21.2.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/7

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2018 m. sausio 31 d.

dėl Europos Komisijos narių elgesio kodekso

(2018/C 65/06)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį,

kadangi:

(1)	Sutartyse, visų pirma Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 3 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 straipsnyje, nustatyti svarbiausi principai, kuriais reglamentuojamas Komisijos narių elgesys;

(2)

remiantis šiomis nuostatomis, Komisijos nariai parenkami pagal jų bendrą kompetenciją ir atsidavimą Europai iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia jokių abejonių. Jie visiškai nepriklausomi, nesiekia gauti ir nepaiso jokios Vyriausybės, institucijos, įstaigos ar organo nurodymų, susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis ar atliekamomis užduotimis nesuderinamos veiklos, negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo;

(3)

Komisijos nariai prisiima politinę atsakomybę, o Komisija atskaitinga Europos Parlamentui. Pagal Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnį, politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią. Prieš rinkimus į Europos Parlamentą Europos ir nacionalinės politinės partijos paskelbia remiamus kandidatus į Komisijos pirmininkus ir jų programą. Europos Komisijos pirmininką, atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi pasiūlo Europos Vadovų Taryba, o jį renka Europos Parlamentas; balsuodamas dėl pritarimo, jis tvirtina ir Komisiją, kaip visumą. Taip Sąjungoje didinamas sprendimų priėmimo proceso, kuriame dalyvauja Komisijos nariai, demokratinis teisėtumas;

(4)

pradėdami eiti savo pareigas, Komisijos nariai iškilmingai pasižada per savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač pareigą nustojus eiti nario pareigas elgtis sąžiningai ir apdairiai sutinkant eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą;

(5)	siekiant atsižvelgti į patirtį, sukauptą taikant 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos narių elgesio kodeksą (1), kuriame apibrėžtos ir paaiškinamos Komisijos narių ir buvusių narių pareigos, ir jame atspindėti aukštos etikos normas, kurių tikimasi iš Komisijos narių, kodeksas turėtų būti peržiūrėtas;

(6)	elgesio kodekso nuostatas dėl interesų atskleidimo tikslinga taikyti kandidatu į Europos Komisijos pirmininko pareigas siūlomam asmeniui ir paskirtiesiems Komisijos nariams likus pakankamai laiko iki jų klausymo Europos Parlamente;

(7)	šis elgesio kodeksas turėtų būti taikomas laikantis Komisijos darbo tvarkos taisyklių (2);

(8)	Komisijos nariams yra taikomi skaidrumo reikalavimai dėl informacijos apie jų susitikimus su organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis skelbimo, išdėstyti šiam aspektui skirtame Komisijos sprendime (3);

(9)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 339 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos institucijų nariai, netgi nustoję eiti savo pareigas, neturi teisės atskleisti informacijos, kurią jie yra įsipareigoję saugoti kaip tarnybinę paslaptį, ypač informacijos apie įmones, jų verslo ryšius ar sąnaudų sudedamąsias dalis;

(10)	kol buvę Komisijos nariai turi teisę į mėnesinę pereinamojo laikotarpio išmoką, jie taip pat privalo teikti Tarybos reglamento (ES) 2016/300 (4) 10 straipsnio 4 dalyje numatytas deklaracijas;

(11)	taikant šį elgesio kodeksą Komisijai turėtų padėti nepriklausomas konsultacijas teikiantis Nepriklausomas etikos komitetas;

(12)	pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 6 dalį, Komisijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas;

(13)	pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 ir 247 straipsnius, Komisijos nariai, kurie nebeatitinka jų pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kalti padarę sunkų nusižengimą, gali būti atstatydinti arba netekti teisės į pensiją ar kitų ją pakeičiančių išmokų;

(14)	šis elgesio kodeksas turėtų būti taikomas geravališkai ir tinkamai atsižvelgiant į proporcingumo principą ir individualias teises;

(15)	šis elgesio kodeksas turėtų pakeisti 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos narių elgesio kodeksą (5);

(16)	dėl elgesio kodekso peržiūros konsultuotasi su Europos Parlamentu (6), kaip reikalaujama pagal Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (7), ir Europos Parlamentas pateikė savo nuomonę 2018 m. sausio 23 d. (8),

PRIĖMĖ ŠĮ ELGESIO KODEKSĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis elgesio kodeksas taikomas Komisijos nariams ir, kai aiškiai nurodoma, buvusiems Komisijos nariams, asmenims, pasiūlytiems kandidatais į Europos Komisijos pirmininko pareigas, ir paskirtiesiems Komisijos nariams.

2 straipsnis

Principai

1. Nariai visas savo jėgas skiria tam, kad atliktų savo pareigas bendram Sąjungos labui.

2. Nariai veikia ir savo pareigas atlieka visiškai nepriklausomai, sąžiningai, oriai, lojaliai ir apdairiai, laikydamiesi Sutartyse nustatytų ir šiame elgesio kodekse išdėstytų taisyklių. Jie laikosi aukščiausių etikos normų.

3. Nariai privalo palaikyti politinius ryšius, nes Komisija yra atskaitinga Europos Parlamentui ir Europos rinkėjams, ir dėl Europos politinių partijų vaidmens demokratiniame Sąjungos gyvenime.

4. Nariai veikia kolegialiai ir kolektyviai prisiima atsakomybę už kiekvieną Komisijos priimtą sprendimą.

5. Nariai laikosi oriai, kaip reikalauja jų pareigos, ir nesielgia ar per jokias priemones nepasisako taip, kad pablogėtų visuomenės požiūris į jų nepriklausomumą, sąžiningumą ar orumą einant pareigas.

6. Nariai vengia bet kokios situacijos, dėl kurios gali atsirasti interesų konfliktas arba kuri gali būti pagrįstai laikoma sukeliančia interesų konfliktą. Interesų konfliktas atsiranda tada, kai asmeninis interesas gali trukdyti nepriklausomai eiti pareigas. Asmeniniai interesai, be kita ko, apima bet kokią galimą naudą ar pranašumą patiems nariams, jų sutuoktiniams, partneriams (9) ar artimiems šeimos nariams. Interesų konflikto nėra, kai narys suinteresuotas tik kaip plačiosios visuomenės ar plačios asmenų kategorijos narys.

7. Buvę nariai vykdo su jų pareigomis susijusius įsipareigojimus, galiojančius ir pasibaigus jų kadencijai, ypač pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis sutinkant eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 straipsnyje, ir šiame elgesio kodekse nurodytus įsipareigojimus.

3 straipsnis

Interesų deklaracija

1. Nariai deklaruoja visus finansinius ar kitokius interesus ar turtą, dėl kurių gali atsirasti interesų konfliktas einant pareigas arba kurie kitaip reikšmingi atliekant pareigas. Šiame straipsnyje nario interesai gali reikšti ir sutuoktinių, partnerių (10) ir nepilnamečių vaikų interesus. Kiekvienas narys deklaruoja interesus pateikdamas užpildytą 1 priede pateiktą deklaracijos formą su visa informacija, kurią nariai turi deklaruoti pagal šį kodeksą, ir prisiima atsakomybę už jos turinį.

2. 1 dalies reikalavimai taip pat taikomi asmenims, siūlomiems kandidatais į Europos Komisijos pirmininkus, ir paskirtiesiems Komisijos nariams – jie turi likus pakankamai laiko pateikti deklaraciją Europos Parlamentui, kad Parlamentas galėtų jas išnagrinėti.

3. Deklaracijos kasmet iš naujo pateikiamos sausio 1 d., o jei nario kadencijos laikotarpiu pasikeistų deklaruotina informacija, nauja deklaracija pateikiama kuo anksčiau – vėliausiai per du mėnesius nuo įvykusio pasikeitimo.

4. Deklaracijoje nurodoma:

finansiniai interesai, įskaitant turtą ir įsipareigojimus, kurie galėtų būti laikomi galinčiais sukelti interesų konfliktą, ir visos investicijos, kurių vertė viršija 10 000 EUR. Tie finansiniai interesai gali būti specifinė finansinė įmonės kapitalo dalis, visų pirma akcijos, arba bet kurie kitokie finansiniai interesai, pavyzdžiui, obligacijos arba investicijų sertifikatai. Šis įsipareigojimas taikomas sutuoktinių, partnerių (11) ir nepilnamečių vaikų finansiniams interesams, kai šie galėtų būti laikomi galinčiais sukelti interesų konfliktą;

visa veikla, profesinė ar kita, atskiriant veiklą, kurios imtasi daugiau nei prieš dešimt metų ir kurią narys nutraukė prieš pradėdamas eiti pareigas, pavyzdžiui, bendrovės valdybos nario, patarėjo ar konsultanto, fondo ar panašaus subjekto arba švietimo įstaigos nario pareigos, ir tą veiklą, kurią sudaro garbės pareigos ir (arba) visam gyvenimui suteiktos pareigos arba pareigos, kurios nario kadencijos metu oficialiai sustabdytos tiesiogiai taikant įstatymą, – pastaroji veikla tęsiama, jei laikomasi 8 straipsnio 2 dalies;

kiekvienas subjektas, kuriame narys turi interesų arba kuriame ar kurio naudai jis vykdė a ir b punktuose nurodytą veiklą, išskyrus trečiosios šalies nepriklausomai valdomus subjektus, kurių dalininkas yra narys, nebent subjektai susiję su konkrečiomis pramonės šakomis, pavyzdžiui, sektoriaus ar teminiais fondais. Jei tai fondas ar panašus subjektas, turi būti nurodyta jo paskirtis;

d)	narystė asociacijose, politinėse partijose, profesinėse sąjungose, nevyriausybinėse ar kitose organizacijose, jeigu jų viešos ar privačios veiklos tikslas yra daryti poveikį viešąsias funkcijas vykdantiems subjektams;

e)	bet kokia nuosavybė, kuri valdoma tiesiogiai ar per nekilnojamojo turto bendrovę, išskyrus namus, kuriais naudojasi tik patys nariai, ir namus, kuriais naudojasi tik jų šeimos nariai;

f)	sutuoktinių ar partnerių einamoji profesinė veikla, nurodant veiklos pobūdį, einamų pareigų pavadinimą ir, jei taikytina, darbdavio pavadinimą.

5. Deklaracijos viešai skelbiamos elektroniniu ir kompiuterio skaitomu formatu.

4 straipsnis

Procedūra interesų konflikto atveju

1. Nariai nusišalina nuo bet kokio sprendimo ar dalyko nagrinėjimo ir dalyvavimo diskusijoje, svarstyme ar balsavime, susijusiame su klausimu, kuriam taikoma 2 straipsnio 6 dalis.

2. Pagal 3 straipsnį pateiktos deklaracijos nagrinėjamos prižiūrint pirmininkui.

3. Nariai praneša pirmininkui apie bet kokią situaciją, kuriai galioja 2 straipsnio 6 dalis, kai tik apie ją sužino.

4. Atsižvelgdamas į 2 ir 3 dalyse nurodytą arba į kitą turimą informaciją, pirmininkas imasi bet kokios priemonės, kurią laiko tinkama, prireikus – po konsultacijų su Nepriklausomu etikos komitetu, pavyzdžiui:

a)	perduoda bylą kitam nariui arba atsakingam pirmininko pavaduotojui. Pirmininkas tinkamu laiku praneša Europos Parlamento pirmininkui apie kiekvieną tokį perdavimą;

b)	3 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytus finansinius interesus paprašo parduoti arba perkelti į nepriklausomą patikos fondą, kai jie sukelia interesų konfliktą srityje, už kurią atsakingas narys.

5 straipsnis

Kolegialumas ir apdairumas

1. Nariai vykdo lojalumo Komisijai pareigą ir savo pareigas atlieka apdairiai. Jie veikia ir pasisako santūriai, kaip reikalauja jų pareigos.

2. Nariai neatskleidžia to, kas pasakyta per Komisijos posėdžius.

3. Neapribojant drausminių nuostatų, kurios taikomos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, nariai atsakingi už tinkamą elgesį su Komisijos narių kolegijai priimti ar susipažinti perduotais įslaptintais dokumentais, neskelbtina informacija ar konfidencialiais dokumentais ir bet kokį jų perdavimą į išorę kabineto narių pastangomis.

4. Nariai neteikia jokių komentarų, kurie leistų suabejoti Komisijos priimtu sprendimu ar galėtų pakenkti Komisijos reputacijai.

6 straipsnis

Specialios nuostatos dėl sąžiningumo principo

1. Nariai atsakingai valdo Komisijos materialinius išteklius. Jie pasitelkia savo kabinetų darbuotojus ir naudojasi Komisijos infrastruktūra ir ištekliais, laikydamiesi visų atitinkamų taisyklių.

2. Nariai dalyvauja komandiruotėse, laikydamiesi Finansinio reglamento taisyklių, Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymo vidaus taisyklių, Komandiruočių vadovo ir 2 priede pateiktų taisyklių. Komandiruotė – tai pareigas vykdančio nario kelionė iš Komisijos darbo vietos. Trečiųjų šalių pasiūlytos nemokamos kelionės negali būti priimtos, nebent jos atitinka įprastą diplomatinę praktiką ar mandagumo taisykles arba dėl jų pirmininkas iš anksto suteikė leidimą. Skaidrumo sumetimais Komisija kas du mėnesius skelbs visas kiekvieno Komisijos nario komandiruotes apimančių komandiruočių išlaidų apžvalgą, nebent paskelbus šią informaciją būtų sunku apsaugoti viešąjį interesą, susijusį su viešuoju saugumu, gynybos ir kariniais reikalais, tarptautiniais santykiais ar Sąjungos arba valstybės narės finansų, pinigų ar ekonomine politika.

3. Nariai laikosi priėmimams ir profesiniam atstovavimui taikomų taisyklių, išdėstytų atitinkamame Komisijos sprendime (12) (13). Išlaidos, kurioms tas sprendimas netaikomas, bus apmokėtos iš Reglamento 2016/300 7 straipsnyje numatytos nariui skiriamos vienodo dydžio išmokos.

4. Nariai nepriima dovanų, kurių vertė didesnė kaip 150 EUR. Jei pagal įprastą diplomatinę praktiką ir mandagumo taisykles jie gauna dovanų, kurių vertė didesnė už šią sumą, tai perduoda jas Komisijos protokolo tarnybai. Suabejojus dėl dovanos vertės, atliekamas vertinimas prižiūrint Infrastruktūros ir logistikos biuro Briuselyje direktoriui, ir jo sprendimas šiuo klausimu yra galutinis. Komisijos protokolo tarnyba tvarko viešą pagal šią dalį perduotų dovanų registrą; registre nurodomas dovanotojas.

5. Nariai nepriima svetingumo ženklų, nebent tai atitinka įprastą diplomatinę praktiką ir mandagumo taisykles. Renginiai, į kuriuos nariai kviečiami atstovauti Komisijai, nelaikomi svetingumo ženklu.

6. Nariai praneša pirmininkui apie bet kokį jiems suteiktą pasižymėjimo ženklą, premiją ar apdovanojimą. Jei premiją sudaro pinigų suma ar vertybės, ji turėtų būti dovanota narių nuožiūra pasirinktai labdaros organizacijai; vertingi objektai taip pat gali būti perduoti Protokolo tarnybai.

7. Nariai renkasi savo kabineto narius laikydamiesi pirmininko nustatytų taisyklių (14), vadovaudamiesi objektyviais kriterijais ir atsižvelgdami į pareigų reiklumą, reikalingą profesinį profilį ir į poreikį užmegzti tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus nario ir kabineto nario santykius. Nariai savo kabineto nariais negali rinktis sutuoktinių, partnerių ir artimų šeimos narių.

7 straipsnis

Skaidrumas

1. Nariai ir jų kabineto nariai susitinka tik su tomis organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie registruoti Skaidrumo registre, sukurtame pagal šiam aspektui skirtą Europos Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą (15), jeigu juos apima registro taikymo sritis.

2. Nariai paviešina informaciją apie tokius susitikimus, kaip numatyta Komisijos sprendime 2014/839/ES, Euratomas (16).

8 straipsnis

Išorės veikla kadencijos metu

1. Nariai nevykdo jokios profesinės veiklos, mokamos ar nemokamos, ir nevykdo viešųjų funkcijų, kad ir kokio pobūdžio jos būtų, išskyrus tas, kurios atsiranda atliekant jų pareigas. Ši dalis netrukdo toliau eiti garbės pareigų ir (arba) visam gyvenimui suteiktų pareigų arba pareigų, kurios oficialiai sustabdytos tiesiogiai taikant įstatymą, kol asmuo eina Komisijos nario pareigas, jei užtikrinamas nario nepriklausomumas.

2. Laikydamiesi 2 ir 5 straipsnių, nariai gali vykdyti šią išorės veiklą:

a)	skaityti pavienes nemokamas Europos integracijai naudingas paskaitas, tinkamai informavę pirmininką, ir vykdyti kitą Europai svarbių sričių komunikacinę veiklą;

b)	išleisti knygą, jei visas paskelbtojo kūrinio, susijusio su nario pareigomis, autorinis atlyginimas sumokamas jo nuožiūra pasirinktai labdaros organizacijai ir jei pirmininkas tinkamai informuojamas;

c)	rašyti straipsnius, sakyti kalbas ar dalyvauti konferencijose be užmokesčio, o jei užmokestis skiriamas, jis turi atitekti nario nuožiūra pasirinktai labdaros organizacijai;

nemokamai eiti garbės pareigas politikos, teisės, kultūros, meno, socialiniuose, sporto arba labdaros fonduose ar panašiose organizacijose tinkamai informavus pirmininką. Garbės pareigos – tai pareigos, kurias einantis asmuo neužima jokio vadovaujamo atitinkamos organizacijos posto, neturi joje jokių galių priimti sprendimus, neprisiima už ją jokios atsakomybės ir niekaip nekontroliuoja jos valdymo. Fondai ar panašios organizacijos – tai ne pelno organizacijos ar asociacijos, vykdančios veiklą pirmame sakinyje minėtose srityse visuomenės labui. Tokios pareigos jokiu būdu negali kelti kokios nors interesų konflikto rizikos. Tokia rizika kyla, kai, pavyzdžiui, organizacija gauna finansavimą iš ES biudžeto.

9 straipsnis

Dalyvavimas nacionalinėje politikoje kadencijos metu

1. Nariai gali dalyvauti nacionalinėje politikoje kaip nacionalinių politinių partijų ar socialinių partnerių, pavyzdžiui, profesinių sąjungų, organizacijos nariai arba kaip nacionalinės rinkimų, įskaitant regioninius ar vietos rinkimus, agitacijos kampanijos dalyviai, jei tai jiems netrukdo atlikti savo pareigų Komisijoje ir jei pastarosioms jie teikia pirmenybę prieš partinius įsipareigojimus. Nacionalinėse politinėse partijose arba socialinių partnerių organizacijoje jie gali eiti garbės ar nevykdomąsias pareigas partinės struktūros organuose, tačiau negali eiti vadovaujamųjų pareigų. Einant Komisijos nario pareigas neturi nukentėti politiniai kontaktai.

2. Nariai praneša pirmininkui apie ketinimą dalyvauti nacionalinėje, regioninėje ar vietos rinkimų agitacijos kampanijoje ir apie vaidmenį, kurio tikisi kampanijoje. Jeigu jie ketina kandidatuoti ar atlikti kitą aktyvų vaidmenį rinkimų agitacijos kampanijoje, jie turi pasitraukti nuo Komisijos darbo visam aktyvaus dalyvavimo laikotarpiui, ne trumpiau, negu trunka kampanija. Kitais atvejais pirmininkas, atsižvelgdamas į konkrečias atvejo aplinkybes, sprendžia, ar planuojamas dalyvavimas rinkimų agitacijos kampanijoje suderinamas su nario pareigų atlikimu. Nariams, kurie taip pasitraukia nuo Komisijos darbo, pirmininkas suteikia nemokamas rinkimų atostogas, ir tuo laikotarpiu jie negali naudoti Komisijos žmogiškųjų ar materialinių išteklių. Pirmininkas tinkamai informuoja Europos Parlamento pirmininką apie suteiktas tokias atostogas ir apie tai, kuris narys perims atitinkamas pareigas šių atostogų metu.

3. Nariai susilaiko nuo viešų pareiškimų ar pasisakymų politinės partijos ar socialinių partnerių organizacijos, kuriai jie priklauso, vardu, išskyrus atvejus, kai jie yra kandidatai rinkimuose ir (arba) dalyvauja rinkimų agitacijos kampanijoje pagal 2 dalį. Tai neapriboja narių teisės reikšti asmenines nuomones. Nariai, taip dalyvaujantys rinkimų agitacijos kampanijose, per kampanijas stengiasi susilaikyti nuo pozicijos, neatitinkančios konfidencialumo įsipareigojimo ar pažeidžiančios kolegialumo principą.

10 straipsnis

Dalyvavimas Europos politikoje kadencijos metu

1. Nariai gali dalyvauti Europos politikoje kaip Europos politinių partijų ar Europos lygmens socialinių partnerių organizacijų nariai, jei tai jiems netrukdo atlikti savo pareigų Komisijoje ir jei pastarosioms jie teikia pirmenybę prieš partinius įsipareigojimus. Europos politinėse partijose ar Europos lygmens socialinių partnerių organizacijose jie gali eiti politines, garbės ar nevykdomąsias pareigas partinės struktūros organuose, tačiau negali eiti vadovaujamųjų pareigų. Einant Komisijos nario pareigas neturi nukentėti politiniai kontaktai.

2. Nariai gali dalyvauti rinkimų į Europos Parlamentą agitacijos kampanijose, be kita ko, kaip kandidatai. Jie taip pat gali būti Europos politinių partijų išrinkti pagrindiniais kandidatais (Spitzenkandidat) į Komisijos pirmininko pareigas.

3. Nariai praneša pirmininkui apie ketinimą dalyvauti rinkimų agitacijos kampanijoje, kaip apibrėžta 2 dalyje, ir apie vaidmenį, kurio tikisi kampanijoje.

4. Pirmininkas tinkamu laiku praneša Europos Parlamentui, kad vienas arba daugiau narių dalyvaus kaip kandidatai rinkimų į Europos Parlamentą agitacijos kampanijose, ir apie priemones, kurių imtasi užtikrinant, kad būtų laikomasi nepriklausomumo, sąžiningumo ir apdairumo principų, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 straipsnyje.

5. Kandidatais išsikėlę arba rinkimų agitacijos kampanijoje dalyvaujantys nariai, kaip apibrėžta 2 dalyje, negali su rinkimų agitacijos kampanija susijusiai veiklai naudoti Komisijos žmogiškųjų ar materialinių išteklių.

6. Nariai susilaiko nuo viešų pareiškimų ar pasisakymų Europos politinės partijos, kuriai jie priklauso, vardu, išskyrus atvejus, kai jie yra kandidatai rinkimuose ir (arba) dalyvauja rinkimų agitacijos kampanijoje pagal 3 ir 4 dalis. Tai neapriboja narių teisės reikšti asmenines nuomones. Nariai, taip dalyvaujantys rinkimų agitacijos kampanijose, per kampaniją stengiasi susilaikyti nuo pozicijos, neatitinkančios konfidencialumo įsipareigojimo ar pažeidžiančios kolegialumo principą.

11 straipsnis

Veikla pasibaigus kadencijai

1. Baigę eiti pareigas, buvę nariai toliau privalo elgtis sąžiningai ir apdairiai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 straipsnį. Nariai toliau privalo laikytis 5 straipsnyje nustatytų kolegialumo ir apdairumo įsipareigojimų Komisijos sprendimų ir veiksmų, padarytų jiems einant pareigas, atžvilgiu.

2. Dvejus metus po to, kai nustojo eiti pareigas, buvę nariai privalo pranešti Komisijai apie ketinimą imtis profesinės veiklos, iki jos likus bent dviem mėnesiams. Šiame kodekse profesinė veikla tai bet kokia profesinė veikla, mokama ar nemokama, išskyrus bet kokią nemokamą su Europos Sąjungos veikla sąsajų neturinčią veiklą, kuri nesudaro sąlygų lobizmui ar protegavimui Komisijoje ir jos tarnybose, pavyzdžiui:

a)	labdaros arba humanitarinė veikla;

b)	veikla, kylanti iš politinių, su profesinėmis sąjungomis susijusių ir (arba) filosofinių arba religinių įsitikinimų;

c)	kultūrinė veikla;

d)	paprastas turto vienetų ar dalių arba asmeninio ar šeimos turto valdymas veikiant kaip privačiam asmeniui

e)	arba panaši veikla.

3. Komisija išnagrinėja pateiktą informaciją, kad nustatytų, ar planuojamos veiklos pobūdis suderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 straipsniu ir ar planuojama veikla susijusi su buvusio nario atsakomybės sritimi; ji priima sprendimą tik pasikonsultavusi su Nepriklausomu etikos komitetu.

Pirmininkas gali prašyti Nepriklausomo etikos komiteto nuomonės abejonių keliančiais atvejais, tačiau su juo nebūtina konsultuotis tais atvejais, kai buvęs narys ketina:

a)	toliau tarnauti Europos labui Europos Sąjungos institucijoje arba įstaigoje;

b)	eiti pareigas valstybės narės valstybės tarnyboje (nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu);

c)	imtis veiklos su viešuoju interesu susijusiose tarptautinėse organizacijose ar kitose tarptautinėse įstaigose, kuriose atstovaujama Europos Sąjungai ar vienai arba kelioms jos valstybėms narėms;

d)	imtis akademinės veiklos;

e)	imtis trumpalaikės (1 ar 2 dienų darbo dienų) vienkartinės veiklos;

f)	priimti garbės titulus.

4. Baigę eiti pareigas buvę nariai dvejus metus negina savo, darbdavio ar kliento interesų poveikiu (17) nariams ar jų darbuotojams klausimais, už kuriuos jie buvo atsakingi.

5. Buvusiam pirmininkui 2 ir 4 dalyse nurodytas laikotarpis yra treji metai.

6. Jei buvęs narys ima eiti viešąsias pareigas, 2 ir 4 dalyse nurodytų įsipareigojimų vykdyti nereikalaujama.

7. Pagal 3 dalį priimti sprendimai, kuriais nustatoma atitiktis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 straipsniui ir susijusioms Nepriklausomo etikos komiteto nuomonėms, skelbiami viešai, tinkamai atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą.

12 straipsnis

Nepriklausomas etikos komitetas

1. Komisija įsteigia Nepriklausomą etikos komitetą. Pirmininkui paprašius, komitetas pataria Komisijai bet kokiu su šiuo kodeksu susijusiu etikos klausimu ir teikia Komisijai bendro pobūdžio rekomendacijų dėl su šiuo kodeksu susijusių etikos aspektų.

2. Pirmininkas nustato terminą, per kurį turi būti pateikta nuomonė.

3. Atitinkami nariai ar buvę nariai visapusiškai bendradarbiauja su komitetu, visų pirma paprašyti pateikia visą svarbią papildomą informaciją. Jie turi galimybę būti išklausyti, jei komitetas svarsto galimybę pateikti neigiamą nuomonę.

4. Komitetą sudaro trys nariai, atrinkti pagal jų kompetenciją, patirtį, nepriklausomumą ir profesinius gebėjimus. Jie turi būti nepriekaištingos profesinės reputacijos ir turėti patirties, įgytos einant aukštas pareigas Europos, nacionalinėse ar tarptautinėse institucijose. Komiteto sudėtis turėtų atspindėti skirtingose institucijose ar einant skirtingas pareigas sukauptą patirtį. Komiteto narius skiria Komisija, pirmininkui pasiūlius. Jie pasirašo deklaraciją dėl interesų konfliktų nebuvimo. Jų kadencija trunka trejus metus ir gali būti vieną kartą pratęsta. Jei komiteto narys nustoja eiti pareigas kadencijai nesibaigus, Komisija, pirmininkui pasiūlius, paskiria naują komiteto narį likusiam kadencijos laikotarpiui.

5. Komitetas iš savo narių išsirenka nuolat pirmininkaujantį asmenį. Gavęs pirmininko prašymą, pirmininkaujantis asmuo šaukia posėdžius.

6. Komiteto svarstymai yra konfidencialūs.

7. Jeigu nuomonei nėra pritarta vieningai, kartu pateikiama ir skirtinga nuomonė.

8. Komisija, laikydamasi atitinkamų administracinių taisyklių, kompensuoja su komiteto posėdžiais susijusias kelionių ir gyvenimo išlaidas ir teikia komitetui sekretoriato paslaugas (18).

13 straipsnis

Kodekso taikymas

1. Tinkamą šio elgesio kodekso taikymą užtikrina pirmininkas, padedamas Nepriklausomo etikos komiteto.

2. Jei kyla abejonių dėl šio kodekso taikymo, nariai ar buvę nariai laiku praneša pirmininkui, prieš imdamiesi su klausimu, dėl kurio kyla abejonių, susijusių veiksmų.

3. Pažeidus šį elgesio kodeksą, jei dėl pažeidimo nėra būtina kreiptis į Teisingumo Teismą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 arba 247 straipsnį, Komisija, atsižvelgdama į Nepriklausomo etikos komiteto nuomonę ir pirmininkui pasiūlius, gali nuspręsti pareikšti papeikimą ir, kai tinka, jį paskelbti viešai.

4. Komisija kasmet skelbia šio elgesio kodekso taikymo, įskaitant Nepriklausomo etikos komiteto darbą, ataskaitą. Ataskaita skelbiama šio elgesio kodekso taikymui skirtoje interneto svetainėje.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šiuo elgesio kodeksu panaikinimas ir pakeičiamas 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos narių elgesio kodeksas ir 2003 m. spalio 3 d. Sprendimas, kuriuo įsteigiamas ad hoc etikos komitetas (19). Dabartinis komitetas ir jo nariai likusį kadencijos laikotarpį dirba laikydamiesi šio kodekso.

2. 11 straipsnio 2–6 dalys netaikomos buvusiems nariams, kurių kadencija baigėsi iki šio sprendimo įsigaliojimo. Jiems toliau taikomas 2011 m. balandžio 20 d. elgesio kodekso 1.2 skirsnis.

3. Kodeksas įsigalioja 2018 m. vasario 1 d.

4. 10 straipsnio 2–5 dalys taikomos nuo iš dalies pakeisto Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių įsigaliojimo dienos. Iki tos dienos Komisijos narių dalyvavimui rinkimų į Europos Parlamentą agitacijos kampanijose toliau galioja 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos narių elgesio kodekso (20) 1.1 skirsnio 8, 9 ir 10 dalys.

Priimta Briuselyje 2018 m. sausio 31 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) C(2011) 2904.

(2) C(2000) 3614, 2000 m. lapkričio 29 d.

(3) C(2014) 9051, 2014 m. lapkričio 25 d.

(4) 2016 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/300, kuriuo nustatomos ES aukšto rango pareigūnų tarnybinės pajamos (OL L 58, 2016 3 4, p. 1).

(5) C(2011) 2904.

(6) 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos pirmininko raštas Europos Parlamento pirmininkui.

(7) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

(8) 2018 sausio 23 d. Europos Parlamento pirmininko raštas Komisijos pirmininkui.

(9) Pastovus nesantuokinis partneris, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte.

(10) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

(11) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

(12) C(2007) 3494, 2007 m. liepos 18 d.

(13) Dėl visai Komisijos narių kolegijai skirtų lėšų naudojimo žr. 2 priedą.

(14) C(2014) 9002, 2014 m. lapkričio 1 d.

(15) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką (OL L 277, 2014 9 19, p. 11).

(16) 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimas 2014/839/ES, Euratomas dėl informacijos apie Komisijos narių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo (OL L 343, 2014 11 28, p. 22).

(17) Visa veikla, kuriai taikomas Skaidrumo registras, žr. 7 straipsnį.

(18) Tai daroma neapribojant kitų administracinių nuostatų dėl narių statuso ir jų teisių.

(19) C(2003) 3750, 2003 m. spalio 21 d.

(20) C(2011) 2904.

1 PRIEDAS

INTERESŲ DEKLARACIJA

Visas asmenvardis:

I. Ankstesnė veikla (kodekso 3 straipsnio 4 dalies b ir c punktai)

I.1.

Pastaruosius 10 metų fonduose ar panašiose organizacijose eitos pareigos

nurodyti pareigų pobūdį, organizacijos pavadinimą ir jos tikslą/veiklą

I.2.

Pastaruosius 10 metų švietimo įstaigose eitos pareigos

nurodyti pareigų pobūdį ir įstaigos pavadinimą

I.3.

Pastaruosius 10 metų bendrovių arba kitų komercinę ar ekonominę veiklą vykdančių įstaigų valdymo, priežiūros ir patariamuosiuose organuose eitos pareigos

nurodyti pareigų pobūdį, bendrovės ar kitos įstaigos pavadinimą ir veiklą

I.4.

Pastaruosius 10 metų vykdyta kita profesinė veikla, įskaitant laisvąsias profesijas ir konsultavimo veiklą

nurodyti veiklos pobūdį

II. Dabartinė išorės veikla pagal kodekso 8 straipsnį (3 straipsnio 4 dalies b ir c punktai)

(Nemokamų paskaitų, publikacijų ir kalbų pagal kodekso 8 straipsnio 2 dalies a–c punktus deklaruoti nereikia)

II.1.

Garbės pareigos, šiuo metu einamos fonduose, panašiose organizacijose ar švietimo arba mokslinių tyrimų įstaigose (kodekso 8 straipsnio 2 dalies d punktas)

nurodyti pareigų pobūdį, organizacijos pavadinimą ir jos tikslą/veiklą

II.2.

Papildoma svarbi informacija apie kitas pareigas, pvz., kitas garbės ir (arba) visam gyvenimui suteiktas pareigas

III. Finansiniai interesai (kodekso 3 straipsnio 4 dalies a ir c punktai)

Nurodyti visus finansinius interesus, įskaitant turtą ir įsipareigojimus, kurie galėtų būti laikomi galinčiais sukelti interesų konfliktą. Bankų sąskaitos, specifiniai produktai ar nekilnojamajam turtui įsigyti asmeninėms reikmėms skirtos paskolos paprastai neturi būti deklaruotos.

Visada reikia deklaruoti investicijas, kurių vertė didesnė kaip 10 000 EUR.

Abiem atvejais nurodytinas

—	interesų rūšis (pvz., akcijos, obligacijos, paskolos);

—	atitinkamas subjektas (pvz., bendrovė, bankas, fondas). Jei investiciją nepriklausomai valdo trečioji šalis, subjekto pavadinimo deklaruoti nebūtina, nebent investicija susijusi su konkrečiomis pramonės šakomis, pvz., sektoriaus ar teminiais fondais;

—	intereso mastas (pvz., akcijų skaičių ir jų dabartinė vertė, kapitalo dalies nuošimtis).

IV. Sutuoktinių, partnerių (1) ir nepilnamečių vaikų finansiniai interesai, kurie galėtų būti laikomi galinčiais sukelti interesų konfliktą (kodekso 3 straipsnio 4 dalies a punktas)

čia nurodyti iš esmės tokią pačią informaciją, kokios prašoma III skirsnyje

V. Narystė asociacijose, politinėse partijose, profesinėse sąjungose, nevyriausybinėse ar kitose organizacijose, jeigu jų viešos ar privačios veiklos tikslas yra daryti poveikį viešąsias funkcijas vykdantiems subjektams (kodekso 3 straipsnio 4 dalies d punktas)

nurodyti organizacijos pavadinimą ir jos veiklos sritį; narystės kultūros, meno, socialiniuose, sporto arba labdaros klubuose deklaruoti nereikia

VI. Nekilnojamasis turtas (kodekso 3 straipsnio 4 dalies e punktas)

būstų, kuriais naudojasi tik savininkas ir jo šeima, deklaruoti nereikia

VII. Sutuoktinio ar partnerio (2) profesinė veikla (kodekso 3 straipsnio 4 dalies f punktas)

nurodyti veiklos pobūdį, einamų pareigų pavadinimą ir darbdavio pavadinimą

Patvirtinu, kad pateikta informacija atitinka tikrovę.

Data

Parašas

Ši deklaracija bus paskelbta pagal kodekso 3 straipsnio 5 dalį.

(1) Pastovus nesantuokinis partneris, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte.

(2) Visa veikla, kuriai taikomas Skaidrumo registras, žr. 7 straipsnį.

2 PRIEDAS

KOMISIJOS NARIŲ KOLEGIJAI SKIRTO BENDRO BIUDŽETO NAUDOJIMAS IR KOMISIJOS NARIŲ KELIONĖS TARNYBINIAIS REIKALAIS (KOMANDIRUOTĖS) (1)

1. Biudžetas

Biudžeto valdymo institucija kasmet nustato Komisijai skirtą bendrą biudžetą. Jo lėšomis padengiamos komandiruočių, priėmimų ir profesinės reprezentacijos išlaidos. Bendras biudžetas paskirstomas visiems Komisijos nariams pagal jų atitinkamas atsakomybės sritis ir realius poreikius. Už paskirstymą atsakingas pirmininkas. Bendro biudžeto išlaidas tvirtina atitinkamo nario kabineto vadovas (teisės požiūriu leidimus suteikiantis pareigūnas (2)). Jis taip pat patvirtina sąskaitų faktūrų galiojimą. Išlaidos apmokamos remiantis sąskaita faktūra ir mokėjimo įrodymu. Už apmokėjimą atsakingas Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro (PMO) direktorius (biudžetinių įsipareigojimų ir mokėjimų leidimus suteikiantis pareigūnas).

Tarnybiniais reikalais keliaujančių Komisijos narių komandiruočių išlaidos apmokamos iš biudžeto punkto 25 01 02 13 asignavimų. Kabinetų darbuotojų komandiruočių išlaidos (pagal Komisijos komandiruočių vadovą) apmokamos iš biudžeto punkto 25 01 02 11 01 01 10.

2. Pranešimas apie komandiruotę. komandiruotės atšaukimas

Visos komandiruotės patvirtinamos atitinkamo Komisijos nario pasirašytu siuntimu į komandiruotę, parengtu užpildant šiam tikslui skirtą formą (sistemoje MIPS). Siuntime turi būti nurodyta:

—	komandiruotės tikslas,

—	komandiruotės vieta,

—	numatyta transporto priemonė;

—	išvykimo ir sugrįžimo data ir laikas,

—	darbo pradžia ir pabaiga.

Jei komandiruotė atšaukiama, Komisijos narys turi nedelsdamas:

—	pasirūpinti, kad būtų raštu atšaukti kelionių agentūros nupirkti ir užsakyti transporto bilietai;

—	užtikrinti, kad būtų raštu atšaukti ir užsakyti viešbučio kambariai.

3. Transporto priemonė

Komisijos nariai gali naudotis visomis komandiruotei tinkamomis transporto priemonėmis, atsižvelgdami į išlaidų efektyvumą ir institucijos poreikius ir laikydamiesi kodekso 6 straipsnio.

4. Bilietai ir kelionės išlaidos

Pagal Komandiruočių vadovą paprastai padengiamos tos su komandiruote susijusios kelionės išlaidos, kurios susidarė keliaujant iš Briuselio į komandiruotės vietą ir atgal.

Transporto bilietus, gavusi prašymą, perka oficiali Komisijos kelionių agentūra. Visos išlaidos apmokamos iš Komisijos nariui skirtų komandiruočių asignavimų. Visiškai arba iš dalies nepanaudoti transporto bilietai ar užsakymai turi būti nedelsiant grąžinti kelionių agentūrai. Privačias keliones apmoka pats Komisijos narys. Už jas jis tiesiogiai atsiskaito kelionių agentūrai kredito kortele.

5. Oro taksi užsakymas

Naudotis oro taksi galima tik gavus pirmininko leidimą. Paprastai leidimas naudotis oro taksi suteikiamas tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai paskirties vietos neįmanoma pasiekti komerciniais skrydžiais, kai Komisijos nario darbo laikas nesutampa su tokių skrydžių laiku arba kai to reikia dėl saugumo. Turėtų būti išsamiai ištirtos visos kitos galimybės, pavyzdžiui, kitoks darbotvarkės planavimas, kad oro taksi būtų numatomas tik kraštutiniu atveju.

Prašymus, kuriuose pateikiami visi praktiniai duomenys (vieta, data, programa, dalyviai, pagrindimas ir kt.), ir paslaugų teikėjo pasiūlymą iš pradžių turi patvirtinti PMO, o paskui jie teikiami tvirtinti pirmininkui. Numatoma, kad kiti nei Komisijos narys keleiviai turi sumokėti reguliariojo skrydžio bilieto kainai lygiavertę sumą (3). PMO pagal poreikį paskirsto išlaidas po biudžeto eilutes.

6. Komandiruotės trukmė

Komandiruotės trukmė apskaičiuojama kaip laikas nuo išvykimo iki grįžimo į darbo vietą naudojamomis transporto priemonėmis.

7. Komandiruočių derinimas su atostogomis

Su atostogomis derinamos komandiruotės apskaičiuojamos taip: atostogų pasiėmus prieš komandiruotę, ji prasideda tada, kai prasideda oficialus darbas, o jei atostogos eina po komandiruotės, komandiruotė baigiasi tada, kai baigiasi tarnybinė veikla. Ši nuostata taip pat galioja švenčių dienomis ir savaitgaliais, nebent darbo tvarkaraštyje numatyta kitaip. Tačiau pastaraisiais atvejais už švenčių dienas ar savaitgalį jokia išmoka nemokama, jei Komisijos narys tarnybinę veiklą vykdo savo kilmės šalyje.

8. Dienpinigiai

Dienpinigiams, kurie skiriami Komisijos nariams, taikomas pareigūnams galiojantis tarifas, padidintas 5 %. Jie apskaičiuojami naudojant pareigūnams taikomas Komandiruočių vadovo nuostatas.

9. Išlaidos už viešbutį

Viešbučio išlaidos (išskyrus pusryčių ir kitų valgių išlaidas) padengiamos pateikus sąskaitą faktūrą. Jei šios išlaidos viršija 300 EUR per dieną, kartu su komandiruotės išlaidų ataskaita turi būti pateiktas pagrindimas.

10. Kitos išlaidos

Kitos išlaidos, kurias pateisina komandiruotės pobūdis, padengiamos pateikus prašymą ir patvirtinamuosius dokumentus. Kaip numatyta Komisijos sprendime dėl pramogų ir reprezentacinių išlaidų, tokioms išlaidoms padengti turi būti pateikiami atskiri prašymai.

11. Prašymai atlyginti išlaidas

Komisijos narių išlaidos atlyginamos remiantis komandiruotės išlaidų ataskaita. Ji parengiama užpildant tinkamą formą (sistemoje MIPS) ir kuo greičiau išsiunčiama PMO.

Prašymuose turi būti nurodyta:

—	komandiruotės tikslas,

—	komandiruotės vieta,

—	išvykimo data ir laikas ir atvykimo į darbo vietą naudojamomis transporto priemonėmis data ir laikas,

—	darbo pradžios ir pabaigos laikas,

—	atostogų, jeigu jos su derinamos su komandiruote, dienų skaičius,

—	vietoje apmokėtos Komisijos nario transporto išlaidos,

—	išlaidos už viešbutį (išskyrus pusryčių ir kitų valgių išlaidas),

—	bet kokie dienos valgiai, kuriuos už Komisijos narį apmoka trečiosios šalys,

—	kitos išlaidos, kurias prašoma atlyginti.

Būtina pridėti visus patvirtinamuosius dokumentus.

12. Tam tikrų išlaidų apmokėjimas komisijos atstovybių ir es delegacijų kitose šalyse lėšomis

Tam tikrais atvejais gali būti leidžiama, kad per komandiruotę patirtas išlaidas apmokėtų paskirties vietos atstovybės ir delegacijos. Tai išimtinė procedūra, leistina tik tada, kai šių išlaidų negalima apmokėti tarnybine kredito kortele arba negalima išrašyti sąskaitos faktūros tiesiogiai PMO (4). Kadangi ši procedūra užkrauna didelę administracinę naštą, tokių prašymų turėtų būti kuo mažiau.

13. Ypatingos nuostatos dėl komisijos narių vairuotojų komandiruočių ir komisijos atstovybių bei es delegacijų kitose šalyse automobilių parko naudojimo

Pagal 1979 m. rugsėjo 14 d. Komisijos sprendimo 14 straipsnį kiekvienam Komisijos nariui visą laiką priskirtas tarnybinis automobilis su vairuotoju. Vairuotojų negalima prašyti vežti privačiais tikslais, jei dėl kelionės reikia dirbti viršvalandžius arba jei tam reikalingos vairuotojo komandiruotės lėšos, nebent to reikia dėl saugumo.

Kasdienė Komisijos nario kelionė iš gyvenamosios vietos Belgijoje į biurą (arba į stotį ar oro uostą) laikoma tarnybine kelione.

Vairuodami Komisijos nario tarnybinį automobilį atgal iš oficialios kelionės paskirties vietos arba iš jos parvairuodami automobilį, vairuotojai turi turėti siuntimą į komandiruotę, net jei Komisijos nario ar jo kabineto nario nėra automobilyje. Prašymus atlyginti komandiruotės išlaidas turėtų parengti vairuotojas užpildydamas šiam tikslui skirtą formą (sistemoje MIPS) ir pasirašyti kabineto vadovas. Juose turi būti nurodyta:

—	komandiruotės tikslas,

—	komandiruotės vieta,

—	maršrutas,

—	išvykimo iš darbo vietos ir sugrįžimo į ją data ir laikas,

—	išlaidos už viešbutį (išskyrus pusryčių ir kitų valgių išlaidas),

—	kita prašymo formoje numatyta informacija.

Vairuotojų komandiruotės išlaidos apmokamos iš kabinetui skirto komandiruočių biudžeto.

Komisijos atstovybę arba ES delegaciją lankantis Komisijos narys turi teisę naudotis tarnybiniu automobiliu tiek, kiek tai leidžia atstovybės ar delegacijos ištekliai. Jei dėl Komisijos nario vizito būtina sudaryti sutartį dėl transporto paslaugų, kurių įprastomis sąlygomis negali suteikti atstovybė, tų paslaugų išlaidos padengiamos iš Komisijos nario komandiruočių asignavimų. Vizitų delegacijose atveju taikomos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos sutartos tuo metu galiojančios taisyklės ar tvarka.

(1) Jei nėra specialių taisyklių, pagal analogiją taikomos Komandiruočių vadovo bendrosios taisyklės

(2) Pirmininko kabineto vadovas gali perduoti šiuos įgaliojimus pirmininko kabineto koordinavimo ir administracijos direktoriui.

(3) Duomenų skelbimo pagal kodekso 6 straipsnio 2 dalį tikslais Komisijos nario individualios kelionės išlaidos apskaičiuojamos kaip vidutinės skrydžio išlaidos vienam asmeniui (Komisijos nariui ir jo darbuotojams) Tai nesusiaurina bendros Komisijos nario atsakomybės už komandiruotę.

(4) Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 66 straipsniu avansines sąskaitas leidžiama naudoti tik tais atvejais, kai dėl susijusių nedidelių sumų atlikti mokėjimo operacijų pagal biudžeto procedūras iš esmės yra neįmanoma arba neveiksminga.

21.2.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/21

Kvietimas teikti paraiškas

Europos investicijų banko institutas skelbia naują EIBURS finansinės paramos konkursą pagal programą „Žinios“

(2018/C 65/07)

Europos investicijų banko instituto dotacijos moksliniams tyrimams pagal programą „Žinios“ skirstomos per įvairias programas. Viena iš jų –

—	EIBURS (angl. EIB University Research Sponsorship Programme) – EIB universitetų mokslinių tyrimų rėmimo programa

Pagal EIBURS programą teikiamos dotacijos universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams, susijusiems su ES valstybių narių, šalių kandidačių ar potencialių šalių kandidačių universitetais, nagrinėjantiems Banką labiausiai dominančias mokslinių tyrimų temas. EIBURS finansinė parama – iki 100 000 eurų per metus trejus metus iš eilės – konkurso būdu skiriama EIB pasirinktų sričių kompetencijos centrais pripažintiems suinteresuotiems universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams. Konkursą laimėjusios paraiškos teikėjas privalės atlikti įvairius darbus, kurie bus įtraukti į sutartį su Europos investicijų banku.

2018–2019 akademiniais metais pagal EIBURS programą skelbiamas konkursas teikti paraiškas nauja mokslinių tyrimų tema:

Investicinių projektų netiesioginio poveikio vertinimo gerinimas: poveikio aplinkai vertinimo metodų nustatymas ir tikrinimas siekiant maksimaliai padidinti suderinamumą su sąnaudų ir naudos analize

1. Mokslinio tyrimo temos pagrindimas

EIB (toliau – Bankas) vertina projektų, į kuriuos jis investuoja, socialinį ir ekonominį gyvybingumą daugiausia atlikdamas jų sąnaudų ir naudos analizę (toliau – SNA) (1). Šis metodas galėtų būti apibūdinamas kaip su investicija susijusio verslo plano tęsinys. Verslo plane dėmesys pirmiausia skiriamas projekto finansiniams srautams. Jame vertinama finansinė, arba grynaisiais pinigais išreikšta, išlaidų (sąnaudų) ir pajamų (naudos) vertė. Jeigu pajamos yra gerokai didesnės už išlaidas, investicijos prideda finansinės vertės ir dėl to finansine prasme laikomos sveikintina operacija.

SNA šia prielaida remiamasi išplečiant projekto sąnaudų ir naudos apibrėžtis, iš esmės dviem aspektais. Pirma, atliekant šią analizę įtraukiamos visos sąnaudos ir visa nauda, nesvarbu, ar ji yra finansinių srautų, ar kitokio pavidalo. Antra, analizė apima visiems visuomenės nariams, ne tik privatiems investuotojams tenkančias sąnaudas.

Tuo tikslu vertinama daugybė papildomų aspektų, kurie nebuvo įtraukti į verslo planą. Ko gero, tarp jų geriausiai žinomas naujas straipsnis yra „išorės poveikis“. Tai sąnaudos ar nauda, patiriama ar tenkanti ne projekto rengėjams ar jo naudotojams, bet trečiajai šaliai. „Išorės poveikis“ gali būti teigiamas arba neigiamas, priklausomai nuo to, ar trečiosios šalies atžvilgiu tai yra sąnaudos, ar nauda. Dažnai pasitaikantis teigiamo išorinio poveikio pavyzdys yra žinių sklaida, kai į mokslo tiriamąją veiklą konkrečiame ekonomikos sektoriuje investuojamu projektu kuriamos žinios, kurios taip pat gerina produktyvumą kituose ekonomikos sektoriuose. Tipiškas neigiamo išorinio poveikio pavyzdys yra aplinkos tarša. Todėl išorinis poveikis į verslo planą neįtrauktų šalių atžvilgiu yra nauda arba sąnaudos, kurios savo forma dažnai nėra finansiniai srautai, nors ir gali turėti finansinių pasekmių trečiajai šaliai. Taip, pavyzdžiui, teigiamas žinių sklaidos poveikis gali sumažinti veiklos sąnaudas kituose sektoriuose.

Kiti atliekant SNA vertinami, nors į verslo planą neįtraukti, aspektai yra vartotojui siūlomų pinigų vertės pasikeitimas (formaliai matuojamas pagal vartotojui sukuriamą papildomą vertę). Verslo plane vertinamas pinigų elementas, vertės elementą paliekant nuošalyje. Jeigu dėl projekto pagerėja produkto, kuris vis tiek parduodamas visuomenei už tą pačią kainą kaip ir iki projekto, kokybė, verslo plane neatsižvelgiama į naudą, išreikštą aukštesne kokybe, o kartu ir verte vartotojui. SNA siekiama tokį vertės pasikeitimą nustatyti. Šiuo atveju tai vienai iš verslo plano šalių (vartotojui) tenkanti nauda, kurios negalima įvertinti taikant verslo plane naudojamą vertės matą. Dažnai naudojamas pavyzdys yra keliautojų vertinamas dėl transporto projektų sutaupytas kelionės laikas.

Kadangi būtina atsižvelgti į visus visuomenės narius, kai kuriuos finansinius srautus SNA privaloma vertinti kitaip nei verslo plane. Verslo plane subsidija vertinama taip, kaip ir nauda, t. y. kaip grynųjų pinigų įplaukos į projektą. Atliekant SNA pripažįstama, kad tokio tipo nauda gamintojui yra sąnaudos mokesčių mokėtojui, todėl subsidija laikoma pervedimu iš mokesčių mokėtojo privačiam investuotojui – tai nei nauda, nei sąnaudos. Panašiai, sumokėti mokesčiai verslo plane laikomi lygiaverčiais sąnaudoms – grynųjų pinigų išmokoms iš projekto, o atliekant SNA mokesčiai būtų laikomi pervedimu iš privačiojo sektoriaus valstybei.

SNA kritikai dažnai mini, kad šiuo metodu nenustatoma visa projekto nauda ir sąnaudos. Metodas ypač dažnai kritikuojamas už tai, kad jį taikant neatsižvelgiama į tai, kas SNA literatūroje vadinama netiesioginiu poveikiu. Yra tam tikros piniginės sąnaudos ir nauda, kurią projektas gali sukurti kitose su projektu susijusiose rinkose, vadinamosiose antrinėse rinkose. Ekonominio poveikio literatūroje toks poveikis gali būti vadinamas skirtingai. Beje, terminijos skirtumų problemos nagrinėjimas yra viena iš čia siūlomo mokslinio tyrimo projekto dalių.

Pagal SNA metodus antrinės rinkos skirstomos į papildinius (angl. complements) ir pakaitalus (angl. substitutes). Projektas, kuriuo siekiama padidinti apelsinų auginimo produktyvumą ir taip sumažinti apelsinų kainas, gali būti naudingas papildomoms pramonės šakoms, pvz., pakuotų apelsinų sulčių gamybai. SNA metodu nebūtų vertinamas padidėjęs pakuotų apelsinų sulčių pardavimas ar išaugęs pelnas, tad tikriausiai nebūtų įvertinta dalis projekto sukurtos naudos. Beje, mažesnės apelsinų kainos pakenktų obuolių, t. y. pakaitinio sektoriaus, pardavimo rezultatams. Taikant SNA metodą mažesnis obuolių augintojų pelnas tariamai nevertinamas.

Faktiškai SNA metodu visas tas poveikis nustatomas, jeigu papildinių ir pakaitalų rinka neiškraipoma (2). Tačiau žinoma, kad rinkos dažnai iškraipomos, todėl taikant SNA metodą rizikuojama dalies tokio poveikio nenustatyti. Pagal SNA taikomas pragmatiškas požiūris yra dvejopas. Pirma, įvairių pakaitinių ir papildomų rinkų nauda ir sąnaudos galiausiai vienos kitas panaikins. Antra, projektas, kurio socialinis ir ekonominis gyvybingumas priklauso nuo antrinėje rinkoje sukuriamos naudos, yra apskritai silpnas projektas: tikėtina, kad alternatyvūs projektai ir politika galėtų tokią pačią naudą kurti veiksmingiau. Vis dėlto, nors toks pragmatiškas požiūris apskritai laikomas pagrįstu, netiesioginio poveikio atžvilgiu SNA metodas nėra be trūkumų.

SNA kritikai taip pat teigia, kad su projektu susijusios išlaidos sukurs daugiklio poveikį visoje ekonomikoje, kurs pelną, generuos mokesčių pajamas ir didins užimtumą kituose sektoriuose. Toks poveikis yra platesnis nei pirmiau aprašyto pakaitinių ir papildomų rinkų projekto poveikis ir susijęs su faktinėmis projekto įgyvendinimo išlaidomis. SNA kritikai siūlo naudoti ekonominio poveikio vertinimą (EPV), kuris turėtų papildyti, o gal net pakeisti SNA. Tačiau tokia kritika atsiranda klaidingai suprantant skirtingą SNA ir EPV pobūdį ir jų tikslus. SNA yra gerovės ekonomikos taikymas praktiniam sprendimų priėmimo procesui. SNA atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas ir vertinama, ar viena veiksmų linija suteikia papildomos vertės alternatyviai veiksmų linijai ir taip didina socialinę gerovę. SNA yra priemonė, skirta padėti priimti sprendimus, todėl joje visuomet lyginamos dvi alternatyvios veiksmų strategijos, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į alternatyviąsias sąnaudas. EPV tik vertinami pinigais išreikšti kintamieji ir nebūtinai atsižvelgiama į alternatyviąsias sąnaudas. Tai visų pirma matavimo priemonė. EPV gali būti naudojamas sprendimams priimti, tačiau jo taikymo sritis siauresnė, nei reikia gerovės ekonomikai.

EPV grindžiamas sąnaudų ir produkcijos lentelėmis, kai ekonomikos modelis kuriamas vertinant, kokį poveikį vieno ekonomikos sektoriaus išlaidos daro išlaidoms kituose sektoriuose. Atrodytų, kad EPV vienu metu vertinamas ir netiesioginis poveikis bei daugikliai. Tačiau EPV pasižymi trimis savybėmis, dėl kurių jis negali SNA pakeisti ir net papildyti. Tie trys trūkumai toliau aptariami iš eilės.

Pirmoji iš trijų minėtų savybių yra ta, kad EPV remiamasi prielaida, jog investicijos yra egzogeniniai srautai į ekonomiką. Tai gali būti priimtina prielaida, vertinant projekto poveikį ekonomikai arba kaip su projektu susijusios išlaidos skatina ekonomikos augimą. Tačiau tai nėra tinkama priemonė siekiant įvertinti, ar projektas padidina vertę, t. y. ar ištekliai naudojami geriau, nei būtų naudojami, jeigu projektas nebūtų įgyvendinamas. Investiciniai projektai retai yra egzogeniniai: jie turi būti finansuojami nukreipiant išteklius iš kitos ekonomikos srities.

Jeigu projektai būtų laikomi endogeniniu reiškiniu, gauti rezultatai būtų visiškai kitokie. Paprastai tariant, apelsinų projekto daugiklio efektas gaunamas sąskaita kito daugiklio efekto, kuris būtų pasiektas sektoriuose, kuriuose išlaidos turėjo būti sumažintos, kad ištekliai būtų nukreipti į apelsinų projektą.

Kita iš trijų savybių, kuria EPV skiriasi nuo SNA – EPV vadovaujamasi prielaida, kad ekonomikoje kainos nesikeičia ir ištekliai yra neišsemiami. EPV sudarytas taip, kad, nepriklausomai nuo projekto dydžio, palyginti su visa ekonomika, visada bus pakankamai išteklių jam įgyvendinti nekeičiant kainų ekonomikoje. Tačiau tikrovėje dideli projektai keičia kainas ir, pavyzdžiui, didesnės žaliavų kainos reikštų, kad, pavyzdžiui, gamyba kituose sektoriuose turėtų būti mažinama.

Šiems dviem EPV trūkumams pašalinti akademinė bendruomenė sukūrė kompiuterizuoto bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo modelius, kaip pažangesnį EPV metodą. Tai sudėtingas metodas, iš esmės – visos ekonomikos, įskaitant išteklių apribojimus, modelių sudarymas. Taip sprendžiami du pirmiau aptarti tradicinio EPV trūkumai. Pirma, taikant kompiuterizuoto bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo metodą pripažįstama, kad investiciniam projektui skiriami ištekliai nėra egzogeniniai, jie gaunami alternatyvaus išteklių panaudojimo sąskaita. Antra, tokie ištekliai taip pat sprendžia kainų pasikeitimo problemą (3). Nenuostabu, kad pagal bendrą su šiais modeliais atliktų empirinių tyrimų išvadą daugiklio poveikis yra kur kas mažesnis, nei nustatomas atliekant EPV. Be to, šie tyrimai parodė, kad, priklausomai nuo atskirų sektorių produktyvumo ir išteklių trūkumų, su kuriais jie susiduria, grynasis projekto poveikis ekonomikai kaip visumai gali būti neigiamas.

Todėl kompiuterizuoto bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo metodas gali būti laikomas tobulesne EPV versija. Jis taip pat priartina poveikio analizę prie SNA. Vis dėlto kompiuterizuoto bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo metodas tebeturi trečiąjį EPV trūkumą, palyginti su SNA, t. y. jame didžiausias dėmesys skiriamas su piniginiais sandoriais susijusiems srautams – pelnui, mokesčiams, atlyginimams ir t. t., ignoruojant daugybę pagal SNA vertinamų kintamųjų dydžių, tokių kaip išorės poveikis, pinigų vertė ir kt. Taip yra todėl, kad kompiuterizuoto bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo tyrimai, kaip ir EPV, buvo sukurti kaip sąsaja tarp projekto ar politikos analizės ir makroekonomikos, kai pagrindinis makroekonominės veiklos vertinimo rodiklis yra nacionalinės pajamos, arba bendrasis vidaus produktas (BVP).

Nurodytieji trūkumai neturėtų nustelbti to, kad visų pirma kompiuterizuoto bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo modelis pateikia išsamesnį ekonomikos, kurioje projektas veikia, aprašymą, be to, kompiuterizuoto bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo modeliai tampa vis sudėtingesni. Dinaminės ekonomikos veiklos problemas padeda spręsti dinaminiai stochastiniai bendrosios pusiausvyros modeliai. SNA vertinamų projektų trukmė gali būti 20 metų ar daugiau, todėl dinaminių modelių sukurtos įžvalgos tampa daug svarbesnės. Taigi, pavyzdžiui, projektų, sukeliančių technologinį ekonomikos sukrėtimą, rezultatai tikriausiai būtų geriau suprantami taikant dinaminius stochastinius bendrosios pusiausvyros modelius nei statinį modeliavimą.

Šio EIBURS pasiūlymo tikslas – pašalinti trečiąjį trūkumą, kad poveikio modelių rezultatai taptų suderinami su SNA gautais rezultatais. Tarp visų empiriniuose tyrimuose naudojamų metodų mokslininkai pirmenybę teiktų poveikio vertinimo metodui, o tai rodo, kad, jų nuomone, jis labiausiai suderinamas su SNA ir jų darbu siekiant tokį suderinamumą nustatyti. Tai turėtų padėti SNA naudotojams visame pasaulyje (ir konkrečiai EIB) ištirti, kaip tiksliai taikant SNA galima įvertinti investicinių projektų socialinį ir ekonominį poveikį.

2. Mokslinio tyrimo projekto turinys

Mokslinio tyrimo programą sudaro keturios užduotys.

1 užduotis

Tyrėjai turėtų peržiūrėti įvairius poveikio vertinimo metodus, kurie turi didžiausią galimybę tapti suderinami su SNA. Metodas turėtų būti pasirinktas vadovaujantis tokiais kriterijais:

1)	svarbiausia, turi būti patikimi ir išsamūs ankstesnio empirinio taikymo įrodymai;

2)	metodas turi būti aktualus taikomos akademinės literatūros požiūriu;

3)	tyrėjai turi būti įsitikinę galimybe nustatyti suderinamumą su SNA per mokslinio tyrimo projekto įgyvendinimo laiką ir turint omenyje ribotus išteklius.

2 užduotis

Antroji užduotis būtų sukurti du poveikio modelius, kurie tenkintų visas būtinas sąlygas, kad taptų suderinami su SNA naudojamais pridėtinės vertės nustatymo metodais. Vienas modelis būtų skirtas santykinai didelių pajamų, veiksmingai ir konkurencingai ES regioninei ekonomikai. Kitas modelis būtų skirtas santykinai nedidelių pajamų, nekonkurencingai ir didelio nedarbo lygio ES ekonomikai. Tokių dviejų pabrėžtinai skirtingų ekonomikų modeliai sudaromi tam, kad analizė leistų suprasti, ar skirtingomis ekonominėmis sąlygomis būtų gaunami labai skirtingi rezultatai. Skurdesni regionai dažniausiai geriau atitinka viešojo sektoriaus investavimo sąlygas. Būtų svarbu išsiaiškinti, ar yra požymių, kad vertinimų skurdesniuose regionuose rezultatai pateisintų papildomas išlaidas poveikio tyrimui.

Tyrėjai gali kurti visiškai naujus poveikio modelius arba pritaikyti esamus modelius. Tyrėjai gali laisvai pasirinkti bet kurį metodą, jeigu tik pasirinkta alternatyva nesutrukdytų pasiekti pagrindinio tyrimo programos tikslo, t. y. suderinamumo su SNA.

Poveikio modelius pritaikant SNA priemonėms reikėtų tuo pačiu metu dirbti dviem lygiais: „realiojoje“ ir „finansinėje“ ekonomikos pusėse. Daugelis esamų poveikio modelių finansinio sektoriaus neapima. Apskritai, atsižvelgiant į pagal SNA metodą daromas prielaidas dėl į projektą investuotų išteklių kilmės vietos, o konkrečiau – į tai, kad EIB savo vaidmenį vaidina visame finansiniame sektoriuje, sukurtuose poveikio modeliuose finansinei pusei reikės skirti ypatingą dėmesį.

„Realiojoje“ pusėje pagal poveikio modelius jau vertinami tokie kintami rodikliai kaip BVP, užimtumas ir prekybos balansas. Pagrindiniai numatyti pakeitimai būtų susiję su pridedamais elementais, reikalingais socialinei naudai apskaičiuoti, įskaitant šias užduotis:

—	nustatyti vartotojui sukuriamos papildomos naudos pasikeitimą visoje ekonomikoje ir

—	įtraukti teigiamų ir neigiamų šalutinio poveikio rodiklių, įskaitant poveikį aplinkai, apskaičiavimą.

Finansiniu aspektu modeliai leistų numatyti ir alternatyvias finansų pritraukimo projektui galimybes, įskaitant tokias:

—	tiesioginis apmokestinimas;

—	netiesioginis apmokestinimas;

—	asmeninių santaupų padidinimas ir

—	skolinimasis tarptautinėse kapitalo rinkose (žr., pvz. (4)).

Vykdant antrąją užduotį būtų labai svarbu išsiaiškinti skirtumus tarp dviejų metodų terminų. Pavyzdžiui, kompiuterizuoto bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo modelyje daroma nuoroda į „sukeltą poveikį“, tikriausiai dėl EPV vartojamų terminų. Toks poveikis nebūtinai turi tiesioginius atitikmenis SNA, pagal kurią kai kurie kompiuterizuoto bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo modelio sukelto poveikio elementai gali būti laikomi netiesioginiu poveikiu, o kiti elementai – daugiklio efektu ir dėl to ignoruojami.

3 užduotis

Tada tyrėjai imituos įvairių tipų kapitalo investicijų projektų poveikį kiekvienoje iš dviejų ekonomikų. Imituojamų projektų skaičius bus nustatytas per mokslinio tyrimo projektą. Tyrėjai pasiūlytų sektorius, kurie būtų imituojami, ir dėl jų susitartų su EIB priežiūros pareigūnu. Taip galėtų būti imituojami infrastruktūros projektas, didelės apimties pramoninis projektas ir paslaugų sektoriaus projektas tokiose srityse kaip švietimas, laisvalaikis ir kt. Kiekvienas projektas būtų imituojamas su alternatyviais finansavimo šaltiniais.

4 užduotis

Galiausiai tyrėjai įvertintų, kokiu mastu poveikio vertinimo tyrimo rezultatai skirtųsi nuo rezultatų, gautų atlikus „tipišką SNA“. „Tipiškame SNA“ didžiausias dėmesys būtų skiriamas pirminei rinkai ir tik pačioms svarbiausioms antrinėms rinkoms. Tyrėjai padarys išvadas ir pateiks rekomendacijas dėl:

i)	aplinkybių, kuriomis poveikio vertinimo metodais atlikto projekto vertinimo rezultatai reikšmingai skirtųsi nuo SNA rezultatų, ir

ii)	aplinkybių, kuriomis poveikio vertinimo išlaidos ir jam skirtas laikas būtų ekonomiškai naudingas vertinant projektą.

3. Mokslinio tyrimo projekto svarba EIB

Mokslinio tyrimo tema yra ypač svarbi EIB finansavimo veiklai. EIB statute teigiama, kad EIB turėtų finansuoti investicinius projektus, kurie didina ekonominį produktyvumą (18 straipsnio 1 dalies b punktas) (5). Bankas naudoja SNA kaip pagrindinę priemonę vertinant, kaip investicijos didina ekonominį produktyvumą. Mokslinio tyrimo projektas padės patikrinti SNA tinkamumą ir įvertinti, ar yra aplinkybių, kuriomis SNA reikėtų papildyti kompiuterizuoto bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo modeliu.

4. Mokslinio tyrimo projekto indėlis į akademinius tyrimus

Šiuo metu mokslo darbuotojų kuriami arba mokslinių tyrimų institutų užsakyti poveikio vertinimo modeliai yra geresnė ankstesnių poveikio metodų versija. Tačiau modelių tikslas išlieka tas pats: įvertinti grynąjį projekto ar politikos poveikį nacionalinėms pajamoms, arba BVP. Nacionalinės pajamos parodo tik dalį šalies produkcijos, todėl jomis negalima tiksliai išmatuoti bendro ekonominio produktyvumo, įskaitant socialinės gerovės perspektyvą, taigi modeliai nėra visiškai suderinami su SNA. BVP vertinimo rodikliuose neatsižvelgiama į kai kuriuos elementus, kaip antai vertės ir išleistų pinigų santykio pagerėjimą (papildomą naudą vartotojui) ir poveikį aplinkai. Adaptavus poveikio vertinimo metodus taip, kad jie būtų suderinami su SNA, poveikio metodais gauti rezultatai taps tikslesniu investicinio projekto poveikio produktyvumui ir šalies gerovei vertinimo rodikliu. Tokie poveikio metodai taip pat galėtų būti naudojami vertinant politikos nuostatas, ne tik investicinius projektus.

Pareiškėjų žiniai, kol kas poveikio metodų pritaikyti SNA negalima. Todėl mokslinio tyrimo projektas turėtų padėti kurti naujas ekonominių modelių versijas, skirtas socialiniam ir ekonominiam projektų ir politikos vertinimui.

Paraiškas teikti anglų kalba iki 2018 m. balandžio 15 d. 24.00 val. (CET). Vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Paraiškas siųsti el. paštu:

Events.EIBInstitute@eib.org

Daugiau informacijos apie EIBURS atranką ir EIB institutą rasite svetainėje: http://institute.eib.org/

(1) European Investment Bank (2013), The Economic Appraisal of Transport Projects at the EIB. Liuksemburgas, Europos investicijų bankas (yra ir internete: http://www.eib.org/infocentre/publications/all/economic-appraisal-of-investment-projects.htm).

(2) Just, R.E., Hueth, D.L., Schmitz, A. (2004), The Welfare Economics of Public Policy: A Practical Approach to Project and Policy Evaluation. Cheltenham: Edward Edgard.

(3) Hosoe, N., Gasawa, K., Hashimoto, H. (2010), Textbook of Computable General Equilibrium Modelling: Programming and Simulations. Basingstoke: Palgrave Macmillan.

(4) Godley, W., Marc, L. (2007), Monetary Economics: An Integrated Approach to Credit, Money, Income, Production and Wealth. New York: Palgrave Macmillan.

(5) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Protokolas (Nr. 5) dėl Europos investicijų banko statuto (OL C 202, 2016 6 7, p. 251) (yra ir internete: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:12016E/PRO/05).

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 65

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	61 metai 2018m. vasario 21d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos Komisija
2018/C 65/01	2018 m. vasario 16 d. Komisijos nuomonė, susijusi su pakeistu nukenksminimo ir urano perdirbimo įrenginio SOCATRI Trikasteno branduolinėje elektrinėje, Prancūzijoje, radioaktyviųjų atliekų pašalinimo planu	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2018/C 65/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8751 – Bell / Hügli) ( 1 )	3
2018/C 65/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8753 – HASCO / Magna / JV) ( 1 )	3

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2018/C 65/04	2018 m. vasario 19 d. Tarybos sprendimas, kuriuo skiriamas Bendrijos augalų veislių tarnybos apeliacinės tarybos pirmininkas	4
	Europos Komisija
2018/C 65/05	Euro kursas	6
2018/C 65/06	2018 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Komisijos narių elgesio kodekso	7

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos investicijų bankas
2018/C 65/07	Kvietimas teikti paraiškas – Europos investicijų banko institutas skelbia naują EIBURS finansinės paramos konkursą pagal programą Žinios	21
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2018/C 65/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8816 – Goldman Sachs / Centerbridge / Robyg) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	26
2018/C 65/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8793 – Axión / Enagás / Axent) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	28

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2340
JPY	Japonijos jena	132,25
DKK	Danijos krona	7,4473
GBP	Svaras sterlingas	0,88168
SEK	Švedijos krona	9,9688
CHF	Šveicarijos frankas	1,1537
ISK	Islandijos krona	124,30
NOK	Norvegijos krona	9,6683
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,318
HUF	Vengrijos forintas	311,78
PLN	Lenkijos zlotas	4,1467
RON	Rumunijos lėja	4,6636
TRY	Turkijos lira	4,6566
AUD	Australijos doleris	1,5648
CAD	Kanados doleris	1,5553
HKD	Honkongo doleris	9,6549
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6782
SGD	Singapūro doleris	1,6272
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 323,70
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,4916
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8290
HRK	Kroatijos kuna	7,4385
IDR	Indonezijos rupija	16 819,73
MYR	Malaizijos ringitas	4,8101
PHP	Filipinų pesas	64,560
RUB	Rusijos rublis	69,9071
THB	Tailando batas	38,883
BRL	Brazilijos realas	4,0114
MXN	Meksikos pesas	23,0002
INR	Indijos rupija	80,0030


	(1) Tekstas svarbus EEE.