad jis galėtų vykdyti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą žinodamas visus faktus;

B.

kadangi Europos Audito Rūmai teikia Parlamentui puikų pagrindą jo atliekamiems tyrimams, tačiau patys negali apimti visų individualių išlaidų;

C.

kadangi Komisija ir kitos ES institucijos taip pat teikia Parlamentui informatyvias savo išlaidų ataskaitas, tačiau pasikliauja ir oficialių pranešimų teikimo mechanizmais;

D.

kadangi daugeliui Sąjungos fondų taikomas pasidalijamasis valdymas, kurį vykdo Komisija ir valstybės narės, ir dėl to Komisijai sunku pranešti apie pažeidimus, susijusius su atskirais projektais;

E.

kadangi Parlamentas iš individualių piliečių ir nevyriausybinių organizacijų reguliariai gauna informaciją apie pažeidimus, susijusius su atskirais projektais, visai arba iš dalies finansuojamais iš Sąjungos biudžeto;

F.

kadangi todėl informatoriai atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią išlaidų, susijusių su ES biudžetu, pažeidimams, juos nustatant ir pranešant apie juos bei nustatant ir viešinant korupcijos atvejus; kadangi reikia sukurti ir skatinti pasitikėjimo kultūrą, puoselėjant Europos viešąsias gėrybes, kurioje ES pareigūnai ir kiti darbuotojai, taip pat plačioji visuomenė jaustųsi apsaugoti dėl patikimo valdymo praktikos, ir iš to būtų matyti, kad ES institucijos remia, saugo ir skatina galimus informatorius;

G.

kadangi būtina kuo skubiau sukurti horizontalųjį teisinį pagrindą, pagal kurį, nustačius teises ir pareigas, informatoriai būtų saugomi visoje ES ir ES institucijose (anonimiškumo apsauga, teisinės, psichologinės ir prireikus finansinės pagalbos teikimas, prieiga prie įvairių informacijos šaltinių, greito reagavimo schemų ir kt.);

H.

kadangi dauguma ES valstybių narių yra ratifikavusios JT konvenciją prieš korupciją, kuri įpareigoja užtikrinti tinkamą ir efektyvią informatorių apsaugą;

I.

kadangi informavimas yra itin svarbus informacijos šaltinis kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir tiriant korupcijos viešajame sektoriuje atvejus;

J.

kadangi informatoriai atlieka itin svarbų vaidmenį, kai reikia aptikti korupciją ir sukčiavimą bei apie juos pranešti, nes tiesiogiai šiose nusikalstamose veikose dalyvaujančios šalys aktyviai mėgins tas veikas nuslėpti, kad jos nepatektų į jokį oficialių pranešimų teikimo mechanizmą;

K.

kadangi skaidrumo ir sąžiningumo principais paremtas informavimas apie pažeidimus yra itin svarbu; kadangi todėl jų apsauga turėtų būti užtikrinama pagal įstatymą ir sustiprinta visoje Europos Sąjungoje, tačiau tik tuomet, jei jų veiksmų tikslas – apsaugoti viešąjį interesą geranoriškai imantis veiksmų pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

L.

kadangi valdžios institucijos neturėtų riboti ar mažinti informatorių ir žurnalistų gebėjimų dokumentuose užfiksuoti nelegalias, neteisėtas ar žalingas praktikas ir tokias praktikas atskleisti, kai geranoriškas tokios informacijos atskleidimas ir viešasis interesas yra prioritetas;

M.

kadangi ES institucijos įpareigotos nuo 2014 m. sausio 1 d. taikyti vidaus taisykles dėl informatorių, kurie yra ES institucijų pareigūnai, apsaugos, kaip numatyta pagal Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius, ir tarpinstitucinio parengiamojo komiteto klausimais, susijusiais su Tarnybos nuostatais, darbo grupė, sprendžianti informatorių apie pažeidimus apsaugos klausimus, dar nebaigė savo darbo; kadangi šios grupės darbo dalis turėtų būti informatorių, kurie patyrė neigiamas pasekmes institucijose, padėties vertinimas, kad remiantis patirtimi būtų galima nustatyti geriausią praktiką; kadangi šiose vidaus taisyklėse turi būti atsižvelgiama į skirtingų pagal Tarnybos nuostatus nustatytų kategorijų hierarchiją ir ypatumus;

N.

kadangi informatorių apsauga valstybių narių lygmeniu dar nėra įgyvendinta ir suderinta visose valstybėse narėse, o tai reiškia, kad, net kai reikalas susijęs su Europos Sąjungos finansiniais interesais, informatoriams gali būti asmeniniu ir profesiniu požiūriu rizikinga teikti Parlamentui informaciją apie pažeidimus; kadangi būtent dėl to, jog bijoma pasekmių, kurių gali būti dėl apsaugos trūkumo, taip pat dėl įsitikinimo, kad nebus imtasi jokių veiksmų, daugeliu atvejų apie pažeidimus nepranešama, todėl nukenčia Sąjungos finansiniai interesai;

O.

kadangi būtina užtikrinti, kad už bet kokius represinius veiksmus informatorių atžvilgiu būtų atitinkamai baudžiama;

P.

kadangi savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje Parlamentas ragino Komisiją iki 2013 m. pabaigos pateikti teisėkūros pasiūlymą, kuriuo būtų sukurta veiksminga ir visapusė Europos informatorių apie pažeidimus apsaugos viešajame ir privačiajame sektoriuose programa, kad būtų apsaugoti tie, kurie aptinka neveiksmingą valdymą ir pažeidimus bei praneša apie nacionalinės ir tarpvalstybinės korupcijos atvejus, susijusius su ES finansiniais interesais; be to, kadangi jis ragino valstybes nares įdiegti tinkamą ir veiksmingą informatorių apie pažeidimus apsaugą;

Q.

kadangi ES teisės aktų leidėjas jau numatė informatorių apsaugą sektoriniuose dokumentuose, įskaitant Direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka, Direktyvą (ES) 2015/849 dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo ir Reglamentą (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie įvykius;

R.

kadangi informatorių apie pažeidimus apsauga Sąjungoje tapo dar labiau neatidėliotinu klausimu, nes Direktyva dėl verslo paslapčių apribojamos informatorių teisės ir todėl ja netikslingai gali būti padarytas atgrasantis poveikis tiems, kurie nori pranešti apie pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansavimu, kuriuo pasinaudojo atskiros bendrovės;

S.

kadangi tarptautinės organizacijos, tokios kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos Taryba, jau pradėjo svarbų darbą ir parengė rekomendacijas dėl informatorių apsaugos;

T.

kadangi, remiantis EBPO duomenimis, daugiau kaip vienas trečdalis organizacijų, kuriose veikia pranešimo mechanizmas, neturi raštu nustatytos pranešėjų apsaugos nuo represijų politikos, arba apie ją nežino;

U.

kadangi nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Transparency International“, „Whistleblowing International Network“ ir kitos, taip pat parengė tarptautinius principus dėl su informatoriais apie pažeidimus susijusių teisės aktų, kurie turėtų pasitarnauti kaip įkvėpimo šaltinis šios srities ES iniciatyvoms;

V.

kadangi Europos ombudsmeno tarnyba turi aiškius įgaliojimus tirti ES piliečių skundus dėl netinkamo ES institucijų administravimo, tačiau pati neatlieka jokio vaidmens, susijusio su informatorių apsauga valstybėse narėse;

W.

kadangi į naujausios redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, įsigaliojusius 2014 m. sausio 1 d., įtraukta keletas nuostatų dėl informatorių;

X.

kadangi informatorių apsauga yra labai svarbi siekiant apsaugoti Sąjungos viešąsias gėrybes ir finansinius interesus ir skatinti viešosios atskaitomybės kultūrą ir sąžiningumą viešosiose ir privačiose institucijose;

Y.

kadangi daugelyje jurisdikcijų, o ypač privačiajame sektoriuje, darbuotojai turi laikytis konfidencialumo įpareigojimo tam tikros informacijos atžvilgiu, o tai reiškia, kad informatoriams už pranešimus už organizacijos ribų gali būti skiriamos drausminės nuobaudos;

1.

2.

3.

4.

5.

6.