31.1.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/5

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2017 m. lapkričio 8 d.

dėl Sąjungos kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sistemos dalinių pakeitimų

(CON/2017/46)

(2018/C 34/05)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2017 m. vasario 2 d. ir 20 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo prašymus atitinkamai iš Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, sandorio šalies kredito rizikos, rinkos rizikos, pagrindinių sandorio šalių pozicijų, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų, didelių pozicijų, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1) (toliau – pasiūlyti KRR pakeitimai).

2017 m. vasario 17 d. ir 20 d. ECB gavo prašymus atitinkamai iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių bei įgaliojimų ir kapitalo apsaugos priemonių (2) (toliau – pasiūlyti KRD pakeitimai).

ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, kadangi pasiūlytuose KRR ir KRD yra nuostatų, darančių įtaką ECB užduotims, susijusioms su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 6 dalyje, ir Europos centrinių bankų sistemos prisidėjimui prie kompetentingų institucijų sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

ECB pritaria Komisijos bankų reformos paketui, kuriuo bus įgyvendinti svarbūs globalios reglamentavimo pertvarkos darbotvarkės elementai Sąjungos teisėkūroje. Tikimasi, kad Komisijos pasiūlymas iš esmės sustiprins reglamentavimo sistemą, tuo pačiu prisidedant prie rizikos bankų sektoriuje mažinimo. Tokia pažanga mažinant riziką nuties kelią neatsiejamo ir proporcingo rizikos pasidalijimo pažangai.

Šioje nuomonėje išdėstyti ECB ypatingai svarbūs aspektai, kurie suskirstyti į dvi dalis: 1) dabartinės Sąjungos reglamentavimo ir priežiūros sistemos pakeitimai ir 2) priežiūros standartų, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygiu, įgyvendinimas.

1. Dabartinės Sąjungos reglamentavimo ir priežiūros sistemos pakeitimai

1.1. 2 ramsčio patobulinimai

1.1.1.

Pasiūlytais sistemos „Bazelis III“ (3) 2 ramsčio reikalavimų įgyvendinimo pakeitimais Kapitalo reikalavimų direktyvoje (4) (KRD) siekiama pasiekti didesnę priežiūros konvergenciją Sąjungoje, aiškiau apibrėžiant kapitalo hierarchijos elementus ir pateikiant 2 ramsčio rekomendacijas dėl papildomų nuosavų lėšų, taip pat smarkiai sugriežtinant sąlygas, kurioms esant kompetentingos institucijos gali įgyvendinti savo priežiūros įgaliojimus šiame kontekste.

1.1.2.

Nors ECB apskritai pritaria priežiūros konvergencijai, pasiūlymas priimti techninius reguliavimo standartus dėl papildomų nuosavų lėšų reikalavimų nėra tinkama priemonė šiam tikslui pasiekti.

Pirma, 2 ramsčio reikalavimai yra pritaikyti konkrečioms įstaigoms, dėl to reikia, kad kompetentingos institucijos naudotų priežiūros sprendimus. Pasikliaunant tik Europos bankininkystės institucijos (EBI) techniniais reguliavimo standartais arba naudojant juos rizikos elementų daliai, nebūtų konkrečiai įstaigai pritaikyto, rizika grįsto metodo, kuriuo atsižvelgiama į įstaigų rizikos profilių įvairovę, ir tai iš tiesų neleistų kompetentingoms institucijoms neatsilikti nuo rizikos ir sektoriaus naujovių.

Antra, EBI gairės dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) tvarkos ir metodikos (5) jau numato bendrą pagrindą nuosekliam SREP įgyvendinimui Sąjungoje, o tai sudaro sąlygas atitinkamam priežiūros sprendimų laipsniui Sąjungoje, ir gali būti papildyta naudojant EBI tarpusavio vertinimą. Pastaraisiais metais reikšmingai padidėjo konvergencija įgyvendinus šias gaires (6) ir ECB SREP metodiką, kuri nuosekliai taikoma Bendrame priežiūros mechanizme (BPM) (7).

Atsižvelgdamas į šiuos teigiamus pokyčius ECB mano, kad dabartinė sistema yra tinkama ir kad bendrajai rinkai ir toliau bus naudinga esamomis priemonėmis, galbūt labiau papildomai kliaunantis EBI tarpusavio vertinimu, pasiekta konvergencija.

1.1.3.

Be to, pasiūlyti KRD pakeitimai suteikia kredito įstaigoms, o ne priežiūros institucijoms, įgaliojimus nuspręsti tam tikrose ribose dėl nuosavų lėšų, laikomų siekiant išpildyti 2 ramsčio reikalavimus, sudėties, ir pašalina galimybę nustatyti, kad 2 ramsčio reikalavimus visiškai išpildytų bendras 1 lygio nuosavas kapitalas. ECB mano, kad priežiūros institucijos turėtų išlaikyti įgaliojimus nustatyti papildomų nuosavų lėšų sudėties reikalavimą ir reikalauti, kad papildomų nuosavų lėšų reikalavimai privalomai būtų išpildyti tik bendru 1 lygio nuosavu kapitalu. Riziką ribojančiu požiūriu bankų krizė ir neseni rinkos įvykiai parodė, kad gali būti didelių iššūkių naudojantis, pavyzdžiui, papildomomis 1 lygio priemonėmis, kurių nuostolių padengimo pajėgumo rodikliai nėra tokie veiksmingi kaip bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, ir kurių sąnaudos netgi dar labiau pakenktų kredito įstaigos pelningumui. Be to, ECB savo praktikoje nuo to laiko, kai jis ėmėsi savo rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros uždavinių, siekė nustatyti, kad 2 ramsčio reikalavimai būtų tenkinami naudojant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą. Reikalaudamos, kad rezervai būtų sukaupti naudojant tik bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, Sąjungos teisėkūros institucijos suteikė pirmenybę aukščiausios kokybės kapitalui. Tokios praktikos pokyčiai kredito įstaigoms reikštų mažesnes galimybes prognozuoti ir nevienodas veiklos sąlygas.

1.1.4.

Nors bendro kapitalo rekomendacijų pagrindo nustatymas padės nuosekliai įgyvendinti tokias rekomendacijas visoje Sąjungoje, ECB mano, kad pasiūlyti KRD pakeitimai turėtų aiškiau atspindėti lankstumo poreikį apibrėžiant 2 ramsčio rekomendacijas. Ypač turėtų būti atsižvelgta į santykį tarp testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ribų ir 2 ramsčio rekomendacijų nustatymo. Kadangi testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra pirmas žingsnis nustatant 2 ramsčio rekomendacijas, pasiūlyti KRD pakeitimai turėtų, atsižvelgiant į esamą geriausią tarptautinę praktiką, taip pat leisti kompetentingoms institucijoms, atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, visoms kredito įstaigoms taikyti fiksuotą ribą, kuri galėtų būti mažesnė nei visi SREP kapitalo reikalavimai (angl. total SREP capital requirements, TSCR). Lankstumas pasirenkant naudoti fiksuotą ribą turėtų būti nustatytas kaip nuolatinė galimybė. Be to, TSCR turėtų būti naudojami atsižvelgiant į testavimui nepalankiausiomis sąlygomis naudojamą metodiką. Pavyzdžiui, naudojant TSCR ribą nepalankaus scenarijaus atveju reikia naudoti dinaminio balanso metodą. Be to, į pasiūlytus KRD pakeitimus turėtų būti įtraukta nuostata dėl peržiūros po trejų metų.

1.1.5.

Be to, turėtų būti išsamiau paaiškinta 2 ramsčio rekomendacijų sąveika su jungtinio rezervo reikalavimais. Ypač turėtų būti vengiama galimų prieštaravimų anticiklinio kapitalo rezervo politikos tikslui. Tai apima nuorodos į „ciklinius ekonominius svyravimus“ kaip 2 ramsčio rekomendacijų politikos tikslą pašalinimą. Be to, nors turėtų būti vengiama bet kokio pasikartojimo tarp 2 ramsčio rekomendacijų ir 2 ramsčio reikalavimų, pasiūlytuose KRD pakeitimuose turėtų būti paaiškinta, kad jei atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatoma papildomų rūšių kredito rizika hipotetinėje situacijoje ir ji yra 2 ramsčio reikalavimų dalis, kompetentingos institucijos išsaugo galimybę taikyti priemones, kuriomis sprendžiami su šia rizika susiję klausimai pagal 2 ramsčio rekomendacijas.

1.1.6.

Pasiūlyti KRD pakeitimai apriboja kompetentingų institucijų įgaliojimus reikalauti, kad kredito įstaigos joms pateiktų papildomą informaciją arba ją teiktų dažniau. Nors ECB visiškai pritaria pagrindiniam tikslui, kad būtų išvengta tos pačios informacijos teikimo dar kartą ir kad būtų sumažintos informacijos teikimo išlaidos, galimybė ad hoc reikalauti neapibendrintų duomenų yra svarbi, jog būtų tinkamai įvertinti kredito įstaigų rizikos profiliai, be kita ko, SREP tikslu. Šias rizikas sunku visiškai atspindėti ex ante suderintu ataskaitų teikimu, ypač atsižvelgiant į tai, kaip plėtojasi kredito įstaigų veikla ir rizikos. Be to, kompetentingos įstaigos visada turės surinkti papildomą neapibendrintą informaciją, kad tinkamai įvertintų kredito įstaigų stipriąsias ir silpnąsias puses konkrečios rizikos arba turto rūšių, pvz., neveiksnių paskolų, atžvilgiu. Todėl ECB mano, kad šie apribojimai turėtų būti pašalinti iš pasiūlytų KRD pakeitimų.

1.1.7.

Kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus, kai palūkanų normos yra esminis susirūpinimo šaltinis, o ne tik tada kai rizika viršija tam tikrą iš anksto nustatytą ribą. Be to, siūlant suteikti įgaliojimus EBI, kad ji apibrėžtų tam tikrus standartus, reikalingus tikrinant įstaigoms tenkančią palūkanų normos riziką, kylančią ne dėl prekybos knygos veiklos, pateikiamas baigtinis aplinkybių, kurioms esant reikia taikyti priežiūros priemones dėl galimų palūkanų normų pokyčio, sąrašas (8). ECB mano, kad kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta daugiau lankstumo nustatant priežiūros priemones.

1.1.8.

Pasiūlyti KRD pakeitimai reikalauja, kad kompetentingos institucijos konsultuotųsi su pertvarkymo institucijomis prieš nustatydamos kokius nors papildomus kapitalo reikalavimus (9). Nors ECB pritaria tikslui siekti veiksmingo koordinavimo su pertvarkymo institucijomis, pasiūlymas oficialiai konsultuotis su pertvarkymo institucijomis prieš nustatant papildomų nuosavų lėšų reikalavimus arba teikiant rekomendacijas kaip nurodyta KRD, būtų nereikalinga našta ir praktiškai beprasmiškas formalumas, nepagerinant esamos tvarkos esmės. Be to, dabartinis ECB ir Bendros pertvarkymo valdybos susitarimo memorandumas (10), kuris pirmą kartą buvo įgyvendintas 2016 m. SREP sprendimų rengimo kontekste, jau užtikrina veiksmingą bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į neįpareigojantį kapitalo rekomendacijų pobūdį, sprendimas taikyti tokias rekomendacijas neturėtų būti įtrauktas į bendrų sprendimų sistemą ir turėtų būti taikomas tik kolegijos nariams keičiantis informacija.

1.2. Mikroprudencinių ir makroprudencinių įgaliojimų sąveika

Apskritai ECB pritaria, kad 2 ramstis kaip priemonė būtų pašalintas iš makroprudencinių priemonių sąrašo, tačiau pabrėžia savo nuomonę, kad pašalinus 2 ramsčio reikalavimus neturėtų būti taip, jog institucijos neturėtų pakankamai priemonių vykdyti savo įgaliojimams ir pasiekti savo politikos tikslų (11). Todėl pasiūlytam 2 ramsčio reikalavimų pašalinimui iš makroprudencinių priemonių sąrašo ECB pritaria su sąlyga, kad priemonių sąrašas būtų išplėstas ir padarytas veiksmingu. Veiksminga ir efektyvi makropudencinė sistema yra itin svarbi pinigų sąjungoje, kurioje makroprudencinė politika reikalinga, kad būtų ištaisytas konkrečios šalies arba konkretaus sektoriaus disbalansas, taip ji atlieka svarbų pagalbinį vaidmenį kontroliuojant finansų ir verslo ciklų heterogeniškumą valstybėse narėse ir tokiu būdu padeda išlaikyti bendrosios rinkos vientisumą ir išsaugoti finansinį stabilumą. Tuo pat metu peržiūrėta sistema neturėtų sudaryti sąlygų priimti atskyrimo sprendimus, kurie galėtų padidinti rinkos gragmentaciją ir sukurti kliūtis konsoliduoti bankų sistemą.

Apskritai ECB dar kartą pabrėžia nuodugnios makroprudencinės peržiūros svarbą, kaip pažymėta ECB įnaše į Europos Komisijos konsultaciją dėl Sąjungos makroprudencinės politikos sistemos peržiūros. Tuo tarpu siekiant pagerinti makropudencinės sistemos operacinį veiksmingumą, prioritetine tvarka turi būti atlikti bent jau šie toliau nurodyti esamos sistemos patikslinimai.. Pirma, turėtų būti pašalinta esama aktyvavimo mechanizmo eiliškumo hierarchija (taip vadinama prioritetinė tvarka, angl. pecking-order). Dabartinė prioritetinė tvarka stimuliuoja neigiamas paskatas pasirenkant priemones ir lemia neveikimo tendenciją. Antra, daugybė makropudencinių priemonių pranešimo ir aktyvavimo procedūrų turėtų būti suvienodinta, supaprastinta ir suderinta. Be kita ko, tai reiškia, kad turėtų būti nustatyta suvienodinta ir supaprastinta makroprudencinių priemonių, numatytų Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) (12) 458 straipsnyje, naudojimo aktyvavimo procedūra ir suderintos skirtingų kapitalo rezervų aktyvavimo procedūros taip, kad makroprudencinės institucijos galėtų veikti veiksmingai, efektyviai ir laiku. Šiuo požiūriu turėtų būti apsvarstyti taisyklių, susijusių kitų sistemiškai svarbių įstaigų rezervais ir sisteminės rizikos rezervais, pakeitimai, siekiant patikslinti, kokiu tikslu šie rezervai nustatyti, taip pašalinant dubliavimą ir pagerinant veiksmingumą, kai juos naudoja institucijos. Trečia, KRD 136 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesas turėtų būti suvienodintas taip, kad kiekviena paskirtoji institucija kas ketvirtį įvertintų tinkamą anticiklinio kapitalo rezervo normą, bet ją nustatytų ar pakartotinai nustatytų tik pasikeitus ciklinės sisteminės rizikos intensyvumui. Šiomis aplinkybėmis taip pat turėtų būti iš dalies pakeista pranešimo apie anticiklinio rezervo normą tvarka, reikalaujant, kad BPM dalyvaujančių valstybių narių paskirtosios institucijos praneštų KRD 136 straipsnio 7 dalies a–g punktuose nurodytą informaciją taip pat ir ECB. Galiausiai ECB mano, kad labai svarbu, jog makroprudencinės politikos sistema būtų reguliariai peržiūrima, atsižvelgiant į analitinės sistemos pokyčius ir taip pat į praktinę politikos įgyvendinimo patirtį. Šiuo atžvilgiu taip pat turėtų būti įterpta nuostata, numatanti, kad per ateinančius trejus metus būtų išsamiai peržiūrėta makroprudencinė sistema, įskaitant priemonių sąrašo apimtį ir tinkamumą.

1.3. Tarptautinis leidimas netaikyti prudencinių reikalavimų

1.3.1.

ECB apskritai pritaria, kad būtų numatyta galimybė kompetentingai institucijai suteikti leidimą netaikyti prudencinių reikalavimų individualiu atveju patronuojamajai įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra kitoje nei patronuojančiosios įmonės valstybėje narėje, o tai derėtų su BPM ir bankų sąjungos sukūrimu.

1.3.2.

Papildomos riziką ribojančių sąlygų nuostatos ir papildomi techniniai pakeitimai galėtų spręsti galimus finansinio stabilumo klausimus, kylančius dėl leidimo netaikyti reikalavimų sistemos bankų sąjungai, kuri vis dar nėra užbaigta. Konkrečiai, galėtų būti nustatytos šios dvi papildomos išankstinės sąlygos, kurioms esant patronuojamosioms įmonėms galėtų būti leidžiama netaikyti reikalavimų: a) patronuojamosios įmonės, kurioms gali būti leidžiama netaikyti reikalavimų, pačios neviršija tam tikros ribos, pavyzdžiui, BPM reglamente nustatytų svarbos ribų; ir b) leidimui netaikyti reikalavimų turėtų būti taikoma žemutinė riba lygi 75 %, pavyzdžiui, minimalus nuosavų lėšų reikalavimas galėtų būti sumažintas daugiausia nuo 8 % iki 6 % bendros rizikos pozicijos sumosŠiuo aspektu garantija būtų reikalinga tik už faktiškai panaikintą nuosavų lėšų reikalavimų sumą. Be to, ECB rekomenduoja, kad sąlygos turėtų būti peržiūrėtos praėjus trejiems metams po jų įsigaliojimo ir turėtų būti svarstoma, ar ši žemutinė riba turėtų būti dar labiau sumažinta, atsižvelgiant į bankų sąjungos raidą.

1.3.3.

Pasiūlytuose daliniuose KRR pakeitimuose taip pat turėtų būti papildomai patikslinta, kad patronuojančiosios įmonės garantija patronuojamajai įmonei privalo būti tinkamai atspindėta patronuojančiajai įmonei taikytinuose riziką ribojančiuose reikalavimuose dėl kredito rizikos. Konkrečiai patronuojančioji įmonė turėtų turėti 100 % patronuojamosios įmonės balsavimo teisių.

1.3.4.

Galiausiai, turėtų būti nustatytos tinkamos pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos įgyvendinti tarptautinį leidimą netaikyti kapitalo reikalavimų, atsižvelgiant į planuojamą tolesnę pažangą kuriant bankų sąjungą, kaip aptarta Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bankų sąjungos sukūrimo (13) (toliau – Komunikatas dėl bankų sąjungos sukūrimo).

1.4. 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (9 TFAS) įgyvendinimas

Pasiūlyti KRR pakeitimai numato pereinamąjį laikotarpį tikėtinų kredito nuostolių atidėjiniams pagal 9-ąjį TFAS, kad sumažintų 9-ojo TFAS (14) poveikį kredito įstaigų reguliuojamajam bendram 1 lygio nuosavam kapitalui (15). ECB rekomenduoja, kad 9-ojo TFAS pereinamųjų priemonių laikotarpis prasidėtų 2018 m. sausio 1 d. linijine laipsniško įgyvendinimo tvarka (16). Šiomis aplinkybėmis Tarybai pirmininkaujanti šalis yra skatinama paskubinti teisės aktų, įgyvendinančių 9-ojo TFAS pereinamąsias priemones, priėmimą.

Be to, būtų pageidautina laipsnišką įgyvendinimą taikyti tik pradiniam bendro 1 lygio nuosavo kapitalo mažinimui 2018 m. sausio 1 d. (statinis metodas), o ne pagal 9-ąjį TFAS apskaičiuotoms tikėtinoms nuostolių sumoms atitinkamą ataskaitinę dieną pereinamuoju laikotarpiu (dinaminis metodas), nes pastarasis metodas smarkiai pavėlintų visaapimantį 9-ojo TFAS taikymą (17).

ECB rekomenduoja, kad siekiant išvengti vėl pridėtų prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumų dvigubo skaičiavimo, pereinamuoju laikotarpiu būtų koreguojamos visos KRR dalys, kuriose numatoma, kad bendras 1 lygio nuosavas kapitalas yra sumažinamas, t. y. dėl vėl pridedamų sumų prie 2 lygio kapitalo, dėl neatskaitytų atidėtųjų mokesčių turto sumų ir dėl pozicijų verčių sumažinimo taikant standartizuotą vertinimo metodą kredito rizikai, sverto koeficientui ir didelių pozicijų sistemai.

Pereinamosios priemonės turėtų būti privalomos visoms įstaigoms, prešingu atveju jų netaikančios įstaigos verstų kitas įstaigas taip pat pradėti taikyti naujas taisykles prieš numatytą terminą, o tai prieštarautų tikslui suteikti daugiau laiko prisitaikyti prie pradinio bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumažinimo pereinant prie 9-ojo TFAS.

1.5. Papildomi 1 lygio nuosavo kapitalo atskaitymai ir patikslinimai

ECB pritaria KRD 104 straipsnio 1 dalies d punkto ir BPM reglamento 16 straipsnio 2 dalies d punkto apimties patikslinimui, kurį Komisija pateikė Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendro priežiūros mechanizmo, sukurto pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (toliau – Ataskaita apie bendrą priežiūros mechanizmą) (18), ir ypač patvirtinimui, kad kompetentingos institucijos turi teisę reikalauti, kad kredito įstaiga nuosavų lėšų skaičiavimams taikytų konkrečius koregavimus (atskaitymus, filtrus ar panašias priemones), kai kredito įstaigos taikomi apskaitos principai laikomi neapdairiais iš priežiūros perspektyvos. ECB laikosi nuomonės, kad toks patikslinimas, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, turėtų būti tiesiogiai įtrauktas į KRD tekstą.

1.6. Tarpinė ES patronuojančioji įmonė

ECB pritaria reikalavimui įsteigti tarpines ES patronuojančiąsias įmones trečiosios valstybės bankų grupėms, kurios Sąjungoje turi dvi ar daugiau įsteigtų įstaigų, jei išpildomi tam tikri kriterijai arba viršijamos ribos (19), nes tai leistų konsoliduotos priežiūros institucijai įvertinti visos bankų grupės Sąjungoje riziką ir finansinį patikimumą bei konsoliduotai taikyti prudencinius reikalavimus.

Tačiau tam tikriems pasiūlytiems KRD pakeitimams reikia išsamesnio paaiškinimo, kad būtų išvengta galimybės rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas. Pirma, reikalavimas turėtų būti taikomas trečiosios valstybės kredito įstaigoms ir filialams (t. y. taip pat tais atvejais, kai visą trečiosios valstybės grupės veiklą arba jos dalį Sąjungoje vykdo filialai). Antra, įsteigus tarpinę ES patronuojančiąją įmonę, turėtų būti pateikiamas reikalavimas, kad tos pačios trečiosios valstybės bankų grupės, kuri viršija tam tikrą ribą, filialai būtų įsteigti iš naujo kaip Sąjungoje veiklos leidimą turinčios kredito įstaigos filialai, jog būtų užkirstas kelias galimybėms rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas, nes trečiosios valstybės filialų priežiūra nėra suderinta. Ilgalaikėje perspektyvoje taip pat svarbu suderinti trečiųjų šalių filialų Sąjungoje reglamentavimo ir priežiūros sistemą. Trečia, ar tarpinė ES patronuojančioji įmonė įsteigta kaip finansų kontroliuojančioji bendrovė, mišri finansų kontroliuojančioji bendrovė ar kaip kredito įstaiga, turėtų būti užtikrinta, kad dėl sistemos, apibrėžiančios konsoliduotą priežiūrą, nesusidarytų netinkama padėtis, galinti pakenkti veiksmingai ir efektyviai kompetentingų institucijų vykdomai individualiai subjektų, priklausančių trečiosios valstybės grupei, priežiūrai. Todėl, kai tarpinė ES patronuojančioji įmonė yra įsteigta kaip kredito įstaiga, ir tam, kad būtų suvienodintos veiklos sąlygos, turėtų būti nagrinėjama galimybė nustatyti kriterijų, panašų į nurodytą KRD 111 straipsnio 5 dalyje, šiuo metu taikomą finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms. Be to, turėtų būti paaiškinta KRD 111 straipsnio 5 dalies taikymo sritis ir su jos įgyvendinimu susijęs procesas. Ketvirta, esant prieštaravimui tarp trečiosios valstybės įstatymų ir vienos tarpinės ES patronuojančiosios įmonės reikalavimo, kuris galėtų sukliudyti išpildyti vienos tarpinės ES patronuojančiosios įmonės reikalavimą arba per daug apsunkinti jo išpildymą, turėtų būti pasitelkta nukrypti leidžianti nuostata, kad išimtinėmis aplinkybėmis kompetentingoms institucijoms būtų suteikta teisė veikti savo nuožiūra ir leisti, jog būtų steigiamos dvi atskiros tarpinės ES patronuojančiosios įmonės (arba leisti, kad konkretiems subjektams nebūtų taikomas vienos tarpinės ES patronuojančiosios įmonės reikalavimas). Šiuo atveju, tarpinės ES patronuojančiosios įmonės reikalavimo riba turėtų būti taikoma visos trečiosios valstybės grupės lygiu prieš pasinaudojant teise veikti savo nuožiūra, tam, kad ši teisė nesudarytų sąlygų „apeiti“ tarpinės ES patronuojančiosios įmonės įsteigimui taikytinų ribų, numatytų pasiūlytuose KRD pakeitimuose.

1.7. Atskaitomybės proporcingumas

ECB apskritai pritaria, kad mažesnių įstaigų atskaitomybės įsipareigojimams būtų taikomas proporcingumo metodas. Kai kuriais atvejais mažesnėms įstaigoms turėtų būti taikomi supaprastinti atskaitomybės reikalavimai atsižvelgiant į jų dydį, sudėtingumą ir rizikingumą.

Pasiūlytas mažų kredito įstaigų reguliavimo ataskaitų teikimo dažnumo sumažinimas (20) kliudytų kompetentingoms institucijoms tinkamai atlikti šių kredito įstaigų priežiūrą (21). Reguliavimo ataskaitos yra labai svarbios, nes jos yra vienas iš svarbiausių informacijos, reikalingos tęstinei mažesnių įstaigų priežiūrai atlikti, šaltinių. Šis tinkamos informacijos prieinamumas leidžia kompetentingoms institucijoms pakoreguoti jų priežiūros veiksmų, nukreiptų į tokias įstaigas, intensyvumą. Be to, nors sumažinus ataskaitų teikimo dažnumą, žvelgiant iš žmogiškųjų išteklių perspektyvos, sumažėtų mažesnių kredito įstaigų išlaidos, skirtos atitikčiai užtikrinti, tačiau IT požiūriu mažai tikėtina, kad naštasumažėtų, nes mažesnės įstaigos vis tiek turėtų įdiegti atitinkamas IT sistemas, ir didžiąją šių išlaidų dalį jos jau patyrė.

ECB siūlo užuot sumažinus ataskaitų teikimo dažnumą iš dalies pakeisti mažesnių įstaigų ataskaitų apimtį, EBI įvertinus Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 (22) finansinį poveikį kredito įstaigų išlaidoms dėl reikalavimų laikymosi ir naudos priežiūrai (23).

Nuoseklus proporcingumo principo taikymas turėtų būti labiau sistemingai pripažintas KRR. Turėtų būti nustatyti konkretūs atvejai, kai proporcingesnis traktavimas galėtų sumažinti išlaidas dėl reikalavimų laikymosi nepakenkiant rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros sistemai. Galėtų taip pat būti pateiktas proporcingesnis metodas, ypač vidaus valdymo bei kompetencijos ir tinkamumo tvakos, atlygio ir informacijos atskleidimo srityse.

1.8. Automatiniai paskirstymo apribojimai

Atsižvelgdamas į pasiūlytus KRD pakeitimus dėl didžiausios galimos paskirstyti sumos, ECB pritartų tam, kad būtų patikslinta kapitalo hierarchija. Be to, ECB siūlo, kad ne tik po paskutinio paskirstymo gautas pelnas, bet ir į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą (neįskaitant jau išmokėtų paskirstymų) dar neįtrauktas tarpinis ir (arba) metų pabaigos pelnas būtų įtrauktas į didžiausią galimą paskirstyti sumą. Susitelkus į naujausią paskirstymą arba mokėjimą, apribojamas pelnas, kuris galėtų būti naudojamas didžiausiai galimai paskirstyti sumai apskaičiuoti. Kredito įstaigos dažnai turi daug dienų, kada priima sprendimus dėl atkarpų, dividendų ir priedų išmokėjimo. Kuo dažniau kredito įstaiga priima sprendimus dėl išmokėjimų paskirstymo arba juos paskirsto, tuo trumpesnis yra laikotarpis pelnui gauti, ir tuo pačiu mažesnė pelno suma, kurią galima būtų naudoti didžiausiai galimai paskirstyti sumai apskaičiuoti. Šis apribojimas nėra pagrįstas, jei gautas tarpinis ir (arba) metų pabaigos pelnas, kuris dar neįskaitytas į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, yra didesnis nei atlikti paskirstymai.

1.9. Kredito ir sandorio šalies kredito rizika

1.9.1.

Nors 2 lygio teisės aktuose išsamiai paaiškintas kredito, rinkų ir operacinės rizikos modeliavimas, to vis dar trūksta sandorio šalies kredito rizikos atžvilgiu. ECB rekomenduoja, kad KRR turėtų būti iš dalies pakeistas, nurodant, kad EBI nustatytų techninius reguliavimo standartus su konkrečiais vidaus modelių metodo (VMM) ir pažangaus kredito vertinimo patikslinimo metodo (PKVPM) vertinimo kriterijais. Šiuose techniniuose reguliavimo standartuose turėtų būti išsamiau išdėstytas modelių pokyčių ir išplėtimo VMM ir PKVPM atžvilgiu reikšmingumo vertinimas. Galiausiai, turėtų būti įterpta nuostata, reikalaujanti, kad kredito įstaigos gautų kompetentingų institucijų leidimą taikyti PKVPM.

1.9.2.

Kredito įstaigos, kurios jau įgyvendino VMM, nenaudoja vien tik jo šimtinai ir naudoja kitus (ne vidaus) metodus kai kurioms savo pozicijoms apskaičiuoti. Tai kelia susirūpinimą, kad daugelis kredito įstaigų gali nesugebėti įvykdyti reikalavimo, jog VMM nebūtų taikomas kartu su kitais metodais. Tuo tikslu KRR turėtų būti iš dalies pakeistas, kad kredito įstaigos galėtų gauti leidimą naudoti VMM sandorio šalies kredito rizikai įvertinti nuolatiniu daliniu būdu, kaip jos tai gali padaryti kitų rizikos rūšių atveju.

1.9.3.

Be to, dabartinės KRR termino nustatymo taisyklės turėtų būti išplėstos, kad apimtų išvestinių priemonių ir vertybinių popierių finansavimo sandorio pozicijas bei neterminuotus sandorius.

1.9.4.

Komisijos pasiūlyta priežiūrinės deltos apibrėžtis naujam standartizuotam metodui, skirtam sandorio šalies kredito rizikos pozicijoms įvertinti, turėtų būti suderinta su matematiškai teisingais Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) standartais.

1.10. Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių traktavimas

1.10.1.

ECB pritaria finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūros tobulinimui ir stiprinimui. Svarbu, kad konsoliduotos priežiūros veiksmai galėtų būti nukreipti į bankų grupės patronuojančiąją įmonę, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų įstaiga ar kontroliuojančioji bendrovė. Šiuo požiūriu esminis priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad patronuojančioji įmonė vadovautų savo patronuojamosioms įmonėms ir jas koordinuotų taip, kad tai veiksmingai stiprintų konsoliduotą priežiūrą. Apskritai naujoji tvarka turėtų leisti deramai atsižvelgti į finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių konkrečias savybes ir jų vaidmenį grupėje, siekiant išvengti pernelyg didelių kliūčių grupei funkcionuoti.

1.10.2.

Kai kurie pasiūlytų KRD ir KRR pakeitimų aspektai galėtų būti patobulinti arba paaiškinti. Pavyzdžiui, reikia paaiškinimo, kaip pasiūlyti pakeitimai dėl veiklos leidimų finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms siejasi su dabartinėmis priežiūros taisyklėmis dėl kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių. Be to, pasiūlyti KRD ir KRR pakeitimai pakankamai aiškiai nenurodo, kurių esamų nuostatų, kuriose daroma nuoroda į „kredito įstaigą“, atžvilgiu turėtų būti traktuojama, kad jos apima finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrias finansų kontroliuojančiąsias bendroves konsoliduotos priežiūros tikslais. Taip pat reikia išsamiau nurodyti esamas priežiūros priemones, kurias konsoliduotos priežiūros institucija gali taikyti finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrioms finansų kontroliuojančiosioms.

1.10.3.

Be to, reikia apsvarstyti pasiūlytų pakeitimų poveikį KRD 111 straipsniui. Ypač susirūpinimą kelia tai, kad konsoliduotos priežiūros institucija gali būti kitoje šalyje nei finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišri finansų kontroliuojančioji bendrovė. Tuomet konsoliduotos priežiūros institucija turėtų užtikrinti, kad kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišri finansų kontroliuojančioji bendrovė laikosi konsoliduotų reikalavimų. Pasiūlytuose KRD daliniuose pakeitimuose turėtų būti įtrauktos nuostatos, kurios konkrečiau nustatytų, kaip turi būti veiksmingai bendradarbiaujama tarptautiniu mastu.

1.10.4.

Galiausiai, pasiūlytuose KRD daliniuose pakeitimuose turėtų būti įtrauktos nuostatos, kurios patikslintų, kaip turi būti traktuojamos dabartinės finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurioms taikomos šios nuostatos.

1.11. Didelių tarptautinių investicinių įmonių priežiūra

Didelės ir sudėtingos į bankus panašios investicinės įmonės, teikiančios investicines paslaugas, darančias įtaką jų balansui, ypač užsiimančios tarptautine veikla, gali kelti padidintą finansinio stabilumo riziką bei padidintą neigiamo poveikio kitiems bankams išplitimo riziką. ECB laikosi nuomonės, kad didelių tarptautinių į banką panašių investicinių įmonių konsoliduota ir individuali priežiūra Sąjungoje turėtų būtų išsamiau išnagrinėta, siekiant užtikrinti, jog riziką ribojantys ir nuoseklūs priežiūros standartai būtų priderinti prie galimai šių įmonių keliamos rizikos. Viena iš galimybių būtų iš dalies pakeisti KRD/KRR, siekiant užtikrinti, kad didelės tarptautinės investicinės įmonės būtų laikomos kredito įstaigomis (24). Tai būtų aktualu investicinėms įmonėms, kurios dažnai vykdo į bankų veiklą panašią veiklą, kurią taip pat vykdo bankai. Į šią kategoriją nepatenkančios investicinės įmonės ir toliau turėtų būti traktuojamos skirtingai pagal nacionalinę tvarką.

1.12. Nacionaliniai įgaliojimai

1.12.1.

BPM reglamentas paveda ECB specialius uždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, kad būtų prisidedama prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo bei finansų sistemos stabilumo. Šie uždaviniai vykdomi visapusiškai atsižvelgiant į vidaus rinkos vienybę bei vientisumą, taip pat vienodą kredito įstaigų traktavimą ir siekiant, kad būtų užkirstas kelias galimybei rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas (25). Šiuo tikslu ECB turi taikyti visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę (26), ypač KRD ir Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (27) (BGPD). Tačiau kai kurie priežiūros įgaliojimai nėra konkrečiai paminėti Sąjungos teisėje ir nacionalinių teisės aktų skirtumai lemia ECB priežiūros įgaliojimų dalyvaujančiose valstybėse narėse asimetriškumą.

1.12.2.

Šiuo požiūriu ECB jau išnagrinėjo esamų priežiūros įgaliojimų apimtį ir sukūrė nuoseklų ECB įgaliojimų aiškinimą užtikrinantį metodą. Nepaisant šio ECB kompetencijos išaiškinimo, šiems dabartiniams priežiūros įgaliojimams suteikus bendrą teisinį pagrindą Sąjungos teisėje, atsirastų reikalavimas juos perkelti į nacionalinę teisę ir tai padėtų išsiaiškinti, ar pagal nacionalinę teisę suteiktas konkretus įgaliojimas neperžengia specialaus ECB pavesto uždavinio ribų. Be to, bendras teisinis pagrindas skatintų vienodas Sąjungos bankų priežiūros veiklos sąlygas suderinant kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimus. Norint tai pasiekti, Sąjungos teisėje turėtų būti aiški nuoroda į papildomus priežiūros įgaliojimus kai kuriose srityse, kad būtų išvengta teisinio neaiškumo ECB tiesioginių priežiūros įgaliojimų atžvilgiu ir užtikrintos vienodos veiklos, bankų sąjungoje vykdant priežiūros įgaliojimus, sąlygos. Šios sritys daugiausia susijusios su įsigijimais trečiosiose šalyse, susiliejimais, turto perleidimais ir kitais strateginiais sprendimais, kredito įstaigų įstatų ir jų akcininkų susitarimų dėl balsavimo teisių vykdymo pakeitimais, kredito suteikimu susijusioms šalims, kredito įstaigų sutartimis dėl paslaugų teikimo, priežiūros įgaliojimais išorės auditorių atžvilgiuir papildomais įgaliojimais, susijusiais su leidimų veikti išdavimu kredito įstaigoms.

1.13. Kompetencijos ir tinkamumo įvertinimas bei pagrindines užduotis atliekantys asmenys

1.13.1.

Šiuo metu KRD nenustato, kokie turėtų būti reikalavimai kompetentingų institucijų naudojamai procedūrai, kai atliekamas valdymo organų narių vertinimas. Todėl nacionalinė praktika reikšmingai skiriasi dėl įvertinimo momento, terminų, taip pat tuo, ar įvertinimas vykdomas prieš paskyrimą ar tuoj pat po jo. ECB rekomenduoja iš dalies pakeisti Sąjungos teisę, kad būtų labiau suderinti kompetencijos ir tinkamumo įvertinimo procesai.

1.13.2.

Pagrindines užduotis atliekantys asmenys turi didelę įtaką kasdieniam kredito įstaigų valdymui bei visoje įstaigos valdymo struktūroje. ECB rekomenduoja, kad Sąjungos teisė būtų iš dalies pakeista įtraukiant pagrindines užduotis atliekančių asmenų apibrėžtį ir paaiškinant aukščiausios vadovybės apibrėžtį. Be to, siekiant suderinti nacionalines tvarkas, turėtų būti įterpta nuostata dėl kompetentingų institucijų įgaliojimų vertinant pagrindines užduotis atliekančius asmenis svarbiose įstaigose.

1.14. Keitimasis informacija

Dabartinėje Sąjungos sistemoje tėra nedaug konkrečių nuorodų į būtinybę bendradarbiauti kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už riziką ribojančią priežiūrą, ir institucijoms, kovojančioms su pinigų plovimu (28). Taip pat nėra tiesioginių nuostatų, reglamentuojančių kompetentingų institucijų, atsakingų už riziką ribojančią priežiūrą, ir institucijų, atsakingų už struktūrinio atskyrimo taisyklių taikymą, bendradarbiavimą. ECB siūlo, kad KRD nuostatos dėl keitimosi konfidencialia informacija būtų iš dalies pakeistos, jose aiškiai numatant šių institucijų bendradarbiavimą.

1.15. Vykdymo užtikrinimo ir sankcijų režimas

Pažeidimų, kuriems pagal KRD taikomos sankcijos, sąrašas neapima daugelio svarbių pažeidimų, t. y. 1 ramsčio kapitalo reikalavimų, kompetentingos institucijos priimtų priežiūros reglamentų ir sprendimų, reikalavimo prašyti išankstinio leidimo ir įsipareigojimų pranešti kompetentingai institucijai pažeidimų. Todėl valstybės narės turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar suteikti kompetentingoms institucijoms įgaliojimus tokiais atvejais skirti administracines baudas. Toks traktavimas gali lemti nenuoseklumą tarp valstybių narių ir pakenkti veiksmingam riziką ribojančių reikalavimų vykdymo užtikrinimui. Kad tam būtų užkirstas kelias, ECB siūlo išplėsti pažeidimų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

1.16. Pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra

1.16.1.

Nacionalinių pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra egzistavimas riziką ribojančiuose teisės aktuose kliudo įgyvendinti bendrą taisyklių sąvadą Sąjungos lygiu ir prideda papildomą sudėtingumo ir išlaidų sluoksnį, tuo pačiu sudarydamas sąlygas galimybei pasirinkti palankesnį reglamentavimą. Ypač valstybių narių pasirinkimo galimybės sukuria kliūtis veiksmingam BPM veikimui, kadangi reikia atsižvelgti į dalyvaujančių valstybių narių skirtingus teisės aktus ir praktiką. Dėl tuo pačiu metu skirtingai realizuojamų tokių pasirinkimo galimybių susidaro reglamentavimo įvairovė, kuri gali pakenkti sklandžiam ECB priežiūros vykdymui dalyvaujančiose valstybėse narėse ir sutrečiosiomis šalimis susijusių pozicijų atžvilgiu.

1.16.2.

Kai kuriais atvejais šie skirtumai taip pat daro poveikį priežiūros įgaliojimams. Todėl tos nepageidaujamos pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra, kurios nėra pagrįstos riziką ribojančios perspektyvos aspektu, turėtų būti tiesiogiai suderintos 1 lygio teisės aktuose. Taip pat turėtų būti neskatinama nustatyti naujas pasirinkimo galimybes ir teises veikti savo nuožiūra, kaip, tai yra, pavyzdžiui, pasiūlytuose KRR pakeitimuose nuosavybės vertybinių popierių investicijų į fondus srityje.

1.17. Nuosavų lėšų reikalavimai pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) pozicijoms

ECB pritaria, kad pasiūlytuose KRR pakeitimuose būtų nustatytas iš anksto apibrėžtas atleidimo nuo nuosavų lėšų reikalavimų pagrindinių sandorio šalių pozicijoms laikotarpis. Šis iš anksto apibrėžtas atleidimo nuo reikalavimų laikotarpis leistų institucijoms svarstyti trečiosios valstybės pagrindinę sandorio šalį, kuri pateikė prašymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (29) 25 straipsnį, dėl pripažinimo reikalavimus atitinkančia pagrindine sandorio šalimi. Toks reikalavimų netaikymo laikotarpis yra svarbus, kad įstaigos turėtų teisinį aiškumą dėl jų pozicijų traktavimo atitinkamu laikotarpiu. Tačiau ECB mano, kad ilgiausio penkerių metų atleidimo nuo reikalavimų taikymo laikotarpio suteikimas po to, kai pateikiamas prašymas pripažinti (kai Komisija dar nėra priėmusi įgyvendinimo akto), galėtų būti laikomas pernelyg ilgu atsižvelgiant į galimą finansiniam stabilumui daromą poveikį, atsirandantį dėl nepripažintų trečiosios valstybės pagrindinių sandorio šalių pozicijų. Todėl ECB siūlo nustatyti trumpesnį ilgiausią atleidimo nuo pagrindinių sandorio šalių, dar nepripažintų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, pozicijų reikalavimų laikotarpį.

2. Tarptautiniu mastu priimtų priežiūros standartų įgyvendinimas

ECB pritaria tarptautiniu mastu priimtų priežiūros standartų įgyvendinimui Sąjungos teisėje. Atsižvelgiant į pasaulinės finansų sistemos tarpusavio sąsajas, reikia pasaulinių standartų siekiant užtikrinti palyginamumą ir vienodas veiklos sąlygas.

2.1. Sverto koeficientas

2.1.1.

ECB pritaria tam, kad Sąjungos teisėje būtų nustatytas sverto koeficiento reikalavimas ir jo 3 % kalibravimas, kuris atitinka BBPK standartus ir EBI rekomendacijas (30). ECB rekomenduoja, kad detalus sverto koeficiento standartų įgyvendinimas Sąjungoje deramai atsižvelgtų į vykstančių tarptautinių diskusijų, ypač BBPK, rezultatus, taip pat visus tolesnius pokyčius tarptautiniu mastu.

2.1.2.

Pasiūlytas dalinis KRR pakeitimas atima esamą kompetentingų institucijų teisę veikiant savo nuožiūra neįtraukti į sverto koeficiento matą bet kurių grupės vidaus pozicijų, kurių jau leidžiama neįtraukti į rizikos koeficientus, ir pozicijų, susidarančių dėl perleidžiamųjų reguliuojamųjų taupomųjų indėlių (31), ir vietoj to nustato, kad tokios pozicijos neįtraukiamos automatiškai (32). ECB laikosi nuomonės, kad kredito įstaigoms turėtų būti leidžiama neįtraukti į sverto koeficiento matą šių pozicijų tik jeigu kompetentinga institucija, atlikusi susijusios sverto rizikos įvertinimą, kaip tai yra pagal dabartinę taikytiną Sąjungos teisę, ex ante tam pritaria. Bendro priežiūros mechanizmo atveju svarbių įstaigų vertinimas grindžiamas ECB vadovu dėl Sąjungos teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra (33).

2.1.3.

Jeigu leidimas neįtraukti pozicijų, susidarančių dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų (34), bus paliktas, jis turėtų būti apribotas tiek, kiek jis pateisinamas visos Sąjungos būtinumu, o ne vien tik nacionaliniais pageidavimais, kadangi jis nukrypsta nuo BBPK standartų. Pozicijų, susidarančių dėl skatinamųjų paskolų, automatinis neįtraukimas į pozicijų matą (35) taip pat nukrypsta nuo BBPK standartų ir prieštarauja sverto koeficiento, kaip ne rizika pagrįstos priemonės, esmei. Be to, šis automatinis neįtraukimas prieštarauja EBI rekomendacijoms ir neleidžia rinkoje veiksmingai palyginti sverto koeficientų. Galiausiai, keleto atleidimų nuo reikalavimų formuluotė, kuri dažnai yra neaiški sąlygų, kurios turi būti išpildytos, atžvilgiu, gali įstaigoms leisti skirtingai aiškinti atleidimą nuo reikalavimų, o tai gali lemti, kad išimtys taikomos plačiau ir nėra nukreiptos į labai specifinius atvejus.

2.1.4.

ECB pritaria sverto koeficiento priedui specialiai pasaulinės sisteminės svarbos institucijoms (G-SII), ir jis turėtų būti pagrįstas tarptautiniais standartais dėl tokių reikalavimų struktūros ir kalibravimo, kai šie standartai bus patvirtinti. Papildomi reikalavimai pasaulinės sisteminės svarbos institucijoms turėtų atspindėti jų sisteminę svarbą ir nustatyti papildomą nuostolių padengimo pajėgumą, reikalingą užtikrinant papildomą apsaugą nuo galimo jų žlugimo.

2.1.5.

Pasiūlyti KRR daliniai pakeitimai taip pat numato pradinės garantinės įmokos užskaitymą išvestinių finansinių priemonių pozicijų, susijusių su klientų tarpuskaita, atveju, o tai yra dar vienas aspektas, kuris nukrypsta nuo BBPK standartų. Pradinės garantinės įmokos traktavimas šiuose sandoriuose yra jautrus klausimas, kuris šiuo metu nagrinėjamas tarptautiniu lygiu. Jo įgyvendinimas Sąjungoje turėtų atspindėti šio nagrinėjimo, kai jis bus baigtas, išvadas (36).

2.1.6.

Pasiūlyti KRR daliniai pakeitimai laikosi dabartinio požiūrio apskaičiuojant sverto koeficientą remiantis ketvirčio pabaigos balansu (37). ECB rekomenduoja peržiūrėti šią nuostatą, atsižvelgiant į vykstančias tarptautines diskusijas dėl ataskaitinio laikotarpio apskaičiuojant sverto koeficientą.

2.1.7.

Klausimas, kaip traktuoti centrinio banko rezervus apskaičiuojant sverto koeficiento poziciją, yra kitas jautrus klausimas, kuris šiuo metu svarstomas tarptautiniu mastu. Sverto koeficiento įgyvendinimas pagal Sąjungos teisę turėtų atsižvelgti į šio svarstymo, kai jis bus baigtas, išvadas.

2.1.8.

ECB pritaria EBI rekomendacijoms, kad PSŠ neturėtų būti taikomas sverto koeficiento reikalavimas, net jei šie subjektai turi banko licenciją kuriose nors valstybėse narėse. Sverto koeficiento netaikymą šioms PSŠ pateisina tai, kad PSŠ pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 yra nustatytos konkrečios apsauginės priemonės, taip pat aplinkybė, kad PSŠ įsipareigojimai, pavyzdžiui, garantinės įmokos, laikomos indėlių forma, yra iš esmės kaupiamos rizikos valdymo tikslais, o ne investicinei veiklai finansuoti.

2.2. Grynasis pastovaus finansavimo rodiklis (angl. net stable funding ratio, NSFR)

2.2.1.

Pasiūlyti KRR pakeitimai nukrypsta nuo BBPK standartų 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui taikant 0 % būtino pastovaus finansavimo (angl. required stable funding, RSF) koeficientą, o ne 5 % koeficientą (38). ECB siūlo, kad būtų išlaikytas pastovaus finansavimo reikalavimas 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui (išskyrus pinigus ir centrinio banko atsargas, kuriems turėtų būti taikomas 0 % RSF koeficientas), nes šis turtas priklauso nuo kainos rizikos vienų metų laikotarpiu net nesant nepalankiausių sąlygų scenarijaus. Tas pats metodas kaip ir padengimo likvidžiuoju turtu rodikliui netinka, nes skiriasi šių dviejų standartų taikymo laikotarpiai.

2.2.2.

Pasiūlyti KRR pakeitimai taip pat nukrypsta nuo BBPK standartų dėl išvestinių finansinių priemonių sutarčių būsimos finansavimo rizikos traktavimo (39). ECB pritaria EBI suteiktiems įgaliojimams pranešti Komisijai apie galimybę priimti rizikai jautresnę priemonę (40), jei BBPK standartai nėra pakankamai jautrūs rizikai (41). Tačiau pasiūlyta laikina tvarka pasižymi kai kuriais konceptualiais trūkumais dėl kurių atsiranda galimybė rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas, ir jų poveikis kredito įstaigoms dar nėra įvertintas. Todėl, kol bus nustatyta tinkamesnė metodika, ECB siūlo, kad pereinamasis režimas būtų suderintas su BBPK standartais.

2.2.3.

Užtikrintųjų skolinimo sandorių atveju pagal pasiūlytus KRR pakeitimus užtikrintiesiems ir neužtikrintiesiems sandoriams su finansinėmis sandorio šalimis, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, taikomas mažesnis RSF koeficientas nei numatytas pagal BBPK standartus (42). Į NSFR įtraukti, visiems užtikrintiesiems sandoriams taikomi koeficientai turėtų būti visapusiškai peržiūrėti, remiantis išsamia analize, siekiant nustatyti, ar koeficientai tinkamai sukalibruoti konkrečiam įkaitui ir terminui. ECB siūlo, kol tokia peržiūra bus atlikta, taikyti pagal BBPK standartus numatytus RSF koeficientus.

2.2.4.

Pasiūlytuose KRR pakeitimuose yra išimtis dėl NSFR reikalavimo turtui ir įsipareigojimams, tiesiogiai susijusiems su paprastomis padengtomis obligacijomis, atitinkančiomis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (43), bei lanksčiomis pagrindinės sumos išmokų obligacijomis arba sąlyginėmis perleidžiamosiomis obligacijomis, atitinkančiomis tam tikrus terminų išpildymo kriterijus (44). ECB pritaria EBI rekomendacijai, kad išimtis būtų suteikta tik gavusioms visą finansavimą perleidžiamųjų padengtų obligacijų struktūroms, jei jos nekelia finansavimo rizikos jas išleidusiam bankui (45). Ir atvirkščiai, ECB siūlo, kad kitoms padengtoms obligacijoms išimtis dėl NSFR neturėtų būti taikoma, nes šios obligacijos, panašiai kaip ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, pasižymi reikšminga finansavimo rizika, kurios jų struktūrinės savybės nesumažina. Atsižvelgiant į padengtų obligacijų svarbą bankų teikiamo finansavimo atveju, faktinis išimties taikymas daugumai neapmokėtų padengtų obligacijų veda į reikšmingą riziką ribojančių standartų pablogėjimą.

2.3. Esminė prekybos knygos peržiūra

2.3.1.

ECB pritaria pasiūlymui, inicijuotam atlikus pamatinę prekybos knygos peržiūrą (PPKP), dėl naujo rinkos rizikos BBPK standarto įgyvendinimo Sąjungos teisėje) (46). ECB rekomenduoja, kad detalus BBPK standarto įgyvendinimas Sąjungos teisėje, ypač dėl tinkamos pereinamojo laikotarpio tvarkos, deramai atsižvelgtų į vykstančių diskusijų tarptautiniu mastu, konkrečiai BBPK, rezultatus, taip pat į tolesnius pokyčius tarptautiniu lygiu. Be to, šiuo metu numatyto dvejų metų įgyvendinimo laikotarpio gali nepakakti įstaigoms, kad jos galėtų laikytis modelio reikalavimų, ir priežiūros institucijoms, kad jos tinkamai įvertintų ir patvirtintų rinkos rizikos modelius. Taip yra dėl to, kad kai kurių svarbių vidaus modelių metodų aspektų techninės nuostatos bus išdėstytos techniniuose reguliavimo standartuose, kurie bus prieinami tik jau įsigaliojus pasiūlytiems KRR pakeitimams. Dėl šios priežasties būtų patartina pratęsti įgyvendinimo trukmę

2.3.2.

Pasiūlytas pereinamasis režimas, kuriuo nustatomas reikšmingas rekalibravimas sumažinant (35 %) PPKP kapitalo reikalavimus trejų metų laikotarpiu, kelia susirūpinimą, nes gali lemti, kad rinkos rizikos kapitalo reikalavimai taptų žymiai mažesni nei dabartiniai konkrečių įstaigų lygiai. Nors pereinamasis laikotarpis gali padėti sušvelninti kredito įstaigų kapitalo reikalavimams daromą poveikį, ECB siūlo, kad pereinamasis kalibravimas būtų įgyvendintas palaipsniui, laikantis iš anksto nustatyto grafiko ir suderinus su žemiausia riba, tam, kad rinkos rizikos kapitalo reikalavimai nesumažėtų žemiau esamo lygio.

ECB, atsižvelgdamas į papildomus rinkos rizikos sistemos pakeitimus siekiant didesnio proporcingumo, mano, kad pasiūlyti KRR pakeitimai, kuriais leidžiama įstaigoms, pasižyminčioms smulkiai prekybos knygoje apskaitoma veikla, naudoti supaprastintus metodus, yra tinkamas papildymas, jei taikomos ribos yra išlaikomos pasiūlyme nustatytuose lygiuose. Tačiau pasiūlytas supaprastintas standartizuotas metodas turėtų būti pakankamai jautrus rizikai ir lemti kapitalo reikalavimus, kurie yra tinkami palyginus su naujais metodais, taikytinais didesnėms kredito įstaigoms. Todėl atliekant būsimas KRR peržiūras reikėtų atsižvelgti į atitinkamus pokyčius BBPK lygiu.

2.3.3.

Pasiūlyti KRR pakeitimai neapima kai kurių BBPK standartų pagrindinių elementų, pvz., išsamaus pelno ir nuostolių priskyrimo principo išdėstymo tiesiogiai 1 lygio teisės aktuose, taip juos paliekant būsimiems deleguotiesiems teisės aktams. ECB siūlo, kad šie elementai turėtų būti įtraukti tiesiogiai į KRR, palikus tik technines nuostatas įgyvendinti techniniuose standartuose.

2.3.4.

Pasiūlyti KRR pakeitimai kredito įstaigoms suteikia daug modeliavimo laisvės, kuri gali lemti reikšmingus nukrypimus priežiūros praktikoje ir rizikos modeliavime. ECB siūlo, kad siekiant nuo to apsisaugoti, į KRR būtų įtraukti modeliavimo apribojimai, sukurti kaip PPKP dalis remiantis palyginamąja analize.

2.3.5.

Skirtingai nuo BBPK standartų, pasiūlyti KRR pakeitimai leidžia kredito įstaigoms be jokių apribojimų pasirinkti prekybos operacijų sąrašus, dėl kurių jos prašo patvirtinti vidaus modelį, ir tuos, kuriems ir toliau taikys standartinį metodą. Siekiant išvengti galimybės rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas, kompetentingos institucijos turėtų galėti, remdamosi kredito įstaigų pasirinktu metodu panašiems prekybos operacijų sąrašams, apibrėžti, kurie prekybos operacijų sąrašai, jų manymu, turėtų būti įtraukti į vidaus modelių sritį.

Konkretūs ECB darbuotojų redagavimo pasiūlymai dėl pasiūlytų KRR ir KRD pakeitimų kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami atskirame techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas nebuvo primintas Valdančiosios tarybos. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas ECB interneto svetainėje.

Priimta Frankfurte prie Maino 2017 m. lapkričio 8 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) COM(2016) 850 final.

(2) COM(2016) 854 final.

(3) Paskelbta Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) interneto svetainėje www.bis.org

(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(5) Žr. 2014 m. gruodžio 19 d. Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2014/13 dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) tvarkos ir metodikos.

(6) Žr. 2016 m. liepos 14 d. EBI ataskaitą dėl priežiūros praktikos konvergencijos (angl. EBA Report on the convergence of supervisory practices) (EBA-Op-2016–11), paskelbta EBI interneto svetainėje www.eba.europa.eu

(7) Remdamasis 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63) (BPM reglamentas), 4 straipsnio 1 dalies f punktu, ECB atlieka priežiūrinį tikrinimą ir tuo tikslu apibrėžė bendrą SREP metodiką. Ypač žr. ECB bankų priežiūros vadovą, 2014 m. lapkričio mėn., paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu. Tai lėmė, kad labai suvienodėjo svarbioms kredito įstaigoms taikomi papildomi reikalavimai. Ypač BPM esančių svarbių kredito įstaigų atžvilgiu koreliacija tarp bendrų SREP balų ir kapitalo reikalavimų išaugo nuo 26 % (buvo iki 2014 m.) iki 76 % (2016 m.) (žr. 2016 m. BPM SREP metodikos brošiūros 44 p., paskelbta ECB Bankų priežiūros interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu).

(8) Žr. naują pasiūlytą KRD 98 straipsnio 5a dalį.

(9) Žr. naują pasiūlytą KRD 104c straipsnį.

(10) 2015 m. gruodžio 22 d. Europos Centrinio Banko ir Bendros pertvarkymo valdybos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo ir informacijos mainų (angl. Memorandum of understanding between the Single Resolution Board and the European Central Bank), paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(11) Žr. ECB įnašą į Europos Komisijos konsultacijas dėl ES makroprudencinės politikos sistemos peržiūros (angl. ECB contribution to the European Commission’s consultation on the review of the ES macroprudential policy framework) (2016 m. gruodžio 12 d.) paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(12) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(13) COM(2017) 592 final.

(14) Žr. Tarptautinės apskaitos standartų valdybos finansinių priemonių 9-ąjį TFAS (2014), paskelbta: www.ifrs.org

(15) Žr. naują pasiūlytą KRR 473a straipsnį.

(16) Atsižvelgiant į naują pasiūlytą „Bazelis III“ dokumento 96A punktą, žr. BBPK standartai: apskaitos nuostatų reguliavimo režimas – tarpinis metodas ir pereinamosios nuostatos, 2017 m. kovo mėn., paskelbta TAB interneto sveitainėje www.bis.org. Remiantis šiuo punktu, procentinės dalys už kiekvienus metus nustatomos vadovaujantis tiesiniu metodu.

(17) Žr. naują pasiūlytą KRR 473a straipsnį.

(18) COM(2017) 591 final.

(19) Žr. naują pasiūlytą KRD 21b straipsnį.

(20) Žr. naują pasiūlytą KRR 99 straipsnio 4 dalį, 101 straipsnio 5 dalį, 394 straipsnio 3 dalį ir 430 straipsnio 1 dalį.

(21) Šis pasiūlymas paveiktų maždaug 80 % visų mažiau svarbių įstaigų.

(22) 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

(23) Žr. naują pasiūlytą KRR 99 straipsnio 7 dalį.

(24) Žr. Komunikatą dėl bankų sąjungos sukūrimo, p. 19 ir Ataskaitą apie bendrą priežiūros mechanizmą, p. 8.

(25) Žr. BPMR 1 straipsnio pirmą pastraipą.

(26) Žr. BPMR reglamento 4 straipsnio 3 dalį.

(27) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(28) Nei KRD, nei 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73), konkrečiai nenumato šio pobūdžio bendradarbiavimo.

(29) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(30) 2016 m. rugpjūčio 3 d. EBI ataskaita dėl sverto koeficiento reikalavimų pagal KRR 511 straipsnį (angl. EBA Report on the leverage ratio requirements under Article 511 of the CRR) (Nr. EBA-Op-2016–13), paskelbta EBI interneto svetainėje www.eba.europa.eu

(31) Žr. naują pasiūlytą KRR 429a straipsnio 1 dalies j punktą.

(32) Žr. naują pasiūlytą KRR 429a straipsnį.

(33) Žr. ECB vadovą dėl Sąjungos teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra (suvestinė redakcija), 2016 m. lapkričio mėn., paskelbta ECB Bankų priežiūros interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu.

(34) Žr. naują pasiūlytą KRR 429a straipsnio 1 dalies f punktą.

(35) Žr. naują pasiūlytą KRR 429a straipsnio 1 dalies e punktą.

(36) Žr. 2016 m. balandžio 25 d. BBPK konsultacinį dokumentą: „Bazelis III“ sverto koeficiento sistemos peržiūra (angl. Revisions to the Basel III leverage ratio framework), paskelbta TAB interneto svetainėje www.bis.org.

(37) Žr. naują pasiūlytą KRR 429 straipsnio 2 dalį kartu su Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 14 straipsnio 2 dalimi.

(38) Žr. naują pasiūlytą KRR 428r straipsnio 1 dalies a punktą ir BBPK dokumentą „Bazelis III“: Grynasis pastovus finansavimo rodiklis (angl. Basel III: the net stable funding ratio, toliau - BBPK NSFR sistema), 2014 m. spalio mėn., paskelbta TAB interneto svetainėje www.bis.org

(39) Žr. naują pasiūlytą KRR 428u straipsnio 2 dalį ir 428x straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

(40) Žr. naują pasiūlytą KRR 510 straipsnio 4 ir 5 dalis.

(41) Žr. Eurosistemos įnašą į Europos Komisijos finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos GD konsultacinį dokumentą dėl tolesnių svarstymų apie grynojo pastovaus finansavimo rodiklio įgyvendinimą Europos Sąjungoje (angl. European Commission’s DG FISMA consultation paper on further considerations for the implementation of the net stable funding ratio in the European Union), 2016 m. rugsėjo 14 d.

(42) Žr. naują pasiūlytą KRR 428s straipsnio b punktą ir 428u straipsnio 1 dalies a ir b punktus bei BBPK NSFR sistemos 38 punktą ir 39 punkto b dalį.

(43) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(44) Žr. naujus pasiūlytus KRR 428f straipsnio 2 dalies c ir d punktus.

(45) Žr. 2015 m. gruodžio 15 d. EBI ataskaitos dėl grynųjų pastovaus finansavimo poreikių pagal KRR 510 straipsnį (angl. EBA Report on NET Stable Funding Requirements under Article 510 of the CRR) 6-ą rekomendaciją (EBA Op/2015/22), paskelbta EBI interneto svetainėje www.eba.europa.eu

(46) BBPK standartai: Būtinieji rinkos rizikos kapitalo reikalavimai (angl. Minimum capital requirements for market risk), 2016 m. sausio mėn., paskelbta TAB interneto svetainėje www.bis.org

31.1.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/17

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2017 m. lapkričio 8 d.

dėl Sąjungos krizių valdymo sistemos peržiūros

(CON/2017/47)

(2018/C 34/06)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2017 m. vasario 2 ir 20 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo prašymus atitinkamai iš Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, sandorio šalies kredito rizikos, rinkos rizikos, pagrindinių sandorio šalių pozicijų, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų, didelių pozicijų, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1) (toliau – pasiūlyti Kapitalo reikalavimų reglamento pakeitimai) (2).

2017 m. vasario 17 ir 20 d. ECB gavo prašymus atitinkamai iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių bei įgaliojimų ir kapitalo apsaugos priemonių (3) (toliau – pasiūlyti Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimai).

2017 m. vasario 2 ir 20 d. ECB gavo prašymus atitinkamai iš Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo (4) (toliau – pasiūlyti Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento pakeitimai).

2017 m. vasario 20 d. ECB gavo prašymus iš Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo ir iš dalies keičiamos Direktyva 98/26/EB, Direktyva 2002/47/EB, Direktyva 2012/30/ES, Direktyva 2011/35/ES, Direktyva 2005/56/EB, Direktyva 2004/25/EB ir Direktyva 2007/36/EB (5) (toliau – pasiūlyti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos pakeitimai) (toliau kartu –pasiūlyti keičiantys reglamentai ir direktyvos).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytuose keičiančiuose reglamentuose ir direktyvose yra nuostatų, darančių įtaką ECB užduotims, susijusioms su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 6 dalyje, ir nuostatų, darančių įtaką Europos centrinių bankų sistemos prisidėjimui prie sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip numatyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1. Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. total loss-absorbing capacity, TLAC) standarto įgyvendinimas Sąjungoje

ECB pritaria pasiūlytiems keičiantiems reglamentams ir direktyvoms, kuriais siekiama įgyvendinti Finansinio stabilumo valdybos (FSV) TLAC standartą (6) Sąjungoje įsteigtoms pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII). TLAC reikalavimus išplėtus kitai kredito įstaigų grupei, pvz., kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII), iškiltų kalibravimo klausimas, kadangi jos yra labai įvairaus profilio. Tačiau jeigu svarstoma išplėsti apimtį, kaip alternatyva svarstytina reikalavimus taikyti toms grupės O-SII, kurios panašios į G-SII pagal dydį, sudėtingumą, verslo modelį, tarpusavio sąsajas ir sisteminę svarbą, galimai numatant žemesnę kalibravimo žemiausią ribą. Tai leistų tiksliau atspindėti jų ir G-SII skirtumus.

2. Minimalaus tinkamų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų reikalavimo (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL) pakeitimai

2.1.

MREL sudaro dvi dalys: nuostolių padengimo suma ir rekapitalizavimo suma. Pasiūlyti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (7) (BGPD) ir Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento (8) (BPMR) pakeitimai numato galimybę pertvarkymo institucijai patikslinti rekapitalizavimo sumas, kad jos tinkamai atspindėtų riziką, kylančią dėl verslo modelio, finansavimo pobūdžio ir bendro rizikos pobūdžio (9). Tai leidžia pertvarkymo institucijai atsižvelgti į tikėtiną įstaigos turto sumažėjimą ir skirtingą rizikos pobūdį pritaikius pertvarkymo priemones ir patikslinti rekapitalizavimo sumas pagal mažesnio dydžio balansą.

Be to, ECB mano, kad pertvarkymo institucijai turėtų būti leidžiama, pasikonsultavus su kompetentinga institucija, patikslinti MREL rekapitalizavimo sumas padidinant jas ir taip nustatant „saugumo ribą“. Mažas rezervas užtikrins, kad grupė ir subjektai, atsiradantys po pertvarkymo, turi pakankamai išteklių padengti papildomiems netikėtiems nuostoliams ir nenumatytoms išlaidoms, kurios gali atsirasti laikotarpiu po pertvarkymo, pavyzdžiui, kurios gali kilti dėl galutinio vertinimo rezultato arba būti susijusios su išlaidomis, kylančiomis dėl įmonės reorganizavimo projekto įgyvendinimo. Tokios saugumo ribos suma turėtų būti nustatyta kiekvienu individualiu atveju, priklausomai nuo kredito įstaigos pertvarkymo plano.

2.2.

Pasiūlyti BGPD ir BPMR pakeitimai numato galimybę pertvarkymo institucijai rekomenduoti subjektui turėti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, viršijančių MREL, siekiant padengti galimus papildomus subjekto nuostolius ir užtikrinti, kad pertvarkymo atveju būtų išlaikytas rinkos pasitikėjimas (10). ECB rekomenduoja panaikinti siūlomas MREL rekomendacijas, kadangi dėl jų sistema tampa dar sudėtingesnė, o aiškios naudos nesuteikiama. Pirma, MREL rekomendacijos gali padidinti bendrą MREL kalibravimą, kadangi rinka gali suvokti rekomendacijas kaip reikalavimą, kurio privalu visuomet laikytis. Pertvarkymo institucijos teisė modifikuoti MREL rekomendaciją, jeigu jos nesilaikoma nuolat, į privalomą MREL reikalavimą (11) gali sustiprinti rinkos suvokimą, kad MREL rekomendacijos iš esmės prisideda prie padidinto MREL reikalavimo. Antra, MREL rekomendacijos nėra reikalingos siekiant užtikrinti MREL reikalavimo laikymąsi, kadangi Komisijos pasiūlyme jungtinio rezervo reikalavimas jau yra numatytas virš MREL reikalavimo. Trečia, MREL rekomendacijos negali būti pateisintos siekiu išvengti automatinių didžiausios galimos paskirstyti sumos (angl. maximum distributable amount, MDA) apribojimų, kadangi jungtinio rezervo reikalavimo virš MREL reikalavimo pažeidimas bet kuriuo atveju neturėtų lemti automatinio paskirstymų apribojimo (12). Ketvirta, MREL rekomendacijos nėra reikalingos ir siekiant suteikti daugiau lankstumo pertvarkymo institucijai, kadangi esant poreikiui MREL reikalavimą taip pat galima patikslinti, pavyzdžiui, atsižvelgiant į siūlomą saugumo ribą.

2.3.

Pagal pasiūlytus Kapitalo reikalavimų direktyvos (13) (KRD) pakeitimus (14) kredito įstaigos netenkins jungtinio rezervo reikalavimo, jei jų turimų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų nepakaks, kad vienu metu būtų vykdomi jungtinio rezervo reikalavimas, kapitalo reikalavimai ir MREL. Atsižvelgiant į tai, kad jungtinio rezervo reikalavimas yra numatytas virš MREL reikalavimo (15) (pirmas scenarijus) ir virš kapitalo reikalavimų (16) (antras scenarijus), įgaliojimai spręsti dėl rezervų pažeidimo privalo būti pritaikyti konkrečiai situacijai. Nors pertvarkymo institucija yra tinkamas subjektas reikalauti MREL atkūrimo plano pirmojo scenarijaus atveju, kompetentinga institucija turėtų veikti laikydamasi KRD antrojo scenarijaus atveju.

2.4.

Procesas, numatytas spręsti klausimą dėl pertvarkymo kliūčių, kylančių pažeidus kartu su MREL taikytinus rezervus, arba šias kliūtis pašalinti (17), turėtų būti pakeistas numatant konsultavimąsi su kompetentinga institucija, taip kaip tai jau yra numatyta kitų kliūčių atveju. Be to, pertvarkymo institucijos turėtų turėti daugiau lankstumo dėl terminų, siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos turėtų pakankamai laiko, jei tai yra būtina, pasirinkti tinkamiausią strategiją siekdamos išspręsti rezervų pažeidimo klausimą. Be to, ECB pritaria Komisijos pasiūlymui, pagal kurį pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad įstaiga pakeistų MREL priemonių terminų struktūrą, kaip vieną iš priemonių sprendžiant klausimą dėl pertvarkymo kliūčių (18).

2.5.

ECB rekomenduoja, kad pasiūlytuose BGPD ir BPMR pakeitimuose būtų patikslinta, kad pertvarkymo institucijos turi stebėti turimų MREL atitinkančių priemonių lygį ir patį MREL santykį, atsižvelgiant į visų atskaitymų apskaičiavimą. Taip pat turėtų būti patikslinta, kad pertvarkymo institucijos taip pat turi stebėti atitikimą MREL ir informuoti kompetentingą instituciją apie visus pažeidimus ir kitus reikšmingus įvykius, kurie gali turėti įtakos kredito įstaigos gebėjimui vykdyti MREL ar MREL rekomendacijas.

2.6.

MREL pažeidimo, sutampančio su kapitalo reikalavimų pažeidimu, atveju kompetentinga institucija pirmiausia turėtų spręsti dėl kapitalo reikalavimų pažeidimo, priimdama atitinkamas priemones, t. y. priežiūros priemones arba naudodamasi ankstyvosios intervencijos įgaliojimais pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija. Konsultavimosi laikotarpis turi būti trumpas, kad būtų galima užtikrinti greitą reakciją į kapitalo reikalavimų pažeidimus. Be to, įgyvendindama savo įgaliojimus spręsti dėl MREL pažeidimo, pertvarkymo institucija privalo atsižvelgti į priemones, kurias priėmė kompetentinga institucija.

2.7.

Pagal pasiūlytus Kapitalo reikalavimų reglamento (19) (KRR) pakeitimus, pirmalaikiam tinkamų įsipareigojimų išpirkimui reikalingas išankstinis leidimas, kad būtų išvengta įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, sumažėjimo. Pertvarkymo institucija turėtų būti atsakinga už tokio leidimo suteikimą, kadangi ji taip pat yra atsakinga už MREL nustatymą, taip pat už priemonių, kurios bus reikalingos pasirinktai pertvarkymo strategijai, kiekio ir kokybės nustatymą (20).

Pertvarkymo institucija turėtų konsultuotis su kompetentinga institucija tais atvejais, kai kredito įstaiga konvertuoja MREL tinkamus įsipareigojimus į nuosavų lėšų priemones siekdama užtikrinti kapitalo reikalavimų laikymąsi, kadangi siekiant išsaugoti veiklą galinčios tęsti įstaigos kapitalo poziciją gali būti reikalingas pritarimas tokiai priemonei. Galiausiai pakeitimuose turėtų būti patikslinta, kad tinkamų įsipareigojimų priemonėms, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei vieni metai, taip pat taikomas šis išankstinio leidimo reikalavimas, kai subjektas ar pertvarkoma grupė pažeidžia savo MREL.

2.8.

ECB mano, kad yra naudingi KRD pakeitimai, numatantys, kad MDA apribojimai netaikomi automatiškai, kai jungtinio rezervo reikalavimo pažeidimas yra susijęs su įstaigos negalėjimu pakeisti įsipareigojimų, nebeatitinkančių tinkamumo arba terminų reikalavimų (21). Ši išimtis turėtų būti išplėsta apimant situacijas, kai įstaiga pažeidžia savo jungtinio rezervo reikalavimą virš MREL reikalavimo (22) dėl nuosavų lėšų sumažėjimo, bet nepažeidžia savo jungtinio rezervo reikalavimo virš kapitalo reikalavimų. Esant tokiai situacijai, kredito įstaiga vis dar gali turėti santykinai aukštą nuosavų lėšų lygį, kuris, vertinant atskirai be MREL, būtų pakankamas laikantis jos nuosavų lėšų reikalavimo ir jos jungtinio rezervo reikalavimo.

2.9.

ECB rekomenduoja, kad pasiūlyta MDA apribojimų taikymo išimtis, kai kredito įstaigai trūksta MREL priemonių, neturėtų būti apribota šešių mėnesių terminu, kadangi tai gali būti nepakankamas automatiško MDA apribojimų taikymo atidėjimas ir dėl to gali dar labiau pablogėti nepalankiausios sąlygos finansavimo rinkose, kai yra būtinybė išleisti naujas kapitalo ar skolos priemones (23). Vietoj to, išimtis turėtų būti taikoma dvylikos mėnesių laikotarpiu, ir tai suteiktų papildomo laiko įstaigai išleisti MREL tinkamas priemones. Tai ypač aktualu, kadangi MREL priemonių likęs terminas paprastai yra trumpesnis nei nuosavų lėšų priemonių ir dėl to kelia didesnę refinansavimo riziką, kuri gali sutapti su būsimomis nepalankiomis sąlygomis finansavimo rinkose.

2.10.

Finansinio stabilumo požiūriu kryžminiu būdu valdomi kredito įstaigų MREL įsipareigojimai yra nepageidautini. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo ir apriboti galimą plitimo poveikį, atskaitymų taisyklės turėtų būti taikomos visiems turimiems išoriniams MREL įsipareigojimams, t. y. kurie išleisti subjektams, esantiems už pertvarkymo grupės ribų, nepriklausomai nuo kredito įstaigos rūšies, t. y. ne tik G-SII. Tas pats metodas, kuris dabar siūlomas G-SII, turėtų būti taikomas visoms kredito įstaigoms, t. y. atskaitymai daromi iš MREL tinkamų įsipareigojimų ir iš nuosavų lėšų remiantis atitinkamu atskaitymų metodu. Apskritai kiti atskaitymų taisyklių aspektai turėtų atitikti tai, dėl ko buvo susitarta tarptautiniu mastu dėl TLAC, t. y. FSV TLAC sąlygų dokumentą ir sistemą „Bazelis III“ (24), įskaitant bankų grupes, kuriose yra daugiau nei vienas pertvarkymo subjektas ir pertvarkymo grupė.

2.11.

Finansinio stabilumo požiūriu pertvarkymo galimybės gali sumažėti, jeigu naujas nepirmenybinės pirmaeilės skolos priemones bei subordinuotosios skolos priemones turėtų mažmeniniai investuotojai. Dėl to galėtų būti apsvarstyti aiškūs ir lengvai suprantami atskleidimo reikalavimai ir kitos apsaugos priemonės, skirtos tam, kad investuotojai geriau suprastų su tokiomis priemonėmis susijusią riziką. Taip pat būtų patartina apsvarstyti reikalavimą, kad kiekvienos priemonės atveju būtų reikalaujama bent jau 100 000 EUR vieneto atžvilgiu. Tai padidintų investicinės sumos dydį ir taip pat prisidėtų prie investuotojų supratimo, taip apribojant tiesiogines mažmenines investicijas. Šiais klausimais turėtų būti siekiama bendros sistemos Sąjungos lygmeniu, siekiant išvengti situacijos, kai valstybėse narėse laikomasi skirtingų požiūrių, galinčių lemti šių priemonių rinkos Sąjungoje susiskaidymą (25).

2.12.

Turėtų būti patikslintas grupių, kurios turi būti pertvarkytos taikant vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją, traktavimas. Pirma, iš pertvarkytinos grupės apibrėžties turėtų būti pašalintos trečiųjų valstybių patronuojamosios įmonės, kurios yra pertvarkomos, kadangi pertvarkymo atveju jos bus vertinamos atskirai nuo grupės (26). Antra, pakeitimuose turėtų būti patikslinta, kad pertvarkytinas subjektas turi laikytis MREL konsoliduotai pertvarkytinos grupės lygmeniu (27). Trečia, pasiūlytos atskaitymų iš tinkamų įsipareigojimų taisyklės, taikytinos grupėms, kurios turi būti pertvarkytos taikant vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją (28), turėtų visiškai atspindėti TLAC sąlygų dokumentą, kiek tai susiję su leidžiamais koregavimais ir formulės sudedamosiomis dalimis.

3. Pereinamojo laikotarpio tvarka MREL atžvilgiu

3.1.

Viena iš esminių aplinkybių, įgyvendinant subjektui keliamus MREL, yra pakankamo pereinamojo laikotarpio nustatymas. Potencialiai aukštas MREL trūkumų lygis, galintis atsirasti įvedus naujus suderintus lygius, gali kelti reikšmingų iššūkių kai kurioms kredito įstaigoms, kai jos siekia laikytis šių reikalavimų dabartinėje makroekonominėje aplinkoje. Dėl to ECB siūlo kredito įstaigoms nustatyti pakankamą minimalų pereinamąjį laikotarpį, kuris turėtų būti netrumpesnis nei laikotarpis, taikytinas G-SII, kaip nurodyta TLAC sąlygų dokumente. Be to, pertvarkymo institucijai turėtų būti suteiktas lankstumas kiekvienu konkrečiu atveju spręsti dėl galutinio laikotarpio, per kurį turi būti tenkinami reikalavimai, ir kuris būtų ilgesnis nei šis minimaliai suderintas. ECB rekomenduoja patikslinti, kad minimalus pereinamasis laikotarpis konkrečiai įstaigai galėtų būti pratęstas įvertinus iššūkius, kylančius siekiant laikytis MREL reikalavimo, su kuriais susidurtų tokia įstaiga dėl ribotos rinkos prieigos ar rinkos pajėgumo arba panašių kliūčių makroekonominėje aplinkoje.

3.2.

Be to, ECB mano, kad būtų naudinga MREL reikalavimus atitinkančioms priemonėms nustatyti naują tinkamumo kriterijų, kuris suderintų MREL tinkamumo kriterijų su TLAC tinkamumo kriterijumi (29), ir nustatytų papildomas savybes, kurios pagerintų MREL reikalavimus atitinkančių priemonių pastovumą (30). Jos padėtų užtikrinti MREL nuostolių padengimo pajėgumus pertvarkymo metu. Tačiau papildomos savybės, kurios viršija TLAC tinkamumo kriterijus, gali lemti papildomus trūkumus, pavyzdžiui, dėl jų įsipareigojimai, kurių mokėjimas gali būti paspartintas, gali būti netinkami, ir į tai turi būti atsižvelgta nustatant galutinį pereinamąjį laikotarpį MREL tenkinimui kiekvienu konkrečiu atveju. Kaip alternatyva, pasiūlytų KRR pakeitimų formuluotės galėtų būti pakeistos, nurodant, kad įsipareigojimams, kurie anksčiau buvo tinkami MREL, tačiau neatitinka naujų papildomų savybių, bus taikomas tęstinumo režimas, t. y. jie ir toliau bus laikomi tinkamais kaip ir pagal dabartinį režimą. Toks tęstinumas turėtų būti laipsniškai panaikintas per protingą laikotarpį.

3.3.

Dėl reikalavimo, kad įsipareigojimai, atsirandantys dėl skolos finansinių priemonių su įterptomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, privalo būti nepriskiriami prie tinkamų įsipareigojimų, reikia patikslinti įterptų išvestinių finansinių priemonių apibrėžtį. Tai galbūt galėtų būti padaryta priimant atitinkamus techninius reguliavimo standartus (31).

4. Ankstyvosios intervencijos priemonės

4.1.

Priežiūros priemonės pagal KRD (32), Bendro priežiūros mechanizmo reglamentą (33) (BPMR) ir BGPD numatytos ankstyvosios intervencijos priemonės, tiek turinio prasme, tiek ir jų taikymo prasme, nemaža dalimi persidengia. Dėl šio persidengimo kyla žymūs ankstyvosios intervencijos sistemos praktinio įgyvendinimo iššūkiai, ypač trūkstant aiškumo dėl ankstyvosios intervencijos sąlygų.

4.2.

Be to, ECB ankstyvosios intervencijos įgaliojimai privalo būti vykdomi remiantis atskirais BGPD perkėlimais į nacionalinę teisę (34). Tai lemia netikrumą dėl priemonių ir jų naudojimo sąlygų kiekvienoje valstybėje narėje.

4.3.

Dėl to ECB rekomenduoja iš BGPD pašalinti tas ankstyvosios intervencijos priemones, kurios jau yra numatytos KRD ir BPMR, ir pakeisti BPMR, numatant ECB ankstyvosios intervencijos įgaliojimų teisinį pagrindą reglamente, kad būtų lengviau juos nuosekliai taikyti.

5. Moratoriumo priemonė, taikytina etape prieš pertvarkymą

5.1.

Pasiūlyti BGPD pakeitimai suteikia kompetentingoms institucijoms ir pertvarkymo institucijoms naujus įgaliojimus sustabdyti mokėjimo ir pateikimo įsipareigojimus. Nors ECB iš esmės pritaria, kad tokie įgaliojimai būtų suderinti Sąjungos lygmeniu, ECB tikisi, kad šiais plačiais įgaliojimais bus naudojamasi tik esant kritinėms aplinkybėms. Atsižvelgiant į išskirtinę moratoriumo priemonės prigimtį ir neigiamą poveikį sutartims, dėl jos turėtų būti nuspręsta glaudžiai bendradarbiaujant visoms atitinkamoms institucijoms. ECB siūlo nustatyti tvarką, pagal kurią atsakomybė už moratoriumą būtų priskirta arba kompetentingai institucijai, arba pertvarkymo institucijai, priklausomai nuo to, ar moratoriumas skelbiamas prieš nustatant, kad įstaiga žlunga arba galėtų žlugti, ar po to, kai tai yra nustatyta. Pagal tokią tvarką ir pagal bendrą taisyklę turėtų būti vengiama tolesnių moratoriumų paskelbimo. Tik išimtiniais atvejais, kai tai pagrindžia konkrečios aplinkybės ir laikantis proporcingumo principo, pertvarkymo institucija turėtų turėti galimybę paskelbti papildomą moratoriumą, siekiant užpildyti tarpą nuo to momento, kai nustatoma, kad įstaiga žlunga arba galėtų žlugti, iki tol, kol imamasi pertvarkymo veiksmų.

5.2.

Apskritai moratoriumo priemonė, taikytina etape prieš pertvarkymą, turėtų būti atskira ir nepriklausoma nuo ankstyvosios intervencijos priemonių. Moratoriumo, taikytino etape prieš pertvarkymą, pagrindinis tikslas turėtų būti užkirsti kelią smarkiam kredito įstaigos balanso pablogėjimui. Konkrečiai moratoriumo priemonė, taikytina etape prieš pertvarkymą, suteiktų kompetentingai institucijai pakankamai laiko, jei tai būtina, įvertinti, ar įstaiga žlunga arba galėtų žlugti, taip pat atsižvelgiant į laiką, reikalingą tokiam formaliam sprendimui priimti, kurio metu taip pat reikia konsultuotis su pertvarkymo institucija. Be to, moratoriumas suteikia papildomo laiko pertvarkymo institucijai lygiagrečiai pradėti ruoštis vykdyti jos pertvarkymo uždavinius. Maksimalus moratoriumo laikotarpis iš viso turėtų būti penkios darbo dienos, šis apribojimas taip pat reikalingas, atsižvelgiant į rimtą moratoriumo poveikį kreditorių teisėms. ECB perspėja, kad ilgas laikotarpis, kurio metu indėlininkai negali naudotis savo indėliais, pakerta pasitikėjimą bankų sistema ir galiausiai gali kelti riziką finansiniam stabilumui.

5.3.

Veiksmingas moratoriumas, taikytinas etape prieš pertvarkymą, turi būti kiek galima platesnės apimties, kad būtų galima laiku reaguoti į netenkamų pinigų srautus. Bendroji išimtis, taikoma apdraustiems indėliams ir reikalavimams pagal investuotojų kompensavimo sistemas, siekiant išsaugoti tam tikrą lankstumo laipsnį, turėtų būti pakeista ribotomis ir diskrecinėmis išimtimis, kurias suteiktų kompetentinga institucija. Laikantis tokio požiūrio, kompetentinga institucija, pavyzdžiui, galėtų leisti indėlininkams atsiimti ribotą indėlių sumą kiekvieną dieną laikantis apsaugos lygio, nustatyto Indėlių garantijų sistemų direktyvoje (IGSD) (35), tuo pat metu atsižvelgiant į galimus likvidumo ir techninius suvaržymus. Turėtų būti nustatytos tam tikros indėlininkų teisių apsaugos priemonės, pavyzdžiui, aiškus pranešimas apie tai, kada indėliai bus atkurti. Galiausiai turėtų būti įvertintos galimos pasekmės pagal IGSD, kadangi moratoriumo priemonė, taikytina etape prieš pertvarkymą, nebūtų naudinga, jeigu jos taikymas sąlygotų indėlių negrąžinimą pagal IGSD.

5.4.

ECB rekomenduoja praplėsti dabartines finansų rinkų infrastruktūroms (FRI), įskaitant centrines kitas sandorio šalis, taikomas moratoriumo išimtis ir taikyti jas taip pat ir a) trečiųjų valstybių centrinių vertybinių popierių depozitoriumams (CVPD), pripažintiems Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pagal Centrinių vertybinių popierių depozitoriumo reglamentą (36), ir b) trečiųjų valstybių mokėjimo sistemoms, kurioms taikoma bendradarbiaujant vykdoma priežiūra, kurioje dalyvauja bent vienas Europos centrinių bankų sistemos centrinis bankas. Sustabdymas, draudžiantis dalyviui (kredito įstaigai) atlikti mokėjimus FRI, de facto lems, kad tas dalyvis nebegalės vykdyti savo įsipareigojimų suėjus jų terminui. Mokėjimo įsipareigojimų FRI atveju tai lemtų, kad dalyvis nevykdo savo įsipareigojimų. Nenumačius išimties tokiai mokėjimų rūšiai, dėl moratoriumo iš tiesų galėtų būti sukurta ir išplisti sisteminė rizika, prieš pradėjus taikyti FRI apsaugos priemones (37).

5.5.

Pasiūlytas moratoriumo įgaliojimų etape iki pertvarkymo suderinimas neturėtų daryti poveikio kitiems moratoriumo įgaliojimams, pavyzdžiui, priežiūros ar teisminiams įgaliojimams, nustatytiems nacionaliniu lygiu, kuriais siekiama užtikrinti par condicio creditorum (vienodo kreditorių traktavimo) principą iškėlus bankroto bylą. Jeigu, paskelbus moratoriumą, kredito įstaigos atžvilgiu nėra pradedama pertvarkymo procedūra, pavyzdžiui, dėl to, kad pertvarkymo institucija nustato, kad pertvarkymas neatitiktų viešojo intereso, tokios nacionalinės priemonės vėl gali tapti aktualios. Panaši situacija gali susiklostyti ir tada, kai, pritaikius pertvarkymo priemones, žlungančio subjekto atžvilgiu pradedama bankroto byla.

5.6.

BGPD išimtys, taikomos centriniams bankams, įskaitant ir dėl moratoriumo priemonės, taikytinos etape prieš pertvarkymą, turėtų būti išplėstos apimant ir Tarptautinių atsiskaitymų banką (TAB). TAB buvo pavesti uždaviniai skatinti centrinių bankų bendradarbiavimą, sudaryti papildomas sąlygas tarptautinėms finansinėms operacijoms ir tarptautinių finansinių atsiskaitymų atveju veikti kaip patikėtiniui ar atstovui. Dėl šios priežasties būtų tinkama, kad jis būtų vertinamas taip pat, kaip centrinis bankas pagal BGPD.

5.7.

Turėtų būti atlikti tolesni moratoriumo priemonių, priimtų pagal trečiųjų šalių teisės aktus. pripažinimo vertinimai, ypač tais atvejais, kol pripažinimo mechanizmas dar nėra sukurtas. Konkrečiai, reikėtų atidžiai įvertinti galimą moratoriumo priemonių poveikį Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos (angl. International Swaps and Derivatives Association) 2015 m. universalaus pertvarkymo sustabdymo protokolo (angl. Universal Resolution Stay Protocol) atžvilgiu, kuris pripažįsta tik trumpesnį sustabdymo laikotarpį, numatant galimybę taikyti išimtį toms jurisdikcijoms, kurios vėliau pakeičia teisės aktais numatyto sustabdymo trukmę.

5.8.

Galiausiai, turėtų būti atidžiai įvertintos galimos prudencinių reguliavimo reikalavimų pasekmės, atsižvelgiant į pasiūlytą moratoriumo priemonių trukmę ir numatomą nutraukimo ar užskaitos (įskaitymo) teisių sustabdymą.

6. Vertinimas, ar mažiau svarbios kredito įstaigos žlunga ar galėtų žlugti – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) tiesioginė atsakomybė

Nepaisant to, kad Komisijos pasiūlyti BPMR pakeitimai šio klausimo nesprendžia, BPMR įtvirtintai pertvarkymo procedūrai reikia skubiai skirti dėmesio. Konkrečiai nesuderinamumas tarp ECB kaip institucijai būdingų pareigų ir BPV pareigų kartu su dabartine BPMR formuluote lemia teisinį netikrumą dėl to, kuri institucija yra atsakinga už įvertinimą, ar mažiau svarbi kredito įstaiga, patenkanti į tiesioginę BPV atsakomybę, žlunga arba galėtų žlugti. Pažodinis BPMR 18 straipsnio aiškinimas orientuoja į tai, kad ECB yra atsakingas už vertinimą, ar mažiau svarbios kredito įstaigos žlunga ar galėtų žlugti, tačiau toks aiškinimas neatsižvelgia į pirminės Sąjungos teisės apribojimus. Iš tiesų, sisteminis Sąjungos teisinės sistemos aiškinimas leistų daryti išvadą, kad vertinimas, ar įstaiga žlunga ar galėtų žlugti tiek mažiau svarbių įstaigų tarptautinių grupių atžvilgiu ir kitų mažiau svarbių kredito įstaigų esančių tiesioginėje BPV atsakomybėje atžvilgiu, turėtų nepriklausyti ECB tiesioginei kompetencijai, o priklausytų veikiau nacionalinių kompetentingų institucijų, kaip kompetentingų priežiūros institucijų mažiau svarbių kredito įstaigų atžvilgiu BPM reglamento pagrindu (38), kompetencijai. ECB rekomenduoja, kad pasiūlyti BPMR pakeitimai būtų praplėsti tiesiogiai numatant, kad atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos yra atsakingos už vertinimo, ar įstaiga žlunga ar galėtų žlugti mažiau svarbių kredito įstaigų, patenkančių į BPV kompetenciją, atžvilgiu atlikimą (39).

Konkretūs ECB darbuotojų redagavimo pasiūlymai dėl pasiūlytų keičiančių reglamentų ir direktyvų pakeitimo, kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami atskirame techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas nebuvo priimtas Valdančiosios tarybos. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas ECB interneto svetainėje.

Priimta Frankfurte prie Maino 2017 m. lapkričio 8 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) COM(2016) 850 final.

(2) ECB priėmė atskirą nuomonę dėl kai kurių pasiūlytų Kapitalo reikalavimų reglamento ir Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimų. Žr. Nuomonę CON/2017/46. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(3) COM(2016) 854 final.

(4) COM(2016) 851 final.

(5) COM(2016) 852 final.

(6) Žr. FSV, Pertvarkomų G-SIB nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo principus bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumente (angl. Principles on Loss-absorbing and Recapitalisation Capacity of G-SIBs in Resolution, Total Loss-absorbing Capacity (TLAC) Term sheet), 2015 m. lapkričio 9 d. (toliau – FSV TLAC sąlygų dokumentas), paskelbta FSV interneto svetainėje www.fsb.org.

(7) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(8) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(9) Pasiūlyta nauja BGPD 45c straipsnio 3 dalis ir pasiūlyta nauja BPMR straipsnio 12d 3 dalis.

(10) Žr. pasiūlytą naują BGPD 45e straipsnio 1 dalį ir pasiūlytą naują BPMR 12f straipsnio 1 dalį.

(11) Žr. pasiūlytą naują BGPD 45e straipsnio 3 dalį.

(12) Žr. 2.9 ir 2.10 dalis.

(13) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(14) Žr. pasiūlytą naują KRD 141a straipsnį.

(15) Žr. pasiūlytą naują KRD 141a straipsnio 1 dalies d punktą.

(16) Žr. pasiūlytus naujus KRD 141a straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus.

(17) Žr. pasiūlytą naują BGPD 17 straipsnio 5 dalies h1 punktą.

(18) Žr. pasiūlytą naują BGPD 17 straipsnio 5 dalies j1 punktą.

(19) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(20) Tai atitinka nuomonę, išreikštą 2.6 dalyje.

(21) Žr. pasiūlytą naują KRD 141a straipsnio 2 dalį.

(22) Žr. pasiūlytą naują KRD 141a straipsnio 1 dalies d punktą.

(23) Pažymėtina, kad jungtinio rezervo reikalavimo pažeidimas taip pat gali atsirasti aukštame reguliuojamo kapitalo lygyje, kai kredito įstaiga tenkina reikšmingą dalį savo MREL naudodama nuosavas lėšas, tačiau netenkina kitų MREL tinkamų įsipareigojimų.

(24) Paskelbta Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) interneto svetainėje www.bis.org.

(25) Taip pat žr. Nuomonės CON/2017/23 3.5 dalį.

(26) Toks patikslinimas dėl trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių gali turėti apčiuopiamą poveikį tokios rūšies grupių MREL.

(27) Žr. pasiūlytą naują KRR 11 straipsnio 3 dalį.

(28) Žr. pasiūlytą naują KRR 72e straipsnio 4 dalį.

(29) Pagrindinis išliekantis skirtumas yra tas, kad subordinacijos nereikalaujama visų įstaigų atveju ir kad struktūrizuoti vertybiniai popieriai, esant tam tikroms sąlygoms, yra tinkami MREL vykdyti.

(30) Žr. pasiūlytą naują KRR 72b straipsnio 2 dalies h punktą dėl paskatų išpirkti, j punktą dėl pirkimo pasirinkimo sandorių, kurie vykdomi visiška emitento nuožiūra, k punktą dėl būtinybės laikytis KRR 77 ir 78 straipsnių, l punktą dėl nenurodymo, kad galimas apmokėjimas prieš laiką, m punktą dėl turėtojui nesuteikiamų teisių paspartinti mokėjimus ir n punktą dėl to, kad mokėtinų sumų dydis neturi būti keičiamas remiantis kredito įmonės kreditingumu.

(31) Taip pat žr. Nuomonės CON/2017/6 2.1.2 dalį.

(32) Žr. ypač KRD 104 straipsnį.

(33) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63), ypač 16 straipsnis.

(34) Vadovaujantis BPMR 4 straipsnio 3 dalimi.

(35) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149). Pavyzdžiui, šios direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu indėlininkai galėtų naudotis atitinkama savo apdraustųjų indėlių suma pragyvenimo išlaidoms padengti per 5 darbo dienas po prašymo pateikimo.

(36) Žr. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1) 25 straipsnį.

(37) Dėl šios priežasties tiek Sąjungoje, tiek ir tarptautiniu lygiu (atsiskaitymų baigtinumo teisės aktuose ir FSV pagrindiniuose kriterijuose (angl. FSB Key Attributes) bendrai sutariama dėl poreikio apsaugoti nuo moratoriumo finansinius įsipareigojimus, vykdytinus FRI.

(38) Žr. BPMR 6 straipsnio 4 dalį.

(39) Tokios pačios pastabos mutatis mutandis taikomos BPMR 21 straipsnio nuostatų atžvilgiu.

31.1.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/27

Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos sprendimas

2017 m. rugpjūčio 31 d.

registruoti Europos krikščionių politinį judėjimą

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2018/C 34/10)

EUROPOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR EUROPOS POLITINIŲ FONDŲ INSTITUCIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (1), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos krikščionių politinio judėjimo prašymą,

kadangi:

(1)

Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija (toliau – institucija) 2017 m. liepos 11 d. gavo Europos krikščionių politinio judėjimo (toliau – pareiškėjas) prašymą pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 (toliau – reglamentas) 8 straipsnio 1 dalį registruoti jį kaip Europos politinę partiją,

(2)	pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 9 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą 2017 m. rugpjūčio 8 d. institucija paprašė pareiškėjo pateikti papildomos informacijos, kad prašymas būtų išsamus,

(3)	2017 m. rugpjūčio 15 d., 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas pateikė patikslintas kai kurių šio prašymo dalių versijas,

(4)

pareiškėjas pateikė dokumentus, įrodančius, kad jis tenkina Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ypač dokumentus, įrodančius, kad bent ketvirtadalyje valstybių narių jam atstovauja bent šie Europos Parlamento nariai, nacionalinių parlamentų, regioninių parlamentų ar regioninių asamblėjų nariai: Hrvoje Zekanović („Hrvatski rast“, Kroatija), Franck Margain (Krikščionių demokratų partija, Prancūzija), Ivars Brīvers („Kristīgi demokrātiskā savienība“, Latvija), Bastiaan Belder („Staatkundig Gereformeerde Partij“, Nyderlandai), Marek Jurek („Prawica Rzeczypospolitej“, Lenkija) ir Petronela-Mihaela Csokany („Uniunea Bulgară din Banat“, Rumunija), kurie yra pareiškėjui priklausančių partijų nariai, ir Branislav Škripek (Slovakija), kuris yra tiesiog pareiškėjo narys,

(5)	pareiškėjas pateikė deklaraciją, naudodamas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 priede nustatytą formą, ir savo statutą, kuriame išdėstytos nuostatos, nurodytos reglamento 4 straipsnyje,

(6)	pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES, Euratomas) 2015/2401 (2) 1 ir 2 straipsnius,

(7)

pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 9 straipsnį institucija išnagrinėjo prašymą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus ir mano, kad pareiškėjas atitinka šio reglamento 3 straipsnyje išdėstytas registracijos sąlygas ir kad jo statute išdėstytos nuostatos, nurodytos šio reglamento 4 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos krikščionių politinis judėjimas registruojamas kaip Europos politinė partija.

Jis įgis Europos teisinį subjektiškumą šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas

Europos krikščionių politiniam judėjimui

Bergstraat 33

3811 NG Amersfoort

NYDERLANDAI

Priimta Briuselyje 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos vardu

Direktorius

M. ADAM

(1) OL L 317, 2014 11 4, p. 1.

(2) 2015 m. spalio 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES, Euratomas) 2015/2401 dėl Europos politinių partijų ir fondų registro turinio ir veikimo (OL L 333, 2015 12 19, p. 50).

PRIEDAS

Article 1

Name and logo

1. The name of the association is European Christian Political Movement (EPCM).

2. The logo exists out of the letters E, C, P, M, in blue and green.

Article 2

Registered office

The registered office of the Association is located at The Hague, The Netherlands (Chamber of Commerce, Koninginnegracht 13, 2514 AA Den Haag). The ECPM head office is at the Bergstraat 33, 3811 NG, Amersfoort, The Netherlands.

Article 3

Objects

1. The objects of the association are to reinforce Christian politics on a European, national, regional and local level, as expressed in the basic programme of the association.

2. The association may pursue its objects with all legal means, including in particular by:

a.	promoting mutual contacts among political parties endorsing the association’s objects;

b.	promoting and exchanging knowledge and experience that may contribute to achieving the association’s objects;

c.	organizing trainings in order to increase the knowledge and skills of the members and their officers;

d.	promoting the further shaping of Christian politics in Europe;

e.	promoting concrete legislation to conform to the basic programme of the association;

f.	participating in European elections.

3. The organisation does not pursue profit goals.

Article 4

Members

Members may be:

a.	Political parties in Europe endorsing the basic programme, as mentioned in article 3;

politicians who qualify for Article 3(1)(b) of Regulation (EC) No 2004/2003 (including amendments from Regulation (EC) No 1524/2007) of the European Parliament and of the Council of the fourth day of November two thousand and three on the regulations governing political parties at European level and the rules regarding their funding and who are also endorsing the basic programme, as mentioned in article 3 and members of national parliaments from nations which have full membership in the Council of Europe.

c.	The association with limited legal competence: European Christian Political Youth (ECPYouth) with its registered office in the Hague, the Netherlands.

Article 5

Associated Bodies

1. Associated bodies are organizations or individual members of the European Parliament that (can) support the association’s work, either financially or by contributing expertise or otherwise.

2. Associated bodies do not have any rights and obligations other than those conferred and imposed on them by or pursuant to this charter.

Article 6

Admission

1. The board shall decide on the admission of members and associated bodies.

2. In the event of non-admission as a member, the general assembly may still decide to admit the relevant party or individual.

Article 7

Termination of membership

1. The membership shall end:

a.	by the member’s notice of termination;

by notice of termination by or on behalf of the association, which may be given if a member has ceased to meet the requirements for membership as set in this charter, if the member fails to perform its obligations vis-à-vis the association, as well as if the association cannot reasonably be required to continue the membership;

c.	by disqualification, which may be pronounced only if a member acts contrary to the association’s charter, the regulations or the resolutions, or prejudices the association.

2. Notice of termination on behalf of the association shall be given by the board.

3. Notice of termination of the membership by the member may be given only with effect from the end of the association year and with due observance of a four-week notice period. The membership may, however, be terminated with immediate effect if the association or the member cannot reasonably be required to continue the membership.

4. Notice of termination contrary to the provisions of the foregoing paragraph shall result in termination as per the earliest possible time following the effective date of termination stated in the notice.

5. A member shall not be authorized by means of notice of termination of its membership to exclude vis-à-vis itself a resolution imposing more stringent financial obligations on the members.

6. Disqualification from the membership shall be effectuated by then board.

7. The person involved may lodge an appeal against a resolution of the association to terminate the membership based on the argument that the association cannot reasonably be required to continue the membership, and against a resolution to disqualify a member from membership within one month of receipt of the notice of the resolution at the general assembly. The person involved shall be notified of the resolution in writing, stating the reasons, as soon as possible. During the appeal period and pending the appeal, the member will be suspended.

8. In the event of termination of the membership in the course of any association year, the annual contribution shall, nevertheless, remain due in full.

Article 8

Termination of the rights and obligations of associated bodies

An associated body’s rights and obligations may at all times mutually be terminated by giving notice, provided that a financial contribution for the current association year promised shall remain due in full.

Article 9

Notice of termination on behalf of the association shall be given by the board.

Article 10

Annual contributions

1. The members shall pay an annual contribution to be determined by the general assembly.

2. Under special circumstances the board may grant a full or partial exemption from the obligation to pay a contribution.

Article 11

Board

1. The board shall consist of at least four private individuals who are either a:

member;

b.	member of a member-party or;

c.	member or staff member of an associate or an individual member, and who are to be elected by the general assembly.

2. The number of board members shall be determined by the general assembly based on a motion of the board.

3. Board members will be appointed by the general assembly.

4. The standing orders may give further regulations on the appointment of board members.

Article 12

Termination of board membership - Periodic membership - Suspension

1. Every board member shall retire ultimately four years after appointment. The retiring board member shall be eligible for reappointment once

2. Every board member, even if appointed for a limited period of time, may at all times be dismissed or suspended by the general assembly. Any suspension not followed by a dismissal resolution within three months shall end by expiry of such term. The retiring board member shall be eligible for reappointment. A person appointed to fill a temporary vacancy shall take the place of his predecessor in the rotation schedule.

3. Furthermore, a board membership shall end:

a.	by termination of a member’s membership of the association;

b.	by resignation.

Article 13

Board offices - Board decision - Making process

1. The chairman shall be appointed to office by the general assembly. The other offices shall be divided among the board members in mutual consultation, provided that the board may also assign the duties of the secretary and the treasurer to non-board members.

2. Standing orders may set additional regulations in respect of the meetings and decision-making process of the board.

Article 14

Board duties - Representation

1. Save as restricted in this charter, the board shall be responsible for the management of the association.

2. In the event of vacancies on the board, the board shall retain its powers. It shall, however, convene a general assembly as soon as possible to discuss the filling of the vacancy or vacancies.

3. The board shall be authorized to have committees to be appointed by the board perform certain parts of the board’s duties under the responsibility of the board.

4. The board shall be authorized to enter into agreements to purchase, alienate or encumber property subject to public registration, to enter into agreements in which the association binds itself as a guarantor or as joint and several debtor, warrants performance by third parties, or binds itself as security for a third-party debt.

5. The association shall be represented both in and out of court either by the board or by the chairman acting jointly together with another board member.

6. With regard to daily management, the association is validly represented by the General Director.

Article 15

Financial management, annual report and reporting

1. The General Director is responsible for the daily financial management, including expenditure and fundraising and is fully authorized with regard to bank matters and loans below €25.000. In consultation with the Board, the General Director appoints an independent administrator to conduct the administration. The administrator can transfer funds only with written approval of the General Director. The General Director will inform the Board of the financial developments and reports on all transfers over €1.000. The independent administrator prepares the accounts after which they are adopted by the General Director and verified by the Board. The Board will be fully transparent to its members and the European Parliament regarding donations and the financial accounts while maintaining the protection of personal data and privacy as long as this does not conflict with any ruling in this charter.

2. The General Director will sign off spending which will be recorded by the administrator. All expenditure will be conducted in accordance with the rules and guidelines for expenditure concerning European political parties. Other staff members can only do expenditure within an established limit and with the sole purpose of arranging travel and stay and meeting rooms.

3. The board remains the final administrative and financial representation of the association and shall keep records of the association’s financial position, so as to show its rights and obligations at all times.

4. The board shall issue its annual report at a congress within six months of the end of the association year - save an extension of such term by the general assembly -, reporting on its management as conducted over the past financial year, under simultaneous submission of a balance sheet and a statement of income and expenditure. After expiry of the said term any member may demand in court that the board report in accordance with the foregoing sentence.

5. The European Parliament appoints the auditor. The General Director and administrator will cooperate with the auditor to establish the annual accounts. These accounts will be submitted to the Board and General Assembly for approval.

6. The association year shall run from the first day of January until the thirty-first day of December. (change of order, was article 15.1)

Article 16

The General Assembly

1. The general assembly is the general meeting by law. All powers in the association not conferred on the board by law or in this charter shall vest in the General Assembly.

2. Ultimately six months after the end of each association year, a congress – the annual meeting - shall be held to discuss, inter alia:

a.	the annual report and the report as referred to in article 15, as well as the report of the committee referred to in such article;

b.	the appointment of the committee referred to in article 15 for the following association year;

c.	the filling of vacancies, if any;

d.	motions submitted by the board or by the members, if any, as announced in the notice convening the meeting.

3. Any other assemblies shall be held as often as the board deems appropriate.

4. Furthermore, on the written request of at least such number of members as are entitled to cast one tenth of the votes, the board shall convene a congress within a maximum term of four weeks. If the request is not complied with within fourteen days, the requesting members may convene the meeting themselves by giving notice in accordance with article 20 or by placing an advertisement in a daily newspaper at least widely read in the place where the association has its registered office.

Article 17

Access and voting right

1. In compliance with article 20, the general assembly shall be open to members of the association, board members, representatives of the associated bodies and invited guests. Suspended members and suspended board members shall not have access to the congress.

2. Other than those referred to in paragraph 1 have admission to the general assembly, unless casu quo the general assembly decides to meet in camera.

3. Every member of the association who is not suspended shall have the right to cast a vote.

4. Every associated body has a right to cast a vote on subjects concerning: political content.

5. In the general assembly each member party has three votes and every individual member has one vote. Every associate body has one vote. The number of votes by individual members and associates can only make up for forty-nine percent (49 %) of the total votes. If the votes of individual members exceed forty-nine percent (49 %) of the total votes then the chairman of the association (or his substitute) is allowed to determine an alternative division of the votes that ensures that the individual members will receive forty-nine percent (49 %) of the total votes.

6. A memberparty may cast his vote only through a representative having power of attorney to the satisfaction of the chairman of the meeting.

Article 18

Chair - Minutes

1. The general assembly shall be chaired by the chairman of the association or his deputy. In the absence of the chairman and his deputy, one of the other board members to be designated by the board shall act as chairman. If the chair is not filled according to this procedure either, the meeting shall appoint its own chairman.

2. The secretary or another person designated for such purpose by the chairman shall keep minutes of the proceedings at each meeting, to be adopted and signed by the chairman and the person keeping the minutes.

Article 19

Congress decision - Making process

1. The decision pronounced at the general assembly by the chairman to the effect that a resolution has been adopted shall be decisive. The same shall be true for the substance of a resolution adopted to the extent that a vote was taken on a motion not set forth in writing.

2. If, however, immediately after the decision referred to in paragraph 1 is pronounced, the correctness thereof is challenged, a new vote shall be taken if the majority of the meeting or, if the original vote was not taken by roll-call or by ballot, a person entitled to vote so requires. Such new vote shall supersede the legal consequences of the original vote.

3. To the extent not provided otherwise by law or in this charter, all resolutions of the general assembly shall be adopted by an absolute majority of the votes cast.

4. Blank votes shall be deemed not to have been cast.

5. If, in an election of persons, none of the candidates has obtained an absolute majority of the votes, a second vote or, in the event of a binding nomination, a second vote between the nominated candidates, shall be held. If in such second vote none of the candidates has obtained an absolute majority either, revotes shall be taken until either one person has obtained an absolute majority of the votes or a vote held between two persons ends in a tie. Such revotes (not including the second vote) shall at all times be held between the persons between whom the preceding vote had been held, with the exception of the person who had obtained the least votes during such preceding vote. If during the preceding vote the least votes had been obtained by more than one person, a drawing of lots shall decide who of such persons can no longer be voted for in the new vote. In the event that a vote between two persons ends in a tie, a drawing of lots shall decide who of such two persons is elected.

6. In the event that a vote on a motion other than on an election of persons ends in a tie, the motion shall be deemed to have been rejected.

7. All votes shall be taken orally, unless the chairman deems a vote by ballot appropriate or if any of the persons entitled to vote so requires prior to the vote. Written votes shall be taken by secret, unsigned ballot. Resolutions may be adopted by acclamation, unless any of the persons entitled to vote requires a vote by roll-call.

8. A unanimous resolution of all members, even outside a meeting, shall have the same force as a resolution of the congress of the general assembly, provided adopted with the prior knowledge of the board.

9. As long as all members are present or represented at a general assembly, valid resolutions may be adopted, provided unanimously, with respect to all items to be discussed - thus, including a motion to amend this charter or to dissolve the association - even if no notice convening a congress has been sent or has been sent in accordance with the requirements in that respect or any other requirements with respect to convening and holding meetings, or any related formalities, have not been observed.

10. Decisions are only valid if at least one quarter of the members are present during the meeting.

Article 20

Convening the General Assembly

1. The general assembly shall be convened by the board. The notice convening the general assembly shall be sent to the addresses of the members according to the membership register as referred to in article 4. The term for convening a congress shall be at least seven days.

2. The notice convening the general assembly shall state the items to be discussed, without prejudice to the provisions of article 21. In the notice convening the general assembly, the board can indicate some items that shall exclusively be discussed by the members. Items mentioned in article 17.4 can never be indicated by the board as to be discussed exclusively.

Article 21

Amendment of the Charter

1. This charter of the association may be amended only by a resolution of the general assembly, the notice convening such meeting stating that a motion to amend the charter shall be discussed at such meeting.

2. Those who had convened the congress of the general assembly to discuss a motion to amend the charter shall deposit a copy of such motion in which the proposed amendment is quoted verbatim, at a suitable location, for inspection by the members, at least five days prior to the meeting until the end of the day of the meeting. Furthermore, a copy as referred to above shall be sent to all members.

3. A resolution to amend the charter shall require at least two thirds of the votes cast in a meeting at which at least two thirds of the members are present or represented. If two thirds of the members are not present or represented, a second meeting shall be convened and held within four weeks thereafter, in which a resolution may be passed on the motion as discussed in the previous meeting, irrespective of the number of members present or represented, provided by a majority of at least two thirds of the votes cast.

4. An amendment of the charter shall not take effect until after having been set forth in an instrument executed before a civil-law notary. Every board member shall be authorized to have the instrument executed, in accordance with the of the general assembly.

Article 22

Dissolution

1. The association may be dissolved by a resolution of the general assembly. The provisions of paragraphs 1, 2 and 3 of the foregoing article shall apply mutatis mutandis.

2. The appropriation of any credit balance after liquidation shall be determined by the general assembly in the resolution to dissolve the association.

Article 23

Standing orders

1. The general assembly may adopt standing orders.

2. The standing orders may not be contrary to the law, even where nonmandatory, or with this charter.

Article 24

Affiliated foundation

Sallux is the foundation affiliated to ECPM and will function as its sole European political foundation in accordance with the Regulation (EC) No 1141/2014 of the European Parliament and of the Council on the regulations governing political foundations and the rules regarding their funding.

Annex I

List of Members of the European Christian Political Movement on June 1, 2017

Full name	English translation	Acronym	Type of membership	Member state
Hayastani Qristonea-Demokratakan Miowt'yown	Christian Democratic Union of Armenia	HQDM	Full membership	Armenia
Hrvatski rast	Croatian Growth	HRAST	Full membership	Croatia
Eesti Kristlikud Demokraadid	Estionian Christian Democrats	EKD	Full membership	Estonia
Parti Chrétien-Démocrate	Christian Democratic Party	PCD	Full membership	France
Christian Democratic People’s party		CDPP	Full membership	Georgia
Bündnis C – Christen für Deutschland	Alliance C – Christians for Germanny	Bundnis-C	Full membership	Germany
Kristigi Demokratiska Savieniba	Christian Democratic Union	KDS	Full membership	Latvia
Partidul Popular Crestin Democrat	Christian Democratic People's party	PPCD	Full membership	Moldova
ChristenUnie	Christian Union	CU	Full membership	The Netherlands
Staatkundig Gereformeerde Partij	Politically Reformed Party	SGP	Full membership	The Netherlands
Prawica Rzeczypospolitej	Right Wing of the Republic	PR	Full membership	Poland
Uniunea Bulgara din Banat	Bulgarian Union in Banat	UBB	Full membership	Romania
Evangelische Volkspartei	Evangelical People's Party	EVP	Full membership	Switzerland
Khrystiyansko Demokratichnyj Soyuz	Christian-Democratic Union	KDS	Full membership	Ukraine
Christian Peoples Alliance		CPA	Full membership	United Kingdom

31.1.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/37

Pranešimas apie antisubsidijų tyrimo dėl importuojamo Argentinos kilmės biodyzelino inicijavimą

(2018/C 34/11)

Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo skundą, pateiktą pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas) 10 straipsnį, kuriame teigiama, kad importuojamas Argentinos kilmės biodyzelinas yra subsidijuojamas ir dėl to daroma žala (2) Sąjungos pramonei.

1. Skundas

2017 m. gruodžio 18 d. Europos biodyzelino taryba (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso Sąjungoje pagaminamo biodyzelino kiekio, vardu pateikė skundą.

2. Tiriamasis produktas

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišinio pavidalo (toliau – tiriamasis produktas).

3. Įtarimas dėl subsidijavimo

Kaip įtariama, subsidijuojamas produktas yra Argentinos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodai 1516209821, 1516209829 ir 1516209830), ex 1518 00 91 (TARIC kodai 1518009121, 1518009129 ir 1518009130), ex 1518 00 95 (TARIC kodas 1518009510), ex 1518 00 99 (TARIC kodai 1518009921, 1518009929 ir 1518009930), ex 2710 19 43 (TARIC kodai 2710194321, 2710194329 ir 2710194330), ex 2710 19 46 (TARIC kodai 2710194621, 2710194629 ir 2710194630), ex 2710 19 47 (TARIC kodai 2710194721, 2710194729 ir 2710194730), 2710 20 11, 2710 20 15, 2710 20 17, ex 3824 99 92 (TARIC kodai 3824999210, 3824999212 ir 3824999220), 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (TARIC kodai 3826009011, 3826009019 ir 3826009030). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija.

Skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad Argentinos tiriamojo produkto gamintojai gavo daug subsidijų iš Argentinos Vyriausybės.

Subsidijavimo praktiką, be kita ko, sudaro:

i)	Vyriausybės tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos už mažesnį nei tinkamas atlygį, pvz., tiekiamos sojos pupelės;

ii)	Vyriausybės įsigyjamos prekės už didesnį nei tinkamas atlygį ir (arba) teikiama parama pajamoms ar kainoms palaikyti, pvz., Vyriausybė įgaliojo pirkti biodyzeliną (biodyzelino tiekimo susitarimas);

iii)	tiesioginis lėšų pervedimas, pvz., teikiamos paskolos ir finansuojamas eksportas lengvatinėmis sąlygomis, įskaitant Argentinos nacionalinio banko (Banco de la Nación Argentina, toliau – BNA) teikiamas paskolas lengvatinėmis sąlygomis;

iv)

Vyriausybės negautos arba nesurinktos pajamos, pvz., pagreitintas nusidėvėjimas biodyzelino gamintojams pagal 2006 m. biokuro įstatymą, biodyzelino gamintojų atleidimas nuo tariamo minimalaus pajamų mokesčio arba jo mokėjimo atidėjimas pagal 2006 m. biokuro įstatymą ir atleidimas nuo mokesčio tam tikrose provincijose.

Skundo pateikėjas taip pat tvirtina įtariantis, kad minėtos priemonės prilygsta subsidijavimui, nes jas taikydama Argentinos Vyriausybė ar kitos regionų Vyriausybės (įskaitant viešąsias įstaigas) teikia finansinę paramą, o tiriamąjį produktą eksportuojantys gamintojai gauna naudos. Įtariama, kad jos teikiamos tik tam tikroms įmonėms, pramonės šakoms ar įmonių grupėms, todėl yra individualios ir kompensuotinos. Atsižvelgiant į tai, tariamos subsidijų sumos atrodo reikšmingos nagrinėjamajai šaliai.

Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisija parengė memorandumą dėl įrodymų pakankamumo, kuriame pateikiama Komisijos atlikta visų jos turimų įrodymų analizė, ir kuriuo remdamasi Komisija inicijuoja tyrimą. Šį memorandumą galima rasti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje.

Komisija pasilieka teisę ištirti kitas atitinkamas subsidijas, kurios gali būti nustatytos atliekant tyrimą.

4. Įtarimas dėl žalos grėsmės ir priežastinis ryšys

Skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad tiriamojo produkto importas iš nagrinėjamosios šalies apskritai labai padidėjo absoliučiaisiais skaičiais ir pagal rinkos dalį, o tai rodo tikimybę, kad importas gerokai didės. Be to, tvirtinama, kad importuojamas produktas įvežamas į Sąjungą tokia kaina, kuri Sąjungoje be kitų padarinių jau turėjo neigiamos įtakos Europos pramonės pardavimo kainų lygiui, parduodamiems kiekiams, rinkos daliai ir pelnui.

Be to, skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad Argentinoje yra pakankamai laisvai disponuojamų pajėgumų, o tai rodo tikimybę, kad importas gerokai didės.

Be to, atsižvelgiant į tariamų susijusių subsidijų pobūdį, jos gali daryti neigiamą poveikį prekybai.

Taip pat tvirtinama, kad subsidijuoto importo srautas greičiausiai smarkiai padidės dėl neseniai sumažintų antidempingo priemonių, taikomų į ES (3) importuojamam tiriamajam produktui, ir dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) tiriamajam produktui neseniai nustatytų kompensacinių priemonių. Tai rodo tikimybę, kad eksportas vėl bus nukreiptas į Sąjungą ir dėl to gerokai išaugs subsidijuotas importas. Skundo pateikėjas tvirtina, kad šis aplinkybių pokytis yra aiškiai numatomas ir neišvengiamas. Dėl neišvengiamo tolesnio subsidijuoto importo būtų padaryta materialinė žala.

Skundo pateikėjas taip pat tvirtina, kad nesąžiningo importo antplūdžio tikimybė yra pagrindinė neišvengiamos žalos grėsmės priežastis ir kad nėra jokių kitų veiksnių, kurie nutrauktų priežastinį ryšį.

5. Procedūra

Informavusi valstybes nares ir nustačiusi, kad Sąjungos pramonė pateikė skundą ar kad toks skundas buvo pateiktas jos vardu ir kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą, Komisija inicijuoja tyrimą pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį.

Atliekant tyrimą bus nustatyta, ar nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamasis produktas yra subsidijuojamas ir ar šis subsidijuotas importas padarė ar grasina padaryti žalos Sąjungos pramonei. Jei tyrimo išvados tai patvirtins, bus tiriama, ar priemonių nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams.

Argentinos Vyriausybė pakviesta dalyvauti konsultacijose.

5.1. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą bus nagrinėjamas 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas bus nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

5.2. Subsidijavimo nustatymo procedūra

Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti tiriamąjį produktą iš nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai (4) ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijos. Kuo glaudžiau bendradarbiauti su Komisija taip pat kviečiamos kitos šalys, iš kurių Komisija sieks gauti atitinkamos informacijos, kad nustatytų tiriamajam produktui taikomas kompensuotinas subsidijas ir jų sumą.

5.2.1. Eksportuojančių gamintojų tyrimas

Tirtinų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų atrankos procedūra

a) Atranka

Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamojoje šalyje gali būti daug su šiuo tyrimu susijusių eksportuojančių gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų eksportuojančių gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi eksportuojantys gamintojai arba jų vardu veikiantys atstovai prašomi Komisijai pranešti apie save. Šios šalys tai turi padaryti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei nenurodyta kitaip, ir Komisijai pateikti šio pranešimo I priede nurodytą informaciją apie savo bendrovę (-es).

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą eksportuojančių gamintojų atrankai, Komisija taip pat kreipsis į nagrinėjamosios šalies valdžios institucijas ir gali kreiptis į visas žinomas eksportuojančių gamintojų asociacijas.

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti bet kokios kitos atrankai svarbios informacijos, išskyrus nurodytą prašomą informaciją, privalo tai padaryti per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei nenurodyta kitaip.

Jei atranka būtina, eksportuojantys gamintojai gali būti atrenkami remiantis didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Komisija visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir eksportuojančių gamintojų asociacijoms praneš apie atrinktas bendroves.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą su eksportuojančiais gamintojais susijusiam tyrimui, Komisija atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, visoms žinomoms eksportuojančių gamintojų asociacijoms ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms nusiųs klausimynus.

Visi atrinkti eksportuojantys gamintojai ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijos užpildytus klausimynus turės pateikti per 37 dienas nuo pranešimo apie atranką dienos, jei nenurodyta kitaip.

Nedarant poveikio pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymui, bendrovės, kurios sutiko, kad gali būti atrenkamos, bet nebuvo atrinktos, laikomos bendradarbiaujančiomis bendrovėmis (toliau – neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai). Nepažeidžiant b punkto, kompensacinis muitas, kuris gali būti taikomas neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuojamiems produktams, neviršys vidutinių svertinių subsidijų sumų, nustatytų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams (5).

b) Neatrinktoms bendrovėms taikoma individuali kompensuotinų subsidijų suma

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai gali prašyti, kad Komisija jiems nustatytų individualią subsidijų sumą. Norėdami, kad būtų nustatyta individuali subsidijų suma, eksportuojantys gamintojai turi paprašyti klausimyno ir tinkamai jį užpildę grąžinti per 37 dienas nuo pranešimo apie atranką dienos, jei nenurodyta kitaip.

Tačiau nustatyti individualią subsidijų sumą prašantys eksportuojantys gamintojai turėtų žinoti, kad Komisija vis dėlto gali nuspręsti individualios subsidijų sumos jiems nenustatyti, jei, pavyzdžiui, eksportuojančių gamintojų būtų tiek daug, kad toks nustatymas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku užbaigti.

5.2.2. Nesusijusių importuotojų tyrimas (6) (7)

Šiame tyrime kviečiami dalyvauti tiriamąjį produktą iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą importuojantys nesusiję importuotojai.

Atsižvelgdama į tai, kad gali būti daug šiame tyrime dalyvaujančių nesusijusių importuotojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų nesusijusių importuotojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi nesusiję importuotojai arba jų vardu veikiantys atstovai prašomi Komisijai pranešti apie save. Šios šalys privalo tai padaryti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei nenurodyta kitaip, ir Komisijai pateikti šio pranešimo II priede nurodytą informaciją apie savo bendrovę (-es).

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą nesusijusių importuotojų atrankai, Komisija taip pat gali kreiptis į visas žinomas importuotojų asociacijas.

Jei atranka būtina, importuotojai gali būti atrenkami remiantis didžiausia tipiška nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Komisija visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir importuotojų asociacijoms praneš apie atrinktas bendroves.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui, Komisija atrinktiems nesusijusiems importuotojams ir visoms žinomoms importuotojų asociacijoms nusiųs klausimynus. Šios šalys užpildytus klausimynus privalo pateikti per 37 dienas nuo pranešimo apie atranką dienos, jei nenurodyta kitaip.

5.3. Žalos nustatymo ir Sąjungos gamintojų tyrimo procedūra

Nustatant žalą remiamasi tiesioginiais įrodymais ir objektyviai vertinama subsidijuoto importo apimtis, jo įtaka kainoms Sąjungos rinkoje ir poveikis Sąjungos pramonei. Siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti Sąjungos tiriamojo produkto gamintojai.

Sąjungos gamintojų tyrimas

Atsižvelgdama į tai, kad yra daug su šiuo tyrimu susijusių Sąjungos gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija nusprendė sumažinti tirtinų Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka vykdoma pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

Komisija preliminariai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Išsamesnės informacijos galima rasti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje. Suinteresuotosios šalys raginamos susipažinti su byla (tam jos turėtų kreiptis į Komisiją 5.7 skirsnyje nurodytu kontaktiniu adresu). Kiti Sąjungos gamintojai ar jų vardu veikiantys atstovai, manantys, kad yra priežasčių, dėl kurių jie turėtų būti atrinkti, turi susisiekti su Komisija per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti bet kokios kitos atrankai svarbios informacijos, privalo tai padaryti per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei nenurodyta kitaip.

Komisija visiems žinomiems Sąjungos gamintojams ir (arba) Sąjungos gamintojų asociacijoms praneš apie galiausiai atrinktas bendroves.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui, Komisija atrinktiems Sąjungos gamintojams ir visoms žinomoms Sąjungos gamintojų asociacijoms nusiųs klausimynus. Šios šalys užpildytus klausimynus privalo pateikti per 37 dienas nuo pranešimo apie atranką dienos, jei nenurodyta kitaip.

5.4. Sąjungos interesų vertinimo procedūra

Nustačius, kad vykdomas subsidijavimas ir dėl to padaryta žala, pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį bus sprendžiama, ar antisubsidijų priemonių priėmimas neprieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos raginami per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei nenurodyta kitaip, pranešti apie save. Kad galėtų dalyvauti tyrime, vartotojams atstovaujančios organizacijos per tą patį terminą turi įrodyti, kad jų veikla ir tiriamasis produktas yra objektyviai susiję.

Šalys, kurios apie save praneša per minėtą terminą, per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei nenurodyta kitaip, gali pateikti Komisijai informacijos apie Sąjungos interesus. Šią informaciją galima teikti laisva forma arba pildant Komisijos parengtą klausimyną. Bet kuriuo atveju į informaciją, pateiktą pagal 31 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei pateikiant ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais.

5.5. Kita rašytinė informacija

Atsižvelgiant į šio pranešimo nuostatas, visos suinteresuotosios šalys raginamos reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Jei nenurodyta kitaip, šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

5.6. Galimybė būti išklausytiems Komisijos tyrimo tarnybų

Visos suinteresuotosios šalys gali prašyti būti išklausytos Komisijos tyrimo tarnybų. Visi prašymai išklausyti turėtų būti pateikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Prašymus išklausyti dėl klausimų, susijusių su pradiniu tyrimo etapu, privaloma pateikti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Vėliau prašymai išklausyti teikiami laikantis konkrečių terminų, kuriuos Komisija nustato savo raštuose šalims.

5.7. Rašytinės informacijos teikimo, užpildytų klausimynų siuntimo ir susirašinėjimo tvarka

Prekybos apsaugos tyrimams atlikti Komisijai pateikiama informacija neturi būti saugoma autorių teisių. Prieš pateikdamos Komisijai informaciją ir (arba) duomenis, kurių autorių teisės priklauso trečiajai šaliai, suinteresuotosios šalys turi paprašyti autorių teisių subjekto specialaus leidimo, kuriuo būtų aiškiai leidžiama: a) Komisijai naudoti informaciją ir duomenis atliekant šį prekybos apsaugos tyrimą ir b) taip pateikti informaciją ir (arba) duomenis šio tyrimo suinteresuotosioms šalims, kad jos galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą.

Visa laikyti konfidencialia prašoma rašytinė informacija, įskaitant šiame pranešime prašomą informaciją, užpildytus klausimynus ir suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinama „riboto naudojimo“ grifu (8). Šalys, teikiančios informacijos tyrimo metu, kviečiamos pagrįsti savo prašymą laikyti informaciją konfidencialia.

Šalys, teikiančios „riboto naudojimo“ informaciją, pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio 2 dalį privalo kartu pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, paženklintą grifu „suinteresuotosioms šalims susipažinti“. Santrauka turėtų būti pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę.

Jei informaciją teikianti šalis nenurodo tinkamos prašymo laikyti informaciją konfidencialia priežasties arba nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, Komisija tokią informaciją gali laikyti nekonfidencialia, nebent atitinkami šaltiniai pakankamai tvirtai įrodytų, kad ši informacija yra teisinga.

Visą informaciją ir prašymus, įskaitant nuskenuotus įgaliojimus ir sertifikatus, suinteresuotosios šalys raginamos teikti e. paštu, o ilgus atsakymus, įrašytus į pastoviosios atminties kompaktinį diską (CD-ROM) arba universalųjį diską (DVD), įteikti asmeniškai arba siųsti registruotu paštu. Naudodamos e. paštą suinteresuotosios šalys sutinka su elektroninio informacijos teikimo taisyklėmis, nustatytomis dokumente „Susirašinėjimas su Europos Komisija nagrinėjant prekybos apsaugos bylas“, paskelbtame Prekybos generalinio direktorato svetainėje http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2011/june/tradoc_148003.pdf.

Suinteresuotosios šalys turi nurodyti savo pavadinimą, adresą, telefono numerį ir galiojantį e. pašto adresą, be to, jos turėtų užtikrinti, jog nurodytas e. pašto adresas būtų oficialios darbinės dėžutės, kuri kasdien tikrinama. Kai bus pateikti kontaktiniai duomenys, Komisija bendraus su suinteresuotosiomis šalimis tik e. paštu, nebent šios aiškiai nurodytų pageidaujančios visus dokumentus iš Komisijos gauti kitomis ryšio priemonėmis arba dokumentus dėl jų pobūdžio tektų siųsti registruotu paštu. Išsamesnių taisyklių ir informacijos dėl susirašinėjimo su Komisija, įskaitant informacijos teikimo e. paštu principus, suinteresuotosios šalys gali rasti minėtose susirašinėjimo su suinteresuotosiomis šalimis gairėse.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: CHAR 04/039

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

E. paštas

Subsidijos TRADE-AS644-BIODIESEL-SUBSIDY@ec.europa.eu

Žala TRADE-AS644-BIODIESEL-INJURY@ec.europa.eu

6. Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį išvados (negalutinės arba galutinės, teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingos ar klaidinančios informacijos, į ją gali būti neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais.

Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei bendradarbiavimo atveju.

Atsakymo pateikimas ne kompiuterine forma nelaikomas nebendradarbiavimu, jeigu suinteresuotoji šalis įrodo, kad atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu sudarytų pernelyg didelių sunkumų ar nepagrįstų papildomų išlaidų. Suinteresuotoji šalis turėtų nedelsdama susisiekti su Komisija.

7. Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas atlieka suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tyrimo tarnybų tarpininko funkciją. Bylas nagrinėjantis pareigūnas tikrina prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminą ir trečiųjų šalių prašymus būti išklausytoms. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali surengti atskiros suinteresuotosios šalies klausymą ir veikti kaip tarpininkas, kad būtų visapusiškai užtikrintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą.

Prašymai išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti teikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Prašymus išklausyti dėl klausimų, susijusių su pradiniu tyrimo etapu, privaloma pateikti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Vėliau prašymai išklausyti turi būti teikiami laikantis konkrečių terminų, kuriuos Komisija nustato savo raštuose šalims.

Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/trade-policy-and-you/contacts/hearing-officer/.

8. Tyrimo tvarkaraštis

Laikantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies, tyrimas bus baigtas per 13 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9. Asmens duomenų tvarkymas

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (9).

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(2) Bendras terminas „žala“ reiškia materialinę žalą, materialinės žalos grėsmę arba materialines kliūtis pramonei kurtis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio d punkte.

(3) OL L 239, 2017 9 19, p. 9.

(4) Eksportuojantis gamintojas – bet kuri nagrinėjamosios šalies bendrovė, gaminanti ir į Sąjungos rinką tiesiogiai ar per trečiąją šalį eksportuojanti tiriamąjį produktą, taip pat ir visos su ja susijusios bendrovės, dalyvaujančios gaminant, vidaus rinkoje parduodant ar eksportuojant tiriamąjį produktą.

(5) Vadovaujantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalimi, į visas nulines ir de minimis kompensuotinų subsidijų sumas ir į kompensuotinų subsidijų sumas, nustatytas pagrindinio reglamento 28 straipsnyje aprašytomis aplinkybėmis, nebus atsižvelgta.

(6) Atrinkti galima tik su eksportuojančiais gamintojais nesusijusius importuotojus. Su eksportuojančiais gamintojais susiję importuotojai turi užpildyti šiems eksportuojantiems gamintojams skirto klausimyno I priedą. Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais tik tuomet, jei: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) juos abu tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiasis asmuo; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį arba h) jie yra vienos šeimos nariai (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar turintys tik vieną bendrą tėvą ar motiną), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia, vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 4 dalį asmuo – tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(7) Nesusijusių importuotojų pateikti duomenys taip pat gali būti naudojami dėl kitų šio tyrimo aspektų, ne vien subsidijavimui nustatyti.

(8) „Riboto naudojimo“ dokumentas yra konfidencialus dokumentas pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 12 straipsnį. Toks dokumentas taip pat saugomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 43) 4 straipsnį.

(9) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

I PRIEDAS

Tekstas paveikslėlio

3. JŪSŲ BENDROVĖS IR SUSIJUSIŲ BENDROVIŲ VEIKLA (1)

Tiksliai aprašykite jūsų bendrovės ir visų susijusių bendrovių (išvardykite jas ir nurodykite ryšį su jūsų bendrove), dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant (eksportui ir (arba) vidaus rinkai) tiriamąjį produktą, veiklą. Prie tokios veiklos gali būti priskiriama (tačiau tuo neapsiribojama) tiriamojo produkto pirkimas ar jo gamyba pagal subrangos sutartis arba tiriamojo produkto perdirbimas ar prekyba juo.

Bendrovės pavadinimas ir vieta

Veikla

Ryšys

4. KITA INFORMACIJA

Pateikite 2016 m. bendrovės metinę ataskaitą ir (arba) metines finansines ataskaitas (ispanų arba, jei yra, anglų kalba).

Pateikite kitą susijusią informaciją, kurią bendrovė mano esant naudingą Komisijai vykdant bendrovių atranką.

5. INDIVIDUALUS SUBSIDIJŲ SKIRTUMAS

Bendrovė pareiškia, kad tuo atveju, jei nebūtų atrinkta, norėtų gauti klausimyną, kurį užpildžiusi galėtų prašyti, kad jai būtų nustatytas individualus subsidijų skirtumas.

☐ Taip

☐ Ne

6. PATVIRTINIMAS

Pateikdama nurodytą informaciją bendrovė sutinka, kad gali būti atrenkama. Jei bendrovė bus atrinkta, ji turės užpildyti klausimyną ir leisti apsilankyti jos patalpose, kad būtų patikrinti jos atsakymai. Jeigu bendrovė nurodys nesutinkanti, kad gali būti atrenkama, tai bus laikoma atsisakymu bendradarbiauti atliekant tyrimą. Komisijos išvados dėl nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų yra grindžiamos turimais faktais, todėl rezultatas šaliai gali būti mažiau palankus nei bendradarbiavimo atveju.

Įgaliotojo pareigūno parašas:

Įgaliotojo pareigūno vardas, pavardė ir pareigos:

Data:

(1) Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais tuomet, jei: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) juos abu tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiasis asmuo; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį arba h) jie yra vienos šeimos nariai (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar turintys tik vieną bendrą tėvą ar motiną), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia, vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 4 dalį asmuo – tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

II PRIEDAS

Tekstas paveikslėlio

☐ Riboto naudojimo (1)

☐ Suinteresuotosioms šalims susipažinti

(pažymėti tinkamą langelį)

ANTISUBSIDIJŲ TYRIMAS DĖL IMPORTUOJAMO ARGENTINOS KILMĖS BIODYZELINO

NESUSIJUSIŲ IMPORTUOTOJŲ ATRANKAI TEIKTINA INFORMACIJA

Šios formos paskirtis – padėti nesusijusiems importuotojams pateikti pranešimo apie inicijavimą 5.2.2 dalyje nurodytai atrankai svarbią informaciją.

Formos „riboto naudojimo“ versija ir versija „suinteresuotosioms šalims susipažinti“ turėtų būti grąžintos Komisijai e. paštu adresu TRADE-AS644-BIODIESEL-INJURY@ec.europa.eu.

1. BENDROVĖS PAVADINIMAS IR KONTAKTINIAI DUOMENYS

Pateikite šiuos savo bendrovės duomenis:

Bendrovės pavadinimas

Adresas

Asmuo ryšiams

E. pašto adresas

Telefonas

Interneto svetainė

2. APYVARTA IR PARDAVIMO APIMTIS

Nurodykite bendrą bendrovės apyvartą eurais (EUR) bei biodyzelino, kaip apibrėžta pranešime apie inicijavimą, importo į Sąjungą (2) ir perpardavimo Sąjungos rinkoje importavus iš Argentinos tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) apyvartą ir svorį arba kiekį, taip pat atitinkamą svorį arba kiekį.

tonos

Vertė eurais (EUR)

Bendra jūsų bendrovės apyvarta eurais (EUR)

Tiriamojo produkto importas iš Argentinos į Sąjungą

Iš Argentinos importuoto tiriamojo produkto perpardavimas Sąjungos rinkoje

(1) Šis dokumentas skirtas tik vidaus naudojimui. Toks dokumentas saugomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 43) 4 straipsnį. Tai yra konfidencialus dokumentas pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 55) 29 straipsnį ir PPO Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 12 straipsnį.

(2) 28 Europos Sąjungos valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.

Tekstas paveikslėlio

3. JŪSŲ BENDROVĖS IR SUSIJUSIŲ BENDROVIŲ VEIKLA (1)

Tiksliai aprašykite bendrovės ir visų susijusių bendrovių (išvardykite jas ir nurodykite ryšį su jūsų bendrove), dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant (eksportui ir (arba) vidaus rinkai) tiriamąjį produktą, veiklą. Prie tokios veiklos gali būti priskiriama (tačiau tuo neapsiribojama) tiriamojo produkto pirkimas ar jo gamyba pagal subrangos sutartis arba tiriamojo produkto perdirbimas ar prekyba juo.

Bendrovės pavadinimas ir vieta

Veikla

Ryšys

4. KITA INFORMACIJA

Pateikite kitą susijusią informaciją, kurią bendrovė mano esant naudingą Komisijai vykdant bendrovių atranką.

5. PATVIRTINIMAS

Įgaliotojo pareigūno parašas:

Įgaliotojo pareigūno vardas, pavardė ir pareigos:

Data:

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 34

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	61 metai 2018m. sausio 31d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos Komisija
2018/C 34/01	2018 m. sausio 26 d. Komisijos nuomonė dėl radioaktyviųjų atliekų, sukauptų išmontuojant Šinono atominės elektrinės apšvitintų medžiagų dirbtuves Prancūzijoje, šalinimo plano	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2018/C 34/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8348 – RAG Stiftung / Evonik Industries / Huber Silica) ( 1 )	3
2018/C 34/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8692 – SAICA / Emin Leydier) ( 1 )	3
2018/C 34/04	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8745 – CD&R / D'Ieteren / Belron) ( 1 )	4

	III Parengiamieji aktai
	Europos Centrinis Bankas
2018/C 34/05 CON/2017/46	2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl Sąjungos kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sistemos dalinių pakeitimų (CON/2017/46)	5
2018/C 34/06 CON/2017/47	2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl Sąjungos krizių valdymo sistemos peržiūros (CON/2017/47)	17

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2018/C 34/07	2018 m. sausio 29 d. Tarybos sprendimas, kuriuo atnaujinama Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos Apeliacinių tarybų pirmininko kadencija	24
	Europos Komisija
2018/C 34/08	Euro kursas	25
2018/C 34/09	Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai	26
	Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija
2018/C 34/10	2017 m. rugpjūčio 31 d. Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos sprendimas registruoti Europos krikščionių politinį judėjimą	27

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2018/C 34/11	Pranešimas apie antisubsidijų tyrimo dėl importuojamo Argentinos kilmės biodyzelino inicijavimą	37
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2018/C 34/12	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8804 – Bain Capital / Fedrigoni) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	48
2018/C 34/13	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8775 – Shell / Impello) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	50
2018/C 34/14	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8783 – Repsol / Kia / JV) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	51

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2421
JPY	Japonijos jena	134,98
DKK	Danijos krona	7,4415
GBP	Svaras sterlingas	0,87930
SEK	Švedijos krona	9,7825
CHF	Šveicarijos frankas	1,1589
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,5628
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,330
HUF	Vengrijos forintas	310,38
PLN	Lenkijos zlotas	4,1449
RON	Rumunijos lėja	4,6513
TRY	Turkijos lira	4,6833
AUD	Australijos doleris	1,5345
CAD	Kanados doleris	1,5304
HKD	Honkongo doleris	9,7117
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6937
SGD	Singapūro doleris	1,6280
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 329,25
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,7979
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8566
HRK	Kroatijos kuna	7,4188
IDR	Indonezijos rupija	16 630,48
MYR	Malaizijos ringitas	4,8448
PHP	Filipinų pesas	63,753
RUB	Rusijos rublis	69,5888
THB	Tailando batas	39,014
BRL	Brazilijos realas	3,9280
MXN	Meksikos pesas	23,1289
INR	Indijos rupija	79,0570


	(1) Tekstas svarbus EEE.