19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/2

P8_TA(2016)0371

Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykiai po 2020 m.

2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykių po 2020 m. (2016/2053(INI))

(2018/C 215/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių Partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), taip pat į 2005 m. ir 2010 m. atliktus jo persvarstymus (1),

—	atsižvelgdamas į 1975 m. Džordžtauno susitarimą, kuriuo įsteigta AKR valstybių grupė, ir į 1992 m. atliktą jo persvarstymą (2),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą „Siekiant bendradarbiavimą su AKR valstybėmis visapusiškai integruoti į ES biudžetą“ (COM(2003)0590),

—	atsižvelgdamas į Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2015 m. spalio 6 d. bendrą konsultacijų dokumentą „Siekiant naujos Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių partnerystės po 2020 m.“ (JOIN(2015)0033),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl AKR ir ES santykių, ypač į 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo (3), 2013 m. birželio 13 d. (4) rezoliuciją dėl 2000 m. birželio 23 d. Kotonu susitarimo antrojo dalinio pakeitimo, 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi (5) bei į 2004 m. balandžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos plėtros fondo įtraukimo į biudžetą (6),

—	atsižvelgdamas į ankstesnes AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliucijas, ypač į 2015 m. gruodžio 9 d. rezoliuciją „Keturiasdešimt partnerystės metų: poveikio prekybai ir plėtrai AKR valstybėse vertinimas ir AKR valstybių ir Europos Sąjungos ilgalaikių santykių perspektyvos“ (7),

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui,

—	atsižvelgdamas į ES ir AKR jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų 2015 m. gruodžio 9 d. bendrą pareiškimą dėl ES ir AKR santykių ateityje (8),

—	atsižvelgdamas į ES visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją, kuri turi būti pateikta Europos Vadovų Tarybos 2016 m. birželio 28–29 d. susitikimui,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 21 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinama ES ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi partnerystė“ (JOIN(2012)0006),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Bendra ES ir Karibų šalių partnerystės strategija“ (JOIN(2012)0018),

—	atsižvelgdamas į Bendrą Afrikos ir ES strategiją, patvirtintą 2007 m. gruodžio 9 d. Afrikos ir ES valstybių ir vyriausybių vadovų Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime (9),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vietos valdžios institucijų vaidmens vykdant vystomąjį bendradarbiavimą besivystančiose šalyse (10),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. bendrą AKR ir ES pareiškimą dėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės (11),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13–14 d. vykusiame septintajame AKR valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Sipopo deklaraciją „AKR valstybių grupės ateitis besikeičiančiame pasaulyje. Iššūkiai ir galimybės“ (12),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 13–16 d. trečiąją tarptautinę konferenciją vystymosi finansavimo klausimais ir į Adis Abebos veiksmų darbotvarkę, kurią 2015 m. liepos 27 d. patvirtino JT Generalinė Asamblėja (13),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą tvaraus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą išvadų dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (14),

—	atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės tarybos 41-ąją sesiją, vykusią Dakare (Senegalas) 2016 m. balandžio 28–29 d.,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 31 d.–birželio 1 d. Port Morsbyje (Papua Naujoji Gvinėja) vykusį aštuntąjį AKR valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą, per kurį priimti Waigani komunikatas dėl AKR valstybių grupės ateities perspektyvų ir Port Morsbio deklaracija, patvirtinama baigiamoji Pripažintų ekspertų grupės ataskaita AKR valstybių grupės ateities klausimais,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A8–0263/2016),

kadangi Kotonu susitarimo tvirtumas ir acquis paremti keletu išskirtinių bruožų: tai teisiškai įpareigojantis dokumentas, prie jo prisijungė beprecedentis skaičius (79 + 28) valstybių narių, jis yra išsamus (jame yra trys pagrindiniai skyriai – vystomasis bendradarbiavimas, politinis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityse), jis turi bendrą institucinę sistemą, taip pat didelį biudžetą, vykdomą per Europos plėtros fondą (EPF);

kadangi pagrindinis Kotonu susitarimo tikslas yra „skurdo sumažinimas ir, galiausiai, panaikinimas, o tai atitinka tvarios plėtros ir laipsniškos AKR valstybių integracijos į pasaulio ekonomiką tikslus“ ir šis tikslas įtvirtintas susitarimo 1 straipsnyje; kadangi partnerystė pagrįsta tam tikromis pagrindinėmis vertybėmis ir principais, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės principais grindžiamą demokratiją ir skaidrų bei atskaitingą valdymą;

C.	kadangi daugiau kaip 80 proc. mažiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių yra AKR regionuose, todėl ES ir AKR partnerystė itin svarbi;

D.	kadangi nuo to laiko, kai buvo pasirašytas Europos Sąjungos ir Kotonu susitarimas, įvyko politinių ir ekonominių AKR valstybių grupės pokyčių;

E.	kadangi AKR ir ES santykiai ateityje turėtų būti kuriami iš naujo apmąstant galimas ES ir AKR bendradarbiavimo galimybes ir kliūtis;

F.	kadangi AKR ir ES valstybių narių skaitinis svoris nepakankamai išnaudotas siekiant vykdyti bendrą veiklą pasaulio forumuose;

G.	kadangi AKR ir ES partnerystė suvaidino svarbų vaidmenį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT);

kadangi, kita vertus, skurdo mažinimo ir AKR šalių integracijos į pasaulio ekonomiką tikslų siekimo rezultatai šiuo metu nepakankami, turint mintyje, kad pusė AKR valstybių narių vis dar laikomos mažiausiai išsivysčiusiomis pasaulio šalimis ir kad visų AKR valstybių narių kartu prekyba sudaro mažiau nei 5 proc. pasaulio prekybos ir maždaug 2 proc. pasaulio BVP;

I.	kadangi antrajame Kotonu susitarimo skyriuje aptariami prekybos santykiai ir kadangi Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) padeda gilinti šiuos santykius;

kadangi Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) Kotonu susitarimo 36 straipsnyje apibrėžti kaip vystomojo bendradarbiavimo priemonės, kuriomis siekiama greitesnės sklandžios ir palaipsnės AKR valstybių integracijos į pasaulio ekonomiką, visų pirma visapusiškai naudojant regioninę integraciją ir pietų šalių tarpusavio prekybą; kadangi EPS įtraukimas į Kotonu susitarimą propaguoja politikos suderinamumą vystymosi labui;

K.	kadangi Kotonu susitarime atsižvelgiama į augančią AKR šalių regioninės integracijos ir į AKR ir ES bendradarbiavimo svarbą, taip pat į susitarimo vaidmenį puoselėjant taiką ir saugumą, skatinant augimą ir sprendžiant tarpvalstybines problemas;

L.	kadangi Kotonu susitarime aptariamos naujos pasaulinės problemos, susijusios su klimato kaita, migracija, taika ir saugumu (pvz., kova su terorizmu, ekstremizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu), bet jį taikant pasiekta nedaug konkrečių šių sričių rezultatų;

M.	kadangi jungtinių AKR ir ES institucijų, ypač Jungtinės ministrų tarybos, posėdžiai nedavė daug konkrečių rezultatų, o juose dalyvauja neaukšto lygio pareigūnai ir tie patys neaktyviai;

N.	kadangi ES finansuoja maždaug 50 proc. AKR sekretoriato išlaidų; kadangi kai kurios AKR valstybės narės nemoka viso nario įnašo;

O.	kadangi politinis dialogas dėl esminių elementų, kaip numatyta Kotonu susitarimo 8 ir 96 straipsniuose, yra konkreti teisinė priemonė, skirta bendroms AKR ir ES partnerystės vertybėms ginti ir demokratijai ir žmogaus teisėms, kurios turi esminio poveikio tvariam vystymuisi, propaguoti;

P.	kadangi yra akivaizdus poreikis užtikrinti, kad naujame susitarime būtų išsaugotos žmogaus teisių sąlygos ir sustiprintas politinis dialogas;

kadangi, nors ir pripažinta, jog jie yra svarbūs, nacionalinių parlamentų, vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas politiniame dialoge iki šiol buvo gana ribotas; kadangi pačios AKR valstybių grupės vaidmuo iki šiol apsiribojo tik tais atvejais, kai pasinaudojama 96 straipsniu; kadangi politinis dialogas, ypač 96 straipsnis, dažniausiai buvo naudojami vėlesniame politinių krizių etape, o ne prevenciškai;

kadangi, nepaisant to, jog atlikus 2011 m. Kotonu susitarimo peržiūrą aiškiai pripažinta, kad nacionalinių parlamentų, vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus vaidmuo Kotonu susitarime yra svarbus, jų dalyvavimas svarstant AKR ir ES politiką ir veiklą yra ribotas;

S.	kadangi pilietinės visuomenės organizacijos susiduria su vis labiau suvaržančiais teisės aktais ir kitomis jų veiklą ir jos erdvę ribojančiomis kliūtimis;

kadangi AKR regionui priklauso kai kurios su ES asocijuotos užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT), dėl kurių ypatingų ryšių su ES skatinama atsisakyti tradicinio paramos vystymuisi požiūrio, kad būtų galima geriau atsižvelgti į jų narystę Europos šeimoje; kadangi, nors UŠT turi specialų statusą, jos ir toliau gauna finansavimą iš 11-ojo Europos plėtros fondo (EPF), kaip AKR šalys;

kadangi EPF finansuojamas tiesioginiais ES valstybių narių įnašais ir jam netaikomos įprastinės ES biudžeto taisyklės; kadangi Parlamentas neturi jokių kitų įgaliojimų EPF biudžeto atžvilgiu, išskyrus įgaliojimą patvirtinti jau išmokėtas lėšas, jis taip pat neturi oficialių teisių prižiūrėti EPF programavimą;

V.	kadangi 11-ame EPF maždaug 900 mln. EUR atidėta Afrikos taikos priemonei ir maždaug 1,4 mln. EUR iš EPF rezervo bus naudojama ES pagalbos Afrikai patikos fondui finansuoti;

W.	kadangi AKR šalių vidaus ištekliai kartu su diasporos bendruomenių perlaidomis galėtų būti pagrindinis šaltinis vystymuisi finansuoti;

kadangi EPF įtraukimas į Sąjungos biudžetą sudarytų galimybes vykdyti demokratinę priežiūrą, padidintų vystymuisi skirtų ES lėšų naudojimo matomumą ir skaidrumą; kadangi, kita vertus, dėl daugiamečio EPF programavimo pobūdžio yra galimybė prognozuoti išteklius, o įtraukus fondą į biudžetą gali sumažėti AKR šalių vystymuisi skiriamos lėšos, nes jos būtų skiriamos kitiems išorės politikos prioritetams, ir tai būtų galima vertinti kaip privilegijuotos ES ir AKR partnerystės silpninimą; kadangi EPF įtraukimas į biudžetą taip pat galėtų trukdyti finansuoti Afrikos taikos priemonę ir kitas svarbias iniciatyvas, kaip antai Pagalbos Afrikai patikos fondą, nebent būtų sukurta speciali priemonė, skirta su vystomuoju bendradarbiavimu susijusioms saugumo išlaidoms finansuoti;

tvirtina, kad AKR ir ES bendradarbiavimas yra vertingas ir unikalus pasiekimas ir pastaruosius 40 metų stiprino AKR ir ES gyventojų ir valstybių ir jų parlamentų ryšius; pabrėžia, jog, atsižvelgiant į tai, kad AKR valstybės įrodė savo pasiryžimą imtis bendrų veiksmų kaip grupė, siekiant gerinti bendradarbiavimo veiksmingumą ir pritaikyti jį prie naujų iššūkių, reikia sukurti naują struktūrą, kurioje būtų išlaikytos tos AKR ir ES acquis dalys, kurios yra visuotinio pobūdžio, pavyzdžiui, įsipareigojimas laikytis žmogaus teisių, siekti lyčių lygybės, žmogaus socialinės raidos, gero valdymo ir demokratijos, teisinės valstybės tikslo, ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais bendroje struktūroje, o pagrindinis darbas turi būti atliekamas vadovaujantis subsidiarumo principu, t. y. jis turi vykti taikant regioninius susitarimus, pritaikytus konkretaus regiono poreikiams ir esamiems bendriems ES ir atitinkamų regionų interesams;

pabrėžia, kad bendroji struktūra ir regioniniai susitarimai turėtų būti teisiškai privalomo pobūdžio; pabrėžia, jog, siekiant didinti jų efektyvumą, mažinti dubliavimą ir išvengti iš dalies sutampančių politikos programų, regioninius susitarimus su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėmis derėtų parengti taip, kad būtų atsižvelgta į esamas regionines ir subregionines organizacijas, pvz., Afrikos Sąjungą, regionines ekonomines bendrijas, regionines strategijas ar regioninius susitarimus, pvz., ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), ir derėtų sudaryti galimybę įtraukti daugiau šalių, pvz., Šiaurės Afrikos šalis, arba sukurti konkrečius interesus ar poreikius, pvz., pagal išsivystymo lygį (MIŠ atveju) arba geografinius ypatumus (mažų besivystančių salų valstybių atveju), atitinkančias grupes;

Tikslai, principai ir bendradarbiavimo sąlygos

ragina naujame susitarime ypatingą dėmesį skirti Darbotvarkei iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslams (DVT), taip pat sukurti tvirtus stebėsenos mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad susitarimo įgyvendinimas padėtų ir skatintų siekti DVT;

ragina sukurti AKR ir ES tarpusavio stebėsenos, atskaitomybės ir peržiūros mechanizmą, skirtą nuolat kontroliuoti DVT įgyvendinimą valstybėse narėse, įtraukiant AKR ir ES atstovus ne tik iš centrinių vyriausybinių institucijų, bet ir iš parlamentų, regioninių ir vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir mokslo bendruomenės, rengiant metines išvadas ir rekomendacijas dėl nacionalinės, regioninės ir visuotinės peržiūros procesų ir tolesnių veiksmų;

be to, pabrėžia, kad programuojant, tvirtinant ir įgyvendinant naujame susitarime numatytą konkretiems sektoriams skirtą viešąją politiką reikia visapusiškai atsižvelgti į žiniomis pagrįstą politiką;

ragina svarbiausiais AKR ir ES bendradarbiavimo tikslais laikyti kovą su skurdu ir nelygybe ir galiausiai visišką jų panaikinimą ir tvaraus vystymosi skatinimą; vis dėlto primygtinai tvirtina, kad naujas susitarimas visų pirma turi būti politinis projektas, paremtas atsakomybės principu, aiškiai atsisakant „paramos teikėjo – paramos gavėjo“ požiūrio; mano, kad bendradarbiavimas turėtų vykti bendrų interesų srityse, kai galima tikėtis bendros naudos – ne tik ekonominės, bet ir taikos ir saugumo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės, gero valdymo ir demokratijos, migracijos, aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir kitose srityse, susijusiose tiek su AKR, tiek su ES gyventojų gerove;

pakartoja savo nuomonę, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra esminis aspektas įgyvendinant naują darnaus vystymosi darbotvarkę; mano, kad Kotonu susitarimo išsamumas skatina politikos suderinamumą vystymosi labui, todėl jį reikėtų užtikrinti ir naujame susitarime; nurodo, kad rengiant naują susitarimą reikia išlaikyti konkrečias nuostatas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui ir stiprinti dialogą su tuo susijusiais klausimais; primena savo pasiūlymą Jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje paskirti nuolatinius pranešėjus politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais;

mano, kad vykdant Darbotvarkę iki 2030 m. itin svarbu laikytis pagalbos veiksmingumo principų, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu, ir mano, kad į naują susitarimą turėtų būti įtraukta nuoroda į šiuos principus;

ragina užtikrinti, kad esminiai Kotonu susitarimo elementai, susiję su žmogaus teisėmis, demokratijos principais ir teisine valstybe, ir toliau būtų vertybinis naujo susitarimo pagrindas; ragina gerą valdymą įtraukti papildomai kaip esminį elementą, atsižvelgiant į naują DVT Nr. 16, apimantį taiką ir teisingumą, taip pat veiksmingas institucijas; dar kartą tvirtina, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti Kotonu susitarimo 9 straipsnį;

10.

pabrėžia, kad politinis dialogas yra esminė Kotonu susitarimo dalis ir kad jo 8 ir 96 straipsniai yra konkrečios teisinės priemonės, kuriomis užtikrinami esminiai AKR ir ES santykių elementai, nors praeityje jie ne visada buvo veiksmingai naudojami; ragina užtikrinti, kad naujojo susitarimo bendroje sistemoje ir jo regioniniu lygmeniu politinis dialogas išliktų pagrindinis teisinis ramstis; ragina politinį dialogą naudoti veiksmingiau, sistemingiau ir iniciatyviau, siekiant išvengti politinių krizių;

11.

nurodo, kad Kotonu susitarimo 97 straipsnyje numatyta konsultavimosi procedūra ir atitinkamos priemonės, skirtos naudoti didelės korupcijos atveju, ir apgailestauja, kad iki šiol šiuo straipsniu pasiremta tik kartą; ragina naujame ES ir AKR šalių susitarime pagerinti šią procedūrą, kad ji visapusiškai veiktų;

12.

šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad politinis dialogas yra vertingas pagrindas siekiant pagerinti šalių partnerių gyventojų padėtį; apgailestauja, kad iki šiol nepakankamai ir nelabai veiksmingai naudotasi šia priemone; todėl ragina geriau stebėti žmogaus teisių padėtį ir kitus esminius ir pagrindinius susitarimo elementus, pabrėžia, kad stebėsena turi būti įtrauki ir dalyvaujamoji, ir ragina reguliariai atlikti dvimečius arba daugiamečius vertinimus ir teikti bendras ataskaitas dėl to, kaip visos AKR ir ES valstybės narės laikosi šių elementų, siekiant įvardyti, sugėdyti arba pagirti atitinkamas valstybes; ragina šių ataskaitų rezultatus pristatyti bendro pobūdžio AKR ir ES susitikimuose ir naudoti kaip politinio dialogo pagrindą, ir remtis jomis atliekant nacionalines, regionines ir visuotines DVT įgyvendinimo peržiūras;

13.

ragina AKR ir ES šalių nacionalinius parlamentus ir regionų bei vietos valdžios institucijas aktyviau dalyvauti visuose AKR ir ES politikos ir veiklos etapuose –nuo ateities planavimo ir programavimo iki įgyvendinimo, vertinimo ir stebėsenos, visų pirma atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

14.

ragina visas naujo susitarimo šalis vietos ir regiono vyriausybėms suteikti didesnę autonomiją ir stiprinti jų pajėgumus, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas ir svariai prisidėti prie AKR šalių vystymosi;

15.

ragina į politinį dialogą, programavimą ir įgyvendinimą aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę, ypač vietos grupes, tiesiogiai veikiamas politikos, taip pat remti jos gebėjimų stiprinimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia pilietinės visuomenės dalyvavimo galimybių mažėjimo kai kuriose šalyse pavojų ir poreikį taip pat įtraukti tokias grupes, kurios negali organizuotai ginti savo interesų arba, nepaisant teisėtų demokratinių interesų, nėra pripažįstamos savo vyriausybės, pvz., mažumas, jaunus asmenis ir moteris;

16.

yra įsitikinęs, kad privatusis sektorius gali atlikti labai svarbų vaidmenį vystymosi procese ir gali prisidėti prie vystymosi finansavimo, jei investuojama gerbiant žmones ir tradicines nuosavybės arba naudojimo teises bei aplinką ir laikantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; todėl ragina remti privačias investicijas globojant Europos investicijų bankui (EIB), jeigu jos atitinka tarptautinę žmogaus teisių teisę ir socialinės ir aplinkos apsaugos taisykles; pabrėžia, kad pagal naująją partnerystę prioritetas turėtų būti teikiamas smulkiems gamintojams ir ūkininkams ir užtikrinama palanki aplinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms; be to, ragina formuojant politiką, taip pat jos programavimo ir įgyvendinimo etapais išklausyti vietos ir nacionalinį privatų sektorių;

Būsimos AKR ir ES institucijos

17.

ragina į AKR ir ES ministrų tarybos posėdžius įtraukti aktualius ir neatidėliotinus politinius debatus, įskaitant debatus opiais klausimais, siekiant dėl jų priimti bendras išvadas; ragina atitinkamas AKR ir ES valstybių narių ministerijas pagerinti savo dalyvavimą ministrų lygiu, siekiant suteikti posėdžiams būtiną politinį teisėtumą ir atkreipti reikiamą dėmesį į partnerystės principą;

18.

ragina į naująjį susitarimą įtraukti tvirtą parlamentinį aspektą, remiantis Jungtine parlamentine asamblėja (JPA) ir taip sudarant sąlygas vykdyti atvirą demokratinį ir visapusišką parlamentinį dialogą, be kita ko, sudėtingais ir opiais klausimais, skatinant vykdyti bendrus (regioninius) politinius projektus, į juos įtraukiant daugelį suinteresuotųjų subjektų ir taip suteikiant jiems demokratinį pagrindą, vykdant vykdomosios valdžios darbo ir vystomojo bendradarbiavimo kontrolę, skatinant demokratiją ir žmogaus teises, ir taip svariai vienodomis sąlygomis prisidedant prie naujos bendradarbiavimo partnerystės; pabrėžia, kad svarbu, jog JPA jau ankstyvaisiais etapais dalyvautų visose svarbiose diskusijose dėl AKR ir ES partnerystės po 2020 m.;

19.

yra tvirtai įsitikinęs, kad JPA turėtų užtikrinti, kad jos diskusijose būtų tinkamai demokratiškai ir proporcingai atstovaujama visoms politinėms jėgoms ir kad visos politinės jėgos tinkamai tose diskusijose dalyvautų; taigi ragina nacionalines delegacijas į JPA į savo sudėtį įtraukti parlamentinius įvairių nacionalinių politinių partijų atstovus ir užtikrinti opozicijos atstovų dalyvavimą;

20.

ragina suderinti JPA su nauja regionine struktūra, daugiausia pastangų regioniniuose forumuose skiriant regioninės svarbos klausimams, aktyviai dalyvaujant nacionaliniams ir regiono parlamentams, taip pat sykiu rengiant reguliarius, bet retesnius bendrus AKR ir ES posėdžius; ragina į JPA sesijas įtraukti teminius susitikimus su pilietine visuomene, vietos valdžios institucijomis ir privačiu sektoriumi, kad būtų toliau vystomos ir plečiamos diskusijos JPA darbotvarkės klausimais;

21.

ragina JPA biurą parengti strategiškesnę Asamblėjos darbo programos orientaciją; ragina būsimas JPA komiteto ataskaitas aiškiai susieiti su 17 DVT, kad būtų galima nuolat kiekvieną tikslą stebėti; ragina bendrame AKR ir ES forume suderinti bendras rezoliucijas skubiais tarptautiniais klausimais, vėlavimo svarstant su DVT susijusias temas ir žmogaus teisių pažeidimų klausimus, taip pat regioniniuose ar kituose atitinkamuose susitikimuose derinti rezoliucijas einamaisiais ir skubiais, taip pat regionui ar konkrečiai grupei ypač svarbiais klausimais ir temomis; atsižvelgiant į tai, primena pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei apie politinę Tarybos dalyvavimo ministrų lygiu JPA sesijose svarbą; ragina AKR ir ES JPA pirmininkus kviesti į bendrus Tarybos susitikimus siekiant užtikrinti veiksmingą ir abipusį keitimąsi informacija ir pagerinti institucijų bendradarbiavimą;

22.

ragina toliau dėti pastangas siekiant pagerinti JPA vykdomą vystymosi programavimo kontrolę, atsižvelgiant į vystymosi veiksmingumo principus ir tolesnius tokios kontrolės veiksmus; ragina Komisiją ir vyriausybes skatinti nacionalinių parlamentų, vietos ir regiono valdžios institucijų, pilietinės visuomenės subjektų, privačiojo sektoriaus ir diasporos bendruomenių dalyvavimą visais skirtingais vystymosi programavimo kontrolės etapais, taip pat laiku ir skaidriai teikti visą turimą informaciją nacionaliniams parlamentams, siekiant padėti jiems vykdyti demokratinę kontrolę;

23.

mano, kad reikėtų stengtis į AKR ir ES partnerystę labiau įtraukti kitus pasaulinio lygmens partnerius (pvz., Afrikos Sąjungą arba Jungtines Tautas) ir, jei įmanoma, kitas tarptautines pajėgas ir dirbti geriau koordinuojant ir daugiau bendradarbiaujant, nedubliuojant darbo ar misijų, siekiant spręsti su karais, vidaus konfliktais, nesaugumu, nestabilumu ir permainomis susijusias problemas;

Būsimas finansavimas

24.

yra įsitikinęs, kad tai, jog vienu metu baigia galioti Kotonu susitarimas ir Sąjungos daugiametė finansinė programa (DFP), suteikia galimybę pagaliau nuspręsti dėl Europos plėtros fondo (EPF) įtraukimo į Sąjungos biudžetą, siekiant padidinti ES skiriamo vystymosi finansavimo veiksmingumą ir efektyvumą, skaidrumą, demokratinę kontrolę, atskaitomybę, matomumą ir darną; vis dėlto pabrėžia, kad toks įtraukimas į biudžetą galėtų būti atliekamas su sąlyga, kad bus: i) užtikrintas tikslinis vystymosi fondų lėšų panaudojimas, siekiant išlaikyti besivystančių šalių finansavimo lygį, ir ii) rastas ilgalaikis ir atskiras su vystomuoju bendradarbiavimu susijusių ir jį atitinkančių saugumo išlaidų ES finansavimo problemos sprendimas; pabrėžia, kad EPF, net jį įtraukus į biudžetą, turėtų būti taikomi su ES vystomuoju bendradarbiavimu suderinti rodikliai; ragina abi šalis modernizuoti finansavimo priemones ir, kai įmanoma, skatinti teikti paramą bendram ir sektorių biudžetui;

25.

nurodo, kad Sąjungos biudžete jau numatytos konkretiems partneriams skirtos priemonės ir kad EPF įtraukimas į biudžetą gali būti suplanuotas taip, kad atspindėtų ir skatintų išskirtinius AKR ir ES santykius siekiant remti darnų vystymąsi; ragina Komisiją, prieš pateikiant reikiamus pasiūlymus dėl kitos DFP, pateikti veiksmų gaires, kuriose būtų atsižvelgiama į minėtus klausimus;

26.

primena, kad AKR ir ES santykiai ateityje turi būti politinio pobūdžio, pavyzdžiui, turi būti siekiama įvairiuose tarptautiniuose forumuose įgyvendinti bendrus politinius projektus, ir ne vien remtis modeliu „paramos teikėjas – paramos gavėjas“; todėl pabrėžia, kad ES paramos vystymuisi principai turėtų būti vienodai taikomi visoms besivystančioms šalims, o toliau pažengusioms AKR valstybėms ES parama vystymuisi nebeturi būti teikiama tomis pačiomis sąlygomis kaip ir ne AKR valstybėms; mano, kad didesnis savarankiškas AKR šalių veiklos finansavimas atitiktų AKR šalių užmojus būti savarankiškomis veikėjomis, ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu į naują susitarimą įtraukti patobulintas priemones, kuriomis būtų stiprinamas AKR šalių pajėgumas finansuoti svarbiausius ekonomikos sektorius; ragina šalis dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant stiprinti pajėgumus AKR šalyse, sutelkti ir gerai panaudoti vidaus išteklius, visų pirma, sustiprinant mokesčių sistemas, užtikrinant patikimą gamtos išteklių valdymą ir skatinant industrializaciją, taip pat perdirbant žaliavas vietos, regiono ir pasaulio rinkoms;

27.

pabrėžia, kad 11-asis EPF yra pagrindinis Afrikos taikos priemonės finansavimo šaltinis, nepaisant to, kad tuo metu, kai 2003 m. priemonė buvo įsteigta, ji buvo numatyta kaip laikinas sprendimas; ragina sukurti specialią priemonę, skirtą su vystomuoju bendradarbiavimu susijusioms saugumo išlaidoms finansuoti;

28.

atkreipia dėmesį į 2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę; pažymi, kad iš ES biudžeto ir EPF skirtą įnašą į 8 mlrd. paketą išimtinai sudaro jau suplanuota pagalba; ragina nestatyti į pavojų vystomosios pagalbos gavėjų ir su migracija susijusias iniciatyvas finansuoti naudojant naujai skirtus asignavimus;

29.

ragina įsteigti specialią priemonę, skirtą visoms UŠT, atsižvelgiant į ypatingą jų statusą ir jų priklausomybę Europos šeimai; ragina AKR šalis ir UŠT glaudžiau bendradarbiauti, siekiant atitinkamuose savo regionuose skatinti įtraukų ir tvarų vystymąsi ir glaudžiau integruoti UŠT į jų regioninę aplinką;

Prekybos aspektas: ekonominės partnerystės susitarimai (EPS)

30.

primena, kad EPS yra regioninio bendradarbiavimo pagrindas ir kad jie turi būti vystymosi ir regioninės integracijos priemonės; taigi pabrėžia, kad visuose EPS svarbu nustatyti teisiškai privalomas tvarumo nuostatas (dėl žmogaus teisių ir socialinės bei aplinkos apsaugos standartų), ir pabrėžia, kad svarbu sukurti veiksmingas stebėsenos sistemas, kurios apimtų įvairius pilietinės visuomenės atstovus, siekiant nustatyti bet kokį galimą neigiamą prekybos liberalizavimo poveikį ir jo išvengti;

31.

ragina, kad susitarimas, sudaromas baigus galioti Kotonu susitarimui, būtų sudarytas kaip bendrasis politinis susitarimas, pagal kurį nustatomi privalomi minimalūs reikalavimai, taikytini EPS, siekiant užtikrinti galiojančiame Kotonu susitarime esančių EPS sąsajų su tvarumo nuostatomis dėl gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant pažeidžiamiausių žmonių teises, ir socialinės ir aplinkos apsaugos standartų laikymosi tęstinumą, nes taip būtų sukurtas tinkamas pagrindas tvariam vystymuisi ir politikos darnai; ragina vykdyti jungtinę parlamentinę EPS poveikio kontrolę ir stebėsenos procesą ir užtikrinti struktūrinius pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmus;

o o

32.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos Tarybai, Komisijai, AKR ministrų tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES ir AKR jungtinės parlamentinės asamblėjos biurui.

(1) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/03_01/pdf/mn3012634_en.pdf

(2) http://www.epg.acp.int/fileadmin/user_upload/Georgetown_1992.pdf

(3) OL C 310, 2016 8 25, p. 19.

(4) OL C 65, 2016 2 19, p. 257.

(5) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 120.

(6) OL C 103 E, 2004 4 29, p. 833.

(7) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/2015_acp2/pdf/101905en.pdf

(8) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/2015_acp2/pdf/1081264en.pdf

(9) http://www.africa-eu-partnership.org/sites/default/files/documents/eas2007_joint_strategy_en.pdf

(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0336.

(11) http://www.acp.int/content/acp-eu-stand-together-post-2015-development-agenda

(12) http://www.epg.acp.int/fileadmin/user_upload/Sipopo_Declaration.pdf

(13) Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/69/313.

(14) Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/70/1.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/10

P8_TA(2016)0375

Pasauliniai tikslai ir ES įsipareigojimai dėl mitybos ir aprūpinimo maistu saugumo pasaulyje

2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių veiksmų siekiant pasaulinių tikslų ir dėl ES įsipareigojimų dėl mitybos ir aprūpinimo maistu pasaulyje (2016/2705(RSP))

(2018/C 215/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 25 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad teisė į maistą yra teisės į pakankamą gyvenimo lygį dalis,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, ypač į jo 11 straipsnį, kuriame pripažįstama teisė į „pakankamą […] gyvenimo lygį, įskaitant teisę turėti pakankamai maisto“ ir „pagrindinę […] teisę būti apsaugotam nuo bado“,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. priimtą Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą, pagal kurį teisė į maistą turi būti užtikrinama tarptautiniu lygmeniu,

—	atsižvelgdamas į Romos deklaraciją dėl pasaulio apsirūpinimo maistu, priimtą 1996 m. pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime maisto klausimais, kurį Romoje surengė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO),

—	atsižvelgdamas į FAO 2004 m. patvirtintas Teisės į maistą gaires, kuriose valstybėms siūlomos rekomendacijos, kaip įgyvendinti savo įsipareigojimus, susijusius su teise į maistą,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. paskelbtą FAO tyrimą „Pasauliniai maisto nuostoliai ir švaistymas“, kuriame pateikiama tiksli informacija apie kasmet iššvaistomą ir prarandamą maistą,

—	atsižvelgdamas į Antrąją tarptautinę mitybos konferenciją, kuri įvyko Romoje 2014 m. lapkričio 19–21 d., ir jos baigiamuosius dokumentus, būtent Romos deklaraciją dėl mitybos ir Aprūpinimo maistu ir mitybos užsitęsus krizėms veiksmų programą,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. Didžiojo aštuoneto (G 8) Akvilos aprūpinimo maistu iniciatyvą,

—	atsižvelgdamas į mitybos gerinimo (angl. Scaling-Up Nutrition, SUN) judėjimą, kuris siekia panaudoti tarptautinių suinteresuotų subjektų pajėgumus ir norą remti nacionalinės vyriausybės įgyvendinamas iniciatyvas ir prioritetus siekiant spręsti neprievalgio problemą,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliuciją Nr. 65.6 dėl išsamaus motinų, kūdikių ir mažų vaikų mitybos įgyvendinimo plano,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus JT konferencijoje darnaus vystymosi klausimais „Rio+20“ paskelbtą iniciatyvą „Badui – ne!“, pagal kurią vyriausybės, pilietinė visuomenė, tikinčiųjų bendruomenės, privatusis sektorius ir tyrimų institucijos raginamos susivienyti ir panaikinti badą bei sunkiausias netinkamos mitybos formas,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 1 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/259 „Jungtinių Tautų veiksmų mitybos srityje dešimtmetis (2016–2025)“, kuria norima paskatinti intensyvesnius veiksmus siekiant panaikinti badą ir netinkamą mitybą visame pasaulyje ir užtikrinti visiems žmonėms, nepaisant to, kas jie yra ir kur gyvena, visuotinę prieigą prie sveikesnės ir tvaresnės mitybos,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

—

atsižvelgdamas į darnaus vystymosi tikslus (DVT), jų tarpusavio priklausomybę ir integruotą pobūdį, ypač į DVT Nr. 1 (panaikinti visų formų skurdą visame pasaulyje), DVT Nr. 2 (panaikinti badą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir geresnę mitybą ir skatinti tvarų žemės ūkį) ir DVT Nr. 12 (užtikrinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarimą (1), ypač į jo 32 dalį, kurioje nurodoma, kad reikia pripažinti labai svarbų privačiojo sektoriaus vaidmenį diegiant inovacijas, kuriant gerovę, pajamas ir darbo vietas, sutelkiant šalių vidaus išteklius ir atitinkamai prisidedant prie skurdo mažinimo (DVT Nr. 1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį, kuriame nurodama, kad ES išorės veiksmais turi būti remiami darnaus vystymosi tikslai, žmogaus teisės ir lyčių lygybė,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, kuriame patvirtinama, kad Sąjunga turi atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 13 d. Europos Sąjungos ratifikuotą Pagalbos maisto srityje konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Visuotinį susitarimą dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui, patvirtintą per 2013 m. birželio 8 d. aukščiausiojo lygio susitikimą dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui Londone,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“ (COM(2012)0586),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. Komisijos komunikatą „Išorinės pagalbos priemonės motinų ir vaikų mitybai gerinti. ES politikos programa“ (COM(2013)0141) ir 2013 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo vykdant išorės pagalbą,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos priimtą veiksmų planą dėl mitybos, kuriuo siekiama iki 2025 m. 7 milijonais sumažinti jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų, kuriems nustatytas sutrikęs vystymasis, skaičių (SWD(2014)0234),

—	atsižvelgdamas į pirmąją Komisijos veiksmų plano dėl mitybos pažangos ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 2 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo politikos įsipareigojimų vykdymas. Pirmoji dvimetė ataskaita“ (COM(2014)0712),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. paskelbtą bendrą ES, FAO ir Pasaulio maisto programos (PMP) visuotinį vertinimą „Visuotinė aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo padėties maisto krizės centruose analizė“,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 11 d. Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu,

—	atsižvelgdamas į Aprūpinimo maistu ir mitybos užsitęsus krizėms veiksmų programą (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl Naujojo aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aljanso (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programos (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl vaikų neprievalgio ir netinkamos mitybos besivystančiose šalyse (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją „2015 m. pasaulinė paroda Milane: „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“ (6),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 15 d. Milano miestų maisto politikos paktą (7), kurį parengė Milano miesto taryba ir pasirašė 113 pasaulio miestų, kuris buvo pateiktas JT Generaliniam Sekretoriui Ban Ki-moonui ir kuriame parodoma, koks svarbus vaidmuo tenka miestams formuojant politiką maisto klausimu,

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl tolimesnių veiksmų siekiant pasaulinių tikslų ir ES įsipareigojimų pasaulio apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumo srityje (O-000099/2016 – B8-0717/2016),

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

kadangi pagal DVT Nr. 2 ir su juo susijusius uždavinius siekiama iki 2030 m. panaikinti badą ir netinkamą mitybą, visų pirma užtikrinant galimybes ir padidinant smulkiųjų ūkininkų produktyvumą, sukuriant tvarias ir klimato kaitai atsparias žemės ūkio ir maisto sistemas, kurias taikant bus galima pamaitinti iki 2030 m. numatomą 8,5 mlrd. pasaulio gyventojų populiaciją ir kartu apsaugoti biologinę įvairovę, aplinką ir smulkiųjų ūkininkų interesus bei gerovę;

B.	kadangi smulkieji ūkininkai, vykdydami investicijas ir gamybą, yra didžiausias privačiojo sektoriaus subjektas žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir mitybos srityje;

kadangi žmogaus teisė į maistą gali būti visapusiškai įgyvendinta tik drastiškai sumažinus skurdą ir nelygybę, užtikrinus lygybę ir padidinus atsparumą sukrėtimams, ypač sukūrus teisėmis pagrįstus socialinės apsaugos tinklus ir užtikrinus visapusišką pažeidžiamų grupių dalyvavimą ir saugią galimybę smulkiems ūkininkams ir kaimo bendruomenėms naudotis žeme ir ją valdyti, taip pat valdyti išteklius ir kitas gamybos priemones;

kadangi dėl pramoninės žemės ūkio gamybos padidėjo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, paplito monokultūros ir taip buvo praprasta daug žemės ūkio biologinės įvairovės, dėl to pagreitėjo dirvožemio erozija, o šeimos ūkius ir mažas valdas valdantys ūkininkai įrodė savo gebėjimą tiekti įvairius produktus ir tvariai didinti maisto gamybą taikant agroekologinę praktiką;

E.	kadangi, nors padaryta pažanga mažinant netinkamą mitybą, tačiau ji vis dar per lėta ir nevienoda ir kadangi šiuo metu pasaulyje 795 mln. žmonių negauna pakankamai maisto, kad galėtų gyventi deramą ir aktyvų gyvenimą; kadangi vieno iš trijų žmonių mityba yra viena ar kita forma netinkama;

kadangi 2012 m. Pasaulio sveikatos asamblėja pritarė iki 2025 m. numatytiems pasiekti šešiems pasauliniams mitybos tikslams, t. y. 40 proc. sumažinti sutrikusio vystymosi vaikų iki penkerių metų amžiaus skaičių, 50 proc. sumažinti reprodukcinio amžiaus moterų anemiją, 30 proc. sumažinti mažo svorio vaikų gimstamumą, užkirsti kelią didėjančiam vaikų antsvorio lygiui, bent 50 proc. padidinti kūdikių maitinimą vien motinos pienu pirmaisiais 6 mėnesiais ir iki mažiau nei 5 proc. sumažinti vaikų išsekimo atvejus;

G.	kadangi maitinimas krūtimi yra pats natūraliausias ir geriausias naujagimių ir mažų vaikų maitinimo būdas, ypač besivystančiose šalyse, tačiau dėl praktikos neišmanymo ir kultūrinių kliūčių vis dar nepakankamai kūdikių maitinami krūtimi;

H.	kadangi 2013 m. aukščiausiojo lygio susitikime dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui ES įsipareigojo iki 2025 m. bent 7 mln. sumažinti sutrikusio vystymosi vaikų skaičių ir 2014–2020 m. laikotarpiu šiam tikslui pasiekti skirti 3,5 mlrd. eurų;

kadangi nepakankama mityba per pirmąsias 1 000 kūdikio gyvenimo dienų turi nepaprastai didelių sveikatos, socialinių ir ekonominių pasekmių ir kadangi vienas iš šešių vaikų pasaulyje yra mažo svorio, 41 mln. jaunesnių negu penkerių metų amžiaus vaikų turi antsvorį arba yra nutukę ir netinkama mityba yra maždaug 45 proc. jaunesnių nei penkerių metų vaikų mirties priežastis, o tai reiškia, kad per metus bereikalingai prarandama maždaug 3 mln. jaunų gyvybių; kadangi nuolatinį neprievalgį visame pasaulyje patiria apie 161 mln. vaikų;

J.	kadangi moterys dažnai yra labiau pažeidžiamos maistinių medžiagų trūkumo požiūriu ir dėl to kyla rimtų pasekmių, be kita ko, kenkiama jų produktyvumui ir gebėjimui aprūpinti savo šeimą, taigi įtvirtinamas iš kartos į kartą perduodamas netinkamos mitybos ciklas;

K.	kadangi numatoma, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2030 m. pasieks 8,5 mlrd.;

kadangi veiksmingos priemonės, kuriomis būtų kovojama su žemės grobimu besivystančiose šalyse, be kita ko, pasinaudojant konkrečiomis galimybėmis užtikrinti žemės išteklių naudojimo saugumą, yra nepaprastai svarbios siekiant pasaulinių tikslų ir siekiant laikytis ES įsipareigojimų dėl mitybos ir aprūpinimo maistu pasaulyje;

M.	kadangi neprievalgis ir prasta mityba yra didžiausi rizikos veiksniai, lemiantys daugybę pasaulio ligų;

kadangi kova su netinkama mityba reiškia, kad reikia sukurti tvarią žemės ūkio politiką, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama pasėlių įvairinimui, siekiant teikti maistingą maistą ir įvairinti mitybą; kadangi šiuo tikslu sėklų kontrolė, nuosavybė ir prieinamumas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti smulkiųjų ūkininkų bei šeimos ūkių atsparumą aprūpinimo maistu požiūriu;

O.	kadangi teisės į maistą užtikrinimas priklauso, be kita ko, nuo galimybės naudotis žeme ir kitais gamybiniais ištekliais;

kadangi prekybos ir investicijų susitarimai gali daryti neigiamą poveikį aprūpinimui maistu ir netinkamai mitybai, jei dėl dirbamos žemės nuomos ar pardavimo privatiems investuotojams vietos gyventojai netenka galimybės naudotis gamybiniais ištekliais, kurie yra būtini jų namų ūkiams, arba didelė dalis maisto būna eksportuojama ir parduodama tarptautinėse rinkose ir todėl eksportuojanti priimančioji šalis tampa labiau priklausoma nuo prekių kainų svyravimo tarptautinėse rinkose, taigi tampa pažeidžiamesnė;

Q.	kadangi dėl biokuro gamybos pasaulinėje maisto sistemoje atsirado naujas spaudimas – konkurencija dėl žemės ir vandens;

R.	kadangi netvari mėsos gamyba daro neigiamą poveikį aprūpinimui maistu; kadangi trečdalis pasaulio grūdų naudojami kaip pašaras, o ganyklų ir maisto kultūrų plėtra yra pagrindinė miškų naikinimo priežastis, ypač Pietų Amerikoje (8);

S.	kadangi 240 mln. žmonių 45-iose mažas pajamas gaunančiose ir (arba) nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse trūksta maisto ir vandens, o 80 mln. žmonių yra paveikti maisto krizės, įskaitant 2016 m. 41,7 mln. nukentėjusiųjų nuo smarkiausio per pastaruosius dešimtmečius El Ninjo;

T.	kadangi, UNICEF duomenimis, 2 000 vaikų iki penkerių metų amžiaus kasdien miršta nuo ligų, kuriomis susergama dėl vandens taršos, ir kadangi pusę pasaulio ligoninėse gulinčių žmonių sudaro sergantieji ligomis, kurias sukelia prasta geriamojo vandens kokybė;

U.	kadangi 2050 m. 70 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose ir kaip niekada bus būtina laikytis bendro pasaulinio ir vietinio požiūrio į mitybą;

kadangi mitybos saugumas yra labai svarbi tvaraus ir integracinio augimo išankstinė sąlyga, nes ekonominiu požiūriu dėl netinkamos mitybos per metus gali būti prarasta 10 proc. BVP, ir kadangi, atsižvelgiant į FAO parengtą 2015 m. pasaulinę mitybos ataskaitą, už kiekvieną dolerį, išleidžiamą didinant intervencijas mitybos srityje, gaunama 16 dolerių grąža;

W.	kadangi sėklų privatizacija taikant nuostatas dėl intelektinės nuosavybės teisių ir GMO kelia grėsmę šalių apsirūpinimo maistu savarankiškumui;

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti iš tikrųjų koordinuotus ir paspartintus veiksmus tarp pasaulinių, nacionalinių, vietos, vyriausybinių, nevyriausybinių ir privačiųjų subjektų, įskaitant mokslinių ir pramonės tyrimų organizacijas, ir tarp paramos teikėjų, siekiant spręsti netinkamos mitybos problemą ir taip įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. bei pasiekti DVT Nr. 2 – panaikinti badą; ragina tarptautinę bendruomenę, ES ir besivystančias šalis neberengti mitybos strategijų, paremtų vien kalorijų kiekiu ir medicininių priemonių (pvz., mitybos tablečių) išrašymu, bet spręsti giliąsias bado ir nepakankamos mitybos problemas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad žemės ūkis, dietos ir sveikata yra susiję;

pažymi, kad krūtimi maitinami besivystančių šalių vaikai 15 kartų rečiau miršta nuo plaučių uždegimo ir 11 kartų rečiau – nuo viduriavimo nei vaikai, kurie nemaitinami krūtimi;

ragina Komisiją, Tarybą, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę, taip pat besivystančių šalių vyriausybes nedelsiant mobilizuoti ilgalaikes finansines investicijas, skirtas aprūpinimui maistu ir mitybos saugumui bei tvariam žemės ūkiui, ir padidinti aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą užtikrinant geresnį valdymą ir atskaitomybę bei sistemingą politiką maisto ir mitybos klausimu, kuri būtų grindžiama teisėmis ir kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama, viena vertus, į lyčių aspektą, tvarų žemės ūkį, gamtos išteklių naudojimą ir galimybę jais pasinaudoti, viešąsias vandens paslaugas, viešąją sanitariją ir higieną ir, kita vertus, įtraukių, teisėmis į išmokas pagrįstų socialinės apsaugos tinklų, ypač skirtų pažeidžiamiausioms ir labiausiai atskirtoms grupėms, kūrimą ir plėtimą;

pabrėžia, kad reikia spręsti sistemines problemas, kurios lemia visų formų prastą mitybą; susirūpinęs pažymi, kad praeityje į eksportą orientuotas žemės ūkis buvo skatinamas šeimos ūkių, auginančių maisto kultūras vietos vartojimui, sąskaita; mano, kad reinvestavimas į vietos maisto produktų gamybą, ypač daug dėmesio skiriant smulkiesiems maisto gamintojams ir agroekologinei praktikai, yra pagrindinė sąlyga siekiant, kad mitybos strategijos būtų sėkmingai įgyvendinamos; mano, kad taip pat nepaprastai svarbu sukurti socialinės apsaugos schemas, pagal kurias būtų užtikrinta, kad visi asmenys visuomet turėtų prieigą prie maistingo maisto;

susirūpinęs pažymi, kad trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto – maždaug 1,3 mlrd. tonų – yra iššvaistomas; pažymi, kad didžiausias kiekis yra išvaistomas Šiaurės Amerikoje ir Okeanijoje, kur išmetama beveik 300 kg vienam žmogui tenkančio maisto; pažymi, kad Europos Sąjungoje iš viso per metus iššvaistoma 88 mln. tonų maisto, kai pasaulyje 842 mln. žmonių – 12 proc. pasaulio gyventojų – badauja; pabrėžia, kad reikia pritaikyti visas maisto sistemas, kad maistas nebūtų prarandamas arba švaistomas;

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant savo veiklą skirti dėmesio politikos suderinamumui vystymosi labui ir atitinkamai atsižvelgti į savo prekybos, žemės ūkio, energetikos ir kitų politikos priemonių poveikį pasauliniam aprūpinimui maistu;

labai apgailestauja dėl užsienio investuotojų vykdomo žemės grobimo, kuris kenkia smulkiesiems ūkininkams ir prisideda prie vietos, regiono ir nacionalinio maisto stygiaus bei skurdo;

ragina tarptautinę bendruomenę ir ES veikti išvien su šalimis siekiant remti konkrečioms sąlygoms pritaikytų, įgyvendinamų ir plataus užmojo nacionalinių mitybos tikslų apibrėžimą ir įgyvendinimą, laikantis DVT, kad būtų mažinamas sutrikusio vystymosi ir netinkamos mitybos atvejų skaičius; primygtinai ragina Komisiją ir ES delegacijas propaguoti koordinuotas pačių šalių vykdomas mitybos ir aprūpinimo maistu strategijas ir metodus ir skatinti šių šalių partnerių stebėsenos bei atskaitomybės gerinimą;

ragina ES ir tarptautinę bendruomenę pasaulio mastu propaguoti teisę maitinti krūtimi ir atkreipti dėmesį į maitinimo krūtimi svarbą vykdant informavimo kampanijas motinos ir vaiko sveikatos klausimais;

10.

ragina valstybes nares ir ES institucijas dėti visas pastangas siekiant didinti Europos visuomenės informuotumą apie vis dar nepanaikintą pasaulinę neprievalgio problemą, kuri ypač veikia vaikus ir moteris;

11.

pabrėžia, kad kovojant su neprievalgio problema pirmenybė turėtų būti teikiama vietos maisto produktų gamybai, ir pabrėžia paramos, teikiamos smulkiesiems ūkininkams ir ūkininkėms kaip maisto produktų gamintojams, svarbą; ragina ES, įgyvendinant savo pasaulinę mitybos strategiją, padėti besivystančioms šalims ir smulkiesiems ūkininkams kurti vietos rinkas, vietos vertės grandines ir maisto perdirbimo galimybes ir padėti jiems jomis pasinaudoti, tuo pačiu metu įgyvendinti prekybos politikos priemones, kuriomis būtų remiami minėti veiksmai;

12.

pažymi, kad esant tokiai padėčiai, kai įprastam žemės ūkiui būdingas monokultūrų auginimas, perėjimas nuo diversifikuoto kultūrų auginimo sistemų prie supaprastintų javais paremtų sistemų prisidėjo prie mikroelementų požiūriu nepakankamos mitybos daugelyje besivystančių šalių; ragina ES, laikantis JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijų, įsipareigoti siekti esminio perėjimo prie agroekologijos, kaip būdo šalims apsirūpinti maistu ir pagerinti maitinimąsi, tuo pat metu sprendžiant klimato ir skurdo problemas; be kita ko, ragina ES ir besivystančių šalių vyriausybes sukurti vietines mainų sėkla sistemas ir nustatyti sėklai taikomas taisykles, kurios atitiktų Tarptautinę sutartis dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiu, tokiais būdais skatinant genetinę kultūrų įvairovę, taip pat investuoti į įvairias maistingas ir kultūros vertybėms neprieštaraujančias sezonines vietos maistines kultūras;

13.

pabrėžia, kad dėl žemės grobimo, atsirandančio dėl didelio masto žemės pirkimo besivystančiose šalyse, kyla naujas pavojus aprūpinimui maistu ir mitybai; prašo Komisijos imtis konkrečių priemonių, skirtų kovoti su žemės grobimu, ir parengti veiksmų planą siekiant užkirsti kelią žemės grobimui ir užtikrinti veiksmingą FAO Išteklių valdymo gairių įgyvendinimą;

14.

primygtinai ragina ES, laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, pašalinti viešųjų subjektų teikiamas paskatas gaminti biokurą iš žemės ūkio kultūrų;

15.

pabrėžia, kad investicijų į mitybą apimtis iš esmės išlieka nepakankama, o tiesiogiai su mityba susijusios priemonės 2014 m. sulaukė vos 0,57 proc. pasaulinės oficialios paramos vystymuisi ir padengė tik 1,4 proc. visų poreikių;

16.

tikisi, kad Komisija laikysis savo įsipareigojimo investuoti 3,5 mlrd. eurų siekiant iki 2025 m. mažiausiai 7 mln. sumažinti sutrikusio vystymosi vaikų skaičių; nurodo, kad iš pažadėtų 3,5 mlrd. eurų tik 400 mln. EUR yra skirti tiesiogiai su mityba susijusioms priemonėms, o likę 3,1 mlrd. numatomi skirti mitybai poveikį turinčioms priemonėms, kurios yra susijusios su tokiomis gretimomis sritimis kaip žemės ūkis, aprūpinimas maistu, lytis, vanduo, sanitarijos paslaugos, higiena ir švietimas, tačiau nebūtinai šalina tiesiogines vaikų neprievalgio priežastis;

17.

pabrėžia, kad sutrikęs vystymasis (pasireiškiantis, kai vaiko ūgis pagal jo amžių per žemas ir nepakankama mityba ir kartotinės infekcijos per pirmąjį 1 000 gyvenimo dienų neleidžia normaliai augti ir vystytis) yra viena didžiausių kliūčių žmogaus raidai;

18.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti ES politinę lyderystę bei pasaulio ir regionų lygmenimis skatinti siekti tarptautiniu mastu sutartų mitybos tikslų, kurie būtų aiškūs ir plataus užmojo; primygtinai ragina ES delegacijas ir Komisiją skatinti taikyti suderintas nacionaliniu lygmeniu valdomas mitybos ir apsirūpinimo maistu strategijas, kartu su valstybėmis partnerėmis integruojant pasaulinius mitybos tikslus į visas atitinkamas vystymosi programas ir šalių strategijas;

19.

ragina ES užtikrinti maisto gamybos sistemų tvarumą ir įdiegti atsparias žemės ūkio praktikas, kurios didina produktyvumą ir gamybą, siekiant užtikrinti prekybos pasaulio žemės ūkio rinkose iškraipymų prevenciją pagal Dohos vystymosi derybų raundo įgaliojimus, taip pat labiausiai nukentėjusias šalis integruoti į pasaulinę prekybos rinką, siekiant išspręsti maisto stygiaus problemą;

20.

mano, kad peržiūrint ES finansinę programą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ateityje dėl didesnio išteklių poreikio pasireikš maisto saugos ir apsirūpinimo maistu problemos; atkreipia dėmesį į tai, kad tai galima būtų panaudoti reaguojant į netinkamos mitybos tendencijas tiek ES nepriklausančiose valstybėse, tiek valstybėse narėse;

21.

pripažįsta, kad pasitelkiant tvarią žemės ūkio politiką ir sveikatos sistemas turi būti šalinama ne tik sutrikusio vystymosi problema, bet ir kitos nepakankamos mitybos pasekmės, pvz., išsekimas (ūgio atžvilgiu per mažas svoris) ir mikroelementų trūkumas; atkreipia dėmesį į tai, kad Pietų Azijoje išsekimo paplitimas yra toks didelis (kiek mažiau nei 15 proc.), kad artėja prie lygio, kuriame konstatuojamas kritinės visuomenės sveikatos problemos faktas;

22.

pabrėžia, kad išsekimo problemai mažinti skirta humanitarinė pagalba turi būti papildyta Komisijos strategijomis, siejančiomis humanitarinės ir vystomosios pagalbos priemones; primygtinai ragina Komisiją nustatyti vystymosi programų indėlį į naujai apibrėžto įsipareigojimo ir tikslinio rodiklio įgyvendinimą, siekiant nedelsiant veiksmingai kovoti su jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų išsekimu;

23.

pabrėžia, kad svarbu skatinti švietimo mitybos klausimais programas mokyklose ir vietos bendruomenėse;

24.

ragina Komisiją nustatyti aiškią politikos programą, skirtą, vadovaujantis nacionaliniais, regioniniais ir tarptautiniais įsipareigojimais, didinti paramą nacionalinėms minimalios socialinės apsaugos sistemoms, kurios daugelyje šalių pasirodė esančios labai svarbi priemonė didinant atsparumą ir mažinant neprievalgį;

25.

pabrėžia, kad maitinimas krūtimi, kaip natūraliausias ir geriausias naujagimių ir kūdikių maisto šaltinis, turėtų būti užtikrinamas teikiant tikrą paramą moterims, užtikrinant gerą mitybos lygį ir geras darbo sąlygas, taip pat sukuriant socialinius ir paramos šeimai tinklus ir užtikrinant teisę į mokamas motinystės atostogas;

26.

pabrėžia, kad numatoma papildoma metinė 7 mlrd. USD investicija yra būtina norint pasiekti pasaulinius kovos su sutrikusiu vystymusi ir moterų anemija bei maitinimo motinos pienu tikslinius rodiklius ir kad tokia investicija išgelbėtų 3,7 mln. vaikų gyvybių, bent 65 mln. mažiau vaikų pasireikštų sutrikęs vystymasis ir 265 mln. mažiau moterų kentėtų nuo anemijos, palyginti su 2015 m.;

27.

ragina Komisiją tvirčiau imtis lyderės vaidmens aprūpinimo maistu bei mitybos srityje ir padidinti savo įsipareigojimus paskiriant papildomai 1 mlrd. eurų tiesiogiai su mityba susijusioms priemonėms, kad būtų pasiekti su mityba susiję Pasaulio sveikatos asamblėjos ir darnaus vystymosi tikslai, taip pat parengti aiškią strategiją, kurioje būtų išdėstyta, kaip Komisija planuoja įgyvendinti ir integruoti minėtus tikslus į savo planus ir politikos priemones, bei pateikti aiškias gaires pažadėtų lėšų paskirstymui 2016–2020 m. laikotarpiu;

28.

ragina Komisiją ir paramos Mitybos gerinimo (angl. SUN) judėjimui teikėjus toliau nuolat informuoti apie padarytą pažangą pagal Susitarimo dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui įsipareigojimus, naudojant bendrą išteklių sekimo metodiką, dėl kurios susitarta 2013 m. SUN tinklo susitikime Lusakoje;

29.

pabrėžia, kad visos ES politikos priemonės turi atitikti politikos suderinamumo vystymosi labui principą; todėl ragina, kad vykdant ES prekybos ir vystymosi politiką būtų atsižvelgiama į besivystančių šalių politines ir ekonominės politikos galimybes, kad jos galėtų parengti reikiamą politiką, kuria būtų skatinamas tvarus vystymasis ir jų gyventojų orumas, įskaitant apsirūpinimo maistu savarankiškumą, gerbiant vietos maisto gamintojų teisę valdyti savo žemę, sėklas ir vandenį ir atsisakant gamtos išteklių privatizavimo;

30.

ragina sukurti konkrečius ES veiksmų plano įgyvendinimo rodiklius, įskaitant mitybai poveikį turinčių ir tiesiogiai su mityba susijusių priemonių išlaidų sekimo rodiklius, tobulinant EBPO Paramos vystymuisi komiteto (angl. DAC) pagrindinės mitybos kodą ir sukuriant mitybai poveikį turinčių priemonių DAC žymenį; atsižvelgdamas į tai, primygtinai teigia, kad reikia nustatyti griežtas stebėsenos ir atskaitomybės priemones, užtikrinančias skaidrumą ir veiksmingą pažangos stebėseną;

31.

ragina Komisiją remti smulkių ūkininkų pastangas išbandyti ir įdiegti atsparesnės ir produktyvesnės žemės ūkio gamybos metodus (atitinkančius pažangumo klimato kaitos atžvilgiu ir agroekologinio racionalumo kriterijus), kurie padėtų pagerinti pablogėjusią aplinkos būklę ir su žemės ūkiu susijusių pragyvenimo šaltinių patikimumą ir pakankamumą (tai būtina norint pagerinti apsirūpinimą maistu ir mitybą);

32.

pabrėžia, kad teisė į vandenį neatskiriama nuo teisės į maistą ir kad 2010 m. Jungtinių Tautų rezoliucija dar nevirto ryžtingais veiksmais, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad teisė į vandenį būtų laikoma žmogaus teise;

33.

pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su ūkininkais įperkamų, vietos sąlygoms pritaikytų ir geresnių kultūrinių augalų rūšių klausimais ir vystyti atsparius ir reaguojančius nacionalinius sėklos auginimo pajėgumus, kurie galėtų būti savarankiški ir kurių išlikimas nepriklausytų nuo donorų finansavimo;

34.

ragina ES ir jos valstybes nares, vykdant savo įsipareigojimus mitybos ir pasaulio apsirūpinimo maistu saugumo srityje, neremti GMO kultūrų;

35.

ragina Komisiją ir kitus paramos teikėjus ir organizacijas patobulinti su mityba susijusių neapibendrintų ir išsamių duomenų rinkimą siekiant padidinti ateities veiksmų tikslingumą;

36.

tvirtina, kad reikia laikytis holistinio požiūrio į neprievalgio problemą, kuriai spręsti reikia imtis veiksmų įvairiuose ekonominiuose ir socialiniuose sektoriuose; todėl pabrėžia įvairius suinteresuotuosius subjektus apjungiančių partnerysčių svarbą ir esminį privačiojo sektoriaus vaidmenį gerinant apsirūpinimą maistu ir stiprinant tiesiogiai su mityba susijusias intervencines priemones, visų pirma diegiant naujoves ir investuojant į tvarų žemės ūkį, taip pat gerinant socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos praktiką ūkininkavimo ir maisto gamybos sistemose;

37.

ragina Komisiją toliau veikti kaip paramos teikėjų lyderė kovojant su netinkama mityba, spartinant Komisijos pastangas įvykdyti savo įsipareigojimus, taip pat vykdant propagavimo veiklą ir teikiant paramą, siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinta nuo 2013 m. padaryta pažanga įgyvendinant Susitarimo dėl mitybos reikšmės ekonomikos augimui įsipareigojimus ir būtų prisiimti papildomi įsipareigojimai teikti užpildyti mitybos gerinimo finansavimo spragą;

38.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungai, FAO ir Pasaulio sveikatos organizacijai.

(1) http://www.oecd.org/development/effectiveness/49650173.pdf

(2) 2015 m. FAO aprūpinimo maistu ir mitybos užsitęsus krizėms veiksmų programa.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0247.

(4) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 75.

(5) OL C 289, 2016 8 9, p. 71.

(6) OL C 346, 2016 9 21, p. 88.

(7) http://www.foodpolicymilano.org/wp-content/uploads/2015/10/Milan-Urban-Food-Policy-Pact-EN.pdf

(8) Šaltiniai: specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais Olivier De Schutterio 2014 m. sausio 24 d. pranešimas http://www.srfood.org/images/stories/pdf/officialreports/20140310_finalreport_en.pdf

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/21

P8_TA(2016)0377

Europos reindustrializacijos politikos poreikis atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus

2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus (2016/2891(RSP))

(2018/C 215/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 151, 152 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 173 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 27 ir 30 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (1),

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Restruktūrizavimas ir užimtumas. Skatinti užimtumą numatant restruktūrizavimo pasekmes ir reaguojant į jas: Europos Sąjungos vaidmuo“ (COM(2005)0120) ir į 2005 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo (3),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatą „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“ (COM(2013)0882),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. savo rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą (4),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0092),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014)0014),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582) ir į 20 proc. reindustrializacijos tikslą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. savo rezoliuciją dėl tvarios Europos netauriųjų metalų pramonės plėtros (5),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 9 d. savo rezoliuciją dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.	kadangi šiuo metu ypač svarbu užtikrinti įvairių ES politikos sričių nuoseklumą, kad būtų galima apibrėžti šiuolaikinę pramonės politiką, visų pirma atsižvelgiant į bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus;

B.	kadangi 2016 m. rugsėjo 2 d. bendrovė „Caterpillar“ paskelbė restruktūrizacijos iš esmės planą visame pasaulyje; kadangi pagal šį planą buvo priversta užsidaryti Gosli gamykla, todėl atleista 2 500 tiesiogiai gamykloje dirbusių darbuotojų ir kilo pavojus apie 4 000 subrangovų darbo vietų;

kadangi 2013–2015 m. sumažinus gamybos sąnaudas gamyklos produkcija tapo patrauklesnė negu gaminiai, atvežami iš ES nepriklausančių šalių; kadangi neatsižvelgdama į tai bendrovė „Caterpillar“ nusprendė uždaryti šią gamyklą ir perkelti gamybą į kitas gamyklas, kuriose vadovaujamasi žemesniais socialiniais ir aplinkosauginiais standartais nei taikomi ES pramonėje;

D.	kadangi, atsižvelgdama į šio atvejo svarbą ir ES aspektą, Komisija nusprendė sukurti specialios paskirties grupę, kuri suburtų kompetentingas tarnybas ir atliktų tarpininkės funkciją bendrovei „Caterpillar“ vykdant uždarymo procedūras;

E.	kadangi restruktūrizacijos poveikį patiria ne tik šios dvi gamyklos; kadangi numatoma atleisti darbuotojų bendrovės „Alstom“ gamyklose Ispanijoje ir Italijoje, taip pat bendrovės „Caterpillar“ gamykloje Šiaurės Airijoje;

kadangi geležinkelio pramonė yra pagrindinis Europos industrializacijos ramstis ir jos istorija apima daugiau kaip 175 metų laikotarpį; kadangi numatoma, kad prieinamų tarptautinės geležinkelio pramonės tiekimo rinkų metinio augimo rodiklis iki 2019 m. pasieks 2,8 proc.; kadangi visoje ES geležinkelio tiekimo pramonėje tiesiogiai dirba 400 000 darbuotojų, kurių daugelis dirba MVĮ; kadangi siekiant ES klimato apsaugos ir energetikos tikslų reikia pereiti prie geležinkelių, o tam būtina stipri ir novatoriška Europos geležinkelio tiekimo pramonė;

kadangi 65 proc. įmonių išlaidų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje padengia gamybos pramonė ir kadangi būtina stiprinti mūsų pramonės pagrindą, kad ES būtų išlaikytos žinios ir praktinė patirtis; kadangi skaitmeninei plėtrai – J. C. Junkerio plane nurodytam prioritetui – būtinas stiprus technologinis pagrindas;

kadangi Europos pramonės veikla (tokia, kokia vykdoma bendrovių „Alstom“ ir „Caterpillar“ gamyklose) sukuria didelę pridėtinę vertę ir pasižymi pripažintomis ekspertinėmis žiniomis; kadangi dabar ši pagrindinė ir strateginė ES pramonė susiduria su didele pasauline konkurencija iš šalių, kurios mažiau kainuojančius produktus eksportuoja į Europos rinką ir vykdo agresyvią bei greitos plėtros politiką visuose žemynuose, dažnai naudodamosi savo vyriausybių politine ir finansine parama;

kadangi Komisija, atsižvelgdama į pastarojo meto bendrovės „Alstom“ atvejį, atliks 15 metų laikotarpio (iki 2030 m.) perspektyvinį ES geležinkelių pramonės plėtros tyrimą, įtraukiant įvairius ES valstybių narių aplinkos tikslų scenarijus, kartu su įvairių scenarijų poveikio darbo vietoms, profesijoms ir įgūdžiams tyrimu; kadangi Komisija turi nelaukdama imtis tolesnių veiksmų, susijusių su rekomendacijomis, išdėstytomis Parlamento rezoliucijoje dėl ES geležinkelio tiekimo pramonės, siekiant išsaugoti saugias ir tvarias darbo vietas ir įtraukų ekonomikos augimą; kadangi tolesni veiksmai turėtų būti skatinami palaikant nuolatinį dialogą su suinteresuotosiomis šalimis ir apimti visus rezoliucijos skyrius;

kadangi Komisija įsipareigojo 2013 m. pateikti išsamią ataskaitą apie kokybės sistemos įgyvendinimą; kadangi Parlamentas yra pateikęs Komisijai prašymą pasikonsultavus su atitinkamais socialiniais partneriais pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo;

K.	kadangi Europos pramonė turi išlaikyti savo konkurencingumą ir gebėjimus investuoti Europoje, kadangi ji taip pat susiduria su socialiniais ir aplinkosaugos iššūkiais ir turi juos spręsti ir kartu toliau rodyti pasauliui pavyzdį socialinės atsakomybės ar aplinkosaugos srityse;

L.	kadangi kai kurios įmonės įgyvendina strategijas, orientuotas tik į trumpalaikį finansinį pelną, todėl gali būti daromas neigiamas poveikis inovacijoms, investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumui ir gebėjimų atnaujinimui;

M.	kadangi ambicinga inovacijų politika, palanki aukštos kokybės, novatoriškų, efektyvų energijos vartojimą užtikrinančių produktų gamybai ir skatinanti tvarius procesus, sudarys galimybes ES būti savarankiškai pasaulyje, kuriame vis stiprėja konkurencija;

N.	kadangi pastaraisiais metais prekyba statybų mašinomis ES patyrė didelių sutrikimų – tai siejama ne tik su sumažėjusiomis viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis, bet ir su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis išaugus žaliavų kainoms;

kadangi norint vykdyti sąžiningą prekybą pramoninėmis prekėmis būtina paisyti darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos principų; kadangi investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir efektyvų energijos vartojimą yra svarbiausias investicijų į pramonines prekes variklis, galintis paskatinti teigiamus pokyčius; kadangi inovacijos, investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumas ir gebėjimų atnaujinimas – tai būtini tvaraus ekonomikos augimo elementai;

P.	kadangi pasitvirtino faktas, kad gamybos inovacijos daro teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui visais pramonės ekonomikos ciklo etapais; kadangi darbuotojų dalyvavimas taikant inovacijų priemones ir apibrėžiant strategijas gali reikšti svarbų indėlį užtikrinant ekonominę sėkmę;

Q.	kadangi Europos pramonės strategijoje svarbus vaidmuo tenka pažangesniam ir tvaresniam plieno sektoriui, kuris gamina aukštos vertės technologijų produktus, paiso darbuotojų ir gamyklų apylinkėse gyvenančių žmonių sveikatos ir laikosi griežtų aplinkosaugos standartų;

R.	kadangi, turint omenyje praktinės patirties ir kvalifikuotų darbuotojų praradimą, Europa turi išsaugoti savo pramoninį pajėgumą, kad užsitikrintų šių poreikių tenkinimą nepriklausydama nuo trečiųjų šalių gamintojų;

reiškia didelį solidarumą ir paramą visiems bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ darbuotojams ir jų šeimos nariams bei susijusiems subrangovams ir apgailestauja dėl neigiamų padarinių, kuriuos šie uždarymai turės vietos ekonomikai ir bendruomenėms; ragina taikyti priemones šiems darbuotojams ir vietos ekonomikai remti bei padėti regionams įveikti šią sunkią ekonominę ir socialinę padėtį;

yra įsitikinęs, kad ES konkurencingumo ir tvarumo požiūriu ES pramonė turėtų būti laikoma strategine vertybe; pabrėžia, kad tik turėdama stiprią ir atsparią pramonę ir į ateitį orientuotą pramonės politiką ES galės spręsti įvairius iššūkius ateityje, įskaitant pramonės reindustrializaciją, perėjimą prie tvarumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi geriau numatyti socialinę ir ekonominę situaciją ir užtikrinti mūsų pramonės tinklo konkurencingumą;

primena, kad Europa yra socialinė rinkos ekonomika, kurios tikslas – tvarus ir įtraukus ekonomikos augimas; apgailestauja, kad nėra tikros ES pramonės politikos, kurią vykdant būtų galima taip pat apsaugoti ES darbuotojus; todėl ragina Komisiją parengti veiksmingą ilgalaikę Europos pramonės strategiją siekiant 20 proc. pramonės bendro vidaus produkto augimo tikslo, kaip išdėstyta strategijoje „Europa 2020“;

primygtinai ragina valstybes nares, pasitelkus teisės aktus arba kolektyvines sutartis, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, tinkamas darbo sąlygas ir deramus atlyginimus, kad žmonės galėtų oriai gyventi, taip pat, turint omenyje darbuotojų atleidimo atvejus, pasirūpinti veiksminga apsauga nuo neteisėto atleidimo iš darbo;

primena, jog ekonomikos krizė Europoje parodė, kad daugiausia į inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, energijos vartojimo efektyvumą, žiedinę ekonomiką ir t. t. investuojančios įmonės yra atspariausios; atsižvelgdamas į tai akcentuoja neigiamą viešųjų ir privačių investicijų mažinimo ir silpstančio vidaus vartojimo poveikį; siekiant skatinti augimą abu šie elementai turėtų būti stiprinami;

mano, kad įgyvendinant bet kokią ES reindustrializacijos politiką būtina mažinti įmonių administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi sąnaudas ir panaikinti nereikalingus teisės aktus, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus;

ragina šią ES pramonės politiką pagrįsti aiškiais tikslais ir rodikliais (įskaitant plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo, išteklių valdymo ir kovos su klimato kaita tikslus), taip pat gyvavimo ciklo bei žiedinės ekonomikos požiūriu; pabrėžia, kad ši politika turėtų apimti pažangų pasiūlos ir paklausos valdymo priemonių, kuriomis siekiama perorientuoti ekonomiką ES viduje, suteikti jai daugiau atsparumo ir mažinti jos priklausomybę nuo išteklių, rinkinį; atkreipia dėmesį į tai, kad ši politika turėtų nukreipti investicijas į kūrybingumą, įgūdžius, inovacijas ir tvarias technologijas ir skatinti Europos pramonės bazės modernizavimą pasitelkiant į pridėtinės vertės grandinę orientuotą politiką, kuri apimtų pagrindines pramonės šakas bei jų regionų ir vietos suinteresuotuosius subjektus; mano, kad toks požiūris galėtų būti ekonomiškai naudingas Europos pramonei ir visai Europos ekonomikai;

pabrėžia, kad daugelį metų vykdoma intervencinė politika siekiant paremti bankus ir kapitalo rinkas ES nepadarė jokio poveikio darbo vietoms ir nepagerino ekonominių perspektyvų; mano, kad viešoji intervencija turėtų būti perorientuota – turėtų būti atsisakyta pernelyg didelio pasiūlos skatinimo ir vietoj to įgyvendinama suderinta politika, kuria būtų siekiama skatinti paklausą, šiuo tikslu pasitelkiant fiskalines priemones ir užtikrinant darbo užmokesčio didėjimą;

Prekybos politika – itin svarbus elementas siekiant užtikrinti vienodas sąlygas

pabrėžia, kad įvairiuose ekonomikos sektoriuose ES yra iš esmės atvira konkurentams iš trečiųjų valstybių, tačiau trečiosios valstybės yra nustačiusios tam tikrų kliūčių, dėl kurių diskriminuojamos Europos įmonės; pabrėžia, kad konkurentai iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos, sparčiai ir agresyviai plečia veiklą Europoje ir kituose pasaulio regionuose, dažnai gaudami tvirtą politinę ir finansinę savo kilmės šalies paramą; pabrėžia, kad dėl tokios praktikos gali susidaryti nesąžininga konkurencija ir kilti grėsmė darbo vietoms Europoje; pabrėžia, kad Kinija netenkina ES nustatytų penkių kriterijų, kuriais apibrėžiamas rinkos ekonomikos statusas;

10.

primygtinai ragina Komisiją kurti tokią ES prekybos politiką, kuri būtų suderinama su ES pramonės tikslais ir kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į būtinybę apsaugoti darbo vietas ES pramonėje, taigi nebūtų vykdomi nauji perkėlimai ir tolesnė deindustrializacija; ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas Europos ir ne Europos rinkos dalyviams, tokiu būdu visiems užtikrinant sąžiningą konkurenciją;

11.

primena, jog reikia greitai pasiekti susitarimą dėl reglamentų dėl prekybos apsaugos priemonių persvarstymo, kad jie būtų ženkliai sustiprinti ir juos taikant būtų galima operatyviau ir veiksmingiau reaguoti; prašo Komisijos atsižvelgti į tai, kokį socialinį ir ekonominį poveikį ES pramonės sektorių konkurencingumui galėtų turėti valstybės valdomos ekonomikos šalių ir kitų ne rinkos ekonomikos šalių pripažinimas rinkos ekonomikos šalimis;

12.

pabrėžia, jog būtina užkirsti kelią tam, kad ES prekybos politika būtų skatinami antikonkurenciniai veiksmai, įskaitant aplinkosauginį dempingą ir ypač dempingo praktiką, kai teikiami pigūs ir prastos kokybės produktai, kurie kelia pavojų Europos standartams ir daro neigiamą poveikį ES įsisteigusioms pramonės šakoms; ragina Komisiją apsvarstyti pasienio koregavimo mechanizmus, kad rengiant politiką, kuria siekiama įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir išvengti aplinkosauginio dempingo, darbuotojų išnaudojimo ir nesąžiningos konkurencijos, būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti tyrimus, susijusius su komercinėmis derybomis, šiuo tikslu taikant regioninį ir sektoriais grindžiamą požiūrį; šie tyrimai turėtų padėti geriau suprasti poveikį užimtumui ir Europos pramonės sektoriams;

14.

atkreipia dėmesį pastarojo meto bendrovių tendenciją grąžinti gamybą ir paslaugas į Europą ir dėl to atsirandančias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip ES gali sukurti palankią aplinką, padėsiančią įmonėms pasinaudoti šio grąžinimo teikiamomis galimybėmis;

Konkurencijos politika – ES pramonės sektoriams itin svarbus elementas

15.

prašo Komisijos parengti į išorę orientuotą konkurencingą Europos sistemą, siekiant pritraukti ir išsaugoti privačias investicijas, palaikyti stiprias ES vertės grandines, kurti kokybiškas darbo vietas, siekiant apčiuopiamos naudos ES piliečiams;

16.

taip pat pažymi, kad valstybės pagalbos taisykles būtina geriau pritaikyti siekiant inovacijų ir tvarumo tikslų ir skatinti aukšto lygio užimtumą ir puoselėti socialinės politikos sritis, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnio nuostatomis;

17.

pabrėžia, kad ES pramonei tenka konkuruoti pasauliniu mastu, todėl ryžtingai ragina Komisiją nedelsiant orientuotis į šią pasaulio rinką apibrėžiant geografines rinkas savo analizėje ir savo analizėje neapsiriboti tik nacionalinėmis rinkomis ar vidaus rinka, tokiu būdu leidžiant ES įmonėms kurti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) partnerystes arba strateginius aljansus; todėl ragina pertvarkyti didžiausius Europos gamintojus ir taip sudaryti galimybę susiformuoti pakankamą kritinę masę turintiems subjektams, galintiems konkuruoti tarptautiniu mastu;

Viešieji pirkimai – priemonė, kurią būtina tobulinti

18.

prašo Komisijos tinkamiau įgyvendinti ES reglamentus dėl viešųjų pirkimų; primena, kad, vadovaujantis ES nuostatomis, leidžiama atmesti pasiūlymus, kuriuose nurodytos neįprastai mažos kainos, arba jei didesnė nei 50 proc. jų vertės dalis įgyvendinama už ES ribų;

19.

mano, kad viešiesiems pirkimams ir ekologiniam ženklinimui tenka svarbus vaidmuo diegiant tvarius produktus, paslaugas ir inovacijas, taip pat Europoje kuriant tvirtą pramonės pagrindą; prašo suderinti valstybių narių ir Komisijos pastangų ir užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos savo pirkimų sprendimus, grindžia ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principu;

Geresnis ES lėšų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir investicijų panaudojimas – būdas skatinti naująją pramonės politiką

20.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti Sąjungos nuoseklios ir visapusiškos pramonės politikos strategiją, kurios tikslas – Europos reindustrializacija ir pagal kurią, be kita ko, orientuojamasi į skaitmeninimą (visų pirma pažangiųjų technologijų ir robotų technikos integracija į pramonės vertės grandines), tvarumą, energijos vartojimo efektyvumą ir remiamasi tinkamais ištekliais; šiuo tikslu ragina padidinti valstybių narių bendradarbiavimą ir konvergenciją fiskalinėje, socialinėje ir biudžeto srityse, kad būtų galima lengviau kurti bendrus pramonės projektus; mano, kad Europos reguliavimo sistema turėtų sudaryti sąlygas pramonės įmonėms prisitaikyti prie atitinkamų pokyčių ir imtis išankstinių veiksmų siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo, augimo ir regionų konvergencijos;

21.

ragina Komisiją bendradarbiauti su įvairiais pramonės sektoriais, kad būtų užtikrintas kuo geriausias Europos struktūrinių ir investicijų fondų, o konkrečiau – Regioninės plėtros fondo (RPF), lėšų panaudojimas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams remti regioniniu lygmeniu;

22.

mano, kad ES lėšos suteikia puikią galimybę finansuoti tvarias investicijas į energetikos ir viešojo transporto infrastruktūrą ir pažangų informacinių ir ryšių technologijų diegimą; ragina gerinti įvairių kriterijų, ypač užimtumo, aplinkos ir socialinius kriterijų, taikymą ES lėšų naudojimui ir visoms finansinėms priemonėms, administruojamoms per Europos investicijų banką;

23.

ragina įgyvendinti ES pažangiosios specializacijos darbotvarkę ir teikti pirmenybę moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) tuose sektoriuose, kuriuose ES galėtų pirmauti; ragina parengti konkrečias priemones, kad ES ir valstybės narės sutelktų MTTP pastangas ir sudarytų sąlygas rezultatų panaudojimui vietos ekonomikoje; mano, kad mokslinių tyrimų ir pramonės sąsajos itin svarbios skatinant ES pramonės konkurencingumą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti ir skatinti intensyvesnį mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir įmonių bendradarbiavimą; ragina gerinti mokslinių tyrimų aplinką didinant mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžetą ir geriau susiejant įvairias ES ir nacionalines finansavimo programas;

24.

ragina Komisiją ir Europos investicijų banką skirti ypatingą dėmesį tiems regionams, kuriuos labiausiai paveikė deindustrializacija ir nedelsiant skirti daugiau paramos projektams šiuose regionuose, užtikrinant, kad parama skiriama perspektyviems ir aukštos kokybės projektams; mano, kad reikėtų toliau nagrinėti vis strategiškiau ir tikslingiau vykdomo Europos investicijų banko skolinimo inovacijų ir pramonės pertvarkymo projektams, ypač gamybos ir susijusių paslaugų srityse, galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnes galimybes ES įmonėms gauti finansavimą, visų pirma MVĮ ir labai mažoms įmonėms, taip paskatinant jų gebėjimus rengti projektus ir teikti joms geresnes konsultacines paslaugas ir techninę pagalbą;

25.

prašo Komisijos, koordinuojant su valstybėmis narėmis, išnagrinėti atvejus, kai ekonominis pertvarkymas galėtų būti leidžiamas, kartu užtikrinant, kad įmonės visapusiškai vykdytų savo įsipareigojimus aplinkos apsaugos srityje, laikytųsi aplinkos apsaugos teisės nuostatų ir aukštų aplinkosaugos standartų; prašo įmonių per pagrįstą laiką išvalyti uždarytas veiklos vietas ir vietos valdžios organams sukurti palankias sąlygas šioms vietoms atkurti;

26.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sudaryti geresnes sąlygas keistis geriausia patirtimi tarp valstybių narių, kaip geriausiai spręsti uždaromų bendrovių klausimus, skatinant jas išnagrinėti teisės nuostatose išdėstytus pavyzdžius, siekiant, kiek tai įmanoma, ieškoti pirkėjo arba bandyti parduoti veiklos vietą, kad būtų galima išlaikyti gamyklų veiklą, nors jų pirminiai savininkai jau nusprendė nutraukti gamybos veiklą;

27.

mano, kad mokesčių vengimui, be kita ko, materialaus ir nematerialaus turto ar paslaugų perleidimo tarp įmonių netinkamomis kainomis (sandorių kainomis) turėtų būti užkirstas kelias, ir tai taip pat vyksta dėl to, kad Europos mastu fiskaliniais ir prekybos klausimais trūksta koordinavimo; ragina padidinti valstybių narių bendradarbiavimą ir konvergenciją fiskalinėje, socialinėje ir biudžeto srityse;

Socialiniu požiūriu atsakingas restruktūrizavimas ir kokybiškų darbo vietų kūrimas į ateitį orientuotuose sektoriuose

28.

palankiai vertina kai kurių vietos valdžios institucijų iniciatyvą kartu su socialiniais partneriais, pvz., kaip įmonės „Alstom“ atveju, skatinti eksperimentinius projektus, skirtus darbuotojams ir įmonėms, atsidūrusiems restruktūrizavimo procese, siekiant užtikrinti profesines karjeras vykdant profesinį mokymą ir veiksmus, kad būtų išlaikytos kokybiškos darbo vietos;

29.

pabrėžia, kad labai svarbu vystyti techninius gebėjimus, visų pirma gamybos sektoriuje; pabrėžia, kaip svarbu skatinti kvalifikuotus techninius darbuotojus; mano, kad svarbu suteikti mūsų esamai darbo jėgai tinkamų galimybių įgyti žiedinei ekonomikai reikalingų naujų gebėjimų, norint kuo daugiau išnaudoti visas žaliosios ekonomikos teikiamas galimybes kurti naujas darbo vietas; primena, kad kvalifikuota darbo jėga yra svarbi gamybos gyvybingumui; pabrėžia geresnės švietimo sistemų, universitetų ir darbo rinkos sąveikos skatinimo svarbą, įskaitant darbo vietos poveikį ir bendradarbiavimą su įmonėmis, kuriant novatoriškus klasterius;

30.

ragina visas atitinkamas institucijas užtikrinti, kad visos dalyvaujančios šalys visiškai laikosi Europos teisė aktų dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo, ypač restruktūrizavimo laikotarpiu, ir taip pat užtikrinti aplinkos apsaugą ir saugą darbe;

31.

pabrėžia, kad bendrovės turi laikytis savo teisinių pareigų, nustatytų pagal Europos ir nacionalinę teisę, pirmenybę skirti darbuotojų informavimui ir konsultavimui ir socialinių partnerių pasiūlytoms galimybėms;

32.

mano, jog suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti paaiškintas ir pagrįstas bet kuris restruktūrizavimo procesas, įskaitant, prireikus, numatytų priemonių, skirtų tikslams pasiekti, ir kitų galimybių pasirinkimo pagrindimą; ragina plėtoti socialinį dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais, skirtą aptarti visus įmanomus restruktūrizavimo atvejus;

33.

pabrėžia tvirto, visų lygių socialinio dialogo, pagrįsto tarpusavio pasitikėjimu ir bendra atsakomybe, svarbą, nes tai yra viena geriausių priemonių ieškant bendrų sprendimų ir perspektyvų ir iš anksto numatant restruktūrizavimo procesus, vykdant jų prevenciją ir juos valdant;

34.

pabrėžia, kad restruktūrizavimo metu svarbu apsaugoti atitinkamų darbuotojų sveikatą ir darbo sąlygas, socialinę apsaugą, perkvalifikavimą ir jų grąžinimą į darbo rinką;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad restruktūrizavimas turi daug didesnį poveikį ne tik vienai pačiai bendrovei, bet ir nenumatytą poveikį bendruomenėms ir ekonominei ir socialinei valstybių narių struktūrai;

36.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus, konsultuotis su socialiniais partneriais dėl teisės aktų, kuriais reglamentuojamas kolektyvinis atleidimas iš darbo;

37.

apgailestauja dėl to, kad palaipsniui didėja finansų rinkų vaidmuo realiojoje ekonomikoje, didžiausią dėmesį skiriant trumpalaikei finansinei perspektyvai, o ne tam, kad būtų išsaugota novatoriška pramonės sandara, galinti užtikrinti tvarias ir kokybiškas darbo vietas ir ilgalaikę naudą visuomenei; apgailestauja, kad šis požiūris gamybos sektoriuje nulėmė daug prarastų darbo vietų; ragina Komisiją konsultuotis su socialiniais partneriais dėl galimybės persvarstyti esamus teisės aktus dėl kolektyvinio atleidimo, atsižvelgiant į aspektus, susijusius su bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejais, visų pirma užtikrinant visų darbuotojų ir subrangovų dalyvavimą procedūroje ir numatant veiksmingas priemones, kad būtų galima išvengti neteisėto kolektyvinio atleidimo, nepagrįsto realiomis ekonominėmis priežastimis, įskaitant galimybę taikyti sankcijas, pvz., sustabdyti prieigą prie ES finansuojamų programų arba prašyti grąžinti suteiktą viešąją pagalbą;

38.

ragina Komisijos darbo grupę ištirti, kaip vyksta konsultacijų procedūra su Europos darbų taryba (EDT); ragina Komisiją atsižvelgiant į šį tyrimą, apsvarstyti, ar reikia persvarstyti EDT direktyvą;

39.

pažymi, kad EGF yra itin svarbi ES priemonė globalizacijos amžiuje, siekiant remti valstybes nares, vykdančias darbuotojų profesinio perkvalifikavimo politiką, ir atkuriančias regiono ekonominę struktūrą dėl darbuotojų, kurie patiria neigiamus globalizacijos arba ekonomikos krizės padarinius; primena apie 2016 m. rugsėjo 15 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės išdėstytų rekomendacijų svarbą (7);

40.

vis dėlto pabrėžia, kad EGF yra priemonė, kuri pasitelkiama tik darbuotojų atleidimo atveju, ir kad valstybėms narėms ir ES būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurta tinkama ekonominė ir teisinė aplinka, siekiant padidinti konkurencingumą ir sukurti ilgalaikes tvarias darbo vietas;

41.

ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie savo strategiją, kad pagrindiniams Europos pramonės sektoriams, konkrečiai – geležinkelių tiekėjų sektoriui ir mašinų gamybos sektoriui, būtų sukurta palanki rinkos aplinka, taip pat informuoti apie tai, ką Komisija ketina daryti, kad išlaikytų kokybišką užimtumą, praktines žinias ir investicijas Europoje;

42.

pažymi, kad restruktūrizavimo atvejais jaunesni ir vyresni darbuotojai atleidžiami dažniau nei kitų amžiaus grupių darbuotojai; pabrėžia, kad tais atvejais, kai atleidžiami darbuotojai, darbdaviai privalo laikytis nediskriminavimo teisės aktų, ypač kiek tai susiję su diskriminacija dėl amžiaus;

43.

pabrėžia, kad perėjimas prie ekologiškos ekonomikos suteikia didelių galimybių kurti vietines darbo vietas, kurių negalima perkelti, ir srityse, kurių negalima perkelti į užsienį; pažymi, kad esama tvirtų įrodymų, jog, atsižvelgiant į visus aspektus, perėjimas prie žaliosios ekonomikos darys teigiamą poveikį užimtumui, nes tvariai ekonominei veiklai, pavyzdžiui, energijos taupymui ar ekologiniam ūkininkavimui, vykdyti reikia daugiau darbo išteklių negu jos pakeičiamai veiklai, be to, ji galėtų suteikti galimybių regionams patiems patenkinti daugiau savo poreikių;

o o

44.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 225, 1998 8 12, p. 16.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(3) OL C 440, 2015 12 30, p. 23.

(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0460.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0280.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0361.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/29

P8_TA(2016)0378

Ruanda: Victoire Ingabire byla

2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ruanda: Victoire Ingabire byla“ (2016/2910(RSP))

(2018/C 215/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją „Ruanda: Victoire Ingabire byla“ (1),

—	atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

—	atsižvelgdamas į Teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisinę pagalbą Afrikoje užtikrinimo principus ir gaires,

—	atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Ruanda ratifikavo 1975 m.,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Ruandos visuotinį periodinį vertinimą ir į 2016 m. JT Žmogaus teisių komiteto baigiamąją pastabą,

—	atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

—	atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini 2015 m. gruodžio 3 d. pareiškimą ES vardu dėl Ruandos konstitucijos peržiūros,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 18 d. bendrą ES vietos lygmens pareiškimą dėl referendumo dėl Ruandos konstitucijos projekto,

—	atsižvelgdamas į partijos „Jungtinės demokratinės pajėgos“ (angl. United Democratic Forces – UDF) 2016 m. kovo 16 d. pranešimą spaudai dėl politinės kalinės Victoire Ingabire Umuhoza apeliacinės bylos,

—	atsižvelgdamas į organizacijos „Freedom House“ 2015 m. ataskaitą dėl Ruandos,

—	atsižvelgdamas į organizacijos „Amnesty International“ šalies ataskaitą „Ruanda 2015–2016 m.“,

—	atsižvelgdamas į organizacijos „Amnesty International“ 2013 m. ataskaitą „Teisingumas pavojuje: Victoire Ingabire bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme“ (angl. Justice in jeopardy: The first instance trial of Victoire Ingabire),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 4 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton atsakymą į klausimą, į kurį atsakoma raštu E-010366/2012 dėl Victoire Ingabire,

—	atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“2016 m. rugsėjo 29 d. pranešimą „Ruandoje dingo opozicijos aktyvistė“ (angl. Rwanda: Opposition Activist Missing),

—	atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais 2014 m. ataskaitą dėl Ruandos,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.	kadangi Ruanda – viena iš keleto Afrikos šalių, pirmaujančių siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), ypač tokiais klausimais, kaip lyčių lygybė, moterų įgalėjimas, visuotinio pradinio ugdymo užtikrinimas, kova su vaikų ir motinų mirtingumu ir ŽIV plitimu bei aplinkosauginis tvarumas;

B.	kadangi tvirtai augant ekonomikai pastebimai kilo gyvenimo lygis – tai įrodo dviem trečdaliais sumažėjęs vaikų mirtingumas ir beveik visuotinės registracijos į pradines mokyklas užtikrinimas;

C.	kadangi dedamos ekonominės ir politinės pastangos, siekiant pagerinti šalies ekonomiką ir užtikrinti, kad ji taptų labiau pramoninė ir labiau orientuotųsi į paslaugas;

kadangi 2012 m. spalio 30 d. UDF pirmininkė Victoire Ingabire buvo nuteista aštuoneriems metams kalėjimo už sąmokslą siekiant pakenkti valdžiai teroristinėmis priemonėmis ir už 1994 m. genocido menkinimą, atsižvelgiant į jos ryšius su grupuote „Demokratinės pajėgos Ruandai išlaisvinti“ (angl. Forces for the Liberation of Rwanda – FDLR);

kadangi 2016 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento delegacijai atsisakyta leisti susitikti su kalinama opozicijos lydere Victoire Ingabire; kadangi apsilankymo metu ypatingą dėmesį ketinta skirti moterų vaidmeniui visuomenėje ir jų įgalėjimui, tačiau, Užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministerijos nuomone, ypatingos priežasties, dėl kurios Victoire Ingabire – nuteistoji, kuriai taikomos nacionalinės sulaikymo gairės ir taisyklės – turėtų būti lankoma su oficialiu vizitu atvykusių ES Parlamento narių, nebuvo;

kadangi šiuo požiūriu vizito dalyviai pažymėjo, kad, pvz., kalbant apie galimybę įgyti išsilavinimą kaimo vietovėse, lygesnes nuosavybės teises ir geresnes galimybes dirbti ne ūkyje, tebesusiduriama su dideliais iššūkiais, ir kadangi žmogaus teisių padėtis, pirmiausia susijusi su dalyvavimu politikoje ir saviraiškos laisve Ruandoje, ir toliau kelia susirūpinimą, o nepriklausoma pilietinė visuomenė vis dar labai silpna;

kadangi daugybė žmogaus teisių organizacijų pasmerkė Victoire Ingabire bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, nes buvo pastebėta didelių pažeidimų, be to, su ja nebuvo elgiamasi teisingai; kadangi organizacija „Amnesty International“ savo ataskaitoje atkreipia dėmesį į žalingus viešus Ruandos prezidento pareiškimus prieš prasidedant jos bylos nagrinėjimui ir į tai, kad pasikliaunama Kamio stovyklos sulaikytųjų, kurie, kaip manoma, kankinami, prisipažinimais; kadangi keturi prokuroro liudytojai ir bendrai apkaltinti asmenys, 2012 m. Ruandos aukštesniajame teisme liudiję prieš Victoire Ingabire, 2013 m. Aukščiausiajame Teisme pareiškė, kad jų liudijimai buvo suklastoti;

H.	kadangi 2012 m. rugsėjo 13 d. Victoire Ingabire Umuhoza ir dar du Ruandos politikai – Bernard Ntaganda ir Deogratias Mushyayidi – buvo nominuoti 2012 m. Europos Parlamento Sacharovo premijai už minties laisvę;

kadangi 2015 m. V. Ingabire pateikė skundą Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismui ir apkaltino Ruandos vyriausybę pažeidus jos teises; kadangi 2015 m. kovo mėn. Ruanda atsisakė Afrikos teismo jurisdikcijos pareikšdama, kad visas vietos bylas pajėgūs nagrinėti Ruandos teismai; kadangi 2016 m. vasario 29 d. – likus vos kelioms dienoms iki ieškinio, kurį Victoire Ingabire pateikė prieš Ruandos vyriausybę, nagrinėjimo teisme – Ruandos vyriausybė atsiėmė savo deklaraciją, kuria remdamiesi asmenys galėjo tiesiogiai teikti skundus Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismui;

J.	kadangi, pasak Victoire Ingabire partijos UDF atstovų, nuo 2016 m. balandžio mėn. V. Ingabire sulaikymo sąlygos gerokai pablogėjo; kadangi jai neleidžiama valgyti atnešto ir specialaus maisto, o jos medicinos pažyma pripažinta negaliojančia;

K.	kadangi, be kita ko, UDF negali teisėtai užsiregistruoti kaip politinė partija, o grasinimus, suėmimą ir sulaikymą yra patyrę nemažai jos narių;

kadangi šiuo metu kali ne vienas opozicinės partijos narys; kadangi pastaruosius penkis mėnesius yra dingusi su UDF susijusi slaugytoja ir politinė aktyvistė Illuminée Iragena ir baiminamasi dėl jos saugumo; kadangi 2016 m. rugpjūčio 23 d. suimta ir viešų neramumų kurstymu apkaltinta UDF iždininkė Léonille Gasengayire;

kadangi pagal pasaulio spaudos laisvės indeksą Ruanda užima 161-ą iš 180 vietų; kadangi spaudos laisvė nuolat vis labiau varžoma, o nepriklausomi žurnalistai neretai patiria persekiojimą, grasinimus ir suėmimus; kadangi pareigūnus savo reportažuose kritikuojantys iš šalies pasitraukę ir užsienio žurnalistai vis dažniau susiduria su neteisminiais bauginimais, smurtu ir priverstiniu dingimu;

N.	kadangi, pasirodžius kontroversiškam „British Broadcasting Corporation“ (BBC) televizijos dokumentiniam filmui apie 1994 m. genocidą Ruandoje, vyriausybė 2014 m. spalio mėn. neribotam laikui sustabdė BBC radijo programos kinjaruanda kalba transliavimą;

O.	kadangi nepaprastai svarbu įtvirtinti demokratiją, be kita ko, užtikrinti teismų nepriklausomumą ir opozicijos partijų dalyvavimą, ypač atsižvelgiant į 2017 m. vyksiančius prezidento rinkimus;

P.	kadangi Ruandos teismų sistemos trūkumai, susiję su Victoire Ingabire baudžiamuoju procesu, menkina Ruandos teismų gebėjimą spręsti plataus atgarsio politines bylas;

kadangi Didžiųjų Ežerų regione Ruanda yra svarbus subjektas ir gali atlikti itin svarbų vaidmenį stabilizacijos procese, be kita ko, kovodama su neteisėta prekyba mineralais ir kitais gamtos ištekliais; kadangi 2015 m. JT ekspertų Kongo Demokratinės Respublikos klausimu grupės ataskaitoje rekomenduojama, kad Ruandos vyriausybė ištirtų asmenų, dalyvaujančių neteisėtoje prekyboje alavu, tantalu ir volframu, taip pat Ruandoje neteisėtai legalizuojančių KDR išgautus mineralus, veiklą ir patrauktų juos baudžiamojon atsakomybėn;

griežtai smerkia politiškai motyvuotus teismo procesus, politinių oponentų persekiojimą ir iš anksto nulemiamą teismo sprendimą; primygtinai ragina Ruandos vyriausybę siekti ne tik ekonominių ir socialinių laimėjimų, bet ir pasiekimų žmogaus teisių srityje, kad būtų visapusiškai siekiama modernios ir įtraukios demokratijos; primygtinai ragina Ruandos valdžios institucijas užtikrinti, kad Victoire Ingabire apeliacinis procesas būtų sąžiningas ir atitiktų pagal Ruandos ir tarptautinę teisę nustatytus standartus; pabrėžia, kad teismo procesai ir kaltinamiems asmenims keliami kaltinimai negali būti grindžiami miglotai ir neaiškiai suformuluotais įstatymais, piktnaudžiaujant jais, kaip kad daroma Victoire Ingabire byloje;

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Ruandos aukščiausiasis teismas atmetė apeliacinį skundą ir priėmė sprendimą nuteisti Victoire Ingabire 15 metų kalėjimo bausme, taip pat yra labai susirūpinęs dėl blogėjančių jos sulaikymo sąlygų; mano, kad Ruandoje įvykęs apeliacinis procesas neatitiko tarptautinių standartų, įskaitant Victoire Ingabire teisę į nekaltumo prezumpciją;

pabrėžia, kad tai, jog 2016 m. kovo mėn., likus vos kelios dienoms iki Victoire Ingabire apeliacinės bylos nagrinėjimo dienos, Ruanda atsisakė Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismo (ACHPR) jurisdikcijos, lėmė tos bylos aplinkybės ir tuo siekiama apriboti asmenų ir NVO tiesiogines galimybes kreiptis į tą teismą;

primena Ruandos valdžios institucijoms, kad per politinį dialogą su Ruanda pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį ES yra išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą paisymo; ragina nedelsiant ir nešališkai persvarstyti Victoire Ingabire bylą, remiantis faktais, laikantis teisės aktų ir be jokių apribojimų, netinkamos įtakos, spaudimo ar grasinimų; ragina kalėjime užtikrinti Victoire Ingabire teises, įskaitant galimybes jai susisiekti su teisiniu atstovu ir gauti tinkamą maistą ir gydymą;

smerkia visus opozicinių partijų lyderių, narių ir aktyvistų, taip pat žurnalistų ir kitų Ruandos vyriausybės kritikais laikomų asmenų bauginimo, suėmimo, sulaikymo ir persekiojimo vien tik už pareikštą nuomonę veiksmus; todėl primygtinai ragina Ruandos valdžios institucijas persvarstyti ir koreguoti nacionalinės teisės aktus, kad būtų užtikrinta saviraiškos laisvė, o ypač Baudžiamojo kodekso 463 ir 451 straipsnius, kurie varžo saviraiškos laisvę;

ragina Ruandos vyriausybę parodyti valią ištirti įtariamo smurto prieš opozicijos aktyvistus ir žurnalistus atvejus ir užtikrinti, kad kariniai sulaikymo centrai atitiktų Ruandos įstatymus ir tarptautinius standartus; primygtinai ragina Ruandos valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus asmenis ir kitus aktyvistus, sulaikytus ar nuteistus vien tik dėl to, kad jie naudojosi savo teise į saviraišką, asociacijų ir taikių susirinkimų teise, ir užtikrinti, kad būtų atskirta administracinė, teisėkūros ir teismų valdžia, o ypač užtikrinti teismų nepriklausomumą;

primygtinai ragina Ruandos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų ištirti Illuminée Iragena, Johno Ndabarasa, Léonille Gasangayire ir kitų asmenų, kurie, kaip baiminamasi, yra priverstinai dingę, atvejus, kad būtų atskleista jų buvimo vieta, jie būtų paleisti arba teisiami, jeigu jie yra sulaikyti, taip pat užtikrinti nustatytų ar įtariamų vyriausybės oponentų ar kritikų, įskaitant Franką Rusagara, Joelį Mutabazi, Kizito Mihigo ir kitus atitinkamus tuo pačiu kaltinamus asmenis, teismo procesų sąžiningumą;

primygtinai ragina Ruandos valdžios institucijas 2017 m. užtikrinti taikius, patikimus ir skaidrius rinkimus ir ragina vyriausybę bendradarbiauti su opozicija šių rinkimų organizavimo procese; reiškia paramą 2017 m. prezidento rinkimus stebėsiančiai ilgalaikei ES rinkimų stebėjimo misijai, ypač atsižvelgiant į politinių veiksmų erdvę ir pagrindines laisves;

primena Ruandos valdžios institucijoms, kad demokratijos pagrindas – pliuralistinė vyriausybė, veikianti opozicija, nepriklausoma žiniasklaida ir teismai, pagarba žmogaus teisėms ir pagarba saviraiškos ir susirinkimų teisei; todėl ragina Ruandą atverti savo politinę erdvę, laikytis šių standartų ir gerinti žmogaus teisių padėtį; tikisi, kad Ruanda įgyvendins JT specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais rekomendacijas (2014 m.);

10.

ragina Ruandos valdžios institucijas skubiai imtis deklaracijos, pagal kurią asmenims ir NVO leidžiama teikti skundus Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismui, peržiūros, atnaujinti tą deklaraciją ir vėl ją priimti;

11.

ragina ES ir jos tarptautines partneres toliau remti Ruandos gyventojų pastangas stiprinti taiką ir stabilumą šalyje ir visame regione;

12.

prašo Komisijos toliau reguliariai vertinti ES paramą Ruandos vyriausybinėms institucijoms, siekiant užtikrinti, kad šia parama būtų visapusiškai skatinamos žmogaus teisės, saviraiškos ir asociacijų laisvės, politinis pliuralizmas ir nepriklausoma pilietinė visuomenė;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei Federicai Mogherini, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, Afrikos Sąjungos institucijoms, Rytų Afrikos bendrijai, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, ES valstybėms narėms, Victoire Ingabire gynėjams ir Ruandos Prezidentui.

(1) OL C 55, 2016 2 12, p. 127.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/33

P8_TA(2016)0379

Sudanas

2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sudano (2016/2911(RSP))

(2018/C 215/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 8 d. ES, trejeto (Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų) atstovų ir Vokietijos bendrą pareiškimą, kuriame teigiamai vertinama tai, kad deklaraciją „Raginimas Sudanui“ pasirašę judėjimai pasirašė Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisijos veiksmų gaires,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 28 d. nepriklausomo eksperto pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Sudane ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. JT specialiojo pranešėjo vienašališkų prievartos priemonių neigiamo poveikio naudojimusi žmogaus teisėmis klausimais pranešimą dėl jo misijos Sudane,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 27 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl Sudano vyriausybės paskelbto keturių mėnesių vienašališko karo veiksmų nutraukimo,

—	atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2296 dėl Sudano, priimtą 2016 m. birželio 29 d. įvykusiame jos 7728-ajame posėdyje,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 13 d. Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos komunikatą dėl padėties Darfūre,

—	atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, kuriuose nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 9 d. vyriausiosios įgaliotinės deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl palankių sąlygų nebuvimo 2015 m. balandžio mėn. Sudane įvykusiuose rinkimuose,

—	atsižvelgdamas į deklaraciją dėl pilietinės ir demokratinės valstybės sukūrimo „Raginimas Sudanui“ (angl. „Sudan Call“),

—	atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

kadangi konfliktas Darfūre tęsiasi jau 13 metų ir nusinešė daugiau kaip 300 000 gyvybių, o Sudano vyriausybinės pajėgos toliau užpuldinėja civilius gyventojus, ypač Džebel Maroje; kadangi nuolat vykdant beatodairišką civilių bombardavimą, įskaitant Sudano ginkluotųjų pajėgų neteisėtas atakas prieš kaimus Pietų Kordofane, Mėlynojo Nilo regione ir Darfūre, žuvo žmonių ir sugriauta civilinė infrastruktūra;

B.	kadangi pagal 2010 m. Nacionalinio saugumo įstatymą Sudano vyriausybei suteikti platūs įgaliojimai kalinius laikyti vienutėse, nepateikus kaltinimų ir ilgą laiką, o organizacijos buvo prievarta uždaromos ir puldinėjamos;

kadangi, kaip nurodyta 2016 m. rugsėjo 21 d. JT visuotiniame periodiniame vertinime, Sudanas dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą prisijungti prie Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą bei prie Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo;

kadangi Darfūre, visų pirma Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo regionuose, daugėja žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo atvejų, įskaitant be teismo vykdomus žudymus, neproporcingą jėgos naudojimą, civilių gyventojų grobimą, seksualinę prievartą ir smurtą dėl lyties prieš moteris, vaikų prievartavimą ir išnaudojimą, savavališkus areštus ir sulaikymą;

kadangi Sudane varžoma politinių opozicijos partijų, pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų pilietinė laisvė; kadangi buvo pranešta, jog Nacionalinė žvalgybos ir saugumo tarnyba nuolat puldinėja ir persekioja žmogaus teisių gynėjus, studentų aktyvistus ir politinius oponentus už jų teisėtą veiklą; kadangi šiais metais savavališkai suimta daug pilietinės visuomenės aktyvistų, įskaitant keturis Sudano pilietinės visuomenės atstovus, kuriuos saugumo pareigūnai suėmė Chartumo tarptautiniame oro uoste jiems vykstant į aukšto lygio susitikimą su diplomatais žmogaus teisių klausimais, kuris įvyko 2016 m. kovo 31 d. Ženevoje;

kadangi žmogaus teisių grupės atskleidė patikimų įrodymų, jog Sudano vyriausybinės pajėgos prieš civilius gyventojus naudojo cheminį ginklą: kaimo gyventojai iš Darfūro Džebel Maros regiono atskleidė siaubingus įtariamų atakų naudojant cheminį ginklą, kurių paskutinis įvykdytas 2016 m. rugsėjo 9 d., Gamaros kaime, padarinius; kadangi taip pat pranešta apie Greitojo reagavimo paramos pajėgų – Sudano karinio dalinio, kurį sudaro Nacionalinei žvalgybos ir saugumo tarnybai pavaldūs buvę provyriausybinių nereguliariųjų karinių pajėgų kariai – atakas;

kadangi 2016 m. vasario 29 d. Nacionalinė žvalgybos ir saugumo tarnyba brutaliai užpuolė Chartumo mokymo ir žmogaus socialinės raidos centrą – pilietinės visuomenės organizaciją, kurios direktorius Khalfálah Alafif Muktar ir aktyvistai Arwa Ahmed Elrabie, Al-Hassan Kheiry, Imani-Leyla Raye, Abu Hureira Abdelrahman, Al-Baqir Al-Afif Mukhtar, Midhat Afifadeen ir Mustafa Adam buvo suimti ir apkaltinti organizavę nusikalstamą susivienijimą ir kurstę karą prieš valstybę, o už šiuos kaltinimus skiriama mirties bausmė; kadangi direktorius yra prastos sveikatos ir šeimos nariams neleidžiama jo lankyti;

kadangi Sudano valdžios institucijos griežtai varžo religijos laisvę; kadangi per pastaruosius metus bažnyčios vadovams imta vis dažniau grasinti, o krikščionių bendruomenės ėmė patirti vis daugiau bauginimų; kadangi Čekijos Respublikos organizacijos „Christian Aid“ darbuotojas Petr Jašek, Sudano pastoriai Hassan Abduraheem Kodi Taour ir Kuwa Shamal ir Darfūro absolventas Abdulmonem Abdumawla Issa Abdumawla jau devynis mėnesius laikomi suimti Nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos ir teisiami kaltinant juos atkreipus dėmesį į krikščionių kančias karo apimtuose Sudano regionuose; kadangi pastaraisiais metais padaugėjo teismo procesų apkaltinus apostaze ir po jų priimtų mirties mirties bausmės nuosprendžių;

kadangi Greitojo reagavimo paramos pajėgos neseniai buvo išdėstytos palei Sudano šiaurinę sieną siekiant kovoti su neteisėtų migrantų srautu; kadangi 2016 m. rugpjūčio 31 d. Greitojo reagavimo paramos pajėgų vadas pareiškė, kad jo pajėgos patruliavo prie sienos su Egiptu ir Libija, ir teigė, kad Sudanas kovoja su neteisėta migracija ES vardu; kadangi ES delegacija Sudane 2016 m. rugsėjo 6 d. atsisakė šios paramos;

J.	kadangi 2016 m. rugpjūčio 24 d. 48 potencialūs prieglobsčio prašytojai sudaniečiai buvo deportuoti iš Italijos į Sudaną; kadangi 2016 m. gegužės mėn. Sudano valdžios institucijos deportavo daugiau kaip 400 Eritrėjos piliečių, kurie buvo sulaikyti pakeliui į Libiją;

K.	kadangi Sudano valdžios institucijos neproporcingai daug moterų ir mergaičių nuteisia dėl neaiškiai apibrėžtų nusikaltimų; kadangi moterys patiria sisteminę diskriminaciją ir joms taikomos fizinės bausmės ir bausmė nuplakant už neaiškiai apibrėžtų aprangos taisyklių pažeidimą;

kadangi deklaraciją „Raginimas Sudanui“ parašę judėjimai (politinių ir ginkluotų opozicijos partijų, įskaitant Nacionalinę Umma partiją, Nacionalinio konsensuso pajėgas ir Sudano revoliucinį frontą, atstovai) yra įsipareigoję siekti užbaigti įvairiuose Sudano regionuose vykstančius konfliktus ir siekti teisinių, institucinių ir ekonominių reformų;

kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2009 ir 2010 m. išdavė du prezidento O. al-Bashiro arešto orderius kaltindamas jį karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir genocidu; kadangi, nors Sudanas nėra pasirašęs Romos statuto, pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1593 (2005) reikalaujama, kad jis bendradarbiautų su TBT, todėl Sudanas turi vykdyti TBT išduotą arešto orderį;

N.	kadangi 2008 m. birželio mėn. ES užsienio reikalų ministrai Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje padarė išvadą, kad Taryba yra pasirengusi svarstyti priemones, nukreiptas prieš asmenis, atsakingus už nebendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu;

O.	kadangi ES šiuo metu su Sudanu įgyvendina geresnio migracijos valdymo projektą;

smerkia tai, kad Sudano vyriausybė naudoja cheminius ginklus prieš civilius gyventojus Darfūro Džebel Maros regione, ir pabrėžia, kad tai grubus tarptautinių normų pažeidimas ir karo nusikaltimas; primena, kad Sudanas ratifikavo Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją, ir ragina vadovaujant Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai atlikti tarptautinį tyrimą dėl šių įtarimų; primena Sudano valdžios institucijoms jų pareigą saugoti žmogaus teises;

tebėra labai susirūpinęs dėl konflikto zonose, visų pirma Darfūre, Pietų Kordofane ir Mėlynojo Nilo regione, toliau vykdomų neteisėtų žudymų, pagrobimų ir smurto dėl lyties bei seksualinės prievartos, taip pat dėl susijusios sunkios nepaprastosios humanitarinės padėties, kurią lėmė didžiulio masto vidaus perkėlimai; ragina nedelsiant nutraukti Sudano ginkluotųjų pajėgų vykdomą civilių gyventojų bombardavimą iš oro;

smerkia savavališką aktyvistų sulaikymą bei kalinimą ir šiuo metu vykdomą žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų sulaikymą; primygtinai ragina Sudano vyriausybę užtikrinti galimybę taikiai naudotis saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvėmis; pabrėžia, kad nacionalinis dialogas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei bus palaikomas užtikrinus žodžio, žiniasklaidos, asociacijų ir susirinkimų laisvę;

ragina Afrikos Sąjungą ir Sudano vyriausybę nedelsiant ištirti visus įtarimus dėl kankinimų, netinkamo elgesio, savavališko sulaikymo ir pernelyg didelės jėgos naudojimą ir atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn sąžininguose teismuose netaikant mirties bausmės; ragina Sudano vyriausybę nedelsiant paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą ir panaikinti mirties bausmę bei visų formų fizines bausmes;

reiškia didelį susirūpinimą tuo, kad tarptautinėms humanitarinėms agentūroms ir organizacijoms vis dar ribojamos galimybės patekti į šalį; reikalauja iš Sudano vyriausybės dėti visas įmanomas pastangas, kad tarptautinės humanitarinės agentūros galėtų lengviau pasiekti visus asmenis, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, laikantis jų įsipareigojimų, prisiimtų vykdant visuotinį periodinį vertinimą; ragina Sudano vyriausybę pradėti konstruktyviai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant nedelsiant imti skatinti informuotumą apie žmogaus teises Sudane;

patvirtina, kad religijos, sąžinės ar tikėjimo laisvė – visuotinė žmogaus teisė, kurią reikia saugoti visur ir užtikrinti visiems; reikalauja, kad Sudano vyriausybė panaikintų visas teisės nuostatas, pagal kurias asmenys baudžiami arba diskriminuojami dėl savo religinių įsitikinimų, ypač atsimetimo nuo religijos atvejais ir visų pirma dėl Čekijos organizacijos „Christian Aid“ darbuotojo Petro Jašeko, Sudano pastorių Hassan Abduraheem Kodi Taour ir Kuwa Shamal ir Darfūro absolvento Abdulmonem Abdumawla Issa Abdumawla;

reiškia susirūpinimą tuo, kad labai padaugėjo Nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos represijų prieš piliečius, kurie yra pilietinės visuomenės aktyvistai, ir ragina Sudaną nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti kalinius ir nedelsiant nutraukti savavališkus sulaikymus, panaikinti visus kaltinimus, susijusius su jų taikia veikla, ir leisti NVO, pvz., Chartumo mokymo ir žmogaus socialinės raidos centro darbuotojams, jų nariams ir studentams aktyvistams vykdyti veiklą nebijant represijų;

pažymi, kad Sudanas pritaria rekomendacijoms ratifikuoti Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią kankinimui ir nežmoniškam elgesiui; tačiau ragina Sudano vyriausybę skubiai persvarstyti savo Nacionalinio saugumo įstatymą, pagal kurį leidžiama be jokios teismo kontrolės laikotarpiui iki keturių su puse mėnesio sulaikyti įtariamuosius, ir reformuoti savo teisinę sistemą pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus;

ragina Sudano vyriausybę panaikinti plačias imuniteto teises, numatytas Sudano teisės aktuose, paskelbti trijų valstybinių tyrimo komisijų išvadas, viešai pripažinti žudynių mastą per 2013 m. rugsėjo mėn. susidorojimą su protestuotojais prieš griežtas priemones ir užtikrinti, kad jų aukos sulauktų teisingumo;

10.

primena Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2008 m. birželio mėn. išvadas dėl to, kad Sudano vyriausybė nuolat nebendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT), jose taip pat pabrėžiama, jog Sudano vyriausybė privalo bendradarbiauti ir turi galimybes tą daryti, ir kad turi būti pripažįstami visi TBT išduoti arešto orderiai; ragina Omarą al-Bashirą laikytis tarptautinės teisės ir stoti prieš TBT už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą;

11.

ragina Afrikos Sąjungos valstybes nares, ypač tas šalis, kurios priėmė prezidentą O. al-Bashirą (Kongo Demokratinę Respubliką, Čadą, Pietų Afriką, Ugandą ir Džibutį), laikytis Romos statuto ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų;

12.

ragina ES pradėti taikyti tikslines baudžiamąsias sankcijas nuolat karo nusikaltimus vykdžiusiems ir su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu nebendradarbiavusiems asmenims; prašo EIVT ilgiau nedelsiant sudaryti asmenų, kuriems taikytinos tokios sankcijos, sąrašą;

13.

pažymi, kad Sudano vyriausybė 2016 m. kovo 16 d. pasirašė Susitarimą dėl veiksmų plano ir vėliau patikslino savo įsipareigojimus įtraukti kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus į nacionalinį dialogą ir laikytis visų sprendimų, priimtų opozicijos šalių ir nacionalinio dialogo iniciatyvinio komiteto, vadinamojo 7 + 7 mechanizmo; primygtinai pabrėžia, kad visos šalys turi laikytis savo įsipareigojimų, ir ragina tęsti dialogą siekiant susitarti dėl galutinio ugnies nutraukimo; ragina ES ir jos valstybes nares toliau laikytis įsipareigojimo remti Afrikos Sąjungos pastangas užtikrinti taiką Sudane ir remti Sudano žmones jiems pereinant prie vidaus pastangomis reformuotos demokratijos;

14.

ragina Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos misiją Darfūre (UNAMID) nuolat turėti pajėgų Džebel Maroje; ragina UNAMID nedelsiant ištirti visus įtarimus dėl Sudano vyriausybės ir opozicijos pajėgų Džebel Maroje įvykdytų žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimų ir viešai apie juos pranešti;

15.

ragina EIVT ir Komisiją atidžiai stebėti Sudanui teikiamą ES paramą vystymuisi, kad būtų užkirstas kelias tiesioginei ar netiesioginei paramai vietos karinėms grupuotėms ir užtikrinta, kad prie sienų su Egiptu ir Libija patruliuojančios Greitojo reagavimo paramos pajėgos nesiimtų ES vardu kovoti su nelegalia migracija;

16.

todėl ragina Komisiją ir atitinkamas valstybes nares užtikrinti visapusišką geresnio migracijos valdymo projekto Sudane skaidrumą, įskaitant visą planuojamą veiklą ir ES bei nacionalinių lėšų gavėjus, ir parengti išsamią 2016 m. gegužės mėn. ES techninės delegacijos vizito į Sudaną ataskaitą;

17.

ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad Parlamentas būtų visapusiškai informuojamas apie vykdant Chartumo procesą užmegztą dialogą ir kad ES ir Afrikos patikos fondo lėšomis finansuojama veikla, ypač veikla, kuria siekiama stiprinti Sudano vyriausybės gebėjimus, būtų vykdoma visapusiškai laikantis esamų susitarimų, užtikrinant, kad tarptautinių įsipareigojimų ir teisės aktų laikymasis būtų visiškai skaidrus ES ir Sudano pilietinei visuomenei;

18.

susirūpinęs pažymi, kad Sudane nuolat dažnai pažeidžiamos moterų teisės, ypač Baudžiamojo kodekso 152 straipsnis, ir ragina Sudano valdžios institucijas tinkamai pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

19.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sudano vyriausybei, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos ir Panafrikos Parlamento (PAP) pirmininkams ir Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/46

P8_TA(2016)0383

2016 m. Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencija Marakeše (Marokas, COP 22)

2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir 2016 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Marakeše, Maroke (COP 22) (2016/2814(RSP))

(2018/C 215/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

—

atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, sprendimą Nr. 1/CP.21, ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje, Katare, vykusias 18-ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 18) ir 8-ąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 8), ir į protokolo, kuriuo nustatytas antrasis įsipareigojimų laikotarpis pagal Kioto protokolą, kuris prasidėjo 2013 m. sausio 1 d. ir baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., pakeitimo priėmimą,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke buvo pateiktas pasirašyti Paryžiaus susitarimas, kurį bus galima pasirašyti iki 2017 m. balandžio 21 d., į tai, kad 180 valstybių pasirašė Paryžiaus susitarimą ir 27 valstybės deponavo susitarimo ratifikavimo dokumentus, kurių bendras išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudaro 39,08 proc. viso išmetamo kiekio pasaulyje (2016 m. rugsėjo 7 d. duomenimis),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Siekiant naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje“ (1),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 2 d. Komisijos komunikatą „Po Paryžiaus konferencijos. Paryžiaus susitarimo poveikio vertinimas“ (COM(2016)0110),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 16 d. Komisijos komunikatą „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2013)0216) ir prie jo pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23–24 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Latvijos ir Europos Komisijos JTBKKK pateiktą dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (INDC),

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) penktąją vertinimo ataskaitą ir jos apibendrinamąją ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „2014 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“ ir į UNEP 2014 m. ataskaitą dėl atotrūkio prisitaikymo prie klimato kaitos srityje,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 7–8 d. Elmau pilyje Vokietijoje vykusio Didžiojo septyneto (G 7) aukščiausiojo lygio susitikime priimtą vadovų deklaraciją „Galvokime apie ateitį. Veikime kartu“, kurioje pakartotas ketinimas laikytis įsipareigojimo iki 2050 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 40–70 proc., lyginant su 2010 m.; būtina užtikrinti, kad sumažinimo rodiklis būtų arčiau 70, o ne 40 proc.,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 26–27 d. Isėje-Šimoje, Japonijoje, vykusio Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikime priimtą vadovų deklaraciją, kuria visos šalys raginamos siekti, kad 2016 m. įsigaliotų Paryžiaus susitarimas,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos pranešimą „Per vėlai, per staigiai. Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos ir sisteminė rizika“,

—	atsižvelgdamas į encikliką „Laudato si“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Tarptautinės išteklių darbo grupės pateiktus „10 pagrindinių klimato kaitos faktų“ (angl. „10 key messages on Climate Change“),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi Paryžiaus susitarimas įsigalios trisdešimtą dieną nuo dienos, kai bent 55 Konvencijos šalys, kurių bendras pasauliniu mastu išmetamas ŠESD kiekis sudaro bent apie 55 proc. viso išmetamo kiekio, bus deponavusios savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie JT dokumentus;

kadangi Komisijos pasiūlymuose dėl 2030 m. klimato politikos strategijos pateiktos išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyvos neatitinka Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų; kadangi tikslus pirmiausia reikėtų iš naujo pakoreguoti nustatant aukštesnę išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo iki 2050 m. rodiklio ribą, palyginti su dabartine, t. y. 95 proc. iki 2050 m.;

C.	kadangi kova su klimato kaita negali būti laikoma kliūtimi kelyje į ekonomikos augimą, netgi priešingai: tai svertas, padėsiantis siekti naujo ir tvaraus ekonomikos ir užimtumo augimo ir juos įgyvendinti;

kadangi dėl klimato kaitos gali padidėti konkurencija dėl išteklių, pvz., maisto, vandens, ganyklų, ekonominis sunkumas ir politinis nestabilumas, ir nelabai tolimoje ateityje ji gali tapti svarbiausiu gyventojų persikėlimo tiek šalies viduje, tiek į kitas valstybes veiksniu; kadangi šiuo atžvilgiu tarptautinėje darbotvarkėje svarbu kelti klausimą dėl su klimato kaita susijusios migracijos;

kadangi klimato kaita labiausiai paveiks besivystančias šalis, ypač mažiausiai išsivysčiusias šalis ir salose įsikūrusias mažas besivystančias valstybes, kurios neturi pakankamai išteklių, kad pasirengtų vykstantiems pokyčiams ir prie jų prisitaikytų; kadangi, pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), Afrika yra itin pažeidžiama šio iššūkio akivaizdoje ir todėl labai kenčia nuo vandens trūkumo, itin sudėtingų oro sąlygų bei maisto stygiaus, kylančio dėl sausrų ir dykumėjimo;

kadangi 2015 m. kovo 6 d. ES ir jos valstybės narės pateikė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKK) sekretoriatui savo numatomą nacionaliniu lygmeniu nustatytą veiksmą, kuriuo įsipareigoja siekti privalomo tikslo ES viduje išmetamą ŠESD kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m., kaip nustatyta 2014 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos;

Tvirtai moksliškai pagrįsta klimato politika

primena, kad, remiantis 2014 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos penktojoje vertinimo ataskaitoje pateiktais moksliniais įrodymais, klimato sistemos atšilimas yra neabejotinas; klimatas keičiasi ir žmogaus veikla yra pagrindinė nuo 20-ojo amžiaus vidurio stebimo atšilimo priežastis; yra susirūpinęs, kad plataus masto didelis klimato kaitos poveikis gamtai ir žmonėms jau akivaizdus visuose žemynuose ir vandenynuose;

atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKK) sekretoriato išvadas, kad, esant dabartiniam pasaulio mastu išmetamo ŠESD kiekio lygiui, likęs anglies dioksido biudžetas, atitinkantis tikslą apriboti vidutinės temperatūros pasaulyje kilimą iki ne daugiau nei 1,5 oC, bus išnaudotas per ateinančius penkerius metus; pabrėžia, kad visos šalys turėtų paspartinti perėjimą prie nulinio ŠESD išmetimo ir atsparumo klimato kaitai, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime, siekiant išvengti blogiausių visuotinio atšilimo padarinių;

primygtinai ragina išsivysčiusias šalis, ypač ES, smarkiai sumažinti savo išmetamo ŠESD kiekį viršijant dabartinius įsipareigojimus, kad būtų kuo labiau siekiama išvengti to, kad neigiamo lygio anglies dioksido išskyrimas įvyktų didesniu mastu, nes dar neįrodyta, jog technologijos yra veiksmingos, socialiniu požiūriu priimtinos, ekonomiškai efektyvios ir saugios;

Primygtina būtinybė ratifikuoti ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą

palankiai vertina Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaip didelį laimėjimą kovojant su klimato kaita ir siekiant daugiašališkumo; mano, kad tai – plataus užmojo, subalansuotas, teisingas ir teisiškai privalomas susitarimas ir kad tai, jog COP 21 pabaigoje buvo priimtas susitarimas ir 187 šalys paskelbė numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (INDC), yra lemiamas pokytis siekiant imtis visapusiškų ir kolektyvinių pasaulinių veiksmų, o juos įgyvendinus neabejotinai ir negrįžtamai bus paspartintas perėjimas prie klimato kaitos poveikiui atsparios ir klimato atžvilgiu neutralios pasaulio ekonomikos;

itin palankiai vertina tai, kad visos šalys įsipareigoja apriboti vidutinės temperatūros pasaulyje kilimą iki gerokai mažiau kaip 2 oC, palyginti su ikipramoniniais lygiais, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra kiltų ne daugiau kaip 1,5 oC, taip pat siekti, kad antrojoje šio šimtmečio pusėje remiantis lygybės principu būtų subalansuotas išmetamų antropogeninių teršalų kiekis pagal šaltinius ir ŠESD šalinimo absorbentais kiekis („nulinis išmetamas kiekis“);

primena, kad pasiekus tikslą, jog temperatūros kilimas pasaulyje būtų apribotas taip, kad jis būtų gerokai mažesnis kaip 2 oC, neužtikrinama, kad bus išvengta didelio neigiamo klimato kaitos poveikio; pripažįsta, kad reikia formuoti visuomenės suvokimą, jog būtų aiškiai suprantami konkretūs su temperatūros kilimo pasaulyje apribojimu vidutiniškai iki 1,5 oC susijusios politikos padariniai; todėl palankiai vertina Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialiąją ataskaitą, kuri šiuo tikslu bus parengta 2018 m.; pabrėžia, kad nereikėtų pervertinti anglies dioksido absorbentų galimybių padedant pasiekti neutralų išmetamo anglies dioksido rodiklį;

primena, kad norint apriboti vidutinę temperatūrą pasaulyje, kad ji nekiltų daugiau nei 2 oC, drauge stengiantis apriboti šį temperatūros kilimą iki 1,5 oC, būtina kuo anksčiau pradėti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat kad kuo anksčiau turėtų būti pasiektas didžiausias pasaulyje išmetamo ŠESD kiekis; primena, kad pasaulyje išmetamų teršalų lygis turi būti laipsniškai sumažintas iki 2050 m. arba šiek tiek vėlesnio termino; ragina visas šalis, galinčias tai padaryti, įgyvendinti savo nacionalinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir strategiją, prioritetą teikiant laipsniškam deginant anglis išskiriamo anglies dioksido mažinimui, nes anglys yra taršiausias energijos šaltinis, ir ragina ES šiuo tikslu bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais, pateikiant gerosios patirties pavyzdžių;

pabrėžia, kad teisiškai privalomas Paryžiaus susitarimas ir apibrėžta priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyva bus patikimu orientyru priimant sprendimus, padės išvengti brangių investicijų, kuriomis įtvirtinamos didelio anglies dioksido kiekio technologijos, suteiks įmonėms ir investuotojams užtikrintumo ir nuspėjamumo, taip pat skatins pereiti nuo investicijų į iškastinį kurą prie investicijų į mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių energijos išteklių;

pabrėžia, kad yra aišku, net nesant mokslinių įrodymų dėl to, ką pasaulio temperatūros kilimo apribojimas iki 1,5 oC reiškia kiekvienam sektoriui ir regionui, jog dabar šalių dedamų pastangų pasiekti šias saugias ribas pažeidžiamiausiose šalyse nepakanka; primygtinai ragina visas šalis, ypač išsivysčiusias, sustiprinti bendras pastangas ir, atsižvelgiant į 2018 m. sutarimą skatinantį dialogą, išplėsti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus; atsižvelgdamas į tai, ragina ES įsipareigoti savo 2030 m. nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais siekti dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį; primena, kad nepakanka imtis veiksmų tik Europos Sąjungoje, todėl ragina Komisiją ir Tarybą aktyviau skatinti kitus partnerius daryti tą patį;

10.

palankiai vertina Paryžiaus susitarime numatytą įsipareigojimą per antrąją šimtmečio pusę sumažinti pasaulyje išskiriamo anglies dioksido kiekį iki nulio; pripažįsta, kad tai reiškia, jog dauguma ES ūkio sektorių turės pasiekti nulinį išskyrimo lygį gerokai anksčiau; pabrėžia, kad ES turi daryti spaudimą susitariančiosioms šalims, kurių veiksmų tendencijos neatitinka Paryžiaus susitarimo;

11.

primygtinai ragina, kad Paryžiaus susitarimas įsigaliotų kuo greičiau, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares kuo skubiau jį ratifikuoti, kad nebūtų atidėliojamas jo įsigaliojimas; todėl ragina Komisiją teikti reguliarias ataskaitas Parlamentui ir kompetentingiems komitetams apie ratifikavimo proceso eigą ir ypač apie vis dar išliekančių galimų kliūčių priežastis; palankiai vertina tai, kad tam tikros valstybės narės jau pradėjo, o kai kurios iš jų – jau užbaigė nacionalines ratifikavimo procedūras;

12.

vis dėlto apgailestauja, kad pagal numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų sumą pasaulis net nepriartėja prie tikslo apriboti pasaulio vidutinės temperatūros kilimą iki ne daugiau nei 2 oC; pažymi, kad būtina imtis papildomų plataus užmojo veiksmų, ir ragina ES ir kitus didžiausius teršėjus imtis suderintų veiksmų ir pakoreguoti savo numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus taip, kad jie atitiktų Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus; pabrėžia, jog yra primygtinai būtina ir itin svarbu visoms susitarimo šalims, įskaitant ES, kas penkerius metus didinti savo įsipareigojimus nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį pagal Paryžiaus susitarime nustatytą siekių didinimo mechanizmą; mano, kad nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai yra pagrindinės nacionalinės vystymosi planavimo politikos priemonės, užtikrinant sinergiją su darnaus vystymosi tikslais;

13.

pabrėžia, kad svarbu parodyti, jog ES laikosi Paryžiaus susitarimo reikalavimų, be kita ko, atliekant savo vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikių tikslų ir politikos priemonių peržiūrą, ir kad svarbu kuo anksčiau pradėti šį procesą, kad būtų galima surengti išsamias diskusijas, kuriose Parlamentas drauge su nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, taip pat pilietinės visuomenės ir verslo sektoriaus atstovais turėtų atlikti labai svarbų vaidmenį; ragina Komisiją parengti ES skirtą amžiaus vidurio nulinio išmetamųjų teršalų išskyrimo strategiją, kurioje būtų pateikta ekonomiškai efektyvi perspektyva pasiekti Paryžiaus susitarime patvirtintą nulinio išmetamųjų teršalų išskyrimo tikslą;

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencija (COP 22) Marakeše

14.

mano, kad reikėtų derybų pažangos pagrindiniais Paryžiaus susitarimo klausimais, įskaitant sustiprintą skaidrumo sistemą, visuotinės padėties vertinimo detales, tolesnes gaires dėl numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų, bendrą susitarimą dėl diferencijavimo, nuostolių ir žalos, kovos su klimato kaita finansavimo ir pajėgumų paramos, įtraukiojo daugiapakopio valdymo sampratos, taip pat mechanizmą, kuris padėtų įgyvendinti susitarimą ir skatintų jo laikytis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis pagal Paryžiaus susitarimą suderintų įsipareigojimų, ypač dėl ES indėlio švelninant klimato kaitos padarinius ir prisitaikant prie jos, taip pat jos paramos finansų, technologijų perdavimo ir pajėgumų stiprinimo srityse, nepaisant jokių ES valstybių narių statuso pokyčių;

15.

pabrėžia, kad bendrai stengiantis kovoti su klimato kaita ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą labai svarbus veiksnys yra laikas; pabrėžia, kad ES yra ir pajėgi, ir privalo rodyti pavyzdį ir nedelsiant pradėti derinti savo klimato ir energetikos politikos tikslus su tarptautiniu mastu sutartu tikslu apriboti pasaulio vidutinės temperatūros kilimą, kad ji nekiltų daugiau nei 2 oC, kartu stengiantis sumažinti šį rodiklį iki 1,5 oC;

16.

ragina ES ir valstybes nares toliau aktyviai dalyvauti vadinamosios Didelių siekių koalicijos veikloje ir įsipareigoti paspartinti derybų procesą bei paremti pirmininkaujančio Maroko pastangas didžiausią dėmesį skirti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir prisitaikymo priemonių indėliui visuotiniu mastu kovojant su klimato kaita;

17.

pabrėžia, kad reikia pradėti diskusijas dėl 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogo, kuris bus pagrindinė proga panaikinti nuolatinį klimato kaitos švelninimo užmojų atotrūkį dabartinių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų srityje, suformavimo; mano, kad ES turėtų imtis iniciatyvaus vaidmens organizuojant pirmąjį sutarimą skatinantį dialogą siekiant aptarti kolektyvinius užmojus ir įsipareigojimų vykdymo pažangą; ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai anksčiau prieš pradedant palankesnių sąlygų sudarymo dialogą pateikti pasiūlymą dėl tolesnio ŠESD mažinimo, kuris būtų didesnis nei dabartiniai įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, ir tinkamai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo užmojų atotrūkio mažinimo atsižvelgiant į ES pajėgumus;

18.

primena, kad klimato kaitos švelninimo veiklos masto didinimas laikotarpiu iki 2020 m. yra neabejotinai būtina ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo sąlyga ir vienas iš svarbiausių Marakešo COP 22 sėkmės vertinimo elementų;

Užmojai iki 2020 m. ir Kioto protokolas

19.

pažymi, kad šiuo metu ES sėkmingai laikosi plano viršyti savo 2020 m. tikslus, susijusius su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, ir pasiekti savo 2020 m. tikslą atsinaujinančiosios energijos srityje ir kad dėl energiją efektyviau vartojančių pastatų, produktų, pramoninių procesų ir transporto priemonių padaryta didelė pažanga sprendžiant energijos intensyvumo klausimą, o Europos ekonomika nuo 1990 m. realiai išaugo 45 proc.; tačiau pabrėžia, kad būtina didinti užmojus ir aktyviau veikti, siekiant išsaugoti pakankamas paskatas, susijusias su išmetamo ŠESD kiekio sumažinimu, nes tai būtina norint pasiekti iki 2050 m. užsibrėžtus ES tikslus klimato ir energetikos srityse; pabrėžia, kad transporto ir žemės ūkio sektorių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį 2020 m. tikslų požiūriu nepakankama ir kad būtina dėti daugiau pastangų atsižvelgiant į šių sektorių indėlį mažinant teršalų išmetimą iki 2030 m.;

20.

pabrėžia, kad tikslai „20–20–20“, susiję su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, atsinaujinančiąja energija ir energijos taupymu, atliko esminį vaidmenį skatinant šią pažangą ir užtikrinant virš 4,2 mln. žmonių darbo vietas įvairiuose ekologiškos pramonės sektoriuose, įskaitant tai, kad ekonominės krizės metu užfiksuotas tolesnis augimas;

21.

patikslina, kad, nors antrasis įsipareigojimų pagal Kioto protokolą laikotarpis yra ribotos apimties, jis turėtų būti laikomas labai svarbiu tarpiniu žingsniu, taigi ragina susitariančiąsias šalis, įskaitant ES valstybes nares, kuo skubiau baigti ratifikavimo procesą; pažymi, kad pritardamas Parlamentas atliko tai, ką turėjo atlikti, ir teigiamai vertina tas valstybes nares, kurios jau pabaigė savo vidaus procesus;

Visapusiškos visų sektorių pastangos

22.

teigiamai vertina apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų (ATLPS) vystymą visame pasaulyje, įskaitant 17 ATLPS, kurios taikomos keturiuose žemynuose ir apima 40 proc. pasaulio BVP bei padeda ekonominiu požiūriu efektyviai mažinti teršalų išmetimą pasaulyje; ragina Komisiją puoselėti ES ATLPS ir kitų ATLPS ryšius, siekiant kurti tarptautinius anglies dioksido rinkos mechanizmus, kad didėtų užmojai klimato srityje ir kartu būtų padedama mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką sudarant vienodas sąlygas; prašo dėti dideles pastangas, kad bet kuri valstybė narė, kurios statusas keičiasi, liktų ES ATLPS dalimi; ragina Komisiją parengti apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad susiejus ES ATLPS būtų nuolat prisidedama prie švelninimo pastangų ir nebūtų pakenkta ES vidaus tikslui mažinti išmetamą ŠESD kiekį;

23.

pabrėžia, kad, remiantis IPCC išvada, teršalų išmetimas dėl žemės naudojimo (žemės ūkiui, ganykloms, miškui ir kitais tikslais) turi didelį ekonominio efektyvumo potencialą švelninimo ir atsparumo stiprinimo požiūriais, taigi turi būti stiprinami ES veiksmai ir tarptautinis bendradarbiavimas, siekiant geriau apskaičiuoti ir optimizuoti anglies dioksido surinkimo, susijusio su teršalų išmetimu dėl žemės naudojimo, potencialą ir užtikrinti saugią ir ilgalaikę anglies dioksido sekvestraciją; atkreipia dėmesį į ypatingas galimybes, šiuo požiūriu siejamas su agrarine miškininkyste; pažymi, kad Parlamento kadencijos pradžioje pasiektas svarbus susitarimas dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, ir tikisi, kad Parlamento indėlis į šiuo klausimu rengiamas derybas bus plataus užmojo sprendimo pagrindas vykdant numatomą taisyklių peržiūrą;

24.

pažymi, kad miškų naikinimas ir alinimas yra 20 proc. pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio priežastis, ir atkreipia ypatingą dėmesį į miškų bei aktyvios ir tvarios miškotvarkos vaidmenį švelninant klimato kaitą ir būtinybę stiprinti miškų prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai pajėgumus; pabrėžia, kad būtinos švelninimo pastangos, kurios būtų telkiamas atogrąžų miškų sektoriuje (REDD+); pabrėžia, kad be šių švelninimo pastangų greičiausiai bus neįmanoma pasiekti tikslo apriboti visuotinį atšilimą iki mažesnio nei 2 oC rodiklio; taip pat ragina ES didinti tarptautinį finansavimą miškų naikinimui besivystančiose šalyse riboti;

25.

pabrėžia, jog svarbu, kad vykdant veiksmus klimato politikos srityje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas žmogaus teisėms, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad derybose dėl prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių būtų pripažįstama būtinybė užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, jų apsaugą ir skatinimą, apimant, be kita ko, lyčių lygybę, visapusišką ir lygiateisį moterų dalyvavimą ir aktyvų tinkamo darbo jėgos perėjimo skatinimą kuriant deramo ir kokybiško darbo vietas visiems;

26.

ragina į ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos programą įtraukti žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę (LULUCF), nes į teršalų išmetimą šiose srityse turi būti atsižvelgiama atskirai, kad ES LULUCF absorbentas nebūtų naudojamas švelninimo pastangoms kituose sektoriuose mažinti;

27.

primena, kad pagal išmetamą ŠESD kiekį transporto sektorius yra antras; apgailestauja, kad Paryžiaus susitarime neminimos tarptautinė aviacija ir laivyba; primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina įgyvendinti įvairią politiką, kuria būtų siekiama mažinti teršalų išmetimą šiame sektoriuje; pakartoja, jog JTBKKK šalys turi imtis veiksmų, kad veiksmingai reguliuotų ir ribotų teršalų išmetimą tarptautinės aviacijos ir laivybos sektoriuose atsižvelgdamos į tai, kas būtina ir skubu atitinkamu atveju; ragina visas šalis dirbti padedant Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) ir Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO) ir parengti visuotinės politikos programą, pagal kurią būtų galima veiksmingai reaguoti, taip pat imtis priemonių tinkamiems tikslams iki 2016 m. pabaigos nustatyti, kad, atsižvelgiant į vadinamąjį 2 oC tikslą, būtų pasiekti mažinimo tikslai;

28.

primena, kad aviacijos sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis 2012 m. sausio 1 d. buvo įtrauktas į ES ATLPS, taigi visi į ATLPS taikymo sritį patenkantys orlaivių naudotojai privalo gauti apyvartinius anglies dioksido taršos leidimus; pažymi, jog 2013 m. ir 2014 m. priimti du sprendimai dėl nukrypti leidžiančios nuostatos – jais buvo laikinai apribota ES ATLPS taikymo sritis, nes nebuvo įtraukti tarptautiniai skrydžiai, kad ICAO turėtų laiko parengti pasauline rinka pagrįstą priemonę (angl. Global Market-Based Measure – GMBM) teršalų išmetimui tarptautinės aviacijos sektoriuje mažinti – taip pat pažymi, kad nuo 2017 m. ši išimtis nebegalios;

29.

ragina šiuo metu vykstančioje 39-ojoje ICAO asamblėjos sesijoje nustatyti teisingą ir giežtą GMBM, kuri tarptautiniu lygmeniu būtų įgyvendinama nuo 2020 m.; reiškia didelį nusivylimą dėl dabartinio ICAO aptariamo pasiūlymo ir primena, kad bet koks galiojančių teisės aktų dėl aviacijos įtraukimo į ES ATLPS pakeitimas gali būti svarstomas tik jeigu GMBM būtų plataus užmojo ir kad Europos vidaus skrydžiams bet kuriuo atveju būtų toliau taikoma ES ATLPS;

30.

atkreipia dėmesį į Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) įspėjimą, kad per vėlai suvokus teršalų išmetimo kontrolės svarbą gali būti staigiai pradėti įgyvendinti naudojamų daugiau anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių kiekio apribojimai ir kad perėjimo sąnaudos, savo ruožtu, bus didesnės, įskaitant galimą poveikį ekonominei veiklai ir finansų įstaigoms; ragina Komisiją toliau vertinti galimą sisteminę riziką, kuri siejama su staigiu perėjimu, ir prireikus pasiūlyti finansinių rinkų skaidrumo reikalavimus ir politiką sisteminei rizikai kuo labiau mažinti;

31.

pabrėžia, kad pagrindinį vaidmenį skatinant visuomenę rūpintis anglies dioksido kiekio mažinimu atliks žiedinė ekonomika; pažymi, kad įgyvendinant veiksmus, kuriais tik siekiama mažinti teršalų išmetimą neatsižvelgiant į atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus išteklių naudojimo indėlį, jais numatyti tikslai pasiekti nebus; mano, kad, atsižvelgiant į žaliavų eksploatacijos ir atliekų tvarkymo poveikį išmetamam ŠESD kiekiui, perėjimo prie pasaulinio žiedinės ekonomikos modelio klausimas turi būti tinkamai keliamas iki COP 22;

32.

atkreipia dėmesį į holistinio, sisteminio požiūrio į išmetamo ŠESD kiekio mažinimo politikos parengimą ir įgyvendinimą svarbą ir ypač atkreipia dėmesį į ekonomikos augimo ir žmonių gerovės atsiejimą nuo išteklių naudojimo, nes efektyviai naudojant išteklius mažėja ir išmetamas ŠESD kiekis, ir kitoks spaudimas aplinkai bei ištekliams, be to, kartu skatinamas tvarus augimas, o įgyvendinant politiką, kuria dėmesio skiriama tik išmetamo ŠESD kiekio mažinimui, efektyvus išteklių naudojimas tuo pat metu užtikrinamas nebus; pabrėžia, kad efektyviai naudojant išteklius skatinama ekonominė ir ekologinė nauda; pabrėžia, kad žiedinė ekonomika ir, savo ruožtu, tinkamas gamtos išteklių valdymas gali būti esminis svertas sprendžiant klimato klausimą; pažymi, kad, pvz., išteklių gavyba, apdorojimas, transportavimas, perdirbimas, naudojimas ir išvežimas tiesiogiai susiję su tuo, kam sunaudojama didelė dalis energijos; pažymi, kad išteklių našumo didinimas užtikrinant didesnį veiksmingumą ir mažinat išteklių eikvojimą pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir antrinio perdirbimo priemonėmis taip pat padeda gerokai sumažinti išteklių suvartojimą, o kartu ir išmetamą ŠESD kiekį; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Tarptautinės išteklių darbo grupės darbą;

Kitų teršalų (ne anglies dioksido) išmetimo mažinimas

33.

palankiai vertina per 2016 m. gegužės 26–27 d. Isėje-Šimoje (Japonija) vykusį Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikimą priimtą vadovų deklaraciją, kurioje pabrėžiama, jog svarbu mažinti trumpaamžių atmosferos teršalų, įskaitant juodąją anglį, hidrofluorangliavandenilius ir metaną, išmetimą, kad būtų galima sulėtinti klimato atšilimo artimiausiu laikotarpiu tempą;

34.

ragina 2016 m. patvirtinti plataus užmojo visuotinį tikslą pamažu atsisakyti hidrofluorangliavandenilių vadovaujantis Monrealio protokolu; primena, jog ES yra priėmusi plataus užmojo teisės aktus, kad iki 2030 m. hidrofluorangliavandenilių naudojimas būtų apribotas 79 proc., nes daug kur prieinamos klimatui nekenksmingos alternatyvos, tad turėtų būti visapusiškai išnaudojamas jų potencialas; pažymi, kad hidrofluorangliavandenilių naudojimo ribojimas – vienas lengviausiai pasiekiamų švelninimo veiksmų rezultatų ES ir už jos ribų;

Pramonė ir konkurencingumas

35.

pabrėžia, kad kova su klimato kaita yra prioritetas ir turėtų vykti visame pasaulyje, kartu užtikrinant energetinį saugumą ir tvaraus ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo vystymą;

36.

pabrėžia, kad su klimatu susijusioms investicijoms reikalinga stabili ir nuspėjama teisinė sistema bei aiškūs politiniai signalai;

37.

teigiamai vertina tai, kad Kinija ir kitos svarbiausios ES energijai imlių sektorių konkurentės pradeda taikyti prekybos anglies dioksido taršos leidimais ir kitus kainodaros mechanizmus; mano, jog, iki bus užtikrintos vienodos sąlygos, ES turėtų toliau taikyti tinkamas ir proporcingas priemones, kad užtikrintų savo pramonės konkurencingumą ir prireikus užkirstų kelią anglies dioksido nutekėjimui, atsižvelgdama į tai, kad energetikos, pramonės ir klimato politika glaudžiai susijusios;

38.

pabrėžia, kad svarbu geriau pasinaudoti esamomis programomis ir priemonėmis – pvz., programa „Horizontas 2020“ – kurios atviros trečiųjų šalių dalyvavimui, ypač energetikos, klimato kaitos ir darnaus vystymosi srityse, taip pat kad į reikiamas programas svarbu įtraukti darnumo aspektą;

Energetikos politika

39.

ragina ES spausti tarptautinę bendruomenę nedelsiant priimti konkrečias priemones, įskaitant laipsniško aplinkai ar ekonomikai žalingų subsidijų – taip pat ir iškastiniam kurui – atsisakymo tvarkaraštį;

40.

pabrėžia, kad platesnio užmojo tikslas efektyvaus energijos vartojimo Europos Sąjungoje srityje gali padėti pasiekti plataus užmojo tikslą klimato srityje ir kartu sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką;

41.

pabrėžia, kad efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinančioji energija svarbūs teršalų išmetimui mažinti, taip pat ekonominių išteklių taupymo, energetinio saugumo, energijos nepritekliaus prevencijos ir palengvinimo požiūriais, siekiant apsaugoti pažeidžiamus ir neturtingus namų ūkius bei jiems padėti; ragina visuotiniu mastu propaguoti efektyvaus energijos vartojimo priemones ir vystyti atsinaujinančiąją energiją (pvz., skatinant savaiminę atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir jų vartojimą) ir primena, kad efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai yra du iš pagrindinių ES energetikos sąjungos tikslų;

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninės technologijos

42.

pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos klimato kaitos ir prisitaikymo politikos bei efektyviai išteklius naudojančių ir mažateršių technologijų srityse yra svarbiausias ekonomiškai efektyvios kovos su klimato kaita aspektas, tai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir turėtų skatinti perdirbtų žaliavų naudojimą; todėl ragina visuotiniu mastu įsipareigoti didinti ir telkti investicijas šioje srityje;

43.

primena, kad moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas yra vienas iš penkių ES energetikos sąjungos strategijos ramsčių; pažymi, kad ES pasiryžusi likti pasauline lydere šiose srityse, sykiu vystydama glaudų mokslinį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais; pabrėžia, kad svarbu vystyti ir išsaugoti tvirtus inovacijų pajėgumus tiek išsivysčiusiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, siekiant diegti švarias ir tvarias energijos technologijas;

44.

primena, kad skaitmeninės technologijos gali atlikti katalizatoriaus vaidmenį pertvarkant energetikos sistemą; pabrėžia, kad svarbu vystyti energijos kaupimo technologijas, kurios padėtų mažinti energetikos, taip pat namų ūkio šildymo ir vėsinimo sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro;

45.

pabrėžia, kad svarbu didinti sektoriuje dirbančių kvalifikuotų darbuotojų skaičių ir propaguoti žinias ir geriausią praktiką, siekiant skatinti kurti kokybiškas darbo vietas ir kartu remiant darbo jėgos perėjimą, kai tai būtina;

46.

ragina renkant tikslius išmetamų teršalų, temperatūros ir klimato kaitos duomenis geriau panaudoti tokias technologijas kaip kosminiai palydovai; ypač atkreipia dėmesį į programos „Copernicus“ įnašą; taip pat ragina, kad šalys skaidriai bendradarbiautų ir dalytųsi informacija ir kad duomenys būtų prieinami mokslo bendruomenei;

Nevalstybinių subjektų vaidmuo

47.

atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių imasi vis daugiau įvairių nevalstybinių subjektų, siekdami sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tapti atsparesni klimato kaitai; todėl pabrėžia, jog svarbu, kad vyriausybės, verslo bendruomenė, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, miestai, regionai, tarptautinės organizacijos, pilietinė visuomenė ir akademinės įstaigos plėtotų struktūrinį ir konstruktyvų dialogą, siekiant sutelkti tvirtas visuotines pastangas sukurti mažą anglies dioksido kiekį išmetančias ir klimato kaitos poveikiui atsparias visuomenes; palankiai vertina tai, kad buvo sukurta „Pasaulinė veiksmų klimato kaitos srityje darbotvarkė“, kuri buvo sudaryta Limos ir Paryžiaus veiksmų darbotvarkės pagrindu ir į kurią įtrauktos septyniasdešimt įvairių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų skirtinguose sektoriuose;

48.

pabrėžia, kad nevalstybinių subjektų kovos su klimato kaita platforma (angl. Non-State Actor Zone for Climate Action, NAZCA) turėtų būti visapusiškai integruota į JTBKKK sistemą; pažymi, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos labiausiai prisideda prie Limos ir Paryžiaus veiksmų darbotvarkės įgyvendinimo ir nevalstybinių subjektų kovos su klimato kaita platformos veiklos ir jau parodė, kad yra įsipareigojusios įgyvendinti Paryžiaus susitarimą tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos požiūriu, užtikrindamos horizontalų koordinavimą ir klimato kaitos politikos integravimą, įgalėdamos vietos bendruomenes ir piliečius, taip pat skatindamos socialinių pokyčių ir inovacijos procesus, ypač įgyvendindamos tokias iniciatyvas kaip, pvz., visuotinis merų paktas ir „Under 2“ susitarimo memorandumas;

49.

ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su visais pilietinės visuomenės subjektais (įstaigomis, privačiuoju sektoriumi, NVO ir vietos bendruomenėmis), siekiant parengti iniciatyvas pagrindiniuose išmetamųjų teršalų mažinimo sektoriuose (energetikos, technologijų, miestų, transporto), taip pat prisitaikymo ir atsparumo iniciatyvas, siekiant išspręsti prisitaikymo problemas, ypač susijusias su galimybe gauti vandens, aprūpinimo maistu saugumu ar rizikos prevencija; ragina visas vyriausybes ir visus pilietinės visuomenės subjektus remti ir stiprinti šią veiksmų darbotvarkę;

50.

mano, jog svarbu užtikrinti, kad teisėta lobistinė veikla derybose per būsimą COP 22 būtų kuo skaidresnė ir kad visi oficialiai pripažinti suinteresuotieji subjektai turėtų galimybę sąžiningai gauti visą reikiamą informaciją;

51.

primena konvencijos šalims ir pačiai JTO, kad individualūs veiksmai yra tokie pat svarbūs kaip vyriausybių ir įstaigų veiksmai; todėl ragina dėti daugiau pastangų rengiant kampanijas ir imtis veiksmų didinant gyventojų informuotumą juos informuojant apie mažus ir didelius poelgius, kuriais prisidedama kovojant su klimato kaita išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse;

Atsparumas klimato kaitos poveikiui prisitaikant prie jo

52.

pabrėžia, kad visos šalys neišvengiamai turi imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, jei jos nori sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir visapusiškai išnaudoti klimato kaitai atsparaus augimo ir darnaus vystymosi galimybes; todėl ragina nustatyti ilgalaikius tikslus prisitaikymo prie klimato kaitos srityje; primena, kad besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės, kurios mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, gali labiausiai nukentėti nuo neigiamų jos padarinių ir geba mažiausiai prisitaikyti;

53.

ragina Komisiją peržiūrėti 2013 m. patvirtintą ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją; kviečia Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisiškai privalomos priemonės, jeigu manoma, kad veiksmų, kurių imamasi valstybėse narėse, nepakanka;

54.

atkreipia dėmesį į rimtas neigiamas ir dažnai nepataisomas neveiklumo pasekmes, primindamas, kad klimato kaita daro poveikį visiems pasaulio regionams skirtingais, tačiau labai žalingais būdais, kurių pasekmės – migracijos srautai ir prarastos gyvybės, taip pat ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai nuostoliai; pabrėžia suderintų pasaulinių politinių ir finansinių pastangų vykdant inovacijų veiklą švarios ir atsinaujinančiosios energijos srityje būtinybę, kad būtų pasiekti su klimato kaita susiję tikslai ir sudarytos palankios sąlygos augimui;

55.

ragina rimtai žiūrėti į pabėgėlių dėl klimato kaitos poveikio problemą, kylančią dėl visuotinio atšilimo sukeltų klimato katastrofų, ir jos apimtį; susirūpinęs pažymi, kad 2008–2013 m. 166 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl potvynių, vėtrų, žemės drebėjimų ar kitų nelaimių; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad su klimato kaita susiję pokyčiai kai kuriose Afrikos dalyse ir Artimuosiuose Rytuose gali prisidėti prie politinio nestabilumo, ekonominių sunkumų ir pabėgėlių krizės Viduržemio jūros regione paaštrėjimo;

56.

teigiamai vertina Varšuvos tarptautinio nuostolių ir žalos mechanizmo, kuris turės būti peržiūrėtas COP 22, pastangas; prašo, kad mechanizmu ir toliau būtų didinamas supratimas ir praktinė patirtis apie tai, kaip klimato kaita daro poveikį migracijos, perkėlimo ir žmonių judumo reiškiniui, ir skatinti vadovautis tokiu supratimu ir praktine patirtimi;

57.

ragina ES ir visas kitas šalis spręsti klausimą, susijusį su klimato kaitos žmogaus teisių aspektu ir socialiniais padariniais, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, skatinimą bei solidarumą ir teikti paramą skurdžiausioms šalims, kurių pajėgumai yra suvaržyti dėl klimato kaitos padarinių;

Pagalba besivystančioms šalims

58.

pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat svarbus besivystančių šalių vaidmuo ir būtina padėti šioms šalims įgyvendinti savo kovos su klimato kaita planus, visapusiškai išnaudojant įgyvendintų kovos su klimato kaita priemonių susijusių darnaus vystymosi tikslų, Adis Abebos veiksmų plano ir Darbotvarkės iki 2030 m. sinergiją;

59.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę visiems naudotis tvaria energija besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, skatinant naudoti atsinaujinančiąją energiją; pažymi, kad Afrikoje esama labai daug gamtos išteklių, kuriais šiam žemynui gali būti užtikrinamas energetinis saugumas; pabrėžia, kad, jeigu galiausiai būtų sėkmingai įrengtos elektros jungtys, dalį Europai reikalingos energijos būtų galima gauti iš Afrikos;

60.

pabrėžia, kad ES turi patirties, pajėgumų ir galimybių pasaulio mastu būti lydere kuriant pažangesnę, švaresnę ir atsparesnę infrastruktūrą, kurios reikia, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimu skatinamas visuotinis perėjimas; ragina ES remti besivystančių šalių pastangas pereiti prie mažaanglių visuomenių, kurios būtų įtraukesnės, socialiniu ir aplinkos požiūriu tvaresnės, labiau klestėtų ir būtų saugesnės;

Kovos su klimato kaita finansavimas

61.

pažymi, kad būtina ir toliau stengtis užtikrinti kovos su klimato kaita finansavimo mobilizavimą, kad iki 2020 m. būtų pasiektas 100 mlrd. JAV dolerių tikslas; palankiai vertina tolesnį kovos su klimato kaita finansavimą iki 2025 m.; ragina ES ir visas tai padaryti galinčias šalis vykdyti savo įsipareigojimus teikti finansavimą kovai su klimato kaita, kad būtų remiamos didesnės pastangos mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, atsižvelgiant į problemos mastą ir į tai, kaip skubu ją spręsti; pripažįsta, kad švelninant pavojingą klimato kaitos poveikį reikės gerokai daugiau investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir atsparumą klimato kaitos poveikiui ir labiau stengtis laipsniškai panaikinti iškastiniam kurui skiriamas subsidijas; pabrėžia, kad svarbu skatinti didesnius kapitalo srautus, pasinaudojant anglies dioksido kainodara ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis;

62.

ragina prisiimti konkrečius ES ir tarptautinius įsipareigojimus skirti papildomus su klimato kaita susijusių veiksmų finansavimo šaltinius, be kita ko, įvedant finansinių sandorių mokestį, 2021–2030 m. laikotarpiu atidėti kai kurias pagal ES ATLPS skiriamas teršalų kvotas ir iš ES ir tarptautinių priemonių aviacijoje ir laivyboje išmetamiems teršalams gaunamas pajamas paskirstyti tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui ir Žaliajam klimato fondui, skirtam, inter alia, technologinių inovacijų projektams;

63.

teigiamai vertina pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtą įsipareigojimą suderinti visus finansinius srautus su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu ir atsparumu klimato kaitai grindžiamu vystymusi; mano, kad šiuo tikslu ES turi nedelsiant sustabdyti finansinius srautus, nukreiptus į iškastinį kurą ir didelio anglies dioksido kiekio infrastruktūrą;

64.

laukia, kol bus užmegztas palankesnių sąlygų sudarymo dialogas siekiant nustatyti galimybes finansiniams ištekliams padidinti ir remti visų šalių indėlį labiau prisidedant prie klimato kaitos poveikio švelninimo; pripažįsta, kad visos šalys, paramos teikėjai ir paramos gavėjai yra atsakingi už tai, kad būtų bendradarbiaujama siekiant didinti paramą, sudaryti palankesnes galimybes jai gauti ir kad ji būtų efektyvi;

65.

ragina Komisiją atlikti visapusišką galimų Paryžiaus susitarimo padarinių ES biudžetui vertinimą ir sukurti atskirą automatinį ES finansų mechanizmą, kuriuo būtų teikiama papildoma tinkama parama ES pastangoms sąžiningai prisidėti prie tarptautinio 100 mlrd. JAV dolerių kovos su klimato kaita finansavimo tikslo;

66.

ragina taikyti įvairialypę anglies dioksido kainodarą kaip visuotiniu mastu naudotiną teršalų išmetimo valdymo priemonę ir paskirstyti pajamas iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais su klimato kaita susijusioms investicijoms, taip pat pajamas iš degalus naudojančių tarptautinio transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kainos nustatymo; taip pat ragina iš dalies naudoti žemės ūkiui skiriamas subsidijas siekiant užtikrinti investicijas į atsinaujinančiosios energijos gamybą ir vartojimą ūkiuose; pabrėžia, kad svarbu sutelkti privačiojo sektoriaus kapitalą ir pritraukti reikiamas investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas; ragina vyriausybes ir viešąsias ir privačias finansų įstaigas, įskaitant bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves ambicingai įsipareigoti skolinimo ir investavimo praktiką suderinti su tikslu užtikrinti, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 oC, ir iškastinio kuro atsisakymu, įskaitant laipsnišką iškastinio kuro investicijoms skirtų eksporto kreditų panaikinimą; ragina suteikti konkrečias valstybės garantijas „žaliosioms“ investicijoms, žymėms ir mokestinėms lengvatoms, taikomoms „žaliesiems“ investiciniams fondams ir „žaliųjų“ obligacijų išleidimui;

67.

pabrėžia, kad siekiant, jog investuotojams būtų teikiama patikima glausta informacija papildomais su finansais nesusijusiais klausimais, svarbu dalintis patirtimi, kaip įtraukti tvarumo klausimus į finansų sektorius, tiek tarptautiniu, tiek Europos lygmeniu, ir prašo apsvarstyti galimybę ženklinti finansinius produktus atliekant vertinimą ir pateikiant informaciją apie jiems kylančią su klimatu susijusią riziką, taip pat apie jų indėlį pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų;

Diplomatija kovos su klimato kaita srityje

68.

palankiai vertina nuolat ES skiriamą dėmesį diplomatijai kovos su klimato kaita srityje, kuri yra itin svarbi didinant informuotumą apie veiksmus, kurių imamasi dėl klimato kaitos, šalyse partnerėse ir formuojant visuotinę viešąją nuomonę; pabrėžia, kad ES, jos valstybės narės ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi nepaprastai didelių užsienio politikos pajėgumų ir turi imtis vadovaujamojo vaidmens organizuojamuose forumuose dėl klimato kaitos; pabrėžia, kad plataus užmojo ir skubūs veiksmai klimato kaitos srityje ir COP 21 prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas turi išlikti vienu iš prioritetų ES aukšto lygio dvišaliuose ir dviejų regionų dialoguose su šalimis partnerėmis, G 7, G 20 ir JT bei kituose tarptautiniuose forumuose;

69.

ragina ES sutelkti diplomatijos kovos su klimato kaita srityje pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta patikima Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo struktūra;

Europos Parlamentas

70.

įsipareigoja kuo greičiau ratifikuoti Paryžiaus susitarimą, pasinaudoti savo tarptautiniu vaidmeniu ir naryste tarptautiniuose parlamentiniuose tinkluose tam, kad būtų nuosekliai stengiamasi daryti pažangą siekiant greito Paryžiaus susitarimo ratifikavimo ir įgyvendinimo;

71.

mano, kad Parlamentas turi būti gerai integruotas į ES delegaciją, nes jis taip pat turės pritarti bet kokiam tarptautiniam susitarimui; todėl tikisi, kad jam bus leista dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose Marakeše ir kad jam bus užtikrinta galimybė susipažinti su visais parengiamaisiais dokumentais nuo pat derybų pradžios;

o o

72.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms šalims, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0359.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/57

P8_TA(2016)0384

Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, įgyvendinimas

2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, įgyvendinimo (2015/2259(INI))

(2018/C 215/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantį Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (1),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2023/2006 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, geros gamybos praktikos (2),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais (3),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą „Žaliavos ir gaminiai, skirti liestis su maistu. Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004“ (4),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 26 d. Europos Parlamente surengto praktinio seminaro tema „Medžiagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu. Kaip užtikrinti maisto saugą ir technologines inovacijas ateityje?“ veiklą (5),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Naujausia mišinių toksiškumo ataskaita“ (6),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Cheminių medžiagų sudėtinis poveikis. Cheminių medžiagų mišiniai“ (COM(2012)0252),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 22 d. Aplinkos ministrų tarybos patvirtintas išvadas dėl sudėtinio cheminių medžiagų poveikio (7),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, kuriame, inter alia, pripažįstama, kad visuose aktualiuose ES teisės aktuose ES turi spręsti cheminių medžiagų sudėtinio poveikio ir saugos problemas, susijusias su endokrininę sistemą ardančiomis cheminėmis medžiagomis (8),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programai (UNEP) ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) parengtą vertinimą „State of the science of endocrine disrupting chemicals – 2012“ (9),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, vertinimo, autorizacijos ir apribojimo (REACH), pagal kurį įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra, iš dalies keičiama Direktyva 1999/45/EB ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 793/93 bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1488/94, taip pat Tarybos direktyva 76/769/EEB ir Komisijos direktyvos 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB ir 2000/21/EB (10) (toliau – REACH reglamentas),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0237/2016),

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 (toliau – pagrindų reglamentas) nustatomi bendri visoms su maistu besiliečiančioms medžiagoms ir daiktams, kurie skirti liestis su maistu, taikomi saugos reikalavimai siekiant išvengti, kad iš žaliavos į atitinkamą maistą patektų toks cheminės medžiagos kiekis, kurio užtektų kelti pavojų žmonių sveikatai ar nepriimtinai pakeisti maisto sudėtį arba pabloginti jo organoleptines savybes;

B.	kadangi pagrindų reglamento I priede išvardijama 17 su maistu besiliečiančių žaliavų ir gaminių (MBM), kuriems gali būti taikomos konkrečios priemonės;

C.	kadangi iš pirmiau nurodytų 17 medžiagų 4 taikomos konkrečios ES priemonės: plastikams (įskaitant perdirbtus plastikus), keramikai, regeneruotai celiuliozei ir veikliosioms ir protingosioms medžiagoms;

D.	kadangi labai reikia persvarstyti tam tikras konkrečias ES priemones, ypač Tarybos direktyvą 84/500/EEB dėl keramikos gaminių;

E.	kadangi valstybėms narėms paliekama galimybė priimti nacionalines nuostatas dėl kitų 13 I priede išvardytų medžiagų;

kadangi daug valstybių narių nustatė arba šiuo metu rengia įvairias priemones dėl likusių su maistu besiliečiančių medžiagų; kadangi, kalbant apie šias nacionalines priemones, tarpusavio pripažinimo principas neveiksmingas ir todėl tinkamas vidaus rinkos veikimas ir aukštas sveikatos apsaugos lygis, kurių siekiama šiuo pagrindų reglamentu, negali būti užtikrinti;

kadangi konkrečiomis ES priemonėmis nereglamentuojamos medžiagos gali kelti riziką visuomenės sveikatai ir dėl jų gali būti prarastas vartotojų pasitikėjimas, atsirasti teisinis netikrumas ir padidėti veiklos vykdytojų atitikties išlaidos, kurios toliau tiekimo grandinėje dažnai perkeliamos vartotojams, taigi taip trukdoma konkurencingumui ir inovacijoms; kadangi, 2016 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos atlikto įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimo duomenimis, visi atitinkami suinteresuotieji subjektai plačiai sutaria, kad vienodų priemonių trūkumas kenkia visuomenės sveikatai, aplinkos apsaugai ir sklandžiam vidaus rinkos veikimui;

kadangi remiantis geresnio reglamentavimo principais neturėtų būti delsiama imtis priemonių, kuriomis siekiama išvengti galimų didelių ar nepanaikinamų padarinių žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai arba šiuos padarinius sumažinti ir kurių privalu imtis pagal ES Sutartyse įtvirtintą atsargumo principą;

kadangi ypatingų problemų visuomenės sveikatai ir aplinkai kelia MBM esančios endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos ir genotoksinės medžiagos; kadangi šiuo metu endokrininę sistemą ardančių ar genotoksinių savybių negalima patikimai prognozuoti pagal cheminę sudėtį, todėl kaip neprivaloma įspėjamoji chemiškai sudėtingų MBM saugos užtikrinimo priemonė turėtų būti skatinami biologiniai bandymai; kadangi siekiant užtikrinti, kad vartotojų, aplinkos ir gamintojų labui būtų atliekami griežti ir ekonomiškai efektyvūs MBM saugos vertinimai, turėtų būti skatinama plėtoti ir analitinius, ir toksikologinius bandymus;

J.	kadangi žalingi mikroorganizmai (patogeniniai ar gedimo), galintys užteršti MBM, ir biocidai, kurie atitinkamai gali būti naudojami žalingų mikroorganizmų skaičiui sumažinti, taip pat kelia riziką visuomenės sveikatai;

K.	kadangi kai kurie maisto produktai ilgą laiką turi sąlytį su labai įvairiomis pakavimo medžiagomis;

L.	kadangi veiksmingesnis visų nuostatų, kurios yra svarbios naudojant MBM, koordinavimas padėtų geriau apsaugoti vartotojų sveikatą ir sumažinti MBM poveikį aplinkai, visų pirma pakavimo medžiagų poveikį aplinkai;

M.	kadangi veiksmingiau koordinuojant visas MBM taikomas nuostatas, įskaitant REACH reglamentą, žiedinė ekonomika taptų veiksmingesnė;

N.	kadangi konkrečios priemonės turėtų būti paremtos moksliniais įrodymais; kadangi dar esama įvairių mokslinių nežinomųjų, taigi reikia daugiau tyrimų;

kadangi, kaip teigia Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), nanotechnologijos ir nanomedžiagos yra nauja technologinė tendencija, o MBM yra vienas iš sektorių, kuriame pradėta naudoti nanomedžiagas; kadangi ypatingos nanomedžiagų savybės gali turėti įtakos jų toksikokinetiniam ir toksikologiniam profiliui, tačiau apie tuos aspektus esama mažai informacijos; kadangi esama tam tikro netikrumo, nes sunku apibūdinti, aptikti ir išmatuoti maiste ir biologinėse terpėse esančias nanomedžiagas, o duomenų apie toksiškumą ir bandymų metodus yra mažai;

P.	kadangi šiuo metu atliekant ES lygmens rizikos sveikatai ir aplinkai vertinimus vertinamos tik individualios medžiagos ir nepaisoma, kokį sudėtinį, kaupiamąjį poveikį, dar žinomą kaip kokteilio arba mišinio efektas, įvairūs naudojimo būdai ir įvairių tipų gaminiai turi realiomis sąlygomis;

kadangi, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2009 m. rekomendacija (11), į poveikio vertinimus turėtų būti įtraukti eiliniai gyventojai ir kritinę reikšmę turinčios grupės, kurios yra pažeidžiamos arba kurioms tikimasi didesnio poveikio negu eiliniams gyventojams (pvz., kūdikiams, vaikams);

R.	kadangi, siekiant supaprastinti kontrolę, gaminių su trūkumais grąžinimą, informacijos teikimą vartotojams ir atsakomybės priskyrimą, MBM atsekamumas turėtų būti užtikrintas visose tiekimo grandinės etapuose;

S.	kadangi ženklinimas yra labai tiesioginis ir veiksmingas būdas informuoti vartotoją apie gaminio savybes;

T.	kadangi visas medžiagas visuose ekonomikos sektoriuose reglamentuojant horizontaliuoju metodu teisės aktai tampa nuoseklūs ir prognozuojami verslo subjektams;

U.	kadangi sukūrus vienodus ES lygio visų MBM bandymo metodus būtų užtikrintas aukštesnis sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis ES;

V.	kadangi gatavų su maistu besiliečiančių gaminių saugos patikrinimas galėtų būti viena iš galimybių papildyti tam tikras konkrečias priemones;

ES teisės aktų dėl MBM laimėjimai ir spragos

pripažįsta, kad pagrindų reglamentas yra patikimas teisinis pagrindas ir jo tikslai išlieka svarbūs;

pabrėžia, kad nors didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas konkrečių priemonių, kurios būtų taikomos toms 13 ES lygmeniu dar nereglamentuojamų medžiagų, priėmimui, visi suinteresuotieji subjektai pažymi, jog esama galiojančių teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo trūkumų;

nekantriai laukia būsimos nacionalinių nuostatų, kurias valstybės narės priėmė dėl nesuderintų medžiagų, peržiūros, kurią atliks Komisijos Jungtinis tyrimų centras; ragina Komisiją pasinaudoti šia peržiūra kaip išeities tašku siekiant parengti reikalingas priemones;

primygtinai ragina Europos Komisiją rengiant reikalingas priemones atsižvelgti į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) atliktą įgyvendinimo Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą ir į jau galiojančias ar rengiamas nacionalines priemones;

mano, kad, atsižvelgiant į minimų medžiagų paplitimą ES rinkoje ir į riziką, kurią jos kelia žmonių sveikatai, ir siekiant išsaugoti maisto ir maisto produktų bendrąją rinką, Komisija turėtų teikti pirmenybę konkrečių ES priemonių, taikomų popieriui, kartonui, dangoms, rašalams ir klijams, parengimui;

pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti toms su maistu besiliečiančioms medžiagoms, kurių migracijos rizika didesnė, pvz., aplinkui skysčius arba aplink riebius maisto produktus esančioms medžiagoms, taip pat medžiagoms, kurios su maistu liečiasi ilgą laiką, nesvarbu, tiesiogiai ar netiesiogiai;

mano, kad priėmus tolesnes konkrečias ES lygmens priemones verslo veiklos vykdytojai būtų skatinami kurti saugias, pakartotinai naudojamas ir perdirbamas MBM ir taip būtų prisidėta prie ES pastangų sukurti veiksmingesnę žiedinę ekonomiką; pažymi, kad viena iš tam būtinų sąlygų būtų geresnis su maistu besiliečiančiose medžiagose esančių medžiagų, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai, atsekamumas ir laipsniškas jų naudojimo nutraukimas;

šiame kontekste pabrėžia, kad tai, jog naudojamos iš perdirbtų gaminių pagamintos MBM ir pakartotinai naudojamos MBM, neturėtų nulemti didesnio teršalų ir (arba) liekanų kiekio galutiniame gaminyje;

yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į ES siekį sukurti žiedinę ekonomiką, turėtų būti pasiekta geresnė MBM pagrindų reglamento ir žiedinės ekonomikos sąveika, kuri turėtų apimti konkrečias ES lygmens priemones, taikomas perdirbtam popieriui ir kartonui; pažymi, kad perdirbto popieriaus ir kartono gaminius galima pakartotinai naudoti ribotą skaičių kartų, taigi, reikalingas pastovus šviežio medienos pluošto tiekimas;

10.

turėdamas mintyje riziką, kad mineralinės alyvos gali patekti į maistą iš su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių, pagamintų iš popieriaus ir kartono, pritaria tam, kad laukiant, kol bus priimtos konkrečios priemonės ir galbūt uždrausta naudoti mineralines alyvas rašaluose, būtų atliekami tolesni tyrimai siekiant užkirsti kelią tokiai migracijai;

11.

pritaria tam, kad Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, būtų padidinti visų medžiagų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo tikslai (COM(2015) 0596); tačiau primena Komisijai, kad kartu su perdirbimo ir pakartotinio naudojimo tikslais turi būti imamasi tinkamų kontrolės priemonių, skirtų su maistu besiliečiančių medžiagų saugai užtikrinti;

12.

pabrėžia sunkią mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį gamybos grandinėje, nes, nesant atitinkamų teisės aktų nuostatų, jos negali gauti arba perduoti informacijos, kuri užtikrintų jų gaminių saugumą;

13.

mano, kad, kai siūlomi konkretūs MBM saugos reikalavimai, valstybės narės į procesą būtinai turėtų įtraukti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

14.

pripažįsta, kad dabartinė MBM saugos vertinimo paradigma nepakankama, nes apskritai nepakankamai įvertinamas MBM poveikis maisto taršai ir trūksta informacijos apie poveikį žmonėms;

Rizikos vertinimas

15.

suvokia, kokį svarbų vaidmenį atlieka Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) atliekant cheminių medžiagų, kurios skirtos naudoti su maistu besiliečiančiose medžiagose, reglamentuojamose konkrečiomis priemonėmis, rizikos vertinimą; supranta, kad tam tikros cheminės medžiagos rizikos vertinimas susijęs su išlaidomis ir kad EFSA ištekliai riboti; todėl ragina Komisiją padidinti EFSA finansavimą, atsižvelgiant į papildomą darbą, kurio prireiks papildomiems rizikos vertinimams atlikti, kaip aprašyta toliau;

16.

ragina EFSA ir Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA) glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą, siekiant turimus išteklius veiksmingai panaudoti išsamiems vertinimams;

17.

pripažįsta, kad siekiant tinkamai įvertinti MBM keliamą riziką reikia atsižvelgti tiek į šių medžiagų gamybai ir apdorojimui naudojamas chemines medžiagas, tiek į netyčia patekusias chemines medžiagas (netyčia patekusios medžiagos, angl. NIAS), įskaitant specialiai dedamas medžiagas ir kitas medžiagas, susidariusias dėl cheminių reakcijų; supranta, kad šiuo tikslu pradinės medžiagos turi būti aiškiai nurodytos EFSA ir atitinkamoms valstybių narių institucijoms; atitinkamai pabrėžia mokslinių įstaigų (laboratorijų) bendradarbiavimo svarbą ir palankiai vertina EFSA ketinimą daugiau dėmesio skirti gatavoms medžiagoms bei gaminiams ir gamybos procesui, o ne naudojamoms cheminėms medžiagoms;

18.

pabrėžia, kad svarbu toliau tirti NIAS, nes jų tapatybė ir struktūra, priešingai nei žinomų pavojingųjų medžiagų, ypač esančių plastikuose, dažnai nežinoma;

19.

ragina Komisiją peržiūrėti įrodymus: i) dėl dabartinių prielaidų dėl medžiagų migracijos per funkcines kliūtis; ii) dėl 10 ppb ribinės koncentracijos taikymo migruojančioms medžiagoms maiste – šią ribinę koncentraciją kai kurios bendrovės ir kompetentingos institucijos naudoja spręsdamos, kurių cheminių medžiagų riziką vertinti; iii) kiek mažėja funkcinių kliūčių efektyvumas per ilgus laikymo laikotarpius, nes funkcinės kliūtys migraciją gali tik sulėtinti; iv) dėl dabartinių prielaidų apie molekulinį dydį, turintį poveikį cheminės medžiagos absorbcijai žarnyne;

20.

ragina EFSA ir Komisiją išplėsti pažeidžiamų grupių sąvoką ir į ją įtraukti nėščias ir žindančias moteris, o į rizikos vertinimo kriterijus įtraukti galimus mažų dozių poveikio padarinius ir reakcijas į nemonotoninę dozę;

21.

apgailestauja, kad EFSA, atlikdama dabartinę rizikos vertinimo procedūrą, neatsižvelgia į vadinamąjį kokteilio efektą arba tuo pačiu metu susidarančio kaupiamojo MBM ir kitų šaltinių kelių rūšių poveikio efektą, galintį sukelti neigiamą poveikį net ir tada, kai pavienių medžiagų mišinyje mažai, ir primygtinai ragina EFSA tai daryti ateityje; taip pat primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į šį efektą (taip pat ir tada, kai jis tęsiasi ilgą laiką) nustatant išsiskyrimo ribines vertes, kurios laikomos saugiomis žmonių sveikatai;

22.

ragina vykdyti tolesnius mokslinius įvairių cheminių medžiagų sąveikos tyrimus;

23.

be to, apgailestauja, kad EFSA dar neatsižvelgia į žalingų mikroorganizmų buvimo MBM galimybę; todėl primygtinai ragina EFSA Mokslininkų grupę biologinio pavojaus klausimais (BIOHAZ) išnagrinėti MBM esančių mikroorganizmų klausimą parengiant EFSA nuomonę šia tema;

24.

pažymi, jog MBM yra įtrauktos į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 (12) (Biocidinių produktų reglamentas) taikymo sritį, nes biocidų gali būti su maistu besiliečiančiose medžiagose, kad jų paviršiuje nebūtų mikrobinės taršos (dezinfekcinės medžiagos), be to, jos maistui turi konservanto poveikį (konservantai); tačiau pažymi, kad MBM esantys įvairių rūšių biocidai reglamentuojami skirtingomis teisinėmis sistemomis ir kad, priklausomai nuo biocido rūšies, rizikos vertinimą turi atlikti arba Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), arba Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), arba abi agentūros;

25.

ragina Komisiją užtikrinti MBM ir Biocidinių produktų reglamentų tarpusavio darną ir šiuo klausimu aiškiau išdėstyti ECHA ir EFSA funkcijas; be to, ragina Komisiją parengti suderintą ir konsoliduotą medžiagų, kurios MBM naudojamos kaip biocidai, bendro vertinimo ir leidimų jas naudoti suteikimo koncepciją, kad būtų išvengta dalinės sutapties, įvairaus teisinio neapibrėžtumo ir darbo dubliavimo;

26.

ragina EFSA atsižvelgti į tai, kad Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR) 2009 m. nustatė, jog maisto gamybos vietos yra kritinės tuo požiūriu, kad jose skatinamas ir antibiotikams, ir biocidams atsparių bakterijų vystymasis; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad biocidų turinčios MBM gali taip pat prisidėti prie to, kad žmonėse formuosis antibiotikams atsparios bakterijos;

27.

pabrėžia, kad MBM yra svarbus susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų, įskaitant perfluorangliavandenilius (PFC) ir endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas, pvz., ftalatus ir bisfenolius, poveikio žmonėms šaltinis – šios medžiagos susijusios su lėtinėmis ligomis ir reprodukcinėmis problemomis, metabolizmo sutrikimais, alergijomis ir nervų sistemos vystymosi problemomis; pažymi, kad tokių cheminių medžiagų migracija su maistu besiliečiančiose medžiagose kelia itin didelį susirūpinimą, nes jos gali sukelti žalą naudojamos net ir itin mažomis dozėmis;

28.

susirūpinęs pažymi, kad su maistu besiliečiančiose medžiagose naudojamos cheminės medžiagos gali turėti didesnį poveikį kūdikių ir vaikų sveikatai;

29.

ragina Komisiją panaikinti saugos vertinimo spragą, susidariusią tarp REACH ir MBM teisės aktų, užtikrinant, kad bendrovės rengtų cheminių medžiagų, naudojamų MBM, poveikio žmonių sveikatai saugos vertinimus, kai medžiaga gaminama, naudojama ir platinama; mano, kad tai turėtų būti išaiškinta Reglamente (EB) Nr. 1935/2004;

30.

ragina Komisiją užtikrinti geresnį REACH ir MBM teisės aktų koordinavimą ir nuoseklesnį metodą, ypač dėl medžiagų, pagal REACH priskiriamų prie kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų reprodukcijai (CMR) (1A, 1B ir 2 kategorijos) medžiagų arba labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų (SVHC) kategorijos, ir užtikrinti, kad kenksmingosios medžiagos, kurias palaipsniui nustojama naudoti pagal REACH reglamentą, taip pat palaipsniui nebebūtų naudojamos MBM; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad nebūtų jokio pavojaus visuomenės sveikatai, Komisija turi periodiškai informuoti ir supažindinti su naujausiomis žiniomis Parlamentą ir Tarybą, jei tam tikros susirūpinimą keliančios medžiagos (tokios kaip SVHC, CMR, bioakumuliacinės cheminės medžiagos ar tam tikrų kategorijų endokrininę sistemą ardančios medžiagos), kurias pagal REACH reglamentą ar kitą teisės aktą draudžiama arba palaipsniui nustota naudoti, vis dar naudojamos MBM; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti, kad bisfenolis A (BPA) yra viena iš medžiagų, priskiriamų prie SVHC kategorijos;

31.

atkreipia dėmesį į 2016 m. birželio 15 d. Komisijos paskelbtus mokslinius aktyviųjų medžiagų, naudojamų biocidiniuose produktuose ir augalų apsaugos produktuose, endokrininę sistemą ardančių savybių nustatymo kriterijus; tačiau pabrėžia visiems produktams, įskaitant MBM, taikomų horizontaliųjų kriterijų būtinybę ir ragina Komisiją nedelsiant pateikti tokius kriterijus; ragina atsižvelgti į šiuos kriterijus, kai jie įsigalios, vykdant MBM rizikos vertinimo procedūrą;

32.

pažymi, kad Komisija, remdamasi naujausia EFSA nuomone, pagaliau paskelbė apie savo planą pradėti taikyti 0,05 mg/kg BPA išsiskyrimo ribinę vertę iš plastiko pagamintoms pakuotėms ir talpykloms, taip pat lakams ir dangoms, naudojamiems metalo talpyklose; vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad daugkartiniai pakartotini EFSA vertinimai per pastarąjį dešimtmetį nepadėjo veiksmingai išspręsti visų sveikatos problemų ir kad EFSA 2017 m. vėl iš naujo vertins (13) BPA keliamą pavojų po to, kai buvo paskelbta ataskaita, kurioje reiškiamas susirūpinimas, jog šiuo metu galiojanti leistina paros norma (LPN) neapsaugo embrionų ar kūdikių nuo BPA poveikio imuninei sistemai, ir rekomenduojama patarti vartotojams sumažinti savo sąlytį su BPA iš maisto ir kitų šaltinių, ragina uždrausti BPA visose MBM;

33.

remdamasis 2015 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro mokslo ir politikos ataskaita, pripažįsta, kad esama į maistą patenkančių sunkiųjų metalų ir į nuotėkas išleidžiamų sunkiųjų metalų problemos; supranta, kad Komisija persvarsto Tarybos direktyvoje 84/500/EEB dėl keramikos gaminių nustatytas švino ir kadmio ribas; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatytos žemesnės kadmio ir švino išmetimo ribos, ir apgailestauja, kad Direktyvos 84/500/EEB peržiūra iki šiol nebuvo aptarta Parlamente ir Taryboje;

34.

remia mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti naujas medžiagas, kurios būtų naudojamos MBM ir kurios, įrodyta, yra saugios žmonių sveikatai; tačiau pabrėžia, kad kol kas į saugesnes alternatyvas kaip bisfenolio A (BPA) pakaitalas neturėtų būti įtrauktas bisfenolis S (BPS), nes BPS gali turėti panašų į BPA toksikologinį profilį (14);

35.

visų pirma pritaria tam, kad būtų toliau vykdomi nanomedžiagų moksliniai tyrimai, nes vis dar esama mokslinio netikrumo dėl šių medžiagų poveikio ir gebėjimo migruoti, taip pat jų poveikio žmonių sveikatai; todėl mano, kad turėtų būti taikoma pareiga gauti leidimus naudoti nanomedžiagas ne tik plastikuose, bet ir visose MBM, ir turėtų būti vertinama ne tik bendra jų kategorija;

36.

pažymi, kad rinkos kliūtys, ypač prašymai išduoti leidimus pagal skirtingas nacionalines taisykles, lemia prarastas galimybes maisto saugą gerinti inovacijomis;

Atsekamumas

37.

mano, kad atitikties deklaracija gali būti veiksminga priemonė siekiant užtikrinti, kad MBM atitiktų atitinkamas taisykles, ir rekomenduoja, kad prie visų MBM, nesvarbu, suderintų ar nesuderintų, būtų pridedama atitikties deklaracija ir atitinkami dokumentai, kaip šiuo metu daroma MBM, dėl kurių buvo priimtos konkrečios priemonės, atveju; mano, kad atitinkamose atitikties deklaracijose turėtų geriau atsispindėti naudojimo sąlygos;

38.

tačiau apgailestauja, kad, net jei atitikties deklaracijos privalomos, jų ne visada yra teisės aktų vykdymo užtikrinimo tikslais ir kad tais atvejais, kai atitikties deklaracijų yra, jų kokybė ne visada tokia aukšta, kad būtų galima užtikrinti, jog jos yra patikimas atitikties dokumentų šaltinis;

39.

ragina padidinti iš trečiųjų šalių importuojamų MBM atsekamumą ir atitiktį taikant reikalavimą pateikti tinkamus ir visus identifikavimo dokumentus ir atitikties deklaracijas; atkakliai teigia, kad importuojamos MBM turi atitikti ES standartus, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata ir užtikrinama sąžininga konkurencija;

40.

ragina Komisiją parengti privalomą planuoto nanomedžiagų buvimo MBM ženklinimą ir nustatyti pareigą privalomai ženklinti MBM, naudojamų ekologiškiems produktams ir kritinėms grupėms skirtiems produktams, sudėtį;

Atitiktis, teisės aktų vykdymo užtikrinimas ir kontrolė

41.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad teisės aktų dėl MBM vykdymo užtikrinimo lygis ES itin skirtingas; pabrėžia, kad svarbu parengti MBM skirtas ES gaires, kurios palengvintų suderintą ir vienodą įgyvendinimą ir geresnį vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse; šiuo tikslu pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybės narės keistųsi duomenimis; mano, kad MBM pagrindų reglamento vykdymo užtikrinimo gerinimo priemonės turėtų būti papildytos kitomis, su teisėkūra nesusijusiomis politikos priemonėmis, pvz., pramonės atliekamu savęs vertinimu;

42.

mano, kad tolesniu su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių derinimu galima pasiekti vienodą aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį;

43.

rekomenduoja pradėti taikyti bendrus ES analitinio konkrečių su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių kategorijų tyrimo standartus siekiant užtikrinti, kad bendrovės ir kompetentingos institucijos ES vykdytų tyrimus pagal tuos pačius metodus; pažymi, kad pradėjus taikyti vienodus bandymo metodus būtų užtikrinamas vienodas požiūris į MBM vidaus rinkoje, taigi būtų užtikrinami geresni kontrolės standartai ir aukštesnis apsaugos lygis;

44.

pabrėžia, jog kiekviena valstybė narė atsakinga už tai, kad būtų vykdoma bendrovių, kurios gamina ar importuoja MBM, kontrolė; vis dėlto apgailestauja, kad valstybės narės nenustato bendrovėms reikalavimo registruoti verslo veiklą, taip leisdamos tokioms bendrovėms apeiti atitikties kontrolę; ragina Komisiją užtikrinti, kad iš tokio reikalavimo dar nenustačiusių valstybių narių būtų reikalaujama nustatyti įpareigojimą, kad visos bendrovės, gaminančios ar importuojančios MBM, oficialiai registruotų savo verslo veiklą pagal persvarstytą Reglamentą (EB) Nr. 882/2004; pripažįsta, kad keliose valstybėse narėse esama tinkamų registracijos mechanizmų, kurie gali būti geriausios patirties pavyzdžiai;

45.

ragina valstybes nares reikalavimų nesilaikymo rizikos ir susijusios rizikos sveikatai pagrindu dažniau ir efektyviau vykdyti oficialią kontrolę, atsižvelgiant į atitinkamo maisto kiekį, tikslinį vartotoją ir laiko, kurį maistas lietėsi su MBM, trukmę, taip pat MBM tipą, temperatūrą ir kitus atitinkamus veiksnius;

46.

primygtinai teigia, jog valstybėms narėms būtina užtikrinti, kad jos turėtų reikalingų darbuotojų ir įrangos, kad vykdytų vienodą, patikimą ir sistemingą kontrolę, ir atgrasančių nuobaudų sistemą, jeigu būtų nustatyta reikalavimų nesilaikymo atvejų, pagal persvarstytą Reglamentą (EB) Nr. 882/2004;

47.

pabrėžia, kad valstybės narės ir Europos Komisija turi glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą, susijusią su Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema, siekiant greitai ir veiksmingai pašalinti riziką visuomenės sveikatai;

48.

ragina Komisiją toliau nagrinėti metodą, grindžiamą gatavų su maistu besiliečiančių gaminių saugos patikrinimais, arba kitas su maistu besiliečiančių gaminių patvirtinimo procedūras;

49.

palankiai vertina Europos Komisijos platformą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“; ragina plėsti jos veiklą;

o o

50.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 338, 2004 11 13, р. 4.

(2) OL L 384, 2006 12 29, р. 75.

(3) OL L 12, 2011 1 15, р. 1.

(4) PE 581.411.

(5) PE 578.967.

(6) Kortenkamp 2009. http://ec.europa.eu/environment/chemicals/effects/pdf/report_mixture_toxicity.pdf

(7) http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%2017820%202009%20INIT

(8) 7-oji aplinkosaugos veiksmų programa (OL L 354, 2013 12 28, p. 171). http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32013D1386.

(9) http://www.who.int/ceh/publications/endocrine/en/

(10) OL L 396, 2006 12 30, р. 1.

(11) „Recent developments in the risk assessment of chemicals in food and their potential impact on the safety assessment of substances used in food contact materials“. EFSA Journal 2016; 14(1):4357 (28 p.). https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4357.

(12) OL L 167, 2012 6 27, р. 1.

(13) https://www.efsa.europa.eu/en/press/news/160426a?utm_content=hl&utm_source=EFSA+Newsletters&utm_campaign=3bd764133f-HL_20160428&utm_medium=email&utm_term=0_7ea646dd1d-3bd764133f-63626997

(14) Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (angl. SEAC) nuomonė dėl XV priede nurodytos dokumentacijos, kurioje siūloma apriboti bisfenolį A, p. 13. http://www.echa.europa.eu/documents/10162/13641/bisphenol_a_seac_draft_opinion_en.pdf.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/65

P8_TA(2016)0385

Sąjungos teisės taikymo stebėjimo politika. 2014 m. metinė ataskaita

2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija „Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“ (2015/2326(INI))

(2018/C 215/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 32-ąją metinę Sąjungos teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2014 m.) (COM(2015)0329),

—	atsižvelgdamas į Komisijos parengtą „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą (COM(2010)0070),

—	atsižvelgdamas į Komisijos antrąją „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą (COM(2011)0930),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimo pateikėjais (COM(2002)0141),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154),

—	atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo stebėjimo metinių ataskaitų (2012–2013 m.) (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8–0262/2016),

A.	kadangi Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnyje apibrėžiamas esminis Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmuo;

kadangi, remiantis ES sutarties 6 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys, ir yra taikoma Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms, kai pastarosios įgyvendina Sąjungos teisę (Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis);

kadangi, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę valstybei narei, jei mano, kad ši neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ir gali kreiptis į Teisingumo Teismą, jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką į šią nuomonę neatsižvelgia;

kadangi Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių numatyta oficialiais laiškais keistis informacija dėl visų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, tačiau šis susitarimas neapima neoficialios procedūros „EU Pilot“, kuri taikoma prieš pradedant oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

E.	kadangi Komisija taiko ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir Sąjungos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principą, kad įgyvendintų savo įsipareigojimą veikti savo nuožiūra valstybių narių atžvilgiu vykdant procedūras „EU Pilot“;

F.	kadangi procedūromis „EU Pilot“ siekiama glaudesnio ir nuoseklesnio Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo, kai norima ištaisyti ES teisės aktų pažeidimus ankstyvuoju laikotarpiu, kad, kai įmanoma, būtų išvengta būtinybės pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

G.	kadangi 2014 m. Komisija gavo 3 715 skundų, kuriuose pranešama apie galimus ES teisės pažeidimus; daugiausia skundų buvo gauta dėl šių valstybių narių – Ispanijos (553 skundai), Italijos (475 skundai) ir Vokietijos (276 skundai);

H.	kadangi 2014 m. Komisija pradėjo 893 naujas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, o daugiausia tebenagrinėjamų atvejų susiję su šiomis valstybėmis narėmis – Graikija (89 atvejai), Italija (89 atvejai) ir Ispanija (86 atvejai);

kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teisė į gerą administravimą apibrėžiama kaip kiekvieno asmens teisė į tai, kad institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką, ir kadangi SESV 298 straipsnyje nurodyta, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;

primena, kad, remiantis ES sutarties 17 straipsniu, Komisija atsakinga už Sąjungos teisės, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją (ES sutarties 6 straipsnio 1 dalis), kurios nuostatos taikomos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms, kai pastarosios įgyvendina Sąjungos teisę, taikymo užtikrinimą;

pripažįsta, jog už teisingą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą labiausiai atsakingos valstybės narės, tačiau pažymi, kad tai neatleidžia ES institucijų nuo pareigos gerbti ES pirminę teisę joms rengiant antrinės ES teisės aktus;

pabrėžia esminį Komisijos vaidmenį prižiūrint ES teisės taikymą ir teikiant metinę ataskaitą Parlamentui ir Tarybai; ragina Komisiją ir toliau aktyviai veikti rengiant įvairias ES teisės įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir laikymosi valstybėse narėse priemones ir kitoje metinėje ataskaitoje pateikti duomenis, greta duomenų apie ES direktyvų įgyvendinimą, apie ES reglamentų įgyvendinimą;

pripažįsta, jog už teisingą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą visų pirma atsakingos valstybės narės, pabrėžia, kad valstybės narės, įgyvendindamos ES teisę, taip pat turi laikytis visų pagrindinių vertybių ir teisių, įtvirtintų Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje; primena, kad Komisijai tenka atsakomybė stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinama ES teisė; todėl nuolat ragina valstybes nares nuolat naudoti koreliacijos lenteles, tačiau pažymi, kad tai neatleidžia ES institucijų nuo pareigos gerbti ES pirminę teisę joms rengiant antrinės ES teisės aktus; prisimena poreikį naudotis savo įgyvendinimo ataskaitomis, susijusiomis su sektorių teisės aktais;

pripažįsta, kad Parlamentas taip pat turi atlikti itin svarbų vaidmenį vykdant politinę Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmų kontrolę, tikrinant metines ES teisės įgyvendinimo stebėjimo ataskaitas ir priimant atitinkamas Parlamento rezoliucijas; mano, kad jis galėtų dar labiau prisidėti siekiant laiku ir tiksliai perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę dalydamasis savo praktine su teisėkūros sprendimų priėmimo procesu susijusia patirtimi, įgyta palaikant iš anksto užmegztus ryšius su nacionaliniais parlamentais;

pažymi, kad valstybių narių prioritetas turėtų būti laiku ir tinkamai perkelti ES teisę į nacionalinę teisę ir aiški nacionalinė teisės aktų sistema, siekiant išvengti ES teisės pažeidimų ir suteikti žmonėms ir įmonėms norimos naudos, kuri būtų galima veiksmingai ir efektyviai taikant ES teisę;

pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir kiti suinteresuotieji subjektai atlieka rengiant teisės aktus ir stebint, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir taiko ES teisės aktus, bei pranešant apie šio perkėlimo ir taikymo trūkumus; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pripažino suinteresuotųjų subjektų vaidmenį 2014 m. inicijuodama naujas šio proceso supaprastinimo priemones; ragina suinteresuotuosius subjektus šiuo klausimu išsaugoti budrumą ir ateityje;

pripažįsta veiksmingo ES teisės taikymo poveikį didinant pasitikėjimą ES institucijomis; vertina Komisijos metinėje ataskaitoje nurodytą piliečių, įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų pateiktų peticijų svarbą, nes tai yra pagrindinė Lisabonos sutartyje įtvirtinta teisė, svarbi Europos pilietybės dalis ir svarbi antrinė priemonė stebėti ES teisės taikymą ir nustatyti galima spragas piliečiams tiesiogiai išreiškiant savo pažiūras ir patirtį greta rinkimų ir referendumų, kurie išlieka pirminiu demokratijos išraiškos būdu;

mano, kad dėl neįvykdomų teisės aktų įgyvendinimo terminų valstybės narės gali nesugebėti jų laikytis, o tai reiškia numanomą pritarimą pavėluotam jų taikymui; ragina Europos Sąjungos institucijas susitarti dėl tinkamesnių reglamentų ir direktyvų įgyvendinimo tvarkaraščių, deramai atsižvelgiant į būtinus tikrinimo ir konsultavimosi laikotarpius; mano, kad Komisija turėtų teikti ataskaitas, atlikti peržiūrą ir teisės aktų tikslinimą, laikydamasi teisėkūros institucijų sutartų ir atitinkamuose teisės aktuose nustatytų terminų;

10.

palankiai vertina tai, kad naujame tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros yra nuostatų, kuriomis siekiama gerinti ES teisės įgyvendinimą ir taikymą ir skatinamas labiau struktūrizuotas bendradarbiavimas šioje srityje; pritaria susitarime nurodytam raginimui geriau nustatyti nacionalines priemones, kurios nėra griežtai susijusios su Sąjungos teisės aktais, t. y. perteklinį reglamentavimą; pabrėžia, kad svarbu gerinti perkėlimo į nacionalinę teisę procesą ir kad valstybės narės turi pranešti, jei nustato Europos Sąjungos direktyvas papildančias nacionalines taisykles, ir aiškiai tai nurodyti; pabrėžia, kad kad valstybės narės, taikydamos ES teisės aktus, turėtų vengti sudaryti nereikalingą naštą ES teisės aktams, nes dėl to neteisingai suprantama ES teisėkūros veikla ir nepagrįstai didėja piliečių skepticizmas ES atžvilgiu; vis dėlto nurodo, kad tai jokiu būdu nedaro poveikio valstybių narių prerogatyvai nacionaliniu lygmeniu priimti aukštesnius socialinius ir aplinkos apsaugos standartus, nei sutarta ES lygmeniu;

11.

pabrėžia, kad Parlamentas turėtų atlikti labiau stipresnį vaidmenį analizuojant, kaip ES teisės laikosi narystės siekiančios šalys ir šalys, su Europos Sąjunga sudariusios asociacijos susitarimus; siūlo tokiu atveju, nuolat bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais ES teisės stebėjimo ir taikymo klausimais, šioms šalims teikti tinkamą pagalbą;

12.

siūlo Parlamentui, reaguojant į Komisijos skelbiamas metines pažangos ataskaitas, dėl visų šalių kandidačių rengti tinkamus pranešimus, o ne paprastas rezoliucijas, taip siekiant suteikti galimybę visiems susijusiems komitetams pateikti atitinkamas nuomones; mano, kad Komisija turėtų toliau rengti visų Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių, pasirašiusių asociacijos susitarimus, pažangos ataskaitas, kad Parlamentas galėtų pradėti iš esmės ir sistemingai vertinti šių šalių pažangą įgyvendinant ES acquis, susijusį su narystės darbotvarke;

13.

teigiamai vertina Komisijos 32-ąją metinę Sąjungos teisės taikymo stebėjimo ataskaitą ir pažymi, kad aplinka, transportas bei vidaus rinka ir paslaugos 2013 m. buvo tos politikos sritys, su kuriomis susiję pažeidimo atvejai tebebuvo nagrinėjami ir 2014 m.; pažymi, kad 2014 m. aplinka, sveikata, vartotojų apsauga, mobilumas ir transportas vėl buvo tos politikos sritys, kuriose pradėta daugiausia naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; ragina Komisiją, siekiant užtikrinti tarpinstitucinį skaidrumą, sudaryti Parlamentui geresnes galimybes susipažinti su bylomis, susijusiomis su ES teisės pažeidimais;

14.

pažymi, kad, remiantis metine ataskaita, per pastaruosius penkerius metus sumažėjo oficialių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius ir kad, pasak Komisijos, tai parodo sistemingo valstybių narių dialogo pagal procedūrą „EU Pilot“ veiksmingumą; vis dėlto mano, kad šio skaičiaus sumažėjimas pastaraisiais metais ir sumažėjimas, kurio tikimasi ateinančiais metais, įvyko labiausiai dėl nuolatinio naujų Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų skaičiaus mažėjimo; nurodo, kad Komisija neatlieka jokių procedūrų „EU Pilot“, kai direktyvos į nacionalinę teisę perkeliamos per vėlai;

15.

primena, kad šis ex post vertinimas neatleidžia Komisijos nuo pareigos veiksmingai ir laiku stebėti, kaip taikoma ir įgyvendinama ES teisė, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas, vykdydamas Komisijos priežiūrą, galėtų padėti apžvelgti teisės aktų įgyvendinimą;

16.

pažymi, kad nagrinėjamu laikotarpiu padidėjęs naujų „EU Pilot“ bylų skaičius ir sumažėjęs nebaigtų nagrinėti pažeidimo bylų skaičius parodo, remiantis metine ataskaita, kad sistema „EU Pilot“ yra naudinga ir kad ji daro teigiamą poveikį didinant ES teisės vykdymo užtikrinimo veiksmingumą; vis dėlto pakartoja, kad ES teisės vykdymas nėra nei pakankamai skaidrus, nei kaip nors realiai kontroliuojamas skundų pateikėjų ir suinteresuotųjų šalių, ir apgailestauja, kad Parlamentas iki šiol neturi reikiamos prieigos prie informacijos apie procedūrą „EU Pilot“ ir nebaigtus nagrinėti atvejus, nors yra ne kartą dėl jos kreipęsis; ragina Komisiją šiuo atveju užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su informacija apie procedūrą „EU Pilot“ ir nagrinėjamas bylas;

17.

laikosi nuomonės, kad finansinės sankcijos už ES teisės nesilaikymą turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, atsižvelgiant į pasikartojančius nesilaikymo atvejus toje pačioje srityje ir į tai, kad turi būti paisoma valstybių narių teisių, įtvirtintų teisės aktuose;

18.

atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Sąjungoje, kuri pagrįsta teisinės valstybės principu, teisės aktų tikrumu ir nuspėjamumu, ES piliečiai turi teisę, kad jiems pirmiausia būtų suteikta galimybė aiškiai, prieinamai, skaidriai ir laiku (internetu ir kitomis priemonėmis) sužinoti, ar buvo priimti nacionalinės teisės aktai perkeliant ES teisę, kokie aktai buvo priimti ir kokios nacionalinės valdžios institucijos atsakingos už teisingą jų įgyvendinimą;

19.

ragina Komisiją sujungti visus skirtingus portalus, prieigos taškus ir informacines svetaines į vieną sąsają, kuri suteiks piliečiams paprastą prieigą prie internetinių skundų formų ir vartotojams pritaikytos informacijos apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras; be to, ragina Komisiją į kitą stebėjimo ataskaitą įtraukti daugiau išsamesnės informacijos apie tų portalų naudojimą;

20.

nurodo, kad Komisijos ir Parlamento lojalus bendradarbiavimas yra abiejų institucijų pareiga; todėl ragina persvarstyti Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių ir numatyti, kad informacija apie procedūras „EU Pilot“ būtų pateikiama kaip (konfidencialus) dokumentas Parlamento komitetui, atsakingam už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą;

21.

pakartoja, kad savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliucijoje (2) Parlamentas ragino priimti ES reglamentą dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės vadovaujantis SESV 298 straipsniu, tačiau Komisijos pasiūlyme į Parlamento raginimą neatsižvelgta, nors rezoliucija buvo priimta labai didele balsų dauguma (572 balsais; 16 Parlamento narių nepritarė, 12 susilaikė); ragina Komisiją iš naujo išnagrinėti Parlamento rezoliuciją siekiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, taikomo administracinių procedūrų teisei;

22.

kalbant konkrečiau, apgailestauja, jog nesiimta tolesnių veiksmų atsižvelgiant į jo raginimą parengti privalomas taisykles, t. y. reglamentą, kuriame būtų išdėstyti įvairūs pažeidimo nagrinėjimo procedūros aspektai, įskaitant informavimą, privalomas laiko ribas, teisę būti išklausytam, įpareigojimą nurodyti priežastis ir kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, siekiant, kad būtų sustiprintos piliečių teisės ir užtikrintas skaidrumas;

23.

atsižvelgdamas į tai primena, kad Teisės reikalų komitetas yra sukūręs darbo grupę administracinės teisės klausimais, kuri nusprendė parengti patį reglamento dėl Sąjungos administracinio proceso teisės projektą kaip įkvėpimo šaltinį Komisijai – siekiant ne kvestionuoti Komisijos teisę inicijuoti teisės aktus, o parodyti, kad toks reglamentas būtų naudingas ir kad jį įmanoma priimti;

24.

mano, kad šio reglamento projekto tikslas – ne pakeisti esamus ES teisės aktus, o juos papildyti, kai susiduriama su spragomis ar problemomis, atsirandančiomis dėl aiškinimo, ir užtikrinti daugiau prieinamumo, aiškumo ir nuoseklumo aiškinant esamas taisykles, o tai būtų naudinga piliečiams ir įmonėms, taip pat administracijai ir jos pareigūnams;

25.

todėl dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Sąjungos administracinių procedūrų, atsižvelgiant į Parlamento šioje srityje jau atliktus veiksmus;

26.

primena, kad ES institucijos, net jei jos veikia kaip tarptautinių skolintojų grupių (vadinamųjų trejetų) narės, privalo laikytis Sutarčių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos;

27.

ragina Komisiją ES teisės laikymąsi padaryti tikru politikos prioritetu, įgyvendintinu glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu, kurios pareiga yra a) reikalauti Komisijos politinės atsakomybės ir b) užtikrinti, kad jis, kaip viena iš teisėkūros institucijų, pats gautų visapusišką informaciją ir galėtų nuolat gerinti savo teisėkūros darbą;

28.

pritaria tam, kad Parlamente būtų nustatyta procedūra siekiant stebėti ES teisės taikymą valstybėse narėse, atskirai analizuojant konkrečių šalių nesilaikymo atvejus ir atsižvelgiant į tai, kad atitinkami nuolatiniai Parlamento komitetai stebi ES teisės taikymą atitinkamose savo kompetencijos srityse.

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0322.

(2) OL C 440, 2015 12 30, p. 17.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/86

P8_TA(2016)0402

ES strategija Irano atžvilgiu po susitarimo branduolinių klausimų srityje

2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos Irano atžvilgiu po susitarimo dėl branduolinės programos (2015/2274(INI))

(2018/C 215/18)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Irano užsienio reikalų ministro Mohammado Javado Zarifo 2016 m. balandžio 16 d. Teherane padarytą bendrą pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2231 (2015),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Komisijos išvadas dėl susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos,

—

atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl ES požiūrio Irano klausimu (1), 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl etninių mažumų padėties Irane (2), 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl paskutinių žmogaus teisių pažeidimo atvejų Irane (3) ir 2014 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Irano klausimu (4),

—	atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, atsižvelgdamas į ES metinius pranešimus dėl žmogaus teisių,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES metinių pranešimų dėl žmogaus teisių,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės (5),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 10 d. JT specialiojo pranešėjo pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje, pastaruosius jo 2016 m. gegužės 20 d. ir birželio 8 d. pareiškimus, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl žmogaus teisių gynėjų įkalinimų ir pastarosios neapykantos kurstymo bangos, nukreiptos prieš bahajų bendruomenę, ir į 2016 m. kovo 3 d. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje (A/RES/70/173),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl nepilnamečio nusikaltėlio mirties bausmės vykdymo Irane ir 2016 m. gegužės 20 d. pareiškimą dėl Irano žmogaus teisių gynėjos Nargesės Mohammadi nuteisimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0286/2016),

A.	kadangi po susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos ir vidaus politinių įvykių Irane šiuo metu yra galimybė vykdyti reformas šalyje ir gerinti jos santykius su Europos Sąjunga;

ES ir Irano santykiai

Politinis dialogas

mano, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP), kitaip vadinamas susitarimu su Iranu dėl branduolinės programos, buvo didelis Europos diplomatijos laimėjimas ir kad dabar turėtų ne tik labai pagerėti ES ir Irano santykiai, bet ir turėtų atsirasti daugiau stabilumo visame regione; mano, kad dabar abi pusės yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas griežtas ir visapusiškas jo įgyvendinimas; palankiai vertina bendros komisijos, kurią sudaro Irano ir E3 / ES+3 (Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusijos Federacija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas) atstovai, sukūrimą; visapusiškai remia Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atliekamą pagal BVVP sukurtą bendros komisijos koordinatorės vaidmenį ir mano, kad ir toliau labai svarbu griežtai ir visapusiškai gyvendinti BVVP;

palankiai vertina 2016 m. balandžio 16 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir septynių Europos Komisijos narių vizitą į Iraną, kaip svarbų įvykį siekiant priimti plataus užmojo dvišalių ES ir Irano santykių darbotvarkę bendrų interesų srityse; pažymi, kad Komisija keliuose pareiškimuose ir ES delegacijos Irane (paskutinę iš jų sudarė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė bei septyni Komisijos nariai) sutelkė dėmesį į prekybos ir ekonominių ryšių plėtojimą;

primena, kad Irano Islamo Respublikai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą Tarybos priimtas sprendimas panaikinti visas prieš šalį taikytas su branduoliniais bandymais susijusias sankcijas sudaro sąlygas atnaujinti santykius su Iranu ir suteiks galimybių ir naudos abiem pusėms, kadangi bus įmanoma iš naujo atverti Irano rinką Europos įmonėms; primena, kad Irane gyvena daug palyginti išsilavinusių ir jaunų žmonių, kad jo BVP sudėtis yra viena įvairiausių regione, kad šiai šaliai reikia investicijų ir ji yra potenciali rinka kokybiškoms Europos prekėms;

palankiai vertina atvirumą palaikant santykius su Iranu; pažymi, kad ES ir Irano santykiai turėtų būti plėtojami susiejant juos su branduolinės programos (BVVP) įgyvendinimu; primena, kad pagal susitarimo sąlygas tuo atveju, jei Iranas jo neįgyvendina, gali būti vėl taikomos sankcijos; ragina atnaujinti ES, jos valstybių narių ir Irano santykius, kuriuose abi pusės glaudžiai bendradarbiautų dvišalių ir daugiašalių klausimų srityje, kad būtų užtikrintas stabilesnis regionas ir veiksmingas susitarimo dėl branduolinės programos įgyvendinimas; mano, kad ES ir Irano santykiai turėtų būti plėtojami vykdant daugiasluoksnį dialogą, apimantį politinius, diplomatinius, ekonominius, akademinius, techninius ir žmonių tarpusavio ryšius, kuriuos palaikant dalyvautų ir pilietinės visuomenės veikėjai, NVO bei žmogaus teisių gynėjai; pritaria tam, kad ES ir Irano santykiai būtų atverti siekiant abiejų šalių naudos, grindžiami realistišku bendrų interesų ir skirtumų vertinimu siekiant skatinti laipsnišką bendradarbiavimo plėtojimą pasitikėjimo stiprinimo sąlygomis, pirmiausia siekiant naudos Irano ir ES žmonėms; atsižvelgdamas į tai, pritaria Europos Sąjungos įsipareigojimui atnaujinti santykius su Iranu remiantis dialogu, kuris būtų: apimantis daug sričių, grindžiamas bendradarbiavimu tose srityse, kuriose Iranas ir ES turi bendrų interesų, kritiškas, atviras ir sąžiningas tose srityse, kuriose Iranas ir ES nesutaria, tačiau ieško bendro vardiklio, apskritai konstruktyvus dvasia ir darbais;

palankiai vertina institucinius pakeitimus, padarytus Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) siekiant atspindėti BVVP rezultatus, visų pirma tai, kad buvo įsteigta EIVT Irano darbo grupė, kurios tikslas yra koordinuoti įvairias veiksmų visų su Iranu susijusių klausimų atžvilgiu sritis; palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi EIVT, kad sudarytų ES delegaciją į Teheraną, kaip raginta ankstesnėse EP rezoliucijose, nes ji padės ES bendradarbiauti su Irano valdžios institucijomis, kad šalies visuomenė geriau susipažintų su ES, kad būtų pašalinti nesusipratimai ir būtų skatinamas didesnis ES ir Irano bendradarbiavimas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad prekyba ir investicijos priklauso ES kompetencijai ir kad ES delegacijos į Iraną sudarymas supaprastintų ES ir Irano bendradarbiavimą prekybos, švietimo, kultūros, žmogaus teisių ir aplinkos tvarumo srityse ir kartu prisidėtų prie abiejų pusių lūkesčių patenkinimo; pabrėžia, kad persų kalba transliuojamas kanalas „Euronews“ ateityje turėtų būti svarbus žiniasklaidos tiltas tarp Europos Sąjungos ir persų kalba kalbančių žiūrovų;

primena, kad ES ir Iranas nusprendė konstruktyviai spręsti bendros svarbos klausimus; ragina, kad ES strategija dėl bendradarbiavimo su Iranu atkūrimo visų pirma būtų grindžiama pasitikėjimo kūrimo priemonėmis technikos srityse, kad būtų sukurti teigiami ES ir Irano bendro darbo precedentai ir būtų sudarytos sąlygos prasmingesniam ilgalaikiam bendradarbiavimui;

primygtinai teigia, kad, kaip strategijos siekiant atkurti tarpusavio pasitikėjimą dalį, svarbu plėtoti ES ir Irano santykių parlamentinį aspektą; šiuo atžvilgiu dar kartą pareiškia pritariantis Parlamento ir Medžliso aptariamam pasiūlymui dėl tarpparlamentinio dialogo kovos su terorizmu klausimu, kurį vykdant būtų pripažįstami bendri radikalėjimo Irane, Artimuosiuose Rytuose ir pačioje ES keliami iššūkiai; palankiai vertina atnaujintą ES ir Irano politinį dialogą, įskaitant žmogaus teisių klausimus; skatina plėtojant dialogą žmogaus teisių klausimais ateityje įtraukti teisminių institucijų, saugumo pajėgų ir pilietinės visuomenės atstovus; pripažįsta, kad nors esama abiejų šalių įtarumo ir nepasitikėjimo, taip pat esama ilgos daugelio valstybių narių ir Irano istorijos, ir kad Iranas siekia gerų santykių su ES, o tai suteikia galimybių kurti tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba grindžiamus santykius; atkreipia dėmesį į Irano vidaus politikos sudėtingumą ir kartoja, kad ES nesiekia kištis į politinius šios ar bet kurios kitos šalies vidaus pasirinkimus, tačiau siekia bendradarbiavimo, grindžiamo abipuse pagarba tarptautiniams standartams ir principams; mano, kad visiškas santykių normalizavimas gali įvykti tik lygiagrečiai toliau įgyvendinant Bendrą visapusišką veiksmų planą (BVVP) pasitelkiant reguliarų ir nepertraukiamą dialogą ir kad neatidėliotinas prioritetas turėtų būti ES ir Irano santykių aprėpties plėtimas tose srityse, dėl kurių esama bendro sutarimo; vis dėlto mano, kad svarbiausias tikslas turi būti Irano ir ES partnerystės sukūrimas;

dar kartą pabrėžia tvirtą principinį ir ilgalaikį Europos Sąjungos nepritarimą mirties bausmei visais atvejais ir bet kuriomis aplinkybėmis ir dar kartą akcentuoja, kad mirties bausmės panaikinimas yra pagrindinis ES žmogaus teisių ir užsienio politikos tikslas; vis dar kritiškai vertina dažną mirties bausmės taikymą Irane; mano, kad svarbus politinio dialogo tikslas – mažinti mirties bausmės taikymą; ragina nedelsiant paskelbti mirties bausmės vykdymo Irane moratoriumą; atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma mirties bausmių įvykdoma už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; supranta, su kokiais iššūkiais susiduria Iranas, kaip vienas iš pagrindinių narkotikų tranzito maršrutų pasaulyje, kurio teritorijoje konfiskuojama 86 proc. viso pasaulyje konfiskuojamo opiumo; nepaisant to, mano, kad įsipareigojimai spręsti su mirties bausme susijusias problemas, pvz., mirties bausmės už su narkotikais susijusius nusikaltimus ir jaunesniems nei 18 metų amžiaus asmenims taikymo problemą (abiem atvejais pažeidžiami Irano savanoriškai prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisių ir humanitarinės teisės srityje), galėtų tapti bendra darbotvarke siekiant spręsti šį klausimą; ragina Irano parlamento narius visų pirma peržiūrėti 2013 m. baudžiamojo kodekso 91 straipsnį, kad panaikintų mirties bausmės taikymą jaunesniems nei 18 metų amžiaus asmenims; pažymi, kad Irano parlamentui pateiktas teisės akto projektas, pagal kurį, jei jis būtų patvirtintas, bausmė už nesmurtinius su narkotikais susijusius nusikaltimus būtų sušvelninta pakeičiant mirties bausmę įkalinimu iki gyvos galvos; pažymi, kad tuo atveju, jei projektas būtų priimtas, galėtų gerokai sumažėti įvykdomų mirties bausmių skaičius;

pabrėžia, kad panaikinus mirties bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, būtų itin sumažintas įvykdomų mirties bausmių skaičius (Irano skaičiavimais, iki 80 proc.); ragina, kad ES ir Irano bendradarbiavimas kovojant su narkotikais taptų vienu iš šalyje vykdomos mirties bausmės problemos sprendimo būdų ir drauge būtų laikomasi žmogaus teisių normų; ragina Komisiją teikti techninę pagalbą ir stiprinti administracinius gebėjimus, kuriais siekiama remti teisinės valstybės principą Irane, be kita ko, skatinant teisingumo sistemos reformą, kad būtų pagerinta atskaitomybė, ir įkalinimo bei mirties bausmės alternatyvas; ragina Komisiją užtikrinti, kad Iranui teikiama techninė ar kitokia pagalba nebūtų naudojama žmogaus teisių pažeidimams vykdyti;

Prekybos ir ekonomikos klausimai

10.

atkreipia dėmesį į Irano paskelbtą tikslą pasiekti, kad metinis augimo greitis būtų 8 proc.; mano, jog tam, kad Iranas pasiektų šį tikslą, Europos investicijos yra labai svarbios; pabrėžia, kad Europos Sąjunga netrukdo Irane vykdyti leidžiamos verslo veiklos ir netrukdys tarptautinėms įmonėms ar finansų institucijoms, kurių veikla susijusi su Iranu, jeigu jos laikysis visų taikytinų teisės aktų; pabrėžia, jog tam, kad išnaudotų savo ekonominį potencialą, Iranas turės imtis veiksmų, kad sukurtų skaidrią ekonominę aplinką, kuri pritrauktų tarptautinių investicijų, ir imtis kovos su korupcija priemonių visais lygmenimis, ypač siekdamas laikytis Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijų, kuriose sprendžiami tokie klausimai kaip kapitalo judėjimo į teroristines organizacijas nutraukimas; ragina ES visapusiškai remti Irano pastangas šiame procese, visų pirma remiant darbą, kurį atliekant siekiama sudaryti dvišalę ES ir Irano investicijų sutartį;

11.

pabrėžia, kad prekyba ir galimybė vėl naudotis pasauline taisyklėmis pagrįsta prekybos sistema galėtų būti priemonės, kuriomis būtų nutraukta Irano izoliacija, ir kad prekyba galėtų būti svarbi politinio dialogo stiprinimo ir regiono šalių tarpusavio bendradarbiavimo skatinimo priemonė siekiant sustiprinti regioninę plėtrą, padidinti užimtumą ir stabilumą platesniame regione;

12.

pažymi, kad Irano ekonomika yra antra pagal dydį Artimuosiuose Rytuose ir skaičiuojama, kad 2015 m. jos nominalusis BVP siekė 397 mlrd. USD; be to, pažymi, kad šiuo metu ES prekybos su Iranu vertė yra maždaug 8 mlrd. USD ir tikimasi, kad ji per ateinančius dvejus metus padidės keturis kartus; primena, kad ES anksčiau buvo pagrindinė Irano prekybos partnerė, ir mano, kad ji turėtų siekti atgauti šią poziciją; pritaria ES prekybos santykių su Iranu išplėtimui ir ragina ES plėtoti komercinį, finansinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Iranu, kad būtų siekiama geresnių Irano gyventojų gyvenimo sąlygų ir užimtumo bei didesnio regiono vystymosi; mano, kad prekybos su Iranu ir investicijų į jį didinimas ilgainiui gali prisidėti prie taikos ir stabilumo skatinimo platesniame regione, jeigu ES galės rasti galimybių vykdyti regionines investicijų programas, pvz., susijusias su energijos ir transporto jungtimis;

13.

mano, kad, nepaisant didelio skaičiaus pasirašytų sutarčių su Europos įmonėmis, Iranas nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų dėl nepakankamo likvidumo, o tai Irano atvėrimo procesą įsuks į užburtą ratą;

14.

pažymi, kad Irano ekonomika yra didžiausia pasaulyje PPO nepriklausanti ekonomika; atsižvelgdamas į tai, remia Irano siekį prisijungti prie PPO; pažymi, kad dabartiniai ES įgaliojimai vesti derybas dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo su Iranu yra pasenę; ragina Komisiją ištirti santykių prekybos ir investicijų srityse su Iranu stiprinimo galimybes siekiant, kad Iranas labiau laikytųsi PPO taisyklių ir kad būtų apsaugotos Europos investicijos; pabrėžia, kad oficialios derybos sudarytų galimybę ES visapusiškai pasinaudoti savo, kaip didžiausios integruotos rinkos ir ekonominio bloko, padėtimi kaip svertu ir sukurti forumą, kuriame būtų keičiamasi nuomonėmis ir vyktų dialogas; ragina ES išnagrinėti galimybę atnaujinti diskusijas su Iranu dėl jo prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos, nes narystė PPO padėtų labiau liberalizuoti Irano ekonomiką ir paskatintų jos augimą, šalyje įtvirtintų pasaulinę taisyklėmis pagrįstą sistemą ir sukurtų mechanizmą, kuriuo būtų remiamos būtinos ekonomikos reformos Irane ir prižiūrima, kad Iranas atsiskaitytų už tarptautinius įsipareigojimus; ragina Komisiją pasinaudoti šiomis derybomis kaip galimybe skatinti vykdyti svarbias darbo teisių reformas, pagrįstas pagrindinėmis TDO konvencijomis; yra susirūpinęs dėl uždelsto PPO darbo grupės Irano prisijungimo klausimu pirmininko paskyrimo; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo įtaka, kad būtų nedelsiant panaikinta ši kliūtis ir pradėtas Irano prisijungimo prie PPO procesas; mano, kad siekiant užbaigti prisijungimo procesą Iranas turėtų būti išbrauktas iš Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) viešoje deklaracijoje pateikiamo sąrašo;

15.

mano, kad nepakankama saviraiškos laisvė internete, sistemingas interneto duomenų srauto stebėjimas ir priežiūra, taip pat skaitmeninių teisių stygius, taip pat žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai, trukdo prekybai su Iranu; pabrėžia atviro ir saugaus interneto potencialą plėtojant skaitmeninę ekonomiką Irane; dar kartą ragina užtikrinti veiksmingą Europos eksporto kontrolės režimą siekiant sukliudyti, kad dvejopos paskirties prekės ir technologijos būtų netinkamai naudojamos pažeidžiant žmogaus teises ir prieš ES;

16.

taip pat pabrėžia, jog Iranui svarbu plėtoti ekonominius ir prekybos ryšius su savo regiono subjektais, tinkamai laikantis PPO taisyklių, kad būtų sukurtas darnus ekonomikos ir prekybos blokas; pažymi, kad Europos Sąjunga gali suteikti žinių ir paramą šio regioninio dialogo užmezgimui ir plėtrai;

17.

mano, kad ES ir tarptautinės bendruomenės su branduoliniais klausimais susijusių ekonominių ir finansinių sankcijų panaikinimas, kaip nustatyta BVVP, yra svarbus aspektas siekiant pademonstruoti, kad ES įvykdė savo įsipareigojimus Irano atžvilgiu, taip pat įrodyti, kad esama pasiryžimo stiprinti ekonominį bendradarbiavimą siekiant abipusės ekonominės naudos; vis dėlto pažymi, kad, nors šiuo metu panaikinta didžioji dalis ekonominių ir finansinių sankcijų, kai kurios iš jų tebėra taikomos ir joms susitarimas dėl branduolinės programos nedaro įtakos; ragina ES skatinti ES įsisteigusias verslo įmones užtikrinti visapusišką Irane vykdomos savo veiklos skaidrumą; ragina pabrėžti investicijų kokybę ir kiekybę ir imtis iniciatyvos siekiant įvertinti, ar naujos investicijos atitinka JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, panašiai buvo padaryta, kai buvo panaikintos sankcijos Mianmarui / Birmai; pažymi, kad norint, jog sustiprėję ES ir Irano prekybos ryšiai turėtų teigiamą poveikį visai Irano visuomenei, itin svarbu veiksmingai įgyvendinti įmonių socialinės atsakomybės gaires;

18.

primena, kad dėl pagrindinių JAV sankcijų ir dėl to, kad sandorių valiuta yra doleris, ES įmonėms, norinčioms investuoti Irane, kyla teisinis netikrumas, todėl trukdoma siekti numatytos ekonominės BVVP naudos Irano gyventojams; primygtinai teigia, kad, laikantis FATF rekomendacijų, būtina spręsti šį ir kitus finansinius klausimus siekiant užtikrinti reikalingą aiškumą ir teisinį tikrumą, kad ES įmonės galėtų vykdyti veiklą Irane; ragina keisti požiūrį prekybos su Iranu klausimu; ragina, kad euras būtų sandorių su Iranu valiuta, siekiant išvengti JAV valdžios institucijų sankcijų, kurios praeityje buvo taikytos kai kuriems Europos bankams; palankiai vertina glaudų dialogą su JAV, siekiant užtikrinti prekybos mainų tęstinumą ir ES investicijas Irane;

19.

tuo pačiu metu pabrėžia, kad būtina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti tarptautinėms investicijoms palankią aplinką, kad Iranas galėtų išnaudoti savo ekonomines galimybes; šiuo atžvilgiu ragina Iraną užtikrinti finansų sektoriaus skaidrumą ir kovoti su korupcija ir pinigų plovimu laikantis Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijų (FATF); palankiai vertina Irano vyriausybės veiksmų planą dėl FATF rekomendacijų, taip pat liepos 12 d. surengtus ES ir Irano pareigūnų susitikimus techniniais klausimais siekiant imtis reikalingų reformų šioje srityje;

20.

palankiai vertina tai, kad BVVP jau pasiekti teigiami rezultatai, pvz., per pirmus šešis 2016 m. mėnesius 43 proc. padidėjo Irano ir ES prekyba, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m., tai, kad 30 Irano bankų prisijungė prie SWIFT, taip pat teigiamą BVVP poveikį stiprinant mažėjančios infliacijos ir palūkanų normų tendenciją Irane; palankiai vertina tai, kad Irane veiklą vykdo vis didesnis smulkių Europos bankų skaičius ir taip MVĮ suteikiama daugiau galimybių gauti kreditą; ragina ypatingą dėmesį skirti Europos ir Irano MVĮ vaidmeniui prekybos santykių stiprinimo srityje;

21.

palankiai vertina tai, kad Irano vyriausybė siekia pritraukti užsienio investicijas, nes visuose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose reikia tiesioginių užsienio investicijų; pažymi, kad per ateinančius 10 metų gali prireikti 1 trln. USD investicijų į infrastruktūrą, kurios suteiktų galimybę Europos įmonėms, taip pat energetikos, automobilių ir oro transporto gamybos sektoriuose; palankiai vertina tai, kad nuo BVVP pasirašymo Teherane apsilankė 180 prekybos delegacijų, taip pat iš 15 ES valstybių narių, ir tai rodo didėjantį susidomėjimą ekonominiais santykiais su Iranu; ragina ES ir jos valstybes nares išnagrinėti galimybę naudoti eksporto kreditų garantijas, kad Irane būtų skatinama prekyba, projektų finansavimas ir investicijos; palankiai vertina Irano vyriausybės ir bendrovių „Airbus“ bei „Boeing“ susitarimų sudarymą, kaip tolesnę pasitikėjimo didinimo priemonę po BVVP priėmimo;

Sektorių bendradarbiavimas

22.

pažymi, kad Iranas užima antrą vietą pasaulyje pagal dujų išteklių dydį ir ketvirtą vietą pagal naftos išteklių dydį; mano, kad bendradarbiavimas energetikos srityje gali atlikti svarbų vaidmenį įvairinant energijos tiekimo į ES šaltinius ir mažinant valstybių narių energetinę priklausomybę nuo pavienių tiekėjų ir taip prisidėti prie ES energetinio saugumo; mano, kad ekonominių sankcijų panaikinimas gali išlaisvinti nemažai lėšų, kurios būtų skiriamos naftos ir dujų pramonei, taip pat kitiems ekonomikos sektoriams, kurie gautų naudos iš investicijų ir galimybių naudotis naujomis technologijomis; ragina Europos įmones investuoti į Irano energetikos sektorių; ypač ragina ES teikti paramą vystant SGD technologiją Irane; mano, kad investicijos į Iraną turi visiškai atitikti ES ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus;

23.

pažymi, kad šiuo metu gamtinės dujos patenkina daugiau kaip pusės Irano namų ūkių energijos poreikius; pabrėžia didelį atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimo potencialą Irane, šalyje, kurioje per metus vidutiniškai 300 dienų yra saulėtos ir kurios skaičiuojamas gamybos pajėgumas yra 13 kartų didesnis nei visas Irano energijos suvartojimas; ragina Komisiją remti atsinaujinančiosios energijos plėtojimą Irane, kaip indėlį į šalies energijos rūšių derinio įvairinimą;

24.

ragina Iraną prisijungti prie Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (GPSI) ir vykdant ES ir Irano bendradarbiavimą energetikos srityje nuolat remtis tikslu siekti daugiau naudos Irano ir ES žmonėms aplinkos, socialinėje ir ekonominėje srityse;

25.

pabrėžia, kad Iranas patiria daug su aplinka susijusių sunkumų, be kita ko, vandens trūkumą ir dirvožemio blogėjimą, ir kad naudodamasi visomis bendradarbiavimo verslo srityje galimybėmis ES turėtų padėti Iranui sustiprinti aplinkos apsaugą ir skatinti aplinką tausojantį vystymąsi; ragina vykdyti bendradarbiavimą aplinkos klausimais tokiose srityse kaip vandens apsaugos valdymas, įskaitant paramą Iranui gelbėjant Urmijos ežerą nuo išnykimo, kova su dykumėjimu ir žemės drebėjimų stebėjimas, taip pat spręsti su oro taršos ir atliekų tvarkymu susijusius klausimus; atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį susirūpinimą dėl Kaspijos jūros taršos lygio ir ragina ES ir valstybes nares aktyviai remti Irano vyriausybės pastangas sustabdyti dramatišką jos padėties blogėjimą; palankiai vertina tai, kad Irano aplinkos apsaugos NVO plėtoja partnerystes su kitomis NVO regione; palankiai vertina tai, kad jos prisijungė prie Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos ir Ramsaro konvencijos; ragina Komisiją padėti Irano NVO plėtoti dalyvaujamojo valdymo projektus;

26.

mano, kad Irano ir jo kaimynių šalių regioninis dialogas ir bendradarbiavimas sprendžiant aplinkos klausimus būtinas, siekiant įveikti tokius iššūkius kaip oro tarša, vandens trūkumas ir dykumėjimas; pabrėžia, kad ES turėtų palengvinti tokį regioninį bendradarbiavimą kaip svarbią priemonę, kuria stiprinamas pasitikėjimas, ir remtis regiono veikėjų noru pasinaudoti Europos patirtimi šioje srityje;

27.

atkreipia dėmesį į tyrimus, kuriuose teigiama, kad branduolinė energija Irane gali būti nekonkurencinga dėl nedidelių urano atsargų ir jo gavybos sąnaudų; nepaisant to, ragina Komisiją išnagrinėti galimybes bendradarbiauti su Iranu civiliniais tikslais naudojamos branduolinės energijos srityje laikantis BVVP prisiimtų įsipareigojimų ir paraginti Iraną pasirašyti Branduolinės saugos konvenciją; palankiai vertina kai kurių Irano pareigūnų pateiktą pasiūlymą užmegzti regioninį dialogą civilinių branduolinių programų saugos ir saugumo klausimais;

28.

pabrėžia bendradarbiavimo aviacijos saugos srityje potencialą teikiant techninę pagalbą ir prieigą prie reikalingų komponentų Irano bendrovėms, kad jos būtų išbrauktos iš Europos juodojo sąrašo;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad Irane yra 3 mln. Afganistano piliečių, iš kurių tik 950 000 turi oficialų teisinį pabėgėlio statusą Irane, taigi Iranas yra viena iš daugiausiai pabėgėlių priėmusių šalių; palankiai vertina tai, kad ES papildomai skyrė 6,5 mln. EUR, siekdama paremti Iraną šalyje esančių Afganistano gyventojų švietimo ir sveikatos priežiūros srityse; pabrėžia, kad reikia konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrintos migrantų iš Afganistano ir pabėgėlių iš Afganistano žmogaus teisės Irane, įskaitant teisę į tinkamą teisinį procesą ir lygybę prieš įstatymą; mano, kad ES ir Irano bendradarbiavimas pabėgėlių valdymo srityje gali padidinti tarpusavio supratimą, paskatinti labiau paisyti tarptautinės teisės, prieglobsčio prašytojų ir pačių pabėgėlių žmogaus teisių, taip pat prisidėti prie konflikto sprendimo siekiant sumažinti dabartinio ir būsimo pabėgėlių judėjimo priežastis; mano, kad ES ir Irano bendradarbiavimas pabėgėlių valdymo srityje turėtų pagerinti pabėgėlių gerovę Irane ir užkirsti kelią prekybai žmonėmis; mano, kad ES ir Irano bendradarbiavimas taip pat turėtų apimti išsamų dialogą dėl migracijos, ypač dėl politikos ir teisėkūros strategijų ir prioritetų, susijusių su teisėta ir neteisėta migracija, prieglobsčio prašytojais ir pabėgėliais tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis;

30.

pripažįsta, kad jauni (skaičiuojama, kad daugiau kaip 60 proc. gyventojų yra jaunesni nei 30 metų), išsilavinę ir technologiškai pažangūs Irano gyventojai ir jo visuomenės dinamiškumas gali suteikti ypatingų galimybių plėtojant asmeninius žmonių ryšius su ES, pagrįstus abipusiškumo ir abipusės pagarbos principais; mano, kad jaunimo mainų programos yra vienas iš sėkmingiausių veiksmų, kuriais suartinamos visuomenės ir kultūros; todėl palankiai vertina didesnį programos „Erasmus Mundus“ studentų iš Irano skaičių Europos universitetuose, kaip būdą kovoti su klaidingu supratimu ir stereotipais; ragina daugiau bendradarbiauti švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse vykdant daugiau studentų ir tyrėjų mainų, įskaitant universitetų bendradarbiavimą, be kita ko, aplinkos, atsinaujinančiosios energijos, teisingumo, žmogaus teisių ir gero valdymo srityse; ragina Komisiją padidinti „Erasmus Mundus“ studentams iš Irano skiriamą biudžetą; palankiai vertina praktinius seminarus, kurie neseniai vyko Teherano universitete, kad būtų atkreiptas dėmesys į galimą naudą, kurią Irano universitetai gali gauti dalyvaudami programoje „Horizontas 2020“; ragina Irano vyriausybę paskirti programos „Horizontas 2020“ nacionalinį koordinatorių, kuris teiktų techninę pagalbą ir patarimus Irano universitetams teikiant paraiškas dalyvauti programos „Horizontas 2020“ projektuose; ragina Komisiją ištirti, kaip galima sudaryti daugiau galimybių Irano akademikams ir tyrėjams studijuoti ir eiti mokslus Europos universitetuose; ragina sukurti ES programą, kuri sutelktų Irano, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių ir Europos tyrėjus ir studentus, kad jie galėtų susipažinti su regioninės integracijos Europoje patirtimi ir tuo, ko buvo pasimokyta;

31.

išreiškia didelį susirūpinimą dėl dvigubą ES ir Irano pilietybę turinčių asmenų suėmimo jiems atvykus į Iraną ir pabrėžia, kad šie suėmimai trukdo žmonių tarpusavio bendravimo galimybėms; ragina Irano valdžios institucijas leisti Irano diasporai Europoje saugiai keliauti į savo gimtąją šalį;

Regioninis saugumas

32.

atkreipia dėmesį į svarbią įtaką, kurią ištisus tūkstantmečius darė įvairios Irano tautos ir kultūros, taip pat ir Europai; pažymi, kad dėl savo geostrateginės padėties, gyventojų skaičiaus ir ekonomikos dydžio, naftos ir gamtinių dujų atsargų ir įtakos regione Iranas yra labai svarbus Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regiono veikėjas; pabrėžia, kad Irano strateginius interesus geriausia patenkinti atkuriant regiono stabilumą, o Iranui jų siekiant nekonkuruojama ir neturėtų būti konkuruojama su kitais svarbiais veikėjais regione;

33.

mano, kad susitarimas dėl branduolinės programos suteikia galimybę bendradarbiauti siekiant įveikti regiono saugumo krizę; mano, kad Iranas gali ir turėtų atlikti stabilizuojamąjį vaidmenį regione; mano, kad santykių su Iranu normalizavimas duos naudos visam regionui; mano, kad Iranas dėl savo, kaip svarbaus regioninio veikėjo, statuso turėtų atlikti stabilizuojamąjį vaidmenį regione; pabrėžia, kad Europos kaimynystės politikos (EKP) peržiūra, kurią pasiūlyta atlikti 2015 m. lapkričio 18 d., apima planus įtraukti trečiąsias šalis, kurios yra ES kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių partnerių kaimynės, vykdant išplėstinio bendradarbiavimo programas; todėl primygtinai ragina kurti temines programas siekiant pasiūlyti Sąjungos, Pietų kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių partnerių ir svarbiausių regioninių veikėjų, pavyzdžiui, Irano, bendradarbiavimą svarbiausiais regionams klausimais, tokiais kaip saugumas, energija ir pabėgėlių valdymas;

34.

ragina visas regiono valstybes, visų pirma Saudo Arabiją ir Iraną, susilaikyti nuo priešiškos konfliktus kurstančios retorikos, veiksmų ir paramos priešiškoms ginkluotoms grupuotėms regione, įskaitant sukarintus grupuočių „Hezbollah“ ir „Al-Nusra“ sparnus; reiškia susirūpinimą dėl didėjančio militarizavimo platesniame regione ir remia pastangas vykdyti griežtesnę ginkluotės kontrolę, ginklų neplatinimą ir kovą su terorizmu, drauge pripažindamas teisėtus su gynyba susijusius rūpesčius, tačiau turėtų būti siekiama skatinti visapusišką pagarbą visų regiono šalių suverenitetui; yra susirūpinęs dėl to, kaip vykdomi Irano balistinių raketų bandymai, kurie, nors nėra BVVP nesilaikymas, yra nesuderinami su JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2231 (2015) esme;

35.

mano, kad vykdant ES ir Irano politinį dialogą Iranas ir kiti svarbūs veikėjai regione turėtų būti raginami atlikti konstruktyvų vaidmenį siekiant įveikti politines krizes Irake, Jemene, Sirijoje, Libane ir Afganistane taip, kad būtų paisoma tarptautinės teisės ir šių šalių suvereniteto; ragina ES diplomatijos modelį grįsti ne religinėmis tapatybėmis, o politiniais prioritetais ir principais, pagal kuriuos būtų užtikrinama pagarba visų Artimųjų Rytų šalių, įskaitant Izraelį ir Palestiną, žmonėms, jų sauga ir saugumas, kad būtų skatinama siekti užtikrinti stabilesnę padėtį ir didesnę taiką Artimuosiuose Rytuose; laiko Irano ir ES bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu regione svarbia politinio dialogo dalimi;

36.

mano, kad negalima išspręsti konfliktų Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Persijos įlankos regione, jei prie derybų stalo nesusės visi veikėjai; todėl palankiai vertina Irano pastangas Sirijos taikos derybose: jis dalyvauja Tarptautinės paramos Sirijai grupės (TSPG) veikloje; tačiau apgailestauja, kad Iranas iki šiol iš esmės neprisidėjo gerinant padėtį, ir ragina Iraną prisidėti bent jau siekiant labiau palengvinti humanitarinės pagalbos pristatymą, padidinti civilių gyventojų apsaugą nuo antpuolių ir nuolat siekti ilgalaikio konflikto sprendimo; šiuo atžvilgiu pažymi, kad B. Assado režimas išlikimo požiūriu tampa vis labiau priklausomas nuo Irano, todėl ragina Irano valdžios institucijas pasinaudoti savo įtaka, siekiant taikiai išspręsti Sirijos konfliktą;

37.

palankiai vertina Irano pasirengimą remti dabartines Irako stabilizavimo pastangas ir primygtinai ragina Iraną atlikti reikšmingą vaidmenį siekiant nutraukti sektantišką smurtą, taip pat ragina dėti papildomas pastangas siekiant, kad visos dabar šalyje veikiančios karinės grupuotės paklustų Irako vyriausybei, siekiant atsižvelgti į visų interesus; pabrėžia, kad ES ir Iranas turi bendrų priešų – grupuotes ISIS („Da'esh“), „Al-Qaeda“, „Al-Nusra“ ir panašias JT Saugumo Tarybos teroristinėmis paskelbtas grupuotes, įkvėptas radikalaus iškraipyto islamo mokymo; palankiai vertina Irano indėlį kovojant su ISIS („Da'esh“), įskaitant jo ankstyvą paramą Kurdų regiono valdžiai Erbile, ir pripažįsta jo lemiamą indėlį Irake, dėl kurio buvo sustabdytas ISIS („Da'esh“) puolimas ir atgautos teritorijos, kurių gyventojai kentė džihadistų terorizmą; tačiau nerimauja dėl nuolatinių pranešimų apie „Al-Qaeda“ narių išlaisvinimą; atkreipia dėmesį į Irano ir Australijos susitarimą dalytis žvalgybine informacija kovojant su ISIS („Da'esh“);

38.

mano, kad konfliktų įvairiose regiono šalyse priežastis yra regioninė konkurencija; yra labai susirūpinęs dėl didėjančio sektantiško smurto regione ir pabrėžia, kad reikia ilgalaikio ir visapusiško ES diplomatinio dalyvavimo, siekiant panaikinti pagrindinius konflikto dinamikos veiksnius teikiant ilgalaikę paramą etninių ir sektantiškų grupių susitaikymui; susirūpinęs atkreipia dėmesį į stiprėjančią Irano ir Saudo Arabijos tarpusavio kovą dėl politinės ir religinės įtakos ir įspėja apie jos poveikį konfliktų sprendimui ir saugumui Artimųjų Rytų regione ir už jo ribų; mano, kad, siekiant sušvelninti įtampą regione, būtina vykdyti Irano ir Saudo Arabijos suartėjimo politiką ir konstruktyvų jų bendradarbiavimą, nes tai būdas ieškoti sprendimų, kaip nutraukti konfliktus Irake, Sirijoje ir Jemene ir dėl to susidarančius migracijos srautus, tai taip pat būtina siekiant panaikinti pagrindines terorizmo ir ekstremizmo, keliančių grėsmę regionui, taip pat Europos Sąjungai ir už jos ribų, priežastis; ragina vykdyti aktyvią ES diplomatiją siekiant sumažinti įtampą tarp Teherano ir Rijado, įskaitant pasitikėjimo stiprinimą, neformaliąją diplomatiją ir įtampos mažinimo priemones, kuriomis pirmiausia siekiama atnaujinti Saudo Arabijos ir Irano diplomatinius santykius, kaip pirmą jų santykių normalizavimo etapą; ragina ES šiuo tikslu dirbti su JAV ir Rusija ir, visų pirma, remti kūrimą naujos regiono saugumo infrastruktūros, pagal kurią būtų atsižvelgiama į Irano ir Saudo Arabijos grėsmių supratimą ir teisėtus su saugumu susijusius rūpesčius ir suteikiamos saugumo garantijos Iranui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalims; pabrėžia, kad bendradarbiavimas jūrų saugumo Persijos įlankoje srityje, įskaitant laisvos navigacijos chartijos pasirašymą, galėtų būti pirmoji pasitikėjimo stiprinimo priemonė plėtojant pasitikėjimą ir bendradarbiavimą regione;

39.

griežtai smerkia Irano režimo kartotinius raginimus sugriauti Izraelį ir režimo politiką neigti Holokaustą;

Socialiniai ir ekonominiai klausimai, teisinė valstybė, demokratija ir žmogaus teisės

40.

mano, kad Irano revoliucijos paveldas ir jo, kaip islamo respublikos, sandara, taip pat dideli Irano ir ES skirtumai politinių ir institucinių sistemų aspektu neturi būti kliūtis siekiant atvirumo ir bendro vardiklio su demokratija, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis susijusiais klausimais; ragina Islamo Respubliką išplėsti politinio pliuralizmo erdvę; pabrėžia, kad Medžlisas remia reformas ir europinį požiūrį, ir drauge mano, kad 2016 m. vasario mėn. parlamento ir Ekspertų asamblėjos rinkimų rezultatai atspindi Irano žmonių valią, suteikia galimybę toliau bendradarbiauti su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis, taip pat galimybę šalies viduje įgyvendinti ekonominę, socialinę ir politinę reformas; ragina Irano valdžios institucijas leisti rengti laisvus ir sąžiningus rinkimus laikantis tarptautinių standartų;

41.

pažymi, kad Iranas tapo atviras, nes šaliai reikia pagalbos, kad patenkintų savo piliečių poreikius ir išlaikytų išsilavinusį jaunimą šalyje, nes tai svarbu jos stabilumui;

42.

susirūpinęs pažymi, kad Irane vienam gyventojui tenkančių įvykdytų mirties bausmių skaičius yra didžiausias pasaulyje; pabrėžia, kad panaikinus mirties bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, būtų itin sumažintas įvykdomų mirties bausmių skaičius; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina galimybę, kad naujai išrinktas Medžlisas apsvarstys teisės aktus dėl kai kurių su narkotikais susijusių nusikaltimų išbraukimo iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama mirties bausme, sąrašo;

43.

pažymi, kad 2013 m. priėmus Islamo baudžiamąjį kodeksą teisėjams suteikiama daugiau veiksmų laisvės ir kad Iranui ratifikavus JT vaiko teisių konvenciją draudžiama vykdyti mirties bausmę vaikams ir nusikalstamą veiką padariusiems nepilnamečiams, nuteistiems mirties bausme iki 2013 m., leidžiama siekti, kad jų byla būtų nagrinėjama pakartotinai; ragina Iraną užtikrinti, kad šis draudimas būtų iki galo įgyvendintas ir kad visi atitinkami nusikalstamą veiką padarę asmenys būtų informuoti apie šią teisę; ragina Iraną paskelbti mirties bausmės moratoriumą;

44.

ragina Iraną visapusiškai bendradarbiauti su JT žmogaus teisių mechanizmais ir stengtis taikyti bendradarbiaujant pateiktas rekomendacijas, įskaitant visuotinį periodinį vertinimą, suteikiant tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms galimybę vykdyti savo misijas; šis pokytis padės pagerinti Europos viešąją nuomonę apie Iraną; atkreipia dėmesį į tai, kad Irano vyriausybė, plėtodama dialogą, pradėjo daugiau bendradarbiauti taikant JT specialiąsias procedūras; ragina Irano vyriausybę spręsti pagrindines problemas, į kurias atkreipiamas dėmesys JT specialiojo pranešėjo ir JT Generalinio Sekretoriaus pranešimuose dėl žmogaus teisių padėties Irane, taip pat atsižvelgti į konkrečius raginimus imtis veiksmų, pateikiamus JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijose;

45.

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją remti pastangas sukurti aplinką, kurioje pilietinės visuomenės organizacijos galėtų tinkamai vykdyti nepriklausomą veiklą; pabrėžia, kad plėtojant ES ir Irano santykius svarbu laikytis ES žmogaus teisių gairių, įskaitant gaires dėl žmogaus teisių gynėjų;

46.

ragina Iraną paisyti visų savo įsipareigojimų pagal Irano Islamo Respublikos Konstituciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Vaiko teisių konvenciją ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, tuos įsipareigojimus saugoti ir vykdyti paisant teisių į saviraiškos naudojantis internetu ir juo nesinaudojant laisvę, nuomonės laisvę, teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas, minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvės, taip pat teisiškai ir praktiškai užtikrinant, kad jo piliečiai galėtų naudotis savo asmens, socialinėmis ir politinėmis teisėmis be diskriminacijos ir persekiojimo dėl lyties, kalbos, religijos, politinės ar kitokios nuomonės, tautinės, etninės ar socialinės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos ar kitos būklės, kaip nustatyta šiose priemonėse; pabrėžia, kad tai apima pagrindinę lygybės prieš įstatymą teisę, taip pat vienodas galimybes gauti išsilavinimą, sveikatos priežiūrą ir profesines galimybes;

47.

teigiamai vertina pagal naująjį baudžiamąjį kodeksą vykdomas reformas, tačiau reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad kodeksu nėra visapusiškai užtikrinamos tarptautinės tinkamo teisinio proceso apsaugos priemonės; ragina Iraną atlikti 2014 m. baudžiamojo proceso kodekso peržiūrą, siekiant įtraukti teisingo bylos nagrinėjimo garantijas; ragina Iraną peržiūrėti ir iš dalies pakeisti įstatymą, siekiant užtikrinti, kad pareiškimai, išgauti kankinant asmenį, su juo blogai elgiantis ar taikant kitus prievartos būdus, nebūtų laikomi įrodymu baudžiamajame procese ir kad visi kaltinimai kankinimu ir blogu elgesiu, apie kuriuos pranešama valdžios institucijoms, būtų iš karto tiriami;

48.

ragina paleisti visus politinius kalinius; ragina Iraną paleisti kalinamus ES piliečius, sulaikytus ar nuteistus taikant teisminį procesą, neatitinkantį tarptautinių standartų, įskaitant: 58 metų Nazaką Afsharą, kalinamą nuo 2016 m. kovo mėn., 76 metų Kamalį Foroughi, kalinamą nuo 2011 m. gegužės mėn., 65 metų Homa Hoodfarą, kalinamą nuo 2016 m. birželio mėn., ir 37 metų Nazaniną Zaghari-Ratcliffe, kalinamą nuo 2016 m. balandžio mėn.;

49.

pripažįsta, kad Irane yra didelė religijos ir tikėjimo įvairovė; pažymi, kad pagal Irano Islamo Respublikos konstituciją oficialiai saugomos kai kurios religinės mažumos ir pagrindinės jų religijos laisvės; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad išaugo dėl tikėjimo kalinamų asmenų iš religinių mažumų bendruomenių skaičius; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad religinių ir etninių mažumų teisės būtų visapusiškai gerbiamos ir saugomos įstatymu ir kad būtų išplėsta religijos laisvė;

50.

atkreipia dėmesį į tai, kad Irano moterys padarė pažangą švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse, kaip rodo tai, kad dauguma studentų Irano universitetuose yra moterys; ragina ES ir jos valstybes nares visais dvišalio bendradarbiavimo su Irano valdžios institucijomis atvejais ir toliau kelti klausimus, susijusius su lyčiu lygybe; ragina užtikrinti visišką lyčių lygybę taikant esamos teisinės ir praktinės moterų diskriminacijos panaikinimo priemones ir užtikrinti lygias moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir visais aspektais dalyvauti ekonominiame, kultūriniame, socialiniame ir politiniame gyvenime; teigiamai vertina bandymus parengti įstatymo projektą dėl moterų apsaugos nuo smurto ir tikisi, kad naujai išrinktas parlamentas apsvarstys galimybę priimti teisės aktus, kuriais būtų visapusiškai kriminalizuojamas smurtas prieš moteris ir vedybinis prievartavimas;

51.

palankiai vertina prezidento H. Rohani kampanijos pažadą pateikti piliečių teisių chartiją ir jo pareiškimus dėl etninių mažumų teisių rėmimo; mano, kad chartija turėtų būti grindžiama Irano tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje ir visapusiškai juos atitikti; pabrėžia, kaip svarbu paisyti teisinės valstybės ir teisminių institucijų nepriklausomumo principų užtikrinant būtiną teisinį tikrumą, kurio reikia, kad būtų vykdomos užsienio investicijos, bet pirmiausia jo reikia patiems Irano gyventojams; ragina teisėsaugą gerbti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą ir suteikti įtariamiesiems galimybę turėti advokatą; ragina EIVT ir Komisiją dirbti drauge su Irano valdžios institucijomis tokiose srityse kaip teismų reforma ir kalėjimų sistemos, įskaitant kalinimo sąlygas, reforma, vyriausybės atskaitomybė, teisinės valstybės principo, žodžio laisvės, piliečių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymas ir kova su korupcija;

o o

52.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Irano vyriausybei ir parlamentui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT).

(1) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 163.

(2) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 102.

(3) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 157.

(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0339.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0348.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/96

P8_TA(2016)0403

Kova su korupcija ir tolesni su CRIM rezoliucija susiję veiksmai

2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija (2015/2110(INI))

(2018/C 215/19)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 ir 82–89 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 5, 6, 8, 17, 32, 38, 41, 47–50 ir 52 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 16 d. TVR tarybos išvadas dėl atnaujintos 2015–2020 m. Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas saugumo srityje,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvencijas, ypač į Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (angl. UNCAC),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės ir civilinės teisės konvencijas dėl korupcijos, pateiktas pasirašyti Strasbūre 1999 m. sausio 27 d. ir lapkričio 4 d., taip pat į Rezoliucijas Nr. (98) 7 ir (99) 5, priimtas Europos Tarybos Ministrų Komiteto atitinkamai 1998 m. gegužės 5 d. ir 1999 m. gegužės 1 d., kuriomis įsteigiama Valstybių prieš korupciją grupė (angl. GRECO),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją CM/Rec (2014) 7 dėl informatorių apsaugos,

—	atsižvelgdamas į EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų kyšininkavimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, pateiktą pasirašyti 1997 m. gruodžio 17 d. Paryžiuje, ją papildančias rekomendacijas ir paskutines stebėsenos ataskaitas pagal šalis,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (3),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/62/ES dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR (4),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (5),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (6),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (7),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR (8),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR (9),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimą 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje (10),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1142/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos politinių partijų finansavimo (11),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (12),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (13),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (14),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

—	atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-105/14 (Taricco ir kiti) (15), kuriuo Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad sąvoka „sukčiavimas“, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje, apima iš PVM gautas pajamas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013)0535),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (16),

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (COM(2015)0625),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (17),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES kovos su korupcija ataskaita“ (COM(2014)0038),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos pranešimą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl vartotojams teikiamų paslaugų saugumo (COM(2015)0185),

—	atsižvelgdamas į Europolo 2013 m. kovo mėn. sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimo (angl. SOCTA) ataskaitą ir 2015 m. rugsėjo 30 d. organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimo (angl. IOCTA) ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo darbotvarkės (18),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (galutinis pranešimas)“ (19),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimus dėl veiksmų, kurių ES nesiėmė organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos srityse, kainos,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8–0284/2016),

A.	kadangi organizuotas nusikalstamumas kelia pasaulinę grėsmę ir todėl ES ir jos valstybės narės turi imtis bendrų ir koordinuotų veiksmų;

B.	kadangi iki šiol nėra visiškai suvokiamas šios problemos sudėtingumas ir pavojus, kylantis dėl nusikalstamų organizacijų skverbimosi į valstybių narių socialinę, ekonominę, verslo, politinę ir institucijų struktūrą;

kadangi organizuotos nusikalstamos grupuotės dažnai ir labai lengvai vykdo įvairią veiklą, prisitaikydamos prie teritorijų, ekonominių ir socialinių sąlygų bei išnaudodamos silpnąsias vietas ir trūkumus, kartu veikdamos įvairiose rinkose ir pasinaudodamos atskirų valstybių narių skirtingomis teisės sistemų nuostatomis, kad galėtų sėkmingai vykdyti savo veiklą ir didinti pelną;

D.	kadangi nusikalstamos organizacijos pakeitė savo veiklos metodus ir yra remiamos specialistų, bankų, tarnautojų ir politikų, kurie, nors ir nepriklauso nusikalstamoms organizacijoms, jas įvairiu lygmeniu palaiko savo veikla;

E.	kadangi nusikalstamos organizacijos geba labai lengvai prisitaikyti ir, be kita ko, pasinaudoti naujų technologijų teikiama nauda;

kadangi kovojant su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių kuriamos asociacijos, neatsižvelgiama į pavojingą asmenų bauginimo vien tuo, kad priklauso tam tikrai organizacijai, pobūdį ir kadangi nėra reguliavimo ir nesiimama veiksmų Europos lygmeniu, taip sudarant palankias sąlygas organizuotų nusikalstamų grupuočių tarpvalstybinei veiklai;

kadangi, be akivaizdžių pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kuriuos kelia nusikalstamų organizacijų vykdomi smurto išpuoliai, nusikalstamos organizacijos taip pat kelia didelį pavojų, susijusį su skverbimusi į teisėtą ekonominę veiklą ir valstybės pareigūnų korupcija, taip pat su skverbimusi į institucijas ir viešojo administravimo įstaigas;

H.	kadangi neteisėtos pajamos, gautos nusikalstamoms organizacijoms įvykdžius nusikalstamą veiką, plačiai plaunamos teisėtoje Europos ekonomikoje; šios lėšos, reinvestuotos į teisėtą ekonomiką, dėl reikšmingo iškraipančio poveikio kelia rimtą grėsmę laisvei užsiimti verslu ir konkurencijai;

kadangi nusikalstamos grupuotės skverbiasi į politinį gyvenimą ir valdymą, kad galėtų pasinaudoti valdžios sektoriaus finansiniais ištekliais ir, susitarus su politikais, pareigūnais bei verslo atstovais, daryti įtaką jo veiklai; kadangi poveikis politiniam ir administraciniam aparatui ypač pastebimas viešųjų pirkimų bei viešųjų darbų vykdymo srityse, taip pat viešojo finansavimo, metalo laužo ir atliekų tvarkymo, tiesioginių sutarčių dėl įvairių prekių įsigijimo ir paslaugų valdymo srityse;

J.	primena, kad pagrindinis organizuoto nusikalstamumo tikslas yra pelnas; todėl teisėsaugos institucijos turi turėti reikalingas priemones, kad galėtų nustatyti jų finansavimo sistemas, dažnai neatsiejamas nuo korupcijos, sukčiavimo, klastojimo ir kontrabandos;

kadangi kovoje su korupcija svarbiausias vaidmuo tenka informatoriams, nes jie gali atskleisti sukčiavimo atvejus, kurie be jų pagalbos liktų nežinomi; kadangi informatoriai laikomi viena iš veiksmingiausių priemonių netinkamai veiklai sustabdyti ir užkirsti jai kelią, arba atskleisti, jei tokia įvyko;

L.	kadangi jokie Europos teisės aktai neturėtų būti vertinami kaip ribojantys informatorių veiklą;

kadangi organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas ES ekonomikai kelia rimtą grėsmę (iš esmės sumažinamos valstybių narių ir visos ES mokestinės pajamos) ir viešų ES finansuojamų projektų atskaitomybei, nes nusikalstamos organizacijos veikia įvairiuose sektoriuose, kurių daugumą kontroliuoja vyriausybės;

N.	kadangi 2014 m. pranešta apie 1 649 sukčiavimu laikomus Europos biudžeto pažeidimus, susijusius su išlaidomis ir įplaukomis, kurių vertė sudaro 538,2 mln. EUR, tačiau nėra jokių oficialių duomenų apie tai, kokia jų dalis susijusi su organizuotu nusikalstamumu;

Įžanga

pakartoja 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijos „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu“ turinį ir joje pateiktas rekomendacijas; visų pirma dar kartą ragina priimti Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu veiksmų planą, kuriam turėtų būti skiriama pakankamai finansinių išteklių ir kvalifikuotų darbuotojų, kad jis būtų veiksmingas;

teigiamai vertina ES Tarybai pirmininkaujančių Nyderlandų, Slovakijos ir Maltos 18 mėnesių programą, kurioje ypač daug dėmesio skiriama visapusiškam ir integruotam požiūriui į organizuotą nusikalstamumą; pažymi, kad kova su sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu turi būti ES institucijų politinis prioritetas ir kad labai svarbu užtikrinti valstybių narių policijos ir teismų bendradarbiavimą;

ragina sutelkti dėmesį į konkrečias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų ir kurios yra prioritetinės istorinio konteksto atžvilgiu;

Užtikrinti tinkamą galiojančių teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, stebėti jų taikymą ir vertinti jų veiksmingumą

primena, kad valstybės narės, siekdamos kovoti su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, turėtų perkelti bei taikyti esamas priemones ES ir tarptautiniu lygmeniu;

prašo Komisijos kuo greičiau užbaigti tokių priemonių perkėlimo priemonių vertinimą, išsamiai informuoti Parlamentą apie rezultatus ir, jei reikia, pradėti pažeidimo tyrimo procedūras; visų pirma ragina Komisiją pateikti Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę perkėlimo vertinimo ataskaitą;

ragina valstybes nares tinkamai perkelti į nacionalinę teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose, kaip svarbiausią priemonę stiprinant policijos ir teismų bendradarbiavimą Europos Sąjungoje;

ragina valstybes nares nedelsiant perkelti į nacionalinę teisę 4-ąją kovos su pinigų plovimu direktyvą;

rekomenduoja ES prisijungti prie Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) kaip tikrajai narei; ragina EC dalyvauti atvirų vyriausybių partnerystėje, įvykdyti savo įsipareigojimus teikti ataskaitas, nustatytus Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją, kurios viena iš šalių ji yra, ir remti techninę pagalbą, kurią pagal pirmiau minėtą JT konvenciją teikia JT kovos su narkotikais ir nusikalstamumu biuras; primygtinai ragina Komisiją kuo skubiau pateikti parlamentui pažangos ataskaitą dėl pasirengimo ES narystei Valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO), kurioje būtų pateiktas teisinių problemų tyrimas ir galimi jų sprendimai;

apgailestauja, kad Komisija dar nepaskelbė savo 2-osios kovos su korupcija ataskaitos, kurią ji turėjo paskelbti 2016 m. pradžioje; prašo Komisiją ją pateikti kuo greičiau; pakartoja, kad kovos su korupcija ataskaitoje turėtų būti ne tik apžvelgiama padėtis valstybėse narėse, bet ir Europos Sąjungos institucijoms skirtas skyrius; todėl ragina Komisiją rasti tinkamą būdą korupcijai Europos Sąjungos institucijose, agentūrose ir organuose stebėti;

10.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę Sąjungos lygmeniu sujungti įvairias stebėsenos priemones, įskaitant bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą, ES kovos su korupcija ataskaitą, ES teisingumo rezultatų suvestinę, į platesnę teisinės valstybės principo stebėsenos sistemą, kurią būtų galima taikyti visose valstybėse narėse ir Europos Sąjungos institucijose, agentūrose ir organuose; atsižvelgdamas į tai mano, kad Europos Sąjungos institucijos turėtų parodyti pavyzdį, remdamos aukščiausius skaidrumo standartus ir užtikrinamos, kad pažeidėjams būtų taikomos atgrasančios ir efektyvios sankcijos; ragina Komisiją reguliuoti lobistinę veiklą ir taikyti sankcijas dėl interesų konfliktų;

11.

primena, kad siekiant veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir siekiant užkirsti jam kelią reikia taikyti daugiadalykį požiūrį; todėl pabrėžia, koks svarbus Europos Sąjungos nusikalstamumo prevencijos tinklas ir kad būtina jį remti finansiškai;

12.

rekomenduoja Komisijai pradėti pažangesnių nacionalinės teisės aktų dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija tyrimą, kad būtų galima parengti veiksmingus ir pažangius Europos teisės aktus; prašo Komisijos pateikti valstybėse narėse galiojančios kovos su organizuotu nusikalstamumu tyrimų praktikos tyrimą, pirmiausia aptariant tokias priemones kaip telefono pokalbių pasiklausymas, pasiklausymo įrangos įrengimas aplinkoje, kratos, pavėluotas areštas, pavėluotas turto areštas, priedangos operacijos, kontroliuojamas siuntų pristatymas, stebimas siuntų pristatymas;

13.

prašo valstybių narių daugiau investuoti į teisėtumo kultūrą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia ir efektyviausia prevencijos forma yra naujos ES piliečių kartos švietimas, visų pirma remiant konkrečius veiksmus mokyklose;

Prioritetai ir veiklos struktūra, kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija

14.

laikosi nuomonės, kad dabartiniame ES politikos cikle, skirtame kovai su organizuotu nusikalstamumu, reikia teikti pirmenybę kovai su nusikalstamomis organizacijomis, o ne tik su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių kuriamos asociacijos; visų pirma mano, kad būtina numatyti baudžiamumą nusikalstamoms organizacijoms, neatsižvelgiant į nusikalstamas veikas, dėl kurių kuriamos asociacijos; primena, kad į šio politinio ciklo prioritetus turėtų būti įtraukta ir kova su pinigų plovimu, korupcija ir prekyba žmonėmis taikant tikrą Europos kovos su korupcija strategiją;

15.

prašo, kad prioritetai būtų nustatyti juos suderinus su ES nusikalstamumo prevencijos, ekonomine, socialine, užimtumo ir švietimo politika, siekiant užtikrinti visišką Europos Parlamento dalyvavimą;

16.

prašo įsteigti specialų Europolo padalinį, skirtą kovoti su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, kurios vienu metu veikia įvairiuose sektoriuose; mano, kad valstybės narės turi sukurti patikimas ir veiksmingas priemones esamoje institucijų sistemoje, kad užtikrintų koordinuotą organizuoto nusikalstamumo tiriamosios veiklos eigą ir kad būtų skatinamas abipusis teisėsaugos institucijų pasitikėjimas valstybėse narėse;

Patikimesnė teisės aktų sistema

17.

remdamasis galiojančių teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų taikymo vertinimu, ragina Komisiją numatyti reguliavimo priemones, siekiant pašalinti galimus kovos su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija trūkumus ir pagerinti tarpvalstybinį teisminį bendradarbiavimą; Visų pirma ragina Komisiją:

peržiūrėti esamus teisės aktus siekiant nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas ir patikslinti nusikaltimų apibrėžtis, įskaitant priklausymą nusikalstamai organizacijai ar grupei, kuri galėtų būti apibrėžta kaip tam tikrą laiką egzistuojanti organizuota grupė, kurią sudaro du arba daugiau kartu veikiančių asmenų, kurie siekia tiesiogiai ar netiesiogiai neteisėtai gauti bet kokios finansinės ir (arba) materialinės naudos ir kurie kelia didelį pavojų ES ir jos valstybių narių ekonominei bei socialinei sanglaudai;

pateikti peržiūrėtą pasiūlymą dėl kovos su nusikaltimais aplinkai teisės akto, siekiant sustiprinti baudžiamosios teisės sankcijas dėl neteisėto atliekų deginimo, ir neteisėtą vadinamųjų naujųjų teršalų tvarkymą laikyti nusikalstama veika, už kurią baudžiama baudžiamosiomis sankcijomis taip pat kaip nustatyta Direktyvoje 2008/99/EB;

18.

ragina Komisiją parengti būtiniausius standartus, susijusius su nusikalstamų veikų nustatymu ir sankcijomis; visų pirma ragina:

nustatyti valstybės pareigūno, sukčiavimo ir korupcijos apibrėžtis, kurios būtų taikomos horizontaliai; primena, kad derybose dėl PIF direktyvos tų sąvokų apibrėžtys naudojamos tik tos direktyvos tikslais; pažymi, kad šiuo metu tos derybos Taryboje yra įstrigusios ir ragina jas kuo greičiau atnaujinti;

pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ypatingos rūšies nusikalstamos organizacijos, kurios dalyviai naudojasi grupuotės bauginimo galia ir jos sudaromomis paklusnumo ir tylos sąlygomis, leidžiančiomis vykdyti nusikaltimus, tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti ar kontroliuoti ekonominę veiklą, lengvatas, leidimus, viešąsias sutartis ir viešąsias paslaugas, arba gauti neteisėtą pelną ar naudą sau arba kitiems asmenims;

c)	pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įsteigiama speciali Europos liudininkų ir su teisminėmis institucijomis bendradarbiaujančių asmenų, pranešančių apie nusikalstamas organizacijas ir b punkte aprašytas organizacijas, apsaugos programa;

d)	pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų apibrėžiamos ir nustatomos bendros informatorių apsaugos taisyklės; ragina tokį pasiūlymą pateikti iki 2017 m. pabaigos;

e)	pateikti papildomas teisėkūros iniciatyvas siekiant sustiprinti baudžiamuosiuose procesuose įtariamų arba kaltinamų asmenų teises dėl kardomojo kalinimo, kad būtų užtikrinta Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES Pagrindinių teisių chartijoje pripažįstama teisė į sąžiningą teismą;

priimti specialius teisės aktus dėl kovos su radioaktyvių medžiagų ir pavojingų atliekų eksportu ir neteisėta prekyba gyvūnais ir augalais, atsižvelgiant į tai, kad pagal aplinkos apsaugos asociacijų ir NVO duomenis nusikaltimai laukinei gyvūnijai ir miškams, taip pat neteisėta prekyba radioaktyviosiomis medžiagomis ir pavojingomis atliekomis ir jų eksportas į trečiąsias šalis yra svarbus organizuoto nusikalstamumo finansavimo šaltinis;

Veiksmingesnis teismų ir policijos bendradarbiavimas ES lygmeniu

19.

atkreipia dėmesį, kad organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas paprastai yra tarpvalstybinio masto reiškinys, todėl reikalingas glaudus kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimas ir nacionalinių valdžios institucijų bei susijusių ES agentūrų bendradarbiavimas;

20.

mano, kad policijos ir teismų bendradarbiavimas valdžios institucijoms keičiantis informacija yra būtinas siekiant imtis veiksmingų priemonių kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

21.

ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų siekiant geriau koordinuoti ES veiklą kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu srityse, taip pat siekiant stiprinti visuomenės sąmoningumą apie žalą asmenims, taip pat socialinei ir ekonominei sritims;

22.

apgailestauja dėl to, kad tarpvalstybiniam policijos ir teismų bendradarbiavimui būdingos ypač ilgos ir biurokratinės procedūros, trukdančios veiksmingumui ir keliančios pavojų kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu ES lygmeniu efektyvumui; ragina valstybes nares sustiprinti tarpvalstybinį policijos ir teisminį bendradarbiavimą tarpusavyje ir per Europolą ir Eurojustą ir užtikrinti tinkamą parengimą ir techninę paramą, be kita ko, pasinaudojant Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra ir Europos teisėjų mokymo tinklu, didinti valstybių narių tarpusavio įrodymų leistinumą ir užtikrinti didesnį bendrų tyrėjų grupių naudojimą;

23.

ragina valstybes nares į esamas ES duomenų bazes reguliariai įvesti reikiamus ir svarbius duomenis apie asmenis, nuteistus už nusikaltimus, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, tais duomenimis naudotis ir keistis ir raginti ES Europolo ir Eurojusto agentūras palengvinti keitimąsi informacija; atsižvelgdamas į tai prašo pagerinti saugios komunikacijos ir veiksmingo visų turimų Europolo priemonių naudojimo infrastruktūros veikimą, visapusiškai laikantis ES teisės aktų dėl duomenų apsaugos;

24.

pabrėžia, kad skubiai reikia sukurti veiksmingesnę ES teisminių institucijų bendravimo ir dalijimosi informacija sistemą, kuri prireikus pakeistų tradicines tarpusavio teisinės pagalbos priemones baudžiamosios teisės srityje; prašo Komisijos įvertinti teisėkūros veiksmų poreikį šioje srityje ir ES teisminių institucijų informacijos mainams sukurti tinkamą ES sistemą;

25.

ragina valstybes nares reguliariai keistis visais, jų manymu, reikalingais keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenimis apie asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu;

Suduoti smūgį nusikalstamų organizacijų paveldui ir paskatinti jų tolesnį panaudojimą socialiniams tikslams

26.

mano, kad Europos Sąjungoje taikomas bendras metodas areštuojant nusikalstamos organizacijos turtą būtų atgrasomoji priemonė nusikaltėliams; ragina valstybes nares skubiai į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą 2014/42/ES dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užtikrintas tarpusavio pripažinimo principo taikymas vykdant arešto ir konfiskavimo orderius, susijusius su nacionalinėmis turto apsaugos priemonėmis;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti ES priemones dėl:

a)	pajamų ir nusikaltimų susekimo, įšaldymo ir konfiskavimo, inter alia, nuosavybės arba kapitalo perdavimą ir nuosavybės arba šio kapitalo priėmimą laikant nusikaltimu arba numatant konfiskavimą dar nesant galutiniam nuosprendžiui;

b)	įšaldyto bei konfiskuoto turto tvarkymo ir jo tolesnio panaudojimo socialiniams tikslams ir kompensacijoms aukų šeimoms ir nuo lupikavimo ir reketo nukentėjusioms įmonėms skatinimo;

c)	administracinių institucijų, policijos ir teisminio bendradarbiavimo plėtojimo, siekiant visoje Sąjungoje atsekti nusikalstamu būdu įgytą turtą, jį areštuoti ir konfiskuoti, ir nacionalinių turto susigrąžinimo tarnybų veiklos, kuriai turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, gerinimo;

28.

primygtinai ragina valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą ir keistis šios srities geriausios praktikos pavyzdžiais esamose susitikimų struktūrose, pvz., Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamajame komitete ir kt.;

Užkirsti kelią nusikalstamoms organizacijoms ir korupcijai patekti į teisėtą ekonomiką

29.

primena, kad korupcija yra svertas, dėl kurio nusikalstamoms organizacijoms tampa lengviau patekti į teisėtą ekonomiką sudarant viešųjų pirkimų sutartis ar viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes;

30.

prašo visoje ES įgyvendinti kompleksinę e. viešųjų pirkimų sistemą, siekiant sumažinti korupcijos riziką viešuosiuose pirkimuose;

31.

ragina valstybes nares ir ES institucijas įgyvendinti viešųjų pirkimų stebėsenos priemones, sudaryti įmonių, dėl kurių turima įrodymų, kad jos yra susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir (arba) vykdo korupcinę veiklą, juodąjį sąrašą ir joms neleisti dalyvauti ekonominiuose santykiuose su viešosiomis institucijomis ir gauti ES fondų lėšų; ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu sukurti specializuotas struktūras, kurios išaiškintų nusikalstamas organizacijas ir pašalintų viešųjų pirkimų subjektus, kurie įtariami korupciniais veiksmais ar pinigų plovimu; atkreipia dėmesį į tai, kad įtraukimas į juodąjį sąrašą gali būti veiksminga įmonių atgrasymo nuo korupcijos priemonė ir yra gera paskata joms tobulinti ir įtvirtinti savo vidaus sąžiningumo procedūras; ragina valstybes nares įdiegti įmonių prieš organizuotą nusikalstamumą sertifikavimo sistemą ir atitinkama informacija automatiškai keistis ES lygmeniu;

32.

pažymi, kad 21 valstybė narė dar nėra perkėlusi į nacionalinę teisę viešųjų pirkimų direktyvų rinkinio; mano, kad viešųjų pirkimų taisyklės yra būtinos, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę labiausiai korupcijos pažeidžiamose srityse;

33.

pažymi, kad skaidrios apskaitos taisyklės, kurias galima peržiūrėti, turėtų būti užtikrintos ne tik centrinėje vyriausybėje, bet ir regionų bei vietos lygmeniu visose valstybėse narėse;

34.

reiškia susirūpinimą dėl nusikalstamą veiklą vykdančių bendrovių, susijusių su pinigų plovimu, nuolat taikomos praktikos, kai jos siūlo žemas kainas dalyvaudamos konkursuose, skirtuose itin dideliems projektams įgyvendinti; ragina Komisiją įtraukti ekonominį rangos ir subrangos konkursuose dalyvaujančių įmonių pasiūlymų vertinimą;

35.

pažymi, kad pinigų plovimas per sudėtingas įmonių struktūras ir jų integravimas į teisėtą ekonominę veiklą gali kelti grėsmę valstybės viešajai tvarkai; ragina valstybes nares parengti priemones, kurios netaptų nederama našta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, bet padidintų piniginių sandorių skaidrumą ir pagerintų operacijų atsekamumą iki fizinių asmenų, kad būtų galima susekti nusikalstamos ir teroristinės veiklos finansavimą (principas „sekti pinigus“); ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų apsunkintas sudėtingų ir sunkiai suprantamų tarpusavyje susijusių įmonių struktūrų kūrimas, nes būtent dėl to, kad tokios bendrovės dažniausiai būna neskaidrios, jos gali būti naudojamos nusikalstamai ir teroristinei veiklai bei kitiems sunkiems nusikaltimams finansuoti;

36.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares reikalauti, kad, prieš paskiriant sutartis, sutarties šalys atskleistų visą savo įmonės struktūrą ir tikruosius savininkus, kad būtų išvengta palaikančių bendrovių, kurios padeda agresyviai planuoti mokesčius, vykdyti mokesčių slėpimą ir mokestinį sukčiavimą bei korupciją;

37.

pažymi, kad ES valstybėse narėse turto pirkimas naudojamas iš nusikalstamos veikos gautiems pinigams plauti, nes taip nusikaltėliai paslepia savo tikrąją nuosavybę per užsienio priedangos įmones; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad bet kokiai užsienio įmonei, ketinančiai įsigyti nuosavybės teisių jos teritorijoje, būtų taikomi tie patys skaidrumo standartai, kurių reikalaujama jos jurisdikcijoje įsteigtoms įmonėms;

38.

atkreipia dėmesį, kad finansų krizė tapo papildomu spaudimu Europos vyriausybėms; atsižvelgdamas į esamus ekonominius sunkumus, ragina užtikrinti didesnį viešųjų išlaidų sąžiningumą ir skaidrumą;

39.

primygtinai ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų, kad sprendimai dėl licencijų išdavimo ir statybos leidimų regionų ir vietos lygmeniu būtų priimami skaidriai;

40.

pažymi, kad pagal SESV 325 straipsnį valstybėms narėms ir Komisijai numatyta teisinė pareiga kovoti su sukčiavimu, ir teigiamai vertina tai, kad į pasiūlymus dėl teisės aktų, kurie daro finansinį poveikį, įtrauktos kovos su sukčiavimu nuostatos;

41.

reiškia susirūpinimą dėl padaugėjusių sukčiavimo atvejų, susijusių su PVM, visų pirma su vadinamuoju karuseliniu sukčiavimu; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant padėti dalytis informacija, kuri naudinga kovojant su tokiu sukčiavimu;

42.

prašo valstybių narių priimti specialius teisės aktus ir imtis atitinkamų priemonių, skirtų išvengti specialistų, bankų, tarnautojų ir politikų, kurie, nors ir nepriklauso nusikalstamoms organizacijoms, bet jas įvairiu lygmeniu palaiko, veiklai ir su ja kovoti; todėl:

a)	rekomenduoja valstybėms narėms ir ES institucijoms skatinti valstybės pareigūnų rotaciją, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir organizuoto nusikalstamumo skverbimuisi;

ragina nustatyti privalomas taisykles, pagal kurias asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais arba dalyvavo vykdant organizuotą nusikalstamumą, pinigų plovimą, korupciją ar kitus sunkius nusikaltimus, viešojo administravimo pažeidimus, dalyvavimą nusikalstamose organizacijose ar korupciją negalėtų būti renkami į viešojo administravimo institucijas, įskaitant Europos Sąjungos institucijas, organus ir agentūras, ar jose dirbti;

c)	reikalauja įrodytais atvejais baudžiamąja tvarka bausti vadovus ir bankus, kai vykdomas didelio masto pinigų plovimas; ragina Komisiją parengti pasiūlymą, siekiant užtikrinti visišką ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų bei patikos bendrovių per bankus vykdomų pinigų pervedimų skaidrumą;

43.

mano, kad būtina turėti visoje Europoje taikomas taisykles, pagal kurias būtų tikrinami ir stebimi visi politinių partijų finansavimo šaltiniai, kad būtų užtikrintas jų teisėtumas;

44.

mano, jog labai svarbu sustiprinti teisės nuostatas, skirtas užtikrinti didesnį finansinių srautų skaidrumą ir atsekamumą, ypač ES fondų valdymo srityje, be kita ko, atliekant išankstinius tyrimus ir galutinį auditą siekiant patikrinti, ar lėšos tinkamai panaudotos tinkamai; ragina valstybes nares pateikti nacionalines deklaracijas dėl savo kontrolės sistemų; ragina Komisiją:

a)	pakoreguoti mokėjimus, jei valstybės narės netinkamai naudoja ES lėšas;

b)	laikinai neleisti gauti ES finansavimo institucijoms ir bendrovėms, kurios pripažintos kaltomis sukčiaujant netinkamai naudojus ES lėšas;

c)	atidžiai stebėti ES lėšų naudojimą ir reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

45.

mano, kad Komisija ES finansuojamų projektų viešųjų pirkimų procesuose turėtų taikyti aukščiausius sąžiningumo reikalavimus; primena, kad, siekiant nustatyti, ar ES lėšos naudojamos tinkamai, ir pažaboti korupciją, yra būtinas projektų rezultatų stebėjimas bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis ir atsakomybės reikalavimas iš vietos valdžios institucijų;

46.

pažymi, kad skaidrumas yra veiksmingiausia priemonė kovojant su piktnaudžiavimu ir sukčiavimu; ragina Komisiją tobulinti šios srities teisės aktus ir nustatyti privalomą reikalavimą skelbti duomenis, susijusius su visais ES lėšų gavėjais, įskaitant su subranga susijusius duomenis;

47.

prašo Komisijos imtis teisėkūros veiksmų, skirtų supaprastinti biurokratines procedūras administraciniu lygmeniu tiek, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir kova su korupcija;

48.

prašo Europos Komisijos stebėti ir pranešti Europos Parlamentui apie procentinę dalį tiesiogiai sudaromų viešųjų sutarčių valstybėse narėse, taip pat apie teisines aplinkybes, kuriomis nacionalinės administracijos dažniausiai jas naudoja;

49.

rekomenduoja valstybėms narėms stengtis užtikrinti veiksmingus savo ES lėšų panaudojimo skaidrumo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmus; kadangi teigiamas ES finansavimo poveikis priklauso nuo skaidrumo, veiksmingos stebėsenos ir atskaitomybės procesų nacionaliniu ir ES lygmenimis, reikėtų apgalvoti, kaip padaryti, kad stebėsena ir vertinimas būtų vykdomi nuolat, o ne tik ex post; mano, kad šiuo požiūriu turėtų būti sustiprintas Audito Rūmų vaidmuo;

50.

mano, kad, siekiant nustatyti ES fondų poveikį ir padėti įvertinti, ar šie fondai pasiekė savo tikslus, reikėtų nustatyti kokybinius ir kiekybinius rodiklius, kurie turėtų būti palyginami, ir kad kiekybiniai duomenys turėtų būti nuolat renkami ir skelbiami;

Europos prokuratūra

51.

mano, kad, kovojant su korupcija Europos Sąjungoje, Europos prokuratūrai turi tekti svarbiausias vaidmuo; pakartoja savo prašymą kuo skubiau ir dalyvaujant kuo didesniam valstybių narių skaičiui įsteigti nepriklausomą Europos prokuratūrą, kuri veiktų nepriklausomai nuo nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų ir būtų apsaugota nuo politinės įtakos ir spaudimo;

52.

pakartoja, kad svarbu turėti aiškiai apibrėžtą nacionalinių prokurorų ir būsimos Europos prokuratūros bei Eurojusto ir OLAF atsakomybę ir įgaliojimus, kad būtų išvengta prieštaraujančių įgaliojimų; ragina būsimai Europos prokuratūrai skirti atitinkamų jos užduotims finansinių ir žmogiškųjų išteklių; mano, kad Europos prokuratūra turėtų turėti įgaliojimus persekioti visus PIF nusikaltimus, įskaitant su PVM susijusį sukčiavimą; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares laikytis Europos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Taricco (C-105/14) ir kuo skubiau Taryboje atnaujinti derybas dėl PIF direktyvos;

53.

apgailestauja, kad Taryboje vykstančios derybos kenkia pagrindinėms nuostatoms dėl nepriklausomos ir efektyvios Europos prokuratūros;

54.

ragina Europos Komisiją įvertinti poreikį persvarstyti būsimos Europos prokuratūros įgaliojimus siekiant, kai ji bus įsteigta, jai suteikti galią kovoti su organizuotu nusikalstamumu;

Konkrečios sritys, kuriose reikia imtis veiksmų

Klastojimas

55.

smerkia gausėjantį prekių, vaistų ir žemės ūkio maisto produktų padirbinėjimą Europos Sąjungoje, kurį vykdo tarptautinio organizuoto nusikalstamumo valdomi platinimo tinklai; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių siekiant išvengti prekių, vaistų ir žemės ūkio maisto produktų padirbinėjimo ir su juo kovoti; ragin Komisiją ir valstybes nares sistemingai rinkti duomenis apie sukčiavimo ir klastojimo atvejus siekiant turėti informacijos apie jų mastą ir paplitimą ir dalytis geriausia patirtimi, kad būtų nustatytas šis reiškinys ir su juo kovojama;

56.

ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti kitus metodus, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią sukčiavimui maisto produktų srityje ir atgrasyti nuo jo, pvz., Europos registre nurodyti ir sugėdinti už sukčiavimą nuteistus maisto ir vaistų tvarkymo subjektus;

57.

ragina plėtoti turimas atsekamumo sistemas ir sistemingai įgyvendinti Reglamente (EB) Nr. 178/2002 numatytą nuoseklų atsekamumą, apimantį maisto produktus, pašarus, maisto produktams naudojamus gyvūnus ir visas medžiagas, numatytas arba galimas perdirbti maisto produktų arba pašarų gamybos procese;

Prekyba narkotikais

58.

primena, kad prekyba narkotikais nusikalstamoms grupuotėms yra labai svarbi, todėl su ja reikia kovoti tiek baudžiant už ją, tiek taikant prevenciją; ragina valstybes nares ir kompetentingas institucijas kovoti su narkotikų rinkos ir kitų nusikalstamų veikų ryšiais bei jų poveikiu teisėtai ekonomikai ir prekybai, kaip pabrėžė Europolas ir ENNSC 2016 m. ataskaitoje dėl narkotikų rinkos;

59.

primena Komisijai, kad reikia įvertinti pažangą, padarytą 2013–2016 m. įgyvendinant ES kovos su narkotikais veiksmų planą; ragina Komisiją, remiantis šiuo vertinimu, pasiūlyti naują veiksmų planą 2017–2020 m. laikotarpiui;

60.

pažymi, kad prioritetas turėtų būti teikiamas naujosios vadinamųjų lengvų narkotikų politikos įvertinimui, ir mano, kad, kaip veiksmingos kovos su nusikalstamomis organizacijomis priemonės, turėtų būti svarstomos dekriminalizavimo / legalizavimo strategijos; prašo ES kelti šį klausimą įgyvendinant savo vidaus ir išorės politiką, į politinę diskusiją įtraukiant visas reikiamas ES ir tarptautines agentūras bei susijusių šalių institucijas;

Azartiniai žaidimai ir susitarimai dėl varžybų baigties

61.

primena, kad nusikalstamos organizacijos dažnai plauna pinigus pasinaudodamos teisėtais ir neteisėtais azartiniais žaidimais bei susitarimais dėl varžybų baigties; smerkia nusikalstamus interesus, susijusius su šiais reiškiniais, ir ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti arba priimti teisės aktus dėl kovos su jais ir jų prevencijos, nustatant, kad sporto rezultatų klastojimas yra nusikalstama veika ragina valstybes nares, siekiant kovoti su šiais reiškiniais, skaidriai ir veiksmingai bendradarbiauti su sporto organizacijomis, taip pat stiprinti ryšius ir bendradarbiavimą su Eurojustu bei Europolu;

Mokesčių rojai

62.

pažymi, kad dėl mokesčių slėpimo ir vengimo Europos Sąjungoje kasmet prarandamas 1 trilijonas EUR; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokesčių rojams ir šalims, taikančioms neskaidrią arba kenksmingą apmokestinimo tvarką, nes tai didžiulė kiekvienam ES piliečiui poveikį darantį problema;

63.

teigiamai vertina tarptautinį Didžiojo dvidešimtuko (G 20) susitarimą taikyti naują pasaulinį standartą siekiant didesnio mokesčių skaidrumo, kuris atitinka ES jau taikomą aukštą standartą; ragina šį standartą sparčiai įgyvendinti ir veiksmingai stebėti mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą tarptautiniu lygmeniu; palankiai vertina tai, kad Komisija 2016 m. vasario mėn. pasirašė susitarimus, kurie apima keitimąsi informacija mokesčių srityje su tokiomis šalimis kaip Andora ir Monakas, ir kad 2015 m. Komisija pasirašė susitarimus su Šveicarija, Lichtenšteinu ir San Marinu;

64.

primena ES pareigą kovoti, kad nebeliktų nuostatų dėl mokesčių, kurias taikant tarptautinėms korporacijoms ir asmenims lengviau išvengti mokesčių, taip pat padėti trečiosioms šalims susigrąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius; pabrėžia, kad ES prioritetine tvarka visuose svarbiuose tarptautiniuose forumuose turi raginti kovoti su mokesčių rojais, bankų paslaptimis ir pinigų plovimu, panaikinti perdėtas profesines paslaptis, užtikrinti viešą tarptautinių bendrovių informacijos atskleidimą pagal valstybę ir tikrųjų bendrovių savininkų viešus registrus; pažymi, kad mokesčių rojai yra tinkama vieta laikyti ir plauti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, ir kad dėl jų reikia taikyti ES lygmeniu koordinuotą požiūrį;

65.

ragina Komisiją didinti informuotumą apie rimtas sąlygų korupcijai sudarymo pasekmes, apsvarstyti galimybę parengti išsamų planą, pagal kurį būtų atgrasoma nuo turto pervedimo į ES nepriklausančias šalis, kuriose saugomas korumpuotų asmenų anonimiškumas, ir persvarstyti savo ekonominius ir diplomatinius ryšius su šiomis šalimis;

Nusikaltimai aplinkai

66.

reiškia susirūpinimą dėl besiplečiančios su nusikalstama aplinka susijusios veiklos, kuri yra susijusi su organizuota, mafijos stiliaus nusikalstama veikla arba dėl jos kyla, pvz., neteisėta prekyba atliekomis, įskaitant toksines atliekas, ir jų išmetimas, taip pat gamtos paveldo naikinimas; primena savo rekomendaciją parengti bendrą veiksmų planą, kad būtų išvengta tokio pobūdžio nusikaltimų ir kovojama su jais; pažymi, kad reikia sugriežtinti taisykles dėl gamtos išsaugojimo ir aplinkos, be kita ko, vykdyti rangos ir subrangos įmonių, laimėjusių konkursus stambiems iš ES biudžeto finansuojamiems infrastruktūros projektams vykdyti, nusikaltimų prevencijos patikrinimus;

67.

ragina Komisiją stebėti ir vertinti 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės taikytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias baudžiamąsias sankcijas už bet kokį neteisėtą elgesį, kuris turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai; ragina ES aplinkos apsaugos įstatymų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo darbo tinklą (IMPEL) periodiškai informuoti Europos Parlamentą apie valstybių narių veiksmus įgyvendinant Direktyvą 2008/99/EB;

68.

pažymi, kad organizuoti nusikaltėliai pinigams plauti ir aplinką teršiančioms nuodingoms medžiagoms neteisėtai šalinti pasitelkia žemės kasimo darbus atliekančias statybos bendroves; ragina Komisiją vykdyti rangos ir subrangos įmonių, laimėjusių konkursus stambiems iš ES biudžeto finansuojamiems infrastruktūros projektams vykdyti, kontrolę, kad būtų užkirstas kelias tokiai nusikalstamai veiklai;

Elektroniniai nusikaltimai

69.

primena, kad elektroniniai nusikaltimai yra pasitelkiami pinigų plovimo ir klastojimo atvejais; elektroniniai nusikaltimai sudaro didelę daugelio nusikalstamų organizacijų pajamų dalį, todėl svarbu stiprinti šios srities Sąjungos teisės aktus valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Sąjungos agentūromis; susirūpinęs pažymi, kad nusikalstamos organizacijos, naudodamosi internetu sukčiavimo tikslais, pvz., reklamuodamos prekybą narkotikais ir žmonėmis, padidino savo neteisėtos prekybos apimtis;

Organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas

70.

primena, kad didėjanti organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo konvergencija ir ryšys bei nusikalstamų ir teroristinių organizacijų sąsajos kelia vis didesnę grėsmę Sąjungai; ragina valstybes nares užtikrinti, kad už terorizmo finansavimą ir rėmimą organizuoto nusikalstamumo būdu įgytomis lėšomis būtų baudžiama ir kad baudžiamuosiuose procesuose dalyvaujančios valstybių narių valdžios institucijos labiau atsižvelgtų į organizuoto nusikalstamumo ir teroristinės veiklos ir terorizmo finansavimo tarpusavio sąsajas;

71.

pabrėžia, kad neteisėta organizuoto nusikalstamumo tinklų prekyba šaunamaisiais ginklais, nafta, narkotikais ir laukiniais gyvūnais ir migrantų, cigarečių ir suklastotų prekių bei meno kūrinių ir kitų kultūros objektų kontrabanda tapo labai pelningu teroristinių grupių finansavimo šaltiniu; atkreipia dėmesį, kad Komisija pristatė veiksmų planą dėl kovos su neteisėta prekyba šaudmenimis ir sprogmenimis bei neteisėtu jų naudojimu; primygtinai ragina kuo skubiau jį įgyvendinti; ragina valstybes nares, nesukeliant nederamos administracinės naštos ekonominės veiklos vykdytojams, imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad teroristinės grupės ir nusikaltėlių tinklai negalėtų gauti naudos iš jokios prekybos;

72.

primena, kad dalyvavimą nusikalstamoje veikloje galima susieti su teroristiniais nusikaltimais; primena, kad, remiantis Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) duomenimis, prekyba narkotikais, neteisėtas šaunamųjų ginklų gabenimas, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas ir pinigų plovimas tapo terorizmo dalimi; laikosi nuomonės, kad siekiant veiksmingos kovos su terorizmu reikia sustiprinti ES teisės aktus kovos su organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu srityje, taip pat atsižvelgiant į esamus abipusiai naudingus teroristinių ir organizuoto nusikalstamumo grupių ryšius;

Organizuotas nusikalstamumas ir prekyba žmonėmis bei neteisėtas žmonių gabenimas

73.

yra susirūpinęs dėl to, kad dėl nuolatinių pabėgėlių srautų į Europą žmonių kontrabanda tampa vis profesionalesnė, o neteisėto žmonių gabenimo tinklai iš to gauna vis didesnį pelną; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pažangą vykdant tarptautinį bendradarbiavimą kovos su neteisėtu žmonių gabenimu srityje, siekiant pažaboti neteisėtą žmonių gabenimą ir kuo labiau sumažinti neteisėto žmonių gabenimo tinklų įtaką;

74.

primena, kad prekybos žmonėmis srityje Europos Sąjunga sukūrė specialią teisinę ir politinę sistemą, kuria siekiama gerinti bendradarbiavimą, taip pat ja siekiama, kad įstaigoms ir agentūroms, pavyzdžiui, Europolui ir Eurojustui, prekyba žmonėmis būtų prioritetinė sritis; palankiai vertina pirmos ataskaitos apie pažangą, padarytą kovojant su prekyba žmonėmis, išvadas; ragina Komisiją remiantis šiais duomenimis kuo skubiau parengti strategiją laikotarpiui nuo 2016 m.;

75.

smerkia tai, kad organizuotas nusikalstamumas patenka į migrantų priėmimui skirtų fondų tvarkymo sritį, ir ragina imtis veiksmų, skirtų kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis, kuriuos valdo sudėtingi nusikalstamų grupuočių tinklai, esantys nukentėjusių asmenų kilmės, tranzito ir tikslo šalyse;

76.

pabrėžia, kad skubiai reikia įvertinti sunkų migrantų darbo jėgos išnaudojimą Sąjungoje; pripažįsta, kad viena iš pagrindinių prekybos žmonėmis priežasčių yra teisėtos migracijos kanalų stoka ir kliūtys pasinaudoti teise kreiptis į teismą; taip pat pažymi, kad Sankcijų darbdaviams direktyvoje yra svarbių nuostatų kovai su neteisėtai šalyje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių išnaudojimu darbe, bet tokios nuostatos priklauso nuo sąžiningų, veiksmingų ir prieinamų skundų nagrinėjimo mechanizmų nacionalinių lygmeniu, ir kol kas tokių mechanizmų yra įgyvendinta labai mažai;

Išorės dimensija

77.

ragina ES toliau remti viešosios administracijos stiprinimą ir tinkamų kovos su korupcija teisės aktų sistemų taikymą visose šalyse, ypač pokonfliktinėse ir pereinamojo laikotarpio šalyse, kurių institucijos silpnos; primygtinai ragina besivystančiose šalyse stiprinti regioninius ir specializuotus policijos ir teisminius tinklus – visuomet pagal kriterijus, kuriais remiantis būtų užtikrinami tinkami duomenų apsaugos ir privatumo standartai – ir keistis geriausia Europolo, Eurojusto ir Europos teisminio tinklo praktika bei praktine patirtimi; pabrėžia, jog būtina gerinti reguliavimą ir teisėsaugą, taip pat skatinti informatorių apsaugą, kad pažeidėjai atsakytų už savo nusikaltimus, be to, ir ES viduje, ir už jos ribų turėtų būti sukurta tinkama informatorių apsaugos sistema; ypač pabrėžia, kad būtinas tiesioginio informavimo mechanizmas, kuriuo ES pagalbą gaunančiose šalyse galėtų naudotis piliečiai, pastebintys ES finansuojamų pagalbos programų pažeidimų;

78.

su nerimu pažymi, kad svarbiausių tarptautinių konvencijų ir iniciatyvų, kuriomis siekiama kovoti su korupcija ir NFS, įgyvendinimas konkrečių rezultatų neduoda; primena, kad, norint veiksmingai kovoti su korupcija ir finansiniais nusikaltimais, nepaprastai svarbu sukurti užsienio politikos kovos su korupcija strategiją; ragina ES vykdant savo išorės politiką prioritetine tvarka skatinti teisingą Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir visų kitų svarbių tarptautinių dokumentų, kuriais siekiama kovoti su korupcija ir pinigų plovimu, perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą;

79.

ragina Komisiją nuolat stebėti ir užtikrinti, kad teikiant ES pagalbą nebūtų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai prisidedama prie korupcijos; laikosi nuomonės, kad, siekiant išvengti didžiulio pagalbos išteklių iššvaistymo ir su tuo susijusios korupcijos, pagalbos teikimas turėtų būti labiau derinamas su priimančiosios šalies gebėjimais ją įsisavinti ir jos vystymosi poreikiais apskritai; ragina ES korupcijos problemą spręsti tiesiogiai – rengiant programas ir šalies strategijos dokumentus – ir paramą biudžetui susieti su aiškiais kovos su korupcija tikslais; šiuo tikslu pabrėžia būtinybę kurti tvirtus įgyvendinimo stebėsenos mechanizmus; ragina Komisiją parengti tvirtą holistinę visapusišką korupcijos rizikos valdymo besivystančiose šalyse strategiją, kad teikiant paramą vystymuisi nebūtų skatinama korupcija, taip pat visapusiškai įgyvendinti 2013 m. parengtą kovos su sukčiavimu strategiją, ypač kai ES pagalba įgyvendinama visomis šiuo tikslu numatytomis priemonėmis, įskaitant Europos plėtros fondą (EPF) ir patikos fondus, ir kai vystymosi projektai deleguojami trečiosioms šalims; su susirūpinimu pažymi, kad ES požiūris į korupciją AKR valstybėse – menkas strateginis orientyras, kaip stiprinti valstybių taikomas jos prevencijos ir kontrolės sistemas; mano, kad Europos išorės veiksmų tarnyba ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas turėtų labiau derinti savo požiūrį į tai, kaip veiksmingai pažaboti korupciją besivystančiose šalyse;

80.

primena, kad svarbus ES vidaus ir išorės politikos nuoseklumas, ir pažymi, kad kovą su organizuotu nusikalstamumu būtina integruoti į vystymosi ir saugumo strategijas, kaip priemonę stabilumui besivystančiose šalyse atkurti;

81.

pabrėžia, kad pagarba žmonių ir vyriausybių teisei spręsti dėl savo ekonominės, maisto ir žemės ūkio sistemų yra atsakymas į klausimą, kaip kovoti su nusikalstama veikla, dėl kurios kyla badas ir skurdas; ragina tarptautinę bendruomenę aktyviai kovoti su finansinėmis spekuliacijomis maisto produktais, pvz., su pirkimu už mažą kainą didelėse žemės ūkio vietovėse ir stambių tarptautinių žemės ūkio bendrovių vykdomu žemės grobimu, atsižvelgiant į tai, kad dėl to nukenčia smulkieji gamintojai;

82.

ragina besivystančias šalis įgyvendinant savo kovos su korupcija darbotvarkę užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę sudarant išteklių sutartis, bendrovėms teikiant finansines ataskaitas ir atliekant auditą, taip pat renkant ir paskirstant pajamas;

83.

ragina ES didinti savo paramą siekiant padėti ištekliais turtingoms šalims įgyvendinti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (GPSI) principus – užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę – naftos, dujų ir kasybos sektoriuose; ryžtingai ragina sukurti veiksmingą teisės aktų sistemą siekiant užtikrinti, kad bendrovės, susijusios su naftos, dujų ir kasybos sektorių tiekimo grandinėmis, tinkamai įgyvendintų GPSI;

84.

paveda savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui vykdyti rekomendacijas, pateiktas Parlamento rezoliucijose dėl kovos su korupcija; ragina Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą per dvejus metus įvertinti, atsižvelgiant į pirmiau minėtas rekomendacijas, Komisijos teisėkūros veiksmus šioje srityje;

o o

85.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 218, 2013 8 14, p. 8.

(2) OL L 127, 2014 4 29, p. 39.

(3) OL L 130, 2014 5 1, p. 1.

(4) OL L 151, 2014 5 21, p. 1.

(5) OL L 141, 2015 6 5, p. 73.

(6) OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

(7) OL L 141, 2015 6 5, p. 1.

(8) OL L 150, 2014 5 20, p. 93.

(9) OL L 319, 2015 12 4, p. 1.

(10) OL L 332, 2007 12 18, p. 103.

(11) OL L 317, 2014 11 4, p. 28.

(12) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.

(13) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(14) OL L 65, 2016 3 11, p. 1.

(15) ECLI:EU:C:2015:555.

(16) OL C 346, 2016 9 21, p. 27.

(17) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.

(18) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0269.

(19) OL C 208, 2016 6 10, p. 89.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/111

P8_TA(2016)0404

Žmogaus teisės ir migracija trečiosiose šalyse

2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse (2015/2316(INI))

(2018/C 215/20)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 13 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos papildomą protokolą,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir į jų protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1954 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso ir į 1961 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir į jos protokolą,

—	atsižvelgdamas į 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir į jos protokolą,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. Vaiko teisių konvenciją ir į jos protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. Neįgaliųjų teisių konvenciją ir į jos protokolą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 3 d. Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pranešimą dėl žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos, taip pat dėl migrantų žmogaus teisių propagavimo būdų ir priemonių,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl migrantų apsaugos,

—

atsižvelgdamas į įvairių tarptautinių žmogaus teisių organų atliktą darbą, įskaitant įvairias Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais François Crépeau ir kitų atitinkamų specialiųjų pranešėjų parengtas ataskaitas, taip pat visuotinį periodinį vertinimą ir kitų sutarties organų darbą,

—	atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) darbą ir ataskaitas, įskaitant Rekomenduojamus žmogaus teisių laikymosi prie tarptautinių sienų principus ir gaires ir Tranzitu vykstančių migrantų padėties ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus,

—	atsižvelgdamas į Dakos darbuotojų migrantų įdarbinimo ir atsakingo naudojimosi jų paslaugomis principus,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į atitinkamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą „Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą“ (COM(2011)0743),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015)0240),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis“ (COM(2015)0510),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimą dėl Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti įsteigimo (C(2015)7293),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25–26 d. ir 2015 m. spalio 15 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 9 d. Tarybos išvadas dėl priemonių pabėgėlių ir migracijos krizei spręsti,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintą politinį pareiškimą ir veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas migracijos klausimais, ypač į 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (1), 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos (2) ir į 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl galių mergaitėms suteikimo ES pasitelkiant švietimą (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius (6),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 11 d. patvirtintą antrojo Viduržemio jūros sąjungos parlamentinės asamblėjos pirmininkų aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamąją deklaraciją imigracijos, prieglobsčio ir žmogaus teisių Europos ir Viduržemio jūros regione klausimais (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (8),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl migracijos, žmogaus teisių ir humanitarinių pabėgėlių (9),

—	atsižvelgdamas į įvairius pilietinės visuomenės organizacijų pranešimus migrantų žmogaus teisių klausimais,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0245/2016),

A.	kadangi žmogaus teisės yra prigimtinės visų be išimties žmonių teisės;

kadangi migracija yra pasaulinis ir daugialypis reiškinys, kurį sukelia daug įvairių veiksnių, pvz., ekonominės sąlygos (įskaitant turto pasiskirstymo raidą ir regioninę bei pasaulinę ekonominę integraciją), socialinės ir politinės sąlygos, padėtis darbo sąlygų, smurto ir saugumo srityse, laipsniškas aplinkos blogėjimas ir gaivalinių nelaimių daugėjimas; kadangi į šį reiškinį reikia reaguoti darniai, subalansuotai, visapusiškai ir atsižvelgiant į žmogiškąjį jo aspektą, taip pat nepamirštant teigiamo jo poveikio demografinei raidai ir ekonominei plėtrai;

kadangi migracijos maršrutai yra itin sudėtingi, persikeliama ne tik iš vieno regiono į kitą, bet dažnai ir regiono viduje; kadangi, nepaisant pasaulinės ekonomikos krizės, JT duomenimis, tarptautinės migracijos srautai didėja; kadangi šiuo metu tarptautiniais migrantais laikoma beveik 244 mln. žmonių;

D.	kadangi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kitose tarptautinėse konvencijose įtvirtintos teisės yra visuotinės ir nedalomos;

E.	kadangi migracija taip pat yra vis didesnės globalizacijos ir rinkų tarpusavio priklausomybės padarinys;

F.	kadangi įvairūs migracijai poveikį darantys veiksniai leidžia numatyti jų pasekmes ir įpareigoja formuoti tinkamą politiką;

G.	kadangi migracijos srautų pokyčiai, ypač krizės laikotarpiu, sukelia didelius ekonominius, socialinius ir politinius padarinius tiek migrantų kilmės šalyse, tiek jų kelionės tikslo šalyse;

H.	kadangi itin svarbu turėti veiksmingų mechanizmų stebėti užsienio piliečių atvykimą ir išvykimą ir jį kontroliuoti, taip pat nagrinėti ir prognozuoti migracijos poveikį ir, tuo remiantis, rengti visą migracijos valdymo politiką;

kadangi migracijos veiksniai yra labai įvairūs, jie gali būti daugialypiai ir susiję su ekonominėmis, aplinkos, kultūros, politinėmis, šeimos ar asmeninėmis priežastimis; kadangi vis daugiau migrantų priverčiami persikelti ir jiems reikia ypatingos apsaugos, nes jie bėga, be kita ko, iš nestabilių valstybių, nuo konfliktų, politinių ir religinių persekiojimų;

J.	kadangi darosi vis sunkiau atskirti pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir migrantus, taip pat ir dėl to, kad daugelyje šalių nėra nei tinkamų teisinių ir institucinių priemonių, nei tinkamo teisinio pagrindo;

K.	kadangi tranzito ir kelionės tikslo šalių valdžios institucijos ir priėmimo centrai turi būti gerai informuoti ir pasirengę, atsižvelgdami į skirtingas aplinkybes, lanksčiai vertinti migrantus ir prieglobsčio prašytojus;

L.	kadangi migrantų judėjimas tapo pasaulinis ir regioninis, o migracijos srautai iš pietų į pietus (80 proc. tokios migracijos vyksta tarp bendrą sieną turinčių šalių, kuriose pajamų skirtumas yra nedidelis) šiuo metu šiek tiek viršija migracijos srautus iš pietų į šiaurę;

kadangi Europa visada buvo ir migracijos tikslo, ir migracijos pradžios regionas; kadangi vyksta ne tik šiuolaikinė užsienyje dirbančių aukštesnių socialinių klasių atstovų migracija, europiečiai taip pat yra emigravę į užsienį dėl ekonominių sunkumų, konfliktų ar politinio persekiojimo; kadangi dėl vykstančios ekonomikos ir finansų krizės daug europiečių buvo priversti emigruoti, taip pat į Pietų pusrutulio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis;

kadangi moterys ir vaikai sudaro vis didesnę migrantų ir dar didesnę pabėgėlių dalį; kadangi vis daugiau migrantų ir pabėgėlių turi aukštąjį išsilavinimą ir jau 2010 m. protų nutekėjimo procesas apėmė 59 mln. asmenų; kadangi šis procesas labiausiai pasireiškia Azijos žemyne, tačiau Afrikos žemyne jo pasekmės skaudžiausios, nes ten yra tik 4 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų ir 31 proc. tokių asmenų migruoja (10);

O.	kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, dėl nestabilumo ir konfliktų kai kuriuose regionuose kilo humanitarinė krizė, kuri palietė daugiau kaip 65 milijonų pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų, ypač besivystančiose šalyse;

P.	kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaro biuras užregistravo, kad yra mažiausiai 10 milijonų asmenų be pilietybės;

Q.	kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai judėti ir pasirinkti savo gyvenamą vietą bet kurioje valstybėje, taip pat išvykti iš bet kurios šalies, įskaitant savąją, ir sugrįžti į savo šalį;

kadangi kilmės, tranzito ir atvykimo šalių tarpusavio bendradarbiavimas ir keitimasis informacija ir gerąja patirtimi yra būtini siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir prekybai žmonėmis ir su šiais reiškiniais kovoti, nes tai sudaro galimybes nustatyti toms šalims rūpimus klausimus ir bendrus jų interesus;

S.	kadangi, sprendžiant pasaulinius vystymosi, taikos pasaulyje, žmogaus teisių ir klimato kaitos klausimus, reikia laikytis holistinio požiūrio į migraciją, ypač didelį dėmesį skiriant humanitarinių sąlygų gerinimui kilmės šalyse, kad vietos gyventojai galėtų gyventi saugesnėse teritorijose;

T.	kadangi Ženevos konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose apibrėžtos pabėgėlių teisės;

U.	kadangi daugelyje Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje esančių pabėgėlių stovyklų blogėja gyvenimo sąlygos, įskaitant sanitarines, ir kadangi jose dažnai neužtikrinamas pabėgėlių, ypač pažeidžiamų asmenų, o visų pirma moterų ir vaikų, saugumas;

V.	kadangi, Pasaulio banko teigimu, migrantų tarptautinių perlaidų suma 2013 m. sudarė daugiau kaip 550 mlrd. USD, iš kurių 414 mlrd. buvo siunčiama į besivystančias šalis;

W.	kadangi Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėse smarkiai išaugo ksenofobija, diskriminacija, smurtas ir nepalankumas migrantams bei padaugėjo neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos nusikaltimų;

kadangi konkretus, gerai organizuotas ir tinkamas migracijos klausimų sprendimas suteikia galimybių atskiriems asmenims ir šalims; kadangi sprendžiant šiuos klausimus turi būti remiamasi kovos su skurdu, darnaus vystymosi skatinimo, migrantų ir pabėgėlių teisių laikymosi ir jų orumo paisymo principų; kadangi sprendžiant minėtus klausimus turi glaudžiai bendradarbiauti kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalys;

Y.	kadangi migracija yra svarbus dinamiškas elementas, galintis sušvelninti demografinę krizę ir sustabdyti darbingo amžiaus gyventojų procentinės dalies mažėjimą kai kuriose šalyse;

kadangi sunku nustatyti nelegalių migrantų skaičių, todėl sunku parengti jų gyvenimo ir darbo sąlygų rodiklius, nors būtent nelegaliems migrantams labiausiai reikia apsaugos, turint mintyje, kad teisinio statuso ir teisinio pripažinimo neturinčius migrantus lengviausia išnaudoti, su jais netinkamai elgtis ir nesilaikyti pačių pagrindinių jų žmogaus teisių;

AA.	kadangi tarptautinė migracija gali būti priemonė specifinėms darbo jėgos trūkumo darbo rinkoje problemoms spręsti;

AB.

kadangi migrantai prisideda prie priimančiųjų šalių įvairovės didinimo ir praturtina jų kultūrą; kadangi toks procesas gali vykti tik tuomet, kai jie visapusiškai integruojami į priimančiųjų šalių visuomenes, siekiant, kad jos naudotųsi jų teikiamu ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu potencialu; kadangi politinius sprendimus priimantys asmenys turi skubiai informuoti plačiąją visuomenę apie ekonominiu, kultūriniu ir socialiniu požiūriu naudingą migrantų įtaką, taip užkirsdami kelią ksenofobiniam ir diskriminaciniam požiūriui;

AC.	kadangi tinkamomis priėmimo ir integracijos politikos priemonėmis gali būti užtikrinama, kad nesustiprėtų ar neužsitęstų daugelio migrantų patirtų traumų poveikis;

AD.

kadangi socialinė ir kultūrinė raida priklauso nuo integracijos ir kadangi tam reikia rimto abiejų šalių įsipareigojimo – migrantai turi norėti prisitaikyti prie priimančiosios šalies visuomenės, neatsisakydami ir savo gimtojo kultūrinio tapatumo, o priimančiųjų šalių institucijos ir bendruomenės turi būti pasirengusios priimti migrantus ir patenkinti jų reikmes;

Migrantų teisių laikymosi sunkumai ir pavojai

reiškia solidarumą su žmonėmis, priverstais palikti savo šalį, be kita ko, dėl konfliktų, persekiojimų, žmogaus teisių pažeidimų ir ypač didelio skurdo; reiškia gilų susirūpinimą dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos daug migrantų patiria daugelyje tranzito ar kelionės tikslo šalių; pabrėžia, kad turi būti gerbiamas migrantų orumas ir jų žmogaus teisės;

pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi rodyti pavyzdį propaguodamos ir apsaugodamos migrantų žmogaus teises, visų pirma savo teritorijoje, kad jomis būtų galima pasitikėti, kai bus svarstomi migracijos ir žmogaus teisių klausimai trečiosiose šalyse;

primena, kad besivystančios šalys priėmė didžiąją dalį pasaulio pabėgėlių ir migrantų; pripažįsta trečiųjų šalių pastangas priimant migrantus ir pabėgėlius; pabrėžia, kad šių šalių paramos sistemos susiduria su pavojingomis problemomis, galinčiomis labai trukdyti apsaugoti vis didesnį skaičių perkeltųjų gyventojų;

primena, kad „kiekvienas žmogus turi teisę […] išvykti iš bet kurios šalies, įskaitant savąją“ ir „sugrįžti į savo šalį“ (11); pabrėžia, kad atitinkamo asmens socialinė padėtis ir pilietybė jokiu būdu neturėtų trukdyti jam naudotis šia teise ir kad kiekvienas individas turi teisę oriai migruoti savo pasirinkta kryptimi; ragina visas vyriausybes spręsti nepakankamos žmogaus teisių apsaugos, su kuriuo susiduria migrantai, klausimą; primygtinai ragina nacionalines vyriausybes ir parlamentus panaikinti baudžiamąjį teisinį pagrindą, pagal kurį migracija apibūdinama kaip nusikalstama veika, ir ieškoti trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių sprendimų migrantų saugumui užtikrinti; smerkia kai kuriose valstybėse taikomus išvykimo iš valstybės teritorijos ir grįžimo į ją apribojimus ar draudimus ir bepilietybės pasekmes, norint naudotis teisėmis;

pažymi, kad vis didesnį pabėgėlių skaičių visame pasaulyje nustelbia dar didesnis šalies viduje perkeltų asmenų skaičius; pabrėžia, kad pastarieji neturėtų būti diskriminuojami vien dėl to, kad bandė užsitikrinti saugumą nekirsdami tarptautinių sienų, todėl pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinamos šalies viduje perkeltų asmenų teisės, įskaitant galimybes naudotis sveikatos apsauga ir švietimu;

primena, kaip svarbu nustatyti asmenis be pilietybės, kad jiems būtų galima suteikti tarptautinės teisės aktuose nustatytą apsaugą; todėl primygtinai ragina valstybes parengti bepilietybės nustatymo procedūras ir keistis tarpusavyje gerąja patirtimi, įskaitant gerąją teisės aktų bei praktikos, susijusių su naujai atsirandančių vaikų bepilietybės atvejų prevencija, taikymo patirtį;

atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga turi nuolat spręsti bepilietybės problemą – tai turi būti jos išorės santykių politikos dalis, ypač atsižvelgiant į tai, kad bepilietybė yra viena iš pagrindinių priverstinės migracijos priežasčių; primena, kad Taryba 2012 m. paskelbtoje ES strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje prisiėmė įsipareigojimą „sukurti bendrą Komisijos ir EIVT sistemą, kuria naudojantis būtų galima trečiosioms šalims kelti asmenų be pilietybės ir savavališko migrantų sulaikymo klausimus“;

yra susirūpinęs dėl to, kad migrantai ir pabėgėliai savavališkai sulaikomi ir su jais blogai elgiamasi, ir primena, kad sulaikymas turi būti taikomas tik visiško būtinumo atveju ir visais atvejais turi būti užtikrinamos atitinkamos apsaugos priemonės, įskaitant galimybę dalyvauti tinkamame teismo procese;

ragina valstybes pripažinti tarptautinėje teisėje nustatytas jų prievoles prieglobsčio ir migracijos srityje ir priimti reikiamus nacionalinius teisės aktus, kad tos prievolės būtų veiksmingai vykdomos, numatant juose, be kita ko, galimybę prašyti tarptautinės apsaugos; ragina šiuose teisės aktuose atsižvelgti į migrantų patirto persekiojimo ir diskriminacijos mastą ir pobūdį;

10.

primena, kad migrantai turi teisę nebūti grąžinami į šalį, kurioje su jais gali būti netinkamai elgiamasi ir jie gali būti kankinami; pabrėžia, kad kolektyvinis asmenų išsiuntimas ir grąžinimas yra draudžiami pagal tarptautinę teisę; reiškia susirūpinimą dėl to, kaip elgiamasi su migrantais, kurie priverstinai grąžinami į savo šalį arba į trečiąją šalį, toliau deramai nestebint jų padėties, ir prašo bet kokiu atveju nepamiršti sunkumų, su kuriais jie susiduria sugrįžę į šias šalis;

11.

siūlo parengti į savo kilmės šalį grįžtančių migrantų reintegracijos programas;

12.

pabrėžia, kad svarbu gerbti migrantų, kad ir koks būtų jų statusas, teisę kreiptis į teismą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą, nebijant būti išduotiems imigracijos priemonių vykdymo užtikrinimo institucijoms, sulaikomiems ir deportuojamiems; yra susirūpinęs dėl to, kad daugelyje šalių nėra su migrantų teisių pažeidimais susijusių procedūrų, kontrolės ir stebėsenos mechanizmų, taip pat neužtikrinama migrantams ir prieglobsčio prašytojams teikiamos informacijos ir teisinės pagalbos kokybė; rekomenduoja tinkamai apmokyti už prieglobsčio klausimus atsakingų valdžios institucijų ir priėmimo centrų darbuotojus, taip pat su tarptautinės apsaugos prašančiais asmenimis bendraujančius darbuotojus ir socialinius darbuotojus, kad jie galėtų deramai atsižvelgti į bendrąsias ir asmenines aplinkybes ir į kitus panašius su apsaugos prašymais susijusius klausimus;

13.

be to, ragina Komisiją ir EIVT geriau keistis gerosios praktikos pavyzdžiais su trečiosiomis šalimis, ypač suteikiant mokymus pagalbos teikėjams, kaip veiksmingiau nustatyti įvairias migrantų, ypač pažeidžiamiausių migrantų, savybes, kilmę ir patirtį, kad būtų galima juos geriau apsaugoti ir padėti jiems, atsižvelgiant į jų poreikius;

14.

pabrėžia, kad saugios šalies ir saugios kilmės šalies apibrėžtis neturėtų užkirsti kelio individualiam prieglobsčio prašymų nagrinėjimui; reikalauja, kad visais atvejais būtų nustatomi migrantai, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ir nagrinėjami jų prašymai; primygtinai reikalauja, kad jiems būtų suteikiamos tinkamos negrąžinimo garantijos ir kad jie galėtų naudotis skundų nagrinėjimo mechanizmu;

15.

atkreipia dėmesį į fizinį ir psichologinį smurtą ir būtinybę pripažinti ypatingų formų smurtą ir persekiojimą, kurį patiria migrantės moterys ir migrantai vaikai, pvz., prekybą žmonėmis, priverstinius dingimus, seksualinę prievartą, lyties organų žalojimą, ankstyvas ir priverstines santuokas, smurtą šeimoje, vergovę, nusikaltimus dėl garbės ir diskriminaciją dėl lyties; primena, kad yra kaip niekada daug smurto dėl lyties ir prievartavimo, įskaitant prievartavimą kaip karo ginklą, aukų, ir jų skaičius vis auga;

16.

yra susirūpinęs dėl to, kad vaikus verbuoja ginkluotos grupuotės; pabrėžia, jog būtina remti jų nuginklavimo, reabilitacijos ir reintegracijos politiką;

17.

pabrėžia, kad atskyrus šeimos narius, taip pat ir sulaikymo atveju, moterims ir vaikams kyla didesnis pavojus;

18.

primena, kad ypač pažeidžiamos yra nelydimos moterys ir mergaitės, šeimos galvos vaidmenį atliekančios moterys ir nėščios moterys, taip pat neįgalieji ir pagyvenę asmenys; pabrėžia, kad nuo konfliktų ir persekiojimo bėgančios merginos patiria didesnę priverstinių ir ankstyvų vedybų, ankstyvo gimdymo, išprievartavimo, seksualinės ir fizinės prievartos ir prostitucijos grėsmę netgi po to, kai pasiekia vadinamąsias saugias vietas; todėl ragina suteikti joms specializuotą apsaugą ir pagalbą, ypač sanitarijos srityje, kol jos gyvena priėmimo stovyklose;

19.

rekomenduoja tokius klausimus įtraukti į migracijos politiką, be kita ko, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir visų kitų formų smurtui prieš moteris ir jų diskriminacijai, ir už tai bausti; ragina visapusiškai – de jure ir de facto – įgyvendinti lygybę, kaip svarbiausią smurto prevencijos veiksnį, siekiant paskatinti moterų autonomiją ir savarankiškumą;

20.

yra susirūpinęs dėl to, kad vis daugiau ataskaitų ir liudijimų atskleidžiama, jog daugėja smurto prieš vaikus migrantus, įskaitant jų kankinimus ir įkalinimą, taip pat jų dingimo atvejų; pabrėžia, kad, remiantis JT Vaiko teisių komiteto nuomone, vaikų sulaikymas vien dėl jų pačių arba jų tėvų migracijos statuso yra vaiko teisių pažeidimas ir niekada negali būti vykdomas siekiant vaiko interesų;

21.

primena, kad vaikai migrantai yra ypatingai pažeidžiami, ypač tais atvejais, kai nėra lydimi, ir kad jie turi teisę į ypatingą apsaugą, teikiamą atsižvelgiant į vaiko interesą pagal tarptautinės teisės taisykles; pabrėžia, kad labai svarbu į vystomąjį bendradarbiavimą integruoti nelydimų nepilnamečių klausimą, palengvinant jų integraciją šalyje, kurioje jie apsigyvenę, visų pirma suteikiant jiems galimybes mokytis ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir užkertant kelią smurtui, prievartai, išnaudojimui ir vaikų apleidimo pavojui;

22.

reiškia savo susirūpinimą dėl pasitaikančių sunkumų užregistruoti ne savo kilmės šalyje gimusius vaikus, nes tokie sunkumai gali sukurti dar didesnį bepilietybės pavojų; atsižvelgdamas į tai, reikalauja užtikrinti galimybę registruoti jų gimimą, kad ir koks būtų jų tėvų migracijos statusas;

23.

primygtinai prašo Sąjungos glaudžiai bendradarbiauti su UNICEF, UNHCR ir visomis kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis, kompetentingomis imtis visų priemonių, kad būtų padidinti vaikų migrantų ir jų šeimų, kad ir koks būtų jų migracijos statusas, apsaugos viso jų maršruto metu pajėgumai, finansuojant apsaugos programas, visų pirma švietimo įstaigų ir sveikatos priežiūros srityje, leidžiant naudotis specialiomis vaikams skirtomis patalpomis ir teikiant psichologinę pagalbą, užtikrinant šeimos ryšių nustatymą ir nelydimų ar nuo savo šeimos atskirtų vaikų susijungimą su šeima, taikant nediskriminavimo, nekriminalizavimo, nesulaikymo ir neteisingų sankcijų netaikymo, šeimos susijungimo, fizinės ir teisinės apsaugos ir teisės į tapatybę principus;

24.

primena, kad nusikaltėlių tinklai naudojasi legalios migracijos galimybių trūkumu, regioniniu nestabilumu ir konfliktais, taip pat bandančių pabėgti moterų, merginų ir vaikų pažeidžiamumu, ir juos naudoja prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo tikslais;

25.

atkreipia dėmesį į ypatingas smurto rūšis ir ypatingas persekiojimo formas, kurių aukos yra migruojantys LGBTI asmenys; prašo paremti ypatingos socialinės ir teisinės LGBTI asmenų migrantų ir prieglobsčio prašytojų apsaugos mechanizmo įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į jų pažeidžiamumą, ir atidžiai stebėti, ar jų apsaugos prašymai išsamiai nagrinėjami, net ir apeliacinių organų;

26.

primena, kad ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, ypač teisės į sveikatos apsaugą, švietimą ir būstą, yra pagrindinės žmogaus teisės ir visi migrantai, o ypač vaikai, kad ir koks būtų jų migracijos statusas, turi turėti galimybę jomis naudotis;

27.

yra susirūpinęs dėl darbo teisės pažeidimų ir migrantų išnaudojimo; pripažįsta, kad švietimas, darbo galimybės ir šeimos susijungimas yra svarbūs integracijos proceso elementai; primygtinai tvirtina, kad būtina naikinti bet kokį priverstinį migrantų darbą, ir ypač smerkia bet kokį vaikų išnaudojimą;

28.

yra susirūpinęs dėl to, kad per dažnai diskriminuojamos tam tikros socialinės ir kultūrinės, kalbinės ir religinės mažumos, taigi didėja nelygybė migrantų naudojimosi savo teisėmis srityje;

29.

ragina priimančiąsias šalis migrantėms moterims užtikrinti teisę gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia vengti kurti atskirus rajonus migrantams, skatinti įtrauktį ir sudaryti sąlygas naudotis visomis socialinio gyvenimo teikiamomis galimybėmis;

31.

mano, kad teisė į mokslą ir teisė dirbti, taip pat teisė gyventi šeimoje ir šeimos susijungimas sudaro palankias sąlygas migrantų autonomijai ir integracijai; primygtinai teigia, kad svarbu užtikrinti darbuotojų migrantų ir jų šeimų socialinę apsaugą; pažymi, kad veiksminga migrantų integracija turi būti paremta atidžiu darbo rinkos ir būsimų jos galimybių vertinimu, geresne darbuotojų migrantų žmogaus teisių ir darbuotojų teisių apsauga ir nuolatiniu dialogu su suinteresuotaisiais darbo rinkos subjektais;

32.

pažymi, kad, migrantams išmokus priimančiosios šalies kalbą, gali gerokai pagerėti jų gyvenimo kokybė ir ekonominis bei kultūrinis nepriklausomumas ir jiems pasidaro lengviau sužinoti informaciją apie savo teises priimančiosios šalies visuomenėje; mano, kad priimančiosios šalies institucijos turi užtikrinti galimybes mokytis kalbų; rekomenduoja įtraukti migrantus į politinių ir socialinių sprendimų priėmimo procesus;

33.

mano, kad galimybės įsidarbinti, mokytis ir įgyti nepriklausomą statusą yra svarbiausi migrantų įtraukties ir autonomijos įgijimo veiksniai; prašo sustiprinti tokias pastangas, skirtas dažniausiai nepakankamai atstovaujamoms migrantėms moterims, siekiant įveikti didesnes migrančių moterų įtraukčiai ir jų autonomijai trukdančias kliūtis;

34.

primena, kad priimančiosios šalys turi skatinti migrantų, ypač migrančių moterų, autonomiją – suteikti jiems reikiamų žinių ir socialinių gebėjimų, visų pirma profesinio ir kalbų mokymosi žinių ir gebėjimų, kad būtų siekiama įgyvendinti socialinę ir kultūrinę jų įtrauktį;

35.

mano, kad visi darbuotojai turėtų gauti sutartį jiems suprantama kalba ir būti apsaugoti nuo sutarties pakeitimo; pabrėžia, kad žmogaus teisių apsauga turėtų būti stiprinama kilmės ir kelionės tikslo šalių dvišaliais susitarimais;

36.

mano, jog svarbu parengti darnias ir visapusiškas lyčių aspektams jautrias nacionalines migracijos politikos priemones, kuriomis būtų sprendžiami visų migracijos proceso etapų klausimai, kurios būtų koordinuojamos vyriausybių ir rengiamos plačiai konsultuojantis su nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis, privačiuoju sektoriumi, darbdavių ir darbuotojų organizacijomis, pilietine visuomene ir pačiais migrantais, taip pat remiant tarptautinėms organizacijoms;

37.

primena, kad visos moterys ir visi vyrai turi teisę į saugias ir teisingas darbo sąlygas bei visapusišką darbuotojų teisių įgyvendinimą pagal tarptautinės žmogaus teisių apsaugos teisės nuostatas ir priemones bei pagrindines TDO konvencijas;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad mažų garantijų darbas, kurį priimančiosiose šalyse dažniausiai dirba migrantai, ypač migrantės moterys, didina jų pažeidžiamumą; primena, kad išnaudojimas darbe dažnai būna prekybos žmonėmis arba neteisėto jų įvežimo padarinys, bet yra galimas ir be šių dviejų nusikaltimų; todėl yra susirūpinęs, kad daugelis priimančiųjų šalių darbdavių nebaudžiami už jų daromus tarptautinių darbo teisės normų pažeidimus darbuotojų migrantų atžvilgiu; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose šalyse darbo teisės aktais leidžiama tarptautinės teisės normas pažeidžianti praktika; mano, kad imantis bet kokių veiksmų, kuriais siekiama panaikinti migrantų išnaudojimą darbe, turi būti vykdomas veiksmingas išnaudojančių darbdavių baudžiamasis persekiojimas ir sykiu taikoma nukentėjusiųjų nuo tokio išnaudojimo apsauga;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina pripažinti kvalifikaciją, kurią migrantai įgijo savo kilmės šalyse, – taip būtų didinamas jų nepriklausomumas ir gerinama socialinė įtrauktis į įvairias visuomenės gyvenimo sritis, visų pirma į darbo rinką; pabrėžia, jog reikia pripažinti visų migrantų, net ir neturinčių teisėto statuso, teisę sudaryti savo, kaip darbuotojų, teisių gynimo organizacijas, įskaitant profesines sąjungas, ir prie jų prisijungti ir šiuos darinius pripažinti;

40.

ragina verslo įmones įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kad jų veikla nedarytų neigiamo poveikio žmogaus teisėms, o jei toks poveikis daromas – jį šalinti, taip pat siekti išvengti bet kokio su jų veikla tiesiogiai susijusio neigiamo poveikio žmogaus teisėms arba jį švelninti;

41.

ragina Sąjungą kartu su JAV ir kitais tarptautiniais partneriais toliau dėti darnias diplomatines pastangas aktyviai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kad būtų skubiai parengta bendra strategija, kaip spręsti dabartines pasaulines migracijos problemas;

42.

primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis visų būtinų konkrečių veiksmų, siekiant veiksmingo ir efektyvaus atitinkamų trečiųjų šalių dalyvavimo;

43.

pabrėžia, kad ES turi aktyviau įgyvendinti savo užsienio politiką, siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą tuose regionuose, kuriuose karas ir konfliktas lemia didžiulius migracijos srautus į Europos Sąjungą;

44.

primena, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės privalo imtis realių veiksmų, siekdamos pašalinti pagrindines krizių priežastis, sukeliančias tokius masinės migracijos reiškinius;

45.

ragina kilmės ir tranzito šalyse pagerinti humanitarines sąlygas, kad vietos gyventojai ir pabėgėliai galėtų gyventi saugesnėse teritorijose;

46.

primygtinai ragina konflikto šalis nutraukti išpuolius prieš civilius gyventojus, juos apsaugoti ir sudaryti jiems galimybes saugiai išvykti iš vietovių, kuriose vykdomas smurtas, arba gauti humanitarinių organizacijų pagalbą;

47.

atkreipia dėmesį į grupuotės „Islamo valstybė“ ir jos raidos poveikį masiniam teisėtų prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų antplūdžiui; pripažįsta itin svarbų saugumo ir kovos su terorizmu politikos vaidmenį kovojant su pagrindinėmis migracijos priežastimis;

48.

primena naujausią JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro pareiškimą, kad labai daug migrantų yra terorizmo ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų aukos, todėl su šiais pabėgėliais turėtų būti elgiamasi atitinkamai;

49.

primena, kad perkėlimo programos, vykdomos prižiūrint UNHCR, yra naudinga priemonė, siekiant tvarkingai valdyti į daugelį pasaulio šalių atvykstančių asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, srautus; pabrėžia, kad, nesant galimybės vykdyti perkėlimo, visos valstybės turėtų būti skatinamos kurti ir įgyvendinti priėmimo dėl humanitarinių priežasčių programas arba bent jau sudaryti sąlygas pabėgėliams likti arčiau savo kilmės šalies;

50.

atkreipia dėmesį į tai, kad vis didėja humanitarinės pagalbos, siunčiamos į šalia Sirijos esančias šalis, poreikiai ir nuolat trūksta jos finansavimo ir dėl to yra sumažinti pagal Pasaulio maisto programą pabėgėliams teikiami maisto daviniai; prašo Jungtinėms Tautoms priklausančių šalių, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių laikytis nors savo finansinių įsipareigojimų; pabrėžia, jog svarbu, kad, teikdamos pagalbą šiose šalyse esantiems pabėgėliams, didžiausią dėmesį jos skirtų pragyvenimo šaltinių užtikrinimui, pabėgėlių saugumui, jų galimybėms naudotis pagrindinėmis teisėmis, ypač galimybėms naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis, glaudžiai bendradarbiaujant su UNHCR, Pasaulio maisto programa ir kompetentingomis įstaigomis;

51.

primena, kad migracija ir vystymasis yra tarpusavyje susiję ir kad vystomasis bendradarbiavimas švietimo, sveikatos, darbo teisės, skurdo mažinimo, žmogaus teisių, demokratizacijos ir atstatymo po konflikto srityse, taip pat kova su nelygybe, klimato kaitos padariniais ir korupcija yra svarbiausi veiksniai, siekiant išvengti priverstinės migracijos; pažymi, kad žemės ir išteklių grobimas gali turėti svarbų poveikį humanitarinėms krizėms, ir pažymi, kad socialinės, politinės ir humanitarinės krizės gali priversti žmones migruoti; mano, kad migracija visame pasaulyje pripažįstama kaip galinga tvaraus ir įtraukaus vystymosi priemonė;

52.

ragina ES ir tarptautinę bendruomenę nustatyti konkrečius veiksmus, kurių gali imtis vyriausybės, siekdamos padidinti teisėtos migracijos, kaip vystymąsi skatinančio veiksnio, potencialą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti politinę lyderystę ir aktyvią propagavimo veiklą, ypač kelionės tikslo šalyse, kad būtų kovojama su ksenofobija ir sudaromos geresnės sąlygos socialinei migrantų integracijai;

53.

laikosi nuomonės, kad migracijos priežastys yra gilios (visų pirma ekonominės, politinės, socialinės ir aplinkosauginės); mano, kad, teikiant paramą vystymuisi, šios priežastys turėtų būti veiksmingai šalinamos, geriau stiprinant gebėjimus, pirmenybę teikiant konfliktų sureguliavimui ir propaguojant pagarbą žmogaus teisėms; pabrėžia, kad šios priežastys susijusios su išaugusiu konfliktų ir karų skaičiumi, žmogaus teisių pažeidimais ir gero valdymo trūkumu;

54.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti migracijos valdymą, bendradarbiaujant regioniniu ir vietos lygmenimis ir įtraukiant pilietinę visuomenę;

Pagarba žmogaus teisėms grindžiamas požiūris

55.

primygtinai ragina visus prieglobsčio ir migracijos politiką rengiančius ir šios srities sprendimus priimančius subjektus neleisti sulieti migrantų ir pabėgėlių apibrėžčių; primena, kad ypatingą dėmesį reikia skirti pabėgėliams, kurie bėga nuo konfliktų ar persekiojimų, todėl jie turi teisę į prieglobstį tol, kol negali grįžti į savo kilmės šalį; primena, kad dauguma pabėgėlių ieško prieglobsčio jų kilmės šalies kaimynystėje esančiose šalyse ir regionuose; todėl mano, kad jiems turėtų būti taikomas kompleksinis požiūris pagal Sąjungos išorės politiką;

56.

prašo valstybių ratifikuoti visas tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir konvencijas ir laikytis su migrantų teisėmis susijusių normų, nustatytų įvairiuose teisiniuose dokumentuose, įskaitant pagrindinius tarptautinius žmogaus teisių srities dokumentus, ir kituose dokumentuose, kuriuose reglamentuojami migracijos klausimai, pavyzdžiui, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos protokoluose ir Tarptautinėje konvencijoje dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos; atsižvelgdamas į tai, mano, kad pastarosios konvencijos neratifikavimas Sąjungos valstybėse narėse menkina Sąjungos žmogaus teisių politikos patikimumą ir jos deklaruojamą įsipareigojimą siekti tokių teisių nedalomumo;

57.

primena, jog patikimų ir teisėtų migracijos kelių atvėrimas yra geriausia neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis prevencijos priemonė ir kad vystymosi strategijose turėtų būti pripažinta, jog migracija ir judumas yra tiek priimančiosios, tiek kilmės šalies vystymosi varomosios jėgos, nes siunčiamos perlaidos ir investuojama; atsižvelgdamas į tai, ragina Sąjungą ir labiausiai išsivysčiusias trečiąsias šalis bendradarbiauti, siekiant parengti teisėtus migracijos kelius, pavyzdžiu laikant tam tikrų valstybių gerąją praktiką, ypač siekiant palengvinti šeimų susijungimą ir judumą, net ir dėl ekonominių priežasčių, ir tai daryti visais kompetencijos lygmenimis, taip pat ir mažesnės kvalifikacijos migrantų atžvilgiu, siekiant kovoti su nelegaliu darbu;

58.

palankiai vertina Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonėje (EDŽTRP) 2014–2020 m. numatytas konkrečias nuostatas dėl migrantų, prieglobsčio prašytojų, perkeltų asmenų ir asmenų be pilietybės; prašo Komisijos, atliekant Žmogaus teisių rėmimo priemonės laikotarpio vidurio vertinimą, 2017–2018 m. laikotarpiu ir toliau laikyti prioritetu migrantų teisių apsaugą ir rėmimą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus 2015 m. liepos mėn. patvirtinant ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ir pagerinti žmogaus teisių garantijas ir jas įtraukti į visus su migracija susijusius su trečiosiomis šalimis sudaromus susitarimus, procesus ir programas; be to, mano, kad, kai tai įmanoma, prie bet kokio susitarimo ar programos turėtų būti taip pat pridedamas nepriklausomas žmogaus teisių padėties vertinimas, o patys susitarimai ir programos turėtų būti periodiškai vertinami; rekomenduoja rengti ir vykdyti komunikacijos ir informuotumo didinimo kampanijas, per kurias būtų informuojama apie galimybes, kurių migracija ir migrantai gali teikti tiek kilmės šalių, tiek priimančiųjų šalių visuomenei; taigi primena, kad EDŽTRP lėšomis turėtų būti toliau finansuojami projektai, kuriais siekiama stiprinti kovą su rasizmu, diskriminacija, ksenofobija ir kitų formų netolerancija, įskaitant religinę netoleranciją;

59.

ragina Sąjungą patvirtinti konkrečias migrantų teisių srities gaires, kurios papildytų žmogaus teisių gaires, ir sykiu atlikti poveikio analizę bei parengti vystymosi ir migracijos politikos stebėsenos mechanizmus, kad būtų užtikrintas viešosios politikos migrantų klausimu veiksmingumas; pabrėžia, kad svarbu pagarbą žmogaus teisėms integruoti į visas su migracijos klausimais susijusias Sąjungos išorės santykių politikos priemones, ypač į tas, kurios susijusios su užsienio reikalais, vystymusi ir humanitarine pagalba; primena, kad būtina laikytis žmogaus teisių, vykdant bet kokią Sąjungos išorės politiką, ypač prekybos, vystymosi, aplinkos ir migracijos politiką, siekti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų ir įgyvendinti į visus Sąjungos susitarimus, įskaitant prekybos susitarimus, įtrauktas žmogaus teisių nuostatas; taigi prašo, kad, vykdant bet kokį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis migracijos srityje, būtų vertinamos šių šalių pagalbos migrantams ir prieglobsčio prašytojams sistemos, parama, kurią jos teikia pabėgėliams, ir jų gebėjimas bei pasiryžimas kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis; ragina ES ir jos valstybes nares imti pavyzdį iš tokių šalių kaip Kanada, kurioje įgyvendinama veiksminga perkėlimo politika; pabrėžia, kad jokia šios srities politika neturėtų būti vykdoma paramos vystymuisi politikos sąskaita;

60.

ragina judėjimo laisvę ir teisę į švietimą, sveikatos priežiūrą ir darbą kaip teminius prioritetus įtraukti į Sąjungos išorės bendradarbiavimo finansavimo priemones, taip pat ragina remti besivystančias šalis, kad jos galėtų patvirtinti ilgalaikę tokias teises propaguojančią politiką; ragina Komisiją ir EIVT, rengiant konkrečiai šaliai skirtas žmogaus teisių srities strategijas, ypatingą dėmesį skirti migrantų teisėms;

61.

pageidauja, kad migrantų ir pabėgėlių žmogaus teisės būtų kaip atskiras punktas įtrauktos į Sąjungos dialogo su atitinkamomis trečiosiomis šalimis darbotvarkę ir kad ES prioritetine tvarka finansuotų projektus, skirtus pažeidžiamiems asmenims ir NVO, žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams ir teisininkams, kurie gina migrantų teises, ginti;

62.

atsižvelgdamas į tai, ragina šalis užtikrinti galimybę nepriklausomiems stebėtojams, NVO ir nacionalinėms ar tarptautinėms institucijoms ir organizacijoms, taip pat žiniasklaidai, patekti į visas migrantų priėmimo ir sulaikymo vietas; ragina Sąjungos delegacijas ir valstybių narių ambasadas, taip pat atvykstančias Europos Parlamento delegacijas stebėti migrantų padėtį minėtose sulaikymo vietose ir kreiptis į šios srities nacionalines valdžios institucijas, siekiant užtikrinti pagarbą migrantų teisėms ir skaidrumą visuomenei;

63.

nurodo, kad prekiautojai žmonėmis daugeliui pabėgėlių pateikia tikrovės neatitinkantį vaizdą; dar kartą primena, kad svarbu kovoti su prekyba žmonėmis, sustabdyti pinigų srautus ir išardyti tinklus, nes tokiu būdu gali būti padarytas teigiamas poveikis trečiųjų šalių pabėgėlių, bandančių bėgti nuo karo ir teroro, žmogaus teisių padėčiai;

64.

skatina glaudžiai bendradarbiauti migrantų teisių apsaugos srityje su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis institucijomis ir organizacijomis, aktyviai veikiančiomis migracijos valdymo srityje, ypač labiausiai migracijos paliestose šalyse, ir padėti joms priimti migrantus, gerbiant jų orumą ir laikantis jų teisių;

65.

pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą su tokiomis organizacijomis, siekiant užkirsti kelią neteisėtam migrantų įvežimui ir prekybai žmonėmis, stiprinant mokymą, imantis gebėjimų stiprinimo veiksmų, diegiant informacijos mainų mechanizmus, apimančius imigracijos srities ryšių palaikymo pareigūnų tinklų poveikio vertinimus ir bendradarbiavimą, kurį jie užmezga su trečiosiomis šalimis, skatindami bendradarbiavimą baudžiamosios teisės klausimais, ir skatinant šios srities Palermo protokolų ratifikavimą, skatinant bendradarbiavimą baudžiamosios teisės klausimais ir nustatant įtariamuosius, taip pat padedant tirti nusikalstamas veikas kartu su nacionalinėmis institucijomis;

66.

prašo, kad Europos Parlamentas būtų labiau įtrauktas į kompleksinio požiūrio į žmogaus teises migracijos politikoje rengimą ir kad šie klausimai būtų įtraukti į Sąjungos metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje, taip pat į tą jos dalį, kurioje kiekviena šalis svarstoma atskirai; reikalauja vykdyti griežtesnę parlamentinę su trečiosiomis šalimis sudarytų darbo susitarimų ir atitinkamų Sąjungos agentūrų išorės bendradarbiavimo veiklos kontrolę; reikalauja daugiau atsižvelgti į ekspertų ataskaitas ir Europos prieglobsčio paramos biuro surinktus duomenis apie pabėgėlių kilmės šalis;

67.

pripažįsta pilietinės visuomenės vaidmenį dalyvaujant politiniame dialoge ir indėlį į jį; pabrėžia, kad svarbu konsultuotis su pilietine visuomene visais Sąjungos išorės politikos klausimais, ypatingą dėmesį skiriant visapusiškam dalyvavimui, skaidrumui ir tinkamai informacijos sklaidai visais su migracija susijusių politikos priemonių ir procesų klausimais; primena, jog būtina didinti moterų organizacijų dalyvavimą, priimant sprendimus dėl konfliktų sprendimo, ir tinkamiau įtraukti pabėgėles, perkeltąsias ir migrantes į su jomis susijusių sprendimų priėmimą; ragina Komisiją ir EIVT stiprinti trečiųjų šalių nacionalinių žmogaus teisių apsaugos institucijų pajėgumus, kad jos galėtų dėti daugiau pastangų migrantų teisių apsaugos srityje ir kovoti su nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, neapykantą migrantams kurstančiomis kalbomis, kaip nurodyta 32-jų nacionalinių žmogaus teisių ombudsmenų ir institucijų priimtoje Belgrado deklaracijoje;

68.

primygtinai ragina priimančiąsias šalis daugiau dėmesio skirti migrantų asociacijoms, kurios turėtų būti tiesiogiai įtraukiamos į bendruomenių vykdomas vystymo programas;

69.

ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimą 0,7 proc. bendrų nacionalinių pajamų (BNP) skirti paramai vystymuisi; reikalauja, kad ši parama niekada nebūtų priklausoma nuo bendradarbiavimo migracijos srityje, ir prašo Sąjungos ir jos valstybių narių neįskaityti pabėgėlių priėmimui naudojamų lėšų į paramą vystymuisi;

70.

pabrėžia, kad paramos vystymuisi programos neturėtų būti naudojamos vien tik migracijos ir sienų valdymo tikslais; primygtinai ragina pagal ES vystymosi projektus, skirtus migrantams ir prieglobsčio prašytojams, įgyvendinti principą „nepamirškime nė vieno“ ir dėmesį sutelkti į galimybes naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis, ypač sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis, taip pat daug dėmesio skirti pažeidžiamiems asmenims ir grupėms, pvz., moterims, vaikams, mažumoms ir čiabuviams, taip pat LGBT asmenims ir neįgaliesiems;

71.

atkreipia dėmesį į teigiamus migracijos poveikio migrantų kilmės šalies vystymuisi aspektus, pvz., migrantų siunčiamas perlaidas, kurie gali labai padėti šeimai ir svariai prisidėti prie bendruomenės raidos; todėl ragina valstybes kuo labiau sumažinti perlaidų siuntimo išlaidas;

72.

ragina Sąjungą ir jos valstybes nares užtikrinti efektyvų ir veiksmingą politikos suderinamumą vystymosi labui ir, įgyvendinant migracijos politiką trečiųjų šalių atžvilgiu, prioritetą teikti žmogaus teisių užtikrinimui;

73.

primygtinai ragina ES integruoti migracijos dimensiją į Kotonu susitarimą pakeisiančią sistemą, pagal kurią bus apibrėžti būsimi ES ir AKR valstybių santykiai; pažymi, kad, trečiosioms šalims aktyviau dalyvaujant ES visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) priemonių rengime ir derantis dėl jų, būtų stiprinamas šių priemonių partnerystės pobūdis ir padidinta atsakomybė už jas vietoje, taip pat jų efektyvumas;

74.

ragina sumažinti skurdžių šalių skolos naštą, siekiant joms padėti parengti viešąją politiką, pagal kurią būtų užtikrinama pagarba žmogaus teisėms; primygtinai pabrėžia, kad turi būti sudarytos palankesnės sąlygos priimti tvarius su skola susijusius sprendimus, įskaitant atsakingo skolinimo ir skolinimosi standartų patvirtinimą, pasinaudojant daugiašale teisine valstybės skolos restruktūrizavimo procesų sistema, siekiant sumažinti skolos naštą ir išvengti nepakeliamos skolos, kad būtų sukurtos sąlygos apsaugoti žmogaus teises ilguoju laikotarpiu;

75.

teigiamai vertina migracijos integravimą į darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma į 10-ąjį DVT, pagal kurį nustatoma pasaulinės vystymosi politikos programa iki 2030 m.; primena, kad valstybės įsipareigojo bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, kad užtikrintų saugią, tvarkingą ir teisėtą migraciją, visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir humaniškai elgiantis su migrantais, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi migranto, pabėgėlio ar perkelto asmens statusą; pažymi, kad priverstinis gyventojų perkėlimas yra ne tik humanitarinis klausimas, bet ir vystymosi problema, todėl reikėtų užtikrinti geresnį koordinavimą tarp humanitarinių ir vystymosi veiksmų subjektų; laikosi nuomonės, kad, siekiant DVT, sudaroma galimybė sustiprinti teisėmis grindžiamą požiūrį, vykdant prieglobsčio ir migracijos politiką ir migracijos gaires integruoti į vystymosi strategijas; ragina tarptautinę bendruomenę patvirtinti išmatuojamus su migracija susijusių DVT rodiklius ir surinkti bei paskelbti suskirstytus duomenis apie migrantų galimybes gauti deramą darbą, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas, ypač besivystančiose kelionės tikslo šalyse, kad būtų pagerintas migracijos valdymas;

76.

pabrėžia, kad Sąjunga ir valstybės narės privalo remti mažiausiai išsivysčiusias šalis kovos su klimato kaita srityje, kad būtų išvengta skurdo didėjimo šiose šalyse ir dėl aplinkos veiksnių persikeliančių asmenų skaičiaus augimo;

77.

prašo Sąjungos aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl „pabėgėlio dėl klimato kaitos“ sąvokos, taip pat galbūt suformuluoti šios sąvokos apibrėžtį tarptautinės teisės lygmeniu;

78.

pabrėžia, kad reikia efektyviau koordinuoti ir vertinti įvairių Europos Sąjungos lygmeniu prieinamų trečiosioms šalims skirtų migracijos srities finansinių priemonių įgyvendinimą, jų poveikį ir tęstinumą – šios priemonės dabar yra paskirstytos įvairiose srityse, pvz., migracijos politikos, tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo, išorės politikos, kaimynystės politikos ir humanitarinės pagalbos, o jas įgyvendinant 2004–2014 m. laikotarpiu daugiau negu 400 projektų įgyvendinimui sutelkta daugiau kaip 1 mlrd. EUR;

79.

atkreipia dėmesį į Sąjungos bendradarbiavimo priemonių poveikį imigracijos, prieglobsčio ir žmogaus teisių apsaugos srityje; pažymi, kad įsteigtas Skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti; reikalauja vertinti ir stebėti šį fondą ir panašaus pobūdžio susitarimus, pvz., ES ir Turkijos pareiškimą ir Chartumo ir Rabato procesus;

80.

pabrėžia, kad susitarimuose su trečiosiomis šalimis turi būti numatyta didelę dalį paramos skirti tam, kad būtų įveikta migraciją lemianti socialinė, ekonominė ir politinė krizė;

81.

pabrėžia, jog svarbu, kad Europos Sąjunga, įgyvendindama ES visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą (VPMJ), aktyviau bendradarbiautų su trečiosiomis šalimis, kad būtų vis labiau stiprinamas tokių priemonių partnerystės pobūdis, gerinamas jų efektyvumas ir didinamas jų įnašas į migracijos problemų sprendimą;

82.

mano, kad reikia geriau suderinti ES visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą, į visus išorės susitarimus įtraukti griežtus žmogaus teisių laikymosi kontrolės ir priežiūros mechanizmus ir teikti pirmenybę kilmės ir tranzito šalyse vykdomiems projektams, kuriais būtų gerinama migrantų žmogaus teisių padėtis;

83.

ragina Sąjungą pasirašyti partnerystės judumo srityje susitarimus su savo artimiausiomis partnerėmis;

84.

prašo Komisijos ir valstybių narių savo politikoje numatyti migrantų grąžinimą tiktai į tas kilmės šalis, kur jie gali būti priimami visiškai saugiai, visapusiškai gerbiant visas jų pagrindines ir procedūrines teises, ir tuo tikslu prašo pirmenybę teikti savanoriškam grįžimui, o ne priverstiniam grąžinimui; pabrėžia, kad su trečiosiomis šalimis sudaromuose šios politikos srities susitarimuose turi būti numatomos apsaugos sąlygos, kurios užtikrintų, kad nebūtų pažeidžiamos į savo šalį grąžintų migrantų teisės ir kad jie nebūtų persekiojami; pripažįsta, jog svarbu periodiškai vertinti tokius susitarimus, kad jie nebūtų sudaromi su šalimis, nesilaikančiomis tarptautinių žmogaus teisių standartų;

85.

reikalauja imtis kovos su kontrabandos tinklais veiksmų ir sustabdyti prekybą žmonėmis; prašo numatyti teisėtus ir saugius kelius, įskaitant humanitarinius koridorius, kuriais galėtų naudotis asmenys, prašantys tarptautinės apsaugos; prašo parengti nuolatinio ir privalomojo perkėlimo programas ir išduoti humanitarines vizas iš konflikto zonų bėgantiems asmenims, kad jie galėtų, be kita ko, įvažiuoti į trečiąją šalį ir joje prašyti prieglobsčio; reikalauja numatyti daugiau teisėtų būdų ir nustatyti bendrąsias atvykimą ir gyvenimą reglamentuojančias taisykles, kad migrantai galėtų dirbti ir ieškoti darbo;

86.

primygtinai teigia, kad reikia sukurti ir geriau įgyvendinti į nelaimę patekusių, tranzitu vykstančių ir prie ES sienų esančių migrantų apsaugos sistemas;

87.

teigiamai vertina kovos su kontrabandininkais ir prekiautojais žmonėmis operacijas ir pritaria tam, kad būtų stiprinamas Sąjungos išorės sienų valdymas; pabrėžia, kad reikia parengti ilgalaikį visapusišką ir konkretų skubių veiksmų planą, kuris apimtų trečiųjų šalių bendradarbiavimą kovojant su organizuotais nusikalstamais prekeivių tinklais;

88.

pabrėžia, kad neteisėtas migrantų įvežimas būna susijęs su prekyba žmonėmis ir yra didelis žmogaus teisių pažeidimas; primena, kad tokios misijos kaip EURONAVFOR MED yra konkreti kovos su neteisėtu migrantų įvežimu priemonė; ragina Sąjungą tęsti tokio tipo operacijas ir dar intensyviau jas vykdyti;

89.

mano, jog būtina svarstyti sienų politikos gerinimo ir saugumo stiprinimo klausimus, taip pat svarstyti, kaip ateityje pagerinti FRONTEX ir EASO vaidmenį; kviečia būti solidariems ir konkrečiai įsipareigoti įnešant pakankamus įnašus į šių agentūrų biudžetą ir remiant jų veiklą;

90.

pabrėžia, kad būtina gerinti migrantų antplūdžio valdymo centrų ir prie Sąjungos išorės sienų esančių atvykimo punktų veikimą;

91.

ragina Sąjungą nuostatas dėl duomenų apsaugos įtraukti į susitarimus dėl informacijos pranešimo ir keitimosi informacija pasienyje ir migracijos maršrutuose;

92.

ragina Europos Sąjungą ir priimančiąsias šalis parengti veiksmingas informacijos srautų koordinavimo ir derinimo, duomenų kaupimo, jų kryžminių nuorodų sudarymo ir analizės priemones;

o o

93.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių šalių vyriausybėms bei parlamentams, JTO, Europos Tarybai, Afrikos Sąjungai, Amerikos valstybių organizacijai ir Arabų Valstybių Lygai.

(1) OL C 294, 2016 8 12, p. 18.

(2) OL C 346, 2016 9 21, p. 47.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0102.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0312.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0073.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0300.

(7) http://apum.parlement.ma/Future_Meetings/Docs/IISummit-of-Speakers_Lisbon-11MAY2015/DeclaracaoCimeira_EN.pdf

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.

(9) OL C 179, 2016 5 18, p. 40.

(10) Rapport international 2015 de l'ONU sur les migrations, disponible sur http://www.un.org/en/development/desa/population/migration/publications/migrationreport/docs/MigrationReport2015_Highlights.pdf

(11) Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnio 2 dalis.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/125

P8_TA(2016)0405

Bendrovių atsakomybė už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse

2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (2015/2315(INI))

(2018/C 215/21)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus, ypač į 1966 m. gruodžio 16 d. Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21, ir 23 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 81, 82, 83, 114, 208 ir 352 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Užsienio reikalų tarybos priimtą ES strateginę žmogaus teisių ir demokratijos programą (1) ir 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,

—	atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas“ (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“ (7),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją 26/9, kurioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba nusprendė suformuoti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę, kurios tikslas būtų parengti „tarptautinį teisiškai privalomą teisės aktą siekiant reglamentuoti tarpvalstybinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklą pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas“,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (JTPP), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) peržiūrėtas rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinių bendrovių ir socialinės politikos, Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos programą, Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo dešimt principų ir Tarptautinės standartizacijos organizacijos ISO 26000 socialinės atsakomybės rekomendacijų standartą, taip pat į MVĮ skirtą Europos amatų, profesijų ir mažųjų bei vidutinių įmonių standartizacijos biuro vadovą dėl ISO 26000 socialinės atsakomybės rekomendacijų standarto,

—	atsižvelgdamas į projektą „Ilgalaikės vertės bendrovėms ir investuotojams užtikrinimas“, kuris šiuo metu įgyvendinamas pagal JT atsakingo investavimo principų iniciatyvą ir JT Pasaulinį susitarimą,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją valstybėms narėms dėl žmogaus teisių ir verslo, priimtą 2016 m. kovo 2 d.,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl atnaujintos 2011–2014 m. strategijos (COM(2011)0681) ir į Komisijos žaliąją knygą „Europos teisinė bazė įmonių socialinės atsakomybės srityje“ (COM(2001)0366) ir joje nurodytą įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) apibrėžtį, taip pat į Komisijos tolesnius komunikatus, paskelbtus 2006 m. ir 2011 m.,

—	atsižvelgdamas į dėl Mastrichto kriterijų laikymosi atsirandančius valstybinių narių eksteritorialius įsipareigojimus,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0243/2016),

kadangi ES grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; ir kadangi jos veiksmai tarptautiniu lygmeniu (įskaitant jos prekybos politiką) „turi būti grindžiami [šiais] principais“;

kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai taikomi visoms valstybėms ir visoms tarptautinėms ar kitokio pobūdžio verslo įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorių, vietą, valdymą ir struktūrą, nors veiksmingas kontrolės ir sankcijų mechanizmų veikimas vis dar yra iššūkis viso pasaulio mastu įgyvendinant JTPP; kadangi Europos Parlamentas savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijoje atkreipė dėmesį į tam tikras MVĮ ypatybes, į kurias turėtų būti tinkamai atsižvelgta vykdant ĮSA politiką ir kad MVĮ reikia lankstaus ĮSA požiūrio, pritaikyto prie jų galimybių;

kadangi JT Pasauliniame susitarime (8), apimančiame dešimt principų, akcinių bendrovių prašoma laikytis pagrindinių vertybių žmogaus teisių, darbo standartų, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse, taip pat jas remti ir įgyvendinti savo įtakos sferoje, savanoriškai įsipareigoti jų paisyti ir integruoti jas į verslo veiklą;

kadangi akcinės bendrovės yra vienos iš pagrindinių ekonomikos globalizacijos, finansinių paslaugų veikėjų ir tarptautinės prekybos dalyvių ir privalo laikytis visų taikomų ir galiojančių teisės aktų ir tarptautinių susitarimų ir gerbti žmogaus teises; kadangi prekyba ir žmogaus teisės galėtų vienos kitą sustiprinti ir kadangi verslo bendruomenė, kai yra priversta gerbti žmogaus teises, gali taip pat atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų iniciatyvų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos, aplinkosaugos standartų ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimu;

E.	kadangi vis dėlto šios verslo įmonės kartais gali padaryti žmogaus teisių pažeidimų arba prie jų prisidėti ir daryti įtaką pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, mažumų, čiabuvių žmonių, moterų ir vaikų, teisėms arba skatinti aplinkosaugos problemas;

F.	kadangi bendrovių vykdomi žmogaus teisių pažeidimai kelia susirūpinimą viso pasaulio mastu ir kadangi visos bendrovės pasaulyje privalo gerbti žmogaus teises, o tuo pačiu metu Europos institucijos turi pirminę pareigą reglamentuoti su ES susijusių bendrovių atsakomybę;

kadangi daug tarptautinę veiklą vykdančių bendrovių, nesvarbu, ar jos iš Europos, ar ne, veikiančių trečiosiose šalyse esmines verslo operacijas vykdo Europoje ar yra įsikūrusios joje, priklauso arba gali priklausyti Europos akcinėms bendrovėms, turi turto ar prekių Europoje arba valdo kitas akcines bendroves Europoje, arba gauna investicijų ar naudojasi įstaigų finansinėmis paslaugomis Europoje; kadangi dėl globalizacijos ir technologijų vystymosi bendrovės perduoda veiklą vietos tiekėjams arba naudoja jų tiekimo ir gamybos grandinės prekes ar paslaugas, kurias pagamino arba suteikė kitos akcinės bendrovės, veikiančios įvairiose šalyse, taigi, ir įvairiose jurisdikcijose, kuriose galioja skirtingos teisės sistemos, skirtingų lygių žmogaus teisių apsauga ir standartai bei skirtingų lygių vykdymo užtikrinimas;

kadangi žmogaus teisių apsauga turi būti valstybių narių ir visos Sąjungos prioritetas; kadangi ES atliko pagrindinį vaidmenį derantis dėl kelių pasaulinės atsakomybės iniciatyvų, susijusių su tarptautinių standartų skatinimu ir laikymusi, ir jas įgyvendinant; kadangi žmogaus teisių pažeidimų atvejais turi būti taikomos veiksmingos teisių gynimo priemonės; kadangi tiek pagal nacionalinę, tiek pagal tarptautinę teisę siekiant nagrinėti verslo įmonių padarytus žmogaus teisių pažeidimus reikalinga teisingesnė ir veiksmingesnė teisių gynimo priemonių sistema;

kadangi vis dar trūksta kompleksinio požiūrio į bendrovių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus; kadangi nukentėję nuo žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su tarptautinėmis įmonėmis, asmenys, siekdami pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, patiria įvairių kliūčių, įskaitant procedūrines kliūtis, susijusias su priimtinumu ir įrodymų atskleidimų, dažnai atgrasančias bylinėjimosi išlaidas, ir aiškių atsakomybės standartų dėl įmonių dalyvavimo vykdant žmogaus teisių pažeidimus nebuvimą;

Akcinės bendrovės ir žmogaus teisės

pažymi, kad didėjanti verslo veiklos ir tiekimo grandinių globalizacija ir tarptautinimas prisidės prie to, kad vaidmuo, kurį akcinės bendrovės atlieka užtikrindamos, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, taps vis svarbesnis ir sukurs situaciją, kurioje tarptautinės normos, taisyklės ir bendradarbiavimas yra esmingai svarbūs siekiant išvengti akcinių bendrovių ir verslo įmonių trečiosiose šalyse daromų žmogaus teisių pažeidimų; yra labai susirūpinęs, kai asmenys, akcinės bendrovės, nevalstybiniai subjektai ir valstybės trečiosiose šalyse vykdo žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant ir tuos, kurie padaromi dėl akcinių bendrovių ir verslo įmonių valdymo sprendimų; primena įmonių subjektams jų atsakomybę vykdant savo pasaulinio masto veiksmus paisyti žmogaus teisių, nepaisant jų naudotojų buvimo vietos ir nepriklausomai nuo to, ar priimančioji šalis laikosi savo įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis;

pažymi, kad dėl sparčios technologijos pažangos reikia nedelsiant skirti dėmesio ir tinkamai teisinei sistemai;

dar kartą patvirtina, kad, siekiant veiksmingai nagrinėti tarptautinių bendrovių padarytus žmogaus teisių pažeidimus, kai apie juos sužinoma, spręsti teisines problemas, kylančias dėl ekstrateritorinio įmonių ir jų veiklos pobūdžio, ir susijusius neaiškumus dėl to, kas yra atsakingas už žmogaus teisių pažeidimus, reikia skubiai, nepertraukiamai, veiksmingai ir nuosekliai veikti visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, Europos ir tarptautinį lygmenis;

Tarptautinė padėtis

palankiai vertina tai, kad priimti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai (JTPP) ir tvirtai remia jų įgyvendinimą visame pasaulyje; pabrėžia, kad Jungtinės Tautos vieningai susitarė dėl JTPP, kuriems visiškai pritarė ES valstybės narės, TDO ir Tarptautiniai prekybos rūmai, įskaitant paramą sumanaus reguliavimo ir savanoriškos veiklos derinio sąvokai; ragina ES atstovus dialoguose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis nuolat kelti su JTPP ir kitų tarptautinių įmonių socialinės atsakomybės standartų įgyvendinimu susijusius klausimus; be to, ragina įmones įgyvendinti JTPP, be kita ko, nustatant išsamaus patikrinimo politiką ir rizikos valdymo apsaugos priemones ir teikiant veiksmingas taisomąsias priemones, kai įmonių veikla sukėlė neigiamą poveikį žmogaus teisėms arba prie to prisidėjo;

pripažįsta JT Pasaulinį susitarimą, ISO 26000 socialinės atsakomybės standartą, TDO Trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinių bendrovių ir socialinės politikos ir EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms kaip priemones, kurios gali padėti įmonėms prisiimti visą atsakomybę už vykdomą verslo veiklą;

Raginimai valstybėms narėms ir jų pareiga paisyti žmogaus teisių

ragina įmones, nesvarbu, ar jos iš Europos, ar ne, vykdyti išsamų patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių, ir įtraukti jo rezultatus į politiką ir procedūras, tam skiriant išteklių ir paskiriant atitinkamas institucijas; pabrėžia, kad tam reikia skirti pakankamai išteklių; pabrėžia, kad skaidrumas ir komunikacija dėl priemonių, kurių imtasi siekiant išvengti žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse, yra būtini, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti tinkamą demokratinę priežiūrą ir sudarytos sąlygos vartotojams rinktis remiantis faktais;

pripažįsta didžiulę įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) svarbą ir teigiamai vertina tai, kad taikoma vis daugiau ĮSA pagrįstų priemonių ir akcinės bendrovės prisiima įsipareigojimus; tačiau ypač pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms yra bendrovių ir jų valdybų moralinė pareiga ir teisinė prievolė ir turėtų būti integruota į ilgalaikę ekonominę perspektyvą, nesvarbu, kur tos bendrovės veikia, kokio jos dydžio ar koks jų pramonės sektorius; pripažįsta, kad specifinės teisinės prievolės bendrovėms turėtų būti konkrečiai pritaikytos atsižvelgiant į jų dydį ir galimybes, ir kad ES ir valstybės narės turėtų ir toliau siekti tikslo užtikrinti geriausią žmogaus teisių apsaugą, pasitelkdamos efektyviausias priemones, o ne tik perkraudamos jas administracinėmis ir biurokratinėmis formaliomis taisyklėmis;

išreiškia savo įsitikinimą, kad įgyvendinant ĮSA gaires reikia pakankamai lanksčių galimybių, kad būtų tenkinami specifiniai kiekvienos valstybės narės ir regiono reikalavimai, ypač atsižvelgiant į MVĮ pajėgumus; pritaria aktyviam Komisijos bendradarbiavimui, dalyvaujant Parlamentui ir Tarybai, su kitomis tarptautinėmis organizacijomis siekiant per ilgesnį laikotarpį užtikrinti esminį įmonių socialinės atsakomybės srities iniciatyvų suderinimą, keistis gerąja įmonių socialinės atsakomybės patirtimi ir ją skatinti, taip pat skatinti priimti Tarptautinės standartizacijos organizacijos standarte ISO 26000 nustatytas gaires, kad būtų užtikrinta viena, visuotinė, nuosekli ir skaidri įmonių socialinės atsakomybės apibrėžtis; ragina Komisiją veiksmingai prisidėti prie valstybių narių strategijų gairių ir koordinavimo, taip sumažinant dėl skirtingų nuostatų patiriamų papildomų išlaidų riziką įmonėms, kurios veiklą vykdo daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

pakartoja, kad reikia atkreipti dėmesį į tam tikras MVĮ, kurios daugiausia veikia vietos ir regioniniu lygmenimis konkrečiuose sektoriuose, ypatybes; todėl mano, jog svarbiausia, kad Sąjungos politika ĮSA srityje, įskaitant nacionalinius veiksmų planus ĮSA srityje, atitiktų specifinius MVĮ poreikius ir principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir pripažintų neformalų ir intuityvų MVĮ požiūrį į ĮSA; dar kartą atmeta bet kokias iniciatyvas, dėl kurių galėtų padidėti MVĮ tenkanti administracinė, biurokratinė arba finansinė našta; tačiau remia priemones, kurios padėtų MVĮ įgyvendinti bendrus veiksmus;

10.

primena, jog paaiškėjus, kad įmonės padarė žalos arba prie jos prisidėjo, jos turėtų prisiimti ne tik moralinę, bet ir teisinę atsakomybę, ir taip pat privalo numatyti veiksmingą nukentėjusių asmenų ir bendruomenių teisinę gynybą arba dalyvauti ją užtikrinant; tai apima restituciją, kompensaciją, reabilitaciją ir garantiją, kad žala nepasikartos;

11.

teigiamai vertina tai, kad į privalomus sutartinius reikalavimus, taikytinus įmonėms ir jų verslo ir privatiems klientams bei tiekėjams, įtraukiama atsakomybė už tai, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės; pažymi, kad daugeliu atvejų tokie reikalavimai gali būti vykdomi taikant teismines priemones;

Raginimai valstybėms narėms ir jų pareiga ginti žmogaus teises

12.

labai palankiai vertina tai, kad pradėtas darbas siekiant parengti privalomą JT sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių; apgailestauja dėl vykdomo trukdymo, susijusio su šiuo procesu, ir ragina ES ir valstybes nares konstruktyviai įsitraukti į šias derybas;

13.

primena skirtingus, bet vienas kitą papildančius valstybių ir įmonių vaidmenis, susijusius su žmogaus teisių apsauga; primena, kad valstybių, veikiančių savo jurisdikcijos ribose, pareiga yra ginti žmogaus teises, taip pat ir nuo įmonių daromų pažeidimų, net jei jos veikia trečiosiose šalyse; ypač primena, kad tais atvejais, kai pažeidžiamos žmogaus teisės, valstybės nukentėjusiesiems turi suteikti galimybę pasinaudoti veiksminga teisine gynyba; šiuo atžvilgiu primena, kad pagarba žmogaus teisėms trečiosiose šalyse, įskaitant galimybės pasinaudoti veiksminga teisine gynyba užtikrinimą jų jurisdikcijoje esantiems asmenims, yra svarbiausias ES išorės santykių su šiomis šalimis elementas;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares visais lygmenimis užtikrinti politikos suderinamumą verslo ir žmogaus teisių atžvilgiu, t. y. įvairiose ES institucijose, tarp institucijų ir tarp ES ir jos valstybių narių, ypač atsižvelgiant į Sąjungos prekybos politiką; prašo Komisiją ir valstybes nares pirmiau minėtą principą įtraukti į visas jų pasirašytas sutartis, laikantis tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų žmogaus teisių srityse; pažymi, kad todėl reikalingas intensyvus įvairių generalinių direktoratų bendradarbiavimas Komisijoje ir Europos išorės veiksmų tarnyboje;

15.

ragina ES, valstybes nares, trečiąsias šalis ir visas nacionalines ir tarptautines institucijas kuo skubiau ir plačiau priimti privalomas priemones, skirtas veiksmingai žmogaus teisių apsaugai šioje srityje, ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai vykdomi visi nacionaliniai ir tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su pirmiau minėtomis tarptautinėmis taisyklėmis; reiškia viltį, kad Europos pastangos ĮSA srityje gali būti pavyzdys kitoms šalims; yra įsitikinęs, kad nacionaliniai plėtros bankai privalo būti pavyzdiniai, turint mintyje įrodomą žmogaus teisių paisymą;

16.

ragina visas valstybes, įskaitant ES ir valstybes nares, greitai ir ryžtingai įgyvendinti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus visose atitinkamai jų kompetencijai priskiriamose srityse, taip pat ir rengiant veiksmų planus; smerkia tai, kad, nepaisant 2011 m. Komisijos komunikato dėl ĮSA, ne visos valstybės narės patvirtino oficialias ĮSA ataskaitas ar politikos kryptis, kuriose paminėtos žmogaus teisės, arba paskelbė planus dėl verslo ir žmogaus teisių, ir ragina ES tuos planus paskelbti; ragina valstybes nares parengti arba peržiūrėti nacionalinius veiksmų planus vadovaujantis gairėmis, kurias pateikė JT verslo ir žmogaus teisių darbo grupė; ragina, kad šie planai būtų rengiami remiantis pirminiais įvertinimais, pagal kuriuos nustatytos įstatymų, politikos ir praktikos spragos, kuriant mechanizmus, kuriais būtų stebimas tų planų įgyvendinimas ir veiksmingumas, taip pat taikant prasmingą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

17.

ragina valstybes nares nuosekliai, visapusiškai, veiksmingai ir privalomai priimti teisės aktus, kad įvykdytų savo pareigą užkirsti kelią jų jurisdikcijoje veikiančių akcinių bendrovių vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams, tuos pažeidimus tirti, už juos bausti ir atlyginti patirtą žalą, įskaitant minėtų bendrovių padarytus pažeidimus trečiosiose šalyse;

18.

ragina ES ir valstybes nares nustatyti aiškias taisykles, numatančias, kad jų teritorijoje arba jurisdikcijoje įsisteigusios įmonės, vykdydamos savo veiklą, visose šalyse ir visomis aplinkybėmis, ir palaikydamos savo verslo santykius, taip pat už ES ribų, gerbtų žmogaus teises; mano, kad įmonės, atsižvelgiant į jų dydį ir galimybes, taip pat įskaitant bankus ir kitus finansavimo ir skolinimo įstaigas, veikiančius trečiosiose šalyse, turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos sistemos, skirtos rizikai įvertinti ir galimam neigiamam poveikiui, susijusiam su žmogaus teisėmis, darbu, aplinkos apsauga ir su nelaimėmis susijusiais jų veiklos ir vertės grandinių aspektais, sušvelninti; ragina valstybes nares periodiškai vertinti tokių teisės aktų tinkamumą ir šalinti bet kokius trūkumus;

19.

primena, jog naujausi įvykiai teisėkūros srityje nacionaliniu lygmeniu, kaip antai JK Modernios vergijos akto skaidrumo tiekimo grandinėse nuostata ir Prancūzijos įstatymo dėl rūpestingumo pareigos projektas, yra svarbūs žingsniai privalomo išsamaus patikrinimo, kaip paisoma žmogaus teisių, link, ir kad ES jau ėmėsi veiksmų šia kryptimi (ES medienos reglamentas, ES nefinansinių ataskaitų teikimo direktyva, Komisijos pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atsakingi alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą, susijusį su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu); ragina Komisiją ir valstybes nares, taip pat visas valstybes, atsižvelgti į šį modelį siekiant įdiegti privalomą išsamų patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių;

20.

pabrėžia, kad vykdant išsamų patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių, turi būti atliekami veiksmai, kurių reikalaujama pagal Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, ir vadovaujamasi tam tikrais svarbiausiais principais, susijusiais su iniciatyviu žmogaus teisėms iškilusių grėsmių įvertinimu, griežtų ir parodomųjų veiksmų planų, skirtų šioms grėsmėms užkirsti kelią ar joms sušvelninti, rengimu, tinkamu atsaku į žinomus piktnaudžiavimo atvejus ir skaidrumu; pabrėžia, kad nustatant politikos kryptis turėtų būti atsižvelgiama į įmonių dydį ir nuo to priklausančias pajėgumų galimybes, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; pabrėžia, jog visais etapais reikia užtikrinti konsultavimąsi su susijusiais veikėjais ir visos svarbios informacijos apie projektus ar investicijas atskleidimą veikiamiems suinteresuotiesiems asmenims;

21.

ragina visas valstybes ir ypač ES ir valstybes nares pirmenybę teikti neatidėliotiniems veiksmams, kuriais siekiama įdiegti privalomą išsamų patikrinimą, kuriuo nustatoma, kaip valstybei priklausančios ar jos kontroliuojamos ir (arba) esminę paramą ir paslaugas iš valstybinių įstaigų ar Europos institucijų gaunančios verslo įmonės arba įmonės, teikiančios prekes ar paslaugas pagal viešųjų pirkimų sutartis, laikosi žmogaus teisių;

22.

ragina ES ir jos valstybes nares vykdant dabartinę teisėkūros procedūrą priversti įmones, naudojančias žaliavas arba prekes, kurios gali būti tiekiamos iš nuo konfliktų nukentėjusių teritorijų, atskleisti, iš kur jos tiekiamos, ir nurodyti, kam jos naudojamos, produktų ženklinimo būdu, taip pat teikti išsamią informaciją apie produktų sudėtį ir kilmę, reikalaujant, kad tiekėjai, nesvarbu, ar jie iš Europos, ar ne, atskleisti šiuos duomenis; ragina remti vadinamųjų konflikto zonų naudingųjų iškasenų ir volframo, tantalo, alavo ir aukso (angl. 3TG) importuotojų išsamaus patikrinimo reikalavimus, remiantis EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijomis dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktų zonų ir didelės rizikos regionų grandinių; ragina apsvarstyti galimybę į šį procesą įtraukti išsamų tiekimo grandinės patikrinimą;

23.

su pasitenkinimu pažymi, kad, peržiūrėjus taikomą apskaitos direktyvą 2014/95/ES dėl nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo, nuo 2017 m. bus reikalaujama, kad didelės įmonės ir grupės atskleistų informaciją apie vykdomą politiką, nustatytą riziką ir gautus rezultatus, susijusius su jų pagarba žmogaus teisėms ir kitais susijusiais klausimais; primygtinai ragina valstybes nares per nustatytą laikotarpį visiškai įgyvendinti persvarstytą Apskaitos direktyvą, taip pat sukurti tinkamus ir veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta, kad įmonės laikytųsi atskaitomybės reikalavimų; primygtinai ragina Komisiją parengti įmonėms skirtas aiškias gaires dėl naujų nefinansinės atskaitomybės reikalavimų; rekomenduoja, kad šios gairės apimtų ir išplėtotų elementus būtiniausios esminės informacijos, kurią reikia atskleisti siekiant tiksliai ir išsamiai suvokti įmonės veiklos keliamas pagrindines grėsmes ir daromą poveikį žmogaus teisėms įmonės pasaulinėje vertės grandinėje;

Galimybė naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis

24.

ragina Komisiją konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę ir akcines bendroves, pradėti išsamų esamų kliūčių teisingumui valstybių narių teismuose pradėtose bylose dėl ES įsikūrusių įmonių užsienyje vykdomų tariamų žmogaus teisių pažeidimų, nagrinėjimą; primygtinai reikalauja, kad šiuo vertinimu būtų siekiama nustatyti, kokios priemonės yra veiksmingos norint šias kliūtis pašalinti ar sušvelninti, ir tokias priemones skatinti;

25.

ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, imtis bet kokių atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad tais atvejais, kai padaromi tokie žmogaus teisių pažeidimai, taikant teismines, administracines, teisines ar kitas atitinkamas priemones, nukentėjusiesiems būtų suteikta galimybė pasinaudoti veiksminga teisine gynyba, kai atitinkamose valstybėse įsteigta akcinė bendrovė valdo už žmogaus teisių pažeidimus kitose šalyse atsakingas įmones, joms vadovauja arba jas kontroliuoja; ragina minėtas valstybes imtis atitinkamų veiksmų siekiant pašalinti teisines, praktines ir kitas atitinkamas kliūtis, dėl kurių gali būti atsisakyta suteikti galimybę pasinaudoti teisine gynyba, ir nustatyti atitinkamas procedūrines priemones, užtikrinančias teisę nukentėjusiesiems iš trečiųjų šalių kreiptis į teismus tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso tvarka; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes praskleisti teisinio subjektiškumo šydą, galintį slėpti, kas yra tikrieji tam tikrų akcinių bendrovių savininkai;

26.

ragina ES ir visas valstybes, ypač ES valstybes nares kovoti su finansine ir procedūrine našta civilinių bylų srityje; palankiai vertina 2013 m. birželio 11 d. priimtą Komisijos rekomendaciją 2013/396/ES (9) ir ragina valstybes nares jos laikytis; mano, kad toje pačioje rekomendacijoje siūloma priemonė galėtų padėti sumažinti nukentėjusiųjų nuo žmogaus teisių pažeidimų bylinėjimosi išlaidas; ragina taikyti šio pobūdžio teisių gynimo priemones visiems nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų, taip pat trečiosiose šalyse, ir ragina taikyti bendrus standartus siekiant sudaryti sąlygas asociacijoms teikti ieškinius tariamų nukentėjusiųjų vardu;

Komisijai skirti raginimai

27.

supranta, kad įmonių socialinė atsakomybė nėra atskiras klausimas, nes jis yra susijęs su įvairiomis teisinėmis ir politinėmis sritimis;

28.

palankiai vertina Komisijos tarnybų pasiūlytas neprivalomas privačiojo sektoriaus iniciatyvas dėl atsakingo tiekimo grandinės valdymo, tačiau pabrėžia, kad vien neprivalomų privačiojo sektoriaus iniciatyvų nepakanka; ragina skubiai nustatyti privalomas ir vykdytinas taisykles, susijusias sankcijas ir nepriklausomus stebėsenos mechanizmus;

29.

palankiai vertina naująjį 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Reglamentą dėl bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (10) kaip vieną pagrindinių ES prekybos politikos priemonių, kuriomis pažeidžiamose besivystančiose šalyse skatinamos žmogaus ir darbo teisės, aplinkos apsauga ir geras valdymas; visų pirma palankiai vertina griežtą ir sistemingai taikomą bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos stebėsenos mechanizmą ir ragina daugiau dėmesio skirti veiksmingam konvencijoje išvardytų konvencijų įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu;

30.

pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi apsaugoti žmogaus teises; pažymi, kad prekybos susitarimai apskritai gali būti naudingi stiprinant bendromis taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą ir kad prekyba turi atitikti vertybes, kaip neseniai Europos Komisija pareiškė savo naujoje prekybos strategijoje „Prekyba visiems“; primena, jog būtina įvertinti susitarimų dėl prekybos ir investicijų poveikį žmogaus teisėms ir tuo remiantis į juos įtraukti visas reikalingas nuostatas dėl žmogaus teisių bei garantijas, kuriomis įmanoma sušvelninti nustatytas poveikio žmogaus teisėms grėsmes ir su jomis kovoti; prašo Komisijos imtis visų būtinų ir įmanomų priemonių siekiant veikti kompleksiškai bei nuosekliai ir primygtinai ragina į prekybos ir investicijų susitarimus sistemingai įtraukti taisykles dėl bendrovių atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus ir įgyvendinti jas nacionaliniu lygmeniu, taip pat nuorodas į tarptautiniu mastu pripažįstamus principus ir rekomendacijas;

31.

ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės, nes Europos įmonių gaminamos technologijos visame pasaulyje vis dar sukelia žmogaus teisių pažeidimų;

32.

primygtinai ragina kurti nuoseklų teisyną, įskaitant taisykles, kuriomis būtų reglamentuojama teisė kreiptis į teismą, jurisdikcija, teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas, taikytini teisės aktai ir teisminė pagalba nagrinėjant tarpvalstybinius atvejus, susijusius su trečiosiomis šalimis;

33.

ragina apmąstyti galimybę pagal Briuselio I reglamentą (11) numatytas jurisdikcijos taisykles pradėti taikyti ir trečiųjų šalių kaltinamiesiems bylose prieš įmones, turinčias akivaizdžių sąsajų su viena iš valstybių narių, nes jos įsteigtos toje valstybėje narėje arba joje vykdo esminę savo verslo dalį, arba pagrindinė jų verslo vieta yra ES, arba prieš įmones, kurioms ES yra svarbi pardavimo rinka;

34.

ragina pagerinti galimybes gauti įrodymų taikant sustiprintas procedūras, susijusias su įrodymų atskleidimu;

35.

primena, kad kai žmogaus teisių pažeidimus padaro akcinės bendrovės, už tai gali būti taikoma asmens baudžiamoji atsakomybė, ir ragina atitinkamu lygmeniu persekioti už tokius nusikaltimus atsakingus asmenis; ragina valstybes nares šalinti teisines, procedūrines ir praktines kliūtis, kurios trukdo baudžiamojo persekiojimo institucijoms vykdyti tyrimus ir į nusikaltimus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais, įsitraukusių įmonių ir (arba) jų atstovų baudžiamąjį persekiojimą;

36.

ragina Tarybą ir Komisiją vadovautis SESV 83 straipsniu siekiant nustatyti būtiniausias taisykles, susijusias su nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir sankcijomis ypač sunkių tarptautinio masto nusikaltimų, susijusių su akcinių bendrovių padarytais rimtais žmogaus teisių pažeidimais trečiosiose šalyse, srityse, atsižvelgiant į tokių veikų pobūdį ir poveikį, taip pat į ypatingą būtinybę imtis bendrų veiksmų siekiant su jomis kovoti;

37.

pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti žmogaus teises gamybos grandinėje ir kad tai ne vartotojų pasirinkimo klausimas; ragina, kad, siekiant labiau paskatinti gamintojų ir vartotojų sąmoningumą, ES lygmeniu būtų pradėta savanorišku pagrindu ženklinti produktus sertifikuota „pagaminta neišnaudojant“ žyma, o šį procesą prižiūrėtų nepriklausoma įstaiga, kuriai būtų taikomos griežtos taisyklės, būtų suteikti patikros įgaliojimai ir kuri tikrintų, kad nė viename atitinkamos prekės gamybos grandinės etape nebūtų išnaudojama, ir tai tvirtintų; mano, kad ES ir valstybės narės turėtų propaguoti šią „pagaminta neišnaudojant“ žymą; rekomenduoja, kad produktams, gavusiems šią „pagaminta neišnaudojant“ žymą, būtų suteikiamos lengvatos;

38.

primygtinai ragina Komisiją visos ES mastu pradėti kampaniją, kuria būtų supažindinama su ženklu „pagaminta neišnaudojant“ ir šis ženklas būtų propaguojamas, o Europos vartotojai būtų raginami rinktis naudotis šį ženklą gavusiais produktais ir šį ženklą gavusiomis įmonėmis, taip pat raginama visas bendroves ir įmones taikyti geriausią praktiką pagarbos žmogaus teisėms ir susijusių klausimų atžvilgiu;

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai atsiskaityti už taikomas priemones siekiant užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą verslo veiklos aplinkybėmis, už pasiektus rezultatus, likusius apsaugos trūkumus ir rekomenduojamus būsimus šių trūkumų šalinimo veiksmus;

o o

40.

(1) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11855-2012-INIT/lt/pdf

(2) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/lt/pdf

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.

(4) OL C 316, 2016 8 30, p. 141.

(5) OL C 181, 2016 5 19, p. 2.

(6) OL C 24, 2016 1 22, p. 28.

(7) OL C 24, 2016 1 22, p. 33.

(8) https://www.unglobalcompact.org/what-is-gc/mission/principles

(9) OL L 201, 2013 7 26, p. 60.

(10) http://ec.europa.eu/trade/policy/countries-and-regions/development/generalised-scheme-of-preferences/

(11) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=URISERV%3Al33054

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/133

P8_TA(2016)0406

ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategija

2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos (2016/2059(INI))

(2018/C 215/22)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos (COM(2016)0049),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080) ir jo priedus,

—	atsižvelgdamas į 2030 m. energetikos strategiją, apibrėžtą 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikate „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2014)0015),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „Energijos vartojimo efektyvumas ir jo vaidmuo siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją“ (COM(2014)0520),

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos I darbo grupės penktąją vertinimo ataskaitą „Klimato kaita 2013 m. Pagrindimas fizikos argumentais“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (1),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje (COP 21) sudarytą Paryžiaus susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

—	atsižvelgdamas į trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM(2016)0051),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2015 „Energijos tiekimo saugumo didinimas sukuriant energijos vidaus rinką. Reikia sutelkti daugiau pastangų“,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0278/2016),

kadangi dujos ateinančius dešimtmečius ES energetikos sistemoje gali atlikti svarbų vaidmenį pramonės gamyboje kaip šilumos pastatuose šaltinis ir kaip pagalbinis šaltinis naudojant atsinaujinančiąją energiją, o ES pasieks tikslus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių srityse ir pereis prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; kadangi dujų svarba laipsniškai mažės ir jos bus keičiamos švaria energija;

kadangi gamtinės dujos yra iškastinis kuras, dėl kurio per visą jo gyvavimo ciklą (gaminant, vežant, naudojant) jo tinkamai nevaldant išmetama daug metano; kadangi, vertinant per 20 metų laikotarpį, metano poveikio visuotiniam atšilimui potencialas yra didesnis už CO2 ir todėl jo poveikis klimato kaitai yra didelis;

C.	kadangi Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m.;

D.	kadangi numatoma, kad Europos priklausomybė nuo dujų importo ateityje tik didės, o kai kurios valstybės narės jau dabar pasiekė 100 % priklausomybę tokiais atvejais, kai nėra arba yra labai ribotas tiekėjų ar tiekimo maršrutų alternatyvų skaičius;

E.	kadangi suskystintos gamtinės dujos (SGD) suteikia Europai galimybę mažinant gamtinių dujų kainą didinti konkurencingumą ir tiekimo saugumą; kadangi gamtinės dujos taip pat yra atsinaujinančiųjų energijos išteklių lanksčios atsargos elektros gamyboje;

F.	kadangi gamtines dujas (suslėgtąsias gamtines dujas ir suskystintąsias gamtines dujas) naudojant transportui, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, būtų daromas didelis teigiamas poveikis gamtai;

G.	kadangi ES turėtų aktyviai siekti plėtoti savo vidaus tradicinės gavybos dujų išteklius, pavyzdžiui, tokius, kokie rasti Kipre;

H.	kadangi ES, kaip antroji pagal dydį SGD importuotoja pasaulyje, turėtų imtis aktyvesnio vaidmens tarptautinėje energetikos diplomatijos arenoje;

I.	kadangi svarbu skatinti integruotą pasiūlymą dėl vidaus energijos šaltinių, tokių kaip gamtinių dujų telkiniai Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje, ir remti SGD skystinimo terminalo steigimą Kipre, kad būtų galima naudoti ir kaimyninių teritorijų telkinius;

J.	kadangi ES vis dar negali visapusiškai išnaudoti integruotos energijos vidaus rinkos teikiamų galimybių dėl to, kad nėra pakankamų tinklų jungčių ir jų sąsajų, ir dėl nevisiškai įgyvendinto trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio;

kadangi Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje nustatyti vienas kitą stiprinantys ir glaudžiai susiję aspektai, būtent: energetinis saugumas, visiškai integruota Europos energijos rinka, energijos vartojimo efektyvumas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas; kadangi įgyvendinant šią strategiją taip pat turėtų būti skatinamos visiems prieinamesnės energijos kainos;

Įžanga

palankiai vertina Komisijos komunikatą „ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategija“; mano, kad visiškai SGD naudojimą ir dujų laikymą integruojanti energijos vidaus rinka atliks svarbų vaidmenį siekiant galutinio tikslo – atsparios energetikos sąjungos;

primena, kad ES SGD naudojimo ir dujų laikymo strategija yra vienas iš energetikos sąjungos, kurios tikslas yra įgyvendinti ES užmojį greitai pereiti prie tvarios, saugios ir konkurencingos energetikos sistemos, elementų, ir kad vienas iš jos tikslų – nebebūti priklausomiems nuo išorės dujų tiekėjų; pabrėžia, jog vienas iš energetikos sąjungos tikslų yra pasiekti, kad ES taptų pasaulio lydere atsinaujinančiosios energijos srityje;

kadangi, remiantis 21-osios JTBKKK Šalių konferencijos Paryžiaus susitarimu, ES dujų politika turi būti patikslinta taip, kad atitiktų suformuluotą tikslą pasaulio temperatūros kilimą išlaikyti ne didesnį kaip 1,5 oC virš ikipramoninio lygio; kadangi numatoma, kad dujos bus svarbios ES energetikos sistemoje iki 2050 m., kai pagal Paryžiaus susitarimą ir ES Energetikos veiksmų planą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas bus sumažintas 80–95 proc., palyginti su 1990 m., ypač pramoninėje gamyboje ir kaip pastatų šildymo šaltinis; kadangi dujų svarba mažės ir ilguoju laikotarpiu jų turi būti laipsniškai atsisakoma, nes ES pasieks plačių užmojų tikslus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių srityse ir pereis prie tvarios ekonomikos;

laikosi nuomonės, kad efektyviausiai energetinis saugumas gali būti užtikrintas geriau koordinuojant nacionalinę energetikos politiką, sukuriant tikrą energetikos sąjungą su bendra energijos rinka ir bendra energetikos politika bei valstybėms narėms tarpusavyje bendradarbiaujant šioje srityje laikantis solidarumo ir pasitikėjimo principų; taip pat mano, kad tolesnė energetikos politikos integracija turėtų būti naudinga valstybėms narėms, atitikti ES tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus bei paskelbtus tikslus ir neturėtų prieštarauti valstybių narių ir jų piliečių interesams; remia pastangas nustatyti bendrą ES poziciją daugiašalėse energetikos institucijose ir sistemose;

mano, kad ES piliečiai turi turėti prieigą prie saugaus įperkamos energijos tiekimo; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pasaulinės SGD rinkos pokyčius, kai dėl per didelės pasiūlos sumažėjo kainos ir dėl to atsirado galimybė sumažinti energijos kainas ES vartotojams tiekiant santykinai pigesnes dujas; pabrėžia, kad saugi, įperkama ir tvari energija yra pagrindinė Europos ekonomikos varomoji jėga, ypač svarbi pramonės konkurencingumui; ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinant ES energetikos strategiją teikti pirmenybę energijos nepritekliaus naikinimui ir padidinti energijos tiekimą, ES lygmeniu dalijantis geriausia patirtimi;

pabrėžia, kad ES SGD strategija turi nuosekliai atitikti Atsparios energetikos sąjungos pagrindų strategiją, kad būtų galima padėti didinti energijos tiekimo saugumą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinti ilgalaikį ekonomikos tvarumą ir užtikrinti prieinamas ir konkurencingas energijos kainas;

sutinka su Komisijos įvertinimu, kad – nepaisant didelių infrastruktūros tam tikrose valstybėse narėse vystymo pastangų – Baltijos jūros, Vidurio ir Pietryčių Europos regionų valstybės narės bei Airija vis dar yra labai priklausomos nuo vieno energijos tiekėjo ir gali patirti tiekimo svyravimus ir sutrikimus;

pripažįsta, kad galimybė gauti SGD, įskaitant pagalbinės dujotiekio infrastruktūros nutiesimą, tose valstybėse narėse galėtų reikšmingai pagerinti dabartinę energijos tiekimo saugumo padėtį ne tik fizine, bet ir ekonomine prasme, ir taip prisidėti prie konkurencingesnių energijos kainų nustatymo;

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir raginti efektyvesnį ir geresnį dabartinės infrastruktūros naudojimą, įskaitant dujų laikymą;

10.

atkreipia dėmesį į dujų gamybos naudojant elektros energiją technologijos potencialą atsinaujinančiosios energijos kaupimui ir jos kaip anglies dioksido požiūriu neutralių dujų naudojimui transporto, šilumos ir energijos gamybos srityse;

11.

pabrėžia, kad reikia įvairinti ES dujų sistemą, padaryti ją lankstesnę ir taip padėti siekti pagrindinio energetikos sąjungos tikslo užtikrinti dujų tiekimo saugumą, konkurencingumą ir tiekimo sistemos atsparumą; ragina Komisiją parengti strategiją, kuria būtų siekiama ilguoju laikotarpiu sumažinti ES dujų priklausomybę, ir atsižvelgti į savo įsipareigojimą iki 2050 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, todėl pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumui skiriant didžiausią pirmenybę ir palaipsniui panaikinus subsidijas iškastiniam kurui sumažėtų ES priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro;

12.

primena, kad Parlamentas ne kartą ragino nustatyti privalomus kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus – iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, naudoti ne mažiau kaip 30 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir 40 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kurie turi būti įgyvendinami nustatant kiekvienos valstybės nacionalinius tikslus;

13.

pabrėžia, kad prieš remiant naujus pakartotinio dujinimo terminalus reikia skatinti veiksmingiausiai naudoti esamus SGD terminalus, naudojamus keliose valstybėse, kad būtų išvengta priklausomybės nuo konkrečių technologijų pavojaus ir iškastinio kuro infrastruktūros turto nuvertėjimo rizikos ir užtikrinta, kad vartotojams netektų padengti jokių naujų projektų sąnaudų; mano, kad Komisija turi nuodugniai peržiūrėti tai, kaip ji atlieka savo dujų paklausos analizę bei rizikos ir poreikių vertinimus;

Trūkstamos infrastruktūros sukūrimas

SGD infrastruktūra

14.

primena, kad visa ES yra pakankamai aprūpinta pakartotinio dujinimo SGD terminalais, ir pripažįsta, kad dėl ankstesnius kelerius metus buvusios mažos dujų vidaus paklausos ir gana didelių pasaulinių SGD kainų kelių ES SGD terminalų panaudojimo lygis yra žemas; pabrėžia, kad visos valstybės narės, ypač tos, kurios yra priklausomos nuo vieno tiekėjo, turėtų turėti galimybę tiesiogiai arba netiesiogiai per kitas valstybes nares gauti SGD;

15.

pabrėžia, kad beveik visais atvejais pirmenybė turėtų būti teikiama rinka pagrįstiems sprendimams ir esamos SGD infrastruktūros naudojimui regioniniu lygmeniu; tačiau atkreipia dėmesį, kad sprendimai gali būti skirtingi, atsižvelgiant į šaliai ir rinkai būdingas ypatybes, pavyzdžiui, jungiamųjų linijų, laikymo galimybių ir rinkos struktūros lygmeniu;

16.

pabrėžia, kad, norint išvengti turto nuvertėjimo, prieš priimant sprendimą dėl naujos infrastruktūros siekiant padidinti energetinį saugumą ir užtikrinti efektyviausią dabartinės infrastruktūros panaudojimą būtina nuodugniai išanalizuoti SGD tiekimo alternatyvas ir pasirinkimus regioniniu ir ekologiškai tvariu požiūriu, atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir energetikos tikslus ir geografinės pusiausvyros principą;

17.

pabrėžia regioninio bendradarbiavimo svarbą statant naujus SGD terminalus bei tinklų jungtis ir tai, kad prie jūros prieigą turinčios valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti su žemyninėmis šalimis, siekiant išvengti pernelyg didelio investavimo į nebūtinus ir neekonomiškus projektus; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu optimaliai naudojant vakarų-rytų ir pietų-šiaurės koridorius, padidinus srautų priešinga kryptimi pajėgumą, būtų padidintos SGD tiekimo galimybės; mano, kad galima būtų kartu kaupti žinias ir informaciją tokiais klausimais kaip energijos kaupimo įrenginiai ir rengti SGD bei jungiamųjų linijų konkursus; yra tvirtai įsitikinęs, jog ES strategija turi būti užtikrinta, kad regioniniu lygmeniu visoje Europoje būtų galimybė naudoti SGD;

18.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti įrenginių, kuriuos ateityje būtų galima panaudoti valdant atsinaujinančiųjų gamtinių dujų perdavimą ir laikymą, rėmimo strategijas.

19.

pabrėžia, kad į strategiją kaip dujų platinimo ir perdavimo infrastruktūros alternatyvą taip pat reikėtų įtraukti SGD naudojimą tose teritorijose, kur tai nėra ekonomiškai efektyvu; pabrėžia, kad ir nedideli SGD įrenginiai gali būti optimali infrastruktūra didinant gamtinių dujų naudojimą vietovėse, kuriose investicijos į dujų infrastruktūrą neneša pelno, įskaitant dujų naudojimo šilumos gamybai didinimą kartu apribojant nedidelį kiekį išmetamųjų teršalų;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares iki galo įgyvendinti pagrindinius bendro intereso projektus (BIP) ir didžiausią prioritetą skirti pirmiausiai ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu efektyviausiems trijų regioninių aukšto lygio darbo grupių nurodytiems projektams; pabrėžia, kad tik SGD terminalų, būtinų ir atitinkančių dujų paklausą, statybų nepakaks ir kad būtina remti dujotiekio infrastruktūrą taikant tinkamus tarifus, kad nauda būtų pasiekta ir už priimančių šalių ribų;

21.

teigiamai vertina tai, kad svarbūs SGD projektai (pvz., Šiaurės–pietų dujų koridorius) apibrėžiami kaip bendro intereso projektai; ragina Komisiją, planuojant tolesnę dujotiekio ir TEN-E tinklo rekonstrukciją, užtikrinti visapusišką Balkanų šalių dalyvavimą siekiant užtikrinti, kad ES energetikos sektoriui tektų pagrindinis vaidmuo šiame regione;

22.

pritaria Komisijos siūlymui vykstant Tiekimo saugumo reglamento persvarstymui peržiūrėti esamas srautų priešinga kryptimi išimtis jungiamiesiems dujotiekiams ir palaiko proceso metu padidėjusį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) vaidmenį; atkreipia dėmesį į tai, jog ACER trūksta darbuotojų ir išteklių; pabrėžia, kad ACER reikia aprūpinti reikiamais ištekliais, visų pirma, užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai darbuotojų ir galėtų vykdyti pagal teisės aktus jai patikėtas užduotis;

Saugyklų infrastruktūra

23.

primena, kad geologinės sąlygos yra pagrindinis veiksnys įrengiant naujas dujų saugyklas, ir atkreipia dėmesį į dabartinius perteklinius pajėgumus Europos dujų saugyklose; pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas ir tinkamo lygio jungiamieji dujotiekiai, taip pat vidaus kliūčių pašalinimas, galėtų smarkiai padidinti esamų dujų saugyklų naudojimą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad planuojant, statant ir naudojant SGD saugyklų infrastruktūrą būtų laikomasi aukščiausių aplinkos apsaugos standartų;

24.

Primena, kad galimybė dujų saugyklomis naudotis ne vienai valstybei yra viena iš pagrindinių priemonių energetinio solidarumo principui įgyvendinti, kai pritrūksta dujų arba kyla nenumatyta krizė;

25.

pabrėžia, kad platesnis Ukrainos dujų saugyklų pajėgumo panaudojimas bus įmanomas, tik jei Ukrainoje bus užtikrinta tinkama ir stabili komercinė ir teisinė sistema ir tiekimo infrastruktūros vientisumas, taip pat jei bus reikiamo lygio jungiamieji dujotiekiai, kad energija galėtų laisvai tekėti iš vienos šalies į kitą ir tam nebūtų jokių fizinių kliūčių; be to, pabrėžia, kad nuo dujų priklausomam Ukrainos pramonės sektoriui trumpuoju laikotarpiu atsigaunant, reikės importuoti papildomai dujų; mano, kad ES turėtų padėti Ukrainai mažinti priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų ir pereiti prie SGD;

SGD terminalų ir saugyklų sujungimas su rinkomis

26.

pabrėžia regioninių aukšto lygio darbo grupių, pvz., Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo aukšto lygio grupės, Baltijos energijos rinkos jungčių plano ir Pietų ir Vakarų Europos grupės, veiklos svarbą; mano, kad tokio tipo savanorišku pagrindu vykdomas regioninis koordinavimas yra labai efektyvus, ir pritaria Komisijos kaip pagalbininkės vaidmeniui šiuose susitarimuose; pabrėžia, jog reikia praktiškai ir laiku vykdyti patvirtintus veiksmų planus, ir ragina atidžiai stebėti jų įgyvendinimą;

27.

pabrėžia, jog svarbu rasti ekonomiškai efektyvius ir aplinkosaugos požiūriu tvarius energijos tiekimo būdus, kad būtų padidintas energijos tiekimo saugumas Pirėnų pusiasalyje, Vidurio ir Pietryčių Europoje, Baltijos šalyse ir Airijoje, kurios yra nepakankamai gerai susietos su energijos vidaus rinka ir (arba) integruotos į ją ir, laikantis solidarumo principo, turėtų gauti visapusišką Sąjungos paramą; taip pat pabrėžia būtinybę paremti pažeidžiamiausias šalis, tebesančias energetinėmis salomis, pavyzdžiui, Kiprą ir Maltą, kad būtų paįvairinti jų energijos šaltiniai ir tiekimo maršrutai; taigi pabrėžia, kad SGD ir dujų saugyklos turi padėti nutraukti ES valstybių narių ir regionų bet kokio pobūdžio energetinę izoliaciją;

28.

ragina gaminti dujas Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūrų regionuose, taip pat, atsiradus šiems naujiems pajėgumams, kurti tarpusavio jungtis Centrinės ir Pietryčių Europos žemyninėse šalyse, siekiant įvairinti energijos tiekimo šaltinius šiuose regionuose; pažymi, kad tai sudarys sąlygas dujų iš įvairių šaltinių tiekimo konkurencijai ir pakeis gamtinių dujų kiekio importą, vykdomą pagal sutartis, kuriose numatytas indeksavimas pagal naftos kainą, tokiu būdu sustiprės valstybių narių derybinė pozicija; pabrėžia, kad joks vienas energijos šaltinis niekada nepatenkins ES energijos poreikių ir kad įvairovė yra labai svarbi ir vidaus, ir užsienio rinkose; todėl mano, kad reikėtų aktyviai siekti plėtoti vidaus tradicinės gavybos dujų išteklius, pavyzdžiui, tokius, kokie rasti Kipre;

29.

palaiko Komisijos užmojus teikti daugiau informacijos ir pagalbos projekto rengėjams dėl įvairių projekto finansavimo galimybių, pvz., Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF), ir įvairių technologinių sprendimų;

30.

pažymi, kad ekonomiškai efektyvių ir ekologiškai tvarių sprendimų suradimas turėtų būti pagrindinis principas siekiant ES ir regioninio optimalumo, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas paskirti turimus ribotus išteklius itin svarbios infrastruktūros vystymui, kad būtų pritraukta privačių investicijų į SGD infrastruktūrą ir jungiamuosius dujotiekius;

31.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2015 m. dujų importas iš Rusijos buvo 7 proc. didesnis nei 2014 m., ir dėl to, kad 2015 m. 41 proc. dujų importo iš ES nepriklausančių šalių sudarė importas iš Rusijos; pabrėžia, kad SGD ir dujų laikymo vaidmuo kartu su didesniu vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu yra itin svarbus mažinant priklausomybę nuo Rusijos dujų;

32.

reiškia susirūpinimą dėl siūlomo dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumo padvigubinimo ir galimų jo neigiamų padarinių energetiniam saugumui, energijos išteklių tiekimo įvairinimui ir valstybių narių solidarumo principui; atkreipia dėmesį į šio projekto geopolitinius padarinius ir į visiškai integruotos, saugios, konkurencingos ir tvarios energetikos sąjungos principus ir pabrėžia, kad jam neturėtų būti teikiama ES finansinės parama ar taikomos ES teisės išimtys; pabrėžia, kad padvigubinus dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumą viena bendrovė įgytų dominuojančią padėtį Europos dujų rinkoje ir tam reikia užkirsti kelią;

33.

mano, kad, jei prieštaraujant Europos interesams turėtų būti nutiestas dujotiekis „Nord Stream 2“, būtinai reikėtų deramai įvertinti SGD terminalų prieinamumą ir išsamiai įvertinti Šiaurės-pietų dujų koridoriaus padėtį;

Dujų vidaus rinkos sukūrimas: komercinis, teisinis ir reguliavimo aspektai

Užtikrinimas, kad ES taps SGD prekybai patrauklia rinka

34.

ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį ir priimti dujų tinklo kodeksus;

35.

pabrėžia svarbų tinkamai sujungtų suskystintų dujų centrų – taip būtų užtikrinta bendroji integruota rinka, kurioje dujos pagal rinkos kainų signalus galėtų laisvai tekėti tarp valstybių – vaidmenį dujų rinkose;

36.

pabrėžia, kad didelės dujų atsargos Šiaurės Afrikos šalyse ir neseniai Rytų Viduržemio jūros regione atrastos atsargos regionui suteikia galimybę tapti aktyviu dujų gabenimo į Europą centru; mano, kad Viduržemio jūros regione plėtojant naują SGD pajėgumą, tai galėtų būti pagrindas infrastruktūros centrui steigti;

37.

primygtinai tvirtina, kad sukūrus vidaus dujų rinką ir pašalinus reglamentavimo kliūtis itin pagerėtų dujų rinkų likvidumas; ragina suinteresuotuosius subjektus kuo greičiau užbaigti tinklo kodeksą, nustatantį suderintų perdavimo tarifų struktūrų dujoms taisykles;

38.

primena, kad būtinas nuolatinis aktyvus vyriausybių, nacionalinių reguliavimo institucijų ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas tarpvalstybinio investavimo srityje, nuolat atsižvelgiant ne tik į nacionalinius interesus, bet ir į Europos perspektyvą;

Dujų laikymas vidaus rinkoje

39.

pabrėžia, kad būtina visoje ES plėtoti suderintas perdavimo tarifų struktūras ir didinti skaidrumą apibrėžiant tarifus, kad būtų užtikrintas didesnio masto esamų dujų saugyklų naudojimas, ir mano, kad tinklo kodekse, nustatančiame suderintų perdavimo tarifų struktūrų dujoms taisykles, turėtų būti atsižvelgta į suderinamumo būtinybę;

40.

pritaria Komisijos pasiūlymui sudaryti galimybę panaudoti biometaną ir kitas dujas iš atsinaujinančiųjų išteklių, kurios atitinka susijusius ES dujų perdavimo, paskirstymo ir laikymo kokybės standartus; todėl rekomenduoja atsižvelgti į techninius parametrus, dujų kokybę, išlaidų veiksmingumą, masto ekonomiją ir galimus vietinių ir regioninių tinklų sprendimus;

41.

ragina valstybes nares iki galo įgyvendinti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, visų pirma tai, kas susiję su nuostatomis dėl galimybių biometaną naudoti energetikos tinkle ir laikyti saugyklose; todėl pabrėžia, kad pagal Direktyvą 2009/73/EB valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, atsižvelgiant į būtinuosius kokybės reikalavimus, būtų sudarytos nediskriminacinės galimybės biodujas ir iš biomasės gaunamas dujas ar kitų tipų dujas naudoti dujų sistemoje, jeigu tik tai nuolat suderinama su atitinkamomis techninėmis taisyklėmis ir saugos standartais;

42.

ragina SGD ir saugyklų operatorius, bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, kurti naujus lanksčius produktus ir paslaugas, atitinkančias dabartinius ES teisės aktus, kad pakartotinis dujinimas SGD ir dujų laikymas taptų patrauklesnis ir kad būtų maksimaliai išnaudojamos esamos SGD saugyklos;

Dujų laikymo vaidmens užtikrinant dujų tiekimo saugumą optimizavimas

43.

pabrėžia greitų ir ypač lanksčių dujų laikymo paslaugų tam tikrose valstybėse narėse svarbą ir atkreipia dėmesį į kitokį tokio laikymo galimą vaidmenį atsiradus tiekimo sutrikimams, lyginant su SGD laikymu, kai tiekimo grandinės logistika gali nebūti tiek pat lanksti;

44.

pabrėžia, kad svarbu pašalinti reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduriama plėtojant regioninio dujų laikymo koncepcijas; mano, kad tam tikros saugyklos galėtų siūlyti konkretiems poreikiams pritaikytas tarptautines paslaugas, t. y. su tarpvalstybiniu transportavimu susietas laikymo paslaugas; siūlo regioninėms aukšto lygio darbo grupėms aktyviau bendradarbiauti ieškant novatoriškų sprendimų, kaip panaudoti strategiškai vertingą turtą regionų ir Europos lygmenimis;

ES kaip tarptautinių SGD rinkų dalyvė

45.

atkreipia dėmesį į pasaulyje atsirandančią tendenciją didinti dujų skystinimo pajėgumus ir galimą to poveikį Europos dujų rinkoms;

46.

mano, jog dėl to, kad dujų rinka susiformavo kaip svarbi rinka, ES gali prisidėti prie prekybos dujomis taisyklių plėtojimo, kad būtų padidintas lankstumas ir pasaulio dujų rinkų konvergencija;

47.

remia Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares joms aktyviai vykdant diplomatiją energetikos srityje, kad būtų skatinama taisyklėmis grindžiama, skaidri ir sklandžiai veikianti pasaulinė dujų rinka;

48.

pabrėžia, kad svarbu, laikantis pamatinių ES vertybių ir užtikrinant ES išorės veiksmų veiksmingumą, sumažinti ar panaikinti ES priklausomybę nuo dujų ir naftos importo iš šalių, kuriose veikia autoritariniai režimai, pažeidžiantys žmogaus teises;

49.

ragina didinti institucinę konvergenciją ir sinergiją, ypač siekiant labiau integruoti išorinio energetinio saugumo prioritetus į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vykdomos politikos sritis bei geriau koordinuoti jos ir atsakingų Komisijos narių veiklą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę kartu su valstybėmis narėmis stiprinti esamas ir plėtoti naujas bendradarbiavimo energetikos srityje su dabartiniais ir potencialiais tiekėjais bei su tranzito valstybėmis ir kitais pagrindiniais veikėjais priemones; šiuo klausimu ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę reguliariai informuoti Parlamentą apie ES diplomatijos energetikos srityje veiksmų plano įgyvendinimą;

50.

pabrėžia būtinybę pašalinti visas kliūtis laisvai pasaulinei prekybai SGD, kurių gamyba turi būti tvari; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina JAV politikos formuotojus didinti investicijų užtikrintumą nustatant aiškius leidimų dujų eksportui į ne laisvosios prekybos šalis suteikimo kriterijus ir terminus;

51.

pabrėžia būtinybę pasauliniuose laisvosios prekybos forumuose geriau informuoti apie importuojamų SGD poveikį aplinkai, klimatui ir visuomenei; ypač pabrėžia, kad reikia užtikrinti kiek galima mažesnį nevaldomųjų metano išmetamųjų teršalų kiekį;

52.

pabrėžia, kad naudojant SGD taip pat galima prisidėti prie jūrų ir kelių transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo su sąlyga, kad būtų imamasi visų veiksmingų priemonių siekiant per visą kuro gyvavimo ciklą, įskaitant gamybos, platinimo ir deginimo etapus, kuo labiau sumažinti metano nuostolius; todėl ragina imtis tinkamų priemonių, kad būtų kuo labiau sumažinti metano nuostoliai visoje SGD grandinėje naudojant geriausias turimas technologijas, ir tuo tikslu užtikrinti tinkamą MTTP finansavimą;

53.

pabrėžia, kad prekyba atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant energetinį saugumą ir kad tvirtos energetikos partnerystės, sustiprintos ES prekybos susitarimuose įtrauktais energetikai skirtais skyriais, yra svarbiausios priemonės; mano, jog labai svarbu, kad įgyvendinant ES prekybos politiką būtų didinamas ES ir valstybių narių energijos tiekimo įvairovė ir mažinama jų priklausomybė nuo energijos, importuojamos iš vos kelių tiekėjų; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų ieškoti naujų partnerystės galimybių, peržiūrėti esamas ir plėtoti konkrečias diskusijas dėl energijos su kitais partneriais tokiose vietovėse, kaip Centrinė Azija, Šiaurės Afrika Šiaurės ir Pietų Amerika, bet jomis neapsiribojant; pažymi, kad ES turėtų imtis aktyvesnio vaidmens tarptautinėje energetikos diplomatijos arenoje; ragina geriau suderinti ES prekybos ir energetikos politiką; pabrėžia, kad tarptautinėse derybose dėl SGD reikia padidinti skaidrumą; mano, kad dabartinėse ir būsimose derybose su tokiais partneriais, kaip JAV ir Australija, energetikos klausimams turėtų būti skiriama daug dėmesio; pabrėžia, kad ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, siekdama sukurti konkurencingą ir skaidrią pasaulinę SGD rinką;

54.

primena, kad, siekdamos susidoroti su dabartiniais sunkumais ir įgyvendinti savo energetikos ir klimato kaitos tikslus pasaulinio masto suvaržymų šiose politikos srityse aplinkybėmis, ES ir jos valstybės narės, remdamosi galiojančiomis teisinėmis sistemomis ir daugiašalėmis konvencijomis, taip pat privalo imtis bendrų veiksmų tarptautiniu mastu keldamos energijos tiekimo patikimumo ir tvarumo klausimus tarptautiniuose prekybos forumuose ir bendradarbiaudamos su valstybėmis partnerėmis, priklausomomis nuo dujų importo; be to, pabrėžia, kad ES turėtų remti ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą;

55.

mano, kad ypač svarbi yra prekybos politika, suteikianti didelių galimybių ES valstybių narių privačioms ir valstybinėms įmonėms, dirbančioms švarių, saugių ir efektyvaus energijos vartojimo technologijų srityje, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį pasaulinį energijos poreikį; ragina įgyvendinant aplinkosaugos prekių iniciatyvą ir ES laisvosios prekybos susitarimus gerokai sumažinti švarių technologijų tarifus, nes susiduriama su prekybos energijos šaltiniais netarifinėmis kliūtimis;

56.

pabrėžia Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo energijos ir žaliavų skyriaus svarbą ES energetiniam saugumui; palankiai vertina Komisijos darbą siekiant panaikinti JAV dujų eksporto į ES apribojimus;

57.

mano, kad 12,2 mlrd. kubinių metrų per metus dujų, kurios 2016 m. pateks į rinką per JAV rytinėje pakrantėje esantį „Sabine Pass LNG“, kartu su potencialiu 74 mlrd. kubinių metrų pajėgumu, kuris iki 2020 m. atsivers vykdant įvairius projektus, sudaro reikšmingą galimybę Europai išplėtoti prekybos energija ryšius su JAV; tikisi, kad darbo dėl TPIP susitarimo energijos ir žaliavų skyriaus užbaigimas gerokai padidins ES dujų pasiūlos galimybes;

58.

mano, kad Europos įmonėms neturėtų būti draudžiama vykdyti veiklos trečiųjų šalių energijos rinkose tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos vietos bendrovėms; pažymi, kad Europos energijos rinkoje veikiančios trečiųjų šalių įmonės privalo laikytis ES teisės aktų; pabrėžia, kad tokios įmonės turi turėti skaidrią struktūrą, suteikiančią galimybę atsekti jų akcininkus;

59.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukščiausio lygio aplinkos apsaugą planavimo, statybos ir SGD naudojimo bei vietos rezervų ir išteklių eksploatavimo etapais ir laikytis tarptautinių darbo standartų darbuotojų sveikatos ir saugumo srityse; Pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie importuojamų SGD poveikį aplinkai ir klimatui ir socialinį poveikį; primena, kad reikia užtikrinti vietos bendruomenių dalyvavimą ir vadovautis realistiškais vartojimo vertinimais, o statybos atvejais tinkamai planuoti naują infrastruktūrą; atkreipia dėmesį į perėjimo prie SGD teikiamą galimybę nutraukti jūrų transporto priklausomybę nuo anglių; ragina ES teikti finansinę paramą šiuo tikslu vykdomiems Europos projektams;

60.

pažymi, kad, atsižvelgiant į SGD tiekimo augimo artimiausiais metais perspektyvas, ši strategija galėtų būti papildyta įvertinus poreikius, susijusius su SGD gabenančiais laivais ir priemonėmis, kurias taikant būtų sudarytos sąlygos ES laivų statybos pramonei pasinaudoti šia galimybe, tokiu būdu padedant įgyvendinti tikslą padidinti pramonės BVP dalį iki 20 proc. 2020 m.; ragina nustatyti saugos standartus, kuriais remiantis būtų galima stebėti SGD gabenimą ir kuriuos, prireikus, būtų galima sugriežtinti vykdant terorizmo prevencijos priemones;

Tvarumas ir SGD, kaip alternatyviųjų degalų, naudojimas transporto, šilumos ir elektros energijos srityse

61.

pripažįsta SGD kaip alternatyvių degalų galimybes tiek kelių, tiek jūrų transporto srityse; pabrėžia, kad platesnis SGD naudojimas krovinių vežimui galėtų prisidėti prie pasaulinio išmetamo CO2, SOx ir NOx kiekio sumažinimo, visų pirma didinant SGD variklių skaičių jūrų transporto priemonėse;

62.

pabrėžia, kad degalų papildymo infrastruktūra yra būtina sąlyga siekiant transporto sektoriuje kaip alternatyvius degalus tvariai naudoti SGD; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinta Direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų, be kita ko, kad TEN-T koridoriuose ir jūrų bei vidaus vandenų uostuose būtų įrengti SGD degalų papildymo punktai ir kad šie degalai pakeistų įprastus taršesnius degalus; vis dėlto šiuo klausimu pabrėžia, kad, laikantis tvarumo tikslų, SGD neturėtų pakeisti atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

63.

ragina plėtoti jūrų kelius, visų pirma Azorų archipelage, nes jis, turint omenyje geografinę padėtį, galėtų būti naudojamas kaip pagrindinis degalų sandėlis, skirtas transatlantiniams SGD gabenimo keliams; ragina Komisiją skirti lėšų su šiuo tikslu susijusiems europiniams projektams remti;

64.

prašo Komisijos kartu su valstybėmis narėmis ir jų regionais sukurti bendrą vadinamųjų SGD mėlynųjų koridorių saloms projektą jūrų sektoriuje, įskaitant TEN-T visuotinio tinklo uostus, siekiant sukurti reikalingą SGD infrastruktūrą ir susieti šį tinklą su TEN-T pagrindiniu tinklu;

65.

ragina valstybes nares taip pat užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos Direktyvos 2014/94/ES nuostatos dėl suslėgtųjų gamtinių dujų papildymo punktų sukūrimo, siekiant užtikrinti, kad šiais degalais varomos motorinės transporto priemonės galėtų judėti miestų ir priemiesčių aglomeracijose bei kitose tankiai gyvenamose vietovėse ir bent esamame TEN-T pagrindiniame tinkle ir taip būtų užtikrinta, jog šios transporto priemonės galėtų judėti visoje Sąjungoje;

66.

pabrėžia, kad reikia nustatyti bendrąsias technines specifikacijas, taikomas jūrų laivų, vidaus vandenų laivų ir motorinių transporto priemonių SGD papildymo punktams, kaip numatyta Direktyvoje 2014/94/ES; ragina parengti griežtas suderintas SGD saugojimo, bunkeriavimo ir naudojimo laivuose saugos taisykles ir mokymus visoje Sąjungoje, kartu numatant galimybę vienu metu vykdyti bunkeriavimą ir krovos darbus; pažymi, kad tokie darbai turėtų būti atliekami glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautine jūrų organizacija (TJO) ir Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA);

67.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimą, siekiant kurti geresnes vidaus vandenų laivų, jūrų laivų ir motorinių transporto priemonių technologijas, kad būtų skubiai pereita prie mažai anglies dioksido išmetančio laivyno, taip pat siekiant plėtoti automatiškai valdomas SGD papildymo punktų įrengimo sistemas; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti SGD varomus laivus ir motorines transporto priemones arba modifikuoti įprastiniais degalais varomas priemones, kad joms būtų galima naudoti SGD;

68.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti SGD pervežimą geležinkeliais, nes, viena vertus, taip būtų sumažinta kelių eismo apkrova ir, kita vertus, tai padėtų užtikrinti aplinkai nekenksmingą ir saugų netaršaus kuro pervežimą;

69.

ragina Komisiją, pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, įvertinti galimybę pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas, nustatyti CO2 ekvivalentą išmetamam angliavandenilio kiekiui, pirmiausia siekiant informuoti vartotojus;

70.

pažymi, kad nedidelio masto SGD technologijų naudojimas tam tikrose srityse, pvz., ilgo nuotolio transporte arba itin našiuose pramoniniuose įrenginiuose, gali ne tik prisidėti prie klimato politikos tikslų įgyvendinimo, bet ir suteikti didelį pranašumą verslui;

71.

pažymi, kad SGD ir visų pirma suslėgtosios gamtinės dujos taip pat yra perspektyvus sprendimas viešajam transportui, kurį jau galima pritaikyti ir kuris gali padėti sumažinti oro ir triukšmo taršą ir tokiu būdu užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, ypač miestų aglomeracijose;

72.

pažymi, kad, nors SGD ir suslėgtųjų gamtinių dujų naudojimas gali būti perspektyvus pereinamojo laikotarpio sprendimai transporto poveikio aplinkai sumažinimo sprendimas, šios dujos teiks ilgalaikės naudos tik tuo atveju, jei būtų sklandžiai pereinama prie suskystintų biodujų (SBD) naudojimo ir tuo pat metu būtų skatinama naudoti kitų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energiją, be kita ko, užtikrinant SGD ir SBD sistemų sąveikumą; pabrėžia, kad ES SGD strategija turi derėti su platesnio masto Europos klimato ir energetikos politikos tikslais ir prioritetais ir atitikti COP 21 susitarimą, dėmesį sutelkiant į paklausos mažinimą, efektyvaus energijos vartojimo didinimą ir laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą;

73.

pabrėžia, kad efektyvus degalų papildymo infrastruktūros tinklas yra būtina plataus masto SGD kaip alternatyvių degalų naudojimo transporto sektoriuje sąlyga; ragina Komisiją ir valstybes nares kurti paskatas tokiai infrastruktūrai plėtoti, siekiant panaikinti esamas tiekimo spragas ir sukurti visą tiekimo tinklą;

74.

pabrėžia SGD infrastruktūros svarbą jūrų ir vidaus vandenų uostuose skatinant daugiarūšį transportą, nes tokia infrastruktūra gali naudotis jūrų ir vidaus vandenų laivai ir sunkvežimiai, vežantys degalus toliau sausumos keliais; primygtinai ragina nacionalinius ir regioninius veiklos vykdytojus glaudžiai bendradarbiauti, siekiant didinti šios infrastruktūros daugiafunkciškumą ir eksploatavimo galimybes;

75.

mano, kad svarbus visuotinis uždavinys – skatinti transporto priemonėms kaip alternatyvius degalus naudoti gamtines dujas, ir teigia, kad per Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) ir Tarptautinė jūrų organizaciją (TJO) turėtų būti reikalaujama įsipareigoti siekti mažinti išmetamų teršalų kiekį;

o o

76.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Energijos bendrijos sekretoriatui ir Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims.

(1) OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0444.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/143

P8_TA(2016)0407

Kaip suvienodinti žuvininkystės kontrolę Europoje?

2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kaip suvienodinti žuvininkystės kontrolę Europoje?“ (2015/2093(INI))

(2018/C 215/23)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje numatoma būtinybė įsipareigoti siekti „tvaraus Europos vystymosi“, įskaitant „aukšto aplinkosaugos lygio ir aplinkos kokybės gerinimo“ nuostatą, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 11, 43 ir 191 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (toliau – Kontrolės reglamentas),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendrosios žuvininkystės politikos, o ypač į jo 15 ir 36 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/812 dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį, ypač į jo 7 ir 9 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės,

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų atsekamumo restoranuose ir mažmeninėje prekyboje (3),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0234/2016),

A.	kadangi Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, taikomas Europos Sąjungoje;

B.	kadangi taikant skirtingus inspektavimo ataskaitos modelius Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 nustatytos inspektavimo formos nėra suderintos ir vartojami skirtingi tų pačių temų pavadinimai, todėl perduodant informaciją tarp institucijų susiduriama su veiklos vykdymo sunkumais;

C.	kadangi naujausi keitimosi duomenimis protokolai, būtini įgyvendinant elektroninių žurnalų nuostatas, užbaigti 2010 m. liepos mėn. ir kadangi elektroniniai žurnalai tapo privalomi nuo 2010 m. sausio mėn.;

D.	kadangi iš tiesų esama nelygybės arba, žvejų nuomone, taikomas nevienodas požiūris, kalbant apie žuvininkystės kontrolės Europoje reguliarumą, dažnumą, trukmę, griežtumą, nuodugnumą, veiksmingumą ir metodus, ir kadangi reikia užtikrinti vienodą ir nediskriminacinį požiūrį;

E.	kadangi, stengiantis kontroliuoti žuvininkystę, į šį procesą būtinai turi būti visapusiškai įtrauktas ir jame aktyviai dalyvauti žuvininkystės sektorius;

F.	kadangi taikant taškų sistemą baudžiami žvejybos laivai, o ne laivų savininkai, žvejai ar kiti asmenys visoje gamybos grandinėje;

G.	kadangi žuvininkystės sektorius yra vienas svarbiausių sektorių, suinteresuotų tvariu jūrų ir vandenynų valdymu;

kadangi, net ir atsižvelgiant į galimus regioninius skirtumus, ES taisyklės valstybėse narėse taikomos iš esmės skirtingai, ypač Kontrolės reglamentu nustatytos taisyklės, ir kadangi kiekviena valstybė narė turi savo atskirą teisinę sistemą ir jų administracinės ir teisminės struktūros skiriasi, o šie skirtumai neišvengiamai atsispindi sistemose, pagal kurias už BŽP taisyklių nesilaikymą taikomos administracinės nuobaudos ir (arba) baudžiamosios sankcijos, be to, dėl šių sistemų valstybėse narėse atsiranda neatitikimų ir nesąžininga praktika kitų valstybių narių atžvilgiu;

kadangi yra nustatyta rizika tais atvejais, kai nacionalinės inspektavimo institucijos ne visada turi galimybę susipažinti su atitinkamais duomenimis, kad galėtų veiksmingai inspektuoti užsienio laivus, ir kadangi, taikydamos skirtingą požiūrį į kontrolę ir sankcijas, valstybės narės susiduria su problemomis, kai nustačiusios pažeidimus imasi tolesnių veiksmų, susijusių su vėliavos valstybėmis;

J.	kadangi būtina griežtinti į ES įvežamų produktų, gautų vykdant neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, kontrolę ir visose valstybėse narėse užtikrinti vienodą tokios žvejybos kontrolės lygį;

K.	kadangi už Reglamento (EB) Nr.o1224/2009 įgyvendinimą ir atitinkamų sankcijų skyrimą atsakingos valstybės narės;

L.	kadangi kai kuriose valstybėse narėse nėra specializuotų žuvininkystės inspektorių padalinių;

M.	kadangi Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EFCA), įsteigta siekiant skatinti laikytis aukščiausių bendrų kontrolės standartų pagal bendrą žuvininkystės politiką, veiksmingai dalyvauja siekiant darniai įgyvendinti kontrolės sistemą, nepaisant to, kad turi nedaug išteklių;

kadangi Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) gali padėti tobulinti ir modernizuoti žuvininkystės kontrolę, ypač naudodamasis savo biudžeto eilute 11 06 62 02 (bendros žuvininkystės politikos (BŽP) ir integruotos jūrų politikos (IJP) kontrolė ir taikymas) ir biudžeto eilute 11 06 64 (EFCA);

kadangi įgyvendintas draudimas išmesti priegaudą į jūrą ir jis yra pernelyg žalingas žvejybos veiklos vykdytojams, nes, nepaisant to, kad veiklos vykdytojai naudojasi ES teisės aktais leidžiamomis priemonėmis ir įrankiais ir imasi visų įmanomų priemonių, kad išvengtų atsitiktinio laimikio, jiems gali būti taikomos sankcijos vien už tai, kad sugautų žuvų kiekiai viršija ES ir nacionalinės teisės aktuose nustatytus didžiausius leidžiamus kiekius;

P.	kadangi žvejyboje naudojama technika ir įranga pasikeitė ir patobulėjo, todėl stebėsenos sistemos ir metodai taip pat turi būti atnaujinti, kad būtų veiksmingi; primena, kad šiuo tikslu galėtų būti naudojamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas;

Q.	kadangi įpareigojimas iškrauti visą laimikį yra pagrindinis kontrolės uždavinys, todėl nusipelno ypatingo teisėkūros institucijų ir už kontrolę atsakingų institucijų dėmesio;

R.	kadangi naudojant pigias nuotolinio sekimo technologijas, pavyzdžiui, automatinio identifikavimo sistemą (AIS), galima vykdyti savanorišką kontrolę, be to, tampa lengviau stebėti žvejų veiklą ir padidinti jų saugumą;

S.	kadangi neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir prekyba tokios žvejybos laimikiu yra nusikalstama veika visame pasaulyje;

T.	kadangi žuvų aukcionai yra labai svarbūs organizuojant jūros produktų tiekimą ir vykdant iškrautos žuvies kontrolę;

U.	kadangi valstybėse narėse taikomos skirtingos teisinės sistemos ir kadangi surinkti įrodymai turi būti priimtini ir tinkami naudoti kiekvienos valstybės narės, vykdančios baudžiamąjį persekiojimą, konkrečioje sistemoje;

V.	kadangi geriausi sąjungininkai įgyvendinant Kontrolės reglamentą yra gerai parengti ir skatinami žvejai, kurie suvokia šių kontrolės priemonių naudą ir aktyviai jas vykdo;

I – Suvienodinimo kliūtys

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą žuvininkystės veiklos kontrolę, kad gyvieji jūrų ištekliai būtų tausiai naudojami ir būtų išlaikomos vienodos veiklos sąlygos ES laivynams; ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą Kontrolės reglamento įgyvendinimą;

pabrėžia, kad ES plataus užmojo kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba visame pasaulyje turėtų derėti su veiksmingu Kontrolės reglamento taikymu savo vandenyse;

pabrėžia, kad kontrolės taikymo sritys yra įvairios, o inspektavimo vietos – nevienodos, todėl žuvininkystės kontrolė pasidaro diskriminacinio pobūdžio, nes kai kurios valstybės narės organizuoja visos grandinės, nuo žvejybos įrankio iki vartotojams pateiktų maisto produktų, kontrolę, o kitos tikrina tik tam tikras grandinės grandis ir neįtraukia, pavyzdžiui, laimikio transportavimo ar maitinimo paslaugų;

pripažįsta, kad priėmus dabartinį Kontrolės reglamentą sykiu su NNN žvejybos reglamentu kontrolės tvarka labai patobulėjo, nes sujungta daug taisyklių, kurios anksčiau buvo paskiros, numatyta galimybė naudoti naujas technologijas, imtasi parengiamųjų sankcijų suderinimo veiksmų, paaiškinti Komisijos ir valstybių narių vaidmenys, pagerėjo atsekamumas ir pasiekta kitų laimėjimų;

primena, kad tai, kaip žvejai priima taisykles, lemia tai, ar įgyvendinimo poveikis laikomas sąžiningu, ar nustatomos taisyklės laikomos prasmingomis ir ar jos suderinamos su tradiciniais žvejybos būdais ir praktika;

mano, kad būtina aiškiai apibrėžti, suklasifikuoti įvairiuose jūrų rajonuose vykdomą žvejybą ir nustatyti jos standartus;

pažymi, kad kontrolė organizuojama nevienodai (kai kurios valstybės narės ją yra suskaidžiusios ir pavedusios vykdyti įvairioms institucijoms, o kitos – įpareigojusios ją vykdyti vieną organą) ir kad kontrolei vykdyti naudojamos priemonės ir žmogiškieji, logistikos ir finansiniai ištekliai skiriasi; taip pat pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis sunku užtikrinti skaidrų informacijos valdymą ir skaidrias galimybes ją gauti;

atkreipia dėmesį į tai, kad kontrolės veiksmingumas taip pat skiriasi priklausomai nuo labai įvairių žvejybos plotų ES, pradedant nuo nedidelių, ribotų zonų, kurių žuvininkystės ištekliais daugiausia dalijasi kaimyninės valstybės narės, baigiant labai tolimomis ir atokiomis zonomis; teigia, kad, atsižvelgiant į konkrečius atokiausių regionų, kuriems būdingos didelės ir daugiausia okeaninės išskirtinės ekonominės zonos, ypatumus, taip pat į naudojamų žuvų išteklių rūšį (daugiausia giliavandenės žuvys ir toli migruojančios pelaginės žuvys) ir alternatyvių išteklių stoką, akivaizdu, jog reikia taikyti griežtesnes kontrolės priemones tuose regionuose, kurie labai priklauso nuo žvejybos ir labai nukenčia nuo laivynų, pažeidžiančių BŽP taisykles, daromos didžiulės žalos;

primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti Kontrolės reglamentą siekiant susidaryti aiškų vaizdą, kurias dalis per būsimą peržiūrą reikia patobulinti ir taip užtikrinti, kad ir ateityje Kontrolės reglamentas būtų naudingas ir lengvai taikomas;

10.

pažymi, kad rizikos vertinimu pagrįstos kontrolės metodas skiriasi nuo žvejybos veiklos ir laimikio pardavimo būdų atrankinės patikros;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad dabartines sudėtingas technines priemones, t. y. daugybę nuostatų, kurios gali būti net prieštaringos, taip pat daugybę įvairiuose teisiniuose dokumentuose plačiai taikomų nukrypti leidžiančių nuostatų ir išimčių, sunku ne tik suprasti, bet ir kontroliuoti ir įgyvendinti;

12.

primena, kad dauguma atrankinių patikrų atliekama iškraunant laimikį, nors inspektuojant jūroje nustatomų pažeidimų procentas akivaizdžiai didesnis už pažeidimų, nustatomų inspektuojant sausumoje, procentą, nes inspektavimas jūroje pagrįstas rizikos vertinimu;

13.

primena, kad, įpareigojimas iškrauti visą laimikį reiškia esminį pasikeitimą žuvininkystės srityje, todėl Bendrajame reglamente ((ES) 2015/812) nustatytas dvejų metų prisitaikymo terminas, kuriam pasibaigus įpareigojimo iškrauti žuvis nepaisymas bus laikomas sunkiu pažeidimu; ragina šį terminą prireikus pratęsti;

14.

pažymi, kad valstybės narės ir kartais regionai taisykles į nacionalinę ir regioninę teisę perkelia nevienodai, nes Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 yra daug neprivalomų nuostatų; pabrėžia, kad kai kurių šio reglamento nuostatų iš tikrųjų negalima įgyvendinti, nes tam tikras taisykles labai sunku pritaikyti realybėje, pavyzdžiui, dėl svarbiausių žuvininkystės sektoriaus ypatumų (laivynų, žvejybos įrankių, žvejybos plotų ir tikslinių rūšių), kurie labai skiriasi jūrų baseinuose, valstybėse narėse ir konkrečių tipų žvejybos sektoriuose, arba jos yra prieštaringos, todėl inspektoriai jas gali aiškinti skirtingai;

15.

pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse pažeidimų lygis nevienodas ir kad už tą patį pažeidimą gali būti skiriama administracinė nuobauda arba baudžiamoji sankcija; pažymi, kad žvejybos licencijos taškų sistema, pagal kurią už reikalavimų nesilaikymą taškai atimami, yra tinkama kaip ES priemonė, kurią taikant galima nustatyti sankcijų už sunkius pažeidimus sistemą, tačiau nesuderinus būtinų nuostatų padėtis, kuri jau yra neteisinga, dėl tokios sistemos taikymo taptų dar prastesnė, o veiklos vykdytojams valstybėse narėse būtų sudarytos nevienodos sąlygos; prašo, kad būtų vengiama tokių sankcijų skirtumų;

16.

pažymi, kad pasitikėjimo ir skaidrumo valstybėse narėse trūkumas yra viena iš pagrindinių problemų, dėl kurių nepakankamai keičiamasi duomenimis, susijusiais su reglamentavimu; ragina spręsti šią problemą, siekiant užtikrinti ir įvirtinti visiems žvejams vienodas sąlygas;

17.

primena, kad EFCA prižiūri, kaip taikomi bendri kontrolės, inspektavimo ir priežiūros standartai, ir padeda valstybėms narėms vykdyti operatyvinį bendradarbiavimą pagal jungtinės veiklos planus; primena, kad svarbu padidinti EFCA įgaliojimus, siekiant vykdyti bendrus žuvininkystės kontrolės veiksmus, kad būtų galima ES lygmeniu veiksmingai koordinuoti įvairių pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių vietos, regioninių ir nacionalinių institucijų ir ES agentūrų veiklą; prašo, kad EFCA skirtų daugiau išteklių šiai užduočiai;

18.

mano, kad EFCA įgyvendinama pagrindinė žuvininkystės inspektorių mokymo programa yra labai svarbus žingsnis siekiant standartizuoti mokymą ir kontrolės procedūras, ir ragina visas valstybes nares ją naudoti; pažymi, kad valstybės narės netaiko vienodų mokymo standartų (nebent savanoriškai), o tai reiškia, kad kvalifikacijos, reikalavimai priimamiems darbuotojams ir uždaviniai yra skirtingi;

19.

pažymi, kad žvejai skirtingose valstybėse narėse mokomi ir informuojami skirtingai ir kad netaikoma jokia priemonė, kuri padėtų paprasčiau ar lengviau susipažinti su Kontrolės reglamento tikslais ir esminiu turiniu; mano, kad dėl tokios padėties atsiranda žinių trūkumas, o tai visiškai neskatina vienodai taikyti šio teisės akto, nors ir pageidautina, kad jis būtų vienodai taikomas; labai skatina kuo greičiau įgyvendinti šias priemones;

20.

pažymi, kad, nors per keletą metų dėl Komisijos vykdomos plataus masto informavimo kampanijos vartotojai tapo geriau informuoti apie perkamų produktų kilmę ir identifikavimą, vis dėlto tiems patiems vartotojams nesuteikiama tinkama informacija apie restoranuose patiekiamus žuvų produktus, kadangi tai nėra privaloma šioje paskutinėje komercinės veiklos grandinės grandyje;

21.

pabrėžia, kad siekiant pagerinti jūrų priežiūrą labai svarbu naudotis naujomis stebėsenos ir tikralaikio informacijos perdavimo ir komunikacijos technologijomis; prašo, kad valstybių narių taikomos priemonės būtų techniniu požiūriu suderinamos ir kad būtų neskatinama tik iš dalies dalytis su kontrole susijusių duomenų bazių informacija, nebūtų skatinami dėl to atsirandantys neatitikimai ir prarandamas veiksmingumas;

22.

pažymi, kad neįvertintas kai kurių taisyklių nepritaikomumas realybėje, kuris priklauso nuo skirtingo laivų technologinio lygio, antžeminės logistikos ir sektoriaus veiklos organizavimo įvairiuose uostuose;

23.

atkreipia dėmesį į EJRŽF vaidmenį, visų pirma naudojant šio fondo biudžetą, kuris skirtas BŽP tikslų kontrolei ir 2014–2020 m. siekia 580 mln. EUR;

24.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad bendroji rinka būtų vientisa ir kad kontrolės reikalavimai valstybėse narėse būtų vykdomi vienodai – vidaus ir išorės kontrolės kokybė valstybėse narėse nesiskirtų ir nepriklausytų nuo sienos, per kurią produktai įvežami į ES;

II – Pasiūlymai, kaip pataisyti padėtį

25.

pasisako už tai, kad Sąjungos teisės aktai būtų supaprastinti ir patobulinti, taip pat būtų sumažinta administracinė našta, siekiant užtikrinti geresnę teisėkūrą, visų pirma būtų atlikta tikslinga ir tikslinė Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 peržiūra, numatyta ir suplanuota ne vėliau kaip 2017 m., bet sykiu būtų išlaikytos veiksmingos taisyklės, kurias taikant būtų galima užkirsti kelią BŽP pažeidimams, juos nustatyti ir už juos taikyti sankcijas, ir daugiausia dėmesio būtų skirta tam, kad įvairios valstybės narės geriau įgyvendintų taisykles, visų pirma išnagrinėjant didesnio suderinimo galimybes, tačiau būtų užtikrinta, kad supaprastinimas būtų grindžiamas tvirta esamos kontrolės sistema ir dėl jo nebūtų mažinami aukščiausi darbo, aplinkos, profesinių sąjungų ar visuomenės apsaugos standartai;

26.

mano, kad vykdant naujojoje BŽP numatytą regionalizavimą reikia patikimos ir darnios kontrolės sistemos; griežtai prieštarauja Kontrolės reglamento sušvelninimui ir mano, kad valstybės narės jau dabar gali naudotis lankstumo galimybėmis pagal esamą sistemą;

27.

reikalauja, kad šią peržiūrą drauge atliktų ES institucijos ir žuvininkystės sektoriaus atstovai, ypač kalbant apie tradicinę smulkiąją priekrantės žvejybą, kurią bet kokiu nauju teisės aktu turėtų būti siekiama apsaugoti ir skatinti;

28.

pabrėžia, kad kuriant arba persvarstant teisines priemones reikia diskutuoti su įvairiomis nacionalinės valdžios, atokiausių regionų ir regioninės valdžios institucijomis;

29.

tvirtina, kad glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas padėtų toliau darninti kontrolę; todėl pabrėžia pagal Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą nustatytų įpareigojimų laikymosi ekspertų grupės svarbą;

30.

primena Komisijai, kad prieš įgyvendinant privalomas taisykles reikia sukurti teisines ir efektyvias sąlygas, taip išvengiant paradoksalios padėties;

31.

laikosi nuomonės, kad Komisija privalo siekti, kad teisės aktai būtų vienodai ir tiksliai perkeliami į nacionalinę teisę, ir tikrinti, kaip įgyvendinami esami teisės aktai, pavyzdžiui, nustatyti mažiausią krovinių, kuriuos turi patikrinti kiekviena valstybė narė, procentą; be to, mano, kad kontrolės procedūros turėtų būti skaidrios, nešališkos ir standartinės, kad valstybėms narėms būtų galima sudaryti vienodas sąlygas kontroliuoti savo žvejus, ir kad kontrolės taisyklės turėtų būti paprastesnės, išsamesnės ir nuoseklesnės;

32.

pasisako už tai, kad būtų griežtinama kontrolė siekiant išvengti žuvų, sužvejotų vykdant neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, importo, be kita ko, iš specializuotų žvejybos inspektorių, geriausiai gebančių nustatyti riziką, būtų sudarytos nacionalinės žvalgybos grupės ir būtų nustatytas mažiausias krovinių, kuriuos privaloma patikrinti, procentas;

33.

mano, jog siekiant, kad būtų kontroliuojamas ir vertinamas veiksmingas įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas ir kad duomenys būtų renkami laikantis reikalavimų pagal persvarstytą BŽP, reikia rinkti, tvarkyti ir naudoti kokybiškus duomenis, susijusius su įpareigojimu iškrauti laimikį;

34.

ragina valstybes nares ir atitinkamas jų jūrų žvejybos kontrolės institucijas suburti specializuotų žvejybos inspektorių grupes; remia ir skatina didesnį valstybių narių bendradarbiavimą keičiantis inspektoriais, kontrolės metodais ir duomenimis, dalijantis rizikos analize ir informacija apie su valstybės vėliava plaukiojantiems laivams skirtas kvotas;

35.

primena, kad už Kontrolės reglamento įgyvendinimą atsakingos valstybės narės; ragina valstybes nares vykdyti savo pareigas ir glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant keistis gerąja patirtimi ir duomenimis ir užtikrinti kontrolės sistemų sąveikumą;

36.

mano, kad vienodas ir nuspėjamas įvairių rūšių galimų patikrų vykdymas, visapusiškai jas apibrėžus, suderinus ir paaiškinus, padėtų užtikrinti būtinas vienodas sąlygas visų tipų ES žvejybai;

37.

pažymi, kad tam tikruose regionuose baseinai yra valdomi kartu su ES nepriklausančiomis šalimis, ir ragina gerinti valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą;

38.

mano, kad valstybės narės, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir Komisija turi glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus;

39.

prašo EFCA ir valstybių narių mokymo įstaigas įgyvendinti vienodą ES inspektorių mokymo programą, kuri būtų pagrįsta bendru turiniu ir standartizuotomis taisyklėmis – tam dalį lėšų galėtų skirti EJRŽF;

40.

prašo išversti ir išplatinti EFCA parengtą pagrindinę mokymo programą, pavyzdžiui, apmokyti nacionalines institucijas, kaip taikyti programą, pasinaudojant EJRŽF parama; siūlo programos vadovą papildyti inspektorių gerosios patirties pavyzdžiais;

41.

pabrėžia, kad svarbu įvertinti ir patvirtinti trečiųjų asmenų siūlomas kontrolės mokymų iniciatyvas;

42.

siūlo tobulinti žvejų mokymą ir jų informavimą – tai būtų galima įtraukti į jų profesinių organizacijų ir pakrantės veiksmų grupių veiklą, kad taisyklių tikslas ir bendra svarba būtų geriau suprantami, taip skleidžiant taisyklių supratimo ir laikymosi kultūrą; rekomenduoja to siekiant veiksmingai konsultuotis su patariamosiomis tarybomis; siūlo sukurti internetines žvejybai aktualių dokumentų ir informacijos (įskaitant baudos taškų sistemą) duomenų bazes, kiek tai leidžiama pagal galiojančias duomenų apsaugos nuostatas, kad taisyklės visiems būtų prieinamos ir suprantamos; prašo Komisijos įvertinti esamas būsimų žvejų mokymo programas Europoje ir išvadas išdėstyti komunikate;

43.

siūlo išnagrinėti galimybes įdiegti EFCA elektroninį registrą (EFCA vieno langelio sistemą), turintį atspausdinti parengtų arba elektroninių inspektavimo formų ir inspektavimo ataskaitų centralizavimo funkcijas; pažymi, kad toks EFCA elektroninis registras taip pat galėtų būti naudojamas siekiant gauti ir centralizuoti informaciją apie valstybių narių ir trečiųjų šalių išduodamus žvejybos leidimus;

44.

siūlo tobulinti kontrolės agentūrų naudojamas viešosios komunikacijos sistemas ir pabrėžia, kad svarbu periodiškai skleisti informaciją apie vykdomą veiklą ir gautus rezultatus ir nuolat teikti informaciją apie žuvų ištekliams taikomas taisykles, pavyzdžiui, apie mažiausią leidžiamą iškrauti dydį ir žvejybos draudimo laikotarpius ar rajonus;

45.

pabrėžia, kad būtina didinti EFCA vaidmenį, ypač jos biudžetą, įgaliojimus ir žmogiškuosius išteklius; siūlo persvarstyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 94 ir 95 straipsniuose nustatytas veiksmų sąlygas ir visų pirma suteikti agentūrai teisę imtis veiksmų iniciatyvos dėl tų žuvininkystės išteklių, kurie yra pereikvojami, ir tų, kurių didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis nepasiektas;

46.

pabrėžia, kad, siekiant kovoti su neteisėta žvejyba, laikytis BŽP taisyklių ir gerinti gaunamų duomenų kokybę, svarbu sustiprinti ir sugriežtinti kontrolę, visų pirma valstybėse narėse, kuriose Kontrolės reglamentas kol kas menkai įgyvendintas;

47.

primena, kad svarbu užtikrinti pajėgumą keistis duomenimis tikruoju laiku, ypač per kontrolės operacijas, kurias drauge su valstybėmis narėmis atlieka ir koordinuoja agentūra, remdamasi jungtinės veiklos planais;

48.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad EFCA būtų arčiau valstybių narių, įskaitant atokiausius regionus;

49.

siūlo užtikrinti, kad į agentūros valdybą, kurią jau sudaro šeši Komisijos atstovai ir po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, įeitų bent du Europos Parlamento atstovai, kad Parlamentui atstovautų tiek pat vyrų ir moterų, o atstovus iš savo narių skirtų Parlamento Žuvininkystės komitetas;

50.

rekomenduoja kontrolę išplėsti (pavyzdžiui, išplėsti stebėjimo sritį), kad ji apimtų visą gamybos grandinę, ir atsakomybę už inspektavimą jūroje paskirti vienam administraciniam organui, kad būtų išvengta pasikartojančios kontrolės, dėl kurios švaistomi žmogiškieji, logistikos ir finansiniai ištekliai, atsiranda sumaištis ir nereikalingas spaudimas žuvininkystės sektoriaus veiklos vykdytojams; be to, ragina valstybių narių institucijas oficialiai bendradarbiauti, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti visą žuvų gamybos grandinę;

51.

prašo Komisijos įvertinti, ar tikslinga baudos taškus susieti su žvejybos leidimais; pabrėžia, kad pagal šią sistemą laivo pardavimo atveju taškai perduodami kartu su leidimu, todėl tam tikri laivai gali būti nuvertinami ir gali būti užkirstas kelias juos perparduoti, pavyzdžiui, norintiems pradėti verslą jauniems žvejams;

52.

rekomenduoja imtis konkrečių priemonių, siekiant sąmoningesnio ir atsakingesnio vartojimo restoranuose, neatmetant galimybės nustatyti privalomą reikalavimą restoranų savininkams pateikti būtiną informaciją apie produktus, taip suteikiant vartotojui galimybę vykdyti netiesioginę kontrolę;

53.

siūlo, kad vidaus vandenyse kontrolę vykdytų autonominės srities arba regiono inspekcija, žvejybos jūroje iki dvylikos jūrmylių nuo kranto kontrolę – nacionalinės inspekcijos, o visuose kituose jūrų vandenyse – ES inspekcijos;

54.

mano, kad vykdant rizikos vertinimu pagrįstą kontrolę turėtų būti remiamasi ES lygmeniu nustatytais skaidriais, konkrečiais ir išmatuojamais minimaliaisiais kriterijais;

55.

ragina standartizuoti sankcijas ir sykiu užtikrinti, kad jos būtų proporcingo lygio, nediskriminacinės ir veiktų kaip atgrasomoji priemonė; pirmenybę teikia ekonominėms sankcijoms, įskaitant laikiną veiklos sustabdymą, o ne baudžiamojo pobūdžio sankcijoms, tačiau mano, kad, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje, siekiant išvengti pažeidimų, pirmenybę reiktų reikti paskatoms žvejams, kurie laikosi BŽP taisyklių;

56.

primena, kad sankcijos priskirtos valstybių narių kompetencijai ir Sąjunga neturi teisinių galimybių jų standartizuoti taikydama Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009; tačiau pabrėžia, kad taškų sistema yra svarbi siekiant nustatyti sankcijų sistemą, ir ragina valstybes nares imtis iniciatyvos plačiai standartizuoti sankcijas, ypač baudžiamąsias, siekiant panaikinti dabar esančią nelygybę;

57.

mano, kad dėl priegaudos sistemos objektyvi ir visapusiška atsakomybė iš tiesų tenka žvejybos veiklos vykdytojams, kurie patraukiami atsakomybėn, nors ir vykdė veiklą visapusiškai laikydamiesi teisės aktų ir ėmėsi visų priemonių, kad išvengtų atsitiktinio laimikio;

58.

teigia, kad bendrieji Europos Sąjungos teisės principai nesuderinami su sistema, pagal kurią subjektui taikoma objektyvi atsakomybė už tai, ko jis nepadarė nei tyčia, nei dėl neatsargumo;

59.

ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti galimybę nustatyti suderintą minimalią nuobaudą, taikytiną už sunkius pažeidimus ir (arba) pasikartojančius neteisėtus veiksmus;

60.

pritaria tam, kad būtų įvestos griežtesnės sankcijos už neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą;

61.

ragina kurti mechanizmus atsižvelgiant į gerus pavyzdžius, kad būtų geriau laikomasi teisės aktų;

62.

mano, kad kai kurių nuostatų, kuriomis nustatytos sankcijos už viršytą atsitiktinai sužvejotų žuvų kiekį, neatsižvelgiant net į tai, jog vykdant teisėtus veiksmus nepadaryta pažeidimų tyčia ar dėl neatsargumo, aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja pagrindiniams Europos Sąjungos principams, įtvirtintiems pirminėje teisėje – ES sutarties 6 straipsnyje;

63.

ragina Komisiją nustatyti gaires dėl tiesioginio taikymo ir aiškinimo, kad būtų išvengta nevienodo požiūrio skirtingose valstybėse narėse, ypač kai žvejybos veiklos vykdytojai, savanoriškai pranešdami apie priegaudą, parodo, kad elgiasi sąžiningai ir kad laimikis buvo sugautas visiškai atsitiktinai;

64.

mano, kad kontrolė bus sąžiningesnė, geriau subalansuota ir veiksmingesnė, jeigu sektoriaus subjektams bus padedama investuoti į modernias technologijas ir įrangą, sąveikią skirtingose valstybėse narėse ir lengvai atnaujinamą;

65.

ragina nustatyti finansavimo mechanizmus siekiant, kad būtų labiau naudojamasi pigiomis technologijomis, kad būtų vykdoma savanoriška kontrolė, gerėtų žvejų veiklos stebėsena ir jų sauga, visų pirma smulkiosios nepramoninės žvejybos srityje;

66.

pabrėžia elektroninių technologijų (elektroninių ataskaitų teikimo ir elektroninių stebėsenos sistemų) svarbą, nes jos gali padėti ekonominiu požiūriu efektyviai išplėsti stebėjimo veiklą jūroje;

67.

patvirtina, kad nepritaria jokiai privalomai vaizdo stebėsenos sistemai laive;

68.

ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tai, kad naujų Žemės stebėjimo technologijų, pavyzdžiui, kontrolinių palydovų, panaudojimas būtų naudingas žuvininkystės kontrolei;

69.

rekomenduoja tokią pat kontrolę taikyti importuojamiems žuvininkystės produktams, žvejybai nuo kranto ir mėgėjų žvejybai, taip pat ne ES vandenyse žvejojančiam ES laivynui ir ES vandenyse žvejojančiam trečiųjų šalių laivynui, siekiant užtikrinti, kad visoje Europos rinkoje būtų vienodos prieigos galimybės; siūlo užtikrinti, kad būtų privaloma keistis su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba susijusiais duomenimis;

70.

pažymi, kad biudžeto lėšos, kuriomis būtų galima pasinaudoti, visų pirma EJRŽF lėšos, turėtų būti realistiškos, pastovios ir pakankamos kontrolės tikslams pasiekti;

71.

rekomenduoja užtikrinti, konkrečiai skiriant EJRŽF finansavimą, kad toliau būtų rengiami teritorijoms svarbūs žuvų aukcionai, nes tokiais aukcionais prisidedama prie žuvininkystės skaidrumo, atsekamumo ir paprastesnės kontrolės;

72.

pritaria tam, kad mėgėjų žvejybos poveikis būtų įtrauktas į persvarstytą Kontrolės reglamentą;

73.

prašo sukurti stebėsenos, informacijos perdavimo ir duomenų analizės sistemą, kuri būtų sąveiki visoje Sąjungoje; be to, prašo įpareigoti Komisiją, laikantis galiojančių duomenų apsaugos nuostatų, nustatyti keitimosi duomenimis ir informacija sistemą; pabrėžia, kad skaidri keitimosi duomenimis ir informacija sistema yra labai svarbi siekiant nustatyti, ar sudaromos vienodos sąlygos;

74.

pabrėžia, kad įpareigojimas iškrauti laimikį turi būti įgyvendinamas pakankamai lanksčiai kontroliuojant, nes reikėtų atsižvelgti į esminius pokyčius dėl šio įpareigojimo žvejybos sektoriuje, ypač mišriosios žvejybos srityje; primena, kad sunkių įpareigojimo iškrauti visą laimikį pažeidimų atveju svarbu taikyti progresyvines sankcijas ir taškų sistemą, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2015/812 dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį įgyvendinimo;

75.

pabrėžia, kad suinteresuotieji subjektai ir visuomenė turi galėti susipažinti, visapusiškai gerbiant susijusių asmenų privatumą, su informacija apie tai, ar ir kaip valstybės narės taiko sankcijas už įvairių rūšių pažeidimus ir ar sankcijos taikomos nuosekliai, neatsižvelgiant į laivo vėliavą;

o o

76.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0083.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0307.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0222.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/152

P8_TA(2016)0408

Transporto infrastruktūros Vidurio ir Rytų Europoje jungties ir prieigos pagerinimas

2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl transporto infrastruktūros jungčių ir prieinamumo Vidurio ir Rytų Europoje gerinimo (2015/2347(INI))

(2018/C 215/24)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. savo rezoliuciją dėl 2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimo. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link (1),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. savo rezoliuciją dėl tvaraus judumo mieste (2),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 10 d. savo rezoliuciją dėl regioninių oro uostų ir oro susisiekimo paslaugų ateities Europos Sąjungoje (3),

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 170 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 (4),

—	atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 (5),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Komisijos paskelbtą ataskaitą „Kelių eismo saugumas Europos Sąjungoje“ (6),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. vykusio Dunojaus regiono ministrų susitikimo metu padarytas išvadas dėl efektyvaus vandens kelių Dunojaus upe ir laivybai tinkamais jos intakais infrastruktūros atnaujinimo ir priežiūros (7),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 3 d. Lankuto (Łańcut) deklaraciją dėl bendradarbiavimo transporto srityje gerinimo Karpatuose ir kelio „Via Carpatia“ tolesnės plėtros (8),

—	atsižvelgdamas į „Berlyno procesą“ ir 2014 m. Vakarų Balkanų valstybių konferenciją, 2015 m. Vienos aukščiausiojo lygio susitikimą ir 2016 m. Paryžiaus konferenciją;

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos strategijos dėl Dunojaus regiono veiksmų planą (SEC(2010)1489),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų planą (SWD(2015)0177),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0282/2016),

kadangi transporto infrastruktūros jungtys ir prieinamumas turi didelį poveikį ekonomikos augimui, jos konkurencingumui, užimtumui ir ES bei jos regionų teritorinei sanglaudai; kadangi Vidurio ir Rytų Europa yra svarbi Europos bendrosios rinkos dalis, turinti galimybių pritraukti investicijų ir prisidėti prie visos ES ekonomikos augimo ir visos transporto rūšys, be išimčių, turi būti visų pirma skirtos konkurencingumui, intermodalumui ir perėjimui prie ekologijos skatinti, kad geriau pasitarnautų bendrosios rinkos plėtrai;

B.	kadangi transporto infrastruktūros sujungimo ir prieinamumo gerinimas Vidurio ir Rytų Europoje yra priemonė, skirta sanglaudos politikos tikslams, ypač susijusiems su norima pasienio regionų ekonomine plėtra, siekti;

kadangi transporto infrastruktūra daugelyje ES vidurio ir rytinių dalių regionų nebuvo pakankamai išvystyta palyginti su kitų Europos regionų transporto infrastruktūra ir kadangi menkai išplėtota Vidurio ir Rytų Europos transporto infrastruktūra yra šalia vieno labiausiai išplėtotų ir tankiausių pasaulio tinklų Europos viduryje; kadangi piliečiai tikisi, kad padedant ES, valstybės narės kartu gerins šią infrastruktūrą;

kadangi Vidurio ir Rytų Europoje Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI) fondai buvo pagrindinis viešųjų transporto investicijų šaltinis ir kadangi Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra svarbi finansavimo priemonė toliau šiame regione plėtojant transporto infrastruktūrą kaip transeuropinio transporto tinklo pagrindinių tinklo koridorių dalį; kadangi dėl per mažų administravimo pajėgumų nacionaliniu, regioniniu ir vietos administracijų lygmeniu gali būti įsisavinama mažai ES lėšų ir todėl Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kitaip ir kitos ES dalys, dėl įvairių priežasčių, įskaitant nepakankamą pasirengimą ir efektyvumą, ne visada maksimaliai išnaudojo ES finansavimą; kadangi siekiant paskatinti, kad būtų daugiau gerų projektų ir padėti viešojo administravimo institucijoms valdyti ES finansavimą, reikėtų sutelkti gebėjimų stiprinimą ir techninę paramą;

kadangi aktyvesnis tokių svarbių projektų kaip „Via Carpatia“, „Rail Baltica“ ir taip pat „Orient/East-Med“ ir Baltijos-Adrijos pagrindinių tinklų koridorių plėtojimas, Adrijos ir Jonijos koridoriaus ir transporto koridorius Europa–Kaukazas–Azija plėtojimas turėtų itin paskatinti transporto infrastruktūros jungčių ir prieinamumo šioje ES dalyje gerinimą; kadangi trečiųjų šalių, besiribojančių su ES priklausančiomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, susisiekimo paslaugų, be kita ko, geležinkelių transporto ir geležinkelių infrastruktūros srityse, prieinamumo skatinimas pagerintų susisiekimą geležinkeliais su Europos Sąjunga, su ja besiribojančiomis šalis ir regionais ir Azija;

kadangi siekiant skatinti regioninį konkurencingumą ir MVĮ plėtrą pasienio ruožuose ir remti ekonominiu požiūriu pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę įtrauktį, ypač siekiant, kad jos galėtų naudotis viešuoju transportu, itin svarbu gerai išplėtoti tarpvalstybines transporto jungtis; kadangi daugumoje Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių vis dar trūkta nacionalines sienas kertančių gerų transporto jungčių, visų pirma geležinkelio jungčių; kadangi dėl neefektyvių jungčių tarp skirtingų transporto rūšių ir tarp pagrindinio ir bendrojo transporto tinklo elementų trūkumo neužtikrinama pakankama skirtingų transporto rūšių sąveika, kuri ne tik mažina keleivių ir krovinių vežimo sąnaudas ir didina transporto paslaugų lankstumą, bet ir padeda spręsti ekologines ir socialines problemas;

G.	kadangi koordinuotai atliekami transporto infrastruktūros pagerinimai gali turėti teigiamą poveikį aplinkai ir transporto infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumui;

Horizontalieji aspektai

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ekonomikos reikmes ir darnaus vystymosi principus, reikia gerinti transporto į ES vidurio ir rytines dalis, iš jų ir jose infrastruktūros jungtis bei jo prieinamumą; pakartoja transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) tikslus nutiesti trūkstamas jungtis, pašalinti kliūtis ir užtikrinti sklandžias keleivių ir krovinių tolimojo ir regioninio susisiekimo transporto jungtis, ypač pasienio regionuose; mano, kad ES finansavimo panaudojimas turi atspindėti realius investicijų poreikius, siekiant iki 2030 m. užbaigti šiame regione transeuropinį transporto tinklą; pažymi, kad prieš kurdama naują infrastruktūrą, ES turi investuoti į esamos transporto infrastruktūros modernizavimą ir jos užbaigimą;

pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės kartu ir atskirai koordinuotai planuotų projektus, kiek įmanoma atsižvelgdamos į nacionalinius pagrindinius planus ir į koordinavimą su šalimis kandidatėmis, vykdydamos transporto reikmių realų vertinimą pagal ES baltąją knygą dėl transporto ir įskaitant sąnaudų ir naudos analizę ir konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais; pažymi, kad pagrindinių transporto planų rengimo ex ante sąlygos padėjo valstybėms narėms teikti pirmenybę investicijoms į transportą; mano, kad atsakingos Komisijos tarnybos privalo įvertinti tuos pagrindinius planus ir numatyti tolesnę su jais susijusią veiklą, siekdamos užtikrinti, kad tie planai taip pat atitiktų ES tikslus ir prioritetus;

ypač rekomenduoja geriau naudoti esamas regionų bendradarbiavimo priemones ir mechanizmus, kaip antai Europos teritorinį bendradarbiavimą, Bendrijos iniciatyvą dėl pasienio regionų (INTERREG) ir ypač Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG), siekiant plėtoti tarpvalstybinį transportą tarp regionų ir pašalinti kliūtis;

mano, kad makroregioninėse ES strategijose, pvz., Baltijos jūros, Dunojaus bei Adrijos ir Jonijos jūrų regionams parengtose strategijose, taip pat galimoje būsimoje Karpatų regiono ir Juodosios jūros regiono strategijoje siūloma naujoviška valdymo sistema, skirta su transporto politika susijusiems iššūkiams, kurių valstybės narės vienos išspręsti negali, įveikti ir geresnėms transporto sąlygoms užtikrinti;

palankiai vertina tai, kad užbaigti pagrindinio transeuropinio transporto tinklo koridoriaus pradiniai 2015 m. darbo planai ir priimti nauji žemėlapiai, kuriuose transeuropinis transporto tinklas išplečiamas į Vakarų Balkanų šalis; pabrėžia, kad pagrindinio tinklo sukūrimas taip pat paskatintų visa apimančio susisiekimo tinklo plėtrą, ypač tiesiant jungtis, kurios yra svarbios tarpvalstybiniu požiūriu ir turi įtakos koridorių konsolidavimui; pabrėžia miestų mazgų svarbą ir jų vaidmenį gerinant tiek keleivių, tiek ir krovinių transporto srautus;

pabrėžia, kad Vidurio ir Rytų Europos regiono ir likusios Europos skirtumus infrastruktūros išvystymo ir jos kokybės atžvilgiu galima panaikinti turint aiškią, konkrečią ir integruotą visos ES strategiją;

atkreipia Komisijos dėmesį į jos įsipareigojimą pagal 2011 m. Baltąją knygą dėl transporto iki 2020 m., kurioje buvo priimtas 40 konkrečių priemonių įgyvendinimo planas, kaip sukurti konkurencingą ir efektyviai išteklius naudojančią Europos transporto sistemą; primena, kad vienas iš ilgalaikių tikslų – iki 2030 m. 30 proc. kelių transportu didesniu nei 300 km atstumu vežamų krovinių perleisti geležinkelių ar vandens transportui, o iki 2050 m. – daugiau kaip 50 proc., taip gerokai sumažinant Vidurio ir Rytų Europos kelių transporto eismą;

mano, kad siekiant sujungti tolimojo susisiekimo, regioninį ir miesto transportą, itin svarbu plėtoti transporto mazgus, tokiu būdu skatinant veiksmingumą, intermodalumą ir regioninio verslo plėtrą, taip pat atsižvelgiant į dideles skaitmeninimo galimybes pagerinti visos logistikos grandinės našumą, įskaitant galimybę suteikti prieigą prie duomenų visiems suinteresuotiesiems subjektams (duomenų bendrinimas), kad būtų plėtojamos naujos paslaugos ir praktika;

pabrėžia, kad vykdant kelių infrastruktūros statybą ir modernizavimą Vidurio ir Rytų Europos šalyse, prireikus, būtina atsižvelgti į dviratininkų poreikius, pabrėžia, kad svarbu plėsti dviračių transporto infrastruktūrą Vidurio ir Rytų Europos šalyse – taip bus didinamas saugumo lygis, mažinamas kelių eismo įvykių aukų skaičius, gerinama ES visuomenės gyvenimo ir sveikatos kokybė; pabrėžia, kad dviračių tinklas „EuroVelo“ ir ypač 13-asis maršrutas („Geležinės uždangos kelias“), Rytų Europos kelias bei Atlanto vandenyno–Juodosios jūros kelias kartu su geležinkelio jungtimis, suteikia įdomių galimybių turizmo MVĮ Rytų ir Vidurio Europos makroregionuose, todėl turėtų būti skatinamas;

10.

pažymi, kad norint gerinti ES vakarinėje, vidurio ir rytinėje dalyse esančių valstybių narių ekonominės plėtros suderinamumą, reikia didelių investicijų; pabrėžia, kad būtina geriau koordinuoti Europos ir nacionalinių valdžios institucijų veiksmus, visų pirma dėl pagrindinės transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo dalies; tačiau primena, kad vykdant reikiamą Europos lygmens koordinavimo veiklą būtina atsižvelgti į konkrečius valstybių narių sunkumus ir valstybių skirtumus ekonomikos, socialinio draudimo sistemų ir infrastruktūros kokybės srityse bei į jų demografinius pokyčius; pabrėžia darbo vietų kūrimo galimybes geriau veikiančiame geležinkelių sektoriuje; ragina pašalinti neteisėtas kliūtis laisvam prekių ir paslaugų judėjimui ir primygtinai ragina, kad šalys susilaikytų nuo tokių kliūčių kūrimo;

11.

ragina valstybes nares ir Komisiją, įgyvendinant transporto infrastruktūros projektus ES vidurio ir rytinėse dalyse, užtikrinti finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir pagal EIB bei ERPB taikomas priemones sąveiką ir abipusį papildomumą, kad būtų reikšmingai pagerintas jų panaudojimas ir diversifikacija; pabrėžia būtinybę dalytis projektų, kurie finansuojami taikant skirtingas priemones (vadinamasis finansavimo derinimas), rengimo ir panaudojimo patirtimi ir žiniomis ir jas platinti; primena, kad svarbu Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšas naudoti laiku siekiant paankstinti komerciniu požiūriu perspektyvius rinka pagrįstus projektus; primygtinai ragina Komisiją, Europos investicijų banką ir Europos investavimo konsultacijų centrą aktyviau dirbti su projektų rengėjais Vidurio ir Rytų Europoje, kad būtų užtikrintas ESIF panaudojimas kokybiškos infrastruktūros projektams su naujoviškomis ir tvarioms transporto rūšimis; pabrėžia, ESIF svarbą plėtojant visų tipų transporto infrastruktūros projektus; pažymi, kad iki dabar didžioji iš ESIF finansuojamų suplanuotų projektų dalis yra Vakarų Europoje; todėl ragina Komisiją ESIF atžvilgiu paraginti investuotojus remti projektų platformas, kurių pagrindinis dėmesys yra skiriamas Vidurio ir Rytų Europos transporto infrastruktūros projektams; pabrėžia sanglaudos politikos fondų svarbą plečiant Vidurio ir Rytų Europos šalių transporto infrastruktūrą, kurios kokybė dažnai nesiekia Vakarų Europos transporto tinklų lygio, todėl ragina užtikrinti būtinas priemones ir finansavimo lygį pagal būsimą daugiametę finansinę programą;

12.

primena, kad iš Sanglaudos fondo EITP buvo pervesta 11 305 500 000 EUR, kurie turi būti panaudoti paramą iš Sanglaudos fondo gaunančių valstybių narių transporto sektoriuje; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama viso šio lengvai prieinamo finansavimo naudojimui, ypač atsižvelgiant į dabartinį panaudojimo lygį, o ne trečiųjų šalių dalyvavimui investicijose tais atvejais, kai darant tokias investicijas vadovaujamasi veikiau politiniais tikslais, o ne verslo interesais;

13.

ragina Vidurio ir Rytų Europos valstybes nares užtikrinti aukštą ES fondų naudojimo kontrolės ir skaidrumo lygį ir kuo greičiau viešai paskelbti informaciją apie šių išteklių paskirstymą;

14.

atkreipia dėmesį į galimybes, kurias teikia kompleksiniai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektai, sujungiant investicijų į infrastruktūrą finansavimo šaltinius, Europos Sąjungos suteikiamus dotacijų forma (iki 85 proc. reikalavimus atitinkančių išlaidų vertės), reikalaujamą nuosavą gavėjo įnašą sudarančias viešąsias lėšas ir privačių įmonių pinigus; kartu pabrėžia, kad Europos fondų lėšų ir biudžeto asignavimų skirstymas yra veiksnys, padidinantis investavimo atsiradimo tikėtinumą, taigi mažinantis riziką privačiajam sektoriui; privačiajame sektoriuje kartu naudojamasi pastoviomis ir ilgalaikėmis sutartimis, suteikiančiomis nepriklausomybę nuo valstybės ekonomikos, politikos ir biudžeto pokyčių; todėl ragina valstybes nares, kai reikia, pasitelkti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kaip veiksmingą investicijų į infrastruktūrą vykdymo formą, ypač kaip sudėtingų infrastruktūros darbų, kuriems reikia skirti didesnį finansavimą ir kurie generuoja, viena vertus, mažą turto grąžą, kita vertus, skatina užtikrinti veiksmingą aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimą, įgyvendinimą; todėl ragina Komisiją teikti Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybėms narėms techninę pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad dalis šių šalių turi mažai darbo su finansinėmis priemonėmis ir privačiojo sektoriaus dalyvavimo didelio masto projektuose patirties; taip pat prašo Komisijos, bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos administracijomis, pateikti nuolatinę bendrą transporto projektų apžvalgą su atitinkamomis sumomis, bendrai finansuotomis iš įvairių ES fondų;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares racionalizuoti ir supaprastinti pirkimų procedūras, išleisti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gaires, užtikrinti tinkamą valstybės pagalbos sistemą ir supaprastinti leidimų procedūras, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti transporto, ypač tarpvalstybinius, projektus;

16.

pabrėžia, kad ESI fondai gali būti naudojami plėtojant trūkstamas jungtis Vidurio ir Rytų Europos pasienio zonose ir konsoliduojant esamą infrastruktūrą, kad būtų užtikrinta visapusiška galimybė patekti į bendrąją rinką ir būtų toliau skatinamas ekonominis augimas; šiuo klausimu pabrėžia, kad, kadangi transportas yra labai svarbus regionų vystymuisi, tinkama ir tinkamai finansuojama vietos infrastruktūra yra pagrindinis ir neišvengiamas reikalavimas norint užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

17.

primena, kad ESI fondai taip pat galėtų būti naudojami siekiant didinti tarpinių institucijų ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus, nes kitaip galėtų būti pakenkta ES paramai transporto investicijoms regione; pažymi, kad šiuo aspektu bendros paramos Europos regionų projektams (JASPERS) mechanizmas iki šiol pasirodė esąs itin naudingas ir todėl, užuot jį paprasčiausiai tęsus, galėtų būti išnagrinėta labiau ilgalaikio, institucinio jo įtvirtinimo galimybė; pažymi, kad per Europos investavimo konsultacijų centrą teikiama pagalba turėtų būti padedama viešiesiems ir privatiesiems projektų rengėjams sukurti stabilią brandžių, tinkamos struktūros projektų sistemą, kad finansinėmis priemonėmis būtų galima naudotis ilgą laiką; primena, kad nors pagrindinio tinklo koridorių Europos koordinatoriai ir turi politinius įgaliojimus, tačiau neturi pakankamai administracinių pajėgumų; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis priemonių siekiant supaprastinti šių išteklių viešąjį valdymą, kad būtų išvengta nereikalingo biurokratizmo;

18.

ragina Komisiją ir EIB geriau bendradarbiauti ir koordinuoti savo pastangas stengiantis užtikrinti plačias konsultacijas su visais suinteresuotaisiais subjektais transporto infrastruktūros finansavimo, keitimosi geriausia patirtimi, finansinių priemonių skatinimo ir ankstyvojo galimų projektų planavimo klausimais ir reguliariai teikti informaciją Parlamentui; pabrėžia, kad visi žingsniai, susiję su projektais, skirtais transporto infrastruktūros sujungimo ir prieinamumo gerinimui, turėtų būti atlikti kuo skubiau;

19.

ragina regionus ir valstybes nares priimti arba toliau taikyti priemones, kuriomis siekiama pereiti prie labiau aplinką tausojančių transporto sprendimų; ragina naudotis ESI fondais įgyvendinant projektus, kuriais siekiama sukurti viešų ir tvaresnių transporto sprendimų paklausą, pvz., supaprastinant tarpvalstybinį bilietų pardavimą ir investuojant į elektrinio įkrovimo vietų sistemas;

20.

pabrėžia, kad būtina skirti vienodą dėmesį rytų-vakarų ir šiaurės-pietų transporto koridoriams Europos transeuropiniame transporto tinkle, kurie gali padėti dalyvaujančiųjų šalių ekonominiam vystymuisi, nes būtų suteikta naujų galimybių įsidarbinti mažosiose ir vidutinėse, taip pat pradedančiosiose įmonėse, sudarytos palankios sąlygos prekybos mainams, remiamas mokslas, moksliniai tyrimai ir technologijos, taip pat būtų sustiprintas kelių eismo saugumas ir sumažintos transporto išlaidos; pabrėžia daugiarūšiškumo ir transporto inovacijų svarbą turizmo ir prekybos vystymuisi ir aplinkosaugai ir remia vidaus vandenų kelių integraciją į daugiarūšę logistikos grandinę, atsižvelgiant į tai, kad visų transporto rūšių jungtys užtikrintų atitinkamos srities ekonominę plėtrą ir sumažintų kliūtis transporto sistemoje;

21.

palankiai vertina transeuropinio transporto tinklo išplėtimą į Vakarų Balkanų šalis; ragina Komisiją užtikrinti narystės siekiančių Vakarų Balkanų šalių integraciją į transeuropinį transporto tinklą ir bendradarbiavimo su Ukraina, Moldova ir kitomis kaimyninėmis šalimis, įskaitant šalis, kurios priklauso TRACECA koridoriui, transporto magistralių srityje klausimus; pabrėžia, kad svarbu pritaikyti finansinius kriterijus, kad narystės siekiančias šalys ir šalys kandidatės galėtų platesniu mastu pasinaudoti ES finansinėmis priemonėmis, visų pirma tarpvalstybiniams projektams; pabrėžia, kad investicijos, visų pirma taikant pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir Vakarų Balkanų investicijų programą bei eismo optimizavimo priemones, turėtų būti koordinuojamos regioniniu lygmeniu, kad padėtų regione plėsti pagrindinį tinklą;

22.

mano, kad transporto infrastruktūros ir jungčių gerinimas ES vidurio ir rytinėse dalyse yra svarbi priemonė stiprinant stabilumą, ekonominį vystymąsi, regioninį bendradarbiavimą ir Sąjungos rytinės sienos ir Vakarų Balkanų saugumą ir siekiant didinti transporto sąlygų vidaus rinkoje konvergenciją; šiuo atžvilgiu pabrėžia „Orient/East-Med“ koridoriaus svarbą;

23.

pabrėžia, kad yra absoliučiai būtina išsaugoti Šengeno erdvę siekiant, kad ES veiktų veiksminga, ekonomiškai efektyvi transporto sistema, pagrįsta laisvu prekių, paslaugų ir žmonių judėjimu per atviras vidaus sienas; primena, kad jau 2011 m. birželio mėn. Komisija jau primygtinai ragino visas valstybes nares priimti sprendimą dėl Šengeno erdvės padidinimo, kad ji apimtų Bulgariją ir Rumuniją;

24.

pabrėžia būtinybę pagerinti transporto infrastruktūros jungtis ir prieinamumą, kad būtų skatinamas ES turizmo sektoriaus plėtojimas; pabrėžia, kad išplėstas ir veiksmingas Europos transporto tinklas yra svarbus turizmo privalumas, didinantis atitinkamo regiono patrauklumą; pažymi, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys turi didelį turizmo sektoriaus plėtros potencialą, kurį galėtų geriau išnaudoti, jei būtų tinkama susisiekimo infrastruktūra;

25.

atkreipia dėmesį į skirtingų transporto rūšių sujungimo, siekiant geriau išnaudoti kiekvienos rūšies pranašumus, sinergijos palankius aplinkosauginius ir ekonominius aspektus;

26.

pabrėžia, kad siekiant plėtoti Vidurio ir Rytų Europos mišrųjį vežimą, būtina gerinti krovininių geležinkelių koridorių parametrus ir palaikyti viešai prieinamų įvairiarūšio transporto terminalų statybą;

27.

pastebi didelį tarptautinių infrastruktūros projektų, tokių kaip Naujasis šilko kelias, potencialą, suteikiantį Vidurio ir Rytų Europos šalims galimybę geriau išnaudoti pasaulinės ekonomikos potencialą; pažymi, kad dėl palankios geografinės padėties Vidurio ir Rytų Europa gali tapti svarbiu logistikos centru ir susisiekimo mazgu tarp Europos ir Azijos;

28.

pabrėžia, kad Vidurio ir Rytų Europos transporto prieinamumo ir su tuo susijusių investicijų didinimas turėtų tapti paskata plėstis vietinėms įmonėms ir bendrovėms; pažymi, kad konkurso procedūrų ir projektų vykdymas turi būti palankus mažosioms ir vidutinėms įmonėms; ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio problemai, susijusiai su nepatikimu projektus vykdančių rangovų ir subrangovų bendradarbiavimu, dėl kurio dažnai nukenčia žemiausią kvalifikaciją turintys darbuotojai;

29.

primena, kad projektuojant infrastruktūros sprendimus Vidurio ir Rytų Europos šalyse būtina atsižvelgti į retai apgyvendintų ir sunkiai pasiekiamų regionų, įskaitant kalnų regionus, gyventojų poreikius; primena, kad susisiekimo nebuvimas gali būti socialinės atskirties priežastis ir ragina Komisiją atsižvelgti į vietiniais transporto keliais besinaudojančių asmenų poreikius; pabrėžia, kad susisiekimo jungties pelningumas negali būti vienintelis jos naudingumo kriterijus;

Kelių transportas

30.

primena, kad norint palengvinti pasienio regionuose įsikūrusių gyventojų grupių ir įmonių bendradarbiavimą, itin svarbu plėsti tarpvalstybinių kelių tinklą; ragina valstybes nares toliau modernizuoti kelius, tęsti trūkstamų jungčių plėtrą, įrengti saugias ir prieinamas automobilių stovėjimo aikšteles ir gerinti regioninių ir vietos kelių sujungimą su transeuropiniu transporto tinklu, kadangi jungtys su TEN-T yra svarbus regionų centrų ekonomikos augimo pagrindas;

31.

pabrėžia, kad ES reikia užtikrinti sąžiningas kelių apmokestinimo sistemas; pažymi, kad, kuriant tokias sistemas, valstybėms narėms reikėtų suteikti tam tikro lankstumo, nes kiekvienai valstybei būdingos tam tikros konkrečios ypatybės, bet užtikrinant atitinkamo lygmens techninį sąveikumą; primena, kad šios sistemos turi būti projektuojamos bendradarbiaujant su ekonominės veiklos vykdytojais bei komerciniais kelių naudotojais, ir jos neturėtų sukelti šiems subjektams papildomos ir neproporcingos naštos, dėl kurios gali sumažėti jų vykdomos ekonominės veiklos pelningumas;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į tai, kad reikia skubiai tobulinti kelių infrastruktūros tinklą, kuris driekiasi palei rytinę ES sieną, t. y. prasideda Estijos teritorijoje, eina per Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją ir baigiasi Graikijos teritorijoje; mano, kad gerinant minėtą tinklą turėtų būti remiamasi ilgalaikiu planu, jau parengtu pagal projektą „Via Carpatia“, dėl kurio šalių, per kurias driekiasi kelias, atstovai 2016 m. kovo 3 d. Varšuvoje pasirašė tolimesnio bendradarbiavimo deklaraciją dėl transporto koridorių plėtros ir jos vykdymo atnaujinimo; mano, kad kelio „Via Carpatia“ statyba suteiks periferiniams ES regionams galimybę greičiau vystytis ir pasivyti labiau išvystytus Sąjungos regionus; atkreipia dėmesį į tai, kad kelio statyba taip pat pritrauks investicijų srautą, skatins verslo augimą ir pagerins visos ES saugumą, ypač ginkluoto konflikto Ukrainoje kontekste; mano, kad turėtų būti išnaudota galimybė atidaryti Reino–Dunojaus koridorių į ES Šiaurę „Via Carpatia“ keliu ir mano, kad „Via Carpatia“ kelias turėtų gauti tinkamą biudžetą; todėl ragina projektą „Via Carpatia“ įtraukti į pagrindinį TEN-T tinklą ir užtikrinti tinkamą ES finansavimą; taip pat ragina valstybės nares parengti šio projekto finansavimo sistemą naudojant visas galimas finansines priemones, tokias kaip Europos infrastruktūros tinklų priemonė arba Europos strateginių investicijų fondas;

33.

dar kartą pakartoja, kad kelių infrastruktūros kokybė tiesiogiai susijusi su kelių eismo saugumu; todėl mano, kad kelių eismo saugumas turėtų būti įvertintas, statant kelių infrastruktūrą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių žuvusiųjų keliuose ir sunkių sužalojimų skaičius ir toliau išlieka palyginti didelis; pabrėžia, kad kiekvienoje valstybėje narėje ir ES lygmeniu ir toliau turėtų būti skatinamos kelių eismo saugumui pagerinti skirtos priemonės; mano, kad turėtų būti skirtas tinkamas finansavimas infrastruktūros atnaujinimo projektams Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse;

34.

pabrėžia, kad transporto sektoriaus sauga ir tvarumas yra pagrindiniai prioritetai plėtojant infrastruktūrą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti visų transporto rūšių skaitmeninimą ir automatizavimą; investicijų į infrastruktūrą projektuose ragina atsižvelgti į sprendimus dėl susisiekimo, mažinančius mirties arba sunkių sveikatos sužalojimų riziką eismo įvykiuose, taip pat į žmonų, gyvenančių arti susisiekimo kelių, kuriais vyksta intensyvus eismas, poreikius;

Geležinkelių transportas

35.

pabrėžia, kad prioritetas turi būti skiriamas geležinkelių linijų statybai, priežiūrai ir modernizavimui siekiant nuoseklaus ir tvaraus geležinkelių transporto augimo bei sanglaudos vidurio ir rytinėje ES dalyse; pabrėžia, kad geležinkeliai turi atlikti svarbų vaidmenį mažinant įtaką klimatui, oro taršą ir nelaimingų atsitikimų skaičių, ir tikisi, kad tokios pastangos turės teigiamą poveikį pramonės plėtrai, krovinių vežimo logistikai, kokybiškoms viešosioms paslaugoms ir patikimam keleivių judumui; ragina valstybes nares pašalinti tarpvalstybines ir nacionalines kliūtis ir išplėsti veiklos pajėgumus, siekiant įgyvendinti 2030 ir 2050 m. perėjimo prie kitų transporto rūšių tikslus, kurie išdėstyti 2011 m. transporto baltojoje knygoje;

36.

pabrėži, kad kai kuriuose Vidurio ir Rytų Europos regionuose yra platus geležinkelių tinklas, tačiau jo infrastruktūrą skubiai reikia atnaujinti, kol ji nesugedo ir netapo netinkama naudoti; kritikuoja tai, kad nepakankamai investuojama į tarpvalstybines geležinkelio linijas ir žemą keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų lygį daugelyje pasienio zonų; ragina valstybes nares tiesti (atkurti) trūkstamas jungtis ir naikinti kliūtis; siūlo patikrinti geležinkelių tinklą, naudojant visuotiniam transeuropiniam transporto tinklui ir pagrindiniam tinklui taikomą planavimo metodiką, kad visų pirma nustatyti tarpvalstybines trūkstamas jungtis tiek tarp ES valstybių narių, tiek tarp jų ir kaimyninių ES nepriklausančių šalių; ragina valstybes nares glaudžiai ir konstruktyviai bendradarbiauti, kad būtų panaikintos tokios spragos, pagerinta teritorinė integracija ir sanglauda; prašo Komisijos teikti veiksmingą finansinę paramą visoms šioms minėtoms pastangoms;

37.

dar kartą pakartoja, kad pritaria Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) įvedimui visuose pagrindiniuose transeuropinio transporto tinklo koridoriuose; mano, kad visiškas ir greitas ERTMS įdiegimas turi būti absoliutus ES prioritetas, kad būtų sukurta visiškai sąveiki, veikianti, veiksminga ir patraukli Europos geležinkelių erdvė, galinti konkuruoti su kitomis transporto rūšimis;

38.

ragina valstybes nares priimti aiškias ir ilgalaikes geležinkelių transporto plėtros strategijas ir panaikinti kliūtis investicijoms į geležinkelius, įgyvendinamoms naudojant ES finansavimą;

39.

pabrėžia poreikį stiprinti investicijas į geležinkelių kokybės gerinimą, kad jie taptų prieinamesni ir patrauklesni keleivių ir krovinių transporto srityje ir kad būtų padidinta jų dalis transporto rūšių derinyje, vadovaujantis ES transporto baltosios knygos 3 tikslu dėl perėjimo prie kitų transporto rūšių;

40.

atkreipia dėmesį, kad trūksta į uostus ir iš jų vedančių kelių jungčių; pabrėžia, kad dauguma oro uostų Rytų Europoje yra arti geležinkelių infrastruktūros ir kad techniniu požiūriu jų integracija yra įmanoma; ragina Komisiją visiškai remti tolesnę daugiarūšių transporto jungčių (kelių-geležinkelių-oro uostų) integraciją Vidurio ir Rytų Europoje;

41.

ragina EK toliau skatinti investicijas į riedmenis Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kad būtų galima atkurti geležinkelių potencialą šių valstybių keleivinio transporto sistemose;

42.

pabrėžia, kad tvarus Europos geležinkelių transporto infrastruktūros vystymas neturėtų pasibaigti vien tik tinklo sukūrimu, bet turėtų apimti priežiūros priemones, kad ilgainiui būtų ekonomiškai efektyvus; mano, kad reikšmingą finansinių priemonių dalį reikėtų skirti šioms priemonėms, atsižvelgiant į veiklos svarbą;

43.

pabrėžia bendrą „Rail Baltica“ linijos, kai vienos iš prioritetinių Šiaurės jūros–Baltijos jūros projektų, naudą ir jos reikšmingą strateginę svarbą visoms susijusioms valstybėms narėms ir visam regionui, pradedant nuo Suomijos (su galimu „Botnijos pratęsimu“) ir pratęsiant į Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją bei tęsiant toliau į Vokietiją, Nyderlandus ir Pietų Europą; pritaria pažangai, padarytai tiesiant ir rengiant geležinkelio projektą „Rail Baltica“, ir pabrėžia, kad geras suinteresuotų ir projekte dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas yra būtinas tolesnei pažangai „Rail Baltica“ projekte, kad jis būtų negrąžinamas į ankstesnes stadijas ir nevėluotų, ir kad būtų išvengta rizikos nepanaudoti šiam projektui skirtų finansinių išteklių; pabrėžia, kad, jei bus nesilaikoma Europos Komisijos taisyklių, bus prarastas maždaug 85 proc. sudarantis bendras ES finansavimas ir būsimos finansavimo sąlygos niekada nebebus tokios geros, kokios yra dabar; primygtinai ragina projekte dalyvaujančias šalis pripažinti ir stiprinti bendrosios įmonės „RB Rail“ vaidmenį, kaip tinkamiausios įstaigos tokio masto tarpvalstybiniam projektui valdyti, teikti bendras paraiškas dėl ES finansavimo, vykdyti bendrus ir nacionalinius viešuosius pirkimus, koordinuoti projekto darbus ir galiausiai – įrodyti, kad susijusios valstybės narės geba bendradarbiauti;

44.

atsižvelgdamas į sąstingio apimtą geležinkelių dalį Europos krovinių ir keleivių transporto rinkoje, pabrėžia „Shift2Rail“ iniciatyvos svarbą, visų pirma krovinių transporto srityje, kad būtų padidintas konkurencingumas ir efektyvumas; mano, kad reikia investuoti į geležinkelių kokybės gerinimą kalbant apie krovininį transportą; palankiai vertina bendras tarptautines regiono valstybių narių iniciatyvas plėsti ir modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą, taip pat naujo krovininio geležinkelio koridoriaus Nr. 11, vadinamojo Gintarinio koridoriaus, jungiančio pramonės ir prekybos centrus Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje, tiesimą pateikus bendrą pasiūlymą dėl tarptautinių krovininių traukinių pajėgumo paskirstymo; pažymi, kad tokie projektai didina geležinkelio kaip tarptautiniam krovinių vežimui skirtos transporto priemonės populiarumą, gerina geležinkelių transporto konkurencingumą ir suteikia galimybę geriau išnaudoti dabartinį tarptautinio krovinių vežimo pajėgumą;

45.

pažymi, kad geležinkelių sektoriui galima naudoti daug finansavimo šaltinių iš įvairių ES programų; mano, kad šių finansavimo šaltinių įsisavinimas ir veiksmingas panaudojimas yra būtini, nes finansiniai suvaržymai lemia didelius viešųjų lėšų, kurias nacionalinės vyriausybės gali investuoti į geležinkelius, apribojimus;

46.

atkreipia dėmesį į dažnai naudojamas tarpvalstybinio regioninio keleivinio geležinkelio transporto priemokas Vidurio ir Rytų Europoje, paprastai nustatomas geležinkelio įmonių ir taikomas kaip dalis tarptautinių geležinkelių tarifų ir taip mažinančias tarpvalstybinių geležinkelio linijų patrauklumą;

47.

pabrėžia, kad svarbu, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys būtų sujungtos su greitųjų geležinkelių sistema Vakarų Europoje, siekiant didinti geležinkelių transporto sektoriaus konkurencingumą ir skatinti ekonomikos augimą šiame regione; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tarpvalstybinius greitųjų geležinkelių jungčių transeuropinio transporto tinklo koridoriuose projektus;

48.

pabrėžia, kad būtina remti ne ES valstybėse vykdomus bendrus projektus ir investicijas, kad būtų galima papildomai išnaudoti iš ES lėšų modernizuotų geležinkelių transporto koridorių potencialą, be kita ko, naudojantis ES jungtimis su Azijos šalimis;

Vidaus vandens keliai

49.

pabrėžia, kad vežimas vidaus vandens keliais yra svarbus kaip ekonomiškai efektyvi ir tvari priemonė daugiarūšiam vežimui ir logistikai visoje ES; todėl mano, kad būtina modernizuoti vidaus vandenų transporto keleiviams ir kroviniams vežti skirtą infrastruktūrą ir pagerinti sąveiką su kitomis transporto rūšimis;

50.

pažymi, kad Vidurio ir Rytų Europa turi didelį plėtros potencialą, susijusį su vidaus vandens keliais ir upių bei jūrų uostais; mano, kad šį potencialą galima išnaudoti tik visapusiškai laikantis Sąjungos acquis dėl aplinkos, biologinės įvairovės ir vandens apsaugos ir kad labiau pabrėžiant uostų ir geležinkelių naudojimo svarbą būtų galima padėti siekti daugiarūšio vežimo plėtros tikslo regione;

51.

palankiai vertina NAIADES programos sukūrimą ir jos pratęsimą iki 2020 m. programa NAIADES II ir pabrėžia, kad svarbu turėti Europos strategiją ir veiksmų planą dėl vidaus vandenų kelių;

52.

mano, kad daugiarūšiškumo vidaus vandenų kelių uostuose išnaudojimas yra itin svarbus siekiant skatinti šių uostų ekonominį potencialą; pabrėžia, kad siekiant pritraukti vartotojų, svarbi ir tinkama prieiga prie galutinės paskirties punktų bei geležinkelio jungčių, sujungiančių geležinkelių infrastruktūrą su vidaus vandenų kelių terminalais ir su transporto mazgais uosto pasiekiamumo zonose;

53.

pabrėžia, kad Dunojaus upė yra pagrindinis transportui skirtas vandens kelias Dunojaus makroregione; pažymi, kad reikėtų labiau išnaudoti šio regiono vidaus vandenų kelių transporto galimybes, todėl primena apie būtinybę valstybėms narėms išlaikyti jų atsakomybėje esančių vidaus vandenų kelių sąveikumą; ragina valstybes, per kurias teka Dunojus, užtikrinti, kad upė visada būtų tinkama laivybai ir įgyvendinti savo 2014 m. patvirtintą laivakelio atnaujinimo ir priežiūros pagrindinį planą, šiuo metu atsižvelgiant į aplinkosaugos klausimus ir ypač skiriant dėmesį natūralių buveinių, aplinkos, biologinės įvairovės ir vandens išsaugojimui, ir taip išsaugant ir remiant tvaraus žemės ūkio, žvejybos ir turizmo MVĮ; pabrėžia, kad jungtys tarp Oderio, Labos ir Dunojaus upių galėtų padidinti transporto pajėgumą ir susisiekimo galimybes visame regione šiaurės–pietų ašyje, o tai gali nulemti darbo vietų kūrimą ir MVĮ plėtrą;

54.

ragina valstybes nares labiau stengtis patobulinti ir pasiekti kitų vidaus vandens kelių infrastruktūros IV klasės tinkamumą laivybai, ypač pagrindiniame tinkle esančių upių atkarpų; pabrėžia, kad reikalingas svarbus Elbės upės patobulinimas, kad būtų užtikrintas visiškas jos tinkamumas laivybai, nes ji yra svarbi „Orient/East-Med“ koridoriui; pabrėžia būtinybė modernizuoti Oderio upės laivybą IV klasės tinkamumui; pabrėžia ypatingą tarptautinių vandens kelių E40 ir E70 svarbą geresnei Vidurio ir Rytų Europos valstybių integracijai į visos Europos vidaus vandenų susisiekimo kelius; pabrėžia, kad patogių įvairiarūšių transporto jungčių tarp šių vandens kelių ir pagrindinio transeuropinio transporto tinklo TEN-T koridoriaus, jungiančio Baltijos jūrą su Adrijos jūra, sukūrimas žymiai padidintų ES rytų regionų investicijų potencialą;

Jūrų uostai ir oro uostai

55.

pabrėžia galimybes toliau vystyti patrauklią laivybą į Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų uostus taikant jūrų greitkelių koncepciją; pabrėžia, kad svarbu energetikos sektoriuje plėsti tvarių degalų laivybai pajėgumus ir užtikrinti efektyvias geležinkelio jungtis su uostų aplinkinėmis teritorijomis;

56.

pažymi, kad kita povandeninė infrastruktūra neturi kliudyti uostų tvariai plėtrai Baltijos, Adrijos ir Juodojoje jūrose; yra susirūpinęs, kad tokių projektų kaip dujotiekis „Nord Stream“ plėtojimas gali kliudyti investavimui regione ir jį stabdyti, ypač Baltijos jūros regione; reikalauja, kad povandeniniai vamzdynai būtų tiesiami paisant laivo grimzlei nustatytų reikalavimų įplaukose į uostus;

57.

mano, kad jūrų uostai ir oro uostai daugiausiai prisideda prie ekonominės plėtros vidurio ir rytinėje ES dalyse, jei jie yra integruotos daugiarūšio transporto sistemos mazgai, sujungti su veiksminga geležinkelių infrastruktūra;

58.

pažymi, kad turi būti stiprinamas Šiaurės Adrijos uostų bendradarbiavimas, vykdant regioninį koordinavimą, kad būtų bendrai skatinami jūrų prekybos srautai Šiaurės Adrijos jūroje, ir kad Italijos uostai būtų visiškai integruoti su Slovėnijos (Koperio) ir Kroatijos (Rijekos) uostais; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją įtraukti Rijekos uostą į Baltijos-Adrijos koridorių, kad atsirastų visa transporto jungtis iš šiaurinių Adrijos jūros uostų į Vidurio Europos ir Baltijos jūros uostus;

59.

primena, kad neseniai parengtoje Europos aviacijos strategijoje Komisija nustatė problemą dėl spragų jungtyse; tačiau pažymi, kad pasiūlyti sprendimai yra ribotų galimybių, ragina Komisiją stebėti oro jungtis Europos Sąjungoje, visų pirma Vidurio ir Rytų Europos regione, ir rengti tolesnius pasiūlymus, kad būtų sumažintos oro transporto paslaugų prieinamumo spragos; mano, kad šioje ES dalyje ir toliau turi būti plėtojamos oro susisiekimo paslaugos, nes ES-13 šalys turi 7,5 kartų mažiau jungčių nei ES-15 (9); yra susirūpinęs, kad nors oro uosto infrastruktūra regione nuolat modernizuojama, didžioji dalis naujų oro eismo paslaugų maršrutų yra nukreipti tik į vakarus; ragina Komisiją išanalizuoti, ar atitinkami teisės aktai atitinka jų paskirtį ir, jei reikia, pasiūlyti naujas iniciatyvas, kuriomis būtų užtikrintos pakankamos pakraščių teritorijų jungtys su Europos viduriu;

60.

pabrėžia, kad, palyginti su vakarine ES dalimi, Vidurio ir Rytų Europos regionas turi mažesnį oro jungčių skaičių ir jos yra prastesnės kokybės; atkreipia dėmesį į tai, kad šis jungčių trūkumas buvo nustatytas Komisijos prašymu vykdyto nepriklausomo tyrimo metu;

61.

ragina Komisiją ištirti oro jungtis valstybėse narėse ir tarp jų ir sukurti priemones oro transporto paslaugoms (klientų aptarnavimo kokybei) pagerinti;

62.

pastebi didžiulį mažų ir vidutinio dydžio oro uostų potencialą, kalbant apie Vidurio ir Rytų Europos prieinamumą transportu, ypač verslo ir turistiniais tikslais keliaujantiems asmenims; primena, kad pastaraisiais metais Vidurio ir Rytų Europos regione buvo pastatyta ir modernizuota daug regioninių oro uostų, kurių potencialas nėra tinkamai išnaudojamas dėl patogių jungčių tarp šių oro uostų ir pagrindinių susisiekimo kelių trūkumo; pabrėžia, kad būtina efektyviau naudoti šiuos oro uostus, tiesiant naujas kelių ir geležinkelių linijas;

63.

pripažįsta, kad regioniniai ir vietos oro uostai atlieka įvairius vaidmenis plečiant vidurio ir rytinėje ES dalyse esančių regionų ekonomikos plėtrą, augimą, prekybą, konkurencingumą, įskaitant judumą ir galimybes be kliūčių keliauti, taip pat ir neįgaliems asmenims bei riboto judumo asmenims; pabrėžia regioninių uostų indėlį didinant regionų patrauklumą; pabrėžia, kad prieš planuojant statyti bet kokius naujus įrenginius, reikia tinkamai įvertinti eismo poreikį ir potencialą, o ES fondų lėšos turi būti griežtai naudojamos tik ekonomiškai perspektyviems ir tvariems projektams; pabrėžia finansinės paramos būtinybę esamiems pajėgumams plėtoti; mano, kad regioninių oro uostų vaidmuo padidės, jei jie turės šiuolaikišką infrastruktūrą ir susisiekimo (visų pirma geležinkelio) jungčių tinklą, kurios būtų atitinkamai susietos su regionu ir šalimi ir suteiktų galimybę greitai patekti į oro uostą iš įvairių miesto vietų ar kaimyninių vietovių; pabrėžia, kad svarbu plėtoti esamus ir naujus regioninius ir vietos oro uostus, kurie nepakankamai išvystytuose ir izoliuotuose regionuose prisideda prie ekonomikos augimo, taip pat turizmo sektoriuje, nes pagerina jų prieinamumą ir jungtis, kad šie regionai taptų patrauklesni investicijoms ir konkurencijai ir paspartėtų jų socialinė ir ekonominė plėtra; siūlo, kad Komisija apsivartytų galimybę regioniniu lygmeniu plėtoti oro uostų tinklus, kad būtų užtikrintos geresnės jungtys valstybėse narėse ir tarp jų;

o o

64.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Regionų komitetui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0310.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0423.

(3) OL C 261 E, 2013 9 10, p. 1.

(4) OL L 348, 2013 12 20, p. 1.

(5) OL L 348, 2013 12 20, p. 129.

(6) http://ec.europa.eu/transport/road_safety/pdf/vademecum_2015.pdf

(7) http://ec.europa.eu/transport/modes/inland/news/2014-12-04-danube-ministrial-meeting/conclusions.pdf

(8) http://mib.gov.pl/files/0/1796967/deklaracjalancucka.pdf

(9) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas pridedamas prie Komisijos komunikato „Europos aviacijos strategija“ (SWD(2015)0261).

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/162

P8_TA(2016)0409

ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimas

2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (2015/2254(INL))

(2018/C 215/25)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) preambulę, ypač į jos antrą, ketvirtą, penktą ir septintą konstatuojamąsias dalis,

—	atsižvelgdamas ypač į ES sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6, 7 ir 11 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) straipsnius, susijusius su pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, jų skatinimu ir apsauga Sąjungoje, įskaitant SESV 70, 258, 259, 260, 263 ir 265 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį, SESV 295 straipsnį ir prie ES sutarties ir SESV pridėtus Protokolus Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija);

—	atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją, ypač į jos E straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kopenhagos kriterijus, taip pat į ES teisyną – acquis, kurio turi laikytis šalis kandidatė, pageidaujanti įstoti į ES – visų pirma į 23 ir 24 skyrius,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro ir Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 25 d. Europos Tarybos rekomendaciją Nr. R(2000)21 ir 1990 m. Jungtinių Tautų patvirtintus „Pagrindinius advokatų vaidmens principus“, kuriuose valstybės raginamos užtikrinti laisvą ir nepriklausomą advokato profesiją,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos pagrindų konvenciją dėl tautinių mažumų teisių,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją;

—	atsižvelgdami į Venecijos komisijos 106-oje plenarinėje sesijoje 2016 m. kovo 18 d. priimtą Kontrolinį sąrašą dėl teisinės valstybės,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į JT sutartis dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir į JT sutartimis įsteigtų organų teisės praktiką,

—	atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų rūšių moterų diskriminacijos panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio mėn. JT priimtą požiūrį į pagalbą kuriant teisinę valstybę,

—	atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus, ypač į 16 tikslą,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 18 d. COSAC pateiktą dvidešimt penktąją du kartus per metus teikiamą ataskaitą „Pokyčiai Europos Sąjungoje: su parlamentine priežiūra susijusios procedūros ir praktika“,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) leidinius, įskaitant pasiūlymą dėl Europos pagrindinių teisių informavimo sistemos (angl. EFRIS), išdėstytą 2013 m. gruodžio 31 d. dokumente „Pagrindinės teisės ir Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ateitis“ (angl. Fundamental rights in the future of the European Union's Justice and Home Affairs),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 8 d. FRA nuomonę dėl integruotosios objektyvių pagrindinių teisių rodiklių priemonės, kuria galima nustatyti atitiktį bendrosioms vertybėms, išvardytoms ES sutarties 2 straipsnyje, remiantis esamais informacijos šaltiniais, sukūrimo,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 6 d. Vokietijos, Danijos, Suomijos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrų laišką Komisijos pirmininkui,

—	atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkavusios Italijos 2014 m. lapkričio 15 d. pranešimą „Teisinės valstybės principo laikymosi Europos Sąjungoje užtikrinimas“,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos ir valstybių narių susitikimo Taryboje 2014 m. gruodžio 16 d. išvadas dėl teisinės valstybės principo laikymosi užtikrinimo,

—	atsižvelgdamas į pirmąjį ir antrąjį dialogą teisinės valstybės klausimais Liuksemburgo ir Nyderlandų pirmininkavimo ES Tarybai metu, vykusius 2015 m. lapkričio 17 d. ir 2016 m. gegužės 24 d.,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 19 d. dokumentą „Gairės dėl metodinių veiksmų, kurių turi būti imamasi siekiant Tarybos parengiamuosiuose organuose patikrinti suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis“ (angl. Guidelines on methodological steps to be taken to check fundamental rights compatibility at the Council preparatory bodies),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą Europos „Veiksmingo Sąjungos pagrindinių teisių chartijos veiksmingo įgyvendinimo strategija“,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiklos gairės, susijusios su tuo, kaip atsižvelgti į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose“,

—	atsižvelgdamas į Komisijos naudojamą stebėjimo mechanizmą ir periodinio vertinimo įrankius, įskaitant bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (BTM), Teisingumo rezultatų suvestinę, kovos su korupcija ataskaitas ir Europos žiniasklaidos naujienų stebėjimo programėlę „Europe Media Monitor“,

—	atsižvelgdamas į Komisijos metinį kolokviumą pagrindinių teisių klausimais,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2009 m. spalio 1 d. piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese gerosios praktikos kodeksą,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę ir 2016 m. liepos 15 d. Komisijos ataskaitą „Sąjungos teisės taikymo stebėsena. 2015 m. metinė ataskaita“,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos pridėtinės vertės skyriaus 2016 m. balandžio mėn. atliktą ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo vertinimą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0283/2016),

kadangi Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis, įtvirtintomis pagrindiniuose ES principuose ir tiksluose, išdėstytuose ES sutarties pirmuosiuose straipsniuose, taip pat narystės Sąjungoje kriterijuose;

kadangi Sąjungos institucijos ir įstaigos bei valstybės narės turėtų skatinti ir rodyti pavyzdį nuoširdžiai vykdydamos savo pareigas, taip pat siekti bendros kultūros teisinės valstybės – visuotinės 28-ių valstybių narių ir Sąjungos institucijų vertybės – reikšmės, kuria nešališkai vadovautųsi visos susijusios šalys, klausimu; kadangi visapusiška pagarba tiems principams ir jų skatinimas yra esminė viso Europos projekto teisėtumo sąlyga ir pagrindinė sąlyga stiprinant piliečių pasitikėjimą ES;

kadangi, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuomone 2/13 (1) ir atitinkama jo praktika, ES pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamos pagrindinės teisės sudaro Sąjungos teisinės struktūros pagrindą, ir pagarba toms teisėms yra ES teisės aktų teisėtumo sąlyga, todėl su tomis teisėmis nesuderinamos priemonės nėra priimtinos ES;

D.	kadangi, remiantis ES sutarties 2 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsniu, Sąjunga naudojasi galimybe veikti, kad apsaugotų savo konstitucinį pagrindą ir bendras vertybes, kuriomis ji grįsta;

E.	kadangi teisinės valstybės principas yra Europos liberalios demokratijos ramstis ir vienas iš pagrindinių Sąjungos projekto principų, kylantis iš visų valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų;

F.	kadangi visos valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai, agentūros ir šalys kandidatės privalo laikytis šių principų ir vertybių, juos saugoti ir remti, taip pat jos turi lojalaus bendradarbiavimo pareigą;

kadangi, remiantis, be kita ko, ES Sutarties ir SESV protokolu Nr. 24 dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių prieglobsčio, Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (2) 10 konstatuojamąja dalimi, EŽTT teismų praktika (2011 m. sausio 21 d. sprendimas M.S.S. prieš Belgiją ir Graikiją) ir Teisingumo Teismo praktika (2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas N.S. ir M.E. (3), 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas Aranyosi ir Căldăraru (4)), valstybės narės, įskaitant nacionalinius teismus, privalo susilaikyti nuo ES teisės įgyvendinimo kitos valstybės narės atžvilgiu, jei yra aiškus pavojus, kad bus rimtai pažeisti arba šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjami teisinės valstybės ir pagrindinių

kadangi teisinės valstybės principų paisymas yra būtina pagrindinių teisių apsaugos sąlyga ir yra būtina visų Sutartyse bei tarptautinėje teisėje įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo sąlyga, taip pat išankstinė abipusio pripažinimo ir pasitikėjimo, esminių tokių politikos sričių, kaip vidaus rinka, augimo, užimtumo ir mokymo politika, kova su diskriminacija ir socialinės įtraukties strategijos, taip pat policijos ir teisingumo institucijų bendradarbiavimas, Šengeno erdvė, prieglobsčio ir migracijos politika, veiksnių sąlyga, todėl teisinės valstybės principo, demokratinio valdymo ir pagrindinių teisių nykimas kelia didelę grėsmę Sąjungos stabilumui, pinigų sąjungai, bendrai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei ir Sąjungos gerovei;

I.	kadangi tai, kaip teisinės valstybės principai taikomi valstybėse narėse itin svarbu užtikrinant valstybių narių ir jų teisinių sistemų abipusį pasitikėjimą, taigi itin svarbu sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų;

kadangi Sąjunga pagrįsta pagrindinėmis vertybėmis ir principais ir kadangi pagrindinių vertybių ir principų apibrėžtis užtikrinant demokratijos klestėjimą ir pagrindinių teisių apsaugą yra gyvas ir nuolatinis procesas ir nors šie vertybės ir principai laikui bėgant gali keistis, juos reikia saugoti, jais turi būti remiamasi priimant politinius sprendimus nepriklausomai nuo politinės daugumos, jie turi atlaikyti laikinus pokyčius, taigi nepriklausomos, nešališkos teisminės institucijos, įpareigotos juos aiškinti, atlieka labai svarbų vaidmenį;

K.	kadangi Sąjungos piliečiai ir gyventojai ne visada pakankamai gerai žino savo, kaip Europos gyventojų, teises; kadangi jiems turėtų būti suteikta galimybė kartu formuoti pagrindines Sąjungos vertybes ir principus ir ypač juos įsisąmoninti;

kadangi pagal ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis ir kadangi pagarba kultūros įvairovei ir nacionalinėms tradicijoms valstybėse narėse ir tarp jų netrukdo užtikrinti vienodo aukšto lygmens demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos visoje Sąjungoje; kadangi lygybės ir nediskriminavimo principas yra universalus principas, kuris išreiškia visų ES politikos ir veiklos krypčių bendrumą;

kadangi teisinės valstybės principo ir veiksmingos bei nepriklausomos teisingumo sistemos užtikrinimas atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant tinkamą politinę aplinką, kurioje būtų atgautas piliečių pasitikėjimas institucijomis, kartu kuriant investicijoms palankią aplinką, užtikrinant didesnį reglamentavimo nuspėjamumą ir tvarų augimą;

kadangi Komisija nustatė, kad struktūrinių reformų Europos semestre – ekonominės politikos koordinavimo Sąjungos lygmeniu metiniame cikle – pagrindinis komponentas yra teisingumo sistemų valstybėse narėse veiksmingumo pagerinimas, kuris yra pagrindinis teisinės valstybės principo aspektas siekiant užtikrinti vienodą elgesį, bausti už piktnaudžiavimą valdžia ir užkirsti kelią neteisėtumui; kadangi nepriklausoma advokato profesija yra laisvos ir demokratinės visuomenės pagrindas;

O.	kadangi JT generalinis sekretorius savo aiškinamojoje pastaboje „JT požiūris į pagalbą kuriant teisinę valstybę“ rekomenduoja, kad teisinė valstybė apimtų plačiąją ir pilietinę visuomenę, kuri padeda stiprinti teisinę valstybę ir valstybės pareigūnų bei institucijų atskaitingumą;

kadangi Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrime „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos dėl organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ (angl. The Cost of Non-Europe in the area of Organised crime and Corruption) teigiama, kad į platesnę teisinės valstybės stebėjimo sistemą integravus dabartinius ES stebėjimo mechanizmus, pvz., bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą, teisingumo rezultatų suvestinę ir kovos su korupcija ataskaitas, kasmet būtų išvengiama 70 mlrd. EUR sąnaudų;

Q.	kadangi Sąjungos demokratinio ir teisinio valdymo teisiniai pagrindai ne tokie tvirti kaip ekonominio valdymo pagrindai, nes įpareigodama laikytis savo vertybių Sąjunga nėra tokia pat principinga ir griežta kaip užtikrindama, kad būtų tinkamai įgyvendintos jos ekonominės ir mokesčių taisyklės;

kadangi, jei kuriai nors šaliai kandidatei nepavyksta laikytis reikalaujamų standartų, vertybių ir demokratijos principų, atidedamas priėmimas į Sąjungą, kol ji minėtų standartų ir vertybių visiškai laikysis, tačiau tų pačių standartų nesilaikymas valstybėje narėje ar Sąjungos institucijoje praktiškai neturi pasekmių;

kadangi šalių kandidačių pareigos pagal Kopenhagos kriterijus valstybėms narėms prisijungus prie Sąjungos taikomos ir toliau pagal ES sutarties 2 straipsnį ir ES sutarties 4 straipsnyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą, ir kadangi ne tik naujosios, bet seniau įstojusios valstybės narės turėtų būti nuolat vertinamos, kad būtų patikrinta, ar jos savo teisės aktuose ir praktikoje ir toliau atitinka kriterijus ir laikosi bendrų vertybių, kuriomis pagrįsta Sąjunga;

kadangi apie 8 proc. Sąjungos piliečių priklauso nacionalinėms mažumoms ir apie 10 proc. kalba regioninėmis arba mažumų kalbomis; kadangi nėra Sąjungos teisinės sistemos, pagal kurią būtų garantuojamos jų, kaip mažumų, teisės; kadangi labai svarbu sukurti veiksmingą mechanizmą, skirtą jų teisėms Sąjungoje stebėti; kadangi mažumų apsauga ir kovos su diskriminacija politika nėra tas pats; kadangi vienodas požiūris yra visų piliečių pagrindinė teisė, o ne privilegija;

U.	kadangi vidinės ir išorinės demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos suderinamumas ir nuoseklumas yra labai svarbūs Sąjungos patikimumui;

V.	kadangi yra mažai priemonių, kuriomis naudojantis būtų galima užtikrinti Sąjungos institucijų priimtų teisėkūros ir vykdomųjų politinių sprendimų atitiktį Sąjungos pagrindiniams principams ir vertybėms;

kadangi Teisingumo Teismas neseniai priėmė įvairių sprendimų, kuriais pripažįstami negaliojantys tam tikri Sąjungos teisės aktai, Komisijos sprendimai ar teisėkūros praktika, nes jais pažeidžiama Pagrindinių teisių chartija ar jie prieštarauja Sutarties principams, susijusiems su skaidrumu ir galimybe susipažinti su dokumentais, tačiau keliais atvejais Sąjungos institucijos visiškai nesilaikė sprendimų nuostatų ir dvasios;

X.	kadangi pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį prisijungimas prie EŽTK yra pareiga pagal Sutartį;

Y.	kadangi pliuralistinės demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės, politinio ir teisinio bendradarbiavimo, socialinės sanglaudos ir kultūrinių mainų skatinimas ir apsauga sudaro Europos Tarybos ir Europos Sąjunga bendradarbiavimo pagrindą;

kadangi Taryba ir Komisija pripažino, kad reikia sukurti veiksmingesnius įpareigojančius mechanizmus, kuriais būtų užtikrinamas visapusiškas Sutarties principų ir vertybių taikymas, ir praktiškai tai įgyvendino parengdamos Tarybos dialogą teisinės valstybės klausimais ir Komisijos ES priemones teisinei valstybei stiprinti;

AA.

kadangi Sąjunga turi įvairių priemonių ir procesų visapusiškam ir tinkamam Sutarties principų ir vertybių taikymui užtikrinti, tačiau Sąjungos institucijos neužtikrina greito ir veiksmingo atsako; kadangi turėtų būti užtikrinamas esamų priemonių vykdymas ir, prireikus, jos būtų vertinamos bei papildomos įgyvendinant teisinės valstybės mechanizmą tam, kad jos būtų pakankamos ir veiksmingos, o ne suprantamos kaip pasirenkamas ir nesąžiningas tam tikrų šalių puolimas dėl politinių priežasčių;

AB.	kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų, kuriose remiamasi Chartija, skaičius nuo 43 (2011 m.) padidėjo iki 210 (2014 m.);

AC.

kadangi institucijoms ir valstybėms narėms vienodai užtikrinus demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises, bus gauta akivaizdžios naudos, pvz., bus mažiau brangių teismo bylų, Sąjungos piliečiams bus suteikta daugiau aiškumo ir aiškesnės jų teisės, o valstybės narės turės daugiau tikrumo įgyvendinimo klausimais;

AD.	kadangi kai kurių valstybių narių vyriausybės neigia, kad Sąjungos principų ir vertybių laikymasis yra Sutarties pareiga arba kad Sąjunga turi įgaliojimus užtikrinti laikymąsi;

AE.

kadangi susiklosčius padėčiai, kai kuri nors valstybė narė nebeužtikrina pagarbos demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, arba teisinės valstybės principo pažeidimo atvejais Sąjunga ir valstybės narės turi pareigą apsaugoti Sutarčių vientisumą ir taikymą ir visų, jų jurisdikcijai priklausančių asmenų, teises;

AF.	kadangi pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir stiprinant demokratiją, stebėseną, taip pat ribojant valstybės galią ir skatinant gerą valdymą, skaidrumą, veiksmingumą, atvirumą, reagavimą ir atskaitomybę;

AG.	kadangi negalima remtis subsidiarumo principu, siekiant atmesti bet kokio Sąjungos dalyvavimo, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Sutarties principų ir vertybių, galimybę;

AH.	kadangi Sąjungos veiksmai siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ir institucijos laikytųsi vertybių, kuriomis grindžiama ES ir su kuriomis susijusios Europos gyventojų teisės, yra pagrindinė valstybių narystės ES sąlyga;

AI.

kadangi vykstantis Europos integracijos procesas ir pastarieji įvykiai kai kuriose valstybėse parodė, kad kelias teisinės valstybės principo ir pagrindinių vertybių nepaisymui tinkamai neužkertamas ir kad būtina peržiūrėti ir integruoti esamus mechanizmus ir sukurti veiksmingą mechanizmą, kuriuo būtų panaikinami išlikę trūkumai ir užtikrinamas Sutarties principų ir vertybių laikymasis ir rėmimas visoje Sąjungoje;

AJ.

kadangi naujas ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktas turėtų būti sukurtas ar pagrįstas įrodymais, objektyvus, be išorės įtakos, ypač politinės valdžios, nediskriminacinis ir visus vienodai vertinantis, atitinkantis reikalingumo, subsidiarumo ir proporcingumo principams, taikomas tiek valstybėms narėms, tiek Sąjungos institucijoms, taip pat grindžiamas palaipsniui taikomu požiūriu, įskaitant prevencines ir korekcines nuostatas;

AK.	kadangi ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktu turėtų būti siekiama sukurti vienodą ir nuoseklią sistemą, pagrįstą dabartinėmis priemonėmis ir mechanizmais ir juos integruojant, taip pat panaikinant visas likusias spragas;

AL.	kadangi ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sukūrimas neturėtų daryti poveikio tiesioginiam ES sutarties 7 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taikymui;

rekomenduoja iki bus pakeista Sutartis sukurti visapusišką Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kuris apimtų visas reikiamas suinteresuotąsias šalis, todėl prašo Komisijos, remiantis SESV 295 straipsniu, iki 2016 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo sudarant tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo nustatoma Sąjungos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimo pagal ES sutarties 7 straipsnį palengvinimo tvarka, integruojanti, suderinanti ir papildanti dabartinius mechanizmus, laikantis išsamių rekomendacijų, išdėstytų šio dokumento priede, ir numatant galimybę visoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, išreiškusioms pageidavimą, prisijungti prie ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto;

rekomenduoja Komisijai užmegzti prasmingą dialogą su pilietine visuomene ir užtikrinti, kad pasiūlyme dėl tarpinstitucinio susitarimo būtų aiškiai atsižvelgta į jos indėlį ir vaidmenį;

ypač rekomenduoja į ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto mechanizmus įtraukti prevencinius ir korekcinius elementus ir mechanizmus taikyti visoms valstybėms narėms ir trims pagrindinėms Sąjungos institucijoms atsižvelgiant į subsidiarumo, būtinumo ir proporcingumo principus;

mano, kad ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto pagrindinis tikslas turėtų būti išvengti Sąjungos vertybių pažeidimų ir juos pašalinti, pagal tokį mechanizmą taip pat turėtų būti numatytos sankcijos, kurios veiktų kaip veiksmingos atgrasančios priemonės;

mano, kad FRA išvados ir nuomonės bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika yra deramas pagrindas ES sutarties 2 straipsniui ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių taikymo sričiai aiškinti;

primena, kad Komisija, kaip sutarčių sergėtoja, turi pareigą stebėti ir vertinti, ar tinkamai įgyvendinami Sąjungos teisės aktai ir laikomasi principų bei tikslų, kuriuos Sutartyse įtvirtino valstybės narės ir visos Sąjungos institucijos ir įstaigos; todėl rekomenduoja atsižvelgti į šią Komisijos užduotį vertinant jos atitiktį demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklo kontekste;

ragina Komisiją nuo 2018 m. sujungti savo atitinkamas metines temines ataskaitas, taip pat esamų stebėsenos mechanizmų ir periodinių vertinimo priemonių rezultatus, ir viską pateikti tą pačią dieną, taip papildant demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklą;

mano, jog svarbu skatinti nenutrūkstamą dialogą ir dirbti siekiant tvirtesnio Sąjungos ir jos valstybių narių konsensuso, kad būtų skatinama ir saugoma demokratija, teisinė valstybė ir pagrindinės teisės bei užtikrinama, jog bus skaidriai ir objektyviai laikomasi Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų vertybių; yra įsitikinęs, kad Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir vertybių klausimu negali būti jokių kompromisų;

pabrėžia, kad Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų atlikti esminį vaidmenį vertinant pažangą ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų bendrų Sąjungos vertybių srityje ir stebint, kaip šių vertybių laikomasi; atkreipia dėmesį į esminį Parlamento vaidmenį palaikant būtiną nenutrūkstamą bendru Sąjungos konsensusu pagrįstą diskusiją demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais atsižvelgiant į pokyčius mūsų visuomenėje; mano, kad šių vertybių ir principų įgyvendinimas taip pat turi būti grindžiamas veiksminga pagal Chartiją užtikrinamų pagrindinių teisių laikymosi stebėsena;

10.

rekomenduoja į bet kokias tarpparlamentines diskusijas demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais įtraukti pilietinę visuomenę ir mano, kad į piliečių dalyvavimą ir pilietinės visuomenės galias turi būti atsižvelgta kaip į demokratijos rodiklį;

11.

siekiant vykdyti ES sutarties 6 straipsnyje nustatytą pareigą ragina Komisiją ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. pateikti naują susitarimo dėl Sąjungos prisijungimo prie EŽTK projektą, kuriame būtų atsižvelgiama į Teisingumo teismo nuomonę Nr. 2/13; ragina Europos Tarybą leisti prie Europos socialinės chartijos jungtis tretiesiems asmenims, kad Komisiją galėtų inicijuoti Sąjungos prisijungimo prie šios chartijos derybas;

12.

ragina Europos ombudsmeną atsižvelgiant į visuomenės nuomonę savo metinėje ataskaitoje pabrėžti ir įtvirtinti tam skirtame skyriuje atvejus, rekomendacijas ir sprendimus, susijusius su piliečių pagrindinėmis teisėmis, taip pat demokratijos ir teisinės valstybės principais; ragina Komisiją išanalizuoti šias rekomendacijas;

13.

ragina Komisiją imtis priemonių, kad asmenims ir organizacijoms, besibylinėjantiems dėl demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimų, kuriuos įvykdė Sąjungos institucijos, būtų sudaryta galimybė gauti teisinę pagalbą, kaip nustatyta Chartijos 47 straipsnyje, prireikus, papildant nacionalines sistemas ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl laikinosios teisinės pagalbos įtariamiesiems arba kaltinamiesiems baudžiamajame procese ir ieškomiems asmenims vykdant Europos arešto orderio procedūras;

14.

palankiai vertina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo reformą, pagal kurią laipsniškai didinamas Teismo teisėjų skaičius siekiant įveikti darbo krūvį ir užtikrinti spartesnes procedūras;

15.

rekomenduoja ekspertų grupei demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais, pasitelkiant pasiūlytą tarpinstitucinį susitarimą, taip pat atlikti teisės kreiptis į teismą Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą, įskaitant tokius aspektus, kaip teismų ir teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas, nepriklausoma advokato profesija, teisinės padėties taisyklės, bylinėjimosi trukmė ir išlaidos, teisinės pagalbos sistemos pakankamumas ir veiksmingumas, taip pat būtinų lėšų jai finansuoti buvimas, teismo sprendimų vykdymas, teisminės kontrolės taikymo sritis ir piliečių turimos teisių gynimo priemonės, taip pat galimybė pasinaudoti tarpvalstybinėmis kolektyvinėmis teisių gynimo priemonėmis; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikia atkreipti dėmesį į SESV 298 straipsnio 1 dalį ir į Europos piliečių teisę naudotis atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;

16.

ragina Komisiją kartu su pilietine visuomene parengti ir vykdyti žinomumo didinimo kampaniją, per kurią pirmiausia būtų teikiama informacija apie teises į teisines teisių gynimo priemones ir ginčų sprendimo būdus bylose, susijusiose su demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimais, kuriuos padarė nacionalinės valdžios institucijos ar Sąjungos institucijos, siekiant sudaryti galimybę Sąjungos piliečiams ir gyventojams visiškai įsisąmoninti savo teises, nustatytas Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, pvz.: saviraiškos laisvė, susirinkimų laisvė ir teisė balsuoti;

17.

ragina įsteigti demokratijos fondą kaip dotacijų teikimo organizaciją, kuri remtų vietinius veikėjus, skatinančius demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises Sąjungoje;

18.

pažymi, kad, jei Sąjunga į savo tarptautinius susitarimus ketina įtraukti reikalavimus saugoti ir skatinti žmogaus teises, ji lygiai taip pat turi užtikrinti, kad institucijos ir visos valstybės narės laikytųsi teisinės valstybės principo ir gerbtų pagrindines teises;

19.

be to, rekomenduoja į ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto mechanizmus įtraukti reguliarią tarptautinių sutarčių, kurias ratifikuoja valstybės narės ir Sąjunga, suderinamumo su Sąjungos pirmine bei antrine teise, stebėseną;

20.

taip pat mano, kad ateityje svarstant tolesnius Sutarties pakeitimus, reikėtų atkreipti dėmesį į:

—	Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio ir Chartijos numatymą tapti teisėkūros priemonių, kurias reikia priimti laikantis įprastos teisėkūros procedūros teisės pagrindu;

—	galimybę nacionaliniams teismams pagal ES sutarties 2 straipsnį ir Chartiją kreiptis į Teisingumo Teismą su ieškiniais dėl valstybių narių veiksmų teisėtumo;

—

ES sutarties 7 straipsnio persvarstymą, kad s valstybės narėms būtų numatytos tinkamos ir taikytinos sankcijos, kartu nustatant teises (neskaitant balsavimo teisės Taryboje), kurios gali būti sustabdytos pažeidimą padariusioms valstybėms narėms, pavyzdžiui finansines sankcijas arba Sąjungos finansavimo sustabdymą;

—	galimybę numatyti leidimą trečdaliui Europos Parlamento narių kreiptis į Teisingumo Teismą priėmus Sąjungos teisės aktą ir prieš jį įgyvendinant;

—	galimybę fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į Teisingumo Teismą dėl jam skirtų ir tiesiogiai su juo susijusių aktų, kuriais, jo teigimu, Sąjungos institucijos arba bet kuri valstybė narė pažeidžia Chartiją, iš dalies pakeičiant ES sutarties 258 ir 259 straipsnius;

—	Chartijos 51 straipsnio panaikinimą ir Chartijos pakeitimą Sąjungos teisių aktu;

—	vienbalsiškumo reikalavimo taikymo tose srityse, kurios susijusios su pagrindinių teisių laikymusi, jų apsauga ir skatinimu, pvz., lygybės ir nediskriminavimo atveju, persvarstymą;

21.

konstatuoja, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

22.

mano, kad bet kokie finansiniai padariniai, susiję su prašomais pateikti pasiūlymais dėl Sąjungos biudžeto, turi būti padengti panaudojant esamus biudžeto asignavimus; pabrėžia, kad priėmus ir įgyvendinus šiuos pasiūlymus ES, valstybės narės ir piliečiai galėtų išvengti daug sąnaudų ir sutaupyti laiko ir padidėtų jų pasitikėjimas valstybių narių ir Sąjungos sprendimais ir veiksmais, taip pat pagerėtų jų tarpusavio pripažinimas, o tai būtų naudinga ekonominiu ir socialiniu požiūriu;

23.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai, bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, taip pat Regionų komitetui, kuris ją perduotų subnacionaliniams parlamentams ir taryboms.

(1) ECLI:EU:C:2014:2454.

(2) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1).

(3) ECLI:EU:C:2011:865.

(4) ECLI:EU:C:2016:198.

PRIEDAS

Išsamios rekomendacijos dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties valstybėse narėse ir ES institucijose stebėjimo ir tolesnių procedūrų tvarka projekto

TARPINSTITUCINIO SUSITARIMO PROJEKTAS

EUROPOS SĄJUNGOS DEMOKRATIJOS, TEISINĖS VALSTYBĖS IR PAGRINDINIŲ TEISIŲ PAKTAS

Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) preambulę, ypač į jos antrą, ketvirtą, penktą ir septintą konstatuojamąsias dalis,

atsižvelgdami ypač į ES sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6, 7 ir 11 straipsnius,

atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) straipsnius, susijusius su pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, jų skatinimu ir apsauga Sąjungoje, įskaitant SESV 70, 258, 259, 260, 263 ir 265 straipsnius,

atsižvelgdami į ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį, SESV 295 straipsnį ir prie ES sutarties ir SESV pridėtus Protokolus Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Pagrindinių teisių chartija);

atsižvelgdami į Europos Tarybos socialinę chartiją, ypač į jos E straipsnį dėl nediskriminavimo,

atsižvelgdami į Kopenhagos kriterijus, taip pat į ES teisyną – acquis, kurio turi laikytis šalis kandidatė, pageidaujanti įstoti į ES – visų pirma į 23 ir 24 skyrius,

atsižvelgdami į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro ir Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

atsižvelgdami į Venecijos komisijos 106-oje plenarinėje sesijoje 2016 m. kovo 18 d. priimtą Kontrolinį sąrašą dėl teisinės valstybės,

atsižvelgdami į 2007 m. gegužės 23 d. Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą,

atsižvelgdami į Europos Tarybos pagrindų konvenciją dėl tautinių mažumų teisių,

atsižvelgdami į Europos Tarybos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją;

atsižvelgdami į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

atsižvelgdami į JT sutartis dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir į JT sutartimis įsteigtų organų teisės praktiką,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) leidinius, įskaitant pasiūlymą dėl Europos pagrindinių teisių informavimo sistemos (EFRIS), išdėstytą 2013 m. gruodžio 31 d. dokumente „Pagrindinės teisės ir Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ateitis“ (angl. Fundamental rights in the future of the European Union's Justice and Home Affairs),

atsižvelgdami į 2008 m. balandžio mėn. JT priimtą požiūrį į pagalbą kuriant teisinę valstybę,

atsižvelgdami į JT darnaus vystymosi tikslus, ypač į 16 tikslą,

atsižvelgdami į 2016 m. gegužės 18 d. COSAC pateiktą dvidešimt penktąją du kartus per metus teikiamą ataskaitą „Pokyčiai Europos Sąjungoje: su parlamentine priežiūra susijusios procedūros ir praktika“,

atsižvelgdami į 2013 m. kovo 6 d. Vokietijos, Danijos, Suomijos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrų laišką Komisijos pirmininkui,

atsižvelgdami į 2016 m. balandžio 8 d. FRA nuomonę dėl integruotosios objektyvių pagrindinių teisių rodiklių priemonės, kuria galima nustatyti atitiktį bendrosioms vertybėms, išvardytoms ES sutarties 2 straipsnyje, remiantis esamais informacijos šaltiniais, sukūrimo,

atsižvelgdami į Tarybai pirmininkavusios Italijos 2014 m. lapkričio 15 d. pranešimą „Teisinės valstybės principo laikymosi Europos Sąjungoje užtikrinimas“,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos Tarybos ir valstybių narių susitikimo Taryboje 2014 m. gruodžio 16 d. išvadas dėl teisinės valstybės principo laikymosi užtikrinimo,

atsižvelgdami į 2014 m. gruodžio 19 d. dokumentą „Gairės dėl metodinių veiksmų, kurių turi būti imamasi siekiant Tarybos parengiamuosiuose organuose patikrinti suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis“ (angl. Guidelines on methodological steps to be taken to check fundamental rights compatibility at the Council preparatory bodies),

atsižvelgdami į pirmąjį ir antrąjį dialogą teisinės valstybės klausimais Liuksemburgo ir Nyderlandų pirmininkavimo ES Tarybai metu 2015 m. lapkričio 17 d. ir 2016 m. gegužės 24 d.,

atsižvelgdami į Komisijos naudojamą stebėjimo mechanizmą ir periodinio vertinimo įrankius, įskaitant bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (BTM), Teisingumo rezultatų suvestinę, kovos su korupcija ataskaitas ir Europos žiniasklaidos naujienų stebėjimo programėlę „Europe Media Monitor“,

atsižvelgdami į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą Europos „Veiksmingo Sąjungos pagrindinių teisių chartijos veiksmingo įgyvendinimo strategija“,

atsižvelgdami į 2011 m. gegužės 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiklos gairės, susijusios su tuo, kaip atsižvelgti į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose“,

atsižvelgdami į 2014 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“,

atsižvelgdami į Komisijos metinį kolokviumą pagrindinių teisių klausimais,

atsižvelgdami į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

atsižvelgdami į 2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.) (1),

atsižvelgdami į 2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties ES (2013–2014 m.) (2),

(1)	kadangi reikia demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo, kuris būtų objektyvus, nešališkas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir vienodai bei sąžiningai taikomas visoms valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms, taip pat apimtų ir prevencinį, ir korekcinį aspektus;

(2)

kadangi pirminis tokio mechanizmo tikslas būtų užkirsti kelią demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimams ir jų nesilaikymui, kartu suteikiant reikiamas priemones, kad būtų galima praktiškai įgyvendinti prevencines ir korekcines ES sutarties 7 straipsnio nuostatas, taip pat kitas Sutartyse numatytas priemones;

(3)	kadangi reikėtų vengti be reikalo kurti naujas ar besidubliuojančias struktūras ir pirmenybę reikia teikti dabartinių priemonių integravimui ir įtraukimui;

(4)	kadangi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apibrėžčių, standartų ir gairių rengimas nėra vienkartinis, bet nuolatinis interaktyvus procesas, grindžiamas plačiomis viešosiomis diskusijomis ir konsultacijomis su visuomene, reguliaria peržiūra ir dalijimusi geriausia patirtimi;

(5)	kadangi veiksmingas gali būti tik toks mechanizmas, kuriam plačiai pritaria Sąjungos piliečiai ir kuris leidžia jiems aktyviai dalyvauti procese;

(6)

kadangi valstybėms narėms visų pirma tenka atsakomybė už bendrų standartų laikymąsi, tačiau, joms to nepadarius, Sąjunga privalo įsikišti, apsaugoti savo konstitucinį pagrindą ir užtikrinti, jog visiems Sąjungos piliečiams ir gyventojams visoje Sąjungos teritorijoje būtų garantuotos ES sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje nustatytos vertybės;

(7)	kadangi svarbu, jog būtų glaudžiai dirbama kartu visais valdžios lygmenimis, remiantis suteikta kompetencija ir pareigomis, siekiant nustatyti galimas sistemines grėsmes teisinei valstybei ankstyvuoju etapu ir pagerinti teisinės valstybės apsaugą;

(8)

kadangi yra keletas priemonių, taikomų šiurkštaus Sąjungos vertybių pažeidimo grėsmės atveju, tačiau šioms priemonėms reikia parengti aiškius ir objektyvius kriterijus, kad jos būtų pakankamai griežtos ir atgrasomos siekiant užkirsti kelią teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pažeidimams; kadangi Sąjungoje nėra teisiškai privalomo mechanizmo norint reguliariai stebėti, ar valstybės narės ir Sąjungos institucijos laikosi Sąjungos vertybių ir pagrindinių teisių;

(9)

kadangi laikantis SESV 295 straipsnio, šiuo tarpinstituciniu susitarimu tik palengvinamas Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimas, pagal ES sutarties 13 straipsnio 2 dalį šios institucijos veikia neviršydamos Sutartimis joms suteiktų įgaliojimų ir laikydamosi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų; kadangi tarpinstitucinis susitarimas nedaro poveikio Teisingumo Teismo prerogatyvoms savarankiškai aiškinti Sąjungos teisę,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Sąjungos pagrindinių vertybių ir pamatinių principų, t. y. demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių, laikomasi visoje Sąjungoje pagal Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktą, kuriame nustatytos šių vertybių ir principų apibrėžtys, rengimas, stebėjimas ir taikymas ir kuris taikomas valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms;

2 straipsnis

ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto dalys:

—	metinė demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, kurioje pateikiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, prie kurių pridedamos FRA, Europos Tarybos ir kitų šios srities institucijų ataskaitos;

—	metinės tarpparlamentinės diskusijos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto ataskaitos pagrindu;

—	galimos rizikos išvengimo ir pažeidimų ištaisymo tvarka, kaip numatyta Sutartyse, įskaitant prevencinių ar korekcinių ES sutarties 7 straipsnio nuostatų taikymo tvarką;

—	Sąjungos institucijų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklas.

3 straipsnis

Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktas išplečiamas siekiant į vieną Sąjungos priemonę sujungti Komisijos teisinės valstybės sistemą ir Tarybos dialogą teisinės valstybės klausimais.

4 straipsnis

Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitą apie padėtį šiais klausimais valstybėse narėse rengia Komisija, konsultuodamasi su nepriklausomų ekspertų grupe, nurodyta 8 straipsnyje. Komisija Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams. Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita skelbiama viešai.

Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitą sudaro bendroji dalis ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.

Jeigu Komisija laiku nepriima Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, atsakingas Europos Parlamento komitetas gali oficialiai paraginti Komisiją paaiškinti, kodėl ši vėluoja, ir paraginti nedelsiant jas priimti, kad procesas nebūtų ilgiau vilkinamas.

5 straipsnis

Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita apima ir papildo dabartines priemones, įskaitant Teisingumo rezultatų suvestinę, Žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją, kovos su korupcija ataskaitą ir tarpusavio vertinimo procedūras, grindžiamas SESV 70 straipsniu, ir pakeičia bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą Bulgarijai ir Rumunijai.

6 straipsnis

Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita rengiama naudojantis įvairiais šaltiniais ir esamomis valstybių narių veiklos vertinimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos priemonėmis, įskaitant:

—	valstybių narių kompetentingų institucijų indėlį užtikrinant pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms;

—	FRA, ypač jos EFRIS, priemones;

—	kitas specializuotas Sąjungos agentūras, ypač Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną (EDAPP), Europos lyčių lygybės institutą (EIGE), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą (Eurofound) ir Europos Sąjungos statistikos tarnybą (Eurostatas);

—	ekspertus, akademinės visuomenės atstovus, pilietinės visuomenės organizacijas, pvz., teisėjų, teisininkų (advokatų) ir žurnalistų profesines ir sektorines asociacijas;

—	tarptautinių organizacijų ir NVO parengtus esamus sąrašus ir gaires;

—	Europos Tarybą, ypač Venecijos komisiją, Valstybių prieš korupciją grupę (GRECO), Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongresą ir Europos veiksmingo teisingumo komisiją (CEPEJ);

—	tarptautines organizacijas, pvz., Jungtines Tautas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO);

—	Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir kitų tarptautinių teismų, tribunolų ir pagal sutartis įsteigtų organų praktiką;

—	visas Europos Parlamento rezoliucijas arba kitą tinkamą indėlį, įskaitant jo metinį pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje;

—	Sąjungos institucijų indėlį.

Visi šiame straipsnyje nurodyti šaltiniai, taip pat Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, kurią rengia demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ekspertų grupė, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, skelbiami viešai Komisijos interneto svetainėje.

7 straipsnis

Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita pateikiama suderintu formatu, prie jos pridedant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, ir ją rengiant ypač atsižvelgiama į šiuos aspektus:

—	valdžių padalijimą,

—	valstybės nešališkumą,

—	galimybę po rinkimų atšaukti politinius sprendimus,

—	institucinę stabdžių ir atsvarų sistemą, kuri užtikrina, kad nebūtų kvestionuojamas nešališkos valstybės principas,

—	valstybės ir institucijų pastovumą, remiantis konstitucijos nekintamumu,

—	žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą,

—	žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę,

—	pilietinės erdvės skatinimą ir veiksmingų pilietinio dialogo mechanizmų rėmimą,

—	teisę į aktyvų ir pasyvų piliečių demokratinį dalyvavimą rinkimuose ir dalyvaujamąją demokratiją,

—	sąžiningumą ir korupcijos nebuvimą,

—	skaidrumą ir atskaitomybę,

—	teisėtumą,

—	teisinį tikrumą,

—	piktnaudžiavimo įgaliojimais ar netinkamo naudojimosi jais prevenciją,

—	lygybę prieš įstatymą ir nediskriminavimą,

—	teisę kreiptis į teismus: nepriklausomumą ir nešališkumą, teisingą bylos nagrinėjimą, konstitucinį teisingumą (kai taikoma), nepriklausomą advokato profesiją,

—	teisinės valstybės principo laikymosi ypatingas problemas: korupciją, interesų konfliktą, asmens duomenų rinkimą ir stebėjimą,

—	Chartijos I–IV antraštines dalis,

—	EŽTK ir susijusius protokolus.

8 straipsnis

Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių laikymosi valstybėse narėse padėtį vertina ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų projektus rengia reprezentacinė nepriklausomų ekspertų grupė (toliau – DTVPT ekspertų grupė), remdamasi kiekybiniu ir kokybiniu turimų duomenų ir informacijos vertinimu.

8.1.

DTVPT ekspertų grupę sudaro šie nariai:

—	po vieną kiekvienos valstybės narės nacionalinio parlamento paskirtą nepriklausomą ekspertą, kuris turi reikiamą kvalifikaciją eiti konstitucinio teismo teisėjo arba aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas ir šiuo metu neina šių pareigų;

—

dešimt Europos Parlamento paskirtų ekspertų, kurių du trečdalius sudaro ekspertai iš ekspertų sąrašo, į kurį kandidatus siūlė:

i)	Visos Europos akademijos (ALLEA) federacija;

ii)	Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklas (ENNHRI);

iii)	Europos Taryba, įskaitant Venecijos komisiją, GRECO ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisarą;

iv)	CEPEJ ir Europos Sąjungos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (angl. CCBE);

v)	JT, ESBO ir EBPO.

8.2.	DTVPT ekspertų grupė renka pirmininką iš savo narių.

8.3.

Siekiant sudaryti geresnes sąlygas rengti Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų projektus, Komisija DTVPT ekspertų grupei suteikia sekretoriatą ir taip jai sudaro sąlygas tinkamai veikti, ypač renkant duomenis ir informacijos šaltinius, kuriuos reikės peržiūrėti ir įvertinti, taip pat teikiant administracinę paramą rengimo proceso metu.

9 straipsnis

DTVPT ekspertų grupė įvertina kiekvieną valstybę narę 7 straipsnyje išdėstytais aspektais ir nustato galimus pavojus ir pažeidimus. Siekiant užtikrinti DTVPT ekspertų grupės nepriklausomumą ir Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitų objektyvumą, kiekvienas grupės narys tą įvertinimą atlieka anonimiškai ir nepriklausomai. Tačiau DTVPT ekspertų grupės nariai gali konsultuotis tarpusavyje, kad galėtų aptarti metodus ir susitartus standartus.

DTVPT ekspertų grupė kasmet persvarsto įvertinimo metodiką ir, jei reikia, toliau ją tobulina, tikslina, papildo ir iš dalies keičia bendru Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sutarimu, pasikonsultavusi su nacionaliniais parlamentais, ekspertais ir pilietine visuomene.

10 straipsnis

Komisijai priėmus Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitą prasideda tarpparlamentinės diskusijos ir diskusijos Taryboje, kuriose siekiama išnagrinėti Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos rezultatus ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, imantis šių veiksmų:

—

Europos Parlamentas surengia tarpparlamentines diskusijas Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos pagrindu ir priima rezoliuciją. Ta diskusija turėtų būti rengiama taip, kad būtų apibrėžti kriterijai ir pasiekti tikslai bei numatytos priemonės kasmetiniams pokyčiams įvertinti vadovaujantis esamu Sąjungos konsensusu demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimu. Reikiamos procedūros taip pat turėtų būti pagreitintos, siekiant parengti tokias priemones, kurias taikant ne tik būtų galima iš karto veiksmingai stebėti metinius pokyčius, bet ir būtų užtikrintas visų susijusių šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymas;

—	metinė diskusija demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais – tai būtų dalis daugiamečio struktūrinio Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ir nacionalinių parlamentų dialogo, kuriame taip pat dalyvautų pilietinės visuomenės, FRA ir Europos Tarybos atstovai;

—

Taryba, vykdydama metinį dialogą teisinės valstybės klausimais ir remdamasi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, rengia metines diskusijas ir priima Tarybos išvadas, ragindama nacionalinius parlamentus reaguoti į demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitas, pasiūlymus ar reformas;

—	Komisija, remdamasi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, gali nuspręsti pradėti pažeidimo procedūrą dėl sistemingo pažeidinėjimo pagal ES sutarties 2 straipsnį ir SESV 258 straipsnį, sujungdama keletą pažeidimų nagrinėjimo bylų;

—	Komisija, vadovaudamasi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba, gali nuspręsti pateikti pasiūlymą įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina Sąjungos politiką laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal SESV 70 straipsnį.

10.1.

Nebus imtasi jokių tolesnių veiksmų dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos, jei valstybė narė atitinka visus 7 straipsnyje išdėstytus aspektus.

10.2.

Jei valstybė narė nesilaiko vieno ar daugiau 7 straipsnyje išdėstytų aspektų, Komisija, remdamasi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, nedelsdama pradeda dialogą su ta valstybe nare, atsižvelgdama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

10.2.1.

Jei konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ekspertų grupė nurodo, kad valstybėje narėje yra iškilęs aiškus šiurkštaus ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimo pavojus ir kad yra pakankamai priežasčių pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija nedelsdami aptaria klausimą ir priima pagrįstą sprendimą, kurį viešai paskelbia.

10.3.

Jei, remdamasi Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ekspertų grupė nurodo, kad valstybėje narėje yra nuolatinis ir šiurkštus ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimas, t. y., kad per pastaruosius dvejus metus jis pasunkėjo arba nepalengvėjo, ir kad yra pakankamai priežasčių pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 2 dalimi, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija aptaria klausimą ir kiekviena institucija priima pagrįstą sprendimą, kurį viešai paskelbia.

11 straipsnis

Pagrindinės teisės įtraukiamos į visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimą, kurį atlieka Komisija, atsižvelgdama į Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 25 straipsnį.

8 straipsnyje nurodyta DTVPT ekspertų grupė vertina, ar Europos Parlementas, Taryba ir Komisija laikosi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių.

12 straipsnis

Siekiant pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą poveikio vertinimo klausimais ir kurti pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi kultūrą įsteigiama Tarpinstitucinė poveikio vertinimo darbo grupė (toliau – Darbo grupė). Darbo grupė, siekdama geriau numatyti teisės aktų įgyvendinimo sunkumus valstybėse narėse, taip pat padėti išvengti skirtingų interpretacijų ir aiškinimo skirtingose Sąjungos institucijose dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo poveikio Sąjungos teisės aktams, ankstyvuoju etapu konsultuojasi su nacionaliniais ekspertais. Darbo grupė, siekdama užtikrinti, kad laikomasi demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių, ir skatinti šiuos principus bei teises, vadovaujasi Metodikos gairėmis, skirtomis suderinamumui su pagrindinėmis teisėmis Tarybos parengiamuosiuose organuose patikrinti (angl. Guidelines on methodological steps to be taken to check fundamental rights compatibility at the Council preparatory bodies), Komisijos Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija, praktinėmis gairėmis dėl atsižvelgimo į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose, Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio priemone Nr. 24 ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 38 straipsniu.

13 straipsnis

Šios su teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių įgyvendinimo užtikrinimu ir jų laikymusi Sąjungos institucijose susijusios metinės Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos ataskaitos įtraukiamos į metinį Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklą:

—	Chartijos taikymo metinė ataskaita;

—	ES teisės taikymo metinė ataskaita;

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (3) taikymo metinė ataskaita.

14 straipsnis

Šis susitarimas įsigalioja … .

Priimta …

Europos Komisijos vardu

Pirmininkas

Europos Sąjungos Tarybos vardu

Pirmininkas

Europos Komisijos vardu

Pirmininkas

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0173.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0286.

(3) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/178

P8_TA(2016)0412

DFP laikotarpio vidurio peržiūra

2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo (2016/2931(RSP))

(2018/C 215/26)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311, 312 ir 323 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (1), ypač į jo 2 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2015/623, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (TIS),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“ (4),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604), ir į kartu su juo pateikiamus dokumentus SWD(2016)0299,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą iš dalies keisti 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (COM(2016)0606),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. spalio 25 d. pareiškimą dėl DFP laikotarpio vidurio tikslinimo,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

pabrėžia, kad Europos Parlamentas yra nuolat susirūpinęs dėl to, kad pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (DFP) turimi ištekliai yra nepakankami; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais iškilo daug naujų krizių ir atsirado naujų prioritetų, ypač prasidėjo migrantų ir pabėgėlių krizė, išorėje susidarė ekstremaliųjų situacijų, atsirado vidaus saugumo problemų, ištiko žemės ūkio krizė, iškilo klausimas dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) finansavimo, tebesilaiko didelis nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, lygis; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ES neseniai ratifikavo susitarimą dėl klimato kaitos;

pabrėžia, kad po to, kai buvo atlikta DFP veikimo jos pirmuoju programavimo laikotarpiu peržiūra, kaip pateikiama jo 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje, siekiant į minėtąsias problemas reaguoti tinkamai, reikalingas didelis papildomas finansavimas iš ES biudžeto, kurio nebuvo įmanoma visapusiškai užtikrinti pirmaisiais šios programos metais dėl dabartinėje DFP numatytų nepakankamų finansinių išteklių; pabrėžia, kad ES biudžetas turi atitikti Europos Sąjungos politinius įsipareigojimus ir strateginius tikslus; taigi primena, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsnyje teigiama, kad „Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis“;

mano, kad daugiametės finansinės programos tikslinimas yra unikali proga reaguoti į biudžetinius sunkumus, kurie dabar kenkia Europos Sąjungos patikimumui; taigi ragina Tarybą prisiimti atsakomybę žodžius suderinti su veiksmais ir užtikrinti realistinį, patikimą, nuoseklų ir tvarų ES biudžetą likusiems dabartinės programos metams; mano, kad atliekant tikslinimą turi būti siekiama užtikrinti ilgalaikių politinių Sąjungos prioritetų įgyvendinimo ir reagavimo į naujus iškylančius uždavinius pusiausvyrą; dar kartą pakartoja, jog laikosi principinės pozicijos, kad naujos politinės iniciatyvos neturėtų būti finansuojamos esamų programų ir politikos sąskaita; pabrėžia, kad, siekiant atkurti piliečių pasitikėjimą Europos projektu, reikalingas skaidresnis ir labiau Europos piliečiams prieinamas ES biudžetas;

Greitų derybų dėl DFP tikslinimo pagrindas

primena, kad privalomas DFP tikslinimas po rinkimų buvo vienas iš pagrindinių Parlamento reikalavimų derybose dėl dabartinės finansinės programos nustatymo; todėl džiaugiasi, kad Komisija, atlikusi 2014–2020 m. DFP veikimo peržiūrą, kaip numatyta DFP reglamento 2 straipsnyje, nusprendė pasiūlyti DFP reglamento ir TIS tikslinimą; yra įsitikinęs, kad šis pasiūlymas yra tinkamas pradėti deryboms;

dar kartą pavirtina, kad jo 2016 m. liepos 6 d. rezoliucija dėl DFP yra jo įgaliojimai būsimose derybose dėl DFP, įskaitant visus DFP laikotarpio vidurio tikslinimo aspektus ir svarbius elementus, susijusius su DFP po 2020 m.;

pabrėžia, jog būtina, kad visi per šį tikslinimą susitarti pakeitimai būtų įgyvendinami nedelsiant ir įtraukiami jau į 2017 m. ES biudžetą; ragina Tarybą konstruktyviai ir greitai reaguoti į Komisijos pasiūlymą ir daugiau nedelsiant jai pirmininkaujančiai šaliai suteikti derybų įgaliojimus; yra pasirengęs taikinimo dėl 2017 m. biudžeto procedūros kontekste ir remiantis bendrai sutartu tvarkaraščiu ir konkrečiomis derybų sąlygomis greitai pradėti prasmingas derybas su Taryba dėl DFP laikotarpio vidurio tikslinimo; apgailestauja, kad nors taikinimas dėl biudžeto netrukus prasidės, Taryba dar nėra pasirengusi pradėti derybų dėl DFP; dar kartą patvirtina savo ketinimą susitarimą dėl abiejų paketų pasiekti iki 2016 m. pabaigos;

Parlamento atsakas į Komisijos pasiūlymą: siekiama plataus užmojo susitarimo dėl DFP tikslinimo

laikosi teigiamo nusiteikimo dėl siūlomų DFP paketo pakeitimų, ypač dėl lankstumo; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė padidinti dabartinės DFP viršutinių ribų – tai būtų aiškus ir tvarus sprendimas, kaip finansuoti numatomus ES politikos poreikius iki šio laikotarpio pabaigos; pabrėžia Parlamento nusiteikimą, kad 1a išlaidų kategorijos (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti), 1b išlaidų kategorijos (Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda), 3 išlaidų kategorijos (Saugumas ir pilietybė) ir 4 išlaidų kategorijos (Europos vaidmuo pasaulyje) viršutinės ribos yra nepakankamos ir turėtų būti padidintos, kad Sąjunga galėtų vykdyti jai tenkančius uždavinius ir įgyvendinti savo politinius tikslus;

ypač primena Parlamento prašymus dėl visiško su ESIF susijusių asignavimų mažinimo, dėl kurio daromas poveikis programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), kompensavimo, dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos tęsimo jai skiriant tokio pat lygio metinius asignavimus kaip 2014 m. ir 2015 m. ir dėl geroko 3 ir 4 išlaidų kategorijose turimų išteklių padidinimo siekiant įveikti migrantų krizę; teigiamai vertina Komisijos pasiūlytą visą papildomų tikslinių padidinimų paketą, kurį galima finansuoti iš iki šio laikotarpio pabaigos turimų maržų, tačiau pabrėžia, kad šis pasiūlymas nepakankamai atitinka Parlamento lūkesčius atitinkamose srityse;

pažymi, kad Komisijos pasiūlymas dėl sumų, vertinamas 12,8 mlrd. EUR, apima skirtingus elementus; ypač atkreipia dėmesį į papildomas lėšas, skiriamas programai „Horizontas 2020“ ir EITP transporto sričiai (po 0,4 mlrd. EUR), „Erasmus+“ ir COSME (po 0,2 mlrd.) ir Jaunimo užimtumo iniciatyvai (1 mlrd. EUR), kurios iš viso sudaro 2,2 mlrd. EUR naujų asignavimų; pažymi, kad daugelio pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuos Komisija pateikė lygiagrečiai su DFP laikotarpio vidurio tikslinimu (ESIF Išorės investicijų plano, įskaitant bendradarbiavimo su atskiromis kilmės ar tranzito valstybėmis partnerystės modelį, ir „Wifi4EU“), suma siekia papildomus 1,6 mlrd. EUR; primena, kad pristatant 2017 m. biudžeto projektą Komisija, atsižvelgdama į vykstančias teisėkūros procedūras, jau įtraukė migracijai skirtą 1,8 mlrd. EUR papildomų lėšų sumą ir atnaujino savo finansinį planavimą 3 išlaidų kategorijai paskirdama 2,55 mlrd. EUR; be to, pabrėžia, kad dalis siūlymų padidinti 1a ir 4 išlaidų kategorijų lėšas jau atspindimi Taisomajame rašte Nr. 1/2017; pagaliau pažymi, kad techninis sanglaudos politikai skiriamų lėšų paketų koregavimas, siekiantis 4,6 mlrd. EUR, yra Komisijos vykdomo techninio proceso rezultatas, ir yra jau atliktas kaip finansinės programos 2017 m. techninio koregavimo dalis;

10.

mano, kad jaunimo judumas yra itin svarbus didinant Europos savimonę ir identitetą, ypač populizmo ir klaidingos informacijos skleidimo grėsmės sąlygomis; mano, kad reikia toliau investuoti į Europos jaunimą naudojant ES biudžeto lėšas ir kad tai yra politinė būtinybė; pritaria naujų iniciatyvų, kaip antai neseniai pasiūlyta programa „Europos tinklo „Interrail“ bilietas 18-ojo gimtadienio proga“, pagal kurią kiekvienam Europos piliečiui, kai jam sukanka 18 m., būtų dovanojamas nemokamas „Interrail“ bilietas, įgyvendinimui; prašo, kad atliekant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimą šiam pasiūlymui būtų užtikrintas tinkamas finansavimas;

11.

yra ryžtingai nusiteikęs aiškiai išspręsti DFP specialiųjų priemonių mokėjimų įtraukimo į biudžetą klausimą; primena neišspręstą Komisijos ir Parlamento interpretacijos prieštaravimą Tarybos interpretacijai – šis prieštaravimas pastaruosius keletą metų per derybas dėl metinio biudžeto pagal dabartinę DFP nuolat būdavo dėmesio centre; primena savo įsitikinimą, kad įsipareigojimų asignavimams pasitelkus specialiąsias priemones gauti mokėjimų asignavimai taip pat turėtų būti skaičiuojami virš metinių DFP mokėjimų viršutinių ribų; mano, kad atsižvelgiant į Komisijos analizę ir prognozę, dabartinės DFP mokėjimų viršutinės ribos gali būti išlaikytos tik tuo atveju, jei klausimas bus išspręstas laikantis šių nuostatų;

12.

išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl dabartinių vėlavimų įgyvendinti pagal pasidalijamąjį valdymą vykdomas ES programas, kaip tai rodo, be kita ko, Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 projektas, pagal kurį į 2016 m. biudžetą įtraukti mokėjimai sumažinami 7,3 mlrd. EUR; numato, kad dėl tokių vėlavimų iki dabartinės DFP pabaigos gali susidaryti didelė mokėjimų prašymų sankaupa; primena, kad 2015 biudžetiniais metais neįvykdytų įsipareigojimų lygis vėl tapo toks pats aukštas, kaip ir anksčiau, o iš būsimų biudžetų finansuotinos sumos išaugo iki 339 mln. EUR; yra tvirtai įsitikinęs, kad turėtų būti kuo labiau stengiamasi išvengti tokio nesumokėtų sąskaitų susikaupimo ir naujos mokėjimų krizės, kaip tai buvo matyti ankstesniu laikotarpiu; taigi tvirtai pasisako už naują privalomą 2016–2020 m. laikotarpio mokėjimų planą, kurį turi parengti ir dėl jo susitarti visos trys institucijos; be to, mano, kad visiškas bendrosios mokėjimų maržos išnaudojimas, nenustatant jokių metinių viršutinių ribų, yra būtina sąlyga siekiant išspręsti šią problemą;

13.

dar kartą pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad bet koks perteklius, susidaręs dėl nepakankamo ES biudžeto įgyvendinimo ar nuobaudų, turėtų būti įtraukiamas į ES biudžetą kaip papildomos pajamos neatliekant atitinkamo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) įnašų koregavimo; apgailestauja, kad Komisija šios nuostatos neįtraukė į pasiūlymą dėl DFP laikotarpio vidurio tikslinimo;

14.

pabrėžia, kad patirtis rodo, jog lankstumo nuostatos turi esminę svarbą pirmaisiais DFP metais, siekiant finansuoti atsaką į migrantų ir pabėgėlių krizę bei naujas politines iniciatyvas, viršijančias griežtai nustatytas DFP ribas; taigi pritaria Komisijos pasiūlymui išplėsti šių nuostatų taikymą; ypač palaiko ketinimą panaikinti bendrosios įsipareigojimų maržos dydžio ir taikymo srities ribas, kaip to taip pat prašė Parlamentas; pažymi, kad siūlomos naujos lankstumo priemonei ir neatidėliotinos pagalbos rezervui skiriamos metinės sumos yra panašios į 2016 m. pasiektus lygius, susidariusius dėl perkėlimo į kitą laikotarpį, o Parlamento prašymas šias sumas viršijo dukart (atitinkamai 2 mlrd. EUR ir 1 mlrd. EUR);

15.

pabrėžia, kad veiksmingas ES biudžeto įvykdymas yra svarbiausias Parlamento prioritetas; ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą vėl į ES biudžetą įrašyti įsipareigojimų asignavimus, panaikintus dėl neįgyvendintų veiksmų, kuriems jie iš pradžių buvo skirti, ir pabrėžia, kad tai buvo vienas pagrindinių Parlamento reikalavimų, išsakytų 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl DFP; pabrėžia, kad šie panaikinti asignavimai iš tikrųjų yra asignavimai, kuriems biudžeto valdymo institucija jau davė leidimą, turėdama ketinimą, kad jie bus visiškai panaudoti, ir todėl jų negalima laikyti nauja ar papildoma našta nacionaliniams biudžetams;

16.

palaiko Komisijos siūlymą įsteigti ES krizių rezervą, kuris būtų priemonė greitai reaguoti į krizes ir į rimtų humanitarinių ar saugumo padarinių turinčius įvykius; mano, kad šios specialios priemonės panaudojimas krizės atveju bus aiškus ir veiksmingas sprendimas, jei prireiks papildomo finansavimo; sutinka su Komisijos pasiūlymu panaudoti panaikintus asignavimus, tačiau tvirtina, kad jie negali būti vienintelis šios priemonės finansavimo šaltinis;

17.

primena pagrindinį ES biudžeto vieningumo principą, kuriam kelia grėsmę tarptautinių fondų daugėjimas; todėl prašo skubiai pradėti taikyti šį principą, o iki tol Europos Parlamentui suteikti galimybę dalyvauti vykdant būtiną šių lėšų parlamentinę kontrolę;

18.

mano, kad vykstantis TIS tikslinimas yra puiki proga užtikrinti, kad balsavimo reikalavimai siekiant panaudoti DFP specialiąsias priemones būtų suvienodinti ir suderinti su reikalavimais, taikomais tvirtinant Sąjungos bendrąjį biudžetą; prašo atitinkamai pakeisti susijusias nuostatas;

Tuo pat metu pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų

19.

visiškai pritaria Komisijos ketinimui supaprastinti finansines taisykles ir mano, kad tai yra svarbi DFP laikotarpio vidurio tikslinimo dalis; taigi atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą atlikti viso Finansinio reglamento tikslinimą ir iš dalies pakeisti 15 sektorinių reglamentų; pabrėžia, kad supaprastinimo tikslas – paramos gavėjams pagerinti ir racionalizuoti įgyvendinimo sąlygas; įsipareigoja per tinkamą laiką pasiekti šią nuostatą atitinkantį sėkmingą rezultatą;

20.

pažymi, kad dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl ESIF išplėtimo, Išorės investicijų plano (įskaitant bendradarbiavimo su atskiromis kilmės ar tranzito valstybėmis partnerystės modelį) ir „Wifi4EU“, kuriuos Komisija pateikė tuo pat metu kaip ir pasiūlymus dėl DFP laikotarpio vidurio tikslinimo, Parlamentas ir Taryba spręs pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

Siekiant parengti po 2020 m. taikomą DFP

21.

pabrėžia, kad atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą reikia pradėti siekti susitarimo po 2020 m. taikomos DFP klausimu; pabrėžia, kad į tai atsižvelgiant turėtų būti prisiimti tvirti įsipareigojimai, ypač spręsti nuosavų išteklių sistemos reformos klausimą, įskaitant naujų nuosavų išteklių, kurie galėtų padėti gerokai sumažinti BNP įnašus į ES biudžetą, nustatymą ir laipsnišką visų rūšių korekcijų atsisakymą ir DFP trukmės priderinimą prie institucijų politinių ciklų;

o o

22.

ragina Komisiją biudžeto valdymo institucijai suteikti visą susijusią informaciją apie Jungtinės Karalystės 2016 m. birželio 23 d. referendumo ir jos išstojimo iš Europos Sąjungos padarinius dabartinės DFP biudžetui, nedarant poveikio abiejų šalių būsimų derybų rezultatui;

23.

pabrėžia, kad taika ir stabilumas – pagrindinės vertybės, kurias Sąjunga turi išsaugoti; mano, kad turi būti apsaugotas Didžiojo penktadienio susitarimas, kuris buvo esminės svarbos siekiant taikos ir susitaikymo; pabrėžia poreikį nustatyti konkrečias priemones ir programas, kuriomis būtų užtikrinta parama regionams, kurie patirs ypač didelį poveikį susiderėjus dėl išstojimo iš Europos Sąjungos po to, kai bus pasiremta Lisabonos sutarties 50 straipsniu;

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms suinteresuotosioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(2) OL L 103, 2015 4 22, p. 1.

(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/182

P8_TA(2016)0416

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas

2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas“ (2016/2101(INI))

(2018/C 215/27)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 136 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „2016 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2016)0321),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28–29 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 26/16),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga“ (1),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą „2016 m. Europos semestras. Struktūrinių reformų pažangos vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų nuodugnių apžvalgų rezultatai“ (COM(2016)0095),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitas „2016 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2015)0690), „2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2015)0691) ir „Bendros užimtumo ataskaitos projektas“ (COM(2015)0700), į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2015)0692) ir į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo (COM(2015)0701),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“ (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro (3),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (4),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 18 d. Komisijos žaliąją knygą „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (COM(2015)0063),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“ (COM(2015)0302),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. (5) ir 2016 m. rugsėjo 15 d. (6) rezoliucijas dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0309/2016),

A.	kadangi Komisijos 2016 m. pavasario prognozėse nurodoma, kad tikėtinas 2016 m. euro zonos augimo tempas – 1,6 proc., o ES – 1,8 proc.;

B.	kadangi Europa iki šiol patiria didelį investicijų deficitą ir būtina padidinti vidaus paklausą ir panaikinti makroekonominį disbalansą toliau didinant investicijas ES;

kadangi nedarbas (ir ypač struktūrinis nedarbas) ES išlieka viena iš didžiausių problemų, kurių kyla valstybėms narėms, nes šiuo metu jo lygis itin aukštas (10,5 mln. ilgalaikių bedarbių ES); Kadangi, nors, palyginti su ankstesniais metais, rodikliai nežymiai pagerėjo, jaunimo nedarbo ir bendras nedarbo lygis Europos periferijoje tebėra gerokai aukštesnis nei visos ES vidurkis;

D.	kadangi 2016 m. pradžioje sumažėjusios naftos kainos ir lėtas ekonomikos augimas, atrodo, yra papildomi veiksniai, dėl kurių infliacijos dydis pasiekė lygį, mažesnį už nulį;

E.	kadangi politiniai įvykiai, tokie kaip Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai ir santykiai su Rusija, taip pat pasaulio ekonomikos raidos neaiškumai, dar labiau prisidėjo prie kliūčių investicijoms;

F.	kadangi pabėgėlių antplūdis į valstybes nares taip pat kliudo investicijoms valstybėse narėse;

G.	kadangi valstybių narių reagavimo į joms skirtas Europos semestro rekomendacijas lygis panašus į jų reagavimo į vienašales EBPO rekomendacijas lygį (29 proc. ir 30 proc. 2014 m.);

kadangi Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl 2016 m. metinės augimo apžvalgos teigiamai įvertino geresnį politikos derinį ir pabrėžė, jog reikia skirti ypatingą dėmesį euro zonai; be to, jis pabrėžė, jog svarbu padidinti investicijas, vykdyti tvarias reformas ir prisiimti fiskalinę atsakomybę siekiant toliau skatinti Europoje spartesnį ekonomikos augimą ir atsigavimą;

Iššūkis Europai visuotinio ekonomikos sulėtėjimo sąlygomis

susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Europos ekonomikos 2016 m. pavasario prognozėmis, ES ekonomika augs lėčiau nei tikėtasi, nes manoma, kad BVP euro zonoje išaugs tik 1,6 proc. ir 2017 m. pasieks 1,8 proc.;

pabrėžia, kad ES iššūkiai susiję su blogėjančia tarptautine aplinka, neįgyvendintomis tvariomis reformomis ir ekonominės bei socialinės veiklos rezultatų, kurių pasiekta įvairiose Sąjungos dalyse, skirtumais; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį augimą, sanglaudą, našumą ir konkurencingumą; mano, kad dėl tvarių investicijų stygiaus ir trūkumų siekiant užbaigti kurti bendrąją rinką ES negali panaudoti viso savo augimo potencialo;

palankiai vertina tai, kad Komisija savo 2016 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose dėmesį skiria trims pagrindiniams prioritetams siekiant labiau didinti ekonomikos augimą: investicijų į inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą rėmimui, struktūrinių reformų vykdymui ir atsakingo viešųjų finansų tvarkymo skatinimui; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija turėtų labiau stengtis remti fiskalinį tvarumą vadovaujantis Stabilumo ir augimo paktu ir tuo pat metu visapusiškai taikyti jo lankstumo nuostatas vadovaujantis 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatu (COM(2015)0012);

pripažįsta sanglaudos politikos priemonių suderinimo su platesne ekonomikos valdymo sistema svarbą, siekiant remti atgaivinimo pastangas, kurios reikalingos Europos semestro taisyklių laikymuisi užtikrinti; tačiau pabrėžia, kad sanglaudos politikos teisėtumas yra pagrįstas Sutartimis ir kad ši politika yra Europos solidarumo išraiška, kurios pagrindiniai tikslai – stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje mažinant išsivystymo lygio skirtumus tarp įvairių regionų, finansuojant investicijas, susijusias su strategijos „Europa 2020“ tikslais, ir priartinant ES prie jos piliečių; todėl laikosi nuomonės, kad priemonės, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, turėtų būti taikomos protingai ir proporcingai, bet tik kaip kraštutinė priemonė, ir kad apie jų poveikį turi būti pranešama; be to, primena, kad tokių priemonių taikymas visada turėtų būti pagrįstas, skaidrus, kartu turi būti atsižvelgiama į konkrečias ekonomines ir socialines atitinkamos valstybės narės aplinkybes, siekiant išvengti regioninio arba vietos lygmens investicijų ribojimo, nes jos absoliučiai būtinos valstybių narių ekonomikai, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kadangi šios investicijos labai paskatina ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir skatina konkurencingumą ir produktyvumą, ypač didelio viešųjų išlaidų suvaržymo laikotarpiais; turėdamas omenyje Tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendime nurodytus dviejų valstybių narių atvejus, kai buvo numatyta taikyti sankcijas pagal perviršinio deficito procedūrą, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 8 dalimi, atkreipia dėmesį į 2016 m. liepos 27 d. Komisijos pasiūlymą ir vėlesnį 2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendimą atšaukti baudas, kurias buvo galima skirti, atsižvelgiant į valstybių narių argumentuotus prašymus, sudėtingą ekonominę aplinką, abiejų valstybių pastangas vykdyti reformas ir jų įsipareigojimus laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių; atsižvelgdamas į tai mano, kad į jo nuomones, pareikštas vykdant struktūrinį dialogą, turėtų būti atsižvelgiama pasiūlyme sustabdyti dalį 2017 m. įsipareigojimų ESI fondams pagal priemones, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu;

palankiai vertina tai, kad Komisija nuolat siekia apriboti rekomendacijų skaičių, ir jos pastangas supaprastinti semestrą įtraukiant daugiausia pagrindines prioritetines makroekonominiu ir socialiniu požiūriu svarbias sritis, kai nustatomi politiniai tikslai ateinantiems 18 mėnesių; dar kartą tvirtina, kad taip lengviau įgyvendinti rekomendacijas taikant išsamius ir prasmingus esamus ekonominius ir socialinius lyginamuosius standartus; pabrėžia, kad sumažinus rekomendacijų skaičių taip pat būtų užtikrintas didesnis dėmesys teminiams klausimams; pabrėžia, kad reikia sumažinti valstybių narių ekonominius skirtumus ir užtikrinti didėjančią jų konvergenciją;

visapusiškai remia pastangas, kurios buvo dedamos siekiant užtikrinti didesnę nacionalinę atsakomybę rengiant ir įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip nuolatinį reformų procesą; mano, kad, siekiant užtikrinti didesnę nacionalinę atsakomybę ir paskatinti veiksmingesnį konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą ir atsižvelgiant į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi įgyvendinti daugiau nei pusę konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, tai turi būti grindžiama deramai apibrėžtais ir suformuotais Europos lygmens, įskaitant, jei reikia, nacionalinius parlamentus ir regionų ir vietos valdžios institucijas, prioritetais; pakartoja, kad, atsižvelgiant į valstybėse narėse galiojantį galių ir kompetencijos sričių pasiskirstymą, konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas gali pagerėti aktyviai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, todėl pritaria Regionų komiteto pasiūlymui parengti elgesio kodeksą, taikomą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui Europos semestre; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionaliniai parlamentai vykdytų deramą nacionalinių reformų programų demokratinę kontrolę;

pabrėžia, kad ilgalaikė Europos ekonomikos krizė parodė, kad labai svarbu sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms tam tikrose srityse (pavyzdžiui, švietimo, inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros) ir kartu padidinti ES konkurencingumą vykdant tvarias struktūrines reformas, kuriomis skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas, vykdant atsakingą fiskalinę politiką, kuria formuojama palankesnė aplinka darbo vietų kūrimui, įmonėms (ypač MVĮ) ir investicijoms; atkreipia dėmesį į Europos strateginių investicijų fondo veikimo vienerių metų poveikį; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Europos strateginių investicijų fondo paklausą mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose ir kad jo investicijos iš tiesų nedubliuotų kitų investicijų, taip pat didinti pastangas kurti investavimo platformas, be kita ko, regionų lygmeniu;

pabrėžia, kad vis dar aukštas nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, lygis rodo, jog kokybiškų darbo vietų kūrimo pajėgumai keletoje valstybių narių tebėra riboti, taip pat pažymi, kad, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir laikantis nacionalinės praktikos, reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant padidinti investicijas į gebėjimus, padidinti darbo rinkų taptų įtraukumą ir sumažinti socialinę atskirtį bei augančią pajamų ir turtinę nelygybę, kartu išsaugant biudžeto valdymo patikimumą; konstatuoja, jog, siekiant efektyviai sumažinti vis dar aukštą nedarbo lygį daugelyje valstybių narių, itin svarbios paramos priemonės, kuriomis didinamos galimybės gauti finansavimą, ypač MVĮ;

pabrėžia, kad dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, kurioms būdingas likvidumo perteklius esant nulinės apatinės ribos palūkanų normoms, prastos paklausos perspektyvos bei ribotos namų ūkių ir įmonių investicijos ir išlaidos, reikia įgyvendinti atnaujintą politikos priemonių derinį, kurį skatindama ekonomikos augimą turėtų pasiūlyti Komisija; konstatuoja, kad, esant investicijų ir tvarių struktūrinių reformų stygiui, ekonomikos augimui skatinti nepakanka vien pinigų politikos;

2016 m. rekomendacijų prioritetai ir tikslai

10.

atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją trims valstybėms narėms nutraukti perviršinio deficito procedūrą; pritaria Komisijai, kad didelis ir nuolatinis einamųjų sąskaitų perteklius rodo poreikį skatinti paklausą ir investicijas (ypač ilgalaikes) siekiant atremti ateities iššūkius, susijusius su transportu ir komunikacijomis, skaitmenine ekonomika, švietimu, inovacijomis ir moksliniais tyrimais, klimato kaita, energetika, aplinkos apsauga ir senėjančia visuomene; ragina Komisiją toliau skatinti vykdyti atsakingą ir tvarią biudžeto politiką, kuria remiasi ekonomikos augimas ir atsigavimas visose valstybėse narėse, daugiau dėmesio skiriant investicijoms bei efektyvioms viešosioms išlaidoms ir remiant tvarias ir socialiniu atžvilgiu subalansuotas struktūrines reformas;

11.

pažymi, jog reikia papildomų priemonių siekiant didinti finansavimo galimybes, ypač MVĮ, ir laikantis ES teisės aktų mažinti neveiksnių paskolų apimtį euro zonoje, kad būtų pagerintas bankų balansų patikimumas ir taip padidintas bankų gebėjimas teikti paskolas realiosios ekonomikos veiklai; pabrėžia, kad svarbu palaipsniui baigti kurti ir įgyvendinti bankų sąjungą ir plėtoti kapitalo rinkų sąjungą, siekiant sukurti stabilias sąlygas investicijoms ir ekonomikos augimui ir išvengti euro zonos finansų rinkos susiskaidymo;

12.

pabrėžia, kad investicijos iki šiol vyko lėtai ir nepaskatino nei tvaraus ir įtraukaus ES ekonomikos augimo, nei verslo aplinkos pagerėjimo; mano, kad pinigų politika turi būti papildyta tinkama fiskaline politika, kuria siekiama didinti ES ekonomikos augimą, laikantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, įskaitant jo nuostatas dėl lankstumo; konstatuoja, kad pastaraisiais metais labai sumažėjo subnacionalinės valdžios lygmens investicijos, tačiau jos vis dar sudaro maždaug šešiasdešimt procentų viešųjų investicijų ES; pabrėžia, kad investicijų politikos priemones (pavyzdžiui, Europos strateginių investicijų fondą ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus) reikia suderinti tarpusavyje, tinkamai nustatant jų sąveiką ir tarpusavio papildomumą, siekiant padidinti Sąjungos išlaidų pridėtinę vertę, pritraukiant papildomų išteklių iš privačių investuotojų; todėl pabrėžia, kad, pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą rengiant atitinkamą struktūrinės reformos projektą, į programos veiklą derėtų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

Politinis atsakas ir išvados

13.

pabrėžia, kad reikia gerinti bendrą ES ekonomikos augimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir išsaugojimo pajėgumą ir tokiu būdu spręsti aukšto nedarbo lygio problemą sukuriant ekonomikos augimui palankią reglamentavimo sistemą; mano, kad migracija galėtų padėti kompensuoti neigiamą visuomenės senėjimo poveikį (priklausomai nuo valstybių narių galimybių geriau pasinaudoti migrantų gebėjimais ir darbo jėgos migracijos valdymo sistemas pritaikyti prie darbo rinkos poreikių);

14.

pabrėžia, jog svarbu, kad švietimo sistemos būtų įtraukios, skatintų inovacijas ir kūrybiškumą ir suteiktų darbo rinkai reikalingų gebėjimų, ypatingą dėmesį skiriant profesiniam mokymui; pažymi, kad derėtų vengti lenktyniavimo mažinant darbo užmokestį ir užimtumo standartus ir, vadovaujantis ES solidarumo ir subsidiarumo vertybėmis, užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp ekonominių, socialinių ir žmogiškųjų sąnaudų, drauge sutelkiant dėmesį į investicijas į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei švietimo sistemų ir profesinio mokymo (įskaitant mokymąsi visą gyvenimą) tobulinimą; mano, kad reikia gerai parengtų politikos priemonių, kuriomis skatinamos inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, taip didinant produktyvumą, užtikrinant nuolatinį tvarų ekonomikos augimą ir padedant įveikti dabartinius struktūrinius iššūkius, mažinant atsilikimą nuo kitų šalių ekonomikos inovacijų srityje;

15.

ragina Komisiją pirmenybę teikti priemonėms, kuriomis mažinamos kliūtys didesniems investicijų srautams ir prekybai, atsirandančios ES lygmeniu dėl to, kad trūksta aiškumo dėl vykdytinų strategijų, ypač energetikos, transporto, komunikacijų ir skaitmeninės ekonomikos srityse; atkreipia dėmesį į poveikį, kurį po teisės aktų dėl bankų sąjungos priėmimo ir nacionaliniu lygmeniu bankų skolinimui turi apsunkinančios teisės sistemos, korupcija, finansų sektoriaus neskaidrumas, pasenusi biurokratija, nepakankamas viešųjų paslaugų skaitmeninimas, netinkamas išteklių paskirstymas, kliūtys bendrajai rinkai bankininkystės ir draudimo sektoriuose bei švietimo sistemos, kurios ir toliau neatitinka darbo rinkos poreikių ir bendrosios rinkos sukūrimo reikalavimų;

16.

apgailestauja dėl to, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, kurioje pirmą kartą kova su skurdu buvo įtraukta į ES programą, skurdo masto mažinimo Sąjungoje tikslas nebus pasiektas; mano, kad kovos su skurdu tikslas turėtų būti įtrauktas į ES politikos priemones dar jas rengiant;

17.

pabrėžia, kad svarbu vengti pernelyg didelės mokesčių dalies darbo sąnaudose, nes per didelis apmokestinimas mažina paskatas ekonomiškai neaktyviems asmenims, bedarbiams, antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims ir mažai uždirbantiems asmenims grįžti į darbo rinką;

18.

konstatuoja, kad šiuo metu vyksta Komisijos diskusijos su valstybėmis narėmis dėl gamybos apimties deficito apskaičiavimo metodikos;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti stengiamasi pašalinti valstybėse narėse išliekančias kliūtis investicijoms ir sudaryti galimybes tinkamesniam tvarų augimą skatinančių politinių priemonių deriniui, įskaitant realų dėmesį išlaidoms, susijusioms su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra; mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių parama mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo įstaigoms turi esminės įtakos Europos ekonomikos konkurencingumo didinimui ir kad dėl šios infrastruktūros silpnumo ar trūkumo kai kurios šalys atsiduria itin nepalankioje padėtyje; pabrėžia, kad nėra universalaus idealios ES inovacijų politikos recepto, tačiau inovacinio pajėgumo skirtumams ES pašalinti rekomenduotina valstybėse narėse vykdyti pakankamai diferencijuotą inovacijų politiką, paremtą jau pasiektų laimėjimų pavyzdžiais;

20.

palankiai vertina 2015 m. gruodžio mėn. 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje pasiektą Paryžiaus susitarimą ir ragina valstybes nares ir Komisiją jį įgyvendinti;

2016 m. Europos semestrui skirtas sektorių indėlis

Užimtumo ir socialinė politika

21.

mano, kad Taryba ir Komisija turėtų stengtis pasiekti, kad fiskalinio konsolidavimo procesus papildytų priemonės, kurios padėtų mažinti nelygybę, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Europos semestro procesas turėtų padėti pasiūlyti dabartinių ir atsirandančių socialinių problemų sprendimus, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnę ekonomiką; atkreipia dėmesį į tai, kad socialinės investicijos į žmogiškąjį kapitalą turi būti pagrindiniai papildomi veiksmai, nes žmogiškasis kapitalas yra vienas iš augimo veiksnių, taip pat konkurencingumo ir vystymosi varomoji jėga; prašo, kad įgyvendinant pagrindines struktūrines reformas, kurioms pritariama konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, būtų atliekamas socialinio poveikio vertinimas atsižvelgiant į jų trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį, siekiant geriau suvokti socialines ir ekonomines pasekmes bei poveikį užimtumui, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui;

22.

pabrėžia, kad nedarbas, visų pirma jaunimo nedarbas, tebėra svarbiausia Europos šalių visuomenių problema, ir kad, pasak Komisijos, nedarbo lygis toliau laipsniškai mažėja, tačiau tebėra didesnis nei 2008 m. – 2016 m. balandžio mėn. užregistruota 21,2 mln. bedarbių, o jų skaičius valstybėse narėse labai skiriasi; pabrėžia, kad reikalingas kokybinis ir kiekybinis sukurtų darbo vietų vertinimas, siekiant išvengti užimtumo rodiklių didėjimo vien dėl kuriamų mažų garantijų darbo vietų arba darbuotojų skaičiaus mažėjimo; pažymi, kad nors švietimo ir mokymo sistemos padeda įgyti įgūdžių ir žinių, kai kuriose valstybėse narėse jos nepasiekia gerų rezultatų tarptautiniu mastu, o kvalifikuotų darbuotojų vis labiau trūksta, todėl 39 proc. įmonių vis dar sunku surasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų; primygtinai reikalauja, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiau dėmesio būtų skiriama pastangoms užtikrinti, kad darbo rinkoje būtų išlaikoma struktūrinė pusiausvyra, taip pat kovai su ilgalaikiu nedarbu ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi; pabrėžia, kad būtina toliau investuoti į švietimo ir mokymo sistemas ir jas plėtoti, taip pat aprūpinti visuomenę priemonėmis ir gebėjimais, kad ji galėtų iš naujo prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2008–2014 m. Europos Sąjungoje žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičius padidėjo 4,2 mln., o bendras jų skaičius siekia daugiau kaip 22 mln. (22,3 proc.); pažymi, jog Komisija nurodė, kad „dauguma nuo krizės nukentėjusių valstybių narių vis dar patiria sunkius socialinius padarinius“; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti skurdą, socialinę atskirtį ir didėjančią nelygybę, kad būtų galima panaikinti valstybių narių tarpusavio ir visuomenės vidaus ekonominius ir socialinius skirtumus; mano, kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi ir nelygybės mažinimas konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turėtų būti svarbiausias prioritetas, nes tai ypač svarbu siekiant ilgalaikio ekonomikos augimo ir socialiniu požiūriu tvaraus įgyvendinimo tempo;

24.

primena, kad, kaip teigė Parlamentas, socialiniu požiūriu patikimos reformos turi būti grindžiamos solidarumo, integracijos, socialinio teisingumo ir sąžiningo turto paskirstymo principais – tai modelis, kuriuo užtikrinama lygybė ir socialinė apsauga, pažeidžiamų grupių apsauga ir aukštesnis visų piliečių gyvenimo lygis;

25.

mano, kad ekonomikos augimas turi užtikrinti teigiamą socialinį poveikį; palankiai vertina tai, kad buvo nustatyti trys nauji pagrindiniai užimtumo rodikliai, taikomi nustatant makroekonominių rezultatų suvestines; dar kartą ragina teikti jiems tokią pačią reikšmę kaip ir esamiems ekonominiams rodikliams, užtikrinant, kad vidaus disbalansas būtų įvertintas geriau ir kad būtų didinamas struktūrinių reformų veiksmingumas; šiuo tikslu ragina, siekiant išvengti atrankinio taikymo, sudaryti sąlygas jais remiantis atlikti išsamią analizę ir geriau suprasti politikos krypčių ir veiksmų priežasties ir pasekmės ryšį; siūlo rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pradėti taikyti socialinio disbalanso procedūrą, kad būtų užkertamas kelias socialinių standartų mažėjimui, skatinant veiksmingai taikyti socialinius ir užimtumo rodiklius vykdant makroekonominę priežiūrą; mano, kad užimtumo rodikliams suteikiant tokią pačią reikšmę kaip ekonominiams rodikliams kartu turėtų būti sustiprintas EPSCO tarybos vaidmuo Europos semestre;

26.

mano, kad nustačius tris užimtumo rodiklius paaiškėjo, kad ES ekonomikos valdymo procese Europos užimtumo strategijai, taip pat užimtumo gairėms tenka svarbus vaidmuo, tačiau reikia įdėti daugiau pastangų, visų pirma nustatant socialinius rodiklius;

27.

pripažįsta, kad Komisija pradėjo su Europos socialinių teisių ramsčio steigimu susijusį darbą, tačiau primena, kad būtina pateikti konsultacijų proceso rezultatus ir toliau imtis naujų veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama kurti stipresnę ir teisingesnę ES ir kurioms turėtų tekti svarbus vaidmuo kovojant su nelygybe; šiuo atžvilgiu pabrėžia penkių pirmininkų pranešimą, kuriame raginama siekti didesnės ekonominės ir socialinės konvergencijos, tačiau pripažįstama, kad nėra vieno visiems tinkamo sprendimo; atsižvelgdamas į tai mano, kad bet kokia bendra politika turėtų būti pritaikyta kiekvienai valstybei narei; mano, kad Europos priemonėmis taip pat turėtų būti sprendžiami nelygybės ir nevienodų pajamų valstybėse narėse klausimai, ir kad turi būti daroma daugiau nei vien tik gerinama labiausiai nepasiturinčių asmenų padėtis;

28.

pripažįsta, kad įgyvendinant Europos semestrą dabar daugiau dėmesio skiriama užimtumui ir socialinės veiklos rezultatams; ragina valstybes nares, nepažeidžiant nacionalinių kompetencijų, imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti deramą darbą, už kurį būtų mokamas pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, ir galimybę gauti pakankamas minimalias pajamas ir socialinę apsaugą (kurios jau padėjo sumažinti skurdo lygį nuo 26,1 iki 17,2 proc.) bei aukštos kokybės viešąsias paslaugas, taip pat pritaria, kad būtų sukurta tinkama socialinės apsaugos sistema; ragina Komisiją, siekiant nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis padidinti administracinius gebėjimus, pasiūlyti pagalbą valstybėms narėms ir keistis su jomis geriausia patirtimi, nes tai yra vienas pagrindinių uždavinių siekiant atnaujinti ilgalaikes investicijas ir užtikrinti darbo vietų kūrimą ir tvarų augimą;

29.

pabrėžia, kad socialinės apsaugos užtikrinimas ir socialinės apsaugos sistemų valdymas yra valstybių narių kompetencija, kurią Sąjunga koordinuoja, tačiau jos nesuvienodina;

30.

pripažįsta, kad darbo užmokesčio nustatymas yra valstybių narių kompetencija, kurią reikia gerbti laikantis subsidiarumo principo;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo nedarbas sumažėjo, tačiau pažymi, kad jis vis dar neįtikėtinai didelis, nes daugiau kaip 4 mln. asmenų iki 25 metų amžiaus Europos Sąjungoje yra bedarbiai, iš kurių 2,885 mln. yra euro zonoje; apgailestauja, kad praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti Jaunimo užimtumo iniciatyva, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo rezultatai yra labai nevienodi ir kartais neveiksmingi; ragina Komisiją 2016 m. spalio mėn. pateikti išsamią iniciatyvos įgyvendinimo rezultatų analizę, kad ja remiantis būtų galima tęsti programą;

32.

primena, kad daugelyje valstybių narių, be kitų priežasčių, dėl ilgalaikio nedarbo bedarbio pašalpos kasmet vis mažėja, todėl vis daugėja žemiau skurdo ir socialinės atskirties ribos gyvenančių žmonių; ragina užtikrinti tinkamas bedarbio pašalpas, kad žmonės galėtų gyventi oriai, ir imtis veiksmų siekiant tuos žmones sklandžiai integruoti į darbo rinką;

33.

pabrėžia, kad pensijų sistemų disbalansą iš esmės lėmė nedarbas, darbo užmokesčio nuvertėjimas ir darbo nesaugumas; todėl ragina vykdyti reformas, kuriomis užtikrinamas tinkamas tvirtos pirmosios pakopos pensijų sistemos, kuria užtikrinamos deramos, bent jau virš skurdo rizikos ribos pensijos, finansavimas;

34.

dar kartą primena, kad siekiant didinti konvergenciją ir Europos šalių integraciją labai svarbus laisvas asmenų judėjimas;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad padaugėjo rekomendacijų dėl minimalių pajamų nustatymo tvarkos (jos skirtos penkioms valstybėms narėms); vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad dėl didelių pajamų skirtumų nukenčia ne tik socialinė sanglauda, bet ir tvarus ekonomikos augimas (kaip neseniai teigė TVF ir EBPO), ragina Komisiją įvykdyti pirmininko J.-C. Junckerio jo inauguracinėje kalboje duotą pažadą – taikant Europos minimalių pajamų sistemą ir laikantis nacionalinės praktikos ir subsidiarumo principo visiems europiečiams užtikrinti tinkamas pajamas, kad jie galėtų padengti pagrindines pragyvenimo išlaidas;

36.

yra susirūpinęs dėl didėjančios pajamų nelygybės, kuri iš dalies yra susijusi su neveiksmingomis darbo rinkos reformomis; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, padedančias gerinti darbo kokybę, siekiant sumažinti darbo rinkos segmentaciją, drauge su priemonėmis, padedančiomis padidinti minimalų darbo užmokestį iki deramo lygio, taip pat stiprinti kolektyvines derybas ir darbuotojų padėtį darbo užmokesčio nustatymo sistemose, siekiant sumažinti darbo užmokesčio skirtumus; įspėja, kad pastaraisiais dešimtmečiais įmonių vadovams tenkanti pelno dalis didėja, o darbuotojų darbo užmokestis nekinta arba mažėja; mano, kad dėl šių didelių darbo užmokesčio skirtumų didėja nelygybė ir mažėja įmonių našumas ir konkurencingumas;

37.

yra susirūpinęs dėl to, kad ilgalaikis nedarbas yra vis dar didelis (Europos Sąjungoje yra 10,5 mln. ilgalaikių bedarbių), ir primena, kad ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką yra labai svarbi, siekiant užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą ir šių žmonių pasitikėjimą savimi; todėl apgailestauja, kad įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką trūksta valstybių narių veiksmų; dar kartą ragina Komisiją remti pastangas suteikiant visų amžiaus grupių darbininkams ir darbo ieškantiems asmenims mokymosi visą gyvenimą galimybių ir kuo greičiau imtis priemonių siekiant pagerinti galimybes gauti ES finansavimą, taip pat, kai įmanoma, sutelkti papildomų išteklių;

38.

mano, kad, siekiant skatinti subalansuotą ir integracinį augimą, užtikrinti ilgesnį profesinės veiklos laikotarpį, kurti darbo vietas ir mažinti nelygybę, tebėra labai svarbu užtikrinti socialinę apsaugą, įskaitant pensijas ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vykdyti politiką, kuria per visą asmens gyvenimo ciklą užtikrinamas socialinės apsaugos sistemų pakankamumas, tinkamumas, veiksmingumas, kokybiškumas ir galimybė oriai gyventi, taip pat kovojama su nelygybe ir skatinama integracija siekiant panaikinti skurdą, visų pirma iš darbo rinkos išstumtų asmenų ir pažeidžiamiausių grupių skurdą;

39.

atkreipia dėmesį į fizines ir skaitmenines kliūtis bei trukdžius, su kuriais vis dar susiduria neįgalūs asmenys; tikisi, kad Komisijos Neįgalumo aktas bus greitai įgyvendintas ir dėmesys bus veiksmingai sutelktas į konkrečias priemones, kurios skatintų įtrauktį ir prieigą;

Vidaus rinka

40.

palankiai vertina tai, kad daugeliu konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų remiama gerai veikianti ir integruota bendroji rinka, įskaitant finansines ir investicijų galimybes, kuriomis remiamos įmonės (ypač MVĮ) ir padedama kurti darbo vietas, e. vyriausybę, viešuosius pirkimus ir abipusį pripažinimą, be kita ko, abipusį kvalifikacijų pripažinimą; pabrėžia, kad vykdymo užtikrinimas yra svarbiausias aspektas, jei norima pajusti šių politikos sričių daromą poveikį; mano, jog šioje srityje itin svarbu, kad Komisija rengdama konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas skirtų kuo didesnį dėmesį ilgalaikių reformų, kurios daro didelį poveikį socialinėms investicijoms, užimtumui ir mokymui, vykdymui;

41.

teigia, jog bendroji rinka yra ES ekonomikos pagrindas, ir pabrėžia, kad įtrauki, geriau valdoma užtikrinant palankias geresnio reguliavimo ir konkurencijos sąlygas bendroji rinka yra itin svarbi priemonė siekiant skatinti ekonomikos augimą, sanglaudą, užimtumą ir konkurencingumą ir išsaugoti tiek verslo sektoriaus, tiek vartotojų pasitikėjimą; todėl ragina Komisiją stebėti valstybių narių daromą pažangą ir dar kartą pabrėžia, kad svarbu į Europos semestrą oficialiai įtraukti bendrosios rinkos ramstį, kad būtų galima nuolat stebėti bendrosios rinkos rodiklius, kurie leidžia sistemingai sekti ir vertinti valstybių narių pažangą įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

42.

palankiai vertina Komisijos pasiryžimą spręsti nesuderintos mokesčių politikos Europos Sąjungoje problemą ir visų pirma problemas, su kuriomis dėl skirtingų nacionalinių PVM taisyklių sudėtingumo susiduria MVĮ; ragina Komisiją įvertinti galimybes toliau stiprinti koordinavimą ir, visų pirma, įvertinti galimybę bendrojoje skaitmeninėje rinkoje taikyti supaprastintą PVM nustatymą;

43.

smerkia vis dar esamas arba kuriamas kliūtis, kurios trukdo sukurti gerai veikiančią ir integruotą bendrąją rinką; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių yra tik iš dalies perkėlusios į nacionalinę teisę ir įgyvendinusios Paslaugų direktyvą, ir ragina Komisiją veiksmingiau užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos nuostatos, kurių valstybės narės įsipareigojo laikytis pagal ES teisę; primena Komisijai jos įsipareigojimą prireikus naudoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kad būtų užtikrintas prekių ir paslaugų bei skaitmeninio sektoriaus bendrosios rinkos teisės aktų visapusiškas įgyvendinimas;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo sistema yra pagrįsta abipusio pasitikėjimo tarp teisinių sistemų ir abipusio kvalifikacijų kokybės tikrinimo principais; pažymi, kad reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų geriau įgyvendinamas abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas; pabrėžia, kad dėl bendrosios rinkos susiskaidymo, varžančio ekonominę veiklą ir vartotojų pasirinkimą, tinkamas vykdymo užtikrinimas ir geresnis reglamentavimas yra itin svarbūs ir turėtų apimti visus verslo sektorius ir būti taikomi galiojantiems ir būsimiems teisės aktams; palankiai vertina reglamentuojamų kvalifikacijų ir profesijų apibendrinimo veiklą, kuria bus sukurta interaktyvi vieša duomenų bazė, kuri galės padėti plėtoti valstybių narių nacionalinius veiksmų planus;

45.

apgailestauja, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose vis dar nurodomi trūkumai viešųjų pirkimų srityje, pvz., konkurencijos ir skaidrumo trūkumas, ir kad 21 valstybė narė teisėkūros aktų paketą nevisiškai perkėlė į nacionalinę teisę, o tai sukėlė rinkos iškraipymų; ragina Komisiją imtis skubių veiksmų ir pradėti būtinas pažeidimų nagrinėjimo procedūras, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo teisines prievoles; ragina Komisiją vykdyti sistemingą, efektyvią ir skaidrią stebėseną siekiant užtikrinti, kad administracinės procedūros nesukeltų neproporcingos naštos įmonėms ir netrukdytų MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

46.

remia valstybių narių pastangas modernizuoti viešojo administravimo paslaugas, visų pirma pasitelkiant e. vyriausybę, ir ragina visų įmonių ir piliečių naudai užtikrinti geresnį viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, administracinių procedūrų supaprastinimą ir sąveikumą, taip pat ragina Komisiją tais atvejais, kai viešųjų paslaugų skaitmeninimas finansuojamas iš ES biudžeto, veiksmingiau stebėti, ar tinkamai naudojamos lėšos;

o o

47.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybos, Komisijos, Euro grupės ir ECB pirmininkams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0058.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0238.

(3) OL C 165 E, 2013 6 11, p. 24.

(4) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(5) OL C 24, 2016 1 22, p. 2.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0358.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/190

P8_TA(2016)0417

Transriebalai

2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl riebalų rūgščių transizomerų (RRT) (2016/2637(RSP))

(2018/C 215/28)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (1), ypač į jo 30 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl riebalų rūgščių transizomerų maisto produktuose ir Europos Sąjungos gyventojų mityboje (COM(2015)0619),

—	atsižvelgdamas į Jungtinio tyrimų centro pranešimą pavadinimu „Riebalų rūgščių transizomerai Europoje – kokia mūsų padėtis? Įrodymų apibendrinimas 2003–2020 m.“ (angl. „Trans fatty acids in Europe: where do we stand? A synthesis of the evidence: 2003-2013“),

—	atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2009 m. mokslinėje nuomonėje nurodytas rekomendacijas dėl su maistu suvartojamo RRT kiekio,

—

atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos publikacijas „Riebalų rūgščių transizomerų suvartojimo maiste politikos veiksmingumas: sisteminga faktinių duomenų apžvalga“ (2), „Riebalų rūgščių transizomerų pašalinimas Europoje. Politikos informacinis dokumentas“ (3) ir „Riebalų rūgščių transizomerų vartojimo poveikis kraujo lipidams ir lipoproteinams: sisteminė peržiūra ir regresinė metaanalizė“ (4),

—	atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl riebalų rūgščių transizomerų (O-000105/2016 – B8-1801/2016 ir O-000106/2016 – B8-1802/2016),

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi riebalų rūgščių transizomerai (RRT) yra ypatinga nesočiųjų riebalų rūšis;

kadangi RRT natūraliai aptinkami iš atrajotojų gaunamuose maisto produktuose, pavyzdžiui, pieno ir mėsos produktuose, taip pat kai kuriuose augaluose ir augalinės kilmės produktuose (poruose, žirniuose, sėjamosiose salotose ir rapsų aliejuje), tačiau dažniausiai aptinkami pramoniniu būdu pagamintuose iš dalies hidrintuose augaliniuose aliejuose (augalų aliejuose, kurie pakeičiami papildant vandenilio atomais ir vartojami skrudinant aliejuje ir kepant orkaitėje bei pagamintuose maisto produktuose siekiant pratęsti galiojimo laiką);

kadangi dėl to suvartojamų RRT kiekis glaudžiai susijęs su pramoniniu būdu pagamintais iš dalies hidrintais aliejais, kurie plačiu mastu naudojami maisto produktų ir gėrimų gamyboje (tiek fasuotų, tiek nefasuotų produktų, pvz., parduodant maistą pagal svorį viešojo maitinimo vietose ir teikiant aprūpinimo maistu paslaugas);

D.	kadangi EFSA 2010 m. padarė išvadą, kad RRT iš atrajotojų poveikis panašus į pramoniniu būdu pagamintų produktų poveikį;

E.	kadangi atrajotojų riebaluose yra 3–6 proc. RRT;

F.	kadangi žmonės paprastai suvartoja mažai natūraliai aptinkamų RRT, gaunamų iš atrajotojų, ir kadangi PSO nurodo, kad dabartinėje realiojo pasaulio mityboje šie natūraliai aptinkami RRT greičiausiai nekelia rizikos sveikatai dėl to, kad jų vartojimo kiekis palyginti nedidelis;

G.	kadangi ši rezoliucija taikoma tik pramoniniu būdu pagamintoms riebalų rūgštims;

H.	kadangi daugelis restoranų ir greitojo maitinimo įstaigų naudoja RRT maisto produktams gruzdinti, nes RRT yra nebrangūs ir gali būti daug kartų pakartotinai panaudojami komercinėse gruzdintuvėse;

I.	kadangi dar daugiau RRT pridedama arba susidaro gaminant kai kuriuos maisto produktus (pvz., sausainius, pyragus, sūrius užkandžius ir gruzdintą maistą);

kadangi nustatyta, jog dažnai vartojant pramoniniu būdu pagamintus iš dalies hidrintus augalinius aliejus didėja širdies ir kraujagyslių ligų (labiau nei dėl bet kurio kito ilgalaikio veiksnio), nevaisingumo, endometriozės, tulžies pūslės akmenligės, Alzheimerio ligos, diabeto ir kai kurių rūšių vėžio rizika;

K.	kadangi ES valdžios institucijos turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad sumažėtų priežasčių, nulemiančių nutukimą;

L.	kadangi didelis RRT suvartojimas didina riziką (daugiau nei bet kokia kita maistinė medžiaga, skaičiuojant vienai kalorijai) susirgti koronarine širdies liga, kuri, atsargiausiais apskaičiavimais, sukelia apie 660 tūkst. mirties atvejų ES per metus (apie 14 proc. viso mirtingumo);

M.	kadangi EFSA rekomenduoja, kad „deramos mitybinės vertės mitybos atveju RRT turėtų būti suvartojama kuo mažiau“ (5);

N.	kadangi Pasaulio sveikatos organizacija konkrečiau rekomenduoja, kad suvartojamų RRT dalis sudarytų mažiau kaip 1 proc. per parą suvartojamos energijos (6);

O.	kadangi JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) 2015 m. birželio mėn. padarė išvadą, kad iš dalies hidrinti aliejai negali būti apskritai „pripažinti saugiais“ naudojant juos žmonėms skirtuose maisto produktuose;

kadangi, nepaisant riboto ES masto duomenų kiekio, neseniai atliktame tyrime, kuriame surinkti duomenys iš devynių ES šalių, pranešama, kad gyventojai vidutiniškai per parą iš RRT gauna mažiau nei 1 proc. per parą suvartojamos energijos, bet konkrečios kai kurių iš tų valstybių narių gyventojų grupės suvartoja daugiau (7);

kadangi išanalizavus naujausius viešai prieinamus duomenis patvirtinta, kad, nors pranešama apie sumažėjusį RRT kiekį tam tikruose maisto produktuose, kai kuriose ES maisto produktų rinkose dar esama maisto produktų, pasižyminčių dideliu RRT kiekiu, t. y. daugiau kaip 2 g RRT/ 100 g riebalų, pavyzdžiui, sausainiuose ir kukurūzų spragėsiuose (maždaug 40–50 g RRT/ 100 g riebalų) bei nefasuotuose maisto produktuose, pvz., kepiniuose ir grūdiniuose gaminiuose;

R.	kadangi tarptautiniai tyrimai rodo, kad politikos priemonės, kuriomis siekiama apriboti RRT kiekį maiste, RRT kiekis mažinamas nedidinant bendro riebalų kiekio; kadangi tokios politikos priemonės prasmingos, jas įmanom, įgyvendinti ir gali turėti teigiamą poveikį visuomenės sveikatai;

S.	kadangi tai, jog, deja, tik trečdalis ES vartotojų žino apie RRT, rodo, kad ženklinimo priemonės neveiksmingos ir kad reikia imtis informavimo veiksmų pasitelkiant švietimo sistemą ir žiniasklaidos kampanijas;

T.	kadangi ES teisės aktais nereglamentuojamas RRT kiekis maisto produktuose ir nereikalaujama jį ženklinti;

kadangi Austrija, Danija, Latvija ir Vengrija priėmė teisės aktus, kuriais ribojamas RRT kiekis maisto produktuose, nors dauguma kitų valstybių narių pasirinko savanoriškas priemones, pavyzdžiui, savireguliaciją, mitybos rekomendacijas arba sudėties kriterijus, taikomus specifiniams tradiciniams produktams;

V.	kadangi esama įrodymų, kad Danijos nustatyti teisiniai pramoninių RRT kiekio apribojimai (2003 m. nustatyta nacionalinė ribinė vertė – 2 proc. RRT aliejuose ir riebaluose) buvo sėkmingi, nes ženkliai sumažino mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų skaičių (8);

kadangi vartotojai maisto produktus, kuriuose gali būti RRT, tegali nustatyti vieninteliu būdu – tikrindami, ar fasuotų maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše yra iš dalies hidrintų aliejų; kadangi pagal dabartines ES taisykles vartotojai gali būti klaidinami dėl skirtumo tarp iš dalies hidrintų aliejų (kuriuose, be kitų riebalų rūgščių, esama RRT) ir visiškai hidrintų aliejų (kuriuose yra tik sočiųjų riebalų rūgščių, bet ne RRT), nes Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 reikalaujama, kad ši informacija būtų pateikiama fasuotų maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše;

X.	kadangi neseniai atlikti tyrimai parodė, kad aukštesnės socialinės ir ekonominės padėties asmenų mityba sveikesnė nei žemesnės socialinės ir ekonominės padėties ir kad šis skirtumas didėja atitinkamai socialinės nelygybės didėjimui;

Y.	kadangi RRT paprastai naudojami pigesniuose maisto produktuose ir, atsižvelgiant į tai, kad nepasiturintys asmenys labiau linkę vartoti pigesnius maisto produktus, kuriuose yra daugiau RRT, auga nelygybės sveikatos srityje didėjimo potencialas;

Z.	kadangi ES lygmeniu turėtų būti priimti atitinkami sprendimai, skirti pramoninių RRT suvartojimui sumažinti;

AA.

kadangi sveikatos organizacijos, vartotojų grupės, sveikatos priežiūros srities darbuotojų asociacijos ir maisto pramonės bendrovės paragino (9) Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo pramoniniu būdu pagamintų RRT kiekis maisto produktuose būtų apribojamas panašiai, kaip tai padarė Danijos valdžios institucijos (t. y. 2 g RRT 100 g riebalų);

primena, jog RRT klausimas yra Parlamento prioritetas, ir pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl RRT keliamos rizikos žmonių sveikatai;

pabrėžia, kad JAV jau pranešė apie tai, jog, atsižvelgiant į 2015 m. išvadą, kad riebalų rūgščių transizomerai paprastai nepripažįstami saugiais, nuo 2018 m. vidurio maisto gamintojai turės pašalinti iš šalies rinkoje parduodamų produktų iš dalies hidrintus aliejus;

primena įrodymus, jog RRT kiekio apribojimai gali greitai ir ženkliai pagerinti sveikatą; Šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į sėkmingą patirtį Danijoje, kurioje 2003 m. nustatyta nacionalinė ribinė vertė – 2 proc. RRT aliejuose ir riebaluose;

pabrėžia, kad daugeliui ES gyventojų, ypač labiausiai pažeidžiamų, stinga informacijos apie RRT ir jų poveikį sveikatai, o tai gali trukdyti vartotojams informuotai pasirinkti produktus;

yra susirūpinęs dėl to, jog pažeidžiamos grupės, įskaitant žemesnio išsilavinimo bei žemesnės socialinės ir ekonominės padėties piliečius ir vaikus, labiau linkusios valgyti maistą, kuriame daug RRT;

pripažįsta, jog visos šiuo metu taikomos RRT kiekio mažinimo strategijos, regis, gerokai sumažino RRT kiekį maisto produktuose, ir apgailestauja, kad ES lygmeniu nėra suderinto požiūrio į RRT; pabrėžia, kad atskiri valstybių narių veiksmai sukels reglamentavimo nevientisumą, dėl kurio gali atsirasti poveikio sveikatai skirtumai tarp valstybių narių ir gali būti trukdoma sklandžiai veikti bendrajai rinkai ir inovacijų diegimui maisto pramonėje;

todėl mano, kad siekiant žymiai sumažinti vidutiniškai suvartojamą RRT kiekį veiksmai neturėtų būti vykdomi vien tik nacionaliniu lygmeniu ir kad būtinos ES priemonės;

pabrėžia, kad, PSO duomenimis (10), daugiausia lėšų turbūt prireiks riebalų rūgščių transizomerų ženklinimui įgyvendinti, o šalyse, kurios įgyvendino riebalų rūgščių transizomerų draudimą, finansinis draudimo poveikis buvo minimalus, turint mintyje mažas įgyvendinimo ir stebėjimo sąnaudas;

mano, jog, atsižvelgiant į vartotojų informuotumo apie neigiamą RRT poveikį sveikatai trūkumą, privalomas RRT ženklinimas yra svarbi, tačiau mažiau veiksminga priemonė nei privalomos ribinės vertės siekiant sumažinti ES piliečių suvartojamą RRT kiekį;

10.

šiuo atžvilgiu taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad riebalų rūgščių transizomerų ženklinimo strategija taikoma tik tam tikriems maisto produktams ir neapima nefasuoto ar restoranų maisto;

11.

ragina Komisiją ES teisės aktais kuo greičiau nustatyti privalomas pramoninių RRT ribines vertes visuose maisto produktuose (kalbant apie RRT kaip sudedamąsias dalis ir kaip galutinį produktą), kad visos gyventojų grupės jų suvartotų mažiau;

12.

prašo per porą metų parengti ir pateikti tokį pasiūlymą;

13.

prašo prie tokio pasiūlymo pridėti poveikio vertinimą, kuriame būti įvertintos dėl privalomos ribinės vertės patiriamos pramonės pertvarkymo sąnaudos ir šių sąnaudų perkėlimo vartotojams galimybė;

14.

šiame kontekste pažymi Komisijos paskelbtą ketinimą atlikti kruopštų poveikio vertinimą siekiant įvertinti įvairių ribinių verčių išlaidas ir naudą ir prašo Komisijos konkrečiai atsižvelgti į poveikį MVĮ;

15.

ragina maisto produktų gamybos pramonę pirmenybę teikti alternatyviems sprendimams, kurie atitinka sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus, pvz., naudoti patobulintus aliejus, naujus riebalų modifikavimo būdus arba RRT pakeičiančių sudedamųjų dalių derinius (skaidulas, ląstelieną, krakmolus, baltymų mišinius ir kt.);

16.

be to, prašo Komisijos bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant padidinti gyventojų informuotumą mitybos klausimais ir sudaryti vartotojams sveikesnio pasirinkimo sąlygas, taip pat bendradarbiauti su pramonės atstovais, siekiant skatinti jų produktų sudėties pakeitimo sveikesne;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.

(2) Bulletin of the World Health Organization 2013; Dok. 91/262-269 H.

(3) http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0010/288442/Eliminating-trans-fats-in-Europe-A-policy-brief.pdf?ua=1

(4) http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/246109/1/9789241510608-eng.pdf

(5) EFSA leidinys: 2010; 8(3):1461.

(6) http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/42665/1/WHO_TRS_916.pdf?ua=1 pg89, PSO/FAO techninis pranešimas, serija 916.

(7) Mouratidou ir kiti „Riebalų rūgščių transizomerai Europoje – kokia mūsų padėtis?“ (angl. „Trans Fatty acids in Europe: where do we stand?“), Jungtinio tyrimų centro mokslo ir politikos ataskaitos 2014 doi:10.2788/1070.

(8) Brandon J. ir kiti. „Denmark’s policy on artificial trans fat and cardiovascular disease“, American Journal of Preventive Medicine 2015.

(9) http://www.beuc.eu/publications/open_letter_industrially_produced_tfas_freeeu.pdf

(10) „Riebalų rūgščių tranizomerų panaikinimas Europoje –politinis pareiškimas“, 6 p. (angl. „Eliminating trans fats in Europe: A policy brief“).

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/194

P8_TA(2016)0422

Padėtis Šiaurės Irake (Mosulas)

2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Šiaurės Irake (Mosule) (2016/2956(RSP))

(2018/C 215/29)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Irake (1), 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje ir IS agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą (2), 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“ (3), 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pastarųjų grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose (4) ir 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių (5),

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. gegužės 23 d. išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, 2015 m. gruodžio 14 d. išvadas dėl Irako, 2015 m. kovo 16 d. išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL / „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, 2014 m. spalio 20 d. išvadas dėl su ISIL / Da'esh susijusios krizės Sirijoje ir Irake, 2014 m. rugpjūčio 30 d. išvadas dėl Irako ir Sirijos, 2014 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. spalio 12 d. išvadas dėl Sirijos ir 2014 m. rugpjūčio 15 d. išvadas dėl Irako,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Irako ir Sirijos,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2016 m. sausio 27 d. priimtą rezoliuciją 2091 (2016) dėl užsienio kovotojų Sirijoje ir Irake,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 20 d. Paryžiuje surengtą padėties Mosule stabilizavimo klausimui skirtą ministrų posėdį, kuriame dalyvavo 22 šalys, Jungtinės Tautos, ES ir Arabų Lyga, kuriam bendrai pirmininkavo Prancūzija ir Irakas ir kurio tikslas buvo parengti planą, siekiant apsaugoti civilius gyventojus, paskirstyti pagalbą ir spręsti neseniai iš ISIS / „Da'esh“ grupuotės valdžios išlaisvintų teritorijų valdymo klausimus,

—	atsižvelgdamas į 1998 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir jo nuostatas dėl jurisdikcijos genocido nusikaltimų, nusikaltimų žmonijai, karo nusikaltimų ir agresijos nusikaltimų atvejais;

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi Irako kariuomenė, remiama pasaulinės kovos su ISIS / „Da'esh“ koalicijos ir Kurdistano regioninės vyriausybės pešmergų pajėgų, taip pat Liaudies mobilizacijos pajėgų, pradėjo Mosulo, antrojo pagal dydį Irako miesto, ir daugelio vadinamame Mosulo koridoriuje esančių miestelių ir kaimų išlaisvinimo iš ISIS / „Da'esh“ valdžios operaciją;

B.	kadangi ISIS / „Da'esh“ Mosule įvedė labai žiaurų režimą; kadangi gyventojai, kuriems neseniai pavyko pabėgti, pranešė, kad žmonės badauja ir desperatiškai laukia išlaisvinimo;

kadangi Ninevijos lygumos, Tal Afaras ir Sindžaras, taip pat platesnis regionas – tai krikščionių (chaldėjų, sirų ir asirų), jazidų, sunitų ir šiitų arabų, kurdų, šabakų, turkmėnų, kakajų, saabėjų mandėjų ir kitų grupių protėvių žemės, kuriose jie šimtmečius gyveno laikydamiesi bendros įvairovės, stabilumo ir bendruomeninio bendradarbiavimo principų, nepaisant išorės smurto ir persekiojimo laikotarpių, iki pat šio amžiaus pradžios, kai 2014 m. ISIS / „Da'esh“ okupavo didžiąją regiono dalį;

kadangi Mosulas – įvairių etninių grupių miestas, kuriame sunitų arabų dauguma gyvena greta chaldėjų, sirų ir asirų, kurdų, jazidų, šabakų, kakajų ir turkmėnų (šiitų ir sunitų); kadangi miestą supančios teritorijos taip pat nuo seno įvairios etniniu ir religiniu požiūriu: krikščionys daugiausia gyvena Ninevijos lygumose, jazidai aplink Sindžaro kalnus, o turkmėnai musulmonai Tal Afare; kadangi Irako krikščionių skaičius, 2003 m. siekęs daugiau kaip 1,5 mln., dabar sumažėjo iki mažiau nei 200 000–350 000 krikščionių ir daugelis jų gyvena skurde; kadangi krikščionių ir kitų mažumų grupės Irake ir visuose Artimuosiuose Rytuose tradiciškai labai svarbios socialiniu požiūriu, nes jos labai prisidėdavo prie politinio stabilumo, o išnykus šioms mažumoms regionas patirs dar didesnį destabilizuojantį poveikį;

kadangi Parlamentui, 2016 m. vasario 4 d. pripažinusiam, kad ISIS / „Da'esh“ vykdė krikščionių, jazidų ir kitų religinių ir etninių mažumų genocidą, pritarė Europos Taryba, JAV valstybės departamentas, JAV Kongresas, Jungtinės Karalystės parlamentas, Australijos parlamentas, kitos tautos ir institucijos ir pripažinta, kad ISIS / „Da'esh“ Irake prieš religines ir etnines mažumas įvykdyti žiaurumai yra karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas;

F.	kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) duomenimis, nuo 2014 m. iš namų iškeldinti apie 3,3 mln. Irako gyventojų, o daugiau kaip 1,5 mln. žmonių dėl teritorijos kontrolės perėmimo operacijos Mosule gresia tiesioginis pavojus netekti namų;

kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaras yra įrengęs penkias stovyklas, kuriose gali prisiglausti 45 000 iš Mosulo ir jo apylinkių bėgančių žmonių, ir planuoja per artimiausias savaites iš viso įrengti 11 stovyklų, kuriose galėtų apsigyventi 120 000 žmonių, jeigu bus galima naudotis žeme saugiose teritorijose, toli nuo fronto linijos; kadangi surinkta tik šiek kiek daugiau nei 38 proc. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Mosulo reikmėms numatyto biudžeto lėšų; kadangi lėšų reikia ne tik pradiniam pasirengimui, bet ir plataus masto perkėlimo (jis gali trukti visą žiemą) problemoms spręsti;

H.	kadangi visiems, kurie buvo priversti išvykti iš gimtųjų namų ar buvo prievarta iškeldinti, turėtų būti užtikrintos būtinos saugumo sąlygos, kad jie galėtų veiksmingai naudotis savo teise kuo greičiau grįžti namo;

kadangi pagal ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigta bendradarbiavimo taryba antrą kartą susitiko 2016 m. spalio 18 d. Briuselyje, kad galėtų aptarti skubias Irako humanitarines ir stabilizavimo problemas; kadangi ES iki šiol humanitarinei pagalbai Irake paskyrė 134 mln. eurų, iš jų – 50 mln. eurų Mosului;

J.	kadangi svarbu užtikrinti visų bendruomenių, įskaitant chaldėjus, sirus, asirus ir kitas bendruomenes, kurioms kyla grėsmė Ninevijos lygumose, saugumą;

K.	kadangi Irako Konstitucijos 2 straipsnis užtikrina visapusiškas visų asmenų religines teises į tikėjimo laisvę ir religinę praktiką;

kadangi Irako Konstitucijos 125 straipsnyje užtikrinamos įvairių tautų atstovų, pvz., turkmėnų, chaldėjų, asirų ir visų kitų grupių, administracinės, politinės, kultūrinės ir švietimo teisės; kadangi Irako ministras pirmininkas Haider al-Abadi 2015 m. balandžio 15 d. pareiškė, kad, jeigu Irakas nevykdys decentralizacijos, šalis subyrės, ir nurodė, kad, jo nuomone, decentralizacijai nėra jokių apribojimų;

M.	kadangi kuo didesnė Ninevijos lygumos, Tal Afaro ir Sindžaro bendruomenių autonomija ir saugumo užtikrinimas pagal Irako Respublikos federacinę sistemą atkurtų ir apsaugotų to regiono vietos gyventojų pagrindines žmogaus teises, įskaitant nuosavybės teises;

tvirtai remia operaciją, kurią pradėjo Irakas, siekdamas išlaisvinti Mosulą iš ISIS / „Da'esh“ valdžios; mano, kad ši operacija bus lemiama pasaulinių pastangų užtikrinti ISIS / „Da'esh“ ilgalaikį pralaimėjimą dalis; reiškia pasitikėjimą, kad Irakas laimės šią kovą prieš bendrą priešą ir išlaisvins Mosulą ir kitas šalies dalis iš ISIS / „Da'esh“ valdžios;

patvirtina, kad visapusiškai remia Irako nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, suverenitetą ir jo teisę imtis būtinų veiksmų jiems išsaugoti;

reiškia susirūpinimą dėl neseniai kilusios įtampos tarp regiono subjektų; ragina visapusiškai gerbti Irako teritorinį vientisumą ir suverenitetą ir nevykdyti jokių karinių veiksmų Irake, jeigu Irako vyriausybė tam nedavė sutikimo; pabrėžia, kad svarbu puoselėti Irako ir kitų regiono šalių dialogą, siekiant užtikrinti didesnį Artimųjų Rytų saugumą;

primena, kad Irako valdžios institucijos per šią kampaniją turi imtis konkrečių veiksmų civiliams gyventojams apsaugoti, be kita ko, veiksmingai vadovauti karinėms grupuotėms ir jas kontroliuoti ir per išpuolius imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta civilių gyventojų aukų ir žmogaus teisių pažeidimų; pabrėžia, kad vykdydamos savo operacijas vietinės pajėgos turi laikytis tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės;

reiškia paramą Irako Respublikai ir jos žmonėms, siekiant pripažinti politiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu perspektyvią ir tvarią provinciją Ninevijos lygumų, Tal Afaro ir Sindžaro regionuose, atsižvelgiant į teisėtai išreikštą šių regionų vietos gyventojų valią turėti regioninę autonomiją;

pabrėžia, kad perkeltų Ninevijos lygumų, Tal Afaro ir Sindžaro vietos gyventojų, kurių daugelis yra perkelti pačiame Irake, teisė grįžti į savo protėvių gimtinę turėtų būti ES, įskaitant jos valstybes nares, ir tarptautinės bendruomenės remiamas Irako vyriausybės politikos prioritetas; pabrėžia, kad, remiant Irako Respublikos vyriausybei ir Kurdistano regioninei vyriausybei, šiems vietos gyventojams turėtų būti visapusiškai atkurtos jų pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant nuosavybės teises, kurios turėtų būti viršesnės už visus kitų asmenų pateiktus nuosavybės teisių reikalavimus;

pabrėžia, kad Ninevijos lygumų, Tal Afaro ir Sindžaro vietos bendruomenės – krikščionys (chaldėjai, sirai ir asirai), jazidai, turkmėnai ir kiti – turi teisę į apsaugą, saugumą ir regioninę autonomiją Irako Respublikos federacinėje struktūroje;

griežtai smerkia tebesitęsiantį smurtą ir grupuotės ISIS / „Da'esh“ Irake vykdomas masines mirties bausmes; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, jog nuolat gaunama pranešimų apie tai, kad per vykdomas karines išlaisvinimo operacijas Šiaurės Irake ISIS / „Da'esh“ naudojasi vaikais, pagyvenusiais žmonėmis, moterimis ir pažeidžiamais asmenimis kaip skydu;

atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatoriaus įspėjimą dėl nepakankamo finansavimo, atsižvelgiant į galimą precedento neturinčio masto humanitarinę krizę, kuri gali kilti dėl Mosulo puolimo; palankiai vertina ES veiklą Irake, visų pirma jos ankstesnes humanitarinės pagalbos pastangas ir pagalbą šalinant savadarbius sprogstamuosius įtaisus, nes tai bus itin svarbu, kad pabėgėliai ir šalies viduje perkelti asmenys galėtų greitai grįžti namo; vis dėlto primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant išlaisvintų teritorijų stabilizavimo;

10.

primygtinai ragina Irako vyriausybę ir jos tarptautinius partnerius užtikrinti, kad prioritetas būtų taikus klausimų, susijusių su Irako Respublikos ginčijamomis vidaus sienomis, sprendimas;

11.

ragina visas konflikto šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės vykdant karo veiksmus ir po jų, o konflikto metu laikytis proporcingumo, atskyrimo ir atsargumo principų; primygtinai ragina visas konflikto šalis atverti humanitarinius koridorius, siekiant sudaryti sąlygas ir padėti civiliams gyventojams pabėgti iš konflikto vietų, išvengti to, kad civiliai gyventojai liktų įstrigę Mosule ir ISIS / „Da'esh“ juos naudotų kaip gyvuosius skydus, suteikti galimybę pasiekti saugias teritorijas ir gauti humanitarinę pagalbą, taip pat užtikrinti pagalbą ir civilių gyventojų apsaugą per patikimumo patikrinimo procesą, laikantis nacionalinių ir tarptautinių standartų, ypač užtikrinti, kad nebūtų išskirtos šeimos ir nebūtų keliama grėsmė vaikams, taip pat įdiegti Jungtinių Tautų trečiosios šalies vykdomos stebėsenos mechanizmą; ypač ragina imtis visų reikiamų atsargumo priemonių siekiant užtikrinti, kad vaikai ir jų šeimos būtų apsaugoti nuo bombardavimo, kuo labiau sumažinti žūstančiųjų skaičių ir apsaugoti civilinę infrastruktūrą, visų pirma mokyklas ir ligonines;

12.

primygtinai ragina visus su ISIS / „Da'esh“ Irake kovojančius subjektus plėtoti tvarų, ilgalaikį ir įtraukų politinį bendradarbiavimą ir dialogą, kad būtų padėtas pagrindas tokiai Irako valstybei, kurioje nebūtų radikalių ir ekstremistinių judėjimų; ragina ES ir jos valstybes nares, taip pat tarptautinę kovos su ISIL koaliciją, tarptautinę bendruomenę ir tarptautinius subjektus bendradarbiauti su nacionalinėmis ir regioninėmis Irako Respublikos valdžios institucijomis, siekiant užtikrinti tvarų Ninevijos lygumos, Tal Afaro ir Sindžaro saugumą;

13.

ragina Europos Sąjungą, Jungtines Tautas ir visą tarptautinę bendruomenę bendradarbiauti su nacionalinėmis ir regioninėmis Irako Respublikos valdžios institucijomis, siekiant prižiūrėti visų perkeltų Irako gyventojų, etninių ir religinių mažumų reintegraciją;

14.

ragina EIVT, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę suteikti praktinę ir diplomatinę paramą tvariai ir įtraukiai regiono struktūrai, kuri bus nustatyta pasibaigus konfliktui, visų pirma atkreipiant dėmesį į galimybę įsteigti Ninevijos lygumą, Sindžarą ir Tal Afarą apimančią autonominę provinciją, kuriai politiškai atstovautų regiono vietos gyventojai; pakartoja, kad svarbu į koordinuotus humanitarinius veiksmus įtraukti religines pagalbos organizacijas, ypač atsižvelgiant į perkeltas etnines ir religines mažumas;

15.

skatina ES ir jos valstybes nares, taip pat tarptautinę bendruomenę pasiūlyti Irako vyriausybei techninę pagalbą, siekiant įgyvendinti sprendimą sukurti Ninevijos lygumų provinciją, laikantis 2014 m. sausio 21 d. Ministrų kabineto sprendimo, ir vykdyti tolesnę decentralizaciją sukuriant Tal Afaro ir Sindžaro provincijas, taip pat remti naujų provincijų administracijas, kad jos pasiektų visą savo potencialą;

16.

ragina EIVT pasiūlyti savo geranorišką pagalbą su Kurdistano regionine vyriausybe ir Irako vyriausybe po teritorijų išlaisvinimo vyksiančiose derybose, siekiant užtikrinti, kad regiono etninių mažumų grupėms, ypač krikščionių (chaldėjų, sirų, asirų), jazidų, turkmėnų, šabakų ir kakajų grupėms būtų suteiktos teisėtai priklausančios teisės ir kad šios grupės būtų įtrauktos į naują administracinę struktūrą, siekiant išvengti naujų konfliktų protrūkio;

17.

ragina ES valstybes nares, bendradarbiaujant su Irako vyriausybe, į sąrašą pajėgų, kurioms leidžiama gauti paramą, įtraukti vietos saugumo pajėgas; mano, kad vietos saugumo pajėgos turėtų apimti vietos pajėgas, kurios yra įsipareigojusios apsaugoti itin pažeidžiamas etninių ir religinių mažumų bendruomenes Ninevijos lygumų, Tal Afaro, Sindžaro ir kituose regionuose nuo salafių džihadistų grėsmės;

18.

primena, kad civilių gyventojų gyvybių išsaugojimas ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis – tai esminis politinis elementas, siekiant susitaikymo ir vystymosi, ir vienintelis būdas, norint nugalėti neapykantą ir įveikti susiskaldymą, taip pat primena, kad nepaprastai svarbu nekurstyti didesnės įtampos tarp bendruomenių ir padėti pagrindą stabiliam ir klestinčiam Irakui;

19.

primygtinai ragina Irako vadovaujamą karinę koaliciją imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išsaugoti ISIS / „Da'esh“ įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymai, siekiant užtikrinti atskaitomybę;

20.

pabrėžia, kad nepaprastai svarbu išlaisvintose teritorijose laiku ir veiksmingai užtikrinti saugumą – užtikrinti iš tikrųjų saugius kelius ir ilgalaikę apsaugą, įskaitant išminavimo ir teisinės valstybės atkūrimo veiksmus, taip pat pagrindines paslaugas, pvz., sveikatos priežiūrą, elektros tiekimą ir švietimą; įspėja, kad, jeigu nepavyks teikti pagrindinių paslaugų, užtikrinti saugumo, įgyvendinti ilgalaikės strategijos dėl pagrindinių priežasčių šalinimo ir socialinės sanglaudos veiksmų, vėl susiformuos ekstremistinės jėgos; todėl ragina užtikrinti tvirtą humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo ryšį, kad būtų garantuotas pagalbos tęstinumas, pradedant humanitarine pagalba ir baigiant Irako stabilizavimo, atsparumo ir vystymosi užtikrinimu;

21.

atkreipia dėmesį į Mosulo svarbą visam Irakui ir ragina užtikrinti mažumų atstovavimą naujoje Mosulo administracijoje; pabrėžia teisėtai priklausančią etninių ir religinių mažumų teisę į politinį dalyvavimą ir jų nuosavybės teisių atkūrimą; ragina užtikrinti įvairių etninių ir religinių mažumų, kurios nuo seno buvo įsitvirtinusios ir taikiai sugyveno viena greta kitos, ypač Sindžaro kalnuose (jazidai), Ninevijos lygumose (chaldėjai, sirai ir asirai), Tal Afare ir Kirkuko provincijos dalyse (turkmėnai), taikų sugyvenimą ir visapusišką pagarbą jų teisėms; taip pat ragina nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas saugus perkeltųjų pabėgėlių sugrįžimas;

22.

primygtinai ragina Irako vyriausybę, remiant ES ir jos valstybėms narėms, suteikti priemones siekiant išminuoti teritorijas, kurios buvo okupuotos ISIS / „Da'esh“, ir bendradarbiauti su mažumoms atstovaujančiomis vietos tarybomis, kad būtų užtikrintas veiksmingas koordinavimas ir išvengta vėlavimo, dėl kurio pabėgėliai ir šalies viduje perkelti asmenys negalėtų sugrįžti;

23.

pabrėžia, kad reikia tęsti kovą su tolesne islamistų džihadistų ideologijų, įskaitant salafių džihadizmą, sklaida regione ir už jo ribų, be kita ko, ir po Mosulo išlaisvinimo, nes šiomis ideologijomis teologiniu ir politiniu požiūriu kurstomi ISIS / „Da'esh“ nusikaltimai; ragina ES valstybes nares siekti, kad Tarptautiniame baudžiamajame teisme būtų iškelta byla už Irake, Sirijoje, Libijoje ir kitur ISIS / „Da'esh“ įvykdytą genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui;

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irako vyriausybei ir Atstovų tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0171.

(2) OL C 234, 2016 6 28, p. 25.

(3) OL C 310, 2016 8 25, p. 35.

(4) OL C 316, 2016 8 30, p. 113.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0051.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/202

P8_TA(2016)0424

Branduolinis saugumas ir ginklų neplatinimas

2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (2016/2936(RSP))

(2018/C 215/31)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijos, siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų, rekomendacijų (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (2),

—	atsižvelgdamas į ES seminarus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tema ir reguliarius ES ginklų neplatinimo konsorciumo susitikimus,

—	atsižvelgdamas į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurią 2003 m. gruodžio 12 d. priėmė Europos Vadovų Taryba,

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencijoje nepavyko susitarti dėl galutinio dokumento,

—	atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių devintosios peržiūros konferencijos (8079/15),

—	atsižvelgdamas į dokumentus, priimtus 2016 m. pavasarį Vašingtone aukščiausiojo lygio susitikime branduolinio saugumo klausimais,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2310(2016) dėl Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) 20-ųjų metinių,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Tbilisio deklaraciją, kurią bendru sutarimu priėmė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė asamblėja,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 66/61 dėl zonos be branduolinio ginklo sukūrimo Artimųjų Rytų regione,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimą 2012/422/BUSP, kuriuo remiamas procesas siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų (3),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/33 dėl daugiašalio branduolinio nusiginklavimo pažangos ir į 2016 m. rugpjūčio 19 d. Jungtinių Tautų neribotos sudėties darbo grupės ataskaitą Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai (A/71/371),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.	kadangi saugumo aplinka pasaulyje, o ypač ES, gerokai pablogėjo ir tampa vis labiau permaininga, nestabili ir vis mažiau nuspėjama; pažymi, kad yra tradicinės, netradicinės ir mišraus pobūdžio grėsmės ir jas kelia tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai regioniniai ar pasauliniai subjektai;

kadangi dėl įvairių pokyčių, įskaitant prastėjančius branduolinį ginklą turinčių valstybių, pavyzdžiui, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Indijos ir Pakistano, santykius ir toliau plėtojamus Šiaurės Korėjos branduolinius pajėgumus, kyla didelė grėsmė tarptautinei taikai, saugumui ir stabilumui;

kadangi biologinių ir cheminių masinio naikinimo ginklų platinimas mažinamas ir laipsniškai nutraukiamas veiksmingai tarptautiniu mastu taikant draudimą ir įpareigojimus, nustatytus 1972 m. Biologinių ir toksinių ginklų konvencijoje (BTWC) ir Cheminio ginklo uždraudimo konvencijoje (CWC); kadangi, vis dėlto, masinio naikinimo branduolinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tebėra viena didžiausių problemų pasaulinei bendruomenei;

kadangi nuo 2016 m. sausio mėn. devynios valstybės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) – iš viso turėjo maždaug 15 395 branduolinių ginklų vienetus, palyginti su maždaug 15 850 vienetų 2015 m.;

E.	kadangi prioritetai yra užkirsti kelią teroristams ar kitoms valstybėms įsigyti branduolinių ginklų ar juos naudoti, mažinant ir sunaikinant visą branduolinių ginklų arsenalą, ir kurti pasaulį be branduolinių ginklų;

F.	kadangi tam tikruose pasaulio regionuose, būtent Lotynų Amerikos ir Karibų regione, pietų Ramiojo vandenyno regione, Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Centrinėje Azijoje, jau sudarytos sutartys dėl zonų be branduolinių ginklų;

kadangi 2010 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencijoje vėl sutelktas dėmesys į branduolinių ginklų humanitarinį poveikį – šį klausimą iškėlė Norvegijos, Meksikos ir Austrijos vyriausybės, surengusios keletą konferencijų branduolinių ginklų humanitarinio poveikio tema ir parengusios atitinkamas ataskaitas, ir kadangi 2015 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencijoje pristatytas Austrijos inicijuotas tarptautinis Humanitarinis įsipareigojimas, kurį patvirtino 127 Jungtinių Tautų valstybės narės;

kadangi būtina toliau stiprinti trijų Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo ramsčių, t. y. ginklų neplatinimo, nusiginklavimo ir bendradarbiavimo branduolinės energijos naudojimo taikiais tikslais srityje, pagrindinius ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tikslus; kadangi Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo pasirašiusios branduolinį ginklą turinčios valstybės modernizuoja ir stiprina savo branduolinių ginklų arsenalus ir delsia imtis veiksmų, kuriais sumažintų ar panaikintų savo branduolinį arsenalą ir sumažintų vadovavimąsi karine grasinimo branduoliniu ginklu doktrina;

kadangi, siekiant užtikrinti civilinės paskirties daliųjų medžiagų saugumą, oficialiai padaryta pažanga aukščiausiojo lygio susitikimuose branduolinio saugumo klausimais, vykdant papildomą su Sutartimi dėl branduolinio ginklo neplatinimo nesusijusį procesą, kuris prisidėjo prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo stiprinimo, nes suteikė daugiau patikimumo neplatinimo komponentui, tačiau kadangi pastaruoju metu Rusijai atsisakius bendradarbiauti ir blogėjant jos santykiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis kyla grėsmė tolesnėms pastangoms užtikrinti daliųjų medžiagų saugumą ir sumažinti jų kiekius;

J.	kadangi Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencija yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė branduolinių medžiagų fizinės apsaugos srities priemonė, kurioje nustatytos su branduolinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo ir baudimo už jas priemonės;

kadangi Rusija ir JAV toliau įgyvendina naująją START sutartį, kuri nustos galioti 2021 m., nebent abi šalys ją pratęstų; kadangi JAV prezidentas Barack Obama savo 2013 m. kalboje Berlyne pateikė svarbų pasiūlymą mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas ir pakartojo šį pasiūlymą 2016 m. Vašingtone; kadangi Rusijos Federacija nepasinaudojo šiomis progomis pradėti derybas dėl tolesnio susitarimo, kuris būtų taikomas po to, kai baigs galioti naujoji START sutartis, ir kadangi nepradėtos jokios derybos dėl tolesnių naujosios START sutarties priemonių, kai ji baigs galioti, tam, kad būtų sprendžiamas nestrateginių ir strateginių branduolinių ginklų arsenalų mažinimo klausimas, siekiant juos panaikinti;

kadangi branduolinio ginklo bandymo sprogdinimai ir (arba) bet kokie kiti branduoliniai sprogimai kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, kenkia visuotinio branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sistemai; kadangi Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT) yra veiksmingiausias būdas uždrausti branduolinio ginklo bandymus; kadangi 2016 m. sukanka 20 metų nuo tada, kai 1996 m. rugsėjo 24 d. pateikta pasirašyti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis;

kadangi, nepaisant visų pastangų, iki 2012 m. gruodžio mėn., laikantis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijoje bendru sutarimu pasiektų susitarimų, nepavyko sušaukti konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų;

kadangi pagal NATO 2010 m. strateginę koncepciją ir 2012 m. atgrasinamosios ir gynybinės pozicijos vertinimą NATO įsipareigoja sudaryti sąlygas kurti pasaulį be branduolinių ginklų; kadangi, remiantis NATO bendro branduolinių pajėgumų naudojimo susitarimais ir dvišaliais susitarimais, penkiose branduolinio ginklo neturinčiose NATO valstybėse (Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje) tebėra dislokuota apie 150–200 JAV priklausančių trumpojo nuotolio branduolinių numetamųjų bombų, laikomų taktiniais ar substrateginiais branduoliniais ginklais, ir kadangi tokie ginklai šiose šalyse dislokuojami pagal dabartinę NATO politiką;

O.	kadangi Turkijoje dislokuotų JAV branduolinių ginklų saugai ir saugumui skiriama vis daugiau dėmesio dėl ginkluoto konflikto Sirijoje, kuris vyksta netoli Turkijos Indžirliko oro bazės, ir dėl įvykių toje oro bazėje ir šalia jos per nepavykusį 2016 m. liepos 15 d. perversmą ir po jo;

kadangi 2015 m. gruodžio 5 d. paminėtos 20-osios Budapešto memorandumo pasirašymo metinės; kadangi Ukraina laikėsi visų jo nuostatų ir laikėsi iniciatyvios pozicijos branduolinio nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo klausimais, priešingai nei Rusijos Federacija, kuri pažeidė savo įsipareigojimus – okupavo dalį Ukrainos teritorijos (Krymą) ir ėmėsi ginkluotos agresijos rytinėje Ukrainos dalyje; kadangi taip buvo sukurtas pavojingas precedentas, nes valstybė, garantavusi Ukrainos saugumą mainais į Ukrainos, kaip branduolinio ginklo neturinčios valstybės, sprendimą prisijungti prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, pažeidė Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą ir privertė suabejoti neigiamų saugumo garantijų, kurias teikia branduolinio ginklo valstybė, priemonės patikimumu, ir apskritai labai pakenkė tai priemonei, taip pat Sutarčiai dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir idėjai siekti pažangos branduolinio nusiginklavimo ir branduolinio ginklo neplatinimo visame pasaulyje srityje, remiantis tarptautinės teisės ir daugiašalių sutarčių nuostatomis; kadangi didelį susirūpinimą kelia Rusijos aukšto rango pareigūnų grasinamojo pobūdžio pareiškimai, kad Rusija turi teisę dislokuoti ir laikyti branduolinius ginklus Kryme, nes tai turėtų pasaulinio masto padarinių; kadangi susirūpinimą kelia 2014 m. gruodžio mėn. naujoji Rusijos karinė doktrina, pagal kurią leidžiama panaudoti branduolinį ginklą prieš jo neturinčią valstybę;

kadangi Rusija Kaliningrade dislokavo branduolinį ginklą galinčias nešti trumpojo nuotolio bombonešes raketas „Iskander“, rengia pratybas ir skrydžius, susijusius su branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių sistemomis, ir kadangi Rusijos vadovų pareiškimai apie branduolinio atgrasymo svarbą ir Rusijos sprendimas sustabdyti su JAV 2000 m. sudaryto Plutonio pašalinimo ir valdymo susitarimo galiojimą padidino susirūpinimą dėl didėjančio Rusijos pasikliovimo branduoliniais ginklais;

R.	kadangi ES, kaip su Iranu sutarto Bendro visapusiško veiksmų plano šalis, atlieka svarbų vaidmenį, įskaitant jos, kaip susitarimo įgyvendinimą prižiūrinčios Bendrosios komisijos visateisės narės, vaidmenį;

kadangi 2016 m. rugsėjo 9 d., praėjus vos keliems mėnesiams nuo 2016 m. sausio 6 d. bandymo, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika atliko penktą branduolinį bandymą; kadangi šis bandymas, kurį Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika paskelbė „sėkmingai atliktu vandenilinės bombos bandymu“, akivaizdžiai pažeidžia jos tarptautinius įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas ir 1992 m. Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos bendrą deklaraciją dėl branduolinio ginklo atsisakymo, kurioje teigiama, kad abi Korėjos nekurs ir neturės jokio branduolinio ginklo; kadangi bet kokių masinio naikinimo ginklų, ypač branduolinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių, platinimas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui; kadangi 2003 m. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika paskelbė nutraukianti Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo, nuo 2006 m. vykdo branduolinius bandymus, o 2009 m. oficialiai paskelbė sukūrusi branduolinį ginklą atgrasymo tikslais, o tai reiškia, kad labai padidėjo grėsmė, kurią Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika kelia kaimyninėms šalims Šiaurės Rytų Azijoje, regioninei ir tarptautinei taikai ir saugumui;

kadangi 2003 m. Europos saugumo strategijoje teigiama, kad masinio naikinimo ginklų platinimas kelia potencialiai didžiausią grėsmę mūsų saugumui, įskaitant ginklavimosi masinio naikinimo ginklų srityje varžybų galimybę, ir kad ES yra įsipareigojusi siekti, kad daugiašalėse sutartyse nustatytų sistemų būtų visuotinai laikomasi, ir stiprinti sutartis ir jų įgyvendinimo tikrinimo nuostatas; kadangi 2016 m. ES visuotinėje strategijoje vengiama kalbėti apie masinio naikinimo ginklus, neplatinimą ir ginklų kontrolę;

kadangi ES, vykstant 2015 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencijai, deja, nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos branduolinio nusiginklavimo klausimu ir pirmą kartą buvo pripažinta, jog išreikštos skirtingos nuomonės dėl branduolinių ginklų pasekmių; kadangi toje konferencijoje nepavyko priimti galutinio dokumento, nes buvo nesutarimų dėl to, ar turėtų būti toliau dedamos regioninės pastangos siekiant sukurti zoną be masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose;

kadangi ES įsipareigojo panaudoti visas turimas atitinkamas priemones, kad užkirstų kelią, atgrasytų, sustabdytų ir, jei įmanoma, panaikintų ginklų platinimo programas, keliančias susirūpinimą pasauliniu lygmeniu, kaip aiškiai teigiama ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje, kurią 2003 m. gruodžio 12 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba, ir kadangi joje įtvirtinamas glaudesnis Europos ginklų neplatinimo idėjų institutų, priklausančių ES masinio naikinimo ginklų neplatinimo konsorciumui, bendradarbiavimas;

W.	kadangi svarbu remti ir stiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą šiame tarptautiniame procese skaidriu būdu;

reiškia didelį susirūpinimą dėl aplink Europos Sąjungą ir už jos kaimynystės ribų blogėjančios saugumo aplinkos, nes branduoliniai ginklai vėl galėtų būti pradėti naudoti kaip aktyvios atgrasomosios priemonės ir juos galėtų įsigyti valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad neįgyvendinamos veiksmingos nusiginklavimo ir neplatinimo priemonės;

ragina visas branduolinį ginklą turinčias valstybes imtis konkrečių tarpinių priemonių, kad būtų sumažintas branduolinių ginklų sprogimo pavojus, be kita ko, sumažinti branduolinių ginklų naudojimo statusą ir perkelti juos iš dislokavimo vietų į saugyklas, sumažinti branduolinių ginklų vaidmenį karinėse doktrinose ir sparčiai sumažinti visų rūšių branduolinių ginklų kiekį;

yra labai susirūpinęs dėl galimų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties pažeidimų;

reiškia didelį susirūpinimą dėl padidėjusių branduolinių grėsmių, kylančių dėl Rusijos pozicijos, kuri turi pasekmių saugumui, stabilumui ir nuspėjamumui pasauliniu lygmeniu, ir dėl prastėjančių jos santykių su NATO, įskaitant galimus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) pažeidimus, pareiškimus, liudijančius didesnį pasiryžimą naudoti branduolinius ginklus, ir pareiškimus, rodančius, kad svarstomas branduolinių ginklų dislokavimas papildomose teritorijose Europoje; atkreipia dėmesį į Rusijos karines pratybas, per kurias imituojamas branduolinių ginklų panaudojimas prieš Lenkiją, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl branduolinį ginklą nešti galinčių raketų „Iskander“ sistemų dislokavimo su ES valstybėmis narėmis Lenkija ir Lietuva besiribojančioje Kaliningrado srityje; primena, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas savo 1996 m. patariamojoje nuomonėje nurodė, kad pagal galiojančias tarptautinės teisės nuostatas jis negali daryti galutinės išvados dėl valstybės branduolinių ginklų naudojimo išimtinėmis būtinosios ginties aplinkybėmis teisėtumo ar neteisėtumo;

pritaria 2016 m. aukščiausiojo lygio susitikimui branduolinio saugumo klausimais, kuriame pripažinta, kad neteisėta prekyba branduolinėmis medžiagomis ir jų naudojimas tiesiogiai kelia didelę grėsmę saugumui pasaulyje, ir tikisi, kad bus siekiama visiško visų ginklų gamybai tinkamų medžiagų sekimo ir fizinės apsaugos;

palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/33, Jungtinių Tautų neribotos sudėties darbo grupė atliko savo darbą, susijusį su daugiašalio branduolinio nusiginklavimo pažanga; palankiai vertina Jungtinių Tautų neribotos sudėties darbo grupės galutinėje ataskaitoje (A/71/371) pateiktą ir 2016 m. rugpjūčio 19 d., pritarus daugumai, priimtą rekomendaciją Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai 2017 m. sušaukti visoms valstybėms atvirą derybų konferenciją dėl teisiškai įpareigojančio dokumento, kuriuo būtų uždrausti branduoliniai ginklai, siekiant vėliau juos visiškai panaikinti; pripažįsta, kad tai sustiprins Sutartyje dėl branduolinio ginklo neplatinimo nustatytus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tikslus ir įsipareigojimus ir padės sudaryti sąlygas užtikrinti pasaulinį saugumą ir kurti pasaulį be branduolinių ginklų;

ragina ES valstybes nares pritarti tam, kad tokia konferencija būtų sušaukta 2017 m., ir konstruktyviai dalyvauti šiame procese, taip pat ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini ir Europos išorės veiksmų tarnybą konstruktyviai prisidėti prie 2017 m. derybų konferencijos proceso;

primena, kad sukanka 20 metų nuo tada, kai 1996 m. rugsėjo 24 d. pateikta pasirašyti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis, ir pabrėžia, kad visuotinė sutartis, kurios laikymąsi galima veiksmingai tikrinti tarptautiniu mastu, yra veiksmingiausias būdas uždrausti bandomuosius branduolinio ginklo ir visus kitus branduolinius sprogdinimus;

primygtinai ragina Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties II priede išvardytas valstybes, turinčias ratifikuoti sutartį, kad ji įsigaliotų, kuo skubiau ją pasirašyti ir (arba) ratifikuoti, kad ši labai svarbi tarptautinė priemonė nedelsiant įgytų visišką teisinę galią; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtą rezoliuciją 2310 (2016);

10.

palankiai vertina Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos parengiamosios komisijos padarytą didelę pažangą, užbaigiant ir taikant veiksmingą sutarties įgyvendinimo tarptautinės stebėsenos sistemą, kuri, kaip svarbi pasitikėjimo stiprinimo priemonė, net ir neįsigaliojus sutarčiai prisideda prie regiono stabilumo, stiprina branduolinių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo sistemą ir suteikia valstybėms papildomų mokslinės ir civilinės srities privalumų; yra įsitikinęs, jog siekdama, kad stebėsenos sistema toliau veiktų, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos parengiamoji komisija ir toliau pasikliaus valstybių finansiniais įnašais;

11.

apgailestauja, kad, nepaisant to, jog buvo tikėtasi priešingai, branduoliniai ginklai vėl įgyja svarbų vaidmenį branduolinį ginklą turinčių valstybių strateginiuose planuose; ragina plėtoti dialogą su visomis branduolinį ginklą turinčiomis valstybėmis, siekiant įgyvendinti bendrą darbotvarkę, kurios tikslas – laipsniškai mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas; ypač remia veiksmus, kurių ėmėsi JAV ir Rusija, siekdamos sumažinti savo dislokuotų branduolinių ginklų kiekį, kaip numatyta naujojoje START sutartyje;

12.

apgailestauja, kad nuo 2011 m., kai įsigaliojo naujoji START sutartis, nevyko jokios tolesnės derybos dėl būtinybės skubiai mažinti dislokuotų ir nedislokuotų branduolinių kovinių galvučių kiekį, įskaitant, kaip anksčiau susitarė JAV ir Rusija, priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti trumpojo nuotolio ir taktinių branduolinių ginklų, kurie laikomi substrateginiais arba nestrateginiais branduoliniais ginklais, kiekį ir juos sunaikinti;

13.

pripažįsta, kad Europos teritorijoje bendrai vienu metu pašalinus trumpojo nuotolio, taktinių ir nutaikytų substrateginių branduolinių ginklų kovines galvutes būtų galima konstruktyviai prisidėti prie sąlygų sukurti kitas zonas be branduolinių ginklų sudarymo, taip padedant vykdyti Sutartyje dėl branduolinio ginklo neplatinimo nustatytus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo įsipareigojimus ir drauge sukurti precedentą tolesniam branduoliniam nusiginklavimui;

14.

rekomenduoja kurti zonas be branduolinių ginklų – tai būtų teigiamas žingsnis siekiant kurti pasaulį be branduolinio ginklo; atsižvelgdamas į tai, mano, kad zona be branduolinių ginklų Artimuosiuose Rytuose, remiantis laisvai sudarytais susitarimais, būtų itin svarbus žingsnis siekiant ilgalaikės ir visapusiškos taikos regione; atsižvelgdamas į tai, yra labai nusivylęs dėl to, kad nepavyko pagal Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo įgaliojimus surengti 2012 m. konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų;

15.

remia pastangas toliau stiprinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) įgaliojimus, įskaitant TATENA susitarimų dėl garantijų papildomų protokolų platesnį taikymą ir kitus veiksmus, skirtus pasitikėjimą stiprinančioms priemonėms plėtoti; siekia užtikrinti, kad šiai organizacijai būtų skiriama pakankamai išteklių, reikalingų jos esminei užduočiai – užtikrinti saugią branduolinę veiklą – vykdyti; ragina siekti pažangos būsimuose 2017 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo parengiamojo komiteto posėdžiuose ir 2018 m. aukšto lygio konferencijoje dėl branduolinio nusiginklavimo;

16.

palankiai vertina P5+1 grupės narių ir Irano susitarimą dėl Irano branduolinių užmojų ir ir ragina abi šalis toliau bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintas Bendras visapusiškas veiksmų planas; mano, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas, kitaip vadinamas susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, yra didelis daugiašalės diplomatijos, o ypač Europos diplomatijos, pasiekimas ir kad dabar turėtų ne tik labai pagerėti ES ir Irano santykiai, bet taip pat turėtų atsirasti daugiau stabilumo visame regione; mano, kad dabar visos šalys yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas griežtas ir visapusiškas jo įgyvendinimas; palankiai vertina tai, kad įsteigta Bendroji komisija, kurią sudaro Irano ir E3 / ES+3 (Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos Federacijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų) atstovai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė; visapusiškai remia Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atliekamą Bendrosios komisijos, įsteigtos pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą, koordinatorės vaidmenį ir mano, kad tebėra nepaprastai svarbu griežtai ir visiškai gyvendinti Bendrą visapusišką veiksmų planą;

17.

smerkia Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos neseniai atliktus branduolinius bandymus ir tai, kad ji atmetė įvairias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, įskaitant naujausią 2016 m. kovo 2 d. rezoliuciją (2070); primygtinai ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką susilaikyti nuo tolesnių provokacijų, visiškai, patikrinamai ir negrąžinamai atsisakyti savo branduolinių ir balistinių raketų programų, nutraukti visą su jomis susijusią veiklą, nedelsiant pradėti laikytis visų tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir TATENA valdytojų tarybos rezoliucijas, ir kitų tarptautinių normų, susijusių su nusiginklavimu ir branduolinio ginklo neplatinimu, ir grįžti prie derybų; ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį; patvirtina, kad pageidauja diplomatinio ir politinio Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinio klausimo sprendimo, ir pritaria tam, kad būtų atnaujintos šešių šalių derybos; primygtinai ragina Kiniją daryti didesnį spaudimą Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai;

18.

teigiamai vertina tai, kad į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir veiksmų planus įtraukiamos masinio naikinimo ginklų neplatinimo išlygos; pabrėžia, kad tokias priemones turi įgyvendinti visos be išimties ES šalys partnerės;

19.

palankiai vertina tai, kad pristatyta ES visuotinė strategija, ir primygtinai ragina EIVT imtis tolesnių priemonių – atnaujinti ir papildyti 2003 m. ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją ir 2009 m. Naujas veiksmų gaires, atsižvelgiant į minėtus klausimus ir problemas ir siekiant, kad ES skatintų stiprinti ir pažangiai plėtoti daugiašalius branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo susitarimus;

20.

palankiai vertina reguliarų šių klausimų nagrinėjimą įtraukiant ES ginklų neplatinimo konsorciumą, kitas pilietinės visuomenės organizacijas ir ekspertų grupes ir ragina ES ginklų neplatinimo konsorciumą, kuriam vadovauja ES pagrindinis patarėjas ir specialusis pasiuntinys ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais, išplėsti savo darbotvarkę ir įtraukti nusiginklavimo klausimus;

21.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų vyriausiajam įgaliotiniui, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijai, Tarptautinės atominės energijos agentūros generaliniam direktoriui ir penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos šalių parlamentams.

(1) OL C 440, 2015 12 30, p. 97.

(2) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 77.

(3) OL L 196, 2012 7 24, p. 67.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/208

P8_TA(2016)0425

Europos savanorių tarnyba

2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos savanorių tarnybos ir savanoriškos veiklos skatinimo Europoje (2016/2872(RSP))

(2018/C 215/32)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.) (1),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „ES politika ir savanoriška veikla. Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimas ir skatinimas ES“ (COM(2011)0568),

—	atsižvelgdamas į Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) aljanso Europos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkę,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl savanoriškumo ir savanoriškos veiklos Europoje (3),

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos 2011 m. Savanoriško darbo įvertinimo vadove pasiūlytą savanoriško darbo apibrėžtį,

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimo ir skatinimo ES (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl savanoriškos veiklos naudos ekonominei ir socialinei sanglaudai (5),

—	atsižvelgdamas į Europos chartiją dėl savanorių teisių ir pareigų (6),

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl savanoriškos veiklos ir Europos savanorių tarnybos (O-000107/2016 – B8-1803/2016),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.	primindamas, kad 2016 m. Europos savanorių tarnybai sukanka 20 metų ir kad per tą dvidešimties metų laikotarpį buvo paremta 100 000 savanorių;

pabrėždamas, kad Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.) – šią iniciatyvą tvirtai rėmė Europos Parlamentas – buvo svarbi politinė galimybė atkreipti dėmesį į savanoriškos veiklos Europoje pridėtinę vertę ir kad šiuo metu, praėjus penkeriems metams, Europos Parlamentas turėtų įvertinti Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) poveikį jų pridėtinės vertės politikos formavimui atžvilgiu bei apsvarstyti, kaip savanoriška veikla yra integruota į pagrindines Europos programas (tokias kaip „Erasmus +“ ir Europos savanorių tarnyba);

primindamas, kad Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.) paskatino ir sudarė sąlygas visoje Europoje sukurti ir (arba) persvarstyti daugelį nacionalinių ir teisinių sistemų, skirtų savanoriškai veiklai; tačiau pabrėždamas, kad Europai vis dar trūksta koordinuotos savanoriškos veiklos politikos ir vieno kontaktinio centro ES institucijose;

primindamas, kad savanoriška veikla yra tokia veikla, kurią asmuo vykdo savo noru, pasirinkęs ją savo nuožiūra, turėdamas savo motyvus ir nesiekdamas finansinės naudos; pabrėždamas, kad tokią veiklą galima apibrėžti kaip solidarumo formavimąsi ir kad ji padeda spręsti klausimus, susijusius su žmogiškaisiais, socialiniais ar aplinkosaugos poreikiais ir problemomis;

E.	kadangi savanoriška veikla yra svarbus aktyvaus pilietiškumo ir demokratijos bei asmens raidos veiksnys, įkūnijantis tokias europines vertybes kaip solidarumas ir nediskriminavimas, ir kadangi ji padeda stiprinti dalyvaujamąją demokratiją bei remti žmogaus teises ES ir už jos ribų;

pabrėždamas, kad savanoriška veikla yra vertinga ir svarbi kaip viena iš labiausiai matomų solidarumo išraiškų, kuria skatinama socialinė įtrauktis ir jai sudaromos palankesnės sąlygos, kuriamas socialinis kapitalas ir įgyvendinami visuomenės pokyčiai, kad savanoriška veikla prisideda kuriant klestinčią pilietinę visuomenę, galinčią rasti kūrybingas ir novatoriškas išeitis sprendžiant bendras problemas, bei skatina ekonomikos augimą, kad ši veikla turėtų būti konkrečiai ir kryptingai vertinama tiek ekonominio, tiek socialinio kapitalo atžvilgiu;

primindamas, kad palankiai aplinkai tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant, kad daugiau Europos Sąjungos piliečių dalyvautų savanoriškoje veikloje, garantuojant teisingą finansavimą, skirtą savanoriškos veiklos infrastruktūrai, be kita ko, savanorių organizacijoms, kad būtų naudos tiek savanoriams, tiek jų veiklai;

H.	pabrėždamas, kad vykdant savanorišką veiklą būtina derinti paramos mechanizmus ir (arba) tinkamą organizacinę struktūrą, pagal kuriiuos būtų apibrėžiamos savanorių ir vykdant savanorišką veiklą turimos teisės ir pareigos;

pabrėždamas, kad kiekvienas asmuo turi teisę vienodomis sąlygomis naudotis galimybe vykdyti savanorišką veiklą ir būti apsaugotas nuo bet kokios rūšies diskriminacijos, be to, kiekvienam asmeniui turėtų būti suteikta teisė derinti savanorišką veiklą ir asmeninį bei profesinį gyvenimą, kad vykdant savanorišką veiklą jiems būtų garantuojamas tam tikras lankstumas;

J.	pabrėždamas, jog tam, kad būtų skatinama taikyti tinkamas paskatas visiems suinteresuotiesiems subjektams ir taip didinamas savanoriškos veiklos mastas, kokybė ir poveikis, itin svarbu pripažinti savanoriškos veiklos socialinę ir ekonominę vertę;

K.	primindamas Europos savanoriškos veiklos kapitalo konkursą, kuriame įvertinami visoje Europoje savivaldybių pasiekimai pripažįstant ir remiant savanorių pastangas savo teritorijose;

pabrėždamas, kad naująja programa „Erasmus +“ vis dar suteikiama galimybių finansuoti ir remti savanoriškos veiklos projektus, visų pirma pasitelkiant Europos savanorių tarnybos programą, ir kad Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD pradėjo įgyvendinti ES pagalbos savanorių programą siekiant teikti praktinę paramą humanitarinės pagalbos projektams; pripažindamas, kad pagal naują ES 2014–2020 m. laikotarpio daugiametę finansinę programą tam tikra ES lėšų dalis užtikrinama savanoriškai veiklai, pavyzdžiui, programai „Europa piliečiams“, kurią šiuo metu valdo Migracijos ir vidaus reikalų GD, išlaikant savanoriškos veiklos prioritetinį statusą; vis dėlto pabrėždamas, kad savanorių organizacijų prieiga prie kitų pagrindinių ES fondų, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, išlieka labai ribota;

M.	primindamas, kad ES atsakas į dabartinę pabėgėlių krizę yra tinkamas pavyzdys ir akivaizdus simbolis, rodantis savanorių svarbą ir tai, kaip jie įkūnija Europos vertybes, padeda didinti atsparumą ir yra pasirengę imtis veiksmų siekiant lanksčiai ir pragmatiškai spręsti bendrus iššūkius;

pripažįsta, kad savanoriška veikla yra solidarumo, laisvės ir atsakomybės išraiška ir kad tokia veikla prisidedama prie aktyvaus pilietiškumo stiprinimo ir žmogaus asmeninės raidos, taip pat kad ji yra itin svarbi priemonė siekiant socialinės įtraukties ir sanglaudos, mokymo, švietimo ir kultūrų dialogo ir kad ji svariai prisideda prie Europos vertybių sklaidos; pabrėžia, kad jos, kaip strateginės priemonės, skatinančios tarpusavio supratimą ir tarpkultūrinius ryšius, nauda taip pat pripažįstama savanoriškoje veikloje, susijusioje su trečiosiomis valstybėmis;

pabrėžia, kad svarbu sukurti Europos savanoriškos veiklos sistemą, kuria nustatomos atitinkamos teisės ir pareigos, palengvinamas judumas ir gebėjimų pripažinimas; ragina valstybes nares, kurios dar turi nustatyti teisinę aplinką savanoriams, naudotis rekomendacijomis, išdėstytomis Europos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkėje ir Europos chartijoje dėl savanorių teisių ir pareigų;

ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečius patvirtinimo procesus pagal 2012 m. Tarybos rekomendaciją siekiant užtikrinti geresnį gebėjimų ir įgūdžių supratimą ir palyginamumą; prašo, kad rengiant bet kokias būsimas Europos įgūdžių paso ir „Europass“ iniciatyvas daugiau svarbos būtų teikiama savanoriškos veiklos savišvietos ir neformaliojo mokymosi aspektui; primena, kad savanoriška veikla padeda žmonėms įgyti įgūdžių ir gebėjimų, kurie padeda lengviau patekti į darbo rinką; pabrėžia, kad savanoriai jokiu atveju neturėtų būti laikomi pakaitine darbo jėga ir jais neturėtų būti naudojamasi tokiais tikslais;

atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje beveik 100 mln. įvairaus amžiaus piliečių yra savanoriai, kurių veikla padeda sukurti maždaug 5 proc. Europos BVP; ragina Komisiją atsižvelgti į savanorių sukuriamų prekių ir paslaugų ekonominę vertę ir vykstant politikos formavimo procesui daugiau dėmesio skirti savanoriams;

mano, jog turi būti remiama ir įgyvendinta idėja savanoriško darbo laiką pripažinti bendro finansavimo atitikmeniu teikiant ES dotacijas, kaip neseniai pasiūlė Komisija, pateikusi pasiūlymą dėl naujo finansinio reglamento;

ragina Eurostatą padėti valstybėms narėms šiuo klausimu, siekiant užtikrinti, kad Europoje būtų renkami lyginamieji duomenys, taip pat nustatyti bendrus ES lygmens rodiklius ir metodikas, kuriais remiantis būtų galima įvertinti socialinį savanoriškos veiklos poveikį; primygtinai ragina valstybes nares savanoriškos veiklos ekonominės vertės nustatymui taikyti Tarptautinės darbo organizacijos parengtą sistemą;

ragina to dar nepadariusias valstybes nares sukurti tinkamai finansuojamas nacionalines savanoriškos tarnybos programas ir didinti galimybes gauti kokybiškos informacijos apie savanoriškos veiklos galimybes nacionaliniu ir vietos lygmenimis, visų pirma naudojantis esamais informacijos tinklais ir asmenų keitimusi informaciją tarpusavyje, taip pat sukurti nacionalinius pilietinės tarnybos centrus, kurie taip pat skatintų bet kokio amžiaus asmenis naudotis tarptautinės savanoriškos veiklos galimybėmis;

ragina Komisiją sudaryti sąlygas parengti labiau suderintą Europos savanoriškos veiklos politiką ir sukurti vieną bendrą kontaktinį centrą Komisijoje, kuris susietų visas atskiras iniciatyvas ir programas bei padidintų galimybes dalyvauti savanoriškos veiklos programose;

prašo Komisijos atlikti nacionalinių savanoriškos tarnybos programų, taip pat pilietinių tarnybų ir solidarumo tarnybų bei esamų sąlygų galimiems savanoriams įvairiose valstybėse narėse tyrimą, siekiant palengvinti abipusį supratimą ir gerosios praktikos sklaidą, taip pat įvertinti galimybę sukurti esamas savanoriškos veiklos alternatyvas papildančią Europos pilietinę tarnybą (visais šiais veiksmais turi būti siekiama puoselėti europinį pilietiškumą);

10.

atkreipia dėmesį į Komisijos idėją sukurti naują Europos jaunimo savanoriškos veiklos iniciatyvą – ES solidarumo tarnybą; ragina Komisiją įvertinti šios iniciatyvos pridėtinę vertę, siekiant padėti vykdyti pilietinės visuomenės jau atliekamą darbą, ir užtikrinti, kad savanorių organizacijos būtų įtrauktos į jos formavimo procesą; taip pat pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad iniciatyvos įgyvendinimas nesumažintų biudžeto, jau skirto kitoms programoms;

11.

pritaria, kad Komisija ir valstybės narės paminėtų Europos savanorių tarnybos 20-ąsias metines; primygtinai reikalauja, kad Europos savanorių tarnybos programa būtų naudinga susijusiems asmenims ir organizacijoms bei visai visuomenei ir kad ji stiprintų programos „Erasmus +“ piliečių dalyvavimo aspektą; pabrėžia, jog svarbu skatinti Europos savanorių tarnybos veikloje dalyvauti visus jaunus žmones, ypač tuos, kurie dar nesidomi savanoriška veikla ir judumu, taip sukuriant motyvaciją ir požiūrio pokyčius, tačiau nepamirštant ir vyresnės kartos asmenų, kadangi jų, pavyzdžiui, kaip kuratorių, indėlis yra svarbus;

12.

ragina valstybes nares savo švietimo ir akademinėse sistemose propaguoti Europos savanorių tarnybą kaip priemonę idėjoms apie solidarumą ir piliečių dalyvavimą skleisti tarp jaunimo;

13.

pabrėžia, kad Europos savanorių tarnyba grindžiama kokybiškos savanoriškos veiklos pasiūla, Savanoriškos veiklos chartijos nuostatomis ir Besimokančiųjų judumo kokybės chartijos principais, be to, Europos savanorių tarnybos veiklos pagrindas turėtų būti struktūra, kuri skatintų savanorių organizacijas tapti priimančiosiomis organizacijomis, suteikiant joms tinkamą finansavimą ir mokymą, kartu stiprinant koordinuojančiųjų organizacijų, kurios remtų didelį skaičių priimančiųjų organizacijų, pavyzdžiui, administravimo ir mokymo aspektais, vaidmenį;

14.

primena, kad Europos savanorių tarnyba turėtų suteikti galimybę greitai ir lengvai naudotis programa, todėl ragina supaprastinti dabartinę paraiškų teikimo pagal šią programą sistemą;

15.

pabrėžia, kad reikia stiprinti tolesnių veiksmų ir vietos aspektus, kai savanoriškos veiklos patirtis įgyjama užsienyje, teikiant paramą ne tik prieš išvykimą, bet ir sugrįžus, rengiant orientavimo ir integracijos po grįžimo mokymus;

16.

primygtinai ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas skirti tinkamą finansavimą, supaprastinti administracines procedūras ir numatyti mokestines skatinamąsias priemones savanorių organizacijoms ir tinklams, ypač mažoms, nedaug išteklių turinčioms organizacijoms;

17.

tvirtina, kad kokybiškas kuravimas turėtų būti užtikrintas visais proceso etapais, pasitelkiant atsakingą savanorių veiklos valdymą ir padedant savanoriams suvokti savo atsakomybę organizacijai ir bendruomenei;

18.

prašo Komisijos pagerinti ir pertvarkyti komunikacijos Europos savanorių tarnybos klausimais strategiją, pabrėžiant socialinę, žmogiškąją ir pilietinę savanoriškos veiklos vertę;

19.

pabrėžia vyresnių žmonių aktyvumo vaidmenį savanoriškos veiklos srityje ir patvirtina tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus piliečių vaidmenį piliečių dalyvavime Europoje, remiantis Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) ir Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų (2012 m.) suteiktu postūmiu;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 17, 2010 1 22, p. 43.

(2) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0549.

(4) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 14.

(5) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 9.

(6) http://ec.europa.eu/citizenship/pdf/volunteering_charter_lt.pdf

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/212

P8_TA(2016)0426

2013–2015 m. ES jaunimo strategija

2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013–2015 m. ES jaunimo strategijos vertinimo (2015/2351(INI))

(2018/C 215/33)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14, 15, 21, 24 ir 32 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (1),

—	atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl 2016–2018 m. Europos Sąjungos darbo plano jaunimo srityje (2) ir į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos rezoliuciją dėl 2014–2015 m. Europos Sąjungos darbo plano jaunimo srityje (3),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (4),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos sukūrimo (5),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) (6),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris“ (8),

—	atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje įvykusį ES valstybių narių švietimo ministrų susitikimą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. bendrą Tarybos ir Komisijos ataskaitą dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.), kurią Taryba patvirtino 2015 m. lapkričio 23 d.,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Bendros 2015 m. Tarybos ir Komisijos ataskaitos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo projektas“ (COM(2015)0429) ir prie Komisijos komunikato pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus „Atvirojo koordinavimo metodo taikymo jaunimo politikos srityje rezultatai, ypatingą dėmesį skiriant antrajam ciklui (2013–2015 m.)“ (SWD(2015)0168) ir „Jaunimo padėtis ES“ (SWD(2015)0169),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendros ataskaitos projektas. Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (COM(2015)0408),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo 2010–2012 m. (9) ir 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos „Investicijų ir galimybių suteikimas“ (10),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl mokymosi apie ES mokyklose (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes (14),

—	atsižvelgdamas į Europos jaunimo forumo paskelbtą šešėlinę ataskaitą dėl ES jaunimo politikos,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A8-0250/2016),

A.	kadangi jaunimas turėtų aktyviai dalyvauti planuojant, vystant, įgyvendinant, stebint ir vertinant bet kokią jaunimo politiką;

kadangi jaunimui turėtų būti padedama ir jie turėtų būti įgalinami spręsti didžiules problemas, su kuriomis jie šiuo metu susiduria, ir įveikti iššūkius, su kuriais jie susidurs ateityje, taikant aktualesnę, veiksmingesnę ir geriau koordinuotą jaunimo politiką ir kryptingai naudojantis ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos ištekliais vietos, nacionaliniu bei ES lygmenimis;

kadangi būtina stiprinti jaunimo politikos integravimą, sektorių bendradarbiavimą, ES socialinius veiksmus ir Europos jaunimo strategijos ir kitų Europos strategijų, kaip antai su švietimu, mokymu, sveikata ir užimtumu susijusios strategijos, sinergiją, siekiant užtikrinti, kad ir dabar, ir ateityje formuojant politiką būtų veiksmingai reaguojama į jaunimo, priversto spręsti didžiules ekonomines, užimtumo ir socialines problemas, padėtį bei poreikius, ir kadangi itin svarbu, kad formuojant politiką dalyvautų jaunimo organizacijos;

D.	kadangi, pasekus Europos bendradarbiavimo užimtumo srityje pavyzdžiu, jaunimo politikos srityje taikomas atvirasis koordinavimo metodas;

kadangi vienas iš visai programai „Erasmus+“ iškeltų tikslų yra prisidėti prie atnaujintos Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos (2010–2018 m.) sukūrimo; kadangi, atsižvelgiant į tai, jaunimo organizacijoms turi būti užtikrinta galimybė gauti projektams skiriamas dotacijas pagal atnaujintą programą „Erasmus+“, taip pat pašalintos kliūtys mažus projektus pripažinti tinkamais finansuoti;

F.	kadangi 2010–2018 m. ES jaunimo strategija apima aštuonias pagrindines veiksmų sritis, kuriose turėtų būti imamasi iniciatyvos, t. y. švietimą ir mokymą, užimtumą ir verslumą, sveikatą ir gerovę, dalyvavimą, savanorišką veiklą, socialinę įtrauktį, jaunimą ir pasaulį bei kūrybiškumą ir kultūrą;

kadangi trečiojo ir paskutiniojo trejus metus truksiančio 2010–2018 m. ES jaunimo strategijos ciklo prioritetas bus visų jaunų žmonių (ypač kilusių iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų) socialinė įtrauktis, didesnis dalyvavimas demokratiniame ir pilietiniame gyvenime bei lengvesnis perėjimas į darbo rinką;

kadangi 2010–2018 m. ES jaunimo strategijoje pabrėžiama, kad būtinas nenutrūkstamas struktūrinis dialogas tarp sprendimų priėmėjų ir jaunimo bei jaunimo organizacijų; vis dėlto pabrėžia, jog 57 proc. jaunimo organizacijų ES laikosi nuomonės, kad formuojant jaunimo politiką neatsižvelgiama į jaunimo praktinę patirtį;

I.	kadangi jaunimo politika turėtų būti grindžiama teisėmis ir ją įgyvendinant turėtų būti remiama visų jaunų žmonių raida, užtikrinant, kad būtų paisoma jaunimo teisių ir išnaudojamas jo potencialas, kartu vengiant konkrečių grupių stigmatizacijos;

J.	kadangi svarbu pabrėžti, kad jaunimas įvairiais būdais dalyvauja politinėje veikloje, tačiau jų aktyvumas rinkimuose mažėja;

kadangi svarbu užtikrinti, kad visi jaunuoliai turėtų galimybę gauti kokybiškas – ir formaliojo, ir neformaliojo – švietimo ir mokymo paslaugas, nes Europos jaunimo nedarbo lygis daugelyje valstybių narių šiuo metu yra aukštas, jaunų žmonių darbo vietos yra nestabilios ir jiems kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika, ypač menkos kvalifikacijos, nesimokantiems ir nedirbantiems (angl. NEET) bei specialiųjų poreikių turintiems jaunuoliams, taip pat jaunuoliams, kilusiems iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių šeimų, kaip antai priklausantiems etninėms mažumoms, taip pat pabėgėliams, migrantams ir prieglobsčio prašytojams, kuriems nedarbo ir marginalizacijos pavojus yra didesnis;

kadangi būtina dėti nuolatines pastangas siekiant užtikrinti aktyvesnį jaunų moterų (visų pirma grįžtančių po motinystės atostogų ir vienišų motinų) ir jaunų migrantų, mokyklos nebaigusių, menkos kvalifikacijos ar neįgalių jaunuolių bei visų jaunų žmonių, kuriems gresia diskriminacija, dalyvavimą darbo rinkoje;

kadangi švietimas ir mokymas gali padėti kovoti su jaunimo socialiniu atitrūkimu, marginalizacija ir radikalizacija bei spręsti jaunimo nedarbo problemą ir didinti jaunimo informuotumą apie pagrindinių ES vertybių svarbą; kadangi, norint ugdyti abipusę pagarbą ir jaunus žmones integruoti į švietimą ir socialinį gyvenimą, kovoti su išankstiniais nusistatymais ir netolerancija, nepaprastai svarbu vadovautis kultūrų ir religijų įvairove grindžiamais principais;

N.	kadangi dėl savo specifinio pobūdžio ir indėlio didinant socialinę nepalankioje padėtyje esančių jaunuolių, visų pirma pabėgėlių ir migrantų, įtrauktį sporto veikla padeda kovoti su ksenofobija ir rasizmu;

O.	kadangi jaunimas – tai ateitis ir kadangi jis turėtų būti laikomas milžinišką potencialą turinčiu ištekliumi kuriant Europos šalių visuomenės ateitį;

kadangi itin svarbu visais politikos proceso etapais į jaunimo politiką įtraukti lyčių perspektyvą, atsižvelgiant į specialias aplinkybes ir iššūkius, su kuriais susiduria jaunos moterys ir mergaitės; kadangi į jaunimo politiką turi būti įtrauktos konkrečios su lyčių aspektu susijusios priemonės, kuriomis būtų siekiama kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, užtikrinti lytinį švietimą bei mokymą apie lyčių santykius, taip pat švietimą lyčių lygybės klausimais;

Q.	kadangi formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas taip pat ir daugialypę diskriminaciją patiriančio jaunimo, įskaitant neįgalius ar psichikos sveikatos sutrikimų turinčius jaunuolius, ir jaunų žmonių, priskiriančių save LGBTI bendruomenei, reikmėms;

kadangi socialinė įtrauktis ir socialinis judumas turi būti pagrindiniai ES jaunimo strategijos prioritetai, todėl šioje strategijoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamų asmenų grupėms priskiriamiems jaunuoliams, pvz., skurdą ir socialinę atskirtį patiriantiems jauniems žmonėms, jaunimui iš izoliuotų kaimo vietovių arba iš marginalizuotų bendruomenių, tokių kaip etninės mažumos arba pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai;

Bendrosios rekomendacijos

teigiamai vertina 2015 m. rugsėjo 15 d. Jaunimo reikalų ataskaitą, pagrįstą Komisijos komunikatu dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo (COM(2015)0429), kuriame pateikti pagrindiniai ES jaunimo strategijos pastarojo 3 metų ciklo rezultatai ir siūlomi kito ciklo prioritetai; rekomenduoja ES, nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms pasirūpinti, kad būtų išsamiai informuojama apie įvairias su jaunimo politika susijusias ES lygmens programas, jos būtų tinkamai įgyvendinamos ir koordinuojamos, tokiu būdu siekiant patenkinti naujas reikmes, susijusias su būsimais socialiniais ir švietimo srities iššūkiais;

mano, kad atvirasis koordinavimo metodas yra tinkama, bet vis dėlto nepakankama priemonė jaunimo politikai formuoti, todėl jį reikia papildyti kitomis priemonėmis; pakartoja savo raginimą glaudžiau bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi jaunimo klausimais vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis; primygtinai ragina valstybes nares susitarti dėl aiškių rodiklių ir kriterijų, kad būtų galima stebėti daromą pažangą;

pabrėžia, kad neįgalių jaunuolių įtrauktis į darbo rinką būtina norint užtikrinti jiems galimybę gyventi savarankiškai ir visapusiškai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, aktyviai jame dalyvaujant ir veiksmingai prie jo prisidedant;

pabrėžia, kad struktūrinis dialogas svarbus kaip priemonė įtraukti jaunimą – tiek jaunimo organizacijas, tiek atskirus asmenis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina didinti ir tobulinti proceso aprėptį, matomumą ir kokybę, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių dalyvavimui, kad būtų galima visais lygmenimis veiksmingiau formuoti, įgyvendinti ir vertinti jaunimo politiką ir puoselėti aktyvų jaunimo pilietiškumą; ragina stiprinti struktūrinį dialogą kaip kokybišką priemonę, padedančią užtikrinti jaunų žmonių dalyvavimą pagal būsimą bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą;

atkreipia dėmesį į antrojo ES jaunimo strategijos ciklo (2013–2015 m.) poveikį pabrėžiant, kad formuojant jaunimo politiką svarbu laikytis lankstaus požiūrio ir įtraukti įvairius sektorius ir lygmenis; šiuo atžvilgiu palankiai vertina struktūrinį dialogą su jaunimo organizacijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti jaunimo galimybes gauti kokybiško švietimo ir mokymo paslaugas bei galimybes įsidarbinti; primena apie aštuonias ES jaunimo strategija skatinamas veiklos sritis;

atkreipia dėmesį į ES jaunimo strategijos svarbą, atsižvelgiant į nerimą keliantį didelį ES jaunimo nedarbą, didelę ir labai skirtingą NEET jaunimo procentinę dalį ir su jaunimo skurdu ir socialine atskirtimi susijusius iššūkius; pabrėžia, kad įgyvendinant kitą ciklą (2016–2018 m.) turėtų būti prisidedama prie dviejų ES jaunimo strategijos tikslų, nustatant jaunimo nedarbo priežastis, kaip antai mokyklos nebaigimas, ir su jomis kovojant, skatinant jaunimo verslumą, investuojant į gebėjimus švietimo, stažuočių, pameistrystės ir profesinio mokymo srityse, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančias galimybes, poreikius ir pokyčius ir sudarant palankesnes sąlygas integruotis į darbo rinką, taikant priemones, kuriomis užtikrinamas geresnis švietimo programų, užimtumo politikos ir darbo rinkos poreikių koordinavimas; pažymi, kad reikia remti Jaunimo garantijų iniciatyvą besistengiančius įgyvendinti darbo rinkos dalyvius siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip per keturis mėnesius po mokyklos baigimo jaunuoliai pradėtų dirbti, studijuoti arba mokytis (persikvalifikuoti) profesinio mokymo įstaigoje;

pabrėžia, kad veiksmingas Jaunimo strategijos įgyvendinimas praktikoje turėtų būti glaudžiai susijęs su strategijos „Europa 2020“ pagrindinių tikslų pasiekimu, ypač tikslo, kad 75 proc. 20–64 metų amžiaus gyventojų dirbtų, ir tikslo padėti kuo daugiau jaunuolių išbristi iš skurdo ir įveikti socialinę atskirtį; pažymi, kad nors nuo 2013 m. jaunimo nedarbas kai kuriose valstybėse narėse sumažėjo, realų susirūpinimą vis dar kelia tai, kad jaunimo nedarbas ir toliau beveik dvigubai viršija bendrus nedarbo rodiklius: apie 8 mln. jaunųjų europiečių vis dar neturi darbo; todėl pabrėžia, kad svarbu spręsti darbo vietų pasiūlos ir paklausos geografinės neatitikties tiek konkrečiose valstybėse narėse, tiek tarp valstybių narių klausimą, vykdant Europos darbo mobilumo portalo (EURES) reformas, siekiant pagerinti jaunimo užimtumo galimybes ir užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą;

pabrėžia, kad į ES jaunimo strategijos kito ciklo tikslus itin svarbu įtraukti jaunus pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus, užtikrinti, kad jiems būtų taikomas vienodas požiūris ir jie nebūtų diskriminuojami, užtikrinti galimybę gauti išsilavinimą, mokytis bei dirbti ir socialinę įtrauktį, tokiu būdu padedant jiems susikurti tapatybę priimančiose šalyse ir visapusiškai išnaudoti savo talentus ir potencialą bei išvengti atskirties ir nusivylimo;

reiškia susirūpinimą dėl protų nutekėjimo ir jo keliamo pavojaus kai kurioms valstybėms narėms, visų pirma toms, kurios susiduria su sunkumais ir yra įtrauktos į koregavimo programas – dėl masinio nedarbo vis daugiau absolventų yra priversti vykti svetur ir taip atitinkamos šalys netenka savo vertingiausių ir produktyviausių žmogiškųjų išteklių;

10.

pabrėžia, kad naujosios technologijos – puiki galimybė užmegzti ryšius su jaunimu, ir ragina ES ir valstybes nares pasinaudoti šiomis technologijomis, kad būtų sustiprintas dialogas su jaunimu ir padidintos jo galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime;

11.

pabrėžia, kad nustatant prioritetus ir rengiant naują ES bendradarbiavimo jaunimo klausimais sistemą po 2018 m. svarbu įtraukti jaunus žmones ir jaunimo organizacijas;

12.

rekomenduoja valstybėms narėms ir ES atlikti jaunimui skirtos politikos poveikio vertinimą;

13.

mano, kad dalijimasis geriausia praktika, politikos formavimas remiantis įrodymais, ekspertų grupės, tarpusavio mokymosi veikla ir vertinimas – svarbios į rezultatus orientuoto sektorių bendradarbiavimo siekiant paremti jaunimą priemonės; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti kuo didesnį šios veiklos poveikį svarbus vaidmuo tenka jos rezultatų sklaidai;

14.

pabrėžia sektorių bendradarbiavimo visais lygmenimis ir ypač įvairių ES strategijų, darančių poveikį jaunimui (dabartinės ir būsimos ES strategijos jaunimo, švietimo ir mokymo, sveikatos, užimtumo ir kt. klausimais), derinimo svarbą;

15.

pabrėžia, kad svarbu ir būtina stiprinti ir toliau plėtoti strategijas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui ir patyčioms mokyklose;

16.

pabrėžia, kad, siekiant nukreipti jaunimą ir padėti jam visapusiškai integruotis į visuomenę, suteikiant saugią vietą augti ir mokytis, svarbus vaidmuo tenka kuo geresniam ir atitinkamoms atskirų vaikų arba jaunuolių reikmėms pritaikytam šeimų ir religinių bendruomenių bendradarbiavimui su mokyklomis, vietos bendruomenėmis, jaunimo organizacijomis, su jaunimu dirbančiais asmenimis, taip pat formaliojo ir neformaliojo švietimo ar savišvietos organizacijomis;

17.

siūlo į jaunimo politiką įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas, ypač valstybėse narėse, kuriose jos turi kompetenciją šioje srityje;

18.

pabrėžia, kad siekiant išvengti ligų svarbu skatinti sveiką gyvenimo būdą, ir mano, kad būtina teikti jaunimui teisingą informaciją ir pagalbą, susijusią su rimtomis psichikos sveikatos problemomis, pvz., tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimu ir priklausomybe nuo jų;

19.

primena, kad į jaunimo politiką svarbu įtraukti kartų aspektą ir kad būtina užtikrinti geresnį skirtingų kartų dialogą;

20.

pabrėžia, kad svarbu kovoti su skurdu, kurį patiria jauni žmonės, kilę iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių šeimų, jaunuoliai, kurių tėvai bedarbiai arba kurie nepajėgė ištrūkti iš savo šeimos socialinio ir ekonominio rato;

21.

ragina valstybes nares rengti efektyvius mokymus valstybine kalba, vadovaujantis daugiakalbystės ir nediskriminavimo principais, taip pat laikantis nacionalinės teisės nuostatų ir Europos principų ir padidinti paramą švietimo institucijoms, kuriose mokoma tautinių ar kalbinių mažumų gimtosiomis kalbomis;

22.

primena, kad pagrindinis strategijoje „Europa 2020“ numatytas tikslas – pasiekti, kad švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų dalis būtų mažesnė negu 10 proc.; pabrėžia, kad būtina spręsti mokyklos nebaigimo problemą, kuri prisideda prie nedarbo, vedant dialogą tarp švietimo sektoriaus atstovų, valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinių partnerių, nustatant mokyklų sistemos ir visuomenės trūkumus, padedant besimokantiesiems rasti jiems tinkamus mokymosi metodus, įgyvendinant aktualias ir sudominančias mokymo programas, užtikrinant stiprią ir gerai išplėtotą individualiai pritaikytą orientavimo sistemą, pagal kurią visiems studentams teikiamos kokybiškos konsultavimo ir orientavimo paslaugos, visų pirma, kai tik pastebimi ženklai, kad jaunuolis gali iškristi iš mokyklos, deramai informuojant besimokančiuosius apie būsimas galimybes darbo rinkoje bei karjeros galimybes, įskaitant techninius ir amatininko darbo profilius, suteikiant mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) ir dualinį mokymą, užtikrinant kokybišką pameistrystę, stažuotes ir mokomąją praktiką ir suteikiant jaunuoliams antrą šansą, t. y. mokytis profesinio mokymo įstaigoje;

23.

ragina valstybes nares skelbti žiniomis ir įrodymais pagrįstas ataskaitas dėl jaunimo socialinės padėties ir gyvenimo sąlygų bei parengti nacionalinius veiksmų planus ir nuosekliai juos įgyvendinti;

24.

pabrėžia, kad didesnių galimybių ir lygių galimybių visiems jaunuoliams skatinimas, socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir solidarumo didinimas bei kova su bet kokios formos jaunimo diskriminacija, ypač diskriminacija dėl lyties, rasės, etninės kilmės ar neįgalumo turėtų būti ES jaunimo strategijos tikslų pagrindas;

25.

pažymi, kad jaunimo politika ir nacionalinės strategijos turi būti parengtos kartu su jaunimu ir jam skirtos;

26.

labai palankiai vertina Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos (2010–2018 m.) naudą gerinant valstybių narių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą ir atveriant jaunimui Europos integracijos projekto galimybes ir pranašumus ir juos didinant; todėl ragina Komisiją tęsti sistemos įgyvendinimą laikotarpiu po 2018 m. ir toliau ją vystyti;

27.

ragina valstybes nares sukurti švietimo struktūras, būtinas jauniems pabėgėliams integruoti, sudarant jiems galimybes išmokti valstybės, kurioje jie gavo prieglobstį, kalbą, baigti pirminį mokymą arba tobulinti jau įgytas žinias, kad pasiektų europinį lygį, siekiant sudaryti jiems palankesnes sąlygas integruotis darbo rinkoje ir Europos visuomenėje;

28.

ragina taikyti tikslines priemones, skirtas mokyklos nebaigusiems asmenims, kuriems būtinos konsultacijos, įgūdžių ugdymas ir mokymas, taip pat ragina sukurti veiksmingą ankstyvojo ugdymo sistemą, kuri padėtų nustatyti, kam gresia pavojus nebaigti mokyklos arba tapti NEET jaunuoliais, kad jau nuo ankstyvo amžiaus jiems būtų teikiama pagalba ir padedama nepatekti į šią nepalankią padėtį;

29.

siūlo valstybėms narėms įtraukti kartų solidarumo principą į savo pensijų politiką ir atsižvelgti į šios politikos esamą ar būsimą poveikį jaunimui;

30.

palankiai vertina savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl mokymosi apie ES mokyklose, todėl ragina valstybes nares pasitelkiant formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos sistemas didinti informuotumą apie ES, ypatingą dėmesį skiriant formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos įstaigų bendradarbiavimui, kurį būtų galima užtikrinti tęsiant ES jaunimo strategijos įgyvendinimą;

31.

ragina valstybes nares į įgyvendinimo procesą aktyviau įtraukti nepriklausomas organizacijas, visų pirma savivaldybių lygmeniu, ir laikotarpiui po 2018 m. skirtoje strategijoje geriau suderinti esamas procedūras (pvz., ES lygmeniu įtraukiant jaunimo gerovės komitetus ir kt.), kad ES jaunimo strategija ir toliau būtų naudinga;

32.

pabrėžia, kad reikia jaunimui suteikti tvirtų žinių ir suvokimą apie ES, taip pat mokant apie ES pagrindines vertybes, ES valdymą ir sprendimų priėmimo procesus, taip suteikiant jiems galimybių kritiškai mąstyti apie ES ir tapti atsakingais ir aktyviais ES piliečiais; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis įtraukti ES aspektą į švietimą, siekiant parengti besimokančius asmenis gyventi ir dirbti vis sudėtingesnėje ir labiau integruotoje Sąjungoje, kurią jie gali formuoti – ir to iš jų tikimasi;

Užimtumas ir švietimas

33.

ragina valstybes nares kuo labiau naudotis esama ES ir nacionaline politika bei finansinėmis programomis, siekiant skatinti atitinkamai investuoti į jaunimą ir kokybiškų ir saugių darbo vietų kūrimą; primygtinai reikalauja, kad visais lygmenimis būtų įgyvendinamos judumo programos, kuriomis būtų siekiama gerinti jaunų žmonių įgūdžius ir gebėjimus, suteikiant jiems pasitikėjimo savimi, ugdant jų smalsumą ir susidomėjimą kitais mokymosi būdais ir dalyvavimu visuomeninėje veikloje; primygtinai rekomenduoja užtikrinti įgūdžių, patobulintų pasinaudojus judumo programomis, pripažinimą ir vertinimą; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti geresnes jaunimo galimybes susipažinti su informacija, susijusia su visomis programomis ir iniciatyvomis, kurios gali būti jiems naudingos;

34.

primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti „Erasmus +“ programą, ypač jos pameistrystės aspektą, taip skatinant ir remiant tolesnius jaunimo tarpvalstybinius mokymus, karjeros bei darbo jėgos judumą ir suteikiant jiems įgūdžių ir gebėjimų visam gyvenimui, įskaitant kalbų įgūdžius, tuo pačiu didinant jų galimybes ir progas dalyvauti tiek darbo rinkoje, tiek visuomenės gyvenime, nesvarbu, kokios jų akademinės kvalifikacijos, įgūdžiai ar išsilavinimo lygis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pameistrių judumas vis dar nepasiekė norimo lygio, ir ragina Komisiją, valstybes nares, įmones ir mokyklas rasti būdų, kaip įveikti likusias pameistrių judumo kliūtis; pabrėžia, kad svarbu remti judumo projektuose dalyvaujantį jaunimą, atsižvelgiant į jų amžių ir neretai nestabilią finansinę situaciją, be kita ko, šalinant tam tikras netiesiogines judumo kliūtis, pvz., apgyvendinimo ir transporto sunkumus;

35.

siekiant skatinti geresnį kitų valstybių narių darbo ir mokomosios praktikos supratimą, ragina didinti profesinio rengimo ir mokymo (PRM) studentų galimybes atlikti mokomąją praktiką kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, padengiant studentų, liekančių gyventi savo šalyje, kelionės išlaidas; pažymi, kad judumas mokymų srityje yra gyvybiškai svarbus turtas žengiant į darbo rinką, taip pat supažindinant su Europos projektu ir dalyvaujant jame įgaunant tiesioginės patirties; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos sistemą skatinant, kad judumas taptų pameistrystės ir profesinio mokymo dalimi; be to, ragina valstybes nares visapusiškai naudotis EURES tinklu siekiant remti jaunimo darbo jėgos judumą ES viduje, įskaitant judumą pameistrystės srityje;

36.

pabrėžia elementarių bendrųjų įgūdžių, kaip antai IRT, matematikos, kritinio mąstymo, užsienio kalbų, judumo ir kt., ugdymo ir įgijimo svarbą, nes jie padės jaunimui lengvai prisitaikyti prie besikeičiančios socialinės ir ekonominės aplinkos;

37.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti IRT mokymą siekiant, kad visi jaunuoliai turėtų atitinkamų darbo rinkai naudingų e. įgūdžių, pavyzdžiui, perskirstant Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtas lėšas;

38.

pakartoja, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) atlieka svarbų vaidmenį jaunimo asmeniniame ir profesiniame tobulėjime, ir pripažįsta, kad IRT gali suteikti jaunimui galių jį suburdamos reaguojant į socialinius susirūpinimą keliančius klausimus ir sudarydamos galimybes jam bendrauti nepaisant geografinių, socialinių, religinių, su lytimi susijusių ir ekonominių kliūčių; todėl ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad visas jaunimas įgytų tinkamus naujausių IRT įgūdžius ir gebėjimus;

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti jaunimo ir švietimo programas, kurios suteikia moterims ir mergaitėms galių ir sudaro joms palankesnes sąlygas patekti į tradiciškai vyrų dominuojamus sektorius, kuriuose jų yra nepakankamai, pavyzdžiui, verslininkystės, IRT ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) sektorius;

40.

dar kartą pabrėžia didžiulį MTIM ir IRT sektorių sinergijos su meno ir dizaino sritimis bei kūrybinėmis industrijomis potencialą, kuris paverstų MTIM MTIMM (mokslas, technologijos, inžinerija, menas ir matematika), taip pat pabrėžia šios sinergijos potencialą pritraukti į MTIM sritis daugiau jaunimo, ypač moterų ir mergaičių;

41.

ragina valstybes nares paskatinti moteris dalyvauti mokymuose ir siekti karjeros sektoriuose, kuriuose jų yra per mažai, pvz., MTIM ir IT.

42.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti jaunimui galimybę įgyti bent elementarių skaitmeninių įgūdžių ir žinių bei suvokimą apie žiniasklaidą, kad jie galėtų dirbti, mokytis ir aktyviai dalyvauti modernios visuomenės gyvenime;

43.

pažymi, kad net kai jaunuoliai įveikia rimtą iššūkį susirasti darbą, daugelyje valstybių narių jie nebūtinai užsitikrina sau gyvenimą aukščiau skurdo ribos;

44.

ragina tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI); ragina siūlyti atitinkamai pakeisti reglamentavimą ir išteklius, siekiant įveikti esamas įgyvendinimo kliūtis iki dabartinės finansinės programos pabaigos;

45.

ragina visais lygmenimis geriau koordinuoti švietimo ir mokymo programas ir kintančių darbo rinkų poreikius; ragina, kad visose ES bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose būtų rengiamos informavimo, informuotumo didinimo ir judumo programų stiprinimo kampanijos, siekiant ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos tikslų ir atsižvelgiant į vis dar esamą nelygybę tarp miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių; tačiau pabrėžia, kad svarbu išsaugoti žinių vertę, siekti suteikti visapusišką išsilavinimą ir tvirtą akademinį pagrindą; ragina verslo įmones ir universitetus stiprinti dialogą ir aktyviau bendradarbiauti siekiant parengti švietimo programas, kurios padėtų suteikti jaunimui tinkamų įgūdžių, žinių ir gebėjimų; atsižvelgdamas į tai, ragina švietimo institucijas, verslo įmones, visų pirma MVĮ, ir užimtumo tarnybas glaudžiau bendradarbiauti; rekomenduoja valstybėms narėms perimti geriausią viena kitos patirtį šioje srityje;

46.

pabrėžia, kad holistinis ir įtraukus požiūris į švietimą yra esminis dalykas siekiant, kad visi besimokantieji jaustųsi laukiami ir įsitraukę į mokymosi procesą bei galintys priimti sprendimus dėl savo išsilavinimo; pažymi, kad mokyklos nebaigę ir jokių kvalifikacijų neturintys jaunuoliai yra vienas iš didžiausių iššūkių mūsų visuomenėms ir vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – šį iššūkį įveikti, nes jis veda į socialinę atskirtį; pažymi, kad be mokymo sistemų pritaikymo, reikia taikyti konkrečias priemones jaunuoliams, kurie susiduria su didžiausiais sunkumais; primena, kad mokomoji praktika ir pameistrystė turėtų nutiesti kelią į darbą, o darbo sąlygos ir skiriamos užduotys turėtų padėti stažuotojams įgyti norint patekti į darbo rinką reikalingos praktinės patirties ir reikiamų įgūdžių; mano, kad siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą, regionų ir vietos viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai turi dalyvauti kuriant ir įgyvendinant tinkamas politikos priemones;

47.

ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis būtų palengvinamas jaunimo perėjimas nuo mokymosi prie darbo, įskaitant kokybiškų stažuočių ir pameistrystės užtikrinimą, suteikiant jaunimui aiškiai apibrėžtas teises, kurios apimtų galimybę gauti socialinę apsaugą, raštiškas ir privalomas sutartis bei teisingą atlyginimą, siekiant užtikrinti, kad jaunimas, mėginantis patekti į darbo rinką, nebūtų diskriminuojamas, bei deramai informuojant besimokančiuosius apie būsimas galimybes darbo rinkoje;

48.

pabrėžia, kad didėjant išsilavinimo lygiui aiškiai mažėja nedarbo rodikliai, todėl būtina skatinti jaunimui skirtas aukštojo išsilavinimo galimybes ES ir investuoti į jas;

49.

vis dėlto pažymi, kad švietimas turėtų ne tik suteikti įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkos poreikiams patenkinti, bet ir prisidėti prie jaunuolių asmenybės vystymosi ir augimo siekiant, kad jie taptų iniciatyvūs ir atsakingi piliečiai; todėl pabrėžia pilietinio švietimo poreikį visoje švietimo sistemoje – tiek formaliojo, tiek neformaliojo;

50.

ragina valstybes nares sudaryti galimybes jauniems žmonėms, turintiems sportinių gabumų, siekti dvigubos karjeros, kad jie galėtų vystyti savo gebėjimus sporto srityje, bet kartu ir mokytis;

51.

pabrėžia būtinybę įtraukti verslumo ugdymo aspektus visais švietimo ir mokymo lygmenimis bei visomis švietimo ir mokymo formomis, nes jaunimo verslumo dvasios ugdymas ankstyvuoju etapu yra veiksmingas kovos su su jaunimo nedarbu būdas; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina universitetų bendruomenes ir įmones vesti aktyvų dialogą ir bendradarbiauti siekiant sukurti švietimo programas, kurios padėtų suteikti jaunimui reikiamų įgūdžių ir gebėjimų; be to, pabrėžia, kad būtina skatinti ir remti jaunimo verslumo puoselėjimo politiką, visų pirma kultūros ir kūrybos, taip pat sporto srityje, siekiant kurti saugias ir kokybiškas darbo vietas bei skatinti bendruomenių socialinį vystymąsi ir sanglaudą; be to, pabrėžia, kad savanoriška veikla sudaro jaunimui galimybes įgyti įgūdžių, asmeniškai tobulėti ir rasti mėgstamą sritį;

52.

atkreipia dėmesį į tai, kad norint būti versliam reikia ugdyti universaliuosius įgūdžius, pavyzdžiui, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, komandinį darbą ir iniciatyvumą, kurie prisideda prie jaunimo asmeninio ir profesinio tobulėjimo ir padeda lengviau pereiti į darbo rinką; todėl mano, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas verslininkams dalyvauti švietimo procese ir tokį dalyvavimą skatinti;

53.

pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į pradedančiąsias įmones ir verslu pradedantį užsiimti jaunimą, sudarant jiems geresnes sąlygas gauti pradinį kapitalą ir patyrusių verslo kuravimo centrų paslaugas;

54.

primena, kad užimtumas ir verslumas yra vienas iš aštuonių prioritetų, nustatytų ES jaunimo strategijoje (2010–2018 m.); pabrėžia, kad jaunimo darbas ir neformalusis mokymasis, ypač pasitelkiant jaunųjų verslininkų organizacijas ir jaunimo organizacijas, kurios siūlo jaunimui galimybę vystyti novatoriškus projektus, įgyti verslo patirties, gauti lėšų ir įgyti pasitikėjimo pradėti nuosavą verslą, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį vystant jaunimo kūrybinį potencialą ir potencialą inovacijų srityje, įskaitant jų verslumo dvasią, verslumo ir pilietinius įgūdžius; atkreipia dėmesį į poreikį siekiant skatinti jaunimo užimtumą Europoje sukurti verslumui ir novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms palankią aplinką; pabrėžia, kad būtina pašalinti visas kliūtis, trukdančias jaunimui plėtoti savo idėjas, potencialą ir nuostatas;

55.

rekomenduoja ES jaunimo strategijoje daugiau dėmesio skirti verslumui, nes jis yra pagrindinis ekonomikos augimą skatinantis veiksnys; pažymi, kad 2014 m. tik vienas iš penkių jaunųjų europiečių norėjo pradėti savo verslą, be to jaunimas ir toliau mano, kad tai sudėtinga; pritaria, kad prioritetą reikia teikti nuo ankstyvo amžiaus vystomai verslumo kultūrai, darbo taisyklių lankstumui siekiant sudaryti sąlygas derinti darbą ir studijas, dualiniam mokymui ir galimybėms pasinaudoti finansavimu;

56.

primena, kad kūrybinės industrijos yra vienos iš versliausių ir greičiausiai augančių sektorių ir kad kūrybinis lavinimas ugdo universaliuosius įgūdžius, pavyzdžiui, kūrybinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, dirbti komandoje ir išradingumą; pripažįsta, kad menų ir žiniasklaidos sektoriai yra ypač patrauklūs jaunimui;

57.

pabrėžia, kad socialinis verslumas yra svarbus inovacijų, socialinio vystymosi ir užimtumo variklis, todėl ragina ES ir valstybes nares geriau jį skatinti ir didinti jo vaidmenį;

58.

ragina valstybes nares imtis priemonių, kad verslumas būtų skatinamas užtikrinant verslininkams ir pradedančiosioms įmonėms palankesnes sąlygas pradėti verslą – tai galėtų apimti nesudėtingo bankų kredito suteikimo, supaprastinto reguliavimo ir mokesčių lengvatų schemas ir priemones, kurios leistų jaunuoliams įgyvendinti savo verslo idėjas; remia mokymo metodus, kuriais skatinamas verslus ir kūrybiškas mąstymas, o jauni verslininkai skatinami įdarbinti absolventus;

59.

pabrėžia, kad valstybėms narėms, norint kovoti su jaunimo nedarbu, reikia gerai parengtų profesinio orientavimo darbuotojų, turinčių žinių ir apie akademinio, ir profesinio švietimo galimybes, išmanančių dabartinę darbo rinką bei numanančių, kaip keisis padėtis valstybėse narėse ir kokie nauji sektoriai rasis jų ekonomikose;

60.

ragina valstybes nares remti jaunimą, kad jis galėtų pradėti savarankiškai gyventi ir kurti šeimas, teikiant būsto pašalpas, lengvatas ir sumažinant gyventojų pajamų mokesčius, taip pat studentams teikti lengvatines paskolas;

61.

pabrėžia, kad svarbu abipusiškai pripažinti ir patvirtinti įgūdžius, gebėjimus ir žinias, įgytus savišvietos ir neformaliojo švietimo būdu bei mokantis visą gyvenimą, nes jų patvirtinimas nepaprastai svarbus siekiant atkreipti dėmesį į įvairų ir turtingą asmenų, ypač tų, kurie turi mažiau galimybių, lavinimąsi ir jį įvertinti; pažymi, kad įgūdžių patvirtinimas padeda pagerinti prieigą prie formaliojo švietimo ir atverti naujų profesinių galimybių ugdant savigarbą, stiprinant motyvaciją mokytis, ugdant jaunuolių vertybes, gabumus ir įgūdžius, taip pat mokant pilietiškumo ir demokratinio dalyvavimo visais lygmenimis; primygtinai skatina valstybes nares labiau stengtis siekiant iki 2018 m. sukurti išsamų patvirtinimo mechanizmą, kaip raginama 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimo, glaudžiai bendradarbiaujant su visais susijusiais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant jaunimo organizacijas;

62.

pabrėžia, kad formalusis, neformalusis mokymas ir savišvieta, įskaitant asociacijų veiklos vykdymą, yra svarbūs ugdant jaunimo vertybes, gabumus ir įgūdžius, taip pat mokant pilietiškumo ir demokratinio dalyvavimo; atkreipia dėmesį į valstybėse narėse prieinamas įvairias mokymo galimybes ir modelius, ypač dualinio mokymo, kurie gali palengvinti perėjimą nuo švietimo ar mokymo prie įdarbinimo; remia mokymosi visą gyvenimą politikos įgyvendinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti nuoseklų ir įteisinamą įgūdžių ir gebėjimų, įgytų formaliuoju ir neformaliuoju mokymusi, savišvieta bei mokomąja praktika, pripažinimą visos Europos mastu, siekiant sumažinti atotrūkį tarp Europos darbo rinkoje esamo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties, taip pat remti tokią veiklą pagal atitinkamas ES programas; be to, ragina profesinio rengimo ir mokymo (PRM) srityje daugiau dėmesio skirti kalboms, ypač kaimyninių šalių, siekiant sustiprinti atitinkamų studentų padėtį tarpvalstybinėje darbo rinkoje ir padidinti jų įsidarbinamumą šioje rinkoje;

63.

pažymi, kad dėl dabartinės darbo rinkos skaitmeninimo ir naujų tendencijų bangos vis daugiau jaunimo susiduria su naujomis įdarbinimo formomis, balansuojančiomis tarp lankstumo ir užimtumo saugumo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą jaunimo švietimą, kuriuo būtų siekiama pabrėžti socialinės apsaugos mechanizmų vaidmenį karjeros raidoje;

64.

mano, kad ankstyvos intervencijos ir iniciatyvios darbo rinkos politika rodo, jog nuo ne vienai kartai būdingo nepritekliaus problemų sprendimo pereinama prie rizikos nustatymo ir valdymo ankstyvajame etape, siekiant užkirsti kelią nedarbui ir sudaryti sąlygas reintegracijai; atkreipia dėmesį į labiausiai atskirtų ir didžiausią nedarbo pavojų patiriančių asmenų padėtį;

65.

pabrėžia atvirų ir lengvai prieinamų darbo su jaunimu iš mažiau skatinančios aplinkos programų svarbą;

66.

pabrėžia, kad norint sustiprinti kokybės užtikrinimo sistemą, siekiant, kad jaunimas dalyvautų mokymosi visą gyvenimą programose, ir norint gerinti švietimo ir užimtumo galimybes jaunimui, svarbu tarpvalstybiniu lygmeniu garantuoti visų kvalifikacijų ir akademinių laipsnių tarpusavio pripažinimą ir atitiktį; ragina nuolat plėtoti ir vertinti kvalifikacijų ir laipsnių tarpusavio pripažinimą tarpvalstybiniu lygmeniu bei pritaikyti jį prie besikeičiančių mokymo reikalavimų ir pažymi, kad tai reikia užtikrinti Europos mastu ir visose Europos aukštojo mokslo erdvei priklausančiose ir Europos kvalifikacijų sandaroje minimose šalyse;

67.

pabrėžia, kad neformalusis mokymasis ir savišvieta, taip pat dalyvavimas sporto ir savanoriškoje veikloje atlieka svarbų vaidmenį ugdant pilietinius, socialinius ir tarpkultūrinius gebėjimus ir įgūdžius; pabrėžia, kad vienos šalys, kurdamos atitinkamą teisinę sistemą, padarė didelę pažangą, o kitos, kurdamos išsamias mokymosi rezultatų patvirtinimo strategijas, susiduria su sunkumais; todėl pabrėžia, kad būtina kurti išsamias rezultatų patvirtinimo strategijas;

68.

pabrėžia, kad svarbu skatinti ir palengvinti besimokančiųjų ir mokančiojo personalo judumą labiau naudojantis visomis ES priemonėmis ir programomis bei taip spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą; pabrėžia, kad judumas mokymų srityje yra gyvybiškai svarbus turtas žengiant į darbo rinką; pabrėžia, kad būtina įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti judumui skirtų struktūrinių fondų, pvz., Europos socialinio fondo (ESF), ir kitų programų, tokių kaip „Erasmus+“, koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į svarbų tokių judumo programų, kaip „Erasmus+“, vaidmenį skatinant horizontaliųjų įgūdžių ir gebėjimų lavinimą ir tarpkultūrinius jaunimo mainus; palankiai vertina esamos ES įgūdžių panoramos interneto svetainės pokyčius;

69.

pabrėžia, kad reikia didinti programos „Erasmus jauniesiems verslininkams“ vaidmenį siekiant ilgalaikio kokybiško užimtumo tikslo; mano, kad siekiant išlaisvinti jaunimo potencialą reikia užtikrinti profesinį judumą; pažymi, kad šiuo metu ES yra 217,7 mln. dirbančių asmenų, iš kurių 7,5 mln. (3,1 proc.) dirba kitoje valstybėje narėje; taip pat pažymi, kad, remiantis ES tyrimais, jaunimas labiau linkęs pasinaudoti judumo galimybėmis ir sugrįžti namo su naujais įgūdžiais ir kvalifikacija;

70.

ragina Komisiją didinti ir remti studentų judumą švietimo ir profesinio mokymo srityse propaguojant „Erasmus besimokantiems amato“ sistemą;

71.

ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti dabartine EURES tinklo reforma siekiant remti jaunimo darbo judumą ES viduje, įskaitant judumą pameistrystės ir stažuočių srityje; ragina valstybes nares reguliariai atnaujinti informaciją apie laisvas darbo vietas ir gyvenimo aprašymus; ragina Komisiją pagerinti darbo pritaikymo procesą EURES tinkle, siekiant užtikrinti, kad jaunimui būtų siūlomos tinkamos ir kokybiškos darbo vietos, atitinkančios jų gyvenimo aprašymus;

72.

ragina valstybes nares kurti kokybiškas dualinio švietimo ir profesinio mokymo sistemas, veiksmus koordinuojant su vietos ir regionų ekonominės veiklos vykdytojais, pasikeitus geriausia patirtimi šioje srityje ir atsižvelgiant į kiekvienos švietimo sistemos ypatumus, taip siekiant įveikti dabartines ir būsimas gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemas;

73.

ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti naujoviškas ir lanksčias dotacijas meniniams ir sportiniams gebėjimams švietimo srityje ugdyti; remia valstybes nares, kurios siekia įsteigti stipendijų programas patvirtintų akademinių, sportinių ir meninių gebėjimų turintiems studentams;

74.

pažymi, kad mokyklos nebaigimas ir išėjimas iš mokyklos neįgijus jokios kvalifikacijos yra didžiuliai iššūkiai mūsų visuomenei, nes veda į skurdų gyvenimą ir socialinę atskirtį, todėl kova su tuo turi būti vienas iš pagrindinių mūsų tikslų; primena, kad judumas, švietimo sistemų pritaikymas ir individualių priemonių įgyvendinimas gali padėti išspręsti daugumos asmenų, kurie susiduria du didžiausiais sunkumais, problemas ir sumažinti metusiųjų mokytis skaičius;

75.

pabrėžia, kad reikia sukurti studento sutartį, kuri sudarytų sąlygas aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams suderinti mokslą su darbu, pageidautina toje pačioje srityje, kurioje jie mokosi, veikiančiose įmonėse, su garantija, kad jie pabaigs pradėtas studijas;

76.

pabrėžia būtinybę toliau stengtis mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir skatinti palankių sąlygų neturinčių jaunuolių švietimą;

77.

pažymi, kad nors 2013 m. didžiausią lygį pasiekęs jaunimo nedarbas daugumoje valstybių narių sumažėjo, jis tebėra didelį susirūpinimą ES keliantis klausimas: apie 8 mln. jaunųjų europiečių negali susirasti darbo, o ilgą laiką nedirbančių, ne savo noru ne visą darbo dieną dirbančiųjų ar stažuotojų statusą turinčių asmenų skaičius tebėra aukštas;

Finansiniai ištekliai

78.

atkreipia dėmesį į strateginių – taip pat ir Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų, ypač Europos socialinio fondo – investicijų svarbą regioniniam vystymuisi, konkurencingumui ir aukštos kokybės mokomosios praktikos, pameistrystės ir tvarių darbo vietų kūrimui; pažymi, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui (vadinamieji NEET);

79.

pažymi, kad pradėti 2014–2020 m. programavimo laikotarpį užtruko keletą mėnesių ir kad pirmasis šio laikotarpio Sąjungos politikos – ypač skirtos jaunimui – įvertinimas negali visapusiškai atspindėti tikrojo jos poveikio;

80.

pažymi, kad ankstesniuoju programavimu laikotarpiu Audito Rūmų apskaičiuotas klaidų, padarytų atliekant operacijas pagal Mokymosi visą gyvenimą programą ir programą „Veiklus jaunimas“, lygis viršijo 4 proc.; tikisi, jog Komisija ėmėsi veiksmų, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“ šių klaidų būtų išvengta;

81.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2007–2013 m. programų – pirmiausia Mokymosi visą gyvenimą programos, programų „Kultūra“, MEDIA ir „Veiklus jaunimas“ – biudžeto įvykdymo lygis 2013 m. siekė 100 proc.; tačiau mano, kad siekiant įvertinti programų sėkmę vien tik įvykdymo lygis nėra labai svarbus programų veiksmingumo rodiklis;

82.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad priimtų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų neatitiktis 2013 m. pabaigoje lėmė mokėjimų trūkumą (pvz., programos „Erasmus+“ atveju trūkstama suma siekė 202 mln. EUR), o tai neigiamai paveikė tolesnius metus; prašo Komisijos užtikrinti, kad įgyvendinant naujas programas ši padėtis nebepasikartotų;

83.

primena, kad jaunimo nenoras pradėti verslą taip pat prisideda prie lėto Europos ekonomikos augimo tempo, todėl mano, jog būtina remti jaunus žmones steigiant nuosavas įmones;

84.

palankiai vertina tai, kad kovai su jaunimo nedarbu naujuoju programavimo laikotarpiu skirta per 12,4 mlrd. EUR Europos socialinio fondo (ESF) ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų;

85.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2014 m. 110 300 bedarbių jaunuolių dalyvavo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuotoje veikloje; palankiai vertina tai, kad ES valstybių ir vyriausybių vadovai Jaunimo garantijų iniciatyvai iš Sąjungos lėšų nusprendė skirti 6,4 mlrd. EUR (iš jų 3,2 mlrd. EUR sudaro ESF lėšos, o 3,2 mlrd. EUR skirta pagal naują biudžeto eilutę); tačiau pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse ir toliau susiduriama su sunkumais įgyvendinant Jaunimo garantijų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvas;

86.

ragina ES ir valstybes nares sustiprinti pastangas, dedamas siekiant užtikrinti, kad pameistrystės ir mokomosios praktikos programomis nebūtų naudojamasi kaip priemonėmis pakeisti tikrąsias darbo vietas nesaugiomis darbo vietomis ir kad kartu būtų užtikrinta visa reikiama darbuotojų apsauga, įskaitant susijusią su užmokesčiu ir kitomis išmokomis;

87.

ragina imtis tikslinių supaprastintų priemonių, kuriomis būtų stiprinamas valstybių narių pajėgumas pasinaudoti prieinamu Europos struktūrinių fondų, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos sanglaudos fondo, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), Jaunimo užimtumo iniciatyvos, iniciatyvų „Judus jaunimas“, „Tavo pirmasis EURES darbas“, programos „Horizontas“, taip pat programų ir veiksmų pilietiškumo srityje finansavimu;

88.

ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti administracines finansinių išteklių suteikimo jaunimo organizacijoms procedūras, nes šios organizacijos dažnai neturi pajėgumų atlikti sudėtingas paraiškų teikimo procedūras, kad galėtų pateikti paraiškas dėl paramos iš įvairių ES programų;

89.

ragina valstybes nares visapusiškai naudotis programa „Erasmus+“, geriau nukreipiant veiksmus į visų lygių išsilavinimo žmones, siekiant pagerinti jaunimo įsidarbinimo perspektyvas, skatinti tarpvalstybinę karjerą ir sąžiningą darbo jėgos judumą; remia tarpkultūrinį mokymąsi, ES pilietybę ir jaunimo demokratinį ir vertybinį ugdymą, todėl ragina Komisiją atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą nustatyti ir pašalinti finansavimo proceso kliūtis, trukdančias siekti šių tikslų, kad būtų galima užtikrinti didesnį programos „Erasmus+“ veiksmingumą šioje srityje;

90.

teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant programą „Erasmus“ viršytas užsibrėžtas 3 mln. studentų tikslas; pažymi, kad nuo pat sukūrimo ši pavyzdinė Sąjungos programa visada buvo sėkminga, ir mano, kad svarbu ir toliau skirti paramą šiai programai;

91.

apgailestauja dėl to, kad pagal programą „Erasmus“ išvykusių ir atvykusių studentų skaičiai įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi; rekomenduoja sustiprinti informavimo kampanijas ir supaprastinti taisykles;

92.

primena valstybėms narėms, kad, siekiant užtikrinti būtiną paramą jaunimo užimtumui, jos turėtų įsipareigoti išplėsti nacionalinį finansavimą ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos asignavimams papildyti; be to, mano, jog būtina užtikrinti, kad taikomos priemonės ir teikiamos stipendijos sudarytų sąlygas gyventi oriai; todėl ragina įvertinti stipendijų dydį atsižvelgiant į realias pragyvenimo išlaidas kiekvienoje valstybėje narėje;

93.

ragina valstybes nares imtis priemonių, būtinų Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti; ragina toliau būti politiškai įsipareigojus įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kaip ilgalaikę struktūrinę reformą, užtikrinančią tvarią integraciją į darbo rinką naudojantis aukštos kokybės pasiūlymais;

94.

primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, remiantis tvirtu nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, švietimo sistemų ir užimtumo tarnybų bendradarbiavimu; atkreipia dėmesį į tai, kad Jaunimo garantijų iniciatyva turėtų būti visapusiškai integruota į nacionalinius užimtumo planus ir į jaunimo ir švietimo politikos planavimo procesą, be to, apie šią iniciatyvą turėtų būti plačiai informuojami visi jaunuoliai; primena, kad jaunimo organizacijų dalyvavimas skleidžiant informaciją apie Jaunimo garantijų priemonę, ją vertinant ir įgyvendinant yra labai svarbus jos sėkmei;

95.

primena, kad iš įvairios socialinės ir ekonominės aplinkos kilę merginos ir vaikinai įvairiais gyvenimo laikotarpiais susiduria su skirtingomis darbo rinkos sąlygomis; ragina Komisiją ir valstybes nares kuriant ir įgyvendinant tokias jaunimo ir darbo rinkos strategijas, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva, atsižvelgti į su lytimi susijusius ir socialinius bei ekonominius aspektus;

96.

mano, kad ypač didelis jaunimo darbo nesaugumas bei vis labiau senėjantys Europos gyventojai yra pagrindinis iššūkis pensijų sistemų tvarumui, pakankamumui bei tinkamumui ir labai kenkia kartų solidarumui; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant užkirsti kelią bent jau piktnaudžiavimui pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą teikiamomis stipendijomis ir teikti pirmenybę, bent jau pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą sudaromų sutarčių atveju, sutartims, sudarančioms jaunimui galimybę mokėti įmokas nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms;

97.

primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir stebėti jos veiksmingumą, visapusiškai naudojantis joms prieinamomis ES lėšomis siekiant įgyvendinti priemones, kuriomis būtų skatinamas jaunimo užimtumas, integruojant jaunuolius, įskaitant neįgaliuosius, į darbo rinką skiriant jiems darbą, pameistrystę ar mokomąją praktiką per 4 mėnesius nuo mokyklos baigimo ar darbo praradimo, pvz., sukuriant prie individualių poreikių pritaikytas viso gyvenimo profesinio orientavimo sistemas, registravimo biurus, informacinius punktus ir duomenų rinkimo metodus ir skatinant bedarbius registruotis, kad būtų įvertinta reali padėtis, susijusi su jaunimo nedarbu, taip pat pagerintos darbo ieškančiam jaunimui teikiamos darbo biržų paslaugos;

98.

primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant atsižvelgti į esminius Europos jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo sėkmę lemiančius veiksnius, kaip antai darbo pasiūlymų tvarumas ir kokybė, tolesnis švietimas ir mokymas, socialinė įtrauktis, sinergija su kitomis politikos sritimis (su švietimo sistemomis, darbo rinka, socialinėmis paslaugomis ir jaunimu susijusia politika) ir visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas siekiant integruoti jaunimą į darbo rinką, sumažinti jaunimo nedarbo rodiklius ir užtikrinti ilgalaikį teigiamą poveikį siekiant užkirsti kelią iš mokyklos į darbo rinką pereinančio jaunimo socialinei ir profesinei atskirčiai;

99.

ragina išplėsti Europos jaunimo garantijų iniciatyvos tikslą, susijusį su nekvalifikuotų ir žemos kvalifikacijos jaunų bedarbių švietimu bei mokymu, įtraukiant jaunus absolventus ir profesinius mokymus baigusius jaunuolius, be to, padidinti Europos jaunimo garantijų iniciatyvos taikomą amžiaus ribą nuo 25 iki 29 metų, siekiant atsižvelgti į tai, kad dauguma absolventų ir darbo rinkos naujokų yra netoli 30 metų amžiaus;

100.

ragina valstybes nares ir regionus keistis gerąja patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų; pažymi, kad svarbu atlikti valstybių narių 2014 m. ir 2015 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo vertinimą; pabrėžia, kad svarbu atlikti Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmingumo laikotarpio vidurio vertinimą, daugiausia dėmesio skiriant jos pasiekimams siekiant sudaryti galimybes jaunimui įgyti įgūdžių ir įsidarbinti, ir toliau tęsti šią iniciatyvą; be to, pažymi, kad jaunimo organizacijų dalyvavimas vertinant ir įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą yra labai svarbus jų sėkmei;

101.

laukia, kada Komisija vėliau šiais metais pristatys išsamią ataskaitą apie Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą;

102.

pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje „ES Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas valstybėse narėse“, kuri turėtų būti baigta 2017 m. pradžioje, bus pateiktas aiškesnis programos rezultatų įvertinimas; mano, kad, be kita ko, ataskaitoje turėtų būti pateikta jos veiksmingumo ir ilgalaikių rezultatų analizė;

103.

primena Komisijai, jog svarbu užtikrinti jaunimo aukšto lygio informuotumą apie esamas programas ir galimybes jose dalyvauti, taip pat užtikrinti, kad teikiama informacija apie programas būtų kokybiška ir grindžiama kiekybiškai įvertinamais rodikliais (pavyzdžiui, tikslinės grupės atsakymais ir dalyvavimu);

104.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti ekspansinę ekonominę politiką, kuria siūloma didesnė veikimo laisvė viešųjų investicijų į švietimą, mokymą ir kokybišką pameistrystę srityje;

105.

ragina valstybes nares daugiau investuoti ir nemažinti savo nacionalinio biudžeto lėšų jaunimo politikai, švietimui, sveikatos apsaugai ir socialinėms paslaugoms; taip pat ragina valstybes nares nukreipti investicijas į įtraukųjį švietimą, kuris padeda spręsti visuomenės problemas, susijusias su vienodų sąlygų ir galimybių visiems asmenims, įskaitant iš įvairios socialinės ir ekonominės aplinkos kilusį jaunimą, taip pat pažeidžiamų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų grupes, užtikrinimu;

106.

rekomenduoja į DFP įtraukti jaunimo verslumą, o valstybėms narėms – dirbti siekiant sukurti nacionalines strategijas, kuriomis būtų siekiama programos „Erasmus+“, ESF, Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir programos „Erasmus jauniesiems verslininkams“ sinergijos, taip pat dirbti prie aiškių poveikio vertinimo gairių, kurias valstybėms narėms turėtų pateikti Komisija;

107.

prašo Komisijos pradėti taikyti visapusišką jaunimo programų stebėsenos schemą, kuri apimtų planuojamų rezultatų rodiklius, konkrečius rezultatus ir ilgalaikius rezultatus;

108.

pabrėžia, kad būtina daugiau dėmesio skirti veiklai ir rezultatams, ir džiaugiasi, kad naujoji Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų reglamentavimo sistema 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui apima nuostatas dėl valstybių narių atsiskaitymo apie rezultatus;

109.

primena, kad 68 proc. ESF biudžeto skiriama projektams, kuriuos įgyvendinant jaunimas galėtų būti viena iš tikslinių grupių;

110.

pabrėžia, kad būtina skatinti teikti stipendijas būsto išlaidoms padengti, siekiant patenkinti poreikius, iškylančius tais atvejais, kai savo gyvenamosios vietos mieste ar mieste, esančiame mažesniu negu 50 km atstumu, profesinėje ar aukštojoje mokykloje mokytis neįmanoma;

Dalyvavimas priimant sprendimus

111.

ragina, siekiant padidinti jaunimo ir jų organizacijų galimybes dalyvauti formuojant politiką, stiprinti jaunimo organizacijų ir viešųjų valdžios institucijų partnerystę; mano, ypač atsižvelgdamas į tai, kad jaunuoliai padeda kurti visuomenę ir sprendžia dabartines Europos visuomenės problemas, kad ypač svarbų vaidmenį vystant jaunimo dalyvavimo įgūdžius ir gerinant sprendimų priėmimo proceso kokybę atlieka jaunimo, menų ir sporto organizacijos; atkreipia dėmesį į unikalų jaunimo organizacijų vaidmenį, nes jos puoselėja su demokratinių vertybių praktikavimu ir procesais susijusį pilietiškumo jausmą;

112.

atkreipia dėmesį į jaunimo organizacijų vertingumą, nes jos moko pilietiškumo ir lavina demokratijos vertybes, įgūdžius ir gebėjimus, ir pripažįsta jų indėlį gerinant jaunimo dalyvavimą demokratiniuose procesuose;

113.

pabrėžia, kad meno, sporto, savanorystės ir socialinė veikla gyvybiškai svarbi skatinant jaunimo aktyvumą ir socialinę sanglaudą, nes tai priemonės, galinčios padaryti didžiulį poveikį vietos bendruomenėms ir padėti spręsti daugelį socialinių problemų;

114.

ragina valstybes nares griežtai laikytis įtraukties principų jaunimo darbe, ypač daug dėmesio skiriant jaunimui su negalia;

115.

atkreipia dėmesį į būtinybę aktyviai didinti informuotumą apie pilietiškumą, žiniasklaidą ir skaitmeninį raštingumą, ugdyti kritinį mąstymą ir kultūrų tarpusavio supratimą pasitelkiant įvairiausias jaunimui pažįstamas priemones (pvz., socialinius tinklus); pabrėžia tokių programų ir švietimo svarbų vaidmenį stabdant jaunimo radikalėjimą;

116.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į naujas jaunimo dalyvavimo ekonominiame gyvenime formas, pvz., vis didėjančią tendenciją naudotis dalijimosi ekonomikos priemonėmis;

117.

pabrėžia, kad jaunimo savanoriška politinė, socialinė, kultūrinė ir sporto veikla vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis turėtų būti remiama ir labiau pripažįstama, nes ji vertinga kaip svarbi neformaliojo mokymosi forma, padedanti ugdyti pagrindinius gyvenimui reikalingus gebėjimus ir tokias vertybes kaip bendradarbiavimas, solidarumas, lygybė ir teisingumas; vis dėlto pabrėžia, kad jaunimo pasirengimo užsiimti savanoriška veikla negalima galiausiai laikyti galimybe pigiai pakeisti paslaugas, kuriomis turėtų pasirūpinti valstybė narė; prašo pripažinti ir visapusiškai įvertinti ar įteisinti savanorišką veiklą;

118.

ragina valstybes nares skatinti demokratinį jaunų studentų dalyvavimą ir padėti besimokantiems jaunuoliams įsitraukti į savo švietimą ir prie jo prisidėti tampant studentų organizacijų nariais;

119.

pabrėžia, kad geresnis suvokimas apie ES vertybes, ES veikimą ir Europos įvairovę yra itin svarbūs siekiant skatinti jaunimo dalyvavimą demokratijoje ir populiarinti jo aktyvų pilietiškumą;

120.

ragina Komisiją, siekiant padidinti įsidarbinamumą ir sustiprinti verslumą, inovacijas ir kultūrą, kuo geriau išnaudoti naujas skaitmenines priemones ir visapusiškai naudotis socialinės žiniasklaidos teikiamomis galimybėmis vykdant švietimo ir mokymo veiklą, rengti tikslinius kokybiškus žiniasklaidos mokymus, kuriais būtų skatinamas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinis mąstymas, taip pat populiarinti jaunimo dalyvavimą ir skatinti jį dalyvauti sprendimų priėmimo veikloje bei pilietiniame, kultūriniame ir socialiniame visuomenės gyvenime; taip pat pripažįsta skaitmeninių priemonių, kaip veiksmingų kovos su patyčiomis, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir radikalizacija priemonių, potencialą;

o o

121.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.

(2) OL C 417, 2015 12 15, p. 1.

(3) OL C 183, 2014 6 14, p. 5.

(4) OL C 120, 2013 4 26, p. 1.

(5) EUCO 37/13.

(6) OL C 311, 2009 12 19, p. 1.

(7) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0107.

(9) OL C 93, 2016 3 9, p. 61.

(10) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 21.

(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0106.

(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0292.

(13) OL C 346, 2016 9 21, p. 2.

(14) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/228

P8_TA(2016)0427

Kaip BŽŪP gali pagerinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse

2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kaip įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) galima pagerinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse?“ (2015/2226(INI))

(2018/C 215/34)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Užimtumas kaimo vietovėse: darbo vietų trūkumo šalinimas (COM(2006)0857),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8–0285/2016),

A.	kadangi kaimo vietovės sudaro daugiau kaip 77 proc. ES teritorijos ir kadangi daug šių vietovių darbo vietų, kurių didžioji dalis yra neperkeliamos, yra susijusios su žemės ūkiu bei žemės ūkio maisto produktų pramone;

B.	kadangi žemės ūkis ir žemės ūkio maisto produktų pramonė kartu sudaro 6 proc. ES BVP, apima 15 mln. įmonių ir suteikia 46 mln. darbo vietų;

kadangi pastaruosius dešimtmečius daugelio Europos šalių kaimo vietovėse ūkininkų itin sumažėjo, taip pat sumažėjo ūkininkų ir kitų žemės ūkio sektoriaus darbuotojų pajamos bei toliau mažėjo užimtumas žemės ūkio srityje; kadangi 2005–2014 m. 28 ES valstybėse narėse žemės ūkio darbo sąnaudos sumažėjo beveik ketvirtadaliu (-23,6 proc.) (1);

kadangi žemės ūkis užima didžiąją Europos teritorijos dalį, tačiau juo šiuo metu užsiima tik nedidelė darbingų kaimo vietovių gyventojų dalis; kadangi kaimo vietovių žemės panaudojimo įvairinimas, kai gamybinis ekonominis panaudojimas derinamas su apgyvendinimo, gyvenimo ir rekreacinio panaudojimu bei gamtos apsauga ir išsaugojimu, yra didelis iššūkis įvairių Sąjungos kaimo regionų plėtrai ir užimtumui; kadangi, nors pastaraisiais metais kai kuriuose regionuose vyksta atvirkštiniai demografiniai migracijos procesai ir juose daugėja gyventojų, norinčių gyventi kaime, ir taip, daugeliu atvejų, kuriasi perėjimo iš miestų į kaimus zonos, taip pat yra gyventojų mažėjimo tendencija daug mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kurių problema yra atokumas ir kurių plėtrą ir užimtumą yra sunkiau remti;

E.	kadangi daugelis kaimo vietovių susiduria su įvairiomis problemomis, pvz., mažos pajamos, neigiamas gyventojų skaičiaus augimas, darbo vietų trūkumas ir didelis nedarbas, lėta tretinio sektoriaus plėtra, nepakankami maisto produktų perdirbimo pajėgumai, menki įgūdžiai ir ribotas kapitalas;

F.	kadangi daugiau kaip devyni iš dešimties europiečių mano, kad žemės ūkis ir kaimo vietovės yra jų ateičiai svarbios vietos;

G.	kadangi vienam žemės ūkio veiklos darbo vienetui tenkančios pajamos yra palyginti mažos ir tai yra susirūpinimą kelianti problema;

H.	kadangi ekonomikos krizė palietė visas Europos dalis, o labiausiai – kaimo vietoves;

kadangi atsižvelgdama į dabartinę ekonomikos krizę Europos Sąjunga užimtumą įvardijo kaip vieną iš svarbiausių savo prioritetų (visų pirma per ESIF) ir kadangi šiomis aplinkybėmis BŽŪP turi būti veiksmingesnė ir jos palikimo, patvirtinto kaip viena iš pagrindinių ES veiksmų priemonių, tikslas – išsaugoti ir kurti darbo vietas ir konkurencingumą kaimo vietovėse, visų pirma ūkininkavimo sektoriuje; kadangi, atsižvelgiant į tai, reikia įvertinti, kiek BŽŪP turi poveikio darbo vietų kūrimui ir išsaugojimui kaimo vietovėse;

kadangi labai svarbu išsaugoti du BŽŪP ramsčius, nes pirmasis ramstis padeda užkirsti kelią mažųjų ir šeimos ūkių migracijai iš žemės ūkio sektoriaus ir išsaugoti jame darbo vietas, o pagal antrąjį ramstį skiriamomis lėšomis užtikrinama, kad kitose srityse, pavyzdžiui, turizmo, maisto perdirbimo ir kituose susijusiuose sektoriuose, būtų kuriamos darbo vietos;

kadangi Europos žemės ūkis susiduria su daugeliu problemų, susijusių su maisto gamyba ir aprūpinimu maistu, aplinka, biologine įvairove, tvarumu, energetika ir klimato kaina, ir yra būtina stiprinti visuomenės ir žemės ūkio ryšį, kurti naujoviškus šių problemų sprendimus, kad būtų užtikrintas sektoriaus atsparumas ir konkurencingumas, ir iš naujo apmąstyti tikros viešos politikos tikslus, nes tai visiems naudinga ir tai yra vienas iš svarbiausių Europos integracijos aspektų;

kadangi pernelyg ilgai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio tam, kad būtų pakeistas pagrindinis žemės ūkio sektoriaus akcentas jį vėl grindžiant teritorijomis, t. y. būtinai gamybą ir užimtumą susieti su konkrečia teritorija, ir kadangi mūsų pareiga – išlaikyti ūkininkavimą kaip pagrindinę vyrų ir moterų veiklą, vykdomą vietovėse, kuriose jie gyvena, siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovės būtų dinamiškos ir kad jose būtų daug darbo vietų; kadangi šis akcento perkėlimas taip pat leis užtikrinti tinkamą miesto ir kaimo plėtros pusiausvyrą;

kadangi miesto ir miesto apylinkių žemės ūkiui tenka vis svarbesnis vaidmuo ir juo vis labiau domimasi, be to, taikomas kintančio vartojimo modelis, apimantis įvairius veiksnius, įskaitant minimalų aplinkosauginį pėdsaką, kokybišką vietos gamybą ir mažų ir regionų gamintojų nuveiktų darbų vertės pripažinimą;

N.	kadangi įgyvendinant naujausios BŽŪP reformos dalis buvo galima perorientuoti ir teisingiau perskirstyti pagalbą valstybėms narėms ir skirtingiems žemės ūkio sektoriams, taip pat buvo patvirtintas BŽŪP ekonominis ir socialinio stabilizatoriaus vaidmuo ūkių ir kaimo vietovių atžvilgiu;

kadangi, nors atlikus tyrimus paaiškėjo, kad pagal pirmąjį ramstį naudojant tiesiogines išmokas darbo vietos tiesiogiai nekuriamos, šioms išmokoms tenka labai svarbus vaidmuo išsaugant darbo vietas ir skatinant ūkininkus toliau dirbti žemę; kadangi, jei ši politika nebebūtų remiama, 30 proc. Europos ūkininkų būtų priversti nutraukti veiklą ir pasitraukti iš žemės ūkio sektoriaus; kadangi šios išmokos palaiko smulkių ūkininkų ir kaimo vietovių gyvybingumą;

kadangi tiesioginės išmokos, kuriomis remiami periferinėse srityse, nepalankiose ūkininkauti vietovėse arba prastos kokybės žemėje ūkininkaujantys ūkininkai, yra labai svarbios siekiant užtikrinti ne tik tai, kad šie ūkininkai toliau dirbtų žemę ir galėtų užsitikrinti padorų gyvenimą, bet ir tai, kad ši žemė būtų apsaugota ir jai tektų tam tikras vaidmuo skatinant turizmą šiose vietovėse;

Q.	kadangi pagrindinis pertvarkytos BŽŪP pirmojo ramsčio tikslas – aprūpinimo maistu užtikrinimas, kuris padeda išlaikyti esamą užimtumą žemės ūkio srityje, ir reikalaujama užtikrinti, kad išmokos pagal pirmąjį ramstį būtų teisingiau paskirstomos siekiant kuo didesnio teigiamo šios paramos poveikio;

kadangi atsižvelgiant į praktinę patirtį gali būti taikomi ir kiti žemės ūkio plėtros būdai, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų maisto kokybės srityje ir geresnių agronominės, aplinkos bei ekonominės veiklos rezultatų, yra svarbu remti ir skatinti žemės ūkio sistemų įvairovę ir mažieji bei vidutiniai ūkiai, kurie paprastai vykdo įvairesnę ir novatoriškesnę veiklą ir yra lankstesni, yra dažnai geriau organizuoti kuriant gamintojų grupes ir kooperatyvus ir teikia naudos bendruomenėms, kuriose jie yra įsikūrę, ir taip remia kaimo ekonomiką, o tai yra labai svarbu plėtojant Europos žemės ūkį;

S.	kadangi dabartinė krizė rodo, jog įgyvendinant į rinką orientuotą BŽŪP labai svarbu išlaikyti bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir nustatyti naujas tinkamas reguliavimo priemones, kad būtų užtikrintas kainų stabilumas, išlaikytos darbo vietos žemės ūkio srityje ir pajamos iš žemės ūkio;

T.	kadangi Europos ūkininkai veikia vis globalesnėje rinkoje ir dėl to dažniau susiduria su kainų svyravimu nei kituose sektoriuose;

U.	kadangi maisto grandinėje egzistuojanti atsiskaitymo sistema neužtikrina darnaus pridėtinės vertės pasiskirstymo ir neretai sudaro sąlygas tam, kad pirminių gamintojų pajamos nebepadengia net sąnaudų;

kadangi paprastai, lyginant su miesto vietovėmis, kaimo vietovės pasižymi statistiškai aukštesniu nedarbo lygiu ir itin mažesnėmis gyventojų pajamomis, taip pat daug mažiau patrauklia infrastruktūra bei menkiau prieinamomis paslaugomis, kurių teikimo kaštai dėl mažesnio gyventojų tankumo ir mažesnio prieinamumo yra didesni;

kadangi kaimo vietovėse darbo vietos turi būti kuriamos vykdant tvarią, prie konkrečių teritorijų pritaikytą politiką, išlaikant ir plėtojant žemės ūkio veiklą ir veiklą, netiesiogiai susijusią su žemės ūkio ir miškininkystės sektoriais, taip pat kaimo veiklą, dėl kurios atsiranda įvairių dalyvių socialiniai ir solidarumo ryšiai ir pagerinama aplinka;

kadangi kaimo vietovių ateitis nepriklauso vien tik nuo žemės ūkio sektoriaus, bet yra susijusi ir su kitų rūšių ekonominės veiklos, pvz., miškininkystės ir amatų, įvairinimu ir palaikymu, mažųjų ir vidutinių įmonių plėtra bei integruotais gamybiniais pajėgumais, kaimo turizmu, rekreacine, švietimo ir sporto veikla (pvz., žirgų sportas), žemės ūkio ir miško išteklių (įskaitant atliekas) tvariu panaudojimu siekiant gaminti atsinaujinančią energiją ar biomedžiagas ir bioproduktus, pagrįstus ekologiniais procesais; kadangi reikalingos decentralizuotos ir integruotos vietos politikos priemonės, susijusios su socialiniais ir ekonominiais aspektais ir kaimo tapatumu bei kultūra, ir kadangi taip pat reikalinga tikra teritorinė sistema, siekiant sinergijų ir kartu grindžiama kaimo ištekliais taikant kolektyvinius ir tarpsektorinius metodus, įskaitant kitų ES lėšų panaudojimą siekiant skatinti kaimo plėtrą ir užimtumą ir tuo pat metu užtikrinant, kad būtų sukurta kaimo infrastruktūra;

Y.	kadangi šiuo tikslu labai svarbu pabrėžti tai, kad daugelis darbo vietų priklauso nuo vietos ir tam tikros veiklos žemės ūkio (įskaitant miškininkystę), jos negali būti perkeltos ir apima maisto ir su maistu nesusijusias paslaugas, pvz., kraštovaizdžio ir vandens išsaugojimą ir tvarkymą;

kadangi pirmiausia reikėtų remti mažus šeimos ūkius, kitaip tariant pavienius ūkininkus, kurie, dirbdami vieni ar su kitais, atsakingai, nepriklausomai ir veiksmingai tvarko savo ūkius ir kurie gali išspręsti visas problemas pritaikydami sprendimus dėl savo produkcijos ir (arba) savo gamybos metodus bei įvairindami savo veiklą, kad įveiktų nuolatinius struktūrinius pokyčius žemės ūkio sektoriuje;

AA.

kadangi visose ES politikos srityse turėtų būti išnagrinėtos, užfiksuotos ir skatinamos žemės ūkio srityje ir kaimo vietovėse dirbančių ir (arba) verslą turinčių moterų galimybės ir įgyvendinant visas ES politikos priemones tokioms moterims neturėtų būti sudaromos nepalankios sąlygos, nes tai padės pagrindus tam, kad moterys taptų vystymosi ir inovacijų varomąja jėga, ir pagelbės visam sektoriui išbristi iš krizės; kadangi norint, kad moterys galėtų įgyvendinti savo poreikius, patirtį ir vizijas, jos turėtų būti įtrauktos į vietos ir regionų lygmenų sektoriaus vystymo planų rengimo procesą ir todėl joms reikėtų suteikti reikiamų įgūdžių, kad jos galėtų aktyviai dalyvauti rengiant šiuos planus;

AB.	kadangi 2010 m. tik 7,5 proc. ūkininkų buvo iki 35 metų amžiaus ir daugiau nei 4,5 mln. ūkius valdančių asmenų yra daugiau nei 65 metai, o į Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 ir 51 straipsnius pagal BŽŪP įtrauktos nuostatos, pagal kurias remiama nauja kartų kaita žemės ūkyje;

AC.

kadangi daugelyje valstybių narių moterų iš kaimo vietovių galimybės įsidarbinti ūkininkavimo ar kituose darbo rinkos sektoriuose yra ribotos ir šioje srityje esama didesnio atotrūkio nei kitose srityse, jų vaidmuo yra labai svarbus kaimo vietovių plėtrai, socialiniam gyvenimui, ypač žemės ūkiuose, kurių veiklą stengiamasi įvairinti (turizmas ūkyje, kokybiški gaminiai, rekreacinė, švietimo, sporto veikla ir kitos paslaugos); kadangi moterų verslumas yra svarbus tvaraus kaimo vietovių vystymosi ramstis socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriais; kadangi nevienodos galimybės naudotis žeme yra veiksnys, ribojantis moterų galimybes vystyti verslą žemės ūkio sektoriuje; kadangi vidutiniškai 29 proc. ūkių Europoje vadovauja moterys;

AD.	kadangi pramoniniu būdu auginamų kultūrinių augalų veislių yra mažai, kadangi vietos rūšims ir veislėms tenka tam tikras vaidmuo išsaugant biologinę įvairovę ir žmonių pragyvenimo šaltinius regionuose ir vietos produkciją;

AE.	kadangi būtina kaimo vietoves padaryti patrauklesnes naujajai kartai ir paskatinti rengti mokymus, kurių metu dėmesys būtų skiriamas inovacijoms ir profesijos bei technologijų modernizavimui;

AF.	kadangi Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) yra nustačiusi visuotinę žemės ūkio ir maisto sistemų tvarumo vertinimo (SAFA) sistemą;

AG.	kadangi Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) gali būti naudojamas profesinio mokymo ir įgūdžių įgijimo veiklai skirtinguose kaimo vietovių veiklos sektoriuose;

Dabartinės BŽŪP įgyvendinimas

ragina visas valstybes nares suteikti jauniesiems ūkininkams ilgalaikių perspektyvų siekiant išspręsti kaimo gyventojų mažėjimo problemą, įgyvendinti išsamią kartų kaitos strategiją ir šiuo tikslu visapusiškai išnaudoti visas galimybes, kurias teikia naujoji BŽŪP, kad būtų remiami jaunieji ūkininkai, taip pat ir naujai įsisteigusieji, įskaitant dirbančiuosius ne šeimos ūkyje, be kita ko, teikiant pirmojo ir antrojo ramsčio paramą jauniesiems ūkininkams ir sudarant sąlygas vyresnių kaip 40 metų amžiaus naujokų įsisteigimui ir verslumui; taip pat pažymi, kad šios nuostatos turi būti papildytos ir derėti su nacionalinės politikos nuostatomis (dėl žemės naudojimo, mokesčių ir socialinės apsaugos ir t. t.), įskaitant paramą pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 ir 51 straipsnius;

pažymi, kad didžioji dalis BŽŪP tiesioginių išmokų skiriama turtingiausiems ūkiams ir kad 2014 m. tik 13 proc. paramos gavėjų gavo 74 proc. BŽŪP tiesioginių išmokų; mano, kad tai nepadeda kurti darbo vietų žemės ūkio srityje, nes mažuosiuose ūkiuose reikia daugiau darbo jėgos ir 53 proc. ūkio darbininkų dirba ūkiuose, priskiriamuose prie mažo ekonominio dydžio ūkių; ragina geriau paskirstyti BŽŪP išmokas smulkiesiems ūkininkams;

skatina valstybes nares labiau remti mažuosius ir vidutinius ūkius, visų pirma mokant daugiau perskirstymo išmokų; ragina taip pat numatyti priemones, kurios padėtų įmonėms, kurios veiksmingai organizuoja savo veiklą ir naudoja teisines verslo sujungimo priemones;

mano, kad BŽŪP turėtų būti atsižvelgiama į nepalankioje geografinėje padėtyje esančias teritorijas (kalnų vietoves, užjūrio teritorijas, itin atokias vietoves, gamtiniu požiūriu paveikias vietoves ir pan.), nes žemės ūkio išlaikymas yra esminis ekonominės, socialinės plėtros ir aplinkos vystymo rodiklis, pirmiausia skatinantis užimtumą; vis dėlto pažymi, kad BŽŪP taip pat turi būti atsižvelgiama į naują miestų apylinkių dinamiką ir palaikomos miestų apylinkės, kuriose susiduriama su suvaržymais, susijusiais su šių vietovių ypatumais;

atkreipia dėmesį, kad valstybės narės plačiai pasinaudojo galimybe teikti susietąsias išmokas, dėl kurių, plėtojant gamybą ir sudarant galimybę jai likti tam tikroje vietoje, užtikrinamos darbo vietos mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, ir ragina jas didinti šio tipo paramos dalį veiklą vykdantiems ūkininkams, kad ji būtų lankstesnė ir labiau naudojama siekiant geriausiai aprūpinti ES augalinės kilmės baltymais, kurių tiekimas šiuo metu priklauso nuo importo iš trečiųjų šalių; taip pat siūlo, kad savanoriško susietojo mokėjimo dydis galėtų būti keičiamas atsižvelgiant į nuo atitinkamos kultūros priklausomą užimtumo lygį ir taip būtų labiau remiama gamyba, kuriai reikia daugiau darbo jėgos;

pabrėžia, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu ir pagal kaimo plėtros programą tikslinė pagalba teikiama siekiant skatinti auginti vietos veisles ir išsaugoti vietos rūšis, taip skatinant užimtumą regionuose ir išsaugant biologinę įvairovę; ragina valstybes nares taikyti mechanizmus, pagal kuriuos vietos veisles ir rūšis auginančių ir išsaugančių gamintojų ir ūkininkų grupės ir organizacijos gali gauti tikslinę pagalbą;

atkreipia dėmesį, kad tiesioginės pagalbos aplinkosaugos aspektas turi būti įgyvendinamas užtikrinant ūkių tvarumą ir gyvybingumą ir turi padėti išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas, be kita ko, biologinės įvairovės išsaugojimo, žemės ūkio turizmo ir kraštovaizdžio tvarkymo, kurį atliktų, pvz., dvarai ir istorinės rezidencijos, srityse; primygtinai ragina ES užtikrinti, kad teisės aktai būtų supaprastinti ir kad aplinkosaugos teisės aktus būtų galima įgyvendinti paprastai, suprantamai ir sklandžiai; pažymi, kad dėl aplinkosaugos aspekto žemės ūkio gamyba, kuri kalnuotose vietovėse ir periferinėse srityse yra ypač pažeidžiama, neturi būti sumažinta ir jos neturi būti atsisakyta;

mano, jog, atsižvelgiant į tai, kad keliose ES valstybėse narėse nustatytas labai didelis naminių bičių mirtingumas ir į tai, kad šio apdulkinančio vabzdžio vaidmuo užtikrinant aprūpinimą maistu ir daugelio augalų sektorių ekonomiką yra labai svarbus, Sąjunga turėtų teikti didesnę paramą šiam sektoriui ir patvirtinti tikrą europinę bičių populiacijos atkūrimo strategiją; taip pat pažymi, kad tam nereikia didelių investicijų, bet tai padėtų sukurti daug darbo vietų įvairinant veiklą esamuose ūkiuose arba kuriant naujus specializuotus ūkius, kurie, ekspertų nuomone, būtų gyvybingi turėdami 200 avilių, o pagrindinė jų paskirtis būtų pasirinktų bičių motinėlių ir spiečių veisimas, o vėliau – ir medaus, kurio Sąjungoje labai trūksta, gamyba; nurodo, kad šis požiūris, kuris grindžiamas įvairiomis europinėmis strategijomis – inovacijų, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo – visiškai atitinka siekį labiau orientuoti bendrą žemės ūkio politiką ir žemės ūkio plėtrą į ilgalaikiškumą;

pažymi, kad, siekiant išlaikyti darbo vietas ūkyje, sektoriuje turi būti taikomos naujos rizikos valdymo priemonės, o siekiant geriau reaguoti į pasaulinės rinkos nepastovumą ir poreikius turi būti labiau naudojamasi tokiomis priemonėmis kaip, pvz., vykdant vieną bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir pagal antrąjį ramstį pasitelkiamos gamintojų organizacijos; mano, kad rinkos priemonės ir išskirtinių krizių ir rizikos valdymo priemonės, numatytos taikyti vykdant vieną bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir antrame ramstyje, turi būti įgyvendinamos greičiau ir aktyviau, o ES biudžeto parama prireikus turėtų būti pritaikyta prie konkrečios atokiausių, kalnų ir kitų regionų, susiduriančių su problemomis dėl konkurencingumo, padėties, kad būtų sumažintas neigiamas kainų mažėjimo poveikis ūkininkavimo pajamoms; pažymi, kad įgyvendinant išskirtinių krizių priemones pasiekti ne visi jų tikslai ir kad reikėtų labiau atsižvelgti į esamą valstybių narių infrastruktūrą ir pajėgumus; primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgiant į pastarojo meto krizes, kurti greitesnes ir veiksmingesnes veiksmų sistemas, kuriomis būtų galima užkirsti kelią didžiajai daliai neigiamo poveikio;

10.

ragina Komisiją visapusiškai išnaudoti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 219–222 straipsniuose numatytų išimtinių priemonių galimybes;

11.

mano, jog tam, kad intervencines kainos galėtų atlikti savo kaip saugumo tinklo vaidmenį, jos turėtų būti reguliariai koreguojamos atsižvelgiant į sąnaudų pokyčius, ir tai leistų padaryti tiesioginį poveikį gamintojų pajamoms ir jų veiklos tvarumui bei užimtumui; ragina ES visuose didžiuosiuose gamybos sektoriuose nustatyti prevencijos priemones, panašias į pieno rinkos stebėjimo priemones, kad būtų užtikrinta rinkų priežiūra, nes tai padėtų valdyti gamybą ir užtikrinti atsakomąsias priemones ištikus krizei, taikant lanksčias ir operatyvias rinkos valdymo priemones, kurios veiktų, kai tai yra būtina;

12.

pripažįsta, kad ūkininkus su vietos gamintojais jungiančios trumpos tiekimo grandinės gali paskatinti kurti darbo vietas, ir pabrėžia, kad kokybės schemos, geografinės nuorodos ir ekologiškas ūkininkavimas sudaro galimybę plėtoti žemės ūkio maisto produktų sektorių ir galimai kurti darbo vietas kaime, todėl jos turi būti ne tik saugomos, bet ir vystomos, kad būtų sukurtos naujos darbo vietos ir išsaugoma regionų kultūra ir tapatybė; pabrėžia, kad būtina užtikrinti daugiau galimybių šiems produktams patekti į platesnės rinkas ir nustatyti kokybės, skatinimo ir apsaugos priemones, kad būtų pagerinta prekyba jais ir kad jie būtų įtraukti į tam tikros geografinės teritorijos bendrus turizmo produktus; primena, kad atsižvelgiant į svarstomus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, šis teigiamas poveikis ekonomikai pagrįstas vartotojų pasitikėjimu, kurio neturėtų sumažinti pokyčiai, dėl kurių gali nukentėti jų kokybė; taip pat pabrėžia, kad šių kokybės standartų pasiekimas gali būti sudėtingas ir turėtų būti supaprastintas;

13.

rekomenduoja valstybėms narėms labiau naudotis su darbo vietų išsaugojimu ir kūrimu susijusiomis antrojo ramsčio 6 prioriteto sritimis, taip pat žinių perdavimo ir profesinio bei tęstinio mokymo priemonėmis (įskaitant pameistrystę, stažuotes ir ūkių darbuotojų perkvalifikavimą), kad jomis būtų galima vėl pasinaudoti vykdant kitą kaimo veiklą, taip pat konsultavimo ir pagalbos valdymo priemonėmis, siekiant pagerinti ūkių ekonominius ir aplinkos rezultatus; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti paramą mokymams siekiant padėti ūkininkams, žemės ūkio ir kaimo darbuotojams tapti įvairiapusiškesniais ir gebėti įvairinti savo veiklą ir iniciatyvas bei siekiant sustiprinti naujoves;

14.

pažymi, kad dabartinės kaimo plėtros programos yra gerokai mažiau paremtos socialiniais projektais, kuriais palaikomas užimtumas, palyginti su praėjusiu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, ir kad tai galima paaiškinti tuo, kad valstybės narės savo kaimo plėtros programose pasirinko tam tikras priemones ir kad skirta mažiau lėšų priemonėms, tiesiogiai veikiančioms užimtumą; ragina būti lankstesnėms įgyvendinant kaimo plėtros politiką;

15.

mano, kad būtina paprastinti kaimo plėtros politikos įgyvendinimą, laikytis nuoseklesnio požiūrio, orientuoto į keletą fondų, ir neleisti, kad valstybės narės ir Komisija pernelyg smulkmeniškai taikytų administracinės ir finansinės patikros priemones;

16.

ragina valstybes nares geriau reklamuoti BŽŪP antrojo ramsčio potencialą siekiant įvairinti veiklą kaimo vietovėse (pvz., plėtoti žemės ūkio turizmą, gaminti atsinaujinančiąją energiją);

17.

atkreipia dėmesį, kad, įgyvendinant ir nacionalinę, ir ES politiką, nebuvo pakankamai atsižvelgta į veiksnį, susijusį su inovacijoms būdinga rizika, kad šis reiškinys trukdo inovacijoms ir darbo vietų kūrimui, visų pirma įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, neturintiems pakankamo finansinio pagrindo, kad įgyvendintų savo inovatyvius projektus;

18.

pabrėžia, kad kaimo plėtra ir darbo vietų kūrimas yra susiję ir todėl ragina valstybes nares ir regionus kuo daugiau padidinti vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios labiausiai susipažinusios su savo regionų iššūkiais ir galimybėmis, potencialą, kad būtų pasiekti antrojo ramsčio tikslai ir laikomasi BŽŪP prioritetų, įskaitant socialinės įtraukties, skurdo mažinimo ir ekonominės plėtros skatinimą; primena galimybę didžiausią dėmesį skirti kaimo plėtrai ir veiklos programoms dėl darbo vietų kūrimo ir išlaikymo ir dėl kaimo paslaugų tobulinimo ir ragina Komisiją padėti joms siekti šio tikslo; pabrėžia, kad kaimo vietovėse reikia pritaikyti dalijimosi ekonomikos modelius, siekiant didinti užimtumą ir žemės ūkio veiklos veiksmingumą ir mažinti išlaidas;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti socialinės ekonomikos, įskaitant socialinį ūkininkavimą, įmones ir kooperatyvus (2), siekiant skatinti socialinę integraciją ir darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse; atkreipia dėmesį į veiksmus, vykdomus pagal Socialinio verslo iniciatyvą, ir ragina Komisiją didinti socialinės ekonomikos indėlį į kaimo plėtrą, pvz., vykdant socialinės ekonomikos veiksmų planą;

20.

pabrėžia, kad veiksmams, skirtiems demografinei raidai ir šeimai palankiai aplinkai kaimuose remti, turėtų būti suteikta daugiau žinomumo siekiant paremti šeimas ir sudaryti sąlygas lengviau derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, taip pat sprendžiant su darbo rinka ir ekonomine plėtra kaimo vietovėse susijusius klausimus;

21.

pabrėžia, kad reikia skatinti aktyvias priemones ir politiką, kuriomis atkreipiamas dėmesys į teigiamą migracijos poveikį ekonomikos augimui ir skatinama socialinė sanglauda kaimo vietovėse;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti kaimo vietovių puoselėjimo politiką ir plėtoti turizmą, kuris, tinkamai kuriamas ir skatinamas iniciatyvomis, galėtų paskatinti kultūros, socialinį ir ekonomikos augimą tose vietovėse, kuriose daug gamtos ir kultūros išteklių, turtingas kraštovaizdis bei žemės ūkio produktų paveldas; pabrėžia, kad turizmo plėtra kaimo vietovėse ir žemės ūkio veiklos įvairinimas (švietimo, kultūrinė ir rekreacinė veikla) taip pat yra paskata naujoms kartoms rengti kampanijas, imtis iniciatyvų ir verslo, paremto inovacijomis ir tradicinių produktų propagavimu;

23.

pabrėžia, kad, padedant EŽŪFKP ir kitiems Europos fondams, įvairių politikos sričių sinergijų kūrimas bus labai svarbus norint išspręsti užimtumo problemą kaimo vietovėse ir užtikrinti, kad žemės ūkis dar kartą būtų pripažintas kaip pagrindinis teritorijų plėtros veiksnys; pažymi, kad antrojo ramsčio lėšos galėtų būti naudojamos kaip dinamiška finansavimo priemonė siekiant sukurti didesnę sinergiją su alternatyviais finansavimo šaltiniais ir programomis, siekiant suteikti galimybę jomis naudotis kaimo vietovėse, kad būtų padidintas susisiekimas, konkurencingumas ir ekonomikos įvairinimas bei remiamas verslumas, atsižvelgiant į kaimo kultūros ir tapatybės išsaugojimą;

24.

pabrėžia, kad maži, savininkams priklausantys ūkiai vis dažniau patiria spaudimą dėl to, kad investuotojai įsigyja žemės ūkio paskirties žemės; pabrėžia, kad labai svarbu išlaikyti dirbamos žemės plotus ir galimybes naudotis žeme, jei norima sukurti ir išplėsti žemės ūkio įmones ir išsaugoti darbo vietas kaimo vietovėse; atkreipia dėmesį, kad iš 2015 m. lapkričio mėn. Komisijos ataskaitos dėl jaunųjų ūkininkų poreikių matyti, kad jauniesiems ir pradedantiems ūkininkams dėl galimybės įsigyti žemės ir jos išsinuomoti kyla didžiausių problemų; todėl ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi ir rengti priemones, kad žeme būtų galima naudotis tose kaimo vietovėse, kuriose didelis nedarbas, pvz., taikant uzufruktą ir bendrą žemės ūkio paskirties žemės valdymą, laikantis nacionalinės praktikos, arba sukuriant valdymo ir informacijos apie nenaudojamą žemę ar žemę, kuri galėtų būti naudojama žemės ūkiui, paslaugas, kuriomis naudotis pirmiausia galėtų jaunieji ūkininkai ir moterys, sistemas;

25.

mano, jog svarbu, kad kaimo plėtros programose būtų numatyta daugiau priemonių patobulinti kaimo ir miesto santykius siekiant skatinti bendradarbiavimą, sudaryti galimybes kaimo vietovėse veikiančioms įmonėms, nes jos yra neišvengiamai būtinos vietovių plėtrai, ir kurti darbo vietas; mano, kad miesto ir kaimo santykiuose didelė reikšmė tenka miesteliams, kurie sudaro galimybę aplinkinių kaimo vietovių gyventojams gauti pagrindines paslaugas, ir kad šiuo tikslu valstybės narės, įgyvendindamos savo teritorinę politiką, turėtų skatinti paslaugų teikimą miesteliuose;

26.

ragina sukurti privalomas sąžiningo atsiskaitymo maisto grandinėje tarp maisto produktų gamintojų, didmenininkų ir perdirbėjų taisykles, užtikrinančias, kad ūkininkams tektų derama ir darnų ūkininkavimą užtikrinanti pridėtinės vertės dalis;

27.

pabrėžia, kad miškininkystės sektorius, kuris šiuo metu Europoje nepakankamai išnaudojamas, yra pagrindinis darbo vietų šaltinis, kurį reikėtų labiau skatinti įvairiomis formomis visose medžio pramonės srityse; pažymi, kad Sąjungai labai trūksta aprūpinimo mediena, nes tam reikia investuoti į miškininkystės plėtrai būtiną infrastruktūrą;

28.

pabrėžia, kad galimybė naudotis žeme yra labai svarbi išankstinė sąlyga norint steigti ir plėsti žemės ūkio valdą; atkreipia dėmesį, kad galimybė naudotis žeme yra didžiausia jauniesiems ūkininkams kylanti problema, su kuria jie susiduria bandydami įsteigti žemės ūkio valdą;

BŽŪP ateitis po 2020 m.

29.

pabrėžia, kad BŽŪP procedūros turi būti supaprastintos ir turi būti išlaikytas pakankamas jai skiriamų lėšų lygis, bent toks, kaip šiuo metu, kad atspindėtų didelę šios politikos pridėtinę vertę Europos mastu, siekiant užtikrinti veiksmingą ilgalaikę jos įtaką užimtumo kaip įvairiarūšio Europos ūkininkavimo ir miškininkystės sektoriaus dalies, didinimui, skatinti darnų kaimo vietovių vystymąsi ir patrauklumą; pabrėžia, kad kaimo plėtros politika, kurią įgyvendinant galima imtis labiau tiesioginių ir veiksmingesnių priemonių siekiant sumažinti kaimo gyventojų socialinę atskirtį ir padidinti užimtumą kaimo vietovėse ir jų dinamiką, turi būti laipsniškai stiprinama, nekeliant pavojaus paramai pagal pirmąjį ramstį, kurį taip pat reikia pertvarkyti siekiant, be kita ko, užtikrinti geresnį rinkų veikimą ir stabilumą, kuris yra būtinas žemės ūkio pajamoms ir Europos ūkininkavimo ir aprūpinimo maistu modeliui užtikrinti, ir užtikrinti, kad kaimo vietovės išlaikytų savo patrauklumą (didžiausią dėmesį skiriant gyvenimo kokybei) palyginti su miestu;

30.

pabrėžia, kad BŽŪP reikėtų daugiau dėmesio skirti atnaujinimo ir investavimo priemonėms, kuriomis bus siekiama užtikrinti tvarų ekonomikos sektorių kaimo vietovėse konkurencingumą (įskaitant žemės ūkio produktų, energetikos, perdirbimo, paslaugų ir socialinį sektorius) laikantis aplinkosaugos taisyklių ir taip išsaugoti darbo vietas. atkreipia dėmesį, kad naudojant šias priemones bus galima toliau mažinti žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi skirtumus valstybėse narėse bei regionuose;

31.

pabrėžia turizmo sektoriaus, kaip ūkininkų pajamų šaltinio, svarbą (pvz., atostogos ūkiuose); primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją kurti programas, kuriomis būtų remiamos investicijos ir verslumas; mano, kad svarbu remti atitinkamus ūkius pasitelkiant turizmo kampanijas;

32.

atkreipia dėmesį į iki šiol įgyvendintas BŽŪP supaprastinimo priemones, tačiau ragina Komisiją toliau rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų nustatytas su BŽŪP administracinės naštos mažinimu ir žemės ūkio veiklos produktyvumo didinimu susijęs proporcingumas ir lankstumas;

33.

pabrėžia, kad esama apribojimų, susijusių su tuo, ką galima pasiekti įgyvendinant BŽŪP, nes pagrindinis jos tikslas – aprūpinimo maistu užtikrinimas, ir kad siekiant veiksmingai spręsti daugelį problemų, susijusių su darbo vietų kūrimu ir išsaugojimu kaimo vietovėse, regionų ir valstybių narių lygmenimis prireiks taikyti platesnį, keletą politikos sričių apimantį požiūrį;

34.

ragina Komisiją remti konkurencingą ir tvarų Europos žemės ūkio modelį, pagrįstą šeimos valdomo, įvairiarūšio ir daugiafunkcinio ūkininkavimo modeliu, pagal kurį teritorija paremtos ir tinkamai apmokamos darbo vietos yra prioritetas, ypatingą dėmesį skiriant teritorijoms, kurioms taikomi konkretūs SESV pripažinti apribojimai, ir maisto ir ne maisto produktų gamybos srityje užtikrinti aprūpinimą maistu bei maisto saugumą, kad būtų apsaugota sveikata;

35.

ragina valstybes nares sukurti žemės stebėjimo ir reguliavimo priemones, siekiant padėti joms gauti kuo daugiau informacijos apie žemės rinkas ir gebėti užkirsti kelią didelio masto žemės ar gamybos priemonių sutelkimo vienose rankose ar supirkinėjimo reiškiniams;

36.

pabrėžia, kad reikia skatinti kurti aukštos kokybės žemės ūkio produktus, skatinti jų rinkodarą ir pardavimą; siekiant užtikrinti produktų įvairinimą ir Europos maisto grandinės konkurencingumą, ragina kurti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama atverti naujas rinkas ir pradėti vykdyti tinkamų naudojimui produktų programas ir rinkodaros kampanijas;

37.

mano, kad BŽŪP turi būti atsižvelgiama į visų formų Europos žemės ūkį ir visas kaimo vietoves, įskaitant tas, kurių padėtis nepalankiausia ir pažeidžiamiausia (pvz., kalnų vietovės ir atokiausi regionai) siekiant užtikrinti optimalų visų jų išteklių panaudojimą; mano, kad tai pasakytina ir apie žemės ūkio naudmenų, kurios yra apleistos, atkūrimą;

38.

pažymi, kad įvairinant žemės ūkį ir regionines rinkų nišas skatinamas ir užtikrinamas užimtumas kaimo vietovėse; ragina kurti iniciatyvas, kuriomis būtų remiamas ūkių (pvz., tiesioginės žemės ūkio produktų rinkodaros) ir kaimo ekonomikos apskritai įvairinimas (pvz., sudarant palankesnes sąlygas pereiti nuo žemės ūkio darbų prie kitų sričių darbo);

39.

mano, kad būsimos BŽŪP lėšomis turi būti skiriama daugiau paramos tam, kad būtų sulėtintas mažų ir vidutinių ūkių ir įmonių, kurios susijungusios į gamintojų organizacijas, praradimas, nes jos paprastai vykdo įvairesnę veikla, yra ekonomiškesnės ir labiau nepriklausomos, taip pat jas lengviau perkelti, jos veiksmingiau kuria papildomą vertę ir teritorija grindžiamas darbo vietas bei yra svarbus savo regionų ekonominis ir socialinis ramstis, ir taip pat toliau turi būti skiriama speciali parama teritorijoms, kurioms taikomi konkretūs SESV 349 straipsnyje pripažinti apribojimai;

40.

pažymi, jog BŽŪP tiesioginės išmokos turėtų būti skiriamos tik asmenims, kurių pagrindinė veiklos sritis yra žemės ūkis;

41.

pažymi, kad atokiausiuose regionuose sulėtėjus ekonomikos augimui sunkiau rasti sprendimų, kaip didinti užimtumą, nes trūksta sujungiamumo, ir, atsižvelgdamas į žemės ūkio svarbą šiuose regionuose, mano, kad būsimos BŽŪP lėšomis šioms teritorijoms, kurioms taikomi konkretūs SESV pripažinti apribojimai, turi būti taikoma pozityvioji diskriminacija, o tai turėtų didinamąjį poveikį skatinant kitą susijusią veiklą, pvz., žemės ūkio pramonę, turizmą, gamtos apsaugą, energijos gamybą ir žiedinę ekonomiką, papildant keleto fondų taikymu grindžiamą strategiją; pabrėžia, kad taikant šią strategiją reikėtų atsižvelgti į atokiausių regionų atžvilgiu nustatytus teigiamo diferencijavimo veiksnius, kuriais galėtų būti remiamasi žemės ūkio sektoriuje kuriant originalius naujoviškus sprendimus, kurie galėtų būti taikomi ne tokiais kraštutiniais, visapusiškesniais atvejais, susijusiais su ūkių struktūra, dirvožemio ir klimato sąlygomis ir būdinga biologine įvairove;

42.

mano, kad grupių ūkininkavimą reikia skatinti ir finansiškai remti, nes jis leidžia sumažinti ūkių gamybos sąnaudas, visų pirma mechanizavimo išlaidas, ir juo skatinamas žemdirbių solidarumas, inovacijų, praktinės patirties ir gerosios patirties perdavimas, dinamiškai skatinant plėtrą ir užimtumą;

43.

ragina Komisiją skatinti mažų žemės ūkio valdų įvairinimą ir konkurencingumą, taip pat atsižvelgiant į socialinį ūkininkavimą ir į paslaugas nukreiptą žemės ūkį;

44.

pabrėžia, kad įgyvendinant BŽŪP svarbu daugiau paramos skirti teigiamam žemės ūkio poveikiui užimtumui ir aplinkai ir veiksmingiau remti ekologinį ir biodinaminį ūkininkavimą, taip pat visus kitus tvarius gamybos būdus, įskaitant integruotą ūkininkavimą ir agrarinę miškininkystę atsižvelgiant į agroekologiją, o tam reikia supaprastinti galiojančius teisės aktus ir priimti naujus teisės aktus, kurie galėtų būti įgyvendinami paprastai, suprantamai ir sklandžiai; mano, kad šio teigiamo poveikio užimtumui ir aplinkai pranašumai, aktualūs visai visuomenei ir sudaro dalį, kuri turi būti įtraukta į ūkio pajamas;

45.

primena sėkmingą ekologiškų zonų pavyzdį, t. y. vietovių, kuriose, imantis suderintų veiksmų, skatinama gaminti vietos žemdirbystės ir gyvulininkystės produktus taikant ekologiškus būdus ir remiami visi nuo jų priklausantys žemės ūkio subjektai (žemės ūkio maisto produktų, kulinarijos ir turizmo sektoriaus įmonės), kadangi jau įrodyta, kad ši priemonė gali padidinti vietos gyventojų pajamas ir paskatinti dirvožemio apsaugą, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių produktų išsaugojimą;

46.

atkreipia dėmesį į tvaraus ūkininkavimo ir maisto sistemų, ypač ekologinio ūkininkavimo, taip pat tvaraus dirvožemio, vandens, biologinės įvairovės ir kaimo infrastruktūros valdymo, galimybes siekiant išsaugoti ir plėtoti deramą užimtumą ūkininkavimo ir klestinčios kaimo ekonomikos srityje;

47.

mano, kad aprūpinimas maistu Europos Sąjungoje turi išlikti pirminiu būsimos BŽŪP veiklos principu, atsižvelgiant ir į rinkas už ES ribų; šiuo atžvilgiu mano, kad prekybos susitarimai Europos žemės ūkiui gali kelti tikrą pavojų, bet gali sudaryti ir galimybių, ir mano, kad dėl laisvosios prekybos susitarimų neturėtų būti sukurta nesąžininga konkurencija mažų ir vidutinių ūkių atžvilgiu ir neturėtų būti kenkiama vietos ekonomikai bei darbo vietų kūrimui;

48.

mano, kad, siekiant pagerinti šiuo metu nepakankamą veiklos organizavimą vaisių ir daržovių sektoriuje, reikėtų grąžinti ES paramą naujai sukurtų vaisių ir daržovių augintojų asociacijų projektams;

49.

pabrėžia, kad atsižvelgdama į tai, jog labai neaišku, kokios ateityje bus žemės ūkio produktų kainos, kurios yra nestabilios ir žemos, ES turi pasiekti Sutartyje nustatytus BŽŪP tikslus ir imtis daugiau veiksmų, kad ištaisytų nepastovių rinkų poveikį tais atvejais, kai jos neveikia, ir užtikrintų žemės ūkio sektoriaus atsparumą ir konkurencingumą sukuriant veiksmingus saugumo tinklus ir vykdant prevenciją bei kuriant krizės valdymo sistemas, kad būtų pasiekta pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, taip pat kuriant rizikos valdymo priemones, pagrįstas naujomis ir naujoviškomis sistemomis ir įtraukiant pačius ūkininkus į finansavimą; mano, kad turėtų būti padidinta priemonių, kurios skirtos žemės ūkio rinkoms stabilizuoti, finansavimo dalis ir kad pagal BŽŪP taip pat turi būti stiprinamos draudimo sistemos, kuriomis ūkininkai apsaugomi nuo įvairių klimato, sveikatos ir ekonominių pavojų; mano, kad, atsižvelgdama į riziką, susijusią su klimato atšilimu, ES turi padaryti viską, kad sustiprintų teigiamą vaidmenį, kurį gali atlikti žemės ūkis, pasitelkiant priemones, apimančias agronomiją ir geresnį dirvožemio valdymą, siekiant geriau sugauti anglies dioksidą, be to, mano, kad svarbu techniškai ir finansiškai palaikyti ūkininkus, kad jie galėtų laipsniškai keisti savo veiklą ir diegti naujoves;

50.

taip pat pabrėžia, kad tiesioginės išmokos po 2020 m. turi likti BŽŪP priemone, kad būtų remiamos ir stabilizuojamos ūkių pajamos ir kompensuojama už išlaidas, patirtas stengiantis laikytis aukštų ES standartų (kalbant apie gamybos būdus ir ypač aplinkosaugos reikalavimus) ir išsaugoma žemės ūkio gamyba ūkininkauti nepalankiuose regionuose; atkreipia dėmesį, kad dėl šios priežasties tiesioginėmis išmokomis turėtų būti užtikrintas žemės ūkio ekonominis stabilumas, aprūpinimas maistu ir aplinkos saugumas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį, kad būtina suvienodinti tiesioginių išmokų tarifus, siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ES bendrojoje rinkoje ir tvarų žemės ūkio išteklių naudojimą ES mastu;

51.

mano, kad egzistuojant dideliems ūkininkų kooperacijos lygio skirtumams pavienėse valstybėse narėse, o bendradarbiavimo stokai neigiamai veikiant ūkininkų atsparumą krizinėms situacijoms ir rinkos spaudimui, BŽŪP turėtų visapusiškai skatinti ūkininkų bendradarbiavimo plėtrą, visų pirma gamybos ir perdirbimo srityse;

52.

ragina valstybės nares pagal BŽŪP antrąjį ramstį pirmenybę teikti Europos inovacijų partnerystei (EIP); ragina Komisiją pirmenybę teikti programai „Horizontas 2020“ ir užtikrinti daugiau galimybių ūkininkams gauti EIB finansavimą, paramą naujoviškiems, tvariems žemės ūkio ir miškininkystės modeliams, taikomiems gaminant prekes ir teikiant paslaugas maisto ir ne maisto srityje (atsinaujinančiosios energijos, bioekonomikos, kaimo turizmo srityse ir naujos perspektyvos ūkininkams tiekti žaliavas pramonės amžiuje be naftos), plėtojant kiekvienos kaimo teritorijos išteklius;

53.

reiškia tvirtą įsitikinimą, jog ir ateityje bus būtina skatinti tęstinį profesinį ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų profesinį mokymą ir užtikrinti mokslo žinių ir inovacijų sklaidą, taip užtikrinant prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos ir palengvinant ūkinę veiklą;

54.

laikosi nuomonės, kad pagal tokio tipo iniciatyvą kaip LEADER ir (arba) bendruomenės inicijuojama vietos plėtra taikyti vietos plėtros principai „iš apačios į viršų“ buvo veiksmingi, nes sukurta daug darbo vietų ir dėl sukurto užimtumo buvo patirta mažai viešųjų išlaidų, ir kad todėl jie turi būti toliau stiprinami, skatinami ir įgyvendinami visose valstybėse narėse, skiriant finansavimą iš kelių fondų ir stiprinant vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį; pirmiausia pabrėžia vietos veiklos grupės (VVG) vadovų vaidmenį teikiant techninę paramą ir paslaugas, siekiant palaikyti užimtumui palankių projektų pradėjimo iniciatyvas; prašo, kad šios VVG būtų kuo autonomiškesnės, kad galėtų veikti kuo veiksmingiau; pažymi, kad reikėtų nustatyti mechanizmus siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse socialiniai partneriai iš tikrųjų dalyvautų veikloje ir ragina Komisiją pateikti gerosios patirties, susijusios su tarptautiniais LEADER II projektais, pavyzdžių;

55.

pažymi, kad dėl sunkumų, su kuriais susiduriama siekiant gauti informacijos apie atitinkamą nacionalinį ir ES programavimą ir finansavimą, atsiranda kliūčių vystant kaimo ekonomiką;

56.

ragina investicijas, kurias numatyta skirti pagal kaimo plėtros politiką kaip paramą užimtumui kaimo vietovėse, prioritetine tvarka teikti didžiausią dėmesį skiriant darbo vietoms, pokyčiams nedarbo srityje, paramą gaunančių įmonių veiksmingumui ir iniciatyvų įdarbinti darbuotojus kūrimui ir rekomenduoja į kaimo plėtros programas įtraukti mikrofinansavimo stiprinimą, nes jis yra ypač naudingas padedant žemės ūkio ir ne žemės ūkio įmonėms pradėti veiklą;

57.

pabrėžia, kad antrojo ramsčio svarba darbo vietų kūrimui gali būti didinama numatant kur kas daugiau lankstumo, atsižvelgiant į pavieniams regionams būdingus poreikius;

58.

mano, kad ateityje būtina toliau kurti teritorines kokybiško maisto sistemas, kurios tiektų neperdirbtus arba perdirbtus maisto produktus, skatinant piliečių atsakomybę ir suinteresuotųjų subjektų, kurie susijungę kaip gamintojai, perdirbėjai, platintojai ir vartotojai arba kaip gamintojų ir vartotojų bendruomenės, dalyvavimą ar taip pat apjungiant visus ekonominės veiklos vykdytojus žemės ūkio maisto produktų ir maisto turizmo sektoriuose su kokybe ir sutartimis susijusioje veikloje, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ir sveikatos saugumą, taip pat teisingas pajamas, kad ūkininkai galėtų gyventi oriai ir išlaikyti darbo vietas savo ūkyje; pažymi, kad šios maisto sistemos gali visų pirma, bet ne vien tik, būti trumposios grandinės ir (arba) vietos rinkos; mano, kad ateityje daugiau ES lėšų reikėtų skirti tam tikrų specialių maisto produktų kokybės užtikrinimo sistemų kūrimui ir taikymui ir tolesniam Europos gastronomijos, kuri yra garsi visame pasaulyje, vystymui; mano, kad tam būtina geriau pritaikyti teisės aktus, kuriais reglamentuojami viešųjų pirkimų konkursai, kad vietos valdžios institucijos galėtų propaguoti vietos gamybą;

59.

atkreipia dėmesį į tai, jog būtina papildomai remti žemės ūkį ir darbo vietų kūrimą žemės ūkio srityje ūkininkavimui mažiau palankiuose regionuose ir ES išorės pasienio teritorijose;

60.

mano, kad reikia skatinti daugiašales partnerystes, kuriose dalyvautų ūkininkai ir kito kaimo vietovių suinteresuotieji subjektai, nes jas pasitelkus galima plėtoti įvairią veiklą, kuria sukuriamos tiesioginės ir netiesioginės darbo vietos, pvz., vietos maisto ir ne maisto tiekimo grandinių struktūravimą ir įvairių paslaugų organizavimą (kaimo turizmo, privačiosios ir viešosios erdvės tvarkymo ir kt.);

61.

mano, kad Komisija ir valstybės narės pagal BŽŪP ir kitų sričių politiką turėtų skatinti ūkininkus įvairinti savo pajamų šaltinius, taip apsisaugant nuo rinkos nuosmukių; mano, kad toks įvairinimas galėtų apimti ekologinį turizmą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pvz., vėjo ir saulės, plėtrą didinant žemės ūkio produktų vertę juos perdirbant ir ūkininkų parduotuves;

62.

ragina Komisiją labiau remti vietos kooperatyvus siekiant padėti jiems susigrąžinti galimybę kontroliuoti kainas ir jų produktus;

63.

pažymi, kad turizmo sektoriuje yra daug galimybių gauti pajamas ir kurti tiesiogines ir netiesiogines darbo vietas žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, sudarant galimybę įvertinti kiekvieno regiono istorinį, kultūrinį, gastronominį, kraštovaizdžio ir aplinkos paveldą; taip pat pažymi, kad turistinis patrauklumas grindžiamas ne vien istoriniu kai kurių regionų žinomumu, bet vis labiau – ir vietovės maisto produktų kokybe, kraštovaizdžiu, aplinka; mano, kad dėl visų šių priežasčių turizmo sektorių reikėtų dar labiau remti įgyvendinant kaimo plėtros politiką;

64.

pabrėžia, kad uždaviniai, susiję su klimato kaita ir aplinka, reiškia, kad reikės didelių viešųjų ir privačiųjų investicijų, kuriomis būtų kuriamos darbo vietos, palaikant naujų profesijų atsiradimą, siekiant užtikrinti kaimo vietovių išteklių priežiūrą ir išsaugojimą, sunykusių ekosistemų kokybės atkūrimą, veiksmingiau kovoti su potvyniais, gaisrais, geriau apsaugoti vandens, dirvožemio, oro kokybę, biologinę įvairovę; pažymi, kad tai reiškia, jog žemės ūkio ir kitiems kaimo vietovių subjektams dirbant reikės bendradarbiauti, tačiau pirmiausia taip sudaromos naujos galimybės įvairinti žemės ūkio gaunamas pajamas;

65.

prašo Komisijos įvertinti socialinius šios krizės žemės ūkio srityje padarinius, visų pirma prarastas darbo vietas, ypač kaimo vietovėse; ragina valstybes nares apsvarstyti, kaip gali būti patobulintas ūkininkavimo konkurencingumas, kad sektoriuje galėtų būti kuriamos darbo vietos ir sukuriama papildoma nauda, kuri būtų teisingai paskirstyta visam žemės ūkiui ir žemės ūkio maisto produktų pramonei, ir užtikrinta sąžininga konkurencija bei sumažinta socialinio dempingo ir mažų garantijų darbo ir darbo nestandartinėmis sąlygomis daroma žala, kuri daro neproporcingą įtaką tam tikroms grupėms; pažymi, kad daugelis ūkio šeimos narių neturi socialinio statuso ar teisinio pripažinimo arba nedalyvauja socialinės atsaugos sistemoje; pabrėžia, kad žemės ūkio įmonės turi laikytis nacionalinių užimtumo ir socialinės teisės aktų; mano, kad bet koks papildomų sąlygų įtraukimas į BŽŪP pirmojo ramsčio mokėjimus gerokai padidintų ūkininkams tenkančią administracinę naštą ir apribotų jų darbo vietų kūrimo galimybes; ragina socialinius partnerius kartu su valdymo institucijomis atlikti stipresnį vaidmenį ir ragina valstybes nares pripažinti ir užtikrinti socialines ūkininkų teises ir užtikrinti, kad visi žemės ūkio srities darbuotojai, dirbantys ne visą arba visą darbo dieną, būtų įtraukti į socialinės apsaugos sistemą; ragina valstybes nares perkelti Direktyvą 2014/36/ES dėl sezoninių darbuotojų į nacionalinius teisės aktus; ragina nacionalinėms sveikatos ir saugos institucijoms skirti lėšų, kad jo galėtų skleisti informaciją apie saugą ūkiuose;

66.

prašo Komisiją pradėti taikyti rodiklius, kuriuos FAO pasiūlė savo žemės ūkio ir maisto sistemų tvarumo vertinime (SAFA), ypač rodiklius, skirtus užimtumui ir socialinei gerovei užtikrinti;

67.

primena, kad vidutinis Europos ūkininkas teturi 12 ha žemės ir kad 70 proc. ūkių plotas mažesnis nei 5 hektarai; pažymi, kad dėl ūkių dydžio ir struktūros ūkininkai ne visuomet pajėgūs įdarbinti darbuotojus visu etatu arba įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares darbdavių grupėms taikyti skatinamąsias priemones;

68.

mano, kad būtina užtikrinti viešųjų ir privačiųjų paslaugų teikimą, siekiant užtikrinti kaimo teritorijų patrauklumą ir leisti išsaugoti ir kurti darbo vietas; mano, kad kaimo vietovėse žmonės turi teisę į vienodas galimybes naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis, pvz., švietimo, socialinėmis ir sveikatos priežiūros; mano, jog labai svarbu, kad visos regionų (jei yra) ir vietos lygmens valdymo ir privačiojo sektoriaus institucijos dirbtų išvien, siekdamos skatinti investicijas ir užtikrinti, kad kaimo ir atokiose vietovėse būtų užtikrinamos galimybės naudotis pagrindine infrastruktūra, pvz., susisiekimu viešuoju ir privačiu transportu, taip pat saugus energijos tiekimas bei patikimo ir spartaus plačiajuosčio ryšio technologijos bei kaimo verslininkams, itin mažoms įmonėms ir MVĮ skirtos finansų ir kreditų sistemos – neturėdamos šių galimybių kaimo įmonės ir namų ūkiai nuolat bus mažiau palankioje padėtyje, o migracija į miestus nesiliaus;

69.

atsižvelgdamas į naujausias gyvūnų epidemijas ir į neseniai kilusius su maisto sauga susijusius skandalus, pvz., dėl 2011 m. kilusio bakterijų E. coli protrūkio, 2013 m. skandalą dėl arklienos ir dabartinį skandalą dėl padirbto medaus, mano, kad reikia gerokai padidinti maisto ir pašaro saugai skiriamas lėšas, kaip nustatyta trečiojoje daugiametės finansinės programos antraštinėje dalyje, nes septynerių metų laikotarpiui šiuo metu skirtos 1,93 mlrd. eurų sumos visiškai nepakanka;

70.

pabrėžia, kad ūkininkai dažnai patiria su BŽŪP susijusių administracinių išlaidų ir kad šios išlaidos valstybėse narėse labai skiriasi; ragina Komisiją ir valstybes nares sumažinti administracinę naštą mažinant biurokratizmą ir supaprastinant BŽŪP, taip pat užtikrinti ekonomišką perkėlimą į nacionalinę teisę;

71.

pabrėžia, kad galimybė gauti pagrindines paslaugas, pvz., švietimo, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo, ir šių paslaugų tęstinumas yra būtinos sąlygos, lemiančios darbo vietų kūrimui palankią aplinką ir atitinkančios gyvybiškai svarbius kaimo vietovių gyventojų poreikius;

72.

mano, kad būtina raginti viešąsias institucijas teikti konsultavimo ir žemės ūkio bendrovių valdymo paslaugas kaimo vietovėse, siekiant modernizuoti Europos žemės ūkį;

73.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moterų lygybę darbo rinkoje ir darbo bei privataus gyvenimo suderinamumą kaimo vietovėse ir sudaryti jiems sąlygas, visų pirma kai tai susiję su atlyginimais ir socialinėmis teisėmis ir teisėmis į pensiją, naujų kvalifikacijų rėmimu ir sudarymu moterims perspektyvų ir galimybių įsidarbinti žemės ir ne žemės ūkio srityje, laikantis lygybės ir nediskriminavimo principo, nustatyto ES politikos priemonėse ir programose; taip pat ragina jas geriau panaudoti galimybes, susijusias su tikslinėmis internetinėmis informacijos platformomis, veiksmais ir pagalba ūkininkauti pradedančioms ir jau ūkius įsteigusioms moterims ir moterims kaimo vietovėse, visų pirma pagal EŽŪFKP ir kitiems Europos fondus, ir skatinti rengti projektus bei padėti išsaugoti svarbiausią infrastruktūrą ir paslaugas, kurios svarbios kasdieniame kaimo gyvenime, taip pat padėti sumažinti moterų išvykimą iš kaimo vietovių; taip pat atkreipia dėmesį į tvarių strategijų būtinybę, ypač kaimo vietovėse, siekiant palaikyti, skatinti ir remti moterų tinklus ir organizacijas bei jų vaidmenį priimant sprendimus žemės ūkio srityse ir kaimo vietovėse; be to, ragina sudaryti lengvesnę prieigą prie švietimo, finansų ir informacijos, kad būtų sudarytos sąlygos moterų verslumo iniciatyvoms (pvz., per e. verslą), kaimo verslo nuosavybei ir plėtrai;

74.

primygtinai ragina valstybes nares stiprinti socialinių partnerių ir socialinės gerovės organizacijų, dirbančių kartu su institucijomis prižiūrint, kaip įgyvendinami darbo teisės aktai, kovojant su nedeklaruotu darbu ir stebint, ar laikomasi socialinės gerovės bei saugos standartų, kuriais skatinama socialinė ir ekonominė darbuotojų migrantų, įskaitant sezonines darbuotojas, migrantes ir pabėgėles, integracija, vaidmenį; ragina nustatyti mechanizmą, pagal kurį būtų užtikrinta, kad visais proceso lygmenimis dalyvautų moterys;

75.

primena, kad ES auginamų žemės ūkio kultūrų plotas kasmet mažėja; pabrėžia, kad išsaugoti dirbamus plotus labai svarbu siekiant užtikrinti darbo vietas kaimo vietovėse; ragina valstybes nares skatinti kaimo vietovėse, kuriose aukštas nedarbo lygis, sudaryti geresnes galimybes panaudoti žemę, be to, šiuo klausimu ragina imtis veiksmų siekiant suteikti galimybę jaunoms ūkininkėms gauti kreditų ir dalyvauti valdant žemę;

76.

atkreipia dėmesį į tai, kad 45 proc. darbo jėgos ūkiuose yra moterys; ragina Komisiją peržiūrėti šeimos ūkio apibrėžtį siekiant sudaryti moterims palankesnes sąlygas mokytis ir gauti specialistų konsultacijas, taip pat naudotis kapitalu ir išmokomis;

77.

ragina atitinkamas nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas skatinti moteris dalyvauti vietos veiksmų grupėse ir pagal programą LEADER vystyti vietos partnerystes, taip pat užtikrinti suderintą abiejų lyčių atstovų dalyvavimą jų valdybose;

o o

78.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Eurostatas, 2016 m.

(2) cf: http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.nat-opinions.25458

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/272

P8_TA(2016)0400

Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinė sistema ***I

2016 m. spalio 25 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos (COM(2013)0884 – C8-0033/2014 – 2013/0432(COD)) (1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2018/C 215/55)

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 nurodomoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 straipsnį ,	atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 ir 114 straipsnius ,

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1a)	ši direktyva turėtų būti suderinta su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (2) ;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)

taigi muitų teisės pažeidimai ir sankcijos reglamentuojami 28 skirtingais teisės normų rinkiniais. Todėl Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimas Sąjungoje vertinamas nevienodai ir kiekvienu atveju gali būti skiriamos skirtingo pobūdžio ir griežtumo sankcijos, priklausomai nuo sankciją skiriančios valstybės narės;

(2)

muitų teisės pažeidimai ir sankcijos reglamentuojami 28 skirtingais teisės normų rinkiniais. Todėl Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimas Sąjungoje vertinamas nevienodai ir kiekvienu atveju gali būti skiriamos skirtingo pobūdžio ir griežtumo sankcijos, priklausomai nuo sankciją skiriančios valstybės narės , dėl to gali būti, kad valstybės narės praras įplaukų ir atsiras rinkos iškraipymų ;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)	toks valstybių narių teisinių sistemų neatitikimas ne tik trukdo optimaliai valdyti muitų sąjungą, bet ir neleidžia sukurti vienodų sąlygų muitų sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, nes daro poveikį jų galimybėms pasinaudoti supaprastinimais ir lengvatomis;

(3)

toks valstybių narių teisinių sistemų neatitikimas ne tik trukdo optimaliai valdyti muitų sąjungą ir užtikrinti skaidrumą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, kiek tai susiję su skirtingų muitinių taikomais pažeidimų nagrinėjimo būdais , bet ir neleidžia sukurti vienodų sąlygų muitų sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems Sąjungoje jau dabar taikomos skirtingos taisyklės , nes daro poveikį jų galimybėms pasinaudoti supaprastinimais ir lengvatomis;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)

reikėtų nustatyti veiksmų, kurie turėtų būti laikomi pažeidžiančiais Sąjungos muitų teisės aktus ir už kuriuos turėtų būti skiriamos sankcijos, sąrašą. Tie muitų teisės pažeidimai turėtų būti visiškai pagrįsti iš muitų teisės aktų kylančiomis pareigomis, pateikiant tiesioginę nuorodą į Kodeksą. Šioje direktyvoje nėra nustatyta , ar už tuos muitų teisės pažeidimus valstybės narės turėtų taikyti administracinės ar baudžiamosios teisės sankcijas;

(6)

reikėtų nustatyti veiksmų, kurie turėtų būti laikomi pažeidžiančiais Sąjungos muitų teisės aktus ir už kuriuos turėtų būti skiriamos sankcijos pagal šią direktyvą , sąrašą. Tie muitų teisės pažeidimai turėtų būti visiškai pagrįsti iš muitų teisės aktų kylančiomis pareigomis, pateikiant tiesioginę nuorodą į Kodeksą. Šioje direktyvoje numatyta , kad už tuos muitų teisės pažeidimus valstybės narės turėtų taikyti ne baudžiamosios teisės sankcijas . Taip pat turėtų būti numatyta galimybė valstybėms narėms pagal nacionalinės teisės aktus ir Sąjungos teisę taikyti baudžiamosios teisės, o ne nebaudžiamosios teisės sankcijas, kai to reikia dėl atitinkamo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, kad taikoma sankcija būtų atgrasoma, veiksminga ir proporcinga;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)	pirmoji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, grindžiamus atsakomybe be kaltės, kuriai nebūtinas kaltės elementas, atsižvelgiant į objektyvų pareigų pobūdį ir į tai, kad už tų pareigų vykdymą atsakingi asmenys negali ignoruoti jų egzistavimo ir privalomo jų pobūdžio;

Išbraukta.

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)	antroji ir trečioji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, padarytus atitinkamai dėl aplaidumo arba tyčia, jeigu tas subjektyvusis elementas turi būti nustatytas, kad atsirastų atsakomybė;

Išbraukta.

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)	siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti, kad bet koks veiksmas ar neveikimas dėl muitinės klaidos neturėtų būti laikomas muitų teisės pažeidimu;

(10)	siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti, kad , kaip nurodyta Kodekse, bet koks veiksmas ar neveikimas dėl muitinės klaidos neturėtų būti laikomas muitų teisės pažeidimu;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)

siekiant suderinti valstybių narių nacionalines sankcijų sistemas, reikėtų nustatyti sankcijų skalę, kuri atspindėtų skirtingas muitų teisės pažeidimų kategorijas ir tų pažeidimų sunkumą. Siekdamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, nustatydamos taikytiną sankcijų rūšį ir dydį, atsižvelgtų į konkrečias atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes;

(12)

siekiant suderinti valstybių narių nacionalines sankcijų sistemas, reikėtų nustatyti sankcijų skalę, kuri atspindėtų skirtingas muitų teisės pažeidimų sunkumą. Siekdamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, nustatydamos taikytiną sankcijų rūšį ir dydį, atsižvelgtų į konkrečias atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12a)

tik tais atvejais, kai sunkūs pažeidimai yra susiję ne su išvengto muito suma, bet su atitinkamų prekių verte, pavyzdžiui, kai pažeidimai susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis arba draudžiamomis ar riboto naudojimo prekėmis, muitinės turėtų nustatydamos sankcijos dydį remtis atitinkamų prekių verte;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)

proceso dėl muitų teisės pažeidimo senaties terminas turėtų būti ketveri metai nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos arba – jei pažeidimas yra tęstinis ar kartotinis – nuo tada, kai nutraukiami veiksmai, kurie laikomi pažeidimu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl muitų teisės pažeidimo imamasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo. Valstybės narės gali nustatyti atvejus, kuriais tas terminas sustabdomas. Reikėtų uždrausti inicijuoti arba tęsti šį procesą pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, o sankcijos vykdymo užtikrinimo senaties terminas turėtų būti treji metai;

(13)

proceso dėl muitų teisės pažeidimo senaties terminas turėtų būti ketveri metai nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos arba – jei pažeidimas yra tęstinis ar kartotinis – nuo tada, kai nutraukiami veiksmai, kurie laikomi pažeidimu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo imamasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo arba veiksmą atlieka už pažeidimą atsakingas asmuo . Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti atvejus, kuriais tas terminas sustabdomas. Bet koks procesas turėtų būti nutrauktas dėl senaties, neatsižvelgiant į bet kokį senaties termino nutraukimą, pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, o sankcijos vykdymo užtikrinimo senaties terminas turėtų būti treji metai;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)

reikėtų numatyti, kad administracinis procesas dėl muitų teisės pažeidimo būtų sustabdytas, jeigu prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų inicijuojamas baudžiamasis procesas. Pasibaigus baudžiamajam procesui administracinį procesą turėtų būti galima tęsti tik griežtai laikantis ne bis in idem principo;

(14)

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15a)

bendras šios direktyvos tikslas – užtikrinti veiksmingą Sąjungos muitų teisės aktų vykdymą. Vis dėlto pagal šioje direktyvoje numatyta teisine sistema nesudaromos sąlygos integruotam požiūriui į vykdymo užtikrinimą, įskaitant priežiūrą, kontrolę ir tyrimus. Todėl reikėtų reikalauti, kad Komisija pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl tų aspektų, be kita ko, dėl bendros rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo, siekiant įvertinti, ar reikia priimti tolesnius teisės aktus;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18a)

šia direktyva siekiama stiprinti muitinių bendradarbiavimą derinant nacionalinius įstatymus dėl muitinės sankcijų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybių narių teisinės tradicijos labai skiriasi, visiškas suderinimas šioje srityje yra neįmanomas;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Šia direktyva nustatoma Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimų sistema ir numatomos už tuos pažeidimus skirtinos sankcijos.	1. Šia direktyva siekiama prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir nustatyti Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimų sistemą, bei joje numatoma, kad už tuos pažeidimus skiriamos nebaudžiamosios teisės sankcijos suderinant valstybių narių nuostatas, nustatytas įstatymais, kitais teisės aktais arba administraciniais veiksmais .

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Ši direktyva apima valstybių narių įsipareigojimus Europos Sąjungos prekybos partneriams, taip pat Pasaulio prekybos organizacijai ir Pasaulio muitinių organizacijai, siekiant sukurti vientisą ir gerai veikiančią vidaus rinką, kartu sudarant palankesnes sąlygas prekybai ir suteikiant tikrumo.

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2 straipsnis

Muitų teisės pažeidimai ir sankcijos

Bendrieji principai

Valstybės narės nustato sankcijų už 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus taisykles.

1. Valstybės narės nustato sankcijų už 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus taisykles , griežtai laikantis ne bis in idem principo .

Valstybės narės užtikrina, kad 3 ir 6 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas būtų laikomi muitų teisės pažeidimais, kai jie įvykdyti dėl aplaidumo arba tyčia.

Valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus ir Sąjungos teisę gali taikyti baudžiamosios teisės, o ne nebaudžiamosios teisės sankcijas, kai to reikia dėl atitinkamo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, kad taikoma sankcija būtų atgrasoma, veiksminga ir proporcinga.

2. Šioje direktyvoje:

a)	muitinės nustato, ar pažeidimas buvo padarytas dėl aplaidumo, t. y. atsakingas asmuo, kontroliuodamas savo veiksmus, nebuvo pagrįstai atsargus arba ėmėsi akivaizdžiai nepakankamų priemonių išvengti pažeidimą sukėlusių aplinkybių, jei tų aplinkybių susidarymo rizika buvo pagrįstai prognozuojama;

b)	muitinės nustato, ar pažeidimas buvo padarytas tyčia, t. y. atsakingo asmens veiksmas arba neveikimas įvykdytas jam žinant, kad tas veiksmas arba neveikimas laikomas pažeidimu, arba tyčia ir sąmoningai siekiant pažeisti muitų teisės aktus;

c)	korektūros klaidos nėra muitų teisės pažeidimas, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, aišku, kad klaidos padarytos dėl aplaidumo ar tyčia.

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a straipsnis
	Prekybos lengvinimas
	Siekdamos vykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal PPO prekybos lengvinimo susitarimą, valstybės narės dirba kartu, kad sukurtų bendradarbiavimo sistemą, kurioje dalyvautų visos valstybės narės. Tos sistemos tikslas –koordinuoti pagrindinius veiklos rodiklius, susijusius su muitinės sankcijomis (apeliacinių skundų skaičiaus analizė, recidyvizmo lygis ir kt.); platinti geriausią praktiką tarp muitinės tarnybų (kontrolės ir sankcijų veiksmingumas, administracinių išlaidų mažinimas); perduoti ekonominės veiklos vykdytojų patirtį ir sukurti jų tarpusavio ryšius; stebėti, kaip muitinės tarnybos vykdo savo veiklą; ir atlikti statistikos darbą dėl trečiųjų valstybių bendrovių padarytų pažeidimų. Bendradarbiavimo sistemoje visoms valstybėms narėms nedelsiant pranešama apie muitų teisės pažeidimų ir nustatytų pažeidimų tyrimus, taip siekiant palengvinti prekybą, užkirsti kelią neteisėtam prekių patekimui į vidaus rinką ir pagerinti tikrinimo veiksmingumą.

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3 straipsnis

Muitų teisės pažeidimai , kuriems taikoma atsakomybė be kaltės

Muitų teisės pažeidimai

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu , nepriklausomai nuo kaltės elemento, būtų laikomi šie veiksmai ar neveikimas:

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie veiksmai ar neveikimas:

asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumo ir išsamumo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktą;

asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaraciją pranešimą ar prašymą papildančių dokumentų autentiškumo, tikslumo ir galiojimo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies b punktą;

asmuo nepateikia įvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 127 straipsnį, pranešimo apie jūrų laivo arba orlaivio atvykimą pagal Kodekso 133 straipsnį, laikinojo saugojimo deklaracijos pagal Kodekso 145 straipsnį, muitinės deklaracijos pagal Kodekso 158 straipsnį, pranešimo apie veiklą laisvosiose zonose pagal Kodekso 244 straipsnio 2 dalį, išankstinės išvežimo deklaracijos pagal Kodekso 263 straipsnį, reeksporto deklaracijos pagal Kodekso 270 straipsnį, išvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 271 straipsnį arba pranešimo apie reeksportą pagal Kodekso 274 straipsnį;

d)	ekonominės veiklos vykdytojas nesaugo dokumentų ir informacijos, susijusių su atliktais muitiniais formalumais, prieinamomis priemonėmis muitų teisės aktuose nustatytą laikotarpį pagal Kodekso 51 straipsnį;

d)	ekonominės veiklos vykdytojas nesaugo dokumentų ir informacijos, susijusių su atliktais muitiniais formalumais, prieinamomis priemonėmis muitų teisės aktuose nustatytą laikotarpį pagal Kodekso 51 straipsnį;

e)	prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją, paėmimas iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas;

e)	prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją, paėmimas iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas;

f)	prekių paėmimas iš muitinės priežiūros pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, 158 straipsnio 3 dalį ir 242 straipsnį;

f)	prekių paėmimas iš muitinės priežiūros pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, 158 straipsnio 3 dalį ir 242 straipsnį;

g)	asmuo, įvežantis prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nevykdo pareigų, susijusių su prekių pristatymu į tinkamą vietą pagal Kodekso 135 straipsnio 1 dalį arba nepraneša muitinei, kai pareigų įvykdyti neįmanoma, pagal Kodekso 137 1 ir 2 dalis;

asmuo, įvežantis prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nevykdo pareigų, susijusių su prekių pristatymu į tinkamą vietą pagal Kodekso 135 straipsnio 1 dalį arba nepraneša nedelsdamas muitinei, kai pareigų įvykdyti neįmanoma, pagal Kodekso 137 straipsnio 1 ir 2 dalis , ir nepraneša apie prekių buvimo vietą ;

h)	asmuo, įvežantis prekes į laisvąją zoną, tais atvejais, kai laisvoji zona ribojasi su valstybės narės ir trečiosios šalies sausumos siena, įveža tas prekes ne tiesiogiai į laisvąją zoną, bet per kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį, pagal Kodekso 135 straipsnio 2 dalį;

h)	asmuo, įvežantis prekes į laisvąją zoną, tais atvejais, kai laisvoji zona ribojasi su valstybės narės ir trečiosios šalies sausumos siena, įveža tas prekes ne tiesiogiai į laisvąją zoną, bet per kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį, pagal Kodekso 135 straipsnio 2 dalį;

i)	laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros deklarantas nepateikia muitinei dokumentų, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus arba kai jų reikia muitiniam tikrinimui atlikti, pagal Kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 163 straipsnio 2 dalį;

i)	laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros deklarantas nepateikia muitinei dokumentų, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus arba kai jų reikia muitiniam tikrinimui atlikti, pagal Kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 163 straipsnio 2 dalį;

j)	ekonominės veiklos vykdytojas , atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;

laikinojo saugojimo deklarantas arba prekes laikantis asmuo, kai prekės laikomos kitose muitinių nustatytose arba patvirtintose vietose , atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;

k)	muitinės procedūros deklarantas muitinės deklaracijos arba papildomos deklaracijos pateikimo metu neturi ir nelaiko muitinės žinioje deklaraciją papildančių dokumentų, būtinų tai procedūrai taikyti, pagal Kodekso 163 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

k)	muitinės procedūros deklarantas muitinės deklaracijos arba papildomos deklaracijos pateikimo metu neturi ir nelaiko muitinės žinioje deklaraciją papildančių dokumentų, būtinų tai procedūrai taikyti, pagal Kodekso 163 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

supaprastintos deklaracijos pateikimo pagal 166 straipsnį arba įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus pagal 182 straipsnį atveju muitinės procedūros deklarantas nepateikia papildomos deklaracijos kompetentingai muitinės įstaigai per konkretų laikotarpį pagal Kodekso 167 straipsnio 1 dalį;

m)	identifikavimo ženklų, kuriuos muitinės uždėjo ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių, nuėmimams ir sunaikinimas be išankstinio muitinės leidimo pagal Kodekso 192 straipsnio 2 dalį;

m)	identifikavimo ženklų, kuriuos muitinės uždėjo ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių, nuėmimams ir sunaikinimas be išankstinio muitinės leidimo pagal Kodekso 192 straipsnio 2 dalį;

n)	laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas nepripažįsta įvykdyta muitinės procedūros per terminą, nustatytą pagal Kodekso 257 straipsnį;

n)	laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas nepripažįsta įvykdyta muitinės procedūros per terminą, nustatytą pagal Kodekso 257 straipsnį;

o)	laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas neeksportuoja defektų turinčių prekių per nustatytą terminą pagal Kodekso 262 straipsnį;

o)	laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas neeksportuoja defektų turinčių prekių per nustatytą terminą pagal Kodekso 262 straipsnį;

p)	statinio statyba laisvojoje zonoje be muitinės sutikimo pagal Kodekso 244 straipsnio 1 dalį;

p)	statinio statyba laisvojoje zonoje be išankstinio muitinės sutikimo pagal Kodekso 244 straipsnio 1 dalį;

q)	asmuo, atsakingas už importo ar eksporto muitų sumokėjimą, jų nesumoka per laikotarpį, nustatytą pagal Kodekso 108 straipsnį.

q)	asmuo, atsakingas už importo ar eksporto muitų sumokėjimą, jų nesumoka per laikotarpį, nustatytą pagal Kodekso 108 straipsnį;

qa)	ekonominės veiklos vykdytojas, muitinei paprašius, nepateikia reikiamų dokumentų bei informacijos tinkama forma ir per pagrįstą laikotarpį ir nesuteikia visos muitinės formalumams ar muitiniam tikrinimui atlikti būtinos pagalbos pagal Kodekso 15 straipsnio 1 dalį;

qb)	sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

qc)	sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

qd)	Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas nepateikia nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą pagal Kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą;

qe)	prekių iškrovimas iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrovimas į kitas transporto priemones be muitinės leidimo arba muitinės nenustatytose arba jai nepriimtinose vietose pagal Kodekso 140 straipsnį;

qf)	prekių saugojimas laikinojo saugojimo sandėliuose arba muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 147 ir 148 straipsnius;

qg)	leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas neįvykdo pareigų, susijusių su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu pagal Kodekso 242 straipsnio 1 dalies a ir b punktus;

qh)	neteisingos informacijos arba suklastotų dokumentų, kurių reikalauja muitinė pagal Kodekso 15 arba 163 straipsnį, pateikimas tai muitinei;

qi)

ekonominės veiklos vykdytojas naudoja netikslią ar ne visą informaciją arba neautentiškus, netikslius ar negaliojančius dokumentus, kad gautų muitinės leidimą:

i)	tapti įgaliotuoju ekonominės veiklos vykdytoju pagal Kodekso 38 straipsnį,

ii)	naudoti supaprastintą deklaraciją pagal Kodekso 166 straipsnį,

iii)	pasinaudoti kitais muitinės supaprastinimais pagal Kodekso 177, 179, 182 ir 185 straipsnius arba

iv)	prekėms taikyti specialiąsias procedūras pagal Kodekso 211 straipsnį;

qj)	prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežimas iš jos nepateikiant jų muitinei pagal Kodekso 139 ir 245 straipsnius arba 267 straipsnio 2 dalį;

qk)	prekių perdirbimas muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 241 straipsnį;

ql)	prekių, susijusių su vienu iš muitų teisės pažeidimų, nustatytų šio straipsnio qd ir qj punktuose, įsigijimas ir turėjimas.

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4 straipsnis

Išbraukta.

Muitų teisės pažeidimai, padaryti dėl aplaidumo

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie dėl aplaidumo įvykdyti veiksmai ar neveikimas:

a)	ekonominės veiklos vykdytojas, atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;

b)	ekonominės veiklos vykdytojas nesuteikia muitinei visos muitinės formalumams ar muitiniam tikrinimui atlikti būtinos pagalbos pagal Kodekso 15 straipsnio 1 dalį;

c)	sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

d)	sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

e)	ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių muitinei pagal Kodekso 139 straipsnį;

(f)	Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas nepateikia nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą pagal Kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą;

(g)	ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į laisvą apyvartą išleistų prekių muitinei pagal Kodekso 245 straipsnį;

(h)	ekonominės veiklos vykdytojas išvežimo vietoje nepateikia iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamų prekių muitinei pagal Kodekso 267 straipsnio 2 dalį;

i)	prekių iškrovimas iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrovimas į kitas transporto priemones be muitinės leidimo arba muitinės nenustatytose arba jai nepriimtinose vietose pagal Kodekso 140 straipsnį;

j)	prekių saugojimas laikinojo saugojimo sandėliuose arba muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 147 ir 148 straipsnius;

k)	leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas neįvykdo pareigų, susijusių su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu pagal Kodekso 242 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5 straipsnis

Išbraukta.

Tyčiniai muitų teisės pažeidimai

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie tyčiniai veiksmai ar neveikimas:

a)	neteisingos informacijos arba suklastotų dokumentų, kurių reikalauja muitinė pagal Kodekso 15 arba 163 straipsnį, pateikimas;

ekonominės veiklos vykdytojas teikia melagingus pareiškimus ar naudojasi kitomis neteisėtomis priemonėmis, kad gautų muitinės leidimą:

i)	tapti įgaliotuoju ekonominės veiklos vykdytoju pagal Kodekso 38 straipsnį,

ii)	naudoti supaprastintą deklaraciją pagal Kodekso 166 straipsnį,

iii)	pasinaudoti kitais muitinės supaprastinimais pagal Kodekso 177, 179, 182 ir 185 straipsnius,

iv)	prekėms taikyti specialiąsias procedūras pagal Kodekso 211 straipsnį;

c)	prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežimas iš jos nepateikiant jų muitinei pagal Kodekso 139 ir 245 straipsnius arba 267 straipsnio 2 dalį;

d)	sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

e)	sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

(f)	prekių perdirbimas muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 241 straipsnį;

(g)	prekių, susijusių su vienu iš muitų teisės pažeidimų, nustatytų 4 straipsnio f punkte ir šio straipsnio c punkte, įsigijimas ir turėjimas.

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6 straipsnis	6 straipsnis
Kurstymas, padėjimas, bendrininkavimas ir kėsinimasis	Kurstymas, padėjimas, bendrininkavimas ir kėsinimasis
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kurstymas ar padėjimas įvykdyti 5 straipsnyje nurodytą veiksmą ar neveikimą ir bendrininkavimas jį vykdant.	1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kurstymas ar padėjimas įvykdyti 8b straipsnio 2 dalyje nurodytą veiksmą ar neveikimą ir bendrininkavimas jį vykdant.
2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kėsinimasis įvykdyti 5 straipsnio b arba c punktuose nurodytą veiksmą ar neveikimą.	2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kėsinimasis įvykdyti 3 straipsnio qi arba qj punktuose nurodytą veiksmą ar neveikimą.

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7 straipsnis	7 straipsnis
Muitinės klaida	Muitinės klaida
3–6 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas nėra muitų teisės pažeidimai, jeigu jie įvykdomi dėl muitinės klaidos.	3 ir 6 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas nėra muitų teisės pažeidimai, jeigu jie įvykdomi dėl muitinės klaidos pagal Kodekso 119 straipsnį, o, kai dėl klaidų padaroma žala, už ją atsako muitinė .

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn už muitų teisės pažeidimus, kuriuos jų naudai padarė asmuo, veikęs individualiai arba kaip juridinio asmens organo narys ir einantis vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, remdamasis:	1. Valstybės narės užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn už muitų teisės pažeidimus, kaip numatyta 3–6 straipsniuose, kuriuos jų naudai padarė asmuo, veikęs individualiai arba kaip juridinio asmens organo narys ir einantis vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, remdamasis:

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn, jeigu dėl 1 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės jam pavaldus asmuo galėjo padaryti muitų teisės pažeidimą to juridinio asmens naudai.	(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Šioje direktyvoje „juridinis asmuo“ – subjektas, turintis teisinį subjektiškumą pagal taikytiną teisę, išskyrus valstybes ar valdžios funkcijas vykdančias viešąsias įstaigas bei viešąsias tarptautines organizacijas.

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8a straipsnis

Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar pažeidimas yra nedidelis

1. Nustatydamos, ar pažeidimas, kaip nurodyta 3 straipsnyje, yra nedidelis, valstybės narės užtikrina nuo pat proceso pradžios, t. y. nustatant, ar buvo įvykdytas muitų teisės pažeidimas, kad jų kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į visas galimas svarbias aplinkybes, įskaitant šias aplinkybes:

a)	pažeidimas padarytas dėl aplaidumo;

b)	susijusioms prekėms netaikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai;

c)	pažeidimas turi nedidelį poveikį arba jokio poveikio mokėtinų muitų sumai;

d)	už pažeidimą atsakingas asmuo proceso metu veiksmingai bendradarbiauja su kompetentinga institucija;

e)	už pažeidimą atsakingas asmuo pažeidimas atskleidė savanoriškai, su sąlyga, kad dėl pažeidimo dar nevykdoma jokia tyrimo veikla, apie kurią žinotų už pažeidimą atsakingas asmuo;

f)	už pažeidimą atsakingas asmuo gali įrodyti, kad deda dideles pastangas siekdamas laikytis Sąjungos muitų teisės aktų, parodydamas savo operacijų aukšto lygio kontrolę, pavyzdžiui, vykdomą pasitelkiant atitikties sistemą;

g)	už pažeidimą atsakingas asmuo yra mažoji ar vidutinė įmonė, kuri neturi jokios patirties muitų klausimais.

2. Kompetentingos institucijos laiko pažeidimą nedideliu tik tada, jei nėra sunkinančių aplinkybių dėl pažeidimo, kaip nurodyta 8b straipsnyje.

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8b straipsnis

Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar pažeidimas yra sunkus

1. Nustatydamos, ar pažeidimas, kaip nurodyta 3 arba 6 straipsnyje, yra sunkus, valstybės narės užtikrina nuo pat proceso pradžios, t. y. nustatant, ar buvo įvykdytas muitų teisės pažeidimas, kad jų kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į bet kurią iš šių galimų aplinkybių:

a)	pažeidimas buvo įvykdytas tyčia;

b)	pažeidimo veikla tęsėsi ilgą laikotarpį, o tai rodo ketinimą ją tęsti;

c)	panaši arba susijusi pažeidimo veikla tęsiasi arba pasikartoja, t. y. įvykdyta daugiau nei vieną kartą;

d)	pažeidimas turi didelį poveikį išvengtų importo arba eksporto muitų sumai;

e)	susijusioms prekėms taikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai;

f)	už pažeidimą atsakingas asmuo atsisako bendradarbiauti arba visapusiškai bendradarbiauti su kompetentinga institucija;

g)	už pažeidimą atsakingas asmuo yra anksčiau įvykdęs pažeidimų.

2. Pažeidimai, nurodyti 3 straipsnio f, g, p, qi, ir qj punktuose, dėl savo pobūdžio laikomi sunkiais pažeidimais.

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9 straipsnis

Sankcijos už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus

Nebaudžiamosios teisės sankcijos už nedidelius muitų teisės pažeidimus

Valstybės narės užtikrina, kad už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:

1. Valstybės narės užtikrina, kad už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus , kurie pagal 8a straipsnį laikomi nedideliais, neskaitant reikalavimo sumokėti išvengtus muitus, būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos , atgrasomos ir nebaudžiamosios teisės sankcijos, laikantis šių ribų:

a)	jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis , piniginė bauda nuo 1 iki 5 proc. prekių vertės ;

a)	jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su išvengtais muitais , piniginė bauda iki 70 proc. išvengtų muitų sumos ;

b)	jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis , piniginė bauda nuo 150 iki 7 500 EUR.

b)	jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su išvengtais muitais , piniginė bauda iki 7 500 EUR.

2. Nustatydamos taikytinos sankcijos dydį, neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgta į visas 8a straipsnyje išvardytas svarbias aplinkybes.

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10 straipsnis

Išbraukta.

Sankcijos už 4 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus

Valstybės narės užtikrina, kad už 4 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:

a)	jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 15 proc. prekių vertės;

b)	jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 22 500 EUR.

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

11 straipsnis

Sankcijos už 5 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus

Nebaudžiamosios teisės sankcijos už sunkius muitų teisės pažeidimus

Valstybės narės užtikrina, kad už 5 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:

1. Valstybės narės užtikrina, kad už 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus , kurie pagal 8b straipsnį laikomi sunkiais, neskaitant reikalavimo sumokėti išvengtus muitus, būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos , atgrasomos ir nebaudžiamosios teisės sankcijos, laikantis šių ribų:

a)	jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis , piniginė bauda iki 30 proc. prekių vertės ;

a)	jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su išvengtais muitais , piniginė bauda nuo 70 proc. iki 140 proc. išvengtų muitų sumos ;

(aa)	jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs ne su išvengtais muitais, bet su prekių verte, piniginė bauda nuo 15 proc. iki 30 proc. prekių vertės;

b)	jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis , piniginė bauda iki 45 000 EUR.

b)	jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs nei su išvengtais muitais, nei su prekių verte , piniginė bauda nuo 7 500 EUR iki 45 000 EUR.

2. Nustatydamos taikytinos sankcijos dydį, neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgta į visas 8a straipsnyje ir 8b straipsnio 1 dalyje išvardytas svarbias aplinkybes.

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

11a straipsnis

Kitos nebaudžiamosios teisės sankcijos už sunkius pažeidimus

1. Be 11 straipsnyje išvardytų sankcijų, jei padaromas sunkus pažeidimas, vadovaujantis Kodeksu, valstybės narės gali taikyti toliau nurodytas nepinigines sankcijas:

a)	galutinis arba laikinas prekių konfiskavimas;

b)	suteikto leidimo galiojimo sustabdymas.

2. Pagal Kodeksą valstybės narės nustato, kad sunkių arba pakartotinių muitų teisės aktų pažeidimų atveju būtų atšaukti sprendimai, kuriais suteikiamas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas.

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	11b straipsnis
	Peržiūra
	1. Praėjus penkeriems metams nuo … [šios direktyvos įsigaliojimo data], Komisija kartu su kompetentingomis valstybių narių institucijomis peržiūri pagal 9 ir 11 straipsnius taikomų baudų dydžius. Peržiūros procedūros tikslas – užtikrinti, kad baudų, skiriamų pagal muitų sąjungos nuostatas, dydžiai būtų vienodesni, siekiant suderinti jų veikimą.
	2. Kiekvienais metais Komisija viešai skelbia informaciją apie sankcijas, kurias valstybės narės taiko už muitų teisės pažeidimus, nurodytus 3 ir 6 straipsniuose.
	3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 punktą, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012 (3) .

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 c straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	11c straipsnis
	Susitarimo procedūra
	Valstybės narės užtikrina galimybę pasinaudoti susitarimo procedūra kaip procedūra, pagal kurią kompetentingos institucijos gali išspręsti muitų teisės pažeidimo klausimą sudarydamos susitarimą su už pažeidimą atsakingu asmeniu, neinicijavusios arba neužbaigusios teismo proceso mainais už to asmens sutikimą, kad būtų skirta nedelsiant vykdoma sankcija.
	Vis dėlto, jei buvo pradėtas teismo procesas, kompetentingos institucijos gali sudaryti susitarimą tik sutikus teismo institucijai.
	Komisija pateikia gaires dėl susitarimo procedūros, siekiant užtikrinti, kad už pažeidimą atsakingam asmeniui būtų skaidriai ir laikantis vienodo požiūrio principo suteikta susitarimo galimybė ir kad sudarius bet kokį susitarimą būtų viešai paskelbtas procedūros rezultatas.

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12 straipsnis

Išbraukta.

Veiksmingas sankcijų taikymas ir kompetentingų institucijų naudojimasis įgaliojimais skirti sankcijas

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos sankcijų už 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus rūšį ir dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, jei taikoma:

a)	pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)	tai, kad už pažeidimą atsakingas asmuo yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas;

c)	išvengto importo ar eksporto muito sumą;

d)	tai, kad susijusioms prekėms taikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai arba jos kelia visuomenės saugumo riziką;

e)	už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimą su kompetentinga institucija;

f)	už pažeidimą atsakingo asmens ankstesnius pažeidimus.

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	12a straipsnis
	Atitiktis reikalavimams
	Valstybės narės užtikrina, kad gairės ir leidiniai Sąjungos muitų teisės laikymosi ir tolesnio laikymosi klausimais būtų pateikiami suinteresuotosioms šalims lengvai prieinama, suprantama ir šiuolaikiška forma.

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
13 straipsnis	13 straipsnis
Senatis	Senatis
1. Valstybės narės užtikrina, kad proceso dėl 3–6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo senaties terminas būtų ketveri metai ir kad jis būtų skaičiuojamas nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos.	1. Valstybės narės užtikrina, kad proceso dėl 3 ir 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo inicijavimo senaties terminas būtų ketveri metai ir kad jis būtų skaičiuojamas nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos.
2. Valstybės narės užtikrina, kad tęstinių arba kartotinių muitų teisės pažeidimų atveju, senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo veiksmų ar neveikimo, kurie laikomi muitų teisės pažeidimu, nutraukimo dienos.	2. Valstybės narės užtikrina, kad tęstinių arba kartotinių muitų teisės pažeidimų atveju, senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo veiksmų ar neveikimo, kurie laikomi muitų teisės pažeidimu, nutraukimo dienos.
3. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo kompetentinga institucija, pranešusi apie tai atitinkamam asmeniui, imasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo. Senaties terminas skaičiuojamas nuo veiksmo, dėl kurio jis buvo nutrauktas, dienos.	3. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo kompetentinga institucija, pranešusi apie tai atitinkamam asmeniui, imasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo arba jeigu atitinkamų veiksmų imasi už pažeidimą atsakingas asmuo . Senaties terminas toliau skaičiuojamas nuo veiksmo, dėl kurio jis buvo nutrauktas, pabaigos dienos.
4. Valstybės narės užtikrina, kad būtų uždrausta inicijuoti arba tęsti procesą dėl 3–6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo 1 arba 2 dalyje nurodytos dienos.	4. Nedarant poveikio 14 straipsnio 2 daliai, valstybės narės užtikrina, kad bet koks procesas dėl 3 arba 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo būtų nutrauktas dėl senaties, neatsižvelgiant į bet kokį šio straipsnio 3 dalyje nurodytą šio senaties termino nutraukimą, pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytos dienos.
5. Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo, kuriuo skiriama sankcija, vykdymo užtikrinimo senaties terminas būtų treji metai. Tas terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią tas sprendimas tampa galutiniu.	5. Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo, kuriuo skiriama sankcija, vykdymo užtikrinimo senaties terminas būtų treji metai. Tas terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią tas sprendimas tampa galutiniu.
6. Valstybės narės nustato atvejus, kuriais 1, 4 ir 5 dalyse nustatyti senaties terminai yra sustabdomi.	6. Valstybės narės nustato atvejus, kuriais 1, 4 ir 5 dalyse nustatyti senaties terminai yra sustabdomi.

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės bendradarbiauja ir keičiasi informacija, būtina vykstant procesui dėl veiksmo ar neveikimo, kuris laikomas 3–6 straipsniuose nurodytu muitų teisės pažeidimu, visų pirma tuo atveju, jei prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų procesą pradėjo daugiau nei viena valstybė narė.

Valstybės narės bendradarbiauja ir keičiasi informacija, būtina vykstant procesui dėl veiksmo ar neveikimo, kuris laikomas 3 ir 6 straipsniuose nurodytu muitų teisės pažeidimu, visų pirma tuo atveju, jei prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų procesą pradėjo daugiau nei viena valstybė narė. Valstybių narių bendradarbiavimo tikslas – padidinti prekių muitinio tikrinimo veiksmingumą ir suderinti procedūras Sąjungoje.

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija prižiūri valstybių narių bendradarbiavimą siekiant sukurti muitiniam tikrinimui ir sankcijoms taikytinus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, geriausios praktikos sklaidą ir muitinės pareigūnų mokymo koordinavimą.

Pakeitimas 40

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
17 straipsnis	17 straipsnis
Sulaikymas	Sulaikymas
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų laikinai sulaikyti prekes, transporto priemones ir kitas priemones, naudojamas darant 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus.	Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų laikinai sulaikyti prekes, transporto priemones ir kitas priemones, naudojamas darant 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus. Jei, pradėjus taikyti sankciją, valstybė narė visam laikui konfiskuoja tokias prekes, ji gali nuspręsti atitinkamai jas sunaikinti, pakartotinai panaudoti arba perdirbti.

Pakeitimas 41

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl kitų elementų apie Sąjungos muitų teisės aktų vykdymo užtikrinimą, kaip antai, priežiūros, kontrolės ir tyrimų, ir, prireikus, pateikia kartu pasiūlymą dėl teisėkūros procedūrą priimamo akto, siekiant papildyti šią direktyvą.

Pakeitimas 42

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	18a straipsnis
	Valstybių narių teikiamos ataskaitos
	Valstybės narės siunčia Komisijai pažeidimų statistiką, parodančią, kokios buvo taikytos sankcijos už tuos pažeidimus, kad Komisija galėtų įvertinti, kaip taikoma ši direktyva. Įsigaliojus šiai direktyvai taip pateikiama informacija siunčiama kasmet. Siekdama suderinti nacionalines sankcijų sistemas Komisija tuos duomenis gali naudoti šios direktyvos peržiūros metu.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0239/2016).

(2) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/301

P8_TA(2016)0411

Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrasis biudžetas. Visi skirsniai

2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11900/2016 – C8-0373/2016 – 2016/2047(BUD))

(2018/C 215/58)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (1),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (3) (toliau – DFP reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (4) (Tarpinstitucinis susitarimas),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros (tikslinimo) (COM(2016)0603),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2017 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“ (7),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2016 m. liepos 18 d. (COM(2016)0300),

—	atsižvelgdamas į poziciją dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba patvirtino 2016 m. rugsėjo 12 d. ir perdavė Parlamentui 2016 m. rugsėjo 14 d. (11900/2016 – C8-0373/2016),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų atitinkamų komitetų nuomones (A8-0287/2016),

A.	kadangi trūkstant išteklių didesnį dėmesį reikėtų skirti būtinybei laikytis biudžetinės drausmės ir lėšas naudoti efektyviai bei veiksmingai;

B.	kadangi SESV 318 straipsnyje numatytas Parlamento ir Komisijos dialogas turėtų skatinti į rezultatus orientuotą kultūrą Komisijoje, įskaitant didesnį skaidrumą ir didesnę atskaitomybę;

III skirsnis

Bendra apžvalga

pažymi, kad 2017 m. biudžetas turi būti apsvarstytas platesniame – daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo – kontekste; pabrėžia, kad reikia užtikrinti ilgalaikių prioritetų ir naujų iššūkių pusiausvyrą, ir todėl pabrėžia, kad 2017 m. biudžetas turi atitikti strategijos „Europa 2020“ tikslus, kurie yra jo pagrindinis orientyras ir svarbiausias prioritetas;

pakartoja, kad yra tvirtai įsitikinęs, jog ypatingomis dabartinėmis aplinkybėmis tokios iniciatyvos, kaip ESI fondų paramos sustabdymas, vykdomas Komisijos, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 23 straipsnio 15 dalyje (Bendrųjų nuostatų reglamentas, BNR) (8), yra ne tik neteisingos ir neproporcingos, bet ir netvarios politiniu požiūriu;

pabrėžia, kad Parlamentui svarstant 2017 m. biudžetą visapusiškai atsižvelgta į minėtoje 2016 m. kovo 9 d. rezoliucijoje dėl biudžeto sudarymo bendrųjų gairių ir pirmiau minėtoje 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“ nurodytus ir didžiosios daugumos narių patvirtintus politinius prioritetus;

pabrėžia, kad taika ir stabilumas – pagrindinės vertybės, kurias Sąjunga turi išsaugoti; laikosi nuomonės, kad turi būti apsaugotas Didžiojo penktadienio susitarimas, kuris pasirodė esantis nepaprastai svarbus siekiant taikos ir susitaikymo Šiaurės Airijoje; pabrėžia poreikį nustatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinta parama regionams, kuriuose bus daromas ypač didelis poveikis suderėto išstojimo iš Sąjungos atveju po to, kai Jungtinė Karalystė pasirems ES sutarties 50 straipsniu pagal savo piliečių pareikštą valią;

pabrėžia, kad Sąjunga šiuo metu susiduria su keliomis rimtomis ekstremaliosiomis situacijomis ir naujais iššūkiais, kurie negalėjo būti numatyti tuomet, kai buvo rengiama 2014–2020 m. DFP; yra įsitikinęs, kad reikia iš Sąjungos biudžeto skirti daugiau finansinių išteklių siekiant atremti politinius iššūkius ir sudaryti sąlygas Sąjungai kuo skubiau prioriteto tvarka pateikti atsakymus ir veiksmingai reaguoti į šias krizes; mano, kad šiuo tikslu reikia tvirto politinio įsipareigojimo norint, kad nauji asignavimai būtų numatyti 2017 m. ir iki programavimo laikotarpio pabaigos;

pabrėžia, jog reikia, kad 2017 m. biudžete būtų patenkinti su migracijos sunkumais ir lėtu ekonomikos augimu po ekonomikos krizės susiję poreikiai; pažymi, kad reikia skirti daugiau lėšų tyrimams ir infrastruktūros projektams, taip pat kovai su jaunimo nedarbu;

primena, kad, nors Parlamentas nedelsiant patvirtino papildomą finansavimą, kurio reikia siekiant spręsti dabartinius su pabėgėliais ir migracija susijusius uždavinius, tuo pačiu metu teikiant paramą siekiant tvaraus vystymosi tikslų, jis nuolat primygtinai tvirtino, kad tie uždaviniai neturėtų būti viršesni nei kitos svarbios Sąjungos politikos sritys, visų pirma, deramų ir kokybiškų darbo vietų kūrimas ir įmonių bei verslumo plėtra siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo; pažymi, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama norint teikti pakankamą finansavimą su dabartiniais pabėgėlių ir migracijos uždaviniais susijusiems veiksmams, kurių imamasi Sąjungos viduje, ir pabrėžia poreikį patvirtinti visa apimantį ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, pagal kurį migracija būtų susieta su vystymusi ir būtų užtikrinta darbuotojų migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integracija, taip pat prioritetinės programos, pvz., kultūros programos; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti būtiną papildomą šios srities finansavimą, Komisija 2017 m. biudžeto projekte (toliau –BP) pasiūlė, o Taryba pritarė tam, kad būtų be precedento dažnai naudojamos DFP specialiosios priemonės, be kita ko, visapusiškai panaudojama lankstumo priemonė ir iš esmės mobilizuojamas nenumatytų atvejų rezervas, kurio lėšos naudojamos tik kraštutiniu atveju;

pakartoja savo poziciją, kad dabartiniams pabėgėlių ir migracijos uždaviniams spręsti reikiamų papildomų lėšų prašymų tenkinimas neturėtų trukdyti vykdyti esamą Sąjungos išorės veiklą, įskaitant jos vystymosi politiką; pakartoja, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, patikos fondų ir bet kokių kitų ad hoc priemonių kūrimas negali būti finansuojamas sumažinant kitų esamų priemonių lėšas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad sukurtos į Sąjungos biudžetą nepatenkančios ad hoc priemonės galėtų kelti grėsmę biudžeto vieningumui ir jas kuriant galėtų būti apeita biudžeto procedūra, kurioje turi dalyvauti ir kurią turi tikrinti Europos Parlamentas; labai abejoja dėl to, ar 4 išlaidų kategorijos (Europos vaidmuo pasaulyje) viršutinė riba yra pakankama, kad būtų tvariai ir veiksmingai reaguojama į esamas išorės problemas, įskaitant pabėgėlių ir migracijos iššūkius;

pakartoja esąs įsitikinęs, kad Sąjungos biudžete turėtų būti rasti naujų iniciatyvų finansavimo būdai, kuriais nebūtų kenkiama esamoms Sąjungos programoms ir politikos priemonėms, ir ragina nustatyti tvarius naujų iniciatyvų finansavimo būdus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad finansavimas mokslinių tyrimų gynybos srityje parengiamiesiems veiksmams, kuris per kitus trejus metus sudarys 80 mln. EUR, bus sumažintas dabartiniame DFP biudžete; yra įsitikinęs, kad, kadangi Sąjungos biudžete jau ir taip yra per mažai lėšų, papildomoms pastangoms, susijusioms su veikla, administracinėmis išlaidomis, parengiamaisiais veiksmais ir bandomaisiais projektais bendros saugumo ir gynybos politikos srityje, reikia ir papildomo finansinio indėlio iš valstybių narių; mano, kad valstybės narės turėtų naudoti dabartinę DFP laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą į tai atsižvelgdamos; pabrėžia, kad reikia pateikti paaiškinimą, kaip bus finansuojami bendri moksliniai tyrimai gynybos srityje ilguoju laikotarpiu;

10.

primena, kad Sąjunga ratifikavo 21-osios Klimato kaitos konferencijos (COP 21) susitarimą ir turi skirti dalį savo finansinių išteklių tam, kad būtų laikomasi Sąjungos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų; pažymi, kad, atsižvelgiant į 2017 finansinių metų sąmatą, tikimasi, kad šiuo tikslu biudžete bus numatyta 19,2 proc. išlaidų; tvirtai skatina Komisiją laikytis šios krypties, kad būtų taikomas 20 proc. tikslas, atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą integruoti klimato veiksmus į dabartinę DFP;

11.

ragina Komisiją 2017 m. biudžete pateikti iniciatyvą, pagal kurią jauniems europiečiams, atrinktiems konkurso tvarka, būtų suteikti viešojo transporto kuponai, ir skirti šiai iniciatyvai pakankamai asignavimų; pagrindinis tokios iniciatyvos tikslas būtų įvertinti bendresnės sistemos, kuria visų pirma būtų siekiama jaunimo judumo, ES jaunimo informavimo ir lygių galimybių propagavimo, įgyvendinamumą ir galimą poveikį;

12.

atmeta Tarybos pasiūlytus BP sumažinimus; negali suprasti, dėl kokių priežasčių siūloma sumažinti lėšas, ir ginčija Tarybos pareikštą ketinimą atkurti dirbtines maržas kai kuriose išlaidų kategorijose, pvz., 1a išlaidų pakategorėje (Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti) ir 4 išlaidų kategorijoje (Europos vaidmuo pasaulyje), ypač atsižvelgiant į tai, kad maržos bet kokiu atveju bus per mažos, jei bus norima reaguoti į nenumatytas aplinkybes ar krizes;

13.

pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus Tarybos svarstymo metu nepavyko numatyti faktinio Sąjungos biudžeto vykdymo ir kad, atsižvelgiant į visus taisomuosius biudžetus, kiekviename galutiniame biudžete reikėjo numatyti žymiai daugiau lėšų; todėl ragina Tarybą pakoreguoti savo poziciją Taikinimo komitete, kad 2017 m. biudžete nuo pat pradžių būtų numatyta pakankamai lėšų;

14.

skelbia, kad, siekdamas tinkamai finansuoti šiuos skubius poreikius ir turėdamas mintyje labai mažas DFP maržas 2017 m., Parlamentas finansuos BP numatytų asignavimų padidinimą išnaudodamas visas turimas maržas ir dar labiau panaudodamas nenumatytų atvejų rezervą;

15.

visiškai atlygina visus sumažintus asignavimus, susijusius su Europos strateginių investicijų fondu (toliau – ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (toliau – EITP) ir programos „Horizontas 2020“ eilutėse, – iš viso 1 240 mln. EUR įsipareigojimų 2017 m., panaudodamas naujus asignavimus, kurie turėtų būti gauti atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą; primygtinai tvirtina, kad visoje Sąjungoje reikia veiksmingai reaguoti į jaunimo nedarbą; todėl padidina Jaunimo užimtumo iniciatyvai (toliau – JUI) skiriamas lėšas papildoma 1 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, kad iniciatyva galėtų būti tęsiama; mano, kad dėl šioms svarbioms Sąjungos programoms skiriamo tinkamo papildomo finansavimo turėtų būti nuspręsta atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą;

16.

tikisi, kad Taryba pritars šiam požiūriui ir kad per taikinimo procedūrą bus lengvai pasiektas susitarimas ir sudarytos galimybės Sąjungai tinkamai atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir veiksmingai spręsti būsimus uždavinius;

17.

nustato bendrą 2017 m. įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų lygį – atitinkamai 160,7 mlrd. EUR ir 136,8 mlrd. EUR;

1a išlaidų pakategorė – Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

18.

pažymi, kad vėl po Tarybos svarstymo labai ženkliai sumažinta 1a išlaidų pakategorė – 52 proc. visų Tarybos įsipareigojimų sumažinimų įvykdyta šioje kategorijoje; todėl stebisi, kaip šiame svarstyme yra atspindėtas Tarybos politinis prioritetas dėl darbo vietų ir augimo;

19.

visiškai nepritaria tokiam lėšų sumažinimui išlaidų kategorijoje, kuri simbolizuoja Europos pridėtinę vertę ir pagal kurią užtikrinamas didesnis augimas ir kuriama daugiau darbo vietų piliečiams; taigi nusprendžia atmesti Tarybos sumažinimus;

20.

laikydamasis 2015 m. birželio mėn. prisiimto įsipareigojimo vykdant metinę biudžeto procedūrą kuo labiau sumažinti su ESIF įsteigimu susijusį biudžeto poveikį programai „Horizontas 2020“ ir EITP, nusprendžia vėl įrašyti visas prieš ESIF įsteigimą buvusias pradines programos „Horizontas 2020“ ir EITP biudžeto eilučių, sumažintų siekiant suteikti lėšų ESIF garantijų fondui, sumas; pabrėžia Sąjungos didžiausios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ svarbą, nes įgyvendinant šią programą puikios idėjos paverčiamos produktais ir paslaugomis ir taip skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas; prašo BP sumas papildyti atitinkama 1,24 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų suma; tikisi, kad atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą bus pasiektas bendras susitarimas šiuo skubiu klausimu; pabrėžia, kad ESIF turėtų būti patobulintas tam, kad būtų visapusiškai efektyvus ir veiksmingas, užtikrinant, kad būtų laikomasi papildomumo principo, pagerinant geografinę ir sektorių pusiausvyrą ir padidinant skaidrumą sprendimų priėmimo procese;

21.

laikydamasis nuolatinių darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo prioritetų ir atidžiai įvertinęs ligšiolinį gebėjimą įsisavinti lėšas, nusprendžia siūlyti selektyviai ir viršijant BP lygį padidinti asignavimus programoms COSME, PROGRESS, „Marie Curie“, Europos mokslinių tyrimų tarybai, EURES ir programai „Erasmus +“; pažymi, kad toks lėšų didinimas gali būti finansuojamas panaudojant turimą šios pakategorės maržą;

22.

atsižvelgdamas į tai, 1a išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų lygį padidina 45 mln. EUR suma, palyginti su BP lygiu (išskyrus ESIF, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus);

1b išlaidų pakategorė – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

23.

pabrėžia, kad maždaug trečdalis metinio Sąjungos biudžeto yra skirtas ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai; pabrėžia, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Sąjungos investicijų politika ir priemonė, skirta skirtumams tarp visų Sąjungos regionų sumažinti, ir kad ji atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“;

24.

nepritaria Tarybos siūlymui pagal 1b pakategorę numatytus įsipareigojimus sumažinti 3 mln. EUR ir mokėjimus – o tai dar svarbiau – 199 mln. EUR (taip pat ir paramos eilutėse); ragina Tarybą paaiškinti, kaip tas sumažinimas atitinka jos tikslą skirti reikiamus asignavimus, kuriais būtų sudarytos sąlygos sklandžiai įgyvendinti naujas programas ketvirtaisiais 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos metais; primena, kad Komisijos pasiūlytas mokėjimų lygis pagal šią išlaidų kategoriją jau yra 23,5 proc. mažesnis nei 2016 m. biudžete; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad joks papildomas mokėjimų sumažinimas negali būti pagrįstas ir jam negali būti pritarta;

25.

ragina atlikti Sąjungos politikos priemonių poveikio vertinimą, grindžiamą poveikio vertinimo ataskaitomis, siekiant nustatyti, kokiu mastu taikant šias priemones buvo, inter alia, sumažinti ekonominiai skirtumai, vystoma konkurencinga ir diversifikuota regioninė ekonomika ir skatinamas tvarus augimas bei darbo vietų kūrimas;

26.

yra labai susirūpinęs dėl didelių vėlavimų įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų ciklą, nes tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių siekiant laiku gauti rezultatus vietoje, o taip pat antroje dabartinės DFP laikotarpio pusėje gali vėl iš naujo susikaupti neapmokėtų sąskaitų; primygtinai ragina atitinkamas valstybes nares skubiai paskirti valdančiąsias, mokėjimo ir tvirtinančiąsias institucijas ir šalinti visas kitas priežastis, dėl kurių vėluojama įgyvendinti programas; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl didesnio supaprastinimo šioje srityje ir mano, kad valstybės narės turėtų nedelsdamos dėti visas pastangas siekdamos užtikrinti, kad programos būtų sklandžiai visapusiškai įgyvendinamos; todėl ragina užtikrinti didesnę viešųjų investicijų politikos vykdant valstybių narių biudžetus ir Sąjungos biudžetą ir politikos, kuria siekiama skatinti augimą ir tvaraus užimtumo kūrimą – tai yra kertinis Sąjungos elementas – sąveiką ir papildomumą;

27.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Struktūrinių reformų rėmimo programos parengimo, šiai programai skiriant 142 800 000 EUR finansinį paketą, ir pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti skiriamos siekiant stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

28.

apgailestauja dėl to, kad dėl asignavimų sutelkimo 2014–2015 m. laikotarpio pradžioje Komisija nepasiūlė jokių įsipareigojimų asignavimų JUI 2017 m.; pakartoja, kad labai remia tolesnį Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą; vadovaudamasis Europos socialinio fondo reglamentu (9), pagal kurį numatoma tokio tęstinumo galimybė, nusprendžia visų pirma numatyti Jaunimo užimtumo iniciatyvai papildomai 1 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 500 mln. EUR mokėjimų asignavimų, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į jaunimo nedarbą, pasinaudojant patirtimi, gauta atsižvelgus į Komisijos JUI įgyvendinimo vertinimo rezultatus; pažymi, kad, atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, atliekant būsimą DFP laikotarpio vidurio tikslinimą turi būti pasiektas bendras susitarimas dėl tinkamo papildomo JUI finansavimo likusią šio programavimo laikotarpio dalį; primygtinai ragina valstybes nares dėti visas pastangas siekiant greičiau įgyvendinti iniciatyvą vietoje, kad ja galėtų tiesiogiai pasinaudoti jaunieji europiečiai;

29.

nusprendžia vėl įrašyti į BP įsipareigojimus ir mokėjimus eilutėse, kuriose Taryba juos sumažino; pagal 1b išlaidų pakategorę JUI skiria 1 500 mln. EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 500 mln. EUR daugiau mokėjimų asignavimų nei numatyta BP ir padidina Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui skiriamus įsipareigojimus 4 mln. EUR ir mokėjimus – 2 mln. EUR, taip viršijant dabartinę įsipareigojimų viršutinę ribą 1,57 mlrd. EUR;

30.

pabrėžia, kad 1b išlaidų pakategorėje susidariusi didžiausia dalis dabartinių neįvykdytų įsipareigojimų, kurie 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje siekė 151 119 mln. EUR ir kurie gali kelti pavojų naujų programų įgyvendinimui;

31.

pabrėžia svarbų sanglaudos politikos indėlį, susijusį su veiksmingu biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą įgyvendinimu; ragina Komisiją remti veiksmus, kuriais būtų sukurtos tinkamos priemonės lyčių lygybei pasiekti, pvz., paskatų struktūros panaudojant struktūrinius fondus ir siekiant skatinti nacionalinio lygmens biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

2 išlaidų kategorija — Tvarus augimas: gamtos ištekliai

32.

pažymi, kad Taryba sumažino 2 išlaidų kategorijos asignavimų dydį, numatydama 179,5 mln. EUR mažiau įsipareigojimų asignavimų ir 198 mln. EUR mažiau mokėjimų asignavimų administracinės paramos eilutėse, techninės pagalbos veiklos eilutėse (pvz., Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir programos LIFE), Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), kuris yra nepaprastai svarbus siekiant toliau vykdyti žemės ūkio veiklą apgyvendintose teritorijose, veiklos eilutėse ir decentralizuotų agentūrų eilutėse; pažymi, kad labiausiai mokėjimai sumažinti kaimo plėtros srityje; mano, kad taisomasis raštas turėtų likti pagrindu norint atlikti bet kokį patikimą EŽŪGF asignavimų tikslinimą; vėl įrašo atitinkamas BP numatytas sumas;

33.

mano, kad Sąjungos biudžetas turi teikti pirmenybę iniciatyvoms, kurios iš tiesų padės didinti ekonomikos ekologiškumą;

34.

laukia, kol bus pateiktas taisomasis raštas dėl skubios paramos priemonių, ypač pieno sektoriuje, paketo, ir nusprendžia pareikšti savo tvirtą paramą Sąjungos žemės ūkio sektoriui; todėl padidina asignavimų lygį 600 mln. EUR suma, palyginti su BP, kad būtų šalinami pieno sektoriaus krizės padariniai ir Rusijos embargo poveikis pieno sektoriuje;

35.

palankiai vertina asignavimus, skiriamus su žemės ūkiu susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“, siekiant užtikrinti pakankamą aprūpinimą saugiais ir aukštos kokybės maisto ir kitais biologiniais produktais; pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę projektams, kuriuose dalyvauja pirminiai gamintojai;

36.

pakartoja, kad BŽŪP asignavimai neturėtų būti skiriami bulių, naudojamų mirtinoms bulių kovoms, veisimui ar auginimui remti; ragina Komisiją ilgiau nedelsiant pateikti būtinus teisės aktų pakeitimus siekiant įgyvendinti šį reikalavimą, nes jis jau buvo nurodytas rengiant bendrąjį Europos Sąjungos 2016 finansinių metų biudžetą;

37.

pabrėžia, kad įgyvendinant naująją bendrą žuvininkystės politiką iš esmės keičiasi tiek valstybių narių, tiek žvejų žuvininkystės valdymas, ir šiuo požiūriu primena sunkumus, patirtus ankstesniais finansiniais metais, kai asignavimai buvo sumažinti;

38.

atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir teigiamai vertindamas tai, kad biudžeto projekte programos LIFE biudžetas padidintas 30,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, vis dėlto apgailestauja, kad šiais metais programai LIFE iš viso skirtas 493,7 mln. EUR dydžio finansavimas vėl sudaro tik 0,3 proc. viso BP lėšų;

39.

atkreipia dėmesį į ankstesnes problemas, kurios kilo dėl nepakankamų programai LIFE skirtų mokėjimų asignavimų, nes taip buvo apsunkintas ir vilkinamas tinkamas šios programos įgyvendinimas;

40.

laikydamasis savo strategijos „Europa 2020“ tikslų ir tarptautinių įsipareigojimų kovoti su klimato kaita, nusprendžia pasiūlyti padidinti BP numatytą lėšų, skiriamų programai LIFE+, lygį;

41.

todėl padidina įsipareigojimų asignavimus 619,8 mln. EUR, o mokėjimų asignavimus – 611,3 mln. EUR (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), palikdamas 19,4 mln. EUR maržą, nesiekiančią 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų viršutinės ribos;

3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė

42.

pabrėžia, kad Parlamentas ir toliau dabartinę migracijos problemą laiko svarbiausiu savo darbotvarkės punktu; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą skirti papildomus 1,8 mlrd. EUR, kurie papildytų pradžioje 2017 m. numatytus asignavimus, kad būtų galima išspręsti migracijos problemą Sąjungoje; pažymi, kad didelis nukrypimas nuo pradinio programavimo rodo, jog reikia padidinti 3 išlaidų kategorijos viršutines ribas; pabrėžia, kad Komisija siūlo finansuoti šiuos padidinimus visų pirma mobilizuojant lankstumo priemonę (530 mln. EUR suma, taip visiškai išnaudojant šiais metais turimas lėšas) ir nenumatytų atvejų rezervą (1 160 mln. EUR suma); atsižvelgdamas į precedento neturintį su migracija susijusių išlaidų finansavimo lygį (2017 m. – iš viso 5,2 mlrd. EUR pagal 3 ir 4 išlaidų kategorijas ir Europos plėtros fondo mobilizavimas) ir pateiktus pasiūlymus taikyti lankstumo priemones, nereikalauja dar labiau padidinti su migracija susijusios politikos finansavimo; tuo pačiu metu atrems bet kokius bandymus sumažinti šios srities Sąjungos veiksmų finansavimą;

43.

dar kartą pakartoja, kad biudžeto lankstumas turi ribas ir gali būti tik trumpalaikis sprendimas; yra tvirtai įsitikinęs, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos padidinimas būtų įžvalgus ir drąsus atsakas susidūrus su šiais ilgalaikiais pabėgėlių ir migracijos iššūkiais, kurie apima visą žemyną ir nerodo jokių nusiraminimo ženklų; mano, kad visi neseniai priimti biudžeto sprendimai siekiant užtikrinti naujus asignavimus šioje srityje iš tikrųjų parodė, kad reikia tikslinti šią viršutinę ribą;

44.

dabartinių saugumo ir migracijos iššūkių kontekste teigiamai vertina tai, kad buvo padidintas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF) finansavimas – atitinkamai 1,6 mlrd. EUR ir 0,7 mlrd. EUR; mano, kad dėl PMIF lėšų padidinimo išauga poreikis užtikrinti sąžiningą ir skaidrų metinių lėšų paskirstymą skirtingoms fondo programoms ir tikslams ir didesnį aiškumą, kaip šie finansiniai ištekliai bus panaudojami;

45.

pažymi, kad 2016 m. kovo 15 d. patvirtinta nauja Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonė, trejiems metams (2016–2018 m.) numatant 700 mln. EUR orientacinį paketą, ir pagal ją jau gauti greiti rezultatai vietoje reaguojant į didelio skaičiaus pabėgėlių ir migrantų, atvykstančių į valstybes nares, humanitarinius poreikius ir tuo tikslu teikiant skubios paramos priemones; vis dėlto pakartoja savo poziciją, kad ateityje reikėtų numatyti tvaresnį teisinį ir biudžetinį pagrindą, kad būtų sudarytos sąlygos mobilizuoti humanitarinę pagalbą Sąjungoje; primygtinai reikalauja, kad būtų vykdomas nuolatinis dialogas su Komisija dėl šios priemonės veikimo ir finansavimo dabar ir ateityje, teikiant visiškai skaidrią informaciją ir poveikio vertinimo ataskaitas;

46.

atsižvelgdamas į kai kuriose valstybėse narėse padidėjusį pavojaus lygį ir tuo pačiu metu kylančias migracijos valdymo, kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu problemas bei koordinuoto Europos atsako būtinybę, prašo numatyti lėšų papildomiems Europolo darbuotojams, kad būtų įsteigtas 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę veikiantis kovos su terorizmu padalinys, teikiantis valstybių narių kompetentingoms institucijoms žvalgybinę atsakomąją informaciją; mano, kad tokios didesnės lėšos taip pat padėtų sustiprinti kovą su prekyba žmonėmis (ypač daug dėmesio skiriant nelydimiems nepilnamečiams), kovą su kibernetiniais nusikaltimais (nauji Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro (EC 3) darbuotojai) ir padidinti žmogiškuosius išteklius Italijos ir Graikijos migrantų antplūdžio valdymo centruose; primena, kad šiuo metu Europolas turi tik 3 darbuotojus, kuriuos gali išsiųsti į vien tik Italijos 8 nuolatinius ir papildomus nenuolatinius migrantų antplūdžio centrus; laikosi nuomonės, kad šis skaičius yra per mažas norint, kad Europolas galėtų vykdyti savo užduotis kovojant su prekyba žmonėmis, terorizmu ir kitais sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais;

47.

teigiamai vertina tai, kad sukurta nauja biudžeto eilutė, pagal kurią skiriamas finansavimas nukentėjusiesiems nuo terorizmo; pritaria tam, kad būtų skiriama išteklių siekiant apimti plačias nukentėjusiųjų poreikių sritis, įskaitant fizinį gydymą, psichologines ir socialines paslaugas ir finansinę paramą; mano, kad siūlant priemones, kuriomis būtų kovojama su teroristų keliama grėsme, pernelyg dažnai užmirštami arba laikomi antraeiliais nekaltų nukentėjusiųjų nuo terorizmo poreikiai;

48.

smerkia tai, kad Taryba sumažino iš viso 24,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, skirtų daugeliui kultūros, žiniasklaidos, pilietiškumo, pagrindinių teisių ir visuomenės sveikatos sričių programoms; mano, kad mažindama kultūros programų asignavimus ir taip siekdama rasti lėšų dabartiniams pabėgėlių ir migracijos problemoms spręsti Taryba siunčia neigiamą žinią; apgailestauja dėl to, kad daugeliu atveju atrodo, jog tas sumažinimas taikomas nepagrįstai ir nekreipiant dėmesio į puikius panaudojimo rodiklius; mano, kad net dėl nedidelio lėšų sumažinimo kyla pavojus, jog programos rezultatai nebus pasiekti ir bus kliudoma sklandžiai vykdyti Sąjungos veiksmus; todėl vėl įrašo visas eilutes pagal BP numatytą lygį;

49.

primygtinai tvirtina, kad reikia padidinti programų „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“ kai kurių veiksmų, kuriems ilgą laiką skirta nepakankamai lėšų, finansavimą; yra tvirtai įsitikinęs, kad šios programos yra daug svarbesnės nei kada nors anksčiau, tiek atsižvelgiant į siekį didinti kultūros ir kūrybos pramonės indėlį darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo srityse, tiek skatinant piliečius aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant Sąjungos politiką; niekaip negali suprasti, kaip Taryba gali pagrįsti finansavimo, numatyto kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ, mažinimą, kai tik 2016 m. birželio mėn. pradėta taikyti Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė, kurios finansavimas jau atidėtas, nors tai puikus novatoriško sprendimo siekiant įveikti didelį rinkos nepakankamumą pavyzdys, ją naudojant stiprinami pajėgumai ir suteikiama kredito rizikos apsauga finansiniams tarpininkams, suteikiantiems paskolas kultūros ir kūrybos sektoriuose;

50.

pabrėžia, kad Sąjungos kultūros, švietimo, jaunimo ir pilietybės sričių programos suteikia aiškią Europos pridėtinę vertę, papildomumo ir sąveiką su migrantų ir pabėgėlių integracijos politika; todėl ragina Sąjungos institucijas reaguoti atitinkamai padidinant lėšas, skiriamas tiesiogiai valdomoms programoms, kaip antai „Kūrybiška Europa“, taip pat struktūriniams ir investicijų fondams pagal tikslines biudžeto eilutes;

51.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti biudžetines garantijas parengiamiesiems veiksmams, susijusiems su 2018 m. Europos kultūros paveldo metų programos įgyvendinimu;

52.

primena, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmas yra Sąjungos solidarumo kertinis akmuo; pabrėžia, kad Sąjunga atlieka galių suteikimo funkciją remdama, koordinuodama arba papildydama valstybių narių veiksmus nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas srityje; pažymi, kad šiek tiek padidinta šiai programai skiriamų įsipareigojimų suma;

53.

palankiai vertina tai, kad sukurta biudžeto eilutė ES paieškos ir gelbėjimo fondui, kurios asignavimais siekiama finansuoti valstybių narių vykdomą ir Sąjungos lygmeniu koordinuojamą paieškos ir gelbėjimo veiklą, visų pirma Viduržemio jūroje; mano, kad įsteigti specialų fondą yra tinkamesnis sprendimas nei nuolat didinti FRONTEX ar naujai sukurtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų biudžetus;

54.

teigiamai vertina tai, kad sukurta biudžeto eilutė, kurios lėšomis remiama Europos piliečių iniciatyva – naujai įsteigta priemonė, kuria siekiama įtraukti piliečius į Sąjungos sprendimų priėmimo procesą ir stiprinti Europos demokratiją; laikosi nuomonės, kad BP pasiūlytas įsipareigojimų asignavimų lygis yra per mažas; priima sprendimą padidinti šią biudžeto eilutę;

55.

pritaria tam, kad numatyta daugiau lėšų Komisijos atstovybių komunikacijai, piliečių dialogams ir partnerysčių veiksmams, 2017 m. skiriant asignavimų, kurie sudaro 17,036 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 14,6 mln. EUR mokėjimų asignavimų, nes minėti veiksmai susiję su iniciatyvomis, kuriomis siekiama palaikyti ryšius su ES piliečiais, įgyti jų pasitikėjimą ir skatinti jų supratimą apie Sąjungos politiką ir politikos priemones;

56.

pabrėžia, jog, priėmus naują Tarpinstitucinį susitarimą dėl skaidrumo registro, reikia skirti pakankamai tinkamų administracinių ir finansinių priemonių Skaidrumo registro jungtiniam sekretoriatui, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis;

57.

pažymi, kad jo pasiūlyti įsipareigojimų asignavimai (išskyrus įsipareigojimų asignavimus bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams) 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą viršija 71,28 mln. EUR, o mokėjimų asignavimai padidinti 1 857,7 mln. EUR; turint mintyje tai, kad maržos neliko net biudžeto projekte, siūlo šį asignavimų padidinimą finansuoti iki viršutinės ribos ir kartu mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervą kai kuriems svarbiausiems su migracija susijusiems išlaidų punktams padengti;

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

58.

pažymi, kad, turint mintyje toliau kylančius pabėgėlių ir migracijos iššūkius, Sąjungos išorės veiksmams reikia vis didesnio finansavimo, kuris ženkliai viršija dabartinį 4 išlaidų kategorijos lygį; todėl labai abejoja dėl to, ar 4 išlaidų kategorijos viršutinės ribos yra pakankamos norint teikti pakankamą finansavimą su migracijos ir pabėgėlių iššūkiais susijusiems išorės veiksmams; labai apgailestauja dėl to, kad, siekdama finansuoti naujas iniciatyvas, pvz., Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, Komisija pasirinko savo biudžeto projekte sumažinti kitų programų, pvz., vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) ir priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, (IcSP), finansavimą; pabrėžia, kad dėl to neturi nukentėti kitų sričių politika; todėl priima sprendimą didžia dalimi apriboti svarbių finansinių išteklių perkėlimą iš šių dviejų priemonių, kurias taikant, be kita ko, šalinamos pagrindinės migracijos srautų priežastys; primena, kad pagrindinis Sąjungos vystymosi politikos tikslas ir toliau turėtų būti skurdo mažinimas; taip pat apgailestauja dėl to, kad humanitarinei pagalbai ir Europos kaimynystės priemonės (EKP) Viduržemio jūros regionui numatyti asignavimai yra mažesni nei 2016 m. biudžete patvirtinti asignavimai, nepaisant akivaizdžios jų svarbos sprendžiant daug išorės problemų; labai apgailestauja dėl atvejų, kai Taryba nepagrįstai sumažino lėšas;

59.

taigi, nusprendžia atmesti visus Tarybos sumažinimus 4 išlaidų kategorijoje; taip pat nusprendžia atkurti 2016 m. finansavimo lygį eilutėse, skirtose EKP Viduržemio jūros regionui ir humanitarinei pagalbai; be to, nusprendžia apriboti Komisijos atliktą lėšų sumažinimą VBP ir IcSP eilutėse; mano, jog būtina, kad Sąjunga ir toliau vykdytų pagrindinį vaidmenį ir teiktų tokią pat finansinę paramą remiant Artimųjų Rytų taikos, Palestinos Administraciją ir JTPDO, taip pat EKP Rytų partnerystės veiksmus; pabrėžia Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) svarbą;

60.

nusprendžia padidinti makrofinansinę paramą, kuri buvo labai sumažinta palygini su 2016 m.; mano, kad reikės daugiau lėšų negu pasiūlyta, siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų galima atsižvelgti į visus prašymus dėl paskolų;

61.

visapusiškai pritaria Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei ir siūlo jau 2016 m. iš anksto sutelkti jai dalį Sąjungos biudžeto įnašo, kuris planuotas 2017 m., nes jos įgyvendinimo rodiklis geras, o 2016 m. biudžete dar nepanaudotos didelės maržos; todėl ragina 2016 m. taisomuoju biudžetu padidinti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) asignavimus 400 mln. EUR ir atitinkamai mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervą; tokią pat sumą įrašo į 2017 m. biudžeto rezervą, laukiant, kol bus priimtas visapusiškas susitarimas dėl alternatyvaus Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės finansavimo, kuris sumažintų kitoms išorės finansavimo priemonėms daromą precedento neturintį spaudimą;

62.

susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant jų aktualumo ir nemažo dydžio, ES patikos fondai ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė yra beveik nepastebimi Sąjungos biudžete; ragina juos į biudžetą įtraukti skaidriau ir labiau gerbiant Sąjungos biudžeto vieningumą ir biudžeto valdymo institucijų prerogatyvas, taigi šiuo tikslu sukuria naujas biudžeto eilutes; taip pat ragina Komisiją pateikti įrodymų, kad naudojant finansines priemones pagal patikos fondus asignavimai nenukreipiami nuo jų pradiniuose teisiniuose pagrinduose nustatytų tikslų; pažymi, kad tikslo kartu su Sąjungos biudžetu naudoti papildomus nacionalinius įnašus kol kas, kaip gerai žinoma, pasiekti nepavyko; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ateityje, raginant iš Sąjungos biudžeto skirti įnašus į patikos fondus, Parlamentas tokiems raginimams pritars tik tuomet, kai valstybės narės skirs panašią įnašų sumą; todėl ragina valstybes nares kuo greičiau vykdyti savo įsipareigojimus;

63.

pažymi, kad Išorės veiksmų garantijų fondui, iš kurio atlyginami neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, susiję su paskolomis ir paskolų garantijomis, suteiktomis ne valstybėms narėms arba ne valstybėse narėse vykdomiems projektams, reikia numatyti papildomų finansinių išteklių, kad būtų pasiekta tikslinė suma, kaip nurodoma Komisijos ataskaitoje dėl bendrajame biudžete numatytų garantijų (COM(2016)0576), ir dėl to į BP buvo įrašytas 228,04 mln. EUR atidėjinys; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl šių reikalavimų daromas papildomas spaudimas jau ir taip labai griežtoms 4 išlaidų kategorijos viršutinėms riboms;

64.

teigiamai vertina Komisijos biudžeto pasiūlymus, susijusius su nauju partnerystės migracijos srityje modeliu ir išorės investicijų planu; tačiau reiškia susirūpinimą dėl galimų naujų „palydovų“ sukūrimo už Sąjungos biudžeto ribų; pakartoja, kad reikia ir toliau vykdyti visapusišką parlamentinį Sąjungos biudžeto tikrinimą; primygtinai ragina laikytis biudžeto vieningumo principo; yra įsitikinęs, kad naujas prioritetas neturėtų būti finansuojamas darant žalą įgyvendinamiems Sąjungos projektams; mano, kad turi būti mobilizuota daugiau lankstumo, kad būtų sukurta plataus užmojo sistema, kurią taikant būtų skatinamos investicijos Afrikoje ir ES kaimynystėje ir kuriai būtų suteikta pakankamai naujų asignavimų;

65.

pakartoja savo prašymą, kad ES specialiesiems įgaliotiniams skirta biudžeto eilutė būtų perkelta iš BUSP biudžeto į EIVT administracinių išlaidų biudžetą, nedarant poveikio biudžetui, siekiant toliau stiprinti Sąjungos diplomatinę veiklą;

66.

atsižvelgdamas į tai, 4 išlaidų kategorijoje numato 499,67 mln. EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 493,2 mln. EUR daugiau mokėjimų asignavimų nei BP (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir įskaitant ES specialiesiems įgaliotiniams skirtų asignavimų perkėlimą į EIVT biudžetą);

67.

mano, kad būtina padidinti Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutės asignavimus (+ 3 mln. EUR), kad būtų ryžtingai prisidėta prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos ir paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

5 išlaidų kategorija – Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos – Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

68.

mano, kad Tarybos siūlymas sumažinti asignavimus yra nepagrįstas ir žalingas, ir vėl įrašo visas BP numatytas Komisijos administracines išlaidas, įskaitant 1–4 išlaidų kategorijų administracines ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas;

69.

atsižvelgdamas į neseniai paaiškėjusius faktus ir siekdamas atgauti Sąjungos piliečių pasitikėjimą ir atkurti Sąjungos institucijų patikimumą, nusprendžia atidėti į rezervą 20 proc. asignavimų, skirtų buvusiųjų narių laikinosioms išmokoms, iki to laiko, kol Komisija patvirtins griežtesnį Komisijos narių elgesio kodeksą, siekdama užkirsti kelią interesų konfliktams ir „sukamųjų durų“ reiškiniui;

70.

mano, kad tarpinstitucinis administracinis bendradarbiavimas – tai veiksmingumo šaltinis, nes sudaroma galimybė naudotis vienos institucijos sukaupta praktine patirtimi, gebėjimais ir ištekliais kitoms institucijoms; todėl prašo sukurti sistemą, kurią taikant administracinė našta būtų sumažinama iki būtino minimumo, būtų užtikrinta tinkama paslaugų kokybė, pagrindinei atsakingai institucijai būtų suteikiamos būtinos biudžeto lėšos, būtų skatinamas kitų institucijų bendradarbiavimas apribojant jų dalis iki ribinių sąnaudų, patiriamų dėl bendradarbiavimo, ir taip sprendimai dėl patikimo finansų valdymo institucijų lygmeniu būtų suderinti su biudžeto patikimo finansų valdymo principais apskritai;

Agentūros

71.

iš esmės pritaria Komisijos agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; pažymi, kad Komisija jau gerokai sumažino daugumos agentūrų prašytus pradinius asignavimus; taigi mano, kad dar labiau sumažinus asignavimus, kaip siūlo Taryba, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti joms pavestų užduočių;

72.

palankiai vertina tai, kad didinamos biudžeto lėšos veiksmingai dirbančioms teisingumo ir vidaus reikalų agentūroms, visų pirma vykdančioms veiklą migracijos ir saugumo srityse; pabrėžia, kad atitinkamoms agentūroms suteikus didesnius įgaliojimus joms reikia numatyti pakankamai išteklių (be kita ko, ir investicijoms į naujas technologijas) ir darbuotojų;

73.

turėdamas mintyje dabartines saugumo problemas ir atsižvelgdamas į būtinybę koordinuoti atsakomuosius Europos veiksmus, mano, kad kai kurios sumos padidintos nepakankamai, ir nusprendžia padidinti Europos policijos biurui (Europolas), Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padaliniui, Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai (EU-LISA) ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA) skirtus asignavimus;

74.

konkrečiau tariant, pabrėžia būtinybę skirti pakankamai žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių naujai įsteigtam Europolo Europos kovos su terorizmu centrui, Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui (EC3) ir ES internetinės informacijos žymėjimo padaliniui (IRU), be kita ko, bendros veiklos planavimui ir grėsmės vertinimams, siekiant sustiprinti koordinuotą valstybių narių požiūrį kovojant su organizuotu nusikalstamumu, elektroniniais nusikaltimais ir interneto nusikaltimais, terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais; prašo skirti papildomų lėšų jungtinėms tyrimų grupėms;

75.

primena, kad planuota gerinti įvairias TVR informacines sistemas ir užtikrinti jų sąveikumą, kaip nurodė Komisija savo 2016 m. balandžio 6 d. komunikate dėl būsimo patikimesnių ir pažangesnių sienų ir saugumo informacinių sistemų pagrindo; primygtinai ragina numatyti būtinus ir pakankamus išteklius, kad šiuos techninius sprendimus būtų galima įgyvendinti greitai ir veiksmingai;

76.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. biudžete numatyta pakankamai išteklių, siekiant paremti tvarų agentūros FRONTEX pertvarkymą į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą ir Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) pertvarkymą į tikrą prieglobsčio agentūrą; pabrėžia, kad, nors Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms numatyti ištekliai šiuo metu atrodo pakankami, reikia atidžiai stebėti būsimus agentūros poreikius, susijusius su veiklos ištekliais ir darbuotojais, kad agentūros veikla atitiktų tikrąją padėtį;

77.

atsižvelgdamas į blogėjančią humanitarinę padėtį Europos pietinėse kaimyninėse šalyse, didėjantį prieglobsčio prašytojų skaičių ir visų pirma ketinimą daugiau, nei siūlo Komisija, išplėsti įgaliojimus, taip pat nusprendžia padidinti 2016 m. biudžete Europos prieglobsčio paramos biurui skirtus asignavimus;

78.

dar kartą pakartoja, kad nepritaria Komisijos ir Tarybos pozicijai dėl agentūrų personalo, todėl keičia daugelį etatų planų; dar kartą pabrėžia, kad kiekviena agentūra per penkerių metų laikotarpį turėtų sumažinti savo etatų skaičių 5 proc., kaip numatyta tarpinstituciniame susitarime, tačiau turi būti kuriami nauji etatai, būtini siekiant vykdyti papildomas užduotis, susijusias su laikotarpiu po 2013 m. įvykusiais naujais politikos pokyčiais ir priimtais naujais teisės aktais, šiuo tikslu skiriant papildomus išteklius, ir į tokius etatus neturi būti atsižvelgiama įgyvendinant tarpinstituciniame susitarime numatytą personalo mažinimo tikslą; taigi dar kartą pabrėžia, kad nesutinka su agentūrų etatų perskirstymo tarpusavyje koncepcija, tačiau pakartoja, jog pritaria tam, kad etatai būtų atlaisvinami veiksmingiau naudojant agentūrų išteklius, t. y. vykdant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą arba net prireikus sujungiant tam tikras funkcijas ir dalijantis tam tikromis funkcijomis su Komisija arba viena iš agentūrų;

79.

pabrėžia, kad galima būtų sutaupyti nemažai veiklai ir personalui skirtų lėšų, jei keliose vietose veikiančios agentūros (ENISA, „eu-LISA“, ERA) turėtų tik vieną būstinę; mano, kad, turint mintyje dabartinius tų agentūrų veiklos poreikius, tokie pokyčiai yra įmanomi; pabrėžia, kad, Europos bankininkystės instituciją (EBI) perkėlus iš Londono ir sujungus su bent viena iš dviejų priežiūros institucijų, būtų galima sutaupyti tikrai nemažai abiejų agentūrų išlaidų; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą šiuo klausimu;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

80.

atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę ir įvertinęs, kaip sekasi juos (išskyrus iniciatyvas, kurioms gali būti taikomas jau esamas teisinis pagrindas) įgyvendinti, taip pat visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą projektų įgyvendinamumo vertinimą, taip pat į turimas nedideles maržas ir ribas, numatytas bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų skaičius;

Specialios priemonės

81.

primena, koks svarbus yra neatidėliotinos pagalbos rezervas, kai reikia skubiai reaguoti į konkrečius pagalbos poreikius trečiosiose šalyse įvykus nenumatytiems įvykiams, taip pat primena savo ankstesnį raginimą ženkliai padidinti jo finansinį paketą atliekant DFP tikslinimą; pažymi, kad 2016 m. buvo labai greitai naudojamos jo lėšos, taigi atrodo, kad visos perkėlimo į kitą laikotarpį galimybės bus išnaudotos, o tai rodo, kad šios specialios priemonės neužteks norint patenkinti visus papildomus poreikius 2017 m.; todėl padidina jo asignavimus, kad jie per metus siektų 1 mlrd. EUR, kol, atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, nebus priimtas sprendimas dėl metinės neatidėliotinos pagalbos rezervo asignavimų sumos;

82.

vėl įrašo biudžeto projekte numatytus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos Sąjungos solidarumo fondo rezervams skirtus asignavimus, kad būtų lengviau mobilizuoti šių specialių priemonių lėšas;

Mokėjimai

83.

išreiškia susirūpinimą dėl didelio mokėjimų asignavimų sumažinimo biudžeto projekte, palyginti su 2016 m. biudžetu; pažymi, kad tai rodo, jog įgyvendinimas vėluoja, ir tai ne tik kelia susirūpinimą dėl Sąjungos politikos vykdymo, bet taip pat kyla pavojus, kad dabartinio programavimo laikotarpio pabaigoje vėl susikaups daug neapmokėtų sąskaitų; mano, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas vykdant DFP tikslinimą; be to, apgailestauja, kad Taryba sumažino mokėjimus, nepaisant to, kad numatytos už viršutines ribas daug mažesnės maržos;

84.

pabrėžia, kad, prašant Parlamentui, susitarta dėl mokėjimo plano, kuriuo siekiama su sanglaudos politika susijusių 2007–2013 m. neatliktų mokėjimų prašymų sumas iki 2016 m. pabaigos sumažinti iki „įprasto“ 2 mlrd. EUR lygio; pažymi, jog 2015 m. pabaigoje nustatyta, kad 2007–2013 m. laikotarpiu sanglaudos politikos srityje nesumokėta bent 8,2 mlrd. EUR vertės sąskaitų, ir tikimasi, kad šis skaičius iki 2016 m. pabaigos sumažės ir sieks ne daugiau nei 2 mlrd. EUR; mano, kad visos trys institucijos turėtų susitarti dėl bendro privalomo 2016–2020 m. mokėjimų plano ir jį parengti; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad toks naujas mokėjimų planas būtų grindžiamas patikimo finansų valdymo principais, kad jame būtų nustatyta aiški strategija, kaip patenkinti visus mokėjimų pagal visas išlaidų kategorijas poreikius iki dabartinės DFP pabaigos ir išvengti „paslėptų“ neatliktų mokėjimų, atsirandančių dėl dirbtinio tam tikrų daugiamečių programų įgyvendinimo sulėtėjimo ir kitų tokių švelninimo priemonių, kaip antai, išankstinio finansavimo normos mažinimas;

85.

nusprendžia visose eilutėse, kuriose Taryba sumažino lėšas, vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus mokėjimus ir padidina mokėjimų asignavimus visose tose eilutėse, kuriose pakoreguoti įsipareigojimų asignavimai;

Rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas

86.

primena, kad savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliucijoje dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (10) Parlamentas pritarė Audito Rūmų nuomonei, kad nėra prasmės mėginti vertinti veiklą nenumačius biudžeto, pagrįsto veiklos rodikliais (11), ir ragina nustatyti rezultatais grindžiamą viešojo biudžeto sudarymo modelį, pagal kurį kiekvienoje biudžeto eilutėje būtų nurodyti tikslai ir rezultatai, įvertinami pagal veiklos rodiklius;

87.

pritaria prie biudžeto projekto pridėtoms programų veiklos išlaidų ataskaitoms, nes jomis iš dalies reaguojama į Parlamento prašymą dėl tikslų, rezultatų ir rodiklių; pažymi, kad šios ataskaitos kai kuriais veiklos duomenimis papildo įprastą veikla grindžiamo biudžeto metodą;

88.

primygtinai pabrėžia, kad, siekiant supaprastinti Komisijos vidines valdymo priemones, generaliniai direktoriai, priimdami savo valdymo planus ir metinės veiklos ataskaitas, turėtų laikytis programų veiklos išlaidų ataskaitose nurodytų politinių tikslų ir rodiklių ir kad, tuo remdamasi, Komisija turėtų parengti savo įvertinimo pranešimą pagal SESV 318 straipsnį;

Kiti skirsniai

I skirsnis – Europos Parlamentas

89.

palieka nepakeistą bendrą savo 2017 m. biudžeto sumą, kaip patvirtinta 2016 m. balandžio 14 d. plenariniame posėdyje, kuri yra 1 900 873 000 EUR; įtraukia biudžetui poveikio nedarančius techninius patikslinimus, kad biudžetas atspindėtų naujausius Parlamento sprendimus, ir leidžia naudoti EP narių, kitų asmenų ir prekių vežimui skirtos biudžeto eilutės rezervą;

90.

pritaria savo etatų plano ir atitinkamų biudžeto asignavimų pakeitimams, siekdamas reaguoti į papildomus frakcijų poreikius; visiškai kompensuoja šį asignavimų padidinimą sumažindamas nenumatytų atvejų rezervo ir patalpų įrengimui skirtos biudžeto eilutės asignavimus;

91.

primena savo politinį sprendimą netaikyti frakcijoms tikslo 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių, kaip pabrėžta jo rezoliucijose dėl 2014 m. (12), 2015 m. (13) ir 2016 m. (14) biudžetų;

92.

sumažina savo generalinio sekretoriato (15) 2017 m. etatų planą 60 etatų (1 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas), laikantis 2015 m. lapkričio 14 d. su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto; primena, kad į šios priemonės poveikį biudžetui jau buvo atsižvelgta sąmatoje;

93.

toliau sumažina savo etatų planą 20 etatų atsižvelgdamas į užbaigiamą etatų perkėlimo procesą, numatytą bendradarbiavimo susitarime su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu; pabrėžia, kad Parlamentas neturi sumažinti jokių asignavimų, nes šie etatai nebuvo įtraukti į biudžetą;

94.

ragina Europos Parlamento generalinį sekretorių, Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą kartu nustatyti išsamią tvarką, kaip trys institucijos galėtų dalytis administravimo padalinių funkcijomis ir paslaugomis; ragina generalinį sekretorių ištirti, ar taip pat galima užtikrinti Parlamento, Komisijos ir Tarybos sąveiką kalbant apie administracinių padalinių funkcijas ir paslaugas;

95.

palieka savo 2017 m. etatų plane 35 naujus etatus, kaip to prašyta TBP Nr. 3/2016 siekiant sustiprinti institucijos saugumą; šie etatams neturėtų būti taikomas 5 proc. darbuotojų mažinimo tikslas, nes jie susiję su nauja Parlamento veikla;

96.

dar kartą pabrėžia, kad siekiant įvykdyti darbuotojų skaičiaus sumažinimo tikslą neturėtų būti kenkiama tinkamam institucijos darbui ir pagrindinių Parlamento įgaliojimų vykdymui ar paveiktas kokybiškos teisėkūros rengimas ar EP narių bei darbuotojų darbo sąlygų kokybė;

97.

atsižvelgdamas į daugybę problemų, su kuriomis susidurta šiais metais vykdant vidaus biudžeto procedūrą, daro išvadą, kad būtinai reikės nuodugniai peržiūrėti Darbo tvarkos taisyklių 9 skyriaus ir atitinkamas kitų skyrių dalis, kad būtų įvykdytas Parlamento 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos pateiktas reikalavimas, t. y., kad „visa aktuali, pakankamai išsami ir suskirstyta informacija turi būti laiku ir suprantamai pateikta Biuro nariams ir Biudžeto komitetui kiekvienu procedūros etapu, kad Biuras, Biudžeto komitetas ir frakcijos galėtų tinkamai apsvarstyti ir priimti sprendimus remdamiesi visapusiška informacija apie Parlamento biudžeto būklę ir poreikius“;

98.

remdamasis savo pirmiau minėtos 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijos dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos 15 dalimi, reikalauja, kad vykdant 2018 m. biudžeto procedūrą Parlamento biudžetas pirmą kartą būtų sudaromas remiantis realiais poreikiais, o ne koeficientų sistema;

99.

primena, kad administracija įsipareigojo pateikti vidutinės trukmės ir ilgalaikį biudžeto planą, be kita ko, aiškiai atskiriant investicijas ir veiklos išlaidas, susijusias su institucijos veikimu, įskaitant teisės aktais nustatytas jo pareigas; todėl tikisi, kad 2018 m. preliminarus sąmatos projektas bus pateiktas tokia pat forma;

100.

primena 2013 m. A. Foxo ir G. Häfnerio pranešimą (16), kuriame įvertinta, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio „išsibarstymo“, siekia 156–204 mln. EUR, t. y. 10 proc. Parlamento metinio biudžeto; pažymi, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsibarstymo rezultatas; pabrėžia, jog pranešime taip pat nurodoma, jog apskaičiuota, kad dėl geografinio išsibarstymo daromas poveikis aplinkai: išmetamo CO2 kiekis siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų; primena apie neigiamą visuomenės nuomonę dėl šio išsibarstymo, todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės planą ir sumažinti atitinkamų biudžeto eilučių lėšas;

101.

apgailestauja, kad, nepaisant daugybės Biudžeto komiteto raginimų, vis dar nepateikta vidurio laikotarpio ir ilgalaikė Parlamento pastatų strategija, kad komitetas galėtų vykdyti informacija pagrįstus svarstymus;

IV skirsnis – Teisingumo Teismas

102.

apgailestauja, kad Taryba padidino standartinę sumažinimo normą nuo 2,5 proc. iki 3,8 proc. – tai atitinka lėšų sumažinimą 3,4 mln. EUR ir nedera su itin aukštu užpildytų Teismo etatų lygiu (98 proc. 2015 m. pabaigoje); taigi vėl įrašo BP numatytą standartinę sumažinimo normą, sudarydamas Teismui galimybę vykdyti savo prievoles, atsižvelgiant į vis didesnį teisminių bylų skaičių;

103.

taip pat nusprendžia dar šešiuose biudžeto punktuose, priskiriamuose Teismo biudžeto I ir II antraštinėms dalims, vėl įrašyti BP numatytas iki Tarybos sumažinimo buvusias sumas, nes toks sumažinimas turėtų ypač didelį poveikį Teismo prioritetams kalbinėje ir saugumo srityse;

104.

reiškia savo nepasitenkinimą dėl Tarybos pozicijoje dėl 2017 m. BP pateikto vienašališko Tarybos pareiškimo dėl 5 proc. darbuotojų sumažinimo tikslo ir su juo susijusio priedo, pagal kurį Teismas dar turi sumažinti savo etatų planą 19 etatų; pabrėžia, kad tie 19 etatų atitinka 12 ir 7etatus, kuriuos pagrįstai suteikė atitinkamai Parlamentas ir Taryba vykdant 2015 m. ir 2016 m. biudžeto procedūras, kad būtų patenkinti papildomi poreikiai, todėl primygtinai tvirtina, kad tų 19 etatų neturėtų būti atsisakyta, nes Teismas jau tinkamai įvykdė 5 proc. darbuotojų skaičiaus sumažinimo reikalavimą 2013–2017 m. laikotarpiu panaikindamas 98 etatus;

V skirsnis – Audito Rūmai

105.

siekdamas užtikrinti, kad Audito Rūmai galėtų patenkinti savo poreikius, susijusius su etatų planu, vėl įrašo ankstesnę standartinę 2,6 proc. sumažinimo normą;

106.

vėl įrašo penkiuose Audito Rūmo biudžeto punktuose iki Tarybos sumažinimo buvusias sumas, kad jie galėtų įgyvendinti savo darbo programą ir pateikti planines audito ataskaitas;

107.

iš dalies vėl įrašo BP buvusias sumas trijuose biudžeto punktuose, atsižvelgdamas į pačių Audito Rūmų nurodytus taupymo pasiūlymus;

VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

108.

vėl įrašo pradinę standartinę 4,5 proc. sumažinimo normą, siekdamas užtikrinti, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas galėtų patenkinti savo poreikius ir prisitaikyti prie nuolatinio darbuotojų skaičiaus mažinimo, vykdomo pagal 2014 m. vasario mėn. Parlamento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto bendradarbiavimo susitarimą;

109.

vėl įrašo 12 etatų ir atitinkamus asignavimus, kuriuos Komisija sumažino biudžeto projekte pagal minėtą bendradarbiavimo susitarimą, atsižvelgdamas į realų iš Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto į Parlamentą perkeltų etatų skaičių;

110.

nusprendžia punktą, susijusį su papildomomis vertimo tarnybų paslaugomis, dar geriau suderinti su pačios institucijos numatytu lygiu ir taip iš dalies kompensuoti 36 etatų perkėlimo iš Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto į Parlamentą, vykdyto laikantis pirmiau minėto bendradarbiavimo susitarimo, pasekmes;

VII skirsnis – Regionų komitetas

111.

vėl įrašo aštuonis etatus ir atitinkamus asignavimus, kuriuos Komisija sumažino biudžeto projekte pagal minėtą bendradarbiavimo susitarimą, atsižvelgdamas į realų iš Regionų komiteto į Parlamentą perkeltų etatų skaičių;

112.

be to, vėl įrašo asignavimus, kuriuos Komisija sumažino biudžeto projekte ir kurie susiję su komiteto narių biuro išlaidomis ir IT išmokomis, t. y. įrašo tokio pačio dydžio sumą, kurią numatė pats komitetas, kad būtų užtikrintas pakankamas Regionų komiteto narių biuro išlaidų ir IT išmokų finansavimas;

113.

apgailestauja dėl to, kad Komisija savo biudžeto projekte sumažino biudžeto punkto „Patalpų įrengimas“ asignavimus, ir nusprendžia vėl įrašyti pačio komiteto numatytą sumą, kad būtų reaguojama į išaugusius saugumo užtikrinimo poreikius, išlaikoma gera pastatų būklė, laikomasi teisinių įsipareigojimų ir toliau didinamas energijos vartojimo efektyvumas;

114.

vėl įrašo ankstesnius asignavimus, susijusius su frakcijų komunikacijos veikla, kuriuos Komisijos sumažino biudžeto projekte, siekdamas, kad būtų užtikrintas pakankamas komiteto frakcijų komunikacijos veiklos finansavimas;

VIII skirsnis – Europos ombudsmenas

115.

pažymi, kad Taryba sumažino ombudsmeno biudžeto projekte įrašytą sumą 195 000 EUR; pabrėžia, kad šis sumažinimas būtų neproporcingai didelė našta labai ribotam ombudsmeno biudžetui ir turėtų didelį poveikį šios institucijos pajėgumui efektyviai tarnauti Europos piliečiams; taigi vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad ombudsmenas galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir įsipareigojimus;

IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

116.

apgailestaudamas pažymi, kad Taryba sumažino Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžeto projekte įrašytą sumą 395 000 EUR; nurodo, kad tai, atsižvelgiant į Parlamento ir Tarybos institucijai pavestas papildomas užduotis, yra visiškai neadekvatu, ir kad taip bus pakenkta institucijos pajėgumui veiksmingai tarnauti Europos institucijoms; todėl vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas galėtų vykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus;

X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

117.

vėl įrašo buvusias sumas į visas eilutes, kuriose Taryba jas sumažino;

118.

be to, vadovaudamasis Europos Vadovų Tarybos 2015 m. kovo mėn. išvadomis, nusprendžia sukurti biudžeto punktą „Strateginės komunikacijos pajėgumai“ ir suteikti EIVT pakankamai darbuotojų ir priemonių, kad būtų galima reaguoti į trečiųjų šalių ir nevalstybinių subjektų skleidžiamą dezinformaciją;

119.

palankiai vertina Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai raštu prisiimtus įsipareigojimus šalinti esamą EIVT darbuotojų disbalansą, turint mintyje tam tikrus etatus užimančių valstybių narių diplomatų ir ES statutinių darbuotojų santykinį pasiskirstymą, ir per 2017 m. pateikti EIVT žmogiškųjų išteklių politikos apžvalgą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai vėliausiai iki 2017 m. pavasario, prieš pradedant kitą biudžeto procedūrą, informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių buvo imtasi;

o o

120.

yra įsitikinęs, kad Sąjungos biudžeto lėšos gali padėti veiksmingai spręsti ne tik su krizės, kurią šiuo metu patiria Sąjunga, padariniais susijusius klausimus, bet ir šalinti pagrindines krizės priežastis; visgi laikosi nuomonės, kad į nenumatytus Sąjungos masto įvykius turėtų būti reaguojama sutelkiant pastangas ir numatant papildomas priemones Sąjungos lygmeniu, o ne kvestionuojant ankstesnius įsipareigojimus ar pasiduodant iliuzijai, kad galima rasti išimtinai nacionalinio lygmens sprendimus; todėl pabrėžia, kad lankstumo nuostatos yra skirtos būtent tam, kad būtų galima užtikrinti bendrą ir greitą atsaką, ir jomis turėtų būti visapusiškai naudojamasi siekiant kompensuoti dėl DFP viršutinių ribų atsiradusius didelius apribojimus;

121.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.

(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0080.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0132.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.

(8) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(9) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).

(10) OL C 75, 2016 2 26, p. 100.

(11) Kersti Kaljulaid pareikšta nuomonė 2013 m. balandžio 22 d. Biudžeto kontrolės komiteto surengtame klausyme dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos.

(12) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0437.

(13) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0036.

(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0376.

(15) Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas politinis sprendimas į šiuos skaičiavimus neįtraukti frakcijų, šis sumažinimas taikomas generalinio sekretoriato etatų plano daliai.

(16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0498.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 215

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	61 metai 2018m. birželio 19d.

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Parlamentas
	2016 m. spalio 4 d., antradienis
2018/C 215/35	2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Giorgoso Grammatikakiso (Giorgos Grammatikakis) imunitetą (2016/2084(IMM))	241
	2016 m. spalio 25 d., antradienis
2018/C 215/36	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Jeano-Marie Le Peno (Jean-Marie Le Pen) imunitetą (2016/2108(IMM))	243
2018/C 215/37	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Jane Collins privilegijas ir imunitetus (2016/2087(IMM))	245
2018/C 215/38	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Mario Borghezio privilegijas ir imunitetus (2016/2028(IMM))	247

	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS PARLAMENTAS
	2016 m. spalio 4 d., antradienis
2018/C 215/39	2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12256/2016 – C8-0401/2016 – 2016/0184(NLE))	249
2018/C 215/40	2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo (COM(2016)0462 – C8-0283/2016 – 2016/2165(BUD))	250
2018/C 215/41	2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Suomijos paraiška EGF/2016/001 FI/Microsoft) (COM(2016)0490 – C8-0348/2016 – 2016/2211(BUD))	252
2018/C 215/42	2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Švedijos paraiška EGF/2016/002 SE/Ericsson) (COM(2016)0554 – C8-0355/2016 – 2016/2214(BUD))	256
2018/C 215/43	P8_TA(2016)0368 Teisinė pagalba įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ***I 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl laikinosios teisinės pagalbos įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurių laisvė apribota, ir teisinės pagalbos vykdant Europos arešto orderio procedūrą (COM(2013)0824 – C7-0429/2013 – 2013/0409(COD)) P8_TC1-COD(2013)0409 Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/… dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms	260
2018/C 215/44	P8_TA(2016)0369 Prekyba tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui ***I 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui (COM(2014)0001 – C7-0014/2014 – 2014/0005(COD)) P8_TC1-COD(2014)0005 Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/…, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui	261
2018/C 215/45	2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama tam, kad Europos policijos biuras (Europolas) sudarytų Kinijos Liaudies Respublikos Visuomenės saugumo ministerijos ir Europolo strateginio bendradarbiavimo susitarimą, projekto (08364/2016 – C8-0217/2016 – 2016/0808(CNS))	262
	2016 m. spalio 5 d., trečiadienis
2018/C 215/46	2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Austrijos Respublika ir Rumunija įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Peru prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2016)0367 – C8-0234/2016 – 2016/0168(NLE))	263
2018/C 215/47	2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Kazachstano prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2016)0368 – C8-0232/2016 – 2016/0169(NLE))	264
2018/C 215/48	2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Korėjos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2016)0372 – C8-0233/2016 – 2016/0173(NLE))	265
	2016 m. spalio 25 d., antradienis
2018/C 215/49	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Danijoje pradžios projekto (11219/2016 – C8-0340/2016 – 2016/0813(CNS))	266
2018/C 215/50	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Danijoje pradžios projekto (11220/2016 – C8-0341/2016 – 2016/0814(CNS))	267
2018/C 215/51	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimo dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (15470/2015 – C8-0110/2016 – 2015/0293(NLE))	268
2018/C 215/52	P8_TA(2016)0394 Valstybės narės, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia ***I 2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos tam tikros Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 finansų valdymo nuostatos, taikytinos tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia (COM(2016)0418 – C8-0238/2016 – 2016/0193(COD)) P8_TC1-COD(2016)0193 Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. spalio 25 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su finansų valdymo nuostatomis, taikytinomis tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia	269
2018/C 215/53	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 91/2003 dėl geležinkelių transporto statistikos nuostatos, susijusios su krovinių, keleivių ir eismo įvykių duomenų rinkimu (10000/1/2016 – C8-0365/2016 – 2013/0297(COD))	270
2018/C 215/54	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1365/2006 dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos nuostatos, susijusios su deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimu Komisijai (09878/1/2016 – C8-0358/2016 – 2013/0226(COD))	271
2018/C 215/55	2016 m. spalio 25 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos (COM(2013)0884 – C8-0033/2014 – 2013/0432(COD))	272
2018/C 215/56	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 3/2016 projekto. Institucijų saugumas (12600/2016 – C8-0409/2016 – 2016/2121(BUD))	297
	2016 m. spalio 26 d., trečiadienis
2018/C 215/57	Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2016 m. spalio 4 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų papildomas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdų techniniais reguliavimo standartais (C(2016)06329 – 2016/2930(DEA))	299
2018/C 215/58	2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11900/2016 – C8-0373/2016 – 2016/2047(BUD))	301
2018/C 215/59	2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Estijos paraiška EGF/2016/003 EE/naftos ir chemijos produktai) (COM(2016)0622 – C8-0389/2016 – 2016/2235(BUD))	316
2018/C 215/60	2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (09389/1/2016 – C8-0360/2016 – 2012/0340(COD))	320
2018/C 215/61	2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (08795/2/2016 – C8-0364/2016 – 2013/0141(COD))	321

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2016–2017 m. SESIJA 2016 m. spalio 3–6 d. posėdžiai Posėdžių protokolai paskelbti OL C 314, 2017 9 21 . PRIIMTI TEKSTAI 2016 m. spalio 24–27 d. posėdžiai Posėdžių protokolai paskelbti OL C 326, 2017 9 28 . 2016 m. spalio 27 d. priimti tekstai dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, susijusio su 2014 m. vykdymu, buvo paskelbti OL L 333, 2016 12 8 . PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
	2016 m. spalio 4 d., antradienis
2018/C 215/01	2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykių po 2020 m. (2016/2053(INI))	2
	2016 m. spalio 5 d., trečiadienis
2018/C 215/02	2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių veiksmų siekiant pasaulinių tikslų ir dėl ES įsipareigojimų dėl mitybos ir aprūpinimo maistu pasaulyje (2016/2705(RSP))	10
2018/C 215/03	2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos prokuratūros ir Eurojusto (2016/2750(RSP))	18
2018/C 215/04	2016 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių Caterpillar ir Alstom atvejus (2016/2891(RSP))	21
	2016 m. spalio 6 d., ketvirtadienis
2018/C 215/05	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija Ruanda: Victoire Ingabire byla (2016/2910(RSP))	29
2018/C 215/06	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sudano (2016/2911(RSP))	33
2018/C 215/07	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tailando, ypač Andy Hallo bylos (2016/2912(RSP))	37
2018/C 215/08	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų: 9-asis TFAS (2016/2898(RSP))	40
2018/C 215/09	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sirijos (2016/2894(RSP))	44
2018/C 215/10	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir 2016 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Marakeše, Maroke (COP 22) (2016/2814(RSP))	46
2018/C 215/11	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, įgyvendinimo (2015/2259(INI))	57
2018/C 215/12	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita (2015/2326(INI))	65
2018/C 215/13	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 (SYN-BTØ11-1) sėklų pateikimo rinkai projekto (D046173/01 – 2016/2919(RSP))	70
2018/C 215/14	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1) sėklų pateikimo rinkai projekto (D046172/00 – 2016/2920(RSP))	73
2018/C 215/15	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 (MON-ØØ81Ø-6) sėklas, projekto (D046170/00 – 2016/2921(RSP))	76
2018/C 215/16	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 (MON-ØØ81Ø-6) produktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (D046169/00 – 2016/2922(RSP))	80
2018/C 215/17	2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913 (DAS-24236-5×DAS-21Ø23-5×MON-88913-8), kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (D046168/00 – 2016/2923(RSP))	83
	2016 m. spalio 25 d., antradienis
2018/C 215/18	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos Irano atžvilgiu po susitarimo dėl branduolinės programos (2015/2274(INI))	86
2018/C 215/19	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija (2015/2110(INI))	96
2018/C 215/20	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse (2015/2316(INI))	111
2018/C 215/21	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (2015/2315(INI))	125
2018/C 215/22	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos (2016/2059(INI))	133
2018/C 215/23	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija Kaip suvienodinti žuvininkystės kontrolę Europoje? (2015/2093(INI))	143
2018/C 215/24	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl transporto infrastruktūros jungčių ir prieinamumo Vidurio ir Rytų Europoje gerinimo (2015/2347(INI))	152
2018/C 215/25	2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (2015/2254(INL))	162
	2016 m. spalio 26 d., trečiadienis
2018/C 215/26	2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo (2016/2931(RSP))	178
2018/C 215/27	2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas (2016/2101(INI))	182
2018/C 215/28	2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl riebalų rūgščių transizomerų (RRT) (2016/2637(RSP))	190
	2016 m. spalio 27 d., ketvirtadienis
2018/C 215/29	2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Šiaurės Irake (Mosule) (2016/2956(RSP))	194
2018/C 215/30	2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žurnalistų padėties Turkijoje (2016/2935(RSP))	199
2018/C 215/31	2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (2016/2936(RSP))	202
2018/C 215/32	2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos savanorių tarnybos ir savanoriškos veiklos skatinimo Europoje (2016/2872(RSP))	208
2018/C 215/33	2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013–2015 m. ES jaunimo strategijos vertinimo (2015/2351(INI))	212
2018/C 215/34	2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija Kaip įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) galima pagerinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse? (2015/2226(INI))	228