2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/1

Pranešėjas:

Dimitris DIMITRIADIS

1.1.

Daugelyje nuomonių EESRK nuosekliai išreiškė teigiamą požiūrį į ES politikos priemones, kuriomis siekiama remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) (1). Tačiau MVĮ – labai nevienalytė įmonių kategorija, todėl reikia ypatingų pastangų norint tinkamai išspręsti skirtingiems pogrupiams, visų pirma mažosioms šeimos ir tradicinio verslo įmonėms, aktualius klausimus.

1.2.

Šis pogrupis svarbus tuo, kad būtent šio tipo įmonės sukuria didžiąją dalį darbo vietų ES regionuose. Patvirtindamas ankstesnes savo išvadas ir primindamas ankstesnėse nuomonėse (2) pateiktas rekomendacijas, EESRK siekia atidžiau pažvelgti į mažosioms šeimos ir tradicinio verslo įmonėms kylančias problemas ir jas išnagrinėti. Tuo norima suteikti galimybę daryti konstruktyvų poveikį formuojant politiką tiek ES, tiek nacionaliniu ir regionų lygmenimis.

1.3.

Komitetas ragina Europos Komisiją (EK) apsvarstyti mažųjų šeimos ir tradicinio verslo įmonių paramos ir skatinimo būdus, nes jos labai svarbios kuriant naujas veiklos rūšis ir generuojant pajamas mažai išteklių turinčiose teritorijose. Jos kuria pridėtinę vertę regionų vystymosi procese, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose, nes yra giliai įleidusios šaknis į vietos ekonomiką, į kurią jos investuoja ir kurioje jos palaiko užimtumą.

1.4.

Komitetas mano, kad daugelis vis dar atsiliekančių regionų turi didelį vystymosi potencialą ir kad nepakankamai išnaudojamą potencialą būtų galima realizuoti per vietos mažąsias šeimos ir tradicinio verslo įmones. Ši problema turėtų rūpėti ne tik Europos Komisijai, tačiau ir kitiems subjektams, kurie turėtų aktyviai įsitraukti į jos sprendimą, įskaitant vietos valdžios institucijas ir vietos tarpininkus, pavyzdžiui, verslo organizacijas ir finansų institucijas.

1.5.

EESRK ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tai, kad mažosios šeimos ir tradicinio verslo įmonės nukentėjo nuo pastarųjų ekonomikos ir pramonės pokyčių ir tendencijų. Jos pralaimi konkurencinę kovą ir joms vis sunkiau vykdyti savo veiklą.

1.6.

EESRK kelia nerimą tai, kad paramos priemonės nėra orientuotos į mažąsias šeimos ir tradicinio verslo įmones ir mažai tikėtina, kad jos gali duoti šioms įmonėms reikšmingos naudos. Iš esmės MVĮ skirta parama yra nukreipiama moksliniams tyrimams ir inovacijoms MVĮ stiprinti bei startuoliams. EESRK neabejoja šių priemonių svarba, tačiau nori pabrėžti, kad jos bus naudingos labai mažai MVĮ daliai ir paprastai mažosios šeimos ir tradicinio verslo įmonės šiai daliai nepriklauso. EESRK palankiai vertina EK ketinimą persvarstyti MVĮ apibrėžtį – preliminariai planuojama, kad šis Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato inicijuotas svarstymas vyks 2019 m. pradžioje (3).

1.6.1.

Dabartinė MVĮ apibrėžtis jau yra nebeaktuali, todėl Komitetas mano, kad ši numatoma peržiūra būtų naudinga siekiant geriau suvokti MVĮ pobūdį ir sukurti joms tinkamesnę politiką. EESRK taip pat ragina EK įvertinti, kaip dabartinė apibrėžtis taikoma ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis įgyvendinant MVĮ politikos priemones konsultacijų procese, visų pirma dėmesį skiriant mažosioms šeimos ir tradicinio verslo įmonėms.

1.6.2.

EESRK manymu, peržiūrėjus apibrėžtį reikėtų bent jau:

1.7.

EESRK manymu, svarbu, kad mažosios šeimos ir tradicinio verslo įmonės būtų pripažįstamos specifiniu pogrupiu, nes paprastai jos labiausiai nukenčia nuo rinkos nepakankamumo. Todėl Komitetas rekomenduoja parengti specialią tokioms įmonėms skirtą ir joms pritaikytą politiką. Siekiant išspręsti aktualiausias problemas, tokia politika turi būti skirta:

2.1.

Šiuo metu ES politika skirta keletui aktualių pramonėje vykstančių permainų ir tendencijų: skaitmeninimui, „Pramonei 4.0“, sparčiai kintantiems verslo modeliams, globalizacijai, dalijimosi ekonomikai ir inovatyviems konkurencinio pranašumo šaltiniams. Taip pat būtina pripažinti, kad žmonės turėtų galėti gyventi visoje Europoje, įskaitant daugelį regionų, kurių „Pramonė 4.0“ greičiausia lengvai nepasieks.

2.2.

Nepaneigiant šių naujų tendencijų svarbos ir palaikant joms remti skirtas politines pastangas, svarbu nepamiršti, kad didžiąją darbo vietų dalį ES regionuose šiuo metu sukuria labai tradicinės MVĮ (6) ir mažosios šeimos įmonės (7) – dauguma jų turi savo tradicijas, patirties ir gali pasigirti daugybe sėkmės istorijų. Šią įmonių grupę paprastai sudaro šie pogrupiai:

2.3.

Kaip jau anksčiau minėjo EESRK, mažosios šeimos ir tradicinio verslo įmonės visame pasaulyje yra daugumos šalių ekonomikos stuburas ir jų skaičius įspūdingai greitai auga. Jos yra svarbios regionų ir vietos vystymuisi ir atlieka ryškų, konstruktyvų vaidmenį vietos bendruomenėse. Šeimos įmonės geba geriau iškęsti sunkius ekonomikos nuosmukio ir sąstingio laikotarpius. Šios įmonės pasižymi unikaliomis valdymo savybėmis, nes jų savininkams labai rūpi ilgalaikės verslo perspektyvos, daugiausia todėl, kad nuo to priklauso jų šeimos turtas, reputacija ir ateitis. Jų valdytojai yra neįprastai atsidavę bendrovės veiklos tęstinumui ir uoliau puoselėja savo darbuotojų kolektyvą bei siekia artimesnių ryšių su klientais verslui išlaikyti. EESRK anksčiau ragino EK įgyvendinti aktyvią strategiją, kad būtų remiama geriausia šeimos įmonių praktika visose valstybėse narėse (8).

2.4.

Pastaraisiais metais daugumai mažų šeimos ir tradicinio verslo įmonių kilo veiklos sunkumų, nes:

2.5.

ES yra beveik 23 milijonai MVĮ, ir pietinėse ES šalyse procentinė MVĮ dalis yra didesnė, palyginti su kitomis įmonėmis (10). MVĮ ne tik sudaro 99,8 % visų įmonių ES ne finansų sektoriuje (11), jose taip pat dirba 67 % visų darbuotojų ir sukuriama 58 % visos pridėtinės vertės ne finansų sektoriuje (12). Pagal skaičių, labai mažų įmonių, įskaitant vieno fizinio asmens įmones, kol kas yra daugiausia, palyginti su kitomis įmonėmis.

3.1.

Bendra taisyklė yra tokia, kad parama MVĮ daugiausia yra skirta MVĮ moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir MVĮ plėtrai stiprinti (13). Nors gebėjimas kurti inovacijas ir patekti į pasaulinę rinką pripažįstami kaip du svarbiausi augimo varikliai, paprastai MVĮ patiria sunkumų abiem šiais aspektais (14). Puse per paskutinį finansavimo laikotarpį nustatytų priemonių rūšių buvo siekiama beveik išskirtinai vien su inovacijomis susijusių tikslų. Tai yra priemonės, kuriomis remiamos technologinės ir netechnologinės inovacijos, ekologinės inovacijos, inovatyvių bendrovių kūrimas, parama mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams, žinių ir technologijų perdavimas.

3.2.

2007–2013 m. laikotarpiu (15)„ERPF parama MVĮ sudarė maždaug 47,5 mlrd. EUR (76,5 % paramos verslui ir 16 % visų ERPF paskirstytų lėšų šiam laikotarpiui)“. Be to, iš 18,5 mln. įmonių nustatyta „maždaug 246 000 paramą gavusių MVĮ“. Palyginus paramos gavėjų skaičių ir bendrą įmonių skaičių, aiškiai matyti, kad šios sumos visiškai nepakanka, ir tai įrodo, kad ES nesuteikė paramos šiai labai svarbiai įmonių kategorijai. EK nenagrinėja šio svarbaus klausimo, nes trūksta išteklių ir šios įmonės yra labai skirtingos.

3.3.

Per tą patį laikotarpį buvo taikoma palyginti daug politikos priemonių, kurių naudos gavėjų skaičius labai skiriasi – nuo 1 iki 8 000–9 000. Akivaizdu, kad neefektyvu kurti priemones, kurios tinka labai mažam naudos gavėjų skaičiui. Todėl kyla klausimas, ar verta kurti tiek daug priemonių. Be to, reikia kelti klausimą dėl jų efektyvumo ir veiksmingumo ir palyginti joms kurti reikalingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius su gauta nauda (jei tokia yra). Tuo pat metu atlikus konkrečių atvejų tyrimus buvo atkreiptas dėmesys į saviatrankos ar „švelnaus nusitaikymo“ procesą, kai tam tikra grupė paramos gavėjų (paprastai pasižyminčių didesniais lėšų panaudojimo pajėgumais) numatoma jau kuriant atitinkamą politikos priemonę.

3.4.

Atlikus išsamią 670 politikos priemonių iš 50 veiksmų programų, įgyvendintų per programavimo laikotarpį, peržiūrą (16), paaiškėjo, kad paskirstymas tarp skirtingų politikos sričių yra ganėtinai nevienodas. Nustatyta, kad tradicinio verslo įmonių poreikiams buvo skirta mažiau nei 30 % visų politikos priemonių. EESRK jau pareiškė remiąs inovatyvias ir sparčiai augančias įmones (17). Tačiau tuo pat metu EESRK apgailestauja, kad politikos priemonės neproporcingai ir daugiausia yra nukreiptos į MVĮ inovacijų tikslus, nes dauguma ES MVĮ neturi ir artimiausiu metu neturės jokio inovacijų potencialo ir jų pagrindiniam verslui toks potencialas nėra reikalingas. Tiesa, kad inovatyvius produktus galima sukurti itin mažomis sąnaudomis ir kad jie gali turėti milžinišką augimo potencialą, bet tokio pobūdžio augimas yra labiau išimtis nei norma tradicinio verslo ir šeimos įmonėms, kurios dirba vadovaudamosi visiškai kita filosofija. Tam tikros inovacijos galimos ir patartinos, ir naujos kartos, būdamos atviros naujovėms, pradeda jas diegti. Tačiau daugeliu atveju inovacijos yra fragmentiškos ir nėra šių įmonių pagrindinio verslo dalis (18).

3.5.

Paramos politikos priemonės nėra orientuotos į mažąsias šeimos ir tradicinio verslo įmones, tai rodo ir faktas, kad tam tikruose sektoriuose veikiančioms MVĮ, daugiausia turizmo srityje, yra skirta mažoji dalis politikos priemonių (tik 7 % viso viešojo įnašo). Tai taip pat rodo ir faktas, kad apie 54 % paramą gaunančių MVĮ priklauso gamybos ir IRT (10 %) sektoriams, ir tik 16 % – didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriams bei 6 % – apgyvendinimo ir maisto paslaugų sektoriams, kurie laikomi tradiciniais sektoriais. Padėtį sunkina ir tai, kad pastarąjį programavimo laikotarpį parama MVĮ buvo planuojama vykstant giliai ekonomikos krizei ir atsižvelgiant į būtinybę inovacijoms numatytus išteklius nukreipti į bendresnio pobūdžio augimą.

3.6.

Iš duomenų taip pat matyti, kad nuo 2008 m. prasidėjusios krizės penkerius metus MVĮ skaičius augo, o pridėtinė vertė ir darbuotojų skaičius mažėjo (19). Iš tokių statistinių duomenų galima daryti išvadą, kad šį laikotarpį „verslas iš reikalo“ buvo stipresnis už „verslą dėl galimybių“. Akivaizdu, kad žmonės stengėsi rasti būdą įveikti krizę ir įmonės stengėsi išgyventi, bet paramos buvo nepakankamai arba ji buvo netinkama (20).

3.7.

Daug naujausių tyrimų aiškiai parodė, kad labai skiriasi MVĮ poreikiai Europos šiaurėje ir pietuose, ir yra didelių skirtumų nacionaliniu lygmeniu. Tokiai nuomonei taip pat pritariama Europos Komisijos 2014–2015 m. Europos MVĮ metinėje ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad šios srities rodikliai iš esmės yra žemiausi pietinėse Europos šalyse. Šios šalys pateikia duomenis apie labai mažus sėkmingo projektų įgyvendinimo rezultatus, įskaitant programos „Horizontas 2020“ MVĮ dalį.

3.8.

Dar viena rimta problema norint gauti veiksmingą paramą mažosioms šeimos ir tradicinio verslo įmonėms kyla dėl to, kad paramos politika dažniausia formuojama pagal remtinų įmonių dydį, o ne pagal aktualesnes ypatybes, kurios turi didesnę įtaką jų veiklai. Toks požiūris gali būti pasenęs ir per plačiai taikomas, nes neatsižvelgiama į įvairius skirtingų grupių, kaip antai mažųjų šeimos ir tradicinio verslo įmonių, poreikius. Todėl EESRK savo nuomonėse nuolat pabrėžia, kad Europoje reikia tikslingesnės ir tiksliau apibrėžtos MVĮ skatinimo politikos, taip pat būtinybę naujai įvertinti MVĮ apibrėžtį, kad būtų geriau atspindėta MVĮ įvairovė (21).

3.9.

EESRK kelia nerimą tai, kad iki šiol tik maža dalis ERPF paramos davė dokumentuose užfiksuotų rezultatų (22), kuriais įrodoma, kad ji daro realų poveikį ekonomikai. Todėl kyla abejonių dėl realaus MVĮ paramai skirtų fondų poveikio, ir EESRK primygtinai reikalauja atlikti realaus poveikio vertinimą, įskaitant ir mažosioms šeimos bei tradicinio verslo įmonėms suteiktos paramos analizę.

3.10.

ERPF nėra vienintelis mažųjų šeimos ir tradicinio verslo įmonių rėmimo šaltinis. MVĮ paramą gauna ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) (23), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (24) arba Europos socialinio fondo (ESF) (25), kuriuos galima naudoti atskirai arba per teritorines priemones (Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonę (CLLD) ir Integruotą teritorinių investicijų priemonę (ITI)). Tačiau šių šaltinių parama nėra tikslingai skirta mažosioms šeimos ir tradicinio verslo įmonėms, ir tik labai nedidelė finansavimo dalis tenka šioms įmonėms. Pasak mažųjų šeimos ir tradicinio verslo įmonių atstovų, jų poreikiai nėra gerai suprantami arba tinkamai patenkinami.

3.10.1.

Tai galima paaiškinti tuo, kad kuriant politikos paramos priemones, ES, nacionaliniai ir vietos politikos formuotojai ir administracijos atstovai kartais yra pernelyg nelankstūs ir neatsižvelgia į verslo ir socialinių partnerių požiūrius, kad suprastų realius mažųjų ir labai mažų įmonių poreikius.

3.10.2.

Žinoma, dalį kaltės turėtų prisiimti ne tik administracija, bet ir tarpininkų organizacijos, kad nesugebėjo efektyviai informuoti apie realius MVĮ poreikius. Geras pavyzdys yra tai, kad, regis, MVĮ išskirtinai palankiai vertina dotacijas įmonėms, priešingai politinėje diskusijoje vis labiau akcentuojamam akcinio kapitalo finansavimui, grąžinamai paramai ar netiesioginei paramai.

3.10.3.

Įmonių ir mokslinių centrų partnerystės ir tarpininkų naudojimas norint teikti paramą MVĮ taip pat yra mažiau išplėtoti, nei tikėtasi, nors šios temos ir sulaukia daug dėmesio. Teigiama, kad iš dalies tai galima paaiškinti krizės įtaka, bet ekonomikos nuosmukio metu politikos formuotojai galėjo rinktis labiau tradicines politikos priemones, kad sunkiu metu paremtų vietos ekonomiką.

3.10.4.

Galimybė taikyti įvairias specifines finansines priemones yra praktiškai nepasiekiama mažosioms šeimos ir tradicinio verslo įmonėms dėl sudėtingo jų įgyvendinimo ir dėl patirties bei žinių stokos.

4.1.

Mažųjų įmonių eksporto dalis, palyginti su apyvarta, paprastai yra mažesnė nei vidutinių ar didelių įmonių, todėl galima daryti išvadą apie įmonės dydžio ir eksporto gebos santykį.

4.2.

MVĮ ir startuoliams taip pat dažnai kyla didelių sunkumų bandant gauti finansavimą. Informaciniame pranešime EESRK atkreipė dėmesį į tai, kad nepakankamas finansavimas nuo 2008 m. varžė MVĮ veiklą (26). Nors pastaruoju metu padėtis gerėja, tačiau kuo mažesnė įmonė, tuo pažanga vyksta lėčiau – vėlgi akivaizdi dydžio įtaka įmonės poreikiams ir veiklos efektyvumui. Be to, norėdamos gauti finansavimą MVĮ daugiausia kliaujasi bankų paskolomis, tačiau bankininkystės sistema nėra gerai pritaikyta MVĮ, o ypač mažųjų šeimos ir tradicinio verslo įmonių poreikiams.

4.3.

Pastaruoju metu finansinė parama daugiausia buvo orientuota į startuolius, kurie sudaro labai mažą MVĮ dalį ES, bet dar nėra išspręstas klausimas dėl didelio kapitalo poreikio augančioms įmonėms finansuoti, kaip ir dėl poreikio didžiajai daliai tradicinių įmonių, kurios nukentėjo nuo neseniai įvykusios krizės, tiesiog finansuoti savo įprastinę veiklą. Yra pranešimų apie banko įsipareigojimų nevykdymus, dėl kurių mažosioms įmonėms teko pasitraukti iš verslo patyrus paprastų grynųjų pinigų srauto problemų.

4.4.

Dar viena rimta MVĮ kliūtis, kurios nepatiria didelės įmonės, yra susijusi su galimybėmis gauti informacijos ir patekti į naujas rinkas. Joms taip pat yra sudėtingiau nusamdyti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą ir laikytis didėjančių reglamentavimo ir biurokratinių reikalavimų. Tokia nepalanki padėtis yra dar blogesnė MVĮ mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose, kuriuose mažai galimybių bendradarbiauti su didelėmis įmonėmis dalyvaujant jų vertės grandinėje, mažiau galimybių prisijungti prie konkurencingų klasterių, tiekiama per mažai viešųjų gėrybių, mažesnė prieiga prie infrastruktūros ir paramą teikiančių institucijų ir dažnai mažėja jų klientais esančių gyventojų skaičius. Visi šie veiksniai gali lemti ir didesnes prekių patekimo į rinką sąnaudas.

4.5.

Todėl tradicinėms MVĮ ir mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose veikiančioms MVĮ gyvybiškai svarbios yra ne tos politikos priemonės, kuriomis skatinamos inovacijos, galimybė pasiekti naujas rinkas, internalizacija, galimybė pasiekti kapitalo rinkas ir kt., bet tokios, kurios padeda MVĮ tobulinti ir geriau vykdyti pagrindinę jų veiklą – tokios, kurios padeda lengviau gauti įprastą bankų finansavimą, informaciją, kvalifikuotą darbo jėgą ir iškart pasiekiamas verslo galimybes (kasdienės veiklos gerėjimas). Šioms įmonėms trumpuoju laikotarpiu yra neprasminga keisti elgesio modelį, nes visų pirma reikia pakeisti visą jų veiklos kontekstą.

4.6.

Ir nors vienose šalyse verslo inkubatoriai veikia sklandžiai, kitose jų teigiamas poveikis yra ribotas. Pagrindinis jų sėkmės veiksnys yra organizacinių išteklių dalijimosi ir paramos tinklų kultūra, kuri iš esmės nėra gerai išvystyta mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose.

4.7.

Didėjanti žinių turinio produkcijos, kaip konkurencinio pranašumo, svarba toliau didina MVĮ įvairiarūšiškumą ir didina skirtumus tarp spartaus augimo MVĮ ir kitų MVĮ, kurių vystymuisi trukdo kliūtys, tradiciškai siejamos su jų mažumu, vieta ir klientų baze.

4.8.

EESRK ragina EK skatinti požiūrį „visų pirma veikime mažųjų naudai“ ir kuriant politikos priemones skirti ypatingą dėmesį mažosioms šeimos ir tradicinio verslo įmonėms.

4.9.

Prieš 30 ar 40 metų Europoje buvo daug atsiliekančių regionų, tai buvo geografiniu ir funkciniu požiūriu nuo ekonominio augimo variklių nutolę regionai. Dabar kai kurie iš šių regionų klesti dėl atviro, atsakingo ir nekorumpuoto vietos valdymo, dėl efektyvaus verslo organizacijų darbo ir dėl gerai veikiančių vietos verslo tinklų sukūrimo.

5.1.

Galimybė gauti finansavimą – sudėtingai išsprendžiama problema. Palyginti su didesnėmis įmonėmis, mažosios šeimos ir tradicinio verslo įmonės pasižymi didesniais pelningumo, išgyvenimo ir augimo skirtumais, todėl jos ir susiduria su didesnėmis finansavimo problemomis. MVĮ paprastai tenka didesnės palūkanų normos, taip pat ribojama kredito suma, nes trūksta užstato. Labai skiriasi sparčiai augančių ir lėtai augančių įmonių finansavimo sunkumai.

5.2.

Išsiplėtus rizikos kapitalo fondams, privačioms akcijų rinkoms (įskaitant neoficialias rinkas ir neformalius investuotojus), sutelktiniam finansavimui ir vystantis kapitalo rinkų sąjungai, tam tikrų kategorijų MVĮ apskritai pagerėjo galimybės gauti finansavimą, tačiau mažai tikėtina, kad mažosioms šeimos ir tradicinio verslo įmonėms šie pokyčiai turės daug naudos, greičiausia jos ir toliau liks priklausomos daugiausia nuo tradicinių banko paskolų. Net inovatyvioms bendrovėms, startuoliams ir vidutinio dydžio įmonėms ne visada lengva pasinaudoti šiomis priemonėmis, be to, įvairiose šalyse išlieka didelių skirtumų, susijusių su skirtingu vietos kapitalo rinkų išsivystymu ir tinkamų teisės aktų trūkumu.

5.3.

Sveikintina EK politika, kuria siekiama palengvinti galimybę gauti finansavimą teikiant garantijas. Tačiau atrodo, kad pasirinkta sistema iškraipo garantijų rinką ir galiausia lems nepageidaujamų padarinių garantijų institucijų veiklai. Yra empirinių duomenų (konkrečiai – Ispanijos atveju), kad komerciniai bankai savo esamiems paskolų gavėjams atvirai siūlo prašyti garantijos, kurią jiems tiesioginės garantijos forma tiesiogiai suteiktų ES, kad bankas galėtų padengti esamą riziką panaudodamas šią garantiją ir nepadidindamas savo rizikos klasės. „Palankių sąlygų neturinčios MVĮ“ (tos, kurioms sunku gauti paskolą) lieka už borto. Didesnis viešųjų pinigų panaudojimas, nukreipiant juos per priešpriešines garantijas, padidins viešųjų lėšų naudojimo efektyvumą ir sukurs didesnį sverto poveikį rinkai ir platesnei ekonomikai.

5.4.

Europos ir vietos valdžios reglamentavimo našta tebėra pagrindinė kliūtis mažosioms šeimos ir tradicinio verslo įmonėms, nes jos paprastai yra nepasirengusios spręsti problemų, kurių kyla dėl perteklinio reglamentavimo. Todėl būtina pasirūpinti, kad joms būtų lengvai prieinama informacija apie reglamentus ir geriau teikiama informacija apie techninius ir aplinkos standartus. Politikos formuotojai privalo užtikrinti, kad atitikties procedūros nebūtų pernelyg brangios, sudėtingos ar ilgos. Be to, naujus reglamentus ir jų įgyvendinimą turėtų sistemingai ir kruopščiai tikrinti atitinkamos vietos verslo asociacijos.

5.5.

Būtina prieiga prie geresnės informacijos ir ne tik dėl reglamentavimo reikalavimų. Tradicinio ir šeimos verslo įmonėms taip pat labai svarbi regiono lygmens informacija apie verslo aplinką ir galimybes rinkoje. Moderniomis technologijomis galima gerokai sumažinti šį informacijos trūkumą, jei jos yra patogios naudotojui. Būtų labai naudinga sukurti „vieno langelio“ principu veikiantį centrą, kuriame visa būtina informacija, turinti įtakos įmonės strategijai ir sprendimams, būtų prieinama vienoje vietoje, kaip jau yra kai kuriose šalyse. Informacijos tinklų skatinimo priemonėmis turėtų būti siekiama pritaikyti duomenų bazes, kad nebūtų informacijos pertekliaus.

5.6.

Naujausios patekimo į rinką lengvinimo priemonės visų pirma buvo orientuotos į tarptautines rinkas. Šios srities politika siekiama įveikti MVĮ sunkumus, kurių jos patiria, nes trūksta žmogiškųjų išteklių, galimybės patekti į išorės rinkas ir naudotis technologijomis. Tačiau, kaip minėta pirmiau, tai mažai aktualu mažosioms tradicinio verslo ir šeimos įmonėms. Todėl pastangas reikėtų skirti stipresniam prekybos misijų organizatorių koordinavimui regiono lygmeniu ir teikiant daugiau pagalbos ieškant patikimų verslo partnerių. Dar viena galimybė šioje srityje – skatinti pastangas padidinti dalį, kuri skiriama mažosioms įmonėms valdžios sektoriaus viešųjų pirkimų sutartyse.

5.7.

Pastaruoju metu mažosios tradicinio ir šeimos verslo įmonės susiduria su labai specifine problema – galimybe nusisamdyti kvalifikuotą darbo jėgą. Atokiuose regionuose ir daugelyje regionų, kurių vystymasis atsilieka, demografinė padėtis prastėja, todėl daugelyje vietų labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Todėl šioms įmonėms reikia pagalbos randant ir pritraukiant žmogiškuosius išteklius bei juos mokant. Mokomosios programos turėtų vykti ne sezono metu ir turėtų būti specialiai pritaikytos. Taip pat turėtų būti sukurta sistema, kad šios programos būtų siūlomos nuolat, nes mažosiose įmonėse yra didelė darbuotojų kaita.

5.8.

Šeimos verslo įmonėse yra įprasta, kad įmonėje dirba tos pačios ar kitos šeimos vaikai. Tai yra tradicija ir tai yra gerai verslui, nes palengvinamas sklandus įmonės perdavimas iš kartos į kartą arba suteikiama galimybė susipažinti su būsimu darbu. Tokiais atvejais savininkai ir (arba) vadovai visada turėtų atsižvelgti į tai, kad darbo sąlygos turi atitikti TDO konvenciją Nr. 182 ir TDO konvenciją Nr 138 dėl vaikų darbo.“

5.9.

Mokymai reikalingi, tačiau ne tik mažųjų šeimos ir tradicinio verslo įmonių darbuotojams. Kaimo ir atokiuose regionuose bankų darbuotojai ir darbdavių asociacijos dažnai neturi žinių apie įvairias programas ir galimybes, kurias siūlo EK, bei apie susijusius dokumentus ir procedūras. Šis tarpininkų tinklas yra nepaprastai svarbus kalbant apie efektyvią paramą mažosioms šeimos ir tradicinio verslo įmonėms. Turėtų būti remiamos šių tarpininkų informavimo programos ir geriausios praktikos mainai. Taip pat reikėtų organizuoti vieno langelio principu grindžiamą tarnybą visiems finansavimo ir programų tipams.

5.10.

Svarbi politikos priemonė būtų mažųjų šeimos ir tradicinio verslo savininkų ir (arba) vadovų veiklos „kokybės“ gerinimas, nes su šiuo veiksniu tokiose įmonėse yra viskas tiesiogiai susiję. Tai būtų galima daryti skatinant mokymus ir (arba) teikiant lengvai pasiekiamas patariamąsias ir konsultacines paslaugas. Reikėtų skatinti mokymąsi visą gyvenimą – internetinės švietimo priemonės, susijusios su verslo planavimu, gamybos standartais, vartotojų teisės aktais ar kitais reglamentais būtų žingsnis reikiama kryptimi.

5.11.

Kita priemonė – skatinti mažąsias šeimos ir tradicinio verslo įmones reinvestuoti savo pajamas. Jeigu šios įmonės bus skatinamos tai daryti, jos taps stabilesnės, mažiau priklausomos nuo bankų paskolų ir mažiau pažeidžiamos kilus krizėms.

5.12.

Būtų labai naudinga apibendrinti įvairių šalių geriausią praktiką tuose sektoriuose, kuriuose veikia daug mažųjų šeimos ir tradicinio verslo įmonių, pavyzdžiui, turizmo, žemės ūkio, žuvininkystės sektoriuose, ir pateikti šią informaciją valstybėms narėms.

2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/9

Pranešėjas:

Jean-Marc ROIRANT

1.1.

Pilietinės visuomenės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant aktyvų pilietiškumą Europoje. Dalyvaujamajai demokratijai užtikrinti būtinos tarpininkaujančios struktūros, kurios galėtų įtraukti piliečius ir skatinti jų saviraišką visose visuomeninės veiklos srityse. Stipriai, nepriklausomai ir įvairialypei organizuotai pilietinei visuomenei būtinas tinkamas viešasis finansavimas.

1.2.

Be vis didesnių sunkumų gauti viešųjų lėšų, kai kuriose ES šalyse mažėja erdvės visuomeninei veiklai, o tai yra pavojingiausias veiksnys pilietinės visuomenės organizacijų veiklai ir Europos demokratijai.

1.3.

EESRK mano, kad Europos ir nacionaliniu lygmenimis turėtų būti sukurta politinė ir teisinė sistema, kuri būtų palanki Europos pilietinės visuomenės, plėtojančios veiklą pagal pagrindines teises atspindinčias vertybes, vystymuisi.

1.4.

Sekdamos kai kurių valstybių narių, nacionaliniu lygmeniu priėmusių abipusių įsipareigojimų chartijas arba paktus, pavyzdžiu, Europos institucijos galėtų įsipareigoti plėtoti tikrą Europos pilietinį dialogą. Reikia atnaujinti diskusijas dėl Europos asociacijos statuto ir dėl Europos fondo statuto ir užtikrinti ES sutarties 11 straipsnio dėl struktūrinio dialogo su pilietine visuomene įgyvendinimą.

1.5.

ES turėtų raginti valstybes nares išlaikyti arba sukurti mokesčių paskatas privačioms įnašams ir dalį savo mokestinių pajamų skirti pilietinės visuomenės organizacijoms. ES taip pat turėtų pašalinti kliūtis tarpvalstybiniams įnašams koordinuodama mokesčių įstatymus ir procedūras, taip pat investuoti į filantropinės veiklos plėtojimą ES.

1.6.

Europos institucijos turėtų užtikrinti teigiamo požiūrio į pilietinės visuomenės organizacijas skatinimą ir stengtis išsaugoti jų nepriklausomumą, visų pirma stiprinant jų gebėjimus veikti ir prisiimti įsipareigojimus socialinių inovacijų ir piliečių dalyvavimo srityse.

1.7.

EESRK ragina parengti strategiją, kuri sudarytų palankesnes sąlygas plėtoti tvirtą ir nepriklausomą pilietinę visuomenę Europoje, ir įsteigti ES mediatoriaus pilietinės erdvės laisvių srityje pareigybę. Šiam mediatoriui NVO galėtų pranešti apie incidentus, susijusius su bet kokiu jų veiklos trukdymu ar jos apribojimu.

1.8.

EESRK ragina biudžeto valdymo institucijas būsimoje daugiametėje finansinėje programoje padidinti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, visų pirma skiriant subsidijas veiklai ir numatant daugiametį finansavimą.

1.9.

EESRK prašo Komisijos pasiūlyti ES sukurti pakankamai didelio biudžeto Europos demokratijos, žmogaus teisių ir ES vertybių fondą (1), kurio lėšos būtų tiesiogiai skiriamos Europos pilietinės visuomenės organizacijoms, užtikrinant jo nepriklausomą, panašų į Europos demokratijos fondo (2), valdymą, ir kuriame dalyvautų EESRK atstovai.

1.10.

EESRK mano, kad, siekiant skatinti dalyvaujamąją demokratiją, programai „Europa piliečiams“ pagal kitą finansinę programą turėtų būti skirtas 500 mln. EUR biudžetas, kaip siūlė Europos Parlamentas (3). Taip pat reikėtų sustiprinti programos „Erasmus +“ veiksmus, skirtus pilietinei visuomenei.

1.11.

EESRK ragina Europos Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamas elgesio kodeksas dėl partnerystės su pilietine visuomene panaudojant struktūrinius fondus. Komisija taip pat turėtų raginti nacionalines ir regionų valdžios institucijas pilietinės visuomenės organizacijoms taikyti techninės pagalbos priemones, skirtas gebėjimams stiprinti.

1.12.

EESRK ragina išsamiau apsvarstyti, kaip užtikrinti tolesnį pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą mokslinių tyrimų programose stiprinant mokslo darbuotojų ir pilietinės visuomenės ryšius ir pasiūlant į būsimos mokslinių tyrimų bendrosios programos ramstį „Visuomenės uždaviniai“ įtraukti naują pilietinio dalyvavimo ir demokratijos kryptį.

1.13.

Darnaus vystymosi tikslai ir lyčių lygybės prioritetai turėtų būti įtraukti į būsimąją daugiametę finansinę programą.

1.14.

ES turėtų išlaikyti ir toliau stiprinti savo kaip pagrindinės humanitarinės pagalbos teikėjos vaidmenį bei tarptautinį bendradarbiavimą ir iniciatyviai skatinti visavertės pilietinės visuomenės augimą.

1.15.

EESRK teigiamai vertina tai, kad Komisija savo pasiūlyme dėl finansinio reglamento peržiūros pasiūlė prie tinkamų finansuoti išlaidų priskirti savanorių darbo laiką (tiesioginis atsakas į EESRK nuomonę dėl statistikos priemonių savanoriškai veiklai įvertinti (4)), taip pat supaprastinti tvarką, pagal kurią nepiniginiai įnašai laikomi bendro finansavimo dalimi. Komitetas taip pat palankiai vertina Europos Parlamento pranešimą, kuriame ragina supaprastinti lėšų kontrolę, visų pirma kalbant apie bendrą naudojimąsi vertinimais ir auditu, paspartinti atsakymų teikimą pareiškėjams ir sutarčių pasirašymą ir mokėjimus. EESRK ragina ES institucijas susitarti dėl siūlomo teksto, kad savanorių darbo laikas galėtų būti tinkamai įvertintas.

1.16.

Pilietinė visuomenė stiprės, jei bus sudaromos geresnės galimybės gauti finansavimą pačioms mažiausioms organizacijoms ir nepalankiausioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms. Todėl Europos Komisija turėtų numatyti įvairias finansavimo sąlygas ir labiau supaprastinti administracinę tvarką, rengti mokymus ir gaires dėl sutarčių vykdymo ir finansinių įsipareigojimų, kartu siekti, kad jos tarnybos nuosekliai aiškintų finansinių taisyklių reglamentą.

1.17.

EESRK ragina Europos Komisiją skubiai reaguoti atitinkamomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš valstybes nares, kai nacionalinės administracinės ar teisinės nuostatos apriboja nacionalinių pilietinės visuomenės organizacijų prieigą prie ES lėšų, taip pat ir tuo atveju, kai joms taikomos tokios finansavimo sąlygos, kurios riboja jų atstovavimą.

2.1.

Daugelyje savo nuomonių EESRK nagrinėjo pilietinio dialogo ir dalyvaujamosios demokratijos, šių sąvokų apibrėžties, atstovavimo įvairiems subjektams ir Europos lygmeniu įgyvendintinų priemonių klausimus. Visų pirma EESRK pabrėžė, kad ES sutarties 11 straipsnio (5) įgyvendinimas turi lemiamos reikšmės Europos Sąjungai siekiant įrodyti piliečiams ES demokratinį teisėtumą.

2.2.

Vis dėlto iki šiol dar nebuvo parengta atskira nuomonė, kurioje būtų svarstomas klausimas, kaip ES finansavimo priemonėmis galima padėti plėtoti aktyvų pilietiškumą ir dalyvaujamąją demokratiją.

2.3.

Būtina skubiai išanalizuoti, kaip šioje srityje paskirstomas Europos Sąjungos finansavimas ir koks yra jo veiksmingumas, kadangi ES institucijos rengiasi svarstyti pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos po 2020 m. ir numato priimti sprendimą dėl Finansinio reglamento peržiūros.

2.4.

Finansavimo klausimai taip pat susiję su įvairių Europos pilietinio dialogo dalyvių vaidmens ir statuso pripažinimu. EESRK jau keletą kartų pabrėžė, kad būtina priimti Europos asociacijų statutą (6).

2.5.

Šioje nuomonėje pilietinės visuomenės organizacijomis laikomos nevyriausybinės arba ne pelno organizacijos, nepriklausomos nuo viešųjų institucijų ir neturinčios komercinių interesų, kurios savo veiksmais padeda siekti Pagrindinių teisų chartijos tikslų, tokių kaip socialinė įtrauktis, aktyvus piliečių dalyvavimas, visapusiškai tvarus vystymasis, švietimas, sveikata, užimtumas, vartotojų teisės, pagalba migrantams ir pabėgėliams, pagrindinės teisės ir t. t. (7)

3.1.

Ryžtinga, pliuralistinė ir nepriklausoma pilietinė visuomenė atlieka esminį vaidmenį skatinant aktyvų piliečių dalyvavimą demokratiniuose procesuose ir užtikrinant valdymą ir skaidrumą ES ir nacionaliniu lygmeniu. Ji taip pat gali dalyvauti kuriant veiksmingesnę ir teisingesnę politiką ir remti tvarų vystymąsi ir įtraukų augimą (8). Pilietinės visuomenės organizacijos, turėdamos galimybes bendrauti su labiausiai pažeidžiamomis ir daugiausia sunkumų turinčiomis gyventojų grupėmis ir leisti savo nuomonę išsakyti tiems, kurių nepakankamai išklausoma, prisideda prie aktyvesnio piliečių dalyvavimo skatinimo ir Europos politikos kūrimo (9).

3.2.

Pilietinės visuomenės organizacijos vykdo ne tik pilietinę ir socialinę veiklą, bet kai kurios jų taip pat dalyvauja ir socialinės ir solidarumo ekonomikos sektoriuje ir netgi svariai prisideda kuriant darbo vietas.

3.3.

Pilietinės visuomenės organizacijoms būdinga tai, kad jos sugeba į įvairius projektus suburti tikrai pasiaukojančius savanorius ir atsakingus dirbančiuosius. Savanoriškai veiklai, kuri laikoma aktyvia piliečių dalyvavimo išraiška ir padeda stiprinti bendrąsias Europos vertybes, tokias kaip solidarumas ir socialinė sanglauda, turi būti sudarytos palankios sąlygos (10).

3.4.

Tikrai dalyvaujamajai demokratijai plėtoti būtinos tarpininkaujančios struktūros (profesinės sąjungos, darbdavių ir MVĮ organizacijos, NVO, kitos ne pelno organizacijos ir pan.), kad būtų galima įtraukti piliečius ir stiprinti visuomenės ir piliečių atsakomybę už Europos siekius ir teisingesnės, solidaresnės ir įtraukesnės Europos kūrimą. Stipri ir įvairialypė organizuota pilietinė visuomenė galima, tik jei bus užtikrintas tinkamas viešasis finansavimas ir sistema, kuri leistų pasinaudoti įvairiomis privačiojo sektoriaus finansavimo galimybėmis.

4.1.

Europos Sąjungoje yra daug programų, skirtų įvairiems sektoriams (pvz., švietimui, kultūrai, socialiniams reikalams, pilietybei, aplinkosaugai, pagrindinėms teisėms, moksliniams tyrimams, tarptautiniam bendradarbiavimui, humanitarinei pagalbai, sveikatai ir t. t.), į kurias įtraukti konkretūs su pilietinės visuomenės dalyvavimu susiję tikslai, visų pirma įgyvendinami projektų forma. Institucijos taip pat nustatė specialias subsidijas veiklai siekdamos paskatinti jungtis į tinklus nacionalines organizacijas, veikiančias skirtinguose sektoriuose ir sprendžiančias įvairius visuomenės klausimus. Tokia finansine parama prisidedama prie Europos viešosios nuomonės formavimo.

4.2.

Plėtros ir išorės politikos, visų pirma tarptautinio bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityse ES plėtojo iniciatyvią politiką siekdama tikslinėmis priemonėmis skatinti visavertės pilietinės visuomenės augimą. ES, be kita ko, yra viena pagrindinių pasaulyje paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teikėjų ir Europos piliečiai labai pritaria šiam jos požiūriui (11).

4.3.

Vis dėlto, kalbant apie vidaus politiką, nuo Komisijos pirmojo konsultacijoms skirto dokumento, kuris buvo paskelbtas 2000 m. vykdant administracinę reformą ir kuriame buvo pabrėžta, kad būtina ir toliau skirti didelį viešąjį finansavimą NVO vaidmeniui paremti, nustatyti nuoseklią Komisijos vidaus tarnybų strategiją ir pagerinti subsidijų valdymą, nebuvo atliktas joks naujas ES ir pilietinės visuomenės organizacijų santykių vertinimas (visų pirma atsižvelgiant į ES sutarties 11 straipsnį).

4.4.

Pilietinės visuomenės organizacijų finansavimas iš esmės sutelktas humanitarinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo sektoriuose. 2015 m. duomenimis, NVO buvo skirta 1,2 mlrd. EUR (daugiau ar mažiau 15 % pagal išlaidų kategoriją „Europos vaidmuo pasaulyje“) (12), tuo tarpu finansavimas kitų sričių pilietinės visuomenės organizacijoms yra gana ribotas: 0,08 % pagal išlaidų kategoriją „Tvarus augimas. Gamtos ištekliai“, 2,5 % – „Saugumas ir pilietybė“ ir mažiau nei 0,009 % pagal „Pažangus ir integracinis augimas“ išlaidų kategoriją. Todėl nedelsiant reikėtų įvertinti skiriamas sumas, taip pat numatytų priemonių veiksmingumą.

5.1.

Neseniai atlikti tyrimai ir apklausos, taip pat kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse kuriamos priemonės patvirtina, kad kai kuriose ES valstybėse narėse nacionaliniu lygmeniu pilietinės visuomenės veiklai skiriama vis mažiau erdvės (13). Peržiūrint finansinę programą laikotarpiu po 2020 m. ir šiuo metu tikslinamose kai kuriose finansavimo programose turės būti atsižvelgta į šią naują padėtį.

5.2.

Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Taryba pasmerkė 2017 m. birželio mėn. priimtą Vengrijos įstatymą dėl užsienio finansavimą gaunančių organizacijų skaidrumo. Šis faktas patvirtina, kad Komisija būtinai turi imtis veiksmų ir užtikrinti, kad kovos su terorizmo finansavimu ir pinigų plovimu priemonės neturėtų nenumatytų pasekmių pilietinės visuomenės organizacijų galimybėms gauti finansavimą ir paskolas.

5.3.

Daugelyje Europos šalių kuriamos priemonės, kuriomis siekiama nustatyti subsidijų pilietinės visuomenės organizacijoms sąlygas, kuriomis apribojamas šių organizacijų atstovaujamasis vaidmuo ir gebėjimas būti šalimi teismo procese (14).

5.4.

Dėl finansų ir ekonomikos krizės daugelyje šalių teko sumažinti viešąjį finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms ir (arba) jį perorientuoti skiriant trumpalaikes subsidijas. Dėl iš esmės į projektus sutelkto finansavimo pilietinės visuomenės organizacijoms gali tekti keisti prioritetus ir taip nutolti nuo savo pradinės užduoties ir visuomenės poreikių. Kai kuriose šalyse dėl Vyriausybės paramos organizacijoms, palaikančioms jos strategines kryptis ir pritariančioms jos politinėms nuostatoms, nukenčia kitos organizacijos ir pastebima, kad vis labiau trūksta skaidrumo skirstant subsidijas.

5.5.

EESRK ragina Komisiją atidžiai stebėti ex ante sąlygų įgyvendinimą vertinant programas, o taip pat susijusių su partnerystės susitarimais, visų pirma užimtumo, socialinės įtraukties ir nediskriminavimo, aplinkos, lyčių lygybės ir neįgaliųjų teises, pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo ir jų institucinių gebėjimų stiprinimo (15) bei viešųjų sutarčių procedūrų ir – jų nesilaikant – mokėjimų sustabdymų, skaidrumo srityse. Komisija turi stebėti kaip įgyvendinamas 125 straipsnis, pagal kurį vadovaujančiosios institucijos įpareigojamos taikyti atrankos procedūras ir kriterijus, kurie būtų skaidrūs ir nediskriminaciniai. EESRK ragina Europos Audito Rūmus savo būsimoje ataskaitoje įvertinti, kaip laikomasi šių nuostatų taikant atrankos procedūras NVO.

5.6.

Stiprėjantis ekstremizmas, populizmas ir veiksmai prieš demokratija tampa iššūkiu visam demokratiniam acquis ir sukuria tarpininkaujančioms struktūroms priešišką aplinką. Todėl reikia pabrėžti svarbų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį ir didinti joms skirtą ES finansinę paramą.

5.7.

EESRK ragina įsteigti ES pilietinės erdvės laisvių mediatoriaus pareigybę. Šiam mediatoriui NVO galėtų pranešti apie incidentus, susijusius su bet kokiu jų veiklos trukdymu ar apribojimu.

6.1.

EESRK mano, kad Europos ir nacionaliniu lygmenimis turėtų būti sukurta politinė ir teisinė sistema, kuri būtų palanki įvairialypės ir Europos pilietinės visuomenės, plėtojančios veiklą pagal pagrindines teises atspindinčias vertybes, vystymuisi.

6.2.

Europos institucijos turėtų skatinti teigiamą požiūrį į pilietinės visuomenės organizacijas ir saugoti jų nepriklausomumą, visų pirma stiprinant jų gebėjimą veikti ir prisiimti įsipareigojimus socialinių inovacijų ir piliečių dalyvavimo srityse, kurios dažnai yra susijusios su finansavimu.

6.3.

Europos institucijos, sekdamos kai kurių valstybių narių, nacionaliniu lygmeniu priėmusių abipusių įsipareigojimų chartijas arba paktus, pavyzdžiu, galėtų imtis veiksmų pripažinti Europos atstovaujamąsias organizacijas ir plėtoti su jomis partnerystę ir tokiu būdu sudaryti sąlygas tikram dialogui su piliečiais ir įgyvendinti ES sutarties 11 straipsnį bei vykdyti kitus svarbius tarptautinius įsipareigojimus (16).

6.4.

Todėl reikėtų skubiai atnaujinti diskusijas dėl Europos asociacijų statuto, kurį 1992 m. (17) pasiūlė Komisija, ir dėl Europos fondo statuto. Tai palengvintų pilietinės visuomenės organizacijų pripažinimą ir sudarytų sąlygas jų bendradarbiavimui Europos lygmeniu ir papildytų 2004 m. priimtą Europos bendrovės statutą (18).

6.5.

EESRK nuomone, Sąjunga turėtų raginti valstybes nares išsaugoti dabartines ir numatyti naujas mokesčių paskatas privatiems įnašams, dalį mokestinių pajamų skirti pilietinės visuomenės organizacijoms, pašalinti kliūtis tarpvalstybiniams įnašams koordinuodama mokesčių įstatymus ir procedūras, taip pat investuoti į filantropinės veiklos plėtojimą ES.

6.6.

EESRK ragina biudžeto valdymo institucijas būsimoje daugiametėje finansinėje programoje padidinti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, visų pirma skiriant subsidijas veiklai ir numatyti daugiametį finansavimą, kad būtų galima imtis ilgalaikių veiksmų.

6.7.

Nuo Pagrindinių teisių chartijos priėmimo nebuvo sukurta aiški paramos Europos Sąjungos šalių pilietinei visuomenei programa žmogaus teisių srityje. Didelė parama, kuri buvo teikiama Vidurio ir Rytų Europos valstybių pilietinei visuomenei stojimo į ES proceso metu, nebuvo pakeista kitais finansavimo mechanizmais. Dėl terorizmo ir ekstremistų ir (arba) populistų judėjimų stiprėjimo vykstantys pastarojo laikotarpio įvykiai patvirtina, kad reikia didinti investicijas į pilietinę visuomenę ir siekti darnesnio pilietinės visuomenės vystymo valstybėse.

6.8.

EESRK prašo Komisijos pasiūlyti Europos Sąjungoje įsteigti Europos demokratijos, vertybių ir žmogaus teisių fondą (19), kuriam būtų skiriamas pakankamai didelis biudžetas ir kurio lėšos būtų tiesiogiai skiriamos Europos pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant žmogaus teises ginančias organizacijas, kurios skatina ir saugo pagrindines ES vertybes. Fondas turėtų finansuoti veiklos išlaidas, taip pat teismines ir priežiūros išlaidas, o jo valdymas turėtų būti nepriklausomas, panašius į Europos demokratijos fondo valdymą, kuriame taip pat turėtų dalyvauti EESRK atstovai (20).

6.9.

Programa „Europa piliečiams“ yra vienintelė programa, kuria konkrečiai prisidedama prie demokratijos stokos mažinimo ir suteikiama galimybė visiems europiečiams tiesiogiai dalyvauti Europos integracijos projekte, tačiau šiai programai skiriamas pernelyg mažas finansavimas. EESRK mano, kad dabartiniu abejonių dėl Europos vertybių ir demokratijos laikotarpiu ir atsižvelgiant į Europos Parlamento pasiūlymą šiai programai pagal kitą finansinę programą turėtų būti skiriamas 500 mln. EUR biudžetas (21). Taip pat reikėtų sustiprinti programos „Erasmus +“ veiksmus, skirtus pilietinei visuomenei.

6.10.

Daugumai pilietinės visuomenės organizacijų kyla sunkumų gauti lėšų iš struktūrinių fondų, visų pirma dėl bendro finansavimo reikalavimo. Techninės pagalbos priemonės, kurios skirtos gebėjimų vystymui, taip pat nepakankamai panaudojamos ir dažniausiai yra skirtos viešojo administravimo institucijoms. Pagrindinė priemonė – Partnerystės su pilietine visuomene elgesio kodeksas – nebuvo tinkamai taikoma daugelyje šalių (22). NET ir tais atvejais, kai pilietinės visuomenės organizacijos pakviečiamos dalyvauti priežiūros komitetuose, jų vaidmuo yra ribotas.

6.11.

EESRK ragina Europos Komisiją nedelsiant imtis tinkamų priemonių, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kai nacionalinės administracinės arba teisinės nuostatos riboja nacionalinių pilietinės visuomenės organizacijų galimybes gauti ES finansavimą, įskaitant atvejus, kai nustatomos finansavimo sąlygos, ribojančios šių organizacijų veiklos propagavimą.

6.12.

Nors nuolat palaikydamos ryšius su piliečiais ir veikdamos vietos lygmeniu pilietinės visuomenės organizacijos žino visuomenei kylančius iššūkius ir jos poreikius, jos labai retai dalyvauja atliekant mokslinius tyrimus. Taip pat esama kliūčių pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti ES užimtumo ir socialinių inovacijų programoje (EaSI). EESRK prašo surengti išsamią diskusiją dėl galimybių stiprinti mokslininkų ir pilietinės visuomenės ryšius ir siūlo į būsimos mokslinių tyrimų bendrosios programos ramstį „Visuomenės uždaviniai“ įtraukti naują pilietinio dalyvavimo ir demokratijos kryptį.

6.13.

Jaunimo nedarbo lygis vis dar išlieka labai aukštas ir yra viena iš skubiausiai spręstinų ES problemų, nes vis daugėja jaunų žmonių, kuriems gresia socialinė atskirtis. Šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga turėtų skirti didesnį finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, kurių veikla skirta jaunimo gebėjimų ir kompetencijos ugdymui taikant neformalaus mokymosi priemones.

6.14.

Kultūros sektoriuje didžioji dalis subsidijų nepritaikytos kultūros sektoriaus pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios taip pat negali pasinaudoti ir kitomis finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, gauti paskolas. Nepakankamas dėmesys skiriamas europiniam kultūros aspektui, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai vis labiau stiprėja identitetinės ir populistinės tendencijos. ES taip pat turėtų labiau remti, visų pirma pagal programą „Kūrybiška Europa“, nepriklausomą kultūros produkciją, investuoti į nesiekiančios pelno vietos bendruomenių žiniasklaidos vystymą ir tvarumą.

6.15.

Vystomojo bendradarbiavimo srityje Europos Sąjunga turėtų daugiau investuoti į teritorijų gyventojams svarbią bendradarbiavimo veiklą, pavyzdžiui, susijusią su lyčių lygybe, valdymu, žmogaus teisėmis, aplinkos apsauga, atsparumu klimato pokyčiams, švietimu ir socialine apsauga, visų pirma laikytis teminio požiūrio į atskiras šalis ir glaudžiai įtraukti pilietinę visuomenę.

6.16.

Nustatant būsimą daugiametę finansinę programą taip pat turi būti atsižvelgta į tvaraus vystymosi tikslus ir lyčių lygybės prioritetus.

6.17.

Pilietinė visuomenė stiprės, jei bus sudaromos geresnės galimybės gauti finansavimą pačioms mažiausioms organizacijoms ir nepalankiausioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms. Todėl Europos Komisija turėtų numatyti įvairias finansavimo sąlygas ir įsipareigoti labiau supaprastinti administracinę tvarką. Turėtų būti sistemingiau taikomi subsidijų perskirstymo (arba kaskadinio finansavimo) mechanizmai, panašūs į tuos, kurie buvo taikomi Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės įgyvendinimo arba EEE subsidijų atvejais. Subsidijas turėtų skirti nepriklausomas nacionalinis subjektas, nustatytas konkurso tvarka (23).

6.18.

Vidurio ir Rytų Europos šalių pilietinės visuomenės organizacijų galimybės gauti lėšų santykinai išlieka ribotos. Europos Komisija turėtų stiprinti informavimą apie įvairius pilietinės visuomenės organizacijoms skirtus fondus ir labiau skatinti organizacijų partnerystę.

6.19.

Taip pat būtų naudinga ne tik numatyti paramą gaunančių organizacijų sistemingesnę stebėseną, bet ir suteikti joms ir už finansinio reglamento įgyvendinimą atsakingiems generaliniams direktoratams pagalbą surengiant mokymus apie sutartinius įsipareigojimus ir auditą.

6.20.

Siekiant paskatinti inovacijas ir partnerystes, visiems galimiems kandidatams paramai gauti turėtų būti sudarytos sąlygos pasinaudoti duomenų bazėmis, kuriose būtų galima susipažinti su jau įgyvendintais projektais ir gerąją patirtimi. Komisija ir toliau turėtų mažinti paraiškų teikimo proceso ir finansavimo valdymo administracinę naštą sukurdama visoms programoms skirtą vieną bendrą internetinę kandidatūrų teikimo sistemą.

6.21.

Komisijos tiesiogiai valdomų programų vertinimas turėtų būti skaidresnis ir atidesnis atsižvelgiant į didelį skaičių prašymų Europos subsidijoms gauti ir žemą patenkintų paraiškų rodiklį. Be to, grįžtamoji informacija leistų nesėkmę patyrusioms pilietinės visuomenės organizacijoms patobulėti ir padidinti pasitikėjimą atrankos procesu.

6.22.

Išankstinio pranešimo apie sutartis, sutarčių pasirašymo ir mokėjimo terminai turėtų būti gerokai sutrumpinti, kad sumažėtų atvejų, kai pritrūkus lėšų prireikia prašyti banko paskolos.

6.23.

EESRK taip pat prašo Komisijos peržiūrėti bendro finansavimo sumas, visų pirma pačių mažiausių ar atstovavimo veiklą vykdančių organizacijų, kurioms labai sudėtinga rasti kitų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos organizacijos, aplinkosaugos asociacijos, žmogaus teisių gynimo organizacijos ir pilietiškumą skatinančios organizacijos. Tai ypač svarbu, nes bendro finansavimo taisyklės tik dar labiau padidina pilietinės visuomenės organizacijų administracinę naštą ir riziką, susijusią su įvairiausiomis sutarčių ir paramos teikėjų finansinėmis taisyklėmis.

6.24.

EESRK labai teigiamai vertina tai, kad Komisija savo pasiūlyme dėl finansinių taisyklių reglamento peržiūros (24) pasiūlė prie tinkamų finansuoti išlaidų priskirti savanorių darbo laiką, taip pat supaprastinti tvarką, pagal kurią nepiniginiai įnašai laikomi bendro finansavimo dalimi. Šis pasiūlymas yra tiesioginis atsakas į EESRK raginimą, išreikštą Komiteto nuomonėje dėl statistikos priemonių savanoriškai veiklai įvertinti (25). EESRK taip pat teigiamai vertina Parlamento pranešimą ir Tarybos pasiūlymą dėl nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo pelno nesiekimo taisyklės ne pelno asociacijų atveju. EESRK ragina ES institucijas susitarti dėl siūlomo teksto, kad savanorių darbo laikas galėtų būti tinkamai įvertintas.

6.25.

Reikėtų padidinti galimybių gauti finansavimą ir jo kontrolės skaidrumą nustatant aiškias Komisijos vykdomos kontrolės gaires, o tuo atveju, kai yra keletas paramos teikėjų, atsižvelgti į ex ante vertinimus ir partnerių atranką, taip pat į kitų rėmėjų atliktus ex post patikrinimus ir auditą.

6.26.

Be to, turėtų būti supaprastinta tvarka visuomenei susipažinti su finansavimo sumomis ir finansuojamais objektais pertvarkant Komisijos finansinio skaidrumo sistemą. Šioje sistemoje vietoje daugiamečių įsipareigojimų turėtų būti numatyti metiniai mokėjimai, ji turėtų tapti patikimesnė suvienodinus įvairias programų duomenų bazes. Be to, NVO turėtų ir toliau taikyti aukščiausius savanoriškų ataskaitų skaidrumo standartus.

6.27.

Galiausiai, Komisija turėtų plėtoti konstruktyvų įvairių generalinių direktoratų ir pilietinės visuomenės organizacijų dialogą ir stebėseną siekiant išanalizuoti gerąją ir blogąją patirtį bei sukurti nuoseklesnę strategiją.

2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/16

Pranešėjas

Tom JONES

1.1.

EESRK mano, kad, nepaisant netolygaus gyventojų pasiskirstymo ir tradicinės ekonominės veiklos nuosmukio, daugelyje kaimų ir miestelių yra pakankamai gerosios patirties įrodymų, kad būtų galima optimistiškai tikėtis tvarios ateities daugelyje, jei ne visose kaimo gyvenvietėse. Tokios gyvenvietės gali paskatinti platesnį kaimo vietovių atnaujinimą ir darnų vystymąsi.

1.2.

Tačiau toks optimizmas priklauso nuo tvarių, holistinių pastangų įtraukiant žmones ir finansinius išteklius visais valdžios lygmenimis ir visuose trijuose sektoriuose – privačiajame, viešajame ir pilietiniame.

1.3.

EESRK visiškai pritaria Europos Komisijos pažangiųjų kaimų iniciatyvai, pirmiausia dėl duotų pažadų, susijusių su direktoratų tarpusavio bendradarbiavimu. Nacionalinės ir regioninės kaimo plėtros programos, kurias AGRI GD bendrai valdo su valstybėmis narėmis, yra labai svarbios, tačiau niekada negalės skirti pakankamai išteklių iniciatyvai be kitų nacionalinių, regioninių arba vietos viešųjų investicijų. EESRK atkreipia dėmesį į rengiamą Regionų komiteto nuomonę dėl pažangiųjų kaimų (1) ir jai pritaria.

1.4.

Spartusis plačiajuostis ryšys – belaidis ir fiksuotasis – yra labai svarbus, nes tik taip pažangiai vystomi kaimai ir miesteliai galės vystytis ekonominiu ir socialiniu požiūriu; toks ryšys turi būti visiškai prieinamas, ką užtikrintų „kaimui skirta patikra“, apie kurią kalbama 2016 m. deklaracijoje „Korkas 2.0“.

1.5.

Viešosios švietimo, mokymo, sveikatos ir socialinės priežiūros, taip pat vaikų priežiūros, paslaugos turėtų būti prieinamos, integruotos ir novatoriškos naudojimosi technologijų pažanga požiūriu.

1.6.

Kaimo vietovių planavimo institucijos turėtų remti procesus, kurie leistų atnaujinti nereikalingus kaimų ir miestelių pastatus, užtikrinant žemus tarifus veiklą pradedančioms įmonėms ir kompensacines išmokas už užmiestyje vykdomus mažmeninius projektus. Suteikiant galimybę naudotis tokiais atnaujintais pastatais reikėtų atsižvelgti į vietos nevyriausybinių organizacijų, taip pat į privataus ir viešojo sektoriaus poreikius.

1.7.

Dar vienas iššūkis – prastos transporto jungtys, todėl rekomenduojama dalytis transporto priemonėmis, naudoti bendruomenėms priklausančius autobusus ir automobilius tais atvejais, kai nėra privataus sektoriaus.

1.8.

Jei įmanoma, darbdaviai turėtų būti skatinami remti nuotolinį darbą ir pasinaudoti visa galima kaimo ir miesto partnerysčių teikiama nauda. Šiame kontekste labai svarbūs tiek žemės ūkio, tiek ir kaimo turizmo sektorių, su sveikata susijusios veiklos indėlis ir vietinių ūkių ir amatų produktų prekės ženklų formavimas (angl. branding), taip pat kultūrinių ir istorinių renginių įvairovės didinimas. Pasinaudodami kaimo plėtros programos parama, verslininkai gali pritraukti investicijas ir kurti bei pateikti į rinką didelės pridėtinės vertės produktus.

1.9.

Vietos valdymas arčiausiai piliečių yra nacionalinis arba regioninis klausimas. Tačiau, kaimams ir miesteliams reikia suteikti daugiau galių ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansinių išteklių, kad jie galėtų patenkinti ir paremti savo rinkėjų pageidavimus.

1.10.

Reikėtų visapusiškai remti iniciatyvą LEADER ir vietos veiklos grupes, kai jos stengiasi skatinti vietos plėtrą, ragindamos tiek privačias, tiek ir pelno nesiekiančias įmones pradėti veiklą ir plėtoti ją, bei užtikrinti aktyvaus ir palaikančio bendruomeniškumo dvasią. Jeigu bendradarbiavimas taptų glaudesnis, šios pastangos galėtų būti išplėtotos vykdant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.

1.11.

Visų pirma, kaimų ir miestelių gyventojai turėtų išsiugdyti bendruomeniškumo pojūtį, kuris skatina patiems imtis vadovaujamojo vaidmens. Mokyklų ir vietos mentoriai turėtų skatinti lyderystę. Tiems, kurie imasi vadovavimo, reikalinga visapusiška konsultavimo agentūrų ir nevyriausybinių organizacijų parama, nes jos gali gauti informacijos apie geriausios patirties pavyzdžius ir atitinkamas panašias iniciatyvas.

1.12.

Regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis reikėtų atkreipti dėmesį į naujai atsirandančius pažangiai vystomus kaimus. ES institucijos ir jų suinteresuotieji subjektai turėtų kasmet surengti vienos dienos šventę, kad atkreiptų dėmesį į sėkmingas, darnias kaimo ir miestelių bendruomenes.

1.13.

Siekiant stiprinti ir ugdyti tikrą miestų arba didmiesčių ir jų kaimyninių gyvenviečių partnerystės jausmą, EESRK remia 2016 m. R.E.D (2) rekomendacijas dokumente „Siekime Europos augimo su kaimo teritorijomis“ ir Carnegie patikos fondo Susigiminiavusių miestų bandomąjį projektą. Darnaus vystymosi ir žiedinės ekonomikos principai turėtų būti taikomi miesto ir kaimo vietovių partnerystėms.

1.14.

Komitetas pritaria 2015 m. lapkričio mėn. paskelbtam 2-ojo Europos kaimo vietovių parlamento Europos kaimo manifestui dėl glaudesnio bendruomenių, organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimo kaimo ir miesto teritorijose, kad būtų visapusiškai pasinaudota socialiniais, kultūriniais ir ekonominiais ryšiais, kuriuos gali lemti toks bendradarbiavimas; taip pat subjektai kaimo ir miesto teritorijose turėtų aktyviai keistis idėjomis ir gerosios patirties pavyzdžiais.

1.15.

EESRK rekomenduoja, kad Europos investicijų bankas parengtų individualiai pritaikytas paramos schemas mažoms kaimo bendrovėms, tiek privačioms, tiek socialinėms įmonėms, įskaitant kooperatyvus, kaip jis žadėjo savo 2017–2019 m. programoje.

1.16.

Europos jaunųjų ūkininkų taryba (CEJA) ir kitos jaunimo atstovaujamosios organizacijos turėtų būti remiamos, kad atvertų galimybę vietos bendruomenėse kurti jaunimo forumus, kurie paskatins imtis veiksmų pagal jų poreikius ir siekius. Joms reikia suteikti daugiau galimybių pareikšti savo nuomonę priimant ekonominius ir socialinius sprendimus; mokymo, mentorystės ir finansinė parama turi būti pritaikyta prie jų siekių.

1.17.

JT darnaus vystymosi tikslų sąrašo 11 tiksle minimi miestai ir gyvenvietės. Tvarūs kaimai ir miesteliai turėtų būti įtraukti į „bendruomenių“ nuostatas.

1.18.

Vykdant Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) reklaminę kampaniją ir įgyvendinant tų metų iniciatyvas reikėtų akcentuoti kaimuose ir miestuose esančias kultūros vertybes. Svarbų vaidmenį reklamuojant tradicijas ir kultūrą gali atlikti vyresnio amžiaus kaimo gyventojai, todėl reikėtų jiems sudaryti sąlygas aktyviai veikti šioje srityje.

1.19.

Komitetas rekomenduoja „gerosios patirties pavyzdžiais“dalytis visais lygmenimis. Taip jau daro EKPT, ELARD, Ecovast ir ERP ir informaciją galima rasti leidinyje „Geriausias kaimas pasaulyje“ (3).

2.1.

Kaimo vietovės yra neatsiejama Europos dalis, nuo kurios ypač priklauso žemės ūkio ir miškininkystės įmonės. Miestelių ir kaimų bendruomenės yra įsikūrusios šiose kaimo vietovėse ir yra jų dalis, – jos visada buvo vietos, kur žmonės ir gyvena, ir dirba.

2.2.

Miesteliai kaimo vietovėse yra aplinkinių kaimų ir gyvenviečių centras. Savo ruožtu, miesteliai yra įsikūrę didelių miestų pakraščiuose. Visi jie yra tarpusavyje susiję. Jie yra svarbūs subjektai kaimo ir (arba) miestų partnerystėje – tai idėja, kurią propagavo REGIO GD (4) ir EBPO, kai abu partneriai turi vienodą statusą valdant ir planuojant savo ateitį. Kaimai ir miesteliai visoje Europoje patyrė didelių pokyčių – ekonominių ir socialinių – jie ir toliau susiduria su būtinybe prisitaikyti prie šiuolaikinių aplinkybių.

2.3.

Kartu su žemės ūkiu ir miškininkyste, kaimai ir miesteliai yra kaimo vietovių „stuburas“, jie kuria darbo vietas, teikia paslaugas bei švietimo paslaugas sau, savo aplinkiniams kaimams ir nedidelėms gyvenvietėms. Savo ruožtu, miesteliai yra įsikūrę didesnių miestų pakraščiuose. Taip užsimezga ryšys tarp kaimo ir miesto vietovių – tai bet kurio regiono ypatumas. Miesto ir kaimo vietovės teikia paslaugas viena kitoms – miesto teritorijos priklauso nuo kaimo vietovių aprūpinimo maistu požiūriu ir suteikia rinką realizuoti produktus iš kaimo, o kaimo vietovės tampa poilsio ir ramybės oaze miesto gyventojams.

2.4.

Daugelyje kaimo vietovių nuo seno vyrauja „priklausymo“ bendruomenei pojūtis. Ši tradicija silpnėja, o atokesnės kaimo vietovės jaučiasi apleistos ir nykstančios.

3.1.

Pastaraisiais dešimtmečiais kaimo bendruomenės susiduria su sunkumais dėl noro centralizuoti daug paslaugų siekiant masto ekonomijos, modernių susisiekimo ir keliavimo bei žmonių gyvenimo būdo pokyčių. Vietos paslaugų įmonės išsikelia iš kaimo bendruomenių; nebelieka daugelio parduotuvių, bankų ir pašto skyrių, užsidaro mažos kaimo mokyklos.

3.2.

Kaimo vietovėse nedarbas yra paslėptas reiškinys, nes jo mastas yra nedidelis, palyginti su nedarbu miestuose – ir vis tik jos susiduria su papildoma problema, kaip gauti pagalbos iš darbo centrų, kurie yra įsteigti miestuose, ir dažnai nukenčia dėl nykstančių kaimo vietovių viešojo transporto paslaugų. Nedarbo lygis gali būti nedidelis dėl to, kad daugelis jaunų žmonių išvyksta mokytis, įgyti išsilavinimo arba dirbti, o likusieji – dirba už mažą darbo užmokestį.

3.3.

Viešųjų finansų, kurie tokie svarbūs kaimo bendruomenėms paremti, paklausa vis didėja – nes apskritai auga pragyvenimo ir paslaugų teikimo išlaidos.

3.4.

Investicijos į kelius ir greitkelius skatina naudotis asmeniniais automobiliais kaip paprasčiausiu būdu pasiekti darbą. Žmonės dabar yra kur kas labiau pasirengę keliauti didelius atstumus, tačiau dėl to, savo ruožtu, jie tapo mažiau priklausomi nuo darbo arba paslaugų teikimo savo vietos bendruomenėse.

3.5.

Žmonių apsipirkimo įpročiai pasikeitė. Jie dažnai apsiperka ten, kur dirba; paprastai tai būna didelis miestas, o ne jų kaimas ar miestelis. Ir jie perka internetu, o prekės pristatomos į namus. Visa tai prisideda prie vietos parduotuvių žlugimo.

3.6.

Jaunimas išvyksta iš kaimo vietovių į miestus mokytis, įgyti išsilavinimo ir dirbti. Jeigu nebus išsaugotos darbo vietos kaimo vietovėse, jaunimą bus sunku susigrąžinti į kaimo bendruomenes. Reikia, kad svari jaunimo nuomonė taptų vietos demokratijos pagrindu. Reikėtų remti jaunimui atstovaujančias organizacijas siekiant paskatinti jas dalyvauti valdyme. Ne mažiau svarbu, kad ekonominės ir socialinės tarnybos, teikdamos konsultacijas ir finansinę paramą, atsižvelgtų į jaunimo poreikius.

3.7.

Kartų sanglaudai kyla sunkumų dėl skaitmeninio disbalanso tarp amžiaus grupių. Specialios priemonės užimtumui skatinti, mokyklos ir vaikų priežiūros įstaigos, kartu su būstu už prieinamą kainą kaimo vietovėse, yra labai svarbūs siekiant, kad jaunimas ir šeimos su vaikais liktų kaimo bendruomenėse arba grįžtų į jas. Bendruomenėms priklausantys žmonės kartais turi skirtingas nuomones apie vietos ekonominę veiklą. Turi vykti dialogas ir reikia ugdyti supratimą, siekiant pusiausvyros tarp ramybės ir tinkamų iniciatyvų darbo vietoms kurti.

4.1.

Europos Komisijos pažangių kaimų iniciatyva yra itin svarbi, ypač dėl pažadų dėl jungtinių direktoratų tarpusavio bendradarbiavimo. AGRI GD kaimo plėtros programa niekada negalės skirti pakankamai išteklių iniciatyvai be kitų GD ir nacionalinių, regioninių ar vietos viešojo sektoriaus investicijų. Ši bandomoji iniciatyva, atlikus įvertinimą, turi būti įtraukta į visas naujas bendrosios žemės ūkio politikos ir regionines programas ir plėtojama įtraukiant miestelius kaip „kaimo gaivinimo“ dalį.

4.2.

Plačiajuostis ryšys yra labai svarbus visoms kaimo vietovėms. Geresnė plačiajuosčio ryšio – belaidžio ir fiksuotojo – aprėptis būtų naudinga įvairioms veiklos sritims, tai ne tik padėtų vystyti įmones ir suteiktų galimybę dirbti iš namų, bet ir gerintų kasdienio žmonių gyvenimo kokybę. Tai galėtų sudaryti sąlygas mokytis internetu, gauti geresnes sveikatos priežiūros paslaugas ir parduoti internetines paslaugas. Yra gerosios patirties pavyzdžių, kai bendruomenėms buvo naudinga geresnė prieiga prie interneto kaimo vietovėse. Reikėtų sudaryti galimybių, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, įgyti pagrindinių naudojimosi internetu įgūdžių.

4.3.

Jei įmanoma, darbdaviai turėtų būti skatinami remti nuotolinį darbą ir išnaudoti galimą kaimo ir miesto partnerystės naudą. Pasinaudodami kaimo plėtros programos parama, verslininkai gali pritraukti investicijų ir kurti bei pateikti į rinką didelės pridėtinės vertės produktų, pavyzdžiui, maisto, gėrimų, kraštovaizdžio ir istorinio paveldo, kultūros ir sveikatos priežiūros bei laisvalaikio veiklą, kartu užtikrindami kaimo amatų ir aplinkosauginių įgūdžių tęstinumą.

4.4.

Viešosios švietimo, mokymo, sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos turėtų būti įtrauktos, sugrupuotos ir novatoriškos naudojimosi technologijų pažanga požiūriu, siekiant išvengti visų pirma kaime gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių ir paauglių diskriminacijos ir atskirties. Geografiškai išskirstytos Vyriausybės tarnybos galėtų parodyti pavyzdį, kaip sumažinti miestų perpildymą ir taršą juose, kartu skatinant teisingumo kaimo atžvilgiu jausmą. Vietos valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo planuojant kaimo vietoves ir užtikrinant, kad būtų imtasi pozityvių veiksmų kaimo bendruomenėse siekiant skatinti jas išlikti perspektyviomis ir remiamomis. Tarnybos galėtų dalytis vienu pastatu arba nenaudojami pastatai galėtų būti pritaikyti naujoms verslo reikmėms, kuriant naujas darbo vietas, kurios galėtų suteikti daugiau galimybių ekonominei veiklai vystyti. Suteikiant galimybę naudotis tokiais atnaujintais pastatais reikėtų atsižvelgti į vietos nevyriausybinių organizacijų, taip pat į privataus ir viešojo sektoriaus poreikius.

4.5.

Būtina stengtis išugdyti tikrą partnerystės tarp miestų ar didmiesčių ir jų kaimyninių gyvenviečių dvasią, kad būtų galima abipusiai naudingai dalytis bendruomeniškumo pojūčiu, naudotis prekės ženklu ir bendromis investicijomis. Kartu su kitomis organizacijomis R.E.D. rekomendavo 2016 m. Europos politinę strategiją kaimo vietovėms iki 2030 m. (5). Kitas pavyzdys – Carnegie patikos fondo Miestų partnerių bandomasis projektas. Darnaus vystymosi ir žiedinės ekonomikos principai turėtų būti taikomi miesto ir kaimo vietovių partnerystėms.

4.6.

2-asis Europos kaimo vietovių parlamentas 2015 m. lapkričio mėn. priėmė Europos kaimo manifestą. EKVP tinklas su partneriais 40 Europos šalių nagrinėja manifeste išdėstytas temas. Europos kaimo vietovių parlamentas ragina bendruomenes, organizacijas ir valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti kaimo ir miesto teritorijose, kad būtų kuo naudingiau pasinaudota socialiniais, kultūriniais ir ekonominiais ryšiais, kuriuos gali lemti toks bendradarbiavimas; taip pat subjektai kaimo ir miesto teritorijose turėtų aktyviai keistis idėjomis ir gerosios patirties pavyzdžiais. Partneriai dirba įvairiausiose srityse, pavyzdžiui, „Miesteliai“, „Tvarios paslaugos ir infrastruktūra“ ir „Integruota kaimo plėtra ir LEADER/bendruomenės inicijuota vietos plėtra“; po to, bus parengta ataskaita, kuri bus pateikta ir aptarta 3-iajame Europos kaimo vietovių parlamente Venhorste (Nyderlandai) 2017 m. spalio mėn.

4.7.

Europos investicijų bankas turėtų parengti konkretiems poreikiams pritaikytas paramos schemas mažoms kaimo bendrovėms, tiek privačioms, tiek socialinėms įmonėms, įskaitant kooperatyvus, kaip pažadėjo savo 2017–2019 m. programoje ir patvirtino paremdamas„Niki‘s Sweets“ Agrose, Kipro Trodoso kalnuose.

4.8.

Kaimo vietovėse labai aktyvus savanoriškos veiklos sektorius; jis padeda koordinuoti veiksmus, o žmonėms – bendradarbiauti. Socialinės ir bendruomeninės įmonės, pavyzdžiui, 300 Danijos socialinių ir ekonominių įmonių buvo leista naudotis ženklu „RSV“, t. y. registruota socialinė ir ekonominė bendrovė (Virksomhed), arba „Cletwr“ kavinė vidurio Velse, vis dažniau padeda pakeisti prarastas viešąsias ir privačias paslaugas. Jos dirba vadovaudamosi įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) idėjomis. Svarbi organizacijų, pavyzdžiui, Plunkett Foundation, parama ir konsultacijos sukuriant ir išlaikant socialinių ir bendruomeninių įmonių tvarumą.

4.9.

Kaimuose ir miesteliuose gyvena žmonės iš įvairiausių visuomenės sluoksnių ir jiems visiems turi būti suteikta teisė pareikšti savo nuomonę savo vietos bendruomenėse. Žemiausio lygmens viešojo administravimo įstaigos – parapijos tarybos ar (mažos) savivaldybės – turėtų dalyvauti vietos sprendimų priėmimo procese, ir turėtų būti sustiprintos, suteikiant joms galias patenkinti šį poreikį. Žmonės didžiuojasi savo vietos bendruomenėmis ir tai gali būti pripažinta kaip išteklius bei panaudota paskatinti kitus dalyvauti. Išėję į pensiją verslininkai ir tie, kurie dirbo viešajame arba pilietinės visuomenės sektoriuose, yra įgiję daug įgūdžių, kurie galėtų būti panaudoti. Pagal Europos ir vietos programas įgyvendinant projektus, kuriais buvo paskatinta kurti vietos partnerystes jų kaime ar miestelyje, buvo išugdyta daug bendruomenės verslininkų. Jie kilę iš visų sektorių ir tapo savo bendruomenių ambasadoriais.

4.10.

Kaimai ir miesteliai yra svarbi Europos kultūros dalis. Jie dažnai puoselėja savo vietos papročius ir tradicijas. Šios kaimo gyvenvietės dažniausiai būna „istorinės“, o jų architektūra atspindi vietos statybines medžiagas ir per daugelį amžių formuotą stilių. Paprastai miestelių centruose išsaugota daugiau vietos įmonių ir jų neužgožia standartiniai fasadai, kurių reikalauja tinkliniai prekybos centrai, kaip būna didesnių miestų centruose. Mažos kaimo gyvenvietės taip pat yra glaudžiai susijusios su jas supančiu kraštovaizdžiu – jis sukuria kaimų ir miestelių atmosferą, taip atspindėdamas labai įvairią jų kilmę – ant kalvos įrengtos gynybos sienos, brastos, šaltiniai, ežerų pakrantės, salos ar pakrantės ir kt. Vykdant Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) reklaminę kampaniją ir įgyvendinant tų metų iniciatyvas reikėtų akcentuoti kaimuose ir miesteliuose esančias kultūros vertybes. Svarbų vaidmenį reklamuojant tradicijas ir kultūrą gali atlikti vyresnio amžiaus kaimo gyventojai, todėl reikėtų jiems sudaryti sąlygas aktyviai veikti šioje srityje.

4.11.

Šie kaimai ir miesteliai turi vertybių, kuriomis gali remtis, kai jiems padedama išlaikyti arba pagerinti savo vietos ekonomiką. Jie yra susiję su vietos žemės ūkiu, miškų ūkiu ir pagaminta energija, taip pat žemės ūkio ir kaimo turizmu, susiję su sveikata, kultūros festivaliais ir aplinkos apsauga bei švietimu. Yra šimtai pavyzdžių visoje Europoje, tokių kaip Kozard Vengrijoje ir Alston Manor Anglijoje, kuriais galėtų sekti kiti. Ecovast parengta ataskaita „Miestelių svarba“ taip pat yra labai svarbus indėlis aprašant ir suprantant, kokį vaidmenį atlieka kaimai ir miesteliai.

4.12.

Būsima kaimo politika, kuriai buvo entuziastingai pritarta Korko 2.0 konferencijoje 2016 m. rugsėjo mėn., turėtų padėti valstybėms narėms ir regionams plėtoti palankią kaimo politiką ir skatinti projektus pagal Europos programas. Kaimui skirtos patikros, kuri nurodyta Korko 2.0 deklaracijoje, įgyvendinimas yra labai svarbus ES, valstybėms narėms ir regionams.

4.13.

ES remiama LEADER metodika ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP) užtikrina priemones, skirtas padėti stiprinti kaimo bendruomenes ir suteikti joms galių. LEADER ir vietos veiklos grupės gali remti vietos pastangas siekiant vystyti įmones, tiek privačias, tiek ir ne pelno siekiančias, kad jos pradėtų ir plėstų veiklą, bei siekiant užtikrinti aktyvaus ir palaikančio bendruomeniškumo dvasią. LEADER iki 2014 m. buvo remiama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, tačiau nuo 2015 m. ir kiti struktūriniai ir investiciniai fondai gali įgyvendinti šią metodiką, pasitelkiant daugiašalį finansavimą kartu su bendruomenės inicijuota vietos plėtra. Tam reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas, o tinkamų pavyzdžių galima rasti „IRD Duhallow“ ir „SECAD“ Korko grafystėje bei „PLANED“ Velse, kurios bendruomenės inicijuotos vietos plėtros jau seniai ėmėsi pagal principą „iš apačios į viršų“.

4.14.

Įgyvendinama daug kaimo projektų pagal Europos programas, kurie atspindi didelę gerosios patirties pavyzdžių įvairovę miesteliuose ir kaimuose. Geroji patirtis taip pat rodo, kad būtini ir naudingi tarpininkai, remiantys verslininkus ir mažas grupes.

2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/22

Pranešėjas

Cillian LOHAN

1.1.

Sąvoka „klimato teisingumas“ apibūdinama pasaulinė klimato kaita kaip politinis ir etinis klausimas, o ne vien tik kaip aplinkos problema. Paprastai ji vertinama atsižvelgiant į pasaulines erdvės ir laiko tarpusavio sąsajas pripažįstant, kad pažeidžiamiausiems ir neturtingiausiems visuomenės nariams klimato kaitos pasekmės dažnai būna skaudžiausios, nors šios grupės yra mažiausiai atsakingos už išmetamų teršalų kiekius, kurie lemia klimato krizę. Apskritai šioje nuomonėje klimato teisingumo sąvoka pripažįstama, kad reikia svarstyti, ar teisingas dažnai neproporcingas klimato kaitos poveikis piliečiams ir bendruomenėms besivystančiose ir išsivysčiusiose šalyse.

1.2.

EESRK mano, jog visi piliečiai turi teisę gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje ir tikėtis, kad Vyriausybės, pripažindamos ne tik akivaizdesnius aplinkos apsaugos ir ekonominius aspektus, bet ir socialinį poveikį, prisiims atsakomybę už savo nacionalinius įsipareigojimus ir nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą, kuriais siekiama kovoti su klimato kaitą skatinančiomis jėgomis ir klimato kaitos grėsmėmis.

1.3.

EESRK siūlo pradėti diskusiją dėl ES klimato srities teisių chartijos, kurioje būtų apibendrintos ES piliečių ir gamtos teisės atsižvelgiant į uždavinius, kylančius dėl pasaulio klimato kaitos krizės. Pripažindamas ES vadovaujamąjį vaidmenį propaguojant tvirtą ir teisingą tarptautinį klimato kaitos režimą, EESRK ragina ES institucijas ir nacionalines Vyriausybes vertinti, kaip taikomi klimato teisingumo principai visais lygmenimis: pasaulio, Europos, nacionaliniu ir bendruomenių. Semestro procesas galėtų būti naudojamas kaip priemonė šiam tikslui įgyvendinti. Klimato teisingumas – tai teisingumas žmonių ir aplinkos, nuo kurios priklausome, atžvilgiu, nes abu šie dalykai yra tarpusavyje susiję. Šiomis aplinkybėmis EESRK primena dvi neseniai paskelbtas iniciatyvas: Visuotinį aplinkos paktą ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos projektą.

1.4.

Gamybos ir vartojimo sistemos privalo keistis, kad prisitaikytų prie klimato kaitos ir ją švelnintų. Šis perėjimas turėtų vykti visame pasaulyje ir atsižvelgiant į sektorius, o ES galėtų atlikti vadovaujamąjį vaidmenį. Reikia nustatyti ir atitinkamai remti labiausiai pažeidžiamus verslo sektorius ir darbuotojus. Itin svarbu pereinamuoju laikotarpiu remti maisto sistemas ir šių sistemų suinteresuotuosius subjektus. Tvarus maisto vartojimas turi prasidėti nuo pradinio dirvožemio paruošimo ir gamtinių sistemų valdymo etapo, siekiant apsirūpinti pagrindinėmis maisto sudedamosiomis dalimis. ES turėtų užtikrintai imtis lyderės vaidmens skatinant tvarų dirvožemio tvarkymą ir apsaugą.

1.5.

Pasinaudoti vartotojų galia siekiant permainų galima tik tuo atveju, jei vartotojams suteikiama galimybė rinktis tvarias etiškas alternatyvas, dėl kurių nesusidarytų didelių nepatogumų ir nesumažėtų kokybė paslaugų, naudojimo ir prieinamumo požiūriu. Nauji ekonomikos modeliai, pavyzdžiui, skaitmeninė, dalijimosi ir žiedinė ekonomika, ir tarptautinis bendradarbiavimas visuotinio sektorių perėjimo prie šių modelių srityje leidžia sukurti perspektyvių alternatyvų vartotojams.

1.6.

Paramos mechanizmai, įskaitant viešąsias lėšas, ekonomines priemones ir paskatas, turėtų būti naudojami siekiant užtikrinti, kad vartotojams, norintiems pasirinkti tokį gyvenimo būdą, pagal kurį išskiriama kuo mažiau anglies dioksido, būtų suteikiama infrastruktūra ir tinkama parama, įskaitant pagalbą už didesnes išlaidas perkant etiškas, ilgo gyvavimo ciklo ar tausias prekes ir paslaugas, kartu užtikrinant, kad nebūtų pakenkta konkurencingumui.

1.7.

Reikia registruoti įgyvendinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką perkeliamas darbo vietas ir kuo anksčiau nustatyti atsirandančias galimybes. Tai leis parengti ir įgyvendinti veiksmingiausią politiką, kuria siekiama teisingo perėjimo laikotarpiu užtikrinti darbuotojų apsaugą ir išlaikyti jų gyvenimo kokybę.

1.8.

EESRK dar kartą ragina įsteigti Europos energijos nepritekliaus observatoriją (1), kuri suburtų visus suinteresuotuosius subjektus siekiant padėti nustatyti Europos energijos nepritekliaus rodiklius. Teisingumas visiems piliečiams reiškia užtikrinimą, kad kiekvienas žmogus už įperkamą kainą yra aprūpinamas švaria, prieinama energija.

1.9.

EESRK ragina panaikinti iškastiniam kurui skiriamas subsidijas ir pradėti remti perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

1.10.

Tvarumo politikos veiksmingumas priklauso nuo užtikrinimo, kad yra aiškiai apibrėžta ir tinkamai finansuojama parama perėjimui ir kad jai teikiama pirmenybė. Tuo pat metu ES turi pradėti labai plačias tarptautines derybas dėl pasaulinio susitarimo, galinčio sušvelninti klimato kaitos veiksnius ir paremti tvaresnį pasaulio ekonomikos modelį.

2.1.

Ši nuomonė savo iniciatyva parengta atsižvelgiant į 2017 m. Tvaraus vystymosi observatorijos darbo planą. Klimato teisingumas yra visiems mums svarbi tema, tačiau šioje srityje trūksta ES lygmens veiksmų. Tai galimybė EESRK imtis iniciatyvos ir pateikti pirmus pasiūlymus, visų pirma susijusius su Europa. Daugelis klimato teisingumo aspektų dar turi būti išsamiau išnagrinėti, pavyzdžiui, pasaulinio ir individualaus apyvartinių taršos leidimų paskirstymo klausimas.

2.2.

EESRK nori išreikšti institucinę poziciją, kad, diskutuojant dėl klimato kaitos poveikio ir svarstant, kaip būtų geriausia sąžiningai ir teisingai spręsti šio poveikio problemas, galėtų pristatyti ES organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę.

2.3.

Atsižvelgiant į tarptautiniu mastu priimtus JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), Paryžiaus susitarimą ir tai, kad jau dabar juntame klimato kaitos poveikį, reikia geresnio suvokimo, kad būtina skubiai imtis konkrečių veiksmų klimato teisingumui įgyvendinti.

3.1.

Sąvoka „klimato teisingumas“ apibūdinama pasaulinė klimato kaita kaip politinis ir etinis klausimas, o ne vien tik kaip aplinkos problema. Vartojant šią sąvoką pripažįstama, kad pažeidžiamiausiems ir neturtingiausiems visuomenės nariams klimato kaitos pasekmės dažnai būna skaudžiausios. Ši sąvoka paprastai vertinama atsižvelgiant į pasaulines erdvės ir laiko tarpusavio sąsajas, visų pirma sutelkiant dėmesį į šalių, kurios vystėsi naudodamos gamtos išteklius, atsakomybę.

3.2.

Darnaus vystymosi tikslai (DVT) yra platesnio užmojo nei ankstesni Tūkstantmečio vystymosi tikslai, nes DVT pripažįstama tarpusavio atskaitomybė, atsakomybė, kolektyviniai veiksmai ir įtraukių dalyvaujamųjų procesų būtinybė. Pripažindamas ES vadovaujamąjį vaidmenį propaguojant tvirtą ir teisingą tarptautinį klimato kaitos režimą, EESRK ragina ES institucijas ir nacionalines Vyriausybes imtis veiksmų klimato teisingumo srityje visais lygmenimis: pasaulio, Europos, nacionaliniu ir bendruomenių. Europos semestro procesas galėtų būti priemonė šiam tikslui pasiekti. Taigi šioje nuomonėje klimato teisingumo sąvoka pripažįstama, kad reikia svarstyti, ar teisingas dažnai neproporcingas klimato kaitos poveikis piliečiams ir bendruomenėms besivystančiose ir išsivysčiusiose šalyse.

3.3.

Susiduriama su priešinimosi klimato kaitos politikai problema ir manymu, kad ji daro neigiamą poveikį paprastiems piliečiams, tam tikriems sektoriams (pvz., žemės ūkio ar transporto), bendruomenėms ir asmenims, priklausantiems nuo iškastinio kuro, nepaisant šios politikos naudos.

3.4.

Sektoriams ir sritims, kuriems didelę įtaką daro klimato kaitos problemos, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, transporto, žemės ūkio, energetikos, skiriamos įvairios politikos iniciatyvos. Vykdant klimato teisingumą gali būti taikomas bendras integruotas požiūris siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos vyktų teisingai ir nešališkai.

3.5.

Svarbu pažymėti, kad vykdant klimato teisingumą dėmesio skiriama ne tik tiems, kurie patiria tiesioginį klimato kaitos poveikį, bet ir tiems, kuriems įtaką daro klimato kaitą skatinančios jėgos, nes jie yra priklausomi nuo prekių, paslaugų ir gyvenimo būdo, siejamų su dideliu išmetamu teršalų kiekiu ir ne itin efektyviu išteklių naudojimu.

4.1.1.

EESRK mano, jog visi piliečiai turi teisę gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje ir tikėtis, kad Vyriausybės, pripažindamos ne tik akivaizdesnius aplinkos apsaugos ir ekonominius aspektus, bet ir socialinį poveikį, prisiims atsakomybę už savo nacionalinius įsipareigojimus ir nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą, kuriais siekiama kovoti su klimato kaitą skatinančiomis jėgomis ir klimato kaitos grėsmėmis.

4.1.2.

Vykdant atnaujintą konvergencijos procesą, kuriuo valstybėse narėse siekiama geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų, remiamasi Europos socialinių teisių ramsčiu. Jis grindžiamas 20 principų, daugeliui jų tiesioginės įtakos turės klimato kaita arba netiesioginės – būtinybė pereiti prie naujų ekonomikos modelių.

4.1.3.

EESRK siūlo, atsižvelgiant į žmogaus ir socialines teises, pradėti diskusijas dėl Klimato srities teisių chartijos rengimo. Į ją būtų įtrauktos piliečių ir gamtos teisės atsižvelgiant į uždavinius, kylančius dėl pasaulio klimato kaitos krizės. Šiomis aplinkybėmis EESRK primena Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos projektą, kurį 2015 m. parengė Corinne Lepage rengiantis COP 21.

4.1.4.

Taikant teisėkūros procedūras gamtos teisės jau pripažįstamos įvairiose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, 2015 m. Nyderlandų nevyriausybinė organizacija „Urgenda Foundation“ laimėjo klimato srities bylą prieš Vyriausybę. Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas patvirtino principą, kad Vyriausybė gali būti laikoma teisiškai atsakinga už tai, kad nesiėmė reikiamų priemonių, kuriomis galėjo užkirsti kelią numatomai žalai dėl klimato kaitos. Panašios bylos rengiamos Belgijoje ir Norvegijoje. Be to, tokiomis iniciatyvomis kaip, pavyzdžiui, 2017 m. birželio 24 d. paskelbtas Visuotinis aplinkos paktas, stengiamasi spręsti būtino sąžiningo pasaulio aplinkos valdymo klausimą „trečiąją teisių kartą“ papildant bendra, horizontalia ir universalia priemone.

4.1.5.

Būtina užtikrinti, kad pažeidžiamiausiems visuomenės nariams netektų nepagrįstai didelė našta ir kad išlaidos, patirtos pereinant prie ekonomikos modelio, kurį taikant atsižvelgiama į klimato kaitos problemas, būtų vienodai padalytos visai visuomenei. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai nėra tinkamų alternatyvų, principas „teršėjas moka“ turėtų būti taikomas teršiančių ir iš to gaunančių naudos subjektų lygmeniu, o ne galutinių vartotojų lygmeniu. EESRK jau anksčiau nagrinėjo šio svarbaus principo atsargaus ir tinkamo taikymo klausimą (2).

4.1.6.

Dėl perkeltųjų asmenų padidės visų rūšių migracija (įskaitant pabėgėlius dėl klimato kaitos) (3). Jau galėjome įsitikinti, kaip prastai Europos Sąjungoje esame pasirengę spręsti šias problemas, taip pat neproporcingos valstybių narių naštos problemą. EESRK jau atkreipė dėmesį į tai, kaip šiomis aplinkybėmis dėl nesuderintų ekonominių procesų mažėja stabilumas (4).

4.1.7.

Kaip nustatyta naujausiame Europos Parlamento pabėgėlių dėl klimato kaitos tyrime, ES lygmeniu nėra jokios atskiros priemonės, kurią būtų galima taikyti „dėl su aplinka susijusių priežasčių perkeltiesiems asmenims“. Laikinosios apsaugos direktyva politiniu požiūriu yra nepatogi priemonė bet kokio masinio perkėlimo problemoms spręsti ir EESRK pritaria nuomonei, kad Lisabonos sutartyje numatyti pakankamai platūs įgaliojimai persvarstyti imigracijos politiką siekiant reglamentuoti „dėl su aplinka susijusių priežasčių perkeltųjų asmenų“ statusą.

4.2.1.

Maisto gamybos sistemos ir mitybos įpročiai keisis, kad būtų galima prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti. Visi gyventojai (pvz., ūkininkai, šeimos, visi tiekimo grandinės dalyviai ir vartotojai) yra priklausomi nuo žemės ūkio maisto produktų sektoriaus, todėl pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės turėtų būti užtikrinta, kad permainų laikotarpiu susijusiems subjektams būtų sudarytos palankios sąlygos ir teikiama parama. Be to, šis perėjimas turi vykti visame pasaulyje ir atsižvelgiant į sektorius, o ES galėtų atlikti vadovaujamąjį vaidmenį.

4.2.2.

Klimato kaita kelia didelių sunkumų Europos žemės ūkiui, kuris yra ir tokių permainų varomoji jėga, ir jų didžiausią poveikį patiriantis sektorius.

4.2.3.

Reikia iš naujo apibrėžti šį sektorių siekiant didesnio jo indėlio į natūralias absorbavimo sistemas, pavyzdžiui, į ekosistemų paslaugas, kurios gali sumažinti tam tikrą klimato kaitos poveikį. Šias funkcijas reikėtų pripažinti, o viešasis finansavimas per BŽŪP turėtų būti orientuotas remti šias paslaugas, kurias žemės ūkio sektorius teikia vykdydamas savo maisto gamybos tikslus. Tokiai bendrajai koncepcijai pritariama neseniai priimtoje nuomonėje (5).

4.2.4.

Tvarus maisto vartojimas turi prasidėti nuo pradinio dirvožemio paruošimo ir gamtinių sistemų valdymo etapo, siekiant apsirūpinti pagrindinėmis maisto sudedamosiomis dalimis. EESRK atkreipia dėmesį į būtinybę pradėti diskusijas dėl Dirvožemio pagrindų direktyvos poreikio ir užtikrintai imtis lyderės vaidmens skatinant tvaraus dirvožemio tvarkymo ir apsaugos svarbą (6). Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Estija dirvožemio apsaugai ir jos vaidmeniui teikiant ekosistemines paslaugas skiria itin daug dėmesio (7).

4.2.5.

EESRK remia tvarios gamybos ir vartojimo koncepciją. Norint pasiekti susitarimą dėl poreikio keisti požiūrį į mėsos vartojimą, reikės nustatyti galimybes ir paramą, kurių reikia siekiant užtikrinti teisingą perėjimą tiems, kurie yra priklausomi nuo šio žemės ūkio maisto pramonės sektoriaus.

4.2.6.

Šiam sektoriui įtaką taip pat daro klimato kaitą skatinančios jėgos, visų pirma dėl to, kad šis sektorius yra priklausomas nuo iškastinio kuro, pradedant maisto gamyba ir perdirbimu, baigiant pakavimu ir gabenimu. Būtina parengti politiką, pagal kurią būtų pripažįstama, kad dabartinio pobūdžio žemės ūkio ir maisto produktų gamybos modelis yra aklavietėje ir būtų nubrėžtas įveikiamas kelias kuriant tvarią ir klimatui palankią ūkininkų ateitį.

4.2.7.

Aplinkos politika nebūtinai prieštarauja neatidėliotiniems žemės ūkio sektoriaus poreikiams, su sąlyga, kad ji laikoma paramos mechanizmu siekiant sukurti palankesnes sąlygas perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės.

4.3.1.

Pasinaudoti vartotojų galia siekiant permainų galima tik tuo atveju, jei vartotojams suteikiama galimybė rinktis tvarią etišką alternatyvą, dėl kurios nesusidarytų didelių nepatogumų ir nesumažėtų kokybė paslaugų, naudojimo ir prieinamumo požiūriu. Nauji ekonomikos modeliai, pavyzdžiui, skaitmeninė, dalijimosi ir žiedinė ekonomika, ir tarptautinis bendradarbiavimas visuotinio sektorių perėjimo prie šių modelių srityje leidžia sukurti perspektyvių alternatyvų vartotojams.

4.3.2.

Principas „teršėjas moka“ pernelyg dažnai taikomas netinkamai, o vartotojai verčiami mokėti mokesčius, nors jie neturi perspektyvių alternatyvų. Kad kainodara galėtų būti veiksminga priemonė siekiant reikiamų elgesio pokyčių, vartotojams visų pirma turi būti suteikta galimybė pasirinkti alternatyvą.

4.3.3.

Plastikiniams maišeliams taikomas mokestis yra geras nedidelio vartotojams taikomo mokesčio pavyzdys, tačiau vartotojai gali rinktis ir nemokėti šio mokesčio, t. y. jie gali atsinešti savo maišelį arba naudoti mažmenininko duodamą dėžę. Taikant tokį požiūrį galima pasiekti didelio masto elgsenos pokyčių.

4.3.4.

Tačiau iškastinio kuro (pvz., benzino) apmokestinamas vartotojų lygmeniu gali sukelti nepasitenkinimą ir nukreipti disponuojamąsias pajamas degalų įsigijimui. Tai taip pat gali skatinti antrinę nelegalią rinką, galiausiai apsaugant teršiančių produktų gamintojų pelną. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad daugeliu atvejų šie mokesčiai neduoda apribojamojo poveikio. Piliečiai mano, kad kovos su klimato kaita politika yra susijusi su nesąžiningu sankcijų taikymu kito pasirinkimo, kaip veikti iškastiniu kuru grindžiamoje ekonomikoje, neturintiems subjektams.

4.3.5.

Paramos mechanizmai, įskaitant viešąsias lėšas ir ekonomines priemones, turėtų būti investuojami siekiant užtikrinti, kad vartotojams, norintiems pasirinkti tokį gyvenimo būdą, pagal kurį išskiriama kuo mažiau anglies dioksido, būtų suteikiama infrastruktūra ir tinkama parama, įskaitant pagalbą už didesnes išlaidas perkant etiškas, ilgo gyvavimo ciklo ar tausias prekes ir paslaugas. Tai gali būti daroma kuriant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Geras pavyzdys – automobilių sektorius, kuriame diegiamos gamintojų remiamos finansavimo priemonės, kad vartotojams būtų lengviau įsigyti naujų automobilių. Panašaus pobūdžio paramos sistemos galėtų būti siūlomos ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, įsigyjant buitinę techniką, naujai įrengiant privačius namus ar įmones.

4.3.6.

Kovos su klimato kaita srityje esama nesuderinamumo, kai viešosios lėšos skiriamos remti sistemas ir infrastruktūras, kuriomis didinama galutinių naudotojų priklausomybė nuo klimato kaitą skatinančių jėgų, ir investuoti į jas, nors tuo pat metu siekiama riboti ir valdyti klimato kaitos poveikį. Vartotojai dėl to patiria didžiausią poveikį. Galimybė rinktis mokėti daugiau už taršų variantą arba visai jo atsisakyti nėra „teisinga“ piliečių atžvilgiu.

4.3.7.

Dažnai manoma, kad tvarų gyvenimo būdą ir tvarius vartojimo pasirinkimus gali sau leisti tik tie, kurių didelės disponuojamosios pajamos. Etiški, klimatui palankūs, tvarūs pasirinkimai nėra vienodai prieinami visiems. Reikėtų remti tokią kainodarą, pagal kurią būtų įtraukiamos prekių ir paslaugų sąnaudos, susijusios su klimato kaita (pvz., išteklių naudojimo intensyvumas), taikant politikos sistemą, kuri ginčija tokį manymą ir didina prieinamumą visiems vartotojams.

4.3.8.

ES vartotojų apsaugos teisės aktai buvo priimti anksčiau nei 1999 m., kai JT pripažino tvarų vartojimą kaip vieną pagrindinių vartotojų teisių, todėl juose tvarus vartojimas visiškai nėra minimas (8). EESRK dar kartą ragina vykdyti tvaraus vartojimo politiką. Tai ypač svarbu siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir žiedinės ekonomikos iniciatyvą.

4.3.9.

Nesant alternatyvaus pasirinkimo vartotojui nebelieka nieko kito kaip skursti, priimti netinkamus, sveikatai nepalankius ir (arba) netausius sprendimus, o galiausiai „aplinkos“ politika jam tampa nebepriimtina, suvokiama kaip kenkianti galutiniam vartotojui. Tuo tarpu tie, kurie pelnosi iš šios sistemos, nieko nemoka ir net dar labiau turtėja, todėl didėja nelygybė, prisidengiant aplinkos politika, prieštaraujančia tvarumo principams.

4.4.1.

Nepaprastai svarbu pereinamuoju laikotarpiu apsaugoti visus darbuotojus, tiek tuos, kurių įgūdžiai yra riboti ar neuniversalūs, tiek ir užimančius aukštos kvalifikacijos postus. Reikia nustatyti ir atitinkamai remti labiausiai pažeidžiamus sektorius ir darbuotojus. Dėl darbo vietų automatizavimo pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tam tikros darbo vietos gali būti panaikintos (9).

4.4.2.

Viena iš priemonių darbuotojams apsaugoti – švietimas ir perkvalifikavimas. Darbuotojai, kurių darbo vietos panaikinamos dėl klimato kaitos arba dėl to, kad reikia nutraukti priklausomybę nuo klimato kaitą skatinančių jėgų, neturėtų nukentėti nuo tokių pokyčių.

4.4.3.

Vienas iš sprendimo elementų – anksti nustatyti būtinus įgūdžius, reikalingus norint visapusiškai dalyvauti šiuose naujuose ekonomikos modeliuose, tačiau kartu reikia įgūdžius identifikuoti dabartinio užimtumo ir priklausomybės nuo esamo netvaraus modelio kontekste.

4.4.4.

Svarbu kiek įmanoma apsaugoti ir išsaugoti susijusias bendruomenes ir skatinti tokį perėjimą, kuris darytų mažiausią poveikį susijusių asmenų gerovei tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu.

4.4.5.

Siūlomuose naujuose ekonomikos modeliuose, įskaitant funkcinę, dalijimosi ir žiedinę ekonomiką, aiškiai matosi naujos galimybės. Šiuo požiūriu ES turėtų pradėti būtinas tarptautines derybas siekiant sukurti pasaulinį ekonomikos modelį.

4.5.1.

Dėl klimato kaitos ir ją skatinančių jėgų patiriama išlaidų sveikatos srityje. Jas galima apskaičiuoti, pavyzdžiui, atsižvelgiant į mirties ir ligų, susijusių su oro tarša, skaičių; tai kainuoja visuomenei ir visuomenės sveikatos priežiūros sistemoms. Visuomenės sveikatos priežiūros sistemos turi apsvarstyti, kokį vaidmenį klimato kaita ir ją skatinančios jėgos atlieka jų sektoriuje.

4.5.2.

Sveikata, gerovė ir galimybės pabūti gamtoje yra tarpusavyje susijusios (IEEP). Daugelis valstybių narių susiduria su sveikatos ir visuomenės problemomis, pavyzdžiui, nutukimu, psichinės sveikatos problemomis, socialine atskirtimi, triukšmu ir oro tarša; visa tai socialiniu ir ekonominiu požiūriu neproporcingai veikia nepalankioje padėtyje esančių ir pažeidžiamų asmenų grupes.

4.5.3.

Investuojant į gamtą klimato kaitos problemos sprendžiamos ne tik skatinant atsisakyti teršalų, bet ir sudarant sąlygas investuoti į anglies dioksido saugojimą natūraliose ekosistemose. Su tuo susijusi nauda sveikatai yra dvejopa: didėjančių sveikatos problemų prevencija ir aktyvios gyvensenos, padedančios gerinti piliečių ir bendruomenių sveikatą, propagavimas. Šio aspekto pripažinimas padeda užtikrinti subalansuotus, apgalvotus ir įrodymais grindžiamus politinius sprendimus.

4.6.1.

Europos Sąjungoje atsinaujinančiosios energijos gamyba pagal procentinį suvartojamos elektros energijos kiekį nuo 2004 iki 2015 m. išaugo daugiau nei dvigubai (nuo 14 iki 29 %). Vis dėlto šildymo, pastatų ir pramonės, taip pat transporto srityse energijos poreikiai vis dar yra milžiniški. Pažanga daroma, tačiau išeities taškas yra labai žemas: pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis transporto sektoriaus sunaudojamų degalų kiekyje per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 1 % iki 6 %

4.6.2.

Energijos nepriteklius yra visos Europos problema ir, nors jos mastas ir aplinkybės valstybėse narėse skiriasi, tai dar vienas pavyzdys, kad kovos su klimato kaita politika turi būti siekiama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis.

4.6.3.

EESRK dar kartą ragina įsteigti Europos energijos nepritekliaus observatoriją (10), kuri suburtų visus suinteresuotuosius subjektus siekiant padėti nustatyti Europos energijos nepritekliaus rodiklius. Teisingumas visiems piliečiams reiškia užtikrinimą, kad kiekvienas žmogus už įperkamą kainą yra aprūpinamas švaria, prieinama energija.

4.6.4.

Politika, skirta energijos nepritekliaus problemai šalinti ES, taip pat gali padėti spręsti su švarios energijos infrastruktūra ir tiekimu susijusius klausimus perkeliant subsidijas ir koordinuojant politinę valią.

4.6.5.

Politika, kuria tiesiogiai arba netiesiogiai remiamos iškastinio kuro subsidijos, reiškia principo „teršėjas moka“ panaikinimą – tokiais atvejais mokama pačiam teršėjui. Daugelis šių subsidijų galutiniam vartotojui yra nematomos, tačiau bet kokiu atveju jos skiriamos iš viešųjų lėšų. Neseniai priimtoje nuomonėje (11) jau išnagrinėtas aplinkai kenksmingų subsidijų panaikinimo Europos Sąjungoje atvejis, o nuomonėje dėl ES darnaus vystymosi politikos planavimo (12) atkreiptas dėmesys į būtinybę vykdyti nustatytus įpareigojimus siekiant panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas ir aktyviai skatinti aplinkosaugos mokesčių reformą.

4.6.6.

Parama turėtų būti prieinama visiems, subsidijos turėtų būti daugiausia skiriamos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, tuo tarpu subsidijos klimato kaitą skatinančioms jėgoms turėtų būti skubiai laipsniškai naikinamos, o išimtys turėtų būti taikomos teisingiau, t. y. skiriamos ne tiems, kurie gali sau leisti įpirkti, ir ne tiems, kurie iš teršalų gauna naudos. TVF duomenimis, šiuo metu iškastinio kuro subsidijų norma per minutę pasaulyje siekia 10 mln. JAV dolerių. Panaikinus šias subsidijas valdžios sektoriaus pajamos padidėtų 3,6 % pasaulio BVP, išmetamas teršalų kiekis sumažėtų daugiau kaip 20 %, ankstyvos mirties dėl oro taršos atvejų sumažėtų daugiau nei perpus, o ekonominė gerovė pasaulyje padidėtų 1,8 trln. JAV dolerių (2,2 % pasaulio BVP). Šie duomenys akivaizdžiai rodo neteisingą dabartinės sistemos pobūdį.

4.6.7.

Tvarumo politikos veiksmingumas priklauso nuo užtikrinimo, kad yra aiškiai apibrėžta ir tinkamai finansuojama parama perėjimui ir kad jai teikiama pirmenybė.

2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/29

Pranešėjas

Alfred GAJDOSIK

Bendrapranešėjis

Thomas WAGNSONNER

1.1.

EESRK remia vystymosi politiką, pagal kurią vystymasis yra vienodomis sąlygomis šalių vykdomas procesas, grindžiamas pagarba ir nepriklausomai priimamais sprendimais. Kad būtų galima finansuoti ir įgyvendinti Jungtinių Tautų (JT) lygmeniu sutartus darnaus vystymosi tikslus (DVT), būtina pasaulio lygmeniu derinti pastangas. Pabrėžiama, kad JT ekonomikos ir socialinių reikalų taryba galėtų atlikti dar svarbesnį vaidmenį kaip tinkamas forumas mokesčių klausimams spręsti. Taip būtų užtikrinamas tiek orientavimasis į Darbotvarkės iki 2030 m. DVT, tiek ir visų šalių dalyvavimas vienodomis sąlygomis.

1.2.

Atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus dėl tarptautinės mokesčių teisės reformos, pavyzdžiui, įgyvendinant EBPO veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS), reikėtų įvertinti šių tarptautinių pastangų vykdyti reformas poveikį DVT ir į juos labiau atsižvelgti toliau plėtojant tarptautinę mokesčių politiką. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad DVT įgyvendinti reikia finansinių išteklių. Vis dėlto daugelis šalių susiduria su dideliais sunkumais užtikrindamos viešąsias pajamas iš surenkamų mokesčių. Viena vertus, taip yra dėl besivystančiose šalyse sunkiai įgyvendinamų pajamų ir apyvartos mokesčių sistemų. Kita vertus, joms sunkumų kelia ir pasaulinė konkurencija pelno mokesčio srityje ir ypač susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo vengimo forma. Papildomi veiksniai yra riboti pajėgumai ir netinkamas informacijos perdavimas.

1.3.

EESRK ypač palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės dėjo daug pastangų, kad vykdant tarptautinę reformą būtų sprendžiami tarptautinės mokesčių sistemos trūkumai. Šios pastangos yra sveikintinos ir turi būti remiamos, veiksmingai įgyvendinamos ir galiausiai reguliariai stebimos. Šių reformų įgyvendinimą labiausiai spartina didžiosios pramoninės EBPO šalys. Reikėtų išanalizuoti, ar JT, atsižvelgiant į pasaulinę narystę šioje organizacijoje, visų pirma besivystančių šalių, nebūtų tinkamesnis forumas tarptautinės mokesčių politikos plėtojimui pasauliniu lygmeniu. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad JT Mokesčių reikalų komitetui trūksta išteklių ir darbuotojų. Todėl JT turėtų būti suteiktos reikiamos priemonės.

1.4.

ES priemonės tarptautiniam mokesčių skaidrumui užtikrinti ir BEPS veiksmų planas turės poveikio ir besivystančioms šalims. EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija jau pareiškė savo nuomonę dėl mokesčių ir vystymosi politikos sankirtos taškų. Europos Komisijos sukurta Gero mokesčių valdymo platforma yra sveikintina. Joje darbo dokumento forma pristatytas priemonių rinkinys dėl susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo vengimo šalutinio poveikio rekomenduotinas valstybėms narėms svarstant susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo vengimo su besivystančiomis šalimis peržiūrą.

1.5.

EESRK pastebi, kad 2015 m. ataskaitoje EP ragina atlikti ne vieną patobulinimą, tačiau jie dar neatlikti. EESRK šiuo klausimu atkreipia dėmesį į savo ankstesnes nuomones, kuriose pateikiamos pastabos visų pirma dėl atskirų šalių ataskaitų teikimo ir kovos su pinigų plovimu, taip pat dėl viešųjų savininkų registrų. EESRK pažymi, kad rengiamas nenorinčių bendradarbiauti jurisdikcijų mokesčių srityje sąrašas. Jis ragina dėti daugiau pastangų atitinkamiems EP reikalavimams įgyvendinti ir rekomenduoja apsvarstyti nevyriausybinių organizacijų išsakytą kritiką. Tikslinga visame pasaulyje skatinti šių priemonių nustatymą pasitelkus tarptautinius susitarimus dėl mokesčių, siekiant pagerinti besivystančių šalių mokesčių administratorių informavimo padėtį. Reikia siekti standartų suvienodinimo pasaulio lygmeniu, prie kurio besivystančios šalys galėtų prisidėti lygiomis teisėmis.

1.6.

EESRK ragina suderinti tarptautinę valstybių narių mokesčių politiką ir vystymosi politikos tikslus, kad būtų išvengta prieštaravimų tarp atskirų šalių mokesčių politikos ir bendrų vystymosi prioritetų.

1.7.

EESRK mano, kad valstybių narių tarptautinės mokesčių politikos poveikio vertinimai yra būdas patikrinti susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo ir mokesčių paskatų poveikį besivystančioms šalims. Tai turėtų būti skatinama ir tapti įprasta praktika. Galimų prieštaravimų su Europos vystymosi politika atveju ir Europos Sąjungai būtų tikslinga atlikti tokius vertinimus. Reikėtų peržiūrėti esamus susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, o naujus susitarimus sudaryti atsižvelgiant į tokius svarstymus.

1.8.

EBPO pavyzdinė sutartis dėl apmokestinimo, kuri šiuo metu yra plačiai naudojama, yra pirmiausia orientuota į pramoninių valstybių interesus. Todėl EESRK rekomenduoja, kad vykdydamos derybas su besivystančiomis šalimis dėl susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, ES valstybės narės labiau atsižvelgtų į besivystančių šalių poreikius. EESRK pažymi, kad EBPO sutarties pagrindu parengta ir JT pavyzdinė sutartis, kuria siekiama reguliuoti apmokestinimą tarp besivystančių ir pramoninių šalių ir šiuo požiūriu šaltinio valstybėms suteikti daugiau apmokestinimo teisių.

1.9.

EESRK pritaria privačiojo sektoriaus investicijoms, skirtoms skatinti vystymąsi, jei jis vykdomas atsižvelgiant į DVT ir pagrindines ekonomines, aplinkos ir socialines teises, pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir deramo darbo darbotvarkę. Teisinis tikrumas yra svarbus veiksnys remiant investicijoms palankią verslo aplinką, taip pat tiesioginėms užsienio investicijoms. Kadangi apmokestinimo klausimai yra susiję su darnaus vystymosi tikslais, įmonės mokesčius derėtų mokėti ten, kur vertės grandinėje (pavyzdžiui, gamyba, žaliavų gavyba) sukuriamas pelnas.

1.10.

EESRK pažymi, kad ES ir jos valstybės narės Naujame Europos konsensuse dėl vystymosi įsipareigojo bendradarbiauti su šalimis partnerėmis plačiau taikant progresyvinį apmokestinimą, kovos su korupcija priemones ir perskirstomąją politiką, taip pat kovojant su neteisėtais finansiniais srautais. Vis dėlto mokesčių politika turėtų tapti dar svarbesne Europos vystymosi politikos dalimi. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastangas padėti mokesčių srityje veikiantiems besivystančių šalių regioniniams forumams ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Besivystančiose šalyse pilietinės visuomenės organizacijos atlieka tikrinimo ir rėmimo funkciją, įskaitant ir mokesčių sritį, todėl jas reikėtų labiau įtraukti ir remti. Parama atitinkamoms mokesčių srities pajėgumų stiprinimo priemonėms, įskaitant tarpusavio mokymąsi ir Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimą, turėtų ilgalaikio poveikio vystymosi projektams.

1.11.

Atsakingi veiksmai mokesčių srityje turėtų tapti neatsiejama įmonių socialinės atsakomybės dalimi laikantis įmonių ataskaitų teikimo prievolių.

1.12.

EESRK siūlo į visus atitinkamus ES ir trečiųjų valstybių ar regionų susitarimus įtraukti sąlygas dėl atsakingų veiksmų mokesčių srityje, kad būtų skatinamas darnus vystymasis.

1.13.

EESRK siūlo patikrinti, ar nebūtų galima pasinaudoti naujais ar peržiūrėtais laisvosios prekybos susitarimais kaip galimybe taip pat išanalizuoti dvišalius mokesčių susitarimus. Tokį patikrinimą reikėtų atlikti įvertinant, kokį poveikį valstybių narių mokesčių politika daro vystymosi politikos tikslams.

2.1.

Atlikus ne vieną tyrimą (1) iškilo klausimas, ar valstybių narių tarptautinė mokesčių politika, ypač daugelis dvišaliuose susitarimuose dėl dvigubo apmokestinimo vengimo išdėstytų nuostatų, nekenkia Europos vystymosi politikos tikslams. Be to, besivystančios šalys yra grynosios kapitalo eksportuotojos į pramonines šalis, o tai didele dalimi priskiriama mokesčių vengiantiems kapitalo srautams. Tai labiausiai paveiktų būtent mažų pajamų besivystančias šalis, nes jose beveik nėra vidaus finansavimo šaltinių.

2.2.

ES ir jos valstybės narės kartu yra didžiausios paramos vystymuisi teikėjos ir svarbios formuojant tarptautinius apmokestinimo susitarimus. Jos įsipareigojo siekti DVT, nors tik keletas valstybių narių pasiekė užsienio pagalbos tikslą (0,7 % BVP). „Brexit“ poveikis tolesniam Europos vystomojo bendradarbiavimo finansavimui yra neaiškus. Siekiant skatinti privačiojo sektoriaus investicijas, susijusias su vystymosi politikos tikslais, planuojama imtis daugiau veiksmų. Oficialios paramos vystymuisi ištekliai priklauso nuo paramos teikėjų politikos.

2.3.

Besivystančioms šalims skirti darnaus vystymosi tikslai apima, be kita ko, vietos išteklių sutelkimą, tarptautinę paramą gebėjimų stiprinimui mokesčių surinkimo srityje, neteisėtų finansinių srautų mažinimą ir dalyvavimą pasaulinėse valdančiosiose institucijose. Taigi, galima daryti išvadą, kad stabili viešųjų pajamų bazė, pastangos kovoti su neteisėtais išteklių srautais ir vienodos galimybės visoms šalims pareikšti savo nuomonę rengiant visuotines mokesčių taisykles yra labai svarbūs darnaus vystymosi ramsčiai. Vystymasis ypač naudingas vaikams, moterims ir kitoms pažeidžiamoms visuomenės grupėms besivystančiose šalyse (2).

2.4.

Viešajam vystomajam bendradarbiavimui skirtų lėšų nepakanka darnaus vystymosi tikslams pasiekti. Kaip ir tūkstantmečio vystymosi tikslų atveju, tikslams pasiekti reikalingi vietos ištekliai (3). Šiems ištekliams sutelkti reikia gerinti mokesčių surinkimą ir siekiant tvaraus ekonomikos augimo bei išplečiant mokestinę bazę užtikrinti daugiau mokestinių pajamų.

3.1.

Mokesčiai yra stabilesnis finansavimo šaltinis nei kitų rūšių pajamos, tačiau daugeliui besivystančių šalių yra sunkiau gauti pakankamai mokestinių pajamų nei pramoninėms šalims.

3.2.

Per pastaruosius dešimtmečius buvo ryžtingai siekiama pasaulinės prekybos liberalizavimo mažinant importo ir eksporto tarifus ir taip siekiant skatinti ekonominį vystymąsi, investicijas ir visuomenės klestėjimą. Šis iš esmės teigiamas poveikis taip pat leidžia išplėsti mokestinę bazę, jei ją gali naudoti mokesčių administratoriai. Tiesa, dėl to taip pat sumažėjo besivystančių šalių pajamos, gaunamos iš svarbių ir lengvai prieinamų šaltinių. Tačiau augimas ir investicijos taip pat turi atsispindėti besivystančių šalių pajamų struktūroje.

3.3.

Siekiant kompensuoti pajamų nuostolius besivystančios šalys dažnai įveda apyvartos mokesčius, kurie gali būti regresyviniai. Skirtingomis mokesčių rūšimis grindžiama mokesčių sistema sumažina priklausomybę nuo atskirų mokesčių rūšių ir užtikrina stabilias vidaus pajamas.

3.4.

Besivystančiose šalyse dažnai yra gana sunku įgyvendinti žemės ir turto apmokestinimą. Besivystančiose šalyse dėl mažų pajamų surenkama gana mažai mokestinių pajamų iš darbo užmokesčio išskaičiuojamų mokesčių ir pajamų mokesčių. Iš darbo užmokesčio išskaičiuojami mokesčiai pirmiausia surenkami iš viešojo sektoriaus ir tarptautinių bendrovių darbuotojų. Be to, jose dažnai egzistuoja didelio masto neoficiali ekonomika.

3.5.

Mbeki ataskaitoje įplaukos iš mokesčių vengimo buvo priskirtos „neteisėtiems finansiniams srautams“ (4). Jos, regis, viršijo vystojomo bendradarbiavimo lėšų srautą (5). Siekiant sustabdyti šiuos neteisėtus finansinius srautus reikia vykdyti glaudesnį tarptautinį institucijų bendradarbiavimą, skatinti skaidrumą ir stiprinti teisėkūros ir reguliavimo priemones. Nuosavybės teisių stiprinimas besivystančiose šalyse taip pat yra svarbus veiksnys, stabdantis kapitalo nutekėjimą.

3.6.

Mokestinių pajamų struktūroje pelno mokesčio pajamos atlieka svarbesnį vaidmenį besivystančiose šalyse nei pramoninėse šalyse. Dėl to jos labiau nukenčia dėl mokesčių vengimo strategijų. Tuo pat metu nuo praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio visame pasaulyje mažėja tiek nominalusis, tiek ir efektyvusis mokesčio tarifas, siekiant pritraukti investicijų. Pelno mokesčio pajamos įmonėms yra svarbus investavimo aplinkos rodiklis. Taip atsirado tarptautinė mokesčių konkurencija, kuri besivystančioms šalims, atsižvelgiant į jų mokestinių pajamų struktūrą, kelia daugiau sunkumų nei pramoninėms šalims. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau iškėlė klausimą dėl vadinamojo šalutinio mokesčių konkurencijos poveikio (6). Be to, daug besivystančių šalių susiduria su keletu didelių investuojančių įmonių, kurios sudaro didelę bendrų pelno mokesčių pajamų dalį.

3.7.

Mokesčių administratoriams sunku apskaičiuoti sandorių kainas taikant įprastų rinkos sąlygų principą tarpvalstybiniams tos pačios grupės įmonių sandoriams. Besivystančių šalių pajėgumai tai padaryti yra riboti, todėl mokesčių sumetimais sudaromi susitarimai dėl sandorių kainos išlieka opi problema.

3.8.

Susitarimuose dėl dvigubo apmokestinimo vengimo išdėstomos apmokestinimo teisės tarp susitarimo šalių, reglamentuojamas mokesčių administratorių keitimasis informacija ir taip suteikiamas teisinis tikrumas. Todėl jie gali paskatinti įmones vykdyti tiesiogines investicijas ir galiausiai skatinti augimą. Tačiau susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo vengimo gali turėti poveikio šaltinio valstybių apmokestinimo teisėms. Autorinių atlyginimų mokėjimams, palūkanoms ir dividendams taikomi išskaičiuojamojo mokesčio tarifai paprastai yra žemesni už vietos mokesčių tarifus. Kai kurios nuostatos, pavyzdžiui, siaura įmonės vietos apibrėžtis gali apriboti apmokestinimo teises. Besivystančios šalys, žinoma, suinteresuotos tolesnėmis investicijomis, tačiau jos gali prarasti apmokestinimo teises. Susitarimai dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais gali būti geresnė alternatyva, jei šalis pirmiausia siekia gauti su mokesčiais susijusios informacijos iš kitų jurisdikcijų.

3.9.

Derybose atskaitos tašku dažniausiai naudojama EBPO pavyzdinė sutartis dėl apmokestinimo yra veikiau orientuota į pramoninių šalių interesus (7). Kaip alternatyva besivystančioms šalims buvo parengta JT pavyzdinė sutartis, kuria labiau atsižvelgiama į šių šalių interesus (8). Apskritai joje numatyta šaltinio valstybėms suteikti daugiau apmokestinimo teisių nei įmonės gamintojos kilmės šaliai.

3.10.

Besivystančios šalys gali netekti mokestinių pajamų, jei bendrovių grupės įsteigia specialiosios paskirties įmones skirtingose šalyse siekdamos pasinaudoti tam tikrais susitarimais dėl dvigubo apmokestinimo vengimo ir taip sumažinti mokesčius. Šaltinio valstybei taip pat gali būti sudėtinga apmokestinti paslaugas ir netiesioginį įmonės akcijų perkėlimą remiantis susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo nuostatomis. Reikėtų atsižvelgti į norą pasinaudoti technologijų perdavimo teikiama nauda siekiant skatinti tvarų augimą besivystančiose šalyse.

3.11.

Buvo atliekami tyrimai apie besivystančių šalių pajamų nuostolius. Nyderlandų nevyriausybinė organizacija SOMO apskaičiavo, kad dėl išskaičiuojamų mokesčių, kurie taikomi palūkanoms ir dividendams, atsirandantiems dėl Nyderlandų ir 28 besivystančių šalių susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, kasmet prarandama 554 mln. EUR pajamų (9). Austrijoje atliktame tyrime padaryta išvada, kad reikėtų atlikti susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo poveikio vertinimus, nes dėl šių susitarimų galima patirti pajamų nuostolių net tuo atveju, jei investicijos didėja (10). JT prekybos ir plėtros konferencijos Unctad 2015 m. pasaulio investicijų ataskaitos duomenimis, tarptautinės bendrovių grupės besivystančių šalių biudžetus papildo apie 730 mlrd. JAV dolerių. Tačiau ataskaitoje nurodoma, kad besivystančios šalys kasmet praranda apie 100 mlrd. JAV dolerių mokestinių pajamų, susijusių su užsienio investicijų srautais, nukreipiamais per lengvatinių mokesčių zonose esančius investicijų centrus (11). Šie pajamų nuostoliai prieštarauja pirmiau nurodytiems darnaus vystymosi tikslams.

4.1.

Dedama vis daugiau pastangų remti besivystančias šalis mokesčių srityje, pavyzdžiui įgyvendinant Adis Abebos mokesčių iniciatyvą. Tarptautinė mokesčių politika priklauso valstybių narių kompetencijai. Susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo vengimo sudaromi dvišaliu pagrindu ir ES teisėkūros iniciatyvos iš esmės yra susijusios tik su priemonėmis, skirtomis baigti kurti vidaus rinką. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės vykdo bendradarbiavimą siekdamos užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui (12). Europos Komisija taip pat pripažįsta tarptautinės mokesčių sistemos poveikį vystymuisi ir nagrinėja su tuo susijusius klausimus (13). Siekiant užtikrinti vystymosi politikos suderinamumą būtina išsiaiškinti, kokį poveikį besivystančioms šalims turės su vystymosi politikos tikslais nesuderinama ES mokesčių politika, ir prireikus imtis tinkamų veiksmų.

4.2.

JT lygmeniu su mokesčiais susijusi veikla vykdoma pasitelkiant vystymosi finansavimo procesą, Ekonominę ir Socialinę Tarybą (Ecosoc) ir JT Mokesčių reikalų komitetą, taip pat specializuotas agentūras, pavyzdžiui, Unctad. G 20 šalių prašymu EBPO susitarta dėl plataus masto reformų įgyvendinant kovos su BEPS projektą. Šiuo atveju vieni svarbiausių aspektų, buvo užkirsti kelią palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimui, Vyriausybių vykdomai žalingai mokesčių praktikai (pavyzdžiui, lengvatiniam pajamų iš patentų apmokestinimui ir neskaidriems sprendimams), mokestinės tvarkos neatitikimams apmokestinant skolą ir neveiksmingai sandorių kainodarai ir ataskaitų teikimui. Atsižvelgiant į pelno mokesčio svarbą besivystančioms šalims, tikimasi, kad BEPS veiksmų planas joms turės teigiamo poveikio.

4.3.

Daugelis EBPO nepriklausančių šalių, įskaitant Afrikos šalis, įsipareigojo taikyti įtraukią EBPO BEPS veiksmų plano sistemą. 103 šalys įsipareigojo įgyvendinti 2017 m. birželio mėn. priimtą naują daugiašalę BEPS konvenciją, kurioje supaprastinamas dvišalių mokesčių susitarimų aiškinimas kaip apibrėžta BEPS veiksmų plane. Jungtinės Tautos, EBPO, TVF ir Pasaulio bankas įsteigė platformą dėl bendradarbiavimo mokesčių srityje, skirtą stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių klausimais. Ši iniciatyva gali padėti užtikrinti didesnį EBPO ir JT organų veiklos suderinamumą. Dar neaišku, ar bus pasiektas pageidaujamas poveikis.

4.4.

EESRK pripažįsta EBPO pastangas plėtojant geresnę tarptautinę apmokestinimo sistemą. Vis dėlto pilietinės visuomenės organizacijos (14) kritiškai vertina tai, kad besivystančios šalys EBPO neturi balsavimo teisių. Jos buvo pakviestos dalyvauti tik parengus BEPS veiksmų planą. Panašią nuomonę pareiškė ir Europos Parlamentas, kuris paragino stiprinti atitinkamus JT organus, kad tarptautinė mokesčių politika lygiomis teisėmis galėtų būti rengiama ir pertvarkoma (15). TVF darbiniame dokumente ekspertai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl BEPS veiksmų plano pasekmių besivystančioms šalims (16).

4.5.

Norėdami įvertinti tokių reformų poveikį ir, prireikus, atlikti būtinus koregavimus, atitinkami JT organai, visų pirma JT Mokesčių reikalų komitetas, turėtų būti stiprinami ir jiems turėtų būti suteikta daugiau išteklių. Bet kuriuo atveju Europos Komisija turėtų stebėti, ar tinkamai įgyvendinama daugiašalė BEPS konvencija, kuri buvo pasirašyta 2017 m. birželio mėn., ir toliau siekti aktyvesnio tarptautinio JT, EBPO ir tarptautinių finansų įstaigų bendradarbiavimo mokesčių klausimais.

4.6.1.

Priemonių rinkiniu, skirtu kovai su mokesčių vengimu, buvo sprendžiami ir su tarptautine mokesčių politika susiję klausimai, t. y. neapsiribota tik ES (17). Informacija, teikiama pagal ataskaitų pagal šalis teikimo sistemą (18), kurią priėmė ES, G 20 ir EBPO, yra svarbi mokesčių administratoriams. Konkrečių šalių duomenų skelbimas pasaulio mastu gali suteikti galimybę platesniam visuomenės ratui, įskaitant ir darbuotojus bei atsakingus investuotojus, geriau įvertinti tai, kokiu mastu įmonės mokesčius moka šalyse, kuriose jos gauna pelną. EESRK pastebi, kad 2015 m. ataskaitoje EP ragina atlikti ne vieną patobulinimą, tačiau jie dar neatlikti. EESRK šiuo klausimu atkreipia dėmesį į savo ankstesnes nuomones, kuriose pateikiamos pastabos visų pirma dėl atskirų šalių ataskaitų teikimo ir kovos su pinigų plovimu, taip pat dėl viešųjų savininkų registrų. EESRK pažymi, kad rengiamas nenorinčių bendradarbiauti jurisdikcijų mokesčių srityje sąrašas. Jis ragina dėti daugiau pastangų atitinkamiems EP reikalavimams įgyvendinti ir rekomenduoja apsvarstyti nevyriausybinių organizacijų išsakytą kritiką. Tikslinga visame pasaulyje skatinti šių priemonių nustatymą pasitelkus tarptautinius susitarimus dėl mokesčių, siekiant pagerinti besivystančių šalių mokesčių administratorių informavimo padėtį. Reikia siekti standartų suvienodinimo pasaulio lygmeniu, prie kurio besivystančios šalys galėtų prisidėti lygiomis teisėmis.

4.6.2.

Automatinis keitimasis su mokesčiais susijusia informacija Europos Sąjungoje buvo nustatytas iš dalies pakeitus Tarpusavio pagalbos direktyvą (19). Tačiau besivystančios šalys vis dar turi sudaryti dvišalius savitarpio pagalbos susitarimus su Europos šalimis. Tam reikia užtikrinti abipusį keitimąsi duomenimis ir duomenų saugumą, o besivystančios šalys dažnai susiduria su pajėgumo tai padaryti problemomis.

4.6.3.

Europos Komisija savo komunikate „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (20) aptaria šioje nuomonėje iškeltus klausimus. Šiuo metu ES rengia bendrą nebendradarbiaujančių jurisdikcijų mokesčių srityje sąrašą (21). EESRK palankiai įvertino šį žingsnį. Tačiau nevyriausybinės organizacijos tokį sąrašą vertina ganėtinai skeptiškai (22). EP taip pat paragino pasauliniu mastu nustatyti mokesčių rojaus apibrėžtį, kuri apimtų ir ES valstybes nares bei joms priklausančias užjūrio teritorijas (23).

4.6.4.

Rekomendacijoje dėl mokesčių susitarimų (24) nagrinėjami svarbūs klausimai, susiję su susitarimais dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, ir valstybės narės primygtinai raginamos stiprinti savo mokesčių sutartis siekiant kovoti su piktnaudžiavimu šiais susitarimais ir palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimu. Kita vertus, šioje rekomendacijoje nereikalaujama atlikti susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo poveikio vertinimo, kiek tai susiję su jų poveikiu siekiant politikos suderinamumo vystymosi labui arba jų šalutiniu poveikiu. Palankiai vertinama Gero mokesčių valdymo platforma, kuri kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis nagrinėja tarptautinio apmokestinimo klausimus, parengė darbinį dokumentą dėl šio poveikio (25). Valstybės narės turėtų į tai atsižvelgti.

4.6.5.

Mokesčių vengimo strategijos dažnai yra susijusios su neskaidria turto nuosavybės teise. Iš dalies pakeitus Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą (26) nesukurta viešai prieinamų patikos fondų ir kitų investicijas vykdančių įmonių tikrųjų savininkų registrų. Tokie registrai padėtų besivystančioms šalims tirti įtariamus pinigų plovimo ir sukčiavimo mokesčių srityje atvejus.

4.6.6.

Pasiūlymai dėl bendros (konsoliduotosios) pelno mokesčio bazės (B(K)PMB) nagrinėjami kitoje EESRK nuomonėje (27). Atsižvelgiant į dalyvavimą įgyvendinant tarptautinius susitarimus dėl mokesčių ir į jų svarbą besivystančių šalių mokesčių administracijoms, toks susitarimas – ir dėl jo gauta informacija – galėtų būti geru pavyzdžiu, turinčiu poveikio susitarimams dėl dvigubo apmokestinimo vengimo su trečiosiomis šalimis. Europoje surinkta informacija suteiktų atskaitos taškus palyginamiesiems skaičiavimams besivystančiose šalyse. Turėtų būti siekiama užtikrinti vienodus standartus visame pasaulyje, suteikiant besivystančioms šalims vienodą galimybę pareikšti savo nuomonę juos rengiant.

4.6.7.

EESRK siūlo į visus atitinkamus ES ir trečiųjų valstybių ar regionų susitarimus įtraukti sąlygas dėl atsakingų veiksmų mokesčių srityje, kad būtų skatinamas darnus vystymasis.

4.6.8.

EESRK siūlo patikrinti, ar nebūtų galima pasinaudoti naujais ar peržiūrėtais laisvosios prekybos susitarimais kaip galimybe taip pat išanalizuoti dvišalius mokesčių susitarimus. Tokį patikrinimą reikėtų atlikti įvertinant, kokį poveikį valstybių narių mokesčių politika daro vystymosi politikos tikslams. Tai padėtų įgyvendinti ir Europos Parlamento pranešime išdėstytus reikalavimus.

5.1.

Atsižvelgiant į kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį ir siekiant valstybių narių ir ES politikos suderinamumo vystymosi labui, turėtų būti nuolat atliekamas tarptautinės mokesčių politikos ir valstybių narių susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo poveikio vertinimas (28). Siekdama geriau suderinti ES vystymosi politiką ir valstybių narių mokesčių politikos priemones, Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad vykdydamos derybas su besivystančiomis šalimis dėl susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, valstybės narės atitinkamai atsižvelgtų suderintą į ES vystymosi politiką. Šiomis aplinkybėmis palankiai vertinama Europos Komisijos rekomendacija dėl kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonių įgyvendinimo (29). Siekiant vystymosi tikslų reikėtų skirti daugiau dėmesio besivystančių šalių poreikiams. Atsižvelgiant į tai, reikėtų didinti ES įsipareigojimus JT, visų pirma dalyvavimą JT Mokesčių reikalų komiteto veikloje, ir teikti paramą gebėjimų stiprinimui kuriant pasaulinį forumą, kuriame lygiomis teisėmis dalyvautų visos šalys.

5.2.

Reikia numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį, kol pajėgumai dar kuriami, besivystančios šalys galėtų taikyti automatinio keitimosi informacija priemones.

5.3.

Geras mokesčių srities valdymas turėtų būti neatsiejama įmonių socialinės atsakomybės dalis, laikantis įmonių ataskaitų teikimo prievolių.

5.4.

Planuojant, kad privatūs investuotojai aktyviau dalyvaus Europos vystymosi politikoje, vystymosi projektams taikomų mokesčių lengvatų klausimas tampa aktualesniu (30). Kadangi apmokestinimo klausimai yra susiję su darnaus vystymosi tikslais, įmonės mokesčius derėtų mokėti ten, kur vertės grandinėje sukuriamas pelnas (31). Tai turėtų būti užtikrinama remiant privačiojo sektoriaus įsipareigojimus.

5.5.

Be to, reikia apskritai užtikrinti, kad suteikiant fiskalines paskatas nebūtų trukdoma įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.

5.6.

EESRK pakartoja savo pastabas dėl viešųjų banko sąskaitų, įmonių, patikos fondų tikrųjų savininkų ir sandorių vykdytojų registrų (32) ir mano, kad būtų tikslinga pasaulio mastu skatinti šių priemonių diegimą sudarant tarptautinius susitarimus dėl mokesčių. Be to, nurodytoms priemonėms reikėtų skirti daugiau dėmesio, visų pirma dedant pastangas stiprinti pajėgumus, siekiant padėti kovoti su neteisėtais finansiniais srautais iš besivystančių šalių. Kadangi gali atsitikti taip, kad daugeliui besivystančiose šalyse veikiančių Europos įmonių netaikoma ataskaitų pagal šalis teikimo prievolė, Komitetas atkreipia dėmesį į savo pastabas šiuo klausimu (33). Jis rekomenduoja įvertinti ir kitų atitinkamų taisyklių, visų pirma tų, kurių ataskaitų teikimo reikalavimai apibrėžiami remiantis metinės apyvartos kriterijumi, poveikį besivystančioms šalims.

5.7.

ES ir jos valstybės narės įsipareigojo bendradarbiauti su šalimis partnerėmis plačiau taikant progresyvinį apmokestinimą, kovos su korupcija priemones ir perskirstomąją politiką, taip pat kovojant su neteisėtais finansiniais srautais (34). Nors besivystančiose šalyse techniniai ir žmogiškieji pajėgumai dar plėtojami, kad būtų galima visapusiškai dalyvauti tarptautiniuose susitarimuose, jau dabar reikia galimybių tarpusavyje keistis informacija, siekiant įgyvendinti bendru sutarimu nustatytus tikslus. Komisijos įsipareigojimas (35) per JT Mokesčių reikalų komitetą skatinti regioninius forumus (36) yra pripažįstamas ir turėtų būti stiprinamas. Būtina užtikrinti, kad šiuose forumuose būtų nustatoma tvirta suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir konsultavimosi praktika. Besivystančiose šalyse pilietinės visuomenės organizacijos atlieka tikrinimo ir rėmimo funkciją, įskaitant ir mokesčių sritį, todėl jas reikia remti.

5.8.

Vykdant vystomąjį bendradarbiavimą turėtų būti labiau atsižvelgiama į šalies mokesčių sistemą. Stiprinant pajėgumus turėtų būti padedama paramos gavėjams padėti sau patiems, skatinti mokesčių sistemų veiksmingumą ir stiprinti valstybės teisėtumą. Labai gerų rezultatų pasiekta su panašiais uždaviniais susiduriančioms mokesčių administracijoms tiesiogiai keičiantis informacija (tarpusavio mokymasis) ir bendradarbiaujant su panašias regionų vystymosi sąlygas turinčiomis šalims (pavyzdžiui, Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimas). Tai suteikia galimybę koordinavimui sprendžiant panašius iššūkius ir leidžia keistis pajėgumus atitinkančia geriausia patirtimi.

5.9.

EESRK pabrėžia, kad reikia užtikrinti politikos suderinamumą mokesčių srityje vystymosi labui, nes ES viduje priimamos priemonės turi tarptautinio poveikio besivystančioms šalims. Todėl būtina atsižvelgti į šį poveikį ir suteikti susijusioms besivystančioms šalims galimybę dalyvauti šiame procese.

2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/37

Pranešėja

Helena DE FELIPE LEHTONEN

1.1.

Jau1995 m. Barselonos deklaracijoje (1) buvo pabrėžiama ekonominių ir socialinių organizacijų bei apskritai pilietinės visuomenės, kaip būtino veiksnio siekiant Viduržemio jūros regione skatinti laipsnišką taikos ir stabilumo, bendro klestėjimo, skirtingų Viduržemio jūros regiono šalių, visuomenių ir kultūrų bei civilizacijų dialogo erdvės kūrimą, svarba. Šiuo metu Viduržemio jūros regiono pilietinės visuomenės organizacijos yra įtrauki erdvė, kurioje galima dalyvauti ir palaikyti dialogą su valdžios institucijomis, įskaitant vietos valdžios institucijas, siekiant skatinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises Viduržemio jūros regione. EESRK mano, kad būtina stiprinti egzistuojančių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų vaidmenį ir skatinti jų steigimą tose šalyse, kuriose jų nebeliko arba jos nebuvo įsteigtos, didinant įvairių susijusių dalyvių sinergiją. Skatindamos užtikrinti šias teises ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ir ekonominės bei socialinės organizacijos turi bendradarbiauti, kad būtų galima veiksmingai siekti šio tikslo.

1.2.

Moterys kenčia dėl lyčių stereotipų, lemiančių politines, ekonomines ir švietimo kliūtis, kurios turi rimtų padarinių visuomenės vystymuisi. EESRK ragina mažinti didžiulį atotrūkį tarp teisės aktų nuostatų ir tikrovės. Jo nuomone, šiuo tikslu skubiai reikia suteikti išteklių, kad būtų kuriamos įstaigos, atsakingos už veiksmingo šių teisės aktų taikymo užtikrinimą, ir didinamas jų informuotumas. EESRK rekomenduoja, siekiant stiprinti teises, palaikyti vietos valdžios institucijų ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis, ekonominiais ir socialiniais subjektais bei jų tinklais, susijusiais su lyčių lygybės klausimu ir veikiančiais įvairiose visuomenės srityse. Šį darbą savo indėliu taip pat turi remti specializuoti tyrimų centrai ir universitetai.

1.3.

Su smurtinio ekstremizmo grėsme turi būti kovojama šalinant įvairias jo priežastis, ne vien užtikrinant saugumą. Siekiant šio tikslo pagrindinis vaidmuo tenka ekonominėms ir socialinėms organizacijoms bendradarbiaudamos su institucijomis ir tinklais, kurių paskirtis – palaikyti įvairių kultūrų ir religijų dialogą, jos turi siekti užtikrinti didesnį poveikį ir į savo veiklą įtraukti kultūros paveldą, meninę raišką ir kūrybos pramonę. EESRK ragina Europos Komisiją ir Viduržemio jūros sąjungos valstybes nares skatinti, kad šia kultūrų dialogo veikla taip pat užsiimtų ir visuomenės subjektai, taip pat stiprinti specializuotas organizacijas, kurios jau daugelį metų vykdo veiklą Viduržemio jūros regione, kaip antai Annos Lindh fondas (2). Paveldo srityje EESRK skatina daugiau bendradarbiauti saugant kultūros paveldą, kuriam šiuo metu kyla grėsmė dėl ginkluotų konfliktų ir smurtinių organizacijų.

1.4.

Ekonominės, darbo ir socialinės teisės yra labai svarbios ekonominei plėtrai ir demokratinei visuomenei. Šios teisės apima teisę laisvai vykdyti verslą, asociacijų ir kolektyvinių veiksmų laisvę, teisę į kolektyvines derybas ir socialinę apsaugą tokiose srityse kaip sveikata, švietimas ir senatvė. Kaip jau nurodyta TDO Filadelfijos deklaracijoje, būtina didesnį prioritetą teikti socialiniam teisingumui, o ne ekonominei organizacijai. Pagal minėtą deklaraciją socialinis teisingumas turėtų būti pagrindinis visos nacionalinės ir tarptautinės politikos tikslas. Filadelfijos deklaracijoje pabrėžiama, kad ekonomika ir finansai turi tarnauti žmonėms.

1.5.

Žiniasklaida atlieka esminį vaidmenį kuriant vizijas ir užtikrinant abipusį pažinimą, taip pat ji yra svarbiausias veiksnys, skatinantis gerinti kultūrų dialogą ir puoselėti pagarbą, toleranciją ir abipusį supratimą. Todėl EESRK palankiai vertina aplinkybę, kad pradėti įgyvendinti projektai, kuriais užtikrinama pagarba įvairovei ir skatinama neiškreipta informacija be stereotipų ir iškreiptų nuostatų. Jis taip pat skatina žiniasklaidos priemonėse aktyviau stebėti, šviesti ir didinti informuotumą kovojant su rasizmu ir islamofobija žiniasklaidos priemonėse, ragina skatinti bendradarbiavimo mechanizmus ir bendras profesinio ugdymo platformas tiek profesinės etikos, tiek saviraiškos laisvės gynimo srityje.

1.6.

Švietimas – tai pagrindinė socialinio ir ekonominio judumo priemonė, todėl jis gali pagerinti gyvenimo kokybę. Nelygios galimybės švietimo srityje, priešingai, kelia pavojų regiono stabilumui ir saugumui. Todėl EESRK skatina imtis bendrų veiksmų gerinant pradinio ir vidurinio ugdymo, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kokybę, keičiantis patirtimi, susijusia su mokymo programų rengimu ir metodinėmis inovacijomis. Be to, EESRK mano, kad labai svarbu panaikinti žinių spragas abipus Viduržemio jūros, ir šiuo tikslu siūlo remti bendrus žinių ir tyrimų tinklus, kurie skatintų žinių perdavimą ir judėjimą, taip pat skatinti dėstytojų, studentų, akademikų ir tyrėjų judumą ir remti jų darbų vertimą, ypač iš arabų kalbos ir į ją.

1.7.

Neformalusis švietimas, atsižvelgiant į jo vertę kuriant įtraukesnes ir įvairialypes visuomenes, yra būtinas priedas. EESRK mano, kad turi būti didinama formaliojo ir neformaliojo švietimo sinergija ir neformalusis švietimas skatinamas kaip priemonė, kuria siekiama stiprinti taikos kultūrą ir mokymąsi visą gyvenimą. Todėl EESRK ragina neformaliajam švietimui skirti didesnį biudžetą ir skatinti Europos bei pietinės Viduržemio jūros regiono dalies keitimąsi patirtimi ir žiniomis.

1.8.

Siekiant stiprinti įtraukią ir konkurencingą ekonomiką, reikia remti asmenų skaitmeninę ir technologinę integraciją. Šiuo tikslu EESRK pabrėžia, kad būtina skatinti regionų ir vietos lygmens projektus, pagal kuriuos piliečiai įgyja gebėjimų naudotis naujomis technologijomis ir verslumo bei skaitmeninimo gebėjimų, taip pat būtina stiprinti piliečių dalyvavimo iniciatyvas ir iniciatyvas, kuriomis skatinama vykdyti skaitmeninį mokymą ir kurti deramo darbo vietas, pavyzdžiui, miestų iniciatyvas, susijusias su socialinėmis ir skaitmeninėmis inovacijomis (laboratorijas).

2.1.

2011 m. arabų jaunimo viltis sulaukti pokyčių sukrėtė politines sistemas – nelauktai kilo esminių abejonių dėl šių sistemų. Tunise, Egipte, Libijoje ir Jemene buvo nuversti politiniai lyderiai, tačiau konkrečios politinės aplinkybės šiose šalyse susiklostė labai įvairiai: Tunise ryžtingai vykdytas pereinamasis procesas, kurį palaikė dinamiška pilietinė visuomenė, Egipte pakeistas režimas, Libijoje ir Jemene vyko atviri konfliktai. Sirijoje kilo kruvinas karas, kuris šiuo metu yra regiono ir tarptautinė problema. Tai lėmė dramatišką gyventojų perkėlimą ir beprecedentį migrantų judėjimą, destabilizavusius visą Europos ir Viduržemio jūros regiono erdvę.

2.2.

Tikslas buvo ne vien pakeisti režimą, bet ir įdiegti teisingesnę ir įtraukesnę sistemą, užtikrinti politines laisves, socialinį teisingumą, galimybes ir orumą. Lūkesčiai nepasiteisino neįvykus pokyčių socialinėje srityje. Prie to, kad jie nepasiteisintų, prisidėjo konkrečios politinės sąlygos šiose šalyse ir už jų ribų. Praėjus šešeriems metams vis dar keliami teisėti reikalavimai dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, kurie nepatenkinami ir toliau gali sėti nestabilumo sėklą regione.

2.3.

EESRK mano, kad svarbiausias prioritetas yra visame regione atkurti taiką ir demokratiją ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos visų piliečių žmogaus ir pagrindinės teisės.

2.4.

Pagrindinės teisės – prigimtinės ir neatimamos

2.4.1.

EESRK skatina visas pietinės ir rytinės Viduržemio jūros pakrantės šalis prisijungti prie Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (3) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (4). Kartu jis pabrėžia pasaulietiškumo principų ir vertybių, taip pat asmenų, priklausančių nacionalinėms, etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisių gynimo svarbą (5).

2.4.2.

EESRK pabrėžia, kad svarbiausia – užtikrinti deramas visų asmenų gyvenimo sąlygas. EESRK pažymi, kad reikia užtikrinti galimybes gauti geriamojo vandens ir pakankamą kiekį maisto už įperkamą kainą, taip pat sudaryti tinkamas sąlygas apsirūpinti energija, kad būtų išvengta tiek asmenų, tiek bendruomenės energetinės atskirties. Jis taip pat pabrėžia, kad būtina puoselėti tinkamą aplinką ir plėtoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

2.4.3.

Taip pat atsižvelgiant į ypatingas regione susiklosčiusias aplinkybes reikia sudaryti sąlygas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu užtikrinti asmens ir šeimos teisę į deramą būstą, arba, jeigu tokios galimybės nėra, į deramą prieglobstį ir (arba) apgyvendinimą. Be to, EESRK mano, kad reikėtų užtikrinti teisę į įtraukų ir tinkamą tiek dėl gaivalinių nelaimių, tiek dėl ginkluotų konfliktų nuniokotų teritorijų atstatymą.

2.5.

Teisė į deramą darbą – socialinio stabilumo ir pažangos užtikrinimo veiksnys

2.5.1.

EESRK laikosi nuomonės, kad kaimyninių šalių visuomenėms reikia kartu stengtis užtikrinti didesnę įtrauktį ir sanglaudą. Taip pat reikia reformuoti ir atnaujinti šių šalių ekonomiką, kad būtų sukurta deramo darbo vietų, kurios yra svarbiausias darnaus vystymosi veiksnys.

2.5.2.

Be to, EESRK pažymi, kad būtina užtikrinti teises, kuriomis turi būti grindžiami šie aprašyti principai. Taigi reikia užtikrinti teisę į deramą darbą šiose šalyse, neatsižvelgiant į asmens padėtį, religiją ar pilietybę.

2.5.3.

EESRK mano, kad būtina imtis priemonių siekiant skatinti deramą darbą, kaip visuomenės stabilumo veiksnį, laikantis TDO pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijos ir vėlesnių priemonių (6), taip pat Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (7) nuostatų, kuriomis remiantis būtų siekiama išvengti skurdo, ir ragina joms pritarti. Taigi labai svarbu apsaugoti pagrindines darbo teises, kaip antai teisę jungtis į asociacijas, steigti profesinę sąjungą arba tapti pasirinktos profesinės sąjungos nariu, teisę streikuoti, taip pat užtikrinti, kad būtų faktiškai pripažįstama teisė į kolektyvines derybas, darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos darbo metu bei darbo užmokestis.

2.5.4.

Būtina, kaip siūlo TDO, užtikrinti teisę į būstą, siekiant apsaugoti visus gyventojus, ypač pažeidžiamiausiomis laikomas gyventojų grupes. Taip pat būtina kovoti su pagrindinių teisių pažeidimais, pavyzdžiui, vaikų išnaudojimu arba priverstiniu darbu, taip pat skatinti moterų ar žmonių su negalia galimybę įsidarbinti.

2.6.

Verslumas – svarbiausias ekonominio vystymosi variklis

2.6.1.

Europos Sąjungos nuomone, penki svarbiausi Europos ir Viduržemio jūros regiono stabilumo, saugumo ir klestėjimo veiksniai yra šie: ekonominis vystymasis modernizuojant ir įvairinant ekonomiką; verslo ekosistemos stiprinimas ir novatoriškas verslas; darbo vietų, ypač skirtų jaunimui, kūrimas vykdant kvalifikuotą mokymą; privačiojo sektoriaus, ypač MVĮ, vystymas; energetinis ir aplinkos tvarumas (8). Pabrėžiama, kad kokybiškų darbo vietų kūrimas yra ekonomikos klestėjimo ir moterų verslumo bei verslo sinergijos abiejose Viduržemio jūros pusėse stiprinimo pagrindas.

Savo ruožtu EESRK mano, kad šie veiksniai yra neatsiejami nuo socialinio vystymosi, nes stabilumas, saugumas ir gerovė visada grindžiami integracija ir socialine sanglauda.

2.6.2.

Bendrajame komunikate kaip lemiamas šios ekonomikos vystymosi veiksnys nustatyta būtinybė sudaryti sąlygas objektyviam privačių verslumo iniciatyvų įgyvendinimui ir užtikrinti tokį įgyvendinimą. Todėl reikia išsaugoti teisinę sistemą, kuri užtikrintų garantijas dėl teisės į privačią nuosavybę ir jos neliečiamumą pagal teisės aktų nuostatas.

2.6.3.

EESRK nuomone, taip pat svarbu, kad valdžios institucijos saugotų laisvą ir sąžiningą ekonomikos konkurenciją, dėl kurios užtikrinamos vienodos verslininkų veiklos sąlygos. Todėl manome, kad būtina užtikrinti vienodas galimybes gauti finansavimą ir mikrofinansinių paslaugų prieinamumą, taip pat nekorumpuotą ir viešąsias paslaugas teikiantį valdžios sektorių.

2.7.

Teisė į kūrybą ir inovacijas – diversifikuotos ir pridėtinę vertę turinčios ekonomikos garantas

2.7.1.

Viduržemio jūros sąjungos ministrų deklaracijoje dėl skaitmeninės ekonomikos (9) svarstomas klausimas, kaip skatinti įtraukų ir kompleksinį naujų technologijų poveikį kultūros, socialinėje, ekonomikos, valdymo ir saugumo srityse.

2.7.2.

EESRK taip pat remia bendrajame komunikate pateiktą požiūrį dėl būtinybės tvariai ir įtraukiai diversifikuoti ir vystyti Viduržemio jūros regiono ekonomiką.

2.7.3.

Kalbant apie naujas programas, EESRK mano, kad ES turi kurti Europos ir Viduržemio jūros regionui skirtas programas, kuriomis būtų siekiama vystyti inovacijas, skatinančias regiono ekonomikos pažangą ir apsaugančias individualią ir kolektyvinę teisę kurti ir diegti inovacijas. Pagal šią teisę pripažįstama teisė į intelektinę nuosavybę, teisė dalytis minėtomis inovacijomis ir jas platinti, taip pat teisė naudotis naujomis technologijomis.

2.7.4.

EESRK kaip su inovacijomis susijusią teisę pripažįsta skaitmeninę įtrauktį ir laisvą tiek individualią, tiek kolektyvinę prieigą prie interneto.

2.8.

Teisė į kokybišką švietimą – žmogaus socialinės raidos ramstis

2.8.1.

Švietimas – tai pagrindinė socialinio ir ekonominio judumo priemonė, todėl jis gali pagerinti gyvenimo kokybę. Jungtinių Tautų vystymosi programoje (UNDP) (10) pabrėžiama, kad nors daugelyje regiono šalių pradinis ugdymas pasiekė pasaulio standartus ir padaryta didelė pažanga vidurinio ugdymo srityje, ugdymo kokybė nepakankama. Pasaulio bankas, bendradarbiaudamas su kitomis agentūromis, parengė šiam regionui skirtas programas ir būtų tikslinga, jei Europos Komisija taip pat dirbtų šia linkme. Be to, nustatyta, kad labai nevienodos galimybės švietimo srityje kenkia visuomenės sutarčiai Arabų šalyse.

2.8.2.

Viduržemio jūros sąjungos veiksmų gairėse (11) pabrėžiama, kad būtina stiprinti švietimą, ypač nedirbančių jaunuolių, kurie gali įgyti blogus darbo įpročius, kaip svarbiausią tvarių ir kvalifikuotų darbo vietų kūrimo veiksnį, mokslinius tyrimus ir inovacijas, kaip ekonomikos modernizavimo pagrindą, ir tvarumą, kaip kompleksinį veiksnį, siekiant užtikrinti įtraukų socialinį ir ekonominį vystymąsi.

2.8.3.

Siekiant regiono stabilumo ir saugumo, labai svarbu stiprinti žmogiškąjį kapitalą. Taigi būtina sudaryti geresnes sąlygas pradiniam ir viduriniam mokymui, aukštajam mokslui ir prieigai prie mokslo ir mokslinių žinių, geresnes galimybes įsidarbinti, prižiūrėti sveikatą, užtikrinti įgalėjimą, jaunimo judumą, lyčių lygybę ir diskusijų forumus, taip pat skatinti socialinę įtrauktį.

2.8.4.

Nors patiriama tam tikrų problemų, susijusių su galimybėmis mokytis, visuotinio masto švietimu ir būtinybe gerinti pradinio ir vidurinio ugdymo kokybę, pagrindinis uždavinys yra išspręsti laisvų darbo vietų ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų joms užimti trūkumo problemą. Šiuo klausimu būtina skatinti struktūras, kuriomis darbo rinka būtų susiejama su švietimo sistema, siekiant užtikrinti visapusišką jaunimo integraciją į visuomenę. EESRK mano, kad šiuo tikslu labai svarbu remti keitimąsi patirtimi, susijusia su mokymo programų rengimu ir metodinėmis inovacijomis, skatinant perduoti patirtį ir praktiką, kad būtų įgyta darbo rinkai tinkamų įgūdžių ir gebėjimų. Taip pat svarbu skatinti profesinį rengimą bei mokymą ir didinti jo vertę, atsižvelgiant į tai, kad keliamas uždavinys per artimiausią dešimtmetį Arabų šalyse sukurti 60 mln. darbo vietų.

2.8.5.

Socialiniai partneriai ir kitos specializuotos organizacijos pabrėžia labai svarbų neformaliojo švietimo vaidmenį – tai yra svarbiausia priemonė ir ilgalaikis sprendimas siekiant kovoti su radikalėjimu ir ekstremizmu, nes neformalusis švietimas prisideda prie riziką patiriančių grupių, ypač jaunimo ir moterų, integracijos.

2.8.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad pripažįstama neformaliojo švietimo, kaip formaliojo švietimo priedo, svarba, ir mano, kad turi būti didinama abiejų tipų švietimo sinergija. Taigi jis laikosi nuomonės, kad reikia prisiimti daugiau politinių įsipareigojimų skatinti neformalųjį švietimą ir jam skirti didesnį biudžetą, nes jis padeda jaunimui bręsti ir integruotis į visuomenę – jaunimas mokomas aktyviai dalyvauti ir ugdyti demokratines vertybes, taip pat šis švietimas yra tinkama priemonė taikos kultūrai stiprinti.

2.9.

Judumas mokslo ir švietimo srityje: siekis panaikinti žinių spragas

2.9.1.

Jaunimo judumas yra labai svarbus aspektas sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria Viduržemio jūros regionas. Iš tikrųjų migracija Arabų šalyse rodo aukštos kvalifikacijos jaunimo socialinę atskirtį. Taigi būtina skatinti migraciją, kuri naudinga tiek kilmės, tiek kelionės tikslo šalims. Tai reiškia, kad turi būti labiau pripažįstami diplomai ir kvalifikacijos, taip pat sudaromos geresnės sąlygos mokslininkų judumui ir tobulinamos teisinės sistemos, pagal kurias kaimyninių šalių piliečiams taikomos atvykimo į ES ir buvimo joje, siekiant vykdyti mokslinius tyrimus, studijuoti, keistis moksleiviais, mokytis ir savanoriauti, sąlygos.

2.9.2.

Be to, žinių spraga – tai viena didžiausių spragų abipus Viduržemio jūros, todėl EESRK mano, kad būtina imtis priemonių siekiant skatinti mokslinių ir akademinių žinių kūrimą ir judėjimą, taip pat siūlo sukurti ir remti Europos ir Viduržemio jūros regiono bendrų žinių ir mokslinių tyrimų tinklus. Jis taip pat mano, kad labai svarbu skatinti šių akademinių ir mokslinių darbų vertimą, ypač iš arabų kalbos ir į ją.

2.9.3.

Be to, EESRK nori ypatingą dėmesį atkreipti į studentų, dėstytojų, tyrėjų, akademikų ir mokslininkų judumo skatinimo veiksmus, suteikiant galimybę tam tikrą laiką būti šalyje, vykdyti mainus ir tam tikrą laikotarpį atlikti praktiką – tai svarbiausias veiksnys siekiant skatinti akademinę kokybę ir jaunimo galimybes įsidarbinti, stiprinant programos „Erasmus +“ veiksmingą įgyvendinimą ir rezultatų siekimą Viduržemio jūros regiono šalyse, taip pat užtikrinti žinių judėjimą ir skatinti kultūrų dialogą.

2.10.

Žiniasklaida ir kultūrų dialogas – tolerancijos pagrindas

2.10.1.

Vietos žiniasklaidos pliuralizmas, nepriklausomumas ir profesionalumas užtikrina socialinę pažangą ir padeda žiniasklaidai skatinti pokyčius kaimyninėse šalyse.

2.10.2.

EESRK pabrėžia, kad būtina skatinti Europos ir Viduržemio jūros regiono erdvėje veikiančios žiniasklaidos tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą, siekiant tobulinti ir griežtinti profesinius standartus ir jiems taikomas teisės aktų sistemas. Taip pat labai svarbu padėti užtikrinti ir saugoti žiniasklaidos laisvę ir saviraiškos laisvę.

2.10.3.

Būtina pripažinti žiniasklaidos vaidmenį gerinant kultūrų dialogą ir skatinti pagarbą, toleranciją ir abipusį pažinimą. Dabartinėmis aplinkybėmis, kai pietinėje regiono dalyje daugėja prieš Vakarus nukreiptų kalbų, o Europoje – ksenofobiškų populistinių pasisakymų, kaip niekada anksčiau būtina stengtis kovoti su tokiomis kalbomis, prieštaraujančiomis vizijoms, pagal kurias netaikomas atskirtį skatinantis kategoriškas dualistinis požiūris į gyventojus, kultūras ir religijas.

2.10.4.

Šiuo klausimu EESRK palankiai vertina tai, kad pradėti įgyvendinti projektai, kuriais užtikrinama pagarba Europoje esančiai įvairovei ir skatinama tolerancija bei neiškreipta informacija be stereotipų ir iškreiptų nuostatų, pavyzdžiui, Ispanijoje veikia Islamofobijos žiniasklaidoje observatorija (12), skatinanti informaciją be rasizmo. Taigi Komitetas ragina kurti kompleksinius projektus, kuriais būtų siekiama šio tikslo.

2.10.5.

Atsižvelgiant ne tik į saugumo sritį, viena iš nestabilumo priežasčių gali būti galimybių nebuvimas, ypač jaunimui, – jis gali prisidėti prie radikalėjimo procesus lemiančių priežasčių. Akivaizdu, kad būtina imtis prevencinių priemonių ir kovoti su ekstremizmu ir rasizmu, skatinant kultūrų dialogą. Taigi už kultūrų ir religijų dialogą atsakingi tinklai ir institucijos turi didinti savo sinergiją ir papildomumą, kad būtų pasiektas didesnis poveikis.

2.10.6.

Viduržemio jūros regiono ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos, ekonominiai ir socialiniai subjektai ir visa pilietinė visuomenė turi dalyvauti vykdant radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevenciją. Šiuo tikslu būtini mainų ir bendradarbiavimo mechanizmai, kuriems būtų skiriama biudžeto lėšų, taip pat būtina spręsti klausimus, susijusius su teisingumu, lyčių nelygybe, neapykantą kurstančiomis kalbomis, jaunimo nedarbu ir neraštingumu, – tai yra dalis platesnių pastangų vykdyti deradikalizaciją, taip pat apimančių ir kultūrų dialogo skatinimą. Atsižvelgiant į tai reikėtų atkreipti dėmesį į darbą, kurį atlieka Informacijos apie radikalizaciją tinklas (Radicalisation Awareness Network, RAN) (13) ir jo kompetencijos centras.

2.10.7.

EESRK mano, kad labai svarbu skatinti regiono intelektualų, menininkų ir kultūros veikėjų mainus, nes šie asmenys pirmieji skatina socialinius pokyčius, remdami bendrus projektus, turinčius įtakos dialogo ir abipusio pažinimo skatinimui. Jis taip pat ragina labiau derinti veiksmus ir bendradarbiauti saugant kultūros paveldą ir didinant informuotumą apie skirtingas kultūrines ir menines disciplinas ir pajautą, kurios bendrai egzistuoja Europos ir Viduržemio jūros regione kaip reikšminga sanglaudos ir abipusio pažinimo dalis.

2.11.

Pilietinė visuomenė ir socialinių subjektų sinergija: integracinė ir diskusijų erdvė

2.11.1.

Ekonomikos krizė ir ksenofobija šiaurinėje pakrantėje, taip pat reikalavimas užtikrinti saviraiškos laisvę ir kova už žmogaus teises pietinėje pakrantėje esančiose šalyse – tai veiksniai, turintys lemiamą įtaką Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių visuomenių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimui.

2.11.2.

Šiuo klausimu 2015 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento pranešime dėl žmogaus teisių skatinimo (14) nurodoma, kad reikia labiau remti pilietinę visuomenę. Nepaisant to, pietinėse šalyse pilietinės visuomenės organizacijos dar nepakankamai matomos, atsižvelgiant į jų pastangas ir tam tikrais atvejais į prisiimamą riziką, taip pat atliekamą vaidmenį skatinant socialinius pokyčius. Šiuo tikslu Viduržemio jūros regiono ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos gali atlikti sklaidos, bendravimo ir diskusijų platformų vaidmenį.

2.11.3.

EESRK pažymi, kad asociacijos yra integracinė erdvė, padedanti užtikrinti įtrauktį. Komiteto nuomone, taip pat būtina, kad Europos Komisija labiau remtų projektus, kuriuos įgyvendina pilietinė visuomenė, pasitelkdama ekonomines ir socialines organizacijas, jų asociacijas ir šių asociacijų tinklus, ir kad būtų stiprinama įvairių susijusių subjektų partnerystė bei sinergija.

2.11.4.

EESRK mano, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ministrai, vykdydami konkrečius projektus, turėtų bendradarbiauti Viduržemio jūros regiono ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų aukščiausiojo lygio susitikimuose, neatmetant galimybės remti pilietines ir kultūros asociacijas.

2.12.

Moterys: didžiausias dėmesys – ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms

2.12.1.

Trijose Europos ir Viduržemio jūros regiono ministrų konferencijose, kurios moterų vaidmens visuomenėje stiprinimo klausimu surengtos Stambule (15) (2006 m.), Marakeše (16) (2009 m.) ir Paryžiuje (17) (2013 m.), Vyriausybės įsipareigojo įgyvendinti patvirtintus įsipareigojimus dėl moterų ir vyrų lygių teisių dalyvaujant politiniame, ekonominiame, pilietiniame ir visuomenės gyvenime, kovoti su visų rūšių smurtu prieš moteris bei mergaites ir jų diskriminacija ir stengtis pakeisti požiūrį ir elgesį, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė siekiant skatinti moterų įgalėjimą ne tik teisių srityje, bet ir realiame gyvenime.

2.12.2.

Nors Viduržemio jūros pietinės pakrantės šalyse padaryta teisės aktų pakeitimų, UNDP laikomasi nuomonės, kad jose dar toli gražu nepasiekta moterų lygybė ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių srityje.

2.12.3.

EESRK pažymi, kad oficialūs pareiškimai, institucijų pasiūlymai ir net galiojantys teisės aktai labai skiriasi nuo to, ką moterys iš tikrųjų kasdien patiria savo bendruomenėse, ir nurodo, kad nacionalinius įstatymus būtina suderinti su konstitucijomis, taip pat panaikinti teisines spragas, dėl kurių moterys vis dar gali būti diskriminuojamos.

2.12.4.

Šiomis aplinkybėmis EESRK pabrėžia, jog būtina suteikti išteklių, kad būtų kuriamos įstaigos, atsakingos už veiksmingo teisės aktų taikymo užtikrinimą (teisminės institucijos, saugumo pajėgos, įmonės, švietimo sektoriaus subjektai, žiniasklaida, institucijos, pvz., EESRK, ir kt.), ir didinamas jų informuotumas.

2.12.5.

EESRK rekomenduoja, siekiant stiprinti teises ir pasiekti geresnių rezultatų, palaikyti vietos valdžios institucijų ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis, veikiančiomis lyčių lygybės srityje, nes šios organizacijos yra geriausiai informuotos apie gyventojų problemas ir poreikius. Šį bendrą įvairių dalyvių darbą savo įnašu gali remti akademinio sluoksnio atstovai (universitetai ir specializuoti tyrimų centrai). Toks pavyzdys yra Europos ir Viduržemio jūros regiono moterų fondas (18), kuris kartu su Moterų teisių lygų federacija, Marakešo regioninės valdžios institucija, Cadi Ayyad universitetu, Regionine žmogaus teisių komisija ir kitomis vietos įstaigomis vykdė informuotumo didinimo kampaniją, nukreiptą prieš ankstyvas santuokas.

2.12.6.

Taigi EESRK ragina Viduržemio jūros sąjungos valstybių narių ministrus artimiausioje ministrų konferencijoje atsižvelgti į šias sritis ir skirti lėšų šiems veiksmams ir kampanijoms.

2.12.7.

EESRK tvirtina, kad, jeigu nebus atsižvelgta į pirmiau nurodytus klausimus, tai turės didelį poveikį. Ankstyvos santuokos, priešlaikinis švietimo proceso nutraukimas, taigi ir moterų nuvertinimas darbo rinkoje bei politinio atstovavimo srityje yra vieni iš veiksnių, turinčių neigiamos įtakos teisių, ypač moterų ir mergaičių, įgyvendinimui.

2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/44

Pranešėja:

Brenda KING

Bendrapranešėjis:

Lutz RIBBE

1.1.

Kaip ir visi kiti pasaulio regionai, Europa susiduria su trimis didelėmis problemomis: 1) Žemės gamtos išteklių išeikvojimas, įskaitant klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą, 2) socialinė nelygybė, įskaitant jaunimo nedarbą ir apleistus žmones, gyvenančius regionuose, kurių pramonės sektoriai nyksta, ir 3) prarandamas visuomenės pasitikėjimas Vyriausybėmis, politiniu elitu, ES bei jos valdymo struktūromis, taip pat kitomis institucijomis.

1.2.

Šias tris pagrindines problemas reikia vertinti skaitmeninimo (didžiosios tendencijos) ir globalizacijos kontekste, nes visa tai daro didelį poveikį Europos darbo rinkoms ir šis poveikis ateityje dar labiau stiprės. Skaitmeninimas visų pirma gali arba padėti išspręsti šias tris problemas, arba jas paaštrinti. Būsimas teigiamas arba neigiamas skaitmeninimo poveikis priklausys nuo jo politinio valdymo.

1.3.

Remdamasis nuodugnia šių trijų didelių problemų ir skaitmeninimo sąvokos analize, EESRK ragina Komisiją parengti ilgalaikę strategiją dėl darnaus vystymosi Europoje, siekiant skatinti jos ekonomiką stiprinančias priemones, kad būtų gauta socialinės ir aplinkosauginės naudos. Šios nuomonės tikslas – išdėstyti klausimus ir pasiūlymus, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant ilgalaikę strategiją.

Kai kurie žmonės priešinasi pokyčiams. Vykstant nuolatinei technologinei pažangai, kai kurie asmenys yra asmeniškai suinteresuoti išsaugoti status quo. Kiti, bandydami prisitaikyti prie nuolat kintančios visuomenės, nesijaučia saugūs. Dar kitų nuomone, pokyčiai nepakankamai spartūs (pvz., taip mano žaliosios energijos propaguotojai). Politikos formuotojai turėtų atsižvelgti į šiuos nuogąstavimus ir tiesiogiai spręsti problemą, užuot laikęsi status quo. Pirmasis žingsnis būtų pradėti atviras diskusijas šiais klausimais ir stiprinti dalyvaujamąją demokratiją, įskaitant Europos piliečių iniciatyvą.

1.4.

Daugiau nebegalima „sėdėti rankas sudėjus“. Reikia politinės valios siekiant nukreipti pokyčius teisinga linkme. Reikia sustiprinti ekonominio vystymosi, aplinkos apsaugos ir socialinės politikos tarpusavio sąsajas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad įgyvendinus ir pasiekus darnaus vystymosi tikslus (DVT), kartu su Paryžiaus susitarimu, ir užtikrinus tinkamai valdomą perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir skaitmeninės ekonomikos bus išspręstos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Europa, ir ji taps šios naujos pramonės revoliucijos laimėtoja. Rekomenduojame Komisijai skubiai parengti politiką, išdėstytą dokumente „Tolesni žingsniai“ (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas) (1), ir skirti daugiau dėmesio visiškam DVT ir Paryžiaus susitarimo integravimui į Europos politikos sistemą ir dabartinius Komisijos prioritetus, siekiant sukurti teisingos ir konkurencingos Europos viziją iki 2050 m.

1.5.

Poreikis užtikrinti tvirtą politinį indėlį neturi būti klaidingai suprastas. Nors tinkama reglamentavimo sistema yra būtina siekiant nustatyti pertvarkos matmenis, Europai reikia darbotvarkės, kuri daro poveikį visai visuomenei siekiant: padaryti globalizaciją teisingą, didinti konkurencingumą ir padaryti Europą lydere naujų technologijų srityje, nuošalyje nepalikti nė vieno žmogaus, panaikinti skurdą ir sukurti aplinką, kurioje būtų atkurtas žmonių pasitikėjimas politinėmis sistemomis ir daugiašalio valdymo formomis (2). Politikos metodai turi ne tik formuoti įvairias politikos sritis, bet ir siekti suaktyvinti didžiulį pilietinės visuomenės potencialą. Socialinis verslumas, piliečių iniciatyvos ir bendruomeninis darbas – tai tik keli pavyzdžiai, kaip pasiekti darnų vystymąsi pagal principą „iš apačios į viršų“, visų pirma užtikrinant būtiną perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų arba žiedinės ekonomikos. Decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos atvejis šiuo atžvilgiu yra geriausias lyginamasis kriterijus.

1.6.

Artimiausiu metu Komisija ir EESRK turėtų toliau kartu dirbti strategiškai svarbiose politikos srityse, kurios nagrinėjamos šioje nuomonėje, pavyzdžiui:

1.7.

Šiam politikos priemonių deriniui sukurti reikia išsamios ir nuoseklios strategijos. Remiantis EESRK rekomendacijomis, tokia strategija turi būti orientuota į ilgalaikę perspektyvą, taip pat būti aiški, horizontaliai ir vertikaliai integruota, valdoma ir dalyvaujamojo pobūdžio. Todėl EESRK mano, kad itin svarbu užtikrinti, kad pertvarka 2050 m. perspektyvoje būtų planuojama ir vykdoma visapusiškai įtraukiant pilietinės visuomenės atstovus. Siekdama stiprinti dalyvaujamąją demokratiją, Komisija turėtų apsvarstyti savo teisę turėti teisės aktų leidimo monopolį.

(1)

Kaip elgtis atsižvelgiant į ribotas planetos galimybes ir bendrą ekologinį iššūkį, įskaitant klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą?

(2)

Kaip šalinti globalizuotame pasaulyje didėjančią socialinę nelygybę?

(3)

Galiausiai, kaip užtikrinti, kad nemažėtų visuomenės parama Vyriausybėms ir institucijoms?

3.1.1.

Platformų ekonomika, dirbtinis intelektas, robotika ir daiktų internetas – šiose srityse vis sparčiau vyksta plataus masto pasauliniai pokyčiai ir anksčiau ar vėliau jų poveikis bus jaučiamas visose ekonomikos ir visuomenės gyvenimo srityse. Skaitmeninėmis technologijomis pradeda naudotis vis didesnė visuomenės dalis, tačiau kai kurioms gyventojų grupėms šios itin galingos skaitmeninės priemonės vis dar gali būti neprieinamos.

3.1.2.

Skaitmeninių technologijų sujungimas su nanotechnologija, biotechnologija, medžiagų mokslu, atsinaujinančiosios energijos gamyba ir kaupimu bei kvantine kompiuterija turi potencialo sukelti naują pramonės revoliuciją (4). Kad Europa pradėtų pirmauti naujoje pasaulinėje technologinėje ir ekonominėje konkurencinėje kovoje, reikia itin didelio masto investicijų ir naujų iniciatyvų.

3.1.3.

Skaitmeninimas teikia didelę naudą. Jis skatina naujų vartotojams naudingų gaminių ir paslaugų kūrimą. Skaitmeninimas gali padėti pasiekti tam tikrus darnaus vystymosi tikslus (DVT) didinant visuotinį pajamų dydį, gerinant žmonių gyvenimo kokybę, kuriant galimybes taikyti įtraukesnius demokratinius modelius ir didinant kokybiškų darbo vietų skaičių, taip pat bendrą ES konkurencingumą – kaip įvyko ir per praėjusias pramonės revoliucijas. Esama ir grėsmių – tyrimai rodo, kad skaitmeninimas gali sunaikinti daug daugiau darbo vietų nei jų sukurti.

3.1.4.

Skaitmeninės technologijos gerokai suartins gamybą ir vartojimą ir taip bus kuo labiau sumažinta perteklinė gamyba. Tai gali sumažinti ES aplinkosauginį pėdsaką. Tiesioginė prekyba ekonominėmis prekėmis vykdant tarpusavio sandorius arba pasitelkiant bendro vartojimo ekonomiką gali sumažinti išteklių naudojimą. Pavyzdžiui, skaitmeninėmis technologijomis remiamas bendrų transporto paslaugų ir autonominių transporto priemonių paplitimas, dėl kurio gali padidėti mūsų judumo sistemų aplinkosauginis tvarumas.

3.1.5.

Vis dėlto skaitmeninimas nėra tvarus per se. Esama kliūčių patekti į rinką ir kurti rinkos ekonomiją, kurios gali neleisti piliečiams pasinaudoti visomis jo galimybėmis. Skaitmeninimas gali padidinti nelygybę, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis gali sutrikdyti darbo rinkas ir yra linkęs sukelti poliarizaciją, nes daug žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbo vietų gali būtų automatizuotos. Robotizavimas ir platformų ekonomika gali kelti didelę grėsmę daugeliui Europos darbo vietų ir dėl jų kyla nauji pavojai, nes dauguma susijusių technologijų veikia remdamosi duomenimis, ypač asmens duomenimis.

3.1.6.

Naujos galimybės kurti gerovę dažnai yra naudingos tik tam tikrai žmonių kategorijai, t. y. išsilavinusiems žmonėms, turintiems gerus socialinius įgūdžius ir gebantiems prisiimti didelę riziką. Pagrindiniai skaitmeninių inovacijų naudos gavėjai daugiausia yra intelektinio, finansinio ir fizinio kapitalo teikėjai: novatoriai, akcininkai, investuotojai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Nuogąstaujama, kad skaitmeninės technologijos taps viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių nekis ar net mažės pajamos.

3.1.7.

Norint pasinaudoti skaitmeninimo galimybėmis reikia aktyvios ir visa apimančios politikos, atsižvelgiant į tris pagrindines problemas, aprašytas pirmiau. Be to, privaloma stebėti ir valdyti skaitmeninimo keliamus pavojus. EESRK turėtų toliau aktyviai dirbti šiais klausimais.

3.2.1.

Europa, kuri yra pasiryžusi prisidėti prie pasaulinės kovos su klimato kaita (pagal Paryžiaus susitarimą) ir užtikrinti gamtos išteklių apsaugą, turi skubiai iš esmės sumažinti savo ekonomikos aplinkosauginį pėdsaką. Ekologinė krizė jau prasidėjo. Pasaulio mastu gyventojų skaičiaus didėjimas, ilgalaikis ekonomikos augimas, pagrįstas iškastiniu kuru, ir netvarus išteklių ir žemės naudojimas daro vis didesnį spaudimą aplinkai. Svarbus iššūkis, kuris taip pat atsispindi darnaus vystymosi tiksluose – užtikrinti, kad ekonominė plėtra ir augimas derėtų su ribotomis planetos galimybėmis, susijusiomis tiek su klimato apsauga, išteklių naudojimu ir valdymu, oro ir vandens kokybe, tiek su sausumos ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu.

3.2.2.

Siekiant labai sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro būtina skubiai pertvarkyti daugelį ekonomikos sektorių. Tokiam perėjimui nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių reikalingas didesnis energetikos sektoriaus lankstumas ir praktinė patirtis. Svarbią ir tvarią ES energetikos politikos dalį (5) taip pat turėtų sudaryti bendras energiją gaminančių vartotojų (6) energijos išteklių vystymas. Transporto sistemose, pasitelkiant elektrifikaciją ir dalijimąsi automobiliu, reikia įgyvendinti struktūrinius pokyčius. Reikia atnaujinti būsto sektorių ir infrastruktūrą. Pažangi bioekonomika gali būti svarbus veiksnys, skatinantis ekologiškesnę ekonomiką.

3.2.3.

Europai reikia nuo dabartinio linijinio „imti, gaminti, vartoti ir išmesti“ ekonomikos modelio pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio, kuris yra atkuriamojo pobūdžio ir kiek įmanoma remiasi atsinaujinančiaisiais gamtos ištekliais ir pagal kurį ekonomikoje kuo ilgiau išsaugoma gaminių, medžiagų ir išteklių vertė. Tokiomis aplinkybėmis skaitmeninimas gali būti labai svarbus (žr. 3.1.4 punktą).

3.2.4.

Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žiedinės ir aplinką tausojančios ekonomikos – tai galimybė ES padidinti savo konkurencingumą ir atsparumą. Dėl šio perėjimo gali pagerėti ES piliečių gyvenimo kokybė ir gerovė. Juo taip pat mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir svarbiausių žaliavų importo ir nustatomas stabilus ekonominio klestėjimo pagrindas.

3.2.5.

Tačiau, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir ekologinė pertvarka kels tam tikrų socialinių problemų (7), nes sumažės darbo vietų tuose pramonės sektoriuose, kurių ekologinis pėdsakas yra didelis. Reikia pripažinti, kad kyla strateginis politinis uždavinys – išnaudoti visą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir ekologinės pertvarkos turimą potencialą kurti naujas darbo vietas ir gerinti socialinę apsaugą, kad galutinis rezultatas būtų kiek įmanoma pozityvesnis.

3.2.6.

Perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos skatina pagal principą „iš apačios į viršų“ piliečių, vietos valdžios institucijų ir vartotojų vykdomos iniciatyvos, susijusios su energetika ar maistu. Tačiau užuot skatinus atitinkamas iniciatyvas ir visoje Europoje didinus kritinę masę, taip pasiekiant teigiamų rezultatų darbo rinkose ir socialinės apsaugos srityje, tolesnę pažangą dažnai varžo administracinė ir reguliavimo sistema. Trūksta supratimo, kad pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomos iniciatyvos gali būti galinga priemonė, padėsianti įveikti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir ekologinės pertvarkos keliamas socialines problemas. Siekiant atskleisti šį potencialą reikia pašalinti struktūrines kliūtis, kurios neleidžia išteklių stokojantiems žmonėms gauti jiems reikalingų išteklių (ypač kapitalo ir susijusios informacijos).

3.3.1.

Nors globalizacija ir technologinė pažanga gerokai padidino pasaulinę prekybą ir pasaulinį turtą, globalizacijos ir technologinės pažangos kombinacija taip pat prisidėjo prie socialinės (ir ekologinės) nelygybės didėjimo. Pasak „Oxfam“, tik aštuoni asmenys (visi jie – vyrai) turi tiek pat nuosavo turto, kiek pusė skurdžiausių pasaulio gyventojų.

3.3.2.

Europoje esanti nelygybė dar labiau didėja. Remiantis naujausiu EBPO tyrimu, Europoje pajamų nelygybė yra didžiausia nei bet kada anksčiau. 1980 m. 10 % turtingiausių gyventojų vidutinės pajamos buvo septynis kartus didesnės nei 10 % neturtingiausių gyventojų. Šiuo metu jos yra didesnės 9,5 karto. Dar didesnė turtinė nelygybė: 10 % turtingiausių namų ūkių turi 50 % viso turto, o 40 % skurdžiausių namų ūkių nuosavybei jo priklauso šiek tiek daugiau nei 3 % (8)

3.3.3.

Viena iš priežasčių, dėl kurios didėja nelygybė Europoje – tai augimo atsiejimas nuo grynųjų pajamų. Nors 2008–2015 m. laikotarpiu euro zonos BVP išaugo daugiau nei 16 % (o ES 28 – daugiau kaip 17 %), namų ūkių disponuojamosios pajamos patyrė sąstingį ir ES 28 padidėjo tik 2 %

3.3.4.

24 EBPO šalyse nuo 1995 m. našumas padidėjo 27 %, o vidutinis darbo užmokestis atsiliko ir išaugo tik 22 % Dar blogiau, mažesnį grynąjį darbo užmokestį gaunančios visuomenės grupės darbo pajamos didėjo gerokai mažiau. Tokia darbo užmokesčio nelygybė per pastaruosius 20 metų paaštrėjo visose Europos šalyse, išskyrus Ispaniją. Ši tendencija pati ryškiausia Vengrijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje (9).

3.3.5.

Kyla pavojus, kad šis atotrūkis didės keičiantis darbo pobūdžiui. Pavyzdžiui, robotikos pagrindu vykdant sudėtingų pramonės procesų automatizavimą reikės mažiau vidutinės kvalifikacijos darbuotojų ir netgi aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie šiuo metu atlieka tokias sudėtingas funkcijas. Tai taip pat gali prisidėti prie tolesnės darbo rinkos poliarizacijos, nes naujos darbo vietos bus sukurtos arba (dar) aukštesnės kvalifikacijos kategorijoje (tokių produktų ir paslaugų kūrimas ir techninė priežiūra), arba labiau į paslaugas orientuotoje žemos kvalifikacijos kategorijoje. Remiantis EBPO, kyla pavojus, kad 9 % darbo vietų bus automatizuotos, o dar 25 % darbo vietų funkcijos iš esmės pasikeis.

3.3.6.

Vyriausybių atsakas į skaitmeninimo poveikį paprastai yra reakcinis, o ne iniciatyvus, ir juo iš esmės siekiama sušvelninti šalutinį poveikį, užuot siekus pasinaudoti skaitmeninimo galimybėmis. Vyriausybių sprendimais reikia labiau atsižvelgti į darbuotojų atstovavimą ir dalyvavimą, kaip į svarbų investavimo į žmogiškąjį kapitalą aspektą besikeičiančioje darbo rinkoje. EESRK galėtų toliau nuodugniai tirti skaitmeninimo poveikį darbo pobūdžiui.

3.4.1.

Nelygybės didėjimas, kurį tik iš dalies sukelia globalizacija ir technologinė pažanga, prisidėjo prie prarandamo pasitikėjimo Vyriausybėmis, politiniu elitu, tarptautinėmis organizacijomis, institucijomis ir pasauliniu valdymu. Be to, ji kursto populistinius judėjimus ir mažina tradicinių politinių partijų įtaką. Itin didelį nerimą kelia jaunimo neaktyvumas (jau nekalbant apie prieš sistemą nukreiptą balsavimą): tik 63 % 15–30 m. amžiaus europiečių balsavo 2015 m. rinkimuose (10).

3.4.2.

Daugelis Europos piliečių jaučiasi atskirti nuo politinių sprendimų priėmimo nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Jie mano, kad tradiciniai demokratiniai procesai nesuteikia jiems galimybės daryti įtaką esminiams sprendimams. Įtraukus demokratinis modelis, galintis padėti įveikti nepasitikėjimą, yra daugiašalis suinteresuotųjų subjektų įtraukimas (pvz., pagal JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.).

3.4.3.

Pertvarka siekiant tvarumo negali ir neturi būti primesta „iš viršaus“: ji bus sėkminga tik tuo atveju, jeigu bus pagrįsta didele daugumos įmonių, vietos ir regioninės valdžios institucijų, darbuotojų ir piliečių parama ir aktyviu dalyvavimu. Privaloma bendradarbiauti pagal principus „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“. Rengiant darbotvarkę iki 2030 m. buvo pasitelktos daugiašalės suinteresuotųjų subjektų grupės ir jos taip pat kuriamos klimato politikos veiksmų srityje (11). Tokios grupės gali būti įtraukaus demokratinio valdymo modelio, kurį būtų galima taikyti įvairiuose politikos sektoriuose ir kuriuo būtų supaprastinta transformacija ir inovacijos, projektas.

3.4.4.

Jaunesnė karta visų pirma reikalauja netradicinių politinio dalyvavimo formų, kurios skiriasi nuo įprastų politinių partijų ir organizacijų. Energijos bendrijos, piliečių ir savivaldybių partnerystės, kuriomis skatinamas energijos vartojimo efektyvumas (pvz., sutarčių modeliais) ar atliekų tvarkymas, virsmo miesto iniciatyvos, bendruomenės remiamas žemės ūkis, politiniai tinklaraščiai ir kiti internetiniai formatai ar netgi vietos valiutos iniciatyvos – tai alternatyvios politinio dalyvavimo formos. Jomis, be abejonės, nebus pakeista tradicinė politinė veikla, tačiau jos gali svariai prisidėti prie politinės socializacijos ir socialinės integracijos.

3.4.5.

Kitas daug žadantis kelias iš politinės aklavietės – interneto potencialo išnaudojimas. Informacija niekada nebuvo laisviau prieinama nei decentralizuotame tinkle, neturinčiame tradicinio cenzoriaus. Todėl visuomenei kyla nauji iššūkiai, kaip matyti iš nuvertintos tiesos ir netikrų naujienų reiškinių. Tačiau mes vis tiek susiduriame su alternatyvių, nehierarchinių formų aktyvizmo didėjimu, taip pat aktyviu piliečių, ypač jaunimo, internetinių socialinių tinklų naudojimu.

3.4.6.

E. valdžia gali paskatinti valdymo modelius, kuriems būdingas beprecedentis visuomenės dalyvavimo politikos formavimo srityje lygis. ES turėtų lygiuotis į tokias valstybes nares kaip Estija, kurioje jau padaryta didelė pažanga. Skaitmeninimas piliečiams suteikia galimybę santykinai mažomis sąnaudomis dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Tačiau esama įrodymų, kad „šališkumas viduriniosios klasės atžvilgiu“ (didesnis atstovavimas viduriniajai klasei dalyvaujamuosiuose forumuose) taip pat pasireiškia ir e. dalyvavimo srityje. EESRK turi puikias galimybes pradėti dialogą šiuo klausimu pilietinės visuomenės lygmeniu.

—

pasinaudoti geriausiais skaitmeninės revoliucijos aspektais, kad būtų sukurta nauja, konkurencinga ir tvari ekonomika;

—

pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žiedinės ir aplinką tausojančios ekonomikos, kartu užtikrinant visiems teisingą pertvarką;

—

kurti atsparų Europos socialinį modelį;

—

užtikrinti labiau į piliečius orientuotą ir labiau decentralizuotą demokratinę sistemą, kartu užtikrinant sąžiningo ekonominio bendradarbiavimo pranašumus pasauliniu lygmeniu.

4.1.

EESRK mano, kad darnaus vystymosi tikslai ir Paryžiaus susitarimas (COP 21) pagyvins viziją „tokia Europa, kurios norime“ (12)  (13). Komisija turi suteikti postūmį šių susitarimų įgyvendinimui plėtodama įvairių sričių politiką, išdėstytą komunikate „Tolesni žingsniai“, ir visiškai juos integruodama į Europos politikos sistemą ir dabartinius Komisijos prioritetus. Pagal viziją „tokia Europa, kokios norime“, kaip ir pagal Darbotvarkę iki 2030 m. (t. y. DVT), pilietis yra centrinė visuomenės ir ekonomikos ašis ir kiekvienam asmeniui suteikiama galimybė rinktis, kaip patenkinti savo poreikius, nepažeidžiant socialinės ir ekologinės aplinkos sąlygų. Ši koncepcija nėra utopija. Iš tikrųjų, dabar Europa turi technologinių ir ekonominių išteklių šiai vizijai realizuoti: daiktų internetas ir dideli duomenų rinkiniai, sudėtingų procesų kontrolė naudojantis mobiliosiomis programėlėmis, vartotojų vykdoma gamyba (pvz. atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, trimatis spausdinimas) mažinant gamybos apimtis ir gamybos sąnaudas, nauji sandorių sudarymo ir atsiskaitymo metodai (blokų grandinė, bitkoinai ir išmaniosios sutartys), kooperacija ir dalijimosi ekonomika kaip naujos verslo koncepcijos ir kitos inovacijos.

4.2.

Visos šios inovacijos gali paversti viziją tikrove, tačiau šiuo tikslu reikia strategijos, kurioje būtų pateikti trijų su inovacijomis susijusius uždavinių sprendimai. Tokia strategija apima naują „ne vien tik pagal BVP vertinamos“ gerovės sampratą, pagal kurią integruotai siekiama ekonominio klestėjimo, socialinės įtraukties, atsakomybės aplinkos apsaugos srityje ir piliečių įgalėjimo.

4.3.

Daugiau nebegalima „sėdėti rankas sudėjus“: jeigu ES negali arba nenori parengti ir įgyvendinti išsamios strategijos, trūkumai įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir viziją „tokia Europa, kurios norime“ nebus vienintelė Europos nesėkmė. Nesiimant jokių veiksmų kyla didelė rizika, kad nebus išspręsta nė viena iš pagrindinių problemų: bus sugriauta Europos darbo santykių sistema, nebus nei mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro, nei vykdoma išteklių apsauga, nes socialinė ekologinės pertvarkos kaina laikoma per aukšta, taip pat didės socialinė nelygybė ir susvetimėjimas, o tai kels grėsmę demokratijai.

4.4.

Itin svarbu strategijoje nurodyti tikslias politikos rekomendacijas, kurios padėtų spręsti tris pagrindines Europoje kylančias problemas, kad vizija „tokia Europa, kurios norime“ taptų realybe.

—

inovacijos,

—

reglamentavimas/valdymas,

—

socialinė politika,

—

atviroji prieiga,

—

švietimas ir mokymas

—

moksliniai tyrimai.

5.1.1.

Inovacijos. Nauja pramonės revoliucija – tai galimybė Europai tapti technologijų lydere ir didinti savo konkurencingumą globalizuotose rinkose. Ekonominės vertės kūrimas mažomis išorės sąnaudomis turi tapti standartiniu verslo modeliu. Mums reikia inovatyvių ir pelningų bendrovių ir įmonių, investuojančių į tvarią gamybą, kuriančių kokybiškas darbo vietas ir padedančių ekonominį pagrindą gerovei. Kad inovacijomis būtų prisidedama prie tvaresnės Europos, reikia parengti sistemą, pagal kurią būtų atlyginama už ekonominę veiklą, kuri nepalieka jokio išorinio pėdsako arba kurios išorinis pėdsakas yra iš esmės sumažintas, arba už ribotą išteklių vartojimą. Tai suteiks galimybę tvariems novatoriams (piliečiams, įmonėms, miestams ar regionams) veiksmingai konkuruoti su verslo modeliais, pagal kuriuos naudojama daug išteklių ir (arba) kurie palieka didelį aplinkosauginį pėdsaką. Iniciatyvi parama – pavyzdžiui, sudarant galimybes gauti mikrokreditus MVĮ, piliečiams, privatiems namų ūkiams, bendruomenių iniciatyvoms, socialinėms įmonėms ir labai mažoms įmonėms, – taip pat turi būti teikiama inovacijų kūrėjams, kurie siūlo naujus sprendimus, kaip spręsti aplinkos ir socialines problemas, ir kurie veikia kaip pirmieji diegėjai (14). Šiuo požiūriu gali būti naudingas bendras Europos patentas, su sąlyga, kad patento suteikimo kaina nėra atgrasanti (15). Kalbant apie MVĮ, reikia peržiūrėti antrosios galimybės priemones, kad būtų sumažintas dabartinis didelis nenoras rizikuoti (16). Politika taip pat turi atverti galimybes eksperimentuoti visoje Europoje, ypač judumo, atliekų, energetikos, žemės ūkio, švietimo ir sveikatos sektoriuose. Pakeičiant viešuosius pirkimus socialiai įtraukiu būdu teikiamomis skaitmeninėmis, mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žiedinėmis ir aplinką tausojančiomis paslaugomis būtų galima rasti naujų rinkų.

5.1.2.

Reglamentavimas. Reglamentavimo sistema turi atitikti tris tikslus. Pirma, reikia kuo tiksliau įvertinti su išorės poveikiu susijusias sąnaudas, kad būtų galima kurti tokius verslo modelius, kurie padeda siekti tvarumo tikslų (17). Antra, reglamentavimu privaloma užtikrinti, kad visoje Europoje, įskaitant kaimo vietoves, būtų sukurta gerai išvystyta skaitmeninė infrastruktūra ir visiems būtų suteikta galimybė ja naudotis (įskaitant pažangiuosius šildymo tinklus, pažangiuosius elektros energijos tinklus ir elektromobilumo tinklus). Pastarieji teisiniu požiūriu turėtų būti traktuojami kaip viešosios paslaugos. Galiausiai, kadangi skaitmeninimas yra linkęs būti palankus platformoms, kyla rizika, kad pagrindinėse skaitmeninėse rinkose susidarys monopolijos. Todėl būtina vykdyti aktyvią antimonopolinę politiką (18). EESRK taip pat jau pasiūlė ES apsvarstyti tokius ES platformų skatinimo būdus, kad sukurta pridėtinė vertė liktų vietos ekonomikos ūkyje (19). Subalansuojant jų įtaką rinkoje svarbų vaidmenį galėtų atlikti nepriklausoma Europos skaitmeninių platformų reitingų agentūra, kurios kompetencija būtų vienoda visose valstybėse narėse ir kuri įvertintų šių platformų valdymą konkurencijos, užimtumo ir apmokestinimo požiūriu (20).

5.1.3.

Socialinė politika. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir skaitmeninimo sukeliami pokyčiai (žr. 3 skyrių) kelia iššūkių socialinės apsaugos sistemoms, kurioms tenka spręsti prarandamų darbo vietų ir mažėjančių mokestinių pajamų problemą. Todėl turėtų būti tiriami ir plėtojami nauji metodai ir modeliai siekiant valstybėse narėse užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą, pasirengti įvairioms su darbu susijusioms aplinkybėms ateityje ir remti darbuotojus ir bendruomenes pertvarkos poveikį patiriančiuose regionuose ir sektoriuose. EESRK svarstė su darbo ateitimi susijusius iššūkius savo nuomonėje „Europos socialinių teisių ramstis“ ir ragino nustatyti nuoseklią Europos užimtumo strategiją, kuri padėtų spręsti investicijų ir inovacijų, užimtumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo, teisingų darbo sąlygų visiems, sąžiningo ir sklandaus perėjimo, kurį paremtų aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, ir visų suinteresuotųjų subjektų, o ypač socialinių partnerių, dalyvavimo klausimus. Be to, viešosiomis investicijomis reikia remti bendruomenes, regionus ir sektorių, kuriems šis perėjimas jau daro poveikį, darbuotojus, taip pat numatyti būsimą restruktūrizavimą ir perėjimą prie ekologiškesnės bei darnesnės ekonomikos ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas (21).

5.1.4.

Atvira prieiga. Siekiant pasinaudoti skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis ekologiškai ir teisingai ekonomikai, visų pirma reikia bendro ekonomikos atvirumo, leidžiančio žmonėms aktyviai dalyvauti ir naudotis technologinės pažangos potencialu (pvz., derinant skaitmeninius energetinius duomenis su decentralizuota energijos gamyba). Dėl šios priežasties itin svarbu siekiant panaikinti kliūtis dalyvauti ekonominiame gyvenime, pasitelkiant atviras rinkas, atviruosius duomenis, atvirojo kodo modelius ir atviruosius standartus. Kiekvieną iš šių elementų reikia laikyti pagrindiniu politikos programų principu energetikos, transporto, logistikos ir gamybos procesų strateginiuose sektoriuose. Reikia parengti ir Europos teisėje įdiegti „duomenų suverenumo“ teisę: Europos piliečiai privalo turėti teisę naudoti savo duomenis savo tikslais, nustatyti, kokius asmens duomenis naudoja trečiosios šalys, nuspręsti, kaip šie duomenys naudojami, būti informuoti apie duomenų naudojimą bei jį visiškai kontroliuoti ir ištrinti duomenis.

5.1.5.

Švietimas ir mokymas. Tiek žaliajai ekonomikai, tiek skaitmeninei ekonomikai reikia specialių įgūdžių, ypač atsižvelgiant į tai, kad ateityje skaitmeninės technologijos bus svarbi priemonė siekiant sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro (žr. 3.1.4 ir 3.2.3 punktus). Į bendrojo lavinimo ir mokymosi visą gyvenimą politiką reikia įtraukti mokymą, kuriuo ugdomi reikalingi formalieji ir savišvietos būdu įgyti įgūdžiai, be kita ko, bendradarbiavimu grindžiamo/bendruomeninio darbo, verslumo (22) ir panašiose srityse. Šiuo klausimu reikia aktyvesnio dialogo ir daugiau tyrimų. Rekomenduojama tikslingai naudoti struktūrinių fondų lėšas, siekiant užtikrinti veiksmingą paramą šalinant dabartinį žaliosios ekonomikos ir skaitmeninių įgūdžių trūkumą, visų pirma tuose regionuose, kuriuose jau vyksta pertvarka arba kurie ateityje pajus jos poveikį. Europos švietimo sistemų išteklius reikės orientuoti į švietimą ir įgūdžių ugdymą tose srityse, kuriose dirbtinio intelekto sistemos negali pakeisti žmogaus įgūdžių arba kuriose žmonės būtinai turi papildyti šias sistemas (pvz., darbai, kuriuose būtinas žmonių bendravimas, kuriuose žmonės ir mašinos dirba kartu ir kuriuos mūsų pageidavimu ir toliau turėtų atlikti žmonės) (23).

5.1.6.

Moksliniai tyrimai. Skaitmeninė, ekologiška ir teisinga ekonomika bus svarbus kriterijus ateityje perspektyviems ekonominiams modeliams. Tokią ekonomiką padės kurti kryptinga mokslinių tyrimų politika, grindžiama inovacijų, ypač skaitmeninių inovacijų, poveikio aplinkai ir socialiniams reikalams analize. Atsižvelgiant į tai, novatoriams, kuriantiems naujas skaitmenines technologijas ir paslaugas, skirtus aplinkosaugos ir (arba) socialiniams uždaviniams spręsti, privaloma skirti MTTP lėšų. Jiems remti būtina plėsti verslo inkubatorių tinklą.

5.2.1.

Inovacijos. Dalyvavimas – svarbus demokratijos aspektas. Rinkimai ir atstovavimas – vienas iš dalyvavimo organizavimo būdų, tačiau reikia naujų, inovatyvių dalyvavimo organizavimo būdų, įskaitant e. dalyvavimą. Svarbu išplėsti įprastą politikos formavimo procesą, į jį įtraukiant nehierarchines, socialiniu požiūriu lanksčias ir mažiau oficialias politinės veiklos formas ir skatinti pilietinės visuomenės inicijuojamas ir pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomas iniciatyvas.

5.2.2.

Valdymas. Vykstant pokyčiams, visuose ES teisėkūros procesuose ES ir vietos lygmeniu reikia skaidraus ir laisvai prieinamo įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogo. „Pilietinė visuomenė“ neturėtų apsiriboti tik pilietinės visuomenės organizacijomis, bet apimti visus piliečius. Itin svarbios naujos partnerystės klimato politikos veiksmų ir išteklių apsaugos srityse (24). Siekiant stiprinti dalyvaujamąją demokratiją, reikia panaikinti beveik monopolinę Europos Komisijos teisę siūlyti teisėkūros iniciatyvas, kad daugiau iniciatyvų galėtų pateikti Europos Parlamentas ir kad teisėkūros iniciatyvos būtų teikiamos pagal principą „iš apačios į viršų“, pavyzdžiui, pašalinant technines, teisines ir biurokratines problemas, susijusias su Europos piliečių iniciatyva (25).

5.2.3.

Atvira prieiga. Visuomenės patalkos metodai rengiant visus ES teisės aktus yra tinkama priemonė siekiant pašalinti struktūrines kliūtis, kurios trukdo piliečiams dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese. Rengiant tokią priemonę ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prieinamumui, įtraukumui ir atskaitomybei. Atvira prieiga prie politikos sričių ir politinės veiklos gali būti dar labiau padidinta internete skelbiant naudotojui lengvai prieinamą informaciją apie visą ES veiklą ir duomenis.

5.2.4.

Švietimas ir mokymas. Reikia vykdyti piliečių įgalėjimo programas siekiant panaikinti „šališkumą viduriniosios klasės atžvilgiu“ (žr. 3.4.6 punktą). Tokios programos turi būti parengtos taip, kad būtų galima įtraukti tas gyventojų grupes, kurios nėra linkusios aktyviai dalyvauti politikoje, ekonomikoje ir visuomenėje. Bendrojo lavinimo mokyklose reikia akcentuoti dalyvavimo, kaip vieno iš pagrindinių demokratijos principų, suvokimą ir galimybes. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad aktyvus dalyvavimas politiniuose valios formavimo procesuose yra abipusiai naudingas tiek visuomenei, tiek atskiriems piliečiams, nes atsižvelgiama į jų interesus ir požiūrius. Reikia skirti daugiau lėšų pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios dirba su pirmiau minėtomis neaktyviomis gyventojų grupėmis ir siekia tvarumo tikslų.

5.2.5.

Moksliniai tyrimai. Socialiniai mokslai turi daugiau dėmesio skirti alternatyviai demokratinei praktikai. Vienas iš pavyzdžių – prototipų metodikos taikymas politikai. Laikantis šio požiūrio, politiniai sprendimai būtų parengti per trumpesnį terminą, o tada įgyvendinami „bandymų rinkoje“ ir netrukus po to būtų įvertintas jų poveikis, remiantis iš piliečių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų gauta grįžtamąja informacija. Poveikio vertinimas taptų pagrindu parengti atitinkamas politikos priemonių pataisas prieš pradedant jas įgyvendinti.

5.2.6.

Apskritai, reikia atlikti tolesnius mokslinius tyrimus, kaip būtų galima peržiūrėti (mokslinės) kompetencijos ir politikos formavimo ryšius ir kaip į politikos rengimą būtų galima visiškai skaidžiai integruoti nepriklausomų ekspertų žinias ir patenkinti aktyvesnio pilietinio dalyvavimo poreikį.

5.3.1.

Inovacijos. Teisinga, ekologiška ir skaitmeninė ekonomika apima didžiules investicijas į privačiuosius įrenginius (pvz., atsinaujinančiosios energijos įrenginius arba elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stoteles) ir viešąją infrastruktūrą (pvz., elektros energijos ir judumo sistemų skaitmeninimą). Todėl finansų sektorius turės atlikti pagrindinį vaidmenį, kad tokios inovacijos būtų įmanomos. Finansiniai ištekliai, įskaitant viešuosius išteklius, turi būti skiriami investicijoms, kuriomis remiama tvari pertvarka. Siekiant įgyvendinti klimato kaitos ir energetikos tikslus reikia stabilios ir nuspėjamos investicinės aplinkos, o novatoriškos finansinės priemonės turi padėti sutelkti privačius finansus investicijoms, kurių priešingu atveju nebūtų (26)  (27).

5.3.2.

Reglamentavimas. Politika privaloma siekti kurti tvaresnę privačią finansinę sistemą į finansinės rizikos vertinimą įtraukiant tvarumo veiksnius, išplečiant finansų įstaigų atsakomybę ir į ją įtraukiant nefinansinį investicinių sprendimų poveikį ir didinant investicinių sprendimų poveikio aplinkai ir socialinio poveikio skaidrumą (28). Įgyvendinama politika taip pat turėtų skatinti investuotojus prisiimti savanoriškus įsipareigojimus investuoti į objektus, kurie atitinka tvarumo principus. Būtina žalinti (ekologizuoti) bankų standartus, kad privatus finansavimas nuo tradicinių investicijų būtų perorientuotas į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir atsparumo klimato kaitai didinimo investicijas. Centriniai bankai turėtų skirstyti kapitalą vadovaudamiesi pinigų ir mikroprudencine bei makroprudencine politika, įskaitant tvarumo standartus.

5.3.3.

Socialinė politika. Dėl skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo namų ūkiai patirs spaudimą. Todėl reikia esminės fiskalinės reformos, kad būtų galima padidinti namų ūkių disponuojamąsias pajamas ir suderinti šį tikslą su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poreikiais. EESRK ragina taikyti apmokestinimo sistemą, grindžiamą aplinkos sąnaudų internalizavimu ir papildomų pajamų panaudojimu siekiant sumažinti darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą. Mokesčių naštos perkėlimas nuo darbo jėgos į išteklių naudojimą padeda spręsti rinkos nepakankamumo problemas, sukurti naujų tvarių ir vietinių darbo vietų, didinti namų ūkių disponuojamąsias pajamas ir skatinti investicijas į ekologiškas inovacijas (29).

5.3.4.

Moksliniai tyrimai. Iki šiol nėra išsamiai išnagrinėtas skaitmeninimo ir mažesnio iškastinio kuro naudojimo poveikis viešiesiems finansams (mokesčio bazės erozija). Reikia atlikti specialiai šiam aspektui skirtus mokslinius tyrimus, taip pat ištirti, kokį indėlį strateginė finansų politika gali įnešti į darnų vystymąsi.

5.4.1.

Inovacijos ir verslo galimybės. Atsižvelgiant į trijų didžiųjų problemų pasaulinį pobūdį, vien aiškios inovacijų politikos nepakaks norint padaryti Europą tvaresne. Bendradarbiaudama su prekybos partneriais, Europa privalo kurti inovacijų koncepcijas, kurias būtų galima perkelti į kitus pasaulio regionus. Šiuo požiūriu gali būti naudinga prekyba, su sąlyga, kad tarptautinės prekybos politikoje, įskaitant daugiašalius ir dvišalius prekybos susitarimus, tvarumo aspektai bus svarbiausi kriterijai. Specialus vaidmuo turėtų būti skirtas Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), kuri turėtų labiau atsižvelgti į tarptautinę aplinkos politiką, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą arba Aičio biologinės įvairovės tikslus. Kai bus sukurti atitinkami standartai, Europos įmonės, piliečiai, bendruomenės iniciatyvos, savivaldybės ir regionai galės parengti didelių naujovių (produktų ir paslaugų), kurias galima eksportuoti tenkinant poreikį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir naudojantis didžiosios skaitmeninimo tendencijos teikiamomis galimybėmis. Toks eksportas gali tapti labai sėkmingas. Visų pirma, Europos Komisija turėtų bendradarbiauti su PPO ir jos pagrindiniais partneriais siekiant visuose prekybos susitarimuose numatyti be išlygų taikomą reikalavimą nustatyti CO2 ir kitų aplinkai žalingų išorės veiksnių kainą.

5.4.2.

Reglamentavimas. Vienas iš didesnio mūsų ekonomikos aplinkosauginio pėdsako šaltinių – didėjantis atstumas tarp gaminių gamybos, transformavimo, naudojimo ir kartais šalinimo ir (arba) atkūrimo vietų. Siekiant tarptautinę prekybą suderinti su darniu vystymusi, reikia laikytis pažangaus reglamentavimo požiūrio į liberalizavimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į vietos, nedidelio masto gamybos sistemas ir jos būtų stiprinamos. Skatinant ir remiant žiedinės ekonomikos politiką reikėtų užtikrinti, kad sistemos būtų ilgalaikės, nedidelės, vietinės ir švarios. Konkrečiuose pramoninės veiklos sektoriuose ciklai gali būti gana ilgi (30). Šią problemą turi išspręsti reglamentavimas, sudarant dvišalius ir daugiašalius prekybos susitarimus.

5.4.3.

ES turėtų primygtinai paraginti Pasaulio banką ir Tarptautinį valiutos fondą atlikti svarbų vaidmenį skatinant fiskalinės ir finansų sistemos reformas, kad būtų sukurta aplinka, kuri besivystančioms šalims padėtų sutelkti daugiau savų išteklių. Tai turėtų apimti vidaus mokesčių reformas, taip pat priemones sutelkti tarptautinę bendruomenę kovoti su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir neteisėtais kapitalo srautais, dėl kurių iš besivystančių šalių išsiunčiama daugiau pinigų negu joms skiriama teikiant oficialią paramą vystymuisi. Konkrečiai, Europos Komisija turėtų naudotis Darbotvarke iki 2030 m., kurioje numatyta 17 darnaus vystymosi tikslų, kaip pagrindu visoms ES išorės politikos priemonėms ir programoms (31).

5.4.4.

Socialinė politika. Vienas iš būdų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir skatinti pažangią prekybos politiką, kuri naudinga visiems – taikyti daugiašaliu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu grindžiamą požiūrį dėl atsakingo įmonių elgesio. Pagal šį požiūrį įmonės, NVO, profesinės sąjungos ir Vyriausybės kartu apibrėžia, kaip praktikoje galima užtikrinti pareigą laikytis žmogaus teisių. Vis didesnį susirūpinimą kelia žmogaus teisių pažeidimai tiekimo grandinėse, visų pirma tiekiant „konflikto zonų naudingąsias iškasenas“, pavyzdžiui, kobaltą, kuris naudojamas įkraunamosiose baterijose, esančiose mobiliuosiuose telefonuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, elektra varomose transporto priemonėse, orlaiviuose ir elektriniuose įrankiuose. Atsižvelgiant į įsipareigojimą pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, nuolatinį skaitmeninimo siekį ir atsakingo įmonių elgesio tarptautinėse tiekimo grandinėse sudėtingumą, daugiašalis suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas yra itin svarbus. Todėl EESRK palankiai vertina (ir džiaugiasi, kad yra partneris) Nyderlandų Vyriausybės iniciatyvą, kuria siekiama didinti informuotumą apie tai, kaip įvairių suinteresuotųjų subjektų veiksmai gali padėti suvokti, kas yra reikšmingas atsakingas įmonių elgesys, ypač sudėtingose tiekimo grandinėse, kurių produktai išgaunami vaikų išnaudojimo, vergiško darbo arba pavojingomis sąlygomis.

5.4.5.

Atvira prieiga. Nauji prekybos susitarimai turi būti pagrįsti naujuose demokratiniuose procesuose, kuriuose priimant bendrus sprendimus dalyvauja vis daugiau piliečių, pasiektu pritarimu. Prekybos ir darnaus vystymosi skyriai galiojančiuose ES prekybos susitarimuose neveikia taip gerai, kaip turėtų. Pirma, prekybos ir darnaus vystymosi skyriai turėtų būti įtraukti į pasaulinius daugiašalius susitarimus (Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą). Antra, reikia sustiprinti pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmus ir įtraukti tyrimus, atliekamus iš pilietinės visuomenės perspektyvos. Trečia, vykdymo užtikrinimo mechanizmai turi būti taikomi ir patiems Prekybos ir darnaus vystymosi skyriams (32).

5.4.6.

Moksliniai tyrimai. Reikia daugiau empirinių duomenų siekiant įvertinti, kokį poveikį daro tarptautinės prekybos srityje sparčiai besivystantys nauji vartojimo ir gamybos metodai, kurie palaipsniui plinta ir į tarpvalstybines paslaugas, ypač atsižvelgiant į jų poveikį tarptautinio apmokestinimo srityje. Tai turėtų būti pagrindas priimti sprendimą, ar įtraukti juos į bendras PPO taisykles arba dvišalius ir regioninius susitarimus, kaip buvo padaryta Deramo darbo darbotvarkės atveju.

5.4.7.

Komitetas primena Komisijai savo ankstesnę rekomendaciją atlikti visapusišką galimo darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo poveikio ES prekybos politikai vertinimą.

6.1.

5 skirsnyje nurodytos tam tikros sritys, kuriose reikia imtis politikos priemonių, kad, atsižvelgiant į iš esmės besikeičiančias socialines ir ekonomines sąlygas, būtų kuriama tvaresnė Europa. Kuriant Europos tvarumo strategiją galima nustatyti keturis kriterijus. Ji turi būti:

Toliau pateikiama išsamesnių paaiškinimų dėl šių keturių kriterijų.

6.2.1.

Strateginis mąstymas reiškia, kad reikia kurti ilgalaikę perspektyvą, pagrįstą 4 skyriuje aprašyta vizija „tokia Europa, kokios norime“ ir sprendimu, kuriuo keliu Europa turi eiti, kad realizuotų šią viziją. Socialiniai pokyčiai, kuriuos skatina 3 skyriuje aprašytos pasaulinės problemos ir didžioji skaitmeninimo tendencija, taps akivaizdūs maždaug per tris dešimtmečius. Daugeliui svarbių sprendimų, įskaitant investicinius sprendimus, reikia laiko, kad jie duotų rezultatų. Todėl atrodo, kad trys dešimtmečiai yra tinkamas terminas Europos tvaraus vystymosi strategijai. Atsižvelgiant į šį terminą reikia formuluoti atitinkamus tikslus ir su jais susijusias politikos priemones (33). Šis atvirkštinio prognozavimo požiūris reikštų, kad atskaitos tašku pasirenkamas geriausio atvejo 2050 m. scenarijus ir kad, remiantis šiuo scenarijumi, nustatomi reikiami veiksmai šiam geriausiam atvejui pasiekti. Susitelkimas į geriausio atvejo scenarijų suteikia galimybę vystyti pozityvų diskursą. Perėjimas nuo daug anglies dioksido ir išteklių suvartojančios ekonomikos ir nuo XX-ojo amžiaus centralizuotos visuomenės turi būti laikomas ne bausme arba pažangos pabaiga, o nauju, teigiamu amžiumi, piliečiams suteikiančiu patrauklių galimybių.

6.3.1.

Ilgalaikiai tvarumo strategijos tikslai nereiškia, kad nėra politikos priemonių, kurių reikia imtis trumpuoju laikotarpiu. Tiksliau, svarbiausias tvarios strategijos aspektas turėtų būti parengti politikos priemonių, kurios reikalingos siekiant 2050 m. numatytų tikslų, grandinę, pradedant nuo politinių programų, kurių poveikis pasireiškia per ilgą laiką, politikos planų, turinčių vidutinės trukmės poveikį, ir konkrečių trumpalaikių priemonių. Kad būtų pasiektas didžiausias galimas veiksmingumas, reikia aiškiai nustatyti politikos programų, politikos planų ir politikos priemonių hierarchiją. Ankstesni požiūriai į tvarumą, ypač parengti remiantis Lisabonos strategija ir strategija „Europa 2020“, buvo akivaizdžiai nepakankamai išsamūs konkrečių politikos priemonių atžvilgiu. Todėl Europos tvarumo strategija turėtų būti pagrįsta Geteborgo darnaus vystymosi strategija (34) ir aiškiai sutelkta į politikos priemones, kurios atnaujintos Komisijos komunikate dėl veiksmų programos  (35).

6.4.1.

Kalbant apie 5 skyriuje aprašytų politinių principų įgyvendinimą ir tame pačiame skyriuje išdėstytų įvairių politikos priemonių taikymą, labai rimtai reikia vertinti vieną aspektą: glaudžią trijų pasaulinių problemų sąsaja su didžiąja skaitmeninimo tendencija. Todėl sėkminga strategija turi atsiriboti nuo uždaro mąstymo ir būti horizontaliu požiūriu integruota bei apimti visas šešias politikos sritis. Tokia visa apimanti ilgalaikė strategija galėtų pakeisti dabartinę strategiją „Europa 2020“, apimti 17 visuotinių darnaus vystymosi tikslų, atspindėti tvirtą įsipareigojimą įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą, visa tai susiejant su Europos Komisijos darbo prioritetais (36).

6.4.2.

Sėkminga tvarumo politika taip pat turi būti integruota vertikaliai. Reikės visais atitinkamais politikos lygmenimis (vietos, regionų, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu) remti darnų vystymąsi. Todėl reikia aiškiai nustatyti, kokiais politikos lygmenimis reikėtų imtis strateginėje programoje išdėstytų atitinkamų veiksmų. EESRK rekomenduoja kartu su šia strategija sukurti valdymo ir koordinavimo sistemą, siekiant užtikrinti centralizuotų ir decentralizuotų priemonių nuoseklumą ir nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę. Reikėtų toliau plėtoti Europos semestrą, kad būtų integruotas vertikalaus pobūdžio darnaus vystymo tikslų įgyvendinimo koordinavimo mechanizmas.

6.5.1.

Darniam vystymuisi reikalingas politinis valdymas. Remiantis 2050 m. numatytais išmatuojamais tikslais (žr. 6.2 punktą), reikia nustatyti tarpinius tikslus, kurie taptų orientyrais. Reikia atlikti nuolatinius vertinimus, pagal kuriuos būtų stebima, ar konkrečių politikos priemonių grandine (žr. 6.3 punktą) pasiekiami numatyti rezultatai. Jeigu rezultatai neatitinka tikslų ir uždavinių, būtina nedelsiant suderinti politikos priemones.

6.5.2.

Kad būtų įvertinta pažanga, susijusi su ilgalaike strategine programa ir 2050 m. geriausio atvejo scenarijumi, reikia išsamios rezultatų suvestinės, atspindinčios šioje nuomonėje aprašytą sudėtingą, įvairius sektorius apimantį požiūrį. Į šią rezultatų suvestinę reikėtų įtraukti visų šešių politikos sričių rodiklius, kad ji atspindėtų 2 skirsnyje aprašytų trijų pasaulinių problemų ir didžiosios skaitmeninimo tendencijos tarpusavio sąsają. Išties strateginis požiūris į tvarumą bus įmanomas tik tuomet, jeigu bus įvykdyta itin analitinė užduotis – nustatyti tinkamus rodiklius ir įtraukti juos į visa apimančią rezultatų suvestinę. Taip pat reikia valdyti vertikalaus ir horizontalaus pobūdžio tvarumo politikos koordinavimą (žr. 6.4 punktą). Kad būtų įgyvendintos šios trys užduotys (stebėsena ir vertinimas, politikos priemonių suderinimas ir horizontalaus ir vertikalaus pobūdžio integracijos koordinavimas), reikia administracinių įstaigų, kurios gali būti laikomos atskaitingomis. Vienas sprendimas galėtų būti ES lygmens generalinis direktoratas ir panašios nacionalinio lygmens įstaigos.

6.5.3.

Be to, EESRK pripažįsta, kad sparčiai besikeičiančiame pasaulyje bendruomenes reikia vertinti ne pagal ekonomikos augimą, o pagal kitus rodiklius. Todėl EESRK pasiūlė naują „visuomenės pažangos“ orientyrą. Pagal šią priemonę bendruomenės pažanga vertinama ne pagal ekonomikos augimą, bet pagal kitus veiksnius. Visuomenės pažanga turėtų būti laikoma ekonomikos augimą papildančiu orientyru, kuriuo remiantis galima susidaryti išsamesnį padėties bendruomenėje vaizdą (37).

2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/57

Pranešėja:

Anne CHASSAGNETTE

Bendrapranešėjis:

Carlos TRIAS PINTÓ

1.1.

Europai iškyla vis daugiau ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos uždavinių, todėl tenka vėl suabejoti verslo modeliu, grindžiamu schema „išgauti, gaminti, turėti, išmesti“.

1.2.

Šiuo metu formuojasi hibridinė ekonomika, kurioje tradicinė rinkos struktūra konkuruoja su daugybe diegiamų naujų modelių, kuriais iš dalies keičiami gamintojų, platintojų ir vartotojų santykiai.

1.3.

Kai kurie šių naujų modelių, pavyzdžiui, funkcionalumo ekonomika, dalijimosi ekonomika arba atsakingas finansavimas ne tik teikia ekonominę grąžą, jais siekiama (arba taip teigiama) spręsti kitus uždavinius, kurie yra labai svarbūs žmonėms ir planetai ir kurie yra esminiai siekiant tvaraus vystymosi, pavyzdžiui:

1.4.

Remdama šias inovacijas Europos Sąjunga (ES) turi galimybę tapti novatoriškų verslo modelių, kurių pagalba ekonominio klestėjimo, kokybiškos socialinės apsaugos ir ekologinio tvarumo sąvokos tampa neatsiejamos ir sukuria „Europos prekių ženklą“, lydere. Todėl ES turi siekti plataus užmojo tikslų šiuo klausimu.

1.5.

Dėl to šioje nuomonėje pateikiama 10 rekomendacijų:

1.5.1.

ES užtikrinti geresnį darbo tvarios ekonomikos srityje koordinavimą sukuriant nuolatinę naujosios tvarios ekonomikos struktūrą. Ši struktūra būtų įgaliota vertinti ir informuoti, kad būtų galima stebėti naujų verslo modelių, turinčių tvarios plėtros potencialą, vystymą ir įgyvendinti šiame dokumente pateikiamas rekomendacijas. Tokia priemonė paskatintų įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogą Europos lygmeniu. EESRK galėtų prisidėti prie šių pastangų Komitete įsteigdamas naujosios ekonomikos observatoriją, kaip jau rekomenduota ankstesnėse nuomonėse.

1.5.2.

1.5.3.

Būtina užtikrinti, kad nauji modeliai iš tiesų atitinka tvarumo kriterijus. Prisidengdami naujos tvarios ekonomikos idėjomis, kai kurie suinteresuotieji subjektai plėtoja verslo modelius, kurie nebūtinai yra tvarūs visais aspektais. Komisija turi atsižvelgti ne tik į galimybes, bet ir į galimą riziką ir nukrypimus nuo tam tikrų naujų verslo modelių, ypač socialinių klausimų, darbo reglamentavimo ir nesąžiningos mokesčių konkurencijos požiūriu.

1.5.4.

ES turi skatinti ir remti švietimą, mokymą ir informavimą siekiant gerinti visų suinteresuotųjų subjektų žinias apie naujus tvarius verslo modelius ir tvaraus finansavimo vaidmenį. Reikia atkreipti dėmesį į tvarumo problemų ir ekonominio pelningumo suderinamumą ir galimą įtampą bei kompromisus.

1.5.5.

Komisija turėtų išanalizuoti ir papildyti privačias iniciatyvas (jų nepakeičiant), kuriomis siekiama keistis gerąja praktika ir patirtimi tarp inovacijų kūrėjų pasitelkiant tinklus, interneto platformas, rengiant konferencijas ir t. t. EESRK jau remia tokias iniciatyvas kartu su Europos Komisija valdydamas naują žiedinės ekonomikos platformą.

1.5.6.

ES viešosios valdžios institucijos turi užtikrinti, kad tikrai tvarių naujų verslo modelių kūrėjams būtų suteikiamos galimybės gauti finansavimą pirmaisiais vystymosi etapais ir vėliau. Reikia parengti priemones ir apibrėžtis, kad šiems kūrėjams būtų teikiama pirmenybė naudotis viešojo finansavimo mechanizmais ir (arba) sudarytos palankesnės sąlygos gauti socialiai atsakingų investuotojų finansavimą.

1.5.7.

Europos Komisija galėtų paskatinti eksperimentuoti su naujais modeliais, pasitelkdama tvariems modeliams skirtą inovacijų finansavimo fondą, kuris būtų atviras viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei. Atsižvelgdamas į tai EESRK rekomenduoja pradėti įgyvendinti bandomuosius projektus, kurie gali duoti bendros naudos ir integruoti naujosios ekonomikos tinklus.

1.5.8.

ES viešosios valdžios institucijos privalo integruoti šių naujų verslo modelių kūrėjus į esamą ES sektorių politiką, kad jie taptų matomesni ir būtų sukurtas šių modelių taikymui naudingas „sverto poveikis“. Tokiu būdu šiuo metu rengiant judumo dokumentų rinkinį būtų naudinga paremti naujuosius susitarimų pavežti arba dalijimosi automobiliais modelius, kad būtų galima jais papildyti viešojo transporto pasiūlą.

1.5.9.

1.5.10.

Reikia iš naujo apsvarstyti finansų sektoriaus veikimą, kad šis sektorius taptų tvariu, ir iš naujo apibrėžti rizikos sąvoką, siekiant į ją įtraukti ilgalaikius makro ir mikro lygmens uždavinius aplinkos, socialiniu ir valdymo požiūriu. Visi finansinės vertės grandinės dalyviai (vartotojai, bankai, investuotojai, reguliavimo institucijos, Vyriausybės) turi dalyvauti šioje pertvarkoje. Tokiu būdu bus galima rezultatus investicijų ir paskolų srityje geriau suderinti su atsakingų vartotojų lūkesčiais. EESRK siūlo įsteigti platformą („centrą“), kuri vartotojams teiktų objektyvią informaciją, padėsiančią susiorientuoti šioje srityje.

2.

2.1.

Mūsų verslo modelio tvarumas – t. y. jo gebėjimas patenkinti dabartinių kartų poreikius nepakenkiant ateities kartų gebėjimui patenkinti jų poreikius – yra vis dažniau aptariama tema (2).

2.2.

Kai kuriose šalyse toliau tebesitęsiantis masinis nedarbas ekonomikos požiūriu atspindi sunkumus, su kuriais susidūrė tam tikros gyventojų kategorijos, norėdamos gauti prieigą prie sparčiai kintančios darbo rinkos. Mažėjant perkamajai galiai ir esant lėtam ekonomikos augimui kai kuriose išsivysčiusiose šalyse kyla klausimas dėl tolesnių mūsų verslo modelio tikslų.

2.3.

Visuomenės požiūriu, didėjant nelygybei, kyla klausimas dėl teisingo išteklių (ekonominių ir gamtos) paskirstymo ir padalijimo. Kadangi dalis visuomenės negali naudotis ekonomikos augimo teikiamomis gėrybėmis, privalome persvarstyti savo valdymo metodus, siekdami sukurti verslo modelį, kuris būtų įtraukesnis ir labiau pagrįstas dalyvavimu.

2.4.

Aplinkos požiūriu klimato kaitos keliama rizika verčia persvarstyti mūsų priklausomybę nuo daugiau CO2 išmetančio kuro. Dėl mūsų gamybos ir vartojimo sistemų linijiškumo gamtos ištekliai pereikvojami, todėl mažėja biologinė įvairovė. Dėl mūsų ekonominės veiklos susidaranti tarša daro poveikį aplinkai ir piliečių gerovei.

2.5.

2.5.1.

Šie nauji modeliai, kurie gali remtis naujomis technologijomis, visų pirma skaitmeninėmis, keičia ryšius tarp gamintojų, platintojų ir vartotojų, kurie kartais tampa gaminančiais vartotojais (angl. „prosumers“). Jie performuluoja tam tikras tradicines sąvokas, pavyzdžiui, samdomųjų darbuotojų, pasiūlydami lankstesnes darbo formas ir darbo pasidalijimą. Nors šie modeliai laikomi „naujais“, jais iš tikrųjų galima atnaujinti senąją praktiką.

2.5.2.

Šioje nuomonėje nagrinėjami visi nauji verslo modeliai, kuriais siekiama (arba taip teigiama) ne tik užtikrinti ekonominę grąžą, bet ir spręsti kitus pagrindinius tvaraus vystymosi uždavinius, tai yra:

2.5.3.

Novatoriški verslininkai, siūlantys naujus verslo modelius, kurie turėtų būti tvaresni, prisidengia įvairiomis sąvokomis, pavyzdžiui, žiedine ekonomika, funkcionalumo ekonomika, dalijimosi ekonomika, ekonomika bendrosios gerovės kūrimui, atsakingu finansavimu. Jie praturtina jau struktūruotą socialinės ekonomikos (SE) ekosistemą, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas valdymo klausimams ir socialinei bei ekologinei naudai. SE negalima laikyti „nauju“ ir „tvariu“ verslo modeliu, bet veikiant šiems inovacijų kūrėjams ji atsinaujina. Nors šiais naujais modeliais ne visada siekiama tokių pačių tikslų (vieni jų daugiausia dėmesio skiria aplinkos aspektams, kiti – socialiniams klausimams), jais norima sukurti įvairią vertę (ekonominę, socialinę, aplinkos), todėl jie neturėtų būti svarstomi izoliuotai.

2.6.

ES būtina pasinaudoti proga tapti tvaraus verslo modelio lydere. Europos verslo modeliui reikia toliau tobulėti, kad į jį būtų įtraukti ilgalaikiai uždaviniai, o verslo klestėjimo ir tvarumo sąvokos taptų neatskiriamai susietos.

2.6.1.

Europos vartotojai vis daugiau informuojami apie jų vartojimo socialinį ir aplinkosauginį poveikį. Atsiradęs gaminančio vartotojo vaidmuo, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, taip pat padeda vertės grandinėje modeliuoti naujus ryšius bei ryšius tarp gamintojų, platintojų ir vartotojų. Tą patį galima pasakyti ir apie ekonominės veiklos vykdytojus. Finansų sektoriuje, pavyzdžiui, rizikos sąvoka yra išplečiama ir apima ne tik finansinius kriterijus, ypač atliekant turto vertinimą. Pavyzdžiui, keli turto valdytojai bando paskatinti dinamiką, ragindami įmones prisiimti – be teisės aktuose nustatytų prievolių – tam tikrą socialinę atsakomybę bei atsakomybę už aplinką. Ši dinamika, kol kas dar labai menkai išvystyta, turėtų būti tęsiama ir stiprinama remiantis tikra atsakomybe (3). Tvaraus finansavimo plėtojimas yra geriausias būdas pertvarkyti Europos finansų sistemą pereinant nuo trumpalaikio stabilizavimo logikos prie ilgalaikio poveikio logikos.

2.6.2.

Tapusi šios naujosios ekonomikos lydere, Europa gali gauti daug naudos.

2.6.3.

ES, pasinaudodama šiais naujais modeliais, gali rasti konkrečių problemų sprendimų. Dalijimasis automobiliu, tapęs viena iš naujų transporto rūšių, gali paskatinti įtraukesnį ir ekologiškesnį judumą. Verslo modeliais, kuriais siekiama į darbo rinką sugrąžinti sunkumų patiriančius asmenis, prisidedama prie geresnių galimybių daliai gyventojų patekti į darbo rinką.

2.6.4.

2.6.5.

ES turi priemonių išugdyti šių sričių „Europos čempionus“. Tam tikroms įmonėms ekonominės grąžos ir tvarumo kriterijų derinimas jų modelyje tampa – arba jau yra – tikru lyginamuoju pranašumu užkariaujant naujas rinkas.

2.6.6.

Tvarumo sąvoką įtraukdama į savo ekonomikos modernizavimo projekto ir politinių interesų esmę, ES gali vėl sutelkti savo valstybes nares ties bendru projektu, po patirto šoko dėl „Brexit“, ir svarbiausiame Europos projekte vėl didžiausią dėmesį skirti žmonėms.

3.

3.1.

Funkcionalumo ekonomikoje, pavyzdžiui, turto pardavimo sąvoka pakeičiama naudojimosi turtu pardavimo sąvoka. Individualus vartotojas perka nebe transporto priemonę, o judumo paslaugą per paslaugų teikėją. Tvarumo požiūriu perėjimas nuo nuosavybės prie panaudos a priori leidžia: paskatinti tiekėjus optimizuoti gaminių priežiūrą, ilginti jų naudojimo trukmę ar net imtis jų ekologinio projektavimo bei perdirbimo; sutelkti keletą vartotojų, besinaudojančių tuo pačiu gaminiu, ir taip skatinti jau pagamintų, bet kartais nepakankamai naudojamų prekių naudojimą; siūlyti mažesnę kainą už galimybę naudotis gaminiu nei jį įsigyti.

3.2.

Dalijimosi ekonomika yra koncepcija, kurios apibrėžtis dar neįtvirtinta (4). Paprastai ji taikoma verslininkams, kuriantiems skaitmenines platformas, kuriose privatūs asmenys gali keistis prekėmis arba paslaugomis: sudaryti susitarimus pavežti, vieni kitiems nuomoti turtą, įsigyti naudotas prekes, skolinti, dovanoti ir pan. Bet ši apibrėžtis plačiai svarstoma, kartais jai priskiriamos skaitmeninėmis platformomis negrindžiamos privačių asmenų tarpusavio mainų sistemos, kartais – įmonės, nuomojančios joms nuosavybės teise priklausantį turtą, kartais nepriskiriamos jokios pelno siekiančių įmonių iškeltos iniciatyvos.

3.3.

Žiedinė ekonomika kaipo tokia buvo sukurta kaip kontrastas linijiniam modeliui (5). Ji grindžiama „teigiamais vertės ciklais“, t. y. gamybos cikle pakartotinai naudojant besibaigiančio ciklo prekes arba medžiagas. Idealiame žiediniame modelyje gaminiai projektuojami ekologiškai, pagaminami panaudojant atsinaujinančius arba perdirbtus išteklius arba kitų sektorių atliekas, panaudojami pakartotinai, suremontuojami, patobulinami ir, galiausiai, perdirbami. Žiedinės ekonomikos pranašumai tokie: mažesnė rizika, mažesnės sąnaudos, papildoma nauda, vartotojų lojalumas ir darbuotojų motyvacija.

3.4.

Ne visi nauji verslo modeliai yra tvarūs ir atitinka tris pirmiau paminėtas sąvokas. Tačiau šios sąvokos vis dėlto leidžia atkreipti dėmesį į tai, kad tam tikros koncepcijos, naudojamos apibūdinant naujus verslo modelius, yra neaiškios, pavyzdžiui, diskusijos dėl dalijimosi ekonomikos profilio ar dėl jos sąsajų su dalijimosi ekonomika. Kai kurios sąvokos gali persipinti, pavyzdžiui, funkcionalumo ekonomika ir dalijimosi ekonomika gali būti laikomos žiedinės ekonomikos dalimis.

3.5.

Taip pat reikia pabrėžti, kad šiuos naujus verslo modelius plėtoja labai įvairūs verslininkai: atsinaujinančios didžiosios įmonės ir eksponentinio augimo siekiantys startuoliai, socialinės iniciatyvos, kurios gali tapti SE dalimi, savanorių asociacijos ir pilietinės iniciatyvos.

3.6.