28.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/1

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Įgyta patirtis. Griežtos ES taupymo politikos švelninimas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2018/C 227/01)

Pranešėjas

José LEIRIÃO

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2016 1 21
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 1 29
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 2 14
Plenarinė sesija Nr.	532
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	177/26/18

Įžanga

Į šią nuomonę įtrauktas pilietinės visuomenės organizacijų atstovų ir socialinių partnerių, priklausančių trijų valstybių narių (Graikijos, Airijos ir Portugalijos) nacionalinėms ekonomikos ir socialinių reikalų taryboms, indėlis. EESRK surengė keletą komandiruočių į šias šalis. Buvo siekiama išklausyti žmones, kurie patiria neigiamą trejeto nustatytos griežtos taupymo politikos poveikį socialinei sričiai, verslo sektoriui ir socialiniam bei pilietiniam dialogui, ir sužinoti jų nuomones.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Pirmoji krizės pamoka yra ta, kad euro zona nebuvo pasiruošusi reaguoti į finansų krizes. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos tikslą reformuoti pagrindinius euro aspektus, atsisakant griežtos taupymo politikos ir stiprinant ekonominę ir pinigų sąjungą. EESRK mano, kad šios priemonės būtinos siekiant sukurti didelę Europos koaliciją, siekiant tęsti „bendros Europos ateities“ pertvarką ir susigrąžinti visų europiečių pasitikėjimą.

1.2.

Rengiant koregavimo programą atsirado nemažai neatitikimų įvairiais lygmenimis, pavyzdžiui: koordinuojant ir derinant trijų trejeto partnerių (Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB)) veiksmus planavimo klausimu, numatant ir vertinant galimo krizės keliamo pavojaus mastą, ne visada buvo atsižvelgiama į patirtį, įgytą ankstesnių krizių metu, arba ji buvo nepritaikoma naujoje bendros valiotos zonoje, taip pat tam tikru mastu buvo sutrikusi pusiausvyra tarp TVF mechanizmų ir euro zonos makroekonominės politikos priemonių. Atsižvelgdamas į TVF praktinę patirtį, EESRK rekomenduoja, kad ateityje krizių atvejais bet kurioje ES valstybėje narėje už koregavimo programų rengimą ir įgyvendinimą būtų atsakingos tik Europos Sąjungos institucijos. Jei būtina sudaryti partnerystes su išorės institucijomis krizei įveikti, Europos Sąjunga ir euro zona turi imtis vadovaujančio vaidmens ir veikti atsižvelgdamos į „Europos vertybes“, stiprindamos dabartinį socialinį dialogą ir piliečių bei socialines teises ES. Būsimos krizės turi būti valdomos taip, kad būtų užtikrinta geresnė fiskalinių ir socialinių tikslų ir pastangų pagerinti kokybinę pažangą verslo sektoriuje pusiausvyra.

1.3.

Šiose trijose valstybėse narėse krizė ir įgyvendintos koregavimo programos lėmė tokią ekonominę, finansinę ir socialinę padėtį, dėl kurios kai kuriais atvejais jos buvo nublokštos dvidešimt metų atgal ir jų gamybos veiksniams bei darbo rinkos veikimui buvo padaryta žala, kuri yra nepataisoma arba kurios padariniai gali būti ištaisyti tik per labai ilgą laiką. EESRK ragina Komisiją skubiai parengti „papildomas ekonominio ir socialinio atgaivinimo“ programas, kurios būtų taikomos kartu su koregavimo programa arba jai pasibaigus, siekiant užtikrinti galimybę šaliai kuo greičiau grįžti į konkurencingiausią lygį, kuris padėtų jai pasiekti konvergenciją.

1.4.

Komisija turėtų vėl daugiau dėmesio skirti Europos solidarumo vertybėms ir nedelsiant imtis neeilinių veiksmų siekiant padėti nepalankiausioje padėtyje esantiems, ypač skurstantiems žmonėms, jaučiantiems maisto, būsto, sveikatos priežiūros paslaugų ir galimybių įsigyti vaistų stygių. EESRK ragina parengti tikslinę programą socialiniam atsigavimui užtikrinti ir ši programa būtų taikoma šalims, kurios turi įgyvendinti arba įgyvendino koregavimo programas. Ši paramos programa turėtų remtis neseniai Europos Sąjungos patvirtinto ir trijose aptariamose valstybėse narėse taikomo Europos socialinių teisių ramsčio principais.

1.5.

Įgyvendinant griežtą taupymo politiką nepaprastai išaugo skurstančių žmonių (nepaisant to, ar tai darbuotojai, ar bedarbiai, neaktyvūs gyventojai ar benamiai) skaičius. EESRK ragina Europos Komisiją skubiai parengti Europos skurdo panaikinimo ir benamių integracijos strategiją, kuriai būtų skirtas pakankamas finansavimas ne tik apgyvendinimui tinkamų būstų statymui, bet ir specialių mokymo programų įgyvendinimui, siekiant užtikrinti, kad pagal šias mokymo programas įgyti su darbu susiję įgyti įgūdžiai atitiktų galimybes tiek viešajame sektoriuje (savivaldybių lygmeniu), tiek ir privačiajame sektoriuje. Be to, labai svarbu kartu su valstybėmis narėmis parengti planą, kaip padėti pernelyg įsiskolinusioms įmonėms ir asmenims, atsižvelgiant į jų nesugebėjimą grąžinti paskolas, gelbstint jas nuo nemokumo ir namų konfiskavimo.

1.6.

euro zonoje Stabilumo ir augimo pakto, perviršinio deficito procedūros ir fiskalinio susitarimo taisyklės bei su jomis susijusi griežta taupymo politika visų pirma neigiamai veikia tas šalis, kurios vis dar jaučia krizės padarinius – joms užkirstas kelias viešųjų investicijų augimui ir paramai kurti darbo vietas privačiame sektoriuje, nes šioms valstybėms būtų taikomos griežtos sankcijos ir nuobaudos, jei nesilaikytų taisyklių. Tokia padėtis išryškino nelygybę Europoje, nes neturtingos šalys tampa vis labiau neturtingesnės, kadangi dėl šių apribojimų yra patekusios į „užburtą ratą“. EESRK rekomenduoja reformuoti Lisabonos sutartį siekiant pabrėžti ekonominio bendradarbiavimo ir ekonomikos augimo politikos bei solidarumo viršenybę kaip realią alternatyvą griežtai taupymo politikai. EESRK taip pat siūlo ištirti, ar „viešųjų investicijų auksinė taisyklė“ galėtų būti tinkama priemonė siekiant paskatinti viešąsias investicijas euro zonoje ir užtikrinti ne tik augimą, darbo vietų kūrimą, verslumą ir naujus darbo ateičiai reikalingus įgūdžius, bet ir „kartų teisingumą“, užtikrinant ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir sąžiningą mokesčių naštos paskirstymą ne tik tarp įvairių kartų, bet ir siekiant atspindėti skirtingas socialines ir ekonomines sąlygas, kad nebūtų pernelyg apkrauta viena visuomenės grupė kitos sąskaita.

1.7.

Per pastaruosius dvejus metus pastebėta pozityvi užimtumo lygio tendencija visoje ES, ypač tose valstybėse narėse, kurios turėjo vykdyti koregavimo programas. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad taip yra ne tik dėl ekonomikos augimo, bet ir dėl šimtų tūkstančių emigravusių darbuotojų ir sparčiai daugėjančių darbo ne visą darbo laiką atvejų. Tačiau dėl mažesnio darbo užmokesčio ir naujų mažų garantijų darbo vietų toliau didėja skurdas ir materialinis nepriteklius įvairiais lygmenimis. Nors ir buvo sukurta daugiau darbo vietų su turizmu susijusiuose ir kituose panašiuose mažų įgūdžių sektoriuose, dėl to nepadidėjo nei konkurencingumas, nei pridėtinė vertė. EESRK rekomenduoja sukurti specialius fondus, kurie daugiau lėšų skirtų darbo vietų kūrimui sveikatos ir kituose labiausiai nuo emigracijos nukentėjusiuose sektoriuose (mokslo, programavimo, naujųjų technologijų, inžinerijos ir medicinos), kad emigrantai būtų skatinami grįžti į savo kilmės šalis.

1.8.

Skaitmeninimas, robotizavimas ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia ekonomiką, darbo rinką, visų pirma turint omenyje naujas darbo formas, taip pat įgūdžius ir visuomenę, nes kyla sunkumų dėl jos struktūros, įskaitant automatines stabilizavimo priemones, todėl sunku prognozuoti, kiek padidės jau dabar atskirtyje gyvenančių žmonių skaičius. EESRK rekomenduoja giliau išnagrinėti šiuo metu sklandančias idėjas sukurti „visuotinio bazinio Europos nedarbo draudimo“ sistemą. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę nacionalinėse nedarbo sistemose taikyti ES būtiniausius standartus, kad būtų veiksmingiau reaguojama į šią problemą ir užtikrinama derama socialinė apsauga visiems asmenims jų darbingo amžiaus laikotarpiu (nuo15 iki 65 metų). Kalbant apie skurdo naikinimą, Komisija taip pat turėtų nustatyti „minimalias pragyvenimą užtikrinančias pajamas“ vadovaudamasi europiniu požiūriu ir įsipareigojimu užtikrinti, kad „nė vienas nebus pamirštas“.

1.9.

Ateityje koregavimo programos turėtų atspindėti visas socialinių ir pilietinių dialogų, kuriuose dalyvauja pilietinės visuomenės organizacijos, metu nustatytas problemas ir interesus. EESRK ragina Komisiją sukurti „ekonometrinius modelius, kurie turėtų žmogiškąją pusę“, ir apimtų parametrus, susijusius su socialinių aspektų apsauga ir parama įmonėms siekiant dvigubo tikslo: socialinio gerbūvio ir verslo sektoriaus tvaraus ir kokybiško atsigavimo. Socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai turi dalyvauti programos stebėsenos ir vertinimo grupėje lygiomis teisėmis su ES ir ECB ir kitų organizacijų atstovais, siekiant skatinti konstruktyvų pilietinės visuomenės vaidmenį ir užtikrinti, kad nebus nuvertintas Europos ekonomikos ir socialinis modelis, kaip atsitiko pirmiau aptartų šalių atveju. Visoms institucijoms, kurios rengia, prižiūri ir vertina koregavimo programas, turi būti taikoma demokratinė kontrolė (pvz., vykdoma nacionalinių parlamentų). Vertinimas ir kontrolė turėtų būti vykdomi kas šešis mėnesius arba nustatant kitos trukmės laikotarpį, kuris būtų laikomas pakankamu, siekiant išvengti nepataisomos žalos ir laiku imtis korekcinių priemonių. Makroekonominių stebėsenos rodiklių rinkinys turėtų apimti „socialinių rodiklių suvestinę nurodant ne tik BVP“; ji turėtų būti atnaujinta atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį.

1.10.

Trijų valstybių narių valstybės skolos sudaro astronomines sumas, o mokėtinų palūkanų suma yra kliūtis, blokuojanti viešąsias investicijas į ekonomikos plėtrą ir mažinanti investicijas į socialinę apsaugą, sveikatos priežiūrą, švietimą, pensijas, bedarbio pašalpas ir pagalbą nepalankiausioje padėtyje esantiems ir atskirtiesiems. Šios valstybės narės, išskyrus Airiją, tebėra labai įsiskolinusios, o padėtį dar labiau apsunkina spekuliacijos finansų rinkose. EESRK rekomenduotų Komisijai šį klausimą įrašyti į pagrindinių darbotvarkės klausimų sąrašą ir imtis tolesnių veiksmų remiantis 2013 m. liepos mėn. Komisijos įsteigtos aukšto lygio grupės dėl skolos ir skolos (eurais) vertybinių popierių pasidalijimo išvadomis. EESRK taip pat palankiai vertina ECB parengtą kiekybinio skatinimo programą, pagal kurią jis įsigyja valstybių narių valdžios sektoriaus skolą, ir tai labai svariai ir iš esmės prisidėjo prie ekonomikos atgaivinimo ir valdžios sektoriaus skolos valdymo koregavimo programas įgyvendinančiose valstybėse narėse.

1.11.

Artėdamas prie šešiasdešimt metų sukakties Europos projektas susiduria su dideliais sunkumais, keliančiais abejonių dėl jo ateities, įskaitant „Brexit“ padarinius. Viena iš priežasčių, paaiškinančių atotrūkį tarp pilietinės visuomenės ir Komisijos valdymo struktūrų, yra ta, kad Europos Sąjunga nepateisino savo piliečių lūkesčių, susijusių su ekonomine konvergencija ir integraciniu augimu. Nors neseniai pastebėtas tam tikras ekonomikos augimas gali pasirodyti stabilus, visa euro zona prarado dešimtmetį – tik 2015 m. BVP pasiekė prieškrizinį, t. y. 2008 m., lygį. EESRK mano, kad būtina pragmatiška ir ambicinga iniciatyva reformuoti ekonominę ir pinigų sąjungą, kad ji taptų atsparesnė ir palankesnė piliečiams. Tokio pobūdžio reforma paskatintų siekti geresnio ekonominės politikos koordinavimo racionaliai derinant Šiaurės ir Vidurio Europos politiką, labiau grindžiamą konkurencijos rinkoje taisyklėmis, ir Pietų Europos politiką, grindžiamą didesniu solidarumu, rizikos pasidalijimu ir integracija. Be to, nei Europos Sąjunga neturėtų nepaisyti bendro solidarumo, ypač susidarius ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, skurdui ir nelygybei darbo užmokesčio ir migracijos valdymo srityse, nei kuri nors valstybė narė neturėtų veikti, kaip ji nori.

1.12.

Kredito reitingų agentūros padarė labai didelę įtaką pagilindamos valstybės skolos krizę. Galima suabejoti jų patikimumu turint omenyje tai, kad prasidėjus finansų krizei JAV, bankas „Lehman Brothers“ iki pat žlugimo paskelbus bankrotą 2008 m. turėjo didžiausius reitingus. EESRK siūlo Komisijai stengtis sukurti nepriklausomą tarptautinę instituciją, kuriai būtų pavesta įvertinti atliktų vertinimų patikimumą ir adekvatumą. Komitetas taip pat turėtų skatinti įsteigti Europos kredito reitingų agentūrą.

1.13.

EESRK rekomenduoja, kad ateityje kilsiančios krizės Europos Sąjungoje būtų valdomos siekiant geriau suderinti fiskalinius ir socialinius tikslus, pusiausvyros sutrikimams taikant ne tik grynai makroekonominį požiūrį, bet ir atsižvelgiant į kitus klausimus, pavyzdžiui, pajamas ir turtinę nelygybę, skurdo mažinimą, stiprų ir konkurencingą verslo sektorių, integracinį augimą ir užimtumą, klimato kaitą, moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir korupciją. Turime mąstyti ir veikti suvokdami, kad „žmonės ir žmonių gyvenimai yra svarbiau už deficitus“.

2.   Bendroji įžanga

2.1.

Graikijoje, Airijoje ir Portugalijoje kilusi finansų krizė buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjusios krizės tęsinys. Ją dar labiau paaštrino tai, kad šios šalys buvo euro zonos narės. Nevaldomas ekonomikos kilimas prasidėjo sušvelninus viešųjų išlaidų ir bankininkystės kontrolės priemones, be to, viešojo sektoriaus įmonės ir toliau gaudavo paskolas su valstybės garantija, dėl to smarkiai išaugo viešosios išlaidos. Rezultatai – greitas ir nekontroliuojamas biudžeto deficito augimas, neigiamas poveikis prekybos balansui ir mokėjimų balansui.

2.2.

Finansų sektoriaus liberalizavimas ir nekontroliuojamas banko kreditų augimas, kurį skatino ir agresyvi bankų prekybos praktika, lėmė pernelyg didelį namų ūkių ir MVĮ, kurie vėliau negalėjo padengti savo skolų, taip pat bankų sektoriaus, įsiskolinimą. Dėl spekuliacijos prasidėjo kreditų nuvertėjimas, sukėlęs pavojų įprastam bankų sistemos veikimui. Vyriausybės toliau vykdė prociklišką fiskalinę politiką, dėl to pavojingai pablogėjo biudžeto deficito ir valstybės skolos padėtis, tokiu būdu trys valstybės narės tapo labai pažeidžiamos spekuliavimo tarptautinėmis investuotojų paskolomis požiūriu. Dėl šios blogos praktikos piliečių mokami mokesčiai buvo naudojami užkirsti kelią didelių bankų bankrotui ir taip valstybės skola dar labiau išaugo.

2.3.

2007–2008 m. prasidėjusi pasaulinė krizė atskleidė dar jaunos valiutos – euro – trūkumus ir stipriai smogė euro zonai (nuo 2011 m. trečiojo ketvirčio iki 2013 m. pirmojo ketvirčio). Nors krizės ištiktos pirmosios valstybės narės nebuvo euro zonos narės, tuomet, kai buvo suvoktas kai kurių euro zonos šalių pažeidžiamumas, sutrikdymo mastas jau buvo labai didelis. Nukentėjusios valstybės narės turėjo priimti sudėtingus sprendimus ir naudotis mokesčių mokėtojų pinigais siekdamos finansiškai paremti bankus ir išvengti jų žlugimo. Iš tiesų, sprogus nekilnojamo turto ir finansų burbului, kuris ankstesniais metais plėtėsi ir augo, bankai patyrė sunkumų. Dėl didžiojo nuosmukio sumažėjus pajamoms ir išaugus išlaidoms, labai padidėjo ES valdžios sektoriaus skolos dydis: 2014 m. ji vidutiniškai išaugo nuo 70 % iki 92 % BVP (1).

2.4.

Tuo tarpu kredito reitingų agentūros Graikijai, Airijai ir Portugalijai skyrė realybės neatitinkantį reitingą, kuriuo remdamiesi tarptautiniai investuotojai padidino palūkanų normas iki tokio lygio, kad šioms valstybėms narėms pasidarė nebeįmanoma finansuoti savo biudžetų deficito finansų rinkose. Norėdamos išvengti bankroto šios valstybės narės kreipėsi į Europos Komisiją prašydamos paskolų už labiau prieinamas palūkanų normas savo veiklai finansuoti ir bent jau viešojo sektoriaus atlyginimams bei socialinėms išmokoms padengti. Komisija kreipėsi į TVF dėl paramos, turėdama omenyje jo didelę patirtį šioje srityje, ketindama įsteigti konsorciumą (trejetą), kurį sudarytų Komisija, ECB ir TVF. Jis paskolino valstybėms narėms reikiamas sumas, kad būtų išvengta įsipareigojimų neįvykdymo, tačiau šalys turėjo priimti „ekonominio, finansinio ir fiskalinio koregavimo programas“ siekiant šių bendrųjų tikslų: — vykdyti struktūrines reformas, kurios paskatintų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir didintų konkurencingumą bei mažintų struktūrinį deficitą (reikėtų pažymėti, kad per šį laikotarpį ir kaip jo pasekmė labai išaugo nedarbas, bankrutavo ir tapo nemokiomis tūkstančiai įmonių, socialinis dialogas buvo sustabdytas, darbo teisės aktai buvo persvarstyti darbo jėgos nenaudai), užtikrintų fiskalinį konsolidavimą struktūrinėmis priemonėmis ir geresnę, veiksmingesnę biudžeto kontrolę, — mažinti finansų sektoriaus finansinį įsiskolinimą ir rekapitalizuoti bankus, — bankų rekapitalizavimas vyko atitinkamoms valstybėms narėms tampant garantais ir prisiimant įsipareigojimus, tokiu būdu jos prisidėjo prie valstybės skolos eksponentinio didėjimo.

2.5.

Šios priemonės, paprastai vadinamos „griežto taupymo priemonėmis“, padarė pražūtingą poveikį žmonėms, kurie jau kovojo su augančiu nedarbu ir didelėmis skolomis, taip pat įmonėms, ypač MVĮ, kurios labiausiai nukentėjo dėl kreditų stygiaus ir smarkiai sumažėjusio ekonominės veiklos masto. Trejetas visiškai abejingai stebėjo drastiškus savo politikos padarinius socialiniam gyvenimui ir įmonių struktūrai, o labiausiai nuo jų nukentėjo MVĮ.

2.6.

EESRK pripažįsta, kad krizės mastas iš tiesų sumažino visos Europos Sąjungos, ypač Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS), ekonominį, socialinį ir netgi politinį atsparumą. Tapo aišku, kad, norint užkirsti kelią krizei, nepakako įvertinti tik kiekybinių šalies ekonomikos augimo aspektų – būtina vertinti ir paties augimo kokybę, t. y. nustatyti makroekonominius veiksnius, kurie gali lemti augimo tvarumą, arba nelemti jo (2). Jei tokio pobūdžio kontrolė būtų vykdoma efektyviai, krizė tikrai nebūtų įgavusi katastrofos masto šiose valstybėse narėse.

3.   Glaustas įvykių, lėmusių trejeto intervenciją Portugalijoje, aprašymas

3.1.

Nors Portugalija taikė didelius muitų tarifus ir muitus, naudojo savo valiutą ir tai sudarė sąlygas devalvacijai, 1974–1995 m. šalyje susidarė prekybos balanso deficitas, vidutiniškai siekęs 9,1 % BVP. Vėliau, laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2010 m., įvedus eurą, šis deficitas vidutiniškai sudarė 8,5 % BVP. Atsižvelgiant į šiuos duomenis nebūtų galima teigti, kad dėl prarasto konkurencingumo kaltas euras.

3.2.

Taigi pagrindinė priežastis, paaiškinanti, kodėl Portugaliją ištiko valstybės skolos krizė, yra ne prarastas eksporto sektoriaus konkurencingumas, o tai, kad dėl euro įvedimo buvo reikalinga pašalinti automatines stabilizavimo priemones, kurios padeda išlaikyti priimtiną grynosios išorės skolos lygį ir biudžeto deficito kontrolę. Krizės priežasčių Portugalijoje aiškinimas paskatino apsvarstyti dar vieną būdą krizei įveikti, kuris labai skiriasi nuo trejeto taikyto metodo (3).

3.3.

Šaliai skyrus 78 mlrd. eurų finansinį paketą (apie 45 % BVP) laikotarpiui nuo 2011 m. iki 2014 m. taip pat buvo duotas pažadas apsaugoti Portugalijos, euro zonos ir Europos Sąjungos finansinį stabilumą. Programoje buvo numatytos 222 priemonės, dėmesio skiriant įvairiems sektoriams. Įgyvendinimo laikotarpiu programa buvo keletą kartų persvarstyta nustatant dar griežtesnes taupymo priemones. Jos buvo laikomos bendro plano, kuriuo siekiama visapusiškai reformuoti šalį, dalimi (4).

4.   Glaustas įvykių, lėmusių trejeto intervenciją Airijoje, aprašymas

4.1.

Airijai įstojus į ES jos vidutinės pajamos sudarė 63 % Europos vidurkio. Per keletą metų Airijai pavyko jas pakelti iki 125 % ES vidurkio, taigi pajamos viršijo ES vidurkį, nepaisant krizės jos viršija ir dabar. Ekonomikos augimo aukso amžius buvo 1994–2000 m. laikotarpiu, kai BVP vidutiniškai augo 9,1 % per metus. Tačiau 2008–2009 m. laikotarpiu BVP sumažėjo maždaug 13 % per metus. Vidaus paklausa nuo 2008 m. pradžios ėmė mažėti įgaudama laisvojo kritimo pagreitį. Pagal finansinio koregavimo programą buvo pradėta taikyti griežta taupymo politika, dėl kurios Airija prarado dešimtmetį (5).

4.2.

Pirmaisiais euro įvedimo metais ir iki 2007–2008 m. Airijoje augo nekilnojamojo turto rinka, labai padidėjo būsto kainos. Sparčiausiai kreditai augo spekuliacinio pobūdžio paskolų nekilnojamajam turtui srityje. Kilus finansų krizei ir pasibaigus nekilnojamojo turto kainų didėjimui, mokestinės pajamos nepaprastai sumažėjo, nes jos buvo glaudžiai susijusios su nekilnojamojo turto kainų bumu. Dėl šios priežasties smarkiai išaugo deficitas, padaręs labai neigiamą poveikį finansų sistemai – krito didžiausių Airijos bankų akcijų kursas (6).

4.3.

2010 m. lapkričio 21 d. Airija tapo antrąja euro zonos šalimi, paprašiusia finansinės paramos. Programą sudarė 85 mlrd. EUR paskola, iš kurios 35 mlrd. EUR buvo skirta finansų sistemai (7). 2013 m. lapkričio 14 d. euro grupė padarė išvadą, kad ekonominio koregavimo programa buvo sėkminga ir iki metų pabaigos Airija gali iš jos pasitraukti.

5.   Glaustas įvykių, lėmusių trejeto intervenciją Graikijoje, aprašymas

5.1.

2001–2007 m. Graikijos ekonomika po Airijos ekonomikos išgyveno sparčiausio ekonomikos augimo euro zonoje laikotarpį; 1994–2008 m. jos BVP vidutiniškai augo 3,6 % Vis dėlto per visus šiuos ekonomikos augimo metus šalies makroekonominį disbalansą ir struktūrinius trūkumus pagilino politinės sistemos silpnumas nacionaliniu ir Europos lygmeniu.

5.2.

Grynosios nacionalinės santaupos 1974–2009 m. Graikijoje sumažėjo maždaug 32 procentiniais punktais, padidindamos einamosios sąskaitos deficitą ir šiaip didelę užsienio skolą. Dėl viešųjų išlaidų perviršio ir nesugebėjimo užtikrinti pakankamą pajamų lygį ėmė didėti valstybės skola (8).

5.3.

2015 m. rugpjūčio mėn. Graikijai buvo suteikta trečioji paramos stabilumui programa, pasirašius susitarimo memorandumą, kuriame buvo išsamiai apibrėžtos būtinos politinės sąlygos, įskaitant socialinio poveikio vertinimą, kuris turėjo padėti Komisijai įtakoti procesą ir sykiu būti naudojamas kaip priemonė programos įgyvendinimui orientuoti ir stebėti. Tai buvo padaryta primygtinai reikalaujant Komisijos Pirmininkui Jean-Claude Juncker ir laikantis 2014 m. jo paskelbtų gairių, kuriose teigiama, kad ateityje įgyvendinant visas paramos ir reformų programas turi būti atlikta ne tik fiskalinio tvarumo analizė, bet ir socialinio poveikio vertinimas. Šiomis gairėmis taip pat buvo siekiama užtikrinti, kad struktūrinių reformų socialinis poveikis būtų aptariamas viešai. Komisija puikiai supranta socialinę padėtį Graikijoje ir mano, kad gerėjanti šalies būklė yra svarbiausias veiksnys siekiant tvaraus ir integracinio augimo (9).

5.4.

2017 m. birželio 15 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimu Graikijai buvo suteikta papildoma paskola ekonomikos, finansų ir socialinės padėties atgaivinimo tikslais.

6.   Makroekonominiai, socialiniai ir finansiniai koregavimo programos rezultatai

6.1.

Apskritai galima teigti, kad vienintelė koregavimo programų sėkmė buvo tai, kad jos padėjo valstybėms narėms (Airijai ir Portugalijai) įveikti „perviršinio deficito procedūrą“ ir vėl patekti į finansų rinkas priimtinomis finansinėmis sąlygomis. Nuo 2014 m. rezultatai gerėjo – mažėjo biudžeto deficitas, didėjantis eksportas padėjo išlaikyti gerėjantį išorės einamosios sąskaitos balansą (prekės, paslaugos ir kapitalas), taip pat augo ekonomika ir užimtumas. Visi kiti rodikliai ir toliau rodo, koks didelis neigiamas poveikis daromas socialinei gerovei, makroekonominiai veiksniai prastėja, ir tokia padėtis truks labai ilgai. Dalis žalos nepataisoma, pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos specialistų „protų nutekėjimas“, su tuo susijęs neigiamas poveikis augimo galimybėms inovacijų srityje ir vystymuisi kilmės šalyse, smarkiai padidėjęs skurdas ir pajamų nelygybė, galimybės naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir mažėjanti bendra gyventojų gerovė (10).

7.   Įgyta patirtis, kuri turėtų paskatinti pokyčius ir naujoves ES politikoje

7.1.

Europos Sąjunga – ir euro zona – parodė, kad buvo visiškai nepasirengusios finansų krizei savo valstybėse narėse, todėl joms teko priimti visus TVF pasiūlymus, o ne pritaikyti juos atsižvelgiant į bendras Europos solidarumo vertybes ir standartus. Kalbant apie Graikiją, Europos Sąjunga švaistė brangų laiką prieš reaguodama į problemą ir jos pradiniai pasiūlymai nebuvo nei aiškūs, nei galutiniai, pavyzdžiui: bendra reikalinga kredito suma buvo keletą kartų keičiama dėl to, kad Komisija abejojo, tai sudarė sąlygas spekuliacijoms rinkose ir dėl to dar labiau pablogėjo jau ir taip prasta padėtis.

7.2.

Ekonominio, finansinio ir fiskalinio koregavimo programas, kurias įgyvendina Graikija, Airija ir Portugalija, parengė TVF ir jas iš dalies nulėmė logika, kurios laikėsi TVF krizių laikotarpiu praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Afrikoje ir dešimtajame dešimtmetyje kai kuriose Azijos šalyse. Jų atvejais veiksmingą vaidmenį atliko valiutos devalvacija pritaikius valiutų kurso mechanizmą siekiant išsaugoti ekonomikos augimą ir palengvinti mokėjimų balansą, kad būtų stabilizuota makroekonominė padėtis, visų pirma mokesčių konsolidavimo, infliacijos stabilizavimo ir eksporto skatinimo srityse (1). Graikijos, Airijos ir Portugalijos atvejais nauja buvo tai, kad šios programos pirmą kartą buvo įgyvendinamos bendros valiutos zonoje (neprireikus devalvuoti valiutos) ir Europos Sąjungai bei euro zonai priklausančiose šalyse. Šių valstybių narių atveju buvo siekiama ištaisyti biudžeto ir išorės disbalansą ir susigrąžinti pasitikėjimą ir TVF manė, kad būtina iš esmės perorientuoti ekonomiką, nes buvo tikimasi nedidelio BVP augimo (2). Taigi koregavimo programomis buvo siekiama mokesčių konsolidavimo įgyvendinant griežtą taupymo politiką, kurią daugiausia sudarė drastiškas viešųjų išlaidų mažinimas ir ilgalaikės struktūrinės priemonės, pavyzdžiui, mokesčių, darbo ir darbo užmokestį reguliuojančių teisės aktų reformos, kuriomis buvo siekiama sumažinti valstybės deficitą ir padidinti jos įplaukas. Ši griežta taupymo politika buvo įgyvendinama vykdant „ekonominio ir socialinio modelio vidaus devalvaciją“.

7.3.

Bendrame TVF programų įvertinime, kurį 2016 m. liepos mėn. atliko jo nepriklausomas vertinimo biuras, pažymima, kad nors prieš krizę vykdyta stebėsena leido tinkamai nustatyti problemas, su kuriomis buvo susiduriama šiose trijose šalyse, ji nenumatė ir neįvertino rizikos, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, padarė didžiausią neigiamą poveikį, masto, tokiu būdu prisidėdama prie nepatenkinamų koregavimo programų rezultatų. Vertinime taip pat atkreipiamas dėmesys į nenuoseklų trejeto partnerių veiksmų koordinavimą įgyvendinant euro zonos priemones ir užtikrinant atitiktį joms (ekonominė ir pinigų sąjunga, Stabilumo ir augimo paktas, perviršinio deficito procedūra ir Europos semestras) ir priduriama, kad derybų grupių mokymas ir jų narių atsakomybė nebuvo aiškiai apibrėžta ir ne visada buvo atsižvelgta į patirtį, įgytą ankstesnių krizių metu.

7.3.1.

Griežtos taupymo priemonės sukūrė „užburtą ratą“: dėl griežto taupymo prasidėjo nuosmukis, tada buvo pradėtos taikyti dar griežtesnės priemonės, nulėmusios katastrofišką BVP smukimą į prieš 10 ar 20 metų buvusį lygį, viešų ir privačių investicijų išlaidų apkarpymą ir bankų sistemos žlugimą. Dėl to žlugo gamybos sistema (bankrutavo MVĮ, šeimos įmonės, savarankiškai dirbantys asmenys) ir susidarė katastrofiška padėtis visais socialinės apsaugos lygmenimis.

7.4.

Apskritai rengiant pagalbos programas nustatyti šie trūkumai ir neatitikimai: — neatsižvelgta į struktūrinį krizės mastą, — buvo nepakankamai įvertintas įmonių ir namų ūkių įsiskolinimo lygis, — taip pat nepakankamai įvertintas vidaus skolos poveikis augimui ir darbo vietų kūrimui, — įgyvendinant valstybės reformą nebuvo sprendžiamos pagrindinės struktūrinės problemos, — ekonomikos struktūrinė reforma buvo apribota vadinamąja vidaus konkurencingumo veiksnių devalvacija (darbo užmokestis, ilgesnės darbo valandos, ribojančios darbo reformos, drastiškas mokesčių didinimas ir kt.), — programoms įgyvendinti numatytas laikotarpis buvo ribotas, — nepaprastai sunku vienu metu pasiekti ir vidaus, ir išorės balansą, kai yra susidaręs labai didelis biudžeto deficitas abiejose srityse, — biudžeto konsolidavimo priemonės, didelio nuosmukio laikotarpiu pirmiausia įgyvendintos išlaidų mažinimo srityje, kai atitinkama šalis neturi valiutos devalvacijos mechanizmo ir kai jos partneriai daro tą patį, nebuvo sėkmingos nė vienoje pasaulio šalyje jokiu istorijos laikotarpiu. Šiuo metu dažnai manoma, kad trumpuoju laikotarpiu šios priemonės yra recesinės, o jų padariniai ekonomikai dažnai išlieka visą laiką, — dėl netinkamų fiskalinių daugiklių įvyko didelių klaidų.

7.5.

„Koregavimo programoje“ turi būti atsižvelgiama į visus politinius aspektus ir dialogus, svarbius programos sėkmei, bet joje visada taip pat turi būti numatyti koregavimo priemonių „paskirstomojo poveikio rodikliai“, ypatingą dėmesį skiriant poveikio socialiniam gyvenimui ir įmonėms įvairiausiais lygmenimis nustatymui. Joje taip pat turi būti numatytos kompensavimo priemonės, kurios leistų šiuos neigiamus padarinius (pvz., žlugusį verslą, išaugusį nedarbą, sumažėjusį darbo užmokestį, padidėjusį skurdą ir emigraciją) sėkmingai išspręsti pasitelkiant gaivinimo programas, kad būtų išvengta dramatiškų socialinių pasekmių, visų pirma emigracijos. Visi sektoriai turi būti laimėtojai, neturi būti laimėjusių ir pralaimėjusių, kaip nutiko įgyvendinus programas Graikijoje, Airijoje ir Portugalijoje.

---

(1)  Easterly 2002; TVF (2010 m.) Greece Request for Stand By Arrangement (Graikijos prašymas sudaryti rezervinį susitarimą); ataskaita pagal šalis Nr. 10/110, gegužės mėn.; Reflection paper on the deepening of the economic and monetary union (Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo), Europos Komisija, 2017 m. gegužės 31 d.

(2)  Žr. EESRK nuomonę dėl Makroekonominio disbalanso, OL C 218, 2011 7 23, p. 53.

(3)  ZBW — Leibniz Information Centre for Economics (Intereconomics 2013).

(4)  ZBW — Leibniz Information Centre for Economics (Intereconomics 2013).

(5)  ZBW — Leibniz Information Centre for Economics (Intereconomics 2013).

(6)  EESRK tyrimas „Kovos su krize priemonių poveikis ir socialinė padėtis bei užimtumas: Airija“, 2013 m.

(7)  ZBW — Leibniz Information Centre for Economics (Intereconomics 2013).

(8)  EESRK tyrimas „Kovos su krize priemonių poveikis ir socialinei padėčiai ir užimtumui: Graikija“, 2013 m.

(9)  Europos Parlamento Paramos ekonomikos valdymui skyriaus tyrimas The Troika and financial assistance in the euro area: successes and failures (Trejetas ir finansinė parama euro eroje. Teigiami ir neigiami rezultatai), 2014 m. vasario mėn.

(10)  Žr. 1 priedėlį su svarbiausiais statistiniais rodikliais.

---

---

---

28.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/11

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pramonės permainos sveikatos sektoriuje“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2018/C 227/02)

Pranešėjas:	Joost VAN IERSEL
Bendrapranešėjis:	Enrico GIBELLIERI

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2017 6 1
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta CCMI	2018 1 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 2 14
Plenarinės sesijos Nr.	532
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	Vieningai (163 nariams balsavus už)

1.   Išvados

1.1.

Medicinos technologijų pramonė – kuriai skirta ši nuomonė – atlieka svarbų vaidmenį šiuo metu keičiant sveikatos sektorių Europoje, kad jis būtų naudingas pacientams ir grindžiamas verte.

1.2.

Viena pagrindinių problemų yra itin individualiems poreikiams pritaikyta sveikatos priežiūra, kuri užtikrina vienodas ir geresnes prieigos galimybes ir geresnę kokybę. Technologijos ir dideli anoniminių duomenų šaltiniai labai padės taikyti naujus gydymo būdus ir atlikti operacijas, taip pat duos naudos visais prevencijos ir sveikimo etapais. Sveikimas vis dažniau vyksta už ligoninių ribų, naudojantis e. sveikatos technologijomis.

1.3.

Subsidiarumas yra kruopščiai saugomas sveikatos priežiūros sistemose kaip visuotinės svarbos paslaugos. Medicinos sektorius ir jo organizavimas yra decentralizuotas ir nevienalytis. Nacionalinės ir regioninės kliūtys turi būti sumažintos siekiant optimalių naujų technologijų rezultatų ir didesnio veiksmingumo bei efektyvumo remiantis sveikatos priežiūros sistemų viešai apibrėžtais tikslais.

1.4.

Dabartinė sąveika tarp įvairiausių suinteresuotųjų subjektų – nacionalinių ministerijų, pacientų organizacijų, medicinos personalo ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų, ligoninių, draudimo bendrovių ir priežiūros institucijų – įvairiems pramonės subjektams, visų pirma MVĮ, lemia sudėtingas sąlygas.

1.5.

Pramonės permainų proceso metu būtina tinkamai atsižvelgti į bendromis vertybėmis ir principais grindžiamas Europos sveikatos sistemas, kaip 2006 m. nustatė Taryba (1) ir kaip patvirtinta neseniai prisiimtuose įsipareigojimuose pagal ES socialinį ramstį ir sutartus darnaus vystymosi tikslus (2).

1.6.

Pramonei reikalingas Europos mastas, kad užtikrintų patikimą vidaus rinką ir sukurtų pakankamą tarptautinį atsparumą. ES yra labai svarbu sukurti geresnes vienodas sąlygas, taip pat geriau orientuoti ir stebėti permainų procesus.

1.7.

Pagrindiniai suinteresuotieji subjektai ir valstybės narės turėtų parengti optimalias strategijas ir įsipareigoti užtikrinti galimybes naudotis sveikatos ir priežiūros paslaugomis ir šių paslaugų kokybę, įperkamumą ir prevenciją. Atsižvelgiant į tai, reikalingas specialus požiūris, taip pat ir į slaugą, kad būtų patenkinti pažeidžiamų, ypač pagyvenusių žmonių, poreikiai. Ne mažiau svarbu yra atsižvelgti į naujas technologijas ir inovacijas, integruotus priežiūros modelius ir aljansus, taip pat (tarpvalstybinius) tinklus ir (didelio masto) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Turėtų būti užtikrintas tinkamas ES taisyklių ir gairių įgyvendinimas. Visais šiais klausimais Komisijos tarnybos turi atlikti aktyvų ir skatinamąjį vaidmenį.

Rekomendacijos

1.8.

Europos institucijos turėtų skatinti siekti ekonominės veiklos rezultatų, inovacijų, skaitmeninimo ir veiksmingų viešųjų pirkimų, kartu sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybinei prekybai medicinos priemonėmis ir pramonės gaminiais.

1.9.

ES pramonės politika turi būti pagrįsta bendra nacionaline ir ES kompetencija pagal SESV 168 straipsnį. Be to, ES inovacijų politika turėtų būti palanki tam. ES finansavimas – programa „Horizontas 2020“ ir kitas finansavimas – turi būti deramai koordinuojamas ir suderinamas su nacionalinėmis programomis.

1.10.

Pramonė plačiu mastu pasinaudos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos teikiama nauda. Laisvas (didžiųjų) duomenų judėjimas turėtų būti skatinamas visoje Sąjungoje, užtikrinant pacientų privatumą ir saugumą.

1.11.

Viešiesiems pirkimams tenka svarbus vaidmuo pradedant vykdyti projektus, susijusius su pažangiomis technologijomis. Komisija turėtų užtikrinti veiksmingus viešuosius pirkimus visoje Sąjungoje pagal Direktyvą 2014/12/ES.

1.12.

Apskritai kalbant apie nacionalinius metodus, esama daug regioninių iniciatyvų. Komisija turėtų skatinti keistis sėkminga patirtimi. Būtina skatinti dvišalius viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros institucijų ryšius.

1.13.

Europos semestre ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose (1) taip pat turėtų būti išnagrinėtas technologinių pokyčių poveikis sveikatos priežiūros sistemų pertvarkai.

1.14.

Komisija privalo siekti užtikrinti veiksmingą vidaus koordinavimą. Ji turėtų skatinti universitetų, vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių ir medicinos technologijų pramonės dialogą ir platformas. Tai gali būti pavyzdys, kaip tokie viešieji subjektai kaip nacionalinės sveikatos, finansų ir pramonės ministerijos ir privatusis sektorius gali glaudžiai bendradarbiauti.

1.15.

Žmogiškasis veiksnys yra ne mažiau svarbus. Pereinant prie naujos sveikatos ir priežiūros sistemos reikalingas atvirumas ir naujos profesionalumo formos pramonėje visais lygmenimis, taip pat naujos su sveikata ir priežiūra susijusios veiklos formos. Siekiant tinkamų švietimo ir mokymo programų, darbo sąlygų ir darbo vietų kokybės pagerinimo reikės stiprinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektoriuose nuo 2006 m. vykdomą europinį socialinį dialogą sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų klausimais.

2.   Dabartinė padėtis

2.1.

EESRK įvairiose savo nuomonėse ne kartą aptarė naujausius pokyčius sveikatos sektoriuje (3). Šioje nuomonėje dėmesys konkrečiai skiriamas šiuo metu vykstančiam didelių permainų medicinos technologijų pramonėje procesui.

2.2.

Vien Europos medicinos technologijų sektoriuje įdarbinta daugiau kaip 575 000 žmonių, kurie dirba maždaug 26 000 bendrovių. Pramonėje dominuoja su didelėmis įmonėmis sąveikaujančios MVĮ.

2.3.

Apytikslė sektoriaus vertė siekia apie 100 mlrd. EUR. 2015 m. pasiektas 14,1 mlrd. EUR teigiamas prekybos balansas dvigubai viršijo 2006 m. rezultatą ir gerokai pralenkė 5 mlrd. EUR Amerikos prekybos perviršį. Sektoriaus ateities perspektyvos yra puikios.

2.4.

Moksliniai tyrimai yra paremti ne tik nuolatinėmis laipsniškomis inovacijomis, proveržiais bei radikaliomis inovacijomis verslo srityje, bet ir dažnai iš jau egzistuojančių struktūrų, pavyzdžiui, universitetinių ligoninių, sukuriamomis atsiskyrusiomis įmonėmis (ang. spin-offs). Patentų skaičius parodo inovacijų sukuriamą pridėtinę vertę. 2015 m. medicinos technologijų srityje buvo pateiktos 12 474 patentų paraiškos. Šis skaičius yra maždaug 17 % didesnis nei skaitmeninės komunikacijos ir kompiuterių komunikacijos sektoriuje ir beveik 55 % didesnis nei vaistų ir biotechnologijų srityje (4).

2.5.

2015 m. sveikatai ir ilgalaikei priežiūrai buvo skirta 8,7 % ES BVP ir 15 % visų valdžios sektoriaus išlaidų. Dėl brangstančio gydymo, senėjančios visuomenės ir smarkiai augančio lėtinių ligų skaičiaus bei sergamumo gretutinėmis ligomis (5) ši dalis 2060 m. gali padidėti iki 12,6 % Dėl finansinių sunkumų, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo poreikiai vis dažniau susiduria su biudžeto sunkumais. Tai gali lemti laikiną biudžeto sumažinimą, dėl kurio gali atsirasti neigiamas poveikis išlaidoms moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

2.6.

Įprasta, kad didelės korporacijos ir MVĮ kartu kuria ir bendradarbiauja. Korporacijos pagrindinį dėmesį skiria daug kapitalo reikalaujančiam aparatinės ir programinės įrangos platformų kūrimui, o MVĮ orientuojasi į konkrečios paskirties specialias platformas.

2.7.

Skirtumai tarp šalių yra labai dideli. Įvairiose šalyse taip pat labai skiriasi sveikatos sistemos ir finansinės struktūros bei technologijų padėtis, taip pat skirtingai įsisavinami novatoriški sprendimai ir vyrauja skirtinga medicinos praktika.

2.8.

Medicinos technologijų pramonės laukia ne tik naujos galimybės, bet ir dideli iššūkiai. Tai savarankiškas pramonės sektorius, nes jame dominuoja viešieji subjektai, įvairūs suinteresuotieji subjektai, Europos vertybės (6) daro poveikį ir būtini tvarūs viešieji finansai, be to, jame apdairiai saugomas subsidiarumo principas ir egzistuoja dažnai decentralizuotos, paprastai regionais pagrįstos ekosistemos.

2.9.

Regionai yra labai tinkami bendradarbiavimui. Vis tik siejančių iniciatyvų stoka ir regioninis susiskaidymas dažnai trukdo novatoriškoms MVĮ, nes jų pajėgumai pritraukti investicijas į nuosavą kapitalą yra tiesiogiai susiję su jų gebėjimu sukurti didesnes rinkas skaitmeninių sveikatos srities sprendimų paieškai.

2.10.

Priešingai nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose didžioji dalis sveikatos priežiūros organizuojama per privačias draudimo sistemas, Europoje sveikatos priežiūra visų pirma yra finansuojama valstybės.

2.11.

Medicinos technologijų pažangą lemia glaudi visų suinteresuotųjų subjektų sąveika. Ši ekosistema labai keičiasi naujiems jos subjektams skatinant skaitmeninę transformaciją. Šis sektorius turi rasti tinkamą rinkos jėgų ir viešojo intereso pusiausvyrą, kuriai reikalingos visiems prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos.

2.12.

Šiam sektoriui tenka veikti pramonės, gydytojų, ligoninių, įgalėjusių pacientų ir pacientų organizacijų bei draudimo bendrovių aplinkoje (įskaitant nacionalines įstatymais numatytas ir (arba) neprivalomas socialinio draudimo sistemas); kitaip tariant, sudėtingoje sistemoje veikia daugybė sąveikaujančių suinteresuotųjų subjektų.

2.13.

Šioje specifinėje ekosistemoje diegiamos technologijos ir inovacijos. Inovacijos jau nebėra iš esmės nulemtos pasiūlos. Dabartinė praktika rodo perėjimą prie paklausos, kuri paprastai nėra labai suinteresuota nustatyti naujus metodus. Galutinis rezultatas paprastai pasiekiamas intensyviai koordinuojant visus suinteresuotuosius subjektus nacionaliniu ir dažnai regionų lygmeniu.

2.14.

Pramonė pagrindinį dėmesį skiria konkretiems sprendimams ir pramonės vertės grandinės elementų atnaujinimui. Kiekviena medicinos specialybė turi savo ypatumų. Tačiau kartu daugėja integruojamų priežiūros sprendimų.

2.15.

Veikianti sistema yra nuolat bandoma. Pramonės atstovams tikrai nėra lengva laikytis visų reikalavimų, kai kartais reguliavimo įsipareigojimai dubliuojasi.

3.   ES pramonės politika

3.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad ES pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria didesniam ekonominiam efektyvumui sveikatos srityje pasitelkiant daugiau inovacijų, didesnį (ekonominį) veiksmingumą, geresnę prieigą ir daugiau e. įgūdžių (7). Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija suteikia ne tik naujų galimybių, bet ir iššūkių.

3.2.

ES pramonės politika gali remtis bendra nacionaline ir ES kompetencija pagal SESV 168 straipsnio nuostatas (8). Kartu stiprinamas bendradarbiavimas su PSO ir EBPO. ES ir nacionalinės valdžios institucijos turėtų aktyviai kovoti su nenaudingu susiskaidymu. Pageidautina, kad būtų atliekami objektyvūs vertinimai.

3.3.

Turi būti skatinama siekti ne tik pramonės veiklos rezultatų, bet ir pramonės ir nacionalinių bei regioninių suinteresuotųjų subjektų sąveikos. ES finansavimo mechanizmai ir nacionalinis finansavimas turi vieni kitus papildyti. Europos, nacionaliniai ir regioniniai tikslai turėtų būti sujungti.

3.4.

Įvairios direktyvos ir gairės sveikatos sektoriuje taip pat susijusios su pramone: dėl sveikatos ir saugos (9), dėl pacientų teisių (10), dėl privatumo ir dėl intelektinės nuosavybės teisių. Septintoji bendroji programa, „Horizontas 2020“ ir Sanglaudos politikos finansavimas yra su medicinos prietaisų bendru finansavimu susiję projektai. Programa „Horizontas 2020“ buvo ypač naudinga vaistų pramonei akademinėje ir medicinos technologijų srityje. Nuo 2015 m. Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) labai aktyviai finansuoja regionų iniciatyvas (11).

3.5.

ES pramonės politika yra labai svarbi finansinės paramos ir technologinių laimėjimų konkuruojančiose jurisdikcijose atžvilgiu. Kinijoje strategija Kinija 2025 sudaromos palankios sąlygos vietos prekių ženklams, ligoninės skatinamos teikti pirmenybę Kinijos pramonei ir siekiama atgrasyti užsienio investicijas. Dėl to gali smarkiai nukentėti Europos bendrovės. Atsižvelgiant į esamą ir vis stiprėjantį JAV protekcionizmą, sunku kalbėti apie vienodas sąlygas už Atlanto. JAV taip pat vyksta skaitmeninė revoliucija (12). JAV įmonės gali lengvai patekti į Europos rinką. „Google“ – stipri nauja varžovė. ES prekybos derybose būtina apsaugoti naujausią Europos produkciją teikiant visuotinės sveikatos priežiūros paslaugas.

3.6.

Duomenų optimizavimas didina galimybes visoms Europoje įsisteigusioms įmonėms (13). Elektroninių sveikatos įrašų (ESR) sistemos yra labai brangios. Dėl sveikatos duomenų suskaidymo ir tarpvalstybinių kliūčių apsunkinamos pastangos užtikrinti sąveikumą ir Europos MVĮ. Būsimus individualizuotus medicinos sprendimus – geresnė prevencija, tikslesnis diagnozavimas, geresnis gydymas – bus lengviau priimti sujungus duomenis ir išteklius visoje ES. Palyginti su JAV ir Kinija, toks duomenų sujungimo mastas vis dar gana kuklus.

3.7.

Viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų partnerystės turi būti atidžiai vertinamos ir stebimos atsižvelgiant į jų gebėjimus kurti inovatyvius ir tvarius sprendimus, įgyvendinti pramonės tikslus ir užtikrintia naudingą sąveiką ir mainus.

4.   Inovacijos ir tvarių ilgalaikių sprendimų būtinybė

4.1.

Šiuo metu technologinėms investicijoms į sveikatos priežiūros sistemą skiriama tik 2–3 % visų sveikatos priežiūros išlaidų. Inovacijų spektras labai išsamiai taikomas kiekvienai konkrečiai medicinos specialybei (14) ir turi didelės įtakos medicinos profesijos ateičiai ir ligoninių bei apskritai sveikatos sektoriaus organizavimui. Visoje Sąjungoje pradedami taikyti nauji verslo modeliai.

4.2.

Finansinis spaudimas gali lemti pigesnius trumpalaikius sprendimus ir atitinkamai mažiau naujovių. Be to, įvairiose valstybėse narėse taikomos paskatos ne tik nepadeda tinkamai diegti inovacijų, bet gali ir nepatenkinti medicininių poreikių, sumažinti paslaugų naudą pacientams ir galiausiai pabranginti gydymą. Pageidautini dvišaliai mainai ir dalijimasis iniciatyvomis Europos mastu.

4.3.

Reikėtų skatinti našų regionų bendradarbiavimą ir kurti gyvąsias laboratorijas šiame sektoriuje. EIT skatina bendradarbiavimą, remdamas plėtros ir sinergijos katalizatorius, be kita ko, per centrus, bei skatindamas dialogą, kurdamas platformas ir atskirų projektų tarpusavio ryšius.

4.4.

Skaitmeninės inovacijos, visų pirma susijusios su mobiliosios sveikatos priežiūros programomis, gali padėti sumažinti su lėtinėmis ligomis susijusius rizikos veiksnius. Mobilioji sveikatos priežiūra ir nuotolinė stebėsena padeda prevencijai ir gali sumažinti vėlesnio sudėtingo gydymo poreikį.

4.5.

Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos nevyksta savaime. Paklausos atžvilgiu – ją daugiausia sudaro viešasis sektorius – dažnai kyla noras vengti rizikos ir vyrauja tendencija rinktis pigiausią sprendimą.

4.6.

Kartais tenka įveikti viešojo sektoriaus institucijų nepasitikėjimą. Medicinos darbuotojai gali lėtinti inovacijas, dėl to gali tekti keisti darbo metodus, pvz., chirurgijos srityje, arba diegti naujus gydymo būdus, pvz., susijusius su robotais. Medicinos specialistams taikomos finansinės nuostatos taip pat gali slopinti norą rinktis inovacijas. Draudimo bendrovės taip pat ne visada linkusios bendradarbiauti. Apibendrinus, siekiant natūralaus atvirumo inovacijoms dažnai reikalingi kultūros pokyčiai, kad būtų galima gauti didžiausią jų naudą.

4.7.

Praverstų parengti įvairių įdiegtų naudingų inovacijų, dėl kurių pagerėjo gyvenimo kokybė, buvo užkirstas kelias ligoms, pagerėjo gyvenimas ir pailgėjo tikėtina gyvenimo trukmė bei buvo pasiektas geresnis kainos ir sąnaudų santykis, apžvalgą.

4.8.

Tai atitiktų ekonominio veiksmingumo koncepciją. Sveikata ir priežiūra buvo ir galbūt vis dar yra sparčiausiai augantis nacionalinių biudžetų sektorius. Finansų, sveikatos ministerijos ir suinteresuotieji subjektai turėtų gerai žinoti apie tai, kad pacientams reikalingos inovacijos ir ilgalaikiai sprendimai.

4.9.

Tuo pačiu atžvilgiu yra nepakeičiami kartu su nacionalinėmis lėšomis naudojami Europos Sąjungos fondai.

5.   Viešieji pirkimai

5.1.

Maždaug 70 % visų medicinos technologijų pardavimų vyksta vykdant viešųjų pirkimų procesą ir 70 % sprendimų tais atvejais priimami remiantis kaina (abu šie rodikliai didėja). Paprastai tai reiškia mažesnį konkurencingumą ir mažiau inovacijų ir naujų technologijų, todėl galiausiai lemia didesnes išlaidas ir mažesnę pridėtinę vertę pacientams (15).

5.2.

Didėjančios kainos turėtų skatinti ligonines ir sveikatos priežiūros sistemas atsisakyti pirkti medicinos produktus pagal išankstines pirkimo kainas (16). Svarbūs aspektai yra šie: — daug sutaupyti, jei perkant vietoje trumpalaikės naudos būtų atsižvelgiama į ilgalaikę tinkamai apskaičiuotą naudą, — inovaciniai sprendimai, skatinantys kokybę, kartu su visomis gyvavimo ciklo sąnaudomis, — pakankamos pirkėjų specializuotos žinios, kurių dažnai jiems trūksta, — skaidrios ir nediskriminacinės pasiūlos ir paklausos šalių derybos.

5.3.

Kompetentingi pirkėjai, daugiausia dėmesio skiriantys naujausioms ir patikrintoms inovacijoms, turėtų būti laikomi esminiu rezultatus lemiančiu veiksniu. Tam tikra prasme pirkėjas gali būti vertinamas kaip saitas, sujungiantis paciento ir tiekėjo interesus, taupantis išlaidas ir skatinantis pasiekti rezultatus.

5.4.

Viešieji pirkimai turėtų būti vertinami taikant holistinį požiūrį, atsižvelgiant į produktų ir paslaugų kokybę ir kainą per visą gyvavimo ciklą. Taip bus paremta ir integruotos priežiūros būtinybė, kuriai pritaria Integruotos priežiūros aljansas (17).

5.5.

Viešuosiuose pirkimuose visi suinteresuotieji subjektai yra bendrai atsakingi už naudotojų ir partnerių poreikių nustatymą. Tai sudėtingas procesas dėl įvairiausių sunkumų, susijusių su kainos apskaičiavimu ir kokybės vertinimu įvairiose skirtingose medicinos sektoriaus srityse. Todėl reikia visų suinteresuotųjų subjektų tinkamo požiūrio. Būtų labai naudinga, jei būtų dalijamasi geriausia patirtimi Europoje ir vyktų atviri tarpvalstybiniai mainai ir diskusijos ES lygmeniu.

6.   Skaitmeninimas

6.1.

Dėl skaitmeninimo technologinių pokyčių, jo revoliucingo ir tarpsektorinio poveikio reikalingas tvirtas visų sveikatos sektoriaus suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimas ir dalyvavimas.

6.2.

E. sveikata suteiks galimybę specialistams bendrauti su pacientais ir kitais kolegomis nuotoliniu būdu. Ji padeda skleisti specializuotas žinias ir palengvina mokslinius tyrimus. Ji sukuria daugybę naujų sprendimų ir neabejotinai yra augimą lemiantis veiksnys. Ji sumažins ir naštą sveikatos biudžetui. M. sveikata gerina sveikatos priežiūrą namuose. Ji yra labai svarbi skatinant pacientų judumą, tačiau būtina užtikrinti duomenų, pacientų privatumą ir saugumą.

6.3.

Komisijos manymu, „vis dar yra didelis atotrūkis tarp sveikatos ir priežiūros sistemų skaitmeninės transformacijos potencialo ir realios dabartinės šių sistemų padėties“ (18). Kliūtys yra įvairios: nacionalinės teisės aktai, finansavimo ir mokėjimų sistemos, tradiciniai metodai medicinos ir viešajame sektoriuje, rinkos susiskaidymas ir veiklą plečiančių įmonių stoka. Pramonė taip pat yra suinteresuota ieškoti, kaip tinkamai įgyvendinti pertvarką siekiant išvengti nepatenkinamų įgyvendinimo rezultatų ir galbūt didesnio krūvio.

6.4.

Kita vertus, kadangi sveikatos sektorius yra svarbus pramonės sektorius (sudaro apie 10 % ES BVP), masinio skaitmeninimo perspektyvos atveria dideles galimybes tolesnei plėtrai (19). Sparčiai plečiasi ir suvokimas apie skaitmeninimo, įskaitant dirbtinį intelektą, poveikį (20). Komisija neseniai priėmė komunikatą, skirtą trims bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos prioritetams sveikatos ir priežiūros srityje: — suteikta saugi galimybė visuomenei susipažinti su elektroniniais medicinos dokumentais ir dalytis jais tarpvalstybiniu mastu, taip pat naudoti e. receptus, — parama duomenų infrastruktūrai, skirtai pažangiems moksliniams tyrimams, ligų prevencijai ir individualizuotai priežiūrai ir sveikatos priežiūrai pagrindinėse srityse, — palankesnės sąlygos gauti grįžtamąją informaciją ir sąveikai tarp pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, stiprinant prevenciją ir piliečių įgalėjimą, taip pat kokybiška ir į pacientą orientuota priežiūra, pagrindinį dėmesį skiriant lėtinėms ligoms ir geresniems sveikatos priežiūros sistemų rezultatams.

6.5.

Blueprint projekte teigiama, kad, jei ES nesuderins veiksmingos inovacijų ir ekonomikos bei pramonės politikos su sveikatos ir socialinės priežiūros politika bei su naudotojų ir pacientų poreikiais, „kils pavojus mūsų socialiniams ir ekonominiams modeliams bei gyventojų gyvenimo kokybei. Tai esminis klausimas, kurio turime imtis“ (21). EBPO teigimu, Vyriausybės atlieka labai svarbų vaidmenį kaip lyderės, sudarydamos galimybes veiksmingai panaudoti IRT besikeičiančiose ir keičiamos struktūros sveikatos priežiūros sistemose (22). Tačiau EBPO pažymi, kad dėl susiskaidymo ir sparčiai besikeičiančių naujų technologinių sprendimų, taip pat dėl visoje pramonėje galiojančių standartų stokos ir dėl esamų IRT sistemų taisyklių nesilaikymo, yra didelė nesėkmių ir prastų rezultatų rizika (23).

6.6.

Šiuo metu jau yra įvairių sėkmingų e. sveikatos iniciatyvų. Tačiau tarp šalių ir regionų esama didelių skirtumų. Neseniai Europos pramonės skaitmeninimo (DEI) projekte buvo paskelbta visa apimanti sąveikos ir sinergijos strategija, taip pat „naujas modelis susieti įvairias ES iniciatyvas, kuriose aiškiai numatyti pramonės įsipareigojimai, taip pat valstybių narių ir regionų strategijomis teikiama parama“ (24).

6.7.

Vadovaudamasi Pramonė 4.0 pavyzdžiu, Komisija paskelbė iniciatyvą Sveikata 4.0. Šiuo metu rengiamos ES programos. Reikalingas panašus visų susijusių generalinių direktoratų požiūris sinergijai pasiekti. Turi būti skatinamos tos technologijų platformos, kurios veikia kartu su nacionalinėmis ir regioninėmis iniciatyvomis, taip pat (tarpvalstybiniais) tinklais. Neseniai sukurta darbo grupė turėtų skatinti panašius pokyčius (25).

6.8.

Nemažai ES bandomųjų projektų ir iniciatyvų dar nėra visiškai baigti, nors ir pradedama įgyvendinti naujas iniciatyvas. Tvaresnis būdas būtų taikyti nuolatines priemones, kuriomis būtų remiama pramonė ir inovacijos, įskaitant jų įgyvendinimą.

6.9.

Didieji duomenys turi didelių galimybių lemti tolesnes radikalias permainas medicininio gydymo srityje. Svarbu, kad elektroniniai medicinos dokumentai būtų saugiai tvarkomi ir apsaugoti pagal sveikatos priežiūros duomenų valdymo protokolus, atitinkančius Vyriausybės potvarkius (26). Veiksmingos tęstinio profesinio tobulėjimo (CPD) strategijos (27) yra svarbios, ypač duomenų valdymo ir privatumo standartai pacientams, debesijos aplinka ir investicijos į didžiųjų duomenų saugojimo saugumą.

6.10.

Statistiniai duomenys rodo, kad sveikatos sektorius yra ypač pažeidžiamas kibernetiniams išpuoliams. Todėl kibernetiniam saugumui turi būti teikiama pirmenybė ir naujose pramonės reikmėms skirtose programose.

6.11.

Didžiaisiais duomenimis grindžiama suasmeninimo galimybė, įskaitant gamintojų ir pacientų santykius. Tai susiję su šiomis sritimis: — perėjimu nuo sveikatos priežiūros prie priežiūros namuose, — perėjimu nuo bendro pobūdžio sprendimų prie suasmeninto gydymo, — perėjimu nuo gydymo prie prevencijos, — apribojimų pašalinimu ligos ar negalios atveju.

6.12.

Skaitmeninimas ir didieji duomenys ne tik lemia didesnį individualių jutiklių ir prietaisų plitimą, bet ir atlieka svarbų vaidmenį naujuose diagnostikos, moksliniuose tyrimuose ir prevencijos srityje, taip pat remiant pacientų įgalėjimą ir savarankišką tvarkymąsi, kartu ieškant optimalių integruotosios priežiūros sprendimų. Keitimasis pacientų duomenimis bus ypač svarbus sąveikumui.

6.13.

Geriausia patirtis ir partnerių tarpusavio įtaka Europoje, taip pat tikslų įvertinimas ir bandomieji projektai bus labai naudingi, jei jie bus visiškai įgyvendinti.

7.   Socialinis poveikis ir įgūdžiai

7.1.

Pramonės permainos daro socialinį poveikį tiek pačiai medicinos pramonei, tiek visam sveikatos sektoriui. Kaip ir kituose pramonės sektoriuose, verslo modelių keitimas dėl skaitmeninimo reikalauja pakoreguoti darbo sąlygas ir darbo rinkos mechanizmus, taip pat ir socialinių partnerių dalyvavimą įvairiais lygmenimis.

7.2.

Technologijos ir inovacijos paprastai turi didelę įtaką darbuotojų padėčiai pačiame sveikatos sektoriuje. Ne tik glaudžiau susiję tokie suinteresuotieji subjektai kaip ligoninės ir klinikos, bet ir pramonė gali padėti darbo jėgai prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir gydymo būdų.

7.3.

Reikalingi specialūs požiūriai ir priemonės pažeidžiamų, visų pirma pagyvenusių žmonių (senelių namuose), kuriems turėtų būti teikiama speciali, individualizuota parama ir pagalba, poreikiams patenkinti. Profesionalioms slaugėms reikalingas tikslinis mokymas, kaip tokios kategorijos pacientams taikyti naujas technologijas.

7.4.

Priežiūros ir sveikatos sektoriuose sukuriama daugiausia darbo vietų ES. Prognozuojama, kad 2025 m. ES trūks 2 milijonų sveikatos priežiūros darbuotojų ir 20 milijonų priežiūros darbuotojų, ir tai yra didelė problema siekiant tvarios viso šio sektoriaus plėtros ateityje (28).

7.5.

Optimizuotai sveikatos ir priežiūros sistemai bus labai naudingas aukštos kvalifikacijos ir motyvacijos priežiūros darbuotojų indėlis ir įsipareigojimas. Dažnai sveikatos ir priežiūros darbai yra mažų garantijų, prastai apmokami ir gana sunkūs. Dėl nesutampančių poreikių ir būtino (-s) darbo (kokybės), būtina pertvarkyti su sveikata ir priežiūra susijusį darbą ir jo organizavimą.

7.6.

IRT ir išmaniosios organizacijos gali padėti sukurti patrauklesnes ir produktyvesnes darbo sąlygas bei geresnes darbo vietas. Suvokta rizika ir problemos, taip pat įvairiausi klausimai dėl naujų technologijų turėtų būti sprendžiami pateikus išsamią informaciją ir konsultuojantis su tinkamais sveikatos priežiūros darbuotojais įvairiais lygmenimis.

7.7.

Nauji įgūdžiai, pakoreguoti darbo metodai ir pacientų įgalėjimas daro didelį poveikį. Šie procesai gali būti sėkmingai įgyvendinti, tik jei įsipareigos visos suinteresuotos šalys. Šiuos procesus turėtų lemti nacionaliniai, sektoriniai ar įmonėse sudaryti susitarimai ir (arba) sprendimai, kurie parengtų darbuotojus ir sveikatos organizacijas būsimiems pokyčiams. Nuo 2006 m. ligoninių ir (arba) sveikatos priežiūros sektoriuje veikia ES sektorinio socialinio dialogo komitetas.

7.8.

Švietimas ir praktika, taip pat nuolatinis mokymasis, yra labai svarbūs. Pageidautini bendri Europos švietimo ir mokymo moduliai. Europoje reikėtų skatinti susijusių šalių informuotumo didinimo ir geriausios patirties šiais klausimais tarpusavio mainus. Švietimo ir mokymo klausimai išdėstyti 2016 m. Bendroje socialinių partnerių deklaracijoje (29).

7.9.

Visos ES geriausia patirtis ir su priežiūra susiję sistemų patobulinimai ir išmanių organizacijų vertinimas taip pat gali būti naudingi skatinant naujus darbuotojų dalyvavimo būdus.

7.10.

Kad būtų laikomasi atviro požiūrio į naujus IRT sprendimus, reikalingas visų sveikatos priežiūros ir priežiūros specialistų skaitmeninis raštingumas ir naujausių technologijų išmanymas. Be įvairiausių specialistų įgūdžių, pacientų įgalėjimui reikalinga ir tinkama mąstysena bei atitinkama kompetencija.

7.11.

Kaip ir sveikatos priežiūros specialistams, reikia gilinti medicinos žinias IT versle siekiant optimizuoti IT priemonių naudojimą sveikatos ir priežiūros srityje.

7.12.

Darbas neinstitucinės ir socialinės priežiūros srityje taip pat turi atitikti naujausias normas. Neinstitucinės priežiūros mastas didėja neproporcingai, kaip ir pacientų įgalėjimas. Abu šie reiškiniai gali labai padidinti senėjančių gyventojų, taip pat neįgalių ir sveikų vyresnio amžiaus asmenų, judumą. Termino „senjorų ekonomika“ aiškinti nereikia.

---

(1)  Žr. 2006 m. birželio 2 d. EPSCO Tarybos išvadas (2006/C 146/01) ir jų priedą dėl Europos vertybių poveikio.

(2)  Žr. visų pirma 3, 5, 9 ir 10 tikslus.

(1)  Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.

(3)  OL C 181, 2012 6 21, p. 160, OL C 242, 2015 7 23, p. 48, SOC/560 – Tvarios socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemos skaitmeniniame amžiuje (dar nepaskelbta OL), OL C 133, 2013 5 9, p. 52, OL C 434, 2017 12 15, p. 1.

(4)  Europos medicinos technologijų pramonė skaičiais (angl. „The European Medical Technological Industry in figures“), 2015 m.

(5)  Europos Komisija, 2017 m.

(6)  Žr. 1 pastabą.

(7)  Žr. 2006 m. birželio 2 d. EPSCO Tarybos išvadas (2006/C 146/01) ir jų priedą dėl Europos vertybių poveikio.

(8)  SESV XIV antraštinės dalies 168 straipsnis „Visuomenės sveikata“.

(9)  Neseniai Taryba priėmė dar du reglamentus, kurie turės didelės įtakos šiam sektoriui: dėl naujų prietaisų ir dėl in vitro diagnostikos.

(10)  Žr. Pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį, dok. 326/02 ir dok. 2012/C 326/02, ir Europos pacientų teisių chartiją, 2002 m.

(11)  2014 m. gruodžio 9 d. buvo įsteigta EIT Sveikatos ŽIB (Europos inovacijos ir technologijos instituto Žinių ir inovacijos bendrija).

(12)  Žr. 1917 m. Goldman Sachs tyrimą „Artėja skaitmeninė revoliucija sveikatos priežiūros srityje ir ji galėtų padėti Amerikai sutaupyti 300 mlrd. dolerių“ (angl. „A digital healthcare revolution is coming – and it could save America $300 billion“).

(13)  Žr. 2011 m. kovo mėn. Komisijos komunikatą „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ ir EESRK nuomonę TEN/630.

(14)  Žr., be kita ko, 2016 m. rugsėjo mėn. Strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę pagal programą „Horizontas 2020“.

(15)  Viešieji pirkimai – netikėtas verte grindžiamos sveikatos priežiūros veiksnys (angl. „Procurement, The Unexpected Driver of Value Based Health Care“), „Boston Consulting Group“ – „MedTech Europe“, 2015 m.

(16)  Sveikatos sektorius tikrai nėra vienintelis, kuris nukenčia nuo tokios praktikos. Mažiausios kainos sindromas būdingas visiems viešiesiems pirkimams Europoje. Tai viena iš Europos Sąjungos teisės aktų priežasčių, visų pirma žr. 2014 m. Viešųjų pirkimų direktyvą.

(17)  Be kita ko, žr. Europos projektą (angl. „European Blue Print“), Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD (6 skyrius, toliau) ir www.integratedcarealliance.org.

(18)  Žr. Europos pramonė: 2 darbo grupė. Skaitmeninės pramonės platformos, 5 skyrius, „Skaitmeninės sveikatos ir priežiūros transformacijos“ strategijos apžvalga.

(19)  Žr. 2 darbo grupę, p. 31.

(20)  Žr., inter alia, „Skaitmeninės sveikatos ir priežiūros transformacijos projektas senėjančiai visuomenei, strateginė suinteresuotųjų subjektų parengta vizija“ (angl. „Blueprint on Digital Transformation of Health and Care for the Ageing Society, a Strategic Vision developed by Stakeholders“), Briuselis, 2016 m. gruodžio 5–8 d.

(21)  Blueprint, p. 6.

(22)  Sveikatos priežiūros sektoriaus efektyvumo didinimas, informacinių ir ryšių technologijų vaidmuo (angl. „Improving Health Sector Efficiency, the role of Information and Communication technologies“), EBPO, 2010 m.

(23)  Ten pat, p. 16.

(24)  2 darbo grupė, p. 35.

(25)  Sveikatos ir skaitmeninės politikos plėtros darbo grupė, 2017 m. vasario 27 d.

(26)  Žr. taip pat 2012 m. duomenų apsaugos sistemą.

(27)  Toliau įgyvendinamos profesinio tobulėjimo strategijos.

(28)  „Projektas“ (angl. Blueprint), p. 19.

(29)  Žr. Bendrą HOSPEM ir EPSU – partnerių – deklaraciją dėl visų ES sveikatos darbuotojų tęstinio profesinio tobulėjimo ir mokymosi visą gyvenimą. Išsamesnės informacijos apie būtinas investicijas į sveikatos sektoriaus darbo jėgą, 2016 m. lapkričio mėn. Žr. Bendrą JT/PSO/EBPO ataskaitą „Sveikatai ir augimui paremti. Investavimas į sveikatos sektoriaus darbo jėgą“ (angl. „Working for health and growth: investing in the health workforce“).

---

28.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/20

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Turkijos vaidmuo sprendžiant pabėgėlių krizės problemą“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2018/C 227/03)

Pranešėjas:

Dimitris DIMITRIADIS

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2016 9 22
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2017 11 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 2 14
Plenarinė sesija Nr.	532
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	227/6/12

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pripažįsta, kad Turkija atlieka labai svarbų ir lemiamą vaidmenį valdant vadinamąją pabėgėlių krizę Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione ir kad ji mėgino spręsti šią problemą savo pačios priemonėmis, tačiau gaudama papildomos pagalbos iš ES ir tarptautinės bendruomenės.

1.2.

EESRK manymu, nepaisant ypatingos padėties dėl vadinamosios pabėgėlių krizės iki šiol ES nesugebėjo įgyvendinti patikimos ir veiksmingos bendros Europos migracijos politikos arba įdiegti bendros Europos prieglobsčio sistemos dėl nepateisinamo keleto valstybių narių atsisakymo laikytis tiek tarptautinėse konvencijose, tiek ES sutartyse įtvirtintų, taip pat vieningai aukščiausiojo lygio susitikimuose ar Ministrų Tarybos posėdžiuose priimtuose sprendimuose sutartų savo teisinių įsipareigojimų. Todėl Komitetas ragina Tarybą ir Komisiją ryžtingiau bendradarbiauti šiuo klausimu ir įpareigoti valstybes nares, kurios nesilaiko Europos įsipareigojimų, nedelsiant imtis reikiamų priemonių.

1.3.

EESRK griežtai smerkia kai kurių valstybių narių ksenofobinį požiūrį į pabėgėlių krizę ir mano, kad ši pozicija prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms.

1.4.

EESRK dar kartą patvirtina pasirengimą kaip įmanoma prisidėti prie pabėgėlių krizės problemų sprendimo bendradarbiaujant su Europos institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis (darbdaviais, darbuotojais ir NVO), kaip matyti iš jo jau atlikto nemažo darbo – daugelio parengtų nuomonių ir misijų į šalis, kurias ištikusi ši humanitarinė krizė.

1.5.

Po ES ir Turkijos pareiškimo pasirašymo iš esmės ir nuolat mažėjo neteisėtai Europos sienas kertančių arba Egėjo jūroje žūstančių žmonių skaičius. Tačiau tuo pat metu EESRK itin didelį susirūpinimą kelia staigus srautų į kitas Pietų šalis augimas. Tolesni ES valstybių narių veiklos rezultatai perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje srityje ir toliau kelia nusivylimą. Nors pagrindas šių programų įgyvendinimui jau padėtas, šiuo metu jų įgyvendinimo tempas vis dar yra lėtesnis nei būtina norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, kad būtų užtikrintas visų reikalavimus atitinkančių asmenų perkėlimas į ES ir Europos Sąjungoje.

1.6.

EESRK nuomone, būtina, kad laikydamasi tarptautinių ir Europos standartų (1), Turkija sukurtų bendrą tarptautinės apsaugos teikimo prieglobsčio prašytojams sistemą, pagal kurią nebūtų diskriminuojami tarptautinės apsaugos prašytojai atsižvelgiant į jų kilmės šalį ir visiems jiems būtų užtikrinama vienoda apsauga. Jis siūlo, be kita ko, panaikinti geografinius apribojimus prieglobsčio prašytojams ne iš Europos ir nebeskirstyti prieglobsčio prašytojų į sirus ir ne sirus (2). Be to, turi būti užtikrintas negrąžinimo principo laikymasis.

1.7.

EESRK mano, kad būtina gerinti apgyvendinimo sąlygas Turkijoje, taip pat tobulinti socialinės ir ekonominės pripažintų pabėgėlių integracijos politiką visų pirma įsidarbinimo, sveikatos priežiūros, švietimo ir būsto srityse. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti nelydymų nepilnamečių ir vaikų apsaugai, visų pirma galimybių mokytis ir apsaugos nuo priverstinio darbo ar priverstinių santuokų srityse (3).

1.8.

EESRK ragina sukurti griežtos, nepriklausomos stebėsenos ir priežiūros mechanizmą remiantis ES ir Turkijos pareiškimu dėl pabėgėlių siekiant, kad bendradarbiaujant su Turkijos valdžios institucijomis, tarptautinėmis NVO ir specializuotomis humanitarinėmis organizacijomis būtų stebima, kaip abi pusės įgyvendina sutartas sąlygas ir jų laikosi pagal tarptautinę ir Europos teisę (4).

1.9.

EESRK mano, kad siekiant išardyti neteisėtos prekybos tinklus ir kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu pagal tarptautinę teisę (5), būtina stiprinti Europos sienų apsaugos agentūrą.

1.10.

EESRK ragina ES valstybes nares, kurios iki šiol nedalyvavo perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į ES procedūrose, visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų ir paspartinti atitinkamų programų įgyvendinimą. ES Teisingumo Teismo sprendimai ir Komisijos pastangos gerinti koordinavimą tarp Europos institucijų ir valstybių narių yra teigiamas žingsnis šia kryptimi. Šiuose sprendimuose ES Teisingumo Teismas tiesiogiai pasmerkia kai kurių šalių elgesį, kurios nepriima pabėgėlių į savo teritoriją, nes tai, kaip Teismas nurodo, prieštarauja Sąjungos valstybių narių solidarumo įsipareigojimui ir sąžiningam naštos pasidalijimui pagal prieglobsčio politiką.

1.11.

EESRK labai susirūpinęs bendra žmogaus teisių padėtimi Turkijoje, ypač po nepavykusio mėginimo įvykdyti valstybės perversmą. Komitetas mano, kad ES principai ir vertybės, išdėstytos Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, gali būti puolamos dabartinės Turkijos Vyriausybės (6). Jis ypač yra susirūpinęs, kad Turkijoje pilietinės visuomenės organizacijos negali veikti netrukdomos, visų pirma paskelbus nepaprastąją padėtį, ir mano, kad susidarius humanitarinei pabėgėlių padėčiai jos atlieka svarbų vaidmenį tiek planuojant pabėgėlių integracijos į vietos bendruomenes programas, tiek jas įgyvendinant.

1.12.

EESRK mano, kad socialiniai partneriai gali ir privalo Turkijoje atlikti išskirtinį vaidmenį sprendžiant pabėgėlių krizės problemas.

1.13.

EESRK susirūpinimą kelia pastaruoju metu jaučiama įtampa ES ir Turkijos santykiuose ir tai, kokį poveikį tolesnis įtampos augimas galėtų daryti Europos ir Turkijos susitarimo įgyvendinimui ir apskritai Europos ir Turkijos santykiams. EESRK vis dar mano, kad Europos ir Turkijos santykiai turėtų būti orientuoti į Turkijos įstojimo perspektyvų išsaugojimą visapusiškai laikantis Europos acquis nuostatų.

2.   Įžanginės pastabos. Nuo Europos migracijos darbotvarkės iki 2016 m. kovo 18 d. susitarimo

2.1.

Nuo Sirijos karo pradžios, kuris sukėlė milžinišką humanitarinę krizę ir dėl kurio susidarė ypatinga padėtis Irake dėl tebesitęsiančio politinio nestabilumo, tūkstančiai pabėgėlių pradėjo kirsti Turkijos sieną nežmoniškomis sąlygomis norėdami pasiekti ES šalis, visų pirma Vidurio Europos valstybes. Turkijai teko priimti apie tris milijonus žmonių, kurie rizikuodami savo gyvybe kirto karo zonas ir vėlgi rizikuodami savo gyvybe mėgino arba vis dar mėgina neteisėtai kirsti Europos sieną ir atvykti į Graikiją.

2.2.

Turkija, kaip pirmoji priimančioji šalis, atliko ir vis dar atlieka ypač svarbų vaidmenį sprendžiant vadinamosios pabėgėlių krizės klausimą, kuris tapo viena iš pagrindinių ES „neišspręstų“ problemų.

2.3.

Europos migracijos darbotvarkė, kuri po sudėtingų ir užsitęsusių derybų su valstybėmis narėmis buvo parengta 2015 m. gegužės mėn., yra pirmas ES bandymas spręsti sunkią tūkstančių pabėgėlių, rizikuojančių savo gyvybe ir kertančių karo zonas bei bandančių įveikti Viduržemio jūrą, padėtį. Pirmą kartą pavartotos perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į ES sąvokos. Darbotvarkėje nurodomos tiek neatidėliotinos, tiek ilgalaikės priemonės, kaip susitvarkyti su dideliais migrantų srautais į ES, visų pirma į Viduržemio jūros regiono šalis, ir kaip spręsti problemas, kurių kyla sprendžiant tokio pobūdžio krizes. Šiomis priemonėmis numatoma patrigubinti finansinius išteklius FRONTEX, perkelti pabėgėlius ir migrantus į ES šalis atsižvelgiant į konkrečius kriterijus ir kvotas, pirmą kartą pritaikyti reagavimo į nepaprastąją padėtį mechanizmą, nurodytą SESV 78 straipsnio 3 dalyje siekiant padėti valstybėms narėms, susiduriančioms su staigiu pabėgėlių antplūdžiu ir pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką pradėti operaciją Viduržemio jūros regione siekiant išardyti neteisėtos prekybos tinklus ir kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu laikantis tarptautinės teisės.

2.4.

Jos taip pat apima 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą, skirtą sumažinti pabėgėlių krizę; jis procedūriniais sumetimais buvo įvardytas kaip neoficialus susitarimas dėl neteisėtos migracijos iš Turkijos į ES siekiant pakeisti neteisėtą migraciją teisiniais kanalais, skirtais perkelti pabėgėlius Europos Sąjungoje (7). Jame nurodyta, kad: i) visi „neteisėti migrantai“, atvykstantys į Graikiją iš Turkijos, nuo 2016 m. kovo 20 d. turės būti grąžinti į Turkiją remiantis dvišaliu šių šalių susitarimu; ii) visi asmenys, kurie neprašo prieglobsčio arba tie, kurių prašymai laikomi nepagrįstais arba nepriimtinais, grąžinami į Turkiją; iii) Graikija ir Turkija, padedant ES institucijoms ir agentūroms, sudarys reikiamus dvišalius susitarimus, įskaitant susitarimą dėl nuolatinio Turkijos pareigūnų buvimo Graikijos salose, o Graikijos pareigūnų – Turkijoje nuo 2016 m. kovo 20 d., kad įgyvendintų šiuos susitarimus; iv) jei iš Graikijos salų į Turkiją grąžinamas vienas siras, tai kitas siras perkeliamas į ES; v) bendradarbiaujant su Komisija, ES agentūromis, JT vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru ir valstybėmis narėmis nuo pirmos grąžinimų dienos bus sukurtas mechanizmas, skirtas įgyvendinti principą „vienas už vieną“; vi) pirmenybė būti perkeltiems ES bus teikiama sirams Turkijoje, o ne Graikijoje, o iš jų – pirmenybė bus teikiama migrantams, kurie anksčiau nebuvo atvykę ir nebandė atvykti į ES.

2.5.

Savo papildomoje faktų suvestinėje dėl 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimo (8), Komisija pabrėžia galimybę Turkiją laikyti „saugia trečiąja šalimi“ (9). Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėties leidžia daryti tokią pat išvadą, nes jame teigiama, kad, jos nuomone, saugios trečiosios šalies sąvoka, kaip apibrėžta Prieglobsčio procedūrų direktyvoje, reikalauja, ne kad nebūtų jokių išlygų ar geografinių apribojimų įgyvendinant Ženevos konvenciją, bet kad iš esmės pagal šios konvencijos nuostatas būtų galima gauti apsaugą (10).

2.6.

Savo ruožtu EESRK išreiškė savo nuomonę, kad saugios kilmės šalies sąvokos jokiu būdu negalima taikyti tais atvejais, kai negerbiama spaudos laisvė ar pažeidžiamas politinio pliuralizmo principas, taip pat tose šalyse, kuriose persekiojama dėl lyties ir (arba) seksualinės orientacijos arba dėl priklausymo tautinėms, etninėms, kultūrinėms ar religinėms mažumoms. Bet kuriuo atveju, norint įtraukti šalį į saugių kilmės šalių sąrašą, reikia, be kita ko, vertinti: naujausią informaciją iš šaltinių, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių teismo, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR), Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), Europos Tarybos ir kitų žmogaus teisių organizacijų (11).

2.7.

Po ES ir Turkijos pareiškimo pasirašymo iš esmės ir nuolat mažėjo neteisėtai Europos sienas kertančių arba Egėjo jūroje žūstančių žmonių skaičius (12). Tačiau tuo pat metu EESRK itin didelį susirūpinimą kelia staigus srautų į kitas Pietų šalis augimas. Tolesni ES valstybių narių veiklos rezultatai perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje srityje ir toliau kelia nusivylimą. Nors pagrindas šių programų įgyvendinimui jau padėtas, šiuo metu jų įgyvendinimo tempas vis dar yra lėtesnis nei būtina norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, kad būtų užtikrintas visų reikalavimus atitinkančių asmenų perkėlimas į ES ir Europos Sąjungoje (13).

3.   Saugios šalies mechanizmas. Saugi trečioji šalis ir pirmoji prieglobsčio šalis

3.1.

Sąvokos „saugi kilmės šalis“, „saugi trečioji šalis“ ir „pirmoji prieglobsčio šalis“ yra apibrėžtos Direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, kurioje nustatyti bendri procedūriniai standartai ir garantijos asmenims, siekiantiems tarptautinės apsaugos ES valstybėse narėse. Konkrečiau, direktyvoje nurodomos keturios saugios šalies kategorijos. Jos yra: pirmoji prieglobsčio šalis (35 straipsnis), saugi trečioji šalis (38 straipsnis), saugi kilmės šalis (37 straipsnis) ir Europos saugi trečioji šalis (39 straipsnis) (14).

3.2.

Bendras Direktyvos 2013/32/ES 39 straipsnio dėl Europos saugių trečiųjų šalių ir 35 straipsnio dėl pirmosios prieglobsčio šalies aiškinimas rodo didesnį ir mažesnį tarptautinės apsaugos statusą, o saugios trečiosios šalies režimas pagal 38 straipsnį lieka tarp jų. 39 straipsnyje nurodomas aukščiausias apsaugos lygis kalbant apie šalis, kurios ratifikavo Ženevos konvenciją be geografinių apribojimų, suteikia maksimalią šia konvencija užtikrinamą apsaugą, visiškai įgyvendina konvencijos 36 straipsnį šalyje ir joms taikomi konvencijos kontrolės mechanizmai. Direktyvos 35 straipsniu, visiškai priešingai, apsiribojama pabėgėlių apsauga arba kita pakankama apsauga daugiausia dėmesio skiriant negrąžinimo principo taikymui.

3.3.

Pagal Direktyvos 2013/32/ES 38 straipsnį šalis laikoma saugia trečiąja šalimi konkrečiam prašytojui, jei ji iš esmės atitinka šiuos kriterijus: a) gyvybei ir laisvei negresia pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų; b) atitinkama šalis laikosi negrąžinimo principo pagal Ženevos konvenciją; c) prašytojui nėra didelės žalos pavojaus; d) šalis laikosi draudimo išsiųsti asmenį iš šalies, jei jam kyla kankinimo ir žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmės pavojus, kaip numatyta tarptautinėje teisėje; e) yra galimybė prašyti pabėgėlio statuso ir, jei asmuo pripažįstamas pabėgėliu, gauti apsaugą pagal Ženevos konvenciją ir f) prašytojas turi ryšių su atitinkama trečiąja šalimi, kurie pateisintų tai, kad tas asmuo vyksta į tą šalį. Galiausia, jei kompetentinga valdžios institucija nusprendžia, kad šalis, pavyzdžiui, Turkija, yra pirmoji prieglobsčio šalis arba prašytojui saugi trečioji šalis, ji priima sprendimą, atmetantį tarptautinės pagalbos prašymą kaip nepriimtiną nenagrinėdama jo esmės (15).

3.4.

Negrąžinimo principas yra tarptautinės pabėgėlių apsaugos sistemos pagrindas ir yra įtvirtintas Ženevos konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje (16). Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR) nurodė, kad šiuo straipsniu į konvenciją įtraukiamas svarbus principas, kuris yra įtrauktas į tarptautinę paprotinę teisę ir kuris įpareigoja visas tarptautinės bendruomenės valstybes, nepaisant to, ar jos yra ratifikavusios Ženevos konvenciją (17), ar ne.

3.5.

Taigi bet kuriam asmeniui, kuris laikomas pabėgėliu pagal 1951 m. konvenciją arba kuris atitinka pabėgėlio apibrėžtį, pateiktą 1951 m. konvencijos 1 straipsnio a punkto 2 dalyje, net jei jo pabėgėlio statusas nebuvo oficialiai pripažintas, taikoma apsauga pagal 33 straipsnio 1 dalį (18). Tai itin svarbu prieglobsčio prašytojams, nes gali būti, kad jie yra pabėgėliai, todėl jie neturėtų būti iškelti arba išvaryti iš prieglobsčio šalies, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų statuso (19).

4.   Turkija kaip „saugi trečioji šalis“

4.1.

Nuo 2011 m. Turkija priėmė didžiausią pabėgėlių iš Sirijos skaičių (daugiau nei tris milijonus – 3 222 000). Tuo tarpu Libanas, šalis, turinti 4,8 milijono gyventojų, priėmė daugiau nei 1 milijoną registruotų pabėgėlių. Jordanija yra trečioji šalis, priėmusi daugiausiai pabėgėlių iš Sirijos (654 582), nors naujausiais oficialiais duomenimis Irakas ir Egiptas atitinkamai priėmė 244 235 ir 124 534 registruotus pabėgėlius (20).

4.2.

Turkija ratifikavo Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių ir jos 1967 m. protokolą, tačiau ji taiko geografinę išlygą dėl prieglobsčio prašytojų ne iš Europos. Praktiškai ji pripažįsta tik pabėgėlius iš Europos, t y. Europos Tarybos valstybių narių (21). 2014 m. balandžio mėn Turkija išleido naują įstatymą dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos. Įstatyme numatytos keturios apsaugos statuso rūšys šalyje: a) „pabėgėlio statusas“ pripažintiems pabėgėliams pagal Ženevos konvenciją, kurie yra vienos iš 47 Europos Tarybos valstybių narių piliečiai; b) „sąlyginis pabėgėlio statusas“ pripažintiems pabėgėliams ne iš Europos; c) „papildoma apsauga“ gali būti suteikiama Europos ir ne Europos piliečiams, kurie neatitinka Ženevos konvencijos kriterijų, kad būtų pripažinti pabėgėliais, tačiau, jei jie būtų sugrąžinti į savo kilmės šalį, jiems grėstų mirties bausmė, kankinimas ar kitas nežmoniškas ir žeminamas elgesys, arba jie galėtų patirti žalos dėl ginkluoto konflikto savo šalyje ir d) „laikina apsauga“ suteikiama masinių antplūdžių atveju (22).

4.3.

Masiškai atvykusiems sirams iš pradžių buvo suteikiamas „lankytojo“ (misâfir) statusas, o tada – laikina apsauga, tačiau be teisės pateikti prašymą dėl pabėgėlio statuso. Šios nuostatos tikslas yra tas, kad jie liktų Turkijoje tik kol Sirijoje vyksta karas ir galiausiai grįžtų namo, kai sąlygos pagerės.

4.3.1.

Kitų šalių piliečiai (ne sirai) gali prašyti prieglobsčio individualiai ir jų prašymai nagrinėjami taikant panašią procedūrą pagal Įstatymą dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos, kuris įsigaliojo 2014 m. balandžio mėn. Pagal šią procedūrą prašytojai yra siunčiami į Migracijos valdymo generalinį direktoratą (angl. DGMM), kuris atlieka statuso nustatymo procedūrą, ir UNHCR, kuris atlieka panašią statuso nustatymo procedūrą ir pateikia rekomendacijų dėl perkėlimo. Jo sprendimai neturi teisinės galios, tačiau į juos atsižvelgiama atliekant DGMM vertinimą. Taigi akivaizdu, kad šios srities Turkijos teisės aktuose sirams ir kitų trečiųjų šalių piliečiams numatomi skirtingi apsaugos standartai ir procedūrinės taisyklės tokiu būdu sudarant skirtingas prieigos ir apsaugos sąlygas.

4.4.

Kalbant apie įsidarbinimą ir naudojimąsi pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra, socialine apsauga, švietimu ir apskritai integracija į visuomenę, yra rimtų kliūčių, trūkumų ir problemų (23). Nors nuo 2016 m. sausio mėn. Turkija pripažino sirų teisę dirbti, iš tiesų leidimus dirbti gavo labai nedaug iš jų, o dauguma jų galiausia dirba nedeklaruojamą darbą (24). Taip pat reikėtų pridurti, kad tarptautinės apsaugos gavėjams yra aiškiai ir kategoriškai netaikoma ilgalaikės integracijos Turkijoje galimybė (Įstatymo dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos 25 straipsnis), o laisvas pabėgėlių judėjimas yra varžomas pagal to paties įstatymo 26 straipsnį. Taigi akivaizdu, kad Turkijoje tarptautinės apsaugos prašantiems asmenims nesuteikiamos teisinės garantijos ir teisės, kuriomis naudojasi pagal Ženevos konvenciją pabėgėliais pripažinti asmenys, pavyzdžiui, teisė judėti susitariančiosios valstybės teritorijoje (1951 m. konvencijos 26 straipsnis), teisė įsitvirtinti (1951 m. konvencijos 34 straipsnis) ir teisė dirbti (1951 m. konvencijos 17, 18 ir 19 straipsniai).

4.5.

Be to, kyla abejonių dėl Turkijos laikymo „saugia trečiąja šalimi“ kalbant apie negrąžinimo principą, įtvirtintą Ženevos konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį 3 straipsnio 2 dalyje (25). Nepaisant fakto, kad Turkija jau seniau buvo linkusi nepriimti prieglobsčio prašytojų ne iš Europos, naujausiose tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ataskaitose nurodomi atvejai, kai asmenims buvo neleidžiama atvykti į šalį arba jie grupėmis buvo grąžinami atgal į Sirijos teritoriją (26). Svarbu paminėti, kad praėjus vos vienai dienai po susitarimo pasirašymo, organizacija „Amnesty international“ pranešė apie dar vieną masinio afganų pabėgėlių grąžinimo į Kabulą atvejį (27). Be to, 2016 m. balandžio 20 d. Europos Tarybos asamblėjos priimtoje rezoliucijoje, be kita ko, nurodoma, kad sirų ir kitų šalių piliečių grąžinimas į Turkiją prieštarauja ES ir tarptautinei teisei (28). Todėl akivaizdu, kad trūksta garantijų norint užtikrinti praktinį negrąžinimo principo įgyvendinimą (29).

---

(1)  Europos Komisija, 2016 m. ataskaita dėl Turkijos, Briuselis, 2016 11 9, SWD (2016) 366 final, p. 77–78, galima rasti: http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2016/20161109_report_turkey.pdf

(2)  EESRK faktų nustatymo misija dėl pabėgėlių padėties iš pilietinės visuomenės organizacijų perspektyvos, Misijos Turkijoje ataskaita, 2016 m. kovo 9–11 d., p. 2, galima rasti:- http://www.eesc.europa.eu/resources/docs/eesc-fact-finding-missions-refugees_turkey_en.pdf.

(3)  Žr. 2 išnašą.

(4)  Amnesty International, Europe’s gatekeeper: unlawful detention and deportation of refugees from Turkey, p. 14, galima rasti: https://www.amnesty.org/en/documents/document/?indexNumber=eur44%2f3022%2f2015&language=en.

(5)  Žr. 2 išnašą.

(6)  ES sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė“.

(7)  Europos Vadovų Taryba, Išorės reikalai ir tarptautiniai santykiai, 2016 3 18, http://www.consilium.europa.eu/el/press/press-releases/2016/03/18-eu-turkey-statement/.

(8)  Europos Komisija, Informacijos suvestinė dėl ES ir Turkijos susitarimo, 2016 3 19, galima rasti: http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-963_en.htm.

(9)  „Kokiu teisiniu pagrindu prieglobsčio prašytojai bus grąžinami iš Graikijos salų atgal į Turkiją? Žmonių, prašymai suteikti prieglobstį Graikijoje bus nagrinėjami kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, laikantis ES ir tarptautinės teisės reikalavimų ir negrąžinimo principo. Bus rengiami individualūs pokalbiai, atliekami individualūs vertinimai ir suteikiama teisė apskųsti sprendimą. Prieglobsčio prašytojai nebus grąžinami masiškai ar automatiškai. ES prieglobsčio taisyklės valstybėms narėms tam tikromis, aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis suteikia galimybę prašymą paskelbti „nepriimtinu“, t. y. atmesti prašymą nesigilinant į jo esmę. Yra dvi teisinės galimybės, kurios galėtų būti numatytos norint prieglobsčio prašymus paskelbti nepriimtinais, jei tai susiję su Turkija: 1) pirmoji prieglobsčio šalis (Prieglobsčio procedūrų direktyvos 35 straipsnis): jei asmuo toje šalyje jau buvo pripažintas pabėgėliu arba jam čia suteikta pakankama apsauga; 2) saugi trečioji šalis (Prieglobsčio procedūrų direktyvos 38 straipsnis): jei asmeniui dar neužtikrinta apsauga trečiojoje šalyje, tačiau trečioji šalis grąžintam asmeniui gali užtikrinti veiksmingas galimybes gauti apsaugą“.

(10)  „Atsižvelgdama į tai, Komisija pabrėžia, kad saugios trečiosios šalies sąvoka, kaip ji apibrėžta Prieglobsčio procedūrų direktyvoje, reikalauja galimybės gauti apsaugą pagal Ženevos konvenciją, bet nereikalauja, kad saugi trečioji šalis būtų ratifikavusi šią Konvenciją be geografinės išlygos. Be to, nagrinėjant klausimą, ar esama ryšio su atitinkama trečiąja šalimi ir ar dėl to būtų racionalu prieglobsčio prašytojui keliauti į tą šalį, gali būti atsižvelgta į tai, ar prieglobsčio prašytojas tranzitu keliavo per atitinkamą trečiąją šalį ir ar trečioji šalis geografiškai artima prieglobsčio prašytojo kilmės šaliai.“2016 m. vasario 10 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėties, 2016 2 10, COM(2016) 85 final.

(11)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo sudarymo (OL C 71, 2016 2 24, p. 82), 2.4 ir 2.11 punktai.

(12)  Nuo Komisijos naujausios ataskaitos paskelbimo kiekvieną dieną iš Turkijos į Graikijos salas atvykstančių asmenų skaičius ir toliau išlieka nedidelis – vidutiniškai 75 asmenys per dieną. Europos Komisija, Briuselis, 2017 9 6 COM(2017) 470 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Septintoji pažangos, padarytos įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, ataskaita“. Galima rasti: https://ec.europa.eu/home-affairs/sites/homeaffairs/files/what-we-do/policies/european-agenda-migration/20170906_seventh_report_on_the_progress_in_the_implementation_of_the_eu-turkey_statement_en.pdf.

(13)  Remiantis naujausiais duomenimis, bendras perkėlimų skaičius – 27 695 (19 244 iš Graikijos ir 8 451 iš Italijos), o pagal ES ir Turkijos susitarimą iš Turkijos į ES iš viso buvo perkelti 8 834 sirai. Kalbant apie finansinę paramą pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, iš 2016–2017 m. laikotarpiu skirto 3 mlrd. eurų finansavimo jau pasirašyta sutarčių už daugiau nei 1,66 mlrd. eurų, o išmokos siekia 838 mln. eurų. Pažeidžiamų pabėgėlių, remiamų pagal neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistemą, skaičius išaugo nuo 600 000 iki 860 000 ir tikimasi, kad iki 2017 m. pabaigos jis išaugs iki 1,3 mln. Europos Komisija, Briuselis, 2017 9 6 COM(2017) 465 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Penkioliktoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita“. Galima rasti: https://ec.europa.eu/home-affairs/sites/homeaffairs/files/what-we-do/policies/european-agenda-migration/20170906_fifteenth_report_on_relocation_and_resettlement_en.pdf-turkey_statement_en.pdf.

(14)  Teigiama, kad saugios šalies mechanizmas prieštarauja Ženevos konvencijos 31 straipsnio 1 daliai, nes tarptautinėje teisėje nenurodoma, kad prašymą būtina pateikti pirmojoje šalyje, kurioje gali būti suteikta tarptautinė apsauga. Šiuo klausimu žr. M. Symes ir P. Jorro, Asylum Law and Practice, LexisNexis UK, 2003 m., p. 448; G. Goodwin-Gill ir J. McAdam, The Refugee in International Law, Oxford University Press, 2007 m., p. 392. Dėl priešingos nuomonės žr. Hailbronner, The Concept of „SAFE Country“ and Expeditious Asylum Procedures: A Western European Perspective, International Journal of Refugee Law, 1993 m., 5(1): p. 31–65.

(15)  Graikijos žmogaus teisių sąjungos teigimu, nuo pirmųjų ES ir Turkijos susitarimo dėl pabėgėlių taikymo dienų „EASO eksperto manymu, Turkija yra saugi trečioji šalis kalbant apie pirmuosius prieglobsčio prašymus, kurie buvo išnagrinėti […]. Ši nuomonė, kaip standartinis dokumentas, parengtas siekiant pagrįsti visus atmestus prašymus, iš esmės nesuteikia prašytojams būtinos individualaus vertinimo galimybės ir, dar blogiau, įrodymo naštą, kad Turkija nėra saugi trečioji šalis, užkrauna ant prieglobsčio prašytojo pečių, o tai visiškai prieštarauja šios direktyvos dvasiai. Šiais pirmaisiais atvejais prieglobsčio prašymų atmetimas jų nenagrinėjus yra nepagrįstas“. Graikijos žmogaus teisių sąjungos „Pastabos – kritinės pastabos dėl nuostatų ir 2016 m. balandžio 21 d. Įstatymo 4375/2016 įgyvendinimo“, galima rasti: http://www.hlhr.gr/?MDL=pages&SiteID=1215. Tačiau 2016 m. gegužės 10 d. buvo priimtas pirmasis Graikijos sprendimas, kuriame Turkija nebuvo laikoma saugia trečiąja šalimi. Konkrečiau, Lesbo saloje vienam sirui, kuriam iš pradžių nebuvo suteiktas prieglobstis ir kuris turėjo būti grąžintas į Turkiją, pateikus apeliacinį skundą pabėgėlių apeliacinė komisija nustatė, kad Turkija nėra saugi trečioji šalis, todėl prieglobsčio prašymas turėjo būti išnagrinėtas iš naujo, išsamiau ir remiantis daugiau faktų. Po pirmojo sprendimo, kad Turkijos negalima laikyti saugia trečiąja šalimi, kuriuo įtvirtintas „precedentas“, apeliacines komisijas pasiekė gausūs pabėgėlių apeliaciniai skundai.

(16)  Dėl negrąžinimo principo, be kita ko, žr. E. Lauterpacht ir D. Bethlehem, The scope and content of the principle of non-refoulement: Opinion („Negrąžinimo principo taikymo sritis ir turinys. Nuomonė“), E. Feller, V. Tuerk ir F. Nicholson (eds.), Refugee Protection in International Law („Pabėgėlių apsauga ir tarptautinė teisė“), UNHCR pasaulines konsultacijas dėl tarptautinės apsaugos, Cambridge University Press, Cambridge 2003 m., p. 87–177. Taip pat žr. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro patariamąją nuomonę dėl negrąžinimo įsipareigojimų eksteritorinio taikymo pagal 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos1967 m. protokolą, kurį galima rasti: http://www.unhcr.org/refworld/docid/45f17a1a4.html.

(17)  2001 m. rugsėjo 13 d. Nota dėl tarptautinės apsaugos (A/AC. 96/951, 16 dalis). Taip pat žr. UNHCR The Principle of Non Refoulement as a Norm of Customary International Law, Response to the Questions Posed to UNHCR by the Federal Constitutional Court of the Federal Republic of Germany in cases 2 BvR 1938/93, 2 BvR 1953/93, 2 BvR 1954/93. Taip pat žr. UNHRC, Note on the Principle of Non Refoulement (ES Seminar on the Implementation of the 1995 ES Resolution on the Minimum Guarantees for Asylum Procedures),1997 11 1. Be to, žr. 1951 m. Konvencijos šalių deklaracijos preambulės 4 dalį ir (arba) 1967 m. protokolą dėl pabėgėlių statuso, kuris buvo priimtas 2001 m. gruodžio 12–13 d. ministrų susitikime, HCR/MMSP/2001/09, ir Naujosios Zelandijos apeliacinio teismo sprendimo byloje Zaoui prieš generalinį prokurorą (Nr. 2) [2005] 1 NZLR 690, 2004 9 20, 34 ir 136 punktus.-

(18)  Išvada Nr. 6 (XXVIII) – 1977 m. dėl negrąžinimo principo, c dalis, Išvada Nr. 79 (XLVIII) – 1996 m. dėl tarptautinės apsaugos, j dalis, Išvada Nr. 81 (XLVIII) – 1997 m. dėl tarptautinės apsaugos, i dalis.

(19)  UNHCR, Global Consultations on International Protection/Third Track: Asylum Processes (Fair and Efficient Asylum Procedures), EC/GC/01/12, 13.5.2001, paragraphs 4, 8, 13 & 50 (c) and E. Leuterpacht and D. Bethlehem, ankstesnė 16 išnaša, 87–99 dalys.

(20)  Išsamesnės informacijos galima rasti: http://data.unhcr.org/syrianrefugees/regional.php.

(21)  Žr. 2 išnašą.

(22)  Įstatymo tekstą anglų galima galima rasti: http://www.goc.gov.tr/files/files/eng_minikanun_5_son.pdf.

(23)  Žr. 2 išnašą.

(24)  Meltem Ineli-Ciger, Implications of the New Turkish Law on Foreigners and International Protection and Regulation no. 29153 on Temporary Protection for Syrians Seeking Protection in Turkey, Oxford Monitor of Forced Migration, 2014, 4(2): p. 28–36.

(25)  Žr. 2 išnašą.

(26)  Žr., be kita ko, 2015 m. lapkričio 23 d. Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ pranešimą: https://www.hrw.org/news/2015/11/23/turkey-syrians-pushed-back-border.

(27)  Amnesty International, Η ψευδαίσθηση της „ασφαλούς χώρας“ για την Τουρκία καταρρέει („Iliuzija, kad Turkija yra „saugi šalis“, subliuško“) 2016 m. kovo 23 d., galima rasti tik graikų kalba: https://www.amnesty.gr/news/press/article/20243/i-pseydaisthisi-tis-asfaloys-horas-gia-tin-toyrkia-katarreei. Dėl išsamesnės informacijos žr. O. Ulusoy, Turkey as a SAFE Third Country?, 2016 m. kovo 29 d., galima rasti: https://www.law.ox.ac.uk/research-subject-groups/centre-criminology/centreborder-criminologies/blog/2016/03/turkey-safe-third. E. Roman, Th. Baird, ir T. Radcliffe, Why Turkey is Not a „SAFE Country http://www.statewatch.org/analyses/no-283-why-turkey-is-not-a-safe-country.pdf.

(28)  2016 m. kovo 18 d. Rezoliucija 2109 (2016) preliminari redakcija, „Pabėgėlių ir migrantų padėtis pagal ES ir Turkijos susitarimą“, autorius (-iai) – Europos Tarybos parlamentinė asamblėja, šaltinis – 2016 m. balandžio 20 d. (15-asis posėdis) asamblėjos diskusija (žr. dok, 14028, Migracijos, pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų komiteto ataskaita, pranešėja Tineke Strik). Šį dokumentą asamblėja priėmė 2016 m. balandžio 20 d. (15-asis posėdis).

(29)  L. Reppeli (2015 m.), „Turkijos kelias Europos žmogaus teisių teisme“. Turkijos peržiūra, 2015 m. sausio 1 d. (galima rasti: http://archive.is/XmdO5).

---

28.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/27

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS)“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2018/C 227/04)

Pranešėja:

Tanja Buzek

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2017 10 19
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	REX
Priimta skyriuje	2018 1 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 2 14
Plenarinė sesija Nr.	532
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	133/1/9

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina Europos Komisijos iniciatyvą neoficialiame dokumente (1) įvertinti prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrių ES prekybos susitarimuose įgyvendinimą ir šiuo klausimu konsultuotis su pilietine visuomene.

1.2.

EESRK atliko svarbų vaidmenį didindamas ES ir trečiųjų šalių pilietinės visuomenės informuotumą apie ES prekybos politiką. EESRK nariai yra ir toliau bus įsipareigoję stiprinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių pilietine visuomene siekiant užtikrinti derybų dėl ES prekybos susitarimų ir jų įgyvendinimo stebėseną.

1.3.

EESRK ragina Komisiją stiprinti savo dialogą su pilietine visuomene siekiant plėtoti PDV skyrių dabartiniuose ir būsimuose prekybos susitarimuose veikimą ir visų pirma tai atspindėti peržiūrint ES ir Kanados išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) PDV skyrių.

1.4.

Vis dėlto EESRK primygtinai ragina Komisiją savo požiūriu siekti platesnio užmojo tikslų visų pirma atsižvelgiant į veiksmingo PDV skyriuose numatytų įsipareigojimų vykdymo stiprinimą, kuris yra ypač svarbus EESRK. PDV skyriams reikia suteikti tokį pat svorį, kaip ir skyriams, kurie skirti komerciniams, techniniams ar tarifų klausimams.

1.4.1.

EESRK rekomenduoja suteikti VPG įgaliojimus stebėti visų kitų prekybos susitarimų dalių poveikį žmogaus, darbo ir aplinkos apsaugos teisėms, o įgaliojimai turi apimti ir vartotojų interesus.

1.4.2.

EESRK apgailestauja dėl siauro požiūrio PDV skyriuose į vartotojų interesus ir palankiai vertintų, jei į šiuos skyrius būtų įtrauktas konkretus skyrius vartotojų klausimais, kuriame būtų aptarti atitinkami tarptautiniai vartotojų standartai ir sustiprintas bendradarbiavimas vartotojų teisių užtikrinimo srityje.

1.5.

EESRK mano, kad PDV skyriai yra esminės svarbos siekiant Komisijos strateginiuose dokumentuose „Prekyba visiems“ (2) ir „Globalizacijos suvaldymas“ (3) nustatytų tikslų, ir mano, kad vietos patarėjų grupių (VPG) sudarymas yra pagrindinis PDV skyrių laimėjimas siekiant trečiųjų šalių pilietinei visuomenei suteikti galių, skatinti šias šalis aktyviai puoselėti vertybes, panašias į tas, kurias mes pripažįstame ES vertybėmis, įskaitant socialinius, vartotojų teisių ir aplinkos standartus ir kultūrinę įvairovę, ir siekti, kad viešas ES veidas taptų matomas šiose šalyse, bei sukuriant svarbią platformą stebėti, kaip vykdomi prekybos susitarimuose prisiimti įsipareigojimai žmogaus, darbo ir aplinkos apsaugos teisių srityje.

1.6.

EESRK teigiamai vertina suteiktus įgaliojimus dalyvauti VPG nario teisėmis ir atlikti VPG sekretoriato funkcijas. Tačiau EESRK pažymi, kad finansavimo ir išteklių klausimas išlieka esminės svarbos užtikrinant dabartinių ir būsimų VPG veiklą ir prašo Komisijos, taip pat Tarybos ir Parlamento, bendradarbiaujant su EESRK, skubiai įgyvendinti sisteminius sprendimus šioje srityje.

1.7.

EESRK mano, kad Komisija turi imtis veiksmų, kad padidintų PDV skyrių ir VPG, visų pirma kaip organų, kuriems pavesta stebėti, kaip laikomasi šių įsipareigojimų, veiksmingumą. Daugelį praktinio pobūdžio rekomendacijų būtų galima įgyvendinti nekeičiant dabartinių PDV skyrių teksto ir dėl šios priežasties tai reikėtų padaryti nedelsiant.

1.7.1.

Nustatyti trūkumai apima nesubalansuotą grupių sudėtį ir vėlavimus sudarant VPG, poreikį rengti bendrus ES VPG ir šalių partnerių VPG susitikimus ir šių VPG pirmininkams dalyvauti PDV komitetų posėdžiuose, turint teisę pristatyti savo grupių pozicijas, ir per mažą tiek ES, tiek šalių partnerių skiriamą VPG finansavimą.

1.7.2.

Šiuo tikslu EESRK siūlo į susitarimo tekstą įtraukti nuostatas dėl bendrų ES ir šalių partnerių VPG susitikimų, siekiant sudaryti sąlygas joms keistis su bendrais projektais susijusia patirtimi, ir parengti bendras rekomendacijas.

1.7.3.

Mes primygtinai rekomenduojame remti ES, ypač šalių partnerių, pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimą prieš įsigaliojant susitarimui ir skatinti nedelsiant sudaryti VPG, įskaitant būtinos politinės, finansinės ir logistinės paramos teikimą, kartu užtikrinant, kad grupių sudėtis būtų subalansuota.

1.7.4.

Taip pat atkreipiame Komisijos dėmesį į neišspręstus vietos pilietinei visuomenei painius klausimus, kylančius dėl ES asociacijos susitarimų ir išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų su Gruzija, Moldova ir Ukraina horizontalaus persidengimo ir dėl pilietinės visuomenės forumams suteikto didesnio vaidmens, ypač Lotynų Amerikos šalyse, silpninančio abiejų susitarimo šalių vietos patarėjų grupių svarbiausias nuostatas.

1.7.5.

Be to, EESRK kritikuoja tai, kad Komisija neatsako į VPG pateikiamus skundus. Todėl pagal stebėsenos mechanizmą turėtų būti sudarytos sąlygos nepriklausomai pradėti PDV skyriuose aiškiai nustatytų įsipareigojimų pažeidimų tyrimus.

1.8.

EESRK primygtinai ragina Komisiją nustatyti skaidresnį ir supaprastintą skundų nagrinėjimo mechanizmą, taip pat rekomenduoja suteikti PDG pirmininkams galimybę dalyvauti PDV komiteto posėdžiuose ir įpareigoti PDV komitetą per pagrįstą laikotarpį reaguoti į VPG keliamus klausimus ir teikiamas rekomendacijas. EESRK rekomenduoja ES VPG, Komisijai, EIVT, Europos Parlamentui ir ES valstybėms narėms palaikyti reguliarų dialogą.

1.9.

Darnaus vystymosi tikslų (DVT) atžvilgiu EESRK rekomenduoja įtraukti konkrečią DVT skatinimui skirtą nuostatą į visus būsimus įgaliojimus PDV skyriams.

1.10.

Atsižvelgiant į tvirtą ES Komisijos duotą įsipareigojimą stiprinti darbo nuostatas, prieš sudarant prekybos susitarimą šalys partnerės turėtų parodyti, kad visapusiškai laikosi aštuonių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo konvencijų. Jeigu šalis partnerė neratifikavo arba tinkamai neįgyvendino šių konvencijų ar neparodė, kad yra lygiavertis apsaugos lygis, EESRK rekomenduoja prašyti parengti tvirtų įsipareigojimų įgyvendinimo veiksmų grafiką, kuris būtų įtrauktas į PVD skyrių, užtikrinant, kad tikslai bus pasiekti laiku.

1.11.

EESRK atkreipia dėmesį į neoficialiame dokumente iškeltą sankcijų klausimą. Mes raginame Komisiją toliau nagrinėti dabartiniuose prekybos susitarimuose nustatytus sankcijų mechanizmus, jų ligšiolinį naudojimą ir pasimokyti iš jų galimų trūkumų, siekiant įvertinti ir padidinti įgyvendinamo vykdymo užtikrinimo mechanizmo, kurį būtų galima detalizuoti PDV skyriuose, veiksmingumą. Šio proceso metu Komisija turėtų deramai įvertinti tai, kad kai kurios pilietinės visuomenės grupės pareiškė paramą ir rimtų nuogąstavimų dėl jų naudojimo.

1.12.

EESRK yra pasirengęs prisidėti plėtojant naujas idėjas, kurios padėtų Komisijai didinti PDV skyriuose numatytų nepriklausomų užtikrinimo mechanizmų veiksmingumą, iš dalies pasinaudojant teise imtis atsakomųjų veiksmų, kai nesprendžiami Komisijai rūpimi klausimai. Jeigu prireiktų taikyti kokias nors sankcijas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar galimi prekybos partneriai yra pasirengę pritarti tokiam požiūriui: kitaip nei BLS+ programoje, bet kokio ginčo atveju negalima vienašališkai atšaukti jokių nuostatų.

2.   Nuomonės aplinkybės

2.1.

Po to, kai darnaus vystymosi nuostatos buvo pirmą kartą įtrauktos į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių Karibų grupės forumo (CARIFORUM) ir ES ekonominės partnerystės susitarimą (EPA) ir į ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimą (LPS), kuris įsigaliojo 2011 m., visuose ES prekybos susitarimuose yra prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrius. Šiuo metu ES taip pat yra sudariusi susitarimus, į kuriuos įtrauktas PDV skyrius, su Centrine Amerika, Kolumbija ir Peru, Gruzija, Moldova ir Ukraina, tokie skyriai bus ir būsimuose naujuose susitarimuose.

2.2.

Pastaraisiais metais išaugo dėmesys prekybos susitarimų darbo, aplinkosaugos ir vartotojų nuostatoms. Šiuo klausimu vyksta diskusijos Europos Parlamente ir Taryboje, valstybėse narėse ir tarp pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų, įskaitant EESRK.

2.3.

Pastaraisiais metais EESRK parengė keletą nuomonių, kuriose nagrinėjami įvairūs ES prekybos politikos aspektai, susiję su prekyba ir darniu vystymusi, ir pateikiamos su tuo susijusios rekomendacijos: visų pirma tai pasakytina apie nuomones dėl strategijos „Prekyba visiems“ (4); dėl prekybos ir investicijų vaidmens atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus (DVT) (5) ir konkrečią nuomonę dėl PDV skyriaus ES ir Korėjos LPS (6). 2017 m. liepos mėn. EESRK surengė konferenciją, kaip užtikrinti realų PDV skyrių LPS poveikį; renginyje dalyvavo įvairių VPG nariai (7).

2.4.

Yra atlikta keletas PDV skyrių poveikio ir veiksmingumo vertinimų. Nepaisant fakto, kad ES apskritai tvirtai pritariama ambicingų įsipareigojimų, susijusių su darbo teisėmis, aplinkos ir vartotojų teisių apsauga, taip pat aktyvaus pilietinės visuomenės vaidmens numatymui dabartiniuose ir būsimuose LPS, taip pat esama poreikio įrodyti, kad PDV skyriai gali padėti siekti komunikate „Prekyba visiems“ (8) ir Komisijos neseniai paskelbtame diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo (9) nustatytų ambicingų tikslų.

2.5.

Atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą IEPS (CETA) susitarimui, už prekybą atsakinga Komisijos narė Cecilia Malmström pažadėjo Europos Parlamento nariams (10) pradėti plataus masto viešas konsultacijas su EP nariais ir pilietine visuomene, įskaitant EESRK, dėl prekybos ir darnaus vystymosi skyrių. Šis PDV skyrių įgyvendinimo aptarimas taip pat reikalingas atsižvelgiant į vykstančias prekybos derybas su Meksika ir Mercosur ir siekiant suformuoti ES poziciją dėl galutinės IEPS skyriaus peržiūros (11), kaip abi šalys sutarė prie IEPS pridedame bendrame aiškinamajame dokumente (12).

2.6.

2017 m. liepos 11 d. paskelbtu Komisijos neoficialiu dokumentu (13) ketinta per artimiausius mėnesius pradėti diskusiją su Europos Parlamentu, Taryba ir pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais. Dokumente aprašoma ir įvertinama dabartinė praktika, pateikiamos dvi galimybės, kaip pagerinti PDV skyrių įgyvendinimą ir iškeliama keletas suinteresuotiesiems subjektams skirtų klausimų. Dabartinė EESRK nuomonė parengta siekiant prisidėti prie šio proceso ir aptarti šiuos klausimus.

2.7.

Valstybės narės gavo neoficialų dokumentą ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Europos Parlamentas diskusijas surengė savo plenarinėje sesijoje, kuri įvyko 2018 m. sausio mėn.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos iniciatyvą neoficialiame dokumente įvertinti prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrių ES prekybos susitarimuose įgyvendinimą (14) ir Prekybos GD neoficialų dokumentą, kuriuo pradedamos diskusijos ir konsultacijos su pilietine visuomene dėl skyriaus patobulinimo.

3.2.

EESRK mano, kad PDV skyriai atlieka esminį vaidmenį siekiant Komisijos strategijoje „Prekyba visiems“ ir diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo nustatyto tikslo viešinti JT darnaus vystymosi tikslus. Jie yra ne mažiau svarbūs nei tarptautiniai įsipareigojimai, prisiimti pagal, pvz., Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir susitarimus dėl prekybos iškastiniu kuru, vykdymas.

3.3.

Atsižvelgdamas į DVT, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į savo išvadas ir rekomendacijas, pateiktas Komiteto nuomonėje (15), visų pirma į visus būsimus įgaliojimus, susijusius su PDV skyriais, įtraukti „specialią nuostatą, pagal kurią reikalaujama, kad abi pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmo šalys bendradarbiautų siekdamos propaguoti DVT“ ir kad PDV skyriai „turi būti tokie pat svarbūs kaip ir skyriai, skirti komerciniams, techniniams ir tarifų klausimams“.

3.3.1.

Komitetas jau yra pažymėjęs (16), kad pagal 17-ą darnaus vystymosi tikslą konkrečiai nurodomas pilietinės visuomenės vaidmuo: „siekiant sėkmingai įgyvendinti darnaus vystymosi darbotvarkę Vyriausybės, privatusis sektorius ir pilietinė visuomenė turi palaikyti partnerystės ryšius.“ Be to, pirmą kartą JT istorijoje darnaus vystymosi tiksluose nurodoma, kad Vyriausybės yra atskaitingos žmonėms.

3.4.

Tačiau EESRK apgailestauja dėl dabartinėse diskusijose dėl PDV skyrių taikomo siauro požiūrio ir dėl bendros šių skyrių apimties vartotojų interesų atžvilgiu. Nors strategijoje dėl prekybos visiems išskirtinis dėmesys skiriamas vartotojų pasitikėjimui saugiais produktais, JT gairėse dėl vartotojų apsaugos (17) numatytas daug platesnio pobūdžio supratimas, įskaitant vartotojų privatumo apsaugą, jų teises e. prekyboje ir teisę į veiksmingą vartotojų teisių užtikrinimą. Atsižvelgdamas į prekybos liberalizavimo poveikį vartotojams, EESRK palankiai vertintų, jei į PDV sistemą būtų įtrauktas konkretus vartotojų klausimams skirtas skyrius dėl prekybos ir vartotojų, kuriame būtų aptariami atitinkami tarptautiniai vartotojų standartai ir stiprinamas bendradarbiavimas vartotojų teisių užtikrinimo srityje.

3.5.

EESRK taip pat palankiai vertintų, jei į prekybos politiką, konkrečiau į PDV skyrius, būtų įtrauktas su lyties aspektu susijęs įsipareigojimas. Daugumoje ES prekiaujančių šalių tam tikruose sektoriuose, pvz., tekstilės pramonės sektoriuje, moterys sudaro didžiąją dalį darbuotojų. Todėl ES prekybos susitarimai neturėtų didinti lyčių nelygybę. ES Komisija turėtų užtikrinti visapusišką pagarbą tarptautiniams darbo standartams, susijusiems su lyčių lygybe ir moterų teisėmis darbe. Visų pirma EESRK ragina laikytis TDO Konvencijos Nr. 100 dėl vienodo darbo užmokesčio, Konvencijos Nr. 111 dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje, kuria skatinama panaikinti diskriminaciją darbo vietoje, ir Konvencijos Nr. 183 dėl motinystės apsaugos.

3.6.

EESRK ragina Komisiją paspartinti savo dialogą su pilietine visuomene siekiant plėtoti PDV skyrių veikimą dabartiniuose ir būsimuose prekybos susitarimuose. Šis klausimas turėtų būti aptartas visų pirma peržiūrint IEPS (18) PDV skyrių. Kaip pažadėjo Komisijos narė C. Malmström, EESRK teigiamai vertina išankstinę susitarimo prekybos ir darbo bei prekybos ir aplinkos apsaugos nuostatų peržiūrą, ir nori dalyvauti šioje peržiūroje.

3.7.

EESRK atliko svarbų vaidmenį didindamas ES ir trečiųjų šalių pilietinės visuomenės informuotumą apie ES prekybos politiką. EESRK nariai yra ir toliau bus įsipareigoję stiprinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių pilietine visuomene siekiant užtikrinti derybų dėl ES prekybos susitarimų ir jų įgyvendinimo stebėseną. Šis proaktyvus EESRK žingsnis buvo lemiamas suteikiant užsienio pilietinės visuomenės organizacijoms įgaliojimus ir toliau demokratizuojant su prekyba susijusius sprendimų priėmimo procesus.

3.8.

Nepaisydamas pakankamai trumpo PDV nuostatų įgyvendinimo laiko (praėjus šešeriems metams nuo pirmosios kartos laisvosios prekybos susitarimo, t. y. ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo, įsigaliojimo), EESRK nustatė įvairių pasiekimų ir trūkumų, kuriuos reikėtų išanalizuoti ir šia analize remtis atliekant būsimą IEPS PDV skyriaus, taip pat kitų prekybos susitarimų, peržiūrą.

3.9.

Vienas pagrindinių PDV skyrių pasiekimų yra vietos patarėjų grupių (VPG) sudarymas siekiant sukurti svarbią pilietinei visuomenei skirtą platformą stebėti, kaip vykdomi pagal prekybos susitarimus prisiimti įsipareigojimai žmogaus, darbo ir aplinkos apsaugos teisių srityje. Tačiau EESRK mano, kad svarbu didinti aprėptį, apimant ir vartotojų interesus.

3.9.1.

Kiek leidžia kompetencija, ES taip pat turėtų siekti didesnės sinergijos tarp PDV skyrių formuluočių ir 27 privalomų aplinkos apsaugos ir TDO konvencijų, susijusių su BLS+ programa (įskaitant reikalavimus dėl mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikomos iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“).

3.10.

EESRK palankiai vertina suteiktus įgaliojimus dalyvauti iki šiol sudarytose šešiose VPG nario teisėmis ir atlikti šių grupių sekretoriato funkcijas, remiantis šiais susitarimais: ES ir Korėjos LPS, ES ir Kolumbijos/Peru LPS, ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimu, ES ir Gruzijos IVLPE, ES ir Moldovos IVLPE, ES ir Ukrainos IVLPE, taip pat dalyvauti pagal ES ir CARIFORUM ekonominės partnerystės susitarimą sudarytame konsultaciniame komitete. Be to, EESRK tikisi toliau tęsti savo darbą būsimose VPG, pvz., sudarytose pagal IEPS ir ES ir Japonijos LPS.

3.10.1.

Taip pat atkreipiame Komisijos dėmesį į neišspręstus painius klausimus, visų pirma dėl ES asociacijos susitarimų ir išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų su Gruzija, Moldova ir Ukraina horizontalaus persidengimo, dėl kurio vietos pilietinei visuomenei sunku juos atskirti, ir, antra, dėl pilietinės visuomenės forumams suteikto didesnio vaidmens, ypač Lotynų Amerikos šalyse, dėl kurio dėmesys nukrypo nuo pagrindinių tikslų ir susilpnėjo abiejų susitarimo šalių vietos patarėjų grupių svarbiausios nuostatos.

3.11.

Tačiau finansavimas ir išteklių paieška išlieka esminiu klausimu. Atsižvelgiant į septynis veikiančius stebėsenos mechanizmus (šeši LPS ir CARIFORUM ekonominės partnerystės susitarimas) ir numatomus papildomus mechanizmus, įskaitant pagrindinius susitarimus su Kanada ir Japonija, EESRK gali būti sudėtinga veiksmingai veikti dabartinėse ir papildomose būsimose VPG neturint papildomų išteklių. Komisija turėtų, bendradarbiaudama su EESRK, skubiai parengti sisteminius sprendimus ir kartu su Parlamentu ir Taryba pasirūpinti ištekliais, kurių pakaktų šių stebėsenos mechanizmų veikimui ir visapusiškam pilietinės visuomenės atstovų grupių dalyvavimui.

3.12.

Veiksmingi PDV skyrių įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmai yra labai svarbūs EESRK, ir apie tai užsiminta įvairiose Komiteto nuomonėse (19). VPG, kaip stebėsenos organai, turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad būtų nustatomi ir veiksmingai išnagrinėjami PDV įsipareigojimų pažeidimai. Būdamas aktyvus ES VPG narys, EERSK daug prisidėjo prie šių grupių darbo, todėl ragina Komisiją užsibrėžti ambicingesnius tikslus kuriant veiksmingą įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmą. Pietų Korėjos atveju EESRK pažymi, kad ES VPG paprašė Komisijos pradėti ginčo procedūrą (20), tačiau Komisija, nepaisant jos pastangų spręsti šį klausimą, to dar nepadarė. Tokiomis aplinkybėmis EESRK pakartoja, kad „LPS darnaus vystymosi aspektų, ypač darbo klausimų, įgyvendinimas vis dar nepatenkinamas“ (21).

3.13.

EESRK mano, kad įmonės gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant darbo ir socialinių teisių laikymąsi šiuo tikslu remiant ir įgyvendinant įstatymus, kuriais užtikrinama darbuotojų teisių apsauga, ir pradedant socialinį dialogą su profesinėmis sąjungomis, siekiant susitarti dėl deramų standartų, taikomų įmonėms vykdant tiesioginę veiklą ir visose jų tiekimo grandinėse. EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad prekybos susitarimuose būtų remiama gera įmonių verslo praktika ir užkertamas kelias socialiniam dempingui ir socialinių standartų sumažinimui, šiuo tikslu nustatant įmonių socialinės atsakomybės sąlygas, apimančias tvirtus įsipareigojimus ir atitinkančias EBPO gaires dėl įmonių ir žmogaus teisių, ir įtraukiant nacionalinius informacijos centrus (NIC) (22), kurie turėtų būti nepriklausomi ir kurių struktūra būtų tokia, kad apimtų socialinius partnerius, kurie dalyvautų kaip NIC arba NIC priežiūros komiteto nariai. NIC turėtų turėti gerai parengtus ir tinkamus darbuotojus ir finansavimą.

3.14.

EESRK yra pasirengęs prisidėti plėtojant naujas idėjas, kaip Komisijai padėti didinti PDV skyriuose numatytų nepriklausomų užtikrinimo mechanizmų veiksmingumą iš dalies pasinaudojant teise imtis atsakomųjų veiksmų, kai nesprendžiami Komisijai rūpimi klausimai. Prireikus bet kokios sankcijos turėtų būti taikomos vadovaujantis įvairiapusiškumo požiūriu.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK mano, kad Komisija turi imtis veiksmų, kad padidintų PDV skyrių veiksmingumą ir užtikrintų socialinių, aplinkos apsaugos, vartotojų ir darbo teisių laikymąsi. Pagrindinė dalis yra susijusi su VPG, kurios veikia kaip šių įsipareigojimų stebėsenos užduotis vykdančios įstaigos, veiksmingumo didinimu.

4.1.1.

EESRK pažymi, kad įvairūs suinteresuotieji subjektai pateikė pasiūlymų, kad padidintų PDV skyrių prekybos susitarimuose nepriklausomumą ir veiksmingumą, ir pritaria nuomonei, kad reikia ryžtingai skatinti laikytis PDV įsipareigojimų. Kalbant apie darbo nuostatas, pažymėtina, kad jos apima pasiūlymą sukurti nepriklausomą darbo sekretoriatą (23) ir pavyzdiniame skyriuje darbo klausimais pasiūlytą kolektyvinį skundų nagrinėjimo mechanizmą (24).

4.2.

EESRK įvertino savo patirtį, susijusią su PDV skyriais. Pastebėti toliau nurodyti trūkumai ir EESRK ragina Komisiją juos išspręsti: — subalansuotos narystės ES ir šalių partnerių VPG nebuvimas; — politinės valios laiku sudaryti savo VPG nebuvimas kai kuriose šalyse partnerėse, — tinkamo VPG finansavimo nebuvimas ES ir šalyse partnerėse, — poreikis į susitarimo tekstą įtraukti nuostatas dėl bendrų ES ir šalių partnerių VPG susitikimų, siekiant sudaryti sąlygas joms keistis su bendrais projektais susijusia patirtimi, ir parengti bendras rekomendacijas, — poreikis VPG pirmininkams dalyvauti ir PDV komitetų posėdžiuose su teise pristatyti grupių pozicijas, siekiant perduoti pilietinės visuomenės siunčiamą žinią Vyriausybėms, — Europos Komisijos nereagavimas į VPG pateiktus skundus dėl su PDV įsipareigojimais susijusių pažeidimų.

4.3.

VPG priklausantys EESRK nariai, taip pat kitos verslo, darbo ir savanorių sektoriui atstovaujančios organizacijos pateikė Komisijai įvairių rekomendacijų, kuriomis siekiama pašalinti prekybos susitarimų ir VPG veiksmingumo trūkumus ir užtikrinti, kad būtų paisoma įsipareigojimų laikytis socialinių ir darbo teisių ir su aplinkos apsauga susijusių nuostatų. Komisija turėtų nuodugniai išanalizuoti šias rekomendacijas. Tai apima: — paramą gebėjimų stiprinimui ir geresniam PDV skyrių turinio viešinimui ir pristatymui ES ir šalių partnerių pilietinei visuomenei prieš įsigaliojant susitarimui, — nepriklausomo darbo sekretoriato ir kolektyvinio skundų mechanizmo sukūrimą, — pakankamo finansavimo ir išteklių ES ir šalių partnerių VPG užtikrinimą, kad pilietinės visuomenės atstovai galėtų visapusiškai dalyvauti, ir finansavimo pagrįstai veiklai, įskaitant analitinį darbą arba praktinius seminarus, rengiamus kartu su bendrais metiniais susitikimais, teikimą, — šalių partnerių Vyriausybių skatinimą nedelsiant sudaryti VPG ir teikti savo VPG būtiną politinę ir logistinę paramą, — skaidresnio ir supaprastinto skundų nagrinėjimo mechanizmo sukūrimą, — ES VPG, Komisijos, EIVT, Europos Parlamento ir ES valstybių narių reguliaraus dialogo palaikymą, — reikalavimą, kad PDV komitetas per pagrįstą terminą reaguotų į VPG iškeltus klausimus ir pateiktas rekomendacijas, — VPG įgaliojimą stebėti visų prekybos susitarimų dalių poveikį žmogaus, darbo, aplinkos apsaugos ir vartotojų teisėms, o ne tik PDV skyriui (EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad į šį pasiūlymą buvo atsižvelgta Komisijos ataskaitoje dėl komunikato „Prekyba visiems“ įgyvendinimo), — prieš sudarydamos prekybos susitarimą šalys partnerės turėtų parodyti, jog visapusiškai laikosi aštuonių TDO pagrindinių darbo konvencijų. Jeigu šalis partnerė neratifikavo arba tinkamai neįgyvendino šių konvencijų ar neparodė, kad yra lygiavertis apsaugos lygis, reikėtų prašyti parengti tvirtų įsipareigojimų įgyvendinimo veiksmų grafiką, kuris būtų įtrauktas į PVD skyrių, užtikrinant, kad tikslai bus pasiekti laiku, — reikalavimą, kad savo teritorijoje veikiančios Vyriausybės ir įmonės rodytų pagarbą TDO deramo darbo darbotvarkėje nustatytiems standartams (25), kurie apima ne tik darbo standartus ir pagal kuriuos reikalaujama prisiimti įsipareigojimus, susijusius su kitomis teisėmis, pavyzdžiui, susijusiomis su lyčių lygybe ir darbuotojų sauga ir sveikata.

4.4.

EESRK mano, kad pirmiau išdėstytas praktinio pobūdžio rekomendacijas galima įgyvendinti nekeičiant dabartinių PDV skyrių teksto ir kad dėl šios priežasties tai reikėtų padaryti nedelsiant.

4.5.

Siekdamas veiksmingumo, EESRK mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad taikant stebėsenos mechanizmus būtų galima pradėti nepriklausomus piktnaudžiavimo PDV įsipareigojimais atvejų tyrimus. Jeigu būtų nustatyti pažeidimai, reikėtų nedelsiant pradėti taikyti ginčų sprendimo procedūrą, pasinaudojant įgaliojimais iš esmės užtikrinti taisyklių laikymąsi. EESRK pažymi, kad egzistuoja keletas skirtingų prekybos susitarimų, sudarytų su įvairiomis šalimis, įskaitant JAV ir Kanada, modelių; juose numatoma galimybė įsipareigojimų pažeidimo atveju taikyti reikšmingas nuobaudas.

4.6.

EESRK apgailestauja, jog panašu, kad neoficialiame dokumente siūloma, kad nuobaudų arba sankcijų dydį prekybos susitarimuose būtų galima įvertinti tik remiantis viena teismo byla dėl Gvatemalos, kurią iškėlė Jungtinės Amerikos Valstijos remdamosi CAFTA susitarimu (26). Tačiau JAV nesugebėjimas įrodyti šios bylos nebuvo susijęs su tuo, ar buvo numatytos sankcijos, bet su Centrinės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (CAFTA) skyriuje dėl darbo nustatytų pareigų struktūra. Skyriuje dėl darbo nustatyta, kad darbo teisių pažeidimai turi būti „tokie, kad darytų poveikį prekybai“, tik tuomet dėl tokių pažeidimų galima pagrįstai nustatyti sankcijas. Šiuo atveju kolegija manė, kad nors buvo daromi akivaizdūs TDO darbo teisių pažeidimai, nebuvo pakankamai įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad šie pažeidimai „darė poveikį prekybai“. Komisija turi išnagrinėti kitus prekybos susitarimuose esančius sankcijų mechanizmus, jų ligšiolinį naudojimą, įskaitant jų galimus trūkumus, ir kartu deramai įvertinti tai, kad pilietinės visuomenės grupės pareiškė jiems paramą ir rimtų nuogąstavimų dėl jų naudojimo.

4.7.

JAV požiūris į sankcijas turi kitų trūkumų, susijusių su priimtinumu, procedūros taikymo sritimi ir trukme, o tai reiškė, kad tik labai nedidelis skaičius bylų buvo išspręstos taikant sankcijų metodą. Komisija turėtų pasimokyti iš JAV, taip pat kitų šalių, pavyzdžiui, Kanados, sudarytuose prekybos susitarimuose nustatytų sankcijų mechanizmų trūkumų, kad įvertintų ir pagerintų įgyvendinamo vykdymo užtikrinimo mechanizmo, kurį būtų galima nustatyti PDV skyriuose, veiksmingumą. Galimas trūkumas yra pavojus, jog ES atgrasys prekybos partnerius pradėti derybas arba sumažės jos įtaka šiose derybose.

4.8.

EESRK yra pasirengęs padėti Komisijai kurti veiksmingą mechanizmą, kuris pagerintų ES laisvosios prekybos susitarimų PDV skyrių įgyvendinimą ir stebėseną ir užtikrintų visapusišką reikalavimų laikymąsi, remiantis kitų šalių patirtimi, taip pat įmonių, aplinkos, darbo ir kitų pilietinės visuomenės grupių parengtais pasiūlymais.

---

(1)  http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/july/tradoc_155686.pdf.

(2)  http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/october/tradoc_153846.pdf.

(3)  https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/reflection-paper-globalisation_lt.pdf.

(4)  EESRK nuomonė „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“, pranešėjas Jonathan Peel (UK-I) (OL C 264, 2016 7 20, p. 123).

(5)  REX/486 – EESRK nuomonė „Esminis prekybos ir investicijų vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų ir juos įgyvendinant“, pranešėjas Jonathan Peel (UK-I) ir bendrapranešėjis Christophe Quarez (FR-II) (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(6)  EESRK nuomonė „ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas. Prekybos ir darnaus vystymosi skyrius“, pranešėjas Dumitru Fornea (RO-II) (OL C 81, 2018 3 2, p. 201).

(7)  Konferencija „ES prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyriai – Kaip padaryti realų poveikį?“ Svarbiausių konferencijoje iškeltų klausimų santrauka: http://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/summary_conference_on_tsd_chapters_in_eu_trade_agreements.pdf.

(8)  Op. cit.

(9)  Op. cit.

(10)  Komisijos narės C. Malmström raštas Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkui Bernd Lange, 2017 m. sausio mėn., https://ec.europa.eu/carol/index-iframe.cfm?fuseaction=download&documentId=090166e5af9d7b2e&title=letter.pdf.

(11)  Komisijos narės C. Malmström raštas Kanados tarptautinės prekybos ministrui François-Philippe Champagne, 2017 m. spalio mėn., https://ec.europa.eu/carol/index-iframe.cfm?fuseaction=download&documentId=090166e5b568bc60&title=letter.pdf.

(12)  Bendras aiškinamasis dokumentas dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) (OL L 11, 2017 1 14, p. 3).

(13)  http://trade.ec.europa.eu/doclib/press/index.cfm?id=1689.

(14)  Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo, paskelbta 2017 m. lapkričio 9 d.

(15)  REX/486 – EESRK nuomonė „Esminis prekybos ir investicijų vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų ir juos įgyvendinant“, pranešėjas Jonathan Peel (UK-I) ir bendrapranešėjis Christophe Quarez (FR-II) (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(16)  REX/486 – EESRK nuomonė „Esminis prekybos ir investicijų vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų ir juos įgyvendinant“, pranešėjas Jonathan Peel (UK-I) ir bendrapranešėjis Christophe Quarez (FR-II) (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(17)  http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/ditccplpmisc2016d1_en.pdf.

(18)  Komisijos narės C. Malmström raštas Kanados tarptautinės prekybos ministrui François-Philippe Champagne, 2017 m. spalio mėn., op. cit.

(19)  EESRK nuomonė „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“, pranešėjas Jonathan Peel (UK-I) (OL C 264, 2016 7 20, p. 123); Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „EESRK pozicijos svarbiausiais konkrečiais derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) klausimais“, pranešėjas Philippe de Buck, bendrapranešėjė Tanja Buzek (OL C 487, 2016 12 28, p. 30). EESRK nuomonė „ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas. Prekybos ir darnaus vystymosi skyrius“, pranešėjas Dumitru Fornea (RO-II) (OL C 81, 2018 3 2, p. 201).

(20)  Raštas Komisijos narei C. Malmström dėl Vyriausybinių konsultacijų remiantis ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimu, 2016 m. gruodžio mėn., http://ec.europa.eu/carol/?fuseaction=download&documentId=090166e5af1bf802&title=EU_DAG%20letter%20to%20Commissioner%20Malmstrom_signed%20by%20the%20Chair%20and%20Vice-Chairs.pdf.

(21)  EESRK nuomonė „ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas. Prekybos ir darnaus vystymosi skyrius“, pranešėjas Dumitru Fornea (RO-II) (OL C 81, 2018 3 2, p. 201).

(22)  Reikalaujama, kad gairių besilaikančios Vyriausybės sukurtų nacionalinį informacijos centrą (NIC), kurio pagrindinis vaidmuo būtų toliau didinti gairių veiksmingumą imantis skatinimo veiklos, nagrinėjant užklausas ir prisidedant prie klausimų, kurių gali kilti dėl tariamo gairių nesilaikymo konkrečiais atvejais, sprendimo. NIC padeda įmonėms ir jų suinteresuotiesiems subjektams imtis tinkamų priemonių siekiant toliau laikytis gairių. Jie veikia kaip tarpininkavimo ir taikinimo platforma, kurioje sprendžiami praktiniai klausimai, kurių gali kilti dėl gairių įgyvendinimo.

(23)  Neoficialus dokumentas, paremtas bendru Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) ir Amerikos darbo federacijos ir Pramonės organizacijų kongreso (AFL-CIO) pasiūlymu, 2016 m. rugsėjo mėn., https://www.etuc.org/en/page/non-paper-introducing-independent-labour-secretariat-ceta.

(24)  Pavyzdinio darbo skyriaus ES prekybos susitarimuose projektas, parengtas Friedrich Ebert fondo (Friedrich-Ebert-Stiftung (FES), bendradarbiaujant su Tarptautinės prekybos komiteto pirmininku Bernd Lange, 2017 m. birželio mėn., http://www.fes-asia.org/news/model-labour-chapter-for-eu-trade-agreements/.

(25)  http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---dgreports/---integration/documents/publication/wcms_229374.pdf.

(26)  Žr. https://www.ictsd.org/bridges-news/bridges/news/trade-dispute-panel-issues-ruling-in-us-guatemala-labour-law-case.

---

28.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/35

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Nevalstybinių subjektų veiksmų klimato kaitos srityje skatinimas“

(tiriamoji nuomonė Europos Komisijos prašymu)

(2018/C 227/05)

Pranešėjas:	Mindaugas MACIULEVIČIUS
Bendrapranešėjis:	Josep PUXEU ROCAMORA

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2017 11 28
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2017 7 4
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 2 6
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 2 15
Plenarinės sesijos Nr.	532
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	192/1/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos didele dalimi paskatino pagal principą „iš apačios į viršų“ piliečių, inovatyvių įmonių ir įvairių pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų, kurie toliau bendrai vadinami nevalstybiniais ir subnacionaliniais subjektais, vykdomos iniciatyvos.

1.2.

Šie subjektai gali svariai prisidėti spartinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų tobulinimą ir darnų vystymąsi. Tiesioginiai nevalstybiniai veiksmai mažina perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų sąnaudas ir daro tiesioginį poveikį jau vykstančiai klimato kaitai.

1.3.

Pastaraisiais metais gerokai padidėjo veiksmų klimato kaitos srityje, kurių imasi nevalstybiniai subjektai, skaičius, aprėptis ir mastas (1). Tačiau nevalstybiniai subjektai vis dar susiduria su sunkiai įveikiamomis kliūtimis, kurios apsunkina jų galimybes sėkmingai imtis ir įgyvendinti veiksmus klimato kaitos srityje.

1.4.

Be to, nevalstybinių subjektų ir jų veiksmų klimato kaitos srityje įvairovė didėja, nes jie veikia skirtingoje aplinkoje, turinčioje savus poreikius ir išteklius, o kartais ir peržengia šios aplinkos ribas. Siekiant paspartinti veiksmus klimato kaitos srityje, būtina tinkamai išanalizuoti ir suprasti šią įvairovę.

1.5.

Pripažindamas didelį nevalstybinių subjektų potencialą skatinti pasaulines pastangas sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos padarinių, EESRK ragina sukurti „Europos dialogą dėl nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje“ (ED-NSCA) siekiant sustiprinti ir išplėsti nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje aprėptį ir mastą Europoje.

1.6.

EESRK siūlomas Europos dialogas leistų apžvelgti ES vykdomus veiksmus klimato kaitos srityje ir padėti stebėti, kaip tokie veiksmai įgyvendinami visame pasaulyje.

1.7.

EESRK pabrėžia, kad veiksmingų, inovatyvių ir kūrybiškų veiksmų klimato kaitos srityje pripažinimas ir nušvietimas gali būti ekonomiškai efektyvi naujų veiksmų skatinimo ir dabartinių veiksmų rėmimo priemonė. Veiksmus klimato kaitos srityje galima pripažinti internetinėje platformoje, aukšto lygio renginiuose ir (arba) skiriant apdovanojimus.

1.8.

Vedant Europos dialogą dėl veiksmų klimato kaitos srityje turėtų būti nuolat renkama grįžtamoji informacija ir bendraujant su valdžios institucijomis sprendžiamos iškilusios reguliavimo problemos, siekiant palaipsniui kurti palankią aplinką, kurioje būtų galima imtis principu „iš apačios į viršų“ pagrįstų veiksmų klimato kaitos srityje. Šis dialogas turėtų būti grindžiamas kitomis panašiomis iniciatyvomis, kaip pavyzdžiui, Europos dialogas energetikos klausimais, kuris buvo vykdomas EESRK raginimu siekiant koordinuoti energetikos sektoriaus pertvarkos įgyvendinimą.

1.9.

Galutinis siūlomo dialogo tikslas yra paspartinti veiksmus klimato kaitos srityje, siekiant paversti jų įgyvendinimą patraukliu įvairiems nevalstybiniams subjektams ir užtikrinti, kad veiksmai klimato kaitos srityje taptų naujuoju įprastiniu veiklos scenarijumi.

1.10.

EESRK pabrėžia, kad mums skubant sumažinti išmetamuosius teršalus, apsaugoti klimatą ir skatinti socialinį bei ekonominį teisingumą būtina užmegzti socialinį dialogą, kad perėjimas prie pasaulio, kuriame nulinis anglies dvideginio išskyrimas ir visiškai panaikintas nepriteklius, būtų teisingas ir greitas.

1.11.

EESRK siūlo, kad dialogu būtų siekiama ne tik nušviesti ir parodyti veiksmus, bet ir reaguoti į nevalstybinių subjektų poreikius skatinant naujas valstybinių ir nevalstybinių subjektų partnerystes, sudarant palankesnes sąlygas nevalstybiniams subjektams mokytis vieniems iš kitų, teikti vieni kitiems mokymą ir keistis rekomendacijomis ir suteikiant daugiau galimybių gauti finansavimą.

1.12.

Siūlomas Europos dialogas veiktų platesnėje klimato valdymo ekosistemoje, atsiradusioje po Paryžiaus susitarimo. Dialogo organizavimas turėtų būti paprastas, o prioritetas teikiamas strateginiams dabartinių programų, iniciatyvų ir institucijų ryšiams, o ne naujų institucijų kūrimui. Atsižvelgdamas į tai, EESRK remia Europos Parlamento pasiūlymą sukurti nacionalines „Daugiapakopio dialogo klimato ir energetikos klausimais platformas“.

1.13.

Inicijuojant dialogą EESRK imsis vadovaujamo vaidmens ir ragina kitas ES institucijas, visų pirma Europos Komisiją, prisijungti prie šių bendrų pastangų kuriant nevalstybiniams veiksmams klimato kaitos srityje palankią aplinką ir bendradarbiauti siekiant, kad dialogas pradėtų veikti.

1.14.

Pirmasis žingsnis kuriant Europos dialogą dėl nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje turėtų būti 2018 m. pirmąjį pusmetį organizuojamas renginys, subursiantis visus suinteresuotus subjektų tinklus, taip pat kitų ES institucijų ir valstybių narių atstovus, kuris vyktų Talanoa (2) dialogo dvasia ir kuriame būtų nustatytas aiškus Dialogo veiksmų planas.

1.15.

EESRK tikisi, kad toks dialogas tvirtai įgalins visus nevalstybinius subjektus, t. y. įmones, įskaitant MVĮ, socialines įmones ir kooperatyvus, pilietinės visuomenės grupes, bendruomenes, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijas ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, kad jie galėtų realiai ir apčiuopiamai prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas.

2.   Nuomonės aplinkybės

2.1.

Ši nuomonė yra tiriamoji nuomonė Europos Komisijos prašymu.

2.2.

Ji grindžiama 2016 m. liepos mėn. priimta nuomone „Koalicija Paryžiaus susitarimo įsipareigojimams įgyvendinti“ ir darbu vėliau surengtoje konferencijoje „Kuriame pagrindą kovai su klimato kaita iš apačios“, kurioje buvo keičiamasi gerąja patirtimi ir buvo nustatytos problemos, dėl kurių silpnėja nevalstybinės pastangos sustabdyti klimato kaitą.

2.3.

Perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos skatina pagal principą „iš apačios į viršų“ piliečių, vietos valdžios institucijų, vartotojų ir inovatyvių įmonių vykdomos iniciatyvos. Tačiau tolesnę jų pažangą dažnai stabdo administracinės ir reguliavimo kliūtys, tinkamų konsultavimosi mechanizmų trūkumas ir netinkamos finansinės procedūros.

3.   Poreikis skubiai imtis nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje

3.1.

Sąvoka nevalstybiniai subjektai reiškia subjektus, kurie nėra Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalys. Šis platus aiškinimas apima įvairių rūšių įmones, įskaitant mažąsias, vidutines įmones ir labai mažas įmones, investuotojus, kooperatyvus, miestus ir regionus, profesines sąjungas, bendruomenes ir piliečių grupes, religines organizacijas, jaunimo grupes ir kitas nevyriausybines organizacijas. Šioje nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama naujiems pagal principą „iš apačios į viršų“ klimato kaitos srityje veikiančių subjektų veiksmams, kurių ES institucijos ir valstybės narės dar nėra visapusiškai pripažinusios.

3.2.

Nevalstybiniai subjektai turi kuo skubiau imtis veiksmų klimato kaitos srityje bent jau dėl šių keturių priežasčių: — atmosferoje toliau didėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis; net ir įgyvendinus visus Vyriausybinius pažadus, išliks 11–13 gigatonų (Gt) CO2 ekvivalento atotrūkis (3). Trumpalaikiai valstybiniai ir nevalstybiniai veiksmai klimato kaitos srityje gali padėti panaikinti šį atotrūkį, be to, jie yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią radikalesnėms ir brangesnėms priemonėms, — su dabartinės klimato kaitos padariniais jau susiduriama visame pasaulyje. Tai apima didėjantį ekstremalių oro reiškinių skaičių, didėjančius nuostolius ir žalą ir kintančias oro sąlygas, be to, šie padariniai skatina pažeidžiamų bendruomenių persikėlimą ir migraciją (4), — dėl dabartinių audringų politinių poslinkių, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir viešųjų išteklių trūkumo kyla pavojus visapusiškam Vyriausybinių pažadų įgyvendinimui. Be to, nemažai Europos šalių, kurios įsipareigojo visapusiškai laikytis Paryžiaus susitarimo, vis dar yra gerokai atsilikusios nuo užmojų, kuriuos reikia įgyvendinti norint, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, — Vyriausybės nustato politikos planą, tačiau faktinių veiksmų imasi nevalstybiniai ir subnacionaliniai subjektai, kurių dauguma yra tikri inovatyvių ir efektyvių veiksmų lyderiai, ypač mažesni nauji ir pagal principą „iš apačios į viršų“ klimato kaitos srityje veikiantys subjektai.

3.3.

Nevalstybiniai subjektai gali labai daug prisidėti spartinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų tobulinimą ir darnų vystymąsi. Neatidėliojami nevalstybiniai veiksmai padeda mažinti perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų sąnaudas ir sušvelnina jau vykstančios klimato kaitos poveikį. Vis dėlto apskritai nėra pripažįstama, kad pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomos iniciatyvos gali padėti įveikti socialines problemas, susijusias su išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu ir ekologine pertvarka.

3.4.

Remiantis ES finansuojamo TESS projekto, kuris nagrinėja ekologinių gyvenviečių poveikį Europoje, duomenimis, jeigu penki procentai ES piliečių dalyvautų veiksmingose bendruomenių įgyvendinamose klimato kaitos švelninimo iniciatyvose, mažesnio išmetamo anglies dvideginio kiekio pakaktų ES 28 šalims pasiekti beveik 85 % savo susitartų teršalų mažinimo iki 2020 m. tikslų (5).

3.5.

Nevalstybiniai veiksmai klimato kaitos srityje taip pat gali stiprinti bendrą klimato valdymą. Pavyzdžiui: — nevalstybiniai veiksmai, kuriais Vyriausybėms įrodoma, kad įmanoma pasiekti platesnio užmojo klimato srities tikslus, galėtų padėti formuoti platesnio užmojo klimato politiką, — nevalstybiniai veiksmai galėtų padėti įgyvendinti nacionalinio lygmens politiką ir prisidėti prie nacionalinių reikalavimų, susijusių su ES nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais, įgyvendinimo, — nevalstybiniai subjektai galėtų padėti nustatyti reguliavimo aplinkos stiprinimo galimybes (6).

3.6.

Nevalstybiniai veiksmai taip pat gali būti naudingi parodant, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žiedinės ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos atveria ES galimybę padidinti savo konkurencingumą, kuris naudingas ES įmonėms. Be to, tokie veiksmai suteikia galimybę spręsti ne tik klimato problemas, bet ir darnaus vystymosi uždavinius, visų pirma įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.

3.7.

Pastaraisiais metais sparčiai augo veiksmų klimato kaitos srityje, kurių imasi nevalstybiniai subjektai, skaičius, aprėptis ir mastas (7). Tačiau nevalstybiniai subjektai vis dar susiduria su sunkiai įveikiamomis kliūtimis, kurios apsunkina jų galimybes sėkmingai imtis ir įgyvendinti veiksmus klimato kaitos srityje. (Žr. EESRK nuomonę Koalicija Paryžiaus susitarimo įsipareigojimams įgyvendinti (8).)

3.8.

Be to, nevalstybinių subjektų ir jų veiksmų klimato kaitos srityje įvairovė didėja, nes jie veikia skirtingoje aplinkoje, turinčioje savus poreikius ir išteklius, o kartais ir peržengia šios aplinkos ribas. Siekiant paspartinti veiksmus klimato kaitos srityje, būtina tinkamai išanalizuoti ir suprasti šią įvairovę.

4.   ES reikalingas strateginis požiūris, palengvinantis nevalstybinius veiksmus klimato kaitos srityje

4.1.

Tarptautiniu lygmeniu ES pirmauja nevalstybinių veiksmų srityje: — ES remia įvairių suinteresuotųjų subjektų tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas, kuriomis siekiama švelninti klimato kaitą atsižvelgiant į UNFCCC. — ES prisidėjo prie plataus masto daugelį suinteresuotųjų subjektų sujungusių klimato kaitos iniciatyvų (9). — Pavienės valstybės narės rėmė tarptautinę veiksmų klimato kaitos srityje darbotvarkę. Pavyzdžiui, Prancūzija vadovavo plataus masto mobilizuojantiems veiksmams siekiant sudaryti Paryžiaus susitarimą. Šiaurės šalys ir Nyderlandai prisidėjo kuriant klimato iniciatyvų platformą (kurios priegloba šiuo metu vykdoma JT aplinkos programoje). — Europoje įsisteigę subjektai vadovauja apytiksliai 54 % pagal UNFCCC įregistruotų bendradarbiavimo iniciatyvų, susijusių veiksmais klimato kaitos srityje (10).

4.2.

Nors ES yra stipri tarptautinė lyderė, jai šiuo metu labai trūksta sistemos, kuria būtų sukuriama palanki aplinka, kurioje būtų spartinami nevalstybiniai veiksmai klimato kaitos srityje Europoje. Neturėdama tokios sistemos, ES gali prarasti galimybę pasinaudoti apčiuopiama nauda, kurią suteikia pirmaujantys nevalstybiniai ir subnacionaliniai subjektai. Dabartinė ES parama keleto didelio masto įvairių suinteresuotųjų subjektų veiksmams nėra pakankama siekiant tokios transformacijos, kurią ES įsipareigojo pasiekti pagal Paryžiaus susitarimą.

4.3.

Daug daugiau dėmesio reikia skirti naujiems dar nepripažintiems ir pagal principą „iš apačios į viršų“ klimato kaitos srityje veikiantiems subjektams, kurie šiuo metu per menkai dalyvauja ES remiamose iniciatyvose. Jų galimo indėlio neįmanoma pervertinti. Tokiems veiksmams klimato kaitos srityje palankios aplinkos kūrimas yra veiksmingas ir nebrangus būdas panaudoti jų milžinišką visuomeninį potencialą.

4.4.

Be to, formuojant palankią aplinką, galima pašalinti dabartinius trūkumus, susijusius su nevalstybiniais veiksmais klimato kaitos srityje. Pavyzdžiui, — labai mažos įmonės, mažosios ir vidutinės įmonės, socialinės įmonės (įskaitant kooperatyvus) šiuo metu nėra pakankamai atstovaujamos įgyvendinant ES remiamas iniciatyvas, taip pat pagal UNFCCC įgyvendinamas iniciatyvas (11), — kaimo bendruomenių ir mažesnių bei vidutinio dydžio miestų įgyvendinami veiksmai klimato kaitos srityje nėra pakankamai atstovaujami, palyginti su veiksmais, kurių imasi dideli metropoliai (12).

4.5.

Dabartinių mobilizavimo pastangų iš esmės imamasi tarptautinės klimato politikos lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant visų pirma plataus masto ir (arba) dėmesį pritraukiantiems pavyzdžiams, todėl skubiai reikia tarptautines pastangas papildančių ES lygmens veiksmų, kurie padėtų prisijungti didesniam skaičiui įvairių subjektų ir juos remtų.

4.6.

Pripažįstant didelį nevalstybinių subjektų potencialą skatinti pasaulines pastangas sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos padarinių, šioje nuomonėje siūloma sukurti „Europos dialogą dėl nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje“ siekiant sustiprinti ir išplėsti Europoje nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje aprėptį ir mastą.

5.   Prioritetinės sritys veiksmų klimato kaitos srityje ir pavyzdžiai ir vietos subjektų poreikiai

5.1.

Konsultuojantis su pilietine visuomene, reikėtų nustatyti temines prioritetines sritis.

5.2.

Artimumas UNFCCC, ypač Marakešo partnerystės dėl pasaulinių veiksmų klimato kaitos srityje, teminėms sritims, galėtų padėti užtikrinti tvirtą sąsają su Paryžiaus susitarimo tikslais.

5.3.

Prioritetinės sritys galėtų apimti: žemės ūkį ir maistą, miškininkystę, žemės naudojimą ir tvarią bioekonomiką, pakrančių apsaugą ir vystymą, vandenį, miestus ir regionus, transportą, energiją ir žiedinę ekonomiką bei pramonę.

5.4.

Kompleksinės temos, kurias būtų galima nagrinėti vykdant siūlomą dialogą, galėtų apimti: su klimatu ir darniu vystymusi susijusius kompromisus ir sinergiją, skaitmeninimo vaidmenį, dalyvavimu grindžiamą požiūrį ir teisingą perėjimą.

5.5.

Socialinis verslumas, piliečių iniciatyvos ir bendruomenės darbas yra tik keletas pavyzdžių, kaip veiksmai klimato kaitos srityje gali būti įgyvendinami pagal principą „iš apačios į viršų“. Jau įgyvendinama nemažai sėkmingų iniciatyvų, taip pat pradėta daug kitų iniciatyvų, tačiau jos nebuvo sėkmingos arba buvo nutrauktos dėl įvairių priežasčių. Gali būti naudojami abiejų kategorijų projektai, siekiant suteikti vertingų žinių nevalstybiniams subjektams ir sprendimų priėmėjams.

5.5.1.

Decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos atvejis yra puikus pavyzdys. Tai turėtų būti vykdoma per vietos ar regionines struktūras, o tai reiškia, kad vertės kūrimas naudojant vėjo, saulės ir biomasės energiją vyktų vietos lygmeniu. Tačiau ES nepakankamai išnaudoja pilietinės visuomenės potencialą šioje srityje ir pernelyg dažnai vietos subjektų dalyvavimui kyla reguliavimo, finansinių ir struktūrinių kliūčių. 2015 m. EESRK sėkmingai ragino pradėti Europos dialogą energetikos klausimais, kuriam vadovautų pilietinė visuomenė, siekiant koordinuoti energetikos sektoriaus pertvarkos įgyvendinimą (13) – iki šiol didžiausią klimato stabilizavimui skirtą priemonę, kurios turi imtis ES.

5.5.2.

Daugiau nei 1 000 vietos ir regioninių Vyriausybių iš 86 šalių, kuriose gyvena 804 mln. žmonių, carbonn klimato kaitos registre nurodė savo išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslus, kurie, jei būtų pasiekti, iš karto leistų sumažinti taršą 5,6 gigatonų CO2 ekvivalento kiekiu (GtCO2e) iki 2020 m. ir 26,8 GtCO2e – iki 2050 m., palyginti dar su 1990 m. nustatytais lygiais. Bendras 7 494 miestų ir Vyriausybių, atstovaujančių daugiau nei 680 mln. žmonių ir įsipareigojusių laikytis Pasaulinio merų pakto dėl klimato ir energetikos, poveikis galėtų reikšti kolektyvinį 1,3 GtCO2e per metus sumažinimą palyginti su įprastiniu veiklos scenarijum 2030 m., o tai padėtų pasiekti bendrą 15,64 GtCO2e kiekį 2010–2030 m. (14).

5.5.3.

Bendruomenių remiamas žemės ūkis Europoje pastaraisiais metais augo. 2016 m. daugiau nei šeši tūkstančiai plačiai apibrėžtų pilietinės visuomenės iniciatyvų 22 Europos šalyse gamino maistą 1 mln. žmonių (15). Tokios iniciatyvos apima tiek vartotojų ir ūkininkų partnerystes, tiek bendruomenės sodų ir ūkių kūrimą. Jas įgyvendinant užmezgami glaudesni gamintojų ir vartotojų ryšiai, sukuriamos galimybės vietos įmonėms ir naujos darbo vietos, bendruomenėms suteikiama galimybė iš naujo įvertinti maistą, taip pakeičiant maisto gamybos ir vartojimo mechanizmus ir suteikiant piliečiams galių įgyvendinti platesniu dalyvavimu pagrįstas valdymo formas.

5.5.4.

Teisingo perėjimo koncepcija, vykdant socialinį dialogą, suvienija darbuotojus, bendruomenes, darbdavius ir valdžią, paskatindama juos kurti konkrečius planus, politiką ir atlikti būtinas investicijas, užtikrinančias greitą ir sąžiningą perėjimą. Ši koncepcija akcentuoja darbo vietas ir pragyvenimą ir siekia užtikrinti, kad nė vienas neliktų nuošalyje mums skubant sumažinti išmetamuosius teršalus, apsaugoti klimatą ir skatinti socialinį bei ekonominį teisingumą. Siekdami užtikrinti ir sukurti socialinį dialogą teisingo perėjimo klausimais, Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija ir jos partneriai įkūrė Teisingo perėjimo centrą. Centras suburs ir rems profesines sąjungas, įmones, bendroves, bendruomenes ir investuotojus per socialinį dialogą, kuriuo siekiama rengti planus, susitarimus, investicijas ir politiką, susijusią su greitu ir sąžiningu perėjimu prie nulinio anglies dioksido išskyrimo ir visiško nepritekliaus panaikinimo.

5.5.5.

Energijos taupymo, išmetamųjų teršalų ir vandens suvartojimo mažinimo praktikos taikymas įtvirtintas savanoriškose pramonės programose ir vartojimo mažinimo iniciatyvose. Šie įmonių laimėjimai yra tikrinami ir dažnai skelbiami. Remiantis šiais geriausios praktikos pavyzdžiais taip pat galima išplėtoti įmonių ir šalių lyginamąją analizę.

5.6.

Norėdamas suprasti didelę nevalstybinių subjektų, jų poreikių ir išteklių įvairovę, EESRK atliko apklausą (16), kurioje nevalstybiniai subjektai itin skubiais įvardijo šiuos poreikius: — remianti politikos ir (arba) teisėkūros aplinka, — finansiniai poreikiai: galimybės gauti viešąjį finansavimą ir fiskalinės paskatos, — techninė parama: palankesnės sąlygos tarpusavio mokymuisi, gebėjimų stiprinimui, keitimasis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir sąmoningumo didinimas, — didesnis jų indėlio patikimumas, matomumas, supratimas ir pripažinimas, — geresnis įvairių privačių ir viešųjų subjektų bendradarbiavimas.

6.   Siūlomo Europos dialogo dėl nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje funkcijos

6.1.

Siekiant sukurti aplinką, kurioje būtų galima lengvai imtis nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje ir stiprinti bei didinti Europoje vykdomų veiksmų aprėptį ir mastą, Europos dialogas turėtų atitikti nevalstybiniams subjektams keliamus politikos ir veiklos reikalavimus, be to, jis turėtų vykdyti šias tarpusavyje susijusias galimas funkcijas: 1) veiksmų vertinimas (angl. Assessing actions), 2) veiksmų pripažinimas (Recognising actions), 3) valdymo gerinimas (Improving governance), 4) spartesnis veiksmų įgyvendinimas (Accelerating actions) ir 5) veiksmų rėmimas (Supporting actions) (ARIAS).

6.2.

Veiksmų vertinimas ir stebėjimas – ES ir jos valstybėms narėms naudinga geriau suprasti nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje naudą. Siūlomas dialogas gali pateikti Europoje vykdomų veiksmų klimato kaitos srityje apžvalgą ir padėti stebėti, kaip tokie veiksmai įgyvendinami visame pasaulyje atsižvelgiant į UNFCCC. Geresnis su klimato kaitos poveikio švelninimu susijusios ir kitokios nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje naudos supratimas yra naudingas įvairiais aspektais: — tai gali būti pirmas žingsnis siekiant įtraukti nevalstybinius veiksmus į nacionaliniu ir ES lygmeniu įgyvendinamą klimato politiką, — išsamūs konkrečių veiksmų klimato kaitos srityje tyrimai gali padėti parengti viešąją politiką ir nustatyti reguliavimo kliūtis, kintančius sprendimo būdus ir aplinkybes, kuriomis konkrečios priemonės yra veiksmingos, — tai gali padėti nevalstybiniams subjektams įgyti praktinių žinių, padėsiančių jiems veiksmingai įsitraukti į veiksmus klimato kaitos srityje.

6.2.1.

Siūloma sistema taip pat turėtų padėti stebėti bent jau kai kurių nevalstybinių ir subnacionalinių subjektų veiksmų pažangą, visų pirma tais atvejais, kai jie įsipareigoja kiekybiškai sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Tai galėtų būti daroma atliekant apibendrintus Europos lygmens veiksmų klimato kaitos srityje vertinimus, taip pat naudojant savanoriškus ataskaitų teikimo mechanizmus. Reikėtų įvertinti galimybę nustatyti apsaugos nuo ekologinio manipuliavimo (pateikiant įprastinius veiklos scenarijus kaip švarius ir suderinamus su Paryžiaus susitarimo tikslais) priemones. Vis dėlto reikėtų bent parodyti, kad iniciatyvos yra kai kas daugiau nei vien rašytiniai įsipareigojimai, kartu neturėtų būti nustatomos subjektams taikomos sudėtingos ataskaitų teikimo ir stebėsenos prievolės. Stebėsenos ir vertinimo sistemoje, labiau į kokybę orientuotas, naratyvinio pobūdžio metodas galbūt galėtų papildyti kiekybinius vertinimus, siekiant parodyti, ką galima pasiekti.

6.3.

Dabar dauguma veiksmų klimato kaitos srityje Europoje nėra pripažįstami Europos lygmeniu arba šis pripažinimas yra silpnas. Tačiau galimybė pripažinti ir nušviesti ypač veiksmingus, inovatyvius ir kūrybiškus veiksmus klimato kaitos srityje gali būti ekonomiškai efektyvi naujų veiksmų skatinimo ir dabartinių veiksmų rėmimo priemonė. Veiksmai klimato kaitos srityje gali būti pripažįstami keliais būdais, įskaitant: — plataus masto naujų ir esamų įsipareigojimų pripažinimą internetinėje platformoje, — galimybių suteikimą naujiems veiksmus klimato kaitos srityje vykdantiems subjektams dalyvauti (aukšto lygio) renginiuose tiek Europos lygmeniu, tiek vykstant tarptautinėms deryboms, — apdovanojimų įteikimą ypač didelių rezultatų pasiekusiems veiksmams klimato kaitos srityje, pavyzdžiui, konkrečiose teminėse srityse.

6.4.

Valdymo gerinimas ir stiprinimas – tikėtina, kad nevalstybinių subjektų grupių lyderiai nustatys kliūtis, trukdančias gerinti valdymą, ir valdymo gerinimo galimybes. Jų įžvalgos gali padėti nustatyti Europos, nacionaliniu, regionų arba vietos lygmeniu kylančias reguliavimo kliūtis, paskatinti jas pašalinti, taip pat gali padėti kurti veiksmams klimato kaitos srityje palankią reguliavimo sistemą. Europos dialogas dėl nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje turėtų nuolat rinkti grįžtamąją informaciją ir perduoti valdžios institucijomis iškilusias problemas, siekiant palaipsniui kurti palankią aplinką, kurioje būtų galima imtis principu „iš apačios į viršų“ pagrįstų veiksmų klimato kaitos srityje. Tačiau tam turi būti pašalintas politinis vakuumas tarp nevalstybinių subjektų ir sprendimus priimančių asmenų.

6.5.

Spartesnis veiksmų klimato kaitos srityje įgyvendinimas – didžiausias siūlomo dialogo tikslas yra paspartinti veiksmus klimato kaitos srityje, kad jie taptų patrauklūs įvairiems nevalstybiniams subjektams, ir užtikrinti, kad veiksmai klimato kaitos srityje taptų naujuoju įprastiniu veiklos scenarijumi. Praktiniu požiūriu tai turėtų reikšti: — didėjantį naujų nevalstybinio pobūdžio įsipareigojimų klimato srityje skaičių. Siekiant paspartinti iniciatyvų įgyvendinimą, dialogas (galbūt bendradarbiaujant su UNFCCC ir kitais partneriais) turėtų viešai skelbti apie naujus įsipareigojimus, — greitą sprendimo būdų ir patirties, įgytos Europos lygmeniu imantis nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje, panaudojimą. Siekiant paspartinti dialogą, būtų galima surengti regioninius techninių ekspertų susitikimus, kurių modelis būtų į UNFCCC sesijų metu rengiamus panašius susitikimus ir kurių rezultatai būtų panaudojami rengiant tokius susitikimus, — už organizavimą atsakingi partneriai taip pat galėtų kartais užmegzti naujas partnerystes ir imtis naujų veiksmų klimato kaitos srityje, visų pirma perspektyviose arba ypatingos skubos reikalaujančiose srityse, ir pasinaudoti dialogo procesu arba savo susirinkimų sušaukimo galiomis, — kartais sektoriaus arba teritorinės iniciatyvos konkuruoja tarpusavyje, jeigu nenustatomas ir nepuoselėjamas bendradarbiavimą remiantis teisingas požiūris. Reikia pažvelgti iš toliau, norint nustatyti spragas ir bendradarbiavimo galimybes ir sudaryti naujas partnerystes.

6.6.

Parama veiksmams klimato kaitos srityje – siūlomas dialogas turėtų ne tik nušviesti ir parodyti veiksmus, bet ir reaguoti į nevalstybinių subjektų poreikius. Galima numatyti skirtingų rūšių paramą, įskaitant: — palankios tinklo aplinkos sukūrimą, kurioje valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai gali užmegzti partnerystes, — palankesnes sąlygas mokytis vieniems iš kitų ir dalytis rekomendacijomis tarp nevalstybinių subjektų padedant jiems įveikti reguliavimo kliūtis, — švietimo ir mokymosi paslaugų teikimą, taip pat naujovių skatinimą, pvz., naudojantis atvirais masinio nuotolinio mokymo kursais (angl. MOOC), internetiniais seminarais ir praktiniais seminarais konkrečiais klausimais (17), — galimybių gauti finansavimą supaprastinimą, pavyzdžiui, nustatant esamus kanalus; tiriant inovatyvias finansavimo priemones (įskaitant tarpusavio, sutelktinį finansavimą ir mikrofinansavimą); siūlant fiskalinių taisyklių supaprastinimą ir naujų finansavimo langų sukūrimą, pvz., siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis privačiais, tarptautiniais ir daugiašaliais fondais.

7.   Siūlomo Europos dialogo dėl nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje veikimas

7.1.

Siūlomas Europos dialogas veiktų platesnėje klimato valdymo ekosistemoje, atsiradusioje po Paryžiaus susitarimo. Rengiamos kitos naujos regioninės ir nacionalinės veiksmų darbotvarkės ir sistemos (pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje ir JAV). Europos dialogui bendradarbiavimas su šiomis platformomis gali būti naudingas ir iš jų galima pasimokyti.

7.2.

Dialogo organizavimas turėtų būti paprastas, o prioritetas teikiamas strateginiams dabartinių programų, iniciatyvų ir institucijų ryšiams, o ne naujų institucijų kūrimui. EESRK atliks aiškų vaidmenį inicijuojant dialogą ir siekiant Europos Komisijos ir kitų ES institucijų paramos bei partnerystės su jomis. Institucinė struktūra jam suteiktų patikimumo keliant veiksmų klimato kaitos srityje klausimą Europos lygmeniu. Todėl EESRK remia Europos Parlamento pasiūlymą sukurti nacionalines „Daugiapakopio dialogo klimato ir energetikos klausimais platformas“ siekiant visose valstybėse narėse vykdyti plataus masto diskusijas dėl jų klimato ir energetikos politikos ateities.

7.3.

Europos dialogo internetinė platforma gali veikti kaip informacijos centras, kuriame registruojami Europos lygmens veiksmai klimato kaitos srityje ir pateikiama jų apžvalga, joje taip pat gali būti saugomi išsamūs duomenys, galintys padėti atlikti strateginę analizę ir formuoti vietos, nacionalinę ir ES politiką. Siekiant optimizuoti informacijos centro galimybių panaudojimą, svetainė turėtų būti prieinama ir joje turėtų būti įmanoma atlikti paiešką. Tokia platforma galėtų būti sujungta su platformomis, kurios veikia UNFCCC kontekste, įskaitant NAZCA platformą (18).

7.4.

Siūlomas Europos dialogas turėtų inicijuoti renginius, siekiant sudaryti nevalstybiniams subjektams sąlygas gauti pripažinimą, grįžtamąją informaciją ir pasinaudoti mokymosi ir dalyvavimo tinkle funkcijomis. Dalis šių renginių jau organizuojami, tačiau jie įgytų naują atspalvį. Pavyzdžiui: — EESRK Tvaraus vystymosi observatorijoje rengiami dabartiniai ekspertų susitikimai galėtų įgyti daugiau svarbos juos sujungus su UNFCCC procesu kaip „techninius ekspertų susitikimus“ arba teminius ar regioninius dialogus, siekiant pasinaudoti dabartinių veiksmų klimato kaitos srityje galimybėmis, — Europos tvarių bendruomenių diena, kurią organizuoja ECOLISE bendradarbiaudama su EESRK, galėtų atkreipti dėmesį į vietos bendruomenes ir pripažinti jų indėlį į veiksmus klimato kaitos srityje, — vykstant metiniams ES institucijų remiamiems renginiams (pavyzdžiui, Graikijos savaitei, ES tvarios energijos savaitei, Europos darnaus vystymosi savaitei ir pan.) dalis jų galėtų būti skirta nevalstybiniams veiksmams klimato kaitos srityje.

7.5.

Siūlomam dialogui būtų naudinga, jei būtų paskirti sektorių arba teminiai „veiksmų klimato kaitos srityje ambasadoriai“. Ambasadoriams galėtų būti pavesta tarpininkauti įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo srityje, nustatyti strateginius ar teminius prioritetus, organizuoti renginius ir skatinti naujus veiksmus klimato kaitos srityje. Jie taip pat gali veikti kaip asmenys ryšiams nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje klausimais, pavyzdžiui, bendraujant su Europos Komisija, valstybėmis narėmis ir UNFCCC.

7.6.

Siūlomas procesas turėtų remti galimybes gauti nevalstybinių veiksmų finansavimą. Tai galėtų apimti: — finansavimo galimybių nustatymą, — konsultacijas dėl finansuotinų planų, — dabartinio dialogo ir konsultavimosi procedūrų su nevalstybiniais subjektais analizę, kad būtų sukurti nauji metodai ir geriausia praktika siekiant paskatinti naudotis esamais Europos ir tarptautiniais fondais, — siekimą, kad kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje būtų siekiama didesnio užmojo klimato politikos tikslų ir skatinami nevalstybinių subjektų veiksmai, — inovatyvaus finansavimo galimybių paieškas (tarpusavio ir sutelktinis finansavimas, mikrofinansavimas, žaliosios obligacijos ir pan.).

7.7.

Siekiant užtikrinti institucinės sistemos patikimumą ir paprastumą, organizacinių partnerių teisėmis reikėtų pakviesti dalyvauti šiuos galimus dalyvius: — siekiant paremti vertinimo funkciją, dialogo iniciatoriai turėtų bendradarbiauti su esamomis tyrimų grupėmis, veiksmų klimato kaitos srityje stebėjimo iniciatyvomis ir duomenų platformomis, — siekiant paremti pripažinimo funkciją, reikėtų stengtis bendradarbiauti su esamomis apdovanojimo iniciatyvomis, pavyzdžiui, UNFCCC apdovanojimais „Momentum for Change“ ir SEED apdovanojimais (19), EESRK pilietinės visuomenės premija ir pan., — siekiant paremti geresnio valdymo ir paspartinimo funkcijas, reikėtų nustatyti komunikacijos kanalus, pavyzdžiui, remiantis pagalbiniais dialogais ir techniniais ekspertų procesais, vykdomais UNFCCC kontekste, taip pat su atitinkamais ES ir valstybių narių lygmens procesais, pavyzdžiui, Europos aplinkos ir darnios plėtros patariamąja taryba (EEAC), — rėmimo funkcijai vykdyti reikėtų sukurti sąsajas su esamomis programomis. Pavyzdžiui, galimybė gauti finansavimą ir geriausia patirtis gali būti koordinuojama su ES programa LIFE, aplinkos ir klimato politikos finansavimo programa, EIB dotacijų arba paskolų parama ir (arba) kitomis Europos programomis, o programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų išvados, aktualios nevalstybiniams subjektams, gali būti platinamos tarp visų dialogo dalyvių.

7.8.

Pirmasis žingsnis kuriant Europos dialogą dėl nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje turėtų būti EESRK bendradarbiaujant su Europos Komisija inicijuojamas ir 2018 m. pirmąjį pusmetį organizuojamas renginys, kuris suburtų visus suinteresuotus subjektų tinklus, kitų ES institucijų ir valstybių narių atstovus.

7.8.1.

Šis renginys turėtų prisidėti prie Talanoa dialogo rengiantis COP 24; šiuo laikotarpiu susitarimą pasirašiusių ir nepasirašiusių šalių suinteresuotieji subjektai kviečiami bendradarbiauti organizuojant vietos, nacionalinius ar pasaulinius renginius, kuriuose būtų rengiama ir platinama aktuali informacija atsakant į klausimus „Kur esame dabar?“, „Ką norime pasiekti?“ ir „Kaip tai pasieksime?“ ir ja dalijamasi.

7.8.2.

Šis renginys taip pat turėtų padėti parengti Europos dialogo dėl nevalstybinių veiksmų klimato kaitos srityje veiksmų planą 2018–2020 m. laikotarpiui, kad jis pradėtų veikti, įskaitant išsamų planą, kaip turi būti atliekamos dialogo ARIAS funkcijos.

---

(1)  Yearbook of Global Climate Action 2017, Marrakesh Partnership, UNFCCC, 2017 m..

(2)  Talanoa yra Fidžyje ir Ramiojo vandenyno regione vartojamas tradicinis žodis įtraukiam, dalyvaujamajam ir skaidriam dialogui apibūdinti. Talanoa tikslas – pasidalyti pasakojimais, stiprinti empatiją ir priimti išmintingus sprendimus bendruomenės labui. Talanoa dialogas, skirtas įvertinti bendras šalių pastangas siekiant ilgalaikio tikslo, nurodyto Paryžiaus susitarimo 4 straipsnyje, bus pradėtas 2018 m., be to, suinteresuotųjų subjektų indėliui bus sukurta internetinė platforma.

(3)  The Emissions Gap Report 2017: A UN Environment Synthesis Report, UNEP, 2017 m..

(4)  Europos Vadovų Tarybos išvados; „Europos diplomatija klimato srityje po COP21. Tolesnių diplomatijos klimato srityje veiksmų elementai 2016 m.“.

(5)  „Towards European Societal Sustainability“, http://www.tess-transition.eu/about/.

(6)  Pavyzdžiui, pašalinant reguliavimo kliūtis ir (arba) parengiant pažangią klimato kaitos politiką.

(7)  Yearbook of Global Climate Action 2017, Marrakesh Partnership, UNFCCC, 2017 m..

(8)  OL C 389, 2016 10 21, p. 20

(9)  Geriau žinomi pavyzdžiai apima: Pasaulinį merų paktą dėl klimato ir energetikos; Regioninį merų paktą; iniciatyvą „Mission Innovation“; Klimato ir švaraus oro koaliciją; Afrikos atsinaujinančiosios energijos iniciatyvą; iniciatyvą „InsuResilience“ ir nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų partnerystę.

(10)  Yearbook of Global Climate Action 2017, Marrakesh Partnership, UNFCCC, 2017 m..

(11)  Nepaisant to, kad jos sudaro daugiau nei 99 % visų ES įmonių ir joms tenka apytiksliai 58 % ekonominės veiklos rezultatų, kurie matuojami bendrąja pridėtine verte, https://ec.europa.eu/growth/smes_en.

(12)  ES apytiksliai 35 % gyventojų gyvena vietovėse tarp miesto ir kaimo, o daugiau nei 22 % gyvena regionuose, kuriuose vyrauja kaimo vietovės. Eurostatas (2014), „Eurostato regionų statistikos metraštis“, 2014 m. Pateikiama http://ec.europa.eu/eurostat/en/web/products-statistical-books/-/KS-HA-14-001, gauta 2018 m. sausio 16 d.).

(13)  EESRK nuomonė dėl Valdymo sistemos, pasiūlytos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijai, plėtojimo (OL C 291, 2015 9 4, p. 8).

(14)  https://www.cities-and-regions.org/lgma-at-the-apa-resumption/.

(15)  https://urgenci.net/new-report-european-csa-overview-released-by-the-european-csa-research-group/.

(16)  EESRK apklausa „Nevalstybinių veiksmus klimato kaitos srityje vykdančių subjektų skatinimas“.

(17)  Pavyzdžiui, „Kaip parengti veiksmų planą?“, „Kaip gauti paramą?“, „Kaip motyvuoti vietos lygmenį imtis veiksmų?“ ir pan.

(18)  http://climateaction.unfccc.int/.

(19)  Verslumo apdovanojimai darnaus vystymosi srityje (angl. Awards for Entrepreneurship in Sustainable Development).

---

28.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/45

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“

(COM(2017) 572 final)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Su viešaisiais pirkimais susijusių didelės apimties infrastruktūros projektų aspektų savanoriškas ex ante vertinimas investicijoms skatinti“

(COM(2017) 573 final)

2017 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija dėl viešųjų pirkimų specializacijos „Viešųjų pirkimų specializacijos struktūros kūrimas“

(C(2017) 6654 final – SWD(2017) 327 final)

(2018/C 227/06)

Pranešėjas:

Antonello PEZZINI

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2017 11 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 1 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 2 14
Plenarinė sesija Nr.	532
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	107/1/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra įsitikinęs, kad tik skaidri, atvira ir konkurencinga viešųjų pirkimų sistema bendrojoje rinkoje galėtų užtikrinti ne tik veiksmingas viešąsias išlaidas, bet ir aukštos kokybės prekes ir paslaugas piliečiams ir leistų sukurti tikrą inovatyvių, pažangių, tvarių ir socialiai atsakingų viešųjų pirkimų kultūrą.

1.1.1.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK rekomenduoja skatinti pasiūlymų atrankai taikyti „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ kriterijų, visų pirma intelektinių paslaugų atveju.

1.2.

Komitetas palankiai vertina naują viešųjų pirkimų dokumentų rinkinį ir pabrėžia, kad būtina: — skatinti kokybę ir naujoves viešųjų pirkimų srityje, — įtraukti aplinkos apsaugos ir socialinius aspektus, — padaryti viešuosius pirkimus pažangesnius ir veiksmingesnius.

1.3.

Komitetas pabrėžia, kad svarbu sumaniai naudotis viešaisiais pirkimais sprendžiant pasaulines problemas, pavyzdžiui, klimato kaitos, išteklių stokos, nelygybės ir visuomenės senėjimo, šiuo tikslu remiant socialinę politiką, spartinant perėjimą prie tvaresnių ir konkurencingesnių tiekimo grandinių bei verslo modelių, taip pat sudarant geresnes sąlygas MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms.

1.3.1.

EESRK mano, kad svarbu siekti didesnio valstybių narių pasiryžimo savanoriškai taikyti didelės apimties infrastruktūros projektų išankstinio vertinimo mechanizmus.

1.3.2.

Komitetas pabrėžia poreikį užtikrinti savanoriško naudojimosi nauju ex ante vertinimo mechanizmu patrauklumą, suteikiant perkančiajai organizacijai atitikties patvirtinimo dokumentą. EESRK pritaria, kad reikia didinti visų suinteresuotųjų subjektų profesionalumą ir skatinti aktyvesnį socialinių įmonių dalyvavimą kovoje su sukčiavimu ir korupcija stiprinant skaitmeninę viešųjų pirkimų pertvarką.

1.4.

Komitetas ypač palankiai vertina pastangas sudaryti geresnes sąlygas MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms patekti į viešųjų pirkimų rinkas ir pabrėžia, kad vis dar yra daug kliūčių jų visapusiškam dalyvavimui, ir rekomenduoja prekybos ir (arba) profesinėms organizacijoms atlikti gynimo ir paramos vaidmenį.

1.4.1.

Socialiniai ir aplinkos apsaugos aspektai tapo labai svarbia viešųjų pirkimų dalimi, todėl EESRK pabrėžia šių aspektų vertę ir naudingumą ir rekomenduoja į visas nacionalines ir Sąjungos mokymo programas įtraukti specifinį socialinės ir aplinkosaugos sričių turinį.

1.4.2.

Reikėtų pradėti kampaniją dėl techninių reguliavimo standartų, t. y. ISO 14000 aplinkosaugos srityje, ISO 26000, SA 8000:2014 ir atitinkamų TDO konvencijų (1) socialinėje srityje, UNI 11648:2016 dėl projektų valdymo ir ISO 9000 valdymo ir gamybos kokybės srityje, ar analogiškų techninių kokybės reikalavimų, nustatytų nacionaliniuose teisės aktuose, taikymo viešųjų pirkimų specifikacijose ir padėti mažosioms įmonėms pasiekti minėtus standartus pasitelkiant Europos socialinį fondą.

1.5.

Komitetui svarbu, kad būtų ryžtingai siekiama didinti perkančiųjų organizacijų profesionalumą, aiškiai pripažįstant įgytas naujas kvalifikacijas, sukuriant joms bendrą Europos techninių ir skaitmeninių įgūdžių sistemą, kuri suteiktų galimybę taikyti bendrą požiūrį visoje Europos vidaus rinkoje.

1.6.

EESRK mano, kad, siekdama užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų viešųjų pirkimų specializacijos pagrindą, Komisija turėjo priimti ne rekomendaciją, o direktyvą.

1.7.

Komiteto nuomone, svarbu sukurti viešą skaitmeninį viešųjų pirkimų registrą, taip pat siekiant suteikti galimybę išplėsti suinteresuotųjų įmonių ratą ir geriau įvertinti viešųjų pirkimų proceso veiksmingumą ir sąžiningumą.

1.8.

Komitetui labai svarbu, kad būtų vykdomi aktyvūs Sąjungos veiksmai, kuriais, vadovaujantis abipusiškumo principu, būtų sudaromos palankesnės sąlygos trečiosioms šalims patekti į viešųjų pirkimų rinką, įskaitant narystės siekiančias šalis ir Europos kaimynystės politikos šalis partneres, užtikrinant tokias pat sąlygas kaip ir nacionalinėms įmonėms.

1.9.

EESRK nuomone, Europos Komisijos rekomendacijose konkrečioms valstybėms narėms turėtų būti aktyviai skatinami mokymai, susiję su galimybėmis pasinaudoti struktūrinėmis programomis ir fondais, taip pat su skaitmeninimo techniniais ir reguliavimo standartais, pavyzdžiui, priimant Europos viešųjų pirkimų etikos kodeksą.

1.10.

EESRK rekomenduoja skatinti įtrauktį ir taikyti socialines priemones, pavyzdžiui, strategines priemones, padedančias siekti pažangios politikos šioje srityje.

1.11.

EESRK rekomenduoja apsvarstyti galimybę nustatyti bendrą tarpvalstybinių pirkimų reguliavimo sistemą (kaip 28-oji sistema), kurioje gali savanoriškai dalyvauti perkančiosios organizacijos, užtikrinant vienodas procedūras visoje Europos ekonominėje erdvėje.

2.   Aplinkybės ir dabartinė padėtis

2.1.

Viešieji pirkimai atveria didžiulę potencialią rinką inovaciniams produktams ir paslaugoms, jeigu jie naudojami strategiškai siekiant skatinti ekonomiką ir pritraukti investicijas, visų pirma įgyvendinant Europos investicijų planą, gerinti našumą ir įtrauktį, taip pat siekti struktūrinių ir infrastruktūrų pokyčių, būtinų norint skatinti inovacijas ir augimą.

2.2.

Didelė pirkimų ir viešųjų investicijų į Europos ekonomiką dalis vykdoma rengiant viešuosius pirkimus: kasmet viešojo sektoriaus institucijos išleidžia apie 19 % Sąjungos BVP darbų, prekių ir paslaugų pirkimui.

2.2.1.

Deja, 55 % viešųjų pirkimų procedūrų vykdoma žemiausios kainos pagrindu, kuri yra sutarties sudarymo kriterijus, tačiau nekreipiant ypatingo dėmesio į kokybę, tvarumą, inovacijas ir socialinę įtrauktį.

2.3.

Devyni iš dešimties didelės apimties infrastruktūros projektų vykdomi nesilaikant sutartyje dėl projekto vykdymo nustatytų plano etapų, jiems nustatyto biudžeto ir tvarkaraščio, o bendros išlaidos dažnai padidėja iki 50 % (2)

2.4.

Viešųjų pirkimų teisinė sistema iš esmės gana sudėtinga; be to, institucijų struktūra labai susiskaidžiusi, nes ją valdo daugybė centrinio, regionų ir sektorių lygmens subjektų, kurių užduotys ir funkcijos ne visada aiškiai nustatytos.

2.5.

Pirkimo procedūrų ir investicijų į infrastruktūrą valdymui reikalingi itin išvystyti visų lygmenų valdžios institucijų gebėjimai, tuo tarpu būtent šioje srityje paprastai pastebimi įvairūs trūkumai, kaip antai: nevienodi gebėjimai planuoti ir laiku nustatyti tinkamas priemones ir būdus, nepakankamas perkančiųjų organizacijų profesionalumas, didelis įvairių sričių išlaidų valdyme dalyvaujančių valdžios institucijų skaičius, nenuoseklus patvirtinamosios informacijos rinkimas ir nesuderintos duomenų bazės, valdomos įvairių subjektų, kurie dažnai yra nepakankamai kvalifikuoti ir patikimi.

2.6.

2014 m. viešųjų pirkimų teisės aktų rinkinys nepadėjo visiškai išspręsti šių problemų.

2.7.

Skaitmeninės priemonės, padedančios valdyti viešuosius pirkimus, Sąjungoje naudojamos vangiai: 2016 m. jas taikė tik keturios valstybės (3). Tokia padėtis rodo, kad būtina aktyviau taikyti naująsias technologijas siekiant supaprastinti ir paspartinti viešųjų pirkimų procedūras.

3.   Komisijos pasiūlymai

3.1.

Pateiktame dokumentų rinkinyje nustatomos keturios pagrindinės kryptys:

3.1.1.

prioritetinių sričių, kurių veiklą reikia gerinti, nustatymas siekiant plėtoti viešiesiems pirkimams taikomą strateginį požiūrį, sutelkiant dėmesį į šešis prioritetus;

3.1.2.

didelės apimties infrastruktūros projektų savanoriškas ex ante vertinimas, įsteigiant pagalbos tarnybą, taip pat pranešimų teikimo ir keitimosi informacija mechanizmus, kad būtų galima teikti pagalbą pradiniuose projektų, kurių apskaičiuota vertė viršija 250 mln. EUR, ir valstybei narei itin naudingų projektų, kurių vertė viršija 500 mln. EUR, atvejais;

3.1.3.

rekomendacijos dėl valdžios institucijų ir viešųjų pirkėjų profesionalumo didinimo siekiant užtikrinti, kad jie turėtų profesinių gebėjimų ir techninių bei procedūrinių žinių, reikalingų, kad būtų laikomasi teisės aktų ir užtikrinama aukšta naujovių kokybė bei tvarumas, taip pat didžiausias investicijų ekonominis naudingumas atsižvelgiant ir į socialinę atsakomybę;

3.1.4.

gairės, skirtos skatinti naujoves vykdant prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

Komitetas labai palankiai vertina naują viešųjų pirkimų dokumentų rinkinį ir pabrėžia savo anksčiau išreikštą poziciją dėl būtinybės gerinti viešųjų pirkimų kokybę ir skatinti inovacijas šioje srityje, mažinti nereikalingą biurokratinę naštą, įtraukti aplinkosaugos ir socialinius aspektus (susijusius su darbo vietomis ir sąlygomis, taip pat su neįgaliųjų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių apsauga) ir skatinti rinktis ne tik ekonomiškai naudingiausią, bet ir numatyti galimybę, pavyzdžiui, intelektinių paslaugų atveju, pasirinkti daugiausiai privalumų turintį pasiūlymą, net jei jis ir nėra pigiausias.

4.2.

Taikant aplinkosaugos ir socialinius kriterijus, būtų galima padaryti viešuosius pirkimus pažangesnius ir efektyvesnius, užtikrinti didesnį profesionalumą, didinti MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonių dalyvavimą, kovoti su favoritizmu, sukčiavimu ir korupcija, taip pat skatinti Europoje tarpvalstybinius viešuosius pirkimus (4).

4.3.

Komitetas visų pirma pabrėžia, kad svarbu sumaniai vykdyti viešuosius pirkimus siekiant visapusiškai spręsti pasaulines problemas, kaip antai klimato kaita, išteklių stoka ir visuomenės senėjimas; tokiu požiūriu remiama socialinė politika, spartinamas perėjimas prie tvaresnių ir konkurencingesnių tiekimo grandinių bei verslo modelių, taip pat suteikiamos geresnės galimybės MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

4.4.

EESRK mano, kad svarbu siekti vis didesnio savanoriško valstybių narių pasiryžimo: — užtikrinti platesnį strateginių viešųjų pirkimų taikymą diegiant savanoriškus ex ante vertinimo mechanizmus, skirtus didelės apimties infrastruktūros projektams, — plėtoti sistemingą keitimąsi geriausia patirtimi strateginių viešųjų pirkimų srityje, — skatinti atnaujintus žaliųjų, socialinių ir inovacinių viešųjų pirkimų metodus.

4.5.

Komitetui labai svarbu, kad būtų kryptingai didinamas perkančiųjų organizacijų profesionalumas ir parengti privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, sukuriant joms bendrą Europos techninių ir skaitmeninių įgūdžių sistemą, kuri sudaryti galimybę visoje Europos vidaus rinkoje taikyti bendrą požiūrį remiantis vienu kompetencijos centru ir interaktyvia duomenų baze.

4.5.1.

Atsižvelgdamas į socialinių ir aplinkosaugos aspektų svarbą ir vertę viešuosiuose pirkimuose, taip pat į garantiją, kurią šių aspektų laikymasis gali suteikti įgyvendinant socialinės įtraukties ir socialinio bei aplinkos tvarumo tikslus, EESRK siūlo ir rekomenduoja, kad į visas mokymo programas, skirtas viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių darbuotojų profesionalumui didinti, būtų įtrauktas specifinis turinys, susijęs su socialinės ir aplinkos apsaugos sričių teisės aktais, ypač su viešųjų pirkimų teisės aktuose nurodytais socialiniais ir aplinkosaugos aspektais.

4.5.2.

Šių aspektų įtraukimas dera su naujais uždaviniais išnaudoti visas galimybes strategiškai prisidėti prie horizontaliosios politikos tikslų įgyvendinimo ir socialinių vertybių, kaip antai inovacijos, socialinė įtrauktis ir ekonomikos bei aplinkos tvarumas, puoselėjimo.

4.5.3.

Todėl EESRK mano, kad reikia užtikrinti griežtą šių priemonių laikymąsi, jei jos privalomos, ir skatinti dažniau jas naudoti, jei kalbama apie priemones, kurias perkančiosios organizacijos gali taikyti savanoriškai. EESRK primygtinai ragina pradėti kampaniją dėl techninių reguliavimo standartų, t. y. ISO 14000 aplinkosaugos srityje, ISO 26000, SA 8000:2014, aštuonių pagrindinių TDO konvencijų, TDO konvencijos Nr. 155 (dėl darbuotojų saugos ir sveikatos), TDO konvencijų Nr. 131, 1, 102 socialinėje srityje, taip pat UNI 11648:2016 dėl projektų valdymo ir ISO 9000 valdymo ir gamybos srityje, taikymo. Taikant šiuos naujos kartos viešųjų pirkimų standartus ir technines specifikacijas didelė dalis paramos turėtų būti skiriama MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms, siekiant išvengti atskirties ir sumažinti jų išlaidas.

4.5.4.

Siekiant įtraukti inovacinius kriterijus, visų pirma į didelės apimties infrastruktūros projektus, reikalinga bendra strateginė vizija, kad pirkimai būtų vykdomi atsižvelgiant tiek į kokybinius išlaidų efektyvumo kriterijus, tiek į ekonomiškai naudingus konkursus, laikantis požiūrio, kuris gali apimti socialinius, aplinkosaugos ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos.

4.5.5.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog valstybės narės neišnaudoja viešųjų pirkimų teikiamų galimybių taikyti socialinius kriterijus ir priemones kaip strateginius būdus tvarios socialinės politikos tikslams skatinti, siūloma ir rekomenduojama ryžtingai skatinti įtraukti ir taikyti šiuos socialinio pobūdžio kriterijus bei priemones, nustatytus ES viešųjų pirkimų teisės aktuose.

4.5.6.

Komitetas ypač palankiai vertina pastangas sudaryti geresnes sąlygas MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms patekti į viešųjų pirkimų rinkas ir pabrėžia, kad vis dar yra daug kliūčių jų dalyvavimui.

4.5.7.

EESRK nuomone, reikėtų daugiau dėmesio skirti šių kliūčių šalinimui, be kita ko, stiprinant teisių gynimo sistemą. Todėl tikslinga ir būtina suteikti įgaliojimus prekybos ir (arba) profesinėms organizacijoms spręsti mažųjų įmonių kolektyvinius ginčus ir jas skatinti.

4.5.8.

Reikėtų sukurti viešą skaitmeninį viešųjų pirkimų registrą, taip pat siekiant suteikti galimybę išplėsti suinteresuotųjų įmonių ratą ir geriau įvertinti viešųjų pirkimų proceso veiksmingumą ir sąžiningumą.

4.5.9.

Be to, būtų svarbu vykdyti bandomuosius projektus siekiant skatinti MVĮ dalyvavimą pasitelkiant verslo ir inovacijų tarpininkus, taip pat vykdyti Europos bandomųjų mokymo projektų iniciatyvas, kuriomis skatinama didinti Europos MVĮ profesionalumą ir sudaryti geresnes sąlygas mažosioms įmonėms įgyti kalbos ir procedūrinių žinių kompetencijų paramos centruose.

4.6.

EESRK tvirtai remia bendrų tarpvalstybinių viešųjų pirkimų, ypač susijusių su novatoriškais projektais ir tarpvalstybiniais infrastruktūrų tinklais, skatinimą, suteikiant postūmį dalyvauti mažosioms įmonėms pasitelkiant verslo ir inovacijų tarpininkus ir reikalaujant užtikrinti aukštą subrangos, kuri vis dėlto turėtų būti ribojama, lygį.

4.7.

Komitetas pabrėžia, kad svarbūs aktyvūs Sąjungos veiksmai, kuriais, vadovaujantis abipusiškumo principu, būtų sudaromos palankesnės sąlygos patekti į viešųjų pirkimų rinką trečiosioms šalims, įskaitant narystės siekiančias šalis ir Europos kaimynystės politikos šalis partneres, užtikrinant joms tokias pat sąlygas kaip ir nacionalinėms įmonėms, taip pat kuriant tinkamas sąlygas sudarant dvišalius ir daugiašalius laisvosios prekybos susitarimus.

4.8.

EESRK pritaria, kad reikia sukurti Sąjungos visuomenei prieinamą sutarčių registrą, visapusiškai susietą su nacionaliniais registrais, siekiant užtikrinti didesnį sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių ir jų pakeitimų skaidrumą, taip pat visapusišką neskelbtinų ir asmens duomenų apsaugą, pasitelkiant skaitmeninę transformaciją ir ne vėliau kaip 2018 m. įvesti privalomus elektroninius viešuosius pirkimus.

4.9.

Komitetas dar kartą pažymi, kad svarbu plėtoti dialogą su pilietine visuomene remiantis atvirais ir skaidriais duomenimis, siekiant sukurti geresnes analizės priemones, skirtas į įspėjimų ir kovos su korupcija sistemų poreikius orientuotai politikai rengti, taip pat reikia geriau pasinaudoti projektų finansavimu.

4.10.

Reikia stiprinti vartotojui patogų keitimosi informacija mechanizmą kaip žinių valdymo priemonę, kurią turi naudoti nacionalinės valdžios institucijos ir perkančiosios organizacijos, kad būtų keičiamasi geriausia praktika ir patirtimi, taip pat kuriama Sąjungos platforma, apimanti įvairius su projektais susijusius aspektus.

4.10.1.

Reikėtų gerokai sustiprinti perkančiųjų subjektų mokymus.

5.   Europos Komisijos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų ir įmonių partnerystė: ex ante mechanizmas

5.1.

Komiteto nuomone, Europos Komisijos siūlomas naujas ex ante mechanizmas gali būti tinkama priemonė, jeigu ji išliks lanksti ir bus taikoma savanorišku pagrindu, taip pat jeigu bus numatyta galimybė atskirai naudoti tris komponentus: — pagalbos tarnybą, — pranešimų mechanizmą, skirtą infrastruktūros projektams, kurių vertė viršija 500 mln. EUR, — keitimosi informacija mechanizmą. Turi būti suteikta galimybė juos naudoti atskirai kiekvienam projektui ir visapusiškai užtikrinant konfidencialumą.

5.2.

EESRK svarbu, kad standartinė pranešimų forma išliktų paprasta ir aiški ir kad elektronine procedūra būtų užtikrintas slaptos informacijos konfidencialumas.

5.3.

EESRK nuomone, pagalbos tarnybos sistema turėtų būti sukurta iš jai pavaldžių nacionalinių ir (arba) regioninių pagalbos tarnybų tinklo, remiantis, pavyzdžiui BC-NET ir Solvit tinklais, siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama artimiausiu lygmeniu.

5.4.

Keitimosi informacija mechanizmas turėtų užtikrinti interaktyvią, vartotojui patogią ir jo poreikiams pritaikytą duomenų bazę, sudarant atitinkamą iniciatyvinį ir kontrolės komitetą iš valstybių narių perkančiųjų organizacijų ir įmonių atstovų.

5.5.

Kalbėdamas apie ex ante vertinimo mechanizmą, Komitetas pabrėžia, kad būtina padaryti jį patrauklų suteikiant atitikties patvirtinimo dokumentą, kuris bus pateiktas Komisijai atlikus vertinimą.

6.   Viešųjų pirkimų specializacijos struktūra

6.1.

Europos Komisijos valstybėms narėms skirta rekomendacija yra visiškai priimtina. Vis dėlto Komitetas mano, kad, siekdama užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų viešųjų pirkimų specializacijos pagrindą, Komisija turėjo priimti direktyvą, o ne paprastą ir neprivalomo pobūdžio rekomendaciją.

6.2.

Komiteto nuomone, šios rekomendacijos galėtų būti tinkamai įgyvendintos, jeigu:

6.2.1.

bus vykdoma bendra bandomoji įvairių viešųjų ir privačių subjektų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų (pradedant tarpvalstybiniais) procese, darbuotojų mokymo iniciatyva, taip siekiant nustatyti gebėjimus ir kompetencijas, kurias turėtų turėti kiekvienas viešųjų pirkimų srities specialistas;

6.2.2.

bus suteikti įgaliojimai CEN, Cenelec ir Europos telekomunikacijų standartų institutui (ETSI) dėl techninių reguliavimo standartų, siekiant užtikrinti skaidrumą, prieinamumą ir visišką suderinamumą;

6.2.3.

bus sparčiai pradedami MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms skirti bandomieji projektai, siekiant skatinti jų dalyvavimą pasitelkiant verslo ir inovacijų tarpininkus;

6.2.4.

bus suteikta galimybė viešųjų pirkimų proceso subjektams dalyvauti įgyvendinant 2014–2020 m. Teisingumo programos dalį, susijusią su teisininkų mokymu, įskaitant kalbos mokymą, susijusį su teisine terminija, siekiant skatinti bendrą teisinę ir teisminę kultūrą viešųjų pirkimų ir abipusio mokymosi srityje;

6.2.5.

į pagrindinius struktūrinių fondų, visų pirma socialinio fondo, programavimo veiksmus bus įtraukti bendri viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių subjektų profesionalumo didinimo veiksmai nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

6.2.6.

bus suteikta 300 ES stipendijų, skirtų dalyvauti atitinkamuose Mastrichto Europos viešojo administravimo instituto ir Tryro Europos teisės akademijos rengiamuose mokymų kursuose;

6.2.7.

viešųjų pirkimų proceso subjektai, plėtodami dialogą su pilietine visuomene, Europos lygmeniu priims viešųjų pirkimų etikos kodeksą, skirtą užtikrinti aukštų socialinių bei aplinkos standartų laikymąsi.

6.3.

EESRK ragina nustatyti vieną papildomą dideliems transeuropiniams viešiesiems pirkimams skirtą reglamentavimo sistemą, kurią perkančiosios organizacijos galėtų pasirinkti taikyti kaip 28-ąją sistemą ir kuria būtų nustatytos vienodos sąlygos ir procedūros visoje bendrojoje rinkoje.

---

(1)  Pagrindinės TDO konvencijos, TDO konvencija Nr. 155 (dėl darbuotojų saugos ir sveikatos) ir TDO konvencijos Nr. 131, 1, 102.

(2)  http://ec.europa.eu/smart-regulation/roadmaps/docs/2017_grow_046_ex_ante_voluntary_assesment_en.pdf.

(3)  COM(2017) 572 final, 2 skyrius.

(4)  OL C 191, 2012 6 29, p. 84.

---

28.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/52

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007

[COM(2017) 676 final – 2017/0293 (COD)]

(2018/C 227/07)

Pranešėjas:

Dirk BERGRATH

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 2 5 Taryba, 2018 2 9
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 1 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 2 14
Plenarinė sesija Nr.	532
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	124/1/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK iš esmės pritaria Komisijos pasiūlymams ir laiko juos subalansuotu kompromisu tarp poveikį klimatui neutralizuojančio judumo, Europos automobilių pramonės inovacinio pajėgumo ir kokybiškų darbo vietų išsaugojimo tikslų.

1.2.

EESRK visų pirma mano, kad 2025 m. tarpinis tikslas – 15 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su 2021 m., yra labai plataus užmojo, nes tam reikalingi vidaus degimo variklių pokyčiai yra ties techninių galimybių riba. EESRK tikisi, kad Komisija nuolat stebės naujai įregistruotų transporto priemonių tipo patvirtinimus, kad būtų išvengta tolesnio uždraustų variklių komponentų įrengimo. Ypač sudėtinga iki 2025 m. pasiekti mažinimo tikslus bus lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, kurių gamybos ir kūrimo ciklai yra ilgesni. Vis dėlto EESRK mano, kad rinkos plėtojimas pereinant prie netaršių transporto priemonių ir mažiau taršių bei hibridinių transporto priemonių yra galimybė.

1.3.

EESRK palankiai vertina geresnę rinkos priežiūrą atliekant tikro degalų sunaudojimo matavimus ir stebėjimą, grindžiamą gamintojų įpareigojimu naujose transporto priemonėse įmontuoti standartizuotą įrangą.

1.4.

Struktūriniai pokyčiai pereinant prie alternatyvių pavaros sistemų bus – kartu su skaitmeninimu, autonominiu vairavimu ir kitais reiškiniais – susiję su radikaliais pokyčiais automobilių pramonės vertės grandinėse. EESRK pritaria Komisijos ketinimui elektromobilių vertės grandinę įkurti Europoje („ES baterijų aljansas“), tačiau ragina imtis ryžtingesnių veiksmų.

1.5.

Darbo vietoms ir užimtumui kylantis pavojus priklauso nuo šių struktūrinių pokyčių spartos. EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad šie struktūriniai pokyčiai būtų derinami su pramonės politikos priemonėmis, nes nebuvo atliktas išsamus poveikio vertinimas socialiniu ir ekonominiu požiūriu. EESRK nepritaria kolektyviniam atleidimui iš darbo.

1.6.

EESRK nuomone, 2024 m. numatomame laikotarpio vidurio vertinime turėtų būti patikrinta, kokiu mastu įgyvendinti kovos su klimato kaita, naujovių diegimo ir darbo vietų kūrimo tikslai. Tai labai priklausys nuo to, kaip iki 2024 m. bus išsivysčiusi alternatyvių pavaros sistemų rinka, nuo įrengtų įkrovimo stotelių skaičiaus ir kokiu mastu elektros tinklai bus pertvarkyti ir atnaujinti atsižvelgiant į pastebimą papildomos elektros energijos poreikį.

1.7.

EESRK ragina į laikotarpio vidurio vertinimą įtraukti pažangą, susijusią su personalo kvalifikacija, perkvalifikavimu ir mokymu bei atnaujintą analizę, kuriose srityse reikia imtis (papildomų) veiksmų siekiant pagerinti automobilių pramonės darbuotojų įgūdžius ir kvalifikacijas rengiantis struktūriniams pokyčiams.

1.8.

EESRK laikosi nuomonės, kad visos piniginės nuobaudos, mokamos tiek pagal esamą, tiek ir pagal naują Reglamentą, turėtų būti naudojamos paremti šį sektorių ir jo darbuotojus pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų produktų. Turi būti skiriami papildomi finansiniai ištekliai siekiant darbuotojams užtikrinti galimybes patekti į darbo rinką.

2.   Įžanga

2.1.

2014 m. spalio mėn. ES valstybių ir Vyriausybių vadovai (1) nustatė privalomą tikslą – iki 2030 m. bent 40 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį visoje ES ekonomikoje, palyginti su 1990 m. lygiu. Šis tikslas pagrįstas pasaulinėmis prognozėmis, kurios atitinka Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos (COP 21) (2) vidutinės trukmės laikotarpį. Daugelis šalių šiuo metu imasi su mažataršiu transportu susijusių veiksmų, įskaitant transporto priemonių standartų nustatymą, dažnai kartu su veiksmais, kuriais siekiama pagerinti oro kokybę.

2.2.

2016 m. birželio mėn. paskelbtoje Europos mažataršio judumo strategijoje (3) nustatytas toks tikslas: iki amžiaus vidurio transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti bent 60 % mažesnis negu 1990 m. ir jo kitimo kreivė turi aiškiai artėti prie nulio. Strategijoje aiškiai nurodyta, kad reikia didinti mažataršių ir -netaršių transporto priemonių naudojimą, kad iki 2030 m. jos užimtų didelę rinkos dalį ir ES nuosekliai pradėtų įgyvendinti ilgalaikę netaršaus judumo strategiją.

2.3.

Pirmiausia ši strategija buvo 2017 m. gegužės mėn. paskelbto teisės aktų rinkinio dalis (4) ir buvo įgyvendinta kartu su taip pat 2017 m. gegužės mėn. paskelbtu komunikatu „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (5).

2.3.1.

Šio komunikato tikslas – pagerinti kelių eismo saugumą, skatinti sąžiningesnes rinkliavas už naudojimąsi kelių infrastruktūra, mažinti išmetamo CO2 kiekį, oro taršą, eismo spūstis ir biurokratinę naštą įmonėms, kovoti su neteisėtu darbu; užtikrinti darbuotojams deramas sąlygas ir poilsio laiką.

2.3.2.

Šiame komunikate aiškiai nurodoma, kad siekiama, jog ES būtų plėtojami, siūlomi ir kuriami geriausi mažataršio, susietojo ir automatizuoto susisiekimo sprendimai, įranga ir automobiliai ir kad ES turėtų moderniausią jiems naudotis skirtą infrastruktūrą. Be to, pabrėžiama, kad ES turi imtis vadovaujamojo vaidmens pasaulio mastu nustatydama nuolat automobilių pramonėje vykstančių pokyčių kryptį ir remtis jau padaryta didele pažanga.

2.4.

Šis pasiūlymas dėl Reglamento yra dalis platesnio Judumo dokumentų rinkinio (6), kuris apima ir su paklausa susijusias priemones, skirtas paremti šiame pasiūlyme nustatytas pasiūlos priemones. Įgyvendinant Direktyvą 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones tikimasi skatinti efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių rinką. Siūlomu pakeitimu užtikrinama (7), kad Direktyva būtų taikoma visai atitinkamai viešojo pirkimo praktikai, užtikrintų aiškius ilgojo laikotarpio rinkos signalus ir kad nuostatos būtų supaprastintos ir veiksmingos. Be to, pakeitimu siekiama didinti transporto sektoriaus indėlį mažinant išmetamo CO2 ir kitų išmetamų teršalų kiekį bei skatinti sektoriaus konkurencingumą ir augimą.

3.   Pasiūlymas dėl reglamento (8)

3.1.

Šiuo pasiūlymu dėl Reglamento Komisija nori pasiekti Paryžiaus klimato susitarime suformuluotus tikslus, sumažinti degalų sąnaudas vartotojams, didinti automobilių pramonės konkurencingumą ir kurti papildomas darbo vietas. Perėjimas prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, visų pirma pasitelkiant alternatyvias pavaros sistemas, yra negrįžtamas.

3.2.

Komisija tikisi, kad pasiūlymas padės sumažinti išmetamo CO2 kiekį apie 170 mln. tonų 2020–2030 m. laikotarpiu ir tokiu būdu pagerinti oro kokybę. Bendrasis nacionalinis produktas iki 2030 m. turėtų padidėti 6,8 mlrd. EUR ir numatoma sukurti 70 000 papildomų darbo vietų.

3.3.

Komisija tikisi, kad 2025 m. pirkdami naują automobilį vartotojai vidutiniškai sutaupys 600 EUR, o 2030 m. – 1 500 EUR (per jo eksploatavimo laikotarpį). Visoje Sąjungoje tikimasi per metus sutaupyti 18 mlrd. EUR išlaidų degalams, iš viso 2020–2040 m. laikotarpiu ketinama sutaupyti 380 mln. tonų naftos.

3.4.

Pagrindiniai Komisijos pasiūlymo aspektai dėl lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo:

3.4.1.

Iki 2030 m. išmetamo CO2 kiekį sumažinti 30 % palyginti su 2021 m. nustatytu lygiu 95 g/km lengviesiems automobiliams ir 147 g/km lengvosioms komercinėms transporto priemonėms (NEDC – naujasis Europos važiavimo ciklas). Kaip tarpinis tikslas išmetamų teršalų kiekis turėtų būti sumažintas 15 %, siekiant kuo greičiau įgyvendinti bendrąjį tikslą (t. y. ir užtikrinti investicijų saugumą pramonei).

3.4.2.

Nuo 2021 m. išmetamųjų teršalų kiekis bus apskaičiuojamas taikant lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūras (angl. Worldwide Harmonised Light Vehicle Test Procedure), kurios įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. Pasikeitus bandymų procedūroms 2025 ir 2030 metams nustatyti tikslai išreiškiami procentais.

3.4.3.

Iš esmės tai nėra susieta su jokia konkrečia technologija. Išskiriamos netaršios transporto priemonės (zero-emission vehicles – ZEV) ir mažiau nei 50 g CO2/km išmetančios transporto priemonės (low-emission vehicles – LEV) – visų pirma transporto priemonės, kurios greta vidaus degimo variklio turi ir elektros pavaros sistemą (plug-in Hybride – PHEV). Abiem transporto priemonių rūšims numatyti rodikliai yra 15 % iki 2025 m. ir 30 % iki 2030 m. Šiuos rodiklius viršijusiems gamintojams bus skiriamos ne didesnės kaip 5 g/km premijos gamintojo savitiesiems išmetamųjų teršalų tikslams. Nustatant šią procentinę dalį atsižvelgiama į atitinkamų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, tačiau netaršios transporto priemonės (zero-emission vehicles) laikomos veiksmingesnėmis nei mažataršės (low-emission vehicles). Baudų sistema nenumatyta.

3.5.

Bus atsižvelgiama į vadinamąsias ekologines inovacijas, kurios neatsispindi oficialiose bandymų procedūrose – galima paklaida iki 7 g CO2/km. Šią specialią priemonę numatyta peržiūrėti 2025 m. Nuo 2025 m. energetiniu požiūriu veiksmingesni kondicionieriai pirmąkart bus laikomi ekologinėmis inovacijomis.

3.6.

Kai išmetamųjų teršalų kiekis viršija gamintojo savituosius išmetamųjų teršalų (tarpinius) tikslus numatyta bauda, kurios dydis yra 95 EUR už g CO2/km ir transporto priemonę. Naujų registruojamų automobilių išmetamo CO2 kiekio stebėseną vykdys Europos aplinkos agentūra. Gamintojams, kurių naujų transporto priemonių per metus užregistruojama mažiau nei 1 000, reglamentas netaikomas.

3.7.

Papildant reglamento projektą, pateikiama daug nuorodų į papildomą veiklą, iniciatyvas ir prioritetus: Europos Komisija, Informacijos suvestinė DRIVE Clean Mobility, Europe that defends its industry and workers. Šiame dokumente Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2007 m. iki 2015 m. į baterijų mokslinius tyrimus investuota 375 mln. EUR – papildomi 200 mln. EUR bus skiriami 2018–2020 m. pagal programą „Horizontas 2020“. Daugiausia dėmesio bus skiriama naujos kartos baterijoms – 2018 m. pradžioje bus pateiktas tam skirtas veiksmų planas „ES baterijų aljansas“. Šios veiklos tikslas – visą baterijų gamybos vertės grandinę įkurti Europoje (9).

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK iš esmės pritaria Komisijos pasiūlymams ir laiko juos subalansuotu įvairių tikslų kompromisu. Pasiūlymas yra svarbus žingsnis siekiant poveikį klimatui neutralizuojančio judumo, kartu skatinant Europos automobilių pramonės inovacinį pajėgumą, išsaugant kokybiškas darbo vietas ir sukuriant sąlygas socialiniams pokyčiams pereinant prie naujų gamybos struktūrų. Tikslas 30 % sumažinti išmetamo CO2 kiekį atitinka sektoriams, kuriuose netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, nustatytą tikslą ES 2030 m. klimato politikos plane.

4.2.

Šiuo pasiūlymu ES pradeda naują judumo etapą, kuriam, regis, vis labiau pritaria ir visuomenė. Šie visuomenės požiūrio pokyčiai pastebimi kaip tik neseniai vykusios su dyzelinu susijusios krizės akivaizdoje. Tai apima judumo įpročių pokyčius, viešojo transporto tobulinimą ir, galiausiai, tikslą parengti ir įgyvendinti visa apimančias ir integruotas transporto koncepcijas.

4.3.

EESRK mano, kad 2025 m. tarpinis tikslas – 15 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį palyginti su 2021 m. yra labai plataus užmojo. Tam reikalingi vidaus degimo variklių pokyčiai yra ties techninių galimybių riba. Tai visų pirma taikoma lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, kurių gamybos ir kūrimo ciklai yra ilgesni. 2024 m. turėtų būti atliekamas vertinimas, kuriuo remiantis turėtų būti nuspręsta, ar toliau siekti 2030 m. tikslų, ar reikėtų juos iš naujo nustatyti. Atsižvelgiant į dabartinį netaršių, mažataršių transporto priemonių ir į lizdą jungiamų hibridinių elektrinių automobilių įtraukimą į rinką tarpinis tikslas yra iššūkis, tačiau jis įgyvendinamas.

4.4.

EESRK palankiai vertina papildomą taisyklę, kad atliekant realaus degalų sunaudojimo matavimus ir stebėjimą, grindžiamą gamintojų įpareigojimu naujose transporto priemonėse įmontuoti standartizuotą įrangą, būtų stiprinama rinkos priežiūra. Su surinktais duomenimis vertinimo tikslais galės susipažinti ne tik gamintojai, bet ir nepriklausomos trečiosios šalys. Tai galėtų būti funkciniu ekvivalentu išmetamiesiems teršalams matuoti tikrosiomis važiavimo sąlygomis, nes dėl bandymo rezultatų palyginamumo to padaryti neįmanoma.

4.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reglamento projekte pasirinkto „per išmetimo vamzdį išmetamų teršalų“ požiūrio nauda, nepaisant visų jo privalumų, yra labai ribota. Pavyzdžiui, CO2 yra išskiriamas gaminant transporto priemones, baterijas ir elektrą, be to, jo išmetimui poveikį daro nuvažiuotų kilometrų kiekis bei vairavimo būdas. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kitos transporto rūšys, pavyzdžiui, prognozuojamas oro transporto augimas, gali pakenkti pastangoms transporto priemonių gamybos technologijų srityje.

4.6.

EESRK atkreipia dėmesį į savo darbą, susijusį su automobilių pramonės struktūriniais pokyčiais pereinant prie alternatyvių (ekologiškų) pavaros sistemų, skaitmeninimu ir tinklaveika, autonominiu vairavimu ir su tuo susijusiu pavojumi užimtumui, kurie gali lemti naujų kvalifikacijų atsiradimo tendencijas. Pavyzdžiui, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai sukurti teisinę ir reguliavimo sistemą, kurią taikant būtų galima greitai pasinaudoti paramos restruktūrizavimo procesams programomis (10). Tai darant visų pirma reikėtų prisiminti ES struktūrinius fondus, pavyzdžiui, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą ir Europos socialinį fondą (ESF). Įmanomi ir „Airbus“ pobūdžio projektai.

4.7.

Europos automobilių pramonės sektoriuje tiesiogiai automobilių gamybos srityje šiuo metu apytiksliai dirba 2,3 mln. darbuotojų, kurie sukuria 8 % bendros pridėtinės vertės. Šiame sektoriuje, kuris yra labai inovatyvus, nes jam skiriama 20 % pramonės mokslinių tyrimų finansavimo Europoje, netiesiogiai įdarbinta 10 mln. darbuotojų.

4.8.

ES yra viena didžiausių motorinių transporto priemonių gamintojų pasaulyje ir didžiausia privati investuotoja į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (MTTP). Pramonės sektorius taip pat pirmauja pasaulyje pagal inovatyvius produktus, gamybos technologijas, išskirtinį dizainą, alternatyvias pavaros sistemas ir pan. Dėl šios priežasties 2016 m. kas ketvirtas automobilis pasaulyje buvo pagamintas Europos surinkimo gamyklose, o automobilių pramonės sektorius sudaro 4 % Europos BVP (11).

4.9.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pertvarkyti automobilių sektorių socialiai priimtinu būdu. Struktūriniai pokyčiai pereinant prie alternatyvių pavaros sistemų bus – kartu su skaitmeninimu, autonominiu vairavimu ir kitais reiškiniais – susiję su radikaliais pokyčiais automobilių pramonės vertės grandinėse. Pirmiausia tai susiję su klausimu, kuriuos komponentus gamintojai gamina patys, o kuriuos įsigyja. Iki šiol pridėtinės vertės kūrimas e-komponentų srityje daugiausia yra tiekėjų rankose, o baterijų elementų srityje vis dar dominuoja Azijos gamintojai. Todėl EESRK palaiko Komisijos poziciją elektromobilių vertės grandinę įkurti Europoje (žr. 3.7 punktą „ES baterijų aljansas“). Kol kas nėra aišku, kokia turėtų būti naujos kartos baterijų elementų technologija ir kaip laikui bėgant turėtų keistis kainos ir kokybės santykis. Šiuo atžvilgiu EESRK rekomenduoja Komisijai atlikti vykstančių pokyčių stebėseną.

4.9.1.

Numatytas perėjimas nuo tradicinių vidaus degimo variklių prie alternatyvių pavaros sistemų yra susijęs su struktūriniais pokyčiais. Tradicinius gaminius turi pakeisti iš esmės modifikuoti arba nauji produktai. Tik elektra varomų transporto priemonių atveju tai susiję su degimo varikliu, visa transmisijos sistema, išmetimo vamzdžiu ir kita įranga. Negalima pamiršti ir elektros variklio ir baterijų, įskaitant baterijų elementų gamybą. Tačiau šie komponentai sudaro labai skirtingas proporcines dalis automobilių gamybos pramonės pridėtinės vertės grandinėje, taigi, ir jų poveikis užimtumui ir gebėjimų poreikiui labai skirtingas.

4.9.2.

FEV (12) atliktame tyrime padaryta išvada, kad automobilių, kurių varikliai varomi elektros akumuliatoriais – kaip vidutinės klasės automobilių – gamybos išlaidos siekia apie 16 500 EUR. Pagrindinės sudedamosios dalys yra e. varikliai (800 EUR), galios elektronika (1 400 EUR) ir baterijos (6 600 EUR). Vien baterijų gamybai, kuri sudaro 40 % visų išlaidų, 70 % išlaidų tenka elementų gamybai. Elektromobiliai yra ne tokie sudėtingi ir jų gamybai reikalingos iš esmės kitokios darbuotojų kvalifikacijos tokiose srityse kaip elektrotechnika, elektronika, elektrochemija, dengimo technika, terminis valdymas, valdymo ir kontrolės technologija inžinerijoje, aukštosios įtampos technologijų ir elektros veikimo principų pažinimas, medžiagų elgsena ir kitos žinios, susijusios su gamyba ir remontu.

4.9.3.

Nors Komisija tikisi teigiamo poveikio užimtumui, tačiau pavojus egzistuoja. Neseniai „Fraunhofer IAO“ atliktame tyrime (13) buvo nagrinėjamas kiekybinis poveikis užimtumui, remiantis scenarijumi, kai 25 % rinkos tenka elektromobiliams ir 15 % į lizdą jungiamiems hibridiniams elektromobiliams (PHEV); tai iš dalies atitinka Komisijos pasiūlymą. Pirmieji rezultatai rodo, kad vykstant technologijų pokyčiams pavaros sistemų gamybos sektoriuje iki 2030 m. geriausiu atveju bus prarasta apie 10–12 % darbo vietų. Vien tik Vokietijoje tai sudarytų 25 000–30 000 darbo vietų. Kuo mažesnė faktinė dalis teks į lizdą jungiamiems hibridiniams automobiliams, tuo didesnis bus šis neigiamas poveikis (esant 5 % daliai darbo vietų skaičius sumažės 15–18 %). Tas pats įvyktų ir paspartinus dyzelinių variklių technologijos atsisakymą, nes ji yra sudėtingesnė nei benzinu varomų transporto priemonių, todėl ypač tiekiamų dalių sričiai reikia 30–40 % daugiau darbuotojų. Be to, kartu kyla pavojus užimtumui dėl skaitmeninimo ir didėjančio gamybos koncentravimo dideliuose pasaulio regionuose poveikio.

4.9.4.

Apskritai, tikėtina, kad šis neigiamas poveikis bus asimetriškas tiek laiko, tiek vietos atžvilgiu. Galutinio produkto gamintojai ir stambieji tiekėjai turi daugiau galimybių tam pasipriešinti pasitelkdami inovacijas ir naujus verslo modelius, nei smulkūs, siauros specializacijos dalių tiekėjai. Be to, atsižvelgiant į naujas technologijas ir paslaugas, darbo vietos dažniau kuriamos dideliuose miestuose nei atokiuose regionuose. Į tai reikia atsižvelgti kuriant atitinkamas pagrindines programas.

4.9.5.

Darbo vietoms ir užimtumui kylantis pavojus priklauso nuo šių struktūrinių pokyčių spartos. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuris jau dabar užtikrina investicijų saugumą pramonei ir sukuria jai sąlygas jau dabar pradėti įgyvendinti šiuos struktūrinius pokyčius ir jiems ruoštis. EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad šie struktūriniai pokyčiai būtų derinami su pramonės politikos priemonėmis, siekiant išvengti darbuotojų nepritarimo. Šiuo atžvilgiu labai svarbūs trišaliai ir dvišaliai dialogai.

4.9.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pirmuosius žingsnius jau žengė atskiri gamintojai, pranešdami apie naujus elektromobilių modelius, kuriuos jie ketina pristatyti iki 2025 m., ir planus dėl naujai įregistruotų automobilių dalies – nors jų kiekiai kol kas dar kuklūs.

4.10.

Siekiant ilgam laikui ir regiono mastu darniai sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, Komisija planuoja pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę skirti 800 mln. EUR sąveikių įkrovimo stotelių įrengimui. Tai turėtų paskatinti dideles papildomas viešąsias ir privačias investicijas (šiuo metu ES veikia 200 000 įkrovimo stotelių, o iš viso reikia 800 000). Dar 200 mln. EUR bus skirta viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei siekiant sukurti naujos kartos baterijas. Galiausiai Komisija ketina skatinti alternatyvių pavaros sistemų diegimą nustatydama valdžios institucijoms tikslus sudarant viešųjų pirkimų sutartis įsigyti daugiau netaršių ir mažataršių transporto priemonių.

4.11.

EESRK laikosi nuomonės, kad visos piniginės nuobaudos, mokamos tiek pagal esamą, tiek ir pagal naują Reglamentą, turėtų būti naudojamos paremti šį sektorių ir jo darbuotojus pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų produktų. Šiuo metu tik nedaugelis automobilių gamintojų gali pasiekti 2021 m. numatytus sumažinimo tikslus.

4.12.

Nors priklausomybės nuo naftos importo mažinimas yra sveikintinas, tačiau gali atsirasti naujų priklausomybių, susijusių su, pavyzdžiui, galimybėmis gauti žaliavų (ličio, kobalto ir nikelio iš atokių vietovių). Be to, EESRK tikisi, kad bus užtikrinamas pakankamas elektros energijos tiekimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

4.13.   Reglamento laikotarpio vidurio vertinimas

4.13.1.

2024 m. Komisija atliks Reglamento tarpinį įvertinimą, siekdama nustatyti, ar dedamos pastangos duoda norimų rezultatų.

4.13.2.

Kadangi struktūrinių pokyčių pereinant nuo degimo variklių prie alternatyviuoju kuru varomų transporto priemonių šiuo metu neįmanoma kiekybiškai prognozuoti, visų pirma prireiks ištirti kaip iki 2024 m. bus išsivysčiusi alternatyviųjų jėgos pavarų rinka, kiek bus įrengta įkrovimo įrangos vietų ir kokiu mastu elektros tinklai bus pertvarkyti ir atnaujinti atsižvelgiant į pastebimą papildomos elektros energijos poreikį.

4.13.3.

EESRK tikisi, kad į šį tarpinį vertinimą bus įtraukta informacija apie pažangą, susijusią su personalo kvalifikacija, perkvalifikavimu ir mokymu. Kuriose srityse reikia imtis (papildomų) veiksmų siekiant padidinti automobilių pramonės darbuotojų įgūdžius ir kvalifikacijas rengiantis struktūriniams pokyčiams? Kaip siūlomos priemonės (žr. automobilių pramonės įgūdžių taryba) padeda užtikrinti kvalifikacinių pokyčių įgyvendinimą? Šiomis aplinkybėmis EESRK mano, kad visų pirma sektoriaus profesinėms sąjungoms tenka atsakomybė skatinti trišalius pramonės dialogus. Be to, reikia skirti būtinų lėšų, kad darbuotojai galėtų toliau likti darbo rinkoje.

---

(1)  2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.

(2)  http://unfccc.int/paris_agreement/items/9485.php.

(3)  COM(2016) 501 final.

(4)  OL C 81, 2018 3 2, p. 95; OL C 81, 2018 3 2, p. 181; OL C 81, 2018 3 2, p. 188; OL C 81, 2018 3 2, p. 195

(5)  COM(2017) 283 final.

(6)  COM(2017) 675 final, COM(2017) 647 final, COM(2017) 648 final, COM(2017) 652 final, COM(2017) 653 final.

(7)  COM(2017) 653 final.

(8)  Šiame skyriuje remiamasi dokumentu COM(2017) 676 final ir Proposal for post 2020 CO2 targets for cars and vans (https://ec.europa.eu/clima/policies/transport/vehicles/proposal_en).

(9)  Europos Komisija DRIVE Clean Mobility, Europe that defends its industry and workers.

(10)  Informacinis pranešimas CCMI/148, 1.5 punktas.

(11)  Informacinis pranešimas CCMI/148, 2.1 punktas.

(12)  „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, FAZ, 2016 m. gruodžio 16 d. ((FEV, „Forschungsgesellschaft für Energietechnik und Verbrennungsmotoren“, (Energetikos technologijų ir degimo variklių mokslinių tyrimų organizacija)).

(13)  „Fraunhofer“ IAO 2017 m.: ELAB 2.0 – Transporto priemonių elektrifikavimo poveikis užimtumui, Štutgartas (preliminarūs rezultatai).

---

28.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/58

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų internetinio ir kitokio nuotolinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB

[COM(2017) 637 final]

(2018/C 227/08)

Pranešėjai:

Christophe LEFÈVRE Jorge PEGADO LIZ Lech PILAWSKI

Konsultavimasis	Europos Vadovų Taryba, 2017 11 17 Europos Parlamentas, 2017 11 13
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 2 15
Plenarinė sesija Nr.	532
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	160/5/13

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Valstybių narių sutarčių teisės skirtumai atgraso vartotojus pirkti kitose ES šalyse.

1.2.

Be to, įmonių pasitikėjimas tarpvalstybine prekyba vis dar negerėja. Naujausios ES masto apklausos duomenimis, 58 % visų ES mažmenininkų nurodo, kad su pasitikėjimu prekiauja internetu, tačiau tik 28 % su pasitikėjimu prekiauja internetu kitose ES šalyse (1).

1.3.

Pozicija, kurios laikosi Europos Parlamentas (EP) ir Taryba dėl 2015 m. pateiktų Komisijos pasiūlymų (2) dėl internetinio prekių pardavimo ir įprastos prekybos, rodo, kad, kaip buvo teigiama EESRK nuomonėje dėl šių pasiūlymų (3), prekių pardavimui taikytinos taisyklės turi būti vienodos neatsižvelgiant į pardavimo kanalą.

1.4.

EESRK teigiamai vertina tai, kad šiuo iš dalies pakeistu pasiūlymu dėl direktyvos praplečiama tam tikrų internetinio prekių pardavimo sutarčių aspektų taikymo sritis į ją įtraukiant įprastinę prekybą.

1.5.

Tačiau EESRK ragina Komisiją pasiūlyme atsižvelgti į šias rekomendacijas: a) pasiūlymu neturėtų būti nei sutrumpintas garantijų terminas kai kuriose valstybėse narėse, nei kuriama teisių hierarchija; b) direktyvoje nustatytų privalomų taisyklių išimčių taikymas paprasčiausiu sutarties šalių susitarimu galėtų būti įmanomas tik tada, jei tuo susitarimu veiksmingai užtikrinamas vartotojų savarankiškumas ir apsauga; c) pasiūlyme turėtų būti numatyta galimybė vartotojams tiesiogiai teismui apskųsti gamintoją; d) į pasiūlymą dėl direktyvos turėtų būti įtrauktas tvarumo kriterijus (taisymui skirtų detalių atsargos); e) pasiūlyme turėtų būti nustatytos taisyklės dėl garantijos termino pratęsimo, taikomo laikotarpiu, per kurį negalima naudotis preke, nes ji yra taisoma, arba per kurį paslauga nėra teikiama; f) pasiūlyme turėtų būti pateikta tikslesnė informacija apie mokėjimo platformų saugumą arba apie elektroninių prekyviečių (angl. Marketplace) bendrą atsakomybę apgavystės ir garantijos taikymo atveju; g) gamintojas ir pardavėjas turėtų būti laikomi bendrai atsakingais tais atvejais, jei vartotojas nusprendžia pataisyti arba pakeisti prekę, nepažeidžiant 16 straipsnyje numatytos teisės panaudoti teisių gynimo priemones ir pareigos pirmiausia kreiptis į pardavėją. h) reikia tiksliau suformuluoti nuostatas dėl 14 dienų termino, skirto prekės grąžinimui ir išlaidų atlyginimui.

1.6.

Galiausiai EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į šioje nuomonėje išdėstytas pastabas.

2.   Pakeisto pasiūlymo dėl direktyvos dalykas ir ankstesni pasiūlymai

2.1.   Pakeisto pasiūlymo dėl direktyvos dalykas

2.1.1.

Pakeistu pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (4) siekiama praplėsti pasiūlymo dėl tam tikrų internetinio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo sutarčių aspektų taikymo sritį, kad ji apimtų įprastinę prekybą.

2.1.2.

Pakeitus pasiūlymą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos daryti sparčią pažangą srityje, kuri sudaro bendrosios rinkos strategijų pagrindą, laikantis 2016 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų.

2.1.3.

Šis iš dalies pakeistas pasiūlymas, kuris taikomas visoms pardavimo rūšims, yra orientuotas į tą patį tikslą ir dar labiau padeda jo siekti nei ankstesni pasiūlymai (5): juo panaikinamas dėl nacionalinių sutarčių teisės skirtumų sukuriamas netikrumas ir neigiamas poveikis.

2.1.4.

Pakeistas pasiūlymas papildo ES jau galiojančius horizontaliuosius ir sektorių teisės aktus (6), taip pat šiuo metu nagrinėjamus teisėkūros pasiūlymus ir su jais dera.

2.2.   Trumpa ankstesnių pasiūlymų dėl direktyvų santrauka (7)

2.2.1.

Ankstesniuose pasiūlymuose Komisija pagrindė savo sprendimą priimti du teisės aktus, pabrėždama, kad dėl skaitmeninio turinio specifikos reikia kitokių taisyklių nei taikoma kitoms prekėms.

2.2.2.

Abiem pasiūlymais Komisija siekė penkių tikslų: a) sumažinti sąnaudas, atsirandančias dėl sutarčių skirtumų; b) užtikrinti teisinį tikrumą įmonėms; c) skatinti tarpvalstybinį apsipirkimą internetu visoje ES; d) sumažinti nuostolius dėl defektinio skaitmeninio turinio; e) užtikrinti vartotojų ir įmonių interesų pusiausvyrą ir pagerinti kasdienį gyvenimą.

2.2.3.

Komisijos teigimu, jos pasiūlymais būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp aukšto vartotojų apsaugos lygio ES ir gerokai didesnių verslo galimybių.

2.3.   EESRK nuomonė dėl pradinių pasiūlymų (8)

2.3.1.

2016 m. balandžio 27 d. nuomonėje EESRK kritikavo sprendimą parengti ne vieną, o dvi direktyvas, kadangi tokiu būdu Komisija sukūrė skirtingą internetinės ir neinternetinės prekybos vertinimą, todėl vartotojams ir įmonėms kilo neaiškumų, kai direktyvos buvo perkeltos į nacionalinę teisę.

2.3.2.

EESRK taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo išspręsta daug klausimų, kuriuos, jo nuomone, buvo labai svarbu suderinti: nepilnamečių galimybė sudaryti sutartis skaitmeninėje aplinkoje; konkrečių internetinėse sutartyse pateikiamų netinkamų sąlygų kategorijų, kurioms netaikoma Direktyva 93/13/EEB, apibrėžtis; naujausia praktika pateikti mygtuką „mokėti dabar“ (ang. pay now) ir standartinės sąlygos dėl bendro reguliavimo įtraukimas.

2.3.3.

Galiausiai, EESRK priminė, kad savo nuomonėse dėl vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje jis nuosekliai tvirtino, kad teisės, taikomos įprastinei tiesioginei prekybai, turi būti suderintos su internetine arba nuotoline prekyba nepriklausomai nuo elektroninio mokėjimo formos, visada siekiant šias teises stiprinti, o ne jas silpninti.

2.3.4.

Europos Parlamento ir Tarybos pozicijos, užimtos diskusijose dėl šių pasiūlymų, patvirtino EESRK poziciją, kad reikia vengti teisinio susiskaidymo.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Iš dalies pakeistame Komisijos pasiūlyme pateikiama keletas pasiūlymų ir galimybių, kurios atitinka ankstesnes EESRK pozicijas, pavyzdžiui, dėl pirmiau minėtos galimybės sukurti bendrą internetinės ir neinternetinės prekybos sistemą.

3.2.

EESRK pritaria keletui kitų pakeitimų, kurie atlikti naujame pasiūlyme. Konkretūs pavyzdžiai: a) 2 straipsnis – įtraukiama sąvoka „gamintojas“ ir paaiškinama sąvoka „nemokamas“ prekės pakeitimas; b) 8 straipsnis – nustatomas neatitikties sutarčiai terminas, sutampantis su garantijos terminu; priešingu atveju praktiškai sutrumpėtų privalomas garantijos terminas, kadangi vartotojas daugeliu atvejų neturi galimybės įrodyti, kad prekės neatitinka sutarties reikalavimų; c) vartojami patobulinti ir aiškesni teisiniai terminai.

3.3.

Tačiau EESRK mano, kad galimybė nukrypti nuo šia direktyva nustatytų privalomų taisyklių paprasčiausiu sutarties šalių susitarimu turėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei susitarimu veiksmingai užtikrinamas vartotojų savarankiškumas ir apsauga.

3.4.

Be to, EESRK mano, kad iš dalies pakeistame pasiūlyme turėtų būti: a) įtrauktos taisyklės, kurios leistų vartotojams tiesiogiai teismui apskųsti gamintoją, jei nustatoma prekės neatitiktis sutarčiai, kaip reikalaujama pagal daugelį nacionalinių teisės aktų; b) į nuostatas įtrauktas tvarumo kriterijus, kaip savo nuomonėse ne kartą ragino EESRK (9); c) nustatytas maksimalus taisymo terminas (10), vadovaujantis tinkama profesine praktika; d) nustatytas reikalavimas specialistams turėti pakankamą atsarginių detalių kiekį vidutinės prekių gyvavimo trukmės laikotarpiu, kaip tai daroma pagal kai kuriuos nacionalinius teisės aktus (11); e) įtrauktos kitos pardavėjo suteikiamos garantijos prekėms ir paslaugoms (prekės ženklo, gamintojo, įrangos draudimo ir pan.); f) į privalomą garantijos pareiškimo turinį įtraukta išsami informacija apie nemokamas ir mokamas paslaugas, mokesčius ir mokėjimo formą; g) nustatyta, kad perleidžiant nuosavybės teisę į prekę ir paslaugą įprastomis naudojimo sąlygomis bus perduodamos ir visos su garantija susijusios teisės; h) numatyta tiesioginė ir solidari gamintojo ir pardavėjo atsakomybė vartotojo atžvilgiu tuo atveju, jei vartotojas nusprendžia pataisyti arba pakeisti prekę, nepažeidžiant 16 straipsnyje nustatytos teisės panaudoti teisių gynimo priemones ir pareigos pirmiausia kreiptis į pardavėją; i) numatyta solidari internetinių platformų atsakomybė, neįtraukiant paprastų tarpininkų, kai vartotojas įsigyja prekę elektroninėse prekyvietėse (angl. Marketplace), nepažeidžiant teisės panaudoti teisių gynimo priemones.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.   1 straipsnis

4.1.1.

EESRK norėtų sužinoti priežastis, kuriomis remiantis 4 straipsnyje nustatyta išimtis netaikyti direktyvos sutartims dėl viešajame aukcione parduodamų naudotų prekių, kai vartotojai turi galimybę patys dalyvauti pardavime.

4.2.   9 straipsnis

4.2.1.

EESRK primena ankstesnėje nuomonėje pateiktas savo pastabas (12) turėdamas omenyje tai, kad priėmus šį pasiūlymą ir taip apribojus vartotojų teises, iš pradžių paliekant tik teisę į prekės taisymą arba pakeitimą, kai kuriose valstybėse narėse vartotojai turės mažesnę apsaugą nei ta, kuri suteikiama pagal šiuo metu galiojančias sistemas.

4.2.2.

3 dalies b ir d punktų nuostatos reiškia, kad jose numatytos tvarkos taikymas bus priklausomas nuo neapibrėžtų sąvokų. Iš tiesų, pardavėjui leidžiama savo nuožiūra aiškinti sąvoką „neįmanoma“, todėl būtų pageidautina šį žodį pakeisti sąvoka „technologiškai neįmanoma“.

4.3.   10 straipsnis

4.3.1.

EESRK ragina 1 dalyje numatytą išimtį taikyti tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios jau nurodytos 3.3 punkte.

4.4.   11 straipsnis

4.4.1.

EESRK dar kartą primena, kad teisė į prekės taisymą arba pakeitimą apribojama pardavėjo vertinimu, ar tam tikru individualiu ir konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas aplinkybes, dėl vienos iš šių teisių jam teks patirti neproporcingas išlaidas.

4.5.   13 straipsnis

4.5.1.

EESRK mano, kad reikia tiksliau suformuluoti nuostatas dėl 14 dienų termino, skirto prekės grąžinimui ir išlaidų atlyginimui.

4.5.2.

EESRK kelia klausimą, ar šio straipsnio d punkto nuostatos yra taikomos tik prekės praradimo ir sunaikinimo atvejais, kaip galima suprasti.

4.6.   14 straipsnis

4.6.1.

EESRK prašo išlaikyti kai kuriose valstybėse narėse taikomą ilgesnį garantinį terminą, nes priešingu atveju šiose valstybėse narėse vartotojų teisių požiūriu tai būtų žingsnis atgal.

---

(1)  Vykdant ES vartotojų ir rinkodaros teisės tinkamumo patikrą atlikta analizė rodo, kad 46 % mažmenininkų, kurie naudoja nuotolinės prekybos kanalus, mano, kad sąnaudos, susijusios su vartotojų apsaugos principų ir sutarčių teisės taisyklių laikymusi, yra didelė kliūtis tarpvalstybinei prekybai. 72 % vartotojų nuomone, skirtingos vartotojų teisės, susijusios su netinkamos kokybės prekėmis, yra labai svarbus veiksnys apsisprendžiant pirkti prekes fiziškai būnant kitoje ES šalyje.

(2)  COM(2015) 634 final ir COM(2015) 635 final.

(3)  OL C 264, 2016 7 20, p. 57.

(4)  COM(2015) 635 final.

(5)  COM(2015) 634 final ir COM(2015) 635 final. EESRK nuomonė (OL C 264, 2016 7 20, p 57).

(6)  Žr. visų pirma Direktyvą 2011/83/ES ir reglamentus (ES) Nr. 1215/2012 ir (EB) Nr. 593/2008.

(7)  COM(2015) 634 final ir COM(2015) 635 final.

(8)  OL C 264, 2016 7 20, p. 57.

(9)  OL C 264, 2016 7 20, p. 57 (4.2.5.4 punktas).

(10)  OL C 264, 2016 7 20, p. 57 (4.2.5.7 punktas).

(11)  OL C 264, 2016 7 20, p. 57 (4.2.5.7 punktas).

(12)  OL C 264, 2017 7 20, p. 57.

---