13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/1

EUROPOS PARLAMENTAS

2016–2017 m. SESIJA

2016 m. gegužės 12–15 d. posėdžiai

Posėdžių protokolai paskelbti OL C 304, 2017 9 14.

PRIIMTI TEKSTAI

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/2

P8_TA(2016)0320

Sanglaudos politika ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos, skirtos pažangiosios specializacijos (RIS3) iniciatyvai

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, skirtų pažangiosios specializacijos (RIS3) iniciatyvai (2015/2278(INI))

(2018/C 204/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 4, 162 ir 174–178 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas) (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (3),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (4),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veikimo sąlygas (5),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006 (6),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“ (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“ (9),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 22 d. Komisijos brošiūrą „Investicijų planas Europai. Naujos Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir ESIF finansavimo derinimo gairės“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ (COM(2014)0339),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos paskelbtas gaires „Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių programų sinergijos užtikrinimas“,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010)0553),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijų rezultatų skaičiavimas Europoje. Naujo rodiklio kūrimas“ (COM(2013)0624),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 4 d. Regionų komiteto nuomonę „Vyresnių žmonių aktyvumas: inovacijos, pažangi sveikatos apsaugos sistema, geresnė gyvenimo kokybė“ (10),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 30 d. Regionų komiteto nuomonę „Atotrūkio inovacijų srityje mažinimas“ (11),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 7 d. Regionų komiteto nuomonę „Paramos priemonės pradedančiųjų aukštųjų technologijų įmonių ekosistemoms kurti“ (12),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, apimantį gaires politikos formuotojams ir vykdomosioms institucijoms „Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių programų sinergijos užtikrinimas“ (SWD(2014)0205),

—	atsižvelgdamas į bandomąjį projektą „Sanglaudos politika ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros fondų sąveika: kompetencijos laiptai“,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento parengiamuosius veiksmus Rytų Makedonijos ir Trakijos regione,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8–0159/2016),

A.	kadangi šiuo ekonomikos, finansų ir socialinės krizės laikotarpiu ES turi padidinti pastangas kuriant pažangų, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą;

kadangi mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTTPI) stiprinimas yra vienas iš investavimo prioritetų pagal Europos regioninės plėtros fondo 2014–2020 m. nuostatas; kadangi įvairiose ES valstybėse parama inovacijoms labai skiriasi, visų pirma kai kalbama apie žinių ir technologijų panaudojimą inovacijų skatinimo srityje;

kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu valstybės narės pirmą kartą įpareigojamos parengti nacionalines ir (arba) regionines pažangiosios specializacijos strategijas, į verslininkystės procesą įtraukiant nacionalines ir regionines valdymo institucijas ir suinteresuotuosius subjektus, pvz., aukštojo mokslo institucijas, pramonės ir socialinius partnerius;

kadangi pažangioji specializacija apima ir sujungia skirtingas politikos priemones, įskaitant susijusias su verslumu, švietimu ir inovacijomis, kad regionai, sutelkdami dėmesį į savo stipriąsias puses ir konkurencinį pranašumą, galėtų nustatyti ir atrinkti prioritetines vystymosi sritis ir susijusias investicijas;

kadangi RIS3 turėtų padėti Europos ekonomikai tapti labiau konkurencingai, plėtoti Europos pridėtinę vertę inovacijų srityje, sukurti daugiau geresnių aukštos kokybės darbo vietų, pasinaudoti įvairiapuse nauja patirtimi; kadangi RIS3 turėtų prisidėti skleidžiant geriausią patirtį ir ugdant naują verslumo dvasią, kuri kartu su veikiančia bendrąja skaitmenine rinka ir pažangiąja specializacija galėtų paskatinti naujus gebėjimus ir žinias, inovacijas ir užimtumą, kad būtų geriau pritaikomi mokslinių tyrimų rezultatai ir pasinaudojama visų formų inovacijomis;

kadangi RIS3 strategijos kūrimas apima kelių suinteresuotųjų šalių valdymo mechanizmų kūrimą, nustatant didžiausią strateginį potencialą turinčias sritis pagal vietą, nustatant strateginius prioritetus ir paskiriant veiksmingą palaikymo paslaugą įmonėms, kad būtų padidintas žiniomis grindžiamas regiono vystymosi potencialas;

kadangi RIS3 prisidedama prie veiksmingo ES lėšų naudojimo, daromas poveikis visoms Sąjungos valstybėms narėms ir regionams, realizuojant visų regionų potencialą, tokiu būdu RIS3 padeda ES mažinti atotrūkį inovacijų srityje Sąjungos viduje ir už jos ribų, kad ji taptų konkurencingesnė pasauliniu lygmeniu;

kadangi laiku vykdomas ir sėkmingas RIS3 įgyvendinimas valstybėse narėse labai priklauso nuo jose didėjančių administracinių gebėjimų programavimo, biudžeto valdymo, įgyvendinimo ir vertinimo pagal politikos programą srityje, siekiant sustiprinti privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas; kadangi įgyvendinant RIS3 reikia atsižvelgti į tai, kad atlikus pradinį pažangiosios specializacijos strategijų vertinimą gautas nevienalytis vaizdas, visų pirma dėl pasirinktų prioritetų, kurie dažnai yra pernelyg bendro pobūdžio arba nepakankamai susiję su regiono ekonominėmis ir inovacijų struktūromis, tai reiškia, kad pažangiosios specializacijos strategijas reikia patobulinti šiuo požiūriu;

I.	kadangi RIS3 platforma padeda dalyvaujantiems regionams dalytis žiniomis ir jas perduoti iš apačios į viršų ir tarpusavyje; kadangi šiam procesui turėtų būti skiriamas prioritetas kuriant ir vykdant būsimas pažangiosios specializacijos iniciatyvas;

Esminis RIS3 vaidmuo atsižvelgiant į sanglaudos politikos indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų

pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijos remia paramos telkimą pagal temas ir strateginį Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI) programavimą ir suteikia geresnio orientavimosi į rezultatus galimybę vietose, taip prisidėdamos prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo; pabrėžia, kad šių strategijų tikslas – užtikrinti žiniomis paremtą tvarų augimą, darnų vystymąsi ir aukštos kokybės darbo vietas visuose regionuose – ne tik išsivysčiusiose teritorijose, bet ir pereinamojo laikotarpio regionuose, taip pat mažiau išsivysčiusiuose ir kaimo regionuose bei salose;

reikalauja, kad būtų visapusiškai laikomasi naujų ex ante nuostatų dėl ESI fondų skyrimo sąlygų siekiant užtikrinti, kad veiktų pažangiosios specializacijos strategijos;

ragina visus susijusius veikėjus plėtoti RIS3 remiantis kiekvieno regiono turimų pajėgumų, turto ir kompetencijos analize ir susitelkti į verslininkystės atradimą siekiant nustatyti besiformuojančias pažangiosios specializacijos nišas ar konkurencinius pranašumus, taip pat paskatinti tvirtesnę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, visuomet vengiant galimų viešojo ir privačiojo sektorių interesų konfliktų;

pritaria plačiai inovacijų apibrėžčiai, kad tai reiškia idėjos transformaciją į naują ar patobulintą gaminį ir paslaugą, kuris pristatomas rinkai, į naują ar patobulintą veiklos procesą, kuris naudojamas pramonėje ir versle, arba į naują požiūrį į socialinę paslaugą;

prašo regionų sukurti novatoriškų paramos paslaugų schemas tam, kad papildytų arba pakeistų esamas paramos paslaugas, kad tam tikras regionas visapusiškai realizuotų savo konkurencinį potencialą, o įmonėms būtų lengviau įsisavinti naujas žinias ir technologijas, norint išsaugoti savo konkurencingumą, taip pat siekiant užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų ištekliai pasiektų kritinę masę;

prašo Komisijos suderinti Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, kad ESI fondai galėtų siūlyti pažangumo ženklo sąlygas;

prašo nacionalines valdžios institucijas investuoti į regionų žvalgybą ir didelių duomenų gavybą, kad jie galėtų tiek įrodyti jų unikalų konkurencinį pranašumą, tiek ir suvoktų regioninių įmonių tendencijas pasaulinėje vertės grandinėje;

laikosi nuomonės, kad S3 platforma, sukurta Komisijos Regioninės ir miestų politikos GD ir veikianti Jungtiniame tyrimų centre Sevilijoje, atlieka svarbų vaidmenį, teikdama regionams su jų inovacijų strategijomis susijusius patarimus ir nustatydama lyginamuosius standartus, padedama atsiliekantiems regionams ir gerindama daugiapakopį valdymą ir regionų sąveiką, teikdama informaciją, metodiką, žinias ir patarimus nacionaliniams ir regioniniams politikos formuotojams; pabrėžia, kad ši platforma turėtų nuolat atnaujinti savo duomenų bazę, atsižvelgiant į regionų ir miestų vietinius poreikius, ypatumus ir prioritetus;

laikosi nuomonės, kad vykdant su S3 platforma Sevilijoje susijusią veiklą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama atsiliekantiems regionams, visų pirma jiems turėtų būti padedama kurti ir pritaikyti savo strategijas;

10.

mano, kad mažesniems regionams kyla problemų kuriant ir įgyvendinant strategijas, ir ragina rengti pasiūlymus dėl paramos tokiems regionams didinimo, kad būtų sustiprintas S3 strategijų įgyvendinimas ir dalijimasis geriausia patirtimi;

11.

palankiai vertina Komisijos dėmesį atsiliekantiems regionams, kurių skaičius naujausiame bandomajame projekte, susijusiame su Europos Parlamento parengiamaisiais veiksmais Rytų Makedonijos ir Trakijos regione, buvo padidintas iki 8 valstybių narių regionų iki 2017 m. pabaigos;

12.

palankiai vertina tai, kad tęsiama Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato sukurtos „Regional Innovation Monitor Plus“ (RIM Plus) platformos veikla, kad sukurtas Mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo centras (angl. RIO), kurį įsteigė Mokslinių tyrimų direktoratas, ir įvairius su politika susijusius mokslinių tyrimų centrus Jungtinio tyrimų centro generaliniame direktorate (EK), kurie teikia išsamius duomenis, rodiklius ir gaires nacionaliniams ir regioniniams S3 suinteresuotiesiems subjektams;

13.

laukia būsimos informacijos apie Europos inovacijų tarybą, kad taikant „vieno langelio“ principą būtų sukurta inovatoriams skirta tarnyba, veikianti kaip tiltas, jungiantis mokslo laimėjimus su įmonių ir valdžios institucijų poreikiais Europoje;

14.

primena, kad viešasis finansavimas vis dar yra galingas inovacijų variklis; ragina susijusias valdžios institucijas atidžiau stebėti finansinių priemonių taikymą, nes inovacijos neturėtų remtis vien dotacijomis, bet turėtų sugebėti rasti ir alternatyvių finansavimo šaltinių, pvz., paskolas ir garantijas, kartu išlaikant dotacijų ir alternatyvių finansavimo priemonių (viešojo ir privačiojo finansavimo) pusiausvyrą;

Daugiapakopis valdymas ir jo galia

15.

apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės nusprendė taikyti nacionalines RIS3, nesuteikdamos galimybės vietos ir regionų valdžios institucijoms pateikti savo nuomonės, taip pakenkdamos iš apačios į viršų nukreiptam verslininkystės atradimo procesui, kurį turėtų įtvirtinti RIS3; pabrėžia regioninio požiūrio svarbą, nes šių strategijų įgyvendinimas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei bus grindžiamas vietos ir regionų ištekliais; ragina susijusias valstybes nares persvarstyti galimybę pakeisti nacionalines RIS3 regioninėmis, kad nebūtų praleista proga pasinaudoti ekonomikos augimo galimybėmis, taip pat ragina derinti nacionalines ir regionines S3 strategijas, kai tinkama, kad jos prireikus būtų pritaikytos prie ateities poreikių ir tvaraus vystymosi reikalavimų, ypač maisto ir energetikos sektoriuose; apgailestauja, kad nesilaikoma Bendrųjų nuostatų reglamento 5 straipsnyje įtvirtinto partnerystės principo; ragina valstybes nares gerbti partnerystės principą visuose partnerystės susitarimo ir veiklos programų rengimo ir įgyvendinimo etapuose;

16.

mano, kad vyriausybės ir susijusių veiklos vykdytojų regionuose bendradarbiavimo kokybė turės lemiamą įtaką RIS3 strategijai ir ženkliai sumažins netinkamų prioritetų pasirinkimo riziką; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu konsultuotis su įmonėmis, visų pirma MVĮ, kadangi inovacijų vizija bus sėkminga tik tuo atveju, jei įmonės turės atitinkamų galimybių jas įgyvendinti praktiškai;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus geresnis koordinavimas visais valdymo lygmenimis siekiant paskatinti regioninių strategijų viziją „iš viršaus į apačią“, įskaitant visas pažangiosios specializacijos valdžios institucijas ir suinteresuotuosius asmenis, taip pat ekspertus, pilietinę visuomenę ir galutinius vartotojus, kad būtų galima įveikti uždarą mąstymą; pažymi, kad valstybėms narėms nepriėmus atitinkamų reglamentų sukuriamos kliūtys investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas vykdymui;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad pilietinė visuomenė atliko ribotą vaidmenį įgyvendinant RIS3 strategijas, ir ragina sustiprinti jos dalyvavimą per platformas ir bendradarbiavimo partnerystes, nes tai gali padėti geriau suformuoti strategijas ir sustiprinti bendradarbiavimą su visuomene bei užtikrinti geresnį valdymą;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad glaudus veiklos programų ir RIS3 derinimas yra svarbus viso įgyvendinimo etapo metu;

20.

ragina stiprinti ES institucijų (EP ir Tarybos) taip pat vykdomojo lygmens (Komisijos ir nacionalinių vykdomųjų institucijų) dialogą ir bendradarbiavimą, kad būtų sukurta inovacijoms ir moksliniams tyrimams palanki sistema ir sustiprintas RIS 3 įgyvendinimas atsižvelgiant į būsimą 2014 m. daugiametės finansinės programos peržiūrą;

21.

ragina Komisiją ir kitas atsakingas institucijas teikti papildomą pagalbą toms valstybėms narėms, kurioms ji reikalinga įgyvendinant RIS3 strategiją;

22.

ragina toliau dėti pastangas siekiant paskatinti keisti mentalitetą ir propaguoti naujoviškus politinius metodus siekiant suaktyvinti bendradarbiavimą regiono viduje, regioninį bendradarbiavimą, tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat vykdomą per makroregionus, taikant jau turimas priemones, pvz., INTERREG, kad strategijose būtų toliau stiprinama Europos pridėtinė vertė;

23.

primena, kad svarbu pabrėžti socialines inovacijas, kurios gali padėti sukurti naujus verslo modelius ir kultūrą, taip užtikrindamos tinkamą aplinką žiedinei ekonomikai įgyvendinti;

24.

ragina Komisiją pateikti integruotą pranešimą apie RIS3 strategijų pridėtinę vertę ir jų įgyvendinimą veiklos programose, taip pat pateikti pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų 7-ojoje sanglaudos ataskaitoje;

25.

apgailestauja dėl regionų tarpusavio bendradarbiavimo, grindžiamo pažangiosios specializacijos tema, stokos; pažymi, kad bendroji strateginė programa suteikia galimybę panaudoti iki 15 proc. fondų pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą (Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą) tokiam bendradarbiavimui už savo regiono ribų; pabrėžia, kad pranešimo „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ 16.3 straipsnyje nurodyta, kad iki šiol šios galimybės yra išnaudojamos nepakankamai; ragina valstybės nares ir regionines valdžios institucijas geriau išnaudoti siūlomas galimybes;

26.

ragina plėtoti lankstumo ir koordinavimo mechanizmus, kad būtų galima susieti RIS3 proceso rezultatus su programos „Horizontas 2020“ ir kitų programų įgyvendinimu; ragina regionus vykdyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą naudojantis, pvz., „Vanguard“ iniciatyva, Pažangumo ženklo iniciatyva, Keitimosi žiniomis platforma (KEP), S3 platformomis, Kompetencijos laiptais ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) koordinavimo centrams skirtomis regionų inovacijos programomis; ragina palengvinti strateginių grupių partnerysčių vystymą, siekiant paskatinti investicijas, padidinti koordinavimą, sukurti sąveikas ir skatinti keitimąsi nuomonėmis siekiant išvengti dubliavimosi ir neveiksmingo viešųjų lėšų naudojimo;

27.

ragina nacionalines ir Europos institucijas tęsti atotrūkio inovacijų srityje stebėseną ne tik tarp ES valstybių narių ir NUTS 2 regionuose, bet vis labiau ir pačiose valstybėse narėse;

28.

mano, kad reikėtų supaprastinti procedūras ir mažinti strategijų administracinio proceso kliūtis;

29.

ragina atitinkamas valdžios institucijas visais lygmenimis supaprastinti procedūras ir mažinti strategijų administracinio proceso kliūtis; ragina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, taip pat vykdant ES tarpregionines partnerystes, siekiant padidinti administracinius pajėgumus ir sėkmingai valdyti, įgyvendinti bei stebėti RIS3procesą, kartu neleidžiant kurti papildomų administracinių sluoksnių; ragina valdžios institucijas skirti pirmenybę moksliniams tyrimams ir inovacijoms tuose regionuose, kurie turi atitinkamą potencialą, bet stokoja investicijų šioje srityje;

30.

primygtinai ragina regionus ir valstybes nares geriau panaudoti turimą techninei pagalbai skirtą biudžetą siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų RIS3 įgyvendinimą;

31.

primena, kad pažangiosios specializacijos strategijos turėtų būti ir galinga priemonė socialinėms, aplinkos, klimato ir energetikos problemoms spręsti, taip pat priemonė žinių sklidimui ir technologinei diversifikacijai skatinti;

Geresnė sąveika siekiant paskatinti augimą ir darbo vietų kūrimą

32.

kritiškai vertina tai, kad nėra pakankamos ESI fondų ir kitų ES finansavimo priemonių sąveikos, nes tai sukelia kliūčių ES finansavimo koordinavimui, nuoseklumui ir integracijai, taip pat neleidžia pasiekti geresnių rezultatų ir poveikio; ragina skirti daugiau dėmesio ir ištirti, kaip pasiekti patobulinto strateginio požiūrio į sąveikas ir atsižvelgti į finansavimo priemonių derinimą, papildomumą ir jų potencialą tokiu būdu, kad būtų galima užtikrinti, jog naudojamasi visomis ES garantijomis investicijų platformoms finansuoti;

33.

pabrėžia, kad regionų lygmeniu reikia tęsti ir gilinti trigubos ir keturgubos spiralės požiūrius į pažangiąją specializaciją, įtraukiant viešojo administravimo įstaigas, įmones, universitetus ir piliečius; pabrėžia, kad dviejų pastarųjų dalyvių (t. y. aukštojo mokslo / mokslinių tyrimų institucijų ir piliečių organizacijų) vaidmuo turėtų būti sustiprintas naujajame ES programavimo laikotarpyje ir finansavimo tipuose;

34.

ragina padidinti paramą MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, nes didžioji jų dauguma yra esminių inovacijų lyderės ir ženkliai prisideda randant vietinius talentus įvairiose srityse bei samdo jaunus žmones;

35.

ragina toliau ieškoti patikimų rodiklių inovacijų veiklos rodikliams stebėti visais valdymo lygmenimis, geriau sutelkiant ir koordinuojant Eurostato ir kitų atsakingų Europos Komisijos generalinių direktoratų išteklius, taip pat atsižvelgiant į EBPO, ESPON ir kitų šios srities veikėjų, pvz., nacionalinių statistikos biurų, pasiekimus;

36.

pabrėžia, kad integruotas ir papildomas ESI fondų naudojimas kartu su programa „Horizontas 2020“ ir ESIF pagal 2016 m. vasario mėn. Komisijos paskelbtas gaires dėl ESI ir ESIF papildomumo, suteikia puikią galimybę paskatinti inovacijas regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, padidinant investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas patrauklumą, kad pritrauktų privatųjį kapitalą viešajam finansavimui papildyti; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas kuo geriau pasinaudoti galimybėmis sujungti šias priemones;

37.

ragina imtis veiksmų siekiant gauti reikalingą informaciją, kad būtų galima pasiekti įvairių sričių politikos ir priemonių, numatytų pagal RIS3, sąveiką, pvz., 2014–2020 m. sanglaudos politikos, pažangiosios specializacijos platformos, Europos įmonių grupių stebėjimo centro, Europos inovacijų partnerystės, Europos strateginio forumo, bazinių didelio poveikio technologijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros sąveiką;

38.

ragina regionus įgyvendinant savo RIS3 strategijas stiprinti atvirą inovacijoms mentalitetą ir ekosistemų bendradarbiavimą, pagrįstą keturgubos spiralės modeliu;

39.

pabrėžia, kad svarbu švietimą ir mokslinius tyrimus pritaikyti prie tikrųjų rinkos poreikių, siekiant užtikrinti, kad naujovės atitiktų paklausą ir prisidėtų prie ekonomikos augimo;

Pažangieji miestai kaip RIS3 skatinamoji priemonė

40.

primena, kad ES miestų teritorijos atlieka svarbų vaidmenį Sąjungos ekonominiame ir socialiniame vystymesi – jos yra įvairių veikėjų ir sektorių centrai, kuriuose derinami pažangaus, tvaraus ir įtraukaus augimo iššūkiai su galimybėmis ir kurie yra integruoto ir konkrečioms vietovėms pritaikyto požiūrio taikymo lyderiai; pabrėžia miesto vietovių svarbą stiprinant žmogiškuosius išteklius, infrastruktūrą ir investicijų potencialą inovacijų branduoliams vystyti;

41.

ragina Komisiją kuriant Europos miestų darbotvarkę atsižvelgti į RIS3 ir kitas inovacijų programas, visų pirma dėl integruotų teritorinių investicijų, kad būtų sukurta sinergija ir stiprūs saitai veiksmingam išteklių naudojimui;

42.

pabrėžia, kad svarbu palengvinti novatorišką skirtingų sektorių, trigubos spiralės ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, susijusį su Europos iššūkiais siekiant užtikrinti didesnį regionų ir miestų pažangumą, ekologiškumą ir siekiu, kad juose būtų maloniau gyventi ir dirbti;

43.

pabrėžia, kad reikia toliau visoje Europoje vystyti ir plėsti pažangių ir sujungtų miestų koncepciją; palankiai vertina tai, kad ES Tarybai pirmininkaujantys Nyderlandai pasirengę laikytis požiūrio „iš apačios į viršų“, suteikti galių miestams, koordinuojant su regioninėmis valdžios institucijomis parengti ES miestų darbotvarkę ir pažangiuosius miestus paversti puikiais miestais; atsižvelgdamas į tai, remia Amsterdamo pakto rengimą ir tai, kad jame daug dėmesio skiriama tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui, visų šalių, piliečių ir socialinių organizacijų ryšių stiprinimui, taip pat tvaraus ir socialiai įtraukaus vystymosi skatinimui;

44.

atkreipia dėmesį į skirtingų miestų tarpusavio bendradarbiavimo ir žinių mainų programų rėmimą pažangiosios specializacijos ir inovacijų srityje, pvz., į Komisijos remiamą schemą „Atviri ir gyvi pažangieji miestai“;

45.

pritaria Komisijos ir Tarybos iniciatyvoms, kuriomis skatinama ES miestų darbotvarkė Amsterdamo pakte; ragina Komisiją skatinti miesto ir regioninės politikos suderinimą; ragina Komisiją 7-ojoje sanglaudos ataskaitoje pateikti pasiūlymus dėl pažangiųjų miestų ir RIS3 iniciatyvų ir metodikos suderinimo;

Stebėsena ir vertinimas

46.

pažymi, kad nors dauguma regionų priėmė RIS3, nemažai jų dar turi įdėti pastangų, kad atitiktų ex ante nustatytas sąlygas; daugiausia problemų kelia stebėsenos mechanizmas, biudžeto sistema ir priemonės, skirtos privačiojo sektoriaus investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas skatinti;

47.

primena vietos ir regionų sprendimų priėmėjams apie jų įsipareigojimo naudoti RIS3 kaip ekonomikos keitimo priemonę savo regione svarbą, tokiu būdu darant poveikį ir ES politikai;

48.

palankiai vertina tai, kad šiose regioninėse strategijose daug dėmesio skiriama energetikai, sveikatai, informacinėms ir ryšių technologijoms, pažangioms medžiagoms, maistui, paslaugoms, turizmui, tvarioms inovacijoms ir transportui, bioekonomikai, gamybos sistemoms ir kultūros bei kūrybos sektoriams, o taip pat kitoms tam tikro regiono specializacijos sritims ir jo konkurencingiausiems sektoriams; tačiau apgailestauja, kad daugumoje strategijų trūksta detalumo, ir ragina patobulinti prioritetų nustatymo procesą, tokiu būdu išvengiant rizikos sutelkti visas strategijas į tas pačias temas; ragina rengti ne tik aukštųjų technologijų strategijas, bet ir paprastųjų technologijų ir socialinės inovacijos strategijas ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus siekti sektorių sąlyčio, nes jie gali paskatinti inovacijas;

49.

mano, kad nacionalinių pažangiosios specializacijos stebėjimo centrų rėmimas gali padėti sukurti stipresnes rodiklių sistemas RIS3 stebėsenai, visų pirma metodikos ir mokymų atžvilgiu;

50.

pastebi, kad, prireikus įrodyti unikalius susijusio regiono konkurencinius pranašumus, tam tikros RIS3 yra prastai aprašytos, o kitose nepateikta įrodymų apie suinteresuotųjų subjektų pajėgumą remti įmones dėl naujovių arba mokslininkų pajėgumą pateikti taikomuosius mokslinius tyrimus ir rasti komercinį rezultatų pritaikymą; taip pat pažymi, kad tam tikri regionai turi plačias strategijas ir pernelyg paprastus stebėsenos rodiklius; todėl primygtinai ragina padidinti valdžios institucijų pajėgumus surinkti ir įvertinti susijusią gautą informaciją ir sustiprinti koordinuotas regionų ir centrinių institucijų pastangas identifikuoti ir standartizuoti esamas duomenų bazes, kad jos būtų prieinamos suinteresuotiesiems subjektams;

51.

ragina ES ir valstybes nares strategijų įgyvendinimo kokybinių ir kiekybinių rodiklių nuolatinei (metinei ir laikotarpio vidurio) stebėsenai naudoti esamas priemones, pvz., Bendrijos inovacijų tyrimą, ir įtraukti į šį procesą visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinę visuomenę; pažymi, kad ir regionai, ir valstybės narės susiduria su panašiomis stebėsenos vertinimo problemomis, ir ragina regionus reguliariai skelbti jų tikslų siekimo ataskaitas, kad būtų galima geriau įvertinti RIS3 poveikį ir užtikrinti skaidrumą bei galimybes visuomenei susipažinti su stebėsenos duomenimis; tačiau žino, kad praeis daug metų, kol šios strategijos duos rezultatų, o todėl pradinė stebėsena turėtų būti pritaikyta atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius;

52.

ragina regionus ir valstybes nares aktyviai ir laiku įgyvendinti veiksmų planus, turint mintyje tai, kad ex ante sąlygos atitikčiai jų įgyvendinimo data yra 2016 m. gruodžio mėn.; prašo jų nustatyti ir įgyvendinti savo stebėjimo mechanizmą nuolat peržiūrint RIS3, daugiausia dėmesio skiriant toms investavimo nišoms, kuriose regioniniai inovacijų vykdytojai galėtų įgyti ar išlaikyti konkurencinį pranašumą;

53.

laikosi nuomonės, kad šioje srityje gali būti labai naudingas bendras dalyvavimas stebint ir vertinant susijusias priemones pagal RIS3 ir stebėsenos ir vertinimo suderinimas ataskaitoms apie skirtingas priemones; todėl ragina visus suinteresuotuosius subjektus ir sprendimų priėmėjus kurti jų sinergiją ir kurti tvarką, pagal kurią būtų renkami ir apdorojami duomenys iš politikos ir priemonių, įtrauktų į konkrečias RIS3;

54.

primena, kad net gerai „ant popieriaus“ parengta strategija neduos laukiamų rezultatų, jei įmonėms nebus užtikrinamos paramos paslaugos;

Pagrindinės išvados ir RIS3 ateitis

55.

apgailestauja dėl to, kad RIS3 dažnai pripažįstamas poreikis padėti įmonėms pasinaudoti visų formų inovacijomis, tačiau iš tikrųjų remiamos tik inovacijos, grindžiamos technologijos žiniomis; šiuo atžvilgiu siūlo, kad RSI3 būtų atsižvelgta ir kitų sričių, pvz., paslaugų arba kūrybos sektoriaus, inovacijas, ir primena apie visų tipų inovacijos sistemų ir institucijų svarbą, neatsižvelgiant į jų dydį ar į jų ryšį su vietos ar regioninėmis įmonių grupėmis;

56.

pažymi, kad norint Europoje išspręsti inovacijų atotrūkio problemą ir paskatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, RIS3 turi būti įgyvendinama tinkamai; pabrėžia, kad šiuo požiūriu labai svarbu skatinti strategijas pagal principą „iš apačios į viršų“ ir visais valdymo lygmenimis stiprinti kontrolę atsižvelgiant į RIS3 potencialą; šiuo požiūriu mano, kad valstybės narės, siekdamos padėti regionams parengti vertinimo ir stebėsenos mechanizmus, turėtų įtraukti savo nacionalines statistikos tarnybas;

57.

mano, kad į visiems procesams, įskaitant stebėsenos ir vertinimo procesus, turi būti taikomas dalyvavimo požiūris, nes tai padidins bendradarbiavimo mastą siekiant RIS3 tikslų;

58.

primygtinai ragina ES ir valstybes nares nepamiršti, kad ši priemonė turi būti perspektyvi, veikianti ir veiksminga, kad naudos gavėjai išvengtų biurokratinės naštos;

59.

prašo Komisijos paraginti 2017 m. atlikti strategijų peržiūrą siekiant padidinti jų veiksmingumą bei efektyvumą ir informuoti apie jų indėlį būsimai sanglaudos politikai ir mokslinių tyrimų ir inovacijų politikai po 2020 m., atsižvelgiant į pirmaisiais įgyvendinimo metais įgytą patirtį; prašo Komisijos paskelbti viešą konsultaciją ir prieš pateikiant 7-ąją sanglaudos ataskaitą surengti Europos masto konferenciją, kurioje dalyvautų Parlamentas, Regionų komitetas ir kiti suinteresuotieji subjektai;

60.

pripažįsta, kad pažangiosios specializacijos strategijos galėtų būti galingos priemonės sprendžiant problemas energetikos, efektyvaus išteklių vartojimo ir energetinio saugumo srityse;

61.

ragina Komisiją toliau remti S3 platformos vaidmenį, padėti padidinti strategijų detalumą ir išlaikyti dėmesį privačių investicijų svarbai;

62.

prašo Regioninės ir miestų politikos GD ir S3 platformos parengti ir plačiai paskleisti trumpą politikos dokumentą, apibūdinantį buvusios RIS3 įgyvendinimo patirtį, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims: 1) įgytos patirties SSGG analizei; 2) regionų įgytos patirties ir pagrindinių kliūčių, su kuriomis susidurta įgyvendinant kiekvieną iš RIS3 gairėse apibrėžtų veiksmų analizei; 3) rekomendacijoms ir standartizuotoms formoms, kad būtų galima nuolat tobulinti RIS3 ir geriau formuoti strategijas po 2020 m.; ir 4) žmogiškiesiems ištekliams, kurių reikia norint sėkmingai parengti ir įgyvendinti RIS3; mano, kad reikėtų skatinti ir remti mokslinius tyrimus ir inovacijų veiklą vykdančius regioninius tinklus, vykdant veiksmus, kuriais skatinama jų sėkmė ir skleidžiama įgyta patirtis, kad regionuose atitinkamas mąstymas būtų integruotas visais lygmenimis;

o o

63.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.

(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.

(6) OL L 347, 2013 12 20, p. 281.

(7) OL L 347, 2013 12 20, p. 487.

(8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0002.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.

(10) OL C 225, 2012 7 27, p. 46.

(11) OL C 218, 2013 7 30, p. 12.

(12) OL C 415, 2014 11 20, p. 5.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/11

P8_TA(2016)0321

Europos teritorinis bendradarbiavimas. Geriausia patirtis ir novatoriškos priemonės

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės (2015/2280(INI))

(2018/C 204/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (3),

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros (5),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II) (6),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė (7),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (8),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (9),

—	atsižvelgdamas į dokumentą „Europos Sąjungos 2020 m. teritorinė darbotvarkė. Integruojanti, pažangi ir tvari skirtingų regionų Europa“, suderintą neoficialiame ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą ir vystymą, susitikime, kuris įvyko 2011 m. gegužės 19 d. Gedelėje (Vengrija),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl ES valstybių narių pasirengimo veiksmingai ir laiku pradėti naująjį sanglaudos politikos programavimo laikotarpį (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl vėlavimo pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką (11),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

—	atsižvelgdamas į Šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą (COM(2014)0473),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“ (12),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus (14),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (15),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės (COM(2013)0468) ir į atitinkamas 2013 m. spalio 22 d. Tarybos išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė – teritorinio bendradarbiavimo Europoje skatinimo ir gerinimo priemonė“,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 22 d. Komisijos brošiūrą „Investicijų planas Europai. Naujos Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir ESIF finansavimo derinimo gairės“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. paskelbtą Regionų komiteto nuomonę „Finansinės priemonės teritoriniam vystymui remti“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 2 d. Regionų komiteto deklaraciją „Bendrijos iniciatyvos dėl pasienio regionų (INTERREG) dvidešimtpenkmetis. Naujas postūmis tarpvalstybiniam bendradarbiavimui“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtą Regionų komiteto nuomonę „Teritorinė vizija 2050 m. Kokia ateitis?“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. Regionų komiteto nuomonę „Tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimas. Ar reikia geresnės reglamentavimo sistemos?“,

—	atsižvelgdamas į aiškinamąjį dokumentą „Apžvelgiant INTERREG 25-metį ir rengiantis būsimam teritoriniam bendradarbiavimui“, kurį parengė ES Tarybai pirmininkavęs Liuksemburgas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl „Bendrijos iniciatyvos dėl pasienio regionų (INTERREG) 25 metų sukaktis. Jos indėlis įgyvendinant Sanglaudos politikos tikslus“,

—

atsižvelgdamas į ES Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo iniciatyvą dėl konkrečių teisinių nuostatų, skirtų pasienio regionams, siekiant patenkinti šių teritorijų poreikius ir spręsti jose kylančius uždavinius „A tool for the attribution and application of specific provisions for the improvement of cross-border cooperation“ (16),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ES masto viešąsias konsultacijas dėl likusių tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūčių, pradėtas 2015 m. rugsėjo 21 d. Europos bendradarbiavimo dienos proga (17),

—	atsižvelgdamas į rezultatus, gautus Komisijai 2015 m. pirmą kartą atlikus „Eurobarometro“ tyrimą siekiant išsiaiškinti ir pavaizduoti pasienio regionuose gyvenančių piliečių nuostatas, kad būtų galima vykdyti tikslingesnius ES veiksmus (18),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. EBPO ataskaitą „Regionai ir inovacijos: bendradarbiavimas tarpvalstybiniu mastu“,

—	atsižvelgdamas į Regionų komiteto ataskaitą „2014 m. ETBG stebėsenos ataskaita. Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas“ (19),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0202/2016),

kadangi pasienio regionuose gyvena apie 38 proc. Europos gyventojų ir kadangi ES susiduria su didele ekonomikos, finansų ir socialine krize, visais frontais itin žlugdančia moteris; kadangi ES turi į visas Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) politikos priemones ir veiklos metodus kaip vieną iš pagrindinių elementų įtraukti lyčių lygybę;

kadangi visa apimantis ETB tikslas – sumažinti nacionalinių sienų įtaką, kad būtų mažinami regionų skirtumai, šalinamos likusios investavimo ir bendradarbiavimo nepaisant sienų kliūtys, stiprinama sanglauda ir skatinamas darnus ekonominis, socialinis, kultūrinis ir teritorinis vystymasis visoje Sąjungoje;

C.	kadangi ETB yra sudedamoji sanglaudos politikos dalis, nes ja didinama Sąjungos teritorinė sanglauda;

D.	kadangi valstybės narės gali naudotis ETB, kad atremtų dėl migracijos krizės kylančius iššūkius;

E.	kadangi vis dar tik nedaug Europos Sąjungos piliečių naudojasi visomis galimybėmis, kurias suteikia ES vidaus rinka ir laisvas judėjimas;

kadangi taikant pasidalijamojo valdymo, daugiapakopio valdymo ir partnerystės principus ETB programos buvo parengtos vykdant kolektyvinį procesą, pagal kurį suburiami įvairūs Europos, nacionaliniai, regioniniai ir vietiniai subjektai, kad jie galėtų tarpvalstybiniu mastu spręsti bendras problemas ir supaprastinti keitimąsi gerąja patirtimi;

G.	kadangi reikia bendrai apsvarstyti ETB struktūrą 2020 m.;

ETB Europos pridėtinė vertė, geriausia patirtis ir indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų

pažymi, kad ETB tapo vienu iš dviejų lygiaverčių 2014–2020 m. sanglaudos politikos tikslų, kuris įgyvendinamas pagal jam skirtą reglamentą; vis dėlto pabrėžia, kad ETB biudžetą sudaro 10,1 mlrd. EUR, t. y. vos 2,8 proc. sanglaudos politikos biudžeto, ir jis nesuderinamas su dideliais iššūkiais, su kuriais ETB turi susidoroti, be to, jis neatspindi jo didelės Europos pridėtinės vertės; atsižvelgdamas į tai, primena Parlamento nusivylimą derybų dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) rezultatais, ypač ETB skirtų asignavimų sumažinimu; yra įsitikinęs, kad kitu programavimo laikotarpiu padidinus ETB biudžetą bus padidinta sanglaudos politikos pridėtinė vertė; ragina griežčiau laikytis SESV 174 straipsnio dėl teritorinės sanglaudos, ypač atsižvelgiant į kaimo vietoves, pramonės pereinamojo laikotarpio vietoves bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčius regionus, pavyzdžiui, atokiausius regionus, labai retai apgyvendintus šiauriausius regionus bei salų, pasienio ir kalnuotus regionus; prašo Komisiją, įgyvendinant sanglaudos politiką, ypatingą dėmesį skirti vietovėms, kurių padėtis geografiniu ir demografiniu požiūriais yra nepalankiausia;

pažymi, kad pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus ETB buvo pertvarkytas, siekiant užtikrinti didesnį poveikį susitelkiant į temas ir orientuojantis į rezultatus ir nedarant poveikio teritoriniam požiūriui, sudarant sąlygas ir toliau įgyvendinti regioninius prioritetus; mano, kad reikia skirti daugiau dėmesio ETB ypatumams; todėl ragina geriau įvertinti ETB programas siekiant įrodyti jų poveikį ir pridėtinę vertę;

pripažįsta, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas (TVB) yra viena labai svarbi pasienio regionų, laikomų tikromis Europos integracijos laboratorijomis, vystymosi priemonė; pabrėžia, kad TVB 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. laikotarpiais išsiskyrė tuo, kad buvo aiškiai orientuotas į strategiškesnius prioritetu, ir šiais laikotarpiais buvo pasiekta geriausia praktika jungiamumo ir prieinamumo gerinimo, žinių ir inovacijų perdavimo, regioninės tapatybės stiprinimo, aplinkos problemų sprendimo, institucinių gebėjimų stiprinimo, sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo, darbo jėgos judumo, taip pat civilinės saugos, naujų partnerysčių kūrimo ir esamų stiprinimo srityse;

pripažįsta, kad tarpvalstybiniu bendradarbiavimu prisidėta prie mokslinių tyrimų, naujovių ir žinių ekonomikos rėmimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir tvaraus transporto bei judumo skatinimo, taikant tarpvalstybinį požiūrį, taip pat prisidėta prie institucinių gebėjimų stiprinimo; pabrėžia, kad integruotas teritorinis metodas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra itin svarbūs sprendžiant aplinkos apsaugos klausimus, ypač vandens, biologinės įvairovės ir energetikos srityse;

pripažįsta, kad tarpregioninis bendradarbiavimas sudarė sąlygas miestams ir regionams bendradarbiauti įvairiais klausimais ir temomis, įskaitant keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika, ir kad jis padidino daugelio regionų ir vietos politikos sričių veiksmingumą; mano, kad reikėtų panaikinti nemažą kaimo ir miestų vietovių vystymosi atotrūkį ir spręsti metropolinių regionų problemas;

mano, kad efektyvesnis tarpvalstybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas daro geografinę vietovę patrauklesnę prekybos įmonėms – kuo veiksmingiau išnaudojamos vietos, regioninės ir tarpvalstybinės galimybės bei žmogiškasis kapitalas, kad būtų galima geriau patenkinti prekybos įmonių poreikius ir lūkesčius, tačiau kartu išvengti įmonių perkėlimo į trečiąsias šalis, ES regionų gyventojų skaičiaus mažėjimo ir didesnio nedarbo;

yra įsitikinęs, kad ETB teikia didelę Europos pridėtinę vertę, nes, be kita ko, pagal plėtros ir kaimynystės politiką juo prisidedama prie taikos, stabilumo ir regioninės integracijos, taip pat visame pasaulyje skleidžiama geriausia patirtis; mano, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali suteikti pridėtinės vertės valdant migracijos krizę;

pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu maždaug 41 proc. ETB ERPF lėšų (20) bus investuota į priemones aplinkai gerinti, 27 proc. į pažangaus augimo stiprinimą, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas, o 13 proc. bus skirta integraciniam augimui skatinti vykdant veiklą, susijusią su užimtumu, švietimu ir mokymu, be to, 33 programomis bus apskritai siekiama gerinti susisiekimą tarp skirtingų šalių; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 790 mln. EUR bus skirta instituciniams gebėjimams stiprinti, sukuriant arba stiprinant bendradarbiavimo struktūras ir didinant viešųjų paslaugų veiksmingumą;

pabrėžia, kad vadovaujantis orientavimosi į rezultatus idėja reikia, kad ETB programomis būtų užtikrinamas aukštos kokybės projektų lygmens bendradarbiavimas ir būtų nustatytas naujo tipo vertinimas, kurį atliekant būtų atsižvelgiama į kiekvienos programos specifiką ir kuris padėtų sumažinti naudos gavėjų ir valdymo institucijų administracinę naštą; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas bendradarbiauti ir keistis informacija bei gerąja patirtimi, kad būtų galima atlikti vertinimus ir paskelbti gaires, susijusias su tuo, kaip orientavimasis į rezultatus gali būti geriau pritaikytas prie ETB specifikos; pripažįsta, kad visos ETB programų pridėtinės vertės negalima įvertinti vien kiekybiniais rodikliais, ir ragina Komisiją nustatyti daugiau kokybinių rodiklių, kurie geriau atspindėtų pasiektus teritorinio bendradarbiavimo rezultatus;

10.

susirūpinęs pažymi, kad vėluojama patvirtinti INTERREG programas, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti pastangas, kad jos būtų veiksmingai ir sėkmingai įgyvendinamos ir kad būtų pašalintos tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtys, taip siekiant išvengti kritinių problemų, jau paaiškėjusių per 2007–2013 m. programavimo laikotarpį; ragina Komisiją imtis visų reikiamų priemonių ETB programų įgyvendinimui paspartinti;

11.

apgailestauja, kad trūksta patikimų tarpvalstybinių duomenų ir įrodymų apie tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmingumą atsižvelgiant į veiklos rezultatų plano ataskaitų teikimą; todėl ragina Komisiją, Eurostatą ir valdymo institucijas bendradarbiaujant parengti bendrus vertinimo kriterijus, bendrai koordinuoti vieną bendrą duomenų bazę ir nustatyti patikimų duomenų tarpvalstybinio teikimo ir naudojimo metodus; atkreipia dėmesį į dabartinius integruotų teritorinių metodų įgyvendinimo iššūkius, kylančius dėl to, kad valstybių narių regioninių ir vietos valdžios institucijų įgaliojimai labai skiriasi;

12.

ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas sukurti deramai struktūrizuotas stebėjimo sistemas ir vertinimo planus, kad būtų galima geriau įvertinti pasiektus rezultatus, susijusius su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir teritorine integracija;

Indėlis į teritorinę sanglaudą

13.

pabrėžia, kad ETB itin prisidedama prie ES teritorinės sanglaudos tikslo stiprinimo integruojant įvairių sektorių politiką teritoriniu mastu; palankiai vertina Europos teritorijų planavimo stebėsenos tinklo (ESPON) tyrimą „ET2050: Territorial Scenarios and Visions for Europe“, kuris gali būti orientacinis pagrindas tolesnėms diskusijoms apie sanglaudos politikos rengimą po 2020 m.;

14.

primena apie integruotų teritorinių investicijų (ITI) ir bendruomenės inicijuotų vietos plėtros priemonių (BIVP), kurios nėra plačiai taikomos 2014–2020 m. INTERREG programose, svarbą ir ragina valstybes nares geriau jas panaudoti, pabrėždamas, kad tam būtinas aktyvesnis regioninių ir vietos įstaigų dalyvavimas; ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti naudos gavėjų informavimo ir mokymo programas;

15.

mano, kad naujos vystymosi priemonės, pvz., ITI ir BIVP, gali virsti investicijomis į socialinę, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūrą, nepalankias sąlygas turinčių miestų vietovių atgaivinimą, darbo vietų kūrimą ir kitas priemones, kuriomis būtų siekiama mažinti migrantų izoliaciją ir remti jų įtrauktį;

16.

rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti projektams, kuriais siekiama vietos teritorinius vienetus ir regionus pritaikyti prie naujos demografinės padėties ir mažinti jos nulemtą nelygybę, t. y.: 1) prie demografinių pokyčių ir migrantų srautų pritaikyti socialinę ir judumo infrastruktūrą; 2) kurti konkrečias senėjančiai visuomenei skirtas prekes ir paslaugas; 3) remti vyresnio amžiaus žmonių, moterų ir migrantų darbo galimybes, kuriomis prisidedama prie socialinės įtraukties; 4) plėsti skaitmeninius ryšius ir kurti platformas, kurios sudaro sąlygas labiau izoliuotų regionų piliečių dalyvavimui ir jų sąveikai su įvairiomis administracinėmis, socialinėmis ir politinėmis valdžios institucijų tarnybomis visais lygmenimis (vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos) ir skatiną tą dalyvavimą ir sąveiką;

17.

atkreipia dėmesį į ETB, kaip svarbios priemonės regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai stiprinti, vaidmenį salų, atokiausiuose, retai apgyvendintuose regionuose ir kalnuotose bei kaimo vietovėse; ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į lėšų naudojimą šiuose regionuose, įskaitant su trečiosiomis šalimis besiribojančius regionus, siekiant gerinti pagal ETB finansuojamų tarpvalstybinių projektų įgyvendinimą;

18.

pažymi, kad ETB papildo makroregionines strategijas sprendžiant bendras problemas didesnėse funkcinėse srityse, taip pat į teigiamą vaidmenį, kurį gali atlikti makroregioninės strategijos padedant spręsti bendras problemas, su kuriomis susiduria makroregionai;

19.

mano, kad, siekiant gerinti bendradarbiavimą ir integraciją didesnėse strateginėse vietovėse, turėtų būti siekiama geresnio tarptautinio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo koordinavimo, sinergijos ir papildomumo; ragina užtikrinti geresnį koordinavimą tarp valdymo institucijų ir makroregioninių strategijų subjektų; primygtinai ragina plėsti bendradarbiavimą ir stiprinti ETB programų sąsajas ir nuoseklumą su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis rengimo etapu, kad būtų skatinamas papildomumas ir išvengta dubliavimosi;

20.

pažymi, kad kai kurie regionai susiduria su rimtomis migracijos problemomis, bei skatina naudotis INTERREG programomis ir jas skubiai įgyvendinti siekiant įveikti, be kita ko, su pabėgėlių krize susijusius iššūkius; ragina vietos ir regionines valdžios institucijas pasienio regionuose, įskaitant su trečiosiomis šalimis besiribojančius regionus, keistis gerąja patirtimi, ypač taikant makroregionines strategijas;

Parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms

21.

pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiektus rezultatus, pvz., bendrus mokslinių tyrimų projektus, mokslinių tyrimų institutų ir bendrovių bendradarbiavimą, tarptautinių pasienio universitetų, tarpvalstybinių mokslinių tyrimų centrų, tarpvalstybinių mokymų institutų steigimą, tarpvalstybinių klasterių ir bendrovių tinklų kūrimą, tarpvalstybinius MVĮ inkubatorius ir konsultacines paslaugas, aukštųjų technologijų prekių ženklinimą siekiant pritraukti užsienio investuotojų ir t. t.; atkreipia dėmesį į INTERREG programų atliekamą svarbų vaidmenį didinant regionų konkurencingumą ir inovacijų potencialą, skatinant pažangiosios specializacijos strategijų sinergiją, klasterių bendradarbiavimą ir inovacijų tinklų plėtrą; prašo Komisijos pateikti Bendra strategine programa (Bendrųjų nuostatų reglamento (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013) I priedas)) pagrįsto ERPF ir ESF teritorinio bendradarbiavimo išsamią apžvalgą;

22.

žino, kad investicijos pažangiam augimui, t. y., be kita ko, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, stiprinti sudaro 27 proc. ERPF lėšų, skiriamų 2014–2020 m. tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms (21); taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 35 proc. tarpvalstybinių programų biudžeto lėšų skiriama pažangiam augimui remti skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas;

23.

pabrėžia, kad būtina parengti tarpvalstybinės inovacijų politikos metodus, pavyzdžiui, bendras mokslinių tyrimų ir judumo programas, bendrą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, partnerystes ir bendradarbiavimo tinklus; atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingi teisės aktai įvairiose valstybėse narėse trukdo bendroms pastangoms pradėti tarpvalstybiniu mastu vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas;

24.

primygtinai ragina, kad programų ir fondų, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus, programą „Horizontas 2020“ ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), ir kitų ES fondų sinergija ir papildomumu būtų siekiama maksimaliai padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų kiekį, poveikį ir pagerinti jų kokybę; rekomenduoja vietos ir regioninėms valdžios institucijoms visapusiškai naudotis tų fondų derinimo galimybėmis siekiant remti MVĮ bei mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, prireikus įskaitant tarpvalstybinius projektus; ragina MVĮ visapusiškai naudotis tų fondų teikiamomis galimybėmis prisidėti prie minėtų ETB programų įgyvendinimo;

25.

primygtinai ragina patvirtinti tarpvalstybines inovacijų strategijas, užtikrinant papildomumą su esamomis pažangiosios specializacijos strategijomis, taip pat su kitomis esamomis programomis ir strategijomis; ragina įvertinti tarpvalstybinės sinergijos potencialą ir sutelkti skirtingus finansavimo šaltinius;

26.

mano, kad, siekiant paremti MVĮ prieigą prie finansavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, finansinės priemonės turi būti neatsiejama ETB programų dalis, papildanti subsidijas; mano, kad išplėtus naudojimąsi finansinėmis priemonėmis būtų galima pritraukti daugiau investicijų į INTERREG projektus, kuriant naujas darbo vietas ir sudarant sąlygas pasiekti geresnius rezultatus; primena, kad techninė parama ir pritaikytos mokymo iniciatyvos yra labai svarbios, siekiant iš finansinių priemonių naudojimo gauti visą įmanomą naudą, net ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

Valdymas ir politikos koordinavimas

27.

primena, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio ETB yra visavertis sanglaudos politikos tikslas, šeštojoje sanglaudos ataskaitoje jam skiriama per mažai dėmesio; primena, jog Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG) teikia galimybių ne tik kaip priemonė Europos teritoriniam bendradarbiavimui remti ir skatinti bei tarpvalstybiniams projektams valdyti, bet ir kaip priemonė, kuria prisidedama prie visapusiškai integruoto teritorinio vystymosi, ir lanksti daugiapakopio valdymo platforma;

28.

palankiai vertina supaprastintą ETGB reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 1302/2013) ir ragina valstybes nares dėti didesnes pastangas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ETGB kurti; vis dėlto pažymi, kad šio reglamento nepakanka siekiant įveikti visas esamas teisines tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis; todėl palankiai vertina ES Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo iniciatyvą, kurioje siūloma konkreti teisinė priemonė pasienio regionams, suteikianti valstybėms narėms galimybę susitarti dėl konkrečių teisinių nuostatų; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą iki 2016 m. pabaigos atlikti tarptautinio bendradarbiavimo kliūčių analizę, kurioje bus ieškoma sprendimų ir bus pateikta gerosios patirties pavyzdžių; prašo Komisijos į šią analizę įtraukti pasienio regionų poreikių tyrimą; susidomėjęs laukia 2015 m. rugsėjo 21 d. pradėtų Komisijos ES masto viešųjų konsultacijų dėl likusių tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūčių rezultatų; prašo Komisijos atliekant analizę atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas ir į šių viešųjų konsultacijų rezultatus;

29.

mano, kad INTERREG programos, laikantis susitartų programos prioritetų, sutartos intervencijos logikos ir papildant jas kitu tinkamu finansavimu, turėtų padėti spręsti migracijos ir prieglobsčio problemas ir skatinti veiksmingą integracijos politiką; ragina pasinaudoti Komisijos atvirai deklaruojamu pasirengimu greitai išnagrinėti ir patvirtinti 2014–2020 m. veiklos programų pakeitimus, kai jų prašo atitinkamos valstybės narės ir tik siekiant spręsti pabėgėlių krizės problemas;

30.

mano, kad galima platesniu mastu taikyti finansines priemones ragina kaip lanksčius mechanizmus, kurie turi būti naudojami kartu su subsidijomis; pabrėžia, kad jeigu finansinės priemonės bus įgyvendinamos veiksmingai, jos gali labai padidinti finansavimo poveikį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog reikia aiškių, nuoseklių ir tikslingų finansinių priemonių taikymo taisyklių, siekiant padėti supaprastinti pasirengimo ir įgyvendinimo procesą lėšų valdytojams ir gavėjams; atkreipia dėmesį į galimybę naudotis Europos investicijų banko (EIB) finansų inžinerijos ir techninės pagalbos priemonių teikiamomis konkrečiomis žiniomis ir praktine patirtimi;

31.

pabrėžia, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu galimas iniciatyvos INTERREG programų ir kitų ES finansuojamų programų papildomumas buvo nepakankamai įvertintas; ragina nustatyti tinkamus koordinavimo mechanizmus siekiant užtikrinti ESI fondų ir kitų Bendrijos ir nacionalinių finansavimo priemonių, pvz., programos „Horizontas 2020“, veiksmingą koordinavimą, papildomumą ir sinergiją, taip pat su ESIF ir EIB priemonėmis;

32.

ragina į valdymo institucijų vertinimo planus įtraukti vykdomus vertinimus, daugiausia dėmesio skiriant konkrečiam programų sinergijos veiksmingumo vertinimui;

33.

pabrėžia, kad tarpvalstybinės darbo rinkos tampa vis svarbesnės ir teikia didžiulę gerovės ir darbo vietų kūrimo dinamiką; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai išnaudoti INTERREG programų teikiamas galimybes siekiant palengvinti tarpvalstybinį darbo jėgos judumą, be kita ko, skatinant laikytis vienodų galimybių principo, prireikus pakoreguojant administracinę ir socialinę reglamentavimo sistemą ir sustiprinant visų valdymo lygmenų dialogą;

34.

mano, kad itin svarbu didinti ETB programų ir EURES tarnybų tinklo sinergiją ir papildomumą, nes jos atlieka itin svarbų vaidmenį pasienio regionuose, kuriuose daug gyventojų važinėja į dirbti į kitą, su jų šalimi besiribojančią, valstybę; ragina valstybes nares ir regionus visapusiškai išnaudoti EURES užimtumo tarnybų teikiamas užimtumo ir profesinio judumo visoje ES galimybes;

35.

yra įsitikinęs, kad rengiant INTERREG programas itin svarbūs daugiapakopio valdymo bei partnerystės principai ir faktinis Europos elgesio kodekso įgyvendinimas;

Supaprastinimas

36.

pabrėžia, kad, nepaisant to, kad yra atskiras ETB reglamentas, teritorinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimą reikėtų dar labiau supaprastinti, ir ragina aukšto lygio grupę supaprastinimo klausimais1, prieš pradedant rengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ETB ir INTERREG programų planą laikotarpiui po 2020 m., apsvarstyti supaprastinimo ir paramos gavėjų administracinės naštos mažinimo priemones;

37.

ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių veiksmų, siekiant supaprastinti ataskaitų teikimo, audito ir valstybės pagalbos taisykles ir suderinti procedūras; primygtinai ragina parengti standartinius reikalavimus visoms INTERREG programoms atsižvelgiant į kiekvieną politikos aspektą;

38.

ragina valstybes nares supaprastinti savo nacionalines nuostatas ir vengti perteklinio reglamentavimo; ragina įgyvendinti e. sanglaudą ir supaprastinti administracines procedūras;

39.

pabrėžia, kad, visada atsižvelgiant į skaidrumo ir atskaitomybės poreikį, reikia išplėsti ir supaprastinti nuostatas dėl pilietinės visuomenės privačių subjektų įtraukimo; rekomenduoja kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, nes jos gali suteikti įvairios naudos, tačiau gali sukelti ir interesų konfliktą, kuris turėtų būti tinkamai sprendžiamas ir teisiškai privalomomis, ir neprivalomomis priemonėmis; ragina Komisiją teikti savalaikes, nuoseklias ir aiškias gaires dėl finansinių priemonių taikymo ETB programose;

40.

pažymi, kad visos augimo ir užimtumo programų supaprastinimo priemonės turėtų būti taikomos ir INTERREG programoms;

41.

pabrėžia, kad supaprastinimo priemonių taikymo srityje svarbu sukurti naudos gavėjų kontrolės mechanizmus;

42.

mano, kad pirmiausia turėtų būti sujungiamos vietinės pajėgos ir skatinamas subjektų skirtingose sienų pusėse tarpusavio pasitikėjimas, o finansinės priemonės gali būti vertinga pagalba imantis šių veiksmų;

Būsimos rekomendacijos

43.

mano, kad ETB įrodė savo veiksmingumą ir reikia toliau plėtoti jo potencialą; atkreipia dėmesį į jo potencialą už regioninės politikos ribų tokiose srityse kaip bendroji rinka, skaitmeninė darbotvarkė, užimtumas, judumas, energetika, moksliniai tyrimai, švietimas, kultūra, sveikata bei aplinkos apsauga, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares išsaugoti ETB kaip svarbią priemonę, skiriant jam svarbesnį vaidmenį įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m. ir iš esmės didinant jo biudžetą;

44.

mano, kad turėtų būti išlaikyta esminė bendradarbiavimo filosofija ir esama ETB struktūra, įskaitant pagrindinio paramos gavėjo principo laikymąsi, taip pat turi būti akcentuojamas tarpvalstybinis komponentas; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę, remiantis 25 metų patirtimi, nustatyti suderintus kriterijus, kurie būtų grindžiami ne tik gyventojų skaičiumi, bet ir socialiniais ir ekonominiais bei teritoriniais ypatumais;

45.

pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo prie ES išorės sienų pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir Europos kaimynystės priemonę svarbą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad geroji patirtis, leidžianti sumažinti administracinę naštą pagal INTERREG programas teikiamos paramos gavėjams, galėtų būti taikoma prie ES išorės sienų įgyvendinamoms programoms;

46.

primena apie vadinamojo mažų projektų fondo teikiamas plačiosios visuomenės bendradarbiavimo galimybes – iš šio fondo skiriamos lėšos mažiems ir labai mažiems projektams piliečių dalyvavimui skatinti, skiriant ypatingą dėmesį mažiems tarpvalstybiniams besiribojančių regionų bendradarbiavimo projektams; ragina skatinti tokių projektų finansavimą, primindamas, kad tam reikės papildomų su supaprastinimu ir lankstumu susijusių veiksmų;

47.

ragina bendrai parengti pasienio regionų strategijas, siekiant skatinti integruotą ir tvarų teritorinį vystymąsi, įskaitant integruotų metodų įgyvendinimą ir platinimą bei administracinių procedūrų ir teisinių nuostatų suderinimą abiejose sienos pusėse; pažymi, kad svarbu skatinti subalansuotą teritorinį vystymąsi regionų viduje;

48.

mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti tarpvalstybinio bendradarbiavimo kalnuotose pasienio vietovėse skatinimui, pirmenybę teikiant kaimo vietovėms;

49.

pabrėžia, kad vienas iš Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslų turėtų būti bendradarbiavimas kultūros srityje; todėl mano, kad turėtų būti labiau skatinamas tarpvalstybinių teritorijų, turinčių tokį pat kultūros ir kalbinį paveldą, bendradarbiavimas kultūros ir švietimo srityse;

50.

ragina regionines ir vietos įstaigas atlikti svarbesnį vaidmenį ir aktyviau dalyvauti teikiant pasiūlymus dėl ETB, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, jį valdant ir vertinant, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie regionai jau turi tokius įgaliojimus;

51.

ragina Komisiją apsvarstyti vaidmenį, kurį finansinės priemonės atlieka papildydamos subsidijas; mano, gal itin svarbu glaudžiai bendradarbiauti su EIB paramos MVĮ srityje ir sutelkti Komisijos ir EIB finansinę ir techninę praktinę patirtį, kad ja būtų naudojamasi kaip investicijų katalizatoriumi; ragina Komisiją ir EIB geriau suderinti finansines priemones su teritorinio bendradarbiavimo tikslais;

52.

ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas apsvarstyti Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo pasiūlymą sukurti naują teisinę priemonę, skirtą sanglaudos politikai po 2020 m., atsižvelgiant į ex post vertinimų, 2014–2020 m. programų įgyvendinimo ir atitinkamo poveikio vertinimo rezultatus;

53.

ragina Komisiją ir valstybes nares 2016 m. inicijuoti struktūrizuotas ES lygmens diskusijas, kuriose dalyvautų daug suinteresuotųjų subjektų, dėl ETB ateities po 2020 m. siekiant parengti sanglaudos politiką po 2020 m.; pabrėžia, kad šiose diskusijose visų pirma turėtų būti aptarti su ETB struktūra ir programų biudžeto paskirstymo procedūra susiję klausimai, taip pat reikėtų aptarti naujus mechanizmus, kuriais būtų galima užtikrinti platesnį į rezultatus orientuotos koncepcijos taikymą; primygtinai ragina Komisiją dirbti kartu su Regionų komitetu ir atitinkamais pilietinės visuomenės ir regioniniais suinteresuotaisiais subjektais;

54.

ragina ES vadovautis teritorine vizija, grindžiama Žaliąja knyga dėl teritorinės sanglaudos (COM(2008)0616), ir pažymi, kad ateinančiu programavimo laikotarpiu po 2020 m. gali būti svarbi ir būsima Baltoji knyga dėl teritorinės sanglaudos;

Visuomenės informuotumo ir matomumo didinimas

55.

apgailestauja dėl mažo visuomenės informuotumo apie ETB programas ir nepakankamo jų matomumo ir ragina efektyviau skleisti informaciją apie ETB programų tikslus, jų teikiamas galimybes ir įgyvendinimo būdus, taip pat, a posteriori, užbaigus projektus pasiektus rezultatus; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas sukurti bendradarbiavimo mechanizmus ir plačias oficialiai įtvirtintas platformas, kad būtų užtikrinamas geresnis matomumas ir didinamas informuotumas; ragina Komisiją nustatyti ir plačiai paskleisti informaciją apie ETB programomis ir projektais iki šiol pasiektus rezultatus;

56.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ETBG vaidmenį, kurį ji gali atlikti kaip efektyvumo skatinimo priemonė, skirta pasienio regionų vietos poreikiams patenkinti;

57.

pripažįsta vietos subjektų vaidmens ir projektams rengti teikiamos paramos svarbą ir skatina valdymo institucijas stiprinti dabartines skatinimo priemones, tokias kaip teritoriniai kontaktiniai punktai;

58.

pažymi, kad siekiant užtikrinti sėkmingą teritorinio vystymosi ir visos sanglaudos politikos finansinių priemonių naudojimą būtinas geras Komisijos, EIB ir vietos bei regioninių valdžios institucijų bendradarbiavimas; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad būtina stiprinti keitimąsi patirtimi ir žiniomis tarp EK ir EIB ir tarp vietos ir regioninės valdžios institucijų;

59.

pripažįsta, kad svarbų vaidmenį atlieka teritorinis (vietos lygmens) skatinimas, informacijos sklaida, informuotumo didinimas vietos lygmeniu ir parama projektams, todėl ragina valdymo institucijas sustiprinti naudingas priemones, kaip antai teritoriniai kontaktiniai punktai;

60.

ragina Komisiją, valdymo institucijas ir visus suinteresuotuosius subjektus geriau koordinuoti savo veiksmus siekiant teikti kritinę projektų teminių pasiekimų analizę, pabrėžiant ir sėkmingus projektus, ir trūkumus, ir pateikti rekomendacijas laikotarpiui po 2020 m., tuo pat metu užtikrinant skaidrumą ir artumą piliečiams;

o o

61.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.

(5) OL L 77, 2014 3 15, p. 95.

(6) OL L 77, 2014 3 15, p. 11.

(7) OL L 77, 2014 3 15, p. 27.

(8) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(9) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(10) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0015.

(11) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0068.

(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.

(13) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0384.

(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.

(15) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(16) http://www.dat.public.lu/eu-presidency/Events/Informal-Ministerial-Meetings-on-Territorial-Cohesion-and-Urban-Policy-_26-27-November-2015_-Luxembourg-City_/Material/IMM-Territorial-_LU-Presidency_---Input-Paper-Action-3.pdf.

(17) Europos Komisijos pranešimas spaudai IP/15/5686.

(18) „Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 422 „Tarpvalstybinis bendradarbiavimas ES“.

(19) http://cor.europa.eu/en/documentation/studies/Documents/ EGTC_MonitoringReport_2014.pdf.

(20) Komisijos komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ I priedas (Europos teritorinis bendradarbiavimas / INTERREG).

(21) Komisijos komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ I priedas (Europos teritorinis bendradarbiavimas / INTERREG).

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/21

P8_TA(2016)0322

Išmetamųjų teršalų matavimo automobilių sektoriuje tyrimai

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo (2016/2090(INI))

(2018/C 204/03)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 226 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą (ES) 2016/34 dėl Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 198 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto preliminarų pranešimą (A8-0246/2016),

kadangi SESV 226 straipsnyje yra nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis Europos Parlamentas gali sudaryti laikiną tyrimo komitetą, kuris, nepažeisdamas nacionalinių ar Sąjungos teismų jurisdikcijos, tirtų įtariamus pažeidimus ar netinkamą administravimą įgyvendinant Sąjungos teisę, ir kadangi tai yra svarbus Parlamento priežiūros įgaliojimų elementas;

kadangi, remdamasis Pirmininkų sueigos pasiūlymu, Parlamentas 2015 m. gruodžio 17 d. nusprendė sudaryti Tyrimo komitetą, kuris tirtų įtariamus pažeidimus įgyvendinant Sąjungos teisę išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje srityje, ir nusprendė, kad šis komitetas pateiks rekomendacijas, kurias manys esant reikalingas šiuo klausimu;

kadangi Tyrimo komitetas veikia vadovaudamasis darbo planu, kurį sudaro:

—	klausymų dalyvaujant liudininkams ir ekspertams siekiant surinkti aktualius žodinius įrodymus programa,

—	prašymai į klausymus pakviestiems liudininkams ir ekspertams pateikti įrodymus raštu,

—	prašymai Komisijai, valstybių narių valdžios institucijoms ir kitiems susijusiems veikėjams pateikti dokumentus siekiant surinkti raštiškus aktualius įrodymus,

—	dvi misijos informacijai vietoje rinkti,

—	informaciniai susirinkimai ir tyrimai, užsakyti naudojant komiteto dalykinei informacijai skirtą biudžetą,

—	oficiali Parlamento Teisės tarnybos nuomonė raštu dėl svečių, kurie teismo procese gali būti liudininkais, kvietimo;

D.	kadangi Tyrimo komitetas yra nusiuntęs valstybėms narėms, Sąjungos institucijoms ir kitiems organams įvairius klausimynus ir savo interneto svetainėje paskelbė viešą kvietimą teikti įrodymus;

E.	kadangi vykstančio tyrimo rezultatai gali duoti pridėtinės vertės Sąjungos tipo patvirtinimo sistemai;

F.	kadangi savo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime Parlamentas paprašė Tyrimo komitetą per šešis mėnesius nuo veiklos pradžios pateikti preliminarų pranešimą;

kadangi Tyrimo komiteto pobūdis neleidžia komitetui pateikti jokių galutinių išvadų, kurias būtų galima priimti atliekant tyrimą, kol komitetas nuspręs, kad įvykdė savo įgaliojimus; kadangi šiame preliminariame pranešime Tyrimo komitetui per anksti teikti pastabas dėl įvairių savo įgaliojimų aspektų;

H.	kadangi žodiniai ir rašytiniai įrodymai, kurie buvo pateikti Tyrimo komitetui ir kuriuos jis šiuo metu yra išnagrinėjęs, patvirtina, kad reikia toliau tirti visus klausimus, kuriuos komitetas yra įgaliotas tirti;

ragina Tyrimo komitetą tęsti savo darbą ir visapusiškai įgyvendinti savo įgaliojimus, kuriuos jam suteikė Parlamentas savo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu, ir remia visus veiksmus ir iniciatyvas, kuriomis siekiama įgyvendinti minėtus įgaliojimus;

prašo Pirmininkų sueigos ir Biuro remti visas priemones, kurių Tyrimo komitetui reikia, kad galėtų įvykdyti savo įgaliojimus, ypač priemones, susijusias su leidimais rengti klausymus ir neeilinius posėdžius, ekspertų ir liudininkų išlaidų kompensavimu, misijomis ir kitomis tinkamai pagrįstomis techninėmis priemonėmis;

prašo Komisiją užtikrinti skubią paramą ir visišką skaidrumą padedant Tyrimo komitetui vykdyti darbą, visapusiškai atsižvelgiant į lojalaus bendradarbiavimo principą, teikiant visokeriopą galimą techninę ir politinę paramą, ypač greičiau pateikiant reikalaujamus dokumentus; tikisi, kad atitinkami dabartiniai Komisijos nariai ir generaliniai direktoratai, taip pat visi, kad buvo atsakingi ankstesnėmis kadencijomis, visapusiškai bendradarbiaus; prašo valstybes nares visapusiškai laikantis lojalaus bendradarbiavimo principo teikti Tyrimo komitetui būtiną techninę ir politinę paramą, visų pirma sudarant Komisijai galimybę greičiau pateikti reikalaujamus dokumentus ir, jei dokumentams pateikti reikia valstybių narių sutikimo, paskubinant savo tokio sutikimo suteikimo vidaus procedūras;

prašo valstybių narių vyriausybių, parlamentų ir kompetentingų institucijų padėti Tyrimo komitetui atlikti savo užduotis, visapusiškai laikantis Sąjungos teisėje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo;

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 113, 1995 5 19, p. 2.

(2) OL L 10, 2016 1 15, p. 13.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/23

P8_TA(2016)0333

Naujo energijos rinkos modelio kūrimas

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujo energijos rinkos modelio kūrimo (2015/2322(INI))

(2018/C 204/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 114 ir 194 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus susitarimą 21-ojoje JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 5 d. Komisijos komunikatą „Elektros energijos vidaus rinkos kūrimas ir geriausių viešojo įsikišimo rezultatų užtikrinimas“ (C(2013)7243) ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Gamybos pakankamumas elektros energijos vidaus rinkoje. Viešojo įsikišimo gairės“ (SWD(2013)0438),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 9 d. Komisijos komunikatą „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ (COM(2014)0910),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ (COM(2015)0339),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Energetikos sąjungos dokumentų rinkinys. Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio. Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas“ (COM(2015)0082),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos viešos konsultacijos dėl naujo energijos rinkos modelio“ (COM(2015)0340),

—	atsižvelgdamas 2014 m. spalio 23–24 d. Tarybos išvadas dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Tarybos išvadas dėl energetikos sąjungos,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl energetikos sąjungos valdymo sistemos,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (2),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (3),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (4),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (5),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 256/2014 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje, kuriuo pakeičiamas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 736/96 (6),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą (7),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (8),

—	atsižvelgdamas į trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį,

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos rengimo (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“ (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo pasekmių vietos ir regioniniu lygmenimis (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Siekiant naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje“ (12),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (13),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB (14),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl postūmio energijos vidaus rinkai (15),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo (16),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio siekis. Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas“ (17),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0214/2016),

kadangi vykdant Komisijos su elektros energijos rinka susijusius planus turi būti užtikrintas realus rinkos modelio pakeitimas ir prisidedama prie tiekimo saugumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir jungiamųjų dujotiekių plėtros, taip pat turi būti užtikrintas Europos energijos vidaus rinkos sukūrimas;

B.	kadangi energijos rinkų integracija, kartu su visų rinkos veikėjų, įskaitant gaminančius vartotojus, integracija, padės pasiekti Sutartyje numatytus saugesnės, įperkamos, efektyvios ir aplinkai nekenkiančios energijos tiekimo tikslus;

C.	kadangi, norint pasiekti klimato ir energetikos tikslus, ateityje energetikos sistema turės būti lankstesnė, o tam reikalingos investicijos į visus keturis lankstumo sprendimus – lanksčią gamybą, tinklų plėtrą, paklausos lankstumą ir kaupimo įrenginius;

D.	kadangi daugiau kaip pusė elektros energijos Europos Sąjungoje pagaminama neišskiriant šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

kadangi integruojant elektros energijos rinkas privaloma laikytis SESV 194 straipsnio, kuriame numatyta, kad Europos energetikos politika užtikrinamas energijos rinkos veikimas ir energijos tiekimo saugumas, skatinamas taupymas efektyviau vartojant energiją, atsinaujinančių energijos formų plėtojimas ir energetikos tinklų sujungimas; kadangi valstybių narių energijos rūšių derinio nustatymas ir energijos išteklių naudojimo sąlygos yra nacionalinės kompetencijos klausimai;

kadangi vykdant daugiašalį bendradarbiavimą įgyta teigiama patirtis yra pavyzdys siekiant stipresnės regioninės rinkos atsakomybės (vykdant regionines saugumo užtikrinimo iniciatyvas (RSUI), pvz., CORESO ir Perdavimo sistemos operatoriaus (TSC) saugumo bendradarbiavimą, dalyvaujant penkiašaliame energetikos forume, aukšto lygio grupėje Pietų ir Vakarų Europos tinklų jungiamųjų linijų klausimais, įgyvendinant Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), bendrąjį daugiašalį Šiaurės šalių rezervą ir rinkų balansavimą bei Centrinės ir Rytų Europos rinkų sujungimą); kadangi jų modelis apima taisykles, kuriomis užtikrinama, kad pajėgumai būtų iš anksto pakankamai paskirstyti, kad būtų matomas poreikis investuoti į mažiau aplinką teršiančias elektrines;

G.	kadangi keliose valstybėse narėse prognozuojami nepakankami gamybos pajėgumai, dėl kurių netolimoje ateityje gali nutrūkti elektros energijos tiekimas, jei nebus sukurti būtini atsarginiai mechanizmai;

kadangi nacionalinės pajėgumų rinkos apsunkina elektros rinkų integravimą ir yra nesuderinamos su bendros energetikos politikos tikslais, todėl turėtų būti naudojamos tik kaip paskutinė priemonė, prieš tai apsvarsčius visus kitus variantus, įskaitant ir platesnį kaimyninių šalių tinklų sujungimą, reagavimo į paklausą priemones ir kitas regioninės rinkos integravimo formas;

I.	kadangi Europa yra įsipareigojusi pakeisti elektros energijos rinkos modelį ir visų pirma palengvinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą, o tai reiškia naujus lankstumo poreikius ir tiekimo saugumui skirtų rinkos programų įgyvendinimą;

J.	kadangi Sutartyse apibrėžtas energetinio saugumo tikslas bus būtinas energetikos sąjungos konsolidavimui ir kadangi dėl to reikės išsaugoti ir (arba) įgyvendinti atitinkamas priemones jam užtikrinti;

kadangi siekiant užtikrinti kuo didesnį viešųjų investicijų veiksmingumą, kad būtų įgyvendinti saugios, tvarios ir konkurencingos energijos rinkos įgyvendinimui būtini veiksmai, labai svarbu suderinti Europos strateginių investicijų fondą su kitais konkrečiais energetikos srities finansavimo šaltiniais, kaip antai Europos infrastruktūros tinklų priemone;

L.	kadangi glaudesnis bendradarbiavimas regioniniu lygmeniu yra būtinas ir jis turėtų padėti sustiprinti rinkos integraciją Europos lygmeniu;

kadangi dėl energijos mokesčių, didelių apmokestinimo išlaidų, savavališko kainų reguliavimo, administracinės naštos, subsidijų, tarpvalstybinio bendradarbiavimo stokos ir elektros tinklų jungčių kai kuriuose regionuose nebuvimo ir per mažai išnaudojamo paklausos valdymo užkertamas kelias gerai veikiančiai elektros energijos vidaus rinkai ir taip atitolinama visapusiška atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinkos integracija;

N.	kadangi visi rinkos dalyviai turėtų prisidėti prie sistemos subalansavimo, kad būtų užtikrinamas didžiausias elektros energijos tiekimo saugumas pagrįstomis kainomis visuomenei ir ekonomikos sektoriui;

kadangi, atlikus sąnaudų ir naudos analizę, tikslingai šalinant esamus trūkumus, elektros tinklų sujungimo tarp tam tikrų valstybių narių lygį vidutiniu laikotarpiu padidinus iki 15 proc. pagerėtų energijos tiekimo saugumas ir būtų panaikintos energetinės salos; pabrėžia, kad, siekiant pašalinti likusias Europos elektros energijos rinkos veikimui trukdančias kliūtis, be kiekybinio tikslo, itin svarbu užtikrinti atvirą jungiamųjų linijų prieigą ir galimybę jomis naudotis;

P.	kadangi dėl augančios atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies elektros energijos rūšių derinyje reikalingos stabilios lanksčių ir tvarių energijos išteklių atsargos ir lanksčios technologijos, pvz., energijos kaupimo ir paklausos valdymo;

Q.	kadangi, siekiant padidinti energijos rinkų lankstumą ir efektyvumą, svarbiausia priemonė yra energijos kaupimas, bet kadangi vis dar nėra reglamentavimo mechanizmo, kad būtų galima pasinaudoti veiksminga kaupimo sistema;

R.	kadangi neseniai Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) savo tyrime „Rinkų sustiprinimas“ (angl. „Re-Powering Markets“) pateikė naudingų rekomendacijų (18);

S.	kadangi tinkamo modelio ir deramai įgyvendinta Europos energijos rinka turi galimybę iš esmės sustiprinti Europos energetinį saugumą ir nepriklausomybę, visų pirma tiekėjų, nuo kurių Sąjunga yra priklausoma, atžvilgiu;

T.	kadangi, siekiant sukurti tikrą energijos rinką, reikia skubiai panaikinti likusias ES energetines salas;

palankiai vertina minėtą 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą dėl naujo energijos rinkos modelio ir sutinka su nuomone, kad pertvarkyta energijos rinka ir įgyvendinti galiojantys teisės aktai turėtų sustiprinti regioninį bendradarbiavimą visais energijos tiekimo ir paklausos aspektais, o daugiausia dėmesio turėtų būti geresnėms, decentralizuotoms ir lankstesnėms rinkoms, kad būtų galima užtikrinti tinkamai reguliuojamą, rinka paremtą sistemą, kurią taikant būtų galima pasiekti visus ES nustatytus 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslus;

mano, kad novatoriški elementai, dėl kurių prireikė naujo elektros energijos rinkos modelio, yra šie:

—	padidėjusi atsinaujinančiųjų energijos išteklių, už kuriuos atlyginama pagal rinkos vertę, dalis;

—	didesnė nacionalinių rinkų integracija plėtojant jungiamąsias linijas;

—	pažangiųjų elektros energijos tinklų ir naujų decentralizuotų gamybos technologijų, suteikiančių galimybę vartotojams aktyviau dalyvauti tiek kaip vartotojams, tiek kaip gamintojams, ir geriau valdyti paklausą, plėtojimas;

palankiai vertina tai, kad siekiant paversti ES atsinaujinančiųjų energijos išteklių srities lydere, yra sukurta nauja energijos sąjungos strategija, ir pažymi, kad siekiant šio tikslo reikės iš esmės pakeisti Europos elektros energijos sistemą;

palankiai vertina tai, kad nauja energijos sąjungos strategija yra dar naudingesnė energijos vartotojams, siūlo jiems daug galimybių dalyvauti energijos rinkose ir užtikrina geresnę vartotojų apsaugą;

ragina pakoreguoti Europos rinkų reglamentavimo sistemą, kad galėtų didėti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ir būtų panaikintos esamos tarpvalstybinio reglamentavimo spragos; pabrėžia, kad kuriant naują elektros energijos rinkos modelį labiau decentralizuotai energetikos sistemai turi būti remiamasi rinkos principais, kad būtų skatinamos investicijos, užtikrinama MVĮ prieiga prie energijos rinkos ir sudarytos galimybės tvariam ir efektyviam elektros energijos tiekimui pasitelkus stabilią, integruotą ir pažangią energetikos sistemą; mano, kad ši sistema turėtų skatinti ir remti lanksčius energijos kaupimo sprendimus, reagavimo į paklausą technologijas, lanksčią gamybą, platesnį tinklų sujungimą ir tolesnę rinkos integraciją, nes tai padės remti ir integruoti į rinką vis didesnę dalį atsinaujinančiųjų energijos išteklių; pabrėžia, kad tiekimo saugumui ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui bus reikalingos likvidžios trumpalaikės (kitos paros ir vienos dienos) rinkos ir ilgalaikiai kainų signalai;

mano, kad vienas iš svarbiausių veiksmų siekiant Europos energijos rinkos yra visiškas trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio įgyvendinimas visose valstybėse narėse; todėl ragina Komisiją pasirūpinti, kad būtų įgyvendinta visa esama reglamentavimo sistema;

ragina naujam elektros energijos rinkos modeliui taikyti holistinį į ateitį orientuotą požiūrį, pripažįstant didėjančią vadinamųjų gaminančių vartotojų svarbą decentralizuotai gaminant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją vadovauti dalyvaujamajam procesui, kad ES lygmeniu būtų pasiektas bendras praktinis gaminančių vartotojų apibrėžties supratimas; prašo Komisijos įtraukti į persvarstytą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą naują skyrių dėl gaminančių vartotojų, kad būtų panaikintos pagrindinės kliūtys individualiam atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui energijos gamybai ir jos vartojimui ir paskatintos investicijos;

mano, kad geriausias būdas pasiekti integruotą visos ES elektros energijos rinką – strategiškai nustatyti būtiną integracijos lygį, kurį reikėtų pasiekti, kad būtų atkurtas rinkos dalyvių pasitikėjimas ir visų pirma užtikrintas tinkamas esamų teisės aktų įgyvendinimas;

ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti kuriant lankstų ir decentralizuotą Europos elektros energijos vidaus rinkos modelį, kad būtų stiprinamas nacionalinių perėjimo prie kitų energijos išteklių strategijų koordinavimas, ir neleisti, kad ilgalaikės energijos gamybos pajėgumų rinkos ir mechanizmai trukdytų siekti SESV 114 ir 194 straipsniuose nustatytų tikslų;

10.

mano, kad stipresnę Europos elektros energijos vidaus rinką galima sukurti remiantis stipresniais su kainomis susijusiais signalais didmeninėje rinkoje pasitelkiant kainas, atspindinčias tikrąjį išteklių trūkumą ir perteklių, įskaitant kainų šuolius, kurie kartu su kitomis priemonėmis atlieka signalų vaidmenį vykdant investicijas į naujus pajėgumus ir lanksčias paslaugas; primena, kad perėjimas prie pasiūlos stygių atspindinčių kainų reiškia geresnį reagavimą į paklausą ir kaupimą, taip pat veiksmingesnę rinkos stebėseną ir kontrolės priemones, kad būtų kovojama su galimu piktnaudžiavimu padėtimi rinkoje, visų pirma siekiant apsaugoti vartotojus; mano, kad vartotojų įtraukimas yra vienas iš svarbiausių tikslų siekiant efektyvaus energijos vartojimo, taip pat mano, kad reikėtų atlikti nuolatinius vertinimus, ar realų pasiūlos stygių atspindinčios kainos iš tikrųjų lemia pakankamas investicijas į elektros energijos gamybos pajėgumus;

11.

pabrėžia, kad ES elektros energijos vidaus rinkai taip pat įtaką daro importas iš trečiųjų šalių, kuriose taikoma visiškai kitokia teisinė ir reguliavimo sistema, įskaitant branduolinės saugos ir saugumo, aplinkosaugos ir su klimato kaita susijusius reikalavimus; ragina Komisiją deramai į tai atsižvelgti rengiant naują energijos rinkos modelį, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ES ir ne ES šalių energijos gamintojams ir kad Europos vartotojams būtų tiekiama saugi, tvari ir įperkama energija;

12.

mano, kad investicijoms energetikos srityje reikalinga stabili ir nuspėjama ilgalaikė sistema ir kad ES susiduria su iššūkiu įtvirtinti pasitikėjimą įvedus naujas taisykles;

13.

ragina visiems pasiūlymams, dėl kurių diskutuojama, numatyti atitinkamą pereinamąjį laikotarpį ir atlikti išsamią sąnaudų ir naudos analizę;

14.

pabrėžia bendros sistemos atitikties regioniniu lygmeniu analizės, kurią koordinuoja Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) ir Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E), svarbą ir todėl ragina kaimyninių rinkų perdavimo sistemos operatorius parengti bendrą Komisijos patvirtintą metodiką; pabrėžia milžinišką stipresnio regioninio bendradarbiavimo potencialą;

15.

pabrėžia koordinuoto ilgalaikio planavimo svarbą siekiant veiksmingai plėtoti energijos perdavimo infrastruktūrą ir elektros energijos rinkas Europoje; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikalingas tvirtesnis regionų bendradarbiavimas, ir atkreipia dėmesį į sėkmingus esamus regioninius rinkos modelius, pvz., „Nord Pool“;

16.

patvirtina valstybių narių teisę nustatyti energijos išteklių naudojimo sąlygas savo nacionaliniame energijos rūšių derinyje pagal Sutarties nuostatas, kuriose teigiama, kad Europos energetikos politika turi užtikrinti energijos rinkos veikimą, energijos tiekimo saugumą, skatinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir atsinaujinančių energijos formų plėtojimą, taip pat skatinti energetikos tinklų sujungimą; pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas suteiktų galimybę sutaupyti ir būtų naudingas Europos energetikos sistemai, ir turėtų būti pagrįstas standartine skaidria regiono sistemos metodika ilgalaikiams pakankamumo poreikiams įvertinti, taip pat susitarimu dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis elektros energijos krizės atveju, ypač kai tokia krizė turi tarpvalstybinį poveikį; todėl šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją pateikti persvarstytą sistemą; taip pat ragina Komisiją atsižvelgti į tai teikiant pasiūlymą dėl teisės akto;

17.

primena, kad branduolinę energiją naudojančios valstybės narės turėtų tai daryti laikydamosi ES saugos standartų, vidaus energijos rinkos reglamentų ir valstybės pagalbos taisyklių;

18.

pažymi, kad energijos vartojimo efektyvumas, reagavimas į paklausą, energijos kaupimo pajėgumai ir elektros tinklo plėtra, visų pirma pasitelkiant pažangiuosius tinklus, veiksmingai naudojamos elektros tinklų jungtys ir tolesnė nacionalinių tinklų plėtra ir vystymas yra itin svarbūs norint užbaigti kurti elektros energijos vidaus rinką ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, ir primena principą „svarbiausia – veiksmingumas“, kurio laikantis pirmiausia turi būti vykdomos su paklausa susijusios investicijos, o ne investicijos į tinklą ir tiekimą; apgailestauja, kad elektros tinklų jungtyse valstybėse narėse ir tarp jų vis dar esama didelių spragų, tai sukelia tinklo apkrovas ir labai silpnina veiklos saugumą bei apsunkina tarpvalstybinę prekybą energija; apgailestauja dėl to, kad ribojami perdavimo pajėgumai siekiant subalansuoti nacionalinę gamybą ir kaip vidaus spragų šalinimo priemonė; ragina, kad skirtingiems regionams būtų nustatyti skirtingi elektros tinklų jungimo tikslai, atspindintys realius rinkos srautus ir nustatyti atlikus atitinkamą sąnaudų ir naudos analizę, kurie būtų pagrįsti ENTSO-E dešimties metų tinklo planu, jei laikomasi minimalių Europos Sąjungos nustatytų tikslų; mano, kad šiomis aplinkybėmis taip pat labai svarbu imtis veiksmų prieš nekoordinuotus ciklinius srautus, visų pirma Vidurio ir Rytų Europos regione; pabrėžia, kad sukurtų tarpvalstybinių pajėgumų prieinamumas yra ne mažiau svarbus, nes didėja valstybių narių pajėgumų apribojimai;

19.

pažymi, kad reikėtų parengti naujus metodus trūkumams pašalinti ir tokiam pažangiajam elektros energijos paskirstymo tinklui sukurti, kuris sudarytų galimybes sklandžiai integruoti ir teikti decentralizuotų generatorių, gaminančių vartotojų ir vartotojų paslaugas;

20.

pakartoja, kad remia ES regioninio sąveikumo tikslus; tačiau pripažįsta, kad neoptimalus esamos infrastruktūros panaudojimas kelia grėsmę tokių tikslų įgyvendinimui; pabrėžia, kad optimalus esamos infrastruktūros panaudojimas yra būtinas Europos energijos rinkai, todėl prašo Komisijos spręsti šį klausimą būsimame pasiūlyme dėl teisės akto;

21.

ragina optimaliai įgyvendinti elektros energijos vidaus rinkos teisės aktų sistemą ir užtikrinti jos įgyvendinimą, o Komisiją ir ACER – toliau spręsti problemas didmeninėse rinkose, kai taikoma praktika neatitinka reglamento (EB) Nr. 714/2009 reikalavimų; ragina ACER sustiprinti esamų jungiamųjų linijų pajėgumo apribojimų reguliavimo priežiūrą;

22.

pažymi, kad norint sukurti elektros energijos vidaus rinką ir kartu padidinti konkurenciją būtinos sąlygos yra tikslingas ir plataus užmojo tinklų atnaujinimas bei struktūrinių tinklo apkrovų šalinimas; laikosi nuomonės, kad kainų zonų konfigūravimo klausimą reikėtų aptarti dalyvaujant visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams ir atsižvelgiant į ACER kompetenciją bei ENTSO-E prekybos zonų peržiūrą; pabrėžia, kad pasiūlos zonų padalijimas galėtų būti prasmingas kaip paskutinė rinkos ekonomikos priemonė, nes taip būtų matomas tikrasis elektros energijos stygius tam tikruose regionuose; mano, jog tais atvejais, kai elektros tinklai yra glaudžiai integruoti, dėl padalinimo į kainų zonas turėtų būti sprendžiama kartu su visomis susijusiomis kaimyninėmis valstybėmis, siekiant užkirsti kelią neveiksmingam tinklo naudojimui ir tarpvalstybiniam pajėgumų mažėjimui, nes tai nesuderinama su vidaus rinka;

23.

supranta, kad dėl žemos energijos kainos didmeninėse rinkose ir dėl jos įtakos investicijoms, taip pat dėl poreikio kurti mechanizmus, kad gamybos pajėgumai būtų pritaikyti lankstumui, kuris reikalingas reaguojant į paklausą, kelios valstybės narės turėjo sukurti pajėgumų mechanizmus, nes nebuvo bendro europinio požiūrio, o jų vartojimo rinka pasižymėjo specifiniais elementais;

24.

skeptiškai vertina išimtinai nacionalinius ne rinka pagrįstus pajėgumų mechanizmus ir rinkas, nes jie nesuderinami su energijos vidaus rinkos principais ir dėl jų atsiranda rinkos iškraipymų, netiesioginių subsidijų brandžioms technologijoms ir didelių sąnaudų galutiniams vartotojams; todėl pabrėžia, kad bet koks pajėgumų mechanizmas ES turi būti sukurtas tarpvalstybinio bendradarbiavimo pagrindu, atlikus kruopščius jo reikalingumo tyrimus ir laikantis ES taisyklių, reglamentuojančių konkurenciją ir valstybės pagalbą; mano, kad geresnė nacionalinės energijos gamybos integracija į ES energijos sistemą ir jungiamųjų linijų sustiprinimas galėtų leisti sumažinti pajėgumų mechanizmų poreikį ir jų kainą;

25.

ragina tarpvalstybinius pajėgumų mechanizmus leisti naudoti tik tada, kai, be kita ko, įgyvendinami šie kriterijai:

jų poreikis patvirtintas nuodugniais regioninės gamybos ir tiekimo padėties pakankamumo tyrimais, įskaitant jungtis, saugojimą, reagavimą į paklausą ir tarpvalstybinės gamybos išteklius, ir jie pagrįsti vienoda, standartine ir skaidria visoje ES taikoma metodika, kurią taikant nustatytas aiškus pavojus nepertraukiamam tiekimui;

b)	nėra kitų pigesnių ir mažiau rinkos požiūriu intervencinių alternatyvių priemonių, tokių kaip visapusiška rinkos integracija netaikant tarpvalstybinių elektros energijos prekybos apribojimų kartu su tiksliniais tinklo ir (arba) strateginiais rezervais;

jų kūrimas paremtas rinka ir yra nediskriminacinis elektros energijos kaupimo technologijų, bendro reagavimo į paklausą, stabilių atsinaujinančiosios energijos šaltinių ir įmonių dalyvavimo kitose valstybėse narėse požiūriu, kad nebūtų tarpvalstybinio kryžminio subsidijavimo ir pramonės sektoriaus ir kitų klientų diskriminavimo ir kad būtų užtikrinama, jog bus apmokami išskirtinai tiekimo saugumui būtini pajėgumai;

d)	jų modelis apima taisykles, kuriomis užtikrinama, kad pajėgumai būtų iš anksto pakankamai paskirstyti, kad būtų matomas atitinkamas poreikis investuoti į mažiau aplinką teršiančias elektrines;

e)	įtraukiamos tvarumo ir oro kokybės taisyklės, kad būtų atsisakyta taršiausių technologijų (šiomis aplinkybėmis būtų galima atsižvelgti į išmetamųjų teršalų normą);

26.

pabrėžia, kad, be naujo energijos rinkos modelio, būsimos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūros yra itin svarbios iniciatyvos, atversiančios energijos kaupimo galimybes;

27.

mano, kad naujų ir esamų elektros energijos kaupimo sprendimų plėtojimas bus neišvengiamas perėjimo prie naujos energetikos veiksnys ir kad naujo rinkos modelio taisyklės turėtų padėti įgyvendinti skirtingas susijusias technologijas palaikančią sistemą;

28.

mano, kad energijos kaupimas yra naudingas daugeliu aspektų, pvz., sudaro galimybę reaguoti į paklausą, padeda subalansuoti elektros energijos tinklą ir suteikia priemonių kaupti perteklinę atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją; ragina persvarstyti esamą reglamentavimo sistemą, kad būtų paskatintas energijos kaupimo sistemų diegimas ir kiti lankstumą užtikrinantys sprendimai, leidžiantys naudoti daugiau kintančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių – tiek centralizuotų, tiek paskirstytų – mažesnėmis į energijos sistemą perkeliamomis ribinėmis sąnaudomis; pabrėžia, kad esamoje reglamentavimo sistemoje reikia sukurti atskirą turto kategoriją elektros energijos arba energijos kaupimo sistemoms, atsižvelgiant į dvejopą energijos kaupimo sistemų pobūdį – gamybą ir paklausą;

29.

todėl ragina sukurti naują rinkos modelį, kad būtų panaikintos techninės kliūtys ir diskriminacinės tinklo kodeksų nuostatos energijos kaupimo atžvilgiu, taip pat kad būtų sąžiningai taikomi mokesčiai, vengiant dvigubų išlaidų už energijos įkrovimą ir iškrovimą, ir galiausia būtų sukurta rinka, kurioje skatinami greitai reaguojantys ir lankstūs ištekliai; mano, kad, kai bus sukurta pakankamai nebrangių kaupimo variantų (jei taip atsitiks), pagrindas pajėgumų rinkoms greitai išnyks;

30.

pabrėžia, kad reikia skatinti energijos saugojimo sistemų naudojimą ir sudaryti vienodas sąlygas, kuriomis energijos saugojimas gali varžytis su kitomis lankstumo galimybėmis, pagrįstomis technologijų požiūriu neutraliu energijos rinkos kūrimu;

31.

todėl ragina sukurti technologijų atžvilgiu neutralų energijos rinkos modelį, kad būtų galima pasinaudoti skirtingais atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstais energijos saugojimo sprendimais, pvz., ličio jonų baterijomis, šilumos siurbliais ar vandenilio kuro elementais, kaip galimybe papildyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos pajėgumus; taip pat ragina sukurti aiškiai apibrėžtus mechanizmus, kad būtų pasinaudota pertekline produkcija ir apribojimais;

32.

ragina Komisiją išaiškinti kaupimo padėtį skirtinguose elektros grandinės etapuose ir leisti perdavimo ir paskirstymo operatoriams investuoti į energijos kaupimo paslaugas ir jas naudoti tinklų balansavimo ir kitų papildomų paslaugų reikmėms;

33.

atkreipia dėmesį į didėjančią energijos ir papildomų paslaugų įvairovę, kurią ateityje galėtų užtikrinti energijos kaupimas; todėl ragina apibrėžti elektros kaupimą taip, kad būtų atsižvelgta į jo dvejopą pobūdį (elektros energijos suvartojimą ir tiekimą), ir pašalinti su reguliavimu susijusias kliūtis elektros kaupimui;

34.

ragina persvarstyti esamą reglamentavimo sistemą, siekiant skatinti naudoti energijos kaupimo sistemas ir kitas lankstumo galimybes, kad į energijos sistemą centralizuotai arba decentralizuotai nedidelėmis ribinėmis sąnaudomis būtų tiekiama daugiau kintančiųjų atsinaujinančiųjų išteklių energijos;

35.

ragina į reglamentavimo sistemą įtraukti elektros sistemoje naudojamų energijos kaupimo įrenginių apibrėžtį;

36.

ragina esamoje reglamentavimo sistemoje, greta elektros gamybos, tinklo eksploatavimo ir vartojimo, nustatyti naują elektros energijos kaupimo sistemų kategoriją;

37.

pabrėžia, kad dujų jungtys ir nacionalinių neatidėliotinų priemonių koordinavimas grindžiami metodais, kuriais vadovaudamosi valstybės narės gali bendradarbiauti didelių dujų tiekimo sutrikimų atveju;

38.

pažymi, kad tarpvalstybinė konkurencija gali būti naudinga vartotojams, nes keleto energijos tiekėjų veikimas decentralizuotoje rinkoje gali paskatinti naujų pažangių energijos paslaugų įmonių atsiradimą;

39.

ragina toliau plėtoti išskirtinai energijos rinką sąžiningai paskirstant sąnaudas ir naudą visiems energijos vartotojams ir gamintojams, kuri būtų pagrįsta nuosekliai taikomais galiojančiais teisės aktais, tiksliniu energijos perdavimo ir skirstymo infrastruktūros gerinimu, glaudesniu regionų bendradarbiavimu, geriau sujungtais tinklais, energijos vartojimo efektyvumu, reagavimo į paklausą schemomis ir kaupimu, taip pat gebančią teikti tinkamus ilgalaikius signalus, kad būtų užtikrinta saugi elektros sistemos priežiūra ir atsinaujinančiųjų šaltinių plėtra, kartu atsižvelgiant į specifines nuo nacionalinės elektros sistemos atskirtų regionų elektros rinkos ypatybes ir taip skatinant energijos tiekimo įvairinimą bei didesnę konkurenciją, siekiant padidinti energijos tiekimo saugumą;

40.

pabrėžia, kad efektyvus energijos vartojimas yra pagrindinis energijos sąjungos strategijos principas, nes tai – veiksmingas teršalų išmetimo mažinimo, vartotojų lėšų taupymo ir ES priklausomybės nuo iškastinio kuro importo mažinimo būdas;

41.

pripažįsta, kad šiuo metu labai svarbus energetinis lankstumas ir pajėgumas, ir juos reikėtų tinkamai įvertinti perspektyviame rinkos modelyje, nes jie yra vienas kitą papildantys elementai;

42.

pabrėžia, kad Europos elektros energijos rinka turi būti grindžiama rinkos poreikiais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad dinamiškas kainų sudarymas atlieka įspėjimo ir orientavimo funkcijas ir gali neabejotinai tapti svarbiu veiksniu užtikrinant veiksmingumą, o kartu ir gerai veikiančią elektros energijos rinką;

43.

pabrėžia, kad pagal laiko intervalus kintamos elektros energijos kainos gali paskatinti paklausos lankstumą, o jis gali padėti pasiekti paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą ir išlyginti kintančiųjų atsinaujinančiųjų išteklių gamybos modelius; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, jog svarbu, kad elektros energijos kainos atspindėtų realias išlaidas elektros energijai;

44.

pabrėžia, kad gamintojai ir investuotojai, tikėdamiesi ateityje sulaukti kainų šuolių, gali būti paskatinti investuoti į lanksčius sprendimus, kaip antai energijos kaupimą, veiksmingą energijos vartojimą, pasiūlos valdymą, atsinaujinančiųjų išteklių gamybos pajėgumus, itin veiksmingas modernias dujomis kūrenamas elektrines ir hidroakumuliacines elektrines; ragina, net esant dideliems kainų šuoliams, susilaikyti nuo kišimosi į didmeninę rinką; ragina vykdant bet kokį planuotą laipsnišką reguliuojamų vartotojų kainų, kurios mažesnės už gamybos sąnaudas, panaikinimą atsižvelgti į pažeidžiamų vartotojų, kuriems gresia energijos nepriteklius, poreikius;

45.

pabrėžia, kad būtina visapusiška atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracija į elektros tinklą; ragina dėti daugiau pastangų skatinant ir didinant dalyvavimą derinant paslaugas, ir mano, kad sutrumpinus prekybos pabaigos laiką, suderinus prekybos intervalus su atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiu ir suteikus galimybę pateikti bendrus gamintojų, esančių skirtingose valstybėse narėse, pasiūlymus, būtų gerokai lengviau siekti šio tikslo;

46.

ragina užbaigti vidaus rinkos integraciją ir suderinimo bei rezervo paslaugas, skatinant likvidumą ir tarpvalstybinę prekybą visais prekybos laikotarpiais; ragina sparčiau siekti plataus užmojo tikslinio modelio tikslų, susijusių su einamosios paros ir balansavimo rinkomis, pradedant prekybos pabaigos laiko suderinimu ir energijos produktų pusiausvyros užtikrinimu;

47.

ragina Komisiją teikti pasiūlymus, kuriais būtų leidžiama taikyti priemones, siekiant sumažinti įplaukų riziką nuo 20 iki 30 m., kad investicijos į naują mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybą būtų iš tiesų grindžiamos rinkos poreikiais, pvz., bendromis investicijomis, kurių riziką pagal sutartį pasidalytų stambūs vartotojai ir elektros energijos gamintojai, arba ilgalaikių sutarčių rinka, pagrįsta vidutinių išlaidų apmokestinimu;

48.

mano, kad elektros energijos tiekimo ir pagalbinių paslaugų sutartys turėtų būti skiriamos pagal rinkos ekonomikos principą; mano, kad toks atviras konkursas, nesvarbu, nacionalinis ar tarpvalstybinis, turi būti neutralus technologijų požiūriu ir jame turi galėti dalyvauti energijos kaupimo įrenginių operatoriai;

49.

palankiai vertina tai, kad ES didėja atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis; pabrėžia, kaip svarbu nustatyti stabilias, ekonomiškai efektyvias atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo paramos už ilgalaikes investicijas sistemas, kurios išliktų aktualios ir trumpuoju laikotarpiu būtų lengvai pritaikomos, taip pat atitiktų nacionalinius poreikius ir aplinkybes, kad būtų galima palaipsniui panaikinti subsidijas brandžioms atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijoms; palankiai vertina tai, kad nemažai atsinaujinančiosios energijos technologijų išlaidų požiūriu netrukus galės konkuruoti su tradicinėmis gamybos formomis; pažymi, jog reikia dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad paramos programos būtų tinkamai parengtos, o energijai imliems pramonės sektoriams, kuriems gresia anglies dioksido nutekėjimas, daromas poveikis būtų kuo mažesnis;

50.

pabrėžia skaitmeninių technologijų svarbą siunčiant informaciją apie kainas, nes tai suteikia galimybę reagavimą į paklausą paversti lankstumo šaltiniu; todėl ragina parengti plataus užmojo energijos sektoriaus skaitmeninimo strategiją, apimančią, be kita ko, pažangiųjų tinklų ir pažangiųjų skaitiklių naudojimą ir mobiliųjų programų, interneto platformų ir duomenų centrų kūrimą;

51.

pažymi, kad, remdamosi 2020 m. strategija, valstybės narės, nepriklausomai nuo padėties rinkoje, privalo laikytis konkrečių kiekybinių tikslų, kokią visos sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir todėl pabrėžia atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimo svarbą pasitelkiant konkurencijos ir išlaidų veiksmingumu paremtą politiką, tačiau kartu pripažįsta, kad yra daugybė skirtingų atsinaujinančiosios energijos technologijų, kurios pasiekusios skirtingus išsivystymo lygius ir pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl joms negalima taikyti vieno visiems tinkančio modelio; šiomis aplinkybėmis primena svarbų ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) vaidmenį ir mano, kad investicijų skatinimas labiau atitinka rinkos sąlygas nei fiksuoti supirkimo tarifai ir bendrasis lengvatinis vertinimas;

52.

primygtinai pabrėžia, kad, didėjant atsinaujinančiųjų išteklių energijos techninėms galimybėms ir jų naudojimui, subsidijavimo taisyklės, pvz., supirkimo priemokos, turi būti labiau pritaikytos prie rinkos sąlygų, kad elektros energijos vartotojų išlaidos nebūtų per didelės;

53.

įspėja dėl energijos tiekimo tikslų painiojimo su klimato politikos tikslais; ragina nuosekliai stiprinti ATLPS ir pertvarkyti rinką, kad ji taptų lankstesnė ir kad ateityje anglies dioksido ir degalų kainos galėtų aktyviau skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą;

54.

primena, jog 2014 m. valstybės pagalbos gairėse reikalaujama, kad nuo 2016 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojai prisiimtų pusiausvyros užtikrinimo atsakomybę, kuri apibrėžiama kaip gamintojų pareiga kompensuoti trumpalaikius nukrypimus nuo ankstesnių tiekimo įsipareigojimų tais atvejais, kai egzistuoja likvidi vienos dienos rinka; pabrėžia, kad nukrypus nuo operatoriaus paskelbto plano turi būti nustatoma atitinkama kompensacinė energijos kaina; primena galiojančias Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos nuostatas, atsinaujinančiųjų išteklių energijai suteikiančias prioritetinę prieigą ir paskirstymą; kai pradės veikti performuota elektros energijos rinka, ragina įvertinti ir persvarstyti šias nuostatas, nes tai užtikrintų vienodas sąlygas ir būtų geriau atsižvelgiama į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ypatumus;

55.

turėdamas omenyje subsidiarumo principą ragina valstybes nares, pradedant regioniniu lygmeniu, derinti veiksmus dėl tolesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimo, siekiant sustiprinti energijos rinkos ekonominį efektyvumą, kad būtų pasiekti bendri Europos tikslai ir sustiprintas tinklo stabilumas; mano, kad jokia valstybė narė, plačiau nepasitarusi ir nebendradarbiaudama regioniniu ar ES lygmeniu, neturėtų priimti sprendimų, kurie galėtų daryti didelę įtaką kaimyninėms valstybėms; primena, kad daugeliu atvejų atsinaujinantieji energijos ištekliai yra tvirtai susiję su vietove; ragina Komisiją siekti, kad būtų sukurta vienodesnė Europos atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimo sistema;

56.

rekomenduoja valstybėms narėms svarstyti galimybę priimti reglamentavimo sistemą, kuria galutiniai vartotojai būtų skatinami užsiimti savarankiška gamyba ir vietiniu energijos saugojimu;

57.

yra įsitikinęs, kad ne tik atsinaujinantieji energijos ištekliai, bet ir visi kiti saugūs ir tvarūs energijos ištekliai, kurie padeda siekti tikslo palaipsniui mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, laikantis neseniai sudaryto COP21 visuotinio susitarimo, ir toliau bus svarbūs gaminant elektros energiją;

58.

pažymi, kad, nustatant koncesijos režimą, skirtą hidroelektrinių išteklių naudojimui ir sektoriaus atvėrimui konkurencijai, svarbus koordinavimas ES lygmeniu, kad būtų išvengta rinkų iškraipymų ir skatinamas veiksmingas išteklių naudojimas;

59.

pažymi, kad elektros energijos rinkos pertvarka pateisins vartotojų lūkesčius teikdama realią naudą, atsirandančią naudojant naujas technologijas, ypač susijusias su mažo anglies dioksido kiekio teršalus išmetančia atsinaujinančiąja energija, dėl kurios valstybės narės tampa tarpusavyje priklausomos energetinio saugumo srityje;

60.

pabrėžia, kad kol nėra visapusiškai sujungtos elektros tinklo sistemos su atitinkamomis kaupimo galimybėmis, įprastas bazinės apkrovos generavimas tebėra būtina tiekimo saugumo užtikrinimo sąlyga;

61.

pabrėžia, kad reikėtų labiau atsižvelgti į skirstomųjų tinklų operatorių vietos ir regioninę atsakomybę už energetikos sąjungą, atsižvelgiant į tai, kad energijos sektorius tampa vis labiau decentralizuotas, 90 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių yra sujungti su skirstomuoju tinklu, o skirstomųjų tinklų operatoriai (STO) yra įsitvirtinę vietos lygmeniu; primena, jog visoms valstybėms narėms svarbu įgyvendinti trečiojo energetikos dokumentų rinkinio reikalavimus, susijusius su perdavimo ir skirstomųjų tinklų atskyrimu, ypač atsižvelgiant į didesnį STO vaidmenį, duomenų prieinamumo ir valdymo srityje; pabrėžia, kad reikėtų labiau atsižvelgti į PSO ir STO sąsają: mano, kad tinkamų verslo modelių įgyvendinimas, specialiai pritaikyta infrastruktūra ir suderinta parama galėtų paskatinti veiksmingą reagavimą į paklausą kiekvienoje valstybėje narėje ir tarp valstybių;

62.

primygtinai ragina valstybes nares nustatyti teisinius ir administracinius mechanizmus, būtinus siekiant paskatinti vietos bendruomenių dalyvavimą gaminant elektros energiją suteikiant jiems galimybių tapti suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant nedidelio masto atsinaujinančiosios elektros energijos gamybos projektus;

63.

pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija dažniausiai tiekiama į skirstomuosius tinklus, netoli vartojimo tinklo, todėl ragina STO atlikti svarbesnį pagalbinį vaidmenį ir labiau įsitraukti į Europos reglamentavimo sistemos modelio kūrimą ir reguliavimo institucijų veiklą, susijusią su gairių juos dominančiais klausimais (pvz., reagavimo į paklausą valdymu, lankstumu ir kaupimu, taip pat glaudesniu STO ir PSO bendradarbiavimu) rengimu;

64.

ragina skatinti būtinas investicijas į pažangiųjų tinklų technologijas ir skirstomuosius tinklus, kad būtų geriau integruotas didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis ir geriau pasirengta skaitmeninimui; atsižvelgdamas į tai mano, kad STO turi būti skiriamas svarbesnis vaidmuo duomenų rinkimo ir platinimo srityje ir kad duomenų apsauga turi būti užtikrinta visais atvejais, pasinaudojant valstybių, kuriose visur įdiegti pažangieji skaitikliai, patirtimi;

65.

pabrėžia regioninio požiūrio svarbą kuriant trūkstamą elektros infrastruktūrą, kuri būtina tvariam elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, siekiant panaikinti (energijos) tinklo apkrovą ir baigti kurti energijos vidaus rinką;

66.

laikosi nuomonės, kad STO yra neutralūs rinkos tarpininkai, iš įvairių šaltinių gaunantys duomenis, kuriuos jie, vartotojui sutikus, nediskriminuodami gali teikti įgaliotoms trečiosioms šalims, kartu užtikrindami, kad vartotojai ir toliau galėtų kontroliuoti savo duomenis; mano, kad STO skatina rinkos vystymąsi ir atlieka vis svarbesnį aktyvių sistemos valdytojų, technologijų įsisavintojų, duomenų valdytojų ir inovatorių vaidmenį; mano, jog reikia nustatyti aiškias taisykles siekiant užtikrinti, kad STO galėtų veikti kaip neutralūs rinkos tarpininkai; pažymi, kad STO, kaip ir kiti rinkos dalyviai, gali remti vietos valdžios institucijas teikdami joms duomenis, kuriais remdamosi jos savo teritorijoje galėtų pereiti prie naujos energetikos;

67.

pabrėžia būtinybę visais sprendimų priėmimo lygmenimis spartinti energetikos infrastruktūros projektų leidimų suteikimo procesą;

68.

mano, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą regionuose ir tarp jų vadovaujant Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) ir bendradarbiaujant su ENTSO-E, visų pirma tarpvalstybinio poveikio vertinimo klausimu, tačiau valstybėms narėms paliekant atsakomybę užtikrinti energijos tiekimo saugumą; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą svarbiausi veiksniai yra tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir jungiamosios linijos;

69.

palankiai vertina ACER veiklą ir ragina šiai agentūrai skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad ji galėtų vykdyti savo dabartines ir būsimas užduotis ir pareigas ir strategiškai planuoti savo veiklą patikimu vidutinės trukmės laikotarpiu;

70.

pažymi, kokia svarbi veiksminga, nešališka ir nuolatinė Europos energijos rinkų priežiūra, užtikrinant tikros energijos vidaus rinkos, kuriai būdinga laisva konkurencija, tinkami kainų signalai ir tiekimo saugumas, veikimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia ACER svarbą ir tikisi, kad Komisija išreikš poziciją dėl naujų ir didesnių ACER įgaliojimų sprendžiant tarpvalstybinius klausimus;

71.

ragina ACER remti ir derinti pastangas siekiant didinti regioninį bendradarbiavimą, susijusį su sistemos saugumu ir tinkamumu; laikosi nuomonės, kad įgaliojimų sprendžiant su energijos tiekimo saugumu susijusius klausimus perdavimas viršvalstybinio lygmens institucijoms turėtų būti vykdomas tik tada, jeigu tai duotų akivaizdžios naudos visai elektros sistemai ir jei numatyta pakankama atskaitomybė;

72.

ragina suteikti ACER įgaliojimus priimti sprendimus aktyvesnio regioninio bendradarbiavimo sprendžiant tarpvalstybinius ir tarpregioninius klausimus koordinavimo srityje, visų pirma vykdant regionines saugumo užtikrinimo iniciatyvas (RSUI) ir optimizuojant energijos išteklių valdymą, kad vykdant tokį koordinavimą būtų paisoma šalių ypatumų, jis būtų paremtas sąnaudomis, būtų taikomi rinkos kriterijai ir rengiamos tinkamos veiksmingos energijos rinkos stebėsenos priemonės siekiant sukurti energetikos sąjungą, tačiau kad tam nereikėtų steigti naujos milžiniškos institucijos;

73.

pažymi, kad Komisijos pasiūlymai dėl naujo energijos rinkos modelio apsiriboja energetikos sektoriumi; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę persvarstyti gamtinių dujų rinkos modelį, kad būtų išspręstos dujų sektoriaus problemos (pvz., kintanti ES dujų paklausa, turto nuvertėjimas, kainų nustatymo sistemos, tolesnė rinkos integracija, ACER ir Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) vaidmenys);

74.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL C 200, 2014 6 28, p. 1.

(2) OL L 211, 2009 8 14, p. 1.

(3) OL L 211, 2009 8 14, p. 15.

(4) OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

(5) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(6) OL L 84, 2014 3 20, p. 61.

(7) OL L 33, 2006 2 4, p. 22.

(8) OL L 304, 2011 11 22, p. 64.

(9) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 24.

(10) OL C 36, 2016 1 29, p. 62.

(11) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0065.

(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0359.

(13) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

(14) OL L 211, 2009 8 14, p. 55.

(15) OL C 93, 2016 3 9, p. 8.

(16) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0444.

(17) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0445.

(18) http://www.iea.org/publications/freepublications/publication/REPOWERINGMARKETS.pdf

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/35

P8_TA(2016)0334

ES šildymo ir vėsinimo strategija

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES šildymo ir vėsinimo strategijos (2016/2058(INI))

(2018/C 204/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) sudarytą Paryžiaus susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM(2016)0051),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080),

—	atsižvelgdamas 2014 m. spalio 23–24 d. Tarybos išvadas dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos,

—	atsižvelgdamas į trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB,

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“ (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo (4),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8–0232/2016),

kadangi šildymui ir vėsinimui suvartojama beveik 50 proc. galutinės ES energijos paklausos, iš kurių 80 proc. naudojama pastatuose; kadangi šildymo ir vėsinimo sektorius turėtų atspindėti 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (angl. COP 21); kadangi ES energetikos ir klimato tikslus atitinkantis šildymo ir vėsinimo sektorius ne vėliau kaip 2050 m. turi būti grindžiamas 100 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o to galima pasiekti tik mažinant mūsų suvartojamos energijos kiekį ir visapusiškai taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas (energijos vartojimo efektyvumas kaip svarbiausias kuras)“;

B.	kadangi kiekvienas papildomas sutaupytos energijos procentas dujų importą leidžia sumažinti 2,6 proc. (5);

C.	kadangi reikia imtis aktyvesnių veiksmų tiek mažinant pastatų šildymo paklausą, tiek perkeliant likusią paklausą nuo importuoto iškastinio kuro deginimo individualiuose katiluose prie tvarių šildymo ir vėsinimo galimybių, laikantis strategijos „Europa 2050“ tikslų;

kadangi pastatams tenka didžiulė bendros galutinės suvartojamos energijos dalis ir kadangi didesnis energijos vartojimo efektyvumas pastatuose ir reagavimo į paklausą programos gali atlikti labai svarbų vaidmenį subalansuojant energijos paklausą ir patenkinant piko paklausą, o tai skatina perteklinio pajėgumo mažinimą ir gamybos, valdymo ir transportavimo sąnaudų mažinimą;

kadangi atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis lėtai augo (2012 m. sudarė 18 proc. patiektos pirminės energijos), tačiau vis dar esama milžiniškų galimybių visuose lygmenyse ir valstybėse narėse turėtų būti toliau didinama atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir atgautos šilumos energijos dalis šildymo ir vėsinimo sektoriuje;

kadangi ES šildymo ir vėsinimo rinka yra susiskaidžiusi dėl savo vietinio pobūdžio, susijusių technologijų skirtumų ir atitinkamų ekonominės veiklos subjektų įvairovės; kadangi vietinis ir regioninis aspektas yra itin svarbus nustatant tinkamą šildymui ir vėsinimui taikomą politiką, projektuojant ir diegiant šildymo ir vėsinimo infrastruktūrą ir konsultuojantis su vartotojais, siekiant pašalinti kliūtis ir padidinti šildymo ir vėsinimo efektyvumą ir tvarumą;

G.	kadangi biomasė sudaro 89 proc. visos ES suvartojamos atsinaujinančiosios šildymo energijos ir 15 proc. visos ES suvartojamos šildymo energijos ir turi dideles galimybes toliau teikti svarbius ir ekonomiškai efektyvius didėjančios šildymo paklausos sprendimus;

H.	kadangi šildymas ir vėsinimas – geriausias pavyzdys, kad su energija susijusiems sprendimams, apimantiems horizontalų požiūrį į energetikos sistemų projektavimą ir visą ekonomiką, reikia taikyti holistinį, integruotomis sistemomis pagrįstą požiūrį;

atsižvelgiant į tai, kad šildymui ir vėsinimui sunaudojama labai daug iš iškastinio kuro gaunamos pirminės energijos (75 proc.) ir tai labai trukdo mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, spartina klimato kaitą ir labai kenkia aplinkai; kadangi šildymo ir vėsinimo sektorius turėtų visapusiškai prisidėti prie ES klimato ir energetikos tikslų įgyvendinimo ir kadangi, vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gegužės 22 d. išvadomis, atsižvelgiant į vietos sąlygas palaipsniui turėtų būti panaikintos subsidijos iškastinio kuro naudojimui šiame sektoriuje;

J.	kadangi apskaičiuota, kad pramonės ir kituose komerciniuose procesuose pagaminto šilumos kiekio, kuris iššvaistomas atmosferoje arba vandenyje (ir nėra produktyviai panaudojamas), pakaktų visiems ES šildymo poreikiams patenkinti gyvenamuosiuose ir tretinio sektoriaus pastatuose;

K.	kadangi pastatų sektorius ES išmeta maždaug 13 proc. viso išmetamo CO2 kiekio;

L.	kadangi pažangių ir efektyvių šildymo arba vėsinimo sistemų naudojimas turi vykti drauge ir derėti su visapusišku šiluminės izoliacijos procesu, tokiu būdu sumažinant energijos paklausą ir vartotojų sąnaudas, padedant sumažinti energijos nepriteklių bei kuriant vietines kvalifikuoto darbo vietas;

kadangi energetikos sąjungoje tinkamai įgyvendinus visapusiškos ir integruotos šildymo ir vėsinimo strategijos parengimo priemones, jomis ES tiek verslui, tiek vartotojams teikiamos didelės galimybės sumažinti bendras pramonės energijos sąnaudas, padidinti konkurencingumą ir sumažinti vartotojų sąnaudas;

N.	kadangi ES reglamentavimo sistemomis atkreipiamas dėmesys į bendruosius tikslus, tačiau būtina tikra pažanga šildymo ir vėsinimo pertvarkos, kuri yra platesnės energijos sistemos pertvarkos dalis, srityje;

kadangi atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ypač elektros, vaidmens optimizavimo tikslas bendrame energijos tinkle geriau integruojant šildymo ir vėsinimo priemones bei transportą prisideda prie energijos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, priklausomybės nuo energijos importo mažinimo, namų ūkių energijos sąskaitų mažinimo ir ES pramonės konkurencingumo didinimo;

kadangi veiksmingiausias šių bendrų tikslų siekimo būdas – suteikti galių ir paramos vietos ir regiono valdžios institucijoms kartu su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, taikyti visapusiškai integruotomis sistemomis grindžiamą požiūrį į miestų planavimą, infrastruktūros vystymą, būsto fondo statybą ir renovaciją ir naują pramonės plėtrą, kad būtų kuo labiau padidinti galimi poveikiai kitoms sritims, efektyvumas ir kita abipusė nauda;

Q.	kadangi pastatų energinis naudingumas taip pat priklauso nuo tinkamų energetikos sistemų naudojimo; kadangi šildymo ir vėsinimo sektoriuje turėtų būti laikomasi principų „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir „energijos vartojimo efektyvumas kaip svarbiausias kuras“;

R.	kadangi plataus užmojo tikslai intensyviai renovuoti esamą pastatų fondą sukurtų milijonus darbo vietų Europoje, ypač MVĮ, padidintų energijos vartojimo efektyvumą ir atliktų esminį vaidmenį užtikrinant kuo mažesnį energijos vartojimą šildymui ir vėsinimui;

S.	kadangi projektuojant didelio energinio naudingumo ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius viešuosius ir gyvenamuosius pastatus būtina atkreipti dėmesį į architektūrą, miestų planavimą, šilumos srautų paklausos tankumą ir Europos klimato zonų įvairovę;

kadangi esama didelės nepanaudotos atliekinės šilumos ir centralizuoto šildymo sistemų naudojimo galimybės, atsižvelgiant į tai, kad Europoje prieinama perteklinė šilumos energija viršija bendrą šilumos paklausą visuose Europos pastatuose, taip pat į tai, kad 50 proc. bendros ES šilumos paklausos gali būti patenkinama centralizuotu šildymu;

U.	kadangi didelė Europos gyventojų dalis gyvena vietovėse, ypač miestuose, kuriuose peržengiamos oro kokybės normos;

kadangi numatoma, jog šildymo ir vėsinimo veikla išliks didžiausiu energijos paklausos Europoje šaltiniu, ir kadangi gamtinės dujos ir SND yra plačiai naudojamos siekiant patenkinti šią paklausą, o jų naudojimas galėtų būti optimizuotas įdiegiant itin efektyvų energijos kaupimą; kadangi tolesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro prieštarauja ES prievolėms klimato ir energijos srityse ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams;

W.	kadangi šiuo metu skirtingose Europos klimato zonose esama didelių metinių energijos sąnaudų šildymui skirtumų – vidutiniškai nuo 60 iki 90 kWh/m2 Pietų Europos šalyse ir nuo 175 iki 235 kWh/m2 Vidurio ir Šiaurės Europoje;

X.	kadangi veiksmingų šildymo ir vėsinimo sprendimų diegimas turi didelį potencialą paskatinti pramonės ir paslaugų sektoriaus raidą Europoje, ypač atsinaujinančiųjų išteklių energetikos srityje, taip pat didesnės pridėtinės vertės kūrimą atokiuose ir kaimo regionuose;

Y.	kadangi energija tapo socialiniu turtu ir turi būti užtikrinta galimybė juo naudotis; kadangi vis dėlto ne visi piliečiai gali gauti prieigą prie energijos – Europoje yra daugiau kaip 25 mln. asmenų, kuriems labai sunku ją gauti;

Z.	kadangi efektyvaus energijos vartojimo politikoje turėtų būti sutelktas dėmesys į ekonomiškai efektyviausius būdus gerinti pastatų energinį naudingumą mažinant šilumos paklausą ir (arba) prijungiant pastatus prie didelio efektyvumo alternatyvų;

AA.	kadangi žemas vartotojų informuotumo apie mažą šildymo sistemų efektyvumą lygis yra vienas iš veiksnių, labiausiai lemiančių dideles energijos sąnaudas;

AB.	kadangi gerai termiškai izoliavus būstus yra naudos tiek aplinkai, tiek naudotojams – mažėja jų sąskaitos už energiją;

AC.	kadangi 72 proc. vienos šeimos gyvenamų namų šildymo ir vėsinimo energijos paklausos suvartojama kaimo ir vidutiniškai apgyvendintose vietovėse;

AD.	kadangi gamta grindžiami sprendimai (kaip antai tinkamai išdėstyti gatvių želdynai, apželdinti stogai ir sienos, užtikrinantys pastatų izoliaciją ir pavėsį jiems) sumažina energijos poreikį, nes reikia mažiau šildyti ir vėsinti;

AE.	kadangi 85 proc. pastatuose suvartojamos energijos naudojama patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti, o 45 proc. šildymo ir vėsinimo energijos ES sunaudojama būsto sektoriuje;

AF.	kadangi pramonė, bendradarbiaudama su vietos valdžios institucijomis, turi atlikti svarbų vaidmenį geresnio atliekinės šilumos ir vėsumos panaudojimo srityje;

AG.	kadangi Europos gyventojai vidutiniškai 6 proc. vartojimo išlaidų skiria šildymui ir vėsinimui, o 11 proc. europiečių neturi išteklių, kad galėtų pakankamai apšildyti namus žiemą;

AH.	kadangi Komisijos strategijai ir valstybių narių politikai vis dar stinga išsamesnės vėsinimo sektoriaus analizės ir didesnio dėmesio jam;

AI.	kadangi siekiant kiek įmanoma padidinti energinį naudingumą, kartu užtikrinant kultūros paveldo apsaugą bei išsaugojimą, svarbu skatinti tyrimus apie energijos taupymą istoriniuose pastatuose;

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ES šildymo ir vėsinimo strategijos, kuriuo žengtas svarbus žingsnis link holistinio požiūrio į šildymo ir vėsinimo sektoriaus pertvarką Europos Sąjungoje ir nustatytos prioritetinės veiksmų sritys; visiškai pritaria Komisijos siekiui pripažinti ir išnaudoti sinergiją tarp elektros energijos ir šildymo sektorių, siekiant sukurti efektyvų sektorių, kuris didintų energetinį saugumą ir padėtų ekonomiškai efektyviai įgyvendinti ES klimato ir energetikos tikslus; ragina Komisiją šildymo ir vėsinimo sektorius laikyti Europos energijos rinkos struktūros dalimi;

nurodo, kad persvarstant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą (2012/27/ES), Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą (2009/28/EB) ir Pastatų energinio naudingumo direktyvą (2010/31/ES) reikia imtis konkrečių priemonių šildymo ir vėsinimo srityje;

mano, kad taikant šildymo ir vėsinimo strategiją reikia vienodai atsižvelgti į abu poreikius, turint omenyje įvairias Europos klimato zonas, taigi ir atitinkamai skirtingus energijos vartojimo poreikius;

pabrėžia, kad šildymo ir vėsinimo strategija pirmenybė turėtų būti teikiama tvariems ir ekonomiškai efektyviems sprendimams, kuriais valstybėms narėms bus suteikta galimybė įgyvendinti ES klimato ir energetikos politikos tikslus; pažymi, kad dėl energijos rūšių derinio, klimato sąlygų, pastatų fondo efektyvumo laipsnio ir pramonės intensyvumo įvairovės labai skiriasi valstybių narių šildymo ir vėsinimo sektoriai, ir dėl to pabrėžia, jog turi būti užtikrintos lanksčios galimybės pasirinkti tinkamus strategijos sprendimus;

ragina nacionaliniu lygmeniu vystyti specifines tvarias šildymo ir vėsinimo strategijas, kuriomis ypatingas dėmesys būtų skiriamas suderintai šilumos ir energijos gamybai, kogeneracijai, centralizuotam šildymui ir vėsinimui, pageidautina, grindžiamiems atsinaujinančiaisiais ištekliais, kaip nurodyta Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 14 straipsnyje;

pažymi, kad didelis energijos vartojimo efektyvumas, veiksminga šiluminė izoliacija ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir atgautos šildymo energijos naudojimas yra esminiai ES šildymo ir vėsinimo strategijos prioritetai; todėl mano, kad turėtų būti laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, nes energijos vartojimo efektyvumu sudaromos didžiausios ir sparčiausios prieinamos finansinės grąžos normos galimybės, be to, jis yra svarbi dalis strategijos, kuria siekiama sėkmingai pereiti prie saugaus, atsparaus ir pažangaus šildymo ir vėsinimo sektoriaus;

pažymi, kad labiau decentralizuota ir lankstesnė energetikos sistema, kurioje energijos ir šildymo ištekliai yra arčiau vartojimo vietos, gali palengvinti decentralizuotą energijos gamybą ir taip suteikia galimybių vartotojams ir bendruomenėms aktyviau dalyvauti energijos rinkoje ir kontroliuoti savo energijos vartojimą, taip pat tapti aktyviais dalyviais pritaikant paklausą; laikosi nuomonės, kad trumpesnė proceso, kuriuo pirminė energija paverčiama kitų formų energija siekiant sukurti naudingą šilumą, grandinė reiškia ir didesnį visos energetikos sistemos efektyvumą; be to, pripažįsta, kad tokiu būdu mažinami perdavimo ir paskirstymo nuostoliai, didinamas energetikos infrastruktūros atsparumas ir kartu MVĮ teikiamos vietos lygmens verslo galimybės;

pabrėžia, kad ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo teisės aktai papildo energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Pastatų energinio naudingumo direktyvą mažinant šildymo ir vėsinimo energijos vartojimą; mano, kad buitiniai prietaisai (skalbimo mašinos, indaplovės ir kt.) turėtų būti kuo didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir konstruojami taip, kad jie galėtų naudoti karšto vandens tiekimą toje vietoje, kurioje jie įrengti; todėl mano, jog turėtų būti peržiūrėta ir nuolat tobulinama ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo politika, siekiant kuriant novatoriškesnius produktus ir mažinant energijos sąnaudas sutaupyti daugiau energijos ir padidinti konkurencingumą;

primena, kad šildymas ir vėsinimas sudaro didžiausią ES energijos poreikio dalį; pabrėžia, kad, pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio naudojimo ir saugaus energijos tiekimo šildymo ir vėsinimo sektoriui, svarbu laikytis neutralumo technologijų atžvilgiu principo subalansuojant šiuo metu turimus atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir rinkos ir valstybės remiamas paskatas;

10.

pabrėžia, kad reikia nuomininkams ir daugiabučių namų gyventojams palankios sistemos, kuri suteiktų jiems galimybę taip pat pasinaudoti atsinaujinančiosios šildymo ir vėsinimo energijos savarankiškos gamybos ir vartojimo bei efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis, taip kovojant su interesų konflikto iššūkiais ir kartais nuomos taisyklių keliamomis kliūtimis;

11.

pabrėžia, kad svarbios atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijos, įskaitant tvarios biomasės, aeroterminės, geoterminės ir saulės energijos, fotovoltinių elementų ir elektros baterijų naudojimą vandens šildymui bei pastatų šildymui ir vėsinimui kartu su šilumos kaupimo įrenginiais, kurie gali būti naudojami paros arba sezoninės paklausos subalansavimui; ragina valstybes nares teikti tinkamas tokių technologijų skatinimo ir naudojimo paskatas; ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti galiojančias direktyvas dėl energijos vartojimo efektyvumo ir pastatų energinio naudingumo, įskaitant reikalavimus dėl energijos beveik nevartojančių pastatų (angl. nZEB) ir ilgalaikes renovacijos strategijas, atsižvelgiant į poreikį pritraukti pakankamai investicijų pastatų fondo valstybėse narėse modernizavimui; prašo Komisijos pateikti ES masto viziją dėl energijos beveik nevartojančių pastatų fondo iki 2050 m.;

12.

mano, kad su energetiniu saugumu susiję klausimai ES daugiausia susiję su šilumos energijos tiekimo saugumu; todėl mano, kad labai svarbus šildymo išteklių įvairinimas, ir ragina Komisiją apgalvoti būdus daugiau remti ir spartinti platesnį atsinaujinančiosios šildymo energijos technologijų diegimą;

13.

mano, kad energiją efektyviai vartojančios ir mažai taršios statybos įvairiose klimato zonose Europoje pagrindas turėtų būti planuojant ištisas gyvenamąsias ir komercines zonas taikoma šildymui naudojamų išteklių analizė, tinkami architektūros sprendimai, įrenginių valdymo geriausia praktika bei miestų projektavimo principai, įskaitant miesto lygmens tinklo sprendimus, pavyzdžiui, centralizuotą šildymą ir vėsinimą; pabrėžia, kad tinkamai izoliuota pastato struktūra turi didelius šilumos saugojimo pajėgumus, kurie padeda sutaupyti daug šildymo ir vėsinimo energijos;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad energijos poreikiui pastatų sektoriuje patenkinti ES suvartojama apie 40 proc. energijos ir trečdalis gamtinių dujų, taip pat į tai, kad paspartinus pastatų renovaciją energijos poreikis galėtų būti sumažintas iki keturių kartų; pabrėžia, kad 85 proc. šios energijos suvartojama šildymui ir vandens pašildymui namų ūkiuose ir kad siekiant įtvirtinti saugesnį ir tvaresnį šildymo tiekimo būdą būtina ir toliau modernizuoti senas, neefektyvias šildymo sistemas, naudoti daugiau iš atsinaujinančiosios energijos išteklių pagamintos energijos, o įdiegus labai efektyvias centralizuoto šilumos tiekimo sistemas geriau išnaudoti atliekinę šilumą ir intensyviai atnaujinti pastatus, juos geriau termiškai izoliuojant; rekomenduoja toliau didinti pastatų efektyvaus energinio naudingumo standartus, atsižvelgiant į technines inovacijas ir jas skatinant, ypač užtikrinant izoliacijos vientisumą; be to, rekomenduoja toliau remti energijos beveik nevartojančių pastatų statybą;

15.

ragina valstybes nares kurti ilgalaikes šildymo ir vėsinimo strategijas, grindžiamas integruotu požiūriu, suderintu padėties įvertinimu ir vertinimu, atliktu laikantis Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 14 straipsnio; pabrėžia, kad šioje strategijoje turėtų būti nustatomos prioritetinės intervencijos sritys ir sudaroma optimizuoto miestų energetikos planavimo galimybė; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms atlikti šią užduotį parengiant bendras nacionalinių šildymo ir vėsinimo strategijų gaires;

16.

atkreipia dėmesį į pastatų renovavimo ir izoliavimo teikiamą ekonominį efektą, neretai sąlygojantį iki 50 proc. mažesnes šildymo ir vėsinimo sąnaudas ir ragina Komisiją numatyti deramą bendrą finansavimą žemu energetiniu efektyvumu pasižyminčio socialinio būsto ir daugiabučių namų renovavimo iniciatyvoms;

17.

palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti priemonių rinkinį, skirtą palengvinti daugiabučių pastatų renovaciją; mano, kad reikėtų parengti suderintą ir išsamų miestų energetikos planavimo priemonių rinkinį, kad būtų galima įvertinti vietos šildymo ir vėsinimo galimybes, vykdyti optimizuotą ir integruotą pastatų renovaciją ir šildymo ir vėsinimo infrastruktūros plėtrą;

18.

pakartoja, kad svarbu plėtoti ES priemones, kuriomis būtų skatinama vykdyti efektyvų energijos vartojimą užtikrinančią viešųjų pastatų, gyvenamųjų pastatų ir socialinių būstų rekonstrukciją bei statyti naujus ekologiškus pastatus, kurie viršija minimalius teisės aktų reikalavimus;

19.

atkreipia dėmesį į šildymo ir vėsinimo vietinį pobūdį ir potencialą; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas palengvinti tolesnę šiluminę modernizaciją vykdant esamų mažo energinio naudingumo viešųjų, komercinių ir gyvenamųjų pastatų renovaciją; pabrėžia, kad svarbūs tokie judėjimai kaip Merų paktas, kurie sudaro galimybes keistis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

20.

pabrėžia, kad reikia atlikti vietos šildymo ir vėsinimo galimybių visoje Europoje vertinimą, kad miestai galėtų geriau nustatyti vietoje turimus išteklius ir tokiu būdu prisidėti prie ES energetinės nepriklausomybės didinimo, paskatinti ekonomikos augimą bei konkurencingumą kurdami vietines, neperkeliamas darbo vietas ir vartotojams tiekdami švarią ir įperkamą energiją;

21.

ragina vietos valdžios institucijas sau pavaldžioje teritorijoje įvertinti esamą šildymo ir vėsinimo potencialą bei būsimus šildymo ir vėsinimo poreikius, atsižvelgiant į vietoje prieinamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą, kogeneracijos būdu gaminamą šilumos energiją ir centralizuoto šildymo apimtį;

22.

mano, kad namų ūkiams, esantiems ne centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemų zonose, turėtų būti sukurta patraukli finansavimo sistema, skatinant naujas technologijas namų ūkių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, šildymui;

23.

ragina vietos valdžios institucijas spręsti specifines kaimo pastatų, kurie dažnai būna senesni, mažiau efektyvūs energijos vartojimo atžvilgiu, mažiau naudingi sveikatai ir teikia mažesnį šiluminį komfortą, problemas;

24.

mano, kad kuo trumpesnė pirminės energijos pavertimo kitomis energijos formomis tinkamai vartoti šilumai gaminti grandinė, tuo didesnis energijos vartojimo efektyvumas, taip pat, pažymėdamas, kad Sąjungoje klimato ir kitokios sąlygos yra įvairios, ragina Komisiją skatinti technologijų požiūriu neutralias priemones, kurias taikydama kiekviena bendruomenė galėtų parengti sprendimus, kaip ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti taršos anglies dioksidu intensyvumą šildymo ir vėsinimo sektoriuje;

25.

pažymi, kad ES reguliavimo sistemos padeda apibrėžti plačius tikslus, bet labai svarbu daryti tikrą pažangą iš esmės pertvarkant šildymo ir vėsinimo sektorių (atliekant platesnę energetikos sistemos pertvarką);

26.

pabrėžia, kad ES politikos priemonės ir pajėgumai vis dar nepakankamai išplėtoti, kad jų pagrindu būtų galima pertvarkyti šildymo ir vėsinimo sektorių, kuo labiau išnaudoti esamas galimybes ir reikiamu mastu bei tempu diegti paklausos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimus;

27.

pabrėžia centralizuotų energijos tinklų, kurie yra alternatyva taršesnėms individualaus šildymo sistemoms, svarbą, nes tai ypač efektyviai energiją naudojanti ir ekonomiškai efektyvi priemonė siekiant užtikrinti šildymo ir vėsinimo tvarumą, integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, atgauti šilumą ir šaltį ir kaupti perteklinę elektros energiją mažo vartojimo laikotarpiais, taip suteikiant lankstumo elektros energijos tinklui; pabrėžia poreikį integruoti didesnę atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 20 proc. centralizuoto šildymo ir vėsinimo energijos jau pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, vadovaujantis Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 14 straipsniu, kuriame reikalaujam atlikti išsamius efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo taikymo galimybių vertinimą; ragina modernizuoti ir išplėsti esamas centralizuoto šildymo sistemas siekiant pereiti prie didelio efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių alternatyvų; ragina valstybes nares nustatyti fiskalinius ir finansinius mechanizmus, kuriais skatinama plėtoti ir naudoti centralizuotą šildymą ir vėsinimą, taip pat šalinti reguliavimo kliūtis;

28.

ragina Komisiją rimtai įvertinti valstybių narių išsamius kogeneracijos ir centralizuoto šildymo galimybių vertinimus pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 14 straipsnį, kad šie planai atspindėtų tikrąjį ekonominį šių sprendimų potencialą ir suteiktų tvirtą pagrindą ES tikslus atitinkančiai politikai;

29.

pabrėžia, kad tankiai apgyvendintose miesto aglomeracijose būtina, kad neefektyvios ir netvarios individualaus ar centralizuoto šildymo ar vėsinimo sistemos būtų palaipsniui pakeistos efektyviomis centralizuoto šildymo ar vėsinimo sistemomis arba būtų atnaujintos naudojant pažangiausias šildymo ar vėsinimo technologijas, kad būtų pereita prie labai efektyvių vietinių kogeneracijos sistemų ir atsinaujinančiųjų alternatyvų;

30.

ragina Komisiją savo iniciatyvose dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir rinkos modelio pasiūlyti priemonių, kurios padėtų sukurti efektyvesnę ir lankstesnę energetikos sistemą, dar labiau integruojant elektros energijos, šilumos ir vėsinimo sistemas;

31.

prašo Komisijos sukurti bendrą europinę sistemą, kuri skatintų ir užtikrintų teisinį tikrumą, susijusį su savarankiška energijos gamyba, ypač skatinant ir remiant kaimynų kooperatyvus, besinaudojančius atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais;

32.

ragina sukurti pastatų šildymo ir vėsinimo paklausos nacionalinio lygmens rodiklį;

33.

ragina taikyti strateginį požiūrį, kad būtų sumažintas dėl pramoninio šildymo ir vėsinimo poreikio išmetamas CO2 kiekis, gerinant procesų efektyvumą, iškastinį kurą pakeičiant tvariais šaltiniais ir pramonę integruojant į aplinkinę šiluminės energijos aplinką;

34.

pabrėžia didžiules pirminės energijos naudojimo mažinimo galimybes, kurias teikia energijos ir išteklių srautų klasterių formavimas, ypač pramonės aplinkoje, kurioje taikant pakopinę sistemą vieno proceso perteklinė šiluma ar vėsuma gali būti panaudota kitam procesui, kuriam reikia mažiau ekstremalių temperatūrų, ir, kai įmanoma, pastatų šildymui ir vėsinimui pasinaudojant centralizuoto šildymo sistemomis;

35.

pažymi, kad pasenusius šilumos tiekimo įrenginius, kurių energijos vartojimo efektyvumas mažas, derėtų skubiai pakeisti geriausiomis prieinamomis alternatyvomis, kurios visapusiškai atitiktų ES tikslus klimato ir energetikos srityse, pavyzdžiui, ekologiškesnėmis kogeneracinėmis jėgainėmis, naudojančiomis tvaraus pobūdžio kurą pagal biomasei taikomus tvarumo kriterijus;

36.

pažymi, kad šildymas ir vėsinimas yra labai lokalizuotas sektorius, kadangi prieinamumas, infrastruktūra ir šilumos paklausa iš esmės priklauso nuo vietos aplinkybių;

37.

pritaria Komisijai, kad, kaip nurodyta šildymo ir vėsinimo strategijoje, ekonominis kogeneracijos potencialas yra neišnaudotas, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti didelio efektyvumo kogeneraciją ir centralizuotą šildymą, laikantis Komisijos komunikato dėl energetikos sąjungos būklės (COM(2015)0572) nuostatų;

38.

laikosi nuomonės, kad vėsinimui (įskaitant skirtam fizinei aplinkai ir kitai veiklai, pvz., transporto vėsinimui) būtina taikyti sistemos lygmens metodą;

39.

mano, kad Europos vidutinio klimato zonoje tam tikromis sąlygomis dėl savo lankstumo galėtų tapti itin svarbiomis reversinės šildymo ir vėsinimo sistemos, naudojančios efektyvius šilumos siurblius; pabrėžia, kad hibridinės šildymo sistemos, kuriomis šiluma tiekiama iš dviejų ar daugiau energijos išteklių, gali padėti didinti atsinaujinančiosios šildymo energijos vaidmenį, ypač esamuose pastatuose, kuriuose atlikus nedidelį atnaujinimą galima įrengti hibridines šildymo sistemas; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti tinkamus suderintus šilumos siurbliams taikomus skaičiavimo metodus ir skatinti dalytis geriausios paramos mechanizmų praktikos pavyzdžiais, siekiant remti efektyvius, tvarius, mažo anglies dioksido kiekio išmetimo sprendimus, patenkinančius įvairius šiluminius poreikius;

40.

ragina Komisiją atidžiai stebėti ES teisės aktų dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų laikymąsi, kad būtų sumažintas tokių dujų išmetimas į atmosferą; prašo Komisijos užtikrinti, kad alternatyvių šaldalų naudojimas būtų saugus, ekonomiškai efektyvus ir derėtų su kitais ES tikslais aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse;

41.

laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę šildymui ir vėsinimui naudoti šilumą iš geoterminių vandenų, tiesiogiai pramonės procesuose atgautos energijos ir iš kitų nedidelės temperatūros šilumos šaltinių (pavyzdžiui, šilumą iš jūros gelmių kasybos), kuri, esant tinkamai centralizuoto šildymo infrastruktūrai arba ją sukūrus, naudojant didelius šilumos siurblius galėtų naudojant esamus ir naujus centralizuoto šildymo tinklus apšildyti ne tik atskirus pastatus, bet ir ištisus miestus;

42.

pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį atlieka technologijos, galinčios sumažinti tiek šiluminės energijos poreikį, tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, pavyzdžiui, žemos entalpijos geoterminė energija, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas centralizuotas šilumos ir (arba) šalčio tiekimas, nedidelės gamtinių dujų ir (arba) biometano trigeneracinės arba kogeneracinės jėgainės arba tokių priemonių deriniai;

43.

laikosi nuomonės, kad šilumos saugojimo įrenginiai, naudojantys elektros varžą ne paklausos piko valandomis (t. y. išsaugant energiją šilumos pavidalu) ir tokiu būdu didindami elektros energijos tiekimo kokybę, sudarant palankesnes sąlygas integruoti kintamus atsinaujinančiuosius išteklius, galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį šildymo srityje ir padėti subalansuoti tinklą ir sumažinti energijos gamybą, importą ir kainas;

44.

mano, kad šildymo ir vėsinimo sektoriuje daug didesnį nei anksčiau vaidmenį turėtų atlikti atliekinė šiluma ir vėsumą, gauta pramonės procesuose, kogeneracijos būdu, gaminant elektros energiją įprastinėse jėgainėse ir gerai izoliuotuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose taikomos rekuperacijos technologijos; pabrėžia, kad reikėtų pripažinti ir pasitelkiant mokslinius tyrimus skatinti pramonės atliekų šilumos ir vėsumos naudojimą, nes tai puiki proga investicijoms ir naujovėms; pabrėžia, kad reikėtų skatinti bendradarbiavimą susiejant pramonę ir netoliese esančius gyvenamuosius ar tarnybinius pastatus, kad jie dalytųsi savo energijos gamyba ir poreikiu;

45.

pabrėžia, kad centralizuoto šildymo infrastruktūros viešuoju finansavimu arba viešąja nuosavybe neturėtų būti prisidedama prie brangaus prisirišimo prie daug anglies dioksido išmetančios infrastruktūros; ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas patikrinti viešąją finansinę paramą, teikiamą centralizuoto šildymo infrastruktūrai, atsižvelgiant į ES tikslą iki 2050 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir užtikrinti tvarkingą energetikos sektoriaus pertvarkymą;

46.

mano, kad atliekinės vėsumos gamybos, vartojimo ir kartotinio naudojimo technologijų integravimas duoda ekonominės ir aplinkosauginės naudos ir padeda sumažinti vėsinimui reikalingos pirminės energijos poreikį;

47.

pabrėžia, kad energijos gavimas iš atliekų ir toliau atliks svarbų vaidmenį šildymo sektoriuje, nes neretai vienintelės alternatyvos yra sąvartynai ir iškastinio kuro naudojimas, ir kartu primena būtinybę didinti antrinio perdirbimo mastą;

48.

ragina valstybes nares naudoti teisines ir ekonomines priemones, kad būtų galima paspartinti laipsnišką pasenusių kietojo kuro krosnių, kurių energinis naudingumas mažesnis nei 80 proc., pašalinimą iš eksploatacijos, ir, kai įmanoma, jas pakeisti efektyviomis, tvariomis vietos lygmens (pvz., centralizuoto šildymo) arba mikrolygmens (pvz., geoterminės ir saulės energijos) šildymo sistemomis;

49.

pažymi, kad įdiegus išmaniąsias šildymo sistemas būtų galima padėti vartotojams geriau įvertinti savo energijos vartojimą ir padėti atnaujinti neefektyvias šildymo sistemas, skatinant energijos taupymą;

50.

primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad 75 proc. esamo Europos pastatų fondo pasižymi mažu energiniu naudingumu ir kad manoma, jog 2050 m. vis dar bus naudojama 90 proc. šių pastatų; todėl pabrėžia, kad reikia skubiai numatyti konkrečiai šių pastatų intensyvią renovaciją;

51.

ragina Komisiją parengti planą, kuris būtų programos „Energija iš atliekų“ dalis ir kuriuo būtų skatinamas ir išnaudojamas galimas tvarus organinių atliekų panaudojimas šildymui ir vėsinimui, susijusiam su centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemomis;

52.

pabrėžia, kad biodujos yra svarbus tvarus šildymo ir vėsinimo sistemų energijos šaltinis, todėl būtina nustatyti aiškų organinių atliekų perdirbimo tikslą, siekiant sukurti paskatas investuoti į biologinių atliekų surinkimą ir tvarkymą;

53.

ragina valstybes nares palaipsniui uždrausti miesto vietovėse šildymui naudoti pasenusias krosnis, kurios šildant aglomeracijas išmeta pažemio teršalų (išmeta į atmosferą gamtines pirolizines nepilno degimo dujas, azoto oksidus, suodžius, kietąsias daleles ir lakiuosius pelenus, paskleidžiamus dėl konvekcijos), ir skatinamosiomis priemonėmis skatinti naudoti tvarias alternatyvas, be kita ko, atsinaujinančius išteklius;

54.

ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant laipsniškai nutraukti eksploataciją energijos vartojimo požiūriu neefektyvių krosnių ir katilų, kaitinamų nafta ir anglimis (jos naudojamos kaip kuras daugiau nei pusėje pastatų kaimo vietovėse); laikosi nuomonės, kad energija turėtų būti gaunama iš mažesnio anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančių šaltinių;

55.

pabrėžia, kad atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagrįstas centralizuotas šilumos tiekimas apsaugo nuo taršesnių individualaus šildymo sistemų, dėl kurių gyvenamosiose vietovėse didėja oro tarša ir kurias daug sudėtingiau kontroliuoti nei plačiai paplitusias centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, plitimo; vis dėlto pabrėžia, kad įvairiose Sąjungos teritorijose skiriasi infrastruktūros ir klimato sąlygos ir kad dažnai šias sistemas reikia modernizuoti, kad jos veiktų efektyviau; todėl ragina išanalizuoti poreikį remti centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir centralizuoto šilumos tiekimo apmokestinimo praktiką;

56.

laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų skubiai imtis priemonių siekiant laipsniškai pašalinti iš eksploatacijos žemos temperatūros krosnis, kurias naudojant deginamas kietasis kuras ir organinės atliekos ir degimo proceso metu į atmosferą išmetama įvairių kenksmingų medžiagų; laikosi nuomonės, kad valstybės narės, kiek įmanoma, turėtų skatinti laipsniškai nutraukti senų ir neefektyvių mediena kūrenamų židinių naudojimą tankiai apgyvendintuose miestuose ir miesteliuose ir palengvinti jų keitimą moderniomis, efektyviomis, aplinkai ir sveikatai nekenkiančiomis alternatyvomis, taip pat vykdyti iniciatyvas, kuriomis didinamas informuotumas apie galimą riziką sveikatai bei geriausią medienos krosnių naudojimo praktiką;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti reglamentavimo spragą, kuri atsirado priėmus Ekologinio projektavimo direktyvą ir Vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių direktyvą, nes galimas išmetalų nutekėjimas įrenginiuose, kurių galia mažesnė nei 1 MW ir kurie nepatenka į šių direktyvų taikymo sritį;

58.

laikosi nuomonės, kad didėjantis vėsinimo poreikis reikalauja išsamiau išnagrinėti šį klausimą, įskaitant ir integruotą požiūrį į visą vėsinimo grandinę (nuo pramoninio aukštos temperatūros vėsinimo paklausos iki namų ūkių ir maisto pramonės vėsinimo poreikio);

59.

pažymi, jog prieinami kokybiški duomenys yra būtini, kad vartotojai ir valdžios institucijos galėtų priimti racionalius su energijos vartojimo efektyvumu ir šildymu susijusius sprendimus; pabrėžia, kad šildymo ir vėsinimo sektoriuje svarbu išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes; ragina Komisiją parengti vėsinimo naudojant atsinaujinančiuosius išteklius apibrėžtį ir jo apskaičiavimo metodiką;

60.

mano, kad efektyviai vandenį naudojantys šilumokaičiai gali būti itin naudingi vėsinimui pramonės procesuose perduodami šilumą netoli pastatų, kuriuose sandėliuojami produktai, esantiems gamtiniams vandens telkiniams, kurių temperatūra ištisus metus neviršija 6 oC (savaiminis vėsinimas);

61.

laikosi nuomonės, kad didelės galios stacionarūs kuro elementai, kaip kietasis kuras, galėtų netrukus tapti aplinką tausojančia alternatyva anglims;

62.

mano, kad elektros energijos panaudojimas dujoms gaminti turi didelį potencialą ateityje kaupti, perduoti ir naudoti atsinaujinančiąją energiją centralizuotam ir decentralizuotam šildymui; pažymi, kad elektros energijos panaudojimas dujoms gaminti dėl esamos infrastruktūros naudojimo galimybės yra efektyvus būdas naudoti atsinaujinančiąją energiją šilumai gaminti (ypač aglomeracijose); todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokslinius tyrimus ir bandomuosius projektus elektros energijos panaudojimo dujoms gaminti srityje;

63.

laikosi nuomonės, kad kuriant Europos Sąjungos novatoriškų šildymo ir vėsinimo metodų strategiją būtina atlikti daug mokslinių tyrimų, nes tai sudarytų pagrindą susikurti pramonės šakoms, gaminančioms aplinką tausojančią atitinkamos paskirties įrangą.

64.

pabrėžia mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų naudą Europos pramonei stiprinant jos konkurencinį pranašumą ir komercinį gyvybingumą, taip pat prisidedant prie ES tikslų energetikos ir klimato srityse įgyvendinimo; šiuo klausimu pabrėžia, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių šildymui ir vėsinimui technologijų srityje, siekiant sumažinti jų sąnaudas, padidinti efektyvumą ir sustiprinti diegimą ir integraciją į energetikos sistemą; ragina Komisiją kartu su šio sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais atnaujinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių šildymui ir vėsinimui technologijų veiksmų planus, kad būtų galima koordinuoti, stebėti ir nustatyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių šildymui ir vėsinimui technologijų plėtojimo spragas;

65.

laikosi nuomonės, kad, turint omenyje neatidėliotiną poreikį greitai pasiekti efektyvių rezultatų ES šilumos sektoriuje šiluminės modernizacijos srityje, ES turėtų sutelkti dėmesį į mokslinius tyrimus, skirtus padidinti geriausių turimų technologijų diegimą;

66.

laikosi nuomonės, kad moksliniai tyrimai pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ turėtų apimti tvarių šildymo ir vėsinimo sprendimų, taip pat pakartotinio atliekinės šilumos ir vėsumos panaudojimo technologijų ir naujų medžiagų, kurioms būdingas didžiausias šilumos laidumas (šilumokaičiai), mažiausias laidumas, t. y. didžiausia šiluminė varža (šiluminė izoliacija), ir didžiausios šilumos kaupimo normos (akumuliacinės talpos), kūrimą;

67.

mano, kad pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ turėtų būti pasiekta pažangos vykdant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, susijusią su tvariomis ir efektyviomis šildymo ir vėsinimo sistemomis ir medžiagomis, pvz., nedidelio masto atsinaujinančiosios energijos gamybos ir kaupimo sprendimais, centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemomis, kogeneracija ir izoliacinėmis medžiagomis bei novatoriškomis medžiagomis, pvz., struktūriniais langų stiklais, kurie iš išorės praleidžia daug trumpųjų bangų (saulės šviesos) spinduliuotės ir išleidžia kuo mažiau ilgųjų bangų šiluminių spindulių, kurie priešingu atveju patektų į išorę;

68.

pabrėžia, kad svarbūs plataus masto moksliniai tyrimai siekiant plėtoti novatoriškus technologinius sprendimus, skirtus atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstai didelio energinio naudingumo įrangai ir ištisoms šildymo ir vėsinimo sistemoms kurti;

69.

ragina peržiūrėti esamus teisės aktus, skirtus garantuoti technologinį neutralumą ir sąnaudų efektyvumą, siekiant užtikrinti, jog vienos technologijos nebūtų skatinamos labiau už kitas ar diskredituojamos kitų atžvilgiu, pavyzdžiui, skaičiuojant pastato energinį naudingumą, turėtų būti atsižvelgiama į vietoje, pavyzdžiui, gyvenamųjų pastatų saulės baterijų plokščių, ar netoli pastato pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, nesvarbu, iš kokio šaltinio;

70.

pabrėžia, kad svarbu suderinti pažangiausias technologijas su išmaniu energijos valdymu, pavyzdžiui, taikant būsto automatizavimo ir išmanios šildymo kontrolės sistemas, ypač susietumo aplinkoje, kurioje prietaisai gali lengvai prisitaikyti prie oro sąlygų ir elektros kainų signalų ir perskirstant paklausą prisidėti prie tinklo stabilizavimo; ragina Komisiją geriau integruoti išmaniąsias technologijas į atitinkamas energetikos sąjungos iniciatyvas siekiant užtikrinti tikrą išmaniųjų įrenginių, prijungtų būstų ir išmaniųjų pastatų sąsają su išmaniaisiais tinklais; mano, kad tokie sprendimai turėtų būti skatinami renovuojant esamą pastatų fondą, nes jie padės vartotojams geriau suprasti savo vartojimo įpročius ir atitinkamai koreguoti savo šildymo sistemų veikimą;

71.

pabrėžia, kad pastatų sektorius turi didelių galimybių sumažinti energijos paklausą ir išmetamą CO2 kiekį; pabrėžia, kad reikia daugiau pastangų didinti pastatų renovacijos tempą; pažymi, kad norint to pasiekti reikia patrauklių finansinių paskatų, didelės kompetencijos specialistų prieinamumo įvairiais lygmenimis, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir ją skatinti;

72.

ragina Komisiją nustatyti ir panaikinti likusias energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo kliūtis (visų pirma kliūtis namų ūkių atliekamai namų renovacijai) ir sukurti tikrą efektyvaus energijos vartojimo rinką, kad būtų skatinama perduoti geriausią patirtį ir būtų užtikrinamas produktų ir sprendimų prieinamumas visoje ES, siekiant sukurti tikrą energiją efektyvumo didinimo produktų ir paslaugų bendrąją rinką; pabrėžia, kad darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo galimybes sukuriamos ne tik pradiniu tokių produktų ir paslaugų diegimo etapu, bet ir vykdant šildymą ir vėsinimą apimančios energetikos sistemos nuolatinę techninę priežiūrą ir kasdienį veikimo užtikrinimą;

73.

mano, kad pramonei reikia, jog politikos formuotojai suteiktų aiškų signalą, kad būtų vykdomos reikiamos investicijos į ES energetikos tikslų siekimą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustatyti plataus užmojo privalomus tikslus ir reglamentavimo sistemą, kuri skatintų inovacijas, bet nesukeltų nereikalingos administracinės naštos – taip būtų geriausiai skatinami ekonomiškai efektyvūs ir ekologiškai tvarūs šildymo ir vėsinimo sprendimai;

74.

mano, kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą pastatuose turėtų būti vykdomos drauge su investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančias šildymo ir vėsinimo sistemas; mano, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimo pastatuose ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių šildymo ir vėsinimo sistemų sinergija suteikia reikšmingą galimybę pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos; palankiai vertina nacionalinio lygmens pastangas padidinti energijos beveik nevartojančių pastatų skaičių;

75.

rekomenduoja suprojektuoti individualias šiluminės renovacijos sistemas architektūros paminklams, turint dvejopą tikslą: investuoti į pastato apvalkalą ir kartu optimizuoti jo kontrolės ir automatizavimo sistemas bei efektyvų šildymo ir vėsinimo tiekimą, tačiau kartu užtikrinti, kad nebūtų sugadintas unikalus atitinkamų pastatų architektūros stilius;

76.

pažymi, kad išmaniųjų pastatų architektūriniuose projektuose turėtų būti laikomasi holistinio požiūrio, siekiant užtikrinti šilumos (vėsinimo)komfortą, parenkant pastatų formą ir masę, pritaikant plotą ir reguliuojant tokius parametrus kaip dienos šviesos kiekis, ventiliacijos ir rekuperacijos intensyvumas, tuo pačiu metu palaikant mažas eksploatacijos sąnaudas;

77.

pabrėžia standartizuotų šiluminės energijos auditų svarbą ir su izoliacija pramonės sektoriuje susijusių problemų sprendimo sąnaudų ekonominį efektyvumą siekiant sutaupyti energijos ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį; pažymi, kad pramonės suvartojamos energijos sąnaudos galėtų būti dar labiau sumažintos investuojant į esamas pasiteisinusias tvarias technologijas;

78.

pabrėžia, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai yra svarbi energetikos sistemos modernizavimo priemonė; mano, kad iki šiol prioritetui pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų skirtoms ERPF lėšoms taikyti apribojimai nebuvo veiksmingi; mano, kad programavimo laikotarpiu po 2020 m. šiam prioritetui skiriamų biudžeto lėšų procentinė dalis turėtų būti padidinta;

79.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybes gauti tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį finansavimą investicijoms į bet kokio dydžio projektus, susijusius su šildymo ir vėsinimo sektoriaus modernizavimu (be kita ko, centralizuoto šildymą ir vėsinimo poreikiams), atitinkamos tinklo infrastruktūros atnaujinimu, šildymo sistemų modernizavimu, įskaitant perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, ir pastatų renovacijos spartos didinimu; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją sukurti patikimą naujovišką ir ilgalaikį finansinį mechanizmą; pabrėžia, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) ir kiti atitinkami ES fondai, pavyzdžiui, veikiantys Europos investicijų banke (EIB) arba pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), galėtų atlikti svarbų vaidmenį teikiant finansavimą ir techninę pagalbą, užtikrinant, kad projektai būtų patrauklūs investuotojams, nes sudarytos stabilios reguliavimo sąlygos, pirmiausia kuo labiau sumažinant biurokratizmą ir užtikrinant greitą paraiškų nagrinėjimo ir tvirtinimo procesą; ragina Komisiją sugriežtinti dabartines visų atitinkamų Europos fondų nuostatas dėl šildymo ir vėsinimo programavimo laikotarpiu po 2020 m. ir panaikinti kliūtis, kurios trukdo vietos valdžios institucijoms skirti išteklių, kurie būtų naudingi siekiant renovuoti viešuosius pastatus; pritaria pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvai, kuria skatinama pastatų sektoriuje didinti energijos vartojimo efektyvumą ir naudoti daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių; mano, kad atsižvelgiant į didelį pastatų modernizavimo ir šiluminio izoliavimo potencialą kuriant darbo vietas, jiems, palyginti su kitomis priemonėmis, turėtų būti teikiama pirmenybė galimybių gauti finansavimą atžvilgiu;

80.

dar kartą primena, kad struktūrinius fondus reikia naudoti įvairesniam pastatų ir pastatų sistemų atnaujinimui, ypač naudojant privačių pastatų savininkams teikiamas lengvatines paskolas, kuriomis būtų sudarytos sąlygos gerokai padidinti pastangas atlikti labai reikalingą esamų pastatų atnaujinimą, ypač mažiau išsivysčiusiose ES dalyse;

81.

pabrėžia, kad, siekiant skatinti šildymo ir vėsinimo sektoriaus patobulinimus, Komisija turėtų visapusiškai pasinaudoti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 19 straipsnyje numatytomis ex ante sąlygomis ir užtikrinti, kad esami ES teisės aktai, kuriuose numatytos su šildymu ir vėsinimu susijusios priemonės, būtų tinkamai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti;

82.

mano, kad valstybės pagalbos efektyvioms technologijoms gairėse, kurios būtinos siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro šildymo ir vėsinimo sektoriuje, ypač priimant bendruomenės veiksmais grindžiamus sprendimus, turėtų būti atsižvelgiama į tinkamos viešosios paramos poreikį;

83.

laikosi nuomonės, kad tokios iniciatyvos kaip Europos pagalbos vietinei energetikai priemonė (angl. ELENA), „Pažangūs miestai ir bendruomenės“ bei naujas integruotas Merų paktas dėl klimato kaitos ir energetikos galėtų remti vietos ir regiono lygmens subjektus, vykdančius veiklą pastatų energijos sistemų renovacijos srityje;

84.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES biudžetas būtų naudojamas atsižvelgiant į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

85.

ragina valstybes nares imtis tikslinių priemonių, kuriomis būtų stipriai skatinama gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir plačiau taikyti paramą atsinaujinančiųjų šaltinių energijos naudojimui mažas pajamas turinčiuose ir pažeidžiamuose namų ūkiuose; ragina Komisiją skirti gerokai didesnę ES lėšų dalį energijos vartojimo efektyvumo ir paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui programoms, skirtoms pažeidžiamiems, energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, taip pat pateikti valstybėms narėms skirtas gaires, susijusias su konkrečiomis kovos su energijos nepritekliumi priemonėmis;

86.

mano, kad piliečiams turėtų būti teikiama geresnė informacija apie energijos suvartojimą jų namų ūkiuose ir energiją, kurią galima sutaupyti, taip pat apie naudą, kurios gali duoti atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas jų šildymo sistemų modernizavimas, įskaitant galimybes patiems gaminti ir vartoti šilumą ir vėsumą naudojant atsinaujinančiąją išteklių energiją;

87.

mano, kad valstybės narės turi užtikrinti (be kita ko, vykdant informavimo kampanijas, steigiant vieno langelio principu veikiančius centrus, diegiant kolektyvinių pirkimų sistemas, padedančias vartotojams susiburti pirkimams sumažintomis kainomis, ir grupuojant pavienius projektus – sujungiant keletą nedidelių projektų į vieną didesnę grupę, kad jiems būtų galima gauti pigesnių investicijų), jog vartotojai visapusiškai suprastų tvaresnių šildymo ir vėsinimo sistemų ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo technologinę ir ekonominę naudą ir galėtų ja naudotis, kad jie galėtų priimti atsižvelgiant į jų individualias aplinkybes geriausius sprendimus ir pasinaudoti esamomis galimybėmis gerinti ekonominę padėtį, sveikatą ir gyvenimo kokybę; pažymi, kad atokiose ir izoliuotose vietovėse esantiems namų ūkiams gali prireikti išskirtinio dėmesio ir unikalių sprendimų; atkreipia dėmesį į galimą „gaminančių vartotojų“, vaidmenį kuriant energetikos sistemas, tiekiančias atsinaujinančiųjų išteklių šildymą ir vėsinimą; pabrėžia nuolatinio įrenginių montuotojų ir architektų, kurie yra pirmieji namų ūkių vartotojų kontaktiniai asmenys, švietimo, mokymo, sertifikavimo ir priežiūros svarbą;

88.

mano, kad būtina nuolat tęsti ekspertų, vertinančių pastatų šiluminės būklės ir jų šildymo (vėsinimo) technologijų efektyvumą, mokymą; mano, kad būtinybe tampa optimalioje vietoje veikiančios galutiniams vartotojams prieinamos paslaugų grupės;

89.

pabrėžia, kaip svarbu suteikti vartotojams laisvę pasirinkti iš įvairių didelio efektyvumo ir atsinaujinančiąją energiją naudojančių šildymo technologijų, kurios geriausiai tenkina asmeninius vartotojų šildymo poreikius;

90.

pabrėžia, kad dėl šios priežasties reikia teikiant informaciją ir paskatas sudaryti vartotojams sąlygas sparčiau modernizuoti savo senas ir neefektyvias šildymo sistemas, siekiant labai padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kas jau įmanoma naudojant esamas technologijas, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančias šildymo sistemas; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta vartotojų informuotumo apie dažnai prastą jų naudojamų šildymo sistemų efektyvumą; ragina Komisiją ateityje persvarstant Pastatų energinio naudingumo direktyvą pateikti pasiūlymus, skirtus padėti didinti informuotumą apie esamų šildymo ir vėsinimo sistemų modernizavimą ir šį modernizavimą spartinti, taip pat apsvarstyti galimybę nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemą, taikomą įrengtoms šildymo sistemoms;

91.

pabrėžia, kad vartotojai gali atlikti aktyvų vaidmenį pereinant prie tausios Europos šildymo ir vėsinimo sistemos; laikosi nuomonės, kad efektyvūs naujojo reglamento dėl energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo rezultatai – naujųjų etikečių skalės yra perspektyvios ir suteikia galimybę pabrėžti įvairių produktų energijos vartojimo efektyvumo skirtumus – gali suteikti vartotojams daugiau galimybių priimti sprendimus remiantis sutaupoma energija ir mažinti sąskaitas;

92.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečias vis didėjančios energijos nepritekliaus problemos sprendimo strategijas siekiant padėti visiems vartotojams, ypač pažeidžiamiausiems, pavieniui ar kolektyviai pagerinti jų būsto, šildymo ir vėsinimo sąlygas, nesvarbu, ar jie būsto savininkai, ar nuomininkai;

93.

pabrėžia, kad reikia pasiekti didelę energetinę nepriklausomybę pirmiausiai naudojant vietos išteklius;

94.

ragina iš esamų pramonės įmonių gaunamą atliekinę šilumą naudoti būstų šildymui;

95.

mano, kad svarbiausia kovos su energijos nepritekliumi priemonė – sumažinti bendras individualiems namų ūkiams tenkančias šildymo sąnaudas užtikrinant ženklų energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą visuose trijuose pagrindiniuose energijos naudojimo etapuose: (pirminę energiją paverčiant naudingąja energija, tą energiją toliau perduodant ir ypač ją vartojant galutiniam naudotojui); ragina valstybes nares tikrai teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir perėjimui prie šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančiąją energiją;

96.

mano, kad svarbu užtikrinti, jog dalis energijos vartojimo efektyvumui didinti numatyto finansavimo būtų skirta energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams arba nepalankiausioje padėtyje esančiose vietovėse gyvenantiems asmenims paremti, pvz., padedant jiems investuoti į efektyviai energiją vartojančią šildymo ir vėsinimo įrangą;

97.

mano, kad valstybės narės pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą turėtų parengti valstybinius pastatų renovacijos planus, kad pastatai naudotų energiją efektyviai, be kita ko, teikiant paskatas renovuoti privatiems asmenims priklausančius pastatus, ir tokiuose planuose numatyti specialias priemones, skiriamas padėti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms kovoti su energijos nepritekliumi;

98.

prašo Komisijos įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą parengti energijos vartojimo efektyvumo audito ir planavimo veiklos vykdytojų mokymus, taip pat padėti privatiems asmenims, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, lengviau imtis tokių veiksmų;

99.

pabrėžia, kad, viena vertus, šiandien daugelyje Europos pastatų energija iššvaistoma, nes jų izoliacijos kokybė yra prasta, o šildymo sistemos – senos ir neefektyvios, kita vertus, energijos nepriteklių patiria beveik 11 proc. ES gyventojų;

100.

ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas, atsižvelgiant į galimų būsimų dujų tiekimo krizių riziką, visapusiškai integruoti biodujų, gaunamų apdorojant mėšlą, gamybą į žiedinės ekonomikos įgyvendinimo procesą;

101.

paveda Pirmininkui perduoti Komisijai šią rezoliuciją.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 104.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0266.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0444.

(5) Europos Komisija (2014 m.), komunikatas „Energijos vartojimo efektyvumas ir jo vaidmuo siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją“ (COM(2014)0520).

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/49

P8_TA(2016)0335

MVĮ konkurencingumo didinimas

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrųjų nuostatų reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nurodyto teminio tikslo didinti MVĮ konkurencingumą įgyvendinimodo (2015/2282(INI))

(2018/C 204/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 9 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodytas teminis tikslas didinti MVĮ konkurencingumą,

—	atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį dėl finansinių priemonių, kurioms remti gali būti naudojami Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo bendroje kelių valstybių narių mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, skirtoje mokslinius tyrimus vykdančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo (2),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu atliekant komercinius sandorius,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl MVĮ ekologiškai tvaraus augimo galimybių (3),

—	atsižvelgdamas į Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME),

—	atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ tyrimą dėl MVĮ, efektyvaus išteklių naudojimo ir vadinamųjų žaliųjų rinkų („Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 381), taip pat į „Eurobarometro“ tyrimą dėl valstybės paramos vaidmens inovacijų komercializacijoje („Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 394),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją „Siekis gerinti MVĮ aplinką Europoje. Smulkiojo verslo aktas“ (4),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

—	atsižvelgdamas į Europos mažųjų įmonių chartiją, priimtą per 2000 m. birželio 19–20 d. Feiroje vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą,

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl praktinių aspektų, susijusių su Europos Sąjungos MVĮ skirtos finansinės paramos priemonių persvarstymu būsimu programavimo laikotarpiu (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“ (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“ (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“ (8),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžties (9),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ (COM(2014)0339),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011)0642),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje – nauja partnerystė, kuria MVĮ padedama pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis“ (COM(2011)0702),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010)0553),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 30 d. Regionų komiteto nuomonę „Atotrūkio inovacijų srityje mažinimas“ (10),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 7 d. Regionų komiteto nuomonę „Paramos priemonės pradedančiųjų aukštųjų technologijų įmonių ekosistemoms kurti“ (11),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0162/2016),

kadangi sanglaudos politika yra pagrindinė priemonė investuoti į augimą ir darbo vietų kūrimą ES, ir biudžetas, jai skirtas iki 2020 m., viršija 350 mlrd. EUR; kadangi pagal sanglaudos politiką numatytoms investicijoms davus rezultatų būtų galima skatinti esamą ir būsimą valstybių narių regionų augimą;

B.	kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės daugelyje valstybių narių išaugo skurdas ir socialinė atskirtis, taip pat ilgalaikis nedarbas, jaunimo nedarbas ir socialinė nelygybė, taigi MVĮ gali atlikti reikalingą svarbų vaidmenį skatinant Europos atsigavimą;

kadangi 23 mln. ES veikiančių MVĮ, sudarančių apie 99 proc. visų įmonių, iš esmės prisideda prie ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos, inovacijų skatinimo ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimo: jos užtikrina per 100 mln. darbo vietų, t. y. sukuria 2 iš 3 privačiojo sektoriaus darbo vietų, o užimtumo augimo lygis jose dukart viršija stambesnių įmonių rodiklį; kadangi tik 13 proc. Europos MVĮ yra susijusios su komercine veikla ir investicijomis pasaulio rinkose;

kadangi Europos MVĮ labai įvairios ir apima daugybę labai mažų vietos įmonių, neretai veiklą vykdančių tradiciniuose sektoriuose, taip pat naujus startuolius, kurių daugėja, ir sparčiai augančias inovacines įmones bei socialinės ekonomikos įmones, orientuotas į konkrečius tikslus ir grupes; kadangi taikant šiuos verslo modelius susiduriama su skirtingomis problemomis ir, savo ruožtu, skirtingomis reikmėmis; kadangi, norint MVĮ sudaryti palankesnes sąlygas kreditui gauti, nepaprastai svarbu supaprastinti ES, nacionalinės ir regioninės teisės aktus;

E.	kadangi MVĮ puikiai prisitaiko prie pokyčių ir geba žengti koja kojon su technologine pažanga;

kadangi mikrokreditai, daugiausia skirti labai smulkiems verslininkams ir palankių sąlygų neturintiems asmenims, pageidaujantiems pradėti dirbti savarankiškai, atlieka lemiamą vaidmenį įveikiant kliūtis, su kuriomis susiduriama siekiant pasinaudoti tradicinėmis banko paslaugomis, ir kadangi Bendrieji veiksmai mikrofinansų įstaigoms Europoje remti (JASMINE) ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptis gali būti svari parama gerinant galimybes gauti finansavimą – taip pat ir socialinėms įmonėms;

kadangi 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinant sanglaudos politiką MVĮ paremti buvo skirta 70 mlrd. EUR – tai leido MVĮ sukurti per 263 000 darbo vietų – ir MVĮ galėjo atsinaujinti vis labiau taikydamos informacines ir ryšių technologijas (IRT), prieigos įgūdžius, inovacijas ar modernizuodamos darbo praktiką;

H.	kadangi pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio sanglaudos politiką MVĮ bus remiamos toliau – 2007–2013 m. paramą padvigubinant iki 140 mlrd. EUR;

I.	kadangi, norint pasiekti sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ tikslus, ypač svarbus teminis tikslas didinti MVĮ konkurencingumą (teminis tikslas Nr. 3) – vienas iš teminių tikslų, kuriam skiriama didžiausia procentinė viso finansavimo dalis (13,9 proc.);

kadangi MVĮ, kurios galėtų pretenduoti į ESI fondų pagalbą, nes jos veikia konkurencingoje aplinkoje ir turi įveikti įvairiausias kliūtis, įskaitant susijusias su grynųjų pinigų srautu, ypač neigiamai veikia sudėtingos ir nepastovios taisyklės bei susijusi biurokratinė našta, o ypač tai, kad administracinės išlaidos visiškai neproporcingos skiriamo finansavimo, paraiškų finansavimui gauti nagrinėjimo trukmės ir avansinių lėšų būtinybės požiūriu;

K.	kadangi paramos telkimo pagal temas principo įtraukimas į 2014–2020 m. sanglaudos politikos programavimą buvo veiksminga priemonė veiklos programoms kurti, daugiau dėmesio skiriant investavimo prioritetams, kad numačius pakankamus išteklius būtų užtikrintas realus poveikis;

L.	kadangi Bendrųjų nuostatų reglamento 14, 16 ir 29 straipsniuose numatyti partnerystės susitarimai ir veiklos programos yra strateginės priemonės investicijoms valstybėse narėse ir regionuose nukreipti;

M.	kadangi MVĮ užtikrins, kad iki 2020 m. pramoninė gamyba sudarytų bent 20 proc. valstybių narių BVP;

N.	kadangi šiuo metu tik nedidelė dalis Europos MVĮ yra pajėgios identifikuoti tarptautinės prekybos, prekybos susitarimų ir pasaulinių vertės grandinių teikiamas galimybes bei jomis pasinaudoti, o per trejus pastaruosius metus tik 13 proc. Europos MVĮ veikė tarptautiniu lygmeniu už ES ribų;

O.	kadangi MVĮ tarptautinimo procesas turėtų būti grindžiamas įmonių socialine atsakomybe, pagarba žmogaus ir darbuotojų teisėms bei paties aukščiausio lygio aplinkos apsauga, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir padaugėtų kokybiškų darbo vietų;

pažymi, kad, paramą telkiant pagal temas, veiklos programos buvo labiau pritaikytos prie konkretaus skaičiaus strateginių tikslų, ypač susijusių su MVĮ, įskaitant labai mažas įmones, potencialu stiprinti augimą ir kurti aukštos kokybės darbo vietas; mano, kad MVĮ yra Europos ekonomikos varomoji jėga ir kad jos ypač svarbios sėkmingai sanglaudos politikai užtikrinti, tačiau susiduria su daugybe iššūkių dėl savo dydžio; todėl rekomenduoja toliau stiprinti MVĮ numatytą ESI fondų paramą;

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į MVĮ projektų pridėtinę vertę tradicinių sektorių vystymo ir inovacijų požiūriu, nes tai skatintų ne tik kurti darbo vietas, bet ir išsaugoti vietos ir regioninio verslo specifiką, kartu laikantis tvarumo principų; pabrėžia, kad taip pat būtina atsižvelgti į tokių sektorių kontekstą ir nepažeisti trapios tradicinėmis žiniomis grindžiamų gamybos metodų ir inovacijų pusiausvyros; pažymi, jog MVĮ atlieka svarbų vaidmenį paslaugų sektoriuje, išgyvenančiame didžiulius pokyčius dėl skaitmeninimo, taigi mano, kad IRT naudojimo įgūdžių spragų klausimas turėtų būti sprendžiamas daugiau dėmesio skiriant atitinkamam mokymui ir švietimui;

pabrėžia, kad apskritai būtini mechanizmai, kurie padėtų supaprastinti verslo aplinką ir pagreitinti naujų įmonių steigimo procesą pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), siekiant paremti MVĮ konkurencingumą ir ESI fondų pagalbos įsisavinimą; taip pat pabrėžia, kad būtina vykdyti ex ante sąlygas;

prašo Komisijos įgyvendinant teminį tikslą Nr. 3 atsižvelgti į žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje numatytus principus, siekiant puoselėti tvaresnį ekonomikos augimą ir kurti aukštos kokybės darbo vietas MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant žaliųjų darbo vietų skatinimui; šiuo klausimu mano, kad svarbu toliau dėti pastangas vadinamam žaliajam MVĮ konkurencingumui skatinti, gerinant galimybes gauti finansavimą, išsamiau informuojant, supaprastinant teisės aktus, ribojant biurokratinę naštą ir stiprinant žaliųjų įmonių kultūrą; be to, pažymi, kad ekologiškesnė vertės grandinė, apimanti atnaujinamąją gamybą, remontą, techninę priežiūrą, perdirbimą ir ekologinį projektavimą, gali suteikti puikių verslo galimybių daugeliui MVĮ, tačiau turi būti pašalintos arba sumažintos teisinės, institucinės ir techninės kliūtys;

primena, kad problemas, su kuriomis susiduria MVĮ, iš dalies lemia dėl valstybių narių įgyvendinamos griežtos taupymo politikos sumažėjusi paklausa;

ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas svarstyti galimybę pasinaudoti finansinių priemonių galimybėmis; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tokių finansinių priemonių ir MVĮ iniciatyvinės programos, kuria siekiama finansiškai paremti MVĮ, skaidrumą, atskaitomybę ir priežiūrą; pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis visada turėtų būti naudojamasi nuosekliai vadovaujantis sanglaudos politikos tikslais ir kad turėtų būti teikiama tinkama techninė ir administracinė parama;

ragina užtikrinti paprastesnes ir mažiau reguliuojamas galimybes gauti kreditą, atsižvelgiant į konkrečias labai mažų įmonių ir startuolių bei regionų, kuriuose jie veikia, savybes; apgailestauja, kad investuotojai ir bankai dažnai nenoriai finansuoja įmones jų veiklos pradžios ir ankstyvosios plėtros etapais ir kad daugeliui MVĮ, ypač smulkiems startuoliams, sunku gauti prieigą prie išorės finansavimo; todėl prašo Komisijos, valstybių narių ir regioninių valdžios institucijų ypatingą dėmesį skirti geresnei labai mažų įmonių ir startuolių, kurie pageidauja plėstis, prieigai prie finansavimo; pažymi, kad būtina suvienodinti MVĮ ir stambesnių bendrovių finansavimo palūkanų normas;

mano, kad mažos Europos įmonės linkusios pasikliauti tokiais finansavimo šaltiniais, kaip bankai, ir neturi visos informacijos apie esamus papildomus finansavimo šaltinius ar jų finansavimo alternatyvas; pažymi, kad Komisija, atsižvelgdama į rinkų susiskaidymą, yra pasiūliusi seriją iniciatyvų, pvz., kapitalo rinkų sąjungą, kuriomis siekiama įvairinti finansavimo šaltinius, palengvinti laisvą kapitalo judėjimą ir pagerinti prieigą prie finansų – ypač MVĮ;

pažymi, kad stokojama finansinėmis priemonėmis pasiekto poveikio ir rezultatų įrodymų, taip pat kad tų finansinių priemonių ir pagrindinių ES tikslų bei prioritetų ryšys yra netvirtas; ragina Komisiją dar labiau gerinti dotacijų užtikrinimą, užuot pirmiausia skatinus naudotis finansinėmis priemonėmis;

10.

pažymi, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu MVĮ nepakankamai tokių lėšų įsisavino dėl keleto priežasčių, pvz., dėl ekonomikos krizės poveikio, sudėtingo struktūrinių fondų valdymo ir administracinės naštos, taip pat dėl ribotos prieigos prie MVĮ finansavimo ir sudėtingo paramos schemų įgyvendinimo; perspėja, kad, norint išvengti tų pačių problemų pasikartojimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, būtina spręsti esminių menko įsisavinimo lygio priežasčių klausimą ir kad kai kurioms MVĮ kliūtis pateikti paraiškas prieinamoms lėšoms gauti buvo pernelyg didelė biurokratinė našta; apgailestauja dėl to, kad esami ESI fondų veiksmingumo ir realaus poveikio MVĮ tyrimai pernelyg bendro pobūdžio ir neužbaigti, ir prašo Komisijos nedelsiant parengti šios problemos įvertinimą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei pateikti jį Parlamentui; pabrėžia, kad prastas administracinis pajėgumas gali sutrukdyti sėkmingai ir laiku įgyvendinti teminį tikslą Nr. 3;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija vis daugiau dėmesio skiria geram valdymui ir aukštos kokybės viešosioms paslaugoms; primena, jog svarbu, kad MVĮ taikytų skaidrią, nuoseklią ir naujovišką viešųjų pirkimų sistemą; todėl primygtinai ragina kaip galima labiau šalinti kliūtis, su kuriomis MVĮ susiduria teikdamos pasiūlymus dėl sutarčių, panaikinti bereikalingą administracinę naštą, stengtis nekelti papildomų reikalavimų nacionaliniu lygmeniu ir įgyvendinti galiojančias teisės aktų sistemos nuostatas, siekiant kuo greičiau išspręsti viešus ginčus dėl pirkimų; teigiamai vertina Direktyvą 2014/24/ES ir Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD), kuriuos taikant turėtų gerokai sumažėti įmonėms, pirmiausia MVĮ, tenkanti administracinė našta; pabrėžia, kad būtina toliau griežtai taikyti klaidų vengimo ir kovos su sukčiavimu priemones neužkraunant papildomos administracinės naštos ir supaprastinti administracines procedūras siekiant apsisaugoti nuo klaidų; ragina perkančiąsias organizacijas, pageidaujančias grupuoti sutartis, pasirūpinti, kad MVĮ nebūtų išstumtos iš proceso vien dėl galutinės partijos masto, nes stambesnių sutarčių atveju gali būti taikomi sudėtingesni kriterijai;

12.

pakartoja savo raginimą užtikrinti didesnį skaidrumą ir aktyvesnį visų susijusių regioninių ir vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės suinteresuotųjų šalių, verslininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, ypač apibrėžiant reikalavimus, susijusius su kvietimais teikti pasiūlymus dėl projektų, kad būtų labiau atsižvelgiama į galutinių paramos gavėjų poreikius; todėl pabrėžia, kad būtina faktiškai įgyvendinti partnerystės principą ir jo laikytis – taip pat ir partnerystės susitarimų bei veiklos programų kūrimo, rengimo ir įgyvendinimo etapais, kaip išsamiai paaiškinta Bendrųjų nuostatų reglamente ir partnerystės elgesio kodekse; su susirūpinimu pažymi, kad nemažai MVĮ organizacijų valstybėse narėse realiai nėra įtraukiamos ir dažnai tik informuojamos su jomis tinkamai nepasikonsultavus; ragina organizacijas, atstovaujančias į ateitį orientuotiems, tvariems ir ekologiniu požiūriu naujoviškiems ekonomikos sektoriams, taikyti partnerystės principą, o Komisiją ir valstybes nares – įgalėti jas panaudojant techninę pagalbą ir ugdant gebėjimus;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį visos ES investicijų politikos, skirtos MVĮ, koordinavimą ir didesnį nuoseklumą; pažymi, kad stiprinant ESI fondų finansavimo ir kitų politikos bei finansinių priemonių, skirtų MVĮ, sąveiką bus užtikrintas maksimalus investicijų poveikis; teigiamai vertina planą palengvinti prieigą prie ESI fondų pradedant taikyti pažangumo ženklą projektams, kurie buvo puikiai įvertinti, tačiau nėra finansuojami pagal programą „Horizontas 2020“; ragina valstybes nares kartu su susijusiomis socialinėmis ir ekonominėmis suinteresuotosiomis šalimis sukurti pagal vieno langelio principą veikiantį regioninio lygmens kontaktinį punktą ir taip viešinti jau vykdomus projektus arba konsoliduotą įvairių MVĮ skirtų ES finansinių priemonių, taip pat administracinės paramos rengiant ir įgyvendinant projektus platformą;

14.

atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį įgyvendinant pagal teminį tikslą Nr. 3 numatytus siekius apskritai galėtų atlikti integruotos teritorinės investicijos (ITI), bendruomenės inicijuota vietos plėtros strategija, makroregioninės strategijos ir Europos teritorinis bendradarbiavimas, turint galvoje, kad kai kurie projektai gali būti susiję su pasienio zonomis, apimančiomis keletą regionų ir valstybių, ir juos įgyvendinant gali būti vystoma naujoviška vietos praktika;

15.

pažymi, kad, remiantis pirmuoju Komisijos paskelbtu įvertinimu, palyginti su ankstesniais programavimo laikotarpiais gerokai padidėjo sumos, skirtos MVĮ paremti; pabrėžia, kad ESI fondai, ypač veiksmų programos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai remti, pagal kurias galėtų būti numatytos perspektyvios ir naudotojams patogios finansavimo sistemos, galėtų padėti MVĮ tapti pajėgesnėms teikti patento paraiškas Europos patentų tarnybai;

16.

apgailestauja, kad einamuoju programavimo laikotarpiu vėluojama įgyvendinti sanglaudos politiką; pažymi, kad MVĮ finansavimas būtinas skubiai ir, nors visos veiklos programos šiuo metu patvirtintos, pats įgyvendinimo etapas tebėra labai ankstyvos stadijos; pažymi, jog vėluojant atsiranda sanglaudos politikos įgyvendinimo spragos, ir ragina Komisiją parengti priemones, kad tokie vėlavimo atvejai būtų greičiau išsprendžiami;

17.

prašo Komisijos paraginti greičiau įgyvendinti sanglaudos politiką, pirmiausia rengti projektus, kurie pasižymėtų tvaraus augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo potencialu, taip pat skirti dėmesio projektams, pradedamiems kaimo vietovėse siekiant kurti naujas paslaugas ir vengti kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo, ir stebėti, kaip tai vyksta; ragina Komisiją nustatant tinkamumo kriterijus atsižvelgti į projektų ekonominę ir socialinę pridėtinę vertę bei jų poveikį aplinkai;

18.

atkreipia ypatingą dėmesį į Parlamento vaidmenį vykdant į rezultatus orientuoto sanglaudos politikos įgyvendinimo priežiūrą; ragina Komisiją kuo ankstesniu etapu nustatyti ir apriboti kliūtis, dėl kurių MVĮ ir startuoliai negali veiksmingai panaudoti lėšų, nustatyti galimą ESI fondų tarpusavio sąveiką, taip pat ESI fondų ir kitų MVĮ svarbių fondų sąveiką bei parengti konkrečias rekomendacijas dėl veiksmų ir gairių, kuriomis būtų siekiama dar labiau supaprastinti, stebėti ir vertinti tokių finansinių priemonių naudojimą; pažymi, kad šiame sektoriuje susiduriama su vis didesniais sunkumais, ypač atokiausiuose regionuose, taip pat vietovėse, kur menkas privačias investicijas lemia prasta svarbiausios infrastruktūros kokybė;

19.

pabrėžia, kad būtinas struktūrinis Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo dialogas, siekiant pagerinti ir palengvinti MVĮ galimybes pasinaudoti įvairiais finansavimo šaltiniais;

20.

pabrėžia, kad pagrindinės kliūtys, trukdančios MVĮ visapusiškai pasinaudoti ESI fondų pagalba, apima administracinę naštą, didelį pagalbos schemų skaičių, sudėtingas taisykles ir procedūras, vėlavimą pradėti taikyti vykdomuosius aktus ir perteklinio reglamentavimo riziką; todėl prašo aukšto lygio grupės supaprastinimo klausimais pateikti konkrečius pasiūlymus (taip pat ir atsižvelgiant į geresnio reglamentavimo strategiją), mažinti administracinę naštą ir supaprastinti procedūras, susijusias su MVĮ vykdomu ESI fondų administravimu, ypatingą dėmesį skiriant reikalavimams, susijusiems su auditu, valdymo lankstumu, rizikos ir tarpiniu vertinimu, kontrolės sistema, taip pat kompetencijos taisyklių ir kitos ES politikos laikymusi; prašo užtikrinti, kad taikant tokias supaprastinimo priemones būtų laikomasi Europos iniciatyvoje „Small Business Act“ išdėstytų taisyklių „tik kartą“ ir „visų pirma galvokime apie mažuosius“, taip pat jas rengti ir įgyvendinti įvairiais lygmenimis, bendradarbiaujant su įvairių kategorijų MVĮ atstovais; ragina aukšto lygio grupę apie savo veiklos rezultatus nuolat informuoti Parlamento Regioninės plėtros komitetą, taip pat ragina Komisiją klausimus, kuriuos nagrinėja aukšto lygio grupė, aptarti su valstybių narių atstovais;

21.

ragina Komisiją apibrėžti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis teikiamos valstybės pagalbos sąlygas, kuriomis nebūtų diskriminuojamos MVĮ ir kurios atitiktų sanglaudos politikos paramos įmonėms nuostatas, taip pat visapusiškai pasinaudoti pagalbos schemomis, grindžiamomis Bendruoju bendrosios išimties reglamentu, kad sumažėtų administracijoms ir paramos gavėjams tenkanti administracinė našta ir būtų geriau įsisavinama ESI fondų pagalba, ir tuo pačiu paaiškinti, kaip susijusios MVĮ taikomos ESI fondų taisyklės ir valstybės pagalbos taisyklės;

22.

prašo Komisijos paraginti valstybes nares keistis duomenimis, žiniomis ir geriausia praktika šioje srityje, užtikrinant tinkamą atskaitomybę ir motyvuojant jas paremti projektus, kuriems būdingas aukštas darbo vietų kūrimo potencialas;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai rasti ilgalaikį sprendimą dėl susikaupusių neatliktų mokėjimų, susijusių su regionine politika, ir tinkamai taikyti Pavėluotų mokėjimų direktyvą (2011/7/ES), siekiant užtikrinti, kad MVĮ, kaip projekto partnerės, dėl vėluojančių mokėjimų neprarastų susidomėjimo dalyvauti paramos programose ir projektuose einamuoju programavimo laikotarpiu; taip pat pažymi, kad nuosekliau laikantis šios direktyvos, kurioje, inter alia, reikalaujama, kad valdžios institucijos mokėjimus už savo įsigyjamas prekes ir paslaugas atliktų per 30 dienų, būtų prisidėta prie MVĮ stabilizavimui ir augimui reikiamų sąlygų kūrimo;

24.

pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijos yra nepaprastai svarbi priemonė inovacijoms ir teminių tikslų pritaikomumui užtikrinti, nors pagal teminį tikslą Nr. 3 jų, kaip ex ante sąlygos, oficialiai nereikalaujama, ir kartu pabrėžia, kad šios strategijos turėtų būti nukreiptos ne tik į mokslo ir technologijų vadovaujamas, bet ir mokslu nepagrįstas inovacijas; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie pažangiosios specializacijos strategijų, skirtų nacionalinio ir (arba) regioninio lygmens MVĮ, rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvieno regiono patvirtintos pažangiosios specializacijos strategijos ir atitinkama teritorinė ekonomika turėtų derėti, ir į sunkumus pažangiąją specializaciją įgyvendinant ne miesto vietovėse, kurios gali neturėti reikiamos pagalbinės infrastruktūros; teigiamai vertina ex ante sąlygą, susijusią su teminiame tiksle Nr. 3 minima Europos iniciatyva „Small Business Act“, ir ragina imtis reikiamų veiksmų bei paspartinti pagal šią iniciatyvą užsibrėžtų tikslų siekį; remia Europos verslaus regiono apdovanojimą, kurios tikslas – rasti ir apdovanoti ES regionus, įgyvendinančius puikias, į ateitį orientuotas verslo strategijas, pagal kurias taikoma dešimt Europos iniciatyvos „Small Business Act“ principų;

25.

ragina valdymo institucijas atsižvelgti į atskirų teritorijų savybes ir konkrečias kompetencijas bei ypatingą dėmesį skirti toms teritorijoms, kurios nukenčia dėl nepakankamo išsivystymo, gyventojų skaičiaus mažėjimo ir aukšto nedarbo lygio, siekiant skatinti ir tradicinius, ir naujoviškus ekonomikos sektorius; ragina Komisiją parengti specialias programas, kurios apimtų visus MVĮ svarbius tvaraus, pažangaus ir įtraukaus augimo elementus; primena apie egzistuojančią lyčių nelygybę – ji minima ir Europos iniciatyvoje „Small Business Act“ – ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad moterų dalyvavimas steigiant įmones ir joms vadovaujant tebėra menkas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti specialių strategijų, skirtų jaunimo ir moterų verslumui paremti, įgyvendinimą žaliojo ekonomikos augimo kontekste, kaip būdą ekonomikos ir užimtumo augimą, socialinę įtrauktį ir profesionalumą suderinti su aplinkosauginiu tvarumu;

26.

prašo Komisijos neviršijant esamo biudžeto sukurti dalyvaujamojo pobūdžio platformą, kad būtų skleidžiama informacija apie MVĮ projektų, 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais vykdytų ir naudojantis Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama, rezultatus, įskaitant gerosios praktikos pavyzdžius;

27.

pažymi, jog Komisijos parengtame pažangiajame inovacijų paslaugų vadove pabrėžiama viešosios paramos strategijų, kurios rengiamos konsultuojantis su regioninio lygmens socialinėmis ir ekonominėmis suinteresuotosiomis šalimis, svarbą užtikrinant MVĮ palankią aplinką ir padedant joms išsaugoti konkurencingą poziciją pasaulinėje vertės grandinėje;

28.

atkreipia ypatingą dėmesį į MVĮ iššūkius ir galimybes, susijusius su jų prisitaikymu prie sprendimų, neseniai priimtų 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje (COP 21), ir jų vykdymu;

29.

mano, kad tinkamas MVĮ veiklos rėmimas ir paskatos ją vykdyti gali suteikti inovatyvių galimybių integruoti pabėgėlius ir migrantus;

30.

pabrėžia, kad MVĮ yra pagrindinis užimtumo šaltinis ES, taigi įmonių steigimas turėtų būti skatinamas puoselėjant verslumo įgūdžius ir verslumą įtraukiant į mokyklų lavinimo programas, kaip pažymima Europos iniciatyvoje „Small Business Act“, taip pat kad nepaprastai svarbūs tinkamas išsilavinimas ir parama verslui – ypač mikrokreditų schemų požiūriu – taigi būtinas specialus ugdymas, kad jaunimas būtų pasirengęs žaliajai ekonomikai;

31.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir valdymo institucijomis skatinti kurti ekosistemą, kurią sudarytų universitetai, mokslinių tyrimų centrai, socialinės ir ekonominės suinteresuotosios šalys ir viešosios institucijos, siekiant lavinti verslumo įgūdžius, kartu raginti valdymo institucijas panaudoti turimas lėšas, numatytas techninei pagalbai, įskaitant naujovišką IRT naudojimą MVĮ; atsižvelgdamas į tai taip pat pažymi, kad pagal teminį tikslą Nr. 11 teikiama techninė pagalba turi būti skirta visiems Bendrųjų nuostatų reglamento 5 straipsnyje nurodytiems partneriams; todėl ragina užtikrinti, kad teritorinėms MVĮ organizacijoms būtų prieinami pagal teminį tikslą Nr. 11 numatyti ištekliai ir gebėjimų ugdymo priemonės;

32.

pabrėžia, kad tik apie 25 proc. ES veikiančių MVĮ vykdo eksporto veiklą ES ir kad MVĮ tarptautinimas yra procesas, kurį būtina remti ir vietos lygmeniu; todėl ragina Komisiją labiau naudoti ESI fondus siekiant padėti MVĮ išnaudoti atsirandančias galimybes ir atremti tarptautinės prekybos iššūkius, tuo pat metu padėti joms spręsti prisitaikymo išlaidų ir neigiamo padidėjusios tarptautinės konkurencijos poveikio klausimus;

33.

ragina Komisiją rengiant sanglaudos politiką laikotarpiui po 2020 m. padidinti finansavimą MVĮ konkurencingumui stiprinti;

34.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0364.

(2) OL C 24, 2016 1 22, p. 2.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0198.

(4) OL C 21 E, 2010 1 28, p. 1.

(5) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 7.

(6) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 40.

(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0002.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.

(9) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(10) OL C 218, 2013 7 30, p. 12.

(11) OL C 415, 2014 11 20, p. 5.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/57

P8_TA(2016)0336

ES Alpių regiono strategija

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Alpių regiono (2015/2324(INI))

(2018/C 204/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnį, 265 straipsnio 5 dalį ir 174 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 28 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos (COM(2015)0366) ir į prie jo pridedamus veiksmų planą bei patvirtinamąjį analitinį dokumentą (SWD(2015)0147),

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (2),

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19 ir 20 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos (4),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos makroregioninės Alpių regiono strategijos“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES makroregioninių strategijų vystymo: šiuo metu taikoma praktika ir ateities perspektyvos, ypač Viduržemio jūros regione (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES Alpių makroregioninės strategijos vystymo (7),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. gegužės 20 d. ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl makroregioninių strategijų valdymo (COM(2014)0284),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (COM(2011)0017),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo,

—	atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (Orhuso konvenciją),

—	atsižvelgdamas į įžanginę konferenciją dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos, surengtą Brdo mieste (Slovėnija) 2016 m. sausio 25 ir 26 d.,

—	atsižvelgdamas į suinteresuotųjų subjektų konferenciją dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos, surengtą Insbruke 2014 m. rugsėjo 17 d.,

—	atsižvelgdamas į suinteresuotųjų subjektų konferenciją dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos, surengtą Milane 2014 m. gruodžio 1 ir 2 d.,

—	atsižvelgdamas į 1996 m. vasario 26 d. Tarybos sprendimą 96/191/EB dėl Konvencijos dėl Alpių apsaugos (Alpių konvencijos) patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Komisijos apibendrinamąją ataskaitą apie viešąsias konsultacijas dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos,

—	atsižvelgdamas į suinteresuotųjų šalių nuomones, pateiktas „Politinėje rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos“, kuri buvo priimta Grenoblyje 2013 m. spalio 18 d.,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) paskelbtą tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 1 d. Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009)0147),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. Inovacijų Sąjungos veiklos rezultatų suvestinę,

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013)0249),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos gaires „Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių programų sinergijos užtikrinimas“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, Transporto ir turizmo bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetų nuomones (A8–0226/2016),

A.	kadangi, siekiant skatinti bendrą darnią plėtrą, visoje ES turėtų būti stiprinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

B.	kadangi makroregioninės strategijos šiuo metu yra pagrindinė priemonė siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslo; kadangi šios strategijos remiamos taikant „trijų NE“ principą (t. y. nereikia naujų teisės aktų, naujo finansavimo ir naujų institucijų);

C.	kadangi Alpių makroregioninė strategija galėtų padėti sustabdyti ekonomikos nuosmukį, nes būtų investuojama į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir remiamas verslas, atsižvelgiant į konkrečius regiono ypatumus ir turtą;

D.	kadangi makroregioninėmis strategijomis turėtų būti siekiama geriau įgyvendinti bendrus skirtingų regionų tikslus taikant neprivalomą suderintą požiūrį, dėl kurio nereikės kurti papildomo reglamento;

E.	kadangi klimato kaita Alpių regione vyksta sparčiau negu vidutiniškai pasaulyje, todėl ten dažnesnės gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui, lavinos ir potvyniai;

F.	kadangi makroregioninės strategijos tikslas – nustatyti išteklius ir išnaudoti regionų bendros plėtros potencialą;

kadangi makroregioninės strategijos yra daugiapakopio valdymo modelis, pagal kurį suinteresuotųjų šalių, atstovaujančių vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, dalyvavimas yra labai svarbus siekiant, kad strategijos būtų sėkmingos; kadangi reikėtų skatinti skirtingų makroregionų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant pagerinti jų politikos suderinamumą Europos tikslų atžvilgiu;

H.	kadangi makroregioninės strategijos gali padėti kurti tarpvalstybines strategijas ir tarptautinius projektus, kuriais siekiama kurti visam regionui naudingus bendradarbiavimo tinklus;

I.	kadangi Alpių regiono tapatumas ir kultūros paveldas, visų pirma liaudies kultūra ir papročiai, yra ypač saugotini;

J.	kadangi tvirtas „iš apačios į viršų“ požiūris, kurį pradėjo taikyti Alpių teritorijos regionai, lėmė tai, kad buvo parengta Europos Sąjungos Alpių regiono strategija (EUSALP), kurios tikslas – veiksmingai spręsti visam Alpių regionui bendras problemas;

K.	kadangi Alpių regionas atlieka svarbų vaidmenį siekiant valstybių narių ekonominės plėtros ir šalia esančioms miesto vietovėms ir priemiesčiams teikia daug ekosistemos paslaugų;

L.	kadangi Alpių regiono makrostrategija turės įtakos 80 mln. žmonių, gyvenančių 48 regionuose septyniose valstybėse, iš kurių penkios yra ES valstybės narės (Austrija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Slovėnija), o dvi – ES nepriklausančios šalys (Lichtenšteinas ir Šveicarija);

M.	kadangi ES Alpių regiono strategijoje būtina suderinti aplinkos tvarumą ir ekonomikos vystymąsi natūralioje gamtinėje aplinkoje, kuri taip pat yra svarbi turistų traukos vieta;

N.	kadangi gyventojų skaičiaus mažėjimas yra pagrindinė kai kurių Alpių regiono vietovių problema ir dauguma Alpių regiono gyventojų negali išgyventi tik iš turizmo Alpių regione, todėl reikia toliau plėtoti žemės ūkį, miškininkystę ir kitas aplinką tausojančios pramonės šakas ir paslaugas;

O.	kadangi į strategiją įtraukti regionai labai skiriasi, todėl būtina koordinuoti politikos priemones ir sektorius skirtinguose (horizontaliai) ir pavieniuose regionuose (vertikaliai);

kadangi Alpių regionas išsiskiria unikaliomis geografinėmis ir gamtos ypatybėmis, yra tranzitinis jungiamasis makroregionas, turintis didelių vystymosi galimybių; kadangi, nepaisant to, jam reikia rasti specifinių aplinkosaugos, demografinių, transporto, turizmo, energetikos, sezoniškumo ir veiklos įvairiarūšiškumo problemų sprendimų, o koordinuotas teritorinis planavimas galėtų pasiekti geresnių rezultatų ir suteikti pridėtinės vertės Alpių ir Alpių prieškalnių vietovių teritorinei sanglaudai;

kadangi Alpių regionas yra Europos „vandens bokštas“, o vasarą Alpės padengia iki 90 proc. iš prieškalnių vietovių vandens poreikių; kadangi vandens ištekliai svarbūs hidroenergijos gamybai, žemės ūkio paskirties žemės drėkinimui, tvariam miškų tvarkymui, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimui bei geriamojo vandens tiekimui; kadangi svarbiausia išsaugoti vandens kokybę ir žemą vandens lygį Alpių upėse bei rasti tinkamą pusiausvyrą tarp vietos gyventojų interesų ir aplinkos poreikių;

kadangi Alpių regionas išraižytas valstybių sienų ir su jomis susijusių kliūčių panaikinimas yra pagrindinė bendradarbiavimo šiame regione, laisvo asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimo, o kartu – ekonominės, socialinės ir ekologinės sąveikos sąlyga; kadangi Alpių regiono strategija taip pat teikia galimybę stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, susieti ir sujungti į tinklą žmones ir ekonominę veiklą, o kartu – pašalinti sienas ir dėl jų susidariusias kliūtis;

kadangi Komisija savo komunikate dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Alpių regiono pabrėžia poreikį sumažinti transporto per Alpes poveikį siekiant išsaugoti Alpių aplinkos paveldą ir strategijos įgyvendinimo svarbą norint užtikrinti vietos gyventojams sveikesnę ir geriau išsaugotą gyvenamąja aplinką;

T.	kadangi laisvas asmenų judėjimas yra viena pagrindinių teisių ir būtina sąlyga siekiant ekonominės, socialinės, teritorinės ir aplinkosauginės sanglaudos tikslų, ypač pasienio regionuose, kad būtų galima pasiekti tvarų konkurencingumą ir užtikrinti vienodas užimtumo galimybes;

U.	kadangi į ES strategiją dėl Alpių regiono įtrauktos kalnuotos vietovės – jos yra svarbiausios, – Alpių prieškalnių vietovės ir metropolinės zonos, kurios yra tarpusavyje susijusios glaudžiais sąveikos ir funkciniais ryšiais ir kurios visos daro įtaką ekonominei, socialinei ir aplinkosaugos plėtrai;

V.	kadangi šis regionas, kur išsaugotos ekosistemos ir jos paslaugos, gali būti pagrindas daugeliui ekonominės veiklos rūšių plėtoti, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkiui, miškininkystei, turizmui ir energetikai, atsižvelgiant į šio regiono kultūros ir gamtos paveldą;

W.	atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungos Alpių regiono strategija kaip pirma kalnų regiono makroregioninė strategija gali tapti pavyzdžiu ir įkvėpimu kitiems ES kalnų regionams;

X.	kadangi anksčiau įgyvendintos ES makroregioninės strategijos parodė, kad tokio pobūdžio bendradarbiavimo susitarimas yra sėkmingas, ir suteikė naudingos patirties rengiant naujas makroregionines strategijas;

Bendros pastabos ir valdymas

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos ir prie jo pridedamą veiksmų planą; mano, kad tai yra žingsnis pirmyn siekiant regiono vystymosi, kaip numatyta pagal strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslą; pažymi, kad Strategija ir veiksmų planas gali atlikti svarbų vaidmenį, siekiant užkirsti kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui regione, ypač kiek tai susiję su jaunimo išvykimu;

pabrėžia vertingą patirtį, įgytą įgyvendinant Alpių konvenciją, kuria išlaikoma ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos interesų pusiausvyra; ragina dalyvaujančias šalis laikytis pasiektų susitarimų ir išlaikyti aukšto lygio įsipareigojimus siekti darnaus vystymosi ir užtikrinti Alpių apsaugą;

palankiai vertina tai, kad strategijai remti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) siūlo potencialiai reikšmingų išteklių, įvairiausių priemonių ir galimybių; ragina stiprinti sinergiją, skatinant veiksmų koordinavimą ir savitarpio papildomumą su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir su kitais fondais bei priemonėmis, susijusiais su strategijos ramsčiais, visų pirma programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, programa LIFE, MVĮ skirta programa COSME, Interreg Alpių erdvės programa ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), dėl kurių Komisija turėtų išnagrinėti konkrečių konkursų, sutelktų į konkrečias Alpių regiono problemas, galimą pridėtinę vertę;

ragina Komisiją ir nacionalines, regionines ir vietos įstaigas, atsakingas už ESI fondų programų rengimą, valdymą ir įgyvendinimą, atkreipti dėmesį į makroregioninių projektų ir veiksmų svarbą; tikisi, kad koordinuojant šias ES politikos kryptis, programas ir strategijas, kurioms Alpėse tenka tam tikras vaidmuo, suaktyvės bendra veikla ir ragina Komisiją, siekiant išvengti dubliavimo ir padidinti papildomumą ir pridėtinę vertę, atidžiai išnagrinėti, kaip minėtos programos taikomos praktiškai; be to, ragina Komisiją užtikrinti ES piliečiams ir valstybių narių institucijoms nesudėtingą prieigą prie susijusių dokumentų siekiant užtikrinti visišką numatytos procedūros skaidrumą;

pakartoja „trijų NE“ principo svarbą, nes makroregionai yra sistemos, kuriamos remiantis pridėtine bendradarbiavimo iniciatyvų ir įvairių ES finansavimo priemonių sąveikumo verte;

ragina kompetentingas valstybių narių ir dalyvaujančių regionų valdžios institucijas kiek įmanoma suderinti nacionalinę ir regioninę politiką bei finansavimo taisykles su ES strategijos dėl Alpių regiono veiksmais bei tikslais, taip pat ragina pritaikyti savo priimtas veiklos programas siekiant užtikrinti, kad pagal EUSALP strategiją būsimi projektai būtų nedelsiant įgyvendinami ir kad vadovaujančiosios institucijos, įgyvendindamos veiklos programas, deramai atsižvelgtų į EUSALP prioritetus (pvz., specialiais konkursais, papildomais taškais arba skiriant biudžeto lėšų); ragina toliau plėtoti makroregioninį požiūrį, atsižvelgiant į galimą sanglaudos politikos reformą po 2020 m., ir pabrėžia integruotų makroregioninių projektų ir priemonių svarbą;

ragina EIB, bendradarbiaujant su Komisija, išnagrinėti galimybę sukurti Alpių regionui skirtą investavimo platformą, kurioje būtų sudarytos sąlygos sutelkti iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių skiriamą finansavimą; ragina sukurti regionui dujotiekio projektą, kuris pritrauktų investuotojus; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją, Europos investicijų banką (EIB) ir dalyvaujančias šalis visapusiškai pasinaudoti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) siūlomomis projektų finansavimo galimybėmis regione, siekiant skatinti darnų vystymąsi, ekonomikos augimą ir užimtumą makroregioniniu lygmeniu;

pabrėžia, kad reikia rengti tinkamas informavimo kampanijas ES Alpių regiono strategijos tema, ir ragina valstybes nares užtikrinti pakankamai aukštą strategijos prestižą ir kad apie jos tikslus bei laimėjimus būtų tinkamai pranešama visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, tarpvalstybinį ir tarptautinį lygmenis; ragina keistis geriausia ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo patirtimi, ypač gamtos ir kultūrinio paveldo valdymo srityje, siekiant sukurti tvaraus turizmo galimybes;

ragina makroregioniniu lygmeniu įsteigti pagalbinę ES strategijos dėl Alpių regiono valdymo institucijoms skirtą struktūrą, bendradarbiaujant ir susitariant su Komisija, valstybėmis narėmis ir regionais; be to, teigiamai vertina tai, kad Parlamento atstovai dalyvauja strategijos valdymo organuose, taip pat mano, kad Parlamentas turėtų dalyvauti vykdant strategijos įgyvendinimo stebėseną;

10.

ragina Komisiją atlikti aktyvų vaidmenį įgyvendinant EUSALP; mano, kad Komisija, vadovaudamasi subsidiarumo ir proporcingumo principais, turėtų dalyvauti bendro valdymo pagrindu drauge su valstybėmis narėmis ir regionais visais projektų, vykdomų laikantis strategijos, planavimo bei įgyvendinimo etapais, be kita ko ir tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų iš valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų, susijusių su makroregiono klausimais, dalyvavimas ir deramas veiklos koordinavimas su kitomis ES remiamomis strategijomis ir finansavimo susitarimais;

11.

ragina, kad EUSALP įgyvendinimą vertintų Komisija, taikydama objektyvius kriterijus ir išmatuojamus rodiklius;

12.

remia strateginį planavimą miesto ir kaimo vietovėse Alpių regione, siekiant skatinti kurti tinklus ir bendrus tikslus pagal nuoseklią, suderintą ir integruotą politikos sistemą (pvz., susijusią su atsinaujinančiųjų išteklių energija, gerove, logistika, verslu ir socialinėmis inovacijomis); ragina kaupti geriausią patirtį, pvz., tvaraus turizmo tarp regionų srityje, taip pat ja keistis su kitomis esamomis makroregioninėmis strategijomis;

13.

reikalauja, kad vykstant sprendimų priėmimo procedūroms vietos ir regionų valdžios institucijos, sudarydamos partnerystę su vietos ir regionų pilietine visuomene, atliktų pagrindinį vaidmenį valdymo įstaigose ir Strategijos veiklos, techninėse ir vykdomosiose įstaigose, visapusiškai atsižvelgiant į subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus;

14.

mano, kad investicijos turėtų būti sutelktos, siekiant visiems regiono gyventojams užtikrinti vienodas ir veiksmingas galimybes naudotis sveikatos priežiūra, pirmosios pagalbos punktais ir skubia pagalba, visų pirma kaimo vietovėse, stengiantis išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo;

15.

ragina Komisiją kas dvejus metus Parlamentui ir Tarybai teikti ES strategijos dėl Alpių regiono įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą objektyviais kriterijus ir išmatuojamais rodikliais, siekiant įvertinti, kaip strategija veikia ir kokia jos pridėtinė vertė skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, mažinant skirtumus ir siekiant darnaus vystymosi;

16.

ragina dalyvaujančias šalis toliau stengtis įvairinti energijos tiekimo šaltinius atsižvelgiant į aplinką; atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti esamos hidroelektrinių infrastruktūros, kuri buvo pastatyta labai seniai, tvarumą, konkurencingumą ir modernizavimą, kartu atsižvelgiant į hidroelektrinių infrastruktūros poveikį aplinkai ir geologijai, taip pat skatinant mažąsias hidroelektrines ((mini-, mikro- ir piko-hidroelektrines); pabrėžia, kad integruotas vandens išteklių valdymas ir apsauga – tai vienas iš pagrindinių tvaraus Alpių regiono vystymosi veiksnių, o todėl vietos gyventojams turėtų būti suteikta galimybė plėtoti hidroelektrines ir naudotis taip sukuriama pridėtine verte; ragina dalyvaujančias šalis padėti sukurti tinkamai veikiančius tinklus šiame makroregione siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, o taip pat įsteigti struktūras siekiant keistis geros praktikos pavyzdžiais ir stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

17.

pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti socialinį aspektą, siekiant užtikrinti, kad būtų plėtojamas augimo modelis, galintis užtikrinti tvarų augimą, socialinę įtrauktį ir socialinę apsaugą visiems, ypač pasienio regionuose; šiame kontekste pabrėžia, kad svarbu nustatyti prioritetus ir imtis priemonių prieš visas diskriminacijos formas;

18.

primena, kad visose ES teritorijose reikia užtikrinti visuotinės galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis principą, ypač švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir judumo srityse, ypatingą dėmesį skiriant neįgalių asmenų poreikiams; pabrėžia, jog reikia, kad dalyvaujančios šalys skatintų priimti Alpių regionui skirtus alternatyvius ir novatoriškus sprendimus, susijusius su viešųjų paslaugų teikimu, taip pat konkrečiu atveju tinkamiausius sprendimus, pritaikytus prie vietos ir regiono poreikių; šiomis aplinkybėmis ragina dalyvaujančias šalis kurti paskatas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms steigti; tačiau primena kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumo visiems ir įperkamumo principus;

19.

yra susirūpinęs dėl blogėjančios ekosistemų būklės ir gaivalinių nelaimių rizikos tam tikrose Alpių regiono vietovėse; pabrėžia, kad būtina visapusiškai taikyti gaivalinių nelaimių rizikos valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas; pabrėžia, kad reaguojant į tarpvalstybinę taršą reikia kurti ir įgyvendinti bendrus nenumatytų atvejų planus; ragina steigti bendras greitojo reagavimo komandas nuo gaivalinių nelaimių (nuošliaužų, griūčių ir potvynių) nukentėjusiuose turizmo regionuose; šiame kontekste pažymi, kad reikia labiau skatinti naudoti ES civilinės saugos mechanizmą;

Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir inovacijos

20.

pripažįsta, kad Alpių regionai – tai aplinkos paveldas, kurį reikia išsaugoti, nes jie turi milžinišką gamtinių kraštovaizdžių rezervą, ypatingą ekosistemų įvairovę, kuri aprėpia nuo kalnų iki lygumų ir netgi iki Viduržemio jūros pakrančių, tokiu būdu sudaroma ekonominė zonai ir biosfera, pagrįsta žmonių ir gamtos sambūviu; taigi pabrėžia, kad, siekiant kurti integruotus turizmo produktus reikia vykdyti aktyvų ir sąveika grindžiamą bendradarbiavimą, susiejant ūkininkavimą ir kitų rūšių ekonominę veiklą saugomose teritorijose (tinklo „Natura 2000“ teritorijose, nacionaliniuose parkuose ir pan.), taip pat pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir apsaugoti unikalias buveines kalnuotuose regionuose;

21.

atkreipia dėmesį į strategijos atveriamas galimybes plėtoti darbo rinką, kurioje yra dideli važinėjimo į darbą kitoje šalyje srautai; mano, kad darbo jėgos kvalifikacijos kėlimas ir naujų darbo vietų kūrimas žaliojoje ekonomikoje turėtų būti vieni iš Alpių strategijos investicijų prioritetų; tačiau pabrėžia, kad MVĮ – labai dažnai šeimos įmonės, pvz., nedideli ūkiai ar perdirbimo įmonės, veikiančios turizmo, prekybos, amatų ir gamybos srityse, integruotai ir tvariai sudaro Alpių regiono ekonominės veiklos pagrindą, o taip pat yra Alpių gyvenamosios ir kultūrinės erdvės bei gamtinės aplinkos ramstis ir svarbus užimtumo šaltinis; pabrėžia, kad reikia toliau įvairinti ekonominę veiklą ir suteikti daugiau užimtumo galimybių Alpių regione;

22.

pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti investicijoms į skaitmenines infrastruktūras, ir kad svarbu užtikrinti greitą ir veiksmingą prieigą prie sparčiojo interneto, o per internetą prie skaitmeninių bei elektroninių paslaugų, pvz., elektroninės prekybos, naudojimosi skaitmeninės rinkos kanalais ir nuotolinio darbo, taip pat kitų galimybių žmonėms, kurie gyvena nuo didmiesčių nutolusiose vietovėse, kur įmanoma skatinant įprasto fizinio keliavimo alternatyvas;

23.

mano, kad naujovės ir naujųjų technologijų naudojimas pagrindinėse ekonomikos srityse, skatinami pažangiosios specializacijos strategijų ir finansuojami iš esamų ES finansavimo šaltinių (pvz., ERPF, ESF, COSME, „Horizontas 2020“ ar „Erasmus +“), galėtų padėti kurti kokybiškas darbo vietas strateginės svarbos sektoriuose, pvz., gyvosios gamtos mokslų, bioekonomikos, energetikos, ekologiškų produktų, naujųjų medžiagų ir e. paslaugų sektoriuose; primena, kad svarbu teikti tvirtą paramą MVĮ, o tai savo ruožtu galėtų pakeisti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją, pastebimą kai kuriose Alpių regiono vietovėse ir teritorijose;

24.

ragina Alpių regiono valstybių narių ir regionų kompetentingas institucijas konsultuotis su Komisija, siekiant įvertinti galimybę kitu programavimo laikotarpiu įgyvendinti Bendrą programą (SESV 185 straipsnio pagrindu), skirtą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos integracijai Alpių regione skatinti, remiantis nuoseklių Europos vertės grandinių, susietų su pažangios specializacijos strategijomis, sistema;

25.

ragina viešųjų ir privačiųjų įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų telkimą ir bendradarbiavimą, siekiant skatinti inovacijas ir sudaryti sąlygas pasinaudoti Alpių regiono ir Alpių prieškalnių vietovių sąveika; mano, kad, siekiant užtikrinti veiksmingesnes ir naudingesnes investicijas, numatyti veiksmai turėtų būti grindžiami nacionalinėmis ir regioninėmis pažangiosios regioninės specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis;

26.

pripažįsta, kaip svarbu įgyvendinant EUSALP kurti asociacijoms ir institucijoms, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms labai mažoms įmonėms ir MVĮ skirtus projektus dėl jų vaidmens skatinant investicijas, augimą, inovacijas bei užimtumą, taip pat dėl jų itin svarbaus vaidmens saugant ir puoselėjant kultūrų bei kalbų įvairovę;

27.

pabrėžia, kad Alpėms skirta makroregionine strategija turėtų ne tik suteikti galimybių išsaugoti, išlaikyti ir, kai tinkama, pritaikyti tradicinės ekonominės veiklos, kaip antai žemės ūkio, miškininkystės ir amatų, formas, bet ir skatinti naujoves ir kurti naujas iniciatyvas šioje srityje, pvz., pasitelkiant ES „InnovFin“ priemonę; pabrėžia, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikia suteikti galimybių lengviau gauti paramą ir finansavimą, turint omenyje jų vaidmenį kuriant darbo vietas;

28.

pabrėžia, kad, norint užtikrinti tolesnę turizmo plėtrą platesniame regione, regionų bendradarbiavimas, visų pirma tarpvalstybinis, yra labai svarbus; skatina formuoti esamu gamtos ir kultūros paveldu, tvarumu ir inovacijomis pagrįstas turizmo strategijas; atkreipia dėmesį į įvairių Alpių regiono tradicijų ir papročių, kuriuos reikėtų propaguoti ir kurių įvairovę reikėtų palaikyti, socialiniu, kultūrinius ir ekonominius aspektus;

29.

pažymi, kad plėšriųjų paukščių ir mėsėdžių gyvūnų populiacijos valdymas ir reintrodukcija į Alpių regionus yra vykdoma nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis, nors šios rūšys nepaiso administracinių ribų, o migracija iš esmės yra tarpvalstybinis reiškinys; tačiau, siekiant išvengti susidūrimų dėl šios reintrodukcijos, ragina valstybes nares geriau koordinuoti įvairių valdžios institucijų veiklą ir geriau keistis informacija, taip pat reikia sukaupti daugiau geriausios patirties, siekiant sustiprinti ūkinių gyvūnų ir ganomų gyvūnų apsaugą ir valdymą vykdant Alpių regiono strategiją ir Alpių konvencijos platformos „Stambieji plėšrūnai, laukiniai kanopiniai ir visuomenė“ veiklą;

30.

pritaria, kad reikia įvairinti turizmo pasiūlą kuriant naujus, prie regiono sąlygų pritaikytus ir regiono išteklius naudojančius pasiūlymus – tai galėtų būti, pvz., teminiai parkai ir maršrutai turistams, maisto ir vyno turizmas, kultūros, sveikatos, švietimo ir sporto turizmas, siekiant prailginti turizmo sezoną, kartu mažinant infrastruktūros apkrovą, ir pasiekti, kad turizmo sektoriuje užimtumas būtų užtikrinamas ištisus metus, taip pat skatinti kaimo turizmą siekiant sudominti lankytojus užsiimti kaimo ir su laukine gyvūnija susijusia veikla viešbučiuose už didelių turistinių centrų ribų ir didinti turistų lankomų vietų konkurencingumą ir tvarumą; pritaria tam, kad reikia skatinti naują turizmo veiklą, kuri yra geriau pritaikyta prie klimato kaitos ir aplinkos apsaugos; taip pat pabrėžia, kad reikia remti ir gerinti gelbėjimo paslaugų kalnuose koordinavimą,

31.

remia priemones, kuriomis mažinama transporto infrastruktūros apkrova, tai – mokinių atostogų, o kartu – su jomis susijusių suaugusiųjų atostogų laikotarpių išskirstymas, pažangiųjų kelių mokesčių sistemų kūrimas, turizmo paslaugų teikėjų paskatos labiausiai keliautojų apkrautais laikotarpiais ir piko valandomis;

32.

primena, kad ekonomikos požiūriu svarbu skatinti tvaraus turizmo veiklą visame Alpių regione, įskaitant prie ežerų esančius kurortus ir mineralinių vandenų kurortinius miestelius; taip pat ragina valstybes nares skatinti naudoti dviračius keliaujant traukiniu arba naudojantis įvairiarūšėmis transporto paslaugomis; atkreipia dėmesį, remdamasis geriausia praktika, į turizmo platformas, sukurtas įgyvendinant projektus, iš dalies finansuojamus iš ES biudžeto;

33.

pažymi, kad tam pačiam asmeniui per metų ciklą dažnai tenka vykdyti skirtingą veiklą, o kartais ir tarpvalstybiniu mastu; ragina Komisiją, valstybes nares ir regiono bei vietos valdžios institucijas skatinti profesinio mokymo – tiek pirminio, tiek tęstinio – įstaigų bendradarbiavimą; pabrėžia galimą tarpvalstybinei pameistrystei skirtos programos „Erasmus +“ naudą;

Judumas ir transporto jungtys

34.

pabrėžia, kad svarbu gerinti transporto ir energetikos jungtis tarp dalyvaujančių šalių, įskaitant vietos, regionų ir tarpvalstybinio transporto ir įvairiarūšio transporto jungtis su žemyno gilumoje esančiomis vietovėmis (įskaitant stambias miestų aglomeracijas), taip pat siekiant paskatinti regiono vystymąsi, pagerinti jo gyventojų gyvenimo kokybę ir pritraukti naujų gyventojų, tuo pat metu įvertinant, ar esami tinklai gali būti atnaujinti ir (arba) išplėsti siekiant bendro tikslo – geriau įgyvendinti TEN-T tinklus; pabrėžia pažangiosios infrastruktūros kūrimo svarbą; mano, kad naujos statybos infrastruktūros objektai turi tapti tikrais „technologijų koridoriais“, kuriuose būtų kuriama visa atskira infrastruktūra, t. y. elektros perdavimo linijos, telefono linijos, plačiajuosčio ryšio ir ultraplačiajuosčio ryšio linijos, dujotiekiai, šviesolaidiniai tinklai, vandentiekio vamzdynai ir t. t.;

35.

ragina ateityje formuojant ir įgyvendinant Alpių transporto ir aplinkos politiką laikytis holistinio požiūrio; šiomis aplinkybėmis pabrėžia būtinybę pirmenybę teikti perėjimui nuo kelių transporto prie geležinkelių, ypač vežant krovinius ir prašo Komisijos remti tokį perėjimą; taip pat šiame kontekste ragina naudoti iš kelių infrastruktūros mokesčių gautas pajamas tam, kad būtų paskatintas veiksmingo ir aplinką tausojančio keleivių ir krovinių transporto geležinkeliais naudojimas ir jo plėtojimas, taip pat naudoti minėtas pajamas triukšmo ir aplinkos teršimo mažinimo tikslais ir atkreipia dėmesį į galimus projektus, pavyzdžiui, eismo valdymo, technologinių inovacijų, sąveikumo ir kitose srityse; be to, ragina plėsti Alpių regione esamą infrastruktūrą, įskaitant kokybiškas įvairiarūšes sąveikias vežimo sistemas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti susisiekimą ir prieinamumą visiems regiono gyventojams;

36.

pabrėžia, kad svarbu sujungti transporto maršrutus su kitomis Europos dalimis, taip pat užtikrinti jungtis su transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriais, kuo veiksmingiau naudojantis jau įdiegta infrastruktūra; primena, kad kalnuota vietovė vis dar yra kliūtis ES piliečiams suartėti ir kad Sąjunga yra įsipareigojusi skirti daugiau lėšų tarpvalstybinei transporto infrastruktūrai; taigi ragina dalyvaujančias šalis sutelkti savo pastangas į papildomų tvarių ir įtraukių projektų planavimą bei įgyvendinimą, kartu jungiant ir plėtojant esamą TEN-T tinklą;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad kalnuotose vietovėse bei tarp kalnuotų vietovių ir gretimų teritorijų trūksta veiksmingų neteršiančių jungčių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas švariam, mažai anglies dioksido išskiriančiam ir geresniam susisiekimui, visų pirma naudojantis geležinkelių tinklais, regiono ir vietos lygmeniu siekiant šiose vietovėse sustiprinti sanglaudą ir pagerinti gyvenimo kokybę; skatina ir remia apgyvendinimą Alpių regione;

38.

ragina makroregioninėje strategijoje dalyvaujančias valstybes nares atsižvelgti į iš kitų valstybių atvykstančių darbuotojų specifines darbo sąlygas ir parengti sutartis Alpių makroregiono pasienio darbuotojams;

39.

remia novatoriškų vietinio transporto formų plėtojimą esant paklausai, pvz., pažangiosios eismo informacijos, eismo valdymo, transporto telematikos ir įvairiarūšio vežimo sistemos, taip pat atsižvelgiant į galimybes paskirstyti veiklą tarp regionų šioje srityje;

40.

pabrėžia, kad kalnų vietovėse trūksta veiksmingų skaitmeninių ryšių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas geresniam susisiekimui regionų ir vietos lygmeniu siekiant šiose vietovėse pagerinti gyvenimo kokybę, skatinti vystyti naują veiklą, kurti darbo vietas ir skatinti persikėlimą;

41.

pabrėžia viešųjų investicijų svarbą kalnų vietovėse siekiant kovoti su rinkos negebėjimu šiose vietovėse užtikrinti skaitmeninį ryšį; pabrėžia sklandaus ir visuotinio taip pat kalnų regionų aprūpinimo plačiajuosčiu internetu reikšmę, siekiant ilguoju laikotarpiu užtikrinti atokių gyvenviečių ir ekonominių zonų gyvybingumą; ragina Komisiją šiuo klausimu pasiūlyti konkrečių sprendimų;

Aplinka, biologinė įvairovė, klimato kaita ir energija

42.

pabrėžia biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą Alpių regione; ragina dėti bendras pastangas siekiant pradėti taikyti novatoriškas priemones aplinkai apsaugoti ir išlaikyti, taip pat ragina atidžiai ištirti didelių plėšrūnų vaidmenį ir prireikus imtis koreguojamųjų priemonių, kartu visiškai laikantis Sąjungos acquis dėl aplinkos, biologinės įvairovės, dirvožemio ir vandens apsaugos; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad visos galimos priemonės būtų taikomos vengiant jau įgyvendinamų teisėkūros iniciatyvų dubliavimosi;

43.

pabrėžia, kad Alpių makroregionas suteikia daug galimybių ieškant inovatyvių sprendimų, kurie galėtų paversti jį unikalia žiedinės ekonomikos bandymų laboratorija; vykstant 2017 m. Sąjungos biudžeto sudarymo procedūrai pateiks bandomąjį projektą, kuriame būtų išnagrinėtos šio regiono teikiamos galimybės kurti konkrečias su žiedine ekonomika susijusias strategijas, pvz., gamybos, vartojimo ir atliekų tvarkymo srityse;

44.

pabrėžia, kad svarbu skatinti savarankišką energijos gamybą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir remti efektyviausių atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą regione, pradedant hidroenergija, saulės ir vėjo energija, baigiant geotermine energija, taip pat remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos formų, kurios galėtų tikti Alpių regionui, plėtojimą; atkreipia dėmesį į šildymo sektoriuje naudojamų skirtingų degimo rūšių poveikį oro kokybei; pritaria tvariam medienos naudojimui nemažinant esamo miškų ploto, nes tai svarbu kalnų ekosistemos pusiausvyrai ir apsaugai nuo griūčių, nuošliaužų bei potvynių užtikrinti;

45.

pabrėžia, kad reikia skubiai kurti naujas strategijas, kuriomis būtų siekiama mažinti oro taršą, kuri kelia nerimą dėl visuomenės sveikatos, taip pat klimato kaitą, visų pirma labiau pramoninėse ir tankiau apgyvendintose makroregiono zonose, kartu taip pat nustatant esamus taršos šaltinius ir atidžiai stebint teršalų išmetimą; atitinkamai ragina valstybes nares pradėti taikyti tvaraus transporto politikos priemones, kurios atitiktų Paryžiaus COP21 tikslus, ir remti ekosistemos paslaugų išsaugojimą ir išlaikymą visame Alpių makroregione;

46.

pabrėžia energijos perdavimo infrastruktūros svarbą ir palaiko pažangiąsias energijos skirstymo, laikymo ir perdavimo sistemas bei pagal TEN-E tinklą vykdomas investicijas į energetikos infrastruktūrą, skirtą elektros ir dujų gamybai ir perdavimui, įgyvendinant konkrečius projektus, nurodytus Energijos bendrijai aktualių projektų (angl. PECI) sąraše; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti priklausomybę nuo importo, svarbu išnaudoti vietos, visų pirma atsinaujinančiuosius, energijos išteklius; ragina skatinti decentralizuotą ir (arba)savarankišką energijos gamybą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą visuose sektoriuose;

47.

primygtinai ragina dalyvaujančias šalis bendrai dėti pastangas įgyvendinant erdvės planavimą ir integruotą teritorinį valdymą, įtraukiant įvairius suinteresuotuosius regiono subjektus (nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, mokslinių tyrimų bendruomenę, nevyriausybines organizacijas ir kt.);

48.

ragina toliau stiprinti bendradarbiavimą ir veiklą, atliktą pagal Pasaulio ledynų stebėjimo tarnybos sistemą, atsižvelgiant į naujausius sprendimus, priimtus Paryžiuje vykusioje COP 21 konferencijoje, ir vėliau taikomą strategiją;

49.

yra susirūpinęs tuo, kad klimato kaita ir kylančios temperatūros kelia didelį pavojų dideliame aukštyje gyvenančių rūšių išgyvenimui ir kad tirpstantys ledynai taip pat kelia susirūpinimą, nes tai daro didelį poveikį požeminio vandens telkiniams; aktyviai ragina sukurti visa apimantį tarpvalstybinį kovos su ledynų tirpimu ir klimato kaita visoje Alpių grandinėje planą;

50.

ragina dalyvaujančias šalis toliau dėti pastangas siekiant paįvairinti energijos tiekimo šaltinius ir derinant energijos gamybos šaltinius plėtoti turimus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pavyzdžiui, saulės ir vėjo energiją; atkreipia dėmesį į hidroelektrinių tvarumą ir konkurencingumą; ragina dalyvaujančias šalis padėti sukurti tinkamai veikiančius elektros energijos infrastruktūros tinklus šiame makroregione;

51.

pabrėžia, kad įvairinant energijos tiekimo šaltinius bus ne tik užtikrinamas didesnis šio makroregiono energetinis saugumas, bet ir padidės konkurencija, o tai bus labai naudinga ekonominei šio regiono plėtrai;

o o

52.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir EUSALP dalyvaujančių šalių (Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Lichtenšteino, Austrijos, Vokietijos ir Slovėnijos) vyriausybėms ir nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.

(4) OL C 32, 2016 1 28, p. 12.

(5) OL C 19, 2015 1 21, p. 32.

(6) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 1.

(7) OL C 55, 2016 2 12, p. 117.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/68

P8_TA(2016)0337

ES patikos fondas Afrikai: poveikis vystymuisi ir humanitarinė pagalba

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai (2015/2341(INI))

(2018/C 204/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 41 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. lapkričio 11 ir 12 d. vykusiame Valetos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais įkurtas ES skubios pagalbos patikos fondas neteisėtos migracijos ir asmenų perkėlimo priežastims Afrikoje šalinti (ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas),

—	atsižvelgdamas į Valetos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos Bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimą (1), vėlesnes jo peržiūras ir jo IC priedą (2014–2020 m. daugiametė finansinė programa), atitinkantį 11-tąjį Europos plėtros fondą (EPF),

—	atsižvelgdamas į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, apibrėžiančią ES biudžetą, ir joje įrašytą biudžeto 4 išlaidų kategoriją („Europos vaidmuo pasaulyje“),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Niujorke surengtame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

—	atsižvelgdamas į bendrą tarnybų darbo dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“ (SWD(2015)0182) ir į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas, kuriose patvirtintas 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų planas,

—	atsižvelgdamas į 1995 m. Pekino veiksmų platformą ir 1994 m. Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD) veiksmų programą, taip pat į jų peržiūros konferencijų rezultatus,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8–0221/2016),

kadangi pagrindinis ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo (ESPF), dėl kurio susitarimą pasirašė Komisijos pirmininkas ir 25 ES valstybės narės bei Norvegija ir Šveicarija ir kuris 2015 m. lapkričio 12 d. įkurtas Valetos aukščiausiojo lygios susitikime, pagrindinis tikslas – padėti skatinti stabilumą šiuose regionuose ir prisidėti prie geresnio migracijos valdymo; kadangi, konkrečiau, ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas siekia išspręsti pagrindines destabilizacijos, priverstinio perkėlimo ir neteisėtos migracijos priežastis, skatindamas atsparumą, ekonomines galimybes, lygias galimybes, saugumą ir vystymąsi;

kadangi Europos konsensusas dėl vystymosi tebėra programinis ES vystymosi politikos pagrindas, o Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos dar kartą patvirtinami pagrindiniai humanitarinės pagalbos teikimo principai; kadangi naujoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir pagal įtrauktą darnaus vystymosi tikslą (DVT) Nr. 16 dėl taikos ir teisingumo pripažinta, jog taika itin svarbi vystymuisi; kadangi ES ir jos partneriai humanitarinės pagalbos srityje turi galėti užtikrinti pagalbą ir apsaugą, grindžiamas poreikiais ir laikantis humanitarinių veiksmų neutralumo, nešališkumo, žmogiškumo ir nepriklausomumo principų, kurie yra įtvirtinti tarptautinėje teisėje, visų pirma tarptautinėje humanitarinėje teisėje;

kadangi Afrikoje ir toliau labai sparčiai auga gyventojų skaičius ir esama tik nedidelio gimstamumo lygio sumažėjimo (padėtis, dėl kurios artimiausioje ateityje labai išaugs jaunų darbingo amžiaus gyventojų skaičius, lemsiantis galimą didelę socialinę ir ekonominę naudą); kadangi siekiant skatinti stabilumą, tvarų ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir vystymąsi regione būtina suteikti jaunimui išsilavinimą ir gebėjimų, kurių jam reikia, kad realizuotų savo potencialą, ir sukurti užimtumo galimybes;

D.	kadangi siekiama, kad ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas taptų vystymosi priemone, kuria būtų sutelkiami įvairių paramos teikėjų ištekliai, kad būtų užtikrintas greitas, lankstus, papildantis, skaidrus ir bendras ES atsakas atsižvelgiant į įvairius ekstremaliosios padėties aspektus;

kadangi 1,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje gyvena pažeidžiamuose ir konflikto paveiktuose regionuose ir vis daugėja nestabilių valstybių bei nevaldomų vietovių, daugelis žmonių pasmerkiami skurdui, neteisėtam elgesiui su jais, korupcijos klestėjimui ir smurtui; kadangi ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas sukurtas tam, kad padėtų dvidešimt trims trijų Afrikos regionų (Somalio pusiasalio, Sahelio ir Čado ežero baseino, taip pat Šiaurės Afrikos) šalims, tarp kurių yra kai kurios nestabiliausios Afrikos šalys, kurias paveikė migracija kaip kilmės, tranzito arba kelionės tikslo, jei ne visų šių trijų rūšių vienu metu, šalis ir kurios gaus didžiausią naudą iš tokios ES finansinės paramos; kadangi tam tikrais atvejais minėto fondo paramą galinčių gauti Afrikos šalių kaimynės taip pat gali gauti naudos iš regioninį aspektą turinčių ES patikos fondo projektų, kuriais siekiama išspręsti regiono migracijos srautų ir susijusių tarpvalstybinių iššūkių klausimus;

kadangi ES patikos fondas siekia kovoti su pagrindinėmis neteisėtos migracijos ir perkėlimo priežastimis kilmės, tranzito ir tikslo šalyse sutelkiant dėmesį į penkias prioritetines sritis, o būtent: 1) migracijos naudą vystymuisi; 2) teisėtą migraciją ir judumą; 3) apsaugą ir prieglobstį; 4) neteisėtos migracijos prevenciją ir kovą su neteisėta migracija; taip pat 5) grįžimą, readmisiją ir reintegraciją;

kadangi ES įnašas siekia 1,8 mlrd. EUR, o Komisija tokio pat dydžio sumą taip pat gali surinkti iš papildomų lėšų iš ES valstybių narių ir kitų paramos teikėjų; kadangi ES patikos fondo tikslas – papildyti dabartinę ES teikiamą pagalbą regionams, kuri iki 2020 m. sudaro daugiau kaip 10 mlrd. EUR sumą ir kuria siekiama remti įtraukų ir tvarų ekonomikos augimą;

H.	kadangi 2014 m. buvo sukurti du ES patikos fondai, o būtent „Bêkou“ patikos fondas, pagal kurį didžiausias dėmesys skiriamas Centrinės Afrikos Respublikos stabilizavimui ir rekonstrukcijai, ir „Madad“ fondas, skirtas spręsti reagavimo į Sirijos krizę problemas;

kadangi 2014 m. vasario 12 d. paskelbtame Jungtinių Tautų gyventojų fondo (angl. United Nations Population Fund, UNFPA) pranešime „Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi po 2014 m. klausimais visuotinė ataskaita“ (angl. ICPD Beyond 2014 Global Report) pabrėžiama, kad nuo smurto nukentėjusių moterų ir paauglių apsauga turi būti tarptautinės vystymosi darbotvarkės prioritetas;

J.	kadangi patikos fondai – ad hoc atsako dalis (taigi, parodo ES finansinei programai būdingą išteklių trūkumą ir ribotą lankstumą), tačiau gyvybiškai būtini siekiant užtikrinti skubų ir visapusį reagavimą į humanitarines krizes, įskaitant ilgalaikes krizes;

K.	kadangi ES toliau dės pastangas, kad būtų veiksmingai įgyvendinta JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1325 ir vėlesnės rezoliucijos dėl moterų, taikos ir saugumo;

Finansiniai asignavimai ir biudžeto aspektai

primena, kad finansiniam asignavimui būdingi trys pagrindiniai etapai: pažadas, įsipareigojimas bei veiksmas ir (arba) mokėjimas; vis dėlto pabrėžia, kad reikia pasimokyti iš ankstesnių ES patikos fondų patirties; apgailestauja dėl to, kad valstybių narių įnašai ir toliau yra pernelyg maži ir sudaro tik mažą dalį Sąjungos įnašo, taigi, toli gražu nesiekia oficialių įsipareigojimų sumos, – visa jų įnašų suma 2016 m. balandžio mėn. buvo tik 81,71 mln. EUR (arba 4,5 proc. planuotų 1,8 mlrd. EUR); primygtinai tvirtina, kad pažadai ir įsipareigojimai turi būti įgyvendinti; primena Tarybai ir Komisijai, kad veiksmingai pagalbai būdingas laiku teikiamas ir nuspėjamas finansavimas, taip pat ragina paspartinti šių lėšų išmokėjimą;

palankiai vertina ketinimą nepaprastosios padėties atveju greičiau ir lanksčiau išmokėti lėšas ir sutelkti įvairius finansavimo šaltinius, kad būtų galima įveikti migracijos ir pabėgėlių krizę įvairiais jos aspektais; kritikuoja tai, kad Komisija nukreipė asignavimus nuo pagrindinių aktų tikslų ir principų, kad jie būtų skiriami per ES patikos fondą, o tai prieštarauja finansinėms taisyklėms ir, be to, kelia pavojų ilgalaikės Sąjungos politikos sėkmei; todėl ragina, kad tais atvejais, kai įmanoma, būtų naudojami nauji asignavimai, taip pat kad būtų užtikrintas visapusiškas skaidrumas dėl lėšų kilmės ir paskirties;

pastebi, kad išorės veiksmų srityje ES patikos fondai iš esmės sukurti siekiant sudaryti galimybes skubiai reaguoti į tam tikrus neatidėliotinus atvejus arba į po jų vykstančias krizes pritraukiant ES valstybių narių ir kitų paramos teikėjų indėlį, taip pat padidinti Europos pastangų matomumą pasaulyje; vis dėlto pabrėžia, kad valstybės narės neturėtų žiūrėti pro pirštus į savo įsipareigojimus siekti tikslo, t. y. 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti oficialiai paramai vystymuisi (OPV); ragina valstybes nares atitinkamai laikytis savo įsipareigojimų, susijusių tiek su OPV 0,7 proc. tikslu, tiek su jų indėliu į ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondą;

atkreipia dėmesį į savanoriškų įnašų nepastovumą ir primygtinai ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų ir skubiai bei veiksmingai įnešti Sąjungos įnašui prilygstančią sumą, kad ES patikos fondas galėtų visapusiškai plėtoti savo potencialą, o ne suteikti tik minimalią sumą, kurios reikia, kad būtų užtikrintos balsavimo teisės strateginėje valdyboje;

apgailestauja, kad dėl patikos fondų ignoruojama biudžeto valdymo institucija ir kenkiama biudžeto vieningumui; atkreipia dėmesį į tai, kad šios ad hoc priemonės sukūrimas – tai pripažinimas, kad pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) numatyta per mažai lėšų; pažymi, kad valstybių narių įnašai sudaro 85 proc. Sąjungos biudžeto; mano, kad šio ES patikos fondo sukūrimas de facto prilygsta dabartinės DFP viršutinių ribų persvarstymui padidinant valstybių narių įnašus; todėl pabrėžia, kad į ES biudžetą nepatenkančios finansavimo priemonės turi būti kuriamos tik išimtiniais atvejais; apgailestauja dėl to, kad Parlamentui neatstovaujama strateginėje valdyboje, nepaisant to, kad daug lėšų skiriama iš Sąjungos biudžeto; ragina pakviesti biudžeto valdymo instituciją dalyvauti strateginėje valdyboje;

pažymi, kad ES finansinis asignavimas ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondui šiuo metu daugiausia skiriamas iš 11-ojo EPF; pabrėžia, kad ES patikos fondas buvo įkurtas todėl, kad ES biudžete ir DFP trūksta išteklių ir lankstumo, kurių reikia tokių krizių skirtingiems aspektams skubiai ir visapusiškai spręsti; ragina ES pritarti tam, kad būtų rastas labiau holistinis skubaus finansavimo skyrimo sprendimas šiais metais tikslinant 2014–2020 m. DFP ir 2016 m. peržiūrint išorės finansavimo priemones, siekiant padidinti iš ES biudžeto teikiamos humanitarinės paramos ir paramos vystymuisi veiksmingumą ir reaktyvumą;

ypač ragina tinkamai patikslinti viršutinę ribą, kad būtų galima į DFP įtraukti krizės mechanizmus ir taip atkurti biudžeto vieningumą; mano, kad DFP tikslinimas suteiks daugiau biudžetinio, demokratinio ir teisinio tikrumo; be to, pabrėžia, kad reikia persvarstyti finansines taisykles siekiant palengvinti ES biudžeto lėšų valdymą ir užtikrinti, taikant integruotą požiūrį, didesnę Sąjungos biudžeto, EPF ir dvišalio bendradarbiavimo sąveiką, kad būtų padidintas vystymosi finansavimo poveikis ir sudarytos sąlygos EPF įtraukimui į Sąjungos biudžetą, kartu išlaikant išteklių lygį, numatytą nuo 2021 m.; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir pagerinti biudžeto valdymo institucijos dalyvavimą, taip pat geriau suderinti patikos fondus ir kitus mechanizmus su biudžeto norma, būtent įtraukiant šiuos fondus ir mechanizmus į Sąjungos biudžetą;

nurodo, kad Parlamentas, kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų, parodė atsakomybę ir pritarė tam, kad būtų panaudotos skubiosios pagalbos lėšos; tačiau apgailestauja, jog dėl to, kad sukurta daug skubiosios pagalbos priemonių, nebetaikomas Bendrijos metodas; patikina, kad ketina apsaugoti pagrindinius Sąjungos biudžeto principus, o būtent, biudžeto vieningumą ir bendro sprendimo procedūrą; mano, kad iš tikrųjų būtina iš naujo apsvarstyti Sąjungos gebėjimą reaguoti į didelio masto krizes, ypač jų poveikio biudžetui požiūriu; nurodo, kad pritars būsimiems pasiūlymams dėl krizės priemonių su sąlyga, kad minėtas poveikis bus įtrauktas į DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, kuri turi įvykti iki 2016 m. pabaigos;

pastebi, kad papildomas finansavimas buvo gautas iš kitų ES biudžeto finansinių priemonių, pvz., iš vystomojo bendradarbiavimo priemonės gauti 125 mln. EUR, iš humanitarinės pagalbos priemonės – 50 mln. EUR, o iš Europos kaimynystės priemonės (EKP) – 200 mln. EUR;

10.

pažymi, kad iš visos 1,8 mlrd. EUR ES indėlio sumos, papildomi ištekliai iš Europos plėtros fondo (EPF) rezervo sudaro tik 1 mlrd. EUR; yra susirūpinęs dėl to, kad ES patikos fondo finansavimas gali būti vykdomas darant žalą kitiems vystymosi tikslams; primena, kad ES patikos fondo priemonė turėtų papildyti jau esamas priemones, ir ragina Komisiją užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę pagal dabartinio biudžeto eilutes, iš kurių skiriamos lėšos ES patikos fondui, skiriamų lėšų naudojimo ir sumų klausimu;

11.

tvirtai pabrėžia, kad lėšos iš EPF ir oficialios paramos vystymuisi (OPV) turi būti skiriamos priimančiosios šalies ekonominiam vystymuisi, žmogaus ir socialinei raidai, ypatingą dėmesį skiriant vystymosi uždaviniams, nustatytiems patikos fondo sprendime; pabrėžia, kad vystymasis neįmanomas be saugumo; smerkia bet kokį EPF ir OPV lėšų naudojimą migracijos valdymui ir bet kokių kitų veiksmų, kuriais nesiekiama vystymosi tikslų, kontrolei;

Mažiausiai išsivysčiusių šalių finansavimas

12.

pabrėžia, kad EPF panaudojimas ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondui finansuoti gali daryti poveikį paramą gaunančioms Afrikos šalims, kurios nėra įtrauktos į patikos fondą, ir ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

13.

labai apgailestauja dėl to, kad, nepaisant nuolatinės OPV svarbos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, 2014 m. antrus metus iš eilės sumažėjo ir taip nedidelė parama vystymuisi, teikiama mažiausiai išsivysčiusioms šalims, ir kad toms šalims skirtos paramos dalis yra mažiausia per dešimtmetį; todėl ragina atitinkamai Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad parama nebūtų nukreipta nuo skurdžiausių šalių siekiant padengti dabartinių krizių išlaidas;

Pilietinės visuomenės, NVO, vietos valdžios institucijų ir tarptautinių organizacijų vaidmuo

14.

mano, kad ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas turėtų prisidėti prie vystymosi tranzito ir migrantų kilmės šalyse, prie vietoje teikiamų viešųjų paslaugų (socialinių, sveikatos, švietimo, maitinimo ir kultūros), politinio dalyvavimo ir valdymo stiprinimo ir gerinimo, visų pirma vykdant bendruomeninius projektus; mano, kad šis fondas turėtų prisidėti prie užimtumo vietos sektoriuose plėtros, kartu paisant žmogaus teisių ir aplinkos; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina konsultuotis su vietos valdžios institucijomis kaip su visapusiškomis partnerėmis, jei esama visapusiškų veiksmingumo ir gero valdymo garantijų, atitinkančių paramos veiksmingumo principus, ir kad šios institucijos turėtų būti pagrindinės veikėjos, atsakingos už vietos lygmeniu teikiamas viešąsias paslaugas; mano, kad pilietinė visuomenė, nevyriausybinės organizacijos (NVO), tarptautinės organizacijos ir diasporos bendruomenės turėtų atlikti papildomą ir pagrindinį vaidmenį šalinant pagrindines migracijos priežastis ir gerinant vietoje teikiamas paslaugas;

15.

primena, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir NVO yra įprasti veiksmingos vystymosi politikos vykdymo partneriai ir kad siekiant apibrėžti bendras strategijas bei prioritetus ir sudaryti sąlygas įgyvendinant šį fondą taikyti įrodymais grįstą požiūrį reikia vesti nuolatinį dialogą su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir vietos bendruomenėmis, ypač valstybėse, kuriose akivaizdžiai nepakanka gero valdymo ir skaidrumo garantijų; ragina ir šioje veiksmų srityje laikytis subsidiarumo ir atsakomybės principų; pabrėžia, kad vietos valdžios įstaigos, vietos pilietinė visuomenė, NVO ir tarptautinės organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti ES patikos fondo planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapais; ragina Komisiją išaiškinti ir sunorminti konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procedūras, kad būtų užtikrintas veiksmingas šių subjektų dalyvavimas diskusijose, vykstančiose veiklos valdymo komitetuose, taikant aiškius ir skaidrius teisės dalyvauti kriterijus;

16.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti geresnę finansavimo, skiriamo šalių gavėjų vyriausybėms ir visų pirma patikimiems pilietinės visuomenės subjektams, kurie paprastai geriau suvokia remtinas socialines reikmes, pusiausvyrą;

17.

primena, kad į žmones ir bendruomenes orientuotas požiūris yra itin svarbus, ir tvirtai mano, kad didžiausias ES patikos fondo dėmesys turėtų būti sutelktas ne tik į ekonomikos vystymąsi, bet ir į visuomeninius projektus, kuriais konkrečiai siekiama pagerinti pagrindinių paslaugų kokybę ir padidinti jų teisingumą bei visuotinį prieinamumą, mokymąsi skirtą vietinių kompetencijų ugdymui, taip pat reagavimui į pažeidžiamų bendruomenių poreikius, įskaitant mažumas;

Skaidrumas ir aiškumas padės efektyviau siekti tikslų

18.

pripažįsta dabartinės pabėgėlių krizės sudėtingumą ir daugialypį pobūdį; vis dėlto perspėja dėl didelės rizikos, kad ES parama vystymuisi bus netinkamai naudojama, ypač nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse, kuriose saugumo, migracijos ir vystymosi problemos glaudžiai susijusios; pabrėžia, kad projektai, kuriuos apima ES patikos fondas, kuris buvo sukurtas naudojant šaltinius, iš esmės skirtus vystymosi tikslams, privalo turėti vystymosi tikslus; pabrėžia, kad projektai, kuriais siekiama didinti saugumo pajėgumus tam tikrose šalyse, turi būti parengti taip, kad jų galutiniais rezultatais būtų siekiama mažinti skurdą, taip pat siekiama paramą gaunančios šalies stabilumo;

19.

primena Komisijai ir valdžios institucijoms, kurioms tiesiogiai patikėtas patikos fondo valdymas, kad iš EPF ar kitų vystymosi finansavimo šaltinių gauti ištekliai turi būti panaudoti tik tiesiogiai paramai vystymuisi skirtiems veiksmams; ragina Komisiją pateikti aiškų patikinimą dėl tokio naudojimo ir užtikrinti, kad bus teikiamos reguliarios ir išsamios šių lėšų panaudojimo ataskaitos;

20.

pabrėžia, kad ES biudžeto negalima naudoti karinėms ar gynybos operacijos tiesiogiai finansuoti (ES sutarties 41 straipsnio 2 dalis), tačiau nesama aiškiai išreikšto draudimo jį naudoti taikos palaikymo operacijoms, kuriomis siekiama vystymosi tikslų; be to, primena, kad pagal SESV 209 ir 212 straipsnius nėra aiškiai uždrausta finansuoti gebėjimų stiprinimo saugumo srityje;

21.

ragina Komisiją, strateginę valdybą ir veiklos valdymo komitetą visų pirma didžiausią dėmesį sutelkti į pajėgumų kūrimą, stabilumą ir taiką, atsparumą, vietos gyventojų gerovę ir įgalinimą, žmogaus teisių skatinimą, apsaugą ir paisymą, taip pat darbo galimybių kūrimą ir mokymus, ypač – moterims ir jaunimui;

22.

tvirtai pabrėžia, kad pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, kaip įtvirtinta SESV 208 straipsnyje, turi būti skurdo mažinimas ir naikinimas; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad, nors ES indėlis į ES patikos fondą bus teikiamas daugiausia naudojant OPV išteklius, finansavimo mechanizmas nebus sutelktas vien tik į vystymusi pagrįstus tikslus; pabrėžia, kad ES patikos fonde reikia aiškiai ir skaidriai atskirti, viena vertus, vystymo veiklos, kita vertus, veiklos, susijusios su migracijos valdymu, pasienio kontrole ir visa kita veikla, finansavimo paketus; pabrėžia, kad OPV mažinimas taip, kad mažiau lėšų būtų panaudota kovai su dideliu skurdu, pakenktų didelei pažangai, kuri pasiekta tarptautinio vystymosi srityje, ir keltų grėsmę neseniai priimtiems darnaus vystymosi tikslams;

ES politikos suderinamumas ir įsipareigojimai žmogaus teisių srityje

23.

ragina ES vykdyti labiau suderintus veiksmus vykdant tarptautinį bendradarbiavimą vystymosi srityje, laikantis dvejopo požiūrio: viena vertus, ES ir valstybės narės turėtų veikti laikydamosi savo įsipareigojimų, kita vertus, turėtų bendrai suderinti savo išorės politiką ir priemones, skirtas Afrikos regionui, ypač – atsižvelgdamos į ES ir AKR Kotonu susitarimo bendro valdymo idėją; laikydamasis šio požiūrio, mano, kad ES patikos fondas turėtų atspindėti politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principą ir papildomumą tarp visų suinteresuotųjų vystymosi subjektų, taip pat turėtų būti vengiama bet kokių prieštaravimų tarp vystymosi tikslų ir saugumo, humanitarinės bei migracijos politikos; tikisi, kad geresnio reglamentavimo teisės aktų rinkinys padės remti politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui, nes į vystymąsi ir žmogaus teises bus atsižvelgiama visuose šio rinkinio poveikio vertinimuose;

24.

primena, kad taisyklės ir kriterijai, taikomi paramos vystymuisi projektams, finansuojamiems iš ES patikos fondo, turi būti nustatyti vadovaujantis bendromis vertybėmis ir interesais, visų pirma pagarbos žmogaus teisėms ir jų propagavimo srityje; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES politika, susijusi su bendradarbiavimu saugumo, migracijos valdymo, prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo srityse turėtų apimti konkrečias nuostatas, kuriomis siekiama didinti pagarbą žmogaus teisėms ir teisės viršenybei, ypatingą dėmesį skiriant moterų teisėms, LGBTI asmenų teisėms, seksualinei ir reprodukcinei sveikatai bei atitinkamoms teisėms, vaikų teisėms ir mažumų bei kitų ypač pažeidžiamų grupių teisėms; pažymi, kad ES turi skatinti pastangas kovoti su diskriminacija dėl religinių ar asmeninių įsitikinimų, lyties, rasinės ar etninės kilmės, negalios ir seksualinės orientacijos;

25.

pabrėžia, kad patikos fondai turi padėti pasiekti ilgalaikius tikslus užtikrinti taiką ir sustiprinti valdymą paramą gaunančiose šalys; pabrėžia, kad reikia kruopščiai ir sistemingai įvertinti veiksmų, finansuojamų ES infrastruktūros patikos fondo Afrikai lėšomis, poveikį humanitarinės pagalbos teikimui; pabrėžia, kad ES patikos fondas turi nekenkti ilgalaikiam ES vystomajam bendradarbiavimui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti atsakomybę už ilgalaikius ir trumpalaikius projektus ir jų papildomumą, išlaikyti šią atsakomybę ir papildomumą bei suderinti su galiojančiomis ES regioninėmis ir šalių strategijomis, skirtomis Sahelio, Gvinėjos įlankos, Somalio pusiasalio ir Šiaurės Afrikos regionams; pabrėžia, kad, siekiant tinkamai paskirstyti lėšas ir plėtoti glaudžias partnerystes su įvairiais pilietinės visuomenės veikėjais, reikalingas išsamus šalių ir sektorių įvertinimas; pritaria mokslinių tyrimų komponentui, integruotam į ES patikos fondą, kaip potencialiai galimybei sukurti vystymosi galimybes ir sąveikas tarp ES ir susijusių šalių;

Tikslai ir tolesni veiksmai

26.

ragina Komisiją sistemingai stebėti, kaip naudojamos ES patikos fondo lėšos ir kaip jos paskirstomos, taip pat padidinti Parlamento kontrolės įgaliojimus, taikomus ES patikos fondui; ypač ragina Tarybą ir Komisiją reguliariai informuoti apie konkrečius veiksmus, kurių naudodamos šias lėšas ėmėsi ES ir Afrikos šalys, ir apie pasiektus rezultatus;

27.

yra susirūpinęs, kad trūksta visų su ES patikos fondo valdymu susijusių subjektų (ir ypač Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato (DEVCO GD) bei jos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato (ECHO)) koordinavimo, taip pat kad trūksta aiškių gairių, kaip galima būtų užtikrinti finansavimą; apgailestauja, kad trūksta aiškumo ir skaidrumo dėl finansavimo kriterijų ir lėšų, kurios skirtos pilietinei visuomenei iš ES patikos fondo, kiekio; primena, kad, siekiant toliau planuoti galimus papildomus patikos fondus, reikalingas geresnis Komisijos, valstybių narių ir Parlamento bendravimas apskritai planuojant ir įgyvendinant ES patikos fondo veiksmus; primena, kad, siekiant išvengti pastangų dubliavimosi ir užtikrinti, jog didžiausias dėmesys būtų skiriamas vystymuisi, o ne sienų kontrolei ir saugumui migrantų sąskaita, Komisija turi ypač pasirūpinti užtikrinti, kad jos veiksmai būtų nuoseklūs ir suderinti su regioninės plėtros programomis; dėl tos pačios priežasties ir siekiant kuo labiau padidinti bendros paramos poveikį ir veiksmingumą, ragina Komisiją atsižvelgiant į ES patikos fondą vesti dialogą su JT; taip pat ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant vykdyti sistemingesnį savo politikos ir finansavimo, įskaitant ES patikos fondą, poveikio vertinimą, visų pirma atsižvelgiant į jų poveikį darniam vystymuisi, žmogaus teisėms ir lyčių lygybei, taip pat įtraukti šių vertinimų rezultatus į savo politiką ir programavimą;

28.

pabrėžia, kad iki šiol Parlamentas nepakankamai dalyvavo kuriant ES patikos fondą, ir primygtinai pakartoja, kad Komisija turi teikti išsamias ir reguliarias ataskaitas ir taip užtikrinti, kad Parlamentas tikrintų, kaip naudojamas minėtas fondas;

29.

mano, kad atsižvelgiant į patikos fondui būdingą išskirtinį lankstumą ir spartumą, periodinius pranešimus Parlamentui reikėtų teikti bent kartą per šešis mėnesius; tvirtai pabrėžia, kad reikalinga skaidri veiklos stebėsena, vertinimas ir atskaitomybė;

30.

mano, kad vystant ES patikos fondo projektus, labai svarbus skaidrumas, ryšiai ir matomumas siekiant skelbti rezultatus ir įtraukti Europos privačiuosius subjektus, vietos ir regionines valdžios institucijas, NVO ir pilietinę visuomenę ir atkreipti jų dėmesį, kad būtų sukurtos sąlygos aktyvesniam valstybių narių dalyvavimui bei supaprastintos jų dalyvavimo sąlygos;

31.

pabrėžia, kad reikia atidžiai stebėti nuostatų dėl migrantų perskirstymo ir perkėlimo kilmės šalyse įgyvendinimą ir valstybių narių finansinių įsipareigojimų vykdymą, ypatingą dėmesį skiriant žmogaus teisėms;

32.

primena, kad ES migracijos politika visų pirma turėtų būti skirta pagrindinėms migracijos priežastims panaikinti; pabrėžia, kad ES migracijos politika turėtų būti stengiamasi padėti pasiekti taiką ir stabilumą ir skatinti ekonomikos vystymąsi, laikantis DVT darbotvarkės iki 2030 m. 3, 4, 5 tikslų, 10-ojo tikslo 7-ojo uždavinio ir 16-ojo tikslo glaudžiau bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, kad būtų pagerintas bendradarbiavimas grįžimo ir pakartotinės integracijos migrantų, įskaitant kvalifikuotus migrantus, kilmės šalyse paskatų klausimais ir bendradarbiavimas savanoriško grįžimo ir readmisijos srityse taip, kad būtų didinamos migrantų galimybės;

33.

pabrėžia, kad nestabilumas ir fizinis nesaugumas yra aiškiai matomos priverstinio perkėlimo priežastys, ir todėl pritaria konfliktams jautriam požiūriui į fondo panaudojimą, pagal kurį prioritetas teikiamas konfliktų prevencijai, valstybės kūrimui, geram valdymui ir teisinės valstybės principų skatinimui; mano, kad ES patikos fondas yra puiki proga Europos Sąjungai, suteikianti galimybių stiprinti bendradarbiavimą ir politinį dialogą su savo partneriais Afrikoje, visų pirma susijusį su veiksmingu grąžinimo ir readmisijos susitarimų įgyvendinimu, ir remtis bendromis migracijos srautų valdymo strategijomis; pabrėžia, kad reikia, jog ES ir jos partneriai Afrikoje dalintųsi atsakomybe vadovaujantis 2015 m. lapkričio mėn. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadomis; vis dėlto mano, kad parama vystymuisi neturėtų būti naudojama migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautams sustabdyti, o projektai, kuriuos apima ES patikos fondas, neturėtų būti naudojami kaip pretekstas užkirsti kelią išvykimui arba sienų tarp šalių nepereinamumui didinti, nekreipiant dėmesio į veiksnius, genančius žmones iš savo namų; reiškia didelį susirūpinimą dėl poveikio, kurį ES patikos fondas gali daryti žmogaus teisėms, jei migrantų srautų stabdymas bus susijęs su bendradarbiavimu su šalimis, kurios vykdo sistemingus ir (arba) sunkius pagrindinių teisių pažeidimus; prašo Komisijos užtikrinti, kad fondo veikla atitiktų savo paskirtį, t. y. tiesiogiai padėti tiems, kuriems būtina pagalba, o ne finansuoti žmogaus teises pažeidinėjančias vyriausybes,; ragina ES finansuojamuose projektuose labiau paisyti žmogaus teisių;

34.

pabrėžia, kad svarbu suprasti tarptautinės migracijos priežastis ir pasekmes lyčių požiūriu, įskaitant susijusį sprendimų priėmimo procesą ir mechanizmus, lemiančius migraciją; primena, kad moterys ir mergaitės, kaip pabėgėlės ir migrantės, yra itin pažeidžiamos, kai atsiduria situacijose, kuriose negalima užtikrinti jų saugumo ir kuriose jos gali patirti seksualinį smurtą arba išnaudojimą; pabrėžia, kad ES patikos fondui reikia padėti apsaugoti ir remti pažeidžiamus migrantus, pabėgėlius ir prekybos žmonėmis aukas ir (arba) teikti jiems paramą, taip pat kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moterims ir vaikams;

35.

pažymi, kad ES patikos fondas Afrikai buvo sukurtas po Afrikos ir Europos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Valetoje, kuriame buvo svarstomi migracijos klausimai; ragina Komisiją Parlamentui pateikti konkrečių veiksmų, atliktų po šio aukščiausiojo lygio susitikimo, visų pirma vystymosi, kovos su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis ir grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos susitarimų pasirašymo srityse, apžvalgą; ragina Tarybą suteikti Komisijai reikiamus įgaliojimus tokiems susitarimams sudaryti su šalimis, kurioms skirtas ES patikos fondas;

o o

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams bei Panafrikos Parlamento pirmininkui.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/76

P8_TA(2016)0338

Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimas

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo (2016/2017(INI))

(2018/C 204/09)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį ,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 straipsnio a punktą, 8 ir 10 straipsnius, 153 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 2 dalį ir 157 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 9, 23, 24 ir 33 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 3 d. Europos socialinę chartiją, ypač į jos I ir II dalis, 2, 4, 16 ir 27 straipsnius, dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų teisės į lygias galimybes ir vienodas sąlygas,

—	atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (1) (Motinystės atostogų direktyva),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą (COM(2008)0637),

—

atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2010 m. spalio 20 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/…/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/85/EEB, dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo ir priemonių, skirtų padėti darbuotojams derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, nustatymo (2), kurioje, be kita ko, prašoma nustatyti dviejų savaičių tėvystės atostogas,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB (3),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvą 2013/62/ES, kuria dėl Majoto statuso dalinio pakeitimo Europos Sąjungos atžvilgiu iš dalies keičiama Direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų (4),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (5),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (6),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (7),

—

atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvą 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje“ (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl motinystės atostogų (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m. (14),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“ (15),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl naujosios moterų teisių ir lyčių lygybės strategijos Europoje po 2015 m. (16),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvos 2010/18/ES, įgyvendinančios patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančios Direktyvą 96/34/EB, taikymo (17),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Tarybos išvadas dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros: kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai (18),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl lygių moterų ir vyrų galimybių pajamų srityje: vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadose patvirtintą 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą (19),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. trijų (ES pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės deklaraciją dėl lyčių lygybės, kurią pateikė Nyderlandai, Slovakija ir Malta,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—	atsižvelgdamas į Komisijos iniciatyvą „Veiksmų gairės: naujos priemonės siekiant spręsti dirbančių šeimų patiriamas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemas“ (2015 m. gruodžio mėn.) ir konsultacijas su visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais,

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ (COM(2015)0610),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016)0127),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083) ir 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“,

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo“ (COM(2008)0635),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 17 d. Komisijos komunikatą „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“ (COM(2011)0066),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos pažangos ataskaitą „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“ (COM(2013)0322),

—	atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, ypač į jo 3.1 skyrių „Moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (SWD(2016)0054), ypač į jos skyrių dėl vienodos ekonominės nepriklausomybės,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 21 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2015 m. Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“, ypač į jo III.2 skyrių „Socialinė apsauga“,

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) atliktus tyrimus „Darbo laikas ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra iš viso gyvenimo perspektyvos“ (2013 m.), „Vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra: poveikis jaunų darbuotojų karjerai“ (2013 m.), „Darbas ir priežiūra: suderinimo priemonės demografinių pokyčių kontekste“ (2015 m.) ir Šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimą (EWCS, 2016 m.),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo tyrimą „Darbo laiko pokyčiai XXI a.“,

—	atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo tyrimą „Tėvų skatinimas imti vaiko priežiūros ir tėvystės atostogas“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 8 d. Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo (EQUINET) ataskaitą „Visiems geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą skatinančios lygybės įstaigos“,

—	atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto nustatytą 2015 m. lyčių lygybės indeksą ir jo 2015 m. ataskaitą „Darbo, šeimos ir privataus gyvenimo derinimas Europos Sąjungoje: politikos apžvalga“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą tyrimą „Lyčių lygybė užimtumo ir profesinės veiklos srityje. Direktyva 2006/54/EB, Europos įgyvendinimo vertinimas“,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Sąjungos mastu atliktą tyrimą „Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos. Duomenys apie trukmę ir kompensacijų dydžius Europos Sąjungoje“,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Motinystės ir tėvystės atostogų išlaidos ir nauda“,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Lyties ir negalios veiksnių sankirtos nulemta diskriminacija“,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. Europos Parlamento Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Vyrų ir moterų darbui, priežiūrai ir laisvalaikiui skiriamo laiko skirtumai“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. asociacijos „Eurocarers“ prižiūrinčiųjų asmenų strategiją „Priežiūros galimybių suteikimas prižiūrintiesiems asmenims“,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. Europos psichinės sveikatos ir gerovės paktą ir jame nustatytą psichinės sveikatos darbo vietoje prioritetą,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 156 dėl pareigų šeimai (1981 m.) ir TDO rekomendaciją Nr. 165 dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (1981 m.),

—	atsižvelgdamas į TDO konvenciją dėl darbo ne visą darbo laiką (1994 m.), TDO konvenciją dėl darbo namuose (1996 m.), TDO konvenciją dėl motinystės apsaugos (2000 m.) ir TDO konvenciją dėl namų ūkio darbuotojų (2011 m.),

—	atsižvelgdamas į TDO ataskaitą „Darbuotojų motinystė ir tėvystė: pasaulyje taikoma teisė ir praktika“ (2014 m.),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 24 d. Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos 60-os sesijos suderintas išvadas, ypač e–g punktus,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 8 d. bendrą TDO ir UNICEF darbo dokumentą „Parama šeimos pareigų turintiems darbuotojams: vaiko vystymosi ir deramo darbo darbotvarkės sąsaja“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. EBPO geresnio gyvenimo indeksą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8–0253/2016),

kadangi, naujausiais Eurostato duomenimis, per pastaruosius dešimtmečius gimstamumo rodiklis ES sumažėjo ir ES susiduria su beprecedentėmis demografinėmis problemomis (20), į kurias valstybės narės turėtų reaguoti; kadangi, siekiant paskatinti teigiamas demografines tendencijas, svarbu vykdyti šeimai palankią politiką, nes darbo nesaugumas ir sunkios darbo sąlygos gali turėti neigiamo poveikio šeimos planavimui;

kadangi 2014 m. 28 ES valstybėse narėse gimė 5,1 mln. vaikų, t. y. gimstamumo rodiklis buvo 10,1; kadangi, palyginti, gimstamumo rodiklis 2000 m. buvo 10,6, 1985 m. – 12,8, o 1970 m. – 16,4; kadangi ES susiduria su didele demografine problema, nes daugumoje valstybių narių nuolat mažėja gimstamumo rodikliai ir taip Sąjunga laipsniškai virsta gerontokratine visuomene, o tai kelia tiesioginę grėsmę socialiniam ir ekonominiam augimui ir vystymuisi;

kadangi tradicinė moterų ir vyrų vaidmenų ir šeimos siaurąja prasme sąvoka vis labiau kvestionuojama, nes ES daugėja šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų ir jo vaikai, tos pačios lyties asmenų sąjunga grindžiamų šeimų, paauglių motinų ir kt.; kadangi nepripažįstant šios įvairovės dar labiau diskriminuojami ir dar didesnį neigiamą poveikį patiria ES gyventojai ir jų šeimos;

kadangi vyrų ir moterų lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsniuose draudžiama diskriminuoti dėl lyties ir reikalaujama vyrų ir moterų lygybę užtikrinti visose srityse, įskaitant pastangas pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

E.	kadangi Komisijos pateiktos veiksmų gairės yra pradinis taškas; kadangi laikantis šių gairių Europoje turi prasidėti moterų ir vyrų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros modelio pertvarkymo procesas ir jos turi svariai prisidėti prie didesnės lyčių lygybės užtikrinimo;

kadangi gerai suprojektuotas ir įgyvendinamas suderinimo politikos priemones derėtų laikyti esminiu darbo aplinkos gerinimu, taip sudarant geras darbo sąlygas ir užtikrinant socialinę ir profesinę gerovę; kadangi sykiu gera profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra skatina ekonomikos augimą, konkurencingumą, didina bendrą dalyvavimo darbo rinkoje lygį, skatina lyčių lygybę, skurdo grėsmės mažėjimą ir kartų solidarumą, padeda spręsti senėjančios visuomenės problemas ir daro teigiamą poveikį gimstamumo rodikliams ES; kadangi politika, kurią reikia įgyvendinti, kad šie tikslai būtų pasiekti, turi būti šiuolaikiška, joje didžiausią dėmesį reikia skirti tam, kad būtų gerinamos moterų galimybės patekti į darbo rinką ir užtikrinamas vienodas namų ir priežiūros pareigų pasidalijimas tarp moterų ir vyrų, ir ji turi būti grindžiama sukurta nuoseklia teisine sistema, kurią papildytų kolektyvinės derybos ir kolektyviniai susitarimai, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti geresnę priežiūros, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

kadangi profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas labai priklauso nuo darbo vietoje taikomo darbo laiko modelio; kadangi suabejota, ar ilgesnės darbo valandos ir didesnis jų skaičius naudingi ekonomikai, t. y. ar dėl to padidėja produktyvumas; kadangi nemaža dalis darbuotojų ES dirba pagal netipinį darbo valandų modelį, be kita ko, dirba savaitgaliais ir nedarbo dienomis, pamainomis ir naktį, ir 2015 m. beveik pusė darbuotojų dirbo savo laisvalaikio metu; kadangi dabartiniai tyrimai rodo, kad 31 proc. darbuotojų darbo laiko modelis nuolat kinta ir jiems dažnai apie tai pranešama likus labai nedaug laiko (21); kadangi tai gali kelti sveikatos ir saugos problemų, padidinti nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos blogėjimo per ilgą laikotarpį riziką ir dėl to darbuotojams gali pasidaryti sunku suderinti darbą su pareigomis vaikams ir kitiems priklausomiems asmenims; kadangi kai kuriems sektoriams tai dar būdingiau, pavyzdžiui, mažmeninių paslaugų sektoriui, kuriame dauguma darbuotojų yra moterys;

H.	kadangi Komisija ir valstybės narės turėtų imtis specialių priemonių tam, kad tiek viešuosiuose, tiek privačiuosiuose sektoriuose paskatintų pritaikomo ir veiksmingo darbo rezultatų siekimo modelius, kurie sudarytų sąlygas darbuotojams pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

kadangi 2015 m. 28 ES valstybėse narėse dirbo 75,9 proc. vyrų, o moterų – tik 64,3 proc. (22), nors moterys yra geriau išsilavinusios; kadangi dirbančių moterų skaičius yra dar mažesnis, jeigu atsižvelgiama į darbo visą darbo dieną ekvivalentus, nes ne visą darbo laiką dirbančių moterų dalis kai kuriose valstybėse narėse yra labai didelė; kadangi 2013 m. vyrai apmokamą darbą dirbo 47 valandas per savaitę, o moterys – 34; kadangi, sudėjus apmokamo darbo ir namie atliekamo nemokamo darbo valandas, jaunos moterys vidutiniškai dirbo 64 valandas, o jauni vyrai – 53 (23); kadangi, apytikriais vertinimais, dėl lyčių nelygybės darbo rinkoje Europoje prarandama iki 10 proc. BVP vienam gyventojui;

kadangi, atsižvelgiant į dabartines ES užimtumo, socialinės, ekonominės ir lygybės politikos sąlygas, strategijos „Europa 2020“ ir anksčiau užsibrėžtų tikslų anaiptol nepavyksta pasiekti; kadangi be iniciatyvių politikos priemonių, parengtų ir įgyvendintų siekiant padėti moterims patekti į darbo rinką, ypač politikos priemonių, kuriomis būtų skatinama geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, bet kokio ES lygmeniu užsibrėžto tikslinio rodiklio faktiškai negalima pasiekti;

kadangi Europos darbo rinkoms būdinga lyčių segregacija (24); kadangi Komisija savo 2016 m. kovo 8 d. komunikate dėl Europos socialinių teisių ramsčio (COM(2016)0127, I priedas) taip pat pripažino, kad „moterų, palyginti su vyrų, užimtumo lygis tebėra gerokai žemesnis, o dirbančių ne visą darbo dieną, dirbančių prasčiau apmokamuose sektoriuose ir gaunančių mažesnį valandinį atlyginimą, net atliekant lygiavertį darbą, yra daugiau nei vyrų, nors moterų išsilavinimas yra geresnis“;

L.	kadangi skurdas ir nelygybė dar labiau padidėjo, kai ES, reaguodama į ekonomikos krizę, įgyvendino makroekonominės politikos priemones ir griežto taupymo priemones;

M.	kadangi suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą ypač sunku vienišiems tėvams, o jų dauguma yra vienišos motinos; kadangi 28 ES valstybėse ne mažiau kaip 34 proc. vienišų motinų gresia skurdas ir tokių šeimų vaikams kyla neproporcingai didelė grėsmė paveldėti skurdą iš kartos į kartą;

N.	kadangi žalingas skurdo feminizacijos pasekmes skaudžiausiai patiria vaikai, kuriuos augina vienišos motinos, susiduriančios su dideliais sunkumais suderinti vienintelio maitintojo vaidmenį ir tėvystės pareigas;

kadangi lyčių lygybė darbo rinkoje naudinga ne tik moterims, bet ir visai ekonomikai ir visuomenei, nes tai viena iš pagrindinių ekonominių priemonių siekiant skatinti tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir mažinti profesinę nelygybę, taip pat siekiant didinti darbo rinkos efektyvumą ir lankstumą; kadangi moterų įžengimas ar grįžimas į profesinį gyvenimą lemia šeimos pajamų, vartojimo, surenkamų socialinio draudimo įmokų ir surenkamos mokesčių sumos didėjimą; kadangi patekti į darbo rinką ar joje likti siekiančios moterys vis dar susiduria su diskriminacija, joms nesuteikiamos darbo teisės, visų pirma dėl nėštumo ir motinystės;

P.	kadangi vyrų ir moterų darbo užmokestis skiriasi 16,3 proc. ir kadangi netipinio ir mažų garantijų darbo sutartys taip pat dažniau tenka moterims nei vyrams;

Q.	kadangi nelygybė darbo rinkoje turi visą gyvenimą trunkančių padarinių ir pasekmių moterų teisėms, pavyzdžiui, pensijoms, kaip rodo tai, jog ES vyrų ir moterų pensijos skiriasi 39 proc., t. y. daugiau nei dvigubai viršija vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kuris yra 16 proc.;

kadangi įvairių profesijų grupių sektoriuose savarankiškai dirbančios moterys ir verslininkės, norėdamos suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, patiria ypač daug sunkumų; kadangi labai dažnai moterys, norinčios tapti verslininkėmis, susiduria su sunkumais gauti paskolą, nes finansų tarpininkai nelinkę joms suteikti paskolų dėl to, jog laikosi nuomonės, kad moterys yra pažeidžiamesnės ir mažiau pajėgios plėsti savo verslą;

kadangi visuomenėje plačiai paplitę stereotipai palieka moterims antraeilį vaidmenį; kadangi šie stereotipai atsiranda vaikystėje, daro įtaką renkantis studijas ir mokymus ir toliau veikia darbo rinkoje; kadangi vis dar pernelyg dažnai moterims tenka tik „moteriški“ darbai ir dažnai joms labai mažai mokama; kadangi toks darbo rinkos pasidalijimas atkartoja stereotipus, pagal kuriuos beveik visa priežiūra daugiausia primetama moterims ir dėl to moterys nuo dviejų iki dešimt kartų daugiau laiko skiria neapmokamai priežiūrai nei vyrai (25); kadangi lyčių stereotipai ir diskriminacija dėl lyties turi neigiamų pasekmių moterų asmeninei, socialinei ir ekonominei nepriklausomybei ir perspektyvoms ir dėl jų didesnis moterų procentas, ypač vienišos motinos, dirba ne visą darbo laiką, pertraukia karjerą ir patiria didesnę skurdo ir socialinės atskirties grėsmę, todėl sumažėja moterų savarankiškumas;

kadangi, nepaisant esamos ES ir nacionalinio lygmens politikos principų ir teisės aktų, su šeima susijusios atostogos dažnai tebėra tiek vyrų, tiek moterų diskriminacijos ir stigmatizavimo priežastis ir nuo to ypač nukenčia moterys, nes jos yra pagrindinės priežiūros teikėjos, kurios naudojasi su šeima susijusiomis atostogomis;

kadangi vyrų ir moterų pasiimamų vaiko priežiūros atostogų skirtumas rodo diskriminaciją dėl lyties; kadangi tėvo pasiimamų vaiko priežiūros atostogų rodiklis valstybėse narėse tebėra žemas – tik 10 proc. tėvų pasiima bent vieną tokių atostogų dieną, o 97 proc. moterų išnaudoja vaiko priežiūros atostogas, kurias gali pasiimti abu tėvai; kadangi turimi duomenys patvirtina, kad neapmokamos arba mažai apmokamos su šeima susijusios atostogos imamos retai; kadangi iš dalies arba visiškai neperleidžiamomis, deramai apmokamomis vaiko priežiūros atostogomis proporcingiau naudojasi abu tėvai ir tai padeda mažinti moterų diskriminaciją darbo rinkoje; kadangi tik labai nedaug valstybių narių skatina tėvą panaudoti visas tėvystės ar vaiko priežiūros atostogas, todėl vyrai netenka galimybės vienodai prisiimti priežiūros pareigas ir praleisti laiką su savo vaikais;

V.	kadangi svarbu imtis priemonių, kuriomis tėvai būtų skatinami pasinaudoti atostogų galimybėmis, nes tėvai, išėję su šeima susijusių atostogų, sukuria geresnius santykius su savo vaikais ir ateityje dažniau prisiima aktyvų vaikų priežiūros vaidmenį;

kadangi Eurofound tyrimai atskleidė aspektus, nuo kurių priklauso tėvų naudojimosi vaiko priežiūros atostogomis rodikliai, ir konkrečiai tai yra kompensacijos dydis, atostogų sistemos lankstumas, informacijos prieinamumas, vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas ir lankstumas ir baimė išėjus atostogų iškristi iš darbo rinkos;

kadangi vienas iš pagrindinių moterų dalyvavimo darbo rinkoje veiksnių yra įperkamų, pakankamų ir kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų, kitų priklausomų asmenų priežiūros ir kokybiškų socialinių paslaugų buvimas ir galimybės jas gauti; kadangi nepakanka infrastruktūros, kuri pasiūlytų kokybiškos ir prieinamos vaikų priežiūros paslaugas visų pajamų grupių asmenims; kadangi dėl blogos vaikų priežiūros kokybės 27 proc. Europos gyventojų buvo sunku gauti šių paslaugų (26); kadangi, norint užtikrinti kokybiškas paslaugas, reikia investuoti į vaikų priežiūros darbuotojų mokymą (27); kadangi tik 11 valstybių narių yra pasiekusios Barselonos pirmąjį tikslą (priežiūros paslaugos užtikrinamos bent 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus) ir tik 10 valstybių narių yra pasiekusios antrąjį tikslą (priežiūros paslaugos užtikrinamos bent 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus) (28);

Y.	kadangi ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra ir 0–3 metų amžiaus vaikų patirtis turi lemiamą poveikį kognityviniam vaikų vystymuisi, nes būtinuosius gebėjimus jie išsiugdo per pirmuosius penkerius metus;

Z.	kadangi profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos priemonėmis, užtikrinant ir motinai, ir tėvui reikalingas lėšas, laiką ir pagalbą, tėvams taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos vykdyti pareigas vaikams;

AA.

kadangi Europa yra žemynas, kuriame daugiausia vyresnio amžiaus piliečių ir vyksta senėjimo procesas, kuris tęsis ir ateinančiais dešimtmečiais; kadangi daug valstybių narių trūksta pakankamų ilgalaikės priežiūros paslaugų, kad būtų tenkinami išaugę priežiūros poreikiai ir sprendžiama nesikeičiančio ar mažėjančio sveiko gyvenimo metų rodiklio problema; kadangi dauguma oficialios vyresnio amžiaus giminaičių priežiūros namuose darbo vietų yra mažai apmokamos ir joms užtenka žemos kvalifikacijos (29);

AB.	kadangi 80 proc. priežiūros poreikių ES tenkina neoficialios priežiūros teikėjai; kadangi apie 3,3 mln. 15–34 m. amžiaus Europos gyventojų turėjo atsisakyti darbo visą darbo laiką, nes trūksta priklausomų vaikų ar vyresnio amžiaus giminaičių priežiūros paslaugų;

AC.

kadangi dėl IRT ir besiformuojančių technologijų įvairiuose sektoriuose pakito darbo ir užimtumo sąlygos, organizacinė kultūra ir struktūros; kadangi formuojant politiką reikia neatsilikti nuo technologinės plėtros, siekiant užtikrinti, kad šiomis naujomis sąlygomis socialiniai standartai ir lyčių lygybė didėtų, o ne mažėtų;

AD.	kadangi priežiūros ir apmokamo darbo derinys daro didelį poveikį darbo ir užimtumo rodiklių tvarumui, o ypač moterų, kurios tam tikru savo gyvenimo etapu gali susidurti su pareigomis prižiūrėti anūkus ir (arba) pagyvenusius tėvus (30);

AE.

kadangi kai kuriose ES teisinėse sistemose išlaikytos neindividualizuotų mokesčių ir socialinio draudimo sistemos, pagal kurias moterims suteikiamos tik išvestinės, nuo jų ryšio su vyrais priklausomos teisės, įskaitant teises į sveikatos priežiūrą ir pensiją; kadangi žmonos / motinos priklausomybę primetančios valstybės narės tiesiogiai diskriminuoja moteris ir neleidžia moterims naudotis visomis piliečių teisėmis, nes valstybinės paslaugos teikiamos selektyviai;

AF.

kadangi, siekiant atsižvelgti į pažeidžiamų moterų, t. y. neįgaliųjų, jaunų moterų, migrančių, pabėgėlių, iš etninių mažumų kilusių moterų ir LGBTI moterų, patiriamas tarpsektorines profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir užimtumo saugumo užtikrinimo kliūtis, reikalingos tikslinės darbo rinkos ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos priemonės;

AG.	kadangi darbuotojams skiriant laiko asmeniniam tobulėjimui ir mokymuisi pagal mokymosi visą gyvenimą principą ir nemažinant jų teisių į išmokas padidėja jų gerovė ir įnašas į ekonomiką, nes jų gebėjimai ir produktyvumas yra geresni (31);

AH.	kadangi įgyvendinamos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos priemonės pačios savaime neduos naudos darbuotojams, jeigu sykiu nebus imtasi gyvenimo sąlygų gerinimo, kultūros, rekreacinės ir sporto veiklos skatinimo ir kitų politikos priemonių;

Bendrieji principai

pabrėžia, kad „profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimas“ yra įvairiai interpretuojama sąvoka, apimanti visas bendras teisėkūros ir ne teisėkūros pobūdžio politikos priemones, kuriomis siekiama skatinti tinkamą ir proporcingą įvairių žmogaus gyvenimo aspektų pusiausvyrą; mano, kad, norint pasiekti tikrą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, reikia patikimos, kompleksinės, struktūrinės, nuoseklios ir visapusiškos politikos, įskaitant darbo, priežiūros, laiko šeimai ir draugams, laisvalaikio ir asmeninio tobulėjimo suderinimo paskatas ir veiksmingas priemones; pabrėžia, kad visų pirma reikalinga kultūrinė visuomenės permaina – reikia įveikti lyčių stereotipus, kad vyrai ir moterys tolygiau dalytųsi darbą ir priežiūrą;

pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę suderinti profesinį, asmeninį ir šeimos gyvenimą kaip pagrindinę visų žmonių teisę, vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir taikant priemones, kurios būtų prieinamos kiekvienam piliečiui, ne tik jaunoms motinoms, tėvams ar prižiūrintiems asmenims; ragina pradėti taikyti principą, pagal kurį būtų užtikrinama ši teisė, kaip pagrindinį socialinių sistemų siekį ir ragina ES ir valstybes nares tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje skatinti tokius įmonių teikiamo socialinio aprūpinimo modelius, pagal kuriuos būtų paisoma teisės suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą; mano, kad ši teisė turėtų būti integruota į visą ES veiklą, kuri gali turėti tiesioginio ar netiesioginio poveikio šiuo klausimu;

pažymi, kad ES šiuo metu susiduria su beprecedenčiais demografiniais pokyčiais – ilgėjančia tikėtina gyvenimo trukme, mažesniu gimstamumu, besikeičiančia šeimos struktūra, t. y. naujomis santykių kūrimo ir (bendro) gyvenimo formomis, vėlyva tėvyste ir migracija, kurie kelia naujų iššūkių ES; yra susirūpinęs dėl to, kad ekonomikos ir finansų krizė galėjo padaryti neigiamą poveikį viešiesiems finansams, kurių reikia norint vykdyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką ir užtikrinti kokybiškų ir įperkamų visuotinės svarbos paslaugų teikimą, taip pat galimybes jų gauti; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti skatinamąją politiką ir paskatas, kad būtų remiamas demografinis atsinaujinimas, išsaugotos socialinio draudimo sistemos ir skatinama žmonių ir visos visuomenės gerovė ir vystymasis;

pabrėžia, kad mažėjančio gimstamumo rodiklio problemą ES dar labiau pablogino krizė, nes dėl nedarbo, negarantuotų darbo galimybių, netikrumo dėl ateities ir diskriminacijos darbo rinkoje jaunimas, o ypač jaunos specialistės, priversti atidėti motinystę, kad galėtų išlikti aktyvūs darbo rinkoje, kurioje konkurencija vis didesnė; į tai atsižvelgdamas, ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti šeimai palankią darbo aplinką, suderinimo planus, grįžimo į darbą programas, darbdavių ir darbuotojų komunikacijos kanalus ir teikti paskatas įmonėms ir savarankiškai dirbantiems darbuotojams, visų pirma siekiant užtikrinti, kad žmonės nebūtų ekonominiu požiūriu baudžiami už tai, kad turi vaikų, ir kad jų teisėti karjeros lūkesčiai nesikirstų su šeimos planais; be to, pabrėžia, kad motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos gali būti veiksmingai taikomos ir duoti naudos visuomenei ir ekonomikai tik tada, jeigu sykiu taikomos kitos politikos priemonės, įskaitant kokybiškų ir įperkamų vaiko priežiūros paslaugų teikimą;

palankiai vertina Komisijos požiūrį į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką kaip į pagrindinę priemonę siekiant spręsti socialines ir ekonomines problemas; ragina Europos socialinius partnerius pasiekti susitarimą dėl visapusiško teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, susijusių su profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimu, rinkinio; ragina Komisiją, kad ji, sykiu paisydama subsidiarumo principo, savo 2017 m. darbo programoje pateiktų pasiūlymą dėl tokio priemonių rinkinio, atsižvelgiant į paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį, jeigu nebūtų įmanoma pasiekti socialinių partnerių susitarimo; pabrėžia, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų apimti vyrų ir moterų lygybę kaip teisinį pagrindą; ragina Komisiją bendradarbiauti su socialiniais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant sukurti socialinių teisių ramstį, kurį įgyvendinant būtų užtikrintos tikros socialinės investicijos, pirmenybę skiriant investicijoms į žmones;

teigiamai vertina tai, kad Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio, siekdama surinkti nuomones ir grįžtamąją informaciją apie pagrindinius principus, kuriais turėtų būti grindžiamos tinkamai veikiančios ir teisingos darbo rinkos ir socialinio aprūpinimo sistemos euro zonoje;

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad vykdant atitinkamą politiką ir priemones būtų atsižvelgiama į augančią šeimos ryšių, be kita ko, civilinių partnerysčių, tėvystės ir senelių dalyvavimo auginant vaiką formų, įvairovę, taip pat į visos visuomenės įvairovę, o ypač užtikrinti, kad vaikas nebūtų diskriminuojamas dėl tėvų santuokinės padėties ar šeimos sudėties; ragina valstybes nares tarpusavyje pripažinti teisinius dokumentus, siekiant užtikrinti laisvą judėjimą be diskriminacijos;

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ir įgyvendinti politiką ir taikyti priemones, kuriomis būtų remiami nepalankiausias sąlygas turintys asmenys ar asmenys, kuriems galiojantys teisės aktai ir politikos priemonės šiuo metu netaikomos, pavyzdžiui, vienišos motinos arba tėvai, nesusituokusios poros, tos pačios lyties asmenų poros, migrantai, savarankiškai dirbantys asmenys ar jiems padedantys nedirbantys sutuoktiniai ir šeimos, kuriose vienas ar daugiau šeimos narių yra neįgalūs;

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra susijusiuose teisės aktuose ir politikos srityse būtų atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir ES skirtas 2015 m. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad rengiant, stebint ir įgyvendinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaikų gerovę ir interesus; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti rekomendaciją dėl investicijų į vaikus (32) ir įdėmiai stebėti jos įgyvendinimo pažangą; ragina Komisiją ir valstybes nares, vykdant integruotą Europos kovos su vaikų skurdu planą, parengti ir taikyti iniciatyvas, tokias kaip Vaiko garantijų sistema, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad vykdant esamą skurdo mažinimo politiką daugiausia dėmesio būtų skiriama vaikams, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros, švietimo, vaikų priežiūros paslaugomis, gyventi deramame būste ir tinkamai maitintis;

11.

mano, kad vaikų skurdas yra susijęs su tėvų skurdu, todėl ragina valstybes nares įgyvendinti rekomendaciją dėl vaikų skurdo ir gerovės ir naudoti joje pateiktą rodikliais pagrįstą stebėsenos sistemą;

12.

pabrėžia, kad labai svarbu į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką įtraukti gyvenimo ciklo požiūrį, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas žmogus būtų remiamas įvairiais gyvenimo etapais ir galėtų aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, turėdamas darbuotojo teises, ir visame visuomenės gyvenime;

13.

pabrėžia, kad geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir didesnė lyčių lygybė yra būtinos, siekiant didinti moterų, ypač kitus prižiūrinčių moterų ir vienišų motinų, dalyvavimą darbo rinkoje ir norint pasiekti moterų įgalėjimo tikslą; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ekonominį moterų įgalėjimą, svarbiausia pertvarkyti ir pritaikyti darbo rinką ir socialinio aprūpinimo sistemas taip, kad būtų atsižvelgiama į moterų gyvenimo etapus;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pertvarkos politiką ir investuoti į sąmoningumo didinimo kampanijas, kad būtų įveikti lyčių stereotipai ir skatinamas tolygesnis priežiūros ir namų ūkio pareigų pasidalijimas, be kita ko, atkreipiant dėmesį į vyrų teisę ir poreikį prisiimti priežiūros pareigas ir nebūti už tai stigmatizuojamiems ar baudžiamiems; mano, kad įmonėms turėtų būti taikomos tikslinės ir paramos priemonės, siekiant padėti joms skatinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir kovoti su diskriminacija;

15.

ragina valstybes nares didinti apsaugą nuo diskriminacijos ir neteisėto atleidimo, kurie yra susiję su asmens profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros siekiais ir nuo kurių ypač dažnai nukenčia darbuotojos, ir užtikrinti galimybes kreiptis į teismą ir imtis teisinių veiksmų, be kita ko, prireikus išsamiau informuoti apie siūlomą darbuotojų teisių ir teisinę pagalbą; į tai atsižvelgdamas, ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti politikos priemonių, kuriomis būtų gerinamas kovos su diskriminacija priemonių taikymas darbo vietoje, be kita ko, informavimo kampanijomis būtų didinamas informuotumas apie įstatymuose nustatytas teises į vienodą požiūrį, įrodinėjimo pareiga būtų perkeliama atsakovui (33), o nacionalinės lygybės įstaigos būtų įgaliotos savo iniciatyva atlikti oficialius tyrimus lygybės klausimais ir padėti galimoms diskriminacijos aukoms;

16.

pabrėžia, kad dėl palyginamų, išsamių, patikimų ir nuolat atnaujinamų duomenų apie lygybę trūkumo yra sunku įrodyti, jog esama diskriminacijos, ypač netiesioginės; ragina valstybes nares sistemingai rinkti duomenis apie lygybę ir padaryti juos prieinamus, įtraukiant nacionalines lygybės įstaigas ir teismus, be kita ko, siekiant analizuoti ir stebėti šiuos duomenis konkrečioms šalims skiriamų rekomendacijų rengimo tikslais; ragina Komisiją imtis iniciatyvų toliau skatinti rinkti tokius duomenis – pateikti rekomendacijų valstybėms narėms ir pavesti Eurostatui užduotį vykdyti konsultacijas, siekiant į Europos socialinių tyrimų rodiklius įtraukti duomenis, suskirstytus pagal visas diskriminacijos priežastis; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su Europos lyčių lygybės institutu (EIGE), kad būtų sistemiškai gerinama pagal lytis suskirstytų duomenų kiekybė ir kokybė;

17.

ragina Komisiją reguliariai peržiūrėti pažangą, pasiektą Pekino veiksmų platformoje nustatytose didžiausią rūpestį keliančiose srityse, kurių rodiklius EIGE jau parengė, ir atsižvelgti į šių peržiūrų rezultatus atliekant lyčių lygybės ES vertinimą;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad, įgyvendinant Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą 2000/78/EB, nacionalinės lygybės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį: padeda didinti informuotumą ir rinkti duomenis, palaikyti ryšį su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, spręsti nepranešimo apie diskriminacijos atvejus problemą ir užtikrinti prieinamesnes skundų teikimo procedūras; ragina valstybes nares stiprinti lygybės įstaigų, įskaitant EQUINET, vaidmenį, pajėgumą ir nepriklausomumą, be kita ko, suteikiant tinkamą finansavimą; ypač ragina stiprinti Vienodo požiūrio direktyvoje 2006/54/EB numatytas organizacijas, užtikrinančias galimybes kreiptis į teismą ir imtis teisinių veiksmų;

19.

mano, kad būtina rengti tinkamus nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų ir teisėsaugos institucijų darbuotojų ir darbo inspektorių mokymus apie nediskriminavimo užimtumo srityje teisės aktus ir teismų praktiką; mano, kad tokie mokymai taip pat ypač svarbūs teisėjams, prokurorams, teisininkams ir policijos pajėgoms;

20.

ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad vykdant viešąją politiką suteikiamos teisės į socialines išmokas būtų vienodai suteikiamos moterims ir vyrams, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas žmogus galėtų naudotis savo teisėmis ir pasiekti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

Moterys ir vyrai kaip lygūs uždirbantys ir prižiūrintys asmenys

21.

pabrėžia, kad reikia panaikinti lyčių nelygybę apmokamo ir neapmokamo darbo srityje ir skatinti lygų vaikų ir priklausomų asmenų priežiūros pareigų, išlaidų ir pačios priežiūros pasidalijimą tarp moterų, vyrų ir visos visuomenės, be kita ko, užtikrinant visuotines galimybes gauti visuotinės svarbos paslaugų; pažymi, kad šioje srityje reikia konkrečių pasiūlymų, siekiant padėti užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

22.

apgailestauja dėl to, kad nenyksta vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas – tai yra SESV 157 straipsnyje įtvirtinto vienodo užmokesčio už vienodą darbą abiejų lyčių darbuotojams pagrindinio principo pažeidimas ir nuo to ypač nukenčia vaikų turinčios ir juos auginančios moterys; ragina ES ir valstybes nares, kad jos, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir lyčių lygybės įstaigomis, nustatytų ir įgyvendintų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimo politiką; ragina valstybes nares reguliariai atlikti darbo užmokesčio apžvalgas, kurios papildytų šias pastangas;

23.

ragina Komisiją, vadovaujantis 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadomis dėl lyčių lygybės, sustiprinti Komisijos vykdomos strateginės lyčių lygybės veiklos statusą ir integruoti lyčių aspektą į strategiją „Europa 2020“, siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybės siekis nebūtų antraeilis prioritetas; todėl primygtinai ragina Komisiją priimti po 2015 m. taikomą lyčių lygybės strategiją laikantis 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės pakto rekomendacijų;

24.

ragina valstybes nares taikyti iniciatyvią politiką ir skirti atitinkamas investicijas, kuriomis būtų siekiama padėti su šeima ir priežiūra susijusiomis atostogomis pasinaudojusioms moterims ir vyrams patekti, grįžti į darbo rinką, joje likti ir tobulėti, užsitikrinant pastovų ir kokybišką užimtumą, vadovaujantis Europos socialinės chartijos 27 straipsniu; ypač pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę grįžti į tas pačias arba lygiavertes ar panašias pareigas, užtikrinti apsaugą nuo atleidimo ir mažiau palankaus požiūrio dėl nėštumo, prašymo suteikti su šeima susijusių atostogų ar pasinaudojimo jomis ir užtikrinti apsaugos laikotarpį, per kurį į darbą grįžęs asmuo galėtų prisitaikyti prie darbo;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares į lyčių lygybės politiką įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad kovojant su diskriminacija ir skatinant lyčių lygybę darbo srityje labai svarbus pakankamas tokios politikos finansavimas, kolektyviniai susitarimai, kolektyvinės derybos, gerosios patirties tyrimai ir mainai;

26.

mano, kad moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir jų ekonominio nepriklausomumo skatinimas nepaprastai svarbus norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslą iki 75 proc. padidinti visų gyventojų užimtumo rodiklį ir kad tai paskatintų augti BVP; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti politiką ir didinti investicijas, kuriomis remiamas moterų įdarbinimas kokybiškose darbo vietose, ypač tuose sektoriuose ir pareigose, kuriuose moterų yra neproporcingai mažai, pavyzdžiui, mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos, taip pat žaliosios ekonomikos sektoriuose ar vyresniosios vadovybės pareigose visuose sektoriuose;

Su šeima ir priežiūra susijusios atostogos

27.

pažymi, kad Komisija atsiėmė pasiūlymą dėl Motinystės atostogų direktyvos persvarstymo, ir ragina Komisiją, kad ji, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir pasikonsultavusi su pilietine visuomene, pateiktų aukštų standartų plačių užmojų pasiūlymą, siekiant užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad motinystės atostogų laikotarpiu moterims būtų mokama ir jos būtų apdraustos socialiniu draudimu, siekiant remti šeimas ir kovoti su nelygybe, didinti moterų socialinę ir ekonominę nepriklausomybę ir nebausti jų finansiškai už vaikų turėjimą; pabrėžia, kad drauge su motinystės atostogų nuostatomis turi būti taikomos veiksmingos priemonės, kuriomis būtų ginamos nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų, vienišų motinų ir krūtimi maitinančių motinų, teisės, kaip nurodoma Tarptautinės darbo organizacijos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijose;

28.

ragina ES ir valstybių narių lygmeniu, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, geriau koordinuoti įvairių rūšių atostogų nuostatas; pažymi, kad geresnės galimybės naudotis įvairių rūšių atostogomis suteikia žmonėms gyvenimo etapų perspektyvų ir padidina dalyvavimą darbo rinkoje, bendrą efektyvumą ir pasitenkinimą darbu; pažymi, kad tais atvejais, kai nėra jokių nuostatų dėl atostogų arba kai esamos nuostatos laikomos nepakankamomis, socialiniai partneriai gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant naujas arba atnaujinant esamas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų nuostatas;

29.

ragina valstybes nares teikti adekvačią pajamų kompensaciją ir socialinę apsaugą bet kokių su šeima ar priežiūra susijusių atostogų laikotarpiu, visų pirma siekiant užtikrinti, kad mažas pajamas gaunantys darbuotojai galėtų pasinaudoti atostogų priemonėmis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti darbuotojai;

30.

ragina Komisiją paskelbti Vaiko priežiūros atostogų direktyvos įgyvendinimo ataskaitą ir ragina Komisiją ir socialinius partnerius apsvarstyti galimybę siūlyti atitinkamai pailginti minimalią tėvystės atostogų trukmę, mokant adekvačią pajamų kompensaciją ir suteikiant socialinę apsaugą, nuo keturių iki mažiausiai šešių mėnesių ir padidinti vaikų, kurių atžvilgiu galima pasiimti vaiko priežiūros atostogas, amžių; pabrėžia, kad tėvams turėtų būti suteiktos lanksčios galimybės imti atostogas dalimis ar visas iš karto; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius persvarstyti savo nustatytas vaiko priežiūros atostogų finansinės kompensacijos sistemas, kad būtų užtikrinta adekvataus lygio pajamų kompensacija, kuri veiktų kaip paskata ir, be kita ko, skatintų vyrus naudotis vaiko priežiūros atostogomis ne tik direktyvoje nustatytą minimalų laikotarpį; pakartoja, kad tėvai turėtų lygiai pasidalyti vaiko priežiūros atostogas ir kad didelė atostogų dalis turėtų būti neperleidžiama (34); pabrėžia, kad abiem tėvams turi būti taikomos vienodos sąlygos teisių į pajamas ir vaiko priežiūros atostogų trukmės požiūriu;

31.

atkreipia dėmesį į neįgalių vaikų turinčių tėvų pažeidžiamumą; todėl ragina Komisiją patobulinti ir sustiprinti Direktyvos 2010/18/ES nuostatas, susijusias su vaiko priežiūros atostogų suteikimo sąlygomis ir išsamiomis taisyklėmis, taikomomis neįgalius arba sunkiomis ar lėtinėmis ligomis sergančius vaikus auginantiems tėvams; ragina valstybes nares pailginti šių tėvų galimybės pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis laikotarpį, viršijant direktyvoje numatytą teisės aktais nustatomą vaiko amžių, ir suteikti jiems papildomas motinystės, tėvystės (jei egzistuoja tokios atostogos) ir vaiko priežiūros atostogas;

32.

mano, kad, norint užtikrinti lyčių požiūriu proporcingą profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimą ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ moterų ir vyrų užimtumo tikslus, būtina skatinti atostogų teisių individualizavimą, taip pat tėvo vaidmenį vaiko auginime pasinaudojant atostogomis;

33.

ragina Komisiją, siekiant sudaryti sąlygas vaikų turintiems tėvams ar priklausomų šeimos narių turintiems asmenims pasiekti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, pateikti gerai pagrįstas ir darnias iniciatyvas dėl:

1)	tėvystės atostogų direktyvos, kurioje būtų numatytos privalomos mažiausiai dviejų savaičių visiškai apmokamos atostogos;

prižiūrinčių asmenų atostogų direktyvos, kuri papildytų profesionalios priežiūros teikimo nuostatas, sudarytų darbuotojams sąlygas prižiūrėti priklausomus asmenis ir užtikrintų tinkamą prižiūrinčių asmenų atlyginimą ir socialinę apsaugą; ragina užtikrinti darbuotojų interesus atitinkantį lankstumą ir pakankamai paskatų vyrams imti prižiūrinčio asmens atostogas;

3)	minimaliųjų standartų, taikytinų visose valstybėse narėse siekiant tenkinti specialius įtėvių ir įvaikių poreikius ir suteikti tokias pačias teises, kurias turi biologiniai tėvai;

pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės savo iniciatyva jau ėmėsi priemonių dėl tėvystės ir prižiūrinčio asmens atostogų;

34.

ragina valstybes nares darbo ir socialinio draudimo teisės aktais nustatyti vadinamuosius priežiūros kreditus tiek moterims, tiek vyrams, kad būtų įskaitomi lygiaverčiai pensijos kaupimo laikotarpiai, siekiant apsaugoti tuos, kurie padaro karjeros pertrauką, kad galėtų neprofesine veikla nemokamai prižiūrėti priklausomą asmenį ar šeimos narį, ir pripažinti šių prižiūrinčių asmenų atliekamo darbo vertę visai visuomenei; ragina valstybes nares dalytis gerąja patirtimi šioje srityje;

Priklausomų asmenų priežiūra

35.

ragina valstybes nares iki 2020 m. veiksmingai įgyvendinti Barselonos tikslus ir pritarti 2014 m. ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemai;

36.

primena, kad investicijos į socialines paslaugas, įskaitant infrastruktūrą, ne tik daro didelį poveikį užimtumui, bet ir suteikia galimybę viešajam sektoriui gauti nemažai papildomų pajamų darbo užmokesčio mokesčių ir socialinio draudimo įmokų pavidalu; ragina valstybes nares investuoti į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, vyresnio amžiaus asmenų ir priklausomų asmenų priežiūros paslaugas; ragina jas užtikrinti tokių paslaugų teikimą, įperkamumą ir visuotines galimybes jų gauti – pavyzdžiui, padidinti viešąsias išlaidas priežiūros paslaugoms, įskaitant savarankiško gyvenimo programas, ir geriau panaudoti ES lėšas; ragina pasinaudoti DFP peržiūra taip pat ir tam, kad pirmiausia naudojantis ESF, ERPF ir ESIF būtų padidintos investicijos į socialines paslaugas ir infrastruktūrą; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę teikti nemokamas priežiūros paslaugas skurdą ir socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms; taip pat pažymi, kad nepakankamas investavimas į viešąsias priežiūros struktūras ir paslaugas daro neproporcingai didelį poveikį vienišiems tėvams, o dauguma jų yra moterys;

37.

pabrėžia, kad būtina pripažinti žmonių, laiką ir gebėjimus skiriančių vyresnio amžiaus asmenų ir priklausomų asmenų priežiūrai, atliekamą darbą;

38.

pabrėžia, kad dirbančioms motinoms ir tėvams neįgalių vaikų priežiūra yra ypatingas iššūkis, kurį visuomenė turėtų pripažinti ir padėti įveikti viešosios politikos ir kolektyvinių derybų priemonėmis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teikiant ikimokyklinės vaikų priežiūros paslaugas dėmesys būtų skiriamas ne tik galimybėms gauti šią priežiūrą, bet ir jos kokybei, visų pirma socialiai remtinų vaikų ir neįgalių vaikų atveju;

39.

ragina valstybes nares remti fiskalinę politiką, nes ji yra veiksmingas svertas, padedantis gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir skatinti moterų užimtumą;

40.

ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugų tikslus, panašius į Barselonos tikslus, ir stebėjimo priemones, kuriomis būtų vertinama kokybė, prieinamumas ir įperkamumas; ragina Eurostatą, Eurofound ir EIGE (kai jis nustato lyčių lygybės indeksą) rinkti atitinkamus duomenis ir atlikti tyrimus, siekiant padėti vykdyti šią veiklą;

41.

ragina valstybes nares sustiprinti specializuotų priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus asmenims tinklą ir pirmiausia sukurti namuose teikiamų paslaugų tinklus; pabrėžia, jog reikia, kad vyresnio amžiaus žmonių priežiūros politika būtų pritaikyta konkretiems poreikiams ir, jei įmanoma, daugiausia dėmesio būtų skiriama jų pačių pageidavimui dėl priežiūros vietos;

42.

ragina Komisiją siekti, kad būtų nustatyti visų priežiūros paslaugų Europos kokybės standartai, įskaitant galimybių jas gauti, prieinamumo ir įperkamumo standartus, siekiant padėti valstybėms narėms kelti priežiūros standartus; primena esamas sistemas, tokias kaip Europos ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo sistema, kurių pavyzdžiu reiktų pasinaudoti; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti politikos priemones, siekiant suteikti galimybes ir sudaryti sąlygas deinstitucionalizuoti ilgalaikę priežiūrą tais atvejais, kai tai įmanoma, remiantis bendruomenės teikiamomis paslaugomis;

43.

pažymi, kad vienas iš svarbių aspektų siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas yra investicijos į darbo jėgą (35); todėl ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti deramas priežiūros darbuotojų darbo sąlygas ir kokybišką užimtumą, be kita ko, mokant jiems deramą darbo užmokestį, pripažįstant priežiūros darbuotojų statusą ir plėtojant priežiūros darbuotojams skirtas kokybiško profesinio rengimo kryptis;

Kokybiškas užimtumas

44.

pažymi, kad visoje Europoje aukštas dirbančiųjų skurdo lygis, kai kuriems žmonėms tenka dirbti daugiau ir ilgiau, net derinti kelis darbus, kad galėtų pragyventi; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius sukurti darbo užmokesčio politikos sistemą ir veiksmingas kovos su diskriminacija atlyginimų srityje ir tinkamo atlyginimo visiems darbuotojams užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, nacionaliniu lygmeniu įvesti tokį minimalų darbo užmokestį, kuris užtikrintų orų gyvenimą, laikantis nacionalinės praktikos; ragina valstybes nares remti kolektyvines derybas kaip svarbų veiksnį plėtojant darbo užmokesčio politiką;

45.

pažymi, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra turi būti grindžiama darbuotojų teisėmis, užimtumo saugumu ir teise į atostogas, neribojant šios teisės dėl padidėjusių judumo ir lankstumo poreikių; pabrėžia, kad dėl didesnio lankstumo gali sustiprėti dabartinė moterų patiriama diskriminacija darbo rinkoje – ji gali pasireikšti mažesniu darbo užmokesčiu, nestandartinėmis užimtumo formomis ir neproporcingai didele atsakomybe už neapmokamus namų ūkio darbus, jeigu prieš tai nebus nustatytas aiškus lyčių lygybės principas;

46.

ragina Eurofound toliau plėtoti užimtumo kokybės stebėjimo veiklą, kai jis atlieka Europos darbo sąlygų tyrimą, remiantis darbo vietos kokybės sąvoka, kuri apima uždarbį, perspektyvas, darbo laiko kokybę, gebėjimų panaudojimą ir galimybes veikti savo nuožiūra, socialinę aplinką, fizinę riziką ir darbo intensyvumą; be to, ragina Eurofound plėtoti politikos, socialinių partnerių susitarimų ir įmonių praktikos, kuriais skatinama darbo vietos kokybė, tyrimus (36); ragina Eurofound toliau stebėti darbo laiko modelių taikymo dažnumą ir pateikti šios srities viešosios politikos ir socialinių partnerių susitarimų analizę, įskaitant vertinimą, kaip vyksta derybos dėl tokios politikos ir susitarimų ir kaip jie padeda užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; ragina Eurofound plėtoti tyrimus, kaip dviejų dirbančių namų ūkiai geba susiderinti savo darbo laiką ir kaip geriausiai būtų galima jiems padėti;

47.

pabrėžia, kad, viena vertus, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra turi būti grindžiama darbuotojų teisėmis, užimtumo saugumu ir teise į atostogas, neribojant šios teisės dėl padidėjusių judumo ir lankstumo poreikių; tačiau pažymi, kad, kita vertus, kiekvieno darbuotojo asmeninė ir šeimos situacija skiriasi, ir todėl mano, kad darbuotojams reikėtų suteikti galimybę naudotis lanksčiais darbo modeliais, kad jie galėtų prisitaikyti prie konkrečių aplinkybių įvairiais gyvenimo etapais; mano, kad tokiu darbuotojui skirtu lankstumu galima paskatinti didesnius moterų užimtumo rodiklius; pabrėžia, kad darbuotojai ir darbdaviai yra bendrai atsakingi už tinkamiausių modelių parengimą ir susitarimą dėl jų; ragina Komisiją apžvelgti teisės prašyti taikyti lankstų darbo modelį padėtį valstybėse narėse;

48.

remia pažangius darbo modelius kaip darbo organizavimo principą, pagal kurį derinamas lankstumas, savarankiškumas ir bendradarbiavimas ir nėra būtinas darbuotojo buvimas darbo ar kurioje nors kitoje iš anksto nustatytoje vietoje ir kuris sudaro darbuotojams sąlygas valdyti savo pačių darbo valandas, tačiau turi būti laikomasi maksimalaus dienos ir savaitės darbo laiko, nustatyto teisės aktuose ir kolektyviniuose susitarimuose; todėl pabrėžia pažangių darbo modelių teikiamas geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo galimybes, ypač tėvams, grįžusiems arba patekusiems į darbo rinką po motinystės ar tėvystės atostogų; tačiau nepritaria tam, kad nuo buvimo darbo vietoje principo būtų pereita prie darbuotojo pasiekiamumo visą laiką principo; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius, kad jie, kai bus rengiama pažangių darbo modelių politika, užtikrintų, kad tokie modeliai neužkrautų papildomos naštos darbuotojui, o padėtų įtvirtinti deramą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir didinti darbuotojų gerovę; pabrėžia, jog reikia skirti dėmesį pasiekiamiems darbo rezultatams, kad šiomis naujomis darbo formomis nebūtų piktnaudžiaujama; ragina valstybes nares skatinti tokių technologijų, kaip skaitmeniniai duomenys, didelės spartos internetas, garso ir vaizdo technologija, teikiamas galimybes pažangaus (nuotolinio) darbo srityje;

49.

pabrėžia, kad alternatyvūs verslo modeliai, pavyzdžiui, kooperatyvai ir savidraudos įmonės, turi didžiulių galimybių padėti užtikrinti didesnę lyčių lygybę ir deramą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ypač besiformuojančioje skaitmeninėje pažangių darbo modelių aplinkoje, kadangi vis daugiau darbuotojų dalyvauja sprendimų priėmimo procese; ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti kooperatyvų ir alternatyvių verslo modelių poveikį lyčių lygybei ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, ypač technologijų sektoriuose, ir taikyti politikos priemones, siekiant propaguoti gerosios patirties modelius ir dalytis žiniomis apie juos;

50.

yra susirūpinęs dėl vis dažnesnio nesavanoriško darbo ne visą darbo laiką, ypač tarp moterų, turinčių priežiūros pareigų, nes dėl to joms kyla didesnė dirbančiųjų skurdo rizika; pabrėžia, kad tais atvejais, kai darbuotojas pasirenka dirbti ne visą darbo laiką, turi būti užtikrinta jo užimtumo kokybė ir nediskriminavimas, palyginti su visą darbo laiką dirbančiais darbuotojais, kaip reikalaujama pagal Direktyvą dėl darbo ne visą darbo dieną (37), ir ragina Komisiją stebėti, kaip ši direktyva taikoma; prašo Komisijos užtikrinti, kad ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams, ne nuolat dirbantiems darbuotojams ir darbuotojams, kurių karjera yra su pertrūkiais arba laikotarpiais, kai dirbta mažiau valandų, būtų suteikta teisė naudotis deramų pensijų sistema be jokios diskriminacijos;

51.

yra susirūpinęs dėl piktnaudžiavimo nefiksuoto darbo laiko sutartimis kai kuriose valstybėse narėse ir dėl to, kad sudaromos išnaudotojiškos sutartys, nesavanoriško laikino darbo sutartys, nustatomos nereguliarios, nenuspėjamos ir pernelyg ilgos darbo valandos, siūlomos žemos kokybės stažuotės, nes dėl jų ilgainiui nebeįmanoma pasiekti deramos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros; todėl ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skubiai spręsti mažų garantijų darbo problemą, su kuria ypač susiduria jaunimas ir moterys;

52.

pažymi, kad pernelyg ilgos ir nereguliarios darbo valandos ir nepakankama poilsio trukmė, neužtikrinta darbo vieta ir neproporcingai aukštų rezultatų reikalavimas yra pagrindiniai padidėjusio streso, prastesnės fizinės ir psichinės sveikatos, padažnėjusių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų veiksniai; pažymi, kad lankstus darbo laikas ir nuspėjamos darbo valandos daro teigiamą įtaką profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai (38); ragina valstybes nares ir socialinius partnerius įgyvendinant visus atitinkamus teisės aktus užtikrinti deramas darbo valandas ir poilsio per savaitę trukmę; primena Komisijos pareigą stebėti, kaip įgyvendinama Darbo laiko direktyva, ir svarstyti galimybę pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš valstybes nares, kurios nesilaiko tos direktyvos;

53.

taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares, socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus daug dėmesio skirti naujoviškam darbo organizavimui darbo vietoje ir užtikrinti moterų ir vyrų profesinio ir asmeninio gyvenimo poreikių ir verslo našumo ir pelningumo balansą; atkreipia dėmesį į tai, kad yra teigiamas ryšys tarp moterų užimtumo didinimo, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir verslo konkurencingumo: mažėja nebuvimo darbe dienų skaičius, rezultatų atotrūkis, darbuotojų kaita, pritraukiami talentai, didėja lojalumas, ištekliai perskiriami socialinio aprūpinimo planų plėtotei, aukštėja gyvenimo lygio standartai ir atsiranda daugiau laisvo laiko – tai dažnai Europoje rodo geroji ne vienos stambios įmonės ir MVĮ tinklų patirtis;

54.

pabrėžia, kad moterys ir LGBTI asmenys susiduria su specifinėmis kliūtimis dėl lyties ir streso darbe šaltiniais, įskaitant priekabiavimą, atskirtį, diskriminaciją ar lyčių stereotipus, o tai daro neigiamą poveikį jų gerovei darbe ir kelia grėsmę jų psichinei sveikatai ir gebėjimui daryti karjeros pažangą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių priemonių šioms nepalankioms sąlygoms panaikinti, užtikrinant tinkamą atitinkamų kovos su diskriminacija teisės aktų, taip pat mokymosi visą gyvenimą programų, kuriose atsižvelgiama į lyčių ypatumus, įgyvendinimą, ir bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis;

55.

ragina valstybes nares kurti ir stiprinti nacionalines darbo inspekcijos tarnybas, sudarant joms tokias finansines sąlygas ir suteikiant tokius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad jų darbas vietoje būtų veiksmingas ir jos galėtų kovoti su darbo vietų neužtikrinimu, nereglamentuojamu darbu, taip pat diskriminacija darbo ir darbo užmokesčio srityje, pirmiausia moterų ir vyrų lygybės požiūriu;

56.

ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Vienodo požiūrio direktyvą 2006/54/EB ir ragina Komisiją persvarstyti direktyvą ir skatinti, kad įmonės įgyvendintų lyčių lygybės planus, įskaitant desegregacijos veiksmus, plėtotų darbo užmokesčio sistemas ir priemones, kuriomis būtų remiama moterų karjera; pabrėžia lygybės įstaigų vaidmens padedant diskriminacijos aukoms ir kovojant su lyčių stereotipais svarbą; ragina valstybes nares taikyti teisėkūros priemones, kurioms būtų užtikrintas lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus darbe principo laikymasis;

57.

dar kartą ragina Tarybą skubiai priimti pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas;

58.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti socialines garantijas, socialinę apsaugą ir atlyginimą atostogų dėl ligos atveju, kad būtų galima pasiekti tikrą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

Gyvenimo kokybė

59.

pažymi, kad gyvenimo kokybės sąvoka yra platesnė už gyvenimo sąlygų sąvoką ir reiškia bendrą asmens gerovę visuomenėje, apibrėžiamą pagal visaverčiam žmogaus gyvenimui būtinus žmogaus egzistencijos aspektus (39);

60.

pabrėžia, kad nelygybė laisvalaikio srityje ir nelygus pareigų pasidalijimas tarp moterų ir vyrų gali turėti poveikio moterų asmeniniam tobulėjimui, naujų gebėjimų įgijimui ir kalbų mokymuisi, dalyvavimui socialiniame, politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime ir ypač moterų ekonominei padėčiai;

61.

pabrėžia, kad bet kokia moterų diskriminacijos forma, įskaitant lyčių segregaciją, darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai, lyčių stereotipai ir didelis mėginimo suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą stresas yra susiję su aukštu moterų fizinio neaktyvumo rodikliu ir turi didžiulį poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai (40); pakartoja, kad svarbu kovoti su stereotipais, skatinant ir ginant lyčių lygybę visais mokymosi etapais, pradedant pradine mokykla; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius vykdyti ir remti viešas sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas ir programas, kuriomis būtų skatinama lyčių lygybė ir kovojama su stereotipais;

62.

pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą darbuotojų asmeniniam tobulėjimui, įskaitant prisitaikymą prie nuolat kintančių darbo sąlygų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokymąsi visą gyvenimą; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius parengti ir taikyti politiką, pagal kurią būtų numatytos mokymosi atostogos, taip pat profesinis mokymas ir mokymasis visą gyvenimą darbo vietoje, įskaitant mokymąsi ir kitose valstybėse narėse, ne tik toje, kurioje dirbama; ragina juos padaryti mokymąsi darbe ir ne darbe (įskaitant apmokamų studijų galimybes) prieinamą visiems darbuotojams, o ypač esantiems nepalankioje padėtyje, ypatingą dėmesį skiriant moterims, dirbančioms sektoriuose, kuriuose moterų santykinė dalis struktūriniu požiūriu yra mažesnė;

63.

ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su socialine ir ekonomine nelygybe; ragina valstybes nares propaguoti priemones, siekiant nustatyti nacionalinę praktiką ir tradicijas atitinkančias pakankamų pajamų sistemas, kad visi žmonės galėtų oriai gyventi, remti visapusišką jų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir užtikrinti jų nepriklausomybę visais gyvenimo etapais;

o o

64.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 348, 1992 11 28, p. 1.

(2) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 163.

(3) OL L 68, 2010 3 18, p. 13.

(4) OL L 353, 2013 12 28, p. 7.

(5) OL L 180, 2010 7 15, p. 1.

(6) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(7) OL L 299, 2003 11 18, p. 9.

(8) OL L 14, 1998 1 20, p. 9.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0059.

(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0207.

(11) OL C 93, 2016 3 9, p. 110.

(12) OL C 36, 2016 1 29, p. 18.

(13) OL C 316, 2016 8 30, p. 2.

(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218.

(15) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351.

(16) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0042.

(17) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0226.

(18) OL C 175, 2011 6 15, p. 8.

(19) 2011 m. kovo 7 d. Briuselyje įvykęs 3073-as Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis.

(20) 2015 m. Eurostato demografinė ataskaita.

(21) Eurofound (2015 m.). Pirmosios išvados. Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas.

(22) http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do

(23) Eurofound (2013 m.). Vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra: poveikis jaunų darbuotojų karjerai.

(24) Eurofound (2015 m.). Pirmosios išvados. Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas.

(25) 2010 m. Eurostato duomenys, 2015 m. Komisijos ataskaita dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (SWD(2016)0054).

(26) Eurofound 2012 m. gyvenimo kokybės Europoje tyrimas.

(27) Eurofound (2015 m.). Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra: darbo sąlygos, mokymas ir paslaugų kokybė. Sisteminė apžvalga.

(28) 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos pažangos ataskaita „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“ (COM(2013)0322).

(29) Eurofound (2013 m.). Vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra: poveikis jaunų darbuotojų karjerai.

(30) Eurofound ataskaita „Tvarus darbas įvairiais gyvenimo etapais. Koncepcija“ (2015 m.).

(31) CEDEFOP tyrimas „Mokymosi atostogos. Politika ir praktika Europoje“, 2010 m.

(32) Komisijos rekomendacija 2013/112/ES.

(33) 2015 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2006/54/EB taikymo (P8_TA(2015)0351).

(34) 2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos direktyvos 2010/18/ES taikymo (P8_TA(2016)0226).

(35) Eurofound (2015 m.). Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra: darbo sąlygos, mokymas ir paslaugų kokybė. Sisteminė apžvalga.

(36) Eurofound ataskaitos „Darbo vietos kokybės tendencijos Europoje“ (2012 m.) ir „Darbo vietų kokybės skirtumų mažėjimas ir didėjimas Europoje 1995–2010 m.“ (2015 m.).

(37) Tarybos direktyva 97/81/EB.

(38) Eurofound Europos darbo sąlygų tyrimas.

(39) Trečiasis Eurofound Europos gyvenimo kokybės tyrimas.

(40) 2016 m. kovo mėn. Europos Parlamento Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimas „Vyrų ir moterų darbui, priežiūrai ir laisvalaikiui skiriamo laiko skirtumai“.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/93

P8_TA(2016)0343

Susitarimas dėl Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos (EUROPÊCHE) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (2016/2794(RSP))

(2018/C 204/10)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos (EUROPÊCHE) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (COM(2016)0235),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos (EUROPÊCHE) susitarimą dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 155 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 101 straipsnio 3 dalį,

A.	kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinių partnerių pageidavimu jų dialogas Sąjungos lygmeniu gali baigtis sutartiniais santykiais, įskaitant susitarimus;

B.	kadangi Sutarties 155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos lygmeniu sudaryti susitarimai gali būti įgyvendinami juos pasirašiusioms šalims bendrai paprašius remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu;

kadangi, atsižvelgiant, be kita ko, į darbo žvejybos laivuose ypatumus, didelį mirtinų ir nemirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių ir profesinių susirgimų riziką bei dažnumą, dirbant, palyginus su kitais sektoriaus, pavojingomis sąlygomis, turint neaiškiai apibrėžtas darbo, poilsio ir laisvalaikio valandas, atsižvelgiant į nuovargio, kuris iš dalies atsiranda dėl poilsio trūkumo, poveikį sveikatai ir saugai, vyraujant neoficialiems ir nestandartiniams darbo santykiams ir atlyginimų tvarkai, įskaitant dalijimosi įgula sistemas, žuvininkystės sektoriaus darbuotojams reikia specialios apsaugos;

kadangi TDO konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje (Nr. 188) kartu su Rekomendacija (Nr. 199) apima esminius klausimus, kuriais siekiama užtikrinti deramas darbo sąlygas laivuose, įskaitant žvejybos laivų savininkų ir kapitonų atsakomybę už darbuotojų sveikatą ir saugą (8 straipsnis), būtinojo darbingo amžiaus apibrėžtį ir jaunų darbuotojų apsaugą (9 straipsnis), privalomą sveikatos patikrinimą ir pažymas (10–12 straipsniai), poilsio laiką (13 ir 14 straipsniai), įgulų sąrašus (15 straipsnis), darbo sutartis, kuriose nustatomos pareigos ir darbo sąlygos (16–20 straipsniai), teisę būti repatrijuotam (21 straipsnis), samdą ir įdarbinimą (22 straipsnis), reguliarų atlyginimą žvejams ir pervedimus šeimoms (23 ir 24 straipsniai), apgyvendinimą ir maisto standartus (25–28 straipsniai), darbuotojų saugos ir sveikatos darbe standartų apibrėžtį ir medicininės priežiūros teikimą laive (29–33 straipsniai), socialinę apsaugą (34–37 straipsniai), apsaugą su darbu susijusių susirgimų, traumų ar mirties atvejais (38–39 straipsniai), reikalavimų laikymąsi ir jo užtikrinimą (40–44 straipsniai);

kadangi iki šiol TDO konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (Nr. 188) ratifikavo tik 8 šalys; kadangi, nepaisant Tarybos sprendimo leisti ES valstybėms narėms ratifikuoti TDO konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (Nr. 188), iki šiol ją ratifikavo tik Prancūzija ir Estija; kadangi ES ir jos valstybės narės turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį skatinant užtikrinti deramus atlyginimus ir darbo sąlygas žuvininkystės sektoriuje;

kadangi šis susitarimas taikomas visiems žvejams, dirbantiems žvejybos laive, kuris yra registruotas ES valstybėje narėje arba plaukioja su jos vėliava ir kuriame vykdomos komercinės žvejybos operacijos; kadangi įtraukusi Socialinių partnerių susitarimą dėl TDO konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje į ES teisės aktus ES įgis tvirtesnę poziciją skatindama jo įgyvendinimą viso pasaulio šalyse partnerėse; kadangi tai padės sudaryti sąžiningas ir vienodas sąlygas viso pasaulio žuvininkystės sektoriuje, įskaitant kovą su sunkiausių formų žvejų išnaudojimu, kaip antai priverstinis darbas, prekyba žmonėmis ir vaikų darbas;

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos (EUROPÊCHE) sudarytas susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad delsiama Tarybai pateikti 2013 m. įformintą socialinių partnerių susitarimą; pažymi, kad svarbu plėtoti socialinį dialogą, taip pat Europos lygmeniu;

palankiai vertina tai, kad socialinių partnerių sudarytame susitarime ir Komisijos pasiūlyme nustatomi tik būtiniausi reikalavimai, sudarant sąlygas valstybėms narėms ir (arba) socialiniams partneriams atitinkamos srities darbuotojams nustatyti palankesnes priemones; pažymi, kad šis susitarimas taikomas ir savarankiškai dirbantiems žvejams, kurie dirba tame pačiame laive drauge su kitais darbuotojais; pabrėžia, kad reikia tobulinti šias su atlyginimais, socialine apsauga ir socialiniu draudimu susijusias nuostatas, siekiant užtikrinti deramas darbuotojų ir jų šeimų pajamas, taip pat ir traumų, nelaimingų atsitikimų ar mirties atvejais; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu nustatyti susitarimo įgyvendinimo mechanizmus, įskaitant tinkamų tikrinimo ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonių sukūrimą;

rekomenduoja, kaip prašė socialiniai partneriai, nedelsiant priimti Tarybos direktyvą;

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir socialiniams partneriams.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/95

P8_TA(2016)0344

Pastarojo meto įvykiai Lenkijoje ir jų poveikis pagrindinėms teisėms, išdėstytoms Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarojo meto įvykių Lenkijoje ir jų poveikio Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytoms pagrindinėms teisėms (2016/2774(RSP))

(2018/C 204/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartis, ypač į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 4 ir 6 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstituciją,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. diskusiją dėl padėties Lenkijoje,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Lenkijoje (1),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos nuomonę dėl teisinės valstybės Lenkijoje,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 27 d. Komisijos rekomendaciją dėl teisinės valstybės Lenkijoje,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 6 d. Europos Tarybos ekspertų nuomonę dėl trijų aktų, susijusių su Lenkijos visuomenine žiniasklaida, projektų,

—	atsižvelgdamas į Venecijos komisijos 2016 m. kovo 11 d. nuomonę dėl 2015 m. birželio 25 d. Lenkijos Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimų,

—	atsižvelgdamas į Venecijos komisijos 2016 m. birželio 13 d. nuomonę dėl 2016 m. sausio 15 d. įstatymo, kuriuo iš dalies kaičiamas Policijos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2016 m. birželio 15 d. pranešimą, kurį jis pateikė po savo 2016 m. vasario 9–12 d. vizito į Lenkiją,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

kadangi ES grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, vertybėmis, ir kadangi šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė ir kadangi 2003 m. surengtame referendume Lenkijos liaudis jas ratifikavo;

B.	kadangi ES sutarties 6 straipsnio 3 dalyje patvirtinama, kad pagrindinės teisės, kurias garantuoja EŽTK ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus;

C.	kadangi ES veikia remdamasi tarpusavio pasitikėjimo principu, pagal kurį valstybės narės laikosi demokratijos ir teisinės valstybės principų bei gerbia pagrindines teises, kaip nustatyta EŽTK ir ES pagrindinių teisių chartijoje;

D.	kadangi Lenkijos Konstitucijos 9 straipsnyje nustatyta, kad Lenkijos Respublika paiso jai privalomų tarptautinės teisės reikalavimų;

E.	kadangi teisinė valstybė yra viena iš bendrų vertybių, kuriomis grindžiama ES, ir kadangi Komisija kartu su Parlamentu ir Taryba pagal Sutartis garantuoja pagarbą teisinei valstybei, kaip pagrindinei mūsų Sąjungos vertybei, ir užtikrina, kad būtų paisoma ES teisės, vertybių ir principų;

F.	kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje nustatytas teismų nepriklausomumas yra esminė demokratinio valdžių padalijimo principo, kuris taip pat atsispindi Lenkijos Konstitucijos 10 straipsnyje, sąlyga;

G.	kadangi valdžių padalijimo principas ir teismų nepriklausomumas yra svarbiausi demokratinės sistemos aspektai, kurių negalima pažeisti;

H.	kadangi pastarieji įvykiai Lenkijoje, visų pirma ginčas dėl Konstitucinio Teismo sudėties ir veikimo ir Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų konfidencialumo, sukėlė abejonių dėl teisinės valstybės principo laikymosi garantijų;

kadangi Venecijos komisija savo nuomonėje dėl Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimų paragino Lenkijos valdžios institucijas paskelbti, visapusiškai gerbti ir įgyvendinti Teismo sprendimus, ir pabrėžė, kad minėti įstatymo pakeitimai rimtai pakenks Teismo veiklai ir jis nebegalės užtikrinti veiksmingos Konstitucijos apsaugos;

kadangi dėl paralyžiuotos Konstitucinio Teismo veiklos Komisija turėjo pradėti dialogą su Lenkijos Vyriausybe pagal teisinės valstybės sistemą, kad užtikrintų visapusišką pagarbą teisinės valstybės principui; kadangi Komisija, surengusi intensyvų dialogą su Lenkijos valdžios institucijomis ir atsižvelgdama į tai, kad Lenkijos Vyriausybė nedaro jokios pažangos spręsdama kilusią konstitucinę krizę, manė, kad susidariusią padėtį būtina įvertinti oficialiai pateikiant nuomonę;

kadangi nepaisant tolesnių diskusijų su Lenkijos valdžios institucijomis problemos, kėlusios grėsmę teisinės valstybės principui Lenkijoje, nebuvo tinkamai išspręstos ir, Komisijos manymu, Lenkijoje kyla sisteminė grėsmė teisinės valstybės principui; kadangi Komisija dėl šios priežasties Lenkijos valdžios institucijoms pateikė konkrečias rekomendacijas, kaip nedelsiant spręsti šias problemas;

kadangi teisinės valstybės sistemos tikslas – bet kurioje ES valstybėje narėje šalinti teisinės valstybės principams kylančias nuolatines grėsmes, ypač tais atvejais, kai jų negalima veiksmingai pašalinti taikant pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir kai nebeatrodo, kad taikant nacionaliniu lygmeniu galiojančias „teisinės valstybės apsaugos priemones“ galima veiksmingai pašalinti šias grėsmes;

M.	kadangi ES yra įsipareigojusi gerbti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, taip pat teisę į informaciją ir žodžio laisvę, kurios nustatytos ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir EŽTK 10 straipsnyje ir kurios taip pat atsispindi Lenkijos Konstitucijos 14 straipsnyje;

kadangi dėl jau priimtų ir naujų siūlomų pakeitimų, susijusių su Lenkijos žiniasklaidos teise, visų pirma pakeitimų kuriais reglamentuojamas visuomeninės žiniasklaidos valdymas, redaktorių nepriklausomumas ir institucinis savarankiškumas, kilo abejonių, ar Lenkijoje tikrai gerbiama žodžio laisvė ir žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas;

O.	kadangi Europos Tarybos ekspertai, su Lenkijos valdžios institucijomis aptarę trijų įstatymų, susijusių su visuomenine žiniasklaida, projektų rinkinį, padarė išvadą, kad patobulinimus pirmiausia reikia atlikti valdymo, turinio ir žurnalistų visuomeninės misijos ir apsaugos srityse;

P.	kadangi teisė į laisvę ir saugumą ir pagarba privačiam gyvenimui bei asmens duomenų apsauga yra ES pagrindinių teisių chartijos 6, 7 ir 8 straipsniuose, EŽTK 5 ir 8 straipsniuose ir Lenkijos Konstitucijos 31 ir 47 straipsniuose įtvirtintos teisės;

kadangi Venecijos komisija savo nuomonėje dėl Policijos įstatymo ir tam tikrų kitų teisės aktų pakeitimų padarė išvadą, kad Policijos įstatyme nustatytos procesinės apsaugos priemonės ir esminės sąlygos, susijusios su slapto stebėjimo vykdymu, nėra pakankamos siekiant apsisaugoti nuo per dažno šio stebėjimo taikymo arba nuo nepagrįsto kišimosi į asmenų privatumą ir jų duomenų apsaugą; šiuo atžvilgiu primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė poreikį nustatyti veiksmingus priežiūros mechanizmus, visų pirma teisminę kontrolę, kad būtų užtikrinta tokių veiksmų priežiūra;

R.	kadangi dėl naujo kovos su terorizmu įstatymo kyla panašių abejonių, susijusių su atitiktimi visų pirma EŽTK 5, 8, 10 ir 11 straipsniams ir Lenkijos Konstitucijai;

kadangi Europos Komisija mano, kad tol kol Konstitucinis teismas neturi galimybių vykdyti visavertę ir veiksmingą konstitucinę priežiūrą, nebus galima veiksmingai prižiūrėti, ar teisėkūros aktai, pavyzdžiui, itin svarbūs nauji teisėkūros aktai, kuriuos neseniai priėmė Seimas, nepažeidžia Lenkijos konstitucijos ir jos nuostatų dėl pagrindinių teisių;

kadangi Venecijos komisiją sudaro nepriklausomi konstitucinės teisės ekspertai, kuriuos paskyrė visi Europos Tarybos nariai, įskaitant Lenkiją, ir kadangi jos nuomonė yra autoritetingiausias Europos Tarybos valstybių narių pareigų, susijusių su teisine valstybe ir demokratija, aiškinimo šaltinis; kadangi dabartinė Lenkijos Vyriausybė tiesiogiai kreipėsi į Venecijos komisiją, kad ši pateiktų savo nuomonę;

U.	kadangi teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą yra ES pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniuose, EŽTK 6 straipsnyje ir Lenkijos konstitucijos 41, 42 ir 45 straipsniuose įtvirtintos teisės;

kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras savo pranešime, pateiktame po vizito Lenkijoje, padarė išvadą, kad neseniai priimti Baudžiamojo proceso kodekso ir Prokuratūros įstatymo pakeitimai gali pakenkti teisės į teisingą baudžiamosios bylos nagrinėjimą apsaugai, nekaltumo prezumpcijai ir teisei į gynybą, visų pirma tais atvejais, kai nėra pakankamai priemonių, kurios padėtų apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo įgaliojimais, taip pat valdžių padalijimo principui;

kadangi pagal ES pagrindinių teisių chartiją, EŽTK ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata yra susijusi su įvairiomis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę ir orumą, laisvę nuo nežmoniško ir žeminančio elgesio, teisę į prieinamą sveikatos priežiūrą, teisę į privatumą, teisę į mokslą, ir diskriminacijos draudimu, kaip, be kita ko, nustatyta ir Lenkijos konstitucijoje;

X.	kadangi veiksminga, nešališka, profesionali ir politiškai neutrali valstybės tarnybos sistema yra esminis demokratinio valdymo elementas, tačiau kadangi atrodo, kad nauju valstybės tarnybos įstatymu pažeidžiami ne tik šie principai, bet ir Lenkijos Konstitucijos 153 straipsnis;

Y.	kadangi Lenkijos konstitucinis teismas paskelbė, kad keletas 2016 m. liepos 22 d. įstatymo nuostatų vis dar prieštarauja Konstitucijai;

kadangi Lenkijos aplinkos ministras patvirtino planą didinti medienos iš Bialovežos miško gavybos mastą; kadangi Nacionalinei gamtos apsaugos tarybai paprieštaravus šiam planui Vyriausybė pakeitė 32 iš jos 39 narių; kadangi 2016 m. birželio 16 d. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl Bialovežos miško;

pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti visapusišką ES sutarties 2 straipsnyje ir Lenkijos konstitucijoje nustatytų bendrų Europos vertybių laikymąsi ir kad būtų garantuojamos ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytos pagrindinės teisės;

pakartoja savo poziciją, išreikštą 2016 m. balandžio 13 d. rezoliucijoje dėl padėties Lenkijoje, visų pirma dėl Konstitucinio Teismo veiklos sustabdymo, kuris yra pavojingas demokratijai, pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principui Lenkijoje;

apgailestauja, kad iki šiol nerastas joks kompromisinis sprendimo būdas ir kad 2016 m. kovo 11 d. Venecijos komisijos rekomendacijos nebuvo įgyvendintos; taip pat apgailestauja, kad Lenkijos vyriausybė atsisako paskelbti Konstitucinio teismo sprendimus, įskaitant 2016 m. kovo 9 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimus;

teigiamai vertina Komisijos apsisprendimą siekti užmegzti konstruktyvų ir rezultatyvų dialogą su Lenkijos Vyriausybe siekiant greitai rasti konkrečius sprendimo būdus, kurie padėtų pašalinti pirmiau išvardytas nuolatines grėsmes teisinei valstybei; pabrėžia, kad toks dialogas turi vykti nešališkai, būti pagrįstas įrodymais ir bendradarbiavimu kartu gerbiant ES ir jos valstybių narių kompetencijos sritis, kaip nustatyta Sutartyse, ir laikantis subsidiarumo principo;

atkreipia dėmesį į Komisijos, atlikus padėties Lenkijoje vertinimą, pagal teisinės valstybės sistemą priimtą nuomonę ir tolesnes rekomendacijas; tikisi, kad Komisija leis Parlamentui susipažinti su šia nuomone pagal Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių II priedą;

ragina Lenkijos vyriausybę bendradarbiauti su Komisija laikantis Sutartyje išdėstyto lojalaus bendradarbiavimo principo ir ragina ją pasinaudoti Komisijos skirtais trimis mėnesiais ir įtraukiant visas Seime atstovaujamas partijas ieškoti kompromiso siekiant išspręsti dabartinę konstitucinę krizę visiškai atsižvelgiant į Venecijos komisijos nuomonę ir Europos Komisijos rekomendacijas;

ragina Komisiją, kuri yra Sutarčių sergėtoja, toliau stebėti Lenkijos valdžios institucijų reakciją į rekomendacijas ir toliau siūlyti visapusišką paramą Lenkijai, kad būtų rasti tinkami teisinės valstybės stiprinimo būdai;

atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas negali vykdyti visos savo veiklos, nerimauja dėl naujausių ir greitai vykdomų teisėkūros pokyčių kitose srityse nevykdant tinkamų konsultacijų ir primygtinai ragina Komisiją įvertinti priimtus teisės aktus atsižvelgiant į jų atitiktį ES pirminei ir antrinei teisei, taip pat vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, ir išnagrinėti 2016 m. birželio 11 d. Venecijos komisijos, 2016 m. birželio 15 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro rekomendacijas ir 2016 m. liepos 27 d. Komisijos „rekomendaciją dėl teisinės valstybės“, visų pirma:

—

Visuomeninės žiniasklaidos įstatymą ir atsižvelgti į poreikį sukurti naują visuomeninės žiniasklaidos veiklos reglamentavimo sistemą, kuria būtų užtikrinama, kad žiniasklaidos priemonės teiktų nepriklausomą, nešališką ir tikslų turinį, atspindintį Lenkijos visuomenės įvairovę, taip pat atsižvelgti į atitinkamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir ES acquis audiovizualinėje ir žiniasklaidos srityje;

—	įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Policijos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai, ir atsižvelgti į neproporcingą teisės į privatumą ribojimą, bendro masinio stebėjimo veiklos ir masinio ES piliečių asmens duomenų tvarkymo nesuderinamumą su ES teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika;

—	įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Baudžiamojo proceso kodeksas ir Prokuratūros įstatymas, ir atsižvelgti į poreikį laikytis ES acquis procesinių teisių srityje ir į pagrindinę teisę į sąžiningą bylos nagrinėjimą;

—	įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Valstybės tarnybos įstatymas, ir atsižvelgti į didelę Lenkijos administracijos politizavimo riziką, kuri pakenktų valstybės tarnybos nepriklausomumui;

—	Kovos su terorizmu įstatymą ir atsižvelgti į didelę grėsmę teisei į privatumą ir teisei į žodžio laisvę, kuri kyla dėl išplėstų Vidaus saugumo agentūros įgaliojimų ir dėl to, kad nėra tinkamų teisminių apsaugos priemonių;

—	kitus nerimą keliančius klausimus, nes jais gali būti pažeidžiama ES teisė ir EŽTT praktika, pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant moterų teises;

ragina Komisiją reguliariai, išsamiai ir skaidriai informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą ir įgyvendintus veiksmus;

10.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, Europos Tarybai ir Lenkijos Respublikos Prezidentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0123.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/100

P8_TA(2016)0345

ES santykiai su Tunisu esamomis regioninėmis aplinkybėmis

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES santykių su Tunisu esamomis regioninėmis aplinkybėmis (2015/2273(INI))

(2018/C 204/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 8 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į ES 2014 m. Tunise vykusių parlamento ir prezidento rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimą „Kalėjimai Tunise: tarptautiniai standartai ir tikrovė“ ir į Tuniso teisingumo ministerijos pareigūnų pareiškimus,

—	atsižvelgdamas į 2014–2015 m. bendros paramos sistemą, pagal kurią teikiama Europos Sąjungos parama Tunisui ir kurios taikymo laikotarpis, pakeitus Komisijos sprendimą C(2014)5160, pratęstas iki 2016 m. pabaigos,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo (1),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 18 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kaimynystės politikos peržiūra“ (JOIN(2015)0050),

—	atsižvelgdamas į Tuniso 2015 m. gruodžio 1 d. pasirašytą asociacijos susitarimą dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų pagal programą „Horizontas 2020“,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo pradžios (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 10 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skubių autonominių prekybos priemonių taikymo Tuniso Respublikai (3),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/580 dėl skubių autonominių prekybos priemonių taikymo Tuniso Respublikai (4) įsigaliojimą 2016 m. balandžio 19 d.,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. ES ir Tuniso asociacijos tarybos rekomendacijas dėl ES ir Tuniso veiksmų plano (2013–2017 m.) įgyvendinimo ir į 2016 m. balandžio 18 d. ES ir Tuniso asociacijos tarybos bendrą pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į Tuniso „2013–2020 m. strateginį vystymosi planą“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0249/2016),

A.	kadangi pagal Europos kaimynystės politiką, Europos Sąjunga Tunisą laiko viena iš prioritetinių šalių;

B.	kadangi taikaus perėjimo prie demokratijos procesas Tunise yra sėkmingas pavyzdys arabų pasaulyje, o jo konsolidavimas labai svarbus viso regiono stabilumui ir turi tiesioginių padarinių Europos saugumui;

C.	kadangi 2015 m. Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui už jo labai svarbų indėlį Tunise kuriant pliuralistinę demokratiją buvo paskirta Nobelio taikos premija;

kadangi šiuo metu Tunise susiklostė sudėtinga socialinė ir ekonominė padėtis ir jis taip pat susiduria su saugumo problemomis, visų pirma dėl padėties Libijoje; kadangi šios aplinkybės ir šalyje įvykdyti teroristiniai išpuoliai daro didelį neigiamą poveikį turizmui – svarbiausiam Tuniso ekonomikos sektoriui;

E.	kadangi Tuniso ekonomika yra itin priklausoma nuo užsienio investicijų, turizmo ir produktų eksporto į ES ir kadangi ekonomika gali suklestėti tik tada, kai įmanoma toliau plėtoti demokratiją;

F.	kadangi darbo vietų ir galimybių trūkumas buvo viena iš pagrindinių 2011 m. vykusių masinių gyventojų demonstracijų priežasčių ir kadangi žmonės kasdien vis dar susiduria su dauguma iš šių problemų, turint mintyje aukštą jaunimo nedarbo lygį;

G.	kadangi būtina plėtoti tikrą partnerystę, kurioje būtų atsižvelgiama į abiejų Viduržemio jūros pakrančių bendruomenių interesus, konkrečiai siekiant sumažinti socialinę ir regioninę nelygybę Tunise;

H.	kadangi, pasibaigus Prezidento Zine El Abidine Ben Ali režimo erai ir sutvirtinus demokratinį procesą, ES galėtų tobulinti savo politinį dialogą su Tunisu, labiau atsižvelgdama į šio svarbaus partnerio interesus ir prioritetus, ir taip pasiekti tikslą užtikrinti stabilumą;

I.	kadangi ES ir jos valstybės narės turi ir toliau įsipareigoti dirbti su Tuniso žmonėmis ir jo vyriausybe, siekiant skatinti bendrus interesus, be kita ko, prekybos, investicijų, turizmo, kultūros ir saugumo srityse;

J.	kadangi sudarius pakomitečius buvo pradėtas trišalis valdžios institucijų, pilietinės visuomenės veikėjų ir ES atstovų Tunise dialogas;

K.	kadangi spaudos laisvė ir laisvė publikuoti yra atviros, laisvos ir demokratinės visuomenės esminiai elementai;

L.	kadangi Tunisas atliko svarbų vaidmenį sudarydamas palankias sąlygas Libijos konflikto šalims pasiekti susitarimą;

M.	kadangi nestabilumas Libijoje ir jo šalutinis poveikis kelia didelę grėsmę Tuniso ir viso regiono stabilumui; kadangi Tunisas šiuo metu yra priėmęs labai daug perkeltųjų libių, kurie pabėgo nuo nestabilumo ir smurto Libijoje, ir kadangi todėl apsunkinama vidaus padėtis ir infrastruktūra;

N.	kadangi per pastaruosius kelerius metais Tunise įvykdyta keletas teroristinių išpuolių; kadangi, kovojant su terorizmu, Tunisas yra pagrindinis ES partneris;

O.	kadangi nerimą kelia tai, kad daug Tuniso jaunimo papildo IS / „Da'esh“ gretas, ir kadangi perspektyvų nebuvimas ir ekonomikos stagnacija prisideda prie to, kad jaunuoliai tampa mažiau atsparūs ekstremistų grupuočių vilionėms;

dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą Tuniso tautai ir įsipareigojimą remti šios šalies pereinamąjį politinį procesą, prasidėjusį 2011 m.; pabrėžia problemas ir grėsmes, su kuriomis šalis susiduria stiprindama savo demokratinį procesą, vykdydama socialinei ir ekonominei gerovei būtinas reformas ir užtikrindama šalies saugumą; primygtinai ragina ES ir valstybes nares sutelkti ir geriau koordinuoti didelius techninius ir finansinius išteklius, kad Tunisui būtų suteikta konkreti parama; pabrėžia, kad, nenumačius priemonių Tuniso lėšų panaudojimo pajėgumui ir stabilumui, demokratijai, geram valdymui, kovai su korupcija, ekonomikos plėtrai ir užimtumui regione stiprinti, kils pavojus bet kokiai reformos perspektyvai; todėl ragina sukurti tikrą išsamią ir visapusišką ES ir Tuniso partnerystę;

ragina Dovilio partnerystės narius vykdyti prisiimtus įsipareigojimus; mano, kad padėtimi Tunise galima pagrįsti tai, kad būtų pradėtas įgyvendinti tikras „Maršalo planas“ ir būtų skirtas pakankamas finansavimas demokratinio perėjimo konsolidavimui remti ir investicijoms bei plėtrai skatinti visuose ekonomikos ir visuomenės, ypač darbo vietų kūrimo ir kokybiškų visiems prieinamų viešųjų paslaugų teikimo, sektoriuose; taip pat prašo sutvirtinti paramos pilietinei visuomenei pastangas; reiškia susirūpinimą dėl sudėtingos dabartinės socialinės ir ekonominės padėties ir biudžeto problemų, būdingų pereinamojo laikotarpio nestabilumui, ir mano, kad Tunise būtina įgyvendinti atitinkamas reformas, kuriomis būtų siekiama skatinti užimtumą ir užtikrinti tvarų ir integracinį augimą; todėl mano, kad labai svarbu, kad biudžeto valdymo institucijos susitartų iš esmės padidinti pagal Europos kaimynystės priemonę (EKP) Tunisui skiriamus išteklius;

tvirtina, kad, nepaisant labai sudėtingos socialinės ir ekonominės padėties, norint užtikrinti istorinį Tuniso perėjimą prie demokratijos reikia užmegzti daug platesnio užmojo ES ir Tuniso partnerystę, kuri aprėptų ne vien tik įprastas priemones;

teigiamai vertina gerą Tuniso bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, kurį rodo tai, kad pasirašytas lengvatinio prekybos režimo susitarimas ir įsteigti vietos tarpvalstybiniai komitetai su Alžyru, kuriais siekiama skatinti vietos plėtrą, ir tai, kad Tuniso ir Libijos ekonomikos yra persipynusios, bei Tuniso žmonių solidarumas su perkeltaisiais libiais; todėl palankiai vertina pažangą vykdant susitaikymo procesą Libijoje;

primena, kaip svarbu įgyvendinant persvarstytą Europos kaimynystės politiką paisyti žmogaus teisių; ragina, visapusiškai dalyvaujant pilietinei visuomenei, sukurti pagarbos pagrindinėms laisvėms, lyčių lygybės paisymo ir kitų žmogaus teisių klausimų stebėsenos mechanizmus;

pabrėžia, kad politinio integracijos į Arabų Magribo sąjungos sistemą proceso atnaujinimas galėtų būti itin tinkama galimybė siekiant užtikrinti saugumą ir stiprinti bendradarbiavimą visame regione;

I. Politinės reformos ir institucijos

reiškia paramą demokratizacijos procesui ir atkreipia dėmesį į tai, kad Tunise reikia vykdyti socialines ir ekonomines reformas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į uždavinį didinti stabilumą kintančiomis regioninėmis aplinkybėmis, būtina remti Liaudies atstovų asamblėją, stiprinant demokratiją; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Liaudies atstovų asamblėjai trūksta priemonių, todėl jai sudėtinga vykdyti teisėkūros funkcijas ir lėtėja labai reikalingų naujų teisės aktų rengimo bei reformų procesai; remia Liaudies atstovų asamblėjos pastangas padidinti savo gebėjimus, be kita ko, įdarbinant darbuotojus; remia tai, kad būtų iš naujo įvertinti Liaudies atstovų asamblėjos poreikiai; prašo, kad Parlamento tarnybos padidintų gebėjimų stiprinimo paramos, teikiamos Liaudies atstovų asamblėjai, veiksmus; rekomenduoja, kad Parlamentas savo patalpose aukščiausiu politiniu lygmeniu surengtų politinį susitikimą, pvz., „Tuniso savaitę“, kad paskatintų parlamentinį bendradarbiavimą;

palankiai vertina tai, kad įsteigtas ES ir Tuniso jungtinis parlamentinis komitetas, kuris atliks nepaprastai svarbų vaidmenį siekiant, kad Europos Parlamento nariai ir tunisiečiai reguliariai susitiktų ir plėtotų struktūrinį politinį dialogą demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės klausimais ir bet kuria abiem šalims svarbia tema; pabrėžia, kad, pradedant derybas dėl prekybos susitarimų, ES ir Tuniso jungtinis parlamentinis komitetas turi atlikti svarbų vaidmenį veiksmingai stebėdamas vykstančias derybas; ragina pradėti įgyvendinti konkrečias paramos Liaudies atstovų asamblėjai iniciatyvas su kitais Europos Parlamento komitetais, pvz., Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu (dėl paramos teisingumo ir vidaus reikalų bei migracijos teisės klausimais ir priemonių, susijusių su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, įskaitant terorizmą);

palankiai vertina Tunise vedamą trišalį dialogą; ragina jį tęsti ir išplėsti, aprėpiant visus ES ir Tuniso dvišalių santykių aspektus, visų pirma užtikrinti, kad įgyvendinant persvarstytą Europos kaimynystės politiką ir derybų dėl ES ir Tuniso prioritetų procese dalyvautų pilietinė visuomenė;

10.

pažymi, kad viešojo administravimo reforma yra viena iš sudėtingiausių reformų, kurias Tunisas turi įgyvendinti; palankiai vertina tai, kad Tuniso vyriausybė svarsto galimybes taikyti naujus metodus, skirtus pagrindinėms prioritetinėms politikos kryptims sparčiau įgyvendinti; mano, kad įgyvendinant porinius Europos ir Tuniso administravimo institucijų projektus būtų teigiamai prisidedama prie viešojo administravimo reformos; ragina taikyti IT pagrįstus sprendimus elektroninei valdžiai ir elektroninei administracijai sukurti bei vystyti;

11.

palankiai vertina tai, kad Tunisas laikosi tarptautinių asociacijų laisvės standartų, todėl šalis atliko pagrindinį vaidmenį stiprinant nepriklausomą pilietinę visuomenę arabų pasaulyje; ragina toliau didinti techninę ir gebėjimų stiprinimo paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, politinėms partijoms ir profesinėms sąjungoms, nes jos Tunise turi atlikti lemiamą vaidmenį ir įrodė, kad yra nepaprastai svarbios siekiant perėjimo prie demokratijos ir apskritai vystymosi, valdžios atskaitomybės ir žmogaus teisių užtikrinimo, įskaitant moterų ir vaikų apsaugą, lyčių lygybę ir visų persekiojimo ir diskriminacijos aukų apsaugą, stebėsenos; palankiai vertina konkrečias ES finansuojamas šios srities programas, pvz., pilietinės visuomenės paramos projektą, ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Tuniso ketverto pasirašytą susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti Tuniso ir Europos pilietinės visuomenės ryšius; ragina, nustatant vietos plėtros prioritetus, be kita ko, vietos investicijų srityje, užtikrinti pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą; ragina skatinti pilietinį ugdymą ir demokratinį įsipareigojimą;

12.

pabrėžia, kaip svarbu ugdyti pilietiškumo kultūrą, ir ragina sukurti tam palankią aplinką ir būtinas pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą struktūras;

13.

mano, jog reikia, kad Komisija ir EIVT teiktų reikiamą paramą vietos rinkimams (numatytiems 2016 m. spalio mėn.) ir siųstų ES bei EP stebėjimo misiją ir teiktų paramą rengiant rinkimus, jei jų paprašytų Tuniso vyriausybė, kaip jau buvo daroma per 2014 m. vykusius parlamento ir prezidento rinkimus; šiuo požiūriu ragina stiprinti paramą savivaldybėms vykdant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių regionų ir vietos asamblėjos (ARLEM) darbą ir skatinant kurti porinius projektus, veiklą koordinuojant su valstybėmis narėmis;

14.

ragina remti lyčių pusiausvyrą skatinančią politiką, be kita ko, reformuojant Asmens statuso kodeksą, kad būtų panaikinti moteris diskriminuojantys įstatymai, pvz., susiję su paveldėjimu ir santuokos teisėmis, taip pat remti aktyvesnį moterų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir privačiajame sektoriuje, kaip numatyta Tuniso Konstitucijos 46 straipsnyje; taip pat ragina kurti atsirandančioms moterims lyderėms skirtas kuravimo programas, kurios galėtų padėti joms užimti su sprendimų priėmimu susijusias pareigas; rekomenduoja panaikinti Tuniso bendrąją deklaraciją dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

15.

ragina įtraukti jaunus žmones į politinį gyvenimą, ypač skatinant jaunimą dalyvauti vietos rinkimuose; šiuo požiūriu teigiamai vertina ES finansuojamus projektus jaunimo informuotumo ir (arba) pilietinio ugdymo srityje; palankiai vertina teisės aktų nuostatas dėl jaunimo atstovavimo vietos ir regioniniuose rinkimuose; mano, kad 2016 m. vyksiantys savivaldybių rinkimai yra galimybė paskatinti jaunimą vėl aktyviai įsitraukti į politinės pertvarkos procesą;

16.

palankiai vertina pereinamojo laikotarpio teisingumo įstatymą; primena, kad Tuniso žmonės į pereinamojo laikotarpio procesą deda daug vilčių; apgailestauja dėl didelio Tiesos ir orumo komisijos pasidalijimo į priešingas stovyklas; pažymi, kad nacionalinis susitaikymas ir augimas neturėtų būti vienas kitam prieštaraujantys prioritetai;

17.

ragina Komisiją ir EIVT toliau remti Tunisą jam vykdant teismų sektoriaus ir teisinės valstybės reformą, atsižvelgiant į Tuniso Konstitucijoje nustatytas vertybes, be kita ko, teikiant techninę ir finansinę paramą šiuo metu steigiamai Aukščiausiajai teismų tarybai ir Konstituciniam Teismui; palankiai vertina 2011 m. patvirtintą ES teisingumo sistemos reformos programą (PARJI), taip pat 2014 m. patvirtintą PARJ2 programą, kuriai skirtas tik 15 mln. EUR finansavimas;

18.

ragina vyriausybę skubiai imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias kankinimui; ragina Tunisą panaikinti mirties bausmę; reiškia susirūpinimą dėl pakartotinių Tuniso valdžios institucijų vykdyto nepilnamečių, įtariamų norėjus prisijungti prie teroristų organizacijų, kankinimo atvejų;

19.

ragina Tunisą nedelsiant pertvarkyti savo 1978 m. Nepaprastosios padėties įstatymą, kuris šiuo metu įgyvendinamas nesivadovaujant Konstitucijos pagrindinėmis nuostatomis;

20.

reiškia susirūpinimą dėl perpildytų Tuniso kalėjimų, maisto stokos ir prastų sanitarinių sąlygų, taip pat dėl jų poveikio pagrindinėms kalinių teisėms; palankiai vertina Tuniso ir Europos vykdomą Tuniso įkalinimo įstaigų reformos projektą, kuriuo siekiama stiprinti įkalinimui alternatyvių bausmių už lengvesnius nusikaltimus sistemą;

21.

ragina įgyvendinti baudžiamojo kodekso reformą, ypač panaikinti 230 straipsnį, kuriame už homoseksualumą skiriama trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir kuris prieštarauja konstituciniams nediskriminavimo ir privatumo apsaugos principams; teigiamai vertina naują įstatymą, kuriuo pakeičiamas ir iš dalies keičiamas Įstatymas 1992-52 dėl narkotikų ir pagal kurį prioritetas teikiamas prevencijai, o ne atgrasymui, ir numatomos alternatyvios bausmės, kuriomis skatinama narkotikų vartotojų reabilitacija ir reintegracija, nes tai tinkamas žingsnis siekiant suderinti Tuniso teisės aktus su tarptautiniais standartais;

22.

ragina stiprinti decentralizavimo procesą ir suteikti galių regionams toliau kuriant vietos autonomijas; remia partnerystes su ES valstybėmis narėmis, kuriomis skatinamas decentralizuotas požiūris (pvz., mokymą, gebėjimų stiprinimą toje srityje), ir decentralizuoto bendradarbiavimo projektus, kuriems vadovauja valstybių narių institucijos ir kuriais padedama vystyti Tuniso regionų ir vietos valdymą, taip pat remia partnerystes ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais su ES miestais ir vietos bendruomenėmis; ragina, remiantis sėkmingomis įgyvendinamomis iniciatyvomis, didinti ES paramą regionų pilietinei visuomenei;

23.

yra susirūpinęs dėl to, kad nedidelė pažanga padaryta iš esmės persvarstant baudžiamojo proceso kodeksą ir baudžiamąjį kodeksą, siekiant puoselėti saviraiškos laisvę; yra susirūpinęs dėl to, kad keletas piliečių buvo persekiojami ir įkalinti dėl tariamo valstybės pareigūnų šmeižto ir įžeidimo repo dainose arba dėl kenkimo visuomenės moralei, įskaitant žurnalistus ir tinklaraštininkus, persekiojamus ir įkalinamus už savo nuomonės reiškimą; pritaria Tuniso prisijungimui Laisvės internete koalicijos ir ragina Tunisą dar aktyviau joje dalyvauti;

24.

dar kartą patvirtina, kad spaudos ir žiniasklaidos laisvė, saviraiškos laisvė internete, be kita ko, tinklaraštininkų, ir realiame gyvenime, taip pat susirinkimų laisvė – tai pagrindiniai demokratijos ir atviros bei pliuralistinės visuomenės elementai ir būtini jų ramsčiai; ragina, kad geriausios praktikos standartai žiniasklaidos sektoriuje iš tikrųjų atspindėtų tiriamąją ir diferencijuotąją žurnalistiką; pripažįsta didelį necenzūruojamos prieigos prie interneto ir skaitmeninės bei socialinės žiniasklaidos poveikį; palankiai vertina Tuniso gyvą ir atvirą internetinės žiniasklaidos aplinką, tačiau ragina Tuniso institucijas toliau investuoti į pagrindinę technologinę infrastruktūrą ir skatinti skaitmeninį sujungiamumą ir raštingumą, ypač skurdžiausiuose šalies rajonuose; palankiai vertina tai, kad, siekiant veiksmingai apsaugoti teisę į informacijos laisvę Tunise, įskaitant informatorių apie pažeidimus teises, 2016 m. kovo mėn. patvirtintas naujas informacijos įstatymas; palankiai vertina tai, kad pagal vykdomą 10 mln. EUR vertės paramos žiniasklaidos reformai programą Aukščiausioji audiovizualinės komunikacijos institucija (HAICA) ir jos funkcijas perimanti Audiovizualinės komunikacijos institucija (ACA) gaus ES paramą;

25.

ragina Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją suteikti Tunisui „partnerio siekiant demokratijos“ statusą, nes tai būtų svarbus žingsnis siekiant Tunise sutvirtinti parlamentinę demokratiją ir teisinę valstybę;

II. Ekonominis ir socialinis vystymasis

26.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą suteikti 500 mln. EUR makrofinansinę pagalbą ir tai, kad Taryba ir Parlamentas šį pasiūlymą priėmė;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad pradėtos derybos dėl plataus užmojo ES ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo (išsamus ir visapusiškas LPS); primena, kad ES turi vesti šias derybas kartu teikdama pritaikytą techninę ir finansinę paramą; pabrėžia, kad šis susitarimas, kuriuo siekiama pagerinti patekimo į rinką sąlygas ir investicijų aplinką, apima ne tik prekybos aspektą ir jį įgyvendinant turi būti prisidedama prie Europos aplinkos, vartotojų apsaugos ir darbuotojų teisių sričių standartų taikymo Tunise, taip užtikrinant jo stabilumą, stiprinant demokratinę sistemą ir skatinant ekonomiką; ragina Komisiją per derybas laikytis pažangaus požiūrio ir užtikrinti, kad šis susitarimas būtų abipusiai naudingas, tinkamai atsižvelgiant į didelius ekonominius dviejų derybų šalių skirtumus; primena savo rekomendacijas Komisijai ir Tuniso vyriausybei vykdyti aiškų ir išsamų Tuniso ir Europos pilietinės visuomenės įtraukimo į visus derybų dėl išsamaus ir visapusiško LPS etapus procesą; ragina, remiantis per panašias derybas įgytos geriausios praktikos pavyzdžiais, užtikrinti, kad konsultacijų procesas būtų atviras ir skaidrus ir kad būtų labiau atsižvelgiama į Tuniso pilietinės visuomenės įvairovę;

28.

pažymi, kad, kaip konkretus žingsnis siekiant paremti Tuniso ekonomiką ir paskatinti reformas, patvirtintos Tunisui skirtos skubios autonominės prekybos priemonės; ragina, siekiant sudaryti sąlygas Tunisui visapusiškai pasinaudoti ES parama ir kurti darbo vietas, ypač skirtas jauniems absolventams, padidinti ES pagalbą Tunisui įgyvendinant Europos kaimynystės priemonę ir koordinuoti tarptautinę pagalbą Tunisui; skatina kurti partnerystes su kitomis suinteresuotomis pasaulio ir regioninėmis valstybėmis ir organizacijomis donorėmis, ypač priemones, kuriomis mažinami regionų skirtumai, skatinamas mokymas ir investicijos į žemės ūkį, atsižvelgiant į vietos žemės ūkio ypatumus, investicijos į informacines technologijas (IT), socialinę ekonomiką, apdirbamąją pramonę ir MVĮ – tai turėtų paskatinti užimtumą; pažymi, kad turizmo sektoriui dramatišką poveikį padarė teroristiniai išpuoliai, ir, atsižvelgdamas į nuo to laiko Tuniso valdžios institucijų įgyvendintas priemones, ragina valstybes nares kuo greičiau iš naujo įvertinti saugumo padėtį, jeigu jos dar to nepadarė, kad Tuniso turizmo sektorius galėtų atsigauti;

29.

ragina ES į finansavimo prioritetų nustatymo atliekant Europos kaimynystės priemonės laikotarpio vidurio peržiūrą procesą įtraukti pilietinę visuomenę, vietos valdžios institucijas ir kitus svarbius subjektus;

30.

pabrėžia, kad reikia spręsti nedarbo, ypač jaunų absolventų, problemą, pradėti įgyvendinti esmines reformas, kad būtų skatinamas augimas, kokybiškas švietimas ir užimtumas (pvz., sušvelninant valiutos apribojimus, sudarant palankesnes sąlygas gauti mikrokreditus, reformuojant darbo įstatymus, parengiant mokymo programas, pritaikytas prie darbo rinkos poreikių, ir supaprastinant administracinius procesus) ir įvairinti Tuniso ekonomiką; ragina visas šalis išsaugoti gero bendradarbiavimo dvasią, kad dėmesys būtų sutelktas į reformas siekiant įtraukios ekonomikos plėtros visose šalies teritorijose, įskaitant mažiau pažengusius ir skurstančius vidaus regionus, kuriems reikalingas ilgalaikio vystymosi planas; ragina Tuniso valdžios institucijas palankiai vertinti iniciatyvas, kuriomis piliečiai rodo įsipareigojimą gerinti politinį dialogą arba diegti technologines inovacijas, pabrėžia, kad šioms pilietinėms iniciatyvoms reikalinga tarptautinė parama;

31.

teigiamai vertina 2016–2020 m. Tuniso strateginio vystymosi plano iniciatyvą ir ragina nedelsiant ją įgyvendinti, priėmus reglamentavimo sistemas, kuriomis siekiama padėti įsisavinti Europos ir visų tarptautinių finansų įstaigų paramą; palankiai vertina tai, kad buvo priimtas naujas investicijų kodeksas, kuriuo turėtų būti sukurtas reguliavimo stabilumas ir sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, taip pat paskatintos mokesčių reformos; ragina modernizuoti viešojo administravimo sistemą, kuri turėtų veikti veiksmingai ir skaidriai ir taip būtų sudarytos daug palankesnės sąlygos įgyvendinti projektus ir geriau naudoti lėšas;

32.

remia Tuniso vyriausybės pastangas modernizuoti ir liberalizuoti Tuniso ekonomiką, norint patenkinti naują vidaus, regioninę ir pasaulinę paklausą, ir mano, kad stipri ir įvairi Tuniso ekonomika padės kurti darbo vietas, suteikti galimybių ir užtikrinti gerovę, taip pat sudarys sąlygas pasiekti platesnio masto politinius ir socialinius šalies tikslus;

33.

primena strateginę Tuniso žemės ūkio sektoriaus svarbą ir šiuo požiūriu palankiai vertina 2016 m. Tuniso biudžete numatytas priemones, įskaitant ūkininkų įsiskolinimų panaikinimą ir pradėtas nacionalines konsultacijas žemės ūkio sektoriaus klausimais; mano, jog labai svarbu, kad į šias nacionalines konsultacijas būtų įtraukta pilietinė visuomenė ir kuo daugiau dalyvių, įskaitant smulkiuosius šalies pietinės dalies ūkininkus ir jaunus ūkininkus; mano, kad žemės ūkio sektorių reikia iš esmės reformuoti ir būtina imtis kelių neatidėliotinų praktinių priemonių, pvz., stiprinti gėlinimo įmonių pajėgumus siekiant spręsti vandens deficito problemą ir kitas dėl klimato kaitos atsirandančias problemas; ragina Tuniso valdžios institucijas uždrausti bet kokių ES uždraustų pesticidų naudojimą;

34.

ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su dykumėjimu Tunise; pažymi, kad tunisiečiams labai trūksta vandens; ragina Tunisą skatinti tvarų žemės ūkį ir mitybos įpročius; rekomenduoja, siekiant paskatinti ūkininkus išsaugoti miškus ir upes, įgyvendinti žemės reformą; primena, kad, norint užtikrinti tvarią Tuniso pakrančių turizmo plėtrą, reikia gerokai sumažinti viešbučių tankumą, kad būtų galima racionalizuoti investicijas ir valdyti pakrantės teritorijas;

35.

palankiai vertina tai, kad Žemės ūkio investicijų skatinimo agentūra (pranc. APIA) pradėjo įgyvendinti projektą „Jaunimo judumas, aprūpinimas maistu ir skurdo kaimo vietovėse mažinimas“, kurio tikslas – kovoti su jaunimo nedarbu siūlant alternatyvių galimybių kaimo vietovėse; ragina valstybes nares remti ES veiksmus, kartu su Tuniso institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi dalyvaujant sektorių arba teminiuose projektuose, kurie galėtų daryti tiesioginį ir teigiamą poveikį Tuniso visuomenei;

36.

palankiai vertina Viduržemio jūros sąjungos sekretoriato sukurtas programas, pavyzdžiui, programą „Med4jobs“, kuriomis siekiama suteikti Viduržemio jūros regiono jaunimui daugiau įsidarbinimo galimybių; ragina Viduržemio jūros sąjungos valstybes nares pavesti savo sekretoriatui užduotį sutelkti dėmesį į ekonominę ir socialinę Tuniso plėtrą ir taip padėti sutvirtinti jo pereinamojo laikotarpio procesą;

37.

ragina aktyviau kovoti su korupcija, ypač atsižvelgiant į augančią šešėlinę ekonomiką, siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir skaidresnį sprendimų priėmimo procesą ir sukurti geresnę aplinką investicijoms ir verslui; teigiamai vertina tai, kad įsteigta Tuniso kovos su korupcija agentūra, tačiau apgailestauja dėl jos riboto biudžeto; primygtinai ragina Tuniso valdžios institucijas sustiprinti agentūros gebėjimus ir veiksmingumą ir suteikti jai visą reikiamą finansinę ir logistinę paramą, siekiant užtikrinti tinkamą viešojo administravimo veikimą ir viešųjų pirkimų tvarkingumą; ragina Tuniso valdžios institucijas užtikrinti labai gerą jų veiksmų kovojant su korupcija matomumą;

38.

ragina sparčiau kurti Nacionalinę socialinio dialogo tarybą, dėl kurios sprendimas priimtas 2013 m.;

39.

reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo turto susigrąžinimo Tunise, visų pirma dėl ilgų ir sudėtingų turto konfiskavimo ir grąžinimo procedūrų; ragina teikti Tunisui konkrečią techninių pajėgumų paramą, kad būtų galima vykdyti tyrimus ir surinkti informaciją bei įrodymus, kurių reikia turto susigrąžinimo byloms pradėti;

40.

ragina valstybes nares parodyti paramą ir politinę valią siekiant paspartinti įšaldyto Tuniso turto susigrąžinimą; palankiai vertina 2016 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimą vienais metais pratęsti 48 asmenų turto įšaldymo terminą;

41.

ragina skatinti greičiau ir saugiau pervesti ES jau gyvenančių tunisiečių ir Šiaurės Afrikos šalių piliečių pinigų perlaidas ir suteikti daugiau investicijų galimybių, ypač kalbant apie vietos ir regionų vystymąsi;

42.

reiškia susirūpinimą dėl Tuniso skolos tvarumo ir ragina įvertinti būdus, kaip būtų galima padidinti skolos tvarumą, ypač atsižvelgiant į šalies ekonomikos padėtį; ragina Tuniso skolą paversti investicijų projektais, ypač skirtais strateginei infrastruktūrai kurti ir regioniniams skirtumams mažinti, ir teigiamai vertina iniciatyvas šiuo tikslu; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti daugiau tokio tipo projektų; ragina valstybes nares ieškoti būdų, kaip būtų galima užtikrinti Tuniso skolos perplanavimą lengvatinėmis sąlygomis ir skolos komponentų įvairinimą;

43.

palankiai vertina ES projektus darbo vietų kūrimo ir profesinio mokymo srityje, pvz., projektą IRADA; rekomenduoja pasinaudoti Europos kaimynystės politikos (EKP) lėšomis, kad būtų galima toliau padėti MVĮ; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ yra nepaprastai svarbios siekiant Tuniso ekonomikos augimo ir todėl joms turėtų būti skiriama ES parama; ragina kurti visų pirma moterims ir jaunimui skirtas verslo steigimo programas, kad būtų galima plėtoti verslo valdymo srities mokymą ir suteikti galimybių gauti finansinę paramą, siekiant stiprinti MVĮ sektorių; rekomenduoja Tunisui kuo greičiau imtis atitinkamų priemonių, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME); skatina privatų skolinimą MVĮ, be kita ko, stiprinant kredito garantijų sektoriaus pajėgumus ir reformuojant bankų sektorių, kuriam trūksta kapitalo; palankiai vertina neseniai pradėtą vykdyti Tuniso centrinio banko porinę programą, kuria siekiama padėti modernizuoti bankų sektorių;

44.

rekomenduoja sprendžiant Tuniso regionų vystymosi problemas ir mažinant skirtumus naudotis ES ekspertinėmis žiniomis regioninių fondų ir regionų skirtumų mažinimo srityse; ragina tarptautinius partnerius ir finansavimo įstaigas teikti paramą siekiant pagerinti ir išplėsti nacionalinę infrastruktūrą (pvz., greitkelius, geležinkelius, uostus, oro uostus ir telekomunikacijų tinklus) ir taip geriau integruoti kaimo vietovių ir vidaus centrus;

45.

ragina integruoti Europos kaimynystės priemonę su visos ES iniciatyvomis, pvz., energetikos sąjunga; tuo pat metu skatina glaudesnį Šiaurės Afrikos regionų bendradarbiavimą tokiais konkrečiais klausimais, kaip miško įveisimas ir vandens išteklių valdymas, taip pat didesnę socialinę ir ekonominę integraciją ir didesnę prekybą visoje Šiaurės Afrikoje; atkreipia dėmesį į tai, kad Viduržemio jūros sąjunga remia konkrečių projektų plėtojimą regione ir dėl to turi būti įtraukta į Tunise įgyvendinamus ES projektus;

46.

ragina vykdant ES bendradarbiavimą daugiau dėmesio skirti žaliajai ekonomikai bei tvariam vystymuisi ir naudoti daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat gerinti vandentvarką ir atliekų tvarkymą, ypač atsižvelgiant į didelį Tuniso potencialą atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje; palankiai vertina tokius projektus kaip Bizertos ežero užterštumo šalinimas, kuriam pritarė Viduržemio jūros sąjunga, Gar al Melcho augalų stogai arba vartojimui naudojamos organinės atliekos Bedžoje;

47.

palankiai vertina Europos ir Viduržemio jūros regiono elektros energijos rinkų integraciją, nes tai yra svarbus bendradarbiavimo energetikos srityje su pietiniais kaimynais aspektas; mano, kad „Elmed“ projektas sudarytų sąlygas dvipusei šiaurinių ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių prekybai elektros energija ir duotų naudos visiems partneriams saugumo, stabilumo ir elektros tiekimo prieinamumo požiūriais;

III. Saugumas ir gynyba

48.

yra labai susirūpinęs dėl betarpiško šalutinio poveikio saugumui Tunise, daromo, be kita ko, dėl nestabilios padėties Libijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad pasienio su Libija dalyje statoma siena; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daug Tuniso užsienio kovotojų jungiasi prie grupuotės „Da'esh“ ir kitų teroristinių grupuočių; pabrėžia, kad kova su ginklų kontrabanda yra svarbi kovos su terorizmu dalis; pabrėžia, kad būtina reformuoti šalies žvalgybos tarnybas, laikantis teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių konvencijų;

49.

yra susirūpinęs dėl teroristinio išpuolio pasienio mieste Ben Gardane, įvykdyto iš karto po Sabratos bombardavimo, nes tai parodo, kad tebėra labai lengva pereiti Tuniso ir Libijos sieną; nerimauja dėl padėties Libijoje ir ragina visas Libijos konflikto šalis konstruktyviai bendradarbiauti su nacionalinės vienybės vyriausybe; pabrėžia, kad ES, nacionalinės vienybės vyriausybei paprašius, yra pasirengusi suteikti paramą saugumo srityje ir kad reikia atkurti Tuniso ir Libijos veiksmų saugumo srityje koordinavimą; siūlo, bendradarbiaujant su Tuniso valdžios institucijomis, įvertinti galimybę pradėti ES pasienio pagalbos misiją Tunise;

50.

pripažįsta, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra vienos iš pagrindinių radikalėjimo priežasčių; ragina užtikrinti veiksmingesnę jaunimo socialinę įtrauktį, kad jie galėtų rasti pastovias darbo vietas ir kad jie nebūtų teroristinių organizacijų tikslingai samdomi kaip kovotojai; rekomenduoja, pasinaudojant ekspertinėmis žiniomis, sukauptomis įgyvendinant tarptautinių organizacijų iniciatyvas, pvz., „Hedayah“, kurti vietos ir regionų strategijas, kuriomis būtų kovojama su smurtiniu ekstremizmu; ragina didinti informuotumą apie šiuos esamus tinklus arba panašias iniciatyvas Tunise;

51.

ragina Tuniso vyriausybę parengti strategiją grįžtančių užsienio kovotojų problemai spręsti, pvz., derinant baudžiamąsias ir atsargumo priemones ir deradikalizavimo bei reabilitacijos programas, kad tokiems asmenims būtų suteikiama galimybė vėl integruotis į visuomenę, taip sumažinant būsimą riziką; ragina sukurti visapusiškesnę radikalėjimo kalėjimuose ir sulaikymo centruose prevencijos strategiją; ragina daug dėmesio skirti geresniam švietimui, taip pat kovai su jaunimo radikalėjimu;

52.

pripažįsta, kad terorizmas – tai bendra problema, kuriai spręsti reikia numatyti bendrą atsaką, ir kad pastaruoju metu sustiprintas ES ir Tuniso bendradarbiavimas saugumo srityje ir kovos su terorizmu klausimu, visų pirma pradėjus įgyvendinti plataus užmojo paramos saugumo sektoriaus reformai programą;

53.

pritaria JT vadovaujamam taikos ir politinio susitaikymo procesui Libijoje, kuris yra pagrindinė priemonė, skirta visam regionui stabilizuoti ir Tuniso saugumo ir reformų procesui stiprinti;

54.

palankiai vertina Tuniso pradėtą saugumo paramos koordinavimo procesą, kuriame ES atlieka aktyvų vaidmenį; pabrėžia, kad ES turėtų padėti Tunisui sukurti valstybės struktūras, skirtas saugumo klausimams spręsti; teigiamai vertina G7+3 rezultatus dėl bendradarbiavimo saugumo klausimais; ragina nedelsiant įgyvendinti jau parengtas programas ir padidinti saugumo paramą Tunisui, daug dėmesio skiriant sienų saugumui, turizmo infrastruktūros apsaugai ir kovai su bendra terorizmo grėsme; vis dėlto ragina Tuniso valdžios institucijas proporcingai reaguoti į tokias grėsmes, kad būtų apsaugotos demokratinės laisvės ir pagrindinės teisės; ragina visapusiškai palaikyti Tuniso kompetentingas institucijas ir patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigybės įsteigimą, o valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais saugumo srityje su Tunisu, dėmesį sutelkiant į saugumo personalo mokymą ir pagarbą žmogaus teisėms; ragina sistemingai atlikti ES Tunisui saugumo srityje teikiamos paramos poveikio žmogaus teisių padėčiai vertinimą;

55.

reiškia didelį susirūpinimą dėl 2015 m. liepos mėn. Tuniso atstovų asamblėjos patvirtinto Įstatymo Nr. 22/2015 dėl kovos su terorizmu, pagal kurį mirties bausmę galima skirti už įvairius su terorizmu siejamus nusikaltimus; reiškia susirūpinimą dėl kelių kovos su terorizmu įstatymo nuostatų; pabrėžia, kad šiuo įstatymu Tunise galėtų būti rimtai pažeidžiamos piliečių laisvės ir pakenkta žmogaus teisių laikymuisi; ragina Tuniso valdžios institucijas toliau laikytis mirties bausmės moratoriumo; primena, kad pagal Tuniso įstatymus jau numatytos galimybės skirti mirties bausmę už tokius nusikaltimus kaip nužudymas ir išžaginimas, nors nuo 1991 m. neįvykdyta nė viena mirties bausmė; pabrėžia, kad, nors Tunisas ir yra viena iš labiausiai nuo terorizmo grėsmių neapsaugotų šalių, valstybės, kovodamos su terorizmu, privalo visapusiškai gerbti žmogaus teises; pabrėžia, kad EKP yra glaudžiai susieta su pagarba žmogaus teisėms ir tarptautinės teisės paisymu, ir primena tvirtą ES pasisakymą prieš mirties bausmę;

56.

teigiamai vertina tai, kad pagal Įstatymą Nr. 22/2015 dėl kovos su terorizmu numatyta nuostata dėl teisinės žurnalistų šaltinių apsaugos ir dėl neteisėto vyriausybės vykdomo sekimo kriminalizavimo;

57.

palankiai vertina tai, kad 2015 m. lapkričio mėn. pradėta įgyvendinti ES paramos Tuniso saugumo sektoriaus reformai programa, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas saugumo tarnybų restruktūrizavimui, sienų kontrolei ir žvalgybos tarnyboms, taip pat palankiai vertina abiejų šalių įsipareigojimą veiksmingai ir greitai įgyvendinti šią programą, kuris pareikštas 2016 m. balandžio 18 d. vykusiame ES ir Tuniso asociacijos tarybos susitikime;

58.

ragina skatinti ne vien tik politinėmis priemonėmis teikiamą paramą, bet ir tikslų logiką, vadovaujantis aiškiai apibrėžta strategine vizija ir sutelkiant dėmesį į prevenciją, Liaudies atstovų asamblėjai teikiamą paramą teisės aktams rengti ir kovos su terorizmu prokuratūros įsteigimą;

59.

palankiai vertina tai, kad, kovodami su terorizmu, ES ir Tunisas palaiko intensyvesnį politinį dialogą; pabrėžia, kad, taikant kovos su terorizmu priemones, svarbu apsaugoti žmogaus teises;

60.

ragina stiprinti bendradarbiavimą su ES agentūromis, pvz., Europolu, ir pažymi, kad Tuniso nebuvo trečiųjų valstybių, su kuriomis Europolas sudarys susitarimus, sąraše; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę įtraukti Tunisą į šį trečiųjų valstybių sąrašą; prašo atlikti šio bendradarbiavimo poveikio tyrimą ir, prieš patvirtinant šį susitarimą, tyrimą pristatyti bendrame Užsienio reikalų (AFET) komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto posėdyje; palankiai vertina tai, kad Eurojustas sukūrė kontaktinio asmens su Tunisu pareigybę, ir Eurojusto raginimą valdžios institucijoms stiprinti bendradarbiavimą ir paskirti antrą kontaktinį asmenį, konkrečiai atsakingą už kovą su terorizmu; ragina Tuniso vyriausybę kuo greičiau imtis atitinkamų tolesnių veiksmų dėl šių pasiūlymų;

IV. Judumas, moksliniai tyrimai, švietimas ir kultūra

61.

palankiai vertina 2014 m. kovo mėn. pasirašytą ES ir Tuniso partnerystę judumo srityje ir ragina ją sparčiai įgyvendinti; ragina nustatyti naują vizų politiką Tuniso atžvilgiu ir sudaryti readmisijos susitarimą; pažymi, kad, nors partnerystėse judumo srityje remiamasi nacionaline kompetencija, jos yra įtrauktos į ES pasiūlymą pagal EKP; rekomenduoja, kad valstybės narės parodytų solidarumą su Tunisu palengvindamos vizų išdavimą verslininkams, mokytojams, studentams, mokslininkams, menininkams ir t. t.;

62.

ragina ES sudaryti partnerystes judumo srityje su pietinėmis kaimyninėmis šalimis partnerėmis, kad būtų sušvelnintos vizų išdavimo procedūros, kartu sudarant readmisijos susitarimus; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurti galimybes taikyti apykaitinės migracijos schemas, kuriomis būtų atverti saugūs ir teisėti keliai migrantams; smerkia prekybą žmonėmis, kurios dauguma aukų yra moterys, ir pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis siekiant kovoti su tokia prekyba; pažymi, kad ne trumpalaikių, o ilgalaikių daugkartinių vizų išdavimas yra geriausia priemonė neteisėtai migracijai, vykdomai, be kita ko, neteisėtai gabenant žmones ir jais prekiaujant, mažinti; rekomenduoja Tunisui, laikantis tarptautinės teisės nuostatų, iš dalies pakeisti 2004 m. įstatymą dėl be leidimo šalies teritoriją palikusių asmenų kriminalizavimo;

63.

ragina Tuniso valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant kovoti su organizuotomis neteisėtos imigracijos formomis;

64.

pabrėžia, kad tokios misijos kaip EURONAVFOR MED yra teigiamas ir veiksmingas būdas kovoti su prekyba žmonėmis; ragina ES tęsti ir intensyvinti tokias operacijas ir į jas įtraukti tokias šalis partneres kaip Tunisas;

65.

teigiamai vertina ES ir Tuniso partnerystę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir Tuniso dalyvavimą bendrojoje programoje „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad nuosekli mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politika padėtų paskatinti investuoti į tyrimus ir plėtrą, perduoti mokslinius tyrimus ir inovacijas privačiajam sektoriui ir steigti naujas įmones; pabrėžia, kad Tunisas turėtų tapti visateisiu programos „Erasmus+“ nariu siekiant toliau plėtoti universitetų studentų mainus; yra susirūpinęs dėl to, kad Tuniso studentai patiria vis daugiau sunkumų siekdami studijuoti Europoje; ragina įgyvendinti pirmiausia iš mažiau išsivysčiusių regionų kilusių jaunų studentų pozityviosios diskriminacijos politiką, taikant paskatas, kuriomis jiems būtų sudarytos sąlygos dalyvauti tokiose programose; ragina Tunisą persiorientuoti ir pirmenybę teikti partnerystėms, kurias įgyvendinant ugdomi užsienio kalbų, inžinerijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, gamtos mokslų ir informatikos sričių gebėjimai, nes šiose srityse užimtumo lygis yra didžiausias;

66.

ragina Komisiją skatinti plėtoti mokyklų, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų partnerystes ir stiprinti bendrus mokymosi visą gyvenimą projektus, ypač įgyvendinamus kalbų mokymosi, naujų technologijų, moterų švietimo skatinimo ir verslumo srityse;

67.

ragina stiprinti partnerystę kūrybos, kultūros, sporto, visuotinio švietimo, bendruomenės gyvenimo ir audiovizualiniame sektoriuose, stiprinant tinklus ir intensyvesnio kultūrų dialogo iniciatyvas, atkreipiant dėmesį į bendrą istorinį ir archeologinį romėnų laikų paveldą, dalyvių judumą ir propaguojant bei platinant kultūros ir audiovizualinį turinį, be kita ko, rengiant festivalius ir parodas; ragina Tunisą dalyvauti programoje „Kūrybiška Europa“;

68.

rekomenduoja ES institucijose ir ypač ES delegacijoje Tunise, skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus ir pareikšti susidomėjimą, taip pat bendraujant su visuomene, vartoti arabų kalbą; pabrėžia, jog svarbu, kad Tuniso vyriausybė informuotų piliečius apie savo veiksmus;

69.

mano, jog, siekiant užtikrinti, kad pilietinė visuomenė dalyvautų ES ir Tuniso santykių palaikymo procese, visų pirma derantis dėl laisvosios prekybos susitarimo, būtina vartoti arabų kalbą;

o o

70.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0272.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0061.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0086.

(4) OL L 102, 2016 4 18, p. 1.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/111

P8_TA(2016)0346

Socialinis dempingas ES

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje (2015/2255(INI))

(2018/C 204/13)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį ir SESV 56 straipsnį, 153 straipsnio 5 dalį ir 154 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į pagrindinę darbuotojų judėjimo laisvę (SESV 45 straipsnis) ir paslaugų judėjimo laisvę (SESV 56 straipsnis),

—	atsižvelgdamas į SESV 151 ir 153 straipsnius, taip pat į SESV 9 straipsnį, kuriuo užtikrinama tinkama socialinė apsauga,

—	atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (1),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (2),

—	atsižvelgdamas į tebevykstantį Direktyvos 2014/67/ES įgyvendinimą,

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (3),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (4),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (5),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (6),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, nustatantį bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantį Tarybos direktyvą 96/26/EB (7),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantį Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (8) ir į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (9),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (10),

—	atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3577/92, taikantį laisvės teikti paslaugas jūrų transportui principą valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (11),

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl būtinų reikalavimų laivų įguloms, kurios teikia nuolatines keleivių gabenimo ir gabenimo keltais tarp valstybių narių paslaugas (COM(1998)0251),

—

– atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvą 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (12), iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinančia Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje (13),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingų darbo inspekcijų kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos (14),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2016/344 dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo (15),

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytus pagrindinius darbo standartus ir į jos konvencijas bei rekomendacijas dėl darbo administravimo ir darbo inspekcijos, kurios turi būti laikomos tarptautine norma tais atvejais, kai reikia užtikrinti teisės nuostatų, susijusių su darbo sąlygomis ir darbuotojų apsauga, taikymą,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Komandiruoti darbuotojai Europos Sąjungoje“ (16) ir nacionalines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) parengtą Europos darbo santykių žodyną (17),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Parlamento tyrimą „ES socialinės ir darbo teisės ir ES vidaus rinkos teisė“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos tyrimą „Darbo užmokesčio nustatymo sistemos ir minimalios užmokesčio normos, taikytinos komandiruotiems darbuotojams pagal Direktyvą 96/71/EB, pasirinktose valstybėse narėse ir sektoriuose“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Gento universiteto atliktą tyrimą „Netipinių formų darbas aviacijos sektoriuje“, kurį finansavo Europos Komisija,

—	atsižvelgdamas į pranešimą apie Sąjungos padėtį, kurį 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamente perskaitė Komisijos pirmininkas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A8-0255/2016),

kadangi nedeklaruojamas darbas ir fiktyvus savarankiškas darbas gali iškraipyti konkurenciją ir tokiu būdu padaryti žalą socialinio draudimo sistemoms, lemti didėjantį mažų garantijų darbo vietų skaičių ir apskritai pabloginti darbuotojų apsaugos lygį ir darbo vietų kokybę, todėl su jais reikėtų kovoti; kadangi dėl didėjančios užsakomųjų darbų ir subrangos tendencijos gali atsirasti galimybių piktnaudžiauti galiojančiomis darbo ir socialinės teisės nuostatomis arba jas apeiti; kadangi itin svarbu kovoti su tokiu piktnaudžiavimu, siekiant išlaikyti judėjimo laisvę vidaus rinkoje ir solidarumą Sąjungoje;

B.	kadangi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytas laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas yra esminiai vidaus rinkos principai;

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kurią yra pasirašiusios visos valstybės narės, nustatyta, kad visose srityse turi būti užtikrinta vyrų ir moterų lygybė; kadangi vienas svarbiausių ES uždavinių socialinio dempingo atžvilgiu – didinti moterų užimtumą, gerinti moterų padėtį darbo rinkoje ir panaikinti lyčių nelygybę;

kadangi vienas iš pagrindinių ES politikos principų yra socialinė sanglauda, kuri reiškia nuolat vykstantį visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra vietiniai, ar judūs, užtikrinamo darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos lygio suderinimą; kadangi Sąjungoje vis dar esama didelių darbo sąlygų ir užmokesčio skirtumų ir kadangi socialinė konvergencija siekiant aukštesnių standartų yra būtina užtikrinant klestėjimą ir didesnę vidaus paklausą visoje Sąjungoje; kadangi darbo užmokesčio skirtumai yra pagrindinė priežastis, lemianti darbuotojų išvykimą iš savo buveinės šalių;

kadangi SESV 9 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis Sąjungos principas skatinti didelį užimtumą, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi ir užtikrinti aukšto lygio švietimą, mokymą ir žmonių sveikatos apsaugą; kadangi dėl krizės ir aukšto nedarbo lygio daugumoje valstybių narių didėja nelygybė;

kadangi vyrų ir moterų darbo užmokestis vis dar nevienodas ir, nepaisant galiojančių ES teisės aktų ir privalomos teisinės galios neturinčių rekomendacijų, pažanga šioje srityje yra itin maža; kadangi padėtį dar labiau apsunkina socialinis dempingas bei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, dėl kurio atsiranda vyrų ir moterų pensijų skirtumas, pagyvenusioms moterims sukeliantis didesnį nei vyrams skurdo pavojų;

G.	kadangi prekyba žmonėmis, ypač prekyba moterimis, kuri vykdoma ne tik iš trečiųjų šalių į ES, bet ir tarp ES šalių, dažnai siejama su suklastotomis darbo sutartimis;

H.	kadangi dėl ekstrateritorinių požymių turinčių darbo santykių didėja socialinio dempingo mastas;

I.	kadangi saugumas, keleivių sauga ir tinkamos darbo sąlygos transporto sektoriuje yra tarpusavyje labai susiję;

J.	kadangi 2011 m. Baltojoje knygoje dėl transporto buvo patvirtintas galutinis tikslas – bendros Europos transporto erdvės sukūrimas;

K.	kadangi Komisija paskelbė, kad per 2016 m. ketina pasiūlyti naujas iniciatyvas dėl kelių transporto, įskaitant socialinius aspektus;

kadangi kelių transporto sektorius labai svarbus Europos Sąjungos visuomenei ir ekonomikai ir sudaro beveik tris ketvirtadalius (72 proc.) bendro vietinio krovininio transporto; kadangi šiame sektoriuje pervežama daugiau keleivių nei antžeminiais ir požeminiais geležinkeliais ir tramvajais kartu sudėjus ir jame dirba daugiau kaip 2,2 proc. visų dirbančių ES gyventojų (5 mln. žmonių);

M.	kadangi fizinę ir psichikos sveikatą apsaugančios geros darbo sąlygos yra viena iš pagrindinių kiekvieno darbuotojo teisių (18) ir jos savaime yra vertybė;

kadangi Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker 2014 m. liepos 15 d. ir savo 2015 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė, kad reikia sukurti sąžiningesnę ir tikrai europinę darbo rinką ir kad tai galima pasiekti skatinant ir užtikrinant laisvą piliečių judėjimą, nes tai viena iš pagrindinių mūsų Sąjungos teisių, kartu vengiant piktnaudžiavimo atvejų ir socialinio dempingo pavojaus;

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2007 m. gruodžio 18 d. priimtame sprendime (19) (byla C-341/05 Laval un Partneri) pabrėžė teisę imtis bendrų veiksmų, nukreiptų prieš galimą socialinį dempingą, ir tai, jog tokie veiksmai turi būti proporcingi, kad nebūtų ribojamos ES pagrindinės laisvės, pvz., laisvė teikti paslaugas;

P.	kadangi turėtų būti pripažinta, kad Europos socialinė chartija yra valstybių narių konsensuso pagrindinių socialinių teisių srityje išraiška;

kadangi augant piktnaudžiavimo ir socialinio dempingo mastams silpnėja vidaus rinkos principo rėmimas ir verslo, ypač MVĮ, konkurencingumas, pažeidžiamos Europos darbuotojų teisės ir pakertamas pasitikėjimas Europos integracija, todėl tikroji socialinė konvergencija tampa būtina; kadangi žemės ūkio, statybos, maitinimo ir maisto, transporto, priežiūros ir buitinių paslaugų sektoriai yra pagrindiniai susiję sektoriai;

kadangi galioja svarbus vienodo požiūrio į darbuotojus Europos Sąjungoje ir būtinos socialinės konvergencijos bendrojoje rinkoje principas; kadangi SESV 45 straipsnyje nustatyta, kad dėl laisvo darbuotojų judėjimo draudžiama bet kokia darbuotojų iš valstybių narių diskriminacija dėl pilietybės užimtumo, atlyginimo ir kitais darbo ir užimtumo sąlygų klausimais;

S.	kadangi ir socialinis, ir fiskalinis arba aplinkosauginis dempingas prieštarauja Europos vertybėms, nes kelia pavojų Europos gyventojų teisių apsaugai (20);

kadangi didžioji dauguma valstybių narių iki šiol dar neperkėlė Direktyvos 2014/67/ES į savo nacionalinę teisę, nors galutinis direktyvos perkėlimo terminas – 2016 m. birželio 18 d.; kadangi svarbu įvertinti tos direktyvos įgyvendinimo poveikį ją perkėlus į visų valstybių narių nacionalinę teisę, siekiant išsiaiškinti, koks iš tikrųjų jos poveikis kovojant su pripažintu įvairaus pobūdžio sukčiavimu, susijusiu su darbuotojų komandiravimo ir jų apsaugos sistema;

U.	kadangi komandiruoti darbuotojai sudaro apie 0,7 proc. visos ES darbo jėgos (21);

V.	kadangi Sąjungoje yra 1,92 mln. komandiruojamų darbuotojų, daugiausia statybos (43,7 proc. visų komandiruojamų darbuotojų), taip pat paslaugų, transporto, komunikacijos ir žemės ūkio sektoriuose;

W.	kadangi laisvas asmenų judėjimas yra būtinas ne tik Europos projektui, bet ir būtina sąlyga siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų, kad visose valstybėse narėse būtų pasiektas aukštas ilgalaikio konkurencingumo lygis;

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime byloje C-396/13 pabrėžė, kad, pirma, Direktyva 96/71/EB siekiama užtikrinti sąžiningą nacionalinių įmonių ir įmonių, vykdančių tarpvalstybinį paslaugų teikimą, konkurenciją ir, antra, užtikrinti, kad komandiruotiems darbuotojams būtų taikomos priimančiojoje valstybėje narėje galiojančios minimalią apsaugą užtikrinančios normos;

Y.	kadangi darbuotojų komandiravimas turėtų būti ne socialinio dempingo priežastis, o priemonė, skirta dalijimuisi kompetencija ir profesine patirtimi palengvinti;

Z.	kadangi ES darbdavių federacijoms ir profesinių sąjungų organizacijoms tenka svarbus vaidmuo kovojant su socialiniu dempingu;

AA.	kadangi yra įsipareigota nedidinti finansinės naštos verslui, ypač MVĮ;

AB.	kadangi darbo užmokesčio nustatymas priklauso valstybės narės kompetencijos sričiai;

AC.	kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime byloje C-396/13 pabrėžė, kad priimančioji valstybė narė yra kompetentinga nustatyti minimalaus darbo užmokesčio normas ir jų apskaičiavimo tvarką ir įvertinti tam tikslui nustatytus kriterijus;

AD.	kadangi Komisijos pirmininkas pareiškė, kad už tą patį darbą toje pačioje vietoje reikėtų mokėti vienodą darbo užmokestį (22); kadangi reikia teisinio šio pareiškimo ir jo taikymo paaiškinimo;

I. Didinti kontrolę ir gerinti valstybių narių tarpusavio koordinavimą

mano, kad, nesant visuotinai priimtos socialinio dempingo apibrėžties, ši sąvoka apima įvairiausio pobūdžio tyčinio piktnaudžiavimo praktiką ir ES bei nacionalinių teisės aktų (įskaitant įstatymus ir visuotinai taikomus bendrus susitarimus) apėjimą, o tai susidaro sąlygas plėtoti nesąžiningą konkurenciją neteisėtai mažinant darbo jėgos ir veiklos sąnaudas ir lemia darbuotojų teisių pažeidimus ir darbuotojų išnaudojimą; mano, kad šios praktikos padariniai ir tokios situacijos gali turėti poveikį trimis pagrindiniais aspektais:

—	ekonominiu aspektu: tam tikrų ekonominės veiklos subjektų taikoma nelegali praktika, pvz., nedeklaruojamas darbas, arba piktnaudžiaujanti praktika, pvz., fiktyvus savarankiškas darbas, gali lemti didelius rinkos iškraipymus, kurie yra žalingi sąžiningoms įmonėms, pirmiausia MVĮ;

—	socialiniu aspektu: socialinis dempingas gali lemti diskriminacinę padėtį ir nesąžiningą elgesį su darbuotojais ES ir jie gali netekti galimybės veiksmingai naudotis savo socialinėmis ir darbo teisėmis, be kita ko, susijusiomis su jų atlyginimais ir socialine apsauga;

—	finansinis ir biudžeto aspektas: dėl socialinio dempingo nemokant deramų socialinio draudimo įnašų ir mokesčių kyla grėsmė valstybių narių socialinės apsaugos sistemų finansiniam tvarumui ir viešiesiems finansams;

mano, kad labai svarbu užtikrinti vienodas sąlygas ir sąžiningą konkurenciją visoje ES ir naikinti socialinį dempingą; pabrėžia, kad darbo inspekcijos ir (arba) socialiniai partneriai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad būtų paisoma darbuotojų teisių, nustatant deramą darbo užmokestį pagal valstybių narių teisę ir praktiką ir konsultuojant bei orientuojant darbdavius; atkreipia dėmesį į tai, kad 28 valstybės narės ratifikavo TDO konvenciją Nr. 81 dėl darbo inspekcijos, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendintos visos jos nuostatos; prašo Komisijos teikti pagalbą valstybėms narėms kuriant efektyvias ir veiksmingas darbo inspekcijos struktūras ir parengti rekomendacijas, paremtas TDO konvencija Nr. 81 dėl darbo inspekcijos, siekiant užtikrinti darbo standartų laikymąsi ir darbuotojų apsaugą, taip pat įgyvendinti nuostatas, susijusias su darbo laiku, sauga ir sveikata; primena, jog svarbų vaidmenį užtikrinant, kad būtų laikomasi galiojančių teisės aktų, atlieka socialiniai partneriai;

ragina valstybes nares padidinti savo kontrolės institucijų, įskaitant socialinės apsaugos ir (arba) darbo inspekcijas, agentūras ir ryšių biurus, veiksmingumą ir užtikrinti deramą jų darbuotojų skaičių ir joms skiriamus išteklius, ypač vertimo žodžiu ir raštu išteklius, be kita ko, keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vienas darbo inspektorius tektų 10 000 darbuotojų, kaip rekomendavo TDO, ir užtikrinti, kad inspektoriai turėtų reikiamų priemonių, jog galėtų užtikrinti ES teisės aktų laikymąsi laisvo darbuotojų ir paslaugų judėjimo srityje;

ragina valstybes nares pagerinti tarpvalstybinį inspekcijų tarnybų bendradarbiavimą ir elektroninį keitimąsi informacija ir duomenimis, siekiant padidinti kontrolės priemonių, skirtų kovoti su socialiniu sukčiavimu, fiktyviu savarankišku darbu ir nedeklaruojamu darbu ir užkirsti jiems kelią, veiksmingumą, taip pat pripažįstant duomenų apsaugos svarbą, ir siekiant užtikrinti valstybių narių privalomą bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą; ragina valstybes nares parengti ES lygmens tęstinio mokymo programas inspektoriams, nustatyti naujus taisyklių apėjimo būdus ir organizuoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą; pripažįsta Komisijos darbą finansuojant valstybių narių darbo inspekcijų tarpusavio mokymosi programas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nacionalinėms darbo inspekcijoms ir socialiniams partneriams galimybę patekti į visas darbo vietas ir visas susijusias darbdavio parūpintas gyvenimo vietas, jei tai leidžiama pagal nacionalinę teisę ir deramai gerbiamas privatumas, kadangi tai yra būtina sąlyga, kad jie galėtų atlikti savo darbą ir tikrinti socialinio dempingo atvejus; rekomenduoja Komisijai apsvarstyti galimybę paversti centro „Eurodetachement“ įgyvendinamus projektus nuolatine kontrolės ir stebėsenos veikloje dalyvaujančių darbo inspektorių (taip pat valstybės pareigūnų ir ryšių palaikymo darbuotojų komandiravimo klausimais biurų pareigūnų) mainų, bendro mokymo ir bendradarbiavimo platforma, kuri galėtų būti įtraukta į Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą arba kurios veikla galėtų būti derinama su šios pastarosios platformos veikla;

ragina valstybes nares tam tikrais atvejais sukurti ad hoc darbo grupes ir, prireikus, daugiašalę darbo grupę, kurią sudarytų nacionalinių kompetentingų institucijų ir darbo inspekcijų atstovai ir kuri, gavusi visų susijusių valstybių narių leidimą ir esant įtarimų dėl socialinio dempingo, darbo neteisėtomis sąlygomis ar sukčiavimo, atliktų tarpvalstybinius patikrinimus vietoje vadovaudamasi valstybės narės, kurioje vykdomas patikrinimas, nacionaline teise ir nustatytų priedangos įmones, nesąžiningas įdarbinimo agentūras ir piktnaudžiavimą taisyklėmis, kurį vykdant išnaudojami darbuotojai; atkreipia dėmesį į tai, kad šios darbo grupės galėtų dirbti koordinuodamos savo veiklą su Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma ir Vyresniųjų darbo inspektorių komitetu siekiant sumažinti susijusią finansinę naštą ir kad jos, siekdamos paskatinti keitimąsi informacija, galėtų sukurti nacionalinių socialinės inspekcijos tarnybų tinklą; mano, kad veiksmingas nacionalinių institucijų ir socialinių partnerių bendradarbiavimas yra svarbus veiksnys, padedantis užkirsti kelią socialiniam dempingui ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje;

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingesnį galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir geresnį už darbo inspekcijas atsakingų valstybių narių organizacijų bendradarbiavimą, ypač tarpvalstybinių darbo inspekcijų klausimais; teigiamai vertina tai, kad savo veiklą pradėjo Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma, ir tikslus, kuriuos ji nustatė siekdama stiprinti bendradarbiavimą nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje; tikisi, kad ši platforma padės nustatyti nacionalinių ir ES darbo teisės aktų ir ES nuostatų dėl laisvo darbuotojų judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas pažeidimo atvejus ir kovoti su jais;

pabrėžia, kad reikia papildyti kovos su socialinių teisių pažeidimais veiklą kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu veikla, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas įmonėms;

pažymi, kad deklaracijos nepateikimas arba klaidingos deklaracijos pateikimas yra dažniausiai pasitaikantys komandiravimo taisyklių apėjimo būdai; rekomenduoja komandiravimo atveju užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų privaloma ne vėliau kaip pradedant teikti paslaugas pateikti deklaraciją ir kad tokios deklaracijos būtų įtraukiamos į registrą – tokiu būdu būtų lengviau su jomis susipažinti, sudaryti sąlygas koordinuoti valstybių narių veiklą ir sumažinti esamą teisinį netikrumą dėl skirtingų valstybių procedūrų ir dokumentų;

pabrėžia, kad priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos kartu su atitinkamomis siunčiančiosios valstybės institucijomis turėtų galėti patikrinti A1 formos tikrumą, jei joms kyla didelių abejonių dėl komandiruotės vykdymo fakto; ragina laikinąją A1 formos dokumentų administravimo darbo grupę sustiprinti savo pastangas ir šiuo tikslu A1 formų patikimumą ir išnagrinėti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas priežiūrai surenkant A1 formos dokumentus į vieną skaitmeninę sistemą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų (EESSI) sistema deramai veiktų, būtų naudojama visose valstybėse narėse ir pritaikyta MVĮ poreikiams; pabrėžia, kad geresnės galimybės darbuotojams, darbdaviams ir darbo inspektoriams gauti informaciją, pvz., naudojantis viena bendra nacionaline interneto svetaine, yra svarbi kovos su taisyklių pažeidimais priemonė;

10.

ragina valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti TDO konvenciją Nr. 189 dėl namų ūkio darbuotojų; ragina valstybes nares sukurti teisines sistemas, suteikiančias galimybę namų ūkio darbuotojams ir slaugytojams teisėtai dirbti, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą darbdaviams ir sąžiningas įdarbinimo sąlygas bei deramas darbo sąlygas darbuotojams; ragina valstybes nares įvertinti namų ūkio darbuotojų įdarbinimo sąlygas ir, jei reikia, pagal dabartines Sutartis (visų pirma, SESV 153 straipsnio 1 dalį) pateikti rekomendacijas dėl jų pagerinimo, įskaitant tinkamą mokymą ir informavimą apie šios kategorijos darbuotojų teises ir pareigas;

11.

pažymi, kad moterys labiausiai nukenčia nuo socialinio dempingo tam tikruose sektoriuose, ypač namų ūkio tvarkymo ir priežiūros sektoriuje (pirmiausiai priežiūros namuose), ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis įvertinti visus atvejus, kai moterys patiria socialinio ir darbo užmokesčio dempingo problemą arba dirba nedeklaruojamą darbą, taip pat galiojančius susijusius ES teisės aktus;

12.

ragina valstybes nares gerinti viešųjų įstaigų, profesinių sąjungų ir NVO tarptautinį ir vietos lygmens bendradarbiavimą, kad būtų sprendžiamos neretai itin sudėtingos darbuotojų migrantų patiriamos problemos ir atsižvelgiama į darbo sąlygas, taip pat ir kitus elementus, susijusius su gyvenimo kokybe, įskaitant bendrąją sveikatą, socialinę įtrauktį ir apgyvendinimą;

13.

pabrėžia, kad svarbios Direktyvos 2014/67/ES nuostatos dėl tarpvalstybinio finansinių administracinių sankcijų ir (arba) baudų taikymo, kurios padės pašalinti teisės aktų pažeidimus; mano, kad kompetentingos institucijos turėtų galėti taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, įskaitant galimybę laikinai sustabdyti paslaugų teikimą tais atvejais, kai rimtai pažeidžiami komandiravimo teisės aktai arba taikytinos kolektyvinės sutartys; mano, kad tokių baudų dydis turėtų būti atgrasantis veiksnys ir kad derėtų patobulinti MVĮ skirtą informaciją apie taikomus teisės aktus dėl komandiravimo;

14.

ragina valstybes nares gerokai pagerinti keitimąsi informacija, susijusia su komandiruotų darbuotojų socialine apsauga, siekiant sustiprinti galiojančių teisės aktų vykdymo užtikrinimą; primena savo raginimą Komisijai įvertinti, kiek naudinga pradėti taikyti ir, jei tinkama, suteikti apsaugotą nuo klastojimo Europos socialinio draudimo kortelę ar kitą visoje ES galiojantį elektroninį dokumentą, kuriame būtų galima išsaugoti visus duomenis, reikalingus patikrinti asmens socialinės apsaugos būklę atsižvelgiant į jo darbo santykius (23), taip pat nurodyti su darbuotojo komandiruotėmis susijusią informaciją, griežtai laikantis duomenų apsaugos taisyklių, ypač kai tvarkomi neskelbtini asmens duomenys; vis dėlto pabrėžia, kad šia nuostata jokiu būdu neturi būti varžoma ar silpninama priimančiųjų šalių valdžios institucijų ir socialinių partnerių teisė vadovaujantis nacionaline teise ir praktika peržiūrėti tokioje kortelėje saugomų duomenų turinį, jį kontroliuoti ir tikrinti;

15.

ragina parengti įmonių, įskaitant priedangos įmones, atsakingų už šiurkščius Europos darbo ir socialinės teisės aktus pažeidimus (po to, kai jos gavo išankstinį įspėjimą), ES masto sąrašą, su kuriuo galėtų susipažinti tik atitinkamos tikrinančios institucijos; ragina uždrausti šioms įmonėms teisės aktais nustatytą laikotarpį dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti viešąsias subsidijas ir naudotis ES lėšomis;

16.

ragina ES ir valstybes nares tarpvalstybiniu mastu bendradarbiauti vykdymo užtikrinimo informacijos klausimais, suteikti stebėsenos institucijoms geresnę prieigą prie valstybių narių nacionaliniuose elektroniniuose registruose bei Europos kelių transporto įmonių registre (ERRU) esančių duomenų, taip pat sudaryti pažeidimų, dėl kurių vežėjai kelių transportu praranda nepriekaištingą reputaciją, sąrašą, į jį įtraukiant bet kokių susijusių ES teisės aktų nesilaikymo atvejus; pabrėžia, kad atsakomybė už taisyklių pažeidimą turėtų tekti asmenims, teikiantiems nurodymus darbuotojams;

II. Reglamentavimo spragų naikinimas siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi nacionalinės ir ES darbo ir socialinės teisės aktai, bei vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo taikymas

17.

ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant pašalinti dabar galiojančiose taisyklėse nustatytus trūkumus, kad būtų veiksmingai kovojama su socialiniu dempingu, taip pat su socialiniu ir fiskaliniu sukčiavimu;

18.

ragina Komisiją atidžiai stebėti Direktyvos 2014/67/ES įgyvendinimą ir Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, veiksmingumą kovojant su priedangos įmonių reiškiniu, plačiau taikant principą, pagal kurį kiekviena įmonė turėtų turėti vieną pagrindinę būstinę, ir užtikrinant, kad tais atvejais, kai naudojant komandiruotus darbuotojus laisvai teikiamos paslaugos, kiekvienas atitinkamų paslaugų teikėjas vykdytų realią veiklą įsisteigimo valstybėje narėje ir būtų tikra įmonė; primena, jog svarbus darbuotojų komandiravimo pagrindimas yra atitinkamos įmonės reali veikla jos kilmės valstybėje; primena, kad Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas atmetė pasiūlymą dėl direktyvos dėl privačios ribotos atsakomybės bendrovės, nes kai kurios siūlomos nuostatos galėtų sudaryti palankesnes sąlygas sukurti tokius subjektus, kurių socialinė ir ekonominė veikla yra fiktyvi, kurie pažeidžia savo prievoles pagal sutartis ir teisės aktus ir dėl kurių būtų prarasta milijardai eurų mokestinių įplaukų; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti skaidrų ir prieinamą įmonių registrą, į kurį būtų įrašytos visos ES bendrovės, ir nustatyti privalomą reikalavimą naudoti Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistemą;

19.

ragina Komisiją parengti naują valstybių narių pažangos įgyvendinant būtinus patobulinimus savo nacionalinėse mokesčių administravimo institucijose ir sistemose kovos su mokestiniu sukčiavimu tikslais ataskaitą, kaip pasiūlyta Komisijos komunikate „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722);

20.

pažymi, kad Direktyvoje 96/71/EB nurodomi tik SESV 64 ir 74 straipsniai, susiję su laisve teikti paslaugas ir su įsisteigimo laisve, nors vienas iš pagrindinių tos direktyvos tikslų – darbuotojų apsauga; be to, primena, kokie svarbūs SESV 151 ir 153 straipsniai, kuriuose nustatyti ES ir jos valstybių narių tikslai skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, užtikrinti deramą socialinę apsaugą, skatinti socialinį dialogą ir kovoti su atskirtimi;

21.

pripažįsta riziką, susijusią su ilgomis subrangos grandinėmis; primena, kad valstybės narės, konsultuodamosi su atitinkamais socialiniais partneriais, nacionaliniu lygmeniu gali sukurti bendros atsakomybės mechanizmus, kurie taikomi vietos ir užsienio įmonėms, kad vietos ir užsienio darbuotojai galėtų pasinaudoti savo teisėmis; primena, kad ši galimybė buvo patvirtinta pagal Direktyvą 2014/67/ES; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip taikomas ta direktyva valstybėms narėms nustatytas įpareigojimas numatyti priemones, kuriomis užtikrinama, kad statybos sektoriuje rangovas, galėtų būti laikomas atsakingu už subrangos grandinėse komandiruojamų darbuotojų, kurių darbdavys yra to rangovo tiesioginis subrangovas, teisių laikymąsi;

22.

atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su Direktyva 96/71/EB ir jos įgyvendinimu; pabrėžia, kaip svarbu spręsti šias problemas, kad būtų užtikrintos teisingos darbo sąlygos, darbuotojų teisių laikymasis ir vienodos veiklos sąlygas komandiravimui ir vietos įmonėms priimančiojoje šalyje (tai ypač svarbu MVĮ); ragina laiku įgyvendinti Direktyvą 2014/67/ES; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą persvarstyti Direktyvą 96/71/EB įtraukiant nuostatą dėl komandiravimo laikotarpių apribojimo, nustatant nuostatas dėl darbo užmokesčio ir apibrėžiant darbo sąlygas, siekiant užtikrinti vienodo požiūrio principo ir draudimo diskriminuoti dėl pilietybės laikymąsi, kaip įtvirtinta ES teisėje dar steigimo sutartimis; primygtinai reikalauja, kad komandiravimo taisyklės turėtų būti aiškios, proporcingos ir pagrįstos; pabrėžia, kad būtina laikytis priimančiosios šalies kolektyvinių sutarčių ir darbo santykių sistemų nuostatų;

Mobilieji darbuotojai. Kova su socialiniu dempingu transporto sektoriuje

23.

ragina užtikrinti griežtesnę taisyklių dėl darbo ir poilsio laiko įgyvendinimo kelių transporto sektoriuje stebėseną; ragina pagerinti stebėsenos prietaisus ir laiku įdiegti išmaniuosius tachografus, skirtus profesiniam naudojimui, siekiant užtikrinti, kad valstybės tinkamai, efektyviai ir nediskriminuojant įgyvendintų galiojančius teisės aktus, nesukurdamos jokios nereikalingos administracinės naštos; ragina Komisiją įvertinti galimybę visiems Bendrijos licenciją turintiems veiklos vykdytojams sukurti elektroninę integruotą veiklos vykdytojo bylą, kuria būtų siekiama rinkti visus per patikras kelyje surinktus aktualius duomenis apie vežėją, transporto priemonę ir vairuotoją;

24.

ragina intensyviau vykdyti patikras, kaip laikomasi darbo laiko, budėjimo laiko, vairavimo trukmės ir poilsio laiko reikalavimų visuose susijusiuose sektoriuose (pavyzdžiui, statybos, maitinimo, sveikatos priežiūros bei transporto srityse), ir taikyti sankcijas už rimtus pažeidimus;

25.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti Europos kelių transporto agentūrą, kuri užtikrintų tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą ir visose valstybėse narėse skatintų standartizavimą ir bendradarbiavimą kelių transporto srityje;

26.

ragina Komisiją koordinuoti ir stiprinti nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą kelių transporto teisės aktų klausimais, be kita ko, keičiantis informacija, ir dėl kitų veiksmų, kuriais siekiama remti teisės aktų įgyvendinimą ir užtikrinti operatoriams vienodas veiklos sąlygas; pažymi, kad už šio srities teisės aktų įgyvendinimą visų pirma atsakingos valstybės narės; primygtinai ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti su organizacija „Euro Contrôle Route“ ir Europos kelių eismo policijos tinklu (TISPOL) siekiant pagerinti ES kelių transporto teisės aktų vykdymą, užtikrinant vienodą ir tinkamą jų įgyvendinimą;

27.

ragina Komisiją kelių transporto sektoriaus mobiliems darbuotojams bendrai taikyti Reglamento (EB) Nr. 593/2008 (Roma I) 8 straipsnio 2 dalį taip, kaip ji yra išaiškinta Teisingumo Teismo sprendime dėl Koelzsch bylos (C-29/10, 2011 m. kovo 15 d. Teismo (didžiosios kolegijos) sprendimas);

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares keistis nuomonėmis, siekiant paaiškinti atitinkamas nuostatas, kad galima būtų atskirti darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, siekiant kovoti su fiktyvaus savarankiško darbo reiškiniu, taip pat prašo Komisijos pasiūlyti konkrečias rekomendacijas, pagrįstas rodikliais, ar egzistuoja darbo santykiai pagal Tarptautinės darbo organizacijos rekomendaciją Nr. 198 dėl darbo santykių, nediskriminuojant tikrai savarankiškai dirbančių darbuotojų, turinčių mažai klientų; pabrėžia, kad reikia stebėti oro linijų lakūnų, traukinių mašinistų ir panašių darbuotojų užimtumo padėtį bei jų darbo santykius su įmonėmis, kurioms jie dirba; pabrėžia, kad fiktyvaus savarankiško darbo problema turi didelių padarinių darbuotojų socialinei apsaugai bei saugai ir gali turėti poveikį laisvai konkurencijai;

29.

nepritaria tolesniam kabotažo liberalizavimui, kol nebus griežčiau įgyvendinama dabartinė teisinė sistema; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl geresnių taisyklių, siekiant užtikrinti geresnį įgyvendinimą ir palengvinti stebėseną; ragina Komisiją peržiūrėti Kombinuoto vežimo direktyvą (92/106/EEB) (24), kad būtų panaikinta nesąžininga praktika, ir ragina imtis kitų priemonių, kad būtų užtikrintas socialinės srities teisės aktų, susijusių su kombinuotu vežimu, laikymasis;

30.

ragina tas valstybes nares, kurios taiko rinkliavos sistemą, pateikti surinktus rinkliavos duomenis stebėsenos institucijoms įvertinti, kad kabotažo operacijos būtų tikrinamos veiksmingiau;

31.

rekomenduoja, kad įmonių turto įsigijimo ar perdavimo atvejais būtų aiškiai nurodyta, kurie reikalavimai vykdomi ir įtraukiami į naujas sutartis pagal Direktyvą 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (25);

32.

ragina tobulinti Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 siekiant užtikrinti privalomą nacionalinės darbo teisės aktų taikymą ES teritorijoje veiklos bazes turinčioms oro transporto bendrovėms, pagerinti termino „pagrindinė verslo vieta“ apibrėžtį ir koncepciją, taip pat koordinuojant socialinės apsaugos sistemas ir darbo teisę, suderinti Reglamente (ES) Nr. 83/2014 (26) ir Reglamente (ES) Nr. 465/2012 (27) taikomo termino „pagrindinė buvimo vieta“ apibrėžtį, taikomą įgulos nariams;

33.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares taikant Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) reglamentą ir kitus atitinkamus teisės aktuose pritarti tiesioginio įdarbinimo sutartims kaip standartiniam modeliui ir apriboti netipinių įdarbinimo sutarčių naudojimą;

34.

ragina apsaugoti socialines orlaivių įgulų narių teises;

35.

ragina valstybes nares peržiūrėti savo teisės aktus siekiant užtikrinti, kad visos sutartys aviacijos sektoriuje užtikrintų kokybiškas darbo vietas ir geras darbo sąlygas; mano, kad mažų garantijų darbo sąlygos – tai veiksnys, skatinantis saugumo rizikos didėjimą; pabrėžia, kad dėl konkurencingumo neturi būti mažinama darbuotojų socialinė apsauga ar bloginama paslaugų kokybė;

36.

pabrėžia, kad turėtų būti stiprinami 2015 m. gruodžio 7 d. Komisijos paskelbto komunikato „Europos aviacijos strategija“ socialiniai aspektai, nes geros įdarbinimo ir darbo sąlygos yra tiesiogiai susijusios su keleivių ir darbuotojų saugos ir saugumo užtikrinimu; be to, pabrėžia, jog Komisijai ir valstybėms narėms reikia stebėti ir užtikrinti, kad ES teritorijoje veiklos bazes turinčios oro transporto bendrovės tinkamai vykdytų nacionalinės darbo teisės aktus ir kolektyvines sutartis; atsižvelgdamas į tai primena, kad esama socialinių ir aplinkos standartų, paslaugų kokybės ir saugos ryšio; pripažįsta, kad svarbu numatyti civilinės aviacijos sektorių techninės priežiūros darbuotojų būtiniausius mokymus; ragina Komisiją pasiūlyti peržiūrėti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 868/2004 (28) dėl apsaugos nuo subsidijavimo ir nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, darančių žalą Bendrijos oro vežėjams, teikiantiems oro susisiekimo paslaugas iš šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės, ir išnagrinėti jo neįgyvendinimo priežastis; ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti taisykles dėl pradinio lėktuvo įgulos mokymo ir licencijų teikimo, pašalinant trūkumus, skatinančius pilotų išnaudojimą (pavyzdžiui, „mokėk ir skrisk“ tipo (angl. pay-to-fly) sutartis);

37.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pateikti papildomą pasiūlymą dėl taikytinų darbo sąlygų laivybos sektoriuje, be kita ko, laivų įguloms;

38.

mano, kad jūrų sektoriuje Komisija turėtų užtikrinti visapusišką socialinės srities teisės aktų, įskaitant 2006 m. konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, įgyvendinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti priemones, skatinančias Europoje gyvenančių kvalifikuotų jūrininkų įdarbinimą ir išlaikymą darbo vietoje;

Iššūkių, susijusių su ekonomikos skaitmeninimu, numatymas

39.

primena, kad svarbu skaitmeninės ir bendro vartojimo ekonomikos plėtra susieti su darbuotojų apsauga šiame naujame sektoriuje, kuriame vykdant lankstesnę darbo praktiką gali atsirasti užimtumo formos, kurioms taikomi žemesni socialinės apsaugos, darbo laiko, darbo vietos, mokymo, darbuotojų dalyvavimo ir darbo vietos apsaugos standartai; pabrėžia, kad, vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartija ir nacionaline praktika, šių naujų darbo formų kontekste turi būti taikoma asociacijos laisvė ir teisė į kolektyvines derybas; pabrėžia, kad valstybės narės turi pritaikyti savo teisės aktus skaitmeninei ir bendro vartojimo ekonomikai, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius skubiai įvertinti šiam sektoriui taikomus ES teisės aktus ir, jei būtina, parengti pasiūlymus reguliuoti skaitmeninę, dalijimosi ir bendro vartojimo ekonomiką, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir darbuotojų teisių apsauga;

40.

pažymi, kad skaitmeninimas daro labai svarbų poveikį Europos darbo rinkoms; pabrėžia, kad, viena vertus, skaitmeninimas gali padėti kurti naujus verslo modelius ir naujas darbo vietas (ypač aukštos kvalifikacijos, tačiau ir žemos kvalifikacijos darbuotojams), bet, kita vertus, jis taip pat gali skatinti mažų garantijų darbo formas; pabrėžia, kad į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją reikia įtraukti socialinius klausimus, kad būtų visiškai išnaudojamas atitinkamas užimtumo ir augimo potencialas, kartu užtikrinant stiprią užimtumo apsaugą; ragina Komisiją formuoti socialiniu požiūriu teisingą ir tvarią bendrąją skaitmeninę rinką; mano, kad esamos socialinės apsaugos sistemos turėtų būti pritaikytos prie skaitmeninės ir bendro vartojimo ekonomikos darbuotojų poreikių, siekiant užtikrinti tinkamą tų darbuotojų socialinę apsaugą;

41.

primena, kad tam tikruose ekonomikos sektoriuose, pvz., žemės ūkio sektoriuje, darbo laikas priklauso nuo sezoninių suvaržymų;

III. Link aukštesniais standartais paremtos socialinės konvergencijos

42.

pabrėžia pagrindinių teisių viršenybę; ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir stiprinti socialinį dialogą, kuris atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant gerų darbo sąlygų; pabrėžia, kad darbo teisė ir aukšti socialiniai standartai atlieka labai svarbų vaidmenį keičiant ekonominę pusiausvyrą, remiant pajamas ir skatinant investicijas į pajėgumus; taip pat pabrėžia, kad ES teisės aktuose ir politikos dokumentuose turi būti paisoma profesinių sąjungų teisių ir laisvių, laikomasi kolektyvinių sutarčių ir vienodo elgesio su darbuotojais principo;

43.

ragina Komisiją imtis konkrečių pagalbos socialinio dempingo paveiktoms moterims priemonių – rengiant visą bendrąją politiką ir priemones daugiausiai dėmesio skirti tam, kad būtų pasiekta lygybė, atsižvelgiant į dabartinę darbo rinkos segregaciją ir nelygybę darbo sutarčių srityje, kurias rodo tebesantys dideli moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai;

44.

pabrėžia, kad nelygybė Europoje didėja ir taip kenkiama su skurdu ir užimtumu susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų siekimui;

45.

pabrėžia, jog svarbu Sąjungos teritorijoje ir (arba) euro zonoje sukurti ekonominius, fiskalinius ir socialinius mechanizmus, kuriais būtų galima pagerinti ES piliečių gyvenimo lygį sumažinant ekonominius ir socialinius skirtumus; taip pat primygtinai reikalauja, kad Komisija atsižvelgtų į nuomones dėl socialinių klausimų, siekiant konvergencijos būdu stiprinti darbuotojų apsaugą;

46.

primena Komisijos įsipareigojimą sukurti socialinių teisių ramstį ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukštesniais standartais paremtą socialinę konvergenciją siekiant SESV 151 straipsnyje nustatytų tikslų; pabrėžia, kad nustačius skirtingų nacionalinių socialinių sistemų lyginimo kriterijus sukurti tokio ramsčio – jie gali būti laikomi tik preliminaria analitine priemone; pabrėžia, kad socialinių teisių ramsčio nustatymas neturėtų skatinti jau galiojančių darbo ir socialinių standartų mažinimo;

47.

atkreipia dėmesį į skirtingą darbuotojų ir darbdavių socialinio draudimo įmokų apimtį įvairiose valstybėse narėse; prašo Komisijos įvertinti ekonominį ir socialinį šių skirtumų poveikį bendrojoje rinkoje;

48.

mano, kad darbo užmokestis, kuriuo darbuotojams sudaromos deramo gyvenimo galimybės, yra svarbus siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą ir išsaugoti ekonomikos produktyvumą; ragina gerbti ir skatinti kolektyvines derybas; taip pat rekomenduoja nustatant nacionalinį minimalų darbo užmokestį apibrėžti mažiausią darbo užmokestį, jei taikytina, deramai atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės praktiką ir pasikonsultavus su socialiniais partneriais, siekiant, jei įmanoma, laipsniškai pasiekti ne mažiau kaip 60 proc. atitinkamo nacionalinio vidutinio darbo užmokesčio, kad būtų išvengta pernelyg didelių darbo užmokesčio skirtumų, būtų remiama bendra paklausa ir ekonomikos atsigavimas ir sukuriamas pagrindas aukštesniais standartais paremtai socialinei konvergencijai;

49.

atkreipia dėmesį į galimą automatinių stabilizavimo priemonių reikšmę; pabrėžia, kad būtina kartu su šiomis stabilizavimo priemonėmis įgyvendinti užimtumo politiką, kurios pagrindinis tikslas būtų kokybiškų darbo vietų kūrimas;

50.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis apsvarstyti, ar reikia imtis veiksmų ES lygmeniu, kad būtų galima spręsti įvairius aspektus, susijusius su užsakomosiomis paslaugomis, be kita ko, bendrosios atsakomybės išplėtimą subrangos grandinėje;

51.

pabrėžia, jog turi būti numatyta, kad visi subrangovai, įskaitant laikinojo įdarbinimo agentūras, kurios dažniausiai siunčia moteris į kitas valstybes nares namų ūkio darbams ir priežiūrai namuose, teisiškai atsako už nesumokėtą darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų bei ligų; pabrėžia, kad subrangovai taip pat turi galėti suteikti pagalbą darbuotojams nederamo klientų elgesio ir piktnaudžiavimo bei repatriacijos atvejais;

52.

prašo Komisijos apsvarstyti galimybę sukurti priemonę, pagal kurią įmonėms numatoma didesnė rūpestingumo pareiga – tiek jų patronuojamųjų įmonių, tiek subrangovų, kurie vykdo veiklą trečiojoje šalyje, atžvilgiu – ir jos įpareigojamos būti atsakingos už tai, kad būtų užkirstas kelias žmogaus teisių pažeidimams, korupcijai, rimtam kūno sužalojimui ar žalai aplinkai bei TDO konvencijų pažeidimams;

53.

mano, kad komandiruotų darbuotojų iš trečiųjų valstybių įdarbinimui turi būti taikoma Direktyva 96/71/EB ir Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentas, vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis dėl laisvo fizinių asmenų judėjimo (vadinamojo 4-ojo paslaugų teikimo būdo) ir prekybos susitarimais, siekiant apsisaugoti nuo palankesnių sąlygų suteikimo įmonėms ir darbuotojams iš trečiųjų valstybių nei iš valstybių narių;

54.

prašo Komisijos kiek įmanoma atsižvelgti į šios rezoliucijos rekomendacijas;

55.

pabrėžia, kad reikia geriau derinti įvairias ES politikos priemones;

o o

56.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

(2) OL L 159, 2014 5 28, p. 11.

(3) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(4) OL L 284, 2009 10 30, p. 1.

(5) OL L 177, 2008 7 4, p. 6.

(6) OL L 300, 2009 11 14, p. 72.

(7) OL L 300, 2009 11 14, p. 51.

(8) OL L 102, 2006 4 11, p. 1.

(9) OL L 80, 2002 3 23, p. 35.

(10) OL L 293, 2008 10 31, p. 3.

(11) OL L 364, 1992 12 12, p. 7.

(12) OL L 167, 1999 7 2, p. 33.

(13) OL L 124, 2009 5 20, p. 30.

(14) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0012.

(15) OL L 65, 2016 3 11, p. 12.

(16) http://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2010/working-conditions-industrial-relations/posted-workers-in-the-european-union

(17) https://www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/industrial-relations-dictionary

(18) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 1 dalis: „kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas“.

(19) http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid= 71925&pageIndex=0&doclang=lt&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=533949

(20) Žr. priimti tekstai, P8_TA(2015)0252.

(21) Žr. Jozef Pacolet ir Frederic De Wispelaere „Darbuotojų komandiravimas“, pranešimas dėl 2012 ir 2013 m. išduotų A1 formos perkeliamųjų dokumentų, p. 15. Remiantis Eurostato duomenimis, 2013 m. visa ES darbo jėga sudarė 243 mln. žmonių (Darbo jėgos tyrimo apžvalga, 2013 m., Eurostatas (http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Labour_force_survey_overview_2013#Labour_force_in_the_EU).

(22) https://ec.europa.eu/priorities/sites/beta-political/files/juncker-political-guidelines_en.pdf

(23) 2014 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmingų darbo inspekcijų kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos (Priimti tekstai, P7_TA(2014)0012).

(24) 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (OL L 368, 1992 12 17, p. 38).

(25) 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001 3 22, p. 16).

(26) 2014 m. sausio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 83/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL L 28, 2014 1 31, p. 17).

(27) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL L 149, 2012 6 8, p. 4).

(28) OL L 162, 2004 4 30, p. 1.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/123

P8_TA(2016)0349

Filipinai

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Filipinų (2016/2880(RSP))

(2018/C 204/14)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Filipinuose, ypač į 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją (1) dėl Europos Sąjungos ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo, 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją (2) ir 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją (3),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 3 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl išpuolio Davao,

—	atsižvelgdamas į diplomatinius Filipinų ir ES santykius (Europos ekonominės bendrijos (EEB) laikotarpiu), kurie buvo užmegzti 1964 m. gegužės 12 d. paskiriant Filipinų ambasadorių EEB,

—	atsižvelgdamas į tai, kad Filipinai yra Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) narė steigėja, 1967 m. rugpjūčio 8 d. pasirašiusi Bankoko deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono pareiškimą dėl akivaizdaus pritarimo neteisminiams žudymams,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 3 d. JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) vykdomojo direktoriaus pareiškimą dėl padėties Filipinuose,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4 d. JT generalinio sekretoriaus atstovui spaudai priskirtiną pareiškimą dėl Filipinų,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4 d. JT Saugumo Tarybos pranešimą spaudai dėl teroristinio išpuolio Filipinuose,

—	atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.	kadangi Filipinus ir ES sieja ilgalaikiai diplomatiniai, ekonominiai, kultūriniai ir politiniai santykiai;

B.	kadangi demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės ir dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis visada buvo svarbi dvišalių ES ir Filipinų derybų dalis;

C.	kadangi neseniai išrinktos Filipinų vyriausybės laukia didžiuliai iššūkiai siekiant panaikinti nelygybę ir korupciją ir vadovauti taikos procesui šalyje;

kadangi nelegali prekyba narkotikais Filipinuose išlieka rimta nacionalinio ir tarptautinio masto problema; kadangi, remiantis JAV valstybės departamento Kongresui pateikta metine ataskaita, 2015 m. Filipinų kovos su narkotikais agentūra (PDEA), svarbiausias šalies kovos su narkotikais organas, pranešė, jog 8 629 miesteliuose ir kaimuose (maždaug 20 proc. šalies miestelių) įvykdyta su narkotikais susijusių nusikaltimų, ir kadangi laikoma, jog Filipinuose yra didžiausias skaičius metamfetaminų vartotojų Rytų Azijoje;

kadangi vienas iš svarbiausių Rodrigo Dutertės prezidento rinkimų kampanijos elementų buvo įsipareigojimas sustabdyti visų lygmenų su narkotikais susijusį nusikalstamumą visoje šalyje; kadangi per šią rinkimų kampaniją ir pirmomis dienomis pradėjęs eiti pareigas prezidentas R. Duterte jau ne kartą ragino teisėsaugos institucijas ir visuomenę žudyti įtariamus prekiautojus narkotikais, kurie nepasidavė teisėsaugai, ir narkotikų vartotojus;

F.	kadangi prezidentas R. Duterte viešai pareiškė, jog neketina baudžiamojon atsakomybėn traukti teisėsaugos pareigūnų ir piliečių, kurie nužudė narkotikų prekeivius, besipriešinusius suėmimo metu;

kadangi Filipinų nacionalinės policijos pateikti duomenys rodo, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. iki rugsėjo 4 d. policija nužudė daugiau kaip tūkstantį įtariamų narkotikų prekeivių ir vartotojų, be to, remiantis policijos statistiniais duomenimis, daugiau kaip tūkstantis įtariamų narkotikų prekeivių ir vartotojų per pastaruosius du mėnesius buvo nužudyti nežinomų ginkluotų vyrų; kadangi, kaip praneša „Al Jazeera“, daugiau kaip 15 000 įtariamų narkotikų vartotojų buvo sulaikyta, daugiausia remiantis kitų gyventojų pasakojimais ir įtarimais, o beveik 700 000„savanoriškai“ pasidavė policijai ir sutiko dalyvauti gydyme pagal „Tokhang“ programą, kad išvengtų policijos ir tvarkdarių persekiojimo;

H.	kadangi 2016 m. birželio 8 d. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon pasmerkė šiuos neteisminius žudymus, pavadino juos neteisėtais ir pažeidžiančiais pagrindines teises ir laisves;

kadangi 2016 m. rugpjūčio 18 d. JT specialioji pranešėja neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard ir JT specialusis pranešėjas teisės į sveikatą klausimais Dainius Pūras primygtinai paragino Filipinų vyriausybę nutraukti neteisminių egzekucijų ir žudymų bangą prisidengus sustiprinta kovos su nusikalstamumu ir narkotikais kampanija prieš narkotikų prekeivius ir vartotojus;

J.	kadangi Filipinų Senatas ir žmogaus teisių komisija pradėjo nepriklausomą tyrimą dėl šių mirčių;

kadangi Filipinai buvo viena iš pirmųjų Azijos šalių, panaikinusių mirties bausmę 1987 m.; kadangi po to, kai ji vėliau buvo grąžinta, mirties bausmė antrą kartą buvo panaikinta 2006 m., valdant prezidentei G. Arroyo; kadangi per savo rinkimų agitacijos kampaniją prezidentas R. Duterte pareikalavo vėl ją grąžinti, visų pirma dėl neteisėtos prekybos narkotikais, ir dabar Kongrese svarstomas teisės akto projektas;

L.	kadangi kitu Kongrese svarstomu teisės akto projektu siekiama sumažinti baudžiamosios atsakomybės amžių nuo 15 iki 9 metų;

kadangi 2016 m. rugsėjo 2 d. sprogdinimas, už kurį atsakomybę prisiėmė Abu Sayyafas ir su juos susiję asmenys, turguje Davao mieste nusinešė mažiausiai 14 žmonių gyvybes ir jo metu 70 buvo sužeista; kadangi Filipinų ginkluotosios pajėgos pietinėje Sulu provincijoje tęsia karinį puolimą prieš Abu Sayyafo kovotojus, susijusius su „Islamo valstybe“;

N.	kadangi po išpuolio Filipinų vyriausybė paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį dėl neteisėto smurto proveržio Mindanao saloje;

kadangi 2016 m. rugpjūčio 26 d. tarpininkaujant Norvegijos vyriausybei Filipinų vyriausybė ir Filipinų nacionalinis demokratinis frontas (NDFP) pasirašė susitarimą dėl neterminuotų paliaubų, kuris yra labai svarbus žingsnis į priekį 47 metus vykstančiame partizaniniame kare, kuriame, kaip manoma, iki šiol žuvo apie 40 000 žmonių;

P.	kadangi Filipinai 2017 m. pirmininkaus Pietryčių Azijos valstybių asociacijai (ASEAN) ir kadangi prezidentas R. Duterte pranešė, kad Filipinų pirmininkavimo metu bus pabrėžiama, jog ASEAN yra regionalizmo pavyzdys ir pasaulinio masto veikėjas, dirbantis žmonių labui;

griežtai smerkia 2016 m. rugsėjo 2 d. išpuolį Davao miesto naktiniame turguje ir reiškia užuojautą aukų artimiesiems; pabrėžia, kad už šias žudynes atsakingi asmenys turėtų būti patraukti atsakomybėn, tačiau ragina ES delegaciją atidžiai stebėti „savivalės taisyklės“ taikymą; ragina visas valstybes, laikantis savo pareigų pagal tarptautinę teisę ir atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, aktyviai bendradarbiauti su Filipinų vyriausybe ir visomis kitomis atitinkamomis institucijomis šioje srityje;

griežtai smerkia prekybą ir piktnaudžiavimą narkotikais Filipinuose; pabrėžia, kad nelegalūs narkotikai kelia grėsmę Filipinų jaunimui ir yra viena iš didžiausių problemų visuomenėje;

supranta, kad Filipinuose milijonų žmonių patiria neigiamą poveikį dėl didelės narkomanijos ir jos pasekmių; reiškia kuo didžiausią susirūpinimą dėl labai didelio tvarkdarių grupių ir policijos operacijų metu nužudytų asmenų skaičiaus, vykdant sustiprintą kovą su nusikalstamumu ir kovos su narkotikais kampaniją, nukreiptas prieš prekiautojus narkotikais ir narkotikų vartotojus, ir ragina Filipinų vyriausybę nutraukti dabartinę neteisminių egzekucijų ir žudymų bangą;

palankiai vertina vyriausybės ketinimą sumažinti didelį nusikalstamumą ir korupciją šalyje, tačiau ragina vyriausybę patvirtinti konkrečias ir išsamias politikos priemones ir programas, kurios taip pat turėtų apimti prevenciją ir reabilitaciją, išskirtinai nesiorientuojant vien į smurtines represijas;

itin palankiai vertina Prezidento R. R. Duterte‘s iniciatyvą atgaivinti taikos su Filipinų nacionaliniu demokratiniu frontu (NDFP) procesą ir tikisi, jog šis konfliktas artimiausiu metu baigsis, nes pagal derybų planą galutinis susitarimas nutraukti ginkluotą konfliktą galėtų būti pasiektas per vienerius metus;

pabrėžia, kad į neteisėtą narkotikų prekybą turi būti reaguojama visapusiškai laikantis nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų;

primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir tarptautinių priemonių, kurias ratifikavo Filipinai;

ragina valdžios institucijas nedelsiant pradėti tyrimą siekiant išsiaiškinti, kodėl tiek nepaprastai daug žmonių žuvo per policijos operacijas;

pažymi, kad Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. UNODC) yra ir toliau pasirengęs užmegzti dialogą su Filipinais, kad nelegalūs prekeiviai narkotikais būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, laikantis atitinkamų teisinių garantijų, atitinkančių tarptautinius standartus ir normas;

10.

rekomenduoja, kad nedelsiant būtų įdiegtas nacionalinis kankinimų prevencijos mechanizmas, kaip numatyta Konvencijoje prieš kankinimą ir jos fakultatyviame protokole;

11.

ragina Filipinų vyriausybę pasmerkti savavaldžių tvarkdarių grupių vykdomus veiksmus ir įvertinti jų atsakomybę už žudynes; ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant atlikt kruopštų, veiksmingą ir nešališką tyrimą, siekiant nustatyti visus atsakingus asmenis, perduoti juos kompetentingam ir nešališkam civiliniam teismui ir taikyti įstatymu numatytas baudžiamąsias sankcijas;

12.

ragina Filipinų vyriausybę užtikrinti tinkamą žmogaus teisių gynėjų, profesinių sąjungų veikėjų ir žurnalistų apsaugą;

13.

palankiai vertina prezidento R. Dutertės įsipareigojimą vykdyti narkomanų reabilitacijos programas ir ragina ES remti vyriausybės pastangas siekiant narkotikų vartotojams tinkamai padėti atsikratyti priklausomybės nuo jų, taip pat toliau remti baudžiamojo teisingumo sistemos reformą Filipinuose;

14.

rekomenduoja Filipinams nedelsiant ratifikuoti Konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo ir numatyti bausmes už priverstinius dingimus ir neteismines egzekucijas savo nacionalinės teisės aktuose;

15.

primygtinai ragina Filipinų Kongresą neatnaujinti mirties bausmės taikymo ir nesumažinti minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis visais empiriniais įrodymais, mirties bausmė nesumažina su narkotikais susijusių pažeidimų skaičiaus ir gali sunaikinti didelius Filipinų teisingumo sistemos laimėjimus;

17.

primygtinai ragina ES pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant padėti Filipinų vyriausybei laikytis savo tarptautinių prievolių žmogaus teisių srityje, visų pirma įgyvendinant pagrindų susitarimą;

18.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms, Filipinų vyriausybei ir parlamentui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybių narių vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0263.

(2) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 99.

(3) OL C 305 E, 2010 11 11, p. 11.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/127

P8_TA(2016)0350

Somalis

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Somalio (2016/2881(RSP))

(2018/C 204/15)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Somalio,

—	atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimus dėl 2016 m. vasario 27 d., 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. birželio 26 d., 2016 m. liepos 26 d. ir 2016 m. rugpjūčio 21 d. išpuolių Somalyje,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. ir 2016 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl Somalio,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl sprendimo dėl Somalio rinkimų modelio 2016 m.,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 16 d. Briuselyje priimtą susitarimą dėl naujojo kurso,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo mėn. ES strategiją saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4 d. paskelbtą JT pranešimą dėl saviraiškos laisvės Somalyje,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 7 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2297 (2016),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 8 d. ir gegužės 9 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitas JT Saugumo Tarybai dėl Somalio,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos Visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės pranešimą,

—	atsižvelgdamas į tai, kad JT Generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis Somalyje Michael Keating pasmerkė 2016 m. rugpjūčio 30 d. Mogadiše įvykdytą viešbučio sprogdinimą,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje atliktą naujausią visuotinį periodinį Somalio vertinimą,

—	atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos misijos Somalyje (AMISOM) 2016 m. rugsėjo 2 d. raginimą teikti pagalbą, skirtą kovai su savadarbių sprogstamųjų užtaisų naudojimu Somalyje,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 26 d. AMISOM pareiškimą, kuriame smerkiami teroristiniai išpuoliai Mogadiše,

—	atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos komisijos pirmininko specialiojo įgaliotinio Somalyje ambasadoriaus Francisco Caetano Madeiros 2016 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimą, kuriame smerkiamos Somalio saugumo pajėgos dėl išpuolio prieš viešbutį Mogadiše,

—	atsižvelgdamas į AKR ir ES Kotonu partnerystės susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 2 d. vykusiame Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos 455-ajame posėdyje priimtą Komunikatą dėl terorizmo ir smurtinio ekstremizmo Afrikoje prevencijos ir kovos su juo,

—	atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos įgaliojimus propaguoti ir apsaugoti žmogaus ir tautų teises pagal Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į 1999 m. priimtą Afrikos vienybės organizacijos konvenciją dėl terorizmo prevencijos ir kovos su juo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

kadangi Somalis po du dešimtmečius trukusio pilietinio karo, valstybės kontrolės nebuvimo ir terorizmo patiria be galo svarbų pereinamąjį laikotarpį; kadangi nuo 2012 m., kai buvo įtvirtinta nauja tarptautiniu mastu remiama vyriausybė, Somalis palaipsniui siekė užtikrinti stabilumą, tačiau naujos valdžios institucijos vis dar susiduria su grupuotės „al-Shabaab“, kuri yra susijusi su „Al-Qaeda“, sukilėlių keliamais iššūkiais;

B.	kadangi, nors Somalio vyriausybė laikėsi teigiamų įsipareigojimų ir užtikrino politikos pokyčius, pavyzdžiui, įsteigė nepriklausomą Nacionalinę žmogaus teisių komisiją, nesaugumas ir politinės vidaus kovos toliau trukdo daryti konkrečią pažangą įgyvendinant teisingumo ir saugumo sektoriaus reformą;

kadangi, nesant veikiančių civilinių teisminių institucijų, Somalio vyriausybė remiasi karo teismais, kuriuose teisiami ir nuteisiami civiliai gyventojai, ir todėl atsakovų civilinės teisės nėra užtikrinamos; kadangi Nacionalinės žvalgybos ir saugumo agentūrai (NISA), kuri šiuo metu neturi teisėsaugos įgaliojimų, yra suteikti platūs tyrimo įgaliojimai ir dėl šios priežasties smarkiai pažeidžiamos NISA sulaikytų asmenų teisės į tinkamą procesą;

kadangi Somalio gyventojai kovoja su patiriamais nuolatinių barbariškų išpuolių, kuriuos vykdo karo vadai ir teroristai, padariniais; kadangi 2016 m. rugpjūčio 30 d. mažiausiai 10 žmonių, įskaitant karius ir civilius gyventojus, buvo nužudyta Mogadiše prie prezidento rūmų; kadangi 2016 m. liepos 26 d. grupuotė „al-Shabaab“ įvykdė išpuolį prieš Afrikos Sąjungos bazę Mogadiše ir nužudė mažiausiai 13 žmonių, įskaitant JT darbuotojus, o ankstesniais mėnesiais pranešta apie kitus įvykdytus išpuolius, per kuriuos žuvo daugiau kaip 100 žmonių; kadangi grupuotė „Al-Shabaab“ taip pat toliau aktyviai veikia kaimyninėje Kenijoje, kur ji nuolat vykdo teroristinius išpuolius;

kadangi AMISOM – 22 000 karių Afrikos Sąjungos misijai Somalyje – pavesta, be kita ko, sumažinti grėsmę, kurią kelia grupuotė „al-Shabaab“ ir kitos ginkluotos opozicijos grupuotės, užtikrinti saugumą, kad būtų sudarytos sąlygos politiniam procesui visais lygmenimis, taip pat stabilizavimo veiksmams, susitaikymui ir taikos įtvirtinimui Somalyje, ir sudaryti sąlygas palaipsniui perduoti atsakomybę už saugumą nuo AMISOM Somalio saugumo pajėgoms, o tai bus padaryta, kai pastarosios bus tam pasirengusios; kadangi AMISOM įgaliojimų terminas buvo pratęstas iki 2017 m. gegužės 31 d. ir tai palankiai įvertino Parlamentas;

kadangi Uganda, daugiausiai karių nusiuntusi šalis, pranešė, kad ji atšauks daugiau kaip 6 000 savo karių iš Somalio iki 2017 m. pabaigos; kadangi Afrikos Sąjunga paskelbė apie savo ketinimą iki 2020 m. pabaigos visiškai išvesti savo pajėgas, teigdama, kad atsakomybė už saugumą bus palaipsniui nuo 2018 m. perduota Somalio karinėms pajėgoms;

G.	kadangi AMISOM pajėgos kelis kartus buvo kaltinamos dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant beatodairiškus žudymus ir kai kuriuos seksualinio išnaudojimo ir prievartos atvejus;

H.	kadangi būsimas rinkimų procesas Somalyje yra labai svarbus žingsnis Somalio žmonėms ir turės ilgalaikę reikšmę Somalio ir viso regiono saugumui, stabilumui ir vystymuisi;

I.	kadangi Somalio Federalinio Parlamento aukštųjų rūmų narių rinkimai turėtų vykti 2016 m. rugsėjo 25 d., o Somalio Federalinio Parlamento atstovų rūmų narių rinkimai – 2016 m. rugsėjo 24 d. – spalio 10 d.; kadangi prezidentą abu rūmai turėtų išrinkti 2016 m. spalio 30 d.;

J.	kadangi rinkimų procesas bus labai svarbus visuotiniams demokratiniams rinkimams 2020 m., kuruos surengs Nacionalinė nepriklausoma rinkimų komisija;

K.	kadangi Federalinio netiesioginio rinkimų įgyvendinimo grupės pirmininkas Omar Mohamed Abdulle dar kartą patvirtino, kad 2016 m. rinkimų procesas vyks laiku ir kad ji bus skaidrus ir patikimas;

kadangi saviraiškos laisvė, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant demokratines valstybes, vis dar yra labai ribota; kadangi naujausia JT ataskaita dėl saviraiškos laisvės Somalyje rodo, kad žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir politiniai lyderiai ir toliau susiduria su sunkiomis sąlygomis, įskaitant žudymus, daugiausia vykdomus grupuotės „al-Shabaab“, suėmimus, bauginimą ir itin svarbių žiniasklaidos priemonių uždarymą; kadangi valdžios institucijos retai tiria šiuos atvejus ir patraukia baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius;

M.	kadangi Nacionalinės žvalgybos ir saugumo agentūrai (NISA), kuri šiuo metu neturi teisėsaugos įgaliojimų, yra suteikti platūs tyrimo įgaliojimai ir dėl šios priežasties smarkiai pažeidžiamos NISA sulaikytų asmenų teisės į tinkamą procesą;

N.	kadangi, JT ataskaitos duomenimis, nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. nustatyta 120 žiniasklaidos darbuotojų nesankcionuoto suėmimo ir kalinimo atvejų; kadangi nuo 2015 m. sausio mėn. tik dešimt iš 48 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, kurie buvo suimti, stojo prieš teismą;

kadangi Somalis tebėra viena iš šalių, kuriose yra didžiausios ir ilgiausiai esančios perkeltųjų bendruomenės visame pasaulyje, šalies viduje perkelta 1,1 mln. asmenų, įskaitant maždaug 400 000 asmenų vien tik Mogadiše, ir beveik 1 mln. pabėgėlių iš Somalio pusiasalio regiono; kadangi vien tik 2016 m. liepos mėn. Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (JTVPK) pranešė, kad dėl priverstinio iškeldinimo ir nesaugumo tebevykstant kariniam puolimui buvo perkelta dar beveik 28 000 gyventojų;

kadangi stovyklose Kenijoje gyvena 420 000 Somalio pabėgėlių, iš kurių 350 000 – Dadaabo stovykloje, o Somalio ir Kenijos vyriausybės ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras sutiko sudaryti palankesnes sąlygas 10 000 Somalio pabėgėlių savanoriškai grįžti į tas vietoves, kurių nekontroliuoja grupuotė „al-Shabaab“; kadangi Kenijos vyriausybė 2016 m. gegužės mėn. pareiškė, kad Dadaabo pabėgėlių stovykla šiaurės rytų Kenijoje bus uždaryta iki metų pabaigos;

kadangi vaikai vis dar žudomi, savavališkai suiminėjami ir verbuojami į karines pajėgas, nepaisant to, kad Somalis 2015 m. sausio mėn. ratifikavo JT Vaiko teisių konvenciją ir 2015 m. lapkričio mėn. patvirtino Saugių mokyklų deklaraciją, įsipareigodamas imtis konkrečių veiksmų siekiant apsaugoti mokinius ir švietimo įstaigas;

R.	kadangi ES skyrė 286 mln. EUR iš Europos plėtros fondo (2014–2020 m.), daugiausia dėmesio skirdama „susitarimo“ įgyvendinimui ir būtent valstybės ir taikos kūrimui, maisto tiekimo saugumui, atsparumui ir švietimui; kadangi ES taip pat yra įsipareigojusi remti AMISOM per Afrikos taikos priemonę;

reiškia giliausią užuojautą neseniai Somalyje įvykdytų teroristinių išpuolių aukoms bei jų šeimoms, ir labai apgailestauja dėl prarastų gyvybių; sykiu griežtai smerkia šių išpuolių, priskiriamų sukilėlių grupuotei „al-Shabaab“, vykdytojus;

ragina stiprinti nacionalinio saugumo struktūrą ir gerinti gyventojų apsaugą, taip pat teikti papildomą tarptautinės bendruomenės paramą AMISOM ir Somalio vyriausybei kuriant taiką ir stabilumą;

primena, kad ilgalaikis stabilumas ir taika gali būti pasiekti tik užtikrinant socialinę įtrauktį, darnų vystymąsi ir gerą valdymą, remiantis demokratiniais principais ir kuriant teisinę valstybę, kurioje būtų visapusiškai gerbiami žmonių orumas ir teisės;

tvirtina, kad reikia vykdyti visa apimantį šalies socialinių sektorių, įskaitant klanus ir gentis, kurios sudaro Somalio tautą, dialogą, siekiant tarpusavio supratimo ir bendro sutarimo dėl ilgalaikės ir stabilios taikos;

palankiai vertina tai, kad vyriausybė ir regioniniai vadovai pritarė naujai nacionalinio saugumo politikai, ragindamas vyriausybę paspartinti jos įgyvendinimą, turint galvoje grupuotės „Al-Shabaab“ keliamą grėsmę;

ragina ES ir jos tarptautinius partnerius tvirtai laikytis savo įsipareigojimo bendradarbiauti su Somaliu kuriant teisėtas institucijas ir Somalio valstybės saugumo sektorių, siekiant kovoti su terorizmu ir užtikrinti visų gyventojų apsaugą; pabrėžia, kad tai itin svarbu, siekiant konstruktyvaus Somalio vystymosi ir saugumo regione;

ragina Afrikos Sąjungą (AS) užtikrinti, kad visos šalys, kurios prisideda pajėgomis, su AMISOM civilinės žalos nustatymo, analizės ir reagavimo padaliniu (CCTARC) dalytųsi informacija, susijusia su pranešimais apie šalių, kurios prisideda pajėgomis, įvykdytų nusikaltimų prieš civilius gyventojus aukas ar tokių įvykių tyrimais, ir kad šia informacija taip pat būtų dalijamasi su Jungtinėmis Tautomis, pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2297 (2016) , ir ji būtų įtraukta į AMISOM veiksmų planus;

ragina vyriausybę ir ES, vykdant savo teisinės valstybės kūrimo veiklą Somalyje, užtikrinti, kad Nacionalinės žvalgybos ir saugumo agentūra (NISA) būtų reguliuojama taikant veiksmingus priežiūros mechanizmus, ir gerinti Somalio kriminalinių nusikaltimų tyrimų departamento (CID) technines žinias, kad būtų vykdomi išsamūs, veiksmingi ir teisių laikymąsi užtikrinantys tyrimai;

palankiai vertina AS vykdomus įtarimų dėl AMISON pajėgų karių seksualinio smurto tyrimus, ragina visapusiškai įgyvendinti pranešime pateiktas rekomendacijas ir, vadovaudamasis JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2272 (2016), ragina AS ir šalis, kurios prisideda pajėgomis, užtikrinti, kad įtarimai būtų tinkamai ir nuodugniai tiriami ir kad už juos atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

10.

ragina ES geriau stebėti ir stiprinti gebėjimus, siekiant užtikrinti atskaitomybę už AMISOM įvykdytus pažeidimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad ES yra atsakinga už didžiąją savo lėšų dalį;

11.

atkreipia dėmesį į vilčių teikiančią pažangą, padarytą nuo 2012 m., siekiant įtraukesnių rinkimų ir atskaitingos vyriausybės; palankiai vertina Nacionalinio vadovų forumo sprendimą skatinti per ateinančius dvejus metus, rengiantis 2020 m. rinkimams, kurti ir registruoti politines partijas, remiantis principu „vienas asmuo – vienas balsas“, taip pat siekiu atkurti valstybės institucijas, priimti naujus svarbius įstatymus dėl politinių partijų ir įsteigti nepriklausomą nacionalinę žmogaus teisių komisiją; palankiai vertina sprendimus, kurie priimti siekiant padidinti atstovavimą moterims; pabrėžia, kad itin svarbus patikimas, įtraukus, skaidrus ir patikimas rinkimų procesas, užtikrinantis reikiamą teisėtumą išrinktiems vadovams;

12.

pripažįsta neabejotiną JT Paramos biuro Somalyje (UNSOS) indėlį paremiant AMISOM ir JT pagalbos misijos Somalyje (UNSOM) laimėjimus, siunčiant karius, finansinius ir materialiuosius išteklius, kad būtų užtikrinta Somalio civilių gyventojų apsauga;

13.

ragina Somalio nacionalines karines pajėgas ir AMISON imtis visų reikiamų veiksmų, kad sustabdytų bet kokius karinės sukilėlių grupuotės „al-Shabaab“ bandymus sutrikdyti būsimų rinkimų procesą; pabrėžia, kad rinkimų proceso užtikrinimas turėtų būti svarbiausias prioritetas;

14.

smerkia tai, kad saugumo pajėgos verbuoja vaikus ir naudoja juos kaip karius ir informatorius, taip pat naudojasi suimtais ar dezertyruojančiais vaikais kariais; ragina Somalio vyriausybę nutraukti tokią praktiką;

15.

ragina imtis veiksmingesnių priemonių siekiant apsaugoti nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusius vaikus ir užtikrinti, kad jie nebūtų verbuojami ir naudojami ginkluotųjų pajėgų ir grupuočių; primygtinai ragina valdžios institucijas elgtis su vaikais, įtariamais sąsajomis su grupuote „al-Shabaab“, kaip su aukomis ir paisyti geriausių vaiko interesų ir tarptautinių apsaugos standartų ir pagrindinių principų;

16.

primena, kad be vystymosi negalima užtikrinti saugumo, o be saugumo – vystymosi; ragina labiau derinti saugumo ir vystymosi veiksmus, stiprinti programas siekiant paskatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi ir kovoti su nepakankamu išsivystymu ir terorizmo priežastimis ir pagrindu; primena, kad reikia teikti pagrindines paslaugas ir paramą išlaisvintiems žmonėms, ypač siekiant užtikrinti tvarią grįžtančių pabėgėlių reintegraciją šalyje; pabrėžia, kad reikia sparčiau konsoliduoti Somalio administracinę sistemą ir tokias paslaugas teikiančias institucijas;

17.

ragina Somalio pabėgėlius priimančiąsias šalis, siunčiant pabėgėlius atgal į Somalį, ir toliau realistiškai vertinti saugumo padėtį didelėje Somalio dalyje;

18.

reiškia didelį susirūpinimą dėl atakų prieš humanitarinės pagalbos teikėjus Somalyje; pakartoja, kad itin svarbu teikti humanitarinę pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia, laikantis nepriklausomumo ir neutralumo principų;

19.

primena, kad saviraiškos laisvė atlieka svarbų vaidmenį kuriant demokratinę valstybę, visų pirma politinių pokyčių laikotarpiu; ragina Somalio vyriausybę persvarstyti baudžiamąjį kodeksą, naują žiniasklaidos įstatymą ir kitus teisės aktus siekiant suderinti juos su Somalio tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su saviraiškos ir žiniasklaidos laisve;

20.

griežtai smerkia daugybę žudymų ir suėmimų, paplitusius bauginimus, itin svarbių žiniasklaidos priemonių uždarymą, įrangos konfiskavimą ir interneto svetainių blokavimą; ragina Somalio valdžios institucijas imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi teisės į saviraiškos laisvę pažeidimai būtų visapusiškai ištirti ir kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn;

21.

giria UNSOM ir JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą už 2016 m. rugsėjo 4 d. paskelbtą ataskaitą dėl teisės į saviraiškos laisvę Somalyje, kuri yra pirmoji vieša JT žmogaus teisių ataskaita dėl Somalio; ragina JT skelbti daugiau viešų ataskaitų;

22.

ragina valdžios institucijas priimti ir įgyvendinti tinkamas teisines sistemas ir vykdyti būtinas teismų reformas atsižvelgiant į tai, kad žmonėms reikia teisingumo ir apsaugos, kadangi nebaudžiamumo negalima toleruoti;

23.

reiškia susirūpinimą dėl didėjančio perkeltųjų asmenų priverstinio iškeldinimo iš viešojo ir privačiojo sektorių infrastruktūros Somalio miestuose atvejų skaičiaus; primena, kad asmenų išsiuntimas turi atitikti atitinkamas nacionalines ir tarptautines sistemas; ragina Somalio federalinę vyriausybę ir visus susijusius subjektus rasti ilgalaikius konkrečius perkeltųjų asmenų problemų sprendimus; ragina Somalio vyriausybę, su partnerių pagalba, sudaryti sąlygas pabėgėliams oriai savanoriškai grįžti, kai tik tai bus galima atsižvelgiant į saugumo padėtį šalyje;

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungai, Somalio prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamentui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/132

P8_TA(2016)0351

Zimbabvė

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Zimbabvės (2016/2882(RSP))

(2018/C 204/16)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Zimbabvės,

—	atsižvelgdama į 2016 m. liepos 12 d. ES pareiškimą vietos lygiu dėl smurto,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. ES pareiškimą vietos lygiu dėl Itai Dzamaros pagrobimo,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/220, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/101/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei (1),

—	atsižvelgdamas į Visuotinį politinį susitarimą, kurį 2008 m. pasirašė trys pagrindinės partijos: ZANU PF, MDC-T ir MDC,

—	atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Zimbabvė ratifikavo,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio mėn. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Zimbabvės Konstituciją,

—	atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

kadangi Zimbabvės gyventojai daug metų kenčia nuo autoritarinio režimo, kuriam vadovauja prezidentas R. Mugabe ir kuris valdžią išlaiko korupcija, smurtu, klastodamas rinkimus ir naudodamasis žiaurių saugumo pajėgų aparatu; kadangi Zimbabvės gyventojai jau dešimtmečius nėra patyrę tikros laisvės ir todėl daug žmonių, jaunesnių nei 30 metų, gyvenime yra matę tik skurdą ir smurtines represijas;

kadangi krizės apimtoje Zimbabvėje vėl kyla neramumai, nes stinga grynųjų pinigų, plačiai paplitęs nedarbas, valstybės tarnautojų korupcija ir valdžios institucijos deda pastangas suvaržyti žodžio laisvę ir politinę opoziciją; kadangi dabar, laukdamos R. Mugabe valdymo pabaigos, įsitvirtina įvairios grupės;

kadangi, 2013 m. žlugus koalicinei vyriausybei, Tendai Biti nuveiktas ekonomikos stabilizavimo ir valstybės pajamų didinimo darbas nuėjo perniek, nes sugrįžta prie protekcijų ir kleptokratijos sistemos ir baime valdomos valstybės; kadangi Zimbabvė dabar patiria didžiausią nuo 2008 m. šalyje įvykusios hiperinfliacijos ekonomikos krizę; kadangi vyriausybė yra faktiškai bankrutavusi;

kadangi nuo 2016 m. gegužės tūkstančiai demonstrantų – neužsiregistravę prekiautojai, jauni bedarbiai ir dabar jau prisijungę specialistų darbus dirbantys žmonės – išėjo į gatves miestų centruose visoje Zimbabvėje protestuoti prieš darbo praradimą, masinį nedarbą ir vyriausybės nesugebėjimą išpildyti žmonių bazinių ekonominių lūkesčių, visų pirma, sukurti darbo vietas teikiančią darbo rinką, valstybės tarnybą, už kurią laiku mokamas atlyginimas, patikimą stabilią valiutą ir prieinamų kainų režimą; kadangi reguliariai ir vertinga valiuta mokama tik kariuomenei;

E.	kadangi dvasininko Evano Mawarire vadovaujamas protesto judėjimas, kuriam naudojamas saitažodis #ThisFlag, sulaukė bažnyčių ir vidurinės klasės, kurios iki tol stengėsi išvengti politikos gatvėse, paramos;

kadangi 2016 m. liepos 6 d. opozicijos judėjimas #ThisFlag paragino surengti nacionalinę streiko dieną protestuojant prieš tai, kad vyriausybė nieko nesiima dėl korupcijos, nebaudžiamumo ir skurdo; kadangi dėl to sostinėje masiškai uždaryta dauguma parduotuvių ir įmonių ir valdžios institucijos ėmėsi plataus susidorojimo priemonių;

G.	kadangi su 2016 m. liepos mėn. streiku susijusio socialinio judėjimo #Tajamuka lyderis Promise Mkwananzi, sulaikytas ir apkaltintas viešojo smurto kurstymu, paleistas už užstatą; kadangi kita #Tajamuka aktyvistė, Linda Masarira, suimta per protestus liepos mėn. ir tebėra sulaikyta;

H.	kadangi daug demonstracijų dabar organizuojamos per socialinius tinklus ir kadangi Zimbabvės valdžios institucijos užblokavo prieigą prie interneto ir „WhatsApp“ tekstines žinutes, kad sutrukdytų protestuoti;

kadangi per demonstracijas suimta šimtai žmonių; kadangi 2016 m. rugpjūčio 26 d. sostinėje Hararėje įvyko kruvinų susirėmimų, kai policija nekreipė dėmesio į teismo nutartį ir lazdomis išvaikė tūkstančius protestuotojų, susirinkusių dėl Nacionalinės rinkimų reformos darbotvarkės (NERA), kad išreikštų nepritarimą likusioms rinkimų reformoms prieš 2018 m. vyksiančius nacionalinius rinkimus, kurių šalis nekantriai laukia; kadangi daugelis suimtųjų vis dar sulaikyti ir tiksli daugelio jų buvimo vieta nežinoma;

J.	kadangi prezidentas R. Mugabe yra valdžioje nuo nepriklausomybės paskelbimo 1980 m. ir siekia būti dar kartą perrinktas ir kadangi keli jo vyriausybės nariai pasmerkė raginimus įvykdyti rinkimų reformą prieš 2018 m. rinkimus;

kadangi nepriklausomybės kovų veteranai, anksčiau buvę artimi R. Mugabe sąjungininkai valdančiojoje partijoje, boikotavo jo kalbą 2016 m. rugpjūčio 8 d., pasmerkdami jo diktatūros kryptį ir jo nesugebėjimą rasti išeitį iš didelės ekonomikos krizės, niokojančios šalį nuo 2000 m.; kadangi šį boikotą prezidentas laiko išdavyste ir kerštaudamas suėmė tris Nacionalinės nepriklausomybės kovų veteranų asociacijos narius;

L.	kadangi 2016 m. rugsėjo 2 d. policija pasinaudojo įstatymuose numatyta priemone Nr. 101A ir uždraudė visas demonstracijas Hararės centre likus kelioms valandoms iki valandos, kurią 18 politinių partijų turėjo surengti didelę demonstraciją sostinėje;

kadangi 2016 m. rugsėjo 7 d. Aukščiausiasis Teismas sustabdė šį draudimą septynioms dienoms ir kadangi šis sprendimas priimtas praėjus vos keletui dienų po to, kai prezidentas R. Mugabe pažeidė teismų sistemos nepriklausomumą kaltindamas Zimbabvės teisėjus dėl „neatsakingai“ priimamų sprendimų, kuriais leidžiamos demonstracijos prieš jo valdžią;

kadangi Zimbabvės žmogaus teisių komisija nurodė, kad pagalba maistu, sutelkta norint padėti badaujantiems kaimo gyventojams, nukentėjusiems nuo sausros visoje šalyje, buvo dalijama partijos nariams ir partijos ZANU PF nariai nesuteikė pagalbos maistu opozicinių partijų rėmėjams; kadangi Zimbabvės vyriausybė 2016 m. vasario mėn. paskelbė kritinę padėtį ir apskaičiuota, kad iki 2017 m. sausio mėn. maždaug 4,5 mln. žmonių reikės pagalbos maistu ir kad pusė kaimo gyventojų patiria badą;

O.	kadangi 2016 m. kovo 9 d. suėjo metai nuo žmogaus teisių gynėjo Itai Dzamaros pagrobimo; kadangi Aukščiausiasis teismas įsakė vyriausybei ieškoti I. Dzamaros ir kas dvi savaites atsiskaityti apie padarytą pažangą iki bus nustatyta jo buvimo vieta;

P.	kadangi Zimbabvė yra pasirašiusi Kotonu susitarimą, kurio 96 straipsnyje numatyta, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra esminis AKR ir ES bendradarbiavimo elementas;

kadangi maža dalis Zimbabvei taikomų ES ribojamųjų priemonių 2016 m. vasario mėn. buvo atnaujinta iki 2017 m. vasario 20 d.; kadangi Prezidentui R. Mugabe, Grace Mugabe ir Zimbabvės gynybos pramonei bus toliau taikomas turto įšaldymas ir draudimas keliauti; kadangi ginklų embargas bus taikomas toliau; kadangi ES jau panaikino apribojimus 78 fiziniams asmenims ir 8 juridiniams asmenims;

R.	kadangi iš 11-ojo Europos plėtros fondo 2014–2020 m. laikotarpiu Zimbabvei pagal Nacionalinę orientacinę programą (NIP) skirta 234 mln. EUR, daugiausia dėmesio skiriant trims pagrindinėms sritims: sveikatai, žemės ūkiu grindžiamam ekonomikos vystymuisi ir valdymui bei institucijų kūrimui;

reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio smurto prieš pastaraisiais mėnesiais Zimbabvėje demonstracijose dalyvaujančius asmenis; susirūpinęs atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą draudimą vieną mėnesį rengti demonstracijas; ragina Zimbabvės vyriausybę ir visas partijas gerbti teisę rengti taikias demonstracijas siekiant spręsti tikrai nerimą keliančius klausimus, ir ragina Zimbabvės valdžios institucijas ištirti įtarimus dėl Zimbabvės policijos daromo pernelyg didelės jėgos naudojimo ir kitų žmogaus teisių pažeidimų, ir patraukti ją atsakomybėn;

yra susirūpinęs dėl to, kad išaugo žmogaus teisių gynėjų ir taikiose bei teisėtose demonstracijose dalyvaujančių asmenų savavališkų sulaikymų, ir ragina laikytis teisinės valstybės principo ir nepažeisti konstitucijos;

ragina Zimbabvės valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius;

smerkia Prezidento R. Mugabe neseniai padarytus pareiškimus, kuriuose jis kritikavo Zimbabvės teismų sistemą ir ragina Zimbabvės valdžios institucijas nesikišti į teismų nepriklausomumą;

primena, kad pagal Visuotinį politinį susitarimą Zimbabvė įsipareigojo užtikrinti, kad tiek jos teisės aktai, tiek procedūros ir praktika atitiks tarptautinius žmogaus teisių principus ir teisės aktus, taip pat susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvę;

atkreipia dėmesį ypač sunkią daugelio moterų padėtį Zimbabvėje ir į poreikį gerbti moterų teises;

mano, kad per anksti panaikinta dauguma ribojamųjų priemonių ir kad Taryba ir Komisija turėtų atidžiai apsvarstyti, ar dera iš naujo taikyti tam tikras ribojamąsias priemones, kartu aiškiai nurodant, jog, Zimbabvei akivaizdžiai pradėjus siekti demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, minėtos priemonės bus panaikintos ir bus sudaryta galimybė naudotis pagalbos priemonių rinkiniu, visų pirma paaiškinant, kad parama bus teikiama laisvam ir sąžiningam rinkimų procesui ir policijos reformai;

ragina taikiai ir remiantis laisvu ir sąžiningu rinkimų procesu, teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms perduoti valdžią siekiant sukurti laisvą, klestinčią, pliuralistinę demokratiją;

griežtai smerkia trukdymą teikti pagalbą maistu siekiant politinių tikslų; pabrėžia susirūpinimą dėl bet kokių tolesnių priemonių, kuriomis būtų daroma žala žemės ūkio gamybai, ir ragina imtis veiksmų siekiant gerinti aprūpinimą maistu;

10.

reiškia nuolatinį susirūpinimą dėl Itai Dzamaros pagrobimo; prašo taikyti principą habeas corpus ir už jo pagrobimą atsakingus asmenis traukti atsakomybėn;

11.

primygtinai ragina ES užtikrinti, kad Zimbabvei pagal nacionalinę orientacinę programą skirtos lėšos būtų veiksmingai panaudojamos numatytiems sektoriams, ir ragina Zimbabvės vyriausybę sudaryti sąlygas Komisijai nekliudomai susipažinti su ES finansuojamais projektais ir didinti vyriausybės atvirumą techninei pagalbai, skiriamai projektams ir programoms, dėl kurių bendrai susitarta;

12.

pabrėžia, kad svarbu, jog ES pradėtų politinį dialogą su Zimbabvės valdžios institucijomis pagal Kotonu susitarimo 8 ir 96 straipsnius, taip patvirtindama ES įsipareigojimą remti vietos gyventojus;

13.

primygtinai ragina Pietų Afrikos vystymosi bendriją (PAVB) ir Tautų Sandraugą vėl bendradarbiauti siekiant padėti atgaivinti Zimbabvės demokratėjimo procesą;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Europos Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos išorės veiksmų tarnybai, Zimbabvės vyriausybei ir parlamentui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos vyriausybėms, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai ir Tautų Sandraugos generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 40, 2016 2 17, p. 11.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/136

P8_TA(2016)0356

CITES šalių konferencijos 17-tajam susitikimui numatyti pagrindiniai tikslai

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl strateginių ES tikslų 2016 m. rugsėjo 24 d. – spalio 5 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vyksiančiam Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 17-ajam šalių konferencijos susitikimui (2016/2664(RSP))

(2018/C 204/17)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į tai, kad biologinė įvairovė pasaulyje smarkiai mažėja – vyksta šeštoji masinio rūšių išnykimo banga;

—	atsižvelgdamas į vaidmenį, kurį atlieka miškų masyvai ir atogrąžų miškai – jie yra svarbiausias pasaulinis biologinės įvairovės šaltinis ir pagrindinė laukinės gyvūnijos ir augalijos ir čiabuvių gyventojų gyvenamoji vieta;

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 24 d. – spalio 5 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vyksiantį Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 17-tąjį šalių konferencijos susitikimą (CoP 17),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 30 d. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/314 dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais,

—	atsižvelgdamas į Tarybai ir Komisijai pateiktus klausimus dėl pagrindinių 2016 m. rugsėjo 24 d. – spalio 5 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vyksiančio CITES šalių konferencijos susitikimo tikslų (O-000088/2016– B8-0711/2016 ir O-000089/2016 – B8-0712/2016),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi CITES yra svarbiausias egzistuojantis pasaulinio lygio laukinės gamtos išsaugojimo susitarimas, kurį pasirašė 181 šalis, įskaitant ES ir jos 28 valstybes nares;

B.	kadangi CITES tikslas yra užtikrinti, kad tarptautinė prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais nekeltų grėsmės rūšių išlikimui laisvėje;

C.	kadangi, kaip rodo Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos (IUCN) Nykstančių rūšių raudonoji knyga, išnykimas gresia daugiau kaip 23 000 rūšių, o jos sudaro apie 30 proc. iš IUCN vertinamų 79 837 rūšių;

kadangi drėgnuosiuose atogrąžų miškuose gyvena 50–80 proc. sausumos gyvūnų ir augalų rūšių; kadangi dabar šiai aplinkai gresia ypač didelis pavojus, be kita ko, dėl rūšių komercializacijos, o ypač atogrąžų miškų medienos ir podirvio naudojimo; kadangi miškų naikinimas ir neteisėta prekyba mediena turi didžiulį neigiamą poveikį miškų augalijos ir gyvūnijos išsaugojimui;

E.	kadangi intensyvia žvejyba, komercine medžiokle ir neribojamu mikroorganizmų ir po jūros dugnu esančių išteklių naudojimu daroma žala jūrų biologinei įvairovei;

F.	kadangi daugelio dėl trofėjų medžiojamų gyvūnų rūšių populiacijos sparčiai nyksta; kadangi per dešimt metų ES valstybės narės yra deklaravusios, jog beveik 117 000 į jas importuotų medžioklės trofėjų yra į CITES priedus įrašytų laukinių gyvūnų rūšių egzemplioriai;

G.	kadangi neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais tapo organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu, darančiu itin didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir vietos gyventojų pragyvenimui, nes iš gyventojų atimama galimybė gauti teisėtas pajamas ir taip atsiranda nesaugumas ir nestabilumas;

kadangi neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais tapo ketvirta pagal dydį juodąja rinka po prekybos narkotikais, žmonėmis ir ginklais; kadangi internetas labai palengvino prekybą laukiniais gyvūnais ir augalais; kadangi teroristų grupuotės taip pat užsiima tokia prekyba, kad galėtų finansuoti savo veiklą; kadangi sankcijos ir bausmės už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais, yra nepakankamos;

I.	kadangi vykdant neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais ir augalais korupcija atlieka pagrindinį vaidmenį;

J.	kadangi yra įrodymų, jog laisvėje gyvenę gyvūnai deklaruojami kaip teisėtai gauti klastojant CITES leidimus ir deklaracijas apie veisimą nelaisvėje;

K.	kadangi ES yra pagrindinė neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais ir augalais, ypač CITES prieduose išvardytomis paukščių, vėžlių, roplių ir augalų rūšimis (1), tranzito ir paskirties rinka;

L.	kadangi Europoje ir kitose šalyse vis daugiau neteisėtai parduodamų egzotinių rūšių gyvūnų yra auginami namuose; kadangi šie gyvūnai, ištrūkę į laisvę, gali nevaldomai paplisti ir tai gali paveikti aplinką, visuomenės sveikatą ir saugą;

M.	kadangi ES ir valstybės narės teikia didelę finansinę ir logistinę CITES įgyvendinimo paramą ir remia kovą su neteisėta laukinių gyvūnų ir augalų prekyba daugelyje trečiųjų šalių;

kadangi pagal CITES rūšys įtraukiamos į priedus pagal jų išsaugojimo būklę ir tarptautinės prekybos mastą – į I priedą įtraukiamos rūšys, kurioms gresia išnykimas ir kurių komercinė prekyba uždrausta, o į II priedą įtraukiamos rūšys, kurių prekyba turi būti kontroliuojama siekiant, kad ji nekenktų šių rūšių išlikimui;

kadangi į CITES I priedą įtrauktos rūšys yra ypač saugomos ir bet kokia komercinė prekyba į šį priedą įrašytomis rūšimis yra draudžiama ir kadangi bet kokie leidimai parduoti konfiskuotus egzempliorius ar produktus (pavyzdžiui, dramblio kaulą, tigrų produktus ar raganosių ragus) pakenktų CITES tikslui;

P.	kadangi pastangos padidinti sprendimų priėmimo skaidrumą yra labai svarbios;

palankiai vertina ES prisijungimą prie CITES; mano, kad prisijungimas yra labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad ES toliau siektų platesnių savo aplinkos politikos ir tarptautinės prekybos nykstančiomis laukinės floros ir faunos rūšimis reguliavimo tikslų ir propaguotų JT 2030 m. darbotvarkės darnaus vystymosi politiką;

ypač palankiai vertina tai, kad ES pirmą kartą dalyvauja kaip konvencijos šalis, ir remia ES ir jos valstybių narių pateiktus pasiūlymus, ypač pasiūlytas rezoliucijas dėl korupcijos ir medžioklės trofėjų, CITES apsaugos nuostatų taikymo kai kurioms į ES importuojamoms rūšims, konkrečiai importuojamiems namų augintiniams, ir pasiūlytus Rezoliucijos 13.7 (Rev. CoP 14) dėl prekybos asmeniniu ir namų ūkio turtu kontrolės pakeitimus;

pabrėžia, kad Europos Sąjungai prisijungus prie CITES Europos Sąjungos teisinis statusas CITES veiklos srityje tapo skaidresnis konvencijos trečiųjų šalių atžvilgiu; mano, kad yra logiška ir reikalinga užtikrinti, kad Europos Sąjunga galėtų visais atžvilgiais siekti savo aplinkos politikos tikslų; primena, kad prisijungimas suteikia Komisijai galimybę Europos Sąjungos vardu išreikšti darnią ES poziciją CITES klausimais ir atlikti svarbų vaidmenį derybose vykstant šalių konferencijoms;

pabrėžia, kad 2015 m. Europos Sąjunga tapo CITES šalimi ir kad ji ES kompetencijai priskirtais klausimais CITES šalių konferencijose turės 28 balsus; šiuo atžvilgiu pritaria Šalių konferencijos darbo tvarkos taisyklių pakeitimams, padarytiems atsižvelgiant į CITES nuostatas dėl regioninių ekonominės integracijos organizacijų balsavimo ir nuosekliai derantiems su daug metų galiojančiomis kitų tarptautinių susitarimų nuostatomis, ir prieštarauja tam, kad Europos Sąjungos balsai būtų skaičiuojami pagal valstybių narių, kurios tuo metu, kai vyksta faktinis balsavimas, yra tinkamai akredituotos dalyvauti posėdyje, skaičių;

palankiai vertina neseniai priimtą ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią tokiai prekybai šalinant pagrindines jos priežastis, gerinant esamų taisyklių įgyvendinimą ir laikymąsi ir veiksmingiau kovojant su organizuotais nusikaltimais laukinei gamtai; palankiai vertina tai, kad į veiksmų planą įtrauktas specialus skyrius dėl pasaulinės partnerystės tarp kilmės, vartojimo ir tranzito šalių kovojant su neteisėta laukinių gyvūnų ir augalų prekyba stiprinimo; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares priimti ir įgyvendinti griežtesnį veiksmų planą ir taip pademonstruoti tvirtą Europos įsipareigojimą kovoti su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais;

remia Komisijos ir valstybių narių iniciatyvą susitarti dėl pasaulinių trofėjų medžioklės gairių pagal CITES, siekiant tarptautiniu lygiu geriau kontroliuoti į I arba II priedą įtrauktų rūšių trofėjų medžioklės tvarumą;

ragina ES ir jos valstybes nares rūšių apsaugos srityje tvirtai laikytis atsargumo principo, kai jos priima visus savo sprendimus dėl darbo dokumentų ir teikia pasiūlymus (kaip nurodyta CITES rezoliucijoje Konf. 9.24 (Rev. CoP 16), ypač dėl į CITES įtrauktų rūšių medžioklės trofėjų importo, ir ypač ragina atsižvelgti į principą „naudotojas moka“, prevencinių veiksmų principą ir ekosisteminį metodą; be to, ragina ES ir jos valstybes nares skatinti panaikinti į CITES įtrauktų rūšių trofėjų medžioklės leidimams taikomas išimtis;

reikalauja, kad visi CITES 17-osios šalių konferencijos sprendimai būtų grindžiami moksline, kruopščia analize, lygiateisiškai konsultuojantis su atitinkamam arealui priklausančiomis valstybėmis ir bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis; pabrėžia, kad visais teisės aktais dėl laukinių gyvūnų ir augalų kaimo gyventojai turėtų būti skatinami dalyvauti gamtos apsaugos veikloje, jų gaunamą naudą susiejant su biologinės įvairovės būkle;

skatina CITES šalis stiprinti bendradarbiavimą, koordinavimą ir su biologine įvairove susijusių konvencijų sinergiją visais atitinkamais lygmenimis;

10.

ragina valstybes nares numatyti visų atitinkamų CITES įgyvendinimo veikloje dalyvaujančių įstaigų, pirmiausia muitinės, policijos, pasienio veterinarijos tarnybos ir augalų sveikatos inspekcijų bei kitų organų, bendradarbiavimo, veiklos koordinavimo ir operatyvaus keitimosi informacija tvarką;

11.

ragina ES ir valstybes nares skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis siekiama geriau apsaugoti nuo tarptautinės prekybos poveikio rūšis, kurioms Europos Sąjunga yra didelė tranzito ar paskirties rinka;

12.

nuogąstauja dėl to, kad gyvūnų ir augalų rūšių ir jų produktų komercializacijos srityje riba tarp teisėtos ir neteisėtos prekybos sunkiai pastebima ir, turint omenyje kumuliacinį žmonių veiklos ir pasaulinio atšilimo poveikį, didžiajai daliai laukinių gyvūnų ir augalų rūšių šiuo metu gresia išnykimas;

13.

primygtinai ragina ES priimti teisės aktus, kuriais būtų siekiama sumažinti neteisėtos prekybos apimtį, ir neteisėtais pripažinti laukinių gyvūnų ar augalų rūšių, paimamų, laikomų, gabenamų ar parduodamų pažeidžiant kilmės ar tranzito šalies įstatymus, importą, eksportą, pardavimą, įsigijimą ar pirkimą;

14.

konkrečiai įsipareigoja labai skatinti visas valstybes nares uždrausti neapdirbto dramblio kaulo eksportą, kaip jau yra padariusios Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir kai kurios JAV valstijos, savo teritorijoje didinti budrumą prekybos sertifikatų srityje, veiksmingai kovoti su klastojimu, ypač pasienyje, pradėti neteisėto dramblio kaulo sunaikinimo operacijas ir sugriežtinti sankcijas už neteisėtą prekybą saugomomis rūšimis (visų pirma drambliais, raganosiais, tigrais, primatais ir įvairių rūšių tropinių miškų mediena);

15.

ragina ES ir jos valstybes nares, taip pat kitas CITES šalis, papildomai be Konvencijos III, IV ir V straipsnių, skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis būtų didinama gyvų į CITES įtrauktų gyvūnų, kuriais prekiaujama, gerovė; tokios iniciatyvos apima mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad gyvūnai būtų „parengti ir siunčiami taip, kad kiltų kuo mažesnis pavojus juos sužeisti, pakenkti jų sveikatai ir nebūtų su jais žiauriai elgiamasi“ ir kad gyvūnų gavėjai turėtų „galimybes tinkamai [juos] patalpinti ir [jais] pasirūpinti“, o konfiskuojant gyvus egzempliorius būtų deramai atsižvelgiama į gyvūnų gerovę;

16.

yra susirūpinęs dėl to, kokį poveikį nykstančių laukinių gyvūnų ir augalų apsaugai gali daryti „nykstančių gyvūnų ir augalų bankininkystė“ arba produktų pirkimas tikintis, kad atitinkamos rūšys greitai išnyks; ragina CITES šalis ir sekretoriatą išsamiau ištirti, ar nauji finansiniai produktai ir technologijos, pvz., bitkoinai, suteikia daugiau galimybių;

17.

pripažįsta, kad CITES įgyvendinimo stebėtojai atlieka svarbų vaidmenį teikdami žinias apie gyvūnų ir augalų rūšis ir prekybą ir teikdami savo paramą šalims stiprinant savo pajėgumus;

Sprendimų priėmimo skaidrumas

18.

mano, kad tarptautinių aplinkos apsaugos institucijų veiksmingo veikimo pagrindas – sprendimų priėmimo skaidrumas; palankiai vertina bet kokias savanoriškas ir pagal nustatytas procedūras dedamas pastangas, kad būtų padidintas CITES valdymo skaidrumas; griežtai nepritaria tam, kad slaptas balsavimas būtų įprasta CITES veikloje taikoma praktika;

19.

palankiai vertina per 16-ąją šalių konferenciją (COP 16) priimtą sprendimą įtraukti reikalavimą, kad augalų ir gyvūnų komitetų nariai pateiktų visų interesų konfliktų deklaracijas; tačiau pripažįsta, kad reikalavimas pagrįstas tik narių savikontrole; apgailestauja, kad iki šiol šie komitetai nepateikė jokių galimų finansinių interesų konfliktų deklaracijų;

20.

primygtinai ragina CITES sekretoriatą išnagrinėti galimybę įsteigti nepriklausomą peržiūros valdybą arba išplėsti nuolatinio komiteto įgaliojimus įtraukiant nepriklausomą peržiūros grupę, siekiant užtikrinti, kad būtų prižiūrima, kad būtų laikomasi interesų konflikto nuostatų;

21.

mano, kad vykdant bet kokį finansavimo procesą ir siekiant gero valdymo skaidrumas yra būtina sąlyga, todėl remia ES pasiūlytą rezoliuciją dėl remiamų atstovų projekto (2);

Ataskaitų teikimas

22.

mano, kad vykdant teisėtą ir tvarią prekybą (komercinę ar nekomercinę) atsekamumas yra būtinas, taip pat jis labai svarbus ES dedant pastangas kovoti su korupcija, neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais ir brakonieriavimu, kurie sudaro ketvirtą pagal dydį juodąją rinką pasaulyje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad visoms šalims reikia įgyvendinti skaidrią e. leidimų sistemą, kuria bendrai naudotųsi visos prie jos prisijungusios šalys; tačiau pripažįsta, kad kai kurios šalys patirtų techninių sunkumų, ir ragina teikti pajėgumų stiprinimo paramą, kad visos šalys galėtų įgyvendinti e. leidimų sistemą;

23.

teigiamai vertina 16-ojoje šalių konferencijoje priimtą sprendimą dėl CITES šalių pareigos reguliariai teikti ataskaitas apie neteisėtą prekybą; mano, kad nauja CITES pranešime 2016/007 pateikta metinės neteisėtos prekybos ataskaitos forma yra svarbus žingsnis siekiant, kad neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais būtų geriau suprantama, ir ragina visas CITES šalis rengti tikslias ir reguliarias nustatytos formos ataskaitas apie neteisėtą prekybą;

24.

palankiai vertina privačiojo sektoriaus iniciatyvas, pavyzdžiui, tokias, kurių ėmėsi Tarptautinė oro transporto asociacija dėl e. krovinių ir oro transportu gabenamų krovinių tiekimo grandinės; mano, kad tokių atsekamumo iniciatyvų plėtra, ypač transporto sektoriui, yra svarbi žvalgybos informacijos rinkimo priemonė;

25.

pabrėžia leidimų išdavimo proceso svarbą efektyviam duomenų rinkimui ir svarbų valdymo institucijų atliekamą vaidmenį; pakartoja, kad, remiantis CITES VI straipsniu, leidimus išduodančios valdžios institucijos turi būti nepriklausomos;

Neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais ir korupcija

26.

atkreipia dėmesį į korupcijos atvejus, kai leidimus išduodančių institucijų darbuotojai sąmoningai sukčiaudami išdavė leidimus; ragina CITES sekretoriatą ir nuolatinį komitetą tokius atvejus nagrinėti pirmumo ir skubos tvarka;

27.

pabrėžia, kad korupcijos atvejų galima aptikti bet kuriame prekybos laukiniais gyvūnais ir augalais grandinės etape, jų pasitaiko kilmės, tranzito ir paskirties šalyse ir jie menkina CITES įgyvendinimo tinkamumą, sėkmingumą ir veiksmingumą; todėl mano, kad kovojant su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais būtina imtis griežtų ir veiksmingų kovos su korupcija priemonių;

28.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad šaltinių kodai tyčia netinkamai naudojami vykdant neteisėtą prekybą laisvėje gyvenusiais gyvūnais ir augalais, t. y. sukčiaujant CITES rūšims priskiriami nelaisvėje veisiamų rūšių kodai; siekiant, kad nebūtų taip piktnaudžiaujama, ragina per 17-ąją šalių konferenciją (COP 17) patvirtinti patikimą ūkiuose auginamų ar nelaisvėje veisiamų tam tikrų rūšių gyvūnų ir augalų registracijos, stebėjimo ir prekybos sertifikavimo sistemą, taikomą tiek kilmės šalyse, tiek ES;

29.

primygtinai ragina CITES šalis rengti tolesnes gaires ir remti papildomų technologijų ir metodikų plėtojimą siekiant atskirti tam tikrų rūšių gyvūnus ir augalus, užaugintus nelaisvėje gamybiniuose objektuose, nuo laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų ir augalų;

30.

smerkia tai, kad organizuotos nusikalstamos grupuotės ir tinklai itin dažnai vykdo neteisėtą veiklą, kuria pažeidžiama konvencija, ir dažnai pasitelkia korupciją, kad galėtų lengviau vykdyti neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais ir augalais ir trukdytų užtikrinti įstatymų laikymąsi;

31.

ragina Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją dar nepasirašiusias ar dar neratifikavusias šalis nedelsiant tą padaryti;

32.

palankiai vertina tarptautinį įsipareigojimą pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/314 (2015 m. liepos mėn.), be kita ko, dėl kovos su korupcija (10 straipsnis) (3);

33.

remia ES ir valstybių narių iniciatyvas, kuriomis reikalaujama imtis daugiau veiksmų pasauliniu mastu kovojant su korupcija pagal CITES; primygtinai ragina CITES šalis paremti ES pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl kovos su korupcija, kurią pasitelkiant lengviau vykdoma veikla, kuria pažeidžiama konvencija;

Vykdymo užtikrinimas

34.

ragina laiku ir visapusiškai taikyti CITES sankcijas šalims, kurios nesilaiko pagrindinių konvencijos principų, ir ypač ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti turimais mechanizmais, kuriais šalys skatinamos laikytis CITES ir kitų tarptautinių susitarimų, kuriais siekiama apsaugoti laukinę gamtą ir biologinę įvairovę;

35.

pabrėžia visų vykdymo užtikrinimo grandinės subjektų jungtinio tarptautinio bendradarbiavimo svarbą siekiant sustiprinti įstatymų vykdymo užtikrinimo pajėgumus vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; palankiai vertina jų indėlį ir ragina dar veikti dar aktyviau; pabrėžia, kad, siekiant veiksmingiau kovoti su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais, svarbu įsteigti specializuotą prokuratūrą ir specializuotus policijos skyrius; pabrėžia Tarptautinio kovos su nusikaltimais laukinei gamtai konsorciumo (ICCWC) (4) koordinuojamų bendrų tarptautinių vykdymo užtikrinimo operacijų svarbą ir sveikina įvykdžius sėkmingą operaciją COBRA III (5); palankiai vertina tai, kad ES remia ICCWC;

36.

pripažįsta, kad neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais ir jų produktais internetu plečiasi, ir ragina CITES šalis palaikyti ryšius su teisėsaugos ir kovos su kibernetiniu nusikalstamumu padaliniais, Tarptautiniu kovos su nusikaltimais laukinei gamtai konsorciumu, siekiant pasirinkti geriausią kovos su neteisėta prekyba internetu praktiką ir vidaus priemonių modelį;

37.

ragina šalis priimti ir įgyvendinti aiškią ir veiksmingą atgrasymo nuo pažeidžiamų laukinių gyvūnų ir augalų rūšių produktų vartojimo politiką, didinti vartotojų informuotumą apie jų vartojimo padarinius laukinėms rūšims ir informuoti apie neteisėtos prekybos tinklų keliamus pavojus;

38.

ragina šalis remti atitinkamų laukinių rūšių gyvenamų plotų kaimynystėje esančių vietos bendruomenių pragyvenimo vystymąsi ir įtraukti šias bendruomenes į kovą su brakonieriavimu ir informacijos apie prekybos nykstančių rūšių gyvūnais ir augalais padarinius teikimą;

39.

prašo tęsti tarptautinę veiklą, siekiant palengvinti ilgalaikių pajėgumų stiprinimą, pagerinti keitimąsi informacija ir žvalgybą ir koordinuoti valdžios institucijų pastangas užtikrinti konvencijos laikymąsi;

40.

ragina šalis užtikrinti, kad su laukinių gyvūnų ir augalų rūšimis susijusias nusikalstamas veikas darantys asmenys būtų iš tikrųjų patraukti atsakomybėn ir kad jiems būtų taikomos veikos sunkumui proporcingos sankcijos;

Finansavimas

41.

pažymi, jog reikia didinti finansavimą, skiriamą laukinei gamtai išsaugoti ir pajėgumų stiprinimo programoms;

42.

pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai išteklių CITES sekretoriatui, ypač atsižvelgiant į tai, kad jam tenka daugiau pareigų ir padidėjo darbo krūvis; taip pat pabrėžia, jog būtina, kad CITES šalys laiku perduotų savo finansinius įnašus, kuriuos yra įsipareigojusios skirti;

43.

skatina šalis apsvarstyti galimybę padidinti pagrindinį CITES biudžetą, atsižvelgiant į infliaciją ir siekiant užtikrinti, kad CITES tinkamai veiktų;

44.

skatina plėsti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės teikiamą finansavimą ir jį teikti kitų CITES sistemos sričių pajėgumų stiprinimo programoms, taip pat skirti tiesioginį finansavimą, siekiant remti konvencijos įgyvendinimą;

45.

palankiai vertina CITES įgyvendinimui ES skirtą finansavimą iš Europos plėtros fondo ir skatina ES ir toliau tokiu būdu teikti tikslinę finansinę paramą ir užtikrinti ilgalaikę konkrečią ir tikslinę finansinę pagalbą;

CITES priedų pakeitimai

46.

reiškia tvirtą paramą ES ir jos valstybių narių pateiktiems pasiūlymams dėl sąrašų;

47.

primygtinai ragina visas CITES šalis ir visus 17-osios šalių konferencijos dalyvius laikytis konvencijoje nustatytų rūšių įtraukimo į priedus kriterijų ir atsargumo principo, siekiant užtikrinti didelę ir veiksmingą nykstančių rūšių apsaugą; pažymi, kad pasitikėjimas CITES priklauso nuo gebėjimo keisti sąrašus reaguojant į neigiamas ir teigiamas tendencijas, todėl palankiai vertina galimybę rūšis perkelti į mažesnės apsaugos sąrašą, kuri taikoma tik tada, kai tai tikslinga, remiantis nustatytais moksliniais kriterijais ir duomenimis, kad CITES sąrašas tinkamai veikia;

Afrikinis dramblys ir prekyba dramblio kaulu

48.

pažymi, kad per paskutinį dešimtmetį dukart padaugėjus neteisėto žudymo atvejų ir triskart padidėjus konfiskuoto dramblio kaulo kiekiui, tebesitęsia didžiulio masto afrikinių dramblių (Loxondonta africana), kuriuos medžioja brakonieriai prekybos dramblio kaulu tikslais, krizė, dėl to dramblių populiacijos visoje Afrikoje mažėja ir kyla grėsmė milijonų žmonių pragyvenimui, nes neteisėta prekyba dramblio kaulu daro žalą ekonomikos vystymuisi, skatina organizuotą nusikalstamumą, korupciją, kursto konfliktus ir kelia grėsmę regioniniam ir nacionaliniam saugumui, kadangi ji yra finansavimo šaltinis ginkluotoms grupuotėms; todėl primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares paremti pasiūlymus, kuriais būtų stiprinama afrikinių dramblių apsauga ir mažinama neteisėta prekyba dramblio kaulu;

49.

palankiai vertina Benino, Burkina Faso, Centrinės Afrikos Respublikos, Čado, Kenijos, Liberijos, Nigerio, Nigerijos, Senegalo, Šri Lankos ir Ugandos pateiktą ir Afrikinių dramblių apsaugos koalicijos paremtą pasiūlymą I priede išvardyti visas afrikinių dramblių populiacijas, nes tai supaprastintų tarptautinio draudimo prekiauti dramblio kaulu įgyvendinimą, o pasauliui būtų išsiųsta aiški žinia apie visuotinį ryžtą neleisti afrikiniams drambliams išnykti;

50.

ragina ES ir visas šalis išlaikyti dabartinį moratoriumą, taigi prieštarauti Namibijos ir Zimbabvės pasiūlymams dėl prekybos dramblio kaulu, kuriais norima pašalinti prekybos apribojimus, susijusius su II priedo sąrašo, kuriame išvardytos tų šalių dramblių populiacijos, pastabomis;

51.

pastebi, kad pastangos pagal CITES mažinti brakonieriavimą ir neteisėtą prekybą leidžiant parduoti teisėtai gautą dramblio kaulą žlugo ir kad neteisėta prekyba dramblio kaulu gerokai suintensyvėjo; ragina atitinkamas šalis toliau dėti pastangas pagal Nacionalinį dramblio kaulo veiksmų planą; remia dramblio kaulo atsargų valdymo ir naikinimo priemones;

52.

primena savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl nusikaltimų laukinei gamtai (6) pateiktą raginimą visoms 28 valstybėms narėms nustatyti viso ilčių, neapdirbto dramblio kaulo ir apdirbto dramblio kaulo produktų komercinio importo, eksporto, pardavimo ir įsigijimo vidaus rinkoje moratoriumą, kol brakonieriavimas nebekels grėsmės laukinių dramblių populiacijoms; pažymi, kad Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Austrija, Švedija, Čekijos Respublika, Slovakija ir Danija jau nusprendė neišduoti jokių leidimų eksportuoti iki konvencijos pasirašymo sukauptą neapdirbtą dramblio kaulą; todėl ragina ES ir jos valstybes nares uždrausti dramblio kaulo eksportą ir importą ir uždrausti bet kokį dramblio kaulo pardavimą ir įsigijimą ES;

Baltasis raganosis

53.

apgailestauja dėl Svazilando pasiūlymo legalizuoti prekybą šios šalies baltųjų raganosių populiacijos (Ceratotherium simum) raganosių ragais, nes taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos prekybą brakonieriaujant sumedžiotų raganosių ragais paversti teisėta prekyba, būtų sumenkintos dabartinės pastangos mažinti paklausą ir susilpninti vidaus prekybos draudimai vartojimo rinkose, tai taip pat galėtų pakurstyti neteisėtai žudyti raganosius Afrikoje ir Azijoje; primygtinai ragina ES ir visas šalis prieštarauti šiam pasiūlymui ir atitinkamai ragina Svazilandą atšaukti savo pasiūlymą;

Afrikos liūtai

54.

pažymi, kad tarptautinė prekyba liūtų produktais gerokai suintensyvėjo, nors per 21 metus Afrikos liūtų (Panthera leo) populiacijos drastiškai sumažėjo 43 proc. ir neseniai jie išnaikinti 12 Afrikos valstybių; primygtinai ragina ES ir visas šalis paremti Nigerio, Čado, Dramblio Kaulo Kranto, Gabono, Gvinėjos, Malio, Mauritanijos, Nigerijos, Ruandos ir Togo pasiūlymą visas Afrikos liūtų populiacijas įtraukti į CITES I priedą;

Skujuočiai

55.

pažymi, kad skujuočiai yra žinduoliai, kurių neteisėta prekyba pasaulyje yra didžiausia tiek dėl jų mėsos, tiek dėl tradicinėje medicinoje naudojamų žvynų, todėl visų aštuonių rūšių skujuočiams (Manis crassicaudata, M. tetradactyla, M. tricuspis, M. gigantea, M. temminckii, M. javanica, M. pentadactyla, M. culionensis) yra iškilęs pavojus išnykti; todėl sveikina įvairius pasiūlymus dėl visų Azijos ir Afrikos skujuočių rūšių perkėlimo į CITES I priedą;

Tigrai ir kitos Azijos didžiosios katės

56.

primygtinai ragina ES ir visas šalis pritarti CITES nuolatinio komiteto pasiūlytų sprendimų, kuriais nustatomos griežtos tigrų auginimo ūkiuose ir prekybos nelaisvėje auginamais tigrais ir jų produktais sąlygos, priėmimui, taip pat Indijos pateiktam pasiūlymui, kuriuo šalys raginamos dalytis konfiskuotų tigrų egzempliorių ir jų produktų nuotraukomis, kurios padėtų teisėsaugos institucijoms pagal unikalų dryžuotumą identifikuoti konkrečius tigrus; ragina ES apsvarstyti galimybę skirti lėšų šių sprendimų įgyvendinimui ir ragina 17-ojoje CITES šalių konferencijoje priimti sprendimą uždaryti tigrų ūkius ir nutraukti prekybą nelaisvėje užaugintų tigrų dalimis ir produktais;

Gyvūnų augintinių, kuriais prekiaujama, rūšys

57.

pastebi, kad tarptautiniu mastu ir ES auga egzotinių gyvūnų augintinių rinka ir kad pateikta daug pasiūlymų įtraukti į sąrašus roplius, varliagyvius, paukščius, žuvis ir žinduolius, kuriems kelia grėsmę tarptautinė prekyba gyvūnais augintiniais; ragina visas šalis paremti šiuos pasiūlymus, kad būtų užtikrinta geresnė šių nykstančių rūšių apsauga nuo naudojimo prekybai gyvūnais augintiniais;

58.

ragina ES valstybes nares sudaryti nedraudžiamų egzotinių gyvūnų, kuriuos galima laikyti kaip gyvūnus augintinius, sąrašą;

Agarmedis ir dalbergija

59.

pripažįsta, kad neteisėtas kirtimas yra vienas destruktyviausių nusikaltimų laukinei gamtai, nes kelia grėsmę ne tik pavienėms rūšims, bet ištisiems arealams, o dalbergijos (Dalbergia spp.) paklausa Azijos rinkose ir toliau auga; ragina ES ir visas šalis paremti Argentinos, Brazilijos, Gvatemalos ir Kenijos pasiūlymą dalbergijų gentį, išskyrus rūšis, įtrauktas į I priedą, įtraukti į CITES II priedą, nes tai būtų labai svarbus indėlis stengiantis sustabdyti netvarią prekybą dalbergija;

60.

pažymi, kad dėl dabartinių CITES reikalavimų išimčių galima eksportuoti agarmedžio ((Aquilaria spp. ir Gyrinops spp.) dervos miltelius kaip ekstrakcijos miltelius, o kitus produktus prieš eksportą supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes ir taip išvengti importo taisyklių; todėl ragina ES ir visas šalis paremti Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlymą iš dalies pakeisti pastabą, kad būtų išvengta prekybos šia labai vertinga kvapnia mediena reguliavimo spragų;

Kitos rūšys

61.

primygtinai ragina ES ir visas šalis:

—	paremti Peru pasiūlymą iš dalies pakeisti II priedo pastabą dėl vikunijų (Vicugna vicugna), nes taip bus konsoliduoti ženklinimo reikalavimai, taikomi tarptautinei prekybai šios rūšies gyvūnais;

—	pritarti nautilų (Nautilidae spp.) įtraukimui į II priedą, kaip pasiūlė Fidžis, Indija, Palau ir Jungtinės Amerikos Valstijos, atsižvelgiant į tai, kad tarptautinė prekyba nautilų geldelėmis kaip juvelyriniais ir dekoratyviniais gaminiais kelia didelę grėsmę šioms biologiškai pažeidžiamoms rūšims;

—	prieštarauti Kanados pasiūlymui sakalus keleivius (Falco peregrinus) perkelti iš I į II priedą, nes tai gali paskatinti aktyvią neteisėtą prekybą šios rūšies gyvūnais;

62.

primena, kad trumparagė baronija (Pterapogon kauderni) įtraukta į IUCN nykstančių rūšių sąrašą ir kad didelė dalis šios rūšies gyvūnų parasta, įskaitant kelias visas populiacijas, dėl vis dar didelės paklausos, susijusios su akvariumams skirta prekyba, o jos pagrindinės paskirties šalys yra Europos Sąjunga ir JAV; todėl ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pritarti trumparagės baronijos įtraukimui į I priedą, o ne į II priedą;

63.

pažymi, kad išsiplėtė tarptautinė prekyba neapdirbtais ir apdirbtais koralais, o brangiųjų koralų paklausa rinkoje išaugo ir kelia grėsmę brangiųjų koralų išlikimui; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir visas šalis paremti JAV pateikto pranešimo dėl tarptautinės prekybos brangiaisiais koralais priėmimą;

o o

64.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, CITES šalims ir CITES sekretoriatui.

(1) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/ 2016/570008/IPOL_STU(2016)570008_EN.pdf

(2) http://ec.europa.eu/environment/cites/pdf/ cop17/Res%20sponsored%20delegate%20project.pdf

(3) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/314

(4) Tarptautinį kovos su nusikaltimais laukinei gamtai konsorciumą sudaro INTERPOL, CITES sekretoriatas, Pasaulinė muitinių organizacija, JT Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos tarnyba (UNODC) ir Pasaulio bankas.

(5) 2015 m. gegužės mėn. įvykdyta bendra tarptautinė policijos ir muitinės operacija.

(6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0031.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/145

P8_TA(2016)0357

Pašto paslaugų direktyvos taikymas

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo (2016/2010(INI))

(2018/C 204/18)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 ir 56 straipsnius dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į SESV 101 ir 102 straipsnius dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių,

—	atsižvelgdamas į SESV 14 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų,

—	atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (1) su pakeitimais, padarytais direktyvomis 2002/39/EB ir 2008/6/EB (toliau – Pašto paslaugų direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos sprendimą dėl Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės įsteigimo (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (3),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (4),

—

—	atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 17 d. Komisijos ataskaitą dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo (COM(2015)0568) ir į pridedamą tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0207),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios siuntinių pristatymo rinkos sukūrimo veiksmų planas. Pasitikėjimo pristatymo paslaugomis didinimas ir pardavimo internetu skatinimas“ (COM(2013)0886),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Komisijos žaliąją knygą „Integruota siuntinių pristatymo rinka ES e. prekybos augimui paskatinti“ (COM(2012)0698),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (COM(2011)0942),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl integruotos siuntinių pristatymo rinkos ES e. prekybos augimui paskatinti (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto (8),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetų nuomones (A8–0254/2016),

kadangi pašto rinka vis dar yra ekonomikos sritis, turinti dideles augimo perspektyvas ir kartu susidurianti su didėjančia konkurencija, nors ir remiantis Europos Komisijos pašto statistikos duomenų baze, 2012–2013 m. ES korespondencijos paslaugų teikimo mastas sumažėjo vidutiniškai 4,85 proc., o tai susiję su per pastaruosius 10 metų sumažėjusiu korespondencijos kiekiu, iš dalies dėl jos pakeitimo elektronine korespondencija;

B.	kadangi, įgyvendinus Pašto paslaugų direktyvą suaktyvėjo konkurencija korespondencijos sektoriaus vidaus rinkose, bet pokyčiai buvo lėti ir neužtikrino galimybių vidaus pašto paslaugų rinkai sukurti, daugelyje valstybių narių šiame sektoriuje vis dar dominuoja universaliųjų paslaugų teikėjai;

C.	kadangi IRT naudojimas nuolat stiprina pašto paslaugų sektorių nes taip suteikiamos inovacijų ir rinkos plėtros galimybės;

D.	kadangi nauji konkurentai didžiausią dėmesį skiria stambiems verslo klientams ir tankiai apgyvendintoms vietovėms;

E.	kadangi siuntinių pristatymo rinka yra itin konkurencingas, novatoriškas ir sparčiai augantis sektorius, kurio augimas 2008–2011 m. siekė 33 proc., ir kadangi kalbant apie jos mastą elektroninė prekyba yra varomoji rinkos augimo jėga;

F.	kadangi dėl plačiai naudojamų nuotoliniu būdu valdomų orlaivių sistemų (bepiločių orlaivių) galimi nauji, greiti, aplinkai nekenkiantys ir veiksmingi siuntinių pristatymo būdai, visų pirma retai apgyvendintose, izoliuotose ir atokiose vietovėse;

G.	kadangi vartotojai ir mažosios įmonės nurodo, kad dėl su siuntinių pristatymu susijusių problemų, visų pirma didelių kainų, jie negali daugiau parduoti arba pirkti kitose valstybėse narėse;

I. Universaliosios paslaugos. Nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo didinimas

pažymi, kad, nors minimalūs universaliųjų paslaugų įsipareigojimų standartai (pašto siuntos – iki 2 kg, siuntiniai – iki 10-20 kg, registruotos ir apdraustos siuntos ir kitos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, kaip antai laikraščių ir periodinių leidinių siuntimas) ES reglamentuojami visų pirma užtikrinant būtinas svarbiausias paslaugas visoje ES teritorijoje neužkertant valstybėms narėms kelio taikyti aukštesnius standartus ir paprastai atitinka vartotojų poreikius, kai kuriuos tikslius reikalavimus, nereglamentuojamus ES lygmeniu, nustato nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI), kurioms pavesta atlikti šią užduotį;

pažymi, kad pagrindinė NRI užduotis – pasiekti bendrą Pašto paslaugų direktyvos tikslą, kad būtų užtikrintas universaliųjų paslaugų teikimas; ragina valstybes nares remti NRI vaidmenį ir nepriklausomumą darbuotojams taikant aukštus profesinės kvalifikacijos kriterijus, sąžiningai ir ne diskriminacine tvarka užtikrinant mokymo galimybes, numatant kadencijos trukmę ir užtikrinant teisinę apsaugą nuo atleidimo iš darbo be priežasties ir atleidžiant pateikti išsamų tokį atleidimą pagrindžiančių priežasčių (pvz., sunkaus įstatymo pažeidimo) sąrašą, kad NRI galėtų neutraliai, skaidriai ir laiku vykdyti su Pašto paslaugų direktyva susijusius įsipareigojimus;

mano, kad bet kokiu NRI vaidmens išplėtimu pagal naują reglamentą siuntinių rinkoje turėtų būti kovojama su pelningiausių maršrutų pasirinkimu vykdant pristatymus ir visiems veiklos vykdytojams turėtų būti nustatomi minimalūs standartai, kad būtų užtikrinta sąžininga ir vienoda konkurencija;

mano, kad įvykdyti nepriklausomumo pareigą galima tik jeigu NRI reguliavimo funkcijos struktūriniu ir funkciniu požiūriu bus atskirtos nuo su pašto paslaugų teikėjo valdymu nuosavybės teise arba jo kontrole susijusios veiklos; mano, kad, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, iš NRI išėjusiems vyresniesiems NRI pareigūnams neturėtų būti leidžiama bent šešis mėnesius dirbti viešųjų pašto paslaugų teikėjui ar kitoms suinteresuotosioms šalims; mano, kad dėl to valstybės narės turėtų priimti teisės aktų nuostatas, pagal kurias būtų leidžiama taikyti sankcijas minėtąją pareigą pažeidžiantiems subjektams;

prašo Komisijos, siekiant didinti tarpvalstybinio pristatymo veiksmingumą ir sąveikumą, sudaryti palankesnes sąlygas NRI tarpusavio bendradarbiavimui ir koordinavimui bei jį stiprinti ir stebėti NRI reglamentavimo veiklą, įskaitant visuotinės svarbos paslaugų teikimą, kad taikant Europos teisę būtų užtikrintas vienodas požiūris ir suderinta ES pašto rinka;

primena, kad pagal Pašto paslaugų direktyvą valstybėms narėms suteikiamas reikiamas lankstumas norint atsižvelgti į vietos ypatumus ir užtikrinti ilgalaikį universaliųjų paslaugų teikimo stabilumą, kartu patenkinant naudotojų poreikius ir prisitaikant prie techninės, ekonominės ir socialinės aplinkos pokyčių;

atkreipia dėmesį į Komisijos patvirtinimą, kad Pašto paslaugų direktyvoje nereikalaujama jokios konkrečios universaliųjų paslaugų teikėjų nuosavybės struktūros; laikosi nuomonės, kad universaliųjų paslaugų teikėjams neturėtų būti kliudoma investuoti ir diegti inovacijas siekiant teikti veiksmingas ir kokybiškas pašto paslaugas;

II. Universaliųjų paslaugų teikimo užtikrinimas ir sąlygų sąžiningai konkurencijai sudarymas. Galimybės gauti paslaugas, paslaugų kokybė ir vartotojų poreikiai

mano, kad šia tendencija siekiama siauresnio universaliųjų paslaugų įsipareigojimo tikslo; ragina skatinti vartotojų pasirinkimą, kad būtų apibrėžtas korespondencijos pristatymas universaliųjų paslaugų įsipareigojimo srityje; todėl pabrėžia, kaip svarbu priimtinomis sąlygomis teikti aukštos kokybės universaliąsias paslaugas užtikrinant, kad kiekvienam ES piliečiui paštas būtų pristatomas ir surenkamas bent penkias dienas per savaitę; pažymi, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos užtikrinti ilgalaikį universaliųjų paslaugų tvarumą ir atsižvelgdamos į savo nacionalinius ypatumus bei konkrečią geografinę padėtį, leidžia tam tikrą lankstumą; primena, kad nors pagal direktyvą leidžiamas tam tikras lankstumas, jo nereikėtų viršyti nacionaliniais teisės aktais;

primena, kad universaliosios paslaugos turi keistis, kad atitiktų techninę, ekonominę ir socialinę aplinką ir naudotojų poreikius, ir kad pagal Pašto paslaugų direktyvą valstybėms narėms suteikiamas reikiamas lankstumas norint atsižvelgti į vietos ypatumus ir užtikrinti ilgalaikį universaliųjų paslaugų stabilumą;

10.

mano, kad siuntų pristatymo universaliųjų paslaugų geografinė aprėptis ir prieiga prie jų gali ir turi būti pagerintos, ypač neįgaliems, riboto judumo ir esantiems atokiose vietovėse piliečiams; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybes be kliūčių naudotis pašto paslaugomis, taip pat užtikrinti Pašto paslaugų direktyvos suderinamumą su Prieinamumo aktu;

11.

pažymi, kad daugelyje valstybių narių sumažėjęs korespondencijos kiekis vis labiau apsunkina universaliųjų paslaugų teikimą; pripažįsta, kad daugelis paskirtųjų universaliųjų paslaugų teikėjų universaliųjų paslaugų teikimą turi finansuoti iš su universaliosiomis paslaugomis nesusijusios komercinės veiklos pajamų, pavyzdžiui, finansinių paslaugų ar siuntų pristatymo;

12.

pažymi, kad pašto sektoriuje yra daugybė nesąžiningos konkurencijos atvejų, ir ragina atsakingą valdžios instituciją skirti sankcijas už visus nusižengimus;

13.

ragina valstybes nares ir Komisiją stebėti pašto paslaugų, kaip viešųjų paslaugų, teikimą siekiant užtikrinti, kad kompensacijos už viešąsias paslaugas būtų teikiamos proporcingai, skaidriai ir sąžiningai;

14.

pabrėžia, kaip svarbu, kad universaliųjų paslaugų įsipareigojimo aprėpties kainos būtų prieinamos ir visiems vartotojams būtų suteikta galimybė naudotis teikiamomis paslaugomis; primena, kad NRI turi aiškiai apibrėžti korespondencijos vieneto įperkamumą ir valstybės narės gali toliau teikti arba įvesti nemokamas pašto paslaugas akliems ir silpnaregiams asmenims;

15.

ragina valstybes nares išsaugoti teritorinę ir socialinę sanglaudą ir susijusius kokybės reikalavimus ir pažymi, kad valstybės narės, taikydamos Direktyvoje 97/67/EB numatytą lankstumą, jau gali pritaikyti kai kuriuos konkrečius ypatumus, kad patenkintų vietos paklausą; pripažįsta, kad pašto tinklai ir paslaugos yra itin svarbūs ES piliečiams; ragina valstybes nares išskirtinais atvejais skaidriai, nediskriminuojant, tinkamai ir laikantis ES konkurencijos politikos naudotis valstybės pagalbos priemonėmis ir užtikrinti, kad klientai ir toliau turėtų galimybę naudotis pašto paslaugomis, prireikus, vienoje pašto paslaugų teikimo vietoje užtikrinant minimalų teikiamų paslaugų skaičių; ragina Komisiją užtikrinti, kad kompensacijų fondai būtų proporcingi ir viešojo pirkimo procedūros būtų skaidrios ir sąžiningos;

16.

prašo valstybių narių užtikrinti, kad rinkos atvėrimas ir toliau būtų naudingas visiems naudotojams, ypač vartotojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, atidžiai prižiūrint rinkos pokyčius; ragina toliau spręsti paslaugų spartumo, pasirinkimo ir patikimumo gerinimo klausimą;

17.

ragina Komisiją pagerinti dabartinę universaliųjų paslaugų apibrėžtį siekiant nustatyti minimalų vartotojams teikiamų paslaugų lygį, kad universaliųjų paslaugų įsipareigojimai atitiktų besikeičiančias rinkas, kad būtų atsižvelgta į rinkos pokyčius įvairiose valstybėse narėse ir būtų skatinamas ekonomikos augimas bei socialinė sanglauda; tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į kiekvienos rinkos konkrečius suvaržymus, reikėtų veiklos vykdytojams, teikiantiems universaliąsias paslaugas, suteikti tam tikro lankstumo; ragina valstybes nares remiantis dabartine direktyva nustatyti licencijų išdavimo tvarką ir toliau derinti licencijų išdavimo ir (arba) pranešimų teikimo tvarką, kad vidaus rinkoje būtų galima mažinti nepagrįstas kliūtis nesukuriant jokios papildomos administracinės naštos;

18.

pabrėžia, kad lengvai prieinamos ir įperkamos taikinimo procedūros nustatymas suteikia įdomių galimybių ginčų atvejais pasiekti greitus ir trumpalaikius sprendimus tiek veiklos vykdytojams, tiek vartotojams; ragina Komisiją priimti teisės aktus dėl pašto paslaugų vartotojų teisių;

19.

ragina Komisiją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgti į skaitmeninimą ir jo teikiamas galimybes, valstybių narių ypatumus ir bendras pašto bei siuntinių rinkos raidos tendencijas;

20.

primena, kad pašto paslaugos turi būti atleidžiamos nuo PVM taip, kad atsirastų kuo mažiau ankstesnių monopolijų ir naujų rinkos dalyvių konkurencijos iškraipymų kartu užtikrinant ilgalaikį universaliųjų paslaugų įsipareigojimo stabilumą siekiant, kad visi paslaugų teikėjai toliau galėtų teikti pašto paslaugas visoje Europoje; pastebi, kad nuo PVM atleidus tik rinkos senbuvius, teikiančius ne universalias paslaugas, ir reikalaujant, kad kiti paslaugų teikėjai mokėtų PVM, būtų sukurta didelė kliūtis konkurencijos vystymuisi rinkoje;

21.

ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas tiek tradicinio pašto paslaugų, tiek sparčiai besiplečiančių siuntinių pristatymo tiekėjams ir įsitvirtinusiems bei naujiems pašto operatoriams; siūlo, kad Komisija turėtų teisę įvertinti, ar konkurso procedūros sudaro nesąžiningą naštą;

22.

ragina valstybes nares atsižvelgti į tai, kad anksčiau įsitvirtinę operatoriai naujų operatorių atžvilgiu neturi nei atsidurti palankesnėje padėtyje dėl valstybės paramos, nei nepalankesnėje padėtyje dėl jų viešųjų paslaugų įsipareigojimo ar ankstesnių mokesčių;

23.

mano, kad konkurencija ir rinka yra inovacijų ir papildomos vertės paslaugų vystymosi varomoji jėga ir prašo Komisijos atsižvelgiant į proporcingumo ir ekonominio pagrindimo principus remti inovacijas šiame sektoriuje, kad būtų skatinamos pridėtinės vertės paslaugos, susijusios su, pavyzdžiui, sekimu ir stebėjimu, surinkimo ir (arba) pristatymo vieta, galimybe pasirinkti pristatymo laiką, tinkamomis grąžinimo procedūromis ir prieiga prie lengvai taikomų skundo procedūrų; pripažįsta pašto veiklos vykdytojų šioje srityje jau atliktą darbą ir skirtas investicijas;

24.

ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybių narių paramą universaliųjų paslaugų įsipareigojimams ir kitiems pašto paslaugų teikėjų ankstesniems mokesčiams, laikantis pagrindinio visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms teikiamos valstybės pagalbos kontrolės taisyklių rinkinio (2012 m. „Visuotinės ekonominės svarbos paslaugų sistema“);

25.

mano, kad, siekiant pagerinti Europos pašto sektoriaus sąveikumą ir paslaugų kokybę, pašto paslaugų kokybę reikėtų vertinti atsižvelgiant į direktyvoje nustatytus standartus ir jos turėtų tenkinti vartotojų poreikius;

26.

pažymi, kad Europos pašto operatoriai investavo į savo tinklų sujungiamumo atnaujinimą ir pradėjo teikti novatoriškas, vartotojams bei e. mažmeninėms MVĮ patogias naudoti paslaugas; mano, kad šias investicijas reikėtų saugoti taikant sąžiningo prieinamumo sąlygas;

27.

dar kartą tvirtina, kad remia Pašto naudotojų forumą, kurį 2011 m. įsteigė Komisija ir kurio tikslas – palengvinti pašto paslaugų naudotojų, ūkinės veiklos vykdytojų, profesinių sąjungų ir kitų suinteresuotųjų asmenų diskusijas įvairiais klausimais, įskaitant apie faktinį galutinių naudotojų pasitenkinimo lygį, verslo naudotojų reikalavimus ir kaip gerinti e. verslo diegimą; mano, kad Forumas labai naudingas ir turėtų rinktis reguliariai siekiant nustatyti galimus sprendimus, kaip pagerinti pašto ir siuntų pristatymo paslaugų tiekimą;

III. Tarpvalstybinis aspektas ir elektroninė prekyba

28.

prašo valstybių narių užtikrinti pašto tinklų sąveikumą ir tobulinimą, taip pat jeigu yra keletas universaliųjų paslaugų teikėjų, – neleisti atsirasti pašto siuntų vežimo kliūtims ir leisti mažosioms ir vidutinėms įmonėms naudotis finansiškai patraukliomis tarpvalstybinio pristatymo paslaugomis didinant pašto operatoriams taikomų tarifų skaidrumą;

29.

mano, kad siuntinių pristatymo sektorius yra itin konkurencingas, novatoriškas ir sparčiai augantis; pažymi, kad įperkamos ir patikimos siuntų pristatymo paslaugos yra svarbios naudojantis bendrąja skaitmenine rinka; primena, kad atvėrus šį sektorių konkurencijai pagerėjo pridėtinės vertės paslaugų, susijusių su, pavyzdžiui, siuntos sekimu ir stebėjimu, surinkimo ir (arba) pristatymo vieta, galimybe pasirinkti pristatymo laiką ir tinkamomis grąžinimo procedūromis, kokybė; todėl mano, kad bet kokios naujos siuntinių pristatymo rinkos taisyklės turi būti proporcingos ir grindžiamos patikimais ekonominiais įrodymais;

30.

šiuo klausimu pažymi, kad reikia apsvarstyti visus naujųjų technologijų, taip pat bepiločių orlaivių, siūlomus privalumus, nes jos gali palengvinti paslaugų teikimą, visų pirma retai apgyvendintose, izoliuotose ir atokiose vietovėse, taip pat atsižvelgiant į saugumo aspektus ir aplinkosauginį tvarumą;

31.

mano, kad nepagrįstas reglamentavimas ir nereikalingas biurokratizmas neturėtų kenkti labai konkurencingos, inovatyvios ir greitai augančios siuntų rinkos dinamikai;

32.

ragina Komisiją plėtoti siuntinių rinkos priežiūrą, esant poreikiui taikant veikla grindžiamą požiūrį, taip pat nekenkiant nacionalinių NRI kompetencijai skatinti tarpvalstybinių tarifų prieinamumą ir nustatyti antikonkurencinių bei monopolistinių veiksmų atvejus; ragina didinti tarifų skaidrumą ir paslaugų prieinamumą, ypač mažmeniniams klientams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

33.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl skaidraus ir nediskriminacinio tarpvalstybinio visų tinklo elementų, susijusių pašto tinklų galimybių, atitinkamų paslaugų ir informacinių sistemų prieinamumo trečiosioms šalims; mano, kad veiksmingas infrastruktūros naudojimas universaliųjų paslaugų teikėjams galėtų suteikti ekonominės naudos ir padidinti tarpvalstybinio pristatymo konkurenciją;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti daugiau duomenų apie siuntinių pristatymo rinką, kad būtų galima geriau įvertinti šio ekonomikos sektoriaus plėtrą ir jo struktūrinį vystymąsi;

35.

pabrėžia, kaip svarbu gerinti paslaugų kokybę ir vartotojų teisių apsaugą, kad būtų pasiektas tinkamas vartotojų pasitikėjimo lygis; mano, kad didesnis kainų, pristatymo galimybių ir būdų skaidrumas ir kokybė, geresnis paslaugų teikimas (greitis, geografinė aprėptis ir problemų, susijusių su vėlavimu pristatyti siuntinius ir sugadintais arba pamestais siuntiniais sprendimas), taip pat pasitikėjimo ženklai galėtų padėti išspręsti nepakankamo pasitikėjimo problemą;

36.

prašo valstybių narių ir Komisijos didinti viešosios kainodaros sąlygų skaidrumą ir gerinti teikiamas paslaugas (pristatymo galimybės, galutinis pristatymas, patikimumas), ypač kai kalbama apie elektroninę prekybą; prašo atlikti skaidrumo patikras kai kainos nėra kontroliuojamos konkurencija arba yra nepagrįstai didelės; pabrėžia vidaus ir tarpvalstybinio pristatymo paslaugų kainos skirtumo sumažinimo svarbą ir remia priemones, kuriomis didinamas vartotojų informuotumas ir galimybė palyginti vidaus ir tarpvalstybinių pristatymo paslaugų kainų struktūrą; ragina NRI įvertinti kai kurių tarpvalstybinių maršrutų kainų prieinamumą ypatingą dėmesį atkreipiant į didelius kainų skirtumus;

37.

ragina Komisiją skatinti įgyvendinti elektroninės prekybos ir tarpvalstybinio siuntinių pristatymo strategiją; siūlo skatinti pristatymo grandinės sąveikumą ir plėtoti viešai prieinamą e. mažmenininkų geriausią patirtį;

38.

pabrėžia, kad skundų valdymo ir ginčų sprendimo mechanizmai turi būti paprasti, veiksmingi ir veikti tarpvalstybiniu lygmeniu; pabrėžia, kad Direktyva dėl alternatyvaus ginčų sprendimo ir Reglamentu (ES) Nr. 524/2013 sukurta elektroninio vartotojų ginčų sprendimo platforma gali padėti vartotojams ir įmonėms atliekantiems tarpvalstybinius sandorius; yra susirūpinęs, kad nepaisant to, jog perkėlimo terminas yra 2015 m. liepos mėn. tik 24 valstybės narės perkėlė Direktyvą dėl alternatyvaus ginčų sprendimo į savo teisę ir todėl milijonai Europos piliečių negali pasinaudoti veiksmingu teisių gynimo mechanizmu; mano, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra galėtų būti naudinga priemonė vartotojams ir verslo subjektams vykdantiems tarpvalstybinius sandorius; ragina, prireikus, pašto paslaugų srityje įvertinti galimybę sukurti papildomus vartotojams padarytos žalos atlyginimo mechanizmus;

39.

ragina valstybes nares didinti siuntinių išsiuntimo ir surinkimo procesų sąveikumą ir taip padėti mažinti sąnaudas, taip pat parengti Europos integruotų sekimo sistemų standartus; palankiai vertina sektoriaus pasiektą pažangą teikiant paslaugas vartotojams ir MVĮ, tarpvalstybiniu mastu didinant sąveikumą, stebėjimo ir sekimo sistemas; ragina numatyti atviras priemones ir paslaugų kokybės rodiklius, kad vartotojai galėtų palyginti įvairių paslaugų teikėjų pasiūlymus; teigiamai vertina pažangą, kuri patvirtina Europos Parlamento remiamą ir pageidaujamą požiūrį į rinką; ragina kurti pristatymo paslaugų teikėjų ir vartotojų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija platformas taip siekiant vartotojams suteikti didesnį pristatymo galimybių ir grąžinimo sprendimų pasirinkimą;

40.

ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti, kaip tarpvalstybinio siuntinių pristatymo paslaugos teikiamos laikantis įvairių taisyklių, nustatytų tiek tarptautiniais prekybos susitarimais (pavyzdžiui, Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) taisyklėmis), tiek ES teisės aktais (pavyzdžiui, Sąjungos muitinės kodeksu), ypač universaliųjų paslaugų įsipareigojimais, kuriais gali būti piktnaudžiaujama ir dėl kurių gali būti iškraipoma rinka; ragina Europos Sąjungą siekti tapti Pasaulinės pašto sąjungos nare, kad būtų sukurtas visiškai integruotas Europos pašto sektorius;

41.

pritaria principui, kad reikia rinkti statistinius duomenis, susijusius su siuntų pristatymo rinka, kad būtų aiškiau, kas yra pagrindiniai rinkos dalyviai, kokia konkurencinė struktūra ir kokie rinkos pokyčiai;

IV. Socialinis aspektas. Užimtumo didinimas

42.

ragina valstybes nares visiems pašto paslaugų sektoriaus darbuotojams užtikrinti deramas darbo sąlygas, įskaitant reikiamą sveikatos apsaugos ir saugumo darbo vietoje lygį, nepaisant juos įdarbinusios įmonės dydžio, tipo, darbo vietos ar bazinės sutarties; pabrėžia darbuotojų saugos ir sveikatos svarbą, ypač atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir didelį pašto paslaugų sektoriaus darbuotojų judumą; palankiai vertina Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) bendradarbiavimą su sektoriaus socialiniais partneriais kampanijoje „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas“;

43.

pažymi, kad pastaraisiais metais pašto paslaugų sektoriuje dėl technologijų pažangos ir skaitmeninimo įvyko didelių pokyčių ir kad pašto paslaugų modernizavimas ir įvairinimas daro didelį poveikį darbo sąlygoms ir užimtumui šiame sektoriuje;

44.

pažymi, kad pašto sektoriaus liberalizavimas kai kuriose valstybėse narėse paskatino didelius universaliųjų paslaugų teikėjų ir konkuruojančių įmonių, teikiančių konkrečias pašto paslaugas, darbo sąlygų ir darbo užmokesčio skirtumus; mano, kad dėl padidėjusios konkurencijos neturėtų atsirasti neteisėtos socialinės praktikos atvejų arba pablogėti darbo sąlygos;

45.

atkreipia dėmesį, kad pašto bendrovėms atradus galimybių naujoviškai vystyti ir plėsti savo veiklą, ypač periferijoje, tai taip pat prisidėtų prie darbo vietų kūrimo;

46.

pažymi, kad sektoriuje išaugo ne visą darbo dieną dirbančių asmenų, per laikinojo darbo agentūras įdarbintų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius ir kad bendrai linkstama sudaryti lankstesnes darbo sutartis, kuriomis tam tikromis aplinkybėmis sukuriamos darbo sąlygos be garantijų ir darbuotojams neužtikrinama derama apsauga; palankiai vertina naujų darbo laiko modelių, sudarančių geresnes galimybes darbuotojams, pavyzdžiui, suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą, darbo metu kelti savo profesinę kvalifikaciją ar rasti galimybių dirbti ne visą darbo dieną, kūrimą; nurodo, kad naujomis, lanksčiomis darbo sutartimis turi būti išvengta galimo pavojaus, kad darbuotojai bus pernelyg apkraunami arba kad jiems bus mokamas darbo neatitinkantis atlyginimas; taigi pabrėžia, kad, viena vertus, darbo rinka turi būti lanksti, kita vertus, būtina darbuotojų ekonominė ir socialinė apsauga; pabrėžia, kad dėl žemesnių darbo sąlygų ir užimtumo standartų sumažėjusios darbo sąnaudos neturėtų būti laikomos lankstumu; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti stebėseną tam, kad būtų sprendžiama tariamai savarankiškai dirbančių asmenų problema pašto paslaugų sektoriuje; apskritai ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo sutarčių lankstumas neturėtų neigiamos įtakos darbuotojams;

47.

palankiai vertina svarbų vaidmenį, kurį atliko profesinės sąjungos, daugelyje valstybių narių bendradarbiaudamos su universaliųjų paslaugų teikėjais, siekiant užtikrinti pokyčių pašto paslaugų sektoriuje socialinį tvarumą; atkreipia dėmesį į stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių svarbą pašto sektoriuje, oficialiai įteisintą socialinį dialogą ir darbuotojų dalyvavimą įmonės reikaluose;

48.

pabrėžia, kad svarbu stebėti privalomo vairavimo ir poilsio laiko, taip pat darbo valandų reikalavimų laikymąsi pašto sektoriuje; mano, kad stebėsena turėtų būti vykdoma naudojantis transporto priemonėse įdiegtais skaitmeniniais kontrolės prietaisais; primena, kad Reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų netaikomas transporto priemonėms, kurios lengvesnės nei 3,5 tonos; dėl šios priežasties ragina sustiprinti kontrolę, susijusią su darbo ir poilsio laiku; primena, kad visos užduotys, susijusios su darbuotojų veikla, turi būti laikomos darbo laiku; pabrėžia, kad taip pat svarbu, jog stebėsena atitiktų ES ir nacionalinius teisės aktus, susijusius su sveikatos apsauga ir sauga darbe, įskaitant visų su pašto pristatymais susijusių žmonių sąlygas transporto priemonėse, nepriklausomai nuo jų, kaip savarankiškai dirbančių asmenų, subrangovų, laikinųjų darbuotojų ar pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų, užimtumo statuso;

49.

mano, kad būtina užtikrinti laisvosios konkurencijos, vartotojų poreikių, universaliųjų paslaugų tvarumo ir jų finansavimo bei darbo vietų išsaugojimo pusiausvyrą;

50.

yra susirūpinęs dėl bandymų apeiti dabartinius minimalaus darbo užmokesčio reikalavimus taip didinant darbo krūvį, kad darbo neįmanoma atlikti per apmokamas darbo valandas;

51.

teigiamai vertina esminį Socialinio dialogo pašto sektoriuje komiteto darbą ir atkreipia dėmesį į Europos socialinių partnerių pradėtą įgyvendinti projektą pavadinimu „Socialinių partnerių vykdomas demografinių iššūkių valdymas ir tvarių sprendimų paieška pašto paslaugų sektoriuje“ (angl.„Managing demographic challenges and finding sustainable Solutions by the social partners in the postal sector“);

52.

ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti daugiau duomenų apie darbo jėgos mastą ir darbo sąlygas pašto paslaugų sektoriuje, kad būtų galima geriau įvertinti tikrąją padėtį visiškai atvėrus rinkas ir veiksmingai reaguoti į pokyčius bei spręsti galimas problemas; ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti naujas automatinio pašto pristatymo priemones ir jų poveikį darbo sąlygoms ir užimtumui ir prireikus įvertinti, ar reikia modernizuoti socialinius ir užimtumo teisės aktus kad nebūtų atsiliekama nuo pokyčių pašto sektoriuje; taip pat ragina socialinius partnerius, jei reikia, atnaujinti kolektyvines sutartis, kad būtų užtikrinti aukšti darbo ir užimtumo standartai;

o o

53.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 15, 1998 1 21, p. 14.

(2) OL C 217, 2010 8 11, p. 7.

(3) OL L 165, 2013 6 18, p. 63.

(4) OL L 165, 2013 6 18, p. 1.

(5) OL L 304, 2011 11 22, p. 64.

(6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0067.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/153

P8_TA(2016)0358

MVĮ galimybės gauti finansavimą ir MVĮ finansavimo įvairovės didinimas kapitalo rinkų sąjungoje

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą ir MVĮ finansavimo įvairumo didinimo kapitalo rinkų sąjungoje (2016/2032(INI))

(2018/C 204/19)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“ (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl šeimos verslo įmonių Europoje (9),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. diskusiją dėl klausimų, į kuriuos atsakoma žodžiu, pateiktų PPE, S&D, ECR, ALDE ir GUE/NGL grupių dėl MVĮ rėmimo koeficiento peržiūros (10),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“ (COM(2015)0468),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015)0550),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gairių (11),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (12),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbtą 2015 m. balandžio – rugsėjo mėn. euro zonos įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto paskelbtą antrą konsultacinį dokumentą dėl standartizuoto kredito rizikos vertinimo metodo pakeitimų,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 18 d. Komisijos ataskaitą dėl 2002 m. liepos 19 d. Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo vertinimo (COM(2015)0301),

—	atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Sutelktinis finansavimas ES kapitalo rinkų sąjungoje“ (SWD(2016)0154),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (13),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. Europos Centrinio Banko mėnesinį biuletenį (14),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Kovos su mokesčiu vengimu dokumentų rinkinys. Tolesnės pastangos užtikrinti veiksmingą apmokestinimą ir didesnį mokesčių skaidrumą ES“ (COM(2016)0023),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą (COM(2015)0583),

—	atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos (EBA) ataskaitą dėl MVĮ ir MVĮ rėmimo koeficiento (15),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai siekiant darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmuo remiant Investicijų planą Europai“ (COM(2015)0361),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos 2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaitą (COM(2015)0691),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0222/2016),

kadangi mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms Europos ekonomikoje tenka svarbus vaidmuo užtikrinant užimtumą ir augimą – 2014 m. ES ne finansų verslo sektoriuje MVĮ buvo įdarbinta 67 proc. visų darbuotojų, sukuriama 71,4 proc. naujų darbo vietų bei 58 proc. pridėtinės vertės (16);

B.	kadangi šiuo metu Sąjungos teisės aktuose nėra pateikta bendros aiškios MVĮ apibrėžties, išskyrus pagal Apskaitos direktyvą nustatytas kategorijas „mažosios įmonės“ ir „vidutinės įmonės“;

kadangi Europos MVĮ labai įvairios ir tarp jų esama daugybės mikroįmonių, neretai veiklą vykdančių tradiciniuose sektoriuose, taip pat vis daugiau naujų startuolių ir sparčiai augančių novatoriškų įmonių; kadangi taikant šiuos verslo modelius susiduriama su skirtingomis problemomis ir todėl jų finansiniai poreikiai nevienodi;

D.	kadangi dauguma Europos MVĮ daugiausia veikia nacionaliniu lygmeniu; kadangi palyginti nedaug MVĮ dalyvauja tarpvalstybinėje veikloje ES ir menka mažuma jų eksportuoja už Sąjungos ribų;

E.	kadangi 77 proc. šiuo metu dar negrąžinto finansavimo MVĮ Europoje suteikė bankai (17);

kadangi MVĮ finansavimas turėtų teikiamas iš kuo įvairesnių šaltinių, siekiant užtikrinti optimalias MVĮ galimybes gauti finansavimą visais įmonės vystymosi etapais; kadangi tai apima ir tinkamą visų finansavimo šaltinių (pavyzdžiui, bankų finansavimo, kapitalo rinkos finansavimo, paprastųjų vekselių, išperkamosios nuomos, sutelktinio finansavimo, rizikos kapitalo, tarpusavio skolinimą (angl. peer-to-peer lending) ir kt.) reglamentavimo aplinką;

G.	kadangi instituciniai investuotojai, pavyzdžiui, draudimo bendrovės, svariai prisideda prie MVĮ finansavimo perkeldami ir pertvarkydami riziką;

kadangi savo 2016 m. kovo mėn. ataskaitoje dėl MVĮ ir MVĮ rėmimo koeficiento EBA nustatė, kad nėra įrodymų, jog MVĮ rėmimo koeficientas suteikė papildomas paskatas skolinti MVĮ, o ne didelėms bendrovėms; kadangi EBA vis dėlto pripažino, kad gali būti per anksti daryti tvirtas išvadas, atsižvelgiant į jos vertinimo trūkumus, visų pirma turimų duomenų trūkumus, taip pat tai, kad MVĮ rėmimo koeficientas palyginti neseniai nustatytas, kad papildomi pokyčiai galėjo trukdyti nustatyti MVĮ rėmimo koeficiento poveikį ir kad kontrolinės grupės funkcijai buvo naudojamos didelės bendrovės; kadangi EBA, kita vertus, nustatė, kad apskritai geriau kapitalizuoti bankai daugiau skolina MVĮ ir kad labiau tikėtina, jog kredito trūkumą patirs mažesnės ir neseniai įsteigtos įmonės, o ne didesnės ir senesnės; kadangi EBA taip pat pažymi, kad MVĮ rėmimo koeficientas buvo teisėkūros institucijų nustatytas kaip atsargumo priemonė, kad nebūtų pakenkta paskolų MVĮ teikimui;

I.	kadangi finansavimas mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nepaisant neseniai pastebėto tam tikro pagerėjimo, nukentėjo nuo krizės labiau nei didelių įmonių finansavimas, o MVĮ euro zonoje patyrė ir toliau tam tikru mastu patiria sugriežtintus bankų reikalavimus pateikti užstatą (18);

kadangi nuo pirmosios įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimų (angl. SAFE) serijos euro zonos MVĮ pagrindinis rūpestis tebėra klientų paieška, o galimybės gauti finansavimą vertinamos kaip mažesnė problema; kadangi naujausio tyrimo, paskelbto 2015 m. gruodžio mėn., rezultatai parodė, kad MVĮ galimybės gauti išorės finansavimą įvairiose euro zonos šalyse labai skiriasi; kadangi galimybės gauti finansavimą vis dar kelia didesnį susirūpinimą MVĮ nei didelėms įmonėms;

kadangi nacionaliniai ir regioniniai skatinamojo finansavimo bankai atlieka svarbų vaidmenį skatinant ilgalaikį finansavimą; kadangi jie sustiprino savo veiklą, siekdami atsverti būtiną įsiskolinimo mažinimo procesą komercinės bankininkystės sektoriuje; kadangi jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį vykdant ES finansines priemones, neįtrauktas į Europos strateginių investicijų fondą;

L.	kadangi gerinant MVĮ galimybes gauti finansavimą neturėtų būti silpninami finansiniai standartai ir reguliavimas;

kadangi Šveicarijoje WIR bankas yra papildoma pinigų sistema, kuria naudojasi MVĮ daugiausia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, gamybos, mažmeninės prekybos ir profesinių paslaugų sektoriuose; kadangi WIR sudaro galimybę įmonėms naudotis tarpuskaitos mechanizmu, kuriame jos gali tarpusavyje prekiauti nenaudodamos Šveicarijos frankų; tačiau kadangi WIR dažnai naudojamasi kartu su Šveicarijos franku vykdant dviejų valiutų sandorius; kadangi prekyba WIR sudaro 1–2 proc. Šveicarijos BVP; kadangi WIR pasirodė turintis anticiklinį poveikį BVP, ir dar didesnį poveikį bedarbių skaičiui;

N.	kadangi pranešama, kad 2015 m. balandžio mėn. 2011 m. Pavėluotų mokėjimų direktyvos nuostatos buvo teisingai perkeltos tik 21 iš 28 valstybių narių, nors nustatytas terminas baigėsi dviem metais anksčiau;

kadangi Komisija 2016 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje įspėja, kad, viena vertus, augimas „tapo labiau priklausomas nuo vidaus paklausos šaltinių, ypač nuo labiau atsigaunančių investicijų“, tačiau, kita vertus, nors „vartojimas pastaruoju metu išaugo, vidaus paklausa išlieka menka, iš dalies dėl to, kad keliose valstybėse narėse vyrauja didelis spaudimas mažinti finansinį įsiskolinimą“;

kadangi Tarybos direktyvoje 2004/113/EB draudžiama diskriminuoti dėl lyties teikiant prieigą prie prekių ir paslaugų, įskaitant finansines paslaugas; kadangi nustatyta, jog galimybė gauti finansavimą yra viena iš pagrindinių verslininkių patiriamų kliūčių; kadangi verslininkės paprastai pradeda verslą turėdamos mažiau kapitalo, mažiau skolinasi ir naudoja lėšas daugiausiai iš šeimos, o ne skolos ar nuosavo kapitalo priemonių;

Įvairaus MVĮ sektoriaus finansavimo poreikių įvairovė

pripažįsta, kad MVĮ (įskaitant mikroįmones) ir vidutinės kapitalizacijos įmonės valstybėse narėse yra įvairios – tai rodo jų verslo modeliai, dydis, geografinė padėtis, socialinė ir ekonominė aplinka, plėtros etapai, finansinė struktūra, teisinė forma ir skirtingas verslumo mokymų lygis;

pripažįsta, kad MVĮ patiria sunkumų dėl MVĮ finansavimo sąlygų ir poreikių skirtingose valstybėse narėse ir regionuose skirtumų, visų pirma susijusių su prieinamo finansavimo apimtimi ir kaina, kurioms daro poveikį MVĮ bei šalims ir regionams, kuriuose jie įsteigti, būdingi veiksniai, įskaitant ekonominį nestabilumą, lėtą augimą ir didesnį finansinį pažeidžiamumą; taip pat atkreipia dėmesį į kitus MVĮ sunkumus, pvz., prieigą prie klientų; atkreipia dėmesį į tai, kad kapitalo rinkos yra susiskaidžiusios ir įvairiose ES dalyse reguliuojamos skirtingai ir kad kai kurie integracijos pasiekimai išnyko dėl krizės;

pabrėžia, kad poreikis užtikrinti įvairias ir geresnes viešojo ir privačiojo finansavimo MVĮ galimybes neišnyksta pasibaigus pradiniam įmonės veiklos etapui, bet išlieka per visą MVĮ gyvavimo ciklą, ir pažymi, kad siekiant užtikrinti verslo finansavimą reikia ilgalaikės strateginės politikos; pabrėžia, kad galimybės gauti finansavimą taip pat svarbios norint perduoti verslą; ragina Komisiją ir valstybes nares šiame procese remti MVĮ, be kita ko, pirmaisiais veiklos metais; atkreipia dėmesį į tai, kad reikalinga įvairi, konkretiems poreikiams pritaikyta reguliavimo ir remtinų iniciatyvų politika; pabrėžia, kad nėra visiems vienodai tinkamo finansavimo modelio, ir ragina Komisiją padėti parengti įvairias konkrečioms aplinkybėms pritaikytas programas, priemones ir iniciatyvas, siekiant padėti įmonėms jų steigimo, augimo ir perdavimo etapais, atsižvelgiant į jų dydį, apyvartą ir finansavimo poreikius; atkreipia dėmesį į tai, kad moterų įmonės dažniau nei vyrų veikia paslaugų sektoriuje ir yra kitais būdais paremtos nematerialiaisiais ištekliais; konstatuoja, jog nedidelė moterų dalis MVĮ vadovų pareigose iš dalies paaiškinama tuo, kad sunkiau gauti finansavimą; apgailestauja, kad, nors Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ tikslas – skatinti lygias moterų ir vyrų galimybes, tačiau vyrų ir moterų mikropaskolų santykis2013 m. buvo 60:40; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad jos programos, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą nebūtų nepalankios verslininkėms;

ragina Komisiją įvertinti MVĮ, kurioms vadovauja kitų pažeidžiamų visuomenės grupių atstovai, patiriamą diskriminaciją;

mano, kad geriausiai esamus MVĮ finansavimo ir realiosios ekonomikos poreikius tenkina ir ilgalaikį tvarų vystymąsi užtikrina diversifikuotas, gerai reguliuojamas ir stabilus finansinių paslaugų sektorius, siūlantis plataus pasirinkimo ekonomiškai efektyvias ir konkrečioms reikmėms pritaikytas finansavimo galimybes; pabrėžia, kad šioje srityje svarbūs tradiciniai bankininkystės modeliai, įskaitant mažus regioninius bankus, taupomuosius kooperatyvus ir viešąsias institucijas; taip pat atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad toks pat dėmesys būtų skiriamas mikroįmonių ir individualių įmonių galimybių gauti finansavimą didinimui;

ragina MVĮ laikyti visą ES savo rinka ir naudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis finansavimo poreikiams patenkinti; palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, kuriomis remiami MVĮ ir startuoliai patobulintoje bendrojoje rinkoje, ir ragina Komisiją toliau rengti pasiūlymus, konkrečiai pritaikytus MVĮ poreikiams; mano, kad iniciatyva „Startup Europe“ turėtų padėti mažoms novatoriškoms įmonėms, remiant jas, kol jos ims veikti; į tai atsižvelgdamas pabrėžia, kad svarbu visoje Sąjungoje suvienodinti taisykles ir procedūras bei įgyvendinti iniciatyvą „Small Business Act“; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su iniciatyva „Small Business Act“, kurie dar labiau padėtų įmonėms įveikti fizines ir reglamentavimo kliūtis; šiuo klausimu pripažįsta, kad inovacijos yra viena iš svarbiausių tvaraus augimo ir užimtumo ES varomųjų jėgų ir kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti novatoriškoms MVĮ; pabrėžia, kad ES sanglaudos politika ir ES regioniniai fondai galėtų būti panaudoti kaip MVĮ finansavimo šaltinis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti MVĮ skirtų skirtingų ES priemonių ir programų, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, veiklos derinimą, nuoseklumą ir sinergiją; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti holistinį požiūrį į informacijos apie visas ES finansavimo galimybes sklaidą; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją padaryti didelę pažangą siekiant tolesnio supaprastinimo, kad MVĮ finansavimas būtų patrauklesnis;

primena, kad siekiant užtikrinti galimybes gauti finansavimą itin svarbu sukurti labiau suderintas teisines ir verslo sąlygas, skatinančias laiku atlikti mokėjimus pagal komercinius sandorius; taigi atkreipia dėmesį į MVĮ finansinius sunkumus ir tiekėjų patiriamą neapibrėžtumą dėl pavėluotu didesnių įmonių, viešųjų įstaigų ir valdžios institucijų mokėjimų; ragina Komisiją peržiūrint Pavėluotų mokėjimų direktyvą įvertinti galimybę nustatyti specialias priemones, skirtas mokėjimams MVĮ palengvinti; ragina Komisiją viešai paskelbti savo ataskaitą dėl Pavėluotų mokėjimų direktyvos įgyvendinimo, kurios buvo laukiama 2016 m. kovo 16 d., ir, jei tinkama, parengti naujų pasiūlymų, skirtų sumažinti riziką tarpvalstybiniams mokėjimams ir apskritai pinigų srautų sutrikdymo riziką;

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą atnaujinti veiklą, skirtą sukurti tikrą Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinką ir susijusią su Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų paskelbimu (2015 m.); ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į MVĮ ypatumus ir užtikrinti, kad tarpvalstybinė veikla mažmeninių finansinių paslaugų srityje pagerintų MVĮ galimybes gauti finansavimą;

atkreipia dėmesį į tai, kad ypač startuoliams ir mikroįmonėms sunku gauti tinkamą finansavimą, nustatyti ir įvykdyti su reguliavimu susijusius finansinius reikalavimus, ypač plėtros etape; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta nacionalinių MVĮ steigimo teisės aktų derinimo; ragina valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant sumažinti administracinę naštą ir įsteigti verslininkams vieno langelio principu veikiančius centrus, kurių veikla apimtų visus reguliavimo reikalavimus; šiuo klausimu ragina valstybes nares, EIB ir nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus teikti informaciją apie finansavimo galimybes ir paskolų garantijų priemones;

10.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą įvardyti nepagrįstas kliūtis, kurios trukdo finansų sektoriui teikti finansavimą realiajai ekonomikai, ypač MVĮ, įskaitant mikroįmones; atkreipia dėmesį į tai, kad gerai veikiančios Europos kapitalo rinkos sukūrimas yra viena iš svarbiausių finansų sektoriui skirtų iniciatyvų; pabrėžia, kad svarbu supaprastinti arba pakeisti taisykles, dėl kurių kilo nenumatytų pasekmių MVĮ arba buvo trukdoma jų vystymuisi; pabrėžia, kad dėl to neturėtų būti be reikalo silpninami finansų reguliavimo standartai, bet sudaroma galimybė supaprastinti teisės aktus; be to, pabrėžia, kad naujais Komisijos pasiūlymais neturėtų būti didinamas reglamentavimo sudėtingumas, kuris gali neigiamai paveikti investicijas; mano, jog ES finansų reguliavimo ir kapitalo rinkų sąjungos politikoje turėtų būti deramai atsižvelgiama į tarptautinius pokyčius, kad būtų išvengta nereikalingo teisės aktų skirtumo ir dubliavimosi ir kad Europa išliktų patraukli tarptautiniams investuotojams; pabrėžia, kad Europos ekonomika turi būti patraukli aukšto lygio tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), įskaitant plyno lauko TUI, skatinant ne tik kapitalo rinkas, bet ir privataus kapitalo sektorių, rizikos kapitalo sektorių bei investicijas į Europos pramonę; taip pat mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų priimti strateginį planą, kuriuo remiamas MVĮ finansavimas siekiant jų internacionalizavimo;

11.

pakartoja, kad peržiūrėtos viešųjų pirkimų ir koncesijos sutarties taisyklės neturėtų trukdyti MVĮ ir mikroįmonėms prieiti prie viešųjų pirkimų rinkos;

12.

ragina Komisiją ir Tarybą skirti daugiau dėmesio MVĮ rūpesčiui dėl paklausos, tinkamiau į jį atsižvelgti rekomendacijose dėl euro zonos ekonominės politikos, konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir ex post vertinimuose, kaip valstybės narės laikosi šių rekomendacijų;

Bankų skolinimas MVĮ

13.

pripažįsta, kad Sąjungoje bankų skolinimas tradiciškai yra svarbiausias MVĮ išorės finansavimo šaltinis, nes bankų finansavimas sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius MVĮ finansavimo, palyginti su mažiau nei puse JAV, todėl MVĮ ypač jautriai reaguoja į bankų skolinimo sąlygų griežtinimą; pažymi, kad finansų krizė prisidėjo prie bankų skolinimo sąlygų ir bankų finansavimo susiskaidymo; apgailestauja, kad esama (nors ir palaipsniui mažėjančių) skirtumų tarp skirtingose euro zonos šalyse esančioms MVĮ taikomų kredito sąlygų, o tai taip pat atspindi rizikos suvokimo ir ekonominių sąlygų skirtumus; atkreipia dėmesį į bankų sąjungos indėlį sprendžiant šio susiskaidymo problemą; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2004/113/EB ir bendradarbiauti su finansų sektoriumi, kiek tai susiję su jų pareiga užtikrinti visapusiškas ir lygias MVĮ galimybes gauti bankų paskolas; pabrėžia svarbų ir gerai išvystytą dėl ilgalaikių santykių su MVĮ konkrečių regiono ir vietos žinių turinčių bankų vaidmenį finansuojant MVĮ; pabrėžia, kad gerai išvystyti vietos bankai pademonstravo savo veiksmingumą skolinant MVĮ ir išvengiant nuostolių; todėl pabrėžia, kad svarbu plėtoti vietos bankus;

14.

pabrėžia, jog, nors skaitmeninimas vyksta gerai ir dėl jo atsiranda nauji finansavimo šaltiniai, tradicinių kredito įstaigų, ypač salose ir salynuose, kaimo, atokiose ir pakraščio vietovėse, vietos veikla tebėra itin svarbi, kad MVĮ galėtų gauti finansavimą;

15.

ragina bankus laikyti visą ES savo rinka ir naudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis siekiant teikti finansavimą MVĮ, įskaitant MVĮ, kurios įsteigtos ne toje pačioje valstybėje narėje kaip atitinkamas bankas;

16.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti „finansavimo už skolinimą“ programas, pagal kurias ECB lėšos būtų suteikiamos bankams vien skolinimo MVĮ tikslu; ragina Komisiją įvertinti galimybes sukurti naujas iniciatyvas, skirtas pritraukti investicijų;

17.

pabrėžia svarbų nacionalinių ir regioninių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų vaidmenį MVĮ sektoriaus finansavimo srityje; primena jų esminę funkciją ESIF MVĮ linijoje ir vaidmenį, kurį jos atlieka valstybėms narėms dalyvaujant ESIF projektuose; mano, ESIF yra svarbus MVĮ finansavimo šaltinis. mano, kad EIB/EIF turėtų dėti daugiau pastangų siekiant suteikti MVĮ žinių, reikalingų norint gauti finansavimą, ir priemones, sudarančias palankesnes sąlygas palaikyti ryšius su investuotojais, pvz., be kita ko, pasitelkiant Europos neformalių investuotojų fondą (angl. European Angels Fund); ragina Komisiją įvertinti nacionalinių ir regioninių skatinamojo finansavimo bankų vaidmenį, skatinant ilgalaikį MVĮ finansavimą, o ypač nustatyti ir skleisti geriausią praktiką bei skatinti valstybes nares, kuriose šiuo metu nėra tokių subjektų, ja remiantis sukurti nacionalinius ir (arba) regioninius skatinamojo finansavimo bankus; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įtraukų ekonomikos augimą ir užtikrinti visų ES investicijų politikos priemonių, skirtų MVĮ, įskaitant ESIF, ES regioninius fondus ir Europos investicijų fondą (EIB), veiklos geresnį koordinavimą ir tarpusavio nuoseklumą;

18.

pakartoja, kad itin svarbu didinti bankų pajėgumą ir galimybes skolinti MVĮ; pažymi, kad, norint suteikti pakankamą finansavimą ir užtikrinti tinkamus finansavimo sprendimus MVĮ, įskaitant prieigą prie kapitalo, vien tik kapitalo rinkų teikiamo finansavimo nepakaks; atkreipia dėmesį į tai, kad kredito šaltinių įvairinimas padidintų finansų sektoriaus stabilumą;

19.

pažymi, kad gyvybingas, stabilus ir atsparus bankų sektorius ir kapitalo rinkų sąjunga būtini siekiant padidinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; pažymi, kad Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR) ir Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD IV), ypač nuostatos dėl kapitalo kiekio ir kokybės padidinimo, yra tiesioginis atsakas į krizę ir sudaro atkurto finansų sektoriaus stabilumo pagrindą; palankiai vertina tai, kad Komisija mano, jog skolinimas MVĮ yra viena iš Komisijos prioritetinių sričių atliekant KRR peržiūrą; pažymi, kad Komisija svarsto galimybes visoms valstybėms narėms naudotis vietos kreditų unijomis, jų veiklai netaikant ES bankų kapitalo reikalavimų taisyklių; pabrėžia, kad reikia apdairių teisės aktų dėl kredito unijų, kuriais užtikrinamas tiek finansų stabilumas, tiek kredito unijų galimybes konkurencingomis kainomis teikti kreditą;

20.

atkreipia dėmesį į bankams taikomą didelį skaičių reguliavimo teisės reikalavimų ir jų galimą neigiamą poveikį skolinimui MVĮ, kartu primindamas, kad reikalavimai nustatyti reaguojant į finansų krizę; pabrėžia, kad reikia vengti ataskaitų teikimo reikalavimų dubliavimo ir ataskaitų teikimo procedūrų įvairovės bei apskritai nereikalingos administracinės naštos kredito įstaigoms, ypač smulkesniems bankams; ragina Komisiją naudojantis EBA ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) parama įvertinti reguliavimo reikalavimų padarinius bankų skolinimui MVĮ;

21.

pažymi, kad skolinimas MVĮ nebuvo finansų krizės priežastis; Primena, kad teisės aktų leidėjai nusprendė KRR ir KRD IV sistemoje nustatyti MVĮ rėmimo koeficientą ir kad jis buvo sukurtas siekiant išlaikyti skolinimui MVĮ taikomų kapitalo reikalavimų atitiktį „Bazelis II“, o ne „Bazelis III“ lygiui; pabrėžia MVĮ rėmimo koeficiento svarbą siekiant išlaikyti ir didinti bankų skolinimą MVĮ; atkreipia dėmesį į EBA 2016 m. kovo mėn. ataskaitą dėl MVĮ rėmimo koeficiento; yra susirūpinęs dėl neigiamo poveikio, kuris gali atsirasti panaikinus šį koeficientą; palankiai vertina Komisijos ketinimą išsaugoti rėmimo koeficientą, toliau vertinti jį ir išnagrinėti, ar ribinė vertė turėtų būti padidinta siekiant dar labiau padidinti MVĮ galimybes gauti bankų paskolas; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę iš naujo pakoreguoti rėmimo koeficientą, įskaitant dydį ir ribinę vertę, ir įvertinti galimą sąveiką su kitais reguliavimo reikalavimais bei išoriniais elementais, pavyzdžiui, geografine padėtimi bei socialine ir ekonomine aplinka, siekiant didinti koeficiento poveikį; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę šį koeficientą taikyti nuolat; ragina Bazelio bankų priežiūros komiteto (angl. BCBS) paremti MVĮ rėmimo koeficiento taikymą ir apsvarstyti galimybę sumažinti kapitalo poreikį pozicijoms MVĮ atžvilgiu;

22.

pabrėžia, kad atsargus rizikos vertinimas ir kokybinės informacijos įvertinimas yra vienas iš svarbiausių banko pranašumų, ypač sudėtingais skolinimo MVĮ atvejais; mano, kad derėtų dar labiau padidinti bankų turimas žinias ir informuotumą apie MVĮ ypatumus; pabrėžia, kad vertinant MVĮ kreditingumą bankų gaunama su kreditu susijusi informaciją yra konfidencialaus pobūdžio;

23.

palankiai vertina įvairias vykdomas iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti galimybes gauti standartizuotą ir skaidrią MVĮ kreditų informaciją, kuri gali padidinti investuotojų pasitikėjimą; vis dėlto pabrėžia, jog, reikalaujant tokios informacijos apie kreditus, reikia taikyti proporcingumo principą;

24.

pabrėžia, kad proporcingumo principas yra vienas pagrindinių principų, kuriais ES institucijos, Europos priežiūros institucijos ir BPM privalo vadovautis rengiant ir įgyvendinant reguliavimo nuostatas, standartus, gaires ir priežiūros praktiką; ragina Komisiją, susitarusi su teisėkūros institucijomis, pateikti papildomas gaires Europos priežiūros institucijoms ir ECB (BPM), kaip turėtų būti taikomas proporcingumo principas, ir primygtinai ragina jį išsaugoti nesilpninant esamų reguliavimo standartų, bet sudarant sąlygas supaprastinti teisės aktus;

25.

pabrėžia trečiųjų subjektų garantijų naudą verslininkams, kai sudaromi paskolų susitarimai; prašo, kad vertinant kredito reitingus, rizikos ribojimo taisykles ir priežiūros praktiką būtų labiau atsižvelgiama į šias trečiųjų subjektų garantijas;

26.

primena, kad kredito įstaigos, gavusios prašymą, privalo MVĮ pateikti savo sprendimų dėl reitingų paaiškinimą; ragina Komisiją įvertinti šios nuostatos įgyvendinimą ir sustiprinti KRR 431 straipsnio 4 dalyje išdėstytas nuostatas bei skatinti grįžtamosios informacijos teikimą MVĮ; atkreipia dėmesį į vykstančias Komisijos diskusijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant pagerinti tokios grįžtamosios informacijos kokybę ir nuoseklumą; pažymi, kad ši grįžtamoji informacija galėtų būti pirmas žingsnis ieškant informacijos šaltinių ir patarimų dėl ne bankų teikiamo finansavimo;

27.

pažymi, kad kredito reitingai yra svarbus (kartais lemiamas) veiksnys priimant sprendimus dėl investicijų; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse esama narėse nacionalinių centrinių bankų valdomų vidaus kredito vertinimo sistemų (angl. ICAS), skirtų įvertinti užstato tinkamumą ir suteikiančių MVĮ galimybę gauti savo kreditingumą įvertinimą; ragina Komisiją, ECB ir nacionalinius centrinius bankus toliau svarstyti, ar (kaip) šios sistemos galėtų būti naudojamos siekiant padėti MVĮ prieiti prie kapitalo rinkų;

28.

ragina Komisiją ir EBA pateikti daugiau gairių, kaip įgyvendinti dabartines reguliavimo nuostatas dėl paskolų restruktūrizavimo (angl. forbearance); prašo Komisijos atlikti dabartinės neveiksnių paskolų restruktūrizavimo tvarkos poveikio vertinimą, primena, kad neveiksnios paskolos bankų balansuose kliudo teikti naujas paskolas, ypač MVĮ; pabrėžia, kad su smulkiais sutarties pažeidimais susijusio de minimis apribojimo nustatymas padėtų išvengti nereikalingo ir nepagrįsto MVĮ kreditingumo sumažinimo; atkreipia dėmesį į tęsiamas Bazelio bankų priežiūros komiteto konsultacijas dėl neveiksnių pozicijų ir restruktūrizavimo apibrėžčių;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad apribojus bankų galimybes pirkti valstybės obligacijas arba padidinus šioms obligacijoms taikomą koeficientą galėtų padidėti kredito kaina ir konkurenciniai skirtumai ES, nebent tai būtų daroma laikantis tam tikrų sąlygų;

30.

atkreipia dėmesį į priemones, kurias 2016 m. kovo 10 d. patvirtino ECB, visų pirma naują keturių tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (angl. TLTRO II), kuri skatins bankų skolinimą realiajai ekonomikai; pabrėžia, kad vien pinigų politikos nepakaktų ekonomikos augimui ir investicijoms skatinti ir kad kartu turi būti vykdoma tinkama fiskalinė politika ir struktūrinės reformos;

31.

pabrėžia, jog viešosios institucijos svarbios kaip privačiajai bankininkystei alternatyvus MVĮ finansavimo šaltinis;

32.

ragina Komisiją apsvarstyti proporcingumo galimybes ankstyvo paskolų grąžinimo visoje ES atžvilgiu, pavyzdžiui, viršutinę ribą, kuria ribojamos MVĮ sąnaudos, ir didesnį skaidrumą MVĮ skirtose sutartyse;

Nebankiniai MVĮ finansavimo šaltiniai

33.

ragina valstybes nares puoselėti rizikos prisiėmimo ir kapitalo rinkų kultūrą; pakartoja, kad finansinis MVĮ švietimas yra ne tik labai svarbus bankų skolinimui didinti, bet ir didinant naudojimąsi kapitalo rinkų sprendimais ir jų priimtinumą, taip pat skatinant moteris ir jaunimą pradėti ir plėsti savo verslą, sudarant sąlygas geriau įvertinti sąnaudas, naudą ir susijusią riziką; pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius finansinės informacijos reikalavimus; ragina valstybes nares įtraukti pagrindinius finansinio švietimo ir verslo etikos principus į ikiuniversitetinio ir universitetų mokymo programas, skatinant jaunimą dalyvauti MVĮ veikloje; ragina valstybes nares ir Komisiją didinti MVĮ finansinį raštingumą ir galimybes įgyti finansinių gebėjimų ir žinių, taip pat užtikrinti, kad būtų dalijamasi geriausios praktikos pavyzdžiais; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pačioms MVĮ taip pat tenka atsakomybė šioje srityje;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ naudinga išperkamoji nuoma, nes ji išlaisvina bendrovės kapitalą papildomoms investicijoms į tvarų augimą;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad kapitalo rinkų sąjunga – tai galimybė užpildyti reguliavimo dabartinėje sistemoje spragas ir suderinti tarpvalstybinį reguliavimą; pažymi, kad tais atvejais, kai bankų skolinimas neatitinka MVĮ finansinių ir verslo poreikių, atsiranda kapitalo stygius; nurodo, kad vykstantį kapitalo rinkų sąjungos ir bankų sąjungos kūrimo procesą turi papildyti nuolatinės pastangos suvienodinti ES procesus ir procedūras bei įvertinti esamą finansų reguliavimo sistemą, ypač jos poveikį MVĮ bei bendram makrofinansiniam ir makroekonominiam stabilumui; pabrėžia, kad toks vertinimas turėtų būti atliktas atsižvelgiant į rekomendacijas dėl nustatytų priemonių praktiškumo; ragina Komisiją nustatyti tinkamą ir konkrečiai pritaikytą MVĮ finansuojančių subjektų reguliavimo sistemą, kuri jiems nebūtų našta ir pelnytų investuotojų pasitikėjimą; mano, kad išsamioje ir apgalvotoje kapitalo rinkų sąjungoje visiems rinkos subjektams, pasižymintiems tomis pačiomis aktualiomis savybėmis, turėtų taikomas bendras taisyklių rinkinys, jie turėtų turėti lygias prieigos prie įvairių finansinių priemonių ar paslaugų galimybes ir jiems turėtų būti sudarytos vienodos galimybės veikti rinkoje; palankiai vertina Komisijos parengtą Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti palankesnes sąlygas MVĮ gauti įvairesnių finansavimo galimybių; atkreipia dėmesį į tai, kad bankų ir kapitalo rinkų teikiamo finansavimo modeliai turėtų papildyti vienas kitą;

36.

primena, kad MVĮ prieiga prie kapitalo rinkų, pavyzdžiui, skolos ir nuosavo kapitalo rinkų, kainuoja pakankamai daug; pabrėžia, kad reikia proporcingo reglamentavimo, ne tokių sudėtingų ir mažiau apsunkinančių informacijos atskleidimo ir įtraukimo į biržos sąrašus reikalavimų MVĮ, siekiant išvengti dubliavimosi ir sumažinti MVĮ prieigos prie kapitalo rinkų sąnaudas, tačiau nesukeliant rizikos investuotojų apsaugai arba sisteminiam finansų stabilumui; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl naujojo prospekto reglamento, dėl kurio šiuo metu diskutuojama, MVĮ nustatyta būtiniausia informacijos atskleidimo tvarka,; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl reglamentavimo neturėtų atsirasti pernelyg didelių sunkumų pereinant iš vienos dydžio kategorijos į kitą, pavyzdžiui, tarp biržinės ir nebiržinės įmonės; todėl laikosi nuomonės, kad turėtų būti teikiama pirmenybė į etapus padalintai politikai, kai reguliavimo reikalavimai didinami palaipsniui; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į MVĮ augimo rinkas, numatytas pagal FPRD II, ir primygtinai ragina skubiai įgyvendinti šią priemonę;

37.

pabrėžia, kad bankams, investuotojams, priežiūros institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, siekiant suprasti rizikos profilį ir priimti informacija pagrįstus sprendimus bei sumažinti finansines sąnaudas, svarbus MVĮ finansavimo informacijos skaidrumas, standartizacija ir viešas prieinamumas; mano, kad šiuo tikslu galėtų būtų naudinga sukurti Europos duomenų bazę, kurioje bus kaupiama informacija apie MVĮ verslo strategijas ir finansavimo poreikius ir į kurią MVĮ galėtų savanoriškai įrašyti savo duomenis ir juos atnaujinti; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti bendrą MVĮ atpažinties kodų sistemą; taip pat atkreipia dėmesį į paramos MVĮ galimybes, kurias teikia struktūros, apjungiančios bankus ir ne bankų sektoriaus subjektus; palankiai vertina Komisijos parengtą MVĮ informacijos strategiją, ypač tai, kad nustatomi tinkamiausi MVĮ skirti paramos ir konsultavimo pajėgumai, ieškant alternatyvių finansavimo šaltinių kiekvienoje valstybėje narėje ir skatinant naudotis gerosios praktikos pavyzdžiais ES lygmeniu, taip pat tai, kad nagrinėjamos galimybės remti visoje Europoje taikomas informacines sistemas, suvedančias MVĮ ir atitinkamus alternatyvaus finansavimo teikėjus;

38.

primena, kad apskaitos standartai yra labai svarbūs, nes jais nustatomi informacijos teikimo priežiūros institucijoms ir investuotojams būdai, be to, priklausomai nuo taikomų apskaitos standartų skiriasi įmonėms tenkanti administracinė našta; atkreipia dėmesį į vykstančias diskusijas dėl to, ar pagrįsta parengti konkrečius bendrus MVĮ apskaitos standartus, ir laukia tolesnių svarstymų šiuo klausimu;

39.

pabrėžia, kad naujos novatoriškos finansų technologijos (angl. FinTech) suteikia galimybę geriau suvesti MVĮ su galimais investuotojais; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti finansų technologijų iniciatyvų plėtrą ir išnagrinėti galimą riziką bei poreikį neslopinant inovacijų sukurti tinkamą suderintą ES reguliavimo sistemą;

40.

pabrėžia, kad reikia skatinti inovacijas diegiant skolinimo platformas; ragina bankus vertinti tokių novatoriškų technologijų naudojimą kaip naują galimybę; pabrėžia, kad alternatyvūs finansavimo šaltiniai visų pirma suteikia galimybių startuoliams, verslininkėms ir novatoriškoms MVĮ; ragina Komisiją įvertinti suderintos ES alternatyvių finansavimo šaltinių sistemos poreikį ir galimybes, siekiant visoje ES padidinti MVĮ galimybes gauti tokį finansavimą; primena, jog šios sistemos efektyvumui būtina, kad MVĮ ir skolintojai būtų visapusiškai informuoti apie finansavimo mechanizmo galimus pavojus ir galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad galiojantys sutelktinio finansavimo teisės aktai ir taisyklės įvairiose valstybėse narėse gerokai skiriasi ir nepanašu, jog jais būtų buvusi skatinama tarpvalstybinė veikla; palankiai vertina Komisijos atliktą esamos sutelktinio finansavimo sistemos įvertinimą; remia pasirinktą politiką toliau stebėti rinką ir reguliavimo raidą bei skatinti didesnį reguliavimo metodų suderinimą, dalytis geros praktikos pavyzdžiais ir palengvinti tarpvalstybinį investavimą; tačiau primena, kad sutelktinis finansavimas ir tarpusavio skolinimas neturėtų būti pernelyg griežtai reglamentuojami, nes tai trukdytų jų plėtrai; ragina Komisiją skatinti kurti naujas privačiojo kapitalo finansavimo (pavyzdžiui, tarpinio pobūdžio kapitalo finansavimo ir vadinamųjų verslo angelų) platformas; ragina Komisiją skatinti saugų privačių asmenų skolinimą įmonėms (tarpusavio skolinimą arba mažmenines obligacijas); pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad šių naujų formų finansavimas visiškai atitiktų atitinkamus mokesčių ir finansų teisės aktus, kad netaptų mokesčių vengimo arba finansų neskaidrumo priemone; pabrėžia, kad šiuo klausimu reikia peržiūrėti galiojančius teisės aktus;

41.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl paprasto, skaidraus ir standartizuoto (angl. STS) pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos ir bankams taikomų rizikos ribojimo reikalavimų tikslinimo; pažymi, kad MVĮ turto pakeitimas vertybiniais popieriais gali būti tiek rizikingas, tiek naudingas; atkreipia dėmesį į galimus šių pasiūlymų padarinius bankų skolinimui MVĮ ir investicijoms į MVĮ; pabrėžia, jog reikia užtikrinti susijusios rizikos skaidrumą ir didinti finansų sistemos stabilumą;

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės nemokumo teisės aktų įvairovė ir susijęs teisinis netikrumas yra viena iš kliūčių tarpvalstybinėms investicijoms į MVĮ ir startuolius; mano, kad supaprastinus ir suderinus šios srities taisykles būtų remiami startuoliai, mikroįmonės bei mažosios ir vidutinės įmonės ir būtų gerinama ES verslo aplinka; taigi palankiai vertina Komisijos sprendimą šį klausimą spręsti parengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (kaip nurodyta Komisijos Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane) ir laukia šio būsimo pasiūlymo; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti įvairias ES nuostatų dėl nemokumo sistemos įgyvendinimo galimybes ir teikti rekomendacijas valstybėms narėms, kad jos galėtų priimti arba įgyvendinti teisės aktus, kuriais užtikrinamas nemokumo procedūrų veiksmingumas ir skaidrumas bei restruktūrizavimo proceso savalaikiškumas ir pašalinama administracinė ir reguliavimo našta, tenkanti MVĮ, kaip nurodyta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

43.

pabrėžia labai rizikingo kapitalo ir rizikos kapitalo finansų teikiamas galimybes, visų pirma nebiržiniams startuoliams ir novatoriškoms MVĮ; pažymi, kad šios rinkos ES yra nepakankamai išvystytos; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą persvarstyti EuVECA ir EuSEF teisės aktus; be to, pabrėžia poreikį Komisijai skubiai spręsti susiskaidymo pagal nacionalines sienas visame Europos investicinių fondų sektoriuje problemą;

44.

pabrėžia, kad MVĮ vidinio finansavimo pajėgumui svarbus pelno ir pajamų mokesčių struktūrų bei galimų mokesčių lengvatų pavidalas; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių labai skiriasi MVĮ apmokestinimas ir kai kurių daugiašalių įmonių apmokestinimas, o tai neigiamai veikia MVĮ konkurencingumą ir labai sumažina MVĮ finansavimo iš įvairių šaltinių veiksmingumą; pažymi, kad dėl nesąžiningos kai kurių daugiašalių įmonių mokesčių praktikos, MVĮ apmokestinamos iki 30 proc. daugiau nei tuo atveju, jei būtų taikoma sąžininga mokesčių praktika, o dėl to mažėja MVĮ vidinio finansavimo pajėgumas; todėl palankiai vertina Komisijos Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį, parengtą siekiant paprastesnio, veiksmingesnio ir teisingesnio apmokestinimo ES; pažymi, kad valstybės narės turėtų siekti užtikrinti teisingą, veiksmingą ir skaidrią mokesčių sistemą, kuri pritrauktų finansų ir investicijų siekiant sudaryti MVĮ geresnes galimybes steigtis ir augti; pabrėžia, kad reikia nustatyti finansines išimtis MVĮ, ypač jų pradiniu etapu, siekiant užtikrinti, kad jos turėtų pakankamai lėšų vėlesniems savo gyvavimo ciklo laikotarpiams; pabrėžia, kad reikalinga mokesčių politiką, kuria mažinama bendra mokesčių našta ir mažinami mokesčiai už darbą ir įmonėms; pabrėžia, kad svarbu spręsti apmokestinimo šališkumo skolos, o ne nuosavo kapitalo naudai problemą;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant užtikrinti reikiamą finansavimą startuoliams, mikroįmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kartais būtina teikti konkurencijos privalumų nenaikinančią tiesioginę valstybės pagalbą, ypač tais atvejais, kai dėl socialinių ir ekonominių sąlygų neįmanoma naudotis kitais finansavimo šaltiniais; pabrėžia, kad svarbus viešųjų priemonių ir valstybės pagalbos skatinant investicijas į MVĮ skaidrumas, taip pat naujų finansavimo ir investavimo institucijų atsiradimas;

46.

primygtinai ragina valstybes nares pasidomėti ir pasinaudoti patirtimi, įgyta 1934 m. įsteigus Šveicarijos WIR, kuris remiasi kredito tarpuskaitos asociacija tarp MVĮ, atsižvelgiant į tai, kad WIR sėkmingai veikia stabilizuodamas makroekonomines sąlygas kredito sąlygų griežtinimo arba likvidumo krizių metu;

47.

ragina Komisiją pateikti Europos Parlamentui metinę ataskaitą, kurioje pranešama apie įgyvendinimo iniciatyvų padėtį ir jos poveikį didinant Europos MVĮ galimybes gauti finansavimą; ragina Komisiją į ataskaitą įtraukti nuosavą strateginės krypties vertinimą ir esant reikalui rekomenduoti pakeitimų;

48.

ragina Komisiją atlikti esamų priemonių (pvz., struktūrinių fondų) ir kitų atitinkamų programų auditą įvertinant jų finansinės paramos MVĮ tinkamumą atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir, jei tinka, jų poveikį švelninant krizės padarinius MVĮ;

49.

pripažįsta didėjančią kultūros ir kūrybos sektorių mikroįmonių ir MVĮ svarbą investicijoms, ekonomikos augimui, inovacijoms ir užimtumui, taip pat jų esminį vaidmenį išsaugant ir skatinant kultūrinę ir kalbinę įvairovę;

50.

pabrėžia, jog, 2013 m. spalio mėn. Komisijai paskelbus galimybės gauti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose tyrimo (angl. „Survey on access to finance for cultural and creative sectors“) rezultatus, išaiškėjo, kad kultūros ir kūrybos sektorių įmonėms siekiant gauti kreditus kyla didžiulių sunkumų ir, kaip skaičiuojama, joms trūksta 8–13,3 mlrd. eurų finansinių išteklių;

51.

pabrėžia, kad, Eurostato duomenimis, 2014 m. 2,9 proc. ES darbo jėgos (6,3 mln. asmenų) dirbo kultūros ir kūrybos sektoriuose, o tai panašu į darbo jėgos dalį bankininkystės ir draudimo sektoriuje; be to, pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai sudaro beveik 4,5 proc. Europos ekonomikos, visoje Europoje kultūrinį ir kūrybinį turinį kuria ir platina beveik 1,4 mln. mažų ir vidutinių įmonių ir nuo 2008 m. užimtumas kultūros ir kūrybos sektoriuose nuolat augo ir šie sektoriai yra vieni iš sparčiausiai augančių Europos ekonomikos sektorių (sukuria apie 4,2 proc. viso ES BVP);

52.

pripažįsta, kad kultūra ir inovacijos yra esminiai veiksniai, padedantys regionams pritraukti investicijų; atkreipia dėmesį į tai, kad užimtumas kultūros ir kūrybos sektoriuose negali būti perkeltas į užsienį, nes jis susijęs su specifiniais gebėjimais kultūros ir istorijos srityse, kurie taip pat padeda išsaugoti labai įvairius tradicinius menus ir amatus; pabrėžia, kad labai svarbu remti MVĮ, naudojančias mažumų ar rečiau vartojamas kalbas, nes jos apsaugo ir skatina Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, ir kad svarbu remti jaunimo, kuris rūpinasi kultūros apsauga ir paveldu, verslo steigimo projektus;

53.

pabrėžia, kad tolesnis kultūros ir kūrybos sektorių skatinimas ir investavimas į juos bus naudingas kuriant naujas darbo vietas ir kovojant su jaunimo nedarbu, atsižvelgiant į tai, kad daug jaunų žmonių yra pasirinkę šios srities studijas; pažymi, kad, kaip nurodoma neseniai atliktame tyrime, kultūros ir kūrybos sektoriuose dirbo daugiau 15–29 metų amžiaus asmenų nei bet kuriame kitame ekonomikos sektoriuje (šiuose sektoriuose jie sudarė 19,1 proc. visų darbuotojų, palyginti su 18,6 proc. visuose kituose ekonomikos sektoriuose) (19); ragina valstybes nares skatinti kultūros ir kūrybinių kompetencijų plėtojimą ir sukurti verslo gebėjimų ugdymo tinklus, susiejančius švietimo ir mokymo sistemas, kūrybines įmones, kultūros ir menų įstaigas, kad būtų laikomasi daugiadalykio požiūrio; ragina ES ir valstybes nares plėtoti priemones, skatinančias talentų ir gebėjimų ugdymą kultūros ir kūrybos sektoriuose, pavyzdžiui, teikti novatoriškas ir lanksčias dotacijas, siekiant remti kūrybiškumą, inovacijas ir talentų ugdymą;

54.

pažymi, kad, 2013 m. Komisijos atlikto tyrimo duomenimis, kliūtys kultūros ir kūrybos sektoriuose gauti finansavimą turi labai specifinių ypatybių – šiuose sektoriuose dėl ribotų duomenų bazių, lengvai prieinamos informacijos apie finansavimo šaltinius stokos, verslo gebėjimų trūkumo, priklausomybės nuo viešųjų investicijų programų ir pakankamo informavimo trūkumo, atsirandančio dėl problemų vertinant riziką ir nematerialųjį turtą, pvz., intelektinės nuosavybės teises, susiduriama su didesniais sunkumais pritraukiant kapitalą ir investicijas;

55.

todėl pabrėžia, kad, siekiant pagerinti galimybes gauti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose, būtina galimybėms gauti finansavimą taikyti konkrečiam sektoriui pritaikytus sprendimus – plėtoti ekspertines specifinės rizikos, susijusios su materialaus užstato nebuvimu, priklausomybe nuo nematerialiojo turto ir rinkos paklausos nepatikimumu skaitmeninių pokyčių laikotarpiu, vertinimo žinias; pažymi, kad šios žinios reikalingos tiek mikroįmonėms ir MVĮ, tiek finansų įstaigoms; pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisės gali būti priimamos kaip užstatas; pabrėžia suderintų teisės aktų nuostatų ES mokesčių ir intelektinės nuosavybės srityje svarbą, nes tai galėtų padėti pritraukti kultūros ir kūrybos srities MVĮ skirtas investicijas ir finansavimą;

56.

palankiai vertina tai, kad, nors ir labai atidėliota, pradėta taikyti garantijų priemonė programoje „Kūrybiška Europa“, nes tai vienas iš pagrindinių būdų reaguoti į neatidėliotiną poreikį gauti paskolas novatoriškiems ir tvariems projektams kultūros ir kūrybos sektoriuose, įskaitant mikroįmones, MVĮ, mažesnes ne pelno organizacijas ir NVO, ir vienas iš pagrindinių būdų, užtikrinančių būtiną teisingą atlygį kūrėjams; palankiai vertina pagal garantijų priemonę bankams ir finansų tarpininkams siūlomos integruotosios mokymo programos iniciatyvą; labai rekomenduoja, kad reikiamas priemones būtų pradėta taikyti 2016 m., kaip siūloma pirminiame Komisijos pasiūlyme; primena, kad, remiantis Komisijos ex ante vertinimu, manoma, jog finansavimo deficitas viršys 1 mlrd. EUR per metus, ir kad jis yra prarasta investicijų suma, nes patikimą verslo strategiją ir gerą rizikos profilį turinčioms įmonėms atsisakoma suteikti paskolą arba jos nusprendžia išvis neprašyti paskolos, nes jos neturi pakankamai turto, kurį galėtų įkeisti;

57.

palankiai vertina naują valstybių narių ekspertų grupės paskelbtą ataskaitą dėl kultūros ir kūrybos sektorių galimybių gauti finansavimą (ataskaita parengta taikant atvirąjį koordinavimo metodą) ir pabrėžia, kad Komisija turi įgyvendinti joje pateiktas rekomendacijas, siekiant sukurti efektyvesnes ir novatoriškesnes priemones ir sudaryti geresnes galimybes gauti finansavimą;

o o

58.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 24, 2016 1 22, p. 2.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0069.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0200.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0063.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0268.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0004.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0006.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0290.

(10) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=CRE&reference= 20160413&secondRef=ITEM-024&language=LT&ring=O-2016-000060.

(11) OL C 19, 2014 1 22, p. 4.

(12) OL L 48, 2011 2 23, p. 1.

(13) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(14) https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/art2_mb201407_pp79-97en.pdf.

(15) EBA/OP/2016/04, 2016 3 23.

(16) Komisijos 2014–2015 m. metinė ataskaita dėl Europos MVĮ.

(17) ECB 2015 m. balandžio – rugsėjo mėn. euro zonos įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimas.

(18) ECB 2015 m. balandžio – rugsėjo mėn. euro zonos įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimas.

(19) „Kultūros laikas. Pirmoji visuotinė kultūros ir kūrybos sektorių apžvalga“ (angl. „Cultural Times – The first global map of cultural and creative industries“), 2015 m. gruodžio mėn.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/165

P8_TA(2016)0359

Kaip kuo geriau pasinaudoti MVĮ darbo vietų kūrimo galimybėmis?

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kaip kuo geriau pasinaudoti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) darbo vietų kūrimo galimybėmis“ (2015/2320(INI))

(2018/C 204/20)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 ir 49 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—	atsižvelgdamas į iniciatyvą „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES reglamentavimo kokybės (COM(2013)0685),

—	atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą „Verslumas 2020“,

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

—	atsižvelgdamas į Europos investicijų planą,

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl ekonomikos atsigavimo kuriant darbo vietas (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas (3),

—	atsižvelgdamas į Pavėluotų mokėjimų direktyvą (Direktyva 2011/7/ES),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI),

—	atsižvelgdamas į ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“,

—	atsižvelgdamas į ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl konsultacijų dėl 10-ies labiausiai veiklą sunkinančių teisės aktų ir reglamentavimo naštos sumažinimo MVĮ (4),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2013–2014 m. metinę ataskaitą dėl Europos MVĮ „Dalinis ir trapus atsigavimas“ (angl. Partial and Fragile Recovery),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. sausio mėn. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Globalios iš prigimties. Darbo vietų kūrimo galimybės naujose tarptautinėse įmonėse“ (angl. Born global: The potential of job creation in new international businesses),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. Eurofound ataskaitą „Viešoji politika ir parama MVĮ restruktūrizavimui“ (angl. Public policy and support for restructuring in SMEs),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Eurofound ataskaitą „2015 m. Europos restruktūrizacijos stebėjimo centro (ERM) metinė ataskaita. Darbo vietų kūrimas MVĮ“ (angl. ERM annual report 2015: Job creation in SMEs),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. Eurofound ataskaitą „Viešosios priemonės, skirtos savarankiškam darbui ir darbo vietų kūrimui vienanarėse ir labai mažose įmonėse remti“ (angl. Public measures to support self-employment and job creation in one-person and micro enterprises),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. Eurofound ataskaitą „MVĮ krizės sąlygomis: užimtumas, pramonės ryšiai ir vietos partnerystė“ (angl. SMEs in the crisis: Employment, industrial relations and local partnership),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. Eurofound ataskaitą „Darbuotojų atstovavimas Europoje įstaigų lygmeniu“ (angl. Employee representation at establishment level in Europe),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. Eurofound ataskaitą „Socialinis dialogas labai mažose ir mažose įmonėse“ (angl. Social dialogue in micro and small companies),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Komisijos tyrimą dėl įmonių galimybių gauti finansavimą,

—	atsižvelgdamas į 2014–2015 m. Komisijos metinę ataskaitą dėl Europos MVĮ „MVĮ vėl pradeda samdyti darbuotojus“ (angl. SMEs start hiring again),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“ (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“ (7),

—	atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. „Eurobarometro“ tyrimą dėl mažųjų ir vidutinių įmonių tarptautinimo,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. EBPO tyrimą „MVĮ ir verslininkų finansavimas 2015 m. EBPO rezultatų suvestinė“ (angl. Financing SMEs and Entrepreneurs 2015 – An OECD Scoreboard),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8–0248/2016),

kadangi MVĮ (2014 m. 28 ES valstybėse narėse veikė 22,3 mln. tokių įmonių (8)) sukuria daugiau darbo vietų nei kitos privačiojo sektoriaus įmonės, įdarbindamos maždaug du trečdalius visų ES privačiajame sektoriuje dirbančių asmenų, ir kadangi verslininkai ir MVĮ svariai prisideda prie socialinio ir ekonominio ES augimo ir vystymosi; pažymi, kad parama MVĮ padeda kovoti su Europos nedarbu ir jaunimo nedarbu, kuris yra atitinkamai 8,9 ir 19,4 proc. (9); kadangi bedarbių skaičius – apie 23 mln. žmonių 2015 m. – tebėra istoriškai didelis;

B.	kadangi 2014 m. MVĮ daug prisidėjo prie užimtumo augimo, kuris ne finansų ūkio srityje sudarė iki 71 proc.;

kadangi kuriant MVĮ darbo vietas įtaką daro daugelis vidaus ir išorės veiksnių, o tarp pastarųjų būtinos sąlygos yra suvaldoma konkurencija (įskaitant tarptautinių korporacijų ir šešėlinės ekonomikos kuriamą konkurenciją), pakeliama administracinė našta ir bendros gamybos sąnaudos, taip pat galimybės gauti finansavimą ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai;

D.	kadangi pastarojo meto Eurofound tyrimai rodo, kad tos MVĮ, kurios linkusios kurti darbo vietas, dažnai yra naujos, novatoriškos, veikiančios tarptautiniu mastu, esančios miestuose, valdomos kvalifikuotų vadovų ir turi išsamias augimo ir investicijų strategijas;

E.	kadangi MVĮ atlieka svarbų vaidmenį didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kartu prisidedant prie pažangesnio, tvaresnio ir labiau integracinio augimo; kadangi MVĮ sektorius yra svarbus regionams, ypač kaimo regionams;

F.	kadangi tik 13 proc. MVĮ yra vykdžiusios tarptautinę veiklą už ES ribų, nors 90 proc. pasaulio ekonomikos augimo generuojama ne ES;

G.	kadangi MVĮ savybės, pvz., mastas ir poveikis nacionalinei ekonomikai, įvairiuose ES regionuose skiriasi; kadangi šie skirtumai atsirado dėl istorinių priežasčių;

kadangi visoje ES trūksta gebėjimų ir jie yra labai nevienodi, be to, daugiausia iš valstybių narių, įstojusių į ES nuo 2004 m., ir euro zonos krizės šalių į kitas valstybes nares migruoja aukštos kvalifikacijos darbuotojai, todėl susidaro periferiniai regionai, kuriuose stokojama aukštos kvalifikacijos darbuotojų dėl protų nutekėjimo reiškinio;

I.	kadangi, nepaisant vidaus rinkos taisyklių, visoje ES ir toliau pastebimi dideli skirtumai, susiję su MVĮ reglamentavimo sistemomis, visų pirma su būsimų reglamentavimo tendencijų apibrėžtumu ir bendra teisine reglamentavimo kokybe;

J.	kadangi MVĮ atstovai nurodo, kad didelės darbo sąnaudos yra vienas iš didžiausių darbo vietų kūrimą ribojančių veiksnių, ir tikisi, kad minėtos sąnaudos mažės, nustačius, jog didžiausios darbo sąnaudos susidaro pernelyg reguliuojamose ir biurokratinėse sistemose;

K.	kadangi MVĮ dėl mažesnės struktūros sunkiau atitikti reglamentavimo standartus nei stambioms įmonėms;

L.	kadangi darbuotojų atstovavimas ir socialinis dialogas MVĮ nėra tokie paplitę kaip didesnėse įmonėse, o profesinės sąjungos kai kuriose šalyse prioritetine tvarka stengiasi didinti darbuotojų atstovavimą MVĮ, pavyzdžiui, bandydamos skatinti kurti MVĮ darbo tarybas (10);

kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos ekonomikos srityje dirba daugiau kaip 14 mln. asmenų, kurie sudaro maždaug 6,5 proc. ES darbuotojų; kadangi Europos Sąjungoje yra 2 mln. socialinės ir solidarumu grindžiamos ekonomikos įmonių, kurios sudaro 10 proc. Sąjungos įmonių; kadangi socialinės įmonės pasirodė esančios atsparios ekonomikos krizei;

N.	kadangi MVĮ geriau atsilaiko prieš ekonomikos krizę prarastų darbo vietų požiūriu, ypač pramonės ir paslaugų kooperatyvai nuo 2008 m. krizės parodė didesnį atsparumą negu kitos tų pačių sektorių įmonės;

O.	kadangi verslo perdavimas darbuotojams kooperatyvo forma yra sėkminga verslo perdavimo rūšis – tai parodo aukštas kooperatyvų išlikimo lygis (11);

P.	kadangi dėl nedidelio darbuotojų judumo ir tam tikrų švietimo bei mokymo sistemų ir padėties dabartinėje darbo rinkoje nesutapimų per daug darbo vietų lieka neužimta;

Q.	kadangi žaliasis sektorius ekonomikos nuosmukio laikotarpiu buvo vienas iš pagrindinių grynojo užimtumo kūrėjų Europoje, o MVĮ, turinčios ilgalaikį planą veikti žaliosios ekonomikos sektoriuje, kuria darbo vietas, kurios yra atsparesnės dabartiniams globalizuotos ekonomikos išorės veiksniams (12);

R.	kadangi duomenų apie MVĮ sutartinius susitarimus ir darbo organizavimą jose apskritai sunku rasti;

kadangi, Eurofound duomenimis, daugelyje šalių darbo sąlygos, įskaitant darbo valandas, MVĮ dažnai yra lankstesnės ir dažniau tvarkomos neoficialiai negu didesnėse įmonėse; kadangi atrodo, jog pradinio krizės poveikio pasekmė buvo tai, kad padidėjo turimos „vidaus“ lankstumo galimybės, nes organizacijos stengiasi prisitaikyti prie kintančių išorės aplinkybių ir poreikių;

T.	kadangi, ECB teigimu, dėl valstybės skolos krizės euro zonos krizės šalyse padidėjo bankų finansavimo išlaidos, kurios buvo perkeltos MVĮ nustatant aukštesnes skolinimo palūkanų normas arba teikiant mažesnes paskolas;

U.	kadangi ES biudžetas turėtų būti naudojamas ilgalaikių kokybiškų ir kvalifikuotų darbo vietų kūrimui skatinti ir MVĮ galimybėms kurti deramas ir tvarias darbo vietas didinti;

kadangi galimybė gauti finansavimą – vis dar viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių steigti MVĮ ir joms augti, ypač socialinės ekonomikos įmonių atveju, nes visoje Sąjungoje, be kita ko, stokojama pakankamai įvairių nuosavo kapitalo priemonių ir rizikos kapitalo, kurių reikia, kad įmonė galėtų augti;

kadangi dėl istorinių priežasčių kai kurių šalių visuomenė verslininkus suvokia gana neigiamai ir kai kuriais atvejais tai atsispindi ir diskriminuojančiame valdžios institucijų požiūryje į MVĮ sektorių, palyginti, pavyzdžiui, su palankia aplinka, kuri šiose šalyse sudaroma užsienio investicijoms, ypač tarptautinėms korporacijoms;

X.	kadangi nevienodas tarptautinių korporacijų ir MVĮ sąlygas taip pat lemia pelno perkėlimo į mokesčių rojais laikomas šalis praktika;

Y.	kadangi Komisijos tyrimuose išsamiai neįvertinamas galimas būsimo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo poveikis įvairių valstybių narių MVĮ;

Darbo vietų kūrimo galimybės ir kvalifikuota darbo jėga

primena, kad beveik 99 proc. Europos įmonių yra MVĮ, todėl jos yra ES ekonomikos pagrindas;

mano, kad siekiant užtikrinti geresnes sąlygas kokybiškoms darbo vietoms MVĮ sektoriuje kurti, valstybės narės ir Komisija turi spręsti šias įvairiose valstybėse narėse ir regionuose nevienodai paplitusias problemas: gebėjimų trūkumo, netinkamo būsimų gebėjimų poreikių vertinimo, gebėjimų neatitikimo, protų nutekėjimo, nereikalingos reglamentavimo naštos ir reglamentavimo neapibrėžtumo visose srityse, nepakankamo dialogo tarp darbo rinkos suinteresuotųjų subjektų, ribotų galimybių gauti finansavimą ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, mažų inovacinių pajėgumų ir galimybių pasinaudoti naujomis technologijomis, nepakankamos paramos MVĮ įgyvendinant viešųjų investicijų politiką, šešėlinės ekonomikos ir sukčiavimo, taip pat itin palankios tarptautinių korporacijų padėties problemas;

mano, kad išsprendus minėtas struktūrines problemas, be kita ko, būtų užtikrinta sąžiningesnė konkurencija, taip pat socialinių įmokų ir mokesčių bazė būtų išplėsta aprėpiant didesnį skaičių ekonominės veiklos vykdytojų, todėl valstybės narės įgytų galimybę finansuoti darbo vietų kūrimui, ypač MVĮ, palankią politiką ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp valstybių narių, taip pat sąžiningesnes rinkos sąlygas;

pabrėžia, kad reikia sudaryti reglamentavimo sąlygas, kuriomis būtų skatinamos investicijos, kurios savo ruožtu konkurencingai skatintų tvarų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;

pažymi, kad, be kita ko, darbo sąnaudos vykdant verslą turi įtakos MVĮ galimybėms kurti darbo vietas ir gali daryti poveikį konkurencingumui; todėl pabrėžia, kad reikėtų perkelti mokesčių naštą nuo darbuotojų kitiems mokesčių šaltiniams, kurie turi mažesnį neigiamą poveikį užimtumui ir ekonomikos augimui, kartu užtikrinant pakankamą socialinę apsaugą;

pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukštus darbuotojų apsaugos standartus ir kad darbo sąnaudų mažinimas mažinant darbuotojų apsaugą neturėtų būti priemonė nedarbo lygiui mažinti; be to, įspėja, kad sumažinus darbuotojų užmokestį ir teises gali būti paskatintas didesnis gebėjimų nutekėjimas ir iškilti pavojus darbo vietų garantijoms, todėl MVĮ pradėtų trūkti kvalifikuotų darbuotojų, o kartu Europoje atsirastų daugiau mažų garantijų darbo vietų; laikosi nuomonės, kad dėl didėjančio darbo rinkos lankstumo neturėtų sumažėti darbuotojų apsauga, nes tai nedidina MVĮ darbo vietų kūrimo galimybių;

mano, kad be reikalo kai kurioms profesijoms keliamas aukštojo išsilavinimo reikalavimas nepadeda spręsti MVĮ gebėjimų trūkumo problemos; mano, kad profesinis rengimas ir mokymas ir ypač dualinės sistemos, valdomos bendradarbiaujant su MVĮ, turėtų sulaukti didesnės viešosios paramos; pabrėžia, kad dualinis profesinis rengimas ir mokymas yra svarbi jaunimo nedarbo mažinimo priemonė, ir ragina remti tas MVĮ, kurios rengia kvalifikuotus jaunus specialistus ir taip labai prisideda prie jaunimo įtraukties į darbo rinką ir visuomenę; pažymi, kad vienoje valstybėje narėje taikoma dualinio rengimo sistema negali būti taip paprastai nukopijuota kitoje valstybėje narėje;

ragina valstybes nares puoselėti stiprios verslumo kultūros vystymą rengimo ir mokymo programose įtvirtinant susijusius gebėjimus;

mano, kad valstybės narės turėtų remti pameistrystės programas MVĮ, be kita ko, teikdamos mokestines ir finansines paskatas, taip pat taikydamos kokybės sistemas, įskaitant tinkamą sveikatos apsaugą ir saugą; primena, kad MVĮ turi labai konkrečių gebėjimų poreikių; pabrėžia, kad šiuo požiūriu taip pat turėtų būti remiamos dualinio rengimo programos ir mokymo bei stažuočių derinimo galimybės, nes jos atlieka labai svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį – tai priemonės, kuriomis skatinamos vienodos galimybės visiems piliečiams;

10.

primygtinai ragina valstybes nares parengti bendradarbiavimo formas, kurios apimtų visus valdymo lygmenis, įmones (įskaitant su socialine ekonomika susijusias įmones), profesines sąjungas, švietimo įstaigas ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jų rengimo ir mokymo sistemos būtų pritaikytos siekiant mažinti gebėjimų bei kvalifikacijos ir darbo rinkos poreikių, ypač MVĮ poreikių, skirtumus; ragina užtikrinti daugiau neformaliojo mokymo galimybių, įskaitant mokymą darbo vietoje ir darbuotojų keitimąsi žiniomis;

11.

pabrėžia itin svarbų įmonių, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones, vaidmenį bendradarbiaujant su politikos formuotojais ir socialiniais partneriais siekiant pertvarkyti Europos švietimo sistemas ir profesinio mokymo programas – tiek mokymo metodus, tiek mokymo programas, kad daugiau dėmesio būtų skiriama XXI a. darbo gebėjimų, ypač skaitmeninių gebėjimų, kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir komandinio darbo, ugdymui; šiuo klausimu pabrėžia, kokia svarbi realaus darbo realiomis sąlygomis patirtis;

12.

pabrėžia, kad svarbu pašalinti gebėjimų trūkumą, su kuriuo susiduria novatoriškos MVĮ; mano, jog būtina, kad Komisija skirtų daug dėmesio palankesnių sąlygų atitinkamam mokymui ir rengimui, kuris gali padėti sumažinti novatoriškoms MVĮ būtinų IRT naudojimo gebėjimų trūkumą, sudarymui;

13.

mano kad, siekdamos suderinti darbo paklausą ir pasiūlą, valstybės narės turėtų įgyvendinti savo švietimo sistemų reformas, kuriomis būtų atsižvelgta į pasikeitusią socialinę padėtį ir į vienos ar daugiau kalbų bei technologinių inovacijų mokymo ir mokymosi svarbą;

14.

ragina valstybes nares rengti tinkamus mokymus ir užtikrinti nuolatinį profesinį mokytojų ugdymą, kad būtų skatinama taikyti naujausius mokymo metodus ir būtų plėtojami XXI a. gebėjimai ir kompetencija;

15.

ragina taip pat imtis papildomų priemonių siekiant integruoti vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių kartą į darbo rinką, verslą, švietimą ar mokymą, kad būtų užkertamas kelias šios kategorijos darbuotojų ir jų šeimų ilgalaikiam nedarbui ir socialinės atskirties rizikai;

16.

mano, kad MVĮ turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant žaliąsias darbo vietas; skatina tolesnes investicijas į MVĮ potencialą ekologines problemas paversti verslo galimybėmis;

17.

pripažįsta didėjančią savarankiško darbo ir labai mažų įmonių reikšmę – jos yra labai svarbios siekiant suteikti postūmį inovacijoms ir gerokai padidinti verslumą; tačiau reiškia susirūpinimą dėl visoje ES stiprėjančio fiktyvaus savarankiško darbo reiškinio, kuris neturėtų būti vertinamas teigiamai kaip prisidedantis prie didėjančio labai mažų įmonių skaičiaus, priešingai – jis lemia mažesnes garantijas užimtumo srityje, nepalankias darbo sąlygas ir sumažėjusią ar visai prarastą socialinę apsaugą ir kenkia verslumo įvaizdžiui, nes daug žmonių atsiduria pažeidžiamoje padėtyje, ir taip iškyla naujos socialinės problemos, kurias reikia spręsti;

18.

pabrėžia, kad reglamentavimo administracinė našta savarankiškiems darbuotojams ir labai mažoms įmonėms yra neproporcingai didesnė negu didesnėms įmonėms; šiuo požiūriu mano, kad bet kokios su fiktyviais savarankiškais darbuotojais susijusios priemonės turi būti aiškiai orientuotos ir neturi asmeniui sukelti bet kokios nereikalingos administracinės naštos;

19.

yra susirūpinęs dėl daugybės savarankiškų darbuotojų mažų garantijų darbo sąlygų ir didėjančio jų skurdo; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti labai mažų ir mažų įmonių kooperatyvų formos bendradarbiavimo tinklus (pvz., individualių gamintojų kooperatyvus, laisvai samdomų darbuotojų kooperatyvus, MVĮ kooperatyvus, veiklos ir įdarbinimo kooperatyvus), nes tokie tinklai gerokai sustiprina juos sudarančių vienetų tvarumą ir užimtumo galimybes;

20.

atkreipia dėmesį į Investicijų planą Europai, kuris yra skirtas naujoms darbo vietoms kurti ir inovacijoms bei konkurencingumui skatinti, ir tikisi, kad Europos investicinių projektų portalas, kaip skaidri Europos Sąjungoje investuoti tinkamų projektų bazė, padės nukreipti investuotojus į esamas galimybes siekiant finansuoti MVĮ ir plėtoti startuolius – tai svarbus ir tvarus būdas nedarbui mažinti ir ilgalaikiam kokybiškam užimtumui skatinti; todėl ragina į Europos investicinių projektų portalą įtraukti įvairias kategorijas su tinkamomis ribomis, kad MVĮ ir startuoliams jis būtų visapusiškai naudingas;

21.

primena, kad ES įsipareigojo stiprinti savo pramoninę bazę nustatydama tikslą, kad pramoninė gamyba iki 2020 m. sudarytų bent 20 proc. BVP, o iki 2030 m. padidėtų iki 30 proc.; mano, kad tai yra pagrindinė būtina sąlyga siekiant veiksmingai pagerinti užimtumo padėtį Europoje;

22.

pabrėžia į ateitį orientuotos teisėkūros ir paprastesnių procedūrų vaidmenį ypač greitai vystantis daug žinių reikalaujančiam ir labai novatoriškam MVĮ sektoriui, įskaitant socialinės ekonomikos ir kooperacines įmones, akcentuodamas jo vaidmenį pažangiosios specializacijos srityje ir atsižvelgdamas į ES miestų darbotvarkę, taip pat galvodamas apie būsimą Amsterdamo paktą ir tinklaveikos bei skėtinių struktūrų, kaip antai Europos inovacijų partnerystė, vaidmenį;

23.

pažymi, kad MVĮ valstybėse narėse, kuriose nėra valstybinių investicijų bankų, gali būti nepalankesnėje padėtyje nei MVĮ šalyse, kuriose veikia valstybei priklausantys investicijų bankai, nes viešojo intereso vertinimas nėra privačiųjų bankų prioritetas;

24.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinami teisės aktai, kuriais reglamentuojamos vienodos MVĮ galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

25.

ragina valstybes nares skatinti steigti ir vystyti kooperatines įmones, nes patirtis parodė, kad jos yra atsparesnės krizei ir jose prarandama mažiau darbo vietų negu vidutinėje įmonėje, taip pat kurti kokybiškas darbo vietas, kurios neperkeliamos į kitą šalį; ragina EIB ir Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie konkrečias priemones, kurių iki šiol buvo imtasi siekiant padidinti kooperatyvų ir socialinių įmonių galimybes gauti finansavimą;

26.

mano, kad ES ir nacionalinėmis politikos priemonėmis turėtų būti skiriama dėmesio ne tik naujai įsteigtoms MVĮ ir darbo vietų kūrimui MVĮ, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti verslo perdavimą kaip būdą išlaikyti esamas darbo vietas mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms gresia veiklos nutraukimas; ragina skatinti verslo perdavimą darbuotojams kooperatyvo forma, kaip sėkmingą verslo perdavimo rūšį;

27.

ragina Komisiją geriau įtraukti valstybių narių ir vietos bei regionines valdžios institucijas, aukštojo išsilavinimo ir mokymo įstaigas, pilietinės visuomenės asociacijas, įmones, profesines sąjungas ir finansines institucijas, kad būtų skatinami ir visiškai panaudojami ES finansavimo šaltiniai (pvz., ESIF, ESF, ERPF, COSME, „Horizontas 2020“ ir „Erasmus +“), siekiant padėti įveikti sunkumus gaunant informaciją, konsultacijas ir finansavimą, nes tai – keli iš pagrindinių MVĮ augimo ir jų darbo vietų kūrimo potencialo kliūčių; taip pat pabrėžia tarpvalstybinių MVĮ rėmimo programų, vykdomų pagal ES mokslinių tyrimų iniciatyvą EUREKA, svarbą, siekiant paskatinti MVĮ ir mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares geriau koordinuoti įvairias MVĮ finansavimo priemones;

28.

todėl pabrėžia, kad šiuo metu beveik visai neteikiamas mokymas ir informacija apie šias galimybes, palyginti su realiais poreikiais ir daugybe galimybių, kurias gali suteikti šie fondai;

29.

primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su nacionaliniais informacijos centrais siekiant parengti įtaigias ir veiksmingas rinkodaros kampanijas, skirtas tik MVĮ, apie priemonę „Spartus inovacijų diegimas“, kuri yra programos „Horizontas 2020“ dalis;

30.

ragina MVĮ (įskaitant labai mažas įmones) ir vietos bei regionines valdžios institucijas išnaudoti visas Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) ir ESIF derinimo galimybes, turinti omenyje, kad tai yra dvi viena kitą papildančios priemonės; rekomenduoja derinti ESI fondus ir ESIF teminėse ir daugiašalėse investavimo platformose ir ragina Komisiją ir EIB grupę dėti daugiau pastangų steigiant šias platformas, kuriomis siekiama viešinti EIB grupės produktus ir pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą;

31.

pabrėžia, kad būtina didinti investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas, kvalifikuotą mokymą ir plėtrą siekiant paspartinti Europos MVĮ kokybinį augimą ir darbo vietų kūrimo galimybes; pabrėžia, kad MVĮ paramai numatyta skirti 75 mlrd. EUR pagal ESIF MVĮ liniją; palankiai vertina tai, kad MVĮ finansavimo pagal ESIF tarp patvirtintų projektų įgyvendinimas iki šiol sėkmingas;

32.

prašo Komisijos atliekant 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos tikslinimą rasti būdą visiškai kompensuoti programai „Horizontas 2020“ skirtų lėšų sumažinimą ESIF biudžeto naudai, turint omenyje jos svarbą ekonominei plėtrai ir darbo vietų kūrimui, ypač MVĮ;

33.

palankiai vertina perėjimą prie finansinių priemonių, skirtų MVĮ remti, naudojimo, tačiau mano, kad subsidijų finansavimas turėtų būti ir toliau teikiamas atvejais, kai jis labai svarbus ir būtinas skatinant inovacijas, plėtrą ir mokslinius tyrimus, kurie yra itin svarbūs kuriant darbo vietas ir norint užtikrinti ekonominę Europos sėkmę ateityje;

34.

primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, laikantis holistinio požiūrio į MVĮ paramą, padaryti didelę pažangą iki 2017 m. toliau paprastinant paraiškų teikimo, projektų valdymo ir stebėjimo bei kontrolės veiksmus kreipiantis dėl ES finansavimo, visų pirma nustatant vienodą ES lygmens elektroninę viešųjų pirkimų procedūrą, visišką e. sanglaudą, bendrą rizikos principu paremtą auditą, duomenų ir informacijos teikimo reikalavimų mažinimą ir perteklinio reglamentavimo panaikinimą plačiu mastu optimizuojant reglamentavimą; tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą supaprastinimo ir pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, nustatymo bei jų prevencijos pusiausvyrą; prašo Komisijos, atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą, teikti pasiūlymus dėl teisėkūros pakeitimų reglamentuose dėl sanglaudos politikos siekiant sudaryti MVĮ, visų pirma veiklą norintiems plėsti startuoliams, geresnes sąlygas gauti finansavimą; primena, kad, remiantis Komisijos skaičiavimais, vykdant Europos e. viešuosius pirkimus, užtikrinant skaidrumą ir mažinant administracines išlaidas per metus būtų galima sutaupyti net 50 mlrd. EUR;

35.

ragina Komisiją prieš pradedant visavertį dialogą su Parlamentu būsimos finansinės programos ir sanglaudos politikos po 2020 m. klausimu atlikti reikiamus kiekybinius poveikio, kurį daro paramos MVĮ politika ir priemonės, tyrimus – tai leistų atlikti parengiamąjį darbą stebint rezultatus ir vertinant jų efektyvumą, lyginant su kitų formų paramos, kuria nesiorientuojama į mažesnes negu nustatyto dydžio įmones, efektyvumą;

36.

pabrėžia, kaip svarbu mažesnėse miestų zonose ir kaimo vietovėse esančioms MVĮ turėti galimybę naudotis palankiomis ES finansavimo priemonėmis ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis – taip stiprinamos jų galimybės kurti darbo vietas ir prisidedama prie teritorijų, kurioms gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas, ekonominės plėtros;

37.

ragina MVĮ įveikti lyčių nelygybę darbo darbo rinkoje, be kita ko, užimtumo ir darbo užmokesčio aspektais – suteikti arba remti vaikų priežiūros infrastruktūrą, suteikti slaugytojų atostogas, lanksčias jų darbo valandas ir užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį už vienodą darbą;

38.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad siekiant sudaryti geresnes sąlygas tėvams dalyvauti darbo rinkoje būtų suteikta vietos vaikų priežiūros infrastruktūra;

39.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares intensyvinti rengimą ir mokymą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityse siekiant suteikti esamiems ir būsimiems darbuotojams atitinkamų skaitmeninių įgūdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares remti programas, kuriomis darbo neturinčiam jaunimui suteikiami skaitmeniniai įgūdžiai, pvz., atvirus internetinius kursus, ir ragina tas pačias programas taikyti vyresniems nei 50 metų amžiaus ir aktyviems pagyvenusiems asmenims;

40.

pabrėžia, kad reikia tikslinių paskatų startuoliams, MVĮ ir labai mažoms įmonėms, siekiant palengvinti jų steigimą ir veiklą, ir kad reikia sudaryti geresnes sąlygas samdyti kvalifikuotą darbo jėgą ir mokyti darbuotojus;

41.

mano, kad toliau reikia didinti judumą Europos pameistrystės ir profesinio mokymo srityje;

42.

ragina valstybes nares, regionines valdžios institucijas, švietimo įstaigas ir socialinius partnerius kurti galimybes jaunimui įgyti verslumo įgūdžių ir geriau pripažinti bei patvirtinti neformalųjį švietimą ir taip įgytus gebėjimus; taip pat pabrėžia verslo kuravimo svarbą jauniems verslininkams ir MVĮ ankstyvuoju veiklos etapu siekiant pagerinti sėkmingų atvejų skaičių ir įmonių bei darbo vietų tvarumą;

43.

yra tvirtai įsitikinęs, kad turi išlikti amato meistrų sertifikatų sistema;

44.

palankiai vertina programą „Erasmus“ jauniesiems verslininkams, kuri padeda jauniems verslininkams įgyti žinių ir naudingų gebėjimų, reikalingų pradėti ir (arba) sėkmingai valdyti verslą; laikosi nuomonės, kad valstybės narės ir Komisija turėtų toliau propaguoti tokias programas, kad apie programą daugiau žinotų tikslinės grupės ir daugiau jaunų žmonių būtų padedama sėkmingai plėtoti savo verslą;

45.

ragina valstybes nares priimti palankias teisės aktų sistemas, kuriomis būtų skatinamas ir remiamas jaunimo įsidarbinimas MVĮ arba jie būtų skatinami pradėti nuosavą verslą, be kita ko, suteikiant geresnes galimybes gauti informaciją ir konkretiems atvejams pritaikytas konsultacijas, sudarant palankesnes sąlygas gauti kreditą ir finansavimą, taip pat įsteigiant vieno langelio centrus; mano, kad į tokias sistemas taip pat turėtų būti įtrauktas studentams skirtų mokomosios praktikos programų skatinimas, kad jie pirmąją savo praktinę patirtį galėtų įgyti MVĮ, taip pat užtikrinant pakankamą socialinę apsaugą;

46.

pažymi, kad turėtų būti imamasi priemonių siekiant sudaryti geresnes sąlygas pripažinti kvalifikaciją ir diplomus visoje Europoje, įskaitant tokius diplomus ir internetinius sertifikatus, kokie išduodami baigus atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus, ir patvirtinti neformaliojo mokymosi rezultatus, taip suteikiant specialistams galimybių visoje Europoje prisidėti savo žiniomis ir gebėjimais;

47.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių nemokumo, apimantį ankstyvą restruktūrizavimą ir dar vieną galimybę, kad būtų mažinama nesėkmės baimė ir užtikrinama, kad verslininkai turėtų dar vieną galimybę;

48.

pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė Europoje turi senas tradicijas ir kad socialiai atsakingas verslas šiandien ir toliau rodo pavyzdį; pabrėžia, kad MVĮ gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarų augimą;

Palanki ir stabili reglamentavimo aplinka

49.

ragina valstybes nares vengti perteklinio reglamentavimo, kuris varžo įmonių konkurencingumą ir gebėjimą kurti darbo vietas; mano, kad tinkamas būdas MVĮ išlaidoms mažinti ir darbo vietų kūrimo galimybėms didinti yra nereikalingo reglamentavimo ir administracinės naštos šalinimas, kartu kuriant patikimą ir tvarų reglamentavimą, be kita ko, sistemingai naudojant MVĮ testą ir užtikrinant veiksmingą įgyvendinimą valstybėse narėse; pabrėžia, kad dėl to negalima sumažinti darbuotojų apsaugos;

50.

mano, kad palanki ir stabili reglamentavimo aplinka, įskaitant iš esmės aiškias taisykles, yra būtinos sąlygos tvarioms ir kokybiškoms darbo vietoms MVĮ kurti; mano, kad šis reglamentavimo tikrumas turi apimti, be kitų elementų, sutarčių teisę ir fiskalinį bei socialinį reglamentavimą, darbuotojų apsaugą, taip pat mokesčių taisykles ir teisinį tikrumą bei veiksmingas procedūras; mano, kad reglamentavimo aplinkos stabilumą geriausia pasiekti į sprendimų priėmimo procesą nuolat įtraukiant socialinius partnerius;

51.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad, jei MVĮ neproporcingai jaučia administracinių reikalavimų poveikį, sistemingai reikia svarstyti dėl priemonių, kuriomis būtų kuo labiau sumažinta našta ir kliūtys, kartu užtikrinant, kad darbuotojai gautų pakankamą sveikatos apsaugą ir saugą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad konkrečioms kliūtims šalinti reikia specialiai pritaikytų sprendimų, atsižvelgiant į didelę MVĮ įvairovę;

52.

pabrėžia MVĮ palankaus, veiksmingo, lankstaus ir atsakingo viešojo administravimo valstybėse narėse svarbą, siekiant remti verslumo vertybes, palengvinti MVĮ augimą ir suteikti joms galimybę pasiekti visą savo aukštos kokybės darbo vietų kūrimo potencialą;

53.

ragina Komisiją palengvinti veiksmingą valstybių narių keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su skirtinga jų MVĮ reglamentavimo aplinka; šiuo požiūriu palankiai vertina MVĮ atstovų tinklą, kurio vaidmuo yra gerinti konsultavimo procesą su nacionalinėmis MVĮ ir ES šalių bendradarbiavimą; taip pat ragina bendradarbiauti MVĮ ir vietos valdžios institucijas bei švietimo sektorių, nes tai gali būti naudinga kuriant verslo branduolius ir inkubatorius, ir taip padidinti jų darbo vietų kūrimo galimybes; ragina MVĮ tapti atstovaujančių organizacijų narėmis, kad jų balsas būtų girdimas nacionaliniu ir Europos lygmenimis, nes dažniausiai girdimas tarptautinių korporacijų balsas; taip pat ragina MVĮ asociacijas geriau remti MVĮ ir atlikti didesnį patikimo socialinio partnerio vaidmenį;

54.

ragina valstybes nares persvarstyti MVĮ įtakos turinčias taisykles ir visapusiškai taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kad būtų pašalinta nepagrįsta našta, tenkanti MVĮ, ir užtikrintas reglamentavimo ir fiskalinis tikrumas, kaip išankstinė sąlyga darbo vietų stabilumui ir kokybei;

55.

pabrėžia, kad svarbu įvykdyti su Europos iniciatyva „Small Business Act“ susijusias ex ante sąlygas, siekiant gerinti verslo plėtros ir verslumo aplinką ir administracines procedūras ir pasinaudoti MVĮ skirtomis finansavimo galimybėmis;

56.

mano, kad MVĮ ir tarptautinėms bendrovėms būdingi skirtumai turi būti panaikinti siekiant sudaryti sąlygas MVĮ pasitelkti papildomus išteklius ir panaudojant viešąsias investicijas kurti kokybiškas darbo vietas;

57.

ragina valstybes nares mokestinėmis priemonėmis skatinti neformalių investuotojų, pradinio kapitalo fondų ir ankstyvo etapo rinkos dalyvių sektorių augimą ir formavimąsi;

58.

atkreipia dėmesį į regioninius skirtumus ir pusiausvyros sutrikimą MVĮ siekiant gauti finansavimą iš nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, ES finansuojamų programų ir kitų privačiųjų ir viešųjų finansavimo institucijų; ragina užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoms MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems, skurdesniems ir atokesniems arba labiau izoliuotiems regionams, kurie susiduria su rimtomis gyventojų skaičiaus mažėjimo ir (arba) išsklaidymo problemomis, ir šalims, kurios susidūrė su finansiniais ir ekonominiais suvaržymais norėdamos gauti finansavimą per tarpininkus iš ES remiamų finansinių priemonių;

59.

mano, kad MVĮ finansinė padėtis – kad būtų galimas augimas ir išsaugotos darbo vietos – taps stabili tik tuomet, kai taikant MVĮ koregavimo koeficientą bus pagerintos jų galimybės gauti finansavimą;

60.

pabrėžia, kad mikrokreditai, kurie daugiausia skirti smulkiesiems verslininkams ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, norintiems užsiimti savarankišku darbu, yra priemonė siekiant įveikti kliūtis, su kuriomis susiduriama naudojantis tradicinėmis bankų paslaugomis; palankiai vertintų pažangiąsias supaprastinimo iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama pagerinti projektų, kuriems įgyvendinti reikia mikrokreditų, vertinimo veiksmingumą; be to, pritartų atskaitomybės priemonėms, skirtoms finansiniams tarpininkams, dėl kurių nebūtų sukurta pernelyg didelė našta ar nepagrįstai padidintos išlaidos;

61.

atkreipia dėmesį, kad su mokėjimų vėlavimu susiduriančios MVĮ patiria nemokumo ir bankroto riziką; ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti Pavėluotų mokėjimų direktyvos įgyvendinimo užtikrinimą; be to, ragina valstybes nares apsvarstyti tinkamus finansinius mechanizmus, pvz., banko garantijas;

62.

ragina Komisiją parengti Europos pagrindų reglamentą, kuriuo būtų sudaromos geresnės sąlygos kurti visos Europos sutelktinio finansavimo ir sutelktinio investavimo rinkas;

63.

ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas labai mažoms įmonėms ir MVĮ teikiamas paskolas pakeisti vertybiniais popieriais, siekiant padidinti joms prieinamą kreditą;

64.

ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti socialinių įmonių reglamentavimo sistemą;

65.

pripažįsta, jog svarbu atsižvelgti į labai mažų ir mažųjų įmonių padėtį, konkrečius poreikius ir atitikties užtikrinimo sunkumus įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) priemones įmonės lygmeniu; pabrėžia, kad informuotumo didinimas, keitimasis geros praktikos pavyzdžiais, konsultacijos, naudotojui patogūs vadovai ir interneto platformos yra itin svarbios priemonės, kurias naudodamos MVĮ ir labai mažos įmonės galėtų veiksmingiau laikytis DSS reglamentavimo reikalavimų; ragina Komisiją, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrą (EU-OSHA) ir valstybes nares ir toliau kurti praktines priemones ir gaires, kuriomis būtų remiamos, lengvinamos ir gerinamos MVĮ ir labai mažų įmonių galimybės laikytis DSS reikalavimų;

66.

palankiai vertina tai, kad valstybėse narėse įdiegtos EU-OSHA parengtos internetinės interaktyvios rizikos vertinimo (OiRA) ir kitos elektroninės priemonės, kurias taikant lengviau vertinti riziką ir kuriomis siekiama skatinti atitiktį ir prevencijos kultūrą, visų pirma labai mažose ir mažosiose įmonėse; primygtinai ragina valstybes nares pasinaudoti Europos fondų lėšomis vykdant DSS veiksmus apskritai ir kuriant elektronines priemones konkrečiai, siekiant remti MVĮ;

67.

ragina Komisiją persvarstant strateginę programą ir toliau atsižvelgti į specifinį MVĮ ir labai mažų įmonių pobūdį ir padėtį, kad šioms įmonėms būtų padedama siekti nustatytų tikslų darbuotojų sveikatos ir saugos srityje;

68.

ragina Komisiją, prireikus, remiantis Europos semestro konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, patvirtinti diferencijuotą požiūrį MVĮ aplinkai pagerinti, atsižvelgiant į konkrečių šalių aplinkybes ir specifinius ES regionų struktūrinius skirtumus, kad būtų padidinta ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda; be to, ragina Komisiją dėmesį sutelkti į MVĮ, visų pirma į labai mažas įmones;

69.

pažymi, kad įgyvendindamos 3 teminį tikslą („MVĮ konkurencingumo didinimas“) valstybės narės savo veiklos programose daugiausia dėmesio skyrė MVĮ augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui; pabrėžia, kad nei būsimos nenumatytos ES masto krizės, nei svarbios iniciatyvos neturi lemti įsipareigojimų ar mokėjimų sumažinimo 3 teminiam tikslui ir atitinkamoms priemonėms pagal ES bendrojo biudžeto 1b išlaidų kategoriją; pripažįsta, kad MVĮ turi menkus nuosavus išteklius, todėl pabrėžia, kad siekiant sumažinti nemokumo pavojų turėtų būti stengiamasi kuo mažiau vėluoti apmokėti sąskaitas faktūras, susijusias su sanglaudos politikos įgyvendinimu; atitinkamai primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti mokėjimų MVĮ spartą;

70.

pažymi, kad iš 2014–2015 m. metinės ataskaitos apie Europos MVĮ ir 2016 m. metinės augimo apžvalgos matyti, kad esama regioninių skirtumų, susijusių su MVĮ sąlygomis, ir kitų neatitikimų, kuriuos valstybės narės turėtų veiksmingai pašalinti iki pasibaigiant programavimo laikotarpiui, taip pat stengtis skatinti MVĮ tarptautinimą šalinant netarifines kliūtis;

71.

ragina valstybes nares, kurios menkai gali decentralizuoti ES finansavimo valdymą, vietos valdžios institucijoms suteikti daugiau administracinių pajėgumų teikti techninę pagalbą ir valdyti MVĮ (įskaitant labai mažas įmones) skirtas vietines ir regionines paramos sistemas, įskaitant geresnę prieigą prie finansavimo ir informacinius sprendimus, nes tai padės pasiekti regioniniu mastu labiau suderintus rezultatus ir padidinti lėšų panaudojimo lygį, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

72.

pabrėžia, jog būtina, kad verslo vystytojai ir verslo inkubatoriai dirbtų drauge tam, kad startuoliai taptų svarbia ilgalaikių darbo vietų kūrimo priemone ir potencialas būtų išsaugotas įmonių viduje, neskatinant parduoti vertingų idėjų vien dėl pelno;

73.

pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas patekti į bendrąją rinką pašalinant likusias nepagrįstas administracines kliūtis ir kovojant su nesąžininga konkurencija, rinkos iškraipymais, fiktyviu savarankišku darbu ir priedangos įmonėmis; ragina valstybes nares užtikrinti MVĮ vienodas sąlygas patekti į jų nacionalines rinkas, ypač suteikiant tarpvalstybines paslaugas; šiuo požiūriu teigiamai vertina 2015 m. bendrosios rinkos strategijoje MVĮ skiriamą didelį dėmesį ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau įgyvendinti konstruktyvias iniciatyvas, taikant konkrečias MVĮ apčiuopiamas priemones;

74.

ragina valstybes nares priimti įmonėms steigti palankias teisės aktų sistemas – tai būtų vienas iš būdų kovoti su šešėline ekonomika, kuri visų pirma daro didelę žalą MVĮ, ir visapusiškai naudotis naujai sukurta platforma nedeklaruojamam darbui panaikinti; pripažįsta, kad ekonomikos nuosmukis ir daugelio valstybių narių įgyvendintos priemonės prisidėjo prie šešėlinės ekonomikos augimo;

75.

yra tvirtai įsitikinęs, kad pabėgėlių integracija į darbo rinką ES niekada nebus sėkminga be aktyvios ir stiprios labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių paramos;

76.

pabrėžia, kad nepaprastai svarbu, jog pabėgėliams būtų suteikti išsamūs kalbos kursai; pabrėžia, kad kalbos mokymas turėtų prasidėti kuo anksčiau ir kad su profesija susijusios kalbos žinios yra būtinos pabėgėlių integracijai į įmones;

77.

pabrėžia, jog būtina dėti daugiau pastangų ir teikti paskatas, kad pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys būtų padrąsinti steigti MVĮ, be kita ko, socialines įmones ir labai mažas įmones, ir sudaryti tam palankesnes sąlygas, taip pat kovoti su diskriminacija šiuo požiūriu; pabrėžia, kad gebėjimų ugdymas ir konsultavimas visą gyvenimą yra svarbios priemonės siekiant užtikrinti vienodas galimybes; mano, kad atitinkamos valstybių narių valdžios institucijos MVĮ turi teikti paramą ir konsultacijas pažeidžiamų grupių integravimo į darbo rinką klausimu;

78.

ragina nereikalauti, kad labai mažos įmonės ir MVĮ turėtų atskleisti kokią nors nefinansinę informaciją, susijusią su jų savanoriška socialine veikla; pabrėžia, kad toks atskleidimas gali pareikalauti neproporcingai didelių biurokratinių išlaidų ir įmonių socialinei veiklai padarytų daugiau žalos negu naudos;

79.

pabrėžia, kad Parlamentas savo 2013 m. vasario 6 d. (13) rezoliucijoje dėl įmonių socialinės atsakomybės aiškiai išdėstė, kad laisvoje visuomenėje įmonių socialinė atsakomybė niekada negali paversti labdaringų veiksmų privalomais; yra tvirtai įsitikinęs, kad jei įmonių socialinė atsakomybė taptų privaloma, gyventojai būtų mažiau linkę užsiimti labdara;

80.

pabrėžia, kad MVĮ itin svarbus yra laikinojo įdarbinimo sektorius ir į jį reikia žvelgti diferencijuotai;

Vienodos sąlygos

81.

pažymi, kad tam tikrais atvejais ES konkurencijos politika gali lemti pranašumą, visų pirma naudingą dideliems rinkos veiklos vykdytojams, kurių masto ekonomija yra didesnė nei MVĮ; šiuo požiūriu pabrėžia, kad ES konkurencijos taisyklėmis turi būti užtikrintos mažųjų, vidutinių ir didelių įmonių vienodos sąlygos, kad MVĮ būtų kompensuota masto ekonomijos stoka, taip sudarant sąlygas jų tarptautinimui ir paskatinant jų darbo vietų kūrimo galimybes, ypač atsižvelgiant į naujus tarptautinius prekybos susitarimus;

82.

ragina valstybių narių viešuosius subjektus paslaugas oficialiai teikti tik savo viešajame sektoriuje, nes kitaip dėl jų mokesčių aspektu išskirtinės padėties gali būti iškreipiama konkurencija MVĮ nenaudai;

83.

pažymi, kad visoje Europoje MVĮ būdinga verslo modelių ir juridinių statusų įvairovė ir kad visoms joms, įskaitant socialinės ekonomikos subjektus, turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos;

84.

mano, kad nevienodos MVĮ galimybės patekti į rinkas, pasinaudoti informacija, konsultavimo, viešosiomis paslaugomis bei gebėjimais ir gauti finansavimą visoje ES kenkia jų darbo vietų kūrimo galimybėms ir atsiranda dėl struktūrinių skirtumų, susijusių su įmonių mastu ir veiklos rezultatais; todėl mano, kad į šiuos skirtumus reikėtų atsižvelgti vertinant ES konkurencingumo politiką ir vidaus rinkos veikimą;

85.

mano, kad MVĮ, kaip patrauklaus darbdavio, įvaizdis, pagrįstas geromis darbo ir įdarbinimo sąlygomis, yra svarbus konkurencinis pranašumas įdarbinant aukštos kvalifikacijos darbuotojus;

86.

mano, kad reglamentavimas atitinka bendrąjį interesą ir juo siekiama, be kita ko, sukurti konkurencingą ir sąžiningą rinką, apsaugoti darbuotojus, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti inovacijas ir išsaugoti natūralią gamtinę aplinką; pabrėžia, kad būtina susikurti aiškią ir veiksmingą reglamentavimo sistemą, dėl kurios, kai MVĮ pradės ją taikyti, joms netektų nereikalinga biurokratinė našta;

87.

pažymi, kad regionuose, kurių ekonominė plėtra yra sutelkta į tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimą, tarptautinėms korporacijoms kai kuriais atvejais gali būti skiriamas prioritetas teisės aktų srityje; mano, kad tokią pirmenybę tarptautinių korporacijų atžvilgiu reikėtų išanalizuoti, kad būtų sumažintas jų galimas neigiamas poveikis MVĮ, užtikrintos vienodos sąlygos ir padidintas MVĮ pajėgumas kurti darbo vietas; taip pat pripažįsta, kad daugelis MVĮ yra sukurtos tarptautinėms korporacijoms ir jų darbuotojams remti – MVĮ tiekia tiekimo grandinei priklausančius produktus ir teikia jai priklausančias paslaugas; pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti, ar minėtais atvejais užtikrinamos darbuotojų teisės, ir, be to, teigiamai vertina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pastangas gerokai padidinti tarptautinės mokesčių sistemos skaidrumą ir ragina nedelsiant įgyvendinti su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) susijusias priemones;

88.

ragina valstybes nares pradėti taikyti pajamų apmokestinimo toje vietoje, kur jos gaunamos, principą ir kitas kovos su tarptautinių korporacijų pelno perkėlimo praktika priemones, kad MVĮ būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir taip padidintos jų galimybės kurti darbo vietas;

89.

pažymi, kad geresnė reglamentavimo sistema ir efektyvus teisės aktų vykdymo užtikrinimas gali padėti kovojant su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu;

90.

mano, kad prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis reikėtų atsižvelgti į specifinius struktūrinius ES regionų skirtumus MVĮ sektoriuje visoje Sąjungoje, ir reikėtų įvertinti jų poveikį būsimoms užimtumo perspektyvoms, taip pat MVĮ darbuotojų teisėms ir jų darbo užmokesčiui;

91.

ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą dėl siūlomo TPIP susitarimo ir rinkos ekonomikos statuso suteikimo Kinijai poveikio darbo vietų skaičiui ir kokybei MVĮ sektoriuje visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad toks poveikio vertinimas turėtų apimti išsamią MVĮ tipų ir sektorių, kurie šį poveikį gali patirti, analizę;

92.

atkreipia dėmesį į bendrosios skaitmeninės rinkos galimybes; tačiau pabrėžia, kad reikalingas galimybių, naudos ir problemų MVĮ įvertinimas siekiant nustatyti jų augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą skirtingose valstybėse narėse, taip pat poveikio darbuotojams ir socialinės apsaugos sistemoms įvertinimas; rekomenduoja Komisijai sudaryti reikiamas sąlygas MVĮ prisitaikyti prie bendrosios skaitmeninės rinkos ir laipsniškai į ją pereiti;

93.

mano, kad skatinant viešojo sektoriaus skaitmeninimą (e. valdžią) ir didinant plačiajuosčio ryšio prieinamumą atokiuose regionuose sumažėtų MVĮ įsisteigimo ir veiklos sąnaudos ir taip joms būtų sudarytos sąlygos toliau gerinti galimybes kurti darbo vietas;

94.

ragina MVĮ skatinti nuotolinį darbą ir darbą lanksčiu grafiku – tai yra veiksmingos priemonės siekiant sumažinti įmonių materialines sąnaudas ir sudaryti sąlygas darbuotojams geriau suderinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą;

95.

palankiai vertina tai, kad yra specialiai MVĮ sukurtų informacinių portalų, pvz., prieigos prie finansavimo portalas svetainėje „Jūsų Europa“, ir ragina Komisiją toliau gerinti jų funkcionalumą, prieinamumą ir paversti juos sąveikesnėmis priemonėmis; ypač pabrėžia, kaip svarbu veiksmingai diegti bendrosios rinkos strategijoje paskelbtus naujuosius bendruosius skaitmeninius vartus – internetinę prieigą prie visos su bendrąja rinka susijusios informacijos ir paslaugų;

o o

96.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 81.

(2) OL C 24, 2016 1 22, p. 2.

(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394.

(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0459.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0264.

(7) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 40.

(8) 2014–2015 m. metinė ataskaita dėl Europos MVĮ (http://ec.europa.eu/growth/smes/business-friendly-environment/performance-review_lt).

(9) 2016 m. vasario mėn. duomenys (http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/7225076/3-04042016-BP-EN.pdf/e04dadf1-8c8b-4d9b-af51-bfc2d5ab8c4a).

(10) 2011 m. Eurofound ataskaita „Darbuotojų atstovavimas Europoje įstaigų lygmeniu“ (angl. Employee representation at establishment level in Europe).

(11) 2013 m. CECOP publikacija „Verslo perdavimas darbuotojams kooperatyvo forma Europoje“ (angl. Business Transfers to Employees under the Form of a Cooperative in Europe).

(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0264.

(13) OL C 24, 2016 1 22, p. 33.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/179

P8_TA(2016)0360

Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos taikymas

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo (2015/2116(INI))

(2018/C 204/21)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 2 ir 5 straipsnius, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 6, 8, 10, 19 ir 153 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma į jos 20, 21, 23 ir 26 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos priimtą Europos socialinę chartiją ir joje įtvirtintas socialines ir užimtumo teises,

—	atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pradinės ataskaitos (2015 m. spalio mėn.),

—	atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo religijos ir tikėjimo laisvės klausimais Hanso Bielefeldto tarpinę ataskaitą, pateiktą pagal Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 68/170 dėl religijos ar tikėjimo laisvės,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (1),

—	atsižvelgdamas į Lyčių lygybės direktyvą (2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (2)),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau – Direktyva) (3),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES Tarybos gaires dėl religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos,

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615),

—

atsižvelgdamas į Komisijos bendrą ataskaitą dėl 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyvos), ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo (COM(2014)0002),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems – pagrindų strategija“ (COM(2005)0224),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“ (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2013–2014 m. (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje“ (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Krizės poveikis pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas“ (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (14),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl pažangos, padarytos siekiant lygių galimybių ir nediskriminavimo ES (Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkėlimas į nacionalinę teisę) (15),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą dėl Direktyvos 2000/78/EB įgyvendinimo nediskriminavimo dėl religijos ar tikėjimo principo taikymo srityje (angl. Study on the implementation of Directive 2000/78/EC with regard to the principle of non-discrimination on the basis of religion or belief),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos išsamią analizę „Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva. Jos įgyvendinimo įvertinimas“ (angl. The Employment Equality Directive – Evaluation of its implementation),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimą „Neįgaliesiems tinkamų patalpų įrengimas ir jų įdarbinimas globojamose dirbtuvėse. Sąnaudos ir investicijų grąža“ (angl. Reasonable Accommodation and Sheltered Workshops for People with Disabilities: Costs and Returns of Investments),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimą „Kitoks požiūris į jaunesnius kaip 25-ių metų darbuotojus, siekiant jiems suteikti galimybių įsidarbinti“ (angl. Differential Treatment of Workers under 25 with a View to their Access to the Labour Market),

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros nuomonę dėl lygybės padėties Europos Sąjungoje praėjus dešimčiai metų nuo pradinio lygybės direktyvų įgyvendinimo,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros apsaugos nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lytinių požymių ES lyginamąją teisinę analizę,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0225/2016),

A.	kadangi, remiantis ES sutartimi, Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis ir kovoja su socialine atskirtimi bei diskriminacija;

B.	kadangi SESV teigiama, kad, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos;

C.	kadangi visos 28 valstybės narės perkėlė Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą į nacionalinę teisę ir, neatsižvelgiant į jos perkėlimo į nacionalinę teisę bei įgyvendinimo skirtumus, įgijo vertingos patirties;

D.	kadangi pagal direktyvas dėl vienodo požiūrio yra draudžiama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė diskriminacija, taip pat priekabiavimas ir diskriminacijos skatinimas;

E.	kadangi Komisija savo antrojoje įgyvendinimo ataskaitoje (COM(2014)0002) nurodė, kad visapusiškai lygybei pasiekti teisės aktų nepakanka ir kad reikia didinti informuotumą apie esamą apsaugą, taip pat naudotis ES lėšomis ir stiprinti nacionalines lygybės įstaigas;

kadangi nediskriminavimas užimtumo ir įdarbinimo srityje yra veiksmingas tik tada, kai su diskriminacija visapusiškai kovojama visose gyvenimo srityse kartu šalinant kitas kliūtis, kurios, ribodamos laisvę ir lygybę, trukdo visapusiškam asmenybės vystymuisi ir veiksmingam darbuotojų dalyvavimui jų valstybių narių politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime;

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) Römer byloje (16) pabrėžė, kad pačioje Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvoje yra pateikta tik bendra sistema kovai su įvairaus pobūdžio diskriminacija, bet joje nėra nustatytas vienodo požiūrio principas užimtumo ir profesinės veiklos srityje;

kadangi, nors diskriminacijos suvokimas pagerėjo, nemažai diskriminacijos aukų vis dar nežino savo teisių arba dėl įvairių veiksnių, pvz., nepasitikėjimo valstybės narės valdžios institucijomis arba dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių teisinių procedūrų, nedrįsta imtis teisinių veiksmų prieš diskriminacinę praktiką;

kadangi iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA) surinktų įrodymų matyti, kad, nors vyriausybės ir pilietinė visuomenė visoje ES ėmėsi atitinkamų priemonių, rasizmas, ksenofobija, taip pat homofobija ir transfobija, ir susijusios nepakantos formos yra plačiai paplitusios; kadangi socialinėje ir politinėje aplinkoje vis labiau toleruojamos ekstremistinės, rasistinės ir ksenofobinės darbotvarkės, kuriose terorizmo ir kitų geopolitinių iššūkių akivaizdoje naudojamasi nuogąstavimais dėl nedarbo, pabėgėlių krizės, susvetimėjimo dėl migracijos srautų ir saugumo, o tai kenkia pagrindinėms ES vertybėms;

J.	kadangi FRA LGBT apklausoje (17) ir FRA ataskaitoje „Translyčių žmonių padėtis ES“ (18) pabrėžiama, kad LGBT asmenys vis dar yra diskriminuojami jiems bandant patekti į darbo rinką ir darbo rinkoje;

kadangi Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvoje tik nustatyti būtiniausi reikalavimai, bet valstybės narės gali nustatyti aukštesnio lygio apsaugą ir savo nacionalinėje teisėje patvirtinti pozityviosios diskriminacijos priemones šioje srityje; kadangi visiškai lygybei užtikrinti vien teisės aktų nepakanka, o jie turi būti derinami su atitinkamais politikos veiksmais;

L.	kadangi nedarbas labiausiai paveikia moteris ir jos užimtumo srityje patiria neigiamą diskriminaciją – pirmiausia nėščios moterys ir motinos, įskaitant krūtimi maitinančias;

kadangi Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva apima numatyti reikalavimai tik dėl religijos ir tikėjimo laisvės, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos, bet valstybės narės pagal Rasinės lygybės direktyvą taip pat privalo kovoti su diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės užimtumo srityje; kadangi diskriminuojant užimtumo srityje religija kartais naudojama kaip pakaitalas rasei, remiantis tikru ar suvokiamu asmens priklausymu tam tikrai religijai;

kadangi neįgaliųjų užimtumo lygis valstybėse narėse yra gerokai žemesnis nei 50 proc. palyginti su visų gyventojų užimtumo lygiu, kuris viršija 70 proc., o neįgaliųjų nedarbo lygis (18,3 proc.) yra beveik du kartus didesnis už bendrą visų gyventojų nedarbo lygį (9,9 proc.); kadangi ES vidurkiai neatspindi didelių skirtumų šalių lygmeniu;

kadangi moterims dažniausiai tenka pagrindinė atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis, kitais priklausomais asmenimis, šeima ir namų ūkiu, ir ši atsakomybė dar didesnė, jei jos turi neįgalių vaikų; kadangi tai daro tiesioginį poveikį moterų galimybei įsidarbinti ir jų profesiniam tobulėjimui ir gali neigiamai paveikti jų darbo sąlygas: pvz., moterys neretai būna priverstos dirbti ne visą darbo dieną arba mažų garantijų darbą, ir dėl visų šių veiksnių atsiranda darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai;

P.	kadangi nepilnos šeimos, ypač vienišos motinos, kur kas dažnesnės tarp skurstančių dirbančiųjų, taigi visomis priimtomis priemonėmis ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vienišiems tėvams;

Q.	kadangi įvairiausi įgūdžiai ir kompetencijos, kuriuos moterys įgyja vykdydamos šeimos pareigas, praturtina jų asmeninį ir profesinį tobulėjimą; kadangi dėl to visuomenė ir darbdaviai turėtų pripažinti šias kompetencijas;

R.	kadangi Europos Sąjunga išgyvena didžiulę ekonominę, finansinę ir socialinę krizę, kuri daro ypač didelį poveikį moterims darbo rinkoje ir jų asmeniniam gyvenimui, nes tikimybė, kad jos dirbs nesaugų darbą, didesnė, be to, jos dažniau tampa bedarbėmis ir nebūna užsitikrinusios socialinės apsaugos;

S.	kadangi, nesant veiksmingų teisės aktų dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, diskriminuojami dirbantys tėvai;

kadangi Parlamentas jau yra patvirtinęs tokias politikos priemones, kaip Direktyva dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių, ir kadangi tokios priemonės gali padėti užtikrinti moterims didesnę lygybę užimtumo srityje ir suteikti joms daugiau galimybių užimti vadovaujamas pareigas; kadangi teisės aktai turi būti laikomi viena iš svarbiausių priemonių lyčių lygybei užtikrinti, tačiau turi būti derinami su norminėmis procedūromis ir kampanijomis, kad lyčių lygybė įsitvirtintų ne tik teisės aktuose, bet ir viešojoje nuomonėje;

kadangi, nors teoriškai vienodas požiūris valstybėse narėse įgyvendinamas, moterys tebėra daugialypės, tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos darbo rinkoje aukos; kadangi esama daug įvairių netiesioginės diskriminacijos tipų ir juos visus turi apimti standartinė apibrėžtis, t. y. kad diskriminacija vadintinas atvejis, kai panašiose situacijose taikomos skirtingos taisyklės arba skirtingose situacijose taikomos tos pačios taisyklės; kadangi moterys ne visada informuojamos apie jų teises pagal galiojančius ES ir nacionalinės teisės aktus dėl lygybės ir diskriminacijos draudimo arba abejoja pranešimo apie diskriminacijos atvejį veiksmingumu; todėl atkreipia ypatingą dėmesį į informacinių dokumentų ir gairių, informavimo kampanijų ir informacinių portalų svarbą;

kadangi kovoti su socialine nelygybe, ypač kalbant apie lygybę užimtumo srityje, galima tik įgyvendinant politines priemones, užtikrinančias geresnį gerovės paskirstymą, atsižvelgiant į realaus darbo užmokesčio didėjimą, veiksmus darbo ir darbo laiko reguliavimui bei darbo apsaugai skatinti – pirmiausia vykdant kolektyvines derybas ir užtikrinant visuotinę nemokamą prieigą prie aukštos kokybės viešųjų sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų;

W.	kadangi apskaičiuota, kad darbo ieško apytiksliai kas penktas jaunuolis Europos Sąjungoje, o bendros finansinės jaunimo nedarbo sąnaudos siekia 153 mlrd. EUR per metus (19) ir labai neramu dėl papildomų socialinių išlaidų;

X.	kadangi 6-ajame „Eurofound“ Europos darbo sąlygų tyrime (EDST) (20) patvirtinta, kad per pastaruosius 10 metų pasiekta nedidelė pažanga mažinant darbuotojų diskriminacijos, apie kurią jie patys praneša, lygį;

Y.	kadangi, 6-ojo „Eurofound“ EDST duomenimis, 7 proc. darbuotojų pranešė patyrę diskriminaciją bent vienu pagrindu ir buvo patvirtinti įrodymai apie darbuotojus, patyrusius daugialypę diskriminaciją;

kadangi neįgalių moterų užimtumo lygis ES (44 proc.) yra gerokai žemesnis, palyginti su neįgalių vyrų užimtumo lygiu (52 proc.), ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse moterų užimtumo lygis 55–65 metų amžiaus grupėje siekia apie 30 proc. ar mažiau ir šioje amžiaus grupėje yra didžiausias vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas – 14,5 procentinio punkto, palyginti su 12,4 procentinio punkto vidutinio amžiaus (30–54 metų) grupėje ir 8,3 procentinio punkto jaunimo (20–29 metų) grupėje; mano, kad ilgalaikis nedarbas itin paplitęs tarp jaunesnio ir vyresnio amžiaus darbuotojų, ypač tarp moterų, ir kadangi Parlamentas atlikto Direktyvos 2006/54/EB taikymo ir perkėlimo į nacionalinę teisę vertinimą ir savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliucijoje (21) pareiškė stipriai nuogąstaujantis dėl to, kaip įgyvendinamos direktyvos nuostatos, susijusios su praktiniu lygių galimybių principo ir vienodo požiūrio į vyrus ir moteris užimtumo ir profesinėje srityje taikymu;

AA.

kadangi vyresnio amžiaus darbuotojai vis dar dažnai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus, stereotipais ir kliūtimis; kadangi visos amžiaus grupės patiria diskriminaciją dėl amžiaus ir jos pasekmes, kadangi žmogaus orumą gerbiančiai visuomenei, kuri siekia savo socialinių ir ekonominių tikslų, reikalingos visų kartų indėlis ir idėjų įvairovė, taip pat turi būti remdamasi kartų solidarumo principu;

palankiai vertina tai, kad į beveik visų valstybių narių konstitucijas įtrauktas bendrasis principas dėl vienodo požiūrio į konkrečias diskriminacijos priežastis; vis dėlto apgailestauja, kad tik kelios valstybės narės sistemingai užtikrino, kad visi galiojantys teisiniai dokumentai atitiktų vienodo požiūrio principą, ir kad dar mažiau valstybių narių juos nuosekliai įgyvendino (22) ir daugelis Europos gyventojų kasdien vis dar patiria diskriminaciją;

tikisi, kad visos valstybės narės pašalins gamtines, socialines ir ekonomines kliūtis, trukdančias iš esmės įgyvendinti lygybės principą ir ribojančias Europos piliečių laisvę;

apgailestauja, jog idėja, kad žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos ir tarpusavyje susijusios, yra labiau teorinis, o ne praktinis teisės principas, kadangi įvairūs žmogaus kaip asmenybės aspektai atskirai traktuojami galiojančiose ES teisinėse priemonėse;

apgailestauja dėl to, kad padaugėjo asmenų patiriamos diskriminacijos ir priekabiavimo atvejų, taip pat darbo vietoje, ypač dėl lyties, pilietybės, socialinės kilmės ar negalios, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, etninės kilmės ir religijos, su tuo ypač susiduria moterys musulmonės ir LGBTI asmenys; taip pat apgailestauja dėl to, kad apskritai dažnai nepranešama apie bet kokios formos diskriminaciją, o ypač apie diskriminaciją dėl negalios ir LGBTI asmenų diskriminaciją; todėl ragina Komisiją stebint, kaip įgyvendinama Direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ypatingą dėmesį skirti visoms diskriminacijos rūšims ir pabrėžia, kad reikia didinti LGBTI asmenų informuotumą apie jų teises, pavyzdžiui, teikiant informaciją per lygybės įstaigas, profesines sąjungas bei darbdavių organizacijas;

pabrėžia, kaip svarbu kuo greičiau pasiekti susitarimą, ir ragina Tarybą rasti išeitį iš šios aklavietės, kad būtų galima pajudėti link pragmatiško sprendimo ir paspartinti horizontaliosios ES kovos su diskriminacija direktyvos, kurią 2008 m. pasiūlė Komisija ir už kurią balsavo Parlamentas, priėmimą be tolesnio delsimo; mano, kad tai yra būtina sąlyga, norint užtikrinti konsoliduotą ir darnią ES teisės sistemą, kuri apsaugotų nuo diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos ne užimtumo srityje; pažymi, kad neturėtų būti priimami jokie nederami Direktyvos taikymo srities apribojimai; mano, kad taip pat labai svarbus elementas – ES teisės aktų sistemos kovos su nusikaltimais dėl neapykantos srityje konsolidavimas, atsižvelgiant į tai, kad panašūs nusikaltimai yra paplitę ir darbo aplinkoje;

pažymi, kad, ES pagrindinių teisių agentūros teigimu, visų formų diskriminacija, įskaitant daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, labai trukdo panaudoti žmogiškąjį kapitalą ir sudaro kliūtis karjeros raidai; pabrėžia, kad neįgalieji dažnai patiria tokio pobūdžio diskriminaciją;

su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse nesama teismų praktikos, kuria remiantis būtų išaiškinta, kas yra netiesioginė diskriminacija, taip pat į sunkumus, kurių dėl netiesioginės diskriminacijos apibrėžties kilo kai kuriose valstybėse narėse perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę; siūlo Komisijai konsultuoti valstybes nares kilus tokiems su aiškinimu susijusiems sunkumams;

pažymi, kad nediskriminavimas užimtumo ir įdarbinimo srityje yra veiksmingas tik tada, kai su diskriminacija visapusiškai kovojama visose gyvenimo srityse, pvz., pasitelkiant bendruomenės paramą, priimant teisės aktus ir taikant veiklos derinimo priemones, pavyzdžiui, strategijas ir sistemas valstybių narių ir ES lygmeniu, taip pat naudojantis galimybe imtis pozityviosios diskriminacijos priemonių;

Religija ir tikėjimas

pažymi, kad nuostatos dėl draudimo diskriminuoti dėl religijos ar tikėjimo perkeltos į visų valstybių narių nacionalinę teisę, nors Direktyvoje ir neapibrėžtos faktinės sąlygos (23);

10.

pažymi, kad diskriminacija dėl religijos ir tikėjimo, rasės ir etinės kilmės yra tarpsektorinio pobūdžio, ir mano, kad tam tikros religinių mažumų grupės užimtumo srityje yra ypač diskriminuojamos dėl religijos, kaip yra aprašyta nacionaliniuose ir Europos moksliniuose tyrimuose, visų pirma Pagrindinių teisių agentūros atliktuose moksliniuose tyrimuose;

11.

laikosi nuomonės, kad šiuo metu apsauga nuo diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo Europos Sąjungoje yra užtikrinta žmogaus teisių teisės aktais ir kovos su diskriminacija teisės aktais, ir šios dvi teisės sritys daro abipusę įtaką viena kitai;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad, tyrimų duomenimis, labiausiai užimtumo srityje diskriminuojamos religinės grupės yra žydai, sikhai ir musulmonai (ir ypač moterys); rekomenduoja priimti Europos programas nacionalinėms strategijoms, kurias įgyvendinant būtų kovojama su antisemitizmu ir islamofobija;

13.

pripažįsta Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) didelės apimties praktiką, susijusią su nediskriminavimu dėl religijos ar tikėjimo, palankiai vertina Europos Žmogaus Teisių Teismo atliktą vaidmenį priimant sprendimus dėl Direktyvos nuostatų kaip visumos aiškinimo ir susidomėjęs laukia būsimų pirmųjų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų šiuo klausimu; apgailestauja, kad teismams perduodama mažai bylų, tai neatitinka didelio diskriminacijos atvejų skaičiaus, apie kurį pranešama viktimizacijos tyrimuose, tačiau į teismą nesikreipiama;

14.

mano, kad nuoseklus kovos su diskriminacija teisės aktų taikymas turėtų būti laikomas svarbiu radikalizacijos prevencijos strategijų elementu, atsižvelgiant į tai, kad stiprėjant ksenofobiškoms ir islamofobiškoms nuotaikoms, religinių bendruomenių, įskaitant pabėgėlius ir migrantus, diskriminacija galėtų prisidėti prie žmonių religinio radikalėjimo, daryti poveikį sėkmingai pastarųjų įtraukčiai į darbo rinką ir turėti pasekmių jiems kreipiantis į teismą dėl leidimo gyventi;

15.

mano, kad teisingumo teismai turėtų daugiau dėmesio skirti ne religijos ar tikėjimo pagrįstumo ar teisingumo vertinimui, o siekiui įsitikinti, kad tvirtinimas apie religinius įsitikinimus yra sąžiningas;

16.

mano, kad po nacionalinių teismų ir EŽTT sprendimų vertinant valstybės atskyrimo nuo bažnyčios principą pagal Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos 4 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl normų reikalingas tolesnis suderinimas;

17.

remdamasis ES ir nacionaliniu lygmeniu sukaupta teismų praktika, mano, kad ES ir nacionalinės teisės aktuose turėtų būti nustatyta pareiga sudaryti tinkamas sąlygas, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos, taigi, įskaitant diskriminaciją dėl religijos ir tikėjimo, jeigu dėl to darbdaviams arba paslaugų teikėjams nebūtų užkraunama neproporcingai didelė našta;

18.

ragina valstybes nares pripažinti pagrindinę teisę į sąžinės laisvę;

19.

laikosi nuomonės, kad remiantis EŽTT praktika, reikėtų manyti, kad Direktyva užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos dėl darbdavio religijos ar tikėjimo;

20.

mano, kad 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji išimtis apibrėžta plačiai ir turi būti taikoma geriau, nes tai itin svarbu pabėgėlių ir migrantų krizės priešakyje, taip pat tikisi, kad teismai pagal proporcingumo principą įvertins jos ribas;

21.

primygtinai teigia, kad religijos laisvė yra svarbus principas, kurį darbdaviai turi gerbti; tačiau pabrėžia, kad šio principo įgyvendinimas yra subsidiarumo klausimas;

Negalia

22.

pabrėžia, kad „diskriminacija dėl negalios“ – bet koks išskyrimas, atskirtis ar apribojimų taikymas dėl negalios, kuriais siekiama arba dėl kurių pabloginamos ar panaikinamos sąlygos pripažinti visas žmogaus teises ir pagrindines laisves ar naudotis jomis kaip ir kitiems asmenims politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje; pažymi, kad tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas (24);

23.

ragina valstybes nares ES teisę aiškinti taip, kad būtų sukuriamas pagrindas nustatyti negalios sąvoką, atitinkančią JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, derinant neįgaliųjų lygybę įtvirtinančius elementus ir nurodant, kad atsisakymas sudaryti tinkamas sąlygas laikomas diskriminacijos forma pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar galioja teisės aktai, pagal kuriuos reikalaujama taikyti 50 proc. invalidumo ribą ir pripažįstami tik oficialūs sveikatos pažymėjimai;

24.

pažymi, kad Direktyvoje 2000/78/EB nėra sąvokos „negalia“ apibrėžties; pabrėžia, kad buvo kreiptasi į Teisingumo Teismą, kad jis nepriklausomai apibrėžtų negalios sąvoką Chacón Navas byloje; primena, kad kitose bylose buvo prašoma paaiškinti negalios sąvoką ir ką turėtų reikšti neįgaliesiems tinkamos sąlygos, kurias darbdaviai privalo suteikti pagal Direktyvos 5 straipsnį (HK Danmark C-335/11 ir C 337/11);

25.

apgailestauja, kad neįgalių moterų užimtumo lygis mažesnis negu 50 proc., – tai rodo, kad šios moterys patiria dvigubą diskriminaciją, todėl joms sunku visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime;

26.

mano, kad mirtina liga, t. y. liga ar fizinė būklė, dėl kurios galima pagrįstai tikėtis mirties per 24 mėnesius arba greičiau nuo tada, kai gydytojas išduoda pažymą, gali būti laikoma negalia, jei ji trukdo susijusiam asmeniui vykdyti profesinę veiklą;

27.

pabrėžia darbuotojų pareigą sudaryti tinkamas sąlygas visiems neįgaliems darbuotojams, įskaitant mirtina liga sergančius darbuotojus;

28.

pažymi, kad dėl tam tikrų mirtinų ligų pobūdžio gali kisti fizinė, protinė ir psichologinė negalia, todėl darbdaviai privalo nuolatos peržiūrėti darbuotojui tinkamas sąlygas, kad įsitikintų, jog jos visiškai padeda darbuotojams vykdyti jų pareigas;

29.

pabrėžia, kad svarbu ginti neįgalius darbuotojus, įskaitant sergančius mirtina liga, nuo bet kokios diskriminacijos darbo vietoje; visų pirma pabrėžia būtinybę apsaugoti šiuos darbuotojus nuo nesąžiningo atleidimo iš darbo;

30.

pažymi, kad įrodymai liudija apie tai, jog investicijos į neįgaliesiems tinkamų patalpų įrengimą yra ekonomiškai naudingos ir duoda grąžos: ne tik didėja socialinė įtrauktis, bet ir auga našumas ir mažėja pravaikštų (25); apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių nepavyk sudaryti tinkamų sąlygų;

31.

pabrėžia darbo reikšmę neįgaliesiems ir sunkia, chroniška ar neišgydoma liga sergantiems žmonėms ir pritaria įtraukiems darbo rinkos metodams, kuriais šioms abiem grupėms užtikrinamas saugumas ir teises;

32.

ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad su užimtumu susijusios teisės ir paslaugos, įskaitant tinkamų sąlygų sudarymą pagal Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą, būtų perkeliamos ir atitiktų neįgaliųjų judėjimo laisvę;

33.

palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės teikia dotacijas, subsidijas arba mokesčių lengvatas, pvz., neįgaliesiems tinkamas sąlygas sudarantiems darbdaviams, ir taip skatina darbdavius pritaikyti darbo vietas ir atverti darbo rinkos galimybes neįgaliesiems, taip pat užtikrinti visiems asmenims galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis; rekomenduoja valstybėms narėms surengti, o Komisijai paremti, nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms skirtus mokymus apie tinkamas sąlygas, kad jos galėtų pasiūlyti gaires dėl tinkamų sąlygų sudarymo ir specifinių pažeidžiamų grupių atskirties prevencijos; ragina rengti dialogą su socialiniais partneriais, pvz., profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais, kad būtų nustatytos gairės dėl įgyvendintinos tinkamų sąlygų sudarymo praktikos;

34.

pažymi, kad socialines išlygas viešųjų pirkimų procedūrose reikia pripažinti kaip galimą priemonę socialinės politikos tikslams pasiekti; laikosi nuomonės, kad socialiai atsakingi viešieji pirkimai galėtų būti naudojami kaip priemonė neįgaliesiems ir kitoms pažeidžiamoms grupėms į darbo rinką integruoti;

35.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares priimti kokybiškas stažuočių programas, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos ir prieinamumas neįgaliesiems;

36.

pabrėžia, kad svarbu taikyti universalaus viešųjų erdvių ir darbo aplinkos, kuriose būtų atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius, projektavimo standartą, kaip nurodyta 2014 m. balandžio 11 d. JT komiteto patvirtintoje Bendrojo pobūdžio pastaboje, (26) ir atkreipia dėmesį į ES įsipareigojimus dėl prieinamumo siekiant nuolat gerinti visų ES darbuotojų darbo sąlygas;

37.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti lankstaus darbo modelius, kurie suteiktų galimybę neįgaliesiems dirbti savo namuose ir naudotis visais tokio darbo teikiamais privalumais gyvenimo kokybės ir darbo našumo požiūriu;

38.

pažymi vertingą neįgaliųjų indėlį į visuomenę apskritai ir ragina valstybes nares pasinaudoti struktūriniais fondais, visų pirma Europos socialiniu fondu, ir pritaikyti darbo vietas bei suteikti reikiamą pagalbą neįgaliesiems darbo vietoje, taip pat pagerinti švietimą ir mokymą, kad būtų padidintos neįgaliųjų galimybės patekti į rinką ir kovoti su neįgaliųjų nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi; atkreipia dėmesį į Bendrųjų nuostatų reglamento 7 straipsnį ir 96 straipsnio 7 dalį (27) , kuriose remiamos lygios galimybės, nediskriminavimas ir neįgaliųjų įtrauktis įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus) apskritai ir konkrečiai veiklos programas, ir pabrėžia, kad atliekant išankstinį vertinimą reikėtų įvertinti numatytų priemonių tinkamumą norint skatinti lygias galimybes ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai; mano, kad ES ir nacionalinį finansavimą taip pat būtų galima skirti, pvz., toms MVĮ, kurios skatina darbuotojus lankyti kursus, leisiančius jiems išlaikyti darbo vietą;

39.

ragina valstybes nares, siekiant užkirsti kelią neįgaliųjų diskriminacijai, persvarstyti užimtumo srities draudimo programas;

40.

ragina valstybes nares, siekiant remti neįgaliųjų užimtumą, apsvarstyti naudą įvedus pozityviosios diskriminacijos priemones, pvz., derinant pasyvias darbo rinkos priemones, pavyzdžiui, mokesčių lengvatas ir pinigines paskatas, su aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, t. y. orientavimu ir konsultavimu, mokymu, švietimu bei įdarbinimu;

41.

ragina valstybes nares sukurti visa apimančią neįgaliųjų kokybišką įdarbinimą užtikrinančių priemonių sistemą, įskaitant galimybę, be kita ko, už kovos su diskriminacija teisės aktų nesilaikymą skirtas baudas naudoti integracijai į atvirą darbo rinką ir kitiems šios srities veiksmams finansuoti;

42.

ragina valstybes nares teikti nuolatinę paramą neįgaliuosius samdantiems darbdaviams, kad būtų sukurtos palankios sąlygos ir užtikrinta atitinkama parama visais profesinio gyvenimo etapais: įdarbinimo, darbo vietos išsaugojimo ir karjeros;

43.

ragina visus susijusius subjektus ypatingą dėmesį skirti protinę ir psichosocialinę negalią turinčių asmenų integracijai ir sukurti visapusišką kampaniją informuotumui apie Neįgaliųjų teisių konvenciją didinti ir kovoti su išankstiniu nusistatymu prieš neįgaliuosius, visų pirma prieš psichosocialinę negalią, protinę negalią turinčius asmenis, autizmo pobūdžio sutrikimų turinčius asmenis ir vyresnius neįgaliuosius darbo vietoje; prašo suteikti galimybę susipažinti su visa medžiaga, susijusia su gebėjimų stiprinimu, mokymu, informuotumo didinimu ir viešaisiais pareiškimais, taip pat kita medžiaga, prieinamu formatu;

44.

nerimauja dėl to, kad buvo atidėtas 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios laikotarpio vidurio vertinimas; primygtinai ragina Komisiją pervarstyti šią strategiją remiantis 2015 m. rugsėjo 7 d. JT neįgaliųjų teisių komiteto patvirtintomis baigiamosiomis pastabomis dėl Europos Sąjungos pradinės ataskaitos ir įtraukti į šį procesą neįgaliuosius atstovaujančias organizacijas;

45.

apgailestauja, kad Europos Komisija, įgyvendindama JT neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD) ir Strategiją dėl negalios, iki šiol nepradėjo spręsti problemų, susijusių su nelygybe dėl amžiaus; todėl ragina Komisiją didinti informuotumą apie neįgaliųjų teises ir jų patiriamą diskriminaciją ir spręsti šias problemas;

Amžius

46.

pabrėžia svarbų vyresnių darbuotojų indėlį visuomenei ir įmonių konkurencingumui; pabrėžia, kad vyresnių žmonių aktyvumo kontekste svarbu įtraukti vyresnio amžiaus darbuotojus, kad jie galėtų perduoti savo žinias ir patirtį jaunesniems darbuotojams, ir apgailestauja, kad amžius yra pagrindinė diskriminacijos užimtumo srityje priežastis; apgailestauja, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažnai darbo rinkoje susiduria su stereotipais ir kliūtimis, ir ragina užtikrinti teisingumą tarp kartų, remiantis solidarumu, abipuse pagarba, atsakomybe ir noru rūpintis vieni kitais;

47.

ragina valstybes nares remti visų darbuotojų galimybę įsidarbinti ir integraciją į darbo rinką, neatsižvelgiant į jų amžių, ir taikyti priemones, kad visi darbuotojai darbo vietoje būtų apsaugoti darbo užmokesčio, mokymo, karjeros raidos, sveikatos ir saugos bei kitais atžvilgiais;

48.

pažymi, kad vienpusiškas darbo jėgos atjauninimas nelemia daugiau naujovių, tačiau yra patirties, žinių ir kompetencijos švaistymas;

49.

ragina valstybes nares skatinti darbdavius priimti į darbą jaunimą, bet kartu užtikrinti vienodą požiūrį ir jo laikytis darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos klausimais, įskaitant ir reikiamą su darbu susijusį mokymą;

50.

su susirūpinimu pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kartų solidarumą laiko vienu svarbiausių teisėtų tikslų, kuriais pateisinamas nevienodas požiūris dėl amžiaus (28); nes tos valstybės narės, kuriose yra didesnis vyresnių darbuotojų užimtumo lygis, yra ir tos, kurios geriau įveda jaunesnius asmenis į darbo rinką;

51.

primena, kad būtina veiksmingai įgyvendinti ES teisės aktus dėl senėjimo politikos, kad būtų kovojama su diskriminacija dėl amžiaus ir neleidžiama jai pasireikšti;

52.

pažymi, kad dėl įgyvendintų politikos priemonių 55–64 metų asmenų sudaroma darbuotojų dalis padidėjo visose ES valstybėse narėse; vis dėlto apgailestauja, kad šios grupės užimtumo lygis didėjo pernelyg lėtai ir 28 ES narėse tebėra mažesnis nei 50 proc.; pabrėžia, kad skaitmeninimas turi didelį poveikį darbo rinkai, nes sukuriamos naujos darbo galimybės ir sudaromos lankstesnės darbo sąlygos, pvz., darbas naudojantis telekomunikacijos priemonėmis arba nuotolinis darbas, kurios galėtų tapti veiksminga priemone prieš vyresnių kaip 50 metų žmonių ir nekvalifikuotų vidutinio amžiaus žmonių atskirtį; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad tolesnis skaitmeninių įgūdžių tobulinimas siūlant darbuotojams mokymo, tolesnio profesinio mokymo ir perkvalifikavimo galimybes visais jų profesinės karjeros etapais yra būtina sąlyga siekiant gauti naudos iš skaitmeninimo; taip pat mano, kad norint ateityje kurti naujas darbo vietas skaitmeninėje rinkoje, reikės valstybės narių pastangų sprendžiant gebėjimų, visų pirma vyresnių kaip 50 metų žmonių, paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą;

53.

pabrėžia, kad taikant prieš diskriminaciją dėl amžiaus nukreiptas priemones iš esmės negali būti daromas skirtumas, ar diskriminuojami vaikai, ar vyresnio amžiaus žmonės, ir su bet kokia nepagrįsta diskriminacija turi būti kovojama tinkamomis priemonėmis;

54.

pažymi, kad ypač vyresnių darbuotojų padėtis labiau nestabili, ir ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis išnagrinėti nerimą keliančią vyresnių nei 50 metų asmenų nedarbo problemą ir parengti veiksmingas priemones, pvz., profesinį mokymą ir įvesti paskatas arba subsidijas darbdaviams, siekiant grąžinti tokius darbuotojus į darbo rinką ir apsaugoti juos nuo nesąžiningo atleidimo;

55.

pabrėžia, kad būtina lavinti skaitmeninius dirbančių žmonių įgūdžius, ir pabrėžia, kad skaitmeninimas padės gerinti socialinę įtrauktį ir padės vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliems darbuotojams ilgiau išlikti darbo rinkoje naudojantis dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis; mano, kad svarbu skaitmeninės rinkos poveikį užimtumui valdyti taip, kad jis būtų socialiai teisingas ir tvarus; pažymi, kad daugelis darbdavių nesamdo vyresnių darbuotojų dėl stereotipų, kad jiems trūksta įgūdžių arba jų įgūdžiai yra pasenę; todėl ragina į būsimos Komisijos paskelbtos Europos įgūdžių strategijos svarstymus įtraukti mokymąsi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimą visų amžiaus grupių darbuotojams;

56.

primena, kad svarbiausi ES ir valstybių narių ištekliai yra jų žmogiškieji ištekliai; mano, kad vyresniems nei 55 metų darbuotojams e. įgūdžiai yra būtini norint apsaugoti juos nuo pašalinimo iš darbo rinkos ir padėti jiems susirasti naują darbą; ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, parengti įgūdžių tobulinimo strategijas, kuriose mokymas būtų glaudžiau siejamas su darbu, tokiu būdu skatinti ir investuoti į mokymąsi visą gyvenimą, taip pat rengti prieinamas, įperkamas ir išsamias mokymo programas ir perkvalifikavimo priemones skaitmeninių ir socialinių emocinių gebėjimų, įskaitant prisitaikymą prie virtualiosios aplinkos (papildytos realybės), ugdymui, kad senėjanti visuomenė galėtų geriau prisitaikyti prie augančio e. įgūdžių poreikio daugybėje skirtingų sektorių; todėl pabrėžia, kad vyresnio nei 55 metų amžiaus darbuotojams, ypač moterims, turėtų būti sudarytos nuolatinės galimybės dalyvauti mokymuose apie IRT; taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti strategijas, kurios padėtų sumažinti skaitmeninę atskirtį ir sudaryti vienodas sąlygas naudotis naujausiomis informacijos ir ryšių technologijomis;

57.

palankiai vertina Europos socialinių partnerių 2015–2017 m. darbo programą, kurioje dėmesys skiriamas vyresnių žmonių aktyvumui; ragina socialinius partnerius išsamiai išnagrinėti klausimus, susijusius su diskriminacija dėl amžiaus, suaugusiųjų mokymu, darbuotojų sveikata ir sauga, taip pat profesinio ir šeiminio gyvenimo suderinimu, kad būtų sukurta tokia Europos sistema, kuri remtų visų darbuotojų galimybes įsidarbinti ir jų sveikatą;

58.

pabrėžia, kad, siekiant parengti tikslingesnes ir veiksmingas vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, reikia patikimos vyresnių žmonių padėties ir demografinių pokyčių statistikos; ragina Komisiją užtikrinti vyresnių žmonių socialinio statuso, jų sveikatos, teisių ir gyvenimo lygio išsamių ir kokybiškų duomenų rinkimą;

59.

atkreipia dėmesį į tai, kad vyresniems žmonėms palankios aplinkos skatinimas yra pagrindinė priemonė siekiant remti vyresnio amžiaus darbuotojus ir darbo ieškančius asmenis, taip pat skatinti įtraukios visuomenės, kurioje visiems asmenims būtų užtikrinamos lygios galimybės, kūrimąsi; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos ir PSO bendrai valdomą projektą, kuriuo siekiama pritaikyti PSO vyresniems žmonėms palankių pasaulio miestų vadovą Europos sąlygoms;

60.

palankiai vertina Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros vykdomą kampaniją „Sveika darbovietė bet kokio amžiaus darbuotojams“; pabrėžia veiksmingų profesinės sveikatos ir darbo saugos teisės aktų ir paskatų įmonėms taikyti prevencinius metodus svarbą; ragina vykdant kampaniją dėti pastangas, kad ji pasiektų visų dydžių įmones;

61.

ragina valstybes nares sustiprinti valstybines pensijų sistemas, kad būtų užtikrintas deramas pajamų lygis išėjus į pensiją;

62.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimo; pabrėžia, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimas yra problema ir vyresniems darbuotojams, nes 18 proc. vyrų ir 22 proc. moterų 55–64 metų amžiaus grupėje rūpinasi šeimos nariais, kuriems reikalinga priežiūra, ir daugiau nei pusė senelių nuolatos prižiūri savo vaikaičius; rekomenduoja, kad būsimoje iniciatyvoje dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimo būtų įtrauktos visos priemonės neformaliesiems slaugytojams, darbinio amžiaus seneliams ir jauniems tėvams remti;

63.

ragina valstybes nares skatinti nemokamas aukštos kokybės viešąsias paslaugas, kad vaikai, sergantieji ir vyresnio amžiaus asmenys galėtų naudotis tinkama ir būtina priežiūra bei pagalba;

Seksualinė orientacija

64.

pažymi, kad nacionaliniai teismai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išnagrinėjo tik keletą bylų dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos;

65.

primena, kad, nors valstybių narių, kurios draudimą diskriminuoti dėl seksualinės orientacijos pradėjo taikyti visose srityse, įtrauktose į Rasinės lygybės direktyvą, skaičius padidėjo nuo 10 2010 m. iki 13 2014 m., apsauga nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės tebėra ribota (29);

66.

primena, kad daugelyje valstybių narių tebėra neaiški esamos translyčių asmenų apsaugos nuo diskriminacijos taikymo sritis, visų pirma užimtumo, švietimo ir sveikatos priežiūros srityse; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų veiksmingai įgyvendinti nacionalinės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Lyčių lygybės direktyva; atkreipia dėmesį į tai, kad tokiomis priemonėmis galėtų būti nustatytos aiškesnės teisinės apibrėžtys, kad būtų užtikrinta apsauga visiems translyčiams asmenims, o ne tik tiems, kurie keičia arba yra pakeitę lytį (30);

67.

nerimauja dėl žemo informuotumo apie turimas teises diskriminacijos srityje ir apie veikiančias įstaigas bei organizacijas, kurios teikia paramą diskriminacijos aukoms, lygio, tačiau LGBTI asmenys yra geriau informuoti; laikosi nuomonės, kad nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos kartu su visomis suinteresuotosiomis organizacijomis turėtų daug aktyviau vykdyti tiek aukų, tiek darbdavių ir kitų grupių informuotumo didinimo veiklą; pažymi, kad nacionalinės LGBTI organizacijos yra pagrindinės partnerės įgyvendinant šias pastangas;

68.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti abipusį partnerystės statuso, sutuoktinių teisinio režimo ir tėvystės teisių pripažinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į specifinę interseksualių asmenų diskriminaciją užimtumo srityje ir, siekiant užkirsti kelią interseksualių asmenų diskriminacijai, peržiūrėti įstatymus ir praktiką;

Horizontalieji aspektai ir rekomendacijos

69.

reiškia susirūpinimą dėl teisinio aiškumo ir tikrumo trūkumo daugialypės diskriminacijos atvejais, kurį dažnai nulemia nenuoseklios ir nevienodos taisyklės ir standartai valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į svarbų „Equinet“ tinklo atliktą darbą, kuris padeda rengiant bendrus standartus, ir mano, kad tam turėtų būti suteikta tinkama parama;

70.

apgailestauja, kad į Direktyvą 2000/78/EB neįtraukta jokių konkrečių nuostatų dėl daugialypės diskriminacijos, nors joje bent jau pažymima, jog dažnai jos aukos būna moterys; toliau pažymi, kad dviejų ir daugiau diskriminacijos formų derinys gali būti problemiškas, nes skirtingų formų diskriminacijos atvejais užtikrinama skirtingo lygio apsauga; ragina valstybes nares ir Komisiją kovoti su visų formų daugialype diskriminacija, kad būtų užtikrintas nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principo taikymas darbo rinkoje ir vienodos galimybės užimtumo srityje; rekomenduoja, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, įskaitant darbo inspektorius, nacionalines lygybes įstaigas ir pilietinės visuomenės organizacijas, sustiprintų diskriminacijos dėl lyties ir kitų priežasčių persikirtimo stebėjimą diskriminacijos atvejais ir praktikoje;

71.

pabrėžia, kad dėl objektyvių, palyginamų ir išskaidytų duomenų apie lygybę, diskriminacijos atvejus ir nelygybę trūkumo tampa sunkiau įrodyti diskriminacijos faktą, ypač netiesioginę diskriminaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Direktyvos 2000/78/EB 10 straipsnį leidžiama pritaikyti ir perkelti prievolę įrodyti tais atvejais, kai faktinės aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog būta tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos; ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiai ir sistemingai rinkti duomenis apie lygybę, kurie patenka į Direktyvos taikymo sritį, įtraukiant socialinius partnerius, nacionalines lygybės įstaigas bei nacionalinius teismus;

72.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti – taip pat ir ruošiant nacionalines ataskaitas bei bendrą metinę socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties ataskaitą – suderintą ir nuoseklią statistiką, kuria remiantis būtų galima užpildyti visas spragas duomenų apie lyčių lygybę rinkimo srityje; ragina Komisiją imtis iniciatyvų per valstybėms narėms skirtas rekomendacijas tokiam duomenų rinkimui skatinti ir pavesti „Eurostatui“ parengti konsultacijas tam, kad visur būtų renkami duomenys, išskaidyti pagal visus diskriminacijos pagrindus Europos socialinio tyrimo rodikliuose, siekiant imtis konkrečių veiksmų ir kovoti su visų tipų diskriminacija, susijusia su priėmimu į darbą ir su darbo rinka;

73.

rekomenduoja, kad, renkant statistinius duomenis užimtumo klausimais, valstybės narės į darbo jėgos tyrimą įtrauktų pasirenkamus klausimas, skirtas nustatyti galimą diskriminaciją dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

74.

pabrėžia, kad visais teisėkūros proceso lygmenimis turėtų būti atsižvelgiama į biurokratinę naštą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat turėtų būti atliekamas planuojamų priemonių proporcingumo tyrimas;

75.

atkreipia dėmesį į tai, kad, įgyvendinant Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą, nacionalinės lygybės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį: padeda didinti informuotumą ir rinkti duomenis, bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, sprendžia nepranešimo apie visus atvejus problemą ir prisiima vadovaujamą vaidmenį supaprastinant ir palengvinant diskriminacijos aukų skundų pateikimo tvarką; ragina stiprinti nacionalinių lygybės įstaigų atliekamą vaidmenį, užtikrinant jų nešališkumą, plėtoti jų veiklą ir didinti jų pajėgumus, be kita ko, užtikrinant tinkamą finansavimą;

76.

ragina valstybes nares rodyti didesnį įsipareigojimą įgyvendinti lyčių lygybės principą užimtumo politikos srityje; ragina sudarant biudžetą ypač atsižvelgti į lyčių aspektą, įskaitant Komisijos skatinamą keitimąsi geriausia praktika, ir taikyti priemones, kuriomis būtų skatinamas moterų užimtumas tinkamomis sąlygomis – užkertant kelią nesaugiam darbui ir užtikrinant deramą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei mokymąsi visą gyvenimą – taip pat taikyti darbo užmokesčio ir pensijų skirtumo mažinimo priemones ir gerinti moterų padėtį darbo rinkoje apskritai;

77.

prašo valstybių narių parengti lyties požiūriu neutralias pareigybių klasifikacijas ir vertinimo sistemas, kurios taptų nepakeičiamomis priemonėmis vienodam požiūriui skatinti;

78.

pažymi, kad vienodo požiūrio politika turėtų būti siekiama išspręsti stereotipų problemą kalbant tiek apie vyriškas, tiek ir apie moteriškas profesijas ir pareigas;

79.

pabrėžia, kad socialiniai partneriai atlieka esminį vaidmenį informuojant tiek darbuotojus, tiek darbdavius apie kovą su diskriminacija ir didinant jų informuotumą šioje srityje;

80.

mano, kad reikia daugiau dėmesio skirti priešingų teisių pvz., religijos ar tikėjimo laisvės ir kalbos laisvės, suderinimui priekabiavimo tokiu pagrindu atvejais;

81.

ragina valstybes nares kurti ir stiprinti nacionalines darbo inspekcijas, sudarant tokias sąlygas bei suteikiant tokius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad jų darbas vietoje būtų nuolat veiksmingas, siekiant kovoti su mažų garantijų darbu, nereguliuojamu darbu, taip pat diskriminacija darbo ir darbo užmokesčio srityje, pirmiausia vyrų ir moterų lygybės požiūriu;

82.

ragina Komisiją ir valstybes nares geriau užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą taikant konkrečias priemones, pvz., naujus pasiūlymus dėl motinystės atostogų siekiant užtikrinti, kad moterys po nėštumo ir gimdymo atostogų bei motinystės atostogų turėtų teisę grįžti į darbą, teisę į veiksmingą sveikatos apsaugą ir saugą darbo vietoje, garantuoti jų teises į motinystės išmokas ir imtis priemonių darbuotojoms apsaugoti nuo nesąžiningo atleidimo nėštumo metu ir t. t., taip pat priimti Slaugytojų atostogų direktyva ir sustiprinti tėvystės atostogų teisės aktus;

83.

pažymi, kad daugumoje diskriminacijos atvejų galimybės kreiptis į teismą yra ribotos; pabrėžia, kad svarbu, jog diskriminacijos aukos galėtų gauti informacijos; mano, jog būtina, kad valstybės narės imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad aukoms visais teisinio proceso etapais būtų teikiamos pagrįstos ir prieinamos teisinės konsultacijos ir pagalba, įskaitant lygybės įstaigų arba tinkamų tarpininkų teikiamas konfidencialias konsultacijas, asmenines konsultacijas ir emocinę, asmeninę bei moralinę paramą; taip pat ragina valstybes nares kovoti su priekabiavimu ir smurtu darbo vietoje, kurie pažeidžia asmens orumą ir (arba) sukuria agresyvią aplinką darbe;

84.

mano, kad skundų teikimo mechanizmai turi būti pagerinti nacionaliniu lygmeniu stiprinant nacionalinių lygybės įstaigų galimybes padėti kreiptis į teismus ir taikyti neteisminius mechanizmus, didinant pasitikėjimą valdžios institucijomis, teikiant teisinę paramą ir teisines konsultacijas bei supaprastinant teisines procedūras, kurios dažnai būna sudėtingos ir ilgai trunkančios; ragina valstybes nares kurti platformas, kurios galėtų gauti skundus ir teikti nemokamą paramą dėl teisinių ginčų diskriminacijos ir priekabiavimo darbo vietoje atvejais;

85.

tikisi, kad dėl diskriminavimo, priekabiavimo, bauginimo ir (arba) persekiojimo darbe atvejų bus priimtos taisyklės, kuriomis užtikrinama apie tokius atvejus pranešusių asmenų apsauga ir jų privatumas;

86.

primena, kad tam tikrais atvejais nagrinėjant teismo bylas ir užtikrinant tinkamą atstovavimą vis dar kyla problemų, ir primygtinai ragina valstybes nares surasti būdus, kaip būtų galima padėti aukoms šioje srityje, be kita ko, atleidžiant jas nuo mokesčių ir juos sumažinant, užtikrinant, kad jos gautų specializuotų NVO teikiamą teisinę pagalbą ir paramą, taip pat užtikrinant teisių gynimo priemones ir tinkamą atstovavimą; pabrėžia teisėtą interesą susijusiose teisminėse ir (arba) administracinėse procedūrose turinčių NVO teisinės padėties svarbą;

87.

palankiai vertina tai, kad valstybių narių kovos su diskriminacija teisės aktuose nustatytos sankcijos iš esmės atitinka Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos nuostatas; taip pat pabrėžia, koks svarbus specializuotų viešųjų organizacijų, kovojančių su diskriminacija sprendžiant su sankcijomis ir skundais susijusias problemas, vaidmuo; vis dėlto nerimauja, kad, kalbant apie skiriamos kompensacijos lygį ir sumą, nacionaliniai teismai yra linkę skirti už teisės aktuose nustatytas sankcijas švelnesnes nuobaudas (31); pabrėžia, jog Komisija turi atidžiai stebėti taisykles, kurios valstybėse narėse taikomos sankcijoms ir teisių gynimui, siekiant užtikrinti, kad nacionalinėje teisėje numatytos bausmės nebūtų – kaip yra informavęs ES Teisingumo Teismas – grynai simbolinės ir kad diskriminacijos atvejais nebūtų atsiperkama vien įspėjimais;

88.

yra susirūpinęs, kad romų bendruomenė mažai dalyvauja darbo rinkoje; pabrėžia, kad būtina didinti NVO, kurios specializuojasi su šia etnine mažuma susijusioje srityje, vaidmenį skatinant romų dalyvavimą darbo rinkoje; taip pat pabrėžia NVO svarbą teikiant romams informaciją apie jų teises arba siekiant padėti jiems pateikti skundus diskriminacijos atvejais, nes tai galiausiai padės geriau rinkti duomenis;

89.

ragina valstybes nares pasinaudoti Direktyvos suteikta galimybe taikyti pozityviosios diskriminacijos priemones toms grupėms, kurios patiria rimtą struktūrinę diskriminaciją, pvz., romams;

90.

teigiamai vertina tai, kad didžioji dauguma valstybių narių apsvarstė galimybę imtis tam tikrų pozityviosios diskriminacijos priemonių pagal šios direktyvos nuostatas;

91.

pabrėžia būtinybę skleisti ESTT sprendimus ir keistis su Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos nuostatomis susijusiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką atitinkančiais nacionalinių teismų sprendimais;

92.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti paramą neformaliesiems slaugytojams, kurie derina darbą ir priežiūros pareigas (pvz., lanksčios darbo valandos, laikina priežiūra), kad šie slaugytojai (daugiausia moterys) galėtų užtikrinti priežiūrą ir taip labai padėtų savo šeimoms ir visuomenei, tačiau dėl to dabar arba vėliau nenukentėtų;

93.

mano, kad būtina rengti atitinkamus mokymus nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijų ir teisėsaugos įstaigų ir darbo inspekcijų darbuotojams; mano, kad labai svarbu rengti visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant teisėjus, prokurorus, teisminių institucijų darbuotojus, teisininkus ir tardytojus, policijos pajėgas ir kalėjimų personalą, mokymus apie kovos su diskriminacija užimtumo srityje teisės aktus ir teismų praktiką, taip pat užtikrinti mokymą apie kultūros pažinimą ir nesąmoningą šališkumą;

94.

mano, kad Komisija turi būtinai pateikti privačiosioms įmonėms, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones, lygybės ir įvairovės sistemų modelius, kuriuos vėliau būtų galima atkartoti ir pritaikyti pagal jų poreikius; ragina verslo suinteresuotuosius subjektus ne tik įsipareigoti gerbti lygybę ir įvairovę, bet ir, be kita ko, kasmet teikti ataskaitas apie savo iniciatyvas šiuo atžvilgiu, jei pageidauja, padedant lygybės įstaigoms;

95.

ragina darbdavius sukurti nediskriminuojančią darbo aplinką savo darbuotojams, laikantis esamų kovos su diskriminacija direktyvų ir jas įgyvendinant pagal vienodo požiūrio principą neatsižvelgiant į lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją; ragina Komisiją stebėti susijusių priemonių įgyvendinimą;

96.

primena, kad, teikiant pagalbą aukoms, socialiniai partneriai, NVO ir pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį, ir pabrėžia, kad diskriminaciją patiriantiems asmenims neretai lengviau kreiptis į juos negu į kitus subjektus; todėl ragina remti pilietinės visuomenės organizacijas, vykdančias veiklą šioje srityje;

97.

ragina užtikrinti žmogaus teisių ir pilietinį ugdymą, kuris padeda skatinti sąmoningumą ir įvairovės pripažinimą ir kurio paskirtis yra sukurti atvirą aplinką skatinant keisti nusistovėjusias normas ir naikinti įžeidžiančias etiketes;

98.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti pilietinio ugdymo ir žmogaus teisių pamokas pradinėse ir vidurinėse mokyklose;

99.

mano, kad Komisija turi būtinai priimti Europos pagrindų programą nacionalinėms strategijoms dėl kovos su antisemitizmu, islamofobija ir kitomis rasizmo formomis;

100.

ragina valstybes nares sukurti tinkamas sistemas, skirtas atlikusių bausmę nuteistųjų grąžinimui į darbo rinką;

101.

ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir lygybės įstaigas, palankesnes sąlygas gauti finansavimą informuotumo apie diskriminaciją užimtumo srityje didinimo ir švietimo kampanijoms rengti; ragina privatųjį sektorių dėti pastangas kuriant darbo aplinką be diskriminacijos;

102.

ragina valstybes nares imtis veiksmų, siekiant užtikrinti keitimąsi gerąja patirtimi kovos su diskriminacija darbe srityje;

103.

ragina socialinių partnerių organizacijas didinti vidinį informuotumą apie nelygybę užimtumo srityje ir parengti pasiūlymus, kaip spręsti problemas organizacijos ar įmonės lygmens sektoriaus kolektyvinėse derybose, mokymuose ir kampanijose, skirtose jų nariams ir darbuotojams;

104.

ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti socialinius partnerius (profesines sąjungas ir darbdavius) ir pilietinę visuomenę, įskaitant lygybės įstaigas, į veiksmingą lygybės principo taikymą užimtumo ir profesinės veiklos srityje, kad būtų skatinamas vienodas požiūris; taip pat ragina valstybes nares sustiprinti socialinį dialogą ir dalijimąsi veiklos patirtimi ir geriausia patirtimi;

o o

105.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(3) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0286.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0293.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261.

(9) OL C 316, 2016 8 30, p. 83.

(10) OL C 75, 2016 2 26, p. 130.

(11) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9.

(12) OL C 74 E, 2012 3 13, p. 19.

(13) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29.

(14) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 23.

(15) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 23.

(16) 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas, C-147/08, Römer C-147/08, ECR, EU:C:2011:286.

(17) http://fra.europa.eu/en/publication/2014/eu-lgbt-survey-european-union-lesbian-gay-bisexual-and-transgender-survey-main.

(18) http://fra.europa.eu/en/publication/2014/being-trans-eu-comparative-analysis-eu-lgbt-survey-data.

(19) http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR15_03/SR15_03_LT.pdf.

(20) http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1568lt.pdf.

(21) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351.

(22) Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimas „Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva. Jos įgyvendinimo įvertinimas“.

(23) Ten pat.

(24) 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnis.

(25) Europos Parlamentas, A teminis skyrius. Ekonomikos ir mokslo politika „Neįgaliesiems tinkamų patalpų įrengimas ir jų įdarbinimas globojamose dirbtuvėse. Sąnaudos ir investicijų grąža“.

(26) Bendrojo pobūdžio pastaba Nr. 2 (2014 m.) dėl 9 straipsnio „Prieinamumas“ https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G14/033/13/pdf/G1403313.pdf?OpenElement.

(27) Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013.

(28) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Bendro pranešimo dėl Rasinės lygybės direktyvos (2000/43/EB) ir Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos (2000/78/EB) taikymo priedai (angl. Annexes to the Joint Report on the application of the Racial Equality Directive (2000/43/EC) and the Employment Equality Directive (2000/78/EC) (SWD(2014)0005).

(29) 2015 m. ES pagrindinių teisių agentūros lyginamoji teisinė analizė „Apsauga nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lytinių požymių Europos Sąjungoje“.

(30) Ten pat.

(31) Europos Parlamento tyrimų tarnyba, opere citato.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/195

P8_TA(2016)0361

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veikla, poveikis ir pridėtinė vertė

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės (2015/2284(INI))

(2018/C 204/22)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (1),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (2),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos 2013 m. ir 2014 m. (COM(2015)0355),

—	atsižvelgdamas į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ex post vertinimą (2015 m. rugpjūčio mėn. galutinė ataskaita),

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2013 „Ar Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas sukūrė ES pridėtinę vertę į darbo rinką reintegruojant atleistus darbuotojus?“,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. Eurofound ERM ataskaitą „Darbo rinkos, darbo sąlygos ir pasitenkinimas gyvenimu po restruktūrizacijos“,

—	atsižvelgdamas į Eurofound atvejo tyrimą tema „Papildoma Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo nauda: Vokietijos ir Suomijos patirties palyginimas“ (2009 m.),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. Eurofound ERM ataskaitą „Restruktūrizavimas per recesiją“,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ateities (4),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo (5),

—	atsižvelgdamas į nuo 2007 m. sausio mėnesio priimtas rezoliucijas dėl EGF lėšų mobilizavimo, taip pat į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pastabas dėl atitinkamų paraiškų,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto specialios darbo grupės EGF klausimais svarstymus;

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0227/2016),

kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) tikslas – padėti darbuotojams, praradusiems darbą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir parodyti savo solidarumą su jais; kadangi EGF tikslas – prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir skatinti tvarų užimtumą rengiant atleistus darbuotojus naujam darbui ir juos remiant; kadangi EGF buvo sukurtas skubiai intervencijai ir trumpalaikei paramai teikti kritinės padėties atveju reaguojant į ūmius ir nenumatytus darbo rinkos sunkumus, kurie apima didelio masto darbuotojų atleidimus, priešingai nei Europos socialinis fondas (ESF), kuris nors taip pat remia darbą praradusius darbuotojus, bet jo tikslas – šalinti ilgalaikį struktūrinį disbalansą, visų pirma įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programas; mano, kad EGF turėtų tęsti veiklą per kitą programavimo laikotarpį jo neįtraukiant į DFP;

kadangi pastaraisiais metais restruktūrizavimas tampa vis dažniau taikoma praktika, vienuose sektoriuose intensyvesnė ir plintanti į kitus sektorius; kadangi bendrovėms tenka atsakomybė už šių sprendimų dėl bendrijų ir dėl valstybės narės ekonominės ir socialinės struktūros dažnai nenumatytus padarinius; kadangi EGF padeda sušvelninti neigiamą šių restruktūrizavimo sprendimų poveikį; kadangi vis daugiau EGF paramos atvejų yra susiję su stambių įmonių ir tarptautinių korporacijų restruktūrizavimo strategijomis, dėl kurių dažniausiai sprendžiama neįtraukiant darbuotojų ir jų atstovų; kadangi perkėlimas, veiklos perkėlimas, veiklos nutraukimas, susijungimai, įsigijimai, perėmimai, gamybos reorganizavimas, veiklos perdavimas yra dažniausios restruktūrizavimo formos;

kadangi nesaugumas vis dėlto gali sumažinti gebėjimą prisitaikyti ir iniciatyvumą persikeliant dirbti arba užsiimti verslu į kitą vietą, nes persikeliant atsiranda nedarbo, mažesnio atlyginimo ir socialinio nesaugumo pavojus; kadangi EGF paramos gavėjų reintegracija į darbo rinką bus sėkmingesnė, jeigu bus užtikrinamas kokybiškas užimtumas;

kadangi kooperatyvai socialiai atsakingai vykdo restruktūrizavimą, o konkretus kooperatyvų valdymo modelis, pagrįstas kolektyvine nuosavybe, demokratiniu dalyvavimu ir narių kontrole, taip pat kooperatyvų gebėjimas pasikliauti nuosavais finansiniais ištekliais ir paramos tinklais, paaiškina, kodėl kooperatyvai ilguoju laikotarpiu lanksčiau ir naujoviškiau valdo restruktūrizavimą ir kuria naują verslą;

E.	kadangi Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 19 straipsnyje nustatyta, kad Komisija kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti kiekybinę ir kokybinę praėjusių dvejų metų EGF veiklos ataskaitą;

kadangi nėra Europos teisinės sistemos, skirtos darbuotojams informuoti ir konsultuoti, restruktūrizavimui numatyti ir valdyti tam, kad būtų galima numatyti pokyčius ir užkirsti kelią darbo vietų praradimui; kadangi Parlamentas savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliucijoje (6) prašė, kad Komisija, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnio, kuo greičiau ir pasikonsultavusi su socialiniais partneriais, pateiktų pasiūlymą dėl teisės akto dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo (laikantis rezoliucijospriede pateiktų išsamių rekomendacijų); kadangi nacionalinės teisės aktai, kuriais reglamentuojama darbdavių atsakomybė darbuotojų atžvilgiu šiame procese, yra labai skirtingi; kadangi du kartus buvo konsultuotasi su Europos socialiniais partneriais, bet Komisija nesiėmė veiksmų; kadangi Komisijos atsakymai į Parlamento rezoliucijas dėl informacijos, konsultacijų ir restruktūrizavimo buvo nuviliantys ir atkreipė dėmesį į tai, kad šioje srityje reikia imtis konkrečių veiksmų; kadangi labai svarbu taikyti gerai išvystytas darbo santykių sistemas, kuriomis būtų atsižvelgiama į darbuotojų ir jų atstovų teises konsultacijų ir informacijos teikimo srityse; kadangi Informavimo ir konsultavimosi direktyva galėtų padėti užtikrinti, kad derybos dėl tinkamo plano būtų vykdomos sąžiningomis sąlygomis ir laiku;

G.	kadangi minimalus atleistų darbuotojų skaičius sumažintas nuo 1 000 iki 500 ir numatyta galimybė, kad EGF paraiška bus svarstoma išimtinėmis aplinkybėmis arba mažų darbo rinkų atveju, jei darbuotojų atleidimas daro didelę įtaką užimtumui ir vietos, regiono ar šalies ekonomikai;

kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. anksčiau savarankiškai dirbę asmenys taip pat gali būti reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai ir gali gauti paramą; kadangi Komisija turėtų užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų tenkinami konkretūs savarankiškai dirbančių asmenų poreikiai, nes savarankiškai dirbančių asmenų skaičius nuolat didėja; kadangi iki 2017 m. gruodžio 31 d. regionuose, atitinkančiuose paramos reikalavimus pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, naudotis EGF parama gali nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (NEET jaunuoliai), o jų skaičius gali prilygti tikslinių paramos gavėjų skaičiui;

I.	kadangi dabartinio EGF tikslas yra ne tik remti atleistus darbuotojus, bet ir parodyti solidarumą su tais darbuotojais;

J.	kadangi pirminis EGF biudžetas buvo 500 mln. EUR per metus; kadangi dabartinis biudžetas yra 150 mln. EUR per metus ir nuo veiklos pradžios kasmet išleidžiama apytikriai 70 mln. EUR;

K.	kadangi pradinė bendro finansavimo norma buvo 50 proc., 2009–2011 m. ji buvo padidinta iki 65 proc., 2012–2013 m. vėl sumažinta iki 50 proc., o šiuo metu yra 60 proc.;

kadangi 2007–2014 m. 20 valstybių narių pateikė 134 paraiškas dėl 122 121 remtino darbuotojo ir kadangi iš viso buvo paprašyta skirti 561,1 mln. EUR; pažymi, kad 2007–2013 m. laikotarpiu biudžeto įvykdymo lygis buvo vos 55 proc.; kadangi 2007–2014 m. gamybos sektorius pateikė daugiausia paraiškų, ypač automobilių pramonės sektorius, iš kurio kreiptasi dėl 29 000 darbuotojų iš 122 121 (23 proc. darbuotojų pagal visas pateiktas paraiškas); kadangi šiuo metu ekonomikos krizės poveikis labiau jaučiamas mažesnėse įmonėse, kuriose dirba mažiau negu 500 darbuotojų;

kadangi Europos Audito Rūmai rekomenduoja, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba apsvarstytų galimybę riboti ES finansavimą ir skirti jį priemonėms, kuriomis gali būti sukurta Europos pridėtinė vertė, o ne finansuoti jau veikiančias darbuotojų pajamų paramos schemas, kaip numatyta 7 straipsnio 1 dalies b punkte; kadangi nustatyta, kad EGF priemonėmis sukuriama daugiausia papildomos naudos tada, kai jos naudojamos bendrai finansuoti atleistiems darbuotojams skirtoms paslaugoms, kurios paprastai neteikiamos pagal valstybių narių išmokų darbuotojams sistemas, kai šios paslaugos sutelktos mokymui, o ne išmokoms teikti, ir tais atvejais, kai šios priemonės pritaikomos prie individualių poreikių ir papildo pagrindines paslaugas, ypač skirtas pažeidžiamiausioms atleistų darbuotojų grupėms; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad reikia investuoti į buvusių darbuotojų potencialą ir kad svarbu visapusiškai įvertinti vietos darbo rinkos poreikius ir reikiamus įgūdžius, nes tai turėtų sudaryti mokymo ir kompetencijos didinimo pagrindą siekiant padėti greitai vėl integruoti darbuotojus į darbo rinką; primena, kad valstybės narės turi prievolę veiksmingai įgyvendinti EGF biudžetą;

kadangi EGF nesprendžia nedarbo ES problemos; kadangi norint išspręsti nedarbo krizę ES, didžiausią dėmesį ES politikoje reikia skirti darbo vietų kūrimui, jų apsaugai ir tvarumui; kadangi dėl nedarbo ES lygio, ypač dėl jaunimo ir ilgalaikių bedarbių skaičiaus, reikia imtis skubių veiksmų, kurie atvertų naujų profesinių perspektyvų;

O.	kadangi šiame pranešime ataskaitinis EGF vertinimo laikotarpis yra 2007–2014 m.; kadangi Komisijos ex post vertinimas apima 2007–2013 m. laikotarpį, o Audito Rūmų auditai apima 2007–2012 m. laikotarpį;

P.	kadangi įgyvendinant EGF reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi ir skatinama laikytis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų, kurie yra vieni iš pagrindinių Sąjungos vertybių ir yra įtvirtinti strategijoje „Europa 2020“;

atkreipia dėmesį į EGF ex post vertinimą ir pirmąją dvimetę ataskaitą; pažymi, kad Komisija vykdo savo pareigą teikti ataskaitas; mano, kad šių ir kitų ataskaitų nepakanka siekiant visiškai užtikrinti EGF skaidrumą ir veiksmingumą; ragina EGF paramą gavusias valstybes nares viešai skelbti visus paramos atvejų duomenis ir vertinimus ir į paramos atvejų vertinimą įtraukti poveikio lytims vertinimą; labai skatina visas valstybes nares laiku viešai skelbti savo paraiškas ir galutines ataskaitas, kaip numatyta galiojančiame reglamente; nors Komisija laikosi savo ataskaitų teikimo įsipareigojimų, mano, kad Komisija galėtų viešai skelbti visus dokumentus, susijusius su EGF intervencijos atvejais, įskaitant savo vidaus misijų ataskaitas po stebėsenos vizitų į valstybes nares, kurios yra pateikusios paraiškas;

palankiai vertina finansavimo laikotarpio pratęsimą nuo vienų iki dvejų metų; remiantis Eurofound tyrimu, 12 mėnesių – nepakankamai ilgas laikotarpis padėti visiems atleistiems darbuotojams, ypač pažeidžiamiausioms grupėms, kaip antai nekvalifikuoti darbuotojai, vyresnio amžiaus darbuotojai, moterys ir ypač vieniši tėvai;

pažymi, kad EGF vertinimai rodo, jog šio fondo intervencijų rezultatams įtakos turi tokie veiksniai kaip remtinų darbuotojų išsilavinimo lygis ir kvalifikacija, taip pat atitinkamų darbo rinkų pajėgumas įsisavinti paramą ir šalių paramos gavėjų BVP; pabrėžia, kad tokiems veiksniams daugiausia įtakos turi ilgalaikės priemonės, kurias gali veiksmingai remti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai); pabrėžia, kad visais atvejais, kai ketinama teikti EGF paramą, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius ir vietos darbo rinkos padėtį; pažymi, kad, norint greičiau ir veiksmingiau pasiekti rezultatų, svarbu didinti EGF ir ESI fondų sąveiką; pabrėžia, kad ESI fondai gali veikti EGF paramos srityse kaip tolesnės priemonės, kuriomis skatinamos investicijos, augimas apskritai ir darbo vietų kūrimas; pabrėžia, kad EGF intervencijas reikėtų nukreipti į investicijas, kuriomis prisidedama prie augimo, darbo vietų kūrimo, švietimo, įgūdžių formavimo ir darbuotojų geografinio judumo, ir reikėtų jas koordinuoti su esamomis ES programomis, siekiant padėti žmonėms susirasti darbą ir skatinti verslumą, visų pirma tuose regionuose ir sektoriuose, kurie jau patiria neigiamus globalizacijos ar ekonomikos restruktūrizavimo padarinius; pabrėžia, kad, siekiant tvariai išspręsti atleidimo iš darbo ir nedarbo problemą, pirmenybę reikėtų teikti integruotiems požiūriams, kurie grindžiami kelių fondų programavimu, veiksmingai paskirstant išteklius ir geriau koordinuojant, užtikrinant sąveiką, ypač ESF ir ERPF; yra tvirtai įsitikinęs, kad integruota kelių fondų programavimo strategija sumažintų įmonių perkėlimo riziką ir sudarytų palankias sąlygas grąžinti pramonės gamybą į ES;

mano, kad pataisius reglamentą EGF veikimas pagerėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus patobulinimus buvo supaprastintos valstybių narių galimybės naudotis EGF procedūros ir kad tai turėtų paskatinti valstybes nares aktyviau naudotis šia priemone; ragina Komisiją pasiūlyti veiksmus bet kokioms su administraciniais pajėgumais susijusioms kliūtims, kurios trukdo naudotis EGF parama, pašalinti; mano, kad EGF neturėtų būti priskirta makroekonomikos stabilizavimo funkcija;

pažymi, kad iki šiol metiniame biudžete numatytų sumažintų EGF skirtų asignavimų pakako reikiamai pagalbai ir paramai darbą praradusiems asmenims teikti; vis dėlto pabrėžia, kad nuo 2014 m. išplėsta EGF taikymo sritis siekiant įtraukti nesimokantį ir nedirbantį jaunimą ir krizės kriterijų ir kad tuo atveju, jei labai padaugėtų paraiškų ar būtų suteikta naujų prerogatyvų, skirtų asignavimų gali nepakakti ir jie turėtų būti padidinti siekiant užtikrinti efektyvų EGF veikimą;

pabrėžia tvirto socialinio dialogo, pagrįsto tarpusavio pasitikėjimu ir bendra atsakomybe, svarbą – tai geriausia priemonė bendriems sprendimams ir metodams ieškoti, iš anksto numatant restruktūrizavimo procesus, vykdant jų prevenciją ir juos valdant; pabrėžia, kad tai padėtų užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir todėl sumažintų EGF paramos atvejų;

pastebi, kad labai padaugėjo paraiškų 2009–2011 m. laikotarpiu, kai buvo taikoma leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią paraiškas buvo galima teikti remiantis krizės kriterijumi, ir kad EGF taikymo sritis buvo dar labiau išplėsta 2014–2020 m. laikotarpiu nuolatinai įtraukiant krizės kriterijų ir savarankiškai dirbančius asmenis; palankiai vertina tai, kad po 2013 m. šios nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas buvo pratęstas; pažymi, kad daugiau kaip pusė visų 2007–2014 m. laikotarpio projektų buvo susiję su krize; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar patiriamas neigiamas ekonomikos krizės poveikis;

pažymi, kad 2007–2014 m. dvidešimt valstybių narių pateikė 131 paraišką dėl bendros 542,4 mln. eurų sumos, skirtos 121 380 darbuotojų;

pažymi, kad Komisija patobulino EGF duomenų bazę, kurioje statistikos tikslais registruojami kiekybiniai EGF paramos atvejų duomenys, todėl valstybėms narėms lengviau teikti paraiškas, o Komisijai – nagrinėti ir palyginti EGF paramos atvejų duomenis; be to, pažymi, kad Komisija įtraukė EGF į pasidalijamojo fondų valdymo bendrą sistemą, todėl turėtų būti teikiamos teisingesnės ir išsamesnės paraiškos ir turėtų dar sutrumpėti valstybės narės pateiktos paraiškos nagrinėjimo laikas; pažymi, kad ši sistema valstybėms narėms suteikia galimybę supaprastinti paraiškų teikimą, ir ragina Komisiją paspartinti paraiškų nagrinėjimą tam, kad finansavimą būtų galima suteikti greitai siekiant kuo labiau padidinti jo poveikį;

10.

ragina Komisiją visapusiškai įvertinti prekybos politikos sprendimų padarinius ES darbo rinkai, taip pat atsižvelgiant į faktiniais duomenimis pagrįstą informaciją apie šiuos padarinius, į kurią atkreipiamas dėmesys EGF paraiškose; ragina Komisiją atlikti išsamius ex ante ir ex post poveikio vertinimus, įskaitant socialinio poveikio vertinimus, nurodant galimą poveikį užimtumui, konkurencingumui ir ekonomikai, taip pat poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kartu užtikrinant veiksmingą Prekybos generalinio direktorato ir Užimtumo generalinio direktorato ex ante koordinavimą; ragina Parlamentą reguliariai rengti bendrus Tarptautinės prekybos komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto klausymus siekiant pagerinti prekybos politikos ir EGF derinimą ir stebėseną; mano, kad būtina aktyviau skatinti naudoti EGF lėšas įmonių perkėlimo atvejais, taip pat kainų ir pasaulinės paklausos svyravimo nulemtoms sektorių krizėms įveikti; griežtai prieštarauja bet kokiai iniciatyvai traktuoti dabartinį EGF su dabartiniu biudžetu kaip intervencinę priemonę, naudojamą tuomet, kai Europos Sąjungoje vykdant ES lygmeniu priimtas prekybos strategijas, įskaitant būsimus ar jau sudarytus prekybos susitarimus, prarandamos darbo vietos; pabrėžia, kad reikia glaudžiai derinti prekybos ir pramonės politiką ir modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones;

11.

ragina Komisiją suteikti rinkos ekonomikos statusą prekybos partnerėms tik tada, kai jos atitinka penkis Komisijos nustatytus kriterijus; todėl ragina Komisiją rinkos ekonomikos statuso suteikimo trečiosioms valstybėms klausimais parengti aiškią ir veiksmingą strategiją, skirtą išsaugoti ES verslo konkurencingumą ir tęsti kovą su bet kokios formos nesąžininga konkurencija;

12.

pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių EGF tikslų – padėti darbuotojams, kurie neteko darbo dėl didelių pokyčių Sąjungos prekyboje prekėmis ar paslaugomis, kaip nustatyta reglamento 2 straipsnio a punkte; mano, kad svarbus EGF uždavinys – užtikrinti paramą darbuotojams, atleistiems dėl neigiamų prekybos ginčų pasekmių; todėl ragina Komisiją paaiškinti, kad dėl prekybos ginčų pasekmių, dėl kurių labai pakinta Sąjungos prekyba prekėmis ar paslaugomis, prarastos darbo vietos visiškai patenka į EGF taikymo sritį;

13.

pabrėžia, kad EGF jokiomis aplinkybėmis negali pakeisti išsamios restruktūrizavimo prevencijos ir planavimo politikos; pabrėžia, kad svarbu Europos Sąjungos mastu vykdyti tikrą pramonės politiką, kuri padėtų užtikrinti tvarų ir įtraukų augimą;

14.

prašo Komisijos atlikti globalizacijos poveikio pagal sektorius tyrimus ir, atsižvelgiant į jų rezultatus, pateikti pasiūlymus, kuriais įmonės būtų skatinamos numatyti sektorių permainas ir parengti savo darbuotojus prieš juos atleidžiant;

15.

pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės pirmenybę teikė ESF, o ne EGF, kadangi ESF bendro finansavimo normos yra didesnės, ESF priemonės įgyvendinamos sparčiau, o EGF neteikia išankstinio finansavimo ir EGF patvirtinimo procedūra trunka gana ilgai; vis dėlto mano, kad kai kurias iš šių problemų išsprendė padidinta bendro finansavimo norma ir naujajame reglamente numatytas spartesnis paraiškų teikimo ir patvirtinimo procesas; apgailestauja, kad EGF parama vis dar nepasiekė atleistų darbuotojų visose valstybėse narėse, ir ragina valstybes nares naudotis šia parama masinio atleidimo iš darbo atvejais;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Audito Rūmų ataskaitą vidutinė EGF paraiškos patvirtinimo procedūros trukmė yra 41 savaitė; prašo imtis visų įmanomų priemonių procedūroms paspartinti; palankiai vertina Komisijos pastangas sumažinti delsimą ir supaprastinti paraiškų teikimo procesą; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtina stiprinti valstybių narių pajėgumus, ir primygtinai rekomenduoja, kad visos valstybės narės kuo greičiau pradėtų įgyvendinti priemones; pažymi, kad daugelis valstybių narių jau tai daro;

17.

pažymi, kad EGF veikla nukenčia dėl menko kai kurių valstybių narių, socialinių partnerių ir bendrovių informuotumo; ragina Komisiją pagerinti komunikaciją su valstybėmis narėmis, nacionaliniais ir vietiniais profsąjungų tinklais ir plačiąja visuomene; ragina valstybes nares remti darbuotojų ir jų atstovų informuotumą apie EGF ir daryti tai laiku, siekiant užtikrinti didžiausią skaičių galimų naudos gavėjų ir didžiausią naudą iš EGF priemonių, ir veiksmingiau propaguoti privalumus, pagrįstus EGF pasiektais rezultatais;

18.

primena, kad svarbios yra apsaugos priemonės, kuriomis nustatytą laikotarpį neleidžiama perkelti ES finansavimu besinaudojančias įmones, nes dėl atleidimų iš darbo galėtų būti pradėtos papildomos paramos programos;

EGF paramos gavėjai

19.

palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitos išvadas, kad beveik visi EGF paramos reikalavimus atitinkantys darbuotojai galėjo pasinaudoti jų individualiems poreikiams pritaikytomis ir gerai koordinuojamomis priemonėmis ir kad beveik 50 proc. finansinę paramą gavusių darbuotojų šiuo metu grįžo į darbo rinką; pažymi, kad laiku ir veiksmingai įgyvendintų EGF programų stoka kai kuriose valstybėse narėse lėmė tai, kad nebuvo panaudotos lėšos; mano, kad tikslinių paramos gavėjų arba jų atstovų, socialinių partnerių, vietinių užimtumo tarnybų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas atliekant pirminį vertinimą ir teikiant paraišką yra labai svarbus siekiant užtikrinti teigiamus rezultatus paramos gavėjams; ragina Komisiją remti valstybes nares rengiant naujoviškas priemones ir programas ir savo peržiūrose įvertinti, ar planuojant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą buvo tinkamai numatytos būsimos darbo rinkos perspektyvos ir reikiami įgūdžiai ir ar paslaugos buvo pritaikytos perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į galiojančio reglamento 7 straipsnį, dėti tolesnes pastangas suderinam asmeninėms reikmėms pritaikytų paslaugų paketui parengti siekiant veiksmingai išteklius naudojančios ir tvarios ekonomikos; pažymi, kad inovacijos, pažangioji specializacija ir efektyvus išteklių naudojimas yra itin svarbūs pramonės atnaujinimui ir ekonominei diversifikacijai;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos ex post vertinimo ataskaitoje analizuotuose 73-uose projektuose vidutinė 55 metų ar vyresnio amžiaus paramos gavėjų dalis sudarė 15 proc., 15–24 metų amžiaus paramos gavėjų dalis – 5 proc.; todėl palankiai vertina tai, kad naujame reglamente daugiausia dėmesio skiriama vyresnio amžiaus ir jaunesniems darbuotojams ir kad į tam tikras paraiškas įtraukiami NETT jaunuoliai; pažymi, kad moterų paramos gavėjų dalis vidutiniškai sudarė 33 proc., o vyrų – 67 proc.; pažymi, kad šie skaičiai atspindi darbuotojų sudėtį pagal lytis ir ši sudėtis gali skirtis įvairiuose sektoriuose; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad visose paraiškose dėl EGF paramos moterims ir vyrams būtų taikomos vienodos sąlygos, ir ragina valstybes nares rinkti duomenis pagal lytis siekiant nustatyti poveikį paramos gavėjų moterų pakartotinio įsidarbinimo rodikliams; be to, pažymi, kad kai kuriose EGF paraiškose tikslinių paramos gavėjų skaičius buvo mažas, palyginti su visu paramos kriterijus atitinkančių gavėjų skaičiumi, ir todėl poveikis gali būti mažesnis už optimalų;

21.

mano, kad siekiant NEET jaunuolius įtraukti į EGF paraiškas reikia skirtingos rūšies intervencijų, ir mano, kad visiems atitinkamiems veikėjams, įskaitant socialinius partnerius, vietos bendruomenės grupes ir jaunimo organizacijas, turėtų būti atstovaujama visais programos įgyvendinimo etapais ir kad tokios intervencijos turėtų skatinti priemones, būtinas kuo didesniam NEET jaunuolių dalyvavimui užtikrinti; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares turėti patikimą vadovaujančią agentūrą programos įgyvendinimui koordinuoti, tikslinei ir tvariai paramai, skirtai NEET jaunuoliams padėti užbaigti programą, užtikrinti ir taip pat didžiausiam programos lėšų išmokėjimui užtikrinti; mano, kad atlikus nepriklausomą peržiūrą, ypatingą dėmesį skiriant NEET jaunimo dalyvavimui, galėtų būti nustatyta geresnė praktika; yra tvirtai įsitikinęs, kad ir toliau iki programavimo laikotarpio pabaigos 2020 m. gruodžio mėn. turėtų būti taikoma išimtis dėl NEET jaunimo įtraukimo;

22.

ragina Komisiją į savo EGF laikotarpio vidurio vertinimą įtraukti specialų kokybinį ir kiekybinį paramos iš EGF nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui (NEET) vertinimą, ypač atsižvelgiant į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą ir būtiną nacionalinių biudžetų, ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos sąveiką;

23.

pažymi, kaip nustatyta ex post vertinime, kad 73 ištirtais atvejais vidutinis paramos gavėjų paramos gavimo rodiklis buvo 78 proc.; įskaičiuojami ir 20 atvejų, kai paramos gavėjų paramos gavimo koeficientas siekė100 proc. ar daugiau; visgi primygtinai pabrėžia, kad didžiausias paramos gavimo koeficientas visais atvejais yra 100 proc., nes naudojant didesnius nei 100 proc. skaičius iškreipiami duomenys ir nustatomas daug didesnis paramos gavimo koeficientas nei yra iš tiesų; pažymi, kad taip yra ir biudžeto įgyvendinimo lygio atveju; ragina Komisiją patikslinti savo duomenis ir pateikti tikslesnį paramos gavėjų paramos gavimo ir biudžeto įgyvendinimo koeficientų vertinimą;

24.

palankiai vertina tai, kad daug paramos iš EGF gavėjų visų pirma galėjo gauti asmeninę pagalbą ieškant darbo, atnaujinti savo įgūdžius profesinio mokymo programose ir naudotis judumo išmokomis; taip pat palankiai vertina tai, kad EGF, iš jo suteikus pagalbą įmonėms steigti ar perimti, kai kuriems samdomiesiems darbuotojams suteikė galimybę pradėti savo verslą; todėl pabrėžia, kad nustatyta, jog EGF padarė didelį teigiamą poveikį savigarbai, įgalėjimo jausmui ir motyvacijai; pabrėžia, kad EGF parama padidino socialinę sanglaudą, nes suteikė žmonėms galimybę vėl įsidarbinti ir išvengti neigiamų nedarbo padarinių;

25.

pažymi, kad remiantis ex post ataskaitos duomenimis, EGF naudos gavėjų išsilavinimo lygis dažnai mažesnis už vidutinį, todėl jų gebėjimus galima mažiau panaudoti kitose srityse, o tai įprastomis sąlygomis mažina jų galimybes įsidarbinti ir didina jų pažeidžiamumą darbo rinkoje; mano, kad EGF geriausią ES pridėtinę vertę gali teikti tais atvejais, kai remiamos darbuotojų, ypač mažiau kvalifikuotų pažeidžiamų grupių, mokymo ir perkvalifikavimo programos, kuriomis pirmenybė teikiama darbo rinkai ir verslui pradėti reikalingiems įgūdžiams;

26.

pažymi, kad atliekant ex post vertinimą vykdytos apklausos rezultatai yra nevienareikšmiai, nes 35 proc. apklaustųjų nurodė, kad naujų darbo vietų kokybė yra geresnė ar daug geresnė, 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad ji tokia pati, o 41 proc. apklaustųjų nurodė, kad ji prastesnė arba daug prastesnė; vis dėlto, kadangi nėra jokių susistemintų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti bet kokį vertinimą, rekomenduoja Komisijai rinkti išsamesnę informaciją apie EGF priemonių poveikį ir kokybę tam, kad vėliau, prireikus, būtų galima imtis taisomųjų veiksmų;

Išlaidų efektyvumas ir pridėtinė EGF vertė

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares lanksčiau ir veiksmingiau naudotis EGF biudžeto vykdymo kompetencija, sutelkiant dėmesį į rezultatus, poveikį ir pridėtinę vertę ir nekeliant pavojaus fondų naudojimo tinkamumui ir skaidrumui bei užtikrinant taisyklių laikymąsi; mano, jog paraiškų teikimo procedūra turėtų būti spartesnė, kad atleistiems darbuotojams teikiama fondo pagalba būtų veiksmingesnė; yra susirūpinęs dėl iš EGF prašomos skirti paramos ir valstybių narių grąžinamų sumų – vidutinis biudžeto įvykdymo lygis siekia tik 45 proc.; todėl ragina Komisiją nuodugniai įvertinti žemo įgyvendinimo lygio priežastis ir pasiūlyti priemonių, skirtų esamiems trukdžiams pašalinti ir optimaliam fondo naudojimui užtikrinti; pažymi, kad pakartotinio įsidarbinimo rodiklis baigus teikti paramą iš EGF labai įvairus – kinta nuo 4 iki 86 proc., todėl pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti aktyvias ir įtraukias darbo rinkos priemones; pažymi, kad išmokos iš EGF kai kuriose valstybėse narėse nuolat duoda geresnių rezultatų nei kitose; siūlo, kad, siekiant užtikrinti kuo didesnę investuotų lėšų grąžą pakartotinio įsidarbinimo srityje, Komisija ir toliau teiktų gaires valstybėms narėms ir suteiktų joms galimybę dalytis geriausia patirtimi prašant EGF lėšų ir jas naudojant;

28.

mano, kad nereikėtų didinti 60 proc. bendro finansavimo normos;

29.

pažymi, kad, remiantis Komisijos ex post vertinimu, vidutiniškai tik 6 proc. EGF lėšų panaudota administracinėms ir valdymo išlaidoms padengti;

30.

pažymi, kad, kaip nustatyta per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, svarbiausias išlaidų efektyvumo aspektas buvo iš naujo įdarbintų darbuotojų, kurie dabar moka mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, o ne gauna nedarbo ar kitas socialines išmokas, skaičius;

31.

pažymi, kad daugeliu su EGF susijusių atvejų dėl didesnių administracinių išlaidų veiksmams pagal EGF reglamento 7 straipsnio 4 dalį sumažėja bendras EGF investicijų poveikis; ragina Komisiją spręsti tokių išlaidų klausimą nustatant ribas;

32.

atkreipia dėmesį į ex post vertinime pateiktą pasiūlymą dėl priešingos padėties poveikio vertinimo, nes jis yra svarbus elementas siekiant suprasti pridėtinę EGF vertę; apgailestauja dėl to, kad toks vertinimas dar nėra atliktas;

33.

džiaugiasi Audito Rūmų išvada, kad EGF užtikrino tikrą pridėtinę ES vertę, kai buvo naudojamas atleistiems darbuotojams skirtoms paslaugoms ar išmokoms, kurios paprastai nėra teikiamos pagal valstybių narių bedarbio pašalpų sistemas, bendrai finansuoti, taip padėdamas užtikrinti geresnę socialinę sanglaudą Europoje; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra socialinės apsaugos nuostatų, kurios sudarytų sąlygas patenkinti darbą praradusių asmenų poreikius;

34.

apgailestauja dėl to, kad, Audito Rūmų nuomone, vienas trečdalis EGF lėšų naudojamas nacionalinėms darbuotojų pajamų rėmimo sistemoms kompensuoti nesukuriant jokios pridėtinės ES vertės; pažymi, kad naujuoju EGF reglamentu ribojamos išlaidos specialioms priemonėms, pvz., išmokoms darbo paieškai ir darbdaviams teikiamoms samdos paskatoms – šios išlaidos gali sudaryti iki 35 proc. bendrų koordinuoto rinkinio išlaidų, o EGF remiamais veiksmais neketinama pakeisti pagal nacionalines sistemas valstybių narių taikomų pasyvių socialinės apsaugos priemonių; primygtinai teigia, kad EGF negalima naudoti kaip darbdavių įsipareigojimų darbuotojų atžvilgiu pakaitalą; be to, skatina Komisiją per kitą reglamento peržiūrą patikslinti, kad EGF negalima naudoti valstybių narių įsipareigojimų atleistų darbuotojų atžvilgiu pakaitalą;

35.

apgailestauja dėl to, kad biudžeto įvykdymo lygis svyruoja nuo 3 proc. iki 110 proc., o vidutinis įvykdymo lygis yra 55 proc.; mano, kad kartais ši padėtis atspindi planavimo arba įgyvendinimo etapų trūkumus ir kad ją reikėtų gerinti veiksmingiau rengiant ir įgyvendinant projektus;

36.

apgailestauja dėl sumažėjusio EGF skiriamo finansavimo; ragina Komisiją ir valstybes nares papildomai remti EGF ir taip užtikrinti, kad poreikiai būtų patenkinti; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pakankamai darbuotojų, kurie pasidalytų darbo krūvį, ir būtų išvengta nereikalingo vėlavimo;

37.

mano, kad EGF ir ESF priemonės turėtų papildyti viena kitą, kad būtų priimti tiek konkretūs trumpalaikiai, tiek bendresnio pobūdžio ilgalaikiai sprendimai; atkreipia dėmesį į išvadą, kad apskritai valstybės narės veiksmingai derino EGF, ESF ir nacionalines darbo rinkos priemones ir kad Audito Rūmai atlikdami auditą nenustatė dubliavimosi ar dvigubo asmenų finansavimo atvejų;

38.

yra patenkintas Komisijos ataskaitos dėl EGF veiklos 2013 ir 2014 m. išvada, kad pagal EGF reglamentus 2013 ir 2014 m. Komisijai nebuvo pranešta apie jokius trūkumus, taip pat 2013 ir 2014 m. neteko šalinti jokių su EGF susijusių trūkumų;

Poveikis MVĮ

39.

pažymi, kad MVĮ sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir jose dirba didžioji dauguma ES darbuotojų; atsižvelgdamas į tai, yra susirūpinęs, kad EGF turėjo labai nedidelį poveikį MVĮ, nepaisant to, kad jame aiškiai numatytos MVĮ paramos galimybės pagal tam tikrus kriterijus; pripažįsta Komisijos paaiškinimą, kad nukentėję tolesnės grandies tiekėjų darbuotojai niekada nebuvo apgalvotai priskirti netinkamiems finansuoti, tačiau ragina Komisiją dar labiau EGF perorientuoti į MVĮ, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį Europos ekonomikoje, pvz., daugiau dėmesio skiriant 8 straipsnio d punkto nuostatai dėl būtinybės nustatyti atleidžiančių įmonių tiekėjus, tolesnės gamybos grandies gamintojus ar subrangovus arba skatinti geriausią patirtį, įgytą ankstesniais atvejais, kai EGF davė naudos MVĮ, socialinėms įmonėms ir kooperatyvams; pabrėžia, kad būtina kreipti daugiau dėmesio tam, kad būtų proporcingai remiami MVĮ ir didelių įmonių darbuotojai;

40.

mano, kad reikėtų labiau naudotis nukrypti leidžiančia nuostata dėl priimtinumo ribų, ypač MVĮ labui; pabrėžia galiojančio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuostatų svarbą MVĮ, nes jos suteikia galimybę pertvarkyti krizės ar globalizacijos paveiktus ekonomikos sektorius regionų lygmeniu atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį; pripažįsta problemas, su kuriomis susiduriama, kai paraiškos teikiamos laikantis šių nuostatų, ir ragina Komisiją padėti valstybėms narėms spręsti šias problemas siekiant, kad EGF taptų veiksminga išeitimi atleistiems darbuotojams; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares planavimo ir paraiškų teikimo etapais atsižvelgti į principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ (angl. Think Small First);

41.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia paraiškų pateikia gamybos ir statybos sektoriai, ypač automobilių ir aviacijos pramonės sektoriai, ir į tai, kad parama iš esmės teikiama stambioms įmonėms; ragina valstybes nares ir išimtinius įgaliojimus turinčias regionų valdžios institucijas iniciatyviai remti atleistus MVĮ, kooperatyvų ir socialinių įmonių darbuotojus naudojantis šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatytomis lankstumo nuostatomis, ypač taikomomis su MVĮ susijusioms kolektyvinėms paraiškoms, ir kitomis priemonėmis, kuriomis skatinama teikti didesnę paramą ir daugiau galimybių MVĮ; taip pat informuoti MVĮ apie EGF joms teikiamas galimybes; pabrėžia, kad šie paramos MVĮ atvejai turėtų būti laikomi pridėtine EGF verte;

42.

yra patenkintas Komisijos ex post įgyvendinimo ataskaitos, kurioje nurodyta teigiama tendencija tarp verslumo skatinimui naudojamų išteklių ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus baigus taikyti priemones, išvada; vis dėlto pažymi, kad savarankiškai dirbančių asmenų dalis sudaro vidutiniškai vos 5 proc. visais EGF paramos atvejais ir kad reikėtų naudoti verslininkų skatinimo priemones, pvz., dotacijas verslui pradėti ir kitas iniciatyvas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia mokymosi visą gyvenimą, kuravimo ir lygiarangių kolegų tinklų svarbą; mano, kad yra daugiau galimybių EGF, atskirai ar kartu su kitais fondais, kaip antai ESI, naudojimui pagerinti, verslumui ir pradedančiosioms įmonėms remti, tačiau pabrėžia, kad parama verslumui turėtų būti pagrįsta tvariais verslo planais; ragina valstybes nares daug dėmesio skirti moterų ir mergaičių įtraukčiai į verslumo programas;

43.

palankiai vertina kelių valstybių narių pastangas didinti priemonių, kuriomis remiamas verslumas ir socialinė ekonomika, naudojimą verslui pradėti skiriant dotacijas ir taikant priemones, kuriomis siekiama skatinti verslumą ir socialinius kooperatyvus bei naujiems verslininkams skirtas paslaugas;

Duomenų reikalavimai

44.

mano, kad, atsižvelgiant į tam tikrą skaičių sudėtingų veiksnių, kaip antai, galimos duomenų spragos, regionų ir šalių ypatumai, skirtingos makroekonominės ir mikroekonominės aplinkybės, nedidelės imtys ir tam tikros būtinos prielaidos, Komisijos metodika turėtų būti griežta ir skaidri, taikant ją turėtų būti įgyvendinamo priemonės šį metodą naudoti trukdantiems trūkumams pašalinti;

45.

pabrėžia, kad Audito Rūmų ataskaitoje daroma išvada, kad kai kurios valstybės narės nenustatė kiekybinių reintegracijos tikslų ir kad esamų duomenų nepakanka priemonių efektyvumui į darbo rinką reintegruojant atleistus darbuotojus įvertinti; pripažįsta Komisijos teiginį, kad EGF reglamentas neapima kiekybinių reintegracijos tikslų ir kad įvairias EGF priemones galima įvertinti kitais būdais; todėl rekomenduoja, kad valstybės narės nustatytų kiekybinius reintegracijos tikslus ir sistemingai diferencijuotų EGF, ESF priemones ir kitas nacionalines priemones, skirtas būtent nuo masinių atleidimų nukentėjusiems darbuotojams; toliau ragina Komisiją pateikti informaciją apie į darbo rinką grįžusių asmenų rastų darbo vietų tipą ir kokybę, taip pat apie vidutinio laikotarpio EGF intervencijų užtikrintos integracijos lygio tendencijas; be to, valstybės narės turėtų skirti dviejų pagrindinių tipų EGF priemones, t. y. aktyvias darbo rinkos priemones ir darbuotojams išmokamą pajamų paramą, ir suteikti išsamesnės informacijos apie priemones, kuriomis pasinaudojo atskiri dalyviai, tam, kad būtų galima atlikti tikslesnę įvairių priemonių sąnaudų ir naudos analizę; prašo Komisijos pateikti duomenis apie Komisijos lygmeniu nepatvirtintus EGF lėšų prašymus ir nepatvirtinimo priežastis;

46.

primena valstybėms narėms jų pareigą praėjus 12 mėnesių nuo priemonių įgyvendinimo dienos pateikti duomenis apie reintegracijos į darbo rinką rodiklius tam, kad būtų užtikrinta reikiama EGF poveikio ir veiksmingumo stebėsena;

47.

atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniu lygmeniu reikia supaprastinti audito procedūras tam, kad būtų užtikrintas suderinamumas ir veiksmingumas ir būtų išvengta nereikalingo skirtingo lygio kontrolę vykdančių įstaigų veiklos kartojimosi;

48.

rekomenduoja intensyvinti informacijos srautus ir remti nacionalinių kontaktinių asmenų ir regioninio ar vietos lygmens paramos teikimo partnerių susitarimus;

49.

rekomenduoja dažniau atlikti reguliarias tarpusavio peržiūras, vykdyti tarpvalstybinius mainus ar sugretinti naujus EGF lėšų mobilizavimo atvejus su ankstesniais EGF lėšų mobilizavimo atvejais tam, kad būtų galima keistis geriausia praktika ir įgyvendinimo patirtimi; todėl rekomenduoja sukurti geriausios patirties platformą, kuria būtų paprasta naudotis ir kuri remtų geresnius integruotų sprendimų mainus;

50.

atkreipia dėmesį į Europos Parlamento tyrimų tarnybos susirūpinimą dėl EGF poveikio apskaičiavimo metodikos; pabrėžia, kad reikia nustatyti papildomus veiklos rodiklių reikalavimus;

51.

ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti galiojančio EGF reglamento nuostatas dėl išmokų kitus asmenis prižiūrintiems asmenims; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares sukurti lanksčias darbo ir mokymo priemones, ir, kai įmanoma, taikyti šias priemones vietos bendruomenėse, nes daug iš darbo atleistų moterų dėl šeimos priežiūros pareigų gali turėti mažesnį geografinio judumo lankstumą;

52.

ragina regionines ir vietos kompetentingas institucijas, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas koordinuoti darbo rinkos dalyvių veiksmus tam, kad būtų sukurtos geresnės galimybės gauti EGF paramą atleidimų ateityje atvejais; be to, ragina socialinius partnerius aktyviau dalyvauti fondo stebėsenos ir vertinimo veikloje, ypač skatinti tai daryti suinteresuotųjų šalių atstoves moteris siekiant užtikrinti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama lyčių aspektui;

53.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę EGF paramos atvejų vertinimą, kurio reikalaujama pagal reglamento 20 straipsnį, pavesti Eurofound; mano, kad pagal tokį pasiūlymą Komisija galėtų suteikti Eurofound reikiamus finansinius išteklius, kurie atitiktų dabartines išlaidas, susijusias su EGF vertinimo viešaisiais pirkimais ir žmogiškaisiais ištekliais; be to, Komisija galėtų reikalauti valstybes nares teikti atitinkamus duomenis Eurofound, nes didžiausia kliūtis geresniems vertinimams atlikti yra tinkamų duomenų trūkumas;

o o

54.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(2) OL L 167, 2009 6 29, p. 26.

(3) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

(4) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 119.

(5) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 30.

(6) OL C 440, 2015 12 30, p. 23.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/205

P8_TA(2016)0323

Prašymas atšaukti Istváno Ujhelyi’aus (István Ujhelyi) imunitetą

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Istváno Ujhelyi’aus (István Ujhelyi) imunitetą (2015/2237(IMM))

(2018/C 204/23)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Vengrijos nuolatinio atstovo perduotą 2014 m. lapkričio 26 d. Pešto centrinio apygardos teismo (Vengrija) prašymą atšaukti Istváno Ujhelyi'aus imunitetą, susijusį su šiame teisme nagrinėjama baudžiamąja byla, kuris buvo paskelbtas per 2015 m. rugsėjo 7 d. plenarinį posėdį,

—	2016 m. sausio 28 d. išklausęs Istváno Ujhelyi'aus paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

—	atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus (1),

—	atsižvelgdamas į Vengrijos konstitucijos 4 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2004 m. Vengrijos įstatymo LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių teisinio statuso 10 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2004 m. Vengrijos įstatymo XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 3 dalį ir 79 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0229/2016),

A.	kadangi Pešto centrinis apygardos teismas pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Istváno Ujhelyi'aus imunitetą, susijusį su šiame teisme nagrinėjama byla;

B.	kadangi teismo prašymas susijęs su byla dėl šmeižto, t. y. dėl 2014 m. balandžio 25 d. Istváno Ujhelyi'aus teiginių apie privatų asmenį Vengrijoje;

C.	kadangi pagal Protokolo (Nr. 7) 8 straipsnį Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

D.	kadangi pagal Protokolo (Nr. 7) 9 straipsnį Europos Parlamento nariai Parlamento sesijų metu naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

E.	kadangi Vengrijos konstitucijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad parlamento nariai naudojasi imunitetu ir gauna atlyginimą, siekiant didinti jų nepriklausomumą;

F.	kadangi pagal 2004 m. Vengrijos įstatymo LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso 10 straipsnio 1 dalį Europos Parlamento nariui yra suteiktas toks pats imunitetas kaip ir Vengrijos parlamento nariui;

G.	kadangi pagal 2012 m. Vengrijos įstatymo XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 3 dalį Asamblėjos pirmininkui prašymą panaikinti imunitetą prieš pateikiant kaltinamąjį aktą turi pateikti vyriausiasis prokuroras, o po kaltinamojo akto pateikimo – teismas;

kadangi pagal 2012 m. Vengrijos įstatymo XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 79 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris yra registruotas kaip kandidatas rinkimuose į Asamblėjos narius, suteikiamas toks pats imunitetas, išskyrus tai, kad dėl imuniteto atšaukimo sprendžia Nacionalinė rinkimų komisija ir visi prašymai atšaukti imunitetą teikiami Nacionalinės rinkimų komisijos pirmininkui, todėl 2014 m. balandžio 25 d. padarytiems pareiškimams turėtų galioti visiškas Vengrijos parlamento imunitetas;

I.	kadangi pareiškimai, dėl kurių prašoma atšaukti imunitetą buvo padaryti 2014 m. balandžio 25 d. ir tuo metu István Ujhelyi buvo ne Europos Parlamento narys, o nacionalinio parlamento narys;

J.	kadangi kaltinimai Istvánui Ujhelyi'ui nesusiję su jam, kaip Europos Parlamento nariui, einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu ir todėl negalima taikyti absoliutaus imuniteto pagal Protokolo (Nr. 7) 8 straipsnį apsaugos;

nusprendžia atšaukti Istváno Ujhelyi'aus imunitetą;

paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingoms Vengrijos institucijoms.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/207

P8_TA(2016)0324

Prašymas ginti Rosario Crocettos (Rosario Crocetta) privilegijas ir imunitetus

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Rosario Crocettos (Rosario Crocetta) privilegijas ir imunitetus (2016/2015(IMM))

(2018/C 204/24)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Rosario Crocettos 2016 m. sausio 7 d. prašymą ginti jo privilegijas ir imunitetus Palermo teismo 3-iajame baudžiamųjų bylų skyriuje (Italija) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (RGNR Nr. 20445/2012), kuris buvo paskelbtas 2016 m. sausio 21 d. plenariniame posėdyje,

—	išklausęs Rosario Crocettos paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

—	atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus (1),

—	atsižvelgdamas į Italijos baudžiamojo kodekso 595 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį ir 7 ir 9 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0230/2016),

kadangi buvęs Europos Parlamento narys Rosario Crocetta paprašė ginti jo, kaip Parlamento nario, imunitetą Palermo teismo 3-iojo bylų skyriaus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje; kadangi, remiantis prokuratūros pateiktu pranešimu, R. Crocetta įtariamas padaręs šmeižiančius pareiškimus, už kuriuos baudžiama pagal Italijos baudžiamojo kodekso 595 straipsnį;

kadangi, remiantis Protokolo Nr. 7 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo; kadangi toks imunitetas tiek, kiek juo siekiama apsaugoti Europos Parlamento narių saviraiškos laisvę ir nepriklausomumą, turi būti laikomas absoliučiu imunitetu, draudžiančiu bet kokį teismo procesą dėl einant Parlamento nario pareigas pareikštos nuomonės arba balsavimo (2);

kadangi Teisingumo Teismas nustatė, jog tam, kad būtų taikomas imunitetas, nuomonė turi būti pareikšta Europos Parlamento nario, einančio savo pareigas, o tai reiškia, kad turi būti ryšys tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų; kadangi toks ryšys turi būti tiesioginis ir akivaizdus (3);

D.	kadangi Rosario Crocetta tuo metu, kai jis padarė minėtuosius pareiškimus, buvo Europos Parlamento narys;

kadangi iš R. Crocettos parlamentinių įrašų matyti, kad jis visuomet labai aktyviai kovojo su organizuotu nusikalstamumu ir jo poveikiu Sąjungai ir valstybėms narėms; kadangi jis taip pat didelį dėmesį skyrė sistemingos korupcijos poveikiui politikai ir ekonomikai, visų pirma kiek tai susiję su viešaisiais pirkimais aplinkos politikos srityje;

F.	kadangi iš bylos faktų, kurie paaiškėja iš Teisės reikalų komitetui pateiktų dokumentų ir per prieš tai vykusį klausymą, matyti, kad R. Crocettos pareiškimai tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su jo, kaip Europos Parlamento nario, pareigomis;

G.	kadangi dėl šios priežasties gali būti laikoma, kad Rosario Crocetta vykdė savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas;

nusprendžia ginti Rosario Crocettos privilegijas ir imunitetus;

paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą atitinkamoms Italijos Respublikos institucijoms ir Rosario Crocettai.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.

(2) Minėtosios sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra, 27 punktas.

(3) Minėtoji byla C-163/10 Patriciello, 33 ir 35 punktai.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/209

P8_TA(2016)0325

Prašymo atšaukti Sotirioso Zarianopouloso (Sotirios Zarianopoulos) imunitetą

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Sotirioso Zarianopouloso (Sotirios Zarianopoulos) imunitetą (2016/2083(IMM))

(2018/C 204/25)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prokuroro 2016 m. kovo 28 d. perduotą prašymą atšaukti Sotirioso Zarianopouloso imunitetą, kuris susijęs su procesu, kurį ketina inicijuoti prokuroras dėl Salonikuose įvykdytos nusikalstamos veikos (byla Nr. ABM A2015/1606), ir kuris buvo paskelbtas 2016 m. balandžio 27 d. plenariniame posėdyje,

—	atsižvelgdamas į tai, kad Sotirios Zarianopoulos atsisakė teisės būti išklausytam pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalį,

—	atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus (1),

—	atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0233/2016),

A.	kadangi Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Sotirioso Zarianopouloso imunitetą, susijusį su procesu dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką;

B.	kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.	kadangi Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnyje nustatyta, kad Parlamento kadencijos metu Parlamento narys be Parlamento sutikimo negali būti traukiamas atsakomybėn, suimamas, kalinamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė;

D.	kadangi Graikijos Respublikos institucijos ketina inicijuoti procesą prieš Sotiriosą Zarianopoulosą dėl teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo kartu su kitais;

E.	kadangi procesą numatoma inicijuoti dėl to, kad 2011 m. Salonikų miesto taryba išdavė, kaip įtariama, neteisėtus leidimus bendrą teritoriją naudoti terasoms pėsčiųjų zonoje įrengti, ir kadangi Sotiriosui Zarianopoulosui procesas inicijuojamas kaip buvusiam šios miesto tarybos nariui;

F.	kadangi procesas, kurį ketinama inicijuoti, yra akivaizdžiai nesusijęs su Sotirioso Zarianopouloso, kaip Europos Parlamento nario, statusu, tačiau yra susijęs su jo ankstesniais – Salonikų miesto tarybos nario – įgaliojimais;

G.	kadangi procesas, kurį ketinama inicijuoti, nėra susijęs su Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

H.	kadangi nėra pagrindo daryti prielaidą, kad procesą numatoma inicijuoti siekiant pakenkti politinei Parlamento nario veiklai (fumus persecutionis), juo labiau kad procesas susijęs su visais tuometiniais miesto tarybos nariais;

nusprendžia atšaukti Sotirioso Zarianopouloso imunitetą;

paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Graikijos Respublikos institucijoms.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/211

P8_TA(2016)0362

Komisijos pasiūlymo pakeitimų priėmimas (Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies išaiškinimas)

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo pakeitimų priėmimo (Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies išaiškinimas) (2016/2218(REG))

(2018/C 204/26)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 13 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės laišką,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnį,

nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies pridėti tokį išaiškinimą:

„Niekas netrukdo Parlamentui nuspręsti surengti, jei tinkama, galutines diskusijas dėl komiteto, kuriam klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti, pranešimo.“

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/212

P8_TA(2016)0326

ES ir Kinijos susitarimas, susijęs su Kroatijos įstojimu ***

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos įsipareigojimų sąraše jai stojant į Europos Sąjungą sudarymo, projekto (15561/2015 – C8-0158/2016 – 2015/0298(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2018/C 204/27)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15561/2015),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimą pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos įsipareigojimų sąraše jai stojant į Europos Sąjungą (15562/2015),

—	atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0158/2016),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0231/2016),

pritaria susitarimo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kinijos Liaudies Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/213

P8_TA(2016)0327

ES ir Urugvajaus susitarimas, susijęs su Kroatijos įstojimu ***

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Urugvajaus Rytų Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos sąraše jai stojant į Europos Sąjungą sudarymo, projekto (06870/2016 – C8-0235/2016 – 2016/0058(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2018/C 204/28)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06870/2016),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Urugvajaus Rytų Respublikos susitarimo projektą pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos sąraše jai stojant į Europos Sąjungą (06871/2016),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0235/2016),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0241/2016),

pritaria susitarimo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Urugvajaus Rytų Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/214

P8_TA(2016)0328

Audito Rūmų nario skyrimas: Lazaros Stavrou Lazarou

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Lazaroso Stavrou Lazarou skyrimo Audito Rūmų nariu (C8-0190/2016 – 2016/0807(NLE))

(Konsultavimasis)

(2018/C 204/29)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0190/2016),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0258/2016),

A.	kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.	kadangi per 2016 m. rugsėjo 5 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Lazarosą Stavrou Lazarou Audito Rūmų nariu;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/215

P8_TA(2016)0329

Audito Rūmų nario skyrimas: João Alexandre Tavares Gonçalves de Figueiredo

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl João Alexandre Tavareso Gonçalveso de Figueiredo skyrimo Audito Rūmų nariu (C8-0260/2016 – 2016/0809(NLE))

(Konsultavimasis)

(2018/C 204/30)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0260/2016),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0259/2016),

A.	kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.	kadangi per 2016 m. rugsėjo 5 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti João Alexandre Tavaresą Gonçalvesą de Figueiredą Audito Rūmų nariu;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/216

P8_TA(2016)0330

Audito Rūmų nario skyrimas: Leo Brincat

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Leo Brincato skyrimo Audito Rūmų nariu (C8-0185/2016 – 2016/0806(NLE))

(Konsultavimasis)

(2018/C 204/31)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0185/2016),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0257/2016),

A.	kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.	kadangi per 2016 m. rugsėjo 5 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

teikia neigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Leo Brincatą Audito Rūmų nariu ir prašo Tarybos atsiimti savo pasiūlymą ir pateikti Parlamentui kitą;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/217

P8_TA(2016)0331

Statistika, susijusi su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai) ***II

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos pozicijos, priimtos per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos, susijusios su deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimu Komisijai (08536/1/2016 – C8-0226/2016 – 2013/0279(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

(2018/C 204/32)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (08536/1/2016 – C8-0226/2016),

—	atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą per pirmąjį svarstymą (1), dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0579),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0240/2016),

pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) 2014 3 12 priimti tekstai, P7_TA(2014)0226.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/218

P8_TA(2016)0332

Gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistika ***I

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistikos, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/92/EB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (COM(2015)0496 – C8-0357/2015 – 2015/0239(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2018/C 204/33)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0496),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0357/2015),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 22 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0184/2016),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

P8_TC1-COD(2015)0239

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/… dėl Europos gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistikos, kuriuo panaikinama Direktyva 2008/92/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/1952.)

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/219

P8_TA(2016)0339

ES ir Šveicarijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolas (Kroatijos įstojimas) ***

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo Protokolo dėl Susitariančiosios šalies statuso suteikimo į Europos Sąjungą įstojusiai Kroatijos Respublikai sudarym, projekto (14381/2013 – C8-0120/2016 – 2013/0321(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2018/C 204/34)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14381/2013),

—	atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl Susitariančiosios Šalies statuso suteikimo į Europos Sąjungą įstojusiai Kroatijos Respublikai (14382/2013),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8–0120/2016),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0216/2016),

pritaria protokolo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Šveicarijos Konfederacijos vyriausybėms ir parlamentams.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/220

P8_TA(2016)0340

Trišalis socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais***

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl trišalio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2003/174/EB, projekto (05820/2014 – C8-0164/2016 – 2013/0361(APP))

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

(2018/C 204/35)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05820/2014),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnio 1 dalį (C8-0164/2016),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 15 d. tarpinę rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl trišalio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0252/2016),

pritaria Tarybos sprendimo projektui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0377.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/221

P8_TA(2016)0341

Vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai ***II

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (07532/2/2016 – C8-0227/2016 – 2013/0302(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

(2018/C 204/36)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (07532/2/2016 – C8-0227/2016),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją (3) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0622),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0256/2016),

pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 177, 2014 6 11, p. 58.

(2) OL C 126, 2014 4 26, p. 48.

(3) 2014 4 15 priimti tekstai, P7_TA(2014)0343.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/222

P8_TA(2016)0342

ES ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimas ***

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (10107/2016 – C8-0243/2016 – 2016/0005(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2018/C 204/37)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10107/2016),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimo projektą (05730/2016),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 209 straipsnio 2 dalį, taip pat pagal 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0243/2016),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0242/2016),

pritaria susitarimo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei PAVB EPS valstybių (Botsvanos, Lesoto, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos ir Svazilando) vyriausybėms ir parlamentams.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/223

P8_TA(2016)0347

Prieštaravimas deleguotajam aktui: mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentai

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. birželio 30 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su pagrindinės informacijos dokumentų pateikimu, turiniu, peržiūra ir patikslinimu ir reikalavimo pateikti tokius dokumentus įvykdymo sąlygomis (C(2016)03999 – 2016/2816(DEA))

(2018/C 204/38)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2016)03999) (toliau – deleguotasis reglamentas),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų, ypač į jo 8 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 5 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB, taip pat 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB, 13 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į techninio reguliavimo standarto (TRS) projektą, kurį 2016 m. balandžio 6 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 10 ir 56 straipsnius pateikė Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas,

—	atsižvelgdamas į Komisijai adresuotą laišką, 2016 m. birželio 30 d. išsiųstą Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininko, ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininko 2016 m. liepos 12 d. išsiųstą laišką;

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos;

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 3 dalį,

A.	kadangi itin svarbu, kad vartotojams teikiama informacija apie investicinius produktus būtų palyginama, siekiant sudaryti vienodas sąlygas rinkoje nepriklausomai nuo to, koks finansų tarpininkas juos leidžia ar platina;

B.	kadangi neįtraukus kredito rizikos į draudimo produktų rizikos skirstymo pagal kategorijas skaičiavimus būtų klaidinami investuotojai;

C.	kadangi skirtingų galimybių produktų naudojimo tvarką dar reikia patikslinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad KIPVPS fondams pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 suteikta išskirtinė išimtis;

kadangi Komisijos priimtas deleguotasis aktas turi trūkumų prognozuojant būsimos veiklos rezultatų scenarijus ir todėl neatitinka Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatyto reikalavimo teikti tikslią, teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją, ypač dėl to, kad kai kurių MIPP ir DIP atveju net nepalankus scenarijus, taip pat informacija apie produktus, į kuriuos investavus per trumpiausią rekomenduojamą laikotarpį nuolat patiriama nuostolių, neparodo, jog investuotojai gali prarasti pinigus;

E.	kadangi tai, jog deleguotajame reglamente nėra išsamių „įspėjimo dėl supratimo“ gairių, kelia didelę riziką, kad šis elementas nebus nuosekliai įtraukiamas į pagrindinės informacijos dokumentą visoje bendrojoje rinkoje;

F.	kadangi Parlamentas ir toliau laikosi nuomonės, kad tolesnis standartizavimas, kada įspėjimas dėl supratimo bus naudojamas, turėtų būti taikomas kaip TRS papildanti priemonė;

G.	kadangi neatlikus pakeitimų esama rizikos, kad deleguotajame reglamente nustatytos taisyklės prieštarautų teisės aktų esmei ir tikslui, t. y. teikti aiškią, palyginamą, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie MIPP ir DIP neprofesionaliems investuotojams;

H.	kadangi 2016 m. birželio 30 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininko Komisijai išsiųstame laiške Parlamento derybų grupė paprašė Komisijos įvertinti, ar nereikėtų atidėti Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 įgyvendinimo;

pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento;

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti;

prašo Komisijos pateikti naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į minėtus susirūpinimą keliančius klausimus;

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti atidėti Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 taikymo datą nekeičiant jokios kitos 1 lygmens nuostatos, siekiant užtikrinti sklandų reglamente ir deleguotajame reglamente nustatytų reikalavimų įgyvendinimą ir išvengti 1 lygmens taikymo prieš įsigaliojant TRS;

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/225

P8_TA(2016)0348

Naujo Komisijos nario skyrimas

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Juliano King skyrimo Komisijos nariu patvirtinimo (C8-0339/2016 – 2016/0812(NLE))

(2018/C 204/39)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 246 straipsnio antrą pastraipą,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (1) 6 punktą,

—	atsižvelgdamas į Komisijos nario Jonathano Hill 2016 m. birželio 25 d. įteiktą atsistatydinimo pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. liepos 15 d. laišką, kuriuo Taryba konsultavosi su Parlamentu dėl sprendimo dėl Juliano King skyrimo Komisijos nariu, kurį Taryba turi priimti bendru sutarimu su Komisijos pirmininku (C8-0339/2016),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 12 d. Juliano King klausymą, kurį surengė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, ir po to klausymo parengtą vertinimo pranešimą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį ir XVI priedą,

pritaria Juliano King skyrimui Komisijos nariu;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/226

P8_TA(2016)0352

Kelionės dokumentas neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti ***I

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos kelionės dokumento neteisėtai ES esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti (COM(2015)0668 – C8-0405/2015 – 2015/0306(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2018/C 204/40)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0668),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 79 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0405/2015),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 30 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0201/2016),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

P8_TC1-COD(2015)0306

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. rugsėjo 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/… dėl Europos kelionės dokumento neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti nustatymo, kuriuo panaikinama 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos rekomendacija

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/1953.)

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/227

P8_TA(2016)0353

Prospektas, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą ***I

2016 m. rugsėjo 15 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą (COM(2015)0583 – C8-0375/2015 – 2015/0268(COD)) (1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[Pakeitimas 1, nebent nurodyta kitaip]

(2018/C 204/41)

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI (*1)

Komisijos pasiūlymas

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0238/2016).

(*1) Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

šis reglamentas yra vienas svarbiausių žingsnių užbaigiant kurti 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“ aprašytą kapitalo rinkų sąjungą. Kapitalo rinkų sąjungos tikslas – padėti įmonėms pasinaudoti įvairesniais kapitalo šaltiniais visoje Europos Sąjungoje (toliau – Sąjunga), užtikrinti, kad rinkos veiktų efektyviau, o investuotojams ir santaupų turintiems asmenims pasiūlyti papildomų galimybių investuoti savo lėšas, kad būtų skatinamas augimas ir kuriamos darbo vietos;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB (4) nustatyti suderinti principai ir taisyklės dėl prospekto, kurį reikia rengti, tvirtinti ir skelbti, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Atsižvelgiant į teisėkūros ir rinkos pokyčius, įvykusius po tos direktyvos įsigaliojimo, direktyvą reikėtų pakeisti;

(3)

atskleisti informaciją, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, yra itin svarbu tam, kad būtų saugomi investuotojai – būtų panaikinta investuotojų ir emitentų turimos informacijos asimetrija. Suderinus šią atskleidžiamą informaciją, būtų galima sukurti tarpvalstybinio paso mechanizmą, kuriuo būtų palengvintas efektyvus daugelio įvairių vertybinių popierių vidaus rinkos veikimas;

(4)

taikant įvairią metodiką, vidaus rinka būtų skaidoma, nes emitentai, siūlytojai ir asmenys, prašantys įtraukti į prekybos sąrašą, skirtingose valstybėse narėse turėtų laikytis skirtingų taisyklių, o vienoje valstybėje narėje patvirtintų prospektų nebūtų galima naudoti kitose valstybėse narėse. Taigi, jeigu nebūtų suderintos sistemos, kurioje būtų užtikrintas atskleidžiamos informacijos vienodumas ir paso mechanizmo veikimas Sąjungoje, tikėtina, kad valstybių narių teisės aktų skirtumai trukdytų vertybinių popierių vidaus rinkai sklandžiai veikti. Todėl, norint užtikrinti, kad vidaus rinka tinkamai veiktų ir patobulinti jos veikimo sąlygas, ypač kapitalo rinkų srityje, taip pat garantuoti aukšto lygio vartotojų ir investuotojų apsaugą, tikslinga sukurti prospektų reglamentavimo Sąjungos lygmeniu sistemą;

(5)

teisėkūros požiūriu, taisykles dėl informacijos atskleidimo, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, tikslinga ir reikalinga išdėstyti reglamente ir taip užtikrinti, kad nuostatos, kuriomis tiesiogiai nustatomos pareigos asmenims, susijusiems su viešu vertybinių popierių siūlymu ir jų įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, būtų vienodai taikomos visoje Sąjungoje. Kadangi teisinėje nuostatų dėl prospektų sistemoje būtinai turi būti priemonės, kuriomis nustatomi tikslūs visų įvairių prospektams būdingų aspektų reikalavimai, net ir nedideli kuriam nors iš šių aspektų taikomos metodikos skirtumai galėtų tapti didelėmis tarpvalstybinio vertybinių popierių siūlymo, įtraukimo į keletą prekybos reguliuojamose rinkose sąrašų ir ES vartotojų apsaugos taisyklių taikymo kliūtimis. Todėl, pasirinkus reglamentą, kuris yra taikomas tiesiogiai ir kurio nereikia perkelti į nacionalinės teisės aktus, turėtų sumažėti tikimybė, kad nacionaliniu lygmeniu bus imtasi skirtingų priemonių, ir turėtų būti užtikrintas metodikos nuoseklumas, didesnis teisinis tikrumas ir neleidžiama atsirasti tarpvalstybinio siūlymo ir įtraukimo į keletą prekybos sąrašų kliūtims. Pasirinkus reglamentą, visoje Sąjungoje taip pat padidėtų pasitikėjimas rinkų skaidrumu, reglamentavimas taptų paprastesnis, o įmonės patirtų mažiau paieškos ir atitikties sąnaudų;

(6)

įvertinus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/73/ES (5), paaiškėjo, kad kai kuriais toje direktyvoje įtvirtintais pakeitimais numatytų pradinių tikslų pasiekti nepavyko ir kad Sąjungos prospektų tvarką reikia toliau keisti, kad ši tvarka būtų paprastesnė, geriau taikoma, efektyvesnė ir kad padidėtų Sąjungos tarptautinis konkurencingumas ir taip būtų padedama mažinti administracinę naštą;

(7)

šio reglamento tikslas – užtikrinti investuotojų apsaugą ir rinkos efektyvumą, kartu stiprinant bendrąją kapitalo rinką. Teikiant informaciją, kuri, atsižvelgiant į emitento ir vertybinių popierių pobūdį, yra reikalinga investuotojams, kad šie galėtų priimti pagrįstus investavimo sprendimus, ir kartu taikant veiklos vykdymo taisykles užtikrinama investuotojų apsauga. Be to, toks informavimas yra efektyvi pasitikėjimo vertybiniais popieriais didinimo priemonė, kuri taip pat padeda vertybinių popierių rinkoms tinkamai veikti ir plėtotis. Tinkamas tokios informacijos suteikimo būdas – skelbti prospektą;

(8)

šiame reglamente išdėstytais informacijos atskleidimo reikalavimais valstybei narei, kompetentingai institucijai arba biržai neuždraudžiama pagal savo taisyklių sąvadą nustatyti kitų specialių vertybinių popierių įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą reikalavimų (ypač dėl įmonių valdymo). Tokiais reikalavimais negalima nei tiesiogiai, nei netiesiogiai riboti kompetentingos institucijos tvirtinamo prospekto rengimo, turinio ir platinimo;

(9)

valstybės narės arba kurios nors iš valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijų, viešųjų tarptautinių organizacijų, kurių narėmis yra viena ar daugiau valstybių narių, Europos Centrinio Banko arba valstybių narių centrinių bankų išleistiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams šio reglamento taikyti nereikėtų ir jiems taikoma tvarka šiuo reglamentu neturėtų būti keičiama;

(10)

siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, prospekto reikalavimai turėtų būti taikomi ir nuosavybės, ir ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie yra siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašą. Kai kuriais iš vertybinių popierių, kuriems taikomas šis reglamentas, jų turėtojams suteikiama teisė įsigyti perleidžiamuosius vertybinius popierius arba, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais, remiantis kitomis priemonėmis, visų pirma perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, valiuta, palūkanų normomis arba pelningumu, prekėmis arba kitais rodikliais ar priemonėmis, gauti tam tikrą sumą grynaisiais pinigais. Šis reglamentas pirmiausia taikomas varantams, padengtiems varantams, sertifikatams, depozitoriumo pakvitavimams ir konvertuojamiesiems vekseliams, pvz., investuotojo pasirinkimu konvertuojamiems vertybiniams popieriams;

(11)

siekiant užtikrinti, kad prospektas būtų tvirtinamas arba jam būtų suteikiamas pasas, taip pat siekiant užtikrinti šio reglamento laikymosi priežiūrą, ypač reklaminės veiklos požiūriu, reikia nurodyti kiekvieno prospekto kompetentingą instituciją. Taigi, šiame reglamente reikėtų aiškiai nustatyti, kuriai buveinės valstybės narei labiausiai pritinka tvirtinti prospektą;

(12)

kai viešo vertybinių popierių siūlymo bendra pardavimo Sąjungoje vertė yra mažesnė negu 1 000 000 EUR , prospekto rengimo pagal šį reglamentą sąnaudos gali būti neproporcingos pajamoms, kurias numatoma gauti iš siūlymo. Todėl tikslinga nustatyti, kad reikalavimas rengti prospektą pagal šį reglamentą neturėtų būti taikomas tokio nedidelio masto siūlymams. Valstybės narės neturėtų taikyti reikalavimų pagal šį reglamentą parengti prospektą, kai vertybinių popierių siūlymo bendra pardavimo vertė neviršija tos ribos . Be to, valstybės narės turėtų vengti nacionaliniu lygmeniu nustatyti kitus informacijos atskleidimo reikalavimus, dėl kurių tokių siūlymų atveju galėtų susidaryti neproporcinga arba nereikalinga našta ir taip būtų didinama vidaus rinkos fragmentacija. Kai valstybės narės nustato tokius nacionalinius informacijos atskleidimo reikalavimus, jos apie taikytinas taisykles turėtų pranešti Komisijai ir ESMA;

(12a)

Komisija turėtų išanalizuoti tokius nacionalinius informacijos atskleidimo reikalavimus ir įtraukti rezultatus į savo veiklą, susijusią su sutelktiniu finansavimu, atsižvelgdama į poreikį vengti vidaus rinkos fragmentacijos. Svarbu, kad Sąjungos lygmens reguliavimo nuostatos užtikrintų, kad įmonės turėtų pakankamai galimybių didinti kapitalą. Todėl, vadovaujantis kapitalo rinkų sąjungos principais ir siekiant paskatinti investuoti, Komisija turėtų pasiūlyti reguliavimo iniciatyvą, kuria būtų sureguliuota ir suderinta Sąjungoje vykdoma sutelktinio finansavimo veikla;

(13)

be to, atsižvelgiant į skirtingus finansų rinkų dydžius Sąjungoje, tikslinga suteikti valstybėms narėms galimybę nuspręsti, ar viešų vertybinių popierių siūlymų, kurių pardavimo vertė neviršija 5 000 000 EUR, atveju daryti šiame reglamente nustatytos pareigos rengti prospektą išimtį. Visų pirma, reikėtų, kad valstybės narės nacionalinės teisės aktuose galėtų laisvai 1 000 000–5 000 000 EUR intervale nustatyti vertybinių popierių siūlymo bendra pardavimo Sąjungoje per 12 mėnesių verte išreikštą ribą, nuo kurios reikėtų taikyti šią išimtį , atsižvelgdamos į, jų nuomone, reikalingą vidaus rinkos investuotojų apsaugos lygį. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai ir ESMA apie pasirinktą ribą. Viešų vertybinių popierių siūlymų, kuriems daroma tokia išimtis, atveju neturėtų būti galima pasinaudoti paso suteikimo mechanizmu pagal šį reglamentą. Be to, tokiuose siūlymuose turėtų būti aiškiai nurodyta, kad viešas siūlymas nėra tarpvalstybinio pobūdžio, ir jų atveju neturėtų būti aktyviai ieškoma investuotojų už tos valstybės narės ribų;

(13a)

jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti išimtį viešiems vertybinių popierių siūlymams, kurių bendra pardavimo vertė neviršija 5 000 000 EUR, jokiomis šio reglamento nuostatomis tai valstybei narei neturėtų būti užkirstas kelias įvesti nacionalinio lygmens taisyklių, pagal kurias būtų leidžiama daugiašalėse prekybos sistemose (DPS) nustatyti įtraukimo į prekybos sąrašus dokumento, kurį emitentas turi parengti prieš pradinį jo išleistų vertybinių popierių įtraukimą į prekybos sąrašą, turinį. Tokiu atveju DPS operatoriui galėtų būti tikslinga apibrėžti įtraukimo į prekybos sąrašus dokumentų peržiūros tvarką, kuri nebūtinai turi apimti oficialų kompetentingos institucijos ar DPS patvirtinimą;

(14)

jeigu vertybinių popierių siūlymas yra skirtas tik ribotam investuotojų ratui, o šie investuotojai nėra kvalifikuoti investuotojai ar kiti investuotojai, kurie atitinka Reglamento (ES) Nr. 345/2013 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas , atsižvelgiant į tai, kad siūlymas skiriamas nedideliam asmenų skaičiui, prospekto rengimo sąnaudos būtų neproporcinga našta, todėl prospektą rengti neturėtų būti reikalaujama. Tai turėtų būti taikoma, pvz., siūlymams, kurie teikiami įmonės vadovybės giminaičiams arba asmeniniams pažįstamiems;

(15)

direktoriams ir darbuotojams taikomos paskatos turėti savo įmonės vertybinių popierių gali teigiamai paveikti įmonės valdymą ir, skatinant darbuotojų lojalumą ir atsakomybės jausmą, padėti kurti ilgalaikę vertę, suderinant atitinkamus akcininkų ir darbuotojų interesus ir suteikiant darbuotojams galimybių investuoti. Darbuotojų dalyvavimas savo įmonės nuosavybės struktūroje būna ypač svarbus mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriose pavieniai darbuotojai dažnai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant įmonės sėkmę. Todėl tais atvejais, kai siūlymai teikiami Sąjungoje pagal akcijų platinimo darbuotojams schemą, reikalavimo rengti prospektą nereikėtų taikyti, jeigu, siekiant išlaikyti investuotojų apsaugą, yra prieinamas dokumentas, kuriame pateikta informacija apie vertybinių popierių skaičių ir pobūdį, nurodytos siūlymo priežastys ir pateikta išsami informacija apie siūlymą. Siekiant užtikrinti vienodą visų direktorių ir darbuotojų prieigą prie akcijų platinimo darbuotojams schemų nepriklausomai nuo to, ar jų darbdavys įsisteigęs Sąjungoje ar už jos ribų, sprendimo dėl trečiosios valstybės rinkų lygiavertiškumo nebeturėtų būti reikalaujama, jeigu yra prieinamas pirmiau minėtas dokumentas. Taigi, visi akcijų platinimo darbuotojams schemų dalyviai galės naudotis vienodomis sąlygomis ir vienoda informacija;

(16)

per akcijų arba vertybinių popierių emisijas, dėl kurių sumažėja gautinos sumos, dažnai sudaromi didelį poveikį emitento kapitalo struktūrai, perspektyvoms ir finansinei padėčiai turintys sandoriai – reikalinga, kad prospekte apie tai būtų teikiama informacija. Priešingai, kai emitentas turi akcijų, kurios jau įtrauktos į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, vėliau dėl tų pačių akcijų, įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, įskaitant tuos atvejus, kai akcijos gaunamos konvertavus arba iškeitus kitus vertybinius popierius arba pasinaudojus kitais vertybiniais popieriais suteiktomis teisėmis, prospekto neturėtų būti reikalaujama, nes akcijos, kurios naujai įtraukiamos į prekybos sąrašą, sudaro nedidelę tos pačios klasės toje pačioje reguliuojamoje rinkoje jau išleistų akcijų dalį, nebent toks įtraukimas yra sujungiamas su viešu siūlymu, kuriam taikomas šis reglamentas. Tą patį principą bendresniais aspektais reikėtų taikyti vertybiniams popieriams, apkeičiamiems vertybiniais popieriais, kurie jau įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą;

(17)

taikant viešo vertybinių popierių siūlymo apibrėžtį, svarbiausiu kriterijumi laikytinas investuotojo gebėjimas priimti individualų sprendimą pirkti ar pasirašyti vertybinius popierius. Todėl, jeigu vertybiniai popieriai yra siūlomi be galimybės jų gavėjui priimti individualų sprendimą, įskaitant vertybinių popierių paskirstymą be teisės atsisakyti paskirstomų vertybinių popierių, toks sandoris neturėtų būti priskiriamas prie šiame reglamente apibrėžto viešo vertybinių popierių siūlymo;

(18)

nuo pareigos skelbti prospektą atleisti vertybinių popierių emitentai , siūlytojai arba asmenys , prašantys įtraukti į prekybos vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje sąrašą, turėtų turėti teisę savanoriškai parengti visą prospektą arba, jei taikytina, ES augimo prospektą pagal šį reglamentą. Todėl, jeigu jie nusprendžia savanoriškai laikytis šio reglamento, jiems reikėtų suteikti galimybę naudotis bendru pasu;

(19)	informacijos atskleisti prospekte neturėtų būti reikalaujama, kai siūlymai yra skirti tik kvalifikuotiems investuotojams. Priešingai, visais viešo perpardavimo arba viešos prekybos atvejais, kai įtraukiama į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, prospektą skelbti reikalaujama;

(20)

emitento arba už prospekto rengimą atsakingo asmens parengtame ir tuo metu, kai per finansinius tarpininkus vykdomas galutinis vertybinių popierių platinimas arba vertybiniai popieriai vėliau perparduodami, viešai skelbiamame galiojančiame prospekte pateikiama pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstus investavimo sprendimus. Todėl finansiniams tarpininkams, kurie platina arba vėliau perparduoda vertybinius popierius, reikėtų suteikti teisę naudoti emitento arba už prospekto rengimą atsakingo asmens parengtą pirminį prospektą, jeigu šis prospektas yra galiojantis ir deramai papildytas ir jeigu emitentas arba už to prospekto rengimą atsakingas asmuo sutinka, kad prospektas būtų naudojamas. Reikėtų leisti emitentui arba už prospekto rengimą atsakingam asmeniui nustatyti savo sutikimo sąlygas. Sutikimą, kad prospektas būtų naudojamas, įskaitant visas tam taikomas sąlygas, reikėtų suteikti rašytiniu susitarimu, pagal kurį atitinkamoms šalims būtų leidžiama tikrinti, ar vertybinių popierių perpardavimas arba galutinis platinimas atitinka susitarimą. Jeigu sutikimas, kad prospektas būtų naudojamas, suteiktas, atsakomybė už jame pateiktą informaciją, o bazinio prospekto atveju – už galutinių sąlygų nustatymą ir oficialų pateikimą, turėtų tekti emitentui arba už pirminio prospekto rengimą atsakingam asmeniui; kito prospekto reikalauti nereikėtų. Tačiau jeigu emitentas arba už pirminio prospekto rengimą atsakingas asmuo nesutinka, kad prospektas būtų naudojamas, iš finansinio tarpininko reikėtų reikalauti paskelbti naują prospektą. Tokiu atveju atsakomybė už prospekte pateikiamą informaciją, įskaitant visą informaciją, įtraukiamą darant nuorodas, o bazinio prospekto atveju – už galutines sąlygas, turėtų tekti finansiniam tarpininkui;

(21)

prospekte teikiamos informacijos suderinimas turėtų padėti Sąjungos mastu užtikrinti lygiavertę investuotojų apsaugą. Kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investavimo sprendimą , pagal šį reglamentą parengtame prospekte turėtų būti pateikiama aktuali ir reikiama su investicija į vertybinius popierius susijusi informacija , kurios investuotojui pagrįstai reikia, kad jis galėtų atlikti pagrįstą emitento ir bet kurio garanto turto ir įsipareigojimų, finansinės padėties, pelno ir nuostolių, perspektyvų, taip pat vertybiniais popieriais suteikiamų teisių vertinimą. Tokia informacija turėtų būti parengta ir pateikta lengvai nagrinėjama, glausta ir suprantama forma ir atitikti pagal šį reglamentą rengiamo prospekto tipą , įskaitant prospektus, kurie rengiami laikantis antrinėms emisijoms taikomos supaprastintos informacijos atskleidimo tvarkos ir ES augimo prospektui taikomos tvarkos . Į prospektą nereikėtų įtraukti informacijos, kuri nėra esminė arba nėra būdinga konkrečiam emitentui ir atitinkamiems vertybiniams popieriams, nes ji gali užgožti investuotojui aktualią informaciją ir taip susilpninti investuotojo apsaugą. Todėl į prospektą įtraukiama informacija turėtų būti pritaikyta taip, kad būtų nurodytas emitento pobūdis ir būklė, vertybinių popierių tipas, siūlymo arba įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus tikslinio investuotojo tipas ir tikėtinos tokio investuotojo žinios, taip pat informacija, kurią tokie investuotojai gali gauti, nes ji paskelbta viešai pagal kitus teisės ar administracinių aktų reikalavimus;

(22)

prospekto santrauka investuotojams, ypač neprofesionaliems, turėtų būti naudingas informacijos šaltinis. Tai turėtų būti atsieta prospekto dalis ir joje turėtų būti pateikta pagrindinė investuotojams reikalinga informacija, kad jie galėtų nuspręsti, kuriuos vertybinių popierių siūlymus arba į prekybos sąrašus įtrauktus vertybinius popierius jie norėtų nagrinėti toliau , t. y. ar norėtų perskaityti visą prospektą, siekdami priimti pagrįstą investavimo sprendimą. Tai reiškia, kad santraukoje pateikta informacija nekartojama pagrindinėje prospekto dalyje, nebent tai visiškai neišvengiama . Tokia pagrindinė informacija turėtų apimti informaciją apie esmines emitento, bet kokio garanto ir siūlomų ar į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus įtrauktų vertybinių popierių ypatybes ir susijusią riziką , įskaitant unikalius identifikatorius, tokius kaip su siūlymu susijusių subjektų juridinio asmens identifikatorius (LEI) ir tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) . Joje taip pat turėtų būti nurodytos bendrosios siūlymo sąlygos. Santraukoje išdėstant informaciją apie rizikos veiksnius, pirmiausia reikėtų nurodyti konkrečius, emitento nuomone, investavimo sprendimą priimančiam investuotojui aktualiausius rizikos veiksnius. Santraukoje pateiktas rizikos veiksnių aprašymas turėtų būti aktualus konkretaus siūlymo požiūriu ir turėtų būti parengtas vien tik investuotojų reikmėms; jame neturėtų būti bendro pobūdžio teiginių apie investavimo riziką ir jis neturėtų riboti emitento, siūlytojo ar bet kokio jų vardu veikiančio asmens atsakomybės ;

(22a)

santraukoje turėtų būti aiškiai įspėta apie riziką, ypač neprofesionaliesiems investuotojams, kylančią tais atvejais, kai vertybinius popierius išleidžia bankai, kuriems taikomos gelbėjimo privačiomis lėšomis nuostatos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES (BGPD) (6);

(23)

prospekto santrauka turėtų būti trumpa, paprasta, aiški ir investuotojams lengvai suprantama. Joje reikėtų naudoti paprastas, ne technines formuluotes, informaciją pateikti lengvai prieinamu būdu. Ji neturėtų būti vien paties prospekto ištraukų rinkinys. Tikslinga nustatyti didžiausią galimą santraukos ilgį, siekiant užtikrinti, kad investuotojai nebūtų atgrasomi nuo jos skaitymo, ir emitentus paskatinti atrinkti investuotojams esminę informaciją . Vis dėlto išskirtiniais atvejais kompetentinga institucija turėtų galėti leisti emitentui parengti ilgesnę santrauką, neviršijančią dešimties A4 spausdintų puslapių, jeigu to reikia dėl emitento veiklos sudėtingumo, emisijos pobūdžio arba išleistų vertybinių popierių pobūdžio ir jeigu nepateikus santraukoje papildomos informacijos investuotojas būtų klaidinamas;

(24)

siekiant užtikrinti, kad prospekto santraukos struktūra būtų vienoda, reikėtų numatyti bendrus skirsnius ir poskirsnius ir apytiksliai nurodyti, kokią informaciją emitentas turėtų įrašyti, t. y. pateikti trumpus aiškinamuosius aprašymus, įtraukiant, jei tikslinga, skaičius. Emitentams turėtų būti leidžiama savo nuožiūra parinkti informaciją, kuri, jų nuomone, yra esminė ir prasminga, su sąlyga, kad jie pateiks informaciją sąžiningai ir proporcingai;

(25)

prospekto santraukos modelis turėtų būti kuo panašesnis į pagrindinės informacijos dokumento, kurį reikalaujama rengti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 (7), pavyzdį. Jeigu vertybiniams popieriams taikomas ir šis reglamentas, ir Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014, santraukoje reikėtų leisti panaudoti visą pagrindinės informacijos dokumento turinį, taip stengiantis sumažinti emitentams tenkančias atitikties sąnaudas ir administracinę naštą. Tačiau tais atvejais, kai reikalaujama rengti pagrindinės informacijos dokumentą, reikalavimo rengti santrauką nereikėtų panaikinti, nes pagrindinės informacijos dokumente pagrindinė informacija apie emitentą ir atitinkamų vertybinių popierių viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos sąrašą neteikiama;

(26)	jokiam asmeniui jokia civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma remiantis vien santrauka, įskaitant visus jos vertimus, nebent santrauka yra klaidinanti, netiksli ir nedera su kitomis prospekto dalimis. Santraukoje apie tai reikėtų aiškiai įspėti;

(27)

emitentams, kurių finansavimo pritraukimo kapitalo rinkose veikla nėra vienkartinė, reikėtų suteikti galimybę naudotis specialiu registracijos dokumentų ir prospektų formatu ir specialia jų oficialaus pateikimo ir tvirtinimo tvarka, kad jie galėtų veikti lanksčiau ir pasinaudoti susidariusiomis palankiomis rinkos sąlygomis. Bet kuriuo atveju, šie formatai ir tvarka turėtų būti neprivalomi ir pasirenkami emitentų nuožiūra;

(28)

kai leidžiami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant atvejus, kai jie leidžiami tęstinai, pakartotinai arba įtraukiami į siūlymo programą, emitentams turėtų būti leidžiama rengti bazinio prospekto formos prospektą. Baziniame prospekte ir jo galutinėse sąlygose turėtų būti teikiama tokia pati informacija, kaip prospekte;

(29)

tikslinga paaiškinti, kad bazinio prospekto galutinėse sąlygose reikėtų pateikti tik su vertybinių popierių raštu, skirtu konkrečiai emisijai, susijusią informaciją ir kad ją galima nustatyti tik tada, kai konkreti emisija yra vykdoma. Pavyzdžiui, šią informaciją gali sudaryti tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris, emisijos kaina, terminas, visos atkarpos, pasinaudojimo teisėmis data, pasinaudojimo teisėmis kaina, išpirkimo kaina ir kitos sąlygos, kurios rengiant bazinį prospektą nėra žinomos. Jeigu galutinės sąlygos nėra įtrauktos į bazinį prospektą, nereikėtų reikalauti, kad kompetentinga institucija jas tvirtintų, jas reikėtų tik oficialiai pateikti kompetentingai institucijai. Kitą naują informaciją, kuri gali turėti įtakos vertinant emitentą arba vertybinius popierius, reikėtų įtraukti į bazinio prospekto priedą. Nei galutinėse sąlygose, nei priede nereikėtų aprašyti vertybinių popierių, kurie dar nebuvo aprašyti baziniame prospekte;

(30)

kai rengiamas bazinis prospektas, jo santrauką emitentas turėtų rengti tik apie kiekvieną konkrečią siūlomą emisiją, kad administracinė našta būtų mažesnė, o investuotojui būtų lengviau jį skaityti. Konkrečiai emisijai skirtą santrauką reikėtų pridėti prie galutinių sąlygų. Ją kompetentinga institucija turėtų tvirtinti tik tada, kai galutinės sąlygos įtraukiamos į bazinį prospektą arba jo priedą;

(31)	siekiant padidinti bazinio prospekto rengimo lankstumą ir ekonomiškumą, emitentui, jei jis dažnai leidžia vertybinius popierius, turėtų būti leidžiama bazinį prospektą rengti kaip atskirus dokumentus ir kaip bazinio prospekto sudedamąją dalį naudoti universalų registracijos dokumentą;

(32)

dažnai vertybinius popierius leidžiančius emitentus reikėtų skatinti savo prospektus rengti kaip atskirus dokumentus, nes tai gali padėti sumažinti šio reglamento laikymosi sąnaudas ir greičiau reaguoti į susidariusias palankias rinkos sąlygas. Taigi, emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos sąrašą reguliuojamose rinkose arba daugiašalėse prekybos sistemose, reikėtų suteikti galimybę, o ne nustatyti įpareigojimą, kiekvienais finansiniais metais parengti ir paskelbti universalų registracijos dokumentą, kuriame būtų pateikta teisinė, veiklos, finansinė, apskaitos, akcijų nuosavybės informacija ir aprašoma emitento padėtis tais finansiniais metais. Taip emitentas galėtų užtikrinti, kad informacija atitiktų esamą padėtį, ir galėtų, susiklosčius siūlymui arba įtraukimui į prekybos sąrašą palankioms rinkos sąlygoms, parengti prospektą, pridėjęs vertybinių popierių raštą ir santrauką. Universalų registracijos dokumentą turėtų būti galima panaudoti keletui tikslų, nes jo turinys turėtų būti vienodas, nepaisant to, ar emitentas vėliau jį naudos siūlymui ar įtraukimui į prekybos nuosavybės, skolos vertybiniais popieriais arba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis sąrašą. Jis turėtų būti informacijos apie emitentą šaltinis, iš kurio investuotojai ir analitikai gautų būtiniausios informacijos, kurios jiems reikia pagrįstam įmonės veiklos, finansinės padėties, įplaukų, perspektyvų, valdymo ir akcijų nuosavybės įvertinimui atlikti;

(33)

emitentą, kuris oficialiai teikė patvirtinti universalų registracijos dokumentą ir kurio universalus registracijos dokumentas buvo patvirtintas dvejus metus iš eilės, galima laikyti kompetentingai institucijai gerai žinomu. todėl visus paskesnius universalius registracijos dokumentus ir visas vėlesnes jų pataisas turėtų būti leidžiama oficialiai teikti be išankstinio patvirtinimo ir kompetentinga institucija juos gali peržiūrėti ex post, jei mano, kad to reikia , nebent tos pataisos teikiamos dėl praleidimo ar esminės klaidos arba esminio netikslumo, dėl kurių visuomenė gali klaidingai suprasti faktus ir aplinkybes, būtinus, kad emitentą galėtų pagrįstai įvertinti. Kiekviena kompetentinga institucija turėtų nuspręsti, kaip dažnai tokią peržiūrą atlikti, atsižvelgdama, pavyzdžiui, į emitento rizikos įvertinimą, jo anksčiau atskleistos informacijos kokybę arba tai, kiek laiko praėjo nuo oficialiai pateikto universalaus registracijos dokumento paskutinės peržiūros dienos;

(34)

universalų registracijos dokumentą, kol jis netapo patvirtinto prospekto sudedamąja dalimi, turėtų būti galima taisyti – tai galėtų savanoriškai daryti emitentas, pavyzdžiui, jeigu įvyko esminių jo organizacijos arba finansinės padėties pokyčių, arba tai turėtų būti daroma kompetentingos institucijos reikalavimu, kai ji oficialiai pateiktą universalų registracijos dokumentą peržiūri ir nustato, kad jis neatitinka išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartų. Tokios pataisos turėtų būti skelbiamos ta pačia tvarka, kuri taikoma universaliam registracijos dokumentui. Visų pirma, jeigu kompetentinga institucija nustato, kad universaliame registracijos dokumente informacija praleista, padaryta esminė klaida arba informacija yra netiksli, emitentas turėtų pataisyti savo universalų registracijos dokumentą ir nepagrįstai nedelsdamas pataisą viešai paskelbti. Kol vertybiniai popieriai nesiūlomi viešai ir neįtraukiami į prekybos sąrašą, universalus registracijos dokumentas turėtų būti taisomas pagal kitą nei prospekto papildymo tvarką, kuri turėtų būti taikoma tik tada, kai prospektas jau patvirtintas;

(35)

jeigu emitentas rengia iš atskirų dokumentų susidedantį prospektą, reikėtų tvirtinti visas sudedamąsias prospekto dalis, įskaitant universalų registracijos dokumentą (jei jis rengiamas) ir jo pataisas, jeigu jie kompetentingai institucijai buvo oficialiai pateikti, bet nebuvo patvirtinti . Dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams neturėtų reikėti patvirtinti jokių universalaus registracijos dokumento pataisų ar priedų prieš juos paskelbiant, tačiau kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę juos peržiūrėti ex post;

(36)

siekiant paspartinti prospekto rengimo procesą ir sudaryti palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviai patekti į kapitalo rinkas, dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams, kurie rengia universalų registracijos dokumentą, reikėtų leisti naudotis paspartinto patvirtinimo tvarka, nes pagrindinė sudedamoji prospekto dalis jau patvirtinta arba jau pateikta kompetentingai institucijai peržiūrėti. Todėl kai registracijos dokumentas yra parengtas kaip universalus registracijos dokumentas, prospektui patvirtinti reikalingą laiką reikėtų sutrumpinti;

(37)

jeigu emitentas laikosi reglamentuojamos informacijos oficialaus teikimo, platinimo ir saugojimo reikalavimų, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (8) 4 ir 5 straipsniuose nustatytų terminų, metų ir pusmečio finansines ataskaitas, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2004/109/EB, jam reikėtų leisti įtraukti į universalų registracijos dokumentą, nebent emitento buveinės valstybės narės pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2004/109/EB yra skirtingos, o kalba, kuria parengtas universalus registracijos dokumentas, neatitinka Direktyvos 2004/109/EB 20 straipsnio sąlygų. Tai turėtų palengvinti administracinę naštą, susijusią su daug kartų oficialiai teikiama informacija, bet nepaveikti pagal Direktyvą 2004/109/EB viešai skelbiamose ataskaitose teikiamos informacijos ir šių ataskaitų priežiūros;

(38)

kad investavimo sprendimai nebūtų priimami remiantis pasenusia informacija, reikėtų nustatyti aiškų prospekto galiojimo terminą. Dėl didesnio teisinio tikrumo prospektas turėtų įsigalioti jį patvirtinus – šį laiko momentą kompetentinga institucija gali lengvai patikrinti. Vertybinių popierių viešo siūlymo pagal bazinį prospektą laikotarpis galėtų būti ilgesnis už bazinio prospekto galiojimo laikotarpį tik tada, jei prieš pasibaigiant bazinio prospekto galiojimo laikotarpiui patvirtinamas tęsiamam siūlymui taikomas paskesnis bazinis prospektas;

(39)

pagal pobūdį prospekte pateikiama informacija apie mokesčius už pajamas iš vertybinių popierių gali būti tik bendra ir atskiriems investuotojams turi mažai informacinės vertės. Kadangi informaciją reikia teikti ne tik apie emitento registruotos buveinės šalį, bet ir apie šalis, kuriose vertybiniai popieriai siūlomi arba įtraukiami į prekybos sąrašą, tais atvejais, kai prospektui taikomas paso mechanizmas, informaciją parengti yra brangu ir tai gali būti kliūtis tarpvalstybiniams siūlymams. Todėl prospekte reikėtų tik įspėti, kad investuotojo valstybės narės ir valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, mokesčių teisės aktai gali turėti poveikio iš vertybinių popierių gaunamoms pajamoms. Tačiau jeigu siūloma investicija yra susijusi su konkrečiu mokesčių režimu, pavyzdžiui, kai investuojama į vertybinius popierius, kuriais investuotojui suteikiama mokesčių lengvatų, atitinkamą informaciją apie apmokestinimą prospekte vis tiek reikėtų pateikti;

(40)

kai tam tikros klasės vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, emitentas investuotojams nuolat teikia informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 (9) ir Direktyvą 2004/109/EB. Todėl poreikis, kad, emitentui vėliau vertybinius popierius viešai siūlant arba įtraukiant į prekybos sąrašą, būtų rengiamas visas prospektas, nėra toks didelis. Todėl, kai vykdomos antrinės emisijos, turėtų būti rengiamas atskiras supaprastintas prospektas, o jo turinys, palyginti su įprasta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad informacija jau atskleista, turėtų būti paprastesnis. Vis dėlto apie tam tikrus elementus, tokius kaip siūlymo sąlygos ir aplinkybės▌, investuotojams reikia pateikti apibendrintą, aiškios struktūros informaciją. Todėl į supaprastintą antrinės emisijos prospektą reikėtų įtraukti atitinkamą sutrumpintą informaciją, kurios investuotojams pagrįstai reikia, kad jie galėtų suprasti emitento arba garanto perspektyvas, vertybiniais popieriais suteikiamas teises, emisijos priežastis ir emisijos poveikį emitentui, visų pirma reikėtų įtraukti pareiškimą dėl apyvartinio kapitalo, informaciją apie kapitalizaciją ir įsiskolinimą, poveikį visai kapitalo struktūrai ir trumpą atitinkamos informacijos, atskleistos pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 nuo paskutinės emisijos dienos, santrauką;

(41)

antrinėms emisijoms skirta supaprastintos informacijos atskleidimo tvarka turėtų būti taikoma ir vertybiniams popieriams, kuriais prekiaujama MVĮ augimo rinkose , nes pagal Direktyvą 2014/65/ES iš jų operatorių reikalaujama nustatyti ir taikyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad emitentai, kurių vertybiniais popieriais tokiose prekybos vietose prekiaujama, nuolat tinkamai atskleistų informaciją . Ši tvarka taip pat turėtų būti taikoma DPS, kurios nėra MVĮ augimo rinkos ir kuriose taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai, lygiaverčiai pagal Direktyvą 2014/65/ES MVĮ augimo rinkoms taikomiems reikalavimams;

(42)

antrinėms emisijoms skirtą supaprastintos informacijos atskleidimo tvarką turėtų būti leidžiama taikyti tik praėjus minimaliam laikotarpiui nuo tada, kai emitento tam tikros klasės vertybiniai popieriai pirmą kartą įtraukiami į prekybos sąrašą. Nustačius 18 mėnesių terminą, turėtų būti užtikrinta, kad emitentas būtų bent kartą įvykdęs įpareigojimą paskelbti metinę finansinę ataskaitą pagal Direktyvą 2004/109/EB arba pagal MVĮ augimo rinkos operatoriaus ar DPS, kurioje taikomi lygiaverčiai informacijos atskleidimo reikalavimai, taisykles;

(43)

vienas iš pagrindinių kapitalo rinkų sąjungos tikslų – užtikrinti lengvesnes sąlygas Sąjungos MVĮ gauti finansavimą kapitalo rinkose. Kadangi tokioms įmonėms dažniausiai reikia pritraukti palyginti mažiau lėšų negu kitiems emitentams, viso prospekto rengimo sąnaudos šioms įmonėms gali būti neproporcingai didelės ir atgrasyti jas nuo savo vertybinių popierių viešo siūlymo. Kartu dėl dydžio ir mažesnės patirties MVĮ gali būti būdinga specifinė investicijų rizika palyginti su stambesniais emitentais, todėl jos turėtų atskleisti pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti investavimo sprendimą. Be to, siekiant paskatinti MVĮ naudotis kapitalo rinkų finansavimu, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad būtų specialiai atsižvelgta į MVĮ augimo rinkas. MVĮ augimo rinkos yra daug žadanti priemonė, suteikianti galimybių mažesnėms augančioms įmonėms gauti kapitalo. Vis dėlto tokių prekybos vietų sėkmė priklauso nuo jų patrauklumo tam tikro dydžio įmonėms. Emitentams, viešai siūlantiems vertybinius popierius, kurių bendra pardavimo vertė Sąjungoje neviršija 20 000 000 EUR, būtų naudingas paprastesnis būdas gauti kapitalo rinkų finansavimą, kad jie galėtų plėstis ir pasinaudoti visomis savo galimybėmis, ir jie turėtų turėti galimybę pritraukti lėšų nepatirdami neproporcingai didelių sąnaudų. Todėl derėtų šiuo reglamentu nustatyti specialią proporcingą ES augimo prospekto tvarką, kuria galėtų naudotis MVĮ, emitentai, viešai siūlantys vertybinius popierius, kurie bus įtraukti į prekybos sąrašus MVĮ augimo rinkoje, ir emitentai, viešai siūlantys vertybinius popierius, kurių bendra pardavimo vertė Sąjungoje neviršija 20 000 000 EUR. Todėl tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, formuluojant ES augimo prospekto turinį, reikėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp galimybės ekonomiškai efektyviai patekti į finansų rinkas ir investuotojų apsaugos, o MVĮ nustatyti specialią informacijos atskleidimo tvarką . Patvirtintiems ES augimo prospektams turėtų būti taikomas pagal šį reglamentą veikiantis paso mechanizmas ir jie turėtų galioti bet kokiems viešiems vertybinių popierių siūlymams visoje Sąjungoje;

(44)

sutrumpintos informacijos, kurią ▌reikalaujama atskleisti ES augimo prospektuose , reikalavimus reikėtų suformuluoti taip, kad dėmesys būtų sutelkiamas į investuojant į išleidžiamus vertybinius popierius esminę ir aktualią informaciją, ir taip, kad būtų užtikrintas įmonės dydžio, jos poreikio pritraukti lėšų ir prospekto rengimo sąnaudų proporcingumas. Norint užtikrinti, kad tokios įmonės galėtų rengti prospektus nepatirdamos savo dydžiui, taigi ir savo poreikiams pritraukti lėšų neproporcingų sąnaudų, ES augimo prospekto tvarka turėtų būti lankstesnė už reguliuojamose rinkose įmonėms taikomą tvarką, bet tiek, kad būtų laikomasi reikalavimo užtikrinti, kad pagrindinė investuotojams reikalinga informacija būtų atskleista;

(45)

ES augimo prospektams taikomos proporcingos informacijos atskleidimo tvarkos neturėtų būti leidžiama taikyti tais atvejais, kai į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus turi būti įtraukiami vertybiniai popieriai , nes reguliuojamų rinkų investuotojai turėtų būti tikri, kad emitentams, į kurių vertybinius popierius jie investuoja, yra taikomos vienodos informacijos atskleidimo taisyklės. Todėl vertybinių popierių įtraukimui į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašą neturėtų būti taikomi dvejopi nuo emitento dydžio priklausantys informacijos atskleidimo standartai;

(46)

ES augimo prospektas turėtų būti standartizuotas dokumentas, kurį emitentams būtų paprasta užpildyti ir kuris turėtų apimti pagrindinę informaciją apie emitentą, vertybinius popierius ir siūlymą. Komisija turėtų parengti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytas sutrumpintas standartizuotų ES augimo prospektų turinys ir formatas. Nustatydama proporcingos ES augimo prospektų informacijos atskleidimo tvarkos detales, Komisija turėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti, kad ES augimo prospektas būtų iš tiesų gerokai paprastesnis už visą prospektą, t. y. būtų iš tiesų gerokai mažesnė administracinė našta ir rengimo sąnaudos, poreikį sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ patekti į kapitalo rinkas ir drauge užtikrinti investuotojų pasitikėjimą investicijomis į tokias įmones, poreikį mažinti MVĮ tenkančias sąnaudas ir naštą, poreikį išryškinti konkrečią MVĮ ypač aktualią informaciją, emitento dydį ir jo veiklos trukmę, įvairias siūlymų rūšis ir ypatumus ir įvairią su skirtingomis vertybinių popierių rūšimis susijusią informaciją, kurios reikia investuotojams;

▌

(48)

pagrindinė į prospektus įtraukiamos informacijos apie rizikos veiksnius paskirtis – užtikrinti, kad investuotojai pagrįstai įvertintų šią riziką, taigi investavimo sprendimus priimtų žinodami visus faktus. Todėl nurodant rizikos veiksnius, reikėtų apsiriboti emitentui ir jo vertybiniams popieriams esminiais ir būdingais rizikos veiksniais, kurie būtų patvirtinti prospekto turiniu. Prospekte nereikėtų nurodyti bendro pobūdžio rizikos veiksnių, jei jie nurodomi tik norint apriboti atsakomybę, nes ši informacija gali užgožti duomenis apie būdingesnius rizikos veiksnius, apie kuriuos investuotojams reikėtų žinoti, ir prospekto informacija tada nebūtų pateikta lengvai nagrinėjama, glausta ir suprantama forma. ESMA turėtų parengti rizikos veiksnių specifiškumo ir svarbos vertinimo gaires, padėsiančias kompetentingoms institucijoms, vertinančioms rizikos veiksnius, kad emitentai būtų skatinami tinkamai ir kryptingai juos atskleisti;

(49)	tam tikromis aplinkybėmis, siekiant išvengti emitentui žalingų situacijų, kompetentingos institucijos gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas ir prospekte neteikti neskelbtinos informacijos;

(50)	valstybės narės skelbia daug informacijos apie savo finansinę padėtį, kuri dažniausiai būna viešai prieinama. Taigi, jeigu valstybė narė suteikia vertybinių popierių siūlymo garantiją, šios informacijos prospekte pateikti nereikėtų reikalauti;

(51)

jei emitentams leidžiama darant nuorodą įtraukti dokumentus su informacija, kurią reikia atskleisti prospekte ar baziniame prospekte (su sąlyga, kad dokumentai, įtraukiami darant nuorodą, anksčiau buvo skelbti elektroniniu formatu), emitentams turėtų būti lengviau ir pigiau rengti prospektus▌, nekeliant pavojaus investuotojų apsaugai. Tačiau, siekiant šio prospektų rengimo paprastinimo ir sąnaudų mažinimo tikslo, neturėtų būti pakenkta kitiems interesams, kuriuos prospektu norima apsaugoti, įskaitant informacijos prieinamumą. Informacija, kuri į prospektą įtraukiama darant nuorodą, turėtų būti parengta ta pačia kalba, kokia rengiamas prospektas. Kai informacija įtraukiama darant nuorodą ir ją sudaro istoriniai duomenys, bet ši informacija nebėra aktuali, nes iš esmės pakito, tai prospekte reikėtų aiškiai nurodyti ir kartu pateikti atnaujintą informaciją . Be to, dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams turėtų būti leidžiama laisvai pasirinkti ir į universalų registracijos dokumentą įtraukti bet kokius pokyčius įtraukiant į prospektą dinamišką nuorodą. Tokia dinamiška nuoroda užtikrintų, kad skaitytojas būtų visada nukreipiamas į naujausią universalaus registracijos dokumento versiją ir tam nereikėtų priedo. Dinamiškos nuorodos naudojimas vietoj priedo neturėtų daryti poveikio investuotojo teisei pasitraukti;

(52)

visą reglamentuojamą informaciją ▌turėtų būti leidžiama į prospektą įtraukti darant nuorodą. Emitentams, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje, ir emitentams, kuriems pagal Direktyvos 2004/109/EB 8 straipsnio 1 dalies b punktą leista neskelbti metinių ir pusmečio finansinių ataskaitų, taip pat turėtų būti leidžiama visą metinę ir tarpinę finansinę informaciją arba jos dalį, audito ataskaitas, finansines ataskaitas, vadovybės ataskaitas arba įmonės valdymo pareiškimus, jei ši informacija paskelbta elektroniniu formatu, į prospektą įtraukti darant nuorodas;

(53)

kadangi valstybių narių kompetentingos institucijos taiko skirtingas metodikas, ne visi emitentai turi galimybę susipažinti su pakankama informacija ir paaiškinimais apie tikrinimo, tvirtinimo procesą ir tai, ką reikia atlikti, kad prospektas būtų patvirtintas. Taikant šį reglamentą, šie skirtumai turėtų išnykti, nes tikrinimo ir tvirtinimo proceso taisyklės būtų suderintos , o nacionalinių kompetentingų institucijų vykdomas tvirtinimo procesas suvienodintas, siekiant užtikrinti, kad visos kompetentingos institucijos, tikrindamos prospektuose pateiktos informacijos išsamumą, nuoseklumą ir suprantamumą, laikytųsi vienodos metodikos. Paaiškinimai, kaip kreiptis dėl prospekto patvirtinimo, turėtų būti skelbiami viešai kompetentingų institucijų interneto svetainėse. Stiprinant šios srities priežiūros konvergenciją, vienas pagrindinių vaidmenų turėtų tekti ESMA, o ji tuo tikslu turėtų naudotis savo įgaliojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 (10). Visų pirma, ESMA, likus pakankamai laiko iki šio reglamento peržiūros, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 turėtų atlikti tarpusavio vertinimus ir per juos įvertinti kompetentingų institucijų pagal šį reglamentą vykdomą veiklą . ESMA turėtų sukurti centrinę darbo srauto sistemą, kurioje būtų fiksuojamas prospektų tvirtinimo procesas nuo pradžios iki patvirtinimo, kad kompetentingos institucijos, ESMA ir emitentai galėtų internete tvarkyti ir stebėti patvirtinimo prašymus. Toje sistemoje būtų teikiama pagrindinė informacija ir ji veiktų kaip ESMA ir kompetentingų institucijų prospektų tvirtinimo procesų ir procedūrų konvergencijos skatinimo visoje Sąjungoje priemonė, siekiant užtikrinti, kad ateityje prospektai būtų vienodai tvirtinami visoje Sąjungoje;

(53a)

ESMA drauge su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis turėtų atlikti centrinės darbo srauto sistemos struktūros, finansavimo ir veikimo vertinimą kapitalo rinkų sąjungos kontekste;

(54)

kad būtų lengviau patekti į valstybių narių rinkas, svarbu, kad būtų atskleista informacija apie kompetentingų institucijų renkamus mokesčius už prospektų ir su jais susijusių dokumentų patvirtinimą ir oficialų pateikimą ir kad tie mokesčiai būtų pagrįsti. Trečiojoje valstybėje įsteigtiems emitentams taikomi mokesčiai turėtų atitikti naštą, susijusią su tokia emisija;

(55)

kadangi internetu užtikrinama patogi prieiga prie informacijos, kad investuotojams būtų lengviau su informacija susipažinti, patvirtinti prospektai visada turėtų būti skelbiami elektroniniu formatu. Prospektus reikėtų skelbti emitento, siūlytojo, asmens, prašančio įtraukti į prekybos vertybiniais popieriais sąrašą, arba, atitinkamais atvejais, finansinių tarpininkų, kurie platina arba parduoda vertybinius popierius, įskaitant mokėjimo tarpininkus, specialioje interneto svetainės skiltyje arba reguliuojamos rinkos, kurioje prašoma įtraukti į prekybos vertybiniais popieriais sąrašą, ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus interneto svetainėje, o kompetentinga institucija prospektą turėtų persiųsti ESMA kartu su atitinkamais duomenimis, kad prospektą būtų galima suklasifikuoti. ESMA turėtų sukurti centralizuotą prospektų saugojimo mechanizmą, prie kurio visuomenė galėtų jungtis nemokamai ir naudotis reikiamomis paieškos funkcijomis. Siekiant užtikrinti, kad investuotojai galėtų susipažinti su patikimais duomenimis, kuriais būtų laiku ir efektyviai naudoti ir analizuoti, prospektuose nurodoma pagrindinė informacija, tokia kaip tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) ir emitentų, siūlytojų ir garantų identifikatoriai (LEI), turėtų būti pateikiama automatinio nuskaitymo formatu, įskaitant atvejus, kai naudojami meta duomenys. Prospektai turėtų išlikti viešai prieinami bent 10 metų nuo jų paskelbimo dienos, siekiant užtikrinti, kad jų ir metinių bei pusmečio finansinių ataskaitų, rengiamų pagal Direktyvą 2004/109/EB, viešos prieigos laikotarpiai derėtų. Tačiau ▌pateikus prašymą prospektas visada turėtų būti pateikiamas nemokamai patvariojoje laikmenoje ;

(56)

tam, kad nesumažėtų visuomenės pasitikėjimas ir nebūtų trukdoma finansų rinkoms tinkamai veikti, reklamos reikalavimus taip pat reikia suderinti. Reklamos sąžiningumas, tikslumas, derėjimas su prospekto turiniu yra ypač svarbūs investuotojų, įskaitant neprofesionaliuosius investuotojus, apsaugai . Nedarant poveikio paso mechanizmo pagal šį reglamentą taikymui, tokios reklamos priežiūra yra neatskiriama kompetentingų institucijų funkcijų dalis . Valstybės narės, kurioje platinama reklama, kompetentinga institucija turėtų turėti įgaliojimus kontroliuoti, ar reklaminė veikla, susijusi su vertybinių popierių viešu siūlymu arba įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, atitinka šiame reglamente nurodytus principus. Prireikus buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų padėti valstybės narės, kurioje platinama reklama, kompetentingai institucijai įvertinti, ar reklama atitinka prospekte pateiktą informaciją. Nedarant poveikio 30 straipsnio 1 dalyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentingos institucijos atliekamas reklamos patikrinimas neturėtų būti laikomas išankstine vertybinių popierių viešo siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą kurioje nors priimančiojoje valstybėje narėje sąlyga;

(57)

bet kurį naują svarbų veiksnį, esminę klaidą arba netikslumą, kuris galėtų turėti įtakos investicijos vertinimui ir atsiranda po prospekto paskelbimo, bet iki siūlymo pabaigos arba prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, investuotojai turėtų tinkamai įvertinti, dėl to reikia nepagrįstai nedelsiant patvirtinti ir išplatinti prospekto priedą;

(58)

dėl didesnio teisinio tikrumo reikėtų išaiškinti, per kokį laiko terminą emitentas privalo paskelbti prospekto priedą ir per kokį laiko terminą paskelbus priedą, investuotojai turi teisę atšaukti sutikimą priimti pasiūlymą. Antra vertus, įpareigojimas rengti prospekto priedą turėtų galioti iki paskutinės siūlymo laikotarpio dienos arba dienos, kada prasideda prekyba tais vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, priklausomai nuo to, kuri diena vėlesnė. Tačiau teisė atšaukti sutikimą turėtų būti taikoma tik tada, kai prospektas yra susijęs su viešu vertybinių popierių siūlymu, o naujas veiksnys, klaida arba netikslumas iškyla iki paskutinės siūlymo dienos ir vertybinių popierių pateikimo. Taigi, teisė atšaukti sutikimą turėtų būti susieta su tuo, kada iškyla naujas veiksnys, klaida arba netikslumas, dėl kurio reikia rengti priedą; reikėtų laikyti, kad įvykis, dėl kurio susiklosto sąlygos ta teise naudotis, įvyko siūlymo galiojimo laikotarpiu iki vertybinių popierių pateikimo. Kad teisinis tikrumas būtų didesnis, prospekto priede reikėtų patikslinti, kada baigiasi teisės atšaukti sutikimą galiojimas. Kai investuotojai pasinaudoja savo teise atšaukti sutikimą, finansiniai tarpininkai turėtų palengvinti procesą;

(59)

emitentų prievolė išversti visą prospektą į visas atitinkamas oficialias kalbas atbaido nuo tarpvalstybinių siūlymų ar daugiašalės prekybos. Siekiant palengvinti tarpvalstybinius siūlymus, kai prospektas rengiamas tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, į priimančiosios (-iųjų) arba buveinės (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) kalbą (-as) arba į vieną iš oficialių kalbų, vartojamų toje valstybės narės dalyje, kurioje platinamas investicinis produktas, reikėtų versti tik santrauką;

(60)

ESMA ir priimančios valstybės narės kompetentinga institucija turėtų turėti teisę gauti iš buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pažymą, kad prospektas arba tais atvejais, kai patvirtintas tik toks dokumentas, atskiras universalus registracijos dokumentas parengti pagal šį reglamentą. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija taip pat turėtų pranešti emitentui arba už prospekto ar universalaus registracijos dokumento, jei taikytina, rengimą atsakingam asmeniui apie priimančiosios valstybės narės institucijai teikiamą prospekto patvirtinimo pažymą, kad emitentas arba už prospekto ar universalaus registracijos dokumento, jei taikytina, rengimą atsakingas asmuo tikrai žinotų, ar ir kada pranešimas faktiškai pateiktas;

(61)

siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti visi šio reglamento tikslai, į jo taikymo sritį reikia įtraukti ir emitentų, kurie reglamentuojami trečiųjų valstybių įstatymais, leidžiamus vertybinius popierius. ▌Siekdamos užtikrinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių institucijomis, stengiantis efektyviai užtikrinti šio reglamento laikymąsi, kompetentingos institucijos turėtų su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis sudaryti bendradarbiavimo susitarimus. Bet koks asmens duomenų perdavimas pagal tuos susitarimus turėtų būti vykdomas pagal Direktyvą 95/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

(62)

kadangi valstybių narių kompetentingos institucijos yra įvairios ir joms tenka įvairi atsakomybė, gali kilti nereikalingų sąnaudų, o atsakomybė dubliuotis be jokios papildomos naudos. Kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskirta viena kompetentinga institucija, kuri tvirtintų prospektus ir prisiimtų atsakomybę už šio reglamento laikymosi priežiūrą. Kompetentinga institucija turėtų būti įsteigta kaip administracinė institucija ir tokia forma, kad būtų užtikrintas jos nepriklausomumas nuo ekonominės veiklos vykdytojų ir būtų išvengta interesų konfliktų. Tai, kad paskiriama už prospektų tvirtinimą atsakinga kompetentinga institucija, neturėtų reikšti, kad ta kompetentinga institucija, stengdamasi garantuoti veiksmingą prospektų tikrinimą ir patvirtinimą ir saugoti emitentų, investuotojų, rinkų dalyvių ir rinkų interesus, negali bendradarbiauti su kitais subjektais, tokiais kaip bankų ir draudimo reguliavimo institucijos arba įtraukimo į biržos sąrašus institucijos. Kompetentingai institucijai turėtų būti leidžiama kitam subjektui perduoti tik su patvirtintų prospektų skelbimu susijusias užduotis;

(63)

priežiūros efektyvumas garantuojamas efektyviomis valstybių narių kompetentingų institucijų priemonėmis, įgaliojimais ir ištekliais. Todėl šiame reglamente, visų pirma, reikėtų nustatyti būtiniausius priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kuriuos pagal nacionalinę teisę reikėtų suteikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi kreipiantis į kompetentingas teismines institucijas. Naudodamosi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos ir ESMA turėtų būti objektyvios, nešališkos ir sprendimus priimti savarankiškai;

(64)

kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti šio reglamento pažeidimus, reikia, kad jos galėtų patekti į patalpas, išskyrus fizinių asmenų asmenines gyvenamąsias patalpas, ir konfiskuoti dokumentus. Galimybė patekti į patalpas yra reikalinga, kai kyla pagrįstas įtarimas, kad yra kitų su patikrinimo arba tyrimo dalyku susijusių dokumentų ir duomenų, kurie gali būti svarbūs įrodinėjant, kad šis reglamentas buvo pažeistas. Be to, galimybė patekti į patalpas reikalinga, kai asmuo, iš kurio jau reikalauta informacijos, to reikalavimo nevykdo, arba kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad, jei toks reikalavimas būtų pateiktas, jis nebūtų vykdomas, ar kad dokumentai ar informacija, su kuriais susijęs reikalavimas suteikti informaciją, būtų pašalinti, suklastoti ar sunaikinti;

(65)

remiantis 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatu „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“ ir siekiant užtikrinti, kad šio reglamento reikalavimai būtų vykdomi, svarbu, kad valstybės narės imtųsi reikiamų veiksmų ir užtikrintų, kad už šio reglamento pažeidimus būtų skiriamos tinkamos administracinės sankcijos ir priemonės. Šios sankcijos ir administracinės priemonės turėtų būti efektyvios, proporcingos, drausminančios, jomis turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės taikytų bendrą metodiką, ir daromas atgrasomasis poveikis. Šis reglamentas neturėtų apriboti valstybių narių galimybės numatyti didesnes administracines sankcijas;

(66)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų priimti sprendimai turėtų atgrasomąjį poveikį plačiajai visuomenei, sprendimai turėtų būti skelbiami viešai, nebent kompetentinga institucija pagal šį reglamentą mano, jog sprendimą būtina paskelbti anonimiškai, sprendimo paskelbimą atidėti arba apie sankcijas neskelbti;

(67)

nors valstybės narės gali nustatyti administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus taisykles, iš valstybių narių nereikėtų reikalauti nustatyti administracinių sankcijų už šio reglamento pažeidimus taisyklių, jeigu už tuos pažeidimus iki [šio reglamento taikymo data] taikyta nacionalinė baudžiamoji teisė. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės neprivalo skirti ir administracinių, ir baudžiamųjų sankcijų už tą pačią veiką, bet turėtų turėti galimybę taip daryti, jeigu pagal nacionalinę teisę tai yra leidžiama. Tačiau tai, kad už šio reglamento pažeidimus paliekamos baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos, neturėtų sumažinti arba kitaip paveikti kompetentingų institucijų galimybių bendradarbiauti pagal šį reglamentą, laiku susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, taip pat po to, kai dėl atitinkamų pažeidimų kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo;

(68)

informatoriai kompetentingoms institucijoms gali pateikti naujos informacijos, kuri šioms padėtų nustatyti šio reglamento pažeidimus ir už juos skirti sankcijas. Todėl šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta reikiama tvarka ir informatoriai galėtų kompetentingas institucijas įspėti apie faktinius arba galimus šio reglamento pažeidimus ir būtų apsaugoti nuo keršto;

(69)

siekiant patikslinti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl ▌1 straipsnio 3 dalies f ir g punktuose ir 4 dalies d ir e punktuose nurodytų dokumentų būtiniausios informacijos turinio, 2 straipsnyje pateiktų apibrėžčių patikslinimo, ▌prospekto, bazinio prospekto ir galutinių sąlygų formato, konkrečios informacijos, kurią reikia įtraukti į prospektą, būtiniausios informacijos, kuri pateikiama universaliame registracijos dokumente, sutrumpintos informacijos, kuri pateikiama supaprastintame prospekte antrinių emisijų atveju ir kurią turi pateikti MVĮ, šiame reglamente numatyto specialaus ES augimo prospektų sutrumpinto turinio ir formato, vertybinių popierių, kuriems taikomas šis reglamentas, reklamos ir bendrų trečiosios valstybės emitentų parengtų prospektų lygiavertiškumo kriterijų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais , ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai ir jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(70)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su trečiųjų valstybių prospektų teisės aktų lygiavertiškumu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimus dėl tokio lygiavertiškumo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (11);

(71)

techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrinta tinkama investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. ESMA, kaip itin specializuotų žinių turinčiai institucijai, būtų efektyvu ir tikslinga pavesti parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų, kurie nėra susiję su sprendimais dėl politikos variantų, projektą;

(72)

Komisija turėtų priimti ESMA parengtus techninių reguliavimo standartų projektus dėl santraukoje pateikiamos pagrindinės istorinės finansinės informacijos turinio ir formato, universalaus registracijos dokumento tikrinimo, tvirtinimo, oficialaus pateikimo ir peržiūros, taip pat jo taisymo ar atnaujinimo sąlygų ir sąlygų, kurioms susidarius gali būti prarastas dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusas, informacijos, kuri įtraukiama darant nuorodą, ir kitų pagal Sąjungos teisę reikalaujamų dokumentų rūšių, prospekto tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų, prospektų skelbimo, duomenų, kurių reikia prospektams klasifikuoti ESMA administruojamame prospektų saugojimo mechanizme, su reklama susijusių nuostatų, situacijų, kai dėl svarbaus naujo veiksnio, esminės klaidos arba netikslumo, susijusio su prospekte pateikta informacija, reikia parengti prospekto, kurį ketinama paskelbti, priedą, informacijos, kuria kompetentingos institucijos keičiasi tarpusavyje ir su ESMA, laikydamosi įpareigojimo bendradarbiauti, ir bendradarbiavimo susitarimų su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis būtiniausio turinio . Komisija turėtų priimti tuos techninius reguliavimo standartų projektus deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius;

(73)

Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti techninius įgyvendinimo standartus įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį. ESMA turėtų būti pavesta parengti ir Komisijai pateikti techninius įgyvendinimo standartus dėl standartinių formų, šablonų ir procedūrų, kurių laikantis pateikiama patvirtinimo pažyma, prospektas, prospekto priedas, prospekto ir (arba) santraukos vertimas, standartinių formų, šablonų ir procedūrų, kurių laikydamosi kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija, ir procedūrų bei formų, kurių laikydamosi kompetentingos institucijos ir ESMA keičiasi informacija;

(74)

vykdydama šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, Komisija turėtų paisyti šių principų:

—	poreikio užtikrinti neprofesionaliųjų investuotojų ir MVĮ pasitikėjimą finansų rinkomis, finansų rinkose skatinant laikytis aukštų skaidrumo standartų,

—	poreikio suformuluoti informacijos atskleidimo prospekte reikalavimus taip, kad būtų atsižvelgta į emitento dydį ir informaciją, kurią iš emitento jau reikalaujama atskleisti pagal Direktyvą 2004/109/EB ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014,

—	poreikio padėti MVĮ lengviau patekti į kapitalo rinkas ir drauge užtikrinti investuotojų pasitikėjimą investicijomis į tokias įmones,

—	poreikio suteikti investuotojams daug įvairių konkuruojančių investavimo galimybių ir užtikrinti jų padėtį atitinkančio lygio informacijos atskleidimą ir apsaugą,

—	poreikio užtikrinti, kad nepriklausomos reguliavimo institucijos imtųsi nuoseklių taisyklių laikymosi užtikrinimo priemonių, ypač kovotų su tarnautojų daromais nusikaltimais,

—	poreikio užtikrinti aukštą skaidrumo lygį ir konsultuotis su visais rinkos dalyviais, Europos Parlamentu ir Taryba,

—	poreikio skatinti naujoves finansų rinkose, kad jos būtų dinamiškos ir efektyvios,

—	poreikio užtikrinti sisteminį finansų sistemos stabilumą, atidžiai stebint finansų naujoves ir į jas reaguojant,

—	kapitalo sąnaudų mažinimo ir prieinamumo didinimo svarbos,

—	poreikio visiems rinkos dalyviams ilguoju laikotarpiu užtikrinti visų įgyvendinimo priemonių sukeliamų sąnaudų ir iš jų gaunamos naudos pusiausvyrą,

—	poreikio skatinti tarptautinį Sąjungos finansų rinkų konkurencingumą, neapribojant labai reikalingos tarptautinio bendradarbiavimo plėtros,

—	poreikio visiems rinkos dalyviams užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, priimant Sąjungos teisės aktus kiekvieną kartą, kai to reikia,

—	poreikio užtikrinti derėjimą su kitais šios srities Sąjungos teisės aktais, nes informacijos disbalansas ir skaidrumo stoka gali kelti pavojų rinkų veikimui ir, svarbiausia, kenkti vartotojams ir smulkiems investuotojams;

(75)

visi asmens duomenys pagal šį reglamentą turėtų būti tvarkomi (pvz., kompetentingos institucijos asmens duomenimis turėtų keistis arba asmens duomenis perduoti) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (12), o ESMA, keisdamasi informacija arba informaciją perduodama, visais atvejais turėtų laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (13);

(76)

ne vėliau kaip po penkerių metų po šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija turėtų peržiūrėti, kaip jis taikomas, ir ypač įvertinti, ar antrinėms emisijoms ir MVĮ taikoma informacijos atskleidimo tvarka, universalus registracijos dokumentas ir prospekto santrauka vis dar yra tinkami šiuo reglamentu užsibrėžtiems tikslams siekti;

(77)	šio reglamento reikalavimų taikymą reikėtų atidėti, kad būtų galima priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, o rinkos dalyviai galėtų susipažinti su naujomis priemonėmis ir pasiruoštų jas taikyti;

(78)

kadangi šio reglamento tikslų, būtent kuriant kapitalo rinkų sąjungą sustiprinti investuotojų apsaugą ir padidinti rinkos efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl reglamento poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(79)	šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus;

(80)	remiantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu▌,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Šio reglamento tikslas – nustatyti prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje, įsteigtoje valstybėje narėje, rengimo, tvirtinimo ir platinimo reikalavimus.

2. Šis reglamentas , išskyrus 4 straipsnį, netaikomas šių rūšių vertybiniams popieriams:

a)	investiciniams vienetams, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektai▌;

b)	ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybė narė arba kuri nors iš valstybės narės regioninių ar vietos valdžios institucijų, viešosios tarptautinės organizacijos, kurių narės yra viena ar daugiau valstybių narių, Europos Centrinis Bankas arba valstybių narių centriniai bankai;

c)	valstybių narių centrinių bankų kapitalo akcijoms;

d)	vertybiniams popieriams, kuriuos visiškai, besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja valstybė narė arba kuri nors iš valstybės narės regioninių ar vietos valdžios institucijų;

e)	vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybės narės pripažintos juridinio asmens statusą turinčios asociacijos arba ne pelno organizacijos, kad gautų lėšų, kurios joms reikalingos ne pelno tikslams pasiekti;

▌

g)	nepakeičiamoms kapitalo akcijoms, kurių pagrindinė paskirtis – suteikti turėtojui teisę užimti butą ar kitokio pobūdžio nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, jei tokių akcijų negalima parduoti neatsisakant šios teisės;

▌

ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos tęstinai ar pakartotinai leidžia kredito įstaiga, jei Sąjungoje siūlomų vertybinių popierių bendra agreguota pardavimo vertė, tenkanti vienai kredito įstaigai per 12 mėnesių laikotarpį, yra mažesnė nei 75 000 000 EUR ir jeigu tie vertybiniai popieriai:

i)	nėra subordinuoti, konvertuojami ar keičiami;

ii)	jais nesuteikiama teisė pasirašyti arba įsigyti kitų rūšių vertybinių popierių ir jie nėra susieti su išvestine finansine priemone.

3. Šis reglamentas , išskyrus 4 straipsnį, netaikomas jokiems iš toliau išvardytų rūšių viešų vertybinių popierių siūlymų:

a)	skirtiems tik kvalifikuotiems investuotojams;

skirtiems mažiau nei 350 fizinių ar juridinių asmenų vienoje valstybėje narėje ir iš viso ne daugiau kaip 4 000 fizinių ar juridinių asmenų Sąjungoje , kurie nėra kvalifikuoti investuotojai ar kiti investuotojai, kurie atitinka Reglamento (ES) Nr. 345/2013 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas ;

c)	skirtiems investuotojams, įsigyjantiems vertybinius popierius, kurių bendra pardavimo vertė, tenkanti vienam investuotojui pagal kiekvieną atskirą siūlymą, yra bent 100 000 EUR;

d)	kurių 12 mėnesių laikotarpio bendra pardavimo vertė Sąjungoje yra mažesnė negu 1 000 000 EUR;

e)	akcijoms, kurios išleidžiamos vietoj jau išleistų tos pačios klasės akcijų, jei naujų akcijų emisija nėra didinamas išleistas kapitalas;

f)	vertybiniams popieriams, kurių siūlymas susijęs su perėmimu ir teikiamas kaip mainų pasiūlymas, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui;

g)	vertybiniams popieriams, kurie siūlomi, paskirstomi arba kuriuos ketinama paskirstyti susijungimo ar skaidymosi atveju, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui;

h)	dividendams, kurie esamiems akcininkams išmokami tos pačios klasės akcijomis kaip akcijos, už kurias tokie dividendai mokami, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie akcijų skaičių, pobūdį, siūlymo priežastis ir išsamia informacija apie siūlymą;

vertybiniams popieriams, kuriuos esamiems arba buvusiems direktoriams ar darbuotojams siūlo, paskirsto ar ketina paskirstyti jų darbdavys arba susijusi įmonė (nepriklausomai nuo to, ar jie įsisteigę Sąjungoje), jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie vertybinių popierių skaičių, pobūdį, siūlymo ir paskirstymo priežastis ir išsamia informacija apie siūlymą arba paskirstymą.

Valstybės narės netaiko reikalavimo pagal šį reglamentą parengti prospektą vertybinių popierių siūlymams, nurodytiems pirmos pastraipos d punkte. Be to, valstybės narės vengia tokiems vertybinių popierių siūlymams nacionaliniu lygmeniu nustatyti kitus informacijos atskleidimo reikalavimus, kuriais galėtų būti užkrauta neproporcinga ar nebūtina našta. Valstybės narės Komisijai ir ESMA praneša apie nacionaliniu lygmeniu taikomus informacijos atskleidimo reikalavimus, jei tokių esama, įskaitant atitinkamų nuostatų tekstą.

4. Šis reglamentas netaikomas toliau nurodytų vertybinių popierių įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą:

vertybiniams popieriams, kurie yra tarpusavyje pakeičiami su vertybiniais popieriais, jau įtrauktais į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jeigu jie per 12 mėnesių laikotarpį sudaro mažiau negu 20 proc. vertybinių popierių, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus;

akcijoms, gaunamoms konvertavus arba išmainius kitus vertybinius popierius arba pasinaudojus kitais vertybiniais popieriais suteikiamomis teisėmis, jeigu gaunamos akcijos yra tos pačios klasės kaip akcijos, jau įtrauktos į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir jeigu gautos akcijos per 12 mėnesių laikotarpį sudaro mažiau negu 20 proc. tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus. Jeigu prospektas buvo parengtas pagal šį reglamentą arba Direktyvą 2003/71/EB teikiant viešą vertybinių popierių, kuriais suteikiama prieiga prie akcijų, siūlymą ar juos įtraukiant į prekybos sąrašą arba jeigu vertybiniai popieriai, kuriais suteikiama prieiga prie akcijų, buvo išleisti iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, šis reglamentas netaikomas gautų akcijų įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, nepaisant to, kokią tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus dalį jos sudaro;

c)	akcijoms, išleidžiamoms vietoje tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jei tokia akcijų emisija nedidinamas išleistas kapitalas;

d)	vertybiniams popieriams, kurių siūlymas susijęs su perėmimu ir teikiamas kaip mainų pasiūlymas, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui;

e)	vertybiniams popieriams, kurie siūlomi, paskirstomi arba kuriuos ketinama paskirstyti susijungimo ar skaidymosi atveju, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui;

akcijoms, kurios siūlomos, paskirstomos arba kurias ketinama paskirstyti esamiems akcininkams nemokamai, ir dividendams, kurie išmokami tos pačios klasės akcijomis kaip akcijos, už kurias tokie dividendai yra mokami, jeigu minėtos akcijos yra tos pačios klasės kaip akcijos, jau įtrauktos į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir yra parengtas dokumentas su informacija apie akcijų skaičių, pobūdį, siūlymo arba paskirstymo priežastis ir su išsamiais siūlymo arba paskirstymo duomenimis;

vertybiniams popieriams, kuriuos esamiems arba buvusiems direktoriams ar darbuotojams siūlo, paskirsto arba ketina paskirstyti jų darbdavys arba susijusi įmonė , nepriklausomai nuo to, ar jie įsisteigę Sąjungoje, jeigu tie vertybiniai popieriai yra tos pačios klasės kaip vertybiniai popieriai, jau įtraukti į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir yra parengtas dokumentas su informacija apie vertybinių popierių skaičių, pobūdį ir siūlymo arba paskirstymo priežastis ir išsamia informacija apie siūlymą arba paskirstymą;

vertybiniams popieriams, jau įtrauktiems į prekybos kitoje reguliuojamoje rinkoje sąrašą ir atitinkantiems šias sąlygas:

i)	šie vertybiniai popieriai arba tos pačios klasės vertybiniai popieriai jau įtraukti į prekybos toje kitoje reguliuojamoje rinkoje sąrašą daugiau nei 18 mėnesių;

ii)	jeigu vertybiniai popieriai pirmą kartą įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą po 2005 m. liepos 1 d., į prekybos toje kitoje reguliuojamoje rinkoje sąrašą jie įtraukti su sąlyga, kad prospektas būtų patvirtintas ir paskelbtas pagal Direktyvą 2003/71/EB;

iii)	jeigu vertybiniai popieriai pirmą kartą įtraukti į biržos sąrašą po 1983 m. birželio 30 d., išskyrus atvejus, kai taikomas ii papunktis, informacinis biuletenis buvo patvirtintas pagal Tarybos direktyvos 80/390/EEB (14) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/34/EB (15) reikalavimus;

iv)	galiojantys prekybos toje kitoje reguliuojamoje rinkoje įpareigojimai buvo įvykdyti ir

asmuo, prašantis įtraukti vertybinius popierius į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą pagal šią išimtį, reguliuojamos rinkos, kurioje prašo įtraukti vertybinius popierius į prekybos sąrašą, valstybėje narėje 20 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu viešai paskelbia 7 straipsnyje nurodyto turinio dokumentą, parengtą reguliuojamos rinkos, kurioje prašo įtraukti vertybinius popierius į prekybos sąrašą, valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba. Tame dokumente nurodoma, kur galima gauti naujausią prospektą ir kur emitentas, laikydamasis įpareigojimo nuolat atskleisti informaciją, paskelbė finansinę informaciją.

▌

6. Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas šio straipsnio 3 dalies f ir g punktuose ir 4 dalies d ir e punktuose nurodytų dokumentų būtiniausios informacijos turinys.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	vertybiniai popieriai – perleidžiamieji vertybiniai popieriai, apibrėžti Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte, išskyrus pinigų rinkos priemones, apibrėžtas Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte, kurių terminas yra trumpesnis negu 12 mėnesių;

nuosavybės vertybiniai popieriai – akcijos ir kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, lygiaverčiai įmonių akcijoms, taip pat visų kitų rūšių perleidžiamieji vertybiniai popieriai, suteikiantys, kai jie konvertuojami arba kai pasinaudojama jais suteikiamomis teisėmis, teisę įsigyti bet kuriuos iš pirmiau minėtų vertybinių popierių, jeigu vėliau minėto tipo vertybiniai popieriai išleisti pagrindinių akcijų emitento arba to emitento grupei priklausančio subjekto;

c)	ne nuosavybės vertybiniai popieriai – visi vertybiniai popieriai, kurie nėra nuosavybės vertybiniai popieriai;

viešas vertybinių popierių siūlymas – bet kokia forma ir priemonėmis asmenims teikiamas pranešimas, kuriuo pateikiama pakankamai informacijos apie siūlymo sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius, kad investuotojas galėtų priimti sprendimą pirkti ar pasirašyti tuos vertybinius popierius. Ši apibrėžtis taip pat apima vertybinių popierių platinimą per finansinius tarpininkus;

kvalifikuoti investuotojai – asmenys arba subjektai, išvardyti Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnio 1–4 punktuose, ir asmenys arba subjektai, jų pačių prašymu pagal Direktyvos 2014/65/ES II priedo II skirsnį laikomi profesionaliais klientais arba pagal Direktyvos 2014/65/ES 30 straipsnį pripažįstami tinkamomis sandorio šalimis, nebent paprašo būti laikomi neprofesionaliais klientais. Investicinės įmonės ir kredito įstaigos paprašytos informuoja emitentą apie savo klasifikaciją, nepažeisdamos atitinkamų duomenų apsaugos teisės aktų;

mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra:

—

įmonės, kurios pagal jų paskutines metines arba konsoliduotąsias finansines ataskaitas atitinka bent du iš šių trijų kriterijų: vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais yra mažesnis nei 250, bendras balansas yra ne didesnis kaip 43 000 000 EUR, o metinė grynoji apyvarta neviršija 50 000 000 EUR, arba

—	mažosios ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 13 punkte;

g)	kredito įstaiga – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (16) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta įmonė;

h)	emitentas – tai juridinis asmuo, leidžiantis arba siūlantis išleisti vertybinius popierius;

i)	siūlytojas – juridinis arba fizinis asmuo, kuris viešai siūlo vertybinius popierius;

j)	reguliuojama rinka – Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte apibrėžta reguliuojama rinka;

reklama – tai skelbimai, kurie:

—	yra susiję su konkrečiu viešu vertybinių popierių siūlymu arba įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą,

—	skelbiami emitento, siūlytojo, asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, garanto arba skelbiami jų vardu ir

—	skirti konkrečiai skatinti pasirašyti vertybinius popierius arba jų įsigyti;

reglamentuojama informacija – visa informacija, kurią emitentas arba bet kuris kitas asmuo, paprašęs įtraukti vertybinius popierius į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą be emitento sutikimo, privalo atskleisti pagal Direktyvą 2004/109/EB arba pagal tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies k punktą valstybės narės priimtus įstatymus, taisykles ar administracines nuostatas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 ir 19 straipsnius ;

buveinės valstybė narė:

i)	visiems Sąjungoje įsteigtiems vertybinių popierių emitentams, nepaminėtiems ii papunktyje, – valstybė narė, kurioje yra registruota emitento buveinė;

ii)

visų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieneto nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1 000 EUR, emisijų ir visų ne nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių, kai jie konvertuojami arba kai pasinaudojama jais suteikiamomis teisėmis, teisę įsigyti bet kokių perleidžiamųjų vertybinių popierių arba gauti tam tikrą sumą grynųjų pinigų, jeigu ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas nėra pagrindinių vertybinių popierių emitentas arba to emitento grupei priklausantis subjektas, emisijų atvejais – tai emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkta valstybė narė, kurioje yra emitento registruota buveinė arba kurioje vertybiniai popieriai buvo ar bus įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, arba kurioje vertybiniai popieriai siūlomi viešai. Ta pati tvarka taikoma ne nuosavybės vertybiniams popieriams, išreikštiems kita valiuta nei euro, jeigu jų minimali nominali vertė yra beveik lygi 1 000 EUR;

iii)

visiems trečiojoje valstybėje įsteigtiems vertybinių popierių emitentams, nepaminėtiems ii papunktyje, – tai emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkta valstybė narė, kurioje vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti pirmą kartą arba kurioje pateikiamas pirmas prašymas įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, atsižvelgiant į vėlesnį trečiojoje valstybėje įsteigtų emitentų pasirinkimą bet kuriuo iš šių atvejų:

—	buveinės valstybė narė nebuvo nustatyta šių emitentų pasirinkimu,

—	remiantis Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies i punkto iii papunkčiu;

n)	priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba kurioje prašoma įtraukti vertybinius popierius į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jei ji nesutampa su buveinės valstybe nare;

na)	kompetentinga institucija – institucija, kurią pagal 29 straipsnį paskiria kiekviena valstybė narė, nebent šiame reglamente nurodyta kitaip;

kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), kuriam suteiktas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (17) 5 straipsnį, arba alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (18) 4 straipsnio 1 dalies a punkte ;

p)	kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai – vertybiniai popieriai, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektas ir kurie sudaro tokios įmonės dalyvių teises į jos turtą;

q)	patvirtinimas – teigiamas sprendimas, priimamas remiantis buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atlikto prospekte pateiktos informacijos išsamumo, nuoseklumo ir suprantamumo patikrinimo rezultatais;

r)	bazinis prospektas – šio reglamento 8 straipsnį atitinkantis prospektas ir, emitentui pasirinkus, galutinės pasiūlymo sąlygos;

s)	darbo dienos – šiame reglamente tai atitinkamos kompetentingos institucijos darbo dienos, išskyrus šeštadienius, sekmadienius ir valstybines šventes, nustatytas tai nacionalinei kompetentingai institucijai taikomuose nacionalinės teisės aktuose;

t)	daugiašalė prekybos sistema – Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte apibrėžta daugiašalė sistema;

u)	MVĮ augimo rinka – Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 12 punkte apibrėžta MVĮ augimo rinka;

v)	trečiosios valstybės emitentas – trečiojoje valstybėje įsteigtas emitentas;

va)

patvarioji laikmena – bet kokia priemonė, kuria:

i)	klientui sudaroma galimybė saugoti asmeniškai tam klientui skirtą informaciją taip, kad ji būtų vėliau prieinama ir tokią galimybę klientas turėtų tokį laikotarpį, kuris atitinka tos informacijos paskirtį, ir

ii)	sudaroma galimybė saugomą informaciją atgaminti nepakitusią .

2. Kad būtų atsižvelgiama į techninius pokyčius finansų rinkose, Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nurodomi tam tikri techniniai šio straipsnio 1 dalyje pateiktų apibrėžčių aspektai, išskyrus 1 dalies f punkte pateiktą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžtį , atsižvelgiant į padėtį įvairiose nacionalinėse rinkose, ▌Sąjungos teisės aktus ▌ir ekonominius pokyčius.

3 straipsnis

Įpareigojimas skelbti prospektą ir išimtis

1. Sąjungoje vertybiniai popieriai siūlomi viešai tik prieš tai paskelbus prospektą pagal šį reglamentą .

2. Nedarant poveikio 15 straipsnio taikymui, valstybė narė gali nuspręsti netaikyti viešiems vertybinių popierių siūlymams 1 dalyje nustatyto įpareigojimo skelbti prospektą, jeigu ▌bendra siūlymo pardavimo vertė Sąjungoje neviršija 5 000 000 EUR per 12 mėnesių laikotarpį apskaičiuotos sumos.

Jeigu viešiems siūlymams taikoma išimtis pagal pirmą pastraipą:

a)	jiems negalima naudoti paso mechanizmo pagal šį reglamentą, taigi netaikomi šio reglamento 23 ir 24 straipsniai,

b)	juose aiškiai nurodoma, kad viešas siūlymas nėra tarpvalstybinio pobūdžio, ir

c)	jiems nėra aktyviai ieškoma investuotojų už pirmoje pastraipoje nurodytos valstybės narės ribų.

Valstybės narės praneša Komisijai ir ESMA apie visus sprendimus, priimtus pagal pirmą pastraipą, ir pasirinktą toje pastraipoje nurodytos bendros pardavimo vertės ribą .

3. Vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje, kuri įsteigta Sąjungoje, sąrašą tik prieš tai paskelbus prospektą .

3a. Siekiant atsižvelgti į valiutų kursų pokyčius, įskaitant infliaciją ir kitų valiutų, išskyrus euro, kursų pokyčius, Komisija gali deleguotaisiais aktais pagal 42 straipsnį priimti priemones, kuriomis nustatoma šio straipsnio 2 dalyje nurodyta riba.

4 straipsnis

Savanoriškas prospektas

Jeigu viešam vertybinių popierių siūlymui arba jų įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą šis reglamentas netaikomas, kaip nurodyta 1 straipsnyje, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, turi teisę savanoriškai parengti prospektą arba, jei taikytina, ES augimo prospektą pagal šį reglamentą.

Pagal 2 straipsnio 1 dalies m punktą nustatytos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintu tokiu savanoriškai parengtu prospektu suteikiamos visos teisės ir visi įpareigojimai, kurie suteikiami pagal šį reglamentą ▌reikalaujamu prospektu, ir, prižiūrint tai kompetentingai institucijai, jam taikomos visos šio reglamento nuostatos.

5 straipsnis

Paskesnis vertybinių popierių perpardavimas

Bet koks paskesnis vertybinių popierių, kurie anksčiau buvo įtraukti į vieną ar kelis 1 straipsnio 3 dalies a–d punktuose išvardytų rūšių vertybinių popierių siūlymus , kuriems nebuvo taikomas šis reglamentas , perpardavimas laikomas atskiru siūlymu, o sprendžiant, ar perpardavimas yra vertybinių popierių viešas siūlymas, taikoma 2 straipsnio 1 dalies d punkte pateikta apibrėžtis. Vertybinių popierių platinimui per finansinius tarpininkus reikalavimas skelbti prospektą taikomas, jei galutinis platinimas neatitinka nė vienos iš 1 straipsnio 3 dalies a–d punktuose išvardytų sąlygų.

Kai vykdomas paskesnis vertybinių popierių perpardavimas arba galutinis vertybinių popierių platinimas per finansinius tarpininkus, papildomo prospekto nereikalaujama, jeigu jau yra galiojantis prospektas, kaip nurodyta 12 straipsnyje, o emitentas arba už prospekto rengimą atsakingas asmuo rašytiniu susitarimu sutinka, kad jis būtų naudojamas.

II SKYRIUS

PROSPEKTO RENGIMAS

6 straipsnis

Prospektas

1. Nedarant poveikio 14 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies taikymui, prospekte pateikiama aktuali ir reikalinga informacija , kurios investuotojui gali pagrįstai reikėti dėl investavimo į vertybinius popierius, kad jis galėtų pagrįstai įvertinti:

a)	emitento ir bet kokio garanto turtą ir įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną, nuostolius ir perspektyvas ir

b)	tokiais vertybiniais popieriais suteikiamas teises.

Ši informacija parengiama ir pateikiama lengvai nagrinėjama, glausta ir suprantama forma ir gali skirtis priklausomai nuo:

a)	emitento pobūdžio,

b)	vertybinių popierių rūšies,

c)	emitento būklės,

d)	atitinkamais atvejais investuotojų, kuriems skirtas viešas vertybinių popierių siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą, tipo, tikėtinų tokio tipo investuotojų žinių ir rinkos, kurioje vertybiniai popieriai bus įtraukti į prekybos sąrašą,

bet kokios informacijos, papildomai teikiamos investuotojams pagal reikalavimus emitentams, nustatytus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose arba bet kurios kompetentingos institucijos ar prekybos vietos, kurioje emitento vertybiniai popieriai įtraukti į biržos ar prekybos sąrašus, taisyklėse, su kuria galima susipažinti pagal oficialiai nustatytą mechanizmą, nurodytą Direktyvos 2004/109/EB 21 straipsnyje,

f)	bet kokios supaprastintos ar proporcingos informacijos atskleidimo tvarkos, kaip nustatyta 14 ir 15 straipsniuose, taikytinumo.

2. Emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, prospektą gali parengti kaip vieną dokumentą ar kaip kelis atskirus dokumentus.

Nedarant poveikio 8 straipsnio 7 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymui, iš atskirų dokumentų sudarytame prospekte reikalaujama informacija padalijama į registracijos dokumentą, vertybinių popierių raštą ir santrauką. Registracijos dokumente pateikiama informacija apie emitentą. Vertybinių popierių rašte pateikiama informacija apie vertybinius popierius, kurie siūlomi viešai arba bus įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

7 straipsnis

Prospekto santrauka

1. Prospekte pateikiama santrauka su pagrindine informacija, kuri yra reikalinga investuotojams, kad jie suprastų emitento, garanto ir vertybinių popierių, kurie yra siūlomi arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pobūdį ir riziką, ir kuri, skaitoma kartu su kitomis prospekto dalimis, padėtų investuotojams apsispręsti, ar investuoti į tokius vertybinius popierius.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai prospektas susijęs su ne nuosavybės vertybinių popierių, siūlomų tik kvalifikuotiems investuotojams, įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pateikti santrauką nereikalaujama.

2. Santrauka turi būti tiksli, teisinga, aiški ir neklaidinanti. Ji turi būti skaitoma kaip prospekto įvadas ir derėti su kitomis prospekto dalimis.

3. Santrauka rengiama kaip trumpas glaustai surašytas dokumentas; santrauką gali sudaryti ne daugiau kaip šeši spausdinti A4 puslapiai.

Vis dėlto išskirtiniais atvejais kompetentinga institucija gali leisti emitentui parengti ilgesnę santrauką, neviršijančią dešimties spausdintų A4 puslapių, jeigu to reikia dėl emitento veiklos sudėtingumo, emisijos pobūdžio arba išleidžiamų vertybinių popierių pobūdžio ir jeigu yra rizika, kad nepateikus santraukoje papildomos informacijos investuotojas bus klaidinamas.

Santrauka:

a)	pateikiama ir išdėstoma taip, kad būtų lengva skaityti, naudojant perskaitomo dydžio simbolius;

b)	rašoma tokia kalba ir stiliumi, kad informaciją būtų lengviau suprasti, visų pirma vartojamos aiškios, ne techninės, glaustos ir atitinkamo tipo investuotojams suprantamos formuluotės.

4. Santrauką sudaro šie keturi skirsniai:

a)	įvadas ir bendro ar konkretaus pobūdžio įspėjimai , įskaitant informaciją apie tai, kokią dalį investicijų blogiausiu atveju gali prarasti investuotojai ;

b)	pagrindinė informacija apie emitentą, siūlytoją arba asmenį, prašantį įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą;

c)	pagrindinė informacija apie vertybinius popierius;

d)	pagrindinė informacija apie patį siūlymą ir (arba) įtraukimą į prekybos sąrašą.

5. Santraukos įvade nurodoma:

a)	vertybinių popierių pavadinimas ir tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) ,

b)	emitento ▌ tapatybė ir kontaktiniai duomenys, įskaitant juridinio asmens identifikatorių (LEI),

c)	siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, tapatybė ir kontaktiniai duomenys, įskaitant juridinio asmens identifikatorių (LEI), jeigu siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, yra juridinis asmuo,

d)	buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir jos kontaktiniai duomenys ir dokumento data.

Taikant pirmos pastraipos d punktą, jeigu prospektą sudaro atskiri dokumentai, kuriuos patvirtino skirtingos kompetentingos institucijos, santraukos įvade nurodomos visos tos kompetentingos institucijos ir jų kontaktiniai duomenys.

Jame įspėjama, kad:

a)	santrauka turėtų būti skaitoma kaip prospekto įvadas;

b)	bet kokį sprendimą investuoti į vertybinius popierius investuotojas turėtų priimti remdamasis visu prospektu;

c)	jeigu teismui pateikiamas ieškinys dėl prospekte esančios informacijos, pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus ieškovui investuotojui gali tekti padengti prospekto vertimo išlaidas prieš pradedant teisminį procesą;

civilinė atsakomybė numatyta tik tiems asmenims, kurie pateikė santrauką, įskaitant visus jos vertimus, tačiau tik tuo atveju, jei santrauka yra klaidinanti, netiksli ar nenuosekli, ją skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, arba santraukoje, ją skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, nepateikiama pagrindinė informacija, kuri padėtų investuotojams apsispręsti, ar investuoti į tokius vertybinius popierius.

6. 4 dalies b punkte nurodytame skirsnyje pateikiama tokia informacija:

poskirsnyje „Vertybinių popierių emitentas“ glaustai aprašomas vertybinių popierių emitentas, įskaitant bent šiuos duomenis:

—	jo buveinės vieta ir teisinė forma, juridinio asmens identifikatorius (LEI), teisės aktai, pagal kuriuos jis veikia, ir įsteigimo valstybė;

—	jo pagrindinės veiklos sritys;

—	jo pagrindiniai akcininkai, įskaitant tai, ar jis kam nors tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso (ir kam) arba yra kieno nors kontroliuojamas (ir kieno);

—	pagrindinių vykdomųjų direktorių tapatybė ir direktorių valdybos sudėtis ;

—	teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių tapatybė;

poskirsnyje „Emitento pagrindinė finansinė informacija“ pateikiama atrinkta pagrindinė istorinė finansinė informacija, įskaitant, jei taikoma, kiekvienų istorinės finansinės informacijos laikotarpio finansinių metų ir visų paskesnių tarpinių finansinių laikotarpių pro forma informaciją, ir to paties ankstesnių finansinių metų laikotarpio lyginamieji duomenys. Reikalavimas pateikti lyginamąją balanso informaciją įvykdomas pateikus metų pabaigos balanso informaciją;

c)	poskirsnyje „Pagrindinė emitentui būdinga rizika“ glaustai aprašomi ne daugiau kaip dešimt emitentui būdingų svarbiausių rizikos veiksnių, įtrauktų į prospektą, visų pirma įskaitant operacinę ir investicijų riziką .

7. 4 dalies c punkte nurodytame skirsnyje pateikiama tokia informacija:

poskirsnyje „Pagrindiniai vertybinių popierių ypatumai“ glaustai aprašomi vertybiniai popieriai, kurie yra siūlomi ir (arba) įtraukiami į prekybos sąrašą, įskaitant bent šiuos duomenis:

—	vertybinių popierių rūšis ir klasė, tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN), valiuta, nominalios vertės išraiška, nominali vertė, išleidžiamų vertybinių popierių skaičius ir terminas;

—	vertybiniais popieriais suteikiamos teisės;

—	santykinis vertybinių popierių prioritetas emitento kapitalo struktūroje emitento nemokumo atveju, įskaitant, kai taikytina, informaciją apie vertybinių popierių subordinacijos lygį ir jų traktavimą pertvarkymo atveju pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą;

—	visi apribojimai laisvai perleisti vertybinius popierius;

—	jei taikoma, dividendų arba išmokėjimo politika;

poskirsnyje „Prekybos vertybiniais popieriais vieta“ nurodoma, ar dėl siūlomų vertybinių popierių teikiama arba bus teikiamas prašymas įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą arba prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, ir nurodomos visos rinkos, kuriose vertybiniais popieriais yra arba bus prekiaujama;

c)	poskirsnyje „Vertybiniams popieriams suteikiama garantija“ glaustai apibūdinamas garantijos, jei ji teikiama, pobūdis ir mastas, taip pat glaustai aprašomas garantas , įskaitant juridinio asmens identifikatorių (LEI) ;

d)	poskirsnyje „Pagrindinė vertybiniams popieriams būdinga rizika“ glaustai aprašomi ne daugiau kaip dešimt vertybiniams popieriams būdingų svarbiausių rizikos veiksnių , įtrauktų į prospektą .

Jeigu reikalaujama parengti pagrindinės informacijos dokumentą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 (19), emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, vietoj šioje dalyje nurodytos informacijos gali pateikti Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 8 straipsnio 3 dalies b–i punktuose nurodytą informaciją. Tokiu atveju ir jeigu vienoje santraukoje aprašoma daugiau vertybinių popierių, kurie skiriasi tik keliais labai nežymiais aspektais, tokiais kaip jų emisijos kaina arba terminas, pagal 8 straipsnio 8 dalies paskutinę pastraipą 3 dalyje nurodytas ilgis padidinamas trimis papildomais A4 puslapiais kiekvienam papildomam vertybiniam popieriui.

8. 4 dalies d punkte nurodytame skirsnyje pateikiama tokia informacija:

poskirsnyje „Investicijų į vertybinius popierius sąlygos ir tvarkaraštis“, jei taikytina, nurodomos bendrosios sąlygos, numatomas siūlymo tvarkaraštis, išsami informacija apie įtraukimą į prekybos sąrašą, platinimo planas, tai, kokia suma ir procentine dalimi dėl siūlymo iš karto sumažėja gautinos sumos, numatoma visų emisijos ir (arba) siūlymo išlaidų suma, įskaitant numatomas emitento arba siūlytojo išlaidas, kurias dengia investuotojas;

b)	poskirsnyje „Kodėl emitentas parengė šį prospektą?“ glaustai paaiškinamos vertybinių popierių siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą priežastys, taip pat tai, kaip bus panaudotos gautos grynosios pajamos ir kiek jų numatoma gauti.

9. Į kiekvieną 6, 7 ir 8 dalyse aprašytą skirsnį emitentas gali įterpti poskirsnius, jei mano, kad to reikia.

10. Santraukoje negalima pateikti kryžminių nuorodų į kitas prospekto dalis arba informaciją pateikti darant nuorodą.

11. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nurodomas 6 dalies b punkte nurodytos pagrindinės istorinės finansinės informacijos turinys ir pateikimo formatas, atsižvelgiant į įvairių rūšių vertybinius popierius ir emitentus ir užtikrinant, kad pateikiama informacija būtų trumpa, glausta ir suprantama .

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [ 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

8 straipsnis

Bazinis prospektas

1. Ne nuosavybės vertybinių popierių atveju emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pasirinkimu prospektą gali sudaryti bazinis prospektas, kuriame būtų pateikiama aktuali informacija apie emitentą ir vertybinius popierius, kurie siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

2. Baziniame prospekte pateikiama ši informacija:

a)	informacijos, kuri bus įtraukta į galutines siūlymo sąlygas, sąrašas;

b)	forma pavadinimu „galutinių sąlygų forma“, kurią reikės užpildyti apie kiekvieną konkrečią emisiją;

c)	interneto svetainės, kurioje bus paskelbtos galutinės sąlygos, adresas.

3. Galutinės sąlygos pateikiamos atskirame dokumente arba yra įtraukiamos į bazinį prospektą ar jo priedą. Galutinės sąlygos parengiamos lengvai nagrinėjama ir suprantama forma.

Galutinėse sąlygose pateikiama tik su vertybinių popierių raštu susijusi informacija ir jų negalima naudoti baziniam prospektui papildyti. Tokiais atvejais taikomas 17 straipsnio 1 dalies a punktas.

4. Jeigu galutinės sąlygos neįtrauktos nei į bazinį prospektą, nei į priedą, emitentas jas viešai paskelbia pagal 20 straipsnį ir oficialiai pateikia buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai kuo anksčiau iki vertybinių popierių viešo siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą dienos.

Į galutines sąlygas įterpiamas aiškus ir gerai matomas pareiškimas, kuriame nurodoma:

a)	kad galutinės sąlygos parengtos pagal šį reglamentą ir, norint gauti visą svarbią informaciją, jas reikia skaityti kartu su baziniu prospektu ir jo priedu (-ais);

b)	kur bazinis prospektas ir jo priedas (-ai) skelbiami pagal 20 straipsnį;

c)	kad konkrečios emisijos santrauka yra pridėta prie galutinių sąlygų.

5. Bazinis prospektas gali būti parengtas kaip vienas dokumentas arba kaip atskiri dokumentai.

Jeigu emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, dėl tam tikros rūšies ne nuosavybės vertybinių popierių anksčiau oficialiai pateikė registracijos dokumentą arba 9 straipsnyje apibrėžtą universalų registracijos dokumentą, o vėliau nusprendžia rengti bazinį prospektą, bazinį prospektą sudaro:

a)	registracijos dokumente arba universaliame registracijos dokumente pateikta informacija;

b)	informacija, kuri kitu atveju būtų pateikiama atitinkamame vertybinių popierių rašte, išskyrus galutines sąlygas, kai galutinės sąlygos nėra įtrauktos į bazinį prospektą.

6. Konkreti informacija apie kiekvieną atskirą vertybinį popierių, įtrauktą į bazinį prospektą, aiškiai atskiriama.

7. Santrauka rengiama tik tada, kai pagal 3 dalį į bazinį prospektą įtraukiamos arba oficialiai pateikiamos galutinės sąlygos; tokia santrauka rengiama apie konkrečią emisiją.

8. Konkrečios emisijos informacijos santraukai galioja tie patys šiame straipsnyje išdėstyti reikalavimai kaip galutinėms sąlygoms; santrauka pridedama prie galutinių sąlygų.

Konkrečios emisijos informacijos santrauka turi atitikti 7 straipsnį, joje pateikiama pagrindinė bazinio prospekto ir galutinių sąlygų informacija. Joje pateikiama:

a)	tik konkrečiai emisijai aktuali bazinio prospekto informacija, įskaitant pagrindinę informaciją apie emitentą;

b)	baziniame prospekte numatytos pasirinkimo galimybės, aktualios tik konkrečiai emisijai, kaip nustatyta galutinėse sąlygose;

c)	svarbi galutinėse sąlygose pateikta informacija, kuri anksčiau baziniame prospekte nebuvo užpildyta.

Kai galutinės sąlygos taikomos keliems vertybiniams popieriams, kurie skiriasi tik keliais labai nežymiais aspektais, tokiais kaip emisijos kaina arba termino data, visiems šiems vertybiniams popieriams galima pridėti vieną bendrą konkrečios emisijos santrauką, jeigu informacija apie skirtingus vertybinius popierius yra aiškiai atskirta.

9. Baziniame prospekte pateikta informacija, prireikus, pagal 22 straipsnį papildoma atnaujinta informacija apie emitentą ir vertybinius popierius, kurie bus siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

10. Viešo siūlymo laikotarpis gali tęstis pasibaigus bazinio prospekto, pagal kurį siūlymas įsigaliojo, galiojimui, jeigu ne vėliau kaip paskutinę ankstesnio bazinio prospekto galiojimo laikotarpio dieną patvirtinamas paskesnis bazinis prospektas. Tokio siūlymo galutinių sąlygų pirmame puslapyje pateikiamas aiškiai matomas įspėjimas dėl paskutinės ankstesnio bazinio prospekto galiojimo laikotarpio dienos ir nurodoma, kur bus paskelbtas paskesnis bazinis prospektas. Paskesniame baziniame prospekte pateikiama pirminio bazinio prospekto galutinių sąlygų forma arba nuoroda į jas ir nurodomos galutinės sąlygos, kurios yra svarbios tęsiamam siūlymui.

Pagal 22 straipsnio 2 dalį suteikiama atšaukimo teisė taip pat taikoma investuotojams, kurie sutiko pirkti arba pasirašyti vertybinius popierius per ankstesnio bazinio prospekto galiojimo laikotarpį, nebent vertybiniai popieriai jiems jau pateikti.

9 straipsnis

Universalus registracijos dokumentas

1. Emitentas, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, kiekvienais finansiniais metais gali parengti universalaus registracijos dokumento formos registracijos dokumentą, kuriame aprašoma įmonės organizacinė struktūra, veikla, finansinė padėtis, pajamos, perspektyvos, valdymas ir akcijų nuosavybės struktūra.

2. Bet kuris emitentas, kuris nusprendžia kiekvienais finansiniais metais rengti universalų registracijos dokumentą, tą dokumentą pateikia tvirtinti savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai 19 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Jeigu kompetentinga institucija emitento universalų registracijos dokumentą patvirtina kiekvienais finansiniais metais dvejus metus iš eilės, vėlesnius universalius registracijos dokumentus arba tokių universalių registracijos dokumentų pataisas galima oficialiai teikti kompetentingai institucijai prieš tai negavus jos patvirtinimo, nebent tos pataisos teikiamos dėl praleidimo ar esminės klaidos arba esminio netikslumo, dėl kurių visuomenė gali klaidingai suprasti faktus ir aplinkybes, būtinus, kad emitentą galėtų pagrįstai įvertinti .

Jeigu emitentas vėliau vienais finansiniais metais nepateikia universalaus registracijos dokumento, oficialaus teikimo be patvirtinimo lengvatą jis praranda ir paskesnius universalius registracijos dokumentus teikia kompetentingai institucijai tvirtinti, kol vėl įvykdo antroje pastraipoje nustatytą sąlygą.

3. Emitentams, kurie iki šio reglamento taikymo pradžios datos turėjo pagal Reglamento (EB) Nr. 809/2004 (20) I arba XI priedą parengtą ir kompetentingos institucijos bent dvejus metus iš eilės patvirtintą registracijos dokumentą, o vėliau pagal Direktyvos 2003/71/EB 12 straipsnio 3 dalį tokį registracijos dokumentą kasmet oficialiai teikė arba toks registracijos dokumentas buvo kasmet patvirtinamas, nuo šio reglamento taikymo pradžios datos leidžiama oficialiai teikti universalų registracijos dokumentą be išankstinio patvirtinimo pagal 2 dalies antrą pastraipą.

4. Universalus registracijos dokumentas ir 7 bei 9 dalyse nurodytos jo pataisos, juos patvirtinus arba oficialiai pateikus be patvirtinimo, nepagrįstai nedelsiant viešai paskelbiami 20 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Universalus registracijos dokumentas rengiamas laikantis 25 straipsnyje išdėstytų kalbos reikalavimų.

6. Universaliame registracijos dokumente 18 straipsnyje nustatytomis sąlygomis informaciją galima pateikti darant nuorodą.

7. Universalų registracijos dokumentą oficialiai pateikus arba patvirtinus, emitentas gali bet kuriuo metu atnaujinti jo informaciją kompetentingai institucijai oficialiai pateikdamas savo universalaus registracijos dokumento pataisą.

8. Kompetentinga institucija gali bet kuriuo metu peržiūrėti bet kokio be išankstinio patvirtinimo oficialiai pateikto universalaus registracijos dokumento ir jo pataisų turinį.

Per šią peržiūrą kompetentinga institucija tikrina universaliame registracijos dokumente ir jo pataisose pateiktos informacijos išsamumą, nuoseklumą ir suprantamumą.

9. Jeigu per šią peržiūrą kompetentinga institucija nustato, kad universalus registracijos dokumentas neatitinka išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartų ir (arba) jį reikia pataisyti arba yra reikalinga papildoma informacija, apie tai ji praneša emitentui.

Į kompetentingos institucijos prašymą pataisyti arba papildyti informaciją emitentas turi atsižvelgti tik oficialiai teikdamas kitą kitų finansinių metų universalų registracijos dokumentą, išskyrus tuos atvejus, kai universalų registracijos dokumentą emitentas nori naudoti kaip tvirtinti teikiamo prospekto sudedamąją dalį. Tokiu atveju emitentas universalaus registracijos dokumento pataisą oficialiai pateikia vėliausiai tada, kai teikia 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą prašymą.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, jeigu kompetentinga institucija praneša emitentui, kad prašymas pataisyti informaciją yra teikiamas dėl praleidimo, esminės klaidos arba netikslumo, dėl kurių visuomenė gali klaidingai suprasti faktus arba aplinkybes, būtinus, kad emitentą galėtų pagrįstai įvertinti, universalaus registracijos dokumento pataisą emitentas pateikia nepagrįstai nedelsdamas.

10. 7 ir 9 dalių nuostatos taikomos tik jeigu universalus registracijos dokumentas nėra naudojamas kaip sudedamoji prospekto dalis. Visais atvejais, kai universalus registracijos dokumentas yra naudojamas kaip sudedamoji prospekto dalis, nuo prospekto patvirtinimo iki paskutinės viešo siūlymo dienos arba atitinkamais atvejais iki prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, priklausomai nuo to, kuri diena vėlesnė, taikomos tik 22 straipsnyje išdėstytos prospekto papildymo taisyklės.

11. 2 dalies pirmoje ir antroje pastraipoje arba 3 dalyje išdėstytas sąlygas atitinkantis emitentas įgyja dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusą ir gali naudotis 19 straipsnio 5 dalyje aprašyta paspartinto patvirtinimo tvarka, jeigu:

oficialiai pateikęs arba pateikęs tvirtinti kiekvieną universalų registracijos dokumentą, emitentas kompetentingai institucijai raštu patvirtina, kad visą reglamentuojamą informaciją, kurią privalo atskleisti pagal Direktyvą 2004/109/EB, jei taikoma, ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, oficialiai pateikė ir paskelbė pagal tuose aktuose nustatytus reikalavimus, ir

b)	tuo atveju, kai kompetentinga institucija atlieka 8 dalyje nurodytą peržiūrą, emitentas pataiso universalų registracijos dokumentą 9 dalyje nustatyta tvarka.

Jeigu emitentas neatitinka kurios nors iš pirmiau išdėstytų sąlygų, dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusą praranda.

12. Jeigu kompetentingai institucijai oficialiai pateiktas arba kompetentingos institucijos patvirtintas universalus registracijos dokumentas viešai paskelbiamas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir jame pateikiama informacija, kurią reikalaujama atskleisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (21) 4 straipsnyje nurodytoje metinėje finansinėje ataskaitoje, laikoma, kad pareigą paskelbti tame straipsnyje reikalaujamą metinę finansinę ataskaitą emitentas įvykdė.

Jeigu kompetentingai institucijai oficialiai pateiktas arba kompetentingos institucijos patvirtintas universalus registracijos dokumentas arba jo pataisa viešai paskelbiami ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pirmųjų šešių finansinių metų mėnesių pabaigos ir juose pateikiama informacija, kurią reikalaujama atskleisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB 5 straipsnyje nurodytoje pusmečio finansinėje ataskaitoje, laikoma, kad pareigą paskelbti tame straipsnyje reikalaujamą pusmečio finansinę ataskaitą emitentas įvykdė.

Pirmoje arba antroje pastraipoje aprašytais atvejais emitentas:

a)	į universalų registracijos dokumentą įtraukia kryžminių nuorodų sąrašą, iš kurio būtų matyti, kurioje universalaus registracijos dokumento dalyje pateiktas kiekvienas straipsnis, kurį reikalaujama pateikti metinėje ir pusmečio finansinėse ataskaitose;

b)	universalų registracijos dokumentą oficialiai pateikia pagal Direktyvos 2004/109/EB 19 straipsnio 1 dalį ir perduoda Direktyvos 2004/109/EB 21 straipsnio 2 dalyje nurodytam oficialiai paskirtam mechanizmui;

c)	į universalų registracijos dokumentą įtraukia Direktyvos 2004/109/EB 4 straipsnio 2 dalies c punkte ir 5 straipsnio 2 dalies c punkte išdėstytas sąlygas atitinkantį pareiškimą dėl atsakomybės.

13. 12 dalis taikoma tik tada, kai emitento buveinės valstybė narė pagal šį reglamentą sutampa su buveinės valstybe nare pagal Direktyvą 2004/109/EB ir kai universalaus registracijos dokumento kalba atitinka Direktyvos 2004/109/EB 20 straipsnio sąlygas.

14. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus , kuriais nustatoma universalaus registracijos dokumento tikrinimo, tvirtinimo, oficialaus teikimo ir peržiūros procedūra, taip pat jo taisymo sąlygos ir sąlygos, kada gali būti prarastas dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusas.

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

10 straipsnis

Prospektai, kuriuos sudaro atskiri dokumentai

1. Emitentas, kuris jau turi kompetentingos institucijos patvirtintą registracijos dokumentą, turi parengti tik vertybinių popierių raštą ir santrauką, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Tokiu atveju vertybinių popierių raštas ir santrauka tvirtinami atskirai.

Jeigu patvirtinus registracijos dokumentą atsiranda naujas svarbus veiksnys, esminė klaida arba netikslumas, susiję su registracijos dokumente pateikta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių vertinimui, kartu su vertybinių popierių raštu ir santrauka tvirtinti pateikiamas registracijos dokumento priedas. Tokiu atveju teisė atšaukti sutikimą pagal 22 straipsnio 2 dalį netaikoma.

Registracijos dokumentas ir jo priedas, jei jis yra, kartu su vertybinių popierių raštu ir santrauka, kai juos patvirtina kompetentinga institucija, sudaro prospektą.

2. Emitentas, kuris jau turi kompetentingos institucijos patvirtintą universalų registracijos dokumentą arba yra oficialiai pateikęs universalų registracijos dokumentą be tvirtinimo pagal 9 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą , turi parengti tik vertybinių popierių raštą ir santrauką, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Tokiu atveju vertybinių popierių raštas, santrauka ir visos po universalaus registracijos dokumento oficialaus pateikimo arba patvirtinimo oficialiai pateiktos universalaus registracijos dokumento pataisos tvirtinami atskirai , išskyrus dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento universalaus registracijos dokumento pataisas pagal 19 straipsnio 5 dalį.

Jeigu emitentas oficialiai pateikė universalų registracijos dokumentą be tvirtinimo, tvirtinami visi dokumentai, įskaitant universalaus registracijos dokumento pataisas, nepaisant to, kad šie dokumentai išlieka atskiri.

Pagal 9 straipsnio 7 arba 9 dalį pataisytas universalus registracijos dokumentas kartu su vertybinių popierių raštu ir santrauka, kai juos patvirtina kompetentinga institucija, sudaro prospektą.

11 straipsnis

Su prospektu susijusi atsakomybė

1. Valstybės narės užtikrina, kad atsakomybė už prospekte pateiktą informaciją tektų emitentui arba jo administraciniam, valdymo ar priežiūros organui, siūlytojui, asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, arba garantui. Atsakingi asmenys aiškiai nurodomi prospekte: nurodomas jų vardas, pavardė ir funkcijos arba, jei tai juridiniai asmenys, jų pavadinimas ir registruota buveinė, taip pat pateikiami jų pareiškimai, kad, jų turimomis žiniomis, prospekte pateikiama informacija atitinka faktus ir kad prospekte nepraleista nieko, kas galėtų turėti įtakos jo reikšmei.

2. Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymai ir kiti teisės aktai dėl civilinės atsakomybės būtų taikomi už prospekte pateiktą informaciją atsakingiems asmenims.

Tačiau valstybės narės užtikrina, kad civilinė atsakomybė jokiam asmeniui nebūtų taikoma remiantis vien santrauka, įskaitant visus jos vertimus, nebent santrauka yra klaidinanti, netiksli arba nenuosekli, ją skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, arba santraukoje, ją skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, nepateikiama pagrindinė informacija, kuri investuotojams padėtų apsispręsti, ar investuoti į tokius vertybinius popierius. Santraukoje dėl to pateikiamas aiškus įspėjimas.

3. Atsakomybė už universaliame registracijos dokumente pateiktą informaciją 1 dalyje nurodytiems asmenims taikoma tik tada, kai universalus registracijos dokumentas yra naudojamas kaip sudedamoji patvirtinto prospekto dalis. Kai į universalų registracijos dokumentą įtraukiama informacija pagal Direktyvos 2004/109/EB 4 ir 5 straipsnius, šios nuostatos taikomos nepažeidžiant Direktyvos 2004/109/EB 4 ir 5 straipsnių.

12 straipsnis

Prospekto, bazinio prospekto ir registracijos dokumento galiojimas

1. Prospektas arba bazinis prospektas – nesvarbu, ar jį sudaro vienas, ar atskiri dokumentai – galioja 12 mėnesių nuo jo patvirtinimo dienos viešiems siūlymams arba įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jeigu prie jo pridėti visi pagal 22 straipsnį reikalaujami priedai.

Jeigu prospektą arba bazinį prospektą sudaro atskiri dokumentai, prospekto galiojimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai patvirtinamas vertybinių popierių raštas.

2. Registracijos dokumentas, įskaitant 9 straipsnyje nurodytą universalų registracijos dokumentą, kuris buvo oficialiai pateiktas arba patvirtintas anksčiau, galioja ir gali būti įtraukiamas į prospektą kaip jo sudedamoji dalis 12 mėnesių nuo jo oficialaus pateikimo arba patvirtinimo dienos.

Tokio registracijos dokumento galiojimo pabaiga neturi poveikio prospekto, kurio sudedamoji dalis jis yra, galiojimui.

III SKYRIUS

PROSPEKTO TURINYS IR FORMATAS

13 straipsnis

Būtiniausia informacija ir formatas

1. Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl prospekto, bazinio prospekto ir galutinių sąlygų formato ir dėl formų, kuriose apibrėžiama, kokią konkrečiai informaciją reikia įtraukti į prospektą, užtikrinant, kad tais atvejais, kai prospektą sudaro atskiri dokumentai, informacija nebūtų dubliuojama.

Rengiant įvairias prospekto formas, pirmiausia atsižvelgiama į šiuos dalykus:

įvairias informacijos apie nuosavybės vertybinius popierius, palyginti su ne nuosavybės vertybiniais popieriais, kurios reikia investuotojams, rūšis; teikiant prospekte reikalaujamą informaciją apie vertybinius popierius, kurių ekonominis pagrindas panašus, būtent apie išvestinius vertybinius popierius, reikia laikytis nuoseklios metodikos;

b)	įvairias ne nuosavybės vertybinių popierių siūlymų ir įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą rūšis ir ypatumus;

c)	ne nuosavybės vertybinių popierių, įskaitant visų formų varantus, baziniuose prospektuose naudojamą formatą ir reikalaujamą pateikti informaciją;

d)	jei taikytina, viešąjį emitento pobūdį;

e)	jei taikytina, specialų emitento veiklos pobūdį.

Visų pirma, Komisija parengia du atskirus ir iš esmės skirtingus prospektų formų rinkinius, kuriuose nurodyti ne nuosavybės vertybiniams popieriams taikomi informacijos reikalavimai, pritaikyti skirtingoms kvalifikuotų ir nekvalifikuotų investuotojų, kuriems skirtas siūlymas, kategorijoms, atsižvelgiant į skirtingus tų investuotojų informacijos poreikius.

2. Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma būtiniausios universalaus registracijos dokumento informacijos forma ir speciali kredito įstaigų universalaus registracijos dokumento informacijos forma.

Šia forma užtikrinama, kad universaliame registracijos dokumente būtų pateikta visa reikalinga informacija apie emitentą, kad tą patį universalų registracijos dokumentą būtų galima vienodai naudoti vėlesniam nuosavybės vertybinių popierių, skolos vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių viešam siūlymui arba įtraukimui į prekybos sąrašą. Finansinė informacija, veiklos ir finansinė apžvalga, informacija apie perspektyvas ir įmonės valdymą kuo labiau suderinama su informacija, kurią reikalaujama atskleisti Direktyvos 2004/109/EB 4 ir 5 straipsniuose nurodytose metinėse ir pusmečio finansinėse ataskaitose, įskaitant vadovybės pranešimą ir įmonės valdymo pareiškimą.

3. 1 ir 2 dalyje nurodyti deleguotieji aktai rengiami remiantis tarptautinės vertybinių popierių komisijos organizacijų, ypač IOSCO, finansinės ir ne finansinės informacijos standartais ir šio reglamento I, II ir III priedais. Tie deleguotieji aktai priimami iki [ 6 mėnesiai prieš šio reglamento taikymo pradžios datą ].

14 straipsnis

Antrinėms emisijoms skirta supaprastintos informacijos atskleidimo tvarka

1. Kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, toliau išvardyti asmenys gali nuspręsti rengti supaprastintą prospektą pagal antrinėms emisijoms skirtą supaprastintos informacijos atskleidimo tvarką:

emitentai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje ar DPS (kuri nėra MVĮ augimo rinka), kuriai taikomi bent MVĮ augimo rinkai numatytiems informacijos atskleidimo reikalavimams lygiaverčiai reikalavimai, kaip nurodyta FPRD 33 straipsnio 3 dalies d, e, f ir g punktuose, sąrašą bent 18 mėnesių ir kurie leidžia daugiau tos pačios klasės vertybinių popierių;

emitentai, kurių nuosavybės vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje ar DPS (kuri nėra MVĮ augimo rinka), kuriai taikomi bent MVĮ augimo rinkai numatytiems informacijos atskleidimo reikalavimams lygiaverčiai reikalavimai, kaip nurodyta FPRD 33 straipsnio 3 dalies d, e, f ir g punktuose, sąrašą bent 18 mėnesių ir kurie leidžia ne nuosavybės vertybinius popierius;

tam tikros klasės vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje ar DPS (kuri nėra MVĮ augimo rinka), kuriai taikomi bent MVĮ augimo rinkai numatytiems informacijos atskleidimo reikalavimams lygiaverčiai reikalavimai, kaip nurodyta FPRD 33 straipsnio 3 dalies d, e, f ir g punktuose, sąrašą bent 18 mėnesių, siūlytojai.

Pirmoje pastraipoje numatytą supaprastintą prospektą sudaro santrauka pagal 7 straipsnį, specialus registracijos dokumentas (jį gali naudoti a, b ir c punktuose nurodyti asmenys) ir specialus vertybinių popierių raštas (jį gali naudoti a ir c punktuose nurodyti asmenys).

Pirmos pastraipos a, b ir c punktų taikymo tikslais ESMA skelbia ir reguliariai atnaujina DPS, kurios nėra MVĮ augimo rinkos ir kurioms taikomi bent MVĮ augimo rinkai numatytiems informacijos atskleidimo reikalavimams lygiaverčiai reikalavimai, kaip nurodyta FPRD 33 straipsnio 3 dalies d, e, f ir g punktuose, sąrašą.

2. Laikantis 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir nedarant poveikio 17 straipsnio 2 dalies taikymui, 1 dalyje nurodytame supaprastintame prospekte pateikiama aktuali sutrumpinta informacija, kurios investuotojui pagrįstai reikia dėl antrinės emisijos, kad jis galėtų, remdamasis informacija, įvertinti:

a)	emitento arba garanto perspektyvas, remdamasis prospekte pateikta arba darant nuorodą įtraukta ▌tik praėjusių finansinių metų finansine informacija,

b)	▌vertybiniais popieriais suteikiamas teises,

emisijos priežastis ir emisijos poveikį emitentui , visų pirma pareiškimą dėl apyvartinio kapitalo, informaciją apie kapitalizaciją ir įsiskolinimą, poveikį visai kapitalo struktūrai ir trumpą atitinkamos informacijos, atskleistos pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 nuo paskutinės emisijos dienos, santrauką .

Santraukoje pateikiama tik aktuali informacija, reikalaujama pagal antrinėms emisijoms skirtą supaprastintos informacijos atskleidimo tvarką.

1 dalyje nurodytame supaprastintame prospekte informacija parengiama ir pateikiama lengvai nagrinėjama, glausta ir suprantama forma, kad investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstą investavimo sprendimą.

3. Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nurodoma, kokią 2 dalyje nurodytą trumpesnę informaciją reikia įtraukti į formas, taikytinas pagal 1 dalyje nurodytą supaprastintos informacijos atskleidimo tvarką.

Nurodydama sutrumpintą informaciją, kurią reikia įtraukti į pagal supaprastintos informacijos atskleidimo tvarką taikytinas formas, Komisija atsižvelgia į poreikį sudaryti palankesnes sąlygas patekti į kapitalo rinkas, kapitalo sąnaudų mažinimo ir galimybių jo gauti didinimo svarbą ir į informaciją, kurią emitentas jau privalo atskleisti pagal Direktyvą 2004/109/EB, jei taikytina, ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014. Kad būtų išvengta nebūtinos naštos emitentams, Komisija suformuluoja reikalavimus taip, kad daugiausia dėmesio būtų skirta antrinėms emisijoms esminei ir aktualiai informacijai ir kad jie būtų proporcingi.

Tie deleguotieji aktai priimami iki [ 6 mėnesiai prieš šio reglamento taikymo pradžios datą].

15 straipsnis

ES augimo prospektas

1. Toliau nurodyti subjektai viešo vertybinių popierių siūlymo atveju gali ▌rengti ES augimo prospektą pagal šiame straipsnyje nustatytą proporcingos informacijos atskleidimo tvarką, išskyrus atvejus, kai vertybiniai popieriai bus įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą:

MVĮ;

b)	emitentai, kurie nėra MVĮ, jeigu viešai siūlomi vertybiniai popieriai bus įtraukiami į prekybą MVĮ augimo rinkoje;

c)	emitentai (išskyrus a ir b punktuose nurodytus emitentus), jeigu viešo vertybinių popierių siūlymo bendra pardavimo Sąjungoje vertė neviršija apskaičiuotos 20 000 000 EUR per 12 mėnesių laikotarpį sumos.

Pagal šį straipsnį patvirtintas ES augimo prospektas galioja visiems viešiems vertybinių popierių siūlymams bet kurioje priimančiojoje valstybėje narėje, laikantis 23, 24 ir 25 straipsniuose nurodytų sąlygų.

Pagal pirmoje pastraipoje nurodytą proporcingo informacijos atskleidimo tvarką rengiamas ES augimo prospektas turi būti standartinis dokumentas, kurį emitentams lengva užpildyti.

1a. ES augimo prospektas apima šiuos tris pagrindinius aspektus:

pagrindinę informaciją apie emitentą, pvz.:

i)	emitento ir už prospektą atsakingų asmenų pavardes ar pavadinimus;

ii)	emitento verslo apžvalgą, dabartinę prekybą ir perspektyvas;

iii)	emitentui būdingus rizikos veiksnius;

iv)	finansinę informaciją (ją galima įtraukti darant nuorodą);

pagrindinę informaciją apie vertybinius popierius, pvz.:

i)	į siūlymą įeinančių vertybinių popierių skaičių ir pobūdį;

ii)	vertybinių popierių sąlygas ir visų jais suteikiamų teisių aprašymą;

iii)	vertybiniams popieriams būdingus rizikos veiksnius;

pagrindinę informaciją apie siūlymą, pvz.:

i)	siūlymo sąlygas, įskaitant emisijos kainą;

ii)	siūlymo priežastis ir numatomą gautų grynųjų pajamų panaudojimą.

▌

3. Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose nurodomas 1 ir 1a dalyse nurodytam standartiniam ES augimo prospektui nustatytas sutrumpintas turinys ir formatas. Tuose aktuose nurodoma, kokią informaciją reikia pateikti prospekto formose paprasta kalba, į kurias, kai tikslinga, įtraukiama nuoroda.

Nurodydama konkretų standartinio ES augimo prospekto sutrumpintą turinį ir formatą, Komisija suformuluoja informacijos reikalavimus taip, kad daugiausia dėmesio būtų skirta:

a)	informacijai, kuri yra esminė ir aktuali investuotojams, investuojantiems į išleidžiamus vertybinius popierius,

b)	poreikiui užtikrinti įmonės dydžio ir jos poreikio pritraukti lėšų proporcingumą ir

c)	prospekto parengimo sąnaudoms.

Atlikdama tai, Komisija atsižvelgia į:

—	poreikį užtikrinti, kad ES augimo prospektas būtų iš tiesų gerokai paprastesnis už visą prospektą, t. y. būtų iš tiesų gerokai mažesnė administracinė našta ir rengimo sąnaudos emitentams;

—	poreikį sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ patekti į kapitalo rinkas ir sykiu užtikrinti investuotojų pasitikėjimą investicijomis į tokias įmones;

—	poreikį kuo labiau sumažinti MVĮ tenkančias sąnaudas ir naštą;

—	poreikį išryškinti konkrečias MVĮ ypač aktualios informacijos rūšis;

—	emitento dydį ir jo veiklos trukmę;

—	įvairias siūlymų rūšis ir ypatumus;

—	įvairią su skirtingomis vertybinių popierių rūšimis susijusią informaciją, kurios reikia investuotojams .

Tie deleguotieji aktai priimami iki [ 6 mėnesiai prieš šio reglamento taikymo pradžios datą].

▌

16 straipsnis

Rizikos veiksniai

1. Prospekte išdėstant rizikos veiksnius apsiribojama tik emitentui ir (arba) vertybiniams popieriams būdingais rizikos veiksniais, kurie yra esminiai, kad investuotojas galėtų priimti pagrįstą sprendimą, kaip patvirtinama registracijos dokumento ir vertybinių popierių rašto turiniu. ▌

1a. Į rizikos veiksnius taip pat įeina veiksniai, atsirandantys dėl vertybinio popieriaus subordinacijos ir bankroto arba bet kurios kitos panašios procedūros, įskaitant, kai taikoma, kredito įstaigos nemokumo procedūrą arba jos pertvarkymą ar restruktūrizaciją pagal Direktyvą 2014/59/ES (BGPD), poveikio numatomam išmokų vertybinių popierių turėtojams dydžiui bei tvarkaraščiui.

2. ESMA parengia ▌rizikos veiksnių specifiškumo ir svarbumo vertinimo ir rizikos veiksnių skirstymo ▌gaires. Be to, ESMA parengia gaires, padėsiančias kompetentingoms institucijoms, vertinančioms rizikos veiksnius, kad emitentai būtų skatinami tinkamai ir kryptingai juos atskleisti.

17 straipsnis

Informacijos praleidimas

1. Jeigu galutinės vertybinių popierių, kurie bus siūlomi viešai, siūlymo kainos ir (arba) kiekio į prospektą įtraukti negalima, tada:

a)	prospekte atskleidžiami kriterijai ir (arba) sąlygos, pagal kuriuos nustatomi pirmiau minėti aspektai, arba, jei tai kaina, – maksimali kaina, arba

b)	vertybinių popierių pirkimo arba pasirašymo sutikimas gali būti atšauktas ne mažiau kaip per dvi darbo dienas nuo oficialaus duomenų apie galutinę siūlymo kainą ir (arba) vertybinių popierių, kurie bus siūlomi viešai, kiekį pateikimo.

Galutinės siūlymo kainos ir vertybinių popierių kiekio duomenys oficialiai pateikiami buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir paskelbiami 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti prospekte nenurodyti tam tikros į prospektą įtrauktinos informacijos, jeigu mano, kad tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)	tokios informacijos atskleidimas prieštarautų viešajam interesui;

tokios informacijos atskleidimas labai pakenktų emitentui, jeigu dėl tokios informacijos praleidimo neatsirastų tikimybė, kad visuomenė klaidingai supras faktus ir aplinkybes, būtinus emitentui, siūlytojui arba, jei yra, garantui ir vertybiniais popieriais, kuriems skirtas prospektas, suteikiamoms teisėms pagrįstai įvertinti;

c)	tokia informacija konkrečiam vertybinių popierių siūlymui arba įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą turi mažai svarbos ir neturėtų įtakos emitento, siūlytojo arba garanto finansinės būklės ir perspektyvų įvertinimui.

Kompetentinga institucija kasmet pateikia ESMA ataskaitą apie tai, kokią informaciją yra leidusi praleisti.

3. Nedarant poveikio reikalavimo investuotojus deramai informuoti taikymui, jeigu išimtiniais atvejais tam tikra informacija, kurią reikalaujama įtraukti į prospektą, netikslinga pagal emitento veiklos sritį, teisinę formą arba vertybinius popierius, kuriems skirtas prospektas, prospekte pateikiama reikalaujamai informacijai lygiavertė informacija, nebent tokios informacijos nėra.

4. Jeigu vertybiniams popieriams suteikiama valstybės narės garantija, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, rengdamas prospektą pagal 4 straipsnį, turi teisę praleisti informaciją apie tą valstybę narę.

5. ESMA gali parengti gairių projektą , kuriame nurodo atvejus, kada informaciją galima praleisti pagal 2 dalį, atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytas kompetentingų institucijų ataskaitas ESMA.

18 straipsnis

Informacijos pateikimas darant nuorodą

1. Informaciją į prospektą arba bazinį prospektą galima įtraukti darant nuorodą, jeigu ta informacija anksčiau buvo arba tuo pačiu metu yra skelbiama elektroniniu formatu, yra parengta 25 straipsnio reikalavimus atitinkančia kalba ir oficialiai pateikta vykdant Sąjungos teisėje nustatytus informacijos atskleidimo reikalavimus arba oficialiai pateikta laikantis prekybos vietos arba MVĮ augimo rinkos taisyklių :

a)	dokumentuose, kuriuos ▌kompetentinga institucija patvirtino arba kurie jai oficialiai pateikti pagal šį reglamentą;

b)	1 straipsnio 3 dalies f ir g punktuose ir 1 straipsnio 4 dalies d ir e punktuose nurodytuose dokumentuose;

c)	2 straipsnio 1 dalies l punkte apibrėžtos reglamentuojamos informacijos dokumentuose;

d)	metinės ir tarpinės finansinės informacijos dokumentuose;

e)	audito ataskaitose ir finansinėse ataskaitose;

f)	vadovybės pranešimuose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 19 straipsnyje (22);

g)	įmonių valdymo pareiškimuose, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 20 straipsnyje;

h)	[atlyginimų ataskaitose, kaip apibrėžta [peržiūrėta Akcininkų teisių direktyva (23)] [X] straipsnyje];

ha)	metinėse ataskaitose ar bet kokiuose dokumentuose, kuriuose informacija atskleista laikantis Direktyvos 2011/61/ES 22 ir 23 straipsniuose nustatytų reikalavimų;

i)	steigimo dokumente ir įstatuose.

Tokia informacija yra naujausia emitento turima informacija.

Jeigu darant nuorodą įtraukiamos tik tam tikros dokumento dalys, prospekte reikia pateikti paaiškinimą, kad neįtrauktos dalys yra investuotojui nesvarbios arba jų informacija pateikta kitose prospekto dalyse.

2. Jeigu informacija įtraukiama darant nuorodą, emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, užtikrina informacijos prieinamumą. Pirmiausia, prospekte pateikiamas kryžminių nuorodų sąrašas, kad investuotojai galėtų lengvai išskirti konkrečius informacijos punktus, taip pat pateikiami visų dokumentų su informacija, įtraukta darant nuorodą, hipersaitai.

3. Jeigu įmanoma, kartu su pirmuoju kompetentingai institucijai teikiamu prospekto projektu, o jei prospektas peržiūrimas – visada, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, elektroniniu formatu, leidžiančiu naudoti paieškos funkciją, pateikia visą informaciją, kuri į prospektą įtraukta darant nuorodą, nebent tą informaciją prospektą tvirtinanti kompetentinga institucija jau patvirtino arba ta informacija jai jau oficialiai pateikta.

4. ▌ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais atnaujinamas 1 dalyje nurodytas nustatytų dokumentų sąrašas ir įtraukiami papildomų rūšių dokumentai, kuriuos pagal Sąjungos teisę reikalaujama oficialiai pateikti arba kuriuos turi patvirtinti valdžios institucija.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

IV SKYRIUS

PROSPEKTO PATVIRTINIMO IR SKELBIMO TVARKA

19 straipsnis

Prospekto tikrinimas ir patvirtinimas

1. Nei prospektas , nei kuri nors iš jo sudedamųjų dalių neskelbiami , kol atitinkama kompetentinga buveinės valstybės narės institucija jų nepatvirtino.

2. Kompetentinga institucija praneša emitentui, siūlytojui arba asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, apie savo sprendimą dėl prospekto patvirtinimo per 10 darbo dienų nuo prospekto projekto pateikimo.

▌Kompetentinga institucija praneša ESMA apie prospekto ir visų jo priedų patvirtinimą tuo pačiu metu kaip emitentui, siūlytojui arba asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

3. 2 dalyje nurodytas terminas pratęsiamas iki 20 darbo dienų, jei viešas siūlymas yra susijęs su vertybiniais popieriais, kuriuos leidžia vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, neturintis arba anksčiau vertybinių popierių viešai nesiūlęs emitentas.

20 darbo dienų terminas taikomas tik pirmą kartą pateiktam prospekto projektui. Jeigu vėliau reikia pateikti informacijos pagal 4 dalį, taikomas 2 dalyje nurodytas terminas.

4. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad prospekto projektas neatitinka išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartų, kuriuos turi atitikti, kad jį būtų galima patvirtinti, ir (arba) jeigu reikalingos pataisos arba papildoma informacija:

a)	ji informuoja emitentą, siūlytoją arba asmenį, prašantį įtraukti prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, per 10 darbo dienų nuo prospekto projekto ir (arba) papildomos informacijos pateikimo dienos ir išsamiai nurodo sprendimo priežastis ir

b)	tada 2 ir 3 dalyse nurodyti terminai skaičiuojami tik nuo tos dienos, kurią kompetentingai institucijai pateikiamas pataisytas prospekto projektas ir (arba) prašyta papildoma informacija.

5. Nukrypstant nuo 2 ir 4 dalių, tose dalyse nurodytas terminas 9 straipsnio 11 dalyje nurodytiems dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams sutrumpinamas iki penkių darbo dienų. Dažnai vertybinius popierius leidžiantis emitentas informuoja kompetentingą instituciją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki numatytos patvirtinimo prašymo pateikimo dienos.

Dažnai vertybinius popierius leidžiantis emitentas kompetentingai institucijai pateikia prašymą su visomis reikalingomis patvirtinti pateikto universalaus registracijos dokumento, kai taikoma, vertybinių popierių rašto ir santraukos pataisomis.

Nereikalaujama, kad dažnai vertybinius popierius leidžiantis emitentas gautų universalaus registracijos dokumento pataisų patvirtinimą, nebent tos pataisos teikiamos dėl praleidimo ar esminės klaidos arba esminio netikslumo, dėl kurių visuomenė gali klaidingai suprasti faktus ir aplinkybes, būtinus, kad emitentą galėtų pagrįstai įvertinti.

6. Kompetentingos institucijos savo interneto svetainėse skelbia tikrinimo ir patvirtinimo proceso gaires, kad prospektus būtų lengviau patvirtinti efektyviai ir laiku. Gairėse nurodomi kontaktiniai centrai, į kuriuos galima kreiptis dėl patvirtinimo. Emitentas arba už prospekto rengimą atsakingas asmuo per visą prospekto patvirtinimo procesą gali tiesiogiai kreiptis į kompetentingos institucijos darbuotojus ir su jais bendrauti.

▌

9. ▌Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nustatyti mokesčiai už prospektų, registracijos dokumentų, įskaitant universalius registracijos dokumentus, priedus ir pataisas, patvirtinimą ir oficialų universalių registracijos dokumentų, jų pataisų ir galutinių sąlygų pateikimą turi būti pagrįsti ir proporcingi; jie atskleidžiami visuomenei bent kompetentingos institucijos interneto svetainėje.

10. ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus , kuriais nustatomos prospekto išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo tikrinimo ir patvirtinimo procedūros.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

11. Kompetentingoms institucijoms vertinant prospektuose pateiktos informacijos išsamumą, nuoseklumą ir suprantamumą, ESMA naudojasi Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 suteiktais įgaliojimais siekdama skatinti priežiūros konvergenciją, susijusią su kompetentingų institucijų vykdomomis tikrinimo ir patvirtinimo procedūromis. Tuo tikslu ESMA parengia kompetentingoms institucijoms skirtas prospektų priežiūros ir reikalavimų atitikimo užtikrinimo gaires, kurios apimtų nagrinėjimą, kaip laikomasi šio reglamento ir bet kurių pagal jį priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, taip pat tinkamų administracinių priemonių ir sankcijų taikymą pagal 36 ir 37 straipsnius pažeidimų atvejais [2 pakeit.]. Visų pirma ESMA skatina kompetentingų institucijų atliekamo prospektuose pateiktos informacijos tikrinimo efektyvumo, metodų ir terminų konvergenciją , pasinaudodama, kai tikslinga, tarpusavio vertinimo metodu .

11a. ESMA sukuria centrinę darbo srauto sistemą, kurioje fiksuojamas prospektų patvirtinimo procesas nuo pradžios iki patvirtinimo, kad kompetentingos institucijos, ESMA ir emitentai galėtų internetu ir visoje Sąjungoje tvarkyti patvirtinimo prašymus ir stebėti jų patvirtinimo eigą.

12. Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 30 straipsnio taikymui, ESMA organizuoja ir atlieka bent vieną kompetentingų institucijų taikomų tikrinimo ir patvirtinimo procedūrų, įskaitant pranešimus apie patvirtinimą, kuriais keičiasi kompetentingos institucijos, tarpusavio vertinimą. Per tarpusavio vertinimą taip pat įvertinamas įvairios kompetentingų institucijų taikomos tikrinimo ir patvirtinimo metodikos poveikis emitentų gebėjimui pritraukti kapitalo Europos Sąjungoje. Tarpusavio vertinimo ataskaita skelbiama ne vėliau kaip po trejų metų nuo šio reglamento taikymo pradžios. Per tarpusavio vertinimą ESMA atsižvelgia į Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnyje nurodytos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės rekomendacijas .

20 straipsnis

Prospekto paskelbimas

1. Prospektą patvirtinus, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pakankamai iš anksto arba ne vėliau kaip tuo pačiu metu, kai įsigalioja viešas siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą, viešai paskelbia prospektą.

Jei tai pirminis viešas tam tikros klasės akcijų, kurios įtraukiamos į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą pirmą kartą, siūlymas, prospektas turi būti prieinamas ne mažiau kaip šešias darbo dienas iki siūlymo pabaigos.

2. Prospektas, neatsižvelgiant į tai, ar jį sudaro vienas, ar keli atskiri dokumentai, laikomas viešai prieinamu, jei yra paskelbtas elektroniniu formatu kurioje nors iš šių interneto svetainių:

a)	emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, interneto svetainėje,

b)	finansinių tarpininkų, platinančių arba parduodančių vertybinius popierius, įskaitant mokėjimo tarpininkus, interneto svetainėje,

c)	reguliuojamos rinkos, kurioje prašoma įtraukti į prekybos sąrašą, arba, jei taikytina, daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus interneto svetainėje.

3. Prospektas skelbiamas specialioje interneto svetainės skiltyje, kuri, prisijungus prie interneto svetainės, yra lengvai prieinama. Prospektas skelbiamas tokiu formatu, kad prospektą būtų galima parsisiųsti, atsispausdinti, panaudoti paieškos funkciją, bet nebūtų galima keisti.

Dokumentai su informacija, kuri į prospektą įtraukiama darant nuorodą, prospekto priedai ir (arba) galutinės sąlygos pateikiami toje pačioje skiltyje kaip prospektas; jei reikia, jie pateikiami kaip hipersaitai.

Nedarant poveikio 22 straipsnio 2 dalyje nustatytai teisei atšauti sutikimą, dažnai vertybinius popierius leidžiantys emitentai, nurodyti 9 straipsnio 11 dalyje, gali nuspręsti vietoje priedo į universalų registracijos dokumentą įtraukti bet kokius pakeitimus pateikdami dinamišką naujausios universalaus registracijos dokumento versijos nuorodą.

4. Norint susipažinti su prospektu, nereikalaujama registruotis, patvirtinti, kad sutinkama su teisinės atsakomybės ribojimo sąlygomis, arba mokėti mokestį.

5. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija savo interneto svetainėje skelbia visus patvirtintus prospektus arba bent patvirtintų prospektų sąrašą, įskaitant 3 dalyje nurodytų specialių interneto svetainės skilčių hipersaitą, ir nurodo priimančiąją (-iąsias) valstybę (-es) narę (-es), kurioje (-ose) apie prospektus pranešta pagal 24 straipsnį. Paskelbtas sąrašas, įskaitant hipersaitus, nuolat atnaujinamas, o kiekvienas sąrašo punktas interneto svetainėje išlieka 7 dalyje nurodytą laikotarpį.

Tuo pačiu metu, kai praneša ESMA apie prospekto arba kurio nors jo priedo patvirtinimą, kompetentinga institucija pateikia ESMA elektroninę prospekto ir visų jo priedų kopiją, taip pat pateikia duomenis, kurių ESMA reikia prospektui klasifikuoti 6 dalyje nurodytame saugojimo mechanizme ir 45 straipsnyje nurodytai ataskaitai parengti.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija skelbia informaciją apie visus pagal 24 straipsnį gautus pranešimus savo interneto svetainėje.

6. Ne vėliau kaip tą dieną, kai įsigalioja atitinkamų vertybinių popierių viešas siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą, ESMA savo interneto svetainėje paskelbia visus iš kompetentingų institucijų gautus prospektus, įskaitant visus jų priedus, galutines sąlygas ir susijusius vertimus, jei taikytina, taip pat informaciją apie priimančiąją (-iąsias) valstybę (-es) narę (-es), kurioje (-iose) apie prospektus pranešta pagal 24 straipsnį. Informacijai skelbti naudojamasi saugojimo mechanizmu, prie kurio visuomenė gali jungtis nemokamai ir naudotis paieškos funkcijomis. Prospektuose nurodoma pagrindinė informacija, tokia kaip tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) ir emitentų, siūlytojų ir garantų identifikatoriai (LEI), yra pateikiama automatinio nuskaitymo formatu, įskaitant atvejus, kai naudojami meta duomenys.

7. Visi patvirtinti prospektai išlieka viešai prieinami skaitmeniniu formatu ne trumpiau kaip dešimt metų nuo jų paskelbimo 2 ir 6 dalyse nurodytose interneto svetainėse dienos.

8. Jeigu prospektą sudaro keli dokumentai ir (arba) informacija į jį įtraukta darant nuorodą, prospektą sudarantys dokumentai ir informacija gali būti skelbiami ir platinami atskirai, jei tie dokumentai yra viešai prieinami pagal 2 dalį. Kiekviename sudedamajame prospekto dokumente nurodoma, kur galima gauti kitus jau patvirtintus ir (arba) oficialiai kompetentingai institucijai pateiktus dokumentus.

9. Viešai paskelbto prospekto ir (arba) jo priedų tekstas ir formatas visada turi tiksliai atitikti buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintą jo originalą.

10. Emitentas, siūlytojas, asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, arba vertybinius popierius platinantys ar parduodantys finansiniai tarpininkai bet kurio fizinio arba juridinio asmens prašymu nemokamai pateikia ▌ prospekto kopiją patvariojoje laikmenoje . Ji pateikiama tik tose jurisdikcijoje, kuriose paskelbtas viešas vertybinių popierių siūlymas arba kuriose vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybos sąrašą pagal šį reglamentą.

11. Siekiant užtikrinti, kad šiame straipsnyje aprašytos procedūros būtų taikomos nuosekliai ir vienodai, ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomi prospekto skelbimo reikalavimai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

12. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nurodoma, kokie duomenys yra reikalingi prospektams klasifikuoti pagal 5 dalį.

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [ 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

21 straipsnis

Reklama

1. Bet kuri su vertybinių popierių viešu siūlymu arba įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą susijusi reklama turi atitikti šiame straipsnyje išdėstytus principus.

2. Reklamoje nurodoma, kad prospektas yra arba bus paskelbtas ir kur investuotojai gali arba galės jį gauti.

3. Reklama turi būti aiškiai atpažįstama kaip reklama. Reklamoje skelbiama informacija negali būti netiksli arba klaidinanti. Reklamoje skelbiama informacija taip pat turi derėti su prospekte pateikta informacija, jei prospektas jau paskelbtas, arba su informacija, kurią reikalaujama įtraukti į prospektą, jei prospektas bus paskelbtas vėliau.

4. Visa žodžiu arba raštu atskleidžiama informacija apie vertybinių popierių viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, net jei ji atskleidžiama ne reklamos tikslais, turi derėti su prospekte pateikiama informacija.

Jeigu emitentas arba siūlytojas žodžiu ar raštu atskleidžia esminę informaciją vienam ar daugiau atrinktų investuotojų, tokia informacija atskleidžiama visiems kitiems investuotojams, kuriems siūlymas yra skirtas, nepriklausomai nuo to, ar reikalaujama skelbti prospektą pagal šį reglamentą. Jeigu reikalaujama skelbti prospektą, tokia informacija įtraukiama į prospektą arba prospekto priedą pagal 22 straipsnio 1 dalį.

5. ▌Valstybės narės , kurioje platinama reklama, kompetentinga institucija įgaliojama kontroliuoti, ar reklamavimo veikla, susijusi su vertybinių popierių viešu siūlymu arba įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, atitinka 2–4 dalyse nurodytus principus.

Prireikus buveinės valstybės narės kompetentinga institucija padeda valstybės narės, kurioje platinama reklama, kompetentingai institucijai įvertinti, ar reklama atitinka prospekte pateiktą informaciją.

Nedarant poveikio 30 straipsnio 1 dalyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentingos institucijos atliekamas reklamos patikrinimas nėra laikomas išankstine vertybinių popierių viešo siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą kurioje nors priimančiojoje valstybėje narėje sąlyga.

5b. Kompetentingos institucija nenustato jokių mokesčių už reklamos tikrinimą pagal šį straipsnį.

5c. Valstybės narės, kurioje platinama reklama, kompetentinga institucija gali susitarti su buveinės valstybės narės kompetentinga institucija (jeigu tai ne ta pati institucija), kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija yra įgaliota kontroliuoti reklamavimo veiklos atitiktį pagal 5 straipsnį. Jei taip susitariama, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša apie tai emitentui ir ESMA.

6. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus , kuriais patikslinamos šio reglamento 2–4 ir 5a dalyse nustatytos nuostatos, susijusios su reklama , be kita ko, patikslinamos nuostatos dėl reklamos platinimo ir nustatomos buveinės valstybės narės ir valstybės narės, kurioje platinama reklama, kompetentingų institucijų bendradarbiavimo procedūros .

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

22 straipsnis

Prospekto priedai

1. Kiekvienas svarbus naujas veiksnys, esminė klaida arba netikslumas, susiję su prospekte pateikta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių vertinimui, atsiradę ar pastebėti po prospekto patvirtinimo iki paskutinės viešo siūlymo dienos arba iki prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, priklausomai nuo to, kuri diena vėlesnė, nepagrįstai nedelsiant nurodomi prospekto priede.

Toks priedas patvirtinamas tokiu pačiu būdu kaip prospektas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, o skelbiamas bent tokia pačia tvarka kaip prospekto originalas, paskelbtas pagal 20 straipsnį. Santrauka ir visi jos vertimai, jei reikia, taip pat papildomi, atsižvelgiant į naują priede pateiktą informaciją.

2. Jeigu prospektas parengtas apie vertybinių popierių viešą siūlymą, investuotojai, jau sutikę pirkti arba pasirašyti vertybinius popierius iki priedo paskelbimo dienos, turi teisę, kuria gali pasinaudoti per penkias darbo dienas po priedo paskelbimo dienos, atšaukti savo sutikimą, jeigu 1 dalyje nurodytas naujas veiksnys, klaida arba netikslumas atsirado iki paskutinės viešo siūlymo dienos arba prieš pateikiant vertybinius popierius, priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė. Šį laikotarpį emitentas arba siūlytojas gali pratęsti. Galutinis teisės atšaukti sutikimą terminas nurodomas priede.

Jeigu emitentas nusprendžia vietoje priedo į universalų registracijos dokumentą įtraukti bet kokius pakeitimus pateikdamas dinamišką naujausios universalaus registracijos dokumento versijos nuorodą pagal 20 straipsnio 3 dalį, tai neturi poveikio investuotojo teisei atšaukti sutikimą, kaip nustatyta pirmoje pastraipoje.

3. Jeigu emitentas parengia bazinio prospekto informacijos priedą, kuris yra susijęs tik su viena arba keliomis konkrečiomis emisijomis, 2 dalyje nurodyta investuotojų teisė atšaukti savo sutikimą galioja tik atitinkamai (-oms) emisijai (-oms), o kitai vertybinių popierių emisijai, kuriai taikomas bazinis priedas, negalioja.

4. Jeigu 1 dalyje nurodytas naujas svarbus veiksnys, esminė klaida arba netikslumas yra susiję tik su registracijos dokumente arba universaliame registracijos dokumente pateikta informacija ir tas registracijos dokumentas arba universalus registracijos dokumentas vienu metu yra keleto prospektų sudedamoji dalis, rengiamas ir tvirtinamas tik vienas priedas. Tokiu atveju priede nurodomi visi prospektai, su kuriais jis yra susijęs.

5. Nedarant poveikio 20 straipsnio 3 dalies antros a pastraipos taikymui, prieš patvirtinimą tikrindama priedą kompetentinga institucija gali prašyti priedo priedėlyje pateikti konsoliduotą papildyto prospekto versiją, jeigu to reikia siekiant užtikrinti, kad prospekte pateikta informacija būtų suprantama. Toks prašymas laikomas 19 straipsnio 4 dalyje nurodytu prašymu pateikti papildomą informaciją.

6. Siekiant užtikrinti, kad šis straipsnis būtų taikomas nuosekliai ir vienodai ir būtų atsižvelgta į techninius pokyčius finansų rinkose, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nurodomi atvejai, kada, atsiradus naujam svarbiam veiksniui, esminei klaidai arba netikslumui, susijusiems su prospekte pateikta informacija, reikia skelbti prospekto priedą.

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [ 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

TARPVALSTYBINIAI SIŪLYMAI, ĮTRAUKIMAS Į PREKYBOS SĄRAŠĄ IR VARTOJAMOS KALBOS

23 straipsnis

Prospektų ir universalių registracijos dokumentų tvirtinimas Sąjungos mastu

1. Nepažeidžiant 35 straipsnio, jeigu viešas siūlymas arba įtraukimas į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą yra numatomas vienoje ar keliose valstybėse narėse arba kitoje, su buveinės valstybe nare nesutampančioje, valstybėje narėje, buveinės valstybės narės patvirtintas prospektas ir visi jo priedai galioja viešam siūlymui arba įtraukimui į prekybos sąrašą bet kokiame skaičiuje priimančiųjų valstybių narių, jei ESMA ir kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija informuojamos pagal 24 straipsnį. Priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos nevykdo jokių su prospektais susijusių patvirtinimo ar administracinių procedūrų.

1 dalies pirmos pastraipos nuostatos taikomos mutatis mutandis jau patvirtintiems universaliems registracijos dokumentams.

Kai prospektas pateikiamas tvirtinti vienoje ar daugiau valstybių narių ir į jį įtrauktas universalus registracijos dokumentas, kuris jau yra patvirtintas kitoje valstybėje narėje, prospekto patvirtinimo prašymą nagrinėjanti kompetentinga institucija pakartotinai netikrina universalaus registracijos dokumento ir priima ankstesnį jo patvirtinimą.

2. Jeigu po prospekto patvirtinimo paaiškėja naujų svarbių veiksnių, esminių klaidų arba netikslumų, kaip nurodyta 22 straipsnyje, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija reikalauja, kad pagal 19 straipsnio 1 dalį būtų patvirtintas ir paskelbtas priedas. ESMA ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali informuoti buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, kad reikalinga nauja informacija.

24 straipsnis

Pranešimas

1. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija emitento arba už prospekto rengimą atsakingo asmens prašymu per tris darbo dienas nuo to prašymo gavimo arba, jei prašymas pateikiamas kartu su prospekto projektu, per vieną darbo dieną nuo prospekto patvirtinimo dienos pateikia priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai patvirtinimo pažymą, liudijančią, kad prospektas parengtas pagal šį reglamentą, ir pateikia minėto prospekto elektroninę kopiją. ESMA sukuria portalą, kuriame tokią informaciją pateikia kiekviena nacionalinė kompetentinga institucija.

Jei taikytina, kartu su pirmoje pastraipoje nurodytu pranešimu pateikiamas prospekto ir (arba) santraukos vertimas, už kurį yra atsakingas emitentas arba už prospekto rengimą atsakingas asmuo.

Kai universalus registracijos dokumentas yra patvirtintas pagal 9 straipsnį, šios dalies pirma ir antra pastraipos taikomos mutatis mutandis.

Emitentas arba už prospekto ar, jei taikytina, už universalaus registracijos dokumento rengimą atsakingas asmuo informuojamas apie patvirtinimo pažymą tuo pačiu metu kaip priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija.

2. Pažymoje nurodoma, jei taikomos 17 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, ir nurodomi motyvai.

3. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša ESMA apie prospekto patvirtinimo pažymą tuo pačiu metu kaip priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai.

4. Jeigu bazinio prospekto, apie kurį pranešta anksčiau, galutinės sąlygos neįtrauktos nei į bazinį prospektą, nei į priedą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda jas priimančiosios (-iųjų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai ir ESMA elektroniniu būdu iš karto, kai gali, po to, kai galutinės sąlygos oficialiai pateikiamos.

5. Už pranešimą apie prospektus ir jų priedus ar, jei taikytina, universalų registracijos dokumentą arba už pranešimo priėmimą ir už jokią su tuo susijusią priežiūros veiklą, nepaisant to, ar ji vykdoma buveinės valstybėje narėje, ar priimančiojoje (-osiose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), kompetentingos institucijos netaiko jokio mokesčio.

6. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento taikymo sąlygas ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomos standartinės pranešimo apie patvirtinimo pažymą, prospektą, prospekto priedą , universalų registracijos dokumentą ir prospekto ir (arba) santraukos vertimą formos, šablonai ir procedūros.

Komisija įgaliojama priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

25 straipsnis

Vartojamos kalbos

1. Jei viešas siūlymas teikiamas arba įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą prašoma tik buveinės valstybėje narėje, prospektas rengiamas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba.

2. Jei viešas siūlymas teikiamas arba įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą prašoma vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus buveinės valstybę narę, prospektas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkimu rengiamas tų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

Kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija reikalauja , kad 7 straipsnyje nurodyta santrauka būtų išversta į jos oficialią (-ias) kalbą (-as), tačiau negali reikalauti jokių kitų prospekto dalių vertimo [3 pakeit.].

Kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atlikti tikrinimo ir tvirtinimo procedūras, prospektas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkimu rengiamas tai institucijai priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

3. Jei viešas siūlymas teikiamas arba įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą prašoma daugiau negu vienoje valstybėje narėje, įskaitant buveinės valstybės narę, prospektas rengiamas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba ir taip pat pateikiamas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkimu kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

Kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti, kad 7 straipsnyje nurodyta santrauka būtų išversta į jos oficialią (-ias) kalbą (-as), tačiau negali reikalauti jokių kitų prospekto dalių vertimo.

4. Konkrečios emisijos galutinės sąlygos ir santrauka rengiamos ta pačia kalba kaip patvirtintas bazinis prospektas.

Kai galutinės sąlygos perduodamos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai arba, jei yra daugiau negu viena priimančioji valstybė narė, priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, konkrečios emisijos galutinės sąlygos ir prie jų pridedama santrauka rengiamos laikantis šiame straipsnyje išdėstytų kalbos vartojimo reikalavimų.

VI SKYRIUS

SPECIALIOS TAISYKLĖS DĖL TREČIOSIOSE VALSTYBĖSE ĮSTEIGTŲ EMITENTŲ

26 straipsnis

Vertybinių popierių siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą pagal šiame reglamente nustatyta tvarka parengtą prospektą

1. Jeigu trečiosios valstybės emitentas ketina viešai siūlyti vertybinius popierius Sąjungoje arba prašyti įtraukti vertybinius popierius į prekybos Sąjungoje įsteigtoje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, naudodamasis pagal šį reglamentą parengtu prospektu, jis 19 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, kad ši patvirtintų jo prospektą.

Kai prospektas patvirtinamas pagal pirmą pastraipą, suteikiamos visos šiame reglamente numatytos su prospektu susijusios teisės ir pareigos, ir prospektui ir trečiosios valstybės emitentui taikomos visos šio reglamento nuostatos, prižiūrint buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

▌

27 straipsnis

Vertybinių popierių siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą pagal trečiosios valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka parengtą prospektą

1. Trečiosios valstybės emitento buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali patvirtinti viešam siūlymui arba įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą skirtą prospektą, kuris yra parengtas pagal trečiosios valstybės emitento nacionalinės teisės aktus ir kuriam taikomi trečiosios valstybės emitento nacionalinės teisės aktai, jeigu:

a)	tos trečiosios valstybės teisės aktuose nustatyti informacijos reikalavimai yra lygiaverčiai šio reglamento reikalavimams ir

b)	buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiosios valstybės emitento priežiūros institucijomis pagal 28 straipsnį .

2. Jeigu trečiosios valstybės emitento išleisti vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą valstybėje narėje, kuri nėra buveinės valstybė narė, taikomi 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

Buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai leidžiama nustatyti tokios emisijos sudaromą naštą atitinkantį papildomą mokestį tokiems emitentams.

3. Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi bendrieji lygiavertiškumo kriterijai, pagrįsti 6, 7, 8 ir 13 straipsniuose nustatytais reikalavimais.

Remdamasi pirmiau nurodytais kriterijais, Komisija gali ▌priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriame nustatoma, kad trečiosios valstybės teisės aktuose nustatyti informacijos reikalavimai yra lygiaverčiai šio reglamento reikalavimams. Toks įgyvendinimo sprendimas priimamas laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

28 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis

1. Taikydamos 27 straipsnį ir, jei manoma, kad to reikia, taikydamos 26 straipsnį, valstybių narių kompetentingos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis ir dėl įpareigojimų, kylančių pagal šį reglamentą, vykdymo užtikrinimo trečiosiose valstybėse , nebent ta trečioji valstybė įtraukta į Komisijos sudarytą nebendradarbiaujančių šalių sąrašą . Tais bendradarbiavimo susitarimais užtikrinamas bent efektyvus keitimasis informacija, kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.

Kompetentinga institucija informuoja ESMA ir kitas kompetentingas institucijas apie siūlymą sudaryti tokį susitarimą.

2. Taikant 27 straipsnį ir, jei manoma, kad to reikia, taikant 26 straipsnį, ESMA padeda sudaryti kompetentingų institucijų ir atitinkamų trečiųjų valstybių priežiūros institucijų bendradarbiavimo susitarimus ir šį procesą koordinuoja.

▌

ESMA taip pat, jei reikia, padeda kompetentingoms institucijoms keistis iš trečiųjų valstybių priežiūros institucijų gauta informacija, kuri gali būti svarbi imantis priemonių pagal 36 ir 37 straipsnius, ir šį procesą koordinuoja.

3. Kompetentingos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis tik tada, jei atskleidžiamai informacijai taikomi profesinės paslapties apsaugos reikalavimai yra bent lygiaverčiai 33 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Tokia informacija keičiamasi tik jei tai būtina tų kompetentingų institucijų užduotims vykdyti.

3a. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomas būtiniausias 1 dalyje nurodytų bendradarbiavimo susitarimų turinys.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

3b. Siekiant užtikrinti, kad šis straipsnis būtų taikomas nuosekliai ir vienodai, ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose pateikiamas bendradarbiavimo susitarimų šablonas, kurį valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų naudoti.

VII SKYRIUS

ESMA IR KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

29 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną kompetentingą administracinę instituciją, kuri būtų atsakinga už pareigų pagal šį reglamentą vykdymą ir užtikrintų, kad būtų taikomos pagal šį reglamentą priimtos nuostatos. Valstybės narės apie tai atitinkamai informuoja Komisiją, ESMA ir kitas kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Kompetentinga institucija turi būti ▌nepriklausoma nuo ▌rinkos dalyvių.

2. Valstybės narės gali leisti savo kompetentingai institucijai perduoti patvirtintų prospektų skelbimo internete užduotis.

Visais atvejais užduotys kitiems subjektams perduodamos specialiu sprendimu, kuriame nurodoma, kokias užduotis ir kokiomis sąlygomis reikia vykdyti, išdėstomos nuostatos, kuriomis atitinkamas subjektas įpareigojamas veikti ir savo veiklą organizuoti taip, kad išvengtų interesų konfliktų, nenaudoti vykdant perduotas užduotis gautos informacijos nesąžiningai ar netrukdyti konkurencijai. Tokiame sprendime nurodomi visi kompetentingos institucijos ir subjekto, kuriam perduodamos užduotys, sudaryti susitarimai.

Galutinė atsakomybė už priežiūrą, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir prospekto patvirtinimą tenka pagal 1 dalį paskirtai kompetentingai institucijai.

Valstybės narės informuoja Komisiją, ESMA ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie 2 pastraipoje nurodytą sprendimą ir tikslias sąlygas, kuriomis užduotys buvo perduotos.

3. 1 ir 2 dalys neturi poveikio valstybės narės galimybei sudaryti atskirus teisinius ir administracinius susitarimus dėl Europos užjūrio teritorijų, už kurių išorės santykius ta valstybė narė atsakinga.

30 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1. Kad galėtų vykdyti šiuo reglamentu nustatytas pareigas, kompetentingos institucijos pagal nacionalinės teisės aktus turi bent šiuos priežiūros ir tyrimo įgaliojimus:

a)	reikalauti, kad emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, į prospektą įtrauktų papildomą informaciją, jei to reikia investuotojams apsaugoti;

b)	reikalauti, kad emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir asmenys, kurie juos kontroliuoja arba yra jų kontroliuojami, pateiktų informaciją ir dokumentus;

c)	reikalauti, kad emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, auditoriai ir vadovai, taip pat finansiniai tarpininkai, įgalioti teikti viešą siūlymą arba prašyti įtraukti į prekybos sąrašą, pateiktų informaciją;

d)	sustabdyti viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos sąrašą vienu kartu ne daugiau kaip 25 darbo dienoms iš eilės, jei yra pagrįsta priežastis įtarti, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;

uždrausti arba sustabdyti reklamą arba reikalauti, kad emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, arba atitinkami finansiniai tarpininkai nutrauktų arba sustabdytų reklamą vienu kartu ne ilgiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, jeigu yra pagrįsta priežastis manyti, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;

f)	uždrausti viešą siūlymą, jei nustato, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos arba yra pagrįsta priežastis įtarti, kad jos būtų pažeistos;

g)	sustabdyti arba reikalauti, kad atitinkamos reguliuojamos rinkos sustabdytų prekybą reguliuojamoje rinkoje vienu kartu ne daugiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, jeigu yra pagrįsta priežastis manyti, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;

h)	uždrausti prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu nustato, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;

i)	paviešinti, kad emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, nevykdo jam skirtų įpareigojimų;

sustabdyti tvirtinti pateikto prospekto tikrinimą arba sustabdyti viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos sąrašą, jeigu kompetentinga institucija pasinaudoja teise taikyti draudimą arba apribojimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 600/2014 (24) 42 straipsnį, kol toks draudimas arba apribojimas nebus panaikintas;

k)	atsisakyti patvirtinti bet kurį tam tikro emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, parengtą prospektą ne ilgiau kaip penkerius metus, jeigu emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, pakartotinai ir sunkiai pažeidė šio reglamento nuostatas;

l)	atskleisti arba reikalauti, kad emitentas atskleistų visą reikšmingą informaciją, kuri gali turėti įtakos vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašus, vertinimui, kad būtų užtikrinta investuotojų apsauga arba sklandus rinkos veikimas;

m)	sustabdyti arba reikalauti, kad atitinkama reguliuojama rinka sustabdytų prekybą vertybiniais popieriais, jeigu mano, kad emitento padėtis yra tokia, kad tokia prekyba būtų žalinga investuotojų interesams;

atlikti patikrinimus arba tyrimus vietoje, išskyrus fizinių asmenų asmenines gyvenamąsias patalpas, ir tuo tikslu patekti į patalpas, susipažinti su dokumentais ir kitais bet kurios formos duomenimis, jeigu yra pagrindo įtarti, kad su patikrinimo arba tyrimo dalyku susiję dokumentai ir kiti duomenys gali būti svarbūs įrodant, kad šis reglamentas pažeistas.

Jeigu to reikia pagal nacionalinę teisę, kompetentinga institucija gali prašyti atitinkamos teisminės institucijos priimti sprendimą dėl naudojimosi pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį ESMA turi teisę dalyvauti n punkte nurodytuose patikrinimuose vietoje, kai juos kartu atlieka dvi arba daugiau kompetentingų institucijų.

2. Kompetentingos institucijos vykdo 1 dalyje nurodytas funkcijas ir naudojasi įgaliojimais tokiu mastu, kuris būtinas priežiūros, kaip laikomasi šio reglamento, ir prospekto tvirtinimo pareigoms vykdyti, bet kuriais iš šių būdų:

a)	tiesiogiai;

b)	bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)	savo atsakomybe perduodamos funkcijas tokioms institucijoms;

d)	kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų įgyvendintos tinkamos priemonės ir kompetentingos institucijos turėtų visus savo pareigoms vykdyti būtinus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus.

4. Asmuo, teikiantis informaciją kompetentingai institucijai pagal šį reglamentą, nelaikomas pažeidusiu kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba įstatymų ir kitų teisės aktų nuostata, ir už tai jam netaikoma jokio pobūdžio atsakomybė.

5. 1–3 dalys neturi poveikio valstybės narės galimybei sudaryti atskirus teisinius ir administracinius susitarimus dėl Europos užjūrio teritorijų, už kurių išorės santykius ta valstybė narė atsakinga.

31 straipsnis

Kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimas

1. Taikydamos šį reglamentą, kompetentingos institucijos bendradarbiauja viena su kita ir su ESMA. Jos nepagrįstai nedelsdamos keičiasi informacija ir bendradarbiauja atlikdamos tyrimus, vykdydamos priežiūrą ir imdamosi teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

Jeigu valstybės narės pagal 36 straipsnį nusprendžia už šio reglamento nuostatų pažeidimus nustatyti baudžiamąsias sankcijas, jos užtikrina, kad būtų parengtos atitinkamos priemonės, kad kompetentingos institucijos turėtų visus reikiamus įgaliojimus bendradarbiauti su savo jurisdikcijos teisminėmis institucijoms ir gauti konkrečią su baudžiamuoju tyrimu arba procesu, pradėtu dėl galimų šio reglamento pažeidimų, susijusią informaciją, teikti šią informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms ir ESMA ir taip vykdyti įpareigojimą pagal šį reglamentą bendradarbiauti tarpusavyje ir su ESMA.

2. Kompetentinga institucija gali atsisakyti patenkinti prašymą pateikti informaciją ar bendradarbiauti vykdant tyrimą tik susiklosčius kuriai nors iš šių išimtinių aplinkybių:

a)	jeigu prašymo įvykdymas gali neigiamai paveikti jos pačios tyrimą, nuostatų vykdymo užtikrinimą arba baudžiamąjį tyrimą;

b)	jeigu valstybės narės, į kurią kreiptasi, institucijose jau pradėtas teismo procesas dėl tų pačių veiksmų prieš tuos pačius asmenis;

c)	jeigu valstybėje narėje, į kurią kreiptasi, jau paskelbtas galutinis teismo sprendimas tiems patiems asmenims dėl tų pačių veiksmų.

3. Gavusios prašymą, kompetentingos institucijos nedelsdamos pateikia visą pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją.

4. Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija padėtų vykdyti patikrinimus vietoje ar tyrimus.

Prašančioji kompetentinga institucija informuoja ESMA apie pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą. Tarpvalstybinio tyrimo ar patikrinimo atveju ESMA, jei to prašo kuri nors kompetentinga institucija, koordinuoja tyrimą arba patikrinimą.

Jeigu kompetentinga institucija gauna kitos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą atlikti patikrinimą vietoje arba tyrimą, ji gali:

a)	pati atlikti patikrinimą vietoje arba tyrimą;

b)	leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti vykdant patikrinimą vietoje arba tyrimą;

c)	leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai pačiai vykdyti patikrinimą vietoje ar tyrimą;

d)	paskirti auditorius arba ekspertus, kurie vykdytų patikrinimą vietoje arba tyrimą, ir (arba)

e)	dalytis konkrečias su priežiūros veikla susijusias užduotis su kita kompetentinga institucija.

5. Jeigu prašymas bendradarbiauti, ypač keistis informacija, atmetamas arba į jį per pagrįstą laiką nesureaguojama, kompetentingos institucijos gali kreiptis į ESMA. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnio taikymui, pirmame sakinyje nurodytais atvejais ESMA gali imtis veiksmų, naudodamasi jai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu suteiktais įgaliojimais.

6. ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nurodoma, kokia informacija kompetentingos institucijos turi keistis pagal 1 dalį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7. ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomos standartinės kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija formos, šablonai ir procedūros.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

32 straipsnis

Bendradarbiavimas su ESMA

1. Taikydamos šį reglamentą, kompetentingos institucijos bendradarbiauja su ESMA pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos pateikia ESMA visą informaciją, būtiną ESMA pareigoms vykdyti.

3. Kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio taikymo sąlygos, ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomos 2 dalyje nurodyto keitimosi informacija procedūros ir formos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

33 straipsnis

Profesinė paslaptis

1. Visa informacija, kuria kompetentingos institucijos keičiasi tarpusavyje pagal šį reglamentą ir kuri yra susijusi su verslo ar veiklos sąlygomis ar su kitais ekonominiais ar asmeniniais reikalais, laikoma konfidencialia ir jai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, išskyrus atvejus, kai perduodama tokią informaciją kompetentinga institucija nurodo, kad ją galima atskleisti, arba informaciją būtina atskleisti dėl teismo proceso.

2. Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį galioja visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingai institucijai arba kuriam nors subjektui, kuriam kompetentinga institucija perdavė savo įgaliojimus. Profesine paslaptimi laikoma informacija negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui arba institucijai, išskyrus Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų nuostatose nurodytus atvejus.

34 straipsnis

Duomenų apsauga

Vykdydamos savo užduotis ir tvarkydamos asmens duomenis pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos laikosi nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 95/46/EB nuostatos.

Tvarkydama asmens duomenis pagal šį reglamentą, ESMA laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų.

35 straipsnis

Atsargumo priemonės

1. Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nustato, kad emitentas, siūlytojas, asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, arba už viešą siūlymą atsakingos finansų įstaigos padarė pažeidimų arba pažeidė jiems šiuo reglamentu nustatytus įpareigojimus, tas išvadas ji perduoda buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir ESMA.

2. Jeigu, nepaisant buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taikytų priemonių, emitentas, siūlytojas, asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, arba už viešą siūlymą atsakingos finansų įstaigos ir toliau pažeidžia atitinkamas šio reglamento nuostatas, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją ir ESMA, imasi visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų investuotojus, ir nepagrįstai nedelsdama apie jas informuoja Komisiją ir ESMA.

3. Antroje dalyje nurodytais atvejais ESMA gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu suteiktus įgaliojimus.

VIII SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS PRIEMONĖS IR SANKCIJOS

36 straipsnis

Administracinės priemonės ir sankcijos

1. Nekeičiant kompetentingoms institucijoms pagal 30 straipsnį suteikiamų priežiūros ir tyrimo įgaliojimų ir valstybių narių teisės numatyti ir skirti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, gali numatyti, kad kompetentingos institucijos turi teisę taikyti reikiamas administracines priemones ir skirti administracines sankcijas . Priemonės ir sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos ir atgrasomos. Jos taikomos bent už:

šio reglamento 3 straipsnio, 5 straipsnio, 6 straipsnio, 7 straipsnio 1–10 dalių, 8 straipsnio, 9 straipsnio 1–13 dalių, 10 straipsnio, 11 straipsnio 1 ir 3 dalių, 12 straipsnio, 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 3 dalių, 18 straipsnio 1–3 dalių, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1–4 ir 7–10 dalių, 21 straipsnio 2–4 dalių, 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių ir 25 straipsnio pažeidimus;

b)	nebendradarbiavimą arba reikalavimų nevykdymą, susijusį su 30 straipsnyje nurodytu tyrimu, patikrinimu arba prašymu.

Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti pirmoje pastraipoje nurodytų administracinių sankcijų taisyklių, jeigu už tos pastraipos a arba b punkte nurodytus pažeidimus nacionalinės teisės aktuose iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ] jau buvo numatytos baudžiamosios sankcijos. Jei valstybės narės taip nusprendžia, jos išsamiai praneša Komisijai ir ESMA apie atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas.

Iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ] valstybės narės išsamiai informuoja Komisiją ir ESMA apie pirmoje ir antroje pastraipose nurodytas taisykles. Jos nedelsdamos praneša Komisijai ir ESMA apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

2. Valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus už 1 dalies a punkte išvardytus pažeidimus skirti bent šias administracines sankcijas ir imtis bent šių administracinių priemonių:

a)	paskelbti viešą pranešimą ir jame nurodyti atsakingą fizinį arba juridinį asmenį ir pažeidimo pobūdį pagal 40 straipsnį ;

b)	paskelbti įsakymą, kuriuo reikalaujama, kad atsakingas fizinis arba juridinis asmuo nutrauktų veiklą, kuri sudaro pažeidimą;

c)	taikyti didžiausias administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų bent du kartus didesnė už padarius pažeidimą gautą pelną ar išvengtus nuostolius, jeigu juos įmanoma nustatyti;

jei tai juridinis asmuo, skirti administracines pinigines sankcijas, kurių maksimalus dydis yra ne mažiau kaip 5 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta [ šio reglamento įsigaliojimo data], arba 3 proc. visos to juridinio asmens metinės apyvartos, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis.

Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri pagal Direktyvą 2013/34/ES turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamus Sąjungos apskaitos teisės aktus, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis;

e)	jei tai fizinis asmuo, skirti administracines pinigines sankcijas, kurių maksimalus dydis yra ne mažiau kaip 700 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta [ šio reglamento įsigaliojimo data].

3. Valstybės narės gali numatyti papildomas sankcijas arba priemones ir didesnes administracines baudas, negu nustatyta šiame reglamente.

37 straipsnis

Naudojimasis priežiūros įgaliojimais ir įgaliojimais skirti sankcijas

1. Kompetentingos institucijos, nustatydamos administracinių sankcijų ir priemonių rūšį ir dydį, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, jei tinka:

a)	pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)	už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)	už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;

d)	pažeidimo poveikį neprofesionaliųjų investuotojų interesams;

e)	už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno arba išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių dydį, jei juos galima nustatyti;

f)	už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar išvengtų nuostolių sumą;

g)	už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

h)	priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.

2. Kompetentingos institucijos, naudodamosi įgaliojimais skirti administracines sankcijas ir imtis kitų administracinių priemonių pagal 36 straipsnį, glaudžiai bendradarbiauja, stengdamosi užtikrinti, kad priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, jų skiriamos administracinės sankcijos ir taikomos priemonės būtų efektyvios ir tinkamos pagal šį reglamentą. Jos koordinuoja savo veiksmus, kad tarpvalstybiniais atvejais naudodamosi savo priežiūros ir tyrimo įgaliojimais, skirdamos administracines sankcijas ir imdamosi priemonių išvengtų dubliavimo ir kartojimo.

38 straipsnis

Skundo teisė

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio reglamento nuostatas priimti sprendimai būtų tinkamai pagrįsti ir juos būtų galima skųsti teisme.

39 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1. Kompetentingos institucijos sukuria efektyvius mechanizmus, kuriais būtų skatinama ir sudaromos sąlygos joms pranešti apie faktinius arba galimus šio reglamento pažeidimus.

2. 1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent:

a)	specialias pranešimų apie faktinius arba galimus pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras, įskaitant saugių komunikacijos kanalų tokiems pranešimams teikti nustatymą;

b)	tinkamą pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsaugą bent nuo keršto, diskriminacijos ir kitokio nesąžiningo jų darbdavių arba trečiųjų šalių elgesio;

asmens, kuris praneša apie pažeidimus, ir fizinio asmens, kuris, kaip įtariama, yra atsakingas už pažeidimą, tapatybės ir asmens duomenų apsaugą visais procedūros etapais, nebent tokius duomenis atskleisti reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus, vykdant tolesnį tyrimą arba vėliau vykstant teismo procesui.

3. Svarbią informaciją apie faktinius arba galimus šio reglamento pažeidimus suteikiantiems asmenims valstybės narės gali nustatyti finansines paskatas, kurios būtų skiriamos pagal nacionalinės teisės aktus, jeigu tie asmenys anksčiau neturėjo kitų teisinių arba sutartinių pareigų pranešti tokią informaciją ir jeigu informacija yra nauja ir ja remiantis už šio reglamento pažeidimą nustatoma administracinė arba baudžiamoji sankcija arba imamasi kitos administracinės priemonės.

4. Valstybės narės reikalauja, kad darbdaviai, kurie vykdo reguliuojamą finansinių paslaugų veiklą, nustatytų tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai galėtų įmonės viduje specialiu, nepriklausomu ir autonominiu kanalu pranešti apie faktinius arba galimus pažeidimus.

40 straipsnis

Sprendimų paskelbimas

1. Sprendimą už šio reglamento pažeidimą skirti administracinę sankciją arba taikyti priemonę kompetentingos institucijos paskelbia savo interneto svetainėje iš karto, kai apie tą sprendimą pranešama asmeniui, kuriam skirtas tas sprendimas. Paskelbiama bent informacija apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir atsakingų asmenų tapatybę. Tas įpareigojimas netaikomas sprendimams, kuriais nustatomos tiriamojo pobūdžio priemonės.

2. Jeigu kompetentinga institucija, kiekvienu atveju atskirai įvertinusi duomenų skelbimo proporcingumą, mano, kad skelbti juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų tapatybės arba asmens duomenis yra neproporcinga arba jeigu paskelbus tuos duomenis būtų pakenkta finansų rinkų stabilumui arba vykdomam tyrimui, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos:

a)	atidėtų sprendimo skirti sankciją ar taikyti priemonę paskelbimą, kol neišnyks neskelbimo priežastys;

paskelbtų sprendimą skirti sankciją arba taikyti priemonę anonimiškai, nacionalinės teisės aktų nuostatas atitinkančiu būdu, jeigu anonimiškai paskelbus duomenis užtikrinama efektyvi atitinkamų asmens duomenų apsauga. Jeigu apie skirtą sankciją arba taikomą priemonę nusprendžiama paskelbti anonimiškai, atitinkamų duomenų paskelbimą galima atidėti pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, kad per tą laikotarpį priežastys juos skelbti anonimiškai išnyks;

neskelbtų sprendimo skirti sankciją arba taikyti priemonę, jeigu mano, kad a ir b punktuose išdėstytos galimybės yra nepakankamos, siekiant užtikrinti, kad:

i)	nekiltų pavojaus finansų rinkų stabilumui;

ii)	tokių sprendimų paskelbimas būtų proporcingas atsižvelgiant į priemones, kurios laikomos nesvarbiomis.

3. Kai sprendimas skirti sankciją arba taikyti priemonę apskundžiamas atitinkamoms teisminėms arba kitoms institucijoms, kompetentingos institucijos iš karto apie tai paskelbia savo oficialioje interneto svetainėje, taip pat paskelbia visą vėlesnę informaciją apie to skundo nagrinėjimo rezultatus. Taip pat paskelbiama apie visus sprendimus panaikinti ankstesnį sprendimą skirti sankciją arba taikyti priemonę.

4. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visa pagal šį straipsnį paskelbta informacija išliktų jų oficialioje interneto svetainėje bent penkerius metus po paskelbimo dienos. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje laikomi tik tiek laiko, kiek reikia pagal taikomas asmens duomenų apsaugos taisykles.

41 straipsnis

ESMA informavimas apie sankcijas

1. Kompetentinga institucija kiekvienais metais ESMA pateikia apibendrintą informaciją apie visas pagal 36 straipsnį taikytas administracines sankcijas ir priemones. ESMA šią informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

Jeigu valstybės narės pagal 36 straipsnio 1 dalį nusprendė už 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimą skirti baudžiamąsias sankcijas, jų kompetentingos institucijos kasmet pateikia ESMA anoniminius ir apibendrintus duomenis apie visus vykdytus baudžiamosios veikos tyrimus ir skirtas baudžiamąsias sankcijas. ESMA skelbia duomenis apie skirtas baudžiamąsias sankcijas metinėje ataskaitoje.

2. Jeigu kompetentinga institucija viešai atskleidžia informaciją apie administracines ar baudžiamąsias sankcijas arba kitas administracines priemones, tuo pačiu metu apie tas administracines sankcijas arba priemones ji praneša ESMA.

3. Kompetentingos institucijos informuoja ESMA apie visas taikytas administracines sankcijas arba priemones, kurios nebuvo paskelbtos pagal 40 straipsnio 2 dalies c punktą, įskaitant visus su sankcijomis ar priemonėmis susijusius skundus ir skundų nagrinėjimo rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos gautų informaciją ir galutinį sprendimą dėl kiekvienos skirtos baudžiamosios sankcijos ir šiuos duomenis pateiktų ESMA. ESMA tvarko centrinę sankcijų, apie kurias jai pranešta, duomenų bazę tik kompetentingų institucijų keitimosi informacija tikslais. Ši duomenų bazė prieinama tik kompetentingoms institucijoms ir yra atnaujinama pagal kompetentingų institucijų pateikiamą informaciją.

IX SKYRIUS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

42 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 1 straipsnio ▌6 dalyje, 2 straipsnio 2 dalyje, ▌13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 14 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje ▌ir 27 straipsnio 3 dalyje nurodyti ▌įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [ šio reglamento įsigaliojimo data].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio ▌6 dalyje , 2 straipsnio 2 dalyje, ▌13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 14 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje ▌ir 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 1 straipsnio ▌6 dalį , 2 straipsnio 2 dalį, ▌13 straipsnio 1 ir 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 3 dalį ▌ir 27 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

43 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas pagal Komisijos sprendimą 2001/528/EB (25). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis

Panaikinimas

1. Direktyva 2003/71/EB panaikinama nuo [ šio reglamento taikymo pradžios data].

2. Nuorodos į Direktyvą 2003/71/EB laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento IV priede pateiktą atitikties lentelę.

▌

4. Pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais Direktyva 2003/71/EB perkeliama į nacionalinę teisę iki [šio reglamento taikymo pradžios data], patvirtinti prospektai toliau yra reglamentuojami tais nacionalinės teisės aktais iki jų galiojimo laikotarpio pabaigos arba dvylika mėnesių po [šio reglamento taikymo pradžios data], priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė.

45 straipsnis

ESMA ataskaita apie prospektus

1. Remdamasi dokumentais, paviešintais naudojant 20 straipsnio 6 straipsnyje nurodytą mechanizmą, ESMA kiekvienais metais skelbia ataskaitą, kurioje pateikia statistinius duomenis apie Sąjungoje patvirtintus ir notifikuotus prospektus ir tendencijų analizę pagal emitentų tipus, ypač MVĮ, emisijų rūšis, ypač siūlymo bendrą pardavimo vertę, perleidžiamųjų vertybinių popierių rūšį, prekybos vietos tipą ir nominalią vertę.

2. Ataskaitoje pirmiausia pateikiama:

a)	analizė, kokiu mastu Sąjungoje taikoma 14 ir 15 straipsniuose išdėstyta informacijos atskleidimo tvarka ir naudojamasi 9 straipsnyje nurodytu universaliu registracijos dokumentu;

b)	statistiniai duomenys apie bazinius prospektus ir galutines sąlygas ir apie prospektus, parengtus kaip atskiri dokumentai arba kaip vienas dokumentas;

statistinė informacija apie vidutines ir bendras sumas, kurias viešai siūlydamos vertybinius popierius pagal šį reglamentą pritraukė nebiržinės įmonės, įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama daugiašalėse prekybos sistemose, įskaitant MVĮ augimo rinkas, ir įmonės, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašus. Jei taikytina, ši statistinė informacija suskirstoma pagal pirminius viešus siūlymus ir vėlesnius siūlymus ir pagal nuosavybės ir ne nuosavybės vertybinius popierius;

ca)

prospekto rengimo sąnaudų statistiniai duomenys, pateikti bent pagal skirtingas emitentų kategorijas, emisijos dydį ir vietą, taip pat emitentų sumokėtų mokesčių bei rinkliavų kategorijas ir paslaugų teikėjų, nustačiusių tuos mokesčius bei rinkliavas, kategorijas; prie šių statistinių duomenų pridedama prospektų rengimo procese dalyvaujančių paslaugų teikėjų konkurencijos efektyvumo analizė ir rekomendacijos, kaip sumažinti sąnaudas.

46 straipsnis

Peržiūra

Iki [penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą ir, jei tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Ataskaitoje, be kita ko, įvertinama, ar prospekto santrauka, 14 ir 15 straipsniuose nustatyta informacijos atskleidimo tvarka ir 9 straipsnyje nurodytas universalus registracijos dokumentas vis dar tinkami pagal savo paskirtį. Ataskaitoje atsižvelgiama į 19 straipsnio 12 dalyje nurodyto tarpusavio vertinimo rezultatus.

47 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo [ 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ].

2a. Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės gali nuspręsti nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos taikyti ribas, nustatytas 1 straipsnio 3 dalies d punkte išimties taikymo tikslais, arba 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą galimybę.

3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi 11 straipsnio, 19 straipsnio 8 dalies, 29 straipsnio, 30 straipsnio, 36 straipsnio, 37 straipsnio, 38 straipsnio, 39 straipsnio, 40 straipsnio ir 41 straipsnio, iki [ 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 177, 2016 5 18, p. 9.

(2) OL C 195, 2016 6 2, p. 1.

(3) … Europos Parlamento pozicija [(OL …)]/[dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje] ir … Tarybos sprendimas.

(4) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).

(5) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/73/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (OL L 327, 2010 12 11, p. 1).

(6) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(7) 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).

(8) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

(9) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).

(10) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(11) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(12) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(13) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių asmenų duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(14) 1980 m. kovo 17 d. Tarybos direktyva 80/390/EEB dėl informacinių biuletenių, kuriuos privaloma paskelbti įtraukiant vertybinius popierius į oficialųjį biržos prekybos sąrašą, sudarymo, patikrinimo ir platinimo reikalavimų derinimo (OL L 100, 1980 4 17, p. 1).

(15) 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL L 184, 2001 7 6, p. 1).

(16) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(17) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(18) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(19) 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).

(20) 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL L 149, 2004 4 30, p. 1).

(21) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

(22) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(23) [OL C …, …, p. …].

(24) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(25) 2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas 2001/528/EB dėl Europos vertybinių popierių komiteto įsteigimo (OL L 191, 2001 7 13, p. 45).

I PRIEDAS

PROSPEKTAS

I. Santrauka

II. Direktorių, vyresniosios vadovybės, patarėjų ir auditorių tapatybė

Šio punkto tikslas – nurodyti įmonės atstovus ir kitus asmenis, susijusius su įmonės siūlymu arba įtraukimu į prekybos sąrašą; tai yra asmenys, atsakingi už prospekto parengimą, ir asmenys, atsakingi už finansinių ataskaitų auditą.

III. Siūlymo statistiniai duomenys ir numatomas tvarkaraštis

Šio punkto tikslas – suteikti esminę informaciją apie bet kokio siūlymo vykdymą ir nurodyti svarbias su tuo siūlymu susijusias datas.

A.	Siūlymo statistiniai duomenys

B.	Metodas ir numatomas tvarkaraštis

IV. Esminė informacija

Šio punkto tikslas – pateikti apibendrintą esminę informaciją apie įmonės finansinę būklę, kapitalizaciją ir rizikos veiksnius. Jei į dokumentą įtrauktos finansinės ataskaitos yra patikslinamos siekiant atsižvelgti į esminius įmonės grupės struktūros arba apskaitos politikos pasikeitimus, pasirinkti finansiniai duomenys taip pat turi būti patikslinti.

A.	Pasirinkti finansiniai duomenys

B.	Kapitalizacija ir įsiskolinimas

C.	Siūlymo priežastys ir pajamų naudojimas

D.	Rizikos veiksniai

V. Informacija apie įmonę

Šio punkto tikslas – suteikti informaciją apie įmonės verslo veiklą, jos gaminamus produktus ar teikiamas paslaugas ir verslui įtakos turinčius veiksnius. Jis taip pat skirtas teikti informacijai apie įmonės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakankamumą ir tinkamumą, taip pat būsimo pajėgumo augimo ar mažėjimo planus.

A.	Įmonės istorija ir raida

B.	Verslo apžvalga

C.	Organizacinė struktūra

D.	Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

VI. Veiklos ir finansų apžvalga ir perspektyvos

Šio punkto tikslas – pateikti vadovybės paaiškinimą dėl veiksnių, veikusių įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus finansinių ataskaitų apimamais laikotarpiais, ir vadovybės atliktą veiksnių ir tendencijų, kurie, kaip tikimasi, turės esminės įtakos įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams būsimais laikotarpiais, įvertinimą.

A.	Veiklos rezultatai

B.	Likvidumas ir kapitalo ištekliai

C.	Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, patentai, licencijos ir t. t.

D.	Tendencijos

VII. Direktoriai, vyresnioji vadovybė ir darbuotojai

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie įmonės direktorius ir vadovus, kuri leistų investuotojams įvertinti jų patirtį, kvalifikaciją ir atlyginimų lygius, taip pat jų santykius su įmone.

A.	Direktoriai ir vyresnioji vadovybė

B.	Atlyginimas

C.	Valdybos veikla

D.	Darbuotojai

E.	Akcijų nuosavybė

VIII. Stambūs akcininkai ir sandoriai su susijusiomis šalimis

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie stambius akcininkus ir kitus asmenis, galinčius kontroliuoti įmonę ar daryti jai įtaką. Jame taip pat pateikiama informacija apie sandorius, kuriuos įmonė sudarė su asmenimis, susijusiais su įmone, ir ar tokių sandorių sąlygos yra sąžiningos įmonės atžvilgiu.

A.	Stambūs akcininkai

B.	Sandoriai su susijusiomis šalimis

C.	Ekspertų ir patarėjų interesai

IX. Finansinė informacija

Šio punkto tikslas – nurodyti, kurios finansinės ataskaitos turi būti įtrauktos į dokumentą, taip pat jų apimamus laikotarpius, finansinių ataskaitų datas ir kitą finansinio pobūdžio informaciją. Apskaitos ir audito principai, kurie bus priimti kaip naudotini rengiant ir audituojant finansines ataskaitas, bus nustatyti remiantis tarptautiniais apskaitos ir audito standartais.

A.	Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir kita finansinė informacija

B.	Svarbūs pakeitimai

X. Siūlymo ir įtraukimo į prekybos sąrašą išsamus aprašas

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie vertybinių popierių siūlymą ir įtraukimą į prekybos sąrašą, vertybinių popierių platinimo planą ir susijusius klausimus.

A.	Siūlymas ir įtraukimas į prekybos sąrašą

B.	Platinimo planas

Rinkos

D.	Parduodantys vertybinių popierių turėtojai

E.	Gautinų sumų sumažėjimas (tik nuosavybės vertybiniams popieriams)

F.	Emisijos išlaidos

XI. Papildoma informacija

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos, daugiausia įstatymų pobūdžio, kuri nenurodoma kitose prospekto dalyse.

A.	Akcinis kapitalas

B.	Steigimo dokumentas ir įstatai

C.	Esminės sutartys

D.	Valiutų kontrolė

E.	Įspėjimas apie mokesčių pasekmes

F.	Dividendai ir mokėjimų tarpininkai

G.	Ekspertų pareiškimas

H.	Viešieji dokumentai

I.	Papildoma informacija

II PRIEDAS

REGISTRACIJOS DOKUMENTAS

I. Direktorių, vyresniosios vadovybės, patarėjų ir auditorių tapatybė

II. Esminė informacija apie emitentą

A.	Pasirinkti finansiniai duomenys

B.	Kapitalizacija ir įsiskolinimas

C.	Rizikos veiksniai

III. Informacija apie įmonę

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie įmonės verslo veiklą, jos gaminamus produktus ar teikiamas paslaugas ir verslui įtakos turinčius veiksnius. Jis taip pat skirtas teikti informacijai apie įmonės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakankamumą ir tinkamumą, taip pat būsimo pajėgumo augimo ar mažėjimo planus.

A.	Įmonės istorija ir raida

B.	Verslo apžvalga

C.	Organizacinė struktūra

D.	Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

IV. Veiklos ir finansų apžvalga ir perspektyvos

A.	Veiklos rezultatai

B.	Likvidumas ir kapitalo ištekliai

C.	Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, patentai, licencijos ir t. t.

D.	Tendencijos

V. Direktoriai, vyresnioji vadovybė ir darbuotojai

A.	Direktoriai ir vyresnioji vadovybė

B.	Atlyginimas

C.	Valdybos veikla

D.	Darbuotojai

E.	Akcijų nuosavybė

VI. Stambūs akcininkai ir sandoriai su susijusiomis šalimis

A.	Stambūs akcininkai

B.	Sandoriai su susijusiomis šalimis

C.	Ekspertų ir patarėjų interesai

VII. Finansinė informacija

A.	Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir kita finansinė informacija

B.	Svarbūs pakeitimai

VIII. Papildoma informacija

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos, daugiausia įstatymų pobūdžio, kuri nenurodoma kitose prospekto dalyse.

A.	Akcinis kapitalas

B.	Steigimo dokumentas ir įstatai

C.	Esminės sutartys

D.	Ekspertų pareiškimas

E.	Viešieji dokumentai

F.	Papildoma informacija

III PRIEDAS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RAŠTAS

I. Direktorių, vyresniosios vadovybės, patarėjų ir auditorių tapatybė

II. Siūlymo statistiniai duomenys ir numatomas tvarkaraštis

Šio punkto tikslas – suteikti esminę informaciją apie bet kokio siūlymo vykdymą ir nurodyti svarbias su tuo siūlymu susijusias datas.

A.	Siūlymo statistiniai duomenys

B.	Metodas ir numatomas tvarkaraštis

III. Esminė informacija apie emitentą

A.	Kapitalizacija ir įsiskolinimas

B.	Siūlymo priežastys ir pajamų naudojimas

C.	Rizikos veiksniai

IV. Ekspertų interesai

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie sandorius, kuriuos įmonė sudarė su ekspertais ar patarėjais, įdarbinamais esant poreikiui.

V. Siūlymo ir įtraukimo į prekybos sąrašą išsamus aprašas

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie vertybinių popierių siūlymą ir įtraukimą į prekybos sąrašą, vertybinių popierių platinimo planą ir susijusius klausimus.

A.	Siūlymas ir įtraukimas į prekybos sąrašą

B.	Platinimo planas

Rinkos

D.	Parduodantys vertybinių popierių turėtojai

E.	Gautinų sumų sumažėjimas (tik nuosavybės vertybiniams popieriams)

F.	Emisijos išlaidos

VI. Papildoma informacija

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos, daugiausia įstatymų pobūdžio, kuri nenurodoma kitose prospekto dalyse.

A.	Valiutų kontrolė

B.	Įspėjimas apie mokesčių pasekmes

C.	Dividendai ir mokėjimų tarpininkai

D.	Ekspertų pareiškimas

E.	Viešieji dokumentai

IV PRIEDAS

Atitikties lentelė

(nurodyta 44 straipsnyje)

Direktyva 2003/71/EB	Šis reglamentas
1 straipsnio 1 dalis	1 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 2 dalis, išskyrus 1 straipsnio 2 dalies h punktą	1 straipsnio 2 dalis
1 straipsnio 2 dalies h punktas	1 straipsnio 3 dalies d punktas
1 straipsnio 3 dalis	4 straipsnis
1 straipsnio 4 dalis	1 straipsnio 5 dalies a ir b punktai
2 straipsnio 1 dalis	2 straipsnio 1 dalis
2 straipsnio 4 dalis	2 straipsnio 2 dalis
3 straipsnio 1 dalis	3 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio 2 dalies a punktas	1 straipsnio 3 dalies a punktas
3 straipsnio 2 dalies b punktas	1 straipsnio 3 dalies b punktas
3 straipsnio 2 dalies c punktas	1 straipsnio 3 dalies c punktas
3 straipsnio 2 dalies d punktas	—
3 straipsnio 2 dalies e punktas	—
3 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos	5 straipsnis
3 straipsnio 3 dalis	3 straipsnio 3 dalis
3 straipsnio 4 dalis	1 straipsnio 5 dalies b punktas
4 straipsnio 1 dalies a punktas	1 straipsnio 3 dalies e punktas
4 straipsnio 1 dalies b punktas	1 straipsnio 3 dalies f punktas
4 straipsnio 1 dalies c punktas	1 straipsnio 3 dalies g punktas
4 straipsnio 1 dalies d punktas	1 straipsnio 3 dalies h punktas
4 straipsnio 1 dalies e punktas	1 straipsnio 3 dalies i punktas
4 straipsnio 1 dalies antra–penkta pastraipos	—
4 straipsnio 2 dalies a punktas	1 straipsnio 4 dalies a punktas
4 straipsnio 2 dalies b punktas	1 straipsnio 4 dalies c punktas
4 straipsnio 2 dalies c punktas	1 straipsnio 4 dalies d punktas
4 straipsnio 2 dalies d punktas	1 straipsnio 4 dalies e punktas
4 straipsnio 2 dalies e punktas	1 straipsnio 4 dalies f punktas
4 straipsnio 2 dalies f punktas	1 straipsnio 4 dalies g punktas
4 straipsnio 2 dalies g punktas	1 straipsnio 4 dalies b punktas
4 straipsnio 2 dalies h punktas	1 straipsnio 4 dalies h punktas
4 straipsnio 3 dalis	1 straipsnio 6 dalis
5 straipsnio 1 dalis	6 straipsnio 1 dalis
5 straipsnio 2 dalis	7 straipsnis
5 straipsnio 3 dalis	6 straipsnio 2 dalis
5 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa	8 straipsnio 1 dalis
5 straipsnio 4 dalies antra pastraipa	8 straipsnio 9 dalis
5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa	8 straipsnio 4 dalis ir 24 straipsnio 4 dalis
5 straipsnio 5 dalis	13 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 1 dalis	11 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 2 dalis	11 straipsnio 2 dalis
7 straipsnio 1 dalis	13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
7 straipsnio 2 dalies a punktas	13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas
7 straipsnio 2 dalies b punktas	13 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punktas
7 straipsnio 2 dalies c punktas	13 straipsnio 2 dalies antros pastraipos c punktas
7 straipsnio 2 dalies d punktas	13 straipsnio 2 dalies antros pastraipos c punktas
7 straipsnio 2 dalies e punktas	15 straipsnis
7 straipsnio 2 dalies f punktas	13 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punktas
7 straipsnio 2 dalies g punktas	14 straipsnis
7 straipsnio 3 dalis	13 straipsnio 3 dalis
7 straipsnio 4 dalis	—
8 straipsnio 1 dalis	17 straipsnio 1 dalis
8 straipsnio 2 dalis	17 straipsnio 2 dalis
8 straipsnio 3 dalis	17 straipsnio 3 dalis
8 straipsnio 3a dalis	17 straipsnio 4 dalis
8 straipsnio 4 dalis	17 straipsnio 5 dalis
8 straipsnio 5 dalis	—
9 straipsnio 1 dalis	12 straipsnio 1 dalis
9 straipsnio 2 dalis	12 straipsnio 1 dalis
9 straipsnio 3 dalis	12 straipsnio 1 dalis
9 straipsnio 4 dalis	12 straipsnio 2 dalis
11 straipsnio 1 dalis	18 straipsnio 1 dalis
11 straipsnio 2 dalis	18 straipsnio 2 dalis
11 straipsnio 3 dalis	18 straipsnio 4 dalis
12 straipsnio 1 dalis	10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
12 straipsnio 2 dalis	10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
12 straipsnio 3 dalis	—
13 straipsnio 1 dalis	19 straipsnio 1 dalis
13 straipsnio 2 dalis	19 straipsnio 2 dalis
13 straipsnio 3 dalis	19 straipsnio 3 dalis
13 straipsnio 4 dalis	19 straipsnio 4 dalis
13 straipsnio 5 dalis	19 straipsnio 7 dalis
13 straipsnio 6 dalis	19 straipsnio 8 dalis
13 straipsnio 7 dalis	19 straipsnio 10 dalis
14 straipsnio 1 dalis	20 straipsnio 1 dalis
14 straipsnio 2 dalis	20 straipsnio 2 dalis
14 straipsnio 3 dalis	—
14 straipsnio 4 dalis	20 straipsnio 5 dalis
14 straipsnio 4a dalis	20 straipsnio 6 dalis
14 straipsnio 5 dalis	20 straipsnio 8 dalis
14 straipsnio 6 dalis	20 straipsnio 9 dalis
14 straipsnio 7 dalis	20 straipsnio 10 dalis
14 straipsnio 8 dalis	20 straipsnio 11 dalis
15 straipsnio 1 dalis	21 straipsnio 1 dalis
15 straipsnio 2 dalis	21 straipsnio 2 dalis
15 straipsnio 3 dalis	21 straipsnio 3 dalis
15 straipsnio 4 dalis	21 straipsnio 4 dalis
15 straipsnio 5 dalis	—
15 straipsnio 6 dalis	21 straipsnio 5 dalis
15 straipsnio 7 dalis	21 straipsnio 6 dalis
16 straipsnio 1 dalis	22 straipsnio 1 dalis
16 straipsnio 2 dalis	22 straipsnio 2 dalis
16 straipsnio 3 dalis	22 straipsnio 6 dalis
17 straipsnio 1 dalis	23 straipsnio 1 dalis
17 straipsnio 2 dalis	23 straipsnio 2 dalis
18 straipsnio 1 dalis	24 straipsnio 1 dalis
18 straipsnio 2 dalis	24 straipsnio 2 dalis
18 straipsnio 3 dalies 1pirma pastraipa	24 straipsnio 3 dalis
18 straipsnio 3 dalies antra pastraipa	20 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa ir 20 straipsnio 6 dalis
18 straipsnio 4 dalis	24 straipsnio 6 dalis
19 straipsnio 1 dalis	25 straipsnio 1 dalis
19 straipsnio 2 dalis	25 straipsnio 2 dalis
19 straipsnio 3 dalis	25 straipsnio 3 dalis
19 straipsnio 4 dalis	—
20 straipsnio 1 dalis	27 straipsnio 1 dalis
20 straipsnio 2 dalis	27 straipsnio 2 dalis
20 straipsnio 3 dalis	27 straipsnio 3 dalis
21 straipsnio 1 dalis	29 straipsnio 1 dalis
21 straipsnio 1a dalis	32 straipsnio 1 dalis
21 straipsnio 1b dalis	32 straipsnio 2 dalis
21 straipsnio 2 dalis	29 straipsnio 2 dalis
21 straipsnio 3 dalies a punktas	30 straipsnio 1 dalies a punktas
21 straipsnio 3 dalies b punktas	30 straipsnio 1 dalies b punktas
21 straipsnio 3 dalies c punktas	30 straipsnio 1 dalies c punktas
21 straipsnio 3 dalies d punktas	30 straipsnio 1 dalies d punktas
21 straipsnio 3 dalies e punktas	30 straipsnio 1 dalies e punktas
21 straipsnio 3 dalies f punktas	30 straipsnio 1 dalies f punktas
21 straipsnio 3 dalies g punktas	30 straipsnio 1 dalies g punktas
21 straipsnio 3 dalies h punktas	30 straipsnio 1 dalies h punktas
21 straipsnio 3 dalies i punktas	30 straipsnio 1 dalies i punktas
21 straipsnio 3 dalies antra pastraipa	30 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
21 straipsnio 4 dalies a punktas	30 straipsnio 1 dalies l punktas
21 straipsnio 4 dalies b punktas	30 straipsnio 1 dalies m punktas
21 straipsnio 4 dalies c punktas	—
21 straipsnio 4 dalies d punktas	30 straipsnio 1 dalies n punktas
21 straipsnio 4 dalies antra pastraipa	30 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
21 straipsnio 5 dalis	29 straipsnio 3 dalis ir 30 straipsnio 5 dalis
22 straipsnio 1 dalis	33 straipsnio 2 dalis
22 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa	31 straipsnio 1 dalis
22 straipsnio 2 dalies antra pastraipa	—
22 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa	31 straipsnio 5 dalis
22 straipsnio 3 dalis	—
22 straipsnio 4 dalis	31 straipsnio 6 ir 7 dalys
23 straipsnio 1 dalis	35 straipsnio 1 dalis
23 straipsnio 2 dalis	35 straipsnio 2 dalis
24 straipsnis	43 straipsnis
24a straipsnio 1 dalis	42 straipsnio 2 dalis
24a straipsnio 2 dalis	42 straipsnio 4 dalis
24a straipsnio 3 dalis	42 straipsnio 1 dalis
24b straipsnis	42 straipsnio 3 dalis
24c straipsnis	42 straipsnio 5 dalis
25 straipsnio 1 dalis	36 straipsnio 1 dalis
25 straipsnio 2 dalis	40 straipsnis
26 straipsnis	38 straipsnis
27 straipsnis	—
28 straipsnis	—
29 straipsnis	—
30 straipsnis	—
31 straipsnis	46 straipsnis
32 straipsnis	47 straipsnis
33 straipsnis	47 straipsnis

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/296

P8_TA(2016)0354

Prieglobstis: laikinųjų priemonių nustatymas Italijos ir Graikijos labui *

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje (COM(2016)0171 – C8-0133/2016 – 2016/0089(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

(2018/C 204/42)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0171),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0133/2016),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0236/2016),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)

pagal Tarybos sprendimo (ES) 2015/1601 4 straipsnio 2 dalį 54 000 prašytojų nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. turėtų būti perkelti iš Italijos ir Graikijos į kitų valstybių narių teritoriją, nebent iki tos dienos pagal 4 straipsnio 3 dalį Komisija pateiktų pasiūlymą juos paskirstyti kitai valstybei narei ( -ėms ) – numatomai migrantų priėmėjai ( -oms ), susidūrusiai su nepaprastąja padėtimi, susidariusia dėl staigaus atvykusių asmenų antplūdžio;

(2)

pagal Sprendimo (ES) 2015/1601 4 straipsnio 2 dalį 54 000 prašytojų nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. turėtų būti perkelti iš Italijos ir Graikijos į kitų valstybių narių teritoriją, laikantis minėtame sprendime nustatyto santykio (t. y. 12 764 prašytojų iš Italijos ir 41 236 – iš Graikijos), nebent iki tos dienos pagal 4 straipsnio 3 dalį Komisija pateiktų pasiūlymą perkelti asmenis iš kitos valstybės narės ( -ių ) – numatomos ( -ų ) migrantų priėmėjos ( -ų ), susidūrusios (-ių) su nepaprastąja padėtimi, susidariusia dėl staigaus atvykusių asmenų antplūdžio;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)

Sprendimo (ES) 2015/1601 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija nuolat stebi padėtį, susijusią su trečiųjų šalių piliečių antplūdžiu į valstybes nares. Komisija prireikus turėtų pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti šį sprendimą, kad būtų atsižvelgta į padėties vietoje pokyčius ir jų įtaką perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmui bei kintantį spaudimą valstybėms narėms, visų pirma pasienio valstybėms narėms;

Išbraukta.

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3a)

Sprendimo (ES) 2015/1601 4 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad turi būti perkelta 54 000 prašytojų. Perkėlimas Europos Sąjungoje yra apibrėžtas minėtojo sprendimo 2 straipsnio e punkte – prašytojo perkėlimas iš valstybės narės, kuri yra atsakinga už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, teritorijos į valstybės narės, į kurią perkeliama, teritoriją. Perkėlimas Europos Sąjungoje neapima asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo į ES ar jų priėmimo iš trečiosios šalies į valstybės narės teritoriją;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3b)	Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai turėtų būti pavesta nuolat stebėti padėtį, susijusią su trečiųjų šalių piliečių antplūdžiu į valstybes nares;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)

ES valstybių ir vyriausybių vadovai kovo 7 d. susitarė dėl principų, kuriais remsis siekdami susitarimo su Turkija, be kita ko, jei Turkija priims atgal vieną sirą iš Graikijos salų, perkelti kitą sirą iš Turkijos į ES valstybes nares, laikantis esamų įsipareigojimų. Šie principai buvo išsamiau išdėstyti Komisijos komunikate dėl tolesnių ES ir Turkijos bendradarbiavimo migracijos srityje veiksmų, kuriame paraginta vadinamosios schemos 1:1 reikmėms perskirstyti pagal esamus perkėlimo ES viduje sprendimus prisiimtus įsipareigojimus – visas arba dalį iš kol kas nepaskirstytų 54 000 vietų ;

(4)

ES valstybių ir vyriausybių vadovai , pateikdami kovo 7 d. pareiškimą, susitarė dėl principų, kuriais remsis siekdami susitarimo su Turkija, be kita ko, jei Turkija priims atgal vieną sirą iš Graikijos salų, perkelti kitą sirą iš Turkijos į ES valstybes nares, laikantis esamų įsipareigojimų. Schema 1:1 dėl asmenų turėtų būti įgyvendinama siekiant apsaugoti sirus, bėgančius nuo karo ir persekiojimo, visapusiškai laikantis teisės prašyti prieglobsčio ir negrąžinimo principo, įtvirtintų Sąjungos teisėje, 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje ir jos 1967 m. sausio 31 d. Protokole dėl pabėgėlių statuso ;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)

galima tikėtis, kad perkėlimas į ES, humanitarinis priėmimas arba kitų formų teisėtas priėmimas iš Turkijos pagal nacionalines ir daugiašales programas sumažins migracijos spaudimą valstybėms narėms , į kurias numatyta perkelti migrantus pagal Sprendimą (ES) 2015/1601 , suteikiant teisėtus ir saugius kelius atvykti į Sąjungą ir atgrasyti nuo neteisėto atvykimo . Todėl valstybių narių solidarumo pastangos priimti Turkijoje esančius Sirijos piliečius, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, į savo teritoriją turėtų būti įvertintos siejant su pirmiau minėtu 54 000 tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimu. Taip priimtų asmenų iš Turkijos į valstybę narę skaičių reikėtų atimti iš asmenų, kuriuos reikia perkelti į tą valstybę narę pagal Sprendimą 2015/1601 , skaičiaus, susijusio su tais 54 000 prašytojų ;

(5)

būtinas didelio masto perkėlimas į ES, humanitarinis priėmimas arba kitų formų teisėtas priėmimas iš Turkijos pagal nacionalines ir daugiašales programas , kad būtų galima sumažinti migracijos spaudimą valstybėms narėms suteikiant teisėtus ir saugius kelius atvykti į Sąjungą ir užtikrinant , kad neteisėtas atvykimas taptų nereikalingas. Todėl turėtų būti išplėstas tokio perkėlimo ir priėmimo taikymas. Iki šiol tik minimalus pabėgėlių iš Sirijos skaičius perkeltas į Sąjungą. 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją Europos Parlamentas paragino sukurti daugiau, saugesnių ir labiau teisėtų maršrutų prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams pateikti į Sąjungą , įskaitant įpareigojantį ir privalomą Sąjungos teisėkūros požiūrį į perkėlimą į ES, humanitarinio priėmimo programų nustatymą visose valstybėse narėse ir platesnį humanitarinių vizų taikymą. Tos priemonės turėtų papildyti pagal sprendimus (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601 patvirtintus perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmus ;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)

priėmimo mechanizmai gali apimti asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimą į ES, humanitarinį priėmimą arba kitų formų priėmimą, kaip antai humanitarinės vizos programas, humanitarinį perkėlimą, šeimos susijungimo programas, privataus rėmimo projektus, stipendijų programas, darbuotojų judumo programas ir kt.;

(6)

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6a)

Tarybos direktyvoje 2003/86/EB (1a) numatyta, kad laikantis daugelyje tarptautinės teisės dokumentų įrašyto įsipareigojimo saugoti šeimą ir gerbti šeimos gyvenimą, turi būti imamasi priemonių dėl šeimos susijungimo. Todėl šeimos susijungimas negali ribojamas dėl kitų Sąjungos politikos krypčių arba solidarumo ar neatidėliotinų priemonių. Šeimos susijungimo principo turi būti paisoma ir valstybės narės turėtų jį skatinti visais atvejais;

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6b)

daugelis šiuo metu Graikijoje ir Italijoje esančių prašytojų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, negali pasinaudoti perkėlimo mechanizmu, nes jiems taikomos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatos. Valstybės narės turi nedelsdamos įgyvendinti teisę į šeimos susijungimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 ir paspartinti pažeidžiamų asmenų atvejų nagrinėjimą, kad jie galėtų kuo greičiau susitikti su savo šeimomis;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)

įsipareigojimai, kuriuos valstybės narės prisiėmė pagal perkėlimo į ES programą, dėl kurios sutarta 2015 m. liepos 20 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose, neturėtų būti paveikti šio sprendimo ir neturėtų būti įskaitomi vykdant įsipareigojimus pagal Sprendimą 2015/1601 . Taigi valstybė narė, kuri nusprendžia vykdyti įsipareigojimus pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, priimdama Turkijoje esančius ir į ES perkeliamus sirus, negali laikyti, kad šios pastangos yra dalis jos įsipareigojimų pagal 2015 m. liepos 20 d. perkėlimo į ES programą ;

(7)

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)

siekdamos užtikrinti tinkamą padėties stebėseną, valstybės narės turėtų kas mėnesį pranešti Komisijai apie Turkijoje esančių sirų priėmimą į jų teritoriją pagal šiame pakeitime numatytą galimybę, nurodydamos, pagal kurią programą (nacionalinę ar daugiašalę) asmuo buvo priimtas, ir teisėto priėmimo formą ;

(8)	siekdamos užtikrinti tinkamą padėties stebėseną, valstybės narės turėtų kas mėnesį pranešti Komisijai apie Turkijoje esančių sirų priėmimą į jų teritoriją , nurodyti priėmimo formą ir pagal kurią programą asmenys buvo priimti ;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8a)

dėl vykdomo perkėlimo į ES neturėtų būti ribojamas perkėlimas Europos Sąjungoje. Abu būdai yra svarbios solidarumo priemonės. Perkėlimas Europos Sąjungoje yra valstybių narių vidaus solidarumo forma, o perkėlimas į ES ir humanitarinis priėmimas ar kitų formų priėmimas yra išorės solidarumo su trečiosiomis šalimis, priimančiomis daugumą pabėgėlių, forma;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8b)	atsižvelgiant į dabartinį prieglobsčio prašytojų skaičių Graikijoje ir didėjantį į Italiją atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičių, manoma, kad išliks didelis skubių perkėlimo vietų poreikis;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8c)

vadovaujantis naujausiais UNHCR duomenimis, 53 859 tarptautinės apsaugos ieškantys asmenys šiuo metu yra Graikijoje, didžioji dauguma jų yra sirai (45 %), irakiečiai (22 %) ir afganistaniečiai (21 %). Nepaisant sumažėjusio atvykimų skaičiaus ir atsižvelgiant į 2016 m. kovo 18 d. ES valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimo dėl bendradarbiavimo su Turkija politinį pobūdį, labai neaišku, ar dabartinis į Graikiją atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičiaus sumažėjimas išsilaikys. Kita vertus, pabėgėliai gali rinktis naujus maršrutus, pavyzdžiui, centrinės Viduržemio regiono dalies maršrutą į Italiją – UNHCR praneša, kad ten iš Libijos atvykstančių migrantų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m., išaugo 42,5 %. Todėl manoma, kad perkėlimo vietų poreikis išliks didelis;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8d)

Komisija savo 2016 m. kovo 16 d. komunikate „Pirmoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita“ nurodė, kad Sprendimo (ES) 2015/1601 įgyvendinimas turi daugybę trūkumų. Valstybių narių atsakas į EASO bendrą prašymą paskirti 374 ekspertus, atsižvelgiant į kritinę Italijos ir Graikijos padėtį, yra akivaizdžiai nepakankamas. Nepaisant didėjančio nelydimų nepilnamečių skaičiaus tarp prieglobsčio prašytojų ir perkėlimo kriterijus atitinkančių pabėgėlių, jų Europos Sąjungoje perkelta labai mažai, nesilaikant Tarybos sprendimų dėl to, kad pažeidžiamų prašytojų prašymų dėl perkėlimo Europos Sąjungoje nagrinėjimui būtų teikiama pirmenybė. Kai kurios valstybės narės iki šiol neparengė jokių perkėlimo vietų. Tik 18 valstybių narių įsipareigojo perkelti prašytojus iš Graikijos ir 19 valstybių narių įsipareigojo juos perkelti iš Italijos. Iš šių valstybių narių kai kurios prisiėmė labai ribotus įsipareigojimus, atsižvelgiant į bendrą asmenų skaičių, kuriuos numatyta perkelti į jų teritoriją;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8e)

Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Italiją ir Graikiją dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 (1a) įgyvendinimo ir prieš Graikiją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES (1b) įgyvendinimo. Vis dėlto nesiimta jokių teisinių veiksmų dėl valstybių narių, kurios nesilaiko Sprendime (ES) 2015/1601 nustatytų įpareigojimų;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8f)

valstybės narės, į kurias perkeliama, turi visapusiškai įgyvendinti savo prievoles pagal sprendimus (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601 siekiant sumažinti spaudimą pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms. Valstybės narės, į kurias perkeliama, turėtų operatyviai iš esmės padidinti savo pastangas siekiant reaguoti į ekstremalią humanitarinę padėtį Graikijoje ir neleisti padėčiai pablogėti Italijoje. Iki šiol valstybės narės parengė tik 7 % perkėlimo vietų. Iki 2016 m. birželio 5 d. iš tikrųjų buvo perkelti tik 793 asmenys iš Italijos ir 2 033 asmenys iš Graikijos. Komisija savo pirmojoje 2016 m. kovo 16 d. ataskaitoje apie perkėlimą Europos Sąjungoje ir perkėlimą į ES nurodė, kad valstybės narės per mėnesį turėtų perkelti bent 5 680 asmenis, kad per dvejų metų terminą įvykdytų savo perkėlimo prievoles;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 g konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8 g)

pagal Sprendimą (ES) 2015/1601 afganistaniečiai taip pat turėtų atitikti perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus. 2015 m. afganistaniečių pateiktų prieglobsčio prašymų Sąjungoje buvo beprecedentis – apie 180 000 , dėl to tais metais afganistaniečiai tapo antra pagal dydį prieglobsčio prašytojų grupe Sąjungoje. Didžioji dauguma jų atvyksta į Graikiją. Daugelis jų yra nelydimi nepilnamečiai. Jie turi specialių apsaugos poreikių, kurių Graikija negali patenkinti dėl besitęsiančio didelio spaudimo prieglobsčio sistemai. Dėl prastėjančios saugumo padėties Afganistane, 2015 m. užfiksuoto rekordinio teroristinių išpuolių ir žuvusių civilių gyventojų skaičiaus Sąjungoje labai padidėjo prieglobsčio suteikimo prieglobsčio prašytojams iš Afganistano lygis – nuo 43 % 2014 m. iki 66 % 2015 m. (Eurostato duomenys);

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl sprendimo

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)	atsižvelgiant į būtinybę kuo skubiau spręsti šį klausimą, šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

(14)	šis sprendimas įsigalioja nedelsiant – kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 1 dalies - 1 punktas (naujas)

Sprendimas (ES) 2015/1601

3 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	-1) 3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2. Perkėlimas Europos Sąjungoje pagal šį sprendimą taikomas tik prašytojui , turinčiam pilietybę tos šalies, kurios piliečių tarptautinės apsaugos prašymų, patenkintų pagal pirmosios instancijos procedūrą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES [1] III skyriuje, dalis, remiantis Sąjungos vidurkiu, nustatytu pagal paskutinius atnaujintus turimus Eurostato kas ketvirtį teikiamus duomenis, yra 75 % arba daugiau. Asmenų be pilietybės atveju atsižvelgiama į ankstesnės gyvenamosios vietos šalį. Į kas ketvirtį teikiamus atnaujinimus atsižvelgiama tik prašytojų, kurie dar nebuvo identifikuoti kaip prašytojai, kurie galėtų būti perkelti Europos Sąjungoje pagal šio sprendimo 5 straipsnio 3 dalį, atžvilgiu.	„2. Perkėlimas Europos Sąjungoje pagal šį sprendimą taikomas tik prašytojams, turintiems Sirijos, Irako , Eritrėjos ar Afganistano pilietybę arba pilietybę tos šalies, kurios piliečių tarptautinės apsaugos prašymų, patenkintų pagal pirmosios instancijos procedūrą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES [1] III skyriuje, dalis, remiantis Sąjungos vidurkiu, nustatytu pagal paskutinius atnaujintus turimus Eurostato kas ketvirtį teikiamus duomenis, yra 75 % arba daugiau. Asmenų be pilietybės atveju atsižvelgiama į ankstesnės gyvenamosios vietos šalį. Į kas ketvirtį teikiamus atnaujinimus atsižvelgiama tik prašytojų, kurie dar nebuvo identifikuoti kaip prašytojai, kurie galėtų būti perkelti Europos Sąjungoje pagal šio sprendimo 5 straipsnio 3 dalį, atžvilgiu.“.

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 1 dalis

Sprendimas (ES) 2015/1601

4 straipsnio 3 a dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Reglamento (ES) Nr. 2015/1601 4 straipsnyje įterpiama ši 3a dalis:	Išbraukta.
„3a. Atsižvelgiant į prašytojų, nurodytų 1 dalies c punkte, perkėlimą Europos Sąjungoje, Turkijoje esančių Sirijos piliečių priėmimas valstybių narių teritorijose pagal nacionalines ar daugiašales teisėto priėmimo programas, skirtas asmenims, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, išskyrus perkėlimo į ES programą, dėl kurios sutarta 2015 m. liepos 20 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose, turi atitinkamai sumažinti atitinkamos valstybės narės įsipareigojimą.
10 straipsnis taikomas mutatis mutandis visais tokio teisėto priėmimo atvejais sumažinant perkėlimo Europos Sąjungoje įsipareigojimą.
Kiekvieną mėnesį valstybės narės atsiskaito Komisijai apie tai, kiek asmenų teisėtai priimta taikant šią dalį, nurodydamos programos, pagal kurią vykdytas priėmimas, tipą ir teisėto priėmimo formą.“

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)

Sprendimas (ES) 2015/1601

5 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

1a)	5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2. Valstybės narės reguliariai ir bent kas tris mėnesius nurodo prašytojų, kurie gali būti greitai perkelti į jų teritoriją, skaičių ir bet kurią kitą aktualią informaciją.

„2. Valstybės narės reguliariai ir bent kas tris mėnesius nurodo prašytojų, kurie gali būti greitai perkelti į jų teritoriją, skaičių ir bet kurią kitą aktualią informaciją. Valstybės narės iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi parengti bent trečdalį savo perkėlimo vietų.“.

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (naujas)

Sprendimas (ES) 2015/1601

5 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

1b)	5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

4. Gavusios valstybės narės, į kurią perkeliama, pritarimą, Italija ir Graikija, pasikonsultavusios su EASO, kuo skubiau priima sprendimą perkelti kiekvieną iš nustatytų prašytojų į konkrečią valstybę narę, į kurią perkeliama, ir informuoja prašytoją pagal 6 straipsnio 4 dalį. Valstybė narė, į kurią perkeliama, gali nuspręsti nepatvirtinti prašytojo perkėlimo Europos Sąjungoje tik tuo atveju, jei esama pagrįstų priežasčių, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje.

„4. Gavusios valstybės narės, į kurią perkeliama, pritarimą, Italija ir Graikija, pasikonsultavusios su EASO, kuo skubiau priima sprendimą perkelti kiekvieną iš nustatytų prašytojų į konkrečią valstybę narę, į kurią perkeliama, ir informuoja prašytoją pagal 6 straipsnio 4 dalį. Valstybė narė, į kurią perkeliama, gali nuspręsti nepatvirtinti prašytojo perkėlimo Europos Sąjungoje tik tuo atveju, jei esama pagrįstų priežasčių, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje. Jeigu valstybė narė, į kurią perkeliama, per dvi savaites neišreiškia pritarimo perkėlimui, laikoma, kad ta valstybė narė pritarė.“.

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 1 dalies 1 c punktas (naujas)

Sprendimas (ES) 2015/1601

5 straipsnio 10 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

1c)	5 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip:

10. Šiame straipsnyje numatyta perkėlimo Europos Sąjungoje procedūra užbaigiama kuo greičiau ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valstybės narės, į kurią perkeliama, nurodymo pateikimo, kaip nurodyta 2 dalyje , išskyrus atvejus, kai 4 dalyje nurodytas valstybės narės, į kurią perkeliama, pritarimas pateikiamas likus mažiau nei dviem savaitėms iki to dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos . Tokiu atveju perkėlimo Europos Sąjungoje procedūros terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip dar dviejų savaičių laikotarpiui. Be to, šis terminas atitinkamais atvejais taip pat gali būti pratęstas dar keturiomis savaitėmis, jeigu Italija ar Graikija pagrindžia objektyvias praktines kliūtis, dėl kurių neįmanoma atlikti perdavimo.

„10. Šiame straipsnyje numatyta perkėlimo Europos Sąjungoje procedūra užbaigiama kuo greičiau ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valstybės narės, į kurią perkeliama, nurodymo pateikimo, kaip nurodyta 2 dalyje. Šis terminas atitinkamais atvejais gali būti pratęstas keturiomis savaitėmis, jeigu Italija ar Graikija pagrindžia objektyvias praktines kliūtis, dėl kurių neįmanoma atlikti perdavimo.“.

(1a) 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003 10 3, p. 12).

(1a) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).

(1b) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96).

13.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/308

P8_TA(2016)0355

Valstybių narių užimtumo politikos gairės *

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2016)0071 – C8-0098/2016 – 2016/0043(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

(2018/C 204/43)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0071),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0098/2016),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0247/2016),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl sprendimo

-1 konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(-1)

Taryba, priėmusi sprendimą (ES) 2015/1848 (1a) , nusprendė dar kartą ignoruoti 2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją. Tarybos požiūris neatitinka Sutarčių dvasios, silpnina Sąjungos institucijų bendradarbiavimą ir stiprina demokratijos trūkumą Sąjungos piliečių akyse. Europos Parlamentas labai apgailestauja dėl Tarybos požiūrio ir pabrėžia, kad turėtų būti atsižvelgta į jo teisėkūros rezoliuciją;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 145 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės ir Sąjunga veikia siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, ypač ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje nustatytų tikslų; Pagal SESV 9 ir 10 straipsnius Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, turi užtikrinti atvirą ir įtraukią darbo rinką, kurioje galima reaguoti į rimtus nedarbo padarinius ir garantuoti aukštą užimtumo lygį, deramas darbo sąlygas visoje Sąjungoje, įskaitant deramą darbo užmokestį, tinkamą socialinę apsaugą remiantis darbo srities teisės aktais, kolektyvinėmis derybomis ir subsidiarumo principu, taip pat aukšto lygio švietimą bei mokymą ir kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)

laikydamasi Komisijos pasiūlytos strategijos „Europa 2020“, Sąjunga gali savo ekonomiką orientuoti į pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir kartu užtikrinti didelį užimtumą, produktyvumą ir socialinę sanglaudą. Penki pagrindiniai atitinkamose gairėse išvardyti tikslai sudaro bendrus uždavinius, kuriais grindžiama valstybių narių veikla, ir kuriuose atsižvelgta į skirtingas valstybių narių pradines pozicijas bei nacionalines aplinkybes ir į Sąjungos pozicijas bei aplinkybes. Europos užimtumo strategijai suteiktas pagrindinis vaidmuo įgyvendinant naujos strategijos užimtumo ir darbo rinkos tikslus;

(2)

laikydamasi Komisijos pasiūlytos strategijos „Europa 2020“ (toliau – „Europa 2020“), Sąjunga turėtų galėti savo ekonomiką orientuoti į pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir kartu užtikrinti didelį užimtumą, produktyvumą ir socialinę sanglaudą. Sąjungoje reikia įgyvendinti holistinę politiką ir skirti viešųjų investicijų, kurios padės kovoti su nedarbu ir skurdu. Šiuo klausimu paminėtina, kad rodiklių pagal „Europa 2020“ raida iki šiol kelia didelį susirūpinimą, nes žmonių, kuriems gresia skurdas ir atskirtis, skaičius, užuot sumažėjęs, padidėjo penkiais milijonais, užimtumo lygis kai kuriose valstybėse dar nepakilo iki prieš krizę buvusio lygio, o kai kuriose valstybėse narėse jaunų žmonių, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (NEET), dalis yra didesnė nei 20 proc., o mokyklos nebaigusių asmenų dalis siekia 23 proc. Europos užimtumo strategijai suteiktas pagrindinis vaidmuo įgyvendinant naujos strategijos užimtumo , socialinės įtraukties ir darbo rinkos tikslus . Tačiau šie tikslai dar nepasiekti, ir valstybės narės turi dėti daug daugiau pastangų, kad būtų pasiekti laukiami rezultatai. „Europa 2020“ įgyvendinimas užimtumo ir socialinėje srityse ir toliau turi būti pagrindinis valstybių narių užimtumo politikos tikslas;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)

šios naujos integruotosios gairės atitinka Europos Vadovų Tarybos išvadas. Gairėse valstybėms narėms pateikiamos tikslios rekomendacijos, kaip parengti nacionalines reformų programas ir įgyvendinti reformas, atsižvelgiant į jų tarpusavio priklausomybę ir laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Užimtumo gairės turėtų būti pagrindas rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias Taryba valstybėms narėms gali teikti pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, lygiagrečiai su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis , valstybėms narėms teikiamomis pagal tos Sutarties 121 straipsnio 2 dalį. Be to, užimtumo gairių pagrindu turėtų būti rengiamas Bendrasis metinis pranešimas apie užimtumą, kurį Taryba ir Europos Komisija kasmet pateikia Europos Vadovų Tarybai;

(3)

šios naujos integruotosios gairės turėtų atitikti Europos Vadovų Tarybos išvadas. Gairėse valstybėms narėms pateikiamos tikslios rekomendacijos, kaip parengti nacionalines reformų programas ir įgyvendinti reformas, atsižvelgiant į jų tarpusavio priklausomybę ir laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Į užimtumo gaires turėtų būti proporcingai atsižvelgta rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias Taryba valstybėms narėms gali teikti pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį . Konkrečiose valstybei skirtose rekomendacijose turėtų būti atsižvelgta ne tik į ekonominius, bet, jei reikia, ir į užimtumo ir socialinius rodiklius, iš anksto vertinant numatomas reformas ir jų poveikį piliečiams. Be to, užimtumo gairės turėtų būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir jų pagrindu turėtų būti rengiamas Bendrasis metinis pranešimas apie užimtumą, kurį Taryba ir Komisija kasmet pateikia Europos Vadovų Tarybai . Trys užimtumo rodikliai – aktyvumo lygis, jaunimo užimtumas ir ilgalaikis nedarbas – neseniai buvo įtraukti į makroekonominio disbalanso procedūrą, ir Europos Parlamentas 2016 m. vasario 25 d. rezoliucijoje (1a) ragino remiantis šiais rodikliais atlikti išsamią analizę atitinkamose valstybėse narėse, nes ją atlikus būtų galima pasiūlyti ir vykdyti tolesnes ekonomikos, darbo rinkos ir socialines reformas;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)

iš bendroje užimtumo ataskaitoje pateiktos valstybių narių nacionalinių reformų programų analizės matyti, kad valstybės narės turėtų toliau dėti visas pastangas prioritetinėse srityse – didinti dalyvavimą darbo rinkoje, mažinti struktūrinį nedarbą, ugdyti prie darbo rinkos poreikių prisitaikančią kvalifikuotą darbo jėgą, skatinti gerą darbo kokybę ir mokymąsi visą gyvenimą, gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemų veikimą, didinti dalyvavimą aukštojo mokslo sistemoje, puoselėti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu;

(4)

iš bendroje užimtumo ataskaitoje pateiktos valstybių narių nacionalinių reformų programų analizės matyti, kad valstybės narės turėtų atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas dėl metinės augimo apžvalgos, konkrečioms valstybėms skirtas rekomendacijas ir užimtumo gaires ir turėtų toliau dėti visas pastangas prioritetinėse srityse – didinti dalyvavimą darbo rinkoje, mažinti struktūrinį nedarbą, kurti darbo vietas, remti tinkamai veikiančią, dinamišką ir įtraukią darbo rinką, ugdyti prie darbo rinkos poreikių gebančią prisitaikyti kvalifikuotą darbo jėgą, skatinti deramas darbo vietas ir mokymąsi visą gyvenimą, gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemų veikimą, didinti dalyvavimą aukštojo mokslo sistemoje, puoselėti socialinę įtrauktį , skatinti šeimos ir profesinio gyvenimo poreikių suderinimo galimybę, kovoti su bet kokia diskriminacija ir skurdu , visų pirma su vaikų skurdu, taip pat gerinti senėjančios visuomenės gebėjimus ;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6a)

šiuo metu 120 mln. – apie 25 % – Sąjungos piliečių, susiduria su skurdo ir socialinės atskirties rizika. Tokioje kritinėje situacijoje, kuri, be kita ko, pasižymi nuolat augančiu dideliu darbo neturinčių Sąjungos piliečių skaičiumi, reikia, kad Komisija priimtų priemones, kurios paskatintų valstybes nares nustatyti minimalias piliečių pajamas, kad jiems būtų užtikrintos deramos gyvenimo sąlygos;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (4) priede išdėstytos valstybių narių užimtumo politikos gairės toliau taikomos 2016 m., o valstybės narės į jas atsižvelgia įgyvendindamos užimtumo politiką .	Priimamos priede išdėstytos valstybių narių užimtumo politikos gairės. Į šias gaires valstybės narės atsižvelgia savo užimtumo politikoje ir reformų programose, apie kurias pranešama pagal SESV 148 straipsnio 3 dalį .

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5 gairė. Darbo jėgos paklausos didinimas
	Valstybės narės, bendradarbiaudamos su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, turėtų veiksmingai ir skubiai spręsti rimtas nedarbo problemas, sudaryti palankesnes sąlygas kurti tvarias ir kokybiškas darbo vietas bei investuoti į jų kūrimą, spręsti galimybių sudarymo rizikos grupėms problemas ir mažinti kliūtis įmonėms samdyti įvairių lygių kvalifikaciją turinčius žmones visuose darbo rinkos sektoriuose ir, be kita ko, mažinti biurokratizmą, laikantis darbo ir socialinių standartų, skatinti jaunimo verslumą ir visų pirma remti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir augimą, kad padidėtų moterų ir vyrų užimtumas. Valstybės narės, be kita ko, turėtų aktyviai skatinti žaliojo, baltojo ir mėlynojo sektorių darbo vietas, socialinę ekonomiką ir puoselėti socialines inovacijas.
	Mokesčių našta turėtų būti perkelta nuo darbo jėgos kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas užimtumas ir augimas, tuo pačiu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir išlaidoms, susijusioms su valstybės investicijomis, inovacijomis ir darbo vietų kūrimu. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimas turėtų būti nukreiptas į atitinkamus mokesčių naštos komponentus; juo taip pat turėtų būti kovojama su diskriminacija ir šalinamos kliūtys dalyvauti darbo rinkoje ir paskatos joje nedalyvauti, visų pirma kalbant apie neįgaliuosius ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis, laikantis galiojančių darbo standartų.
	Siekiant kurti darbo vietas ir mažinti skurdą Sąjungoje, tebėra svarbu vykdyti politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad atlyginimai būtų deramos pragyvenimo pajamos. Todėl valstybės narės kartu su socialiniais partneriais turėtų laikytis darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų, kurie leistų tikram darbo užmokesčiui reaguoti į produktyvumo pokyčius ir padėtų mažinti buvusius skirtumus nedidinant defliacijos spaudimo, ir skatinti juos taikyti. Tais mechanizmais turėtų būti užtikrinama pakankamai išteklių svarbiausiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į skurdo rodiklius, kurie būdingi kiekvienai valstybei narei atskirai. Čia turėtų būti tinkamai įvertinami gebėjimų ir vietos darbo rinkos sąlygų skirtumai siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti deramą atlyginimą. Nustatydami minimalų darbo užmokestį pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką, valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų užtikrinti, kad jis būtų deramas, ir įvertinti jo poveikį dirbančiųjų skurdui, šeimų ūkių pajamoms, bendrai paklausai, darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui.
	Valstybės narės turėtų sumažinti biurokratizmą, kad būtų palengvinta mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkanti našta, nes jos labai prisideda prie darbo vietų kūrimo.
	6 gairė. Darbo jėgos pasiūlos ir įgūdžių gerinimas
	Valstybės narės turėtų skatinti tvarų našumą ir kokybiško įsidarbinimo galimybes tinkamai aprūpindamos asmenis reikalingomis ir visiems prieinamomis žiniomis ir įgūdžiais. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir transporto paslaugų sritims, kuriose trūksta arba vidutinės trukmės laikotarpiu ims trūkti darbuotojų. Valstybės narės turėtų daryti veiksmingas investicijas į kokybišką ir įtraukų švietimą nuo mažens ir profesinio mokymo sistemas ir gerinti jų veiksmingumą ir efektyvumą, kad gerėtų darbo jėgos praktinės žinios ir įgūdžiai ir didėtų įgūdžių įvairovė, kad ji galėtų geriau numatyti ir atitikti sparčiai kintančius dinamiškų darbo rinkų poreikius skaitmenėjančioje ekonomikoje. Todėl reikėtų atsižvelgti į tai, kad socialiniai emociniai gebėjimai, pvz., komunikaciniai gebėjimai, tampa vis svarbesni daugeliui profesijų.
	Valstybės narės turėtų skatinti jaunimo verslumą, inter alia, rengdamos laisvai pasirenkamus verslumo kursus ir skatindamos kurti studentų įmones aukštosiose mokyklose ir kolegijose. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų labiau stengtis, kad jaunuoliai baigtų mokyklą ir kad būtų užtikrintas sklandesnis perėjimas prie profesinės veiklos įgijus išsilavinimą ir baigus mokymus, pagerėtų prieiga prie aukštos kokybės suaugusiųjų mokymosi visiems ir panaikintos kliūtys jo siekti, ypatingą dėmesį skiriant didelės rizikos grupėms ir jų reikmėms, siūlant galimybę persikvalifikuoti, kai, netekus darbo ir keičiantis darbo rinkai, kyla aktyvios reintegracijos būtinybė. Tuo pat metu valstybės narės turėtų įgyvendinti vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, kad darbas sveikatai tinkamomis sąlygomis būtų įmanomas iki pat faktinio pensinio amžiaus.
	Užtikrindamos būtiną įgūdžių lygį, kurio reikalauja nuolatiniai pokyčiai darbo rinkoje, ir remdamos švietimą ir mokymą kartu su suaugusiųjų mokymosi programomis, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad reikalingas ir žemos kvalifikacijos darbas ir kad aukštos kvalifikacijos darbuotojams įsidarbinti lengviau negu vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojams.
	Galimybė naudotis prieinamomis aukštos kokybės ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugomis turėtų būti visapusiškos politikos ir investicijų prioritetas, kartu remiant šeimas ir tėvus bei taikant derinimo priemones, kad tėvai galėtų subalansuoti darbą ir šeimos gyvenimą – tai padėtų užkirsti kelią mokyklą anksti paliekančių vaikų skaičiaus augimui ir užtikrinti jaunimui daugiau galimybių darbo rinkoje.
	Nedarbo – pirmiausia ilgalaikio nedarbo ir didelio nedarbo regionuose – klausimas turėtų būti sprendžiamas veiksmingai ir nedelsiant, be to, kelias nedarbui turėtų būti užkirstas taikant įvairias paklausos ir pasiūlos valdymo priemones. Ilgalaikių bedarbių skaičius ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties bei pasenusių įgūdžių problema turėtų būti sprendžiama visa apimančiomis ir viena kitą papildančiomis ir sutvirtinančiomis strategijomis, įskaitant asmeninėmis reikmėmis pagrįstos aktyvios paramos ir tinkamų socialinės apsaugos schemų užtikrinimą ilgalaikiams bedarbiams, kad jie sąmoningai ir atsakingai grįžtų į darbo rinką. Būtina visapusiškai spręsti jaunimo nedarbo klausimą vadovaujantis bendra jaunimo užimtumo strategija. Tai apima investicijas į sektorius, kuriuose gali būti kuriamos kokybiškos darbo vietos jaunimui, ir atitinkamų subjektų, pvz., jaunimo paramos tarnybų, švietimo ir mokymo įstaigų, jaunimo organizacijų ir viešų užimtumo tarnybų, aprūpinimą priemonėmis, kurios reikalingos jų nacionaliniams Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planams visiškai ir nuosekliai įgyvendinti, tačiau taip pat greitą išteklių panaudojimą valstybėse narėse. Prieiga prie finansavimo tiems, kurie nusprendžia pradėti verslą, turėtų būti palengvinta teikiant daugiau informacijos, ribojant pernelyg didelį biurokratizmą ir sudarant galimybę kelių mėnesių bedarbio išmokas paversti išankstine dotacija įmonei kurti pateikus verslo planą ir laikantis nacionalinės teisės aktų.
	Valstybės narės, rengdamos ir taikydamos kovos su nedarbu priemones, turėtų atsižvelgti į vietos ir regionų skirtumus bei bendradarbiauti su vietos užimtumo tarnybomis.
	Turėtų būti šalinamos struktūrinės švietimo ir mokymo sistemų silpnybės, kad būtų užtikrinti kokybiški mokymo rezultatai, sprendžiama mokyklos nebaigimo problema ir imamasi su ja susijusios prevencijos, taip pat skatinamas visa apimantis aukštos kokybės švietimas pradedant pačiu pagrindiniu lygmeniu. Tam būtinos lanksčios švietimo sistemos, pagal kurias ypatingas dėmesys būtų skiriamas praktikai. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų didinti lavinantis įgyjamų žinių kokybę sudarydamos galimybę išsilavinimą įgyti visiems, rengti ir tobulinti savo reikmėms pritaikytas dvejopo mokymosi sistemas gerindamos profesinį mokymą ir esamas programas, pvz., Europasą, kartu užtikrindamos galimybę prireikus pakeisti kvalifikaciją ir už formaliojo švietimo sistemos ribų įgytos kvalifikacijos pripažinimą. Turėtų būti stiprinami švietimo ir darbo rinkos ryšiai kartu užtikrinant pakankamai platų švietimą, kad žmonės įgytų solidų pagrindą rasti darbą visą gyvenimą.
	Valstybės narės turėtų labiau pritaikyti savo mokymo sistemas prie darbo rinkos poreikių, kad pereiti prie darbinės veiklos baigus mokymus būtų lengviau. Pirmiausia, atsižvelgiant į skaitmeninimą ir naujas technologijas, nepaprastai svarbios žaliosios darbo vietos ir sveikatos priežiūra.
	Turi būti toliau mažinama diskriminacija darbo rinkoje – taip pat ir susijusi su prieiga prie jos, visų pirma, kalbant apie grupes, patiriančias diskriminaciją ar atskirtį, pvz., moteris, vyresnius darbuotojus, jaunimą, neįgaliuosius ir teisėtus migrantus. Darbo rinkoje turi būti užtikrinta lyčių lygybė, įskaitant vienodą darbo užmokestį, taip pat galimybė naudotis prieinamu ir kokybišku ikimokykliniu ugdymu bei priežiūra ir lankstumas, būtinas norint nuo atskirties apsaugoti asmenis, sustabdžiusius karjerą dėl pareigų šeimoje, pavyzdžiui, neformaliuosius slaugytojus. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų liautis blokavusios direktyvą dėl moterų įmonių valdybose.
	Šiuo požiūriu valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad jaunų žmonių, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (NEET), moterų, yra daugiau nei vyrų ir kad NEET jaunimo reiškinį daugiausia lemia išaugęs jaunimo nedarbas, tačiau taip pat ir nepakankamo išsilavinimo nulemtas neveiklumas.
	Kad būtų kovojama su skurdu, pagerėtų kokybiškas užimtumas, socialinė įtrauktis, švietimas, viešasis administravimas ir viešosios paslaugos, valstybės narės turėtų visapusiškai veiksmingai ir produktyviai išnaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų paramą. Taip pat turėtų būti mobilizuoti Europos strateginių investicijų fondas ir jo investavimo platformos siekiant užtikrinti, kad būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, o darbuotojai turėtų įgūdžių, kurie būtini Sąjungai norint pereiti prie tvaraus augimo modelio.
	7 gairė. Darbo rinkų veikimo gerinimas
	Valstybės narės turėtų mažinti darbo rinkos segmentaciją kovodamos su mažų garantijų darbu, dideliu nedarbu, nedeklaruojamu darbu ir nefiksuoto darbo laiko sutartimis. Darbo santykių apsaugos taisyklės ir institucijos turėtų sudaryti tinkamą įdarbinimo aplinką ir teikti pakankamą apsaugą dirbantiesiems ir ieškantiesiems darbo arba dirbantiesiems pagal laikinąsias, darbo ne visą darbo laiką, netipines ar civilinės teisės sutartis aktyviai įtraukdamos socialinius partnerius ir skatindamos kolektyvines derybas. Turėtų būti užtikrinta užimtumo kokybė visiems socialinio ir ekonominio saugumo, patvarumo, deramo darbo užmokesčio, teisių darbe, deramų sąlygų darbo vietoje (įskaitant sveikatos ir saugos aspektus), socialinės apsaugos, lyčių lygybės, švietimo ir mokymosi galimybių atžvilgiu. Todėl būtina padėti jaunimui ateiti į darbo rinką, skatinti ilgai nedirbusiųjų reintegraciją ir darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą teikiant priežiūros paslaugas už prieinamą kainą ir modernizuojant darbo organizavimą. Visoje Sąjungoje turėtų būti skatinama didesnė darbo sąlygų konvergencija.
	Suteikus galimybių patekti į darbo rinką turėtų būti skatinamas verslumas, tvarus darbo vietų kūrimas visuose sektoriuose, įskaitant žaliąsias darbo vietas, taip pat socialinė priežiūra ir inovacijos, kad būtų geriausiai panaudojami žmonių įgūdžiai, puoselėjimas jų vystymas visą gyvenimą ir skatinamos darbuotojų siūlomos inovacijos.
	Valstybės narės turėtų glaudžiai įtraukti nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas, regionų ir vietos valdžios institucijas rengdamos ir įgyvendindamos atitinkamas reformas ir politikos priemones, kaip numatyta pagal partnerystės principą ir nacionalinę praktiką, ir remti socialinio dialogo nacionaliniu lygmeniu veikimo ir efektyvumo gerinimą, visų pirma tose valstybėse, kuriose esama didelių problemų, susijusių su darbo užmokesčio devalvacija, kurios priežastis – neseniai panaikintas darbo rinkų reguliavimas ir silpnos kolektyvinės derybos.
	Valstybės narės turėtų užtikrinti pagrindinius aktyvių darbo rinkos priemonių kokybės standartus tobulindamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir sąveiką su pagalbinėmis, pavyzdžiui, socialinės apsaugos, priemonėmis. Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama gerinti galimybes patekti į darbo rinką, stiprinti kolektyvines derybas ir socialinį dialogą ir remti tvarų perėjimą darbo rinkoje, itin aukštos kvalifikacijos viešosioms įdarbinimo tarnyboms teikiant individualizuotą pagalbą ir diegiant veiksmingumo matavimo sistemas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų socialinės apsaugos sistemos veiksmingai įtrauktų ir įgalintų tuos, kas gali dalyvauti darbo rinkoje, apsaugotų (laikinai) neįtrauktuosius į darbo rinkas ir (arba) negalinčiuosius jose dalyvauti ir parengtų asmenis galimiems pavojams ir kintančioms ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, investuodamos į žmogiškąjį kapitalą. Valstybės narės turėtų nustatyti minimalias pajamas, kurios proporcingai atitiktų jų konkrečią socialinę ir ekonominę padėtį – tai būtų viena galimų priemonių skurdui mažinti. Valstybės narės turėtų skatinti įtraukias ir atviras visiems darbo rinkas ir įgyvendinti veiksmingas kovos su diskriminacija priemones.
	Darbuotojų judumas turėtų būti užtikrinamas kaip pagrindinė teisė ir laisvas pasirinkimas, kad būtų galima išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą, be kita ko, gerinant pensijų perkėlimo galimybę ir veiksmingą kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimą, taip pat atsikratant biurokratizmo ir kitų esamų kliūčių. Tuo pat metu valstybės narės turėtų spręsti kalbos kliūčių klausimą, tobulindamos mokymo sistemas šioje srityje. Valstybės narės taip pat turėtų tinkamai pasinaudoti EURES tinklu darbuotojų judumui skatinti. Turėtų būti skatinama investuoti į regionus, netenkančius darbo jėgos, kad būtų švelninami protų nutekėjimo padariniai, o mobilieji darbuotojai būti skatinami grįžti.
	8 gairė. Visų lygmenų švietimo ir mokymo sistemų kokybės ir rezultatų gerinimas
	Valstybės narės turėtų teikti prioritetą galimybės naudotis priežiūros ir kokybiško ankstyvojo ugdymo už prieinamą kainą paslaugomis užtikrinimui, nes abi paslaugos yra svarbios pagalbinės priemonės darbo rinkos subjektams ir jomis prisidedama prie bendro užimtumo lygio didinimo, kartu padedant asmenims atlikti savo pareigas. Valstybės narės turėtų parengti visapusišką politiką ir skirti investicijas, būtinas norint gerinti šeimoms ir tėvams skiriamą paramą ir derinimo priemones, kuriomis naudodamiesi tėvai galėtų derinti darbą ir šeiminį gyvenimą – taip būtų prisidėta prie mokyklos nebaigimo prevencijos, o jaunuoliai įgytų daugiau galimybių darbo rinkoje.
	9 gairė. Socialinio teisingumo užtikrinimas, kova su skurdu ir lygių galimybių skatinimas
	Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų gerinti savo socialinės apsaugos sistemas užtikrindamos pagrindinius standartus, kad būtų teikiama veiksminga, efektyvi ir tvari apsauga visais asmens gyvenimo etapais, užtikrindamos orų gyvenimą, solidarumą, teisę į socialinę apsaugą, visapusišką pagarbą socialinėms teisėms, teisingumą ir šalindamos nelygybės apraiškas, taip pat užtikrindamos įtrauktį siekiant panaikinti skurdą, pirmiausia kalbant apie žmones, išstumtus iš darbo rinkos ir priklausančius pažeidžiamesnėms grupėms. Reikia, kad socialinė politika būtų paprastesnė, tikslingesnė ir didesnio užmojo – taip pat ir užtikrinant prieinamas ir kokybiškas vaikų priežiūros ir švietimo paslaugas, efektyvų mokymą ir pagalbą ieškant darbo, būsto paramą ir visiems prieinamas aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, galimybę naudotis tokiomis būtiniausiomis paslaugomis kaip banko sąskaitos ir internetas; be to, reikia imtis prevencinių priemonių, susijusių su mokyklos nebaigimu, ir kovoti su skurdu, visų pirma dideliu skurdu, socialine atskirtimi ir, kalbant bendriau, su visų formų skurdu. Ypač ryžtingai turėtų būti sprendžiama vaikų skurdo problema.
	Šiuo tikslu turi būti naudojamos įvairios priemonės, kurios viena kitą papildytų, įskaitant įtraukimo į darbo rinką paslaugas ir pajamų paramą, pritaikytą individualiems poreikiams. Šiuo požiūriu kiekviena valstybė narė turėtų savo nuožiūra nustatyti minimalių pajamų dydį atsižvelgdama į nacionalinę praktiką, kad jis proporcingai atitiktų konkrečią atitinkamos valstybės narės socialinę ir ekonominę padėtį. Socialinės apsaugos sistemos turėtų būti kuriamos taip, kad jos būtų lengviau prieinamos ir jomis nediskriminuojant galėtų pasinaudoti visi, kad būtų remiamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir būtų padedama užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai, taip pat kitokiai rizikai, pavyzdžiui, pablogėjusiai sveikatai ar nedarbui, juos mažinti ir nuo jų apsaugoti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, kurie skursta dėl ilgalaikio savo tėvų nedarbo.
	Pensijų sistemų struktūra turėtų būti tokia, kad jų tvarumas, saugumas ir pakankamumas moterims ir vyrams būtų užtikrinamas stiprinant pensijų sistemas ir siekiant užtikrinti deramas – bent skurdo ribą viršijančias – pajamas išėjus į pensiją. Pensijų sistemos turėtų būti tokios, kad būtų konsoliduojami, toliau vystomi ir tobulinami trys taupymo pensijai sistemų ramsčiai. Pensinio amžiaus ir gyvenimo trukmės susiejimas – ne vienintelė priemonė, kurią taikant galima spręsti su senėjimu susijusias problemas. Pensijų sistemų reformos turėtų, inter alia, atspindėti ir darbo rinkos tendencijas, gimstamumą, demografinę padėtį, sveikatos ir gerovės padėtį, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės rodiklį. Geriausias būdas spręsti senėjimo problemą – didinti bendrą užimtumo lygį, užtikrinant, inter alia, socialines investicijas į vyresnių žmonių aktyvumą.
	Valstybės narės turėtų gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir gerovės paslaugų kokybę, įperkamumą, prieinamumą, produktyvumą ir efektyvumą, taip pat užtikrinti deramas darbo sąlygas susijusiuose sektoriuose, gerindamos solidarumu grindžiamą finansavimą ir taip užtikrindamos finansinį šių sistemų tvarumą.
	Valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų parama, kad kovotų su skurdu, socialine atskirtimi ir diskriminacija, gerintų prieinamumą neįgaliesiems, siekdamos skatinti lyčių lygybę ir gerinti viešąjį administravimą.
	Pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai, kuriais remdamosi valstybės narės nustato savo nacionalinius tikslus atsižvelgdamos į savo atitinkamą atspirties poziciją ir nacionalines aplinkybes – iki 2020 m. 75 proc. padidinti 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumą; sumažinti mokyklos nebaigimo rodiklį iki mažiau nei 10 proc.; bent iki 40 proc. padidinti 30–34 metų amžiaus asmenų, turinčių tretinį ar lygiavertį išsilavinimą, dalį; skatinti socialinę įtrauktį, visų pirma mažinant skurdą, kad skurdas ir atskirtis nebegrėstų bent 20 mln. žmonių (1a) .

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261.

(1a) 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 268, 2015 10 15, p. 28).

(1a) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0058.

(4) 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 268, 2015 11 24, p. 28).

(1a) Populiacija vadinamas tam tikras skaičius žmonių, kuriems skurdas ir atskirtis gresia pagal tris rodiklius (skurdo rizika, materialinis nepriteklius ir namų ūkis, kuriame nėra nė vieno dirbančiojo). Valstybės narės gali savo nuožiūra nusistatyti nacionalinius tikslus pagal joms tinkamiausius rodiklius, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes ir prioritetus.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 204

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	61 metai 2018m. birželio 13d.

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2016–2017 m. SESIJA 2016 m. gegužės 12–15 d. posėdžiai Posėdžių protokolai paskelbti OL C 304, 2017 9 14 . PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
	2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis
2018/C 204/01	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, skirtų pažangiosios specializacijos (RIS3) iniciatyvai (2015/2278(INI))	2
2018/C 204/02	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės (2015/2280(INI))	11
2018/C 204/03	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo (2016/2090(INI))	21
2018/C 204/04	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujo energijos rinkos modelio kūrimo (2015/2322(INI))	23
2018/C 204/05	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES šildymo ir vėsinimo strategijos (2016/2058(INI))	35
2018/C 204/06	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrųjų nuostatų reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nurodyto teminio tikslo didinti MVĮ konkurencingumą įgyvendinimodo (2015/2282(INI))	49
2018/C 204/07	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Alpių regiono (2015/2324(INI))	57
2018/C 204/08	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai (2015/2341(INI))	68
2018/C 204/09	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo (2016/2017(INI))	76
	2016 m. rugsėjo 14 d., trečiadienis
2018/C 204/10	2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos (EUROPÊCHE) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (2016/2794(RSP))	93
2018/C 204/11	2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarojo meto įvykių Lenkijoje ir jų poveikio Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytoms pagrindinėms teisėms (2016/2774(RSP))	95
2018/C 204/12	2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES santykių su Tunisu esamomis regioninėmis aplinkybėmis (2015/2273(INI))	100
2018/C 204/13	2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje (2015/2255(INI))	111
	2016 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis
2018/C 204/14	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Filipinų (2016/2880(RSP))	123
2018/C 204/15	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Somalio (2016/2881(RSP))	127
2018/C 204/16	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Zimbabvės (2016/2882(RSP))	132
2018/C 204/17	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl strateginių ES tikslų 2016 m. rugsėjo 24 d. – spalio 5 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vyksiančiam Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 17-ajam šalių konferencijos susitikimui (2016/2664(RSP))	136
2018/C 204/18	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo (2016/2010(INI))	145
2018/C 204/19	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą ir MVĮ finansavimo įvairumo didinimo kapitalo rinkų sąjungoje (2016/2032(INI))	153
2018/C 204/20	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija Kaip kuo geriau pasinaudoti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) darbo vietų kūrimo galimybėmis (2015/2320(INI))	165
2018/C 204/21	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo (2015/2116(INI))	179
2018/C 204/22	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės (2015/2284(INI))	195

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Parlamentas
	2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis
2018/C 204/23	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Istváno Ujhelyi’aus (István Ujhelyi) imunitetą (2015/2237(IMM))	205
2018/C 204/24	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Rosario Crocettos (Rosario Crocetta) privilegijas ir imunitetus (2016/2015(IMM))	207
2018/C 204/25	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Sotirioso Zarianopouloso (Sotirios Zarianopoulos) imunitetą (2016/2083(IMM))	209
	2016 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis
2018/C 204/26	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo pakeitimų priėmimo (Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies išaiškinimas) (2016/2218(REG))	211

	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS PARLAMENTAS
	2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis
2018/C 204/27	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos įsipareigojimų sąraše jai stojant į Europos Sąjungą sudarymo, projekto (15561/2015 – C8-0158/2016 – 2015/0298(NLE))	212
2018/C 204/28	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Urugvajaus Rytų Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Kroatijos Respublikos sąraše jai stojant į Europos Sąjungą sudarymo, projekto (06870/2016 – C8-0235/2016 – 2016/0058(NLE))	213
2018/C 204/29	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Lazaroso Stavrou Lazarou skyrimo Audito Rūmų nariu (C8-0190/2016 – 2016/0807(NLE))	214
2018/C 204/30	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl João Alexandre Tavareso Gonçalveso de Figueiredo skyrimo Audito Rūmų nariu (C8-0260/2016 – 2016/0809(NLE))	215
2018/C 204/31	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Leo Brincato skyrimo Audito Rūmų nariu (C8-0185/2016 – 2016/0806(NLE))	216
2018/C 204/32	2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos pozicijos, priimtos per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos, susijusios su deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimu Komisijai (08536/1/2016 – C8-0226/2016 – 2013/0279(COD))	217
2018/C 204/33	P8_TA(2016)0332 Gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistika ***I 2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistikos, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/92/EB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (COM(2015)0496 – C8-0357/2015 – 2015/0239(COD)) P8_TC1-COD(2015)0239 Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/… dėl Europos gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistikos, kuriuo panaikinama Direktyva 2008/92/EB	218
	2016 m. rugsėjo 14 d., trečiadienis
2018/C 204/34	2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo Protokolo dėl Susitariančiosios šalies statuso suteikimo į Europos Sąjungą įstojusiai Kroatijos Respublikai sudarym, projekto (14381/2013 – C8-0120/2016 – 2013/0321(NLE))	219
2018/C 204/35	2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl trišalio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2003/174/EB, projekto (05820/2014 – C8-0164/2016 – 2013/0361(APP))	220
2018/C 204/36	2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (07532/2/2016 – C8-0227/2016 – 2013/0302(COD))	221
2018/C 204/37	2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (10107/2016 – C8-0243/2016 – 2016/0005(NLE))	222
2018/C 204/38	2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. birželio 30 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su pagrindinės informacijos dokumentų pateikimu, turiniu, peržiūra ir patikslinimu ir reikalavimo pateikti tokius dokumentus įvykdymo sąlygomis (C(2016)03999 – 2016/2816(DEA))	223
	2016 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis
2018/C 204/39	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Juliano King skyrimo Komisijos nariu patvirtinimo (C8-0339/2016 – 2016/0812(NLE))	225
2018/C 204/40	P8_TA(2016)0352 Kelionės dokumentas neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti ***I 2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos kelionės dokumento neteisėtai ES esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti (COM(2015)0668 – C8-0405/2015 – 2015/0306(COD)) P8_TC1-COD(2015)0306 Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. rugsėjo 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/… dėl Europos kelionės dokumento neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti nustatymo, kuriuo panaikinama 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos rekomendacija	226
2018/C 204/41	2016 m. rugsėjo 15 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą (COM(2015)0583 – C8-0375/2015 – 2015/0268(COD)) [Pakeitimas 1, nebent nurodyta kitaip]	227
2018/C 204/42	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje (COM(2016)0171 – C8-0133/2016 – 2016/0089(NLE))	296
2018/C 204/43	2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2016)0071 – C8-0098/2016 – 2016/0043(NLE))	308