4.7.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 233/4

Euro kursas (1)

2018 m. liepos 3 d.

(2018/C 233/03)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1665
JPY	Japonijos jena	129,09
DKK	Danijos krona	7,4506
GBP	Svaras sterlingas	0,88350
SEK	Švedijos krona	10,3123
CHF	Šveicarijos frankas	1,1573
ISK	Islandijos krona	124,60
NOK	Norvegijos krona	9,4655
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,073
HUF	Vengrijos forintas	327,35
PLN	Lenkijos zlotas	4,3915
RON	Rumunijos lėja	4,6615
TRY	Turkijos lira	5,4444
AUD	Australijos doleris	1,5761
CAD	Kanados doleris	1,5344
HKD	Honkongo doleris	9,1506
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7281
SGD	Singapūro doleris	1,5921
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 298,07
ZAR	Pietų Afrikos randas	15,9718
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7481
HRK	Kroatijos kuna	7,3845
IDR	Indonezijos rupija	16 766,10
MYR	Malaizijos ringitas	4,7208
PHP	Filipinų pesas	62,249
RUB	Rusijos rublis	73,6468
THB	Tailando batas	38,681
BRL	Brazilijos realas	4,5429
MXN	Meksikos pesas	22,9451
INR	Indijos rupija	79,9310

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

4.7.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 233/6

Komisijos pasiūlymų atšaukimas

(2018/C 233/05)

Atšauktų pasiūlymų sąrašas

Dokumentas	Tarpinstitucinė procedūra	Pavadinimas
Žemės ūkis ir kaimo plėtra
COM/2017/0150	2017/068/COD	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas 2017 kalendoriniais metais taikytinas tiesioginių išmokų koregavimo koeficientas, numatytas Reglamente (ES) Nr. 1306/2013, pasiūlymas
Ekonomikos ir finansų reikalai, mokesčiai ir muitai
COM/2011/737	2011/333/CNS	Tarybos reglamento dėl nuosavų išteklių, pagrįstų pridėtinės vertės mokesčiu, teikimo metodų ir tvarkos pasiūlymas
COM/2014/43	2014/0020/COD	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti pasiūlymas
Užsienio reikalai ir saugumo politika
COM/2003/695	CNS 2003/0268	Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Andų bendrijos bei jos valstybių narių, t. y. Bolivijos Respublikos, Kolumbijos, Ekvadoro, Peru ir Venesuelos Bolivaro Respublikos, politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo pasiūlymas
COM/2014/360	2014/0182/NLE	Tarybos sprendimo dėl Sąjungos pozicijos Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu įsteigtoje Bendradarbiavimo taryboje dėl Rekomendacijos dėl ES ir Gruzijos asociacijos darbotvarkės įgyvendinimo priėmimo pasiūlymas
COM/2014/359	2014/0181/NLE	Tarybos sprendimo dėl Sąjungos pozicijos Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu įsteigtoje Bendradarbiavimo taryboje dėl Rekomendacijos dėl ES ir Moldovos asociacijos darbotvarkės įgyvendinimo priėmimo pasiūlymas
JOIN/2013/014	2013/0149/NLE	Tarybos sprendimo dėl Sąjungos pozicijos Asociacijos taryboje, įsteigtoje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimu, steigiančiu Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Libano Respublikos asociaciją, dėl rekomendacijos dėl antro ES ir Libano EKP veiksmų plano įgyvendinimo priėmimo bendras pasiūlymas
Vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ
COM/2012/164	2012/82/COD	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo supaprastinamas kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių perkėlimas bendrojoje rinkoje, pasiūlymas
Tarptautinis bendradarbiavimas ir vystymasis
COM/2011/0861	2011/0420/NLE	Tarybos sprendimo dėl ES prisijungimo prie Tarptautinio medvilnės pramonės patariamojo komiteto pasiūlymas
Teisingumas, vartotojų reikalai ir lyčių lygybė
COM/2014/0212	2014/0120/COD	Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių pasiūlymas
Jūrų reikalai ir žuvininkystė
COM/2011/0760	2011/0345/COD	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą, pasiūlymas
COM/2013/09	2013/0007/COD	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, pasiūlymas
Migracija, vidaus reikalai ir pilietiškumas
COM/2014/163	2014/0095/COD	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama kelionių viza ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 562/2006 ir (EB) Nr. 767/2008, pasiūlymas
COM/2014/164	2014/0094/COD	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos vizų kodekso (Vizų kodeksas) pasiūlymas
Transportas
COM/2013/409	2013/0187/COD	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 216/2008 nuostatos dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų, pasiūlymas

4.7.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 233/8

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl manipuliacijų internete ir asmens duomenų santrauka

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje www.edps.europa.eu)

(2018/C 233/06)

Skaitmeninimas visuomenėje ir ekonomikoje turi įvairialypį poveikį piliečių dalyvavimui priimant sprendimus ir visuomenės dalyvavimo demokratiniuose procesuose kliūtims.

Didžiųjų duomenų analizės ir dirbtinio intelekto sistemos sudarė galimybę rinkti, jungti, analizuoti ir neribotą laiką saugoti milžiniškus duomenų kiekius. Per pastaruosius du dešimtmečius susiformavo dominuojantis verslo modelis, naudojamas daugumai internetinių paslaugų. Jis grindžiamas žmonių sekimu internete ir duomenų apie jų charakterį, sveikatą, santykius ir mintis bei nuomones rinkimu, siekiant uždirbti iš skaitmeninių reklamų. Šios skaitmeninės rinkos sukoncentruotos aplink kelias bendroves, kurios veikia kaip faktiniai interneto prievaizdai ir disponuoja didesne pagal infliaciją pakoreguota rinkos kapitalizacijos verte nei bet kurios kitos kada nors užregistruotos bendrovės.

Ši skaitmeninė ekosistema jungia viso pasaulio žmones, tarp kurių internetu naudojasi daugiau kaip 50 % gyventojų, nors šie naudotojai geografiniu, gerovės ir lyties atžvilgiu pasiskirstę labai netolygiai. Pirminį optimizmą dėl interneto ir socialinių tinklų galimybių skatinti visuomenės aktyvumą pakeitė susirūpinimas, kad žmonėmis manipuliuojama, visų pirma dėl nuolatinio dažnai asmeniškos informacijos apie juos rinkimo, taip pat kontroliuojant internete jų matomą informaciją pagal kategorijas, į kurias jie yra suskirstyti. Daugelyje algoritmais pagrįstų paslaugų didžiausia vertė sukuriama iš greitai plintančio pasipiktinimo ir dauguma produktų ir paslaugų kuriama taip, kad maksimaliai padidintų dėmesį ir priklausomybę. Nuolatinis buvimas prisijungus prie tinklo, bent pagal dabartinį modelį, lėmė susiskaidymą.

Vėliau kilo diskusija dėl klaidinančios, apgaulingos arba šmeižiančios informacijos („turinio“), kuri teikiama žmonėms siekiant paveikti politinį diskursą ir rinkimus – šis reiškinys dabar vadinamas „melagingomis naujienomis“ arba „dezinformacija internete“. Sprendimai daugiausia buvo orientuoti į skaidrumo priemones atskleidžiant informacijos šaltinį, tačiau nekreipiant dėmesio į subjektų, kurie pelnosi iš žalingo elgesio, atsakomybę šioje ekosistemoje. Tuo tarpu rinkos koncentracija ir stiprėjantis platformų dominavimas kelia naują grėsmę žiniasklaidos pliuralizmui. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomone, ši pasitikėjimo skaitmenine ekosistema krizė rodo, kad privatumas ir žodžio laisvė yra tarpusavyje priklausomi. Mažėjanti asmeninė erdvė dėl neišvengiamo įmonių ir Vyriausybių vykdomo sekimo turi neigiamą poveikį žmonių galimybei ir norui laisvai reikšti mintis ir kurti santykius, taip pat pilietinėje sferoje, kuri yra labai svarbi sveikai demokratijai. Todėl ši nuomonė yra susijusi su asmens duomenų naudojimu siekiant ypač tiksliai orientuoti specifinį turinį į konkrečius asmenis ir jų grupes, grėsme pagrindinėms teisėms ir vertybėms ir atitinkamais teisės aktais, skirtais šioms grėsmėms sumažinti.

EDAPP jau kelerius metus ragina duomenų apsaugos ir kitas reguliavimo institucijas glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų apsaugotos asmenų teisės ir interesai skaitmeninėje visuomenėje, todėl 2017 m. paskelbėme Skaitmeninio koordinavimo mechanizmą (angl. „Digital Clearinghouse“). Atsižvelgdami į susirūpinimą, kad skaitmenine erdve gali būti naudojamasi politinėse kampanijose, siekiant apeiti esamus teisės aktus (1), manome, kad laikas šį bendradarbiavimą išplėsti ir įtraukti į jį rinkimų ir audiovizualinės žiniasklaidos reguliuotojus.

1. KODĖL SKELBIAME ŠIĄ NUOMONĘ

i. Aktyvi diskusija visuomenėje

Šiuo metu visuomenėje aktyviai diskutuojama dėl plačios ir sudėtingos nūdienos skaitmeninės informacijos ekosistemos poveikio ne tik rinkos ekonomikai, bet ir politinei ekonomikai – politinės aplinkos ir ekonomikos sąveikai. Šios sistemos centre veikia pagrindinės platformos, kurios gauna neproporcingai didelę pelno dalį iš vis didėjančios skaitmeninės reklamos apimties ir atitinkamai didina savo santykinę galią. Asmens duomenys reikalingi asmenims pateikiamiems pranešimams segmentuoti, orientuoti ir pritaikyti, tačiau dauguma reklamuotojų nežino, kaip tokie sprendimai yra priimami, ir dauguma asmenų nežino, kaip tie duomenys yra naudojami. Šioje sistemoje atlyginama už sensacingą ir greitai plintantį turinį ir iš esmės neatsižvelgiama į reklamuojamo turinio skirtumus – ar tai yra komercinė, ar politinė reklama. Paaiškėjus, kaip naudojantis šia sistema buvo platinama tyčinė dezinformacija („melagingos naujienos“), pradėta baimintis dėl grėsmės demokratijai. Dirbtinio intelekto sistemos – rinka, kuriai taip pat būdinga koncentracija, irgi veikia duomenų pagrindu ir, jei nebus tikrinamos, tokioje aplinkoje sprendimai bus priimami vis atokiau ir be atskaitomybės.

ii. Duomenų apsaugos teisės aktai ir politinės kampanijos

Akivaizdu, kad pagrindinės teisės į privatumą ir duomenų apsaugą yra esminis veiksnys taisant šią padėtį, todėl šis klausimas yra strategiškai svarbus visoms nepriklausomoms duomenų apsaugos institucijoms. 2005 m. Rezoliucijoje dėl asmens duomenų naudojimo politinei komunikacijai duomenų apsaugos reguliavimo institucijos išdėstė svarbiausias visame pasaulyje duomenų apsaugos problemas, susijusias su išaugusia nekomercinių subjektų vykdomo asmens duomenų tvarkymo apimtimi. Joje konkrečiai kalbama apie „neskelbtinų duomenų, susijusių su realiais ar tariamais moraliniais ir politiniais įsitikinimais ar veikla arba su balsavimo veikla, tvarkymą“ ir „invazinį įvairių asmenų profiliavimą, šiuo metu juos suskirstant – kartais netiksliai arba remiantis paviršutinišku kontaktu – į šalininkus, rėmėjus, sekėjus ar partijos narius“ (2). Šioje tarptautinėje rezoliucijoje raginama griežčiau užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos taisyklių dėl duomenų kiekio mažinimo, teisėto duomenų tvarkymo, sutikimo, skaidrumo, duomenų subjektų teisių, paskirties apribojimo ir duomenų apsaugos. Dabar gali būti tinkamas laikas šį raginimą atnaujinti.

ES teisės aktai dėl duomenų apsaugos ir elektroninių ryšių konfidencialumo taikomi duomenų rinkimui, profiliavimui ir itin tiksliam orientavimui, todėl tinkamai užtikrinant įgyvendinimą jie turėtų padėti sumažinti bandymų manipuliuoti asmenimis ir jų grupėmis žalą. Rinkėjų duomenis tvarkančioms politinėms partijoms Europos Sąjungoje taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). BDAR nurodyta, kad asmens duomenys, atskleidžiantys to asmens politinius įsitikinimus, yra specialios kategorijos duomenys. Tokių duomenų tvarkymas iš esmės yra draudžiamas, jei nėra vienos iš išvardytų išimčių. Politinių kampanijų atžvilgiu visų pirma yra aktualios šios dvi išimtys, todėl jas verta pacituoti:

duomenis tvarko politinių, filosofinių, religinių ar profesinių sąjungų tikslų siekiantis fondas, asociacija ar kita pelno nesiekianti organizacija, vykdydama teisėtą veiklą ir taikydama tinkamas apsaugos priemones, ir su sąlyga, kad tvarkomi tik tos organizacijos narių ar buvusių narių arba asmenų, kurie reguliariai palaiko ryšius su ja dėl jos siekiamų tikslų, duomenys ir kad asmens duomenys neatskleidžiami už organizacijos ribų be duomenų subjektų sutikimo;

e)	tvarkomi asmens duomenys, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai; <…>

tvarkyti duomenis būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės.

56 konstatuojamojoje dalyje paaiškinamas 9 straipsnio 2 dalies g punktas: „kai, vykstant rinkimams, demokratinės sistemos veikimui valstybėje narėje užtikrinti būtina, kad politinės partijos surinktų asmens duomenis apie asmenų politines pažiūras, dėl viešojo intereso priežasčių gali būti leista tvarkyti tokius duomenis su sąlyga, kad yra nustatytos tinkamos apsaugos priemonės“.

Kelios duomenų apsaugos institucijos yra parengusios taisykles arba gaires dėl duomenų tvarkymo politiniais tikslais:

—

2014 m. kovo mėn. Italijos duomenų apsaugos institucija priėmė taisykles dėl politinių partijų vykdomo asmens duomenų tvarkymo. Šiose taisyklėse pabrėžtas bendrasis draudimas naudoti internete, pvz., socialiniuose tinkluose arba forumuose, viešai paskelbtus asmens duomenis politinei komunikacijai, jei šie duomenys buvo renkami kitiems tikslams (3).

—

2016 m. lapkričio mėn. Prancūzijos nacionalinė duomenų apsaugos komisija (CNIL) pateikė papildomas gaires prie savo 2012 m. rekomendacijų dėl politinės komunikacijos ir jose tiksliai išdėstė taisykles dėl socialiniuose tinkluose esančių asmens duomenų tvarkymo. Visų pirma CNIL pabrėžė, kad rinkėjų asmens duomenų rinkimas siekiant juos profiliuoti ir tikslingai pasiekti socialiniuose tinkluose gali būti teisėtas tik tuo atveju, jei yra gautas sutikimas dėl duomenų tvarkymo (4).

—

2017 m. balandžio mėn. Jungtinės Karalystės informacijos komisaro biuras (ICO) paskelbė atnaujintas Politinių kampanijų gaires, kurios apėmė ir gaires dėl duomenų analizės naudojimo politinėse kampanijose. ICO paaiškino, kad kai politinė organizacija užsako iš trečiosios šalies atlikti duomenų analizę, tikėtina, jog toji bendrovė yra duomenų tvarkytoja, o organizacija – valdytoja. Būtina atsižvelgti į specialias duomenų apsaugos teisės aktų nuostatas, kuriomis reglamentuojami duomenų valdytojo ir tvarkytojo santykiai, kad toks duomenų tvarkymas būtų teisėtas (5).

Nacionalinių duomenų apsaugos institucijų gairėse galima pateikti papildomą autoritetingą duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktų nuostatų aiškinimą, atsižvelgiant į nacionalinių politinių sistemų struktūrų skirtumus (6).

iii. Šios Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės tikslas

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas siekia padėti ES rodyti pavyzdį pasaulinėje diskusijoje dėl duomenų apsaugos ir privatumo skaitmeniniame amžiuje, nustatant įvairių sričių politinius sprendimus dėl didžiųjų duomenų keliamų iššūkių ir formuojant etišką požiūrį į asmens duomenų tvarkymą (7). Raginame duomenų subjektą vertinti kaip „asmenį, o ne tik vartotoją ar naudotoją“ ir pabrėžiame etines problemas, susijusias su spėjamojo profiliavimo ir algoritmais nustatyto suasmeninimo poveikiu (8). Raginame atsakingai ir tvariai kurti skaitmeninę visuomenę, pagrįstą individualia kiekvieno asmens susijusių duomenų kontrole, inžineriniais sprendimais, kuriuose atsižvelgiama į privatumą, taip pat atskaitomybe ir darniu reikalavimų vykdymo užtikrinimu (9). EDAPP etikos patariamosios grupės 2018 m. sausio mėn. ataskaitoje nurodyta, kad „itin tikslus rinkimų agitacijos orientavimas keičia viešųjų diskusijų taisykles, mažina erdvę diskusijoms ir idėjų mainams“, todėl „skubiai būtini demokratiniai debatai dėl duomenų naudojimo politinėse kampanijose ir priimant sprendimus“ (10).

Žinoma, problema dėl informacijos ir asmens duomenų naudojimo siekiant manipuliuoti žmonėmis ir politika susijusi ne vien su duomenų apsauga. Suasmeninta, itin tiksliai orientuota internetinė aplinka sukuria „filtrų burbulus“, kuriuose žmonės gauna dar daugiau tokios pat informacijos ir susiduria su mažiau nuomonių, tad vyksta vis didesnė politinė ir ideologinė poliarizacija (11). Todėl vis labiau plinta melagingos istorijos ir konspiracinės teorijos ir jos tampa labiau įtikinamos (12). Mokslinių tyrimų duomenimis, manipuliacijos žmonių gaunamų naujienų srautu ar paieškos rezultatais gali turėti įtakos jų balsavimui (13).

EDAPP siekia padėti užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas, kaip teigiama Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, pasitarnautų žmonijai, o ne atvirkščiai (14). Technologinės pažangos nereikėtų stabdyti, bet ją reikėtų pakreipti taip, kad ji atitiktų mūsų vertybes. Pagarba pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į duomenų apsaugą, yra būtina siekiant užtikrinti sąžiningus rinkimus, visų pirma artėjant 2019 m. Europos Parlamento rinkimams (15). Ši nuomonė yra viena iš naujausių priemonių, kurios EDAPP imasi sprendžiant klausimą, kaip reikėtų taikyti duomenų apsaugą reaguojant į opiausias visuomenei problemas. Joje remiamasi ankstesniu EDAPP darbu dėl didžiųjų duomenų ir skaitmeninės etikos ir būtinybe suderinti konkurencingos ir sąžiningos rinkos reguliavimą (16). Šioje nuomonėje visų pirma apibendrinamas procesas, kuriame asmens duomenys yra varomoji visuotinio skaitmeninio sekimo, itin tikslaus orientavimo ir manipuliavimo ciklo jėga, nuo kurios šis ciklas priklauso. Tada bus apsvarstyti įvairių subjektų vaidmenys skaitmeninėje informacijos ekosistemoje. Bus apsvarstytos pagrindinės teisės, kurioms kyla pavojus, susiję duomenų apsaugos principai ir kiti susiję teisiniai įsipareigojimai. Pabaigoje bus pateikta rekomendacija, kad manipuliavimo internete problema, tikėtina, tik gilės ir nepakaks vieno atskiro reglamentavimo metodo, todėl reguliavimo institucijos turi skubiai pradėti bendradarbiauti ne tik siekdamos išspręsti vietinius piktnaudžiavimo atvejus, bet ir panaikinti struktūrinius iškraipymus, kurie kyla dėl per didelės rinkos koncentracijos.

7. IŠVADA

Manipuliavimas internete yra pavojingas visuomenei, nes dėl „filtrų burbulų“ ir suskaidytų bendruomenių žmonėms tampa sunkiau vieniems kitus suprasti ir dalytis patirtimi. Silpstant šiems „socialiniams klijams“ gali būti pakenkta demokratijai ir kai kurioms kitoms pagrindinėms teisėms ir laisvėms. Manipuliavimas internete taip pat atskleidžia skaidrumo ir atskaitomybės trūkumą skaitmeninėje ekosistemoje. Ši problema yra reali ir ją būtina skubiai spręsti, nes tikėtina, kad, vis daugiau žmonių ir daiktų prisijungiant prie interneto, ji ir toliau gilės, o dirbtinio intelekto sistemų vaidmuo stiprės. Šią problemą iš dalies lemia neatsakingas, neteisėtas arba neetiškas asmens duomenų naudojimas. Skaidrumas yra būtinas, bet vien jo nepakanka. Gali būti reikalingas turinio valdymas, bet tik nepažeidžiant pagrindinių teisių. Todėl dalis sprendimo yra griežtesnis esamų taisyklių, visų pirma nustatytų Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, ir visų kitų rinkimų ir žiniasklaidos pliuralizmo normų laikymosi užtikrinimas.

Prisidėdamas prie šios diskusijos, 2019 m. EDAPP surengs praktinį seminarą, kuriame nacionalinės duomenų apsaugos, rinkimų ir audiovizualinės žiniasklaidos teisės aktų srities reguliavimo institucijos galės toliau nagrinėti šias sąveikas, aptarti problemas, su kuriomis susiduria, ir apsvarstyti bendrų veiksmų galimybes, taip pat atsižvelgiant į artėjančius Europos Parlamento rinkimus.

Šioje nuomonėje teigiama, kad technologijos ir elgesys rinkoje kelia žalą dėl nesubalansuotos struktūros ir iškraipymų. Raginame pakoreguoti inovacijų paskatas. Iki šiol techninės milžinės ir inovatorės pelnėsi veikdamos santykinai nereguliuojamoje rinkoje. Jų veiklos poveikį patiria tradicinės pramonės šakos ir pagrindiniai teritorinės jurisdikcijos bei suvereniteto institutai, taip pat socialinės normos, įskaitant demokratiją. Šios vertybės priklauso nuo nuomonių įvairovės ir šalių pusiausvyros. Joks pavienis subjektas ar sektorius nėra pajėgus to išspręsti vienas. Duomenų apsauga yra dalis sprendimo, galbūt net didesnė dalis, nei tikėtasi. Nepakanka pasikliauti vien tik niekam neatskaitingų komercinių subjektų gera valia. Turime įsikišti jau dabar, kad skaitmeninimo nauda būtų paskirstyta sąžiningiau.

Priimta Briuselyje 2018 m. kovo 19 d.

Giovanni BUTTARELLI

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

(1) Pavyzdžiui, žr. http://www.independent.co.uk/news/uk/politics/election-2017-facebook-ads-marginal-seats-tories-labour-outdated-election-spending-rules-a7733131.html (žiūrėta 2018 3 18).

(2) Su rezoliucija galima susipažinti čia https://icdppc.org/wp-content/uploads/2015/02/Resolution-on-Use-of-Personal-Data-for-Polictical-Communication.pdf (žiūrėta 2018 3 18).

(3) http://www.garanteprivacy.it/web/guest/home/docweb/-/docweb-display/docweb/3013267: „Provvedimento in materia di trattamento di dati presso i partiti politici e di esonero dall’informativa per fini di propaganda elettorale“, paskelbta Italijos duomenų apsaugos institucijos oficialiojo leidinio 71 numeryje 2014 3 26 (dok. žiniatinklio Nr. 3013267).

(4) https://www.cnil.fr/fr/communication-politique-quelles-sont-les-regles-pour-lutilisation-des-donnees-issues-des-reseaux: „Communication politique: quelles sont les règles pour l’utilisation des données issues des réseaux sociaux?“, 2016 m. lapkričio 8 d. paskelbė „Commission Nationale de l’informatique et des libertés“ (Prancūzijos nacionalinė informatikos ir laisvių komisija).

(5) https://ico.org.uk/media/for-organisations/documents/1589/promotion_of_a_political_party.pdf, Informacijos komisaro biuras „Guidance on political campaigning“ (2017 4 26).

(6) Vadovaujantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 57 straipsnio 1 dalies d punktu, kiekviena priežiūros institucija savo teritorijoje skatina duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų informuotumą apie jų prievoles pagal šį reglamentą.

(7) Žr. „Leading by Example: The EDPS Strategy 2015–2019“, p. 17. Mūsų požiūriu, sąvoka „didieji duomenys“ apibrėžiamas milžiniškos apimties, iš skirtingų šaltinių surinktos informacijos derinimas ir analizė, dažnai naudojant automatinio mokymosi algoritmus. Remiantis gautais rezultatais priimami sprendimai. Vieni vertingiausių duomenų, kuriuos įmonės ir Vyriausybės gauna iš didelių duomenų rinkinių, renkami stebint žmonių elgesį – bendrą arba individualų. Šie duomenys suteikia galimybę prognozuoti. EDAPP nuomonė Nr. 4/2015, „Naujos skaitmeninės etikos link: duomenys, orumas ir technologijos“, 2015 9 11, p. 6.

(8) Žmonių elgesiui numatyti naudojami profiliai kelia stigmatizacijos pavojų, stiprina esamus stereotipus, socialinę ir kultūrinę segregaciją – toks „kolektyvinio proto“ naudojimas kenkia asmeniniam pasirinkimui ir lygioms galimybėms. Tokie „filtrų burbulai“ ir informaciją iškreipiančios sistemos galiausiai pakenkia ir pačiam kūrybiškumui, inovacijoms, saviraiškos laisvei ir jų ryšiui, leidusiam suklestėti skaitmeninėms technologijoms. EDAPP nuomonė Nr. 4/2015, p. 13 (nuorodos praleistos).

(9) EDAPP nuomonė Nr. 7/2015 „Pasitinkant didžiųjų duomenų iššūkius“, p. 9.

(10) EDAPP etikos patariamosios grupės ataskaita, 2018 m. sausio mėn., p. 28.

(11) Pavyzdžiui, žr. The Economist, How the World Was Trolled (November 4–10, 2017), Vol. 425, No 9065, p. 21–24.

(12) Allcott H., Gentzkow M., Social MEDIA and Fake News in the 2016 Election (Spring 2017). Stanford University, Journal of Economic Perspectives, Vol. 31, No. 2, p. 211–236. https://web.stanford.edu/~gentzkow/research/fakenews.pdf, p. 219.

(13) Viename iš eksperimentų socialinės platformos naudotojai buvo informuoti, ką apie savo balsavimą sakė jų draugai, ir tai lėmė statistiškai reikšmingą to gyventojų segmento (0,14 % rinkimų teisės amžiaus gyventojų, arba apie 340 000 rinkėjų) aktyvumo padidėjimą balsuojant 2010 m. Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose (Allcott H., Gentzkow M., Social MEDIA and Fake News in the 2016 Election (Spring 2017), Stanford University, Journal of Economic Perspectives, Vol. 31, Nr. 2, p. 211–236, p. 219). Kitame tyrime tyrėjai teigė, kad skirtingais „Google“ paieškos rezultatais buvo įmanoma 20 % pakeisti neapsisprendusių rinkėjų pasirinkimą (Zuiderveen Borgesius F., Trilling D., Möller J., Bodó B., de Vreese C., Helberger N. (2016). Should we worry about filter bubbles? Internet Policy Review, 5(1). DOI:10.14763/2016.1.401, p. 9.

(14) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), 4 konstatuojamoji dalis.

(15) Kaip nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Orlovskaja Iskra prieš Rusiją, „laisvi rinkimai ir žodžio laisvė, visų pirma politinių debatų laisvė, sudaro bet kokios demokratinės sistemos pagrindą. Šios dvi teisės tarpusavyje susijusios ir viena kitą sustiprina: pavyzdžiui, žodžio laisvė yra viena iš „sąlygų“, būtinų „siekiant užtikrinti laisvą žmonių nuomonės pareiškimą tautai renkantis valdžią“. Todėl ypač svarbu, kad laikotarpiu prieš rinkimus galėtų laisvai cirkuliuoti įvairiausios nuomonės ir informacija. Rinkimų debatų atžvilgiu ypač svarbu nevaržyti kandidatų žodžio laisvės“ (iš teksto pašalintos nuorodos), 110 punktas. http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-171525.

(16) 2014 m. preliminari nuomonė dėl „Privatumo ir konkurencijos didelės apimties duomenų rinkinių amžiuje“; 2015 m. Nuomonė Nr. 4/2015 „Naujos skaitmeninės etikos link: duomenys, orumas ir technologijos“; 2015 m. Nuomonė Nr. 7/2015 „Pasitinkant didžiųjų duomenų iššūkius: skaidrumo, vartotojų kontrolės, pritaikytosios duomenų apsaugos ir atskaitingumo poreikis“; 2016 m. EDAPP nuomonė Nr. 8/2016 dėl nuoseklaus pagrindinių teisių įgyvendinimo didelių duomenų kiekių amžiuje.

4.7.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 233/12

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl dviejų reglamentų dėl ES didelės apimties informacinių sistemų sąveikumo sistemos sukūrimo pasiūlymų santrauka

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje www.edps.europa.eu)

(2018/C 233/07)

Dėl būtinybės skubiai spręsti iššūkius, susijusius su saugumu ir sienų valdymu, reikia išmaniau naudoti informaciją, kurią jau turi kompetentingos valdžios institucijos. Tai paskatino Europos Komisiją inicijuoti procesą, kuriuo siekiama esamų ir būsimų ES didelės apimties informacinių sistemų sąveikos migracijos, prieglobsčio ir saugos srityse. 2017 m. gruodį Komisija pateikė du pasiūlymus dėl reglamentų, kuriais būtų nustatoma ES didelės apimties informacinių sistemų sąveikumo sistemos teisinė struktūra.

Jeigu sąveikumas įgyvendinamas apgalvotai ir visiškai užtikrinamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatumą ir duomenų apsaugą, jis gali būti naudinga priemonė teisėtiems kompetentingų institucijų poreikiams tenkinti naudojantis didelės apimties informacinėmis sistemomis ir prisidėti prie veiksmingo ir efektyvaus dalijimosi informacija. Sąveikumas nėra vienintelis galimas ar būtinas techninis sprendimas, tai greičiau politinis pasirinkimas, sukeliantis rimtas teisines ir socialines pasekmes, kurių negalima paslėpti už tariamai techninių pakeitimų. ES teisės aktų leidėjo sprendimas tarpusavyje susieti didelės apimties IT sistemas ne tik visiems laikams iš esmės paveiktų jų struktūrą ir veikimo būdą, bet ir pakeistų iki šiol šioje srityje taikytą teisės principų aiškinimą ir iš esmės reikštų ribą, už kurios kelio atgal nėra.

Nors sąveikumas iš pradžių buvo numatytas tik kaip priemonė, skirta sistemų naudojimui palengvinti, pasiūlymai atvertų naujų galimybių pasiekti ir naudoti duomenis, saugomus įvairiose sistemose, kovojant su tapatybės klastojimu, siekiant palengvinti tapatybės patikrinimus, taip pat padėti teisėsaugos institucijoms paprasčiau pasiekti neteisines informacines sistemas.

Visų pirma pasiūlymuose numatyta sukurti naują centralizuotą duomenų bazę, kurioje būtų saugoma informacija apie milijonus trečiųjų šalių piliečių, įskaitant jų biometrinius duomenis. Dėl duomenų bazės dydžio ir joje saugomų duomenų pobūdžio bet koks duomenų saugumo pažeidimas galėtų sukelti rimtą žalą labai dideliam asmenų skaičiui. Šiai informacijai kada nors pakliuvus į netinkamas rankas, duomenų bazė galėtų tapti pavojingu įrankiu prieš pagrindines teises. Todėl būtina užtikrinti stiprias teisines, technines ir organizacines apsaugos priemones. Be to, reikia atidžiai įvertinti ir duomenų bazės tikslus, ir jos sąlygas bei naudojimo būdus.

Šiomis aplinkybėmis EDAPP pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad siūloma priemonė būtų tinkama ir proporcinga, svarbu toliau aiškintis tapatybės klastojimo tarp trečiųjų šalių piliečių problemos mastą. Galimybė remtis informacija centralizuotoje duomenų bazėje tapatybės patikrinimams valstybių narių teritorijoje palengvinti turėtų būti labiau susiaurinta.

EDAPP supranta, jog teisėsaugos institucijoms reikia naudotis geriausiomis turimomis priemonėmis nustatant teroro aktų ir kitų sunkių nusikaltimų kaltininkus. Tačiau pagrindinių teisių požiūriu geresnių galimybių gauti prieigą prie ne teisėtvarkos sistemų (pvz., prie informacijos, kurią valdžios institucijos gavo kitais, ne teisėsaugos tikslais) sudarymas teisėsaugos institucijoms net ribotu mastu toli gražu negali būti laikomas nereikšmingu. Prieiga, virtusi įprastine praktika, iš tiesų yra sunkus tikslo ribojimo principo pažeidimas. Todėl EDAPP ragina toliau naudoti tikrąsias apsaugos priemones, siekiant išsaugoti trečiųjų šalių piliečių pagrindines teises.

Galiausiai EDAPP norėtų pabrėžti, kad pasiūlymuose ir teisiniu, ir techniniu požiūriu esamos ir šiuo metu rengiamos sistemos padaromos dar sudėtingesnės, o tai sukels konkrečias pasekmes, kurias šiame etape dar sunku numatyti. Šis sudėtingumas lemia pasekmes ne tik duomenų apsaugai, bet ir sistemų valdymui ir priežiūrai. Šiame etape sunku visapusiškai įvertinti konkrečias pasekmes teisėms ir laisvėms, kurios yra šio ES projekto esmė. Todėl EDAPP ragina plačiau diskutuoti apie ES informacijos mainų ateitį, jų valdymą ir pagrindinių teisių apsaugos būdus šiomis aplinkybėmis.

1. ĮŽANGA

1.1. Bendroji informacija

2016 m. balandį Komisija priėmė komunikatą „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ (1) ir inicijavo diskusiją apie tai, kaip Europos Sąjungos informacinės sistemos galėtų labiau prisidėti prie sienų valdymo ir vidaus saugumo;

2016 m. birželį, atsižvelgdama į komunikatą, Komisija sudarė aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupę (ALEG). ALEG buvo pavesta spręsti teisinius, techninius ir veiklos klausimus, kylančius siekiant centrinių ES sienų ir saugumo sistemų sąveikos (2);

ALEG pateikė rekomendacijas pirmiausia 2016 m. gruodžio tarpinėje atskaitoje (3), o vėliau – 2017 m. gegužės mėn. galutinėje ataskaitoje (4). EDAPP buvo pakviestas dalyvauti ALEG darbe ir parengė pranešimą dėl sąveikumo migracijos, prieglobsčio ir saugumo srityse koncepcijos; šis pranešimas buvo įtrauktas į galutinę ALEG ataskaitą;

remdamasi 2016 m. komunikatu ir ALEG rekomendacijomis, Komisija pasiūlė naują strategiją, pagal kurią visos centralizuotos ES informacinės saugumo, sienų ir migracijos sistemos būtų sąveikios (5). Komisija paskelbė apie savo tikslą sukurti Europos paieškos portalą, bendrą biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslaugą ir bendrą tapatybės duomenų saugyklą;

2017 m. birželio 8 d. Taryba palankiai įvertino Komisijos požiūrį ir pasiūlė tolesnius veiksmus, kuriuos reikia atlikti, kad informacinių sistemų sąveikumas būtų pasiektas iki 2020 m. (6)2017 m. liepos 27 d. Komisija pradėjo viešąją konsultaciją dėl ES sienų ir saugumo informacinių sistemų sąveikumo (7). Vykstant konsultacijai, buvo atliktas pradinis poveikio vertinimas;

2017 m. lapkričio 17 d. EDAPP papildomai išleido diskusijoms skirtą dokumentą dėl informacinių sistemų sąveikumo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (8). Šiame dokumente jis pripažino, kad jei sąveikumas įgyvendinamas apgalvotai ir laikantis esminių būtinumo ir proporcingumo reikalavimų, jis gali būti naudinga priemonė, padedanti tenkinti teisėtus kompetentingų institucijų, kurios naudojasi didelės apimties informacinėmis sistemomis, poreikius, taip pat gerinti dalijimąsi informacija;

2017 m. gruodžio 12 d. Komisija paskelbė du teisės aktų pasiūlymus (toliau – pasiūlymai) dėl:

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES informacinių sistemų (sienų ir vizų) sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2004/512/EB, Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, Tarybos sprendimas 2008/633/TVR, Reglamentas (ES) 2016/399 ir Reglamentas (ES) 2017/2226 (toliau – Pasiūlymas dėl sienų ir vizų),

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES informacinių sistemų (policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos) sąveikumo sistemos sukūrimo (toliau – Pasiūlymas dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos).

1.2. Pasiūlymų tikslai

Pasiūlymais bendrai siekiama gerinti Šengeno išorės sienų valdymą ir prisidėti prie Europos Sąjungos vidaus saugumo. Šiuo tikslu buvo sukurta sistema esamų ir būsimų ES didelės apimties informacinių sistemų sąveikumui užtikrinti patikrinimų kertant sieną, prieglobsčio ir imigracijos, policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse.

Pasiūlymuose numatytos sąveikumo sudedamosios dalys apimtų:

—	tris esamas sistemas: Šengeno informacinę sistemą (SIS), sistemą Eurodac ir Vizų informacinę sistemą (VIS),

—

tris siūlomas sistemas, kurios dar yra rengiamos arba kuriamos:

—	sistemą, dėl kurios neseniai susitarė ES teisės aktų leidėjai ir kurią reikia sukurti: atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS) (9), ir

—	dvi sistemas, dėl kurių tebevyksta derybos: pasiūlytą Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS) (10) ir pasiūlytą Europos trečiųjų šalių piliečiams paskelbtų nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS-TCN) (11),

—	Interpolo pamestų ir pavogtų kelionės dokumentų (SLTD) duomenų bazę, ir

—	Europolo duomenis (12).

10.

Šių sistemų sąveikumą sudaro keturios sudedamosios dalys:

—	Europos paieškos portalas (ESP),

—	bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga (bendra BMS),

—	bendra tapatybės duomenų saugykla (CIR) ir

—	daugialypės tapatybės detektorius (MID).

11.

ESP veiktų kaip pranešimų tarpininkas. Jo tikslas – suteikti paprastą sąsają, kurioje būtų greitai ir skaidriai pateikiami paieškos rezultatai. ESP suteiktų galimybę tuo pačiu metu atlikti paiešką skirtingose sistemose pagal tapatybės duomenis (ir biografinius, ir biometrinius). Kitaip tariant, galutinis naudotojas galėtų atlikti vieną paiešką ir gauti rezultatus iš visų sistemų, kuriomis jis įgaliotas naudotis, užuot ieškojęs kiekvienoje sistemoje atskirai.

12.

Bendra BMS būtų techninė priemonė, palengvinanti asmens, kuris gali būti įtrauktas į skirtingas duomenų bazes, identifikavimą. Joje būtų saugomi biometrinių duomenų (pirštų atspaudų ir veido atvaizdų), kaupiamų ES centralizuotose informacijos sistemose (t. y. SIS, Eurodac sistemoje, EES, VIS ir ECRIS-TCN), šablonai. Viena vertus, ji suteiktų galimybę vienu metu ieškoti biometrinių duomenų, saugomų skirtingose sistemose, kita vertus – palyginti šiuos duomenis.

13.

CIR leistų lengviau identifikuoti asmenis, taip pat valstybių narių teritorijoje, ir padėtų teisėsaugos institucijoms paprasčiau pasiekti neteisines informacines sistemas. CIR būtų saugomi biografiniai ir biometriniai duomenys, įtraukti į VIS, ECRIS-TCN, EES, Eurodac ir ETIAS). Joje logiškai atskirti duomenys būtų saugomi pagal sistemas, iš kurių jie gauti.

14.

MID būtų priemonė, kuri leistų susieti tapatybes CIR ir SIS sistemose ir kurioje būtų saugomos sąsajos tarp įrašų. Joje būtų saugomos nuorodos, pateikiančios informaciją nustačius vieną ar daugiau konkrečių ar galimų atitikimų ir (arba) kai naudojamas tapatybės klastojimas. Ji patikrintų, ar ieškomi arba įvedami duomenys egzistuoja daugiau nei vienoje sistemoje, kad būtų galima identifikuoti daugialypę tapatybę (pvz, tuos pačius biometrinius duomenis, susietus su skirtingais biografiniais duomenimis, arba skirtingus (panašius) biografinius duomenis, susietus su skirtingais biometriniais duomenimis). MID rodytų biografinės tapatybės įrašus, kuriuose būtų nuoroda į skirtingas sistemas.

15.

Pasiūlymų tikslai yra naudojantis šiomis keturiomis sąveikumo sudedamosiomis dalimis:

—	suteikti įgaliotiems naudotojams greitą, vientisą, sistemingą ir kontroliuojamą prieigą prie susijusių informacinių sistemų,

—	palengvinti trečiųjų šalių piliečių tapatybės patikrinimus valstybėse narėse,

—	nustatyti daugialypę tapatybę, susisietą su tuo pačiu duomenų rinkiniu, ir

—	padėti teisėsaugos institucijoms paprasčiau pasiekti ne teisėtvarkos informacines sistemas.

16.

Be to, pasiūlymuose numatyta sukurti centrinę ataskaitų ir statistikos saugyklą (CRRS), universalų pranešimo formatą (UMF) ir įdiegti automatinius duomenų kokybės kontrolės mechanizmus.

17.

Dviejų, o ne vieno teisės akto pasiūlymų paskelbimą lemia poreikis atsižvelgti į skirtumus tarp sistemų, susijusių su:

—	Šengeno acquis dėl sienų ir vizų (pvz., VIS, EES, ETIAS ir SIS, kurios reglamentuojamos Reglamente (EB) Nr. 1987/2006),

—	Šengeno acquis dėl policijos bendradarbiavimo arba nesusijusių su Šengeno acquis (sistema Eurodac, ECRIS-TCN ir SIS, kurios reglamentuojamos Tarybos sprendime 2007/533/TVR).

18.

Šie du pasiūlymai yra tarpusavyje susiję ir turi būti aiškinami kartu. Straipsnių numeracija abiejuose pasiūlymuose iš esmės panaši, kaip ir jų turinys. Todėl, jei nenurodyta kitaip, kai minime tam tikrą straipsnį, šis straipsnis reiškia atitinkamą abiejų pasiūlymų straipsnį.

5. IŠVADOS

142.

EDAPP pripažįsta, kad jei sąveikumas įgyvendinamas apgalvotai ir laikantis esminių būtinumo ir proporcingumo reikalavimų, jis gali būti naudinga priemonė, padedanti tenkinti teisėtus kompetentingų institucijų, kurios naudojasi didelės apimties informacinėmis sistemomis, poreikius, taip pat gerinti dalijimąsi informacija.

143.

Jis pabrėžia, kad iš esmės sąveikumas nėra būtinas techninis pasirinkimo variantas, tai labiau politinis sprendimas, kurį reikia priimti ir kuris artimiausiais metais lems svarbias teisines ir socialines pasekmes. Kadangi pastebima aiški tendencija derinti skirtingus ES teisės ir politikos tikslus (pvz., patikrinimai kertant sieną, prieglobstis ir imigracija, policijos bendradarbiavimas ir dabar taip pat teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose), taip pat suteikti galimybę teisėsaugos institucijoms įprasta tvarka naudotis ne teisėsaugos informacinėmis sistemomis, ES teisės aktų leidėjo sprendimas tarpusavyje susieti didelės apimties IT sistemas ne tik visiems laikams iš esmės paveiktų jų struktūrą ir veikimo būdą, bet ir pakeistų iki šiol šioje srityje taikytą teisės principų aiškinimą ir iš esmės reikštų ribą, už kurios kelio atgal nėra. Todėl EDAPP ragina plačiau diskutuoti apie ES informacijos mainų ateitį, jų valdymą ir pagrindinių teisių apsaugos būdus šiomis aplinkybėmis.

144.

Nors pasiūlymai, kokie jie pateikti, galėtų sudaryti įspūdį, kad sąveikumas yra paskutinė jau visa apimtimi veikiančių informacinių sistemų (ar bent jau sistemų, sukurtų pagal teisės aktus, kurie jau yra „stabilūs“ ir pasiekę galutinį teisėkūros procedūros etapą) sudedamoji dalis, EDAPP norėtų priminti, kaip taip nėra. Iš tiesų trys iš šešių ES informacinių sistemų, kurias pasiūlyme numatoma susieti, šiuo metu dar neegzistuoja (ETIAS, ECRIS-TCN ir EES), dvi šiuo metu peržiūrimos (SIS ir Eurodac), o viena turi būti peržiūrima vėliau šiais metais (VIS). Įvertinti konkrečias itin sudėtingos sistemos, kurią sudaro daugybė „kintamų dalių“, pasekmes privatumui ir duomenų apsaugai praktiškai neįmanoma. EDAPP primena, jog svarbu užtikrinti teisinių tekstų, dėl kurių jau vyksta (arba artėja) derybos, ir pasiūlymų nuoseklumą, siekiant užtikrinti vienodą visos duomenų tvarkymo veiklos Sąjungoje teisinę, organizacinę ir techninę aplinką. Šiomis aplinkybėmis jis norėtų pabrėžti, kad ši nuomonė neturi įtakos tolesnei intervencijai, kuri gali būti vykdoma įvairių tarpusavyje susijusių teisinių dokumentų teisėkūros procese.

145.

EDAPP pažymi, kad nors sąveikumas iš pradžių buvo numatytas tik kaip priemonė, skirta sistemų naudojimui palengvinti, pasiūlymai atvertų naujų galimybių pasiekti ir naudoti duomenis, saugomus įvairiose sistemose, kovojant su tapatybės klastojimu, siekiant palengvinti tapatybės patikrinimus, taip pat padėti teisėsaugos institucijoms paprasčiau pasiekti neteisines informacines sistemas.

146.

Kaip jau akcentuota šiame dokumente, EDAPP pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad siūloma priemonė būtų tinkama ir proporcinga, svarbu toliau aiškintis tapatybės klastojimo tarp trečiųjų šalių piliečių problemos mastą.

147.

Kalbėdamas apie įvairiose sistemose saugomų duomenų naudojimą siekiant palengvinti tapatybės patikrinimus valstybių narių teritorijoje, EDAPP pabrėžia, jog tokio naudojimo tikslai, t. y. siekis kovoti su neteisėta migracija ir prisidėti prie aukšto saugumo lygio, yra suformuluoti per plačiai ir pasiūlymuose turėtų būti „griežtai apriboti“ ir „tiksliai apibrėžti“, kad atitiktų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Visų pirma jis mano, kad prieiga prie CIR trečiosios šalies piliečio asmens tapatybei nustatyti aukšto saugumo lygio užtikrinimo tikslais turėtų būti leidžiama tik tada, kai tais pačiais tikslais suteikiama prieiga prie panašių nacionalinių duomenų bazių (pvz., piliečių ar gyventojų registro), ir ji turėtų būti teikiama tokiomis pačiomis sąlygomis. Jis rekomenduoja tai aiškiai nurodyti pasiūlymuose. Antraip atrodytų, jog pasiūlymuose nustatyta prezumpcija, kad trečiųjų šalių piliečiai iš esmės kelia grėsmę saugumui. Be to, EDAPP rekomenduoja užtikrinti, kad galimybė susipažinti su duomenimis asmens tapatybei nustatyti atliekant tapatybės patikrinimą būtų suteikiama:

—	iš esmės dalyvaujant šiam asmeniui ir

—	kai šis asmuo negali bendradarbiauti ir neturi savo asmens tapatybės dokumento, arba

—	atsisako bendradarbiauti, arba

kai yra tinkamas ir pateisinamas pagrindas manyti, kad pateikti dokumentai yra suklastoti arba kad asmuo nesako tiesos apie savo tapatybę.

148.

EDAPP supranta, jog teisėsaugos institucijoms reikia naudotis geriausiomis turimomis priemonėmis nustatant teroro aktų ir kitų sunkių nusikaltimų kaltininkus. Vis dėlto pašalinti tikras apsaugos priemones, kuriomis apsaugomos pagrindinės teisės, iš esmės siekiant paspartinti procedūrą, būtų nepriimtina. Todėl jis rekomenduoja pasiūlymų 22 straipsnio 1 dalį papildyti sąlygomis, susijusiomis su pagrįstomis priežastimis, paieška nacionalinėse duomenų bazėse ir paieška kitų valstybių narių automatinėje pirštų atspaudų sistemoje pagal Sprendimą 2008/615/TVR, kurią privaloma atlikti prieš paiešką bendroje saugykloje asmens tapatybės nustatymo tikslais. Be to, EDAPP mano, kad visada derėtų patikrinti, ar laikomasi sąlygų, kuriomis leidžiama susipažinti net su ribota informacija, pavyzdžiui, reikalavimo visada patikrinti, ar yra atitiktis, ar nėra atitikties, neatsižvelgiant į tai, ar esant atitikčiai būtų teikiama prieiga prie sistemoje saugomų duomenų.

149.

EDAPP mano, kad reikėtų geriau nurodyti ECRIS-TCN saugomų duomenų naudojimo daugialypės tapatybės nustatymo ir tapatybės patikrinimo tikslais būtinumą ir proporcingumą ir paaiškinti, ar tai atitinka tikslo ribojimo principą. Todėl jis rekomenduoja pasiūlymuose užtikrinti, kad ECRIS- TCN saugomus duomenis būtų galima pasiekti ir naudoti tik ECRIS-TCN tikslais, apibrėžtais atitinkamame teisiniame dokumente.

150.

EDAPP palankiai vertina pasiūlymų siekį sukurti sistemų, kurios veiks kartu ir suteiks galimybę greitai, sklandžiai, sistemingai ir kontroliuojamai gauti informaciją, būtiną įvairių suinteresuotųjų subjektų užduotims vykdyti, darnią techninę aplinką. Jis primena, kad visuose pasiūlymų įgyvendinimo etapuose būtina atsižvelgti į pagrindinius duomenų apsaugos principus, ir rekomenduoja į pasiūlymus įtraukti „eu-LISA“ ir valstybių narių pareigą vadovautis pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principais.

151.

Be pirmiau nurodytų bendrų pastabų ir pagrindinių problemų, EDAPP turi papildomų rekomendacijų dėl šių pasiūlymų aspektų:

—	ESP, bendros BMS, CIR ir MID funkcionalumo,

—	duomenų saugojimo CIR ir MID laikotarpio,

—	rankinio nuorodų tikrinimo,

—	centrinės ataskaitų ir statistikos saugyklos,

—	vaidmenų ir atsakomybės paskirstymo „eu-LISA“ ir valstybėms narėms,

—	sąveikumo sudedamųjų dalių saugumo,

—	duomenų subjektų teisių,

—	„eu-LISA“ darbuotojų prieigos,

—	pereinamojo laikotarpio,

—	žurnalų ir

—	nacionalinių priežiūros institucijų ir EDAPP vaidmens.

152.

EDAPP yra pasirengęs toliau konsultuoti dėl pasiūlymų, taip pat dėl deleguotųjų ar įgyvendinimo aktų, priimtų vadovaujantis siūlomais reglamentais ir galinčių turėti įtakos asmens duomenų tvarkymui.

Briuselis, 2018 m. kovo 19 d.

Giovanni BUTTARELLI

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

(1) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl patikimesnių ir pažangesnių sienų ir saugumo informacinių sistemų, COM(2016) 205 final, 2016 4 6.

(2) Ten pat, p. 15.

(3) Europos Komisijos sudarytos aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės pirmininko tarpinė ataskaita; Aukšto lygio ekspertų grupės pirmininko tarpinė ataskaita, 2016 m. gruodis, skelbiama tinklavietėje http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetail&groupID=3435.

(4) Europos Komisijos sudarytos aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės galutinė ataskaita, 2017 m. gegužės 11 d., skelbiama tinklavietėje http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetail&groupID=3435.

(5) 2017 m. gegužės 16 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Vienuoliktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita“, COM(2017) 261 final.

(6) Tarybos išvados dėl tolesnių veiksmų siekiant pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti ES informacinių sistemų sąveikumą (2017 m. birželio 8 d.): http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10151-2017-INIT/lt/pdf.

(7) Informacija apie viešąją konsultaciją ir poveikio vertinimą publikuojama tinklavietėje https://ec.europa.eu/home-affairs/content/consultation-interoperability-eu-information-systems-borders-and-security_en.

(8) https://edps.europa.eu/sites/edp/files/publication/17-11-16_opinion_interoperability_en.pdf.

(9) 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema, kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 767/2008 ir Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 327, 2017 12 9, p. 20).

(10) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/794 ir (ES) 2016/1624, pasiūlymas, COM(2016) 731 final, 2016 11 16.

(11) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti ir paremti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN sistema) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, pasiūlymas, COM(2017) 344 final, 2017 6 29.

(12) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 233

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	61 metai 2018m. liepos 4d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2018/C 233/01	Komisijos komunikatas. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nustatytų mažiausių sumų koregavimas atsižvelgiant į infliaciją	1
2018/C 233/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8416 – The Priceline Group / Momondo Group Holdings) ( 1)	3

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2018/C 233/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8891 – PUIG / BSH / Noustique). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1)	19
2018/C 233/10	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8939 – Liberty House Group / Aluminium Dunkerque). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1)	21
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2018/C 233/11	Pranešimas apie prašymą, teikiamą pagal Direktyvos 2014/25/ES 35 straipsnį. Įgyvendinimo aktų priėmimo laikotarpio sustabdymo pabaiga	22

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2018/C 233/03	Euro kursas	4
2018/C 233/04	Europos Komisijos sprendimų dėl leidimų pateikti rinkai naudoti skirtas chemines medžiagas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priede, ir (arba) sprendimų dėl leidimų tas medžiagas naudoti santrauka (Skelbiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 64 straipsnio 9 dalį) ( 1)	5
2018/C 233/05	Komisijos pasiūlymų atšaukimas	6
	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
2018/C 233/06	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl manipuliacijų internete ir asmens duomenų santrauka	8
2018/C 233/07	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl dviejų reglamentų dėl ES didelės apimties informacinių sistemų sąveikumo sistemos sukūrimo pasiūlymų santrauka	12
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2018/C 233/08	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalį. Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse ( 1)	18


	(1) Tekstas svarbus EEE.