8.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 196/1

---

Komisijos pranešimas dėl klausimų ir atsakymų, susijusių su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams taikymu

(2018/C 196/01)

Turinys

1.

Įvadas

1

2.

Bendrieji ženklinimo reikalavimai

2

2.1.

Sąžiningos informacijos teikimo praktika

2

2.2.

Privalomos informacijos apie maisto produktus prieinamumas ir jos išdėstymas

2

2.3.

Privalomos informacijos apie maisto produktus pateikimas ir jos įskaitomumas

2

2.4.

Privalomi duomenys (Reglamento 9 straipsnis ir 2 skirsnis)

3

2.5.

Papildomi privalomi duomenys apie konkrečias maisto produktų rūšis ar kategorijas

5

3.

Maistingumo deklaracija

6

3.1.

Maistingumo deklaracijos taikymas

6

3.2.

Privaloma maistingumo deklaracija

6

3.3.

Neprivalomi duomenys

7

3.4.

Maistingumo deklaracijos išraiškos ir pateikimo formos

10

3.5.

Papildomos išraiškos ir pateikimo formos

12

3.6.

Privalomai maistingumo deklaracijai taikomos išimtys

12

3.7.

Maisto papildai

14

3.8.

Specifiniai produktai

14

1.   Įvadas

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 (1) dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (toliau – Reglamentas). Reglamentu keičiamos Sąjungoje galiojančios maisto ženklinimo nuostatos, kuriomis siekiama, kad vartotojai turėtų pakankamai informacijos rinkdamiesi maisto produktus ir galėtų juos saugiai vartoti, taip pat būtų užtikrintas laisvas teisėtai pagamintų ir parduodamų maisto produktų judėjimas. Jis taikomas nuo 2014 m. gruodžio 13 d., išskyrus nuostatas, reglamentuojančias maistingumo deklaraciją, kurios taikomos nuo 2016 m. gruodžio 13 d.

Šis pranešimas skirtas padėti maisto tvarkymo subjektams ir nacionalinėms valdžios institucijoms taikyti Reglamentą ir padėti atsakyti į klausimus, kilusius po to, kai Reglamentas įsigaliojo.

Šiame pranešime atsižvelgta į darbo grupės dėl Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams posėdyje įvykusias Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato (Sveikatos ir maisto saugos GD) atstovų diskusijas su valstybių narių ekspertais.

Šis pranešimas nedaro poveikio aiškinimui, kurį gali pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

2.   Bendrieji ženklinimo reikalavimai

2.1.   Sąžiningos informacijos teikimo praktika

2.1.1.   Reglamento 7 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad „informacija apie maistą neturi klaidinti naudojantis išvaizda, aprašomąja arba vaizdine medžiaga darant užuominą, kad maisto produkto sudėtyje yra tam tikras maisto produktas arba sudedamoji dalis, nors iš tikrųjų tame maisto produkte natūraliai esantis komponentas arba įprastai naudojama sudedamoji dalis yra pakeisti kitu komponentu ar kita sudedamąja dalimi.“ Kokiems atvejams preliminariai būtų taikoma ši nuostata? Kaip tokiu atveju maisto produktai turėtų būti tinkamai paženklinti?

Atitinkamos nuostatos : 2 straipsnio 2 dalies f punktas, 7 straipsnio 1 dalies d punktas, 13 straipsnio 2 dalis, VI priedo A dalies 4 punktas

7 straipsnio 1 dalies d punktą reikėtų taikyti kai manoma, kad vidutinis vartotojas tikėtųsi, jog tam tikro maisto produkto sudėtyje yra tam tikra maisto sudedamoji dalis arba tam tikra sudedamoji dalis yra natūraliai tame maisto produkte, nors iš tikrųjų tame maisto produkte natūraliai esantis komponentas arba įprastai naudojama sudedamoji dalis yra pakeisti kitu komponentu ar kita sudedamąja dalimi.

Galima paminėti tokius pavyzdžius:

—

maisto produktas, kuriame įprastai naudojama sudedamoji dalis pakeista kitu komponentu ar kita sudedamąja dalimi, pvz., pica, kurios sudėtyje, pagal etiketėje pateikiamą paveikslėlį, galima tikėtis sūrio, nors sūris pakeistas kitu produktu, pavadintu kitaip, pagamintu iš žaliavų, kurios naudojamos siekiant visiškai arba iš dalies pakeisti pieną,

—	maisto produktas, kuriame natūraliai esantis komponentas pakeistas kitu komponentu ar kita sudedamąja dalimi, pvz., produktas, kuris atrodo kaip sūris, kuriame pieno riebalai pakeisti augalinės kilmės riebalais.

Dėl maisto produktų ženklinimo tuo atveju, kai produkto sudedamoji dalis (-ys) pakeista (-os) kita sudedamąja dalimi (-is), šalia produkto pavadinimo turi būti nurodyta (-os) pakaitinė sudedamoji dalis (-ys), atspausdinta ant pakuotės arba etiketės taip, kad tas užrašas būtų aiškiai įskaitomas ir taikant šriftą, kurio x aukštis yra ne mažesnis nei 75 % produkto pavadinimo x aukščio ir ne mažesnis kaip 1,2 mm.

Maisto tvarkymo subjektas atsakingas už tinkamą šio pakaitinio maisto produkto pavadinimo parinkimą pagal maisto produktų pavadinimų taisykles.

Be to, jei taikoma, turi būti laikomasi konkrečiam produktui taikomų teisės aktų nuostatų. Pavyzdžiui, draudžiama vartoti pavadinimą „sūrio imitacija“, nes pavadinimas „sūris“ taikomas tik pieno produktams (2).

2.2.   Privalomos informacijos apie maisto produktus prieinamumas ir jos išdėstymas

2.2.1.   Privaloma informacija apie fasuotus maisto produktus turi būti nurodoma arba ant pakuotės, arba prie jos pritvirtintoje etiketėje. Kokios etiketės gali būti naudojamos prie pakuotės pritvirtintoms etiketėms?

Atitinkamos nuostatos : 2 straipsnio 2 dalies i punktas, 12 straipsnis

Etiketės negali būti lengvai pašalinamos, kad nekiltų grėsmė, jog vartotojai neteks galimybės susipažinti su privaloma informacija apie maistą.

Tais atvejais, kai ant pakuočių klijuojamos nusilupančios etiketės, turi būti vertinamas kiekvienas konkretus atvejis, siekiant nustatyti, ar įvykdomi bendrieji privalomos informacijos apie maisto produktus buvimo, prieinamumo ir išdėstymo reikalavimai.

Galima naudoti šiuos kriterijus atitinkančias bet kokių rūšių etiketes.

2.3.   Privalomos informacijos apie maisto produktus pateikimas ir jos įskaitomumas

2.3.1.   Kaip nustatomas didžiausias paviršiaus plotas, ypač skardinių ar butelių?

Atitinkamos nuostatos : 13 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2 dalis, V priedo 18 punktas

Jei pakuotė yra stačiakampė arba jei tai yra dėžė, nustatyti didžiausią paviršiaus plotą paprasta – tai yra vienas didžiausias pakuotės šonas (aukštis padaugintas iš pločio).

Jei tai cilindro (pvz., skardinės) arba butelio formos pakuotė (pvz., butelis), kurios forma sudėtinga, didžiausias paviršiaus plotas galėtų būti plotas, kuris lieka atmetus dangtelį, dugną, skardinės viršaus ir apačios briaunas, butelių ir stiklainių petelius ir kaklelius.

Tarkime, pagal Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos Tarptautinę rekomendaciją 79 (3), jei pakuotė cilindro formos arba beveik cilindro formos pakuotės pagrindinis informacijos pateikimo laukas yra 40 % pakuotės aukščio padaugintas iš apskritimo, atmetus dangtelį, dugną, skardinės viršaus ir apačios briaunas, butelių ir stiklainių petelius ir kaklelius.

2.3.2.   Kaip nustatomas didžiųjų raidžių ir skaičių šriftas?

Atitinkamos nuostatos : IV priedas

Didžiųjų raidžių dydis turi būti lygus A raidei, kuria pradedamas žodis „Appendix“, o x aukštis ne mažesnis nei 1,2 mm.

2.3.3.   Ar 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas privalomas šrifto dydis taip pat taikomas papildomiems privalomiems duomenims, kurių reikalaujama konkrečių rūšių ar kategorijų maisto produktams, kaip antai nurodytiems III priede?

Atitinkamos nuostatos : 13 straipsnio 2 dalis, III priedas

13 straipsnio 2 dalyje nurodytas mažiausias šrifto dydis taikomas tik 9 straipsnio 1 dalyje nurodytiems privalomiems duomenims.

Kai III priede nurodyti privalomi duomenys pateikiami kaip maisto produkto pavadinimo dalis, taikomas 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas privalomas šrifto dydžio reikalavimas.

Kitais atvejais privalomas šrifto dydis netaikomas.

2.3.4.   Ar 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas privalomas šrifto dydis taip pat taikomas su maisto produkto pavadinimu teikiamiems privalomiems duomenims, kaip antai nurodytiems VI priedo A dalyje (pvz., „atšildytas“, „rūkytas“, „apšvitintas“ ir t. t.)?

Atitinkamos nuostatos : 13 straipsnio 2 dalis, VI priedo A dalis

Taip, nes šie privalomi duomenys yra susiję su maisto produkto pavadinimu, kuriam taikoma 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta mažiausio šrifto dydžio nuostata.

Dėl VI priedo A dalies 4 punkto, pagal Reglamentą reikalaujama, kad šrifto x aukštis būtų bent 75 % produkto pavadinimo šrifto x aukščio, tačiau šriftas negali būti mažesnis nei minimalus šrifto dydis, kurio reikalaujama pagal 13 straipsnio 2 dalį.

2.4.   Privalomi duomenys (Reglamento 9 straipsnis ir 2 skirsnis)

2.4.1.   Maisto produkto pavadinimas

Kokiais atvejais į maisto produkto pavadinimą turi būti įtraukta informacija apie tai, kad į produktą pridėta vandens, kuris sudaro daugiau kaip 5 % galutinio produkto svorio?

Atitinkamos nuostatos : VI priedo A dalies 6 punktas

Informacija apie tai, kad į produktą pridėta vandens, kuris sudaro daugiau kaip 5 % galutinio produkto svorio, turi būti įtraukta į maisto produkto pavadinimą šiais atvejais:

—	mėsos gaminių ir mėsos pusgaminių, kurie atrodo kaip mėsos atpjova, sukapotos skerdienos dalis, mėsos griežinys, mėsos gabalas arba skerdena, atveju,

—	žuvininkystės produktų bei išdarinėtų žuvininkystės produktų, kurie atrodo kaip žuvies atpjova, sukapotos žuvies dalis, griežinėlis, gabalas, filė arba vientisas produkto gabalas, atveju.

Nustatyti, ar maisto produktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu konkrečiu atveju turi maisto tvarkymo subjektai. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į maisto produkto išvaizdą. Tarkime, tokios informacijos nereikalaujama teikti apie tokius produktus kaip dešros (pvz., „Mortadella“, dešrainiams skirtos dešrelės), kraujinės dešros, maltos mėsos kepiniai, mėsos arba žuvies paštetas, mėsos arba žuvies kukuliai.

2.4.2.   Sudedamųjų dalių sąrašas

—

Ar dirbtinai sukurtos nanomedžiagos turėtų būti ženklinamos sudedamųjų dalių sąraše? Ar yra kokių nors išimčių? Atitinkamos nuostatos : 18 straipsnio 3 dalis ir 20 straipsnis Visos dirbtinai sukurtos nanomedžiagos, naudojamos kaip sudedamosios dalys, turi būti aiškiai nurodytos sudedamųjų dalių sąraše. 20 straipsnio b, c ir d dalyse nurodytos maisto priedams, fermentams ir pagalbinėms medžiagoms, kurių nereikalaujama nurodyti sudedamųjų dalių sąraše, taikomos išimtys. Tos pačios išimtys taip pat taikomos šioms medžiagoms kai jos yra dirbtinai sukurtų nanomedžiagų pavidalo.

—

Sudedamųjų dalių nurodymas ir aprašymas — Ar galima etiketėje įrašyti: „iš dalies hidrintas rapsų arba alyvpalmių aliejus“, jei gamintojas keičia augalinio aliejaus šaltinį? Atitinkamos nuostatos : 7 ir 18 straipsniai, VII priedo A dalies 8 ir 9 punktai Ne, toks įrašas neatitiktų Reglamento. Negalima nurodyti ant etiketės netikslios arba nepakankamai konkrečios informacijos apie maisto produktų savybes, kuri galėtų suklaidinti vartotoją. — Ar visada privaloma nurodyti maisto produktų, kuriuose yra augalinės kilmės aliejų arba riebalų, specifinę augalinę kilmę, neatsižvelgiant į tai, kiek aliejaus arba riebalų yra maisto produkte? Atitinkamos nuostatos : 18 straipsnis, VII priedo A dalies 8 ir 9 punktai Taip, tai privaloma, nepriklausomai nuo aliejaus ar riebalų kiekio maiste.

2.4.3.   Grynojo kiekio nurodymas

Reglamente nurodyta, kad „jei maisto produktas yra glazūruotas, grynasis maisto produkto svoris turi būti nurodomas be glazūros“. Tai reiškia, kad tokiais atvejais grynasis maisto produkto svoris bus identiškas grynajam sausajam svoriui. Ar etiketėje reikia nurodyti ir „grynąjį svorį“, ir „grynąjį sausąjį svorį“?

Atitinkamos nuostatos : IX priedo 5 punktas

Kai kietas maisto produktas pateikiamas skystoje terpėje, ženklinant, be grynojo svorio ir (arba) kiekio, turi būti nurodytas ir grynasis sausasis svoris. Laikantis šios nuostatos užšaldytas arba greitai užšaldytas vanduo laikomas skysta terpe, todėl privaloma pateikti etiketėje informaciją apie grynąjį svorį ir apie grynąjį sausąjį svorį. Be to, Reglamente nustatyta, kad jeigu užšaldytas arba greitai užšaldytas maisto produktas yra glazūruotas, grynasis maisto produkto svoris turi būti nurodomas be glazūros.

Todėl deklaruotas glazūruotų maisto produktų grynasis svoris sutampa su jo grynuoju sausuoju svoriu. Atsižvelgiant į šį faktą ir į poreikį neklaidinti vartotojo, grynasis svoris gali būti nurodomas taip:

—	dviguba nuoroda: — grynasis svoris: X g ir — grynasis sausasis svoris: X g;

—	lyginamoji nuoroda: — grynasis svoris = grynasis sausasis svoris = X g;

—	vienintelė nuoroda: — grynasis svoris (be glazūros): X g.

2.4.4.   „Geriausias iki“ arba „Tinka vartoti iki“ data

Ar sidras turi būti ženklinamas nurodant minimalų tinkamumo vartoti terminą „geriausias iki“?

Atitinkamos nuostatos : 24 straipsnis, X priedo 1 punkto d papunktis

Ne, fermentacijos būdu gautam sidrui nebūtina nurodyti minimalų tinkamumo vartoti terminą, nes jis priskiriamas „vynų, likerinių, putojančių, aromatintų vynų ir panašių produktų, gautų iš kitų nei vynuogės vaisių, ir gėrimų, klasifikuojamų KN 2206 00 subpozicijoje, gautų iš vynuogių ar vynuogių misos“ kategorijai, kuriai netaikoma ši prievolė.

Tačiau produktas, gautas maišant alkoholį su vaisių sultimis nebūtų laikomas „panašiu produktu, gautu iš kitų nei vynuogės vaisių“ pagal minėtą kategoriją, todėl būtų reikalaujama nurodyti minimalus tinkamumo vartoti terminą „geriausias iki“, išskyrus atvejus, kai produkto sudėtyje alkoholio koncentracija sudaro ne mažiau kaip 10 tūrio proc. (minimalus tinkamumo vartoti termino nuoroda „geriausias iki“ nebūtina gėrimams, kurių alkoholio koncentracija sudaro ne mažiau kaip 10 tūrio proc.).

2.4.5.   Naudojimo instrukcijos

Ar maisto tvarkymo subjektas gali vartojimo instrukcijoje naudoti keptuvės arba orkaitės simbolį ir nerašyti žodžių „keptuvė“ arba „orkaitė“?

Atitinkamos nuostatos : 9 straipsnio 2 dalis ir 27 straipsnis

Ne, taip daryti negalima. Privalomi duomenys, pavyzdžiui, vartojimo instrukcijos, turi būti užrašyti žodžiais ir skaičiais. Piktogramos arba simboliai yra tik papildomos tokių duomenų teikimo priemonės.

Tačiau gali būti, kad Komisija ateityje priims įgyvendinimo aktus, pagal kuriuos būtų leidžiama vieną arba daugiau privalomų duomenų teikti vietoj žodžių arba skaičių naudojant piktogramas arba simbolius.

2.5.   Papildomi privalomi duomenys apie konkrečias maisto produktų rūšis ar kategorijas

2.5.1.   Šaldytų maisto produktų ženklinimas

—

Ar ženklinant nefasuotą šaldytą mėsą, šaldytus mėsos pusgaminius ir šaldytus neperdirbtus žuvininkystės produktus privaloma nurodyti užšaldymo arba pirmojo užšaldymo, jei produktas buvo užšaldytas daugiau nei vieną kartą, datą? Atitinkamos nuostatos : III priedas Ne, užšaldymo datą privaloma nurodyti tik ženklinant fasuotą šaldytą mėsą, šaldytus mėsos pusgaminius ir šaldytus neperdirbtus žuvininkystės produktus. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti šį reikalavimą ir nefasuotiems gaminiams.

—

Kaip apibrėžti „neperdirbti žuvininkystės produktai“? Žuvininkystės produktai (4) – visi laukiniai arba auginami jūros arba gėlųjų vandenų gyvūnai (išskyrus gyvus dvigeldžius moliuskus, gyvus dygiaodžius, gyvus gaubtagyvius ir gyvus jūros pilvakojus ir visus žinduolius, roplius ir varles), įskaitant visas valgomąsias tų gyvūnų dalis ir gaminius. Neperdirbti (5) žuvininkystės produktai – neperdirbti žuvininkystės produktai, kurie gali būti padalyti, perskirti, nupjauti, sukapoti, nuimti nuo kaulų, malti, nuo jų gali būti nuimta oda, sugrūsti, supjaustyti, nuvalyti, apkarpyti, išlukštenti, sumalti, atvėsinti, sušaldyti, giliai sušaldyti ar atšildyti.

—

Ar nuoroda „greitai užšaldytas [data]“ gali būti naudojama šaldytos mėsos, šaldytų mėsos pusgaminių ir šaldytų neperdirbtų žuvininkystės produktų užšaldymo datai nurodyti? Atitinkamos nuostatos : III priedo 6 punktas ir X priedo 3 punktas Ne, nuoroda „greitai užšaldytas …(data)“ negali būti vartojama, nes X priede aiškiai nurodyta, kad vartojamas terminas „Užšaldyta …(data)“

3.   Maistingumo deklaracija

3.1.   Maistingumo deklaracijos taikymas

3.1.1.   Ar Reglamente nustatytos maistingumo deklaracijos taisyklės taikomos visiems maisto produktams?

Atitinkamos nuostatos : 29 straipsnis

Šios taisyklės netaikomos toliau išvardytiems maisto produktams, kurie turi savo maistingumo ženklinimo taisykles:

—	maisto papildams (6),

—	natūraliems mineraliniams vandenims (7).

Dėl konkrečių grupių maisto produktų, Reglamentas taikomas nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 609/2013 (8) nustatytų taisyklių arba tuo pagrindu nustatytų specialių taisyklių.

3.2.   Privaloma maistingumo deklaracija

3.2.1.   Kokią informaciją privaloma pateikti?

Atitinkamos nuostatos : 13, 30, 32, 34 ir 44 straipsniai, IV ir XV priedai

Privalomoje maistingumo deklaracijoje turi būti nurodyti visi toliau išvardyti duomenys: energinė vertė, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai.

Energinė vertė turi būti nurodoma ir kilodžauliais (kJ), ir kilokalorijomis (kcal). Pirmiausia pateikiama vertė kilodžauliais, o tada kilokalorijomis. Gali būti vartojamos santrumpos kJ ir kcal.

Informacijos teikimo tvarka turi būti tokia:

energinė vertė riebalai iš jų: — sočiųjų riebalų rūgščių angliavandeniai iš jų: — cukrų baltymai druska

Jei pakanka vietos, deklaracija turi būti pateikiama lentelėje, o skaičiai išdėstomi stulpeliu. Jei lentelei vietos trūksta, informacija išdėstoma eilutėmis.

Maistingumo deklaracijai taikomos minimalaus šrifto dydžio taisyklės. Jos šrifto x aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 mm. Ant pakuotės arba taros, kurių didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis nei 80 cm2, x aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,9 mm. X aukščio apibrėžtis pateikiama Reglamento IV priede.

(Pastaba. Maisto produktų, kurių pakuočių arba taros didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis nei 25 cm2, maistingumo ženklinti neprivaloma (V priedo 18 punktas, žr. 3.6.1 punktą).

Jei energinė vertė ar maistinės medžiagos (-ų) kiekis produkte yra labai mažas, informacija apie šiuos elementus gali būti pakeista teiginiu, pvz., „Sudėtyje yra labai mažas … kiekis“, pateikiamu šalia maistingumo deklaracijos (žr. 3.2.2 punktą, kuriame kalbama apie labai mažo kiekio sąvoką).

Kai kuriems produktams reikalavimas pateikti maistingumo deklaraciją netaikomas (žr. 3.6.1 punktą).

3.2.2.   Jeigu produkte yra labai mažas kiekis maistinių medžiagų, kurioms taikomas privalomo ženklinimo reikalavimas, arba jo energinė vertė labai maža, ar reikia įtraukti šias maistines medžiagas arba energinę vertę į maistinės informacijos lentelę (34 straipsnio 5 dalis)?

Atitinkamos nuostatos : 34 straipsnio 5 dalis

Ne, kai energinė vertė arba maistinių medžiagų kiekis yra labai maži, informacija apie šias sudedamąsias dalis gali būti pakeista teiginiu, pvz., „Sudėtyje yra labai mažas … kiekis“, pateikiamu šalia maistingumo deklaracijos.

3.2.3.   Kada gali būti vartojamas teiginys, kad produkte esantį druskos kiekį nulemia tik natūraliai jame esantis natris?

Atitinkamos nuostatos : 30 straipsnio 1 dalis

Teiginys, kad produkte esantį druskos kiekį nulemia tik natūraliai jame esantis natris, gali būti pateikiamas šalia maistingumo ženklinimo ant maisto produktų, į kuriuos nebuvo pridėta druskos, pvz., pieno, daržovių, mėsos ir žuvies. Kai druska pridedama perdirbimo metu arba pridedant druskos turinčių sudedamųjų dalių, pvz., kumpio, sūrio, alyvuogių, ančiuvių ir t. t., šis teiginys negali būti vartojamas.

3.2.4.   Druskos kiekis, nurodomas privalomame maistinių medžiagų sąraše, bus apskaičiuojamas pagal šią formulę: druska = natris × 2,5. Ar apskaičiuojant pagal šią formulę turi būti atsižvelgta į visą natrį, esantį visose sudedamosiose dalyse, pavyzdžiui, natrio sachariną, natrio askorbatą ir t. t.?

Atitinkamos nuostatos : I priedo 11 punktas

Taip, druskos kiekis visada turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į visą natrio kiekį maisto produkte taikant šią formulę: druska = natris × 2,5.

3.3.   Neprivalomi duomenys

3.3.1.   Kokios kitos maistinės medžiagos gali būti nurodytos maistingumo deklaracijoje?

Atitinkamos nuostatos : 30 straipsnio 2 dalis, 32, 33 ir 34 straipsniai, XV priedas

Privalomą maistingumo deklaraciją galima papildyti informacija apie vienos arba daugiau toliau nurodytų medžiagų kiekį:

a)	mononesočiųjų riebalų rūgščių;

b)	polinesočiųjų riebalų rūgščių;

c)

poliolių;

d)

krakmolo;

e)	skaidulinių medžiagų;

f)	vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Informacijos teikimo tvarka, jei taikoma, turi būti tokia:

energinė vertė riebalai iš jų: — sočiųjų riebalų rūgščių — mononesočiųjų riebalų rūgščių, — polinesočiųjų riebalų rūgščių, angliavandeniai iš jų: — cukrų, — poliolių, — krakmolo, skaidulinės medžiagos baltymai druska vitaminai ir mineralinės medžiagos

Jei pakanka vietos, deklaracija turi būti pateikiama lentelėje, o skaičiai išdėstomi stulpeliu. Jei lentelei vietos trūksta, informacija išdėstoma eilutėmis.

Šių maistinių medžiagų kiekis turi būti nurodomas gramais (g) (9) 100 g arba 100 ml; papildomai gali būti nurodytas jų kiekis porcijoje arba produkto vartojimo vienete.

3.3.2.   Kaip reikėtų nurodyti informaciją apie medžiagą, kuri minima teiginyje apie maistingumą arba sveikumą, bet neįtraukta į maistingumo deklaraciją?

Atitinkamos nuostatos : 30 ir 49 straipsniai

Kai maistinė medžiaga, minima teiginyje apie maistingumą arba sveikumą, įtraukta į maistingumo deklaraciją, jos nurodyti papildomai nebereikia.

Jei maistinė ar kita medžiaga, minima teiginyje apie maistingumą arba sveikumą, į maistingumo deklaraciją neįtraukta, šios medžiagos kiekis turi būti nurodytas tame pačiame regėjimo lauke šalia maistingumo deklaracijos (taip pat žr. 3.3.5 punktą).

3.3.3.   Kai ant nefasuotų maisto produktų nurodomas skaidulų (ar kitų 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų maistinių medžiagų) kiekis, kokios kitos maistinės medžiagos turi būti nurodytos?

Atitinkamos nuostatos : 30 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys ir 49 straipsnis

Jei maisto tvarkymo subjektas pageidauja nurodyti skaidulų ar kitos 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos maistinės medžiagos kiekį produkte, turi būti pateikiama išsami maistingumo deklaracija. Ją sudaro:

—	energinė vertė ir

—	riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai.

Jei teiginys apie maistingumą arba sveikumą susijęs su 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta maistine medžiaga, tos maistinės medžiagos kiekis taip pat turi būti nurodytas maistingumo deklaracijoje.

3.3.4.   Ar galima nurodyti skaidulų kiekį referencinio vartojimo kiekio procentine dalimi, nors Reglamente nėra suderinto referencinio vartojimo kiekio, taikomo skaiduloms?

Atitinkamos nuostatos : 30 straipsnio 2 dalis ir 35 straipsnio 1 dalies e punktas

Ne, tik maistinių medžiagų, kurioms taikomi referenciniai vartojimo kiekiai išdėstyti XIII priede, kiekis gali būti išreikštas referencinio vartojimo kiekio procentine dalimi, net jei maistingumo deklaracijoje taikomos papildomos išraiškos formos.

3.3.5.   Ar galima ženklinti savanoriškai nurodomų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, polinesočiųjų riebalų rūgščių komponentus, pavyzdžiui, omega 3 riebalų rūgštis?

Atitinkamos nuostatos : 30 straipsnis

Ne, maistingumo deklaracija yra baigtinis energinės vertės ir maistinių medžiagų sąrašas ir negali būti papildytas kita informacija apie maistingumą (bet taip pat žr. 3.3.2 punktą).

3.3.6.   Kokia informacija apie maistingumą gali būti pakartota ant pakuotės?

Atitinkamos nuostatos : 30 straipsnio 3 dalis, 32 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnis ir 34 straipsnio 3 dalis

Kai kuri privaloma informacija apie maistingumą gali būti pakartota ant pakuotės pagrindiniame regėjimo lauke (paprastai vadinamame priekine pakuotės puse) vienu iš šių būdų:

—	nurodant energinę vertę arba

—	nurodant energinę vertę ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus ir druskos kiekius.

Šiam pakartotinam nurodymui taikomos mažiausio šrifto dydžio taisyklės (13 straipsnio 2 dalis, IV priedas, taip pat žr. 3.2.1 punktą).

Kai maistingumo deklaracija kartojama, ji vis tiek pateikiama kaip apibrėžto ir riboto turinio sąrašas. Pagrindiniame regėjimo lauke pateikiamoje maistingumo deklaracijoje neleidžiama teikti papildomos informacijos.

Kai deklaracija kartojama, pakanka nurodyti medžiagų kiekį porcijoje arba vartojimo vienete (jeigu porcijos arba vartojimo vieneto kiekis nurodytas šalia maistingumo deklaracijos, o porcijų arba vienetų skaičius nurodytas ženklinant pakuotę). Tačiau papildomai būtina nurodyti ir 100 g arba 100 ml energinę vertę.

3.3.7.   Kai pagrindiniame regėjimo lauke (pakuotės priekinėje pusėje) kartojama informacija apie maistingumą išreiškiama referencinių vartojimo kiekių procentais, ar ši informacija turi būti pateikiama ir privalomoje maistingumo deklaracijoje (galinėje pakuotės pusėje)?

Atitinkamos nuostatos : 30 straipsnio 3 dalis, 32 straipsnio 4 dalis ir 33 straipsnis, XIII priedas

Savanoriškai kartojama informacija apie maistingumą pagrindiniame regėjimo lauke (pakuotės priekinėje pusėje) turi būti tik informacija apie energinę vertę arba apie energinę vertę bei riebalus, sočiąsias riebalų rūgštis, cukrų ir druską. Ši informacija turi būti pateikta ir privalomoje maistingumo deklaracijoje (galinėje pakuotės pusėje). Tačiau šią priekinėje pakuotės pusėje pateikiamą informaciją galima išreikšti ir referencinių vartojimo kiekių procentu (juo papildant absoliučiuosius dydžius), net jei ši išraiškos forma nėra naudojama privalomoje maistingumo deklaracijoje.

3.3.8.   Ar galima maistingumo deklaracijoje nurodyti energinę vertę ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir druskos kiekius ir pakartotinai paprasta forma nurodyti tik energinę vertę?

Atitinkamos nuostatos : 30 straipsnio 3 dalis ir 34 straipsnio 3 dalis

Maistingumo deklaracija gali būti pakartojama nurodant tik energinę vertę arba nurodant energinę vertę ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir druskos kiekius. Taip pat galima pakartoti šią informaciją kelis kartus.

Tokia savanoriškai papildomai pateikiama maistingumo deklaracija turi būti nurodoma pagrindiniame regėjimo lauke ir atitikti minimalaus šrifto dydžio nuostatas.

3.3.9.   Ar galima pakuotės priekyje nurodyti vienos maistinės medžiagos kiekį, pvz., X proc. riebalų?

Atitinkamos nuostatos : 30 straipsnio 3 dalis

Pagal savanoriško maistingumo deklaracijos pakartojimo nuostatas neleidžiama nurodyti tik vienos maistinės medžiagos kiekio, nes informacija turėtų būti pateikiama nurodant tik energinę vertę arba nurodant energinę vertę ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir druskos kiekius.

Tačiau etiketėje gali būti nurodyta tik vienos maistinės medžiagos kiekį, kai pateikti tokią deklaraciją reikalaujama pagal teisės aktus, kaip antai riebalų kiekį:

—	tam tikram geriamajam pienui, nurodytam Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (10), kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, VII priedo IV dalies III punkto 1 papunktyje,

—	tam tikriems tepiesiems riebalams, nurodytiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, VII priedo VII dalies I punkte ir to priedo II priedėlyje.

Taip pat turėtų būti įmanoma nurodyti „mažo riebumo“ arba „mažiau nei 3 % riebalų“, jei tai atitinka tokio teiginio vartojimo sąlygas ir kitas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 (11) dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą atitinkamas nuostatas ir jei laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatų.

3.3.10.   Jei produktai yra skirti parduoti daugiau negu vienoje šalyje, ar gali, be Reglamento reikalavimus atitinkančios maistingumo deklaracijos, būti pateikiamos ir JAV bei Kanados reikalavimus atitinkančios maistingumo deklaracijos?

Atitinkamos nuostatos : 30, 34 ir 36 straipsniai, XIV ir XV priedai

Ne, JAV ir Kanados reikalavimus atitinkančios maistingumo deklaracijos neatitiktų ES reikalavimų, nes tiek privaloma, tiek savanoriškai teikiama informacija turi atitikti Reglamente nustatytas taisykles. Toks ženklinimas galėtų klaidinti vartotojus dėl apskaičiuojant energinę vertę ir maistinių medžiagų kiekį JAV naudojamų skirtingų perskaičiavimo koeficientų.

3.4.   Maistingumo deklaracijos išraiškos ir pateikimo formos

3.4.1.   Kokios privalomų duomenų pateikimo maistingumo deklaracijoje išraiškos formos?

Atitinkamos nuostatos : 32 ir 33 straipsniai, XIII ir XV priedai

Riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai išreiškiami gramais (g) 100 g arba 100 ml, o energinė vertė kilodžauliais (kJ) ir kilokalorijomis (kcal) 100 g arba 100 ml maisto produkto.

Gali būti papildomai nurodoma, koks jų kiekis yra vienoje maisto produkto porcijoje arba vartojimo vienete. Porcija arba vartojimo vienetas turi būti lengvai vartotojų atpažįstami, jų kiekiai nurodomi etiketėje šalia maistingumo deklaracijos, porcijų arba vienetų skaičius pakuotėje turi būti nurodytas etiketėje.

Be to, energinė vertė ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai gali būti išreikšti toliau esančioje lentelėje nurodytų referencinių suvartojimo kiekių procentiniais dydžiais 100 g arba 100 ml. Be tokios informacijos apie procentinius dydžius 100 g arba 100 ml arba vietoj jos gali būti nurodyti referencinių suvartojimo kiekių procentiniai dydžiai porcijai arba vartojimo vienetui.

Energinė vertė arba maistinė medžiaga	Referencinis vartojimo kiekis
Energinė vertė	8 400 kJ/2 000 kcal
Visas riebalų kiekis	70 g
Sočiosios riebalų rūgštys	20 g
Angliavandeniai	260 g
Cukrūs	90 g
Baltymai	50 g
Druska	6 g

Kai nurodomi referencinio vartojimo kiekio procentiniai dydžiai 100 g arba 100 ml, maistingumo deklaracijoje turi būti įrašomas teiginys: „Referencinis vidutinio suaugusio asmens vartojimo kiekis (8 400 kJ/2 000 kcal)“.

Jei maisto produktai nefasuoti, maistingumo deklaracijoje pakanka nurodyti procentinius dydžius porcijai arba vartojimo vienetui.

3.4.2.   Ar maisto produktų etiketėse gali būti naudojamas akronimas RVK reiškiantis referencinį vartojimo kiekį?

Atitinkamos nuostatos : 32 ir 33 straipsniai

Akronimas RVK reiškiantis referencinį vartojimo kiekį gali būti naudojamas maisto produktų etiketėse, jei jis visiškai paaiškintas ant pakuotės ir vartotojai jį gali lengvai rasti. Teiginys „Referencinis vidutinio suaugusio asmens vartojimo kiekis (8 400 kJ/2 000 kcal)“ negali būti keičiamas.

3.4.3.   Ar galima vartoti terminą „siūlomas paros kiekis“ arba jo akronimą SPK?

Atitinkamos nuostatos : 32 ir 33 straipsniai

Reglamentu siekiama suderinti vartotojams teikiamos informacijos apie maistingumą, įskaitant savanoriškai teikiamą informaciją, turinį, išraiškos būdus ir pateikimą. Turint omenyje šį tikslą, įgyvendinant Reglamento 32 ir 33 straipsnius vartoti termino „siūlomas paros kiekis“ arba jo akronimo SPK negalima (taip pat žr. 3.4.2 punktą). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad referencinio vartojimo kiekio sąvoka skiriasi nuo rekomenduojamo paros kiekio sąvokos – terminas „referencinis vartojimo kiekis“ nereiškia mitybos rekomendacijos, kaip terminas „siūlomas paros kiekis“. Pavyzdžiui, nėra tokios mitybos rekomendacijos kasdien suvartoti 20 g sočiųjų riebalų rūgščių ir vartotojams neturėtų susidaryti įspūdis, kad tai minimalus kiekis, kurio reikia norint būti sveikam.

3.4.4.   Ar papildomas įrašas: „Referencinis vidutinio suaugusio asmens vartojimo kiekis (8 400 kJ/2 000 kcal)“ turi būti pateikiamas šalia kiekvienos maistingumo deklaracijos?

Atitinkamos nuostatos : 32 ir 33 straipsniai

Taip, kai informacija išreikšta referencinio vartojimo kiekio procentiniu dydžiu 100 g arba 100 ml.

Ne, kai ji išreiškiama porcijomis.

3.4.5.   Referencinis energinės vertės ir maistinių medžiagų vartojimo kiekis nustatytas suaugusiesiems. Ar energinė vertė ir maistinių medžiagų kiekis gali būti, be suaugusiųjų referencinio vartojimo kiekio arba vietoj jo, savanoriškai išreikštas vaikų referencinio vartojimo kiekio procentais?

Atitinkamos nuostatos : 32 straipsnio 4 dalis, 36 straipsnio 3 dalis ir 43 straipsnis, XIII priedas

Ne, tam tikrų gyventojų grupių referencinis vartojimo kiekis savanoriškai galėtų būti nurodomas tik tuomet, jei būtų priimtos atitinkamos Sąjungos teisės aktų nuostatos arba, jei tokių nebūtų, nacionalinės taisyklės.

Energinė vertė ir maistinių medžiagų kiekis, be nurodymo absoliučiaisiais dydžiais, gali būti išreikšti tik suaugusiųjų referencinių vartojimo kiekių procentiniais dydžiais. Tačiau reglamente Komisijos prašoma priimti įgyvendinimo aktus dėl referencinių tam tikrų gyventojų grupių vartojimo kiekių, papildant referencinius suaugusiųjų vartojimo kiekius. Todėl ateityje gali būti nustatyti ir referenciniai vaikų vartojimo kiekiai. Kol bus priimtos tokios Sąjungos nuostatos, valstybės narės gali priimti nacionalines taisykles, nustatančias moksliškai pagrįstus referencinius tokių gyventojų grupių vartojimo kiekius. Nurodyti referencinius kitų gyventojų grupių, pavyzdžiui, vaikų, vartojimo kiekius neleidžiama produktams, kurie pateikti į rinką arba paženklinti nuo 2014 m. gruodžio 13 d., nebent Sąjungos arba nacionalinėmis taisyklėmis būtų nustatyti moksliškai pagrįsti referenciniai tokių grupių vartojimo kiekiai.

3.4.6.   Kas yra vartojimo vienetas? Ar porcijai nurodyti gali būti naudojamos piktogramos? Ar gali simbolis „≈“ arba „~“, reiškiantis „apytiksliai“, būti naudojamas nurodant porcijų skaičių pakuotėje?

Atitinkamos nuostatos : 33 straipsnis

„Vartojimo vienetas“ turi būti lengvai atpažįstamas vartotojams. Tai yra vienetas, kurį galima suvartoti atskirai. Vienas vartojimo vienetas nebūtinai yra porcija. Pavyzdžiui, šokolado plytelės kvadratukas galėtų būti vartojimo vienetas, bet vienoje porcijoje būtų daugiau negu vienas šokolado kvadratukas.

Nurodant, kas yra porcija arba vartojimo vienetas, galima naudoti simbolius arba piktogramas. Reglamente tik reikalaujama, kad vartojimo vienetas arba porcija būtų lengvai atpažįstami ir nurodyti etiketėje. Naudojamų simbolių arba piktogramų prasmė turi būti aiški vartotojui ir neturi jo klaidinti.

Nedideli produkte esančių vartojimo vienetų arba porcijų skaičiaus skirtumai gali būti nurodomi prieš porcijų arba vartojimo vienetų skaičių rašant atitinkamus simbolius.

3.5.   Papildomos išraiškos ir pateikimo formos

3.5.1.   Ar galima vietoj žodžių naudoti maistinių medžiagų ir (arba) energinės vertės simbolius?

Atitinkamos nuostatos : 34 straipsnis, XV priedas

Ne, privaloma ir savanoriškai teikiama informacija apie maistingumą turi būti pateikiama tam tikra forma. Reikalaujama, kad energinė vertė ir maistinės medžiagos būtų nurodomos žodžiais.

Bendrasis principas, kad privalomoji informacija būtų pateikta žodžiais ir skaičiais, taikomas ir tais atvejais, kai informacija apie maistingumą teikiama savanoriškai. Papildomai gali būti naudojamos piktogramos ir simboliai.

3.5.2.   Ar gali energinė vertė būti nurodyta tik kilokalorijomis, jei informacija apie maistingumą savanoriškai pakartojama pagrindiniame regėjimo lauke?

Atitinkamos nuostatos : 32 straipsnio 1 dalis, XV priedas

Ne, informacija apie energinę vertę, kad ir kur ji būtų teikiama, turi būti sistemingai nurodoma ir kilodžauliais (kJ), ir kilokalorijomis (kcal).

3.6.   Privalomai maistingumo deklaracijai taikomos išimtys

3.6.1.   Kokios išimtys daromos?

Atitinkamos nuostatos : 16 straipsnio 3 ir 4 dalys, 30 straipsnio 4 ir 5 dalys, 44 straipsnio 1 dalies b punktas, V priedas

V priede nurodytiems produktams netaikomas privalomas maistingumo ženklinimo reikalavimas, išskyrus tuos atvejus, kai pateikiamas teiginys apie maistingumą arba sveikumą.

Be to, išimtis taikoma alkoholiniams gėrimams (kurių sudėtyje yra daugiau kaip 1,2 % alkoholio) ir nefasuotiems maisto produktams (nebent to reikalaujama pagal konkrečius ES teisės aktus arba nacionalines priemones).

Tais atvejais, kai informacija apie maistingumą pateikiama savanoriškai, turi būti laikomasi privalomo maistingumo ženklinimo reikalavimų. Tačiau:

—	alkoholinių gėrimų maistingumo deklaracijoje gali pakakti nurodyti energinę vertę. Nėra nustatyta konkretaus būdo, kaip tai daryti;

—

nefasuotų maisto produktų maistingumo deklaracijoje pakanka nurodyti energinę vertę arba energinę vertę ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir druskos kiekius. Pakanka nurodyti šią vertę ir kiekį porcijoje arba vartojimo vienete, jei nurodomas porcijos arba vieneto kiekis ir pakuotėje esančių porcijų arba vienetų skaičius.

3.6.2.   Ar toliau nurodytiems maisto produktams gali būti netaikomi reikalavimai nurodyti privalomą maistingumo deklaraciją?

Atitinkamos nuostatos : V priedas

—

Neperdirbti produktai, sudaryti iš vienintelės sudedamosios dalies arba vienintelės kategorijos sudedamųjų dalių — Miltai (pavyzdžiui, kviečių miltai) taip, atsižvelgiant į toliau pateiktas nuostatas Miltai, kurių sudėtyje nėra pridėtų sudedamųjų dalių, pvz., priedų, vitaminų, mineralų, ir kurie daugiau neapdoroti, tik išlukštenti ir sumalti, laikomi neapdorotu produktu (12). — Plikyti arba apvirti ryžiai ne Plikyti ryžiai apverdami, todėl negali būti laikomi neapdorotu maisto produktu. Tačiau ryžiams taikoma neperdirbtiems produktams, sudarytiems iš vienintelės sudedamosios dalies arba vienintelės kategorijos sudedamųjų dalių, taikoma išimtis. — Augalinis aliejus ne Tačiau augaliniai aliejai yra apdoroti produktai, todėl jiems negali būti taikoma neperdirbtiems produktams, sudarytiems iš vienintelės sudedamosios dalies arba vienintelės kategorijos sudedamųjų dalių, taikoma išimtis. — Cukrus ne Cukrus yra apdorotas produktas, todėl jam negali būti taikoma neperdirbtiems produktams, sudarytiems iš vienintelės sudedamosios dalies arba vienintelės kategorijos sudedamųjų dalių, taikoma išimtis. — Medus taip Medus laikomas neapdorotu maisto produktu, nes jį sudaro natūralios, o ne pridėtinės sudedamosios dalys, kaip paaiškinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/63/ES (13), kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2001/110/EB (14) dėl medaus, 3 konstatuojamojoje dalyje. Todėl medui gali būti netaikomas reikalavimas nurodyti privalomą maistingumo deklaraciją.

—

Prieskoninis augalas, prieskonis arba jų mišiniai — Prieskoninių augalų ir prieskonių produktai, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų ir (arba) rūgštingumą reguliuojančių medžiagų taip Prieskoniniams augalams, prieskoniams arba jų mišiniams gali būti netaikomas reikalavimas pateikti privalomą maistingumo deklaraciją, nes jie vartojami mažais kiekiais ir neturi poveikio mitybai. Panašiai, tokiems produktams, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų ir (arba) rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, gali būti netaikomas reikalavimas pateikti privalomą maistingumo deklaraciją, jei kvapiosios medžiagos ir (arba) rūgštingumą reguliuojančios medžiagos neturi poveikio mitybai.

—

Druska ir druskos pakaitalai — Joduotoji druska ne Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 (15) dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis 7 straipsnio 3 dalį privaloma nurodyti vitaminais ir mineralais papildytų produktų maistingumo deklaraciją. Tačiau Reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 netaikomas privalomam druskos papildymui jodu, o jodo kiekiui taikomos specialios ženklinimo nuostatos nustatytos nacionaliniuose teisės aktuose.

—	Fermentuotas actas ir acto pakaitalai, įskaitant tuos, į kuriuos įdėta tik kvapiųjų medžiagų — Fermentuotas actas, į kurį pridėta druskos ne Fermentuotam actui ir acto pakaitalams taikoma išimtis yra susijusi tik su tais produktais, į kuriuos pridėta tik kvapiųjų medžiagų.

3.7.   Maisto papildai

3.7.1.   Dėl maisto papildų, kokie terminai turėtų būti vartojami nurodant vitaminų ir mineralinių medžiagų referencinius vartojimo kiekius?

Atitinkamos nuostatos : 29 straipsnis, XIII priedas

Reglamente nustatytos maistingumo deklaracijos taisyklės maisto papildams netaikomos.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/46/EB (16) dėl maisto papildų 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie vitaminus ir mineralines medžiagas taip pat turi būti išreiškiama Tarybos direktyvos 90/496/EEB (17), kuri nuo 2014 m. gruodžio 13 d. pakeista Reglamentu, priede nurodytu pamatinių verčių procentiniu santykiu.

Pagal Direktyvą 90/496/EEB reikalauta taikyti procentinę dalį, susijusią su rekomenduojamomis paros suvartojimo normomis, kurios Reglamento XIII priedo A dalyje pakeistos dienos referencinio vartojimo kiekiais (RVK) arba referencinėmis maistinėmis vertėmis (RMV). Nors vietoje termino „referencinės maistinės vertės“ gali būti vartojamas akronimas RMV, jei jis visiškai paaiškintas ant pakuotės ir vartotojai jį gali lengvai rasti, dėl nuoseklumo patariama maisto papildams vartoti tuos pačius terminus kaip ir kitoms maisto produktų maistinėms medžiagoms (18) ir nurodyti referencinio vartojimo kiekius.

3.7.2.   Ar maisto papildams, kuriems pateikiamas teiginys apie maistingumą arba sveikumą, pagal Reglamentą turi būti pateikiama maistingumo deklaracija?

Atitinkamos nuostatos : 29 ir 49 straipsniai

Ne, Reglamento nuostatos, pagal kurias reikalaujama pateikti maistingumo deklaraciją, maisto papildams netaikomos. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 (19) dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 7 straipsnį informacija apie maistingumą pateikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/46/EB (20) dėl maisto papildų 8 straipsnį.

3.8.   Specifiniai produktai

3.8.1.   Dėl produktų, kurie pakuojami skystyje, ar maistingumo deklaracija turėtų atitikti nusausintą produktą (be skysčio) ar produktą kaip visumą (su skysčiu)?

Atitinkamos nuostatos : 31 straipsnio 3 dalis

Kietas maisto produktas gali būti pateikiamas skystoje terpėje, kaip apibrėžta IX priedo 5 punkte (kaip antai sūryme, vaisių sultyse) arba kituose skysčiuose (kaip antai aliejuje). Kai kurie vartotojai tokius produktus valgo kaip visumą, kiti – tik nusausintus produktus. Į tai atsižvelgiant, jei tikėtina, kad produktas bus vartojimas kaip visuma, maistingumo deklaracijoje turėtų būti apskaičiuotas visas produktas (kietas produktas kartu su skysčiu). Ši informacija gali būti savanoriškai papildyta nusausinto produkto maistingumo deklaracija. Dėl kitų produktų, kurių skystis, tikėtina, nebus vartojamas, grynuoju sausuoju svoriu pagrįsta informacija apie maistingumą yra labiau tinkama.

Bet kuriuo atveju, maistingumo deklaracijoje turėtų būti aiškiai nurodyta, ar ji susijusi su nusausintu produktu, ar su produktu kaip visuma.

---

(1)  OL L 304, 2011 11 22, p. 18.

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo III dalis (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(3)  Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija, Tarptautinė rekomendacija R79 [Leidimas 1997(E)]. https://www.oiml.org/en/files/pdf_r/r079-e15.pdf.

(4)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 3.1 punktas (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(5)  Remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1) 2 straipsnio 1 dalies n punkte nustatyta neperdirbtų produktų apibrėžtimi.

(6)  2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (OL L 183, 2002 7 12, p. 51).

(7)  2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/54/EB dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką (OL L 164, 2009 6 26, p. 45).

(8)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671–854.

(9)  Taip pat žr. specialius matavimo vienetus, naudojamus vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiui nurodyti (XIII priedo A dalies 1 punktas).

(10)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(11)  OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(12)  Reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punkte pateikta nuoroda į Reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos 2 straipsnio 1 dalies n punkte nustatytą neperdirbtų produktų apibrėžtį: „neperdirbti produktai – tai perdirbimo neapdoroti maisto produktai, bet jie gali būti padalinti, perskirti, nupjauti, sukapoti, nuimti nuo kaulų, malti, nuo jų gali būti nuimta oda, sugrūsti, supjaustyti, nuvalyti, apkarpyti, išlukštenti, sumalti, atvėsinti, sušaldyti, giliai sušaldyti ar atšildyti“.

(13)  OL L 164, 2014 6 3, p. 1.

(14)  OL L 10, 2002 1 12, p. 47.

(15)  OL L 404, 2006 12 30, p. 26.

(16)  OL L 183, 2002 7 12, p. 51.

(17)  OL L 276, 1990 10 6, p. 40.

(18)  Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 32 straipsnio 3 dalis.

(19)  OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(20)  OL L 183, 2002 7 12, p. 51.

---

8.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 196/15

---

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.8902 – 3i Group / Deutsche Alternative Asset Management / Attero Holding)

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 196/02)

2018 m. gegužės 31 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32018M8902. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

---

8.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 196/15

---

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.8918 – AEA Investors / BCI / Springs)

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 196/03)

2018 m. birželio 1 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32018M8918. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

---

8.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 196/16

---

Tarybos išvados dėl jaunimo vaidmens reaguojant į demografinius iššūkius Europos Sąjungoje

(2018/C 196/04)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA:

1.

Politinį šio klausimo kontekstą, išdėstytą šių išvadų priede.

2.

Tai, kad vienas iš keturių ES Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos bendrų prioritetų yra „Europos ateitis ir jaunimas – ekonomikos augimas ir socialinė sanglauda“.

ATKREIPIA DĖMESĮ Į:

3.

Politines šios srities iniciatyvas Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintą sistemą (2010–2018 m. ES jaunimo strategiją), programą „Erasmus +“, Jaunimo garantijų iniciatyvą, Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir ES ir Europos Tarybos jaunimo partnerystę, atspindinčias įvairius požiūrius, kuriais vadovaujantis siekiama sukurti visuomenę, kurioje vystomas visų jaunuolių potencialas ir kurioje jaunuoliai įgyja įgūdžių, būtinų jiems tapti sėkmingais piliečiais demokratinėje visuomenėje ir jų profesiniame bei asmeniniame gyvenime, neatsižvelgiant į jų socialinę kilmę.

4.

2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose valstybių ir Vyriausybių vadovai paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją, inter alia, „intensyvinti judumą ir mainus“ Europos Sąjungoje.

5.

2017 m. gegužės mėn. paskelbtą 2016 m. metinę ataskaitą dėl darbo jėgos judumo ES viduje.

PRIPAŽĮSTA, KAD:

6.

Europos Sąjunga susiduria su demografiniais iššūkiais, kylančiais iš dalies dėl didėjančio judumo šalių viduje ir tarp šalių, visuomenės senėjimo ir regioninio nestabilumo, taip pat dėl finansų ir ekonomikos krizės padarinių.

7.

Demografiniai iššūkiai gali paliesti visų pirma jaunimą. Šiuo metu jaunimo nedarbo lygis kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse vis dar yra gana didelis (1), nepaisant tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis dedamų pastangų, pavyzdžiui, įgyvendinamos Jaunimo garantijų iniciatyvos, spręsti šią problemą. Jaunuoliai gali nuspręsti palikti gimtąjį regioną norėdami studijuoti ar dirbti užsienyje, ir tokio sprendimo priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, ekonomikos krizės padariniai, jaunimo nedarbas ar jaunuolių asmeninis pasirinkimas, siekiant didesnio asmeninio ir (arba) profesinio tobulėjimo.

8.

Laisvas jaunimo judumas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų ir svarbus savitarpio pasitikėjimo ir partnerystės propagavimo aspektas – laisvo judumo galimybę turintys jaunuoliai įgyja svarbių žinių ir įgūdžių, kurie gali padėti jiems susidaryti visapusišką įvairių požiūrių į gyvenimą ir skirtingų situacijų, su kuriomis jie galėtų susidurti, vaizdą. Be to, laisvas judumas taip pat padeda geriau suprasti europinę tapatybę ir vertybes.

9.

Labai svarbu toliau remtis esamomis suinteresuotųjų subjektų partnerystėmis jaunimo ir kituose sektoriuose (kai ir kur įmanoma), siekiant skatinti atsparumą, pusiausvyrą ir teisingumą Sąjungoje. Tame kontekste svarbu toliau propaguoti bendras Europos vertybes kaip pagrindinį socialinės sanglaudos skatinimo principą, taip pat propaguoti jaunimo, visų pirma mažiau galimybių turinčių jaunuolių gerovę.

PRIPAŽĮSTA, KAD:

10.

Jaunuolių judumas yra reikšmingas jų profesinio ir asmeninio tobulėjimo veiksnys. Jis prisideda prie kultūrų tarpusavio supratimo ir padeda didinti jaunuolių įžvalgumą, kad jie galėtų gyventi harmoningoje ir lygių galimybių visuomenėje. Kita vertus, laisvas judėjimas galėtų turėti padarinių šalies viduje, pavyzdžiui, kai per mažai jaunimo gyvena tam tikrose kaimo vietovėse.

11.

Įgyti būtinų gyvenimo įgūdžių yra būtina, tačiau judumas mokymosi tikslais galėtų dar labiau padėti jaunuoliams suprasti, kas yra aktyvus pilietiškumas ir solidarumas, dar labiau sustiprinti jų teises ir pareigas, užtikrinti, kad jie geriau pripažintų ir gerbtų demokratines vertybes ir kultūrų įvairovę, ir dar labiau sustiprinti jų turimas saviraiškos ir tikėjimo laisvės garantijas.

12.

Nepriklausomai nuo to, ar jaunuoliai nusprendžia pasilikti priimančiojoje šalyje, ar grįžta į gimtąjį regioną, jiems turėtų būti sudarytos sąlygos gyventi įtraukioje aplinkoje, kurioje jie galėtų lengvai prisidėti prie visuomenės gerovės pritaikydami savo naujus įgūdžius, įgytus pasinaudojus laisvo judėjimo teise Europos Sąjungoje. Tai galėtų būti naudinga jų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui ir jų aktyviam vaidmeniui visuomenėje, kurioje jie apsisprendžia gyventi.

PABRĖŽIA, KAD:

13.

Profesiniam orientavimui tenka svarbus vaidmuo padedant jaunuoliams nustatyti savo gebėjimus ir priimti informacija paremtus sprendimus. Svarbu padėti jaunuoliams įgyti atitinkamų įgūdžių, pavyzdžiui, komunikacinių ir kalbinių bei tarpkultūrinių gebėjimų, kad jie galėtų lengviau prisitaikyti gimtajame regione arba priimančiosiose šalyse. Tame kontekste darbas su jaunimu yra labai svarbus veiksnys, nes tai yra viena iš priemonių siekiant ugdyti pagrindinius gyvenimo įgūdžius, kurių reikia siekiant reaguoti į ekonominius, politinius, socialinius ir kultūrinius iššūkius, galinčius kilti dėl didesnio jaunuolių judumo. Darbas su jaunimu taip pat galėtų turėti poveikio jaunuolių galimybėms rasti kokybišką darbo vietą, jų socialinei įtraukčiai ir aktyviam pilietiškumui.

14.

Darbas su jaunimu ir neformalusis bei savaiminis mokymasis turėtų padėti jaunuoliams kuo labiau padidinti savo potencialą ir padėti jiems susikurti ir gyventi pilnavertį ir produktyvų asmeninį, socialinį ir profesinį gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar jie nuspręstų pasilikti priimančiojoje šalyje, ar grįžti į gimtąjį regioną.

15.

Turint daugiau informacijos ir duomenų apie iššūkius, su kuriais jaunimas susiduria dėl didesnio judumo, būtų lengviau susidaryti išsamesnį vaizdą apie aplinkybes.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

16.

Skatinti sektorių partnerystes ir galimybes siekiant tinkamai užtikrinti veiksmingą jaunuolių įtrauktį ir (arba) integraciją priimančiojoje šalyje arba grįžus į gimtąją šalį.

17.

Skatinti darbo su jaunimu ir darbo, kuris yra skirtas jaunimui ir vykdomas su juo bendradarbiaujant, indėlį į jaunuolių gyvenimo įgūdžių, įskaitant komunikacinius ir kalbinius gebėjimus, ugdymą, kad jiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos geriau dalyvauti pilietiniame ir visuomenės gyvenime europiniame kontekste.

18.

Apsvarstyti galimybę vesti ir plėtoti diskusiją apie demografinių iššūkių, su kuriais jaunimas susiduria Sąjungoje, poveikį.

19.

Propaguoti nepalankioje padėtyje esančių vietovių patrauklumą, be kita ko, švietimo ir užimtumo galimybes ir jaunimui skirtą infrastruktūrą bei paslaugas.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR EUROPOS KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE:

20.

Kalbant apie reagavimą į demografinius iššūkius dėl laisvo jaunimo judumo, palengvinti prieigą prie duomenų ir jų platinimą, taip pat keitimąsi gerąja patirtimi įvairiais kanalais, įskaitant ES jaunimo reikalų ataskaitą, jaunimui skirtą vikį ir kitus sukurtus kanalus bei platformas.

21.

Apsvarstyti galimybę surengti tarptautinį renginį siekiant su suinteresuotomis valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais dar išsamiau išnagrinėti demografinių iššūkių poveikį dėl laisvo jaunimo judėjimo.

22.

Toliau dirbti kartu siekiant užtikrinti, kad šios išvados būtų įgyvendintos tęsiant darbą, susijusį su Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų ir kitose srityse strateginėmis perspektyvomis.

23.

Propaguoti nepalankioje padėtyje esančių vietovių patrauklumą, naudojant, kai tikslinga, Europos regioninius fondus.

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS:

24.

Išnagrinėti galimybę skatinti ne gimtajame regione gyvenančių jaunuolių visų formų dialogą, taip pat tokį dialogą su jaunuoliais iš priimančiųjų šalių, padedant tarptautiniam jaunimo tinklui, tinklo „Eurodesk“ biurams visoje Europos Sąjungoje arba kitiems sukurtiems tinklams.

25.

Palaikyti ir toliau plėtoti jaunimui skirtų ES judumo programų parengiamąjį etapą (įskaitant kalbų mokymąsi ir kultūrinį sąmoningumą).

---

(1)  http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Employment_statistics/lt

---

---

8.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 196/20

---

Tarybos išvados dėl poreikio kultūros paveldui suteikti svarbią vietą visų sričių ES politikoje

(2018/C 196/05)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA, KAD

1.

ES valstybių narių ir ES institucijų vadovai 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracijoje paskelbė „Sąjungos, kurios piliečiai turėtų naujų kultūrinės bei socialinės raidos … galimybių“, kuri „saugo mūsų kultūros paveldą ir skatina kultūrų įvairovę“ viziją (1);

2.

Europos Vadovų Taryba 2017 m. gruodžio 14 d. išvadose (2) paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją, daryti pažangą siekiant pasinaudoti Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) (3) teikiamomis galimybėmis didinti informuotumą apie kultūros ir kultūros paveldo socialinę ir ekonominę svarbą;

PRIPAŽINDAMA, KAD:

3.

šiandien kultūrai ES politinėje darbotvarkėje skiriama daug dėmesio – tai patvirtinta 2017 m. lapkričio mėn. Geteborge vykusioje vadovų diskusijoje, kurios metu vadovai pripažino kultūros svarbą kuriant įtraukias ir darnias visuomenes ir išsaugant Europos konkurencingumą (4);

4.

tai dar kartą patvirtina ES lygmens tinkamo bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje vertę ir patvirtina, kad svarbu kultūros paveldo klausimus integruoti į kitų sektorių politiką ir veiksmus, siekiant kuo didesnės socialinės ir ekonominės naudos;

5.

pastaruoju metu Europos Sąjungai susidūrus su socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, reikia imtis veiksmų siekiant stiprinti ryšius tarp mūsų visuomenių ir jų viduje. Kultūros paveldas kaip žinių ir abipusio supratimo šaltinis gali būti vienu iš šį procesą skatinančių veiksnių, ugdančių bendrumo jausmą bendroje Europos erdvėje. Be to, tokie veiksmai galėtų tapti Europos solidarumo ir Europos Sąjungos vientisumo išsaugojimo pagrindu, tuo pačiu metu propaguojant ir saugant kultūros įvairovę;

6.

kultūros paveldas su visa savo įvairove ir formomis – materialusis ir nematerialusis, nekilnojamasis ir kilnojamasis, skaitmeninis ir suskaitmenintas (5) – yra savaime vertingas kaip mūsų praeities paveldas ir tvarios Europos ateities strateginiai ištekliai, padedantis reaguoti į socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos iššūkius įvairiais lygmenimis, pradedant vietos, nacionaliniu ir regioniniu, ir baigiant Europos ir net pasauliniu;

7.

Europos kultūros paveldas yra dinamiško pobūdžio, jį dar labiau praturtina bendros Europos tautų ir valstybių praeities tyrinėjimas ir nuolat plėtojamos iniciatyvos ir programos. Todėl kultūros paveldas taip pat yra įkvėpimo šaltinis šiuolaikiniam menui ir kūrybai, o tai savo ruožtu gali tapti kultūros paveldu ateityje;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATSIŽVELGIANT Į JŲ ATITINKAMĄ KOMPETENCIJĄ IR DERAMAI LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO:

8.

kultūros paveldui skirti svarbią vietą atitinkamų sričių ES politikoje ir didinti suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie kultūros paveldo integravimo į kitų sektorių politiką bendrą naudą ir apie kultūros paveldo finansavimo galimybes (6), be kita ko, laiku suteikiant informacijos suinteresuotiesiems subjektams apie ES lėšas, kurios gali būti skirtos kultūros paveldui;

9.

nedarant poveikio deryboms dėl kitos daugiametės finansinės programos, išnagrinėti galimybes, kai tinkama, labiau sutelkti dėmesį į Europos bendro kultūros paveldo išsaugojimą ir propagavimą atitinkamose ES programose. Tai būtų galima padaryti atsižvelgiant į kultūros paveldą, kai rengiamos ir įgyvendinamos programos, taip pat kultūros paveldą įtraukiant į programų prioritetus kaip strateginį tikslą;

10.

skatinti inovacijas, tvarumą ir socialinę įtrauktį vykdant konkrečius į paveldą orientuotus projektus, apimančius europinį aspektą ir turinčius socialinę pridėtinę vertę, be kita ko, atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą;

11.

skatinti Europos tyrėjų, specialistų ir švietimo ir mokymo įstaigų bendradarbiavimą siekiant skatinti kokybiškus įgūdžius, mokymą ir žinių perdavimą tradicinėse ir atsirandančiose su paveldu susijusiose profesijose;

12.

toliau stiprinti kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo principą analizuojant dabartinę praktiką kultūros valdymo srityje, nustatant veiksmus, kai aktualu, siekiant, kad kultūros valdymas taptų atviresnis, jame dalyvautų daugiau subjektų, veiksmingesnis ir darnesnis, taip pat keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais;

13.

nustatyti gerąją nacionalinę ir tarptautinę patirtį ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis jos pavyzdžiais skatinant specialistų iš kultūros sektoriaus Europoje judumą (7);

14.

gilinti ir plėsti dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, Europos piliečiais ir ypač Europos jaunimu, siekiant geriau suprasti, kaip Europos kultūros paveldas padeda stiprinti bendrą Europos tapatybę su visa jos kultūrų, kalbų ir paveldų įvairove;

15.

toliau remti kultūros paveldą, kaip svarbų ES strateginio požiūrio į tarptautinius kultūrinius ryšius ir kultūrų dialogo propagavimo elementą;

16.

įgyvendinti bendrus ir suderintus tarpvalstybinius veiksmus (8) su tarptautinėmis organizacijomis siekiant tvariai apsaugoti ir išsaugoti kultūros paveldą, laikantis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. (9);

17.

skatinti paramą kultūros paveldo skaitmeninimui, kaip priemonei, suteikiančiai galimybių susipažinti su kultūra ir žiniomis, tokiu būdu skatinant inovacijas, kūrybą ir kultūros paveldo dalyvaujamąjį valdymą;

18.

ES finansuojamų iniciatyvų ir projektų kultūros paveldo srityje rezultatus, ataskaitas ir vertinimus internete pateikti sistemingiau ir užtikrinti, kad juos būtų galima lengviau rasti;

19.

išnaudoti Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) teikiamą galimybę suformuluoti bendrą išsamią strateginę kultūros paveldo viziją ir užtikrinti jų rezultatų tvarumą parengiant konkrečius veiksmus. Kai įmanoma, būtų galima siekti sinergijos su Europos Tarybos XXI-ojo amžiaus Europos kultūros paveldo strategija;

20.

remti įrodymais pagrįstos politikos plėtojimą, toliau dirbant su Eurostatu ir nacionalinėmis statistikos institucijomis patikimų duomenų apie kultūros paveldo socialinį ir ekonominį įnašą rinkimo klausimais ir prisidėti prie tokių organizacijų kaip UNESCO ir Europos Taryba panašių tarptautiniu lygmeniu dedamų pastangų (10);

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

21.

pripažinti kultūros paveldo vaidmenį atitinkamose bendrai ES finansuojamose nacionalinėse sektorių programose siekiant išsaugoti kultūros paveldo vertingumą ir svarbą vietos žmonėms ir būsimoms kartoms ir visapusiškai išplėtoti paveldo, kaip ekonominio vystymosi, socialinės sanglaudos ir kultūrinio tapatumo šaltinio, galimybes;

22.

toliau bendradarbiauti atsižvelgiant į naujame laikotarpio po 2019 m. kultūros darbo plane numatytus prioritetus ir veiklą, susijusius su kultūros paveldo integravimu į kitą ES politiką;

PRAŠO KOMISIJOS:

23.

planuojant, įgyvendinant ir vertinant ES politiką toliau atsižvelgti į jos tiesioginį ir netiesioginį poveikį Europos kultūros paveldo turtinimui, konservavimui ir apsaugai ir visų pirma į poreikį parengti kokybės gaires siekiant užtikrinti, kad ES investicijomis kultūros paveldo vertybėms nebūtų pakenkta ar jos nebūtų sumenkintos;

24.

tęsti vykstantį dialogą ir bendradarbiavimą su kultūros paveldo srityje esamais tinklais, kurie yra sukaupę vertingos patirties ir įrodę savo kompetenciją šioje srityje (11);

25.

toliau plėtoti bendradarbiavimą su UNESCO ir Europos Taryba kultūros paveldo politikos ir praktikos bendro intereso klausimais, įskaitant kovą su neteisėta prekyba kultūros objektais, ypač konfliktų zonose;

26.

siekti sinergijos su UNESCO ir Europos Tarybos konvencijomis, kuriose nustatomi tarptautiniai kultūros paveldo konservavimo, apsaugos ir valdymo principai, pavyzdžiui, sinergijos su Europos Tarybos kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija (Faro, 2005 m.).

---

(1)  http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/03/25-rome-declaration/

(2)  Dok. EUCO 19/1/17 REV 1.

(3)  2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) (OL L 131, 2017 5 20, p. 1).

(4)  Dok. EUCO 19/1/17 REV 1 ir Europos Komisijos įnašas 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusiame vadovų susitikime (komunikatas dėl Europinės tapatybės stiprinimo per švietimą ir kultūrą), dok. 14436/17.

(5)  2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvados dėl kultūros paveldo kaip vieno iš strateginių tvarios Europos išteklių (OL C 183, 2014 6 14, p. 36), 2 punktas.

(6)  Europos Komisija – Mapping of cultural heritage actions in European Union policies programmes and activities – http://ec.europa.eu/assets/eac/culture/library/reports/2014-heritage-mapping_en.pdf.

(7)  Dok. EUCO 19/1/17 REV 1.

(8)  http://undocs.org/S/RES/2347(2017).

(9)  Pagal JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., https://sustainabledevelopment.un.org/content/documents/21252030%20Agenda%20for%20Sustainable%20Development%20web.pdf.

(10)  Pvz., rinkinys kultūros politikos krypčių ir tendencijų tema.

(11)  Pavyzdžiui, Europos paveldo vadovų forumas, Europos paveldo teisinis forumas ir svarstymų grupė „ES ir kultūros paveldas“.

---

8.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 196/23

---

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl ES bendrų vertybių propagavimo per sportą

(2018/C 196/06)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

PRIMINDAMI, KAD:

1.

Europos Sąjunga yra bendra klestinčio bei taikus sambūvio formavimo ir pagarbos įvairovei erdvė, grindžiama Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje pripažintomis ES bendromis vertybėmis, tai yra, pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.

2.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnyje nurodoma, kad Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją.

3.

2017 m. gegužės mėn. priimtas Europos Sąjungos darbo planas sporto srityje (2017–2020 m.), kuriame nustatyta, kad socialinė įtrauktis yra viena iš pagrindinių temų prioritetinės temos „Sportas ir visuomenė“ srityje, nurodant, kad ES bendrų vertybių propagavimas per sportą yra viena iš jo pagrindinių užduočių.

4.

Gegužės mėn. turi būti priimta Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo propagavimo.

5.

Sportas nuo 2011 m. yra įtrauktas į Europos Sąjungos programą „Erasmus +“. Praėjus trisdešimčiai metų po to, kai buvo pradėta pirmoji programa, daugiau kaip devyni milijonai europiečių galėjo pasinaudoti galimybe studijuoti, mokytis, mokyti ar užsiimti savanoriška veikla kitoje šalyje ir taip geriau suvokti savo bendras vertybes.

6.

Naujausia ES iniciatyva skatinamas jaunųjų europiečių solidarumas, bendradarbiavimas ir partnerystė jaunimo srityje per įvairią solidarumo veiklą, įskaitant sportą.

7.

Susidarė politinis kontekstas, kaip išdėstyta priede.

ATSIŽVELGDAMI Į TAI, KAD:

8.

Vertybės yra Europos Sąjungos pagrindas. Šių išvadų tikslas yra stiprinti vienodą valstybių narių bendrų vertybių sąvokos supratimą, puoselėti priklausymo Europos Sąjungai jausmą, taip pat, kai tinkama, propaguoti šias vertybes už ES ribų, kartu sukuriant tvirtą pagrindą žmonių tarpusavio dialogui visoje Europoje.

9.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės šiuo metu susiduria su svarbiais ekonominiais, politiniais bei socialiniais uždaviniais, kurie skirtingose valstybėse narėse skiriasi. Sportas gali padėti užtikrinti darnų vystymąsi ir tinkamai spręsti visa apimančius socialinius bei ekonominius ir su saugumu susijusius uždavinius, su kuriais susiduria ES.

10.

Baltojoje knygoje dėl Europos ateities pabrėžiama, kad „[…] tai, ko tikimės […] iš mums brangių Europos vertybių, nesikeičia. Norime visuomenės, kurioje aukščiausios vertybės būtų taika, laisvė, tolerancija ir solidarumas. Šios vertybės jungs europiečius ir bus vertos kovos. (1)

11.

Europos Komisijos baltojoje knygoje dėl sporto (2007 m.) pabrėžiamas svarbus sporto indėlis siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos bei didesnės visuomenės integracijos išnaudojant sporto galimybes užtikrinti socialinę įtrauktį, integraciją ir lygias galimybes, taip pat akcentuojant, be kita ko, kad rasizmas bei ksenofobija ir jaunų žaidėjų išnaudojimas yra nesuderinami su ES bendromis vertybėmis.

12.

2018 m. – Europos kultūros paveldo metų tikslas yra didinti informuotumą apie bendrą istoriją ir vertybes ir skatinti žmones tirti turtingą ir įvairų Europos kultūros paveldą, kurio dalimi yra tradicinės sporto šakos ir žaidimai.

13.

Organizuotas ir neorganizuotas sportas, lygiai kaip švietimas, darbas su jaunimu ir kultūra, gali atlikti tam tikrą vaidmenį siekiant propaguoti ES bendras vertybes.

14.

Visos pagrindinės sporto srityje veikiančios tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, UNESCO, Europos Taryba, Tarptautinis olimpinis komitetas, Tarptautinis parolimpinis komitetas ir Pasaulio antidopingo agentūra, pripažįsta, kad sportas gali išugdyti tokias vertybes kaip sąžiningumas, komandinis darbas, demokratija, tolerancija, lygybė, disciplina, įtraukumas, atkaklumas ir pagarba, kurios galėtų padėti propaguoti ir skleisti ES bendras vertybes.

PRIPAŽINDAMI, KAD:

15.

Visi žmonės turėtų turėti galimybę sportuoti ir pasijusti visuomenės dalimi, o įvairūs su sportu susiję sektoriai pagal savo galimybes gali padaryti tai, kas įmanoma, kad būtų skatinama integracija, taip pat suteikti lygias galimybes užsiimti sportu ir išvengti diskriminacijos bei socialinės atskirties.

16.

Sportas gali padėti kurti ir plėtoti pilietinę visuomenę ir socialinį darnumą. Reikia puoselėti bendrą europiečių priklausymo tam tikrai bendrijai jausmą – politinį ir kultūrinį. Kadangi sportas yra visiems suprantama universali kalba, bendrų vertybių perteikimas ir akcentavimas per sportą, naudojant novatoriškus neformaliojo ir savaiminio mokymosi metodus, gali padėti užkirsti kelią netolerancijai, socialinei atskirčiai, įskaitant lyčių stereotipus ir mizoginiją, rasizmui, ksenofobijai ir marginalizacijai.

17.

Sportas vertybes gali įtvirtinti natūraliai ir geranoriškoje aplinkoje. Tokios vertybės kaip tarpusavio pagarba, sąžiningumas, draugystė, solidarumas, tolerancija ir lygybė turėtų būti natūraliai būdingos visiems, kurie sportuoja klubuose, mokyklose, tiek rekreacinio, tiek profesionalaus sporto srityje.

18.

Sporto, jeigu jame akcentuojama lygybės vertybės, indėlis į socialinę sanglaudą ir kuriant įtraukias, tvirtas bendruomenes taip pat gali padėti plėtojant veiksmingą, demokratišką ir teisingą visuomenę. Sporto instruktoriai ir treneriai gali atlikti tam tikrą vaidmenį siekiant per sportą stiprinti ES bendras vertybes.

19.

Jau esama gerų iniciatyvų ES lygmeniu, kurios padeda geriau suprasti ES bendras vertybes, tokių kaip sporto projektai, parengti ir remiami naudojantis Europos struktūriniu fondu ir programa „Erasmus +“.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

20.

Kai tinkama, išnagrinėti galimybę imtis iniciatyvų ir veiksmų, kuriais būtų propaguojamas sportas kaip būdas plėtoti visų žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir aplinkos, socialines, pilietines ir tarpkultūrines kompetencijas, ir remti tokias iniciatyvas bei veiksmus. Tai gali būti daroma remiant ir skatinant vietos ir regionų valdžios institucijas, bendradarbiaujant su sporto klubais, mokyklomis, jaunimo organizacijomis, įskaitant nevyriausybines organizacijas.

21.

Kai tinkama, propaguoti ES bendras vertybes svarbių sporto renginių, organizuojamų sporto sektoriaus atstovų, dažnai bendradarbiaujant su valdžios institucijomis, kontekste. Svarbūs sporto renginiai gali būti puiki proga didinti sportininkų, savanorių, taip pat sirgalių informuotumą.

22.

Kai aktualu, vedant struktūrinį dialogą propaguoti ES bendras vertybes sporto sektoriaus atstovams nacionaliniu lygmeniu.

23.

Kai tinkama, pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo suteikiama galimybe tarptautiniu lygmeniu propaguoti ir perteikti būtinybę gerbti ES bendras vertybes.

24.

Skatinti ir, kai įmanoma, remti sporto organizacijas stiprinant gerą valdymą šių organizacijų viduje ir, kai tinkama, įtraukti šias vertybes į jų etikos gaires ar lygiaverčius dokumentus.

25.

Skatinti švietimo įstaigas propaguoti su bendromis vertybėmis sporte susijusią veiklą.

26.

Kai aktualu, propaguoti kovą su rasizmu ir ksenofobija, lyčių stereotipais ir mizoginija, jaunų sportininkų išnaudojimu, visų formų diskriminacija ir smurtu stadionuose, taip pat nesąžiningumo atvejais sporto sektoriuje. Remti sporto organizacijas kovojant su šiais pažeidimais, pavyzdžiui, plėtojant ir propaguojant iniciatyvas, į kurias įtraukiami sirgaliai. Tai galėtų apimti švietimo programas arba informuotumo didinimo kampanijas bendradarbiaujant su sporto organizacijomis, kurios moko pagarbos žmogaus orumui, taikos ir nediskriminavimo.

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS:

27.

Plėtoti ir analizuoti jau esamas iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos sporto savaitės iniciatyvą, siekiant propaguoti ES bendras vertybes.

28.

Kai tinkama, įtraukti sportą į išorės santykius, siekiant propaguoti ES bendras vertybes, pavyzdžiui, įtraukiant judumą ir gebėjimų stiprinimą arba remiant sąžiningumą sporte, taip pat įtraukiant sportą į diskusijas ir aukšto lygio dialogus su trečiosiomis valstybėmis.

29.

Skleisti sėkmingus projektus ir iniciatyvas tarp valstybių narių ir už ES ribų kaip priemonę ES bendroms vertybėms propaguoti.

30.

Pasinaudoti dabartinio ir būsimo Europos socialinio fondo, programos „Erasmus+“ ir būsimų ES programų teikiamomis galimybėmis akcentuoti ir propaguoti ES bendrų vertybių svarbą.

31.

Propaguoti vaidmenį, kurį sporto organizacijos galėtų atlikti solidarumo, judumo ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvose, Europos Komisijai teikiant paramą, ir užtikrinti, kad sporto organizacijos žinotų apie šias galimybes.

32.

Skatinti sporto organizacijas propaguoti trečiųjų valstybių, įskaitant šalis kandidates, dalyvavimą ne pelno siekiančiuose sporto renginiuose ir iniciatyvose.

PRAŠO SPORTO SEKTORIAUS ATSTOVŲ:

33.

Pasinaudoti galimybe rengti svarbius tarptautinius sporto renginius ir įgyvendinti esamas sporto organizacijų iniciatyvas siekiant propaguoti ES bendras vertybes.

34.

Aktyviai dalyvauti struktūrinio dialogo iniciatyvose siekiant valdžios institucijas ir ES institucijas geriau informuoti apie savo politiką.

35.

Apsvarstyti galimybę į švietimo programas ir treneriams, pagalbiniam personalui, savanoriams bei kitiems atitinkamiems subjektams skirtą mokymo metodiką įtraukti modulius apie per sportą diegiamų ES bendrų vertybių svarbą ir geresnį supratimą.

36.

Skatinti sporto žiūrovams ir sirgaliams skirtas informavimo kampanijas ir iniciatyvas, kad jomis būtų propaguojamos ir dar kartą pakartojamos ES bendros vertybės siekiant kovoti su smurtu stadionuose. Mėgėjiško lygmens organizacijų dalyvavimas šiuo tikslu yra būtinas.

37.

Kai tinkama, naudoti novatoriškus neformaliojo ir savaiminio mokymosi metodus siekiant per sportą perteikti ES bendras vertybes.

38.

Toliau plėtoti abipusiai naudingus ES valstybių ir trečiųjų valstybių mėgėjiško sporto organizacijų ryšius ir mainus dalijantis vertybėmis ir principais ir iliustruojant diplomatinę tokių žmonių tarpusavio santykių vertę.

---

(1)  Dok. ST 6952/17.

---

---

8.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 196/27

---

Euro kursas (1)

2018 m. birželio 7 d.

(2018/C 196/07)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1836
JPY	Japonijos jena	130,26
DKK	Danijos krona	7,4483
GBP	Svaras sterlingas	0,88123
SEK	Švedijos krona	10,2515
CHF	Šveicarijos frankas	1,1613
ISK	Islandijos krona	124,30
NOK	Norvegijos krona	9,5013
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,640
HUF	Vengrijos forintas	317,36
PLN	Lenkijos zlotas	4,2603
RON	Rumunijos lėja	4,6555
TRY	Turkijos lira	5,2910
AUD	Australijos doleris	1,5457
CAD	Kanados doleris	1,5313
HKD	Honkongo doleris	9,2868
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6789
SGD	Singapūro doleris	1,5757
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 266,42
ZAR	Pietų Afrikos randas	15,1353
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,5660
HRK	Kroatijos kuna	7,3848
IDR	Indonezijos rupija	16 425,02
MYR	Malaizijos ringitas	4,7036
PHP	Filipinų pesas	62,175
RUB	Rusijos rublis	73,3086
THB	Tailando batas	37,792
BRL	Brazilijos realas	4,5872
MXN	Meksikos pesas	24,0536
INR	Indijos rupija	79,4380

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

8.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 196/28

---

Likvidavimo procedūra

Sprendimas pradėti „Alpha Insurance A/S“ likvidavimo procedūrą

(Skelbiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 280 straipsnį)

(2018/C 196/08)

Draudimo įmonė	Alpha Insurance A/S Sundkrogsgade 21 c/o Harbour House 2100 Copenhagen Ø DANIJA
Sprendimo data, įsigaliojimas ir pobūdis	2018 m. gegužės 8 d., bankrotas
Kompetentingos institucijos	Jūrų ir komercinių bylų teismas Amaliegade 35, 2 12 56 Copgenhagen K DANIJA
Priežiūros institucija	Nėra
Paskirtasis administratorius	Boris K. Frederiksen Vester Farimagsgade 23 1606 Copenhagen V DANIJA
Taikytina teisė	Danija. Danijos bankroto kodeksas, 17 ir 22 straipsniai

---

8.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 196/29

---

KELEIVIŲ DUOMENŲ ĮRAŠAI (PNR)

Valstybių narių, nusprendusių taikyti PNR direktyvą ES vidaus skrydžiams, sąrašas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais 2 straipsnį

(Jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti šią direktyvą ES vidaus skrydžiams, ji raštu praneša Komisijai. Valstybė narė tokį pranešimą gali pateikti arba panaikinti bet kuriuo metu. Komisija tą pranešimą ir bet kurį panaikinimą paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje)

(2018/C 196/09)

Valstybės narės, pranešusios Komisijai apie PNR direktyvos taikymą ES vidaus skrydžiams:

—

Belgija

—

Vokietija

—

Kroatija

—

Italija

—

Lietuva

—

Vengrija

—

Malta

—

Lenkija

—

Slovakija

—	Jungtinė Karalystė

---

8.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 196/30

---

Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) pakeitimas

ETBG „Eurométropole Lille-Kortrijk-Tournai“

(2018/C 196/10)

I.   ETBG pavadinimas, adresas ir kontaktinis asmuo

Oficialus pavadinimas Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė „Eurométropole Lille-Kortrijk-Tournai“

Registruota buveinė Lilis

Kontaktinis asmuo „Eurométropole Lille-Kortrijk-Tournai“ agentūros direktorius Loïc Delhuvenne

Pašto adresas

Grupės interneto svetainės adresas www.eurometropolis.eu

II.   Pakeitimai, susiję su ETBG kontaktiniu asmeniu, vadovu, registruota buveine, interneto svetainės adresu

Naujas kontaktinis asmuo

Naujas atsakingas asmuo (vadovas)

Nauja registruota buveinė

Naujas interneto svetainės adresas

III.   Nauji nariai (1)

Oficialus pavadinimas

Pašto adresas

Interneto svetainės adresas

Kategorija, kuriai priklauso narys

Valstybė

IV.   Pakeitimai, susiję su narių pavadinimu, kontaktiniu asmeniu, vadovu, registruota buveine, interneto svetainės adresu (2)

Oficialus pavadinimas La Région Hauts-de-France

Registruota buveinė

Kontaktinis asmuo

E. paštas

Grupės interneto svetainės adresas

Oficialus pavadinimas La Métropole Européenne de Lille (MEL)

Registruota buveinė

Kontaktinis asmuo

E. paštas

Grupės interneto svetainės adresas

Oficialus pavadinimas West vlaamse intercommunale

Registruota buveinė

Kontaktinis asmuo

E. paštas

Grupės interneto svetainės adresas

Oficialus pavadinimas L’Agence intercommunale de développement

Registruota buveinė

Kontaktinis asmuo

E. paštas

Grupės interneto svetainės adresas

Oficialus pavadinimas L’intercommunale d’Etude et de Gestion

Registruota buveinė

Kontaktinis asmuo

E. paštas

Grupės interneto svetainės adresas

---

(1)  Pateikite šią informaciją apie kiekvieną naują narį.

(2)  Pateikite šią informaciją apie kiekvieną naują pakeitimą.

---

8.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 196/32

---

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.8957 – Silver Lake / ZPG)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 196/11)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

---

8.6.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 196/34

---

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.8922 – Phoenix PIB Austria / Farmexim and Help Net Farma)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 196/12)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

---